Civilinio proceso modeliai ir stadijos. • Civilinio proceso modeliai ir jų esmė.

Kiekvieno civilinio proceso problema ir jo esmę charakterizuojantis bruožas- tai teismo ir ginčo šalių galių santykis. Atsižvelgiant į teismo vaidmenį civiliniame procese, teisėjo ir ginčo šalių galių santykį įrodinėjimo procese, civilinio proceso šaltinius, atskirų civilinio proceso principų turinį istoriškai susiklostė civilinio proceso modeliai: 1. Rungimosi- grynai rungtyniškas, su tam tikromis teisėjo aktyvumo užuominomis.Būdingas bendrosios teisės sistemos valstybių civiliniam procesui.Šiam modeliui būdinga tai, kad teisėjas yra pasyvus, nešališkas arbitras, ginčo šalys- labai aktyvios.Teismas negali apklausti liudytojų, reikalauti rašytinių įrodymų, o gali spręsti tik tai, ar tam tikri klausimai susiję su byla, siūlyti šalims patikslint i reikalavimus.Teismo pareiga yra stebėti šalių vedama procesą, vertinti tai, ką šalys surinko ir ištyrė, bei priimti sprendimą byloje. Čia veikia formalios tiesos principas, reiškiantis, kad teismas turi išspręsti bylą pagal jam pateiktą medžiagą ir neturi pareigos aiškintis tikrąsias bylos aplinkybes. 2. Tardomasis arba inkvizicinis.- teismas civiliniame procese ypač aktyvus ir tam tikra prasme atlieka tardymo funkcijas, nepažeisdamas rungimosi ir lygiateisiškumo principų. Šioje kodifikuotoje teisės sistemoje galioja įstatymo viršenybės principas, kuriuo turi vadovautis teismų praktika, jai būdingas teisės normų abstraktumas, jų skirstymas į bendrąsias ir specialiąsias. Inkviziciniame procese šalių ir teismo galių santykis yra atvirkštinis palyginti su rungimosi modeliu- teismas aktyvus nagrinėjant bylą, atlieka tardytojo vaidmenį, šalys yra palyginti pasyvios. Praktikoje grynai vieno ar kito modelio nėra, o paprastai yra mišrus modelis. • Socialinio civilinio proceso mokykla, kuri remiasi tuo, kad asmenų lygybė yra tik formali, nieko nėra blogiau kaip nelygius laikyti lygiais.Keliamas klausimas, ar tikrai civilinis procesas yra tik privatus ginčo sprendimo būdas. Manoma, kad turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesus- kuo greičiau atkurti ginčo pažeistus normalius visuomeninius ir ekonominius santykius, teisinę taiką ir saugumą.Teisėjas negali būti pasyvus stebėtojas ir tik vertinti tai, ką pateikia šalys. Socialinio civilinio proceso teorija grindžiama proceso koncentruotumu, aktyviu teisėjo vaidmeniu. Socialinio civilinio proceso modelyje lieka rungimosi, dispozityvumo, viešumo, žodiškumo, nešališkumo principai, tačiau dėl padidėjusio teismo aktyvumo ir koncentruotumo bei kooperacijos principų įtvirtinimo pasikeičia rungimosi principo turinys, civiliniame procese siekiama nustatyti ne formaliąją ar objektyviąją, bet materialiąją tiesą , t.y kiek galima tikresnius tarp šalių susiklosčiusius materialiuosius teisinius santykius. Taigi šiuolaikiniame civilinės teisės tradicijos valstybių civiliniam procesui būdingi tiek tardomojo, tiek rungimosi modelio bruožai. Pripažįstama, kad objektyviai teismas gali išspręsti ginčą tik būdamas nešališkas, to reikalauja rungimosi, lygiateisiškumo principai.Yra numatytos tam tikros teismo aktyvumo ribos- teismas negali priteisti to, ko ieškovas neprašo, ar kitu pagrindu. Taigi teismo aktyvumas galimas tik formaliąja prasme – tiek, kiek nustato įstatymas, tuo tarpu teismo aktyvumas materialiąja prasme ribotas- negalima viršyti reikalavimo sumos, pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, tačiau teismas gali paaiškinti, kad ieškovas turi tokias teises. • Civilinio proceso modelis Lietuvos civilinio proceso teisėje. 2002 m. Vasario 28 d. Įstatymu buvo priimtas naujasis CPK, įsigaliojęs nuo 2003 m. Sausio 1 d. Naujojo CPK rengėjai vadovavosi socialinio civilinio proceso teorija.Pirmiausia būtina pastebėti, kad naujame CPK galutinai apsispręsta dėl teisėjo vaidmens civiliniame procese. Kadangi CPK rengėjai pasirinko socialinio civilinio proceso modelį, jo vienas iš esminių bruožų yra aktyvus teisėjas, siekiantis greito , ekonomiško proceso bei materialios tiesos nustatymo bylose. Sprendžiant disponavimo ginčo dalyku klausimus lemia šalių valia, tačiau teismas turi teisę pasiūlyti šalims svarstyti vienokius ar kitokius klausimus, pasirūpinti atstovavimu, pateikti

