I.

MOKSLAS IR VISATA

visata ir mogus

10

I skyrius. MOKSLAS IR VISATA

Giedr nakt pavelgus dang galima suskaiiuoti ne daugiau kaip 3000 vaigdi. Akylesnis stebtojas gali pamatyti j kiek daugiau, ne toks akylas kiek maiau. Daug tai ar maai? Ar tai visa Visata? Jei ne, tai kuri jos dal matome plika akimi? Nesunku patikrinti, kad pro paprasiausi binokl tuioje plikai akiai vietoje galima pastebti nauj vaigdi, o pro kad ir nedidel teleskop dar daugiau nauj. iais laikais nelabai reikia ir teleskopo jei turite galimyb naudotis internetu, raskite svetain http://www. astrosurf.com/ ir galsite lengvai ir nemokamai sitikinti iais teiginiais. Itin kokybik, bet jau iek tiek kainuojant spd apie Visat galima susidaryti nusipirkus kuri nors kompiuterin observatorij, kuri vis gam silo Kanadoje sikrusi rma vaigdta naktis. Jos interneto adresas http:// starrynight.com/. Tarp silom produkt yra toki, kurie leidia pavelgti dang i vairiausi viet, pavyzdiui Jupiter i jo palydovo Europos, em i Mnulio, be to, bet kuriuo metu, pvz., prie tkstanius met ar po tkstani met. Beje, naudojantis ia programine ranga lengvai galima patikrinti, ar apie nulinius metus viet kokia Betliejaus vaigd, ar ne. Kiekvien kart jungus kompiuter programa pasilo patikslinti asteroid, komet ar palydov koordinates ir po to savarankikai stebti dang. Stebint iuos vaizdus paaikja, kad balzgana Pauki Tako juosta, matoma danguje, yra ne kas kita kaip daugyb vaigdi. Skiriasi j rykumas ir spalva, bet lyginant su Saule, matoma dien, jos labai smulkios ir neivaizdios, todl daug tkstantmei niekas net nedrso pagalvoti, kad j prigimtis vienoda. Tai atsispindi net seniausiuose judj mituose, kai dievas antr dien vargo kurdamas Saul, o ketvirtj i karto sukr visas vaigdes. I ties is vaizdas, matomas plika akimi, yra mayt Visatos dalis. Daug tkstani met mons nieko daugiau ir negaldavo danguje pamatyti, bet giliausiai mstantiems net t spdi pakako suvokti jos didingum ir gali.

