You are on page 1of 26

ISSN

1392-1681

VALSTYBĖ, RINKA IR VIESCWI POLITIKA

VYTAUTAS

DUMBLIAUSKAS

Viešosios politikos turinį ir procesą veikia daugybė veiksnių. Straips­ nyje tiriamas dviejų veiksnių poveikis. Pirmasis veiksnys - skirtingos vie­ šosios politikos sampratos - amerikietiška ir europietiška, grindžiamos skirtingais teoriniais požiūriais į valstybę. Parodoma, kad šios sampratos sąlygotos skirtingai susiklosčiusios valstybės ir pilietinės visuomenės są­ veikos. Antrasis veiksnys - nesibaigianti politikos teoretikų ir praktikų diskusija apie tai, kiek valstybės valdžia gali ir turi kištis į spontaniškai susiklostančią rinkos tvarką. Išskiriami trys istoriniai valstybės intervenci­ jos į rinkos santykius bei jos teorinio pagrindimo etapai.

Kas yra viešoji politika? Kadangi ši sąvoka yra angliškas-amerikietiškas vertinys, pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į vieno pran­ cūzų politologo pastebėjimą , kad pažodinis public policy vertimas iš anglų kalbos (politiquepublique) prancūzo ausiai kartais skamba kaip pleonazmas . O lietuvio? Mokykliniame politologijos vadovėlyje Ge­ diminas Vitkus rašo, kad politikos turinį sudaro iš probleminių situacijųkylantys viešieji reikalai ir būtinybė juos spręsti . Tačiau jei poli­ tika yra viešieji reikalai, ar reikalingas jai epitetas "viešoji"? Ar tai nėra tas pats, kas sviestą pavadinti sviestuotu?
1 2 3

Vytautas Dumbliauskas - Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas. O Vytautas Dumbliauskas, 2000 Straipsnis įteiktas redakcijai 2000 m. rugpiūčio 2R d. Straipsnis pasirašytas spaudai 2000 m. rugsėjo 15 d.

Vytautas Dumbliauskas. VALSTYBĖ, RINKA, VIEŠOJI POLITIKA

115

Pažodinis vertimas skamba kaip pleonazmas todėl, kad ir pran­ cūzų, ir lietuvių, ir daugybė .kitų kalbų turi tik vieną žodį - politika tam, kas anglų kalboje nusakoma dviem - politics ir policy. Pavyzdžiui, solidžiame prancūziškame "Politikos mokslo traktate" pažymima: "Politikos terminas yra griozdiškas, kadangi prancūzų kalboje jis turi dvigubą prasmę. Viena vertus, jis reiškia sąveiką, kuri susiklosto tarp individualių ar grupinių veikėjų, vedinų skirtingų ar panašių interesų, ir kuri pasireiškia būtent kova dėl galios, įtakos ar valdžios. < . . . ^ K i ­ ta vertus, jis apibrėžia veiksmų programą, kurios siekia individas ar organizacija. Pavyzdžiui, yra sakoma, kad kokia nors įmonė neturi komercinės politikos. Anglų kalba turi pranašumą, siūlydama du skir­ tingus terminus:politics žymi kovą dėl galios,/?o'/cy apibrėžia veiklos rėmus" . Akivaizdu, kad vienintelis terminas su dviguba prasme sun­ kina vertimą iš anglų kalbos (kaip, pavyzdžiui, išversti sąvoką policy sciences , kurią dvidešimtojo šimtmečio viduryje pasiūlė Haroldas Lasswellas?), didina konteksto reikšmę verstiniame tekste. Savo ruožtu policy sąvokos turinys paaiškina, kodėl jai reikalingas epitetas public ir kodėl šis žodžių junginys vis dėlto nėra pleonazmas - veiksmų pro­ gramą gali turėti (ar neturėti) ir privati organizacija (pavyzdžiui, fir­ mos komercinė politika, personalo politika ir pan.). Būdvardis "vie­ šoji" nurodo, kad kalbama apie viešosios (valstybinės) valdžios veiks­ mų programą.
4

Anglakalbiame politikos moksle viešosios politikos sąvoka radosi, remdamasi senu anglišku žodžiu policy, aptinkamu, anot anglų politologo Wayne'o Parsonso, jau Williamo Shakespeare'o kūryboje, kur ji vartojama kaip protingumas ir apdairumas (pru­ dence), kaip valdymo, administravimo forma, kaip makiavelizmas. Šio politologo nuomone, šiuolaikinę prasmę ši sąvoka įgijo po Ant­ rojo pasaulinio karo, kai policy pradėta suvokti kaip racionalumas, kaip apgalvoto sprendimo išraiška. Turėti policy ėmė reikšti racio­ naliai suvokti problemą ir jos sprendimą. Industrinėse visuomenė­ se šiuolaikinių rinkimų ir partijų sistemų plėtros dėka politikos diskursas (policy discourse) tapo pagrindiniu būdu, kuriuo rinkėjai įsitraukia į politiką (politics) ir konkuruoja politiniai elitai. Iš po­ litikų tikimasi, kad jie turi politikas (policies), kaip iš parduotuvių tikimasi, kad jos turi prekių. Čia W.Parsonsas patikslina, kad jau Josepho Schumpeterio "realistinėje" demokratijos sampratoje po­ licy arba programa (j)lank) buvo pagrindinė demokratinių mainų

Šiame straipsnyje bandoma patyrinėti dviejų veiks­ nių poveikį viešosios politikos turiniui ir formai. Atsakant į klausimą. kaip tai yra daroma. 2 0 0 0 / 3 (19) valiuta . kuris gali lemti ir šios s ė k m ę " . Pagal vieną daž­ nokai cituojamą apibrėžimą viešosios politikos analizė yra siekimas sužinoti. Schumpeteris rašė. politi­ nės sistemos funkcionavimo istorinės tradicijos. kodėl jos tai daro. grindžiamos skirtingais teoriniais požiūriais į valstybę. Tai . Antrasis veiksnys . todėl laimėjusios sudarinėja vyriausybes. elgesio kontrolę ir simbolių palaikymą .t. kiek valstybinė valdžia gali ir turi kištis į spontaniškai susiklostan­ čią rinkos tvarką. kad konkuruodamos siek­ tų valdžios. kaip apie universalinę parduotuvę galime spręsti pagal jos siūlomų prekių asortimentą. Ieškant atsakymo į klausimą. įvertinamas jos poveikis. šie prin­ cipai.nesibaigianti politikos teoretikų ir praktikų diskusija apie tai. valdžios institucijų sąranga. išskiriant jame tam tikrus etapus. formuluojama. apsprendžianti jų de jure ir de facto galias. ką vyriausybės daro. 6 5 Politinės partijos tam ir reikalingos. Pastarieji savo ruožtu tampa viešosios politikos analizės objektu. legitimuojama bei įgyvendinama politika. Dar 1942 metais J. galima skirti keturias jų veiklos rūšis: resursų kau­ pimą. dominuojančios po­ litinės idėjos ir t.kokią reikšmę turi vyriausybės veikla. šių grupių įtaka ir sąveika su valdžios institucijomis. ką vyriausybės daro.kaip tai yra daroma. Pirmasis j ų skirtingos viešosios politikos sampratos . reikia tirti politikos (policy) proce­ są. tiriamos tokios veiklos priežastys. ir gali turėti reikšmės jos sėkmei lygiai taip pat. kuri juos priima. kodėl jos tai daro ir kokią tai turi r e i k š m ę . apibūdina partiją.galios pasiskirstymas tarp interesų grupių. Pasirink­ tos politikos įvertinimas leidžia atsakyti į paskutinį klausimą . . 7 8 9 Valstybinės valdžios veiklos turinys.amerikietiška ir europietiš­ ka. arba programos. kurių metu apibrėžiamos pro­ blemos. . politi­ kos veikėjų profesiniai įgūdžiai bei ideologinis angažuotumas. kuris neapei­ namas kitų autorių pateikiamose definicijose ir net nurodomas pir­ m u o j u . o j ų programos virsta valstybės institucijų sprendimais ir veiksmais.116 POLITOLOGIJA. Šiam apibrėžimui trūksta vieno klausimo. kad "reikiamu me­ tu visos partijos apsirūpina principais arba programomis. sudaroma politinė darbotvarkė. Klau­ siant. priežastys ir būdai priklau­ so nuo daugybės veiksmų. paskirstymą.

Anglosaksų teorinėje tradicijoje tiek pati valstybės sąvoka. Mulleris nagrinėja klausimą. tiek j o s realybė paprastai traktuojama kaip svetima.kaip tam tikrą konkrečių institucijų (teis­ mai.tradicija. atitinkančias siekiamus tikslus ir taupančias piliečių pinigus? Europoje priešingai . P. VALSTYBĖ. viešosios tarnybos ir pan. Anot jo. Marxo iki Maxo Weberio.veiksmingas. Tai institucija. kuri vienu ar kitu būdu valdo visuomenę. kovoje su kuriuo iškilo anglų ir amerikiečių pliuralizmas. sugestionuojanti visuomenei priešišką. ši situacija didžia dalimi paaiškina. Angliškai kalbančios vi­ suomenės yra net apibūdinamos (tiesa. RINKA. anglosaksams nemaloniai primena tą absoliu­ tizmą. kaip valstybės veiklos būdų transformacija per pastaruosius penkiasdešimt metų modifikavo valstybės vietą ir vaidmenį vakarietiškose industrinėse visuomenėse? 10 P. VIEŠOJI POLITIKA 117 J. tačiau jo neišplėtoja. Mullerio nuomone. Tęsiant jo mintį.) visumą" . kuriam labiau priimtina kalbėti apie valdžią ir valdymo sistemas negu apie valstybę ar valstybės institucijas ir kuris valstybę papras­ tai traktuoja empiriškai . daugiausia konti­ nentinės Europos teoretikams būdinga idėja. kabutėse) kaip "bevalstybės" (stateless) . kad šių dviejų tradicijų suartėjimas leidžia pateikti tyrimo klausimą. Tačiau šis autorius. monistinę ir centrali­ zuotą organizaciją. Jis tik konstatuoja. kur mokslinė bendruomenė buvo ugdyta etatistinės teisinės kultūros ir filosofijos. nefor­ muluoja pagrindinio europietiškųjų viešosios politikos tyrinėjimų klau­ simo. pirmiausia reikėtų tiksliau api­ būdinti anglosaksiškąją ir europietiškąją tradicijas. nulėmusias jų skirtumus. Pati valstybės sąvo­ ka. Šiuo atveju tyrimo klausimas yra iš esmės pragmatinis: kaip interesų susidarymas (formation) gali sąlygoti "geras" politikas . ją formuoja ir yra už ją pranašesnė. Amerikietiška ir europietiška viešosios politikos samprata Aptardamas viešosios politikos sąvoką. "kodėl viešosios politikos (politiquepublique) sąvokai buvo sunku "pra­ simušti" Prancūzijoje.Vytautas Dumbliauskas. svarbų viešajai politikai nusakyti. 11 . peržvelgiant isto­ rines priežastis. ypač pabrėžė valstybės (Etat) sąvoką. deja. amerikietiškieji tyrinėjimai yra paženklinti anglosaksiškąja tradicija. prancūzų politologas Pierre'as Mulleris skiria amerikietiškuosius ir europietiškuosius viešo­ sios politikos tyrinėjimus. einanti nuo Hėgelio. grindžiama government sąvoka.

imperija). kad šiuolai­ kinėje prancūzų kalboje ji rašoma didžiąja raide . esant stip­ riai ir daugybę šimtmečių gyvuojančiai valstybinei valdžiai. interesų grupių įtakos išsidėstymo) pagrindu. Savotiška valstybės sąvokos reikšmingumo iliustracija galima nurodyti faktą. Tokia nuostata są­ lygota Šiaurės Amerikos istorijos. kuriose regioniniai feodalai buvo verčiami paklusti karaliaus valdžiai. kaip į beveidę (ar net bereikšmę) interesų grupių įtakos balanso atspindėtoją. kai kuriant centralizuotą Prancūzijos valstybe. nors bendri­ niai žodžiai.POLITOLOGIJA. viešoji politika) yra tik tam tikra išeiga (output). Kaip apibrėžti viešąją politiką pagal europietiška tradiciją. formuoja visuomenę ir yra už ją pranašesnė"? Šiam reikalui reikėtų panaudoti-valstybės ir pilietinės visuomenės dichoto­ miją.y. Visa tai lėmė tam tikrą požiūrį į valstybę (valdžią) . monarchija. Viešoji politika šiuo atveju yra momenti­ nis nesibaigiančios interesų kovos rezultatas. matyt. Čia pilietinė visuomenė radosi. todėl net galima sakyti. kur valstybė "valdo.MuIleris. kurios nepavadinsi beveide (o tuo labiau . y.esminis socialinio gyvenimo veiksnys. Gal taip išreiškiama pagarba toms aukoms. Valdžia čia . imtas vartoti šalia seniai varto­ jamų terminų (respublika.Etat. išreiškiantis tuo metu įtakingiausių socialinių grupių interesus. turi galvoje amerikietiškojo pliuralizmo požiūrį į valstybę. kai bekraštėse platybėse laisvi ko­ lonistai kūrė savo valstybę. kaip ir lietuvių kalboje. įveikiant viduramžišką feodalinį susiskaldy­ mą ir kuriant centralizuotas valstybes. čia rašomi mažąja raide. pateikiama tam tikros įeigos (input) (t. kad jos veikla (t. o valstybės beveidiškumas reiškia tai. nebuvo apsi­ eita be ypatingu žiaurumu pasižymėjusių pilietinių karų tarp katalikų ir protestantų? Keldamas klausimą apie interesų susidarymo poveikį viešajai politikai. kad šioje priešpriešoje dominuojantį vaidmenį ame­ rikiečių pliuralizmas skiria pilietinei visuomenei. kurias prancūzų tauta sudėjo XVI amžiuje.bereikšme) socialinės galios pasi­ skirstymo atspindėtoją. Būtent šiuo laikotarpiu ir atsirado pats žodis "valstybė" (stato). kuriam priskiriama priedermė būti visuomenės auklėtoju ir .ji yra sutarties tarp pilie­ čių padarinys. Žemyno europiečiams ši sąvoka buvo savotiška vėliava. P. 2 0 0 0 / 3 (19) Kontinentinėje Europoje politinė sąmonė artimai susijusi su vals­ tybe dėl kitokios istorinės raidos. Akivaizdu. Europoje buvo kitaip. kad Šiaurės Amerikoje pilietinė visuomenė atsirado anksčiau už valstybę.

Požiūris į valstybę 1 . Šiuo požiūriu Rusijos bolševikai pasiekė aukščiausią valstybės domi­ navimo pilietinei visuomenei tašką.MulIerio nesuformuluotą europietiškųjų viešosios politikos tyrinė­ jimų pagrindinį klausimą būtų galima nusakyti taip: kaip viešoji poli­ tika yra sąlygojama valstybės dominavimo visuomenei ir to fakto. kad bet kokia sutartis numato ją sudarančių pusių teises ir įsipareigojimus. bet valdžios ir pilietinės visuomenės sutartis. socialinę taiką) ir įrašyti į valdžios bei pilietinės visuomenės sutartį. ku­ rių metu jautėsi stipresnis siekimas ne apriboti valdžią. reikėtų palyginti valdžios vaidmenį. kad skirtingi požiūriai į vals­ tybę lemia ir skirtingas žmogaus teisių sampratas. Šiame ilgaamžiame valstybės ir pilietinės visuomenės sąveikos procese dominuojančia priešybe buvo valstybė. VIEŠOJI POLITIKA 1 1 9 teisėju. nes pilietinė visuomenė buvo sunaikinta valstybės. tam tik­ ros įeigos pagrindu pateikiančia tam tikrą išeigą. ji greičiau yra viena iš socialinės sutarties pusių. P. VALSTYBĖ. kai jiems užgrobus valdžią. bet ją paimti. Turiu galvoje karaliaus ir bajori­ jos sutartis. Tai reiškia. kad valstybės valdžia yra viena iš visuomeninės sutarties pusių? :' Viešoji politika kaip interesų įtakos išsidėstymo neutralus at­ spindys ir viešoji politika kaip įrašytas į socialinę sutartį valdžios įsi­ pareigojimas yra dvi istoriškai susiklosčiusios valdžios veiklos for­ mos. Palyginimą reikėtų pradėti nuo to. tarp buržuazijos valdžios ir stiprėjan­ čio darbininkų judėjimo. užtikrinant žmogaus teises.Vytautas Dumbliauskas. kai kita pusė . išvis neprireikė jokios socialinės sutarties. prisiimti mainais už tam tikrus sutarties kitos pusės įsipareigoji­ mus (pavyzdžiui.šalies gyventojai. o buvo nuolat perrašinėjama. Ji nebuvo sudaryta kartą ir visiems lai­ kams. iš valstybės valdinių tampantys jos piliečiais. nulemtos skirtingo požiūrio į valstybę. Taigi Euro­ poje visuomeninė sutartis yra ne sutartis tarp piliečių. kylančius iš abipusių reikalavimų ir nustatomus tarpusavio derybose. RINKA. Tokia valdžia negali būti sutarties tarp piliečių padarinys. ribojusias karaliaus valdžią. kad viešoji politika šiuo atveju yra valdžios įsipareigoji­ mai. Kadangi šios sutarties pusės yra nelygiavertės. sutartis tarp karaliaus val­ džios ir kylančios buržuazijos. Būdama viena iš visuomeninės sutarties pusių. valdžia negali lik­ ti niekuo neįsipareigojančia interesų tarpininke ir derintoją. Tai liudija visa Europos (ypač kontinentinės) revoliucijų istorija. Reikalas tas. Ar šis skirtingas valsty­ bės traktavimas veikia valdžios veiklos turinį? Ieškant atsakymo į šį klausimą.

Požiūris į valstybę kaip į vieną visuomeninės sutarties pusę keičia žmogaus teisių sampratą. Šių įvairių ir priešingų interesų sureguliavimas yra svarbiausias įstatymų leidėjų uždavinys. ką galima išsireikalauti iš valdžios ir užfiksuoti dokumentuose. todėl valdžia turi ginti nelygius ge­ bėjimus įsigyti nuosavybę. sutartys tarp valdžios ir tautos Europos kraštuose buvo ir yra perrašomos. draudžiant pastarosioms atsikratyti savųjų vargšų. o tai.y. amerikiečių politiko ir politologo Jameso Madisono. jog atsisako dalies turimų (t.keisti gyvenamąją vietą.piliečiams) tam tikrų teisių. gyvybė ir nuosavybė Euro­ poje prasidėjo gerokai anksčiau. nes neturtingieji visada yra lin­ kę šią nelygybę "ištaisyti". Šia veikla vals­ tybė užtikrina pilietines žmogaus teises į laisvę (t. skirtingai tvarko savo as­ meninį gyvenimą. kąjie gauna būtent visuomeninės sutarties dėka. priešiškus kitų piliečių teisėms. valdžia turi sušvelninti prigimtyje glūdintį žmonių maištingumą. į gyvybę (saugumą) ir nuosavybę. Ka­ dangi šios teisės yra kažkas.120 POLITOLOGIJA. teisę laisvai siekti savo asmeninių tikslų. ką žmonės turi dar prieš sudarydami bet kokias socialines konvenci­ jas. nepažeidžiant tokios pat kitų žmonių teisės).valdžios rūpinima­ sis kai kuo daugiau nei individo laisvė. buvo nustatytas šios rūpybos finansavimas (įvestas specialus mokestis) ir organiza­ vimas pagal parapijas. 13 . kai val­ džia suteikia valdiniams (vėliau . Dėl tos pačios priežasties euro­ piečiai nesitenkino tik pilietinėmis teisėmis . valdžia tik sukuria bendrabūvio taisykles ir prižiūri jų laikymąsi. nedarbingieji ir vaikai). nei Šiaurės Amerikos kolonistai ėmė kurti savo valstybę. Valdžia taip pat turi saugoti šią natūraliai susiklosčiusią nelygybę. Pagal j ą šios teisės yra ne tai. Anot jo autoriaus. atimdami ir perdalindami. nes nelygus nuosavybės paskirstymas yra pats paprasčiausias ir tvirčiausias maištavimo šaltinis . y. kad kurdami valstybę piliečiai tarpusavyje susitaria. 2 0 0 0 / 3 (19) kaip į susitarimo tarp piliečių padarinį reiškia. kai piliečiai vienijasi pagal interesus. nes žmonės turi skirtingus siekius ir interesus. Kitaip tariant. Interesų įvairovė kyla iš žmo­ nėms būdingų gabumų įvairovės.' Tokios valdžios paskirtis nusakyta garsiajame dešimtajame "Federalisto" (The Federalist Pa­ pers) straipsnyje. Turiu galvoje Didžiosios Britanijos "Varg­ šų įstatymus" (Poor Laws). o šiems . prigim­ tinių) savo teisių ir perduoda jas valdžiai. kurių pirmasis buvo priimtas 1601 me­ tais ir kuriais buvo apibrėžiama rūpyba vargšais: jie buvo suskirs­ tyti į grupes (darbingieji. yra nevienodų gabumų.

