1 Tema. 1.1.

Civilinis procesas ir kitos subjektini teisi ir interes gynimo bei gin sprendimo formos Civilinio proceso teiss doktrinoje iskiriamos dvi gino dl teiss rys: asmens teisi paeidimas ir asmens teisi ginijimas. Apie asmens teisi paeidim kalbame, kai neteistais veiksmais ar neveikimu yra padaromas neigiamas poveikis asmens turtinms ar neturtinms teisms (nesavalaikis arba netinkamas prievols vykdymas, alos padarymas ir pan.), o su asmens teisi ginijimu susiduriame, kai vienas subjektas uginija kitam subjektui priklausani teis (ginijama autoriaus teis krin, sandorio teistumas ir pan.). Kalbant apie civilini subjektini teisi ir statym saugom interes gynim, atkreiptinas dmesys tai, kad teisinje literatroje skirtingai suprantamos svokos teisi gynimo bdai ir teisi gynimo formos. Teisi gynimo bdai yra grynai materialins (reguliuojamosios) teiss kategorija. Civilini subjektini teisi ir statym saugom interes gynimo bdai suprantami kaip statyme numatytos priverstinio pobdio materialins-teisins priemons, kuri pagalba vykdomas paeistos ar ginijamos teiss atkrimas (pripainimas) ir daromas poveikis tos teiss paeidjui. LR CK 1.138 straipsnio nuostat, kad civilines teises statym nustatyta tvarka gina teismas, reikt aikinti plaiau, t.y. kad teiss akt numatytais atvejais egzistuoja galimyb civilines subjektines teises ginti ir kitose valstybinse ir nevalstybinse institucijose. Civilini subjektini teisi ir statym saugom interes gynimo formos, skirtingai nei gynimo bdai yra ne materialinio, o grynai procesinio pobdio kategorija. Teiss gynimo forma suprantama kaip statymais sureguliuota valstybini ar nevalstybini institucij veikla sprendiant ali ginus ir ginant bei atkuriant paeistas j subjektines teises ir interesus. ios veiklos tikslas nustatyti faktines aplinkybes, pritaikyti teiss norm, nustatyti teiss gynimo bd ir priimti sprendim. Kaip jau minta LR CK numatyti civilini teisi gynimo bdai gali bti gyvendinami ne viena, o keletu teisi gynimo form. Yra iskiriamos dvi civilini subjektini teisi ir statym saugom interes gynimo formos : jurisdikcin ir nejurisdikcin. Jurisdikcin civilini teisi gynimo forma laikytina valstybini ar valstybs galiot institucij ar asmen veikla, ginant paeistas ar ginijamas civilines subjektines teises ar statym saugomus interesus. Kai kuriais atvejais kaip alternatyv teisminiam civilini gin sprendimui asmenys, remdamiesi tarpusavio susitarimu, kilusiam civiliniam ginui sprsti gali rinktis arbitra. Teismin mediacija tai taip pat tarpininkavimas, taiau vykdomas prasidjus civiliniam procesui, t.y. teisjui suteikiama teis civilinio proceso metu pasilyti alims arba privalomai nukreipti gin sprsti mediacija. Mediatoriumi yra skiriamas teisjas arba teisjo padjjas, kurie yra traukti teismo mediatori sra. Mediacijos metu priimtas sprendimas forminamas taikos sutartimi, kuri tvirtina teismas. Civilini gin sprendimas kai kuriais statym numatytais atvejais gali bti vykdomas ir administracine tvarka, taiau i tvarka nra tipin civilinei teisei ir gali bti taikoma tik statym numatytais atvejais. Su administracine civilini gin sprendimo tvarka taip pat susiduriame, kai LR statymai numato iankstin neteismin civilini gin sprendimo kitose valstybs galiotose institucijose tvark. Vienais atvejais ios tvarkos privalu laikytis prie kreipiantis teism, kitais atvejais suinteresuotas asmuo gali pasirinkti kuri institucij jis nori kreiptis (pavyzdiui, LR vartotoj teisi gynimo statyme neprivaloma iankstine gino sprendimo institucija numatyta Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba ir Valstybin ne maisto produkt inspekcija). Nejurisdikcin civilini teisi gynimo forma laikytinas asmens savarankikas civilini subjektini teisi ar statym saugom interes gynimas, nesikreipiant valstybines ar kitas galiotas institucijas. iai formai vis pirma priskirtina savigyna. Nejurisdikcine civilini teisi

gynimo forma taip pat laikytini abiej gino ali veiksmai, kuriais jos siekia isprsti gin savarankikai, paios, be joki tarpinink (tiesiogins derybos, pretenzij viena kitai pareikimas). 1.2. Teis teismin gynyb kaip pagrindin asmens teis LR Konstitucijos 30 str. 1 d. numato, kad asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. Tai yra konstitucinis principas, reikiantis, kad kiekvienam asmeniui privalo bti utikrinta teismin jo paeist teisi ar interes gynimo galimyb. LR Konstitucijoje tvirtinta teis teismin gynyb detalizuojama kituose LR statymuose. Vis pirma, pamintinas LR CK, kurio 1.37 str. numatyta, kad asmenys savo nuoira laisvai naudojasi civilinmis teismis, tarp j ir teise gynyb, o 1.138 str. nurodyta, kad civilines teises statym nustatyta tvarka gina teismas, nevirydamas savo kompetencijos. Teis teismin gynyb taip pat numato LR CPK 5 str., kur nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis arba statym saugomas interesas. Atsisakymas teiss kreiptis teism negalioja. Teismins gynybos prieinamumo principas tvirtintas ir tarptautiniuose dokumentuose: Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 2 str., Visuotins mogaus teisi deklaracijos 8 str. ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 13 str. Teisje teismin gynyb reikia skirti, pirma subjektin procesin teis kreiptis teism teismins gynybos ir antra subjektin materialin teis to reikalavimo, kurio gynybos siekia besikreipiantis asmuo, patenkinim. Procesin teis kreiptis teism negali bti aikinama kaip asmens galimyb kreiptis teism bet kokiu bdu. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra paymjs, kad kaip ir bet kuri kita subjektin teis, teis kreiptis teism realizuojama tam tikra statym nustatyta tvarka. ios teiss realizavimo tvark numato LR CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareikimo formai ir turiniui. Kiekvienam teism besikreipianiam asmeniui i tvarka yra privaloma (apie procesins teiss kreiptis teism realizavim plaiau bus kalbama Civilins bylos iklimo temoje) . 1.3. Materialiosios ir procesins teiss ryys. Civilinio proceso teiss vieta teiss sistemoje Materialiosios teiss akos nustato subjekto teisin padt, o proceso teis reguliuoja santykius, atsirandanius ginant paeistas materialisias teises. Proceso teis pradeda veikti, kai yra konfliktas. Taigi materialioji teis apibria, k asmuo gali ar privalo daryti, o proceso teis nusako, kaip apginti paeist ar ginijam materialij teis ir utikrinti jos gyvendinim. Pagrindins materialins teiss akos (civilin teis, baudiamoji teis, administracin teis) turi jas aptarnaujanias procesines teiss akas (civilinio proceso teis, baudiamojo proceso teis, administracinio proceso teis). Materialin teis apsprendia gino nagrinjimo bd ir form. Taigi, civilini gin negalima nagrinti baudiamojo proceso tvarka. Kalbant apie civilinio proceso teiss viet teiss sistemoje, svarbus yra teiss ak skirstymas viesias ir privatines teiss akas. Vieosios teiss akos reguliuoja santykius, grindiamus subordinacijos principu, t.y. tokius, kai viena alis yra valstyb ar valstybs institucija. Privatin teis reguliuoja privai asmen santykius. Kuriai, vieajai ar privatinei priskirti civilinio proceso teis, doktrinoje nesutariama. Lietuvos civilinio proceso doktrinoje vyrauja poiris, kad civilinio proceso teis laikytina miria teiss aka, t.y. turi ir vieosios, ir privatins teiss bruo. 1.4. Civilinio proceso teiss santykis su kitomis teiss akomis

Teiss akos viena nuo kitos atribojamos pagal du kriterijus: teisinio reguliavimo dalyk ir teisinio reguliavimo metod, t.y. pagal visuomenini santyki srit, kuriai reguliuoti skirtos tam tikros teiss akos normos ir pagal t visuomenini santyki reguliavimo bdus bei priemones. CPT ry su KT slygoja tai, kad LR Konstitucijoje suformuluoti pagrindiniai vis teiss ak, tarp j ir civilinio proceso teiss principai: teismo posdio vieumo, valstybins kalbos, teisj ir teism nepriklausomumo, teisingumo vykdymo tik teismo ir pan. Glaudiausias ryys sieja civilinio proceso teis su materialiosios teiss akomis: civiline, eimos, darbo teise bei kt. Materialin teis tvirtina teisini santyki subjekt teises ir pareigas, t.y nustato galimo ir leistino elgesio ribas bei atsakomyb u i pareig nevykdym ar teisi paeidim. Procesins teiss akos reglamentuoja santykius, atsirandanius ginant paeistas materialines teises. Taigi, materialin teis apibria, k asmuo gali ar privalo daryti, o procesin teis, kaip apginti paeist ar ginijam materialin teis ir utikrinti jos gyvendinim, nustatant kreipimosi teism tvark, gino dl teiss nagrinjimo procedr, bei priimto sprendimo vykdymo bdus ir tvark. Kai kurios materialiojoje teisje tvirtintos normos turi procesin pobd ir todl tiesiogiai lemia rodinjimo dalyk byloje, priskirtinum teismui ir pan. Teismas, priimdamas sprendim civilinje byloje, taiko materialiosios teiss normas. Civilinio proceso teis yra susijusi ir su baudiamojo proceso teise jau vien todl, kad abi teiss akos yra procesins, reglamentuojanios teisingum vykdanios institucijos teismo - veikl. Kai kurie i teiss ak principai sutampa (pavyzdiui, vieumo, betarpikumo, teisminio nagrinjimo nepertraukiamumo ir kt.), panas ir kai kuri autori net tarpakiniais vadinami kai kurie institutai (rodym, proceso pirmosios instancijos teisme, apeliacinje instancijoje ir kt.). Mintos aptariam teiss ak bendrybs kai kuriose valstybse slygojo net bendros teiss akos teism teiss susiformavim, kuri jungia visus procesus (civilin, baudiamj ir administracin). Taiau civilinio proceso teis ir baudiamojo proceso teis bdamos savarankikomis teiss akomis turi ir esmini skirtum: 1) Skiriasi abiej teiss ak teisinio reguliavimo dalykas. 2) Civilinio proceso tvarka daniausiai ginamas privatus asmens interesas, o baudiamojo proceso tvarka vieas. 3) Civiliniame procese alys paios renka ir pateikia rodymus teismui, o baudiamajame procese ikiteisminio tyrimo institucijos ir pareignai. 4) Civilinje byloje teismas siekia nustatyti materialij ties, o baudiamojoje objektyvij ties. 5) Civilinio proceso teiss metodas yra mirus, o baudiamojo proceso teiss imperatyvus. 6) Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo ir rungimosi principai, o baudiamojo proceso teisje oficialumo ir tardomojo proceso principai. Esminiai civilinio proceso teiss ir administracinio proceso teiss skirtumai susij su tuo, kad administraciniam procesui bdingas imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, administracini teisini santyki subjektai nra lygiateisiai, o juos sieja subordinacijos (pavaldumo) ryiai ir pan. Administracinio ir civilinio proces ry taip pat patvirtina tai, kad kol nra sukurtas naujas administracinio proceso kodeksas, LR CPK subsidiariai taikomas nagrinjant ir administracines bylas. 1.5. Civilinio proceso udavinys, funkcijos ir tikslai Pagrindinis civilinio proceso teiss udavinys teisingas ir savalaikis civilini byl isprendimas, siekiant apginti fizini ar juridini asmen paeistas ar ginijamas teises, laisves ar statym saugomus interesus. Galiojantis LR CPK neiskiria civilinio proceso udavini, vardijami tik tikslai. Pagrindins civilinio proceso teiss funkcijos teistumo ir teistvarkos stiprinimas valstybje, teiss paeidim prevencija, pagarbos teisei ir teismui formavimas.

Civilinio proceso teisei yra bdingi savarankiki tikslai, kurie suformuluoti LR CPK 2 str.: 1. Ginti asmen, kuri materialins subjektins teiss ar statym saugomi interesai paeisti ar ginijami, interesus. Dl kiekvieno gino proceso pradios, reikiamo reikalavimo turinio sprendia paios alys. 2. Tinkamai taikyti statymus teismui nagrinjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant. Teismas turi sudaryti visas slygas, kad byloje bt iaikintos esmins gino aplinkybs ir sudarytos slygos teisingam statymo taikymui sprendiant konkret ali gin. 3. Kuo greiiau atkurti teisin taik tarp gino ali. is tikslas yra siejamas su proceso koncentruotumo principo tinkamu gyvendinimu. 4. Aikinti bei pltoti teis. Teiss aikinimo funkcij teismas atlieka kiekvienoje civilinje byloje taikydamas arba atsisakydamas taikyti konkreias teiss normas. Aikindamas ir taikydamas statymus teismas privalo vadovautis teisingumo, siningumo ir protingumo kriterijais. Teismo veikla pltojant teis reikia krybin teismo veikl, kai btina upildyti teisinio reguliavimo spragas. LR CPK 3 str. numatyta tiek statymo, tiek teiss analogijos taikymo galimyb. Teismas tik pltoja, bet nekuria teiss. 1.6. Civilinio proceso teiss dalykas, metodas, svoka ir sistema Bet kurios teiss akos teisinio reguliavimo dalyku laikomi jos norm reguliuojami santykiai. Taigi, civilinio proceso teiss dalyku reikt laikyti pat civilin proces, t.y teismo, teisme dalyvaujani asmen bei kit proceso dalyvi veikl, nagrinjant, sprendiant civilines bylas, bei vykdant teismo sprendimus. Jeigu tam tikros teiss akos teisinio reguliavimo dalykas atsako klausim k (kokius visuomeninius santykius) reguliuoja tam tikra teiss aka, tai teisinio reguliavimo metodas atsako klausim kaip (kokiomis teisinmis priemonmis, bdais) gyvendinamas teisinis reguliavimas. Civilinio proceso teiss metodas tai visuma bd, priemoni skirt reguliuoti santykius, einanius civilinio proceso teiss dalyk. Teiss teorijoje iskiriami du teisinio reguliavimo metodai imperatyvusis (subordinacinis) ir dispozityvusis (autonomijos). Imperatyvusis metodas daugiau bdingas vieosios teiss akoms, o dispozityvusis privatins teiss akoms. Koks teisinio reguliavimo metodas bdingas civilinio proceso teisei, vienareikmikai atsakyti sunku. Civilinio proceso teisje esant dispozityvi ir imperatyvi teiss norm, civilinio proceso teiss teisinio reguliavimo metodas taip pat yra mirus: imperatyvus ir dispozityvus. i aplinkyb taip pat patvirtina, kad civilinio proceso teisei bdingi ir vieosios, ir privatins teiss elementai. Civilinio proceso teis - tai sistema teiss norm, reguliuojani teismo, dalyvaujani byloje asmen bei kit proceso dalyvi veikl, teismui nagrinjant ir sprendiant civilines bylas bei vykdant teismo sprendimus. LR CPK galima iskirti dvi sistemos dalis: bendrj ir ypatingj (specialij). Bendroji dalis tvirtina normas bdingas visam civiliniam procesui: civilinio proceso principus, proceso dalyvi teisin status, teismo sudt, teismingum, priskirtinum, bylinjimosi ilaidas, teismo nuobaudas, procesinius terminus, ir kt. Prie ypatingosios dalies priskiriamos normos, reguliuojanios atitinkamas procesini teisini santyki ris, subjekt veikl konkreiose civilinio proceso stadijose. Ir bendrosios, ir ypatingosios dalies normos gali bti grupuojamos institutus: iekinio, rodym, teismo nuobaud, bylinjimosi ilaid, atstovavimo, teismingumo, priskirtinumo ir kt. Civilinio proceso teiss sistem galima apibrti kaip civilinio proceso teiss norm ir institut, reglamentuojani teismo, ali, bei kit byloje dalyvaujani asmen veikl, teismui nagrinjant ir sprendiant civilines bylas, visuma. 1.7. Civilinio proceso samprata ir stadijos Negalima tapatinti svok civilinis procesas ir civilinio proceso teis. Civiliniam procesui bdingi keturi poymiai, pagal kuriuos j galima atriboti nuo kit proces. 1) civilinis

procesas yra teismo procesas, t. y. civilinio gino nagrinjimas nepriklausomo ir nealiko teismo. 2) civilin byla ikeliama alies iniciatyva, t. y. civiliniam procesui bdinga savanorikumas. 3) iekovas, kreipdamasis teism, veikia savo asmeniniais interesais, t. y. siekia naudos sau. 4) civilinis procesas neprasideda be atsakovo valios: jeigu atsakovas bt patenkins iekovo reikalavim, iekovas teism nebt kreipsis Siaurai civilin proces galima suprasti kaip teismo ir ali procesin veikl sprendiant civilines bylas ir vykdant teism sprendimus, t. y. civiliniu procesu tokiu atveju pripastamas tik teismo procesas. Plaiai civilin proces galima suprasti kaip visus subjektini teisi gynybos ir apsaugos bdus, iskyrus baudiamj ir administracin procesus. Tokiu atveju civilinio proceso samprat traukiamas ir arbitrao procesas, ir notariato veikla, ir kiti privatins teiss gynybos, apsaugos ir gin sprendimo bdai. Visas civilines bylas teismas nagrinja nuosekliai, tam tikrais etapais. Visas civilinis procesas yra suskirstytas stadijas. Stadij sudaro visuma procesini veiksm, kuri tikslas - siekimas atitinkamo tai stadijai procesinio rezultato. Lietuvos civilinio proceso doktrinoje daniausiai iskiriamos tokios 7 stadijos: 1. Civilins bylos iklimas 2. Pasiruoimas civilini byl teisminiam nagrinjimui. 3. Teisminis nagrinjimas. 4. Byl nagrinjimas apeliacine tvarka. 5. Vykdymo procesas. 6. Byl nagrinjimas kasacine tvarka. (siteisj teismo sprendimai ar nutartys patikrinami teiss taikymo aspektu vieninteliame kasaciniame teisme, t.y. Lietuvos Aukiausiajame Teisme. 7. Proceso atnaujinimas. (civilinis procesas jau inagrintose bylose gali bti atnaujintas grietai tik statymo numatytais atvejais. Atnaujinimo pagrindai yra ivardyti CPK 366 str. Teismui nusprendus atnaujinti bylos nagrinjim, teismas byl nagrinja pakartotinai pagal bendrsias taisykles. Pakartotinis praymas atnaujinti proces tuo paiu pagrindu yra negalimas). Kiekviena civilin byla nepereina per visas 7 stadijas, todl pirmosios 3 stadijos yra laikomos pagrindinmis (btinomis), o kitos stadijos yra fakultatyviosios. 1.8. Civilinio proceso teisenos Teisena tai speciali civilini byl nagrinjimo tvarka, taikoma vienodos materialiosios teisins prigimties civilinms byloms nagrinti. Civiliniame procese yra iskiriamos dvi teisenos: gino teisena (iekinin teisena) ir ypatingoji teisena. Gino teisenos tvarka yra nagrinjama didioji dalis teismams priskirtin civilini byl, kylani i civilini, darbo, eimos ir kit teisini santyki. Gino teisena nagrinjamos bylos, ikeltos pagal iekovo iekin atsakovui dl paeistos teiss. Tai bylos dl santuokos nutraukimo, nuosavybs teisi gynimo, bylos dl vairi prievolini santyki. iai teisenai bdinga tai, kad ji pritaikyta dviej ali, turini prieing interes, tarpusavio ginui nagrinti. i teisena dar vadinama pagrindine, nustatania pagrindines proceso taisykles, o ypatingoji teisena yra tik specialij taisykli, kurios laikomos iekinio teisenos iimtimis, sistema. Reikia paymti, kad gino teisena pamau diferencijavosi. Atsirado sprendimo u aki institutas, leidiantis gino teisenos ribose greiiau isprsti byl, kai teismo posd be svarbi prieasi neatvyksta iekovas arba atsakovas arba kai teismas negavo atsiliepimo iekin. Taip pat LR CPK numatyti atskir kategorij byl nagrinjimo ypatumai. Bylos ia nagrinjamos ta paia gino teisena tik su iimtimis, daniausiai proceso operatyvumo tikslu. Prie mint atskir kategorij byl priskiriamos eimos bylos, darbo bylos, bylos dl daikto valdymo paeidim, dokumentinis procesas, bylos dl teismo sakymo idavimo, ginai dl nedideli sum priteisimo. Ypatingja (dar vadinama apsaugin, ne gino, iimtin, supaprastinta) teisena daniausiai nagrinjamos bylos, kuriose nra gino dl teiss, pvz., bylos dl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkrimo, dl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ir pan. Taiau neatsitiktinai buvo pavartotas odis daniausiai. Gino ir ypatingosios teisenos atribojimo klausimas yra

diskusinis ir labai senas. Bandant pagrsti dviej teisen skirtumus, civilinio proceso teiss teorijoje egzistuoja kelios teorijos tiksl, dalyko ir pozityvizmo. Tiksl teorija yra grindiama teisenoms keliamais skirtingais tikslais. Gino teisenos tikslas paalinti subjektins materialins teiss paeidim, o ypatingosios utikrinti tam tikr materialins teiss norm tinkam forminim, siekiant ivengti subjektins materialins teiss paeidimo. Dalyko teorija gino teisen nuo ypatingosios atriboja gino dl teiss buvimu arba nebuvimu. Analizuojant ypatingosios teisenos tvarka nagrinjamas bylas, matyti, kad kai kuri byl prigimtis yra btent gine dl teiss, pvz., skundai dl notar ar antstoli veiksm, dl civilins metrikacijos staig ra neteisingumo nustatymo ir pan. Remiantis tik vienu gino buvimo ar nebuvimo kriterijumi, atriboti vien teisen nuo kitos yra sunku. LR CPK nurodoma, kad ypatingosios teisenos skyriuje nurodytas bylas teismas inagrinja ypatingja teisena, neatsivelgdamas tai, ar nagrinjimo metu kyla ginas dl teiss. Pozityvizmo teorijoje nra keliamas udavinys apibdinti ypatingosios teisenos esm, kadangi nustatant bylos nagrinjimo tvark vienintelis kriterijus yra tikslingumas, o taip pat statymo leidjo valia. Dabartiniame LR CPK kaip tik ir remiamasi ia teorija. LR CPK kategorij byl, kurios nagrinjamos ypatingja teisena. 1.9. Civilinio proceso mokyklos ir j formuluojamos pagrindins idjos Istorikai yra susiformavusios dvi civilinio proceso mokyklos: liberalioji ir socialin civilinio proceso mokykla. Dabartinio LR CPK pagrindas yra socialin civilinio proceso mokykla. Liberalioji civilinio proceso mokykla atsirado kartu su liberalizmo filosofija, kurios pagrindins vertybs laisv, lygyb, nuosavyb ir statymas. ios filosofijos veikiami XIX a. atsirado pirmieji nauji CP kodeksai: 1806 m. Pranczijos CPK, 1877 m. Vokietijos CPK, 1864 m. Rusijos Civilins teisenos statymas (1918-1940 galiojs ir Lietuvoje). Liberaliojoje mokykloje alys yra proceso eimininks, pagrindiniai principai yra rungimasis ir dispozityvumas, teismas yra gana pasyvus, paios alys renka ir pateikia rodymus, teikia procesinius dokumentus, rodinja nagrinjimo metu savo ties. Teismo funkcija nusprsti, kas yra teisus pagal ali pateikt mediag, pagal vykus rungimsi, isakytus argumentus, priirti, kad rundamosios alys laikytsi proceso taisykli ir to viso pasekoje priimti sprendim. Pagrindinis liberaliosios mokyklos alininkas vokietis A.Wachas. Liberaliojoje mokykloje civilinio proceso tikslas yra nustatyti formalij ties. Kadangi teisjas ioje mokykloje yra pasyvus, formalioji tiesa yra tai, k pateikia alys, t.y. teisi ta alis, kuri savo ties argumentuoja, pateikia svarius rodymus, nors objektyviai, gyvenime ji ir nra teisi. Taigi toks sprendimas formaliai yra laikomas teisingu. Socialioji civilinio proceso mokykla atsirado kaip atsvara liberaliajai. 1895 m. priimamas Austrijos CPK, kurio pagrind sudaro socialinio civilinio proceso teorija. ios teorijos pagrindinis alininkas austras F. Kleinas. i mokykla remiasi aktyvaus teismo idja ir proceso koncentruotumo principu, taiau daug k perm ir i liberaliosios mokyklos: rungimosi, dispozityvumo, vieumo, odikumo principai. Socialioji mokykla daug dmesio skiria proceso pagreitinimui, bylos vilkinimo prevencijai, aktyviam ali ir teismo bendradarbiavimui, proceso ekonomikumui, vieojo intereso gynimui. 2. CIVILINIO PROCESO TEISS ALTINIAI

2.1. Civilinio proceso teiss altini samprata ir sistema Terminas teiss altinis teiss teorijoje suprantamas keliomis prasmmis: materialija, idjine ir formalija. Materialija prasme civilinio proceso teiss altiniai apibriami kaip tam tikri visuomens socialiniai, ekonominiai, politiniai veiksniai, kuriais remiantis sukuriamos teiss normos. Tokie veiksniai yra visuomens gyvenimo materialins slygos, valstybje vyraujani politini jg valia, valstybs institucij teiss krybos veikla, visuomeniniai paproiai ir pan. Idjine prasme teiss altiniu gali bti suprantama teisin smon skirtinguose jos lygmenyse. Nekelia abejoni tai, kad valstybje ir visuomenje vyraujanti koncepcija (pavyzdiui, teisins valstybs ir pilietins visuomens) daugeliu atvej takoja teiskros institucij pozicij. Formalija prasme teiss altinis yra iorin teiss normos tvirtinimo forma: statymas, postatyminis teiss aktas ir pan. Teiss altiniai formaliuoju poiriu yra klasifikuojami : 1) bendruosius teiss principus; 2) raytin (statutin) teis; 3) tarptautin teis; 4) paproius; 5) teismo precedentus (teism praktik); 6) teiss doktrin. Teiss altiniai doktrinoje klasifikuojami pagal vairius kriterijus. Pateiksime tik kelet daniausiai civilinio proceso vadovli autori pateikiam klasifikacij. Pagal tai, ar teiss altinyje elgesio taisykl suformuluota tiesiogiai ar yra teiss aikinimo rezultatas, teiss altiniai skirstomi tiesioginius (pirminius) (bendrieji teiss principai, statymai, kiti teiss aktai, tarptautins teiss aktai, teisiniai paproiai ir pan.) ir netiesioginius (antrinius) (teism praktika, teiss doktrina, statym projekt rengimo ir svarstymo mediaga). Tiesioginiai teiss altiniai yra pozityviosios teiss aktai, kuriuose suformuluotos konkreios elgesio taisykls, o netiesioginiai teiss altiniai yra teiss norm aikinimo ir taikymo rezultatas. Pagal teisinio akto, kuriame yra tvirtintos teiss normos, juridin gali teiss altiniai yra skirstomi statymus ir postatyminius aktus. statymai toliau klasifikuojami LR Konstitucij, LR konstitucinius statymus, programinius statymus, kodifikuotus statymus bei paprastuosius (ordinarinius) statymus. Bendrieji teiss principai yra tvirtinti Konstitucijoje: teisingumo, lygiateisikumo, proporcingumo, draudimo suteikti statymui grtamj gali ir pan. Tai labai svarbus civilinio proceso teiss altinis, kuriuo danai vadovaujamasi teism praktikoje. Kalbant apie raytin (statutin) teis, pagrindiniu civilinio proceso teiss kaip ir bet kurios kitos teiss akos altiniu yra laikoma 1992 m. LR Konstitucija. Konstitucijos straipsniuose tvirtinti pagrindiniai vis teiss ak, tarp j ir civilinio proceso teiss, principai. Visi civilinio proceso teiss klausimais priimami statymai ir postatyminiai aktai negali prietarauti Konstitucijoje tvirtintiems principams. LR CPK susideda i septyni dali. Nemaai civilinio proceso teiss norm galima rasti materialins teiss ak kodeksuose, pvz., darbo kodekse, civiliniame kodekse, ir kituose statymuose. Kadangi civilinio proceso teiss norm randame ne tik LR CPK, bet ir kituose statymuose, kartais teism praktikoje susiduriama su LR CPK ir atitinkamo statymo norm kolizijomis. LR CPK 1 str. Civilinio proceso teiss altiniais laikomi ir postatyminiai aktai, i kuri svarbiausi be abejo yra Vyriausybs nutarimai. Civilinio proceso teiss norm galime rasti ir inybiniuose teiss aktuose: ministerij, departament instrukcijose, taisyklse ir pan. Svarbus civilinio proceso teiss altinis yra tarptautin teis. Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis tarptautins teiss princip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur ratu sudaro Lietuvos Respublika su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis, nesvarbu koks sutarties pavadinimas ir ar sutart sudaro vienas, du ar keli tarpusavyje susij dokumentai. Lietuvos dvials sutartys dl teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse, eimos ir

komercinse bylose. (1950 m. lapkriio 4 d. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencija dl civilinio proceso, CMR konvencija, 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencija dl usienio valstybse iduot dokument legalizavimo panaikinimo, 1965 m. lapkriio 15 d. Hagos konvencija dl teismini ir neteismini dokument civilinse arba komercinse bylose teikimo usienyje, 1968 m. birelio 7 d. Europos konvencija dl informacijos apie usienio teis, 1970 m. kovo 18 d. Hagos konvencija dl rodym civilinse ir komercinse bylose pamimo usienyje, 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencija dl sprendim, susijusi su ilaikymo pareigomis, pripainimo ir vykdymo, 1977 m. sausio 27 d. Europos sutartis dl teisins pagalbos praym perdavimo, 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dl tarptautinio vaik grobimo civilini aspekt, 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dl tarptautins teiss kreiptis teism, 1993 m. gegus 29 d. Hagos konvencija dl vaik apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio vaikinimo srityje ir kt. Lietuvai stojus Europos Sjung, svarbiu kiekvienos teiss akos, o tarp j ir civilinio proceso teiss, altiniu tapo Europos Sjungos teis, kuri yra viresn u nacionalin teis ir galioja visose valstybse narse. Europos Sjungos teis sudaro pirmins ir antrins (ivestins) teiss aktai. Europos Sjungos pirmins teiss aktai gali bti apibdinti kaip visi Bendrijai skirti dokumentai, kurie yra tarpvyriausybini veiksm padarinys ir nacionalini statym leidj ratifikuoti pagal j konstitucines procedras. Pirmins teiss aktams yra priskiriamos Europos Bendrijos steigiamosios sutartys, dokumentai keit steigiamsias sutartis, vairs stojimo aktai ir sutartys, protokolai ir kitokie sutari priedai, konvencijos ir kiti susitarimai, sudaryti tarp valstybi nari. Europos Sjungos antrins (ivestins) teiss aktai yra Bendrijos norm, priimt pagal steigiamsias sutartis, visuma. Antrins (ivestins) teiss aktais laikomi reglamentai, direktyvos, sprendimai, rekomendacijos ir ivados. Reglamentai yra privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose valstybse narse. Reglamentams yra nereikalinga jokia nacionalin priemon, tiesiogiai bandanti inkorporuoti juos valstybs nars teisin sistem. Civilinio proceso teisei yra svarbs ie pagrindiniai reglamentai: 1. 2000 m. gruodio 22 d. Tarybos Reglamentas dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo bei vykdymo utikrinimo (EB) Nr.44/2001 (dar vadinamas - Briuselis I). 2. 2000 m. gegus 29 d. Tarybos Reglamentas dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka ir tv pareigomis abiej sutuoktini vaikams, pripainimo ir vykdymo (EB) Nr.1347/2000 (dar vadinamas Briuselis II) ( reglament nuo 2005 m. gegus 1 d. pakeit 2003 m. lapkriio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.2201/2003). 3. 2000 m. gegus 29 d. Tarybos reglamentas dl nemokumo (bankroto) byl (EB) Nr.1346/2000 ir kt. Direktyvos privalomos kiekvienai valstybei narei, kuriai jos skirtos, siekiant jose keliam tiksl, bet nacionalinei valdiai paliekama teis pasirinkti atitinkamas j gyvendinimo formas ir bdus. Civilinio proceso teisei yra svarbi, pavyzdiui, 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva dl slyg kreiptis teism tarptautiniuose ginuose, nustatant minimalias bendras teisins pagalbos tokiems ginams taisykles, pagerinimo Nr.2003/8/EB. Sprendimai visa apimtimi yra privalomi tik tiems, kam jie skirti, todl yra laikomi daugiau individualiomis priemonmis. Civilinio proceso teisei yra svarbus, pavyzdiui, 2001 m. gegus 28 d. Tarybos sprendimas dl Europos teisminio bendradarbiavimo tinklo civilinse ir komercinse bylose sukrimo Nr.2001/470 EB. Rekomendacijos bei ivados tai neturintys privalomosios galios Europos Sjungos teiss aktai. Jomis ireikiama Europos Sjungos kompetenting institucij nuomon, silomas tam tikras elgesio modelis ir pan. Dl teisinio paproio priskyrimo civilinio proceso teiss altiniams nei LR CPK, nei kiti civilinio proceso teiss altiniai neduoda jokios nuorodos teisinius paproius. Teism praktika (teisminis precedentas) Lietuvoje, kaip ir kitose kontinentins teiss valstybse, taip pat laikytina antriniu (netiesioginiu) civilinio proceso teiss altiniu. Teisminiu precedentu laikomas konkreios bylos teismo sprendime pateiktas teiss iaikinimas, kuris vliau taikomas

sprendiant analogikas bylas. Teismo sprendimas, kuriame iaikinama teiss norma, tampa tam tikru tos teiss normos priedu, jos dalimi. Taiau teismo precedent reikia taikyti atsargiai, nes jeigu anksiau nagrintos bylos ir nagrinjamos bylos faktins aplinkybs i esms skiriasi, precedentu negalima remtis. Teismo precedentas tampa autoritetu ne tik kitiems teismams, bet ir paiam t sprendim primusiam teismui, t.y. teismo precedentas turi dvejop poveik : vertikalusis poveikis reikia, kad teismo precedentas yra privalomas emesniesiems teismams; horizontalusis poveikis reikia, kad teismo precedentas privalomas ir paiam j suformulavusiam teismui. Vienod teism praktik taikant statymus Lietuvoje formuoja Lietuvos Aukiausiasis Teismas. 23 str. teism statymo, CPK 4 str. Civilinio proceso teiss altiniai yra Konstitucinio teismo sprendimai ir nutarimai. Pagal Konstitucijos 107 str. atitinkami teiss aktai negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio teismo sprendimas dl atitinkamo akto (ar jo dalies) prietaravimo Konstitucijai. Toks sprendimas yra teiss altinis, nes jis panaikina kito teiss altinio galiojim. 2.2. Civilinio proceso teiss normos ir j klasifikavimas Kaip ir kiekviena teiss aka civilinio proceso teis susideda i teiss norm. Teiss norma tai teiskros subjekt (daniausiai valstybs) suformuluota ar sankcionuota visuotinai privalomo elgesio taisykl, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir garantuojama to santykio dalyvi abipuse nauda ir valstybs prievarta. Civilinio proceso teiss normos doktrinoje yra klasifikuojamos pagal vairius kriterijus[1]: I. Pagal norm privalomumo laipsn: 1. imperatyvios normos (Visi dalyvaujantys byloje asmenys teism kreipiasi ir savo parodymus duoda stovdami).2. dispozityvios normos (alys turi teis susipainti su bylos mediaga, alys turi teis apsksti teismo sprendim). II. Pagal paskirt: 1. Definicins normos (nurodo svarbiausias civilinio proceso svokas, pvz., rodym svoka).2. Reguliacins normos ( sudaro civilinio proceso teiss norm pagrind, reguliuoja santykius, kylanius civiliniame procese, pvz., atsakovas turi teis pareikti iekovui prieiekin ir nurodoma visa prieiekinio pareikimo tvarka). 3. Organizacins normos ( suformuluoti organizaciniai procesins veiklos klausimai, nurodomas procesini dokument turinys, pvz., normos reguliuojanios teismo posdio pravedimo tvark, normos nurodanios iekinio turin ir pan.) 4. Apsaugins normos (j tikslas utikrinti civilini procesini teiss norm tinkam gyvendinim ). III. Pagal taikymo srit: 1. Bendrosios (taikomos visoms teisenoms ir visoms proceso stadijoms, pvz., civilinio principai). 2. Specialisias (taikomas tik vienai teisenai arba proceso stadijai, pvz., reglamentuojanios pasirengim civilini byl nagrinjimui teisme). 3. Iimtins bendros taisykls iimt, pvz., iekiniai dl nuosavybs teisi em teismingi turto vietos teismui). IV. Pagal normoje tvirtintos elgesio taisykls iraikos formas: proceso normos (nurodo buvimo

1. galiojamsias, t.y. suteikia tam tikras teises, galimyb atlikti tam tikrus veiksmus (alys turi teis byl baigti taikos sutartimi). 2. pareigojamsias, t.y. nustato pareig atlikti tam tikrus veiksmus (dalyvaujantys byloje asmenys privalo praneti teismui apie savo adreso pasikeitim). 3. Draudiamsias, t.y. ireikianias tam tikr draudim (teisjai neturi teiss pagarsinti nuomoni, pareikt, besitariant pasitarimo kambaryje). V. Pagal vidin konstrukcij: 1. dviej element struktros norma, t.y. norma turi tik hipotez ir dispozicij (Jeigu neinoma atsakovo buvimo vieta bylose dl aliment iiekojimo ir teismas arba teisjas privalo paskelbti atsakovo paiek per policij). 2. trij element struktros norma, t.y. norma turi hipotez, dispozicij ir sankcij (u neatvykim teismui aukiant ar u atsisakym duoti ivad dl prieasi, kurias teismas pripaino nesvarbiomis, ekspertui gali bti skiriama iki 1000 lit bauda ar skiriamas iki vieno mnesio aretas). 2.3.1. Civilinio proceso teiss norm galiojimas laiko atvilgiu. Civilinio proceso teiss norm galiojimas laiko atvilgiu. Vienas pagrindini teiss princip yra tai, kad statymas neturi grtamosios galios. statymas taikomas tik tiems santykiams, kurie atsirado jam sigaliojus. LR CPK 3 str. 8 d. Kalbant apie civilinio proceso teiss norm galiojim laike, btina atkreipti dmes tai, kad civiliniams procesiniams teisiniams santykiams yra bdingas tstinumas, pavyzdiui, rengiantis bylos teisminiam nagrinjimui galiojo vieni statymai, o vlesnse stadijose jau kiti. Tam, kad bt aiku, koki civilinio proceso teiss norm taikyti, statym leidjas paprastai nustato pereinamj laikotarp, o naujo statymo taikymo tvark aptaria specialiame patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statyme. Taip buvo padaryta ir priimant naujj 2002 m. LR CPK. 2.3.2. Civilinio proceso teiss norm galiojimas teritorijoje Civilinio proceso teiss norm galiojimas teritorijoje. Civilinio proceso teiss norm galiojimo teritorija siejama su Lietuvos Respublikos valstybs sienomis. Civilini byl nagrinjimo tvark nustato bylos nagrinjimo vietos statymas (lex fori). i taisykl taikoma tarptautinje praktikoje, ji atsispindi ir LR CPK normose, reglamentuojaniose tarptautin civilin proces, pavyzdiui, LR CPK 802 str. 2.3.3. Civilinio proceso teiss norm galiojimas asmenims. Civilinio proceso teiss norm galiojimas asmenims. Civilinio proceso teiss norm galiojimas asmenims nustatomas pagal du principus pilietybs arba gyvenamosios (verslo) vietos. Pagal pilietybs princip teismui yra teismingos visos bylos, jei bent viena i bylos ali yra teismo vietos valstybs pilietis ar juridinis asmuo, iskyrus bylas dl turto esanio usienio valstybje, o pagal gyvenamosios (verslo) vietos princip teismui teismingos vis asmen, turini gyvenamj ar verslo viet teismo vietos valstybje, bylos. Kai kuriems asmenims civilinio proceso teiss normos netaikomos, pavyzdiui, kad atsakovais Lietuvos Respublikos teismuose negali bti asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas, bei j eimos nariai (civilinio proceso doktrinoje tai vadinama diplomatinio imuniteto doktrina). Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra pasisaks, kad suverenaus imuniteto doktrina Lietuvoje netaikoma privatini teisini santyki srityje, taiau valstybei imunitetas taikomas vieosios teiss srityje. 2.4. statymo ir teiss analogija civiliniame procese

statymo analogija taikoma tais atvejais, kai nra teiss normos, reguliuojanios nagrinjam konkret gyvenimo atvej, bet yra norma reguliuojanti j panaius santykius. LR CPK 3 str. 5 dalis nurodo, jeigu nra statymo, reglamentuojanio materialin ar procesin santyk, teismas taiko statym reglamentuojant panaius santykius. Pagal analogij negali bti taikomos specialiosios, t.y. bendrj taisykli iimtis numatanios, teiss normos. Teiss analogija taikoma tais atvejais, kai statymuose nra reikiamos teiss normos, reguliuojanios aptariam atvej, ir negalima taikyti statymo analogijos. LR CPK 3 str. nurodoma, kad jei nra panaaus statymo, teismas vadovaujasi bendraisiais teiss principais. I bendrj teiss princip galtume paminti: teistumo, statymo negaliojimo atgal, statymo virenybs, vis piliei lygybs statymui ir kt. 3. CIVILINIO PROCESO TEISS PRINCIPAI 3.1. Civilinio proceso teiss princip samprata, reikm ir sistema Civilinio proceso teiss principai tai pagrindins nuostatos, tvirtintos atitinkamose teiss normose, suformuluotos teism praktikos ar teiss doktrinos, kurios ireikia civilinio proceso esm ir yra visos teiss akos pltros pagrindas. Principai takoja visus civilinio proceso teiss institutus, ko pasekoje sukuriamas toks civilinis proceso modelis, kur gyvendinant priimami teisti ir pagrsti teismo sprendimai bei utikrinamas realus j vykdymas. Civilinio proceso principai turi tiek teorin, tiek praktin reikm. Civilinio proceso teiss doktrinoje yra iskiriamos penkios civilinio proceso teiss princip funkcij grups: 1. Civilinio proceso principai yra labai svarbs statym leidybai, nes jie atlieka reglamentavimo funkcij. Kurdamas civilinius procesinius teisinius santykius reglamentuojanias teiss normas statym leidjas turi atsivelgti LR CPK ir kituose statymuose apibrtus civilinio proceso teiss principus. 2. Civilinio proceso teiss principai atlieka interpretavimo funkcij, t.y. aikinant civilinio proceso teiss normas visuomet reikia atsivelgti pamatini idj (civilinio proceso teiss princip) turin. Teiss norm aikinimas nesiejant j su principais gali slygoti neteising j suvokim ir netinkam taikym. 3. Principai taip pat atlieka ir teiss sprag upildymo funkcij. LR CPK 3 str. 6 dalyje teigiama, kad jeigu nra statymo, reglamentuojanio gino materialin arba procesin santyk, teismas taiko statym, reglamentuojant panaius santykius (statymo analogija), o jeigu ir tokio statymo nra, teismas vadovaujasi bendraisiais teiss principais (teiss analogija). Teiss analogijos galimas taikymas neleidia teismui atsisakyti nagrinti bylos ir priimti teismo sprendimo motyvuojant teiss spragos buvimu. 4. Civilinio proceso teiss principai atlieka ir kolizij alinimo funkcij. Susidrus dviej ar daugiau civilinio proceso teiss norm nuostatoms, teismas pirmum turi teikti normai, kuri labiausiai atitinka civilinio proceso teiss princip esm. Jeigu yra konkreios teiss normos ir civilinio proceso teiss principo kolizija, norm btina aikinti tokiu bdu, kad bt paalintas jos prietaravimas principams. 5. Civilinio proceso teiss principai atlieka taip pat argumentavimo funkcij. alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys argumentuodami savo pozicij, gali panaudoti civilinio proceso teiss princip turin sudaranias nuostatas.

Kalbant apie civilinio proceso princip reikm, btina atkreipti dmes tai, kad visi jie tarpusavyje susij, veikia sveikoje su kitais principais, todl nereti atvejai, kai atsiranda keli civilinio proceso teiss princip konkurencija. Esant tokiai situacijai btina vadovautis princip subordinacijos kriterijais (konstituciniai principai turi prioritet prie kitus civilinio proceso teiss principus) bei remtis protingumo ir teisingumo, asmen lygiateisikumo kriterijais. Prireikus vien princip aukoti dl kito, btina pasirinkti bd, maiausiai aling proceso alims, siekti ali interes pusiausvyros ir kad nuo to kuo maiau nukentt vienos i ali interesai. Civilinje byloje atsiradus dviej ar daugiau princip konkurencijai, teismas savo sprendime privalo motyvuoti, kodl konkreioje situacijoje taik konkret princip, nes prieingu atveju kilt rimt abejoni dl teismo sprendimo teistumo ir pagrstumo. LR CPK normose, tvirtinaniose atitinkamus civilinio proceso principus, randame ir j taikymo iimi. Pavyzdiui, proceso vieumo principas nra absoliutus, nes LR CPK 9 str. 1 dalyje nurodoma, kad motyvuota teismo nutartimi teismo posdis gali bti udaras mogaus asmeninio ar eiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu vieai nagrinjama byla gali atskleisti valstybs, profesin ar komercin paslapt. Civilinio proceso teiss princip paeidimu negali remtis nesiningi proceso dalyviai, pavyzdiui, atsakovas, kuriam apie teismo posd tinkamai praneta ir nesant svarbi prieasi dl kuri jis negaljo dalyvauti teismo posdyje, teismui primus sprendim u aki negali remtis teiss bti iklausytu, teiss tinkam teismo proces princip paeidimu. LR CPK civilinio proceso teiss principams yra skirtas atskiras II skyrius, taiau iame skyriuje tvirtinti toli grau ne visi civilinio proceso principai. Kai kuriuos teiss principus taiko ir pripasta teism praktika ir teiss doktrina (pavyzdiui, teiss bti iklausytam principas), kai kurie principai tvirtinti ne mintame antrajame skyriuje, bet kituose LR CPK straipsniuose (pavyzdiui, laisvo rodym vertinimo principas). Civilinio proceso teiss principai yra vairiai klasifikuojami. Pateiksime kelet daniausiai civilinio proceso teiss doktrinoje sutinkam klasifikacij: I. Principai kaip pagrindins visuomenini santyki reguliavimo idjos gali bti tiek faktiniai, tiek teisiniai. Faktinis principas tampa teisiniu, kai jo esm, turinys tvirtinami konkreioje normoje. II. Pagal tvirtinimo form civilinio proceso teiss principai gali bti: 1) konstituciniai, t.y. tvirtinti Konstitucijoje, jie turi prioritet prie kitus principus;2) tvirtinti kituose statymuose, pvz., LR CPK, LR Teism statyme. III. Pagal veikimo sfer civilinio proceso teiss principai klasifikuojami : 1) bendruosius, t.y. bendrus visai teiss sistemai (pvz., lygiateisikumo, teisingumo principai). 2) tarpakinius, kurie veikia keliose teiss akose (pvz., dispozityvumo principas). 3) akinius veikianius vienoje teiss akoje (pvz., nekaltumo prezumpcija bdinga tik baudiamajai teisei, proceso koncentracijos ir ekonomikumo principas tik civilinio proceso teisei). IV. Pagal civilinio proceso taikymo srit ir subjektus jie gali bti skirstomi principus nustatanius: 1) ali procesin padt civiliniame procese (pvz., dispozityvumo principas); 2) teismo procesin padt ir vaidmen civiliniame procese (pvz., teisj nepriklausomumo principas); 3)

rodinjimo proces (pvz., laisvo rodym vertinimo principas); 4) bylos nagrinjimo tvark (pvz., odikumo principas). V. Pagal civilinio proceso teiss princip tvirtinimo teiss normose vidin struktr : 1) teiss normos vardija tik princip pavadinimus, o esm nusako kitos teiss normos (pavyzdiui, LR CPK 17 str. tvirtina lygiateisikumo princip); 2) teiss normos tvirtina tik trump principo apibdinim, o j konkretizuoja teiss norm visuma (pavyzdiui, kooperacijos, proceso koncentracijos ir ekonomikumo principai); 3) konkretaus principo vardijimas ar jo buvimas nustatomas tik analizuojant ir aikinant teiss norm visum (pavyzdiui, draudimo piktnaudiauti procesinmis teismis principas; 4) normos-principai, t.y. teiss norma kartu yra ir elgesio taisykl (pavyzdiui, negalioja joks statymas, prieingas Konstitucijai); 5) teiss normos netvirtina jokios elgesio taisykls, taiau atskleidia tam tikr princip (pavyzdiui, teisingum vykdo tik teismai). VI. Pagal tai, kurioje stadijoje ar teisenoje principai taikomi : 1) taikomi visoms stadijoms ir teisenos (pavyzdiui, ali lygiateisikumo principas);2) taikomi tik kai kuriose stadijose ar teisenose (pavyzdiui, odikumo, laisvo rodym vertinimo principai). VII. Pagal teisinio reguliavimo objekt: 1) organizaciniai-funkciniai principai, kurie tuo paiu nustato ir teism teisin status (sistem), ir j veiklos pagrindus (pavyzdiui, teisingum vykdo tik teismas, teisj ir teism nepriklausomumo principas, valstybins kalbos principas, vieumo principas ir pan.)2) funkciniai principai, kurie nustato ir takoja iimtinai teismo ir proceso dalyvi procesin veikl (rungimosi, dispozityvumo, ali procesinio lygiateisikumo, odikumo principai ir pan.) 3.2. Atskir civilinio proceso teiss princip turinys 3.2.1. Teisingum vykdo tik teismas Teisingum vykdo tik teismas. LR Konstitucijos 109 straipsnis nustato, kad teisingum LR vykdo tik teismai. Taigi jokios kitos valstybins ir visuomenins institucijos negali pasisavinti i funkcij vykdymo. Tam tikrais atvejais statymai gali numatyti iankstin ikiteismin vieno ar kito gino sprendimo tvark, kuri gyvendina administracins ar visuomenins institucijos. Taiau i institucij veikla jokiu bdu negali bti traktuojama kaip teisingumo vykdymas, kadangi jos negali priimti tokio sprendimo byloje, kur turi teis priimti teismas. is principas reikia, kad tik teismui yra suteikta teis valstybs vardu isprsti ali gin ir pasakyti, kuri alis teisi, kuri ne. Teismo sprendimas yra visiems privalomas ir vykdytinas. Atsisakius geranorikai vykdyti sprendim skolininkui gali bti pradtos taikyti priverstinio vykdymo priemons, t.y. proces sijungia valstybs prievartos aparatas. Analizuojant LR Konstitucijos bei kit statym nuostatas, galima daryti ivad, kad teismin valdi Lietuvoje sudaro bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard teismai ir apylinki teismai) ir specializuoti administraciniai teismai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygard administraciniai teismai). 3.2.2. Teisj ir teism nepriklausomumo ir nealikumo principas Teisj ir teism nepriklausomumo ir nealikumo principas. is principas tvirtintas LR Konstitucijos 109 str., kuriame nurodoma, kad teisjai ir teismai, vykdydami teisingum, yra

nepriklausomi ir klauso tik statymo. is principas taip pat tvirtintas LR CPK 21 str. ir LR Teism statymo 46 str. Teismo ir teisjo nepriklausomumas tai valstybje tvirtinta garantij sistema, utikrinanti savarankik institucin teismo funkcionavim, sudaranti slygas teisjams profesionaliai ir nevaromai vykdyti teisingum, apsauganti teism ir teisj nuo politinio, ekonominio bei kitokio iorinio poveikio. Lietuvos Konstitucinis teismas nurod, kad teismins valdios nepriklausomumo principas gali bti suprantamas dvejopai: 1) Vidinis nepriklausomumas reikia teisjo asmenin nepriklausomum, t.y. jis neturi bti takojamas n vienos i ali, j atstov, teismo pirminink, politini partij, artimj arba kitoki iorini jg. 2) Iorinis teisj nepriklausomumas reikia teism sistemos funkcin arba institucin nepriklausomum nuo statym leidiamosios ir vykdomosios valdi. Teism nepriklausomumas pasireikia per j savivald, kuri apima teism darbo organizavim, profesinio teisj korpuso veikl. Teiss nealik teismo proces pagrindine garantija laikytina tai, kad teisjas privalo nusialinti nuo bylos nagrinjimo arba jam dalyvaujantys byloje asmenys gali pareikti nualinim, kai susiduriama su aplinkybmis, kelianiomis abejoni dl teisjo nealikumo, pavyzdiui, teisjas su viena i ali susijs giminysts, santuokos, globos, rpybos ar kitais santykiais (LR CPK 65 str.). 3.2.3. Teiss tinkam teismo proces principas Teiss tinkam teismo proces principas. is principas tvirtintas LR Konstitucijos 109, 117 str. ir LR CPK. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnis nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teis, kad jo byl per proting laik lygybs ir vieumo slygomis inagrint pagal statym sudarytas nepriklausomas ir nealikas teismas. Prof. V. Mikelnas iskiria tokias io principo turin sudaranias nuostatas:

ali gin turi nagrinti nepriklausomas ir nealikas teismas; Teismas turi bti sudarytas pagal statym; Dalyvaujantiems byloje asmenims turi bti utikrinta teis teismo posdyje kalbti savo gimtja kalba ir turti vertj; Bylos nagrinjimas turi bti vieas; Teismas privalo iklausyti kiekvien al ir negali priimti sprendimo, nesuteiks galimybs kalbti kitai aliai; ali gin teismas privalo isprsti per protingai trump laik; Teismas privalo savo sprendim motyvuoti; Procese turi bti utikrintas ali procesinis lygiateisikumas; Kiekviena alis privalo bti laiku ir tinkamai informuota apie teismo posd; alims turi bti sudaryta galimyb vesti byl per atstov; Bylas turi nagrinti kvalifikuoti teisjai; Valstyb turi garantuoti neigaliniai aliai nemokam teisin pagalb; alims turi bti suteikta teis apsksti teismo sprendim; Valstyb privalo garantuoti, kad teismo sprendimas bt vykdytas

3.2.4. Teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas Teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas. is principas tvirtintas LR Konstitucijos 30 straipsnyje, LR Teism statymo 4 straipsnyje, LR CPK 5 straipsnyje. io

principo esm yra ta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta jo paeista teis. Kartais statymais nustatomi tam tikri ribojimai kreiptis teism, t.y. nurodoma, kad prie kreipiantis teism alys pabandyt isprsti gin neteismine tvarka. LR darbo kodekso 289 str. nurodoma, kad darbo gin komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinjantis darbo ginus. Kaip vien i aptariamo principo gyvendinimo garantij galtume paminti bylos priskyrimo teismui prioritet, t.y. LR CPK 24 str. nurodoma, kad jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susij reikalavimai, i kuri nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi bti nagrinjami teisme. 3.2.5. ali procesinio lygiateisikumo principas ali procesinio lygiateisikumo principas. is principas yra tvirtintas LR Konstitucijos 29 str., kuriame nurodoma, kad statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs. is principas taip pat tvirtintas ir LR CPK 17 str., kur nurodoma, kad ali procesins teiss yra lygios. Lygiateisikumas reikia kiekvieno teis, kad jo byla teismuose bt nagrinjama pagal vienodas taisykles ir be jokios diskriminacijos. Teismas negali i anksto bti suinteresuotas bylos baigtimi, suteikti vienai aliai daugiau teisi ar privilegij nei kitai. Todl teismas iklauso abiej ali ir vertins visus rodymus, priima nealik sprendim. ali procesinio lygiateisikumo principas neturt bti suvokiamas tiesiogine prasme, t.y. is principas nereikia, kad alys turi visikai vienodas teises ir pareigas civiliniame procese. Procesini teisi apimtis ir pobdis priklauso nuo asmens procesins padties. Pavyzdiui, tik iekovas turi teis pareikti iekin, atsisakyti nuo iekinio arba tik atsakovas turi teis pareikti prieiekin, pripainti iekin. Taiau ie teisi skirtumai jokiu bdu nereikia ali procesinio lygiateisikumo principo iimi. Teismas turi vienodai abiems alims padti gyvendinti j procesines teises ir pareigas. 3.2.6. Proceso koncentracijos ir ekonomikumo principas Proceso koncentracijos ir ekonomikumo principas. is principas yra tvirtintas CPK 7 straipsnyje. Jis numato teismo pareig imtis priemoni, kad bt ukirstas kelias procesui vilkinti ir siekti, kad byla bt inagrinta teismo vieno posdio metu, taip pat, kad teismo sprendimas bt vykdytas per manomai trumpesn laik ir kuo ekonomikiau. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo siningai naudotis ir nepiktnaudiauti jiems priklausaniomis procesinmis teismis, rpintis greitu bylos inagrinjimu, rpestingai ir laiku pateikti teismui rodymus ir argumentus, kuriais grindiami j reikalavimai ar atsikirtimai. Proceso koncentracijos principas LR CPK vardijamas ir kaip savarankikas civilinio proceso tikslas, t.y. kuo greitesnis teisins taikos tarp gino ali atkrimas. is principas Europoje buvo pripaintas 1953 m. sigaliojus Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijai. Ekonomikumas i esms reikia, kad tiek teismas, tiek dalyvaujantys byloje asmenys turi siekti, kad byla bt inagrinta kuo maesnmis snaudomis, t.y. kad bt inaudota kuo maiau tiek valstybs biudeto, tiek dalyvaujani byloje asmen l. Taiau teismas nagrindamas byl turi siekti teisingo bylos isprendimo ir proceso ekonomikumo pusiausvyros, t.y. netaupyti l, kai j panaudojimas yra btinas, siekiant teisingai isprsti byl 3.2.7. Kooperacijos principas Kooperacijos principas. LR CPK 8 straipsnis numato, kad teismas bendradarbiaudamas su dalyvaujaniais byloje asmenimis, imasi priemoni, kad byla bt tinkamai inagrinta. Kooperacijos principas civiliniame procese reikia, kad rodym teikimas ir rinkimas nra tik gino ali reikalas. Gana daug teisi ioje srityje turi ir byl nagrinjantis teismas. Taigi kooperacijos principas civiliniame procese reikia aktyv gino ali ir byl nagrinjanio teismo bendradarbiavim, siekiant kuo greiiau isprsti gin ir priimti byloje teising

sprendim. Kooperacijos principo gyvendinimo priemons atsispindi LR CPK 7 str., kur tvirtinta ali pareiga rpintis civilinio proceso skatinimu, LR CPK 159 str., kur nurodoma teismo iaikinimo pareiga, LR CPK 161 str., kuriame randame teismo teis pasilyti aliai pasirpinti atstovavimu. Kooperacijos principas reikalauja bendradarbiavimo ne tik tarp teismo ir ali, bet ir tarp pai ali. Kadangi kooperacijos principas yra ir vienas i pagrindini civilins teiss princip, tai jis ilieka ir po to, kai tarp materialij teisini santyki ali kyla ginas ir jis perduodamas teismui. 3.2.8. Teismo proceso vieumo principas Teismo proceso vieumo principas. is principas tvirtintas LR Konstitucijos 117 str., kuriame nurodoma, kad visuose teismuose bylos nagrinjamos vieai. is principas taip pat tvirtintas LR CPK 9 str. ir LR teism statyme. Taiau konstitucinis mogaus privataus gyvenimo nelieiamumo principas reikalauja ms aptariamo principo iimi. LR CPK 9 str. nurodoma, kad motyvuota teismo nutartimi teismo posdis gali bti udaras mogaus asmeninio ar eiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu vieai nagrinjama byla gali atskleisti valstybs, profesin ar komercin paslapt. Taiau teismo sprendimas visuomet turi bti skelbiamas vieai. Civilinio proceso vieumas reikia, kad ne tik dalyvaujantys byloje asmenys, bet ir bet kuris visuomens narys, sulauks 16 met amiaus, gali netrukdomai stebti teismo darb. ia prasme proceso vieumas yra viena i tinkamo teismo proceso garantij, nes tik teismo posdiui vykstant vieai, visuomenei yra suteikiama teis sitikinti teism sistemos nealikumu ir nepriklausomumu, konkretaus teisjo siningumu, civilinio proceso teistumu. 3.2.9. Teismo proceso kalbos principas Teismo proceso kalbos principas. is principas tvirtintas LR Konstitucijos 117 str., kuriame nurodoma, kad teismo procesas LR vyksta valstybine kalba. Valstybin kalba Lietuvos Respublikoje yra lietuvi kalba. is principas taip pat tvirtintas LR CPK 11 str., kur nurodoma, kad asmenims, kurie nemoka valstybins kalbos yra garantuojama teis naudotis vertjo paslaugomis. Vertjo paslaugas apmoka valstyb. iuo principu valstyb sudaro slygas tinkamai gyvendinti savo teises ir pareigas asmenims, kurie nemoka valstybins kalbos arba j moka nepakankamai. 3.2.10. Rungimosi principas Rungimosi principas. Vienas i pagrindini civilinio proceso princip rungimosi principas. is principas tvirtintas LR CPK 12 str. ir LR teism statymo 34 str. Rungimosi principas ireikia pai civilinio proceso esm, t.y. visas teisminio nagrinjimo procesas juda priek dl lygiateisi ali procesins kovos, rungimosi, kurio itakos yra prieinguose materialiniuose teisiniuose ali interesuose. Procesin dalyvaujani byloje asmen padtis apibdinama plai teisi suteikimu, ginant savo poir, aktyviai dalyvaujant teisminiame bylos nagrinjime, naudojantis procesinmis apsaugos priemonmis. Rungimosi principas reguliuoja ali ir kit dalyvaujani byloje asmen, taip pat ir teismo veiksmus, renkant, pateikiant, tiriant rodymus. Skirtingai nei baudiamajame civiliniame procese nra galiot institucij ar asmen, kurie iki bylos perirjimo teisme rinkt ir tirt rodymus. Todl pirmiausiai suinteresuoti asmenys privalo pasirpinti, kad, kilus ginui dl teiss, jie disponuot btinais rodymais, patvirtinaniais sandorio sudarym, pareigos vykdym ir t.t. Juk kaip nurodo LR CPK 178 str. alys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavimus ir atsikirtimus. rodymus pateikia alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktj rodym nepakanka, teismas gali pasilyti alims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus rodymus ir nustato termin jiems pateikti (LR CPK 179 str. 1 d.). Teismas turi teis savo iniciatyva rinkti rodymus tik kodekso numatytais atvejais (pvz., eimos bylose (376 str.), darbo bylose (414 str.)). Tokio

proceso esm ta, jog civilinis procesas nuo pradios iki pabaigos vyksta procesins kovos forma tarp dalyvaujani ginijamajame materialiniame teisiniame santykyje asmen, kuri interesai, kaip taisykl yra prieingi, Viena gino alis aktyvioji, t.y. turinti reikalavimo teis, o kita pasyvioji, kuri turi apsiginti nuo pareikto reikalavimo. Kiekviena ali bando apginti savo pozicij, laikydamasi nustatytos procesins tvarkos. ali procesin kov stebi teismas (teisjas), ilikdamas neutralus ir nealikas. Teismas, kaip valstybins valdios organas, nra suinteresuotas kurios nors alies nauda, jam svarbu teisingai isprsti gin, t.y. priimti teising ir pagrst sprendim. Teismas neturi stoti kurios nors alies pus, iekoti rodym ir juos pateikti kitos alies nenaudai. Abi alys prie teism yra lygios. 3.2.11. Dispozityvumo principas Dispozityvumo principas. is principas yra vienas pagrindini civilinio proceso teiss princip, tvirtintas LR CPK 13 str. Jo esm yra ta, kad alims ir subjektams ginantiems kit asmen interesus yra suteikta teis laisvai disponuoti savo materialinmis teismis ir procesinmis j apsaugos priemonmis. is principas yra bdingas visoms civilinio proceso stadijoms. Pavyzdiui, civilin byla ikeliama tik pagal suinteresuoto asmens pareikim, iekinio dalyk ir pagrind nustato iekovas, alys turi teis baigti byl taikos sutartimi, iekovas turi teis atsisakyti iekinio ir pan. Taigi alys yra tikrosios proceso eimininks ir gali laisvai disponuoti gino objektu ir procesinmis priemonmis. Dispozityvumo principas nra absoliutus, t.y. statyme yra nurodyti atvejai, kada is principas gali bti ribojamas. Pavyzdiui, nagrinjant eimos ar darbo byl, teismas gali perengti pareikto iekinio ribas arba teismas gali nepriimti iekovo iekinio atsisakymo, netvirtinti ali taikos sutarties, jei tie veiksmai prietarauja imperatyvioms statym nuostatoms arba vieajam interesui. 3.2.12. Betarpikumo (tiesioginio dalyvavimo) principas Betarpikumo (tiesioginio dalyvavimo) principas. princip tvirtina LR CPK 14 str., kuriame nurodoma, kad teismas privalo tiesiogiai itirti visus byloje esanius rodymus: iklausyti dalyvaujani byloje asmen paaikinim, liudytoj parodym, ekspert ivad, susipainti su raytiniais rodymais, apirti daiktinius rodymus. Teismas savo sprendim gali grsti tik rodymais itirtais teismo posdyje (LR CPK 263 str. 2 d.). Taigi, teisjas civiliniame procese turi sudalyvauti tiesiogiai, kad galt priimti teist, pagrst bei teising sprendim. Jeigu nagrinjant byl pasikeiia teismo sudtis, pavyzdiui, teisjas nualinamas, mirta, suserga ar pan., naujasis teisjas turi pradti nagrinti byl i pradi, iskyrus atvejus, kai byloje dalyvaujantys asmenys neprietarauja, kad byla bt nagrinjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kur atlikus ji buvo atidta (LR CPK 16 str. 2 d.). Betarpikumo (tiesioginio dalyvavimo) principas taip pat draudia teismui savo sprendime sprsti netraukt bylos nagrinjim asmen teisi ir pareig klausim (LR CPK 14 str. 3 d.). io draudimo paeidimas laikomas absoliuiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (LR CPK 329 str. 2 d. 2 p.), o taip pat gali bti ir proceso atnaujinimo pagrindu (LR CPK 366 str. 1 d. 7 p.). LR CPK 14 str. 4 dalyje nurodoma, kad dalyvaujantys byloje asmenys baigiamj kalb metu gali remtis tik tomis aplinkybmis, kurios buvo itirtos teismo posdyje, nagrinjant byl i esms. Taiau, jeigu teismas baigiamj kalb metu arba ijs sprendim primimo kambar pripasta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinias reikms bylai, arba itirti naujus rodymus, jis turi teis priimti nutart, kuria yra atnaujinamas bylos nagrinjimas i esms (LR CPK 256 str.). 3.2.13. odikumo principas odikumo principas. Teismo procesas i pradi istorikai klostsi tik kaip odinis ir tik vliau atsiradus ratui jis tapo raytiniu. Daugelis valstybi, tarp j ir Lietuva, nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme daniausiai taiko odin proces ir tik atskirais atvejais apsiribojama

raytiniu procesu. odikumo principas yra tvirtintas LR CPK 15 str., kuriame nurodoma, kad alys ir kiti proceso dalyviai paaikinimus, parodymus duoda, taip pat savo praymus, pageidavimus pateikia odiu, iskyrus kodekse nurodytus atvejus. Minimi atvejai yra raytinio proceso atvejai, kai byla nagrinjama ratu ir priimamas sprendimas be odinio nagrinjimo, pavyzdiui, raytiniu ali sutikimu pirmosios instancijos teisme byla gali bti nagrinjama raytinio proceso tvarka, dokumentiniame procese, bylose dl teismo sakymo idavimo negalioja odikumo principas, ginuose dl nedideli sum priteisimo, jei odinio proceso neprao kuri nors alis (ioje byl kategorijoje teismui suteikta teis pasirinkti, kokia forma bus nagrinjama byla) ir pan. odikumo principas yra manomas tik vykstant teismo posdiui, t.y. esant bylos nagrinjimo teismo posdyje stadijai. odiniam principui utikrinti teismo posd yra kvieiami visi dalyvaujantys byloje asmenys tam, kad jie visi bt iklausyti. 3.2.14. Bylos nagrinjimo nepertraukiamumo ir teisj sudties nekintamumo principas Bylos nagrinjimo nepertraukiamumo ir teisj sudties nekintamumo principas. is principas yra tvirtintas LR CPK 16 str. , kur nurodoma, kad civilins bylos nagrinjimo metu teismas negali nagrinti joki kit byl, iskyrus LR CPK numatytus atvejus. LR CPK 235 str. 3 dalyje, kur nurodoma, kad teismo posdis kiekvienoje byloje vyksta nepertraukiamai, iskyrus atvejus, kai yra skelbiama pertrauka, kurios trukm negali bti ilgesn kaip 5 dienos. Kol pradta byla bus baigta nagrinti, teismas negali nagrinti kit byl, iskyrus atvejus, kai byla atidedama, sustabdoma, padaroma pertrauka ar atidedamas teismo sprendimo primimas ir paskelbimas. Bylos nagrinjimo nepertraukiamumas reikia, kad byla turi bti nagrinjama vientisai, t.y. teismo posdis turi vykti nepertraukiamai ir jame neturi bti nagrinjama jokia kita byla. is principas yra labai svarbus civiliniame procese, nes leidia teisjui sutelkti dmes vienai bylai, isamiai itirti visus rodymus ir priimti teising, teist ir pagrst sprendim. Teisj sudties nekintamumas reikia, kad, byla turi bti inagrinta tos paios sudties teismo. Kai nagrinjant byl keiiasi teisj sudtis, pvz., teisjas mirta, jam pareikiamas nualinimas, teisjas suserga ir pan., bylos nagrinjimas turi bti atidtas ir ji privalo bti pradta nagrinti i pradi. is principas leidia naujai stojusiam byl teisjui visk pradti i pradi ir todl nenukenia civilinio proceso kokyb. 3.2.15. Teismo sprendimo primimo slaptumo principas Teismo sprendimo primimo slaptumo principas. is principas yra tvirtintas LR CPK 19 str., kuriame nurodoma, kad sprendimo, nutarties, sakymo ar nutarimo primimo metu sprendimo primimo kambaryje gali bti tik teisjas (teisjai), kuris (kurie) nagrinjo konkrei byl. Teisjams draudiama konsultuotis su kitais asmenimis klausimais, susijusiais su bylos isprendimu. Teisjai neturi teiss pagarsinti nuomoni pareikt besitariant pasitarim kambaryje. is principas yra tvirtintas tam, kad jokie asmenys negalt takoti teisjo ar teisj nuomons, kuri susiformuoja inagrinjus byl i esms. Teisjas arba teisjai ieina pasitarim kambar ir niekieno netrukdomi priima galutin sprendim inagrintoje byloje, remdamiesi savo teisine smone ir vidiniu sitikinimu, aiku vertinus byloje esanius rodymus ir tinkamai pritaikius statymus. 3.2.16. Valstybs garantuotos teisins pagalbos principas Valstybs garantuotos teisins pagalbos principas. LR CPK 20 str. nurodoma, kad fiziniai asmenys turi teis valstybs apmokam teisin pagalb statym nustatyta tvarka. LR valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymas, jame numatytos dvi valstybs garantuojamos teisins pagalbos rys: pirmin ir antrin teisin pagalba. Pirmin teisin pagalba apima teisins

informacijos apie teiss sistem, statymus ir kitus teiss aktus teikim, teisin pagalb teikim, patarim teiss klausimais teikim, dokument, skirt valstybs ir savivaldybi institucijoms, iskyrus procesinius dokumentus, rengim. Pirmin teisin pagalb nemokamai turi teis gauti visi LR pilieiai, Europos Sjungos valstybi nari pilieiai ir kiti teistai Lietuvoje gyvenantys fiziniai asmenys. Pirmin teisin pagalb organizuoja ir (ar) teikia savivaldybi institucijos. Antrin teisin pagalba apima dokument rengim, gynyb ir atstovavim bylose. Antrin teisin pagalb turi teis gauti asmenys, kuri turtas ir metins pajamos nevirija LR Vyriausybs nustatyt turto ir pajam lygi teisinei pagalbai gauti. Valstyb atitinkamai kompensuoja arba 100 arba 50 procent teisins pagalbos ilaid. Antrins teisins pagalbos teikim organizuoja 5 valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnybos: Vilniaus, Kauno, Klaipdos, iauli ir Panevio. 3.2.17. Teismo pareigos aikinti ir taikyti statymus vadovaujantis teisingumo, siningumo ir protingumo kriterijais Teismo pareigos aikinti ir taikyti statymus vadovaujantis teisingumo, siningumo ir protingumo kriterijais. LR Konstitucijos 109 str. nurodyta, kad teisjas ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi ir klauso tik statymo. LR CPK 3 str. 1 dalyje nurodoma, kad teismas privalo nagrinti bylas vadovaudamasis LR Konstitucija, LR tarptautinmis sutartimis, LR statymais, kitais teiss aktais. Teismas aikindamas ir taikydamas statymus bei kitus teiss aktus, privalo vadovautis teisingumo, siningumo ir protingumo principais. LR CPK 3 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu statymai ar gino ali susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendia savo nuoira, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijais. Taigi, mintose nuostatose susiduriame su trimis principais: teisingumo, protingumo ir siningumo. Teisingumas tai universalus bendrasis teiss principas, reikiantis moralin mogaus nuostat ir kriterij, pagal kur vertinami visi asmen poelgiai. Siekti teisingumo reikia siekti protingos skirting interes pusiausvyros. Teisingumas reikalauja atsivelgti ne tik kreditoriaus, bet ir pagrstus skolininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama sankcija bt proporcinga jo padarytam teiss paeidimui. Teisingumas reikalauja, kad teismai vienodas faktiniu poiriu bylas sprst vienodai. Teisingumas reikalauja ginti sining asmen ir neginti nesiningo, teikti pirmum silpnesns alies interesams. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtsi apdairiai, rpestingai, atidiai, teisingai ir siningai. Protingum puikiai paaikina toks posakis: elkis su kitais taip, kaip pats nortum, kad kiti elgtsi su tavimi, ir nesielk taip, kaip nenortum, kad elgtsi su tavimi. Protingumo kriterijus reikia, kad asmens veiksmus konkreioje situacijoje btina vertinti pagal racionalaus, protingo asmens elgesio adekvaioje situacijoje etalon. Siningumas tai vertybinis mogaus elgesio matas, nustatomas pagal du kriterijus objektyvj ir subjektyvj. Objektyviuoju poiriu asmuo yra siningas ar ne nustatoma analizuojant atsakym klausim, ar asmuo turjo k nors inoti, daryti ar nedaryti. Pavyzdiui, gydytojas objektyviuoju poiriu yra nesiningas, jeigu daro injekcij pacientui, neinformavs jo apie galim vaist poveik ir nesitikins, ar leidiami vaistai nesukels alerginio ar kitokio alutinio poveikio, nes informuoti pacient ir patikrinti galim alutin poveik yra gydytojo profesin pareiga. Subjektyviuoju poiriu siningumas nusako asmens psichikos bkl konkreioje situacijoje. Jis nustatomas analizuojant atsakym klausim, ar asmuo galjo k nors inoti, daryti ar nedaryti, atsivelgiant jo ami, isimokslinim, iprusim, gyvenimo patirt, faktines bylos aplinkybes ir pan. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra siningas, btina taikyti abu kriterijus 3.2.18. Draudimo piktnaudiauti procesu principas Draudimo piktnaudiauti procesu principas. LR Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis LR Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi. Draudimo piktnaudiauti teise

principas taip pat tvirtintas ir LR CK 1.2 ir 1.137 str. Piktnaudiavimas procesinmis teismis vadinamas piktnaudiavimu procesu. Jis gali pasireikti taip: vengiama atvykti teismo posd, vilkinama byla, nepaisoma teismo nurodym teismo posdio metu ir pan. Piktnaudiaujantiems asmenims teismas gali skirti teismo nuobaudas (spjimas, paalinimas i teismo posdi sals, bauda ar aretas). LR CPK 42 str. 5 dalyje nurodoma, kad alys siningai naudotsi joms priklausaniomis procesinmis teismis. ios pareigos paeidimas reikia piktnaudiavim procesu. 3.2.19. Bylos mediagos vieumo principas Bylos mediagos vieumo principas. is principas yra tvirtintas LR CPK 10 str., kur nurodoma, kad visa inagrintos civilins bylos ir vykdomosios bylos mediaga, iskyrus mediag t byl, kurios buvo inagrintos udarame teismo posdyje, yra viea ir su ja susipainti gali ir byloje nedalyvav asmenys. Jie turi teis daryti bylos mediagos nuoraus ir iraus. Tokia teis atsiranda, kai sprendimas siteisja, o jei byla gali bti nagrinjama kasacine tvarka j inagrinjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. io principo tvirtinimas Lietuvos teiss sistemoje yra labai svarbus visiems teisininkams, mokslininkams, o taip pat teiss studentams, nes, susipainus su inagrint byl mediaga, galima praktikai ir asmenikai vertinti paias vairiausias teisines situacijas. 3.2.20. Teiss bti iklausytam principas Teiss bti iklausytam principas. Nors LR CPK is principas nra tiesiogiai tvirtintas, taiau apie jo buvim ne kart pasisakyta tiek teiss mokslinink darbuose, tiek teism praktikoje. Teisingas sprendimas gali bti priimtas tik teismui iklausius abi gino alis (lot. audiatur et altera pars). Sprendim teismas priima tik atidiai vertins abiej ali argumentus ir motyvus. io principo gyvendinimo tikslu statym leidjas detaliai reglamentavo procesini dokument teikimo dalyvaujantiems byloje asmenims tvark, vestas apribojimas riboti ali kalb trukm, iskyrus atvejus, kai kalba visikai nesusijusi su byla ir pan. Taiau aptariamas principas negali bti aklai taikomas nesiningai proceso aliai tyia vengiant atvykti teismo posd. Pagal LR CPK alies neatvykimas posd gavus aukim be svarbi prieasi yra pagrindas priimti kitos alies praymu sprendim u aki. Teiss bti iklausytam principas nereikia, kad alis turi bti iklausyta asmenikai. LR CPK 51 str. suteikia asmenims pasirinkimo galimyb, t.y. jie gali savo byl vesti patys arba per atstovus. Kai kuriais LR CPK numatytais atvejais teismas savo nutartimi gali pripainti alies dalyvavim teismo posdyje btinu. Tokiu atveju alis dalyvauja teismo posdyje tik asmenikai. 3.2.21. Teisjo vadovavimo procesui principas Teisjo vadovavimo procesui principas. Kaip jau buvo minta, alys civiliniame procese laisvai naudojasi savo teismis, taiau vis dlto teismo procesas nra privatus j gino sprendimo bdas, nes teismas yra privalomas kiekvieno civilinio procesinio teisinio santykio subjektas. Kadangi teismas yra valdios institucija, turinti teis taikyti valstybs prievartos priemones, civilinis procesas yra grietai reglamentuotas teiss normomis ir pan., todl civiliniam procesus btinas racionalus ir kokybikas vadovavimas, kur gali gyvendinti teisjas. Teisjas yra tas asmuo, kuris atsakingas u proceso eig, kuris kontroliuoja proceso eig, kuris gali nustatyti dalyvaujantiems byloje asmenims terminus, per kuriuos jie turi atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, iaikinti asmenims j procesines teises ir pareigas, utikrinti tvark teismo posdyje, vadovauti rodym tyrimui, skirti ekspertiz, atlikti vietos apir ir pan. LR CPK 158-162 str. nurodytos teismo posdio pirmininko teiss ir pareigos, kurias jis gyvendina vadovaudamas procesui. Pavyzdiui, LR CPK 159 str. 1 dalyje nurodoma, kad posdio pirmininkas rpinasi, kad bt nustatytos isamios esmins bylos aplinkybs, imasi priemoni alims sutaikyti.

odinio bylos nagrinjimo i esms metu posdio pirmininkas gali uduoti klausim dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti i j paaikinim, nurodyti jiems aplinkybes, kurias btina nustatyti bylai teisingai inagrinti, pareikalauti i j rodym, kuriais tos aplinkybs turi bti pagrstos, arba LR CPK nustatytais atvejais rinkti rodymus savo iniciatyva. 3.2.22. Laisvo rodym vertinimo principas Laisvo rodym vertinimo principas. is principas tvirtintas LR CPK 185 straipsnyje, kur nurodoma, kad byloje esanius rodymus pagal savo vidin sitikinim, pagrst visapusiku ir objektyviu aplinkybi, kurios buvo rodinjamos proceso metu, inagrinjimu, teismas vertina vadovaudamasis statymais. Jokie rodymai teismui neturi i anksto nustatytos galios, iskyrus LR CPK numatytas iimtis. Tokia iimtimi laikytini didesn rodomj gali turintys rodymai oficialieji raytiniai rodymai, kuriais laikytini dokumentai, iduoti valstybs ir savivaldybi institucij, patvirtinti kit valstybs galiot asmen nevirijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliam formos reikalavim (LR CPK 197 str. 2 d.). Laisvo rodym vertinimo principas reikia, kad galutinai ir privalomai vertinti rodymus palikta teisjo kompetencijai. Teisjas privalo vertinti visus rodymus ir n vieno nepalikti neaptarto. Jokios institucijos ir asmenys negali takoti ar nurodyti teisjui kaip vertinti atitinkamus rodymus. Tik teisjas gali nustatyti, kokie rodymai yra susij su byla, t.y. patvirtina arba paneigia turinias reikms bylai aplinkybes (LR CPK 180 str.). 3.2.23. Teismo sprendimo, nutarties, sakymo ir nutarimo privalomumo principas Teismo sprendimo, nutarties, sakymo ir nutarimo privalomumo principas. is principas yra tvirtintas LR CPK 18 str., kur nurodoma, kad siteisj teismo sprendimas, nutartis, sakymas ar nutarimas yra privalomi valstybs ar savivaldybi institucijoms, tarnautojams ar pareignams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Privalomumo savyb teismo sprendimas (nutartis, sakymas ar nutarimas) gyja tik jam siteisjus. LR CPK 279 str. 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimai siteisja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nra apskstas. Tuo atveju, kada paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, jeigu jis nra panaikintas, siteisja apeliacine tvarka inagrinjus byl, o apeliacins instancijos teismo nutartis ar sprendimas siteisja nuo j primimo dienos. Taiau siteisjusio teismo sprendimo privalomum reikia skirti nuo siteisjusio teismo sprendimo res iudicata galios. siteisj teismo sprendimai yra privalomi nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja siteisjs teismo sprendimas (pavyzdiui, atitinkamas pareignas negali atsisakyti registruoti siteisjusiu teismo sprendimu pripaint asmens nuosavybs teis), taiau toks teismo sprendimas jokiu bdu neveikia j subjektini teisi ir pareig. Tuo tarpu siteisjusio teismo sprendimo res iudicata galia reikia, kad konkrei ali ginas yra visikai isprstas ir is teismo sprendimas alims ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenims turi statymo gali. siteisjus teismo sprendimui, alys ir kiti dalyvav byloje asmenys, taip pat j teisi permjai nebegali i naujo pareikti teisme t pai iekinio reikalavim tuo paiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (LR CPK 279 str. 4 d.). siteisjus teismo sprendim galima priverstinai vykdyti, t.y. jis taip pat gyja vykdytinumo savyb (LR CPK 281 str.) 4. CIVILINIAI PROCESINIAI TEISINIAI SANTYKIAI IR J SUBJEKTAI 4.1. Civilini procesini teisini santyki samprata ir bruoai Kalbant apie civilinio procesinio teisinio santykio pobd, civilinio proceso teiss doktrinoje vyrauja trys teorijos: 1) civilinis procesinis teisinis santykis tai privatus teisinis gino ali

santykis ir teismas nra io santykio dalyvis; 2) gali egzistuoti tik alies ir teismo civilinis procesinis teisinis santykis; 3) civilinis procesinis teisinis santykis tai teisinis teismo ir alies bei alies, prieingos alies ir teismo santykis. Pastaroji nuomon civilinio proceso doktrinoje turi daugiausia alinink. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai - tai civilinio proceso teiss norm reguliuojami teismo, dalyvaujani byloje asmen ir kit proceso dalyvi santykiai, atsirandantys vykstant civiliniam procesui, t.y. teismui nagrinjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai nuo kit teisini santyki skiriasi iais bruoais: 1. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai yra tik teisinio pobdio ir egzistuoja tik teisins formos pavidalu. Tuo jie skiriasi nuo kai kuri materialini teisini santyki, kurie kartais gali egzistuoti faktins formos pavidalu. Pavyzdiui, eimos teisiniai santykiai atsiranda ir egzistuoja nepriklausomai nuo teisinio reguliavimo, statymuose iskiriamos tik pagrindins mint santyki grups, kurioms suteikiama teisin forma, kiti gi santykiai taip ir lieka u teisinio reguliavimo rib. 2. Procesiniai teisiniai santykiai turi valding pobd, taigi ia pasireikia civilinio proceso teiss reguliavimo metodo imperatyvumas. Teismas kaip valdios institucija taiko teiss normas procesini santyki ribose. Teismo nurodymai yra privalomi visiems civilinio proceso dalyviams. Pastarieji turi teis apsksti atitinkamus teismo aktus, taiau juos ignoruoti, elgtis prieingai negu reikalauja teismas jie negali. Todl civiliniai procesiniai teisiniai santykiai taip pat turi ir viej teisin pobd, kuris aikiai atsispindi valstybs (teismo) ir civilinio proceso dalyvi santykyje. 3. Teismas yra privalomas civilini procesini teisini santyki subjektas. Nei vienas procesinis santykis negali atsirasti be teismo veiklos. Civilinio proceso dalyvi teisiniai santykiai visuomet yra susij su teismine veikla. Atkreiptinas dmesys tai, kad teismas yra privalomas dalyvis tik t procesini teisini santyki, kurie kyla nagrinjant byl teisme (tiriamajame procese). Vykdant teismo sprendim, nagrinjant civilines bylas arbitrae, teismas nedalyvauja tokio pobdio procesiniuose teisiniuose santykiuose. 4. Kita centrin civilinio procesinio teisinio santykio figra yra alys, kuri ginas nagrinjamas teisme. Atkreiptinas dmesys tai, kad civilin byla teisme gali bti ikelta tik alies (iekovo) iniciatyva. 5. Civilini procesini santyki bdingas bruoas yra tai, kad juose dalyvauja daug subjekt. Pavyzdiui, nagrinjant byl gino teisenos tvarka be teismo santykyje dalyvauja iekovas, atsakovas, o dar kiekvienos i ali pusje gali dalyvauti po kelet asmen, o taip pat j atstovai. byl gali stoti tretieji asmenys pareikiantys savarankikus reikalavimus dl gino dalyko, prokuroras, valstybinio valdymo institucijos, duodanios ivad byloje ir pan. Be to, procese gali dalyvauti ir kiti proceso dalyviai, vykdantys pagalbin funkcij: liudytojai, ekspertai, vertjai. 6. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai atsiranda, keiiasi, pasibaigia tik esant civilinio proceso teiss normai, civilini procesini teisini santyki subjekt civiliniam procesiniam teisnumui bei veiksnumui ir juridiniams faktams, pavyzdiui, atsiranda paduodant asmeniui iekin, keiiasi - procesini teisi permimo atveju, netinkam al keiiant tinkama, baigiasi mirus vienai i ali, kai teisi permimas negalimas ir t.t. Pastebtina, kad civilinio procesinio teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos pagrindas gali bti tik statyme numatyti procesiniai veiksmai, o ne vykiai.

7. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai susiklosto tik tuomet kai atsiranda poreikis apginti materialiuosius teisinius santykius. Kol nepradedamas materialini teisini santyki gynimo procesas, nesusiklosto ir civiliniai procesiniai teisiniai santykiai. Civilini procesini teisini santyki turinys, procesin teisin subjekt padtis priklauso nuo materialini teisini santyki pobdio. 8. Civiliniams procesiniams teisiniams santykiams bdingas nuoseklumas, dinamika, t.y. procesas vyksta nuosekliai, pereinant nuo vieno procesinio veiksmo prie kito, nuo vienos stadijos prie kitos. Pavyzdiui, negalima i karto po civilins bylos iklimo pereiti prie teisminio nagrinjimo. statymas sakmiai reikalauja pasiruoti bylos teisminiam nagrinjimui. Tik tam tikrais statymo numatytais atvejais galimas civilinio teisinio santykio vystymasis nesilaikant nuoseklumo. Pavyzdiui, pirmos instancijos teismui primus sprendim galima pereiti i karto prie teismo sprendimo vykdymo stadijos, praleidiant teismo sprendimo perirjimo apeliacine tvarka stadij, jeigu nei vienas i atitinkamos bylos dalyvi neapskund to sprendimo. Civilinio proceso teiss doktrinoje yra iskiriami pagrindinis ir ivestinis civilinis procesinis teisinis santykis. Pagrindinis civilinis procesinis teisinis santykis sieja teism ir alis arba pareikj ypatingosios teisenos bylose. Ivestiniai civiliniai procesiniai teisiniai santykiai atsiranda byloje dalyvaujant valstybs ar savivaldybs institucijai duodaniai ivad byloje, tretiesiems asmenims, nepareikiantiems savarankik reikalavim. Be pagrindinio teisinio santykio ivestinis negali atsirasti. Pagrindinio civilinio procesinio teisinio santykio pabaiga visuomet reikia ir ivestinio civilinio procesinio teisinio santykio pabaig. Rusijos civilinio proceso teiss doktrinoje iskiriama dar viena civilini procesini teisini santyki ris tarnybiniai (pagalbiniai) civiliniai procesiniai teisiniai santykiai. Tokie santykiai susiklosto tarp teismo ir kit proceso dalyvi (liudytoj, ekspert, vertj) neturini jokio suinteresuotumo bylos baigtimi ir atliekani civiliniame procese grynai tarnybin (pagalbin) funkcij. 4.2.1. Civilinio procesinio teisinio santykio objektas Teiss teorijoje teisinio santykio objektu laikomos tos vertybs, kurias sigyti, kuriomis pasinaudoti siekia teisinio santykio dalyviai gyvendindami savo teises. Jos gali bti tiek materialiosios, tiek dvasins. Teisingas civilini procesini teisini santyki objekto nustatymas turi ne tik teorin, bet ir praktin reikm. Aikus teisinio santykio objektas neabejotinai turi takos nustatant iekinio dalyko keitimo ribas, rodinjimo dalyk, iekinio dalyko ir teismo sprendimo dalyko santyk. Civilinio proceso teiss doktrinoje daugelis mokslinink iskiria bendrj (vis civilini procesini teisini santyki konkreioje civilinje byloje) ir specialj (kiekvieno civilinio procesinio teisinio santykio atskirai) objekt. Bendruoju objektu laikomas tarp ali kils materialinis - teisinis ginas, kur teismas turi isprsti. is procesini teisini santyki objektas ieina u civilini procesini teisini santyki rib, t.y. atsiranda i materialini teisini santyki. Specialiuoju konkretaus civilinio procesinio teisinio santykio objektu laikytinas to santykio gyvendinimo metu siekiamas konkretus rezultatas 4.2.2. Civilinio procesinio teisinio santykio turinys ir j atitinkanti forma Civilinis procesinis teisinis santykis, kaip kiekvienas reikinys turi savo turin ir form. Civilinio proceso teiss teorijoje yra inomos kelios koncepcijos teisinio santykio turinio klausimu.Vienos koncepcijos autoriai teigia, kad civilinio procesinio teisinio santykio turin sudaro teisinio santykio dalyvi subjektyvins teiss ir pareigos. Kitos koncepcijos autoriai teigia, kad teisinio santykio turin sudaro santykio dalyvi elgesys, t.y. procesiniai veiksmai, atliekami vykdant teises ir pareigas. Antroji koncepcija turi daugiau alinink. Civilinio procesinio teisinio santykio

vidin forma yra teisinio santykio subjekt teiss ir pareigos, kurios nusako, kaip teisinio santykio subjektai gali ir turi elgtis, t.y. santykiauti. Iorin reikinio forma pasireikia kaip tiesiogiai suvokiamas reikinys. Tai leidia teigti, kad teisinio santykio iorin forma yra tai, kuo jo turinys pasireikia iorikai, kitaip tariant, iorin teisinio santykio forma tai iorinis teisinio santykio turinio, t.y. elgesio (veiksm ar neveikimo), pasireikimo bdas, tvarka. Iorin teisinio santykio forma gali bti labai vairi. Teisikai santykiauti galima odiais, ratu, mimika, gestais ir t.t. Danai sakoma, kad vienoki ar kitoki teisini santyki forma yra odin, raytin ir t.t. 4.2.3. Subjektai Teismui nagrinjant civilines bylas, civiliniame procese tarp proceso dalyvi kyla civiliniai procesiniai teisiniai santykiai. i procesini teisini santyki dalyviai turi subjektyvines civilines procesines teises ir pareigas ir yra vadinami civilini procesini teisini santyki subjektais. Atsivelgiant tai, kokias procesines teises ir pareigas turi procesini teisini santyki subjektai jie skirstomi tris grupes: teismas, dalyvaujantys byloje asmenys ir kiti proceso dalyviai. 4.2.3.1. Teismas, kaip civilinio procesinio teisinio santykio subjektas Teismo galimo veikimo civiliniame procese prielaida laikytina jo kompetencija, t.y. statyme numatyt teisi ir pareig visuma. Teismo, kaip vieojo organo, valstybs suteikt valding galinim realizavimas yra galimas tik jam suteiktos kompetencijos ribose. Su teismo kompetencija tampriai yra susijs civilins bylos priskirtinumas, nes tik jam priskirtinoje civilinje byloje, teismas gali realizuoti savo kompetencij. Be abejons teismo vaidmuo vairiuose civiliniuose procesiniuose teisiniuose santykiuose ne visuomet yra vienodas. Esant vieniems civiliniams procesiniams teisiniams santykiams teismas yra aktyvus, o kitiems pasyvus, kartais net netiesioginis dalyvis, taiau bet kuriuo atveju jis yra kiekvieno civilinio procesinio teisinio santykio subjektu. Teismai kaip civilinio procesinio teisinio santykio subjektai yra skirstomi tris grupes: pirmos instancijos teismai, apeliacins instancijos teismai ir kasacinis teismas. Bylas nagrinja i esms pirmos instancijos teismai, t.y. apylinki ir apygard teismai. Apeliacins instancijos teismai (apygard teismai arba Lietuvos apeliacinis teismas) atlieka pirmos instancijos teism sprendim ir nutari teistumo ir pagrstumo kontrol, perirdami faktin ir teisin skundo pagrind bei patikrindami, ar nra absoliui sprendimo negaliojimo pagrind. Kasacinis teismas yra Lietuvos Aukiausiasis Teismas, kuris taip pat atlieka teism sprendim ir nutari teistumo ir pagrstumo kontrol, patikrindamas sprendimus ir nutartis tik teiss taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacins instancijos teism nustatyt aplinkybi. Teismo galiojimus realizuoja teisjai, paskirti pagal LR teism statymo reikalavimus. 4.2.3.2. Dalyvaujantys byloje asmenys Dalyvaujantys byloje asmenys - tai antroji civilini procesini teisini santyki subjekt grup. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisin suinteresuotum bylos baigtimi ir tuo jie skiriasi nuo kit proceso dalyvi.Vieniems bdingas tik procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, kitiems - procesinis teisinis ir materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Materialinis teisinis suinteresuotumas pasireikia tiesiogine priimto teismo sprendimo taka dalyvaujani byloje asmen teisms ir pareigoms. Procesinis teisinis suinteresuotumas pasireikia dalyvaujani byloje asmen pastangomis, kad teismas priimt sprendim atitinkant j interesus ir procesin padt byloje.

Gindami statymo saugomas teises bei interesus, dalyvaujantys byloje asmenys turi teis aktyviai dalyvauti procese teismui nagrinjant visus materialinius teisinius ir procesinius teisinius bylos klausimus. Dalyvaujantys byloje asmenys gali aktyviai veikti civilinio proceso eig, ireikti ir argumentuoti savo samprotavimus bylos nagrinjimo metu dl vis klausim kylani proceso eigoje, apsksti atitinkamus sprendimus ir pan. Pagal intereso pobd dalyvaujantys byloje asmenys skirstomi : a) asmenis turinius privat interes ( alys, tretieji asmenys);b) asmenis turinius viej interes ( prokuroras, valstybinio valdymo institucijos) 4.2.3.3. Kiti proceso dalyviai Kiti proceso dalyviai tai asmenys, kurie nra teisikai suinteresuoti bylos baigtimi: liudytojai, ekspertai ir vertjai. ios kategorijos subjektai neturi nei materialinio teisinio, nei procesinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Kiti proceso dalyviai traukiami civilin proces teismo arba dalyvaujani byloje asmen iniciatyva tam, kad suteikt rodomj informacij arba atlikt pareigas, kurios btinos siekiant skmingai isprsti gin. Tam tikr ypating teisi kiti proceso dalyviai neturi, j teisinis statusas civiliniame procese daugiau ireiktas procesinmis pareigomis. 4.3. Civilini procesini teisini santyki atsiradimo prielaidos Tradicikai su bet kurio teisinio santykio atsiradimu siejamos trys teisins kategorijos: teiss norma, juridiniai faktai, subjektikumas. Civilins procesins teiss normos buvimas yra btina slyga civiliniams procesiniams santykiams atsirasti. Juridiniai faktai yra civilini procesini teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo bei dinamikos pagrindas. Procesiniai juridiniai faktai yra teismo bei dalyvaujani byloje asmen veiksmai. Pavyzdiui, gino teisena prasideda priklausomai nuo toki juridini fakt: iekinio padavimo teismui ir teisjo rezoliucijos, kuria ikeliama civilin byla, o baigiasi teismui primus sprendim ar nutart. Daugumos procesini juridini fakt atsiradimas siejamas su kitais faktais. Pavyzdiui, teismo nutartis dl bylos sustabdymo gali bti priimta tik esant LR CPK numatytiems pagrindams. Kodeksas taip pat numato atsisakymo priimti iekin, bylos nutraukimo bei pareikimo palikimo nenagrintu pagrindus. Taigi daniausiai civiliniams procesiniams teisiniams santykiams atsirasti neutenka vieno juridinio fakto, o btina juridini fakt sudtis, t.y. sistema juridini fakt, kurie visumoje leidia atlikti konkret procesin veiksm. Procesiniams juridiniams faktams priskiriami ne tik veiksmai, bet ir vykiai, pvz., teismo klaidos, terminai, faktai bsenos ir pan. Daugeliui procesini juridini fakt yra bdingas prielaidinis, tikimybinis pobdis. Pavyzdiui, taikant iekinio utikrinimo priemones utenka tik tikimybs dl tam tikr atsakovo veiksm bus apsunkintas teismo sprendimo gyvendinimas. Subjektikumas reikalauja i civilinio proceso teiss subjekt atitinkamo teisinio statuso. Subjektikumas kaip teisin kategorija susideda i dviej element: teisnumo ir veiksnumo.Visi civilini procesini teisini santyki subjektai turi turti civilin procesin teisnum ir veiksnum. LR CK 2.1 str. nurodoma, kad galjimas turti civilines teises ir pareigas (civilinis teisnumas) pripastamas visiems fiziniams asmenims. Fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir inyksta jam mirus (LR CK 2.2 str. 1 dalis). Juridinio asmens teisnumas atsiranda kartu su veiksnumu registravus juridin asmen. Juridinio asmens teisnumas tai galjimas turti subjektines teises ir pareigas, o juridinio asmens veiksnumas galjimas savarankikai, savo veiksmais gyti teises, pareigas ir jas gyvendinti. Civiliniu procesiniu teisnumu yra vadinamas galjimas turti civilines procesines teises ir pareigas. Pastebtina, kad LR CPK nebeliko civilinio procesinio teisnumo svokos, LR CPK 38 str. kalba tik apie civilin procesin veiksnum. Civilinis procesinis teisnumas yra laikomas viena i teiss kreiptis teism prielaid, pateikiant nuorod LR CK 2.1 str., nustatant civilin teisnum.

Civilinio procesinio teisnumo turjimo yra reikalaujama ne tik i ali, treij asmen, bet ir i atstovo. Juk nordamas tapti civilini procesini teisini santyki subjektu, atstovas turi turti leidim gyti civilines procesines teises ir pareigas. Galjimas savarankikai gyvendinti savo teises teisme yra siejamas ne su civilinio procesinio teisnumo, bet su civilinio procesinio veiksnumo svoka. Teiss teorijoje veiksnumo samprata sukelia ymiai maiau diskusij nei teisnumo. LR CK 2.5 str. 1 dalyje nurodoma, kad fizinio asmens galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visikai, kai asmuo sulaukia pilnametysts, t.y. kai jam sueina atuoniolika met. Sutinkamai su LR CPK 38 str. civilinis procesinis veiksnumas tai galjimas gyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti byl. Smoningos psichins veiklos sugebjimus normaliai isivyst mons paprastai gyja pasiek pilnametyst, t.y. atuoniolika met. Svarbu atkreipti dmes tai, kad materialin teis numato atvejus, kuomet civilinis veiksnumas atsiranda anksiau, t.y. dar iki asmens pilnametysts. Civilinio procesinio veiksnumo nebuvimas neleidia subjektams betarpikai dalyvauti atliekant teisin veiksm. LR CPK 38 str. 4 dalyje numatyta, kad nepilnamei iki 14 met, taip pat fizini asmen, pripaint neveiksniais, teises ir statym saugomus interesus gina teisme j atstovai pagal statym atitinkamai j tvai, tviai, globjai. Pilnameio asmens psichin veikla gali bti paeista dl gimtos silpnaprotysts arba psichins ligos. Toks asmuo negali teisingai vertinti savo atliekam veiksm prasms ir reikms arba juos valdyti, todl negali savarankikai veikti civiliniame procese, jo interesus teisme gina statyminiai atstovai. Nepilnameiai nuo 14-18 met turi dalin civilin procesin veiksnum, todl j padtis civiliniame procese yra specifin, t.y. ne visais atvejais privalo bti atstovaujami statymini atstov. LR CPK 38 str. 3 dalyje nurodyta, kad nepilnameiai nuo keturiolikos met turi teis kreiptis teism dl savo teisi ar statym saugom interes gynimo savarankikai, jeigu ginas yra dl santyki, kuriuose jie turi visik civilin veiksnum. Nepilnameiai nuo 14-18 met turi teis savarankikai disponuoti savo pajamomis bei turtu, gytu u ias pajamas, gyvendinti autori teises savo krinius, iradimus, pramonin dizain, sudaryti smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmenins naudos gavimu neatlygintinai (LR CK 2.7-2.8 str.). Dar viena iimtis nurodoma CK 3.164 str., kur sakoma, kad jei vaikas mano, kad tvai paeidinja jo teises, jis turi teis nuo 14 met savarankikai kreiptis teism. Taigi, jei ginas kilo i mint santyki, manome, kad nepilnametis nuo 14-18 met ioje dalyje turi visik civilin procesin veiksnum ir gali ne tik savarankikai paduoti iekin teismui, bet ir pavesti bylos vedim savo pasirinktam atstovui. Aiku, nepilnametis atstovu gali pasirinkti savo statymin atstov, bet, ms nuomone, neatmetama ir sutartinio atstovo pasirinkimo galimyb, kaip turimo dalinio civilinio procesinio veiksnumo gyvendinimas. Kalbant apie civilin atsakomyb, atkreiptinas dmesys LR CK 6.276 str. 2 dal, kur teigiama, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo 14-18 met neturi turto ar udarbio, kurio pakakt jo padarytai alai atlyginti, atitinkam alos dal turi atlyginti jo tvai ir rpintojai, jeigu nerodo, kad ala atsirado ne dl j kalts. Taigi, tvai iuo atveju yra ne tik nepilnameio atstovai pagal statym, bet ir bendraatsakoviai. Jeigu nepilnameiui pakanka turto ar udarbio jo padarytai alai atlyginti, manome, kad jis gali savo byl vesti savarankikai, taip pat ir pavesti atstovui vesti byl, nes pagal LR CK 6.276 str. 1 dal jis yra savarankikas prievols dl alos atlyginimo subjektas. Ar gali statyminis atstovas iuo atveju vietoj nepilnameio vesti byl teisme? Manome, kad taip, nes LR CPK 38 str. 2 dalis numato toki galimyb. Taiau tikrai nemanome, kad tai visais atvejais yra btina. statyminiai atstovai byloje dalyvauja, jei jie patys ar nepilnametis nuo 14 iki 18 met to nori. LR CK 2.11 str. numato, kad apriboti pilnameio fizinio asmens veiksnum teismo tvarka galima, jei jis piktnaudiauja alkoholiniais grimais, narkotikais, narkotinmis ar toksinmis mediagomis. Tame paiame straipsnyje yra ivardintos pilnameio ribotai veiksnaus asmens

teiss (tarp j yra ir teis pareikti iekin, susijus su ta jo civilinio veiksnumo dalimi, kur jo veiksnumas apribotas), kurias gyvendinti jis gali tik turdamas statyminio atstovo (rpintojo) sutikim. Taiau, jei ginas kilo i santykio, kuris susijs su ta pilnameio ribotai veiksnaus asmens civilinio veiksnumo dalimi, kur jo veiksnumas neapribotas, manytume, kad toks pilnametis riboto veiksnumo asmuo gali iuo atveju savarankikai ginti savo teises teisme arba savo teisms ginti paskirti atstov be iankstinio rpintojo sutikimo. LR Konstitucijos 30 str. numato, kad asmuo, kurio konstitucins teiss ir laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. ios teiss gyvendinimas susijs su tam tikrais procesiniais reikalavimais, kuri nepaisant kreipimasis teism praranda teisin reikm. LR CPK 5 str. nurodoma, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis arba statym saugomas interesas. Taigi, teis kreiptis teism siejama su jos tinkama statymuose nustatyta gyvendinimo tvarka. Civilinio proceso teiss doktrinoje civilinis procesinis veiksnumas yra priskiriamas prie teiss kreiptis teism tinkamo gyvendinimo slyg. LR CPK 137 str. kaip vien i pagrind atsisakyti priimti iekin numato atvej, kai pareikim paduoda neveiksnus fizinis asmuo. Taiau teismas neturt skubti taikyti io straipsnio, nes LR CPK numato galimyb itaisyti trkumus, susijusius su alies civiliniu procesiniu veiksnumu. LR CPK 40 str. 1 dalyje nurodoma, kad jeigu galima paalinti procesinio pobdio trkumus, susijusius su civiliniu procesiniu alies veiksnumu, teismas nustato termin trkumams paalinti. Minto straipsnio nuostatos taikomos tik teismui nustaius alies procesinio veiksnumo trkum. Jei dl vienoki ar kitoki prieasi byla pagal neveiksnaus asmens iekin ikeliama ir i aplinkyb paaikja pasirengimo bylos teisminiam nagrinjimui ar teisminio nagrinjimo stadijoje, tsti toliau bylos nagrinjimo negalima. 4.4. Teisjo ir kit civilinio proceso dalyvi nualinimo pagrindai ir tvarka Valstyb garantuodama teis kreiptis teism dl teismins gynybos, kartu turi utikrinti, kad teismo procesas vykt siningai, operatyviai, kvalifikuotai, kad bt gerbiamos ali teiss, o byl nagrint nealikas ir neutralus teisjas. Siekiant utikrinti teisj nepriklausomum ir nealikum, taip pat siekiant, kad proceso dalyviai pasitikt nagrinjaniu byl teisju, statymas numato teisjo (teismo) nualinimo institut. LR CPK numatyta, kad teisjas, teismo posdio sekretorius, ekspertas ir vertjas negali dalyvauti nagrinjant byl ir turi bti nualinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitoki aplinkybi, kurios kelia abejoni dl j nealikumo. LR CPK nurodomi atvejai, kuomet teisjas privalo nusialinti nuo bylos nagrinjimo arba jam gali bti pareiktas nualinimas. Jei yra aplinkybi, keliani abejoni dl teisjo, eksperto, vertjo, teismo posdio sekretoriaus nealikumo, ie asmenys vis pirma turi pareikti, kad jie patys nusialina. Jei jie to nepadaro, tais paiais pagrindais jiems nualinim gali pareikti ir dalyvaujantys byloje asmenys (LR CPK 68 str. 1 d.). 5. CIVILINIO PROCESO ALYS Civilinio proceso ali instituto studijos svarbios tuo, kad alys yra pagrindins civilinio proceso dalyvs, gyvendinanios dispozityvumo ir rungimosi principus. 5.1. Civilinio proceso ali samprata Materialiojoje teisje alimis laikomi materialij teisini santyki subjektai, kuriuos sieja tarpusavio teiss ir pareigos. Pavadinimas alis civiliniame procese kyla i materialiojo teisinio santykio subjekt pavadinimo, kai viena io santykio alis kreipiasi teism dl gino isprendimo, taip tapdama civilini procesini teisini santyki subjektu proceso alimi.

Civiliniame procese yra dvi alys: 1) iekovas materialiojo teisinio santykio alis, kurios materialiosios teiss ar interesai yra tariamai paeisti ir kuri kreipsi teism teismins gynybos; 2) atsakovas materialiojo teisinio santykio alis, tariamai paeidusi iekovo materialisias teises ar interesus, kvieiama teism atsakyti iekovo pareikt reikalavim. alimis civiliniame procese gali bti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys (LR CPK 41 str. 1 d.). Pagal LR CK 2.53 ir 2.56 straipsnius juridinio asmens filialas ar atstovyb neturi juridinio asmens teisi, todl negali bti iekovai ir atsakovai teisme. Ne visais atvejais materialiojo teisinio santykio alis yra proceso alis arba, kitaip tariant, ne visais atvejais proceso alis kartu yra ir materialiojo teisinio santykio alis. alies svoka turi ir grynai procesin aspekt. Civiliniame procese ir toks asmuo, kuris nra materialiojo teisinio santykio alis, turi visas procesins alies teises ir pareigas. 2002 m. LR CPK alies svoka buvo patikslinta ir papildyta nurodant, kad alimis reikia laikyti ir asmenis, kurie veikia savo vardu, bet kit asmen interesais (LR CPK 41 str. 2 d., 49 ir 50 str.). alys materialija prasme tai alys, kurias veikia teismo sprendimo materialieji teisiniai padariniai, tik tarp j teismo sprendimo pagrindu atsiranda, pasikeiia ar nutrksta materialieji teisiniai santykiai. Tuo tarpu aliai procesine prasme teismo sprendimo materialieji teisiniai padariniai takos neturi. alys procesine prasme tai iekovas ir atsakovas, nepriklausomai nuo to, ar jie yra ginijamo materialiojo teisinio santykio subjektai, ar ne. alies procesine prasme pavyzdiai gali bti netinkama alis, prokuroras, valstybs ir savivaldybi institucijos, pareikusios iekin vieajam interesui apginti (LR CPK 49 str.) ir kt. Jei teism kreipiasi iekovas, neturintis reikalavimo teiss, t. y. nesusijs materialiuoju santykiu su atsakovu, toks iekovas yra netinkamas. Jeigu jis i proceso pasitraukti nesutinka, jis ir toliau dalyvaus byloje turdamas visas iekovo procesines teises, taiau joki materiali teisini teismo sprendimo padarini jam nekils, reikalavimo teiss neturinio asmens iekinys bus atmestas. Toks iekovas (netinkamas) laikomas iekovu procesine prasme. Lygiai taip pat alimi procesine prasme bus laikomas netinkamas atsakovas, kuris nra susijs materialiaisiais santykiais su iekovu ir neturi pareigos iekovui atsakyti, taiau iekovas nesutinka atsakov pakeisti tinkamu. Jeigu teism su iekiniu vieajam interesui ginti statym numatytais atvejais kreipiasi prokuroras, valstybs ar savivaldybi institucijos ar kiti asmenys, jie neturi materialiojo teisinio intereso byloje, nes joki materiali padarini teismo sprendimas jiems nesukels; materiali padarini kils konkretiems asmenims, kurie yra materialij teisini santyki subjektai ir kuri teises ginti tokia tvarka reikalauja vieasis interesas (pavyzdiui, ala bus priteista valstybei, bus apginti neveiksnaus asmens ar nepilnameio interesai ir pan.). iais atvejais veikiantis savo vardu, bet kito asmens interesais asmuo taip pat laikomas alimi procesine prasme. Lietuvoje taip pat galima pripainti neturinius materialiojo teisinio intereso ir civiliniame procese savo vardu dalyvaujanius asmenis alimis bankrutuojanios mons administratori (moni bankroto statymo 11 str.), testamento vykdytoj (pagal LR CK 5.38 straipsn jis gali pareikti iekinius, pavyzdiui, palikjo skolininkams dl skol iiekojimo ir pan.). Ne kiekvienas pareikiantis iekin asmuo yra alis: 1) iekin gali pareikti atstovas pagal pavedim, taiau jis nra laikomas alimi nei materialija, nei procesine teisine prasme, nes jis veikia kito asmens vardu ir interesais; 2) iekin gali pareikti atstovas pagal statym. Jeigu asmuo yra teisnus procesine prasme ir gali bti alimi, taiau yra neveiksnus, jo vardu ir interesais byl veda statyminis atstovas. Tai susij su asmens galjimu bti alimi bei asmenikai dalyvauti byloje ir j vesti. iuo atveju tiek procesine, tiek materialija prasme alis yra neveiksnus asmuo, o ne jo atstovas. is atribojimas turi praktin reikm iekov ir iekini tapatumui nustatyti, tinkamos ir netinkamos alies problemai sprsti. Procese visuomet yra tik dvi alys iekovas ir atsakovas. Taigi ali skaiius nepriklauso nuo faktikai procese dalyvaujani asmen vienoje ar kitoje pusje skaiiaus. Realiai iekovo ar atsakovo pusje gali dalyvauti keli ar keliolika asmen, taiau tai bus tik i asmen procesinis bendrininkavimas, o alys procese vis tiek bus tik dvi iekovas ir atsakovas.

Vykdymo proceso alimis laikomi iiekotojas ir skolininkas. Asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisini pasekmi, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese (LR CPK 633 str.). 5.2. Esminiai ali bruoai. ali procesins teiss ir pareigos alys turi tik joms bding bruo, skiriani jas nuo kit dalyvaujani byloje asmen: 1. Procesas civilinje byloje vyksta ali vardu. 2. alys daniausiai yra materialiojo teisinio santykio, i kurio kilo ginas, subjektai. Iki teismo sprendinio primimo alys laikomos tiktinais materialij teisini santyki subjektais, nes klausim atsakyti galima tik tuomet, kai yra nustatytos visos bylos aplinkybs, materialiojo teisinio pobdio faktai bei kai pritaikytos konkreios materialiosios teiss normos. Pirmojoje ir antrojoje civilinio proceso stadijose materialiojo pobdio klausimai nesprendiami, teismas tik isiaikina, ar asmuo turi procesin teis kreiptis teism ir ar j tinkamai gyvendina. Pavyzdiui, dl ios prieasties statymas nenumato galimybs atsisakyti priimti iekin dl praleist iekinio senaties termin, nes iekinio senatis gali bti taikoma tik prieingos alies reikalavimu (LR CK 1.126 str.). Taigi priimdamas iekin teismas aikinasi tik procesinio teisinio pobdio faktus. 3. alys gyvendina dispozityvumo princip civiliniame procese, t. y. procesas pradedamas ir gali bti baigiamas tik ali iniciatyva. Pagal bendr taisykl teism gali kreiptis tik pats suinteresuotas asmuo, kurio teiss ar interesai paeisti. Taigi tik alies valia gali turti lemiamos takos proceso eigai. Byloje visada labai svarbu iaikinti tikrj iekovo ar atsakovo (prieiekinio pareikimo atveju) vali. 4. alys turi materialj teisin ir procesin teisin suinteresuotum bylos baigtimi. Teismo sprendimas turs tiesiogin tak j teisms ir pareigoms. Tik alims galioja teismo sprendimo res judicata galia. Jei iekin pareikia LR CPK 49 straipsnyje numatyti asmenys vieajam interesui ginti, materialusis teisinis teismo sprendimo poveikis (materialiosios teiss ir pareigos) kyla ne byl iklusiam asmeniui (pavyzdiui, prokurorui), o treiuoju asmeniu arba bendraiekiu byloje trauktam asmeniui aliai materialija teisine prasme, su kurios interesais susijs pareiktas iekinys (pavyzdiui, vaikui, monei, kurioje valstyb valdo akcijas), arba grupei visuomens nari ar visai visuomenei. 5. Be bendr dalyvaujani byloje asmen teisi, alys turi ir specialisias teises, tvirtintas LR CPK 42 straipsnio 1 dalies paskutiniuose trijuose sakiniuose, 3 ir 6 dalyse, taip pat kituose straipsniuose. Iekovas turi teis atsisakyti iekinio, pakeisti iekinio dalyk ar pagrind, padidinti ar sumainti iekinio reikalavimus (LR CPK 140 str. 1 d., 141 str.), turi teis atsiimti iekin (LR CPK 139 str.). Atsakovas turi teis iekin pripainti (LR CPK 140 str. 2 d.). alys turi teis sudaryti taikos sutart (LR CPK 140 str. 3 d.), turi teis perduoti gin sprsti arbitraui (LR CPK 23 str.), gali reikalauti priverstinio sprendimo vykdymo (LR CPK 42 str. 3 d.), gali dalyvauti renkant rodymus ES teiss akt nustatyta tvarka ES valstybs nars teisme (LR CPK 42 str. 6 d.), gali nustatyti bylos teritorin teismingum tarpusavio susitarimu (LR CPK 32 str. 1 d.), gali ireikti sutikim dl bylos nagrinjimo raytinio proceso tvarka (LR CPK 235 str. 4 d.), gali dalyvauti antstoliui atliekant vykdymo veiksmus (LR CPK 639, 643 str.). ali procesini teisi apimtis tiesiogiai priklauso nuo materialij teisi apimties. Pavyzdiui, iekovas gali pakeisti iekinio dalyk tik ginijamo materialiojo teisinio santykio ribose ir tik tuo atveju, jeigu materialiosios teiss norma numato alternatyvaus reikalavimo galimyb.

6. Be bendrj dalyvaujani byloje asmen pareig, alys turi ir specifini pareig: rodinjimo pareig (LR CPK 178 str.); pareig mokti bylinjimosi ilaidas (LR CPK 93 str.); pareig atlyginti kitai aliai nuostolius dl inomai nepagrsto iekinio (prieiekinio) pareikimo ar kitoki nesining veiksm (neveikimo) procese bylos vilkinimo ir pan. (LR CPK 95 str.). ali institutas vartojamas tik kalbant apie gino (iekinio) teisen. alys yra kiekvienoje byloje, kurioje sprendiamas ginas dl teiss, nepriklausomai nuo materialiojo teisinio gino pobdio (civiliniai, eimos, darbo ir kiti teisiniai santykiai ir t. t.). Ne gino (ypatingojoje) teisenoje ali instituto nra, nes tai yra vienaal teisena. Taiau ir ioje teisenoje pareikjai turi ali procesini teisi ir pareig, iskyrus nurodytas iimtis (LR CPK 42 str.). alys tai tiktini materialij teisini santyki subjektai ir pagrindiniai byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi specifines teises ir pareigas, kuri ginas dl teiss nagrinjamas teisme, nuo kuri valios priklauso civilinio proceso eiga ir kuri suinteresuotumas bylos baigtimi yra materialusis teisinis ir procesinis teisinis arba tik procesinis teisinis, taiau tokiu atveju jie veikia savo vardu 5.3. Tinkama ir netinkama alis. Netinkamos alies pakeitimas tinkama Iki teismo sprendimo primimo yra daroma tik prielaida, kad iekovas ir atsakovas i tikrj yra ginijam materialij teisini santyki subjektai, t. y. tinkamos alys. Byl nagrinjant i esms, i prielaida gali nepasitvirtinti. Ar alis yra tinkama, galima nustatyti tik konkretiems materialiesiems teisiniams santykiams tinkamai taikant materialiosios teiss normas. Netinkamas iekovas asmuo, kuris nra ginijamo materialiojo teisinio santykio subjektas ir neturi reikalavimo teiss atsakovo atvilgiu. Netinkamas atsakovas asmuo, kuris nra ginijamo materialiojo teisinio santykio subjektas ir neturi pareigos atsakyti pareikt iekovo reikalavim. LR CPK 45 straipsnis numato galimyb esant tam tikroms slygoms pakeisti netinkam al ir nurodo netinkamos alies pakeitimo tinkama taisykles: 1. Pakeisti al tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme antrojoje civilinio proceso stadijoje arba treiojoje stadijoje preliminariai isiaikinus ali reikalavim ir atsikirtim turin, preliminariai vertinus faktines ir teisines bylos aplinkybes. Taiau bet kuriuo atveju tai negali bti padaryta vliau kaip iki teismo sprendimo pirmosios instancijos teisme primimo. Padaryti tai apeliacins instancijos ar kasaciniame teisme negalima: apeliacins instancijos teisme tai padaryti negalima, nes tokiu atveju tinkama alis prarast teis apeliacij; kasacijoje taip pat negalima, nes ioje civilinio proceso stadijoje teismas sprendia tik teiss, bet ne fakto klausimus. 2. Keiiant netinkam al tinkama, btinas tiek tinkamo, tiek netinkamo iekovo sutikimas (dispozityvumo principas). 3. Pakeitus al ar byl stojus treiajam asmeniui, bylos nagrinjimas turi bti atidtas, o kitame teismo posdyje vl pradtas i naujo, iskyrus kai naujai proces stojs dalyvaujantis byloje asmuo prao byl nagrinti toliau (LR CPK 45 str. 4 d.). Netinkamo iekovo pakeitimo tinkamu iekovu atveju galimos ios keturios situacijos: 1. Netinkamas iekovas pasitraukia i proceso, o tinkamas iekovas (teismas jam turi praneti apie galimyb stoti proces) pareikia nor byl stoti teismas tokiu atveju priima nutart pakeisti netinkam iekov tinkamu ir atideda bylos nagrinjim. Jeigu netinkamo iekovo pakeitimas tinkamu formintas iki teismo posdio (pavyzdiui, teismo raytine nutartimi) arba ir teismo posdio metu, o tinkamas iekovas teismo posdiui yra pasirengs bei prao byl nagrinti, teismo posdio atidti nereikia (LR CPK 45 str. 4 d.). Tinkamas iekovas stoja byl laikydamasis vis reikalavim, nustatyt iekiniui pareikti.2. Jeigu netinkamas iekovas pasitraukia i proceso, o tinkamas nestoja teismas byl nutraukia LR CPK 293 straipsnio 4

punkto pagrindu, nes tai faktikai reikia iekinio atsisakym ir byloje nelieka iekovo. traukti byl nauj iekov teismas savo iniciatyva negali, nes paeist dispozityvumo princip. Tinkamas iekovas ateityje gals kreiptis teism, nes atsisakymas stoti byl ios teiss i jo neatima (LR CPK 5 str.). 3. Jeigu netinkamas iekovas atsisako istoti i proceso, o tinkamas iekovas pareikia nor stoti, teismas priima nutart dl treiojo asmens, pareikianio savarankikus reikalavimus, stojimo proces o bylos nagrinjim atideda. Teismas tinkam iekov turi informuoti apie toki galimyb. Prievarta paalinti netinkam iekov taip pat negalima, nes tai irgi prietaraut dispozityvumo principui. Tokiu atveju teismas iekovo iekin atmeta, o treiojo asmens (tinkamas iekovas) reikalavimus patenkina, jeigu tam yra teisinis pagrindas. Tinkama alis negali stoti byl ir kaip netinkamo iekovo bendrininkas, nes i asmen interesai nesutampa.4. Jeigu netinkamas iekovas nesutinka istoti i proceso, o tinkamas iekovas nestoja proces, tai teismas nagrinja byl i esms ir iekin atmeta. Atsakovas gali reikalauti i netinkamo iekovo nuostoli u sugait laik atlyginimo (LR CPK 95 str.), nes netinkamo iekovo nesutikimas pasitraukti i civilinio proceso net jam iaikinus, jog jis neturi reikalavimo teiss, gali bti laikomas inomai nepagrsto iekinio pareikimu. Netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu atsakovu atveju galimos ios dvi situacijos: 1. Jeigu iekovas sutinka, teismas priima nutart dl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu: netinkamas atsakovas istoja i proceso, o tinkamas yra traukiamas. Byla atidedama ir pradedama nagrinti i naujo. Atsakovo (tiek netinkamo, tiek tinkamo) sutikimas tam nereikalingas. Taiau iekovas tokiu atveju turt perrayti iekinio pareikim ir iekin nukreipti tinkamo atsakovo atvilgiu, teismas turi teikti tinkamam atsakovui iekinio pareikimo ir pried nuoraus, tinkamas atsakovas privalo atsakyti atsiliepimu iekin. 2. Jeigu iekovas nesutinka, kad atsakovas bt pakeistas tinkamu, teismas nagrinja byl i esms ir iekin netinkamo atsakovo atvilgiu atmeta. Iekovas tokiu atveju nepraranda teiss ateityje pareikti iekin tinkamam atsakovui. 5.4. Procesinis bendrininkavimas ir jo rys Bendrininkavimas paprastai atsiranda tais atvejais, kai vieno teisinio santykio vienoje, kitoje ar abiejose pusse yra daugiau nei vienas dalyvis. Esant tokiai situacijai, civilin proces turi bti traukti visi teisinio santykio dalyviai. Taiau bendrininkavimas gali atsirasti ir tais atvejais, kai ginas kyla dviej ar daugiau teisini santyki pagrindu ir ie teisiniai santykiai tarpusavyje yra susij. Todl tikslingiau ir ekonomikiau visus ginus isprsti viename procese, nors dl kiekvieno i gin yra galimas ir savarankikas procesas. Procesinio bendrininkavimo instituto tikslai: 1. is institutas padeda taupyti ali ir teismo laik, nes vietoje keli byl visi reikalavimai inagrinjami vienoje byloje. 2. Priimamas vienas sprendimas dl vis bendrinink ir taip ivengiama galimo teism sprendim, priimt atskirose bylose, prietaringumo. Procesinis bendrininkavimas tai civilinio proceso teiss institutas, skirtas reglamentuoti procesinius teisinius santykius, kada iekin pareikia keli asmenys (keli iekovai) arba iekinys yra pareikiamas keliems asmenims (atsakovams) (LR CPK 43 str.). io procesinio instituto pagrindas asmen daugetas materialiuosiuose teisiniuose santykiuose (skolinink daugetas LR CK 6.5 str.; kreditori daugetas LR CK 6.17 str.). Asmenys, dalyvaujantys vienos i ali pusje, atitinkamai vadinami iekinio bendrininkais arba atsakomybs bendrininkais. Pagal btinumo laipsn procesinis bendrininkavimas yra privalomasis (statyminis, materialusis) ir neprivalomasis (fakultatyvusis). Privalomasis bendrininkavimas (dar vadinamas statyminiu, materialiuoju) kai teisini santyki subjektus sieja labai glauds ryiai materialiojoje teisje (bendra teis ar pareiga) ir reikalavim kiekvieno i j atvilgiu atskirai nagrinti negalima (LR CPK 43 str. 1 d. 1 p.). iais atvejais visus

bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis ir paprastai tas pats gino dalykas, t. y. iais atvejais procesinio bendrininkavimo pagrindas yra asmen bendrininkavimas materialiojoje teisje materialusis bendrininkavimas. Esant nedalomai, bendrai prievolei traukti byl btina visus skolininkus (pavyzdiui, kai prievolms utikrinti neutenka bendrijos turto, kins bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu); esant bendrai teisei btina traukti visus reikalavimo teis turinius asmenis (pavyzdiui, bendraautoriams reikalaujant sumokti autorin atlyginim u sukurt bendr krin). Privalomasis bendrininkavimas iekovo, atsakovo arba abiejose pusse bus: skolinink solidariosios atsakomybs (LR CK 6.6 str.) ir kreditori solidariojo reikalavimo (LR CK 6.18 str.) atvejais; nedalomj prievoli atvejais (LR CK 6.25 str.); laidavimo santykiuose (LR CK 6.81 str.); visi bendraturiai turi bti traukti turto atidalijimo i bendrosios dalins nuosavybs bylose (LR CK 4.80 str.); atsakomybs u keli asmen bendrai padaryt al atvejais (LR CK 6.279 str.); bylose dl testamento pripainimo negaliojaniu btina traukti visus pdinius (LR CK 5.17 str.) ir t. t. Privalomojo bendrininkavimo atveju bylos nagrinjim turi bti traukti visi bendrininkai, nes bylos nagrinjimas turi takos vis j teisms, pareigoms ir interesams. Jeigu visi bendrininkai pasirays iekin arba iekinys bus nukreiptas vis bendrinink atvilgiu, tai visi materialiojo teisinio santykio dalyviai turs vienod alies teisin status byloje (atitinkamai jie bus bendraiekiai arba bendraatsakoviai). Jeigu iekin pareik tik vienas i bendrinink (kreditori daugeto atveju), kiti kreditoriai bus traukti dalyvauti byloje treiaisiais asmenimis, nepareikianiais savarankik reikalavim iekovo pusje (LR CPK 47 str.). Be to, jei iekinys bus pareiktas ne visiems bendrininkams (skolinink daugeto atveju), tai kiti bendrininkai, kuriems iekinys nepareiktas, traukiami dalyvauti byloje treiaisiais asmenimis, nepareikianiais savarankik reikalavim, atsakovo pusje. Privalomojo procesinio bendrininkavimo atveju taikomos ios taisykls: 1. byl atitinkamos alies pusje turi bti traukti visi bendrininkai, t. y. visiems turi bti praneta apie byl. Teismas savo iniciatyva traukti bendrininkus dalyvauti bendraiekiais ar bendraatsakoviais negali, taiau teismo pareiga yra tinkamai informuoti apie tai, kad byloje yra kreditori ar skolinink daugetas. 2. Dl vis bendrinink priimamas vienas teismo sprendimas. 3. Teismo sprendimas, privalomojo bendrininkavimo atveju priimtas netraukus proces nors vieno i bendrinink (neinformavus j apie bylos nagrinjim), yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (LR CPK 329 str. 2 d. 2 p.). 4. Vieno i bendrinink atlikti procesiniai veiksmai galioja ir kitiems bendrininkams, jei jie neatvyko bylos nagrinjim be svarbi prieasi. Taiau atsisakyti iekinio, sudaryti taikos sutart ir pripainti iekin reikalingas vis bendrinink sutikimas, iskyrus atvejus, kai ie procesiniai veiksmai atlikti nevirijant kiekvieno i j reikalavim ar sipareigojim (LR CPK 44 str. 3 d.). 5. Jeigu vienas i bendrinink apskundia teismo sprendim, laikoma, kad apeliacinis skundas paduotas vis bendrinink. Neprivalomasis (fakultatyvusis) bendrininkavimas tai toks bendrininkavimas civiliniame procese, kada nra glaudaus bendrinink teisi ar pareig ryio tarp subjekt, jie nra vieno materialiojo teisinio santykio subjektai, todl formaliai galimas atskiras bylos nagrinjimas kiekvieno j atvilgiu (LR CPK 43 str. 1 d. 2 p.). Tai reikia, kad neprivalomasis bendrininkavimas yra tais atvejais, kai keli asmenys pareikia analogik reikalavim ir (arba) j reikalavimai kyla i to paties pagrindo. Todl toki bendrinink iekiniai yra vienariai (pavyzdiui, keli iekovai pareikia iekin dl grinimo darb, nes to paties darbdavio jie buvo i darbo atleisti tuo paiu metu, tuo paiu pagrindu ir tuo paiu sakymu). Jeigu jie paduoda bendr iekin, tai reikia, kad viename iekinyje sujungiami keli reikalavimai, pagrsti ta paia teiss ir fakto mediaga. Taiau bendrininkai veikia nepriklausomai vienas nuo kito. Nesant vieno i bendrinink ar, jei tikslinga, dl kit prieasi teismas gali iskirti atskir byl, o ne atidti bylos nagrinjim (LR CPK 136 str.). Jei iekinys pareiktas esant fakultatyviajam bendrininkavimui, bendrininkai veikia nepriklausomai vienas nuo kito ir vieno j atlikti veiksmai

nedaro takos kit bendrinink teisms ar pareigoms. Kiekvienas i bendrinink turi jo procesin padt atitinkanias procesines teises ir pareigas. 5.5. Procesinis teisi permimas Procesinis teisi permimas tai alies procesini teisi ir pareig, iai aliai pasitraukus i proceso, perjimas kitam asmeniui teisi permjui. LR CPK 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai viena i ginijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio ali pasitraukia i bylos, teismas esant pagrindui t al pakeiia jos teisi permju, iskyrus atvejus, kai materialij subjektini teisi permimas yra negalimas. Procesinis teisi permimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Pagal LR 48 straipsnio 3 dal procesinis teisi permjas privalo pagrsti savo dalyvavim procese. Pasikeitus teisinio santykio aliai, vykus materialij teisi permimui, tokio teisinio santykio subjektas, buvs civilinio proceso alimi, pasitraukia i proceso, o jo procesins teiss ir pareigos pereina jo materialij subjektini teisi permjui, taiau procesini teisi permimas negalimas, kai neleidiamas materialij subjektini teisi permimas. Procesinio teisi permimo pagrindai: 1. Procesinis teisi permimas pagal statym tai teisi permimas ex officio be ali valios (pavyzdiui, alies mirtis, asmens paskelbimas mirusiu LR CK 2.31 str., juridinio asmens pabaiga LR CK 2.95 str. ir kt.); 2. Procesinis teisi permimas pagal sutart tarp teisi perleidjo ir permjo tai savanorikas teisi perdavimas ir permimas (pavyzdiui, reikalavimo perleidimas LR CK 6.101 str.; skolos perklimas LR CK 6.115 str. ir kt.). Procesinio teisi permimo pagrindins taisykls: 1. Procesinis teisi permimas galimas tiek iekovo, tiek ir atsakovo pusje, t. y. tiek vykus materialij teisi, tiek ir materialij pareig permimui. 2. Procesinis teisi permimas galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje. 3. Procesinio teisi permimo ribas apibria materialij subjektini teisi permimo ribos. Jeigu iekovas perleido pus reikalavimo teiss, tai byloje bus du iekovai, kiekvienas toje dalyje, kurioje turi reikalavimo teis. 4. Pasitraukus i proceso vienai aliai, teisinas sustabdo byl, kol paaiks asmens materialij teisi permjas (LR CPK 163 str. 1 p.). Taiau bylos sustabdymas nebtinas tais atvejais, kai teisi permjas yra inomas i karto arba apie j bei jo vali stoti bylos nagrinjim galima suinoti artimiausiu metu, pavyzdiui, juridinio asmens reorganizavimo, pertvarkymo atvejais, reikalavimo ar skolos perleidimo atvejais ir t. t. 5. Teisi permjas, stodamas proces, turi pateikti rodymus, patvirtinanius teisi permim materialiojoje teisje. 6. Iekovo teisi permjas gali atsisakyti stoti proces, tokiu atveju tai prilyginama iekinio atsisakymui ir byla nutraukiama. 7. Teisi permjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo stojimo, yra privalomi taip pat, kaip bt privalomi tam asmeniui, kurio vietoje jis stojo.8. Kai kurios materialiosios teiss ar pareigos yra grynai asmenins, tiesiogiai susijusios su teiss subjektu, todl negali pereiti kitiems asmenims. Materialij teisi, tiesiogiai susijusi su asmeniu, perjimas kitiems asmenims negalimas, todl negalimas ir procesinis teisi permimas, byla tokiais atvejais turi bti nutraukta (LR CPK 293 str. 7, 8 p.). 6. TRETIEJI IR KITI ASMENYS CIVILINIAME PROCESE 6.1. Tretieji asmenys civiliniame procese: samprata, bruoai, reikm Samprata. Pagal LR CPK 37 straipsnio 2 dal dalyvaujaniais byloje asmenimis laikomi: alys; tretieji asmenys; asmenys, pareik iekin dl vieo intereso gynimo (LR CPK 49 str.); pareikjai, suinteresuoti asmenys LR CPK 442 straipsnyje ivardytose bylose; kreditoriai ir skolininkai (LR CPK 431 str.); taip pat i asmen atstovai. Paymtina tai, kad ivardinti proceso dalyviai, prieingai nei kiti proceso dalyviai (liudytojai, vertjai, ekspertai), turi teisin suinteresuotum bylos baigtimi. Taigi, tretieji asmenys priskiriami prie proceso dalyvi, turini teisin suinteresuotum bylos baigtimi. Treiais asmenimis gali bti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys, turintys civilin procesin veiksnum.

Treiajam asmeniui bdingi bendri bruoai: 1) treij asmen institutas taikomas tik gino teisenoje; 2) treij asmen instituto pagalba, asmenys turi galimyb jau prasidjusiame procese apginti savo teises ar teistus interesus; 3) tretieji asmenys turi bendrsias dalyvaujani byloje asmen teises ir pareigas;4) tretieji asmenys stoja jau prasidjus proces. Reikm. Treij asmen instituto pagalba gyvendinami koncentruotumo ir ekonomikumo principai, t.y. ivengiama papildomo proceso dl to paties gino dalyko. 6.2. Treij asmen rys Pagal suinteresuotum bylos baigtimi proceso dalyviai skirstomi: byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisin suinteresuotum bylos baigtimi; Teisinis suinteresuotumas gali bti: 1) materialus, kai teismo sprendimas tiesiogiai gali takoti byloje dalyvaujanio asmens teisms ir pareigoms (pvz.: alys, tretieji asmenys); 2) procesinis, tai reikia, kad priimtas sprendimas neveiks konkretaus mogaus (pvz.: atstovo, valstybs ar savivaldybs institucijos duodanios ivad byloje ir pan.). Pagal suinteresuotumo bylos baigtimi laipsn, tretieji asmenys skirstomi:

tretieji asmenys pareikiantis savarankikus reikalavimus; tretieji asmenys nepareikiantys savarankik reikalavim.

6.2.1 Treij asmen, pareikiani savarankikus reikalavimus, ypatumai Treij asmen, pareikiani savarankikus reikalavimus, ypatumai: 1) tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus, turi visas iekovo teises ir pareigas, numatytas LR CPK 42 straipsnyje. 2) tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus dl gino dalyko, gali stoti byl iki baigiamj kalb pradios. Paymtina tai, kad tretysis asmuo pareikiantis savarankikus reikalavimus sitraukti bylos nagrinjim gali tik savo iniciatyva. 3) teismo nutartis atsisakyti traukti asmen proces treiuoju asmeniu, pareikianiu savarankikus reikalavimus, neskundiama atskiruoju skundu (LR CPK 46 str.). Tokia statymo leidjo valia lengvai paaikinama, kadangi asmeniui neukertamas kelias bendrais pagrindais kreiptis teism dl subjektini teisi ar statym saugom interes gynimo. Esminiai skirtumai tarp treio asmens, pareikianio savarankikus reikalavimus ir iekovo: 1) teismin proces inicijuoja ne tretysis asmuo, pareikiantis savarankikus reikalavimus, o iekovas; 2) tretysis asmuo pareikia reikalavim jau prasidjus civiliniam procesui. 6.2.2. Treij asmen, nepareikiani savarankikus reikalavimus, ypatumai 1) tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim dl gino dalyko, gali stoti byl iekovo arba atsakovo pusje iki baigiamj kalb pradios. 2) tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim dl gino dalyko, gali stoti byl tik tuo atveju, jeigu bylos isprendimas gali turti takos j teisms arba pareigoms. Taigi, tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim, traukiami proces esant dviem aplinkybms: esant j ir gino ali materialiniams santykiams ir esant materialiniam teisiniam suinteresuotumui bylos baigtimi. 3) tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim dl gino dalyko, bylos nagrinjim gali stoti: savo iniciatyva; motyvuot ali (iekovo ar atsakovo) praymu; teismo iniciatyva. 4) tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim, neturi teiss keisti iekinio pagrind ir dalyk, padidinti arba sumainti iekinio reikalavimus, atsisakyti iekinio, pripainti iekin arba sudaryti taikos sutart, reikalauti, kad teismo sprendimas bt priverstinai vykdytas. 5) pareikime dl stojimo proces treiuoju asmeniu, nepareikianiu savarankik reikalavim,

turi bti nurodytas kurios i ali pusje siekiama stoti. 6) tretysis asmuo, nepareikiantis savarankik reikalavim, negali veikti procese prie alies, kurios pusje jis dalyvauja, interesus. 6.4. Kiti proceso dalyviai, j rys Pagal suinteresuotum bylos baigtimi, civilinio procesinio teisinio santykio subjektai skirstomi :

byloje dalyvaujanius asmenis, turinius teisin suinteresuotum bylos baigtimi; kitus proceso dalyvius, neturinius teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Kiti proceso dalyviai t.y. statym nustatyta tvarka procese dalyvaujantys asmenys, kurie teisikai nesuinteresuoti bylos baigtimi (LR CPK 61 str.).

Pagal atliekam vaidmen kiti proceso dalyviai skirstomi dvi grupes:

teisikai nesuinteresuoti bylos baigtimi ir civiliniame procese atliekantys tik pagalbin funkcij (liudytojai, ekspertai, vertjai, teismo posdi sekretorius). paaliniai asmenys, kurie neturi tiesioginio ryio su nagrinjama byla (asmenys, kuriuos teismas pareigoja pateikti rodymus, asmenys stebinti teismo proces) [1] .

Paalini asmen teiss ir pareigos:

teismui pareikalavus, pateikti raytinius ar daiktinius rodymus; vie teismo posd turi teis stebti tik 16 met sulauk asmenys; asmenys stebintys teismo posdio eig privalo laikytis teismo posdio tvarkos.

7. VIEOJO INTERESO GYNIMAS CIVILINIAME PROCESE 7.1. Prokuroro, valstybs ir savivaldybi institucij bei fizini asmen, ginani viej interes, dalyvavimo civiliniame procese pagrindai, tikslas ir formos Vieasis interesas tai objektyviai egzistuojantys teiss saugomi ir ginami visuomens ir jos atskir grupi bendri neindividualizuoti (nepriklausantys konkretiems asmenims) socialiniai poreikiai, kuriuos nulemia visuotinai reikmingi stabilumo ir pozityvi pokyi visuomenje (bendrosios gerovs) siekiai. Vieojo intereso subjektai visuomen ir jos socialins grups. Vieojo intereso dalykas visuotin visuomens gerov. Vieasis interesas yra savarankikas teismins gynybos ir teisins apsaugos dalykas. Civilinio proceso statymas numato ias vieojo intereso gynimo civilinio proceso tvarka formas: 1. LR CPK 5 straipsnio 3 dalyje yra tvirtinta nuostata, kad statym nustatytais atvejais pareikim teismui dl vieojo intereso gynimo valstybs vardu gali pareikti prokuroras arba kita statym galiota institucija. i nuostat detalizuoja LR CPK 49 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad statym numatytais atvejais pareikti iekin vieajam interesui ginti gali:

prokuroras; valstybs ir savivaldybi institucijos; kiti asmenys.

Jeigu pareiktas iekinys vieajam interesui apginti yra susijs su fizini ar juridini asmen teismis, ie asmenys j pai arba asmens, pareikusio iekin io straipsnio nustatyta tvarka,

praymu arba teismo iniciatyva traukiami dalyvauti procese treiaisiais asmenimis, nepareikianiais savarankik reikalavim, arba bendraiekiais (LR CPK 49 straipsnio 3 dalis). LR CPK 50 straipsnio 1 dalis nustato, kad prokuroras, valstybs ir savivaldybi institucijos bei kiti asmenys, pareik iekin vieajam interesui apginti, turi visas iekovo procesines teises ir pareigas, iskyrus atvejus, kai kiti statymai nustato kitaip. 2. Generalinis prokuroras turi teis paduoti praym dl proceso atnaujinimo civilinje byloje, siekdamas apginti viej interes (LR CPK 365 straipsnio 2 dalis) 3. Valstybs ir savivaldybi institucijos statym numatytais atvejais gali bti teismo traukiamos proceso dalyviais arba stoti proces savo iniciatyva, kad duot ivad byloje, siekdamos vykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susij su vieojo intereso gynimu (LR CPK 49 straipsnio 2 dalis). LR CPK 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybs ir savivaldybi institucijos, dalyvaujanios procese ivadai duoti, turi teis susipainti su bylos mediaga, duoti paaikinimus, teikti rodymus, dalyvauti rodym tyrime, pateikti praymus. 4. LR CPK 49 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog vieajam interesui apginti gali bti pareikiamas grups iekinys. 7.2. Prokuroro dalyvavimas civiliniame procese Prokuratros statyme numatyta, kad prokuratra statym nustatytais pagrindais ir tvarka gina viej interes (Prokuratros statymo 2 str. 2 d. 7 p.). Prokurorai, turdami pagrind manyti, kad paeisti teiss akt reikalavimai, gindami viej interes turi galiojimus, idstytus Prokuratros statyme. Teis kreiptis teism teismins gynybos reglamentuojanio LR CPK 5 straipsnio 3 dalis numato, kad statym nustatytais atvejais pareikim teismui dl vieojo intereso gynimo valstybs vardu gali pareikti prokuroras arba kita statym galiota institucija. LR CPK 49 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, jog statym numatytais atvejais pareikti iekin vieajam interesui ginti gali prokuroras. Pagal LR CPK 365 straipsnio 2 dal generalinis prokuroras turi teis paduoti praym dl proceso atnaujinimo civilinje byloje, siekdamas apginti viej interes. I to seka ivada, kad civiliniame procese yra tvirtintos dvi prokuroro dalyvavimo civiliniame procese, ginant viej interes, formos. Prokuroras statym numatytais atvejais gali pareikti iekin vieajam interesui ginti: 1) pagal LR CPK 49 straipsn byloje iekovas visada yra pats prokuroras, pareiks iekin, o ne asmuo, kurio interesais iekinys pareiktas, nes iekinys yra pareikiamas vieojo intereso gynimo tikslais (LR CPK 41 str. 2 d.); 2) iekinio dalykas tokiame prokuroro iekinyje yra reikalavimas apginti ne tik konkretaus asmens teises ar teistus interesus, bet ir viej interes, arba tik viej interes. Pareikti teisme iekin vieajam interesui ginti prokuroras turi teis tik tais atvejais, kai tokia teis tiesiogiai nurodyta statyme, numatant arba konkrei kategorij byl, kuriose galimas iekinys vieajam interesui apginti (pavyzdiui, LR CK 3.38, 3.39 straipsniai), arba tvirtinant bendro pobdio prokuroro teis reikti iekinius vieajam interesui ginti tam tikroje teisini santyki srityje (pavyzdiui, LR CK 3.163 straipsnis). Taigi realiai prokuroro galiojimai reikiant iekinius civilinio proceso tvarka yra riboti. statymas abstrakios prokuroro teiss ginti viej interes vis kategorij bylose nenumato, o toki galimyb prokurorui suteikia tik bylose, kai tai tiesiogiai numatyta statyme. Prokuroro iekiniui, pareikiamam gino teisenos tvarka, keliami bendrieji formos ir turinio reikalavimai, iems procesiniams dokumentams nustatyti civilinio proceso statyme (LR CPK 111, 113, 114, 135 ir kiti straipsniai). Taiau atsivelgiant prokuroro reikiamo iekinio ypating tiksl, jo procesin padt, prokuroro iekiniui bdingi ir tam tikri ypatumai.

Galima bt nurodyti iuos prokuroro iekinio vieajam interesui ginti ypatumus: 1) pareikti iekin vieajam interesui ginti prokuroras gali tik statym numatytais atvejais (LR CPK 49 straipsnio 1 dalis). LR CPK formuluot statym numatytais atvejais" teism praktikoje aikinama plaiau; 2) pagal LR CPK 41 straipsnio 2 dal pareikus iekin vieajam interesui ginti iekovas byloje yra iekin pareiks prokuroras. Nors prokuroras neturi materialiojo teisinio intereso ir dl to materialija teisine prasme negali bti alimi, taiau alimi jis gali bti ir yra procesine teisine (formalija) prasme. Todl prokuroras, pareiks iekin vieajam interesui ginti, turi visas iekovo procesines teises ir pareigas, numatytas LR CPK 42 straipsnyje, taip pat susijusias su disponavimu gino objektu (pavyzdiui, gali atsisakyti iekinio, sudaryti taikos sutart, reikalauti vykdyti teismo sprendim ir pan. - LR CPK 42 straipsnis, 50 straipsnio 1 dalis). Taiau prokuror nuo kit iekov skiria tai, kad jo atvilgiu negali bti pareiktas prieiekinis. Prieiekin galima pareikti, kai byloje pagal prokuroro iekin vieajam interesui ginti bendraiekiu stoja asmuo, kurio teises ir pareigas lieia pareiktas iekinys;3) jei prokurorui pareikus iekin vieajam interesui ginti byloje priimtas sprendimas gali turti takos konkrei fizini ar juridini asmen teisms ar pareigoms (pavyzdiui, lieia vaiko interesus, valstybs interesus ar mons, kurioje valstyb yra dalyvis, interesus, neveiksnaus asmens interesus ir t. t.), ie asmenys traukiami dalyvauti byloje bendrininkais (bendraiekiais) arba treiaisiais asmenimis be savarankik reikalavim. Dalyvauti tokioje byloje ie asmenys gali bti traukiami j pai praymu, iekin pareikusio prokuroro praymu arba teismo iniciatyva;4) remiantis LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prokuroras u iekin vieajam interesui ginti atleidiamas nuo yminio mokesio toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viej interes; tai taip pat reikia, kad prokuroro iekin atmetus bylinjimosi ilaidos atsakovui turi bti priteisiamos ne i iekin pareikusio prokuroro (ar prokuratros, kurioje jis dirba), bet i valstybs, kadangi pareikdamas iekin vieajam interesui ginti prokuroras veikia kaip valstybs galiotas pareignas;5) tam tikr ypatum turi iekinio vieajam interesui ginti turinys iuose iekiniuose prokuroras, be bendrj reikalavim iekinio turiniui, turi nurodyti statym, kuriuo remiantis jam suteikta teis pareikti iekin. Jeigu statymas nustato bendro pobdio prokuroro teis pareikti iekin, iekinyje btina nurodyti, kuo pasireikia byloje vieasis interesas. Iekinyje vieajam interesui ginti prokuroras turi nurodyti ne tik faktin, bet ir teisin iekinio pagrind. Generalinis prokuroras gali pateikti praym dl proceso inagrintoje civilinje byloje atnaujinimo, kai to reikalauja vieasis interesas. Prokuroras gali ginti viej interes ne tik pareikdamas iekin teismui, bet ir paduodamas praym dl proceso atnaujinimo bylose, ubaigtose siteisjusiu teismo sprendimu ar nutartimi (LR CPK 365 straipsnio 2 dalis). Tokia teis suteikta tik generaliniam prokurorui ir tik dl vieojo intereso apsaugos. Generalinis prokuroras statymo jam suteikt teis gali gyvendinti esant dviem btinoms slygoms: 1) jei siteisjus teismo sprendimui byloje atsiranda ar paaikja aplinkybs, sudaranios LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nurodyt pagrind atnaujinti proces;2) jei praymu atnaujinti proces siekiama apginti viej interes. 7.3. Valstybs ar savivaldybi institucij bei kit asmen, ginani viej interes, dalyvavimas civiliniame procese Valstybs ar savivaldybi institucij bei kit asmen teis pareikti iekin vieajam interesui ginti taip pat yra dispozityvumo principo iimtis, siekiant to paties tikslo - vieojo intereso apsaugos. Taigi, kaip ir prokuroro dalyvavimas civiliniame procese, tai yra viena i vieojo intereso apsaugos form. Kadangi tai yra dispozityvumo principo iimtis, tam tikros institucijos ir fiziniai asmenys gali kreiptis teism turdamos tiksl ginti viej interes tik specialiai statymo numatytais atvejais (LR CPK 49 straipsnio 1 dalis). Lietuvoje pagal galiojanius teiss aktus galiojimus ginti viej interes civilinio proceso tvarka turi ios valstybs bei savivaldybi institucijos bei kiti asmenys: Lietuvos Respublikos vertybini popieri komisija,

Autori teisi ir gretutini teisi kolektyvinio administravimo asociacijos, savivaldybi vaiko teisi apsaugos tarnybos, Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos kontrolierius, Draudimo prieiros komisija, Lietuvos geologijos tarnyba, valstybin aplinkos apsaugos inspekcija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija, Vyriausioji tarnybins etikos komisija, urnalist etikos inspektorius, profesins sjungos, valstybs mon Valstybs turto fondas, visuomenins vartotoj organizacijos, Nacionalin vartotoj teisi apsaugos taryba, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ir kt. Tam tikrais atvejais valstybs ar savivaldybi institucijos turi ne tik teis, bet ir pareig kreiptis su pareikimu kit asmen teisms apginti. Pavyzdiui, vaik teisi apsaugos, globos ir rpybos institucijos turi ginti nepilnamei, neveiksni ar reikaling rpybos veiksni asmen teises ir interesus (LR CK 3.5 straipsnio 4 dalis, 3.241, 3.250, 3.266, 3.277 straipsniai ir kt.). Todl turdamos informacijos apie i asmen teisi paeidim ar j interesams ikilusi grsm nurodytos institucijos, atlikdamos savo tiesiogines funkcijas, privalo pareikti iekinius ar pareikimus ypatingja teisena vieajam interesui apginti. Valstybs ir savivaldybi institucijos bei kiti asmenys, kreipdamiesi teism su iekiniu dl vieojo intereso gynimo, turi laikytis vis LR CPK reikalavim, nustatyt iekiniui pareikti, iskyrus pareig mokti ymin mokest toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viej, valstybs ar savivaldybs interes (LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taiau, skirtingai nei prokuroro iekinio, pareikiamo vieajam interesui ginti, atveju, pleiamai aikinti valstybs ir savivaldybi institucij bei kit asmen galiojimus reikti iekinius vieajam interesui apginti nra teisinio pagrindo. Prokuroro bendro pobdio pareiga imtis aktyvi teisini veiksm vieajam interesui ginti, nustaius tok teiss akt paeidim, kurio pobdis, prokuroro nuomone, turi esmins reikms asmen, j grupi, valstybs ir visuomens teisms bei teistiems interesams, tvirtinta Prokuratros statymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Tuo tarpu kitoms valstybs ir savivaldybi institucijoms galiojimai ginti viej interes suteikti tik konkreiose j kompetencijai priskirtose veiklos srityse atliekant tarnybines funkcijas. Dar kitiems asmenims tokie galiojimai suteikti dl j ypatingos teisins padties asmen, su kuri teismis bei interesais susij reikiami iekiniai (pareikimai) vieajam interesui ginti, atvilgiu (pavyzdiui, pilnameiai vaikai, tvai, sutuoktinis, globjas, rpintojas, suinteresuotieji asmenys ir kt). Taigi valstybs ir savivaldybi institucijos ir kiti asmenys gali kreiptis teism apginti viej interes tik specialiai statymo numatytais atvejais (LR CPK 49 straipsnio 1 dalis). Todl i asmen iekinyje (pareikime) btina teisikai pagrsti vieojo intereso egzistavim byloje ir besikreipianio asmens teis kreiptis teism dl vieojo intereso gynimo. Valstybs, savivaldybi, visuomenini institucij ir kit asmen iekiniams (pareikimams ypatingojoje teisenoje), pareiktiems vieajam interesui ginti, bdingi ir visi tie patys ypatumai, kaip ir anksiau nurodytiems prokuroro iekiniams bei pareikimams (LR CPK 41, 42, 49, 111,113,114, 135, 443 straipsniai). Pavyzdiui, valstybs, savivaldybi institucijos ar kit asmen iekin, pareikt vieajam interesui ginti, atmetus bylinjimosi ilaidos atsakovui priteisiamos ne i iekin pareikusios institucijos ar asmens, bet i valstybs, kadangi pareikdamas iekin vieajam interesui ginti iekovas veikia kaip valstybs galiotas asmuo. 7.4. Valstybs ir savivaldybi institucij traukimas arba j stojimas proces duoti ivad byloje LR CPK numato, kad valstybs ir savivaldybi institucijos gali dalyvauti procese ne tik pareikdamos iekin, bet ir pateikdamos ivad byloje, siekdamos vykdyti joms pavestas pareigas, jeigu tai susij su vieojo intereso gynimu (LR CPK 49 straipsnio 2 dalis). Visuomenins organizacijos ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys teiss tokiu bdu dalyvauti procese neturi.

Tokia valstybs ir savivaldybi institucij teis susijusi su joms priskirt funkcij atlikimu. Jei ios institucijos tokios teiss neturt, jos negalt atlikti vis savo funkcij. Ivados pateikimas yra viena i j kompetencijos gyvendinimo priemoni. Pavyzdiui, bylose dl tv valdios apribojimo ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ivad teismui apie tai, koks teismo sprendimas labiausiai atitinka vaiko interesus, pateikia vaiko teisi apsaugos institucijos. Ivada teismui padeda ne tik nustatyti faktines bylos aplinkybes, bet ir teisingiau ir operatyviau isprsti byl. Valstybs institucija gali pateikti ivad byloje tik tuo atveju, jei tokia teis tiesiogiai numatyta statyme. Valstybs ar savivaldybi institucijos, atlikdamos joms statymo priskirtas tarnybines funkcijas, i to paties teisinio santykio kilusiam vieajam interesui apginti gali taikyti dvi skirtingas procesines formas pareikti iekin (pareikim) vieajam interesui ginti arba stoti kito asmens pradt byl ir pateikti ivad byloje. Jeigu tam tikros valstybs ir savivaldybi institucijos statym numatytais atvejais gali pareikti iekin (pareikim) vieajam interesui ginti ir kartu turi galiojimus pateikti ivad tokio pobdio bylose, jos turi bti trauktos dalyvauti bylos nagrinjime ir pateikti ivad tik tada, kai iekin (pareikim) pareik ne ios institucijos, bet kiti asmenys. Tuo tarpu jeigu ios institucijos paios inicijavo bylos iklim, tai institucijos teisikai pagrsta pozicija turi bti idstyta iekinyje ar pareikime, kas prilygsta ir statymo reikalaujamai atitinkamos valstybs ar savivaldybi institucijos ivadai konkreiu klausimu. Valstybs ir savivaldybi institucijos gali stoti proces ivadai pateikti tiek savo, tiek teismo iniciatyva (LR CPK 49 straipsnio 2 dalis). Dl i institucij procesins padties egzistuoja dvi nuomons. Dalyvaudamos procese ivadai byloje nagrinjamu klausimu pateikti, valstybs ir savivaldybi institucijos suinteresuotos bylos baigtimi procesine teisine prasme, nes turi siekti, kad teismo sprendimas atitikt j tarnybinius interesus. Todl ios institucijos pripaintinos dalyvaujaniais byloje asmenimis, bet ne kitais proceso dalyviais, nors nei prie vien, nei prie kit asmen grups LR CPK jie nepriskirti (r. LR CPK 37 ir 61 straipsnius). Nurodytos institucijos turi ir teisin tarnybin suinteresuotum, nes jos siekia teisinio proceso rezultato, atitinkanio j tarnybinius interesus. Kita vertus, egzistuoja ir kita nuomon: ios institucijos priskirtinos prie kit proceso dalyvi, nes j paskirtis yra duoti objektyvi ir nealik ivad byloje ir jos negali turti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o j interesas ess tik tarnybinio pobdio. Tarnybinis suinteresuotumas bylos baigtimi padeda atskirti valstybs ar savivaldybi institucijas, pavyzdiui, nuo ekspert, nes ekspertas nra teisikai suinteresuotas bylos baigtimi ir negali stoti byl savo iniciatyva. Be to, ekspertizs skyrimo tvarka ir mint institucij stojimo byl procedra, eksperto teiss ir pareigos civiliniame procese skiriasi nuo nurodyt institucij procesins padties (ekspertas nra dalyvaujantis byloje asmuo ir priskiriamas prie kit proceso dalyvi). Teism praktikoje sudtinga atriboti valstybs institucij dalyvavim procese, pateikiant ivad byloje, nuo j dalyvavimo byloje kaip treij asmen, nepareikiani savarankik reikalavim, arba nuo suinteresuot asmen ypatingojoje teisenoje. Atriboti reikt pagal valstybs institucijos suinteresuotumo bylos baigtimi pobd ir jos santykius su gino alimis:

jeigu valstybs ar savivaldybi institucijos suinteresuotumas bylos baigtimi tik tarnybinis ir jos dalyvauja procese tik savo funkcijoms gyvendinti, jei ios institucijos jokie materialieji teisiniai santykiai su alimis nesieja ir bsimasis teismo sprendimas jokios takos jos materialiosioms teisms ir pareigoms neturs, tai institucija turi dalyvauti byloje ivadai pateikti;

jei valstybs ar savivaldybi institucij su kuria nors bylos alimi sieja materialieji teisiniai santykiai ir jei jos materialiosioms teisms ir pareigoms turs takos teismo sprendimas (pavyzdiui, alis teismo sprendimo pagrindu gis teis pareikti regresin iekin valstybs institucijai ir pan.), tai i institucija turi dalyvauti procese kaip tretysis asmuo, nepareikiantis savarankik reikalavim.

Valstybs ar savivaldybi institucijos proces traukiamos arba stoja antrojoje arba treiojoje civilinio proceso stadijose. Taiau kai kuriais atvejais i institucij dalyvavimas galimas ir kitose stadijose, pavyzdiui, vykdant teismo sprendim dl vaiko perdavimo vienam i tv ar globos ir rpybos organui (LR CPK 764 straipsnio 1 dalis). Ivad valstybs institucija idsto ratu, j pasirao institucijos vadovas. Valstybs institucijos ivada laikoma raytiniu rodymu byloje (LR CPK 197 straipsnis). Bylos nagrinjime dalyvauja institucijos atstovas, jis po rodym ityrimo balsu perskaito ivad, atsako teismo ir dalyvaujani byloje asmen klausimus dl ivados, j paaikina. ios institucijos baigiamosiose kalbose nedalyvauja. Pagal LR CPK 50 straipsnio 2 dal valstybs ir savivaldybi institucijos, dalyvaujanios civiliniame procese ivadai duoti, turi ias procesines teises: 1) susipainti su bylos mediaga;2) duoti paaikinimus;3) teikti rodymus;4) dalyvauti rodym tyrime;5) pateikti praymus. 8. ATSTOVAVIMAS CIVILINIAME PROCESE ioje temoje bus analizuojami atstovavimo civiliniame procese tikslas ir reikm, samprata, atstovavimo civiliniame procese skirtumai nuo atstovavimo materialinje teisje, pateikiamos daniausiai civilinio proceso teiss doktrinoje sutinkamos atstovavimo civiliniame procese klasifikacijos, aptariama kuratoriaus teisin padtis civiliniame procese ir jo paskyrimo atvejai, atstovo galinim apimtis ir j forminimas, iskiriami asmenys negalintys bti atstovais civiliniame procese. 8.1. Atstovavimo civiliniame procese tikslas ir reikm Lietuvos civiliniame procese atstovavimas civilinse bylose nra privalomas. LR CPK 51 str. nurodoma, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima i jo teiss turti ioje byloje atstov. Natralu, kad vesti byl paiam yra ymiai ekonomikiau, nei samdyti danai brangiai apmokam atstov. Taiau toli grau ne visi ms visuomens nariai dl vairi aplinkybi gali savarankikai vesti byl. Mokslininkai savo darbuose pateikia vairiausi pavyzdi, kuomet asmenims yra reikalingas atstovavimas[1]. Apibendrinus j isakytas mintis, ivardinsime daniausiai nurodomas faktines aplinkybes, dl kuri atsiranda neprivalomojo atstovavimo poreikis. 1. Sudtingjant teisinei sistemai, atsiranda vis naujos teisins kategorijos, spariai didja teiss akt kiekis, kas reikalauja specializacijos net tarp teisinink, nekalbant jau apie asmenis, neturinius teisinio isilavinimo. Juridinis neiprusimas, t.y. neinojimas savo teisi ir pareig, nemokjimas surayti procesini dokument, surinkti reikiam rodym, pagaliau nesugebjimas tiksliai, nuosekliai ir logikai idstyti savo mini teismo posdyje, galt bti laikomas atstovavimo btinumo prielaida. Mintai kategorijai asmen procesinis atstovavimas - vienintelis bdas tinkamai gyvendinti savo procesines teises ir pareigas.

2. Liga, laisvs atmimo bausms atlikimas kalinimo vietoje, tarnyba kariuomenje, gyvenimas toli nuo nagrinjanio byl teismo, pavyzdiui, kitame mieste ar net kitoje valstybje, dl ko asmens asmeninis atvykimas bt susijs su nemaomis ilaidomis, atostogos, komandiruot, negaljimas atsitraukti nuo tiesioginio darbo ar usimimo, nenoras susitikti su atsakovu ir panaios prieastys taip pat parodo atstovavimo civiliniame procese instituto svarb. 3. Juridiniai asmenys procese veikia per savo organus ir dalyvius, taiau kolegialiam organui labai nepatogu tiesiogiai dalyvauti teisme, nes tai susij su keleto ar net daugiau asmen atvykimu teismo posd. Juridinio asmens vadovas taip pat ne visuomet gali palikti bendrov ir atsitraukti nuo darbo, todl ioje srityje svarbi reikm gyja atstovavimo institutas. 4. Asmenims, neinantiems valstybins kalbos (pavyzdiui, usienio pilieiams, nors jiems ir garantuojamos vertjo paslaugos teismo posdio metu) taip pat bt sunku isiversti be kvalifikuotos atstovo pagalbos. 5. Kai kurios bylos (ypa kylanios i eimos teisini santyki) yra susijusios su sunkiais emociniais igyvenimais, kurie kartais labai trukdo ireikti savo pozicij civiliniame procese. ali emocin bkl kartais bna tokia, kad objektyviai teismui atskleisti visas aplinkybes, tampa i viso nemanoma. Atstovavimo neprivalomumo nuostata nra absoliuti, nes analizuojant statymus, atrandamos ir ios taisykls iimtys, t.y. kai kuriais atvejais atstovavimas civilinje byloje yra btinas dl to, kad fiziniai asmenys negali savarankikai gyvendinti savo teisi ir pareig dl procesinio veiksnumo trkumo. Pavyzdiui, neveiksni, ribotai veiksni asmen interesus teisme gina j statyminiai atstovai tvai (tviai), globjai, rpintojai. sigaliojus naujiesiems LR CK ir LR CPK, atsirado keletas atvej, kuomet visikai veiksnus asmuo, nordamas gyvendinti savo procesines teises ir pareigas, yra priverstas naudotis atstovo paslaugomis, nes asmeninis procesini teisi ir pareig gyvendinimas pagal statym nra galimas, o procesiniai veiksmai atlikti paeidiant i nuostat, laikomi atliktais netinkamai ir jokios teisins reikms neturi. Kalba eina apie nauj Lietuvos civilinio proceso teisje btinojo advokato dalyvavimo civilinje byloje institut. Teiss tinkam teismo proces principas reikalauja, kad valstyb, garantuodama teis kreiptis teism teismins gynybos, kartu utikrint, kad teismo procesas vykt siningai, operatyviai, kvalifikuotai, kad bt gerbiamos ali teiss, o byl nagrint nealikas ir neutralus teisjas[2]. Viena svarbiausi minto principo turinio nuostat yra ta, kad alims turi bti sudaryta galimyb vesti byl per atstov. Taigi, atstovavimo reikalingumas susijs su vieuoju interesu, kurio itakos civiliniame procese gldi reikalavime utikrinti faktin ali lygiateisikum teisminio nagrinjimo metu. Profesionali atstovo paslaug dka, aliai atsiranda galimyb ivengti t pasekmi, kurias sukelt jos teisini ini trkumas. Advokatai, teikdami teisines paslaugas ne tik padeda asmenims gyvendinti j teises teismo ir prieingos alies akivaizdoje, bet ir, gyvendinant kooperacijos princip, padeda teismui ivengti galim klaid vykdant teisingum civilinse bylose. Akivaizdi profesionalaus atstovavimo svarba pareigoja valstyb ne tik tvirtinti deklaratyvi atstovavimo galimyb, bet ir nustatyti efektyv ios galimybs gyvendinimo mechanizm. Visikai teisus V. Nekroius teigdamas, kad procesinis atstovavimas - tai priemon, prapleianti teiss subjekt galimybes, utikrinanti j teisi ir pareig gyvybingum ir realum. Nuo atstovo turim teisini ini, teisins jo kvalifikacijos priklauso ne tik proceso skm, bet ir galimyb tinkamai gyvendinti civiliniam procesui keliamus tikslus i j ir koncentruotumo princip[3]. Bylos vedimas dalyvaujant atstovams profesionalams be abejons yra svarbi proceso pagreitinimo garantija.

Atstovavimas yra svarbus ne tik koncentruotumo principo, bet ir rungtynikumo bei dispozityvumo princip gyvendinimui. Civilinis procesas nra statikas, nes neutenka aliai vien idstyti teisme savo ties. Rungtynikumo principas veria al dinamikai disponuoti turima procesine mediaga, reaguojant kitos alies kontrargumentus. alis turi ne tik isakyti savo pozicij, bet tai padaryti tikinamu bdu. Bylos eigos vertinimas bei teisi gynimo metod kaita nra lengva net patyrusiam teisininkui, todl atstovavimo reikm gyvendinant rungtynikumo princip taip pat akivaizdi. Dispozityvumo principas teigia, kad alys gali laisvai disponuoti joms priklausaniomis procesinmis teismis. Tam, kad galt laisvai disponuoti savo teismis alis vis pirma turi jas inoti, mokti pritaikyti konkreios civilins bylos atveju, o tai danai asmenims yra pakankamai sunki uduotis. Atstovavimo institute taip pat atsispindi civilinio proceso teisin kultra, kuri priklauso nuo socialini, politini ir ekonomini veiksni. ie veiksniai lemia skirting atstovavimo sistem susiformavim vairiose valstybse. Teisins kultros kategorija traukiama teisin apyvart tam, kad ja remiantis bt galima vertinti pavienio asmens ir visos visuomens pasiekt gebjim gyventi pagal teiss reikalavimus[4]. Naudojimasis atstovavimo instituto teikiamomis galimybmis neabejotinai didina tiek pavieni asmen, tiek ir visos visuomens teisin kultr. Atstovavimo civiliniame procese konkretus tikslas, ms nuomone, turt bti formuluojamas, atsivelgiant prie aptart atstovavimo civiliniame procese reikm. Taigi, atstovavimo civiliniame procese tikslas teikti asmenims kvalifikuotas teisines paslaugas ar teisin pagalb ir tuo paiu padti teismui tinkamai gyvendinti teisingum civilinse bylose. 8.2. Atstovavimo civiliniame procese samprata Atstovavimo civiliniame procese sampratos analiz tikslinga pradti nuo svokos atstovavimas bendrins reikms isiaikinimo, iskiriant bdingus bruous ir poymius. Bendrinje kalboje svoka atstovauti reikia veikti kieno vardu, galiojimu, o svoka atstovas apibriama kaip asmuo, atstovaujantis kieno nors interesams, veikiantis kieno vardu[1]. Rusijos didiajame teisini termin odyne atstovavimas apibdinamas kaip teisinis santykis, kurio pasekoje vienas asmuo gali atlikti teisinius veiksmus kito asmens vardu[2]. Lenkijos teiss enciklopedijoje atstovavimas apibriamas kaip galinimas veikti svetimo vardu, kuomet atstovo atlikti teisiniai veiksmai sukelia teisines pasekmes tiesiogiai atstovaujamajam[3]. Oksfordo teiss odyne atstovavimas suprantamas kaip buvimo atstovaujamu bsena, kai atstovas veikia atstovaujamojo vardu (the state of being represented by an agent acting on behalf of his principal)[4]. Blacko teiss odyne atstovavimas suprantamas kaip veikimas kito asmens vardu, pavyzdiui, kai teisininkas veikia kliento vardu[5]. I i pateikt atstovavimo apibrim galime iskirti kelet svarbiausi atstovavimo poymi: 1. Atstovas visuomet veikia kito asmens - atstovaujamojo vardu. is reikalavimas reikia, kad procesini veiksm pasekms turi liesti ne procesinio atstovo, kaip subjekto, realizuojanio tuos veiksmus, teisinius interesus, bet procesins alies interesus. 2. Kitas poymis susijs su tuo, kad veikimas svetimo vardu visuomet turi bti aikus, o ne abejotinas, t.y. atstovas turi turti rodymus, kad neveikia savo interesais, o tik treiojo asmens labui[6]. Asmuo, kuris ruoiasi veikti u procesin al, privalo legitimuotis teismo ir prieingos alies akivaizdoje. Legitimuodamasis (pateikdamas teisini paslaug teikimo sutart ar galiojim) atstovas apibria savo status civiliniame procese ir rodo, kad gali atlikti procesinius veiksmus alies vardu. Tam, kad galima bt veikti civiliniame procese svetimu vardu, svarbi yra ne tik legitimacija, bet ir nurodymas asmens, kurio vardu bus atliekami

procesiniai veiksmai. Subjekto, kurio vardu bus veikiama, nustatymas reikmingas tuo, kad leidia atriboti atstovo ir alies, kurios vardu bus veikiama, interesus. 3. Svarbiu atstovavimo civiliniame procese poymiu laikytinas jo rezultatas teisini pasekmi svetimoje teisinje sferoje sukrimas. Teisini veiksm pasekms visuomet atsiranda teisinje sferoje to subjekto, kuris jas sukelia, o pasekmi sukrimas svetimoje teisinje sferoje galimas tik atstovavimo instituto pagalba. Veikimas svetimoje teisinje sferoje sukelia tokias paias teisines pasekmes, kurias sukelt paios alies procesiniai veiksmai, jei ji pati juos atlikt. Asmens veikimas svetimu vardu civiliniame procese sukuria teisin santyk tarp procesins alies, kurios vardu asmuo veikia, ir teismo bei prieingos alies. Procesiniai veiksmai, atlikti civilinio proceso metu per asmen, veikiant procesins alies vardu, sukuria betarpikas pasekmes tai proceso aliai, tik jei atstovas yra alies galintas veikti jos vardu. Tik galinimas susieja procesins alies teisin sfer ir procesini veiksm, atlikt treiojo asmens jos vardu, sukeltas pasekmes. Analizuojant procesinio atstovavimo samprat, svarbs yra civilins teiss mokslo laimjimai atstovavimo instituto analizs srityje. Civilins teiss doktrinoje atstovo ir atstovaujamojo valios ireikimo ir veikimo svetimu vardu klausimais yra iskiriamos trys teorijos. Neginytina yra tai, kad procesinis atstovavimas yra kils ir glaudiai susijs su bendruoju civiliniu atstovavimu, todl civilins teiss moksle idstytos teorijos i dalies gali bti pritaikytos ir civiliniam procesui. Pati seniausia yra fikcijos teorija, pagal kuri asmeniu atliekaniu teisinius veiksmus yra laikomas ne atstovas, o atstovaujamasis. Pasak ios teorijos alinink, atstovo veikla vertintina kaip atstovaujamojo veikla ir btent dl to teisins pasekms kyla ne atstovo, o atstovaujamojo teisinje sferoje. poir lm to meto supratimas, kad teisinio veiksmo negalima atlikti svetimo vardu. Fikcijos teorijai pradi dav postglosatoriaus Balduso de Ubaldis doktrina. Jis pirmasis nurod, kad irint i teiss pozicij, atstovo veikimas yra tolygus paio atstovaujamojo veikimui (fingitur dominus eadem persona cum suo procuratore)[7]. iam poiriui taip pat pritar ir XIII a. angl teisininkas Bracktonas. XIX a. fikcijos teorij naujai suformulavo K. Savigny, pltojo A. Windscheidas[8]. Ilg laik fikcijos teorija buvo vyraujania civilinje teisje. R. Iheringas pirmasis sukritikavo fikcijos teorij. Jis teig, kad ne pats atstovaujamasis ireikia savo vali, o atstovas atstovaujamojo vardu. R. Iheringas pastebjo, kad atstovavimo metu vyksta atitinkamas veikimo pasekmi atotrkis nuo t veikim vykdanio subjekto. Veikianiuoju subjektu yra laikomas atstovas, tuo tarpu to veikimo pasekms kyla kito asmens, atstovaujamojo, teisinje sferoje[9]. is R. Iheringo poiris tapo reprezentavimo (reprezentacins) teorijos pagrindu. Paymtina, kad reprezentavimo teorija ir iandien yra vyraujanti civilins teiss doktrinoje. Pagal reprezentavimo teorij, atstovavimo atveju atstovas yra subjektas ireikiantis savo vali ir atliekantis procesinius veiksmus, kurie sukelia teisines pasekmes atstovaujamojo teisinje sferoje. Atstovo valia ir inios nulemia atlikt veiksm teisines pasekmes. Su atstovaujamojo valia susijusi tik atstovui suteikt galinim apimtis, o atlikdamas teisinius veiksmus atstovas veikia savarankikai. Reprezentavimo teorijos alininkais taip pat laikomi vokietis J. taudingeris[10], veicarai H. Oseris, W. onenbergeris[11], lenkai E. Till, R. Longchamps de Berier, F. Zoll, L. Domanskis[12] ir kt. Doktrinoje taip pat inoma ir tarpin teorija, pagal kuri atliekant procesinius veiksmus atstovas ir atstovaujamasis veikia kartu. Teisiniai veiksmai, kuriuos atlieka atstovas yra bendros, atstovo ir atstovaujamojo valios iraika. ios teorijos alininkais buvo L. Mitteis ir A.Lenel[13], W. Muller-Freienfels[14]. Pagal i teorij atstovaujamojo veikla pasireikia atitinkam nurodym kaip veikti teikimu atstovui. Kritikuojant i teorij, doktrinoje paymima, kad ne

visada atstovaujamasis teikia atstovui nurodymus, o net jei ir teikia, tai atstovas gali j nerealizuoti. J. Fabian taip pat nurodo, kad ia teorija negalima paaikinti statyminio atstovavimo. Kaip galima kalbti apie bendr valios ireikim, kai atstovaujamasis negali atlikti teisini veiksm, ireikti savo valios, nes neturi veiksnumo[15]. Pritarti tarpins teorijos nuostatoms negalime, nes manome, kad atstovaujamojo valia pasireikia tik atstovavimo teisinio santykio pradioje, t.y. atstovaujamasis, suteikdamas atstovui galinimus ir nustatydamas j apimt, ireikia savo vali, vliau jo valia ireikiama tik keiiant galinim apimt, panaikinant galinimus ir pan. Atstovavimo teisinio santykio fiduciarinis (pasitikjimo) pobdis lemia tai, kad atliekant konkreius teisinius veiksmus atstovaujamojo valia kiekvienu atveju jau nebeireikiama, nes j pakeiia atstovo valia. Neneigiant tam tikr bendr atstovavimo skirtingose teiss akose bruo, kiekvienoje teiss akoje atstovavimo institutas turi skirting turin. Atstovavimas civiliniame procese vairi autori skirtingai apibriamas. Vieni autoriai atstovavim civiliniame procese apibria kaip procesini veiksm sistem [16], kiti - kaip teisin santyk [17], treti kaip civilinio proceso teiss institut [18]. Ir visi ie autoriai i dalies yra teiss, nes doktrinoje nra suformuluotos universalios atstovavimo civiliniame procese svokos, kuri pilnai atskleist atstovavimo civiliniame procese esm. Pastebtina, kad skirtingi autoriai iri atstovavim civiliniame procese i skirtingo lygmens, todl ir nra suformuluoto vieningo procesinio atstovavimo apibrimo. Minti lygmenys susilieja teisinio reguliavimo mechanizm, kuris apibriamas kaip vieninga teisini priemoni sistema, kuri pagalba utikrinamas rezultatyvus teisinis poveikis visuomeniniams santykiams.[19] Taigi iskiriami trys teisinio reguliavimo mechanizmo lygmenys: 1) teiss normos; 2) teisiniai faktai (faktin sistema) ir 3) teisiniai santykiai.[20] Pastebtina, kad dauguma autori, apibrdami atstovavim civiliniame procese, remiasi tik io reikinio pasireikimu viename kuriame i teisinio reguliavimo mechanizmo lygmen. I ia ir atsiranda t samprat nepakankamumas arba ribotumas. Manome, kad formuluojant procesinio atstovavimo apibrim btina atspindti visas tris jo sudedamsias dalis: veiksmus, teisinius santykius ir normas, sujungtas institut. Atsivelgdami mums priimtinus vairi autori poirius ir visas anksiau isakytas pastabas galtume pateikti tok atstovavimo civiliniame procese apibrim: Atstovavimas civiliniame procese - tai teisinis santykis, kurio vienas subjektas (tinkamai galiotas atstovas) kito subjekto (atstovaujamojo) vardu ir interesais atlieka kompleks veiksm civilinje byloje, sukuriani teisines pasekmes tiesiogiai atstovaujamojo asmens teisinje sferoje ir sureguliuot tarpakinio instituto teiss norm. 8.3. Atstovavimo materialinje ir procesinje teisje santykis Iskirsime pagrindinius atstovavimo civiliniame procese ir atstovavimo civilinje teisje skirtumus: 1. Skiriasi materialinio ir procesinio atstovavimo tikslai. Materialinio atstovavimo tikslas sandori sudarymas ar kitoki statymu neudraust teisini veiksm atstovaujamojo interesais atlikimas, t.y. teisi ir pareig atstovaujamajam gijimas ir gyvendinimas. iuo atveju atstovaujamasis turi galimyb, neatliekant joki veiksm asmenikai, gyti ir gyvendinti savo civilines subjektines teises ir pareigas. Kitaip tariant, civilinje teisje atstovas daniausiai pilnai pakeiia atstovaujamj, civilinje apyvartoje veikia arba pats teiss subjektas asmenikai, arba jo atstovas. Jeigu pats teiss subjektas turi laiko ir galimybi atlikti tam tikrus veiksmus, jam nra jokios btinybs kreiptis atstov pagalbos. Tuo tarpu atstovavimo civiliniame procese tikslas teikti asmenims kvalifikuot teisin pagalb ar teisines paslaugas, tuo padedant teismui tinkamai gyvendinti teisingum civilinje byloje. Taigi, civiliniame procese atstovas daniausiai

sandori nesudarinja (nors, jei galiojime tai tiesiogiai nurodyta, atstovas atstovaujamojo vardu gali sudaryti taikos sutart), o tik atlieka atitinkamus teisinius veiksmus, kurie reikalingi civilinei bylai teisme vesti.Danai atstovas ir atstovaujamasis dalyvauja civiliniame procese lygiagreiai. 2. J. A. Rozenbergas nurodo, kad procesinis atstovavimas nuo materialinio skiriasi pagal galinim nustatymo bd [1]. Su iuo teiginiu, be abejons, galima sutikti. Civilinje teisje atstovo galiojim apimt nustato pats atstovaujamasis iduodamas galiojim. Tuo tarpu civiliniame procese atstovo galinimai nustatyti statyme ir ne tokia apimtimi kaip civilinje teisje priklauso nuo atstovaujamojo valios. Atstovo teisi nustatymas ne tik atstovaujamojo valia, bet ir statymu, yra grindiamas tuo, kad atstovaujamasis civiliniame procese gali nurodyti tik atstovavimo tiksl, pavyzdiui, gauti kvalifikuotas teisines paslaugas teisme rodinjant savo reikalavim ar atsikirtim pagrstum. Nustatyti atstovavimo pobd ir reikaling atlikti procesini veiksm apimt atstovaujamasis daniausiai negali dl reikaling teisini ini minimumo neturjimo, neinojimo, kaip jis turi elgtis teisme, kaip gyvendinti rodinjimo pareig ir pan. I anksto nustatyti galinim apimties negalt net patyrs teisininkas, nes praktikai nemanoma i anksto numatyti, kokiomis procesinmis teismis reiks naudotis civilinio proceso metu, pavyzdiui, ar atstovui prireiks uduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, ekspertams, liudytojams, pareikti nualinimus ir pan. Jeigu galinimai bt nustatomi taip kaip civilinje teisje, atstovai susidurt su pastovia nauj galinim gavimo problema ir tai vilkint civilinio proceso eig. 3. ali atstovai, veikdami ali vardu ir interesais, gyvendina pastarj procesines teises ir vykdo procesines pareigas. Atstovo veikimas ali vardu civiliniame procese egzistuoja tik tais atvejais, kai atliekami procesiniai veiksmai atstovaujamajam tiesiogiai sukelia atitinkamus procesinius ar materialinius padarinius (pavyzdiui, iekinio pateikimas teismui, iekinio atsisakymas, iekinio pripainimas, taikos sutarties sudarymas ir pan.). Taiau yra ne vienas veiksmas, kur atstovas atlieka ne atstovaujamojo, o savo vardu, aiku teikdamas atstovaujamajam kvalifikuotas teisines paslaugas (pavyzdiui, atitinkam procesini dokument suraymas, klausim proceso dalyviams udavimas, baigiamoji kalba ir pan.)[2]. Pastebtina, kad advokatams, kaip pagrindinei procesini atstov grupei statymai suteikia taip pat ir savarankikas procesines teises ir pareigas, kurios daugeliu atveju visikai nepriklauso nuo atstovaujamojo valios. Pavyzdiui, advokato pareiga teismo posdio metu dvti mantij[3], pareiga iaikinti aliai jos teises ir pareigas dar iki teismo posdio pradios (LR CPK 243 str.) arba advokato teis tvirtinti pateikiam nagrinti teisme reikaling raytini dokument nuoraus (LR CPK 114 str. 1 dalis). Tuo tarpu civilinje teisje atstovas (ypa, jei jis neprofesionalus atstovas) sudarydamas sandorius jokiomis savarankikomis materialinmis teismis nesinaudoja. 4. Sekaniu skiriamuoju bruou J. A. Rozenbergas nurodo tai, kad civilinje teisje iimtiniais atvejais yra galimas atstovavimas be galiojimo [4]. LR CK 2.133 str. 6 dalis numato, kad, jeigu sandor kito asmens vardu sudaro tokios teiss neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tok sandor patvirtina. Patvirtinus tok sandor, yra laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo momento. Procesini veiksm atlikimas be atitinkam galinim civilinio proceso teisje yra negalimas. Teismo leidimas byloje atstovauti asmeniui be atitinkam galiojim yra grubus procesinis paeidimas. Vienas i LR CPK 137 str. numatyt atsisakymo priimti pareikim pagrind yra tas, kad j suinteresuoto asmens vardu padav negaliotas vesti byl asmuo. O jeigu teismas i aplinkyb pastebjo jau prims iekin, tai yra vienas i LR CPK 296 str. numatyt pareikimo palikimo nenagrintu pagrind. 5. J. A. Rozenbergas taip pat nurodo, kad materialinis ir procesinis atstovavimas taip pat skiriasi pagal tai, kokius subjektus galima atstovauti [5]. Civiliniame procese galima atstovauti tik alis, pareikjus ir treiuosius asmenis, taip pat asmenis pareikusius iekin vieajam interesui

ginti. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij ir LR CPK teisingum Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas. Teismo funkcij perdavimas kokiai nors kitai institucijai yra negalimas. Todl teisjai, teismo posdio sekretoriai negali veikti per atstovus. Analizuojant statym nuostatas darytina ivada, kad ir liudytojai, ekspertai bei vertjai taip pat negali dalyvauti byloje per atstov. Civilinje teisje tvirtinta taisykl, kad asmenys turi teis sudaryti sandorius per atstovus, iskyrus tuos sandorius, kurie dl savo pobdio gali bti asmen sudaromi tiktai asmenikai ir kitokius statym nurodytus sandorius. Taiau ir LR CK randame ne vien pavyzd kuomet atstovavimas yra negalimas. io kodekso 5.15 str. 1 dalyje nurodyta, kad testatorius gali sudaryti testament tik pats arba 3.299 str. 1 dalyje nurodyta, kad norintys susituokti asmenikai paduoda nustatytos formos praym, o 3.303 str. 1 dalyje nurodoma, kad santuoka registruojama, kai dalyvauja ketinantys susituokti asmenys. Taigi, tiek materialinje, tiek procesinje teisje yra inomi atstovavimo negalimumo atvejai, taiau atsivelgiant teisinio reguliavimo dalyko skirtingum minti atvejai taip pat yra skirtingi. 6. Skiriasi asmenys, galintys bti atstovais pagal susitarim. Atstovais pagal pavedimo sutart materialinje teisje gali bti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys be joki apribojim (LR CK 2.132 str. 3 d.), tuo tarpu atstovais civiliniame procese pagal pavedim gali bti grietai apibrtas subjekt ratas (LR CPK 56 str. 1 d.). Be jau mint skirtum J. A. Rozenbergas nurodo, kad esminis materialinio ir procesinio atstovavimo skirtumas yra tas, kad civilinje teisje atstovauti gali ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, o civiliniame procese tik fiziniai asmenys [6]. Tos paios pozicijos remdamasis LR CPK 56 str. laikosi ir V. Nekroius[7]. Su tokia nuomone negaltumme vienareikmikai sutikti, nes manome, kad ir civiliniame procese susiklosto faktins situacijos, kuomet atstovu gali bti ir juridinis asmuo. ios pozicijos pagrindu laikytina LR CPK 55 str. 1 dalyje esanti nauja nuostata, kad, kai juridini asmen bylas teisme veda j organai ar dalyviai, veikiantys pagal statymus ar steigimo dokumentus yra laikoma, kad byl veda pats juridinis asmuo. Taigi, jei vienas i bendrinink yra juridinis asmuo, kiti bendrininkai gali j galioti veikti j vardu, tokiu atveju vis bendrinink atstovu pagal pavedim bus juridinis asmuo. 7. Pergaliojimo institutas numatytas tiek civilinje, tiek civilinio proceso teisje. LR CK 2.145 str. nurodoma, kad galiotinis turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis galiotas. Jis gali pergalioti juos atlikti kit asmen tik tuo atveju, kai jam toki teis suteikia gautasis galiojimas arba kai jis dl susidariusi aplinkybi priverstas tai padaryti, kad apsaugot galiotojo interesus. Taigi, civilinje teisje iskiriami du pergaliojimo atvejai. Tuo tarpu civilinio proceso teisje pergaliojimas galimas tik tuo atveju, kai tokia teis atskirai aptarta galiojime vesti byl teisme ir jokio kitokio iimtinio bdo nenumatyta. Pergalioto asmens veiksmai, jei atstovui pergaliojimo teis nesuteikta galiojime, turt bti vertinami kaip negalioto vesti byl teisme asmens veiksmai. 8.4. Atstovavimo civiliniame procese rys Atstovavimas civiliniame procese civilinio proceso teiss doktrinoje yra vairiai klasifikuojamas. Pateiksime daniausiai sutinkamas klasifikacijas: I. Pagal atstovavimo civiliniame procese teisini santyki atsiradimo pagrind [1] mokslininkai daniausiai iskiria tris atstovavimo civiliniame procese ris: 1. Sutartinis atstovavimas. Jo atsiradimo pagrindas yra atstovaujamojo ir atstovo sutartis (pavedimo, jungtins veiklos, darbo ir kt.), kuria atstovui pavedama atstovauti ir ginti atstovaujamojo teises ir interesus. Sutartinis atstovavimas pagal atstovavimo teisini santyki privalomum savo ruotu dar gali bti skirstomas dvi grupes:

1.1 savanorikas sutartinis atstovavimas. Jau minjome, kadLietuvos civiliniame procese atstovavimas civilinse bylose (iskyrus btinojo advokato dalyvavimo byloje atvejus) nra privalomas. Taiau atkreiptinas dmesys t aplinkyb, kad jeigu jau asmuo nusprend veikti civiliniame procese per atstov, jo apsisprendim dl konkreios atstovo kandidatros takoja LR CPK 56 str. 1 dalyje tvirtintas galim atstov pagal susitarim sraas. Doktrinoje nurodoma, kad vienos valstybs renkasi apibrt, o kitos - neapibrt subjekt, galini atstovauti teisme, rat. Lietuvos statym leidjas pasirinko apibrtojo subjekt, galini bti atstovais teisme, rato koncepcij. 1964 m. CPK buvo numatyta, kad atstovu teisme gali bti kiekvienas asmuo, pateiks galiotojo vali patvirtinanius dokumentus (advokatas, advokato padjjas, teisini paslaug moni darbuotojai, kiti teisininkai, o taip pat ir asmenys visikai nesusij su teisininko profesija). LR CPK susiaurino asmen, galini bti atstovais pagal pavedim rat. LR CPK 56 str. 1 dalyje sakoma, kad atstovauti teisme pagal pavedim gali tik advokatai ir advokat padjjai. Iimtis daroma asmenims, turintiems auktj universitetin teisin isilavinim, kai jie atstovauja savo artimus giminaiius ar sutuoktin (sugyventin), kai atstovauja vienas i bendrinink kit bendrinink pavedimu, o taip pat kai profesins sjungos atstovauja savo narius darbo teisini santyki bylose. Kiti asmenys gali bti atstovais pagal pavedim tik kartu su advokatais ar advokat padjjais. 1.2 btinasis sutartinis atstovavimas. LR CPK 51 str. 3 dalyje nurodoma, kad LR CPK bei LR CK nustatytais atvejais asmuo privalo turti byloje advokat. Su btinuoju sutartiniu atstovavimu betarpikai yra siejama vokiei, austr ir lenk civilinio proceso teiss doktrinoje sutinkama postulacinio veiksnumo svoka[2] (lenk. - zdolno postulacyjna, vok. - Postulationsfhigkeit). Postulaciniu veiksnumu yra laikoma alies reali galimyb asmenikai, savarankikai civiliniame procese atlikti atitinkamus civilinius procesinius veiksmus. Proceso alis neturinti postulacinio veiksnumo yra priversta naudotis atstovavimo instituto teikiamomis galimybmis. Postulacinio veiksnumo trkumas gali bti tiek teisinio, tiek faktinio pobdio. Teisinio pobdio postulacinio veiksnumo trkumas atsiranda tais atvejais, kai statymai atitinkamiems procesiniams veiksmams atlikti arba atitinkam kategorij byloms vesti numato btin advokato kaip profesionalaus atstovo dalyvavim[3]. Lietuvoje iki pat LR CK ir LR CPK sigaliojimo nebuvo numatytas btinasis advokato dalyvavimas civiliniame procese. sigaliojus naujiesiems LR CK ir LR CPK, atsirado keletas atvej, kuomet visikai veiksnus asmuo, nordamas gyvendinti savo procesines teises ir pareigas, yra priverstas naudotis atstovo paslaugomis, nes asmeninis procesini teisi ir pareig gyvendinimas pagal statym nra galimas, o procesiniai veiksmai atlikti paeidiant i nuostat, laikomi atliktais netinkamai ir jokios teisins reikms neturi. LR CK ved dvi byl kategorijas, kuriose btinas advokato dalyvavimas: priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo bylos (LR CK 2.115-2.123 str.) ir juridinio asmens veiklos tyrimo bylos (LR CK 2.124-2.131 str.). LR CK 2.115 str., reglamentuojaniame priverstin akcij (dali, paj) pardavim, 3 dalyje nurodoma, kad alys dl i byl gali bylintis tik privalomai dalyvaujant advokatui, o LR CK 2.126 str. 3 dalyje nurodoma, kad rengiant kreipimsi ir pareikim dl juridinio asmens veiklos tyrimo, btinas advokato dalyvavimas. Advokato dalyvavimas taip pat btinas teismui nagrinjant byl dl juridinio asmens veiklos tyrimo. Taigi, mintose dviejose LR CK numatytose byl kategorijose yra btinas advokato dalyvavimas. i byl iskirtinumas sietinas su vieuoju interesu., t.y. valstybs suinteresuotumu, kad nebt paeisti ypating reikm ne tik konkretiems asmenims, bet ir visai visuomenei turintys interesai. Be mint atvej LR CPK taip pat numato dar vien btin advokato dalyvavimo atvej, tiesa ia kalbama ne apie visos civilins bylos vedim, o tik apie atskiro procesinio veiksmo atlikim. LR CPK 347 str. 3 dalyje nurodoma, kad kasacin skund surao advokatas. Kasacin skund pasirao j paduodantis asmuo ir skund suras asmuo. Iimtis daroma tik juridinio asmens darbuotojams, turintiems auktj universitetin

teisin isilavinim ir kasatoriui, jei jis turi auktj universitetin teisin isilavinim. Prie kasacinio skundo yra pridedami rodymai, patvirtinantys skund suraiusio asmens teisin kvalifikacij. Taigi, mintais atvejais alis negali veikti civiliniame procese savarankikai, nes susiduria su teisinio pobdio postulacinio veiksnumo trkumu, todl yra priversta naudotis profesionalaus atstovo advokato paslaugomis. Faktinio pobdio postulacinio veiksnumo trkumas gali bti slygotas faktini aplinkybi, kurioms esant alis negali asmenikai veikti teisme (pavyzdiui, ilgalaik liga) arba dl alies prigimt slygojani prieasi (pavyzdiui, fizin negalia, kuri asmenik alies veikim padaryt nesuprantam teismui: aklumas, kurtumas, nebylumas, paralyius ir pan.). Esant tokioms aplinkybms susidaro situacija, kad alis turi civilin procesin teisnum ir veiksnum, taiau neturi postulacinio veiksnumo, t.y. faktikai ir fizikai ji neturi galimybs veikti civilinje byloje teisme. 2. statyminis atstovavimas. Jo atsiradimo pagrindas yra statymas. statyminiais atstovais gali bti nepilnamei asmen tvai, tviai, globjai ir rpintojai, pilnamei neveiksni ar ribotai veiksni asmen - globjai ar rpintojai (LR CPK 38 str.). Pripainto neinia kur esaniu fizinio asmens atstovu pagal statym laikomas jo turto administratorius (laikinasis administratorius) (LR CPK 52 str.). Mirusio ar paskelbto mirusiu fizinio asmens pdiniui, jei palikimo dar niekas neprim, atstovauja paskirtasis palikimo turtui saugoti ir tvarkyti testamento vykdytojas ar palikimo administratorius (LR CPK 53 str.). statymini atstov galinimai yra tvirtinti statyme. Nordami savo atstovaujamj vardu veikti teisme, jie neprivalo pateikti atskiro galiojimo ar sutarties, kuri patvirtint j galinimus ar j apimt. Taiau statyminiai atstovai privalo legitimuotis civiliniame procese, t.y. pateikti dokumentus, rodanius tai, kad jie pagal statymus turi statyminio atstovo status (LR CPK 52 str. 1 dalis). Tv galimyb turti atitinkamas statyme numatytas teises ir pareigas, patvirtina vaiko gimimo liudijimas (LR CK 3.157 str. 2 dalis), laikino globjo, rpintojo rajono savivaldybs valdybos sprendimas ar miesto savivaldybs mero potvarkis paskirti atitinkam asmen laikinu globju ar rpintoju (LR CK 3.264 str. 1 dalis), nuolatinio globjo, rpintojo teismo nutartis dl nuolatins globos nustatymo (LR CK 3.264 str. 3 dalis) ir pan. Kalbant apie statyminius atstovus, manome esant tikslinga, detaliau aptarti LR CPK vest kuratoriaus institut. Kuratorysts institutu siekta suderinti greito ir tinkamo proceso principus bei pagal galimybes, bent jau teikiant paius svarbiausius procesinius dokumentus, mginama ivengti teikimo vieai paskelbiant, kuris gali bti vertinamas tik kaip tinkamo teikimo iliuzija[4]. Kuratorius tai teismo paskirtas esant tam tikroms slygoms, paprastai, kol bus paskirtas alies atstovas pagal statym arba atvyks posd pati alis, asmuo, turintis visas atstovo pagal statym teises ir pareigas[5]. Kuratorius civiliniame procese dar vadinamas kuratoriumi ad actum, t.y. paskirtu konkreiai bylai, aktui, veiksmui. LR CPK nenumatyta, kas gali bti skiriamas kuratoriumi. Lietuvos Aukiausiojo Teismo konsultacijoje nurodoma, kad teismas, skirdamas kuratori, turi utikrinti, kad tai bt pilnametis veiksnus fizinis asmuo, galintis tinkamai pasirpinti atitinkamos alies teisi ir teist interes apsauga. Kuratoriumi galt bti skiriami advokatai ar advokat padjjai, atitinkamos alies eimos nariai ar giminaiiai arba kiti asmenys, kurie suinteresuoti atitinkamo asmens teisi ir teist interes apsauga. LR CPK nenumato, jog iekovas, praydamas paskirti kuratori, privalt pateikti teismui konkrei kuratoriaus kandidatr, kartu ir nedraudia iekovui silyti konkret fizin asmen paskirti kuratoriumi. Kuratoriaus paskyrimas yra teismo prerogatyva, todl teismas nra saistomas iekovo silymu skirti konkret asmen kuratoriumi. Kuratoriumi gali bti skiriamas asmuo, atitinkantis anksiau idstytus reikalavimus ir jo sutikimu[6]. LR CPK 39 str. nurodomas vienintelis apribojimas, numatant, kad kuratoriumi negali bti skiriamas asmuo, turintis teisin suinteresuotum bylos baigtimi, jeigu is suinteresuotumas yra prieingas

atstovaujamosios alies interesams. Vis dlto, parenkant kuratoriaus kandidatr, prioritet reikt skirti alies eimos nariams ar giminaiiams, nes btent jie geriau pasta nesantj asmen, kas neabejotinai utikrina geresn jo interes apsaug ir gynim. Taiau praktikoje tai toli grau ne visuomet gali bti gyvendinta. Kuratoriaus kandidatr teismui gali (bet neprivalo) silyti praanti paskirti kuratori alis. Praanti paskirti kuratori alis ne visada pasta ar gali surasti savo prieininko eimos narius ir giminaiius, o be to, gali susiklostyti situacija, kai toki asmen i viso nra. Tuo atveju, kai alis nepateikia teismui kuratoriaus kandidatros, taiau prao j paskirti, teismas privalo pats parinkti toki kandidatr. ia, ms nuomone, turt vykti atitinkamo byl nagrinjanio teismo ir Lietuvos advokatros glaudus bendradarbiavimas, t.y., atsiradus kuratoriaus paskyrimo poreikiui, teismas galt i atitinkamo i anksto sudaryto advokat ar advokat padjj, norini bti kuratoriais civiliniame procese, srao parinkti konkrei kuratoriaus kandidatr. Negalima leisti, kad susidaryt tokios situacijos, kai alis prao paskirti kuratori, o teismas jo neskiria, nes neturi atitinkamos kandidatros. Manome, kad prieingai nei nurod Lietuvos Aukiausiasis Teismas[7], kuratorius negali bti paskirtas tik tuomet, kai alis to nenori arba nesutinka i anksto apmokti jo ilaid. aliai toki prietaravim nereikiant, teismas turi surasti kuratoriaus kandidatr. LR CPK numato iuos kuratoriaus paskyrimo civiliniame procese atvejus: 1. kai alis neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal statym arba juridinis asmuo neturi jam atstovaujanio organo (LR CPK 39 str.); 2. kai yra neinoma alies gyvenamoji ir darbo vieta (LR CPK 39 str.); 3. kai aliai, kurios gyvenamoji ir darbo vietos yra neinomos taip pat aliai, kuri neturi jai atstovaujanio organo, turi bti teikti procesiniai dokumentai (LR CPK 129 str.); 4. teismo sprendim vykdymo stadijoje, kai skolininko buvimo vieta neinoma, taiau yra skolininko turto (LR CPK 601 str.). Jau minjome, kad savarankikai veikti civiliniame procese gali tik alys, turinios civilin procesin veiksnum. Jei alis neturi statymo reikalaujamo procesinio veiksnumo, jos vardu procese gali veikti tik statyminis atstovas. Tokio atstovo nebuvimas ukerta keli civilinio proceso pradiai, arba, jei i aplinkyb paaikja ar atsiranda vliau, civilinis procesas negali toliau tstis. Vis dlto statymas numato tokiu atveju vien galimyb kuratoriaus paskyrim alies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus praymu. Taigi, pagal LR CPK 39 str. aliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal statym, prieingos alies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, praymu teismas gali paskirti kuratori. Minta kurotoriaus paskyrimo galimyb priklauso nuo i statyme numatyt prielaid: 1) teismo tikinimas tuo, kad alis, kurios atvilgiu yra pareiktas praymas paskirti kuratori, tikrai neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal statym; 2) nustatymas, ar aliai, praaniai paskirti kuratori, tikrai reikia atlikti skubius procesinius veiksmus; 3) suinteresuotos alies atitinkamo praymo teismui paskirti kuratori buvimas; 4) kuratoriaus atstovavimo ilaid sumokjimas i anksto. Tam, kad galima bt paskirti, kuratori, pagal LR CPK 39 str., yra btina, kad prieinga alis siekt atlikti skubius procesinius veiksmus. Skubi procesini veiksm atlikimo btinyb atsiranda tuomet, kai neveiksnios alies atitinkam procesini veiksm neatlikimas prieingai aliai ar jos turtui gali sukelti al arba, pavyzdiui, btina iklausyti sunkiai sergant liudytoj ir pan. Kaip teisingai nurod H. W. Faschingas, jei nepavyksta kvalifikuoti, kad atitinkamus procesinius veiksmus btina atlikti skubiai, nes tai gali turti neigiamos takos kitai aliai ar rodinjimo procesui, tokiu atveju kuratoriaus paskyrimas yra negalimas[8]. Analizuojant LR CPK 39 str.

nurodytus atvejus matome, kad kuratoriaus paskyrimas yra grietai iimtinis, t. y. galimas tik, kai susidaro situacijos, apsunkinanios tolesn civilinio proceso eig, todl prieinga alis t aplinkyb, kad btina atlikti skubius procesinius veiksmus, turi pagrsti. Tinkamo pagrindimo nebuvimas ukirs keli teismui skirti kuratori. Kuratorius gali bti teismo paskirtas tik prieingos alies praymu (LR CPK 39 str.). Ta pati nuostata yra ir Lenkijos bei Austrijos civilinio proceso kodeksuose. Taigi, kuratoriaus paskyrimas nesant aikiai ireiktam alies praymui yra negalimas. statymas nenumato, kuri alis, iekovas ar atsakovas, gali pareikti tok praym, taigi, manytume, kad tai padaryti gali tiek iekovas, tiek atsakovas. Praktikoje aiku danesns yra situacijos, kai kuratori paskirti prao iekovas, taiau neneigiame ir prieingos situacijos susiklostymo galimybs. statymas nenumato, kad alies praymas paskirti kuratori gali bti teismui pareikiamas odiu, taigi, manytume, kad pagal bendr taisykl praymas teismui paskirti kuratori, kaip ir bet kuris kitas procesinis dokumentas, turi bti teismui pateiktas ratu. Prie io procesinio dokumento turi bti pridti rodymai, kuriais alis grindia kuratoriaus paskyrimo btinum. Teismas nutart apie kuratoriaus paskyrim priima raytinio proceso tvarka ir aptariamu atveju, t. y. kai praoma paskirti kuratori, asmeniui, neturiniam civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal statym, i nutartis vieai neskelbiama. Kuratoriaus paskyrimas juridiniam asmeniui, neturiniam j atstovaujanio organo, sutinkamai su LR CPK 39 str. turi atitikti tokias paias prielaidas, kokias aptarme neveiksnaus fizinio asmens atveju, iskyrus tik tai, kad vietoj civilinio procesinio veiksnumo nebuvimo, turi bti nustatytas atitinkamo juridinio asmens organo, kuris galt veikti civiliniame procese jo vardu, nebuvimas. Juridin asmen atstovaujanio organo nebuvimas gali atsirasti ne tik tuomet, kai tokio organo juridinis asmuo i viso nepaskyr, bet ir tais atvejais, kai paskirtas juridinio asmens organas dl vairi prieasi negali veikti juridinio asmens vardu, pavyzdiui, susiklosto situacija, kai neinoma paskirto organo buvimo vieta ir nra paskirtas naujas organas, arba jis neteko civilinio procesinio veiksnumo ir pan. Apie kuratoriaus paskyrim juridiniam asmeniui, neturiniam jam atstovaujanio organo, turi bti vieai paskelbta teisme (nutartis apie kuratoriaus paskyrim pakabinama teismo skelbim lentoje) bei suinteresuotos alies lomis viename i pagrindini Lietuvos Respublikos dienrai ne vliau kaip prie keturiolika dien iki teismo posdio dienos (LR CPK 39 str.). Manytume, kad tikslinga bt nutart dl kuratoriaus paskyrimo juridiniam asmeniui taip pat isisti juridini asmen registro tvarkytojui, nes atsirast didesn tikimyb, kad juridin asmen atstovaujantis organas apie tai suinos. Kai neinoma alies gyvenamoji ir darbo vieta, LR CPK numato du kuratoriaus paskyrimo atvejus. Pirmuoju atveju kuratorius gali bti paskiriamas atlikti skubius procesinius veiksmus (LR CPK 39 str.), o antruoju atveju kuratorius yra skiriamas, kai aliai, kurios gyvenamoji ir darbo vieta yra neinoma arba ji neturi jai atstovaujanio organo, reikia teikti iekinio nuora arba kitus procesinius dokumentus, slygojanius btinum ginti ios alies teises (LR CPK 129 str.). Skirtingos i straipsni formuluots parodo, kad statym leidjas skirtingai supranta btinyb atlikti skubius procesinius veiksmus ir btinyb ginti alies teises, todl LR CPK 129 straipsnis negali bti laikomas papildaniu LR CPK 39 str. Manome, kad tai yra dvi skirtingos kuratoriaus paskyrimo civiliniame procese formos, nes civilinio proceso teiss doktrinoje yra skirtingai aikinama btinyb atlikti skubius procesinius veiksmus ir btinyb ginti alies teises (btinyb atlikti skubius procesinius veiksmus jau aptarme, o btinyb ginti alies teises bus aptarta toliau).

Abiem aptariamais atvejais, kad galima bt tsti civilins bylos nagrinjim aliai nedalyvaujant, yra svarbu nustatyti, kad tikrai yra neinoma alies gyvenamoji ir darbo vietos. Austrijos civilinio proceso teiss doktrinoje nurodoma, kad alies gyvenamj viet laikyti neinoma galima ne tik kai suinteresuota kuratoriaus paskyrimu alis neturi joki ini apie j, bet ir kai ratas moni, su kuriais nesanti alis tradicikai bendravo, informuodavo juos apie buvimo viet, ios aplinkybs neino[9]. Lenkijos civilinio proceso teiss doktrinoje nurodoma, kad ta aplinkyb, kad alies laikinai nra gyvenamojoje vietoje, nes ji yra ivykusi usien, negali bti traktuojama, kaip neinoma alies gyvenamoji vieta. Taip pat kuratorius negali bti skiriamas tuo atveju, kai alis, kurios atvilgiu praoma paskirti kuratori, nra identifikuota, t. y. nra inomas jos vardas, pavard[10]. Nra laikoma, kad yra neinoma alies gyvenamoji ir darbo vieta tais atvejais, kai alis, kurios adresas teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims buvo inomas, pakeit savo gyvenamj viet ir apie tai neinformavo teismo ir dalyvaujani byloje asmen. LR CPK 121 str. nurodoma, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teism ir kitus dalyvaujanius byloje asmenis apie kiekvien procesini dokument teikimo vietos pasikeitim. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko ios pareigos, procesiniai dokumentai siuniami paskutiniu teismui inomu adresu ir yra laikomi teiktais. Taigi, iuo atveju LR CPK 129 str. numatytas procesini dokument teikimas kuratoriui negali bti taikomas. Neinoma gyvenamoji ir darbo vieta yra fakto klausimas, todl i aplinkyb turi pagrsti praanti paskirti kuratori alis. Lenk civilinio proceso teiss doktrinoje teisingai nurodoma, kad vien tik odinio alies praanios paskirti kuratori nurodymo, kad nra inoma kitos alies gyvenamoji ir darbo vieta, arba aukimo neteikimo adresatui fakto nepakanka tam, kad galima bt taikyti procesini dokument teikimo kuratoriui bd[11]. LR CK 2.17 str. nurodomas asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus: nustatant fizinio asmens gyvenamj viet, atsivelgiama asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukm ir tstinum, duomenis apie asmens gyvenamj viet vieuosiuose registruose, taip pat paties asmens vieus pareikimus apie savo gyvenamj viet. Paprasiausias bdas nustatyti fizinio asmens gyvenamj viet gauti apie j informacijos i Gyventoj registro tarnybos prie LR Vidaus reikal ministerijos. Tokiu atveju galima preziumuoti, kad asmens gyvenamoji vieta yra Gyventoj registre nurodytas jo adresas[12]. Taiau Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra pabrs, kad nurodyti atsakovo gyvenamj viet yra iekovo pareiga. Pagal LR CK 2.16 str. 1 dalies nuostatas, registro duomenys apie asmens gyvenamj viet yra tik vienas i kriterij gyvenamajai vietai nustatyti. ioje byloje teismas i civilins bylos matydamas, kad atsakovas registruotoje gyvenamojoje vietoje negyvena, nes ivyko usien, privaljo pareigoti iekov pateikti patikslintus duomenis apie atsakovo gyvenamj viet ir tik nepavykus toki duomen gauti, t. y. nustaius, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra neinoma, galjo bti priimta teismo nutartis apie teismo posdio viet ir laik paskelbti spaudoje[13]. Darbo vietos nustatymui svarbi reikm turi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybins mokesi inspekcijos prie LR finans ministerijos turimi duomenys apie fizini asmen darbovietes. Paymtina, kad mintos institucijos fiziniams asmenims toki duomen neteikia, todl alis turt prayti teismo, kad tuos duomenis ireikalaut. Teismas gavs paym apie tai, kad yra neinoma atitinkamo asmens darbo vieta, turi laikyti atitinkam fakt pagrstu. Procesini dokument teikimo kuratoriui bdo paskyrimui yra svarbu nustatyti ar planuojamas teikti iekinys ar kitas procesinis dokumentas tikrai sukelia btinum ginti ios alies teises. Svoka kiti procesiniai dokumentai apima ne tik dalyvaujani byloje asmen procesinius dokumentus (iekinius, prieiekinius, atsiliepimus iekinius ar prieiekinius, dublikus, triplikus, atskiruosius, apeliacinius, kasacinius skundus ir pan.), bet ir teismo procesinius dokumentus (sprendimus, sakymus, nutartis, nutarimus, aukimus ir pan.). Procesiniu dokumentu, sukelianiu btinum ginti alies teises, reikt laikyti tok dokument, su kuriuo

susijusi galimyb pradti tok alies teisi gynim[14]. Pavyzdiui, iekinio teikimas kuratoriui sukelia btinum pradti alies teisi gynim, pateikiant atsiliepim iekin. Kadangi dauguma procesini dokument sukelia btinum pradti alies teisi gynim, todl aptariamo bdo taikymo sfera platesn (jis daniau gali bti taikomas) nei kuratoriaus paskyrimo siekiant atlikti skubius procesinius veiksmus (LR CPK 39 str.) atveju. Jau minjome, kad LR CPK 39 str. minimais atvejais kuratorius gali bti paskirtas tik, kai siekiama atlikti skubius procesinius veiksmus, t. y. kai toki veiksm neatlikimas gali sukelti al praaniam paskirti kuratori asmeniui, arba kai procesini veiksm neatlikimas apsunkint tolesn civilinio proceso eig. Kuratoriaus paskyrimo vykdymo procese galimyb atsiranda tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta neinoma, taiau yra skolininko turto (LR CPK 601 str.). Manome, kad jei kuratorius skolininkui, kurio buvimo vieta neinoma, jau buvo paskirtas ankstesnse stadijose, taikant LR CPK 39 str. ar 129 str., jo galiojimai turt prasitsti ir vykdymo stadijoje. Paymtina, kad LR CPK 601 str. kuratoriaus paskyrimui vykdymo procese numato tam tikrus ypatumus. io straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad praymas paskirti kuratori vykdymo procese yra paduodamas ne tiesiogiai teismui, o per antstol. Tai yra suprantama, nes antstolis kartu su praymu teismui perduoda vykdomj byl, i kurios matyti, kad yra rasta skolininko turto, taiau nra paio skolininko. 3. Visuomeninis atstovavimas. Jo atsiradimo pagrindas yra naryst tam tikroje visuomeninje organizacijoje. LR CPK nra specialij visuomenin atstovavim reglamentuojani norm, vienintel visuomeninio atstovavimo atvej randame atstovavim pagal pavedim reglamentuojanioje teiss normoje, t.y. LR CPK 56 str. 1 d. 5 p., kur nurodoma, kad atstovais teisme pagal pavedim gali bti profesins sjungos, jeigu jos atstovauja profesins sjungos nariams darbo teisini santyki bylose. Ms nuomone, statym leidjas neteisingai priskyr profesins sjungos vykdom atstovavim atstovavimui pagal pavedim, juk visuomeninio atstovavimo atsiradimo pagrindas yra naryst tam tikroje visuomeninje organizacijoje, o ne pavedimo sutartis. Lietuvos Aukiausiasis Teismas savo konsultacijoje iaikino, kad pagrindas atstovavimo santykiams tarp profesins sjungos ir jos nario atsirasti yra naryst profesinje sjungoje, nes profesin sjunga pagal statym atstovauja savo nariams. Profesin sjunga atstovauja savo nariui be specialiai atstovauti teisme ireikto (odiu ar ratu) pavedimo (j atstoja asmens naryst profesinje sjungoje). Byloje visais atvejais turi bti pateikti duomenys, patvirtinantys atstovaujamojo naryst profeinje sjungoje[15]. Kadangi, Lietuvos Aukiausiojo Teismo nuomone, profesins sjungos gyvendinamas atstovavimas turi specifin atsiradimo pagrind, galime kalbti apie atskiros atstovavimo ries, skirtingos nuo sutartinio atstovavimo, egzistavim, t.y. apie visuomenin atstovavim. statym leidjas turt paalinti LR CPK tvirtint esam visuomeninio atstovavimo tapatinim su sutartiniu atstovavimu. Nors LR asociacij statymo 2 straipsnyje nurodyta, kad vienas i vairi asociacij tiksl yra atstovavimas asociacijos nari interesams, civiliniame procese visuomenini organizacij bei kit asociacij atstovai gali teisme atstovauti savo nari interesams tik kartu su advokatais bei advokat padjjais (LR CPK 56 str. 2 d.), iskyrus prie tai aptartj profesins sjungos vykdom visuomenin atstovavim. II. Pagal atstovaujam subjekt atstovavimas civiliniame procese yra skirstomas : 1. atstovavimas fiziniams asmenims, 2. atstovavimas juridiniams asmenims. Atstovavim fiziniams asmenims jau aptarme kalbdami apie statymin ir sutartin atstovavim. Toliau analizuosime atstovavim juridiniams asmenims kaip specifin atstovavimo r, turini savus ypatumus.

Asmen, galini bti juridinio asmens atstovais, klausimas civilinio proceso teiss doktrinoje susilauk daug diskusij. Analizuojant atstovavim juridiniams asmenims svarbu atskleisti ir prasminti du io santykio aspektus: juridinio asmens ir jo organ santyk bei juridinio asmens organo ir atstovo santyk. Dl juridinio asmens ir jo organ santykio doktrinoje dar vis tebevyksta diskusijos. iuo klausimu iskiriamos dvi visikai prieingos nuomons. Vieni autoriai teigia, kad juridin asmen ir jo organus sieja atstovavimo teisinis santykis, nurodydami, kad juridinio asmens organai veikia juridinio asmens vardu, o atstovavimo atsiradimo pagrindu iuo atveju laiko asmens paskyrimo eiti direktoriaus pareigas fakt, arba irinkimo direktoriumi fakt[16]. Paymtina, kad ilg laik ir Lietuvos civilins teiss bei civilinio proceso teiss doktrinoje buvo vadovautasi pastarja koncepcija. 1964 m. CPK numat, kad tais atvejais, kai juridinio asmens vardu teisme veikia atitinkamas jo organas, egzistuoja atstovavimo teisinis santykis. io kodekso 47 str. buvo numatyta, kad juridini asmen bylas teisme veda j organai, veikiantys suteikt jiems pagal statym, status ar nuostatus galinim ribose, arba j atstovai. Antrosios juridinio asmens ir jo organ santykio koncepcijos alininkai neigia atstovavimo teisinio santykio buvim tarp juridinio asmens ir jo organ. iuolaikinje civilinio proceso teiss doktrinoje pastaroji koncepcija yra labiau paplitusi[17]. Manome, kad teoriniu poiriu yra klaidinga juridinio asmens organo veikim priskirti atstovavimui. LR CK 2.81 str. 1 dalyje nurodoma, kad juridiniai asmenys gyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas gyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal statymus ir juridini asmen steigimo dokumentus. Jei skirtume juridin asmen (atstovaujamj) ir juridinio asmens organ (atstov) kaip du atskirus subjektus, ieit, kad juridinis asmuo neturi civilinio (tuo paiu ir civilinio procesinio) veiksnumo, todl jam btinas statyminis atstovavimas. Toks poiris paneigt LR CK 2.74 str. nuostat, kad privatieji juridiniai asmenys gali turti ir gyti bet kokias civilines teises ir pareigas, o vieieji juridiniai asmenys gali turti ir gyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprietarauja j steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Kadangi statymas juridiniam asmeniui leidia ne tik turti, bet ir gyti civilines teises ir pareigas, manome, kad privalomas statyminis atstovavimas iuo atveju negali bti taikomas. Juridinio asmens organo pripainimas juridinio asmens statyminiu atstovu teoriniu poiriu yra klaidingas, nes i ios nuostatos neivengiamai seka ivada, kad juridinis asmuo neturi pilno civilinio ir civilinio procesinio veiksnumo[18]. Kaip teisingai nurodo J. A. Rozenbergas, juridinio asmens organas ir juridinis asmuo yra vieningas teiss subjektas. Todl kompetentingo juridinio asmens organo sitraukimas proces yra paties juridinio asmens dalyvavimas civiliniame procese[19]. Lietuvos statym leidjas pasirinko ms aptariam antrj koncepcij. LR CPK 55 str. 1 dalyje teigiama, kad juridini asmen bylas teisme veda j organai ar dalyviai, veikiantys pagal statymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas. iais atvejais laikoma, kad byl veda pats juridinis asmuo. statym leidjas ia nuostata aikiai parod, kad juridinio asmens ir jo organ santykis nra priskiriamas atstovavimo teisiniam santykiui, o juridinio asmens organ veiksmai vertintini kaip juridinio asmens teisnumo ir veiksnumo gyvendinimas. Kadangi juridinio asmens organai nra laikomi atstovais, jiems negali bti taikomi LR CPK 55 str. 2 dalyje atstovui keliami kvalifikaciniai reikalavimai ir jiems nereikia galiojimo atstovauti[20]. Atstovavimo teisini santyki tarp juridinio asmens ir jo organ neigimas nereikia, kad negalime kalbti apie atstovavim juridiniam asmeniui. Juridinio asmens organai gyvendindami juridinio asmens veiksnum gali patys veikti civilinje apyvartoje ir civiliniame procese arba pavesti atstovams u juos atlikti atitinkamus veiksmus. ia susiduriame su atstovavimo juridiniam asmeniui pagal susitarim rimi. Civiliniame procese juridini asmen atstovavimas pagal susitarim nuo fizini asmen atstovavimo skiriasi pagal galinim forminimo tvark (is klausimas bus aptariamas, kai kalbsime apie atstov galinim forminimo skyriuje) ir asmen,

galini bti juridini asmen atstovais pagal susitarim sra. LR CPK 55 str. 2 dalyje nurodoma, kad juridini asmen atstovais teisme gali bti atitinkam juridini asmen darbuotojai (apeliacins instancijos teismuose turintys auktj universitetin teisin isilavinim) arba advokatai ar advokat padjjai, turintys j praktikai vadovaujanio advokato raytin leidim atstovauti konkreioje byloje. Kartu su nurodytais asmenimis juridiniam asmeniui gali atstovauti ir kiti asmenys neteisini srii specialistai (auditoriai, buhalteriai, mokesi konsultantai, patentiniai patiktiniai ir kt.). Juridinio asmens kasacin skund gali surayti ne tik advokatas, bet ir juridinio asmens darbuotojas, turintis auktj universitetin teisin isilavinim (LR CPK 347 str. 3 dalis). Taigi, lyginant juridini asmen galim atstov sra su fizini asmen galim atstov srau, kur praktikai ivardinami tik advokatai ir advokat padjjai, juridiniai asmenys turi daugiau pasirinkimo laisvs. Tai paaikinama tuo, kad juridin asmen ir jo darbuotoj dar iki civilinio proceso pradios sieja darbo teisiniai santykiai, pagrsti abipusiu pasitikjimu. Jei juridinis asmuo per savo organus paveda atitinkamam darbuotojui atstovauti jo interesus civiliniame procese, vadinasi jis juo pasitiki, ino jo isilavinimo lyg, dalykines savybes, galimyb ginti juridinio asmens interesus. Be to, danas juridinis asmuo samdo teisinink, turint auktj universitetin teisin isilavinim ir prireikus galint j atstovauti visose teismo instancijose. statym leidjui, suteikiant juridiniams asmenims platesn galimyb pasirinkti atstov, nra pagrindo abejoti bsim atstov kvalifikacija, nes pats juridinis asmuo, vertins savo ir savo darbuotoj galimybes, jei yra pagrindo jomis abejoti, gali bet kada sudaryti teisini paslaug sutart su advokatu ar advokato padjju. Apibendrinant galima teigti, kad atstovavimas juridiniams asmenims negali bti priskiriamas statyminiam atstovavimui, o laikytinas sutartinio atstovavimo poriu, turiniu specifin galinim forminimo tvark ir savit asmen, galini bti atstovais, rat. III. Pagal profesionalumo kriterij: 1.profesionalus atstovavimas, kai atstovaujamajam atstovauja profesionalus atstovas, pavyzdiui, advokatas, advokato padjjas, asmuo turintis auktj universitetin teisin isilavinim, kai atstovauja savo artimus giminaiius ar sutuoktin. 2.neprofesionalus atstovavimas, kai atstovaujamajam atstovauja neturintis teisinio isilavinimo asmuo, pavyzdiui, kai atstovauja vienas i bendrinink kit bendrinink pavedimu arba kai juridin asmen atstovauja darbuotojas, neturintis teisinio isilavinimo. 8.5. Atstovo procesin padtis Atstovu laikomas asmuo, veikiantis civiliniame procese jam suteikt galinim ribose atstovaujamojo vardu ir interesais, kurio atlikt procesini veiksm rezultatai atsiranda tiesiogiai atstovaujamojo teisinje sferoje. Proceso ali atstovai, nors ir yra galioti veikti j vardu, netampa patys proceso alimis, nepaisant to, kad, veikdami civiliniame procese, jie gyja atstovaujamos alies teises ir pareigas. LR CPK 54 str. nurodoma, kad atstovai pagal statym atstovaujamj vardu atlieka visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teis priklauso atstovaujamiesiems, iskyrus statym numatytas iimtis. LR CPK 59 str., reglamentuojaniame atstovo pagal susitarim teises, teigiama, kad galiojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teis atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, iskyrus iimtis, nurodytas galiojime. Taigi, Lietuvos statym leidjas atstovui su nedidelmis iimtimis suteikia alies teises ir pareigas. Taiau alies teisi ir pareig perklimas atstovui jokiu bdu nereikia jo tapimo proceso alimi. Juk statymo leidjas, nenurodydamas vis atstovo teisi ir pareig viename straipsnyje, tik ivengia bereikalingo t pai nuostat kartojimo, o ne parodo, kad atstovas yra laikomas proceso alimi.

Atstovai civiliniame procese iuolaikiniuose civilinio proceso kodeksuose daniausiai priskiriami prie dalyvaujani byloje asmen, taiau teiss literatroje iuo klausimu vyrauja skirtingos nuomons. Civilinio proceso teiss doktrinoje dl atstov priskyrimo dalyvaujantiems byloje asmenims ir apskritai proceso dalyviams vyko ilgamet diskusija. V. V. Jarkovas teisingai pastebi, kad nors statym leidjas atstovus priskiria dalyvaujantiems byloje asmenims, taiau teoriniu poiriu atstov procesins padties klausimas dar ir dabar yra laikomas neaikiu[1]. Paymtina, kad aptariamas aspektas turi didel reikm nustatant atstovo teisin padt civiliniame procese, jo konkrei teisi ir pareig apimt, santyk su kitais proceso dalyviais, todl j btina plaiau aptarti. Autorius, polemizuojanius atstov priskyrimo prie dalyvaujani byloje asmen klausimu, galime suskirstyti dvi grupes. Pirmoji autori grup mano, kad atstovai negali bti laikomi dalyvaujaniais byloje asmenimis. M. A. Gurviius teigia, kad atstovo atstovaujamojo vardu ir interesais atliekami veiksmai neturi savarankiko pobdio, todl atstovas apskritai negali bti laikomas civilinio proceso subjektu[2]. iai nuomonei taip pat pritaria S. N. Abramovas teigdamas, kad atstovai, gyvendindami atstovaujamj procesines teises ir pareigas, nelaikomi civilini procesini teisini santyki subjektais. Santykis tarp atstovo ir atstovaujamojo nelaikomas procesiniu, o reguliuojamas civilins arba darbo teiss norm[3]. J. A. Kunikas teigia, kad atstovai nelaikomi civilinio proceso dalyviais, nes teisme veikia ne savo, o asmen, kuriuos atstovauja, vardu[4]. L. V. Matlinas teigia, kad atstov padtis civiliniame procese yra slygota tuo, kad jie savo veiksmais gyvendina kit asmen teises ir pareigas, atlieka atitinkamus procesinius veiksmus j vardu ir interesais. Taigi, savarankik teisi ir pareig atstovai civiliniame procese neturi, todl negali bti priskirti prie civilini procesini santyki subjekt[5]. Visikai kitoks antrasis poiris isakomas I. M. Iljinskajos, L. F. Lesnickajos, A. A. Melnikovo, J. A. Rozenbergo, N. A. einos, V. M. erstiuko ir kt. darbuose, kurie laiko atstov civiliniame procese ne tik proceso dalyviu, bet ir dalyvaujaniu byloje asmeniu. J. A. Rozenbergas, ireikdamas prie tai aptarto poirio kritik teig, kad, vis pirma, veikimas svetimo asmens vardu nereikia tik pasyvaus atstovaujamojo valios perdavimo. Prieingai, kaip materialiniuose, taip ir procesiniuose teisiniuose santykiuose atstovai visada ireikia savo asmenin vali. Suteikt galinim ribose atstovas savarankikai atlieka atitinkamus procesinius veiksmus. Antras J. A. Rozenbergo argumentas yra tas, kad atstovas gyvendindamas atstovaujamojo procesines teises ir pareigas pats naudojasi savarankikomis teismis, kurios daugeliu atvej nepriklauso nuo atstovaujamojo valios. N. A. eina, analizuodama civilinius procesinius teisinius santykius, teisingai nurod, kad procesiniuose santykiuose atstovas veikia kaip savarankikas teiss subjektas ne tik atstovaujamojo, bet ir teismo atvilgiu. Procesins teiss normos nustato atstovo teises ir pareigas teismo, o ne atstovaujamojo atvilgiu[6]. Visikai sutinkame su prie tai nurodytos antrosios autori grups nuomone, nes manome, kad atstovai civiliniame procese gyvendina ne tik savo atstovaujamj teises ir pareigas, o taip pat turi ir savarankik procesini teisi ir pareig. Pavyzdiui, LR CPK 119 str. numato advokato pareig su byla susijus procesin dokument persisti tiesiogiai kitos alies advokatui, arba LR CPK 158 str. numato advokato pareig dar iki teisminio nagrinjimo iaikinti aliai jos teises ir pareigas, LR CPK 347 str. su nedidelmis iimtimis tik advokatui suteikia teis surayti kasacin skund ir pan. V. P. Mozolinas teisingai teigia, kad tarp teismo ir atstovo, turinio savarankikas civilines procesines teises ir pareigas, egzistuoja teisinis santykis, reguliuojamas civilinio proceso teiss normomis, todl atstovai yra pilnateisiai civilinio procesinio teisinio santykio subjektai[7]. Be to, atstovai, nors ir gina svetimas teises, visada civiliniame procese veikia nepriklausomai, atlieka procesinius veiksmus laisva valia, o ne prie savo vali[8]. Neatsitiktinai Advokatros statymo 5 str. kaip vienas i advokat veiklos pagrindini princip tvirtintas advokat veiklos laisvs ir nepriklausomumo principas, o to paties statymo 46 str. nurodoma,

kad atliekantys savo profesines pareigas advokatai negali bti tapatinami su savo klientais ir j bylomis. Po ilg diskusij didioji dalis mokslinink vis dlto prijo ivados, kad jei proceso statymai numato atstovams atitinkamas procesines teises ir pareigas, tai atstovai turi bti laikomi pilnateisiais civilinio proceso subjektais. Aiku tai nereikia, kad atstovas civiliniame procese uima visikai nepriklausom nuo atstovaujamojo padt. Galima kalbti tik apie santykin, o ne absoliut atstovo nepriklausomum, nes daniausiai, t. y. sutartinio atstovavimo atveju, procesines teises atstovai gyja atstovaujamojo suteikt galinim pagrindu. Taiau, tik bdamas proceso dalyviu, asmuo gali veikti civiliniame procese. LR CPK atstovas yra laikomas savarankiku proceso dalyviu, nes atstovavim reglamentuojanios nuostatos yra idstytos LR CPK V skyriuje Proceso dalyviai. Visi proceso dalyviai pagal suinteresuotum bylos baigtimi yra skirstomi dvi grupes: dalyvaujanius byloje asmenis (LR CPK 37 str. ) ir kitus proceso dalyvius (LR CPK 61 str.). Doktrinoje nurodoma, kad teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi gali bti materialusis arba procesinis. Materialusis teisinis suinteresuotumas reikia, kad priimtas byloje sprendimas tiesiogiai veiks atitinkamo byloje dalyvaujanio asmens materialisias subjektines teises ir pareigas. Procesinis teisinis suinteresuotumas reikia, kad priimtas byloje sprendimas tiesiogiai neveiks konkretaus asmens materialij subjektini teisi ir pareig turinio, taiau j procesin padtis lemia j suinteresuotum vienokia ar kitokia bylos baigtimi[9]. Kadangi atstovas veikia kito asmens vardu ir interesais, ir tiesiogiai nedalyvauja gine, kuris vyksta tarp ali, tai jo suinteresuotumas yra ne materialus, bet procesinis, t.y. priimtas teismo sprendimas neturs takos jo asmeninms teisms ir pareigoms. Iimtimi i ios taisykls laikytume atvej, kai vienas i bendrinink veikia byloje kit bendrinink pavedimu, kur asmeninis suinteresuotumas ir teismo sprendimo taka jo teisms ir pareigoms yra akivaizdi. Atstovai turi bti priskirti prie dalyvaujani byloje asmen, nes jie savo galinim ribose stengiasi pasiekti tam tikr teigiam teisin rezultat byloje savo atstovaujamojo naudai. Tai reikia, kad atstovas yra suinteresuotas bylos baigtimi, nors jo suinteresuotumas bylos baigtimi yra ne materialinis teisinis, o tik procesinis. Pastarj nuomon palaik ir ms statym leidjas LR CPK priskyrs atstovus prie dalyvaujani byloje asmen, o taip pat aikiai nurods, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra tie, kurie turi teisin suinteresuotum bylos baigtimi. Profesionalaus atstovo advokato ar advokato padjjo procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdus. Svarbi aplinkyb yra ta, kad atstovavimas teisme iems asmenims kartu yra profesin veikla. 8.6. Atstovo galinim apimtis ir j forminimo tvarka Konkreios atstovo procesins teiss ir pareigos vis pirma priklauso nuo atstovaujamojo teisins padties (ar pastarasis yra iekovas, atsakovas, tretysis asmuo su savarankikais reikalavimais ar pan.), nes jis atstovui gali perduoti tik tokias procesines teises ir pareigas, kokias pats turi. Procesinio atstovo galinim apimtis priklauso nuo dviej faktini aplinkybi: nuo atstovaujamojo turim procesini teisi ir pareig apimties ir nuo to, kokius konkreius galinimus atstovaujamasis suteik atstovui. Civilinio proceso teiss doktrinoje visi atstovo galinimai pagal savo turin yra skirstomi bendruosius ir specialiuosius. Bendrieji galinimai atsiranda tiesiogiai i pavedimo vesti byl fakto[1], jie yra nustatyti statyme ir j apimties nustatymas, skirtingai nei specialij galinim, nuo atstovaujamojo valios nepriklauso. Praktikoje galiojime ar kitame dokumente, kuriame yra ireikti atstovo galinimai, bendrieji galinimai paprastai nevardijami, o nurodoma tik, kad atstovui yra pavedama vesti civilin byl teisme. Toks nurodymas pagal LR CPK 59 str. 1 dal suteikia atstovui teis atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, iskyrus iimtis nurodytas galiojime. Civiliniame procese kyla poreikis statymu nustatyti bendruosius galinimus todl, kad atstovaujamasis i anksto negali prognozuoti vis procesini veiksm,

kuriuos jo vardu turs atlikti atstovas, pavyzdiui, nra inoma, ar atstovas turs pareikti civilinje byloje nualinimus, ar reiks prayti teismo skirti ekspertiz, ar reiks prayti teismo taikyti laikinsias apsaugos priemones ir pan. Kaip teisingai paymi J. A. Rozenbergas, jei civiliniame procese statym leidjas taikyt civilinje teisje naudojam atstovo galinim apimties nustatymo bd, tai susidaryt vilkinanti civilin byl situacija, nes atstovams pastoviai kilt btinyb i atstovaujamojo gauti papildomus galinimus atlikti tuos procesinius veiksmus, kuri atlikimo neapima pradiniai galinimai. statym leidjas siekdamas padti atstovaujamiesiems nustatyti galinim civilinje byloje apimt, tai padaro pats[2]. Taigi, bendrj atstovo galinim turin sudaro atstovo teis dalyvauti teismo posdyje, susipainti su civilins bylos mediaga, reikti nualinimus, prayti taikyti laikinsias apsaugos priemones, teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, apsksti teismo sprendim ar nutart ir atlikti kitus procesinius veiksmus, utikrinanius efektyv dalyvavim civiliniame procese. Paymtina, kad LR CPK nra atskiro straipsnio, kuris ivardyt visus atstovo bendruosius galinimus, todl j reikia iekoti atskiruose LR CPK straipsniuose, reglamentuojaniuose atitinkamo proceso dalyvio, kur atstovas atstovauja (iekovo, atsakovo, pareikjo ir pan.), teises ir pareigas. Doktrinoje nurodoma, kad bendrieji galinimai yra susij su prasto dalyvavimo civiliniame procese utikrinimu[3], be kuri negalima atstovaujamojo interes apsauga ir gynimas. Be bendrj galinim atstovas gali atstovaujamajam suteikti ir specialiuosius galinimus. Pagrindinis specialij galinim skirtumas nuo bendrj yra tas, kad specialij galinim suteikimas priklauso tiesiogiai nuo atstovaujamojo valios, jo pasitikjimo atstovu. Specialieji galinimai santykyje su atstovaujamuoju yra svarbesni nei bendrieji, nes susij su nagrinjamo gino objekto disponavimu, sukelianiu rimtas procesines pasekmes atstovaujamajam, pavyzdiui, sudarius taikos sutart, teismas nutraukia civilin byl ir vlesnis iekinio padavimas tuo paiu pagrindu ir dl to paties dalyko jau yra negalimas. LR CPK 59 str. 2 dalyje ivardinami specialieji atstovo galinimai, nurodant, kad galiojimas atstovui pareikti iekin ir prieiekin, atsisakyti pareikto iekinio ir j pripainti, sudaryti taikos sutart, pergalioti, gauti vykdomj rat ir pateikti j vykdymui, gauti turt, paduoti praym dl proceso atnaujinimo turi bti atskirai aptarti galiojime. Taigi, atstovaujamasis turi pats nusprsti, kuriuos i specialij galinim jis suteikia atstovui ir tai btinai turi atsispindti atstovavimo teis rodaniame dokumente. galinim skirstymas bendruosius ir specialiuosius yra bdingas tik atstovavimui pagal susitarim (LR CPK atstovavimui pagal pavedim). statyminio atstovavimo atveju, statyminiai atstovai turi visas savo atstovaujamj civilines procesines teises ir pareigas. LR CPK 54 str. 1 dalyje numatyta, kad atstovai pagal statym atstovaujamj vardu atlieka visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teis priklauso atstovaujamiesiems, iskyrus statym numatytas iimtis. Materialin teis numato atitinkamus apribojimus susijusius su statymini atstov disponavimu savo atstovaujamj turtu. Pavyzdiui, LR CK 3.188 straipsnis numato, kad be iankstinio teismo leidimo tvai neturi teiss: 1) perleisti, keisti savo nepilnamei vaik turt ar kitaip suvaryti teises j;(...) 4) nepilnamei vaik vardu sudaryti arbitrain susitarim; (...). Taigi, civiliniame procese tvai kaip statyminiai atstovai atstovaudami savo vaiko interesus byloje dl pastarojo turto, turi visas alies procesines teises ir pareigas, taiau gyvendinant teises susijusias su disponavimu vaiko turtu, jo galimu sumajimu (pavyzdiui, taikos sutarties sudarymas, atsisakymas nuo iekinio, iekinio pripainimas, susitarimas su kita alimi dl bylos perdavimo sprsti arbitraui ir pan.), btinas iankstinis teismo leidimas. Tos paios taisykls turi bti taikomos ir globjams bei rpintojams, kai jie veikia civiliniame procese kaip statyminiai atstovai ir gyvendina atitinkamas procesines teises, susijusias su savo atstovaujamj asmen turto disponavimu [4]. Atskirai aptartinas specifinis kuratoriaus galinim apimties klausimas. Paymtina, kad kuratoriaus galinimai, skirtingai nei statyminio atstovo, apsiriboja tik konkreia civiline byla,

taigi kuratorius veikia tik civiliniame procese, jo galiojimai negali bti iplsti materialins teiss reguliuojam atstovaujamojo teisini santyki sfer. Civilinje byloje yra atliekama visa eil procesini veiksm, tad kyla klausimas, kokius procesinius veiksmus kuratorius konkreioje byloje gali atlikti. LR CPK 39 str. numato, kad kuratorius turi visas jo atstovaujamos alies teises ir pareigas, taigi gali atlikti bet kokius civilinius procesinius veiksmus. Kalbant apie galinim forminimo tvark atstovaujamojo duoti atstovui pagal susitarim galinimai turi bti ireikti atitinkama tvarka formintame dokumente: galiojime[5], advokato ar advokato padjjo ir kliento sudarytoje sutartyje ar jos irae, teismo posdio protokole, kai galinimai suteikiami odiu[6]. LR CPK 58 str. 1 dalyje nurodoma, kad galiojimas gali bti duodamas tam tikrai galiotojo bylai, kelioms ar visoms jo byloms vesti arba atskiriems procesiniams veiksmams atlikti. Taigi, statymas numato, kad civiliniame procese gali bti suteikiami trij ri galiojimai. Manome, kad is straipsnis turi bti taikomas ne tik galiojimui, bet ir kitiems ms mintiems dokumentams, kuriuose ireikti atstovo pagal susitarim galinimai. Civilinio proceso teiss doktrinoje yra vairi galiojim klasifikacij. Vieni autoriai galiojimus skirsto bendruosius (vesti visas bylas) ir specialiuosius (vesti konkrei byl ar atlikti konkreius procesinius veiksmus)[7], kiti bendruosius arba generalinius (vesti visas bylas) ir vienkartinius (vesti konkrei byl)[8], treti procesinius ir tik kai kuriems procesiniams veiksmams atlikti[9]. I. E. Engelmanas galiojimus skirsto universalius, generalinius ir specialiuosius[10]. Civilins teiss doktrinoje galiojimai yra skirstomi tris ris: vienkartinius (duodamus atlikti konkret teisin veiksm), specialiuosius (duodamus atlikti tam tikr grup panai pagal savo prigimt teisini veiksm) ir generalinius (leidianius atlikti bet kokius teisinius veiksmus)[11]. Atsivelgiant statymin galiojim civiliniame procese ri reglamentacij, manome, kad tinkamiausias civiliniam procesui bt galiojim skirstymas vienkartinius (duodamus atskiriems procesiniams veiksmams atlikti), specialiuosius (duodamus tam tikrai galiotojo bylai ar kelioms byloms vesti) ir bendruosius (visoms byloms vesti). LR CPK priklausomai nuo atstovo ries (pavyzdiui, profesionalus (advokatas ar advokato padjjas) ar neprofesionalus (bendrininkas) atstovas) ir atstovavimo teisini santyki atsiradimo pagrindo (statymas ar sutartis) numato skirtingus procesinio atstovavimo galinim forminimo bdus. Manome esant tikslinga kiekvien i i bd aptarti atskirai. statyminio atstovavimo atveju atstovo galinim apimt nustato statymai, todl atskiro galiojimo rodanio atstovo teis atstovauti teisme nereikalaujama. Taiau statyminis atstovas turi rodyti teismui, kad jis turi tok status, t. y. legitimuotis. Pavyzdiui, tvai turi pateikti teismui vaiko gimimo liudijim (LR CK 3.157 str. 2 dalis), vaiko laikinieji globjai savivaldybs valdybos (mero) sprendim (potvark) (LR CK 3.262 str. 1 dalis), vaiko nuolatiniai globjai teismo nutart (LR CK 3.263 str.) ir pan. Kai asmenis teisme atstovauja advokatai ar advokat padjjai, pagal LR CPK 57 str. 3 dal, j teiss ir pareigos bei galinim apimtis patvirtinami raytine su klientu sudaryta sutartimi arba jos irau. Procesinio atstovavimo teisinio santykio tarp ali atsiradimo pagrindu (vidiniu atstovo ir atstovaujamojo teisiniu santykiu) iuo atveju bus dvialis sandoris ir jokio papildomo galiojimo idavimo (vienaalio sandorio) nereikia. Skirtingai nei LR CK, LR CPK imperatyviai numato raytin advokato ir kliento sudaromos sutarties form, taiau nereikalauja galiojimo. Tradicikai doktrinoje advokato ir kliento sutartis yra laikoma pavedimo sutartimi. Pagrindiniu pavedimo sutarties poymiu yra atstovui suteikta galimyb atlikti atitinkamus veiksmus atstovaujamojo vardu. Pats atstovas, atlikdamas tuos veiksmus, neturi savarankik teisi ir pareig, o tik gyvendina atstovaujamojo turimas teises ir pareigas. Asmens ir advokato santykiai civiliniame procese turi kiek kitok pobd. Advokatas, bdamas savarankiku civilinio proceso dalyviu, turi savarankikas teises ir pareigas. Todl btina atskirti civilinio atstovavimo santykius, kurie gali atsirasti i pavedimo sutarties ir procesinio atstovavimo santykius, kuriems

pavedimo sutarties forma yra nepriimtina. Advokato teikiam teisini paslaug, kurias jis teikia savo vardu, bet kliento interesais pavedimo sutartis neapima. Advokatros statymo 2 str. numato, kad advokat teikiamos teisins paslaugos tai teiss konsultacijos (patarimai teiss klausimais), teisin reikm turini dokument rengimas, atstovavimas teiss klausimais, gynyba bei atstovavimas byl procese, kai ie veiksmai atliekami u atlyginim. I pateikto apibrimo matome, kad kai kurios teisins paslaugos, be kuri neapsieinama ir atstovaujant teisme, pavyzdiui, teiss konsultacijos, procesini dokument suraymas, rodym teikimas, nuora tvirtinimas ir pan., yra atliekami ne atstovaujamojo, bet atstovo turinio atitinkam teisin kvalifikacij vardu. Tuo tarpu LR CK 6.756 str. numato, kad pavedimo sutartimi viena alis (galiotinis) sipareigoja kitos alies (galiotojo) vardu ir lomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su treiaisiais asmenimis. Akivaizdu, kad veiksmai, kuriuos atstovas atlieka savo vardu nors ir atstovaujamojo interesais neeina ios sutarties turin. ie lik u pavedimo sutarties rib veiksmai, ms nuomone, galt eiti paslaug teikimo sutarties turin, nes LR CK 6.716 str. nurodoma, kad paslaug sutartimi viena alis (paslaug teikjas) sipareigoja pagal kitos alies (kliento) usakym suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobdio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikr veikl), o klientas sipareigoja u suteiktas paslaugas sumokti. Kadangi advokato ir kliento sudaromas susitarimas dl teisini paslaug teikimo turi keli sutari bruo, mes j laikysime specifine teisini paslaug teikimo sutartimi. LR CK 6.156 str. tvirtintas sutarties laisvs principas leidia alims sudaryti sutart, turini keli ri sutari element. Tokiai sutariai taikomos atskir ri sutartis reglamentuojanios normos, jeigu ko kita nenumato ali susitarimas arba tai neprietarauja paios sutarties esmei. Ms nuomone, tarp advokato ir kliento sudaromas susitarimas turi ir pavedimo, ir atlygintin paslaug teikimo sutari bruo, todl iam susitarimui turt bti taikomos ne tik pavedimo sutart, bet ir atlygintini paslaug teikim reglamentuojanios normos. Notarinis galiojimo patvirtinimas LR CPK numatytas tik dviem pakankamai retai praktikoje pasitaikaniais atvejais: kai atstovauja vienas i bendrinink kit bendrinink pavedimu arba kai atstovauja asmenys, turintys auktj universitetin teisin isilavinim savo artimiesiems giminaiiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). iais atvejais mint asmen suteikiamus galiojimus notaras tvirtina LR CK nustatyta tvarka. Skirtingai nei LR CK, LR CPK aptariamais atvejais numato ir odin galiojimo patvirtinimo form, t. y. atstovo teiss gali bti ireikiamos teisme odiniu galiotojo pareikimu, kuris turi bti raytas teismo posdio protokol. Paymtina, kad toks patvirtinimo bdas yra galimas tik vykstant odiniam teismo posdiui, kai yra raomas teismo posdio protokolas. odiu gali bti galiojama ne tik nagrinjant byl i esms, bet ir vykstant parengiamajam teismo posdiui[12]. Kitais atvejais galiojimams yra btina notarin ar jai prilyginta forma. galiojim patvirtinimo klausimas profesinms sjungoms atstovaujant profesins sjungos nariams darbo teisini santyki bylose LR CPK nra reglamentuotas. Pagal LR Profesini sjung statymo 15 str. 1 dal profesins sjungos atstovauja savo nariams ir statym nustatyta tvarka gina savo ir savo nari teises ir teistus interesus valstybs institucijose. To paties statymo 8 str. 7 dalyje numatyta, kad profesins sjungos, j susivienijimai, gyja juridinio asmens teises nuo j stat (statuto) registravimo dienos. Todl, manytume, kad profesini sjung jos nariams ar darbuotojams iduodamiems galiojimams turi bti taikomos tokios paios nuostatos, kokios taikomos juridini asmen iduodamiems galiojimams. Kai profesins sjungos vardu teisme veikia jos organai ar dalyviai, joki galiojim nereikia, nes yra laikoma, kad byl veda pats juridinis asmuo (LR CPK 55 str.). 2005 m. balandio 14 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo konsultacijoje nurodoma, kad profesin sjunga atstovauja savo nariui be specialiai atstovauti teisme ireikto (odiu ar ratu) pavedimo (j atstoja asmens naryst profesinje sjungoje). Byloje visais atvejais turi bti pateikti duomenys, patvirtinantys atstovaujamojo naryst profesinje sjungoje. Kai profesinei sjungai atstovauja advokatas ar

advokato padjjas, turintis jo praktikai vadovaujanio advokato raytin leidim atstovauti konkreioje byloje, pavedimai forminami raytine su profesine sjunga sudaryta sutartimi[13]. Juridini asmen galiojim patvirtinimo klausimas aptariamas LR CPK 57 str. 2 dalyje nurodant, kad galiojimus Civilinio kodekso nustatyta tvarka taip pat gali patvirtinti atitinkamo juridinio asmens organas. statym leidjas atstovavim teisme juridiniams asmenims kaip specifin atstovavimo r iskyr atskir LR CPK 55 straipsn, nurodydamas subjekt, galini atstovauti juridin asmen grupes: darbuotojus, advokatus ir advokat padjjus bei neteisini srii specialistus. Kalbant apie juridini asmen galinim forminimo tvark, btina paminti specifin galiojimo r prokr. LR CK 2.176 str. nurodoma, kad prokra yra galiojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teis savo darbuotojui arba kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dl jo interes atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu. Be to, prokra suteikia teis atstovaujamojo vardu ir dl jo interes atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose. Skirtingai nei prastiniai juridinio asmens iduodami galiojimai, prokra turi bti registruojama juridini asmen registre. Prokros idavimo tvarka numatoma juridinio asmens steigimo dokumentuose. Asmuo, kuriam iduota prokra, yra vadinamas prokuristu. Pasiraydamas atstovaujamojo vardu dokumentus, prokuristas privalo nurodyti, kad jis veikia kaip prokuristas, t.y. rayti od prokuristas arba jo sutrumpinim pp (LR CK 2.182 str.). 8.7. Asmenys negalintys bti atstovais teisme Nors atstovais civiliniame procese gali bti pakankamai platus asmen ratas, taiau LR CPK 60 str. ivardija asmenis, kurie jais negali bti. Tai, vis pirma: 1) teisjai, iskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal statym; 2) prokurorai, iskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal statym arba byloje dalyvauja kaip prokuratros galiotiniai; 3) asmenys, kuriems nustatyta globa ar rpyba; 4) asmenys, kuriems toki teis riboja statymas. Matome, kad is asmen, negalini bti atstovais, sraas nra baigtinis. statym leidjas palieka galimyb riboti atstov rat, tai reglamentuojant tiek LR CPK, tiek ir kituose statymuose. Tad, kokie asmenys pagal dabartin reglamentacij paklina asmen, kuriems toki teis riboja statymas (LR CPK 60 str. 1 dalies 4 punktas) kategorij? Vis pirma, jau ms prie tai, kalbant apie civilin procesin veiksnum, paminti nepilnameiai asmenys. Advokatros statyme numatyti specials apribojimai bti atstovais advokatams. io statymo 23 str. 2 dalyje numatyta, kad advokatas Lietuvos advokatros sprendimu gali bti laikinai ibrauktas i Lietuvos praktikuojani advokat srao, jei jis yra tariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Taigi, laikino ibraukimo i Lietuvos praktikuojani advokat srao laikotarpiu, advokatas negali bti atstovu pagal susitarim civiliniame procese, taiau ilieka galimyb jam bti statyminiu atstovu. Advokatas taip pat netenka sutartinio atstovo teisi bei galimybs bti sutartiniu atstovu Advokat garbs teismui pritaikius drausmin nuobaud pripainti negaliojaniu Lietuvos advokatros sprendim pripainti asmen advokatu (Advokatros statymo 53 str. 1 dalies 4 punktas). Advokato padjjas netenka sutartinio atstovo teisi Advokat garbs teismui pritaikius drausmin nuobaud ibraukim i Lietuvos advokat padjj srao (Advokatros statymo 54 str. 2 dalis). Advokatros statymo 25 str. taip pat numatyti kiti advokato galimybs bti sutartiniu atstovu apribojimai, kurie taikomi atsiradus kai kurioms statyme numatytoms aplinkybms. 9. CIVILINI BYL PRISKYRIMAS TEISMAMS IR TEISMINGUMAS ioje temoje bus analizuojama civilini byl priskyrimo teismams samprata ir rys, priskirtinumo atribojimo tarp bendrosios kompetencijos teism ir administracini teism

klausimai teism kompetencija ir rys, civilini byl teismingumo samprata ir rys, apibdinami teismingumo taisykli nesilaikymo procesiniai teisiniai padariniai. 9.1. Civilini byl priskyrimo teismams samprata ir rys iuolaikinje valstybje paeistas asmen subjektines teises ir statym saugomus interesus gina ne tik teismas, bet ir daug kit valstybini bei nevalstybini institucij. Civilini byl priskirtinumo institutas, bdamas tarpakiniu teiss institutu, atlieka teisini byl (baudiamj, civilini, administracini) paskirstymo vairioms jurisdikcinms institucijoms funkcij, t.y. nustato, kuri institucija yra kompetetinga nagrinti konkrei byl. Lietuvos civilinio proceso teiss doktrinoje priskirtinumas suprantamas kaip teiss norm, nustatani vairi jurisdikcini organ, kompetencij nagrinti ir sprsti vienokio ar kitokio pobdio ginus, visuma. Kompetencija ir priskirtinumas nra sinonimins svokos, nes kompetencija tai tam tikros institucijos teisi ir pareig visuma, o priskirtinumas susijs tik su ta atitinkamos institucijos kompetencijos dalimi, kuri susijusi su byl nagrinjimu, t.y. jurisdikcine veikla. Civilini byl priskirtinumas teismams tai byl visumos priskyrimas civilines bylas nagrinjani teism kompetencijai. Rus literatroje sutinkama svoka, kad priskirtinumas tai reikalaujani valstybinio-valdingo isprendimo gin dl teiss ar kit teisini byl priskyrimas vienai ar kitai valstybinei ar nevalstybinei institucijai; tai teisini byl savyb, pagal kuri j isprendimas paskiriamas atitinkamai jurisdikcinei institucijai. Pagal institucij, turini teis nagrinti byl, skaii priskirtinumas civilinio proceso teiss doktrinoje skirstomas dvi ris:

1) Vienetinis priskirtinumas reikia, kad nagrinti konkret gin gali tik viena institucija, t.y. ginas priklauso tik vienos institucijos jurisdikcijai, pavyzdiui, santuokos nutraukimo bylos Lietuvoje priskirtinos nagrinti tik teismui. is priskirtinumas civilinio proceso teiss doktrinoje dar vadinamas iimtiniu arba imperatyviuoju. Nei alys, nei kitos institucijos neturi teiss pakeisti vienetinio (iimtinio, imperatyviojo) civilini byl priskirtinumo. 2)Dauginis priskirtinumas reikia, kad konkretus ginas gali bti nagrinjamas keliose institucijose (pavyzdiui, teisme arba arbitrae). is priskirtinumas dar skirstomas tris ris: 2.1 Alternatyviojo priskirtinumo atveju suinteresuotas asmuo turi galimyb pasirinkti institucij, kuri nort kreiptis, pavyzdiui, LR draudimo statymo 207 str. 1 dalis numato, kad Prieiros komisija nagrinja vartotoj ginus su draudiku, kylanius i draudimo sutarties ar susijusius su

ja, jei draudimo sutariai yra taikytina Lietuvos Respublikos teis, o to paties straipsnio 4 dalis numato, kad vartotojo teis kreiptis Prieiros komisij neatima teiss vartotojui tiesiogiai kreiptis teism arba LR pato statymo 11 str. 1 dalis numato, kad ikilus ginui tarp pato ir (ar) pasiuntini paslaug teikj ir naudotoj arba tarp pato paslaug teikj ir pasiuntini paslaug teikj, naudotojas arba pato ar pasiuntini paslaug teikjas turi teis kreiptis Ryi reguliavimo tarnyb, kad i i anksto ne teismo tvarka isprst gin su pato ar pasiuntini paslaug teikju. Naudotojas, pato ar pasiuntini paslaug teikjas taip pat turi teis kreiptis tiesiai teism. Taigi, iais atvejais statymas numato daugin alternatyvj priskirtinum, t.y. suinteresuotas asmuo gali pasirinkti, ar dl kilusio gino isprendimo kreiptis atitinkam statyme numatyt institucij, ar tiesiogiai teism. 2.2 Slyginio priskirtinumo atveju galimyb kreiptis institucij, kuriai priklauso sprsti gin, atsiranda tik po to, kai suinteresuotas asmuo laiksi statyme nustatytos privalomos iankstins gino nagrinjimo ne teisme tvarkos. LR CPK 22 str. 1 dalyje numatyta, kad statym numatytais atvejais gali bti nustatyta iankstin gin sprendimo ne teisme tvarka. LR CPK nenurodo srao byl, kurioms bt privaloma iankstin neteismin nagrinjimo tvarka, tai isprendia kiti, atitinkamus visuomeninius santykius detaliau reglamentuojantys statymai. Kai kuris nors statymas numato privalom iankstin neteismin gino sprendimo procedr, io gino sprendimas teisme galimas tik tuomet, kai asmuo (asmenys) prie tai kreipsi atitinkam statyme numatyt institucij ar asmen dl gino isprendimo neteisminiu bdu. Privalomos iankstins neteismins gin sprendimo procedros savo ruotu gali bti skirstomos dvi grupes: institucines ir pretenzines procedras. Institucinmis procedromis vadiname speciali statymo nustatyt neteismini institucij veikl, sprendiant tam tikr kategorij civilines bylas, pavyzdiui, LR darbo kodekso 289 str. numato, kad tam tikriems darbo ginams nagrinti privaloma institucija yra darbo gin komisija, arba LR patent statymo 25 ir 40 str., LR preki enkl statymo 15 str., LR dizaino statymo 20, 23, 24, 46 str. numato, kad atitinkamiems ginams sprsti privaloma iankstin gino sprendimo institucija yra Valstybinio patent biuro Apeliacinis skyrius ir kt. Pretenzinmis procedromis vadiname statyme numatytas procedras, kai kreditorius tiesiogiai turi kreiptis skolinink, reikalaujant vykdyti prievol arba paalinti kitus teiss paeidimus, pavyzdiui, LR prekybins laivybos statymo 70 str. 1 ir 4 dalis numato, kad prie pareikiant iekin, kylant i veimo jra sutari, privaloma pareikti pretenzij, pretenzija turi bti pareikiama ratu, prie pretenzijos pareikimo turi bti pridedami j patvirtinantys dokumentai arba LR mokjim statymo 22 str. 1 ir 2 dalys numato, kad klient praymus (skundus) dl kredito staigos veiksm, kuriais kredito staiga mokjim statymo reikalavimus ir (ar) kliento teistus interesus, nagrinja kredito staiga. Kredito staiga privalo inagrinti ratikus kliento praymus (skundus) ir ratu atsakyti klientui per 30 dien nuo praymo gavimo dienos. Kredito staigai ir klientui nesusitarus, klientas turi teis kreiptis teism Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka ir kt. 2.3 Sutartinio priskirtinumo atveju alys tarpusavio susitarimu gali pasirinkti j gin nagrinsiani institucij. Pavyzdiui, alys abipusiu susitarimu gali perduoti savo gin sprsti arbitraui. Sutartin priskirtinum numato LR CPK 23 str., kuriame teigiama, kad alys savo susitarimu gali perduoti sprsti arbitrao tvarka bet kok gin dl teiss, iskyrus ginus, kurie pagal statymus negali bti nagrinjami arbitrae. Atkreiptinas dmesys tai, kad sutartinis priskirtinumas negalimas, jeigu statymas nustato vienetin (iimtin, imperatyvj) priskirtinum. LR komercinio arbitrao statymo 11 str. numato, kad arbitraui negali bti perduoti ginai, kylantys i konstitucini, darbo, eimos, administracini teisini santyki, taip pat ginai, susij su konkurencija, patentais, preki ir paslaug enklais, bankrotu, bei ginai, kylantys i

vartojimo sutari. Arbitraui negali bti perduoti ginai, jeigu viena i ali yra valstybs ar savivaldybs mon, taip pat valstybs ar savivaldybs staiga ar organizacija, iskyrus Lietuvos bank, jeigu tokiam susitarimui nebuvo gautas iankstinis ios mons, staigos ar organizacijos steigjo sutikimas. LR CPK 22 str. 1 dalyje nurodyta, kad teismams nagrinti LR CPK nustatyta tvarka priskiriami ginai, kylantys i civilini, eimos, darbo, intelektins nuosavybs, bankroto, restruktrizavimo ir kit privatini teisini santyki, o 2 dalis dar papildo sra nurodydama, kad teismai taip pat nagrinja bylas ypatingosios teisenos tvarka bei praymus dl usienio teism sprendim ir arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. ios normos atspindi visuotin teismins gynybos prieinamumo ir universalumo princip, kurio esm, kad kiekvienam asmeniui, mananiam esant paeistas jo teises, valstyb garantuoja teismin gynyb, taiau statymai kai kuriais atvejais numato, kad kai kurie ginai nepriskirtini teismo kompetencijai. Pavyzdiui, LR ems statymo 20 str. numatyta, kad ems servitutus, atsivelgdamas visuomens poreikius, administraciniu aktu Vyriausybs nustatyta tvarka nustato apskrities virininkas savo sprendimu arba LR CK 6.615 ir 6.626 str. numato, kad asmenys i gresiani sugriti nam ar but bei viebui ikeldinami pagal prokuroro sankcij ir kt. 1999 m. gegus 1 d. Lietuvoje steigus administracinius teismus, kilo diskusija tarp teiss mokslinink ir praktik, kuriuo institutu remiantis turi bti atribojama bendrosios kompetencijos teism, nagrinjani civilines bylas ir specializuot teism jurisdikcin kompetencija byl priskirtinumo ar byl teismingumo. Labiau pagrsta atrodo nuomon, kad btent civilini byl priskirtinumo, o ne teismingumo institutas atriboja ne tik vis teism kompetencij nuo kit valstybs institucij kompetencijos, taiau skirtas atriboti ir teism kompetencij tarp atskir teism ri vieningoje teism sistemoje (tarp bendrosios kompetencijos teism ir specializuot teism) bei tarp atskir proceso form bendrosios kompetencijos teismuose (baudiamosios procesins ir civilins procesins form). Administracini teism ir bendrosios kompetencijos teism kompetencija atribojama pagal gino dl teiss pobd: administraciniai teismai sprendia ginus, kylanius i vieosios teiss (administracins, konstitucins, mokesi ir pan.) reglamentuojam santyki, o bendrosios kompetencijos teismai sprendia ginus, kylanius i privatins teiss reglamentuojam santyki. Atribojant administracini teism ir bendrosios kompetencijos teism kompetencij, problem kyla tada, kai sujungiami keli reikalavimai, vieni i kuri yra privataus, o kiti vieojo pobdio. Tokiais atvejais reikia vadovautis absorbcijos principu priskirtinum turi lemti pagrindinis gino klausimas: jei jis susijs su privatine teise, ginas nagrintinas bendrosios kompetencijos teismuose, jei su vieja teise administraciniuose teismuose. Administracini teism kompetencija atribojama ne vien per teisinio santykio, i kurio kilo ginas, subjekt, bet ir per teisinio santykio pobd: jei teisiniams santykiams bdingas valdios - pavaldumo elementas, ginas priskirtinas administracini teism kompetencijai, taiau jei subjektas dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose bendrosios kompetencijos teism kompetencijai. Jeigu ginas kyla i civilinio teisinio santykio, tai, nepriklausomai, kad viena i io gino ali yra valstybs ar savivaldybs institucija, is ginas turi bti laikomas civiliniu, o ne administraciniu ir yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams. Jeigu byloje vienas i pareikt reikalavim yra susijs su individualaus pobdio administraciniu teiss aktu, kurio teistumas ginijamas ioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrindamas byl, joje isprendia ir tokio akto teistumo klausim. Bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginus dl priskirtinumo raytinio proceso tvarka isprendia speciali teisj kolegija, kuri eina Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vien i teism pirminink paskirt teisj. Bendrosios kompetencijos

teismai motyvuotus praymus ar nutartis sprsti priskirtinumo klausimus paduoda per Lietuvos Aukiausij Teism, informuodami apie tai dalyvaujanius byloje asmenis, o administraciniai teismai per Lietuvos vyriausij administracin teism. Praym ar nutart speciali teisj kolegija inagrinja per 10 dien nuo praymo ar nutarties gavimo, nekviesdama posd byloje dalyvaujani asmen. Kolegijos posdiams pirmininkauja Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas. Sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos nari bals dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posdio pirmininko balsas. Nutartis dl bylos priskirtinumo neskundiama. Byla per tris dienas nuo specialios teisj kolegijos nutarties primimo isiuniama atitinkam pirmosios instancijos teism, kuriam ji teisminga, arba apeliacins instancijos teism, kuriam nutartis dl priskirtinumo yra privaloma. LR CPK 24 str. yra tvirtintas bylos priskyrimo teismui pirmumo principas: kilus abejoni dl konkretaus gino priskirtinumo ar esant galiojani statym, kurie reguliuoja priskirtinum, kolizijai, ginas pripastamas priklausaniu teismo kompetencijai. Tas pats principas taikomas ir sujungus kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, i kuri vieni priskiriami nagrinti teismui, o kiti ne. Tokiais atvejais visus reikalavimus nagrinja teismas. Pagal LR CPK nagrinjamos ne tik iekinio teisenos bylos, bet ir ypatingosios teisenos bylos. i byl priskirtinumas nustatomas remiantis srao principu. Pagal princip teismui priskiriamos nagrinti tik tos ypatingosios teisenos bylos, kurios ivardytos LR CPK 442 str. Civilini byl priskirtinumas teismams yra laikytina viena i teiss kreiptis teism prielaid. Jei asmuo kreipiasi teism dl gino nepriklausanio teismo kompetencijai isprendimo, teismas turi atsisakyti priimti tok iekin kaip nenagrintin teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jei i aplinkyb paaikja vliau teismas turi nutraukti byl (LR CPK 293 str. 1 p.). Priklauso ar ne ginas dl teiss sprsti teismui, ex officio (savo iniciatyva) turi nustatyti pats teismas. is principas yra viena i teismo nepriklausomumo garantij. 9.2. Teism kompetencijos svokos ir rys Teismo kompetencija teismo teisi, kuriomis remdamasis jis vykdo jam statymo skirtas funkcijas, visuma. Pagal vykdom funkcij prigimt skiriamos tokios teismo kompetencijos rys: 1. jurisdikcin teismo kompetencija teismo veikla, susijusi su byl nagrinjimu. Teismui bdinga civilin, baudiamoji ir administracin jurisdikcija. Jurisdikcin kompetencij reglamentuoja priskirtinumo ir teismingumo institutai. 2. ne jurisdikcin teismo kompetencija teismo teiss ir galiojimai, susij su administracinio pobdio funkcij vykdymu. Tai kitos teismo vykdomos, ne jurisdikcins funkcijos. Pavyzdiui, teismo leidim idavimas (LR CPK XXXIX skyrius), globj skyrimas (LR CPK 505-509 str.) auktesns instancijos teism atliekama emesns instancijos teism veiklos administravimo kontrol (LR teism statymo 104 str.) ir t.t. 9.3. Teism sistema ir kompetencijos paskirstymas tarp atskir jos grandi

Kaip matyti i schemos LR teism sistem sudaro bendrosios kompetencijos teismai ir specializuoti teismai. Bendrosios kompetencijos teismai nagrinja jiems priskirtinas civilines ir baudiamsias bylas, o specializuoti teismai jiems priskirtinas administracines bylas. Lietuvos Respublikoje civilines ir baudiamsias bylas pirmja instancija nagrinja apylinki ir apygard teismai, apeliacine instancija apygard ir Lietuvos apeliacinis teismas, kasacine tvarka vienintelis Lietuvos Aukiausiasis Teismas. 1994 m. birelio 15 d. statymas Dl Lietuvos Aukiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygard teism steigimo, apygard ir apylinki teism veiklos teritorij nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratros reformavimo nustat tokias apygard ir apylinki veiklos teritorijas:

Apylinki teism veiklos teritorijos su tam tikromis iimtimis atitinka savivaldybi teritorijas.

Taip pat reikia pabrti, kad Klaipdos miesto apylink apima Klaipdos ir Neringos savivaldybi teritorijas. Panevio miesto apylinks teismo veikslo teritorija apima Panevio miesto ir Panevio rajono savivaldybi teritorij. Taip pat yra ir Alytuje. Marijampols atveju apylinks teismas apima Marijampols ir Kazl Rdos savivaldybi teritorij. Trak apylink apima ne tik Trak rajono, bet ir Elektrn savivaldybs teritorij. Plungs rajono ir Rietavo savivaldybs sudaro vien Plungs rajono apylinks teismo teritorij. Prien rajono apylinks teismas apima Prien rajono bei Birtono savivaldybes. iluts rajono apylinks teismas be paio iluts rajono savivaldybs apima ir Paggi savivaldyb. 9.4. Teismingumo samprata ir rys Kaip jau buvo minta, jurisdikcin teism kompetencij reglamentuoja du institutai priskirtinumo ir teismingumo. Negalima apsiriboti vien tik nustatymu, kad ginas yra priskirtinas teism kompetencijai, dar reikia isiaikinti koks teismas t gin nagrins.Nustaius, kad ginas nagrintinas, pavyzdiui, bendrosios kompetencijos teismuose, naudojantis specialiomis taisyklmis yra irenkamas konkretus teismas, kompetentingas nagrinti konkrei byl. Teism kompetencijai priskiriam byl paskirstymas konkretiems teismams ir yra vadinamas teismingumu, o minta taisykli visuma, reguliuojanti bylos priskyrim nagrinti tam tikram teismui, yra vadinama teismingumo institutu. Teismingumas, skirtingai, nei priskirtinumas, atriboja konkretaus teismo jurisdikcin kompetencij nuo kit teism, t.y. paskirsto teism kompetencij teism sistemos viduje. Civilins bylos teismingumas konkreiam teismui yra tinkamai gyvendintos teiss kreiptis teism slyga. Pagal LR CPK, jeigu byla teismui neteisminga, teisjas turi atsisakyti priimti iekin ar skund ir grinti j pareikjui. Teismas privalo perduoti byl tam teismui, kuriam ji teisminga, o pastarasis turi beslygikai j priimti kai nustatoma, kad skundas ar iekinys buvo priimtas paeidiant teismingumo taisykles. Teismo, kuris inagrinja byl paeisdamas rinio ar iimtinio teritorinio teismingumo taisykles, sprendimas privalo bti beslygikai naikinamas apeliacine tvarka.Civilinio proceso teiss doktrinoje yra iskiriamas skiriamas trij ri teismingumas: 1. rinis (dalykinis); 2. teritorinis; 3. funkcinis.

Rinis teismingumas - tam tikros kategorijos byl priskyrimas konkreiai teism sistemos grandiai. teismingum reikia nustatinti pagal iuos kriterijus: 1.Gino dalykas (pobdis). is kriterijus taikomas daniausiai, todl rinis teismingumas dar vadinamas dalykiniu teismingumu; 2.Gino subjekt teisins padties ypatumai. 3.Gino suma ir kt. Rin teismingum nustatanios normos yra imperatyvios, todl alys savo susitarimu negali jo pakeisti. Rinio teismingumo problem sprendia LR CPK 26, 27, 28 str. Bendroji rinio teismingumo taisykl yra ta, kad visas civilines bylas pirmja instancija nagrinja apylinks teismai. LR CPK 27 ir 28 str. tik ivardytos ios taisykls iimtys.

Remiantis teritoriniu teismingumu kompetencija paskirstoma tos paios grandies, pavyzdiui, apylinks, apygardos, teismams. is teismingumas nustatomas pagal tam tikrus kriterijus, kurie nra susij su bylos rimi, pavyzdiui, atsakovo gyvenamj viet, daikto buvimo viet ir pan.

Funkcinis teismingumas padeda paskirstyti kompetencij instancij sistemoje, t.y. nustatoma, koks teismas turi teis nagrinti byl kaip pirmoji, apeliacin ir kasacin instancija. Taip pat nustatoma teismo kompetencija, nesusijusi su jurisdikcine veikla ar susijusi su ja tik i dalies, pavyzdiui, teism teis pripainti usienio arbitrao sprendimus. Civilines bylas kaip pirmoji instancija turi teis nagrinti tik apylinki ir apygard teismai. Kaip apeliacin instancija civilines bylas nagrinja apygard teismai ir Lietuvos apeliacinis teismas. Kasacine tvarka bylas turi teis nagrinti tik Lietuvos Aukiausiasis Teismas. Aukiausiasis Teismas, be kasacins funkcijos, atlieka ir vienodos teism praktikos aikinant ir taikant teis formavimo funkcij. 9.5. Teismingumo taisykli nesilaikymo procesiniai teisiniai padariniai Pagal LR CPK 137 str.2 d. 2 p. teismas atsisako priimti iekin, jeigu iekinys neteismingas tam teismui. Atlikdamas i pareig teismas priima dl to motyvuot nutart, kurioje privalo nurodyti, kur teism reikia pareikjui kreiptis, jeigu byla neteisminga tam teismui. Teismo nutartis dl iekinio primimo turi bti priimta ne vliau kaip per deimt dien nuo atitinkamo iekinio registravimo teisme dienos. Teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti iekin, nuoraas, taip pat iekinys bei jo priedai ne vliau kaip per tris dienas nuo nutarties atsisakyti priimti iekin teikiamas arba nusiuniamas pareikjui. Dl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti iekin, gali bti duodamas atskirasis skundas. Kuomet jau iklus byl nustatoma, kad byla tam teismui neteisminga ir iekinys priimtas paeidiant teismingumo taisykles, teismas privalo perduoti byl atsivelgdamas teismingum tam teismui, kuriam ji teisminga. Jei neteisminga byla to teismo jau inagrinta paeidiant rin ar iimtin teritorin teismingum, toks teismo sprendimas apeliacinio proceso metu pagal LR CPK 329 str. 2 d. 4 p. turi bti naikinamas. 9.6. Civilins bylos, teismo perimtos savo inion, perdavimo kitam teismui tvarka Byl, priimt savo inion laikantis teisingumo taisykli, teismas turi isprsti i esms, nors vliau ji tapt teisminga kitam teismui. Taiau kartu LR CPK 34 str. 2 dalyje numatytos iimtys, kada byla, priimta vieno teismo inion, gali bti perduota kitam teismui. Tai atvejai, kai: 1.Teismas pripasta, kad byla operatyviau ir ekonomikiau bus inagrinta kitame teisme, konkreiai pagal daugumos rodym buvimo viet, iskyrus iimtinio teismingumo atvejus; 2. Atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau buvo neinoma, prao perduoti byl jo gyvenamosios vietos teismui;3. Nualinto vieno ar keli teisj arba nusialinusi teisj negalima pakeisti

kitais tame teisme;4.Iklus byl tame teisme, paaikja j buvus priimt io teismo inion paeidiant teismingumo taisykles; 5. Byla sustabdoma dl to, kad atsakovui ikelta bankroto ar restruktrizavimo byla. iuo atveju sustabdyta byla perduodama bankroto ar restruktrizavimo byl nagrinjaniam teismui. Dl bylos perdavimo kitam teismui teismas priima nutart. Byla siuniama kit teism, kai siteisja teismo nutartis perduoti byl. Gaut byl teismas privalo perimti ir inagrinti. Pagal LR CPK 36 str. 1 d. ia negalimi bendrosios kompetencijos teism ginai. Jei byla auktesns pakopos teismui perduota neteistai, tas teismas, konstatavs paeidim, savo nutartimi grina byl nagrinti pagal teismingum. gyvendinant operatyvumo ir ekonomikumo principus civiliniame procese LR CPK 35 straipsnyje tvirtinta galimyb iimtinais atvejais byl perduoti nagrinti kitam tos paios pakopos teismui. Klausim dl bylos perdavimo i vieno apylinks teismo kitam apylinks teismui isprendia apygardos teismo, kurio teritorijoje yra apylinks teismai, pirmininkas arba io teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas. Klausim dl bylos perdavimo i vieno apylinks teismo kitam apylinks teismui, esaniam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba i vieno apygardos teismo kitam isprendia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba io teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas. Atsivelgdamas bylos sudtingum, apylinks teismo, nagrinjanio byl, praymu, apygardos teismo pirmininkas arba io teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas, kurio veiklos teritorijoje yra atitinkamas apylinks teismas, turi teis byl, teisming apylinks teismui, perduoti nagrinti apygardos teismui. 10. PROCESINIAI TERMINAI. TEISMO NUOBAUDOS 10.1. Procesiniai terminai, j samprata, rys Siekiant utikrinti operatyv ir ekonomik byl inagrinjim, siekiant, jog byla bt inagrinta viename posdyje, jeigu tai netrukdo tinkamai j inagrinti, bei vykdyti teismo sprendim per manomai trumpiausi termin, statymas vairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus. Tais atvejais, kai procesini termin nra nustat statymai, juos nustato teismas (LR CPK 73 str.). Operatyvus ir teisingas bylos inagrinjimas padeda gyvendinti civilinio proceso tikslus. Procesinis terminas gali bti apibriamas kaip statymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kur teismas, byloje dalyvaujantys arba kiti asmenys privalo arba turi teis atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Civilinio proceso teiss doktrinoje nurodoma, jog procesinio termino samprata yra platesn, nei jo traktavimas vien kaip laikotarpio, per kur privaloma ar galima atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Todl procesinis terminas turt vertinamas ne tik kaip laikotarpis, per kur teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys yra pareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, bet ir kaip laikotarpis, per kur asmenys turi susilaikyti nuo tam tikr procesini veiksm atlikimo arba atlikti procesinius veiksmus tik pasibaigus atitinkamam procesiniam terminui. Pavyzdiui, kasaciniame teisme primus kasacin skund, bylos nagrinjimas turt bti skiriamas pasibaigus kasacinio apskundimo terminui ir terminui, per kur alys privalo, o tretieji asmenys turi teis, pateikti atsiliepimus; pagal LR CPK 150 str. 4 dal teismui atmetus iekin, laikinosios apsaugos priemons, kuri buvo imtasi, paliekamos iki teismo sprendimo siteisjimo. Procesinius terminus btina skirti nuo procedrini, iekinio senaties, garantini ir pretenzini termin. Procesiniai terminai ris klasifikuojami pasitelkiant vairius kriterijus: pagal j nustatym, pagal paskirt.

Pagal tai, kas iuos procesinius terminus nustato, terminai yra skirstomi nustatytus statymo ir nustatytus teismo. statymo nustatyti terminai tai statyme nustatyti terminai tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti, pvz., LR CPK 307 str. 1 dalyje nustatytas 30 dien terminas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo primimo dienos apeliaciniam skundui paduoti, pagal LR CPK 335 straipsn atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties primimo dienos. Jeigu skundiama teismo nutartis LR CPK nustatyta tvarka priimta raytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali bti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties nuorao teikimo dienos ir kt. Teismo nustatyti terminai tai teismo nustatyti terminai tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti, pvz., terminai rodymams pateikti, terminas ustatui mokti ir kt. Tokius terminus teismas nustato savo nuoira, taiau tam tikrais atvejais statymas nustato minimalius ar maksimalius tam tikr procesini veiksm atlikimo terminus. Pvz., jeigu teismui pateikti procesiniai dokumentai neatitinka j turiniui ir formai keliam reikalavim arba nesumoktas yminis mokestis, teismas priima nutart ir nustato pakankam termin, taiau ne trumpesn kaip 7 dienos, trkumams paalinti (LR CPK 115 str. 2 d.). Pagal LR CPK 102 straipsnio 3 dal ustatui mokti teismas negali paskirti trumpesnio kaip trij dien termino. Tais atvejais, kai terminai nustatomi teismo nuoira, toks teismo nustatomas terminas turi bti protingas. Pagal paskirt procesiniai terminai klasifikuojami: 1) skirtus teismui tam tikriems veiksmams atlikti, pvz., civilins bylos iklimo (iekinio primimo) klausimui isprsti, pasirengimo bylai, kai kuri byl inagrinjimo terminai ir kt. Kai kurie autoriai terminus, kurie skirti teismui tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti, vadina tarnybiniais terminais. Pagal LR CPK 137 straipsnio 3 dal teismo nutartis dl iekinio primimo turi bti priimta ne vliau kaip per 10 dien nuo atitinkamo iekinio registravimo teisme dienos, o jeigu iekinyje praoma taikyti laikinsias apsaugos priemones, iekinio primimo klausimas turi bti isprstas nedelsiant, bet ne vliau kaip per 3 dienas.2) dalyvaujantiems byloje asmenims tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti, pvz., atsiliepimui pateikti (LR CPK 142 str. 1 d. ), iekinio dalyko arba pagrindo pakeitimui (LR CPK 141 str. 1 d.) ir pan.3) kitiems asmenims tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti, pvz., teismo nustatytas terminas raytiniam rodymui pateikti (LR CPK 199 str.). 10.2. Procesini termin skaiiavimo taisykls Terminai procesiniams veiksmams atlikti gali bti apibriami:1. tikslia kalendorine data (pvz., iki gegus 6 d. ir pan.) arba2. nurodomas vykis (pvz., apeliacin skund padavs asmuo turi teis jo atsisakyti iki baigiamj kalb (LR CPK 308 str. 1 d.), atsakovas turi teis iki nutarties skirti byl nagrinti teisme primimo pareikti iekovui prieiekin (LR CPK 143 str. 1 d.), kuris btinai turi vykti, arba 3. laiko tarpu (veiksmas gali bti atliekamas per vis laiko tarp, pvz., apeliacinio skundo primimo klausim pirmos instancijos teismas turi isprsti ne vliau kaip per 3 dienas nuo jo pateikimo momento, atsakovas atsiliepim iekin turi pateikti ne vliau kaip per 14 dien nuo teismo praneimo teikimo dienos). Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi (gali) bti atliekamas iki paskutins termino dienos dvideimt ketvirtos valandos nulis minui. Taiau, jeigu veiksmas turi bti atliktas teisme, tai terminas pasibaigia nustatytu teismo darbo dienos pabaigos metu. Jeigu procesiniai dokumentai ar pinigai teikti patui ar telegrafui iki paskutins termino dienos dvideimt ketvirtos valandos nulis minui, terminas nelaikomas praleistu.

Metais, mnesiais, savaitmis ar dienomis skaiiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dien nuo nulis valand nulis minui po tos kalendorins datos arba to vykio, kuriais apibrta termino pradia, jeigu statym nenumatyta ko kita. kalendorinmis dienomis skaiiuojamus procesinius terminus eina ir oficiali veni, poilsio ir darbo dienos. Kai paskutin termino diena tenka poilsio arba oficialios vents dienai, termino pabaigos diena pripastama po jos einanti darbo diena. Tokiu atveju terminas prasitsia iki tos darbo dienos 24 valandos 0 minui. Metais skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam paskutini termino met mnes ir dien dvideimt ketvirt valand nulis minui. Mnesiais skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam termino paskutinio mnesio dien dvideimt ketvirt valand nulis minui. Jeigu metais ar mnesiais skaiiuojamo termino pabaiga tenka tokiam mnesiui, kuris atitinkamos dienos neturi, tai terminas pasibaigia paskutin to mnesio dien. Savaitmis skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam paskutins termino savaits dien dvideimt ketvirt valand nulis minui. 10.3. Procesinio termino sustabdymas, pratsimas ir atnaujinimas Vis nepasibaigusi procesini termin eiga sustabdoma, kai sustabdomas bylos nagrinjimas. Termin sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybs, sudariusios pagrind bylai sustabdyti. Nuo bylos atnaujinimo dienos procesiniai terminai eina toliau. Teismo paskirti ir nepasibaig procesiniai terminai teismo gali bti pratsiami. Teismas gali pratsti termin procesinio dokumento trkumams paalinti, atsiliepimui pateikti ir kt. procesiniam veiksmams atlikti. Pavyzdiui, alis, matydama, jog nesps teismo nustatytu terminu itaisyti procesinio dokumento trkum ir pateikti trkstamus raytinius rodymus, gali prayti teismo tok termin pratsti. Toks asmens praymas turi bti motyvuotas, t.y. nurodytos prieastys, dl kuri, asmens nuomone, procesinis terminas turi bti pratstas. Teismas, svarstydamas termino pratsimo klausim, gali pareikalauti ustato iki vieno tkstanio lit, kur turi sumokti asmuo, praantis pratsti procesin termin. Nesumokjus pareikalauto ustato, termino pratsimo klausimas toliau nesvarstomas. Ustatas pereina valstybei, kai asmuo, praantis pratsti termin, neatlieka veiksm, kuriems atlikti procesinis terminas buvo pratstas. Asmenims, praleidusiems statym nustatyt ar teismo paskirt termin dl prieasi, kurias teismas pripasta svarbiomis, praleistas terminas gali bti atnaujinamas. statymo nustatyti terminai gali bti tik atnaujinami, o teismo nustatyti terminai ir atnaujinami, ir pratsiami. Be to, tam tikrais atvejais statyme yra nustatyti naikinamieji terminai, kuriems sujus nebegalima praleisto termino atnaujinti, pvz., 6 mnesi naikinamasis terminas apeliaciniam skundui paduoti, kasaciniam skundui paduoti 1 met naikinamasis terminas ir kt. Sujus iems naikinamiesiems terminams, pareikimai dl praleisto termino atnaujinimo negali bti tenkinami. Pareikimas dl termino atnaujinimo turi bti motyvuotas. Prie pareikimo turi bti pridedami rodymai, pagrindiantys praleisto termino atnaujinimo btinum. Teism praktikoje svarbiomis termino praleidimo prieastimis pripastama liga, teismo pareigos isisti sprendimo (nutarties) nuora byloje asmeniui nevykdymas ir kt. Pareikimas dl praleisto termino atnaujinimo nagrinjamas raytinio proceso tvarka. Teismo nutartis, kuria isprendiamas procesinio termino atnaujinimo klausimas, turi bti motyvuota. Dl teismo nutarties, kuria atmetamas pareikimas dl praleisto procesinio termino atnaujinimo, gali bti duodamas atskirasis skundas. Paduodant

pareikim dl termino atnaujinimo, kartu turi bti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas apeliacinis skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. 10.4 Procesini termin paeidimo teisins pasekms Teis atlikti procesinius veiksmus inyksta pasibaigus statym nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Tokiu atveju juos praleidusiam asmeniui atsiranda neigiamos procesins pasekms, pvz., grinami jo pateikti procesiniai dokumentai, nepriimami pateikti rodymai ir pan. Termino, nustatyto tam tikrai procesinei pareigai atlikti, praleidimas neatleidia nuo pareigos atlikimo, pvz., asmuo pareigotas pateikti tam tikr rodym, vis tiek privals j pateikti, jam u tokios pareigos nevykdym taip pat gali bti skiriama bauda. Asmens, nepateikusio paruoiamj procesini dokument, atvilgiu gali bti priimtas sprendimas u aki. 10.5. Teismo baudos, aretas, teismo nuobaud skyrimo pagrindai ir tvarka 1) spjimas skiriamas asmenims, paeidiantiems teismo posdio tvark. Teismo posdio pirmininkas tok asmen teismo vardu spja. i nuobauda taikoma tik odinio bylos nagrinjimo atveju. Nutartis skirti spjim neskundiama. Asmeniui, paeidianiam teismo posdio tvark, prie tai nepaskyrus spjimo, negali bti skiriama bauda, paalinimas i teismo posdi sals arba aretas.2) paalinimas i teismo posdi sals - skiriamas asmeniui, kuris bylos nagrinjimo metu paeidia teismo posdio tvark, jeigu prie tai jam buvo paskirtas spjimas. Posdio pirmininko nurodym neklausantis byloje dalyvaujantis asmuo gali bti paalintas i teismo posdio sals tik tam tikr procesini veiksm atlikimo metu, kiti asmenys (ekspertai, vertjai) gali bti paalinti i teismo posdi sals, o j vietoj pakviesti kiti asmenys. Teismo paalintam asmeniui grus jis supaindinamas su jam nesant atliktais procesiniais veiksmais.3) bauda procesin teisin sankcija, ireikta proceso statyme nustatyta suma. Tai pagrindin teismo skiriama nuobauda u procesini pareig neatlikim, bauda gali bti paskirta, pvz., advokatui u neatvykim teismo posd be svarbi prieasi, kai neatvykus teismas atideda bylos nagrinjim, byloje dalyvaujantiems asmenims u priesaikos sulauym. Daugeliu LR CPK nurodyt atvej maksimali bauda 1000 lit, vykdymo procese iki 2000 Lt. U piktnaudiavim procesinmis teismis gali bti skiriama iki 20000 Lt bauda. Bauda skiriama raytine teismo nutartimi.4) aretas skiriamas byloje dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams ir asmenims, esantiems teismo posdi salje, u piktybik teismo posdio pirmininko nurodym nevykdym arba teismo posdi tvarkos paeidimus. Areto trukm iki 15 par, vykdymo procese iki 30 par. Areto negalima skirti vaikams, asmenims, vieniems auginantiems vaik iki 12 met amiaus, nioms moterims, vyresniems kaip 65 m. amiaus asmenims ir invalidams. is teismo nuobaud sraas yra baigtinis. Paymtina, jog teismo posdio tvark paeidus advokatui, teismas ne tik skiria nuobaud, bet ir gali informuoti Lietuvos Respublikos advokatr. Pagal Lietuvos advokat etikos kodekso 10.1- 10.2. punktus advokatas, ginantis kliento interesus ar atstovaujantis jiems teisme privalo laikytis teisme taikom elgesio taisykli. Dalyvaudamas teisminiame nagrinjime, advokatas turi elgtis taip, kad jo kalba, praymai, pareikimai ir klausimai neemint teismo arba prokuratros, ikiteisminio tyrimo institucijos ir pareign autoriteto, nediskredituot koleg ir neeist proceso ali, j advokat ir galiotini, taip pat liudytoj ir ekspert orumo. 10.6. Teismo nuobaud apskundimas Nutartis skirti spjim ir nutartis paalinti asmen i teismo posdi sals yra neskundiamos ir siteisja nuo j primimo momento bei vykdomos nedelsiant.Nutartis, kuria paskirta bauda negali bti skundiama apeliacine tvarka atskiruoju skundu. Asmuo, kuriam paskirta bauda, turi

teis per 14 dien nuo nutarties primimo prayti teismo, paskyrusio baud, j panaikinti ar sumainti. Teismo nutartis, kuria toks praymas atmetamas, gali bti skundiama atskiruoju skundu. Asmuo, kuriam skirtas aretas, gali bti sulaikytas policijos teismo posdi salje. Asmuo, kuriam skirtas aretas gali teismo prayti panaikinti aret ar sumainti jo trukm, pakeisti j bauda. Teismo nutartis, kuria praymas atmetamas, gali bti skundiama atskiruoju skundu. 11. BYLINJIMOSI ILAIDOS, USTATAS 11.1. Bylinjimosi ilaid civiliniame procese samprata, reikm ir rys Bylinjimosi ilaidos suprantamos kaip pinigai, kuriuos alys ir tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus, pareikjai ypatingosios teisenos bylose, kreditoriai, skolininkai bylose dl teismo sakym idavimo turi sumokti u teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, ir i asmen turtos pinigins ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu. Bylinjimosi ilaidos turi bti tokio dydio, kad visiems asmenims bt prieinama teismin gynyba, kad bylinjimosi ilaidos nebt klitis ginti savo paeistas subjektins teises ar interesus teismine tvarka. Bylinjimosi ilaid instituto poymiai: 1) pinigin iraika, t.y. bylinjimosi ilaidos turi tiesiogin pinigin iraik; 2) ias ilaidas sumoka asmenys, turintys materialin teisin suinteresuotum bylos baigtimi - alys ir tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus, pareikjai ypatingosios teisenos bylose, kreditoriai bylose dl teismo sakym idavimo; 3) jomis padengiamos atliekam procesini veiksm ilaidos; 4) jos susijusios su konkreia nagrinjama byla; 5) valstybs ilaidos tais atvejais, kai valstyb prisiima pareig ias ilaidas apmokti (pvz., u asmenis, kurie atleidiami nuo yminio mokesio mokjimo). Bylinjimosi ilaid instituto paskirtis (reikm) pasireiki bylinjimosi ilaid institutui priskiriamomis funkcijomis: 1) kompensacin: padengti dal valstybs skiriam teismams ilaikyti ilaid; 2) prevencinis pobdis- ukertamas kelias nepagrstiems reikalavimams reikti; 3) skatinimas iekoti kit neteismini priemoni, kuri pagalba bt galima isprsti kilus gin (taikinamasis pobdis), 4) kompensacinis pobdis alims padengiamos visos ar dalis bylinjimosi ilaid. Kai kurie autoriai iskiria ir reguliacin bylinjimosi ilaid funkcij. Pareiga mokti gana nemaas bylinjimosi ilaidas skatina ne tik iekoti neteismini gino sprendimo bd, bet ir paiame civiliniame procese pasirinkit tok gino sprendimo bd, kuris taupo ne tik besibylinjanij las, bet ir laik, pvz., pasirenkamas dokumentinis procesas arba praoma iduoti teismo sakym. Visos bylinjimosi ilaidos skiriamos dvi ris: ymin mokest ir ilaidas, susijusias su bylos nagrinjimu. Tai ne vienintel bylinjimosi ilaid klasifikacija. Pagal atsiradimo prieastis bylinjimosi ilaidos skirstomos:

Priklausanias nuo ali valios, t.y. pasirinktas laisva valia, pvz., advokato konsultacijos.

Nepriklausanios nuo ali valios, t. y. kylanias tiesiogiai dl civilinio proceso teisinio reglamentavimo, pvz., statymas pareigoja sumokti ymin mokest u iekinio pareikim.

Pagal nustatymo bd bylinjimosi ilaidos yra:

tvirtintos civilinio proceso statymu. Tokios ilaidoms galima priskirti tiek LR CPK nustatytas bylinjimosi ilaidas, tiek postatyminiais aktais nustatytas ilaidas, susijusias su bylos nagrinjimu (kuratoriaus, teismo sprendim vykdymo ir kt.). Priskiriamos bylinjimosi ilaidoms teismo nuoira. Tai tokios ilaidos, kuri btinum ir pagrstum kiekvienoje konkreioje byloje vertina teismas. Pvz., joms priskirtinos LR CK 6.249 str. 4 d. dalyje numatytos protingos ilaidos, susijusios su civilins atsakomybs ir alos vertinimu, pavyzdiui, ekspertizs atlikimas ne teismine tvarka, smatos nuostoliams apskaiiuoti sudarymas ir pan.

11.2. yminis mokestis: samprata, rys ir dydis yminis mokestis tai proceso statymo nustatyta suma, kuri alys ir tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus, pareikjai ypatingosios teisenos bylose, kreditoriai bylose dl teismo sakym idavimo privalo sumokti u tam tikrus teismo atliekamus procesinius veiksmus. yminis mokestis mokamas u: 1) iekinio, prieinio iekinio, treiojo asmens, pareikianio savarankikus reikalavimus, pareikimo ypatingosios teisenos bylose arba pareikimo iduoti teismo sakym padavim;2) u praymo perirti sprendim u aki padavim;3) apeliacinio ar kasacinio skundo padavim;4) praym atnaujinti proces padavim;5) praym dl laikinj apsaugos priemoni taikymo iki bylos iklimo. yminis mokestis pagal nustatymo bd gali bti proporcinis ir paprastas . Proporcinis yminis mokestis mokamas esant turtiniams ginams ir jo dydis nustatomas procentine iekinio ar kitokio reikalavimo suma. Visais atvejais bendras yminio mokesio dydis, esant turtiniams reikalavimams, negali bti didesnis kaip 30000 lit ir maesnis kaip 50 Lt (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Paprastas yminis mokestis ireikiamas tikslia suma ir ji nepriklauso nuo gino dalyko verts. Jis nustatomas bylose, kuriose reikiami neturtiniai reikalavimai, iekiniai, kurie negali bti kainoti bei paduodant pareikimus ypatingosios teisenos tvarka. Nepriklausomai nuo teisenos mokamas 100 Lt paprastas yminis mokestis. Jis turi bti indeksuojamas atsivelgiant ketvirio vartojimo kain indeks, jeigu jis didesnis kaip 110. Siekiant nustatyti yminio mokesio dyd svarbu nustatyti kokio pobdio turtinis ar neturtinis reikalavimas reikiamas byloje. Iekiniai dl teisi pripainimo, jeigu nepraoma ireikalauti turto ar priteisti pinig, pripaintini neturtiniais iekiniais ir u juos turi bti sumokta 100 Lt yminio mokesio . Kiekvienas iekinys (pradinis ar prieiekinis), pareikimas dl ikisutartini santyki, treiojo asmens, pareikusio savarankik reikalavim dl gino dalyko, pareikimas jau pradtoje byloje, pareikimas ypatingosios teisenos bylose apmokamas tokio dydio yminiu mokesiu (LR CPK 80 straipsnis) : 1) turtiniuose ginuose - nuo iekinio sumos: iki vieno imto tkstani

lit - 3 procentai, bet ne maiau kaip penkiasdeimt lit; nuo didesns kaip vienas imtas tkstani lit sumos iki trij imt tkstani lit - trys tkstaniai lit plius 2 procentai nuo iekinio sumos, virijanios vien imt tkstani lit; nuo didesns kaip trys imtai tkstani lit sumos - septyni tkstaniai lit plius 1 procentas nuo iekinio sumos, virijanios tris imtus tkstani lit. Bendras yminio mokesio dydis turtiniuose ginuose negali viryti trisdeimt tkstani lit. Ginas yra turtinis, jeigu materialinis teisinis reikalavimas yra susijs su turto ar pinig iiekojimu bei kitais atvejais. Ginas pripastamas turtiniu ir tais atvejais, kai asmuo neprao priteisti pinig sumos, taiau reikalaujama, pvz., pakeisti sutarties slyg, nuo kurios priklauso mokjimo dydis. Toks reikalavimas yra turtinis, o jo suma yra skirtumas tarp reikalavimo dydio, kuris bt iki sutarties slygos pakeitimo ir po jo. 2) kituose ginuose vieno imto lit; 3) bylose dl teismo sakym - ketvirtadalis sumos, moktinos u iekin, bet ne maiau kaip deimt lit; 4) dokumentinio proceso tvarka nagrinjamose bylose - pus sumos, moktinos u iekin, bet ne maiau kaip dvideimt lit; 5) ypatingosios teisenos bylose - vieno imto lit, iskyrus LR CPK numatytus atvejus. 2. U atskiruosius skundus yminis mokestis nemokamas. 3. U praym sprendim perirti u aki mokamas penkiasdeimties lit dydio yminis mokestis. 4. U apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydio yminis mokestis, koks moktinas paduodant iekin (pareikim ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginuose u apeliacinius ir kasacinius skundus yminio mokesio dydiai skaiiuojami nuo ginijamos sumos. 5. U praymus dl proceso atnaujinimo mokamas vieno imto lit yminis mokestis. yminis mokestis paprastai sumokamas prie atliekant tam tikrus veiksmus, pvz., pareikiant iekin, prie kurio privalo bti pridti rodymai apie yminio mokesio sumokjim. yminis mokestis sumokamas grynaisiais pinigais arba mokjimo pavedimu banke apskrities valstybins mokesi inspekcijos miesto (rajono) skyriaus sskait pagal byl nagrinjanio teismo buvimo viet. yminio mokesio sumokjim patvirtina banko kvitai, mokjimo pavedimai ar banko paymos dl Internetu atlikto mokjimo. Pareikus iekin ir nesumokjus yminio mokesio, teismas nustato termin iekinio trkumams paalinti, nustatytu terminu to nepadarius- iekinys grinamas iekovui. 11.3. Iekinio suma ir jos nustatymo tvarka Iekinio sum nurodo iekovas. Tuo atveju, jeigu iekovo nurodyta suma aikiai neatitinka tikrosios ireikalaujamo turto verts, iekinio sum raytinio proceso tvarka nustato teismas. Jeigu tuo metu i sum nustatyti sunku, yminio mokesio dyd preliminariai nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas yminis mokestis pagal iekinio sum, kuri nustato teismas. Daniausiai iekinio suma atitinka praom priteisti sum arba praomo priteisti turto vert. Iekinio suma nustatoma tokiu bdu (LR CPK 85 straipsnis): 1) bylose dl pinig iiekojimo - pagal iekom sum; 2) bylose dl turto ireikalavimo - pagal ireikalaujamo turto rinkos vert; 3) bylose dl ilaikymo priteisimo periodinmis imokomis iiekojimo - pagal bendr imok u vienerius metus sum; 4) bylose dl terminuot imok ar davini - pagal bendr vis imok ar davini sum, bet ne daugiau kaip u trejus metus; 5) bylose dl neterminuot arba iki gyvos galvos imok ar davini - pagal bendr imok ar davini u trejus metus sum; 6) bylose dl imok ar davini sumainimo arba padidinimo pagal sum, kuria sumainamos arba padidinamos imokos ar daviniai, bet ne daugiau kaip u vienerius metus; 7) bylose dl imok ar davini nutraukimo - pagal bendr likusi imok ar davini sum, bet ne daugiau kaip u vienerius metus; 8) bylose dl neturtins alos atlyginimo pagal reikalaujam priteisti sum; 9) bylose dl daiktini teisi turt - pagal turto rinkos vert; 10) jeigu iekin sudaro keli savarankiki reikalavimai pagal bendr vis reikalavim sum. 11.4. Atleidimas nuo yminio mokesio, yminio mokesio sumokjimo atidjimas

Bylose, kuriose ginamos svarbiausios asmens teiss, alys atleidiamos nuo yminio mokesio mokjimo. Pvz., darbuotojai bylose dl reikalavim, kylani i darbo teisini santyki; iekovai bylose dl ilaikymo priteisimo, asmenys, pareikiantys iekin vieajam interesui ginti toje bylose dalyje, kurioje siekiamas apginti viej interes ir kt. Toki asmen sraas yra pateiktas LR CPK 83 straipsnio 1 dalyje. is sraas nra baigtinis pagal 14 punkt nuo yminio mokesio atleidiami asmenys - kitais LR CPK ar kituose statymuose numatytais atvejais. Teismui taip pat palikta teis atsivelgiant asmens turtin padt, i dalies atleisti nuo yminio mokesio. Paymtina, jog teismas neturi teiss atleisti nuo viso yminio mokesio mokjimo. Konkreti dalis, nuo kurios tas asmuo gali bti atleistas, statyme nenurodoma. Tai sprendia teismas. Asmuo, kuris nori bti i dalies atleistas nuo yminio mokesio mokjimo, privalo pateikti teismui motyvuot praym, prie kurio privalo pridti rodymus, patvirtinanius tokio praymo pagrstum. Be to, asmens praymu teismas gali atidti yminio mokesio mokjim iki teismo sprendimo primimo. Teism praktikoje teismai kai kuriais atvejais netenkina asmens praymo atleisti nuo dalies yminio mokesio mokjimo, bet atideda yminio mokesio sumokjim 11.5. yminio mokesio grinimas yminis mokestis arba jo dalis grinami suinteresuoto asmens pareikimu LR CPK 87 str. nurodytais atvejais, pvz., sumokta daugiau yminio mokesio, negu numato statymai, jeigu iekovas atsisako iekinio ar alys sudaro taikos sutart, panaikinus teismo sprendim apeliacine ar kasacine tvarka dl absoliui jo negaliojimo pagrind ir kt. is sraas nra baigtinis, yminis mokestis gali bti grinamas ir kitais LR CPK ar kit statym numatytais atvejais. ymin mokest grina Valstybin mokesi inspekcija remdamasi teismo nutartimi. Pareikimas dl yminio mokesio grinimo gali bti paduotas teismui ne vliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kuri yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu praoma grinti ymin mokest, pvz., nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis siteisjimo dienos. Jeigu grinamas permoktas yminis mokestis, is terminas skaiiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo siteisjimo dienos. 11.6. Ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu Ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu, yra faktins pinigins ilaidos, turtos nagrinjant byl ir vykdant teismo sprendim. Jas sudaro (LR CPK 88 straipsnis): 1) sumos, imoktos liudytojams, ekspertams, ekspertinms staigoms ir vertjams, bei ilaidos, susijusius su vietos apira ekspertams mokama u ekspertizs atlikim, vertjams u vertim, liudytojams u j atitraukim nuo darbo ar prastos veiklos; 2) atsakovo paiekos ilaidos; 3) ilaidos, susijusios su procesini dokument teikimu; 4) ilaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo u kuratoriaus darb ilaidos; 6) ilaidos advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti; 7) ilaidos, susijusios su valstybins teisins pagalbos skyrimu; 8) kitos btinos ir pagrstos ilaidos. i ilaid dydius, iskyrus ilaidas advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti ir kitas btinas ir pagrstas ilaidas, nustato Teisingumo ministro 2002-12-06 sakymu Nr. 344 patvirtinti Ilaid, susijusi su civilins bylos nagrinjimu dydiai ir j imokjimo tvarka. Kai kuriose valstybse atlyginamos ne tik liudytoj, ekspert ir kt. asmen ikvietimo teism ilaidos, bet, pvz., pagal Vokietijos 91 ilaid atlyginimas apima ir kompensacijos imokjim prieingai aliai u sugait kelionei ar privalomam dalyvavimui teismo posdyje laik. ios ilaidos nustatomos pagal tas paiais taisykles, kaip nustatomos liudytojams imoktinos sumos. Ar kitos btinos ir pagrstos ilaidos (LR CPK 88 str. 8 p.) i ties yra susijusios su bylos nagrinjimu,

nustato teismas sprsdamas bylinjimosi ilaid paskirstymo klausim. Jomis gali bti dokument vertimai dar iki bylos iklimo, kelions teism ir pan. 11.7. Ilaidos advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti ias ilaidas sudaro: 1) ilaidos advokato ar advokato padjjo, dalyvavusio nagrinjant byl, pagalbai apmokti; 2) ilaidos u i asmen pagalb rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. i ilaid dydis nustatomas advokato ir kliento susitarimu, atsivelgiant bylos sudtingum, advokato kvalifikacij ir patirt, kliento finansin padt ir kitas reikmingas aplinkybes. Paymtina, jog pagal LR Advokatros statymo 50 straipsnio 2 dal civilinse bylose, taip pat kai pareikiamas iekinys baudiamojoje byloje, leidiama dl advokato umokesio susitarti taip, kad io umokesio dydis priklausyt nuo bylos baigties (skms mokestis), jeigu tai neprietarauja advokat veiklos principams. Taiau ir tokiu atveju u advokato teisin pagalb ilaidos bus priteisiamos ne didesns, nei yra nustatyta Praymas dl ilaid advokato pagalbai apmokti priteisimo ir jas patvirtinantys rodymai turi bti pateikti iki bylos inagrinjimo i esms pabaigos. is reikalavimas negali bti reikiamas kitoje civilinje byloje, o turi bti inagrintas toje paioje byloje, kurioje priimtas sprendimas dl gino esms. alies ilaidos, susijusios su advokato ar advokato padjjo pagalba, atsivelgiant konkreios bylos sudtingum ir advokato ar advokato padjjo darbo ir laiko snaudas, yra priteisiamos ne didesns, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokat tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dl umokesio dydio Teisingumo ministro 2004-04-02 sakymas Nr. 1R-85 Dl Rekomendacij dl civilinse bylose priteistino umokesio u advokato ar advokato padjjo teikiam teisin pagalb (paslaugas) maksimalaus dydio. Pagal mint rekomendacij 2 punkt nustatant priteistino umokesio u teikiamas teisines paslaugas dyd, rekomenduojama atsivelgti rekomendacij (8 punktas) nurodytus maksimalius dydius ir iuos kriterijus: 1. bylos sudtingum; 2. teisini paslaug kompleksikum, speciali ini reikalingum; 3. ankstesn (pakartotin) dalyvavim toje byloje; 4. btinyb ivykti kit vietov, negu registruota advokato darbo vieta; 5. turto ar pinig sum dyd (priteistin ar ginijam); 6. teisini paslaug teikimo pastovum ir pobd; 7. sprendiam teisini klausim naujum; 8. kitas svarbias aplinkybes. Vienoje i byl, atsivelgiant tai, kad i byla nebuvo sudtinga teiss taikymo aspektu, nebuvo dideli laiko snaud, nes abiej instancij teismuose byla inagrinta per vien posd (apeliacins instancijos teisme raytinio proceso tvarka, atsakovei tik pateikus atsiliepim apeliacin skund), Lietuvos Aukiausiasis Teismas pripaino, kad nebuvo pagrindo priteisti atsakovei i esms maksimalias ilaidas, patirtas dl advokato atstovavimo (teisingumo ministro 2004 balandio 2 d. sakymo Nr. 1R-85 1, 2, 7, 8.11, 8.18 punktai). Dl to atsakovei priteista suma buvo sumainta nuo 1900 Lt (pirmosios instancijos teisme priteista 900 Lt ir 1000 Lt apeliacins instancijos teisme) iki 600 Lt. Atitinkamai u atsiliepimo kasacin skund suraym atsakovei priteista 600 Lt suma (minto sakymo 8.14 punktas). Advokato dl atvykimo teikti teisines paslaugas kit vietov, negu registruota advokato darbo vieta, turtos ilaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelions ilaidos atlyginamos papildomai pagal teiss aktus, reglamentuojanius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokios ilaidos i alies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dl teismingumo ypatum, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovje nra ir kitais atvejais, kai advokato i kitos vietovs dalyvavimas byloje btinas. Neatsivelgiant

 tai, kiek advokat atstovauja (teikia paslaugas) aliai, priteistino umokesio dydis negali viryti maksimalaus umokesio vienam advokatui dydio, iskyrus tuos atvejus, kai keli advokat dalyvavimas btinas. U advokato padjjo teikiamas teisines paslaugas skaiiuojama 80 procent maksimalaus umokesio, moktino advokatui. Teismo ar kliento praymu advokatas privalo pateikti detalizuot umokesio apskaiiavimo paym. Ta paia tvarka priteisiamos ir ilaidos u advokato pagalb apeliacins ar kasacins instancijos teisme. 11.8. Bylinjimosi ilaid paskirstymas tarp ali ir j atlyginimas valstybei Pagrindinis bylinjimosi ilaid paskirstymo principas jas dengia pralaimjusioji alis, nors i ir bt atleista nuo bylinjimosi ilaid mokjimo valstybs biudet. Teismo ilaidos priteisiamos ne tik byl laimjusiai aliai arba treiajam asmeniui, pareikusiam savarankikus reikalavimus, bet ir treiajam asmeniui, nepareikusiam savarankik reikalavim, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos alies, kurios interesus gyn treiasis asmuo. Laimjusi alis faktikai atgauna visas turtas ilaidas ar kompensuoja patirtus nuostolius, susijusius su bylinjimusi teisme, iskyrus atvejus, kai nevisikai atlyginamos advokato ilaidos. Iekin patenkinus visos iekovo ilaidos priteisiamos i atsakovo, iekin atmetus i iekovo. Jeigu iekinys patenkintas i dalies, ilaidos priteisiamos iekovui proporcingai teismo patenkint reikalavim daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmest iekinio reikalavim daliai. Tos paios taisykls taikomos taip pat ir tam yminiam mokesiui, kur alys moka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat praymus dl proceso atnaujinimo. Jeigu apeliacins instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos i naujo nagrinti, pakeiia teismo sprendim arba priima nauj sprendim, jis atitinkamai pakeiia bylinjimosi ilaid paskirstym. Jeigu apeliacins instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinjimosi ilaid nepaskirsto, klausim ispendia pirmosios instancijos teismas. Iekovui atsisakius iekinio, atsakovas jo turt ilaid neatlygina. Taiau jeigu iekovas atsisako pareikto iekinio dl to, kad, pareikus iekin, atsakovas iekovo reikalavimus patenkino, tai iekovo praymu teismas priteisia jam i atsakovo iekovo turtas bylinjimosi ilaidas. Jeigu alys, sudarydamos taikos sutart, nenumat bylinjimosi ilaid paskirstymo tvarkos, klausim isprendia teismas. 11.9. Ypatumai bylose dl teismo sakymo idavimo Iekovui, kuris turjo teis patenkinti reikalavimus teismo sakymo tvarka, taiau pareikia iekin pagal bendrosios gino teisenos taisykles, yminis mokestis ir bylinjimosi ilaidos priteisiamos tik nuo tos iekinio sumos, kuri ginija atsakovas, iskyrus atvejus, kai i atsakovo elgesio iekovas galjo pagrstai manyti, kad atsakovas ginys reikalavim. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinjamose bylose bylinjimosi ilaidos neatlyginamos, iskyrus atvejus, kai byloje dalyvaujani asmen suinteresuotumas bylos baigtimi skiriasi arba j interesai yra prieingi. Tokiu atveju teismas gali padalyti bylinjimosi ilaidas proporcingai arba priteisti i asmens, kurio pareikimas atmestas. Bylinjimosi ilaidos, nuo kuri mokjimo iekovas buvo atleistas, iiekomos i atsakovo valstybs biudet proporcingai patenkintai iekinio reikalavim daliai. Jeigu iekinys atmestas, bylinjimosi ilaidos iiekomos valstybs biudet i iekovo, kuris nuo bylinjimosi ilaid mokjimo neatleistas. Jeigu iekinys patenkintas i dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinjimosi ilaid mokjimo, tai bylinjimosi ilaidos iiekomos valstybs biudet i iekovo, neatleisto nuo bylinjimosi ilaid mokjimo, proporcingai atmestai jo iekinio reikalavim daliai. Jeigu abi alys nuo bylinjimosi ilaid mokjimo atleistos, bylinjimosi ilaidos apmokamos i valstybs biudeto l

11.10. Ustato samprata ir paskirtis Teismas, siekdamas utikrinti procesini veiksm atlikim arba galim nuostoli padengim, motyvuota nutartimi dalyvaujant byloje asmen ar kit asmen, praant atlikti tam tikr procesin veiksm, gali pareigoti teismui mokti nustatyto dydio pinigin ustat. Ustato paskirtis- utikrinti procesini veiksm atlikim, pvz., dl termino pratsimo klausimo iki 1000 Lt ustatas, utikrinant rodymus taip pat gali bti pareikalauta ustato. Neatlikus procesini veiksm, kuriems utikrinti yra paskiriamas ustatas, ustatas atitenka valstybei. Jeigu ustatas nemokamas, teismas gali atsisakyti atlikti procesinius veiksmus, kuri utikrinim turjo garantuoti ustatas. Ustato paskyrimo klausim teismas sprendia dalyvaujanio byloje asmens ar kito asmens praymu arba savo iniciatyva. Ustato dyd nustato teismas, atsivelgdamas asmens, kuris pareigojamas ustat mokti, turtin padt. Ustatui mokti skiriamas ne trumpesnis kaip trij dien terminas. Ustato dydis turi atitikti atliekamo procesinio veiksmo pobd ir negali viryti vieno imto tkstani lit. Nutartis paskirti ustat gali bti skundiama atskiruoju skundu. 12. PROCESINIAI DOKUMENTAI IR J TEIKIMAS 12.1. Procesini dokument samprata ir rys Procesinius dokumentus galima apibrti kaip materialius ini altinius, kuriuose ufiksuota vairi teisikai reikminga ir su civiliniu procesu konkreioje byloje susijusi informacija. Procesinius dokumentus pagal juos sukrus subjekt galima suskirstyti dvi ris: 1) dalyvaujani asmen procesiniai dokumentai: a) ali procesiniai dokumentai;b) kit byloje dalyvaujani asmen procesiniai dokumentai; 2) teismo procesiniai dokumentai. Dalyvaujani asmen procesiniai dokumentai (LR CPK 110 str.):

iekiniai, prieiekiniai, atsiliepimai iekinius ir prieiekinius, dublikai (iekovo atsiliepimas atsakovo atsiliepim), triplikai (atsakovo atsiliepimas dublik), atskirieji skundai, apeliaciniai ir kasaciniai skundai, atsiliepimai atskiruosius, apeliacinius ir kasacinius skundus, kiti dokumentai, kuriuose raytinio proceso metu pareikti dalyvaujani asmen praymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaikinimai.

Teismo procesini dokument sraas pateiktas LR CPK 116 straipsnyje. Vadovaujantis iuo straipsniu, teismo procesiniai dokumentais laikomi tokie proceso metu teismo priimti dokumentai:

sprendimai, sakymai, nutartys, nutarimai,

rezoliucijos, teismo posdio protokolai, aukimai, praneimai.

Pagal atliekamas funkcijas dalyvaujani byloje asmen procesiniai dokumentai dar skirstomi : 1) paruoiamuosius procesinius dokumentus (skirtus pasirengti teisminiam bylos nagrinjimui, pavyzdiui, atsakovo atsiliepimas iekin, dublikas, triplikas);2) procesinius dokumentus, skatinanius teism atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (pavyzdiui apeliacinio skundo padavimas skatina teism nagrinti paduot skund);3) informacinius procesinius dokumentus, kuriais pateikiami tam tikri praneimai teismui ir byloje dalyvaujantiems asmenims (pavyzdiui, praneimas apie adreso pasikeitim). Atsivelgiant pasiekimus skaitmenini technologij srityje, statyme numatyta galimyb pateikti procesin dokument elektronine forma. Perduodant dokument elektroniniu bdu turi bti utikrinta teksto bei skaitmeninio parao apsauga ir galimyb identifikuoti para (LR CPK 117 str. 1 d.). Su teisinje praktikoje naudojam procesini dokument pavyzdiais galima susipainti studentams skirtoje metodinje mokymo priemonje Civilinio proceso inscenizacija. 12.2. Procesini dokument forma ir turinys statymas numato btinus kiekvieno procesinio dokumento bendrojo pobdio turinio reikalavimus. Tokiu bdu utikrinamas informacijos isamumas, prieinamumas ir suprantamumas ne tik dokument pateikusiam byloje dalyvaujaniam asmeniui, bet ir adresatui. Bendrojo pobdio turinio reikalavimai, keliami kiekvienam byloje dalyvaujanio asmens procesiniam dokumentui, nustatyti LR CPK 111 straipsnyje. Visi procesiniai dokumentai teismui pateikiami ratu. Pagal LR CPK 111 straipsnio 2 dal kiekviename procesiniame dokumente turi bti: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas;2) dalyvaujani byloje asmen procesin padtis, vardas, pavard, asmens kodas (jeigu yra inomas), gyvenamoji vieta, o kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas i j yra juridinis asmuo, visas jo pavadinimas, buvein, kodas, atsiskaitomosios sskaitos numeris ir kredito staigos rekvizitai. Asmeniui pageidaujant, kad procesiniai dokumentai bt teikti per telekomunikacij galin rengin, nurodomas tokio telekomunikacij galinio renginio adresas;3) procesinio dokumento pobdis ir dalykas (pobdis reikia procesinio dokumento r, t.y. pateikiamas iekinys ar prieiekinis, atsiliepimas pareikt iekin, dublikas, triplikas. Dalykas tai procesinio dokumento tikslas, kuris gali bti arba atitinkamas reikalavimas, atsikirtimas arba praymas).4) aplinkybs, patvirtinanios procesinio dokumento dalyk, ir rodymai, patvirtinantys ias aplinkybes. Jeigu dl objektyvi prieasi asmuo negali pateikti rodym, reikia prayti teismo, kad is ireikalaut rodym arba iduot asmeniui atitinkam liudijim;5) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento;6) procesin dokument paduodanio asmens paraas ir jo suraymo data. U dalyvaujant byloje asmen, kuris negali pasirayti, procesin dokument pasirao jo galiotas asmuo, nurodydamas prieast, dl kurios pats dalyvaujantis byloje asmuo negaljo pasirayti pateikiamo dokumento. Atitinkamas galiojimas arba pats galioto asmens paraas kartu su negaljimo pasirayti prieasi prierau iuo atveju turt bti patvirtintas notaro ar kito reikiamus galiojimus turinio asmens.[1]

Jeigu procesin dokument teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi duomenys apie atstov (procesin padtis, vardas, pavard, asmens kodas (jeigu yra inomas) ir t. t.). Prie procesinio dokumento, kur sura ir pateikia byloje dalyvaujanio asmens atstovas, turt bti pateikiama arba atitinkama sutartis, arba galiojimas, i kuri bt aiku, kad asmuo i tikrj yra atstovas ir turi atitinkamas teises. Procesiniame dokumente, kuriuo atsisakoma pareikto iekinio, atskirojo, apeliacinio ar kasacinio skundo, turi bti paymta, kad pareikjui inomos tokio atsisakymo procesins pasekms. (LR CPK 111 str. 3 d.). LR CPK 111 straipsnio 2 dalyje pateikiami tik bendriausi reikalavimai, keliami kiekvieno procesinio dokumento turiniui. Atsivelgiant konkretaus procesinio dokumento pobd, statyme gali bti nustatyta ir tam tikr papildom turinio reikalavim, t. y. kai alia LR CPK 111 straipsnyje nurodytj procesinis dokumentas turi atitikti ir kitus reikalavimus. Pavyzdiui, LR CPK 112 straipsnyje numatyti papildomi reikalavimai paruoiamiesiems procesiniams dokumentams (atsiliepimui, dublikui, triplikui), LR CPK 382 straipsnyje papildomi reikalavimai iekiniui dl santuokos nutraukimo, 387 straipsnyje iekiniui dl tvysts nustatymo kita. Procesini dokument institutas atlieka trejop funkcij: a) tai bdas asmeniui procese tinkamai ireikti savo vali;b) tai priemon byloje dalyvaujaniam asmeniui procese praneti savo vali teismui;c) tai priemon byloje dalyvaujaniam asmeniui procese praneti savo vali kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.[2] LR CPK reikalauja alia procesinio dokumento originalo pateikti tiek io dokumento ir jo pried nuora, kad po vien tekt prieingai aliai ir tretiesiems asmenims, iskyrus atvejus, kai statymas numato kitaip (pvz., LR CPK 118, 120 str.). Tai, kad visa procesin informacija inoma visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, sukuria tinkamas slygas reikalauti i kit bylos dalyvi laiku pateikti savo argumentus ar praymus siekiant ivengti vairi staigmen, ukerta galimyb vilkinti proces ir sudaro palankias galimybes gyvendinti proceso koncentruotumo princip.[3] Procesini dokument pried pateikiama toks pat skaiius, kaip ir procesini dokument, iskyrus atvejus, kai dl didels apimties teismas leidia nepateikti pried dalyvaujantiems byloje asmenims (LR CPK 113 str. 2 d.). Dalyvaujantys byloje asmenys pateikia teismui procesini dokument originalus (LR CPK 113 str. 1 d.). Visi kiti procesini dokument egzemplioriai yra nuoraai ir gali bti tvirtinami arba notaro, arba byl nagrinjanio teismo, arba alies advokato. Be to, esant galimybei alis gali pateikti ir kelis procesinio dokumento originalus. LR CPK 114 straipsnio 1 dalyje suteikiama galimyb rinktis, numatant, kad pridedami arba pried originalai, arba nustatyta tvarka patvirtinti j nuoraai. Taiau teismas turi teis pareikalauti dokument original. is reikalavimas gali bti pareikiamas tiek teismo, tiek byloje dalyvaujanio asmens iniciatyva. Originalo pateikimo klausimas gali kilti abejojant dl pateikto nuorao tikrumo. Dalyvaujanio byloje asmens praymas pateikti dokument originalus turi bti pateikiamas iekinyje, prieiekinyje, atsiliepime pareikt iekin arba kituose dalyvaujani byloje asmen procesiniuose dokumentuose. Vliau tok praym dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti, jeigu prieastis, dl kuri praymas nebuvo pateiktas anksiau, teismas pripasta svarbiomis arba jeigu tokio praymo patenkinimas neuvilkins bylos inagrinjimo. (LR CPK 114 str. 2 d.). Kokia apimtimi teismui turi bti pateikti didels apimties dokument priedai, nors su byla susijusi tik dalis mediagos? LR CPK 114 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kai su procesinio

dokumento turiniu susijusi tik dalis dokumento, teismui gali bti pateikiamos atitinkamos dokument dalys (iraai, itraukos). Lietuvos Respublikoje teismo procesas vyksta valstybine, lietuvi kalba. Vadovaujantis iuo principu visi procesiniai dokumentai bei j priedai turi bti pateikiami teismui valstybine kalba. Prie procesinio dokumento arba jo priedo, surayto usienio kalba, turi bti pridtas oficialus vertimas lietuvi kalb. Pagal LR CPK 113 straipsnio 3 dal minto principo iimtys galimos tik jeigu jas numato LR CPK (LR CPK 804 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad usienio pilieiams ar asmenims be pilietybs ir usienio juridiniams asmenims sistini procesiniai dokumentai turi bti iversti angl arba kit jiems suprantam kalb) arba kiti teiss aktai (pvz., tarptautin sutartis). 12.3. Procesini dokument trkum itaisymas Teismas priima pateiktus procesinius dokumentus nustats, jog jie atitinka visus formos ir turinio reikalavimus (LR CPK 115 str. 1d.). Iskyrus LR CPK numatytus atvejus, procesinio dokumento primimo (taiau jokiu bdu ne atsisakymo priimti) klausim teismas isprendia rezoliucija. Isprsdamas klausim rezoliucija, teisjas ant sprendiamo dokumento urao, kaip jis isprendia nagrinjam klausim. Kartu teisjas nurodo savo vard ir pavard, rezoliucijos primimo dat ir pasirao. Teisjo rezoliucija neskundiama. Tuo tarpu tiek teismo atsisakymas priimti procesin dokument, tiek termino trkumams paalinti skyrimas gali bti forminami tik teismo nutartimi. Tais atvejais, kai procesiniai dokumentai neatitinka j formai ir turiniui keliam reikalavim arba nra apmokti yminiu mokesiu, teismas priima nutart ir nustato pakankam termin, taiau ne trumpesn kaip septynios dienos, trkumams paalinti (LR CPK 115 str. 2 d.). Jeigu byloje dalyvaujantis asmuo, pateiks procesin dokument, pagal teismo nurodymus ir per nustatyt termin paalina trkumus, dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dien. Prieingu atveju procesinis dokumentas (ir jo priedai) laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grinamas j padavusiam asmeniui (LR CPK 115 str. 3 d.). Siekiant proceso operatyvumo, visos teismo nutartys dl procesini dokument primimo teismo yra priimamos neskelbiant teismo posdio (raytinio proceso tvarka), t. y. nepraneus apie klausimo svarstym byloje dalyvaujantiems asmenims ir neskiriant formalaus posdio. Kad bt ivengta nepagrsto procesini dokument ar j pried grinimo dl nedideli formos ar turinio trkum, LR CPK 115 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti aiks netikslumai nra klitis atlikti procesinius veiksmus, kuri praoma pateiktame procesiniame dokumente. iuo atveju kalbama apie formalius trkumus, kurie nra esminiai ir neukerta kelio atitinkamam procesiniam veiksmui atlikti. Teismo nutartis nustatyti termin trkumams paalinti nra skundiama pateikiant atskirj skund, kad bt ivengta nereikalingo proceso vilkinimo. Tuo tarpu teismo nutartis, kuria yra grinami procesiniai dokumentai, jeigu trkumai nra paalinti, jau gali bti skundiami pateikiant atskirj skund. 12.4. Teismo aukimai ir praneimai Teismo aukimo ar praneimo tikslas yra tas pats teismo vardu praneti byloje dalyvaujant asmen arba kit proceso dalyv apie teismo sudt ir bylos nagrinjimo ar konkretaus procesinio veiksmo atlikimo viet ir laik (LR CPK 133 str. 1 d.). ie teismo procesiniai dokumentai

padeda garantuoti tinkam teiss bti iklausytam, teiss tinkam proces, vieumo ir kit civilinio proceso princip gyvendinim. Kodl LR CPK vartojamos dvi svokos (teismo aukimai ir praneimai)? aukimas paprastai pareigoja asmen atvykti teismo posd. Todl liudytojams, vertjams, ekspertams visada siuniami teismo aukimai. i proces dalyvi neatvykimas be pateisinam prieasi yra pagrindas taikyti atitinkamas sankcijas. alims taip pat yra siuniami teismo aukimai, taiau jos neturi pareigos atvykti teismo posd (iskyrus iimtis, pavyzdiui, LR CPK 384 str. 2 d.). Tuo tarpu teismo praneimu atitinkamas proceso dalyvis tik informuojamas apie teismo posd ir atvykti j yra io asmens teis, bet ne pareiga. aukimai visada teikiami pasiraytinai grinant atitinkam aknel teismui, todl yra didesn garantija, kad atitinkamas proceso dalyvis tinkamai informuotas apie teismo posdio laik ir viet. Tuo tarpu teismo praneimai tiesiog isiuniami registruotu patu nelaukiant jokio grtamojo ryio (be grintinos teismui paymos apie j teikim). Dalyvaujaniam byloje asmeniui tinkamai teikus teismo aukim (t. y. kai teismo aukimo aknel grta teism pasirayta nustatyta tvarka), apie kitus teismo posdius praneama praneimais (LR CPK 133 str. 1 d.). Tiek teismo aukimo, tiek praneimo turinio reikalavimai detalizuojami LR CPK 134 straipsnyje. aukime ir praneime turi bti nurodoma: 1) adresato pavadinimas;2) teismo pavadinimas ir sudtis, tikslus adresas;3) teismo posdio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vieta ir laikas;4) bylos, apie kuri adresatas informuojamas ar kuri aukiamas, pavadinimas;5) aukiamojo ar informuojamojo procesin padtis;6) pasilymas dalyvaujantiems byloje asmenims, kad ie pateikt visus turimus rodymus, kuriais grindia savo reikalavimus ar atsikirtimus;7) kad asmuo, prims aukim, kai adresato nebuvo, privalo esant pirmai galimybei teikti j adresatui;8) neatvykimo pasekms. Abu ie teismo procesiniai dokumentai teikiami pagal bendrsias procesini dokument teikimo taisykles. 12.5. Procesini dokument teikimo samprata, teikimo reikm ir bdai Procesini dokument teikimo institutas tvirtintas LR CPK XI skyriaus II skirsnyje. Jis taikomas tiek byloje dalyvaujani asmen, tiek teismo procesini dokument atvilgiu. Procesini dokument teikimo instituto paskirtis utikrinti, kad byloje dalyvaujantiems asmenims bt sudaryta reali galimyb gauti vis su byla susijusi informacij.[1] Kad procesinis teikimas bt laikomas teistu ir sukelt atitinkamus teisinius padarinius, paprastai reikalaujama vykdyti dvi slygas: a) atlikti teist teikimo procedr; irb) nustatyta tvarka patvirtinti teikim (yra tam tikr ios slygos iimi, pavyzdiui, praneant apie teismo posd praneimais ir kt., taiau manomos tik statym nustatytos iimtys).[2] Dar vienas procesinio teikimo instituto bruoas, kad adresatas privalo priimti teikiam procesin dokument. Jeigu asmuo atsisako j priimti, pripastama, kad procesinis dokumentas teiktas. Aatsisakyti priimti procesin dokument i esms galima tik jeigu teikiama paeidiant statym reikalavimus.

teikimo dalykas. Procesinio teikimo dalykas yra teismo ir byloje dalyvaujani asmen procesiniai dokumentai. teikimo subjektai. U oficiali procesini dokument teikim atsakingas yra teismas. Btent teismas, remdamasis savo diskrecijos teise ir atsivelgdamas konkreios situacijos poreikius bei aplinkybes, nustato, kokiu konkreiu bdu tikslingiausia ir ekonomikiausia teikti procesinius dokumentus. LR CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus teikia registruotu patu, per antstolius, kurjerius, esant galimybei telegrafinio, faksimilinio ryio ar kitokiais telekomunikacij galiniais renginiais, jeigu utikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti para, ir kitais LR CPK numatytais bdais. Taigi, kalbant apie procesini dokument teikim su visomis procesinmis garantijomis, iskiriami trys pagrindiniai subjektai patas, kurjeriai ir antstoliai. Pagrindinis asmuo, be jokios abejons, yra patas. Antstoli pagalba, atsivelgiant tai, kad j paslaugos yra brangesns, turt bti naudojamasi iimtiniais atvejais, kai adresatas slapstosi ar kitaip vengia priimti procesinius dokumentus. LR CPK 117 straipsnio 2 dalyje numatyta viena oficialaus procesini dokument teikimo principo iimtis. Byloje dalyvaujanio asmens sutikimu teismas gali iduoti jam procesin dokument, kad teikt j adresatui. Tad tam tikrais atvejais teismas gali teikti procesinius dokumentus ir per byloje dalyvaujanius asmenis. prasti procesini dokument teikimo bdai. Proceso statyme tvirtinta bendroji taisykl visi procesiniai dokumentai ir j priedai teikiami adresatui asmenikai (LR CPK 123 str. 1 d.). Veiksniam ar ribotai veiksniam fiziniam asmeniui visi procesiniai dokumentai teikiami asmenikai, o jeigu adresatas neveiksnus asmuo jo atstovui pagal statym. Procesiniai dokumentai teikiami asmens gyvenamojoje arba darbo vietoje. Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai teikiami juridini asmen registre nurodytu buveins adresu, iskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kit adres (LR CPK 122 str. 2 d.). Jeigu procesin dokument pristatantis asmuo (patininkas, kurjeris, antstolis) neranda adresato jo gyvenamojoje arba darbo vietoje, dokumentas teikiamas kuriam nors i gyvenani su juo pilnamei eimos nari, o jeigu ir j nra namo (bendrijos) administracijai, but eksploatavimo organizacijai, apylinks seninijos seninui ar darboviets administracijai. Kai procesinis dokumentas teikiamas ne paiam adresatui, prims dokument asmuo privalo paymoje rayti savo vard, pavard, ry su adresatu arba einamas pareigas. Prims dokument asmuo privalo esant pirmai galimybei teikti j adresatui (LR CPK 123 str. 5 d.). teikus procesinius dokumentus bet kuriuo i nurodyt bd, pripastama, kad jie teikti tinkamai. Jeigu procesin dokument pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveins vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas teikiamas bet kuriam kitam teikimo vietoje esaniam juridinio asmens darbuotojui. Jeigu juridini asmen registre nurodytoje juridinio asmens buveins vietoje procesin dokument teikti prastine tvarka nra galimybs, tinkamu procesinio dokumento teikimu laikomas teikimas juridini asmen registre nurodytiems administracijos vadovui arba valdymo organo nariams, kaip fiziniams asmenims (LR CPK 123 str. 4 d.). teikimas atstovams. LR CPK 118 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kai alis ar tretysis asmuo veda byl per atstov, su byla susij procesiniai dokumentai teikiami tik atstovui. Atstovas, gavs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai informuoti atstovaujamj ir sudaryti jam galimyb susipainti su gautais procesiniais dokumentais.

teikimas, kai abiem alims atstovauja advokatai. is teikimo bdas skiriasi nuo jau aptarto teikimo atstovams. Be abejo, advokatas taip pat yra alies ar treiojo asmens atstovas ir turi bti laikomasi LR CPK 118 straipsnio reikalavim. Taiau teikimo, kai alims atstovauja advokatai, instituto paskirtis ir esm visikai kitokia. Bendrja tvarka procesiniai dokumentai teikiami per teism ir visa procedra iuo atveju gali atrodyti taip: a) byloje dalyvaujantis asmuo teismas byloje dalyvaujantis asmuo, arbab) teismas byloje dalyvaujantis asmuo. Tokia teikimo struktra suteikia proceso dalyviams garantijas, kad procesiniai dokumentai bus teikti nepaeidiant statym reikalavim ir tikrai pasieks adresat. Taiau tai ilgina teikimo proces. Tuo tarpu teikimo, kai alims atstovauja advokatai, sistema leidia teikti procesinius dokumentus tiesiogiai kitos alies advokatui, isiuniant juos jam ir teismui lygia greta (advokatas advokatas teismas). itaip supaprastinama ir pagreitinama visa teikimo procedra. Tokio teikimo struktra nustatyta LR CPK 119 straipsnyje, kur numatytos specialios io teikimo bdo taikymo slygos: a) abi gino alys (taip pat tretieji asmenys, jeigu procesiniai dokumentai teikiami ir jiems) turi bti atstovaujamos advokat. iuo atveju kalbama btent apie special atstov advokat. Jeigu atstovas yra, pavyzdiui, artimasis giminaitis ar juridinio asmens darbuotojas, is teikimo bdas draudiamas. Jis nra leidiamas ir kai tik viena i ali yra atstovaujama advokato. Taigi tiek siuntjas, tiek adresatas turi bti atstovaujami advokato;b) teikimas, kai alims atstovauja advokatai, negali bti laikomas galimybe pasirinkti tai ali advokat pareiga. Abi alys, atstovaujamos advokat, privalo vadovautis LR CPK 119 straipsnyje tvirtinta tvarka, t. y. sisti procesinius dokumentus tiesiogiai.c) is teikimo bdas negalimas, jeigu nuo tokio dokumento teikimo yra pradedamas skaiiuoti naikinamasis procesinis terminas. Naikinamasis procesinis terminas negali bti atkurtas, todl jam pasibaigus inyksta ir teis atlikti tam tikr veiksm.[3] Pats teikimas galt bti apibdinamas kaip tiesioginis, nes visi procesiniai dokumentai i karto siuniami prieingos alies advokatui ir teismui lygia greta. Tad teismas gauna tik egzempliori sau, ant kurio turi bti nurodyta, kad kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims procesiniai dokumentai isisti tiesiogiai. teikimas procesinio bendrininkavimo atveju. Procesini dokument teikimo procesinio bendrininkavimo atveju bdas reglamentuojamas LR CPK 120 straipsnyje ir yra skirtas pagreitinti ir padaryti teikimo procedr pigesn. LR CPK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinio bendrininkavimo atveju, nesant bendrininko paskirto vieno atstovo, teismas turi teis prieingos alies praymu arba savo iniciatyva pasilyti bendrininkams paskirti vien i bendrinink arba kit subjekt galiotu asmeniu su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti. Taigi galiotas asmuo gali bti tiek vienas i bendrinink, tiek bendras j atstovas (advokatas). galiotas asmuo skiriamas vis bendrinink sutarimu, kuris gali bti ireiktas arba ratu (tiek jau paiame iekinio pareikime, tiek paiame procese), arba odiu teismo posdyje (toks susitarimas raomas teismo posdio protokol ir vis bendrinink pasiraomas). Bendrininkams nepaskyrus galioto asmens, teismas turi teis kitos alies praymu arba savo iniciatyva bendrinink sskaita ir rizika nutartimi pats paskirti galiot asmen, jeigu itaip bus pagreitinta ir supaprastinta proceso eiga. Teismo nutartis skirti galiot asmen nra skundiama pateikiant atskirj skund. I LR CPK 120 straipsnio 2 dalies nuostat matyti, kad teismo nutartis paskirti galiot asmen gali bti to paties teismo

pakeiiama arba panaikinama, jeigu bendrininkai pareikia, kad jie turi teisin suinteresuotum nebti atstovaujami vieno asmens. Paskyrus vien ar kelis galiotus asmenis, visi procesiniai dokumentai teismo siuniami tik iems asmenims ir laikomi tinkamai teiktais visiems bendrininkams. Paskirtas galiotas asmuo procesiniams dokumentams gauti privalo, jeigu susitarimu nenustatyta kitaip, nedelsdamas informuoti asmenis, kuriems atstovauja, apie gautus procesinius dokumentus, sudaryti jiems galimyb susipainti su gautais procesiniais dokumentais. teikimas kuratoriui. Kuratoriaus skyrim reglamentuoja LR CPK 129 straipsnis, kurio 1 dalyje vardytos dvi slygos, btinos norint skirti byloje kuratori: 1) kuratorius gali bti skiriamas asmeniui, kurio gyvenamoji ar darbo vieta nra inoma arba kuris neturi atstovaujanio organo; ir2) tokiam asmeniui reikia teikti iekinio nuora arba kit procesin dokument (teismo aukimas, atsiliepimas pareikt iekin, dublikas, pareikimas, skundas), lemiant btinum ginti jo procesines teises, kol inyks 1 punkte nurodytos slygos. Kuratori suinteresuotos alies praymu skiria byl nagrinjantis teismas. Suinteresuota iuo atveju yra ta alis, kurios procesinis dokumentas turi bti teiktas, t. y. kurios naudai turt bti atliktas atitinkamas procesinis veiksmas. Pagal LR CPK 129 straipsnio 2 dal ilaikymo priteisimo ar tvysts nustatymo bylose, taip pat bylose, susijusiose su tokiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratori tik atliks atsakovo paiekos procedr (LR CPK 132 str.). Procesinis dokumentas yra laikomas teiktu adresatui nuo jo teikimo kuratoriui dienos. Siekiant ivengti piktnaudiavim kuratoriaus institutu LR CPK 131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad aliai, kuri pateikdama melagingus duomenis padar tak, kad nepagrstai bt paskirtas kuratorius arba vieai paskelbti procesiniai dokumentai, byl nagrinjantis teismas gali skirti baud iki vieno tkstanio lit. Jeigu paaikja, kad praymas paskirti kuratori arba teikti procesinius dokumentus vieai paskelbiant buvo nepagrstas, teismas nutartimi nustato prastin procesinio dokumento teikimo bd, o jei yra btinyb, nutartimi atnaujina bylos nagrinjim nuo kuratoriaus paskyrimo arba dokument teikimo vieai paskelbiant momento. teikimas vieo paskelbimo bdu. LR CPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teikimas vieo paskelbimo bdu, kai nra inoma adresato gyvenamoji ir darbo vieta, galimas tik jeigu nra galimybs paskirti kuratori, o kai yra daugiau nei deimt byloje dalyvaujani asmen tik jeigu nra galimybs teikti procesinius dokumentus vadovaujantis LR CPK 120 straipsniu, t. y. galiotam asmeniui. Negalima teikti iuo bdu ir kai byloje dalyvaujani asmen yra daug, taiau jie yra atstovaujami vieno ar keli advokat, nes iuo atveju bus taikomas teikimo, kai alims atstovauja advokatai, bdas. Pagal LR CPK 130 straipsnio 4 dal is bdas reikia paskelbim vietos (pagal paskutin inom adresato gyvenamj ar darbo viet arba juridinio asmens buveins viet) laikratyje (jeigu toks yra) ir viename i pagrindini Lietuvos Respublikos dienrai. Jeigu atitinkamo vietos laikraio nra, turt bti skelbiama tik pagrindiniame Lietuvos Respublikos dienratyje. Procesinis teikimas reikia paskelbim laikratyje atitinkamo praneimo, kurio turinys nurodytas LR CPK 130 straipsnio 4 dalyje. Praneime nurodoma: 1) teismas;2) procesinio dokumento pobdis;3) adresatas;4) teismo posdio data (jeigu ji paskirta). Pagal LR CPK 130 straipsnio 5 dal nurodytas praneimas turi bti paskelbtas ne vliau kaip prie keturiolika dien iki teismo posdio datos. Procesinis dokumentas laikomas teiktu

praneimo paskelbimo spaudoje dien. Procesiniai dokumentai vieo paskelbimo spaudoje bdu teikiami praanios alies lomis. Procesini dokument teikimas teisme. Jis gali bti taikomas, kai adresatas yra teisme (pvz., dalyvauja teismo posdyje, kitoje byloje ir pan.). iuo atveju teismui sudaroma galimyb procesin dokument teikti tiesiogiai adresatui ir kartu ivengti jo siuntimo. LR CPK 127 straipsnyje numatyta, kad procesinius dokumentus galima teikti adresatui teisme pasiraytinai. Priimdamas atitinkam procesin dokument, adresatas turt pasirayti LR CPK 124 straipsnio 1 dalyje nurodytoje paymoje. Jeigu procesinis dokumentas teikiamas teismo posdyje, pakanka pasirayti teismo posdio protokole nurodant, kad dokumentas gautas. teikimas sukarintoms organizacijoms ir kalintiems asmenims. LR CPK 125 straipsnyje nurodoma, kad procesiniai dokumentai sukarintoms organizacijoms yra teikiami atitinkamos organizacijos ar jos padalinio vadui ar budtojui, o ie savo ruotu privalo teikti juos tiesioginiam adresatui. Procesinis dokumentas adresatui laikomas teiktu nuo jo teikimo kompetentingam pareignui dienos. kalintiems asmenims procesiniai dokumentai teikiami per atitinkamos kalinimo staigos administracij. Daugkartinis teikimas. LR CPK 128 straipsnyje nustatyta, kad tas pats procesinis dokumentas, adresatui teiktas kelis kartus, laikomas teiktu pirmojo teikimo dien. i taisykl leidia teismui ivengti painiavos, kai per neapsiirjim ar dl kit prieasi tas pats procesinis dokumentas bus teiktas adresatui kelis kartus. teikimo momentas svarbus tuo, kad nuo jo neretai priklauso procesini termin skaiiavimas. 13. IEKINYS IR ATSAKOVO GYNIMOSI PRIEMONS 13.1. Iekinio samprata Teismas imasi nagrinti civilin byl pagal asmens, kuris kreipsi, kad bt apginta jo teis arba statymo saugomas interesas, pareikim LR CPK 5 straipsnio treiojoje dalyje. Gino teisenos bylose paduodami iekiniai. LR CPK 135 straipsnis reikalauja, kad iekovas iekinio pareikime, be duomen, kurie privalo bti nurodyti kiekviename procesiniame dokumente (LR CPK 111 str.), nurodyt iekinio sum, aplinkybes, kuriomis grindiamas reikalavimas (faktin iekinio pagrind), rodymus, patvirtinanius iekovo idstytas aplinkybes, savo reikalavim (iekinio dalyk), iekovo nuomon dl sprendimo u aki primimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas pareikt iekin arba parengiamasis procesinis dokumentas, informacija, ar byla bus vedama per advokat. Iekovo reikalavimas ir reikalavimo pagrindimas yra materialiojo teisinio pobdio. Reikalavimas kyla i materialiosios subjektins teiss, jis adresuojamas ir atsakovui, ir teismui. Pavyzdiui, iekovas nurodo: Praome teismo priteisti i atsakovo 1000 lit skol. Aplinkybs, kuriomis iekovas grindia savo reikalavim, taip pat yra materialiojo teisinio pobdio. Tai tam tikri juridiniai faktai, su kuriais materialiosios teiss normos sieja atitinkam materialij teisini santyki atsiradim, pasikeitim ar pabaig. Tad iekinio esm ir turin sudaro materialiojo teisinio pobdio elementai.[1] Nra vienos nuomons dl iekinio teisins prigimties, jo priskyrimo procesinei ar materialiajai teiss akai. Teiss literatroje nurodomos tokios nuomons: 1) egzistuoja dvi savarankikos iekinio sampratos:

iekinys materialija teisine prasme subjektin teis, kuri saugo teismas; iekinys procesine teisine prasme kreipimasis teism su reikalavimu apginti statymo saugom interes arba paeist subjektin teis;

2) iekinys tai bendra svoka, organikai jungianti tiek materialij, tiek procesin puses (pareikdamas iekin iekovas savo reikalavimus grindia tuo, jog jis turi teis pareikti iekin (procesin pus) ir turi teis iekinio patenkinim (materialioji pus). Teismas, priimdamas sprendim dl iekovo materialiojo reikalavimo atsakovui, kartu pateikia atsakym ir dl paties iekovo kreipimosi teism; 3) iekinys tai visikai savarankika proceso teiss kategorija. Iekinys tai procesinis iekovo veiksmas.[2] Tiek procesin, tiek materialioji iekinio puss yra svarbios ir susijusios. Iekinio pagrindu ali materialusis teisinis ginas gyja procesin form ir prasideda civilinis procesas. Materialioji teisin iekinio prigimtis nulemia iekovo galimyb atsisakyti iekinio, keisti jo elementus, kitaip veikti proceso eig. Suinteresuoto asmens kreipimasis teism dl paeistos ar ginijamos teiss gynimo tampa iekiniu tik tada, kai jis atitinka tiek iekinio turiniui, tiek formai civilinio proceso statymo keliamus reikalavimus. Iekinys tai suinteresuoto asmens kreipimasis teism civilinio proceso nustatyta tvarka bei vadovaujantis civilins, darbo, eimos ar kit teiss ak normomis, su reikalavimu apginti paeist ar ginijam teis, remiantis konkreiomis aplinkybmis ir rodymais, patvirtinaniais ias aplinkybes. 13.2. Iekini rys Iekiniai gali bti klasifikuojami ris pagal vairius kriterijus. Jau romn teisje buvo inomas iekini klasifikavimas tris ris: 1) daiktinius iekinius actio in rem (gino dalykas teis daikt); remiantis actio in rem gintos nuosavybs, servitut, keitimo ir kitos teiss. Labiausiai paplit daiktiniai iekiniai buvo vindikacinis, negatorinis ir publiciana, ginantys nuosavybs teis. ie iekiniai dar skirstomi : a) iekinius dl paeist turtini teisi atkrimo actiones rei persecutoriae (reikalaujama grinti ginijam daikt, skol, atlyginti padaryt al);b) civilinius baudiamuosius iekinius actiones poenales, kuriais siekiama civiline tvarka nubausti atsakov, t. y. atkrus paeistas teises dar galjo bti skiriama bauda);c) miriuosius iekinius actiones mixtae (siekta ir nuostolius atlyginti, ir nubausti atsakov. 2) asmeninius iekinius actio in personam (gino dalykas konkretus veiksmas ar susilaikymas nuo jo); actio in personam pateikiami reikalavimams, susijusiems su prievoliniais teisiniais santykiais, kuri pagrindas sutartis, sandoris, deliktas ir kt., ginti.[1] Pagal turtin ar neturtin reikalavimo pobd iekiniai gali bti skirstomi turtinius ir neturtinius. i klasifikacija reikminga bylinjimosi ilaid klausimams sprsti. Pagal materialij teisini santyki, i kuri yra kils ginas, taigi ir iekinys, pobd iekiniai gali bti skirstomi iekinius, kylanius: 1) i sutartini teisini santyki (lot. actio ex contractu),2) iekinius, kylanius i deliktini, t. y. nesutartini, teisini santyki (actio ex delicto),3) ir iekinius, kylanius i kvazisutartini santyki (lot. actio ex quasi contractu) i klasifikacija svarbi nustatyti materialiosios teiss normai, taikytinai sprendiant gin.

Pagal procesin tiksl iekiniai skirstomi iekinius: 1) dl pripainimo. Iekinys dl pripainimo tai iekinys, kai iekovas prao, kad teismas: patvirtint, pripaint tam tikr jo teis (pvz., iekinys dl nuosavybs teiss gyvenamj nam pripainimo); arba pripaint esant/nesant tam tikrus materialiuosius teisinius santykius (pvz., iekinys dl tvysts nustatymo, dl sandorio pripainimo negaliojaniu). Iekini dl pripainimo paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka. ie iekiniai gali bti dviej ri: pozityvs ir negatyvs. Pozityviu iekiniu dl pripainimo siekiama patvirtinti tam tikros teiss ar teisinio santykio buvim, pavyzdiui, toks yra iekinys dl nuosavybs teiss pripainimo, iekinys dl tvysts nustatymo. Negatyviu iekiniu dl pripainimo siekiama konstatuoti teisi ar pareig, teisinio santykio ar jo dalies nebuvim, pavyzdiui, toks yra iekinys dl tvysts nuginijimo, iekinys dl sandorio pripainimo negaliojaniu ir panaiai. Iekiniai dl pripainimo paprastai turi prejudicin gali iekiniams dl priteisimo kitoje byloje. Pavyzdiui, atskiroje byloje nustaius tvyst, ilaikymo priteisimo byloje tvysts teisiniai santykiai neberodinjami. Todl ie iekiniai dar vadinami prejudiciniais, nes j pagrindu vliau reikiami iekiniai dl priteisimo. 2) dl priteisimo. Iekiniais dl priteisimo laikomi tokie iekiniai, kai iekovas reikalauja, kad teismas pareigot atsakov atlikti tam tikrus veiksmus (atlyginti al, sumokti skol). Patenkinus iekin dl priteisimo, teismo sprendimas daniausiai vykdomas priverstine tvarka, nes atsakovas (skolininkas) iekovo naudai turi atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdiui, perduoti pinigus, turt, kita. 3) dl teisini santyki modifikavimo. Iekiniais dl teisini santyki modifikavimo laikomi iekiniai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinius iekovo ir atsakovo santykius, pavyzdiui, toks yra iekinys dl sutarties slyg pakeitimo, iekinys dl santuokos nutraukimo ir panaiai. Iekiniai dl teisini santyki modifikavimo savo ruotu yra trij ri: teises sukuriantys (pvz., iekinys dl servituto nustatymo), teises pakeiiantys (pvz., iekinys dl ilaikymo dydio ar formos pakeitimo) ir teises panaikinantys (pvz., iekinys dl ikeldinimo i gyvenamj patalp). Iekiniams dl teisini santyki modifikavimo paprastai netaikoma ankstesnio teismo sprendimo res judicata galia. Pavyzdiui, teismo sprendimas, kuriuo priteistas ilaikymas, nra klitis vliau reikti iekin dl ilaikymo dydio sumainimo, padidinimo ar ilaikymo formos pakeitimo.[2] LR CK numatyti kreditori teistus interesus ir teises ginantys iekiniai: 1) netiesioginis iekinys (LR CK 6.68 str.), kuriuo kreditorius siekia gyvendinti ne savo, o skolininkui priklausani teis; 2) actio Pauliana (Pauliano iekinys, LR CK 6.66-6.67 str.), kuriuo siekiama uginyti skolininko sudarytus sandorius, jei treiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandor, inojo ar turjo inoti, kad sandoris paeidia skolininko kreditoriaus teises. LR CK taip pat numatytas prevencinis iekinys (LR CK 6.255 str.). Prevenciniu iekiniu laikomas iekinys, kuriuo siekiama udrausti atlikti veiksmus, sukelianius reali alos padarymo ateityje grsm. Realus pavojus, kad ateityje gali bti padaryta alos, yra pagrindas prevenciniam iekiniui pareikti. LR CPK 49 straipsnio 5 dalis teisina grups iekin, kuriuo siekiama apginti viej interes. Grups iekinys gali bti pareiktas tik statym numatytais atvejais. Subjektai, turintys teis pareikit grups iekin, turi bti nustatyti statymuose. Grups iekinio tikslas apginti viej

interes. Grups iekinio institutas pasiymi originalumu, nes apima procesinio bendrininkavimo be vis bendrinink traukimo proces ir procesinio atstovavimo, neturint formali galiojim, institutus. Esant procesiniam bendrininkavimui kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu, jie turi teis savarankikai vesti savo byl, teismo posd turi bti kvieiami visi bendrininkai, bendrininkai gali pavesti byl vesti vienam i bendrinink. Jei bendrinink grup nedidel, tai procesinis bendrininkavimas bna veiksmingas. Kuo daugiau bendrinink, tuo procesinis bendrininkavimas yra maiau veiksmingas, o perengus tam tikr j skaiiaus rib procesinis bendrininkavimas tampa beveik nemanomas. Kai dl didelio asmen skaiiaus procesinis bendrininkavimas yra nemanomas, civilinio proceso teiss teorija ir praktika silo taikyti grups iekinio institut, kuris veikia procesinio bendrininkavimo instituto trkumus ir isaugo io instituto pranaumus.[3] Grups iekinys tai materialusis teisinis reikalavimas, kur teisme pareikia grupei atstovaujantis asmuo (iekovas), gindamas teises ir interesus, kurie priklauso asmen grupei, kai teismo sprendimas turs teisin gali grupei kaip nedalomai visumai. [4] Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statyme[5] nuo 2004 m. sausio 1 d. yra teisintas naujas Lietuvos teiss sistemoje ivestinio akcinink iekinio institutas, kadangi buvo tvirtinta akcinink teis kreiptis teism su iekiniu ir prayti atlyginti bendrovei padaryt al, kuri atsirado dl bendrovs vadovo arba valdybos nari pareig nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Ivestiniu iekiniu vienas arba keli akcininkai, gindami bendrovs teises ir teistus interesus, kartu gina ir bendrovs akcinink visumos grups teises ir teistus interesus, todl ivestinis iekinys yra priskiriamas prie grups iekini. Akcininkas, ivestiniu iekiniu gindamas bendrovs ar asociacijos teises ir teistus interesus, netiesiogiai gina ne tik savo asmeninius, bet ir vis akcinink asmen grups teises ir interesus.[ 13.3. Iekinio elementai LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose tvirtintos iekinio turinio dalys iekovo reikalavimas ir j pagrindianios aplinkybs. ios dvi sudedamosios iekinio dalys vadinamos iekinio elementais iekinio dalyku ir iekinio pagrindu. Iekinio dalykas tai iekovo per teism atsakovui pareiktas materialusis teisinis reikalavimas (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Kreipdamasis teism teismins gynybos, iekovas visada turi nurodyti, ko jis prao teismo, pavyzdiui, praau pakeisti, praau iiekoti, praau pripainti ir t. t. Kartu iekovas privalo nurodyti konkret asmen paeidus ar ginijant iekovo subjektin teis, t. y. atsakov, dl kurio teismas turt priimti konkret sprendim. Iekinio dalykas turi du adresatus atsakov ir teism. Reikalavimas adresuojamas atsakovui, nes btent jis, iekovo nuomone, paeid ar ginija subjektin teis. Taiau is reikalavimas adresuojamas atsakovui per teism, nes btent teism kreipiamasi su praymu apginti paeist ar ginijam subjektin teis. Iekovui nesuformulavus savo reikalavimo, nra ir iekinio. Teismas, vykdydamas teisingum, turi bti nealikas. Tai reikia, kad teismas negali u iekov suformuluoti iekinio dalyk ar pagrind.[1] Iekinio pagrindas tai faktins aplinkybs, kuriomis iekovas grindia savo materialj teisin reikalavim, t. y. iekinio dalyk (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Juridiniai faktai, kuriais grindiamas reikalavimas, yra faktinis iekinio pagrindas. Be faktinio, reikia skirti ir teisin iekinio pagrind konkreias materialiosios teiss normas, kurios reguliuoja ginijam materialj teisin santyk ir kuri pagrindu teismas patenkina iekin. Iekovas iekinio pareikime neprivalo nurodyti teisinio iekinio pagrindo, jis turi nurodyti tik faktin iekinio pagrind. Taiau jei iekovas iekinyje idsto iekinio pagrind, taiau klaidingai nurodo materialiosios teiss norm (nors jis daryti neprivalo), teismas pritaiko t teiss norm, kuri atitinka nurodyt iekinio pagrind. Teismas, parinkdamas teiss norm ir j aikindamas, yra

nepriklausomas nuo ali nuomons, pageidavim ar nurodym, todl yra nevaromas teisini argument, pateikt iekiniuose, atsiliepimuose iekin ir kituose ali dokumentuose.[2] Be iekinio dalyko ir pagrindo, daugelis autori dar skiria trei iekinio element iekinio turin, arba tiksl. iuo, treiuoju, iekinio elementu laikoma paeistos teiss gynybos bdas, kur iekovas prao teismo taikyti. Iekinio turinio doktrinos poiriu iekinio dalykas yra iekovo reikalavimas, pareiktas atsakovui, o iekinio turinys iekovo reikalavimas, pareiktas teismui. Bet kuris LR CK 1.138 straipsnyje nurodytas civilini teisi gynybos bdas, suformuluotas iekinio pareikime, tampa iekinio turiniu. Taigi iekovas gali reikalauti, kad teismas pripaint jo teis, pareigot atsakov vykdyti prievol natra ir t. t.[3] Kiekvien konkret iekin individualizuoja jo elementai, todl visada svarbu tiksliai nustatyti iekinio elementus, nes pagal juos ir gino alis nustatomas iekini tapatumas. Kai teismas jau inagrinjs byl pagal pareikt iekin ir prims sprendim, pakartotinai kreiptis su tapaiu iekiniu teism neleidiama (LR CPK 137 str. 2 d. 4 p.). 13.4. Iekinio keitimas Iekovas turi teis pakeisti iekinio dalyk arba pagrind (LR CPK 42 str. 1 d.). Iekinio dalyk arba pagrind iekovas gali pakeisti tik iki nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje primimo. Vlesnis iekinio dalyko ar pagrindo keitimas galimas tik jeigu itai tapo btina vliau arba yra gautas prieingos alies sutikimas, arba teismas mano, kad tai neuvilkins bylos nagrinjimo (LR CPK 141 str.). ios taisykls iimt nustato LR CPK 377 straipsnis, leidiantis eimos bylose keisti vien i iekinio element iki bylos nagrinjimo i esms pabaigos. Pareikimas pakeisti iekinio dalyk ar pagrind turi bti pateikiamas teismui ratu ir atitikti visus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (LR CPK 111 str.). Keisti i karto abiej iekinio element kartu neleidiama, nes tai reikt, kad iekovas atsisako ankstesnio iekinio ir pareikia nauj. Galimyb keisti iekinio dalyk susijusi su materialiojoje teisje nurodoma galimybe laisvai disponuoti savo materialiosiomis teismis. Pavyzdiui, pirkjas, nusipirks netinkamos kokybs daikt, turi teis reikalauti, kad daiktas bt pakeistas tinkamos kokybs daiktu arba bt atitinkamai sumainta kaina, arba pardavjas neatlygintinai paalint daikto trkumus ar padengt pirkjo ilaidas jiems itaisyti, arba bt nutraukta sutartis ir pirkjui atlyginti nuostoliai (LR CK 6.334 str.). Vien i reikalavim vliau atsakovas gali pakeisti kitu. Keisti iekinio dalyk galima tik neperengiant ginijamo materialiojo teisinio santykio rib. Iekinio dalyko ar pagrindo pakeitim reikia skirti nuo iekinio reikalavim padidinimo ar sumainimo arba papildom faktini aplinkybi nurodymo. Iekinio reikalavimo, t. y. iekinio dalyko, sumainimas ar padidinimas, iekinio pagrind papildani faktini aplinkybi nurodymas nelaikoma iekinio dalyko arba pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankika iekovo procesin teis (LR CPK 42 str. 1 d.). iuo atveju pradiniai iekinio elementai nesikeiia, o tik padidja arba sumaja j apimtis. Pakeisti iekinio dalyk arba pagrind gali tik iekovas (dispozityvumo principas). Teismas savo iniciatyva neturi teiss keisti iekinio element. Iimtis yra nustatyta tik kai kurioms byloms, kai, siekiant apsaugoti viej interes, proceso statyme teismui suteikiama teis savo iniciatyva viryti pareiktus reikalavimus, t. y. teismas gali patenkinti daugiau reikalavim, negu j buvo pareikta, taip pat gali priimti sprendim dl reikalavim, kurie nebuvo pareikti, taiau yra tiesiogiai susij su pareikto iekinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 376, 405, 417 str.). LR CPK 405, 417 straipsniuose numatytais atvejais teismas taip pat turi teis viryti iekinio pagrind, t. y. priimti sprendim teismo posdyje vadovaudamasis itirtomis aplinkybmis, kuriomis iekovas i pradi nesirm. Teismas taip pat turi iaikinti iekovui jo teis pakeisti vien iekinio element. Be to, teismas, siekdamas priimti teist ir pagrst sprendim, gali j pagrsti

kitomis materialiosios teiss normomis, negu tos, kurias nurodo iekovas, ypa kai byla susijusi su vieojo intereso gynyba, nes kvalifikuoti teisikai nustatytus faktus yra teismo prerogatyva.[1] Iekovui pakeitus iekinio dalyk arba pagrind, teismas nustato ne trumpesn kaip keturiolikos dien termin nuo procesinio dokumento teikimo dienos bylos nagrinjimui pasirengti. Tai reikia, kad teismas iekovo raytinio pareikimo pakeisti vien i iekinio element kopij turi isisti atsakovui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, kad ie galt pasirengti gynybai, o bylos nagrinjimas tam laikui atidedamas. Taiau iuo atveju nra taikomos normos, reglamentuojanios pasirengim bylos nagrinjimui (LR CPK 141 str. 2 d.). Teis pakeisti iekinio dalyk ar pagrind nra absoliuti. Todl teismas turi teis atsisakyti tenkinti pareikim pakeisti iekinio dalyk ar pagrind, jeigu toks pakeitimas uvilkint bylos nagrinjim, o iekovui buvo paskirtas terminas iekinio elementams visikai suformuluoti ir is galjo remtis pareikime nurodytomis aplinkybmis. Teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareikim pakeisti iekinio dalyk ar pagrind pateikiant atskirj skund neskundiama (LR CPK 141 str. 3-4 d.). 13.5. Iekinio atsimimas ir iekinio atsisakymas Iekinio atsimimas ir atsisakymas yra viena i daugelio iekovo procesini teisi (LR CPK 42 str.), kuri gyvendinimas reikia ir dispozityvumo principo gyvendinim. Dispozityvumo principo esm civiliniame procese pasireikia tuo, kad civilinis procesas ir prasideda, ir gali baigtis alies iniciatyva. Iekovo teis atsiimti iekin numatyta LR CPK 139 straipsnyje. ia teise iekovas gali pasinaudoti tik kol teismas neisiunt iekinio pareikimo nuorao atsakovui. Vliau iekovas gali atsiimti iekin tik atsakovo sutikimu. Iekinio atsimimas neukerta kelio iekovui ateityje vl kreiptis teism su tapaiu iekiniu, todl atsakovas gali bti pagrstai suinteresuotas tsti bylos nagrinjim, kad jis bt ubaigtas priimant sprendim atmesti iekin, ir itaip ukirsti keli iekovui ateityje reikti tapat iekin (LR CPK 137 str. 2 d. 4 p.).[1] Atsiimant iekin nereikia nurodyti io procesinio veiksmo motyv, nes jie neturi teisins reikms. Iekovas, nordamas atsiimti iekin, privalo pateikti teismui raytin pareikim (LR CPK 111 str.). Teismas, patenkindamas iekovo praym, priima nutart dl iekinio atsimimo, o pareikim palieka nenagrint (LR CPK 296 str. 1 d. 10 p.). i nutartis atskiruoju skundu neskundiama. Atsimus iekin, iekovui grinama jo sumoktas yminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 2 p.). Iekovas, atsims iekin, nepraranda teiss kreiptis teism su tapaiu iekiniu ateityje (LR CPK 297 str.). LR CPK 42 straipsnis tvirtina iekovo teis atsisakyti iekinio. Iekinio atsisakymas reikia pareikto reikalavimo atsisakym. Taiau iekinio atsisakymas nra teiss kreiptis teism atsisakymas (LR CPK 5 str. 2 d.). Iekin pareiks iekovas savo teis kreiptis teism toje byloje jau yra gyvendins, todl neturi ko atsisakyti.[2] Iekinio atsisakymas reikia materialiojo teisinio reikalavimo atsakovui atsisakym.[3] Iekovas turi teis atsisakyti iekinio esant bet kuriai proceso stadijai, t. y. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacins instancijos teisme, nagrinjant byl kasacine tvarka. Apie iekinio atsisakym pareikiama ratu arba odiu teismo posdio metu. Kai iekinio atsisakoma odiu, teismas privalo iaikinti iekovui procesinius tokio atsisakymo padarinius. odinis iekovo pareikimas raomas protokol ir iekovas jame pasirao. Jeigu apie iekinio atsisakym pareikiama ratu, tai tokiame iekovo pareikime privalo bti nurodyta, kad jam inomi iekinio atsisakymo teisiniai padariniai. Tok praym teismas inagrinja raytinio proceso tvarka (LR CPK 140 str. 1 d.). Jeigu raytiniame pareikime nra nurodyta, kad iekovui

yra inomos procesins iekinio atsisakymo pasekms, teismas isiunia jam praneim, kuriame nurodomos procesins iekinio atsisakymo pasekms. Negavus tokio atsisakymo ataukimo per 7 dienas nuo teismo praneimo isiuntimo dienos, laikoma, jog iekovas iekinio neatsisako. Jeigu teismas priima iekovo pareikt iekinio atsisakym, teismo nutartimi civilin byla nutraukiama, o iekovas netenka teiss pakartotinai kreiptis teism su tapaiu iekiniu (LR CPK 293 str. 4 d., 294 str.). Taiau tam tikrais atvejais iekovo pareikimas dl iekinio atsisakymo nra teismui privalomas, nes LR CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta teismo teis nepriimti iekovo pareikto iekinio atsisakymo, prietaraujanio imperatyvioms statym normoms arba vieajam interesui. Teismas turt atidiai apsvarstyti iekovo pareikt iekinio atsisakym darbo bylose ir kitose bylose, kuriose turt bti saugomas vieasis interesas, nes iekinio atsisakymas tokiose bylose ir bylos nutraukimas gali prietarauti vieajam interesui. Teismo atsisakymas priimti iekovo pareikt iekinio atsisakym turi bti motyvuotas (LR CPK 140 str. 4 d.). 13.6. Teis iekin materialija ir procesine prasme Analizuojant teiss gynyb teisin prigimt, atskleista, kad teis gynyb gyvendinama labai vairiai. Kadangi teis iekin yra sudedamoji teiss gynyb dalis, tai ir dl teiss iekin prigimties ir sampratos yra vairi nuomoni. Jas galima suskirstyti tris grupes: 1) teis iekin tai galimyb reikalauti, kad teismas priimt palank iekovui sprendim (konkreios teiss iekin teorija);2) teis iekin tai galimyb reikalauti, kad teismas priimt sprendim dl gino esms, nepriklausomai nuo jo turinio (abstrakios teiss iekin teorija);3) teis iekin yra galimyb reikalauti, kad teismas priimt iekin ir inagrint byl (procesins teiss iekin teorija).[1] Visos ios teorijos turi trkum jos pabria tik procesin teiss iekin aspekt, ir nepasisako dl materialiosios iekinio puss. Taigi teiss iekin prigimt ir turin galima atskleisti tik analizuojant abu jos aspektus ir materialj teisin, ir procesin teisin. Materialiuoju teisiniu poiriu teis iekin yra teis reikalavimo patenkinim, palank teismo sprendim. i teis priklauso nuo materialiojo teisinio pobdio aplinkybi: bendrj ir specialij teiss iekin prielaid. Prie bendrj teiss iekin prielaid materialiuoju teisiniu poiriu priskiriama: 1) iekinio pagrindo rodymas, t.y. iekovas turi rodyti, pagrst tam tikrais faktais, kad atsakovas paeid iekovo subjektin teis ar teist interes, kitaip tariant, iekovas turi rodyti iekinio pagrind;2) konkreti teiss norma ar normos nurodo atsakovo pareig atsakyti. Prie specialij teiss iekin prielaid materialiuoju teisiniu poiriu priskiriama: 1) neturi bti praleistas iekinio senaties terminas (LR CK 1.131 str.), iskyrus atvejus, kai statymas tam tikram reikalavimui iekinio senaties netaiko arba atsakovas nereikalauja jos taikyti;2) iekovo reikalavimas nra pareiktas anksiau statymo ar sutarties nustatyto termino. Pavyzdiui, kai statymas ar sutartis numato termin, per kur skolininkas privalo vykdyti prievol, kreditorius gyja teis reikalauti vykdyti prievol ir patraukti skolinink atsakomybn tik jam termin paeidus.[2]

Tik nustats visas bylos aplinkybes, ityrs ir vertins rodymus bei teisingai nustats taikytinas materialiosios teiss normas teismas gali atsakyti, ar asmuo turi teis iekin ar ne. klausim teismas atsako priimdamas sprendim. Jeigu iekovas turi teis iekin, teismas jo iekin savo sprendimu patenkina (i dalies ar visikai), jeigu konstatuojama, kad nra nors vienos i bendrj ir specialij teiss iekin materialij teisini prielaid, iekinys atmetamas.[3] Teis iekin procesiniu teisiniu poiriu suprantama kaip teis pareikti iekin, teis kreiptis teism. Procesin subjektin teis pareikti iekin (teis kreiptis teism) priklauso nuo tam tikr statyme nurodyt procesinio pobdio aplinkybi, kurios pagal sukeliamus procesinius teisinius padarinius skirstomos : 1) teiss pareikti iekin (teiss kreiptis teism) prielaidas;2) teiss pareikti iekin (teiss kreiptis teism) tinkamo gyvendinimo slygas. Ar asmuo gis teis kreiptis teism, priklauso nuo procesinio teisinio pobdio aplinkybi, vadinam teiss pareikti iekin (teiss kreiptis teism) prielaidomis. Pagal poveik teisei pareikti iekin ios prielaidos skirstomos teigiamas ir neigiamas. Teigiamos teiss pareikti iekin prielaidos: 1)iekovo civilinis procesinis teisnumas (LR CK 2.1 str.). Tik teisnus asmuo gali gyti, turti procesines teises ir pareigas, taigi ir teis kreiptis teism su iekiniu;2)gino priskirtinumas teismo kompetencijai (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.);3) statymo nustatyto iankstinio neteisminio bylos sprendimo tvarkos laikymasis (LR CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Suinteresuotas asmuo, ios tvarkos nesilaiks ir todl prarads galimyb ja pasinaudoti, pavyzdiui, prajus statymo nustatytiems naikinamiesiems terminams pretenzijai pareikti, yra prarads ir teis pareikti iekin. Kai ios tvarkos nesilaikyta, taiau galimyb ja pasinaudoti nra prarasta, asmuo tebeturi teis pareikti iekin. Neigiamos teiss pareikti iekin prielaidos: 1) siteisjs teismo ar arbitrao sprendimas, priimtas dl t pai ali gino, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu (LR CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Pasinaudoti teise kreiptis teism dl konkretaus gino galima tik vien kart. Jeigu teismas ar arbitraas inagrinjo byl i esms ir prim sprendim, tai reikia, kad tam tikru konkreiu atveju asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis teism.2) siteisjusi teismo nutartis dl iekovo pareikto iekinio atsisakymo ar dl ali sudarytos taikos sutarties patvirtinimo (LR CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Iekinio atsisakymas reikia savo reikalavimo atsakovui atsisakym. Todl to paties reikalavimo negalima pareikti ateityje antr kart, nes galimyb kreiptis teism jau inaudota. Taikos sutartis tai gino sureguliavimas pai gino ali pastangomis ir abipusiais kompromisais. Sudars taikos sutart, iekovas taip pat laikomas inaudojusiu savo galimyb kreiptis teism ir nebegali pakartotinai kreiptis su tapaiu iekiniu.[4] Teis pareikti iekin atsiranda tik tada, kai laikytasi vis teigiam prielaid ir nra nei vienos neigiamos prielaidos. Kai nesant teiss iekin paaikja iklus byl, i turi bti nutraukta (LR CPK 293 str.), nes iekovas neturjo teiss kreiptis teism, taigi ir teiss reikalauti, kad teismas pradt proces. Tokiu atveju laikoma proces prasidjus neteistai. Jeigu teisme jau nagrinjamas tapatus iekinys, pareikimas paliekamas nenagrintas (LR CPK 296 str. 4 p.). Teis pareikti iekin yra procesin teis, todl ji negali priklausyti nuo materialiojo teisinio pobdio aplinkybi. Teisjas neturi teiss atsisakyti priimti pareikim, o teismas nutraukti byl dl materialiojo teisinio pobdio motyv, pavyzdiui, dl iekinio senaties termino

praleidimo, reikalavimo teiss neturjimo ir panaiai. ios aplinkybs, kaip materialiojo teisinio pobdio faktai, reikmingos teisei iekinio patenkinim, o ne teisei iekinio pareikim. Konstatavus, kad asmuo turi teis pareikti iekin, teismas turi patikrinti, ar i procesin teis gyvendinama laikantis statymo nustatytos procesins tvarkos. Iekinys priimamas tik tada, kai asmuo laiksi ne tik teisei pareikti iekin keliam reikalavim, bet ir tinkamo teiss pareikti iekin (kreiptis teism) gyvendinimo slyg. Pagal tinkamo i slyg nesilaikymo procesinius padarinius galima skirti dvi tinkamo teiss kreiptis teism gyvendinimo slyg grupes: 1) slygos, kuri nesilaikius teismas atsisako priimti iekin (LR CPK 137 str. 2 d.): a) bylos teismingumas teismui, kur kreipiamasi;b) laikymasis tai byl kategorijai statym nustatytos iankstinio bylos nagrinjimo ne teisme tvarkos;c) teismo inioje nra bylos dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu;d) nra ali susitarimo perduoti gin sprsti arbitrau (iuo pagrindu atsisakoma priimti iekin tik tuomet, kai atsakovas prietarauja gino nagrinjimui teisme ir reikalauja laikytis arbitrainio susitarimo);e) padavusio iekin asmens veiksnumas (slyga laikoma nevykdyta ir iekin atsisakoma priimti, jei su veiksnumu susijusi trkum negalima paalinti bylos iklimo stadijoje);f) galiojimas vesti byl suinteresuoto asmens vardu. 2) slygos, kuri nevykdius teismas nustato termin trkumams paalinti: a) iekinio pareikimo atitiktis LR CPK nustatytiems formos ir turinio reikalavimams;b) yminio mokesio sumokjimas.[5] Nurodyt slyg nesilaikymas nedaro takos teisei pareikti iekin, o tik rodo, kad asmuo procesin teis pareikti iekin gyvendina netinkamai. Teisjas tokiais atvejais skiria termin iekinio trkumams paalinti. Jei tik iklus byl paaikja, kad egzistuoja ne visos tinkamo teiss kreiptis teism gyvendinimo slygos, teismas vienais atvejais palieka iekin nenagrint, kitais atvejais perduoda byl nagrinti pagal teismingum. Taigi egzistuoja esminis slyg, kuri nevykdius teismas atsisako priimti iekin, ir teiss kreiptis teism prielaid skirtumas: nesant teiss kreiptis teism prielaid, asmuo visai neturi teiss teismin gynyb; o jeigu teismas atsisako priimti iekin dl tinkamo teiss kreiptis teism gyvendinimo slyg nebuvimo, toks atsisakymas nra galutinis: jei alis paalins nurodytus trkumus, iekinys bus priimtas. Teiss pareikti iekin prielaid bei tinkamo gyvendinimo slyg buvim teismas turi aikintis ex officio iekinio primimo metu. Prielaidos ir slygos nagrinjamos plaiau 16 temoje Civilins bylos iklimas. 13.7. Atsakovo gynybos priemons Iekovas turi teis pareikti iekin, o atsakovas atitinkamai turi turti teis gintis nuo jam pareikto iekinio. Procesins priemons, kuriomis atsakovas ginasi nuo jam pareikto iekinio, vadinamos atsakovo gynybos priemonmis. Proceso statymas numato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikto iekinio priemones: prieiekin ir atsikirtimus iekin. Prieiekinis tai toje paioje byloje pareiktas atsakovo iekinys iekovui siekiant apsiginti nuo pirminio iekinio reikalavimo. Galimyb pareikti prieiekin susijusi su materialija teise.

Esant materialiesiems teisiniams santykiams subjektus sieja abipuss teiss ir pareigos. Todl ne tik iekovas turi teis pareikti reikalavim atsakovui, bet ir atvirkiai atsakovas turi teis pareikti reikalavim iekovui.[1] Prieiekinis turi bti pareikiamas pagal bendrsias iekinio pareikimo taisykles (LR CPK 143 str.), taiau teismo nutartis atsisakyti priimti prieiekin atskiruoju skundu neskundiama. Prieiekinis neatsivelgiant teismingum pareikiamas tame teisme, kur nagrinjamas pradinis iekinys (LR CPK 33 str. 2 d.). Atsakovas turi teis pareikti prieiekin tik iki nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje primimo. Vliau prieiekin teismas gali priimti tik esant vienai i toki slyg:

btinyb pareikti priein iekin atsirado vliau, pavyzdiui, teismas leido pakeisti iekinio dalyk arba pagrind po nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje (LR CPK 141 str. 1 d.); gautas prieingos alies sutikimas priimti priein iekin; teismas pripasta, kad vlesnis iekinio primimas neuvilkins bylos nagrinjimo.

Prieiekinio pareikimas yra pagrindas atidti bylos nagrinjim, nes iekovas turi pasirengti gintis nuo jam pareikto prieinio iekinio (LR CPK 156 str. 1 d.). LR CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatyti trys atvejai, kai atsakovas gali gintis reikdamas prieiekin: 1) prieprieiniu reikalavimu siekiama skaityti pradinio iekinio reikalavim;2) patenkinus prieiekin, bus visikai ar i dalies nebegalima patenkinti pradinio iekinio;3) tarp prieiekinio ir pradinio iekinio yra tarpusavio ryys, ir juos kartu nagrinjant bus galima greiiau ir teisingai inagrinti ginus.[2] Atsikirtimai iekin tai atsakovo nurodomi faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam pareikto reikalavimo pagrstum arba ginija iekovo teis pareikti iekin. Atsikirtimai iekin gali bti materialiojo teisinio pobdio ir procesinio teisinio pobdio (formals). Materialiojo teisinio pobdio atsikirtimai tai atsakovo nurodomos faktins aplinkybs, argumentai, paaikinimai, kuriais siekiama paneigti iekinio pagrstum, t. y. rodyti, kad iekovas neturi teiss iekinio patenkinim. iais atsikirtimais atsakovas siekia nuginyti faktin arba juridin iekovo iekinio pagrind. Pavyzdiui, materialiojo teisinio pobdio atsikirtimai yra atsakovo argumentas, kad dl prievoles nevykdymo atsakovas nekaltas. Atsakovas, ginydamas faktin iekovo iekinio pagrind, gali pasirinkti kelis gynybos variantus: 1) jis gali neigti iekovo nurodytus faktus, pavyzdiui, paskolos sutarties buvimo fakt;2) atsakovas gali rodinti esant prieingus, nei nurodo iekovas, faktus. Pavyzdiui, iekovas prao priteisti atlyginim u suteiktas paslaugas, o atsakovas rodinja, kad joki paslaug i iekovo negavo;3) atsakovas gali rodinti aplinkybes, kurios derinasi su iekovo iekinio pagrindu, bet jas rodius iekovo reikalavimas nebegali bti tenkinamas. Pavyzdiui, atsakovas pripasta skolinsis i iekovo pinig, taiau rodinja, kad skol grins arba kad dar nra sujs jos grinimo terminas.[3] Procesinio teisinio pobdio atsikirtimai tai atsakovo argumentai, kuriais jis siekia rodyti, kad procesas prie j (atsakov) pradtas neteistai. Pavyzdiui, procesiniai teisiniai atsikirtimai

yra atsakovo pareikimas, kad pareiktas tapatus iekinys, nurodymas, jog iekovas yra neveiksnus, ir t. t. Visus atsikirtimus iekin atsakovas turi rodyti (LR CPK 178 str.). Atsiliepimas iekin yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas idsto savo nuomon dl jam pareikto iekinio. Tai procesin priemon atsakovui pareikti savo atsikirtimus iekin. Be LR CPK 111 straipsnyje numatyt duomen, atsiliepime turi bti nurodoma:

sutinkama ar ne su pareiktu iekiniu; nesutikimo motyvai; rodymai, kuriais grindiami nesutikimo motyvai; atsakovo nuomon dl sprendimo u aki primimo, jeigu iekovas nepateiks paruoiamj procesini dokument; informacija, ar byla bus vedama per advokat.

Pagal LR CPK 142 straipsn teismas priimt iekinio pareikim siunia atsakovui kartu su praneimu. Praneime teismas nurodo ne trumpesn kaip keturiolikos, bet ne ilgesn kaip trisdeimties dien termin atsiliepimui pareikti. Iimtiniais atvejais teismas, atsivelgdamas atsakovo praym ir bylos sudtingum, termin gali pratsti iki eiasdeimties dien. Jeigu atsakovas be pateisinamos prieasties nesurao ir neatsiunia teismui per nustatyt termin savo atsiliepimo iekin, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Teismas turi teis atsisakyti priimti rodymus ir motyvus, kurie galjo bti pateikti atsiliepime iekin, jeigu mano, kas vlesnis j pateikimas uvilkins sprendimo primim byloje (LR CPK 142 str. 3 d.). Jeigu atsakovas be pateisinamos prieasties per nustatyt termin nepateikia atsiliepimo iekin, teismas turi teis iekovo praymu priimti sprendim u aki (LR CPK 142 str. 4 d.). 14. LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONS 14.1. Laikinj apsaugos priemoni samprata, paskirtis, tikslas, rys Samprata. Dalyvaujani byloje ar kit suinteresuot asmen praymu teismas gali imtis laikinj apsaugos priemoni, jeigu j nesimus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nebemanomas. Teismas taip pat turi teis savo iniciatyva taikyti laikinsias apsaugos priemones, taiau tik tais atvejais, jeigu tai yra btina siekiant apginti viej interes. (CPK 144 str. 1 ir 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemons tai yra statymo numatytos teismo sprendimo vykdymui utikrinti skirtos priemons, kurias statym nustatytais atvejais (CPK 144 str. 2 d.) savo iniciatyva arba dalyvaujani byloje ar kit suinteresuot asmen praymu taiko teismas. Atsivelgiant pateikt apibrim iskirtini ie laikinj apsaugos priemoni bruoai: Pirma, laikinasias priemones taiko tik teismas;Antra, praym dl laikinj apsaugos priemoni taikymo gali pareikti tiek byloje dalyvaujantys asmenys (apie dalyvaujanius byloje asmenis pl. r. CPK 37 str.), tiek kiti suinteresuoti asmenys.Treia, teismas savo iniciatyva taiko laikinas utikrinimo priemones tik tuo atveju, jeigu jeigu tai yra btina apginti viej interes;Ketvirta, gali bti taikomos tik statymuose numatytos laikinosios apsaugos priemons ir tik esant statymuose numatytoms slygoms;Penkta, jos yra laikino pobdio. [1]

Paskirtis. Laikinj apsaugos priemoni paskirtis - utikrinti bsimo galimai iekovui palankaus teismo sprendimo vykdym ir taip garantuoti io sprendimo privalomum. J taikymo poreik nulemia reali grsm (periculum in mora), kad dl koki nors atsakovo veiksm arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nemanomas (CPK 144 str. 1 d.). Kitais odiais tariant, laikinosiomis apsaugos priemonmis siekiama tiktinam skolininkui ukirsti keli ivengti skolos mokjimo. Tikslas. Iekinio utikrinimo priemoni tikslas yra ukirsti keli atsakovui ivengti skolos sumokjimo iekinio patenkinimo atveju, t.y. siekiama, kad atsakovo finansin padtis per vis gino nagrinjimo laikotarp ilikt tokia, kokia buvo prie iekinio pareikim, taiau, taikant laikinj apsaugos priemon, btina atsivelgti ali interes pusiausvyr bei laikinj apsaugos priemoni pritaikymo pasekmes atsakovui. Paymtina, kad teismo taikomos laikinosios apsaugos priemons turi bti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja utikrinti asmens, praanio taikyti laikinsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemons taikomos, teisi ir statymo saugom interes pusiausvyr. Rys: Laikinosios apsaugos priemons gali bti klasifikuojamos pagal vairius kriterijus [2] . Pagal taikymo moment jo gali bti taikomos:

iki iekinio padavimo; bylos iklimo stadijoje; vlesnse civilinio proceso stadijoje (LR CPK 144 str.).

Pagal tai, kieno iniciatyva taikomos, laikinosios apsaugos priemons gali bti:

taikomos teismo iniciatyva; taikomos byloje dalyvaujaniu asmen ar kit suinteresuot asmen praymu.

Paymtina, kad teismas savo iniciatyv turi teis taikyti laikinsiais apsaugos priemones tik tuo atveju, jeigu yra btina apginti viej interes (pvz., LR CPK 144 str. 2 d.); Pagal tai, kieno atvilgiu taikomos, laikinosios apsaugos priemons skirstomos :

taikomos turto atvilgiu (pvz., LR CPK 145 str. 1 d. 1,3 p.); taikomos asmens atvilgiu (pvz., LR CPK 145 str. 1 d. 6,8 p.);

Pagal atliekam funkcij pobd laikinosios apsaugos priemons skirstomos :

galutinio sprendimo vykdym utikrinanios priemons (pvz., LR CPK 145 str. 1 d. 1,3 p.); prevencins priemones (pvz., LR CPK 145 str. 1 d. 6 p.); rodymus utikrinanias priemones;

Pagal pareigojim pobd laikinosios apsaugos priemons skirstomos :

nustatanias pasyvias pareigas, t.y., ko nors nedaryti, susilaikyti nuop tam tikr veiksm atlikimo (pvz., LR CPK 145 str. 1 d. 6,7,8 p.); nustatanias pareigojimus atlikti tam tikrus veiksmus (pvz., LR CPK 145 str. 1 d. 11 p.)

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas iskiria ias laikinj apsaugos priemoni ris (LR CPK 145 str.):

atsakovo nekilnojamojo daikto aretas. Paymtina tai, kad gali bti aretuojamas tik atsakovui nuosavybs teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Kai paaikja, jog aretuotas turtas priklauso ne atsakovui, aretas turi bti panaikinamas byloje dalyvaujani asmen praymu, o jeigu tokio praymo nra paties teismo iniciatyva; raas vieame registre dl nuosavybs teiss perleidimo draudimo. kilnojamj daikt, pinigini l ar turtini teisi, priklausani atsakovui ir esani pas atsakov arba treiuosius asmenis, aretas. atsakovui priklausanio daikto sulaikymas; atsakovo turto administratoriaus paskyrimas; draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikr veiksm; draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turt arba vykdyti kitas prievoles; iimtiniais atvejais draudimas atsakovui ivykti i nuolatins gyvenamosios vietos; turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareiktas iekinys dl areto iam turtui panaikinimo; iiekojimo vykdymo procese sustabdymas; laikino materialinio ilaikymo priteisimas ar laikin apribojim nustatymas; pareigojimas atlikti veiksmus, ukertanius keli alai atsirasti ar padidti; kituose statymuose numatytos priemons, kuri nesimus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti ar pasidaryti nebemanomas

14.2. Laikinj apsaugos priemoni taikymo pagrindai LR CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujani byloje ar kit suinteresuot asmen praymu gali imtis laikinj apsaugos priemoni, jeigu j nesimus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nebemanomas. Taigi, pagrindas taikyti laikinsiais pasaugos priemones yra pagrsta teismo abejon (pagrsta prielaida), jog nesimus iekinio utikrinimo priemoni teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nebemanomas. Todl praymas dl laikinj apsaugos priemoni taikymo turi bti pagrstas, t. y. nurodytos aplinkybs, kurios keli grsm pareikjo turtiniams interesams. Apie galim grsm pareikjo turtiniams interesams, pavyzdiui, galima bt sprsti i toki veiksm: spaudoje ar kitose informacijos priemonse pasirods skelbimas apie asmeniui, kur rengiamasi patraukti byloje atsakovu, priklausanio turto pardavim, asmens gyvenamosios vietos pakeitimas, sudarymas sutari, kuriomis siekiama padidinti to asmens turtinius sipareigojimus tretiesiems asmenims.[1] Paymtina, jog kiekvienu atveju asmens prayme dl laikinj apsaugos priemoni taikymo iki iekinio padavimo dienos nurodytas aplinkybes apie grsm pareikjo turtiniams interesams turi vertinti teismas (LR CPK 185 str.). Tuo atveju, jeigu praymas dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, nepareikus iekinio, neatitinka LR CPK 148 str. 3 d. nustatyt reikalavim (LR CPK 110 str.), teismas turi priimti nutart, kuria pareikjui bt nustatytas terminas konstatuotiems procesinio dokumento trkumams paalinti (LR CPK 115 str. 2 d.). Kai pareikjas laiku paalina praymo dl laikinj apsaugos priemoni taikymo nepareikus iekinio trkumus, teismas per LR CPK 148 str. 1 d. nustatyt termin turi isprsti klausim dl laikinj apsaugos priemoni taikymo nepareikus iekinio. Paymtina tai, kad teism praktika formuoja taisykl, jog pagrindas taikyti laikinsiais apsaugos priemones bt vien pareikto reikalavimo didel suma. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2006 m. gruodio 21 d. nutartyje [2], konstatavo, kad laikinj apsaugos priemoni taikymo pagrindas gali bti pagrstos prielaidos, kad nesimus i priemoni, bsimo galimai palankaus iekovui teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nebemanomas. Teism praktikoje aplinkyb, jog nepritaikius laikinj apsaugos priemoni teismo sprendimo

vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nebemanomas, preziumuojama tuomet, kai kils turtinis ginas dl didels sumos. Taip pat teismas atkreip dmes, kad vadovaujantis LR CPK 145 str. 2 d., laikinosios apsaugos priemons parenkamos vadovaujantis ekonomikumo ir proporcingumo principais. ie principai reikia, jog laikinosios apsaugos priemons turi bti parenkamos taip, jog maksimaliai utikrint bsimo teismo sprendimo vykdym, bet kartu nesukelt atsakovui nuostoli, arba ie nuostoliai bt minimals. 14.3. Laikinj apsaugos priemoni galiojimas, pakeitimas ir panaikinimas Laikinj apsaugos priemoni galiojimas. Laikinj apsaugos priemoni galiojimas tsiasi:

teismui atmetus iekin, laikinosios apsaugos priemons, kuri buvo imtasi, paliekamos iki teismo sprendimo siteisjimo; teismui patenkinus iekin, taikytos laikinosios apsaugos priemons galioja iki teismo sprendimo vykdymo (LR CPK 150 str. 4 ir 5 d.); iki teismo priimtos nutarties panaikinti laikinsias apsaugos priemones sigaliojimo (pvz., jeigu teismas priima nutart panaikinti laikinsiais apsaugos priemones).

Laikinj apsaugos priemoni panaikinimas. Galioja bendra taisykl, kad laikinosios apsaugos priemons gali bti panaikintos:

dalyvaujani byloje asmen praymu; kit suinteresuot asmen praymu (LR CPK 150 str. 1 d.); iimtinai atvejais laikinsiais apsaugos priemones turi teis panaikinti teismas savo iniciatyva. LR CPK 151 str. 2 d. numato, kad teismas gali panaikinti savo iniciatyva laikinsias apsaugos priemones:

pirma, kai to reikalauja vieasis interesas;antra, jeigu asmuo, kuris kreipsi dl laikinosios apsaugos priemons taikymo, per teismo nustatyt termin nepaduoda iekinio;treia, jeigu asmuo, kuris LR CPK nustatyta tvarka turjo mokti pinig sum banko sskait, nevykdo ios pareigos per nustatyt termin. Laikinj apsaugos priemoni panaikinimo klausim teismas isprendia raytinio proceso tvarka. Laikinj apsaugos priemoni pakeitimas . Viena laikinoji apsaugos priemon gali bti pakeista kita laikinja apsaugos priemon tik esant dalyvaujani byloje ar kit suinteresuot asmen pagrstam praymui. Apie tok praym teismas privalo praneti dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dl tokio praymo turi teis pareikti prietaravimus. Tik iimtinais atvejais teismas turi teis savo iniciatyva vien laikinj apsaugos priemon pakeisti kita, jeigu to reikalauja vieas interesas (LR CPK 146 str. 1 ir 5 d.). Paymtina tai, kad teismas gali netaikyti laikinj apsaugos priemoni, jeigu atsakovas moka reikalaujam sum teismo specialij sskait arba u atsakov yra laiduojama. Taip pat atsakovas gali keisti turim turt. Atlikus pastaruosius veiksmus, teismas gali paskirt laikinj apsaugos priemon pakeisti ar panaikinti. 14.4. Praymo dl laikinj apsaugos priemoni taikymo nagrinjimas Praymo pateikimas. Praymas taikyti laikinsiais apsaugos priemones gali bti pateiktas: iekinyje; prieiekinyje; pareikime iduoti teismo sakym; paduoti kartu su iekiniu; atskirai iklus civilin byl esant bet kuriai civilinio proceso stadijai.

Praymo turinys. Teismui pateikiamas asmens praymas pritaikyti laikinj apsaugos priemon turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, kurie nustatyti LR CPK 111 str. 2 d., t.y., turi bti pateikti rodymai, patvirtinantys praanio asmens turtinims intersams kylani grsm, dl kurios btina taikyti laikinsias apsaugos priemones ir kt. Taip pat prayme turt bti nurodyta laikinoji apsaugos priemon, kuri turt bti pritaikyta. Tam tikrus praymo taikyti laikinsiaias apsaugos priemones ypatumus iki iekinio teismui padavimo dienos numato LR CPK 148 str. 2 ir 3 d. Paymtina, kad teismas gali imtis laikinj apsaugos priemoni tik esant pagrstam raytiniam suinteresuoto asmens praymui dl laikinj apsaugpos priemoni taikymo. Be to, asmuo, praantis taikyti laikinsias apsaugos priemones, iki iekinio padavimo dienos privalo nurodyti teismui, dl koki prieasi iekinys nebuvo paduotas i karto, ir pateikti rodymus, patvirtinanius tam tikr grsm pareikjo turtiniams interesams. Apie galim grsm pareikjo turtiniams interesams, pavyzdiui, galima bt sprsti i toki veiksm: spaudoje ar kitose informacijos priemonse pasirods skelbimas apie asmeniui, kur rengiamasi patraukti byloje atsakovu, priklausanio turto pardavim, asmens gyvenamosios vietos pakeitimas, sudarymas sutari, kuriomis siekiama padidinti to asmens turtinius sipareigojimus tretiesiems asmenims. Paymtina ir tai, kad pateikdamas praym dl laikinj pasaugos priemoni taikymo iki iekinio padavimo dienos, suinteresuotas asmuo turi sumokti pus LR CPK 80 str. numatyto yminio mokesio. Praymo inagrinjimas. Praym dl laikinj apsaugos priemoni teismas inagrinja nedelsiant, bet ne vliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo (LR CPK 137 str. 3 d.). Teismo sakymo idavimo bylose laikinosios apsaugos priemons taikomos priimant teismo sakym (LR CPK 436 satr. 2 d. 9 p.). Taiau ios kategorijos bylose, laikinj apsaugos priemoni taikymas pasiymi specifika, nes pagal LR CPK 145 str. 4 d. laikinosios apsaugos priemons taikomos, kai teismas dl to priima motyvuot nutart, kuri turi bti skubiai vykdoma (LR CPK 152 str. 1 d.). Praymo nagrinjimo forma. Praymas taikyti laikinsias apsaugos priemones inagrinjamas raytinio proceso tvarka. Praneimas apie laikinj apsaugos priemoni taikym. Apie praymo nagrinjim yra praneama atsakovui. Laikinosios apsaugos priemons gali bti taikomos nepraneus atsakovui tik iimtiniais atvejais, kai yra reali grsm, jog toks praneimas sutrukdys laikinj apsaugos priemoni taikym arba padarys j taikym nebemanom. Apie galim grsm pareikjo turtiniams interesams, pavyzdiui, galima bt sprsti i toki veiksm: spaudoje ar kitose informacijos priemonse pasirods skelbimas apie asmeniui, kur rengiamasi patraukti byloje atsakovu, priklausanio turto pardavim, asmens gyvenamosios vietos pakeitimas, sudarymas sutari, kuriomis siekiama padidinti to asmens turtinius sipareigojimus tretiesiems asmenims. Nutarties taikyti laikinsias apsaugos priemones turinys. Nutartyje dl laikinj apsaugos priemoni taikymo nurodoma: nutarties primimo laikas ir vieta; teismo, primusio nutart, pavadinimas ir sudtis; nutarties primimo motyvai ir laikinj apsaugos priemoni taikymo pagrindas; asmuo, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemons (fizinio asmens vardas, pavard, asmens kodas (jeigu inomas), gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveins adresas, kodas); asmuo, kurio reikalavim vykdymui utikrinti taikomos laikinosios apsaugos priemons (fizinio asmens vardas, pavard, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveins adresas, kodas); taikomos laikinosios apsaugos priemons apibdinimas (jeigu laikinoji apsaugos priemon susijusi su turtu, tai nurodoma turto

pavadinimas, kodas (jei turtas registruotas turto registre), trumpas apraymas, buvimo vieta ir kiti turt identifikuojantys duomenys); jeigu laikinoji apsaugos priemon susijusi su turtu, turto savininkas (bendraturiai) fizinio asmens vardas, pavard, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveins adresas, kodas; laikinosios apsaugos priemons taikymo mastas, vykdymo bdai, taip pat kalendorine data nustatytas laikinosios apsaugos priemons taikymo terminas, jeigu jis nustatomas; kiti su taikoma laikinja apsaugos priemone susij teisi apribojimai, jeigu jie taikomi; jeigu laikinoji apsaugos priemon susijusi su turtu, turto saugotojas ar administratorius (fizinio asmens vardas, pavard, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveins adresas, kodas), jeigu j skiria teismas; nutarties vykdymo tvarka; nutarties apskundimo tvarka. Nutarties sigaliojimas. Nutartis dl laikinj apsaugos priemoni taikymo sigalioja nuo jos primimo momento. 14.5. Nutari dl laikinj apsaugos priemoni apskundimas Apskundimas. Pirmosios instancijos teismo nutartys dl laikinj apsaugos priemoni taikymo gali bti skundiamos paduodant atskirj skund. Paymtina tai, kad skundo padavimas nesustabdo bylos nagrinjimo. Teismo sakymo idavimo bylose sakymo dalis dl laikinj apsaugos priemoni taikymo paduodant atskirj skund neskundiama, nes kartu su sakymu priimama nutartis dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, kuri ir yra skundiama. Apskundimo terminas. Galioja bendra taisykl, kad skundo padavimo terminas skaiiuojamas nuo nutarties primimo dienos. Iimtis: tuo atveju, kad jeigu teismo nutartis priimama nepraneus asmeniui, atskirojo skundo padavimo terminas skaiiuojamas nuo nutarties nuorao tokiam asmeniui teikimo dienos. Pavyzdiui, kai laikinosios apsaugos priemons taikomos nedelsiant (LR CPK 185 str. 1 d.). Kasacijos ribojimas. Apeliacins instancijos teismo nutartys dl laikinj apsaugos priemoni neskundiamos. 14.6. Atsakomyb u laikinj apsaugos priemoni paeidimus Paeidus teismo nustatytus draudimus, t. y., atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikr veiksm; kitiems asmenims perduoti atsakovui turt arba vykdyti kitas prievoles; atsakovui ivykti i nuolatins gyvenamosios vietos; pareigojimas atlikti veiksmus, ukertanius keli alai atsirasti ar padidti kaltiesiems asmenims teismo nutartimi gali bti skiriama iki vieno tkstanio lit bauda(LR CPK 149 str.). Be to, iekovas turi teis iiekoti i t asmen nuostolius, atsiradusius dl teismo nutarties dl laikinj apsaugos priemoni nevykdymo. 14.7. Atsakovo nuostoli, galim dl laikinj apsaugos priemoni taikymo atlyginimo utikrinimas Atsakovo nuostoli, galim dl laikinj apsaugos priemoni taikymo atlyginimo utikrinimo bdai (LR CPK 147 str.):

teismo nustatytos pinig sumos mokjimas teismo depozitin sskait; banko garantijos pateikimas.

Sumos ar banko garantijos dydis nustatomas atsivelgiant :

iekinio sum; preliminar galim nuostoli dyd.

Tuo atveju, jeigu asmuo, kuris turi mokti pinigus arba pateikti banko garantij, to nepadaro per teismo nustatyt termin, laikinosios apsaugos priemons panaikinamos (LR CPK 147 str. 2 d.). Taigi atsakovo nuostoli, galini atsirasti dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, atlyginimo utikrinimas yra sudtin laikinj apsaugos priemoni instituto dalis. LR CPK 147 str. 1 d. normos paskirtis plaija prasme yra utikrinti atsakovo galimyb ir pirmumo teis reikalauti padengti dl iekovo iniciatyva pritaikyt laikinj apsaugos priemoni turtus nuostolius i iekovo moktos sumos. Tokiu bdu statym leidjas garantuoja, atsakovui taikant procesines poveikio priemones, iekovo ir atsakovo interes pusiausvyr, ali lygiateisikum, praym taikyti laikinsias apsaugos priemones siningum ir protingum bei i priemoni proporcingum siekiamiems tikslams. Paymtina, jog LR CPK 147 str. 1 d. nuostata tvirtina teismo teis, o ne pareig, taikant laikinsias apsaugos priemones, utikrinti atsakovo nuostoli, galini atsirasti dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, atlyginim, atsivelgiant praymo dl i procesini priemoni taikymo pagrstum bei kitas bylos aplinkybes (LR CPK 178, 185 str.). Taigi utikrinti dl laikinj apsaugos priemoni taikymo galini atsirasti atsakovo nuostoli atlyginim iekovas gali bti pareigojamas tais atvejais, kai teismas, vertins bylos aplinkybes, pripasta, jog yra tikimyb, kad tokie nuostoliai atsiras ateityje ir kad dl koki nors iekovo veiksm atsakovo nuostoli atlyginimas gali bti apsunkintas. Atsakovas, reikalaudamas pateikti nuostoli atlyginimo utikrinim, turt pateikti rodymus, kad tokie nuostoliai i ties gali atsirasti bei preliminar toki nuostoli paskaiiavim. 15. RODYMAI IR RODINJIMAS CIVILINIAME PROCESE 15.1. rodinjimo samprata, tikslas rodinjimo samprata. 2003 m. sausio 1 d. sigaliojs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau - LR CPK) i dalies kitaip reglamentuoja civilinius procesinius teisinius santykius, tarp j ir rodinjim. LR CPK suformuluoti nauji koncentracijos ir ekonomikumo, kooperacijos, pakitusio turinio ali rungimosi, dispozityvumo ir kiti civilinio proceso principai lemia kitok rodinjimo proceso reglamentavim. LR CPK nurodo rodinjimo tiksl, rodinjimo proceso dalyvi, tarp j ir teismo, pakeist vaidmen, teises ir pareigas rodinjimo procese[1]. rodinjimo taisykls civiliniame procese yra suformuluotos LR CPK 176220 straipsniuose. Tirdamas ir vertindamas byloje esanius rodymus bei j pakankamum tam tikroms teisinms ivadoms padaryti, teismas privalo vadovautis pastaruose straipsniuose idstytomis rodinjimo taisyklmis. Teismas, siekdamas tinkamai taikyti teiss norm bei teisingai isprsti byl, turi nustatyti ar tarp ali yra susiklost materialiniai teisiniai santykiai, ar paeistos atsakovo teiss ar teisti interesai ir ar tikrai juos paeid atsakovas. Todl teismas, atsivelgdamas iekovo iekininiame pareikime idstytas aplinkybes, turi nustatyti faktini aplinkybi buvim ar nebuvim, pagrindiani iekinio reikalavim. Tuo teismas sitikina vykstant rodinjimo procesui, kai siekiant pagrsti nurodytus faktus pateikiami, renkami, tiriami ir vertinami rodymai.

Taigi, rodinjimas civiliniame procese suprantamas, kaip statym nustatyta procesin teisin veikla, atliekama teismo bei dalyvaujani byloje asmen, renkant, tiriant ir vertinant rodymus, siekiant nustatyti reikmingas bylai aplinkybes ir teisingai inagrinti byl. rodinjimo tikslas. LR CPK 176 straipsnio 1 dalis numato, kad rodinjimo tikslas teismo sitikinimas, pagrstas byloje esani rodym tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybs, susijusios su gino dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. LR CPK apibrtas rodinjimo tikslas yra tikimybi pusiausvyros principo iraika, kurios esm sudaro laisvas rodym vertinimas, t. y. teismui suteikiama teis sprsti, kurie byloje esantys rodymai leidia labiau tikti, kad tos aplinkybs (faktai) buvo, nei kad nebuvo. LR CPK nereikalauja, kad teisjas bt visikai sitikins tam tikr fakt buvimu ar nebuvimu. Jeigu pateikti rodymai leidia teismui padaryti ivad, kad yra didesn tikimyb, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas pripasta tuos faktus nustatytais. Taigi, rodinjimas civiliniame procese skirtas ne absoliuiai (objektyviai), bet santykinei (materialiajai) tiesai nustatyti.[2] Paymtina tai, kad Lietuvos Aukiausiasis Teismo jurisprudencijoje ne kart yra pabrta, civiliniame procese rodinjimas turi savo specifik nra nustatyta, kad teismas gali daryti ivada apie tam tikr aplinkybi buvim tik tada, kai dl j egzistavimo nra absoliuiai joki abejoni. Ivad apie faktini aplinkybi buvim teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejons dl fakto buvimo ilieka, taiau visuma byloje esani rodym, leidia manyti esant labiau tiktina atitinkam fakt buvus, nei jo nebuvus. 15.2. rodinjimo etapai: rodym pateikimas, rinkimas, tyrimas, vertinimas rodinjimas civiliniame procese vyksta nuosekliai, tam tikrais etapais: Pirmas etapas - rodym pateikimas ir rinkimas. rodym pateikimas ir rodym rinkimas prasideda jau keliant civilin byl ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje primimo (LR CPK 226, 232 str.). Taigi, teismui rodymai turt bti pateikiami pasirengimo civilins bylos nagrinjimui stadijoje. Btent i civilinio proceso stadija ir skirta visai rodomajai informacijai byloje surinkti. Civiliniame procese rodymus pateikia alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (LR CPK 42 str.). Iekovas turimus rodymus paprastai pateikia pareikdamas iekin (LR CPK 135 str. 1 d. 3 p.), o atsakovas atsiliepim iekin (LR CPK 142 str.). Taigi, pareiga pateikti rodymus, pasirengimo civilins bylos nagrinjimui stadijoje, tenka alims bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, siekiantiems rodyti aplinkybes, kuriomis jie remiasi. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra ne kart konstatavs, kad pateikti rodymus, sudaranius reikalavimo pagrind yra alies pareiga, teismas surinkt rodym pagrindu tik sprendia gin. [1] Taiau tai nereikia, kad teismas visikai neturi teiss rinkti rodym. Savo iniciatyva teismas turi teis rinkti rodymus statym nustatytais atvejais (LR CPK 179 str. 2 d.), pavyzdiui, bylose dl fizinio asmens pripainimo neveiksniu (LR CPK 467 str.); dl nepilnameio pripainimo veiksniu (emancipuotu); dl teismo leidim idavimo, turto administravimo bylose (LR CPK 582 str.); darbo bylose, jeigu teismas mano, jog tai yra btina siekiant teisingai isprsti byl (LR CPK 414 str.); eimos bylose ir kt.. Be to, teismas turi teis reikalauti pateikti rodym, kur prao ireikalauti alis, sisti tiesiogiai organizacijai ar asmeniui, kuri juo disponuoja (LR CPK 199 str.). Atkreiptinas dmesys tai, kad iuo metu galiojanio LR CPK nuostatos, prieingai nei 1965 m. LR CPK nuostatos, numato rodym atskleidimo taisykls laikymsi, tokiu bdu tvirtinant ali

lygiateisikum bei rungimosi siningum, kadangi alys bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi galimyb prie vykstant teisminiam nagrinjimui i anksto susipainti su pateiktais rodymais ir tinkamai pasiruoti bylos nagrinjimui. alims nepateikus rodym pasirengimo civilins bylos nagrinjimo stadijoje, teismas turi teis atsisakyti juos priimti, jeigu mano, kad rodym pateikimas uvilkins bylos nagrinjim (LR CPK 141 str., 142 str.). Nepagrstas rodym pateikimas teisminio nagrinjimo metu ir bylos nagrinjimo atidjimas dl nauj rodym pateikimo, paeist proceso koncentruotumo ir ekonomikumo principus (LR CPK 7 str.) bei Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsn. Taigi, rodym apteikimas pasirengimo nagrinti civilin byl stadijoje, utiktina ali lygiateisikumo, rungimosi siningumo, koncentruotumo ir ekonomikumo princip gyvendinim. Antras etapas rodym tyrimas. Tirdamas rodymus, teismas privalo patikrinti priimt rodym ssajum, leistinum, rodomj reikm, palyginti skirtingomis rodinjimo priemonmis gaut informacij. LR CPK 183 str. numatyta, kad rodym tyrim nagrinjimo teisme metu vykdo byl nagrinjantis teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. rodym tyrimo tvark nustato byl nagrinjantis teismas, atsivelgdamas dalyvaujani byloje asmen nuomon. Visus pasilymus dl rodym tyrimo tvarkos dalyvaujantys byloje asmenys pateikia ratu arba odiu nagrinjimo teisme metu. Teism praktikoje paprastai pirmiausiai apklausiami liudytojai, tiriama eksperto ivada ir iklausomi eksperto paaikinimai. Paskui tiriami raytiniai ir daiktiniai rodymai, atliekama vietos apira.[2] statym numatytais (pvz. vykstant raytiniam procesui) atvejais rodymai gali bti tiriami nedalyvaujant proceso alims. Konkrei rodinjimo priemoni tyrimo tvark detaliai reglamentuoja LR CPK. Pavyzdiui, liudytoj apklausos tvark reglamentuoja LR CPK 192 str., kuris numato, kad kiekvienas liudytojas aukiamas teismo posdi sal ir apklausiamas atskirai. Neapklausti liudytojai negali bti teismo posdio salje bylos nagrinjimo metu ir kt.; raytini rodym tyrimo tvark reglamentuoja LR CPK 200 straipsnis, kuris numato, kad raytiniai rodymai perskaitomi teismo posdi salje ir pateikiami susipainti dalyvaujantiems byloje asmenims ir kt., daiktini rodym tyrimo tvark reglamentuoja LR CPK 209 str., kuriame numatyta, kad daiktinius rodymus apiri teismas. Jie taip pat parodomi dalyvaujantiems byloje asmenims ir kt. rodymai tiriami laikantis betarpikumo, odikumo ir bylos nagrinjimo koncentruotumo princip (LR CPK 7 str., 15 str., 183 str. 3 d.). Treias etapas rodym vertinimas. vertindamas rodymus, teismas turi sitikinti, ar pakanka rodym reikmingoms bylos aplinkybms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos rodinjimo pareigos, ar rodymai turi ry su rodinjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastot rodym, ar nepaneigtos pagal statymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicini fakt. Reikia vertinti kiekvien rodym atskirai ir rodym viset. Teismai, vertindami rodymus, turi vadovautis ne tik rodinjimo taisyklmis, bet ir logikos dsniais, pagal vidin savo sitikinim padaryti nealikas ivadas.[3] LR CPK 185 str. tvirtintas laisvo rodym vertinimo principas, pagal kur bet kokios informacijos rodomj vert nustato teismas, vadovaudamasis statymais, savo vidiniu sitikinimu, pagrstu visapusiku, pilnutiniu ir objektyviu vis bylos aplinkybi viseto inagrinjimu. Taigi, statymas apibria tam tikrus rodym vertinimo principus. Jame vis pirma pabriama, kad teismas vertina rodymus pagal vidin savo sitikinim. Tai reikia, kad teisjas pats sprendia apie gaut ir teismo posdio metu patikrint duomen tikrum, leistinum, ssajum, pakankamum ir t. t. Niekas negali nurodyti teisjui, kaip vertinti vien ar kit rodym ir jokie rodymai teismui neturi i anksto nustatytos rodomosios galios.

Vertindamas rodymus, teismas remiasi tik savo iniomis, sine, gyta praktika, logika, teisine smone, profesins pareigos ir etikos reikalavimais bei vadovaudamasis nealikumo, betarpikumo, ali procesinio lygiateisikumo bei kitais principais. Vidinis teismo sitikinimas tai jo sitikinimas pasiektas kruopiai ir visapusikai tiriant visas bylos aplinkybes ir iplaukiantis i tirt bei tvirtai nustatyt bylos aplinkybi.[4] Antra, teismas vertina rodymus vadovaudamasis tik statymais. i pareiga reikia ir btinyb, atsivelgiant rodinjimo bei rodym vertinimo taisykli reikalavimus ir objektyvi konkrei rodym visum, vertinti prieingas ali pozicijas. Natralu, kad esant dviej prieingus interesus turini ali ginui dl faktini aplinkybi, proceso alys su prieingais interesais remiasi joms naudingu atitinkam rodym aikinimu ir vertinimu. Taiau ta aplinkyb, kad teismas pagal vidin savo sitikinim ir nepaeisdamas rodinjim bei rodym vertinim reglamentuojani teiss norm savarankikai nustato ginijamas aplinkybes, kartu pritardamas ir vienos i ali nurodytai bei iai aliai palankiai rodym vertinimo pozicijai, nereikia, jog teismas buvo alikas ir paeid kitos alie teis teising bylos isprendim.[5] Taiau paymtina, kad alys, pateikusios rodymus ir/ar nurodiusios tam tikras aplinkybes yra suinteresuotos bylos baigtimi. Todl labai svarbu, kad pirmos ir apeliacins instancijos teismai itin kruopiai vertint byloje esanius rodymus, kadangi nuo rodym vertinimo priklauso teismo sprendimo teistumas ir pagrstumas. 15.3 rodinjimo pareiga ir dalykas rodinjimo pareiga. statymas numato, kad alys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iskirus atvejus, kai remiamasi aplinkybmis, kuri statym nustatytais atvejais nereikia rodinti (LR CPK 12 str., 178 str.). Taigi, pastaroji teiss norma yra rungimosi principo iraika (LR CPK 12 str.). Atsivelgiant pastarsias teiss normas, iskirtina tai, kad alis, privalo nurodyti (teigti, esant faktinms aplinkybms) faktines aplinkybes bei pateikti rodymus, patirtinanius alies pateiktas faktines aplinkybes. aliai nevykdius rodinjimo pareigos, teismas gali pripainti nerodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Taiau paymtina, kad statymas gali numatyti iimi, kurioms esant alis neprivalo rodinti aplinkybi, kuriomis ji remiasi (LR CPK 182 str.). Taigi, pareiga rodyti savo reikalavim pagrstum tenka alims bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, pareikusiems savarankikus reikalavimus. Taiau, atkreiptinas dmesys tai, kad rodinjimo pareigos instituto taikymas priklauso ir nuo teismo tam tikr procesini veiksm tinkamo atlikimo. Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1999 m. gruodio 8 d. nutarime konstatavo, kad teisingai pritaikyti materialines teiss norm teismas galt tik tada, jeigu bt teisingai nustatytas rodinjimo dalykas civilinje byloje ir tinkamai paskirstyta rodinjimo pareiga alims. Teisingas materialins teiss normos iaikinimas ir pritaikymas yra teismo pareiga, todl jis turi imtis statyme numatyt procesini priemoni , kurios leist tinkamai vykdyti i pareig. Viena i toki procesini priemoni yra teismo teis reikalauti, kad alys pateikt papildomus rodymus, patikslint savo reikalavimus ar atsikirtimus bei aplinkybes, kuriomis tie reikalavimai ar atsikirtimai yra grindiami.[1] Taigi, rodinjimo pareig galima apibrti kaip procesini veiksm: fakt ir rodym nurodymo, rodym rinkimo ir pateikimo, rodym tyrimo ir vertinimo, visum.[2] rodinjimo dalykas. rodinjimo dalyk civilinje byloje sudaro: Pirma, materialinio teisinio pobdio juridiniai faktai, kuri pagrindu atsiranda, pasikeiia arba pasibaigia gino ali teiss ir pareigos. Pavyzdiui, iekovas pateikia teismui iekin, kuriuo ginija pirkimo-pardavimo sutart, jos galiojim. Taigi, iuo atveju rodinjimo dalyk sudarys sutarties sudarymas, jos galiojimas.

Antra, rodomieji faktai, t. y., statymuose nurodyti faktai, kuri pagrindu teismas daro ivad apie reikming gino (bylos) aplinkybi egzistavim; Treia, procesinio teisinio pobdio juridiniai faktai, t. y:

juridiniai faktai, kuri pagrindu atsiranda, procesiniai teisiniai santykiai (pvz., iekinio pateikimas); juridiniai faktai, kuri pagrindu pasikeiia procesiniai teisiniai santykiai (pvz.: netinkamos alies pakeitimas tinkama); juridiniai faktai, kuri pagrindu pasibaigia procesiniai teisiniai santykiai (pvz, bylos nutraukimas).

Teiss normos turinys, jos aikinimas ir taikymas paprastai nra rodinjimo dalykas, taiau tam tikrais atvejais rodinjimo dalyko civilinje byloje sudedamja dalimi tampa usienio teiss normos bei i norm aikinimo ir taikymo aktai. Pavyzdiui, pagal Lietuvos Respublikos CK 1.12 str. 2 d. ginuose i tarptautin element turini teisini santyki, jeigu usienio teiss taikym numato ali susitarimas, visus su taikomos usienio teiss turiniu susijusius rodymus, tarp j ir tos teiss aikinim, jos taikymo praktik ir doktrin atitinkamoje usienio valstybje, pateikia gino alis, kuri remiasi usienio teise. rodinjimo dalykas civilinje byloje turi bti nurodomas iekinyje (LR CPK 135 str.), prieiekinje (LR CPK 143 str.) bei kituose procesiniuose dokumentuose (LR CPK 110, 111 str.). Teismas nustatyt rodinjimo dalyk turi nurodyti sprendime (LR CPK 270 str.). U tinkam rodinjimo dalyko nustatym byloje atsako teismas. 15.4. rodinjimo pareigos paskirstymo alims taisykls Reikm. Klausim kaip paskirstyti rodinjimo pareig alims, padeda sprsti civilinio proceso teiss doktrinoje suformuluotos bendrosios rodinjimo pareigos paskirstymo taisykls bei materialins teiss normos, atskirais atvejais nustatanios, kuri alis k konkreiai turi rodyti civilinje byloje. rodinjimo pareigos paskirstymo alims taisykli reikm yra ta, kad dar prie prasidedant procesui, alims yra nurodoma k jos turs rodinti (o tai padeda apsisprsti ar apskritai verta rizikuoti pradti proces), be to, i taisykli praktin svarba pasireikia ir tuo, kad teismui yra nurodoma, kaip reikia isprsti byl tuo atveju, kai sprendimo primimui svarbi aplinkyb, teisminio nagrinjimo metu, negali bti nustatyta ir lieka neinoma (situacija be rodym, - lot. non liquet).[1] Bendroji taisykl. LRCPK 178 str. numato, kad alys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pastarajame straipsnyje yra nustatyta bendroji rodinjimo pareigos paskirstymo taisykl, kuri reikia, kad: Pirma, iekovas pateikdamas iekin teismui turi rodyti reikalavim pagrstum. LR CPK 135 str. 1 d. numato, kad asmuo kreipdamasis teism savo iekinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindia savo reikalavimus (faktinis iekinio pagrindas) bei pateikti rodymus, kurie patvirtinant iekovo idstytas aplinkybes; Antra, atsakovas turi rodyti nesutikimo su pareiktais reikalavimais pagrind. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra paymjs, kad bendroji rodinjimo pareigos paskirstymo taisykl nustato, kad rodinjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi iekovas turi rodyti savo reikalavimo pagrstum iekinio faktin pagrind. Iekovui

nerodius iekinio faktinio pagrindo, iekinys nra tenkinamas. Atsakovas, nesutikdamas su iekiniu, privalo rodyti tokio nesutikimo faktin pagrind.[2] Bendrosios rodinjimo pareigos paskirstymo taisykls iimtys. Pirma, alys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybmis, kuri LR CPK nustatyta tvarka nereikia rodinti (LR CPK 178 str., 182 str.). Taigi, iimtis yra ta, kad nereikia rodinti LR CPK 182 straipsnyje nurodyt aplinkybi (teismo pripaint visiems inomomis, prejudicini fakt ir kt.). Antra, teismo iniciatyva konstatuotos aplinkybs, nepriklausomai nuo to, ar rmsi jomis alis, ar ne (LR CK 1.78 str.). Paymtina tai, kad rodinjimo pareigos paskirstymo taisykles reglamentuoja ne tik procesins teiss normos, bet ir materialiosios teiss normos. Pavyzdiui, LR CK 6.75 straipsnyje numatyta, kad jeigu skolininkas ginija savo pareig mokti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievol vykd, tai jis privalo rodyti, kad j vykd tinkamai. Taigi pastarajame straipsnyje tvirtinta taisykl, kad pareiga rodyti tinkamai vykdius prievol tenka skolininkui, kuriam pareiktas reikalavimas sumokti netesybas ir kuris atsisako jas mokti motyvuodamas, jog prievol vykd. Lietuvos Respublikos draudimo statymo 14 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad draudikas privalo rodyti aplinkybes, atleidianias j nuo draudimo imokos imokjimo ir kt. Paymtina tai, kad rodinjimo pareig paskirstanios materialiosios teiss normos paprastai yra imperatyvios, todl nei teismas, nei alys savo susitarimu negali keisti statymu nustatyto rodinjimo pareigos paskirstymo. 15.5. Aplinkybs kuri nereikia rodinti Pagal iuo metu galiojant teisin reglamentavim alys yra atleidiamos i aplinkybi rodinjimo (LR CPK 182 str.): Pirma, teismo pripaint visiems inomomis.Antra, nustatyt siteisjusiu teismo sprendimu kitoje civilinje ar administracinje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai);Treia, asmens nusikalstam veiksm pasekmi, nustatyt siteisjusiu teismo nuosprendiu baudiamojoje byloje (prejudiciniai faktai);Ketvirta, preziumuojam pagal statymus ir nepaneigt bendra tvarka;Penkta, pagrst ali pripaintais faktais. 15.6. rodymai civiliniame procese rodym samprata, poymiai ir klasifikavimas. Teismo sprendimas ar nutartis yra teisti ir pagrsti, kai teismo ivada atitinka statymo nustatytomis rodinjimo priemonmis ir statymo nustatyta tvarka konstatuotas turinias reikm civilinei bylai aplinkybes. Ivados apie faktines aplinkybes teismo sprendime gali bti grindiamos tik statyme ivardintais rodymais ir tik gautais, ir itirtais statym nustatyta tvarka. Dabartinis Lietuvi kalbos odynas termin rodymas apibria taip: 1) tai argumentas arba faktas, kuris patvirtina rodomj dalyk;2) tai tam tikra protavimo sistema, padedanti prieiti prie nauj ivad[1].

Oficialus rodym apibrimas yra pateiktas LR CPK 177 str. 1 d., kurioje numatyta, kad rodymai civilinje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas statym nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybi, pagrindiani ali reikalavimus bei atsikirtimus, ir kit aplinkybi, turini reikms bylai teisingai isprsti, arba kad j nra. Taigi, atsivelgiant oficiali rodym svok, galima bt iskirti rodym samprat apibdinanius poymius: Pirma, duomenys apie faktus, sudaranius rodinjimo dalyk.Antra, faktiniai duomenys byloje nustatomi leistinomis rodinjimo priemonmis (rodym leistinumas);Treia, rodym lieiamumo (ssajumo) privalomumas;Ketvirta, rodym rinkimo, tyrimo ir vertinimo teistumas. rodym ssajumas. LR CPK 180 str. numato, kad teismas priima nagrinti tik tuos rodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinias reikms bylai aplinkybes. rodymus, neturinius ryio su rodinjimo dalyku, taip pat pakartotinai pateiktus raytinius rodymus, kurie jau anksiau buvo pateikti ir priimti, reikia atsisakyti priimti. Tokiais atvejais teismas priima raytin arba odin motyvuot nutart (LR CPK 181 str. 1 d., 290 str. 1-4 d.). Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra paymjs, kad vertindamas kiekvieno rodymo rodomj reikm, teismas, be kita ko, turi nustatyti rodymo ry su byla (rodymo ssajum), ar tas rodymas yra leistinas, patikimas. rodym ssajumas reikia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti rodym turin, turi patvirtinti arba paneigti reikmingas bylai isprsti aplinkybes.[2] Labai svarbu tinkamai nustatyti rodymo ry su civiline byla. Jei tas klausimas netinkamai sprendiamas, byla perkraunama nereikalingais rodymais, o turinios reikms bylai aplinkybs lieka neiaikintos, o tai paeidia LR CPK 7 str. ir 180 str. nuostatas. rodinjimo priemoni leistinumas. rodymu gali bti laikoma tik statymo nustatyta tvarka ir statymo numatytos rodinjimo priemons gauta informacija (duomenys). Leistinos rodinjimo priemons yra ivardintos LR CPK 177 str. 2 ir 3 d., t. y., ali ir treij asmen paaikinimai; liudytoj parodymai; raytiniai rodymai; daiktiniai rodymai; apir protokolai; ekspert ivados; nuotraukos; vaizdo bei garso raai. Paymtina tai, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybs ar tarnybos paslapt, negali bti rodymais civilinje byloje (LR CPK 177 str. 5 d.). rodinjimo priemoni leistinumo taisykls ypatumai: Pirma, leistini rodymai yra tik tokie faktiniai duomenys, kurie buvo gauti LR CPK 177 str.2 ir 3 d. ivardintomis rodinjimo priemonmis, kuri sraas yra baigtinis;Antra, rodinjant tam tikras civilins bylos aplinkybes, btina naudoti statym tiesiogiai vardintas konkreias rodinjimo priemones (LR CPK 177 str. 2 ir 3 d.);Treia, atskirais atvejais rodinjimo priemoni naudojimas statym yra ribojamas, udraudiant naudoti statymo konkreiai vardint rodinjimo priemon tam tikroms bylos aplinkybms nustatyti. [3] Pavyzdiui, draudiama remtis liudytoj parodymais, kai nebuvo remtasi paprastos raytins sandorio formos (LR CK 1.93 str.). rodym klasifikavimas. Pirma, pagal rodym turinio ry su rodomuoju faktu, rodymai skirstomi :

tiesioginius; netiesioginius.

Tiesiogini rodym turinys turi vienareikm ry su rodomuoju faktu, leidianiu padaryti neginijam ivad apie fakto buvim ar nebuvim. Esant byloje tiesioginiams rodymams, paprastai rodinti yra lengviau, nes dl rodomj fakt, patvirtinam tiesioginiais rodymais, abejoni nebekyla. Pavyzdiui, sudaryta raytin sutartis yra tiesioginis tam tikro sandorio sudarymo rodymas, ekspertizs ivada, laikytina tiesiogini rodym nustatant tam tikras aplinkybes (tvyst ir pan.). Taiau visais atvejais teismas privalo gretinti, lyginti su kitais byloje esaniais rodymais, sitikinti, kad tarp j nra prietaravim, tikrinti, ar tiesioginiai rodymai yra tikri, nesuklastoti. Netiesioginiai rodymai, atskirai pamus, duoda pagrind kelioms versijoms. Tam, kad atmesti nepagrstas versijas ir pereiti prie vienos nustatytos ivados, reikia susieti ir priepastatyti netiesioginius rodymus su likusiais rodymais. Pavyzdiui, jeigu iekovas kreipiasi teism dl skolos i atsakovo priteisimo ir dl to kaip rodym pateikia laik, kuriame atsakovas kreipiasi j su praymu paskolinti pinigus, tai toks laikas laikytinas netiesioginis skolos sutarties sudarymo rodymas. Paymtina tai, kad visais atvejais, tam, kad teismas teisingai inagrint byl, remdamasis netiesioginiais rodymais, turt bti vertinama netiesiogini rodym visuma remiantis vienu netiesioginiu rodymu negalima daryti vienintels ir kategorikos ivados dl rodomojo fakto buvimo ar nebuvimo. Antra, pagal informacijos atsiradimo pobd, rodymai yra skirstomi :

pirminius; ivestinius. [4]

Pirminiai rodymai, tai rodymai gauti i pirminio altinio. Pavyzdiui, vairs dokument originalai, defektinis aktas, patvirtinantis reikalingum remontuoti patalpas, vyk maiusio liudytojo parodymai ir pan. Pirminiuose rodymuose daniausiai yra visa, neisklaidyta informacija apie fakt, todl juos paprasiau vertinti. rodymai yra ivestiniai, nepilni, jeigu jie atsiranda ne tiesiogiai i rodomojo fakto, o i kit su rodomuoju faktu susijusi altini. Pavyzdiui, vykio nemaiusio liudytojo parodymai, paremti tiesiogiai maiusio vyk asmens pateikta informacija. Treia, pagal rodomj gali rodymai dar yra skirstomi rodymus, turinius;

didesn rodomj gali; rodymus turinius prast rodomj gali.[5]

Dokumentai, iduoti valstybs ir savivaldybi institucij, patvirtinti kit valstybs galiot asmen nevirijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliam formos reikalavim, laikomi oficialiaisiais raytiniais rodymais ir turi didesn rodomj gali.[6] Aplinkybs, nurodytos oficialiuose raytiniuose rodymuose, laikomos visikai rodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esaniais, iskyrus liudytoj parodymus, rodymais. Draudimas panaudoti liudytoj parodymus netaikomas, jeigu tai prietaraut siningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialij raytini rodym rodomoji galia statymais gali bti suteikta ir kitiems dokumentams (LR CPK 197 str. 2 d.). Ketvirta, pagal informacijos gavimo altinius, rodymai skirstomi :

asmeninius, kai informacijos gavimo altinis yra fizinis asmuo. Pavyzdiui, ali ar treij asmen paaikinimai, liudytoj parodymai priskiriami prie asmenini rodym;

daiktinius, kai informacijos gavimo altinis yra daiktas. Pagal LR CPK 204 straipsn daiktiniais rodymais laikomi daiktai, kurie savo ypatingomis savybmis arba paiu savo buvimu gali bti priemon turinioms bylai reikms aplinkybms nustatyti; mirius. Miriais yra laikomi rodymai, atsirandantys kaip fizinio asmens veiklos padarinys, taiau kuriuose gldi informacija yra perduodama ne odiu, o ireikiama tam tikrais enklais, ratu. Pavyzdiui, raytiniai rodymai ir ekspert ivados.

15.7. rodinjimo priemons civiliame procese LR CPK 177 str. 2 ir 3 d. yra pateikiamas galutinis konkrei rodinjimo priemoni sraas: Pirma, ali ir treij asmen paaikinimai. Aptariama rodinjimo priemon yra viena i svarbiausiu, kadangi bylos alys geriausiai ino bylos aplinkybes ir j paaikinimu teisingumas ir isamumas gali turti lemiamos reikms teisingam bylos inagrinjimui. Taiau ali ir treij asmen paaikinimai turt bti vertinami ypatingai atsargiai, kadangi paaikinimus byloje duoda asmenys, kurie turi teisin suinteresuotum bylos baigtimi. Todl teismas turi patikrinti ir vertinti ali ir treij asmen duodam paaikinim, apie jiems inomas aplinkybes, teisingum. Prie vykdant alies ar treiojo asmens apklaus, alis ir tretysis asmuo prisiekia garbingai ir siningai sakyti byloje ties. Jeigu alis ar tretysis asmuo prie apklaus neprisiekia ir nepasirao priesaikos teksto, jo paaikinimai nelaikytini leistinais rodymais (LR CPK 186 str. 6d.). alys ir tretieji asmenys, dav priesaik byloje, turi teis duoti paaikinimus apie turinias reikms bylai aplinkybes ratu. Tuo atveju, jeigu raytiniai ali ir treij asmen paaikinimai pateikti nedavus priesaikos nagrinjamoje byloje, jie nelaikytini leistina rodinjimo priemone. alis ir tretysis asmuo turi teis atsisakyti apklausos ar atsakym tam tikrus pateiktus klausimus, jeigu tai reikt parodymus prie save, savo eimos narius ar artimuosius giminaiius. Nelaikytini ali ir treij asmen paaikinimai leistinais rodymais, jeigu jie gauti veriant duoti paaikinimus prie save, savo eimos narius ar artimus giminaiius (LR CPK 188 str.). Antra, liudytoj parodymai. Liudytoju gali bti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amius ir giminysts ryiai su byloje dalyvaujaniais asmenimis, kuriam gali bti inomos kokios nors aplinkybs, turinios ry su byla. Negali bti apklausiami kaip liudytojai: 1) atstovai civilinje byloje ar gynjai baudiamojoje byloje apie aplinkybes, kurias jie suinojo, kai jie jo atstovo ar gynjo pareigas;2) asmenys, kurie dl fizini ar psichini trkum nesugeba teisingai suvokti turini reikms bylai aplinkybi arba duoti apie jas teising parodym;3) dvasininkai apie aplinkybes, kurias jie suinojo tikiniojo ipainties metu;4) medikai apie aplinkybes, sudaranias j profesin paslapt;5) kiti statym nustatyti asmenys. Liudytojo pareigos: aukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti teism ir duoti teisingus parodymus. Atsisakyti duoti parodymus leidiama, jeigu liudytojo parodymai reikt parodymus prie save, savo eimos narius arba artimuosius giminaiius (LR Konstitucijos 31 str., LR CPK 191 str. 2 d). Nepilnameio liudytojo apklausos ypatumai:

apklausiant nepilnamet liudytoj aukiami dalyvauti liudytojo atstovai pagal statymus, taip pat gali bti aukiamas pedagogas arba valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos atstovas; liudytojas, jaunesnis kaip eiolikos met neprisiekia LR CPK 192 str. 4 d. nustatyta tvarka; galioja bendra taisykl, jog po jaunesnio kaip eiolikos met asmens apklausos, jis turi ieiti i teismo posdio sals.

Treia, daiktiniai rodymai. Svoka: Daiktiniai rodymai tai daiktai, kurie savo ypatingomis savybmis arba paiu savo buvimu gali bti priemon turinioms bylai reikms aplinkybms nustatyti (LR CPK 204 str.). Pavyzdiui, vairs renginiai, prietaisai, stalas, kd, automobilis, vaizdo kamera ir pan. Daiktiniais rodymais taip pat gali bti dokumentai, taiau paymtina tai, kad dokument kaip daiktini rodym nereikia painioti su raytiniai rodymais. Tais atvejais, kai netiriamas dokumento turinys, o tik jo forma (suklastojimo faktas, dokumento radimo, dingimo vieta ir pan.), toks dokumentas bus laikomas daiktiniu rodymu. Praymo, ireikalauti daiktin rodym, turinio ypatumai. Be bendrj procesiniams dokumentams keliam reikalavim, asmens prayme ireikalauti kok nors daikt kaip rodym, turi bti:

daikto, kur praoma ireikalauti, apraymas; nurodytas pagrindas, kuriuo remiantis manoma, kad t daikt turi tas asmuo; nurodytos prieastis, dl kuri pats negali jo pateikti; aplinkybes, kurios gali bti nustatytos padedant iam daiktiniam rodymui.

Daiktini rodym pateikimas, saugojimas. Daiktinius rodymus turi teis pateikti dalyvaujantys byloje asmenys, o jiems negalint pateikti, daiktinius rodymus gali ireikalauti teismas. Asmeniui per teismo nustatyta termin nepateikus reikalaujam daiktini rodym gali bti skiriama iki vieno tkstanio lit bauda. Paymtina tai, kad baudos paskyrimas neatleidia nuo pareigos pateikti teismo reikalaujam daikt. Teismui pateikti daiktiniai rodymai laikomi byloje arba pagal special apra (nurodomas daikto pavadinimas, technin charakteristika, matmenys, spalva, svoris, sugadinimo poymius ir pan.) perduodami teismo daiktini rodym saugojimo kamer. Tais atvejais, kai dl fizini savybi daiktinio rodymo negalima pateikti teismui, jie saugomi jo buvo vietoje. Daiktini rodym tyrimas. Daiktinius rodymus apiri teismas (vizualiai apiri daiktin rodym ir itiria jo savybes, poymius, ypatumus, reikmingus nagrinjamai bylai. Tai gali atlikti analizuojant daikto paeidimus, stebint jo veikim, j matuojant, sveriant ir pan.) [1] , dalyvaujantys byloje asmenys, esant btinumui, gali bti pateikiama ekspertams ir liudytojams. Asmenys, kuriems parodyti daiktiniai rodymai, gali atkreipti teismo dmes kurias nors aplinkybes, susijusias su apira (LR CPK 209 str.). Ketvirta, raytiniai rodymai. Samprata. Viena i LR CPK pamint rodinjimo priemoni, kuri pagalba siekiama patvirtinti vienokius arba kitokius faktus, nustatyti ties ir isprsti gin tarp ali, yra raytiniai rodymai. LR CPK 197 str. 1 d. pateikta oficiali raytini rodym svoka - tai dokumentai, dalykinio ar asmeninio susirainjimo mediaga, kitokie ratai, kuriuose yra duomen apie aplinkybes, turinias reikms bylai [2] . Raytiniai rodymai galt bti, pavyzdiui, pirkimo pardavimo

sutartis; turto pagerinimo ilaidas patvirtinantys dokumentai: sskaitos faktros, kasos pajam orderiai, atlikt darb perdavimo primimo aktai ir pan. Teiss doktrinoje [3] raytiniai rodymai apibriami, kaip materialaus pasaulio daiktai (medis, geleis, stiklas, popierius, auksas, sidabras ar kita mediaga, ant kurios gali ilikti raytiniai enklai), kuri turinys (raytiniai enklai, simboliai), galintis patvirtinti arba paneigti teism dominanius faktus, yra kils ne i byloje dalyvaujani asmen ar eksperto ir nepriklauso nuo i asmen procesins padties. Raytini rodym poymiai: Pirma, raytiniai rodymai yra ne tik vairs dokumentai, bet visi kiti materialaus pasaulio daiktai ant kuri gali ilikti pdsakai. Pavyzdiui, vairi susirainjimo mediaga dl prievoli nevykdymo arba netinkamo vykdymo, sutartys bei j pakeitimai, laikai, buhalteriniai dokumentai (sskaitos-faktros, kasos pajam orderiai ir pan.) ir kt. Antra, raytiniai rodymai civiliniame procese laikomi tik tie rodymai, kurie yra kil ne i dalyvaujani asmen ar eksperto ir kurie nepriklauso nuo i asmen procesins padties (pvz., raytiniais rodymais nelaikomi apiros protokolai, LR CPK nustatyta tvarka atliktos ekspertizs ivados, ali ir kit dalyvaujani asmen paaikinimai ir pan.). Treia, raytini rodym atsiradimo momentas. Paprastai raytiniai rodymai atsiranda kai tarp asmen dar nra kils teisminis ginas. Raytini rodym klasifikacija [4] : Pagal tai, kur yra tvirtinti raytiniai rodymai, jie gali bti skirstomi raytinius rodymus, ufiksuotus: popieriuje; medyje; plastmasje; metale; stikle; porceliane. Pateiktas raytini rodym skirstymas atskleidia, kokia yra objekt - kuriuose galima ufiksuoti raytinius rodymus - vairov. i klasifikacija galina atitinkam rodinjimo priemon priskirti tinkamai rodinjimo priemoni riai ir taikyti jai tinkam teisin reim. Tinkam teisini norm parinkimas yra teisingo, operatyvaus, utikrinanio mogaus teises proceso garantija. Pagal tai, kaip, kokiu bdu tam tikri enklai yra padaryti, raytinius rodymus galima skirstyti raytinius rodymus, kuriuose informacija yra ufiksuota:

mechaniniu bdu: ideginant, igraviruojant; iskutant ir pan. cheminiu bdu: raant raalu, raant pietuku; raant tuu; daant ir pan. [5]

Pagal informacijos atsiradimo bd raytiniai rodymai skirstomi :

pirminius (originals). Terminas originalas apibdinamas kaip tikras, autentikas krinys, dokumentas[6]. LR CPK 114 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turin pagrindia raytiniais rodymais, prideda j originalus. Paymtina tai, kad jeigu nra pateikiamas dokumento originalas arba jo patvirtintas nuoraas, dar nereikia, kad rodytas dokumento nebuvimo faktas. Dokumento nebuvimo faktas laikomas rodytu, tik tada, kai buvo imtasi priemoni ireikalauti tinkamai patvirtint nuora ar dokumento original, bet jie nebuvo pateikti.[7] antrinius (nuoraai). Terminas nuoraas apibdinamas kaip tiksliai nuraytas tekstas, originalo kopija[8].

LR CPK 114 straipsnio 1 dalyje ivardinti asmenys, turintys teis tvirtinti nuoraus, t.y.: a) byloje dalyvaujantis advokatas, iekin rengiantis advokatas. Tais atvejais, kai raytini rodym nuoraus tvirtina iekin ruoiantis advokatas, kartu su procesiniu dokumentu ir raytini rodym nuoraais turi bti pateikiamas dokumentas, patvirtinantis advokato ar kliento susitarim dl atstovavimo.b) notaras. Lietuvos Respublikos Notariato statymo 26 straipsnio 6 punkte: Notaras liudija dokument nuora ir j ira tikrum [9].c) teismas. procesin veiksm gali atlikti tik teisjas, tai konstatavo LAT 2003 m. vasario 14d. konsultacijoje [10];d) dokument idavs (gavs) asmuo (CPK 114 str. 1 d.). Pagal form raytiniai rodymai gali bti skirstomi tris ris:

paprastos raytins formos. LR CK 1.73 straipsnis numato atvejus, kai sandoriai turi bti sudaromi paprasta raytine forma t.y.: fizini asmen sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesn kaip penki tkstaniai lit, iskyrus sandorius, kurie ir vykdomi sudarymo metu; juridini asmen steigimo sandoriai; preki pirkimopardavimo isimoktinai sutartys; draudimo sutartys; arbitrainiai susitarimai; kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vieneri met terminui sutartys; asmens ilaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys; taikos sutartys; kiti sandoriai, kuriems LR CK ar kiti statymai nustato privalomj paprast raytin form. statymo nustatytos formos ir turinio. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos buhalterins apskaitos statymo 13 straipsnis[11] numato privalomuosius apskaitos dokument rekvizitus, kuriems nesant buhalterins apskaitos dokumentas nebus laikoma leistina raytin rodinjimo priemon. patvirtinti notarine tvarka. Notarine forma turi bti sudaromi: daiktini teisi nekilnojamj daikt perleidimo ir daiktini teisi bei nekilnojamojo daikto suvarymo sandoriai; vedyb sutartys (ikivedybin ir povedybin); kiti sandoriai, kuriems LR CK nustato privalom notarin form (LR CK 1.74 str.).

Pagal turin raytiniai rodymai yra skirstomi :

tvarkomuosius, kurie sukelia tam tikrus teisnius padarinius. J turinys liudija tam tikrus asmens valios ireikimo aktus (potvarkiai, sakymai, sprendimai); informacinius. Juose apraomos arba patvirtinamos teisin reikm turinios aplinkybs (laikai, vairios ataskaitos)[12].

Pagal raytini rodym pateikimo bd:

pateiktus byloje dalyvaujani asmen. Byloje dalyvaujantys asmenys raytinius rodymus privalo pateikti laikydamiesi LR CPK reikalavim. LR CPK 135 str. 1 d. 3 p. numato, kad, pateikiant teismui iekin, prie jo turi bti pridedami rodymai, pagrindiantys iekovo idstytas aplinkybes, liudytoj gyvenamosios vietos ir kitoki rodym buvimo viet. ireikalautus teismo. Raytiniai rodymai gali bti pateikiami dalyvaujani byloje asmen arba io LR CPK nustatyta tvarka ireikalaujami teismo. Paymtina tai, kad asmuo, praantis teism ireikalauti kok nors raytin rodym i dalyvaujani byloje ar kit asmen, turi nurodyti: raytin rodym, kurio reikalaujama; pagrind, kuriuo remiantis manoma, kad raytin rodym turi tas asmuo; aplinkybes, kurias raytinis rodymas gali pagrsti (LR CPK 198 str., 199 str.).

Pagal susidarymo (atsiradimo) bd raytiniai rodymai skirstomi :

oficialius (vieuosius). Dokumentai, iduoti valstybs ir savivaldybi institucij, patvirtinti kit valstybs galiot asmen nevirijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliam formos reikalavim, laikomi oficialiaisiais raytiniais rodymais ir turi didesn rodomj gali. Aplinkybs, nurodytos oficialiuose raytiniuose rodymuose, laikomos visikai rodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esaniais, iskyrus liudytoj parodymus, rodymais (LR CPK 197 str.).

Subjektai , galinios iduoti raytinius rodymus: 1) valstybs institucijos. Valstybs institucijas, galinias iduoti dokumentus, laikytinus oficialiais raytiniais rodymais, galima skirstyti tris grupes: pirma, Seimo, kaip atstovaujamosios valdios institucijos iduoti dokumentai; antra, Vyriausybs, ministerij, Valstybs kontrols, Seimo kontrolieri, Lietuvos Respublikos muitins, Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos, lygi galimybi kontrolieriaus, vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus, Valstybs sienos apsaugos tarnybos, Kaljim departamento ir kit institucij, kurioms statymai suteikia vieojo administravimo funkcijas, kai vykdomosios valdios iduoti dokumentai; teismo valdios: Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukiausiojo Teismo, Vyriausiojo Administracinio Teismo, Lietuvos Apeliacinio Teismo, apygard teism, apylinki teism, apygard administracini teism, apylinki prokuratr, apygardos prokuratr iduodami dokumentai.2) savivaldybs institucijos (Savivaldybs tarybos, Savivaldybs administracijos direktoriaus iduoti dokumentai, atitinkantys ratvedybos taisykles.3) kiti valstybs galioti asmenys (pvz., notar patvirtinti dokumentai, teismo antstoli surayti procesiniai dokumentai (turto areto aktas), teismo antstolio suraytas faktini aplinkybi konstatavimo protokolas ir pan.).

asmeninius (privaius). Tai privai fizini ir juridini asmen raytiniai rodymai, turintys reikms bylos nagrinjimui.

Penkta. Apiros protokolai. Jeigu tai reikalinga bylos aplinkybms itirti, teismas savo iniciatyva ar dalyvaujani byloje asmen praymu gali paskirti daiktini ir raytini rodym apir j buvimo vietoje arba vietos apir (LR CPK 210 str.). Taigi, apiros atlikimo pagrindas yra teismo ar dalyvaujani byloje asmen noras isiaikinti bylai reikmingas aplinkybes. Apiros atlikimas. Apir atlieka visos sudties teismas, dalyvaujantiems byloje asmenims praneus apie apiros laik ir viet, o reikiamais atvejais aukiant liudytojus ir ekspertus. Asmens, kuriam praneta apie apir, neatvykimas nekliudo atlikti apiros. Apiros metu dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ar ekspertams gali bti uduodama klausim. ie asmenys turi teis atkreipti teismo dmes visa tai, kas, j nuomone, gali padti nustatyti bylos aplinkybes. Protokolo pasiraymas. Apie apiros metu atliktus veiksmus ir jos rezultatus suraomas apiros protokolas, kur pasirao visos sudties teismas ir kiti dalyvav apiroje asmenys. Prie protokolo pridedami visi darant apir sudaryti ir patikrinti planai, briniai, nuotraukos ir kiti dokumentai kartu su j aprau (LR CPK 210 str.). eta, eksperto ivada. Isiaikinti nagrinjant byl kylanius klausimus, reikalaujanius speciali mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato ini, teismas gali skirti ekspertiz ir, atsivelgdamas dalyvaujani byloje asmen nuomon, paskirti ekspert arba pavesti atlikti ekspertiz kompetentingai ekspertizs staigai. Prireikus gali bti skiriami keli ekspertai ar ekspert komisija (LR CPK 212 str.1d.). Paymtina tai, kad negali bti skiriama ekspertiz, siekiant isiaikinti teiss klausimus, kadangi tai yra priklauso tik teismo kompetencijai.

Kiekvienu atveju, sprendiant klausim dl ekspertizs skyrimo, teismas turi iklausyti dalyvaujani byloje asmen silymus dl klausim ekspertui suformulavimo, o tais atvejais, jeigu atmeta asmen silymus, praymo atmetimas privalo bti motyvuotas. Taiau paymtina tai, kad galutinai klausimus ekspertui suformuluoja teismas, priimdamas nutart. Teismo nutarties turinys. Be LR CPK 291 str. nustatyt reikalavim, teismo nutartyje skirti ekspertiz turi bti nurodyta: bylos aplinkybi, susijusi su ekspertizs dalyku, apraymas ir pagrindas skirti ekspertiz; nurodymas, kad ekspertiz atlikti pavedama Lietuvos teismo ekspertizs centrui; klausimai ekspertui; centrui pateikiamos mediagos sraas, kuriame nurodoma: ekspertinio tyrimo objektai (daiktai, dokumentai); pavyzdiai lyginamajam tyrimui ir dokumentai, kuriuose yra ini apie ekspertizs dalyk; kita informacija ar mediaga, turinti reikms ekspertizei atlikti. Leistinumas. Eksperto ivada bus laikoma tinkamu rodymu tik tuo atveju, jeigu ji paskirta ir gauta LR CPK 212-219 str. nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu teisminio nagrinjimo metu yra naudojami rodymai, kurie pagal savo turin yra ekspertinio pobdio gauti atlikus tam tikrus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialisias inias, taiau gauti ne pagal teismo nutart, tokia ivada negali bti laikoma rodymu eksperto ivada LR CPK 216 str. prasme. Toks dokumentas gali atitikti kit rodinjimo priemons r, numatyta CPK, - raytin rodym, kadangi jame gali bti ini apie aplinkybes turinias reikms bylai. Eksperto ivados vertinimas. Eksperto ivada teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidin teisjo sitikinim, pagrst visapusiku, isamiu ir objektyviu byloje esani rodym ityrimu. Taiau teismo nesutikimas su eksperto ivada turi bti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (LR CPK 218 str.). Jeigu eksperto ivada yra nepakankamai aiki ar neisami, teismas gali paskirti papildom ekspertiz. Tuo atveju, jeigu teismui kyla abejoni dl eksperto ivados pagrstumo, taip pat jeigu yra prietaravim tarp keli ekspert ivad, teismas gali paskirti pakartotin ekspertiz ir pavesti j daryti kitam ekspertui ar ekspertams (LR CPK 219 str.). Ekspertizs akto turinys. Eksperto ivada pateikiama ir idstoma ratu ekspertizs akte. Ekspertizs aktas susideda i angins, tiriamosios ir ivad dalies. Kitos rodinjimo priemons. Prie kit rodinjimo priemoni priskiriamos nuotraukos, vaizdo ir garso raai. Nuotraukos, vaizdo ir garso raai, pateikti teismui kaip rodymai, itiriami teismo posdyje. Dalyvaujantys byloje asmenys, liudytojai ar ekspertai, kuriems parodyti ar paskelbti minti rodymai, gali duoti paaikinimus, daryti pareikimus, atkreipti teismo dmes bet kurias pastebtas ar igirstas aplinkybes. Visa tai raoma teismo posdio protokol (CPK 220 str.). Leistinumas. Nuotraukos, vaizdo ir garso raai, kaip rodinjimo priemon civiliniame procese gali bti naudojama tik tuo atveju, jeigu minti rodymai bus gauti ir pateikti nepaeidiant statymo bei asmens teiss privatum reikalavim. Nuotrauk, vaizdo ar garso ra, kuriuose ufiksuotas privatus asmens gyvenimas, parodymas ar paskelbimas vieame teismo posdyje leidiamas tik to asmens sutikimu, o kitais atvejais tik udarame teismo posdyje (LR CPK 220 str.). 16. CIVILINS BYLOS IKLIMAS 16.1. Teiss kreiptis teism realizavimas

LR Konstitucijos 30 str. numato, kad asmuo, kurio konstitucins teiss ir laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. i nuostat detalizuoja LR CPK 5 str. 1 dalis, kur nurodoma, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis ar statym saugomas interesas. LR teism statymo[1] 4 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilieiai turi teis teismin gynyb nuo ksinimosi LR Konstitucijoje ir statymuose, LR tarptautinse sutartyse tvirtintas j teises ir laisves. Mintuose teiss aktuose atskleistas teismins gynybos prieinamumo principas tvirtintas ir tarptautiniuose dokumentuose: Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 2 str.[2], Visuotins mogaus teisi deklaracijos 8 str.[3] ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 13 str.[4] Asmenys gali laisvai naudotis savo materialinmis bei procesinmis teismis, tame tarpe, ir teise kreiptis teism teismins gynybos. Ankstesnse temose jau minjome, kad procesin teis kreiptis teism negali bti aikinama kaip asmens galimyb kreiptis teism bet kokiu bdu. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra paymjs, kad kaip ir bet kuri kita subjektin teis, teis kreiptis teism realizuojama tam tikra statym nustatyta tvarka. ios teiss realizavimo tvark numato LR CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareikimo formai ir turiniui. Kiekvienam teism besikreipianiam asmeniui i tvarka yra privaloma[5]. Analizuojant LR CPK 5 straipsn, matyti, kad ne bet kuris, o tik suinteresuotas asmuo arba jo atstovas gali kreiptis teism teismins gynybos. Suinteresuotas asmuo kreipdamasis teism, turi laikytis tam tikros statymo nustatytos kreipimosi teism tvarkos. Teismas imasi nagrinti civilin byl pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipsi, kad bt apginta jo teis ar statymo saugomas interesas, pareikim. statym nustatytais atvejais pareikim teismui dl vieojo intereso gynimo valstybs vardu gali pareikti prokuroras arba kita statym galiota institucija (LR CPK 5 str. 3 dalis). Pastarj nuostat detalizuoja LR CPK 48 straipsnio 1 dalis, kur numatyta, kad siekiant apginti viej interes, teis kreiptis teism turi prokuroras, valstybs ir savivaldybi institucijos, bei kiti asmenys, turintys teis pareikti iekin vieajam interesui apginti. Lietuvos Konstitucinis Teismas 1994 m. vasario 14 d. nutarime nurod, kad jei kokios nors aplinkybs apsunkint ar padaryt nemanom galimyb realiai pasinaudoti teise teismin gynyb, tekt pripainti ios konstitucins teiss deklaratyvum. Todl yra tikslingas ir pateisinamas atitinkam galinim, skirt padti btinais atvejais monms realizuoti j konstitucini teisi gynyb, suteikimas statymu valstybs institucijoms ar j pareignams , bet su slyga, kad tai neprietaraus Konstitucijai. LR CPK 5 str. 4 dalis taip pat nurodo, kad realizuodami savo procesin teis kreiptis teism asmenys iekinio teisenos bylose paduoda iekinius, o ypatingosios teisenos bylose pareikimus arba praymus. LR CPK XXXI skyriuje nurodoma, kad bylose dl antstoli ir notarini veiksm yra pateikiami skundai. Teis kreiptis teism teismins gynybos galima suprasti materialiniu teisiniu aspektu ir procesiniu teisiniu aspektu. Pirmuoju atveju tai materialin subjektin teis, t.y. kad kreipiantis teism negalima teismui aikintis iekinio teistumo ir pan. Asmuo, kurio konstitucins teiss ir laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism (LR Konstitucijos 30 str.). Asmuo visuomet turi teis teismin gynyb materialiniu aspektu ir tik teismas savo sprendime nusprs, ar iekinys bus patenkintas. Antruoju atveju teis kreiptis teism suprantama kaip procesin subjektin teis. Ji nra absoliuti, nes priklauso nuo tam tikr statyme numatyt procesinio pobdio aplinkybi (procesini taisykli, procesins tvarkos). ios aplinkybs pagal j nesilaikymo procesinius teisinius padarinius civilinio proceso teiss doktrinoje yra skirstomos dvi grupes: teiss kreiptis teism prielaidas ir teiss kreiptis teism tinkamo gyvendinimo slygas [6] , kurioskai kuri mokslinink atitinkamai dar vadinamos nepaalinamomis ir paalinamomis aplinkybmis[7].

Teiss kreiptis teism prielaidos rodo, ar besikreipiantis teism asmuo tikrai turi teis kreiptis teism. Civilinio proceso teiss doktrinoje teiss kreiptis teism prielaidos skirstomos teigiamas ir neigiamas. Asmuo turi procesin teis kreiptis teism tik tuomet, kai yra visos teigiamos ir nra nei vienos neigiamos aplinkybs. Teigiamos teiss kreiptis teism prielaidos: 1. Asmens, paduodanio teismui iekin, pareikim ar skund, civilinis procesinis teisnumas. Teisnumas - tai galjimas turti civilines teises ir pareigas. Taigi, tik teisnus asmuo turi teis kreiptis teism. 2. Bylos priskirtinumas teismo kompetencijai (LR CPK 22 str.) (pavyzdiui, nepriskirtini teismams nagrinti piliei nuosavybs ilikus nekilnojamj turt atkrimo klausimai, nes juos sprsti statyme priskirta LR Vyriausybs institucijoms ar savivaldybi kompetencijai, ems servitut nustatymo klausimai, nes juos nustato apskrities virininkas, i gresiani sugriti pastat ar but asmenys ikeldinami prokuroro sankcija ir pan). 3. statym tai byl kategorijai nustatytos gino iankstinio sprendimo ne teisme tvarkos laikymasis (LR CPK 137 str. 2 d. 3 p.). ios tvarkos nesilaiks arba praleids statym nustatytus naikinamuosius terminus ia tvarka pasinaudoti asmuo praranda ir procesin teis kreiptis teism. Atkreiptinas dmesys tai, kad tuo atveju, kai statymas numato asmeniui galimyb atnaujinti praleistus kreipimosi atitinkam ianstin neteismin institucij terminus, arba toks asmuo apskritai dar nra praleids statyme numatyto termino, yra laikoma, kad asmuo teis kreiptis teism tebeturi, bet tik realizuoja j netinkamai. Neigiamos teiss kreiptis teism prielaidos: 1. siteisjusi teismo ar arbitrao sprendimo, priimt dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, nebuvimas; 2. siteisjusios nutarties priimti iekovo iekinio atsisakym ar patvirtinti ali taikos sutart, priimt dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, nebuvimas. Iaikjus nurodytoms aplinkybms bylos iklimo stadijoje teismas atsisako priimti iekin (LR CPK 137 str. 2 d.), o iaikjus vliau turi nutraukti byl (LR CPK 293 str.). Tai, kad asmuo turi teis kreiptis teism su iekiniu, pareikimu ar skundu dar nereikia, jog teismas bet kurio asmens ir bet kur iekin, pareikim ar skund priims ir ikels civilin byl. Kreipdamasis teism su iekiniu asmuo turi laikytis tinkamo teiss kreiptis teism tinkamo gyvendinimo slyg. Pagal j nesilaikymo procesinius padarinius jos taip pat skirstomos dvi grupes: 1. Tinkamo teiss kreiptis teism gyvendinimo slygos, kai teismas turi atsisakyti priimti iekin: 1.1. Bylos neteismingumas teismui, kuriam paduotas iekinys, pareikimas ar skundas;1.2. statym nustatytos tos kategorijos byl iankstinio sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymas, jeigu ia tvarka dar galima pasinaudoti;1.3. Tapati teismo turima byla. Tapaiais iekiniai gali bti pripainti tik tie iekiniai, kai yra visikai tapats visi trys elementai: alys, iekinio dalykas ir faktinis iekinio pagrindas;1.4. ali susitarimas perduoti t gin sprsti arbitraui, kai atsakovas prietarauja gino nagrinjimui teisme ir reikalauja laikytis arbitrainio susitarimo. Tai, kad iekovas pareikia teismui iekin, o atsakovas nereikalauja nagrinti bylos

arbitrau ir sutinka sprsti gin teisme, laikytina arbitrainio susitarimo panaikinimu;1.5. Padavusio pareikim asmens neveiksnumas, kai su tuo susijusi trkum negalima paalinti esant bylos iklimo stadijai;1.6. galiojimo vesti byl kito asmens vardu neturjimas. 2. Tinkamo teiss kreiptis teism gyvendinimo slygos, kai teismas nustato pareikjui termin iekinio trkumams paalinti: 2.1. Kai iekinys neatitinka LR CPK 111 ir 135 str. reikalavim, nepridti jo nuoraai ar kiti priedai;2.2. Iekinys neapmoktas yminiu mokesiu;2.2. Trkumas susijs su pareikjo procesiniu veiksnumu, jeigu ikeliant byl j galima paalinti. Jei teismas priima iekin ir po to paaikja tokia aplinkyb, tai vienu atveju dl neteismingumo tam teismui byla perduodama pagal teismingum, o kitais atvejais pareikimas paliekamas nenagrintu. Kadangi nurodytos tinkamo teiss kreiptis teism gyvendinimo slygos tiesiogins takos teisei kreiptis teism neturi ir j nepaisymas reikia, kad i teis asmuo tik gyvendina netinkamai, atsisakius priimti iekin ar palikus pareikim nenagrintu, teis kreiptis teism neprarandama. Paalinus klitis asmuo turi teis kreiptis teism bendra tvarka. Teiss kreiptis teism prielaidas ir tinkamo gyvendinimo slygas priimdamas iekin teismas privalo aikintis ex officio (savo iniciatyva). Aptartoji teiss kreiptis teism prielaid ir tinkamo gyvendinimo slyg klasifikacija neatsako svarb klausim, - kurios teiss kreiptis teism prielaidos ir tinkamo gyvendinimo slygos yra taikomos abiems teisenoms (iekininei ir ypatingajai), o kurios tik vienai teisenai (iekininei), todl civilinio proceso teiss doktrinoje teiss kreiptis teism prielaidos ir tinkamo gyvendinimo slygos pagal tai, ar jos taikomos abiems teisenoms, ar tik vienai teisenai, yra skirstomos bendrsias ir specialisias. Specialiosiomis slygomis (taikomomis tik iekininje teisenoje) G.Abromaviien vadina ias slygos: siteisjusios teismo nutarties patvirtinti ali sudaryt taikos sutart nebuvimas ir ali sudarytos sutarties perduoti gin sprsti arbitraui nebuvimas, visos kitos slygos laikytinos bendrosiomis (taikomomis ir iekininje, ir ypatingojoje teisenoje) 16.2. Iekinio forma ir turinys LR CPK 110 str. iekin priskiria prie dalyvaujani byloje asmen procesini dokument, todl iekinio formai ir turiniui taikomi dalyvaujani byloje asmen procesini dokument formai ir turiniui keliami bendrieji reikalavimai (LR CPK 111 str.). Tai patvirtina ir LR CPK 135 str. 1 d. pirmas sakinys, kuriame nurodyta, kad teismui pateikiamas iekinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesini dokument turiniui. Iekinys kaip ir visi dalyvaujani byloje asmen procesiniai dokumentai, turi bti teismui pateikiamas ratu, t.y. jo iorin forma turi bti raytin. Iekinio kaip procesinio dokumento vidin forma, t.y. rekvizit idstymo tvarka raytiniame dokumente, nra reglamentuota teiss aktuose. Atkreiptinas dmesys tai, kad kai kuriems procesiniams dokumentams LR CPK kelia specialius vidins formos reikalavimus. Kalba eina apie bylas dl teismo sakymo idavimo, kuriose pareikim formos pagal atskiras reikalavim ris yra patvirtintos LR teisingumo ministro[1] (LR CPK 433 str. 3 d.). Iekinio, kaip pagrindinio dalyvaujani byloje asmen procesinio dokumento, turiniui statymas be LR CPK 111 str. 2 d. nurodyt bendrj reikalavim dar LR CPK 135 str. numato

specialiuosius reikalavimus. Apibendrinus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus iekinio turiniui, iskirtini tokie kiekviename iekinyje turintys bti rekvizitai:

1. Teismo, kuriam paduodamas iekinys, pavadinimas.

2. Dalyvaujani byloje asmen procesin padtis (iekovas, atsakovas, tretysis asmuo ir pan.), vardas, pavard, asmens kodas (jei jis yra inomas), gyvenamoji vieta (jei asmuo turi kelet gyvenamj viet, turt bti nurodomas pagrindins gyvenamosios vietos, su kuria asmuo labiausiai susijs, daniausiai gyvena, adresas), o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas i j yra juridinis asmuo jo visas pavadinimas, buvein, kodas, atsiskaitomosios sskaitos numeris ir kredito staigos rekvizitai. Jei procesin dokument teismui pateikia atstovas nurodomi tie patys aukiau aptarti duomenys apie atstov.

3. Jei iekovas pageidauja, kad procesiniai dokumentai bt teikti per telekomunikacij galin rengin, iekinyje nurodomas tokio telekomunikacij galinio renginio adresas (telegrafinio, faksimilinio ryio ar elektroninio pato adresas).

4. Procesinio dokumento pobdis (aptariamu atveju iekinys) ir dalykas (trumpai nurodoma, ko siekiama pateikiamu iekiniu (pavyzdiui, dl alos atlyginimo, dl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, dl sandorio pripainimo negaliojaniu ir pan.)).

5. Iekinio suraymo data.

6. Iekinio suma, jei iekinys turi bti kainotas.

7. Faktinis iekinio pagrindas aplinkybs, kuriomis iekovas grindia savo reikalavim. Atkreiptinas dmesys tai, kad statym leidjas nereikalauja nurodyti teisinio iekinio pagrindo, t.y. konkrei materialins ir procesins teiss norm, kuriomis iekovas grindia savo reikalavimus. Teisin iekinio pagrind alis privalo nurodyti tik tarptautiniame civiliniame procese, kai privalo rodinti usienio teiss turin (LR CPK 808 str. 2 d.)

8. rodymai, patvirtinantys iekovo idstytas aplinkybes, liudytoj gyvenamosios vietos ir kitoki rodym buvimo vieta. Jei iekovas dl objektybi prieasi negali pateikti vieno ar kito rodymo, jis gali prayti teismo, kad is rodym ireikalaut arba iduot asmeniui liudijim, suteikiant teis gauti atitinkam rodym (LR CPK 199 str. 4 d.).

9. Iekinio dalykas iekovo materialusis teisinis reikalavimas atsakovui. Iekovas turi aikiai

suformuluoti savo reikalavim, t.y. nurodyti, kokiu bdu praoma apginti paeist subjektin teis. LR CK 1.138 str. ivardyti bdai, kuriais civilines teises statym nustatyta tvarka gina teismas (pavyzdiui, pripaindamas tas teises, atkurdamas buvusi iki teiss paeidimo padt, priteisdamas vykdyti pareig natra, nutraukdamas arba pakeisdamas teisin santyk ir pan.). Be materialiojo teisinio reikalavimo, iekinyje iekovas gali taip pat pateikti vairaus pobdio (procesinio pobdio) praymus taikyti laikinsias apsaugos priemones, atidti yminio mokesio sumokjim ar atleisti nuo yminio mokesio, ireikalauti rodymus, skirti ekspertiz, skelbti atsakovo paiek ir t.t.[2]

10. Iekovo nuomon dl sprendimo u aki primimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas pareikt iekin arba parengiamasis procesinis dokumentas. Sprendimas u aki negali bti priimtas nesant alies praymo. Todl iekovas turi iekinyje nurodyti nuomon dl sprendimo u aki primimo, jei atsakovas nepateiks arsiliepimo iekin (LR CPK 142 str.) arba tripliko (LR CPK 227 str.). Iekovas savo iekinyje gali ireikti tiek teigiam, tiek neigiam nuomon aptariamu klausimu, taiau jei jis i viso nieko neparays, tai bus laikoma iekinio turinio trkumu ir iekovui teismas nustatys termin procesinio dokumento trkumui paalinti.

11. Informacija, ar byla bus vedama per advokat. is reikalavimas yra susijs su nauj procesini dokument teikimo bd atsiradimu LR CPK, t.y. teikimo atstovui, teikimo advokatams. Nesant iuo klausimu iekinyje jokio nurodymo, teismas nustatys termin procesinio dokumento trkumui paalinti.

12. Priedaipridedami prie pateikiamo iekinio:

Raytiniai ir daiktiniai rodymai, vaizdo ir garso raai ir pan., kuriais iekovas grindia savo reikalavimus. Duomenys, kad yminis mokestis sumoktas (yminio mokesio sumokjim patvirtinantys mokjimo pavedimai, kredito staigos iduoti pakvitavimai, iraai, paymos, kuriose nurodyta atlikta operacija, sumokta pinig suma, moktojo ir gavjo rekvizitai). Lietuvos Aukiausiasis Teismas savo 2004 m. rugsjo 23 d. konsultacijoje nurod, kad finansini operacij atlikimo patvirtinimai, kuriuos naudotojai gali atsispausdinti, gali bti panaudojami kaip rodymai tik kredito staig ir elektronins mokjimo priemons naudotoj tarpusavio santykiuose, tarp j kilus ginui dl vykusi operacij, taiau nra tinkami duomenys, patvirtinantys yminio mokesio sumokjim.

Jei yminis mokestis nesumoktas, iekovas su iekiniu turi pateikti duomenis, kad jis nuo yminio mokesio yra atleistas pagal LR CPK 83 str. 1 d. arba pateikti motyvuot praym i dalies atleisti nuo yminio mokesio ar jo sumokjim atidti.

Praymai dl rodym, kuri iekovas pateikti negali, ireikalavimo. Jei iekin teismui pateikia atstovas, jis turi pridti dokument rodant savo kaip atstovo teises ir pareigas (pavyzdiui, advokato ir kliento teisini paslaug sutartis arba jos iraas).

LR CPK 111 ir 135 str. tvirtintos normos laikytinos bendrosiomis normomis, taikomomis daugumai teismo paduodam iekini, taiau LR CPK yra tvirtinta nemaai ir specialij

norm, taikom tik tam tikrose byl kategorijose, pavyzdiui, bylose dl santuokos nutraukimo ar pripainimo negaliojania, sutuoktini gyvenimo skyrium LR CPK 382 str. numato papildomus reikalavimus iekinio turiniui, ypatingja teisena nagrinjamose bylose, kuriose teismui daniausiai pateikiami pareikimai taip pat numatyti specials reikalavimai j turiniui, pavyzdiui, LR CPK 450 str. numato specialiuosius reikalavimus pareikimo dl fizinio asmens paskelbimo mirusiu turiniui. Iekiniui kaip ir kitiems dalyvaujani byloje asmen procesiniams dokumentams LR CPK numato specifin pateikimo teismui tvark. Teismui pateikiamas iekinio originalas ir tiek iekinio nuora, kad po vien tekt prieingai aliai (procesinio bendrininkamimo atveju visiems bendrininkams) ir tretiesiems asmenims. Vietoj iekinio nuora gali bti pateikti keli iekinio egzemplioriai (LR CPK 113 str.). Iekinio pried teismui turi bti pateikiama toks pat skaiius, kaip ir iekinio ir jo nuora, iskyrus atvejus, kai teismas leidia nepateikti pried dalyvaujantiems byloje asmenims (LR CPK 113 str. 3 d.) dl labai didels j apimties. Teismui pateikiami iekinio arba jo pried nuoraai turi bti patvirtinti teismo, notaro, byloje dalyvaujanio advokato ar dokument idavusio (gavusio) asmens (LR CPK 114 str. 1 d.). Iekinys ir jo priedai teismui turi bti pateikti valstybine kalba. LR CPK 198 str. 2 dalyje nurodyta, kad jeigu raytinis dokumentas suraytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas. Atkreiptinas dmesys ir LR CPK 804 str. 2 dal, kurioje nurodoma, kad usienio pilieiams ar asmenims be pilietybs ir usienio juridiniams asmenims sistini procesiniai dokumentai turi bti iversti angl ar kit jiems suprantam kalb. 16.3. Iekinio primimas ir civilins bylos iklimas Sprsdamas iekinio primimo klausim priklausomai nuo teiss kreiptis teism prielaid ir tinkamo gyvendinimo slyg laikymosi teismas gali priimti tokius sprendimus: 1. Priimti iekin ir ikelti civilin byl;2. Atsisakyti priimti iekin;3. Nustatyti termin iekinio trkumams paalinti. Vien i i sprendim teismas turi priimti ne vliau kaip per 10 dien nuo iekinio uregistravimo teisme dienos. Jeigu iekinyje praoma taikyti laikinsias apsaugos priemone, iekinio primimo klausimas turi bti isprendiamas nedelsiant, bet ne vliau kaip per 3 dienas (LR CPK 137 str. 3 d.). Atkreiptinas dmesys tai, kad kai kuriose civilini byl kategorijose atsivelgiant j specifik yra numatyti trumpesni arba ilgesni iekinio (pareikimo) primimo klausimo isprendimo terminai, pavyzdiui, LR moni bankroto statymo 9 str. numatyta, kad teismas ne vliau kaip per vien mnes nuo pareikimo gavimo dienos turi priimti nutart ikelti bankroto byl, arba LR CPK 435 str. 1 d. numato, kad kreditoriaus pareikimo primimo klausimas isprendiamas ne vliau kaip kit dien nuo jo pateikimo teismui dienos. 1. Iekin, kuris paduotas tiksliai laikantis teiss kreiptis teism prielaid ir tinkamo gyvendinimo slyg, teismas privalo priimti. Iekinio primimo klausimas isprendiamas teisjo rezoliucija ir jos primimas reikia civilins bylos iklim. Priimdamas iekin pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. birelio 12 d. konsultacij teisjas turi urayti odius:Iekin priimti, nurodyti savo vard, pavard, rezoliucijos primimo dat ir pasirayti[1]. Teisjo rezoliucija, kuria isprendiamas iekinio primimo klausimas, atskiruoju skundu neskundiama (LR CPK 290 str. 5 d.). LR CPK 137 str. 6 dalyje nurodyta, kad teisjas, prims pareikim apie civilins bylos dl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktini

teisi j iklimo fakt, ne vliau kaip kit darbo dien apie tai pranea vieo registro tvarkytojui, kuriame registruotas daiktas ar daiktins teiss j. Po to, kai civilin byla ikelta, negalima atsisakyti priimti iekinio. Ikelt civilin byl teismas privalo baigti priimdamas sprendim, palikdamas pareikim nenagrintu arba nutraukdamas byl. 2.Atsisakyti priimti iekin galima tik LR CPK 137 str. 2 dalyje numatytais pagrindais. Atsisakymo priimti iekin sraas yra isamus ir negali bti aikinamas pleiamai. Negalima atsisakyti priimti iekinio remiantis tuo, kad jame yra aikiai neteistas reikalavimas ar j pareik akivaizdiai nesuinteresuotas, reikalavimo teiss neturintis asmuo arba jis pareikiamas pasibaigus senaties terminui. Ar iekin teisme pareiks asmuo turi teis iekin materialiuoju teisiniu poiriu (ar iekovas turi subjektin teis, ar teis paeista, ar j paeid atsakovas, ar iekovas rod iekinio pagrind sudaranias aplinkybes ir t.t.), galima nustatyti tik byl inagrinjus i esms[2]. Taigi, atsisakymo priimti iekin pagrindai (LR CPK 137 str. 2 d.) yra ie:

1. Iekinys nenagrintinas teisme.

1. statymai numato atvejus, kai tam tikri ginai nepriskirtini teismo kompetencijai, pvz., dl ikeldinimo i gresiani sugriti pastat ar viebui ir pan.2. Iekinys taip pat nenagrintinas teisme, jei jis nors ir priklauso teismo kompetencijai, bet turi bti nagrinjamas ne civilinio proceso tvarka, o baudiamojo ar administracinio proceso tvarka.3. iuo pagrindu btina atsisakyti ikelti civilin byl, jei iekin teismui padav procesiniu poiriu neteisni organizacija, t.y. ne juridinis asmuo, nes kito pagrindo atsisakyti priimti iekin iuo pagrindu LR CPK nenumato[3].4. iuo pagrindu atsisakoma priimti iekin, kuriame praoma nustatyti teisini padarini nesukelsiant fakt (palikimo primimo fakto nustatymas nesukels teisini padarini asmeniui, kuris nra mirusiojo pdinis)[4].5. is pagrindas taikytinas ir tais atvejais, kai sprsti gin nepriskirta n vienai valstybs institucijai, pavyzdiui, dl priteisimo sum, gaut i valstybs udraustos veiklos[5]. 2. Iekinys neteismingas tam teismui. Kai paduodant iekin nesilaikoma LR CPK nustatyto rinio ir teritorinio teismingumo taisykli. Atsisakydamas priimti iekin iuo pagrindu, teismas nutartyje turi nurodyti kit pirmosios instancijos teism, kur asmuo gali kreiptis. 3. Nesilaikyta privalomos iankstinio Teiss aktai numato atvejus, kai prie kreipiantis teism bylos sprendimo ne teisme tvarkos. alys turi pareikti viena kitai pretenzijas arba isprsti kilus gin neteisminje institucijoje. 4. siteisjs teismo sprendimas iuo pagrindu patvirtinama bendra taisykl, kad teisme priimtas dl gino tarp t pai ali, tapatus ginas nagrinjamas tik vien kart, pavyzdiui, dl to paties dalyko ir tuo paiu nepatenkinta sprendimu alis negali paduoti tapataus pagrindu, arba teismo nutartis priimti iekinio kitam apylinks teismui. Taiau reikia atsiminti, iekovo atsisakym iekinio ar kad alys per LR CPK nustatytus terminus gali sksti patvirtinti ali taikos sutart. priimt sprendim apeliacine ir kasacine tvarka.

5. Teismo inioje yra byla dl gino Pvz., teisme byla dl kakoki prieasi yra sustabdyta, tarp t pai ali, dl to paties dalyko bet alys vl kreipiasi su tuo paiu iekiniu teism, ir tuo paiu pagrindu. siekdamos, kad byla bt greiiau inagrinta. Svok teismo inioje reikia suprasti ir aikinti kaip ne tik t teism, kuriame jau nagrinjama tapati byla, bet ir visus kitus teismus, kuriuose nagrinjamos tapaios bylos[6]. 6. Arbitrainio susitarimo atvejis, kai alys sudarydamos sutart i anksto numato, kad gin atsakovas prietarauja gino sprs ne teisme, o arbitrae. nagrinjimui teisme bei reikaluja laikytis arbitrainio susitarimo. 7. Pareikim paduoda neveiksnus Pareikim paduoda nepilnametis, neturintis veiksnumo fizinis asmuo. (statymai numato iimtis, kai iekin gali paduoti ir nepilnametis) arba asmuo siteisjusiu teismo sprendimu pripaintas neveiksniu (dl psichins ligos arba silpnaprotysts) ir pan. Toki asmen vardu ir interesais kreiptis teism gali j statyminiai atstovai arba prokuroras gindamas viej interes. Atkreiptinas dmesys LR CPK 40 str., kuriame nurodoma, kad jeigu galima paalinti procesinio pobdio trkumus, susijusius su civiliniu procesiniu alies veiksnumu, teismas nustato termin trkumams paalinti. 8. Pareikim suinteresuoto asmens is pagrindas taikomas tada, kai teism kito asmens vardu padav negaliotas vesti byl vardu kreipiasi asmuo, pagal statymus neturintis teiss asmuo. bti atstovu konkreioje byloje. Pavyzdiui, iekin padav advokatas, kuris yra ibrauktas i praktikuojani advokat srao arba asmuo negalintis bti atstovu teisme pagal pavedim. Kartais teismas atstovo galiojim apimties negali patikrinti vien dl to, kad prie paduoto iekinio nepridtas juos patvirtinantis dokumentas. Tokiu atveju jau sprsdamas dl pareikimo primimo teismas pagal LR CPK 115 str. 2 dal turi nustatyti pareikjui termin trkumams paalinti[7]. 3. Iekinio trkum alinimo institutas (LR CPK 115 str.). Nesilaikant speciali reikalavim procesini dokument formai ir turiniui arba nesumokjus yminio mokesio, teismas turi teis naudotis trkum alinimo institutu. Negalima iuo institutu naudotis, jei trkumai yra formals ir nedaro jokios esmins takos procesinio dokumento galiojimui, pavyzdiui, atsiliepimas vadinamas atsikirtimu ar yra gramatini klaid. LR CPK 115 str. 4 dalyje nurodyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti aiks netikslumai nra klitis atlikti procesinius veiksmus, kuri yra praoma pateiktame procesiniame dokumente. Nutartis skirti termin trkumams alinti (ne trumpesnis nei septynios dienos) priimama raytinio proceso tvarka, nebent dokumentas pateikiamas teismo posdio metu. i nutartis siuniama ne vliau kaip kit dien po jos primimo dienos tik dokument pateikusiam asmeniui. i nutartis nra skundiama atskiruoju skundu. Atkreiptinas dmesys tai, kad termin trkumams paalinti galima skirti tik kai iekinys neatitinka formali reikalavim, ir jokiu bdu negalima jo skirti dl motyv, susijusi su teiss iekinio patenkinim gyvendinimu (pavyzdiui, esant nepakankamai rodym).

Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateiks procesin dokument, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paalina trkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dien. Prieingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grinamas j padavusiam asmeniui. Teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grintas dl to, kad nepaalinti jo trkumai, skundiama atskiruoju skundu. 16.4. Keli reikalavim sujungimas ir iskyrimas LR CPK 136 str. 1 dalis leidia iekovui sujungti vien iekin kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Ta pati taisykl taikytina ir atsakovui pareikiant prieiekin, nes LR CPK 143 str. 3 dalyje nurodyta, kad prieiekinis pareikiamas pagal taisykles LR CPK nustatytas iekiniui pareikti. Keli reikalavim sujungim lemia vairios prieastys, todl pagal reikalavim sujungimo pagrind civilinio proceso teiss doktrinoje yra iskiriamos tokios keli reikalavim sujungimo viename iekinyje rys[1]: 1. Reikalavim sujungimo pagrindas yra iekovo reikiam atsakovui savarankik reikalavim daugetas. Paprastai iekovas kiekvien i reikalavim gali reikti ir atskiroje byloje, taiau vienoje byloje inagrinti kelis reikalavimus yra ekonomikiau ir operatyviau. LR CPK 265 str. 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi priimti sprendim dl vis iekovo, atsakovo ir treiojo asmens pareikt reikalavim, iskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Taigi, sujungus vienoje byloje kelis reikalavimus, teismas savo sprendime turi pasisakyti dl kiekvieno i j. 2. Reikalavim sujungimo pagrindas yra procesinis bendrininkavimas. is pagrindas taikomas neprivalomojo bendrininkavimo atveju, kai iekovai gali reikti iekinius kiekvienas atskirai ar iekovas gali kelti atskiras bylas skirtingiems atsakovams, taiau gali ir sujungti reikalavimus vieno ar keli atsakov atvilgiu. LR CPK 274 str. nurodoma, kad priimdamas sprendim keli iekov naudai, teismas nurodo, kuri sprendimo dalis yra susijusi su kiekvienu i j, arba nurodo, kad iiekojimo teis yra solidari, o priimdamas sprendim prie kelis atsakovus, teismas nurodo, kuri sprendimo dal turi vykdyti kiekvienas i atsakov, arba nurodo, kad atsakov prievol yra solidari arba subsidiari. 3. Reikalavim sujungimo pagrindas yra mirus kai procesinio bendrininkavimo atveju pareikiami keli savarankiki reikalavimai. Iekovo teis iekinyje sujungti kelis reikalavimus nra absoliuti, nes LR CPK 136 str. 2 dalyje nurodoma, kad teismas, priimantis iekin, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teis iskirti vien ar kelis i j atskir byl, jeigu pripasta, kad tikslingiau nagrinti juos skyrium. Taigi, kad teismas pasinaudot ia iskyrimo teise btinos kelios slygos: 1. iekinio dalyk turi sudaryti keli reikalavimai; 2. teismas turi pripainti esant tikslingiau juos nagrinti skyrium, jeigu itaip byla bus inagrinta greiiau ir ekonomikiau. Reikalavim iskyrimas yra forminamas teismo nutartimi. LR CPK 136 str. 4 dalyje nurodyta, kad teismas, nustats, kad teismo (teism) inioje yra kelios vienars bylos, kuriose dalyvauja tos paios alys, arba kelios bylos pagal vieno iekovo iekinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirting iekov iekinius tam paiam atsakovui, gali sujungti tas bylas vien byl, kad jos bt kartu inagrintos, jeigu taip sujungus bus greiiau ir teisingai inagrinti ginai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinjami reikalavimai tarpusavyje susij ir dl to byl negalima inagrinti skyrium. Taigi, teismas sujungimo teise gali pasinaudoti jeigu: 1. yra kelios vienars bylos; 2. pareikti to paties iekovo tuo paiu pagrindu, tik skirtingiems atsakovams arba tam paiam atsakovui (jeigu reikalavimai susij) keli

iekiniai; 3. teismas pripasta, kad sujungus kelis reikalavimus vien bus geriau gyvendintas proceso koncentruotumo ir ekonomikumo principas. Reikalavim sujungimas yra forminamas teismo nutartimi. 16.5. Civilins bylos iklimo teisiniai padariniai Iekinio primimas ir civilins bylos iklimas sukelia tam tikrus materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Materialieji teisiniai padariniai: 1. nutrksta iekinio senaties termino eiga (LR CK 1.130);2. periodiniai mokjimai priteisiami nuo bylos iklimo teisme dienos (pavyzdiui, LR CK 6.288 str. 2 d.), iskyrus atvejus, kai statymas leidia priteisti nuo ankstesns datos (LR CK 3.200 str.);3. siningas neteistas turto valdytojas privalo grinti visas pajamas, kurias gavo ar turjo gauti nuo to laiko, kai suinojo ar turjo suinoti valdym esant neteist arba suinojo apie civilins bylos dl daikto grinimo iklim (LR CK 4.97 str. 1 d.);4. jei ginas kils i pinigins prievols, iekin patenkinus, kreditoriaus reikalavimu, i atsakovo gali bti priteistos palkanos, susidariusios nuo bylos iklimo iki teismo sprendimo vykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d.) ir pan. Procesiniai teisiniai padariniai: 1. iekin pareiks asmuo netenka teiss pareikti tapat iekin tame paiame ar kitame teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 5 p.);2. prasideda pasirengimo bylos nagrinjimui teisme stadija ir nustatyt procesini termin eiga (LR CPK 225 -233 str.);3. civilinio proceso subjektai gyja byloje dalyvaujanio asmens procesin padt, procesines teises ir pareigas (LR CPK 42, 46, 47 str.);4. prasidjus proces gyja teis sitraukti tretieji asmenys teisikai suinteresuoti bylos baigtimi ir pan. 17. PASIRENGIMAS NAGRINTI BYL TEISMO POSDYJE 17.1. Pasirengimo nagrinti byl teismo posdyje keliami tikslai, udaviniai ir reikm Pasirengimo teisminiam nagrinjimui stadijos tikslai:

utikrinti, kad byla bt tinkamai inagrinta jau pirmame teismo posdyje (LR CPK 7 str.1d.); esant pagrindui, siekti, kad tarp ali but sudaryta taikos sutartis.

i tiksl pasiekimui keliami ie udaviniai:

galutinai suformuluoti ali reikalavim ir atsikirtim (rodinjimo dalyk) pareikt iekin turin; isiaikinti ali nuomon dl gino aplinkybi ir jas patvirtinani rodym; nustaius gino esm, pasilyti alims abipusi nuolaid bdu pasiekti priimtina abiems alims susitarim. isiaikinti trauktinus byl dalyvauti asmenis; tinkamai ir laiku informuoti asmenis apie teismo posdio laik ir viet.

Reikm. Pasirengimo teisminiam nagrinjimui stadijos pagalba, garantuojamas civilinio proceso koncentruotumo, ekonomikumo, operatyvumo princip gyvendinimas. Tinkamai pasirengus

teisminiam nagrinjimui, byl gali bti inagrinta jau pirmame teismo posdyje (LR CPK 72 str.). 17.2. Pasirengimo civilins bylos nagrinjimui teisme terminai iuo metu galiojantis LR CPK nenustato konkrei bylos inagrinjimo termin, taiau teismas privalo imtis vis LR CPK nustatyt priemoni, kad bt ukirstas kelias procesui vilkinti, siekti, kad civilin byla bt inagrinta per vien teismo posd ir siteisjs teismo sprendimas bt vykdytas per manomai trumpiausi laik (LR CPK 7 str. 1 d., 72 str. 1 d.). Paymtina tai, kad LR CPK nuostatos, reglamentuojanios pasirengim civilini byl nagrinjimui teisme (LR CPK 225 233 str.), nustato parengiamj dokument skaii, parengiamj posdi skaii bei maksimalius paruoiamj dokument (dubliko, tripliko, atsiliepimo (LR CPK 142 str.)) pateikimo terminus. Toks teisinis reguliavimas suteikia teismui teis paiam kontroliuoti pasirengimo bylos nagrinjimui terminus bei sprsti, kada yra pasirengta teisminiam. 17.3. Teismo vaidmuo pasirengimo bylos nagrinjimui stadijoje Tik esant aktyviam teisjui, kuris turi galimyb, o danai ir pareig aktyviai lemti gino ali veiksmus, galima tinkamai pasiruoti teisminiam nagrinjimui. [1] Prims iekin, teismas turi teis/pareig:

nustatyti pasirengimo teisminiam nagrinjimui bd (LR CPK 225 str.6 p., 227 str.); nustatyti parengiamojo posdio viet, dat bei laik (LR CPK 225 str.6 p.); padti alims surinkti rodymus (LR CPK 199 str.); prireikus patikslinti ali pareig rodinti; nusisti atsakovui ir tretiesiems asmenims pareikto iekinio bei jo pried nuoraus; nustatyti termin atsiliepimams pareikti, nurodydamas jo nepateikimo pasekmes; atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai inagrinti byl teismo posdyje (LR CPK 225 str. 5 p.); ex officio isiaikinti, ar neatsirado pagrind civilin byl sustabdyti, nutraukti ar iekin palikti nenagrint, ar atsivelgiant bylos kategorij nra pagrindo skirti ekspertiz, vietos apir ir kt. Koki procesini veiksm imsis teismas visada priklauso nuo bylos kategorijos ir konkreios bylos aplinkybi. [2] ex officio isiaikinti, ar neatsirado pagrind civilin byl sustabdyti, nutraukti ar iekin palikti nenagrint, ar atsivelgiant bylos kategorij nra pagrindo skirti ekspertiz, vietos apir ir kt. Koki procesini veiksm imsis teismas visada priklauso nuo bylos kategorijos ir konkreios bylos aplinkybi.

17.4. Pasirengimo teisminiam nagrinjimui stadijos dalys I. angin pasirengimo teisminiam nagrinjimui dalis (LR CPK 225 str.). Jai keliami tikslai:

nukreipti gino nagrinjim reikiam linkme; pasirinkti tinkamiausia pasirengimo teisminiam nagrinjimui form odin ar raytin.

Teismo procesiniai veiksmai, atliekami anginje dalyje: Prims iekin teismas turi nukreipti bylos nagrinjim reikiama linkme, todl teismas turt atlikti tokius veiksmus (LR CPK 225 str.):

prireikus patikslina ali pareig rodinti. nusiunia atsakovui ir tretiesiems asmenims pareikto iekinio bei jo pried nuoraus; nustato termin atsiliepimams pareikti, nurodydamas jo nepateikimo pasekmes; atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai inagrinti byl teismo posdyje; gavs atsakovo ir treij asmen atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepim pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posdio viet, dat bei laik ir pranea apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo parengiamj posd pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinti byl teisme vyks paruoiamj dokument bdu.

angin pasirengimo teisminiam nagrinjimui dalis baigiama, teismui gavus atsakovo atsiliepim iekin ir pasirinkus rengimosi nagrinti byl bd. II. Pagrindin pasirengimo teisminiam nagrinjimui dalis (LR CPK 226 str., 227 str., ). Jai keliami tikslai:

galutinai isiaikinti gino esm bei rodymus, kuriais alys grindia aplinkybes; galutinai isiaikinti ali nuomon dl gino aplinkybi ir jas patvirtinani rodym.

Galimos dvi pagrindins dalies pasirengimo teisminiam nagrinjimui formos:

odinis pasirengimas teisminiam nagrinjimui. Jo esm yra ta, kad bylos nagrinjimas vyksta tiesiogiai bendraujant teismui ir alims. pasirengimas byl nagrinti paruoiamj dokument bdu. Paprastai i pasiregimo forma skiriama, kai alis atstovauja teisininkai profesionalai arba jeigu alys ir neturi teisinio isilavinimo, taiau pakankamai gerai sugeba dstyti mintis ratu.

Teismui gavus reikiamus paruoiamuosius dokumentus (dublik ir triplik) baigiama pagrindin pasirengimo teisminiam nagrinjimui dalis. III. Baigiamoji pasirengimo teisminiam nagrinjimui dalis (LR CPK 232 str.). Jos tikslas:

priimti nutart, apibriant gino esm, ali nurodytas aplinkybes bei tai patvirtinanius rodymus ir j esm.

17.5. Pasirengimo teisminiam nagrinjimui formos 17.5.1. odinis pasirengimas teisminiam nagrinjimui odinis pasirengimas teisminiam nagrinjimui parastai pasirenkamas, kai:

alys nra pakankamai kvalifikuotos pateikti savo argumentus ratu (paprastai tai matysis i pirmini procesini dokument iekinio ir atsiliepimo iekin); antra, jeigu tokiu bdu bus geriau ir isamiau pasirengta nagrinti byl teisme (tuo atveju, kai alis negali ratu deramai suformuluoti argument). treia, jeigu teismas mato, kad yra reali galimyb sudaryti taikos sutart. Tai speciali norma, todl esant pagrindui manyti, kad alis gali sudaryti taikos sutart, turi skirti parengiamj posd.[1]

Klausim dl parengiamojo teismo posdio paskyrimo teismas turi isprsti ne vliau kaip per keturiolika dien nuo atsakovo ir treij asmen atsiliepim gavimo arba termino atsiliepimams

pateikti pasibaigimo dienos. Parengiamasis posdis turi vykti ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo nutarties skirti parengiamj posd primimo dienos (LR CPK 228 str.). Parengiamojo posdio parengiamasis teismo posdis vyksta pagal bendrsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles. Parengiamasis posdis baigiamas, kai teismas mano, kad byla parengta nagrinti teisme. 17.5.2. Pasirengimas teisminiam nagrinjimui paruoiamj dokument bdu (raytinio proceso tvarka) Paprastai i pasiregimo forma skiriama, kai alis atstovauja teisininkai profesionalai arba jeigu alys ir neturi teisinio isilavinimo, taiau pakankamai gerai sugeba dstyti mintis ratu. LR CPK 227 str. 1 d. numato, kad byl nagrinjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinti byl teisme paruoiamaisiais dokumentais bd, jeigu abi alys yra atstovaujamos advokato ar jo padjjo arba juridinio asmens dalyvio, organo ar juridinio asmens darbuotojo, iskyrus atvejus, jeigu teismas, matydamas, jog byloje galima sudaryti taikos sutart arba jeigu statymai pareigoja teism imtis priemoni alims sutaikyti, arba jeigu tokiu bdu bus geriau ir isamiau pasirengta nagrinti byl teisme, gali bti skiriamas parengiamasis teismo posdis. Taigi, statymas numato privalomus ir fakultatyvius aptariamos formos pasirinkimo pagrindus. 17.6. Paruoiamieji dokumentai, j rys ir turinys LR CPK 227 str. 2 d. iskiria dvi paruoiamj dokument ris:

dublikas (iekovo atsiliepimas atsakovo pareikt atsiliepim); triplikas (atsakovo atsiliepimas dublik).

Paruoiamj dokument turinys. Paruoiamasis dokumentas turi atitikti bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. dokumente turi bti nurodyta:

teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; dalyvaujani byloje asmen procesin padtis, vardas, pavard, asmens kodas (jeigu jis yra inomas), gyvenamoji vieta, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas i j yra juridinis asmuo, jo visas pavadinimas,buvein, kodas, atsiskaitomosios sskaitos numeris ir kreditostaigos rekvizitai. Asmeniui pageidaujant, kad procesiniai dokumentai bt teikti per telekomunikacij galin rengin, nurodomas tokio telekomunikacij galinio renginio adresas; procesinio dokumento pobdis ir dalykas; aplinkybs, patvirtinanios procesinio dokumento dalyk, ir rodymai, patvirtinantys ias aplinkybes; priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; procesin dokument paduodanio asmens paraas ir jo suraymo data (LR CPK 111 str.). Turinio ypatumai: Procesiniuose dokumentuose, kuriais siekiama pasirengti odiniam bylos nagrinjimui, papildomai turi bti: pasilymai, praymai arba reikalavimai, kurie bus pareikti odinio nagrinjimo metu; prieingos alies pateikt rodym bei reikalavim vertinimas; rodymai, kuriais alis pagrindia savo reikalavimus arba atsikirtimus. Jeigu alis pati rodym pateikti negali, btina nurodyti negaljimo pateikti prieast bei suformuluoti

praym teismui juos ireikalauti, nurodant j buvimo viet bei aplinkybes, kurias ie rodymai gali patvirtinti (LR CPK 112 str.). Tais atvejais, kai paruoiamj dokument turinys neatitinka statymo reikalavim (LR CPK 111-114 str.), teismas turt priimti nutart, nustatant pakankam termin, taiau ne trumpesn kaip septyni dien, trkumams paalinti. Nustatytu terminu nepaalinus trkum, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisjo nutartimi grinamas j padavusiam asmeniui (LR CPK 115 str.). 17.7. Atsiliepimas iekin Atsiliepimas iekin ar prieiekin tai konstitucins teiss gynyb procesin forma ir bdas atsakovui gintis nuo pareikto iekinio. [1] Pasirengimo teisminiam nagrinjimui stadijoje kartu su iekinio nuorau teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunia praneim dl atsiliepim pareikt iekin pateikimo teismui. Praneime teismas nustato ne trumpesn kaip keturiolikos, bet ir ne ilgesn kaip trisdeimties dien termin (iimtinais atvejais terminas gali bti pratstas iki eiasdeimties dien) atsiliepimams pareikti, nurodoatsiliepim nepateikimo pasekmes bei atsakovo pareig pateikti atsiliepim iekin. Paymtina tai, kad tik atsakovas turi pareig pateikti atsiliepim iekin. Tretieji asmenys turi teis pateikti atsiliepim iekin. LR CPK 110 straipsnis numato, kad dalyvaujani byloje asmen procesiniai dokumentai tai i asmen iekiniai, prieiekiniai, atsiliepimai iekinius ar prieiekinius <...>. Taigi, atsakovo atsiliepimas yra dalyvaujanio asmens procesinis dokumentas, kurio turinys ir forma turt atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, numatytus LR CPK 111, 113, 114 straipsniuose. Be bendrj procesiniams dokumentams keliam reikalavim, atsiliepime pareikt iekin ar prieiekin, turi bti nurodyta: Pirma, sutinkama ar ne su pareiktu iekiniu;Antra, nesutikimo motyvai;Treia, rodymai, kuriais yra grindiami nesutikimo motyvai;Ketvirta, atsakovo nuomon dl sprendimo u aki primimo, jeigu iekovas nepateiks paruoiamj procesini dokument;Penkta, informacija, ar byla bus vedama per advokat. Atsakovui be pateisinamos prieasties per nustatyt termin nepateikus atsiliepimo iekin, teismas turi teis, jei yra iekovo praymas, priimti sprendim u aki. Taigi, atsiliepimui pareikt iekin ar prieiekin keliami tokie patys reikalavimai kaip ir iekiniui, t. y., tiek iekinyje, tiek ir atsilipime turi bti nurodyti nesutikimo motyvai, rodymai, kuriais yra grindiami nesutikimo motyvai, atsakovo nuomon dl sprendimo u aki primimo, jeigu iekovas nepateiks paruoiamj procesini dokument ir pan. (LR CPK 135 str.). 17.8. Taikinimo procedra 2003 m. sausio 1 d. sigaliojus LR CPK, atsirado naujas ali taikinimo institutas. LR CPK 231 str. numato, kad teismas, parengiamojo teismo posdio metu nustats gino esm, turt pasilyti alims abipusi nuolaid bdu pasiekti priimtin abiem alims susitarim ir sudaryti taikos sutart. Teismas imasi priemoni alims sutaikyti. Paymtina tai, kad statymas nedetalizuoja, kokiu priemoni turt imtis teismas, tai reikia, kad teismui suteikiama teis

veikti krybikai. Teiss doktrinoje yra pateikiami silymai, kuriuos atsivelgus galt bti sprendiamas klausimas dl taikos sutarties sudarymo[1]:

atsivelgti tai, ar statymai nedraudia sudaryti taikos sutart nagrinjamos kategorijos bylose (pavyzdiui, draudiama tvirtinti taikos sutart, jeigu sutarties sudarymas prietarauja imperatyvioms statym nuostatoms ar vieam interesui); preliminariai vertinti ali interesus, j suderinamum (pavyzdiui, byloje dl skolos iiekojimo atsakovas skol pripasta, bet teigia negalintis jos i karto sumokti dl l trkumo); vertinti ne tik proceso ali gino teisnius santykius, bet ir kitus santykius (pavyzdiui gino alys yra kaimynai, sutuoktiniai, verslo partneriai ir pan.); vertinti gino ir ali rodinjimo sudtingum; vertinti gino dalyko vert, turtin gino iraik; preliminariai vertinti gino ali ketinimus ir poir konflikt.

Taikinimo procedros ypatumai: Pirma, taikinimo procedra nra privaloma, t. y. ji turt bti taikoma, kai yra reali galimyb sudaryti taikos sutart.Antra, taikinimo procedra gali bti pradta paioje teismo posdio pradioje (anginje dalyje), t. y. dar neprasidjus pagrindiniai pasirengimo teisminiam nagrinjimui daliai. Tik konstatavus, kad taikos sutarties nepavyko sudaryti, pradedama pagrindin pasirengimo teisminiam nagrinjimui dalis.Treia, patvirtins taikos sutart teismas bylos nagrinjim nutraukia. Paymtina, kad teismo nutartyje turi bti nurodytos tvirtinamos ali taikos sutarties slygos (LR CPK 140 straipsnio 3 dalis).Ketvirta, taikos sutartimi gali bti isprstas visas ginas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). [2] Penkta, taikos sutartis netvirtinama, jeigu tai prietarauja imperatyvioms statymo nuostatoms bei vieam interesui (LR CPK 42 str.). Nepavykus sudaryti ali taikos sutarties, teismas, atsivelgdamas dalyvaujani byloje asmen nuomones ir parengs byl nagrinti teisme, paskiria bylos nagrinjimo viet, laik ir apie tai pranea dalyvaujantiems byloje asmenims. 17.9. Teismo nutartis skirti byl nagrinti teismo posdyje Baigiamojoje pasirengimo teisminiam nagrinjimui dalyje priimama teismo nutartis. Ji priimama nepriklausomai nuo to, kokia forma (odine ar raytine) vyko pasirengimas teisminiam nagrinjimui. Reikm. Primus nutart tarp ali galutinai apibriamas gino dalykas ir pagrindas. Prie teismo nutarties primim alis dar turi teis keisti iekinio dalyk ar pagrind, pareikti priein iekin, pateikti nauj rodym, taiau primus nutart tokia galimyb inyksta arba pasidaro sunkiai gyvendinama. Pavyzdiui, teismas gyja teis atsisakyti priimti pavluotai pateiktus rodymus ir pan. Teismo nutarties turinys ir forma. Forma: teismo nutartis visada turi bti raytin. Turinys: be bendr teismo procesini dokument turiniui keliam reikalavim, teismo nutartyje turi bti nurodoma:

iekovo reikalavim esm bei rodymai, kuriais ie reikalavimai yra grindiami; atsakovo atsikirtim pareikt reikalavim esm bei rodymai, kuriais ie atsikirtimai yra grindiami; rodymai, kuri teismas reikalauja savo iniciatyva, kai tokia teismo teis numatyta LR CPK; teismo posdio laikas ir vieta; pavedimas isisti aukimus dalyvaujantiems byloje asmenims; pavedimas aukti teismo posd nutartyje ivardytus liudytojus, ekspertus, vertjus ir kitus asmenis; reikiamais atvejais nutarimas traukti byl valstybs ar savivaldybi institucijas ivadai duoti; kiti pavedimai, utikrinantys, kad byla bt tinkamai inagrinta (LR CPK 291 str.).

Paymtina tai, kad teismo nutartys, priimtos pasirengimo nagrinti teisme metu, atskiraisiais skundais neskundiamos, iskyrus tas, kurios ukerta keli tolesnei bylos eigai. 18. CIVILINS BYLOS NAGRINJIMAS TEISMO POSDYJE 18.1. Civilins bylos nagrinjimo teisme stadijos reikm Teisminis bylos nagrinjimas, tai treioji stadija, kai laikantis odinio proceso, vieumo, tiesioginio dalyvavimo, rungimosi, nepertraukiamumo princip byla nagrinjama i esms bei priimamas teismo sprendimas ar nutartis. Reikm. ioje stadijoje teismas isprendia gin i esms, tokiu bdu, apginamos ali paeistos ar ginijamos teiss ir teisti interesai, isprendiamas ali teisi ir pareig klausimas, atkuriama teisin taika tarp gino ali bei gyvendinami kiti LR CPK 2 straipsnyje numatyti principai. 18.2. Civilins bylos nagrinjimo teismo posdyje formos, teismo posdi skyrimas ir vieta Atsivelgiant LR CPK 153 straipsnio nuostatas, iskirtinos dvi teismo posdi formos:

odinis procesas. Teisminio nagrinjimo stadijoje bylos nagrinjimas paprastai vyksta odinio proceso tvarka, taiau statym numatytais atvejais odinis procesas gali bti privalomas (pvz.: privalomas odinis procesas asmens paskelbimo mirusiu, fizinio asmens pripainimo neveiksniu ir kt. bylose). Tokiu atveju alys negali savo susitarimu pakeisti nagrinjimo formos.

odinio proceso metu itiriami byloje esantys rodymai, apklausiami dalyvaujantys byloje asmenys, iklausomi liudytoj parodymai, itiriamos ekspert ivados, raytiniai, daiktiniai ir kiti rodymai. Apie teismo posdio viet ir laik turi bti praneta byloje dalyvaujantiems asmenims. Teismo aukimai ir praneimai teikiami LR CPK 117-132 straipsni nustatyta tvarka. Paymtina tai, kad apie pirmj teismo posd alys informuojamos teismo aukimais (adresatui pasiraytinai teikiamas teismo aukimas, o yma, kurioje adresatas pasirao, patvirtindamas teismo aukimo gavim, grinamas teismui (LR CPK 133 str. 1d., 124 str. 1d.)). Apie kitus teismo posdius paprastai praneama teismo praneimais (iuo atveju nereikalaujama, kad adresatas parau patvirtint praneimo gavim). Toks teisinis reguliavimas paaikinamas tuo, kad byloje dalyvaujaniam asmeniui vien syk tinkamai informavus apie teismo posdio laik ir viet, jam atsiranda pareiga rpinti proceso skatinimu ir proceso eiga.

raytinis procesas. Teismas, remdamasis dalyvaujani byloje asmen pateiktais procesiniais dokumentais, nekviesdamas ali, inagrinja byl (plaiau r. io skyriaus 18.5 klausim).

Paymtina tai, kad kaip ir pirmos instancijos teisme, taip ir apeliacins instancijos teisme vyrauja odikumo principas. Kasaciniame procese vyrauja raytinis procesas.[1] Teismo posdi skyrimas ir vieta. Teismo posdiai paprastai vyksta, byl nagrinjanios teismo patalpose. odinis bylos nagrinjimas gali vykti ir ne teismo, nagrinjanio byl, patalpose, jeigu kitoje vietoje byl bus lengviau inagrinti arba bus sutaupyta bylinjimosi ilaid, palyginti su bylos nagrinjimu teismo patalpose (LR CPK 154 str.). Atidjus bylos nagrinjim (nagrinjant byl odinio proceso tvarka), kit posd teismas paskiria priimdamas odin nutart, kuri raoma teismo posdio protokol ir pasiraytinai praneama atvykusiems asmenims. Asmuo kuriam pasiraytinai praneta apie teismo posdio viet ir laik, papildomai jie neinformuojami teismo aukimais ar praneimais. 18.3. Civilins bylos nagrinjimas teismo posdyje odinio proceso tvarka 18.3.1. Teismo posdio sudedamosios dalys Teismo posdis susideda i keturi dali:

parengiamosios teismo posdio dalies; bylos nagrinjimo i esms; baigiam kalb ir replik; sprendimo primimo ir paskelbimo.

18.3.2. parengiamoji teismo posdio dalis, jos tikslas ir esm Parengiamosios teismo posdio dalies tikslas nustatyti ar galima nagrinti byl teismo posdyje:

esant tokiai byl nagrinjanio teismo sudiai; neatvykus kuriam nors byloje dalyvaujaniam asmeniui ar kitam proceso dalyviui[1]; nesant byloje reikiam rodym[2].

Neturint bent vieno atsakymo pamintus klausimus, teismo posdis turt bti atidedamas. Parengiamojoje teismo posdio dalyje paprastai atliekami ie procesiniai veiksmai: Teismui einant, teismo tvarkdarys ar teismo posdio sekretorius paskelbia: Teismas eina, praom stoti. jus teismui teismo posdi sal, visi esantys teismo posdio salje atsistoja ir posdio pirmininkui pakvietus sdasi savo vietas (LR CPK 236 str.). Paymtina tai, kad visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat visi teismo posdio salje esantys asmenys privalo neprietaraudami paklusti posdio pirmininko patvarkymams dl nustatytos teismo posdio tvarkos. Teismo posdyje dalyvaujantiems asmenims paeidus teismo posdio tvark, gali bti skiriamos teismo nuobaudos numatytos LR CPK 162 str. Paskirtu laiku posdio pirmininkas pradeda teismo posd ir paskelbia, kuri byla bus nagrinjama. Paskelbdamas apie nagrinjam byl teismo posdio pirmininkas informuoja byloje dalyvaujanius asmenis ir kitus proceso dalyvius apie iekov (-us) ir jo pareikt (-us)

reikalavim (-us), apie atsakov (-us), kokia civilins bylos kategorija (pavyzdiui, dl nuomos mokesio ir delspinigi priteisimo, dl sandorio pripainimo negaliojaniu ir pan.). Teismo posdio sekretorius pranea teismui, kurie i aukt dalyvauti toje byloje asmen yra atvyk, ar teikti aukimai neatvykusiems ir kokios yra inomos j neatvykimo prieastys. Po teismo posdio sekretoriaus praneimo apie atvykusius bylos nagrinjim asmenims, teismas nustato atvykusij asmens tapatyb, taip pat patikrina pareign ir atstov galiojimus (LR CPK 239 str.). Jeigu bylos nagrinjime dalyvauja vertjas, iaikinamos jo teiss ir pareigos bei pareigojamas prisiekti siningai vykdyti savo pareigas. Vertjui be pagrindo atsisakius atlikti savo pareigas gali bti skiriama iki 1000 Lt bauda (LR CPK 240 str. 2 ir 3 d.). Jeigu bylos nagrinjim yra ikviestas liudytojas, jis privalo palikti teismo posdi sal ir laukti kol bus pakviestas apklausai (LR CPK 192 str., 241 str.), i kart po to, kai patikrinamas proceso dalyvi atvykimas, nustatoma j tapatyb bei iaikinamos liudytojui teiss ir pareigos. Atlikus aukiau pamintus procesinius veiksmus, dalyvaujantiems asmenims iaikinamos j teiss ir pareigos. LR CPK 243 straipsnis numato, kad posdio pirmininkas iaikina alims, tretiesiems asmenims ir j atstovams pagal statym, atvykusiems teismo posd, j procesines teises ir pareigas (LR CPK 42 str., 51 str., 161 str., 171 str. ir kt.), iskyrus atvejus, jeigu alys ar tretieji asmenys byl veda ne patys, o per advokat. Taigi, dalyvaujantiems byloje asmenims nereikia iaikinti j procesini teisi ir pareig, jeigu jas atstovauja advokatas. Paymtina tai, kad teisi ir pareig iaikinimas nereikia, kad teismas turi nurodyti kokius konkreius reikalavimus, praymus ar konkreius gynimosi nuo pareikto iekinio bdus turi reikti ar naudoti dalyvaujantys byloje asmenys konkreioje byloje.[3] Tais atvejais, kai tam tikr pareig neatlikimas gali sukelti tam tikras pasekmes, turi bti iaikinamos ir galimos pasekms. Pavyzdiui, neatvykus teismo posd aliai, kurios dalyvavim teismas pripaino btinu, jos atvilgiu gali bti skiriama bauda (LR CPK 246 str. 3 d.). Teismui atlikus anksiau nurodytus veiksmus (ir kitus LR CPK numatytus veiksmus), jeigu teismo posd atvyko ne visi dalyvaujantys byloje asmenys, posdio pirmininkas paklausia dalyvaujani asmen nuomons dl bylos nagrinjimo i esms galimumo be neatvykusi asmen (LR CPK 249 str. 2 d.) ir isiaikina ar galima nagrinti byl neatvykus teismo posd aliai jo atstovui, treiajam asmeniui jo atstovui ar kitam proceso dalyviui. Pirmiausia, teismas turt isiaikinti ar mintiems asmenims yra tinkamai praneta apie teismo posdio laik ir viet. Jeigu nra duomen, kad teismo aukimas ar praneimas buvo teiktas statymo nustatyta tvarka, teismo posdis turt bti atidedamas (plaiau r.: LR CPK 246 str.) Dalyvaujani byloje asmen ir kit proceso dalyvi neatvykimo teismo posd teisiniai padariniai. Tais atvejais, kai teismo aukimas ar praneimas alims, tretiesiems asmenims ar kitiems proceso dalyviams yra teikti tinkamai ar teismas netenkino praymo atidti bylos nagrinjim, galimi tokie teisiniai padariniai[4]:

neatvykus iekovui ar jo atstovui, atsakovo praymu teismas statymo nustatyta tvarka priima sprendim u aki. Jeigu atsakovas to neprao, teismas palieka iekin nenagrintu (LR CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Esant iekovo praymui nagrinti byl jam nedalyvaujant, teismas nagrinja byl i esms pagal bendrsias gino teisenos taisykles;

neatvykus atsakovui ar jo atstovui, iekovo praymu teismas priima sprendim u aki. Taiau jeigu iekovas neprao priimti sprendimo u aki, teismas turi teis arba atidti bylos nagrinjim, arba nagrinti pagal bendrsias gino teisenos taisykles; neatvykus iekovui ir atsakovui ir j atstovams, kai nra duomen apie j neatvykimo prieastis arba teismo posd neatvyksta be pateisinam prieasi ir negauti praymai nagrinti byl jiems nedalyvaujant, teismas iekin palieka nenagrintu ( LR CPK 246 str. 4 d., 296 str. 1 d. 6 p.); teismui pripainus, kad alies dalyvavimas teismo posdyje yra btinas, taiau aliai neatvykus teismo posd, priimamas sprendimas u aki (LR CPK 246 str. 5 d.); neatvykus treiam asmeniui, nepareikianiam savarankik reikalavim, ar jo atstovui ir nesant duomen apie neatvykimo prieastis arba teismui pripainus jas nesvarbiomis, gali bti nagrinjama be neatvykusio asmens (LR CPK 247 str. 2 d.) neatvykus kitiems proceso dalyviams teismo posd (liudytojui, ekspertui ar vertjui), teismas iklauso dalyvaujani byloje asmen nuomon dl galimumo nagrinti byl be neatvykusi liudytoj, ekspert ar vertj ir priima nutart toliau nagrinti byl arba bylos nagrinjim atidti (LR CPK 248 str.). Paymtina tai, kad prieingai nei dalyvaujantys byloje asmenys, kiti proceso dalyviai turi ne teis, bet pareig atvykti teismo posd.

Jeigu teismo posd atvyksta visi kviesti asmenys arba jeigu teismas nusprendia nagrinti byl be neatvykusio teismo posd asmens, prie pradedant bylos nagrinjim i esms posdio pirmininkas paklausia, ar dalyvaujantys byloje asmenys turi praym (pavyzdiui, praym ireikalauti papildomus rodymus, traukti bylos nagrinjim kitus asmenis ir kt.). Dalyvaujani byloje asmen praymai isprendiami teismo nutartimi, iklausius kit dalyvaujani byloje asmen nuomones. Jeigu teismui pateikti dalyvaujani byloje asmen praymai galjo bti pateikti anksiau, teismas juos gali atmesti, jei i praym tenkinimas uvilkins sprendimo byloje primim (LR CPK 245 str. 1 ir 2 d.). Inagrinjus dalyvaujani asmen praymus ir nenustaius bylos atidjimo pagrind, parengiamoji teismo posdio dalis baigiama ir pradedama antroji teismo posdio dalis bylos nagrinjimo i esms. 18.3.3. Bylos nagrinjimo i esms dalis Bylos nagrinjimas i esms pradedamas posdio pirmininko praneimu apie byl. Paskui posdio pirmininkas paklausia, ar iekovas palaiko savo reikalavimus, ar atsakovas pripasta pareikt iekin, taip pat ar inaudotos visos galimybs sudaryti taikos sutart (LR CPK 249 str.). Jeigu iekovas palaiko iekinio reikalavimus, o atsakovas nesutinka su pareiktu iekiniu ir nra galimybs sudaryti taikos sutarties, byla toliau nagrinjama i esms ir iklausomi dalyvaujani asmen paaikinimai Pirmas teismo posdyje paaikinimus duoda iekovas ir jo pusje dalyvaujantis tretysis asmuo, po to atsakovas ir jo pusje dalyvaujantis tretysis asmuo, taip pat kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teis uduoti vienas kitam klausim. Kiekvienam dalyvaujaniam byloje asmeniui turi bti suteikiama galimyb pareikti savo nuomon dl kiekvieno kito dalyvaujanio byloje asmens pareikimo bei praymo. Posdio pirmininkasLR CPK nustatytais atvejais balsu perskaito raytinius dalyvaujani byloje asmen paaikinimus, taip pat paaikinimus, teismo gautus teismo pavedimo vykdymo bei rodym utikrinimo tvarka (LR CPK 249 str.). Iklauss dalyvaujani byloje asmen paaikinimus, teismas itiria visus kitus byloje esanius rodymus. rodym tyrimo tvark nustato byl nagrinjantis teismas, atsivelgdamas dalyvaujani byloje asmen nuomon. Visus pasilymus dl rodym tyrimo tvarkos

dalyvaujantys byloje asmenys pateikia ratu arba odiu nagrinjimo teisme metu. Teism praktikoje daniausiai yra nustatoma tokia rodym tyrimo tvarka pirmiausia apklausiami liudytojai, tiriama eksperto ivada ir iklausomi eksperto paaikinimai, po to itiriami raytiniai ir daiktiniai rodymai, esant reikalui, atliekama vietos apira.[1] rodymai tiriami laikantis betarpikumo, odikumo ir bylos nagrinjimo koncentruotumo princip. Ityrs visus rodymus, posdio pirmininkas turi paklausti dalyvaujanius byloje asmenis, ar jie nori papildyti bylos mediag. Jeigu pateikiama praym papildyti bylos mediag, teismas apsvarsto juos ir priima dl j nutart patenkinti arba atmesti praymus. Jeigu byloje dalyvaujantys asmenys pateikia teismui papildomos mediagos arba prao ireikalauti papildom rodym, teismas gali atmesti pareikt praym, jei jo tenkinimas uvilkins sprendimo byloje primim ir (arba) toks praymas galjo bti pateiktas anksiau. Isprendus praymus, reikiamais atvejais atlikus kitus papildomus veiksmus bei iklausius valstybs ir savivaldybi institucij ivadas (jeigu tokios byloje yra), posdio pirmininkas paskelbia, kad bylos nagrinjimas i esms yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamj kalb (LR CPK 251 str.). 18.3.4. Baigiamosios kalbos ir replikos Sakant baigiamsias kalbas tiesiogiai gyvendinamas rungimosi principas. Paymtina tai, kad baigiamas kalbas sako tik dalyvaujantys byloje asmenys (alys, tretieji asmenys ir j atstovai), kiti proceso dalyviai (liudytojai, ekspertai, vertjai) baigiamj kalb nesako. Per baigiamsias kalbas dalyvaujantys asmenys ir/ar j atstovai apibendrina ir vertina byloje itirtus rodymus, pateikia savo nuomon dl (ne)nustatyt aplinkybi, tai pat pateikia savo nuomon dl materialiosios teiss norm taikymo gino santykiams. Baigiamosiose kalbose alys siekia paneigti kitos alies pateiktus rodymus, kritikuoti dl netinkamo materialini teiss norm taikymo ir aikinimo ir pan. Baigiamj kalb tvarka. Baigiamosiose kalbose pirmi kalba iekovas ir jo atstovas, po to atsakovas ir jo atstovas. Tretysis asmuo, pareiks savarankikus reikalavimus dl gino dalyko, ir jo atstovas kalba po ali. Tretysis asmuo, nepareiks savarankik reikalavim dl gino dalyko, ir jo atstovas kalba po iekovo arba atsakovo, kurio pusje treiasis asmuo dalyvauja byloje. Baigiamj kalb dalyviai neturi teiss savo kalbose remtis aplinkybmis, kuri teismas netyr, taip pat rodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posdyje (LR CPK 253 str.). Replikos. Po to, kai kalbjo visi baigiamj kalb dalyviai, jie replikos teise gali trumpai pakalbti antr kart dl to, kas buvo pasakyta baigiamosiose kalbose. Paskutins replikos teis priklauso atsakovui ir (arba) jo atstovui (LR CPK 254 str.). Replika trumpas baigiamj kalb dalyvio pasisakymas, reaguojant kit baigiamj kalb dalyvi pasakytas mintis.[1] Sakydami replikas, dalyvaujantys byloje asmenys neturi teiss savo kalbose remtis aplinkybmis, kuri teismas netyr, taip pat rodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posdyje. Baigiamj kalb trukm. Teismas neturi teiss apriboti dalyvaujani baigiamosiose kalbose asmen kalb trukms, bet posdio pirmininkas turi teis nutraukti kalbtoj, jeigu jis nekalba dl nagrinjamos bylos esms. iais atvejais posdio pirmininkas nustato kalb trukm, o j paeidus turi teis kalbtoj nutraukti (LR CPK 255 str.). Bylos nagrinjimo i esms atnaujinimas. Tais atvejais, kai teismas iklausis baigiamj kalb ir replik, pripasta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes (pavyzdiui, apklausti liudytoj, ireikalauti papildomus rodymus ir pan.), turinias reikms bylai, arba itirti naujus rodymus, jis priima nutart atnaujinti bylos nagrinjim i esms. Baigus nagrinti byl i esms, teismas

vl iklauso baigiamj kalb bendra tvarka. Paymtina tai, kad toks dalyvaujanio asmens praymas gali bti pateiktas per baigiamsias kalbas arba replik metu. Teismui ijus priimti sprendimo, bylos nagrinjimas i esms gali bti atnaujintas tik teismo iniciatyva. 18.3.5. Teismo sprendimo primimas ir paskelbimas Teismo sprendimas priimamas sprendim primimo kambaryje. Sprendim primimo kambaryje teismas taip pat gali priimti:

nutart atidti sprendimoprimim ir paskelbim; atnaujinti bylos nagrinjim; nutraukti byl; iekin palikti nenagrint.

Prims sprendim ar nutart, teismas grta teismo posdio sal ir posdio pirmininkas ar kolegijos teisjas paskelbia sprendim ar nutart (LR CPK 258 str.). Paymtina tai, visais atvejais teismo sprendimas (nutartis) skelbiamas vieai. Visi asmenys esantys posdio salje sprendim iklauso stovdami, iskyrus asmenis, kurie yra ligoti arba yra kitos rimtos prieastys dl kuri negali iklausyti priimto sprendimo stovdami. Teisjas (-ai) teismo sprendim (nutart) paskelbia taip pat stovdamas. Paskelbus sprendim arba nutart nutraukti byl ar palikti iekin nenagrint, posdio pirmininkas turi iaikinti sprendimo ar nutarties turin, jo apskundimo tvark ir termin. Paymtina tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 2006 m. rugsjo 21 d. nutarime[1] konstatavo, kad LR CPK 268 str. 3 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas gali bti priimamas ir paskelbiamas suraius tik jo angin bei rezoliucin dalis, teismo posdi salje trumpai odiu idstant sprendimo motyvus, o apraomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys gali bti suraomos vliau ne vliau kaip per penkias dienas nuo sprendimo paskelbimo, prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisins valstybs ir teisingumo principams. 18.4. Teismo posdio protokolas, jo reikm ir turinys. Pastabos dl teismo posdio protokolo Teismo posdio protokolas, jo reikm ir turinys. Teismo posdio protokolas yra teismo procesinis dokumentas, kuris turi bti raomas kiekviename pirmos instancijos teismo posdyje (LR CPK 116 str., 168 str.). statym numatytais atvejais teismo posdio protokolas gali bti nesuraomas (pavyzdiui, santuokos nutraukimo atveju posdio protokolas gali bti nesuraomas (LR CPK 540 str. 1 d.), protokolas taip pat neraomas bylose, kurios nagrinjamos raytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d.). Reikm. Remiantis teismo posdio protokole ufiksuota informacija apeliacins ar kasacins instancijos teismas patikrina ar nebuvo padaryta procesini teiss norm paeidim, ar sprendime nurodytos aplinkybs atitinka faktines bylos aplinkybes. Paymtina tai, kad teismo posdio protokolo nebuvimas yra beslyginis pagrindas panaikinti priimt sprendim apeliacine ar kasacine tvarka (LR CPK 329 str. 2 d. 5 p.). Turinys. Teismo posdio protokole turi atsispindti visi esminiai bylos nagrinjimo ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo momentai. Protokole turi bti nurodoma:

teismo posdio ar procesinio veiksmo atlikimo data ir vieta; teismo posdio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pradios laikas ir pabaigos laikas; teismo, nagrinjanio byl ar atliekanio atskirj procesin veiksm, pavadinimas, teismo sudtis, teismo posdio sekretorius, ali, j atstov bei kit dalyvaujani byloje asmen, liudytoj, ekspert bei vertj vardai ir pavards (pavadinimai); gino dalykas; duomenys apie dalyvaujani byloje asmen, liudytoj, ekspert, vertj atvykim teismo posd ir apie j neatvykimo prieastis; teismo iaikinimas dalyvaujantiems byloje asmenims j procesini teisi ir pareig; dalyvaujani byloje asmen pareikim ir praym esm; posdio pirmininko patvarkymai ir teismo nutartys, priimtos neieinant sprendim primimo kambar, taip pat j motyvai; dalyvaujani byloje asmen paaikinim, klausim, liudytoj parodym, eksperto paaikinim dl pateiktos ivados, daiktini ir raytini rodym apiros duomen, taip pat duomen apie nuotrauk, vaizdo ar garso rao apirjimo, perirjimo ar perklausymo santrauka; valstybs ar savivaldybi institucij ivad santraukos; baigiamj kalb esm; informacija apie nutari, nutarim ir sprendimo paskelbim (LR CPK 170 str.).

Protokolo raymas ir jo pasiraymas. Protokol rao teismo posdio sekretorius paiame teismo posdyje. Posdio pirmininkas turi teis diktuoti protokolo turin. Kiekvienas teismo posdis gali bti stenografuojamas ar daromas jo garso raas. Iifruota stenograma prilyginama teismo posdio protokolui. Garso raas pridedamas prie teismo posdioprotokolo.Apie darom garso ra paymima protokole (stenogramoje). Dalyvaujantis byloje asmuo turi teis prayti, kad protokol bt raytos aplinkybs, kurias jis laiko esminmis bylai. is praymas tenkinamas posdio primininko pritarimu, o kai byla nagrinjama kolegialiai, teisj kolegijos pritarimu. Posdio pirmininkas turi teis pasilyti alims pasirayti j duotus paaikinimus, kurie surayti protokole. Protokolas turi bti baigtas rayti ar spausdinti ir pasiraytas ne vliau kaip kit dien po teismo posdio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos. Paymtina tai, kad teism praktikoje protokolo suraymo termin paeidimas, nelaikomas pagrindu panaikinti priimt sprendim. [1] Protokol pasirao posdio pirmininkas arba pranejas ir sekretorius, raydami pasiraymo dat. Visi pakeitimai, pataisymai, papildymai turi bti protokole aptarti (LR CPK 171 str.). Pastabos dl teismo posdio protokolo. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teis susipainti su protokolu, teismo posdi stenogramomis, garso raais ir per tris dienas nuo protokolo pasiraymo dienos gali pareikti raytines pastabas dl protokolo. Visos pastabos dl protokolo pridedamos prie bylos. Pastabose turi bti nurodoma, kas yra neteisingai rayta protokol, ir silymai, kaip turi bti rayta. Jeigu teismo posdio pirmininkas nesutinka su pateiktomis pastabomis, tai: Pirma, jeigu byl nagrinjo ar atskir procesin veiksm atliko teisj kolegija, pastabas nagrinja tos paios kolegijos teisjai, o iimtiniais atvejais du tos kolegijos teisjai, praneus pastabas pateikusiems asmenims ir iklausius j nuomon, jei ie atvyko; Antra, jeigu byl nagrinjo ar atskir procesin veiksm atliko vienas teisjas, jis pakvieia pateikusius pastabas asmenis ir iklauso j nuomon, jei ie kviesti atvyko.

Jeigu teismas atmeta pastabas, turi bti priimta motyvuota nutartis. Dalyvaujantiems byloje asmenims nepareikus pastab dl teismo posdio protokolo, preziumuojama, kad teismo posdio protokole ufiksuoti duomenys yra teisingi ir isams. 18.5. Civilins bylos nagrinjimas teismo posdyje raytinio proceso tvarka Esm. Raytinio proceso tvarka viskas sprendiama remiantis byloje esania raytine mediaga, nekvieiant ali ar kit dalyvaujani byloje asmen, ar proceso dalyvi. Raytinio proceso tvarka bylos nagrinjamas tik statyme numatytais atvejais (LR CPK 153 str. 2 d.): Pirma, raytinis procesas galimas tik esant ali sutikimui (LR CPK 235 str. 4, 5 d.). ali sutikimas gali bti pareiktas odiu arba ratu. Pavyzdiui, jeigu ali sutikimas duodamas parengiamajame teismo posdyje, jis gali bti raomas teismo posdio protokol ir ali pasiraomas; Antra, raytinis procesas gali bti statymo nustatytas tam tikr kategorij bylose. Pavyzdiui, LR CPK 443 straipsnio 5 dalis numato, kad ypatingos teisenos bylos nagrinjamos raytinio proceso tvarka, iskyrus atvejus, kai procesinis statymas numato kitaip. Teismas turi teis raytinio proceso tvarka nagrinti bylas dl nedideli sum priteisimo (LR CPK 441 str.), dl teismo sakymo idavimo (LR CPK 431 str.). Paymtina tai, kad tam tikrais atvejais, raytinio proceso tvarka sprendiami ir tarpinio pobdio klausimai. Pavyzdiui, iekinio ar apeliacinio skundo primimo klausim (LR CPK 137 str., 315 str.), laikinj apsaugos priemoni panaikinimo klausim (LR CPK 150 str. 3 d.), procesini termin pratsimo ar atnaujinimo klausimus (LR CPK 77 str., 78 str.) ir kt. Informavimas apie raytin proces. LR CPK 153 str. 2 d. ir 133 str. 3 d. numato, kad apie raytin proces dalyvaujantys byloje asmenys yra informuojami praneimais, iskyrus atvejus, kai LR CPK nenumato, kad bt informuojama apie procesini veiksm atlikim. Pavyzdiui, LR CPK nenumato, kad reikia informuoti apie raytin proces, kai sprendiamas yminio mokesio grinimo, proceso termin atnaujinimo klausimai ir kt. Nagrinjimo tvarka. Esant raytiniam procesui, visus klausimus, susijusius su bylos nagrinjimu, teismas sprendia u udar dur ir kitiems asmenims dalyvauti draudiama (LR CPK 264 str.). Taigi, prieingai nei odinis procesas, kuriame vyrauja teismo posdio vieumo principas, raytinis procesas nra vieas. Atsivelgiant tai, kad teismo posdis nra vieas, taip pat vieai nra skelbiamas teismo sprendimas, o apie bylos rezultatus alys ar kiti dalyvaujantys byloje asmenys yra informuojami praneimais (LR CPK 133 str. 3 d.). 18.6. Bylos nagrinjimo atidjimas ir sustabdymas 18.6.1. Bylos nagrinjimo atidjimas Samprata. Bylos nagrinjimo atidjimas tai teismo posdio, kuriame nagrinjama civilin byla, nuklimas kitai i anksto inomai datai dl laikinj prieasi, kuri paalinimas priklauso nuo teismo ar byloje dalyvaujani asmen valios[1] Pagal statym ar teism praktik byla paprastai atidedama dl i prieasi[2] :

Pirma, alies ar abiej ali neatvykimo teismo posd dl svarbi prieasi (LR CPK 246 str.);Antra, kit dalyvaujani asmen neatvykimo teismo posd dl svarbi prieasi (LR CPK 246 str., 247 str.);Treia, vertjo, liudytoj, eksperto neatvykimo teismo posd dl svarbi prieasi (LR CPK 248 str., 156 str.);Ketvirta, btinumo netinkam al pakeisti kita tinkama (LR CPK 45 str. 4d.);Penkta, treiojo asmens su savarankikai reikalavimais stojimo (LR CPK 46 str., 45 str. 4 d.);eta, iekinio dalyko ar pagrindo pakeitimo (LR CPK 141 str.);Septinta, teisjo nualinimo ar nusialinimo (LR CPK 70 str.);Atunta, kit svarbi prieasi (LR CPK 156 str. 1 d.)[3]. Esant aukiau pamintiems atvejams (bent vienam i j) teismas turt atidti bylos nagrinjim. Taiau yra atveju, kai statymas suteikia teismui teis, atsivelgiant bylos aplinkybes bei vadovaujantis bendrais teiss principais (teisingumo, protingumo, siningumo) savo nuoira sprsti klausim dl bylos nagrinjimo atidjimo. Pavyzdiui, teismas gali atidti bylos nagrinjim naujiems rodymams pateikti, nors tokie rodymai galjo bti pateikti anksiau; teismas gali atidti bylos nagrinjim ir pasilyti aliai pasirpinti jos interes atstovavimu teisme (LR CPK 161 str.). Dl teismo posdio atidjimo teismas paprastai priima odin nutart, kuri raoma teismo posdio protokol (LR CPK 290 str. 2 d.). Priimta nutartis skelbiam nedelsiant, kai tik priimama (LR CPK 290 str. 3 d.). Paymtina tai, kad teismo nutartis atidti bylos nagrinjim atskiruoju skundu neskundiama, nes neukerta keli tolesnei bylos eigai (LR CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Paskelbus nutart, atidti bylos nagrinjim, byloje dalyvaujantys asmenys, kurie atvyko teismo posd, apie kito posdio laik ir viet suino i karto ir pasirao teismo posdio protokole, todl jiems papildomai nra siuniami praneimai apie posdio laik ir viet (CPK 156 str. 2 d.). Neatvyk teismo posd asmenys apie posdio laik ir viet informuojami teismo aukimais ar praneimais. 18.6.2. Bylos nagrinjimo sustabdymas Samprata. Bylos nagrinjimo sustabdymas tai procesini veiksm, kuriais siekiama byl isprsti i esms, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrtam terminui.[1] Paymtina tai, kad bylos sustabdymo institutas gali bti taikomas ne tik teisminio nagrinjimo pirmos instancijos teisme stadijoje, bet ir pasirengimo teisminiam nagrinjimui stadijoje (LR CPK 225 str. 5 p., 227 str. 3 d., 230 str. 4 d.), byl nagrinjant apeliacins instancijos teisme (LR CPK 302 str.), kasaciniame teisme (LR CPK 340 str. 5 d., 356 str. 5 d.) bei proceso atnaujinimo stadijoje (LR CPK 370 str. 4 d.). Bylos sustabdymas forminamas teismo raytine nutartimi, kurio turi bti nurodytos aplinkybs, pagrindianios sustabdymo pagrind, bylos sustabdymo terminai, pasekms ir motyvai (LR CPK 291 str., 166 str. 1 ir 2 d.). 18.6.3. Bylos sustabdymo rys, pagrindai CPK numato dvejop civilini byl sustabdym:

privalomj (LR CPK 163 str.); fakultatyvj (LR CPK 164 str.).

Skirtumas. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinjim, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes LR CPK 164 straipsnis ne

pareigoja, o suteikia teismui teis sustabdyti byl. Byla gali bti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujani byloje asmen iniciatyva. Be pagrindo sustabdius bylos nagrinjim yra vilkinamas procesini veiksm atlikimas, gali bti paeidiami kit byloje dalyvaujani asmen interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (LR CPK 2 str.). Dl to teismas, sprsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausim, net formaliai esant statyme numatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo klausim sprsti atsivelgdamas konkreias kiekvienos bylos aplinkybes. Privalomas bylos sustabdymas. LR CPK 163 straipsnyje nurodyti privalomojo bylos sustabdymo atvejai, todl, esant bent vienam i LR CPK ar kitame statyme nustatyt privalomojo bylos sustabdymo pagrind, teismas privalo sustabdyti byl. Nors ie privalomojo bylos sustabdymo pagrindai yra akivaizds, taiau, sprsdamas bylos sustabdymo klausim, teismas privalo sitikinti, ar i tikrj egzistuoja aplinkybs, kurios bt pagrindas sustabdyti bylos nagrinjim. Teismas privalo sustabdyti byl iais atvejais: Pirma, kai mirta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos alis, jeigu atsivelgiant gino teisinius santykius yra leidiamas teisi permimas. [1] Antra, kai alis netenka veiksnumo. Bylos sustabdymo pagrindas yra siteisjs teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripastamas neveiksniu.Treia, kai negalima nagrinti tos bylos tol, kol bus isprsta kita byla, nagrinjama civiline, baudiamja ar administracine tvarka. Negalimumas inagrinti civilin byl iki bus inagrinta kita byla paaikinamas tuo, jog teismas negali nustatyti fakt, kurie turi bti nustatyti kitoje byloje. Taiau jei teismas visus teisikai reikmingus faktus gali nustatyti nagrinjamoje byloje, kai tarp byl nra prejudicinio ar kito teisinio ryio, tai teismas neturi teiss sustabdyti bylos ir savo kompetencij perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Ar galima inagrinti civilin byl, kol neisprsti su ja susij klausimai kitoje nagrinjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsivelgdamas konkreias bylos aplinkybes. Kita byla, nagrinjama civiline tvarka. Gali bti laikoma byla, kuri nagrinjama gino teisenos ar ypatingos teisenos tvarka. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra paymjs, kad apie prejudicinio ryio egzistavim galima sprsti tik esant dviems bylos, t.y. kita byla jau turi bti ikelta. Ketinimas pareikti iekin ar iekinio isiuntimas teismui dar nereikia, kad kita civilin byla bus ikelta.[2] Kita byla, nagrinjama baudiamja tvarka. Negalimum nagrinti civilin byl slygoja tai, kad, nevertinus tam tikr aplinkybi baudiamojo proceso tvarka, nemanoma inagrinti civilins bylos, t. y. baudiamosios bylos isprendimas yra slyga, be kurios civilins bylos nagrinjimas nemanomas. iuo pagrindu civilin byla sustabdoma, kai baudiamojoje byloje priimtu teismo nuosprendiu gali bti nustatytos aplinkybs, dl kuri vyksta ginas civilinje byloje ir kurios turi takos teisingam bylos isprendimui. Kartu paymtina, kad, sprendiant klausim dl baudiamosios bylos prejudicijos, pirmiausia turi bti vertinta, kokios aplinkybs, nustatinjamos baudiamojo proceso tvarka, yra svarbios konkreiai civilinei bylai. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra paymjs, kad pagal LR BPK 6 straipsnio 1 dal baudiamsias bylas nagrinja tik teismas, t. y. tik teismas gali konstatuoti, kad baudiamojo statymo udrausta veika tikrai buvo padaryta, ir nusprsti, kad kaltinamasis yra kaltas dl tos veikos padarymo, bei paskirti kaltu pripaintam asmeniui kriminalin bausm arba atleisti nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms. Tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui prokuroras kaltinamj akt kartu su bylos mediaga perduoda teismui (LR BPK 220 straipsnio 1 dalis), tada prasideda baudiamosios bylos nagrinjimas. Ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai nelaikytini baudiamosios bylos nagrinjimu, nes juos atlieka ne teismas, o LR BPK nurodyt

ikiteisminio tyrimo staig pareignai bei prokuroras. Be to, paymtina, kad LR CPK 163 str. 3 p. nustatytas privalomas civilins bylos nagrinjimo sustabdymo pagrindas teismo turi bti taikomas tik tuo atveju, kai baudiamosios bylos aplinkybs, kurios turs reikms nagrinjamai civilinei bylai, yra nustatinjamos teismo, t. y. tik siteisjs teismo nuosprendis turi prejudicin gali dl asmens nusikalstam veiksm pasekmi (LR CPK 182 str. 3 p.)[3]. Kita byla, nagrinjama administracine tvarka tai byla, nagrinjama Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka. Pastarasis bylos sustabdymo pagrindas galimas tik tuomet, kai dvi ar daugiau neinagrint byl yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turs rodomj, prejudicin ar privalomj gali sustabdytai bylai.[4] Ketvirta, kai nagrinjant byl, kurioje atsakovui pareikti turtiniai reikalavimai, paaikja, kad t pai turtini reikalavim patenkinimas yra susijs su ikeltos baudiamosios bylos nagrinjimu. is bylos sustabdymo pagrindas yra speciali norma LR CPK 163 str. 3 p. numatyto bylos sustabdymo pagrindo atvilgiu. LR CPK 163 str. 3 p. taikomas tais atvejais, kai baudiamoje byloje nustatyti faktai turs prejudicin gali sustabdytai civilinei bylai, taiau baudiamoje byloje nra pareikti reikalavimai, tapats pareiktiems civilinje byloje.[5] Penkta, kai nagrinjant byl, kurioje atsakovui pareikti turtiniai reikalavimai, paaikja, kad jam ikelta bankroto ar restruktrizavimo byla. [6];eta, kai nagrinjant byl, kurioje komerciniam bankui pareikti turtiniai reikalavimai, paaikja, kad Lietuvos bankas yra paskyrs komerciniam bankui laikinj administratori;Septinta, kai teismas kreipiasi Konstitucin Teism LR CPK 3 str. 3 d. nustatyta tvarka ir pagrindais.[7].Atunta, kai teismas kreipiasi administracin teism LR CPK 3 str. 4 d. nustatyta tvarka ir pagrindais. Aptariamas bylos sustabdymo pagrindas turi bti taikomas ir bendros kompetencijos teismas turi teis kreiptis Lietuvos Respublikos vyriausij administracin teism dl norminio teiss akto atitikimo statymui ar Vyriausybs nutarimui, jeigu teismui ikilo teisin abejon dl norminio teiss akto, kurio atitikties Konstitucijai ir statymui kontrol nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai. [8] Devinta, kai teismas kreipiasi kompetenting Europos Sjungos teismin institucij LR CPK nustatyta tvarka ir pagrindais. LR CPK 3 str. 5 d. numato, kad Teismas, nagrindamas bylas, taiko Europos Sjungos teiss normas ir vadovaujasi Europos Sjungos teismini institucij sprendimais, preliminariais nutarimais Europos Sjungos teiss akt aikinimo ir galiojimo klausimais. Teismas, kuriam taikant Europos Sjungos teiss normas ikilo Europos Sjungos teiss akt aikinimo ar galiojimo klausimas, kur inagrinti btina, kad sprendimas byloje bt priimtas, turi teis sustabdyti bylos nagrinjim ir kreiptis kompetenting Europos Sjungos teismin institucij su praymu pateikti dl to preliminar nutarim. Teismas, kuris yra galutin instancija nagrinjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sjungos teiss normas ikilo Europos Sjungos teiss akt aikinimo ar galiojimo klausimas, privalo prayti kompetentingos Europos Sjungos teismins institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sjungos teiss akt aikinimo ar galiojimo klausimu.Deimta, kitais statym numatytais atvejais. Teismas turi teis dalyvaujani byloje asmen pareikimu ar savo iniciatyva sustabdyti byl iais atvejais: Pirma, kai yra paskelbta atsakovo paieka. Byloje, kurioje pagal statym ar teismo iniciatyva atsakovo dalyvavimas teismo posdyje yra btinas, taiau nra joki duomen apie atsakovo buvimo viet (LR CPK 30 str. 1 d.), teismas turi teis sustabdyti bylos nagrinjim dl atsakovo paiekos. Atkreiptinas dmesys, kad paiekos paskelbimas, nra laikomas besligikas pagrindas sustabdyti bylos nagrinjim. Kiekvienu konkreiu atveju, bylos sustabdymo klausim teismas sprendia atsivelgdamas konkreias bylos aplinkybes. Tais atvejais, jeigu atsakovo paieka utruks trump laik, teismas turi teis pasirinkti - atidti ar sustabdyti bylos nagrinjim.Antra, kai teismas paskiria ekspertiz. Teismui nustaius, kad ekspertizs atlikimas gali usitsti

neapibrt ar ilg laikotarp, gali bti taikomas aptariamas bylos sustabdymo pagrindas. Tokiu atveju, ekspertizs atlikimo laikotarpis nebus skaitomas bylos inagrinjimo termin. Paymtina tai, kad teismo nutartis paskirti ekspertiz atskiruoju skundu neskundiama, kadangi ekspertizs paskyrimas neukerta keli tolimesnei bylos eigai (LR CPK 334 str. 1 d.). Gali bti skundiama tik teismo nutartis dl bylos sustabdymo (LR CPK 164 str. 2 p.).Treia, kai alis tarnauja Lietuvos Respublikos krato apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karin padtis. is bylos sustabdymo pagrindas gali bti taikomas tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos krato apsaugos dalinyje tarnauja iekovas ar atsakovas, ar tretysis asmuo pareikiantis savarankikus reikalavimus.Ketvirta, kitais atvejais, kai teismas pripasta, jog byl sustabdyti yra btina. LR CPK 164 str. nepateikia bylos sustabdymo pagrindu baigtinio srao, todl teismas, sitikins, kad bylos sustabdymas neuvilkins bylos nagrinjimo, nepaeis dalyvaujani byloje asmen teisi ir teist interes ir tik sustabdius bylos nagrinjim bus tinkamai inagrinta byla, teismas turi teis sprsti klausim dl bylos sustabdymo. 18.6.4. Bylos sustabdymo terminai ir pasekms (LR CPK 166 str.)

kai mirta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos alis, jeigu atsivelgiant gino teisinius santykius yra leidiamas teisi permimas arba kai alis netenka veiksnumo (LR CPK 163 str. 1 ir 2 p.) byla sustabdoma iki paaiks mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisi permjas ar aplinkybs, dl kuri teisi permimas nevyko, arba iki bus paskirtas neveiksniam fiziniam asmeniui atstovas pagal statym. kai negalima nagrinti tos bylos tol, kol bus isprsta kita byla, nagrinjama civiline, baudiamja ar administracine tvarka (LR CPK 163 str. 3 p.) byla sustabdoma iki siteiss teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas arba iki bus priimtas nutarimas byloje, nagrinjamoje administracine tvarka. kai nagrinjant byl, kurioje atsakovui pareikti turtiniai reikalavimai, paaikja, kad t pai turtini reikalavim patenkinimas yra susijs su ikeltos baudiamosios bylos nagrinjimu (LR CPK 163 str. 4 p.) byla sustabdoma iki bus inagrinta baudiamoji byla arba bus panaikintas laikinasis nuosavybs teisi apribojimas. kai nagrinjant byl, kurioje atsakovui pareikti turtiniai reikalavimai, paaikja, kad jam ikelta bankroto ar restruktrizavimo byla (LR CPK 163 str. 5p.), sustabdyta byla perduodama bankroto ar restruktrizavimo byl iklusiam teismui, o is j atnaujina ir prideda prie bankroto ar restruktrizavimo bylos. kai nagrinjant byl, kurioje komerciniam bankui pareikti turtiniai reikalavimai, paaikja, kad Lietuvos bankas yra paskyrs komerciniam bankui laikinj administratori (LR CPK 163 str. 6 p.) byla sustabdoma iki komercinio banko laikinojo administratoriaus galiojim pabaigos. kai alis tarnauja Lietuvos Respublikos krato apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karin padtis (LR CPK 164 str. 3 p.) byla sustabdoma iki alis baigs tarnyb Lietuvos Respublikos krato apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karin padtis. kitais atvejais (LR CPK 163 str. 10 p. ir LR CPK 164 str. 4 p.) byla sustabdoma iki bus paalintos aplinkybs, dl kuri buvo sustabdyta byla.

Paymtina tai, kad sustabdius bylos nagrinjim, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, iskyrus atvejus, kai sprendiamas klausimas dl laikinj apsaugos priemoni taikymo. 18.6.5. Bylos atnaujinimas

Byla atnaujinama inykus aplinkybms, dl kuri ji buvo sustabdyta. Byla gali bti atnaujinta ali (iekovo, atsakovo ar treio asmens, pareikianio savarankikus reikalavimus) pareikimu ar teismo iniciatyva. Bylos atnaujinimo klausimas isprendiamas raytinio proceso tvarka, priimant teismo nutart (LR CPK 291 str.).[1] Byl atnaujinus, ji toliau nagrinjama pagal LR CPK nustatytas bendrsias taisykles (LR CPK 167 str.). 18.7. Bylos ubaigimas neprimus teismo sprendimo Ne visada civilin byla yra ubaigiama priimant sprendim ir isprendiant gin i esms. Tokiu atveju, taikytini ie bylos ubaigimo, neprimus teismo sprendimo, institutai: bylos nutraukimo ir iekinio palikimo nenagrintu. Nors tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju byla baigiama neprimus sprendimo, taiau yra skirtingi mint institut taikymo pagrindai ir procesiniai teisniai padariniai. Nustaius, kad buvo paeisto teiss kreiptis teism prielaidos - byla nutraukiama (LR CPK 293 str.), o jeigu paeistos tinkamos teiss, kreiptis teism, gyvendinimo slygos iekinys paliekamas nenagrintu (LR CPK 296 str.). 18.7.1. Bylos nutraukimo pagrindai ( LR CPK 293 str.) Pirmas, jeigu byla nenagrintina teisme. Antra, jeigu iekovas ar pareikjas, kurie kreipsi teism, yra nesilaik tos kategorijos byloms nustatytos gino iankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima ia tvarka pasinaudoti. Treias, jeigu yra siteisjs teismo sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti iekovo iekinio atsisakym ar patvirtinti ali taikos sutart. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra paymjs, kad bylos nutraukimas iuo pagrindu reikia tai, kad galutinai baigta bylintis ir tapats reikalavimai teisme pakartotinai negali bti nagrinjami. Taigi btina nustatyti iekinio (pareikimo) tapatum ankstesnje byloje inagrintam iekiniui (pareikimui). Iekiniai pripastami tapaiais, kai sutampa ie j elementai: 1) alys; 2) iekinio dalykas; 3) iekinio faktinis pagrindas. alies tapatumas nustatomas isiaikinus, ar tas pats asmuo nepareik pakartotinio iekinio tam paiam atsakovui. Iekinio dalyku laikomas iekovo reikalavimas, kur jis pareikia atsakovui (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant, ar dviej iekini dalykai sutampa, svarbu ne tiek lingvistins reikalavim formuluots, kiek gino materialinis teisinis santykis, esantis teisminio nagrinjimo objektu, ir gynybos bdas. Tapataus reikalavimo tenkinimas reikt ne k kit, o jau siteisjusio teismo sprendimo revizavim ar net jo pakeitim. Iekinio pagrind sudaro aplinkybs, kuriomis grindiamas iekovo reikalavimas (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Dl i prieasi naujas iekinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybs, kurios nebuvo teisminio nagrinjimo dalykas inagrintoje byloje. Iekinio pagrindas laikytinas tapaiu, kai jis grindiamas tais paiais juridiniais faktais.[1] Ketvirtas, jeigu iekovas atsisak iekinio ir atsisakym teismas prim. Penktas, jeigu alys sudar taikos sutart ir teismas j patvirtino. etas, jeigu yra siteisjs arbitrao sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu. Septintas, jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena i bylos ali, atsivelgiant gino teisinius santykius, neleidiamas teisi permimas;

Atuntas, jeigu likvidavus juridin asmen, kuris buvo viena i bylos ali, atsivelgiant gino teisinius santykius, neleidiamas teisi permimas; Devintas, kitais LR CPK numatytais atvejais. 18.7.2. Iekinio palikimo nenagrintu pagrindai (LR CPK 296 str.) Pirmas, jeigu iekovas ar pareikjas, kurie kreipsi teism, nesilaik tos kategorijos byloms nustatytos iankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti ia tvarka. Antras, jeigu pareikim padav neveiksnus fizinis asmuo. Treias, jeigu pareikim iekovo ar pareikjo vardu padav negaliotas vesti byl asmuo. iuo atveju, iekinys gali bti paliekamas nenagrintas tik tuo atveju, jeigu alis per teismo nustatyt termin trkum nepaalina. Ketvirtas, jeigu teisme nagrinjamas ginas tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu. Penktas, jeigu atsakovas neprao priimti sprendimo u aki LR CPK 246 str. 1 d. nurodytu atveju. etas, jeigu abi alys, nepraiusios nagrinti byl j nesant, neatvyko be svarbi prieasi; Septintas, jeigu pareikim padavs asmuo nra sumokjs nustatyto dydio yminio mokesio. Atuntas, jeigu yra pareikta keletas reikalavim, o yminis mokestis sumoktas tik u dal i j, - neapmokt reikalavim dalyje. Devintas, jeigu alys yra tarpusavyje sudariusios sutart perduoti t gin sprsti arbitraui. Deimtas, LR CPK 139 str. 1 d. nurodytu atveju. Vienuoliktas, jeigu bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme metu paaikja, kad pareikimas neatitinka iekinio turiniui keliam reikalavim. Dvyliktas, kitais LR CPK ir LR CK numatytais atvejais. Paymtina tai, kad jeigu pareikim padavs asmuo nra sumokjs nustatyto dydio yminio mokesio arba jeigu bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme metu paaikja, kad pareikimas neatitinka iekinio turiniui keliam reikalavim, iekinys gali bti paliekamas nenagrintas tik tuo atveju, jeigu alis per teismo nustatyt termin trkum nepaalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra paymjs, kad iekinio pagrind sudaro faktins aplinkybs, kuriomis remiantis keliami reikalavimai atsakovui, o reikalavimas yra praymas, kad teismas isprst gin i esms ir pasisakyt dl iekovo teises apginani ar atkuriani priemoni taikymo atsakovo sskaita iekovo naudai. Jeigu bylos nagrinjimo metu pirmosios instancijos teisme paaikja, kad iekinys neatitinka jo turiniui keliam reikalavim, tai yra pagrindas pareikim palikti nenagrint (LR CPK 296 str. 11 p.). is punktas gali bti taikomas, jeigu iekinio pareikime nenurodytas iekinio pagrindas ir iekinio dalykas. Pagal LR CPK 296 str. teismas turi laikytis pareikimo palikimo nenagrinto tvarkos. Pirmiausia teismas turi nustatyti termin iekinio pareikimo trkumams paalinti (LR CPK 296 str. 2 d.). Iekinio pareikimo trkumai gali bti alinami tik pirmosios instancijos

teisme. Jeigu iekinio pareikime nenurodytas iekinio pagrindas ar nesuformuluotas iekinio dalykas, tai, nepaalinus i trkum pirmosios instancijos teisme, likt neatskleista bylos esm. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turi taikyti LR CPK 296 str. 11 p. ir 2 d. ir palikti pareikim nenagrint. Jei byla nagrinjama su iais trkumais, tai apeliacins instancijos teisme, esant realiems iekinio trkumams, pasireikusiais faktini aplinkybi nenurodymu, turi bti konstatuojamas bylos esms neatskleidimas. Ar atskleista bylos esm, sprendiama ne vien i iekinio pareikimo turinio, bet ir i parengiamj procesini dokument turinio, teismo posdio metu gaut duomen ir kt. Apeliacins instancijos teismas tiesiogiai netaiko LR CPK 296 str. 11 p., nepalieka iekinio pareikimo nenagrinto dl iekinio pareikimo trkum (LR CPK 296 str. 2 d.). Jeigu paeidimas padarytas, tai, minta, lieka neatskleista bylos esm ir pagal byloje pateiktus rodymus gali bti nemanoma inagrinti bylos i esms apeliacins instancijos teisme, todl byla turt bti grainama nagrinti i naujo (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Tokia pati taisykl taikoma ir kasacijai. Jeigu neatskleista bylos esm pirmosios instancijos teismui primus ir inagrinjus iekin su esminiais trkumais, o apeliacins instancijos teismas nenustat, kad tokie paeidimai padaryti, tai kasacin instancija gali konstatuoti bylos esms neatskleidim, ir nepagrst LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. netaikym apeliacins instancijos teisme bei iekinio trkum netaisym pirmosios instancijos teisme, t. y. LR CPK 296 str. 2 d. paeidim. Tai nesudaro pagrindo kasacinei instancijai palikti pareikim nenagrint, taikant LR CPK 296 str. 11 p., nes turi bti laikomasi LR CPK 296 str. 2 d. nustatomas terminas trkumams paalinti, ir tai atliekama tik pirmosios instancijos teisme.[1] Teisins pasekms:

nutraukus byl, pakartotinai kreptis teism dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu neleidiama. Jeigu byla nutraukiama dl to, kad ji nenagrintina teisme, teismas privalo nurodyti, kuri institucij iekovas ar pareikjas turi kreiptis. palikus iekin nenagrintu, asmuo, paalins prieastis dl kuri iekinys buvo paliktas nenagrintu, gali vl kreiptis teism su tapaiu iekiniu (LR CPK 297 str. 2 d.). Teismas, priimdamas nutart palikti iekin nenagrint, privalo nurodyti, kaip paalinti aplinkybes, ivardytas LR CPK 296 str. 1 d. 1, 2, 3, 7, 8 ir 11 p., kliudanias nagrinti byl.

19. PIRMOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAI, NUTARTYS IR REZOLIUCIJOS 19.1. Teismo sprendimo esm ir reikm Esm. Bendroji taisykl yra ta, kad visais atvejais teismas, isprsdamas byl i esms, priima sprendim. Tik priimant teismo sprendim sukuriami, pakeiiami ar nutraukiami ali teisiniai santykiai, t. y. daromas poveikis egzistuojanius ali materialinius teisinius santykius. LR CPK numatytais atvejais byla gali bti baigiama priimant nutart, taiau tokiais atvejais primus nutart byla nra isprendiama i esms. Iimtys: teismo sakymo idavimo bylose yra priimamas teismo sakymas, kuriam siteisjus, kaip ir siteisjus teismo sprendimui, ali ginas laikomas baigtu; skundas dl antstoli ar notarini veiksm i esms isprendiamas priimant nutart ir kt. Reikm. Teismui i esms isprendus byl, priimamas sprendimas, kuriame atsispindi gino esm, argumentai, dl kuri teismas atmet kuriuos nors rodymus, statymai ir kiti teiss aktai,

kuriais teismas vadovavosi, teisiniai argumentai bei kt. Taigi, teismo sprendimas yra pagrindin teisingumo gyvendinimo forma. Sprendimo bruoai[1] : Pirma, ginas dl teiss isprendiamas i esms. Primus teismo sprendim, gino tarp ali nebelieka, o byla baigiama. Antra, teismo sprendimas yra visuotinai privalomas valstybs valdios aktas. LR CPK 18 straipsnis numato, kad siteisjs teismo sprendimas yra privalomas valstybs ar savivaldybi institucijoms, tarnautojams ar pareignams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Treia, teismo sprendimas yra individualaus pobdio teiss aktas, t. y. teismo sprendimas nra norminis neapibrtam subjekt ratui skirtas aktas. Tai teiss taikymo aktas, kuriame nustatomos konkrei asmen teiss ir pareigos ir kuris veikia konkreius ali tarpusavio materialiuosius teisinius santykius. Ketvirta, teiss norm taikymo aktas. Nagrindamas byl teismas taiko tiek materialios, tiek procesins teiss normas. Penkta, teiss aikinimo aktas, t. y., kiekvienu konkreiu atveju teismas taikydamas teiss normas, atskleidia tikrj jos prasm paiais vairiausiais teiss aikinimo bdais[2] eta, juridinis faktas, pakeiiantis, panaikinantis tarp ali susiklosiusius materialinius teisnius santykius; Septinta, teismo sprendimas yra motyvuotas teiss taikymo aktas. LR CPK 270 straipsnis numato, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi bti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybs; rodym, kuriais grindiamos teismo ivados, vertinimas; argumentai, dl kuri teismas atmet kuriuos nors rodymus; statymai ir kiti teiss aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Atunta, teismo sprendimas yra asmenini subjektini teisi ir statymo saugom interes gynimo forma. Inagrinjs byl ir nustats, kad iekovo subjektin teis ar statym saugomas interesas yra paeisti, teismas savo sprendimu iekovo teis apgina. Kita vertus, konstatuodamas, kad iekinys nepagrstas, teismas kartu apgina atsakovo subjektin teis arba teista interes. 19.2. Teismo sprendimo forma ir turinys Forma. LR CPK 268 str. 2 d, numatyta, kad sprendimas idstomas ratu. Taigi, visais atvejais teismo sprendimas turi bti raytins formos. Turinys. Teismo sprendimo turin sudaro: angin, apraomoji, motyvuojamoji ir rezoliucin dalys (LR CPK 270 str.). anginje sprendimo dalyje nurodoma: sprendimo primimo laikas ir vieta; sprendim primusio teismo pavadinimas; teismo sudtis (teisjo (teisj) vardas ir pavard), teismo posdio sekretorius, alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys; gino dalykas.

Apraomojoje sprendimo dalyje turi bti: iekovo reikalavim ir paaikinim santrauka; atsakovo atsikirtim ir paaikinim santrauka; kit dalyvaujani byloje asmen paaikinim santrauka. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi bti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybs; rodym, kuriais grindiamos teismo ivados, vertinimas; argumentai, dl kuri teismas atmet kuriuos nors rodymus; statymai ir kiti teiss aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Rezoliucinje sprendimo dalyje turi bti: teismo ivada iekin ir (ar) prieiekin patenkinti visikai ar i dalies, kartu idstant patenkinto iekinio turin, arba iekin ir (ar) prieiekin atmesti; statym numatytais atvejais priteist palkan dydis ir laikotarpis, iki kada jos iiekomos; nurodymas apie bylinjimosiilaid paskirstym; teismo ivados dl kit sprendimu isprst klausim; sprendimo apskundimo termino ir tvarkos nurodymas (CPK 270 str.). 19.3. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas Teismo sprendimui keliami reikalavimai:

teistas ir pagrstas. Teismo sprendimas bus teistas ir pagrstas, jeigu jis bus priimtas nepaeidiant materialini ir procesini teiss norm (LR CPK 263 str. 1 d.).

Teismo sprendimas negali bti laikomas teist, jeigu teismas: netaik statymo, kur turjo taikyti, taik statym, kurio nereikjo taikyti, neteisingai iaikino statym [1], paeid teiss principus (siningumo, protingumo ir kt.). Teismo sprendimas laikomas pagrstu, jeigu teismo ivados atitinka statymo nustatyta tvarka ir statymo nustatytomis rodinjimo priemonmis konstatuotas turinias reikms bylai aplinkybes[2] ir jeigu jis nra grindiamas prielaidomis.

teisingas. LR CPK 3 straipsnis numato, kadteismas, aikindamas ir taikydamas statymus bei kitus teiss aktus, privalo vadovautis teisingumo, siningumo ir protingumo principais. Taigi, teismui primus teist sprendim, atitinkant formalius materialiosios ar procesins teiss norm reikalavimus, taiau paeidus teisingumo, siningumo ir protingumo principus, toks sprendimas turt bti pripastamas neteistu.[3] grindiamas tik tais rodymais ir aplinkybmis, kurios buvo itirtos teismo posdyje. motyvuotas (argumentuotas), t. y. turi bti pateikiamas rodym vertinimas bei nurodomi teisiniai argumentai dl kuri teismas atmet kuriuos nors rodymus, statymai ir kiti teiss aktai, kuriais teismas vadovavosi ir kt. pasisakyta dl vis iekovo, atsakovo ir treiojo asmens pareikt reikalavim. pasisakyta tik dl iekinyje pareikt reikalavim, iskyrus CPK numatytus atvejus. neleidiama priimti sprendim, kuri vykdymas priklausys nuo tam tikros slygos atsiradimo arba neatsiradimo.

19.4. Teismo sprendim rys Teismo sprendimo rys: Pagal sprendim primusi teisj skaii skiriami:

vienasmeniai sprendimai (kai sprendim priima vienas teisjas); kolegials sprendimai (kai sprendim priima byl nagrinjanti teisj kolegija);

Pagal teismo sprendimo priverstinio vykdymo btinum skirstomi:

priverstinai vykdytini; nereikalingi priverstinai vykdyti, t. y. pats sprendimas sukelia tam tikras teisines pasekmes.

Pagal sprendiamo klausimo pobd teismo sprendimai skirstomi :

galutinius. Galutiniu sprendimu ginas isprendiamas visikai. Galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai itirti visi rodymai ir teismas gali isprsti byloje pareikt visreikalavim pagrstumo klausim (LR CPK 260 str.). dalinius. Daliniu sprendimu galutinai isprendiama tik dalis gino. Dalinis sprendimas gali bti priimamas tuomet, kai byloje yra pareikti keli reikalavimai ir surinkt rodym pakanka, kad teismas priimt sprendim vieno ar keli i byloje pareikt reikalavim ar reikalavimo dalies pagrstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje gino dalyje (LR CPK 261 str.). preliminarius. Byl nagrinjantis teismas gali priimti preliminarsprendim, kuriuo nurodoma, kaip bus isprstas ginas, jeigu alys neatliks tam tikr veiksm (LR CPK 262 str.). Preliminaraus sprendimo primimo procedr reglamentuoja LR CPK XXII skyrius. Paymtina tai, kad preliminars sprendimai neskundiami nei apeliacine nei kasacine tvarka (LR CPK 428 str. 8 d.). papildomus sprendimus. Teismas, prims byloje sprendim, dalyvaujani byloje asmen pareikimu ar savo iniciatyva gali priimti papildom sprendim, jeigu: pirma, kuris nors reikalavimas, dl kurio alys pateik rodymus ir dav paaikinimus, sprendime yra neisprstas; antra, teismas, isprends teiss klausim, nenurod priteistos sumos dydio, perduotino turto ar veiksm, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kuri jis privalo susilaikyti; treia, teismas neisprend bylinjimosi ilaid klausimo (LR CPK 277 str.). sprendimus u aki. LR CPK 262 str. 2 d. numato, kad civilinio proceso kodekso numatytais atvejais ir tvarka byl nagrinjantis teismas turi teis priimti sprendim u aki.

Savo ruotu sprendimai u aki pagal primimo pagrind skirstomi:

priimamus nepateikus atsiliepimo (LR CPK 142 str. 4 d.); neatvykus teismo posd (LR CPK 285 str. 1 d.);

Pagal tai kelint kart priimamas sprendimas u aki:

priimamas pirm kart; priimamas pakartotinai (LR CPK 289 str.).

19.5. Teismo sprendimas u aki Sprendimo u aki instituto tikslai:

ukirsti keli galimam piktnaudiavimui procesinmis teismis; nustatyti alies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius; skatinti alis rpintis proceso eiga, greitu ir ekonomiku bylos inagrinjimu; skatinti alis laiku ir rpestingai pateikti teismui savo pozicij; ukirtis keli proceso vilkinimui [1] .

Sprendimo u aki instituto paskirtis - sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese gyvendinti inter alia ekonomikumo ir koncentracijos principus. Sprendimo u aki primimas. Sprendimo u aki primimas tai specifinis gin civilinje byloje sprendimo bdas, kai vienai i proceso ali nusialinus nuo dalyvavimo nagrinjant civilin byl i byla yra nagrinjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai aliai. Teismo sprendimo u aki primimo pagrindai: Pirma, aliai nepateikus procesini dokument (atsiliepimo pareikt iekin, nepateikus dubliko ar tripliko) per teismo nustatyta termin (LR CPK 135 str. 1 d. 5 p., 142 str. 2 ir 4 d., 227 str. 2 d., 285 str. 1 d.). Antra, aliai neatvykus parengiamj posd be svarbi prieasi (LR CPK 230 str. 2 d., 285 str. 1 d.). Treia, neatvykus teismo posd vienai i ali, kuriai tinkamai praneta apie teismo posdio viet ir laik, i jos negautas praymas byl nagrinti jai nedalyvaujant, o atvykusi alis prao priimti sprendim u aki (LR CPK 246 str., 285 str. 1 d.). Slygos priimti sprendim u aki: a) aktyvioji alis prao priimti sprendim u aki pasyviosios gino alies atvilgiu, kuri per teismo nustatyt termin nra pateikusi teismo praomo procesinio dokumento arba be svarbi prieasi nra atvykusi parengiamj ar teismo posd. Nesant aktyvios alies praymui, teismas savo iniciatyva neturi teiss priimti sprendimo u aki.b) neatvykusi alis yra tinkamai informuota apie teismo posdio viet ir laik bei jai tinkamai teikti atitinkami procesiniai dokumentai (atsiliepimas, dublikas, triplikas).c) teismas, vykdydamas pareig iaikinti, informavo alis apie atitinkam procesini dokument nepateikimo ar neatvykimo parengiamj ar teismo posd teisines pasekmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsjo 21 nutarime, paymjo kad LR CPK yra tvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos slygos sprendimui u aki priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi galiojimus nusprsti, ar priimti sprendim u aki, ar tokio sprendimo nepriimti.
[2]

Kai kurie teismo sprendimo u aki primimo ypatumai:

teismo sprendimas u aki neskundiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka (LR CPK 303 str. 2d., 285 str. 5d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nagrindamas draudim sksti sprendim u aki apeliacine ir kasacine tvarka yra paymjs, kad LR CPK 303 str. 2d., 285 str. 5d. tvirtintas teisinis reguliavimas turi bti aikinamas su tvirtintu teisniu reguliavimu, skirtu procesui atnaujinti (plaiau r. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsjo 21 d. nutarim). teismas priimdamas sprendim u aki atlieka formal rodym vertinim (LR CPK 285 str. 2d.), t.y. teismas netiria rodym turinio, o vertina tik teisin, bet ne faktin j pagrstum.[3] Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsjo 21 d. nutarime sprendiant klausim, ar LR CPK 285 straipsnio 2 dalis neprietarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisins valstybs principui,

paymjo, kad i nuostata aikintina ne vien paodiui, bet atsivelgiant sprendimo primimo u aki, kaip specifinio civilinio proceso teiss instituto, tikslus, esm, prigimt, santyki, susijusi su sprendimo u aki primimu, visumin teisin reglamentavim LR CPK, taip pat civilinio proceso principus ir tikslus. LR CPK 285 straipsnio 2 dalies negalima aikinti kaip reikianios, es teismas neprivalo visapusikai itirti byloje pateikt rodym, gali juos tirti pavirutinikai, nesigilins. ios nuostatos negalima aikinti ir kaip pareigojanios teism priimti sprendim u aki net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateikt rodym nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. iame kontekste pamintina, kad, kaip konstatuota iame Konstitucinio Teismo nutarime, konstitucin teisingumo samprata suponuoja ne tik formal, nominal teismo vykdom teisingum, bet ir svarbiausia tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nra tas teisingumas, kur tvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Minta, kad net ir tuo atveju, kai yra visos LR CPK numatytos slygos sprendimui u aki priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi galiojimus nusprsti, ar priimti sprendim u aki, ar tokio sprendimo nepriimti. itaip suprantant CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyt teisin reguliavim ios dalies nuostata priimdamas sprendim u aki teismas atlieka formal byloje pateikt rodym vertinim, t. y. sitikina, kad pasitvirtinus i rodym turiniui bt pagrindas priimti tok sprendim nepaeidia asmens konstitucins teiss tinkam teismo proces, ja nra apribojami, juo labiau paneigiami, i Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo galiojimai vykdyti teisingum, nra nukrypstama nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingum vykdanios institucijos, konstitucins sampratos, kartu nuo konstitucini teisins valstybs ir teisingumo princip.[4] sprendimo u aki primimas negali bti atidtas (LR CPK 285 str. 6 d.). sprendimas u aki negali bti priimtas bylose, kylaniuose i eimos teisni santyki ir ypatingos teisenos bylose (LR CPK 378 str., 443 str. 9 d.).

Sprendimo u aki perirjimas. alis, kurios atvilgiu priimtas sprendimas u aki, turi teis LR CPK 287 str., 288 str. nustatyta tvarka pateikti teismui pareikim dl sprendimo u aki perirjimo. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys (aktyvioji alis ar tretysis asmuo), turi teis priimt sprendim u aki sksti bendra CPK nustatyta tvarka dl netinkamo formalaus rodym vertinimo ir pan. Pareikimo turinys. Pareikime turi bti nurodoma: teismo, primusio sprendim u aki, pavadinimas; alies, paduodanios pareikim, pavadinimas; aplinkybs, liudijanios neatvykimo teismo posd ir teismo neinformavimo iki teismo posdio prieasi svarbum, taip pat rodymai, pagrindiantys ias aplinkybes; aplinkybs, galinios turti takos sprendimo teistumui ir pagrstumui, bei rodymai, patvirtinantys ias aplinkybes; pareikim paduodanios alies praymas; prie pareikimo pridedamos alies mediagos sraas; pareikim paduodanios alies paraas ir pareikimo suraymo data (LR CPK 287 str. 2 d.). Pareikimo turinio ypatumai. Paymtina tai, kad pareikime turi bti nurodytos tris aplinkybi ir jas pagrindiani rodym grups[5]: Pirma, aplinkybs, liudijanios neatvykimo teismo posd arba procesinio dokumento nepateikimo per teismo nustatyt termin prieasi svarb, ir tai patvirtinanius rodymus; Antra, aplinkybs, patvirtinanios teismo neinformavimo apie negaljim atvykti teismo posd prieasi svarbum, ir tai patvirtinantys rodymai;

Antra, aplinkybs, galinios turti takos sprendimo teistumui ir pagrstumui, bei rodymai, patvirtinantys ias aplinkybes. Pareikimo dl sprendimo u aki perirjimo nagrinjimas [6] . Ypatumai:

galimas tik vienas alies praymas panaikinti sprendim u aki ir atnaujinti bylos nagrinjim (LR CPK 288 str. 3 d.); pareikimas dl sprendimo u aki perirjimo apmokestinamas 50 lt. yminiu mokesiu (LR CPK 80 str. 3 d.); pareikimas nagrinjimas raytinio proceso tvarka; pareikim teismas turi inagrinti ne vliau kaip per keturiolika dien nuo termino atsiliepimui pateikti pasibaigimo dienos; Inagrinjs pareikim teismas gali: jo netenkinti, t.y. palikti galioti priimt sprendim u aki arba j patenkinti, tokiu bdu panaikinant sprendim u aki ir atnaujinant bylos nagrinjim i esms; negalima perirti pakartotinio sprendimo u aki, kuris buvo priimtas tos paios alies atvilgiu (LR CPK 289 str.).

[1] LAT CBS teisj kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartis civ. byloje UAB Piniava ir kt. (bylos Nr. 3K-3-518/2005m., kategorija 116.5.1).[2] Valstybs inios, 2006, Nr. 102-3957.[3] Mikelnas V. Quo vadis ? arba eksperimentuojama toliau // Justitia. 1998, Nr. 6, P. 10.[4] Valstybs inios, 2006, Nr. 102-3957.[5] Driukas A., Valanius V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. III tomas. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2007. P. 718.[6] Paymtina, kadLietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsjo 21 d. nutarimu (in., 2006, Nr. 102-3957) pripaino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija; in., 2002, Nr. 36-1340) ta apimtimi, kuria teismui neleidiama u aki priimtus sprendimus perirti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie rodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdiai paeistos asmens teiss, prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisins valstybs ir teisingumo principams. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsjo 21 d. nutarimu (in., 2006, Nr. 102-3957) pripainta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 289 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija; in., 2002, Nr. 36-1340 ) ta apimtimi, kuria teismui neleidiama priimti pareikimo dl sprendimo u aki perirjimo tais atvejais, kai jam yra pateikiami rodymai, kad priimant sprendim u aki buvo padaryta akivaizdi teismo klaida, taip pat tais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie rodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdiai neteisingas, prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisins valstybs ir teisingumo principams. 19.6. Teismo sprendimo primimas Teismo sprendimo primimas: Teismo sprendimas priimamas sprendim primimo kambaryje, siekiant utikrinti teismo pasitarimo slaptum (LR CPK 19 str.). Sprendimo primimo slaptumo principas bus tinkamai gyvendintas, jeigu: pirma, sprendim primimo kambaryjebus tik teisjas (teisjai), kuris (kurie) nagrinjo konkrei byl, antra, sprendim priimantis teisjas (-ai) nesikonsultuos su kitais asmenimis apie bylos isprendimo aplinkybes. Sprendimo primimo sprendim primimo kambaryje etapai:

Pirma, teismas pirmiausia vertina rodymus, konstatuoja, kurios aplinkybs, turinios reikms bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Antra, nustaius aplinkybes bei vertinus rodymus, kurie pagrindia idstytas aplinkybes, teismas turt konstatuoti kokie tarp ali yra susiklost materialiniai teisniai santykiai ir kokios materialins teiss normos gino atveju turt bti taikomos. Treia, atlikus pirmuosius du veiksmus, teismas turt nusprsti, ar iekinys tenkintinas, ar ne. Ketvirta, priimti sprendim, t. y., j idstyti ratu, pasiraant visiems byl nagrinjusiems teisjams. Paymtina tai, kad ratu idstyt sprendim turi pasirayti visi byl nagrinj teisjai[1]. Sprendimo idstymas[2]. LR CPK 268 str. 3 d. nustat, kad sprendimas priimamas suraant jo angin bei rezoliucin dalis ir paskelbiamas tuoj pat po bylos inagrinjimo, iskyrus LR CPK numatytus atvejus, trumpai odiu idstant sprendimo motyvus. Apraomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys suraomos ne vliau kaip per penkias dienas nuo sprendimo paskelbimo. [1] Valstybs inios, 2006, Nr. 102-3957.[2] Pastaba: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarimu pripaino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 3 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija; in., 2002, Nr. 36-1340) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas gali bti priimamas ir paskelbiamas suraius tik jo angin bei rezoliucin dalis, teismo posdi salje trumpai odiu idstant sprendimo motyvus, o apraomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys gali bti suraomos vliau ne vliau kaip per penkias dienas nuo sprendimo paskelbimo, prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisins valstybs ir teisingumo principams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas, 2006-09-21, in., 2006, Nr. 102-3957. 19.7. Teismo sprendimo siteisjimas. Teismo sprendimo siteisjimo teisiniai padariniai Teismo sprendimo siteisjimas: Pirmosios instancijos teism sprendimai siteisja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nra apskstas (LR CPK 307 str.). Tuo atveju, kada paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, jeigu jis nra panaikintas, siteisja apeliacine tvarka inagrinjus byl. Apeliacins instancijos teismonutartis arnaujas sprendimas siteisja nuo j primimo dienos. Jeigu LR CPK nustatytais atvejais byloje priimtas sprendimas negali bti skundiami apeliacine tvarka, jis siteisja nuo jo primimo dienos. Pavyzdiui, tais atvejais, kai apeliacija negalima smulkiuose turtiniuose ginuose (ginijama suma yra maesn kaip 250 lt.), pirmos instancijos teismo sprendimas siteisja nuo primimo momento. Kasacinio teismo nutartis ar nutarimas siteisja nuo j primimo dienos. Sprendimas u aki siteisja po dvideimties dien nuo jo primimo dienos. Jeigu dl sprendimo u aki paduodamas pareikimas dl io sprendimo perirjimo, jis siteisja ubaigus perirjimo procedr, jeigu pareikimas dl sprendimo u aki perirjimo netenkinamas.

Preliminarus sprendimas (dokumentiniame procese) siteisja per 20 dien nuo preliminaraus sprendimo teikimo dienos, jeigu atsakovas nepareikia motyvuot prietaravim (LR CPK 428 str. 8 d., 430 str. 1d.). Teismo sakymas siteisja, jeigu per 20 d. nuo pareikimo skolininkui teikimo dienos, skolininkas nepareikia prietaravim dl kreditoriaus pareikimo. Teismo sprendimo siteisjimo teisiniai padariniai. Pirma, siteisjs teismo sprendimas gyja res judicat gali[1], t.y. siteisjs teismo sprendimas gali sukelti tam tikr procesini ir materialini teisini padarini. Procesiniai padariniai:

negalima sksti priimto sprendimo apeliacine tvarka; ginyti teismo nustatytus faktus;

Materialiniai padariniai:

sprendimui siteisjus, alys ir kiti dalyvav byloje asmenys, taip pat j teisi permjai nebegali i naujo pareikti teisme t pai iekinio reikalavim tuo paiu pagrindu. Suinteresuoti asmenys gali kreiptis teism dl paeistos ar ginijamos teiss arba statym saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginas siteisjusiu teismo sprendimu nra inagrintas ir isprstas; ginyti teismo nustatytus teisinius santykius.

Teismo sprendimo res judicata galios savybs:

teismo sprendimas tampa nenuginijamas, tai reikia, kad jis negali bti apeliacijos objektu; siteisjs teismo sprendimas tampa iimtiniu dokumentu. Iimtinumas reikia, kad ali ginas isprstas negrtamai ir jos arba j teisi permjai nebegali i naujo pareikti teisme t pai iekinio reikalavim tuo paiu pagrindu; teismo sprendimas gyja prejudicin gali, t.y. alys ir kiti dalyvav byloje asmenys, taip pat j teisi permjai nebegali i naujo kitoje byloje ginyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; siteisjs teismo sprendimas gyja vykdytinumo savyb. Jeigu skolininkas nevykdo siteisjusio teismo sprendimo, pradedamas priverstinio sprendimo vykdymo procesas; siteisj teismo sprendimas yra privalomas valstybs ar savivaldybi institucijoms, tarnautojams ar pareignams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 str.).

19.8. Teismo sprendimo iaikinimas (LR CPK 278 str.) Ypatumai:

sprendimas gali bti iaikintas tiek dalyvaujani asmen praymu, tiek teismo iniciatyva; sprendimas gali bti iaikinamas esant dviem slygoms: pirma, sprendimas dar nevykdytas, antra, nepasibaig terminas, per kur sprendimas gali bti priverstinai vykdytas, arba is terminas pasibaig, bet yra atnaujintas;

sprendimo iaikinimo klausimas isprendiamas teismo posdyje odinio proceso tvarka; teismas iaikindamas sprendim neturi teiss keisti jo turinio, o tik iaikinti j tiksliau ir aikiau.

19.9. Papildomas teismo sprendimas (LR CPK 277 str.) Papildomo sprendimo primimo pagrindai: Pirma, papildomas sprendimas gali bti priimtas, jeigu kuris nors reikalavimas, dl kurio alys pateik rodymus ir dav paaikinimus, sprendime yra neisprstas; Antra, papildomas sprendimas gali bti priimtas, jeigu teismas, isprends teiss klausim, nenurod priteistos sumos dydio, perduotino turto ar veiksm, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kuri jis privalo susilaikyti; Treia, papildomas sprendimas gali bti priimtas, jeigu teismas neisprend bylinjimosi ilaid klausimo[1]. Papildomo sprendimo primimo ypatumai:

papildomas sprendimas gali bti priimtas tiek teismo iniciatyva, tiek ir dalyvavusio byloje asmens praymu; papildom sprendim gali priimti tik pats teismas, prims sprendim byloje. papildom sprendim teismas priima inagrinjs klausim teismo posdyje, odinio proceso tvarka; priimant papildom sprendim, netaikomos LR CPK 269 str. nuostatos, reglamentuojanios, sprendimo primimo ir paskelbimo atidjim; papildomas sprendimas gali bti apskstas apeliacine tvarka per dvideimt dien nuo jo primimo dienos.