nes dauguma jos normų. Teismo procesinė veikla.apima teismo posėdį. Svarbu taip pat ir tai. Teises.pagrindinė stadija (CPK 153-224.siekiama įgyvendinti teismo sprendimą. Šalių ir kitų dalyvaujančių asmenų procesinė veikla prasideda nuo ieškinio pareiškimo ir tęsiasi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ar bylos pabaigos be teismo sprendimo. o tam tikrais atvejais.  Ginčo teisena nagrinėjamos bylos kylančios iš privatinės teisės normų reguliuojamų teisinių santykių.y. teisės normų aiškinimas ir taikymas. teismas svarsto jo priėmimo klausimą. 4. ieškinio ar kitų procesinių dokumentų priėmimo klausimo sprendimas. būdamos bendro pobūdžio. taip pat žodinis. Civilinis procesas. procesinių terminų tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti skyrimas . Skiriamos šios septynios stadijos: 1. taikomos ir ypatingajai teisenai. Ši teisena laikoma pagrindine. ištirtų byloje įrodymų vertinimas ir faktinių aplinkybių konstatavimas.teisėjas ir dalyvaujantis byloje asmenys atlieka pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui veiksmus. (LR teisingumo ministro 2005m.tai.). 234-258. Įsakymas NR.teismui suinteresuoto asmens valia pateikiamas ieškinys arba pareiškimas. Civilinės bylos iškėlimas (CPK 135-138 str. Spalio 27 d. ekspertai. vertėjai ir kiti. iškeliamos pareiškiant ieškinį. turinčių priešingus interesus. teismo sprendimų ir kitų procesinių dokumentų priėmimas .  Ypatingoji teisena dar vadinama ne ginčo teisena. Tai apsauginė teisena. pvz.Ginčo teisena nagrinėjami šalių.).neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.tai civilinių procesinių teisinių santykių subjektų procesinė veikla.iki teismo sprendimo įvykdymo. kad byla būtų tinkamai išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui (CPK 225-233 str. kad aiškiai įtvirtinama teismo pareiga nustatyti materialiąją tiesą byloje. kurios nėra pažeistos. Lietuvos CP. laikoma. Ši stadija baigiama teismo sprendimo ar nutarties nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėta priėmimu. Teisminis bylos nagrinėjimas. įrodymų jame ištyrimą ir vertinimą.. 2. jeigu ieškinys atitinka atitinka įst. Pasirengimas bylos nagrinėjimui gali būti rašytinis. kurios metu nagrinėjamos ir sprendžiamos civilinės bylos teisme . Kiti proceso dalyviai. kad civilinė byla iškelta. ginčai.tai speciali civilinių bylų nagrinėjimo tvarka. būti įsitikinusiam tuo. reikalavimus ir teismo rezoliucija priimamas. • Civilinio proceso teisenos . t.tai procesinių veiksmų ir kaip jų rezultatas susiklosčiusių procesinių teisinių santykių tam tikram procesiniam tikslui pasiekti visuma. • Civilinio proceso samprata ir esmė. bylos aplinkybių nustatymą.padėti įgyvendinti ir realizuoti subj. Teisena. 3.teismui organizuojant parengiamąjį teismo posėdį. 259298 str. užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo klausimai. taikoma vienodos materialiosios teisinės prigimties civilinėms byloms nagrinėti.atlieka įstatymų jiems pavestas pagalbines funkcijas civiliniame procese. 5. 1R-352 Sprendimų vykdymo instrukcija)(CPK583). Civilinis procesas yra civilinio proceso teisės šakos dalykas. kad sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes. teismų sprendimų ir nutarčių vykdymo. . kuria bylos nagrinėjamos nesant ginčo dėl teisės. sprendimo ar kito procesinio dokumento užbaigiant bylą priėmimą. Jos paskirtis. • Civilinio proceso stadija.papildomų įrodymų ir net rinkti juos savo iniciatyva tam tikrose didesnį viešąjį interesą turinčiose bylose.liudytojai. Apeliacija ( CPK 301-339 str. Vykdymo procesas(CPK 583-779 str).).).

Pirmosios tris stadijos yra privalomos .). esant tam tikroms CPK numatytoms aplinkybėms Jei tam tikru pagrindu byla atnaujinama – kita teismo sudėtis bylą peržiūri iš naujo laikydamasi proceso atnaujinimo pagrindo ribų ir priima atitinkamą sprendimą byloje. Šios stadijos tikslas. 6.vienodos teismų praktikos visoje valstybėje formavimas. Proceso atnaujinimas (CPK 365-374 str). 7. . kitos laikomos fakultatyviomis.įsiteisėjusių sprendimų ar nutarčių teisėtumo patikrinimas.pakartotinis bylos nagrinėjimas.Kasacija (CPK 340-364 str.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful