P. 1
BP Psichologiniai bendravimo grupėse dėsningumai

BP Psichologiniai bendravimo grupėse dėsningumai

|Views: 42|Likes:
Published by Julijus Brazauskas
kosnpektas
kosnpektas

More info:

Categories:Types, Brochures
Published by: Julijus Brazauskas on Mar 01, 2013
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as DOC, PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

03/01/2013

pdf

text

original

Psichologiniai bendravimo grupėse dėsningumai: grupės samprata, normos ir jų įtaka grupės nariui.

Žmonės jungiasi i grupes, nes tai sąlygoja psichologiniai ir biologiniai veiksniai, kurių pagrindu formuojasi žmonių tarpusavio ryšiai. Su grupiniu darbu susiduriama, kai žmonės priverstinai (per formalias valdymo - organizacines struktūras) ar savanoriškai (per neformalias grupes) susiburia į grupę siekti bendro tikslo. Bet kokia grupė visumoje arba atskiri jos nariai turi tam tikrus užsibrėžtus tikslus, kurie apsprendžia kitas grupės charakteristikas. Darbo grupių tikslas – atlikti pavestus ar pačių užsibrėžtus darbus. Grupės nariui bendri darbo rezultatai yra svarbesni, nei individualūs, grupėje dažnai gaunamas sinerginis efektas, kai grupės sugebėjimų visuma yra didesnė nei visu grupės narių sugebėjimų suma. Grupė sėkmingai veikia tik tada, kai ji yra racionali tiek įmonės, tiek kiekvieno jos nario požiūriu. Kiekvienas grupės narys nori jaustis pilnateisiu nariu ir kartu išlaikyti savo individualybę. Norint maksimaliai panaudoti žmonių sugebėjimus, reikia pažinti kiekviena grupės narį, suprasti, kaip keičiasi grupėje jo elgesys, kaip jis reaguoja į įvairias grupės plėtros fazes, kokia jo padėtis grupės santykių sistemoje, t. y. koks yra grupės nario statusas. Aukščiausio statuso narys yra grupės lyderis, žemiausio – atstumtasis ar izoliuotasis. Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimo lygiui, todėl žmogus siekia savo statusą paaukštinti arba išlaikyti toki pat. Siekdami aukštesnio statuso, grupės nariai gali mėginti manipuliuoti kitais grupės nariais, blokuoti juos. Kito žmogaus kontrolė, priklausomybės nuo savęs didinimas taip pat yra vienas iš statuso palaikymo būdų. Statusui palaikyti reikia mažiausiai dviejų dalyku: individualių pastangų gerinti statusą bei sugebėjimo atsispirti kitų grupės narių norui kontroliuoti ir manipuliuoti. Gali būti naudojamas ir subjektyvus statuso palaikymo būdas – gynybinis vertinimas, kurio esmė yra mėginimas palaikyti savo vertės lygį tendencingai neigiamai vertinant kitus žmones, jų veiklos rezultatus, kai kuriuos socialinius vaidmenis. Grupė nuo paprasto žmonių susibūrimo skiriasi tuo, kad jos narius sieja bendravimo normos ir tikslai, tam tikra grupės struktūra, vaidmenų pasiskirstymas. Grupė– tai žmoniu bendrija, kurios narius jungia koks nors bendras požymis (pvz., bendra veikla, tarpusavio santykiai, bendri interesai, priklausymas tai pačiai organizacijai. Kai kurios grupės neturi aiškiai užsibrėžtų tikslų tada, kai kelti tikslą nėra būtina, nes tokios grupės nariams svarbiausia suvokti bendrus tikslus ir juos iškelti sau. Grupė yra žmonės, tapatinantys save vieni su kitais ir jaučiantys, kad priklauso vieni kitiems. Grupė - tai turinčių bendrus tikslus ir vienas kitu pasitikinčių žmonių būrys. Grupė susiformuoja, kai žmonės tampa organizuoti, kai jų tarpusavio ryšiai tęsiasi tam tikrą laiką. Grupė - du ar daugiau žmonių, palaikančių tarpusavio ryšius ir darančių vieni kitiems įtaką. Grupės save suvokia kaip „mes", o visus kitus - kaip „jie". Grupės susidaro dėl daugelio priežasčių kad patenkintų poreikį priklausyti, kad suteiktų informacijos, kad atsilygintų, kad įgyvendintų tikslus. Vienu metu auditorijoje kompiuteriais dirbantys studentai nėra grupė. Nors fiziškai jie yra kartu, tačiau tai labiau pavienių žmonių būrys nei tarpusavio ryšiais susieta grupė (tačiau kiekvienas jų gali būti nematomos internetinės pokalbių svetainės, taigi grupės, narys). Kartais skirtumas tarp pavienių žmonių kompiuterių auditorijoje elgsenos ir tarpusavio ryšiais susietų žmonių veiklos būna neryškus. Tačiau ne kiekviena grupė gali darniai ir sėkmingai veikti. Efektyvi grupinė veikla gali būti tik tuomet, kai grupė geba susitelkti ir panaudoti visos grupės ir kiekvieno atskiro jos nario gebėjimus organizacijos tikslams pasiekti. Grupiu rušys

antrinės grupės būna didesnės. Reali grupė – faktiškai egzistuojanti žmonių sąjunga su realiais jos narių ryšiais ir tarpusavio santykiais. jų nariams nebūtini tarpasmeniniai santykiai ir tarpusavio kontrolė. ar tam tikri dalykiniai santykiai tarp grupės nariu. Neformalios grupės. Reali grupė gali egzistuoti ilgą arba trumpą laikotarpį. Skatinami konfliktai. Formalių grupių organizacijos taisyklėse dažniausiai numatomos ir atskirų grupės narių oficialios rolės. 5. Prieštaravimai skatina geriau dirbti. pavyzdžiui. 3. Pirminės ir antrinės (pirminė grupė yra pagrindinė žmogui. Jos gali būti pasyvios arba aktyvios priklausomai nuo to. Norint išvengti nepalankios psichologinės atmosferos. Neformalios grupės dirba neoficialiai ir susiburia iškilus specialiesiems poreikiams: laikinos projektu grupės. kylantys iš netapačių idėjų ir nuomonių. Suprasti grupės tikslai. Formali grupė kuriama sąmoningai. Formalioje grupėje gali būti pavaldumo. oficialūs grupės tikslai ar elgsenos ir santykiavimo normos neatitinka atskiru grupės narių poreikių. Jose vyksta rolių atlikimo savitarpio kontrolė. kurias jie turės atlikti. Sąlyginėmis grupėmis vadinamos teoriškai sudaromos grupės pagal kokius nors bendrus požymius (inteligentai. Didelėse formaliose grupėse paprastai būna mažesniu grupių. funkciniai. Jai budingi tamprūs santykiai kiekvieno su kiekvienu bei tai. Ilgalaikės grupės gyvuoja ilgiau. ieškant psichologinio komforto veikloje. komunikatyviniai ar kitokie santykiai. Šios grupės dažnai yra pastovios. 2 . Grupės nariai tiksliai ir aiškiai reiškia savo idėjas ir jausmus. jaunimas ir pan. Aiškiai paskirstytas dalyvavimas ir vadovavimas. Ji egzistuoja ir funkcionuoja kaip visuma. Jos skiriasi ir savo pastovumu. kuri daro nemažą įtaką formalių grupių produktyvumui. kokia įtaką jos daro ar nedaro kitiems formalios grupės nariams. tai po kurio laiko jos susiskaido i pirmines grupes po 7-9 asmenis. Konkretūs sprendimai priimami lanksčiai. Kai mikrogrupės formuojasi pačios. efektyvios grupės. Trumpalaikė grupė susiburia konkrečiam tikslui pasiekti. Jei specialiai sudaromos didesnės mikrogrupės.Privalomos ir laisvos (į laisvas grupes žmonės įstoja savo noru. ji gali būti didelė arba maža.). su tikslais ir uždaviniais. tarp grupės narių nustatyti tam tikri oficialus santykiai. kad formalios grupės asmenų pasiskirstymas rolėmis. jog ji būna nedidelė. atitinka situacijos reikalavimus. Konfliktai sprendžiami derybomis. dirba vienodą darbą ir turi nustatytą veiklos sferą. Grupės individai atlieka jiems skirtus vaidmenis. Realios ir sąlyginės. Formalių ir neformalių grupių struktūros gali sutapti arba nesutapti. gali būti uždaros arba atviros kitiems formalios grupės nariams. ji nustoja gyvuoti atlikus numatytą darbą. tai jos nebūna didesnės kaip 7-9 asmenys. Formalios ir neformalios grupės Formalios grupės sudaro organizacijos pagrindą. patenkinti narių poreikiai. įmonės ar įstaigos kolektyvas paprastai taip pat būna ilgalaikis. Už formalių santykių kiekvienoje grupėje slypi daug sudėtingesnė socialinių sąveikų tarp nedidelių neformalių grupių sistema. Mikro ir makro (makrogrupės yra didelės. 2. atsiradusios formalių grupių viduje. Trumpalaikės ir ilgalaikės. Jos susidaro dėl asmenybei būdingo natūralaus poreikio artimiau bendrauti su kai kuriais grupės nariais. kaip sakant. sprendimai priimami visiems sutikus. Sąlyginėse grupėse nėra bendros veiklos ir savitarpio kontaktų. kuriuose nariai pasiskirstę rolėmis. kartu vykdančios specifinius uždavinius. formuojasi neformalios grupės. artimų draugų grupelė gali susitikinėti ilgus metus. kurių niekas specialiai nesudaro. privalomų grupių nariais tampama nepriklausomai nuo norų ). Trumpalaikėmis gali būti ir neformalios grupės: turistinės kelionės metu susibūrusi maloni kompanija gali iširti pasibaigus kelionei. Kiekviena grupė turėtų stengtis priartėti prie idealios. siekiant nustatyti teigiamus santykius su kitais žmonėmis. Tokios grupės vadinamos neformaliomis grupėmis. visi pripažįsta savo vaidmenis ir elgesio normas. 4. santykiai jose formalesni). kurios požymiai yra šie: 1. gerina sprendimų kokybę. jų funkcionavimo laikotarpis yra trumpas. o pačios lieka antrinės. Jos nesutampa dažniausiai dėl to. mikrogrupės yra nedidelės grupės.