19.10. Teismo nutartys ir j rys Samprata. Pagal LR CPK 116 str. 1 d. teismo nutartis priskiriama prie teismo procesini dokument. LR CPK 290 str. 1 d. numato, kad teismas atskirais klausimais, kuriais byla neisprendiama i esms, priima nutartis. Taigi, teismo nutart galima bti apibrti, kaip teismo procesin dokument, kuriuo nra isprendiamas klausimas i esms, iskyrus statymo numatytas iimtis. Rys:[1] Pagal sprendiam klausim pobd: a) nutartys, utikrinanti tinkam bylos nagrinjim ir sprendimo vykdym (nutartis rinkti rodymus, taikyti procesines sankcijas, utikrinti iekin ir kt.);b) nutartis, kuriomis ginas baigiamas sprsti (taikos sutarties tvirtinimas ir kt.);c) nutartis ukertanti keli tolesnei bylos eigai (nutraukti byl, atsisakyti priimti pareikim);d) nutartis baigianti proces, taiau netrukdanti pradti ateityje ( palikti pareikim nenagrint). Pagal keliamus tikslus:

a) parengiamosios, skirtos utikrinti tinkam pasirengim teisminiam nagrinjimui, tiek ir pat teismin nagrinjim (pavyzdiui, nutartis dl iekinio trkum alinimo, nutartis taikyti laikinsias apsaugos priemones, nutartis dl rodym ireikalavimo, nutartis dl traukimo byl treiuoju asmeniu ir pan.).b) ukertanios keli atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (pavyzdiui, atsisakymas tenkinti iekovo praym dl rodym ireikalavimo ir pan.);c) baigiamosios, kurios ubaigia proces byloje (pavyzdiui nutartis nutraukti byl arba pareikim palikti nenagrintu). Pagal form nutartys skirstomos: a) odin (raoma teismo posdio protokol);b) raytin (raytin nutartis priimama sprendim primimo kambaryje ir suraoma kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi bti raytin, jeigu pagal LR CPK gali bti skundiama atskiruoju skundu). Pagal primimo tvark skirstomos: a) nutartis priimamas sprendim primimo kambaryje;b)nutartis priimamos neieinant pasitarim kambar. Pagal atliekam funkcij: a) atskirosios nutartys, atliekanios informacin ir prevencin funkcij (LR CPK 299 str.). Nutarties turinys. Raytin nutart sudaro keturios dalys: angin, apraomoji, motyvuojamoji ir rezoliucin. anginje dalyje nurodoma: nutarties primimo laikas ir vieta, teismo pavadinimas, teismo sudtis ir teismo posdio sekretorius, dalyvaujantys byloje asmenys ir gino dalykas. Apraomojoje dalyje nurodoma: klausimas, kuriuo priimama nutartis. Motyvuojamoje dalyje nurodoma: motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padar ivadas, ir statymai bei kiti teiss aktai, kuriais teismas rmsi. Rezoliucinje dalyje nurodoma: teismo priimtas nutarimas, nutarties apskundimo tvarka ir terminas (LR CPK 291 str. 1 d.). odinje nutartyje turi bti duomenys, nurodyta: klausimas, kuriuo priimama nutartis; motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padar ivadas, ir statymai bei kiti teiss aktai, kuriais teismas rmsi; teismo priimtas nutarimas (LR CPK 291 str. 1 d.). Teismo nutarties siteisjimas. Teismo nutartis siteisja, jeigu ji per 7 dienas nuo jos primimo dienos nebuvo apsksta, o tais atvejais, kai skundiama teismo nutartis priimta raytinio proceso tvarka, per septynias dienas nuo nutarties nuorao teikimo dienos. 19.11. Teismo rezoliucija Pagal LR CPK 116 str. 1 d. teismo rezoliucijos priskiriama prie teismo procesini dokument. LR CPK 290 str. 5 d. numato, kad LR CPK numatytais atvejais procesinius klausimus teisjas gali isprsti rezoliucija. Isprsdamas klausim rezoliucija, teisjas ant sprendiamo dokumento urao, kaip jis isprendia nagrinjam klausim. Taigi, rezoliucija yra teismo procesinis dokumentas, skirtas tam tikriems procesiniams klausimams sprsti, padarant ra ant sprendiamo dokumento. Pavyzdiui, Teismo rezoliucija gali bti isprstas antstoliui pareikto nualinimo klausimas (LR CPK 637 str. 3 d.), procesinio dokumento primimo klausimas (LR CPK 115 str. 1 d.).

Rezoliucijos turinys: Rezoliucijoje turi bti nurodyta: teisjo, primusio rezoliucij, vardas ir pavard, rezoliucijos primimo data ir paraas, patvirtinantis rezoliucijos tikrum. Teisjo rezoliucija neskundiama, todl ji siteisja ir privalo bti vykdoma nuo primimo momento. 20. NESITEISJUSI TEISMO SPRENDIM IR NUTARI APSKUNDIMAS (APELIACINIS PROCESAS) 20.1. Teismo sprendim teistumo ir pagrstumo kontrols reikm ir formos Civilinio proceso teiss doktrinoje skiriami prasti (ordinariniai) ir iimtiniai (ekstraordinariniai) teism sprendim kontrols bdai arba formos. Civiliniame procese priimtas teismo sprendimas dar nereikia, jog procese dalyvavusios alys liks patenkintos priimtu sprendimu ir bylinjimasis bus baigtas. Procese dalyvavusioms alims yra sudaryta galimyb apsksti priimt teismo sprendim. Tokia galimyb alims suteikta ne tik dl, to, kad jos turt teis ginyti galimai j interes neatitinkant ar nepagrst teismo sprendim, bet ir dl to, jog teismo, nagrinjusio byl veikloje, taip pat gali pasitaikyti klaid, nulemt tiek teisjo kvalifikacijos stokos, tiek pai ali ir kit byloje dalyvaujani asmen veiksm (melaging liudijim, eksperto ivad, neteisingai nurodyt fakt ir pan.). Todl galimyb ianalizuoti faktin bylos pus ir i naujo juos vertinti sumaina teismo klaid tikimyb, taikant tiek materialins, tiek procesins teiss normas. prastine teism sprendim teistumo ir pagrstumo kontrols forma yra pripastama apeliacija, o iimtine kasacija arba revizija. Apeliacijoje byla tikrinama ir teisiniu, ir faktiniu aspektais. Apeliacija tai civilinio proceso stadija, skirta patikrinti nesiteisjus pirmosios instancijos teismo sprendim. Iimtinje kontrols formoje (kasacijoje) byla tikrinama tik teisiniu aspektu. Kasacijoje yra peririmi siteisj teismo sprendimai ir nutartys. Tradicikai teismo sprendim kontrols form reikm suvokiama kaip:

emesns instancijos teism klaid itaisymas, taip apginant privat interes; egzistuoja ir vieasis interesas, kad visi teismo sprendimai bt teisti, o neteisti panaikinti; kontrols formos daro neabejotin tak vienodam teiss aikinimui ir taikymui[1]; auktesns instancijos teisme bylos nagrinjamos kolegialiai ir geriau kokybiniu atvilgiu[2], be to galimyb sksti pirmosios instancijos teismo sprendim skatina pirmosios instancijos teism nagrinti bylas atidiau.

Apeliacijoje derinamas tiek privataus (teisingumo konkreioje byloje gyvendinimas), tiek vieojo intereso (darnios teiss sistemos raidos utikrinimas) gynimas. 20.2. Apeliacijos samprata, reikm ir rys Apeliacija suinteresuoto asmens kreipimasis apeliacins instancijos teism su praymu perirti neperengiant apeliacinio skundo rib nesiteisjus pirmosios instancijos teismo sprendim ir j panaikinti ar pakeisti dl padaryt pirmosios instancijos teismo teiss ar fakto klaid. I io apeliacijos apibrimo galima iskirti tokius apeliacijos poymius:

apeliacija yra prastin teism sprendim kontrols forma; apeliacine tvarka skundiami nesiteisj pirmosios instancijos teismo sprendimai; apeliacinis skundas paduodamas antrosios (apeliacins) instancijos teismui[1];

apeliacinio skundo padavimas paprastai sustabdo apsksto sprendimo siteisjim ir vykdym, apeliacine tvarka tikrinamas tiek teisinis, tiek faktinis apeliacinio skundo pagrindas bei patikrinamas absoliui sprendimo negaliojimo pagrind buvimas. Apeliaciniame skunde draudiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikti nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme.

Egzistuoja dvi apeliacinio proceso teorijos: vieningo apeliacinio proceso (apeliacija suprantama kaip proceso pirmosios instancijos teisme pratsimas) ir atskirojo apeliacinio proceso (apeliacija suprantama tik kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo teistumo ir pagrstumo kontrols galimyb)[2]. Remiantis iomis koncepcijomis skiriami ir du apeliacijos modeliai:

Neribota arba visika apeliacija (remiasi vieningo apeliacinio proceso koncepcija); Ribota arba dalin apeliacija (remiasi atskirojo apeliacinio proceso koncepcija).

Neribota (visika) apeliacija daniausiai aikinama kaip antroji pirma instancija, kurioje pakartojamas bylos nagrinjimas (de novo) tik jau auktesns instancijos teisme. Neribotai apeliacijai bdingi ie poymiai[3]: 1) apeliacinio nagrinjimo objektu pripastamas ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o apeliacins instancijos teismui perduotas ali ginas, kur apeliacins instancijos teismas nagrinja pakartotinai;2) negalimas bylos grainimas i naujo nagrinti pirmai instancijai;3) bylos nagrinjimas pirmosios ir apeliacins instancijos teisme i esms nesiskiria (paprastai, iskyrus tam tikras iimtis siekiant ivengti piktnaudiavimo procesu, neribojamas nauj rodym pateikimas apeliacins instancijos teismui; taiau draudiama reikti naujus materialinius teisinius reikalavimus). Neribota (visika) apeliacija - pakartotinis gino nagrinjimas apeliacins instancijos teisme, kurio metu apeliacinio skundo ribose patikrinama ar byla pirmosios instancijos teisme buvo isprsta teisingai tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektu. Ribota arba dalin apeliacija reikia ne pakartotin bylos nagrinjim, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teistumo ir pagrstumo patikrinim. Apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytoms fakto ir teiss taikymo klaidoms paalinti. Pagrindiniai ribotos (dalins) apeliacijos poymiai:

Apeliacins instancijos teismo nagrinjimo dalykas yra ne ginas dl teiss, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, jo teistumo ir pagrstumo klausimas; Nauj rodym pateikimas apeliacins instancijos teisme negalimas arba galimas tik iimtiniais atvejais (nauj rodym pateikimo galimyb siejama su pirmosios instancijos teismo padaryta klaida (nepagrstu atsisakymu juos priimti) arba, jei tokia nauj rodym pateikimo btinyb kilo vliau); Apeliacinis procesas vyksta pagal specialias taisykles nei pirmosios instancijos teismo procesas; galima grinti byl i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui.

Ribota (dalin) apeliacija - teismo sprendim teistumo ir pagrstumo kontrols forma, kurios metu patikrinamas nesiteisjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teistumas ir pagrstumas, neperengiant apeliacinio skundo rib. Aikinant apeliacijos, kaip vienos i teismo sprendim teistumo ir pagrstumo kontrols form, esm, nurodomos jos sukeliamos teisins pasekms arba poveikis: suspensyvinis ir devoliucinis

efektai[4]. Suspensyvinis apeliacijos efektas pasireikia tuo, kad apeliacinio skundo padavimas automatikai sustabdo priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo siteisjim ir vykdym (iskyrus teismo sprendimus ir nutartis, kurie nukreipiami vykdyti skubiai). Devoliucinis apeliacijos efektas aikinamas vairiai ir daniausiai priklausomai nuo to, koks apeliacijos modelis (ribota ar neribota apeliacija yra taikomas). Valstybse, pasirinkusiose neribotos apeliacijos model, devoliucinis apeliacijos efektas reikia tai, kad padavus apeliacin skund gino nagrinjimas perkeliamas apeliacins instancijos teism, kur vyks pakartotinis bylos nagrinjimas (apeliacinio skundo ribose), taiau tai nereikia, kad apeliantas turi teis perengti iekinio reikalavim ribas ir kelti naujus reikalavimus. Yra taikomas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Tose valstybse, kuriose pasirinktas ribotos apeliacijos modelis, devoliucinis apeliacijos efektas pasireikia tuo, kad apeliacins instancijos teisme vyksta ne pakartotinis bylos nagrinjimas, bet yra tikrinamas tik pirmosios instancijos priimto teismo sprendimo teistumas ir pagrstumas. 20.3. Teis apsksti teismo sprendim (nutart) apeliacine tvarka, apeliacijos objektas, apeliacijos ribojimai, apeliacijos subjektai Apeliantu gali bti, t. y. teis apsksti teismo sprendim (nutart) apeliacine tvarka turi, tik byloje dalyvaujantys asmenys: iekovas, atsakovas ir tretieji asmenys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys, turintys teisin suinteresuotum, kad bt pakeistas ar panaikintas skundiamas teismo sprendimas. Jeigu asmuo nebuvo patrauktas byloje dalyvaujaniu asmeniu, jis neturi teiss sksti teismo sprendimo, nors toks teismo sprendimas ir paveikt jo teises ar pareigas. Savo teises toks asmuo gali apginti kreipdamasis teism su praymu dl proceso atnaujinimo (LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu jeigu sprendime teismas nusprend dl netraukt bylos nagrinjim asmen teisi ir pareig). Apeliacin skund turi teis paduoti ir alies ar kito byloje dalyvaujanio asmens atstovas. Tam nebtinas specialus pavedimas, t.y. apeliacinio skundo padavimo teis neturi bti specialiai aptarta galiojime. Privalomojo bendrininkavimo atveju (nedaloma arba bendra prievol) apeliacin skund padavus vienam i bendrinink, pripastama, kad apeliacin skund padav visi bendrininkai. Apeliacinio apskundimo objektas nesiteisj pirmosios instancijos teismo sprendimas ar nutartis (visas ar jo dalis, susijusi su apelianto teismis ir pareigomis). Negalima sksti apeliantui palankaus teismo sprendimo, nes nebus teisinio suinteresuotumo (apelianto teiss ir pareigos nra paveikiamos). Skiriamas apeliacijos ir apeliacinio apskundimo objektas. Apeliacijos objektas yra tai, k nagrinja apeliacins instancijos teismas (neribotos apeliacijos atveju ali ginas, pakartotinai nagrinjamas apeliacins instancijos teisme; ribotos apeliacijos atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo teistumo ir pagrstumo patikrinimas). Apeliacinio apskundimo (apeliacinio skundo) objektas, nepriklausomai nuo apeliacijos modelio, yra nesiteisjs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Apeliacijos objektu gali bti ne visi pirmosios instancijos teismo sprendimai (nutartys), kai kuriuos i j statymas draudia sksti apeliacine tvarka. Atsivelgiant tai, kad apeliacija daniausiai nra pripastama teiss teismin gynyb sudtine dalimi[1], nuo paios valstybs valios priklauso galimybi sksti apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimus apimtis. Apeliacijos apribojimai suprantami kaip negalimumas pateikti apeliacin skund dl kai kuri pirmosios instancijos teismo sprendim (nutari). Apeliacijos ribojimai grindiami vairiais kriterijais:

Ribojimai dl bylos nagrinjimo procesini ypatum: apeliacinio apskundimo objektu negali bti sprendimas u aki[2], jeigu skund paduoda asmuo, dl kurio toks sprendimas yra priimtas, preliminarus teismo sprendimas, teismo sakymas taip pat negali bti apeliacijos objektu.

Ribojimai dl maareikmikumo turtinio pobdio bylose : apeliacija negalima esant smulkiems turtiniams ginams, jeigu ginijama suma maesn kaip 250 Lt. is apeliacijos ribojimas netaikomas bylose dl darbo umokesio ar kit imok, susijusi su darbo santykiais, priteisimo, dl ilaikymo priteisimo ir bylose dl alos, padarytos sveikatos sualojimu, susirgimu profesine liga ar gyvybs atmimu, atlyginimo. Apeliacijos ribojimai gino suma inomi ir kit valstybi civilinio proceso teisje, pavyzdiui, pagal Vokietijos ZPO 511 straipsn apeliacija galima, jei gino suma virija 600 eur.

20.4. Apeliacinio skundo turinys, apeliacinio skundo padavimo terminas ir tvarka Apeliacinis skundas turi atitikti bendruosius procesini dokument turiniui ir formai nustatytus reikalavimus (LR CPK 111 str.). Be bendrj reikalavim, apeliaciniam skundui taikomi specialieji reikalavimai (CPK 306 str. 1 d.), pagal kuriuos apeliaciniame skunde taip pat turi bti nurodyta: 1) skundiamas sprendimas ir teismas, prims t sprendim;2) ginijama suma, kai ginas yra turtinis;3) bylos aplinkybs, rodymai ir teisiniai argumentai, kuriais pagrindiamas sprendimo ar jo dalies neteistumas ar nepagrstumas (apeliacinio skundo pagrindas), ir nauj rodym pateikimo motyvai, jeigu mano, kad jie gali bti pateikti (CPK 314 str.);4) apelianto praymas (apeliacinio skundo dalykas);5) apelianto praymas byl nagrinti raytinio proceso tvarka, jeigu jis to pageidauja;6) pridedamos prie skundo raytins mediagos sraas. Prie apeliacinio skundo taip pat turi bti pridtas yminio mokesio kvitas, duomenys, kad apeliantas nuo yminio mokesio mokjimo atleistas ar yminio mokesio mokjimas atidtas. Visi minti apeliacinio skundo turinio ir formos reikalavimai taikomi ir atskiriesiems skundams. Apeliacin skund galima pateikti per 30 dien nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo primimo dienos, o jeigu apelianto gyvenamoji ar buveins vieta yra usienio valstyb 40 dien. is apeliacinio skundo padavimo terminas nra naikinamasis ir gali bti atnaujintas, jeigu jis buvo praleistas dl svarbi prieasi. Svarbios prieastys, dl kuri gali bti atnaujinamas praleistas apeliacinio apskundimo terminas, yra vertinamojo pobdio. Paprastai teism praktikoje, tokiomis prieastimis pripastama staigi liga, dl kurios gydomasi stacionarioje gydymo staigoje, teismo pareigos isisti teismo sprendimo (nutarties) nuora teismo posdyje nedalyvavusiems alims ir tretiesiems asmenims nevykdymas ir pan. Praleistas apeliacinio apskundimo terminas atnaujinamas pirmosios instancijos teismo nutartimi. Kartu su praymu dl praleisto apeliacinio apskundimo termino turi bti pateikiamas ir apeliacinis skundas. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti praym dl praleisto termino atnaujinimo, gali bti skundiama atskiruoju skundu. Jeigu apeliacins instancijos teismas tok atskirj skund patenkina ir praleist termin atnaujina, apeliacins instancijos teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas apeliacin skund su byla perduoda io teismo teisj kolegija arba grina pirmosios instancijos teismui sprsti apeliacinio skundo primimo klausim (LR CPK 307 str. 2 d. ). Jeigu byla buvo perduota apeliacins instancijos teismo teisj kolegijai, apeliacinio skundo ir jo pried nuoraus dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims isiunia apeliacins instancijos teismas. Teis prayti atnaujinti praleist termin galioja 6 mnesius nuo skundiamo sprendimo primimo dienos. Pasibaigus iam terminui, praleistas apeliacinio apskundimo terminas nebegali bti atnaujintas. is 6 mnesi terminas yra naikinamasis. Praymas gautas praleidus 6 mnesi termin nesvarstomas ir nebegali bti tenkinamas, nepriklausomai nuo termino praleidimo prieasi

Apeliacinis skundas paduodamas per t teism, kurio sprendimas yra skundiamas apylinks ar apygardos. 20.5. Apeliacinio skundo primimo tvarka, teismo veiksmai, gavus apeliacin skund, apeliacinio skundo trkum alinimas Apeliacinio skundo primimo klausim per 3 dienas nuo skundo pateikimo isprendia pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas, sprsdamas apeliacinio skundo primimo klausim turi teis: 1) atsisakyti priimti apeliacin skund, kai jame yra toki trkum, kuri negalima paalinti (skundas paduotas praleidus termin ir nepraoma jo atnaujinti arba toks praymas netenkinamas; skundiamas sprendimas, kuris negali bti apeliacijos objektas) arba j alinimas gali utrukti (skundas paduotas neveiksnaus arba neturinio teiss j paduoti asmens);2) nustato termin apeliacinio skundo trkumams paalinti;3) priima apeliacin skund. Apeliacinio skundo trkum alinimo instituto esm nustaius termin trkumams (neatitikimas CPK 306, 311 str. reikalavim) paalinti apeliacinis skundas nenagrinjamas, taiau ir neatsisakoma j priimti. Terminas, per kur turi bti paalinti apeliacinio skundo trkumai, nustatomas motyvuota pirmosios instancijos teismo nutartimi. Terminas trkumams paalinti negali bti trumpesnis kaip 7 d. Jeigu apeliacinio skundo trkumai nustatomi apeliacins instancijos teisme, apeliacins instancijos teismas pats nustato termin trkumams paalinti. Apeliantui per nustatyt termin vykdius nutartyje nurodytus reikalavimus (paalinus trkumus), skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo dien. Trkum neitaisius apeliacinis skundas grinamas j padavusiam asmeniui ir laikomas nepaduotu. 20.6. Apeliacinio skundo atsisakymas, prisidjimas prie apeliacinio skundo Atsisakyti apeliacinio skundo ar jo dalies apeliantas gali iki baigiamj kalb pradios, o raytiniame procese iki jo nagrinjimo i esms pradios. Apeliacins instancijos teismui primus atsisakym, nutartimi apeliacinis procesas nutraukiamas, jeigu skundo nra padav kiti asmenys. Apeliacins instancijos teismas gali nepriimti atsisakymo, jei toks atsisakymas prietarauja imperatyvioms normoms ar paeidia viej interes. Apeliantui atsisakius apeliacinio skundo, j paduoti pakartotinai neturi teiss. Asmenys, kurie turi teis paduoti apeliacin skund, gali prisidti prie jau paduoto apeliacinio skundo, t. y. sutikti su pateikto apeliacinio skundo dalyku ir pagrindu. Prisidjimu prie apeliacinio skundo negali bti reikiami savarankiki reikalavimai ir nurodomi savarankiki skundiamo sprendimo panaikinimo pagrindai. Prisidedama raytiniu pareikimu apeliacins instancijos teismui. Prisidjimas prie apeliacinio skundo yminiu mokesiu neapmokestinamas. Prisidjimo pareikim galima paduoti iki bylos nagrinjimo i esms apeliacins instancijos teisme pradios. Prisidjim prie apeliacinio skundo btina skirti nuo prieinio apeliacinio skundo[1]. Prisidjim prie apeliacinio skundo paduoda toks byloje dalyvaujantis asmuo, kurio interesai sutampa su apelianto interesais. Prieinis apeliacinis skundas yra pateikiamas siekiant paneigti apeliacin skund ir apginti t ginijamo sprendimo dal, kuria skundia apeliantas. 20.7. Atsiliepimas apeliacin skund Primus apeliacin skund pirmosios instancijos teismas per septynias dienas nuo apeliacinio apskundimo termino pabaigos apeliaciniame procese dalyvaujantiems asmenims isiunia apeliacinio skundo ir jo pried nuoraus. Tuo paiu metu isiuniama ir byla apeliacins

instancijos teismui. Jeigu skundiamas dalinis sprendimas, apeliacins instancijos teismui gali bti persiuniami tik tinkamai patvirtinti tos bylos dalies, kuri susijusi su sprendimo primimu, nuoraai (LR CPK 317 str. 2 d.). Jeigu pirmosios instancijos teisme yra ikeltas klausimas dl papildomo sprendimo primimo, byla su apeliaciniu skundu dl byloje priimto teismo sprendimo apeliacins instancijos teismui isiuniam tik po to, kai inagrinjamas klausimas dl papildomo sprendimo byloje primimo (LR CPK 317 str. 3 d.). Atsiliepimams apeliacin skund pateikti yra nustatomas dvideimties dien terminas nuo isiuntimo i pirmosios instancijos teismo. alys turi pareig, o tretieji asmenys teis pateikti atsiliepim apeliacin skund. Atsiliepimas tai alies ar kito byloje dalyvaujanio asmens procesinis dokumentas, kuriame idstoma j pateikianio asmens nuomon dl apeliacinio skundo. Atsiliepimas apeliacin skund turi atitikti bendruosius procesini dokument turinio ir formos reikalavimus. Atsiliepimas yra siuniamas tiesiogiai apeliacins instancijos teismui. Atsiliepimo primimo klausim isprendia apeliacins instancijos teismas. Priimtas atsiliepimas isiuniamas tik apeliantui ir prisidjusiam prie apeliacinio skundo asmeniui. Atsiliepimai, gauti praleidus dvideimties dien pateikimo termin, grinami j padavusiam asmeniui. 20.8. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, nauj rodym pateikimo apeliacins instancijos teisme ribojimas Apeliacinje instancijoje tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teistumas ir pagrstumas, todl negali bti nagrinjama tai, kas nebuvo nagrinta pirmosios instancijos teisme. alies procese reikiami reikalavimai paprastai klasifikuojami materialinius teisinius (nukreiptus kit al) ir procesinius teisinius (skirtus teismui). Apeliacins instancijos teisme draudiama kelti naujus materialinius teisinius reikalavimus kitai aliai. Naujais reikalavimais nelaikomi alutiniai reikalavimai priteisti delspinigius, palkanas, vaisius. Nauju reikalavimu nelaikomas apelianto apeliaciniame skunde suformuluotas apeliacinio skundo dalykas (praymas panaikinti priimt teismo sprendim visikai ar i dalies ir priimti nauj sprendim ir kt.). Nauju reikalavimu nelaikytinas ir apelianto praymas taikyti laikinsias apsaugos priemones (pagal LR CPK 144 str. 3 d. laikinosios apsaugos priemons gali bti pritaikytos bet kurioje proceso stadijoje). Draudimas pateikti naujus rodymus apeliacins instancijos teisme vienas i skiriamj ribotos apeliacijos modelio bruo. Toks draudimas yra nulemtas paios ribotos apeliacijos modelio esms, kadangi apeliacins instancijos teisme vyksta ne pakartotinis bylos nagrinjimas, o sprendiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teistumo ir pagrstumo klausimas. Sprsti apie tokio sprendimo teistum ir pagrstum galima tik tada, kai yra remiamasi tais paiais duomenimis, kuriuos nagrinjo ir pirmosios instancijos teismas. Draudimas pateikti naujus rodymus apeliacins instancijos teisme vertinamas kaip proceso koncentruotumo principo sudtin dalis[1], apribojanti ali galimybes piktnaudiauti procesinmis teismis ir vilkinti proces, taip pat leidia itirti visas bylos aplinkybes jau pirmosios instancijos teisme. Taiau is darudimas nra absoliutus. LR CPK 314 str. numatytos dvi io draudimo iimtys:

jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrstai atsisak priimti pateiktus rodymus; jeigu btinyb pateikti rodymus atsirado vliau.

Mintos draudimo pateikti naujus rodymus iimtys yra vertinamojo pobdio. Pirmuoju atveju yra vertinama ar pirmosios instancijos teismas pagrstai atsisak priimti pateiktus rodymus, t.y. ar teismas nepadar klaidos, antruoju atveju yra vertinama ar tikrai atsirado btinyb vliau pateikti rodymus.

20.9. Apeliacinio skundo nagrinjimas apeliacins instancijos teisme: pasirengimas bylos nagrinjimui, bylos nagrinjimo formos ir tvarka; odikumo principo ribojimas apeliacins instancijos teisme Apeliacinis procesas vyksta pagal bendrsias LR CPK nuostatas, taip pat pirmosios instancijos teismo proces reglamentuojanias nuostatas, neprietaraujanias byl proces apeliacins instancijos teisme reglamentuojanioms taisyklms (LR CPK XVI skyrius). Primus apeliacin skund, byla kartu su apeliaciniu skundu persiuniama apeliacins instancijos teismui. Gavs i pirmosios instancijos teismo civilin byl su apeliaciniu skundu apeliacins instancijos teismo pirmininkas arba Civilini byl skyriaus pirmininkas nustatyta tvarka nutartimi sudaro trij teisj kolegij, paskiria kolegijos pirminink ir pranej, paskiria bylos nagrinjimo dat. U pasirengim apeliacins bylos nagrinjimui yra atsakingas pranejas. Btent pranejas atlieka veiksmus, reikalingus pasirengti nagrinjimui: susipainti su bylos mediaga, priimtu teismo sprendimu ir apeliaciniu skundu. Apeliaciniame procese galimo dvi bylos nagrinjimo formos: raytin ir odin. Paprastai byla apeliacins instancijos teisme nagrinjam odinio proceso tvarka, kvieiant teismo posd byloje dalyvaujanius asmenis. Taiau tam tikrais atvejais odikumo principas yra ribojamas ir byla gali bti inagrinta raytinio proceso tvarka: 1) pasirengimo bylos nagrinjimui stadijoje, pranejui susipastant su byla yra patikrinama ar nra absoliui sprendimo negaliojimo pagrind. Nustaius vien i toki pagrind (LR CPK 329 str. 2 d.), byla nagrinjama raytinio proceso tvarka (LR CPK 321 str. 1 d. 2 p.);2) raytiniame procese byla nagrinjama ir tais atvejais, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas, prims apeliacin skund, privaljo atsisakyti j priimti (LR CPK 321 str. 1 d. 1 p.). Tokiu atveju apeliacins instancijos teismas apeliacin proces nutraukia ir priima nutart grinti sumokt ymin mokest.3) raytinio proceso tvarka byla apeliacinje instancijoje gali bti nagrinjam ir apelianto praymu, jeigu tam atsiliepimuose apeliacin skund neprietarauja kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismo posdis, nagrinjant byl raytinio proceso tvarka, susideda i praneimo apie byl, apeliacin skund, atsiliepim apeliacin skund, teisj nuomoni ireikimo, balsavimo ir nutarties primimo. Teismo posdis byl nagrinjant odinio proceso tvarka susideda i keturi dali: 1) parengiamosios kolegijos pirmininkas paskelbia kokia byla, pagal kieno apeliacin skund ar skundus bus nagrinjam, paskelbia teisj kolegijos sudt, patikrina kas atvyko teismo posd, atvykusi asmen tapatyb, atstov galiojimus, klausia ar dalyvaujantys teismo posdyje asmenys turi praym, isprendia tokios praymus;2) bylos nagrinjimas i esms prasideda pranejo parneimu apie bylos esm, apeliacinio skundo dalyk ir pagrind, atsiliepim argumentus ir motyvus. Po tokio praneimo iklausomi byloje dalyvaujani asmen paaikinimai, susij su apeliaciniu skundu. Isprendiamas klausimas dl rodym tyrimo pakartotinai ar papildomai btinumo, taip pat ar priimti naujus rodymus.3) Baigiamosios kalbos. Dalyvaujantys teismo posdyje asmenys idsto savo nuomon dl to, kok teismo sprendim turt priimti teismas, pvz., apeliacin skund atmesti arba apeliacin skund patenkinti ir priimti nauj sprendim ir pan.4) Apeliacins instancijos teismo sprendimo ar nutarties primimo. Teismas ieina sprendim primimo kambar priimti sprendimo ar nutarties. Grs teismo posdi sal, kolegijos primininkas arba teisjas paskelbia sprendim (nutart)[1]. Iimtiniais atvejais, atsivelgdamas bylos sudtingum ir mast, teismas, nagrinjantis byl apeliacine tvarka, nutartimi ne ilgesniam kaip keturiolikos dien terminui gali atidti sprendimo ar nutarties primim (LR CPK 325 str. 5 d.). Apeliacins instancijos teismo sprendim (nutart) sudaro angin, apraomoji, motyvuojamoji ir rezoliucin dalys (LR CPK 331 str. 1 d.). Apeliacins instancijos teismo sprendimas ar nutartis siteisja nuo j primimo dienos.

20.10. Apeliacinio skundo nagrinjimo ribos, draudimas priimti blogesn apeliantui sprendim Bylos nagrinjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliui sprendimo negaliojimo pagrind patikrinimas, kitaip tariant apeliacijos ribas su tam tikromis iimtimis apibria apeliacinis skundas. Tai vienas i apeliacijos princip draudimas ieiti u apeliacinio skundo rib (tantum devolutum quantum appellatum)[1]. Toks draudimas kildinamas i dispozityvumo ir rungimosi princip, leidianio gino alims laisvai nustatyti teismui perduodamo gino apimt (apibriant j apeliaciniame skunde) ir laisvai disponuoti materialinmis ir procesinmis teismis. Apeliacin proces pradeda apeliantas, todl btent jis gali nustatyti ir to proceso ribas. Apeliacins instancijos teismas negali tikrinti tos sprendimo dalies, kurios apeliantas neskundia, o skundiamo teismo sprendimo teistumas ir pagrstumas turi bti tikrinamas pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime j nurodytus argumentus. Teismo sprendimo teistumas ir pagrstumas kit byloje dalyvavusi asmen atvilgiu, kurie neskund tokio teismo sprendimo, nra tikrinamas. Taiau is principas turi dvi iimtis, kada apeliacins instancijos teismas nra saistomas apeliacinio skundo ribomis: 1) kai nustatomi absoliuts teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Toki pagrind buvim (nebuvim), nors apeliantas j ir nenurod privalo patikrinti apeliacins instancijos teismas.2) kai to reikalauja vieasis interesas. Tai taikytina nedispozityvioms (eimos, darbo, ypatingosios teisenos ir kt. bylose), kada apeliacins instancijos teismas dl ypatingo toki byl pobdio nra saistomas apeliacinio skundo rib. Apeliacijoje taip pat taikomas ir draudimas priimti blogesn apeliantui sprendim principas non reformato in pejus). is principas laikomas draudimo ieiti u apeliacinio skundo rib tsiniu [2]. Draudimas priimti blogesn apeliantui sprendim laikomas realios apeliacijos teiss gyvendinimo slyga bei dispozityvumo ir rungimosi principo iraika. Apeliantas skundia jam nepalank teismo sprendim, tikdamasis, jog padtis, lyginant su buvusia po pirmosios instancijos teismo sprendimo primimo, nepablogs. Todl apeliacins instancijos teismas neturi teiss tikrinti t sprendimo dali, kuri neskundia apeliantas. io principo taikymas taip pat turi iimi, kada blogesniu sprendimu nelaikomi arba is principas netaikomas. Blogesniu apeliantui sprendimu nelaikomas skundiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui, taip pat tie atvejai, kai sprendimas panaikinamas, apeliacins instancijos teismui perengus apeliacinio skundo ribas dl vieojo intereso arba nustaius absoliuius sprendimo negaliojimo pagrindus. 20.11. Apeliacins instancijos teismo teiss Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs byla gali priimti sprendim arba nutart. Apeliacins instancijos teismas sprendim priim tuo atveju, kai skundiamas teismo sprendimas panaikinamas, o byla isprendiama kitaip priimant nauj sprendim. Kitais atvejais priimama apeliacins instancijos teismo nutartis. Pagal LR CPK 326 str. 1 d. apeliacins instancijos teismas, inagrinjs byl, turiteis:1) pirmosios instancijos teismo sprendim palikti nepakeist;2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim (vis ar i dalies) ir priimti nauj sprendim;3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendim;4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim vis ar i dalies ir perduoti byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo;5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim (vis ar i dalies), o byl nutraukti arba pareikim palikti nenagrint, jeigu nustatomos LR CPK 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybs, iskyrus LR CPK 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus.

Teismo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas nagrinti i naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacins instancijos teismas panaikina apskst teismo sprendim ir perduoda byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo, jeigu:1) nustatomi absoliuts sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti LR CPK 329 str. 2 ir 3 d.;2) neatskleista bylos esm ir pagal byloje pateiktus rodymus bylos negalima inagrinti i esms apeliacins instancijos teisme. Jeigu byl pirmosios instancijos teismui reikia grinti dl to, kad pirmosios instancijos teismas isprend ne visus byloje pareiktus reikalavimus, apeliacins instancijos teismas gali neisprst reikalavim dalyje grinti byl pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje sprsti byl apeliacinje instancijoje. 20.12. Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindai Apeliacins instancijos teismas panaikina arba pakeiia pirmosios instancijos teismo sprendim, jeigu nustato, jog nagrinjant byl pirmosios instancijos teismas padar fakto ar teiss klaid. Paymtina, jog draudiama i esms teista ir pagrst teismo sprendim ar nutart naikinti vien formaliais pagrindais (LR CPK 328 str.). Skiriami materialins ir proceso teiss paeidimai, sudarantys pagrind panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim. Materialins teiss norm paeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendim panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaik arba iaikino. Netinkamu materialins teiss normos taikymu arba iaikinimu laikytini tie atvejai, kai teismas taik ne t teiss norm, kuri turjo taikyti ginijamiems materialiniams teisiniams santykiams, materialins teiss norm taikymas pagal analogij tuo atveju, kai teiss spraga neegzistuoja[1] ir pan. procesins teiss norm paeidimas arba netinkamas j pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dl io paeidimo galjo bti neteisingai isprsta byla. Sprendimas naikinamas esant prieastiniam paeidimo ir neteisingo bylos inagrinjimo ryiui, kai akivaizdu, kad dl paeidimo teismas prims neteist ir nepagrst sprendim[2]. Byla tokiu atveju gali bti grinta i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai i paeidim negali itaisyti apeliacins instancijos teismas. 20.13. Absoliuts pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai LR CPK tvirtina tokius procesini norm paeidim atvejus, kuriuos nustaius pirmosios instancijos teismo sprendimas beslygikai naikinamas. Skiriami absoliuts ir santykinai absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindai. Absoliuiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripastami tokie atvejai, kai: 1) byla inagrinta neteistos sudties teismo; Teism praktikoje pripastama, jog, jeigu byl inagrinjo neteistos sudties teismas, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, reikiantis, kad pirmosios instancijos teisme i viso nebuvo tinkamo teismo proceso. Tam, kad bt pasiekti CPK 2 straipsnyje nustatyti civilinio proceso tikslai, konkreioje byloje turi bti gyvendintas vienas svarbiausi civilinio proceso princip teiss tinkam teismo proces principas. Vienas i io principo turinio element yra tai, kad teismas turi bti sudarytas pagal statym. Neteista teismo sudtis yra absoliutus ir beslygikas pagrindas panaikinti teismo sprendim (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 353 straipsnio 2 dalis)[1].2) pirmosios instancijos teismas nusprend dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ir pareig. Jis taikomas tuo atveju, jeigu teismo sprendimu yra nusprsta dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ar pareig. Nusprendimas suprantamas kaip teisi ar pareig asmeniui nustatymas, pripainimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi takos netraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padiai.3) pirmosios instancijos teismo sprendim prim ne

tas teisjas, kuris nagrinjo byl;4) sprendimas, nutartis yra be motyv (sutrumpint motyv);5) byloje nra teismo posdio protokolo, kai ji inagrinta odinio proceso tvarka[2];6) buvo paeistos rinio ar iimtinio teismingumo taisykls;7) pirmosios instancijos teismas isprend ne visus byloje pareiktus reikalavimus ir bylos negalima iskirti LR CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Nustaius bent vien i absoliui sprendimo negaliojimo pagrind, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas, o byla grinama i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui. Santykinai absoliuiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripastami tokie atvejai, jeigu:1) pirmosios instancijos teismas inagrinjo byl, kai nebuvo nors vieno i dalyvaujani byloje asmen, kuriam nebuvo praneta apie teismo posdio laik ir viet, jeigu toks asmuo remdamasis ia aplinkybe grindia savo apeliacin skund. Teismas negali nagrinti bylos, kai nedalyvauja kuris nors i byloje dalyvaujani asmen, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posdio viet ir laik, nes tokiu atveju bt paeidiamas teiss bti iklausytam principas, paneigiama teis tinkam proces ir kit civilinio proceso princip gyvendinim. 2) nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme, buvo paeistos proceso kalbos taisykls ir asmuo, kurio teiss buvo paeistos, ia aplinkybe grindia savo apeliacin skund. Apeliacins instancijos teismas santykinai absoliuius sprendimo negaliojimo pagrindus tikrina ir juos taiko tik tais atvejais, kai tokiais pagrindais savo apeliaciniame skunde remiasi apeliantas. 20.14. Pirmosios instancijos teismo nutari apskundimas, atskirj skund nagrinjimo procesiniai ypatumai Teismas atskirais klausimais, kuriais byla neisprendiama i esms, priima nutartis. LR CPK ir kit statym numatytais atvejais teismas nutartimi gali isprsti ir kitus klausimais. (LR CPK 290 str. 1 d.). Atskirais procesiniais klausimais priimtos pirmosios instancijos teismo nutartys taip pat gali bti nepagrstos ir neteistos, paeidianios byloje dalyvaujani asmen teises. Todl LR CPK numatyta galimyb tokiais nutartis apsksti atskiraisiais skundais. Pagal LR CPK 290 str. 2 d. teismas turi teis priimti raytines arba odines nutartis. Teismo nutartis turi bti raytin, jeigu ji gali bti skundiama atskiruoju skundu. Pagal LR CPK 334 straipsnio 1 dal pirmosios instancijos teismo nutartis galima apsksti atskiruoju skundu apeliacins instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) LR CPK numatytais atvejais. Galimyb sksti toki nutart tiesiogiai yra numatyta konkreiame LR CPK straipsnyje, pvz., LR CPK 761 str. dl teismo nutarties sprendimo vykdymo atgrimo klausimu, LR CPK 725 str. dl nutarties, kuria isprstas turto pardavimo i varytyni tvirtinimo klausimas ir kt. atv. ;2) kai teismo nutartis ukerta galimyb tolesnei bylos eigai. Tokiomis nutartimis laikomos nutartys, kurios ukerta keli tolesniam procesui arba neleidia jam apskirtai prasidti (Pvz., atsisakoma priimti iekin) arba atima i asmens galimyb stoti proces (pvz., teismas atsiako traukti byl treij asmen, nepareikiant savarankik reikalavim) ir pan. Dl kit pirmosios instancijos teismo nutari, t.y. toki, kurios neukerta kelio tolesni bylos eigai arba t, kuri apskundimas atskiruoju skundu LR CPK nenumatytas (pvz., dl nutarties, kuria atnaujintas procesas), atskirieji skundai negali bti paduodami, bet motyvai dl i nutari teistumo ir pagrstumo gali bti traukiami apeliacin skund. Atskirojo skundo padavimo teis turi visis dalyvaujantys byloje asmenys. Atskirieji skundai paduodami per t teism, kurio nutartis yra skundiama, per septynias dienas nuo nutarties primimo dienos. Jeigu skundiama teismo nutartis, priimta raytinio proceso tvarka, atskirasis

skundas gali bti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorao teikimo dienos. Jeigu teismo nutartis priimta odinio proceso tvarka, tai septyni dien termino atskirajam skundui dl tokios nutarties paduoti eiga prasideda nuo nutarties primimo dienos. Tokiu atveju teismo posdyje nedalyvavusiems asmenims per tris dienas nuo tokios nutarties, kuri gali bti skundiama atskiruoju skundu, primimo turi bti isistas jos nuoraas (LR CPK 292 str. ). Septyni dien terminas atskiriesiems skundams nra naikinamasis. iam terminui pasibaigus savaime neinyksta asmens procesin teis sksti nepalanki teismo nutart atskiruoju skundu. Pagal LR CPK 78 straipsnio 1 dal, 307 straipsnio 2 dal praleistas terminas gali bti atnaujinamas, jeigu teismas pripasta, kad terminas praleistas dl svarbi prieasi. Lietuvos Aukiausiasis Teismas ne kart yra pabrs, kad teismui statyme nustatyto termino isisti dalyvaujaniam byloje asmeniui priimto procesinio sprendimo nuora paeidimas, jeigu dl tokio paeidimo asmuo prarado galimyb tinkamai gyvendinti jam suteikt apeliacijos teis, yra pripaintinas svarbia prieastimi praleist termin atnaujinti (pvz., Aukiausiojo Teismo 1999 m. balandio 7 d. nutartis, priimta UAB Klaipdos autobus parko darbuotoj profesin sjunga v. UAB Klaipdos autobus parkas civilinje byloje, bylos Nr. 3K-3-61/1999; 2000 m. rugpjio 21 d. nutartis, priimta A. Vorobjova v. A. J. Maiktnas civilinje byloje, bylos Nr. 3K-3727/2000; 2001 m. gegus 23 d. nutartis, priimta A. Perkauskas v. likviduojama IAB Erla investicija civilinje byloje, bylos Nr. 3K-3-589/2001; 2003 m. gegus 21 d. nutartis, priimta Ugdymo ir globos centras Goda v. J. Kungio mon Butrema civilinje byloje, bylos Nr. 3K3-626/2003; 2003 m. gruodio 10 d. nutartis, priimta UAB Dinvita v. antstolis Z. Zenkeviius civilinje byloje, bylos Nr. 3K-3-1232/2003). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinti taikomos taisykls, reglamentuojanios proces apeliacins instancijos teisme, iskyrus LR CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iimtis Tam tikromis ypatybmis pasiymi atskirojo skundo nagrinjimo tvarka. Gavs atskirj skund, pirmosios instancijos teismas per tris dienas nuo jo gavimo:1) sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dl nutari, priimt bylos nutraukimo klausimu, raytinio proceso tvarka pats panaikina skundiam nutart, isisdamas priimtos iuo klausimu nutarties nuora byloje dalyvaujantiems asmenims;2) nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dl bylos nutraukimo nutari, nustatyta tvarka nusiunia byl su atskiruoju skundu apeliacins instancijos teismui. Atskirieji skundai paprastai nagrinjami raytinio proceso tvarka. Taiau tokia bendroji taisykl turi iimi. Apeliacins instancijos teismui suteikta teis nagrinti atskirj skund odinio proceso tvarka tais atvejais, kai skund nagrinjantis teismas pripasta odin nagrinjim btinu. Daniausiai praktikoje odinio proceso tvarka nagrinjami skundai dl nutari bankroto bylos iklimo klausimu. Byloje dalyvaujantys asmenys apie posd apeliacins instancijos teisme informuojami teismo praneimais. Byl nagrinjant raytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys teismo posd nekvieiami ir teismo posdis vyksta jiems nedalyvaujant. Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs atskirj skund, pagal LR CPK 337 str. turi teis savo nutartimi:1) palikti pirmosios instancijos teismo nutart nepakeist;2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutart ir isprsti klausim i esms;3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutart ir perduoti klausim pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo;4) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutart. Apeliacins instancijos teismo nutartis, priimta dl atskirojo skundo, siteisja nuo jos primimo dienos (LR CPK 339 str.).

21. SITEISJUSI SPRENDIM IR NUTARI PERIRJIMAS KASACINE TVARKA 21.1. siteisjusi teismo sprendim ir nutari perirjimo formos, teismo sprendim ir nutari perirjimo kasacine tvarka esm ir reikm, kasacijos rys, kasacijos skirtumai nuo apeliacijos Kontinentins teiss tradicijos sistemoje tradicikai iskiriamos dvi siteisjusi teismo sprendim teistumo kontrols formos kasacija, kuri kildinama i Pranczijos teiss (iuo metu veikia ir Ispanijoje, Belgijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir kt.), ir Vokietijoje bei Austrijoje veikianti revizija. i teismo sprendim ir nutari perirjimo form atsiradim ir skirtumus takojo tiek istorins, tiek politins aplinkybs. Pagrindinis i form skirtumas - teismui suteiktos teiss pakeisti ir priimti nauj sprendim, ar tik teiss, nustaius esminio teiss paeidimo fakt, sprendim naikinti ir grinti byl emesniam teismui, suteikimas. Kasacijoje tikrinamas tik teismo sprendimo teistumas, byla nenagrinjama i naujo, netiriami ir i naujo nevertinami faktai ir rodymai, todl kasaciniam teismui nustaius emesns instancijos teismo padaryt teiss paeidim, sprendimas yra panaikinamas, o byla grinama i naujo nagrinti emesns instancijos teismui. Taikant toki kontrols form, kaip revizija, tikrinamas ne tik priimto sprendimo teistumas, bet ir kontroliuoja, kad bt priimtas teisingas sprendimas konkreioje byloje. Revizijoje bandoma suderinti viej ir privatj interes. Revizij vykdantis teismas gali priimti nauj sprendim arba j pakeisti[1]. iuo metu daugelyje valstybi tai gali daryti ir kasaciniai teismai, taiau jie yra saistomi pirmosios ir apeliacins instancijos teism nustatyt faktini bylos aplinkybi. Toki teisi suteikimas kasaciniams teismas, liudija apie tai, kad revizijos ir kasacijos esminiai skirtumai iuo metu vis maja. Lietuvoje kasacijos funkcij gyvendina vienas kasacinis teismas Lietuvos Aukiausiasis teismas. Vieno kasacinio teismo egzistavimas siejamas su btinybe utikrinti vienod teiss aikinimo ir taikymo praktik. Kasacinis teismas, aikindamas teiss normas, nors tiesiogiai ir nekuria teiss, bet teiss aikinimo ir taikymo procese j pltoja. Kasacija suprantama kaip iimtin siteisjusi teism sprendim kontrols forma, kurios pagrindinis tikslas vieningos teism praktikos formavimas, aikinant ir taikant teiss normas. Toks kasacijos tikslas nulemia ir LR CPK tvirtintus kasacijos pagrindus (esmins reikms vieningam teiss aikinimui ir taikymui turintys teiss norm paeidimai skundiamuose teism sprendimuose), bylos nagrinjimo kasaciniame teisme ribas (nagrinjami tik teiss klausimai, neperengiant kasacinio skundo rib, iskyrus atvejus, kai to reikalauja vieasis interesas). Apeliacins instancijos teismas taip pat gali padaryti klaid, todl atsiranda btinyb vienam teismui suvienodinti apeliacins instancijos teism formuojam praktik, nors apeliacins instancijos atliekama faktini bylos aplinkybi analiz iki minimumo sumaina fakto klaidos tikimyb, bet teiss taikymas yra sudtingesnis procesas nei faktini bylos aplinkybi analiz. Kasacija negali bti suvokiama kaip treioji instancija, nagrinjanti byl po pirmosios ir apeliacins instancijos. Kasaciniame teisme nagrinjamos tik tos bylos, kurios turi esmins reikms vienodam teiss taikymui ir aikinimui, todl ir procesas kasaciniame teisme specifinis nagrinjami iimtinai teiss klausimai, ribojamas odikumo principas (kasacin byla nagrinjama raytinio proceso tvarka, iskyrus atvejus, kai nusprendusi, kad tai yra btina, teisj kolegija, paskiria odin bylos nagrinjim), atstovavimo kasaciniame teisme ypatumai (leidiama atstovauti tik advokatams su tam tikromis iimtimis dl atstov pagal statym, juridini asmen atstov ir fizini asmen, atstovaujani savo artimiesiems giminaiiams, sutuoktiniui). Kasacin skund su tam tikromis iimtimis gali surayti tik advokatas. Iimtin kasacijos (revizijos) pobd pabria ir kit valstybi civilinio proceso statymai. Pavyzdiui, pagal Austrijos ZPO 502 revizija galima tik dl toki apeliacins instancijos teismo sprendim, dl kuri sprendiamas materialins ar proceso teiss klausimas gali turti esmins takos teiss vieningumui, teisiniam tikrumui arba teiss vystimuisi.

Kasacijos esm vieningas teiss aikinimas ir taikymas. Pagrindiniai kasacijos tikslai, realizuojant kasacijos funkcij, ir utikrinant vieojo intereso gynim yra: 1) apeliacins instancijos teismo klaid itaisymas;2) apeliacins instancijos teism nevienoda praktika. Lietuvoje iuo metu veikia penki apygardos teismai ir Lietuvos Apeliacinis teismas, kurie yra apeliacins instancijos teismai. Akivaizdu, jog i teism praktika gali skirtis, todl kasacinis teismas vykdydamas kasacijos funkcij toki teism praktik vienodina, utikrindamas viening teiss aikinimo ir taikymo praktik visoje Lietuvoje.3) kasacija galima tik esant tam tikriems pagrindams, be to taikomi kasacijos ribojimai, kurie tik patvirtina vieojo, o ne privataus intereso gynimo prioritet. Civilinio proceso doktrinoje skiriama tiesiogin ir netiesiogin kasacija. Paprastai kasaciniu skundu negalima kreiptis tiesiogiai kasacin teism. Pirmiausia teismo priimtas sprendimas turi bti perirtas apeliacine tvarka ir tik tada, esant kasacijos pagrindui bei kitoms leistinumo slygoms, pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacins instancijos teismo sprendimas (nutartis) toje byloje gali bti perirti kasacine tvarka. Vokietijos civiliniame procese galima ir tiesiogin kasacija (revizija) (vok. Sprungrevision). Tiesiogin revizija suprantam kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo apeinant apeliacin instancij, jeigu prieinga alis sutiko, kad bt apeita apeliacin instancija, ir revizijos teismas leidia tiesiogin revizij (ZPO 566). Be to, tiesiogin revizija taip pat siejama su tam tikromis slygomis. Tiesiogin revizija leidiama tik, jeigu: ginas turi principin reikm arba revizijos teismo nutartis btina gyvendinant teis arba utikrinant viening teisingumo vykdym. Tiesiogin revizija negali bti grindiama proceso teiss paeidimais. Kasacija ir apeliacija yra teism sprendim teistumo ir pagrstumo kontrols formos. Taiau apeliacija vertinama kaip prasta teism sprendim teistumo ir pagrstumo kontrols forma, o kasacija iimtin. Estijoje kasacija yra pripastama ordinaria teism sprendim kontrols forma todl, kad kasacijos objektas yra nesiteisjs apeliacins instancijos teismo sprendimas ar nutartis[2]. Kasacijos iimtinum patvirtina jos esm, pasireikianti gyvendinant viej interes utikrinti vienod teis aikinim. Skiriasi apeliacijos ir kasacijos objektas bei dalykas. Kasacinis teismas nagrinja tik teiss, o ne fakto klausimus (dalyko skirtumas). Tuo tarpu apeliacins instancijos teismas svarsto tiek teiss, tiek fakto klausimus. Kasacijos objektu yra siteisj apeliacins instancijos teismo sprendimai ir nutartys (objekto skirtumas), o apeliacijos nesiteisj pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys. 21.2. Teis apsksti teismo sprendim (nutart) kasacine tvarka, kasacijos objektas, kasacijos ribojimai, kasacijos subjektai Teis apsksti apeliacins instancijos teismo sprendimus (nutartis) kasacine tvarka turi visi dalyvaujantys byloje asmenys. Kasacin skund dl apeliacins instancijos teismo sprendimo (nutarties) gali paduoti bet kuris byloje dalyvaujantis asmuo, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo apeliantas konkreioje byloje. bylos nagrinjim netraukti asmenys neturi kasacinio skundo padavimo teiss, nors emesns instancijos teismo sprendimais (nutartimis) ir bt nusprsta dl j teisi ar pareig. Tokiu atveju paeistas savo teises tokie asmenys gali ginti ne pateikdami kasacin skund, bet praydami nustatyta tvarka atnaujinti proces. Kasacijos objektas - apeliacins instancijos teismo sprendimai ir nutartys. Pakartotiniai kasaciniai skundai dl to paties siteisjusio teismo sprendimo ar nutarties negalimi. Kasacine tvarka byla dl to paties siteisjusio teismo sprendimo ar nutarties gali bti nagrinjam tik vien kart. Kasacin skund palikus nenagrintu, galima vl kreiptis kasacin teism, jeigu nra praleistas kasacinio apskundimo terminas ir paalintos klitys, dl kuri kasacinis skundas buvo paliktas nenagrintu. Tokiu atveju toks kasacinis skundas nebus laikomas pakartotiniu.

Daugelyje valstybi yra taikomi kasacijos ribojimai atvejai, kai kasacija negalima. Ribojimai paprastai yra nustatomi statyme nustatant atvejus, kai kasacija draudiama arba leidiama, arba taikant leidim sistem, kai pats kasacinis teismas sprendia ar byla nagrintina Aukiausiajame teisme ar ne. Lietuvoje pagal galiojant LR CPK taikomi abu ribojim bdai. Kasacijos objektu negali bti pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, neperirti apeliacine tvarka. Kai kuriais atvejais, LR CPK sakmiai nurodo, jog sprendimas (nutartis) kasacine tvarka neskundiami. Pavyzdiui, pagal LR CPK 151 str. 5 d. neskundiamos apeliacins instancijos teismo nutartys dl laikinj apsaugos priemoni, pagal LR CPK 285 str. 5 d. neatvykusi alis, dl kurios priimtas sprendimas u aki, negali io sprendimo sksti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, pagal LR CPK 428 str. 8 d. preliminarus sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundiamas. Kasacine tvarka neskundiami apeliacins instancijos teismo sprendimai ir nutartys, jei ginijama suma maesn kaip 5000 Lt. is ribojimas netaikomas ginams, kylantiems dl darbo umokesio ir kit, su darbo santykiais susijusi imok priteisimo, alos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sualojimu, gyvybs atmimu ar susirgimais profesine liga, atlyginimo, ilaikymo priteisimo bylose. Teis kasacij lemia pagrindinis, o ne papildomas reikalavimas. Kitose valstybse taip pat taikomi ribojimai gino suma. Pavyzdiui, pagal Austrijos ZPO 502 kasacinis (revizinis) skundas negalimas, jei gino suma maesn kaip 4000 Eur, o tais atvejais kai gino suma yra nuo 4000 iki 20000 Eur revizijos teismas taip pat gali pripainti kasacin (revizin0 skund neleistinu. Tokie ribojimai Austrijoje netaikomi eimos, darbo, socialini teisi bylose Kasacinis teismas vykdo paduot kasacini skund atrank ir kasacine tvarka nagrinjama ne kiekviena byla, dl kurios paduodamas kasacinis skundas. Kasacinio teismo atrankos kolegija vykdo kasacinio skundo turinio patikrinim skundiam teismo sprendimo ir(ar) nutarties kontekste. Plaiau apie leidim sistem bus kalbama, nagrinjant kasacinio skundo primimo klausim. 21.3. siteisjusi teismo sprendim ir nutari perirjimo kasacine tvarka pagrindai Kasacija galima tik tuo atveju, kai yra LR CPK 346 str. 2 d. ivardyti pagrindai. Kasacijos pagrindai - tai aplinkybs, kai siteisjs teismo sprendimas ar nutartis gali bti perirti kasacine tvarka[1]. Vienas i kasacinio skundo turinio reikalavim isams teisiniai argumentai, patvirtinantys kasacijos pagrindo buvim. Apie kasacijos pagrind buvim ar nebuvim kasacinio skundo primimo metu sprendia Atrankos kolegija. Atrankos kolegija nustaius, jog yra bent vienas i kasacijos pagrind bei patikrinusi, ar nra kit klii kasaciniam skundui paduoti, priima kasacin skund. Kasacijos pagrindai yra: 1) skundiamu sprendimu (nutartimi) padarytas materialiosios ar proceso teiss norm paeidimas, turintis esmins reikms vienodam teiss taikymui ir aikinimui, ir is paeidimas galjo turti takos neteisto sprendimo (nutarties) primimui. Taikant pagrind, kasacijos pagrindu pripastamas ne bet koks materialiosios ar proceso teiss normos paeidimas, o tik toks, kuris turi esmins reikms vienodam teiss taikymui ir aikinimui, be to, toks paeidimas turi turti prieastin ry su neteisto sprendimo (nutarties) primimu. Negalima panaikinti apeliacins instancijos teismo sprendimo dl neesmini teiss paeidim, neturjusi takos priimto teismo sprendimo teistumui ir pagrstumui.2) teismas skundiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo suformuotos teiss taikymo ir aikinimo praktikos.3) Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika ginijamu teiss klausimu yra nevienoda. Teism praktika turi bti nuosekli ir neprietaringa. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencijoje pripastama[2], jog Konstitucijoje tvirtinta bendrosios kompetencijos teism

instancin sistema turi funkcionuoti taip, kad bt sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprietaringai) bendrosios kompetencijos teism praktikai - btent tokiai, kuri bt grindiama su Konstitucijoje tvirtintais teisins valstybs, teisingumo, asmen lygybs teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir i j kylania maksima, kad tokios pat (analogikos) bylos turi bti sprendiamos taip pat, t. y. jos turi bti sprendiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojanius su esamais, bet paisant jau tvirtint. Vertikalusis teismo precedento poveikis pasireikia tuo, kad emesns instancijos teismas nagrindami bylas atsivelgt Lietuvos Aukiausiojo Teismo teiss taikym ir aikinim. Bendrosios kompetencijos teism praktika, sprendiant analogikas bylas, turi bti prognozuojam, tose bylose turi bti taikomi tie patys teisiniai kriterijai. Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika taip pat turi bti prognozuojama, visi emesns instancijos teism sprendimai peririmi vadovaujantis tais paiais i anksto inomais ir aikiais teisiniais kriterijais. Todl nukrypimas nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikos tais atvejais, kai skundiamo sprendimo ir suformuotos praktikos taisykls ratio decidendi sutampa, arba Lietuvos Aukiausiojo teismo praktika ginijamu teiss klausimu nevienoda (statymas pareigoja atsivelgti ne tik auktesns instancijos teism priimtus sprendimus, bet teismas taip pat yra saistomas ir savo paties priimt sprendim) sudaro pagrind perirti byl kasacine tvarka ir taip gyvendinti kasacijos funkcij utikrinti visoje valstybje viening teis taikym ir aikinim. 21.4. Kasacinio skundo turinys Kasacijos teis gyvendinam tiesiogiai Lietuvos Aukiausiajam Teismui paduodant kasacin skund. Kasacinio skundo turiniui ir formai taikomi bendrieji (LR CPK 111 str.) ir specialieji (LR CPK 347 str.) procesini dokument reikalavimai. Specialieji kasacinio skundo turinio reikalavimai yra tokie: 1) kasaciniame skunde turi bti nurodytas sprendimas (nutartis), skundiamas kasacine tvarka. Nurodomas bylos Nr., skundiamo sprendimo primimo data, byloje dalyvaujantys asmenys ir pan. duomenys, identifikuojantys koks teismas, kada ir kokioje byloje prim skundiam sprendim;2) nurodyta ginijama suma, jei ginas yra turtinis. is reikalavimas siejamas su tuo, jog kasacija turtiniuose ginuose, iskyrus tam tikras iimtis, yra ribojama, be to tai btina nustatant ar kasatorius teisingai sumokjo ymin mokest.3) isams teisiniai argumentai, kurie patvirtina kasacijos pagrindo buvim. Kasacinis teismas nagrinja tik teiss klausimus, be to kasacija galima tik esant tam tikriems statyme tvirtintiems pagrindams. Todl kasatorius privalo kasaciniame skunde nurodyti koks jo nuomone yra kasacijos pagrindas ioje byloje, kas patvirtina egzistuojant vien ar kit, arba visus kasacijos pagrindus.4) kasaciniame skunde privalo bti nurodytas kasatoriaus praymas (dalykas). Formuluojant kasacinio skundo dalyk, t.y. konkret kasatoriaus praym (panaikinti ar pakeisti skundiam teismo sprendim ir pan.), turi bti atsivelgta kasacinio teismo teises. Kartu su kasaciniu skundu turi bti pateikti jo priedai: skundiami sprendimas ir nutartis, rodymai dl yminio mokesio sumokjimo arba praymas atidti yminio mokesio mokjim ar atleisti nuo jo, taip tok praym pagrindiantys rodymai, rodymai, patvirtinantys kasaciniame skunde idstytus teisinius argumentus, atstovavimo sutartis arba auktj teisin universitetin isilavinim patvirtinanio diplomo nuoraas, tam tikrais atvejais procesini dokument, taip pat ir kasacinio skundo vertimas usienio kalb. Paymtina, jog kasatorius turi teis keisti ar papildyti kasacin skund tik iki kasacinio skundo primimo. Kasacin skund surao advokatas. Juridini asmen kasacin skund taip pat gali surayti juridinio asmens darbuotojai, turintys auktj universitetin teisin isilavinim. Kasacin skund gali surayti ir pats kasatorius tuo atveju, jeigu jis pats turi auktj universitetin teisin isilavinim.

21.5. Kasacinio skundo padavimo terminas ir tvarka Kasacinis skundas gali bti paduotas per tris mnesius nuo skundiamo sprendimo ar nutarties primimo dienos. is terminas nra naikinamasis, todl praleistas kasacinio skundo padavimo terminas gali bti atnaujintas dl prieasi, kurias teismas pripasta svarbiomis. Tok kasatoriaus praym isprendia Atrankos kolegija. Atrankos kolegijai nusprendus, jog kasatorius praleido kasacinio skundo padavimo termin ne dl svarbi prieasi, nutartimi praleistas terminas neatnaujinamas ir kasacinis skundas nepriimamas. Tokia Atrankos kolegijos nutartis yra galutin ir neskundiama (LR CPK 345 str. 3 d.). Pagal LR CPK 345 str. 2 d. pareikimas dl praleisto termino atnaujinimo negali bti tenkinamas, jeigu jis paduotas prajus daugiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo siteisjimo dienos. is vieneri met terminas yra naikinamasis, todl jam prajus prarandama galimyb kreiptis su kasaciniu skundu. Kasacinis skundas, skirtingai nuo apeliacinio skundo, pateikiamas tiesiogiai kasaciniam teismui. 21.6. Kasacinio skundo primimo tvarka, kasacinio skundo atsisakymas Kasacinio skundo primimo klausim sprendia Atrankos kolegija, kuri sudaroma i trij teisj Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininko arba io teismo civilini byl skyriaus pirmininko nutartimi. Kolegija sudaroma vienam mnesiui. Teisjo dalyvavimas Atrankos kolegijoje nra klitis tam paiam teisjui nagrinti t pai byl kasacine tvarka. Kasacinio skundo primimo klausimas isprendiamas raytinio proceso tvarka priimant nutart. Kasacinis skundas laikomas priimtu, jeigu u jo primim balsavo bent vienas i Atrankos kolegijos teisj. Sprendiant kasacinio skundo primimo klausim yra tikrinama ar nepaeisti formals kasacinio skundo reikalavimai ir ar yra kasacijos pagrindas. Atrankos kolegija atsisako priimti kasacin skund, jeigu jis: 1) paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo termin ir nepraoma jo atnaujinti;2) kasacija negalima pagal statym, t.y. skundiamas sprendimas negali bti kasacijos objektu;3) nenustatoma nei vieno i trij kasacijos pagrind;4) kasacinis skundas suraytas netinkamai, neatitinka bendrj ir specialij reikalavim;5) kasacinis skundas nepasiraytas ar pasiraytas negalioto asmens, arba paduotas neturinio teiss inicijuoti kasacin proces asmens;6) paduotas pakartotinis kasacinis skundas;7) nesumoktas yminis mokestis ir nra praymo atleisti ar atidti mokjim arba netenkinamas kasatoriaus praymas i dalies atleisti nuo yminio mokesio mokjimo arba j atidti. Tokiu atveju, kai netenkinamas kasatoriaus praymas i dalies atleisti nuo yminio mokesio mokjimo arba j atidti atrankos kolegija, sprendianti kasacinio skundo primimo klausim, nustato termin yminiam mokesiui sumokti. Nevykdius tokio nurodymo, kasacin skund atsisakoma priimti. Atrankos kolegijos nutartis galutin ir neskundiama. J sudaro angin, motyvuojamoji ir rezoliucin dalys. Nepriimtas kasacinis skundas yra grinamas kasatoriui. Atsisakant priimti kasacin skund ta paia nutartimi yra isprendiamas ir yminio mokesio grinimo klausimas. Kasatorius iki baigiamj kalb pabaigos, o raytinio proceso metu iki teismo posdio pradios, turi teis atsisakyti paduoto kasacinio skundo. Vliau atsiakyti kasacinio skundo negalima. Primus kasacinio skundo atsisakym, teismas nutartimi kasacin proces nutraukia, iskyrus tuos atvejus, kai kasacin skund yra padav ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismas turi teis nepriimti kasacinio skundo atsisakymo, jei toks atsisakymas prietarauja imperatyvioms statym normoms ar vieajai tvarkai. 21.7. Prisidjimas prie kasacinio skundo, atsiliepimas kasacin skund

Byloje dalyvaujantys asmenys, sutikdami su kasatoriaus nuomone ir interesais turi teis per vien mnes nuo skundo raymo nagrintin byl sra, raytiniu pareikimu prisidti prie kasacinio skundo. Pareikimas dl prisidjimo prie kasacinio skundo, pateiktas praleidus nustatyt termin, nepriimamas ir grinamas j pateikusiam asmeniui. Prisidjimu prie kasacinio skundo negali bti reikiami savarankiki reikalavimai ar sprendimo perirjimo kasacine tvarka pagrindai. Prisidjimo prie kasacinio skundo primimo klausim sprendia Atrankos kolegija. Pareikimas dl prisidjimo prie kasacinio skundo yminiu mokesiu neapmokestinamas (LR CPK 348 str. 2 d.). Pareikimas dl prisidjimo prie kasacinio skundo ir jo priedai pateikiami tiek nuora, kiek yra ali ir treij asmen. Priimtas prisidjimo pareikimas, kaip ir kasacinis skundas, nebegali bti keiiamas. alys privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teis, pateikti atsiliepim per vien mnes nuo raymo nagrintin byl sra. Vieno mnesio terminas atsiliepimui pateikti nra naikinamasis, todl j praleidus galima prayti tok termin atnaujinti. Atsiliepimui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir kasaciniam skundui. Atsiliepime privalo bti nurodyti isams teisiniai argumentai, dl kuri nesutinkama su kasaciniu skundu. Atsiliepimas turi bti pasiraytas advokato, iskyrus tam tikras iimtis. Paskyrus odin bylos nagrinjim, priimto atsiliepimo nuoraai isiuniami alims ir tretiesiems asmenims. 21.8. Atstovavimas kasaciniame teisme odinio bylos nagrinjimo atveju kasaciniame teisme alis ir treiuosius asmenis gali atstovauti tik advokatai, iskyrus juridinius asmenis, kuriems gali atstovauti juridinio asmens darbuotojas, turintis auktj universitetin teisin isilavinim ir fizinius asmenis, kuriems gali atstovauti artimieji giminaiiai arba sutuoktinis, turintis tok isilavinim. 21.9. Kasacinio skundo nagrinjimas kasaciniame teisme: pasirengimas bylos nagrinjimui, bylos nagrinjimo formos ir tvarka; bylos nagrinjimo kasacinio teismo posdyje formos; kasacinio proceso dalyvi teiss teismo posdio metu Atrankos kolegijai primus kasacin skund, jis chronologine tvarka raomas nagrint byl sra. Ta paia nutartimi ireikalaujama byla i pirmosios instancijos teismo. Apie priimto kasacinio skundo raym Lietuvos Aukiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrintin byl sra praneama alims, kurios privalo pateikti atsiliepim kasacin skund. Kartu su praneimu apie kasacinio skundo raym alims ir tretiesiems asmenims isiuniamas kasacinio skundo nuoraas. Teisj kolegij, nagrinsiani byl, kolegijos pirminink ir pranej skiria bei posdio dat nustato Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas arba Civilini byl skyriaus pirmininkas. Pranejui perduodamas kasacinis skundas ir i pirmosios instancijos teismo ireikalauta byla. Pranejas ir kolegijos teisjai atlieka bylos nagrinjimui kasacine tvarka btinus pasirengimo veiksmus: susipasta su byla, kasaciniu skundu, gautais atsiliepimais, Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika, jei tai, reikalinga, ireikalauja i teism kitas bylas, susijusias su nagrinjama byla, jei kasatorius prao sustabdyti teismo sprendimo (nutarties) vykdym, isprendia tok praym ir pan. teisj kolegija pasirengimo bylai metu taip pat gali nusprsti, jog dl teiss klausimo sudtingumo byl nagrinti reikia perduoti iplstinei kolegijai arba plenarinei sesijai. Pagal LR CPK 356 str. 1 d. bendroji kasacinio proceso taisykl kasacin byla nagrinjama raytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantys asmenys informuojami apie kasacins bylos nagrinjimo viet ir laik, taiau teismo posd jie nekvieiami ir teismo posdis vyksta jiems nedalyvaujant (LR CPK 352 str. 3 d.). Byl nagrinjat raytinio proceso tvarka, teismo posdis susideda i praneimo apie byl, kasacin skund, atsiliepim kasacin skund, teisj nuomoni ireikimo, balsavimo ir nutarties (nutarimo) primimo. Kasacin byla gali bti nagrinjama ir

odinio proceso tvarka, teisj kolegijai nusprendus, jog tai btina. Tokiu atveju teismo posd kvieiami alys, tretieji asmenys ir j atstovai, taiau j neatvykimas nekliudo nagrinti byl. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teis pareikti byl nagrinjantiems teisjams arba vienam i j nualinimus ir praymus. Jeigu byla nagrinjama raytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys ias teises gali gyvendinti ratu iki teismo posdio pradios, o odinio proceso atveju ir odiu iki bylos nagrinjimo i esms pradios (LR CPK 355 str. 1 d.). odinio proceso tvarka nagrinjant kasacin byl teismo posdis susideda i angins dalies, kasacins bylos nagrinjimo i esms ir nutarties primimo bei paskelbimo. Teismo posdyje raomas protokolas. Teismo posdis prasideda nuo kolegijos pirmininko supaindinimo su kolegijos sudtimi, nurodoma kokia byla bus nagrinjama, patikrinama kas atvyko teismo posd, nustatoma atvykusi asmen tapatyb, patikrinami atstov galiojimai (angin dalis). Kasaciniame procese alims gali atstovauti tik advokatai, iskyrus tuos atvejus, kai juridin asmen atstovauja darbuotojas, arba fizin asmen atstovauja sutuoktinis ar artimasis giminaitis, turintys auktj universitetin teisin isilavinim. Jeigu atvyk teismo posd asmenys turi praym ar pareikim, teismas isprendia juos nutartimi. Kasacins bylos nagrinjimas pradedamas pranejo praneimu apie byl, kasacin skund, atsiliepim kasacin skund. Po to iklausomi turintys teis kalbti asmenys. Pirmas kalba kasatorius arba jo atstovas. Kit asmen kalb tvark nustato teismas. Kolegijos pirmininkas gali nustatyti kalb trukm. Teismas spja asmenis, jeigu j kalb turinys neatitinka pateikt procesini dokument turinio. Kasatorius arba jo atstovas turi teis idstyti odiu kasacinio skundo motyvuotus pagrindus bei pareikti samprotavimus dl gauto atsiliepimo kasacin skund. Kita alis, tretysis asmuo ar j atstovai turi teis pareikti savo argumentus dl kasacinio skundo ir atsiliepimo kasacin skund. Teismas pasisakantiems asmenims turi teis uduoti klausim. Baigus kalbti byloje dalyvaujantiems asmenims, byloje kalbj asmenys turi replikos teis (trumpai kalbti antr kart, ireikiant savo nesutikim su prie tai isakytais kit kalbjusij argumentais). Bylos nagrinjimas kasaciniame teisme baigiamas priimant nutart (nutarim). Kasacinio teismo teisj kolegija byl isprendia nutartimi, o Civilini byl skyriaus plenarin sesija - nutarimu. 21.10. Bylos nagrinjimo kasaciniame teisme ribos, draudimas priimti kasatoriaus atvilgiu blogesn sprendim Bylos nagrinjimo kasaciniame teisme ribas apibria kasacinis skundas. Kasacinis teismas, neperengdamas kasacinio skundo rib, patikrina apskstus sprendimus ir (ar) nutartis teiss taikymo aspektu. Skundiamo sprendimo teistumas ir pagrstumas tikrinami atsivelgiant ir atsiliepime kasacin skund idstytus argumentus. Taiau atsivelgiant kasacinio teismo funkcij, btina nurodyti, jog kasacinis teismas nra saistomas nei kasacinio skundo, nei atsiliepimo j teisini argument. Kasacinis teismas savo nutart gali motyvuoti ir ali nenurodytais teisiniais argumentais. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacins instancijos teism nustatyt faktini bylos aplinkybi. Kasacinis teismas turi teis rinktis, remtis pirmosios ar apeliacins instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybmis, jeigu jos skiriasi[1]. Bylos faktini aplinkybi nustatinjimas nra kasacinio teismo nagrinjimo dalykas. Kasaciniame procese apsksto teismo sprendimo teistumas ir pagrstumas tikrinami tik teiss taikymo aspektu, kasacinis teismas negali nustatyti nauj fakt, i naujo vertinti emesns instancijos teism nustatyt fakt ir byloje esani bei nauj rodym. Teismas turi teis perengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja vieasis interesas. Skirtingai nei apeliacijoje kasacinio skundo rib perengimas siejamas tik su vieuoju interesu, o ne su bylos kategorija. Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje pripastama, jog vieasis interesas reikalauja perengti kasacinio skundo ribas tais atvejais, kai siekiama utikrinti teising materialins teiss norm taikym ir aikinim[2], siekiant utikrinti vienod proceso teiss norm taikym[3]. Vieojo intereso tikslais bylos nagrinjimo ribos gali bti perengtos ir siekiant utikrinti

pagrindines mogaus teises bei laisves, siekiant paalinti sprendimo prietaravimus gerai moralei ir imperatyvioms statymo nuostatoms ir kt. atvejais. Kasaciniame teisme, kaip ir apeliacijoje, galioja draudimas pabloginti kasatoriaus padt. Kasacinis teismas dl kasatoriaus negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundiamas sprendimas ar nutartis, jeigu sprendim skundia tik viena i ali. Nelaikomas blogesnio sprendimo primimu skundiamo sprendimo ar nutarties panaikinimas ir bylos perdavimas nagrinti i naujo emesns instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas dl vieojo intereso perengus kasacinio skundo ribas. 21.11. Bylos nagrinjimas kasacine tvarka iplstinje teisj kolegijoje ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus plenarinje sesijoje; nutarties (nutarimo) primimo ir paskelbimo kasaciniame teisme tvarka; kasacinio teismo nutarties Paprastai byl kasaciniame teisme nagrinja trij teisj kolegija. Taiau tam tikrais atvejais byla kasaciniame teisme gali bti nagrinjama ir iplstinje septyni Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegijoje arba plenarinje Lietuvos Aukiausiojo Teismo civilini byl skyriaus sesijoje. Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininko, Civilini byl skyriaus pirmininko ar teisj kolegijos nutartimi byla iplstinei septyni teisj kolegijai arba plenarinei sesijai perduodama, jeigu kasacinje byloje yra ikils sudtingas teiss aikinimo ar taikymo klausimas. Jei byl iplstinei septyni teisj kolegijai perdav trij teisj kolegija, tai iplstins kolegijos sudt parastai traukiami teisjai, pradj nagrinti byl. Galimi vairs bylos perdavimo nagrinti plenarinei sesijai variantai. Byla gali bti perduota nagrinti plenarinei sesijai i karto nusprendus Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkui, Civilini byl skyriaus pirmininkui ar trij teisj kolegijai arba byla i pradi gali bti perduota nagrinti iplstinei kolegijai, o vliau iplstin kolegija nusprendia dl teiss sudtingumo klausimo perduoti byl nagrinti plenarinei sesijai. Plenarins sesijos posdiui pirmininkauja Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas, o jeigu jis nedalyvauja Civilini byl skyriaus primininkas. Plenarins sesijos posdis yra teistas, jeigu jame dalyvauja ne maiau kaip du tredaliai civilini byl skyriaus teisj. Byl nagrinjant trij ar iplstinje septyni teisj kolegijoje priimama nutartis, o plenarinje sesijoje nutarimas. Nutarimas priimamas bals dauguma, o balsams pasiskirsius po lygiai nutarimo primim lemia posdio pirmininko balsas (LR CPK 358 str. 1 d.). Teismo priimta nutartis (nutarimas) idstomi ratu ir pasiraoma vis teisj. Nutarim pasirao plenarins sesijos posdio pirmininkas ir pranejas. Kasacinio teismo nutart (nutarim) sudaro angin, apraomoji, konstatuojamoji ir rezoliucin dalys. odinio proceso atveju teismo nutartis paskelbiama teismo posdio salje. Teisj kolegija ar Civilini byl skyriaus plenarin sesija nutartimi gali atidti teismo nutarties (nutarimo) primim ne ilgesniam kaip dvideimties dien laikotarpiui. Dalyvaujantiems byloje asmenims odinio proceso atveju teismo posdio metu yra praneama kada bus skelbiama priimta nutartis. Nutart primusi teisj kolegija gali pasilyti skelbti nutart Lietuvos Aukiausiojo teismo leidiamame biuletenyje. Kasacinio teismo nutartis (nutarimas) yra galutin ir neskundiama. Nutartis siteisja nuo primimo dienos. Kasacinio teismo nutartyje idstyti iaikinimai yra privalomi teismui, i naujo nagrinjaniam byl. 21.12. Kasacinio teismo teiss; teismo sprendimo panaikinimas kasacine tvarka ir bylos perdavimas nagrinti i naujo pirmosios ar apeliacins instancijos teismui Kasacinis teismas, inagrinjs byl kasacine tvarka, turi teis:1) sprendim ar nutart palikti nepakeist. Tokia kasacinio teismo nutartis priimama tais atvejais, kai kasacinis teismas,

inagrinjs kasacin byl, pripasta, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai nepasitvirtino, arba pasitvirtino dalinai, taiau padaryti proceso ar materialiosios teiss paeidimai yra neesminiai ir tai nebuvo pagrindas panaikinti skundiam teismo sprendim (nutart). Kasacinis teismas nekeiia teismo sprendimo (nutarties) rezoliucins dalies, taiau gali pakeisti arba nurodyti naujus motyvus.2) sprendim ar nutart pakeisti. Tokia nutartis priimama tais atvejais, kai teismas pripasta, jog skundiamas sprendimas (nutartis) keistini i dalies, pavyzdiui, padidinant ar sumainant priteist sum ir pan.3) panaikinti sprendim ar nutart ir palikti galioti vien i pirmiau priimt byloje sprendim, nutari. Tokia nutartis priimama tais atvejais, kai konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teiss klausimus isprend teisingai, todl jo sprendimas gali bti paliktas galioti.4) sprendim ar nutart panaikinti (vis ar i dalies) ir priimti nauj sprendim. Tokia teise kasacinis teismas gali pasinaudoti su slyga, kad apeliacins instancijos teismas yra padars tik teiss klaid, kuri gali itaisyti pats kasacinis teismas[1]. Kasacinis teismas tokiu atveju itaiso apeliacins instancijos teismo padaryt materialiosios teiss taikymo ir aikinimo klaid arba toki proceso teiss klaid, kurios itaisymui nebtina grinti bylos i naujo nagrinti apeliacins instancijos teismui.5)sprendim ar nutart vis arba i dalies panaikinti ir perduoti byl i naujo nagrinti apeliacins instancijos teismui, iskyrus atvejus, kai sprendimas ar nutartis visas ar i dalies panaikinamas ir byla perduodama i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui, jeigu yra konstatuojami absoliuts sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai. Kasacinis teismas sprendim ar nutart vis arba i dalies panaikina ir perduoda byl i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui, jeigu yra konstatuojami absoliuts sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nurodyti LR CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Byla gali bti perduodama nagrinti pirmosios instancijos teismui taip pat nustaius esminius proceso teiss norm paeidimus, kurie negali bti paalinti apeliacins instancijos teisme. Tokiu atveju laikoma, jog proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo, todl btina j pakartoti, prieingu atveju dalyvaujantys byloje asmenys prarast teis bylos nagrinjim vienoje i instancij. 6) sprendim ar nutart vis arba i dalies panaikinti ir byl nutraukti arba pareikim palikti nenagrint. Teismo sprendimas, nutartis kasacine tvarka panaikinami ir byla nutraukiama arba pareikimas paliekamas nenagrintas LR CPK 293 ir 296 straipsniuose, iskyrus 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktus, nurodytais pagrindais. Naikindamas sprendimo ar nutarties dal, kasacinis teismas nutartyje turi nurodyti dl likusios sprendimo ar nutarties dalies galiojimo. Kasacinis teismas, inagrinjs byl, panaikina arba pakeiia apskst sprendim, nutart, nustats kasacijos pagrindus. Sprendimas (nutartis) kasacine tvarka naikinami, kai nustatomi esminiai materialiosios ir proceso teiss paeidimai. Kasacinis teismas pakeiia arba panaikina sprendim, nutart ir priima nauj sprendim, jeigu nustato, kad buvo paeistos tik materialins teiss normos jas netinkamai taikant arba iaikinant. Toki teis kasacinis teismas taip pat turi ir tuo atveju, kai yra nustatomas proceso teiss norm paeidimas, kur jis pats gali paalinti. Tokiais atvejais kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacins instancijos teism nustatyt aplinkybi. 22. PROCESO ATNAUJINIMAS 22.1. Proceso atnaujinimo samprata, reikm ir pagrindai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir statymuose nustatyta siteisjusio teismo sprendimo teisin galia suponuoja jo nekintamum, teismo sprendimo pagrindu atsiradusi teisini santyki stabilum. siteisjs teismo sprendimas gyja res judicata gali, pripastant, jog ali ginas galutinai yra isprstas ir toks teismo sprendimas alims turi statymo gali. Skiriami procesiniai ir materialieji res judicata padariniai[1]. Vienas i res judicata gali apibdinani procesini aspekt yra tas, kad siteisjs teismo sprendimas tampa nenuginijamas. Tai reikia, jog toks teismo sprendimas nebegali bti perirtas apeliacine tvarka, o taip pat ir kasacine tvarka, nes

ia tvarka gali bti skundiami tik apeliacine tvarka perirti teismo sprendimai (LR CPK 340 str. 1 d., 341 str. 1 d. 1 p.). Tokie ribojimai statyme tvirtinti siekiant utikrinti teismo sprendimo, o kartu ir juo nustatyt, pakeist ar nutraukt teisini santyki, stabilum. Taiau siekis utikrinti teismo sprendimo stabilum negali bti suprieinamas su reikalavimu, kad teismo sprendimas bt teisingas, teistas ir pagrstas. Jei teismo sprendimas, kaip galutinis teisingumo aktas, nebus teistas, tokioje byloje nebus pasiektas ir teisingumo tikslas. Todl iimtiniais atvejais tam, kad nebt palikti galioti galimai neteisti ir nepagrsti teismo sprendimai, galima pasinaudoti ypatinga teismo sprendim perirjimo procesine forma proceso atnaujinimo institutu. Proceso atnaujinimas yra fakultatyvi civilinio proceso stadija, kurios tikslas utikrinti teistum civiliniame procese, t. y. kad nebt palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrsti teism sprendimai. Taiau tai nereikia, kad proceso atnaujinimo institutu galima pasinaudoti visais atvejais, kai manoma, jog siteisjs teismo sprendimas yra galimai neteistas ir nepagrstas. Procesas privalo bti atnaujintas tik esant pakankamam pagrindui manyti, kad pareikjo nurodomos aplinkybs, sudaranios proceso atnaujinimo pagrind, takojo neteisto ir nepagrsto teismo sprendimo primim. Daniausiai proceso atnaujinimo institutu naudojamasi tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybs apginti savo paeist teisi ir statymo saugom interes, pasinaudodamas teismo sprendim teistumo ir pagrstumo kontrols formomis apeliacija ir kasacija, arba asmuo apskritai neturi galimybs pasinaudoti iomis kontrols formomis (pvz., netrauktas civilins bylos nagrinjim asmuo). Jei asmuo dar gali pasinaudoti teismo sprendim teistumo ir pagrstumo kontrols formomis, negali bti taikomas proceso atnaujinimo institutas. Laiko prasme, proceso atnaujinimo institutas gali bti inicijuojamas vliau nei apeliacija ir kasacija. Nors i pirmo vilgsnio gali pasirodyti, kad apeliacijos, kasacijos ir proceso atnaujinimo tikslas (utikrinti teistum civiliniame procese) sutampa, taiau ie institutai skiriasi nagrinjimo dalyku, subjektais ir kt. aspektais. Pagrindiniai ir daniausiai vardijami mint institut skirtumai yra ie: 1) apeliacijoje ir kasacijoje nagrinjimo dalyk sudaro emesns instancijos priimto teismo sprendimo teistumo ir pagrstumo, o kasacijos atveju tik teistumo (teiss klausim), patikrinimas. Taikant proceso atnaujinimo institut teismo sprendimo teistumas ir pagrstumas tiesiogiai nra tikrinamas. Tokiu atveju teisminio nagrinjim dalyk sudaro statyme nurodyt aplinkybi, kurioms esant reikia byl inagrinti pakartotinai, egzistavimo ar nebuvimo nustatymas. ios aplinkybs gali bti sukeltos pai ali, treij asmen ar teismo ir kit asmen veiksmais (melagingi alies ar treiojo asmens paaikinimai, nusikalstama teisj veika ir pan.) arba naujai paaikja esmins bylos aplinkybs, kurios nebuvo ir negaljo bti inomos bylos nagrinjimo metu. Tokioms aplinkybms nepaaikjus, teismo sprendimo teistumo ir pagrstumo klausimas apskirtai nebt keliamas. Jei sprendiant proceso atnaujinimo klausim nustatoma, jog toki aplinkybi nra, byla pakartotinai nenagrinjama. Nustaius tokias aplinkybes, procesas atnaujinamas ir byla nagrinjama pakartotinai. Inagrinjus byl ankstesnis teismo sprendimas gali bti panaikintas arba likti nepakeistas.2) Proceso atnaujinimu siekiama ne patikrinti emesns instancijos veiksmus (apeliacijos ir kasacijos atveju siekiama isiaikinti emesns instancijos teismo padarytas fakto ar (ir) teiss klaidas, dl kuri gali bti panaikintas teismo sprendimas, bet, pirmiausia, patikrinti ar yra statyme nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai, o, antra, tokius pagrindus nustaius nusprsti ar tie pagrindai turjo takos byloje priimtam teismo sprendimui ir tokios bylos nagrinjimo procesui.3) Proceso atnaujinimo klausim, iskyrus tam tikras iimtis (LR CPK 366 str. 1 d. 1 p. pagrindu proceso atnaujinimo klausim sprendia Lietuvos Aukiausiais Teismas, o LR CPK 366 str. 1 d. 8 p. pagrindu tas teismas, kurio neteistos sudties teismas inagrinjo byl), nagrinja pirmosios instancijos teismas.4) Proceso atnaujinimo institutu galima pasinaudoti tik tada, kai jau inaudotos galimybs pasinaudoti iomis kontrols formomis arba jomis negalima pasinaudoti (pvz., tais atvejais, kai asmeniui nesuteikta apeliacijos ar kasacijos teis).5) Skiriasi apeliacijos, kasacijos ir

proceso atnaujinimo pagrindai, juos inicijuoti galini subjekt ratas, bylas nagrinjantys teismai ir teism teiss. Apeliacin ir kasacin skundus gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (LR CPK 305, 342 str.). Proceso atnaujinimo institutas be jau mint dalyvaujani byloje asmen, gali bti inicijuotas ir specifini subjekt, t. y. netraukt bylos nagrinjim asmen, dl kuri teisi ir pareig sprendimu nusprend teismas. Praymus dl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viej interes, gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras[2]. Prokuroras proceso atnaujinimo stadijoje gali dalyvauti dviem formomis: pirma, LR CPK 365 str. 1 dalyje nustatyta tvarka, kai praym atnaujinti proces pateikia prokuroras, esantis alimi (LR CPK 49 str., LR Prokuratros statymo 19 str.), ir antra, LR CPK 365 str. 2 d. nustatyta tvarka[3]. Jei prokuroras yra alimi, jis proceso atnaujinimo stadijoje naudojasi tomis paiomis teismis, kaip ir proceso alys. Specifines teises taikant proceso atnaujinimo institut turi tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (iskirtin teis teikti praym dl proceso atnaujinimo tik dl vieojo intereso apsaugos). i iimtin teis Generalinis prokuroras gali gyvendinti esant dviem slygoms: 1) esant LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytiems proceso atnaujinimo pagrindams; 2) siekiant apginti viej interes. Procesas gali bti atnaujinamas tik esant statyme tvirtintiems pagrindams. Proceso atnaujinimo pagrind buvim privalo rodyti besikreipiantis su atitinkamu praymu asmuo. LR CPK 366 straipsnyje nustatytas baigtinis proceso atnaujinimo pagrind sraas: 1) kai Europos mogaus teisi teismas pripasta, kad Lietuvos Respublikos teism sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinse bylose prietarauja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kuri dalyv yra Lietuvos Respublika. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija yra vertinama kaip minimalus mogaus teisi apsaugos standartas[4]. Konvencija kiekviena mogui yra garantuojamos jo teiss bei laisvs, apibrtos Konvencijos I skyriuje. Lietuva, ratifikuodama i konvencij, sipareigojo utikrinti Konvencijos nuostat laikymsi. Pagal Konvencijos 46 straipsn, j ratifikavusios alys, taip pat ir Lietuva, beslygikai pripasta Europos mogaus teisi teismo jurisdikcij visose bylose, susijusiose su Konvencijos aikinimu bei taikymu. Lietuva, prisiimdama sipareigojimus dl Konvencijos nuostat laikymosi, kartu sipareigojo (46 str. ) ir vykdyti galutinius Europos mogaus teisi teismo sprendimus bylose, kurios alys jos yra. Tokais teismo sprendimais gali bti priteisiamas ne tik teisingas atlyginimas, bet ir konstatuoti civiliniame procese padaryti teiss paeidimai, kurie gali bti itaisyti. Tam galima pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu. is bylos atnaujinimo pagrindas gali bti taikomas tik tuo atveju, jeigu atnaujinus proces Lietuvos Respublikos teismo padarytas konvencijos paeidimas gali bti paalintas i naujo inagrinjus byl. Kitais atvejais (pvz., proceso trukm, teismo sprendimo nevykdymas ir kt.) proceso atnaujinimo institutas nebus taikomas.2) Naujai paaikja esmini bylos aplinkybi, kurios nebuvo ir negaljo bti inomos pareikjui bylos nagrinjimo metu. is pagrindas reikia, kad: 1) aplinkybs turi bti esmins, t. y. tokios, kurios gali lemti kitokio teismo sprendimo primim; 2) pareikjo nurodomos esmins aplinkybs buvo bylos nagrinjimo metu; 3) bylos nagrinjimo metu apie esmines aplinkybes pareikjas neinojo ir negaljo inoti. 4) pareikjui ios aplinkybs tapo inomos jau siteisjus teismo sprendimui. Visos ios statymo nustatytos slygos turi bti kartu, jeigu nra kurios nors j, proceso atnaujinimas negalimas. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra konstatavs, kad LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareikjas suranda nauj rodym, atitinkani tokius kriterijus: ie rodymai buvo bylos nagrinjimo metu, bet jie tuo metu nebuvo inomi teismui bei pareikjui, o tapo inomi jau siteisjus teismo sprendimui ir turi esmins reikms bylai, t. y. priimant sprendim, bt turj jam takos (pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 1999 m. spalio 27 d. nutartis, priimta Stanislovas Sakaviius v. Jurgis Janiauskas byloje, bylos Nr. 3K3-691/99 ir kt.). Naujai pateikti rodymai yra pagrindas atnaujinti proces tik tuo atveju, kai jie patvirtina buvus aplinkybes, atitinkanias naujai paaikjusi aplinkybi poymius. Naujai

paaikj faktai (aplinkybs) ar rodymai turi turti esmin reikm bylai, t. y. jie turi bti teisikai svarbs jau inagrintos bylos baigiai, teismo sprendime padaryt ivad dl teiss norm aikinimo ir taikymo pagrstumui. Naujai paaikjusios, t. y. tos, kurias teismas negaljo atsivelgti nagrindamas byl, aplinkybs nulemia teismo sprendimo ydingum pasikeitus faktiniam materialini teiss norm taikymo pagrindui. Naujai paaikjusias aplinkybes btina skirti nuo nauj aplinkybi, kurios neegzistavo bylos nagrinjimo metu, o atsirado po teismo sprendimo primimo. Naujai paaikjusiomis aplinkybmis negalima laikyti ir pasikeitusi aplinkybi, t.y. toki, kurios egzistavo bylos nagrinjimo metu, bet po teismo sprendimo primimo pasikeit. Tokios aplinkybs gali bti pagrindas pareikti nauj iekin, bet ne atnaujinti proces.Teism praktikoje taip pat konstatuota, jog teisini norm aikinimai, nors ir pasikeit ar gauti jau siteisjus teismo sprendimui, nevertinami kaip naujai paaikjusios aplinkybs[5]. Teiss norm, kuriomis grindiamas teismo sprendimas, pasikeitimas po teismo sprendimo primimo nelaikomas naujai paaikjusia aplinkybe. Iimtis taikoma tik tada, jei naujai priimtame statyme nustatytas grtamasis jo galiojimas[6].3) siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti inomai melagingi alies ar treiojo asmens paaikinimai, liudytojo parodymai, inomai melaginga eksperto ivada, inomai neteisingas vertimas, dokument arba daiktini rodym suklastojimas, dl kuri priimtas neteistas arba nepagrstas teismo sprendimas. iuo pagrindu procesas gali bti atnaujinamas tik esant abiems jo taikymo slygoms. Pirmoji slyga - visas iame punkte nurodytas nusikalstamas veikas gali patvirtinti tik siteisjs teismo nuosprendis, kuris privalo bti pridtas prie praymo atnaujinti proces iuo pagrindu. Antroji btina io proceso atnaujinimo pagrindo taikymo slyga ios nusikalstamos veikos turi turti esmin reikm bylai, t.y. joms paaikjus nagrinjant byl, galjo bti priimtas kitoks teismo sprendimas.4) siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatytos nusikalstomos dalyvaujani byloje ar kit asmen arba teisj veikos, padarytos nagrinjant t byl. is proceso atnaujinimo pagrindas taip pat taikomas tik esant dviem slygoms: 1) nusikalstamos dalyvaujani byloje ar kit asmen arba teisj veikos turi bti nustatytos siteisjusiu teismo nuosprendiu; 2) ios nusikalstamos veikos padarytos konkreioje civilinje byloje, kurioje ir praoma atnaujinti proces. Nusikaltimai, nors ir padaryti dalyvaujani byloje asmen arba teisj, taiau nesusij su inagrinta byl, nesudaro pagrindo atnaujinti proces.5) Panaikinamas kaip neteistas ar nepagrstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybs ar savivaldybs institucij individualaus pobdio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutariai ar nutarimui priimti. Pagal LR CPK 182 straipsnio 2 punkt nereikia rodinti aplinkybi, nustatyt siteisjusiu teismo sprendimu kitoje civilinje byloje ar administracinje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims, o pagal to paties straipsnio 3 punkt nereikia rodinti asmens nusikalstam veiksm pasekmi, nustatyt siteisjusiu teismo nuosprendiu baudiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Pagal LR CPK 279 straipsnio 4 dal sprendimui, nutariai ar nutarimui siteisjus, alys ir kiti dalyvav byloje asmenys, taip pat j teisi permjai nebegali i naujo pareikti teisme t pai iekinio reikalavim tuo paiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Todl inykus toki teism sprendim, nuosprendi, kurie buvo pagrindas tam sprendimui, nutariai ar nutarimui priimti, res judicata ir prejudicinei galiai, yra pagrindas tokioje byloje atnaujinti proces. iuo pagrindu procesas atnaujinamas ne tik tais atvejais, kai panaikinamas teismo sprendimas ar nuosprendis, bet ir tais atvejais, kai panaikinamas valstybs ar savivaldybs institucij individualaus pobdio aktas, buvs pagrindu tokiam teismo sprendimui priimti. ie valstybs ar savivaldybs institucij aktai gali bti panaikinti ne tik teismine tvarka, bet ir pai j primusi institucij iniciatyva, kai toki teis panaikinti savo paios priimt akt numato statymai. Ar panaikintasis teismo sprendimas, valstybs ar savivaldybs institucij priimtas aktas i ties buvo pagrindas tam teismo sprendimui priimti nusprendiama nagrinjant praymo atnaujinti proces pagrstumo klausim. Paymtina, jog is pagrindas negali bti taikomas, jei yra panaikinamas norminio pobdio valstybs ar savivaldybs institucij teiss aktas. CPK 366 straipsnyje nustatytos teiss normos nenumato

galimybs atnaujinti proces dl statymo pakeitimo, panaikinimo ar jo norm pripainimo prietaraujaniomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai[7].6) Jeigu viena i ali proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal statym. io proceso atnaujinimo pagrindo taikymui btinos abi slygos: 1) alis proceso metu buvo neveiksni; 2) ji nebuvo atstovaujama pagal statym. Neveiksniais laikomi nepilnameiai 14 met amiaus (LR CK 2.7 str.), tai pat fiziniai asmenys pripainti neveiksniais teismo tvarka (LR CK 2.10 str.). Nepilnamei iki 14 met, taip pat fizini asmen, pripaint neveiksniais, teises ir statym saugomus interesus teisme gina j atstovai pagal statym atitinkamai j tvai, tviai, globjai. Jeigu proceso metu neveiksni alis buvo atstovaujama kuratoriaus, is proceso atnaujinimo pagrindas nebus taikomas, nes pagal LR CPK 39 straipsn kuratorius veikia kaip atstovas pagal statym. Prie praymo atnaujinti proces iuo pagrindu turi bti pridti rodymai, patvirtinantys proceso alies neveiksnum (nepilnameio gimimo liudijimas, pasas, teismo sprendimas dl asmens pripainimo neveiksniu bei atstovavimo pagal statym patvirtinanius dokumentus. io proceso atnaujinimo pagrindo taikymas ribojamas LR CPK 366 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybe. Procesas iuo pagrindu neatnaujinamas, jeigu iuo pagrindu praym padavs asmuo galjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde.7) Jeigu sprendime teismas nusprend dl netraukt bylos nagrinjim asmen teisi ir pareig. Tai vienas i klasikini proceso atnaujinimo pagrind, suteikiantis galimyb procese nedalyvavusiems asmenims apginti paeistas savo teises ar statymo saugomus interesus. Ar byloje priimtas teismo sprendimas turjo takos netraukto bylos nagrinjim asmens teisms ir pareigoms nustatoma atsivelgiant ginijam teisini santyki turin. LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali bti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prao atnaujinti proces, turjo tam tikr teisi gino objekt. Kai toks asmuo netraukiamas byl, akivaizdu, kad teismas, isprsdamas byl, savo sprendimu nusprendia ir dl netraukto byl asmens teisi bei pareig gino objekt. Jeigu byl netrauktas asmuo neturjo joki teisi gino objekt, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turti takos jo teisms, todl pagrindo procesui atnaujinti nra[8].8) Jeigu byl inagrinjo neteistos sudties teismas. iuo pagrindu procesas gali bti atnaujinamas tais atvejais, kai nustatomi teismo sudties teistumo paeidimai, taip pat teisjo nualinimo (nusialinimo) pagrindai (LR CPK 65-66 str.) ar draudimo teisjui dalyvauti pakartotinai nagrinjant bylas paeidimai (LR CPK 71 str.). teisjo nealikumas yra preziumuojamas, todl asmuo turi rodyti, jog egzistuoja teisjo nualinimo pagrindai arba yra aplinkybi, kurios kelia abejoni dl jo nealikumo. Tokios abejons turi bti ne tik deklaruojamos[9], bet nurodomi konkrets faktai dl teisjo alikumo. io proceso atnaujinimo pagrindo taikymas ribojamas LR CPK 366 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybe. Procesas iuo pagrindu neatnaujinamas, jeigu iuo pagrindu praym padavs asmuo galjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde.9) Jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiki teiss normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo perirtas apeliacine tvarka. Aiki teiss normos taikymo klaida yra vertinamoji svoka. Ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teiss normos taikymo klaida yra aiki ir, ar tai sudaro pagrind atnaujinti proces, sprendia praym atnaujinti proces nagrinjantis teismas. Pagrindas atnaujinti proces gali bti teiss normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teiss normas. Klaida turi bti ne tik aiki, bet ir esmin, t. y. tokia, kuri daro sprendim (nutart) neteist. Ji gali bti suprantama kaip konkreioje teiss normoje esanios aikios nuostatos, kuri reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbi bylos aplinkybi nenustatymas. alys ir tretieji asmenys, taip pat netraukti bylos nagrinjim asmenys, jeigu siteisjs sprendimas (nutartis) paeidia j teises ar statym saugomus interesus, gali kreiptis teism su praymu atnaujinti proces iuo pagrindu tik, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), dl kurio praoma atnaujinti proces, nebuvo perirtas apeliacine tvarka. Generalinis prokuroras (LR CPK 365 str. 2 d.), siekdamas apginti viej interes, gali iuo pagrindu prayti atnaujinti proces be joki iimi: ne tik kai toks sprendimas (nutartis) nra perirtas, bet ir kai jis yra perirtas apeliacine tvarka. Taiau ir Generalinis prokuroras neturi teiss prayti atnaujinti proces, jeigu

byla inagrinta kasacine tvarka. Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje pripastama, jog prieastys, dl kuri teismo sprendimas nebuvo perirtas apeliacine tvarka, neturi teisins reikms. LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktui taikyti svarbus pats teismo sprendimo neperirjimo apeliacins instancijos teisme faktas[10]. Pagal LR CPK 372 straipsnio 1 dal praymo atnaujinti proces padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo. Taiau danai praant atnaujinti proces konkreioje civilinje byloje teismo sprendimas (nutartis) gali bti pradti vykdyti arba toks vykdymas gali prasidti ateityje, todl tokioje byloje atnaujinus proces, teismo sprendimas (nutartis) gali bti pakeisti arba priimtas sprendimas (nutartis). O tai gali sukelti neigiam pasekmi. Todl LR CPK 372 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo, nagrinjanio praym atnaujint proces, teis sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdym iki bus inagrinta byla dl proceso atnaujinimo. Pareikjas nordamas sustabdyti siteisjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdym teismui turi pateikti motyvuot praym, pateikti rodymus, pagrindianius btinyb sustabdyti sprendimo vykdym. Sprendiant klausim dl sprendimo vykdymo sustabdymo teismas turt utikrinti pareikjo ir asmen, kuri interesai bus paliesti sprendimo vykdymo sustabdymu proporcionalum, ir stabdyti sprendimo vykdym tik tais atvejais, kai pareikjo statymo saugomiems interesams, jo teisms ir pareigoms kyla realus pavojus. Teismas savo iniciatyva sustabdyti teismo (sprendimo) nutarties vykdym gali tik nedispozityviose bylose. Nutartis dl sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymo neskundiama. Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje pripastama, jog kiekvienas teiss institutas, taip pat ir proceso atnaujinimo, turi bti naudojamas pagal jo tikslin paskirt. Atnaujinti proces galima ir reikia, jeigu yra nustatomas proceso atnaujinimo pagrindas. Tas faktas, kad statym leidjas nustato isam proceso atnaujinimo pagrind sra ir terminus, leidia teigti, kad institut statym leidjas vertina kaip ekstraordinar bd perirti siteisjusius teism sprendimus. Dl to proces galima atnaujinti tik nustaius bent vien i CPK 366 straipsnyje numatyt pagrind. Be to, is institutas privalo bti naudojamas atsivelgiant ir kitus proceso teiss principus: ekonomikum, koncentruotum, protingum ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali bti naudojamas kaip priemon dar kart pasibylinti ar vilkinti priimt teism sprendim vykdym. Asmenys, praantys atnaujinti proces, privalo elgtis siningai ir iuo institutu nepiktnaudiauti[11]. Panas proceso atnaujinimo pagrindai, kaip ir numatytieji LR CPK, numatyti ir kit valstybi civilinio proceso kodeksuose. Pagal Vokietijos ZPO 578 (1) procesas byloje, ubaigtoje siteisjusiu galutiniu teismo sprendimu gali bti atnaujintas pareikiant iekin dl negaliojimo (Nichtigkeitsklage) ar dl restitucijos (Restitutionsklage). ie iekiniai skiriasi ir pagal j pareikimo pagrindus. Iekinys dl negaliojimo gali bti pareiktas, jeigu byl inagrinjo neteistos sudties teismas arba priimant sprendim dalyvavo teisjas, kuris pagal statym negaljo vykdyti teisjo funkcij ir kt. ZPO 579 nurodytais pagrindais. Iekinys dl restitucijos gali bti pareiktas, jeigu prieinga alis, prisiekusi dav paaikinimus, kurias pagrstas teismo sprendimas tyia ar neatsargiai sulau priesaik, arba dokumentas, kuriuo pagrstas teismo sprendimas, yra sufalsifikuotas ar suklastotas ir kitais 580 nurodytais pagrindais. Jei abu iekiniai paduodami tos paios alies arba skirting ali, tai iekinio dl restitucijos nagrinjimas ir sprendimas atidedami iki sprendimo, kuriuo isprstas iekinys dl negaliojimo, siteisjimo. Tam tikra specifika proceso atnaujinimo institutas pasiymi Rusijoje. Pagal Rusijos Federacijos CPK 392-397 straipsnius siteisjs teismo sprendimas gali bti perirtas dl naujai paaikjusi aplinkybi. Naujai paaikjusiomis aplinkybmis, sudaraniomis pagrind atnaujinti proces, pripastamos aplinkybs, egzistavusios bylos nagrinjimo metu ir turinios esmin reikm bylos isprendimui. Jomis laikomos ne tik naujai paaikjusios aplinkybs, turinios esmin reikm, kurios nebuvo inomos ir negaljo bti inomos pareikjui, bet ir melagingi liudytojo parodymai, melaginga eksperto ivada ir kt.[12]

Atkreiptinas dmesys, jog proces civilinje byloje galima atnaujinti ne visais atvejais. Pagal LR CPK 366 straipsnio 3 dal praymas atnaujinti proces yra negalimas dl siteisjusi teismo sprendim santuokos pripainimo negaliojaniai ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena i ali po sprendimo siteisjimo sudar nauj santuok arba registravo partneryst. Toks ribojimas statyme nustatytas siekiant utikrinti LR CK 3.3. straipsnio 1 dalyje nustatyt monogamijos eimos teisiniuose santykiuose princip ir ivengti poligamijos (sutuoktini ir partneri daugeto)[13], taip pat siekiant ivengti neigiam padarini su procesu nesusijusiems asmenims naujam sutuoktiniui (partneriui), vaikams. 22.2. Praym dl proceso atnaujinimo turinys, j pateikimo terminai ir tvarka Praymui atnaujinti proces keliami bendrieji (LR CPK 110, 111, 135, 142 str.) ir specialieji (LR CPK 369 str.) reikalavimai. Be bendrj procesiniams dokumentams ir iekiniui keliam reikalavim, prayme atnaujinti proces turi bti nurodyta: 1) sprendim, nutart primusio teismo pavadinimas. Taip siekiama nustatyti civilin byl, kurioje praoma atnaujinti proces. Pareikjas gyvendindamas statymo reikalavim privalo nurodyti teism, primus sprendim (nutart), tokio sprendimo (nutarties) primimo dat ir byl, kurioje proces praom atnaujinti. Gali bti nurodomas bylos numeris arba proceso alys ir gino dalykas. Jei byla buvo inagrinta ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacins instancijos ir kasaciniame teisme, minti duomenys pateikiami ir apie apeliacins instancijos teismo bei kasacinio teismo priimtas nutartis.2) proceso atnaujinimo pagrindas. Pareikjas negali apsiriboti tik nuoroda LR CPK 366 straipsnio 1 d. 1-9 punktus, bet turi pateikti argumentus, nurodyti aplinkybes, rodymus, sudaranius galimyb kvalifikuoti juos kaip proceso atnaujinimo pagrind. Jei pareikjas vardija argumentus, aplinkybes ir pateikia rodymus, taiau nenurodo konkretaus LR CPK tvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, teismas neturi teiss atsisakyti priimti tokio pareikimo. Teisikai kvalifikuoti pareikjo nurodytus faktus kaip proceso atnaujinimo pagrindus yra teismo prerogatyva. Teism praktikoje pripastama, jog vien formals procesinio dokumento trkumai, kiek jie susij su neteisingu procesinio dokumento pavadinimo nurodymu, nedaro esmins takos tokio dokumento galiojimui[1].3) proceso atnaujinimo motyvai. Pareikjas prayme atnaujinti proces turi nurodyti ir motyvus, t.y. tikslu, kuri pareikjas siekia paduodamas teismui tok praym[2].4) aplinkybs, kuriomis grindiamas praymo padavimo termin skaiiavimas (LR CPK 368 str.). Prayme gali bti nurodyta konkreti data, kad pareikjas suinojo faktus, sudaranius pagrind procesui atnaujinti ir pridti tai patvirtinanius rodymus. Jeigu praymo padavimo terminas yra praleistas, taiau prie praymo yra pridtas paraymas dl praleisto procesinio termino atnaujinimo, is reikalavimas nebus paeistas. Ar praymas atnaujinti proces paduotas nepraleidus statyme nustatyt termin, teismas sprendia antrajame praymo nagrinjimo etape.5) praym pareikusio asmens praymas. Pareikjas prayme atnaujinti proces turi suformuluoti savo praym, kaip, jo nuomone, teismas turt isprsti praym dl proceso atnaujinimo ir i naujo perirti byl. Tai turt bti formuluojama atsivelgiant LR CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytas teismo teises, inagrinjus byl. Prie praymo atnaujinti proces turi bti pridti rodymai, pagrindiantys esant proceso atnaujinimo pagrind. Pvz., alies neveiksnum patvirtinanius dokumentus, valstybs ar savivaldybs institucijos akto panaikinim patvirtinanius dokumentus ir kt. Taip pat prie tokio praymo btini ir kiti priedai: praymo atnaujinti proces nuoraai prieingai aliai ir tretiesiems asmenims, jei tai btina, tokio praymo vertimas angl ar kit jiems suprantam kalb (LR CPK 804 str. 2 d.) ir kiti reikalingi priedai (raytiniai rodymai ar j nuoraai, yminio mokesio kvitas ir pan.). Praymas atnaujinti proces apmokestinamas 100 Lt yminiu mokesiu (LR CPK 80 str. 5 d.).

Praymo atnaujinti proces pateikimas ribojamas statyme nustatytais terminais. Pagal LR CPK 368 straipsnio 1 dal praymas atnaujinti proces gali bti pateikiamas per tris mnesius nuo tos dienos, kuri j pateikiantis asmuo suinojo arba turjo suinoti aplinkybes, sudaranias proceso atnaujinimo pagrind. Manome, jog is terminas yra pakankamas, kad asmuo turt galimyb pasinaudoti ia iimtine sitesjusio teismo sprendimo perirjimo procedra: surinkt reikiamus rodymus, kreiptsi dl teisins pagalbos suteikimo, surayt atitinkam praym ir pan. Vokietijos ZPO 586 (1) nustatytas vieno mnesio terminas iekiniams dl negaliojimo ir restitucijos pateikti. Termino praymui atnaujinti proces eiga prasideda rytojaus dien nuo nulis valand nulis minui po tos kalendorins datos arba to vykio, kuriasi apibrta termino pradia (LR CPK 73 str. 3 d.). Praymas atnaujinti proces taikomas ir procesini termin atnaujinimo institutas, todl praleidus mint trij mnesi praymo padavimo termin dl svarbi prieasi, praleistas terminas gali bti teismo atnaujinamas. Pareikimas dl termino atnaujinimo turi bti motyvuotas. Prie pareikimo turi bti pridedami rodymai, pagrindiantys praleisto termino atnaujinimo btinum. Teism praktikoje svarbiomis termino praleidimo prieastimis pripastama liga, teismo pareigos isisti sprendimo (nutarties) nuora byloje asmeniui nevykdymas, stichins nelaims, laikinas ivykimas i nuolatins gyvenamosios vietos ir kt. Pareikimas dl praleisto termino atnaujinimo nagrinjamas raytinio proceso tvarka. Teismo nutartis, kuria isprendiamas procesinio termino atnaujinimo klausimas, turi bti motyvuota. Dl teismo nutarties, kuria atmetamas pareikimas dl praleisto procesinio termino atnaujinimo, gali bti duodamas atskirasis skundas. Paduodant pareikim dl termino atnaujinimo, kartu turi bti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas praymas atnaujinti proces), kuriam atlikti praleistas terminas. Toks asmens praymas atnaujinti praleist trij mnesi termin negali bti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo (nutarties) siteisjimo prajo daugiau kaip penkeri metai (LR CPK 368 str. 2 d.). is terminas yra naikinamasis, todl jam sujus inyksta asmens teis pateikti praym atnaujinti proces. Toks naikinamasis penkeri met terminas netaikomas tais atvejais, kai kreipiamasi su praymu atnaujinti proces LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (Europos mogaus teisi teismui pripainus, kad nagrinjant byl buvo paeista Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija ar jos protokolai). Pagal Vokietijos ZPO 586 (2) taip pat taikomas naikinamasis penkeri met terminas. Praymo atnaujinti proces pateikimo tvarka, skiriasi priklausomai nuo to, kokiu proceso atnaujinimo pagrindu yra grindiamas pareikjo praymas. Praymas, grindiamas LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pateikiamas Lietuvos Aukiausiajam Teismui. Jeigu praymas grindiamas LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu (neteista teismo sudtis), jis pateikiamas tam teismui, kurio neteistos sudties teismas inagrinjo byl: pirmosios ar apeliacins instancijos arba kasaciniam teismui. Jei praymas pagrstas kitais pagrindais, jis paudomas byl nagrinjusiam pirmosios instancijos teismui. Praymas atnaujinti proces pateikiamas tiesiogiai tam teismui, kurio kompetencijai yra priskirta nagrinti tokius praymus. Praymas atnaujinti proces nagrinjamas toje paioje civilinje byloje, kurioje praoma proces atnaujinti. 22.3. Praym dl proceso atnaujinimo nagrinjimas Praymo atnaujinti proces nagrinjim sudaro keli etapai:

Praymo atnaujinti proces primimo klausimo sprendimas (raytinis procesas, kurio metu patikrinamas praymo atitikimas formaliems reikalavimams: praymo turinio atitikimas procesini dokument turinio ir formos reikalavimams, yminio mokesio sumokjimas, ar praymas paduotas kompetentingam teismui, ar praymas paduotas civilin procesin veiksnum ir teisnum turinio asmens, ar praym padav galiotas asmuo). Nustaius formalius trkumus, gali bti taikomas trkum paalinimo institutas, iskyrus proceso atnaujinim kasaciniame teisme. Praymo primimo klausimas

isprendiamas nutartimi. Pagal LR CPK 370 straipsn praymo primimas nereikia proceso atnaujinimo. Proceso atnaujinimo klausimas sprendiamas teismo posdyje, t. y. btent teismo posdyje nusprendiama, atnaujinti proces ar ne. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria praym atnaujinti proces atsisakyta priimti, gali bti skundiama atskiruoju skundu (LR CPK 370 str. 1 d.), o tokia apeliacins instancijos teismo nutartis kasacine tvarka. Prims praym atnaujinti proces, teismas isiunia praymo nuoraus alims ir tretiesiems asmenims ir paskira praymo atnaujinti proces nagrinjimo teismo posdyje dat. Praymo atnaujinti proces nagrinjimas. Praymas nagrinjamas odinio proceso tvarka, tikrinamas praymo pagrstumas: ar yra proceso atnaujinimo pagrindai, ar nepraleistas praymo padavimo terminas, taip pat ar nra LR CPK 366 str. 2 ir 3 dalyse nurodyt aplinkybi. is etapas ubaigiamas praym nagrinjusiam teismui priimant vien i i nutari: atnaujina proces ir paskiria bylos nagrinjimo teismo posdyje dat arba nutartimi proces atnaujinti atsisako. Dl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti proces, gali bti paduotas atskirais skundas, iskyrus atvejus, kai atnaujinti atsisako apeliacins instancijos arba kasacinis teismas. Jei proces atnaujinti atsisak apeliacins instancijos teismas, toki nutart galima apsksti kasacine tvarka. Kasacinio teismo nutartis atsisakyti atnaujinti proces yra galutin ir neskundiama. Apeliacinio ar kasacinio perirjimo objektu gali bti tik galimyb proceso atnaujinimui ukertanti teismo nutartis. Dl teismo nutarties, kuria procesas byloje atnaujintas, nra procesins galimybs paduoti kasacin skund, nes tokios teismo nutarties primimas galimybs tolesnei bylos eigai neukerta (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinjimas atnaujintame procese. Atnaujintas bylos nagrinjimas vyksta pagal LR CPK nustatytas bendrsias bylos nagrinjimo taisykles, neperengiant rib, kurias apibria proceso atnaujinimo pagrindai. Jeigu teismo posdio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaikja, kad papildomas pasirengimas byl nagrinti teisme nereikalingas, dalyvaujani byloje asmen sutikimu teismas pradeda nagrinti byl i esms. Atnaujinus proces, proceso atnaujinimo baigiamajame etape i esms tikrinamas siteisjusi teismo sprendim (nutari) teistumas ir pagrstumas, atsivelgiant visas reikmingas bylos aplinkybes analizuojamas pareikjo nurodytas pagrindas procesui atnaujinti.

Paymtina, jog teisjui, dl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas, draudiama nagrinti praym atnaujinti proces ir byl, kurioje atnaujintas procesas. is draudimas taikomas tiek primosimo ir apeliacins instancijos teismo, tiek kasacinio teismo teisjams, iskyrus atvej, kai byla, kurioje atnaujintas procesas, inagrinta Lietuvos Aukiausiojo teismo Civilini byl skyriaus plenarins sesijos 22.4. Teismo, nagrinjanio praym dl proceso atnaujinimo, teiss Inagrinjs byl atnaujintame procese teismas turi teis priimti vien i i procesini sprendim (LR CPK 371 str. 1 d.): 1) praym dl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti;2) teismo sprendim ar nutart pakeisti;3) panaikinti teismo sprendim (nutart) ir priimti nauj sprendim (nutart). Pirmuoju atveju priimama teismo nutartis, o 2-3 punktuose nurodytais atvejais teismo sprendimas (pirmosios ir apeliacins instancijos teisme) ar nutartis arba nutarimas (kasaciniame teisme). Teismo priimam nutari ar sprendim turiniui taikomi bendrieji turinio reikalavimai. Atnaujintame procese priimti pirmosios ir apeliacins instancijos teismo sprendimai (nutartys) skundiami bendrja LR CPK nustatyta tvarka. Kasacinio teismo priimta nutartis yra galutin ir

neskundiama. Pakartotinis praymas atnaujinti proces tuo paiu pagrindu yra negalimas. Pakartotiniu nelaikomas paraymas, pagrstas kitu proceso atnaujinimo pagrindu, kurio teismas nenagrinjo. Panaikinus arba pakeitus sprendim ar nutart, jeigu jie jau buvo vykdyti arba pradti vykdyti, vienos i ali praymu teismas pareigoja gino alis grinti tai, k jos yra gavusios vykdydamos sprendim (atgrtinis vykdymas). Jei is klausimas nebuvo inagrintas atnaujintame procese, sprendimo vykdymo atgrimo klausimas gali bti isprstas LR CPK 760-762 str. nustatyta tvarka. Pagal LR CPK 762 straipsnio 3 dal sprendimo vykdymo atgrimas negalimas bylose dl ilaikymo periodinmis imokomis iiekojimo, iskyrus atvejus, kada panaikintasis sprendimas buvo pagrstas iekovo pateiktais melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais. 23. ATSKIR KATEGORIJ BYL NAGRINJIMO YPATUMAI 23.1. eimos byl nagrinjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Konstitucija eim laiko itin svarbiu socialiniu institutu, sudaraniu visuomens ir valstybs pagrind, bei pareigoja valstyb eim globoti ir saugoti, todl ginant eimos nari teises ir teistus interesus kartu ginamas ir vieasis interesas. Sustiprjs vieasis interesas, egzistuojantis eimos teisini santyki reguliavimo srityje, be abejo, negali likti nuoalyje ir nagrinjant i i teisini santyki kylanius ginus bei pasireikia padidjusiu visos visuomens suinteresuotumu eimos byl baigtimi. Tai lemia nagrinjimo ypatumus statym leidjas i byl procesui daro reikmingas kai kuri pagrindini civilinio proceso princip iimtis. [1] Atsivelgiant eimos santyki ypatumus, LR CPK pareigoja teism siekti, kad eimos bylos bt isprstos taikiai, nepaeidiant statym ir eimos nari teisi. LR CK imperatyviai nustato, kad teismas turi imtis priemoni sutaikyti sutuoktinius ar kitus eimos narius (LR CK 3.4, 3.64, 3.75 str.). LR CPK byl, kylani i eimos teisini santyki, nagrinjimas reglamentuojamas atsivelgiant LR CK treiosios knygos nuostatas, kadangi LR CK tvirtinta nemaai su eimos bylomis susijusi nuostat. LR CPK nustato, kad eimos bylos nagrinjamos pagal LR CPK taisykles, iskyrus iimtis, kurias nurodo kiti Lietuvos Respublikos statymai (LR CPK 1 str. 1 d.). Jeigu yra LR CPK ir kit statym, reguliuojani eimos teisinius santykius, prietaravim, teismas vadovaujasi LR CPK normomis, iskyrus atvejus, kai LR CPK pirmum teikia kitiems statymams (LR CPK 1 str. 2 d.). eimos bylas teismai nagrinja pagal bendrsias gino teisenos taisykles su iimtimis, nurodytomis LR CPK XIX skyriuje, iskyrus atvejus, kai eimos byla nagrinjama ypatingja teisena (LR CPK 375 str. 1 d.). Teismas, nagrindamas eimos bylas, taip pat vadovaujasi LR CK nustatytomis proceso teiss normomis (LR CPK 375 str. 2 d.). LR CPK XIX skyriuje atskirai reglamentuojamos keturi ri eimos bylos: 1) santuokos nutraukimo ar pripainimo negaliojania, sutuoktini gyvenimo skyrium (separacijos) bylos;2) tvysts (motinysts) nustatymo bylos;3) tvysts (motinysts) nuginijimo bylos;4) tv valdios ribojimo bylos. is eimos byl sraas nra baigtinis. Tai gali bti ilaikymo priteisimo, ilaikymo pakeitimo dydio ir formos pakeitimo bei jo nutraukimo (LR CK 3.194 str.), vedyb sutarties pripainimo negaliojania (LR CK 3.106 str.), turto padalijimo nenutraukus santuokos (LR CK 3.124 str.), vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tvams gyvenant skyrium (LR CK 3.169, 3.174 str.), bendravimo su vaiku ir dalyvavimo j aukljant (LR CK 3.175 str.), vaiko bendravimo su artimaisiais giminaiiais (LR CK 3.176 str.) bylos ir kiti ginai, kylantys i eimos teisini

santyki. Nurodytos eimos bylos nagrinjamos pagal bendrsias gino teisenos taisykles, taikant CPK 375-380 straipsniuose nurodytas iimtis. LR CPK iskiria kelet eimos byl ypatum: 1) aktyvus teismas. Teismo aktyvumas pasireikia tuo, jog jis:

privalo imtis priemoni sutaikyti alis, taip pat siekti, kad bt apsaugotos vaik teiss ir interesai. Pavyzdiui, LR CK 3.64 straipsnis, LR CPK 384 straipsnio 3 dalis tvirtina teismo pareig sutaikyti sutuoktinius; turi teis perengti pareikt reikalavim ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavim, negu j buvo pareikta, taip pat priimti sprendim dl reikalavim, kurie nebuvo pareikti, taiau yra tiesiogiai susij su pareikto iekinio dalyku ir pagrindu. Pavyzdiui, iekinyje praoma priteisti i vaiko tvo ilaikym, nurodant konkrei sum per mnes, taiau teismas atsivelgdamas tvo materialin padt gali priteisti didesn sum; turi teis savo iniciatyva rinkti rodymus, kuriais alys nesiremia, jeigu tai yra btina siekiant teisingai isprsti byl (LR CPK 160 str. 1 d. 5 p.); savo iniciatyva gali taikyti statymuose nurodyt alternatyv asmens (ar vaiko) teisi ar teist interes gynimo bd, kai byloje pareiktas vienas i statymuose numatyt alternatyvi reikalavim negali bti tenkinamas; atsivelgdamas sutuoktini vaik, taip pat vieno sutuoktinio interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas, savo iniciatyva taiko laikinsias apsaugos priemones, nurodytas LR CK 3.65 straipsnio 2 dalyje: pareigoti, esant galimybei, vien sutuoktin gyventi skyrium; nustatyti nepilnamei vaik gyvenamj viet su vienu i tv; pareigoti vien sutuoktin netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; priteisti i vieno sutuoktinio laikin ilaikym nepilnameiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; aretuoti turt, kol bus isprstas jo priklausomybs nuosavybs teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant utikrinti ilaikymo mokjim; aretuoti vieno sutuoktinio turt, kurio verte bt galima utikrinti bylinjimosi ilaid atlyginim kitam sutuoktiniui; udrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnameiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose.

2) iekovas turi teis iki bylos nagrinjimo i esms pabaigos keisti iekinio dalyk arba pagrind, o atsakovas pareikti prieiekin (LR CPK 377 str.); pagal bendrsias gino teisenos taisykles tai galima padaryti iki nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje primimo, o vlesnis iekinio element pakeitimas galimas tik jeigu tokio pakeitimo btinumas atsirado vliau arba jeigu gautas prieingos alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai nevilkins bylos nagrinjimo (LR CPK 141 str. 1 d.). eimos bylose teismas turi teis atsisakyti priimti pateiktus rodymus, kurie galjo bti pateikti anksiau, jeigu nustato, kad jie pateikiami siekiant vilkinti proces, taiau rodymus galima pateikti ir nagrinjant byl teisme. Pagal bendrsias gino teisenos taisykles jie paprastai turi bti pateikiami kartu su iekiniu ir atsiliepimu iekin bei rengiantis teisminiam nagrinjimui ir tik iimtiniais atvejais nagrinjant byl teisme. 3) eimos bylose draudiama priimti sprendimas u aki. U neatvykim teismo posd i procesin priemon netaikoma, taiau iose bylose galima skelbti atsakovo paiek arba priverstinai atvesdinti teismo posd (LR CPK 132 str., 384 str. 2 d., 388 str. 3 d.). 4) vieumo principo iimtys. Ginai, kylantys dl eimos teisini santyki, nagrinjami udarame teismo posdyje, jeigu ito prao bent viena alis (LR CPK 379 str.). Tokiu bdu siekiama apsaugoti eimos gyvenimo, nepilnamei vaik ir sutuoktini gyvenimo privatum.

5) utikrinama galimyb vaikui teisme idstyti savo nuomon. Kai sprendiamas bet kuris su vaiku susijs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pairas, turi bti iklausytas tiesiogiai, o jei itai nemanoma, per atstov. Priimant sprendim btina atsivelgti vaiko nuomon, jei tai neprietarauja paties vaiko interesams (LR CPK 380 str. 1 d.). Vaikas nuomon gali ireikti odiu, ratu arba kitais savo pasirinktais bdais. Vaiko, kuriam yra suj keturiolika met, pareikimas dl sutikimo ar nesutikimo su iekiniu turi bti ireiktas ratu arba raomas teismo posdio protokol ir vaiko pasiraomas (LR CPK 380 str. 2 d.). 6) pasirengti teisminiam bylos nagrinjimui galima tik parengiamojo posdio bdu, nes eimos bylose teismas paprastai privalo imtis priemoni, kad alys susitaikyt (LR CPK 227 str. 1 d., 228 str. 1 d.), o pasirengti paruoiamj dokument bdu tik iimtiniais atvejais. 7) Nagrinjant eimos bylas daugeliu atveju btinas valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos dalyvavimas, pavyzdiui, tv valdios ribojimo (LR CK 3.184 str.), vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (LR CK 3.178 str.) ir kitose bylose. Valstybin vaiko teisi apsaugos institucija teismo traukiama dalyvauti procese arba sitraukia proces savo iniciatyva, kad pateikt ivad byloje, siekdama vykdyti jai pavestas funkcijas ginant vaik interesus (LR CPK 49 str. 2 d., 50 str. 2 d.). Jeigu valstybin vaiko teisi apsaugos institucija proces savo iniciatyva nesitraukia, visais atvejais j turi traukti teismas. Valstybin vaiko teisi apsaugos institucija turi pateikti teismui ivad dl gino. Vaiko teisi apsaugos institucijos yra rajon (miest) savivaldybi vaiko teisi apsaugos tarnybos. Kai vaiko teisi apsaugos tarnyba dalyvauja procese kaip valstybs valdymo institucija pagal CPK LR 49 straipsnio antrj dal ivadai pateikti, ji byl negali bti traukiama kaip tretysis ar suinteresuotas asmuo. Taiau vaiko teisi apsaugos tarnyba gali bti iekovu, kai pareikia iekin vaiko interesais. 23.2. Santuokos nutraukimas ar pripainimas negaliojania, sutuoktini gyvenimas skyrium (separacija) Santuokos nutraukimo bylos gali bti nagrinjamos gino (iekinio) teisena arba ypatingja teisena. LR CK 3.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuoka dl vieno sutuoktinio kalts nutraukiama iekinio teisena. Taiau praymas nutraukti santuok abiej sutuoktini bendru sutikimu (LR CK 3.51 str.) arba vieno sutuoktinio pareikimas dl santuokos nutraukimo (LR CK 3.55 str.) nagrinjama ypatingja teisena (LR CPK 381 str. 4 d.). Toliau nagrinsime santuokos nutraukimo ar pripainimo negaliojania, sutuoktini gyvenimo skyrium (separacijos) byl nagrinjim pagal LR CPK XIX skyriaus II skirsnio taisykles. Santuoka dl vieno sutuoktinio kalts nutraukiama gino teisena. Be to, gino teisena santuoka nutraukiama ir kai ji faktikai iiro dl abiej sutuoktini kalts. Iekinys dl santuokos nutraukimo gali bti grindiamas viena i i aplinkybi: 1) santuoka faktikai iiro dl kito sutuoktinio, t. y. atsakovo, kalts; 2) dl to yra kalti abu sutuoktiniai (LR CK 1.8, 1.9 str., 3.1 str. 2 d., 3.3 str., 3.4 str. 1-2 d., 3.13, 3.60-3.61 str.), taiau atsakovas gali atsikirsti, kad dl santuokos iirimo kaltas iekovas. Teismu sprendimu gali nustatyti, kad dl santuokos iirimo kaltas vienas i sutuoktini arba abu sutuoktiniai. Bylos dl santuokos nutraukimo teismingos apylinks teismui pagal atsakovo gyvenamj viet. Jeigu iekovas turi kartu su juo gyvenani nepilnamei vaik, iekinys dl santuokos nutraukimo gali bti pareikiamas ir apylinks teismui pagal iekovo gyvenamj viet (alternatyvusis teismingumas) (LR CPK 381 str. 1 d.). Iekinys dl santuokos pripainimo negaliojania pareikiamas pagal atsakov ar vieno i j gyvenamj viet (LR CPK 381 str. 2 d.). i byl, turini tarptautin element, jurisdikcija gali bti nustatoma dvialse ir daugiaalse tarptautinse sutartyse. Europos Sjungos valstybse santuokos nutraukimo,

gyvenimo skyrium (separacijos) ir santuokos pripainimo negaliojania byl jurisdikcij nustato Tarybos 2000 m. gegus 29 d. reglamento (EB) Nr. 1347/2000 2-8 straipsniai. Iekin dl santuokos negaliojimo gali pareikti asmenys, nurodyti LR CK 3.38-3.40 straipsniuose. LR CPK 382 straipsnis nustato, kad, be bendrj reikalavim, keliam procesini dokument turiniui ir formai, iekinyje turi bti nurodoma: 1) iekovo ir atsakovo gimimo data ir vieta; 2) motyvai, dl kuri paduodamas pareikimas nutraukti santuok, pripainti j negaliojania ar nustatyti gyvenim skyrium (separacij); 3) jeigu sutuoktiniai turi vaik, - duomenys apie vaikus (vardas, pavard, gimimo data) ir reikalavimas nustatyti j gyvenamj viet ir priteisti ilaikym, jeigu j gyvenamoji vieta ir ilaikymas nra nustatyti tv susitarimu. Jeigu vaik gyvenamoji vieta ir ilaikymas yra nustatyti tv susitarimu, kartu su iekiniu teismui pateikiamas toks susitarimas; 4) duomenys apie bendr sutuoktini turt ir reikalavimas j padalyti, iskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turt yra pasidalij notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalytino turto neturi, taip pat reikalavimas priteisti sutuoktiniui ilaikym arba nuoroda, kad ilaikymo nereikalaujama arba is nustatytas ali susitarimu; 5) duomenys apie sutuoktini ar vieno i j kreditorius ir nurodymas, kad iekovas yra pranes jam inomiems kreditoriams apie bylos iklim (LR CK 3.126 str.); 6) nurodymas, kuo pasireikia atsakovo kalt dl santuokos iirimo, jeigu iekinys reikiamas LR CK 3.60 straipsnyje nurodytu pagrindu; 7) praymas dl sutuoktini pavardi nutraukus santuok; 8) pridedam prie iekinio dokument sraas. Tarp pridedam dokument turi bti santuokos liudijimo originalas, vaik gimimo liudijim nuoraai, ali gaunam pajam paymos, iskyrus atvejus, kai iekovas neturi galimybs pateikti iuos dokumentus. Iekinyje privaloma nurodyti santuokos nutraukimo motyvus, taip pat dl kurio sutuoktinio (ar abiej) kalts iiro santuoka, iekovas pateikdamas iekin gali nurodyti, kad jis yra kaltas dl eimos iirimo. Nagrindamas byl teismas privalo nustatyti, dl kurio sutuoktinio (ar abiej) kalts iiro santuoka. Svarbus yra ir sutuoktini bendro turto padalijimo klausimas, todl iekovas privalo pateikti dokumentus ar kitus leistinus rodymus, patvirtinanius jo priklausym abiem sutuoktiniams, jo sigijimo teistum ir jo vert (Nekilnojamojo turto registro ar kitoki vie registr iduotus dokumentus, sutartis ar kitokius dokumentus, patvirtinanius turto sigijimo teistum, ir t. t.). Nurodyti bendr turt (jo kiek ir vert) ir suformuluoti reikalavim j padalyti yra iekovo. Jeigu iekinyje apskritai nra duomen apie bendr sutuoktini turt (arba kad jo neturima) ar jis nurodomas, bet nereikalaujama jo padalyti, pripaintina, kad iekovas nevykd LR CK 3.59 ir 3.62 straipsni bei LR CPK 382 straipsnio 4 punkto reikalavim. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis LR CPK 115 straipsnio antrja dalimi, turi nustatyti termin pareikimo trkumams paalinti. Teismas taip pat turi nustatyti iekovui termin trkumams paalinti, jeigu i iekovo pateikt dokument matyti, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, taiau tas turtas nra nurodytas pareikime kaip bendras sutuoktini turtas. Pagal LR CK 3.119 straipsn dalijamo turto vert nustatoma vadovaujantis rinkos kainomis. Sutuoktiniams nesutarus dl turto verts ar sutuoktini nurodyt turto vert ginijant j kreditoriams, turto vertei nustatyti gali bti skiriama ekspertiz. Jeigu yra teismo tvarka dalijamas esant susituokus gytas turtas, kreditoriai turi teis sitraukti byl kaip tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus, todl iekovas turi juos informuoti apie bylos iklim. Kai sutuoktiniai yra pasidalij turt notarine tvarka ar teismo sprendimu, kreditoriai apie byl nra informuojami. Teismas privalo kontroliuoti iekinio turin, taiau neprivalo pats aikintis, ar sutuoktiniai turi kreditori. Taiau teismas privalo isiaikinti, ar sutuoktiniai neturi nepilnamei vaik, pripaintin sutuoktini kreditoriais. [1] Jeigu pareikime nutraukti santuok nra joki nuorod dl sutuoktini kreditori, teismas turt nustatyti termin pareikimo trkumams paalinti ir pareikalauti, kad pareikime bt nurodyta, ar sutuoktiniai turi kreditori, o jeigu taip duomenys apie juos. statymas nustato draudim santuokos nutraukimo bylose kelti reikalavimus, nenurodytus LR CPK 385 straipsnio pirmojoje dalyje.

Iekinyje dl santuokos pripainimo negaliojania turi bti nurodyta, kokiu pagrindu praoma pripainti santuok negaliojania ir kokios santuokos sudarymo slygos buvo paeistos. Iekinys dl santuokos nutraukimo, santuokos pripainimo negaliojania, gyvenimo skyrium nustatymo apmokestinamas yminiu mokesiu (LR CPK 80 str. 1 d. 2 p. vienas imtas lit) Kiti neturtinio pobdio reikalavimai, kurie yra ivestiniai ir neatsiejamai susij su mintais reikalavimais, pavyzdiui, nustatyti nepilnamei vaik gyvenamj viet, sutuoktini pavardes nutraukus santuok, atskirai yminiu mokesiu neapmokestinami. Taiau turtiniai reikalavimai (pvz., padalinti sutuoktini turt) yra atskirai apmokestinami yminiu mokesiu, kurio dydis nustatomas pagal LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atkreiptinas dmesys, kad pagal LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkt iekovai ilaikymo priteisimo bylose yra atleidiami nuo yminio mokesio. Taiau pagal LR CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyt taisykl, patenkinus iekin (visikai ar i dalies), bylinjimosi ilaidos, nuo kuri mokjimo iekovas buvo atleistas, iiekomos i atsakovo valstybs biudet proporcingai patenkintai iekinio reikalavim daliai. Teismas iekovo praymu arba savo iniciatyva (LR CPK 144 str. 1-2 d.) gali taikyti laikinsias apsaugos priemones, nurodytas LR CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Teismas santuokos pripainimo negaliojania byloje siekdamas apsaugoti vieno i sutuoktini teistus interesus gali pareigoti esant galimybei sutuoktinius gyventi skyrium, kol bus inagrinta j santuokos pripainimo negaliojania byla (LR CK 3.43 str. 1 d.). eimos bylose negalima priimti sprendimo u aki, todl be LR CK 246 straipsnyje nurodyt ali neatvykimo teismo posd padarini, gali bti taikomi ir LR CPK 384 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti specials ali neatvykimo teismo posd padariniai. Kai iekovas, gavs aukim, bet nepras nagrinti byl jam nedalyvaujant, be svarbi prieasi neatvyksta teismo posd, teismas iekin palieka nenagrint, o kai tai padaro atsakovas, teismas byl nagrinja i esms. Taiau atsivelgdamas bylos aplinkybes teismas nutartimi gali pripainti atsakovo atvykim btinu ir apie tai praneti atsakovui. Jeigu iuo atveju dl prieasi, kurias teismas pripasta nesvarbiomis, atsakovas neatvyksta teismo posd, jam skiriama iki vieno tkstanio lit bauda ir jis gali bti atvesdinamas (LR CPK 384 str. 2 d.). Teismas, atsivelgdamas asmenin eimos santyki pobd, gali pripainti btinu asmenin alies dalyvavim teismo posdyje, nes tam tikr klausim (galimybs susitaikyti, nustatyti sutuoktini kalt, vaiko gyvenamj viet ir pan.) negalima sprsti be paios alies paaikinim. [2] Teismas rengdamasis teisminiam nagrinjimui privalo paskirti parengiamj teismo posd (LR CPK 227 str. 1 d., 228 str. 1 d.). parengiamj teismo posd teismas turt isikviesti sutuoktinius ir isiaikinti, ar dar yra galimybi isaugoti eim. Teismas vieno sutuoktinio, abiej sutuoktini ar savo iniciatyva gali nustatyti ne ilgesn kaip ei mnesi termin sutuoktiniams susitaikyti (LR CK 3.54 str. 2 d., LR CPK 384 str. 3 d.). Tokiu atveju byla sustabdoma (LR CK 3.54 str. 2 d., LR CPK 163 str. 9 p.). Bylos nagrinjimas atnaujinamas prajus nustatytam terminui bent vieno i sutuoktini praymu. statymas nedraudia esant svarbi prieasi prayti atnaujinti bylos nagrinjim ir nesibaigus teismo nustatytam terminui, ir teismas, nustats, kad yra svarbi prieasi, atnaujina bylos nagrinjim. Teismas pats savo iniciatyva, net ir pasibaigus susitaikymo terminui, negali atnaujinti bylos nagrinjimo, o jeigu per vienus metus nuo susitaikymo termino pradios n vienas sutuoktinis nereikalauja nutraukti santuokos, praymas nutraukti santuok paliekamas nenagrintas (LR CK 3.54 str. 3 d., LR CPK 296 str. 1 d. 12 p.). Tokia teismo nutartis neatima i sutuoktini galimybs pakartotinai pateikti praym nutraukti santuok (LR CPK 297 str.). Sutuoktiniams susitaikius, pripastama, kad iekovas atsisak iekinio, ir byla yra nutraukiama (LR CPK 293 str. 4 p.), taiau tokia nutartis neukerta kelio i naujo kreiptis teism dl santuokos nutraukimo. statymas nustato, kad terminas susitaikyti gali bti neskiriamas, jeigu sutuoktini taikymas gali

pakenkti reikalaujanio nutraukti santuok sutuoktinio arba sutuoktini nepilnamei vaik interesams. i nuostata taikoma ir sutuoktini gyvenimo skyrium (separacijos) bylose. Sutuoktinis, kuriam ikelta santuokos nutraukimo byla, turi teis pareikti priein reikalavim nustatyti gyvenim skyrium (LR CK 3.74 str. 2 d.). Teismas nutraukia santuok, kai konstatuoja, kad bendras sutuoktini gyvenimas yra negalimas ir nra galimybi isaugoti eim (LR CPK 384 str. 6 d.). Santuokos nutraukimo prieastys gali bti labai vairios. statyme nustatytos ir kalts prezumpcijos: sutuoktinis nuteisiamas u tyin nusikaltim, yra neitikimas, iauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar eimos nariais, paliko eim ir daugiau nei vienus metus visikai nesirpina ja (LR CK 3.60 str. 3 d.). rodius nors vien i i fakt pripastama, kad eima iiro dl atsakovo kalts. ios prezumpcijos yra nuginijamos, todl atsakovas gali rodinti, kad iekovo nurodyt fakt nebuvo, o jeigu ir buvo, tai tos aplinkybs yra ginytinos, arba rodyti iekovo kalt dl eimos iirimo.[3]LR CK 3.49 straipsnio 2 dalis suteikia ituokos teis, todl teismas, nustats, kad sutuoktiniai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nra galimybs j atnaujinti (LR CK 3.53 str. 1-2 d.), turi nutraukti santuok.[4] LR CPK 384 straipsnio 7 dalis nustato, kad mirus vienai i gino ali, teismas byl nutraukia. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2004 m. sausio 22 d. konsultacijoje teigiama, kad santuokos pasibaigimas reikia, jog baigiasi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktini tarpusavio santykiai, turtins ir asmenins neturtins j teiss ir pareigos: bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs teisinis reimas, pareiga ilaikyti ir kita (LR CK 3.100 ir kiti straipsniai. Mirusio sutuoktinio dalis, einanti bendrj jungtin nuosavyb, paveldima LR CK penktojoje knygoje nustatyta tvarka. Dl nurodyt prieasi pasitraukusio i bylos mirusio sutuoktinio teiss ir pareigos dl santuokos pasibaigimo padarini (turto padalijimo, vaik ilaikymo ir kt.) kitam asmeniui nepereina. Kai mirus asmeniui, kuris buvo bylos alis, neleidiama perimti teisi, byl btina nutraukti (CPK 293 str. 1 d. 7 p., 302 str., 326 str. 1 d. 5 p.), t. y. ji gali bti nutraukta ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinje instancijoje, nes teismo sprendimas dar nra siteisjs. [5] Teismas santuok pripasta negaliojania, kai nustato nors vien i santuokos pripainimo negaliojania pagrind, nurodyt LR CK 3.37 straipsnio 1 dalyje. Teismas, priimdamas sprendim nutraukti santuok, privalo isprsti pareiktus reikalavimus nustatyti vaik gyvenamj viet, priteisti vieno sutuoktinio ilaikym ir padalinti turt. Teismas dl reikalavimo ilaikyti vaikus nusprendia vadovaudamasis LR CK 3.192-3.200 straipsni nuostatomis, o ilaikymo form ir dyd nustato pagal LR CK 3.196 straipsnio taisykles (periodin imoka, konkreti suma ar tam tikro turto vaikui priteisimas). Kai tvai prie pateikiant iekin ar jau nagrinjant byl susitaria dl vaik materialinio ilaikymo (LR CK 3.193 str. 2 d.), rezoliucinje teismo sprendimo dalyje idstomas ilaikymo susitarimo turinys. Teismas dalydamas sutuoktini turt turi nurodyti viso dalytino turto (pripainto bendrja jungtine sutuoktini nuosavybe) sudt, vert, konkreiai kiekvienam sutuoktiniui priteisiam nekilnojamj ar kilnojamj daikt, pinigines las. Teismo sprendimas padalyti konkret bendr sutuoktini turt reikia, kad konstatuota, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai neturjo, todl jie negals pareikti naujo iekinio dl turto, nenurodyto sprendime, padalijimo.[6]Kai turtas yra padalytas notarine tvarka ar teismo sprendimu, tai tik paymima teismo sprendime. Nagrinjant byl alys gali susitarti dl turto padalijimo. Tada sutarties turinys perkeliamas rezoliucin teismo sprendimo dal. Buvusi sutuoktini tarpusavio ilaikymo klausimas sprendiamas pagal LR CK 3.72 straipsnio nuostatas. LR CK 3.61 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareiktas iekinys dl santuokos nutraukimo, gali prietarauti dl savo kalts ir nurodyti fakt, patvirtinani, jog santuoka iiro dl iekovo kalts. Tokiu atveju teismas turi nustatyti, dl kurio sutuoktinio ar abiej sutuoktini kalts santuoka iiro, nes atsivelgdamas tai statymas nustato skirtingus santuokos nutraukimo teisinius padarinius (LR CK 3.70 ir kiti

straipsniai). Teismas turi priimti sprendim dl vis iekovo ir atsakovo pareikt reikalavim (LR CPK 265 str. 2 d.), todl reikalaujant nutraukti santuok dl sutuoktinio (-i) kalts rezoliucinje teismo sprendimo dalyje turi bti nurodyta, dl kurio (ar abiej sutuoktini) kalts santuoka nutraukiama. Atkreiptinas dmesys, kad ateityje negali bti keiiamas tik pats sprendimas nutraukti santuok jis yra galutinis ir turi res judicata gali, taip pat negali bti keiiama sprendimo dalis dl sutuoktini turto padalijimo, taiau pasikeitus aplinkybms gali bti keiiama sutuoktini sudarytos sutarties dalis dl vaik gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo juos aukljant, dl ilaikymo sutuoktiniui ir nepilnameiams vaikams skyrimo. Pavyzdiui, tokios aplinkybs gali bti materialins buvusi sutuoktini padties pablogjimas ar pagerjimas, gyvenimo slyg pasikeitimas, nepilnamei vaik interesai ir kita. Santuok nutraukus dl vieno sutuoktinio kalts atsiranda LR CK 3.70 straipsnyje nurodyt santuokos nutraukimo padarini. Sutuoktinio praymu teismas gali priteisti i kalto dl santuokos iirimo sutuoktinio turtin ir neturtin al. Pripaindamas santuok negaliojania, teismas turi isprsti vaik ir siningo sutuoktinio ilaikymo, taip pat vaik gyvenamosios vietos nustatymo klausimus (LR CPK 385 str. 1 d.).[7] Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo siteisjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo nutraukti santuok ar pripainti j negaliojania siteisjimo dienos privalo isisti sprendimo nuora teismo buvimo vietos civilins metrikacijos staigai, kad i registruot santuokos nutraukimo fakt (LR CPK 385 str. 2 d.). Teism praktikoje yra kils klausimas dl banytins santuokos nutraukimo, kai banyios (konfesij) nustatyta tvarka sudaryta santuoka buvo traukta apskait civilins metrikacijos staigoje. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio ketvirtj dal valstyb pripasta banytin santuokos registracij. statymas, LR CK 3.24 straipsnio antroji dalis, tvirtindamas i konstitucin nuostat, teigia, kad banyios (konfesij) nurodyta tvarka sudaryta santuoka, traukta santuok apskait civilins metrikacijos staigoje LR CK 3.304 straipsnyje nustatyta tvarka, sukelia toki pai teisini padarini kaip ir santuoka, sudaryta civilins metrikacijos skyriuje, t. y. ivardyt LR CK treiojoje knygoje asmenys tampa sutuoktiniai, gyja sutuoktini asmenines neturtines ir turtines teises ir pareigas (LR CK 3.26 str. 1 d.). Todl banytin santuok traukus apskait civilins metrikacijos skyriuje praymas dl civilini teisini padarini santuokos pabaigos, turto padalijimo, vaik ilaikymo, j gyvenamosios vietos nustatymo ir kita (LR CK 3.49 str. 2 d., 3.59 str.) nagrintinas teisme (LR CPK 22 str. 1 d., 381 str.). Banytin santuoka teismo sprendimu nenutraukiama. Banytins santuokos pabaigos klausimus sprendia atitinkamos banyios institucijos (Konstitucijos 43 str. 4 d.).[8] LR CK 3.53 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad sprendim nutraukti santuok priima teismas, todl valstybs pripaintos banytins santuokos nutraukimo klausimas yra nagrintinas teisme, taiau tokios santuokos nagrinjimas teisme nereikia, kad baigiasi banytin santuoka, nes jos pasibaigim reglamentuoja atitinkamos banyios ir religins organizacijos banytin (kanon ir kt.) teis. Bet jeigu banytin santuoka nebuvo statymo nustatyta tvarka traukta apskait, teisme pareikimas nutraukti santuok nenagrintinas (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 p.).[9] Praymai nustatyti sutuoktini gyvenim skyrium (separacij) nagrinjami LR CPK XIX skyriaus 1 ir 2 skirsniuose nustatyta tvarka, atsivelgiant LR CK 3.73-3.80 straipsniuose nurodytus ypatumus. Sutuoktini gyvenimo skyrium byla nagrinjama iekinio teisena (LR CK 3.75 str. 2 d.). Taiau jeigu abu sutuoktiniai sutaria dl gyvenimo skyrium ir sudaro gyvenimo skyrium teisini padarini sutart, j bendras praymas patvirtinti gyvenim skyrium nagrinjamas taikant analogij ypatingja teisena (LR CPK 3 str. 5 d., 538-541 str.).[10] Teismas privalo imtis priemoni sutaikyti sutuoktinius (LR CK 3.75 str. 2 d.), taip pat taiko laikinsias apsaugos priemones (LR CK 3.65 str., 3.75 str. 3 d.). LR CK 3.76 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad teismas, priimdamas sprendim patvirtinti sutuoktini gyvenim skyrium, privalo

nustatyti, su kuriuo i j lieka gyventi j nepilnameiai vaikai, taip pat isprsti vaik ilaikymo ir skyrium gyvenanio tvo (motinos) dalyvavimo aukljant vaikus klausimus. Kai sutuoktiniai yra sudar gyvenimo skyrium teisini padarini sutart, teismas j patvirtina, jeigu ji neprietarauja vieajai tvarkai ar i esms nepaeidia nepilnamei vaik ar vieno sutuoktinio teisi ir teist interes. Jeigu siteisjus teismo sprendimui i esms pasikeiia aplinkybs, reikmingos sprendiant sutuoktini gyvenimo skyrium klausimus, bet kuris sutuoktinis turi teis reikalauti, kad teismas apsvarstyt ankstesn sprendim ir, atsivelgdamas i esms pasikeitusias aplinkybes, LR CK 3.76 straipsnio pirmojoje dalyje ivardytus klausimus isprst kitaip (LR CK 3.76 str. 5 d.). Teismas, priimdamas sprendim patvirtinti sutuoktini gyvenim skyrium, gali priteisti ilaikymo reikalingam sutuoktiniui ilaikym i kito sutuoktinio, dl kurio kalts buvo pradta gyventi skyrium, jeigu ilaikymo klausimai neisprsti sutuoktini sudarytoje sutartyje, ir nustatydamas jo dyd privalo atsivelgti santuokos trukm, ilaikymo reikalingum, abiej sutuoktini turtin padt, j sveikatos bkl, ami, taip pat j darbingum, nedirbanio sutuoktinio sidarbinimo galimybes ir kitas svarbias aplinkybes (LR CK 3.78 str. 1-2 d.). Priimdamas sprendim patvirtinti sutuoktini gyvenim skyrium, visais atvejais teismas privalo isprsti sutuoktini bendro turto padalijimo klausimus, jeigu ie neisprsti sutuoktini vedyb sutartyje (LR CK 3.77 str. 3 d.). Nagrinjant tokias bylas, kai sutuoktiniai turi bendr nepilnamei vaik, privalo dalyvauti valstybin vaiko teisi apsaugos tarnyba ir pateikti ivad, ar sprendiant gyvenimo skyrium klausimus nebus paeistos vaik teiss (LR CK 3.80 str.). Gyvenimas skyrium baigiasi, jeigu sutuoktiniai vl pradeda kartu gyventi ir bendras gyvenimas patvirtina j ketinim kartu gyventi nuolat. Gyvenimas skyrium baigiasi, kai teismas priima sprendim, kuriuo patenkinamas bendras sutuoktini praymas patvirtinti gyvenimo skyrium pabaig ir panaikinamas ankstesnis teismo sprendimas patvirtinti gyvenim skyrium (LR CK 3.79 str. 1 d.). Ar gali bti atnaujinamas procesas santuokos nutraukimo byloje? LR CPK 366 straipsnio treioji dalis nustato, kad praymas atnaujinti proces yra negalimas dl siteisjusi teismo sprendim santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena alis siteisjus sprendimui sudar nauj santuok arba registravo partneryst. Atsivelgiant ios teiss normos paskirt utikrinti monogamijos eimos teisiniuose santykiuose principo (LR CK 3.3 str. 1 d.) gyvendinim ir tokiuose santykiuose ivengti poligamijos, t. y. sutuoktini arba partneri daugeto, darytina ivada, kad LR CPK 366 straipsnio 3 dalis draudia atnaujinti proces ne apskritai santuokos nutraukimo bylose, o tik santuokos nutraukimo klausimu, taigi btent dl siteisjusio teismo sprendimo dalies, kuria santuoka yra nutraukta, jeigu vienas i buvusi sutuoktini yra sudars nauj santuok arba registravs partneryst. Todl manoma, kad suinteresuotiems asmenims nedraudiama, kai yra LR CPK 366 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, kreiptis teism su praymu atnaujinti proces santuokos nutraukimo bylose dl siteisjusio teismo sprendimo dalies, kuria buvo padalytas sutuoktini esant susituokus gytas turtas. 23.3. Tvysts (motinysts) nustatymas Tvyst gali nustatyti teismas, jei vaikas gim nesusituokusiai motinai ir tvyst nepripainta (LR CK 3.146 str. 1 d.). Jei vaikas gim susituokusiai motinai arba jo kilm i tvo yra patvirtinta pareikimu dl tvysts pripainimo, tvyst galima nustatyti tik nuginijus duomenis gimimo rae apie tv (LR CK 3.146 str. 2 d.). Mirusio asmens tvyst galima nustatyti tik tuo atveju, jeigu jis yra susilauks palikuoni. LR CPK 387 straipsnio 2 dalis nurodo, kad iekin dl tvysts nustatymo gali pareikti asmenys, nurodyti LR CK 3.147 straipsnyje. Teis kreiptis dl tvysts nustatymo turi vyras, laikantis save vaiko tvu. Tai galima padaryti tik kai vaikas gim nesusituokusiai motinai, gimimo rae nra duomen apie tv ir vaiko motina atsisako paduoti kartu su juo civilins metrikacijos staigai tvysts pripainimo pareikim arba yra nuginyti vaiko gimimo rae nurodyti tvo duomenys. Tokiu atveju iekinyje, vyras, laikantis save vaiko tvu, yra iekovas, o vaikas ir vaiko motina yra atsakovai. Vaikas kaip atsakovas nurodomas

neatsivelgiant tai, jis yra nepilnametis ar sulauks pilnametysts. Nepilnameio vaiko atstov pagal statym yra jo motina. Vaikas nuo keturiolikos met amiaus dalyvauja nagrinjant byl ir turi pareikti savo nuomon dl tvysts nustatymo. Nepilnametis, laikantis save vaiko tvu, jeigu nra sudars santuokos ar pripaintas veiksniu, negali savarankikai pareikti iekinio. Jei vaiko tvas atsisako pripainti tvyst pateikdamas pareikim dl tvysts pripainimo ar vaiko tvas mir, iekin dl tvysts nustatymo gali pareikti vaiko motina, vaikas, gijs visik veiksnum, vaiko globjas (rpintojas), valstybin vaiko teisi apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys (LR CK 3.147 str. 2 d.). Vaikas turi bti gims nesusituokusiai motinai arba tvo duomenys vaiko gimimo rae turi bti nuginyti. Vyro mirties atveju tvyst nustatoma tik teismo tvarka, nesvarbu, jis bdamas gyvas tvyst ginijo ar pripaino. Atsakovas byloje yra vyras, i kurio siekiama nustatyti vaiko kilm. Kai iekin pareikia vaikas, gijs visik veiksnum, vaiko motina ir vyras, laikomas vaiko tvu, nurodomi kaip atsakovai. Kai iekin dl tvysts nustatymo pareikia vaiko globjas (rpintojas), valstybin vaiko teisi apsaugos institucija, tai jie ir vaikas iekinyje, kaip procesiniame dokumente, nurodomi kaip iekovai. Iekin pareikiantys mirusio asmens palikuonys yra iekovai, o mirusiojo vaiko motina ir vyras, laikomas tvu, iekinyje nurodomi kaip atsakovai. [1] Iekinys pareikiamas apylinks teismui pagal iekovo arba atsakovo gyvenamj viet (alternatyvusis teismingumas) (LR CPK 387 str. 3 d.). Be bendrj procesini dokument turiniui ir formai keliam reikalavim, iekinyje turi bti nurodomi duomenys apie vaik (vardas, pavard, gimimo data, gyvenamoji vieta), kai iekin paduoda ne pats vaikas (LR CPK 387 str. 4 d.). Tvysts nustatymo byloje iekovas gali pareikti ir reikalavim skirti vaikui ilaikym, nes is reikalavimas yra tiesiogiai susijs su pagrindiniu reikalavimu nustatyti tvyst. ios kategorijos byloms bdingi tam tikri ypatumai, susij su ali dalyvavimu teismo posdyje. statymas nustato, kad jeigu iekovas, gavs aukim, be svarbi prieasi neatvyksta teismo posd, teismas iekin palieka nenagrint. Taiau teismas vaiko interesais gali nusprsti byl nagrinti i esms, nes ito reikalauja vaiko teisi ir interes apsauga, tai tiesiogiai susij su vaiko teise inoti savo tvus (LR CK 3.161 str.). statyme nustatytas btinas atsakovo dalyvavimas teismo posdyje. Teismas iimtiniais atvejais turi teis inagrinti byl nedalyvaujant atsakovui, jeigu nra galimybs utikrinti jo dalyvavim ar jo dalyvavimas neturi takos sprendimo primimui (LR CPK 388 str. 2 d.). Todl teismas siekdamas utikrinti atsakovo dalyvavim teismo posdyje gali pripainti atsakovo dalyvavim teismo posdyje btinu ir paskelbti jo paiek per policij (LR CPK 132 str.). Atsakovo nedalyvavimas teismo posdyje neturi takos teismo sprendimo primimui, kai byloje yra atlikta medicinos ekspertiz ir surinkti kiti bylai reikmingi rodymai tokiu atveju byla nagrinjama atsakovui nedalyvaujant. Be to, atsakovui, kuris gavs aukim be svarbi prieasi neatvyksta teismo posd, gali bti skiriama iki vieno tkstanio lit bauda ir jis gali bti policijos atvesdintas teism (LR CPK 388 str. 5 d.). Tai vienas i iimtini atvej, nurodyt statyme, kai atsakovas remiantis teismo nutartimi gali bti priverstinai atvesdintas teismo posd. Vienas i pagrindini rodinjimo proceso ypatum yra tai, kad statymas nurodo, jog tvysts nustatymo pagrindas yra eksperto ivada (LR CK 3.148 str. 1 d., 389 str.). Tvysts nustatymo byloje teismo medicinos ekspertizs ivada yra didesn rodomj gali turintis, t. y. prima facie, rodymas. Ekspertizs ivada yra patikimiausias rodymas nustatant vaiko kilm i tvo, nes ji patvirtina arba paneigia, kad vaikas biologiniu atvilgiu buvo pradtas konkretaus vyro. Paprastai tvysts nustatymo ekspertizei atlikti naudojamas DNR tyrimas. Prima facie rodymu laikytini tik teismo paskirtos teismo medicinos ekspertizs duomenys, nes jie atsivelgiant patikimum gali bti pakankamas rodymas nesant kit tvysts rodym. ali iniciatyva atliktos ekspertizs ivada laikytina raytiniu rodymu.[2]Biologin ekspertiz tiriant DNR gali beveik imto procent tikslumu atsakyti, ar atsakovas yra vaiko tvas. Tik kai alys atsisako ekspertizs, tvysts nustatymo pagrindas gali bti rodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tvyst: bendras vaiko motinos ir spjamo vaiko tvo gyvenimas prie vaikui gimstant, bendras vaiko aukljimas ar ilaikymas, rodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripaino tvyst, ir kita. Tokiu atveju gali bti naudojamos visos rodinjimo priemons, nurodytos LR CPK 177 straipsnyje. Tokie faktai gali bti dar prie vaikui gimstant vaiko motinos ir spjamo tvo

gyvenimas viename bste, bendras turtas, parama vienas kitam, t. y. rodymai, patvirtinantys eimos santyki egzistavim dar vaikui ne tik negimus, bet ir moteriai dar netapus niai.[3] rodymai, kad asmuo pripaino save vaiko tvu, gali bti, pavyzdiui, laikai, rayti tiek prie vaikui gimstant, tiek jam gimus, bendros nuotraukos, vaiko lankymas ir panaiai. Teis atsisakyti ekspertizs turi abi alys, o ne viena i j. Teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, atsakovo pareikt ekspertizs atsisakym gali vertinti kaip tvysts rodym (LR CK 3.148 str. 2 d., LR CPK 389 str.), taiau byloje turi bti pateikta kit rodym, patvirtinani atsakovo tvyst. Galimi atvejai, kai atsakovas atsisako ekspertizs teismo posdyje ar tai nurodo paruoiamajame dokumente, taip pat paskyrus ekspertiz be svarbi prieasi neatvyksta ekspertizs staig ar kitaip jos vengia. Tad teismas turi isiaikinti vengimo atlikti ekspertiz prieastis ir tik tada tai laikyti tvysts rodymu. ios kategorijos bylos negali baigtis taikos sutartimi. alims susitarus dl vaiko kilms i tvo gino nebelieka. Tokiu atveju bylos nagrinjimas turi bti atidtas ir sudaroma galimyb atsakovui nustatyti vaiko kilm paduodant tvysts pripainimo pareikim civilins metrikacijos staigai. Kai atsakovas kreipiasi civilins metrikacijos staig su tvysts pripainimo pareikimu ir i registruoja atsakov kaip vaiko tv, teismas gavs vaiko gimimo liudijim nutraukia byl (LR CPK 390 str. 2 p.).[4] Byla taip pat nutraukiama, jeigu mirta vaikas, dl kurio tvysts nustatymo buvo pradta byla, jei jis neturi palikuoni (LR CPK 390 str. 1 p.). Teismas priima sprendim tenkinti iekin, kai sitikina, kad spjamas vaiko tvas yra biologinis jo tvas. Tokiu atveju teismas atsakov pripasta vaiko tvu, o vaik atsakovo vaiku. Kai iekin paduoda asmuo, laikantis save vaiko tvu, iekovas pripastamas vaiko tvu, o vaikas iekovo vaiku. Teismas taip pat nusprendia dl reikalavimo priteisti vaikui ilaikym, jeigu is byloje buvo pareiktas, arba klausim isprendia savo iniciatyva (LR CPK 392 str. 1 d.). Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tvyst siteisjimo dienos privalo isisti sprendimo nuora civilins metrikacijos staigai, registravusiai vaiko gimim, kad i registruot tvysts nustatym, atitinkamai pakeisdama vaiko gimimo rao duomenis (LR CPK 392 str. 2 d.). Jeigu kol teisme nebuvo pradta nagrinti tvysts nustatymo byla, mirta spjamas vaiko tvas, teismas nagrinja tvysts nustatymo byl LR CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t. y. teismas toliau ypatingja teisena nagrinja tvysts fakto nustatymo byl (LR CPK 391 str. 1 d.). Taiau jeigu spjamas vaiko tvas mirta, kai teisme buvo pradta nagrinti byla dl tvysts nustatymo, teismas iekin palieka nenagrint ir iaikina iekovui teis kreiptis teism ypatingja teisena dl tvysts fakto nustatymo (LR CPK 392 str. 2 d.). Motinysts nustatymui taikomos LR CPK 387-392 straipsni nuostatos su atitinkamais pakeitimais. 23.4. Tvysts (motinysts) ginijimas Gimimo rao duomenis apie vaiko motin ar tv galima ginyti tik teismo tvarka (LR CK 3.149 str. 1 d.). Taiau tvysts (motinysts) nuginijimas turi bti skiriamas nuo neteising vaiko gimimo ra duomen itaisymo. Civilins bkls aktus esant pakankamam pagrindui itaiso civilins metrikacijos staigos Civilins metrikacijos taisykli nustatyta tvarka (LR CK 3.313 str.). Civilins metrikacijos staigos atsisakym papildyti, itaisyti ar pakeisti civilins bkls akto ra pareikjas turi teis apsksti teismui (Civilins metrikacijos taisykli 121 p.), t. y. pareikimai dl civilins bkls akto itaisymo nagrinjami ypatingja teisena LR CPK XXXII skyriuje nustatyta civilins bkls akt registravimo, ra atkrimo, pakeitimo, papildymo, itaisymo ar anuliavimo byl nagrinjimo tvarka. Ginyti tvyst (motinyst) teismo tvarka galima tik kai vaiko gimimo rae duomenys apie tvus nurodyti laikantis statymo nustatyt taisykli arba kai jie privaljo bti rayti kaip vaiko tvai. Negalima ginyti vaiko gimimo rae nurodyt tv ar vieno i j duomen, rayt remiantis teismo

sprendimu (LR CK 3.149 str. 2 d.). Duomenys apie vaiko motin ir tv i vaiko gimimo rao gali bti ibraukti tik panaikinus teismo sprendim nustatyti motinyst ir tvyst. Panaikinus tok sprendim tvysts (motinysts) ginijimo byla i naujo negali bti keliama. Pagal LR CPK 394 straipsn iekin dl tvysts (motinysts) nuginijimo gali paduoti asmenys, nurodyti LR CK 3.151 straipsnyje, t. y. asmuo, vaiko gimimo rae nurodytas kaip vaiko motina ar tvas, asmuo, vaiko gimimo rae nenurodytas kaip motina ar tvas, bet laikantis save vaiko motina ar tvu, nepilnameio vyro, vaiko gimimo rae rayto kaip tvo, tvai ar globjai (rpintojai), vaikas, sulauks pilnametysts, ar nepilnametis, gijs visik veiksnum. Jeigu vaiko motina ar tvas yra neveiksns ar ribotai veiksns, iekin gali pateikti j globjai ar rpintojai. Iekin dl vyro, kuris yra mirs, tvysts nuginijimo, gali pareikti jo pdiniai, jeigu asmuo yra raytas kaip vaiko tvas, nepasibaigus iekinio senaiai, nustatytai LR CK 3.152 straipsnyje. Asmenys, nenurodyti statyme, negali pareikti iekinio teisme. Tok iekin, pateikt asmens, kuris nra nurodytas LR CK 3.151 straipsnyje, teismas atsisako priimti kaip nenagrintin teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.), nes asmuo, padavs iekin, neturi teiss kreiptis teism. Jeigu byla buvo ikelta, ji turi bti nutraukta (LR CPK 293 str. 1 p.). Iekinys dl tvysts (motinysts) nuginijimo pateikiamas atsakovo gyvenamosios vietos apylinks teismui pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisykles (LR CPK 395 str.). Be bendrj reikalavim, keliam procesini dokument turiniui ir formai, iekinyje turi bti nurodyta, kada iekovas suinojo apie ginijamus duomenis, esanius vaiko gimimo liudijime, arba kada paaikjo aplinkybs, leidianios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovs. Reikalavimas nurodyti iekinyje suinojimo apie ginijamus duomenis ar aplinkybi paaikjimo laik yra siejamas su LR CK 3.152 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta vien met iekinio senatimi kreiptis teism su iekiniu dl tvysts (motinysts) nuginijimo. Iekinio senatis tvysts nuginijimo bylose skaiiuotina nuo tada, kai paaikja aplinkybs, leidianios teigti, kad vaiko gimimo rao duomenys neatitinka tikrovs. Speciali iekinio senaties skaiiavimo taisykl yra nustatyta nepilnameiams ir neveiksniems asmenims (LR CK 3.152 str. 2 d.), todl iekovas iekinyje turi tiksliai nurodyti konkrei dien, kai suinojo apie ginijamus duomenis, esanius vaiko gimimo rae, arba paaikjo aplinkybs, leidianios teigti, kad vaiko gimimo rao duomenys neatitinka tikrovs. Jeigu tai nra nurodyta iekinio pareikime, teismas nustato termin trkumams paalinti (LR CPK 115 str. 2 d., 138 str.). LR CPK 397 straipsnis sako, kad teismas, rengdamasis byl nagrinti teisme, savo iniciatyva privalo ireikalauti i civilins metrikacijos staigos pareikimus ir kit mediag, pagal kuri iekovas buvo raytas kaip vaiko tvas (motina), nes teismas turi itirti visas aplinkybes, susijusias su gimimo raais. Nagrinjant tvysts (motinysts) ginijimo bylas, privalo dalyvauti valstybin vaiko teisi apsaugos institucija, kuri saugo ir gina vaiko interesus iam likus be vieno ar abiej tv nuginijus tvyst (motinyst). Vaiko teisi apsaugos institucija byloje pateikia ivad dl vaiko teisi augti ir tobulti tinkamomis slygomis (LR CPK 49 str. 2 d., 50 str. 2 d.). Teismas priima sprendim nuginyti tvyst tik kai yra nustatyti LR CK 3.150 straipsnyje nurodyti tvysts (motinysts) nuginijimo pagrindai, t. y. tvyst gali bti nuginyta vaikui gimus susituokusiems tvams arba neprajus daugiau kaip trims imtams dien po santuokos pabaigos, kai rodoma, kad asmuo negali bti vaiko tvas (LR CK 3.150 str. 1 d.), arba motinyst ar tvyst, pripaint tvysts pripainimo pareikimu, galima nuginyti tik rodius, kad vaiko motina ar tvas nra biologiniai tvai (LR CK 3.150 str. 2 d.). Nagrinjant byl turt bti skiriama teismo medicinos ekspertiz siekiant paneigti tvyst (motinyst).[1] Kai iekinys tenkinamas, teismas per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo nuginyti tvyst (motinyst) siteisjimo dienos privalo isisti sprendimo nuora vaiko gimim registravusiai civilins metrikacijos staigai, kad i iregistruot tvyst (motinyst) (LR CPK 399 str.). Rezoliucinje teismo sprendimo dalyje turi bti nurodyta vaiko gimimo rao data, numeris, ra padariusios civilins metrikacijos staigos pavadinimas, taip pat duomenys apie asmenis, kuri tvyst (motinyst) reikia iregistruoti. 23.5. Tv valdios ribojimas

Iskiriamos dvi tv valdios ribojimo rys: 1) vaik ir tv atskyrimas; 2) laikinas ir neterminuotas tv valdios ribojimas. Vaikas teismo sprendimu gali bti atskiriamas nuo tv, kai kartu egzistuoja dvi tarpusavyje susijusios aplinkybs: 1) abu tvai ar vienas i j dl susiklosiusi aplinkybi negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nusprsti, kur turi gyventi vaikas (LR CK 3.179 str. 1 d.). Tv veiksmai neturi bti kalti, nes vaik galima atskirti nuo tv tik susiklosius objektyvioms aplinkybms. Jeigu tvai kalti, kad nevykdo pareig vaikams, t. y. nenustatoma objektyvi aplinkybi, dl kuri jie negali visa apimtimi ito daryti, taikomas tv valdios ribojimas. LR CK 3.180 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos tv valdios ribojimo slygos, t. y. kad tv valdia gali bti laikinai ar neterminuotai apribota tokiais pagrindais, o btent kai tvai (tvas ar motina): 1) vengia atlikti savo pareig auklti vaikus; 2) piktnaudiauja tv valdia; 3) iauriai elgiasi su vaikais; 4) daro aling tak vaikams amoraliu elgesiu; 5) nesirpina vaikais. Nustaius bent vien i i tv valdios ribojimo pagrind taikomas laikinas ar neterminuotas tv valdios ribojimas. Neterminuotas tv valdios ribojimas galimas, kai teismas padaro ivad, kad tvai (tvas ar motina) daro ypating al vaiko raidai ar visikai juo nesirpina ir nra duomen, jog padtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tv valdios ribojimas. Taigi esminis dalykas ribojant tv valdi yra nustatyti tv veiksmus, kuriais dl j kalts negyvendinama arba gyvendinama prieingai vaiko interesams tv valdia, ir vertinti j pobd. [1] Praym atskirti vaik nuo tv (tvo ar motinos), taip pat laikinai ar neterminuotai riboti tv valdi gali paduoti asmenys, nurodyti LR CK 3.182 straipsnyje, t. y. praym atskirti vaik ir tvus gali paduoti vaiko tvai, artimieji giminaiiai, valstybin vaiko teisi apsaugos institucija, prokuroras, o iekin dl laikino ar neterminuoto tv valdios ribojimo gali paduoti vienas i tv, vaiko artimieji giminaiiai, valstybin vaiko teisi apsaugos institucija ar vaiko globjas (rpintojas). Asmenys, nenurodyti statyme, negali pareikti iekinio teisme. Tok iekin, pateikt asmens, kuris nra nurodytas LR CK 3.182 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, teismas atsisako priimti kaip nenagrintin teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.), nes asmuo, padavs iekin, neturi teiss kreiptis teism, o jeigu byla buvo ikelta, ji turi bti nutraukta (LR CPK 293 str.1 p.). ios bylos nagrinjamos pagal bendrsias gino teisenos taisykles su iimtimis, pateikiamomis LR CPK XIX skyriuje. ias bylas nagrinja vieno ar abiej tv, kuri valdi siekiama apriboti, arba vaiko gyvenamosios vietos apylinks teismas (alternatyvusis teismingumas) (LR CPK 401 str. 1 d.). Vieno i vaiko tv ar globjo (rpintojo), su kuriuo gyvena vaikas, iekinys gali bti paduotas iekovo gyvenamosios vietos apylinks teismui (LR CPK 401 str. 2 d.). Tv valdi vaikams teismas turi teis riboti tik LR CK treiojoje knygoje nurodytais pagrindais, t. y. pagal LR CK 3.179 straipsnio 2 dal, 3.180 straipsnio 1 ir 2 dalis, 3.181 straipsnio 5 dal. Riboti tv valdi kitais nei statyme nurodytais atvejais negalima. Iekinyje, be bendrj reikalavim, keliam procesini dokument turiniui ir formai, turi bti nurodytas tv valdios ribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tv (tvo ar motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys rodymai, nurodytas asmuo ar vaik globos (rpybos) staiga, kuriai vaikas bus perduotas patenkinus iekin (LR CPK 403 str.). Vaik globos (rpybos) staiga nurodoma, kai priimamas sprendimas riboti abiej tv valdi, teismas esant pagrindo turi steigti vaikui nuolatin glob (rpyb) ir nustatyti jo gyvenamj viet (LR CPK 407 str.). Kai tenkinamas vieno i tv, su kuriuo vaikas gyvena, iekinys, steigti vaikui nuolatin glob (rpyb) nra pagrindo. Procesiniame dokumente nurodomos aplinkybs, kuriomis grindiamas reikalavimas atskirti vaik nuo tv arba laikinai ar neterminuotai riboti tv valdi. ios aplinkybs turi bti nurodytos atsivelgiant statyme nustatytus pagrindus. Iekinio pareikimas riboti tv valdi apmokestinamas imto lit yminiu mokesiu (LR CPK 80 str. 1 d. 2 p.). Tie neturtinio pobdio reikalavimai, kuriuos prims sprendim riboti tv valdi ar atskirti vaik nuo tv teismas turi isprsti tuo paiu sprendimu steigti vaikui nuolatin glob (rpyb) ir nustatyti jo gyvenamj viet, atskirai yminiu mokesiu neapmokestinami. [2]

Teismas, rengdamasis nagrinti byl, turi pavesti valstybinei vaiko teisi apsaugos institucijai pateikti ivad dl gino. Vaiko teisi apsaugos tarnybos dalyvavimas nagrinjant tv valdios ribojimo byl yra privalomas (LR CK 3.184 str. 1 d.). Jeigu vaiko teisi apsaugos tarnyba nebuvo iekovo traukta byl kaip proceso dalyv, teismas savo iniciatyva traukia j, kad ji siekdama atlikti jai pavestas pareigas pateikt byloje ivad (LR CPK 49 str. 2, 4 d., 50 str. 2 d.). Teismui i ivada nra privaloma, ji turi bti vertinama siejant su kitais rodymais, savo nesutikim su ja teismas turi motyvuoti. Rengdamasis nagrinti byl teismas, atsivelgdamas iekinio (praymo) pagrind, ireikalauja i atitinkam institucij duomenis, patvirtinanius ar paneigianius iekinyje (prayme) nurodytas aplinkybes. Taip pat atsivelgdamas vaiko interesus, teismas nusprendia, ar btina taikyti laikinsias apsaugos priemones (LR CPK 404 str. 4 d.). iose bylose paprastai taikomos LR CK 3.65 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos apsaugos priemons udrausti vienam i tv matytis su vaikais ir kitos. Laikinosios apsaugos priemons gali bti taikomos ir teismo iniciatyva, nes ginami vaiko interesai (LR CPK 144 str. 2d.). Tv valdios ribojimo bylose teismui suteikta teis iekin patenkinti kitu nei iekinyje nurodytu pagrindu, jeigu iekovo nurodytu pagrindu iekinys negali bti tenkinamas, o nagrindamas byl teismas nustato kitas aplinkybes, dl kuri iekinys gali bti patenkintas (LR CPK 405 str.). Numatytos dvi tv valdios ribojimo rys vaiko atskyrimas nuo tv ir laikinas arba neterminuotas tv valdios ribojimas. ios vaiko teisi ir interes apsaugos priemons (LR CK 3.179-3.180 str.) yra tarpusavyje susijusios. Vaiko atskyrimas nuo tv yra velnesn priemon, taikoma, kai tvai negali vykdyti savo pareig dl objektyvi prieasi. Nenustats pagrindo riboti tv valdi, teismas gali taikyti velnesn vaiko interes apsaugos priemon, remdamasis LR CK 3.183 straipsnio antrja dalimi.[3] iose bylose teismas savo iniciatyva gali pakeisti iekinio pagrind, perengti pareikt reikalavim ribas ar taikyti alternatyvius vaiko teisi ar teist interes gynimo bdus. statymas nustato teismo pareig iklausyti vaik, galint suformuluoti savo nuomon, ir j teismas atsivelgia sprsdamas tv valdios ribojimo klausim (LR CK 3.183 str. 4 d.), taiau jis visada turi atsivelgti ir tai, ar ta nuomon atitinka vaiko interesus. Teismo sprendimu tv (ar vieno i j) valdia vaikams ribojama arba iekinys atmetamas (LR CPK 406 str. 1 d.). Motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje turi bti tiksliai vardyta, kokiu statyme nurodytu pagrindu yra ribojama tv valdia, kuriam konkreiai vaikui ir kurio konkreiai i tv ji ribojama. Kai tv valdia ribojama terminuotai, nustatytas terminas turi bti nurodytas rezoliucinje teismo sprendimo dalyje. Jeigu iekin patenkinus vaikas perduodamas asmeniui arba vaik globos (rpybos) staigai, nurodytiems iekinyje arba valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos ivadoje, rezoliucinje teismo sprendimo dalyje nurodoma, kuriam asmeniui arba kuriai vaik globos (rpybos) institucijai vaikas perduodamas. Jei nra valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos sutikimo perduoti vaik asmeniui ar vaik globos (rpybos) staigai, nurodytai iekinyje, teismas pareigoja valstybin vaiko teisi apsaugos institucij pasirpinti vaiko gyvenimo ir ilaikymo slygomis (LR CPK 406 str. 3 d.), t. y. tokiu atveju teismo sprendimu vaikas perduodamas valstybinei vaiko teisi apsaugos tarnybai, kuri ir pareigojama pasirpinti globjo (rpintojo) vaikui skyrimu. Globjo (rpintojo) skyrimo klausimas isprendiamas LR CPK XXX skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka. Teismas priimdamas sprendim riboti tv valdi privalo pasirpinti, kad vaikas net laikinai nebt paliktas be prieiros ir apsaugos, todl tuo paiu sprendimu steigia vaikui nuolatin glob (rpyb) ir nustato jo gyvenamj viet (LR LR CK 3.183 str. 4 d., LR CPK 407 str.). Tv valdios ribojimo panaikinim ar tv valdios ribojimo bdo pakeitim reglamentuoja LR CK 3.181 straipsnio 3 ir 4 dalys. statyme nurodytas tv valdios ribojimo panaikinimas ar tv valdios ribojimo bdo pakeitimas nagrinjamas ypatingja teisena vadovaujantis LR CPK V dalies XXV ir XXXIX skyri taisyklmis. Jeigu nagrinjant toki byl paaikja, kad yra pagrindo tv valdi laikinai ar neterminuotai riboti, teismas perduoda byl nagrinti gino teisena. Iekin dl tv valdios ribojimo panaikinimo gali pareikti tvai (tvas ar motina), kuriems yra taikytas tv valdios ribojimas (LR CK 3.182

str. 3 d.), o praym panaikinti vaiko atskyrim nuo tv (tvo ar motinos) gali paduoti tvai, vienas i tv, vaiko globjas (rpintojas), artimieji vaiko giminaiiai, valstybin vaiko teisi apsaugos institucija, prokuroras (LR CK 3.182 str. 2 d.). Tv valdios ribojimo panaikinimo bylas nagrinja vaiko gyvenamosios vietos apylinks teismas (LR CPK 409 str.). 23.6. Byl, kylani i darbo teisini santyki, nagrinjimo ypatumai LR CPK XX taikomas tik toms byloms, kurios kyla i darbo teisini santyki. Gin, kylant i valstybs tarnybos santyki, nagrinja administraciniai teismai vadovaudamiesi Administracini byl teisenos statymu. Darbo gino svoka pateikiama Darbo kodekso 285 straipsnyje. Individualus darbo ginas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dl darbo statymuose, kituose norminiuose teiss aktuose, darbo ar kolektyvinje sutartyje nustatyt teisi ir pareig gyvendinimo (kuris nagrinjamas Darbo kodekso XIX skyriaus nustatyta tvarka). LR CPK 410 straipsnio 2 dalis nustato, kad iame skyriuje nustatyta tvarka nagrinjami i darbo teisini santyki kylantys ginai, iskyrus ginus dl alos atlyginimo ir kitus LR CPK nurodytus gin atvejus. Ar kolektyvini darbo gin nagrinjimui taikomi LR CPK nustatyti darbo byl nagrinjimo ypatumai? Kolektyviniams darbo ginams Darbo kodekso 71 straipsnis nustato specialj priklausomum, t. y. juos nagrinja tik taikinimo komisijos, darbo arbitraas arba treij teismas. Atkreiptinas dmesys ir tai, kad kai kuriems darbo ginams nra taikomas reikalavimas i pradi pasinaudoti ikiteismine darbo gin nagrinjimo procedra. Darbo kodekso 295 straipsnio 2 dalyje nurodyti ginai, kurie tiesiogiai nagrinjami teismuose. LR CPK 411 straipsnio 2 dalis nustato, kad iekinys gali bti paduodamas pagal bendrojo teismingumo taisykles arba pagal viet, kurioje darbas yra, buvo ar turjo bti dirbamas (alternatyvusis teismingumas). I esms tai reikia darbuotojo galimyb pateikti iekin ne tik pagal juridinio asmens buveins, bet ir pagal jo filialo buveins viet. Teismas, sprsdamas iekinio primimo klausim, privalo patikrinti, ar iekovas pasinaudojo privaloma gino ikiteisminio sprendimo tvarka, t. y. ar jis kreipsi darbo gin komisij. LR CPK 412 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo kreipsi teism nesilaikydamas gino iankstinio nagrinjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti iekin (LR CPK 137 str. 2 d. 3 p.) arba palieka j nenagrint (kai tai paaikja iklus civilin byl) ir iaikina iekovui teis pasinaudoti darbo gino iankstinio nagrinjimo ne teisme tvarka. iuo atveju kreipimosi darbo gino nagrinjimo institucij diena laikoma kreipimosi teism diena, jeigu i institucij asmuo kreipsi ne vliau kaip per keturiolika dien nuo teismo nutarties teikimo jam dienos. To paties straipsnio antrojoje dalyje sakoma, kad jeigu darbo gino nagrinjimo institucija buvo pripainusi esanti nekompetentinga sprsti gin, byl nagrinja tiesiogiai teismas. Iekinio dalykas yra konkretus iekovo materialusis teisinis reikalavimas, o ne darbo gin komisijos sprendimas. Darbo kodekso 302 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojai darbo bylose dl vis reikalavim, kylani i darbo teisini santyki, yra atleidiami nuo yminio mokesio. LR CPK 415 straipsnio 2 dalis nurodo, kad teisminiam nagrinjimui darbo bylose rengiamasi parengiamajame teismo posdyje. Rengtis byl nagrinti teisme turi bti baigta ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo iekinio primimo dienos (LR CPK 413 str. 1 d.). Palyginus su eimos bylomis statymas nedraudia priimti sprendim u aki. Teismas trkstamus rodymus turt ireikalauti savo iniciatyva (LR CPK 415 str. 1 d.). Be to, matydamas, kad iekinys

pareiktas netinkamam atsakovui, teismas turi teis savo iniciatyva traukti byl antrj atsakov. Teismas turi spti alis apie savoteis viryti pareikt reikalavim ribas ir taikyti statymuose numatyt alternatyv darbuotoj teisi ar teist interes gynimo bd (LR CPK 414 str. 3 d.). Be CPK 159 straipsnio pirmojoje dalyje vardyt teisi, teismas taip pat gali: a) savo iniciatyva rinkti rodymus, kuriais alys nesiremia, jeigu mano, kad tai btina siekiant teisingai isprsti byl (LR CPK 414 str. 1 d.);b) savo iniciatyva traukti byl antr atsakov, jeigu iekovo nurodytasis yra netinkamas (LR CPK 414 str. 2 d.);c) perengti pareikt reikalavim ribas, t. y. patenkinti daugiau, nei prayta, taip pat priimti sprendim dl reikalavim, kurie nebuvo pareikti, taiau yra tiesiogiai susij su pateikto iekinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 417 str.);d) nustats, kad tenkinti pareikt reikalavim iekovo nurodytu bdu nra pagrindo, savo iniciatyva taikyti statym nurodyt alternatyv darbuotojo teisi ar teist interes gynimo bd (LR CPK 418 str.). Darbo byla turi bti inagrinta ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo tos dienos, kuri baigta rengtis byl nagrinti teisme (LR CPK 413 str. 3 d.). 23.7. Byl dl daikto valdymo paeidim nagrinjimo ypatumai Procesiniai daikto valdymo paeidimo byl nagrinjimo ypatumai reglamentuojami LR CPK XXI skyriuje (419-423 str.). Valdymo paeidimo svoka suformuluota materialiojoje teisje. Valdymas gali bti paeistas paimant ar mginant paimti daikt ar jo dal, taip pat teises j arba trukdant valdyti daikt. Valdymo paeidimas gali pasireikti grasinimais, sukelianiais real pavoj valdymui (LR CK 4.35 str. 1 d.). To paties straipsnio antrojoje dalyje nurodyti atvejai, kurie nelaikomi valdymo paeidimais. LR CK 4.22 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad valdymas tai faktinis daikto turjimas turint tiksl j valdyti kaip sav. Tad valdymas yra apibriamas kaip tam tikra faktin bkl, kuri i esms atsieta nuo toki svok kaip teis daikt ir panaiai. iuo atveju kalbama apie valdym kaip apie savarankik daiktin teis, o ne kaip apie nuosavybs teiss turinio sudedamj dal. Jeigu turi bti ginamas savininko paeistas valdymas, paprastai bus reikiamas vindikacinis arba negatorinis iekinys, kuris bus nagrinjamas pagal bendrsias byl nagrinjimo taisykles. [1] Asmeniui siekiant apginti paeist valdym utenka rodyti paios faktins bkls egzistavim. Pakanka rodyti paskutin valdymo ir jo paeidimo fakt, o teismas nesiaikina nei atsakovo teiss daikt, nei jo geros valios (LR CPK 422 str. 1 d. I esms valdymo gynimo tikslas yra laikinai nustatyti, pas k liks daiktas, kol bus isprstas teiss j klausimas. Apgindamas paeist valdym teismas apibria bsimo proceso alis. Buvs atsakovas, manydamas, kad ginant valdym buvo paeista jo teis daikt, turi teis pareikti atitinkam iekin teisme. LR CK 4.23 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad daikto valdymas laikomas teistu, kol rodoma prieingai. Taigi materialiojoje teisje galioja valdymo teistumo prezumpcija. Taiau neteistas valdymas nra ginamas. Atsakovas tokiame procese gali grsti savo atsikirtimus valdymo neteistumu, t. y. tuo, jog daiktas i jo buvo paimtas klasta, jga arba pavogtas. Valdymo gynim reglamentuojanios normos yra specialiosios. Tai reikia, kad LR CPK XXI skyriuje nustatytos tik bendrj taisykli iimtys. Jeigu toki iimi nra, taikomos bendrosios byl nagrinjimo pirmosios instancijos teisme taisykls.

Iekinio dl kilnojamojo arba nekilnojamojo daikto valdymo gynimo dalykas yra reikalavimas paalinti paeidim ir atkurti iki jo buvusi faktin bkl. Bylose dl daikto valdymo paeidimo prieiekinio pareikimas nra leidiamas (LR CPK 422 str. 2 d.). Iekinys dl nekilnojamojo daikto valdymo paeidim paalinimo paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, o dl kilnojamojo daikto vadovaujantis bendromis teismingumo taisyklmis (paprastai pagal atsakovo gyvenamj viet ar juridinio asmens buveins viet). Skirtum lemia skirtinga i daikt prigimtis. Valdymo atsiradimo moment reglamentuoja materialioji teis. Jis priklauso nuo to, daiktas yra kilnojamasis ar nekilnojamasis. Pagal LR CK 4.28 straipsn kilnojamj daikt valdymas atsiranda i esms nuo faktinio daikto uvaldymo, o pagal LR CK 4.27 straipsnio 2 dal nekilnojamj daikt valdymas atsiranda registravus valdym vieame registre. Jeigu nekilnojamojo daikto valdymas darant paeidim nra registruotas, ar atitinkam iekin bus atsisakyta tenkinti, nes iekovas nra valdytojas pagal LR CK ketvirtosios knygos II dalies IV skyriaus nuostatas? Valdymo registravimo faktas turi takos tik sprendiant, ar valdytojas vald nekilnojamj daikt vis gyjamosios senaties termin, kad gyt nuosavybs teis j gyjamosios senaties bdu. Tuo tarpu pats valdymas, kaip tam tikra faktin bkl, nekinta ir nepriklauso nuo registravimo fakto. Todl nekilnojamojo daikto valdytojas turi bti ginamas, nesvarbu, valdymas yra registruotas ar ne. [2] Iekinyje, be LR CPK 135 straipsnyje ivardyt duomen , turi bti nurodoma: 1) rodymai, patvirtinantys daikto valdymo fakt;2) daikto apraymas;3) registruotiniems daiktams duomenys i vieo registro. LR CPK 421 straipsnis nustato, kad rengtis teisminiam ios kategorijos byl nagrinjimui turi bti baigta ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo iekinio primimo dienos. Byla turi bti inagrinta ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo dienos, kuri buvo baigtas pasirengimas byl nagrinti teisme. Teismas, priimdamas sprendim iekin patenkinti, nustato real termin, per kur atsakovas turi paalinti daikto valdymo paeidimus (LR CPK 423 str.). 23.8. Dokumentinis procesas Dokumentinis procesas tai viena i supaprastinto proceso form, kurios paskirtis yra utikrinti greitesn tam tikros ries gin nagrinjim. Skirtingai nuo teismo sakymo idavimo procedros, dokumentinio proceso atveju kalbama apie prasto gino nagrinjim gino teisena. Nustatomi tik tam tikri io nagrinjimo ypatumai, jeigu pats ginas atitinka kai kurias specialias slygas. Iekovas privalo pateikti teismui iekin, atitinkant visus bendruosius jam keliamus reikalavimus. Atsakovui pateikus prietaravim dl preliminaraus sprendimo, skelbiamas teismo posdis, kuriame yra pateikiami ir vertinami rodymai. Teismo sakymo institutas i esms turi ir gino, ir ypatingosios teisenos bei vykdymo proceso bruo. Pateikiant teismui praym iduoti teismo sakym, reikalavimas net neturi bti pagrstas rodymais teismas visikai nesigilina ali gino esm. Teismo sakymo procedra i esms skirta nagrinjimui visikai aiki byl, kuriose nra ko ginyti materialiosios teiss atvilgiu ir pats ginas pasireikia tik tuo, kad alis, praktikai pripaindama savo prievol, nevykdo jos. Tuo tarpu esant dokumentiniam procesui taip nra ios kategorijos bylose paprastai yra ginas, taiau jo nagrinjimo specifik lemia tai, kad visi iekovo reikalavimai gali bti pagrsti raytiniais rodymais. [1]

Dokumentinis procesas vyksta pagal bendrsias gino teisenos taisykles, iskyrus LR CPK XXII skyriuje nurodytas iimtis. Jeigu dokumentinio proceso normos nereguliuoja kokio nors konkretaus procesinio veiksmo atlikimo tvarkos, bus taikomos bendrosios gino teisenos taisykls. LR CPK nurodo kelet slyg, kurios btinos norint pasirinkti dokumentin proces (leistinumas). Norint pasinaudoti dokumentiniu procesu turi bti visos slygos: 1) dokumentinio proceso bdu gali bti nagrinjami visi iekovo piniginiai reikalavimai (atsirandantys i sutarties, delikto, darbo santyki, ilaikymo priteisimo ir kt.), taip pat reikalavimai priteisti kilnojamj daikt, vertybinius popierius ar reikalavimai, susij su nekilnojamojo daikto nuomos sutartimis, nuomininko ikeldinimu (LR CPK 424 str. 1 d.);2) dokumentinio proceso tvarka iekinys gali bti nagrinjamas tik jeigu visi jame nurodyti reikalavimai yra pagrindiami leistinais raytiniais rodymais. Tad teismas iame procese (tiksliau kalbant, pirminiu jo etapu prie pateikiant prietaravimus dl preliminaraus sprendimo) gali tirti tik raytinius rodymus. i slyga sudaro galimybes taikyti raytin proces ir priimti preliminar sprendim nedalyvaujant teismo posdyje gino alims; [2] 3) tinkamai suraytas iekinys ir jame esantis iekovo praymas nagrinti byl dokumentinio proceso tvarka (LR CPK 425 str. 1 d.);4) atsakovo gyvenamoji vieta arba jo buvein nra usienyje (LR CPK 424 str. 4 d.). LR CPK XXII skyriaus nustatyta tvarka pateikiamas iekinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (LR CPK 111 str.) ir reikalavimus, keliamus iekinio turiniui (LR CPK 135 str.). Iekinyje turi bti ir aikus iekovo praymas nagrinti byl dokumentinio proceso tvarka, nurodyti ir pridti visi raytiniai rodymai, kuriais iekovas grindia savo reikalavimus (LR CPK 425 str.). Iekovas savo reikalavimus iuo atveju gali grsti tik raytiniais rodymais kitos rodinjimo priemons neleidiamos. LR CPK 425 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad u iekin, paduodam dokumentinio proceso tvarka, mokamas yminis mokestis yra lygus pusei tos sumos, kuri reikt mokti u iekinio nagrinjim teisme bendrja gino teisena, taiau ne maesnis kaip dvideimt lit. Iekinys dokumentinio proceso atveju pareikiamas pagal bendrsias teismingumo taisykles (LR CPK 424 str. 5 d.). Sprsdamas iekinio primimo klausim, teismas privalo patikrinti dvi grupes slyg: 1) ar nra LR CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodyt pagrind, kuriems esant teismas atsisako priimti iekin, ir 2) ar vykdyti LR CPK 425 straipsnio reikalavimai. Jeigu ne visi iekovo reikalavimai yra pagrsti raytiniais rodymais, teismas, vadovaudamasis LR CPK 138 straipsniu, gali paskirti termin trkumams paalinti, pareigodamas iekov pagrsti savo reikalavimus leistinais raytiniais rodymais arba primokti trkstam ymin mokest, kad byl bt galima nagrinti pagal bendrsias gino teisenos taisykles (LR CPK 424 str. 2 d.). Jeigu iekinyje, kur praoma nagrinti dokumentinio proceso tvarka, sujungiami keli savarankiki reikalavimai, taiau jie ne visi pagrsti leistinais raytiniais rodymais, teismas dokumentinio proceso tvarka nagrinja tinkamai pareiktus reikalavimus, o kitus reikalavimus iskiria atskir byl ir nagrinja pagal bendrsias gino teisenos taisykles(LR CPK 424 str. 3 d.). Dokumentiniame procese negalima pakeisti iekinio dalyko ir pagrindo, padidinti iekinio reikalavimus bei pareikti prieiekin. Dokumentinio proceso atsisakym reglamentuoja LR CPK 426 straipsnis: iekovas turi teis atsisakyti dokumentinio proceso iki preliminarus sprendimo primimo. Tokiu atveju iekovui nustatomas terminas trkstamam yminiam mokesiui primokti. Neprimokjus iekinys laikomas nepaduotu ir grinamas j padavusiam

asmeniui. ymin mokest primokjus, byla perduodama nagrinti pagal bendrsias gino teisenos taisykles. Visas dokumentinis procesas gali bti skirstomas du etapus: 1) procesas iki preliminarus sprendimo ir 2) procesas primus preliminar sprendim. I esms visi dokumentinio proceso privalumai, garantuojantys greit bylos inagrinjim, bdingi pirmajam etapui. [3] Teismas, nustats, jog pagal pateiktus rodymus yra pagrindas iekin tenkinti, priima preliminar sprendim (LR CPK 428 str. 1 d.). Preliminarus sprendimas priimamas tik jeigu yra pagrindo tenkinti visus iekinyje pareiktus reikalavimus. Nesant minto pagrindo, dokumentinis procesas i esms baigiasi, nes teismas priima nutart nagrinti byl pagal bendrsias gino teisenos taisykles ir nustato termin primokti trkstam ymin mokest (LR CPK 428 str. 7 d.). Preliminarus sprendimas priimamas raytinio proceso tvarka, t. y. nekvieiant teismo posd nei iekovo, nei atsakovo. LR CPK 428 straipsnio 8 dalis nustato, kad preliminarus sprendimo neskundiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Preliminarus sprendimas siteisja, jei atsakovas per statymo nustatyt termin nepareikus prietaravim (LR CPK 428 str. 8 d.). Preliminarus sprendimas negali bti skubiai vykdomas. Tokia nuostata egzistuoja todl, kad preliminaraus sprendimo likimas, kaip ir dokumentinio proceso tsa, priklauso nuo to, atsakovas pareikia ar nepareikia prietaravim. Kol atsakovo nuomon dl preliminaraus sprendimo ir pareikto iekinio byloje nra aiki, bet koks io sprendimo vykdymas reikt alies teiss bti iklausytos, kuri yra viena i pagrindini mogaus teisi, principo paeidim. [4] Jeigu primus preliminar teismo sprendim paaikja, jog atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra neinomos ir dl ios prieasties jam negalima teikti sprendimo, iekinio ir jo pried nuora, teismas nutartimi turi panaikinti preliminar sprendim ir nustatyti iekovui termin trkstamam yminiam mokesiui primokti. Iekovui neprimokjus yminio mokesio, iekinys laikomas nepaduotu ir grinamas j padavusiam asmeniui. ymin mokest primokjus byla perduodama nagrinti pagal gino teisenos taisykles. [5] Teismas, prims preliminar sprendim, ne vliau kaip kit darbo dien jo nuora kartu su iekiniu ir jo pried nuoraais isiunia atsakovui (LR CPK 429 str.). Iekovui preliminaraus sprendimo nuoraas isiuniamas ne vliau kaip per tris dienas po io sprendimo siteisjimo. Minti procesiniai dokumentai atsakovui negali bti teikiami nei vieo paskelbimo bdu, nei kuratoriui, nes atsakovo prietaravimas yra labai svarbus dokumentinio proceso elementas, nuo kurio priklauso atsakovo teiss bti iklausyto gyvendinimas ir dokumentinio proceso tsa. [6] Preliminariame sprendime teismas nustato atsakovui dvideimties dien termin, kuris yra skaiiuojamas nuo sprendimo jam teikimo dienos (sprendimas turt bti teikiamas pagal LR CPK 124 str.), prietaravimams pateikti. Pateikti prietaravimus yra atsakovo teis, bet ne pareiga. Nepateikus prietaravim preliminarus sprendimas siteiss ir juo remiantis bus iduotas vykdomasis ratas. Pagal LR CPK 430 straipsnio 1 dal atsakovui neutenka pateikti tik formalaus prietaravimo (skirtingai nuo teismo sakymo idavimo procedros). Prietaravimas turi bti pagrstas ir motyvuotas, t. y. jame turi bti nurodyti nesutikimo su preliminariu sprendimu motyvai ir rodymai, kuriais tie motyvai grindiami. Prietaravimo forma turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Atsakovo prietaravimai gali bti grindiami visomis leistinomis rodinjimo priemonmis (LR CPK 177 str., 430 str. 1 d.). Prietaravimus, pareikiamus praleidus dvideimties dien termin arba neatitinkanius nustatyt reikalavim, teismas atsisako priimti (LR CPK 430 str. 5 d.). Teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti pateiktus prietaravimus, gali bti skundiama paduodant atskirj skund. Dl svarbi

prieasi praleistas terminas prietaravimams pateikti gali bti teismo atnaujinamas pagal LR CPK 78 straipsniu. Jeigu atsakovas per dvideimt dien nuo preliminaraus sprendimo primimo teismo sprendim vykdo ir pateikia teismui tai patvirtinanius dokumentus, teismas nutartimi panaikina preliminar sprendim ir byl nutraukia (LR CPK 430 str. 9 d.). iuo atveju iekovui grinamas jo sumoktas yminis mokestis. Jeigu atsakovas teismo sprendim vykdo i dalies, o dl kitos dalies reikalavim pareikia prietaravimus, byla nagrinjama pagal dokumentinio proceso taisykles ir iekovo reikalavim pagrstumo klausimas isprendiamas priimant galutin sprendim. alims dokumentiniame procese sudarius taikos sutart ir teismui j patvirtinus, ta paia teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikinamas. Atsakovui pareikus prietaravimus ir teismui juos primus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas. Teismas, prims atsakovo prietaravimus, ne vliau kaip kit dien isiunia j nuora iekovui ir is per keturiolika dien nuo prietaravim isiuntimo i teismo dienos turi teis teismui pateikti atsiliepim atsakovo prietaravimus (atsiliepimo nepateikimas nesuteikia atsakovui teiss reikalauti priimti sprendim u aki (LR CPK 430 str. 4 d.). Iekovas atsiliepime ne tik vertina atsakovo argumentus, kuriais is grindia savo prietaravimus, bet ir savo reikalavimams pagrsti gali pateikti nauj rodym ar motyv. Gaut iekovo atsiliepim teismas ne vliau kaip kit dien isiunia atsakovui ir skiria byl nagrinti teismo posdyje. Per nustatyt termin negavs iekovo atsiliepimo, teismas taip pat skiria byl nagrinti teismo posdyje. Pasirengimo bylai nagrinti etapas pagal dokumentinio proceso taisykles yra trumpesnis nei byl nagrinjant pagal bendrsias gino teisenos taisykles, nes maiau procesini dokument, teismas rengiasi nagrinti byl tik ratu ir neprivalo priimti LR CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Teismo posdis turi bti skiriamas ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo tos dienos, kai teismas gavo iekovo atsiliepim atsakovo prietaravimus arba baigsi terminas atsiliepimui pateikti (LR CPK 430 str. 3 d.). Teisminis nagrinjimas vyksta pagal bendrsias gino teisenos taisykles. Inagrinjs byl, teismas byloje priima galutin sprendim, kuriuo gali: 1) preliminar sprendim palikti nepakeist;2) preliminar sprendim panaikinti ir iekin atmesti;3) preliminar sprendim pakeisti. Galutinis sprendimas turi atitikti LR CPK 270 straipsnio reikalavimus. Byloje priimtas galutinis sprendimas siteisja ir gali bti skundiamas tiek paduodant apeliacin, tiek kasacin skund. 23.9. Byl dl teismo sakymo idavimo nagrinjimo tvarka Teismo sakymo institutu siekiama supaprastinti ir pagreitinti teismo proces sprendiant slygikai aikias bylas, dl kuri alys praktikai nesiginija. Supaprastinimas pasiekiamas neskelbiant teismo posdio (procesas vyksta ratu) ir nenaudojant prastos procesini dokument teikimo bei pateikt reikalavim pagrstumo tikrinimo procedros. Teismas iuo atveju tikrina tik formal pateikto pareikimo aspekt, t. y. ar jis atitinka statymo numatytus reikalavimus.

Galima iskirti dvi teismo sakymo idavimo procedros sistemas: dvipakop (kai i pradi skolininkui siuniamas atitinkamas praneimas su pasilymu pateikti prietaravimus, jeigu jis nesutinka su pareiktais reikalavimais, ir paskui, jeigu prietaravimai nepareikiami, iduodamas teismo sakymas; tokia sistema galioja, pavyzdiui, Vokietijoje) ir vienpakop (kai kreditoriaus praymu i karto yra iduodamas teismo sakymas ir tik tada skolininkui siloma pareikti prietaravimus; tokia sistema yra Austrijoje ir Lietuvoje). Vienpakop teismo sakymo idavimo sistema yra kiek operatyvesn, nes teismui nereikia dukart sisti skolininkui procesini dokument. [1] LR CPK 434 straipsnio 1 dalis nustato, kad u pareikim iduoti teismo sakym mokamas yminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kuri reikt mokti u iekinio nagrinjim teisme gino teisena, taiau ne maesnis negu deimt lit, iskyrus atvejus, kai pagal statymus ar teismo nutartimi asmuo nuo yminio mokesio sumokjimo yra visikai ar i dalies atleistas arba kada yminio mokesio sumokjimo terminas atidtas. LR CPK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kuris piniginis reikalavimas (atsirandantis i sutarties, delikto, darbo santyki, ilaikymo priteisimo ir kiti), taip pat reikalavimas priteisti kilnojamj daikt gali bti nagrinjamas iduodant teismo sakym. LR CPK 431 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad LR CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka pareikimas nenagrinjamas, jeigu: 1) pareikimo dl teismo sakymo idavimo momentu kreditorius nra vykds jam priklausanios prievols (ar jos dalies), u kuri reikalaujama sumokti, o skolininkas reikalauja j vykdyti;2) yra nemanoma prievol vykdyti dalimis, o kreditorius reikalauja vykdyti dal prievols;3) skolininkas gyvena usienyje arba usienyje yra skolininko buvein;4) skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra neinomos. Jeigu pareikimas neatitinka leistinumo reikalavim (LR CPK 431 str. 1-2 d.), teismas atsisako priimti pareikim iduoti teismo sakym (LR CPK 435 str. 2 d. 2 p.). LR CPK 433 straipsnyje nustatyti papildomi reikalavimai pareikimo dl teismo sakymo idavimo turiniui. Atkreiptinas dmesys, kad skirtingai nei pateikiant iekin, iuo atveju nebtina nurodyti rodym, kuriais remiantis grindiamas pareiktas reikalavimas. Siekiant kiek galima labiau supaprastinti teismo sakymo idavimo procedr, LR CPK 433 straipsnio treiojoje dalyje sakoma, kad procesini dokument (tarp j ir praymo iduoti teismo sakym) formas tvirtina teisingumo ministras.[2] Jei ios formos nesilaikoma, teismas, vadovaudamasis LR CPK 435 straipsnio antrosios dalies 1 punktu turt atsisakyti priimti pareikim. Pareikimo primimo arba civilins bylos iklimo klausimas reglamentuojamas LR CPK 435 straipsnyje. Kreditoriaus pareikimo primimo klausimas isprendiamas ne vliau kaip kit dien nuo jo pateikimo teismui dienos. Jeigu kreditoriaus pareikimas atitinka iame skyriuje nustatytus reikalavimus, jo primimo klausimas gali bti isprstas teisjo rezoliucija. LR CPK 435 straipsnio 2 dalis nurodo atvejus, kai teismas atsisako priimti pareikim iduoti teismo sakym: l) pareikimas neatitinka bendrj reikalavim, keliam procesini dokument turiniui ir formai, ir LR CPK 433 straipsnyje nurodyt reikalavim. Bendrieji procesiniams dokumentams keliami reikalavimai vardijami LR CPK 111 straipsnyje. LR CPK 433 straipsnis reikalauja nurodyti tik faktin pareikimo pagrind, t. y. nereikalauja pridti prie pareikimo rodym, kuriais kreditorius grindia savo reikalavim. iuo poiriu LR CPK 433 straipsnis yra specialioji

norma, todl LR CPK 111 straipsnio antrosios dalies 4 punktas neturt bti taikomas[3]2) pareikimas neatitinka LR CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyt leistinumo reikalavim;3) yra LR CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybs;4) pareikimas yra aikiai nepagrstas. Teismo nutartis atsisakyti priimti pareikim yra galutin ir neskundiama, taiau tai neukerta kelio itaisius trkumus statym nustatyta tvarka pateikti nauj pareikim arba pareikti iekin teisme pagal gino teisenos taisykles. Paduoti pakartotin pareikim kreditorius gali tik tuo atveju, jei ankstesnis pareikimas neatitiko formali ios ries procesini dokument turiniui ir formai keliam reikalavim, taip pat jei yra paalintos kitos klitys, sudariusios pagrind atsisakyti priimti ankstesn pareikim. Jeigu aptarti pagrindai paaikja jau iklus civilin byl, teismas, vadovaudamasis LR CPK 435 straipsnio 3 dalimi, atsivelgdamas pareikimo trkum pobd, pareikim palieka nenagrint (pvz., LR CPK 435 str. 2 d. 1 p.) arba byl nutraukia (pvz., LR CPK 435 str. 2 d. 4 p.), taip pat panaikina teismo sakym, jeigu jis yra iduotas. Isprends pareikimo primimo klausim, teismas nedelsdamas, ne vliau kaip kit dien, iduoda kreditoriui teismo sakym ir isprendia laikinj apsaugos priemoni taikymo skolininkui klausim. Teismo sakymo turiniui keliami reikalavimai nurodyti LR CPK 436 straipsnio 2 dalyje. Teismo sakymas taip pat turi atitikti visus vykdomajam dokumentui keliamus reikalavimus (LR CPK 648 str.), nes pagal LR CPK 587 straipsnio 2 punkt teismo sakymas yra iduodamas kaip savarankikas vykdomasis dokumentas, o tai reikia, jog juo remiantis nra iduodamas vykdomasis ratas. Iduodamas teismo sakym, teismas taip pat turi teis nusprsti dl laikinj apsaugos priemoni. Laikinsias apsaugos priemones teismas taikys tik motyvuotu kreditoriaus praymu, kuris turi bti vardytas prayme iduoti teismo sakym (LR CPK 433 str. 1 d. 5 p.). Jeigu teismas taiko laikinsias apsaugos priemones, idavus teismo sakym, t pai dien jo nuoraas isiuniamas antstoliui, turto registro tvarkytojui ar kitam vykdytojui. Priimtas byloje teismo sakymas neskundiamas paduodant nei atskirj, nei apeliacin, nei kasacin skundus. Tolesn proceso eiga priklauso nuo skolininko prietaravim. Jeigu prietaravimas bus pareiktas, byla bus nagrinjama toliau, jeigu ne teismo sakymas siteiss ir bus vykdomas. Pagal LR CPK 437 straipsn ne vliau kaip kit dien po teismo sakymo idavimo teismas skolininkui isiunia kreditoriaus pareikimo iduoti teismo sakym ir teismo sakymo nuoraus, taip pat atitinkam praneim. Praneime nurodoma: 1) silymas ne vliau kaip per dvideimt dien nuo praneimo skolininkui teikimo dienos sumokti kreditoriui priteistas sumas (skaitant delspinigius bei bylinjimosi ilaidas), grinti priteist daikt ir apie teismo sakymo vykdym ratu praneti teismui arba pareikti prietaravimus dl kreditoriaus pateikto reikalavimo;2) informacija, kad nevykdius 1 punkte pamint reikalavim, teismo sakymas siteiss;3) informacija apie tai, kad teismas kreditoriaus reikalavimu nagrins pareikim pagal bendrsias gino teisenos taisykles, jei skolininkas pareik prietaravimus dl kreditoriaus pateikto pareikimo, ir apie tai, kad nuo bylos iklimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiko vykdymo skolininkas pagal Civilin kodeks privalo mokti palkanas bei statymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievol buvo nevykdyta ar vykdyta netinkamai;4) informacija apie tai, kad priimdamas teismo sakym teismas netikrino kreditoriaus pareikto reikalavimo pagrstumo.

Skolininko prietaravimai dl paduoto pareikimo (ar jo dalies) pateikiami teismo sakym idavusiam teismui (LR CPK 439 str. 1 d.). Prietaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesini dokument turiniui ir formai, iskyrus reikalavim nurodyti prietaravim pagrind. I esms skolininkui utenka paties prietaravimo fakto, t. y. formaliai nurodyti, kad jis prietarauja iduotam sakymui. Teismas neturi teiss tikrinti paties prietaravimo pagrstum, tiesiog pats prietaravimo faktas lemia tolesn proceso eig.[4] Jeigu skolininkas dal pagal teismo sakym priteist reikalavim kreditoriui vykdo arba nors ir nevykdo, bet j dal pripasta, o prietaravimus pareikia tik dl likusios kreditoriaus reikalavim dalies, teismas pagal io skyriaus taisykles priima nauj sakym dl skolininko neginijamos reikalavim dalies priteisimo. Dl nepatenkintos reikalavim dalies kreditorius gali pareikti iekin. Gavs skolininko prietaravimus, teismas ne vliau kaip per tris dienas privalo praneti kreditoriui, kad is ne vliau kaip per keturiolika dien nuo teismo praneimo teikimo dienos turi teis pateikti iekin ir primokti trkstam yminio mokesio dal. Jeigu per keturiolika dien iekinys nepareikiamas, kreditoriaus pareikimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi jam grinamas, o teismo sakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemons panaikinami. i nutartis gali bti skundiama paduodant atskirj skund. Tai netrukdo kreditoriui pareikti iekin bendra tvarka (LR CPK 439 str. 6 d.). Jeigu skolininkas per prietaravimui pateikti skirt termin vykdo teismo sakym ir pateikia teismui tai patvirtinanius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo sakym ir byl nutraukia (LR CPK 439 str. 7 d.). Kai kreditorius ir skolininkas idavus teismo sakym sudaro taikos sutart ir teismas j patvirtina, ta paia teismo nutartimi teismo sakymas panaikinamas (LR CPK 439 str. 8 d.), o bylos nagrinjimas nutraukiamas (LR CPK 293 str. 5 p.). LR CPK 440 straipsnis numato galimyb skirti nesiningai pareikusiam aikiai nepagrst reikalavim kreditoriui iki vieno tkstanio lit baud. 23.10. Gin dl nedideli sum nagrinjimo ypatumai Bylos dl pinig sum, nevirijani vieno tkstanio lit, priteisimo nagrinjamos pagal bendrsias gino teisenos taisykles, iskyrus LR CPK 441 straipsnyje numatytas iimtis. Civilinio proceso teiss doktrinoje teigiama, kad nepaisant LR CPK 441 straipsnio 1 dalies lingvistin iraik (pinig sum), supaprastinto proceso taisykls galt bti taikomos ir ginams dl nedideli nepinigini reikalavim. [1] Tkstanio lit suma rodo tik auktutin rib, kuri perengus LR CPK 44 straipsnio taisykls nebegali bti taikomos. Jei gino vert nesiekia ios ribos, tai sprsdamas, ar taikyti supaprastinto proceso taisykles, teisjas remiasi ne tik gino turtins verts kriterijumi, bet vertina ir kitas su byla susijusias aplinkybes, t. y. bylos sudtingum, proceso ali suinteresuotum byla. [2] LR CPK 441 straipsnyje kalbama apie teismo teis sprsti dl bylos nagrinjimo formos ir tvarkos. Taigi, LR CPK 441 straipsnis nustato teisjo teis, bet ne pareig nagrinti byl taikant LR CPK 441 straipsnio taisykles. Pavyzdiui, teismas gali pats sprsti, odinio ar raytinio proceso tvarka bus nagrinjama byla. Taiau byla nagrinjama odinio proceso tvarka, jeigu dl to yra bent vienos alies praymas. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyrius 2003 m. konsultacijoje paaikino, kad pagal LR CPK 441 straipsn svoka forma reikia odin ar raytin bylos nagrinjim (LR CPK 153 str.), o svoka tvarka kaip procesiniu atvilgiu bus nagrinjamas konkretus ginas dl nedidels sumos priteisimo, t. y. bus ar nebus pasirengimo nagrinjimui teisme stadija, o jeigu ji bt, tai kokiu bdu vyks pasirengimas bylos nagrinjimui

(t. y. paruoiamj dokument ar parengiamojo posdio bdu arba nutartimi bylai nagrinti skiriamas teismo posdis). [3] statymas nustato supaprastint teismo sprendimo form (angin ir rezoliucin dalys, trumpi motyvai). Motyv turi bti tiek, kiek j neivengiamai btina teismo sprendimui pagrsti. I trump teismo motyv bylos alims turi bti aiku, kuo remdamasis teismas prijo vienokios ar kitokios ivados. 23.11. Bankroto byl nagrinjimo ypatumai LR CPK 1 straipsnio 1 dalis nustato kodekso taikym nagrinjant civilines, darbo, eimos, intelektins nuosavybs, bankroto, restruktrizavimo, konkurencijos bylas bei kitas bylas, kylanias i privatini teisini santyki. Kartu LR CPK numato, jog kai kuri ri byl nagrinjimo ypatumus gali nustatyti kiti Lietuvos Respublikos statymai. Lietuvos Respublikos moni bankroto statymas be materialinio teisinio reglamentavimo, tvirtina ir nemaai procesini teisini nuostat, kurios taikytinos nagrinjant bankroto bylas teismuose.[1] Bankroto instituto paskirtis yra apsaugoti pirmiausia nemokaus skolininko, nebegalinio tinkamai vykdyti savo sipareigojimus, kreditori teises ir interesus. Bankroto procedra siekiama patenkinti ne pavieni kreditori, inani apie sunki skolininko finansin padt, o vis kreditori interesus, tuo tikslu ivieinant nemokaus skolininko turimas skolas ir finansines galimybes joms padengti bei sudarant slygas visiems esantiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus i bankrutuojaniai monei priklausanio turto.[2] Bankrotas tai nemokios mons bsena, nemokios mons bsena, kai monei teisme yra ikelta bankroto byla arba kreditoriai monje vykdo bankroto procedras ne teismo tvarka. Bankroto procesas teismo arba ne teismo tvarka vykdom mons bankroto procedr visuma (moni bankroto statymo 2 str. 1-2 d.).[3] Bankroto byla ikeliama ir nagrinjama LR CPK nustatyta gino teisenos tvarka, iskyrus tam tikras iimtis. ios iimtys tai moni bankroto statymo nustatytos papildomos teisminio proceso taisykls, taikomos iimtinai bankroto byl iklimui ir nagrinjimui. Pareikimas dl bankroto bylos iklimo pateikiamas vietovs, kurioje yra mons buvein, apygardos teismui (LR CPK 27 str. 4 p., moni bankroto statymo 5 str. 3 d.). Pareikim dl bankroto bylos iklimo monei gali pateikti moni bankroto statymo 5 straipsnyje nurodyti asmenys: 1) kreditorius (kreditoriai);2) savininkas (savininkai);3) mons administracijos vadovas;4) likviduojamos mons likvidatorius, kai iaikja, kad likviduojama mon negals vykdyti vis savo sipareigojim kreditoriams. Kreditorius gali pateikti pareikim teismui dl bankroto bylos iklimo ne anksiau, kaip prajus trims mnesiams po termino, nustatyto statym, kit teiss akt, taip pat kreditoriaus ir mons sutartyse mons sipareigojimams vykdyti arba, kai terminas nenustatytas, prajus tokiam pat terminui po kreditoriaus reikalavimo vykdyti sipareigojimus. Prie kreipdamiesi teism kreditoriai apie savo ketinim privalo ratu informuoti mons vadov ir nustatyti ne trumpesn kaip 30 dien termin sipareigojimams vykdyti. ios nuostatos paskirtis bankroto proces nepagrsto inicijavimo prevencija, nes pareigoja mons kreditori suteikti monei laikotarp jos sipareigojimams bei prievolms vykdyti. Taip pat ukertamas

kelias nesiningam mons bankroto proceso inicijavimui. moni bankroto statymo 6 straipsnio 3 dalis numatyta iimtis, kad kreditorius neprivalo informuoti mon apie ketinim inicijuoti jos bankroto proces ir neprivalo suteikti papildom laikotarp sipareigojimams vykdyti, kai teismo antstolis atliko priverstinio skolos iiekojimo veiksmus, taiau jam nepavyko iiekoti skolos ir jis grino vykdomuosius dokumentus mons kreditoriui, o kreditorius per 1 mnes pateik teismui pareikim dl bankroto bylos iklimo. moni bankroto statymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mons, paskelbusios kreditoriams apie tai, kad ji negali ar neketina vykdyti sipareigojim, administracijos vadovas ar savininkas privalo pateikti pareikim teismui dl bankroto bylos iklimo. Jeigu to nepadaro administracijos vadovas ar savininkas, tai kreditorius remdamasis iuo pagrindu gali pateikti teismui pareikim dl bankroto bylos iklimo. Pateikti pareikim teismui dl bankroto bylos monei iklimo galima, jeigu yra bent viena i moni bankroto statymo 4 straipsnyje nurodyt slyg: 1) mon laiku nemoka darbo umokesio ir su darbo santykiais susijusi imok;2) mon laiku nemoka u gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrina kredit ir nevykdo kit sandoriais prisiimt turtini sipareigojim;3) mon laiku nemoka statym nustatyt mokesi, kit privalomj mok ir (arba) priteist sum;4) mon vieai paskelb arba kitaip prane kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti sipareigojim;5) mon neturi turto ar pajam, i kuri galjo bti iiekomos skolos, ir dl ios prieasties antstolis grino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Taiau tai, kad turintys teis kreiptis dl bankroto bylos iklimo asmenys kreipsi teism, dar nereikia, kad bankroto byla bus ikelta. Bankroto byla ikeliama, jeigu teismas nustat, kad yra bent viena i i slyg: 1) mon yra nemoki arba mon daugiau kaip tris mnesius vluoja imokti darbuotojui (darbuotojams) atlyginim;2) mon vieai paskelb arba kitaip prane kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo sipareigojim (moni bankroto statymo 9 str. 5 d.). Teismas priimdamas nutart ikelti bankroto byl privalo remtis visais per statyme nurodyt termin manomais surinkti rodymais, kurie leist sprsti apie mons nemokum. moni bankroto statymo 9 str. suteikia labai plaias galimybes ir teises teismui surinkti vis reikaling informacij apie skolinink ir jo finansin bkl. Jis gali pareigoti savinink, valdybos narius, administracijos vadov, vyr. finansinink, likvidatori ir kitus atsakingus mons darbuotojus (ir tuos kurie buvo atleisti per 12 mnesi iki pareikimo dl bankroto bylos iklimo pateikimo dienos), pateikti visus bankroto bylai nagrinti ir mons turto vertinimui reikalingus dokumentus, kviesti juos ir kreditorius atvykti teism ir duoti paaikinimus (moni bankroto statymo 9 str. 2 d.). Siekdamas utikrinti, kad pareikimo nagrinjimo metu bei bankroto bylos nagrinjimo metu nebtu vaistomas mons turtas, teismas gali priimti sprendim aretuoti dal mons turto, sskaitoje esanias pinigines las bei duoti pavedim bankui sustabdyti mokjim vykdym i i mons sskait plauksiani pinigini l, udrausti monei vykdyti tam tikrus sandorius bei prisiimti tam tikro pobdio naujus sipareigojimus ar sandorius. moni bankroto statymas numato ne ilgesn kaip vieno mnesio termin, per kur teismas turi inagrinti pateikt pareikim, pareikalauti papildom dokument, duomen, informacijos bei atsaking mons darbuotoj ir valdymo organ nari paaikinim, isiaikinti faktines

aplinkybes dl mons finansins padties (turimo turto verts, sipareigojim ir pan.) ir priimti sprendim dl bankroto bylos iklimo ar neiklimo. is termino ribojimas padeda ivengti bankroto proceso vilkinimo, bet gali bti klitis visapusikai tinkamai atlikti mons audit, objektyviai vertinti mons turt bei nustatyti kitas bylai reikmingas aplinkybes. Todl teismas turi teis iimtiniais atvejais pratsti mint termin dar iki 1 mnesio (moni bankroto statymo 9 str. 4 d.). Bankroto bylos iklimo stadija baigiasi teismui primus nutart dl bankroto iklimo ar atsisakymo ikelti bankroto byl. Teismas atsisako kelti bankroto byl, jeigu: 1) mon iki teismo nutarties ikelti bankroto byl primimo patenkina kreditoriaus (kreditori), kuris (kurie) kreipsi teism dl bankroto bylos iklimo, reikalavimus;2) monei ikelta restruktrizavimo byla.3) pareikimo ikelti bankroto byl nagrinjimo metu teismas daro pakankamai pagrst prielaid, kad mon neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo ilaidoms apmokti, iskyrus moni bankroto statymo 10 straipsnio 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus.4) LR LR CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais; siteisjus teismo nutariai ikelti monei bankroto byl, nutraukiamas palkan ir netesyb (baud, delspinigi) u visas mons prievoles, tarp j u imok, susijusi su darbo santykiais, pavluot mokjim, skaiiavimas. Prims nutart ikelti bankroto byl teismas paskiria mons administratori, aretuoja mons nekilnojamj ir kit ilgalaik materialj turt, informuoja apie ikelt byl suinteresuotus asmenys ir institucijas (tai gali pavesti mons administratoriui), nustato laikotarp iki kada kreditoriai turi teis pareikti savo reikalavimus. Laikotarpis, per kur kreditoriai turi pareikti savo reikalavimus, yra pakankamai trumpas ne trumpesnis nei 30 dien ir ne ilgesnis kaip 45 dienos po teismo nutarties ikelti bankroto byl siteisjimo dienos. Taiau pagal moni bankroto statymo 10 straipsnio 9 dal mons kreditorius, dl svarbi prieasi pavlavs pareikti savo reikalavimus, turi galimyb juos pareikti ir prajus nustatytam terminui. Nuo teismo nutarties ikelti bankroto byl siteisjimo dienos mons valdymo organ galinimai pereina mons administratoriui. Teismas turi nustatyti ne ilgesni nei 15 dien termin, per kur valdymo organai turi perduoti mons turt bei dokumentacij mons administratoriui. mon gyja bankrutuojanios mons status. Taip pat nuo teismo nutarties ikelti bankroto byl draudiama iiekoti skolas i mons teismine ar ne gino tvarka, vykdyti visas finansines prievoles, kurios nebuvo vykdytos iki bankroto bylos iklimo, tame tarpe palkanas, baudas, mokesius ir kitus privalomuosius mokjimus. mons bankroto byla gali pasibaigti: 1) bankroto bylos nutraukimu. Teismui primus nutart nutraukti byl, mon tsia savo veikl. Bankroto byla nutraukiama teismo nutartimi esant bent vienai i moni bankroto statymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytai aplinkybei:a) visi kreditoriai atsisako savo reikalavim ir teismas priima nutart priimti atsisakymus;b) bankrutuojanti mon atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai rodanius dokumentus;c) pasiraoma taikos sutartis ir teismas j patvirtina.

Taikos sutartis kreditori ir mons susitarimas tsti mons veikl, kai mon prisiima tam tikrus sipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidti, sumainti ar j atsisakyti (moni bankroto statymo 2 str.11 d.). Pasilym sudaryti taikos sutart gali pateikti kreditoriai, administratorius, mons savininkas (savininkai). Taikos sutartis gali bti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti mon dl bankroto siteisjimo dienos (moni bankroto statymo 28 str.1 d.). Taikos sutart turi patvirtinti teismas, o bankroto byl nagrinjant ne teismo tvarka tam, kad nebtu paeistos kreditori teiss, taikos sutart tvirtina notaras. Taikos sutarties slygos negali paeisti interes t kreditori, kurie nedalyvauja ioje sutartyje t. y. slygos tiems kreditoriams, kurie nra sutarties alys negali bti blogesns, nei t, kurie pasirao taikos sutart. Todl moni bankroto statymo 29 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad tuo atveju, jeigu taikos sutartyje numatytos slygos paeidia kieno nors teises ir interesus arba prietarauja statymams, teismas taikos sutarties netvirtina. siteisjus teismo nutariai dl taikos sutarties patvirtinimo, mons bankroto byla nutraukiama. 2) mons restruktrizavimu;3) mons likvidavimu. Teismas pripasta mon bankrutavusia ir priima nutart mon likviduoti, jei per tris mnesius nuo nutarties patvirtinti kreditori reikalavimus siteisjimo dienosnebuvo priimta nutartis dl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas io termino neprats (moni bankroto statymo 30 str. 2 d.). Nuo nutarties siteisjimo dienos mon gyja bankrutavusios mons status. Teismas, pripains mon bankrutavusia ir prims nutart likviduoti j dl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslint reikalavim sum, likvidavimo tvark, kitus likvidavimo procedrai vykdyti btinus pavedimus ir nurodymus (moni bankroto statymo 30 str. 3 d.). ia statymo nuostata siekiama, kad kreditori reikalavimai btu patenkinti kuo greiiau, kad likviduojant bankrutavusi mon nebt paeisti kreditori, darbuotoj, treij asmen interesai. Ne vliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties likviduoti mon administratorius privalo pateikti duomenys apie bankrutavusi mon bei paskelbti iuos duomenys Valstybs ini priede Informaciniai praneimai. mons turtas ir reikalavimo teiss pagal mons skolininko prievoles turi bti vertinti ir parduodami. Nekilnojamas ir keistas turtas parduodamas i varytyni. Kito turto pardavimo tvark nustato kreditori susirinkimas. Kreditori susirinkimas taip pat sprendia kaip panaudoti antrosiose (pakartotinse) varytynse neparduot nekilnojamj turt bei keist turt. Nepardavus viso mons turto ir neatsiskaiius pilnai su visais mons kreditoriais per 24 mnesius nuo bankrutavusios mons likvidavimo pradios, laikoma, kad mons likvidavimo procedra yra baigta. iam laikotarpiui pasibaigus teismas priima sprendim dl mons pabaigos, o liks neparduotas ir niekam nereikalingas turtas kreditori sprendimu nuraomas. Nuraytas nekilnojamasis turtas perduodamas savivaldybei, kurios teritorijoje jis yra, nuosavybn. Administratoriui pateikus likvidavimo balans, likusio turto grinimo, nuraymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos ministerijos regioninio departamento paym, taip pat paym,

patvirtinani, jog yra visikai baigtas imok i Garantinio fondo imokjimas bankrutavusios mons darbuotojams, teismas priima sprendim dl mons pabaigos. mon gali bti iregistruota ne anksiau kaip prajus 1 mnesiui nuo teismo nutarties likviduoti mon dl bankroto siteisjimo dienos. Atkreiptinas dmesys, kad moni bankroto statymo 13(1) straipsnis teisina supaprastint bankroto proces. moni restruktrizavimo proceso pradios, eigos ir pabaigos ypatumus nustato moni restruktrizavimo statymas. 24. CIVILINI BYL NAGRINJIMAS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA 24.1. Ypatingosios teisenos esm ir reikm Lietuvoje kaip ir daugelio kit Europos valstybi civiliniame procese dviej savarankik teisen gino (iekinins) ir ypatingosios egzistavim nulm romn civilins teiss recepcija. Dviej teisen buvimas lm j atribojimo problem. Bandant pagrsti dviej teisen skirtumus, civilinio proceso teiss teorijoje egzistuoja kelios teorijos tiksl, dalyko, pozityvizmo. Tiksl teorija grindiama keliamais skirtingais teisen tikslais. Gino teisenos tikslas paalinti subjektins materialins teiss paeidimo padarinius, o ypatingosios utikrinti tinkam tam tikr materialini teisini santyki forminim, siekiant ivengti subjektins materialins teiss paeidimo. Dalyko teorija gino teisen nuo ypatingosios atriboja pagal gino dl teiss buvimo ar nebuvimo kriterij. Pozityvizmo teorijoje nra keliamas udavinys apibdinti ypatingosios teisenos esm, kadangi, nustatant bylos nagrinjimo tvark, vienintelis kriterijus yra tikslingumas. Atsivelgiant viej interes ir civilinio proceso tikslus (proceso operatyvum ir paprastum), bylos yra priskiriamos vienai ar kitai teisenai.[1] Taiau jau dvideimtojo amiaus pradioje vyravo nuomon, jog objektyvaus kriterijaus, atribojanio gino teisen nuo ypatingosios, nra. Tam tikros kategorijos byl priskyrimas vienai ar kitai teisenai yra paremtas tikslingumu bei statymo leidjo valia.[2] LR CPK 442 straipsnyje nurodoma, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinja tokias bylas: 1) dl juridin reikm turini fakt nustatymo; 2) dl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ar neinia kur esaniu; 3) dl fizinio asmens pripainimo neveiksniu, ribotai veiksniu ir nepilnameio pripainimo veiksniu (emancipuotu); 4) dl vaikinimo; 5) dl globos ir rpybos; 6) dl antstoli ir notar veiksm apskundimo; 7) dl civilins bkls akt registravimo, ra atkrimo, pakeitimo, papildymo, itaisymo ar anuliavimo; 8) dl teisi pagal paprastus pareiktinius vertybinius dokumentus atkrimo (aukiamoji teisena); 9) dl daiktini teisi, iskyrus bylas, nagrinjamas pagal gino teisenos taisykles; 10) dl eimos teisini santyki, iskyrus bylas, nagrinjamas gino teisenos tvarka pagal LR CPK IV dalies XIX skyri; 11) dl hipotekos (kilnojamo turto keitimo) teisini santyki; 12) dl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkrimo; 13) dl praleisto statym numatyto termino atnaujinimo; 14) dl teismo leidim idavimo, pareikim ar fakt patvirtinimo, turto administravimo, paveldjimo procedr taikymo (palikimo administratoriaus skyrimo, turto aprao sudarymo, testamento paskelbimo ir pan.) bei kitas bylas, kurios pagal Civilin kodeks ir kitus statymus nagrinjamos supaprastinto proceso tvarka. Ianalizavus dabartin ypatingosios teisenos reglamentacij LR CPK ir teiss mokslinink darbus, galima daryti ivad, kad lemiam reikm, atribojant gino teisena nagrintinas bylas nuo ypatingosios teisenos byl, turi: 1) byl pobdis. Faktai, kuriuos nustato ir patvirtina teismas, nagrindamas ias bylas, yra ypa svarbs, nes jie lemia teisini santyki atsiradim, pasikeitim ar pasibaigim, t. y. yra siekiama sukurti slygas tinkamai gyvendinti materialin teis (teismas netiesiogiai dalyvauja sudarant

tam tikrus sandorius: pvz., hipotekos registravimas; teismo leidimo idavimas; veiksnumo suteikimas, apribojimas ar atmimas). iose bylose, be privataus intereso, egzistuoja dar ir vieasis interesas, kad slyg ir fakt, kuriais remiantis turs bti priimamas sprendimas, egzistavimas bt kruopiai patikrintas nepriklausomos institucijos, turinios tam visus galiojimus. Akivaizdu, kad kai kurios ypatingosios teisenos bylos galt bti sprendiamos vykdomosios valdios institucij (pvz., asmens pripainimas neinia kur esaniu; veiksnumo suteikimas; hipotekos registravimas), taiau atsivelgiant j svarbum bei tai, kad teismo procesas vis dlto geriausiai pritaikytas nustatyti neakivaizdius faktus, i klausim sprendimas yra perduotas teismams;2) tikslingumas geresn asmen privai interes apsauga (globos ar rpybos nustatymas neveiksniems ar ribotai veiksniems pilnameiams asmenims, asmens pripainimas mirusiu). iuo motyvu bt galima pagrsti ir nebaigtinio byl, nagrintin ypatingosios teisenos tvarka, srao tvirtinim LR CPK.[3] LR CPK nustatytas inkvizicinis (tardomasis, tiriamasis) ypatingosios teisenos byl nagrinjimo modelis. is modelis grindiamas oficialumo, vieumo, aktyvaus teismo principais. Prieingai gino teisenoje galiojaniam dispozityvumo principui, ypatingojoje teisenoje tvirtinamas oficialumo principas. io principo veikimas pasireikia tuo, kad procesas ypatingojoje teisenoje pradedamas tiek suinteresuotam asmeniui padavus pareikim, tiek ir teismo iniciatyva. Pavyzdiui, LR CPK 443 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byl nagrinjimas pradedamas gavus pareikjo pareikim, o 505 straipsnio 1 dalyje tvirtinta teismo pareiga, primus sprendim pripainti pilnamet asmen neveiksniu ar ribotai veiksniu, savo iniciatyva pradti bylos dl globos ar rpybos iam asmeniui nustatymo, globjo ar rpintojo paskyrimo nagrinjim ir pan. LR CPK 443 straipsnio 8 dalyje tvirtinta bendra pareiga teismui imtis vis btin priemoni, kad bt visapusikai iaikintos bylos aplinkybs; kituose straipsniuose numatytos specialios teismo pareigos dl konkrei rodym ireikalavimo ar kitoki veiksm atlikimo, pavyzdiui, LR CPK 483 straipsnyje numatyta teismo, nagrinjanio vaikinimo byl, pareiga ireikalauti atitinkamus duomenis apie vaikinamojo vaiko kilm; LR CPK 491 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo pareiga imtis vis btin priemoni, kad bt apsaugotos globos ar rpybos reikaling asmen teiss ir interesai ir pan. Bandant paaikinti inkvizicinio (tardomojo, tiriamojo) principo tvirtinim ypatingojoje teisenoje, pravartu bt pasiremti germanikosios koncepcijos atstov motyvu, jog rungimosi ir dispozityvumo principai priverst teisj kapituliuoti ali atvilgiu, o viej interes gyvendinti, galima sakyti, bt nemanoma. [4] Nagrindamas byl ypatingosios teisenos tvarka, teismas privalo patikrinti visas aplinkybes, galinias turti takos sprendimui. Teismas, neapsiribodamas byloje pateikta mediaga ir nepriklausomai nuo gino dl teiss buvimo, isiaikina visas, jo nuomone, esmines bylos aplinkybes bei atsako pateikt klausim. Inkvizicinis (tardomasis) principas draudia teismui priimti sprendim u aki. Toks draudimas tvirtinamas LR CPK 443 straipsnio 9 dalyje. Teismas privalo atsivelgti dalyvaujanio byloje asmens pateiktus rodymus, neatsivelgiant tai, dalyvauja jis nagrinjant byl ar ne. LR CPK 443 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dalyvaujani asmen neatvykimas teismo posd nekliudo teismui inagrinti byl, iskyrus tuos atvejus, kai statymas numato privalom dalyvaujani asmen dalyvavim teismo posdyje (pvz., LR CPK 477 str. 3 d. tvirtintas reikalavimas btinai dalyvauti visiems dalyvaujantiems asmenims byloje dl nepilnameio pripainimo veiksniu; LR CPK 484 str. 4 d. bylose dl vaikinimo numatytas btinas pareikj, valstybins vaikinimo institucijos ir valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos atstov dalyvavimas ir kt.).[5] odikumo principo taikymas ypatingojoje teisenoje yra apribotas. LR CPK 443 straipsnio 5 dalyje tvirtinta bendra norma, nustatanti, kad bylos nagrinjamos raytinio proceso tvarka, iskyrus atvejus, kai kodeksas nurodo kitaip. odinis bylos nagrinjimas yra tvirtintas byl dl asmens pripainimo neveiksniu, nepilnameio pripainimo veiksniu, vaikinimo ir kai kuriose

kitose bylose. Be to, LR CPK 443 straipsnio 5 dalyje tvirtinta teismo teis nusprsti, kada konkreti byla bus nagrinjama odinio proceso tvarka. Ypatingojoje teisenoje vieumo principas taip pat ribojamas. Pavyzdiui, LR CPK 484 straipsnio 1 dalyje tvirtinta imperatyvi norma, kuri numato vaikinimo byl nagrinjim udarame teismo posdyje. Nurodyti LR CPK tvirtinti principai lemia aktyv teismo vaidmen procese. Paliekama teis teisjui paiam nusprsti, koki bylos nagrinjimo form pasirinkti (odiu ar ratu), teisjo nesaisto dalyvaujani byloje asmen pateikti rodymai, jis turi teis ir pareig pats rinkti rodymus. iuo atveju teismas i esms elgsis kaip vykdomosios valdios atstovas, nagrinjantis visas, jo nuomone, svarbias bylos aplinkybes. i teismui numatyta funkcija ypatingojoje teisenoje paaikina klasikini civilinio proceso princip (dispozityvumo, rungimosi ir pan.) taikymo ypatingojoje teisenoje ribojim.[6] Normos, reglamentuojanios ypatingj teisen, skirtos nagrinti visikai kitokios prigimties byloms, kuriose daniausiai nra gino dl teiss, o teismui paprastai reikia formaliai patikrinti, ar konkreiu atveju yra statymo nustatytos slygos priimti vienok ar kitok sprendim. Gali kilti klausimas, kodl i teisena yra vadinama ypatingja, o ne ne gino. Gino dl teiss buvimas ar nebuvimas yra ne vienintelis ia teisena nagrintin byl bruoas. Lemiami dalykai yra tikslingumas ir statym leidjo apsisprendimas. Priskirta nagrinti ypatingja teisena, byla ia tvarka bus nagrinjama, nesvarbu, ar yra ginas. Tad apibrus j kaip ne gino teisen, bt visikai be reikalo susiaurinta ios teisenos taikymo sritis. Tuo tarpu svoka ypatingoji teisena rodo, kad tai yra speciali tam tikr kategorij byl nagrinjimo tvarka. Lietuvoje ypatingosios teisenos byloms taikomas srao principas, kuris reikia, kad tik bylos, kurias statym leidjas nurodo sakmiai, yra nagrintinos ypatingja teisena. LR CPK is sraas yra 442 straipsnyje. LR CPK nepateikia isamaus byl, nagrintin ypatingja teisena, srao. LR CPK 442 straipsnio 14 punkte sakoma, kad ypatingja teisena teismas taip pat nagrinja kitas bylas, kurios pagal LR CK ir kitus statymus nagrinjamos supaprastinto proceso tvarka. Nors sraas ir nra isamus, taiau apribotas tam tikromis statymuose nurodytomis slygomis: pirma, galime kalbti tik apie t kategorij bylas, kurios nurodytos LR CK ar kituose statymuose, ir, antra, statyme turi bti nustatyta, kad ios bylos nagrinjamos supaprastinto proceso tvarka.[7] LR CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinja pagal io Kodekso taisykles, su iimtimis ir papildymais, kuriuos nustato io Kodekso V dalis ir kiti statymai. Taikyti gino teisenos normas ypatingosios teisenos atveju teismas turt, jeigu: 1) LR CPK V dalis nedaro atitinkam iimi; 2) gino teisenos norm taikymas neprietarauja ypatingosios teisenos esmei. Atsivelgiant nurodytus kriterijus, teorijoje paprastai skiriamos trij ri gino teisenos normos: a) normos, kurios apskritai negali bti taikomos nagrinjant byl ypatingja teisena, nes jos reglamentuoja tipini gino teisenai institut funkcionavim (pvz., normos, reglamentuojanios bendrininkavimo, treij asmen ar prieiekinio pareikimo teisinius santykius);b) normos, kurios nagrinjant bylas ypatingja teisena gali bti taikomos tik i dalies, t. y. atsivelgiant ypatingosios teisenos esm. Todl gali atsitikti taip, kad atitinkamos nuostatos ypatingosios teisenos atveju bus aikinamos kiek kitaip nei nagrinjant byl gino teisena. iai kategorijai, pavyzdiui, bt galima priskirti normas, reglamentuojanias bylos nagrinjimo atidjim ar sustabdym;c) normos, kurios visa apimtimi taikomos teismui nagrinjant bylas ypatingja teisena, nes viena teisena iuo atveju nesiskiria nuo kitos. iai grupei bt galima priskirti

bendrsias nuostatas, reglamentuojanias tam tikrus procesinius veiksmus (procesini dokument teikim, procesini dokument svok, procesinius terminus, teismo posdius). Esminis bruoas, lms savarankikos ypatingosios teisenos susiformavim, ypatingas vieasis interesas, kad tam tikr slyg egzistavimas prie priimant vienok ar kitok sprendim bt patikrintas itin kruopiai, o teismo teiss nebt varomos i teisini santyki dalyvi valios. Toki srii kasdieniame gyvenime yra gana daug (pvz., tv valdios ribojimas, vie registr tvarkymas, paveldjimo teiss liudijim idavimas ir pan.), todl atsivelgiant j svarb vienos buvo pavestos gyvendinti valstybs administraciniam aparatui, kitos teismo valdiai. Btent vieasis interesas lm savarankiko proceso, gana prieingo gino teisenai, susiformavim. Paprastai minimi i teisen apibdinantys bruoai gino nebuvimas, tardomojo (inkvizicinio) proceso principo galiojimas, proceso lankstumas, teismo sprendimo absoliutumas (t. y. galiojimas visiems, o ne tik konkreioms gino alims). Sprendiant gino ir ypatingosios teisenos atribojimo problemas civilinio proceso teorijoje iuo klausimu buvo sukurta nemaai vairiausi teorij (tiksl, dalyko, priemoni ir pozityvistin), i kuri labiausiai paplitusi pozityvistin teorija. ios teorijos atstovai nekelia sau tikslo apibdinti ypatingosios teisenos esm. J nuomone, ypatingja teisena yra nagrinjamos bylos, kurias valstyb tikslingumo sumetimais (atsivelgdama viej interes, bylos inagrinjimo greitumo ir proceso paprastumo poreik) statyme priskyr prie ypatingosios teisenos byl. Tad vienintelis motyvas nustatant bylos nagrinjimo tvark yra tikslingumas, todl aikaus vienos teisenos atribojimo nuo kitos kriterijaus nra ir negali bti. Taigi tais atvejais, kai valstybje egzistuoja vieasis interesas, kad tam tikroje byloje teisjas vadovautsi tardomojo proceso principu, kad turt teis neatsivelgdamas vieno ar kito asmens vali pradti byl ir kiek galima greiiau j inagrinti bei pagaliau kad nebt saistomas tik bylos dalyvi argument, statymai nustato tokias bylas nagrinti ypatingja teisena. 24.2. Ypatingosios teisenos principai Esminiai ypatingosios ir gino teisenos skirtumai civilinio proceso teiss moksle paprastai atskleidiami nagrinjant proceso principus, kurie daniausiai yra visikai prieingi. Gino teisenoje taikomi dispozityvumo, rungimosi, odinio proceso, tiesioginio dalyvavimo ir vieumo principai, o ypatingojoje oficialumo, tardomojo proceso, raytinio proceso, tiesioginio dalyvavimo ir vieumo ribojimo principai.[1] Oficialumo principas. Procesas ypatingosios teisenos byloje gali bti pradedamas tiek pareikjo, tiek teismo iniciatyva (pvz., LR CPK 505 str.), jeigu yra tam statymo nustatytos slygos. Oficialumo principas paprastai yra ribojamas tik statym nurodytais atvejais (pvz., ituokos byla bendru abiej sutuoktini sutikimu gali bti pradta tik sutuoktini pareikimu). Be to, byloje dalyvaujantys asmenys negali savo valia pakeisti statym leidjo nustatyt gino ir ypatingosios teisenos kompetencijos rib. statymas, o ne byloje dalyvaujantys asmenys sprendia, kokia teisena bus nagrinjama konkreti byla. Teismo pareiga yra nustatyti, kuria galima teisena turi bti nagrinjama konkreti byla. Tardomojo (tiriamojo) proceso principas. Nagrindamas byl ypatingja teisena, teismas privalo patikrinti visas aplinkybes, galinias turti takos sprendimo teistumui ir pagrstumui, neapsiribodamas vien proceso dalyvi pateikta mediaga. Atsivelgiant io principo galiojim, paprastai ypatingosios teisenos atveju nra leidiama priimti sprendimo u aki. odinio proceso ir vieumo principai. Ypatingojoje teisenoje ie principai ribojami. Sprendimai ia gali bti priimami be odinio bylos nagrinjimo i esms ir tik iimtiniais atvejais statymai nustato privalom odin proces (pvz., nagrinjant bylas, kylanias i eimos teisini santyki). sakmaus odinio proceso principo nebuvimas nereikia, kad teismas negali skirti

odinio bylos nagrinjimo. Teismas pats sprendia, kuri i bylos nagrinjimo form konkreiu atveju yra priimtinesn. T pat galima pasakyti ir apie vieumo princip. Tiesioginio dalyvavimo principas. is principas nagrinjant byl ypatingja teisena galioja tik ribotai, nes dalyvaujani byloje asmen neatvykimas teismo posd nekliudo teismui inagrinti byl, iskyrus tuos atvejus, kai j dalyvavimas yra privalomas. Atkreiptinas dmesys, kad ypatingojoje teisenoje nra ali, nes pati byla i esms nra dvial. LR CPK 443 straipsnis nustato, kad ia byloje dalyvaujantys asmenys yra pareikjas ir suinteresuoti asmenys. 24.3. Ypatingosios teisenos byl nagrinjimo pagrindiniai bruoai Pirmiausia tikslinga iskirti pagrindinius gino ir ypatingosios teisenos santyki bruous:[1] 1) teismas visas civilines bylas nagrinja gino teisena, iskyrus atvejus, kai statymas nustato kitaip. Taigi gino teisena yra pagrindin ir jos iimtys gali bti nustatytos tik statyme. Kilus abejonei dl to, kuria teisena turi bti nagrinjama byla, pirmumas turi bti teikiamas gino teisenai. Pirmumas gino teisenai turt bti teikiamas ir kai pareikus iekin teisme vienas i reikalavim arba dalis reikalavimo yra nagrintina ypatingja teisena. iuo atveju teismas neturt iskirti to reikalavimo atskir byl, nes tai prietaraut civilinio proceso tikslams (proceso koncentruotumas). Vadovaudamasis gino teisenos pirmumo principu teismas turt visus reikalavimus inagrinti viename procese. iuo atveju skirtingiems reikalavimams bus taikomi skirtingi teisjo aktyvumo standartai, nes sprsdamas dl tos reikalavimo dalies, kuriai taikytinos ypatingosios teisenos normos, teismas vadovausis tardomojo proceso principu; 2)alims draudiama sutartimi pakeisti statym leidjo nustatytas ypatingosios teisenos ribas. ali sudaryta sutartis yra niekin, jei joje nustatyta, kad byla, nagrintina ypatingja teisena, yra perduodama nagrinti gino teisena arba atvirkiai. statym leidjas, o ne alys sprendia, kokios bylos turi bti nagrinjamos ypatingja teisena. Rib tarp gino ir ypatingosios teisenos apsauga yra teismo pareiga, kuri jis vykdo ex officio. Iskirtini dviej ri ypatingosios teisenos byl nagrinjimo procesiniai ypatumai: bendrieji (bdingi vis ypatingosios teisenos byl nagrinjimui) ir specialieji (bdingi tik tam tikros kategorijos byl nagrinjimui).[2] emiau aptariami tik bendrieji ypatingosios teisenos byl nagrinjimo procesiniai ypatumai, nurodyti LR CPK 443 straipsnyje. Ypatingosios teisenos norm bruoai. Ypatingosios teisenos normos yra iimtins. LR CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinja pagal bendrsias civilini byl nagrinjimo taisykles su iimtimis ir papildymais, kuriuos nustato LR CPK V dalis ir kiti Lietuvos Respublikos statymai. LR CPK 1 straipsnio 1 dalis numato, kad statymai gali nustatyti kitokias nei LR CPK ypatingosios teisenos byl nagrinjimo taisykles. Taigi sprendiant, kokia turi bti konkreios bylos nagrinjimo tvarka, gali kilti norm konkurencijos klausimas, kai reikia atsakyti, ar galima konkreiu atveju taikyti bendrj proceso norm, o jeigu taip, tai kokia apimtimi ir kuri proceso norm taikyti, kai konkretaus procesinio veiksmo turin reglamentuoja tiek LR CPK V dalis, tiek tam tikras statymas. Jeigu nra specialiosios normos, reglamentuojanios konkret veiksm, taikomos bendrosios civilini byl nagrinjimo taisykls. Jas aikindamas ir taikydamas teismas privalo atsivelgti ypatingosios teisenos esm. Pavyzdiui, konkreioje byloje, jeigu joje nra suinteresuot asmen, o tik pareikjas, nebus atsiliepimo pareikt pareikim. Kitais atvejais ypatingja teisena nagrinjamose bylose teismas turi vadovautis LR CPK 225 straipsnio nuostatomis, pagal kurias suinteresuotiems asmenims reikia isisti praneim dl atsiliepimo pateikt pareikim

pateikimo. Labiausiai bendrj civilini byl nagrinjimo taisykli turin veikia tardomojo proceso ir oficialumo principai bei j lemiamos visikai kitokios teismo aktyvumo ribos ypatingosios teisenos bylose. Esant dviej specialij norm (atitinkamos LR CPK ir tam tikro statymo) konkurencijai, vadovaujantis LR CPK 1 straipsniu, bus taikoma btent tam tikrame statyme nustatyta proceso taisykl.[3] Byloje dalyvaujantys asmenys. Vienas i pagrindini ypatingosios teisenos bruo yra tas, kad ia nra gino ali. Nevartojamos iekovo, atsakovo ir treij asmen svokos. LR CPK 37 straipsnio 2 dalis numato, kad byloje dalyvaujantys asmenys, be ali, yra ir pareikjai bei suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose. Byloje dalyvaujantys asmenys ypatingojoje teisenoje yra pareikjai, suinteresuoti asmenys, j atstovai ir kuratorius, jeigu jis byloje paskirtas. Pareikjas yra asmuo, kurio praymu ar pareikimu remiantis pradedama nagrinti konkreti byla. LR CPK 443 straipsnio 3 dalyje pateikiama suinteresuoto asmens svoka: suinteresuotas asmuo ypatingosios teisenos byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teismis ir pareigomis yra susijusi nagrinjama byla. Pareikjo ir suinteresuoto asmens svokos nra tapaios, nes ne kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teis paduoti pareikim (praym) teismui. Danai statymas pateikia baigtin galim pareikj sra, pavyzdiui praym pripainti asmen neveiksniu turi teis paduoti jo sutuoktinis, tvai, pilnameiai vaikai, globos (rpybos) institucija arba prokuroras. Kitas skirtumas yra tas, kad ne visada pareikjas turi materialj teisin suinteresuotum bylos baigtimi. Prokuroras arba globos (rpybos institucija) pateikdami atitinkam praym (pareikim) teismui vykdo tam tikr vieojo pobdio funkcij ir byloje priimtas sprendimas neturs takos j materialiosioms teisms ir pareigoms. Suinteresuot asmen skaiius ypatingosios teisenos byloje priklauso nuo to, kiek asmen gali turti materialj teisin suinteresuotum bylos baigtimi. Tai priklauso nuo bylos pobdio ir konkrei aplinkybi. Proceso dalyvi (pareikj ir suinteresuot asmen) interesai byloje, skirtingai nuo gino teisenos, neturi bti prieingi, atvirkiai jie gali sutapti. Suinteresuoti asmenys gali sitraukti bylos nagrinjim prie teismui ieinant sprendim primimo kambar. Suinteresuotas asmuo konkrei byl gali sitraukti tiek savo iniciatyva, tiek bti trauktas teismo iniciatyva. Suinteresuotus asmenis savo pareikime (prayme) turi nurodyti pareikjas. Be to, LR CPK, remiantis oficialumo ir tardomojo proceso principais ypatingosios teisenos bylose, nustato teismo teis ex officio traukti asmen dalyvauti byloje kaip suinteresuot asmen. LR CPK 443 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu paaikja, jog nagrinjama byla susijusi su atitinkamo asmens teismis ir pareigomis, teismas aukia j dalyvauti byloje kaip suinteresuot asmen. Suinteresuoti asmenys paprastai sitraukia jau prasidjus proces pareikdami teismui atitinkam raytin praym, kuris turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (LR CPK 111 str.). Jame taip pat turi bti nurodyta, kuo pasireikia asmens teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, ir pateikti tai patvirtinantys rodymai. Jeigu asmuo nori sitraukti byl odiniame teismo posdyje, praymas gali bti pareikiamas odiu ir raomas teismo posdio protokol. Teismas, priimdamas sprendim traukti konkret asmen byl, taip pat privalo patikrinti, ar jis nra teisikai suinteresuotas bylos baigtimi. Nustats, kad siekiantis sitraukti byl asmuo nra teisikai suinteresuotas bylos baigtimi, teismas atsisako tenkinti jo praym. Atsisakymas traukti asmen proces yra forminamas raytine nutartimi, kuri gali bti skundiama paduodant atskirj skund. Ar ypatingosios teisenos bylose galimas kuratoriaus paskyrimas? LR CPK 443 straipsnis io proceso dalyvio atvilgiu nedaro joki iimi, i esms kuratoriaus dalyvavimas ypatingosios teisenos bylose yra galimas vadovaujantis LR CPK 39 straipsniu.[4]

Procesiniai dalyvaujani byloje asmen dokumentai (praymas, pareikimas, skundas). LR CPK 443 straipsnio 4 dalis (LR CPK 5 straipsnio 4 dalis) nustato, kad ypatingosios teisenos bylose paduodami pareikimai ir praymai, o ne iekinys. iame straipsnyje pateiktas alies procesini dokument, kuriais remiantis gali bti pradedama byla, sraas nra isamus. Kai kuri kategorij ypatingosios teisenos bylose yra paduodamas skundas (LR CPK 510 str. 2 d.). Kyla klausimas, kodl ypatingojoje teisenoje naudojamos pareikimo, praymo arba skundo, bet ne iekinio svokos? Ypatingosios teisenos byl tikslas paprastai yra ne paeistos materialiosios subjektins teiss gynimas (yra iimi), o tinkamas tam tikr materialiosios teiss norm gyvendinimas, j administravimas, siekiant tvirtinti tam tikras asmens materialisias subjektines teises. Ypatingosios teisenos prigimtis lemia praymo turinio ypatumus. Praymas, kaip ir kiekvienas procesinis dokumentas, turi atitikti LR CPK 111 straipsnyje nustatytus bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir specialiuosius reikalavimus, jeigu tokie keliami konkrei kategorij byloms. Kadangi ypatingosios teisenos bylose negalima priimti sprendimo u aki, pareikime pareikjas neturi idstyti savo nuomons dl sprendimo u aki primimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas arba parengiamasis procesinis dokumentas. Ypatingosios teisenos bylose nra iekinio sumos, todl pareikime ji taip pat nenurodoma. Be to, oficialumo principas lemia, kad tam tikros kategorijos ypatingosios teisenos bylos gali bti pradtos ir teismo, o ne pareikjo iniciatyva. LR CPK 459 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens pripainimo mirusiu ar neinia kur esaniu byl gali atnaujinti ir teismas savo iniciatyva, priimdamas tuo klausimu atitinkam nutart. LR CPK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, prims sprendim pripainti pilnamet asmen neveiksniu, privalo savo iniciatyva pradti globos ar rpybos jam steigimo, globjo ar rpintojo skyrimo bylos nagrinjim. Mintais atvejais ypatingosios teisenos byla bus pradta remiantis ne pareikimu, o teismo nutartimi ar sprendimu (LR CPK 505 str.). Jeigu ypatingosios teisenos byla pradedama teismo iniciatyva, atitinkamoje nutartyje (teismo sprendime) teismas turt nurodyti, kurie asmenys yra traukiami proces kaip suinteresuoti asmenys, ir proceso dalyk.[5] Ypatingosios teisenos byl teismingumo klausimai. Ypatingojoje teisenoje bendrasis teritorinis teismingumas yra prieingas palyginus su gino teisena. Vadovaujantis LR CPK 443 straipsnio 10 dalimi pareikimai paduodami ne atsakovo gyvenamosios ar juridinio asmens buveins vietos apylinks teismui, bet pareikjo gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveins apylinks teismui, iskyrus LR CPK V dalyje daromas iimtis. statyme minimos iimtys yra nurodytos LR CPK 445 straipsnyje, 449 straipsnio 1 dalyje, 454 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 2 dalyje, 462 straipsnio 1 dalyje, 480 straipsnio 1 dalyje, 497 straipsnio 4 dalyje, 510 straipsnio 2 dalyje, 517 straipsnio 2 dalyje, 526 straipsnio 2 dalyje, 530, 534 straipsniuose, 543 straipsnio 2 dalyje, 576 straipsnio 2 dalyje. Nagrinjant ypatingosios teisenos byl teismingum atkreiptinas dmesys ir rinio (dalykinio) teismingumo ypatumus. Ypatingojoje teisenoje nereikiami iekiniai, todl ia nra iekinio sumos svokos, taigi nra aktuali ir LR CPK 27 straipsnio 1 punkte nurodyta imto tkstani lit iekinio sumos riba, kai virijus i rib bylos tampa teismingos apygardos teismams kaip pirmajai instancijai. Taigi apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams ypatingosios teisenos bylos teismingos tik kai tai imperatyviai nurodyta statyme. Apygardos teismas kaip pirmosios instancijos teismas veiks ir kai nagrinjant byl gino teisena kyla klausimas, nagrintinas ypatingja teisena. Jeigu i slyg nra, visas ypatingosios teisenos bylas kaip pirmoji instancija nagrinja apylinks teismai.[6] Teismo iniciatyvos klausimai ypatingojoje teisenoje. Ypatingosios teisenos bylose taikomas tardomojo (tiriamojo) proceso principas. LR CPK 443 straipsnio 8 dalis nustato, jog

nagrinjantis byl teismas turi imtis vis btin priemoni, kad bt visapusikai iaikintos bylos aplinkybs. Nagrindamas byl ypatingja teisena teismas privalo nustatyti materialij ties. Jeigu materialiajai tiesai nustatyti rodym byloje nepakanka ir j nemanoma surinkti, teismas tiesiog netenkins atitinkamo praymo. Teismas iuo atveju, nagrindamas faktin bylos aspekt, nra saistomas byloje dalyvaujani asmen pateiktais rodymais. Ypatingosios teisenos atveju praktikai nemanoma taikyti ir iekinio pripainimo instituto. Teismas jau rengdamasis teisminiam nagrinjimui turt isireikalauti, jo nuomone, btinus rodymus. Tai jokiu bdu nereikia, kad teismas turt darbuotis u byloje dalyvaujanius asmenis. Teismo aktyvumas iuo atveju reikia tai, kad jis turi pareikalauti pateikti atitinkamus rodymus, skirtingai nei esant gino teisenai, gali nurodyti, kokius konkreiai rodymus btina pateikti, o jeigu byloje dalyvaujantys asmenys negali ito padaryti arba nesupranta, ko i j yra praoma, ireikalauti juos savo iniciatyva. Su pareiga nustatyti materialij ties tiesiogiai yra susijs ir LR CPK 443 straipsnio 9 dalyje nustatytas draudimas ypatingosios teisenos bylose priimti sprendim u aki. Kokie pareikjo ar suinteresuot asmen neatvykimo teismo posd padariniai? LR CPK 443 straipsnio 5 dalis nustato taisykl, kad byloje dalyvaujani asmen neatvykimas teismo posd nekliudo teismui inagrinti bylos, iskyrus atvejus, kai LR CPK nurodo, jog i asmen dalyvavimas teismo posdyje yra privalomas (pvz., LR CPK 467 str. 2 d.). Matydamas galimyb inagrinti byl i esms nesant kurio nors i byloje dalyvaujani asmen, teismas tai ir turt padaryti, kitaip bylos nagrinjim reikt atidti arba pareikiam palikti nenagrint taikant LR CPK 246 straipsnio 1 dalies normos analogij. Jeigu teismui pripainus asmens atvykim btinu is be svarbi prieasi neatvyksta teismo posd, teismas, be speciali teisi, nustatyt LR CPK V dalyje (pvz., 467 str. 2 d.), taip pat turi teis skirti LR CPK 162 straipsnio 6 dalyje nurodyt baud.[7] Bylinjimosi ilaidos ypatingojoje teisenoje. Ypatingosios teisenos bylose byloje dalyvaujantiems asmenims j ilaidos neatlyginamos (LR CPK 443 str. 6 d. Visos su konkretaus asmens procesiniu veiksmu susijusios ilaidos tenka tam asmeniui. is principas atitinka pai ypatingosios teisenos byl esm nra prieing interes, administruojamos materialiosios teiss normos. LR CPK numato kelet mintos taisykls iimi. Teismo ilaidos gali bti padalijamos, jeigu: 1) byloje dalyvaujani asmen suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas (tai jokiu bdu nereikia, kad j interesai yra prieingi); arba2) byloje dalyvaujani asmen interesai yra prieingi (pvz., kai nagrinjant byl kyla ginas dl teiss arba skundiami antstoli ar notar veiksmai). Esant ioms iimtims bylinjimosi ilaidos yra padalijamos proporcingai, t. y. atsivelgiant suinteresuotum bylos baigtimi arba tai, kieno interesas byloje buvo patenkintas (esant prieingiems interesams). iuo atveju taikytinos ir atitinkamos LR CPK nuostatos, reglamentuojanios asmens atleidim nuo yminio mokesio dalies mokjimo ir panaiai. Pasirengimas teisminiam ypatingosios teisenos byl nagrinjimui. Ypatingojoje teisenoje pasirengimas teisminiam nagrinjimui turi tam tikr ypatum. ie ypatumai sujsij su tuo, kad paprastai ypatingosios teisenos atveju nra byloje dalyvaujani asmen prieing interes. Todl kyla keli klausimai: ar btina reikalauti pateikti atsiliepim pareikt praym ir ar btinas pasirengimas nagrinti byl paruoiamj dokument bdu arba parengiamajame posdyje? Atsakymas iuos klausimus priklauso nuo to, ar konkreioje byloje, be pareikjo, yra ir kit suinteresuot asmen. Lietuvos Aukiausiasis Teismas iaikino, kad ypatingja teisena nagrinjamose bylose teismas turi vadovautis LR CPK 225 straipsnio 2, 3 punktuose esaniomis nuostatomis, pagal kurias suinteresuotiems asmenims reikia isisti praneim dl

atsiliepimo pareikt pareikim pateikimo, pareikto pareikimo nuora ir nustatyti termin atsiliepimui j pareikti. Mintame teismo praneime nenurodoma apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes, nes teismas ios kategorijos bylose neturi teiss priimti sprendimo u aki. Kai yra LR CPK 227 str. 1 d. nurodytos slygos, taikomas pasirengimo nagrinti byl teisme paruoiamaisiais dokumentais bdas, o esant LR CPK 228 str. 1 d. nurodytoms slygoms turi bti skiriamas parengiamasis teismo posdis. Jeigu mintuose straipsniuose nurodyt slyg nra, teismas gavs suinteresuot asmen atsiliepimus pareikim arba pasibaigus nustatytam atsiliepim pateikimo terminui ir nusprends, kad byla yra parengta nagrinti teisme, turi teis i karto priimti nutart skirti byl nagrinti teismo posdyje.[8]. Jeigu be pareikjo kit suinteresuot asmen nra, teismas i karto gali skirti parengiamj teismo posd arba skirti byl nagrinti teismo posdyje. Ypatingosios teisenos atveju n vienos i pasirengimo form gali nebti dl galiojanio tardomojo proceso principo. Teismas, matydamas, kad pareikus atsiliepim padtis yra pakankamai aiki, arba nusprends pats isireikalauti btinus rodymus, gali i karto priimti nutart skirti byl nagrinti teismo posdyje. 24.4. Atskir ypatingosios teisenos byl procesiniai ypatumai Bylos dl juridin reikm turini fakt nustatymo. Juridiniai faktai vairs vykiai, asmen veiksmai ar neveikimas, kitokios aplinkybs, dl kuri atsiranda, pasikeiia ar nutrksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia subjektins teiss ar pareigos. Jei juridiniai faktai nra akivaizds arba jei nra juos patvirtinani dokument, asmuo negali gyti atitinkam subjektini teisi arba gyvendinti jau esamos subjektins teiss. Dl to statymas ir numato galimyb suinteresuotam asmeniui tokiais atvejais kreiptis teism su praymu nustatyti fakt. Konkreiau juridin reikm turinius faktus apibria LR CPK 444 str. 2 d. Teismas nagrinja bylas dl toki juridin reikm turini fakt nustatymo: 1) dl giminysts santyki nustatymo; 2) dl asmens ilaikymo fakto nustatymo; 3) dl gimimo, vaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerysts, mirties registravimo fakto nustatymo ar kit civilins bkls akt; 4) dl fakto, kad teis nustatantys dokumentai, iskyrus asmens dokument, patvirtinant asmens tapatyb, ir civilins metrikacijos staig iduodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavard ar tvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinaniame jo tapatyb, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tvo vardu, nustatymo; 5) dl pastato, ems ar miko valdymo nuosavybs teise fakto nustatymo; 6) dl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo; 7) dl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybmis fakto nustatymo, jeigu civilins metrikacijos staigos atsisako registruoti mirt; 8) dl palikimo primimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo; 9) dl kitoki juridin reikm turini fakt nustatymo, jeigu statymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Turini juridin reikm fakt sraas, pateiktas LR CPK 444 straipsnio 2 dalyje, neisamus. Teismai nagrinja bylas ir dl kitoki turini juridin reikm fakt nustatymo, jeigu statymai nenumato kitokios j nustatymo tvarkos (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Btina slyga juridiniam faktui ypatingosios teisenos tvarka nustatyti yra negaljimas kitokia tvarka gauti reikiam dokument, patvirtinani tuos faktus, arba kai negalima atstatyti prarast dokument. ie faktai yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atvilgiu, o tik tam tikrai statym apibrtai situacijai, kai juos nustaius pareikjai gis tam tikr subjektin teis.

Pagal LR CPK 445 straipsn asmuo gali kreiptis dl juridinio fakto nustatymo tik prie tai nustatyta tvarka kreipsis dl prarasto dokumento gavimo ar atkrimo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenumo 1993 m. lapkriio 26 d. nutarimo Nr. 2 Dl teismins praktikos turini juridin reikm fakt nustatymo bylose). [1] Pareikime dl bylos iklimo turi bti nurodoma: kuriam tikslui reikia nustatyti juridin reikm turint fakt; prieastys, dl kuri negalima gauti ar atkurti dokument, patvirtinani juridin reikm turint fakt; rodymai, patvirtinantys juridin reikm turint fakt, taip pat patvirtinantys, kad pareikjas negali gauti reikiam dokument arba kad negalima prarast dokument atkurti (LR CPK 447 str.). LR CPK XXVI skyrius Bylos dl juridin reikm turini fakt nustatymo nenumato kas gali kreiptis teism dl juridin reikm turini fakt nustatymo. I to seka, kad ia taikomos gino teisenos normos, pagal kurias teism gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo (LR CPK 5 str. 1 d.). Bylose dl juridin reikm turini fakt nustatymo pareikimai paduodami pareikjo gyvenamosios vietos apylinks teismui, iskyrus bylas dl pastato, ems ar miko valdymo nuosavybs teise, palikimo primimo ir palikimo atsiradimo vietos fakt nustatymo. Pareikimai iose bylose paduodami atitinkamai pastato, ems ar miko buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindins jo dalies buvimo vietos apylinks teismui (LR CPK 446 str.). Jei teismas pripasta fakt esant nustatyt, jis turi sprendime nurodyti, kuriam tikslui is faktas nustatytas, taip pat turi nurodyti rodymus, kuriais remiantis faktas pripaintas nustatytu. siteisjs teismo sprendimas nustatyti fakt, kuris turi bti registruotas civilins metrikacijos staigoje arba formintas kitose institucijose, yra pagrindas fakt ten registruoti arba forminti, taiau neprilygsta t institucij iduodamiems dokumentams (LR CPK 448 str.). Bylos dl asmens paskelbimo mirusiu, pripainimo neinia kur esaniu bei i byl atnaujinimas. Pareikime dl asmens paskelbimo mirusiu, be bendrj reikalavim keliam procesini dokument turiniui ir formai, papildomai turi bti nurodomi duomenys, numatyti LR CPK 450 str. Pareikim teismui dl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali paduoti kiekvienas suinteresuotas asmuo (asmens sutuoktinis, kreditorius ir pan.) ar prokuroras (LR CPK 449 str. 2 d.). Bylos dl fizinio asmens paskelbimo mirusiu yra teismingos dingusio fizinio asmens gyvenamosios vietos apylinks teismui, o jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta neinoma ir j nustatyti nemanoma, su pareikimu kreipiamasi io asmens paskutins inomos gyvenamosios vietos apylinks teism. Jei dl to paties vykio dingo ne vienas, o du ar daugiau fizini asmen, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar io teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas gali paskirti vien teism, kuriam iimtinai bus teismingos su iuo vykiu susijusios bylos (LR CPK 449 str. 1 d.). Taip pat LR CPK numato terminus, duotus kreiptis teism, dl fizinio asmens paskelbimo mirusiu. Pvz., pareikimas gali bti paduotas ne anksiau kaip likus eiems mnesiams iki termino, kuriam sujus, dings fizinis asmuo gali bti paskelbtas mirusiu, pabaigos (LR CPK 449 str. 3 d.). rodinjimo dalykas ios ries bylose yra LR CK 2.31 str. nurodytos aplinkybs. Mirusiu asmuo gali bti paskelbtas, tik jeigu trejus metus jo nuolatinje gyvenamojoje vietoje nra ini apie jo buvimo viet (LR CK 2.31 str. 1 d.). teism dl asmens paskelbimo mirusiu galima kreiptis ne anksiau, kaip prajus 30 mnesi nuo to laiko, kai apie asmen negaunama joki ini. Tais atvejais, kai negalima nustatyti dienos, kuri gauti apie nesantj paskutiniai duomenys, neinia kur buvimo pradia laikoma ateinani met sausio pirmoji diena (LR CK 2.28 str. 2 d.). Taiau, jeigu galima fizin asmen pripainti mirusiu sujus eiems mnesiams nuo vykio, kuris duoda pagrindo manyti, kad dings fizinis asmuo mir, pareikimas dl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali bti paduotas ne anksiau kaip likus trims mnesiams iki termino, kuriam sujus dings fizinis asmuo gali bti paskelbtas mirusiu, pabaigos (LR CPK 449 str. 3 d.). Tai traktuojama kaip bendros taisykls iimtis, t.y. jei asmuo dingo be inios tam tikromis ekstremaliomis aplinkybmis, kurios sudar mirties grsm arba duoda pagrindo manyti, kad jis tikrai uvo (lktuvo, laivo katastrofa, ems drebjimas, potvynis, gamybin avarija ar pan.), tai asmens mirties prezumpcij galima taikyti, kai apie j

nra joki ini eis mnesius po i aplinkybi. Tai reikia, kad teism dl asmens paskelbimo mirusiu galima kreiptis ne anksiau, kaip prajus trims mnesiams nuo to laiko, kai apie asmen, dingus anksiau mintomis aplinkybmis, negaunama joki ini. Pasitaiko atvej, kai byl dl fizinio asmens pripainimo mirusiu reikia atnaujinti. Fizinio asmens paskelbimas mirusiu reikia jo mirties prezumpcijos patvirtinim. Taiau i prezumpcija gali bti nuginijama, jeigu paskelbtas mirusiu asmuo grta arba paaikja jo buvimo vieta. Tokiu atveju pareikim dl bylos, kurioje nusprsta fizin asmen paskelbti mirusiu ar pripainti neinia kur esaniu, atnaujinimo gali paduoti kiekvienas suinteresuotas asmuo ar prokuroras. Teismas nutartimi gali atnaujinti bylos nagrinjim ir savo iniciatyva (LR CPK 459 str. 1 d. Jeigu fizinis asmuo, kuris teismo sprendimu paskelbtas mirusiu ar pripaintas neinia kur esaniu, pats atvyksta teism ir patvirtina savo tapatyb, teismas raytinio proceso tvarka nutartimi nedelsdamas panaikina sprendim. Fizinio asmens paskelbimas mirusiu reikia jo mirties prezumpcijos patvirtinim. Taiau i prezumpcija gali bti nuginijama, jeigu paskelbtas mirusiu asmuo grta arba paaikja jo buvimo vieta. Bylose dl asmens pripainimo neinia kur esaniu pareikimui keliami papildomi reikalavimai yra nustatyti LR CPK 455 str. Pareikjas paduoda pareikim neinia kur esanio asmens gyvenamosios vietos apylinks teismui, o jei gyvenamoji vieta neinoma ir jos nustatyti nemanoma, tai tokiu atveju pareikimas paduodamas paskutins inomos to asmens gyvenamosios vietos apylinks teismui (LR CPK 454 str. 1 d.). Pareikim dl fizinio asmens pripainimo neinia kur esaniu gali paduoti asmenys, kuri teisms ar pareigoms is pripainimas gali turti takos. Suinteresuotu asmeniu gali bti dingusio asmens sutuoktinis, partneris, artimieji giminaiiai, kreditoriai, darbdavys ir kiti, taip pat ir prokuroras (LR CPK 454 str. 2 d.). Kaip ir bylose dl asmens paskelbimo mirusiu, taip ir bylose dl asmens pripainimo neinia kur esaniu, kreipiantis teism yra svarbu laikytis statyme nustatyt termin. Pareikimas dl asmens pripainimo neinia kur esaniu gali bti paduotas ne anksiau kaip likus trims mnesiams iki termino, kuriam sujus tas fizinis asmuo gali bti pripaintas neinia kur esaniu, pabaigos (LR CPK 454 str. 3 d.). LR CK 2.28 str. 1 dalyje numatyta, kad teismas asmen gali pripainti neinia kur esaniu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nra duomen kur jis yra. I to seka, kad teism dl asmens pripainimo neinia kur esaniu galima kreiptis ne anksiau, kaip prajus devyniems mnesiams nuo to laiko, kai apie asmen negaunama joki ini. Pagrindas pripainti asmen neinia kur esaniu yra, jei asmens nuolat vienerius metus nra jo paskutinje gyvenamojoje vietoje ir kai nra duomen, kur tas asmuo yra (LR CK 2.28 str.). Teismo sprendimas pripainti asmen neinia kur esaniu negyja jam prejudicialumo ir nepaneigiamumo savybs. Jei asmuo, pripaintas neinia kur esaniu, atsiranda, atvyksta savo ankstesn gyvenamj viet, gaunama ini kur jis yra ir panaiai, tai tuomet, remdamasis LR CK 2.30 straipsnio 1 dalimi ir LR CPK 461 straipsnio 1 dalimi, teismas nauju sprendimu panaikina ankstesn sprendim pripainti asmen neinia kur esaniu suinteresuoto asmens, prokuroro, paties atsiradusio asmens praymu, arba teismas savo iniciatyva (LR CPK 459 str. 1 d., 461 str. 3 d.). LR CPK 459 str. taip pat numato bylos dl fizinio asmens pripainimo neinia kur esaniu atnaujinim. Pareikim teismui tuo tikslu gali paduoti kiekvienas suinteresuotas asmuo, prokuroras, teismas nutartimi gali atnaujinti bylos nagrinjim ir savo iniciatyva. Pareikimas paduodamas tam apylinks teismui, kuris prim sprendim fizin asmen pripainti neinia kur esaniu. Teismo sprendimas bylose dl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ar neinia kur esaniu atnaujinimo priklauso nuo konkrei aplinkybi, kuriomis remiantis byla atnaujinama: a) jeigu ityrus rodymus paaikja pripainto neinia kur esanio fizinio asmens buvimo vieta, teismas nutartimi panaikina savo sprendim paskelbti fizin asmen pripainti neinia kur esaniu ir nustatyt asmens turto administravim, jeigu ityrus rodymus nepaaikja pripainto neinia kur esanio fizinio asmens buvimo vieta, sprendimas paliekamas galioti; b)

jeigu fizinis asmuo, kuris teismo sprendimu pripaintas neinia kur esaniu, pats atvyksta teism ir patvirtina savo tapatyb, teismas raytinio proceso tvarka nutartimi nedelsdamas panaikina sprendim (LR CPK 461 str. 1, 3 d.). Byl dl asmens pripainimo neinia kur esaniu ar paskelbimo mirusiu negalima painioti su juridin reikm turinio fakto nustatymo bylomis dl mirties fakto tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybmis (LR CPK 444 str. 7 p.). Pastaruoju atveju yra patikim rodym, patvirtinani ne tik asmens mirties fakt, bet ir jos dat bei aplinkybes. i dviej kategorij bylose mirties data nustatoma skirtingai: paskelbto mirusiu asmens mirties data laikoma teismo sprendimo siteisjimo data, o nustaius mirties fakt, asmens mirties data laikoma nurodytoji rezoliucinje teismo sprendimo dalyje. Bylos dl fizinio asmens pripainimo neveiksniu arba ribotai veiksniu ir nepilnameio pripainimo veiksniu (emancipuotu). ios kategorijos bylose pareikim dl fizinio asmens pripainimo neveiksniu ar ribotai veiksniu gali paduoti ribotas asmen ratas, nes fizinio asmens pripainimas veiksniu ar ribotai veiksniu sukelia jam labai reikming teisini padarini. Asmens veiksnumas suprantamas kaip, galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Veiksnumas atsiranda asmeniui sulaukus pilnametysts, t. y. 18 met (LR CK 2.5 str. 1 d.). Neveiksniu gali bti pripaintas tik toks asmuo, kuris serga psichikos liga ar silpnaprotyste ir jei dl tos psichikos ligos ar tam tikros silpnaprotysts formos jis negali suprasti savo veiksm reikms ar j valdyti. Asmens silpnaprotysts arba psichins ligos faktas gali bti rodytas tik teismo psichiatrins ekspertizs aktu, kuriame pateiktoje eksperto ivadoje, be kita ko, turi bti atsakyta ir klausim, ar asmuo sugeba suprast savo veiksm reikm ir juos valdyti. Tik teismas remdamasis teismo psichiatrins ekspertizs ivadomis, gali pripainti asmen neveiksniu. Taigi dl asmens pripainimo neveiksniu, kaip ir dl pripainimo ribotai veiksniu, pareikim gali paduoti: a) asmens, kur praoma pripainti neveiksniu, sutuoktinis; b) asmens, kur praoma pripainti neveiksniu, tvai, pilnameiai vaikai; c) globos (rpybos) institucija; d) prokuroras (LR CK 2.10 str. 4 d. ir LR CPK 463 str. 1 d.). statymas tvirtina galimyb pareikim padavusiam asmeniui iki bylos nagrinjimo ubaigimo reikalavim pripainti asmen neveiksniu pakeisti reikalavimu pripainti t asmen ribotai veiksniu (LR CPK 463 str. 3 d.). Pareikime, be privalom reikalavim, turi bti nurodytos aplinkybs, numatomos LR CPK 465 str. Pareikimas paduodamas asmens, kur prao pripainti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinks teismui (LR CPK 462 str. 1 d.). Teismas, inagrinjs byl ir prims sprendim pripainti asmen neveiksniu, sprendime taip pat privalo nustatyti ir asmens glob bei skirti iam asmeniui globj (LR CK 3.242str. 1 d.). Teismo paskirtas globjas yra savo globotinio atstovas pagal statym ir gina jo teises ir interesus be specialaus pavedimo. Praym, pripainti asmen neveiksniu, teismas gali atmesti tik inagrinjs byl (LR CPK 468 str. 1 d.). Jei teismas nustato, kad nra pagrindo fizin asmen pripainti neveiksniu, taiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnum apriboti, gali priimti sprendim fizin asmen pripainti ribotai veiksniu (LR CPK 468 str. 2 d.). Teismo sprendimas pripainti asmen neveiksniu negyja iimtinumo pobdio. Pripaintam neveiksniam asmeniui pasveikus arba labai pagerjus jo sveikatai, pastarojo globjas, eimos nariai, globos ir rpybos staiga bei psichiatrin gydymo staiga gali kreiptis teism su pareikimu ir prayti pripainti j veiksniu. Teismas, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizs ivada, gali panaikinti pirmiau priimt savo sprendim ir pripainti pasveikusj veiksniu, taip pat gali nepanaikinti pirmiau priimto sprendimo ir asmen palikti pripaintu neveiksniu, bei teismas gali pripainim neveiksniu pakeisti pripainim ribotai veiksniu. Teismas iimtiniais atvejais turi teis asmen pripainti ne tik neveiksniu, bet ir ribotai veiksniu, t.y. apriboti jo veiksnum. Pripaintas ribotai veiksniu asmuo taip pat negali savarankikai gyvendinti savo teisi. Jam gyvendinti savo teises padeda teismo paskirtas rpintojas. Teismas

gali pripainti asmen ribotai veiksniu, jeigu jis piktnaudiauja alkoholiniais grimais, narkotikais, narkotinmis ar toksinmis mediagomis (LR CK 2.11 str. 1 d.). Piktnaudiavimas suprantamas, kaip nuolatinis, pastovus, neprotingas, besaikis alkoholio, narkotik ar toksini mediag vartojimas, kuris daro mog nuo j priklausom. Aplinkybs, rodanios, kad asmuo piktnaudiauja alkoholiniais grimais, narkotikais, narkotinmis ar toksinmis mediagomis turi bti papildomai idstomos pareikime (LR CPK 470 str.). Asmuo, teismo sprendimu pripaintas ribotai veiksniu, savarankikai gali sudaryti tik smulkius buitinius sandorius. Sandorius dl turto disponavimo, atsiimti darbo umokest, pensij ar kit ri pajamas ir disponuoti jomis gali tik turdamas rpintojo sutikim. Teismas, inagrinjs byl, gali atmesti praym pripainti asmen ribotai veiksniu. Teismas bylos nagrinjimo metu nustats, kad asmuo dl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksm reikms ar j valdyti, priima sprendim asmen pripainti neveiksniu (LR CPK 473 str. 1, 2 d.). Jei pripaintas ribotai veiksniu asmuo, po kurio laiko nustoja piktnaudiauti alkoholiniais grimais, narkotikais, narkotinmis ar toksinmis mediagomis, tokiu atveju teismas pagal suinteresuot asmen pareikim priima sprendim, kuriuo panaikina asmens veiksnumo apribojim (LR CPK 474 str., LR CK 2.11 str. 4 d .). Pripainto ribotai veiksniu asmens arba jo sutuoktinio, tv, pilnamei vaik praymu, esant ivardyt subjekt pareikimui, teismas gali priimti nauj sprendim ankstesniam sprendimui panaikinti. Bna atvej kai yra pakankamas pagrindas leisti nepilnameiui savarankikai gyvendinti visas civilines teises ir vykdyti civilines pareigas. Tokiu atveju, teismas remdamasis LR CK 2.9 str. 1 d., savo sprendimu asmen gali pripainti visikai veiksniu t.y. emancipuotu nuo 16 met (paprastai visik veiksnum asmuo gyja sulauks 18 met). Kad nepilnamet bt galima pripainti veiksniu yra btinos tokios LR CK 2.9 str. numatytos slygos: nepilnametis turi bti sulauks 16 met; yra jo sutikimas; yra pakankamas pagrindas leisti nepilnameiui savarankikai gyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. Dl nepilnameio pripainimo veiksniu nepilnameio gyvenamosios vietos apylinks teismui pareikim gali paduoti pats nepilnametis, jo tvai arba globos (rpybos) institucija (LR CPK 462 str. 2 d., 463 str. 5 d.). LR CPK 475 str. numato papildomus reikalavimus pareikimui dl nepilnameio pripainimo emancipuotu. Inagrinjs byl, teismas gali pripainti nepilnamet veiksniu. Taiau pripaintas veiksniu nepilnametis gali ir nesugebti savarankikai gyvendinti vis savo civilini teisi, vykdyti pareig ir savo veiksmais gali daryti al savo ar kit asmen teisms ar teistiems interesams. Tokiu atveju atsiranda pagrindas panaikinti tok visiko veiksnumo pripainim (LR CPK 479 str., LR CK 2.9 str. 2 d.). vaikinimo bylos. vaikinimo veiksm galima apibrti kaip tam tikr teiss akt, kuriuo vaikas ir vaikintojai gyja vaikui ir biologiniams tvams bdingas ir statymo nustatytas teises ir pareigas bei su kuriuo kartu baigiasi visos statymo nustatytos vaik ir jo biologinius tvus siejanios teiss ir pareigos. LR CK 3.209 str. 2, 3, 4, ir 6 d. apibria, kokius vaikus galima vaikinti, o kokius draudiama. Taigi vaikinti leidiama tik ne jaunesn kaip trij mnesi nepilnamet vaik. is vaikas turi bti raytas vaikinam vaik apskait, iskyrus atvejus, kai vaikinamas sutuoktinio vaikas arba kai vaikinamas vaikas, gyvenantis vaikintojo eimoje. Kreiptis teism su pareikimu dl vaikinimo gali tie asmenys, kurie turi teis vaikinti. Pareikimas dl vaikinimo paduodamas apylinks teismui pagal pareikim paduodanio asmens arba vaikinamo vaiko gyvenamj viet. Pareikimas paduodamas Vilniaus apygardos teismui, jeigu pareikim dl vaikinimo paduoda: a) Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis usienyje; b) usienio valstybs pilietis; c) asmuo be pilietybs; d) asmuo, turintis ir Lietuvos Respublikos, ir usienio valstybs pilietyb (LR CPK 480 str.). Tarpvalstybinio vaikinimo atveju yra taikomos 1993 m. gegus 29 d. Hagos konvencijos dl vaik apsaugos ir bendradarbiavimo tarpvalstybinio vaikinimo srityje normos. Pareikime dl vaikinimo papildomai turi bti nurodomi duomenys, numatyti LR CPK 481 straipsnyje. Prie pareikimo

vaikinti pridedama: 1) vaikintoj ir, jeigu yra galimyb, vaikinamojo sveikatos bkls paymos, iduotos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka; 2) jeigu yra galimyb, teismo nutartis, patvirtinanti vaiko tv, o jei vaiko tvai yra nepilnameiai ar neveiksns, j tv arba globj (rpintoj) sutikimas vaikinti, iskyrus atvejus, kai tvai yra neinomi ar mir, jeigu tvams neterminuotai apribota tv valdia arba jeigu tvai pripainti neveiksniais arba paskelbti mirusiais (LR CK 3.214 str.); 3) jeigu yra galimyb ir vaikas turi statym nustatyta tvarka paskirt globj (rpintoj), iskyrus valstybin globos institucij, teismo nutartis, patvirtinti globjo (rpintojo) sutikim vaikinti; 4) jeigu vaikinti prao vienas i sutuoktini, notaro patvirtintas kito sutuoktinio raytinis sutikimas vaikinti, iskyrus tuos atvejus, kai teismas yra prims sprendim dl sutuoktini gyvenimo skyrium arba jei sutuoktinis yra paskelbtas neinia kur esantis ar pripaintas neveiksniu (LR CK 3.216 str. 2 d.); 5) duomenys, kad vaikintojas yra raytas norinij vaikinti sra ir kad vaikinamasis yra raytas vaikinamj sra; 6) valstybins vaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo ivada dl pasirengimo vaikinti (LR CPK 482 str. 1 d.). Usienio valstybs pilieiai ar asmenys be pilietybs, paduodami pareikim vaikinti, pateikia savo valstybs statym nustatyta tvarka formintus dokumentus, duomenis, kad usienio valstyb pripains konkretaus vaiko vaikinim, kad vaikui yra iduotas ar bus iduotas oficialus leidimas vaiuoti t al ir nuolat joje gyventi. Prie i dokument turi bti pridti j vertimai lietuvi kalb, patvirtinti statym nustatyta tvarka. Dokumentai turi bti legalizuoti, iskyrus statym ar tarptautini sutari numatytus atvejus. vaikinimas galimas tik vaiko interesais (LR CK 3.209 str. 1 d.). Vaiko interesai tai pirmiausia statymuose numatytos vaiko teiss ir galimyb ias teises gyvendinti konkreioje situacijoje. statyme yra numatyta galimyb perkelti vaik eim iki vaikinimo norint sitikinti ar vaikinimas atitiks vaiko interesus (LR CK 3.222 str.). Vaiko interes neatitiks materialine nauda grstas vaikinimas ar kai tviai neturi slyg ir dl koki nors prieasi negali gyvendinti tv valdios arba nra tam pasireng. Vaikas gali bti vaikintas tik jo sutikimu, ireiktu tam tikra forma: 1) kai vaikinamas deimties met sulauks vaikas, btinas jo raytinis sutikimas, be kurio vaikinti vaiko negalima (LR CK 3.215 str. 1 d.). Sutikim vaikas duoda teismui, kuris turi isiaikinti, ar vaikas sutinka: a) bti vaikintas ir bti vaikintojo vaikis; b) vaikintojai bt pripainti jo tvais, o jis vaikintoj vaiku; c) kad bt pakeistas jo vardas, pavard. Teismui leidus, teismo posdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys gali uduoti vaikui klausim (LR CPK 485 str. 1, 6 d.); 2) kai vaikinamas deimties met nesulauks vaikas, jei jis sugeba ireikti savo nuomon, turi bti iklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendim, turi atsivelgti vaiko nor, jei jis neprietarauja jo paties interesams (LR CK 3.215 str. 2 d.). Vaiko nuomon gali bti ireikta odine, raytine forma ar kitais jo pasirinktais bdais. Nustatyti, ar vaikas sugeba ireikti savo nuomon, ir ireiktai vaiko nuomonei iaikinti gali bti kvieiamas ekspertas psichologas (LR CPK 485 str. 2, 3 d.). Teismas privalo vaikinamajam iaikinti sutikimo davimo bei vaikinimo pasekmes. Teismas atsisako priimti vaikinamojo sutikim bti vaikintam, jeigu yra pagrindas manyti, kad is sutikimas buvo igautas prievartos ar apgauls bdu arba siekiant gauti neteist finansin naud (LR CPK 485 str. 7 d.). Taip pat vaikinimui btinas ir vaiko tv teismo patvirtintas raytinis sutikimas. Jei vaikinamo vaiko tvai yra nepilnameiai asmenys ar neveiksns, btinas j tv arba globj (rpintoj) raytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei vaikinamas vaikas turi statym nustatyta tvarka paskirt globj (rpintoj) (iskyrus valstybin globos institucij), btinas globjo (rpintojo) raytinis sutikimas, patvirtintas teismo (LR CK 3.212 str. 1, 2 d.). Svarbu yra tai, kad sutikimas vaikinti yra nagrinjamas odinio proceso tvarka (LR CPK 488 str. 4 d.). Teismas privalo sutikim duodaniam asmeniui iaikinti tokio sutikimo davimo bei vaikinimo pasekmes. Kaip ir tvirtindamas sutikim, teismas nutartyje privalo iaikinti vaikinimo pasekmes ir teis ataukti duot sutikim (LR CPK 488 str. 5, 6 d.). Sutikimo vaikinti ataukimo galimyb tvirtinta LR CPK 489 str. Taigi, inagrinjs byl dl vaikinimo, teismas gali priimti sprendim leisti vaik vaikinti. iuo teismo sprendimu vaikintojai pripastami vaiko tvais, o vaikintieji vaikintoj vaikais. Jei teismo nutartimi vaikas buvo perkeltas eim iki vaikinimo, tai vaikinus vaik vaikintojai laikomi vaiko tvais pagal

statym nuo nutarties perkelti vaik eim siteisjimo. Teismas tai paymi savo sprendime (LR CPK 487 str. 1, 2 d. ). Globos ir rpybos bylos. Globos (rpybos) tikslas yra apsaugoti ir apginti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) fizinio asmens teises ir interesus (LR CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.239 straipsnio 1 dalis). Skiriama nepilnamei globa ir rpyba (LR CK treiosios knygos VII dalies XVIII skyrius) ir pilnamei asmen globa ir rpyba (LR CK treiosios knygos VII dalies XIX skyrius). Globa gali bti nustatoma nepilnameiui iki 14 m. amiaus arba pilnameiui, kuris teismo pripaintas neveiksniu; rpyba gali bti nustatoma nepilnameiui nuo 14 iki 18 m. amiaus arba pilnameiui, kuris teismo pripaintas ribotai veiksniu. LR CK 3.352 straipsnio 1 dalis nustato tokias vaiko globos (rpybos) ris: laikinj vaiko glob (rpyb) ir nuolatin vaiko glob (rpyb). Laikinoji globa (rpyba) steigiama tais atvejais, kai vaikas laikinai lieka be tv prieiros, t.y. kai vaiko: a) tvai arba turimas vienintelis i tv yra ding ir j iekoma (kol teismas tvus pripains neinia kur esaniais arba paskelbs mirusiais); b) tvai arba turimas vienintelis i tv laikinai negali rpintis vaiku dl abiej tv ar vieno i j ligos, sumimo, bausms atlikimo ar kit svarbi prieasi; c) tvai arba turimas vienintelis i tv nesirpina, nesidomi vaiku, jo nepriiri, netinkamai auklja, naudoja fizin ar psichologin smurt ir dl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tv) (LR CK 3.254 str.). Vaiko laikinoji globa (rpyba) nustatoma nuo praymo registravimo dienos rajono (miesto) savivaldybje jos valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos teikim (LR CK 3.262 str. 1 d.). Tada vaiko globjas (rpintojas) skiriamas rajono (miesto) savivaldybs valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal to rajono (miesto) valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos teikim (LR CK 3.264 str. 1 d.). Pareikime papildomai turi bti nurodomi duomenys, numatyti LR CPK 498 str. ir 499 str. Nuolatin globa (rpyba) steigiama tais atvejais, kai vaikas lieka be tv globos ne dl laikin, trumpalaiki, bet dl svarbi, ilgalaiki prieasi arba yra visikai neteks tv globos. LR CK 3.257 str. numato tokius atvejus, t.y. kai vaiko: 1) abu tvai arba turtas vienintelis i tv yra mirs; 2) abu tvai arba turtas vienintelis i tv teismo paskelbtas mirusiu arba pripaintas neinia kur esaniu; 3) vaikas statym nustatyta tvarka atskirtas nuo tv; 4) tvysts ar artimo giminysts ryiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mnesius; 5) tvai arba turimas vienintelis i tv nustatyta tvarka pripaintas neveiksniu. Vaiko nuolatin globa (rpyba) nustatoma teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos arba prokuroro pareikim (LR CK 3.263 str.). Tokiu atveju vaiko globjas (rpintojas) skiriamas teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos pareikim (LR CK 3.264 str. 3 d.). Taigi vaiko nuolatin globa (rpyba) yra nustatoma ir skiriama teismo tvarka (LR CK 3.242 str. 1 d.). Pareikim dl vaiko nuolatins globos (rpybos) nustatymo ar skyrimo gali paduoti valstybin vaiko teisi apsaugos institucija arba prokuroras pagal vaiko, kuriam praoma nustatyti nuolatin glob ar rpyb ir (ar) skirti globj ar rpintoj, gyvenamj viet, o jeigu tokios nra pagal io vaiko buvimo viet (LR CPK 497 str. 1, 2, 4 d.). Vaiko globa (rpyba) skiriama tik esant visoms slygoms, susijusioms su vaiko interesais, globos (rpybos) tikslais, udaviniais ir pasekmmis, globj (rpintoj) asmeninmis savybmis. Taigi vaiko globa (rpyba) galima tik vaiko interesais. io principo gyvendinimas steigiant glob (rpyb) gali bti dvejopas: parenkama globos forma ir asmuo skiriamas globju (rpintoju). Ir vienu, ir kitu atveju btina vadovautis tik vaiko interesais, nustatyti, kokia aplinka jam priimtinesn, turint omenyje jo sveikat, raid ami, nuomon ir kitas svarbias aplinkybes. Skiriant vaiko glob (rpyb) negalima iskirti broli ir seser, iskyrus atvejus, kai tai paeidia vaiko interesus (LR CPK 249 str. 1 d. 4 p.). Vaiko globos (rpybos) paskyrimas turi atitikti statymo nustatytus tikslus, t.y.

utikrinti vaiko aukljim ir prieir aplinkoje, kurioje jis galt saugiai, tinkamai augti, vystytis ir tobulti (LR CK 3.248 str. 1 d.). Globjo (rpintojo) paskyrimui btina vaiko teisi apsaugos tarnybos arba jos galiot socialini partneri ivada dl vaiko bsimo globjo (rpintojo) kompetencijos (LR CK 3.270 str.). Vaiko globa (rpyba) gali bti skiriama vaikams, kuriems nustatyta globa (rpyba). Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos met. Rpyba vaikams nuo 14 iki 18 met (LR CK 3.251 str.). Vaikus, kuriems reikalinga globa (rpyba), nustato valstybin vaiko teisi apsaugos institucija. i institucija, gavusi informacij apie vaik, kuriam reikalinga globa (rpyba), jam bt paskirta per 3 dienas (LR CK 3.250 str. 2 d.). Taip pat yra btina iskirti vaiko, kuriam skiriama globa (rpyba) nuomon. Vaikas, kuris sugeba ireikti savo nuomon ir suformuluoti savo pairas, dl nuolatins globos ar rpybos nustatymo ir (ar) globjo ar rpintojo skyrimo turi bti iklausytas teismo posdyje. Vaiko nuomon gali bti ireikta odiu, ratu ar kitais jo pasirinktais bdais. Teismui leidus, teismo posdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys gali uduoti vaikui klausim. Iimtiniais atvejais teismo nuoira vaiko nuomons iklausymo laikui teismo nutartimi gali bti paalinamas i teismo posdi sals kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. Kai tas asmuo grta posdi sal, jam turi bti praneama vaiko ireikta nuomon (LR CPK 503 str. 1, 3, 4 d.). Taip pat teismas privalo iaikinti vaikui globos ar rpybos nustatymo ir globjo ar rpintojo paskyrimo pasekmes. Priimdamas sprendim, teismas turi atsivelgti vaiko nuomon, jeigu ji neprietarauja paties vaiko interesams (LR CPK 503 str. 5 d.). Inagrinjus byl dl vaiko globos (rpybos) paskyrimo, teismo nutartimi vaikui gali bti skiriamas globjas (rpintojas). Teismas pagal globos ir rpybos institucijos praym ar savo iniciatyva, jeigu vaikas turi nekilnojamj ar kilnojamj daikt, kuriems reikalinga nuolatin prieira (mon, em, pastatas ir kt.), nutartimi gali paskirti io turto administratori. iuo administratoriumi gali bti skiriamas globjas (rpintojas), taip pat ir kitas asmuo (LR CPK 493 str. 1 d.). Teismo paskirtas vaiko turto administratorius priiri vaiko turim turt. Bylose dl pilnamei asmen globos ir rpybos globa steigiama dl to, kad neveiksnus fizinis asmuo negali savarankikai gyvendinti savo teisi. Tokiu atveju tai jam padeda padaryti teismo paskirtas globjas. Rpyba steigiama pilnameiam fiziniam asmeniui, kurio veiksnumas teismo tvarka yra apribotas dl piktnaudiavimo alkoholiniais grimais, narkotikais, narkotinmis ir toksinmis mediagomis. Toks asmuo negali savarankikai gyvendinti savo teisi, todl jam tai padaryti padeda teismo paskirtas rpintojas. Galimas atvejis, kai rpyba skiriama veiksniam asmeniui, kuris dl sveikatos bkls negali savarankikai gyvendinti savo teisi ar vykdyti pareig (LR CK 3.279 str., CPK 509 str.). Jeigu pareikim paduoda veiksnus asmuo, tuomet turi bti nurodyti rpybos nustatymo reikalingumo motyvai ir rpintojo paskyrimo reikalingumo motyvai (LR CPK 509 str. 3 d.). Kai pareikim paduoda globos ir rpybos institucija, be bendrj reikalavim, turi bti nurodyti duomenys apie veiksn asmen, kuriam praoma nustatyti rpyb ir paskirti rpintoj bei rpybos nustatymo ir rpintojo paskyrimo reikalingumo pagrindimas. Prie pareikimo turi bti pridedama globos ir rpybos institucijos ivada (LR CPK 509 str. 4 d.). Teismas, prims sprendim pripainti pilnamet asmen neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo savo iniciatyva: 1) pradti bylos dl globos ar rpybos iam asmeniui nustatymo, globjo ar rpintojo paskirimo nagrinjimo; 2) nustatyti asmen, esaniam gydymo, aukljimo ar globos ir rpybos institucijoje, glob ar rpyb; 3) nustatyti asmeniui, nesaniam gydymo, aukljimo ar globos ir rpybos institucijoje, glob ar rpyb ir paskirti globj ar rpintoj (LR CPK 505 str.). Teismas, prims sprendim pripainti pilnamet asmen neveiksniu ar ribotai veiksniu, t pai dien nutartimi paveda globos ir rpybos institucijai per 10 dien pateikti teismui duomenis,

btinus bylai inagrinti. Globos ir rpybos institucija ratu pateikia teismui ivad, kurioje nurodo: duomenis apie asmens, dl kurio nagrinjama byla, buvimo viet ir globjo ar rpintojo paskirimo reikalingum; jeigu reikia skirti globjo ar rpintojo, pateikiama globjo ar rpintojo kandidatra; jeigu pateikiama globjo ar rpintojo kadindatra, pridedamas raytinis io asmens sutikimas ir sveikatos bkls payma, iduota sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka; kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamj ar kilnojamj daikt, kuriems reikalinga nuolatin prieira (mon, em, pastatas ir kt.), globos ir rpybos institucijos rate tai turi bti nurodoma bei rekomenduojama paskirti io turto administratori (LR CPK 506 str. 2 d.). Teismas, tenkindamas pareikim dl nuolatins globos ar rpybos nustatymo, nutartyje nurodo duomenis apie globotin ar rpintin, o tenkindamas pareikim dl globjo ar rpintojo paskyrimo, papildomai nurodo duomenis apie globj ar rpintoj (LR CPK 508 str. 2 d.). O tais atvejais, kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamj ar kilnojamj daikt, kuriems reikalinga nuolatin prieira, teismas gali paskirti io turto administratori (LR CPK 508 str. 3 d.). Rpyba gali bti steigiama ir veiksniam asmeniui, kuris negali savarankikai gyvendinti savo teisi ar atlikti pareig dl sveikatos bkls (LR CK 3.279 str. 1 d., LR CPK 509 str.). Tokia sveikatos bkl, kai btina prieira ar slauga, gali bti ligos ar garbaus amiaus pasekm. teism su pareikimu dl rpybos skyrimo veiksniam asmeniui gali kreiptis: a) pats veiksnus asmuo; b) globos ir rpybos institucijos; c) prokuroras (LR CPK 509 str. 1 d.). Jie pareikim paduoda apylinks teismui pagal asmens, kuriam reikalinga rpyba, gyvenamj viet, o jeigu tokios vietos nra pagal asmens buvimo viet (LR CPK 509 str. 2 d.). Tenkindamas pareikim, teismas nutartyje nurodo duomenis apie rpintin ir rpintoj (LR CPK 509 str. 8 d.). Bylos dl antstoli ir notar veiksm apskundimo. Antstolis, atlikdamas pareigas turi neviryti savo kompetencijos rib ir prieingai, nei alys civiliniuose santykiuose, turi laikytis principo, leidianio daryti tai, kas tiesiogiai nurodoma statymu. Antstoliai atlieka vykdymo veiksmus dl: teismo ir arbitrao sprendim, nutari, nutarim ir sakym civilinse bylose ir bylose dl administracini teisini santyki; teismo nuosprendi, nutari ir nutarim baudiamosiose bylose (tiek, kiek jie susij su turtinio pobdio iiekojimais); teismo nutarim administracinse bylose (tiek, kiek jie susij su turtinio pobdio iiekojimais); teismo patvirtint taikos sutari usienio teism ir arbitra sprendim (jei tai numatyta tarptautinse sutartyse ir statymuose); institucij ir pareign nutarim administracini teiss paeidim bylose (tiek, kiek jie susij su turtinio pobdio iiekojimais); kit institucij ir pareign sprendim (kai tarptautinmis sutartimis ir statymais nustatytas j vykdymas civilinio proceso tvarka) (LR CPK 584 str.). Atlikdami i dokument vykdymo veiksmus, antstoliai negali viryti jiems suteikt galiojim. Tais atvejais, kai antstoliai procesinius veiksmus atlieka paeisdami reikalavim ar darydami kitus teiss paeidimus, taip pat tais atvejais, kai jie atsisako atlikti procesinius veiksmus, galima kreiptis teism dl i veiksm apskundimo (LR CPK 510 str. 1 d.). teism su skundu dl antstoli veiksm gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo, siekdamas, kad bt apginta paeista ar ginijama teis arba statym saugomas interesas (LR CPK 5 str. 1 d.). Skundas pateikiamas tam apylinks teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis. Tokie skundai neapmokestinami yminiu mokesiu (LR CPK 510 str. 2 d.). Skundo dl antstoli veiksm nepadavimas neatima teiss kreiptis teism dl antstolio neteistais veiksmais padarytos alos atlyginimo (LR CPK 510 str. 4 d.). Patenkins skund, teismas antstolio veiksm panaikina arba antstol pareigoja veiksm atlikti (LR CPK 513 str. 1 d.). Teismo priimta nutartis gali bti apskundiama atskiruoju skundu. Lietuvos Respublikos notariato statymo 26 str. numato veiksmus, kuriuos atlieka notarai. Notarinius veiksmus gali atlikti notarai, o Notariato statymo nustatytus veiksmus taip pat ir konsuliniai pareignai bei seninai. Notaras privalo utikrinti, kad civiliniuose santykiuose

nebt neteist sandori. Jeigu teismas panaikina ar pripasta negaliojaniu notaro patvirtint sandor, tai yra prielaida svarstymui, kad notaras ne visk atliko, nes objektyviai statymo paeidimas konstatuotas. Notaras atlieka teisinio pobdio veikl, teikia teisines paslaugas, todl jas turi suteikti tinkamai. Tinkamas teisini paslaug suteikimas apima reikalavimus tai daryti kruopiai, atidiai ir teisikai kvalifikuotai. Teisins paslaugos atlikimas reikalauja vykdyti teisin fakt vertinim. Vadinasi, faktai turi bti nustatyti ir tinkamai kvalifikuoti. Jeigu notaras (ar kiti notarinius veiksmus atliekantys asmenys), atlikdamas notarinius veiksmus, paeidia statymus ar nesilaiko duotos priesaikos, galima kreiptis teism apskundiant tiek atlikt notarin veiksm, tiek atsisakym j atlikti (LR CPK 511 str. 1 d.). teism su skundu gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo, siekdamas, kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis arba teistas interesas (LR CPK 5 str. 1 d.). Skundas dl notaro veiksm (arba atsisakymo juos atlikti) pateikiamas notaro darbo vietos apylinks teismui (LR CPK 511 str. 2 d.). Skundas dl konsulinio pareigno atlikt notarini veiksm arba atsisakymo juos atlikti pateikiamas teismui pagal Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerijos buvein. Skundai yminiu mokesiu neapmokestinami (LR CPK 510 str. 2 d.). Skundo nepadavimas neatima teiss kreiptis teism dl notaro (kito asmens, kuriam statymai suteikia teis atlikti notarinius veiksmus) neteistais veiksmais padarytos alos atlyginimo (LR CPK 511 str. 3 d.). Skundas gali bti paduodamas ne vliau kaip per 10 dien nuo tos dienos, kuri skund pateikiantis asmuo suinojo arba turjo suinoti apie skundiamo veiksmo atlikim arba atsisakym j atlikti, bet ne vliau kaip per 30 dien nuo skundiamo veiksmo atlikimo (LR CPK 512 str.). LR CPK 512 straipsnyje nustatytas deimties dien skund dl antstoli ar notarini veiksm padavimo terminas, kuris skaiiuotinas nuo tos dienos, kuri skund pateikiantis asmuo suinojo ar turjo suinoti apie skundiamo veiksmo atlikim arba atsisakym j atlikti, nra naikinamasis, todl asmeniui, termin praleidusiam dl prieasi, kurias teismas pripasta svarbiomis, LR CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka praleistas terminas gali bti atnaujintas. Tuo tarpu pasibaigus LR CPK 512 straipsnyje nustatytam trisdeimties dien terminui suinteresuotas asmuo netenka teiss paduoti teismui skund dl antstoli ar notarini veiksm. Jeigu nuo skundiamo antstolio ar notarinio veiksmo atlikimo prajo daugiau kaip trisdeimt dien, sksti teismui tok veiksm jau negalima. Skundas, paduotas teismui praleidus trisdeimties dien termin, yra nenagrintinas teisme, todl skund teismas turi atsisakyti priimti (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 443 straipsnio 1 dalis). Patenkins skund, teismas notaro veiksm panaikina arba pareigoja notar veiksm atlikti (LR CPK 513 str. 1 d.). Teismo priimta nutartis gali bti apskundiama atskiruoju skundu. Bylos dl civilins bkls akt registravimo, ra atkrimo, pakeitimo, papildymo, itaisymo ar anuliavimo. Civilins bkls aktus bt galima apibdinti kaip svarbiausius mogaus gyvenimo vykius ir veiksmus, lemianius asmens civilin teisin status. ie aktai laikomi juridiniais faktais, kurie sukuria, pakeiia ar nutraukia civilinius teisinius santykius. Dl j svarbos civiliniams teisiniams santykiams statymas nustato privalom i civilins bkls akt registracij: asmens gimimo; asmens mirties; santuokos sudarymo; santuokos nutraukimo; vaikinimo; tvysts (motinysts) pripainimo ir nustatymo; vardo ir pavards pakeitimo; asmens lyties pakeitimo; partnerysts (LR CK 2.18 str.). i akt registravimo tvark, akt ra keitimo, papildymo ir itaisymo tvark reglamentuoja LR CK ir Civilins metrikacijos taisykls. Tais atvejais, kai civilins metrikacijos staiga atsisako civilins bkls akt registruoti ar akto ra atkurti, papildyti, pakeisti, itaisyti ar anuliuoti arba jeigu ie klausimai civilins metrikacijos staigose nenagrintini, asmuo su pareikimu dl civilins bkls akt registravimo, akt rao atkrimo, papildymo, pakeitimo, itaisymo ar anuliavimo gali kreiptis teism. Pareikim teismui turi teis paduoti kiekvienas asmuo, jeigu civilins bkls akt registravimas, akt ra atkrimas, papildymas, pakeitimas, itaisymas ar anuliavimas yra tiesiogiai susij su pareikim padavusiu asmeniu ir kiti suinteresuotieji asmenys, jeigu civilins bkls akto neregistravus, akto rao neatkrus, nepapildius, nepakeitus, neitaisius ar neanuliavus bus paeistos i asmen teiss ar statym saugomi interesai arba jeigu dl to jiems atsiras tam tikros pareigos.

Pareikimas paduodamas pareikjo gyvenamosios vietos apylinks teismui (LR CPK 514 str. 1, 4 d.). Pareikime turi bti nurodytas pagrindas civilins bkls akt registruoti, akto ra atkurti, papildyti, pakeisti, itaisyti ar anuliuoti, taip pat turi bti nurodyta, kada ir kuri civilins metrikacijos staiga tai padaryti atsisak bei turi bti pateikti ias aplinkybes patvirtinantys rodymai (LR CPK 514 str. 3 d.). teism asmuo gali kreiptis tik tada, jeigu civilins metrikacijos staiga atsisak civilins bkls akt registruoti ar akto ra atkurti, papildyti, pakeisti, itaisyti ar anuliuoti arba jeigu ie klausimai civilins metrikacijos staigose nenagrintini (LR CPK 514 str. 2 d.). siteisjs teismo sprendimas registruoti civilins bkls akt, akto ra atkurti, papildyti, pakeisti, itaisyti ar anuliuoti yra pagrindas civilins metrikacijos staigai atitinkam ra daryti, atkurti, papildyti, pakeisti, itaisyti ar anuliuoti (LR CPK 516 str. 1 d.). Bylos dl teisi pagal prarastus pareiktinius vertybinius dokumentus atkrimo (aukiamoji teisena). Vertybiniai popieriai tai serijomis ileidiamos finansavimo priemons, patvirtinanios dalyvavim akciniame kapitale arba (ir) teiss, kylanios i kreditini santyki bei suteikianios teis gauti dividendus, palkanas ar kitas pajamas. Finansiniai instrumentai, patvirtinantys teis ar pareig pirkti (parduoti) iame apibrime nurodytas finansavimo priemones, taip pat yra vertybiniai popieriai. Tai numato Lietuvos Respublikos vertybini popieri vieosios apyvartos statymas. Asmuo, prarads vertybin dokument, gali prayti teism pripainti dokument negaliojaniu ir atkurti teises pagal prarast pareiktin vertybin dokument (LR CPK 517 str. 1 d.). Su pareikimu teim gali kreiptis asmuo, prarads vertybin dokument. Jis pareikim turi paduoti t dokument idavusio asmens gyvenamosios vietos ar buveins vietos apylinks teismui (LR CPK 517 str.). Pareikime papildomai nurodoma prarasto pareiktinio vertybinio dokumento skiriamieji poymiai, jo turjimo fakto rodymai, idavusio t dokument asmens vardas, pavard ar pavadinimas, bei aplinkybs, kuriomis dokumentas prarastas (LR CPK 517 str. 3 d.). Prims pareikim teismas priima nutart paskelbti pareikjo lomis skelbim vietiniame laikratyje. iame skelbime siloma dokumento, apie kurio praradim pareikta turtojui, per tris mnesius nuo paskelbimo dienos paduoti teismui pareikim dl savo teisi t dokument ir kartu pateikti dokumento original. Kartu su nutartimi paskelbti skelbim vietiniame laikratyje teismas priima nutart udrausti pagal t dokument imokti pinigus ar iduoti vertybinius popierius, daiktus ir j isiunia dokument idavusiai organizacijai (LR CPK 518 str. 1-3 d.). Jeigu teismas gauna dokumento turtojo pareikim prie sueinant trij mnesi terminui nuo paskelbimo dienos, teismas nutartimi palieka praradusio dokument asmens paduot pareikim nenagrint ir nustato termin, per kur idavusiai dokument organizacijai udraudiama imokti pagal j pinigus arba iduoti vertybinius popierius, daiktus. Tas terminas neturi bti ilgesnis kaip du mnesiai. Kartu teismas iaikina pareikjui jo teis bendra tvarka pareikti dokumento turtojui iekin dl to dokumento ireikalavimo, o dokumento turtojui jo teis iiekoti i pareikjo nuostolius dl laikinj apsaugos priemoni taikymo (LR CPK 520 str.). Jeigu pasibaigus trij mnesi terminui nuo paskelbimo dienos i dokumento turtojo negautas pareikimas ir dokumento originalas, teismas skiria byl nagrinti (LR CPK 251 str.). Jeigu pareikjo pareikimas patenkinamas, teismas priima sprendim prarast dokument pripainti negaliojaniu. Teismo sprendimas taip pat yra ir pagrindas imokti pareikjui pinigus, iduoti vertybinius popierius, daiktus arba vietoj pripainto negaliojanio dokumento iduoti nauj dokument. Jeigu dokumento turtojas dl koki nors prieasi nepareikia apie savo teises t dokument, siteisjus teismo sprendimui pripainti dokument negaliojaniu, jis gali pareikti asmeniui, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, iekin dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo (LR CPK 522, 523 str.).

Bylos dl daiktini teisi, iskyrus bylas, nagrinjamas pagal gino teisenos taisykles. Tai bylos dl valdymo fakto patvirtinimo nuosavybs teiss pagal gyjamj senat fakto nustatymo, daikto pripainimo beeimininkiu. Daikto valdymas laikomas faktinis daikto turjimas turint tiksl valdyti ji kaip sav (LR CK 4.22 str. 1 d.). Valdymo fakto patvirtinimas sukelia svarbias teisines pasekmes, t.y. asmuo, pripaintas teistu daikto valdytoju, gyja teis ginti savo valdymo teis nuo vis teiss paeidim (LR CK 4.34 str. 1 d.), taip pat pagal gyjamj senat gyja nuosavybs teis teistai valdom daikt (LR CK 4.68 str.). Kreiptis teism dl valdymo fakto patvirtinimo galima tik tais atvejais, kai pareikjas negali kitokia tvarka gauti t fakt patvirtinanio reikiam dokument arba kai negalima atkurti prarast dokument (LR CPK 526 str. 3 d.). Dl valdymo fakto patvirtinimo pareikim gali paduoti suinteresuotas asmuo savo gyvenamosios vietos, o jeigu pareikjas yra juridinis asmuo buveins apylinks teism. Pareikimas dl nekilnojamojo daikto paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinks teismui (LR CPK 526 str.). Pareikime dl valdymo fakto patvirtinimo papildomai turi bti nurodyti duomenys, nustatyti LR CPK 527 straipsnyje. Teismas, prims pareikim gali priimti nutart pareikjo lomis paskelbti vietiniame ir viename i pagrindini Lietuvos Respublikos dienrai apie bylos dl valdymo fakto patvirtinimo iklim (LR CPK 528 str.). Bylose dl valdymo fakto nustatymo teismas gali priimti vien i i sprendim: valdymo fakt pareikjui patvirtinti ar pareikjo praym atmesti (LR CPK 529 str.). Jeigu pareikjui valdymo faktas patvirtinamas, jis gyja visas daikto valdytojo teises ir pareigas. Jeigu pareikjo praymas atmetamas, ios pasekms neatsiranda. Dl nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat fakto nustatymo pareikim gali paduoti daikto valdytojas (LR CK 4.68 str.). Jis kreipiasi savo gyvenamosios vietos, o jeigu pareikjas yra juridinis asmuo jo buveins apylinks teism. Dl nekilnojamojo daikto pareikimas paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinks teismui (LR CPK 530 str.). Bylose dl nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat fakto nustatymo teismas gali priimti sprendim nustatyti nuosavybs teiss pagal gyjamj senat fakt arba pareikjo pareikim atmesti (LR CPK 533 str. 2 d.). Jeigu pareikjui nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat faktas nustatomas, jis gyja visas daikto valdytojo teises ir pareigas. Jeigu pareikjo praymas atmestas, ios pasekms neatsiranda. Bylose dl daikto pripainimo beeimininkiu, beeimininkis yra toks daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas neinomas. Beeimininkiu daiktu nelaikomas siningai gytas ir teistai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas gyjamja senatimi dar nra gijs nuosavybs teiss daikt. Kilnojamaisiais beeimininkiais daiktais gali bti gyvnai, negyvi kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklaus arba kuri savininkas atsisak, arba kuriuos pamet ar paslp (radinys), tarp j ir lobis (LR CK 4.57 str.). Pagal LR CK 4.58 straipsnio 1 dal beeimininkis daiktas teismo sprendimu gali bti perduotas nuosavybn tik valstybei ar savivaldybei. Dl daikto pripainimo beeimininkiu pareikim gali paduoti finans, kontrols institucija arba savivaldybs institucija daikto buvimo vietos apylinks teismui (LR CPK 534 str.). Pareikime papildomai nurodomi duomenys, numatyti LR CPK 535 ir 536 straipsniuose. Pareikimas paduodamas sujus vieniems metams nuo dienos, kuri daiktas trauktas apskait, jeigu statymu nenustatyta kitaip (LR CK 4.58 str. 1 d.). Bylose dl daikto pripainimo beeimininkiu gali bti priimamas vienas i i sprendim: a) pripains, kad daiktas neturi savininko, siningo gijjo ar teisto valdytojo arba kad jis neinomas, priima sprendim pripainti daikt beeimininkiu ir perduoti j valstybs ar savivaldybs nuosavybn; b) pareikjo pareikim atmesti (LR CPK 537 str.).

Bylos dl eimos teisini santyki, iskyrus bylas, nagrinjamas gino teisenos tvarka pagal CPK IV dalies XIX skyri. eimos bylos apima santuokos nutraukimo ar pripainimo negaliojania bylas, gyvenim skyrium (seperacij) (LR CPK 381-386 str.), tvysts (motinysts) nustatym (LR CPK 387-393 str.), tvysts (motinysts) nuginijim (LR CPK 394399 str.), tv valdios apribojim (LR CPK 400-409 str.). ios bylos kildinamos i LR LR CK treiosios knygos nuostat. Dauguma i i byl yra nagrinjamos gino teisena. Tai santuokos nutraukimas dl sutuoktinio kalts (LR CK 3.60 str.), tvysts (motinysts) nuginijimas (LR CK 3.149 str.), vaiko gyvenamosios vietos nustatymas (LR CK 3.174 str.), vaikinimas (LR CK 3.209-3.228 str.) ir visi kiti ali ginai, kil i eimos teisini santyki. Pagrindinis eimos byl priskyrimo gino ar ypatingajai teisenai kriterijus tai gino buvimas ar nebuvimas. LR CPK XXXV skyrius numato bylos nagrinjimo ypatumus santuokos nutraukimo abiej sutuoktini bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio praymu. iose bylose reikalavim pagrindas yra LR CK 3.50 str., 3.51 str., 3.55 str. Nesant gino galutinis rezultatas pasiekiamas ymiai greiiau ir paprasiau. ioje situacijoje teismas atidiai inagrinja byl LR CK 3.57 str. aspektu, tai yra, patikrina, ar nra klii pareikimui tenkinti. Pareikjas, nordamas santuok nutraukti, dl to, kad sutuoktinis neveiksnus, neinia kur esantis, atlieka bausm u netyin nusikaltim, privalo pateikti rodymus apie toki fakt buvim. Todl, gali tekti pirma teismo keliu rodyti sutuoktinio neveiksnum, kad yra neinia kur, o po to tik atsirast pagrindas tokiu bdu nutraukti santuok. Taigi, kaip minta, ios kategorijos byloms priskiriamos bylos dl santuokos nutraukimo abiej sutuoktini bendru sutikimu (LR CK 3.51 str.) ar vieno sutuoktinio praymu (LR CK 3.55 str.). Praymas nutraukti santuok abiej sutuoktini bendru sutikimu paduodamas vieno i sutuoktini gyvenamosios vietos apylinks teismui (LR CPK 538 str.2 d.). Prayme papildomai turi bti nurodyti duomenys, numatyti LR CPK 539 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas, gavs sutuoktini praym nutraukti santuok, pirmiausiai privalo imtis priemoni jiems sutaikyti. Vieno sutuoktinio praymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesn kaip ei mnesi termin sutuoktiniams sutaikyti. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma. Byla atnaujinama prajus teismo nustatytam terminui vieno i sutuoktini praymu. Jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradios n vienas sutuoktini nereikalauja nutraukti santuokos, praymas dl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrintas. Taiau jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai negyvena arba termino sutaikyti nustatymas i esms prietaraut vieno sutuoktinio ar j vaik interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinti byl i esms, terminas susitaikyti nenustatomas (LR CK 3.54 str., LR CPK 540 str. 3 d.). Santuokos nutraukimas bendru sutuoktini sutikimu yra galimas esant tokioms slygoms: nuo santuokos sudarymo yra praj daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudar sutart dl santuokos nutraukimo pasekmi, kurioje sutuoktiniai yra aptar savo nepilnamei vaik ir vienas kito ilaikymo, nepilnamei vaik gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos aukljant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas; abu sutuoktiniai yra visikai veiksns (LR CK 3.51 str.). Teismas priima sprendim santuok nutraukti, jeigu sitikina, kad santuoka faktikai iiro. Skiriamas santuokos pripainimas iirusia ir jos preziumavimas iirusia. Santuoka pripastama iirusia, jeigu sutuoktiniai kartu negyvena ir negalima tiktis, kad jie vl prads gyventi kartu (LR CK 3.53 str. 1 d.). Preziumuojama, kad santuoka faktikai iiro, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro kio ir negyvena sutuoktini gyvenimo (LR CK 3.53 str. 2 d.). Priimdamas sprendim nutraukti santuok abiej sutuoktini bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktini pateikt sutart dl santuokos nutraukimo pasekmi, jeigu i sutartis atitinka statym reikalavimus (LR CPK 540 str. 1d.). Sutuoktiniams kyla santuokos nutraukimo teisins pasekms, kurias jie bendru sutarimu nustat santuokos nutraukimo sutartyje (patvirtintoje teismo sprendimu). Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo j nutraukti siteisjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas po teismo

sprendimo nutraukti santuoka siteisjimo dienos isiunia sprendimo nuora teismo buvimo vietos civilins metrikacijos staigai, kad i registruot santuokos nutraukimo fakt (LR CPK 541 str. 3 d.). Praymas dl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio praymu paduodamas sutuoktinio, kuris kreipiasi, gyvenamosios vietos apylinks teismui. Prayme be bendrj procesini dokument formai ir turiniui keliam reikalavim papildomai nurodomi duomenys, numatyti LR CPK 539 str. Neveiksnaus sutuoktinio interesais praym dl santuokos nutraukimo gali paduoti jo globjas, prokuroras arba globos ir rpybos institucija (LR CPK 538 str. 3, 4 d.). Paskutiniu atveju taikinimo priemons nra taikomos (LR CK 3.57 str. 2 d.). Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio praymu yra galimas esant bent vienai i i slyg: sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus; vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo pripaintas neveiksniu; vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripaintas neinia kur esaniu; vienas sutuoktinis atlieka laisvs atmimo bausm ilgiau nei vienerius metus u netyin nusikaltim (LR CK 3.55 str. 1d.). Visais iais atvejais svarbiausia yra tai, kad sutuoktinis, norintis nutraukti santuok, nekaltina kito sutuoktinio dl santuokos iirimo. Priimdamas sprendim nutraukti santuok vieno sutuoktinio praymu, teismas taip pat privalo isprsti klausimus dl: sutuoktini nepilnamei vaik gyvenamosios vietos ir j ilaikymo; vieno sutuoktinio ilaikymo; sutuoktini bendro turto padalijimo (iskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktini susitarimu, patvirtintu notaro, arba yra siteisjs teismo sprendimas dl bendro turto padalijimo) (LR CPK 541 str. 2 d.). Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo j nutraukti siteisjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuok siteisjimo dienos isiunia sprendimo nuora teismo buvimo vietos civilins metrikacijos staigai, kad i registruot santuokos nutraukimo fakt (LR CPK 541 str. 3 d.). Hipotekos teisini santyki bylos. sigaliojus naujam LR CPK, procesinius hipotekos ir nekilnojamojo turto keitimo klausimus reglamentuoja LR CPK V dalies XXXVI skyriaus nuostatos. Nuo to momento Hipotekos ir Kilnojamojo turto keitimo statymas neteko teisins galios. Hipoteka suprantama kaip esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdim utikrinantis nekilnojamojo daikto keitimas kai keistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka gali bti utikrinamas pagrindinio reikalavimo vykdymas, i io reikalavimo atsirandani palkan, netesyb bei teismo ilaid susijusi su hipotekos vykdymu, iiekojimas (LR CK 4.174 str. 1 d.). keitimas tai esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdim utikrinantis kilnojamojo daikto ar turtini teisi keitimas, kai keitimo objektas perduodamas kreditoriui, treiajam asmeniui ar paliekamas kaito davjui. keitimu gali bti utikrintas bet kurios pinigins prievols vykdymas (LR CK 4.200 str. 1 d.). Hipotekos teisjai nagrinja praymus dl: a) hipotekos ar keitimo registravimo; b) hipotekos ar keitimo pakeitimo registravimo, iregistravimo; c) hipotekos ar keitimo baigimo registravimo, iregistravimo; d) hipotekos ar keitimo perleidimo registravimo, iregistravimo; e) hipotekos registre esani duomen pakeitimo; f) priverstinio skolos iiekojimo; g) kit i hipotekos ar keitimo atsirandani teisini santyki (iskyrus, kai LR CPK XXXVI skyriuje ar kituose statymuose numatyta kitaip) (LR CPK 542 str.). Hipotekos skyriui reikia pateikti teisingumo ministro nustatytos formos hipotekos ar keitimo lakt ir kitus Vyriausybs patvirtintuose hipotekos registro nuostatuose nurodytus dokumentus (LR CPK 546 str. 1 d.). LR CPK 543 str. numato praym dl hipotekos ar keitimo teismingum. Paduoti praymai (pareikimai) turi bti inagrinti ne vliau kaip per tris darbo dienas nuo j pateikimo hipotekos skyriui dienos, iskyrus atvejus, kai yra numatyti kiti j inagrinjimo terminai (LR CPK 545 str.). Hipotekos teisjas, inagrinjs praym registruoti sutartin ar priverstin hipotek ar keitim, gali priimti vien i i nutari: praym atmesti; paskirti termin klitims paalinti; praym patenkinti.

Inagrinjs praym dl priverstinio skolos iiekojimo, gali priimti nutart aretuoti keist daikt. Hipotekos teisjas, inagrinjs pakartotin praym dl priverstinio skolos iiekojimo, gali priimti vien i i nutari: u skol keist daikt parduoti i varytini arba perduoti keist daikt kreditoriui administruoti. Hipotekos teisjas, inagrinjs praym dl keisto daikto pardavimo i varytni, gali priimti nutart u skol keist daikt parduoti i varytini. Inagrinjs praym dl keisto daikto perdavimo kreditoriui administruoti, gali priimti nutart perduoti daikt administruoti hipotekos kreditoriui. Hipotekos teisjas, inagrinjs pareikimus dl keisto daikto aretavimo ir perdavimo kreditoriui, dl reikalavim, atsirandani i keistos teiss perdavimo kreditoriui, dl teiss tvarkyti kaito davjo banko sskait perdavimo kreditoriui, priima nutart dl jame idstyt reikalavim tenkinimo. Hipotekos skyrius, inagrinjs kaito davjo ir skolininko ratik reikalavim dl hipotekos ar keitimo pabaigimo, iregistruoja hipotek ar keitim i hipotekos registro gavs hipotekos ar keitimo lakt, kuriame paymta, kad visi hipotekos ar keitimo sutarties reikalavimai yra vykdyti arba yra hipotekos ar keitimo pabaigos pagrindai. Hipotekos teisjas, inagrinjs pareikim sumainti keist daikt skaii, pakeisti keist daikt kitu n karto nekeistu daiktu (iskyrus atvejus, kai priverstin hipoteka ar keitimas atsirado statym pagrindu), taip pat baigti priverstin hipotek ar keitim, gali patenkinti iuos reikalavimus. Hipotekos skyrius, gavs kreditoriaus praym baigti hipotek ar keitim, panaikina hipotekos ar keitimo rat. Hipotekos teisjas, gavs suinteresuoto asmens (keisto daikto savininko ar skolininko) praym su reikalavimu baigti hipotek, oficialiame leidinyje Valstybs inios spja kreditori, kad is per eis mnesius gali pareikti apie savo hipotekines teises. Jeigu per nurodyt termin kreditorius neatsiliepia, hipotekos teisjo nutartimi hipoteka baigiama, hipotekos laktas pripastamas negaliojaniu ir kreditorius praranda reikalavimo teis. Bylos dl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkrimo. teism dl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkrimo su pareikimu gali kreiptis byloje dalyvav asmenys, byl vykds teismo antstolis ir teismas byl gali pradti savo iniciatyva (iskyrus atvejus, kai byla prarasta dl stichins nelaims; iuo atveju teismas gali j atkurti tik pagal pareikim). Pareikimas dl prarastos teismo bylos atkrimo paduodamas nagrinjusiam t byl pirmosios instancijos teismui, o pareikimas dl prarastos vykdomosios bylos atkrimo vykdymo vietos apylinks teismui (LR CPK 570 str. 13 d.). Pareikimas dl prarastos teismo bylos, kurios nagrinjimas nebuvo baigtas siteisjusiu teismo sprendimu (nutartimi), gali bti paduotas per trejus metus nuo bylos praradimo ar suinojimo apie praradim dienos. Pareikimas dl prarastos vykdomosios bylos atkrimo gali bti paduotas per trejus metus nuo bylos praradimo ar suinojimo apie praradim dienos. Pareikimas dl prarastos teismo bylos, kurios nagrinjimas buvo baigtas siteisjusiu teismo sprendimu (nutartimi), atkrimo gali bti paduotas per deimt met nuo bylos praradimo dienos ar suinojimo apie praradim dienos (LR CPK 570 str. 4 d.). Pareikime dl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkrimo papildomai turi bti nurodyti duomenys, numatyti LR CPK 571 straipsnyje. Teismas byloje dl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkrimo gali priimti sprendim atkurti vis prarast byl ar jos dal, kuri teismo nuomone reikia atkurti arba palikti pareikim nenagrint. Bylos dl praleisto statym nustatyto termino atnaujinimo. Terminas yra juridikai reikmingas faktas, susijs su tam tikr teisi ir pareig atsiradimu, pasikeitimu ar pabaiga. Terminai gali bti atnaujinamieji, gyjamieji ar naikinamieji (LR CK 1.117 str. 4-6 d.). Pareikimas dl praleisto statym nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinks teismui, kurio veiklos teritorijoje turi bti atliktas teisin reikm turinti veiksmas. Prie pareikimo dl praleisto statym nustatyto termino atnaujinimo termino papildomai turi bti pridti rodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudaranias pagrind terminui atnaujinti (LR CPK 576 str. 1-2 d.). Teismas byloje dl praleisto statym nustatyto termino atnaujinimo gali priimti vien i i nutari: a) patenkinti pareikim (iuo atveju praomas atnaujinti terminas yra

atnaujinamas); b) atmesti pareikim jo netenkinant. i teismo nutartis gali bti apsksta atskiruoju skundu (LR CPK 578 str. 2 d.). Bylos dl teismo leidim idavimo ar fakt patvirtinimo, turto administravimo, paveldjimo procedr taikymo ir kitos bylos, kurios pagal Civilin kodeks bei kitus statymus nagrintinos supaprastinto proceso tvarka. Nuo 2003 m. sausio 1 d. sigaliojus 2002 m. CPK, praym dl teismo leidim idavimo nagrinjimo tvark reglamentuoja LR CPK XXXIX skyrius. statym pakeitimai slygojo tai, kad teismas nebeliko vien gin sprendimo institucija. alia savo pagrindins funkcijos gin sprendimo teismas pradjo atlikti ir apsaugines funkcijas, nesusijusias su gin dl teiss sprendimu, taiau reikmingas asmen teisi apsaugai (leidim idavimas, fakt ir pareikim patvirtinimas, turto administravimo kontrol, paveldjimo procedr taikymas ir panaiai). Teismas asmen teisi apsaugos srityje perm dal funkcij, kurias atlikdavo vairios valstybs ir savivaldybs institucijos (staigos). Ypa svarbus teismo vaidmuo tenka apsaugant vaik, neveiksni ir ribotai veiksni asmen, sutuoktini teises. Btent i asmen teisi apsauga utikrinama teismo leidimais statymo numatytiems teisiniams veiksmams atlikti. Bylas dl teismo leidim idavimo teismai nagrinja supaprastinto proceso tvarka. Praym dl teismo leidim idavimo nagrinjimo ypatumus nustato statymas (LR CPK 443 straipsnio 1 dalis, 579582 straipsniai). Praymai dl klausim, nagrintin supaprastinto proceso tvarka, paduodami pareikjo gyvenamosios vietos ar buveins apylinks teismui (LR CPK 580 str. 1 d.), iskyrus iuos atvejus, kai praymas dl paveldjimo procedr taikymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos apylinks teismui (LR CPK 580 str. 2 d.); bei kai praymas dl turto administravimo paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, o dl kilnojamojo daikto pareikjo gyvenamosios vietos ar buveins apylinks teismui (LR CPK 580 str. 3 d.). Prie praymo dl klausim, nagrintin supaprastinto proceso tvarka, papildomai turi bti pridti rodymai, reikmingi sprendiant klausim dl leidimo idavimo, pareikimo ar fakto patvirtinimo bei kit klausim, nagrinjam supaprastinto proceso tvarka (LR CPK 581 str.). Praymai dl teismo leidimo idavimo yminiu mokesiu neapmokestinami (LR CPK 83 str. 1 d. 13 p.). Praymus teismas inagrinja ne vliau kaip per penkias dienas nuo j primimo dienos (LR CPK 582 str. 2 d.). Praymas dl teismo leidimo idavimo paprastai nagrinjamas raytinio proceso tvarka. odinis procesas skiriamas, kai reikia apklausti pareikjus bei suinteresuotus asmenis, iklausyti vaik ar valstybs ar savivaldybs institucijos atstov paaikinimus dl ios institucijos duotos ivados, apklausti liudytojus ir pan. Praymas odinio proceso tvarka nagrinjamas kvieiant j byloje dalyvaujanius asmenis (LR CPK 153 straipsnio 1 dalis). Teismo nutartis iduoti leidim, patvirtinti pareikim ar faktus apeliacine tvarka neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos, taiau teismo atsisakymas iduoti leidim, patvirtinti pareikim ar fakt, neatima i pareikjo teiss, pasikeitus aplinkybms, pakartotinai kreiptis teism dl leidimo idavimo, pareikimo ar fakto patvirtinimo. Dl kitose supaprastinta tvarka inagrintose bylose priimt nutari kasacija negalima (LR CPK 582 str. 6 d.). 25. VYKDYMO PROCESAS 25.1. Vykdymo procesas savarankika civilinio proceso stadija Civilinio proceso egzistavimo btinum lemia jau pati civilins materialins subjektins teiss struktra. J sudaro trys elementai: teis atlikti tam tikrus veiksmus, teis reikalauti, kad bt atlikti tam tikri veiksmai, ir teis reikalauti teismins gynybos, jeigu nra atliekami reikalaujami veiksmai[1]. Valstyb prisimusi pareig utikrinti materialini subjektini teisi gynim, tai gyvendina, utikrindama kiekvienam teiss subjektui teismin jo paeist teisi ir interes gynyb bei teismo proceso metu priimto teismo sprendimo vykdym prievarta. iuolaikinje visuomenje tiek savigyna, tiek savigalba gyvendinant ar atkuriant paeistas subjektines teises (yra iimi) draudiama. Pagal LR CK 1.139 straipsn panaudoti savigyn ginant savo civilines

teises leidiama tik kodekso numatytais atvejais. Savigynos bdai ir priemons turi atitikti teiss paeidimo pobd ir kiekvienu konkreiu atveju neperengti savigynos rib. Kaip teisingai nurodo vokiei procesualistai, priverstinis teismo sprendim vykdymas yra btinas kiekvienos isivysiusios valstybs teiss sistemos, paremtos savigynos draudimu, institutas[2]. Vykdymo proceso metu realiai atkuriama ginijama ar paeista materialin subjektin teis arba statym saugomas interesas. Bet, ar kils btinyb pasinaudoti tomis procesins prievartos priemonmis, priklauso ir nuo paties priimto teismo sprendimo turinio. gyvendinami visi teismo sprendimai, nes visi teismo sprendimai ir daro tam tikr tak teisiniams ali santykiams[3]. gyvendinimo svoka platesn, nei vykdymo svoka. Vykdymo proces reguliuojanios normos daugelyje valstybi yra inkorporuotos civilinio proceso kodeksus, kai kuriose vykdymo proceso normos numatytos ir specialiuose statymuose arba net kodifikuotos atskirus teiss altinius. Lietuvoje vykdymo proces reglamentuoja LR CPK VI dalis, i norm taikymo tvark (LR CPK 583 straipsnio 1 dalis) nustato Sprendim vykdymo instrukcija[4]. Rusijos Federacijoje be civilinio proceso norm, vykdymo proces reglamentuoja ir Federalinis vykdymo proceso statymas, Vokietijoje - Varytini statymas (vok. Gesetz ber die Zwangsversteigerung und die Zwangsverwaltung ), Teismo antstoli kodeksas (vok. Gerichtsvollzieherordnug )[5], Pranczijoje Teismo santvarkos kodeksas (pranc. Code de organisation judiciaire)[6] ir kt. Civilinio proceso teiss doktrinoje civilinio proceso ribos paprastai apibriamos teisminiu procesu ir io proceso metu priimto teismo sprendimo vykdymu, inoma, jei toks yra btinas. Nagrinjant civilinio proceso esms klausimus tiek plaija (kuomet civilinio proceso reguliavimo ribas traukiamas ne tik teisminis procesas, bet ir toki neteismini institucij kaip arbitrao ir notar veikla bei kiti teisi ir interes gynimo bdai)[7], tiek siaurja prasme, teismo sprendim vykdymas nurodomas kaip baigiamoji teisingumo vykdymo dalis. Galima teigti, kad teismo sprendim vykdymas yra specifin, baigiamoji teisingumo vykdymo dalis. Net jeigu teigti, kad sprendim vykdymas nra teisingumo vykdymas, nes j vykdo ne tik teismas, vis tiek akivaizdu, kad tai yra civilinio proceso dalis, nes sudtinga bt atskirti pat teisingumo vykdymo akt nuo io akto realaus gyvendinimo[8]. Danai teisinje literatroje pabriama, jog civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo primimu, ir net po sprendimo primimo tam tikrais atvejais yra btinas prievartos aparato panaudojimas siekiant vykdyti priimt teismo sprendim. Pranczijos civilinio proceso tyrintoj nuomone, vykdymo procesas neatskiriama civilinio proceso dalis - tik realizavus teismo sprendim gyvendinama paeist ar ginijam teisi ar statym saugom interes gynyba[9]. Taiau tuo paiu nurodoma vykdymo proceso specifika, o tam tikrais atvejais net ir jo autonomikumas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos Aukiausiojo Teismo nuomone civilinis procesas nesibaigia vien teismo sprendimo primimu ar bylos inagrinjimu, o teisingumas gali bti vykdytas ir pasiekti savo tiksl tik tada, kai bus teistai, operatyviai ir veiksmingai vykdytas teismo sprendimas[10]. Egzistuoja keletas koncepcij, apibriani vykdymo proceso teisin prigimt ir jo viet teiss sistemoje. Skirtingos vykdymo proceso teisins prigimties koncepcijos grindiamos teisinio reguliavimo dalyko, metodo ir princip bei io proceso metu susiklostani teisini santyki ypatumais. Viena i vyraujani vykdymo proceso teisins prigimties koncepcij, pripastanti vykdymo proces baigiamja civilinio proceso stadija, tuo paiu laikant j vienu i civilinio proceso teiss institut. Prieingos nuomons laikosi procesualistai teigiantys, jog vykdymo proces reguliuojanios teiss normos sudaro savarankik teiss ak vykdymo teis, ir autoriai, kurie mano, kad vykdymo proces reguliuojanios teiss normos yra administracins teiss dalimi. ios koncepcijos grindiamos vykdymo proces reguliuojani norm metodo, subjekt ypatumais. Vykdymo proces esant baigiamja civilinio proceso stadija patvirtina ir

civilinio proceso teisinio reguliavimo dalykas, teisinio reguliavimo metodo, princip ir tiksl tiek civiliniame procese, tiek baigiamojoje jo stadijoje vykdymo procese vienov. Valstyb teismo sprendimo vykdymo funkcijas gali pavesti atlikti specialioms institucijoms, veikianioms prie teism, arba privatiems profesines paslaugas teikiantiems asmenims, arba ias funkcijas pavedant atlikti paiam teismui. Nuo to, kam yra pavesta atlikti teismo sprendim vykdymo funkcijas, priklauso ir teismo sprendim vykdymo modelis. Vykdymo procesas tai teismo ar valstybs suteiktus valdingus galinimus turini subjekt, vykdymo proceso ali ir kit asmen veikla priverstinai civilinio proceso nustatyta tvarka vykdant teismo ir kit institucij sprendimus . 25.2. Vykdytini teism ir kit institucij iduoti dokumentai Dokumentai, kuri pagrindu iduodami vykdomieji ratai ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai vadinami vykdytinais dokumentais. Vykdymo proceso tvarka vykdomi ne tik teismo priimti sprendimai ar kiti procesiniai dokumentai, bet ir kit institucij iduoti vykdytini dokumentai. Tai vienas i iskirtini vykdymo proceso kaip baigiamosios civilinio proceso stadijos bruo. Vykdymo procesas gali prasidti ne tik teismui primus sprendim, t. y. procesui byloje prajus prie tai einanias stadijas: civilins bylos iklimo, pasirengimo bei teisminio nagrinjimo ir galbt bylos nagrinjimo apeliacine ar kasacine tvarka, bet ir apskritai nebuvus jokio bylos nagrinjimo teisme, pavyzdiui, institucij ir pareign nutarim administracini teiss paeidim bylose tiek, kiek jie susij su turtinio pobdio iiekojimais, vykdymas (LR CPK 587 str. 3 p.). Civilinio proceso tvarka ie dokumentai vykdomi todl, kad tiek administraciniame procese, tiek arbitrae ir kt. institucij iduotiems vykdytiniems dokumentams vykdyti nra sukurti specials procesai, kuri pagalba bt galima priverstinai vykdyti i institucij priimtus sprendimus. Vykdytin dokument sra pateikia LR CPK 584 straipsnis, kuriame nustatyta, jog vykdytinais dokumentais laikomi: 1) teism ir arbitra sprendimai, nutartys, nutarimai ir sakymai civilinse, taip pat administracini teisini santyki bylose;2) teism nuosprendiai, nutartys ir nutarimai baudiamosiose bylose tiek, kiek jie susij su turtinio iiekojimais;3) teism nutarimai administracinse bylose tiek, kiek jie susij su turtinio pobdio iiekojimais;4) teismo patvirtintos taikos sutartys;5) usienio teism ir arbitra sprendimai tarptautini sutari ir statym nustatytais atvejais;6) institucij ir pareign nutarimai administracini teiss paeidim bylose tiek, kiek jie susij su turtinio pobdio iiekojimais;7) kiti institucij ir pareign sprendimai, kai tarptautinse sutartyse ar statymuose nustatytas j vykdymas civilinio proceso tvarka. Analogikos nuostatos yra numatytos ir kit ali statymuose. Pagal Rusijos Federacijos 199706-21 Federalinio vykdymo proceso statymo 1 straipsn vykdomi ne tik bendrosios kompetencijos ir arbitraini teism aktai, bet ir kit organ aktai, kuriems vykdant statym suteiktus galiojimus suteikta teis pareigoti pilieius, organizacijas perduoti pinigines las, kit turt, atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo toki veiksm atlikimo. Rusijos civilinio proceso teiss doktrinoje skiriami jurisdikciniai (iduodami teism) ir nejurisdikciniai aktai[1]. Nejurisdikcini sprendim (taikos sutari, notarini akt ir kt.) vykdym pagal civilinio proceso nuostatas numato ir Vokietijos civilinio proceso kodeksas (toliau ZPO[2]), Pranczijos civilinio proceso kodeksas (pranc. Code de procedure civile) [3] bei Austrijos vykdymo kodeksas 25.3. Vykdomieji dokumentai vykdymo veiksm atlikimo pagrindas, vykdomj dokument rys ir j teisin reikm

Vykdymo veiksmai atliekami vykdomj dokument pagrindu. Pagal LR CPK 586 straipsnio 2 dal be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudiama. Vykdomj dokument sra pateikia LR CPK 587 straipsnis, pagal kur vykdomieji dokumentai yra: 1) vykdomieji ratai, iduoti teismo sprendim, nuosprendi, nutarim, nutari pagrindu;2) teismo sakymai;3) institucij ir pareign nutarimai administracini teiss paeidim bylose tiek, kiek jie susij su turtinio pobdio iiekojimais;4) kiti institucij ir ir pareign sprendimai, kuri vykdym civilinio proceso tvarka nustato statymai. I iame straipsnyje pateikto srao matyti, jog kai kuriais atvejais vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, pavyzdiui, teismo sakymas, teismo nutartis dl laikinj apsaugos priemoni taikymo[1]. Daniausiai vykdymo veiksm atlikimo pagrindu yra vykdomasis ratas, iduotas teismo sprendim, nuosprendi ir nutari pagrindu. 25.4. Antstolis vykdymo procese ir jo teisinis statusas, antstoli galiojimai, j atliekami procesiniai veiksmai, procesins teiss ir pareigos, faktini aplinkybi konstatavimas, procesini dokument teikimas Priklausomai nuo to, kam valstyb yra delegavusi teismo sprendim ir nejurisdikcini akt vykdymo funkcijas skiriami trys priverstinio teismo sprendim vykdymo modeliai: vieas, privatus ir mirus[1]. Vykdymo modelis priverstinio teismo sprendim vykdymo organizavimas, sprendim vykdymo funkcijas perduodant privaiam asmeniui arba valstybs institucijai, pareignui. Vieojo modelio atveju priverstinio sprendim vykdymo funkcijas atlikti pavesta iimtinai valstybs tarnautojams, vykdymo procese atliekant vykdymo veiksmus jokia privati iniciatyva pasireikti negali, t. y. vykdymo proceso alys neturi pasirinkimo teiss atliekant tam tikrus vykdymo veiksmus. Toks igrynintas modelis, kada visus vykdymo veiksmus, net ir nesant iiekotojo iniciatyvos galjo atlikti valstybs tarnautojai teismo antstoliai, teismo vykdytojai, egzistavo buvusioje TSRS. Privataus priverstinio vykdymo modelio atveju sprendim vykdymo funkcijos yra perduotos privatiems asmenims antstoliams. Antstoliui tokiu atveju paprastai suteikiamas laisvo profesines paslaugas teikianio asmens statusas. Btent tokia sistema iuo metu Pranczijos pavyzdiu tvirtinta ir Lietuvoje. Esminiai io modelio bruoai: antstolio profesines paslaugas teikianio asmens, statusas, antstolio turtin atsakomyb prie vykdymo proceso alis ar treiuosius asmenis u vykdymo proceso metu padaryt al, vykdymo veiksm atlikimo ilaid finansavimas vykdymo proceso ali lomis ir kt. Treiojo arba miraus modelio atveju, vykdymo procese priverstinius vykdymo veiksmus pavesta atlikti teismo antstoliams, valstybs tarnautojams, taiau dal vykdymo veiksm gali atlikti ir kiti asmenys paiekos, turto vertinimo bei saugojimo agentros, iiekotojo advokatai ir pan.[2]. Kai kuriose valstybse teismo sprendim vykdymas yra pavestas patiems teismams. Danijoje apygardos teismas be byl nagrinjimo pirmja instancija, atlieka ir administracines funkcijas, veikdamas kaip ems registro tvarkytojas, vykdymo proceso institucija ir kt.[3]. Analogika tradicija, kai teismo sprendimus vykdo pats teismas, susiklost ir Ispanijoje. Pagal Ispanijos Konstitucijos 117.3 straipsn teismin valdia bet kokia forma gyvendinama tik teism ir tribunol, o teismins valdios turin pagal t pat straipsn sudaro ne tik teisingumo vykdymas, bet ir teismo akt vykdymas[4]. Pagal Ispanijos statymus tam tikrus vykdymo veiksmus, pavyzdiui, iiekojim i keisto turto, gali atlikti ir ne teismins institucijos. Toki ne teismini institucij veikla vykdymo procese turi bti priirima teismo, pastarajam tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojant visus vykdymo veiksmus.

Pagrindinis vykdymo proceso dalyvis yra antstolis, kuriam valstyb suteikia vykdomj dokument vykdymo, faktini aplinkybi konstatavimo, dokument perdavimo ir kitas statym nustatytas funkcijas. Pagrindiniai antstolio teisin status reglamentuojantys aktai - LR Antstoli statymas[5] ir LR CPK. Atskirus antstoli veiklos klausimus reglamentuoja ir kiti teiss aktai. Pagal LR CPK 585 straipsnio 1 dal antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turim informacij apie skolininko turtin padt, susipainti su sprendimams vykdyti btinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksm, galini trukdyti vykdyti sprendimus, iskyrus statym nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi bti vykdyti per antstolio nustatyt termin. Antstoliui valdingi galinimai suteikti tik vykdant funkcijas, antstolio reikalavimai, nesusij su sprendim vykdymu, pvz., teikiant tarpininkavimo ar kt. paslaugas, kitiems asmenims privalomi tiek, kiek tai numatyta statymu. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viryti jam suteikt galinim. Asmenims, nevykdantiems antstolio reikalavim teismas gali skirti iki 1000 Lt baud, vykdymo klitims paalinti kviesti policij. U trukdym antstoliui vykdyti teismo sprendim numatyta ir baudiamoji atsakomyb. Pagal LR BK 231 straipsn greta atsakomybs u kitus nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus teisingumui numatyta baudiamoji atsakomyb ir u trukdym teisjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigno, advokato ar antstolio veiklai. U tokias veikas gali bti taikomi vieieji darbai, bauda, aretas, laisvs apribojimas arba laisvs atmimas. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstoli veiklos teistumo, kooperacijos ir demokratikumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo siningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesins veiklos metu jam paaikjusi asmeninio gyvenimo aplinkybi, saugoti komercines ir kitas statym saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis vis teist priemoni tinkamai apginti iiekotojo interesus, nepaeisdamas kit vykdymo proceso dalyvi teisi bei teist interes. Pagal LR Antstoli statymo 3 straipsnio 2 dal atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, LR tarptautinmis sutartimis, LR Antstoli statymu bei kitais statymais, kitais teiss aktais, Antstoli profesins etikos kodeksu. Pagal LR Antstoli statymo 21 straipsn skiriamos antstolio funkcijos ir kita veikla (antstolio teikiamos paslaugos). Pagal LR Antstoli statymo 21 straipsnio 2 dal antstolis teiss akt nustatyta tvarka gali teikti ias paslaugas: 1) saugoti (administruoti) turt vykdymo procese;2) konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir teikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo; 3) teisines konsultacijas, iskyrus atstovavim teismuose bei atstovavim santykiuose su treiaisiais asmenimis;4) aukciono tvarka realizuoti keist kilnojamj turt;5) tarpininkauti vykdant turtines prievoles. Visais atvejais antstolio vykdomoje veikloje pirmenyb turi bti teikiama funkcij atlikimui, paslaugas jis gali teikti tik, jei tai netrukdo funkcij atlikimui. Valdingi galinimai utikrinant teisingumo vykdym antstoliui suteikti tik vykdant funkcijas, kurios gyvendinamos procesine forma. Antstolis teikdamas paslaugas toki valding galinim neturi ir veikia tik kaip laisvas profesines paslaugas teikiantis asmuo. Antstoliui vykdymo procese numatyta eil procesini teisi ir pareig. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis vis teist priemoni, kad sprendimas bt kuo greiiau ir realiai vykdytas, ir aktyviai padti alims ginti j teises bei statym saugomus interesus (LR CPK 634 str. 2 d.). Antstolis savo funkcijas atlieka atlygintinai. Pagal LR CPK 610 straipsn visas vykdymo ilaidas apmoka iiekotojas. vykdius sprendim, ios ilaidos iiekomos i skolininko. Atleidimo nuo vykdymo ilaid mokjimo tvark nustato Sprendim vykdymo instrukcija (LR CPK 609 straipsnio 2 dalis ).

Vykdydamas savo funkcijas, antstolis turi teis neatlygintinai gauti informacij i Valstybins mokesi inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo staig, kadastr ir registr bei kit fizini ir juridini asmen, tarp j i bank ir kit kredito bei finans staig reikalingus duomenis, nepaisant j pateikimo formos ir bdo, dokument nuoraus, kompiuterini laikmen duomenis ar j kopijas apie skolininko turt, las, pajamas, ilaidas ir veikl bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti (LR Antstoli statymo 22 straipsnis). Antstolis negali reikalauti pateikti mint informacij, reikaling jo paslaug teikimui. Tam tikrus procesinius vykdymo veiksmus gali atlikti ir antstolio padjjas. Pagal LR Antstoli statymo 30 straipsn antstolio padjjas turi teis antstolio vardu ir jo raytiniu galiojimu perduoti ir teikti dokumentus, atlikti procesinius veiksmus, iskyrus faktini aplinkybi konstatavim, vykdomosios bylos iklim ar sustabdym, vykdomojo dokumento grinim, turto realizavim, iiekot pinigini l paskirstym iiekotojams, vykdymo ilaid skaiiavim. Atlikdamas procesinius vykdymo veiksmus, antstolio padjjas turi nurodyti, kad jis veikia antstolio vardu ir paymti apie tai, kad jis turi tokiems veiksmams atlikti antstolio iduot raytin galiojim. Antstolis vykdydamas teismo sprendimus turi bti nealikas. Iiekotojas, skolininkas turi bti tikri, jog antstolis neturi asmeninio suinteresuotumo konkreioje vykdomojoje byloje ir atlieka vykdymo veiksmus veikdamas tik pagal statym. Antstolio nealikumas aikintinas sistemikai su LR antstoli statymo 3 straipsnyje tvirtintu principu, jog vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis vis teist priemoni tinkamai apginti iiekotojo interesus, nepaeisdamas kit vykdymo proceso dalyvi teisi bei teist interes. Antstolis neturi tapti tik iiekotoju atstovu vykdymo procese. Vykdydamas teismo sprendimus, antstolis turi utikrinti iiekotojo ir skolininko teisi bei teist interes pusiausvyr. Antstolis gali bti nualintas tais paiais pagrindais kaip ir byl nagrinjantis teisjas (LR CPK 65 straipsnis). Esant tokiems pagrindams, antstolis turt nusialinti pats, taiau jam nenusialinus, nualinim ratu (nualinimo pareikimas) gali pareikti iiekotojas arba skolininkas, kiti asmenys antstolio nualinimo teiss neturi. Nualinimas turi bti pareikiamas prie pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vliau nualinim pareikti leidiama tik tais atvejais, jeigu pareikiantis nualinim asmuo apie pagrind nualinti suino pradjus vykdymo veiksmus (LR CPK 636 straipsnio 2 dalis). Tokiu bdu siekiama ivengti galimo piktnaudiavimo, ypa skolininko, ia teise, be to, taip gyvendinamas proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai. Jeigu antstolis nenusialina, nualinimo pareikimas ne vliau kaip kit darbo dien kartu su vykdomja byla perduodamas teisjui, kad sprst nualinimo klausim. Antstolio nualinimo klausim ne vliau kaip per tris darbo dienas turi isprsti antstolio buvimo vietos apylinks teismas. Antstolio nualinimo klausimas gali bti sprendiamas tiek raytinio, tiek odinio proceso tvarka, kvieiant ir iklausant nualinim pareikus asmen, antstol ir kitus vykdymo proceso dalyvius. Teisjas nualinimo klausim isprendia uraydamas rezoliucij nualinimo pareikime. Teismui sprendiant antstolio nualinimo klausim pasireikia teismin prieira, kuria utikrinamas vykdymo proceso teistumas. Siekiant utikrinti vykdymo proceso teistum nualinimo institutas taikomas ir vertjui bei ekspertui. J nualinimo klausimas isprendiamas ta paia tvarka kaip ir antstolio. Jie gali bti nualinami tais paiais pagrindais, kaip ir kitose civilinio proceso stadijose (LR CPK 67 straipsnis). Antstoliui pradjus priverstinio vykdymo veiksmus gali kilti tam tikr neaikum dl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos, todl gali bti negalima atlikti vykdymo veiksm arba j atlikimas gali pasunkti. Tokiu atveju jis turi teis kreiptis procesin sprendim primus teism, kad iaikint sprendimo vykdymo tvark. Tok iaikinim vykdo procesin sprendim prims teismas. Procesinio sprendimo iaikinimo instituto tikslas - paalinti visus teismo sprendimo neaikumus, klitis tokio teismo sprendimo vykdymui. Sprendimo iaikinimas negali pakeisti

aikinamo sprendimo turinio ir esms, taiau tokiu aikinimu turi bti paalinti visi neaikumai dl tokio sprendimo vykdymo. Sprendimo iaikinimas - vienas i sprendim trkum paalinimo institut. Teismo sprendimo iaikinimas galimas tik iki tokio teismo sprendimo vykdymo (LR CPK 278 straipsnio 2 dalis). Dl teismo sprendim iaikinimo iki vykdymo proceso pradios gali kreiptis dalyvaujantys byloje asmenys arba tai gali atlikti teismas savo iniciatyva (LR CPK 278 straipsnis), o prasidjus vykdymo procesui antstolis (LR CPK 589 straipsnis). Teismo nutarties, kuria iaikintas teismo sprendimas, pagrindu vykdomasis ratas negali bti iduodamas, jos vykdytinumas pasireikia kartu su pagrindinio teismo sprendimo vykdytinumu. LR CPK 589 straipsnio pagrindu negalima kreiptis kilus neaikumams dl kit institucij (ne teismo ) ar pareign iduot vykdomj dokument vykdymo. Pagrindin antstolio atliekam procesini veiksm iraikos forma antstolio patvarkymas.Vykdymo proceso metu ikylanius klausimus antstolis isprendia motyvuotu patvarkymu. Patvarkyme antstolis turi nurodyti patvarkymo suraymo dat, savo vard ir pavard, vykdomosios bylos numer, bylos alis, sprendiamo klausimo esm, motyvus, kodl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Patvarkymo rezoliucinje dalyje nurodamas priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Patvarkym antstolis pasirao ir patvirtina antstolio antspaudu. Reikiamais atvejais patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys. Visais atvejais patvarkyme turi bti nurodyta antstolio kontoros adresas, konkretus teismas, kuriam gali bti skundiami antstolio veiksmai. Kai kuri patvarkym formos, pvz., patvarkymo aretuoti las, patvarkymo vykdyti vykdomj dokument dl skolos iiekojimo ir kt., yra patvirtintos Sprendim vykdymo instrukcija. Patvarkymo nuora antstolis turi isisti vykdymo proceso alims ir kitiems suinteresuotiems asmenims, jeigu tai numatyta LR CPK (LR CPK 625 str. 3 d., LR CPK 630 str. 2 d., LR CPK 682 str. 1 d., LR CPK 733 str. 1- 2 ir 7 d.) arba, jeigu antstolis pripasta esant reikalinga, ir kitais atvejais. Pagal LR CPK antstolio patvarkymo nuoraai siuniami tokiais atvejais: Faktini aplinkybi konstatavimas. Faktini aplinkybi konstatavimas tai smulkus antstolio objektyviai matom faktini aplinkybi apraymas faktini aplinkybi konstatavimo protokole (LR CPK 635 str. 1 d.). Konstatuojamos faktins aplinkybs papildomai gali bti fiksuojamos vaizdo ar garso raymo priemonmis, apie kuri naudojim paymima faktini aplinkybi konstatavimo protokole. Faktini aplinkybi konstatavimo protokolo forma yra patvirtinta Sprendim vykdymo instrukcija. Laikmenos, kuriose ufiksuotos faktins aplinkybs yra sudedamoji protokolo dalis. Faktini aplinkybi konstatavimo tikslas - tiksliai ir objektyviai ufiksuoti tam tikras bylai reikmingas aplinkybes, smulkiai jas apraant. Konstatuodamas faktines aplinkybes antstolis turi vengti vertinim, apibendrinim, savo samprotavim ir pan. Antstolis konstatuoja faktines aplinkybes laikydamasis objektyvumo, nealikumo bei tikslumo princip. LR Antstoli statymo 21 straipsnis antstoliui nustato, jog antstolis vykdo funkcijas ir teikia paslaugas. Viena i galim antstolio paslaug faktini aplinkybi konstatavimas. Priklausomai nuo ar antstolis aplinkybes konstatuoja teismo pavedimu (vykdydamas funkcij), ar kliento praymu teikdamas paslaug, skiriasi protokolo forminimo tvarka. Konstatuoti faktines aplinkybes pagal LR CPK antstolis gali tik teismo pavedimu. iuo atveju jau turi bti prasidjs civilinis procesas. Teikiant paslaugas, faktins aplinkybs gali bti konstatuojamos kliento praymu. iuo atveju civilinis procesas gali bti neprasidjs ir jo gali i viso nebti ateityje. Konstatuodamas faktines aplinkybes teismo pavedimu faktini aplinkybi konstatavimo protokol antstolis ne vliau kaip kit darbo dien po jo suraymo persiunia pavedim davusiam teismui (LR CPK 635 str. 3 d.). Konstatuojant faktines aplinkybes fizini ar juridini asmen praymu, faktini aplinkybi konstatavimo protokolas suraomas dviem egzemplioriais. Vienas i j iduodamas asmeniui, kurio praymu buvo konstatuotos faktins aplinkybs, o antras saugomas antstolio kontoroje. Faktini aplinkybi konstatavimo protokolas elektronine forma,

iskyrus vaizdo ar garso raus, ne vliau kaip kit dien nuo suraymo dienos Antstoli informacins sistemos nuostat[6] nustatyta tvarka perduodamas Antstoli informacins sistemos duomen baz. Dl faktini aplinkybi konstatavimo paslaugos antstolius danai kreipiamasi siekiant nustatyti alos padarymo fakt (vandentiekio, kanalizacijos avarijos ir pan.). Faktini aplinkybi konstatavimo protokolas laikomas oficialiu raytiniu rodymu ir turi didesn rodomj gali (LR CPK 197 str. 2 d.). Jame nurodytos aplinkybs pripastamos visikai rodytomis, kol bus paneigtos kitais byloje esaniais rodymais, iskyrus liudytoj parodymus. Draudimas panaudoti liudytoj parodymus netaikomas, jeigu tai prietaraut siningumo, teisingumo ir protingumo principams. Procesini dokument teikimas. Antstoliui yra pavesta ir procesini dokument teikimo funkcija, kai tai daroma teismo pavedimu. Dokument perdavimas ir teikimas fizini ar juridini asmen praymu antstolio teikiama paslauga (LR antstoli statymo 24 str. 2 d.). Teismo pavedimu dokumentai perduodami ir teikiami LR CPK nustatyta tvarka. U tokio teismo pavedimo vykdym Sprendim vykdymo instrukcijoje antstoliui nustatytas 30 Lt u dokumento (dokument) teikim vienam asmeniui atlyginimas. is atlyginimas sumokamas i teismo, duodanio tok pavedim l. Dokument, perduodam ir teikiam kitiems Lietuvos respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims fizini ar juridini asmen praymu teikimo ir perdavimo tvark nustato Dokument teikimo ir perdavimo tvarka[7]. Antstolio pavedimu dokumentus teikti (perduoti) gali antstolio padjjas. Antstolis negali tikrinti praom teikti dokument turinio ir u j neatsako. Dokumentai asmeniui gali bti teikiami (perduodami):1) teikiant asmenikai pasiraytinai io asmens (gavjo) gyvenamojoje, darbo ar buveins vietoje (jei teikiama juridiniam asmeniui);2) siuniant registruotu laiku nurodytu asmens (gavjo) gyvenamosios, darbo, buveins ar kitu adresu;3) teikiant asmenikai pasiraytinai antstolio (antstoli) kontoroje. Tokiu atveju asmeniui (gavjui) ar jo galiotam atstovui pasiloma atvykti antstolio (antstoli) kontor;4) kitu bdu, jei is perdavimo (teikimo) bdas utikrina, jog perduodamas dokumentas (visa jame esanti informacija) bus perduotas (taps inomas) gavjui. Atlyginimas u dokument perdavim ir teikim juridini ar fizini asmen praymu nustatomas antstolio ir praanio perduoti ir teikti dokument asmens susitarimu, atsivelgiant praom teikti (perduoti) dokument apimt ir j teikimo (perdavimo) bd. Antstoli procesins veiklos kontrol. Antstolio procesine veikla laikytinos visos antstolio vykdymo procese atliekamos funkcijos. Teismo vykdoma antstolio procesins veiklos kontrol pasireikia antstolio surayt vykdymo proceso dokument patikrinimu ir patvirtinimu. Antstolio procesin veikl kontroliuoja apylinks teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisjas. Tuo atveju, kai vykdymo veiksmai atliekami keli apylinks teism teritorijose, antstolio procesinius veiksmus kontroliuoja, skundus dl antstolio veiksm nagrinja apylinks teismo, kurio teritorijoje yra pirmin vykdomojo dokumento vykdymo vieta, teisjas. Pirmine vykdymo vieta yra laikoma vykdymo vieta, pagal kuri priimamas vykdyti vykdomasis dokumentas (Sprendim vykdymo instrukcijos 3 punktas). Teisjo nurodymai paalinti vykdymo proceso paeidimus antstoliui yra privalomi ir neskundiami, jeigu LR CPK nenustatyta kitaip. Kai kuriose usienio valstybse (Vokietijoje, Austrijoje, Pranczijoje) teismo sprendimus vykdani subjekt veikl kontroliuoja vykdymo teisjai. Pagal LR Teism statymo 15 straipsnio 2 dal[8] taip pat numatyta galimyb apylinks teism teisjams atlikti vykdymo teisjo funkcijas. Teisj specializacijos nustatymas, suteikiant vykdymo teisjo funkcijas atskiriems apylinki teism teisjams, leist utikrinti veiksming, operatyv ir koncentruot vykdymo procese kylani klausim sprendim, kai toki klausim sprendimas pavestas teismo kompetencijai. Vykdymo procese teismas tvirtina procesinius antstolio veiksmus ir nagrinja tokius antstolio ar kit asmen pareikimus:

1)leidimas tsti pradtus vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje (LR CPK 591 straipsnis). Antstolis, nordamas tsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, jeigu tai btina siekiant skmingai vykdyti sprendim, surao motyvuot patvarkym. patvarkym tvirtina apylinks teismo, kuriame yra vykdantis sprendim antstolis, teisjas savo rezoliucija.2)leidimas eiti skolininko gyvenamsias patalpas, jeigu antstolis jas neleidiamas (LR CPK 615 str. 2 d.). Jei antstolis gyvenamsias patalpas neleidiamas, jis jas turi teis eiti tik pateiks teismo nutart dl leidimo eiti gyvenamsias patalpas. Tokia teismo nutartis nereikalinga, jeigu vykdomas teismo sprendimas dl ikeldinimo i gyvenamj patalp arba keldinimo jas, teismo sprendimai padalyti gyvenamosiose patalpose esant turt, paalinti paeidimus naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kiti teismo sprendimai, kuri negalima vykdyti antstoliui nejus gyvenamsias patalpas (LR CPK 615 str. 3 d.).3) dl teisi permimo vykdymo procese (LR CPK 596 str.);4)antstolio, vertjo ir eksperto nualinimo klausim sprendimas LR CPK 596, 598 str. nustatyta tvarka;5)procesinio teismo sprendimo ir jo vykdymo tvarkos iaikinimas (LR CPK 598 str.);6)skolininko kuratoriaus paskyrimas (LR CPK 601 str.);7)skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (LR CPK 667 str.);8)dl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (LR CPK 744 str.);9)apribojim, iiekant i fizinio asmens turto taikymo (LR CPK 663 str.);10)dl reikalavim tenkinimo i valstybs ar savivaldybs biudeto, jeigu valstybs ar savivaldybs mon neturi turto, i kurio galima iiekoti (LR CPK 674 str.);11) varytini akto (LR CPK 725 str.), turto perdavimo iiekotojui akto (LR CPK 702 str.) bei turto pardavimo skolininko pasilytam pirkjui akto (LR CPK 704 str. 3-4 d.) tvirtinimas;12) dl vykdymo ilaid iiekojimo i skolininko (LR CPK 611 str.);13) dl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (LR CPK 595 str.0;14) dl sankcij taikymo. Antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus gali susidurti su tam tikromis klitimis, t. y. asmenimis, trukdaniais jam atlikti vykdymo veiksmus. Toks trukdymas gali pasireikti tiek veikimu (kliudymu), tiek neveikimu. Sankcijos gali bti taikomos tiek skolininkui, tiek tretiesiems asmenims (skolininko darbdaviui, asmeniui, atsisakiusiam bti kviestiniu ir kt.). Kalti asmenys u proceso paeidimus gali bti baudiami pinigine bauda arba aretu. Bauda, kurios dydis gali bti nuo 200 iki 2000 lit, antstolio arba vykdymo proceso ali praymu, skiriama u atsisakym vykdyti antstolio reikalavimus, tam tikr duomen nepateikim, teismo sprendimo, pareigojanio atlikti tam tikrus veiksmus arba juos nutraukti, nevykdym ir kt. (LR CPK 585 str. 2 d., 600 str. 6 d., 618 str. 1 d. ir kt.). Vykdymo procese be procesini sankcij, gali bti taikomos ir kitos civilins atsakomybs priemons: atlyginimo u priverstins pravaiktos laik iiekojimas, kai nevykdomas sprendimas grinti darbuotoj darb arba nepakeiiama atleidimo i darbo formuluot, sukliudiusi darbuotojui stoti kit darb, darbo umokesio skirtumo iiekojimas, neteistai perklus darbuotoj kit darb (LR CPK 772 straipsnis). I asmen, sutrukdiusi vykdyti iiekojim gali bti reikalaujama atlyginti nuostolius (LR CPK 617, 619 straipsniai). Ginai dl alos ir nuostoli atlyginimo nagrinjami gino teisenos tvarka. Tam tikrais atvejais gali bti taikoma ir baudiamoji atsakomyb, pavyzdiui, turto saugotojui (administratoriui) u turto ieikvojim, perleidim ar paslpim, taip pat nusikalstam io turto sunaikinim ar sualojim (LR BK[9] 183, 184, 187 ir kt. straipsniai). Antstolio ir kit asmen pareikimai teismui vykdymo procese turi bti inagrinti ne vliau kaip per 7 dienas nuo j gavimo, iskyrus statyme numatytas iimtis. Dl pareikimo apylinks teismas priima nutart, o LR CPK numatytais atvejais vykdymo procese kylantys klausimai isprendiami teisjo rezoliucija. Dl teismo nutarties, kuria isprsti klausimai dl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo ilaid iiekojimo i skolininko, atsakomybs u perduoto saugoti turto praradim, dl baud skyrimo, dl skolininko dalies bendrojoje nuosavybje nustatyto, dl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais LR CPK numatytais atvejais gali bti duodamas atskirasis skundas (LR CPK 593 str. 5 d.).

25.5. Vykdymo proceso dalyviai, alys vykdymo procese, j procesins teiss ir pareigos, taikos sutartis ir teisi permimas vykdymo procese Vykdymo proceso stadijoje buvusios proceso alys iekovas ir atsakovas paprastai tampa iiekotoju ir skolininku. Iiekotojas yra asmuo, kurio naudai iduotas vykdomasis dokumentas (LR CPK 638 str. 1 d.). Skolininkas yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodyt veiksm atlikimo (LR CPK 642 str.). inoma, galima ir atvirktin situacija, kai buvs atsakovas taps iiekotoju, o iekovas skolininku, pavyzdiui, teismui atmetus iekovo iekin, o atsakovo naudai priteisus i iekovo bylinjimosi ilaidas arba iekin atmetus ir patenkinus atsakovo prieiekin. Iiekotojui ir skolininkui vykdymo procese yra suteikta eil procesini teisi ir pareig. Pagrindins iiekotojo teiss ir pareigos tvirtintos LR CPK 639-640 straipsniuose, skolininko LR CPK 643-644 straipsniuose. Viena i praktini vykdymo proceso problem utikrinti iiekotojo ir skolininko teisi ir pareig pusiausvyr. Todl tvirtinant iiekotojo ir skolininko procesines teises ir pareigas statymo leidjas stengsi ilaikyti j pusiausvyr, nesuteikiant nepagrsto pranaumo nei vienai i ali. Antstolis, prims vykdyti vykdomj dokument, gali ikviesti skolinink ir iiekotoj, iaikinti jiems j teises ir pareigas, iklausyti j pasilymus dl vykdomojo dokumento vykdymo ( LR CPK 654 straipsnis). Pagrindins skolininko ir iiekotojo teiss ir pareigos nurodomos ir raginime vykdyti sprendim ar silyme sumokti skol ir vykdymo ilaidas, kuris siuniamas iiekojimuose iki 200 Lt (Sprendim vykdymo instrukcijos 1-2 priedai). Pagal LR CPK 639 straipsn iiekotojas turi teis: 1) dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant priverstinio vykdymo veiksmus;2) susipainti su visa vykdomosios bylos mediaga;3) gauti paymas apie vykdymo eig;4) sudaryti taikos sutartis;5) ginyti turto priklausomyb ir jo kainojim;6) apsksti antstolio veiksmus;7) reikti praymus, nualinimus;8) atsisakyti iiekojimo;9) kitas LR CPK numatytas teises. LR CPK 640 straipsnyje nurodytos pagrindins iiekotojo pareigos vykdymo procese: 1) bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu;2) domtis vykdymo eiga;3) nesudaryti klii antstoliui vykdyti sprendim;4) nedelsdamas ratu praneti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveins pasikeitim;5) vykdyti kitas LR CPK jam numatytas pareigas. Skolininko pagrindins teiss numatytos LR CPK 642 straipsnyje. Skolininkas turi teis: 1) dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus;2) susipainti su visa vykdomosios bylos mediaga, iskyrus dokumentus, su kuriais supaindinimas trukdo vykdyti iiekojim;3) gauti paymas apie vykdymo eig;4) ginyti turto priklausomyb ir jo kainojim;5) apsksti antstolio veiksmus;6) reikti praymus, nualinimus;7) sudaryti taikos sutartis;8) kitas LR CPK numatytas teises. Pagrindins skolininko pareigos tvirtintos LR CPK 644 straipsnyje: 1) nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus;2) nedelsdamas praneti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveins, darbo vietos pasikeitim;3) kvieiamas atvykti pas antstol;4) domtis vykdymo eiga;5) vykdyti kitas LR CPK numatytas pareigas.

Taikos sutartis. Iiekotojas ir skolininkas, kai ir kitose civilinio proceso stadijose, vykdymo procese turi teiss sudaryti taikos sutart. Skolininko ir iiekotojo sudaryta raytin taikos sutartis pateikiama iiekojim vykdaniam antstoliui. Gavs taikos sutart, antstolis sustabdo vykdomosios bylos vykdym ir ne vliau kaip per tris darbo dienas nuo sutarties gavimo perduoda j apylinks teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. Teismas toki taikos sutart patvirtina nutartimi, o vykdomj byl nutraukia. Teismo nutartis, kuria patvirtinama taikos sutartis gali bti skundiama atskiruoju skundu. Jeigu taikos sutarties slygos nevykdomos, iiekotojo raytiniu pareikimu teismas priima nutart iduoti vykdomj rat dl taikos sutarties vykdymo. Atkreiptinas dmesys, jog teismas gali atsisakyti patvirtinti taikos sutart, jeigu tai prietarauja imperatyvioms statymo nuostatoms arba vieajam interesui (LR CPK 42 str. 2 d.). Teisi permimas. Materialinje teisje galimi atvejai, kada materialinio teisinio santykio alys dl vairi prieasi (reikalavimo teiss perleidimas, skolos perklimas, juridinio asmens reorganizavimas, fizinio asmens mirtis ir kt.) gali pasikeisti, t. y. vyksta materialini teisi ir pareig permimas. ali pasikeitimas materialiniame teisiniame santykyje nulemia ir ali pasikeitim procese bei jame susiklostaniuose procesiniuose teisiniuose santykiuose. Procesinis teisi permimas tai alies procesini teisi ir pareig, iai aliai pasitraukus i proceso, perjimas kitam asmeniui teisi permjui. Procesinio teisi permimo pagrindas yra teisi permimas materialiojoje teisje. Tokio instituto paskirtis utikrinti proceso koncentruotum. Materialinis ginas tarp ali yra isprstas, teisi permimas nieko nebekeiia[1], todl bt netikslinga procesinio teisi permimo klausim sprsti dar vienoje byloje. Toks teisi permimas gali vykti bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Skolininko arba iiekotojo teisi permimo klausim pagal LR CPK 596 str. 1 d. sprendia pirmosios instancijos teismas, kuriame inagrinta byla, o jeigu vykdymas atliekamas ne teismo iduoto vykdomojo dokumento pagrindu, procesini teisi permimo klausim isprendia vykdymo vietos apylinks teismas. Tam btina taikyti materialins teiss, kurios pagrindu susiklost ginijami materialiniai teisiniai santykiai, normas. Danai nra aiku, ar apskritai galimas materialini teisi permimas, jei galimas tai kokia apimtimi jos perimamos ir pan. Kadangi i veikla susijusi su teiss taikymu, tai turi sprsti teismas. Klausim dl teisi permimo teismas sprendia nutartimi teismo posdyje kviesdamas suinteresuotus asmenis. Teismo nutartis gali bti skundiama atskiruoju skundu. Teisi permimas galimas tik pagal tuos vykdomuosius dokumentus, kai tok teisi permim numato materialins teiss normos. Paprastai negalimas toki teisi ir pareig permimas, kurios neatsiejamai susijusios su j turtoju. Pagal LR CK 6.102 str. draudiama perleisti tok reikalavim, kurio atvilgiu negalimas iiekojimas; draudiama perleisti reikalavim teisjui, prokurorui ar advokatui, kurie dl io reikalavimo ikeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas; draudiama perleisti reikalavim, kuris neatsiejamai susijs su kreditoriaus asmeniu (reikalavim ilaikyti, reikalavim atlyginti al, padaryt dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo ir t. t.). Visi veiksmai, kurie buvo atlikti vykdomojoje byloje iki teisi permjo stojimo byl jam (teisi ar pareig permjui) privalomi tiek, kiek jie bt privalomi teises arba pareigas perleidusiam asmeniui. Antstolis privalo sustabdyti vykdomj byl skolininkui ar iiekotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridin asmen, kuris yra skolininkas ar iiekotojas, jeigu atsivelgiant teisinius santykius yra galimas teisi ir pareig permimas (LR CPK 626 str. 1 p.). Vykdomoji byla turi bti atnaujinta siteisjus teismo nutariai, kuria nustatytas teisi ar pareig permjas. Vykdymo procese, kaip ir kitose civilinio proceso stadijose galioja valstybins klabos principas. Asmenims, nemokantiems valstybins kalbos, garantuojama teis naudotis vertjo paslaugomis. Jeigu vykdymo proceso alys nemoka lietuvi kalbos, j raytiniu praymu antstolis kvieia vertj , kad is dalyvaut atliekant vykdymo veiksmus (LR CPK 597 str.).

Vykdymo procese antstolio patvarkymu turto vertei nustatyti gali bti skiriamas ekspertas. Turto vertei nustatyti kaip ekspertas kvieiamas turto vertintojas, atitinkantis LR turto ir verslo vertinimo pagrind statyme nustatytus reikalavimus (Sprendim vykdymo instrukcijos 9 p.). Vertjas ir ekspertas vykdymo procese gali bti nualinti ta paia tvarka, kaip ir antstolis. Vertjas ir ekspertas turi nusialinti, kai yra LR CPK 67 str. numatyti pagrindai. Vertjui ir ekspertui pareikto nualinimo klausim isprendia antstolis savo patvarkymu. Toks antstolio patvarkymas neskundiamas. Jeigu antstolis su vertjui ar ekspertui pareiktu nualinimu nesutinka, jis i asmen nualinimo klausim nedelsdamas perduoda sprsti apylinks teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. Skundas isprendiamas teisjo rezoliucija (LR CPK 598 str. 5 d.). Paprastai aretuot turt saugo asmuo, pas kur t turt aretavo. Taiau prireikus aretuotas skolininko turtas gali bti perduotas saugoti arba administruoti kitam asmeniui - turto saugotojui (administratoriui). Apie tokio asmens paskyrim paymima turto areto akte (LR CPK 678 str. 1 d. 11 p.). Turt gali saugoti ir pats antstolis arba iiekotojas. Bylose dl nusikalstama veika padarytos alos atlyginimo skolininkas ar jo giminaiiai gali bti skiriami aretuoto turto saugotojais tik iimtiniais atvejais (LR CPK 683 str. 2 d.). Turto saugotojas perduotu saugoti turtu gali naudotis, jeigu toks naudojimasis nesukelia turto sunaikinimo arba nuo to nesumaja turto vert. Saugotojui, iskyrus skolinink ir jo giminaiius, u saugojim yra mokamas atlyginimas. Turto saugotojui atlyginamos faktikai turtos saugojimo ilaidos, kartu atsivelgiant jo gaut naud. Aretuoto turto administravimas vykdomas pagal LR civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus taisykles. Turto saugotojas (administratorius) u perduoto saugoti (administruoti) turto ieikvojim, perleidim ar paslpim, taip pat nusikalstam io turto sunaikinim ar sualojim baudiamas statym nustatyta tvarka. U perduoto saugoti (administruoti turto praradim, trkum ar sualojim al atlygina saugotojas statym nustatyta tvarka (LR CPK 619 str.). LR CPK 600 straipsnis nustato kviestini dalyvavimo vykdymo procese tvark. Kviestinis nra savarankikas vykdymo proceso dalyvis, jis vykdymo procese atlieka pagalbines funkcijas. Kviestini dalyvavimo tikslas padti neginijamai ufiksuoti ir patvirtinti tai, kas atliekama vykdant sprendim, kad vliau dl vykdymo veiksm atlikimo fakto, j turinio nebt gin[2]. Kviestinis gali bti kvieiamas atliekant bet kok vykdymo proceso veiksm. Kviestin antstolis, skolininkas ar iiekotojas gali kviesti odiu. Antstolis apie kviestinio dalyvavim paymi suraant dokument apie atliekam procesin veiksm (turto areto, ikeldinimo akte ir kt.). Antstolio kvieiam kviestini skaiius neribojamas, o vykdymo proceso alys turi teis kvieti ne daugiau kaip po vien kviestin (LR CPK 600 str. 2 d.). Kviesti atliekant vykdymo veiksmus kviestin yra antstolio teis, o ne pareiga. Kviestinio dalyvavimas btinas, jeigu atliekant vykdymo veiksmus skolininko bst patenkama skolininkui ar jo eimos nariams nedalyvaujant arba prie i asmen vali. iuo atveju antstolis kvieia ne maiau kaip du kviestinius. Kviestinis privalo pasirayti vykdymo atlikimo metu antstolio surayt procesin dokument. Kviestiniais negali bti nepilnameiai ir neveiksns asmenys. Taip pat kviestiniais negali bti asmenys, suinteresuoti vykdomosios bylos baigtimi. Tokiais asmenimis laikomi skolininko, iiekotojo giminaiiai, pavalds asmenys ir pan. Tokais ribojimais siekiama utikrinti kviestinio nealikum. Kviestiniais negali bti kvieiami ir kiti antstoliai ar antstoli kontor darbuotojai, kadangi jie taip pat laikomi suinteresuotais vykdomosios bylos baigtimi. Bti kviestiniu yra kiekvieno asmens pareiga. Todl asmuo, antstolio pakviestas bti kviestiniu, be svarbi prieasi atsisakyti atlikti kviestinio pareigas negali. U nepagrst atsisakym bti kviestiniu asmeniui teismas turi teis skirti iki dviej imt lit dydio pinigin baud LR CPK 616 straipsnio nustatyta tvarka. 25.6. Bendrosios vykdymo veiksm atlikimo taisykls, vykdymo vieta, laikas, terminai ir vykdymo ilaidos

Vykdymo veiksmai gali bti atliekami tik vykdomojo dokumento pagrindu. Paprastai teismo sprendimai vykdomi tik jiems siteisjus, iskyrus skubaus vykdymo atvejus. Vykdymo vieta nustatoma pagal skolininko fizinio asmens gyvenamj viet, jo turto buvimo viet arba jo darbo viet, pagal skolininko juridinio asmens buveins arba jo turto buvimo viet. Vykdomasis dokumentas vykdyti turi bti pateiktas antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti tik antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Pagal LR Antstoli statymo 26 straipsnio 1 dal antstolio veiklos teritorija sutampa su vieno ar keli apylinks teism veiklos teritorija. Antstolio veiklos teritorij nustato teisingumo ministras. Vienoje veiklos teritorijoje gali dirbti keli antstoliai. Antstolis atlikti vykdymo veiksmus kito antstolio veiklos teritorijoje turi teis tik iimtiniais atvejais. Tokius atvejus nustato LR CPK 591 straipsnis. Pagal LR CPK 590 straipsnio 5 dal apygardos teismo pirmininkas iiekotojo praymu gali bet kur sprendim pavesti vykdyti kuriam nors kitam apygardos teritorijoje esaniam antstoliui. Antstolio veiklos teritorijos rib paeidimas ir procesini antstolio veiksm atlikimas ne jo aptarnaujamoje teritorijoje gali bti pagrindas iuos veiksmus pripainti neteistas. Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje[1] nustatant antstolio veiksm, atlikt kito antstolio veiklos teritorijoje, teistum, paymimas sisteminis LR CPK 590 ir 591 straipsniuose nustatyt norm ryys. LR CPK 590 straipsnyje tvirtinta bendra taisykl, kad antstolis vykdo procesinius veiksmus jam teiss akt nustatyta tvarka priskirtoje aptarnauti teritorijoje, o LR CPK 591 straipsnyje reglamentuojama iimtin situacija, kai antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje; visos LR CPK 591 straipsnio normos savo ruotu yra tarp savs susijusios, viena kit papildanios, todl aikintinos ir taikytinos sistemikai, turint galvoje, kad: 1) antstolis tik savo aptarnaujamoje teritorijoje pradtus veiksmus gali tsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje; 2) tai antstoliui leidiama tik tuo atveju, jeigu tai btina siekiant skmingai vykdyti sprendim; 3) antstolio motyvuot patvarkym dl vykdymo veiksm atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje turi patvirtinti apylinks teismo, vykdanio antstolio procesins veiklos kontrol, teisjas; 4) tik vienu atveju kai yra realus pavojus, kad iiekomas turtas gali bti paslptas antstolis gali savo aptarnaujamoje teritorijoje pradtus vykdymo veiksmus be teisjo leidimo tsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje aretuoti turt ir paskirti jo saugotoj; iuo atveju apie atliktus veiksmus antstolis ratu pranea teisjui ne vliau kaip kit dien. Vien is esminis statymo reikalavim (pastaba dl vykdymo vietos) paeidimas buvo pakankamas pagrindas pripainti antstolio veiksmus neteistais. Kita ne maiau svarbi aplinkyb vykdymo veiksm atlikimo laikas. Pagal LR CPK 592 straipsn antstolis vykdymo veiksmus atlieka darbo dienomis ne anksiau kaip nuo etos valandos ir ne vliau kaip iki dvideimt antros valandos. Vykdyti sprendimus nakties metu ar ne darbo dienomis leidiama tik neatidliotinais atvejais, kai skubiai nevykdius sprendimo, vliau sprendim vykdyti gali bti sunkiau ar visai nemanoma. Aplinkybi, dl kuri sprendimo vykdymas gali pasunkti ar tapti visai nemanomu sraas nepateikiamas, tai sprsti palikta antstolio nuoirai. Vokietijoje nakties laiku pripastamas paros laikas, kuris tsiasi nuo dvideimt pirmos valandos iki etos valandos (ZPO 758a (4)), Austrijoje nuo dvideimt antros valandos iki etos valandos[2]. Tokiu metu teismo vykdytojui Vokietijoje draudiama vykdymo veiksmus atlikti skolininko bute[3] be specialios teismo nutarties. Austrijoje vykdymo veiksmus nakties metu ar nedarbo dienomis vykdytojas gali atlikti tik tais atvejais, kai btina atlikti skubius vykdymo veiksmus ir vykdymo tikslas nebus pasiektas kitu bdu arba tais atvejais, kai vykdymo veiksm atlikimas dienos metu nedav joki rezultat. Pagal LR CPK 606 str. 2 d. vykdomieji ratai pagal teismo sprendimus gali bti pateikti vykdyti per deimt met nuo teismo sprendimo siteisjimo. Terminus, per kuriuos gali bti pateikti vykdyti kit pareign ar institucij nutarimai, nustato atitinkami statymai. Iiekotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termin vykdomasis procesas negali prasidti. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro

stabilumo utikrinimu teisiniuose santykiuose. Jei iiekotojas per statymo nustatyt termin nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti, valstyb irgi nra suinteresuota laikyti skolinink neapibrtoje grsms bklje. Pagal LR CPK 606 straipsn galime iskirti sutrumpint ir bendrj vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termin. Sutrumpintas vieno mnesio senaties terminas taikomas vykdomiesiems dokumentams dl grinimo darb, bendrasis senaties terminas deimt met taikomas visiems kitiems vykdomiesiems ratams, iduotiems pagal teismo sprendimus. Senaties termino eiga taikant sutrumpint vieno mnesio termin prasideda nuo pirmos dienos po sprendimo primimo, taikant bendrj senaties termin nuo teismo sprendimo siteisjimo, o skubaus vykdymo atveju is terminas skaiiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo primimo. Vykdomieji dokumentai dl periodini imok iiekojimo galioja per vis laikotarp, kuriam priteistos imokos, o vykdymo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos imokos termino pasibaigimo dienos. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti eiga nutraukiama pateikiant vykdomj dokument vykdyti. Senaties terminas taip pat nutraukiamas tuo atveju, kai skolininkas i dalies vykdo teismo sprendim. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda i naujo, o laikas, prajs iki nutraukimo, nauj senaties termin neskaiiuojamas. Vykdomosios bylos sustabdymo atveju (LR CPK 626 627 str.) vykdymo senaties termino eiga sustabdoma iki vykdomosios bylos atnaujinimo (LR CPK 76 str.). Vykdomj dokument, pagal kur visikai ar i dalies neiiekota, grinus iiekotojui, naujas senaties terminas pradedamas skaiiuoti nuo tokio dokumento grinimo dienos. Dl svarbi prieasi praleistas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti gali bti atnaujinamas teismo nutartimi. Sujus vykdymo senaties terminui tokio vykdomojo dokumento pagrindu vykdymo teisiniai santykiai nebegali atsirasti. Tokiu atveju ir teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo iduotas vykdomasis ratas, nebetenka ir vykdytinumo savybs, nes tokio sprendimo vykdymas nebegali bti utikrintas prievarta. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termin reikia skirti nuo iekinio senaties termino, nes skiriasi i termin sukeliamos teisins pasekms, be to, vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino taikymas nesiejamas su skolininko valios ireikimu (praymu taikyti senaties termin). Prie ilaid, susijusi su bylos nagrinjimu, pagal LR CPK 88 str. 1 d. 4 p. priskiriamos ir ilaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu. vykdius institucin antstoli sistemos reform, buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kur visas vykdymo ilaidas dengia teismo sprendimo vykdymu suinteresuotos alys. Vykdymo veiksmai atliekami po to, kai iiekotojas apmoka j atlikim, iskyrus atvejus, kai iiekotojo ir antstolio susitarimu pagal Sprendim vykdymo instrukcij apmokjimas u vykdymo veiksm atlikim buvo atidtas ar iiekotojas buvo atleistas nuo vykdymo ilaid sumokjimo. Pagal LR CPK 610 str. vykdius sprendim, vykdymo ilaidos iiekomos i skolininko. vykdius sprendim, dl vykdymo ilaid iiekojimo antstolis nusiunia skolininkui ratik silym, kuriame nurodo ilaid dyd ir pasilo per nustatyt termin t sum pervesti antstolio depozitin sskait. Jeigu skolininkas i sum neperveda, antstolis pareikimu, nurodydamas apskaiiuotas iiekotinas sumas, kreipiasi antstolio buvimo vietos apylinks teism praydamas tas sumas priteisti. Vykdymo ialios antstoliui priteisiamos teismo nutartimi, kuri gali bti skundiama atskiruoju skundu. Pagal LR CPK 609 straipsnio 1 dal vykdymo ilaidas sudaro: 1) ilaidos, susijusios su turto apira, aretu, kainojimu, perveimu, saugojimu ir realizavimu;2) atlyginimas ekspertams, vertjams ir kitiems asmenims, dalyvaujantiems vykdymo procese;3) ryi ilaidos;4) skolininko, jo turto arba vaiko paiekos ilaidos;5) antstolio kelions ir komandiruots ilaidos;6) ilaidos skelbimams visuomens informavimo priemonse, internete;7) ilaidos, susijusios su kuratoriaus paskyrimu;8) kitos su sprendim vykdymu susijusios ar LR CPK nustatyta tvarka atliekam veiksm atlikimo ilaidos.

Vykdymo ilaid dyd, apmokjimo ir atleidimo nuo tvark nustato Sprendim vykdymo instrukcija. Pagal Sprendim vykdymo instrukcijos 34 punkt vykdymo ilaidos skirstomos : 1. bendrsias vykdymo ilaidas;2. vykdymo ilaidas, susijusias su atskir vykdymo veiksm atlikimu. 3. atlyginim antstoliui u vykdomojo dokumento (jo dalies) vykdym. Konkrets i vykdymo ilaid dydiai nustatyti Sprendim vykdymo instrukcijoje. Bendrj vykdymo ilaid dydis priklauso nuo iiekotinos sumos (vykdant piniginius ieikvojimus) ir vykdomojo dokumento kategorijos (daikt perdavimo, dl ikeldinimo, dl keldinimo ir kt.). Vykdymo ilaidos, susijusios su atskir vykdymo veiksm atlikimu, Sprendim vykdymo instrukcijoje yra nustatytos pagal konkreius kainius u veiksmo atlikim (kopijos, paymos, turto varytini vykdymas ir kt.). Nustatant atlyginim antstoliui u vykdomojo dokumento vykdym naudojami keli tokio atlyginimo nustatymo kriterijai: procentin iraika nuo iiekomos sumos ir minimalus antstolio atlyginimo dydis. Tuo atveju, jeigu buvo iiekota dalis iiekotinos sumos ir antstolio atlyginimas nustatomas pagal Sprendim vykdymo instrukcijoje nurodyt minimal atlyginim, antstolio atlyginimo dydis nustatomas proporcingai minimalaus atlyginimo dydiui pagal iiekotinos ir realiai iiekotos sumos santyk remiantis instrukcijoje nurodyt specialia formule. Teismo ir antstolio vykdymo procese priimami procesiniai dokumentai ir j teikimas. Teismas, vykdymo procese kylanius klausimus isprendia nutartimi ar rezoliucija. Procesinius klausimus rezoliucija teisjas gali isprsti tik LR CPK numatytais atvejais (LR CPK 290 str. 5 d.). teisjo rezoliucija neskundiama. Teismo vykdymo procese priimta nutartis skundiama atskiruoju skundu LR CPK 593 str. 5 d. ir kitais numatytais atvejais. Nutarties nuoraas isiuniamas posdyje nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims (LR CPK 593 str. 4 d.). Vykdymo proceso metu ikylanius klausimus antstolis isprendia motyvuotu patvarkymu. LR CPK nustatytais atvejais antstolis savo patvarkymus, jeigu yra galimyb, i karto teikia suinteresuotiems asmenims arba jiems isiunia registruotu laiku ne vliau kaip kit darbo dien (LR CPK 605 str.). Vykdymo procese procesiniai dokumentai, siuniami registruotu laiku vykdymo proceso dalyviams, laikomi teiktais prajus penkioms dienoms nuo isiuntimo dienos, iskyrus tuos atvejus, kai raginimas vykdyti sprendim spaudoje. Tais atvejais, kai neinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dl kit objektyvi prieasi teikti jam raginim vykdyti sprendim negalima, iiekotojo praymu ir jo lomis raginimas vykdyti sprendim skelbimas vykdymo veiksm atlikimo vietos laikratyje. Raginimo paskelbimo diena laikoma raginimo teikimo diena (LR CPK 660 str.). Atstovavimas vykdymo procese. Skolinink ir iiekotoj vykdymo procese gali atstovauti j atstovai. Atstovavimas vykdymo procese skiriasi nuo atstovavimo kitose civilinio proceso stadijose. CPK 599 straipsnis nustato subjektus, kurie gali bti skolininko ir iiekotojo atstovais pagal pavedim vykdymo procese ir reikalavimus, keliamus j galinim formai. Asmenys gali dalyvauti vykdymo procese patys, arba per savo atstovus. Taiau iuo atveju atstovavimas turi ypatum. Negali bti atstovaujamas skolininkas, kuris sprendim turi vykdyti asmenikai, pavyzdiai atsiprayti. Skolinink ir iiekotoj gali atstovauti bet kuris fizinis asmuo. Skirtingai nei atstovavimui ankstesnse proceso stadijose, atstovams vykdymo procese nekeliami nei isilavinimo reikalavimai, nei reikalavimai bti advokatais, j padjjais. Atstov galinimai vykdymo procese patvirtinami iais dokumentais: 1) advokato arba advokato padjjo teiss ir pareigos bei j mastas patvirtinami raytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos irau;2) tais atvejais, kai juridinio asmens vardu veikia jo

organas arba dalyvis, pateikiami steigimo dokumentai, bendrovs statai, individualios mons nuostatai ir pan. bei asmens irinkim ar paskyrim patvirtinantis dokumentas. Kit juridinio asmens atstov pagal pavedim teiss turi bti ireiktos statym nustatyta tvarka iduotame ir formintame galiojime arba atstovavimo sutartyje (jos irae);3) fizini asmen iduodami galiojimai patvirtinami notarine arba notariniam patvirtinimui prilyginta tvarka. Atstovai vykdymo procese visus veiksmus atlieka atstovaujamojo vardu ir jo pavedimu. Atstovo galinimai turi bti aptarti galiojime, atstovavimo sutartyje. galiojimas atstovauti teisme suteikia asmeniui teis atlikti visus veiksmus atstovaujamojo vardu vykdomojoje byloje, iskyrus sudaryti taikos sutart, pergalioti, gauti vykdomj rat ir pateikti j vykdymui, gauti turt (LR CPK 59 straipsnis ). ie galinimai privalo specialiai bti aptarti galiojime. Specialiai aptarti teiss sudaryti taikos sutart, pergalioti, gauti vykdomj rat ir pateikti j vykdymui, gauti turt nebtina juridini asmen organams ar dalyviams, veikiantiems pagal statymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas, nes tokiu atveju pripastama, jog veikia pats juridinis asmuo. statyminiai atstovai gali pavesti juos atstovauti kitiems asmenims. Valstybei teisme atstovauja Vyriausyb, statym numatytais atvejais - Vyriausybs galiota arba kita institucija. Valstybei teisme taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedim (LR CPK 51 str. 4 d.). Tokia paia tvarka valstyb atstovaujama ir vykdymo procese. Pinigini iiekojim bylose valstyb atstovauja Valstybin mokesi inspekcija. Pagal LR CPK 60 straipsn atstovais negali bti teisjai, iskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal statym, prokurorai, iskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal statym arba byloje dalyvauja kaip prokuratros galiotiniai, asmenys, kuriems nustatyta globa ar rpyba ir asmenys, kuriems toki teis riboja statymai. Atliekant vykdymo veiksmus paprastai pats skolininkas gina savo teises. Kai skolininko buvimo vieta neinoma, jam negalima praneti apie pradt priverstin iiekojim, jis pats savo teisi ginti neturi galimybs. Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta neinoma, taiau yra skolininko turto, iiekotojas turi teis prayti vykdymo vietos apylinks teism paskirti skolininko kuratori. Iiekotojas raytin praym skirti skolininko kuratori turi paduoti antstoliui, o is ne vliau kaip per tris dienas praym su vykdomja byla perduoda apylinks teismui, kurio veiklos teritorijoje atliekami vykdymo veiksmai (LR CPK 601 str.). Skolininko kuratorius turi tokias paias procesines teises kaip ir skolininkas, iskyrus teis turti atstov. 25.7. Priverstinio vykdymo priemons Skolininkui antstolis raginimu pranea apie tai, kad yra pateiktas vykdomasis dokumentas ir kad, jei iame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatyt termin nebus vykdyti, bus pradta priverstinio vykdymo procedra. Skolininko savanorikai nevykdanio teismo sprendimo atvilgiu taikomos priverstinio vykdymo priemons. Tokios priemons pradedamos taikyti ne vliau kaip per deimt dien nuo tos dienos, kuri pasibaig terminas vykdyti sprendim. Priverstinio vykdymo priemons yra (LR CPK 624 str. 2 d.): 1) iiekojimas i skolininko l ir turto ar turtini teisi;2) iiekojimas i skolininko turto ir pinig sum, esani pas kitus asmenis;3) udraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turt ar vykdyti skolininkui kitas prievoles;4) dokument, patvirtinani skolininko teises, pamimas;5) iiekojimas i skolininko darbo umokesio, pensijos, stipendijos ar kit jo pajam;6) tam tikr teismo sprendime nurodyt daikt pamimas i skolininko ir perdavimas iiekotojui;7) skolininko turto administravimas ir i to gaut pajam panaudojimas iiekojimui padengti;8) skolininko pareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo j susilaikyti;9) prieprieini iiekotin sum tarpusavio skaitymas;10) kitos statym numatytos priemons.

Antstolis, priverstinai vykdantis teismo sprendim, turi teis vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones. 25.8. Vykdymo veiksm sustabdymas ir atidjimas, vykdomj dokument grinimas iiekotojui, vykdomosios bylos nutraukimas Vykdomj dokument vykdantis antstolis LR CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvi praymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidti, vykdomj byl sustabdyti ar vykdomj dokument grinti iiekotojui. Toks antstolio patvarkymas turi bti priimtas nedelsiant po to, kai paaikja aplinkybs, dl kuri vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grinamas (LR CPK 625 str. 2 d.). Tokio patvarkymo nuoraas isiuniamas vykdymo proceso alims. Priklausomai nuo aplinkybi, sudarani vykdomosios ylos sustabdymo pagrind, skiriamas privalomas ir fakultatyvusis vykdomosios bylos sustabdymas. Privalomojo bylos sustabdymo pagrindai tvirtinti LR CPK 626 straipsnyje. Antstolis privalo sustabdyti vykdomj byl iais atvejais: 1) skolininkui ar iiekotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridin asmen, kuris yra skolininkas ar iiekotojas, jeigu atsivelgiant teisinius santykius yra galimas teisi ir pareig permimas;2) skolininkui netekus veiksnumo;3) iklus skolininkui bankroto byl, iskyrus neturtinio pobdio bylas. iuo atveju vykdomasis dokumentas persiuniamas bankroto byl iklusiam teismui;4) kai Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybs teiss ar aretuojamas turtas, jeigu ios teiss apribojamos ar turtas aretuojamas Baudiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka arba siekiant utikrinti pirmesns nei iiekotojas eils kreditoriaus reikalavimus;5) kai skolininkui komerciniam bankui Lietuvos bankas paskiria laikinj administratori;6) kai kaito turtojas neprisijungia prie iiekojimo, jeigu iiekoma i keisto turto;7) gavs iiekotojo ir skolininko sudaryt taikos sutart;8) kai atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti, jeigu pagrindas vykdomajam ratui iduoti buvo apskstasis sprendimas (iskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). LR CPK 626 straipsnyje nustatytas privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo pagrind sraas nra isamus. Antstolis turi sustabdyti vykdomj byl ir kitais statymuose nustatytais pagrindais (pvz., teismui atidjus ar idsius sprendimo vykdym (LR CPK 284 str. 1 d.), sustabdius kasacine tvarka skundiamo sprendimo vykdym (LR CPK 363 str.), sustabdius ar nutarties vykdym iki bus inagrinta byla dl proceso atnaujinimo (LR CPK 372 str. 2 d.) ir kt. Antstolis gali visikai ar i dalies sustabdyti vykdomj byl arba atidti vykdymo veiksmus iais atvejais:1) kai ratu prao iiekotojas;2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nra chronika, gavs dokument i gydymo staigos;3) kai skolininkas gydosi ligoninje;4) kai paskelbta skolininko paieka (LR CPK 620 str.);5) kai yra ikeldinimo byla, jei skolininkas ar jo eimos narys suserga, - gavs dokument i gydymo staigos, jeigu liga ne chronika;6) teismui ireikalavus vykdomj byl. Vykdomoji byla sustabdoma, kol po skolininko (iiekotojo) mirties ar juridinio asmens reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisi permjas, neveiksniam asmeniui bus paskirtas globjas arba inyks kitos aplinkybs, dl kuri vykdomoji byla buvo sustabdyta. Vykdomoji byla atnaujinama iiekotojo ar skolininko pareikimu arba antstolio iniciatyva. Sustabdius vykdomj byl, jokie vykdymo veiksmai neatliekami. Antstolis gali imtis tik priemoni skolininko turtui surasti bei aretuoti.

Vykdomoji byla pagal LR CPK 632 straipsn laikoma baigta: 1) visikai vykdius vykdomj dokument;2) nustatyta tvarka grinus vykdomj dokument iiekotojui;3) nutraukus vykdomj byl;4) persiuntus vykdomj dokument vykdyti kitam antstoliui;5) vykdomj dokument isiuntus iskaitoms padaryti skolininko darboviet, mokymo staig, socialinio draudimo staig ir kt.;6) persiuntus vykdomj dokument bankroto byl nagrinjaniam teismui. Nuo vykdomosios bylos ubaigimo pagrindo skiriasi tokiu ubaigimu sukeliami teisiniai padariniai. Vykdomj dokument grinimas iiekotojui per statym nustatyt termin netrukdo i naujo pateikti dokument vykdyti. Vykdomasis dokumentas pakartotinai gali bti pateiktas vykdyti ne anksiau kaip prajus trims mnesiams po jo grinimo iiekotojui, iskyrus tam tikras iimtis (LR CPK 631 straipsnio 3 dalis). Visikai kitas teisines pasekmes sukelia vykdomosios bylos nutraukimas. Nutraukta vykdomoji byla negali bti pradedama i naujo. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrind baigtinis sraas tvirtintas LR CPK 629 straipsnio 1 dalyje. Vykdomoji byla nutraukiama:1) jeigu iiekotojas atsisak iiekojimo;2) jeigu iiekotojas ir skolininkas sudar taikos sutart;3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo iiekotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisi permjui;4) jeigu iam iiekojimui pasibaig statym nustatytas iiekojimo senaties terminas;5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas;6) reorganizavus ar likvidavus juridin asmen, jeigu negalimas teisi ir pareig permimas;7) jeigu skolininkas ir iiekotojas yra tas pats asmuo;8) jeigu iiekotojas ir skolininkas sudar skolos padengimo sutart;9) jeigu vykdomasis dokumentas neteistai priimtas vykdyti;10) jeigu iiekotojas atsisak priimti paimtus i skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime. Pagal LR CPK 630 straipsnio 1 dal vykdomj byl nutraukia antstolis savo patvarkymu, iskyrus tuos atvejus, kai vykdomoji byla nutraukiama dl taikos sutarties sudarymo. Tok antstolio patvarkym tvirtina teisjas rezoliucija. Patvarkymo dl vykdomosios bylos nutraukimo nuora antstolis isiunia vykdymo proceso alims (LR CPK 630 str. 2 d.). Vykdomj byl nutraukus, visos vykdymo priemons, kuri msi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos. Jeigu skolininko turtas buvo aretuotas teismo nutartimi, apie vykdomosios bylos nutraukim ir btinum panaikinti turto aret antstolis savo patvarkymu pranea turt aretavusiam teismui. Nutraukta vykdomoji byla negali bti pradedama i naujo. Nutraukus vykdomj byl, vykdomasis dokumentas su atitinkama antstolio yma grinamas j idavusiai institucijai. 25.9. Vykdomj rat idavimo tvarka, vykdomj dokument pateikimo ir primimo vykdyti tvarka, raginimas vykdyti sprendim Vykdytinam sprendimui siteisjus, iiekotojui pagal raytin pareikim pirmosios instancijos teismas iduoda vykdomj rat. Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai iiekomos pinig sumos valstybs biudet, kai iiekoma nusikalstama veika padaryta ala, kai iiekomas ilaikymas, alos, padarytos suluoinant ar kitaip sualojant sveikat, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvyb, teismas vykdomj rat iduoda iiekotojui ir be jo praymo (LR CPK 646 str. 1 d.). Vykdymo procese galioja dispozityvumo principas, kuris esant vieajam interesui, siekiant apsaugoti labiausiai socialiai paeidiam asmen grupes yra ribojamas, todl mintais statyme tvirtintais atvejais, vykdomasis ratas iduodamas ir be iiekotojo praymo. Skubaus vykdymo atvejais pagal iiekotojo raytin pareikim vykdomj rat ne vliau kaip kit darbo dien po sprendimo primimo iiekotojui iduoda skubiai vykdytin sprendim prims pirmosios, apeliacins instancijos ar kasacinis teismas. Vykdomasis ratas iiekotojui iduodamas pasiraytinai arba isiuniamas registruotu laiku. Prie vykdomojo rato pridedami

turto areto dokument bei kit byloje esani dokument, reikaling sprendimui vykdyti, nuoraai. Apie vykdomojo rato idavim paymim byloje. Vykdomojo rato idavim statym leidjas sieja su tokiu teismo sprendimo teisins galios poymiu kaip vykdytinumas. Vykdytinumo poymis ireikiamas per valstybs garantuojam priimto teismo sprendimo vykdym prievarta. Priverstinio vykdymo tvarka vykdomi tik vykdytini teismo sprendimai. Pagal vykdytinumo poym teismo sprendimai skirstomi vykdytinus priverstinai ir tuos, kuriems toks vykdymas nereikalingas[1]. Vokiei civilinio proceso teiss doktrinoje pripastama, jog teismo sprendimai dl pripainimo (vok. Feststellungsurteil) ir dl teisini santyki pakeitimo (vok. Gestaltungsurteil) nereikalauja priverstinio vykdymo, kadangi iekovo subjektins teiss gynimo tikslas pasiekiamas juos primus[2]. Teismo sprendimu dl pripainimo yra isprendiamas klausimas dl tam tikros teiss (pavyzdiui, nuosavybs teiss nekilnojamj turt) pripainimo iekovui arba pripastama egzistuojant tam tikrus materialinius teisinius santykius (pavyzdiui, tvysts nustatymas). Teismo sprendimu dl teisini santyki modifikavimo siekiama sukurti, pakeisti ar nutraukti tam tikrus materialinius teisinius santykius. Teismui primus teismo sprendim dl pripainimo ar teisini santyki modifikavimo, atsakovui joki veiksm tam, kad vykdyti teismo sprendim, atlikti nereikia. ie teismo sprendimai teisin efekt sukelia patys savaime, be priverstinio vykdymo. Toki teismo sprendim pagrindu atliekami veiksmai, pavyzdiui, tvysts fakto, santuokos nutraukimo registravimas atitinkamose staigose, nelaikomi vykdymu. Tai pripastama ir teism praktikoje[3]. Priverstinio vykdymo paprastai nereikalauja ir teismo sprendimai, kuriais iekovo iekinys yra atmetamas, iskyrus tuos atvejus, kai atsakovas i iekovo reikalauja atlyginti jam bylinjimosi ilaidas arba tokiu teismo sprendimu priteisiamos bylinjimosi ilaidos valstybs naudai. Tokia teismo sprendimo dalis laikytina sprendimu dl priteisimo. Prieinga situacija susiklosto, kai yra priimamas teismo sprendimas dl priteisimo (vok. Leistungsurteil). Tokiu atveju civilinis procesas nesibaigia siteisjusiu teismo sprendimu, bet tiriamasis procesas, kuriame buvo nustatyta iekovo teis, turi bti pratstas vykdymo procesu, kad padt iekovui tinkamai patenkinti jo reikalavimus. Vykdomasis ratas iduodamas tik vykdytino teismo sprendimo pagrindu. Pagal LR CPK 651 straipsnio 1 dal antstolis, gavs vykdyti vykdomj dokument, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais nedelsdamas, patikrina, ar nra akivaizdi klii vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradti. Jeigu yra klii vykdomj dokument priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti j vykdyti ir grina j pateikusiam asmeniui, nurodydamas grinimo prieastis. Pagal LR CPK 651 straipsnio 2 dal sprendiant ar nra akivaizdi klii priimti vykdomj dokument ir pradti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1)ar vykdomj dokument pateikia vykdyti tam teis turintis asmuo? Teis pateikti vykdomj rat ar teismo sakym antstoliui vykdyti turi iiekotojas arba jo atstovas. Kitus vykdomuosius dokumentus gali pateikti vykdyti juos idavusi institucija ar pareignas, taip pat iiekotojas.2)ar vykdytinas dokumentas vykdytinas to antstolio? Vykdymo vieta nustatoma pagal skolininko fizinio asmens gyvenamj viet, jo turto buvimo viet arba jo darbo viet, pagal skolininko juridinio asmens buveins arba jo turto buvimo viet. Vykdomasis dokumentas vykdyti turi bti pateiktas antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti tik antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Antstolis atlikti vykdymo veiksmus kito antstolio veiklos teritorijoje turi teis tik iimtiniais atvejais. Tokius atvejus nustato LR CPK 591 straipsnis. Pagal LR CPK 590 straipsnio 5 dal apygardos teismo pirmininkas iiekotojo praymu gali bet kur sprendim pavesti vykdyti kuriam nors kitam apygardos teritorijoje esaniam antstoliui. Antstolio veiklos teritorijos rib paeidimas ir procesini antstolio veiksm atlikimas ne jo aptarnaujamoje teritorijoje gali bti pagrindas iuos veiksmus pripainti neteistais.3)ar vykdomojo dokumento turinys atitinka LR CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar

prie vykdomojo rato pridti reikalingi priedai (LR CPK 646 straipsnio 4 dalis)? Tiek LR CPK, tiek kit ali statymuose nustatyti reikalavimai, keliami vykdomajam dokumentui. Tokie reikalavimai vykdomajam ratui nustatyti LR CPK 648 straipsnio 1-4 dalyse, o 5 dalyje nurodoma, jog kit vykdomj dokument turin nustato kiti statymai, taiau visais atvejais tuose dokumentuose turi bti nurodyta pilnas iiekotojo bei skolininko pavadinimas ir j adresai, asmens kodas, juridinio asmens registravimo kodas, bank rekvizitai bei kokio statymo pagrindu dokumentas turi bti vykdomas LR CPK nustatyta tvarka. Prie vykdomojo rato turi bti pridti turto areto dokument bei kit byloje esani dokument, reikaling sprendimui vykdyti, nuoraai (LR CPK 646 straipsnio 4 dalis).4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino? Iiekotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termin vykdomasis procesas negali prasidti. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo utikrinimu teisiniuose santykiuose. Jei iiekotojas per statymo nustatyt termin nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti, valstyb irgi nra suinteresuota laikyti skolinink neapibrtoje grsms bklje. Pagal LR CPK 606 straipsn galime iskirti sutrumpint ir bendrj vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termin. Sutrumpintas vieno mnesio senaties terminas taikomas vykdomiesiems dokumentams dl grinimo darb, bendrasis senaties terminas deimt met taikomas visiems kitiems vykdomiesiems ratams, iduotiems pagal teismo sprendimus. Terminus, per kuriuos gali bti pateikti vykdyti kit pareign ar institucij nutarimai, nustato atitinkami statymai. Senaties termino eiga taikant sutrumpint vieno mnesio termin prasideda nuo pirmos dienos po sprendimo primimo, taikant bendrj senaties termin nuo teismo sprendimo siteisjimo, o skubaus vykdymo atveju is terminas skaiiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo primimo. Vykdomieji dokumentai dl periodini imok iiekojimo galioja per vis laikotarp, kuriam priteistos imokos, o vykdymo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos imokos termino pasibaigimo dienos. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti eiga nutraukiama pateikiant vykdomj dokument vykdyti. Senaties terminas taip pat nutraukiamas tuo atveju, kai skolininkas i dalies vykdo teismo sprendim. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda i naujo, o laikas, prajs iki nutraukimo, nauj senaties termin neskaiiuojamas. Vykdomosios bylos sustabdymo atveju (LR CPK 626 627 str.) vykdymo senaties termino eiga sustabdoma iki vykdomosios bylos atnaujinimo (LR CPK 76 str.). Vykdomj dokument, pagal kur visikai ar i dalies neiiekota, grinus iiekotojui, naujas senaties terminas pradedamas skaiiuoti nuo tokio dokumento grinimo dienos. Dl svarbi prieasi praleistas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti gali bti atnaujinamas teismo nutartimi.5) ar po iiekotojo ar skolininko mirties atsirado teisi ir pareig permimas, jeigu iiekotojui arba skolininkui mirus vykdomj dokument pateikia vykdyti pdinis? Gavs vykdomj dokument vykdymui antstolis privalo patikrinti ar pagal pateiktj vykdomj dokument galimas mirusio iiekotojo ar skolininko teisi ir pareig permimas. Teisi ir pareig permimo galimyb siejama su materialini teisini santyki prigimtimi. Nebus galimas toki teisi ir pareig permimas, kurios neatsiejamai susijusios su iiekotojo ar skolininko asmeniu, pavyzdiui, darbuotojo reikalavimas grinti darb, mirus darbuotojui, ar reikalavimas ilaikyti, mirus ilaikytiniam ir pan. Ar galimas teisi ir pareig permimas, nustatoma pagal toki teisi ir pareig atsiradim, pasikeitim bei pasibaigim nustatanias materialins teiss normas.6) ar atsirado juridinio asmens teisi ir pareig permimas, jeigu iiekotoj arba skolinink juridin asmen likvidavus arba reorganizavus vykdomj dokument pateikia vykdyti jo teisi permjas? iuo atveju antstolis turi sitikinti ar likviduoto ar reorganizuoto juridinio asmens teises perm kitas subjektas. Juridinio asmens likvidavimo ir reorganizavimo taisykles nustato LR CK II knygos normos bei atitinkamo juridinio asmens veikl reglamentuojantis specialusis statymas. iuo tikslu gali bti patikrinami juridinio asmen registro duomenys bei iame registre esantys juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo dokumentai.7) ar nra kitoki klii priimti vykdomj dokument vykdyti? Tokiomis klitimis gali bti pripastamos aplinkybs, dl kuri antstolis negalt vykdyti vykdomj dokument ir turt nusialinti. Diskrecijos teis nustatyti ar yra kit klii

vykdomajam dokumentui priimti vykdyti suteikta antstoliui. Antstoliui, suabejojus vykdomojo rato teistumu, jis turi teis iaikinti alims teis ginyti vykdomj dokument, taiau pats atsisakyti j vykdyti, kol jis nra statym nustatyta tvarka panaikintas, teiss neturi[4]. Antstolis, nenustats nurodyt akivaizdi klii, vykdomj dokument priima ir pradeda j vykdyti. Vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradti: skubaus vykdymo bylose _ ne vliau kaip kit dien po vykdomojo dokumento primimo vykdyti, kitose bylose ne vliau kaip per penkias dienas nuo vykdomojo dokumento primimo vykdyti (LR CPK 653 str.). Antstolis, prims vykdomj dokument vykdyti, gali atlikti pirminius vykdymo veiksmus: ikviesti vykdymo proceso alis ir iaikinti jiems j teises, iklausyti j pasilymus dl vykdomojo dokumento vykdymo, teikti skolininkui raginim vykdyti sprendim, uklausti reikiamus asmenis dl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam iiekojimui. Raginimas vykdyti sprendim yra dokumentas, kuriuo antstolis pranea skolininkui, kad jam yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad jeigu iame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatyt termin nebus vykdyti, bus pradta priverstinio vykdymo procedra (LR CPK 655 str. 1 d.). Skolininkas vykdyti sprendim raginamas vykdomj dokument pateikus vykdyti pirm kart, iskyrus tuos atvejus, kai raginimas vykdyti sprendim skolininkui nesiuniamas (LR CPK 661 str. numatyti atvejai). Vykdant t pat vykdomj dokument, raginimas skolininkui pateikiamas tik vien kart, iskyrus atvejus, kai vykdomasis dokumentas buvo grintas iiekotojui jo paties praymu ir vl pateiktas vykdyti. Raginimo turinys detalizuotas LR CPK 656 straipsnyje, o raginimo forma yra patvirtinta Sprendim vykdymo instrukcija. Raginimas vykdyti sprendim skolininkui gali bti teiktas:1) isiuniant j registruotu laiku arba teikiant skolininkui asmenikai (skolininkui pasiraant vykdomajame dokumente);2) kai neinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dl kit objektyvi prieasi teikti jam raginim vykdyti sprendim negalima, iiekotojo praymu ir jo lomis raginimas vykdyti sprendim skelbimas vykdymo veiksm atlikimo vietos laikratyje. Isisdamas raginim antstolis apie tai paymi vykdomajame dokumente ir nurodo raginimo isiuntimo dat. Pagal Sprendim vykdymo instrukcijos 5 punkt, jeigu raginimas vykdyti sprendim skolininkui nesiuniamas, antstolis iiekojimuose iki 200 lit siunia silym sumokti skol ir vykdymo ilaidas. Silymas siuniamas skolininkui registruotu laiku. Siuniant raginim nustatomas ir sprendimo vykdymo terminas. Jeigu vykdomajame dokumente vykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui vykdyti sprendim paskiria deimt dien, skaiiuojant nuo raginimo teikimo dienos (LR CPK 659 str. 1 d.). Kai ikeldinama i gyvenamosios patalpos, nustatomas ne trumpesnis kaip penkiolika ir ne ilgesnis kaip trisdeimt dien terminas vykdyti sprendim. Vykdant sprendimus, pareigojanius skolinink susilaikyti nuo tam tikr veiksm, terminas vykdyti sprendim neskiriamas, o nurodoma sprendim vykdyti nedelsiant nuo raginimo vykdyti sprendim teikimo dienos, jei vykdomajame dokumente nenurodyta kitaip. Raginimas vykdyti sprendim siuniamas ne visais atvejais. Pagal LR CPK 661 straipsn raginimas vykdyti sprendim skolininkui nesiuniamas tais atvejais:1) kai statymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti vykdymo terminai. Pasibaigus nurodytam sprendimo vykdymo terminui, antstolis i karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus;2) kai turi bti vykdomas teismo skubiai vykdyti nukreiptas sprendimas. Sprendimo skubaus vykdymo atvejais antstolis raginim vykdyti sprendim, jeigu yra galimyb, perduoda skolininkui odiu ir pasilo sprendim vykdyti nedelsiant;3) bylose dl periodini imok iiekojimo;4) bylose dl turto konfiskavimo;5) vykdant preliminarius teismo sprendimus ir teismo sakymus bei hipotekos teisjo nutartis dl skolininko turto realizavimo; Isiunts skolininkui silym ar

raginim sumokti skol, antstolis gali pareigoti skolinink pateikti duomenis apie turim turt (LR CPK 645 str.), o tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turt paslpti, antstolis turi teis aretuoti skolininko turt. Antstolis, aretuodamas skolininko turt, priima patvarkym, kuriame nurodo aplinkybes, kad yra pavojus turt paslpti. Bylose dl sum iiekojimo nusikalstama veika padarytai alai atlyginti antstolis, teikdamas arba pasisdamas raginim, aretuoja skolininko turt nedelsiant (LR CPK 658 str. 3 d.). Pasibaigus raginime nurodytam sprendimo vykdymo terminui, per kur skolininkas neatliko raginime nurodyt veiksm, antstolis pradeda priverstinio vykdymo procedr. 25.10. Iiekojimo i skolininko turto bendrosios taisykls, turto aretas, aretuoto turto kainojimas, realizavimo bdai ir tvarka Vykdant piniginio pobdio teismo sprendimus, iiekoma i skolininko turto. Teismo sprendimu priteista pinig suma i skolininko turi bti iiekota realizuojant turt ir gauta suma, atskaiius vykdymo ir kitas ilaidas, pervesta iiekotojui. Priverstinis tokio sprendimo vykdymas paprastai prasideda nuo turto paiekos, toliau seka tokio turto aretas ir priverstinis turto realizavimas. Jeigu iiekojimas nukreipiamas nekilnojamj bei kit nustatyta tvarka registruojam turt, antstolis nustato, ar visas is turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vert, taip pat ar turtas nekeistas hipotekos staigoje, ar nearetuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Skolininko turto aretas yra priverstinis nuosavybs teiss skolininko turt arba ios teiss atskir sudtini dali - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas udraudimas ar apribojimas. Antstolis aretuoja skolininko turt suraydamas turto areto akt. Vykdydamas teismo (teisjo) nutart aretuoti turt, antstolis sudaro aretuojamo turto apra. Turto apraas sudaromas ir tais atvejais, kai apribojamos visos nuosavybs teiss skolininko turt ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami dokumentai, patvirtinantys skolininko turtines teises, taip pat atvejais, kai apribojamos teiss turto registre neregistruojam kilnojamj turt. Antstolis negali aretuoti skolininko turto i esms daugiau, negu jo reikia iiekotinai sumai ir vykdymo ilaidoms padengti. Turto aretas sigalioja nuo turto areto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nra galimybs paskelbti, - nuo turto areto akto registravimo turto areto akt registre[1]. Tais atvejais, kai yra aretuojami produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvnai ir jie nustatyta tvarka paimami ir nedelsiant perduodami realizuoti, turto aretas sigalioja nuo turto apraymo momento. Turto areto aktas ir turto apraas, jeigu jis yra sudarytas, teikiami iiekotojui ir skolininkui pasiraytinai. Jeigu teikti turto areto akt ar turto apra nra galimybs, jis siuniamas registruotu laiku (LR CPK 679 str.). Turto areto aktas ir turto apraas, jeigu jis yra sudaromas, nedelsiant pateikiami turto areto akt registro tvarkytojui. Ta paia tvarka registruojami turto areto akto ar aprao pakeitimai, turto areto panaikinimas. Turto areto aktas ir turto apraas nesiuniami turto areto akt registro tvarkytojui, jeigu aretuotas kilnojamasis turtas (produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvnai) nustatyta tvarka paimamas ir nedelsiant perduodamas realizuoti, taip pat jeigu aretuojami asmeniniams ir nam kio poreikiams naudojami maaveriai daiktai. Aretuodamas skolininko turt, antstolis j kainoja rinkos kainomis, atsivelgdamas turto nusidvjim bei areto metu dalyvaujani iiekotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar iiekotojas prietarauja antstolio atliktam kainojimui arba jei antstoliui kyla abejoni dl turto verts, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertiz. Skolininkas ar iiekotojas, prietaravimus dl turto kainojimo gali pareikti ne vliau kaip per penkias dienas nuo turto areto dienos, o jeigu nedalyvavo aretuojant turt - ne vliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kuri gavo turto areto akt. Ekspertiz turto vertei nustatyti skiriama antstolio

patvarkymu, nurodant ekspert ar ekspertizs staig, kuriai pavedama atlikti ekspertiz. Patvarkymo nuoraas isiuniamas vykdymo proceso alims. Vykdymo proceso alis (alys) ne vliau kaip per penkias dienas nuo patvarkymo gavimo nustatyta tvarka gali pareikti ekspertui nualinim. U ekspertizs atlikim skolininkas ar iiekotojas turi prie skiriant ekspertiz mokti antstolio depozitin sskait sumas, btinas ekspertams ir ekspertinms staigoms apmokti. Antstolis gali nuo ekspertizs ilaid mokjimo atleisti arba j mokjim atidti. Turto vert nustaius ekspertui, aretuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vert. Iiekotojui ar skolininkui pareikus motyvuotus prietaravimus dl ekspertizs ivados, j praymu antstolis savo patvarkymu gali skirti papildom ar pakartotin ekspertiz. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildom ar pakartotin ekspertiz neskundiamas. Turto realizavimas - tai aretuoto skolininkui ar kaito davjui nuosavybs teise priklausanio turto priverstinis pardavimas i varytyni, per mones, kurios veriasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas iiekotojui ar realizavimas kita LR CPK nustatyta tvarka (LR CPK 691 str.). Aretuot turt, atsivelgiant areto pagrindus ir turto ris, statym nustatyta tvarka realizuoja antstolis, Valstybins mokesi inspekcijos staigos, vertybini popieri vieosios apyvartos tarpininkai ir prekybos mons. Turto realizavimo bdai: 1) turto pardavimas i varytyni;2) turto pardavimas per mones, kurios veriasi turto prekyba ar perdirbimu;3) turto perdavimas iiekotojui, jeigu turto nepavyko parduoti i varytyni;4) vertybini popieri pardavimas vertybini popieri biroje;5) greitai gendanio turto pardavimas antstolio nustatyta tvarka.6) ribotos apyvartos turto realizavimas statym nustatyta tvarka. Teismo konfiskuot ar perduotin valstybei turt antstolis realizuoti perduoda Valstybins mokesi inspekcijos staigai, jeigu statymai nenustato kitaip. Vykdant teismo nuosprend, nutart ar nutarim dl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendio primimo dienos pareikti nuteistojo kreditori turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo ilaidos (LR CPK 755 str. 1 d.). Konfiskuoto ir perduodamo valstybei turto realizavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintas taisykles[2]. Jeigu turtas gali bti realizuojamas keliais bdais, turto realizavimo bdo pasirinkimo teis priklauso iiekotojui. Turto realizavimo bd iiekotojas turi pasirinkti per antstolio patvarkyme nurodyt termin. Jeigu iiekotojas per antstolio patvarkyme nustatyt termin ratu neprane antstoliui apie savo pasirinkt turto realizavimo bd, j savo patvarkymu nustato antstolis. Toks antstolio patvarkymas neskundiamas. Nekilnojamasis turtas bei kitas statym nustatyta tvarka registruojamas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vert virija imt tkstani lit, gali bti realizuojamas tik parduodant j i varytyni. Nurodytais atvejais iiekotojas neturi teiss pasirinkti turto realizavimo bdo. Iiekotojas taip pat negali pasirinkti turto realizavimo bdo, kai realizuojami vertybiniai popieriai, traukti vertybini popieri biros prekybos sraus, taurij metal (aukso, platinos, sidabro) luitai, grynuoliai, gamybins ir laboratorins paskirties pusgaminiai bei dirbiniai, brangakmeniai, taip pat juvelyriniai ir kiti dirbiniai i aukso, sidabro, platinos ir platinos grups metal bei j lauas, aretuoti produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekin vert turtas, turtas, kuris iimtas i civilins apyvartos ar kurio civilin apyvarta yra apribota. Aretuoto turto realizavimas vykdymo procese panaikina visus to turto aretus (LR CPK 693 str.).

LR CPK 701 straipsnyje nustatyta neparduoto i varytyni turto perdavimo iiekotojams eil, jeigu iiekojimo procese dalyvauja keli iiekotojai. Turtas iiekotojams gali bti perduodamas LR CPK 719 str. 3 d., 722 str. 3 d., 727 str. 1 ir 5 dalyse, 731 str. 1 d. nustatytais atvejais ir tvarka. Jeigu vykdant iiekojim dalyvauja keli iiekotojai, neparduot i varytyni turt pirmiausia siloma pasiimti LR CPK 754 str. nustatytos pirmesns eils iiekotojams, laikantis proporcingumo principo ir eils. Jeigu yra keli tos paios eils iiekotojai, jiems siloma paimti turt proporcingai pagal perduodamo turto vert ir kiekvieno iiekojimo dyd. Jeigu vienas iiekotojas paima perduodam daikt, jis turi sumokti kitiems iiekotojams dalis proporcingai nuo iiekotin sum (LR CPK 720 str.). skirtum iiekotojas turi sumokti prie paimdamas daikt. Jeigu pirmesns eils iiekotojai nesutinka pasiimti turto, j siloma paimti paskesns eils iiekotojams, laikantis proporcingumo principo ir eils. Tokiu atveju turtas dalinamas tarp vis pirmesns eils ir tos eils, kurios iiekotojas paima turt, iiekotoj. Iiekotojui, pareikusiam nor pasiimti turt natra, turtas perduodamas suraant Sprendim vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akt. is aktas kartu su vykdomja byla perduodamas tvirtinti antstolio kontoros buvimo vietos apylinks teismo teisjui. Teisjas tvirtina akt LR CPK 725 str. nustatyta tvarka. Teisjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto perdavimo iiekotojui aktas yra nuosavybs teis patvirtinantis dokumentas Geriausiai parduoti savo turt gali pats turto savininkas. Todl LR CPK 704 straipsnyje numatyta galimyb i varytyni parduodamo turto savininkui paiam surasti turtui pirkj. Pirkj gali surasti pats skolininkas arba pavesti j surasti kitiems asmenims, pavyzdiui turto pardavimo tarpininkams ir pan. Teise surasti pirkj skolininkas gali pasinaudoti iki varytyni pradios. Jeigu varytyns paskelbiamos nevykusiomis ir skelbiamos antrosios varytyns skolininkas gali pasinaudoti ia teise ta paia tvarka ir tomis paiomis slygomis, kaip ir parduodant turt pirm kart rengiamose varytynse. Aretuotas turtas skolininko pasilytam pirkjui parduodamas suraant Sprendim vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akt. is aktas tvirtinamas teisjo LR CPK 725 str. nustatyta tvarka. Jeigu skolininkas iki varytyni pradios antstolio depozitin sskait arba tiesiogiai antstoliui pagal antstolio kvit sumoka ne maesn pinig sum kaip turto areto akte nurodyta realizuojamo turto vert arba maesn sum, kurios utenka visikai padengti siskolinimams ir vykdymo ilaidoms, turto pardavimas i varytyni nutraukiamas. Tokiu atveju turto aretas panaikinamas ir turtas grinamas skolininkui. Varytyns ir j pravedimo tvarka. Varytyns - daniausiai taikomas priverstinio turto realizavimo bdas. Apie varytynes skelbiama vieai, todl tai sudaro slygas apie parduodam turt suinoti kuo platesniam asmen ratui ir parduoti turt u aukiausi kain. Varytini slygas, j vedimo tvark nustato LR CPK. Jeigu i varytyni parduodamas nekilnojamasis turtas bei kitas statym nustatyta tvarka registruotas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vert virija imt tkstani lit, apie bsimas varytynes antstolis paskelbia antstoli kontoros skelbim lentoje, turto buvimo vietos vietiniame laikratyje bei specialiame interneto tinklapyje (www.antstoliai.lt) ne vliau kaip likus vienam mnesiui iki varytyni dienos. Kitais atvejais apie bsimas varytynes antstolis paskelbia interneto tinklapyje ne vliau kaip likus dvideimiai dien iki varytyni dienos. ios tvarkos btina laikytis, nes pagal LR CPK 602 str. 4 p. turto pardavimas i varytyni anksiau, negu buvo skelbimuose nurodytas pardavimo laikas, gali bti pagrindas turto pardavimo i varytyni akt teismine tvarka pripainti negaliojaniu. Visose informavimo priemonse skelbimo turinys turi bti vienodas. Turto pardavimo skelbime nurodoma informacija apie parduodam turt, jo savinink, varytynes vykdanio antstolio rekvizitai, varytyni vieta ir laikas, pradin parduodamo turto kaina ir kt. duomenys, nurodyti LR CPK

707 str. Kai parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu yra galimyb, skelbimas taip pat ikabinamas ant paties nekilnojamojo turto. Apie bsimas varytynes yra informuojami ir iiekotojas bei skolininkas pasiraytinai arba registruotu laiku. Suinteresuoti asmenys turi teis apirti parduodam i varytyni turt, todl antstolis turi nustatyti tvark, kuria galima susipainti su parduodamu turtu. Norintis dalyvauti varytynse asmuo privalo iki varytyni pradios pasirayti, kad nra LR CPK 709 str. numatyt klii jiems dalyvauti varytynse ir mokti antstolio depozitin sskait ar sumokti pagal antstolio kvit varytyni dalyvio mokest, kuris sudaro deimt procent pradins parduodamo turto kainos. Jeigu asmuo nupirko i turt i varytyni, moktas varytyni dalyvio mokestis skaitomas pirkimo kain. Jeigu asmuo nenupirko turto arba jeigu varytyns paskelbiamos nevykusiomis, varytyni dalyvio mokestis ne vliau kaip per tris dienas nuo varytyni pasibaigimo dienos grinamas j sumokjusiam asmeniui. Tais atvejais, kai laimjs varytynes turto pirkjas per nustatyt termin nesumoka visos sumos arba paaikja, jog jis neturjo teiss dalyvauti varytynse pinigai negrinami, o varytyni dalyvio mokestis panaudojamas LR CPK 711 str. nustatyta tvarka. Jeigu iki varytyni pradios paaikjo bet kokios aplinkybs, dl kuri antstoliui kyla abejoni dl bsim varytyni teistumo, antstolis savo patvarkymu gali varytynes ataukti. Patvarkyme antstolis turi nurodyti motyvus dl kuri jis sustabdo varytynes. Ataukus varytynes visas varytyni dalyvio mokestis grinamas j sumokjusiems asmenims. Pakartotinai varytyns skelbiamos ta paia tvarka ir tokiomis paiomis slygomis kaip ir ankstesns varytyns, kurios buvo atauktos. Varytyns vykdomos toje vietoje ir tuo laiku, kaip buvo nurodyta skelbimuose. Antstolis, prie praddamas varytynes, raytiniu patvarkymu gali ne ilgiau kaip trims valandoms atidti varytyni pradi. Toks atidjimas galimas dl vairi prieasi, kurios gali kelti abejoni vykdom varytyni teistumu: abejons dl parduodamo turto priklausomybs ir pan. Varytynes veda priverstin vykdym byloje atliekantis antstolis. Praddamas varytynes, antstolis paskelbia pradin parduodamo turto kain ir klausia: "Kas daugiau?" Pirkj silomas kainas antstolis paskelbia odiu. Jeigu didesns kainos niekas nesilo, antstolis tris kartus klausia: "Kas daugiau?" Jeigu po treiojo paskelbimo didesns kainos niekas nepasilo, antstolis paskelbia, kad turtas parduotas. Parduodant turt i varytyni, pirmasis kainos padidjimas turi sudaryti ne maiau kaip penkis procentus pradins turto pardavimo kainos, jeigu parduodamo turto pradin kaina iki penkiasdeimties tkstani lit, ne maiau kaip keturis procentus jeigu parduodamo turto pradin kaina yra nuo penkiasdeimties tkstani lit iki imto tkstani lit, ir ne maiau kaip tris procentus - jeigu parduodamo turto pradin kaina virija imt tkstani lit. Turtas laikomas parduotu tam asmeniui, kuris varytynse pasil didiausi kain. Prie baigdamas varytynes, antstolis visiems varytynse dalyvaujantiems asmenims odiu paaikina antstolio veiksm apskundimo tvark. Varytyni metu raomas varytyni protokolas. Protokol rao antstolio paskirtas ratvedys arba kitas antstolis. Varytyni protokole nurodoma visa varytyni eiga, varytyni vieta ir laikas, kada varytyns pradtos ir baigtos, antstolio vardas ir pavard, kurioje vykdomojoje byloje parduodamas turtas, kas usiregistravo dalyvauti varytynse, kas dalyvauja varytynse, kokia pradin parduodamo turto kaina, kas pasil didesn kain, kam parduotas turtas. Jeigu kam nors nebuvo leista dalyvauti varytynse, protokole turi bti paymtos antstolio nurodytos neleidimo prieastys. Taip pat protokole turi bti paymtos varytynse dalyvavusi asmen pareiktos pastabos. Protokol pasirao varytynes vykds antstolis, protokol suras asmuo,

varytynse turt nupirks asmuo (jeigu jis dalyvavo varytyni metu). Protokol gali pasirayti iiekotojas, skolininkas ir kiti varytyni dalyviai. Asmuo nupirks turt varytynse vis sum u varytynse nupirkt daikt privalo sumokti per penkias dienas nuo varytyni pabaigos. Pirkjo praymu antstolis savo patvarkymu gali pratsti visos sumos sumokjimo termin iki vieno mnesio. Tokiu atveju antstolis savo patvarkyme turi nurodyti iki kokios datos jis pratsia dalies ar visos likusios pinig sumos sumokjim. Kai pirkjas sumoka vis sum, u kuri jis nupirko turt, turto pardavimo i varytyni akt antstolis ne vliau kaip kit darbo dien pateikia tvirtinti apylinks teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisjui. Tais atvejais, kai turto pirkjas per nustatyt termin nesumoka visos sumos, varytyni dalyvio mokestis proporcingai tenka skolininko siskolinimams ir iki varytyni atsiradusioms vykdymo ilaidoms padengti ir varytyns skelbiamos nevykusiomis (LR CPK 717 str. 3 p.). Antstolis savo patvarkymu varytynes paskelbia nevykusiomis LR CPK 717 straipsnyje numatytais pagrindais: 1) jeigu varytynse nedalyvavo n vienas pirkjas arba dalyvavo tik vienas pirkjas.2) jeigu varytynse pasilyta kaina neatitinka CPK 713 straipsnio 4 dalyje nustatyt slyg.3) jeigu pirkjas per nustatyt termin nesumoka visos sumos u varytynse pirkt turt;4) jeigu iki teisjui patvirtinant varytyni akt paaikja, kad pirkjas neturjo teiss dalyvauti varytynse (LR CPK 709 straipsnis).5) jeigu dl statym paeidimo teisjas atsisako tvirtinti turto pardavimo i varytyni akt. Jeigu varytyns paskelbtos nevykusiomis dl to, kad jose dalyvavo tik vienas pirkjas, nedalyvavo n vienas pirkjas arba dl to, kad varytynse kaina nebuvo padidinta, kaip numatyta LR CPK 713 str. 4 d., turtas perduodamas iiekotojui u pradin turto pardavimo i varytyni kain. Jeigu varytyns paskelbtos nevykusiomis dl to, kad pirkjas u varytynse pirkt turt per nustatyt termin nesumokjo visos sumos, taip pat dl to, jog paaikjo, kad pirkjas neturjo teiss dalyvauti varytynse, ar dl statym paeidimo teisjas atsisak tvirtinti turto pardavimo i varytyni akt, turtas silomas perduoti iiekotojui u t kain, kuria jis buvo perkamas paskelbtose nevykusiomis varytynse. Jeigu pirkjas, kuris inomai neturjo teiss dalyvauti varytynse, sumokjo vis kain u nupirkt turt, turtas nesilomas paimti pirkjui. Tokiu atveju sumokta pinig suma panaudojama siskolinimams padengti, o turtas pereina valstybs nuosavybn (LR CPK 711 str. 2 d.). Asmuo, norintis pirkti turt i varytyni gali nenorti ar negalti pats ar per atstov tiesiogiai dalyvauti varytyni procese, todl toks asmuo varytynse gali dalyvauti ratu. Dalyvavimo varytynse ratu slygos ir teisins pasekms yra tos paios, kaip ir dalyvaujant varytynse prasta tvarka, iskyrus tam tikras iimtis. Asmuo, ketinantis dalyvauti varytynse ratu, turi iki varytyni pradios sumokti nustatyto dydio varytyni dalyvio mokest ir kvit pateikti antstoliui. Asmuo savo pasilym dl kainos antstoliui pateikia uklijuotame voke. Tame paiame voke varytyni dalyvis prideda rat, kuriame nurodo savo rekvizitus bei patvirtinim, kad jam nra LR CPK 709 str. nustatyt klii dalyvauti varytynse. Iki varytyni praplti vok draudiama. Iki varytyni pradios asmuo, pareiks nor ratu dalyvauti varytynse, gali atsisakyti savo ketinim. Tokiu atveju antstolis turi jam grinti varytyni dalyvio mokest. Toks atsisakymas negalimas, jei varytyns prasidjo. Vokai, kuriuose pateikiami ratu

varytynse dalyvaujani asmen pasilymai, registruojami Sprendim vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Pradjus varytynes, antstolis vieai atplia vok ir paskelbia pirkjo vard, pavard (pavadinim) ir jo silom pirkimo kain. Jeigu ratu pasilyta kaina atitinka nurodytus reikalavimus, ji laikoma pradine varytynse parduodamo turto kaina. Jeigu keli ratu varytynse dalyvaujantys asmenys pasil vienod kain, pirmumo teis parduodam turt turi pirmiau nustatyta tvarka uregistruotas pirkjas. Jeigu kiti varytyni dalyviai nepasilo didesns kainos, laimjusiu varytynes pripastamas asmuo, ratu pateiks pasilym dl kainos. Jeigu varytynse dalyvauja tik vienas pirkjas, pateiks savo pasilym dl kainos, varytyns paskelbiamos nevykusiomis. Taiau jeigu ne maiau kaip du pirkjai dalyvauja varytynse ratu, arba vienas pirkjas dalyvauja tiesiogiai, o kitas ratu, varytyns negali bti paskelbtos nevykusiomis. Varytynse ratu dalyvavs asmuo, laimjs varytynes, u nupirkt turt turi sumokti bendra tvarka. Antstolis surao kiekvieno i varytyni parduodamo daikto pardavimo i varytyni akt, kurio turinio reikalavimai nustatyti LR CPK 724 straipsnyje. Varytyni aktas turi bti suraomas i karto pasibaigus varytynms. Akt pasirao antstolis ir pirkjas. Prie akto pridedamas suraytas varytyni protokolas ir skelbimas apie varytynes. Kai pirkjas sumoka vis sum, u kuri jis nupirko turt, turto pardavimo i varytyni akt antstolis ne vliau kaip kit darbo dien pateikia tvirtinti apylinks teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisjui. Akt teisjas tvirtina priklausomai nuo to, ar jam nekyla abejoni dl varytyni teistumo bei, ar yra paduotas skundas dl antstolio veiksm, susijusi su varytynmis, ar ne. Jeigu teisjui kyla abejoni dl varytyni teistumo arba yra paduotas skundas dl antstolio veiksm, susijusi su varytynmis, aktas tvirtinamas nutartimi, klausim dl akto patvirtinimo inagrinjus teismo posdyje. Apie teismo posdio viet ir laik praneama antstoliui, iiekotojui, skolininkui, turt varytynse nupirkusiam asmeniui ir skundus padavusiems asmenims, taiau j neatvykimas netrukdo nagrinti byl. Tame paiame teismo posdyje inagrinjami skundai dl antstolio veiksm parduodant turt i varytyni. Jeigu tokio skundo nra ir teisjui nekyla abejoni dl varytyni teistumo, aktas tvirtinamas teisjo rezoliucija. Turto pardavimo i varytyni aktas teisjo rezoliucija gali bti tvirtinamas nuo varytyni dienos prajus ne maiau kaip dvideimiai dien. Toks terminas nustatytas dl to, kad suinteresuoti asmenys galt paduoti skund dl antstolio veiksm, susijusi su varytynmis. Teisjas, nustats esminius paeidimus (LR CPK 602 str. ir kt. ), padarytus parduodant turt i varytyni, nutartimi atsisako tvirtinti varytyni akt ir varytynes pripasta nevykusiomis. Nutarties, kuria isprstas varytyni akto patvirtinimo klausimas, nuoraas isiuniamas posdyje nedalyvavusiems asmenims. Dl ios nutarties gali bti paduotas atskirasis skundas. Nutariai, kuria patvirtintas varytyni aktas, siteisjus, laikoma, kad turtas parduotas. Teisjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo i varytyni aktas yra nuosavybs teis patvirtinantis dokumentas. Pagal LR CPK 715 str. varytynse dalyvaujantis skolininkas turi teis nurodyti, kurie tose varytynse parduodami daiktai turt bti parduodami pirma kit. Antstolis io skolininko nurodymo privalo laikytis. Jeigu tokia skolininko teis paeista, pagal LR CPK 602 straipsnio 5 punkt turto pardavimo i varytyni aktas teismo gali bti pripaintas negaliojaniu. Paskelbs varytynes nevykusiomis, antstolis iiekotojui ratu pasilo paimti neparduot i varytyni turt LR CPK 719-720 str. nurodytomis slygomis ir nustato termin, per kur iiekotojas turi ratu antstoliui praneti apie savo sutikim paimti turt. Jeigu vykdant iiekojim dalyvauja keli iiekotojai, neparduoto i varytyni turto perdavimo iiekotojams eil nustatoma pagal LR CPK 701 str.

Jeigu iiekotojas atsisako paimti jam perduodam turt arba per antstolio nustatyt termin nepranea apie savo sutikim paimti perduodam turt ar per nustatyt termin nemoka pradins parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkani l skirtumo, ne vliau kaip po vieno mnesio nuo varytyni paskelbimo nevykusiomis antstolis skelbia antrsias varytynes (LR CPK 721 str. 1 d.). Jeigu iiekotojas atsisako paimti jam perduodam turt, tais atvejais, kai jis silomas LR CPK 719 str. 2 d. nustatyta tvarka u t kain, kuria jis buvo perkamas paskelbtose nevykusiose varytynse, arba per antstolio nustatyt termin nepranea apie savo sutikim paimti perduodam turt ar per nustatyt termin nemoka pradins parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkani l skirtumo, ne vliau kaip po vieno mnesio nuo varytyni paskelbimo nevykusiomis antstolis skelbia pakartotines varytynes (LR CPK 721 str. 2 d.). Pareiks sutikim paimti turt, iiekotojas turi per penkias dienas mokti antstolio depozitin sskait perduodamo turto kainos ir jo daliai tenkanios l sumos, apskaiiuotos kiekvienam iiekotojui laikantis nustatytos reikalavim patenkinimo eils, skirtum. Iiekotojo praymu antstolis savo patvarkymu visos sumos sumokjimo termin gali pratsti iki vieno mnesio. Turtas iiekotojui perduodamas suraant turto perdavimo iiekotojui akt. LR CPK 722 str. 2 d. numatyta galimyb iiekotojui perimti neparduot turt u nevykusiose antrosiose varytynse skelbt pradin parduodamo turto kain. Jeigu iiekotojas atsisako perimti tok jam perduodam turt arba per antstolio nustatyt termin nepranea apie sutikim paimti perduodam turt ar per nustatyt termin nemoka pradins parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkani l skirtumo, turtas grinamas skolininkui. Grindamas skolininkui turt, to turto aret savo patvarkymu panaikina antstolis. Jeigu turtas yra aretuotas pagal teismo nutart, antstolis savo patvarkymu grina aretuot turt skolininkui ir tuo paiu patvarkymu pasilo turto areto panaikinimo klausim isprsti tam teismui, kurio nutartimi turtas buvo aretuotas. Pakartotinai t pat turt pagal tuos paius vykdomuosius dokumentus iiekojimas gali bti nukreipiamas prajus ne maiau kaip vieneriems metams nuo turto grinimo skolininkui. 25.11. Atskir turto ri areto ir realizavimo ypatumai Skolininko turto realizavimo bdai, nustatyti LR CPK 694 str., priklauso nuo realizuojamo turto: bet koks nekilnojamasis turtas bei kitas statym nustatyta tvarka registruojamas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vert virija imt tkstani lit, gali bti realizuojamas tik parduodant j i varytyni. Registruojamu turtu laikomi vertybiniai popieriai, transporto priemons, laivai, orlaiviai. Iiekant i vertybini popieri, antstolis bankams, finans maklerio monms, vertybini popieri emitentams bei Lietuvos centriniam vertybini popieri depozitoriumui pasiunia patvarkym patikrinti, ar skolininko vardu yra vertybini popieri, bei sustabdyti vertybini popieri realizavim u toki sum, kokia reikalinga iiekotinai sumai ir vykdymo ilaidoms padengti (LR CPK 728 str. 1 d.). Tokie asmenys nuo antstolio patvarkymo gavimo momento sustabdo skolininko vertybini popieri realizavim tiek, kiek tai btina antstolio reikalavimui vykdyti, ir apie tai nedelsdami pranea antstoliui. Antstolis, gavs praneim apie tai, kad reikalavimas sustabdyti skolininko vertybini popieri realizavim yra vykdytas, per tris dienas iems asmenims ir skolininkui isiunia patvarkym aretuoti skolininko turt. Toks antstolio patvarkymas prilyginamas turto areto aktui. Jeigu per penkias dienas nuo praneimo apie skolininko turimus vertybinius popierius isiuntimo antstoliui dienos nurodyti asmenys negauna patvarkymo aretuoti vertybinius popierius, visi vertybini popieri realizavimo apribojimai panaikinami. Patvarkyme nurodytas asmuo aretuotus vertybinius popierius privalo saugoti iki antstolio atskiro patvarkymo. Vertybiniai popieriai, traukti vertybini popieri biros prekybos sraus, realizuojami akcij paket pardavimui biros taisyklse nustatyta tvarka (LR CPK 729

str. 1 d.). Kiti vertybiniai popieriai realizuojami varytynse bendra tvarka. Parduodant i varytyni udarj akcini bendrovi akcijas, turi bti sudaromas parduodam akcij paket skaiius taip apskaiiuojant, jog jeigu juos sigyt keli pirkjai, nebt paeistas statym nustatytas akcinink skaiius (pagal LR akcini bendrovi statymo 2 str. 4 d. udarojoje akcinje bendrovje turi bti maiau kaip 250 akcinink). Vertybinius popierius, neparduotus per vien mnes nuo j realizavimo pradios Vertybini popieri biroje, antstolis pasilo iiekotojui pasiimti u kain, nustatyt pagal paskutinio mnesio iki realizavimo pradios vidutin prekybos iais vertybiniais popieriais centrinje rinkoje kurs, laikantis iiekotoj eils (LR CPK 701 str.). Iiekotojui atsisakius paimti perduodamus vertybinius popierius arba nepraneus apie savo sutikim per antstolio nustatyt termin, arba sutikus, bet nemokjus pradins parduodam vertybini popieri kainos ir jo daliai tenkani l skirtumo, vertybini popieri realizavimas pratsiamas dar du mnesius. Tokiu atveju parduodam vertybini popieri pardavimo kaina nustatoma dvideimia procent maesn u pradin pardavimo kain. Nerealizavus vertybini popieri ir per pratst termin, juos vl siloma paimti iiekotojui u dvideimia procent sumaint pradin kain. Iiekotojui atsisakius paimti perduodamus vertybinius popierius arba nepraneus apie savo sutikim per antstolio nustatyt termin, arba nemokjus pradins parduodam vertybini popieri kainos ir jo daliai tenkani l skirtumo, t vertybini popieri aretas panaikinamas. Pakartotinai tuos paius vertybinius popierius pagal tuos paius vykdomuosius dokumentus iiekojimas gali bti nukreipiamas parjus ne maiau kaip vieneriems metams nuo areto panaikinimo dienos (LR CPK 731 str. 3 d.). Taurij metal (aukso, platinos, sidabro) luitai, grynuoliai, gamybins ir laboratorins paskirties pusgaminiai bei dirbiniai, brangakmeniai, taip pat juvelyriniai ir kiti dirbiniai i aukso, sidabro, platinos ir platinos grups metal bei j lauas realizuojami per prekybos mones, kurios veriasi io turto prekyba ( LR CPK 696 str.). Aretuoti produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekin vert turtas tuojau pat paimami ir perduodami realizuoti prekybos monei. Nesant galimybs io turto realizuoti per prekybos mon, jis gali bti parduodamas antstolio patvarkyme nustatytu kitu bdu (LR CPK 697 str. 1 d.). Turtas, kuris iimtas i civilins apyvartos ar kurio civilin apyvarta yra apribota, realizuojamas teiss akt nustatyta tvarka (LR CPK 699 str.). Aretuoti produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekin vert turtas paprastai realizuojamas per prekybos mon. Tokia mone gali bti bet kokia prekybos mon, kuri pagal galiojanius statymus gali verstis konkretaus aretuoto turto pardavimo. Realizavimo slygos nustatomos antstolio ir prekybos mons sutartimi. Sumos, kurias gauna mons, pardavusios perduot joms skolininko turt, atskaiius realizavimo ilaidas, per tris dienas nuo pardavimo dienos turi bti pervedamos antstolio depozitin sskait. Jeigu per prekybos mon realizuoti turto nra galimybi, jos realizuojamos antstolio nustatyta tvarka. Jeigu turtas io straipsnio pagrindu realizuojamas ne per prekybos mon, tai realizavimo tvark nustato antstolis savo patvarkymu. Apie aretuot ir realizuojam turt, turint istorin, mokslin ar menin vert, antstolis ratu pranea Kultros ministerijai (LR CPK 698 str.). Toks praneimas sudaro galimyb valstybs kultros institucijoms, besirpinanioms kultros vertybi isaugojimu, gauti informacij apie turto, turinio istorin, mokslin ar menin vert, realizavim vykdymo proceso nustatyta tvarka. Tokio praneimo pobdis tik informacinis, valstybs institucijos sigyjant turt gali dalyvauti bendra tvarka. Kai kuri daikt ir turto apyvarta yra ribota. Jie gali bti civilini teisi objektais tik statym numatytais atvejais (LR CK 1.97 str. 2 d.). Pagal LR CPK 699 straipsn turtas, kuris iimtas i civilins apyvartos ar kurio civilin apyvarta apribota, realizuojamas teiss akt nustatyta tvarka. Vienas i objekt, kuri civilin apyvarta ribojama ginklai ir audmenys. Ginkl ir audmen

klasifikacij, j apyvartos bei jos kontrols teisinius pagrindus nustato LR ginkl ir audmen kontrols statymas[1]. Pagal io statymo 41 straipsnio 2-4 dalis institucija ar staiga, statyme numatytais atvejais pamusi ginklus ir primusi sprendim juos realizuoti, privalo organizuoti, kad bt nustatytas ginkl tinkamumas naudoti. Tinkami saugiai naudoti ginklai ar fabrikins gamybos audmenys realizuojami per Ginkl fond arba mones, turinias teis pardavinti toki ri ginklus, o per 10 dien nuo j realizavimo savininkams, atskaiius realizavimo ilaidas, sumokama ginklo kaina. Netinkami saugiai naudoti ginklai ir audmenys, kurie nepriimami realizuoti, neatlygintinai (iskyrus turinius istorin ar kriminalistin vert) perduodami sunaikinti Ginkl fond. Pagal LR Mediokls statymo[2] 2 str. 7 d. ribotos civilins apyvartos objektams priskiriami ir mediojamieji gyvnai. Pagal to paties statymo 3 straipsn laisvje gyvenantys mediojamieji gyvnai nuosavybs teise priklauso valstybei. Laisvje esantys mediojamieji gyvnai, kurie laikantis LR mediokls statymo ir kit teiss akt buvo pagauti arba nuauti, tampa juos pagavusio ar nuovusio mediokls plot naudotojo nuosavybe, iskyrus mediokls trofjus, kurie nuosavybs teise priklauso mediojamj gyvn sumediojusiam asmeniui. Nelaisvje laikomi mediojamieji gyvnai nuosavybs teise priklauso juos sigijusiam fiziniam arba juridiniam asmeniui. Mediojamieji gyvnai realizuojami Mediokls Lietuvos Respublikoje taisykli[3] nustatyta tvarka. 25.12. Iiekojimo nukreipimas skolininko darbo umokest ir kitas pajamas, ilaikymo vaikams periodinmis imokomis iiekojimo ypatumai Pinig iiekojimas negali bti nukreipiamas skolininko turt, jeigu skolininkas pateikia antstoliui rodymus, kad iiekom pinig sum galima iiekoti per eis mnesius darant LR CPK 736 straipsnyje nurodyto dydio iskaitymus i skolininko darbo umokesio, pensijos, stipendijos ar kit pajam. Tokiu atveju iiekotojo praymu antstolis gali aretuoti pradedam realizuoti skolininko turt, jei paaikja, jog darant iskaitas i skolininko darbo umokesio, pensijos, stipendijos ar kit pajam sprendimas nebus vykdytas. Tiesiogiai i skolininko darbo umokesio, pensijos, stipendijos ar kit pajam taip pat gali bti iiekomos periodins imokos, jeigu jas galima iiekoti darant LR CPK 736 straipsnyje nurodyto dydio iskaitas. Reikalavimai iiekoti ilaikym tenkinami pirmj eile (LR CPK754 str. 2 d.). Iiekojim i skolininko darbo umokesio ar kit pajam antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam imokaniam asmeniui pateikdamas vykdomj dokument. Kartu su vykdomuoju dokumentu antstolis pateikia patvarkym, nurodydamas kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas, iskaitym i skolininko darbo umokesio ar kit jam prilygint imok bei davini dydis, periodikumas, kaip turi bti pasielgta su iskaitytais pinigais, darbdavio atsakomyb u antstolio reikalavimo nevykdym bei kitus sprendimo vykdymui btinus nurodymus. Siuniant vykdyti vykdomj rat dl ilaikymo periodinmis imokomis, iiekojimo siskolinimas apskaiiuojamas nurodant siskolinimo sum. Ilaikymo siskolinimo apskaiiavimo ypatumus tais atvejais, kai j suma nenustatyta, kai skolininkas tuo laikotarpiu nedirbo, nustato LR CPK 733 str. 5 d. Iskait i skolininkui priklausanios darbo umokesio ir jam prilygint imok bei davini dalies dyd nustato LR CPK 736 straipsnis. Iskait dydis diferencijuojamas priklausomai nuo vykdomojo dokumento pobdio, imok dydio. Iskait dydis apskaiiuojamas imant pagrindu skolininkui imokti priskaiiuotas sumas, atskaiius i j mokesius (privalomsias mokas). statymas nustato ir ribojimus iiekojimas i kai kuri ri pajam. I laikinojo nedarbingumo atveju mokam socialinio draudimo paalp, bedarbio paalpos iiekoti galima tiktai pagal teismo sprendim dl ilaikymo iiekojimo ir pagal teismo sprendim dl atlyginimo alos, padarytos suluoinimu ar kitaip sualojus sveikat, taip pat atmus maitintojo gyvyb (LR CPK 738 str.). Pagal LR

CPK 739 str. negalima iiekoti i skolininkui priklausani vairaus pobdio kompensacini imok ir paalp. Vykdant iiekojim i skolininko darbo umokesio ir kit jam prilygint pajam, nemaai pareigojim nustatyta darbdaviams. Jie turi vesti vykdomj dokument apskait, grinti vykdomj dokument, kai skolininkas nutraukia darbo sutart arba pasibaig periodini imok mokjimas, kartu atymdamas apie vykdomojo dokumento ar jo dalies (padarytas iskaitas) vykdym ir pan. Ar teisingos iskaitos i skolininko darbo umokesio bei kit jam prilygint imok ir ar jos nusistos iiekotojui, kontroliuoja iiekotojas. Jei iiekotojas dl pateisinam prieasi negali patikrinti, ar iskaitos teisingos, jo praymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje iskaitos yra daromos. Darbdavys privalo sudaryti slygas iiekotojui susipainti, ar tinkamai daromos iskaitos. Papildom prievoli nustatyta ir asmenims, privalantiems mokti vaikams ilaikym periodinmis imokomis. Toks asmuo privalo per tris dienas praneti antstoliui apie darbo ar gyvenamosios vietos pakeitim, apie papildom udarb. Be svarbi prieasi nepraneusiems nurodyt duomen kaltiems asmenims bei skolininkui antstolio ar iiekotojo pareikimu teismas gali paskirti iki vieno tkstanio lit dydio baud. Asmuo gali ir savo noru mokti ilaikym, nors toks ilaikymas ir bt priteistas teismo sprendimu. Tokiu atveju jis turi teis pateikti darbdaviui ar kitam imokas daraniam asmeniui raytin praym padaryti iskaitas. Darbdavys arba imokas imokantis asmuo pagal tok praym turi vykdyti iiekojim tokia paia tvarka kaip ir pagal vykdomj dokument. Savo praym dl iskaitymo darbuotojas gali bet kada ataukti. Tokia iiekojimo tvarka netaikoma, jeigu i skolininko darbo umokesio jau yra iskaitoma pagal kitus vykdomuosius dokumentus. Jeigu ilaikym privalantis mokti asmuo, jo nemoka ir nedirba arba ilaikymo siskolinimo negalima iiekoti darant iskaitas i darbo umokesio per 6 mnesius, iiekojimas nukreipiamas skolininko turt. 25.13. Iiekojimo i juridini asmen turto ypatumai Iiekojimas i juridini asmen turto vykdomas bendra tvarka, taiau statymas numato tam tikrus ribojimus bei iiekojimo i skolininko juridinio asmens turto eilikum. Vykdant iiekojim i juridinio asmens turto, pirmja eile iiekoma i hipotekos ir keisto turto, jeigu iiekoma hipotekos kreditoriaus ar kaito turtojo naudai. Antrja eile iiekoma i skolininkui priklausani pinig, vertybini popieri, pagamintos produkcijos (preki), taip pat i kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, iskyrus administracines patalpas. Treija eile iiekoma i kito turto, iskyrus i gamybai btin nekilnojamojo turto objekt, taip pat aliav ir mediag, stakli, rengim, kit pagrindini priemoni, skirt tiesiogiai gamybai, i kuri gali bti iiekoma ketvirtja eile. Likviduojant juridin asmen, iiekoma i viso jo turto, nesilaikant nurodytos eils (LR CPK 669 str.). Iiekojimai i vis ri juridini asmen ar kit organizacij, tarp j ir i usienio subjekt, vykdomi pagal bendrsias taisykles, iskyrus iimtis, nustatytas i asmen veikl reglamentuojaniuose statymuose. Priklausomai nuo to, i kokios ries juridinio asmens turto vykdomas iiekojimas, skiriasi iiekojimo vykdymas, jeigu juridinis asmuo neturi pakankamai turto (l): 1) jeigu kin bendrija neturi pakankamai l iiekomoms sumoms padengti, iiekojimas nukreipiamas solidariai jos nari turt. Iiekojimas negali bti nukreiptas solidariai vis

tikrosios kins bendrijos nari turt pagal jos nari prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla. Iiekojimas komanditins (pasitikjimo) kins bendrijos turt nukreipiamas: 1) tikrj komanditins (pasitikjimo) kins bendrijos nari vis turt solidariai; 2) nari komanditori turto dal, kuri jie perdav arba turjo perduoti komanditinei (pasitikjimo) kinei bendrijai, bet jos neperdav per sutartyje numatytus terminus.2) jeigu j individuali (personalin) mon neturi pakankamai l iiekomoms sumoms padengti, antstolis iiekojim nukreipia kit jos turt ir savininko turt.3) jeigu valstybs ar savivaldybs mon neturi turto, i kurio galima iiekoti, iiekotoj reikalavimai tenkinami atitinkamai i valstybs ar savivaldybs biudeto, bet ne daugiau, negu yra valstybs ar savivaldybs mons patikjimo teise valdomo turto, kur negalima nukreipti iiekojimo, vert. Reikalavim tenkinimo i valstybs ar savivaldybs biudeto klausim iiekotojo praymu isprendia teismas priimdamas nutart. 25.14. Iiekot sum paskirstymo tarp iiekotoj ir imokjimo iiekotojams tvarka, reikalavim patenkinimo eil Iiekotos i skolininko sumos tam tikrais atvejais gali neutekti vykdymo ir juo susijusioms ilaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti. Tokiais atvejais, atskaiius iiekotojui grintinas ir kitas vykdymo ilaidas, likusi suma paskirstoma pagal LR CPK 754-755 straipsniuose nustatyt eil. I sum, antstolio iiekot i skolininko, pirmiausia apmokamos iiekojimo vykdymo ilaidos, o i likusi sum patenkinami iiekotoj reikalavimai. Suma, kuri lieka patenkinus visus reikalavimus, grinama skolininkui (LR CPK 758 str. 1 d.). inoma keletas iiekot sum paskirstymo iiekotojams modeli: prioriteto (vok. Priorittsprincip) arba prior tempore potior jure (pirmesnis laike, pirmesnis ir teisje), ir proporcingumo principas, kuris reikia, kad kai iiekotos sumos neutenka visiems vienos eils reikalavimams visikai patenkinti, jie tenkinami proporcingai kiekvienam iiekotojui priklausaniai sumai[1] (is principas taikomas Lietuvoje, LR CPK 753 str.) LR CPK 753 str. 2 d. nustatyta iiekot l paskirstymo pagal iiekojimo eilikum, paskirstymo tvarka. Paskesns eils reikalavimai patenkinami po to, kai visikai patenkinti pirmesns eils reikalavimai. Jeigu iiekotos sumos neutenka visiems vienos eils reikalavimams visikai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam iiekotojui priklausaniai sumai. LR CPK 754 str. nustatyta reikalavim patenkinimo eil, kuri taikoma tais atvejais, kada iiekotos i skolininko sumos neutenka vykdymo ir su juo susijusioms ilaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti. Hipotekos kreditoriaus ir kaito turtojo reikalavimai i keisto turto patenkinami be eils. Visikai patenkinus hipotekos kreditoriaus ir kaito turtojo reikalavimus i keisto turto, pirmj eile tenkinami reikalavimai iiekoti ilaikym ir reikalavimai atlyginti al, padaryt suluoinimu ar kitokiu sveikatos sualojimu, taip pat atsiradusi dl maitintojo netekimo. Antrja eile patenkinami darbuotoj piniginiai reikalavimai, atsirandantys i darbo teisini santyki. Treija eile patenkinami visi kiti reikalavimai. LR CPK nustatyta ir teismo nuosprendio, nutarties ar nutarimo dl turto konfiskavimo eil. Vykdant teismo nuosprend, nutart ar nutarim dl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendio primimo dienos pareikti nuteistojo kreditori turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo ilaidos. i nuostata taikoma tais atvejais, kai teismas nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nenurod konkrei daikt, kurie turi bti konfiskuoti. Jeigu nuosprendyje, nutartyje ar nutarime yra ivardyti daiktai, kurie turi bti konfiskuoti, nuteistojo kreditori turtiniai reikalavimai turi

bti tenkinami iiekant i kito nuteistojo asmens turto. I konfiskuot daikt iiekoma tik tada, kai nra kito turto, i kurio gali bti iiekoma, arba kai jo neutenka. Antstolis tais atvejais, kai yra keli iiekotojai ir j reikalavimams visikai patenkinti neutenka iiekotos i skolininko sumos, parengia pinig paskirstymo iiekotojams patvarkym ir pateikia j tvirtinti teisjui. Patvarkymas parengiamas laikantis nustatytos iiekojim tenkinimo eils ir proporcingumo principo. Kadangi i sum, iiekot i skolininko, pirmiausia apmokamos iiekojimo vykdymo ilaidos (LR CPK 609 str.), antstolis turi pateikti teisjui tvirtinti iiekotojams imoktin sum paskirstym, jau atms vykdymo ilaidas. Iiekot l paskirstymo patvarkymas tvirtinamas teisjo rezoliucija. LR CPK 757 straipsnyje nustatyta speciali pajam, gaunam i aretuoto nekilnojamojo turto, paskirstymo tvarka. I aretuoto nekilnojamo turto gaunamos pajamos paskirstomos tokia tvarka: 1) saugotojo ilaidoms;2) pastato eksploatavimo ilaidoms;3) mokesiams u nekilnojamj turt;4) nekilnojamo daikto draudimo mokoms. Likusios pajamos skiriamos skolininko siskolinimas padengti, paskirstant jas LR CPK 753-755 straipsniuose nustatyta tvarka. Iiekotos sumos imokamos iiekotojams tokia tvarka: iiekotos sumos dalinamos dvi dalis: vykdymo ilaidoms padengti reikalingos sumos ir iiekotojams imoktinos sumos. I sum, iiekot i skolininko, pirmiausia apmokamos iiekojimo vykdymo ilaidos, o i likusi sum patenkinami iiekotoj reikalavimai. Suma, kuri lieka patenkinus visus reikalavimus, grinama skolininkui. Tuo atveju, jeigu iiekot sum nepakanka visiems iiekotoj reikalavimams patenkinti, jos dalinamos pagal LR CPK 753 straipsnyje nustatyt reikalavim patenkinimo eils tvark. Be to, pinig imokjimo iiekotojams tvarka skiriasi priklausomai nuo to, kas yra iiekotojas. Jeigu iiekotojas yra valstyb, tai sumos, kurios turi bti skaitytos valstybs pajamas, gali bti tiesiogiai mokamos atitinkam valstybs biudeto sskait banko staigose. Tais atvejais, kai iiekotojais yra kiti asmenys, iiekotas i skolininko sumas antstolis pirmiausia skaito antstolio depozitin sskait. Ubaigus iiekojimo proces, iiekotos sumos nedelsiant imokamos, isiuniamos arba pervedamos iiekotojui. Sumos, gautos pardavus turt i varytyni, iiekotojui imokamos tik siteisjus nutariai, kuria patvirtinamas varytini aktas. Jei varytyni aktas tvirtinamas teisjo rezoliucija, iiekotojams iiekotos pinig sumos gali bti imoktos i karto teisjui patvirtinus varytyni akt. Iiekojimo procesas laikomas ubaigtu, kada pilnai vykdytas vykdomasis dokumentas. Jeigu iiekot pinig neutenka visiems siskolinimams ir vykdymo ilaidoms padengti, iiekotojui pinigai turi bti imokti teisjui patvirtinus antstolio paskaiiavim iiekotoms sumoms paskirstyti. Analogika tvarka antstolio patvarkymu skolininkui turi bti grinama suma, kuri lieka patenkinus visus reikalavimus. Pagal LR CPK 759 str. bet kuris iiekotojas, turintis vykdomj dokument dl iiekojimo i to paties skolininko, gali prisijungti prie iiekojimo. Prisijungdamas prie iiekojimo iiekotojas turi pateikti iiekojim vykdaniam antstoliui pareikim, apie prisijungim prie iiekojimo. Kartu turi bti pateiktas vykdomasis dokumentas. Priklausomai nuo to ar iiekot sum pakanka visiems iiekotojams, skiriasi galimas prisijungimo prie iiekojimo laikas. Jeigu iiekot sum utenka visiems iiekotojams, prie iiekojimo galima prisijungti, kol antstolis grina iiekotas sumas skolininkui. Jeigu iiekot sum nepakanka visiems iiekotojams, prisijungti prie iiekojimo galima tik iki to momento, kai teisjas patvirtina antstolio patvarkym dl iiekot l paskirstymo iiekotojams. Prisijungs prie iiekojimo, iiekotojas turi visas procesines iiekotojo teises. Nuo prisijungimo prie iiekojimo momento,

iiekotojas gali dalyvauti atliekant visus procesinius veiksmus, taiau jis negali reikalauti i naujo atlikti procesinius veiksmus, kurie buvo atlikti iki jo prisijungimo prie iiekojimo. 25.15. Nepiniginio pobdio teismo sprendim vykdymo ypatumai Vykdymo procese visi vykdomi sprendimai, priklausomai nuo j pobdio skiriami piniginio ir nepiniginio pobdio sprendimus. Sprendimai, kuri pagrindu iiekomos pinigins los laikomi piniginio pobdio sprendimais. Nepiniginio pobdio sprendimais laikomi visi kiti vykdytini sprendimai (dl turto perdavimo natra, ikeldinimo, pareigojim atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo j susilaikyti, grinimo darb ir kt.). Nepiniginio pobdio teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrj vykdymo nuostat, atsivelgiant LR CPK LVII skyriuje nurodytas iimtis. Viena i nepiniginio pobdio vykdom sprendim kategorij vaik perdavimas iiekotojui. Vykdydamas teismo sprendim dl vaik perdavimo, antstolis vykdymo veiksmus atlieka dalyvaujant asmeniui, kuriam perduodamas vaikas, ir valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos atstovui. Atsivelgiant tai, kad vaiko perdavimas susijs su vaiko emociniais igyvenimais, vykdant tokio pobdio sprendimus ribotai taikytinas atstovavimo institutas ir fizinis asmuo, kuriam perduodamas vaikas (iiekotojas), turt dalyvauti pats asmenikai. Atstovavimo institutas taikytinas tais atvejais, kai vaikas turi bti perduotas juridiniams asmeniui (vaik globos staigai). Asmeniui, kuriam teismas nusprend perduoti vaik vengiant su antstoliu atvykti paimti vaik, antstolis gali sprsti klausim dl vykdomojo rato grinimo iiekotojui (LR CPK 631 str. 5 d.). Vykdydamas sprendim dl vaiko perdavimo antstolis kartu su iiekotoju ir valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos atstovu gali eiti asmens, i kurio turi bti paimtas vaikas (skolininko), gyvenamsias patalpas, be gyvenamojoje patalpoje gyvenani asmen sutikimo ir be teismo nutarties, nes tokio sprendimo vykdymas negalimas nejus skolininko gyvenamsias patalpas (LR CPK 615 str. 3 d.). Jeigu atliekant vykdymo veiksmus skolininko bst patenkama skolininkui ar jo eimos nariams nedalyvaujant arba prie i asmen vali btinas kviestini dalyvavimas. Jeigu vaiko, kuris teismo sprendimu turi bti perduotas kitam asmeniui, buvimo vieta neinoma, antstolis privalo paskelbti vaiko paiek per policij (LR CPK 620 str. 2 d.). Vykdant sprendimus dl vaiko perdavimo iiekotojui turi bti utikrinta vaiko teisi apsauga. Pagal Vaiko teisi konvencijos 3 straipsnio 1 dal imantis bet koki vaik lieiani veiksm, nesvarbu, ar tai daryt valstybins ar privaios staigos, usiimanios socialiniu aprpinimu, teismai, administracijos ar statym leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. Vykdant sprendim prie vaik negali bti naudojama nei fizin, nei psichologin prievarta. Vykdydamas sprendim dl vaiko perdavimo antstolis turi surayti protokol apie vaiko perdavim. LR CPK 765 str. reglamentuoja teismo sprendime nurodyt daikt perdavimo iiekotojui procedr. iuo atveju iiekojimo tikslas ne daikto pamimas su tikslu j realizuoti, bet pats daikto pamimas ir perdavimas iiekotojui. Kai iiekotojui yra priteisti tam tikri teismo sprendime nurodyti daiktai, antstolis paima tuos daiktus i skolininko ir perduoda iiekotojui. Tarp skolininko ir iiekotojo gali kilti ginas dl perduodam daikt tapatumo, tinkamumo naudoti, komplektikumo. Iiekotojas gali atsisakyti paimti i antstolio daiktus dl daikt kokybs ar kiekio trkum, nekomplektikumo, kad perduodami ne tie daiktai, kurie yra priteisti ir pan. Jeigu negalima perduoti daikt dl to, kad jie yra suged, nekomplektiniai ir pan., antstolis surao akt, kad negalima sprendimo vykdyti, o vykdomasis ratas grinamas iiekotojui, kartu iaikinant jo teis kreiptis teism dl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Jeigu sprendime nurodyt daikt nra, antstolis surao tai patvirtinant akt ir vykdomj dokument grina iiekotojui. Paimdamas sprendime nurodytus daiktus bei juos perduodamas iiekotojui antstolis surao turto pamimo ir turto perdavimo aktus.

Nepiniginio pobdio sprendimams priskiriami ir sprendimai dl keldinimo bei ikeldinimo. Ikeldinimas vykdomas LR CPK 768-769 str. nustatyta tvarka. Ikeldinamo asmens turt turi pasiimti pats ikeldinamasis. Jeigu ikeldinimo metu ikeldinamas asmuo nedalyvauja arba atsisako pasiimti ikeldinam turt, to turto apsaug turi utikrinti antstolis. Tokiais atvejais antstolis aprao ir kainoja ikeldinamo asmens patalpoje esant turt. Ikeldinamo asmens turtas apraomas dalyvaujant ikeldinamajam. Jeigu paties ikeldinamojo nra, turtas apraomas dalyvaujant kuriam nors i pilnamei jo eimos nari, o jeigu ir i nra, dalyvaujant teismo ar antstolio paskirtam turto saugotojui (administratoriui). Ikeldinamo juridinio asmens turtas apraomas dalyvaujant ikeldinamo juridinio asmens atstovui ar atsakingam darbuotojui. Turto kainojimas atliekamas LR CPK 681 str. nustatyta tvarka. Apraytas turtas kartu su aprao nuorau perduodamas saugoti asmeniui, paskirtam turto saugotoju. Aprao nuoraas isiuniamas ar kitaip perduodamas skolininkui. Turt gali saugoti ir pats antstolis. Ikeldintam asmeniui pareikus nor pasiimti ikeldinimo metu antstolio ikeldint ir perduot saugoti turt, toks turtas jam perduodamas antstolio patvarkymu. Visas su turto saugojimu susijusias ilaidas atlygina ikeldinamas asmuo (skolininkas). Jeigu skolininkas per tris mnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos nepasiima savo turto, gali bti pradedama turto realizavimo procedra. Turtas realizuojamas bendra tvarka, o gautos pajamos, atskaiius vykdymo ilaidas, perduodamos skolininkui. Priverstiniu keldinimu siekiama sudaryti iiekotojui galimyb netrukdomai patekti patalp. Apie keldinimo laik prie penkias dienas ratu praneama skolininkui ir iiekotojui. Paprastai keldinama dalyvaujant skolininkui ir iiekotojui. Faktikai, keldinti asmen gyvenamj patalp keldinamajam (iiekotojui) nedalyvaujant, nemanoma. Todl keldinamojo asmens dalyvavimas vykdant keldinim btinas. Taiau antstolis gali iaikinti skolininkui jo pareig netrukdyti keldinamajam asmeniui naudotis patalpa. Jeigu skolininkas paklsta antstolio reikalavimui, laikoma, kad skolininkas vykd sprendim gera valia. Jeigu skolininkas slepiasi arba nevykdo antstolio reikalavimo leisti iiekotoj patalp, antstolis pagalb kvieiasi policij ir keldina iiekotoj priverstine tvarka. Fiziniai asmenys gali bti ikeldinami pagal prokuroro sankcij (LR CPK 768 str.) ir pagal teismo sprendim (LR CPK 769 str.). Asmuo gali bti ikeldintas pagal prokuroro sankcij: 1) jeigu dl stichini nelaimi, gaisro ar techninio susidvjimo valstybs, savivaldybi ar juridini asmen gyvenamoji patalpa gresia sugriti arba tampa netinkama gyventi (LR CK 6.615 str.); 2) fiziniai asmenys, gyvenantys viebuiuose ilgiau, negu buvo susitarta, arba nesumokj u gyvenim viebutyje, arba paeid naudojimosi jais tvark (LR CK 6.626 str. 3 d.). Ikeldinant i gresiani sugriti arba tapusi netinkamomis gyventi patalp, suteikiama kita tinkama gyventi gyvenamoji patalpa. i patalp suteikia pastato, kuriame yra gresianti sugriti arba netinkama gyventi gyvenamoji patalpa, savininkas. Sankcija dl ikeldinimo vykdoma per septynias dienas nuo jos teikimo i gyvenamosios patalpos ikeldinamiems asmenims dienos. Ikeldinamieji asmenys paraginami, jeigu yra galimyb, isikelti nedelsiant. Neatidliotinais atvejais ikeldinama nedelsiant. Neatidliotinais atvejais laikytini atvejai, kada ikeldinama i gresiani sugriti patalp, kai gyvenimas tose patalpose kelia grsm moni sveikatai ar gyvybei. Antstolis negali vykdyti ikeldinimo i gresianios sugriti ar tapusios netinkama gyventi gyvenamosios patalpos, jeigu ikeldinamiesiems asmenims realiai nesuteikta kita gyvenamoji patalpa. Apie suteiktos kitos gyvenamosios patalpos tinkamum gyventi sprendia prokuroras, sankcionuojantis ikeldinim. Jeigu ikeldinamieji asmenys atsisako leisti antstol gyvenamj patalp, kuri jie yra um, kitokiais veiksmais trukdo ikeldinti, ikeldinama padedant policijai. Jeigu yra pateisinam prieasi, teismas, davs sankcij ikeldinti prokuroras, taip pat auktesnysis prokuroras pagal suinteresuot asmen ar antstolio pareikim turi teis atidti ikeldinim.

Priverstinis ikeldinimas i gyvenamj ir negyvenamj patalp vykdomas tik ikeldinamiesiems asmenims atsisakius isikelti i uimam patalp gera valia. Skolininku (ikeldinamuoju asmeniu) gali bti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Pagal teismo sprendim i gyvenamj patalp turi bti ikeldinami tik vykdomajame rate nurodyti asmenys su jiems priklausaniu turtu. Asmenys, o ikeldinant i negyvenamj patalp turtas, nenurodyti vykdomajame rate negali bti ikeldinti. Apie ikeldinimo laik ne vliau kaip prie penkias dienas ratu praneama skolininkui. Jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ikeldinami nepilnameiai vaikai, apie ikeldinimo laik ir viet antstolis ne vliau kaip prie penkias dienas iki ikeldinimo dienos ratu pranea valstybinei vaiko teisi apsaugos institucijai. Tokiu atveju vaiko teisi apsaugos institucija turt pasirpinti, kad vaikai bt apgyvendinti kitoje gyvenamojoje patalpoje. Ikeldinimas paprastai vykdomas esant ikeldinamajam. Taiau ikeldinamojo asmens nebuvimas vykdant ikeldinim nra klitis atlikti vykdymo veiksmus. Tais atvejais, kai ikeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo isikelti i patalpos, antstolis ikeldina j priverstine tvarka. Apie priverstin ikeldinim antstolis surao Sprendim vykdymo instrukcijoje nustatytos formos ikeldinimo protokol. LR CPK 770 str. nustato byl dl garbs ir orumo sprendim vykdymo ypatumus, kurie taikomi vykdant teismo sprendimus, pareigojanius paneigti tikrovs neatitinkanius duomenis, eminanius asmens garb. Pagal LR CK 2.24 str. 7 p., jeigu nevykdomas teismo sprendimas, pareigojantis paneigti tikrovs neatitinkanius duomenis, eminanius asmens garb ir orum, teismas nutartimi gali iiekoti i atsakovo baud u kiekvien teismo sprendimo nevykdymo dien. Paskleist ini paneigimo bd esant galimybei teismas nustato atsivelgdamas bylos aplinkybes bei iekovo praym. ini paneigimo bdas turi atitikti j paskleidimo bd. Baudos dyd nustato teismas. Ji yra iiekoma iekovo naudai, nepaisant neturtins alos atlyginimo. Bauda gali bti paskirta, jeigu skolininkas nevykd arba nepilnai vykd teismo sprendim dl paneigimo tikrovs neatitinkani duomen. LR CPK 771 str. nustato sprendim, pareigojani skolinink atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo ypatumus, iskyrus tokius sprendimus, kuri vykdymo ypatumai aptarti atskirai. Jeigu nevykdytas sprendimas, pareigojantis skolinink atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar l perdavimu, antstolis apie tai surao Sprendim vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akt. Priklausomai nuo to, ar tik pats asmenikai skolininkas gali vykdyti sprendim, skiriasi tokio sprendimo nevykdymo teisins pasekms. LR CPK 771 str. 23 d. numatyti antstolio veiksmai taikomi tais atvejais, kada sprendim pareigojant atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar l perdavimu, galima vykdyti be paties skolininko. Taiau jeigu sprendim gali vykdyti tik asmenikai pats skolininkas, taikomos to paties straipsnio 5 dalyje numatytos pasekms. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo nevykdymo pasekms, numatytos LR CPK 273 str., antstolio nustatyta tvarka suraytas aktas perduodamas vykdymo vietos apylinks teismui, o is priima nutart taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikr veiksm. Sprendimo vykdymo vietos apylinks teismas nutartimi leidia iekovui atlikti tuos veiksmus arba imtis priemoni jiems nutraukti atsakovo lomis ir kartu iiekoti i atsakovo reikiamas ilaidas. Ta paia nutartimi teismas gali isprsti klausim dl sprendimo vykdymui reikiam l iiekojimo, jeigu nagrinjant klausim dl sprendimo nevykdymo paaikja, kad iiekotojas neturi l sprendimui vykdyti. Jeigu iiekotojas turi l, jis gali savo lomis vykdyti sprendim, o paskui jas iiekoti i skolininko. Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo nevykdymo pasekms, antstolio suraytas aktas perduodamas sprendim primusiam teismui, kuris isprendia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausim. Jeigu per teismo nustatyt termin nevykdytas sprendimas, pareigojs skolinink atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, antstolis turi surayti nustatytos formos akt. Surayt akt antstolis perduoda vykdymo vietos apylinks

teismui. Sprendimo nevykdymo klausimas isprendiamas teismo posdyje. Apie posdio laik ir viet praneama iiekotojui ir skolininkui, taiau j neatvykimas nekliudo inagrinti klausim. Teismas, nustats, kad skolininkas sprendimo nevykd, gali jam skirti iki vieno tkstanio lit dydio baud iiekotojo naudai ir nustatyti nauj termin sprendimui vykdyti. Jeigu skolininkas antr kart ir daugiau kart paeidia sprendimui vykdyti nustatytus terminus, teismas vl pritaiko sankcijas skolininkui. Baudos sumokjimas skolininko neatleidia nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus. Kai sprendimo, pareigojanio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar l perdavimu, nevykdo juridinis asmuo, sankcijos taikomos juridinio asmens vadovui arba kitam u sprendimo vykdym atsakingam asmeniui. LR CPK 772 str. nustato sprendim grinti darb ir pakeisti atleidimo i darbo formuluot nevykdymo pasekmes. Laikoma, kad darbdavys nevykd teismo sprendimo, jeigu jis per teismo sprendime nustatyt termin arba per antstolio raginime vykdyti sprendim nustatyt termin nevykd arba nepilnai vykd teismo sprendime nurodytus veiksmus. Tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo grinti darb neteistai atleist ar neteistai perkelt kit darb darbuotoj arba pakeisti atleidimo i darbo formuluot, jeigu ta formuluot sukliud darbuotojui stoti kit darb, teismas iiekotojo praymu priima nutart iiekoti darbuotojui atlyginim u priverstins pravaiktos laik arba imokti neteistai perkeltam kit darb darbuotojui darbo umokesio skirtum u vis laik nuo sprendimo primimo dienos iki jo vykdymo dienos. Iiekotojas dl atlyginimo u priverstins pravaiktos laik turi kreiptis pirmosios instancijos teism, kuris isprend gin dl grinimo darb arba dl atleidimo i darbo formuluots pakeitimo, paduodamas pareikim. Iiekotojas privalo rodyti, kad atleidimo i darbo formuluot sukliud darbuotojui stoti kit darb. 25.16. Usienio teism sprendim vykdymo ypatumai Civilinio proceso tvarka gali bti vykdomi ir kit valstybi iduoti vykdomieji dokumentai, taiau jie turi bti pripainti ir turi bti leista juos vykdyti Lietuvos Respublikoje. Tokia speciali procedra (exequatur) netaikoma kai kuriems Europos Sjungos valstybi nari teismo sprendimams, patvirtintoms taikos sutartims ir autentikiems dokumentams. Usienio teism ir arbitra sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi bendra tvarka, jeigu LR CPK nenustatyta kitaip. Vykdomuosius ratus pagal pripaintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje usienio teism ir arbitra sprendimus iduoda Lietuvos apeliacinis teismas ir isiunia iiekotojui, jeigu prayme pripainti sprendim iiekotojas nurodo, kad sprendimo pripainimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje (LR CPK 774 str.). Prie vykdyti perduodamo vykdomojo rato pridedama nutarties, kuria usienio teismo ar arbitrao sprendimas pripaintas ir leista j vykdyti LR, nuoraas, usienio teismo sprendimo nuoraas ir vertimas lietuvi kalb, jeigu tai nustatyta tarptautinje sutartyje. Piniginio pobdio iiekojimai vykdomi litais pagal sprendimo primimo dien Lietuvos banko nustatyt oficial lito ir atitinkamos usienio valiutos kurs (LR CPK 776 str.). usienio teism ir arbitra sprendim vykdymas gali bti atidtas ar idstytas. Tokius klausimus sprendia Lietuvos apeliacinis teismas. Tam tikromis ypatybmis vykdant usienio teism ir arbitra sprendimus pasiymi skolininko paieka, kuri gali bti paskelbta tik esant atitinkamam iiekotojo praymui (LR CPK 779 str.). Jeigu skolininkas ivyksta gyventi i Lietuvos arba jei neinoma skolininko gyvenamoji vieta, vykdomoji byla ubaigiama, o vykdomasis ratas grinamas Lietuvos apeliaciniam teismui ir saugomas byloje dl usienio teismo ar arbitrao sprendimo pripainimo. Grindamas vykdomj rat Lietuvos apeliaciniam teismui, antstolis apie tai pranea iiekotojui. Iiekotojas turi teis kreiptis Lietuvos apeliacin teism dl vykdomojo rato pakartotinio pateikimo vykdyti (LR CPK). 2004 m. balandio 21 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004[1], sukuriantis neginytin reikalavim Europos vykdomj rat. is Reglamentas

Lietuvoje sigaliojo nuo 2005-10-21[2]. Reglamentu siekta sukurti laisv vis Europos Sjungos valstybi teismo sprendim, teismo patvirtint taikos sutari ir autentik dokument, nustatant jiems minimalius reikalavimus, judjim, netaikant usienio teism sprendim pripainimo procedros ir nereikalaujant gauti leidim vykdyti usienio teismo sprendim[3]. Europos vykdomasis ratas - vykdomasis dokumentas, iduodamas teismo sprendim, teismo patvirtint taikos sutari ir autentik dokument (notar daromi vykdomieji raai) pagrindu. Europos vykdomasis ratas turi bti iverstas lietuvi kalb. Jis vykdomas pagal tas paias taisykles, kaip ir Lietuvos teism priimti sprendimai. Pagal Reglament Europos vykdomasis ratas gali bti iduotas tik neginytinose bylose. Reikalavimas laikomas neginijamu nepriklausomai nuo to, ar byla dl jo sprendiama pagal specialias i byl kategorijai skirtas nacionalines taisykles (pavyzdiui, sumarinio proceso tvarka (byl dl teismo sakymo idavimo procesas ir kt.), ar pagal bendrsias civilinio proceso taisykles. Neginytinomis bylomis laikytinos bylos, kuriose atsakovas pripasta iekin, taip pat bylos, kurios baigiamos teismo patvirtinta taikos sutartimi. Neginytinomis bylomis laikytinos bylos dl teismo sakymo idavimo, taip pat dokumentinio proceso tvarka inagrintos bylos bei bylos, kuriose priimtas sprendimas u aki[4]. Reglamentas taikomas civilinms, komercinms bylos bei teismo sprendimams dl bylinjimosi ilaid atlyginimo[5]. Europos vykdomasis ratas negali bti iduotas skubiai vykdytino teismo sprendimo pagrindu[6]. Teismo vaidmuo vykdant Europos vykdomj rat pasireikia keliais aspektais. Asmuo, kreipdamasis teism iekinyje gali nurodyti, jog jis sieks Europos vykdomojo rato idavimo. Teismo informavimas apie tai, jog ketinama siekti Europos vykdomojo rato idavimo, nra Europos vykdomojo rato idavimui btina slyga. Informacija apie ketinim ateityje siekti Europos vykdomojo rato idavimo teismui reikalinga tik tam, kad procesas vykt laikantis Reglamente numatyt minimali proceso reikalavim, kurie yra btini tam, jog pasibaigus procesui dl sprendimo byloje (ali taikos sutarties) bt galimas Europos vykdomojo rato idavimas[7]. Europos vykdomj rat idavusio teismo kompetencijai pavesta sprsti klausimus dl jo itaisymo ir panaikinimo (Reglamento 10 straipsnis). Iimtin kompetencija sprsti klausimus dl skolininko atsisakymo vykdyti Europos vykdomj rat (Reglamento 21 straipsnis) suteikta nacionaliniams teismams. Lietuvoje tokia kompetencija, kaip ir pripastant bei leidiant vykdyti usienio teism sprendimus, suteikta Lietuvos Apeliaciniam teismui. Kadangi Europos vykdomasis ratas vykdomas ta paia tvarka, kaip ir Lietuvos Respublikos teismo sprendimai, kitus klausimus sprsti pavesta apylinks teismo kompetencijai. 25.17. Iiekotojo, skolininko ir kit asmen teisi ir teist interes gynimas vykdymo procese Vykdant teismo sprendimus valdingi galinimai yra suteikti antstoliui, vienam i pagrindini vykdymo proceso subjekt. statymu nustatytos ir skirtingos tokio teismo sprendimus vykdanio subjekto veiklos kontrols formos. Teismas kontrols funkcijas vykdymo procese realizuoja ne tik vykdydamas antstolio procesins veiklos kontrol (patikrinami ir patvirtinami LR CPK nurodyti antstolio surayti vykdymo proceso dokumentai), bet ir kitomis procesinmis formomis, gindamas iiekotojo, skolininko ir kit asmen teises. Viena i vykdymo proceso teistum laiduojani garantij, tai teiss sksti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakym juos atlikti, suteikimas vykdymo proceso dalyviams. Pagal LR CPK 639 ir 643 straipsnius tokia teis suteikta iiekotojui ir skolininkui. Kaip nurodo H. Kiuper paprastai iiekotojai skundia antstolio neveikim, o skolininkas tam tikr veiksm atlikim[1]. Skundus dl antstoli veiksm nagrinja apylinks teismas. Skundai dl antstolio veiksm nagrinjami ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK 510 513 straipsniai). Teis sksti antstolio veiksmus suteikta ne vien vykdymo proceso alims: iiekotojui ir skolininkui, skund dl antstolio veiksm gali paduoti ir kiti asmenys (pavyzdiui, kaito davjas, varytynse dalyvaujantys asmenys, skolininko darbdavys, vykdantis antstolio patvarkym dl iskait i darbo umokesio ir kt.), dalyvaujantys vykdymo procese, kuri teises arba teistus interesus

vykdymo procese paeidia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba atsisakydamas juos atlikti. Gali bti skundiami ne tik patvarkymo forma ireikti antstolio veiksmai, bet ir bet kurie kiti veiksmai ar neveikimas. Gali bti apsksti tik tie antstolio veiksmai ar neveikimas, kurie sukelia teisines pasekmes. Kiti veiksmai, pavyzdiui, antstolio veiksm atlikimas skolininkui nepriimtinu laiku ar bdu, taiau statym nustatyta tvarka, nesuteikia teiss skolininkui sksti tokius veiksmus, nes jie nesukelia joki teisini pasekmi[2]. Antstolis pagal LR Antstoli statymo 16 straipsn atsako ne tik u savo, bet ir savo darbuotoj veiksmais padaryt al. Todl, jeigu ginijam veiksm atlikt antstolio padjjas, kurio darbdavys yra antstolis, remiantis minta statymo nuostata skundas paduodamas dl antstolio veiksm. Jei tokius veiksmus atliko antstolio atstovas, skundas paduodamas dl atstovo veiksm, nes jis veikia kaip savarankikas subjektas. Skundas negali bti paduotas dl toki antstolio veiksm, kuri atlikim sankcionuoja teisjas. Tokiu atveju teismo nutartis, kuria patvirtintas antstolio patvarkymas, gali bti skundiama auktesns instancijos teismui bendra tvarka, o teismo rezoliucija neskundiama. Skundas dl antstolio veiksm ar jo neveikimo yminiu mokesiu neapmokestinamas. Skund nagrinjimui taikomos specialiosios teismingumo taisykls skundas paduodamas tam apylinks teismui, kurio teritorijoje veikia antstolis. Antstolio veikimo vieta nustatoma pagal vykdomojo dokumento vykdymo viet. Tam tikr problem kyla, kai vykdymo veiksmai atliekami keli apylinks teism veiklos teritorijose, tokiu atveju skundus dl antstolio veiksm nagrinja apylinks teismo, kurio teritorijoje yra pirmin vykdomojo dokumento vykdymo vieta, teisjas. Pirmine vykdymo vieta yra laikoma vykdymo vieta, pagal kuri priimamas vykdyti vykdomasis dokumentas[3]. Skundams dl antstolio veiksm arba atsisakymo juos atlikti nustatytas deimties dien padavimo terminas, skaiiuojamas nuo tos dienos, kuri skund pateikiantis asmuo suinojo arba turjo suinoti apie skundiamo veiksmo atlikim arba atsisakym j atlikti (LR CPK 512 straipsnis). Dl svarbi prieasi praleistas deimties dien terminas skundui paduoti gali bti atnaujinamas pagal bendrsias termin atnaujinimo taisykles. Skundas negali bti paduotas vliau kaip per trisdeimt dien nuo skundiamo veiksmo atlikimo (LR CPK 512 straipsnis). Skundas, paduotas teismui praleidus trisdeimties dien termin, yra nenagrintinas teisme, todl skund teismas turi atsisakyti priimti (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, LR 443 straipsnio 1 dalis). Tai reikia, kad sujus trisdeimties dien terminui inyksta pati teis sksti antstolio veiksmus. Skundo nepadavimas neatima teiss kreiptis teism dl antstolio neteistais veiksmais padarytos alos atlyginimo. Tokiu atveju iekovas turs rodyti antstolio civilins atsakomybs atsiradimo slygas. Tokio pobdio bylos nagrinjamos gino teisenos tvarka. Paprastai skundo padavimas vykdymo veiksm nesustabdo, taiau teismas, jeigu pripasta tai esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teis sustabdyti raytinio proceso tvarka (LR CPK 510 straipsnio 3 dalis). statymas nenustato joki specialij skundo dl antstolio veiksm ar atsisakymo juos atlikti turinio reikalavim. Skundo turinyje be bendrj procesini dokument reikalavim, turti bti nurodytas skundiamas veiksmas arba atsisakymas j atlikti bei tai pagrindianios aplinkybs. Tokioje byloje suinteresuotu asmeniu trauktinas dalyvauti ne tik antstolis, kurio veiksmai ar atsisakymas, skundiami, bet ir kita vykdymo proceso alis (iiekotojas arba skolininkas), kurie taip pat laikytini suinteresuotais asmenimis LR CPK 443 straipsnio 3 dalies prasme[4]. Teismas, inagrinjs skund dl antstolio veiksm ar atsisakymo juos atlikti, priima nutart, kuria, jeigu skundas tenkinamas, panaikina neteistu antstolio veiksmu sukeltas teisines pasekmes, pavyzdiui, turto aret, arba konstatuoja atsisakymo atlikti tam tikrus veiksmus neteistum ir pareigoja tokius veiksmus atlikti. Tokia teismo nutartis siteisja per septynias dienas. Teismo nutartis gali bti apsksta atskiruoju skundu.

Iiekotojo, skolininko ir kit asmen teisi gynimas vykdymo procese gali bti realizuojamas teismui nagrinjant i asmen iekinius. Lyginant su skund dl antstoli veiksm arba atsisakymo juos atlikti nagrinjimu, is teisi gynimo bdas universalus, nes subjekt, turini teis reikti iekinius, ratas neapsiriboja tik vykdymo procese dalyvaujaniais asmenimis. Tai vienintelis bdas vykdymo procese savo teises apginti kitiems asmenims. Pagal LR CPK 603 straipsn kiti asmenys vykdymo procese gali pareikti iekin dl civilins teiss, jeigu jis yra susijs su turto, i kurio iiekoma, priklausymu bei iekinius dl areto turtui panaikinimo. Kitais asmenimis vykdymo procese pripaintini bet kurie kiti asmenys, nedalyvaujantys vykdymo procese, kuri interesai susij su priverstinio vykdymo objektu (turtu). Treij asmen teisi gynimo pareikiant iekin institutas inomas ir kit valstybi civilinio proceso teisei[5]. Vykdant iiekojim gali bti aretuotas ir kitam asmeniui priklausantis turtas arba toks turtas gali bti iiekojimo objektu. Taip atsitikti gali dl to, kad skolininkas laikinai valdo treiajam asmeniui priklausant kilnojamj turt, arba dl kit prieasi. Teismo sprendimus vykdantis subjektas aretuodamas turt, esant pas skolinink neprivalo tikrinti tokio turto priklausomybs. iuo atveju turto priklausomyb skolininkui preziumuojama. Turt realizavus vykdymo proceso nustatyta tvarka taikoma turto gijjo siningumo prezumpcija. LR CK 4.96 straipsnyje numatyti atvejai, kada turt galima ireikalauti i siningo gijjo. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad io straipsnio taisykls netaikomos, kai daiktas perduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Taiau kai kurie autoriai mano, kad turto gijjo siningumo prezumpcija gali bti nuginyta, rodius, kad, pavyzdiui, toks asmuo negaljo dalyvauti varytinse, t. y. patenka asmen, kuriems pagal LR CPK 709 straipsn draudiama dalyvauti varytinse[6]. Vokiei civilinio proceso teiss doktrinoje pripastama, kad tokiu atveju tretysis asmuo gali reikalauti nuostoli atlyginimo, bet ne daikto grinimo[7]. Pagal LR CPK 603 straipsnio prasm turto gijjo siningumo prezumpcija gali bti nuginyta, nes jokie apribojimai turto ireikalavimui nenustatyti. Tai rodinjama civilinje byloje, nagrinjamoje pagal gino teisenos taisykles. Savo teises vykdymo procese ginti iekinio pareikimu gali ne tik tretieji asmenys, bet ir iiekotojas bei skolininkas. Kartais tiek skolininkas, tiek iiekotojas gali pasinaudoti ir abiem savo teisi gynimo bdais: pateikti skund ir iekin. Teismo nutartimi pripainus antstolio veiksmus neteistais, ja bt galima pasinaudoti sprendiant gin gino teisenos tvarka (prejudiciniai faktai)[8]. Tokiu atveju gino teisenos tvarka nagrinjamoje byloje nebereikia rodinti antstolio veiksm neteistumo. Iiekotojas ir skolininkas vykdymo procese gali pareikti vairaus pobdio iekinius: dl varytini pripainimo negaliojaniomis, iekin dl antstolio veiksmais padarytos alos atlyginimo ir pan. Visi iekiniai vykdymo procese nagrinjami pagal bendrsias gino teisenos taisykles ir vykdymo proces reglamentuojanias teiss normas. Vykdymo procese kai kuriais atvejais (LR CPK 603 straipsnis) nustatytas galimas civilins bylos dl areto turtui panaikinimo arba teiss priklausymo subjekt ratas atsakovais tokioje byloje traukiami iiekotojas ir skolininkas, o turt realizavus taip pat ir asmenims, tok turt gijusiems, jei turtas konfiskuotas atsakovais traukiami asmenys, kuri turtas aretuotas, ir valstybin mokesi inspekcija. Iekinius dl areto turtui panaikinimo gali pareikti ir nepriklausanio skolininkui turto savininkas, ir teistas tokio turto valdytojas. Iekiniai pareikiami pagal bendrsias teismingumo taisykles. Skirtingai nei skund dl antstolio veiksm padavimo atveju, tokie iekiniai apmokestinami yminiu mokesiu bendra tvarka. Gino teisenos tvarka taip pat nagrinjami iekiniai, susij su antstolio teikiamomis paslaugomis. 25.18. Sprendim vykdymo atgrimas

vykdius teismo sprendim, gali paaikti, kad sprendimas buvo neteistas, t. y. toks teismo sprendimas panaikinamas apeliacine arba kasacine tvarka ir byla nutraukiama, pareikimas paliekamas nenagrintas arba priimamas naujas sprendimas, kuriuo iekinys atmetamas. Tokiu atveju bt paeidiamos atsakovo teiss arba statymo saugomi interesai. Siekiant atkurti teisingum, btina taikyti sprendim vykdymo atgrimo institut. io instituto paskirtis atkurti ankstesn (pirmin, buvusi iki teismo sprendimo vykdymo) ali materialini teisini santyki padt. LR CPK 760 straipsnio 1 dalyje sprendim vykdymo atgrimas apibriamas kaip grinimas atsakovui visko, kas i jo buvo iiekota iekovo naudai pagal panaikint jau vykdyt sprendim. LR CPK XVIII skyriuje, reglamentuojaniame proceso atnaujinim, taip pat pateikiamas sprendimo vykdymo atgrimo apibrimas panaikinus arba pakeitus sprendim arba nutart, jeigu jie jau buvo vykdyti arba pradti vykdyti, vienos i ali praymu teismas pareigoja gino alis grinti tai, k jos yra gavusios vykdydamos sprendim (LR CPK 373 straipsnis). I i LR CPK pateikiam sprendim vykdymo atgrimo apibrim aiku, kad sprendimo panaikinimo pagrindas gali bti bylos inagrinjimas ir apeliacine, ir kasacine tvarka, taip pat taikant proceso atnaujinimo institut ir naujo sprendimo arba nutarties, keiiani vykdytj teismo sprendim, primimas. Sprendim vykdymo atgrimo instituto taikymo pagrindai tvirtinti LR CPK 760 straipsnyje. Jais pripastami:1) vykdyto sprendimo panaikinimas ir naujo sprendimo iekin atmesti primimas;2) vykdyto sprendimo panaikinimas ir nutarties nutraukti byl primimas;3) vykdyto sprendimo panaikinimas ir nutarties palikti iekin nenagrint primimas. Sprendim vykdymo atgrimo taikymo instituto objektas panaikinti vykdyti teismo sprendimai. Daniausiai tai bna sprendimai turtinio, taiau gali bti ir neturtinio pobdio bylose. Kai kuriose neturtinio pobdio bylose sprendimo vykdymo atgrimas apskritai nemanomas, pavyzdiui, bylose dl garbs ir orumo, taip pat bylose, kuriose priimtas sprendimas pareigoja skolinink atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto arba pinig perdavimu. Pagal iuo metu galiojanio LR CPK sprendim vykdymo atgrimo instituto teisin reglamentavim, sprendim vykdymo atgrimo instituto taikymas neribojamas[1], iskyrus bylas dl ilaikymo periodinmis imokomis iiekojimo, kuriose sprendimo vykdym leidiama atgrti tais atvejais, kai panaikintas sprendimas buvo pagrstas iekovo pateiktais melagingais duomenimis arba suklastotais dokumentais (LR CPK 762 straipsnio 3 dalis). is vykdymo atgrimo ribojimas taikytinas ir sprendimams, priimtiems atnaujinus proces. Toks ribojimas grindiamas siekiu apsaugoti paeidiamiausias asmen grupes nepilnameius, nedarbingus ir paramos reikalingus asmenis (LR CK 3.47, 3.196, 3.205 straipsniai), kuriems mokamos periodins imokos daniausiai utikrina tik minimal pragyvenimo lyg. is ribojimas nra absoliutus. Sprendimo vykdymo atgrimas tokio pobdio bylose galimas, jeigu nustatoma vadinamoji iekovo bloga valia, kaip tai apibdinama teism praktikoje siekimas inomai neteistai prisiteisti jam nepriklausanias las[2]. Iekovo nesiningumas gali pasireikti melaging duomen bei suklastot dokument pateikimu. Tokie duomenys arba dokumentai turi bti pagrindas palankiam iekovui teismo sprendimui priimti. Taikant sprendim vykdymo atgrim, turi bti remiamasi ir materialins teiss normomis. Proceso teiss norm paskirtis utikrinti materialins teiss norm gyvendinim, j realizavim (apsaugin civilinio proceso funkcija), todl pagrstas ir i norm subsidiarus taikymas sprendiant klausimus, susijusius su teismo sprendimu nustatytu materialini teisini santyki atkrimu, ali grinimu iki panaikintojo teismo sprendimo buvusi padt. Sprendiant iuos klausimus, turt bti remiamasi ir tokiais civilins teiss principais kaip draudimas piktnaudiauti savo teise, civilini teisi gyvendinimo principais teisingumo, siningumo ir protingumo. Svarbu ir tai, kad statymas negina civilini teisi tais atvejais, kai

jos gyvendinamos prietaraujant j paskiriai, vieajai tvarkai, geriems paproiams arba visuomens morals principams (LR CK 1.137 straipsnio 5 dalis). Naujo sprendimo primimas apeliaciniame procese takos turi tik tokio teismo sprendimo, kuris buvo vykdytas taikant skubaus sprendim vykdymo institut, atgrtiniam vykdymui. Skubiai vykdytini teismo sprendimai pasiymi tam tikromis ypatybmis ne tik nukreipiant juos vykdyti, bet ir taikant sprendim vykdymo atgrimo institut. Skiriamas privalomasis ir fakultatyvusis skubus vykdymas. Btent pastarasis taikomas teismo iniciatyva arba dalyvaujani byloje asmen praymu atsivelgiant LR CPK 283 straipsnyje tvirtintus pagrindus. Teismas, leisdamas skubiai vykdyti sprendim bylose, kurios nenurodytos LR CPK 283 straipsnio 1 dalies 13 punktuose, jeigu dl ypating aplinkybi udelsimas vykdyti sprendim gali padaryti iiekotojui didel al arba gali apskritai pasidaryti negalima arba labai sunku sprendim vykdyti, privalo pareikalauti, kad iekovas utikrint sprendim vykdymo atgrim tuo atveju, kai vykdytas teismo sprendimas bus panaikintas. Toks sprendim vykdymo atgrimo utikrinimas taikomas tik skubaus vykdymo atveju. Be to, statymas numato galimyb atsakovui reikalauti iiekotojo atlyginti nuostolius, padarytus skubiai vykdant teismo sprendim, kuris vliau buvo panaikintas, jeigu skubiai vykdyti buvo leista iiekotojo praymu (LR CPK 760 straipsnio 2 dalis). Atlyginti nuostolius atsakovas gali reikalauti tik tais atvejais, kai sprendimas nukreiptas skubiai vykdyti iiekotojo (iekovo) praymu, o ne teismo iniciatyva. Nuostoliais laikytinos atsakovo turtos ilaidos vykdant panaikintj sprendim bei negautos pajamos, kurias jis bt gavs, jei teismo sprendimas nebt vykdomas skubiai. i nuostoli atlyginimas siejamas btent su ali grinimu ankstesn padt, nuostoli atlyginimo klausimas turt bti sprendiamas kartu su sprendimo vykdymo atgrimu, taiau toks reikalavimas galt bti reikiamas ir kitoje byloje, nagrinjamoje gino teisenos tvarka, atsakovui rodinjant nuostolius, atsiradusius skubiai vykdant teismo sprendim bendraisiais pagrindais. Sprendimo vykdymo atgrimas daniausiai siejamas su visko, kas buvo pagal panaikint sprendim iiekota i atsakovo iekovo naudai, grinimu atsakovui. Gali bti ir taip, kad turto negalima grinti. Ypa dana tokia situacija taikant proceso atnaujinim tais atvejais, kai sprendimas vykdytas net prie kelet met. Be to, i situacija galima ir tais atvejais, kai statymas apskritai draudia ireikalauti turt i siningo treiojo asmens (LR CK 4.96 straipsnis), kuriam buvo perleistas teismo sprendimo vykdymo metu gautas turtas. Tokiu atveju, kai turto negalima grinti, teismas savo sprendime arba nutartyje numato, kad turi bti atlyginta io turto vert, o kai turtas realizuotas, suma, gauta j realizavus (LR CPK 760 straipsnio 3 dalis). Sprendimo vykdymo atgrimo klausim privalo isprsti teismas savo iniciatyva, inagrinjs byl apeliacine arba kasacine tvarka. Jis galutinai isprendia gin dl teiss arba nutraukia byl, arba palieka iekin nenagrint. Tai gali padaryti teismas, kuriam byla perduota i naujo nagrinti, priimdamas nauj sprendim ar nutart, ir taip baigdamas byl (LR CPK 762 straipsnio 1 dalis ir 761 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso principai tokiu atveju reikalauja kuo greiiau grinti alis ankstesn, buvusi iki panaikinto teismo sprendimo vykdymo, padt. Visi klausimai, susij su grintino turto verts nustatymu, turt bti isprsti teismo, taikanio sprendim vykdymo atgrim, sprendime arba nutartyje. Nagrinjant byl apeliacine arba kasacine tvarka, gali nepakakti duomen, kuriais remiantis bt galima isprsti sprendimo vykdymo atgrimo klausim. Tokiu atveju is klausimas apeliacins instancijos arba kasacinio teismo nutartimi perduodamas sprsti pirmosios instancijos teismui. Jeigu apeliacine arba kasacine tvarka byl nagrinjs teismas arba teismas, kuriam byla perduota i naujo nagrinti, neisprend sprendimo vykdymo atgrimo klausimo, atsakovas turi teis kreiptis pirmosios instancijos teism (tais atvejais, kai byla buvo nagrinjama apeliacine arba kasacine tvarka) arba teism, nagrinjus byl i naujo. Toks atsakovo pareikimas dl sprendimo vykdymo atgrimo gali bti paduotas per vienerius metus nuo teismo sprendimo arba nutarties, kuriais

neisprstas sprendimo vykdymo atgrimas, siteisjimo dienos (LR CPK 761 straipsnio 2 dalis, 762 straipsnio 2 dalis). Atsakovo dl svarbi prieasi praleistas vieneri met terminas, kuris nelaikytinas naikinamuoju, galt bti atkurtas remiantis bendrosiomis praleist termin atnaujinimo taisyklmis. Atsakovo pareikimas dl sprendim vykdymo atgrimo klausimo isprendimo yminiu mokesiu neapmokestinamas ir nagrinjamas odinio proceso tvarka teismo posdyje, praneus apie j byloje dalyvaujantiems asmenims. i asmen neatvykimas tok teismo posd nra klitis teismui isprsti sprendimo vykdymo atgrimo klausim (LR CPK 761 straipsnis). Sprendimo vykdymo atgrimas isprendiamas teismo nutartimi, kuri atskiruoju skundu gali bti skundiama apeliacine tvarka. Akivaizdu, kad sksti bus galima tik pirmosios instancijos teismo nutartis. Jeigu sprendimo vykdymo atgrimo klausimas bus isprstas byl nagrinjant apeliacine arba kasacine tvarka, tokio skundo atsakovas pateikti negals (LR CPK 334 straipsnio 1 dalis), taiau motyvai dl teismo sprendimo vykdymo atgrimo taikymo teistumo ir pagrstumo apeliacins instancijos teismo nutartyje gali bti traukti kasacin skund. Kasacinio teismo nutartis dl sprendim vykdymo atgrimo bus galutin ir neskundiama (LR CPK 362 straipsnis). 26. TARPTAUTINIO CIVILINIO PROCESO PAGRINDAI 26. TARPTAUTINIO CIVILINIO PROCESO PAGRINDAI ioje temoje aptariama tarptautinio civilinio proceso samprata, analizuojamas tarptautinio civilinio proceso teisinio reguliavimo dalykas, nurodomi tarptautinio civilinio proceso teiss altiniai, nagrinjamas teismingumo institutas tarptautiniame civiliniame procese (teismingumo klausimai nacionalinje teisje, teismingumas pagal tarptautines dviales ir daugiaales sutartis bei pagal Europos Sjungos teis), aikinama forum non conveniens doktrina bei lis pendens taisykl. Atskirai nagrinjami teismo praneim ir aukim teikimo usienio valstybse klausimai, rodym rinkimas usienio valstybse, usienio teism sprendim pripainimas ir vykdymas. Tarptautinis civilinis procesas glaudiai susijs su tarptautine vieja teise, tarptautine privatine teise, Europos Sjungos teise, todl siekiant isamiai ianalizuoti i tem, btina savarankikai studijuoti literatros srae rekomenduojamus Europos Sjungos teiss aktus, tarptautines dviales teisins pagalbos sutartis bei konvencijas. 26.1. Tarptautinio civilinio proceso samprata Skirtingose valstybse gyvenantys fiziniai asmenys ar buvein turintys juridiniai asmenys sukuria, keiia ir nutraukia teisinius santykius: sudaromos sutartys, padaroma ala ir t. t. Kilus ginui, kurio alys yra skirting valstybi fiziniai ar juridiniai asmenys, visada tenka atsakyti du pagrindinius klausimus kurios valstybs teisme turs bti sprendiamas ginas ir kurios valstybs teis bus taikoma tam atvejui. Pastebtina, kad kyla ir daugiau su civilinio proceso teiss norm taikymu susijusi klausim, kai prireikia rinkti rodymus usienio valstybje, nustatyti usienio valstybs pilieio, pareikianio iekin, civilin procesin teisnum ir veiksnum, teikti aukimus ir kitus procesinius dokumentus usienio valstybje esantiems asmenims, vienos valstybs teismo priimt sprendim pripainti ir vykdyti kitoje valstybje. ie klausimai yra civilinio proceso dalykas, taiau jie turi ypatum, kadangi civilin byla turi usienio (tarptautin) element. Civilinio proceso teiss doktrinoje nurodomi atvejai, kai civilin byla turi usienio (tarptautin) element: 1) viena i gino ali arba kitas byloje dalyvaujantis asmuo gyvena ar turi buvein usienio valstybje;2) usienio valstybje yra ali gino objektas, pavyzdiui, nekilnojamasis daiktas;3)

teismo praneimai ar aukimai turi bti teikti usienio valstybje esaniam asmeniui;4) usienio valstybje yra rodymai, reikalingi nagrinjamai bylai;5) btina surinkti informacij apie taikytin usienio teis ar gauti kitoki teisin pagalb;6) teismo sprendim, kur praoma vykdyti, prim usienio valstybs teismas. [1] Nurodytais atvejais civilins bylos nagrinjimas perengia nacionalinio civilinio proceso ribas, nes byl reikia nagrinti taikant papildomus teiss altinius, reglamentuojanius civilini byl, turini usienio (tarptautin) element, nagrinjim. Jeigu civilin byla turi usienio (tarptautin) element, tai jau ne grynai nacionalinis, o tarptautinis civilinis procesas. Kaip galtume apibdinti tarptautin civilin proces? i svoka aikinama vairiai: 1) tarptautinis civilinis procesas yra savarankika nacionalins teiss aka; 2) tai sudedamoji tarptautins privatins teiss dalis; 3)tarptautinis civilinis procesas yra sudedamoji tarptautins vieosios teiss dalis. [2] Tarptautinio civilinio proceso teisinio reguliavimo dalykas yra ypatingas tai santykiai, susiklostantys nagrinjant tarptautinio pobdio civilin byl. iuo atvilgiu tarptautin civilin proces reguliuojanios normos yra sudedamoji civilinio proceso teiss dalis, o ne atskira teiss aka. Be to, akivaizdu, kad LR CPK VII dalies, pavadintos Tarptautinis civilinis procesas, normos ir yra skirtos procesiniams teisiniams santykiams, turintiems usienio (tarptautin) element, reguliuoti. Tai leidia pagrstai teigti, kad tarptautin civilin proces pirmiausia reglamentuoja nacionalin civilinio proceso teis. Valstybs turi suverenitet, todl negalima vienaalikai sureguliuoti, kokiu bdu vienos valstybs teism sprendimai bus vykdomi usienio valstybje, kokia tvarka bus teikiami teismo aukimai kitoje valstybje esantiems asmenims, kaip bus ireikalaujami usienyje esantys rodymai. Valstybs tokius procesinius santykius reguliuoja sudarydamos tarptautines sutartis. Dvials sutartys, taip pat daugiaali konvencij normos yra sudedamja valstybi atitinkam tarptautini sutari ar konvencij dalyvi, nacionalins teiss dalis. Vadinasi, normos, reguliuojanios tarptautinio pobdio bylinjimsi civilinse bylose, yra sudedamoji nacionalinio civilinio proceso teiss dalis. ios normos reguliuoja teismo, byloje dalyvaujani asmen ir kit proceso dalyvi veikl nagrinjant ir sprendiant tarptautinio pobdio civilines bylas bei vykdant jose priimtus sprendimus. 26.2. Tarptautinio civilinio proceso altiniai Tarptautinio civilinio proceso altiniai yra: 1) tarptautins dvials sutartys, daugiaals konvencijos, Europos Sjungos teis (reglamentai, direktyvos, sprendimai); 2) nacionalin teis; 3) teism praktika; 4) teiss doktrina. Tarptautinio civilinio proceso klausimus reglamentuoja dviej ri tarptautins sutartys 1) dvials teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse bylose sutartys ir 2) daugiaals sutartys (konvencijos). Dviales tarptautines teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse, komercinse ir eimos bylose sutartis pasirao dvi ar daugiau valstybi. iose sutartyse, be kit klausim, reguliuojami teismingumo, teismo pavedim siuntimo ir vykdymo, rodym rinkimo, teism tarpusavio susiinojimo, teismo praneim, aukim ir kitoki teismo dokument siuntimo ir teikimo, teism sprendim pripainimo klausimai. Jeigu nagrinjama civilin byla susijusi su valstybe, su kuria Lietuva yra pasiraiusi dvial teisins pagalbos sutart, tarptautinio civilinio proceso klausimai turi bti sprendiami pagal j, o ne pagal LR CPK (LR CPK 780 str.). Jeigu usienio valstyb, su kuria Lietuva yra pasiraiusi dvial sutart, yra Europos Sjungos nar, dvial sutartis taikoma tiek, kiek atitinkamo klausimo nereglamentuoja Europos Sjungos teis.

Su tarptautiniu civiliniu procesu susijusioms problemoms sprsti pasiraomos ir daugiaals tarptautins sutartys. Daugiaals tarptautinio civilinio proceso srities sutartys (konvencijos) reglamentuoja teismingumo, rodym rinkimo, teismo praneim ir aukim teikimo, usienio valstybi teism sprendim pripainimo ir kitus tarptautinio civilinio proceso klausimus regioniniu (pvz., Europos) arba pasauliniu mastu. Pamintinos ios tiesiogiai tarptautiniam civiliniam procesui reglamentuoti skirtos daugiaals tarptautins sutartys, kuri dalyv yra ir Lietuvos Respublika: 1) 1958 m. Niujorko konvencija dl usienio arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo;2) 1961 m. Hagos konvencija dl usienio valstybse iduot dokument legalizavimo panaikinimo;3) 1965 met Hagos konvencija dl teismini ir neteismini dokument civilinse arba komercinse bylose teikimo usienyje;4) 1968 m. Europos konvencija dl informacijos apie usienio teis;5) 1970 m. Hagos konvencija dl rodym civilinse arba komercinse bylose pamimo usienyje;6) 1977 m. Europos sutartis dl teisins pagalbos praym perdavimo;7) 1980 m. Hagos konvencija dl tarptautins teiss kreiptis teism. Europos Sjungoje, siekiant utikrinti tinkam jos nari teisin bendradarbiavim, yra vienodinamos atskiros civilinio proceso teiss sritys. Pamintini ie Europos Sjungos teiss aktai: 1) 2000 m. gruodio 22 d. Tarybos Reglamentas dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo bei vykdymo utikrinimo (EB) Nr. 44/2001.2) 2003 m lapkriio 27 d. Tarybos reglamentas dl jurisdikcijos ir teism sprendim, susijusi su santuoka ir tv pareigomis, pripainimo ir vykdymo (EB) Nr. 2201/2003.3) 2000 m. gegus 29 d. Tarybos Reglamentas dl teismini ir neteismini dokument civilinse arba komercinse bylose teikimo valstybse narse (EB) Nr. 1348/2000.4) 2001 m. gegus 28 d. Tarybos Reglamentas dl valstybi nari teism tarpusavio bendradarbiavimo renkant rodymus civilinse ar komercinse bylose (EB) Nr. 1206/2001.5) 2003 m. sausio 27 d. Tarybos Direktyva numatanti teiss kreiptis teism gyvendinimo tarptautiniuose ginuose pagerinim nustatant minimalias bendras teisins pagalbos tokiems ginams taisykles Nr. 2003/8/EB.6) 2000 m. gegus 29 d. Tarybos Reglamentas dl bankroto byl (EB) Nr. 1346/2000.7) 2004 m. balandio 1 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentas sukuriantis neginytin reikalavim Europos vykdomj rat (EB) Nr. 805/2004.8) 2004 m. balandio 29 d. Tarybos direktyva dl kompensacijos nusikaltimo aukoms 2004/80/EB.9) 2001 m. gegus 28 d. Tarybos Sprendimas sukuriantis Europos teisminio bendradarbiavimo tinkl civilinse ir komercinse bylose Nr. 2001/470 EB. Nacionaliniai tarptautinio civilinio proceso altiniai yra LR CPK VII dalis (LR CPK 780818 str.), 1991 m. spalio 3 d. statymas Dl usienio valstybi diplomatini atstovybi Lietuvos Respublikoje statuso, 2004 m. balandio 30 d. statymas Dl usieniei teisins padties, Civilinio kodekso 1.101.62 straipsniai. 26.3. Teismingumas tarptautiniame civiliniame procese Kai iekovas ir atsakovas yra skirtingose valstybse, tuomet kyla teismingumo nustatymo problema, nes reikia isiaikinti kurios valstybs teismui turt bti teisminga civilin byla. Civilins bylos teismingumo konkreios valstybs teismui nustatymas nulemia ir tai, kad civilin byla bus nagrinjama ir sprendiama pagal tos valstybs civilinio proceso teis. Taip yra todl, kad civilinio proceso teisei nebdingas eksteritorialumas, t. y. iuo atveju taikomas lex fori principas, reikiantis, kad civilins bylos nagrinjimo tvark nustato civilinio proceso statymai tos valstybs, kurios teismas nagrinja byl. Teismas gali taikyti kitos valstybs materialiosios teiss normas, taiau proceso klausimai turi bti sprendiami pagal nacionalin civilinio proceso teis. Tokie klausimai kaip civilinis procesinis veiksnumas, tinkamos ir netinkamos

alies svoka, rodym ssajumas ir leistinumas, rodinjimo pareigos paskirstymas alims bt sprendiami tik pagal bylos nagrinjimo vietos valstybs statymus. Tarptautinio pobdio civilini byl teismingumas nustatomas pagal vairius kriterijus: ali gyvenamj viet, pilietyb, turto buvimo viet. ie kriterijai taikomi tiek nacionalinje, tiek tarptautinje teisje. vairiuose teiss altiniuose (nacionalins, tarptautins ir Europos Sjungos teis) tarptautinio teismingumo klausimas sprendiamas nevienodai. Teismingumo klausimai nacionalinje teisje. Tarptautinio teismingumo taisykls yra nustatytos LR CPK 781-792 straipsniuose (nacionalins tarptautinio teismingumo taisykls taikomos tik kai tarptautin sutartis nenustato kitoki taisykli). Lietuvos civilinio proceso teiss doktrinoje suformuluoti ie tarptautinio teismingumo nustatymo principai: 1) Lietuvos teismai privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos teismams. Jeigu byla Lietuvos teismams neteisminga, teisjas turi atsisakyti priimti pareikim remdamasis LR CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2 punktu, o jeigu i aplinkyb paaikja jau iklus byl teismas turi palikti pareikim nenagrint vadovaudamasis LR CPK 296 straipsnio pirmosios dalies 12 punktu (LR CPK 782 str.). Tarptautins sutarties nurodytais atvejais Lietuvos teismas, nustats, kad ikelta byla neteisminga Lietuvos teismams, gali j perduoti atitinkamos usienio valstybs teismui. Tokia nutartis gali bti skundiama paduodant atskirj skund (LR CPK 783 str. 4-5 d.). Jeigu pareikiant iekin byla teisminga Lietuvos teismams, is teismingumas ilieka neatsivelgiant tai, kad vliau slygos pasikeiia (LR CPK 781 str. 1 d.). 2) Jeigu byla teisminga Lietuvos teismams, tai Lietuvos teismai yra kompetentingi nagrinti byl ir kai j nagrinja usienio valstybs teismas (LR CPK 781 str. 2 d. ios taisykls taikymo padariniai gali bti dvejopi. Pirma, jeigu byla teisminga tik Lietuvos teismams, tokios pat bylos iklimas usienio valstybs teisme nra klitis Lietuvos teismui j nagrinti. Antra, jeigu byla nepriklauso iimtinei Lietuvos teism kompetencijai, paaikjus, kad tapatus iekinys yra pareiktas usienio valstybs teisme, Lietuvos teismas turt taikyti lis pendens taisykl ir atsisakyti priimti pareikim pagal LR CPK 137 straipsnio antrosios dalies 5 punkt, o jeigu pareikimas jau priimtas palikti j nenagrint pagal LR CPK 296 straipsnio pirmosios dalies 4 punkt. 3)Byla teisminga Lietuvos teismams, jeigu atsakovas j ikeliant Lietuvoje turi nuolatin gyvenamj viet arba gyvena Lietuvoje ar teikiant iekin yra Lietuvoje (LR CPK 787 str. 1 d. 1 p.). 4) Jeigu atsakovas Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos ir ia negyvena, byla teisminga Lietuvos teismams ir kai ia yra atsakovo turtas ar turtins teiss arba paskutin inoma jo gyvenamoji vieta (LR CPK 783 str. 3 d., 787 str. 1 d. 2 p.). 5) Byla teisminga Lietuvos teismams, jeigu gino dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, palikimas arba prievol, kuri atsirado arba turi bti vykdyta Lietuvoje (LR CPK 787 str. 1 d. 3 p.). 6) Lietuvos teismams teismingos eimos bylos, jeigu nors vienas i sutuoktini yra Lietuvos pilietis arba asmuo be pilietybs ir jo nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvoje arba abu sutuoktiniai yra usienieiai, taiau j nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvoje (LR CPK 784 str. 1, 3 d.).

7) Lietuvos teismams teismingi ginai dl tv ir vaik tarpusavio santyki, taip pat dl vaikinimo, jeigu abi alys yra usienieiai, bet j nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvoje (LR CPK 785 str. 3 d.). 8) Lietuvos teismams teismingos usienieio paskelbimo mirusius ar pripainimo neinia kur esaniu bylos, jeigu asmens, turinio teis kreiptis teism su atitinkamu praymu, nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvoje arba usienieio gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ar ia yra jo turtas (LR CPK 789 str. 2 d.). 9) Lietuvos teismams teismingos ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas i byloje dalyvaujani asmen yra Lietuvos pilietis (LR CPK 789 str. 3 d.). 10) Lietuvos teismams teismingos bylos, jeigu gino alys yra susitarusios, kad j gin sprs Lietuvos teismai (sutartinis teismingumas) (LR CPK 787 str. 2 d.). Iimtinei Lietuvos Respublikos teism kompetencijai (iimtinis teritorinis teismingumas) priklauso: 1) eimos bylos tarp sutuoktini, kuri abiej nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvoje (LR CPK 784 str. 2 d.); 2) daiktini teisini santyki, susijusi su Lietuvos Respublikoje esaniu nekilnojamuoju daiktu, bylos (LR CPK 786 str.); 3) vaik ir tv teisini santyki ir vaikinimo bylos, jeigu nors viena i ali yra Lietuvos pilietis arba asmuo be pilietybs, kurio nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, arba abiej ali nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvoje (LR CPK 785 str. 1-2 d.); 4) fizinio asmens pripainimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, paskelbimo mirusiu ar pripainimo neinia kur esaniu bylos, jeigu jis yra Lietuvos pilietis arba asmuo be pilietybs, bet jo nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvoje (LR CPK 789 str. 1 d.). CPK taip pat nustato, kokios bylos nepriklauso Lietuvos Respublikos teism kompetencijai. Lietuvos Respublikos teismams neteismingos ios bylos: 1) kini komercini santyki bylos, kai gino alys yra susitarusios, kad j gin sprs ne Lietuvos teismai, jeigu viena i ali iki bylos nagrinjimo i esms pradios pareikia, kad ginas Lietuvos teismams neteismingas. Taiau i taisykl netaikoma, kai byla priklauso iimtinei Lietuvos teism kompetencijai (LR CPK 788 str.); 2) bylos, kai atsakovai yra asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas, ar j eimos nariai, iskyrus ginus dl nekilnojamojo daikto, esanio Lietuvoje, ginus, kylanius i paveldjimo santyki, ginus, kylanius i kini komercini santyki (LR CPK 790 str. 1, 2 d.). Taiau kai ie asmenys pareikia iekin Lietuvos teisme, jiems galima pareikti prieiekin (LR CPK 791 str. 3 d.); 3) bylos, kai atsakovai yra valstybs tarnautojai, atliekantys kitos valstybs vardu konsulines funkcijas, arba usienieiai administraciniai ar techniniai usienio valstybi diplomatini atstovybi ar konsulat darbuotojai ar kiti tarptautini sutari, statym ar tarptautini paproi jiems prilyginti asmenys, jeigu iekinys pareikiamas dl j pareigini funkcij atlikimo, iskyrus atvejus, kai iems asmenims pareikiamas iekinys dl alos, padarytos transporto priemone, atlyginimo (LR CPK 790 str. 3-4 d.).

Teismingumas pagal tarptautines dviales ir daugiaales sutartis. Civilins bylos teismingumas nustatomas pagal tarptautinje sutartyje nustatytas taisykles, bet ne pagal LR CPK, jeigu viena i bylos ali yra fizinis ar juridinis asmuo, esantis i kitos valstybs, su kuria Lietuvos Respublika pasiraiusi teisins pagalbos sutart (LR CPK 780 str.). Kiekviena tokia sutartis turi tam tikr ypatum. Galima iskirti tik vien bendr kriterij, pagal kur nustatomas teismingumas atsakovo gyvenamoji (buveins) vieta. Daugelyje dviali tarptautini teisins pagalbos sutari nustatyta, kad civilins bylos priklauso susitarianiosios alies, kurios teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta (buvein), teism kompetencijai. Taiau yra daug ios bendrosios taisykls iimi, kai jurisdikcija nustatoma pagal kitas taisykles, todl btina nuodugniai analizuoti kiekvien sutart. Teismingumas pagal Europos Sjungos teis. Europos Sjunga, siekdama tobulinti jurisdikcijos taisykles, 2000 m. gruodio 22 d. prim Tarybos reglament (EB) Nr. 44/2001 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo bei vykdymo utikrinimo. Jis pakeit Europos Sjungos valstybi 1968 m. sudaryt Briuselio konvencij, iskyrus jos taikymo sriiai priklausanias valstybi nari teritorijas ir teritorijas, kurioms pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 299 straipsn is reglamentas netaikomas. Pavyzdiui, Danijai ir toliau taikoma Briuselio konvencija, o is reglamentas netaikomas (68 str. 2 d.). Be to, dvials Europos Sjungos valstybi sutartys ir konvencijos toliau galioja byloms, kurioms netaikomas is reglamentas (70 str. 1 d.). Jis taip pat nedaro jokios takos konvencijoms, kurios dalyvs yra Europos Sjungos valstybs nars ir kurios reglamentuoja konkrei byl jurisdikcij arba teismo sprendim pripainim ir vykdym (71 str. 1 d.). Pavyzdiui, is reglamentas neturi takos taikant Lietuvos dviales teisins pagalbos ir teisini santyki sutartis, pasiraytas su valstybmis, ne Europos Sjungos narmis. Reglamentas nustato sudtingas jurisdikcijos taisykles, kuri analiz leidia daryti ivad esant keli ri teismingum: bendrj, alternatyvj, specialj, iimtin, keli tarpusavyje susijusi byl ir sutartin. Trumpai aptartinas bendrasis principas, pagal kur byla teisminga atsakovo nuolatins gyvenamosios vietos (angl. domicile) valstybs teismui. Reglamento 2 straipsnis nustato, kad byla teisminga atsakovo fizinio asmens, neatsivelgiant jo pilietyb, nuolatins gyvenamosios vietos valstybs nars teismams. Valstybje narje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali bti keliamos kitos valstybs nars teismuose tik pagal io skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles. Jeigu atsakovo nuolatin gyvenamoji vieta yra ne valstybje narje, kiekvienos valstybs nars teism jurisdikcij pagal 22-23 straipsnius nustato tos valstybs nars statymas. Prie tok atsakov bet kuris valstybje narje nuolat gyvenantis asmuo, neatsivelgiant jo pilietyb, taip pat, kaip ir tos valstybs nars pilieiai, gali naudotis toje valstybje narje galiojaniomis jurisdikcijos taisyklmis, ypa nurodytomis Reglamento I priede. Atkreiptinas dmesys, kad svoka nuolatin gyvenamoji vieta yra aikinama pagal teismo buvimo vietos valstybs teis. Lietuvoje svoka nuolatin gyvenamoji vieta turi bti aikinama kaip gyvenamosios vietos svoka, nurodoma LR CK 2.16-2.17 straipsniuose. 2003 m. lapkriio 27 d. Tarybos reglamentas dl jurisdikcijos ir teism sprendim, susijusi su santuoka ir tv pareigomis, pripainimo ir vykdymo (EB) Nr. 2201/2003 nustato teism jurisdikcij nagrinjant kai kuri kategorij eimos bylas. 2000 m. gegus 29 d. Tarybos reglamentas dl bankroto byl (EB) Nr. 1346/2000 taikomas visoms nemokumo (bankroto) byloms, nesvarbu, skolininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, iskyrus atvejus, kai nemokumo (bankroto) byla keliama draudimo bendrovei, kredito staigai, teikianiai finans ar vertybini popieri valdymo paslaugas tretiesiems asmenims, ar kolektyvinei investicinei bendrovei (1 str.). Pagal Reglamento 3 straipsn nemokumo (bankroto) bylos priklauso valstybs, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindini turtini interes centras, teism jurisdikcijai. Jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, tai, kol nerodyta prieingai,

pripastama, kad jo pagrindini turtini interes centras yra jo registruota buvein (3 str. 1 d.). Kitos valstybs nars teismai gali skolininkui ikelti nemokumo (bankroto) byl tik kai kitos valstybs nars teritorijoje skolininkui priklauso mon. Forum non conveniens doktrina. Forum non conveniens yra lotynikas terminas ir paodiui ivertus reikia nepatogus (netinkamas) forumas (teismas). io termino (ir visos doktrinos) teisin prasm yra tokia: nors egzistuoja teismingumo nustatymo taisykls, pagal kurias turi bti paduodamas iekinys, nagrinti gin iame teisme gali bti nepatogu alims arba liudytojams. Todl, jei atsakovas rodo, kad gin nagrinti tikrai nepatogu, teismas, remdamasis forum non conveniens principu, gali atsisakyti priimti pareikim ir perduoti byl kitam kompetentingam teismui. Lietuvos teiss moksle i doktrina apibdinama dviem teiginiais: 1.teismas, sprsdamas tarptautins jurisdikcijos klausimus, turi tam tikr diskrecijos teis atsisakyti priimti pareikim, jei byla susijusi su kita usienio valstybe; 2. atsakovas gali pasinaudoti teisine gynybos priemone, kad teismas neturt nagrinti bylos, kuri nesusijusi su ia valstybe, todl turi bti nagrinjama kitos valstybs teisme. Apibendrinant ios doktrinos taikym usienio ali praktikoje galima nurodyti iuos pranaumus. Vis pirma teismui yra suteikiama diskrecijos teis priimti arba nepriimti iekin pagal teism praktikos nustatytus kriterijus. Teismas gali atsisakyti nagrinti byl, jei byla neturi objektyvi ryi su teismo vietos valstybe. i doktrina leidia atsakovui gintis nuo pareikto iekinio procesiniais atsikirtimais, kad iekovas pasirinko netinkam teism, nes byla labiau susijusi su kita valstybe. Teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo, ekonomikumo principais, atsivelgdamas privaius ir vieus interesus, gali atsisakyti savo kompetencijos nagrinti byl, jeigu egzistuoja kitas kompetentingas teismas ir jeigu tai pasitarnaus teisingumui. Lietuvos vidaus teismingumo nustatymo taisykls, t. y. Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas bei 35 straipsnio 1 dalis, teismui suteikia teis priimti nutart bei perduoti byl nagrinti kitam teismui, jeigu pripastama, kad byla operatyviau ir ekonomikiau bus inagrinta kitame teisme, konkreiai pagal daugumos rodym buvimo viet, iskyrus iimtinio teismingumo atvejus. Tuo tarpu bylose, turiniose tarptautin element, Civilinio proceso kodekso skyriuje, reglamentuojaniame teismingum, nenumatoma galimyb atsisakyti teismui savo kompetencijos remiantis forum non conveniens. Lietuvos teiss moksle isakoma nuomon, kad i doktrina turi daugiau privalum negu trkum, todl reikt pritarti jos taikymui ir Lietuvos teism praktikoje. Teismas, sprsdamas dl tarptautins jurisdikcijos (iskyrus Europos Sjungos), turi atsivelgti ali, rodym buvimo viet, juridini fakt, sudarani iekinio pagrind, vykimo ar atsiradimo viet ir kitas aplinkybes, i kuri nustatoma, ar byla turi ry su teismo vietos valstybe. Jeigu ir atsakovas, ir dauguma rodym yra usienio valstybje, su kuria Lietuva nra pasiraiusi dvials teisins pagalbos sutarties, Lietuvos teismui bt labai sudtinga inagrinti byl. Tokiu atveju, jeigu byla priklauso ne iimtinei Lietuvos teism, o atsakovo ir daugumos rodym buvimo vietos valstybs teism jurisdikcijai, pareikim reikt atsisakyti priimti (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.) ir pasilyti iekovui kreiptis atitinkamos usienio valstybs teism. Be abejo, teismas, taikydamas i doktrin, turi vadovautis tiek ali, tiek teisingumo interesais. Atsakovas, remdamasis forum non conveniens doktrina, privalo rodyti, kad bylintis kitos valstybs teismuose visais atvilgiais yra priimtiniau nei Lietuvos teismuose. Kita vertus, iekovas, siekdamas paneigti atsakovo argumentus, turt pateikti savo argumentus, patvirtinanius, kad btent Lietuva, o ne kita valstyb yra priimtinesn.

Kita vertus, isakoma ir kitokia nuomon, kad atsivelgiant Europos Sjungos teiss normas, taip pat tai, jog tarptautinio civilinio proceso tikslas yra tarptautin kooperacija ir principinis usienio teisingumo gerbimas, Lietuvos teismai neturt taikyti nei forum non conveniens doktrinos, nei teismo draudimo alims pradti bei tsti proces tuo paiu pagrindu kitos valstybs teismuose (antisuit injunction), galiniuose daryti tak ir paeisti lis (alibi) pendens taisykles. Lis pendens . Institutas, padedantis ivengti tarptautiniame procese lygia greta bylintis keli valstybi teismuose ir leidiantis atsisakyti teismui nagrinti byl, kai tokia pati byla yra ikelta usienio valstybs teisme, vadinamas lis pendens (lis alibi pendens). i doktrina taip pat leidia ivengti situacijos, kai dl to paties gino dviej valstybi teismai priima visikai prieingus sprendimus. Kartu lis pendens institutas taip pat yra atsakovo procesin gynybos priemon, leidianti jam gintis nuo nesiningo iekovo, kai is nori ikelti atsakovui kelias bylas skirting valstybi teismuose. Teiss doktrinoje bei pozityviojoje teisje pripastama, jog civilins bylos iklimas sukelia lis (alibi) pendens teisinius padarinius iekovas praranda teis pareikti tapat iekin kitam teismui, ir bet kuris teismas, iskyrus t, kuris ikl pirmj byl, savo iniciatyva privalo atsisakyti savo jurisdikcijos pirmojo, iklusio byl teismo naudai. Lis (alibi) pendens yra neigiama teiss kreiptis teism prielaida. LR CPK VII dalyje Tarptautinis civilinis procesas yra vienintel teiss norma, leidianti atsakyti klausim, kokia usienio valstybje nagrinjamos bylos taka tapaiai Lietuvos teisme ikeliamai ir/ar nagrinjamai bylai: 781 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu Lietuvos Respublikos teismai pagal iame kodekse nustatytas teismingumo taisykles yra kompetentingi nagrinti civilines bylas, i kompetencija neinyksta, kai t pai byl nagrinja usienio valstybs teismas. LR CPK nra tvirtintos teiss normos, kad Lietuvos teismai nra kompetentingi nagrinti civilins bylos, jeigu ta byla buvo pirmiau ikelta usienio valstybs teisme. Taigi LR CPK 781 straipsnio 2 dalyje vartojami odiai kompetencija neinyksta reikia, jog usienio valstybs teisme nagrinjama civilin byla negali sukelti lis (alibi) pendens teisini padarini Lietuvos teismo ikeliamai ir/ar nagrinjamai civilinei bylai, nebent tarptautin sutartis, kurios dalyv yra Lietuvos Respublika, atitinkamus santykius reglamentuot kitaip (LR CPK 780 str.). Lis pendens bei susijusi byl institutui yra skirtas Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo bei vykdymo utikrinimo 4 skirsnis (2730 str.). Pagal 27 straipsn, jeigu skirting valstybi nari teismuose ikeliamos bylos tuo paiu iekinio pagrindu ir tarp t pai ali, bet kuris teismas, iskyrus t, kuris ikl pirmj byl, savo iniciatyva sustabdo bylos proces, kol nustatoma pirmojo, iklusio byl, teismo jurisdikcija (1 d.); jeigu nustatoma teismo, kuriame buvo ikelta pirmoji byla, jurisdikcija, bet kuris teismas, kitas nei anksiau nurodytas teismas, atsisako jurisdikcijos pastarojo naudai (2 d.). 28 straipsnis nustato, kad: jeigu skirting valstybi nari teismai nagrinja susijusias bylas, bet kuris teismas, iskyrus teism, kuris ikl pirmj byl, gali sustabdyti savo bylos proces (1 d.); jeigu ias bylas nagrinja pirmosios instancijos teismas, bet kuris teismas, iskyrus teism, kuris ikl pirmj byl, vienos i ali praymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jeigu nagrinjamose bylose jurisdikcij turi pirmj byl ikls teismas ir jeigu jo statymas leidia mintas bylas nagrinti kartu (2 d.); pagal straipsn bylos laikytinos susijusiomis, kai jos yra tokios panaios, kad jas tikslinga nagrinti ir sprsti kartu, siekiant ivengti sprendim nesuderinamumo rizikos, atsirandanios bylas nagrinjant atskirai (3 d.). 29 straipsnis tvirtina iimtins jurisdikcijos prioritet: jeigu bylos priskiriamos iimtinei keli teism jurisdikcijai, bet kuris teismas, iskyrus teism, kuris byl ikl pirm kart, atsisako jurisdikcijos pastarojo teismo naudai. 30 straipsnis nustato moment, kai byla laikoma ikelta teisme: 1) kai teismui teikiamas bylos iklimo ar lygiavertis dokumentas, nurodantis, jog iekovas msi btin priemoni, kad mintas dokumentas bt teiktas atsakovui, arba 2) jeigu pirmiausia dokumentas turi bti teiktas ne teismui, kai j gauna u dokumento teikim atsakinga

institucija, jeigu iekovas msi btin priemoni, kad mintas dokumentas bt pateiktas teismui. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka ir tv pareigomis, pripainimo bei vykdymo lis pendens ir susijusi iekini (byl) institutams reglamentuoti skirtas 19 straipsnis: jeigu tarp t pai ali skirting valstybi nari teismuose ikeliamos bylos dl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacija) ar santuokos pripainimo negaliojania, teismas, kuris vliau ikl byl, savo iniciatyva sustabdo nagrinjimo proces, kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija (1 d.); jeigu skirting valstybi nari teismuose ikeliamos bylos dl tv pareig to paties vaiko atvilgiu ir tuo paiu iekinio pagrindu, teismas, kuris vliau ikl byl, savo iniciatyva sustabdo nagrinjimo proces, kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija (3 d.); jeigu nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija, teismas, kuris vliau ikl byl, atsisako jurisdikcijos pirmojo teismo naudai (4 d.). Tuomet alis, kuri kreipsi teism, vliau iklus byl, gali t iekin pateikti pirmajam teismui 26.4. Imunitetai Tarptautinje vieojoje teisje galioja valstybi suverenaus lygiateisikumo principas. Suverenitetas ir yra imuniteto doktrinos pagrindas. Pripainimas, kad visos suverenios valstybs yra lygiateiss, reikia, jog viena valstyb negali vartoti prie kit valstyb jokios prievartos. Taigi valstyb negali priklausyti kitos valstybs teism jurisdikcijai. Valstybs imunitetas apima: 1) usienio valstybs teiss galiojim, t. y. valstybs civilinis teisinis statusas nustatomas pagal jos, o ne pagal usienio valstybs teis (LR CK 1.23 str.);2) usienio valstybs teism jurisdikcij, t. y. negalima pareikti iekinio valstybei be jos kompetenting institucij sutikimo (LR CPK 791 str.);3) laikinsias apsaugos priemones, t. y. valstybei negalima taikyti laikinj apsaugos priemoni be jos kompetenting institucij sutikimo (LR CPK 791 str.);4) priverstin usienio teism sprendim vykdym, t. y. be kompetenting valstybs institucij sutikimo jai negali bti taikomos priverstinio teism sprendim vykdymo priemons (LR CPK 792 str.). LR CPK 790 straipsnio 1, 3 dalyse ir 792 straipsnyje nustatyta, kad teisminis imunitetas taip pat taikomas usienio diplomatams ir j eimos nariams, asmenims, atliekantiems usienio valstybs vardu konsulines funkcijas, ir usienieiams administraciniams ar techniniams usienio valstybi diplomatini atstovybi ar konsulat darbuotojams ar kitiems tarptautini sutari, statym ar tarptautini paproi jiems prilygintiems asmenims, jeigu iekinys pareikiamas dl j pareigini funkcij atlikimo. Usienio diplomatams, kitiems Lietuvos Respublikos statymuose ir tarptautinse sutartyse nurodytiems asmenims teisminis imunitetas netaikomas, jeigu jie yra civilini teisini santyki dalyviai kaip privats asmenys. 26.5. Praneim ir aukim teikimas usienio valstybse Teismo praneim ir aukim teikimo usienyje klausimus reglamentuoja LR CPK 801-805 straipsniai, kurie taikomi tik jeigu tarptautin sutartis nenustato ko kita (LR CPK 780 str.). Teismo praneim, aukim ar kitok dokument prireikus teikti usienio valstybje esaniam Lietuvos pilieiui, teismas kreipiasi teisins pagalbos Lietuvos diplomatin atstovyb ar konsulat, esant toje valstybje, jeigu su ta valstybe Lietuva nra sudariusi dvials teisins pagalbos sutarties ir ta valstyb nra 1965 m. lapkriio 15 d. Hagos konvencijos dalyv (LR CPK 803 str. 2 d.). Kai asmuo, kuriam usienio valstybje reikia teikti procesin dokument, nra

Lietuvos pilietis, teismas per Lietuvos teisingumo ministerij kreipiasi dl teisins pagalbos suteikimo (LR CPK 801 str. 1 d., 803 str. 1, 3 d.). Visi procesiniai dokumentai, kurie turi bti teikti usienio valstybje, turi bti iversti angl ar kit usienio asmenims suprantam kalb (LR CPK 804 str. 2 d.). Asmenims, kurie yra Lietuvoje, taiau kuriems netaikoma Lietuvos teism jurisdikcija, procesiniai dokumentai teikiami per Lietuvos usienio reikal ministerij (LR CPK 804 str. 1 d.). Kai byla nagrinjama Lietuvos teisme, usienyje gyvenanti (esanti) alis, neturinti atstovo, privalo paskirti savo galiot asmen, gyvenant Lietuvoje, kad iam bt galima teikti su byla susijusius procesinius dokumentus. Jeigu alis ios pareigos nevykdo, procesiniai dokumentai lieka byloje ir laikomi tinkamai teiktais. ie padariniai, taip pat pareiga pateikti atsiliepim iekin, io atsiliepimo nepateikimo teisiniai padariniai ir tai, kas gali bti paskirtas galiotu atstovu, aliai privalo bti iaikinama teikiant pirm kart (LR CPK 805 str.). Jeigu teismo praneim, aukim ar kitok dokument reikia teikti asmeniui, esaniam valstybje, su kuria Lietuva yra pasiraiusi dvial tarptautin teisins pagalbos sutart, taikomos ios sutarties nustatytos taisykls. Beveik visos dvials sutartys nustato praneim ir aukim teikim per Centrin staig, kuri pagal LR CPK 801 straipsnio pirmj dal yra Teisingumo ministerija. Dvials sutartys taip pat numato, kad savo valstybi pilieiams, esantiems usienyje, teismo dokumentai gali bti teikiami ir per diplomatines bei konsulines staigas. Mintos sutartys nenumato galimybs sisti teismo praneimus, aukimus ar kitokius dokumentus tiesiogiai usienyje esantiems asmenims. 1965 met Hagos konvencija, kurios dalyv yra ir Lietuvos Respublika nuo 2000 m., dl teismini ir neteismini dokument civilinse arba komercinse bylose teikimo usienyje nustato tokius teismo aukim, praneim ir kitoki dokument teikimo usienio valstybje bdus: 1) per usienio valstybs Centrin staig (Konvencijos 2-7 str.);2) per savo valstybs diplomatines ar konsulines staigas, esanias usienio valstybje (Konvencijos 8-9 str.);3) tiesiogiai siuniant juos adresatui, esaniam usienio valstybje (Konvencijos 10 str. a p.);4) teismo pareignams, pareignams ar kitiems kompetentingiems valstybs, kurioje dokumentai buvo parengti, asmenims tiesiogiai teikiant juos per paskirties valstybs teismo pareignus, pareignus ar kitus kompetentingus asmenis (Konvencijos 10 str. b p.);5) suinteresuotiems byla asmenims (pvz., bylos alims, j advokatams) tiesiogiai teikiant juos per paskirties valstybs teismo pareignus, pareignus arba kitus kompetentingus asmenis (Konvencijos 10 str. c p.);6) kitokiais bdais, kuriuos nustato tarpusavio sutartimi susitarianiosios valstybs (Konvencijos 11 str.). 2000 m. gegus 29 d. Tarybos Reglamentas dl teismini ir neteismini dokument civilinse arba komercinse bylose teikimo valstybse narse (EB) Nr. 1348/2000 reglamentuoja teismo dokument teikim civilinse ir komercinse bylose Europos Sjungoje. is reglamentas taikomas vis Europos Sjungos valstybi nari tarpusavio santykiams, iskyrus Danij. Danijos ir kit valstybi nari santykiams taikoma 1965 m. konvencija dl teismini ir neteismini dokument civilinse ir komercinse bylose teikimo usienyje. Reglamente teisinti keli teismo dokument teikimo bdai. Bendroji taisykl teismo dokumentai teikiami per perduodanias ir gaunanias institucijas (agentras). iam tikslui kiekviena valstyb nar skiria perduodani ir gaunani institucijas, t. y. valstybs pareignus, institucijas ar kitus asmenis, kurie perduoda teismo dokumentus, teiktinus kitoje valstybje narje, ir atitinkamai priima i kitos valstybs nars gaunamus teismo dokumentus. Gali bti

skiriamos dvi institucijos viena perduodanti, viena gaunanti arba viena institucija, vykdanti abi ias funkcijas. Kiekviena valstyb nar turi informuoti Europos Komisij apie perduodanios ir gaunanios institucijos paskyrim, nurodyti jos pavadinim, adres, kompetencij. Be to, kiekviena valstyb nar skiria Centrin staig, atsaking u vis klausim, susijusi su io reglamento taikymu, sprendim. Lietuvoje Centrin staiga yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Pagal Reglament 1348/2000 Lietuvos Respublika kompetentingomis perduodaniosiomis agentromis paskyr visus Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismus, kurie nagrinja civilines ir komercines bylas, t. y. visus rajon ir miest apylinks teismus, apygard teismus, Lietuvos apeliacin teism ir Lietuvos Aukiausij Teism. Be teikimo per priimani ir gaunani institucij, Reglamentas nustato kitus galimus teikimo bdus: konsulin (diplomatin), pristatym patu ir tiesiogin teikim: 1) kiekviena valstyb nar, esant iimtinms aplinkybms, turi teis pasinaudoti konsuliniais arba diplomatiniais kanalais siekdama perduoti teismo dokumentus, teiktinus kit valstybi nari perduodanioms, gaunanioms ar centrinms staigoms (12 str.);2) kiekviena valstyb nar, netaikydama joki priverstini priemoni, kitoje valstybje narje gyvenantiems asmenims teismo dokumentus gali teikti tiesiogiai per savo diplomatinius arba konsulinius atstovus. Taiau pagal Reglamento 23 straipsnio pirmj dal kiekviena valstyb nar gali praneti, kad ji prietarauja tokiam dokument teikimui savo teritorijoje, iskyrus atvejus, kai dokumentai turi bti teikti juos parengusios valstybs nars nacionaliniams subjektams (13 str.);3) kiekviena valstyb nar teismo dokumentus gali teikti tiesiogiai patu kitoje valstybje narje gyvenantiems asmenims. Taiau kiekviena valstyb nar pagal Reglamento 23 straipsnio pirmj dal gali nustatyti slygas, pagal kurias ji priims patu pristatomus teismo dokumentus (14 str.);4) bet kuris asmuo, suinteresuotas bylos baigtimi, gali teismo dokumentus teikti tiesiogiai per teismo pareignus, valstybs tarnautojus ar kitus valstybs nars, kuri kreipiamasi, kompetentingus asmenis, jeigu valstyb nar, kuri kreipiamasi, Reglamento 23 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka nra pareikusi, kad ji prietarauja tokiam teikimo bdui (15 str.). Atkreiptinas dmesys, kad Lietuvos Respublika paprietaravo 15 straipsnio 1 dalyje numatytai tiesioginio dokument teikimo galimybei. 26.6. rodym rinkimas usienio valstybse Jeigu usienio valstybje, su kuria Lietuva nra sudariusi dvials teisins pagalbos sutarties, reikia surinkti rodymus, praymai suteikti teisin pagalb gali bti teikiami ir vykdomi diplomatiniais kanalais abipusikumo principu: kreipiantis Teisingumo ministerij, kuri kreipsis Usienio reikal ministerij, kuri per savo diplomatines ar konsulines staigas kreipiasi atitinkamas usienio valstybs institucijas. LR CPK 803 straipsnio 2 dalis nurodo, kad dl Lietuvos pilieio, esanio usienio valstybje, apklausos teismas kreipiasi Lietuvos diplomatin atstovyb ar konsulat atitinkamoje usienio valstybje. Jeigu asmuo, kur reikia apklausti, nra Lietuvos Respublikos pilietis, teismas per Lietuvos Respublikos teisingumo ministerij kreipiasi dl teisins pagalbos atitinkamos valstybs teism ar institucij. Lietuvos Respublikos teismai taip pat vykdo jiems nustatyta tvarka perduodamus usienio teism pavedimus surinkti rodymus Lietuvoje. LR CPK 801 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsisakyti vykdyti tok usienio valstybs teismo pavedim galima tokiais atvejais:

1) veiksmas, kur reikalaujama atlikti, prietaraut Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytai vieajai tvarkai arba jos nepriklausomybei, pavyzdiui, jeigu praoma surinkti rodymus, kurie yra Lietuvos valstybs paslaptis;2) atlikti reikalaujamus veiksmus nepriklauso Lietuvos Respublikos teism kompetencijai;3) valstyb, i kurios teism gautas teisins pagalbos praymas, atsisako suteikti teisin pagalb Lietuvos Respublikos teismams. Usienio valstybs teismo ar kitos institucijos praym suteikti teisin pagalb vykdo Lietuvos Respublikos teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teise. Lietuvos Respublikos teismas, kuriam yra perduotas teisins pagalbos praymas, praym teikianio usienio valstybs teismo ar kitos institucijos iniciatyva gali taikyti kitas taisykles, negu numato Lietuvos Respublikos statymai, jeigu j nedraudia Lietuvos Respublikos teis arba jos neprietarauja Lietuvos Respublikos vieajai tvarkai. Usienio valstybi oficials raytiniai rodymai turi toki pai teisin gali kaip ir Lietuvos oficials raytiniai rodymai, taiau jeigu dokumentas yra susijs su Lietuvoje esanio nekilnojamojo turto nuosavybs teiss perjimu, jis turi bti patvirtintas Lietuvos Respublikos diplomatinje atstovybje ar konsulate. Tos paios taisykls yra taikomos ir dokumentams, kuri autentikumu teismas abejoja. Kai rodymus reikia surinkti valstybje, su kuria Lietuva yra pasiraiusi dvial tarptautin teisins pagalbos sutart ir kuri kartu yra 1970 m. Hagos konvencijos dalyv, turi bti taikomos dvials tarptautins sutarties nuostatos. Dauguma toki sutari nurodo, kad teismo pavedimai surinkti rodymus vykdomi pagal pavedim vykdanio teismo valstybs proceso teis, iskyrus atvejus, kai praoma taikyti pavedim pateikianios susitarianiosios valstybs proceso teiss normas, o ios normos neprietarauja pavedim vykdanio teismo vietos valstybs proceso teisei. Kai kuriais atvejais tam tikrus procesinius veiksmus, susijusius su rodym rinkimu, gali atlikti ir diplomatins bei konsulins staigos. 2001 m. gegus 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1206/2001 dl valstybi nari teism tarpusavio bendradarbiavimo renkant rodymus civilinse arba komercinse bylose siekiama patobulinti, supaprastinti ir paspartinti teism bendradarbiavim renkant rodymus. Reglamentas taikomas vis Europos Sjungos valstybi nari tarpusavio santykiams, iskyrus Danij. Danijos ir kit valstybi nari tarpusavio santykiams taikoma 1970 m. konvencija dl rodym civilinse arba komercinse bylose rinkimo usienyje. Reglamente numatyti du rodym rinkimo tarp valstybi nari bdai: kai praymai tiesiogiai perduodami i vieno teismo kit ir kai praantysis teismas tiesiogiai renka rodymus. Praantysis teismas tai teismas, kuriame pradtas arba vykdomas teismo procesas. Praomasis teismas tai kitos valstybs nars teismas, atsakingas u rodym rinkim. Centrin institucija atsako u informacijos teikim ir problem, susijusi su praymu, sprendim. Lietuvoje Centrin staiga yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Lietuvos Respublika priima formas, upildytas ne tik lietuvi, bet taip pat ir angl ar prancz kalba. Praymai rinkti rodymus priimami patu ir faksu. Pagrindins reglamento nuostatos: 1) Reglamentas taikomas civilinms ir komercinms byloms, kai vienos valstybs nars teismas (praantysis teismas) kreipiasi kompetenting kitos valstybs nars teism (praomasis teismas), praydamas surinkti rodymus. Reglamentas diegia sistem, leidiani teismams greitai ir tiesiogiai perduoti vieniems kit tokius praymus ir juos vykdyti. Kiekviena valstyb nar parengia sra teism, kompetenting rinkti rodymus.2) Praomajam teismui renkant rodymus gali dalyvauti praaniojo teismo atstovai ir alys. Jei tai nemanoma, kad bt padta

jiems dalyvauti renkant rodymus, galima naudoti iuolaikin ryio technologij, pirmiausia vaizdo konferencijos bd.3) Reglamente numatoma galimyb praaniajam teismui paiam rinkti rodymus kitoje valstybje narje.4) Reglamentas nustato tikslius praymo formos ir turinio reikalavimus. Praymas turi bti parengtas naudojant tam tikr form; jame privalo bti pateikta tam tikra informacija, pavyzdiui, ali vardai, pavards ir adresai, bylos pobdis ir esm, rodym rinkimo apraymas, ir t. t.5) Praymas turi bti upildytas viena i oficiali praomojo teismo valstybs nars kalb arba kita tos valstybs nurodyta jai priimtina kalba.6) Praymai turi bti vykdomi nedelsiant, ne vliau kaip per 90 dien nuo j gavimo dienos. Jei tai nemanoma, praomasis teismas apie tai pranea praaniajam teismui, nurodydamas prieastis, trukdanias skubiai vykdyti praym. Atsisakyti vykdyti praym surinkti rodymus galima tik iimtiniais atvejais. 26.7. Usienio teism sprendim pripainimas ir vykdymas Teismo sprendimas neturi tiesiogins teisins galios usienio valstybse, nes procesiniai teismo dokumentai nepasiymi eksteritorialumu. siteisjs teismo sprendimas yra privalomas ir turi bti vykdomas tik savo valstybs teritorijoje. Usienio valstybje teismo sprendimas gyja teisin gali ir sukelia ten tam tikr teisini padarini tik nustatyta tvarka j pripainus. Valstyb, pripaindama kitos valstybs teismo sprendim, suteikia jam toki pai teisin gali kaip ir nacionalinio teismo sprendimui. Usienio teismo sprendimo pripainimas reikia, kad pripastanioje valstybje jis gyja res judicata ir prejudicin gali; pripastanti usienio teismo sprendim valstyb kartu konstatuoja, kad nagrinjant byl usienio valstybje laikytasi siningo proceso princip; sprendim pripainusioje valstybje jis tampa vykdytinas, t. y. turi bti vykdomas taip pat kaip ir nacionalinio teismo sprendimai. Skirtingos valstybs usienio valstybi teism sprendim pripainimo klausimus sprendia skirtingai, taiau i esms pasaulinje praktikoje susiklosiusios trys usienio teism sprendim pripainimo ir vykdymo sistemos. Vienose alyse (Danijoje, Olandijoje) usienio sprendimai pripastami tik esant tarp valstybi tarptautinei sutariai dl sprendim pripainimo ir vykdymo arba numaius abipusikumo pagrind (reciprocity). Kitose valstybse (Pranczijoje, Belgijoje) usienio teism spendimai pripastami ir vykdomi tik patikrinti i esms. Treiose (Italijoje, Vokietijoje) tikrinamas formalus usienio teismo sprendimo teistumo aspektas. Apie usienio teism sprendim pripainim ir leidim juos vykdyti galima kalbti dviem aspektais: 1) Lietuvos Respublikos teism sprendim pripainimas usienio valstybse, 2) usienio teism sprendim pripainimas Lietuvos Respublikoje. Toliau analizuosime usienio teism sprendim pripainim ir leidim juos vykdyti tik antruoju aspektu. Lietuvoje, jeigu nra dvials teisins pagalbos sutarties arba kitokios tarptautins sutarties, kuri reguliuot usienio valstybs teismo sprendimo pripainim ir vykdym, taikomi LR CPK 809-818 straipsniai. Usienio teism (arbitra) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali bti vykdomi tik po to, kai juos pripasta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybs galiota institucija pripainti sprendim. Taiau nereikalauja pripainimo siteisj usienio teism sprendimai dl neturtini gin tarp ne Lietuvos Respublikos piliei, iskyrus atvejus, kai is sprendimas yra santuokos sudarymo arba kitokio civilins bkls akto registravimo pagrindas ar kitoki teisi registravimo vieame registre pagrindas. Taip pat nereikia pripainimo pakeiiant ar atnaujinant Lietuvos Respublikoje civilins bkls akt raus remiantis Europos Sjungos valstybs nars (iskyrus

Danij) teismo sprendimu dl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripainimo negaliojania, kuris negali bti apskstas apeliacine tvarka pagal tos valstybs nars teis (ES Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 2003 m. lapkriio 27 d. dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka ir tv pareigomis, pripainimo bei vykdymo, panaikinanio Reglament (EB) Nr. 1347/2000, 21 str. 2 d.) Dl usienio teismo (arbitrao) sprendimo pripainimo Lietuvos apeliacin teism turi teis kreiptis bet kuris asmuo, turintis byloje teisin suinteresuotum. Prie pareikimo dl usienio teismo (arbitrao) sprendimo pripainimo pareikjas turi pateikti praom pripainti usienio teismo (arbitrao) sprendim bei io sprendimo vertim lietuvi kalb, patvirtinim, kad sprendimas yra siteisjs, taip pat rodymus, kad aliai, kuri nedalyvavo nagrinjant byl, buvo tinkamai praneta apie civilins bylos nagrinjimo viet ir laik. Pareikimas dl usienio teismo (arbitrao) sprendimo pripainimo yminiu mokesiu neapmokestinamas. Pareikimus dl usienio teism (arbitra) sprendim pripainimo nagrinja Lietuvos apeliacinio teismo trij teisj kolegija. Apie teismo posdio viet ir laik praneama asmeniui, kuris toje byloje buvo atsakovas. Teismo nutartis dl usienio teism (arbitra) sprendim pripainimo siteisja nuo jos primimo dienos. Teismo nutartis per vien mnes nuo jos primimo dienos gali bti skundiama kasaciniu skundu. Byloje taip pat galima proces atnaujinti. Pareikim dl usienio teismo (arbitrao) sprendimo pripainimo nagrinjantis teismas gali pripainti tik dal usienio teismo (arbitrao) sprendimo. Teismas, nagrinjantis pareikim dl usienio teismo (arbitrao) pripainimo, turi teis sustabdyti bylos nagrinjim, jeigu is teismo (arbitrao) sprendimas yra apskundiamas prastinmis atitinkamos valstybs teism (arbitra) sprendim kontrols formomis arba jeigu terminas iam skundui paduoti dar nra pasibaigs. Sprendiant klausim dl usienio teismo sprendimo pripainimo, negali bti tikrinamas io sprendimo teistumas ir pagrstumas. Usienio arbitra sprendim pripainimo slygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dl usienio arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo. Kartu su pareikimu pripainti usienio teismo (arbitrao) sprendim gali bti sprendiamas klausimas dl leidimo sprendim vykdyti (LR CPK 813-815 str.). Tokia paia tvarka sprendiamas ir usienio teismo patvirtint taikos sutari bei nutari dl laikinj apsaugos priemoni taikymo pripainimo ir vykdymo klausimas (LR CPK 816-817 str.). Europos Sjungos valstybi nari teism sprendimai ir kiti pagal Europos Sjungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripastami ir leidiama juos vykdyti pagal Europos Sjungos reglament ir LR CPK nustatyt tvark (LR CPK 818 str.). Jei Europos Sjungos reglamentai nenustato Europos Sjungos valstybi nari teism sprendim pripainimo ir leidimo juos vykdyti tvarkos, ie sprendimai yra pripastami ir leidiama juos vykdyti pagal LR CPK VII dalies LX skyriaus ketvirtj, penktj ir etj skirsnius. LR CPK 818 str. nustato Europos Sjungos valstybi nari teism sprendim pripainimo ir vykdymo tvark. LR CPK papildytas iuo straipsniu siekiant gyvendinti 2000 m. gegus 29 d. Tarybos reglament (EB) Nr. 1347/2000 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka ir tv pareigomis abiej sutuoktini vaikams, pripainimo bei vykdymo bei 2000 m. gruodio 22 d. Tarybos reglament (EB) Nr. 44/2001 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo bei vykdymo utikrinimo.

Praymas dl leidimo vykdyti Europos Sjungos valstybs nars teismo sprendim yra pateikiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. is praymas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, skaitant reikalavim praym ir jo priedus pateikti valstybine kalba arba pridti i dokument vertim lietuvi kalb. Jeigu pareikjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyr atstovo byloje arba galioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenani (turini profesins veiklos buvein) Lietuvos Respublikoje (LR CPK 805 str.), prayme dl leidimo vykdyti Europos Sjungos valstybs nars teismo sprendim turi bti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacij galinio renginio adresas, kuriuo pareikjui bt teikiami procesiniai dokumentai. Praymas dl leidimo vykdyti Europos Sjungos valstybs nars teismo sprendim yminiu mokesiu neapmokestinamas. Praym nagrinja Lietuvos apeliacinio teismo vienas teisjas. Teisjas, nustats, kad praymas paduotas nesilaikant iame Kodekse arba Europos Sjungos reglamentuose nustatytos tvarkos, gali j laikyti nepaduotu ir nutartimi grinti pareikjui, o tuo atveju, jeigu praymas jau buvo priimtas teismo inion, palikti j nenagrint. Teismas gali nustatyti termin praymo formos arba turinio trkumams paalinti (LR CPK 115 str.), jeigu pareikjas gyvena Lietuvos Respublikoje, nurod adres Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacij galinio renginio adres, kuriuo pareikjui bt teikiami procesiniai dokumentai, arba paskyr atstov byloje ar galiot asmen procesiniams dokumentams gauti, gyvenanius (turinius profesins veiklos buvein) Lietuvos Respublikoje (LR CPK 805 straipsnis). Jeigu per teismo nustatyt termin trkumai nepaalinami, praymas laikomas nepaduotu ir grinamas pareikjui, o jeigu praymas jau buvo priimtas teismo inion, jis paliekamas nenagrintas. Teisjas leidimo vykdyti Europos Sjungos valstybs nars teismo sprendim klausim isprendia priimdamas nutart raytinio proceso tvarka. ioje nutartyje turi bti nurodyta jos perirjimo ir siteisjimo tvarka, o nutartyje, kuria sprendim leista vykdyti, taip pat paymta, kad Europos Sjungos valstybs nars teismo sprendim leista vykdyti netikrinant, ar egzistuoja Europos Sjungos reglamentuose nurodyti pagrindai atsisakyti pripainti Europos Sjungos valstybs nars teismo sprendim. Vykdomj rat Lietuvos apeliacinis teismas iduoda tik po nutarties siteisjimo ir pareikjo, ir asmens, kurio atvilgiu siekiama sprendim vykdyti, atvilgiu. Praym perirti nutart dl leidimo vykdyti Europos Sjungos valstybs nars teismo sprendim nagrinja Lietuvos apeliacinio teismo trij teisj kolegija. i praym nagrinjimui mutatis mutandis taikomos atskirj skund nagrinjimo taisykls. Pagrindiniai Europos Sjungos teiss aktai teismo sprendim pripainimo ir vykdymo srityje yra ie: 2000 m. gruodio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo bei vykdymo, 2004 m. balandio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginijam sprendim vykdymo Europoje tvark ir 2003 m. lapkriio 27 d. Tarybos reglamentas 2201/2003/EB dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka ir tv pareigomis abiej sutuoktini vaikams pripainimo ir vykdymo, ataukiantis reglament (EB) Nr. 1347/2000. 2000 m. gruodio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo kitoje valstybje narje nustato teismo sprendimo vykdymo kitoje valstybje narje taisykles. 2002 m. kovo 1 d. sigaliojs reglamentas, kuris pakeit iki tol galiojusi 1968 m. Briuselio konvencij, supaprastina usienio teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu procedr. Reglamentas yra tiesiogiai taikomas, o tai reikia, kad kiekvienas asmuo gali teismuose remtis iuo reglamentu. Taiau reglamentas netaikomas Danijoje, kurioje taikoma Briuselio konvencija.

Reglamentas nustato ias pagrindines taisykles: 1. Tam tikroje valstybje narje priimtas ir vykdomas teismo sprendimas gali bti vykdomas kitoje valstybje narje po to, kai is sprendimas suinteresuotosios alies praymu joje buvo paskelbtas vykdytinu (arba uregistruotas vykdyti Jungtinje Karalystje);2. praymas teritorin jurisdikcij turiniam teismui pateikiamas pagal alies, kurios atvilgiu norima vykdyti sprendim, nuolatin gyvenamj viet arba teismo sprendimo vykdymo viet;3. teismo sprendimas paskelbiamas vykdytinu laikantis tam tikr oficiali reikalavim ir turi bti teikiamas kitai aliai, kuri tok paskelbim gali ginyti tik teismuose;4. usienio teismo sprendim galima atsisakyti pripainti, jeigu toks pripainimas prietaraus vieajai tvarkai arba bus nesuderinamas su anksiau priimtu sprendimu, arba jeigu dokumentas, kuriuo pradedamas procesas, teikiamas netinkamu laiku, arba kita alis neatvyksta bylos nagrinjim. 2004 m. balandio 21 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginytin reikalavim Europos vykdomj rat. Tam tikromis slygomis valstybje narje, kurioje turi bti vykdomas sprendimas, reglamentas leidia apsieiti be vis tarpini priemoni, kurias iki tol buvo btina taikyti kitose valstybse narse priimam sprendim atvilgiu. is reglamentas taikomas teismo sprendimams, susitarimams ir autentikiems dokumentams dl neginytin reikalavim. Reikalavimas laikomas neginytinu, jeigu: a) skolininkas, pripainimu ar susitarimu, kur patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prie teism procesini veiksm metu, aikiai sutiko su juo; arbab) teisminio bylos nagrinjimo metu, atsivelgiant atitinkamus procedrinius reikalavimus pagal kilms valstybs nars teiss aktus, skolininkas niekada jam neprietaravo; arbac) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posdyje, susijusiame su iuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu i pradi prietaravo reikalavimui, su slyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareiktu pagal kilms valstybs nars teiss aktus; arbad) skolininkas aikiai sutiko su juo autentikame dokumente. Exequatur procedros panaikinimas leidia kreditoriams greitai ir veiksmingai vykdyti teismo sprendim usienyje, nesikreipiant valstybs nars, kurioje norima vykdyti teismo sprendim, teism.