organizuojant visuomenės tvarką.pagalba vargšams. pabrėžiamas jos gebėjimas kurti savaiminę visuomenės tvarką. kiek valstybinė valdžia gali ir turi kištis į spontaniškai susiklostan­ čius rinkos santykius. žmogaus teisių sampratos raida privertė ir ameri­ kiečius pripažinti. todėl valstybės vaidmuo susiauri­ namas iki šios savaiminės tvarkos normų palaikymo ir dar keleto veik­ los rūšių. kad valdžia privalo rūpintis tam tikra piliečių gero­ ve. Jas garantuodama valdžia prisiima įsipareigojimą rū­ pintis piliečių gerove. RINKA. socialinių ir kultūrinių teisių pakto. Per XIX ir XX šimtmečius šis val­ džios įsipareigojimas Europos valstybėse vis plėtėsi.Vytautas Dumbliauskas. Naujam valstybės vaidmeniui nusakyti XIX am­ žiaus antrojoje pusėje buvo sukurti terminai: prancūziškasis Etatprovidence (valstybė-globėja) ir vokiškasis Wohlfahrstaat (gerovės valstybė). kuris yra sudėtinė Tarptauti­ nės žmogaus teisių chartijos dalis. kad angliškas terminas welfare state atsirado tik dvidešimtojo šimtmečio penktajame dešimtmetyje. susikerta skirtingi požiūriai į valstybės ir rinkos vaidmenis. Svarbesnį vaidmenį suteikiant valstybei. nemoka­ mas mokymas. 2. valdžia ima kištis į savaime susidarančią rinkos tvarką ir kurti organizuotą socialinę ( . neleidžianti darbininkui laisvai judėti darbo rinkoje. Nuo šių požiūrių sąveikos priklauso viešosios politikos turinys ir apimtis. Suprantama. Pažymėtina. Rinka ir valstybė kaip socialinės tvarkos kūrėjos Nesibaigiančioje politikos teoretikų ir praktikų diskusijoje dėl to. Tačiau Jungtinėse Valstijose socialinės teisės negavo garantuojamų konstitucijoje statuso. nors nuo šio amžiaus pradžios buvo vartojama sąvoka welfare policy. motyvuojama rin­ kos nestabilumu bei moraliniu aklumu ir viešosios valdžios privalėji­ mu visa tai neutralizuoti. kas pagal amerikietišką valstybės sampratą yra pačių piliečių asmeninis reikalas. VIEŠOJI POLITIKA 121 Nors pačioje Didžiojoje Britanijoje XVIII amžiaus pabaigoje ši rūpyba vargšais buvo stipriai kritikuojama kaip pagrindinė rinkos eko­ nomikos plėtros kliūtis. kurios priskirtinos socialinėms . nuvertę savąjį karalių prancūzai į 1791 metų konstituciją įrašė teises. apimdamas nau­ jus gerovės aspektus. Remdamasi šia motyvacija. Priskiriant svar­ besnį (ar net pagrindinį) vaidmenį rinkai. kur jis galėtų parduoti savo darbo jėgą geriausiomis sąlygo­ mis. JAV nėra ratifikavusios Tarptautinio ekonomi­ nių. VALSTYBĖ.

Juk vargu ar galima skirti spontanišką rinkos tvarką ir valstybės organizuojamą tvarką bei jas priešinti. siekiant asmeninių tikslų. Einant šiuo keliu..V. reikalauja. y. nes toks palyginimas suponuoja tam tikrą valstybės ir rinkos priešpriešą. ir ši švytuoklė negali sustoti viename taške. Šios kovos rezultatas . Kalbant apie vaidmenis. politinius sprendimus) nereikėtų lyginti su švytuokle. tai valstybės pusėn. Kadangi bet kokia kova negali nebūti permaininga. Toks kišimasis lygintinas nc su švytuokle. kuri vargu ar yra taikytina. kiek yra menkinamas (ar net niekinamas) rinkos vaidmuo. siekiantis spontaniškumą nc įveikti ir pakeisti. aiškinant šiuolaikinių visuo­ menių tvarką. Tokios globėjiškos valdžios veiklą (t.) valstybė keičia paskirstymo visuomenėje rezultatus ). politiniai sprendimai gali krypti tai į vieną. bet įtakingesnė visuomenės dalis siekia. tai mažėdamas. o tik pakoreguoti. nes valstybės intervencijos į spontaniš- . valdžios veiklos apimtis plečiasi tiek. tai į kitą pusę. krypstančia tai rinkos. kad pagrindinis viešosios politikos analizės tikslas yra paaiškinti. Politiniai sprendimai yra apgalvotas (arba ne visai) kišimasis [spontaniškątvar­ ką. iš vienos pu­ sės dar Adamo Smitho suformuluotais rinkos dėsniais . Pirmiausia tai yra interesų kova. kurie priskiriami valstybei ir rinkai. (Šiame kontekste reikėtų prisiminti nuo­ monę. Iš kitos pusės . Tuo tarpu didesnioji. Ji grindžiama. nes yra nuolat veikiama spaudimo grupių. tai didėdamas. kodėl ir kaip (pabraukta mano . o su kažkuo. 14 Tačiau galima ir suabejoti politinių sprendimų analogija su švy­ tuokle.komunistinė totalitarinė valstybė. o ypač nesikėsintų į jų turtą ir pajamas. jog valdžia apsiribotų žmonių bendrabūvio taisyklių apsauga ir nesikištų į individų veiklą. Šiuolaikinių visuomenių tvarka yra spontaniškumas ir organizuotumas kartu.asmeninės naudos siekimu kaip rinkos varomąja jėga ir savanaudžių individų konkurencija kaip rinkos reguliatoriumi. bet mažiau įtakinga visuomenės dalis.122 POLITOLOGIJA. kad val­ džia pakeistų spontaniškame rinkos jėgų žaidime susiklosčiusius gė­ rybių paskirstymo rezultatus. nes jau seniai nėra rinkos grynąja šio žodžio prasme.D. pasireiškianti tuo.demokratiš­ kai sudaromų vyriausybių įsipareigojimu užtikrinti kiekvienam pilie­ čiui tam tikrą gerovės lygį. kad mažes­ nioji.politiniai sprendi­ mai kaip priešingų interesų derinimo priemonė. kas pulsuoja. vadovauda­ masi tam tikra socialinio teisingumo samprata. rei­ kėtų pastebėti. 2 0 0 0 / 3 (19) tvarką. kad šis priskyrimas nėra tik teorinės diskusijos daly­ kas. o nuosekli šio kelio pabaiga . nes tų pusių paprasčiausiai nėra.

Rinka užtikrina tvarką todėl. nukreipiančią žmonių asmeninius interesus ir aistras ta kryp­ timi. Rinka čia . Kitas veiksnys . aišku. jog šiuo laikotarpiu taip suprantama viešoji 15 .svar­ biausias visuomenės tvarkdarys. kai A. kuriant visuomenės tvarką. VIEŠOJI POLITIKA 123 ką rinkos tvarką mastas nebūna pastovus. Kai biurok­ ratinio tvarkymosi dėka šių darbų efektyvumas nukrenta iki nulio ar dar žemiau. Kitas tvarkos veiksnys . tiek su pulsuokle yra pakankamai abstraktus. kuris palyginimas labiau atitinka tikrovę. socialinė tvarka randasi kaip sponta­ niškas privačių pasirinkimų rezultatas. y.naudos siekiančių individų kon­ kurencija. Pirmiausia .valdžioje esančios politinės jėgos.padidėja. reikėtų pradėti nuo rinkos sis­ temos su jos pagrindiniais komponentais . valdžion atėjusios dešiniosios jėgos stengiasi šią veiklą atiduoti privačiam sektoriui. kad asmeninės naudos siekiantys individai gali rinktis tik tokią veiklą. va­ dindami tai valstybiniu reguliavimu ar nacionalizavimu. asmeninė nauda turi būti abipusė. VALSTYBĖ. Tokią istorinę apžvalgą. jis priklauso nuo keleto veiksnių.kuo mažiau valdžios.nuo rinkos jėgų veikimo cikliškumo: ekono­ mikos pakilimų metu valdžios intervencijos poreikis sumažėja. kas galbūt leistų nuspręsti. galime teigti. Smithas suformulavo rinkos dėsnius. keičiant paskirstymo visuomenėje rezultatus . t. radikaliai nusakęs valstybės ir rin­ kos santykius. nuos­ mukių . darbu. todėl reikėtų konkretesnio is­ torinio žvilgsnio į rinkos ir valstybės vaidmenis. tačiau išeities tašku siūlyčiau XVIII amžių. RINKA. Vėl gali iškilti reikalavimai valstybės aparatui kištis ir reguliuoti. Viešosios valdžios veiklos lyginimas tiek su švytuokle.žeme. kad valstybei belieka tik netrukdyti indivi­ dams laisvai siekti savųjų tikslų . Rinkos santykiai radosi ištisus šimtmečius nuo vidu­ ramžių iki XIX amžiaus. už kurią kiti individai yra pasirengę mokėti. kapitalu susiformavimo. kada Pran­ cūzijoje gimė posakis laissez-faire. Jeigu pritariame Paulo Whitclcy'aus žodžiams. XVIII ir didesniąją XIX amžiaus dalį galima apibūdinti kaip pirmąjį laikotarpį mus dominančių dalykų raidoje. Toks rinkos gebėjimas savai­ me susireguliuoti reiškia. atrasdamas "nematomąją ranką". ribojanti jų savanaudiškumą. kad viešoji politika yra valstybės galios naudojimas. kuri labiausiai atitinka visos visuomenės interesus.Vytautas Dumbliauskas. Atėję valdžion kairieji užkrauna valstybės aparatui naujų darbų. laisvam rinkos jėgų žaidimui. tuo geriau. Tačiau pri­ vatizavimas negarantuoja stabilumo ir gali būti vertinamas (kai kurių socialinių grupių požiūriu) kaip socialiai neteisingas.