siekiant tikslo esti vienodas. Tai “tarpasmeninis” vaidmuo. 3 . t. miesto savivaldybės deputatas (visuomeninė politinė pozicija). priklausomybės nuo savęs didinimas taip pat yra vienas iš statuso palaikymo būdų. mokytojų . y. mokinio ir t. todėl žmogus siekia savo statusą paaukštinti arba išlaikyti toki pat.mokymasis ir t. kaip jis reaguoja į įvairias grupės plėtros fazes. 7.6. priklausąs įvairioms grupėms ar kolektyvams. kuriems buvo liepta suvynioti valą į meškerės ritę. kaip keičiasi grupėje jo elgesys. žemiausio – atstumtasis ar izoliuotasis. Grupės tarpusavio priklausomybė yra aiškiai išreikšta. Tai kiekybės jėga. bet ir sutelktu ją. kurio laukiama iš žmogaus. ko negali pasiekti vienas žmogus. reikia pažinti kiekvieną grupės narį. ką sugeba geriausiai. jo normų paisymas. jie turi aiškiai žinoti ne tik galutinius. jų veiklos rezultatus. tėvas (šeimos pozicija). Kito žmogaus kontrolė. Ir formali ir neformali grupė turi savo tikslą. gali užimti atitinkamoje socialinėje aplinkoje skirtingas pozicijas: mokytojas (profesinė pozicija). Kiekviena grupė turi turėti vadovą. suprasti. Statusui palaikyti reikia mažiausiai dviejų dalykų: individualių pastangų gerinti statusą bei sugebėjimo atsispirti kitu grupės narių norui kontroliuoti ir manipuliuoti. kokia jo padėtis grupės santykių sistemoje. Problemų sprendimo efektyvumas yra aukšto lygio. Aukščiausio statuso narys yra grupės lyderis. dažnai tampa pasiekiama grupei. Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimo lygiui. gali „sujungti“ bendram tikslui savo gebėjimus ir įgūdžius bei pasiekti kokybiškai nauja tikslą ar sukurti naują produktą. visuomenėje. Paaiškėjo. Atskiri žmonės. Bendravimo situacijoje asmenybė gali būti kolegos pagalbininko. per tą patį laiką grupei žmonių leidžianti padaryti daugiau nei galėtų atlikti vienas žmogus. bet ir tarpinius tikslus. kurie lemia kitas grupės charakteristikas. užimančio tam tikrą padėtį grupėje. koks yra grupės nario statusas. Tėvu vaidmuo . Visi grupės nariai turi tiksliai sutarti. moksleivių . kuris determinuoja asmenų elgesį. Kiekvienas žmogus. Tai tam tikras elgesio šablonas. gydytojo. Tai. kad jei šalia yra kitų žmonių. grupės nariams tenka atlikti dažnai dviejų vaidmenų funkciją: socialinio vykdytojo vaidmens (mokytojo. Paprastai ne visu grupės narių indėlis. Vaidmuo . Pastarasis vaidmuo tarpasmeniniuose santykiuose priklauso nuo žmonių individualių savybių. grupės nariai gali mėginti manipuliuoti kitais grupės nariais.y. kuris ne tik vadovautu grupei.mokymas ir auklėjimas. Grupių tikslai Bet kokia grupė ar atskiri jos nariai turi tam tikrus užsibrėžtus tikslus.mechanizmas. pagarbos žmogui jausmu ir panašiai. eksperimento dalyviai greičiau atlieka daugybos veiksmus ar išbraukia nurodytas raides. Siekdami aukštesnio statuso.vaikų auklėjimas. direktoriaus. Asmenybės statusas grupėje Kiekvieno grupės nario padėtį (statusą) lemia ne oficialios jo pareigos. Asmuo. bendražygio vaidmenyje. dėl ko jie dirba. tėvo. atlieka tai greičiau būdami kartu nei pavieniui. kai kuriuos socialinius vaidmenis. turėdamas tam tikras teises ir vykdydamas pareigas. darydami tai. kurio esmė yra mėginimas palaikyti savo vertės lygi tendencingai neigiamai vertinant kitus žmones. blokuoti juos. Gali būti naudojamas ir subjektyvus statuso palaikymo būdas – gynybinis vertinimas. bet teigiamas ar neigiamas viso kolektyvo įvertinimas.t. Vaikai. Sudėtingų užduočių sėkmingam atlikimui gali neužtekti vieno žmogaus gebėjimų. priimta atitinkamoje visuomenėje ir užtikrinanti asmenybės teisių ir pareigų.t. būdamas atskiros grupės nariu. Norint maksimaliai panaudoti žmonių sugebėjimus. t. Šiuo atveju vaidmuo yra socialinė tipinė elgesio sistema (veiksmų visuma). kurias sąlygoja grupės normos atlieka tam tikrą vaidmenį. Tarpusavio santykiuose bendraujant vieniems su kitais. išplaukiančių iš šio statuso realizavimą.) ir grupės nario bendravimo su kitais grupės nariais vaidmens funkciją. Socialinis palengvinimas Lenktyniaudami būryje dviratininkai važiuoja greičiau nei būdami vieni ir lenktyniaudami tik su laiku.

galima net užspringti. Dominuojanti reakcija labiausiai sustiprėja tada. kur teisingas atsakymas nėra labai aiškus. kalbėjimui. prasčiau atliekami sudėtingi daugybos veiksmai Socialinis psichologas R. labiau susitapatina su komanda (Zillmann ir Paulus. kad sudėtingos užduotys bus atliekamos blogiau. kodėl jiems geriau sekasi girdint palaikančią minios reakciją. Kartais sužadinimas ir gausios publikos dėmesys kliudo netgi tam. ir. prieštaringi rezultatai tapo logiški. Įtampa. perkrauna 4 . dažniau kvėpuoja. Nuogąstavimu dėl vertinimo taip galima paaiškinti: • kodėl žmonės geriausiai užduotį atlieka tarp pranašesnių kolegų. žmonės blogiau sprendžia sudėtingas anagramas. Mikčiojantys žmonės prieš didelę auditoriją mikčioja stipriau nei kalbėdami tik su vienu ar dviem žmonėmis (Mullen. Nuogąstavimas dėl įvertinimo Stebėtojai gali sukelti baimę. teisinga ji ar klaidinga. padažnėja pulsas. todėl jaučiasi dominuojantys. Stipresnis sužadinimas padeda geriau atlikti paprastas užduotis. susigrūdus jų pulsas buvo dažnesnis. Jei šalia yra kitų žmonių. kad namuose komandos laimi maždaug 6 rungtynes iš 10. Tačiau žaidimo namuose pranašumą taip pat gali sąlygoti ir tai. Daugiau nei 80 000 studentų ir profesionalių sportininkų varžybų Kanadoje. jog kai kurias užduotis kitų tos pačios rūšies atstovų buvimas trukdo atlikti. ir tai paaiškina. Atlikdami sudėtingas užduotis jie darė daugiau klaidų. Kuo žmonių daugiau. kitų žmonių buvimas. Jungtinėse Valstijose ir Anglijoje tyrimai parodė. Įtampai pasiekus kraštutinį lygį. kurių nuomonė nėra svarbi. Taikant šią prielaidą. dėmesio išblaškymas. susigrūdimas taip pat ir audrina. didesnis sužadinimas skatina neteisingą atsakymą. kai esame arti. kai žmonės yra nepažįstami ir juos sunku stebėti. o nedraugiški . labiau įsitempia jų raumenys. Sužadinti žmonės greičiausiai suvokia tokias nesudėtingas anagramas. Sportininkai.Tačiau tyrimai atskleidė. nesvarbu. ar šių prieštaringų duomenų nebūtų galima suderinti. • kodėl sužadinimas atslūgsta. aktoriai ir muzikai atlieka gerai išmoktus veiksmus. o ne išsibarsčiusi 100 vietų auditorijoje. girdėdami palaikančius aistruolių šūksnius. kai labiausiai tikėtina. Abiem atvejais veikia visuotinė taisyklė – sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. Socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. Jis prisiminė gerai žinomą eksperimentinės psichologijos principą: sužadinimas sustiprina bet kurį tuo metu dominuojantį atsaką. sunkiau surandamas išėjimas iš labirinto piešinyje. kurie buvo didesnėje patalpoje. 1986). Tačiau. ką puikiai mokame ir darome nesusimąstydami: pavyzdžiui. Stresinėje situacijoje draugas gali padėti atsipalaiduoti. kaip sekasi kitiems grupės nariams arba kaip reaguoja auditorija. 35 studentų grupė atrodo artimesnė ir linksmesnė 35 vietų auditorijoje. neišvarginti kelionės. kai tarp svarbių žmonių atsiranda ir tokių. kai žmonės jaučiasi vertinami. mes išblaškome savo dėmesį. atsirandanti tarp dėmesio skyrimo kitiems ir užduočiai. ar jie mus vertina. Taip yra iš dalies todėl. kad mes greičiau atkreipiame dėmesį į kitų žmonių juoką ar plojimus ir prie jų prisijungiame. palengvinimo poveikis didžiausias. tuo jų poveikis stipresnis. Dėmesio išblaškymas Domėdamiesi. Atliekant sudėtingas užduotis. kontroliuoja teritoriją. • kodėl soc. Zajoncas susidomėjo. kad žaidėjai gerai pažįsta aikštelę. • kodėl ypač priklausomus nuo aplinkinių nuomonės žmonių buvimas veikia labiausiai. blogiau įsimenami bereikšmiai skiemenys. Šalia esantys draugiški žmonės yra netgi labiau mėgstami. Net draugiška auditorija gali taip paveikti. Būnant minioje taip pat suintensyvėja teigiamos arba neigiamos reakcijos. jis turėtų padėti atlikti lengvas užduotis ir kliudyti atlikti sudėtingas.labiau nemėgstami. Palyginti su tais. pakyla kraujospūdis. Jei socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. o kraujospūdis aukštesnis (tai rodo sužadinimą). Taigi žmonės iš tiesų reaguoja į esančius šalia. kad teisingas yra „dominuojantis" atsakymas. kaip pyragas. Skiriami galimi tokio grupės poveikio veiksniai: nuogąstavimas dėl įvertinimo. 1993). Tačiau būdami ne vieni žmonės daugiau prakaituoja. Būdami susirūpinę.

Atsidūrę dėmesio centre. Įdomu tai. Šios situacijos panašios į įprastas. Įtampą sukelia ne tik kito žmogaus buvimas. Tačiau. Tai vadinama socialiniu dykinėjimu. kad atsipalaiduoja būtent jis. paskiriama pirmoji pozicija ir liepiama iš visų jėgų traukti. jog grupinis užduočių atlikimas mažina asmeninį suinteresuotumą. Ir grupėje. Masačiusetso universiteto mokslininkų grupė išmoningai pašalino šią problemą. Kai žmonės neturi atsiskaityti asmeniškai ir negali įvertinti savo pastangų. Remiantis socialinio dykinėjimo moksliniais tyrimais. už kurį visi gauna vienodus pažymius. Deja. Kalbant apie žmones. kai nėra stebimos jų asmeninės pastangos. Mes nebegalime susitelkti. kai veikia vieni. kad prie konvejerio dirbantys darbininkai pagamino 16 procentų daugiau gaminių. nors jie žinojo.). jie traukdavo 18 procentų smarkiau nei tada. kai manydavo. bet ir tokie dirgikliai. ir kelia klausimą: „kiek agurkų darbininkas galėtų sudėti. darbininkams kyla pagunda dėti bet kokio dydžio puselę. Tad principas – kai mus stebi.išlieka. Teigiama. priversdami eksperimento dalyvius galvoti. Žinodami. t. rūpestis dėl įvertinimo sustiprėja ir pasireiškia socialinio palengvinimo fenomenas . žmonės sąmoningai stebi savo elgesį. kad komandos dvasia padeda 5 . nelaikė savęs dykinėtojais. didžiausią naudą gauna grupės dykinėtojas. aritmetikos uždavinių sprendimą ir pan. Kai kurie futbolo treneriai tai daro filmuodami ir vertindami kiekvieną žaidėją. patenka į bendrą surinktuvą). jie manė. Taigi žmonės suinteresuoti atsipalaiduoti. Socialinio dykinėjimo eksperimentų dalyviai buvo įsitikinę. Beveik prieš šimtmetį prancūzų inžinierius Maxas Ringelmannas pastebėjo. kad pasiektų bendrą tikslą ir kai individualias pastangas sudėtinga įvertinti. kad abiem atvejais traukė virvę vienodai smarkiai. Ir priešingai. net jei nenuogąstaujama dėl vertinimo ir išlaikomas dėmesys. be abejonės. kad yra vertinami tik tada. kai buvo vertinamas kiekvieno asmeninis išdirbis.padaryti taip. kad tai neturės įtakos užmokesčiui. atsakomybė ištirpsta tarp visų grupės narių. Kitas pavyzdys: visos grupės vykdomas projektas. nuogąstavimas dėl įvertinimo sumažėja ir pasireiškia socialinis dykinėjimas. neatsižvelgiant į asmeninį indėlį.) galima įvertinti individualiai. Sužadinimo mechanizmas yra įgimtas ir būdingas didžiajai gyvūnijos daliai. kad visi pripažįsta. jei jam būtų mokama tik už teisingai atliktą darbą?" Įžvelgiama dar viena socialinio dykinėjimo priežastis. Vienas iš būdų sužadinti suinteresuotumą . Pagalvokite: agurkų konservų fabrike svarbiausias darbas yra nuo konvejerio juostos paimti tinkamo dydžio agurko puselę ir įdėti ją į stiklainį. Būnant grupėje (traukiant virvę ir t. nors iš tiesų jie traukė vieni. kad būtų galima pamatuoti kiekvieno asmeninį indėlį. Kartais tikslas būna toks patrauklus. tačiau ne į tokias. kai žmonės sutelkia pastangas. socialinio palengvinimo eksperimentuose įvertinimo tikimybė buvo didesnė. ir pavieniui žmonės stengiasi labiau. kad virvę traukia ir kiti. nes jų darbo rezultatų neįmanoma nustatyti (stiklainiai. su kokiomis susiduriame darbe. Kitų žmonių buvimas Sužadinti gali ir kitų žmonių buvimas. rūpestis dėl įvertinimo sumažėdavo.galybė" ir perša išvadą. Kai atpildas paskirstomas po lygiai. Kai išnykstame minioje. ir su grupe. Nedidelio eksperimento metu buvo pastebėta. kai žmonės siekia asmeninių tikslų ir kai jų pastangas (meškerės valo susukimą į ritę. jog tokiais atvejais atsipalaiduojama. kurie traukė ir pavieniui. kaip ryški šviesa. kad kartu su jais traukia du-penki jiems už nugaros stovintys žmonės. dauguma bėgikų sparčiau bėga būdami drauge su kuo nors. kad kolektyvinės virvę traukiančių žmonių pastangos prilygsta vos pusei asmeninių pastangų sumos.mūsų pažinimo sistemą ir sukelia susierzinimą. Socialinis dykinėjimas Socialinis palengvinimas paprastai atsiranda tada. Tai prieštarauja prielaidai. Tokios veiklos pavyzdys . prieš pasiekdami kokybės kontrolės skyrių. tačiau nė vienas nesutinka. kolektyvinis darbas ne visada skatina atsipalaiduoti. kad tie.komandinis virvės traukimas. kai galima įvertinti kiekvieno jų pastangas. o kiekvieno maksimalios pastangos tokios svarbios. net jei tas žmogus nevertina bėgiko rezultatų ir su juo nerungtyniauja. kad traukia vieni. kad „vienybėje . Eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys. rekomenduojama „individualią gamybą padaryti pastebimą".

Socialinio palengvinimo eksperimentai rodo. kuriems siaubą kėlė gaujų siautėjimai Bagdade. atliekant grupinius projektus stengiamasi labiau. Linčiuotojų gauja leidžia tikėtis. kankinti ar kitaip žaloti auką. kai joms atlyginama už grupės sėkmę ir kai vyrauja įsipareigojimo komandai dvasia. nei tos. jos dvigubai ilgiau laikė mygtuką nuspaustą. Kuo didesnė gauja. Plėšikautojai. kad pastangos tam būtinos Kai kitus grupės narius laikome nepatikimais arba nepajėgiais tinkamai prisidėti. Dėl to prarandamas individualumas ir santūrumas. Jei grupės mažos ir sukomplektuotos iš vienodos kompetencijos žmonių. piktai šaukti ant teisėjo. kad interneto pokalbių ir naujienų svetainių teikiamas anonimiškumas taip pat skatina priešiškesnį. o ne su pašaliečiais. gaujoje tapę beveidžiais.nuo nežymaus suvaržymo sumažėjimo (mėtyti maistą valgykloje. žmonės gali atlikti įvairiausius veiksmus . po to į MP3 grotuvą tiesiog neatrodė labai amoralu. Net jei tik tikimasi. Tam tikrose situacijose būdami grupėje žmonės lengvai pamiršta įprastas normas. orgijų. deginti. baimė. klykti per roko koncertą) iki impulsyvaus pasitenkinimo (grupinio vandalizmo. Sunku įsivaizduoti vieną roko aistruolį. primenančiais Kukluksklano aprangą. kad labai stengdamiesi pasieks rezultatų. įsirašyti kieno nors autorinę nuosavybę į savo kompiuterį. Milijonai žmonių. karštligiškai klykiantį per roko koncertą. bet ir gali juos pakeisti neatpažįstamai. išnyksta. tai būdavo pretekstas provokacijoms ir priekabėms. Kadangi daug kas taip elgiasi ir beveik nereikia baimintis būti sučiuptam. Norėdamas paeksperimentuoti su šitokiu anonimiškumu. Pasipiktinęs krepšinio aistruolis pasislepia nepatenkintųjų minioje. kiekvienas savo poelgį gali teisinti situaciniu. 1999). Sužadinimui susijungus su sumažėjusia atsakomybe ir susilpnėjus įprastiems suvaržymams. vagysčių) ar destruktyvaus socialinio sprogimo (policijos brutalumo. juo daugiau jos narių praranda savąjį Aš ir ima elgtis žvėriškai. Grupė ne tik veikia savo narius. ką pagalvos kiti. praranda tapatumo pojūtį. Grupės gali sujaudrinti. linčiuotojai tai suvokia kaip grupinį veiksmą. kad visus juos išprovokuoja grupės galia. dirbame atkakliau. Kadangi „visi taip daro". linčiavimų). Grupės nariai mažiau dykinėja ir tada. Žmonės paprastai nesiima provokacijų dieną arba nebūdami minioje. Papildomas grupės paskatinimas arba reikalavimas siekti tam tikrų standartų taip pat stiprina kolektyvines pastangas. labiau „karštakošišką" elgesį nei tada. kad jos nariai nebus persekiojami juridiškai. pavyzdžiui. Nors socialinis dykinėjimas dirbant kolektyviai ir nesant asmeninės atsakomybės yra įprastas reiškinys. Grupėje dykinėjama mažiau. Grupės dydis. kai jaučiasi esą draugai arba tapatina save su grupe. Buvo pastebėta. 6 . kuriuos teks dažnai matyti. kai pokalbiai vyksta akis į akį. gali laisvai plėšikauti. mušantį negalintį apsiginti vairuotoją. Kiekviename šių pavyzdžių. jei su jais niekada daugiau nesimatytumėte. Atliekant sudėtingas užduotis gali atrodyti.kitaip tariant. o ne individualiu sprendimu. Paprašytos skirti moteriai elektros šoką. paklūsta grupės ar minios normoms . pradedant sporto aistruolių miniomis ir baigiant linčiuotojų gaujomis. patraukli arba uždeganti. įtemptai dirba visi (Shepperd ir Taylor. tomis pačiomis dienomis piratavo įsirašinėdami muzikos kūrinius. visi dirba įtemptai. kurių veidus buvo galima matyti ir kurios buvo prisisegusios dideles korteles su pavardėmis. Tačiau jei didelė minia arba naktis leisdavo pasijusti anonimiškiems. jie taip pat gali savo indėlį laikyti svarbiu.išlaikyti reikiamą įtampą arba ją suintensyvina. kai užduotis yra sudėtinga. Kai grupėms iškeliami sudėtingi tikslai. Kai grupės nariai tiki. yra tikimybė. Zimbardo aprengė Niujorko universiteto moteris vienodais baltais chalatais ir gobtuvais. maištų. tampa nuasmenintais. kad grupė gali veikti kaip dirgiklis ir išlaisvinti nuo atsakomybės. Fizinis anonimiškumas. kad jausitės labiau suinteresuoti nei tuo atveju. Tokius nevaržomus poelgius sieja tai. už kuriuos bus atlyginta. Jei kursinį darbą atliekate kartu su kolegomis. jog susidūrėme su kažkuo už mus galingesniu. sukelti pojūtį. daug rankų ne visuomet mažai dirba. vieną policininką. Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Grupėje žmogus gali netekti savimonės. kad teks su kažkuo vėl bendrauti. Panašų anonimiškumą kuria internetas.

Stiprios savimonės žmonės būdami prieš veidrodį ar televizijos kamerą labiau save kontroliuoja ir jų elgesys aiškiau išreiškia jų nuostatas. kad kiti elgiasi taip. kai žmonės abiejose pusėse kalba tik su panašiai mąstančiais. kokį elektros šoką sukelti kitam žmogui. kurie jaučiasi esą išskirtiniai bei nepriklausomi. vairuotoja sustotų degant raudonam šviesoforo signalui ir delstų 12 sekundžių. 1998). kyla malonumas. jog ir jie jaučia tą patį. o reaguojame tik į susiklosčiusią situaciją. dažniau sutampa su veiksmais. Šūkaujantis. kai vyrauja dėmesio neblaškanti tyla. kad galėtume mėgautis stipriomis teigiamomis emocijomis ir artumo pojūčiu. Automobilių su nenuleistu viršumi ir keturiais varomaisiais ratais vairuotojai jautėsi palyginti anonimiški. plojantis ar šokantis žmonių būrys jaudrina ir susilpnina savimonę. kaip mes. prieš nuspręsdamos. Tokios savimonę silpninančios aplinkybės. sukeldamos elektros šoką jos elgėsi ne taip agresyviai kaip tada. apsivilko medicinos sesers uniformomis. kai stabtelime pagalvoti. Savimonė yra nuasmeninimo priešybė. nuasmeninti žmonės mažiau varžosi. kai buvo žinomos jų pavardės ir pabrėžta asmens tapatybė. kaip akmenų mėtymas ar dainavimas draugėje. kai kurių gentinių kultūrų kariai (kaip ir kai kurie fanatiški sportinių komandų aistruoliai) nuasmenina save. Kartais. Anonimiškumas mažina savivoką. Savimonę silpninanti grupės patirtis skatina su nuostatomis nesusijusius poelgius. veikia nuasmeninančiai. mažiau save kontroliuoja ir labiau linkę veikti bei reaguoti į situaciją negalvodami apie savo vertybes. reagavimą į išorinius situacijos ženklus. esant ryškiam apšvietimui. kaip veikia uniformų dėvėjimas. skanduojantis. Tokie veiksmai. narių nuomonių supanašėjimas. kuris pats save sustiprina. bendraujant su panašiai mąstančiais žmonėmis. ar kiti daro tą patį. 7 . ką padarėme ar pasakėme. vadybos konsultantai ir edukologai kalba apie grupių naudą. mokslininkai paprašė. kai dėvimi saviti rūbai ir gyvenama privačiuose namuose. skatina tapatinimąsi su grupe. Džordžijos universitete atliktuose eksperimentuose moterys. Vėliau. Dažnai prieš didelių grupių agresijos protrūkius atsitinka kas nors nereikšminga. Šiuos principus galime pritaikyti daugeliui kasdienių situacijų. du kartus dažniau ir tai trukdavo beveik du kartus ilgiau. ir mūsų pačių emocijos taip pat stiprėja. kai iš paskos važiuos automobilis pakeliamu stogu arba varomas keturių ratų. jie suvalgo mažiau riebaus sūrio (Sentyrz ir Bushman. Sužadinanti ir dėmesį blaškanti veikla. Konfliktai dažnai įsiplieskia. kartais pajuntame graužatį.grupės galia sustiprinti prieš tai buvusias jos narių nuomones. palyginti su tais. Mažiau apgaudinėja ir tie. kurie gali būti ir neigiami (kukluksklano uniformos). gali tapti pretekstu pasijusti nevaržomam. Kai matome. nusidažydami kūnus bei veidus ir užsidėdami kaukes. kaip alkoholio vartojimas. o ne išsiskyrimas. kad tais atvejais. Impulsyvus grupinis veiksmas patraukia dėmesį. kai nusisegė korteles su pavardėmis ir tapo anonimiškos. Grupės poliarizacija grupės poliarizacija (group polarization) . kaip tai pasireiškia gatvėse. segint dideles korteles su pavardėmis. Vėliau. Veikiant impulsyviai ir stebint. Šie eksperimentai privertė pagalvoti.Norėdami patikrinti. socialinių bei religinių judėjimų lyderiai ragina savo narius stiprinti savo tapatumą. mažame miestelyje. Stiprią savimonę turintys žmonės taip pat būna mažiau linkę apgaudinėti. Ruošdamiesi mūšiui. Susivokusių ar laikinai priverstų taip jaustis žmonių žodžiai. iškilus panašioms aplinkybėms. Praradę savimonę. kas atkreipia dėmesį ir suerzina. ir teigiami (medicinos seserų uniformos). Tačiau paramos grupių lyderiai. kurių automobilių viršus buvo atviras. pasakyti vėliau. Savimonės susilpnėjimas. O nuasmeninimo galimybė mažėja esant savimonę skatinančioms aplinkybėms: atsidūrus prieš veidrodį ar televizijos kamerą. pradėdavo signalizuoti trečdaliu greičiau. Šaukdami ant teisėjo negalvojame apie asmenines vertybes. Laukiant buvo įrašomas užpakalyje stovinčio automobilio garsinis signalas (švelniai agresyvus veiksmas). manome. O kartais ieškome nuasmeninančios kolektyvinės patirties. Prieš veidrodį ragaudami įvairių rūšių sūrius. Policijos brutalumas ir gaujų smurtas byloja apie destruktyvų grupių poveikį.