11
vaigds buvo matomos visada, bet jos, kaip i pirmo vilgsnio atrodo, visada buvo tik fonas, o ne tyrimo objektas, lygiavertis Sauls sistemai. Dl ios prieasties maiausiai 20 ami Visata buvo tapatinama tik su Sauls sistema. iandien patikimai inoma, kad Visata yra begalin visuma vaigdi telkini galaktik, tolstani viena nuo kitos greiiais, proporcingais atstumams tarp j. Patikslintas Visatos amius yra apie 13,7 milijard met. Atrasta milijonai galaktik, vaigdi skaiius jose vairus nuo milijon iki imt milijard. Dauguma t vaigdi tikriausiai turi ir planet sistemas, nes tai patvirtina ir artimiausi vaigdi stebjimai, ir teorija, kuri teigia, kad formuojantis vaigdei jos aplinkoje beveik neivengiamai formuojasi ir kitokie knai, taigi ir planetos. tikinamiausia, kad ms Saul su savo planet sistema beveik niekuo neisiskiria i kit savo sesi. Apibendrinant visa tai galima pasakyti tik tiek, kad plika akimi danguje matyti ne daugiau kaip viena i imto milijon (viso ms galaktikoje Pauki Take yra apie 300400 milijard vaigdi, o matosi tik trys tkstaniai j, taigi i skaii santykis ir sudaro imt milijon) artimiausi mums vaigdi. vaigdi, esani kitose galaktikose, pastebti nemanoma. Dangaus iaurs hemisferoje plika akimi galima pamatyti ir vien nelabai toli esani didiul Andromedos galaktik, bet nepatyrusiam stebtojui ji nuo paprasiausios vaigduts ar kelio niekuo nesiskiria (ir. 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 pav.). Pati Visata, kurios i ems, kaip k tik isiaikinome, net ir pamatyti nemanoma, yra labai darni vientisa sistema, kurioje visa apimanias savybes lemia smulkiausios sudedamosios dalels ir atvirkiai. Mokslas apie Visat, kaip visum, ir apie metagalaktik stebimj Visatos srit, kaip tos visumos dal, vadinamas kosmologija. is odis kildinamas i graikik odi kosmos (pasaulis, visata) ir logos (odis, mokymas). Pagal Hawking, kosmologija yra mokslas, tiriantis Visat kaip vientis sistem. Btent is poiris kosmologij yra artimiausias ios knygos autoriui ir, noriau tikti, daugumai jos skaitytoj, nors tradicikai astronomija kaip mokslas, tiriantis visk, kas yra u ems atmosferos rib, turi daug ak (pvz., planet astronomija, Sauls astronomija, vaigdi astronomija, Galaktikos astronomija ir kitos), kosmologijai lieka tik ugalaktin astronomija. Kuo toliau, tuo labiau aikja, kad Visatoje nra atskir dali, visi reikiniai ir objektai tarpusavyje glaudiai susij, todl minta klasikacija tinka tik atskirose siaurose astronomijos srityse dirbani specialist poreikiams tenkinti. Visatos studijos remiasi zikos dsniais ir astronomini stebjim duomenimis. Svarbiausias i studij postulatas skamba taip: gamtos (zikos) dsniai,

visata ir mogus

12

I skyrius. MOKSLAS IR VISATA

rasti ribotoje Visatos dalyje, kurioje juda em ir kuri mes galime tyrinti, gali bti taikomi gerokai didesnei sriiai, kuri galima tik stebti, ir galiausiai visai Visatai, kurios visos net ir stebti nemanoma. Pagrindinis tyrimo metodas nuolatiniai stebjimai, sistemingas ini apie Visat kaupimas, jomis grindiam patikrinam dsni atskleidimas ir teorij krimas. Toks tyrimo metodas sudaro vis mokslini tyrim esm. Jis, atrastas tik prie kelis imt met, yra didiul vertyb. iais laikais, kai interneto dka pasaulis labai sumajo, apsikeitimas mokslo iniomis, hipotezi skelbimas ir tikrinimas yra tobulai ipltotas, mokslas vystosi iki iol nesivaizduota sparta. Pasiekus tam tikr mokslin kvalikacij atsiranda galimybi dirbti darb, duodant didel naud visuomenei ir teikiant didiul pasitenkinim kiekvienam io proceso dalyviui. inomos vairios kosmologins teorijos, pltotos vairiu metu remiantis tuo ar kitu painimo lygiu. Kaip prasta gamtos moksluose, modeliai turi bti patikrinami matomoje Visatos srityje, stebjim rezultatai turi patvirtinti teorijos ivadas, pati teorija turi nuspti naujus reikinius. ie reikalavimai gana grieti, todl dauguma ankstesni kosmologini teorij neiliko. iuolaikinis mokslas apie Visat grindiamas A. Einteino reliatyvistine visuotins traukos teorija, E. Hubbleio tarpgalaktins astronomijos laimjimais ir kvantine mechanika, susikrusiomis dvideimtojo amiaus treiajame deimtmetyje. Tai nestacionariosios kartosios visatos homogeninis izotropinis modelis. K reikia ie odiai, isiaikinsime vliau, pradiai pakaks paprastesni dalyk. Neseniai galutinai suvokta, kad Visatos savybs lemia kiekvienos elementariosios dalels, atom branduoli, atom ir visko, i ko sudarytas mus supantis pasaulis, savybes. Jei Visata bt kitokia, kitokios bt ir visos ios sistemos. J nagrinjimas padeda suvokti pai Visat. Ko gero sudtingiausias Visatos produktas yra mogus ir moni visuomen, taiau iuo atveju ryys su Visatos savybmis yra gerokai menkiau suvoktas. Kuo primityvesnis mogus arba visuomen, tuo primityvesn Visat jis (ji) gali sivaizduoti. Tiriant poirio Visat raid, lengvai pastebimas siekis suabsoliutinti mogaus vaidmen ioje struktroje tapatinant Visatos centr su gyvenamu regionu arba eme. Senovs graikai man, kad dievai gyvena Olimpo kalne. Ilg laik buvo sunku atsisakyti plokios ems vaizdio, po to itisus keturiolika imtmei nuostatos, kad em yra Visatos centras. Kai prie 500 met M. Kopernikas rod, kad em skrieja aplink Saul, M. Lutheris pareik: itas kvailys nori vis astronomijos moksl apversti

13
auktyn kojomis, bet kaip skelbia Biblija, Saulei, o ne emei Jzus liep sustoti. Deja, net keturis amius po M. Koperniko atradimo Saul ir Sauls sistema vis dar buvo laikomos vaigdi visatos centru ir tik treiajame dvideimtojo amiaus deimtmetyje pagaliau radome tikrj savo viet. Pastaraisiais metais aptinkama vis daugiau ir daugiau net artim Saulei vaigdi, turini planetas, taigi didja tikimyb, kad gyvyb emje irgi nra unikalus reikinys. Gyvendami mes nuolat maudoms gars, kvap ir viesos jrose. Jei tiek ri sodrios informacijos gautume i Visatos gelmi, gal ir ne tokia paslaptinga ji atrodyt. Deja, pagrindinis informacijos neiklis iuo atveju yra viesa. Jos pateikiama informacija tam tikra prasme ribota, todl kai kurios Visatos paslaptys lieka neatskleistos ir nepanau, kad kas nors galt pasikeisti artimoje ateityje. Garsai i vairi Visatos objekt ms pasiekti negali, nes tarpvaigdinje erdvje yra neblogas vakuumas. Retkariais meteorit arba erdvlaiviais atsivet uolien gabal pavidalu mus pasiekiantis Visatos kvapas nesuteikia itin daug ini apie jos sandar. Kiek daugiau informacijos gaunama tiriant vairios prigimties kosminius spindulius (ne elektromagnetines bangas), taiau jiems registruoti ir identikuoti reikalinga labai sudtinga aparatra ir saviti tyrimo metodai. Mus pagimdiusi Visata nuolat tarsi nori kak pasakyti ir stengiasi padti t informacij suprasti. Stebuklinga pagalba yra tai, kad abstrakiomis matematinmis formulmis ar lygtimis galima nusakyti realius daiktus ir vykius, juos suprasti ir net valdyti. Esmin io supratimo l, matyt, lm didysis G. Galilei, kuris pirmasis suvok, kad Sauls sistemos planet paslapi rakto reikia iekoti tyrinjant vairius reikinius emje. Btent ie jo tyrimai yra visikai naujo Visatos suvokimo tarpsnio pradia. Dangus nakt iais laikais labai panaus matyt prie daugel imtmei, bet j velgia kitas mogus, jis naudojasi visikai kitokiais prietaisais, todl net ios skurdios informacijos pakanka patenkinamam stebimosios Visatos dalies vaizdiui sukurti. Kad suvoktumte, kokio jautrumo aparatr gamtai tirti iandien naudoja zikai, pirmiausia papasakosiu apie milijard doleri kainavus CERN (Europos branduolini tyrim centro) elektron ir pozitron greitintuv. J sudaro madaug 27 kilometr ilgio tunelis kalnuose tarp Pranczijos ir veicarijos, vietomis jis siekia 100 metr gyl. iuo tuneliu eksperiment metu vien pus skrieja elektronai, kit pozitronai (elektron antidalels), retkariais j srautai nukreipiami laboratorij, kur per susidrimus gimsta

visata ir mogus

14

I skyrius. MOKSLAS IR VISATA

dalels, sudaranios Visatos struktros pagrind. Apie io prietaiso tikslum galite sprsti patys. Paleidus greitintuv paaikjo, kad pluoteli charakteristikos pastebimai kinta veikiant Sauls ir Mnulio traukai; nuo j tarpusavio padties 27 kilometr tunelio ilgis pakinta iki 200 mikrometr, ir tai galima lengvai pastebti. Vliau buvo aptikti sezoniniai pluoteli ikraipymai,atsirandantys kiekvien pavasar, kai enevos eer nuo kaln priteka vandens. 1995 birel buvo uksuoti pluoteli ikraipymai, reguliariai pasikartojantys per par. Nuodugniau patyrinjus paaikjo, kad juos sukelia i enevos vaiuojantys traukiniai, nes bgiai pakloti tik kilometro atstumu nuo CERN pastato. Net straipsnelio urnale New Scientist pavadinimas Dabar dalel juda pro platform Nr. 4. Kitas pavyzdys rekonstruotas Arecibo observatorijos (Puerto Rike) 305 m skersmens radioteleskopas. Jis toks jautrus, kad galt uksuoti telefono aparato, jei toks bt Veneros paviriuje, skambuio skleidiamas elektromagnetines bangas ir rasti gana pavojingai prie ems priartjusius didesnio nei 20 m skersmens asteroidus (ir. pav. 1.5). Labai spdingas yra kosminis Hubbleio teleskopas, kurio skiriamoji geba 0,01 (ir. pav. 1.6). Dar viena Visatos ypatyb yra ta, kad gamtos knyga, kaip sak G. Galilei, parayta matematikos simboli kalba, jos nesuprantantys gali nesuvokti n vieno odio ir pasiklysti joje kaip tamsiausiame labirinte. Laimei, tos matematikos, apie kuri jis kalbjo, mes visi esame imokyti mokykloje, nes iems odiams daugiau kaip 350 met. Kita vertus, ir matematika, kaip kalba, ir supratimas apie Visat per t laik labai pakito, todl kvalikuotai ir isamiai idstyti iuolaikin poir Visat nra lengva nesinaudojant tinkamu matematiniu aparatu. Pabandyti verta, nes kuo platesn bus js Visata, tuo imintingesn ir turtingesn bus ms visuomen. Kadaise buvo manoma, kad Visatos centre yra em, aplink kuri sferomis juda Saul, Mnulis ir plika akimi matomos planetos (Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris ir Saturnas). Toliau buvo tvirtas sferinis dangaus skliautas, skiriantis em nuo dangaus, kuriame buvo ibarstytos nejudanios vaigds. Visas skliautas sukosi aplink em pastoviu greiiu. is Visatos suvokimas sudar teologins kosmologijos, gyvavusios iki XV amiaus, pagrind. Jis pasikeit tik 1417 metais po ilgos umarties atspausdinus Lukrecijaus (I amius prie Krist) poem Apie daikt prigimt, kurioje Visata buvo vaizduojama kaip tutuma, protarpiais pripildyta judani nedalij daleli. Buvo teigiama, kad Visata neturi centro ir joje yra daugyb apgyvendint

15

1.6 pav.
Hubbleio teleskopas (NASA)

pasauli. Nei ji pati, nei joje vykstantys vykiai turt bti nepavalds jokiems dievams. Didiausias Lukrecijaus pasekjas buvo u erezijas ant lauo sudegintas G. Bruno (XVI amius), aktyviai skelbs neoriginalias ir danai nerealias idjas. Pabandykime suvokti, koks naivus yra toks vaizdis. Tiksliai inoma, kad didiausias materialij kn judjimo greitis negali viryti viesos greiio vakuume, apytikriai lygaus 300 000 km per sekund. Tai didiausias galimas ir ios kietos sferos dali judjimo greitis. Sfera per par turi apsisukti aplink em, todl didiausias jos atstumas nuo ems turi bti

visata ir mogus

16

I skyrius. MOKSLAS IR VISATA

baigtinis. Nesunku suskaiiuoti, kad jis gali bti ne didesnis u keturis milijardus kilometr. Paskutins inomos planetos Plutono orbitos spindulys lygus madaug eiems milijardams kilometr. Taigi i sfera turt bti Sauls sistemos viduje. Planet (graikikai aster planetes klajojanios vaigds) judjimas vaigdi fone visada atrod labai sudtingai, nes planet orbitos yra ne apskritimai, o elipss, be to, em, i kurios viskas stebima, taip pat juda savo orbita. Manoma, Pitagoras (VI amius prie Krist) pirmas band suprasti t judjim, kur jis net tapatino su muzikos harmonija. Analogija buvo paremta tuo, kad garso danis priklauso nuo stygos ilgio, panaiai kaip planetos apsisukimo periodas nuo jos atstumo iki Sauls. Konkretesnis buvo Platonas (V-IV amiai prie Krist), priskyrs kiekvienai planetai permatom kiet sfer, kuri judjo (sukosi) nedama savo planet. Platono mokinys Aristotelis (IV amius prie Krist) mokym patobulino padidindamas sfer skaii iki 55. Visiko tobulumo sfer moksle pasiek K. Ptolemajas. Jo darbe, paskelbtame apie 150 met po Kristaus, aprayta 40 orbit, kuriomis nusakomas pagrindini planet judjimas dideliu tikslumu, nepagerintu 14 ami (iki T. Brahe ir J. Keplerio darb pasirodymo). Vidurami arabai darb vadino Almagest, kas reik didiausi tobulyb. Esmin Ptolemajo sistemos transformacij atliko Kopernikas (XVI amius) perkeldamas Visatos centr i ems Saul. Jo darbe Apie dangaus sfer judjim nebuvo joki vaigdi sferos naujovi, vietoj 40 Ptolemajo sfer vartojo 48 sferas, bet planet judjimo nusakymas netapo tikslesnis. Esminis argumentas, kodl Visatos centre yra Saul, buvo tas, kad ji pagrindin todl, kad visk apvieia, bet pati idja buvo labai teisinga ir nekainojama (ir. 1.7, 1.8 pav.). Visos mintos teorijos net nekl klausimo, kodl ios sferos juda. Platonas net teig, kad be prieasi judanios vaigds turi sielas. Maiausiai du tkstanius met manyta, kad protu nesuvokiama jga, judinanti planetas ir vaigdes, yra dievikos arba bent jau neemikos prigimties, todl is faktas itin skatino visoki mit ir pasak populiarum. Tikiuosi, kad dmiai perskait i knyg turtumte suvokti protingus ir gana paprastus atsakymus iuos net ir iandien dar gana sudtingus klausimus. Visatos paslapi liks, bet ne tiek daug ir ne toki paprast. Mediaga ioje knygoje pateikiama taip, kaip pltojosi pati astronomija pleiant apvelgiam srit ir i pradi nuosekliai aikinant, kas stebima, t. y.