kurių asmeninė gerovė priklausė tik nuo darbo jėgos kainos rin­ koje. garantavo savo pačios teisėtumą ir socialinę san­ tarvę.valdininkai turėjo specializuotis ir išmanyti savo administruojamą valstybės veiklos sektorių.paskirstymą lėmė rinka. piniginis ūkis (money economy). antra. XIX amžiuje dėl industrializacijos daugėjo visuomenės na­ rių. Tuo metu valstybė atliko tik tris savo esmi­ nes funkcijas: pirma. amerikiečių so­ ciologai Peteris Blau ir Marshalas Mcycris nurodo keturias jų: pirma. W. Pirmoji to priežastis . Jie ėmė elgtis kitaip. nuspėjamumą ir ištikimybę. Ap­ tardami organizacijų biurokratėjimo istorines sąlygas. nes pasikeitė jos dalyviai: smulkius savininkus pakeitė stam­ bios korporacijos. 2 0 0 0 / 3 (19) politika neegzistavo . Šis kiekybinis augimas kartu reiškė ir kokybinius valstybės administ­ ravimo pokyčius . stambūs gamintojai lengviau atlaiko konkurencijos spau­ dimą.tai buvo pramonės darbininkai. biurokratijos kaip racionalesnės organi­ zacijos formos raida buvo viena iš valstybės augimo pasekmių . tuo užtikrinant jų tar­ nybos pastovumą. Parsonso nuomone. o didelės profsąjungos reikalavimai skamba kitaip. Į rinkos kuriamą visuomenės tvarką valstybė rimčiau pradėjo kištis XIX amžiaus antrojoje pusėje. kad "rinka tėra netobulas ryšys tarp gamybos ir varto­ j i m o " . leidęs apskaičiuoti pajamas ir išlai­ das. bet nepatikimą vartojimą. kurios užtikrinimas ir yra viena iš esminių valstybės funkcijų. Darbdavių ir darbėmių mastai iškėlė būtinybę į jų ginčus kištis trečiajai pusei . Rinkos nestabilumas vertė šią visuomenės grupę ieškoti kitų gerovės šaltinių. mainais už socialinę taiką.124 POLITOLOGIJA. kurie galėtų papildyti rinkos teikiamą. o valstybė nepretenda­ vo koreguoti jo rezultatų. . Nepatenkintų vartotojų gausa bei organizuotumas privertė šio darbo imtis valstybinę valdžią. antra.valstybės valdžiai. Tokį biurokratijos radimosi aiškinimą laikyčiau perdaug supaprastintu. mokėti valdininkams reguliarų atlyginimą. nei pavieniai savininkai ir darbininkai: pavyzdžiui. Klostėsi naujas valstybės administracijos organizavimo būdas . nei kelių darbininkų. 17 Naujoms veiklos rūšims atlikti prireikė plėsti valstybės aparatą.biurokratija.pasikeitė pati rinka. trečia. nuo išorės agresijos gynė save ir viešpataujančias savo visuomenės ekonomines bei socialines grupes"'. gynė galingiausių visuomenės grupių poreikius bei interesus. o darbininkai susivienijo į galingas profesines są­ jungas. Antrąją priežastį nusakyčiau prancūzų istoriko Fernando Braudelio žodžiais. masinis išsilavi18 .

iš pradžių buvusį ne tiek realybe. renkant kadrus. XIX a. apibrėžiant jas taisyklėmis. valdžios hierarchija. klestėjo ko­ rupcija. Galime apibendrinti .visus valstybės administravimo postus nuo aukščiausių iki žemiausių užimdavo lai­ mėjusios partijos atstovai. suintere­ suota valstybės aparatu. Šis bruožas radosi kaip tam tikras reikalavi­ mas. beasmeniškais ryšiais. o jo atsakomybę prieš politikus garantuoja aiški hierarchinė organizacija. kai po kiekvienų rinkimų pradedant vietos savivaldos ir baigiant prezidento . kuriuos galbūt geriausiai suformulavo M. būsimasis JAV prezidentas Woodrowas Wilsonas.Wilsono su­ formuluota politikos ir administravimo dichotomija reiškė. įsivyravo įsitikinimas. trečia. neleidžia valdininkams elgtis šališkai. tikrinamą egzaminais. kad vai21 . pajėgiu palaikyti tvarką ir stabilumą . kad politiniai ir administravimo klau­ simai turi būti atskirti. Dar vieną bruožą. W. be kurio neįmanomas biurokratinis reikalų tvar­ kymas. beasmeniškumas ir kvalifikacija . Tai reiškė. galinti tar­ nauti bet kokiam politiniam lyderiui.Vytautas Dumbliauskas. kad šia veikla užsiims naujoviškai organizuojamas valstybės aparatas. kad tai yra atskiros sferos. Kadrai jam komplektuojami pagal profesinę kvalifikaciją.tai darbo pasidalijimas. bet pagal partinę priklausomybę. nes vienintelis atrankos kriterijus buvo geri santykiai su parti­ jos bosais. Besikuriantis biurokratinis valstybės valdymo aparatas buvo api­ būdinamas bruožais. o valdymo procedūrų stereotipizavimas.Parsonso nurodytą valstybės funkcijų augimą). siekiant įveikti tuometinėse Jungtinėse Valstijose gyvavusį vals­ tybės administracijos sudarymo būdą.valstybės valdžiai pradėjus rūpintis mini­ malia visuomenės narių gerove. kuriose sprendžiami skirtingi dalykai: politikai kuria įstatymus ir plačius vyriausybės veik­ los planus. kurio kompe­ tencija yra griežtai suskirstyta pagal veiklos sritis. devintajame dešimtmetyje nusa­ kė viešojo administravimo profesorius. bet formaliais. daryti išimtis. ketvirta. administravimo problemų diapazono išsiplėtimas (tai atitiktų W. 19 20 W. nes su politiniais sprendimais turi būti susijusi ne asmeniniais. kapitalistinė sistema. nes jis remiasi įrašais ir dokumentais.Weberis . RINKA. Tokios "grobio dalybų" sistemos (spoils system) blogybės buvo tos. kad valdininkai buvo parenkami ne pagal kvalifikaciją. VALSTYBĖ. o administratoriai juos įgyvendina .Wilsonas iškėlė mintį. kad valsty­ bės biurokratija turi būti neutrali partinės kovos prasme. kiek siekiamybe. savo veikloje jie pir­ miausia vadovavosi partiniais interesais. taisyklės. VIEŠOJI POLITIKA 125 nimas ir raštingumas.

126 POLITOLOGIJA. mažiausiai iki XX a."The End of Laissezfaire". 3. pasirodė esą susi­ ję: administravimo sistema gali turėti įtakos politinės sistemos spren­ dimams. Wilsonas formulavo. o jų sprendimus įgyvendina racionaliai orga­ nizuota ir politiškai neutrali valstybinė biurokratija. 22 Naujas žvilgsnis į rinkos ir valstybės sąveiką reiškė.Thatcher vardais. kompensuojant rinkos trūkumus. apgalvota strategija. Ši racionali veikla buvo suvokiama kaip atsvara rinkos nesuge­ bėjimui sukurti visus tenkinančią socialinę tvarką. devintajame dešimtmetyje. klaidingai interpretavęs tuo metu j o skaitytą vokišką literatūrą apie viešąjį administravimą . Yra netgi manančių. lyginant su tuo. remdamasi žiniomis. tikint. kad griežtas politikos ir administravimo atskyrimas pasirodė esąs nerealistinis ir praktiškai neįgyvendinamas. kurie teikia didesnį vaidmenį rinkai ir mažesnį vaidmenį valstybei. Politika ir admi­ nistravimas. nors ši politi­ ka dažnai nebūna taip užrašyta ir paskelbta. pagal kuriuos valstybės veiklą. veiklos rezultatų įvertinimu ir 1.Reagano ir M.1. 23 . apibrėžiama "kaip tie.vadina­ moji "naujoji dešinė" (New Right).y. Valstybinio reguliavimo kritika Tikėjimas laissez-faire pabaiga truko gana ilgai. kad savąją politikos ir administravimo dichotomiją W. kaip tai daro parlamentas ir vyriausybė. Šiek tiek vėliau. Visa tai leido valstybės biurokratijos veiklą api­ būdinti kaip racionalią. Bendrą to laikotar­ pio idėjinę nuotaiką galbūt geriausiai nusakytų garsaus valstybės intervencijos šalininko. šiuo teoriniu požiūriu buvo grindžiama praktinė politika. išspausdintos 1926 metais pavadinimas . racionaliai formuoja rinkėjų pasi­ tikėjimą gavę politikai. bet nuo stažo ir profesinių pasiekimų. kas yra dabar" . kažkada suvokti kaip atskiros sferos. o daugiausiai . anglų ekonomisto Johno Maynardo Keyneso esė. susijusi su R. Galima būtų pradėti nuo to. kai jį ėmė griauti naujas teorinis požiūris į rinkos ir valstybės sąveiką . 2 0 0 0 / 3 (19) dininkų karjera priklauso ne nuo renkamų politikų. administ­ ravimo mokslu.iki aštuntojo dešimtmečio. t. administratoriai taip pat "daro politiką". vidurio. kad gyveni­ mas pakoregavo teorinius modelius. kad tai kom­ pensuos valstybė.