kad diskusijos tarp panašiai mąstančių moksleivių iš tiesų padidino pradinį atotrūkį tarp dviejų grupių.po trumpos diskusijos dalyviai. ir ne iš karto paaiškinamas. 100 proc? Kai tai nuspręsite. Kanados verslo studentai įsivaizdavo. Vidurinių mokyklų moksleivių grupių buvo paprašyta atsakyti . Glenas Whyte (1993) rašė. 80. kad turi nuspręsti. kad grupės skatina galvoti. kurias vėliau pakeičia teisingesnės išvados. balsuoja kur kas konservatyviau. Svarstant šį sprendimą grupėje. yra ne mažesnė kaip 10. 90. Ką jūs patartumėte tokioje situacijoje: Helena yra rašytoja. būdami su kitais berniukais. Nedidelis poslinkis rizikingesnio sprendimo link buvo netikėtas. dėl kurių grupės nuomonės skyrėsi.20. viliantis išvengti nuostolių tęsiant žlungančius projektus (pavyzdžiui. ką patartų šios knygos „vidutinis" skaitytojas.į taip suformuluotus klausimus apie nuosavybės teisę ir neaptvertas namų valdas. pastebi. kad polinkis į riziką pasireiškia ne visada. pateiktos probleminės užduotys. Pastebėta. kad prancūzų studentai ėmė dar labiau nemėgti tam tikrų žmonių. kad jis sulauks pasisekimo. pastebėjo Davidas Schkade ir Cassas Sunsteinas (2003). nors jei jie būtų vieni mąstę apie naują investiciją. Užfiksuoti ir atvejai. Kitiems eksperimentams buvo pasirenkami klausimai. 94 procentai studentų pritarė papildomam investavimui. 1970). Tačiau šios tendencijos išryškėja tik tarp bendraminčių teisėjų. grupių sprendimai dažniausiai būdavo rizikingesni. vargu ar būtų nusprendę tai daryti. kad riziką skatina ne tik grupės vieningumas . Antra vertus.prieš diskusiją ir po jos . o mergaitėms vis svarbesni tampa tarpusavio santykiai. Grupės poliarizacijos tyrimas iliustruoja. kurią jūs laikytumėte priimtina. Dėl savaiminio berniukų ir mergaičių susiskirstymo į berniukų ir mergaičių grupes laikui bėgant išryškėja jų prieš tai buvę nežymūs lyčių skirtumai.Mažų grupių tyrimai padėjo išsiaiškinti gero ir blogo grupės poveikio priežastis: dažnai grupėje vykstančios diskusijos sustiprina pradinį jos narių polinkį. kuri. Berniukai. Pasirodo. penki ar daugiau eksperimento dalyvių juos aptardavo ir kiekvienu atveju priimdavo bendrą sprendimą. Neseniai jai kilo mintis parašyti gerą romaną. kaip teigiama. Tai vadinama grupės poliarizacija – diskusija dažniausiai sustiprina vidutinį grupės narių polinkį.kaip demokratai". ji būtų veltui iššvaisčiusi daug laiko ir energijos. Nagrinėjant bylas JAV federaliniame apeliaciniame teisme. 70. o demokratų paskirti teisėjai . Helena turėtų pamėginti rašyti romaną. kad jie lietė ir rasines nuostatas (Myers ir Bishop. kai žmonės tapdavo atsargesni. jog „per daug investuota. kad grupėse žmonės būna atsargesni nei pavieniui. kurias atlikdami eksperimento dalyviai privalėjo patarti menamiems veikėjams.50. ar reikia investuoti daugiau. pamėginkite spėti. Grupė turi tendenciją sustiprinti pradinius jos narių požiūrius. nei posėdžiaudamas bent su vienu demokratų 8 . Po kelerių tyrimų metų pastebėta. kurie parodė. jei Helenai nepavyktų įgyvendinti savo sumanymo arba romanas patirtų nesėkmę. jis reikšmingai paveiktų literatūrinį gyvenimą ir stipriai prisidėtų prie jos karjeros.60. „Polinkio į riziką" atvejis patikrintas visuotinai paplitęs įsitikinimas. Šis „polinkio rizikuoti reiškinys" išprovokavo aibę grupinės rizikos tyrimų. Kasdieniame gyvenime žmonės daugiausia bendrauja su tais. „respublikonų partijos paskirti teisėjai linkę balsuoti kaip respublikonai. Jei Helena jį parašytų ir romanas būtų palankiai sutiktas. kad būtų galima nutraukti verslą". Pastebėtas būdingas poveikis: 72 procentai studentų nutarė vėl investuoti. Visų nuostabai. Įsivaizduokite. posėdžiaudamas kartu su dar dviem respublikonais. ar imti rizikingą paskolą. kad Helenai duodate patarimą. žaisdami vis labiau rungtyniauja ir veikia. kurių požiūriai panašūs į jų pačių. taip pat pakeičia savo nuomonę. dėl to daugelis bendrovių praranda dideles pinigų sumas. Įsivaizduokite. kaip įdomus atradimas paskatina mokslininkus daryti skubotas ir klaidingas išvadas.30. jog esate šio eksperimento dalyvis. kai grupėje aptarė neigiamus įspūdžius. jei tikimybė. Markusas Braueris ir jo bendradarbiai (2001) nustatė. kiek jie turėtų rizikuoti. „Respublikonų partijos paskirtas teisėjas. priimdami sprendimą individualiai. Atsakę į dvylika panašių klausimų. yra stipri tendencija diskutuojant laikytis pradinio nusistatymo. yra talentinga.40. Vėliau tų pačių pažiūrų žmonės būdavo izoliuojami. tačiau iki šiol pragyvenimui užsidirba rašydama pigius nuotykių romanus. siekiant apsaugoti ankstesnę investiciją). Nurodykite mažiausią tikimybę. kad Helena pamėgintų rašyti šį romaną.

norėdami būti mėgstami ir pastebėję. kas jiems patinka. Diskusija grupėje gimdo idėjas. ar kiti remia tendenciją. tačiau įvardydami jas dalyviai tarsi įsipareigoja nekeisti nuomonės. nuomonė gali sutvirtėti." Kaimynijos virsta aidinčiais rūmais. Diskutuodami dauguma žmonių įsitikina. Poliarizacijos aiškinimas Informacinė įtaka. Tačiau kad požiūris pasikeistų nepakanka vien tik išgirsti argumentus. Kitą realaus gyvenimo atitikmenį laboratorijoje stebimam reiškiniui edukologai pavadino akcentuacijos („išryškinimo") reiškiniu: laikui bėgant pradiniai skirtumai tarp aukštųjų mokyklų studentų grupių dar labiau išryškėja. Aktyvus dalyvavimas diskusijoje labiau keičia požiūrį nei pasyvus klausymasis. Tuo tarpu demokratų paskirtas teisėjas elgiasi panašiai. kaip jūs ir kiti grupės nariai elgėtės atsargiai ir santūriai. kiek 9 . aš manau. Laboratoriniuose tyrimuose rungtyniavimo dvasia ir nepasitikėjimas. Šis faktas primena šališką palankumą sau: visi mano išreiškią daugiau socialiai pageidautinų bruožų bei nuostatų negu vidutinis žmogus. Juo dažniau grupės nariai kartoja vienas kito idėjas. tik renkasi priešingą ideologinę kryptį.partijos paskirtu teisėju. „Triukšmingos vietos traukia triukšmingus tipus ir tampa dar triukšmingesnės. galime jį tvirčiau išreikšti. išryškėja tam tikra požiūrių poliarizacija. Nusikalsti linkusiems paaugliams susibūrus su kitais nusikaltėliais. ką žmonės galvoja išgirdę informaciją. interneto paieškos sistema Google ir pokalbių svetainės „labai padeda mažoms grupėms suburti bendraminčius ir pavienę neapykantą sutelkti į pavojingą jėgą". Antrasis poliarizacijos aiškinimas apima savęs lyginimą su kitais. Mus labiausiai įtikina „referentinės grupės" . Arba gal prisimenate. Dalyviai ir stebėtojai girdi tas pačias idėjas." Besimokančios grupės poliarizacija. Kuklios vietos ..tokios. kur nuomonės rikošetu atsimuša nuo vienminčių. kuriose įtikinėtojai gali rašyti. Be to. Nevaržomi klaidingai suprastos grupės normos. Argumentai yra svarbūs patys savaime. kad taip yra iš dalies dėl to. ir tai ne naujiena nė vienam mokslininkui. Grupės poliarizacija bendruomenėse. su kuriomis tapatiname save. jog jie nepajėgia.tai naujos galimybės panašiai mąstantiems žmonėms rasti vieniems kitus ir telktis į grupes. Elektroninis paštas bei internetinės pokalbių svetainės . kaip kiti reaguos į kokius nors klausimus.. traukia kuklius ir tampa dar kuklesnės. kuriai socialiai teikiama pirmenybė. bet kitaip manančiu žmogumi gali paskatinti surikiuoti savo argumentus ir užimti dar konkretesnę poziciją. panašiai mąstantys jos nariai ir toliau bendrauja vieni su kitais." Netrukus visi nustebote suvokę. jei atvirai. jie dažniausiai demonstruoja pliuralistinį neišmanymą: jie nesuvokia. sakydamas: „Ką gi. jie tampa laisvi dar tvirčiau reikšti savo prioritetus. tiriančiam grupės poliarizaciją. jei žaidžia grupė prieš grupę. dauguma kurių sustiprina vyraujantį požiūrį. pranokti kitų. Vien tik užrašius savo idėjas besiruošiant diskusijai virtualioje erdvėje. Net ir ketinimas diskutuoti kokiu nors klausimu su tokios pat kompetencijos. Tie kiti dažnai yra juos pralenkę ir laikosi tvirtesnės nuomonės. Normatyvinė įtaka. Kitos mintys taip pat gali būti grindžiamos įtikinamais faktais. kuriuos individai paprastai demonstruoja žaisdami tarpusavyje. sustiprindami bendras tendencijas. kaip tikėjosi.. pasirinkus pagrindinį įtikinėjimo būdą darosi nepaprastai svarbu. o ir nepaminėtos jos daro poveikį diskusijai. Diskutuojant paprastai iškeliamos visai grupei žinomos idėjos.. Vos porą minučių pagalvojus kuriuo nors klausimu. jog grupių nariai sustiprina bendrus polinkius. Mes stengiamės įvertinti savo nuomonę bei gebėjimus ir tai galime padaryti lygindami save su kitais. dar sustiprėja.pastebi Robertas Wrightas (2003). Grupės poliarizacija internete. Poliarizacija taip pat vyksta ir bendruomenėse. nes žmonės patys atsiskiria. Universitetiniuose miesteliuose studentų telkimasis į „baltųjų" draugijas bei brolijas ir etninių mažumų būrimasis į savas organizacijas stiprina socialinius tapatumus ir didina socialinių grupių antagonizmą (Sidanius ir kiti. . Elektroninis paštas. Žmonių protai nėra tuščios lentelės. į kuriuos ne visi grupės nariai prieš tai bus atkreipę dėmesį. padaugėja nusikaltimų. 2004). Kai prašome žmonių atspėti. juo labiau jie jas įsimena ir joms pritaria. Kilus konfliktui bendruomenėje. Mokslininkai mano. kad kiti taip pat pritaria mūsų požiūriui. kol kažkas nepralaužė ledų.

Jungtinės Valstijos pažemintos. Vietnamo karas. Tačiau pernelyg savimi pasitikintys kariuomenės vadai nesiėmė šių atsargumo priemonių. aštuntojo dešimtmečio kuro kainų infliacijos. Tarp šią informaciją gavusiųjų populiarios dainos tapo dar populiaresnės. atvedusias į keletą didelių nesėkmių: Pearl Harboras. nekreipdami dėmesio į vyriausybės žvalgybos ekspertų ir beveik visų JAV sąjungininkų perspėjimus. ir visiškai nepasiruošusi gintis karinė bazė buvo užpulta. Netrukus beveik visi įsiveržusieji žuvo arba buvo paimti į nelaisvę.daug bendro tarp jūsų. kokias dainas parsisiuntė ankstesni dalyviai. prisidėjęs prie XX a. Žinojimas. niekas neatsiliepia. jog jį tylėti verčia drovumas. Dėl palyginimo atsiradusi poliarizacija paprastai būna silpnesnė nei išprovokuota diskusijos. o nepopuliarios – dar nepopuliaresnės. augmenijos naikinimas ir priešo paieškų bei sunaikinimo misijos privers Šiaurės Vietnamą sėsti prie derybų stalo. ką renkasi kiti. turinčių ir faktinį. kad šalia atsirastų galintis pralaužti ledus ir atskleisti bei sustiprinti bendrą reakciją. abu veiksniai reiškiasi kartu. kad tik jam vienam ne viskas aišku. ir kiekvienas studentas įsivaizduoja. kurie ėmė skristi tiesiai į Havajus. ir tam supratingai pritars Pietų Vietnamo gyventojai. Priimant sprendimus darnios grupės gali atnešti nuostolių. kurioje mezgasi grupinis mąstymas. o Kuba tapo dar artimesne tuometinės SSRS sąjungininke. Sociologas M. kad JAV vykdomi bombardavimai iš oro. išpopuliarinančio pasirenkamas dainas. ar yra klausimų. kokie sudėtingi yra socialiniai-psichologiniai tyrimai. Jie tęsė karą. Tačiau stebina tai. amerikiečiai tapo supriešinti. susidarė milžiniškas biudžeto deficitas. kai dėstytojas pasitikslina. buvimas. numušta 170 lėktuvų ir žuvo 2400 žmonių. Šios klaidos atsirado pasireiškus tendencijai užgniaužti nuomonių skirtumus dėl harmonijos grupėje. GRUPINIS MĄSTYMAS Irvingas Janisas (1971. rezultatą dažnai nulemia daugiau nei vienas veiksnys. Po to karinė žvalgyba prarado radijo ryšį su japonų lėktuvnešiais. Nuo 1964-jų iki 1967-jų prezidentas Lyndonas Johnsonas ir jo „antradienio priešpiečiuose" dalyvaujantys politikos patarėjai eskalavo Vietnamo karą. Kadangi žmonės yra sudėtingos būtybės. kuris leidžias suprasti. Salganikas ir jo kolegos (2006) atliko šio reiškinio eksperimentus. Nuostoliai: nuskandinta 18 laivų. būdingi šie požymiai: • draugiškumas. Dėl to žuvo beveik 5000 amerikiečių ir milijonas vietnamiečių. Grupės diskusijose dominuoja įtikinantys argumentai. Jie paprašė 14 341 interneto vartotojų pasiklausyti ir . 1982) išanalizavo sprendimų priėmimo procedūras. Grupės poliarizacijos analizė parodo. knygas ir filmus. kad viską suprato. Aplinkai. remdamiesi prielaida. sutelktumas • santykinis grupės izoliavimasis nuo priešingai manančių. kad žmonės ne paprasčiausiai prisitaiko prie grupės. Likus dar kelioms minutėms oro žvalgybos lėktuvai galėjo pastebėti lėktuvnešius arba perspėti apie pavojų. 1961 metais prezidentas Johnas Kennedy ir jo patarėjai nusprendė nuversti Fidelį Castro įsiverždami į Kubą su 1400 CŽV apmokytų kubiečių pabėgėlių. Pastebėjus. kad kiti jaučia tą patį (socialinis palyginimas). taip pat prisideda prie bandos jausmo. randami argumentai (informacinė įtaka) tam. prezidentas buvo priverstas atsistatydinti. 10 . • direktyvinio lyderio. ką slapta palaiko visi. Kiekvienas mano. Socialinis palyginimas visada būna susijęs su vertę nusakančiais sprendimais.parsisiųsti iki tol jiems negirdėtas dainas. Įsiveržimas į Kiaulių įlanką. ir vertybinį aspektus. Norint įveikti šitokį pliuralistinį neišmanymą reikia.jei patiks . Kartais. ir šį reiškinį pavadino grupiniu mąstymu. kai aptariamas klausimas susijęs su faktais. o žengia vieną žingsnį toliau. Per 1941 metų pabaigoje įvykdytą Pearl Harboro uosto antpuolį (dėl kurio Jungtinės Valstijos įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą) Havajuose esantys kariuomenės vadai gaudavo informaciją apie Japonijos rengimąsi kažkuriame Ramiojo vandenyno regione pulti Jungtines Valstijas. kokius sprendimus jis vertina palankiai. Ir štai rezultatas: nenuskambėjo joks pavojaus signalas. o kiti tyli todėl. Daugeliu klausimų. Kai kuriems atsitiktinai parinktiems dalyviams tyrėjai leido pamatyti.

Tiems. Grupės atmeta iššūkius. Keletas oponentų. kad dirbdami pavieniui žmonės pateikia daugiau gerų idėjų nei dirbdami grupėje. Tačiau draugystė nebūtinai privalo peraugti į grupinį mąstymą. o Stereotipiškas požiūris į oponentą. tačiau jis bus kokybiškesnis ir naudingesnis. kritikuojantys vienas kitą. o Proto sargai. Tačiau mokslininkai prieštarauja paplitusiai nuo įmonei. Saugios. Jie pradeda suprasti. • Retkarčiais suskirstykite grupę į pogrupius ir vėl sujunkite. 11 . kurie suabejodavo grupės nuomone ir planais. • Prieš įgyvendindami sprendimą sušaukite „paskutinio šanso" posėdį. • Palankiai išklausykite ekspertų ir kolegų kritiką. Prasta informacijos paieška. Savicenzūra ir spaudimas nesuardyti konsenso sukuria vieningumo iliuziją. ją aptarti ir svarstyti kitas galimybes. Grupinis mąstymas gali kliudyti ieškoti priešingos informacijos. darnios grupės (tarkime. tai užgauliojimus. Laisvos dvasios atmosfera taip pat skatina vaisingą sutelktos grupės darbą. o Vieningumo iliuzija. gali paskatinti priimti nevykusius sprendimus. Nevykusių sprendimų ženklai: Neišsami alternatyvų apžvalga. Kai kurie grupės nariai saugo ją nuo informacijos. Neišsami tikslų apžvalga. Negebėjimas iš naujo įvertinti kitas alternatyvas. • Skatinkite kritišką vertinimą. Kad kelios galvos geriau nei viena patvirtino nusikaltimo liudininkų parodymų ir darbo atrankos pokalbių vaizdo įrašų tyrimas. jos nariai duodavo griežtą atkirtį pasitelkdami tai argumentus. kad išgirstumėte visas dar likusias dvejones. Grupių nariai užsidaro savame minčių rate: o Racionalizavimas. Kolektyvų. sprendimo priėmimas gali užtrukti. Apklausiami visi kartu. ir tada kūrybinis mąstymas peržengia vienos problemos sprendimo ribas. o Savicenzūra. nariai savo priešus laiko pernelyg blogais. kad išgirstumėte skirtingas nuomones. Atrankos paklaida apdorojant turimą informaciją. arba nuo to apsaugančią kritinę analizę.neremkite nė vienos pozicijos. Mokslininkai dažnai pastebi. Kai imamasi tokių veiksmų.• • • • • • • • • • Grupinio mąstymo požymiai: Nepažeidžiamumo iliuzija. kolektyviai pateisindamos savo sprendimus. šeima) gali netrukdyti kiekvienam turėti savo nuomonę. kuriems būdingas grupinis mąstymas. Silpna pasirinktų sprendimų rizikos analizė. Situacija. palankiai priimkite nuoširdžiai prieštaraujančiojo siūlymus. kuris veda į grupinį mąstymą. Sutelktoje grupėje vyraujančios normos gali skatinti konsensą. „Idėjų generavimas" bendraujant internetu suteikia erdvės kūrybinei minčiai. kad bendraujant akis į akį mąstoma kūrybiškiau ir sukuriama daugiau idėjų nei dirbant pavieniui. Negebėjimas dirbti atsižvelgiant į aplinkybes. kai lyderis pritaria idėjai ir kai grupė atsiriboja nuo priešingų požiūrių. Normaliomis aplinkybėmis nuo realybės atitrūkusius žmones atsitokėti priverčia aplinkinių pašaipa ir kritika. ginčai skatina kurti idėjas. Kaip išvengti grupinio mąstymo? • Būkite objektyvūs . kad idėjų generavimas veiksmingiausias. Tai dar labiau skatins originaliai mąstyti ir padės komandai įsiklausyti į skirtingus požiūrius. grupė jaučia spaudimą būti vieninga: o Spaudimas elgtis konformistiškai. Priešingai paplitusiai nuomonei. kad būtų galima leistis su jais į diskusijas Ir galiausiai. kad jais nepasitiki. Visuotinis tikėjimas grupės moralumu. kai dalyviai įspėjami „nekritikuoti". liudininkai suteikdavo daug tikslesnę informaciją nei apklausiami individualiai. gali padėti grupei išvengti kai kurių pažintinių paklaidų ir pasiūlyti puikių idėjų. galinčios priversti suabejoti bendro nutarimo efektyvumu ar moralumu.

kad skaidrės žalios. • Reikalaukite. Pasitikėjimas savimi. Tai padeda paaiškinti mažumos lėtumo efektą . kuri palaipsniui gali tapti dauguma. Kolegos kitokią nuomonę gali aiškinti psichologinėmis ypatybėmis ir pan. Kai kurios sėkmingai dirbančios bendrovės įvertina kūrybiškumą bei novatoriškumą. Eksperimentai. visuomet atsiranda dykinėtojų. padėjo išsiaiškinti kelis mažumos įtakos veiksnius: nuoseklumą. • Taikykite elektroninį idėjų generavimo būdą. asmeninės idėjos gali kilti nepriklauomai nuo grupės taisyklės vienu metu leisti kalbėti tik vienam žmogui. Nuoseklumas. o likusias žaliomis. jie verčia kitus jaustis nedrąsiai siūlant originalias idėjas. dauguma ėmė jų nemėgti. Iš tikrųjų. atsirandančios sprendžiant problemas didesnėse grupėse galima leidžiant žmonėms formuluoti idėjas ir dalintis jomis kompiuterių tinkle. kad grupės nariai bendrautų raštu. likusieji retkarčiais gali su tuo sutikti. • įtikinimas iš tiesų turi galios. ypač ilgalaikis. jei mažumos požiūris niekada nebūtų nugalėjęs. bet ne atvirkščiai ir ne vien tik individualų. Nonkonformizmas. niekas kitas niekada nesutiks su teiginiu. pasitikėjimą savimi ir atsiribojimą nuo daugumos. Dėl to atsiranda „gamybos blokavimas" idėjos prarandamos laukiant eilės pasisakyti Dviejų oponentų pokalbis gali aktyvinti kūrybišką mąstymą.pareikalauti.savo požiūriui ištikimos mažumos neskubėjimą pasisakyti. tačiau mums neuždrausta priešintis įtikinėjimui viešai įsipareigojant ir numatant įtikinimo poveikį. Tačiau visi pripažino. o su nuomone. Kai grupės nariai sujungia savo idėjas ir skirtingas įžvalgas. Ypač kai dalykas susijęs ne su faktais. Šitaip elgdamasi mažuma gali skatinti kritinį mąstymą. kiekvienas apie pasitikėjimą savimi bylojantis mažumos poelgis. Korporacija 3M išgarsėjo tuo. o grupinis problemų sprendimas. • spaudimas elgtis konformistiškai kartais užgniaužia išmintingus sprendimus. Mažumos įtaka: kaip paskiri žmonės veikia grupę? Žinoma. pateikiančių naujas idėjas ir skatinančių kolegas naujoviškai mąstyti. Be to. Kai Charlan Nemeth (1979) į tariamų prisiekusiųjų grupę įtraukė dar du žmones. kad „vertina asmeninę iniciatyvą". Jei mažuma mėlynas skaidres nuolatos vadina žaliomis. Tyrimų duomenys siūlo pradžioje taikyti grupinį problemų sprendimą. kad: • mus formuoja kultūra. Būdai. gyvenančių kitų sąskaita. o buvimas mažuma yra nemalonus. tačiau mes taip pat kuriame kultūrą ir renkamės kultūrines situacijas. naujoviškiau svarsto ir priima teisingesnius sprendimus. kurį paskatino mažumų. dažnai rezultatas būna ne grupinis mąstymas. požiūris. atsisėdimas į svarbiausią vietą prie stalo. kad šių dviejų žmonių atkaklumas privertė juos dar kartą apgalvoti savo poziciją. 12 . kuriuos Paryžiuje pradėjo Serge Moscovici. Kai grupėje iškeliamos naujos idėjos. dažnai turi skausmingas pasekmes. Nors prisiekusiųjų kambaryje toks reiškinys pasitaiko retai. pavyzdžiui. kurie turėjo prieštarauti daugumos nuomonei. Nenukrypstanti nuo savo pozicijos mažuma yra įtaigesnė už svyruojančią. Aptarėme filmą „12 piktų vyrų". dažnai priverčia daugumą susimąstyti. istorija būtų statiška ir nekintanti. kuriame vienas prisiekusysis palenkia į savo pusę 11 kitų. Valingas ir tvirtas mažumos pasitikėjimas savimi gali paskatinti daugumą iš naujo apsvarstyti savo poziciją. o ne kalbėtų ir klausytų. kaip patobulinti grupinį problemų sprendimo darbą: • Derinkite grupinį ir individualų idėjų generavimą. tačiau jis taip pat gali ugdyti individualumą ir laisvės pojūtį. kad grupės nariai užsirašytų savo mintis ir paskui jas perskaitytų. skatina savo darbuotojus gaišti laiką fantastiškoms idėjoms. Dar vienas būdas pasinaudoti grupės privalumais išvengiant taisyklės kalbėti paeiliui . o paskui individualų. Išvengti žodžių lavinos. Nesutinkantieji su grupės nuomone surenka daugiau informacijos. Tačiau jei mažuma svyruoja ir vieną trečdalį mėlynų skaidrių vadina mėlynomis. daugumą socialinių judėjimų pradeda nedidelė mažuma. Nuoseklumas ir atkaklumas byloja apie pasitikėjimą savimi. Pasak normatyvinės įtakos teorijos.Didelės idėjų generavimo grupės būna ypač neefektyvios: kaip teigia socialinio dykinėjimo teorija.

gebėjimą bendrauti su kitais aiškia ir paprasta kalba. Tie patys socialiniai veiksniai tarnauja ir daugumoms.Pasitraukimas iš daugumos. be to. Transformaciniai lyderiai. kad . kurlink ji traukia. Tokia transformacinė lyderystė skatina susitapatinti su grupės užduotimis ir jai įsipareigoti. Tiek daugumos. kiti iškyla neformaliai.kai tik dauguma ima irti. Lyderio sėkmė dažnai priklauso nuo aplinkybių – puikus inžinierių grupės vadovas nebūtinai taip pat sėkmingai vadovautų pardavimų agentams. Įsitvirtinusieji pajunta turį didesnes galimybes prieštarauti ir lyderiauti. kaip interpretuoti visuomenės nuomonių tyrimus. Tyrimai taip pat parodė. Atkakli mažuma paneigia vieningumo iliuziją. Tokie lyderiai kelia pasitikėjimą. kurio sulaukia. Įkvepiantys lyderiai dažniausiai turi patrauklią veiklos viziją. Gebantis įkūnyti grupės požiūrį greičiau taps lyderiu. skiria jiems asmeninį dėmesį. nuosekliai laikydamiesi savo tikslų. savimi pasitikintys ekstravertai. pasitikėjimas savimi ir pasitraukimas iš kitaip manančių tarpo stiprina mažumą. pastaroji dažniau ima dvejoti ir netgi gali perimti mažumos poziciją. jei lyderis duoda tinkamus nurodymus. Kai darbuotojams deleguojama užduočių kontrolė. pasitikinčias. Reikia pasakyti. Kartais esantys minios priekyje paprasčiausiai pajunta. tuo tarpu neišmanantys gali būti jam palankūs. Jei nuoseklumas. padeda išvengti grupinio mąstymo. Politikai žino.tai yra organizuoti darbą. Kai mažuma nuolat abejoja daugumos išmintingumu. jie geba taip sutelkti grupę. yra pakankamai optimistiški ir pasitikintys. kad įkvėptų kitus. Organizacijose tokie lyderiai dažnai sukuria angažuotas. įkvepia žmones priimti jų viziją. tie patys kintamieji stiprina ir daugumą. daugelis kurių yra charizmatiški. bankų ir valstybinių įstaigų vadovų rezultatai būna aukšti atliekant ir užduoties. Užduoties lyderių stilius dažnai būna direktyvinis . Aukščiausia morale pasižymėjo tos. kad grupės taip pat daro įtaką lyderiams.priešingai negu „12 piktų vyrų" scenarijuje . ir tai žadina greta esančių pasitikėjimą. netgi labiau įtikindavo nei tas. kaip matėme. kokių galime rasti daugelyje bendrovių. Išanalizavus grupių raidą matoma. kad efektyvūs lyderystės stiliai kinta priklausomai nuo situacijos. Jie keri pasitikėjimu savimi.šis stilius būna vaisingas. nustatyti standartus ir sutelkti dėmesį į tikslą. Ar lyderystė yra mažumos įtaka Vieni lyderiai paskiriami arba išrenkami oficialiai. Moterys lyderės būna demokratiškesnės nei vyrai. užsispyrimo ir skaičiaus. žmonės labiau pritaria sprendimui. pasitraukęs iš daugumos. Tačiau pastaruoju metu socialiniai psichologai vėl ėmė domėtis. Galėdami dalyvauti priimant sprendimus. Grupės nariai būna labiau patenkinti. pernelyg 13 . spręsti konfliktus ir palaikyti kolektyvo narius. darbo komandų ir didelių korporacijų lyderių elgsena padeda mažumos požiūrį paversti įtikinamu. tiek mažumos pozicijos socialinis poveikis priklauso nuo ją palaikančių galios. Socialinio tipo lyderis palankiai veikia bendrą kolektyvo klimatą. kokios savybės būdingos geram lyderiui. Informacinė (įtikinamų argumentų) bei normatyvinė (socialinio palyginimo) įtaka skatina ir grupę skaidytis į priešingus polius bei sudaro sąlygas mažumos įtakai. Toks valdymo stilius paplitęs Švedijoje ir Japonijoje. siekiančių pereiti prie dalyvaujančio valdymo. kaip sekasi dirbti. kad ji įgyvendintų savo misiją. Todėl vertinančius vidinį grupės klimatą ir jaučiančius pasididžiavimą laimėjimais palankiau veikia socialinis lyderis. Dabar žinome. kad veiksminga laboratorinių grupių. Kadangi šie lyderiai orientuojasi į tikslą. didėja jų suinteresuotumas siekti gerų rezultatų. energingi. ir jautriai reaguoja į pavaldinių poreikius. Vieniems žmonėms puikiai sekasi būti užduoties lyderiais . palankiai vertina komandos narių indėlį ir.sutelkti grupę darbui. Kitiems puikiai sekasi socialinė lyderystė . kad nauji nariai kaip mažuma kitaip veikia grupę nei senbuviai. kuriose vadovai skatino kolegas „paaukoti asmeninius interesus kolektyvo labui". iš grupės tarpo.tokie lyderiai deleguoja valdžią kitiems. veiksmingas komandas. Naujokai daro įtaką pasinaudodami dėmesiu. sukeldami sniego lavinos efektą. jei dalyvauja priimant sprendimus. ir socialinės lyderystės testus. siekia aukštų standartų. Tokie vadovai ir aktyviai domisi. ir senbuvių sąmoningumu. Gerai išmanantys darbą gali nepakęsti užduoties lyderio. Mažumos atstovas. ir mažumoms. Atlikdama imitacinius teismo prisiekusiųjų eksperimentus Nemeth pastebėjo. Socialinių lyderių stilius dažnai būna demokratiškas . Gabių anglies šachtų. pasitraukiančiųjų pavyzdžiu greitai paseka ir kiti. kuris visą laiką gynė mažumos nuomonę.

radikaliai nuo grupės standartų nukrypstantis lyderis gali būti atmestas. pažymi. Retais atvejais sutapus aplinkybėms lyderio savybės pagimdo istorinio masto asmenybę. 14 . Išmintingi lyderiai dažniausiai laikosi daugumos ir protingai naudoja savo įtaką.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->