Professional Documents
Culture Documents
Visi jie turi bendr bruo: akcentuoja imokimo reikmingum, griet mokslin metodologij ir t.t. Yra ir skirtum, ypa tame, kaip jei aikina elges ir imokimo dsningumus.
Ilg laik, o ypa 1950 1970 metais biheviorizmas buvo labai populiarus asmenybs ir klinikinje psichologijoje. iuo metu populiarumas iek tiek sumajo, bet ir dabar tai vienas reikmingiausi poiri psichologijoje.
Imokimo teorij poiris asmenyb remiasi dviem svarbiausiais postulatais: beveik visas elgesys yra imokstamas;
svarbiausia skmingumo slyga yra objektyvumas ir grietumas tikrinant aikiai suformuluotas hipotezes.
Dalis personolog imokim laiko platesnio asmenybs aikinimo dalimi, tuo tarpu bihevioristai teigia prieingai: asmenybs aikinimas bendrosios imokimo teorijos dalis. Pvz., psichopatologij jie supranta kaip neadaptyvaus elgesio imokim arba kaip neskm mokantis adaptyvaus elgesio.
Vietoj to, kad kalbt apie psichoterapij, imokimo teorij alininkai kalba apie elgesio modifikacij ir elgesio terapij: riekia modifikuoti arba keisti konkreius veiksnius, o ne iekoti vidini konflikt prieasi arba mginti keisti asmenyb.
Taip, kaip daugelio probleminio elgesio moment buvo imokta, j galima atsikratyti persimokant naudojant specialias procedras, pagrstas imokimo dsniais.
1. Teorijos ir praktikos pagrindas empirinis tyrimas. 2. 2. Asmenybs teorija ir taikomoji praktika turi remtis imokimo principais.
3. Elgesys tai reakcija pastiprinim, esant aplinkoje, ir jis labiau situacinis, specifinis, negu teigia kitos asmenybs teorijos, pvz., psichoanaliz ar bruo teorija. 4. Psichopatologija aikinama ne i medicinini pozicij (simptomas liga), bet orientuojantis bazinius imokimo principus ir elgesio pakeitim.
Dar svarbesnis bendras i poiri bruoas orientacija objektyvum ir mokslin grietum, hipotezi patikrinamum ir eksperimentin kintamj kontrol.
itokio elgesio idava: pagrindine elgesio tyrimo vieta tapo laboratorija; paprastas elgesys tiriamas mieliau, nei sudtingas, o tiriamaisiais pasirenkami gyvnai (daniausiai - iurks ir balandiai).
Aikindami elgesio prieastis imokimo teorij atstovai akcentuoja iorini, o ne vidini jg reikmingum: manipuliuodami iorins aplinkos parametrais, galime stebti i manipuliacij pasekmes elgesyje (tuo tarpu, pvz., psichodinamin teorija iskiria vidines elgesio prieastis instinktus, gynybinius mechanizmus ir t.t.).
J dmesio centre ioriniai stimulai, kuriais galima manipuliuoti eksperimente (pvz., apdovanojimas maistu). Jie i esms skiriasi nuo reikini, kuriais negalima manipuliuoti pvz., A koncepcija, Ego, pasmon.
Pirmenyb, kuri bihevioristai teikia ioriniams, aplinkos veiksniams, siejasi su j akcentuojamu elgesio situaciniu specifikumu. Vietoj to, kad pripaint stabilias charakteristikas, irykjanias daugelyje situacij (kaip tai daro psichodinamin ir bruo teorijos), bihevioristai teigia, kad pasikartojantis, stabilus elgesys tai tik iorini aplinkos slyg panaumo rezultatas.
Tarp daugybs tyrim, atlikt 19 a. pab. 20 a. pr., ypatingas vaidmuo skiriamas Pavlovo eksperimentams, kai Pavlovas, erdamas un, matavo isiskiriani seili kiek.
Atsitiktinai jis pastebjo, kad po keli toki bandym seils uniui pradjo skirtis dar prie patenkant dalui nasrus: seils isiskirdavo pamaius dubenl su dalu ar mog, kuris daniausiai j erdavo.
T.y., stimulai, kurie pradioje nesukeldavo mintos reakcijos (neutrals stimulai), vliau sukeldavo seili isiskyrim, nes asocijuodavosi su dalu, kur seils isiskirdavo.
Klasikinio slygojimo proceso esm: buvs neutralus stimulas pradeda sukelti reakcij dl asociacini ryi su stimulu, kuris automatikai (beslygikai) gimdo toki reakcij. uniui isiskiria seils pirm dalo porcij, patekusi jam ant lieuvio. iuo atveju nra jokio slygojimo ar imokimo.
dalas beslyginis stimulas (BS), seli isiskyrimas beslygin reakcija arba beslyginis refleksas (BR), nes seili isiskyrimas automatika, reflektorin reakcija dal.
Neutralus stimulas, pvz., skambutis, nesukelia seili isiskyrimo. Bet jei kartojant bandymus prie pat paduodant dal skamba skambutis, po kurio laiko jo garsas pats savaime , be sekanio po to maisto padavimo, sukelia seili isiskyrimo reakcij.
iuo atveju vyksta slygojimo procesas seils isiskiria po skambuio be maisto pateikimo. Skambutis tampa slyginiu stimulu (SS), o seili isiskyrimas slygine reakcija (SR).
Pavlovas nustat, kad slygin reakcij, atsiradusi vien pradioje neutral stimul, gali sukelti ir kiti panas stimulai vyksta generalizacija (uo reaguos ne tik konkret gars, bet ir j panaius garsus).
Jei, daug kart kartojant bandymus, beslyginis stimulas lyds tik kai kuriuos neutralius stimulus (pvz., tam tikro aukio gars), gyvnas prads juos skirti vyks diferenciacija.
Jei slygin stimul nors kartais nustos lydti beslyginis stimulas, slygojimas palaipsniui susilpns (susilpns ryiai tarp BS ir SS) ir reakcija inyks vyks ugesimo procesas.
Visi ie principai buvo nustatyti gyvnams, taiau taikomi ir mogui. Pvz., vaik igsdino (ar jam kando) uo. Konkretaus uns baim vers bijoti vis un stebim generalizacijos reikin.
Padedamas suaugusij, vaikas mokosi skirti un veisles ir ateityje bijos tik tam tikros veisls un vyks diferenciacija. Po kurio laiko vaikas gali gyti teigiamos patirties elgtis su visais unimis, palaipsniui dings baims reakcija t. y. uges.
Generalizacijos, diferenciacijos ir ugesimo reikiniai svarbs tiek klasikinio slygojimo, tiek ir kitose imokimo teorijose.
Be i tyrim, Pavlovas atliko ir daugiau simintin tyrim, kurie danai prisimenami biheviorist, o ir ne tik j. Tarp toki Pavlovo darb minimi tyrimai, leidiantys paaikinti konflikt ir neurozi vystymsi. Pavlovo laboratorijoje pirm kart buvo pademonstruota eksperimentin neuroz gyvnams.
uniui buvo sudaryta slygin seili isiskyrimo reakcija apskritimo form (per pastiprinim), po to un imok skirti apskritim ir elips reakcijos elips nepastiprindavo.
Vliau elipss form palaipsniui keit, vis artindami j prie apskritimo pradioje irykjo diferenciacija, bet tada, kai nebebuvo manoma atskirti apskritimo nuo elipss, uns elgesys isiderino uo urzg, iep dantis, drask rang, pertvar, t.y. elgsi taip, kaip niekada nesielgdavo, ir taip pradjo elgtis kaskart, kai j vesdavo laboratorij.
Pavlovas buvo aikiai apibrs stimul ir reakcij, ir tai pasitarnavo tiriant imokimo fenomen objektyviu metodu. Tai ir visi kiti Pavlovo atradimai ypatingai paveik biheviorist mstysen, takojo j tyrimus.
Sekdamas Pavlovo darbais ir idjomis, Watson suformavo slygin emocin reakcij vaikui. 11 mnesi Albert Watson ir Rayner imok bijoti aisl ir daikt, kuri i pradi vaikas nebijojo. Jie nustat, kad aidimo metu plaktuku beldiant pakabint metalin plokt, vaikui kildavo baims reakcija.
Tuo metu, kai Albertas siekdavo aislins pels, bdavo suduodama vir pat vaiko galvos kabojusi plokt vaikas pradjo bijoti pels, nors anksiau jos nebijodavo. Pakartojus eksperiment kelet kart, Albertas praddavo verkti tik pamats pel buvo suformuota slygin emocin reakcija: Albertas pradjo bijoti pels dl emocins asociacijos su gsdinaniu garsu. Be to, Albertas pradjo bijoti ir kit pel primenani daikt.
Daugelio psicholog manymu, slygini emocini reakcij sudarymas klasikinio slygojimo bdu suvaidino svarb vaidmen psichopatologijos raidoje ir suteikia didiules galimybes keisti elges.
Elgesio (bihevioristin) terapija, remdamasi klasikinio slygojimo modeliu, skiria daug dmesio neadekvai reakcij inykimui (pvz., slygini baimi) ir nauj reakcij stimulus suformavimui.
Vienas pirmj tokio tipo darb priklauso Jones (1924) ji pamgino laboratorinmis slygomis nuimti baim. Berniukas bijojo baltj peli. Jo baim iplito pradjo bijoti triui, kailini, plunksn ir vatos.
Jones rpjo isiaikinti, ar, imokius nebijoti vieno objekto (pvz.,triuio), vaikas nebebijos ir kit. Ji imok nebijoti triuio per aidim kartu su trim vaikais, kurie tos baims neturjo.
Pradjus nebebijoti triuio, vaikas susirgo skarlatina. Po ligos baim atsinaujino. Dirbdama toliau mokslinink taik vadinamj tiesiogin slygojim: vaik sodino ant kduts, dav valgyti mgiam maist, o tuo metu eksperimentatorius kaskart vis ariau prinedavo triu narvelyje.
Kadangi kaskart, kai pasirodydavo triuis, bdavo duodamas malonus stimulas (skanus maistas), baim palaipsniui pakeit palanki reakcija.
Kitaip tariant, teigiamos emocijos, skirtos maistui, buvo perkeltos pradioje bais triu (kontrslygojimas). Vaikas nustojo bijoti ir kit panai objekt.
Panai schema taikoma ir dabar, ir labai plaiame kontekste.