Civilinio proceso ryšys su materialiosios teisės šakomis. Išskiriamos materialiosios ir proceso teisės šakos.

Materialioji teisė nustato teisinių santykių subjektų galimo ir leistino elgesio ribas; ji nusako, ką asmuo gali ar privalo daryti. Tai reguliuojamoji teisė, kuri nustato asmens statinės būsenos statusą. Materialinės teisės šakos reguliuoja fizinių ir juridinių asmenų tarpusavio santykius, kurie padeda tenkinti materialinius ir kultūrinius poreikius, įgyti subjektines teises. Jos šakos: civilinė, darbo, komercinė, šeimos teisė ir kt. 3 materialiosios subjektinės asmens teisės elementai (prasmės): 1. teisė naudotis savo teise - atlikti tam tikrus veiksmus; 2. teisė reikalauti iš kitų asmenų atlikti pareigas, atitinkančias turimą teisę - atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 3. teisės reikalauti gynybos iš valstybės institucijų, kai trukdoma įgyvendinti teisę ar kiti asmenys neatlieka savo pareigų Taigi materialioji teisė nustato teisinį statusą tik iki ginčo dėl teisės kilimo momento. Siekiant apginti pažeistas teises, būtina nustatyti tam tikrą įstatymų reglamentuojamą tvarką. Proceso teisė ir nurodo, kur ir kaip ginti pažeistas teises. Proceso teisės šakos reguliuoja teisinius santykius ginant pažeistas materialiąsias teises ir nusako, kaip apginti pažeistą ar ginčijamą materialiąją teisę ir kaip užtikrinti jos įgyvendinimą. Tai apsauginė teisė. Viena iš šios teisės šakų yra civilinio proceso teisė, reglamentuojanti civilinių bylų teisminį nagrinėjimą. Tai yra tarnybinė šaka, aptarnaujantį materialiąją teisę ir pritaikyta materialiosios teisės normoms realizuoti. (Dar apibūdinama „pono“ ir „tarno“ ar „vaisto“ ir „gydytojo“santykiu). Ši teisė turi nustatyti tokias bylos nagrinėjimo taisykles, kad netrukdytų pažeistų teisių gynybai, neužgožtų pačios materialiosios subjektinės teisės ir jos nepaneigtų. Proceso teisė laikoma savarankiška teisės šaka, nes jei jos nebūtų, tai materialioji teisė nebūtų ginama, nebūtų užtikrintas jos įgyvendinimas. Tačiau ji nėra uždara ir izoliuota nuo kt. teisės šakų. Visos jos daugiau ar mažiau yra susijusios (pvz., tie patys šaltiniai - konstituciniai principai, kurie lemia ne tik įvairių visuomeninių santykių reguliavimą, bet ir visų teisės šakų normų aiškinimą bei taikymą teismų praktikoje). 1. 2. 3. 4. Atriboti materialiąją ir proceso teisę nelengva. Pagr. skirtumai: materialieji teisiniai santykiai gali atsirasti ir be asmens valios; procesiniai - atsiranda suinteresuoto asmens iniciatyva; materialioji teisė teisinių padarinių sukelia ir be valstybės institucijų veiksmų; proceso savaime teisinių padarinių nesukelia. Proceso teisė įtvirtina galimybę atlikti veiksmus, bet nenumato jų rezultato, nes tai palieka spręsti teismui; proceso teisė padeda užtikrinti materialiosios teisės efektyvumą ir sudaro sąlygas teismui atlikti teisės aiškinimo ir taikymo funkciją, taigi užtikrina teisės plėtojimą. Tai dar labiau patvirtina proceso teisės savarankiškumą. materialioji teisė yra privatinės teisės dalis, ši teisė reguliuoja visuomeninius lygiateisių, nepavaldžių vieni kitiems asmenų santykius; proceso teisei būdingi ir privatinės, ir viešosios