17
kaip i sistema atrodo, po to bandant iaikinti, kodl yra btent taip, o ne kitaip. inoma, tuoj pat kyla abejoni, ar tai, kaip sistema atrodo, turi ry su tuo, kokia ji yra i tikrj. Vienintel garantija iuo atveju yra visuotinai pripainti mokslins teorijos reikalavimai. Teorija turi ne tik aprayti stebimus reikinius, bet ir teisingai nuspti dar neaptiktus. Jei kokia teorija ios slygos netenkins, apie j nekalbsime, arba usiminsime specialiai pabrdami jos silpnsias vietas. Klasikinis tiesos paiek pavyzdys yra I. Newtono visuotins traukos teorija. T. Brahe planet judjimo stebjim rezultatai buvo tvarkingai surayti daugelyje tom, taiau j iki galo suvokti jis pats nepajg (ir. 1.9 pav.). Tai pavyko tik T. Brahe mokiniui J. Kepleriui. Nagrindamas tuos rezultatus jis atskleid kelet dsningum, kurie inomi kaip trys Keplerio dsniai. G. Galilei, pasigamins savo garsj teleskop ir pavelgs Jupiter, pamat keturis jo didiuosius palydovus ir sitikino, kad j judjimas vyksta pagal Keplerio dsnius. Tapo akivaizdu, kad ir Sauls, ir Jupiterio palydov judjim sukelia tos paios kilms sveikos jgos, valdo tie patys gamtos dsniai. Deja, paaikinti, kodl planetos juda pagal iuos dsnius, jis irgi nesugebjo. Tai padar I. Newtonas iam tikslui sukrs diferencialinio ir integralinio skaiiavimo pagrindus. Vien integral jis integravo 20 met, taiau gal gale visk isiaikino. Sukurta teorija ne tik paaikino Mnulio ir planet judjim, Keplerio dsnius ir T. Brahe stebjim rezultatus, bet ir dabar, po daugiau kaip 300 met, beveik tokiu pat pavidalu yra naudojama bet k konstruojant, statant arba leidiant koki nors raket. Per t laik paaikjo ir jos taikymo ribos. Jei knai juda dideliu greiiu, vietoj Newtono klasikins mechanikos taikoma Einsteino reliatyvistin mechanika. Mikroskopinms dalelms (molekulms, atomams ar dar smulkesnms) nusakyti tenka naudoti kvantin mechanik. Tai n kiek nesumenkina Newtono teorijos, nes vir mesto akmens arba orbit leidiamo kosminio laivo judjimui nusakyti nei reliatyvumo teorija, nei kvantin mechanika nereikalinga. Pastabesnis skaitytojas tikriausiai jau suprato, kad iuolaikinis mokslas ir savo ivadomis, ir savo esme, paremta tuo, kad pasitikti galima tik patikrintomis ir didelei reikini grupei galiojaniomis teorijomis, rimtai prietarauja gana keistoms tiesoms, kuriomis kartais primityviai agituojama tikti be joki ilyg. Mokslinei teorijai, kuri turi mintus grietus, pagrstus ir protingus gerumo kriterijus, toki ties egzistavimas jokio poveikio turti negali. Tas pats galioja ir siningiems

visata ir mogus

18

I skyrius. MOKSLAS IR VISATA

1.9 pav.
Kvadrantas vaigdi ir planet pakilimo vir horizonto kampams matuoti. Panai buvo ir T. Brahe observatorija

19
mokslininkams. Brj ir astrolog pranaysts, ekstrasens poveikis nestabilios psichikos monms, religijos mitai ir dogmos netenkina ivardyt mokslins teorijos kriterij. Reziumuojant galima pasakyti, kad siningai traktuojami iuolaikiniai gamtos moksl rezultatai rodo, kad Visata yra be rib erdvje, be pradios ir pabaigos laike ir be koki nors galim darb Krjui (i C. Sagano pratarms S. Hawkingo knygai Trumpa laiko istorija / A Brief History of Time). Verta prisiminti Alfons X Imintingj (XIII amius) Kastilijos ir Leono (dabar Ispanija) karali, poet ir astronom globj, kuris yra pasaks, kad jei jo prakilnyb viepats dievas prie krim bt su manimi pasitars, a biau pasils jam padaryti k nors paprastesnio.

Klausimai
1. Kiek vaigdi plika akimi galima apytikriai suskaiiuoti danguje giedr nakt? 1. Koks Visatos amius? 2. irdami nakt giedr dang matome vien i ... ms Galaktikos vaigdi? 3. Ivardykite kelet astronomijos tyrimo srii. 4. Kodl vaigdi sfera negalt suktis aplink em? 5. Kokie yra pagrindiniai mokslinio tyrimo metodo etapai? 6. Kurios planetos matomos plika akimi? 7. Kam Ptolemajui, vliau Kopernikui savo sistemose, aikinaniose planet judjim, prireik tiek daug sfer?