biuro biudžeto didinimas bei j o sąlygotas biuro plėtimasis nėra vien savitiksliai. Pavyzdžiui. todėl racionalus sprendimas yra įmanomas . kad j a m e neatsižvelgiama į sunkumus. VIEŠOJI POLITIKA 127 Senajame modelyje biurokratijai buvo skirtas ne tik politikų spren­ dimų įgyvendintojos. visas kiekvienos alternatyvos pasekmes. kurios pasekmė yra-biurokratijos nekontroliuojamumas. o nuo jos biudžeto dydžio. VALSTYBĖ. P. tuo didesnė valdininkų gerovė. norėdamas nuspręsti visiškai racionaliai. alternatyvų yra nedaug. vieną kriterijų. padedantį nuspręsti.Blau ir M. Kita savybė . pareigūnai imasi priemonių sta­ tus quo išlaikyti ir apsisaugoti nuo išnykimo grėsmės: kuriamos la­ biau formalizuotos taisyklės. Reaguoda­ mi į tokią nepageidaujamą situaciją. Blau ir M. ir kritikuo­ j a šį modelį už tai.ribotas biurokratijos racionalumas.Vytautas Dumbliauskas. kaip organizacijos struktūra padeda pra­ plėsti individualaus racionalumo ribas (skaldant sprendimų kom­ pleksą į vis siauresnius ir siauresnius subsprendimus). kai pavaldinys disponuoja svarbia informacija.Meyerio. Kuo didesnis biudžetas. kai j o plėtra sulėtėja. įstai­ gos veiklos tikslus nustelbia siekis išsaugoti jos dydį ir autonomiją. atsirandantis biurui pasiekus brandos amžių. Anot P. todėl visų valsty­ bės tarnautojų tikslas yra didinti savo įstaigos biudžetą. kurios nepateikia viršininkui. tačiau šios priemonės dar labiau padidina nelankstumą . Meyeris nagrinėja Herberto Simono administracinių sprendi­ mų modelį. kuriuos at­ skleidė poweberiniai tyrimai. priklauso ne nuo įstaigos pajamų. politikams) biurokratai suinteresuoti jau vien todėl. y. Dar vienas atskleistas bruožas -. sumažinamas imlumas inovacijoms. skirtingai nuo privačios firmos darbuotojo gerovės. Sprendžiant smulkias problemas. Dabar gi ši biurokratijos paskirtis tampa ginčytina. 26 27 Remdamiesi šia racionalaus sprendimo samprata. Tai padėtis. nes pavaldiniui tai naudin­ ga . bet ir politikų patarėjos vaidmuo . egzistuojantį kiekvienoje organizacijoje ir pavadintą in­ formacijos asimetrija. Neatskleisti visos informacijos apie savo veiklą saviems viršinin­ kams (t.biuro nelankstumas. jie stiprina įstai­ gos administracinę galią. asmuo turėtų žinoti visas jam tinkamas alternatyvas. RINKA. sumažėja darbo efektyvumas. kuriuos . o pasekmės lengvai suskaičiuojamos ir palyginamos. parodantį. kuri pasekmė yra tin­ kamiausia. jo veikloje nutolstama nuo pagrindinės funkcijos. Valstybinės įstaigos pareigūno gerovė. Organizacijų tyrimai atsklei­ dė reiškinį. 24 25 Negalima nepaminėti ir kitų biurokratijos bruožų. kad politikai sprendžia valstybės biurų finansavimą.

momentas spręsti gali būti netinkamas arba tinkamas tam laikas pražiopsotas . Schumpeteris išsako. kurie negali išreikšti tautos valios. ku­ riuos turėtų įgyvendinti politikai. konkuruodami tarpusavyje. Pirmasis . turintys įgyvendinti tautos valią. tikrovę labiau atitinka kita demokra­ tijos teorija. Tačiau tai nereiškė. ir negali priiminėti sprendimų. nes ji iš viso neegzistuoja. Schumpeteris padėjo pagrindus viešojo pasirinkimo (public choice) teorijai . siūlosi tai daryti. Schumpeterio manymu. Jie tik išrenka tuos. kad pasikeitė požiūris tik į biurok­ ratiją. Tre­ čia. todėl demokratija yra politikų viešpatija. sukuriančia profesinius individualių poli­ tikų interesus ir visos politikų profesijos grupinius interesus.vienai iš naujosios dešinės minties srovių . kurie. kad paaiškėjo. o šių pokyčių pradžia sietina su austrų ekonomisto J. Pagal klasikinę doktriną politikai tėra tautos atstovai. socializmas ir demokratija" (1942). Antra. reikalaujančios sprendimų problemos iškyla nenuspėjamai. pagal kurią rinkėjai nedaro politinių sprendimų. Ketvirta. nustumiančia visus kitus žmogaus užsiėmimus į antrąjį planą. Pirma. Tačiau tuo praktiškai ignoruojama vadovavimo funkcija ir beveik visa iniciatyva skiriama rinkėjams. nes kiekvienas eilinis rinkėjas tam nepajėgus . problemų sprendimai gali būti netinkamais. turintie­ ji teisę spręsti. Ini­ ciatyva priklauso pastariesiems. o rinkėjams lieka tik priimti arba atmesti siūlymąsi. 2 0 0 0 / 3 (19) sukelia sudėtingi sprendimai. atsakomybės už politines problemas. kritikuodamas klasikinę demokratijos doktriną ir į jos vietą siūlydamas tai. 29 30 J. Keitėsi požiūris ir į pasta­ ruosius. nepaisant formalios administravimo sąrangos. išreiškiamą rin­ kimuose.pradedant užimtumu ir baigiant nenoru parodyti savo neišmanymo. Naują požiūrį į politikus J. laiko. ką jis vadina "kita demokratijos teorija". o politikai traktuojami senoviškai. Šioje vieš­ patijoje politika tampa profesija. realiai tai daro.128 POLITOLOGIJA. kad šiuo darbu J. nes jos yra toli nuo j o kasdieninės veiklos. tuo labiau. Manoma. ir dėl įvairių priežasčių . ne visi. 28 Atskleistosios biurokratijos savybės sukėlė abejonių dėl jos galė­ jimo bešališkai ir efektyviai įgyvendinti politikų suformuluotą viešąją politiką. jog biurokratija gali turėti įtakos šiai politikai.Schumpeterio knyga "Kapitalizmas.jam trūksta išmanymo. o administratoriai nevisas jas vie­ nodai žino. Tipiškas pilietis politikos reikaluose paprastai pasiduoda neracionaliems arba iracio­ naliems prietarams bei impulsams.

Gali susiklosty­ ti vadinamasis "politinio verslo ciklas". įstatymai. administracinė sistema . kaip jų .tėra politinės kovos priemo­ nės. kurie mažina demokratinės valdžios efek­ tyvumą. didinančių vidutines pajamas ir mažinančių nedarbą (sumažina mokesčius že­ miau to lygmens. kurį norėčiau pabrėžti. VALSTYBĖ. VIEŠOJI POLITIKA 129 ir svarbiausias kiekvienos partijos tikslas . Rinkėjų dėmesį daugiausia patraukia ekonominiai rodikliai (infliaci­ jos tempai.dėl mėgėjiško. tarki­ me. RINKA. todėl kita veikla . todėl esantys valdžioje gali manipuliuoti šiais rodikliais. . Schumpeterio siūlomą demokratijos teoriją. kai politinių lyderių rūpinimasis artėjančiais rinkimais ima veikti ekonominės politikos strategiją. kiek tai duos parlamento ar elektorato balsų.štai pagrindinis klausimas. spręsti dalykus trumpalaikės perspektyvos požiūriu ir sunkina bet kokią ilgalaikiams šalies intere­ sams svarbią veiklą. Paskutinis momentas. 31 Viešojo pasirinkimo teorijos atstovų tyrimai parodė. Būdai. Priešingai . metams.Vytautas Dumbliauskas. kurį galima pa­ dengti einamosiomis įplaukomis). Kova dėl valdžios yra nuolatinė. nei patikrinti laisvalaikiu ir su nedidelėmis išlaidomis. Šioji valdžia pirmiausia turi rūpintis savo veiklos politine verte. fragmentiško.' veikla atitinka asmeninius rinkėjų interesus. Politinė kova verčia žmones. kuriais visuomenės valiai daroma įtaka kokiu nors klausi­ mu. arba didina socialines išmokas aukščiau to lygmens. yra tapatūs prekybos reklamai . toks elgesys gali vėl pasikartoti. reikalaujanti iš politikų milži­ niškų energijos nuostolių. tuo. tačiau artėjant naujiems rinkimams. kad eiliniai [ rinkėjai valdžioje esančius politikus linkę vertinti pagal tai. Tokio manipuliavimo tikimybė su­ stiprėja prieš rinkimus. t.politiniai sprendi­ mai. šalutiniai šios kovos produktai. iracionalaus eilinio piliečio santykio su politika profe­ sionalūs politikai gali daryti įtaką viešajai nuomonei ir net itin ją keis­ ti. valdžia gali griebtis trumpalaikių priemonių. kad politinių sprendimų visuomenė negali nei apsvarstyti. kuris būtinas valstybės įsipareigojimams vykdyti. "Kokią naudą man d a v e i ' būdamas valdžioje?" .įveikti kitas partijas ir taip iškovoti valdžią arba ją išlaikyti. yra tas. mėgindami sukurti gerovės kilimo regimybę. keliamas politikui. esančius prie vairo. kai likus iki rinkimų. vadovaujantis politinio mo­ mento sumetimais. nes pasirinkimas. glaustai persa­ kydamas J. Po rinkimų tos priemonės turi bū­ ti atšaukiamos. nebūtinai yra tas. realių pajamų vienam gyventojui dydis).y. nedarbo lygis. kuris duotų šaliai geriausius re­ zultatus.

130 POLITOLOGIJA. Naujosios dešinės teoretikai taip pat pabrėžia interesų grupių i 'daromos įtakos valdžiai svarbą ir neigiamai vertina šios įtakos padarij nius valstybinio intervencionizmo mastams bei jo kryptingumui.prekyba balsais (log-rolling).rinkėjų papirkinėjimo politika (pork barei poli­ tics). gynybos komitetuose . kurie žadės rinkėjams atėję į valdžią duoti daugiau ir imti mažiau. galbūt net būsimosioms piliečių kartoms. kad kokia nors partija atsisa­ kys "politinio verslo" apgaulių ir sakys rinkėjams tiesą.neįmanomas dalykas eiliniam pilie­ čiui. Kadangi parlamento komitetai formuoja ir . Politinės konkurencijos logika neleidžia poli­ tikams teikti rinkėjams patikimos informacijos. nes daugelyje liberaliosios demokratijos šalių ji laikoma neetiška būtent dėl jos suteikiamų galimybių daugumos koalicijai biudžetinių sprendimų kaštus suversti mažumai. {manomas todėl. Pir­ masis padarinys . jog jų apygardos rinkėjams pirmiau­ sia rūpi jų išrinkto parlamentaro gebėjimas "parvežti lašinių" vietos interesams. Tuo tikslu parlamentarai sie­ kia dalyvauti tuose parlamento komitetuose. nes tada pra­ našesni bus tie politikai. vykstanti tada. tuo pačiu leidžiantis nuslėpti nuo rinkėjų ekonominės bei fiskalinės situacijos realybę ir ankstesnės rin­ kimų konkurencijos padarinius. t. kurių apygardose sutelkta karinė pramonė. tačiau įmanomas politikams. Didžiau­ sia tokios politinės konkurencijos yda yra ta. iškovoti kokių nors gėrybių savo rinkėjams. Prekyba balsais ypač paplitusi ten. Todėl žemės ūkio komitetuose daugiausia agrarinio elektorato parla­ mentarų. Ši prekyba retai afišuoja­ ma.y. kurie yra svarbūs jų elek­ toratui. ir taip ima specializuotis tik keliose viešosios politikos srityse. o stumia juos žadinti vis didesnius ir vis nerealistiškesnius rinkėjų lūkesčius". Mažai tikėtina. Kitas padarinys . 2 0 0 0 / 3 (19) Išlaidomis viršyti pajamas . kad didesnes nei pajamos išlaidas politikai gali padengti skolindamiesi. iškelti jų problemas į valstybinių sprendimų lygmenį ir apginti jų interesus nuo bendrosios politikos implikuojamų kaštų. kur politinius sprendimus priima kolektyvinės institucijos: įstatymų leidybos asamblėja. kylanti iš politikų suvokimo. po­ litinių partijų konferencijos ar suvažiavimai. energetikos komitetuose .tų parlamento narių.atstovaujančių naftos gavybos re­ gionams. kad šis procesas iš esmės neturi vidinių stabdžių. kai grupė (ar pavienis agentas) yra pasirengusi atiduoti savo balsą už kitai grupei (ar agentui) rūpimą projektą mainais už analogišką paslaugą. kabinetai. taip valstybės biudžetą padarydami deficitiniu ir einamųjų valstybės išlaidų kaštus nukeldami į ateitį.

galima laikyti požiūrio į rinkos ir valstybės sąveiką raidos trečiojo etapo pra­ džia. kurie yra palankesni didesnių valstybinių išlaidų toje srityje atžvilgiu nei vidutinysis visos šalies elektorato rinkėjas. Šį požiūrį išreiškė laissez-faire doktrina. kuriose kaunasi politikai. bešališkumu ir efektyvumu. o darbininkai susivienijo į stambias profsąjungas). Trečiasis interesų grupių daromos įtakos politikams padarinys politikų aktyvumas. kad valstybė turėtų kuo mažiau kištis į ekonomikos valdymą. kad ji taip pat turi kištis į sustambėjusių darbdavių ir darbėmių ginčus. Ėmus aiškėti vykdo­ mos politikos ydingumui. ėmė rastis požiūris.nerūpi ilgalaikiai jų politinių sprendimų biurokratinio vykdymo padariniai ar juo labiau . VIEŠOJI POLITIKA 131 kontroliuoja savo kuruojamos srities valstybinių agentūrų biudžetus. interesų grupės toliau gina savo sunkiai išsikovotą grobį . Paaiškėjus. kuri yra geriausia iš galimų. Vals­ tybės išlaidų formavimas virsta "grobio dalybomis". 4. VALSTYBĖ. tačiau politi­ kams . organizuotumu.susiformavusių rinkos santykių pagimdytas tikėjimas rinkos jėgų galėjimu sukurti savaime susireguliuojančią tin­ kamo visuomenės aprūpinimo sistemą. Pirmasis etapas .kritiniai tų sprendimų trūkumų ar nesėkmių vertinimai. Politikai vėl "atsi­ liepia" į problemas.dėl trumpalaikio jų mąstymo .propaguoja dar didesnį valstybinį intervencionizmą arba reikalauja dar didesnių valstybės išlaidų. prieštaraujančius vienas kitam". Diskusijos dėl valstybės intervencijos ribų Abejones. net jei dėl to politika suskyla į fragmentus. kilusias dėl politikų ir biurokratų sugebėjimo racio­ nalia veikla pakoreguoti laisvo rinkos jėgų žaidimo rezultatus. . tenkindami atskirų grupių reikalavimus. taip pat įvykus poky­ čiams pačioje rinkoje. teigusi. Tikėjimą rinkos galia pakeitė tikėjimas valstybės administracijos kompetentingumu. kai pasikeitė jos dalyviai (smulkius savininkus pakeitė stambios korporacijos. kad rinkos netobulumus turi kom­ pensuoti valstybė. kai bet kuri viešosios politikos sritis yra kontroliuo­ jama parlamentarų. siekiantys įtikti saviems rinkėjams. Griebiamasi bet kokių programų. kad rinka vis dėlto tėra netobulas ryšys tarp gamybos ir vartojimo. susiklosto padėtis. kurios generuoja interesų grupių'aktyvumą ir žiniasklaidos dėmesį.Vytautas Dumbliauskas. RINKA. reiškiantis visų politikų vienodą polinkį "atsi­ liepti" į problemas.

nes mainai yra savanoriški tik tada. todėl jį galima pavadinti diskusiniu: vieni tyrinėtojai bei politikos praktikai pasisako už platesnę valstybės intervenciją į eko­ nominę sistemą ir socialinę rūpybą.132 POLITOLOGIJA. Minėtoje knygoje "Kapitalizmas ir laisvė" M.pir­ miausia rinka. arba mainai išvis neįmanomi. Pagal kilmę M. taip pat atlikti tokias funkcijas. todėl naujieji dešinieji yra kritikuojami už mė­ ginimą atsukti istorijos laikrodį a t g a l . ir kai geresnį rezultatą gerovės požiūriu duoda val­ džios sprendimai. Toks siūlymas tegali reikšti kvietimą grįžti prie "nakti­ nio sargo" valstybės. vandens tiekimas) tam tik- . trukdantys rinkai atlikti kai ku­ rias funkcijas ir reikalaujantys valstybės įsikišimo. Rinkos trūkumu laikytinas mo­ nopolis. ieškančių viešosios poli­ tikos principų. tuo tarpu antrasis požiūris pa­ brėžtinai rodo. kad juose buvo sureikšminamas vienas kuris nors veiksnys . tuo tarpu trečiasis eta­ pas prasideda būtent išaiškėjus abiejų veiksnių privalumais bei trū­ kumais. atlikti tam tikrus veiksmus.būtent apibrėžti ir aiškinti žaidimo taisykles bei prižiūrėti. Kitaip ta­ riant. Pirmasis . Miltono Friedmano žodžiais ta­ riant. jeigu netrukdytų tam tikri techniniai ar panašūs sunkumai . dujų. yra tokie atvejai. kurių pirmojo nebūtų galima laikyti rinkos trūkumu. kad j ų būtų laikomasi. jog ši intervencija turi ir neigiamų padarinių. kurių rinka pati savaime atlikti negali. nes jis atsiranda dėl valstybės paramos arba dėl individų susitarimo. ribojantis mainų laisvę. atsirandantis tada. . kai vienintelio gamintojo buvimą lemia techninis efektyvumas.už mažesnę. Šis etapas skiriasi nuo pirmųjų dviejų tuo. todėl siūlo ją mažinti. kuriuos galima laikyti tam tikrais sąlyčio taškais.valstybės intervencija.monopolis kaip alter­ natyvos nebuvimas. 2 0 0 0 / 3 (19) Trečiasis etapas turėtų išreikšti nusivylimą minėtomis valsty­ bės administracijos savybėmis ir savotišką grįžimą prie didesnio rin­ kos vaidmens pripažinimo. tačiau iš tikrųjų tai nėra praeities karto­ jimas aukštesne kokybe. Friedmanas skiria du monopolių tipus. kai grynai savanoriškų mainų kaštai yra arba per dideli. 34 35 Minėtieji techniniai sunkumai.ir elektros. Tai vadinamieji "rinkos trūkumai". paliekant valdžiai. sujungiančiais požiūrius tiek valsty­ bės intervencijos šalininkų. tiek priešininkų. Friedmanas nurodo du rinkos trūkumus. kiti . Paprasčiausiu pavyzdžiu gali būti telefono pa­ slaugos (čia pridurčiau . po to . pirmasis požiūris tarsi tęsia antrajame etape vyravusį įsitikini­ mą valstybės intervencijos būtinumu. kai yra beveik lygiavertė alternatyvaus pasirinkimo galimybė. kurias galbūt atliktų pati rinka.

reiškiantis tai.svarbi mai­ nams informacija gali būti neišsami arba neadekvati. Tai savo ruožtu reiškia. tačiau jų oponentų požiūriu tik tokia intervencija. Šias mintis M.Vytautas Dumbliauskas. kuris iš jų būtų mažiausias blogis. VIEŠOJI POLITIKA 133 roje bendruomenėje.Friedmanas išdėstė prieš keturias dešimtis metų. kurie jį statė. tiek mažėja rinkos optimalumas. Kitas trūkumas . rinkos trūkumai pateisina valstybės kišimąsi. t. reika­ laudama iš gamintojų papildomos informacijos apie jų gaminius. ir ypač pirkėjui. valstybinį monopolį arba valstybės reguliuojamą mo­ nopolį pagal tai. jau neatitinka naujų realijų. gali būti pajėgūs paveikti savo naudai kainų susidarymą . 36 37 Egzistuoja ir daugiau rinkos trūkumų. kad šios gėrybės pasižymi savybe. nes negali tikėtis jokio atlygio už savo darbą. kurių akivaizdus pavyzdys yra upės teršimas ir kurių daromos žalos išvengti. Tiek.kai kurie rinkos dalyviai. ir tiems.viešųjų gėrybių vartotojų nepašalinamumas (nonexludability). negali būti atskirtas nuo naudojimosi jomis. Pirmiausia . kurie neprisidėjo priėjo statybos. Kita viešųjų gėrybių savybė .aprūpinimo bendrumas Ųointness of sup­ ply) . neįmanoma .gigantiškos verslo korporacijos 38 . todėl vyriausybė yra priversta imtis vartotojų apsaugos. darančia savanoriškus rinkos dalyvių mainus neįmanomais. kad joks rinkos dalyvis nesiims viešųjų gėrybių gamybos. vienu iš kaimynystės padarinių nurodydamas plentus.vadinamieji kaimynystės padariniai (externalities). reiškiantis. Dar vienas . Ne­ gali todėl. pasireiškiančiam tuo. kad joks individas. Tai . kurie šiuo metu priskiriami kitam rinkos trūkumui. Antrasis trūkumas . kad rinka negali parūpinti tam tikrų gėrybių.y. kad naudodamasis jomis individas nieko neat­ ima iš kitų šias gėrybes vartojančių individų. Krante šviečiantis švytu­ rys rodo kelią visiems jūreiviams . ir kad šią gamybą turi organizuoti viešoji valdžia. Pirmiausia yra susiaurė­ jusi rinkos principų veikimo erdvė . kurios vadinamos viešosiomis. Naujųjų dešiniųjų akimis. ne­ priklausomai nuo to. tiek pirkėjai. belieka rinktis vieną iš trijų alternatyvų: pri­ vatų monopolį. tiek pardavėjai. o naudodamasis jo šviesa joks jūrei­ vis nenuskriaudžia kitų savo kolegų. veikiant individualiai ir savanoriškais mainais. RINKA. VALSTYBĖ. visa kita paliekant rinkai.dėl tos pačios neadekvačios arba asimetriškai skleidžia­ mos informacijos rinkos santykiai gali nesusiklostyti.ir tiems. šios gėrybės yra prieinamos vi­ siems ir kiekvienam. kiek infor­ macija yra nepasiekiama. Dėl techninių sąlygų rinkoje natūraliai susikū­ rus tokiam monopoliui. ar jis prisidėjo prie jų kūrimo ar ne.

nes jos lemia investicijas.t. valstybinės išsimokslinimo sis­ temos pagalba organizuoja profesinį rengimą. įsitvirtinusi tik po ilgos kovos su tais. priverčiant valdžią saugoti jų laikymąsi. nau­ doja valstybinius užsakymus jų produkcijai. nėra grindžiami rinkos principais. skatina eksportą ir pan. buvo pagrindas rastis politinėms teisėms.tai socialinės teisės. Pirmiausia radosi pilietinės teisės kaip asmens gyvybės. nes ji yra pilie­ tinės visuomenės raidos rezultatas. vis perrašant visuomenės sutartis ir garantuojančios jų turėto­ jams tam tikrą gerovę. valstybinė valdžia negali ignoruoti šių didelių korporaci­ jų galios. palaiko vartojimo paklausą. Toji gerovė nėra proporcingąja besinaudojančiojo rinkos vertei. kurių svarbiausia yra visuotinė balsavimo teisė. kurie manė. Idėja. laisvę ir nuosavy­ bę negali būti didesnė ar mažesnė už kitų. darbo jėgos užimtumą ir t. taip pat valstybės kaip vie­ nos iš visuomeninės sutarties pusių statusas europietiškose visuome- . vyriausybės stengiasi sudaryti sąlygas sėkmingai šių korporacijų veiklai: remia technologinius tyri­ mus. todėl sudarant viešosios politikos darbotvarkę yra atsižvelgiama į verslo korporacijų interesus. priimamų korporacijų viduje. kad politika yra tik nedidelės geriausių visuomenės narių grupelės reikalas. Gimusios filosofų tekstuose. kontroliuoja infliaciją. atsiradusios devynioliktajame ir dvidešimtajame am­ žiuose. gyvenančiai iš samdomojo darbo. taip pat reikalavo visų lygybės prieš įstatymą. Trečia. kad valdžia kyla iš tautos.. lais­ vės ir nuosavybės gynyba. Valstybę ir verslo korporacijų visumą ėmė sieti abipusės priklausomybės ryšys. valstybė padeda ne tik verslu užsiimančiai visuomenės mažumai. paskiausias asmens teisių plėtros etapas. teikdamos tam tikras garantijas. todėl valstybė tapo būtinu eko­ nominės raidos veiksniu. 2 0 0 0 / 3 (19) paiso šių principų. Kitaip tariant. tik parduodamos savo galutinę produkciją (nors reklamos dėka jos yra pakankamai pajėgios formuoti vartotojų porei­ kius). bet ir yra prisiėmusi daugybę įsipareigojimų visuomenės daugumai. Šie įsipareigojimai . kad šie įstatymai ribojo pačią valdžią. Priver­ čiant todėl. čia veikia verslo administravimo prin­ cipai. padedančiu išlyginti banguojančią ekono­ minių ciklų kreivę. prisiima dalį verslo rizikos. tačiau teisė į šią gerovę neatimama. nes vienų teisė į gyvybę. saugo nuo užsienio kon­ kurentų. Tačiau daugybė sprendimų.134 POLITOLOGIJA. Socialinių teisių prie­ laidomis pirmiausia buvo rinkos negalėjimas užtikrinti bent minima­ lios gerovės visiems visuomenės nariams. šios teisės pa­ mažu virto įstatymais. Antra.

kad rinkos veikimas priklau­ so nuo tų aplinkybių. daryti tai. nuo tam tikrų susidariusių sąlygų. y. kokios turėtų būti šios intervencijos ribos.socialinės gerovės pažadai bei jų įgyvendinimas yra pagrindinė kovos dėl rinkėjų balsų priemonė. Galima nepritarti naujiesiems dešiniesiems. ir kiek turėtų būti palikta privačiam pasirinkimui (pasi­ skirstymo (allocation) problema)? Antra.teisė jungtis į asocia­ cijas leido iškilti galingoms darbininkų profesinėms sąjungoms ir po­ litinėms partijoms. parodant biurokratijos vaidmens prieštaringumą ir jos atliekamo dar­ bo kainą. o visuotinė balsavimo teisė prisidėjo prie spartesnės gerovės valstybės plėtros balsuotojais tapę potencialūs gerovės vartotojai siekė išplėsti valsty­ bės garantuojamos gerovės ribas. klau­ simas būtų apie tai.politiko profesijos analizė.Vytautas Dumbliauskas. RINKA. VALSTYBĖ. yra valstybės valdžios kišimasis. Tačiau rinka nė­ ra panacėja. galinčioms paveikti viešąją politiką. leidęs įvairioms socialinėms grupėms kelti sąlygas valdžiai. ką būtų galima pavadinti valstybės trūku­ mais. įvairiomis for­ momis privatizuojant globėjiškos valstybės funkcijas. Pirma. siekiančius kuo daugiau val­ džios. kas anglų kalboje vadinama viešojo sektoriaus "marketizavimu" (marketisation). Kadangi viena svarbiausių aplinkybių. kokiomis aplinkybėmis rinka geriausiai patenkins visuo­ menės lūkesčius. Siekiant išvengti šių ir kitų neigiamų gerovės valstybės veiklos padari­ nių. tačiau negalima nuneigti j ų nuopelnų. kokia visuomenės resursų dalis turėtų būti vartojama ar investuojama. formuluodamas penkis klausimus. veikiančių rinkos santykių funkcionavimą. kokio dydžio turėtų būti vyriausybės biudžetas ir kiek vyriausybė turėtų papildyti privačias pajamas transfcrinėmis išmokomis (transfer payments) (paskirsty- . todėl kyla klausimas. kurią jiems suteikia gauti rinkėjų balsai. ir nepaisančius šios veiklos išlaidų. Kitas naujosios dešinės darbas . Norvegų politologas Janas-Erikas Lane šį klausimą konkreti­ zuoja. Ne­ galima nepastebėti ir politinių teisių reikšmės . reguliuojant vy­ riausybei. valstybės interven­ ciją pateisinantiems tik rinkos trūkumais. nes jas galiausiai apmoka visi mokesčių mokėtojai. VIEŠOJI POLITIKA 135 nėse. naujieji dešinieji siūlo skirti didesnį vaidmenį rinkai ir mažesnį valstybei. Tai reiškia. ji nėra bet kokiomis aplinkybėmis geriau veikianti visuo­ menės aprūpinimo sistema. t.tiriant gerovės valstybės funkcijų administravimą. Pirmiausia . Šiuolaikinėse globėjiškos valstybės visuomenėse politinės teisės yra socialinių teisių garantas . kuris yra atliekamas. analizuojant tai. parodanti politikus kaip verslininkus.

P. ~ Vol.: Federalist: Politiccskije esse A. 1995. and Japan. 1990.. . .'eoH(amas'-ncsaikingumas). .Moskva: Progress. " Žr.8 1 . 1985. koks darbo jėgos nuošimtis galėtų arba turėtų būti samdomas viešajame sektoriuje (biurokrati­ jos problema)? Ketvirta.. Lcca J. Vilnius: Eugrimas. Žr.: King R. kokiu mastu vyriausybė turėtų naudoti valdžią ir iniciatyvą (individualios laisvės problema) ? Kadangi rinkos ekonomika veikia banguojan­ čiai..New York: Harper Collins College Publishers. Dž. .Vilnius: Mintis. 4 . Europe. Žr. Hcclo H.P.New York: St.P.Vertė A.P. kai šio reguliavimo poreikis išauga. atsakymų į šiuos klausimus paieškos buvo ir bus nuolatinis politikos teoretikų bei praktikų užsiėmimas. . 3. . 2 1 5 6 7 9 12 1 . . 6-7. Dž. kiek svarbiausių gamybinių resursų turėtų būti valdoma vyriausybės (nuosavybės problema)? Penkta.Litera. " Žr. 3.Englcwood Cliffs: Prentice Hall. Žr.Vilnius: Danielius. * Thocnig J. . 313.136 POLITOLOGIJA. Les politiques publiques. 1990. .Paris: Presses Univcrsitaircs do France.) Traitė de science politique. Mcdisona. . .Aldcrshot: Edward Elgar. 4: Les politiques publiques. Martin's Press. .P. 1990. 1999. Adams С.P. . 58. .P. /.: Mullcr P. Schumpctcr J. Džeja.P. turi savo pakilimus. .-C. Understanding Public Policy.: Vitkus G.P. . . Comparative Politics: A Theoreti­ cal Framework. 1996..: Almond G. .: Mullcr P.. sudarytas iž dviejų ar daugiau tos pačios reikšmės žodžių" (Tarptautiniu žodžiu žodynas. Comparative Public Policy: The Politics of Social Choice in America. . . 385).P. (cds. socializmas ir demokratija. (cds. . . Mündt R. Politologija. . 7 8 . Policy and Process in the Modern State I/ Simmic J.Vertė A.: Dyc T.London and New York: Pinter Publishers. kai valstybinio reguliavimo reikšmė suma­ žėja. Gamiltona. 1998.: Hcidcnhcimcr Л. . ir nuosmukius.P.5 . 16. 1985. Degutis.. Žr. daugiažodiškumas posakis. 1.Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija.: Parsons W. L'analyse des politiques publiques II Grawitz M. . 1995. 154. 2 0 0 0 / 3 (19) mo (distribution) problema)? Trečia. 14-16. O'Lcary B. 3. Powell В.: Dunlcavy P. 1993..S. Valstybės teorijos. . Kapitalizmas. Degutis. Op cit.Paris: Presses Univcrsitaircs dc France. 39 PASTABOS IR NUORODOS Žr.) The State in Action: Public Policy and Politics. Žr. Public Policy: An Introduction to the Theory and Practice of Policy Analysis. Žr. 1998. King R. * Žr.P. "Plconazmas (gr.

. " Žr. . . " Žr. '' Ibid. The Public Sector: Concepts. O'Lcary B. . 9.: Dunlcavy P. . Op. 1995.P. (cds.: Whitclcy P. 1 9 .: Friedman M. .Vertė A. cit. 142. Kapitalizmo dinamika. 370.6 7 . cit.Vilnius: Mintis. RINKA.: Lane J. 125-127. .) Public Policy and the Impact of the New Right.P. Žr.London: "' Žr. 128-133.Vertė A. 51. O'Lcary B. .Vytautas Dumbliauskas.: Udchn L. Ibid. Op. 33.: Hughes O. " Žr.: Schumpctcr J. " Ibid.5 9 . 19. VALSTYBĖ. . 1987. Op. . Degutis.-P. 34. cit. .London: Sage Publications.London: Sage Publications. 5 8 .N e w York: McGraw-Hill. '* Žr.: Dunlcavy P.P. .London and N e w York: Routlcdgc. 6 5 . Op. 55. . . 1994. Introduction: Public Policy or Markets? The Demarca­ tion Pivblem II Lane J. .: Hughes O.P..P. 34.P.6 0 . 10. The Limits of Public Choice: A Sociological Critique of the Economic Theory of Politics. 2 0 2 1 2 2 1 4 2 2 2 10 1 2 . " Braudel F.. Ibid.P.N e w York: W. (cd. . Op. . Public Management and Administration: An Introduc­ tion.P. .. .P. Ashford N. Cit. 1996.) State and Market: The Politics of the Public and the Private. . 1992. Martin's Press. .: Parsons W. Nastopkaitė. " Žr..-E. cit.P. 3 4 .P.P.P. . A Primer for Policy Analysis.P. Meyer M. Bureaucracy in Modern Society.: Dunlcavy P.: Whitclcy P. .: Henry N. " Žr.-E. The Ideas of the New Right II Jordan G.P. . 5 9 .P. Žr. 12. '' Žr. . Žr. 2 7 6 .P. s 14 . 8. Žr. VIEŠOJI POLITIKA 137 Žr.3 1 9 . Public Administration and Public Affairs.2 1 . 1998. .New York: St. s . O'Lcary B. . . 3 1 6 .3 0 . Žr.: Stokcy E. Sage Publications. Op.cit.: Lane J..P. •" Ibid. . .P.: Dunlcavy P. 1978.Vilnius: Baltos lankos. 45. * Terminą public choice theory Algirdas Degutis kažkodėl verčia viešųjų sprendimų teorija. O'Lcary B. Op. Meyer M.: Blau P.3 0 8 . '* Žr. .P. 1993 . 96 ir kt.. Zcckauscr R. 7. W.P. 2 8 . Kapitalizmas ir laisvė..London and New York: Pinter Publishers.P.Englcwood Cliffs: Prentice Hall.1 8 .-E. . . Op. . . Political Control of the Macweconomy. Cit. cit. 1994. Žr. "' Žr. Models and Approaches. Norton. Cit.: Friedman M. Op. 1986. 60.P. P.P. 1 7 . Op.. Ashford N. Cit. Žr. 2 9 8 .3 1 7 .3 7 . . 1985. '* Žr.: Blau P.

factors of the role of state. that specify the meaning of it. author employs conceptual ftamcwork of the French political scientist Pierre Mullcr. It is said that in English "politics" imply struggle for power. arc discussed. Following that the author proceeds to provide for a concept of public policy in the Englishspeaking tradition. likewise English. interest groups. Policy discourse is also an important concept author specifics with regard to the context of public policy. may not have two terms. It is shown that these concepts arc brought about by interaction between the state and the civil society. ponders the content of the term of state as a social contract and Government as one of its outgoing results. Marx. is given. profes­ sional skills o f the political actors and their ideological perspectives. Reflections on different content of the concept in different languages. but unformulated question in . etc. Extensive analysis of two traditions. electoral traditions. Mullcr accentuates that the concept of public policy (politique publique) had difficulty bringing itself to recognition in France. Dumbliauskas cites one core. various concepts of public policy .e. political parties and electoral systems. their powers dc jure and dc facto. the latter . Author. internal and international history taken into account. influence of the groups and their interaction with the Government institutions. prevailing political ideas. Government. i. whereas "policy" defines framework of action. historical traditions of the political system. Among these is the distribution of power between the interest groups.on the State (Etat). The first one namely. French. namely that of policy and politics. plus reminds that it descends from English-speaking political scientists William Parsons and Joseph Schumpctcr and even from the masterpiec­ es of William Shakespeare. 2 0 0 0 / 3 (19) SUMMARY STATE. civil society. Lithuanian.138 POLITOLOGIJA. MARKET AND PUBLIC POLICY The content and the process of public policy is influenced by a number of factors. reaching Max Webber. besides. its functioning.is based upon different theoretical visions of and towards the state. Author distinguishes three historical stages. the societies (here arc described as stateless. and. The second factor .a novcr-ending discussion between scholars and practi­ cians regarding the extent to which the state is allowed and entitled to intervene into the spontanic order of the market. who distinguishes between American and European traditions in the research o f public policy. Meeting the aim of the study. royal traditions. in Europe and in America the interaction evolved in different ways.American one and European . With reference to Mullcr. set-up of the Government institutions. Author sets to discuss the concept of public policy. In this article the author sets to research the impact of two factors. Whereas the American research is marked by Anglo-saxon tradition the European one descends from Hegel. which conceptualise the intervention of the state into market relations and providing theoretical ground to explain them. With regard to specifics of two traditions author writes the former one (Ameri­ can) concentrates it effort on the the concept of "Government". He mentions that the concept of policy as such in number of languages. if compared. English versus French.

Thatcher administration.the state or the market.elaborated in fourth part of the piece) and matters of practical politics. the scope of Governmental activity increases the more. VIEŠOJI POLITIKA 139 the public policy research: How is the public policy influenced by the State dominating the society and the fact that the Govcncmnt is one of the contractors in making of the social contract? In the following part the author proceeds to discuss conflictual pcrscpctivcs concerning the relations between the state and the market.in the mentioned equation is assessed. . The role of a new phenomenon .and vice versa. Reasons of their position towards each other discussed (author refers to prominent historian Fernand Braudel. Marshal Meyer. Racgan. Discussions on this matter evolved to such an extent that they reflect a-zcro-sum tended attitude.bureaucra­ cy . plus the reaction by the political groups of the left and the right. Conceptual basis for those is giving priority of role to one of the two: cither the market. sociolo­ gists Peter Blau. VALSTYBĖ. i. Historical background as regards the role of the market and the state. Therefore perspectives arc discussed and points of disagreement touched upon.e.Vytautas Dumbliauskas. It is said that the content and scope of the public policy depends on how these perspectives interact. the more limits and restrictions arc put on the role of the market. politi­ cian and historian Woodraw Wilson). which leads clearly to communist totalitarian state. arc presented. . economist Maynard Keynes. their interaction in XVIII. Three stages in the pro­ cess of evaluation by the society of who's to be given priority . RINKA. etc. It relates both to theoretical matters (laissez-faire doctrine . or the state. Max Weber. is given. XIX and XXth centuries.