Baudžiamojo proceso teisė priskiriama prie viešosios teisės šakų. t. Dažniausiai civilinio proceso tvarka teisme ginamas privatus interesas. nes civilinio proceso teisė . kriminalizuojanti tam tikras veikas ir numatanti sankcijas už nusikaltimų ir . kuriuos saugo BT. užsienio valstybės materialiąją teisę) gali pasirinkti. 6. nepareiškiančių savarankiškų reikalavimu. kurioms būdingas imperatyvus teisinio reguliavimo metodas. nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko. baudžiamojo ir administracinio proceso teisė. Civilinio proceso teisė turi ir privatinės ir viešosios teisės bruožų. atsako ne proceso. kuriai reguliuoti skirtos tam tikros proceso teisės šakos normos. jog tretieji asmenys. Tokios materialiosios teisės normos tik detalizuoja materialiosios subjektinės teisės įgyvendinimo tvarką. teismo posėdžio pirmininkas vadovauja bylos nagrinėjimui. nesantis materialiųjų teisinių santykių subjektas.y. bet materialioji teisė. rungimosi principai. tai proceso šalys ir materialiojo teisinio santykio šalys sutampa. tačiau į klausimą. ar šalys yra tinkamos. jo patvarkymai privalomi visiems proceso dalyviams. nurodo materialioji teisė.: -šalių institutas: jeigu ieškinį pareiškia asmuo. baudžiamasis procesas skirtas ginti privatų ir viešąjį interesą. civilinių teisinių santykių subjektai materialiąją teisę (pvz. bet yra atitinkamos materialiosios teisės dalis. tuomet materialiąja teisine prasme ieškinį pareiškė netinkamam šalis arba ieškinys pareikštas netinkamai šaliai. turintis reikalavimo atsakovui teisę. kita vertus. -įrodymai: kokie įrodymai yra leistini ir kokie susiję su konkrečia byla. jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jas sieja ir daug kitų institutų. reguliuojančių šalių ginčo sprendimą teisme. o proceso teisės pasirinkti negali.užtikrinti materialiosios teisės šakų reguliuojamų teisinių santykių subjektų pažeistų teisių tinkamą gynybą. bet nereguliuoja šios teisės gynimo teisme proceso. kurios nėra proceso teisės dalis ar savarankiška teisinės sistemos dalis. pvz. jam būdingi šalių dispozityvumo. nurodo materialioji teisė. gali įstoti į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje. -civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas: jei asmuo turi civilinį teisnumą ir veiksnumą. arba reikalavimas pareiškiamas asmeniui. paprastai visų procesinių teisinių santykių dalyvis yra teismas. Viena vertus. Materialiosios ir proceso šakų ryšį parodo pati civilinio proceso teisės paskirtis . Negalima tapatinti proceso teisės normų. nustato netinkamos šalies pakeitimo tinkama taisykles. Jų sąveika atskleidžiama analizuojant atskirus civilinio proceso teisės institutus.civilinio. -trečiųjų asmenų institutas: CPK nustato. tai jis turi ir procesinį teisnumą ir veiksnumą. CPK 45 str..tai ir viešosios teisės dalis. civilinio proceso šalys yra lygiateisės. todėl laikoma apsaugine. Ar įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu. 5. Civilinio proceso teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų. ir pagal tų visuomeninių santykių reguliavimo būdus.teisės bruožai. materialioji teisė nustato bendro pobūdžio elgesio taisykles. kuris neturi pareigos atsakyti. Šiuo metu Lietuvoje galioja 3 savarankiškos teisės šakos . su materialiosios teisės procedūrinėmis normomis. tuo tarpu proceso teisė skirta ginti pažeistas asmens materialiąsias subjektines teises. Jos viena nuo kitos atribojamos pagal reguliavimo dalyką ir metodą. Jei pareiškia asmuo. visuomeninių santykių subjektų teises ir pareigas ir dėl to yra reguliuojamoji. pagal visuomeninių santykių sritį.

Teismas šiame procese yra žymiai aktyvesnis nei nagrinėdamas privačius ginčus civilinio proceso tvarka.baudžiamųjų nusižengimų padarymą. teisės principai. bet ir iš mokesčių. nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. privatinės teisės šakų normų reguliuojamų teisinių santykių. kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio. jog. siekdamas išsiaiškinti baudžiamojoje byloje objektyvią tiesą ir spręsti dėl asmens kaltumo ar nekaltumo. asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp vienų kitiems nepavaldžių viešojo administravimo subjektų. nors daugiau . jei jos negalima išnagrinėti dėl to. . specifika. AP itin svarbus dispozityvumo principas. kai vyrauja viešasis interesas.. bet kuri iš šių teisės šakų reguliuojamų teisenų vykdo teisingumą. bausmių vykdymo teisės normų įtvirtintomis subjektinėmis teisėmis. BP ar AP tvarka nagrinėjama byla. nes administracinių teismų kompetencijai priskiriami tik administraciniai ginčai. finansų.paprastai jos skirtos ne vienos. reiškiantis. Imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas materialiojoje teisėje didele dalimi nulemia ir šio metodo taikymą administracinio proceso teisėje. Baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjamos bylos. konkurencijos. jį vykdant taikomi bendri konstituciniai ir kt. Administraciniam procesui taip pat būdingas imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas. bet ir šeimos. socialinio aprūpinimo ir kitų viešosios teisės šakų normų reguliuojamų teisinių santykių. y. susijusios su BT. civilinė byla turi būti sustabdyta. Civilini ir baudžiamąjį procesus sieja tai. komercinės. o kelių materialiosios teisės šakų teisės normose įtvirtintų subjektinių teisių gynybai. pvz. jog yra neišnagrinėta kita CP. t. tačiau mažiau imperatyvus nei baudžiamojo proceso teisėje. dažnai juos sieja subordinacijos (pavaldumo) ryšiai. Tai lemia materialiosios (administracinės) teisės reguliuojamų visuomeninių santykių. o AP reguliavimo sfera šia prasme ribojama. Paprastai administracinių teisinių santykių dalyviai nėra lygiateisiai. susijusių su administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų kompetencijos atribojimu. Kita vertus. Nors šios teisės šakos nustato skirtingas procedūras. bankroto ir kt.nei civilinio proceso teisėje. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė už administracinių teismų ir apima taip pat ir tuos atvejus. Civilinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos dėl ginčų. CP nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų civilinių teisinių padarinių. bet tardomojo proceso principas. kad ikiteismini tyrimo pareigūnai ir teismas turi veikti aktyviai. Administracinio proceso tvarka nagrinėjami administraciniai ginčai. kad BP metu gali būti pareikštas civilinis ieškinys. Administracinio proceso tvarka taip pat nagrinėjami ginčai. visas proceso šakas sieja ir nemažai bendrų bruožų. Visas tirs procedūras sieja tai. kylančių ne tik iš civilinės. iš kurių kylantys ginčai nagrinėjami administracinio proceso tvarka. Taigi baudžiamajam procesui būdingas ne lygių šalių „dvikovos“. kylantis ne tik iš AT. Yra specifiniu administracinio ir civilinio proceso teisės sąsajų. Proceso teisės šakos yra universalios . darbo.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful