Karl Gustav Jung

Žvelgiant į pasąmonę
Iš anglų kalbos vertė Jūratė Musteikytė

Sapnų svarba
Žmogus sakytais ir ra šytais žodžiais i šreiškia prasmę to, k ą jis nori pasakyti. Jo kalboje yra gausu simbolių, bet jis da žnai vartoja ženklus ir vaizdinius, kurie n ėra tiksliai apra šomi. Kai kurie tėra santrumpos arba pirmųjų ž odžio raid žių virtin ė, kaip antai UN, UNICEF, UNESCO; kiti yra pažįstami verslo ženklai, patentuot ų vaist ų pavadinimai, ženkleliai ar emblemos. Nors jie patys yra bereikšmiai, jie įgyja atpažįstamą reikšmę įprastiniame vartojime ar sąmoningos intencijos d ėka. Tai nėra simboliai. Tai yra ženklai, ir jie vien tik žymi objektus, kuriems yra priskiriami. Tai, k ą mes vadiname simboliu, yra terminas, pavadinimas ar net vaizdas, kuris gali b ūti įprastas kasdieniniame gyvenime, tačiau kuris, be visuotinai priimtos ir akivaizd žios reikšmės, turi dar ir specifines papildomas užuominas ir reikšmes. Jis nurodo ka žką neapibrėžtą, nežinoma ar paslėptą nuo mūsų. Pavyzdžiui, daugelis Kretos paminkl ų pažymėti dvigubos adzės (kauptuko pavidalo kirvis - red.) ženklu. Mes žinome objekt ą, bet nežinome jo simbolini ų reikšmių (nuorodų). Kitas pavyzdys galėtų būti indas, kuris, lankęsis Anglijoj, namie pasakojo draugams, jog anglai garbina gyvulius, nes jis mat ęs senose ba žnyčiose erelių, liūtų ir jau čių. Jis nežinojo (kaip ir daugelis krik ščionių), kad šie gyv ūnai yra evangelistų simboliai, kil ę iš Ezekielio vizijos ir kad tai, savo ruo žtu, yra Egipto saulės dievo Horo ir jo keturi ų sūnų analogija. Dar daugiau, yra toki ų daiktų, kaip ratas ir kryžius, kurie yra žinomi visame pasaulyje, bet tam tikromis aplinkybėmis jie turi simbolinę reikšmę. Ką jie tiksliai simbolizuoja, tebėra ginčytinas dalykas. Taigi žodis arba vaizdinys yra simbolis, kai jis reiškia (nurodo) ka žką daugiau negu jo akivaizdi ir tiesiogin ė reikšmė. Jis turi platesnį "nesąmoningą" aspektą, kuris niekad n ėra tiksliai apibr ėžiamas ir iki galo išaiškinamas. N ėra net vilties jį apibrėžti ar paai škinti. Kai protas tiria simbolį, jis m ąsto apie tokias idėjas, kurios yra už intelekto suvokimo ribų. Ratas gali nukreipti mūsų mintis link "dievi škos" saul ės sąvokos, bet šioj vietoj intelektas turi pripa žinti savo nekompetentingumą; žmogus negali apibrėžti "dievi škos" esybės. Kai, nepaisant vis ų savo intelekto ribotumų, kažką pavadiname "dievi šku", mes tesuteikiame jam vard ą, kuris gali b ūti pagrįstas tikėjimu, bet niekad - faktiniais įrodymais. Kadangi daugyb ė dalykų yra už ž mogiško supratimo ribų, mes nuolat vartojame simbolinius terminus, kad jie atstovaut ų sąvokoms, kurių mes negalime apibrėžti ar visi škai suprasti. Tai viena i š priežasčių, kodėl visos religijos naudoja simbolių kalbą arba įvaizdžius. Bet šitoks sąmoningas simboli ų naudojimas tėra tas did žiai svarbaus psichologinio fakto vienas aspektas. Žmogus taip pat kuria simbolius nesąmoningai ir spontaniškai - sapnų forma. Nėra lengva tai suvokti. Bet b ūtina, jeigu norime daugiau sužinoti apie tai, kaip funkcionuoja žmogaus psichika. Valand ėlę pamąstę suprasime, kad žmogus niekad iki galo nieko nesuvokia ir nieko visiškai nesupranta. Jis mato, girdi, lie čia, jaučia skonį, tačiau kaip toli jis mato, kaip girdi, k ą

pasako jam lytėjimas ir kok į skonį jis jau čia, priklauso nuo jo pojūčių kiekio ir kokyb ės. Tai apriboja jo aplinkinio pasaulio supratimą. Naudodamas mokslinius instrumentus, jis iš dalies kompensuoja šiuos juslių trūkumus. Pavyzdžiui, jis gali i šplėsti regėjimo lauk ą žiūronais, o klausos elektriniu stiprintuvu. Ta čiau ir labiausiai ištobulinti aparatai tegali priartinti akims tolimus ir ma žus objektus arba pagarsinti silpnus garsus. Nesvarbu, kokius instrumentus naudoja, kada nors žmogus pasiekia tikrumo ribą, kurios sąmoningas pažinimas negali per žengti. Be to, yra ir nesąmoningi m ūsų tikrovės suvokimo aspektai. Pirmasis faktas, kad net kai mūsų jutimai reaguoja į realius reiškinius, vaizdus ir garsus, jie yra ka žkaip "išverčiami" i š realybės sferos į psichikos sferą. Psichikoje ( mind) jie tampa psichiniais įvykiais, kuri ų galutinė prigimtis yra nepažini (nes psyche negali pa žinti savo pačios substancijos). Taigi bet kokiame patyrime yra neapibrėžtas skai čius nežinomų veiksnių, nekalbant apie faktą, kad kiekvienas konkretus objektas tam tikrais atžvilgiais visada lieka nepažintas, nes mes nežinome pačios materijos pirmin ės prigimties. Yra tam tikr ų įvykių, kurių sąmoningai mes nepastebime; vadinasi, jie lieka u ž sąmonės slenks čio. Jie įvyksta, bet jie suimami į save nesąmoningai, mums s ąmoningai nežinant. Mes su žinome apie tokius įvykius tik intuicijos akimirkomis arba giliai m ąstydami vėliau įsisąmoniname, jog jie turėjo atsitikti; ir nors mes i š pradžių nekreipėme d ėmesio į jų emocinę ir gyvybinę svarb ą, tai vėliau i šsiveržia iš pasąmonės kaip kokia pavėluota mintis. Pavyzdžiui, ji gali pasirodyti sapno pavidalu. Apskritai bet kurio įvykio nesąmoningas aspektas atsiskleidžia mums sapnuose, kur jis pasirodo ne kaip racionali mintis, o kaip simbolinis vaizdas. Istorijos po žiūriu, kaip tik sapnų tyrinėjimas pirmiausia ir leido psichologams tirti sąmoningų į vykių nesąmoningus aspektus. Kaip tik tokiu pagrindu psichologai taria egzistuojant nes ąmoningą sielą (psyche), nors daugelis mokslinink ų ir filosofų tai neigia. Jie naiviai ginčija, kad tokia prielaida reikštų, kad tame pačiame individe yra du "subjektai", arba paprastai tariant, dvi asmenyb ės. Bet kaip tik ši prielaida ir yra visiškai korekti ška. Viena i š š iuolaikinio žmogaus bėdų ir yra tai, kad daugelis žmonių ken čia nuo tokio asmenybės susidvejinimo. Tai jokiu būdu ne patologinis simptomas; tai normalus rei škinys, pastebimas bet kada ir visur. Taip yra ne tik neurotikams, kuri ų dešinė nežino, k ą daro kairė. Ši kebli padėtis tik rodo bendr ą nesąmoningumą, kurį nenuneigiamai paveldėjo visa žmonija. Žmogus savo sąmonę plėtojo l ėtai ir per vargą, daugybę amžių, kol tapo civilizuotas (sutarta tokiu laikyti rašto i šradimą, apie 4000 m. pr. Kr.). Ir ši evoliucija toli gražu nesibaig ė, nes didel ės žmogaus psichikos sritys tebeskendi tamsoje. Tai, ką mes vadiname siela ( psyche), anaiptol nesutampa su mūsų sąmone ir jos turiniu. Tasai, kuris neigia pasąmonės egzistavim ą, iš tikrųjų daro prielaid ą, jog šiandien sielą esame visiškai pažinę. Ir šis įsitikinimas ai škiai yra toks pat klaidingas, kaip ir prielaida, jog žinome visą, ką reikia žinoti apie gamtos pasaulį. Mūsų siela yra gamtos dalis, ir jos paslaptis yra tokia pat beribė. Taigi mes negalime tiksliai apibrėžti nei sielos, nei gamtos. Tegalime konstatuoti, kad, m ūsų manymu, jos yra (kuomet jas laikome esant), ir apra šyti, kiek sugebam, kaip jos funkcionuoja. Taigi, be medicinos surinktų įrodym ų, yra ir stiprus loginis pagrindas, kad atmestume tokius teiginius kaip: "Nėra jokios pas ąmonės". Tokius dalykus kalbantys i šreiškia senatviška "mizoneizmą" - baimę to, kas nauja ir ne žinoma. Šis pasiprie šinimas min čiai apie ne žinomą žmogaus psichikos dal į turi istorinių priežasčių. Sąmonė yra labai nesena gamtos įgija, ir ji teb ėra

"eksperimentiška". Ji trapi, jai gresia specifiniai pavojai, ji lengvai pažeidžiama. Kaip pastebėjo antropologai, vienas i š labiausiai paplitusių psichinių sutrikimų, pasitaikan čių tarp primityvi ų tautų, yra tai, k ą jos vadina "sielos netekimu" - tai rei škia, kaip rodo ir pavadinimas, matomą sąmonės suirimą (arba, specialiau tariant, disociacij ą). Tokie žmonės, kuri ų sąmonės i šsivystymo lygis yra kitoks nei m ūsų, "sielos" (arba psych ės) nejaučia kaip vientisos. Daugelis primityvų mano, kad žmogus, taip pat kaip savo, turi ir "mi ško sielą", ir kad ši miško siela yra įsikūnijusi laukiniame gyv ūne arba medyje, su kuriuo žmogus tam tikru būdu yra psichi škai tapatus. Kaip tik tai žymus prancūzų etnologas Lucianas Levis-Brulis (Levy-Bruhl) pavadino "mistiniu dalyvavimu". Jis atsisak ė šio termino priešiškos kritikos spaud žiamas, bet man regis, kad jo kritikai buvo neteisūs. Tai yra gerai žinomas psichologinis faktas, kad individas nesąmoningai gali būti tapatus su kitu asmeniu ar objektu. Šis tapatumas primityv ų tarpe įgyja daug form ų. Jei mi ško siela yra gyvūno siela, pats gyv ūnas yra laikomas tam tikru žmogaus broliu, pavyzdžiui, manoma, kad žmogus, kurio brolis yra krokodilas, gali saugiai sau plaukioti krokodil ų knib ždančioje upėje. Jei mi ško siela yra medis, tas medis tariamas kaip tur įs tam individui ka žką panašaus į tėvišką autoritetą. Abiem atvejais mi ško sielos įžeidimas suprantamas kaip paties žmogaus įžeidimas. Kai kuriose gentyse manoma, kad žmogus turi keletą sielų ; šis tikėjimas išreiškia kai kuri ų primityvi ų individų jausmą, kad jie yra sudaryti iš keleto sujungtų; bet skirtingų vienetų. Tai reiškia, kad individo siela toli gražu nėra saugiai suvienyta; prie šingai, jai gresia pavojus pernelyg lengvai suskilti, užplūdus nevaldomiems jausmams. Šią situaciją mes žinome iš antropologų studijų, bet ji nėra tokia jau netinkama ir m ūsų pačių pažangiai civilizacijai, kaip gali atrodyti. Mes irgi galime disocijuotis (suskilti) ir prarasti tapatum ą. Mus u žvaldo ir pakeičia nuotaikos, mes prarandame sugeb ėjimą mąstyti ir negalime prisiminti svarbių dalyk ų apie save ir kitus,- ir žmonės ima klausti: "Koks velnias į tave įlindo?" Kalbam, jog sugebam "kontroliuoti save", bet savitvarda yra reta ir nepaprasta dorybė. Mes galime manyti, kad save valdome, bet koks nors draugas nesunkiai mums papasakos apie mus toki ų dalyk ų, apie kuriuos mes nieko nežinome. Nėra abejon ės, net m ūsų vadinamame auk štame civilizuotume žmogaus sąmonė dar nėra reikiamai vientisa. Ji teb ėra pa žeidžiama ir linkusi skilinėti. Sugebėjimas izoliuoti dal į savo psichikos iš tikro yra vertinga savyb ė. Galime susitelkti tuo momentu prie vieno dalyko, atmesdami visa kita, kam reikia m ūsų dėmesio. Bet yra did žiulis skirtumas tarp s ąmoningo sprendimo atsiskirti ir laikinai nuslopinti dalį savo sielos, ir bū senos, kai tai atsitinka savaime, žmogui šito ne žinant, nesutinkant ir net priešingai jo norams. Pirmasis yra civilizacijos laim ėjimas, antrasis - primmityvus "sielos netekimas" arba net patologinė neuroz ės priežastis. Taigi net mūsų dienomis sąmon ės vieningumas tebėra abejotinas: jis labai lengvai gali b ūti suardytas. Sugebėjimas valdyti savo emocijas, labai pageidautinas vienu po žiūriu, bus abejotinas laimėjimas kitu, nes d ėl to socialiniai tarpusavio santykiai netektų į vairovės, spalvų ir šilumos. Taigi tokiame kontekste ir turime ap žvelgti, kokie svarbūs yra sapnai tos netvirtos, nepagaunamos, nepatikimos, neaiškios ir netikros fantazijos. Norėdamas paai škinti savo požiūrį, aprašysiu kaip jis rutuliojosi daugel į metų ir kaip a š priėjau prie i švados, kad sapnai yra dažniausiai pasitaikantis ir visuotinai prieinamas šaltinis tirti žmogaus sugeb ėjimą simbolizuoti.

Zigmundas Froidas buvo pionierius, pirmasis bandęs empiri škai tirti pasąmoninį sąmonės pagrind ą. Jis dirbo, remdamasis bendra prielaida, kad sapnai n ėra atsitiktiniai, bet yra susiję su sąmoningomis mintimis ir problemomis. Ši prielaida anaiptol nebuvo savavališka. Ji buvo pagr įsta įžymių neurologų, pavyzdžiui, Pjero Žanė (Pierre Janet), i švadomis, kad neurozės simptomai susij ę su tam tikru s ąmoningu patyrimu. Jie netgi yra atskilusios s ąmoningos psichikos sritys, kurios kitu laiku ir kitokiomis aplinkybėmis gali būti sąmoningos. Pačioje praėjusio amžiaus pabaigoje Froidas ir Jozefas Broieris pripažino, kad neuroti ški simptomai - isterija, tam tikri skausmai ir nenormalus elgesys - iš tikrųjų yra simboliškai reikšmingi. Jie yra vienas būdas, kuriuo pas ąmoninė psichika išreiškia save, kaip kad ir per sapnus; ir jie yra tokie pat simboli ški. Pavyzd žiui, pacientui, pakliuvusiam į nepakeliamą situaciją, gali atsirasti spazmai, kai jis bando ryti. Jis "negali to praryti". Kitą pacientą panašiomis psichologinio streso aplinkybėmis ištinka astmos priepuolis. Jis d ūsta nuo "namų oro". Trečiasis patiria savotišką kojų paralyžių: jis negali paeiti, t.y. "jis toliau eiti nebegali". Ketvirtasis, kuris vemia pavalg ęs, "negali suvirškinti" nemalonaus fakto. Galėčiau pateikti daugybę tokių pavyzdžių, bet tokios somatinės reakcijos tėra viena forma, kuria mus kamuojan čios problemos gali nesąmoningai pasireikšti. Dažniausiai jos pasirei škia per mūsų sapnus. Bet kuris psichologas, išklausęs gausyb ę žmonių, pasakojančių savo sapnus, žino, kad sapnų simboliai kur kas įvairesni, negu fiziniai neurozės simptomai. Sapnai dažnai yra sud ėtingos ir spalvingos fantazijos. Bet jei analitikas, susidūręs su šia sapn ų medžiaga, naudoja originalią Froido "laisvų asociacijų" techniką, jis mato, kad sapnus galima redukuoti į tam tikrus pagrindinius modelius. Ši technika suvaidino labai svarb ų vaidmenį psichoanalizės raidoje, nes leido Froidui panaudoti sapnus kaip i šeities tašką, kuriuo remiantis galima pradėti tirti paciento pasąmoninę problem ą. Froidas pastebėjo paprast ą, bet labai svarbų, esmin į dalyką, kad jei sapnuotojas skatinamas t ęsti pasakojimą apie savo sapn ų vaizdinius ir mintis, kurias šie jam sukelia, jis prasitars ir atskleis pasąmoninį savo negalavimų pagrindą tuo, k ą jis kalba, ir tuo, ką jis kalbėdamas s ąmoningai praleidžia. Jo mintys gali pasirodyti neprotingos ir netinkamos, bet po kurio laiko pasidaro jau aišku, ko jis stengiasi vengti, koki ą nemalonią mintį ar patyrimą slopina. Kad ir kaip jis bando tai užmaskuoti, visa, ką jis sako, rodo jo nemalonumų esmę. Gydytojas pamato tiek daug išvirkščios gyvenimo pus ės dalykų, kad jis retai b ūna toli nuo tiesos, kai paciento daromas užuominas interpretuoja kaip neramios s ąžinės ženklus. Deja, tai, k ą jis gal ų gale atranda, patvirtina jo būgštavimus. Kol kas niekas negali paprieštarauti Froido nuslopinimo ir norų išpildymo, kaip neabejotinų sapnų simbolizmo priežasčių, teorijai. Froidui sapnai buvo ypatingai svarb ūs, kaip "laisvų asociacijų " proceso išeities taš kas. Bet po kurio laiko aš ėmiau jausti, jog tai klaidingas ir neadekvatus turting ų fantazijų, kurias pasąmonė sukuria miegant, panaudojimas. Mano abejon ės iš tikrųjų prasidėjo tada, kai vienas kolega man papasakojo tai, k ą jis patyr ė ilgai keliaudamas po Rusij ą traukiniu. Nors jis nemokėjo kalbos ir net nemok ėjo skaityti kirilicos, jis staiga ėmė gilintis į keistas raides, kuriomis buvo parašyti gele žinkelio u žrašai, ir atsidavė svajonėms, kuri ų metu jis toms raid ėms suteikdavo įvairiausias reikšmes. Viena mintis sek ė kitą, ir, b ūdamas atsipalaidav ęs, jis pajuto, kad šios "laisvos asociacijos" sukėlė jam daug sen ų prisiminimų. Jis suirzo juose aptikęs kai kurias seniai palaidotas nemalonias temas - dalykus, kuriuos norėjo pamiršti ir kuriuos sąmoningai buvo pamir šęs. Iš tikr ųjų jis priėjo prie to, k ą psichologai vadina "kompleksais" - t.y. nuslopintas emocines

Beveik kiekvienam aišku. Sąmoningas pasakojimas turi prad žią. Ši nauja mintis pakeitė mano psichologijos raid ą. kad nebūtina naudoti sapn ų kaip "laisvų asociacijų" proceso i šeities ta šką. Tai rei škė. Taigi a š padariau prielaid ą.norėjau likti kiek galima ar čiau prie paties sapno. kokias asociacijas jam sukelia tam tikri žodžiai ir analizuodamas jo atsakymus). (Nuolatiniai kompleksai yra švelniosios psichės vietos.temas. Ėmiau telkti d ėmesį ne tiek prie asociacij ų. Bet šiuos kompleksus galima taip pat atskleisti ir u žsisvajojus prie neįskaitomų rusiškų raidžių. Bet kuris i š šių įvaizdžių per asociacijas gali atvesti prie lytini ų santykių idėjos ir prie specifinių kompleksų. jei nori atskleisti paciento kompleksus.nors da žniausiai ji nėra i š karto suprantama. kad. kol taptų pažįstama kiekviena formos detal ė. kad (jei aš buvau teisus iki šiol) protinga būtų daryti i švadą. .naujoji technika turėjo atsižvelgti į įvairiausius platesnius sapno aspektus. Juos galima nustatyti daugybe kit ų būdų. kad centr ą galima pasiekti tiesiai i š bet kurio apskritimo ta ško. Sapnas nėra nei daugiau. bet tai netinka sapnui. Jis man parod ė. kurie gali simbolizuoti lytin į aktą (arba.) Š tai kodėl laisvos asociacijos gali nuvesti iš bet kurio sapno į kritiškas slaptas mintis. jog sapnai turi kažkokią atskirą ir daug reikšmingesnę funkciją. kad sapnas gali prane šti ir ką kit ą nei . Galima pradėti nuo kirilicos. Tačiau sapnai yra ypatingai reikšmingi. Jo erdvės ir laiko matmenys visai kitokie. kad j į suprastum. netgi jei jie da žnai kyla iš emocinio susijaudinimo.lyg imtum nepa žįstamą daiktą į rankas ir tol jį sukiotum. nei ma žiau naudingas šiuo po žiūriu. Žinoma. psichologas gali suprasti visas u žuominas. Labai da žnai sapnai turi apibr ėžtą. ar negeriau skirti daugiau d ėmesio tikrajai sapno formai ir turiniui. reikia tyrin ėti kiekvienu aspektu . pavyzdžiui. Mano požiūrio į sapnus pasikeitimas pakeit ė ir metodą. kad a š pamažu atsisakiau sekti asociacijas. kitaip tariant. greičiausiai reaguojan čios į išorinius stimulus ar sutrikimus. nurodančią pagrindinę idėją arba kryptį . manydamas. kad jis išreiškia kažką specifi šką. į kurį taip pat įeina ir įprastiniai (nuolatiniai) kompleksai. kuriuos lygiai taip pat galime pasiekti ir kitais būdais. Čia man at ėjo mintis. užuot leidus "laisvoms" asociacijoms per idėjų grandinę nuvesti į kompleksus.. Jau turb ūt pakankamai parodžiau. kurias jis gali sukelti. kuriuos kiekvienas gali jausti savo paties seksualinio gyvenimo atžvilgiu. maldininko ratą arba modernistin į paveikslą. nei vien atskleisti kompleksus. svarbu suvokti. kur į pirmasis pasi ūlė Froidas. kiek prie paties sapno. kaip bet kuris kitas galimas išeities taškas. kad jo sapnai ir jų simboliniai vaizdiniai turi atlikti kur kas svarbesnį vaidmenį. kurie sukelia neurotinius sutrikimus. atvaizduoti jį alegoriškai). žodinių asociacijų testu (klausdamas paciento. jos gali atskleisti paciento kompleksus. ką bando pasakyti pasąmonė. arba net nuo atsitiktinio pokalbio apie kok į nors banalų atsitikim ą. Todėl prad ėjau svarstyti. psichologinius sutrikimus arba Šis epizodas atv ėrė man akis: supratau. kurios nuvesdavo toli nuo sapno teksto. kurios gali sukelti nuolatinius daugeliu atvejų net neurozės simptomus. raidą ir pabaig ą. yra nesuskaičiuojama daugybė įvaizdžių. Bet norint pažinti ir suprasti vis ą asmenybės psichinio gyvenimo procesą. atsisakydamas visų netinkam ų idėjų ir asociacijų. kurių jam reikia. pavyzd žiui. bet a š turėjau daug didesn į tikslą. kaip vis labiau prad ėjau nesutikti su "laisvų asociacijų" metodu. akivaizdžiai tikslingą struktūrą. nuo meditacijų apie krištolinį rutulį.

darbuojasi su sunkia lazda ar lau žia duris kojos spyriu. kuris yra r ūpestingai slepiamas nuo kitų ir nuo savęs. nevalyv ą. kad kiša rakt ą į spyną. buvo sakoma. ir pacientas tuoj pat j į atmetė kaip susapnuotą nesąmonę. kol supratau. ( Šis pavyzdys. nekreipdamas dėmesio į sapnuotojo pastangas nuo jo atitr ūkti. Dirbdamas savo profesinį darb ą. Ir b ūtų priėjęs prie vieno i š savo pagrindini ų kompleksų . vulgarią moterį. Sapnas turi savo apribojimus. nors realiame gyvenime jo žmona buvo visiškai kitokia. b ūčiau leid ęs jam eiti asociacij ų keliu. nors regimoji individo asmenyb ė atrodo visiškai normali. Dar viduram žiais. kad taip yra dėl tam tikr ų priežasčių. Taip m ąstydamas. kad tik ta medžiaga. Bet kadangi šio įvaizdžio projekcija į jo žmoną visiškai nepagr įsta ir iš esmės neteisinga. Kitaip tariant. bet tiesiog band ė atsverti pernelyg vienpusišką jo s ąmoningo proto prigimt į. kod ėl sapnuotojai link ę ignoruoti ir netgi neigti savo sapnų pranešimus. kad "kiekviename vyre yra moteris". daug anks čiau nei fiziologai įrodė. Lengva suprasti. suprantama. kad susidūręs su naujove. Visa tai galima traktuoti kaip seksualinę alegoriją. kad čia i š viso vaizduojamas ne lytinis aktas. aš vis turiu kartoti: "Grįžkime prie Jūsų sapno. kaip ir gyvūnai. K ą sako sapnas?" Pavyzdžiui. kas nesąmoninga ir nežinoma. ir ypa č su moterimis. o ne lazda. o visai kiti psichologiniai dalykai. Bet pats faktas. Bet ir "civilizuotas" žmogus į naujas id ėjas reaguoja labai panašiai. galima b ūtų pasakyti. Aš dirbu su pačiu sapno pie šiniu.ar netgi nuo sav ęs . . Kartais tai net padeda atskleisti. ką antropologai vadina "mizoneizmu". Taip buvo ir šiam mano pacientui: jo moteriškoji pusė nebuvo patraukli. kurdamas psichologinius barjerus. jo gydytojas. kad pasąmonė rūpinasi "moraliniais" draudimais. o ne spyris koja. kuri palaikė klaidingą įsitikinimą. kuri yra aiški ir regima sapno dalis. neturinčio nieko bendro su jo žmona . Kaip tik šį moteriškąjį elementą kiekviename vyre a š ir pavadinau "anima". kas jam priklauso ir kas veda į š alį nuo jo.seksualinė alegorija ir Pailiustruosiu šią mintį. kad primityviuose žmon ėse yra tai. S ąmonė natūraliai prie šinasi viskam. Primityvai reaguoja į nepalankius įvykius tokiomis pat reakcijomis. t. Sapne toji moteris buvo jo žmona. man teko ieškoti kitur. jis nei švengiamai b ūtų bandęs kaip galima labiau nutolti nuo nemaloni ų sapno užuomin ų. Jeigu a š. ko gero. Tas "moteriškasis" aspektas yra iš esmės tam tikras žemesnio pob ūdžio susietumas su aplinka. kuri buvo artimai susijusi su sapnuotojo gyvenimu. ir moteri ški elementai. kad jo pas ąmonė pasirinko kurį nors vien ą iš šių įvaizdžių . A š jau nurod žiau. Jo specifinė forma pati mums pasako. a š priėjau prie išvados.raktą.ir mes nieko nesu žinotume apie ypatingą. kod ėl pasirinktas raktas. lazdą ar spyr į . ji gali sl ėpti nuo kit ų . gali b ūti naudojama jį interpretuojant. Tikroji užduotis yra suprasti.) Sapnas neliepė pacientui "elgtis geriau". Iš pirmo žvilgsnio sapnas atrod ė siaubingai neteisingas. tai mano sukurtas metodas labiau primena spiral ę. ką atvaizdavo toks atstumiantis įvaizdis. Žmogus gali sapnuoti. būtent šio sapno prasmę. gili ir prietaringa naujovi ų baimė. mano pacientas sapnavo girtą. ir sukėlė jam šoką. arba lazda. nelyg koks zigzagas. neturi būti laikomas įrodymu. Jei "laisvos" asociacijos vilioja į šalį nuo šios (sapno) medžiagos. kad d ėl endokrininių liaukų struktūros visuose mumyse yra ir vyriški. Jo sapnas sakyte sakė: "Kai kuriais at žvilgiais tu elgiesi kaip puolusi moteris". ji i šreiškė idėją apie puolusią moterį.komplekso. kad jis yra visais atžvilgiais džentelmenas.apgailėtiną "moters savyje" padėtį.y. kurios centre yra sapno piešinys. Taigi ką jo pasąmonė norėjo pasakyti tokiu akivaizd žiai neteisingu teiginiu? Aišku.taip pat turi didelę reikšmę.

kaip mes galime t ą automobilį vėl pamatyti. išskyrus tai.. kaip sąmoningos ir nesąmoningos psichikos turinys yra tarpusavyje susiję. . kurios laikinai buvo prading ę. nebegalite jo prisiminti. į sapnus reikia žiūrėti kaip į faktą. kad j ą verta tyrinėti.jis pamir šo. nepatyręs ir ma žai i šmanantis apie sapnus. kuris visiems gerai žinomas. jog nes ąmoningas psichikos turinys veikia taip. bet vos girdimos natos. tai esame priversti pripažinti. bet yra aklas. atrodo taip tarsi jis juos daryt ų sąmoningai ir tikslingai. ar ne. kad negalite prisiminti. nors iš tikrųjų mintis tapo pas ąmonine ar bent jau akimirką atsiskyr ė nuo sąmonės. Stebint neurotiko elgesį. Vargu ar galima dar kukliau pateikti šiuos principus. antra. tai mums atrodo. Jam pasufleravo jo pasąmonė. kad jie yra arba priežastiniai. galima pamatyti. Staiga sustoja. pasąmonė yra bent jau ut ėlės lygio. kad specialistas greitai suvokia. ko jis nori. ta čiau nes ąmoningai yra jo vedamas ir pagaliau suvokia. norite kam nors pristatyti savo draugą ir staiga. Šie pavyzdžiai yra tokie da žni. taip pat mes vėl išvystame mintis. žino ir ne žino. kuriais remdamasis a š tiriu sapnus.arba tam tikra prasme tikslingi. Taip pat ir su m ūsų pojūčiais. kad garsas periodi škai nutrūksta.y. pavyzd žiui. kuri galų gale labai domina entomologus. kad jų buvimas turi racionali ą priežastį. Kadangi ji stengiasi nagrinėti pas ąmonės veikl ą. mano. jis nenustoja egzistav ęs. Pabandykime pa žvelgti šiek tiek atidžiau į tai. kad sapnai yra nieko nereiškiantys chaoti ški atsitiktinumai. nors dar prie š akimirką mintys buvo labai ai škios. kaip kad u ž kampo prading ęs automobilis nei štirpsta ore. Mes tik jo nematome. nes jei mes norime i štirti žmogaus sugebėjimą kurti simbolius. kad keist ųsi pats garsas. jis turi teisę taip manyti. mokslo. Čiupinėja daiktus ant stalo lyg lunatikas ir neprisimena savo pradinio ketinimo. ko jam reikėjo. jis turi pripa žinti. ir toliau veikia mūsų sąmoningas mintis. Jis girdi ir negirdi. kad jie yra normalūs įvykiai (o tokie jie ir yra). Du esminiai sapnų aiškinimo dalykai yra šie: pirmiausia. kalba ar veiksmas yra tikrai sąmoningi. tarsi jis būtų sąmoningas. ką ketinote sakyti. kai ruošiatės i štarti jo vardą. Daugelis filosofijos. nors ir u žmiršti. paaiškėtų. kad sapnas yra specifinė pasąmonės išraiška. Štai žmogus išsibla škęs eina per kambar į ko nors atsinešti. kad jie ka žkaip kuria prasmę. Psichologija yra vienas jauniausių moksl ų. ir tiek.apsisaugotų nuo šoko. Ta čiau jeigu mes j į apie tai paklaustume. kad daugelis dalykų . o ne dėl to. atrodo visiškai sutrik ęs . tai nei švengiamai susiduria su kraštutiniu mizoneizmu. Arba.. Praeitis ir ateitis pasąmonėje Kol kas a š tik pateikiau kelet ą principų. Tačiau kai kas nors išslysta i š mūsų sąmonės. mato. Lygiai t ą patį galima pastebėti kiekvieno individo reakcijoje į savo paties sapnus. kuriuos jis daro. Jei kas nors. įspūdžių ir vaizdini ų. Jei mes klausom ės kokios nors nenutr ūkstamos. Nors ir kokia menka būtų kieno nors nuomon ė apie pasąmonę.t. arba visai ką kita turi galvoje. Toks vibravimas atsiranda d ėl periodiško dėmesio susilpnėjimo ir sustiprėjimo. kurie. ir kad niekada tokiais atvejais negali žinoti. Taigi pas ąmoninė dalis susideda i š daugybės laikinai nery škių minčių. o paskui vėl atsiranda. Sakote. sapnai mums yra pati svarbiausia ir prieinamiausia medžiaga. Staiga jūs pamir šote. arba tokie ir tokie. Lygiai taip pat. kurio at žvilgiu nereikia turėti joki ų išankstinių nuostatų. Bet jeigu darome prielaid ą. Panagrinėkime pavyzdį. ar mintis. kad jis arba jų nesuvokia. netgi literat ūros pionierių tapo įgimto savo am žininkų konservatyvumo aukomis. jei tenka priimti neįprastą mintį.

kai iškilo pirmasis vaikyst ės prisiminimas. Hipnozės metu jos atmintis buvo visiškai aiški. kur j į užplūdo jo prisiminimai.tam tikros s ąmoningos idėjos praranda savo specifinę energiją dėl to. Bet neurotiniai reiškiniai nebūtinai yra sukeliami vien tik ligos. Vien ą akimirką isterikas pajunta adatos d ūrį į ranką. Isterijos požymiai būdingi visiems normaliems žmon ėms. Todėl daug kritikų mano. apie k ą kalbėta. kad pasąmon ė ir visi jos subtilūs pasireiškimai priskirtini išimtinai psichopatologijos sferai. kas ją atvežė. čia pat u ž prisiminimo slenksčio. Tai nei švengiama. arba todėl. kaip pakliuvo į kliniką. šešėlyje lieka dalykai. kas ji tokia. Tada poj ūčiai iškart atgyja. nes sąmonė vienu metu gali išlaikyti visi škai ai škius tik kelis vaizdinius. kartais po daugelio visiškos užmaršties metų. Bet pamirštos idėjos nenustoja gyvavusios. gali b ūti prisiminta taip gerai. kad bet koks pasąmonės pasirei škimas yra ka žkas neuroti ška arba psichotiška ir neturi nieko bendra su normalia dvasine b ūsena. Mums to nesuvokiant. Jis vaikščiojo po laukus su savo mokiniu ir buvo įsigilinęs į rimtą pokalbį. kuri buvo atve žta į kliniką visiško stuporo b ūklėje. ligonė ž inojo. kurie r ūpėjo anksčiau. Staiga jis pajuto. Kai jis nukrypsta kitur. mes remiam ės klinikiniais stebėjimais. Niekas iš to.Būtent dėl tokio elgesio daugyb ė gydytojų atmeta isteriškų pacientų teiginius kaip gryn ą melą. kada buvo atvežta. Ta čiau jis visą laiką nesąmoningai žino. Jis niekaip negalėjo suprasti. negu bet kuris i š mūsų. Visas šias detales galima buvo patikrinti. bet ne žinojo. I š esmės jie ne daugiau kaip normalių reiškinių patologinis padid ėjimas ir b ūtent būdami tokiu patologiniu padid ėjimu. kad pacientas žinojo visas smulkmenas. Atsigr įžęs pamatė. Jis pasi ūlė savo mokiniui gr įžti į tą pačią viet ą. visas kūnas gali b ūti visiškai nejautrus skausmui tol. jos egzistuoja pasąmonėje. įsikišus pas ąmonei. lyg ji būtų turėjusi s ąmonę visą laiką. bet čia visai netinka žodis "melas". ji man pasakė. Panašiai gali kaitaliotis netgi j ų odos pojūčių suvokimas. ir netgi tokiais atvejais jų aiškumas kinta ("banguoja"). tuo metu jų visai nepasteb ėdami. kad poveikis m ūsų pojūč iams pernelyg silpnas. Prisimenu moter į. kol atslūgsta užtemdanti jo poj ūčius įtampa. Pavyzdžiui. kodėl ji susirgo. Jeigu jo d ėmesys yra sutelktas į kokį nors vieną tašką. . nes m ūsų dėmesys tuo metu nukreiptas į ką nors kita. Kit ą dieną atgavusi s ąmonę. kod ėl taip atsitiko. Nors panorus j ų negalima iškart atgaminti. Visai nesunku įrodyti. Čia a š kalbu apie dalykus. Jie mano. kad jo mintis nutrauk ė netikė tai užplūdę ankstyvos vaikystės prisiminimai. kad jie ėjo pro ferm ą. Ta čiau po to. matome. palikdamas tamsoje anksčiau ap šviestą vietą. kuriuos sąmoningai mat ėme ar girdėjome ir vėliau pamiršome. Tačiau pasąmonė juos pastebėjo. kai ją užhipnotizavau. bet jie yra tokie nežymūs. ir i š čia jos vėl gali staiga i škilti bet kuri ą akimirką. pavyzd į pateikė vienas profesorius. o jau kitą gali šito visai nepasteb ėti. mano nuomone. D ūris į ranką arba frazė. u žuodžiame ir ragaujame daugelį dalykų. kaip ir kodėl čia atsidūrė ir netgi atvykimo datos. I š tikrųjų. kadangi jų sąmonė dažnai nelauktai užtemsta. Bet mes visi girdime. nes matė laikrodį priėmimo kambaryje. kad išliktų sąmoningas įspūdis. nebuvo su jais susiję. Hipnotizuodamas tok į pacientą gydytojas šį procesą mato labai aiškiai. kas vyksta. Ji netgi pasakė tikslų laiką. jų dvasinė būklė sukelia elgesio netikrum ą. jie yra ry škesni negu normalūs. ir šitokie pas ąmoniniai jusli ų suvokimai svarb ūs m ūsų kasdieniame gyvenime. panašiai kaip pro žektorius apšviečia nauj ą plotą. jie daro įtaką tam. u žmaršumas yra normalus rei škinys . kad dažniausiai yra nepastebimi. kur ji yra. kaip mes reaguojame į į vykius ir žmones. Ypač pamokantį. Aptardami tokius dalykus. Tokie žmonės išties pasako daugiau netiesos. pasakyta sąmonės užtemimo metu. lyg nebūtų buvę nejautrumo skausmui ar "užsimiršimo". kad nukreipiamas d ėmesys.

A š buvau įsitikinęs. Kaip tik ši "kita pus ė" ir privertė sekretorę užmiršti pakvietimus. Jaunystėje jis gyveno fermoje. jis pajuto kvapą nesąmoningai. kad ji ir brolis i š tikro skait ė šią knygą kartu. Pirmieji kyla i š ego asmenyb ės. Šis suvokimas buvo pasąmoninis. kitokį į vaizdį ar apskritai nauj ą siužeto atšaką. kur į ji labai norėjo pamiršti. kas paskatino jį nukrypti. dėl kurių mes u žmirštam dalykus. nors jis apie tai savo veikale neužsiminė. Nors s ąmoningai ji to ir nepastebėjo. Eidamas pro ferm ą. Taigi. Psichologai juos vadina "nuslopintu turiniu". Grynai atsitiktinai aš perskaičiau šį neįtikėtiną jūrininko pasakojim ą vienoje knygoje. . Šiuo požiūriu yra įdomus kriptomnezijos arba "paslėpto prisiminimo" pavyzdys. regis. kvapas ar garsas primena praeities aplinkybes. yra nepaprastai pana šu į kito autoriaus k ūrinį. Pavyzdžiui. kad ka žkas jai "sutrukdė". Aš pats radau tokį tiesiog stulbinant į pavyzdį Nyčės knygoje "Taip kalbėjo Zaratustra". nors dabar para šė kažką iš viso nauja. kurio. kai koks nors vaizdas. ir staiga jis nukrypsta nuo temos. Froidas aprašė kelis atvejus.net sau pačiai . įspūdį. kuri pavydi vienam iš savo viršininko kolegų. kad tai. Jis galb ūt net nepastebėjo to pasikeitimo. ko jie nenusprendė ar neketino. ir šis nesąmoningas suvokimas sugrąžino seniai pamir štus vaikyst ės potyrius. kaip jis yra įsitikinęs. i šdidumo spiriama atmintis pasiduoda. Toks "užuominos" (pasufleruojan čios replikos) arba "gaiduko" efektas gali paaiškinti neurotinių simptomų pradžią ir taip pat kai kuriuos malonius prisiminimus. nors jo pavardė būna ai škiai para šyta jos turimame sąraše. ir stimulas nebuvo pakankamai stiprus. Ji niekada neprisipa žįsta . kuris nesutampa su ego. Ji nuolat u žmiršta pakviesti šį asmenį į susirinkimus. Toks atvejis gal ėtų būti sekretorė. antrieji. kuriais jie proto gali b ūti prisiminti.Yra daugybė priežasčių.tikrosios nepakvietimo priežasties. tarp užmirštų prisiminimų esama nemažai toki ų. kur jis tiesiog žodis žodin atpasakoja atsitikimą. Aš parašiau tuo metu dar gyvai jo seseriai laišką. ir ši patvirtino. kuri ų žmogus mieliau netur ėtų. plėtodamas savo įrodymus arba siužeto linij ą. Tikriausiai jis i švydo nauj ą idėj ą. Autorius gali nuosekliai ra šyti pagal iš anksto susidarytą planą. kuri jai nesąmoningai priminė nelaimingą išsiskyrimą su mylimuoju. pasireiškia ir kitokie negalavimo požymiai. Tačiau kartais galima įtikinamai parodyti. nes dėmesys buvo sutelktas kitur. kai "pamirštami" nemalonūs prisiminimai . kurioje buvo auginamos žąsys ir specifinis jų kvapas paliko nei šdildomą. vienok. ji gird ėjo tolimo laivo ruko sireną. kyla iš š altinio. bet yra jo "kita pusė". jis niekad neskaitė. jis nesugebės to pasakyti. i šleistoje apie 1835 metus (pusė amžiaus prie š savo veikal ą parašant Ny čei). ji paprasčiausiai pasako "užmiršusi" arba. ir lygiai taip pat yra daugyb ė būdų. k ą jis parašė. Bet reikia i šmokti ai škiai atskirti s ąmoningus (intencionalius) ir nesąmoningus (neintencionalius) proto turinius. kad pakeistų dėmesio krypt į ir tiesiai pasiekt ų sąmonę. kuriuos pastebėjome ir patyrėme. ir kai aš suradau šį panašų fragmentą knygoje "Taip kalb ėjo Zaratustra". mergina. Be normalaus u žmiršimo. kuris taip skyrėsi nuo įprastinės Nyčės kalbos. Tačiau jis vis d ėlto pažadino "užmirštus" prisiminimus. kad b ūtent tas kvapas pažadino prisiminimus. Ir staiga jai ima klaikiai skaud ėti galvą. at ėjusi į darbą. Jei j ūs jo paklausite.Grįžęs pajuto žąsų kvapą ir i škart suprato. ko jis prie š tai nežinojo.prisiminimai. Bet papra šyta pasiaiškinti. kurie atsiduria pasąmonėje (ir panorus neįmanoma jų atgaivinti) dėl to. Daugybė žmonių klaidingai pervertina savo valios galios vaidmen į ir mano. kad jo mąstymui nieko negali atsitikti. Kaip sakė Nyčė. užrašytą laivo dienyne 1686 metais. gerai jau čiasi ir yra neblogai nusiteikusi. nors ir u žmirštą. kad jie nemalon ūs ir nepriimtini. kad Ny čė taip pat skaitė š ią knygą. buvau tiesiog priblokštas savito jo stiliaus.

kuri atitiktų jo "stipr ų dvejopos žmogaus . dėl kurių mes norime i šstumti jas iš mūsų akiračio. Pranc ūzų filosofo Dekarto "mistinis" patyrimas taip pat kilo iš panašaus netik ėto aprei škimo. Ši med žiaga da žniausiai tampa nesąmoninga tod ėl . rodantys. Tai.. kurią jis kuria suaugęs. kad daugelis žmonių.kad be atsiminimų iš nutolusios s ąmoningos praeities. kad esama koki ų nors priežasčių. išvadų. iš visų suvokimų ir intuicijų.jai nėra vietos s ąmonėje. Sugeb ėjimas u žčiuopti tokią turtingą gyslą ir jos teikiam ą medžiagą efektyviai i šversti į filosofiją. ir iš visos jausm ų įvairovės. Iš tikrųjų yra normalu ir b ūtina. iš kurios savaime gali atsirasti m ūsų sapn ų simboliai. tas pasakojimas netikėtai pateko į jo sąmoningo proto akirat į. kurie ką nors žino apie psichologiją. ir mūsų protas tapt ų be galo sujauktas ir sumišęs. Mes matome tai kasdieniniame gyvenime. literatūrą. iš pasąmonės gali ateiti visiškai naujos mintys ir k ūrybinės idėjos. Šiuo klausimu i škilo daugybė prieštaringų diskusijų. Visi jie (ar bet kuris jų) gali įgyti dalinio. Sprendžiant i š konteksto. kad m ūsų sąmoningame prote atsirast ų vietos naujiems įspūdžiams ir naujoms mintims. indukcijų. man atrodo. bet kad taip pat joje gausu b ūsimų psichinių situacij ų ir id ėjų gemalų bei užuomazg ų. Pavyzdžiui. Jos kaip latosas išauga i š tamsių proto gelmi ų ir sudaro svarbiausią pasąmoninės psichės dalį... jog Ny čė būtų suvok ęs. kad kažkas tuoj pat įsiverš į sąmonę . Id ėja ar vaizdinys iš pasąmonės vėl atėjo į sąmonę. Pavyzdžiui. k ą aš iki šiol pasakiau apie pas ąmonę.kad "kažkas tvyro ore".kai jam buvo vienuolika metų. taip "užmiršti". nauji turiniai. daugybė menininkų. gali iš ten iškilti. Tokiais atvejais tai b ūna tikri. kurie niekad iki tol nebuvo s ąmoningi. atvedė mane prie mano paties naujo požiūrio į psichologiją. Bet jie nurodo tą sublimuot ą medžiagą. kai jis akimirksniu išvydo "moksl ų tvarką". arba kad "pakvipo žiurke" . kai įvairūs prie štaravimai kartais netikėtai yra i šsprendžiami.mintys ir id ėjos. muziką ar mokslinius atradimus yra vienas genialumo požymių. impulsų ir ketinimų. i škilus stulbinantiems naujiems pasiūlymams. Kai kurios mintys praranda savo emocin ę energiją ir tampa pasąmoninės (arba b ūtų galima pasakyti. Šis atradimas. kad ima atrodyti ne įdomios ar nereikalingos. Britų rašytojas Robertas Lui Stivensonas daugybę metų ieškojo istorijos. žmogus gali numatyti. kuris staiga ateina iš pasąmonės.nujausti kažką negero. Bet viena yra tikra. Jeigu taip nebūtų. Panašus dalykas gali atsitikti kompozitoriui. Šis reiškinys šiandien yra taip plačiai pripa žintas. ar todėl. tėra vien tik greitosiom apmesti metmenys. dedukcijų ir prielaid ų. taip sakant. kuris vaikyst ėje girdėjo valstiečių melodiją ar liaudies dainą . laikino ar pastovaus nes ąmoningumo pavidalą. filosofų ir netgi mokslininkų savo geriausias id ėjas gauna i š į kvėpimo. kokia yra šios sudėtingos žmogaus sielos dalies prigimtis ir kaip ji funkcionuoja. pranc ūzų matematikas Puankarė ir chemikas Kekulė už savo svarbius mokslinius atradimus yra dėkingi (kaip jie patys teig ė) netikėtiems "vaizdingiems apreiškimams" iš pasąmonės. viskas.kad. kad praėjus penkiasde šimčiai met ų. kad pas ąmonė nėra tik praeities sandėlis. ir staiga netik ėtai ji įsibrauna kaip atskira tema į jo simfonij ą. kad jis plagijuoja kitą pasakojimą. pasiliktų virš sąmon ės slenksčio. Akivaizdžių šio fakto įrodymų mes galime rasti paties mokslo istorijoje. kad visai ne įtikėtina. k ą mes esame patyr ę. kurios niekad iki šiol nebuvo sąmoningomis. jos nebesusilaukia mūsų sąmoningo d ėmesio) todėl. Bet lygiai taip pat kaip sąmoningi turiniai gali pradingti pas ąmonėje. Aš manau. visų racionalių ir iracionalių minčių. bet nesuvokti prisiminimai. Ši pas ąmoninė medžiaga susideda iš visų potraukių. laiko jį savaime aiškiu.

Kiekvienas mūsų priimame bet kurią abstrakčią idėją savo individualaus proto kontekste ir todėl individualiai j ą suprantame ir taikome. kad bendrinė sąvoka suvokiama individualiame kontekste. ir yra viena iš svarbiausių priežasčių. kad visa. prarandamas normalus laiko poj ūtis. kuria ji būna išreikšta. Deja. įgyja pas ąmoninį atspalvį. k ą išsaugome savo s ąmonėje ir panor ę galime atkurti. Šio kintamumo prie žastis ta. kol "Dakarto Džekilio ir misterio Haido" siu žetą jis staiga išvydo sapne. Vėliau aš smulkiai aprašysiu. juo daugiau jas tyrinėjame. kaip "valstybė". Pavyzdžiui. kuris. nes sapnai yra toji dirva. kaip tokia med žiaga iškyla i š pasąmonės. juo sunkiau nusakoma. po žiūriu. todėl žmogus linksta arba visai jų nepaisyti. kai kult ūrinis pagrindas tas pats. kad pas ąmonė tvarko savo med žiagą taip skirtingai nuo tokio i š pažiūros tvarkingo modelio. Ir netgi tai. Taip yra dėl to. kad jo pastabos būtų logiškai nuoseklios. o įprasti daiktai įgauna žavintį ar gr ėsmingą aspektą. Žinoma. pastebės šį kontrastą. Kaip jau esu nurodęs. pasirenka į taigiausią pasakojimo b ūdą ir stengiasi. su kuriomis turime reikalo savo tariamai sutvarkytame budriame gyvenime. kai ji prisimenama. iš kurios pirmiausia išauga daugelis simboli ų. Jie neturi prasmės normalios patirties.kitaip tariant. Kai pokalbyje vartoju tokias sąvokas. kad mano klausytojai jas supranta "maždaug" taip. todėl ir suprantama bei taikoma šiek tiek individualiai. kaip mes manome. Savaime suprantama. kad sapnai j į trikdo. kad sapnų vaizdiniai ir idėjos negali b ūti paaiškinti vien tik remiantis atmintimi. kad žmogaus sielos sugeb ėjimas sukurti tokią naują medžiagą yra ypa č reikšmingas tiriant sapn ų simbolizmą. i šsilavinęs žmogus vengs miglot ų metaforų. "sveikata" ar "visuomen ė". jokiu b ūdu nėra tokios tikslios. kur į mes suteikiam savo mintims budėdami. jų reikšmė (ir j ų emocinė svarba mums) tampa juo netikslesn ė. "pinigai". politinė. Dabar a š vien tik noriu pa žymėti. gali tapti pasąmoninga . Sapnuotoj ą užplūsta vaizdiniai. ir tirsiu formą. jei pirmiausia pripaž intume. Bet kai reikia tikslaus . reikšmės prasm ės skiriasi daugiausiai. arba kokiu b ūdu ji išplečia ir supainioja konvencionalią reikšmę. pereiti į pasąmonę. Jie i šreiškia naujas mintis. nes jos gali iškreipti jo mint į. sapnus sunku suprasti. Kadangi sąvokos tapa čios su žodžiais. Kasdieniniame gyvenime kiekvienas apgalvoja. k ą išgirstame ar patiriame. nes a š savo profesiniame darbe nuolat įsitikinu. tariu. Prie šingai. Kiekvienas žodis reiškia ka žką truputį skirtinga kiekvienam žmogui. kurie atrodo prieštaringi ir juokingi. Gal būtų lengviau suvokti šį dalyk ą. arba pripažinti. religinė ir psichologinė patirtis labai nevienoda. Žodis "ma ždaug" yra b ūtent tai. apie ką kalbu. Gali atrodyti keista. kaip ir aš . tiesą sakant. netgi tuomet. Tačiau kiekvienas. nors sąmoningai mes ir nežinome apie šios pasąmonin ės reikšmės buvim ą. ką nori pasakyti.būties poj ūtį". M ūsų sąmoningi įspūdžiai i š tikrųjų greitai įgyja pas ąmoninės reikšmės element ą. kiekvieno žmogaus psichiniai atspalviai skiriasi. kurios dar niekad nebuvo pasiekusios sąmonės slenksčio. įgytos nemiegant. šis skirtingumas beveik nepastebimas ir neturi jokios praktin ės reikšm ės. nors akimirk ą bandęs prisiminti sapn ą. kuris nuspalvina id ėją kiekvieną kartą. kodėl paprastam žmogui yra taip sunku suprasti sapnus. sapnas visi škai nepana šus į sąmoningą pasakojimą. Tačiau sapn ų struktūra kitokia. kad tos idėjos. Sapnų funkcija Aš kiek paanalizavau m ūsų sapnų gyvenimo kilm ę ir ištakas. kuris mums reik šmingas fizi škai. kai žmonių socialinė.

kaip į nereikalingus ar pernelyg i špūstus reik šmės niuansus.teiginių. kad jie egzistuoja. Kadangi asociacijos gali b ūti įvairaus intensyvumo (pagal tos sąvokos santykin į reikšmingumą mūsų asmenybei arba priklausomai nuo kitų idėjų ir netgi j ų kompleksų. kad mes nubundame smarkiai susijaudin ę. Mano profesiniame gyvenime da žnai pasitaikydavo. aspektai turi ma žai reikšmės m ūsų kasdieniniame gyvenime. kuris gali lengvai atsirasti panašiame sapne. kad kas nors iškreipdavo mano žodžius . negu mes manome. todėl niekuomet nesuvokiami. galima pamatyti. yra tokia: "Du kannst mir auf den Buckel steigen" (Gali užlipti man ant nugaros). kad sapne šios s ąvokos gali išreikšti savo pasąmoninę reikšmę. Viena priežasčių yra ta. to nesuvokiate. Austrišką posakį jis išvert ė į regimą vaizdinį. kad perdaug nesirū pinau. su kuriais toji s ąvoka yra susieta mūsų pasąmonėj). be abejonės. kas mums atsitinka. tokia įprasta paprastame pokalbyje. kuriuos naudojame skaičiuodami.apibrėžimo ar išsamaus paai škinimo. išskyrus tai. atrodytų.simbolinis. Tai psichinis įvykis. Daugelis m ūsų perkėlėme į pasąmonę visas fantasti škas psichines asociacijas. kad net dalykiškiausias s ąmonės turinys yra gaubiamas netikrumo šešėlių. Amerikieti škas šio posakio atitikmuo. sukurti sapnuose. yra daugiau. ką apie mane sakai. mūsų įsitikinimu. kad šie pas ąmoniniai visko. rodo. tai paprasčiausiai parodo. kurioje. yra i š dalies nepažinus. kad jis nusigriebė vieną mano pastabą ir taip i škreipė jos prasm ę. kurie mažai susij ę su kasdieniniais poreikiais. Štai kod ėl įprasti objektai ir id ėjos sapne gali įgyti toki ą didžiulę psichinę reik šmę. kur psichologas nagrinėja pas ąmonės išraiškas. Pamenu vieną savo sapną. kiekviena s ąvoka mūsų sąmonėje turi savo psichines asociacijas. Ši frazė. nes jie yra beveik nematomos m ūsų sąmoningų minčių š aknys. Tai ir mitologiniai elementai (pitagoriečiams jie buvo netgi dieviški). Paprastai jie yra nes ąmoningi. bet esmė išreikšta netiesiogiai. Bet negalėjau suvokti ryšio tarp šio fakto ir jo pastangų sapne užšokti ant manęs. ir išmokome atsisakyti fantazijos ir puo šmenų tiek savo kalboje. yra daugiau. Gali atrodyti. Savo kasdienėje patirtyje turime bū ti kuo tikslesni. jos gali pakeisti "normalų" sąvokos pob ūdį.taip prarasdami savybę. Kai taip įvyksta . negu mes manome. Galima nekreipti dėmesio į š iuos skirtumus. jie labai reik šmingi. kad nieko baisiau nei užrakintas kambarys ar tai. kurį man buvo sunku paaiškinti.tai nebūna tyčinė sapno "maskuot ė". ar supykdė mane būtent šis iškraipymas. kuri ų turi kiekvienas . Tame sapne kažkoks žmogus bandė užeiti už manęs ir u žšokti man ant nugaros. Savo sąmoningose mintyse mes neper žengiame racionali ų teiginių ribų . Net skaitmenys. Tai rei škia: man nerūpi. Kai kas gali tvirtinti. kurie yra jų atitikmenys gyvenime. ir labai greitai supratau. nes mes apvalėme juos nuo daugelio psichinių asociacijų. ir.taip da žnai. nesapnavome. kurie daug ma žiau spalvingi. kurios iš pradžių aš negalėjau suprasti. kad b ūtent tai sako sapnas. negu mes jai suteik ėme. kad šio sapno vaizdas . kuri dar tebėra būdinga primityviam protui. Trumpai tariant. tiek mintyse . kad ši tapo groteski ška jos parodija. Netgi rūpestingiausiai apibrėžta filosofin ė ar matematinė sąvoka. Bet pats faktas. Žinia. kad pavėlavome į traukinį. Ji netgi gali tapti kažkuo visiškai skirtingu. yra kur kas turtingesni ir gyvesni nei sąvokos ir patyrimai. metafora. kokie stulbinantys ne tik grynai intelektualaus s ąvokų supratimo. kontroliuoti savo emocines reakcijas yra tam tikra vertybė. kad mes nelabai suprantame emociškai turting ą vaizdų kalbą.o įvyksta dažnai . bet ypač emocinių jų atspalvių ir vartojimo skirtumai. kai "plaukioja" žemiau sąmonės lygmens. Bet sapnų analizėje. nors j ūs. tuos skaitmenis naudodami praktiniais tikslais. būtų: "Gali sau šokti į ežerą". Vaizdiniai. nors. nes juo ne tiesiogiai buvo nusakyta situacija. nėra nieko daugiau. b ūdamas toks. A š nieko nežinojau apie t ą žmogų.

ir bendr ą likimą su žmogumi. tačiau ir jos objekto pavadinimas ir prigimtis tapo blogesni. kuris juo domisi. Primityvus žmogus. ir su tokia j ėga. ta čiau atlikdamas šį kruopštų darbą. Kita vertus. augalams ir akmenims tokių galių. Šių laikų civilizuoto žmogaus požiūris man da žnai primena psichoze sergantį pacientą iš mano klinikos. Kas būtent sukėlė š ią idėją? Ji be abejon ės kilo i š baimės. kurios jis negalėjo nugalėti. Kartą vienas teologas man pasak ė. Vietoj Dievo ar "Dievo baimės" matome nerimo (baim ės) neuroz ę ar tam tikr ą fobijos rūšį. laikinai pri ėmęs jo pavidalą. kad n ė vienas. koks jį apėmė siaubas. baim ės. jis suteikia gyv ūnams. kaip mū sų "racionaliose" visuomenėse. kurias sukuria m ūsų prašmatni civilizacija. išvydęs nakties gyv ūną dienos šviesoje žino. kad susitik ę jau nebeatpa žįstame. Esu padar ęs kelet ą panašių palyginimų tarp naujųjų laikų ir primityvaus . sparnų ir snapų. ištiktas pana šaus šoko. kurie regėjo ypatingus sapnus. Emocija i šliko ta pati. Kenksminga piktųjų dvasių įtaka yra bent jau priimtina hipotez ė pirmykštėje kult ūroje. Vieną rytą paklausiau. kas mato vizij ą. kad nieko n ėra. turi patologinių sutrikimų. Arba mano jį esant krūmo siela ar jo genties vieno i š protė vių dvasia. jis galvos apie fetišus. Tačiau emocijos.objektas ir id ėja. ko negalima paai škinti sveiku protu. ką psichologai vadina "psichiniu tapatumu" ar "mistiniu dalyvavimu".tarti. Čia mes susiduriame su neuroze ar netgi kai kuo blogiau. Tik įsivaizduokite. yra tokios pa čios. Bet b ūtent šis pas ąmoninių asociacijų švytėjimas ir daro primityvo pasaulį spalvingą ir fantastišką. kuri nebuvo įteigta sąmoningo svarstymo.. nors nieko panašaus nebuvo rasta de šimtyse rentgeno nuotrauk ų. kad jo rūpesčiai tėra kvaila vaizduot ės išdaiga. Kai kurie Pietų Afrikos indėnai jus įtikinės. Tai mes jau taip praradome. fantazijas ir netgi vizijas. "Aš ž inau. kad gali kas nors atsitikti. Kadangi primityvo pasaulyje daiktai neturi tokių ryškių ribų. Afrikos džiunglių gyventojas. kad jie yra raudonosios Arara papūgos. jis tebėra toks kaip ir visada. Tik dabar kitaip ir daug nemaloniau aiškinamas. kad j į apsėdo dvasia. Mes šiuos dalykus išstūmėme žemiau sąmonės slenks čio. Prisimenu filosofijos profesori ų.sakydavo jis. ir tai juos labai sukrėtė. Jie man ė. kuris pats buvo gydytojas. ir kai jie v ėl atsitiktinai pasirodo. kurios mums atrodo keistos ir nepriimtinos. Medis gali vaidinti svarbų vaidmenį primityvo gyvenime. o Mozei ir kitiems pranašams kalbantys "balsai" . nerado jokio Dievo p ėdsako. Jis atsakė puikiai praleid ęs nakt į. I š esmės.. dvasias ir dievus. Šiam išsilavinusiam žmogui buvo kur kas sunkiau pripažinti tai. Tai. J į kamavo nenugalimas įsitikinimas. kad jis turi piktybinį auglį. nesuabejos savo sveikumu.tik haliucinacijos. yra kur kas baisesn ės už tas. kad tai kerėtojas. Mes taip pripratę prie tariamai racionalios m ūsų pasaulio prigimties. kuris kart ą konsultavosi dėl savo v ėžio fobijos. Su manimi ne kart ą tarėsi išsimokslinę ir inteligenti ški žmonės. kad sunkiai įsivaizduojame. kaip jis jau čiasi.bet gali kas nors ir b ūti". kad Ezekielio vizijos tebuvo liguisti simptomai. kas yra sveiko proto. dezinfekuodamas vis ą dangų merkurijaus chloridu. Liguista mintis jį užklupo staiga. neabejotinai turėti savo siel ą ir balsą. kai kažkas panašaus "spontani škai" nutiko jam pa čiam. mums ne kartą rodosi. iš mūsų daiktų pasaulio buvo išstumta. kad kažkas negerai. negali kent ėti nuo tokių dalykų ir kad bet kas. Primityvus apsėdimo fenomenas neišnyko. kurios mus veikia. kad neturi plunksn ų. primityvus protas dar neužmiršo šių psichinių savybių. nors ir puikiai žino. k ą būtų padaręs primityvus žmogus . kurias primityv ūs žmonės priskiria demonams. ir kur kas labiau gniu ždantis dalykas civilizuotai asmenybei pripažinti.

Šeimininkė ją pasveikino žodžiais: "Kaip puiku. kad mums kai kurie dalykai būtų pasakyti taip ai škiai. mitams ir ritualams. kad j ą suprasti galėjo net bukaprotis. Jau kalbėjau apie įdomų kontrastą tarp "kontroliuojamų" mūsų budraus gyvenimo minučių ir vaizduotės lobi ų. yra labai svarb ūs. išsilaikę ž mogaus prote nuo senų amžių. ar ne . Jie tebefunkcionuoja ir yra itin vertingi (kaip daktaras Hendersonas parodo savo "Senov ės mituose ir šiuolaikiniame žmoguje" .į karvidę! Sapno kalba buvo tokia paprasta. norint suprasti žmogaus polinkius kurti simbolius ir sapn ų vaidmenį juos išreiškiant. ji nekreipdavo menkiausio dėmesio. jos simbolizmas turi tiek daug psichinės energijos. Iš pradžių moteris nenor ėjo pripažinti kad sapnas taip tiesiai taiko į jos išpuikimą. Galima buvo įrodinėti jai ištisą naktį be jokio rezultato. kad daugelis sapnų pateikia įvaizd žius ir asociacijas. klaidų. ir įprastai į jas reaguojame. Pavyzdžiui. ta čiau jos nedaro mums gilaus įspūdžio. Jie nutiesia tiltą tarp tų būdų. Ar mes suvokiame jų poveikį mūsų sąmonei. kad jos yra psichiniai elementai. bet informacija vis tik pasiekė tikslą. kuri ų ekstravertiško m ąstymo nuostata ypač pabr ėžia išorinius objektus arba tiems. nes negalėjo nesuprasti pok što iš savęs pačios. Šitoks po žiūris būdingas tiems. Tokia informacija iš pasąmonės yra svarbesn ė.) b ūtent dėl savo "istori škos" prigimties. negu daugelis žmonių mano. Reikia ka žko daugiau. Kuo labiau toji s ąmonė veikiama prietar ų. kalbant vaizdingiau.ji vis tiek yra jų trikdoma ir nuo jų poveikio yra beveik neapsaugota. kad tokios asociacijos ir įvaizdžiai yra neatskiriama pasąmonės dalis ir gali būti regimi visur . kad dalyvauja svarbiame visuomen ės renginyje.žmogaus. kad toks po žiūris netinkamas ir jo reikėtų atsisakyti.ar sapnuotojas būtų išsilavinęs. Nes matome. kaip vėliau parodysiu. sapnuotojai įžengė tiesiai . Tokie palyginimai. kurie pas ąmonę laiko vien s ąmonės apendiksu (ar. Tačiau jos sapnai laik ėsi kitokios taktikos. Šiuos sapnų į vaizdžius Froidas pavadino "archaiškomis liekanomis". įvykiai įstaigoje ar socialiniame gyvenime mus trikdo ir atitraukia. kurie slepia savo menkavertiškumo jausmus ir nepasitiki savo pa čių giliausiu ir slapčiausiu "aš". Kiti žmonės mus stimuliuoja arba slegia. Tokias idėjas mes vartojame savo kalboje. Būtent ši forma tiesiai kreipiasi į jausmus ir emocijas. pagars ėjusi savo kvailais prietarais ir užsispyrėlišku prie šinimusi protingiems argumentams. ir po kurio laiko ji turėjo ją priimti. inteligenti škas ar kvailas. Visi jūsų draugai čia. kuris netinkamas mūsų individualybei. šis pasakymas reikštų. kad mes b ūtume priversti pakeisti savo požiūrį ir elgesį. kuriuos sukuria sapnai. ir laukia jūsų". Savo s ąmoningame gyvenime mes esame atviri įvairiausiems poveikiams. Tai ypatingai būdinga žmonėms. Galima pastebėti ir kit ą šio skirtumo prie žastį: savo civilizuotame gyvenime iš tokios gausyb ės minčių mes at ėmėme jų emocinę energiją ir iš tikrųjų į jas mes jau nebereaguojame. Jokiu b ūdu jie nėra negyvos ir bereikšmės "liekanos". ir primityvesnės. kurioje renkama viskas. kuriais mes sąmoningai reiškiame savo mintis. fantazijų ir infantilių norų. Toliau tyrinėdamas įsitikinau. kad mes esame priversti į jį kreipti dėmesį. Šios "istorinės" asociacijos yra ryšys tarp racionalaus sąmonės pasaulio ir instinkt ų pasaulio. tuo labiau plat ėja jau esantis ply šys pereidamas į neurotinį skilimą . kad gal ėjote atvykti. atliek ų skardine. kai kiti jas vartoja. ar beraštis. buvo tokia ponia. spalvingesnės ir vaizdingesn ės išraiškos formos. analogi škus primityviosioms idėjoms. Tokie dalykai gundo mus pasukti keliu. Būtent tai daro "sapnų kalba". Paskui šeimininkė nuvedė ją prie dur ų ir jas atidarė. Vien ą naktį ji sapnavo. A š supratau. ką atmeta sąmonė)."Žmogaus ir jo simbolių" 2_sk.

Mes einam prie j ų pamažu. Čia n ėra jokios magijos. o sapnuotojas leidosi žemyn paskui jį. Negalima būti naiviam. kad skrenda arba krinta. Jei nepaisoma sapnų į spėjimų. tačiau . jau visi škai sutriu škintas perplaukęs tą upę . kai žmogus buvo smarkai įsipainioj ęs į kelis tamsius reikalus. kad sapnas . Paslaptingoji ranka gali net nurodyti.karalius suprato.jo žūties kalnuose ženklas. kartais sapnai būna tikri spąstai. prigimties ir tiesos. yra abejotina. kaip jie dabar gyvena. Tik vėliau. Jis u žkrito ant savo draugo. kurie jiems gresia gyvenant taip. kad orakulo minėtoji karalyst ė buvo jo paties. Kitas tipiškas atvejis .kaip ir kop ėjas į kalnus nes ąmoningai siek ė pasitenkinti.tai greič iau gamtos dvelksmas . "lyg šoktų į orą". kuri gyveno nieko nepaisydama. surad ęs tam tikr ą išeitį iš savo sunkum ų. neatitinkan čius jų realių galimybių. Draugas rado ant briaunos atramą kojai.pavojingai kopti į kalnus . atrodo. Auka gali nukristi nuo laipt ų arba patekti į automobilio avariją. jis sumokėjo gyvybe. Sapnas kompensuoja j ų asmenybių trūkumus ir kartu įspėja apie pavojus. aš iš karto pamačiau jam gresiant į pavoj ų ir band žiau pabr ėžti įspėjimą ir įtikinti j į.ir atvesdamas į daugiau ar mažiau dirbtin į gyvenimo būdą. sapnai kartais gali prane šti apie kai kurias situacijas gerokai ankščiau nei jos i š tikrųjų į vyksta. kod ėl žmonės. bet ji nenorėjo klausyti mano įspėjimo. Tai paai škina. jis paleido virvę. n ė vienas iš jų nesitikėjo tokios aukštos kainos: jai sulau žė kelis kaulus. Staiga.. dažnai pastebi mūsų pasąmonė. Vieną naktį sapne jis i švydo save žengiantį nuo aukšto kalno viršūnės į tuščią erdvę. A š mač iau pavojų. Kai jis man papasakojo savo sapną. labai nutolusį nuo sveikų instinktų. Be abejon ės. bet lygiai taip pat da žnai neįspėja. turintys nerealistini ų idėjų arba esantys pernelyg geros nuomonė s apie save. kartais ne. kad toji moteris slapta ilgėjosi tokio nuotykio .kaip savotiška kompensacija. kur ji eidavo viena ir atsiduodavo jausmingoms fantazijoms. Aš netgi pasakiau. ir jeigu ne žmonės. arba atrodo tokie esantys. ir abu nukritę žemyn. arba kuriantys grandiozinius planus. užsimušė. Pagrindinė sapnų funkcija yra bandyti atstatyti m ūsų psichologinę pusiausvyrą.gražios ir kilnios. Jam atsirado tiesiog liguista aistra . Viskas veltui. Aš prisimenu vien ą atvejį. Daugelis m ūsų gyvenimo krizi ų turi ilg ą nesąmoningą priešistorę. Tai nebūtinai stebuklas ar ateities numatymo forma. kuri labai subtiliai atstato visą psichinę lygsvarą. Jie kyla iš dvasios. kuri n ėra visai žmogiška. Netrukus miške j ą užpuolė seksualinis i škrypėlis. kuris Karaliui Krezui pasakė. Jos sapnai man pasak ė. Sapnai pasidarė grasūs. pilni užuominų apie pasivaik ščiojimus miškuose. Todėl prielaida. tai sunaikins didel ę karalystę. Būtent tai a š vadinu papildomu (arba kompensuojan čiu) sapnų vaidmeniu mūsų psichinėje sandaroje. ją būdų nužudęs. ji pasipiktinusi atsisakė juos pripa žinti. kuri gali perduoti informacij ą per sapnus. Savo kasdieniniame gyvenime ji buvo i šdidi. Bet tai. gali i š tikro įvykti nelaimingi atsitikimai. kad jeigu šis perplauks Halio up ę. kad yra gero linkinti ranka. kuri mus laiku sustabdo. kurie išgirdo riksmą. Po šešių mėnesių jis " žengė į erdvę". sapnuoja. kad geros valios agentūra kartais dirba. vadovo žodžiais tariant. Jis nor ėjo "pakilti virš paties savęs". net nenutuokdami apie besitelkiančius (susikaupusius) pavojus. sukuriant sapn ų medžiagą. bet sapnavo baisius sapnus. Taigi. nagrin ėjant sapnus. Dažnai sapnai gali įspėti mus. ko nepavyksta pamatyti m ūsų sąmonei. kaip jis su draugu leidosi ž emyn labai sunkioje vietoje. kad susilaikytų. Alpinist ų vadovas matė. kur tyko pražūtis. Kai jai tai atskleidžiau.ponia. primenančius jai apie įvairiausius bjaurius dalykus. Jie kartais yra kaip Delf ų orakulas.

ir žynys tvirtino jau nebesapnuoją prasmingų sapnų. negu dabartinio žmogaus s ąmonėje. visiška kvailystė tikėti. kurių psichika be pusiausvyros. žmonės link ę abejoti šia funkcija.ir vadas. Vienintelis nesklandumas . Šie instinktyvūs fenomenai . Šiame civilizacijos procese mes vis labiau atribojame savo sąmonę nuo žmogaus psichikos instinktyvi ųjų sluoksnių. ir beveik visiškai nuo somatinio psichinių fenomenų pagrindo. t. kad tik vad ų ir žynių sapnai yra reikšmingi. kuris j į sapnuoja. Bet šie laimėjimai pasiekti milžiniškų praradimų kaina. ir j ų negalima sujungti nesant ypatingai atsargiam. ir n ėra jokio tikslaus ir tiesioginio sapno aiškinimo. kurių siekiu lygindamas pirmyk štę ir civilizuot ą ž mogaus būsen ą pateikti šių laimėjimų ir praradimų sąskait ą. nusipirkęs žinyną. kad galimi sistemi ški sapnų aiškinimo vadov ėliai. ką patyriau bendraudamas su pirmykšte Rytų Afrikos gentimi. kurie mano. Būtent šitaip paprastai ir b ūna. bet tik nesąmoningai. pirmyk ščių miškų legendose. galėtų susirasti bet kok į simbolį . o j ų aiškinimas praturtina s ąmonės skurdum ą ir ji vėl išmoksta suprasti užmirštą instinkt ų kalbą. Neneigiu. kad sapnas (kurio gali ir neprisiminti) pataiso ar sugadina jo nuotaik ą. bet man ė savo sapnus neturint prasm ės. tie genties žmonės neig ė kada nors sapnuoją. Bet po kantri ų. Pirmykštį ž mogų kur kas labiau vald ė instinktai. Tai reiškia. kad didelių laimėjimų pasiekta evoliucionuojant civilizuotai visuomenei. jie tebėra pasąmon ės dalis. Jei norime apibūdinti šią dvasi ą. Vienas tikslų. kurie i šmoko save "kontroliuoti".pareigūnas iš Britanijos. kad j ų sapnai nieko nerei škia vien todėl. atsiranda psichologiniai sutrikimai. Kiekvienas individas labai skiriasi tuo.sakė jie man. todėl jų sapnų aiškinimas gali būti labai rizikingas: tokiu atveju labai vienpusiška s ąmonė yra atkirsta nuo atitinkamai iracionalios ar "beprotiškos" pas ąmonės. atsakingas už juos . Žinoma. Joks sapno simbolis negali b ūti atskirtas nuo individo. Jei jos suskyla ar yra "atsiejamos". ką aš pavadinau kompensuojančia sapnų funkcija. kad j ų nesupranta. bet yra įsitikinę.. Jie sak ė. . tų žmonių. O kalbant apskritai. Šiuo po žiūriu sapnų simboliai yra pagrindiniai informacijos ne šėjai iš instinktyvios į racionalią psichikos srit į. "Paprasto žmogaus sapnai nieko nereiškia". Čia a š turiu įspėti d ėl nemokšiškos ir nekompetenti škos sapn ų analizės. kad jie sapnuoja. Laimei. kai į jų kraštą atvyko anglas.y. Galiu tai pailiustruoti tuo. jie buvo panašūs į šių laikų žmones. todėl neįmanoma nustatyti. netiesioginių pokalbių su jais netrukus supratau. kaip ir visi kiti. kurie rūpinasi genties gerove. nors gali išreikšti save tik per sapn ų vaizdinius. kadangi jos simboliai dažnai lieka nepastebėti ar nesuprasti. kiek sapnai ar j ų simboliai iš viso gali būti klasifikuojami.nors jie ne visada i š karto atpažįstami d ėl savo simbolinio pob ūdžio . Normaliame gyvenime dažnai manoma. mes nepraradome šių esminių instinktyvių sluoksni ų. Bet netgi civilizuotas žmogus kartais pastebi.ir žiaurios deivės dvasia. kaip jo pas ąmonė papildo ar kompensuoja s ąmonę.perėmė "didžiųjų sapnų" funkciją. Psichinio stabilumo ir netgi fizin ės sveikatos labui pasąmonė ir s ąmonė turi būti vieningai susietos ir veikti lygia greta. kai sapnas yra ypač į spūdingas ar reguliariai pasikartoja. tas pasikeitimas įvykęs po to. Tik labai retai. kuri ų apimtį vos pradedame įvertinti. kur kas labiau prie jos priart ėsime senoviniuose mituose. kai kiekvienas. kad jų sapnai yra bereik šmiai. kad sapnas jau "suprastas". daugelis žmonių mano. kad suprasti sapnus netgi nėra reikalinga. Apygardos valdytojas . Jie manė. Esama žmonių. Mano nuostabai. negu jo "racionaliuosius" šių laikų palikuonis. Kai šie genties žmonės prisipažino sapnuoj ą. kurie iki to laiko l ėmė jų elgesį. kad jį reikia išsiaiškinti.yra gyvybiškai svarb ūs tam.

Esama atvejų. Sapnuose simboliai atsiranda spontani škai. kuri. užsakiau antikvarui surasti vieną klasikinį viduram žių alchemijos leidinį. darbo dalis. Tokie motyvai . jūs netinkamai ar kaip nors absurdi škai apsireng ęs viešoje vietoje. Baigiantis šiai sapn ų serijai.. ar esate visiškai beginklis. kad tai motyvai.sapnuojate. kurie yra tipi ški ir pasitaiko da žnai. Pra ėjus kelioms savaitėms po šio sapno apie nežinom ą knygą. prieš susapnuojant šį sapną. mano nuostabai. o ne sukuriami. kad simboliai pasirodo ne tik sapnuose. Aš pats kelet ą metų sapnavau vien ą motyvą: vis "atrasdavau" savo namo dalį.tai buvo prieš 30 metų . nes sapnai būna. Jame buvo XVI am žiaus rankraštis.tai kritimas. Galiausiai. smarkiai b ėgate ir niekur nenubėgate. Nesvarbu.tai da žniausiai pastangos kompensuoti kokį nors trūkumą sapnuotojo po žiūryje į gyvenimą. gal ėjo turėti ry šį su ankstyvosios Bizantijos alchemija. atskleid žiau vieną knygą ir išvydau joje gausyb ę nuostabių simboliškų piešinių. Kartais jis gali numatyti kokį nors svarbų ateities įvykį. kaip fanati škai papuoštume toki ą idėją. kurie man iš karto priminė matytuosius sapne. kuriuos galima paaiškinti iš jų pačių. Toks sapnas . kuriuos būtina aiškinti paties sapno kontekste. kuriuose gyveno mano seniai mirę tėvai. arba jis gali prasid ėti nuo tos akimirkos. seniai užmiršta. nesunku suprasti mano pasikartojančio sapno motyvą. Ženklas visada yra mažiau nei s ąvoka. skubate ar pasimetate minioje. kaip naujų psichologijos kelių skynėjo. Kai nubudau. kai žmonės sapnavo tą patį sapną nuo vaikystės iki v ėlesnių brandaus gyvenimo metų. pavyzdžiui. Jie yra . susijęs su už jo slypinčia sąmoninga mintimi. skridimas. suprantama.kaip. palikusi savo žymę. kurią jis žymi. Literatūroje buvau radęs citat ą. Daugiau ar mažiau racionaliai min čiai. Periodiškai pasikartojantys sapnai yra d ėmesio vertas reiškinys. Namas. Paprastai šis nežinomas namo fligelis būdavo senovinis istorinis pastatas. negu jo akivaizdi. o mama laik ė visą viešbutį užklydusioms dvasioms. i š karto suvokiama prasmė . kovojate su ginklu. Šiek tiek ank ščiau.mano asmenyb ės ir jos s ąmoningų interesų simbolis. Joks genijus. mano širdis dau žėsi iš susijaudinimo. todėl jie yra pagrindinis viso žinojimo apie simbolizmą šaltinis. ko mes dar nežinome. jus persekioja pavojingi žvėrys ar prie šiški žmonės. paskutiniame sapne. iš antikvariato at ėjo siuntinys. atradau sen ą biblioteką su man nežinomomis knygomis. o ne žiūrėti į juos kaip į šifrus. Sapnų analizė Pradėjau šį esė nurodydamas skirtum ą tarp ženklo ir simbolio.niekad daugiau to sapno nesapnavau. Joje stov ėdavo įdomūs senoviniai baldai. ta čiau mano paveld ėta nuosavybė. kad be galo suma žėjate ar be galo i šaugate. ji vis tiek liks ženklas. Kadangi naujas alchemijos princip ų atradimas buvo svarbi mano. Tačiau aš turiu pažymėti.Tiesa. apie kurią mano sąmonė tuomet dar nežinojo. gimusiai logiškai samprotaujant ar sumanytai i š anksto kruopščiai apsvars čius. kai įvyko trauma. atsisėdęs su plunksna ar teptuku rankoje. mano nuomone. Bet turiu dar kart ą pabrėžti. Nuo to laiko . kuris yra tik u žuomina apie ka žką. o ne simbolis. Lewis Caroll knygoje "Alisa stebuklų šalyje". iliustruotas nuostabiais simboliniais piešiniais. o nežinomas priestatas rei škė būsimą naują interesų ir tyrinėjimų sritį. tuo tarpu simbolis visada reiškia daugiau. Tipiškas infantilus motyvas . tėvas ten tur ėdavo laboratoriją ir studijavo lyginamąją ž uvų anatomiją. nesako: "Dabar a š sukursiu simbolį". yra sapn ų ir atskir ų simbolių (juos ver čiau vadin čiau motyvais). kuris neveikia. niekas negali suteikti "simbolin ės" formos. arba i š vienokio esate paver čiamas kitokiu . apie kuri ą nieko iki tol ne žinojau. Kartais tai būdavo kambariai. ir a š norėjau tai patikrinti.

kad niekuomet negaliu suprasti kito žmogaus sapno taip gerai. jog sapnas yra simboli škas. turi tiesiogin į ir labai svarb ų ryšį su sapnų aiškinimu. A š vis labiau jaudinausi. o sunk ūs baldai yra XVI am žiaus ar net senesni. kad niekada anks čiau nebuvau matęs šio kambario. kai jis analizavo šį sapną. kad būtų nekreipęs į jį dėmesio . atsiveriančias į akmeninius laiptus. jie vis pasirodo ir vien tai parodo jų psichologinę svarbą. ir jokiu būdu n ėra sąmoningai sugalvoti. t. Tad šie vaizdiniai yra nesąmoningi spontaniški pasireiškimai. Todėl nulipau žemyn į rūsį.y. Jie leidosi lyg į kokią olą. Da žnai atrodo. keliais kaulais ir sudužusio puodo skeveldromis. kaip pastebi skeptikas. sienos apmu štos plokštėmis. Šis faktas. Aišku. Aš taip darau. Kad ir švytuoklinis laikrodis Fridricho Didžiojo rūmuose Sans Souci. Abu klysta. kuris sustojo imperatoriui mirus. Sapnavau. kurią pasąmonė daro sąmonei). panorau apžiūrėti ir pirmąjį aukštą. kad suskyla ar sud ūžta veidrodis. Pastaruoju atveju sapn ų interpretacija ma žai tėra prasminga. būtų rėmęsis mano metodu. kad galėčiau kontroliuoti savo reakcijų srautą. kad sapną sužadinanti mintis ar emocija yra jau žinoma. paties asociacijų ir mano paciento abejones ypatingai svarbu kuo pranešimą (tai yra tą tiksliau i štirti sapno Kai dirbau su Froidu. atrodo. kad jis sumai šytas su plytų nuolaužomis. negu žmonės. Bet bijau. kuriuose kas nors i šgyvena emocinę krizę. Po to visa tai u žmirškite. sapnavau sapn ą. Netgi jei skeptikai ir atsisakytų patikėti tokių pasakojimų tikrumu. antrame auk šte jaukiame mielame svečių kambaryje. simboliški veiksmai ir situacijos. Skeptikas kategoriškai tvirtins. savo kilme yra ne individualūs. kilę iš pirmapradžių svajonių ir kūrybinių fantazijų. kad religiniai simboliai ir s ąvokos ištisus šimtmečius buvo kruopščiai ir visi škai sąmoningai pl ėtojami ir tobulinami. nes mes sužinome vien tai. kad buvau "savo namuose". Bet i š esmės tai "kolektyviniai simboliai".kaip į . kad jų kilmė glūdi taip giliai . kas tik įmanoma. kaip teigia tikintysis. Grindys buvo i š didelių akmeninių plokščių. kad sustoja laikrodis tą akimirką. kai miršta jo savininkas. kas jau yra žinoma. Taip pat paplitę yra pavyzdžiai. kad galėčiau jį teisingai interpretuoti. kaip v ėliau paaiškinsiu. Paskui pabudau. Mano nuostaba ir smalsumas did ėjo. vedan čius į didelį skliautuotą kambarį. tai ir ai škinsime j į kitaip. o sapnas papras čiausiai j ą "paslepia". Tačiau daug simboli ų (tarp j ų ir patys svarbiausi). Yra gausybė liudijimais patvirtintų pasakojimų apie tai. Nusteb ęs. kad net negyvi daiktai bendradarbiauja su pasą mone formuodami simbolinius modelius. kad jie buvo sukurti. Teisinga. nukrinta paveikslas kam nors mirus. Akivaizd žiai sienos buvo rom ėniškos kilmės. Jei Froidas. iliustruojantį šį teiginį.kad atrodo atsiradę ne iš žmogiškojo šaltinio. jeigu manysime. Tikinčiajam atrodo. bet kolektyviniai. Nor ėjau pamatyti visą namą. būtų išgirdęs labai reikšmingą pasakojim ą. Pakėliau plok štę ir pama čiau dar vienus siaurus laiptus. kur radau duris. Ap žiūrėjau skiedinį ir pamačiau. Šis patarimas yra taip praktiškai svarbus. o sienos atrodė labai senos. Viename kampe ant akmens plokštės a š pamačiau geležinį ž iedą. apstatytame XVIII am žiaus stiliaus baldais. kurie mano. Nulipau žemyn ir pamačiau. Kadangi analitikui gydymo tikslais tiksliau gauti b ūtent to sapno ypatingą specifinį pagalbą. tyrinėjęs jo specifines asociacijas ir kontekstą. Yra simbolinės mintys ir simboliški jausmai. ar mažesni skilimai ar lūžimai namuose. kuris priešingu atveju gali nustumti ir dvejojimus. apie simbolius. kuri atrodė kaip prie šistorinis kapas su dviem kaukolėm. kad jie dievi škos kilmės ir buvo apreik šti žmogui.praeities paslaptyje . Dėl šios priežasties aš visuomet sakiau savo mokiniams: "Sužinokite viską. Tai dažniausiai religiniai įvaizdžiai. kad ten gana tamsu. kad a š nuolat ir pats sau primenu. jam reikia kuo turinį. kai j ūs analizuojate sapną". Ir lygiai taip pat teisinga.visose psichikos aprai škose.

Tad nesinorėjo parodyti savo min čių. mano pasaulį. kad aš trokštąs jo ankstyvos mirties.papraščiausią bandymą išvengti problemos. kuri ų mirties a š dėl koki ų nors priežasčių galėjau trok šti. susidūręs su Ryt ų religijomis ir graik ų filosofija. namas daugiausia buvo apstatytas koki ų 300 met ų senumo baldais. Šią išvadą jis padar ė iš to.melą. Šiai mano minčiai buvo pritarta. dar tiksliau. Jausdamasis gan netikras dėl savo paties psichologijos. kad a š labai dom ėjausi mumijomis vadinamajame Bleikeller Bremene. kad tos kaukolės. tamsus ir ai škiai negyvenamas. kuriame jis buvo susiformav ęs. ir mano paties. Bijojau prarasti jo draugystę. mane staiga sutrikd ė intuityvus suvokimas. Mano intuicija . Tuo metu didelį triukšmą sukėlė Čarlzo Darvino darbai. kad tos temos jam nepatinka. skeletus ir lavonus. į kurią patekau papasakoj ęs Froidui savo sapn ą. nei moraliai pateisinama. su kokiais sunkumais tenka susidurti. Tod ėl pam ėginau pakišti jam mint į. tai buvo mano sapnas: ir aš staiga supratau akimirksniu. nes neseniai man buvo padariusi didžiulį į spūdį beveik neper žengiama bedugn ė tarp Froido intelektualinio akiračio. ir dar didesnis diskusijų objektas . Šis konfliktas parodo nepaprastai svarb ų sapnų analiz ės momentą. kuri i š tikrųjų buvo jo paties. išsilavinimo ir konteksto. kur mes abu lank ėmės 1909 metais pakeliui į uostą. jam būtų pasirodęs keistas ir įtartinas. Mano v ėlesnis dom ėjimasis istorija pirmiausia kilo i š to. nes žinojau. dalinis. B ūtent tod ėl pirmasis aukštas buvo toks ramus.o to nenorėjau dėl daugelio prie žasčių. bet kitaip būčiau rizikavęs visiems laikams susiginčyti su Froidu . kurias sapnavau. tapo reliatyvus. bet nedrįsau u žsiminti Froidui apie kaukoles. kaip išsivaduoti i š tos ne įmanomos painiavos. Sapnas tuo tarpu yra trumpa mano gyvenimo. kuri ą sukūrė kitas. kurios galima i šmokti ir taikyti pagal taisykles. mano gyvenim ą. susižavėjau lyginamąja anatomija ir paleontologija. Kol a š ieškojau tinkamo atsakymo į Froido klausim ą. bet aš pats nebuvau patenkintas tokiu "apgaviki šku" sprendimu. Tai ne technika. Tai buvo ne Froido sapnas. o intelektualiai tuo metu didžiausias mano dvasinis išgyvenimas buvo Kanto ir Šopenhauerio filosofijos studijos. kuris. o jiems pasaulis ir žmogus tebebuvo valdomas dieviškos visagalybės ir apvaizdos. d ėl kurio tuo metu buvo tiek daug diskutuojama. Jis puosel ėjo keistą idėją. Greitai supratau. o dialektiniai . a š.tai staigus ir visi škai netik ėtas suvokimas. Mano krik ščioniškas tikėjimas. man svetimas protas dėl savų priežasčių ir tikslų. kaip maniau. Šis pasaulis jau buvo pasenęs ir apleistas. visą mano tikrovę priešingai teorinei struktūrai.Dubois pitekantropo kaukol ė. Iki tol a š gyvenau supamas rami ų viduramžiškų savo tėvų pažiūrų. Tiek daug priklauso nuo asmeninių analizuotojo ir analizuojamojo skirtum ų. Tai nebuvo nei elegantiška. Mano intuicija buvo tokia stipri. iš kur mes plaukėme į Ameriką. galima sakyti automatiškai jam pamelavau apie savo "laisv ąsias asociacijas". jie ir buvo tikrosios mano sapno asociacijos. kad dirbdamas asistentu Anatomijos institute. ką mano sapnas rei škė. kad mano sapnas reiškė mane patį. kai imiesi tikros sapn ų analizės. kad galvojau tik apie tai. mano intelektualinės raidos santrauka. gal ėjo priminti kai kuriuos mano giminės žmones. kad Froidas ie škojo kokio nors mano nepriimtino troškimo. Tiesa sakant. jei b ūčiau atv ėręs jam savo vidinį pasaulį. kokią reikšmę psichologiniame supratime turi subjektyvusis faktorius. ir pasirinkau lengviausią išeitį . ypa č neandertaliečio. A š užaugau 200 met ų senumo name. Mane sužavėjo suakmen ėjusio žmogaus kaulai. Bet tai ai škiai parodo. kad išvengčiau ne įmanomo dalyko: atskleisti jam mano paties labai asmenišką ir visiškai skirtingą konstituciją. Turiu atsipra šyti d ėl šio gana ilgo pasakojimo apie tą kebli ą padėtį.

kaip įprasta. Kadangi rezultatas negali b ūti visi škai kolektyvinis individų sulyginimas. būtinos ir kai kurios bendryb ės. Mano tikslas . Netgi tokiu atveju turime atsižvelgti į to individo protin ę pusiausvyrą (arba "sveikum ą"). Šiame pasikeitime (asmenybės . kuriai priklauso individas. Aš noriu. aprašant daugybę atskirų atvejų.nenoriu savo valios primesti kitiems. . Pagrindu galima pasirinkti bet koki ą bendrą charakteristiką. nesutaria. kad n ėra jokio požiūrio ta ško virš ar už psichologijos.). Šiais socialinio pakilimo ir spar čių pokyčių laikais reik ėtų žinoti apie individualią žmogišką būtybę daug daugiau. nes visuotinis sutarimas yra gan retas dalykas anapus instinktyvių žmogiškų savybių sferos. kad galima būtų klasifikuoti ir aiškinti t ą medžiagą. kurios galioja toje socialinėje aplinkoje.red. bet jiems įsitraukus į diskusiją. kurių asmenybės "ekstraverti škos". Ar galime ką nors objektyviai nuspręsti apie galutin į rezultatą? Tik tuomet. Jei tai suprasime tik mechani škai kaip techniką . nepasistengus pamatyti. tačiau tai n ėra tikslas. o ne kilt ų dė l mano patarimų. ką jie turi bendro ir kuo skiriasi. Tai sukeltų visiškai nenatūralią būseną. Šiuo požiū riu tolesnis progresas įmanomas tik pasiekus abipusį sutarimą.visuomenės intelektualinio gyvenimo variklis. nes labai daug priklauso nuo jos protini ų ir moralini ų savybių. įtraukiamos ir j ų asmenybės. kad žiūrės į pasirinktą problemą bešališkai ir objektyviai.analitikas ir sapnuotojas pasikeičia savo asmenyb ėmis . negu mes žinome. Šio ypatumo priežastis ta. Viena. kad prieš kurdami abstrak čias teorijas apie žmogų ir jo psichiką turėtume daugiau išmanyti apie real ų žmogų. kuris įgalintų mus galutinai nuspręsti. kad jis galėtų gyventi savo gyvenim ą pagal savo norus. jei pasitaikys. Bet jeigu norime tiesiogiai matyti daiktus. turime suprasti ir žmogaus praeitį . jei neatsi žvelgta į jo atvirkštybę. kur n ė iš vieno iš jų negalima atimti jo subjektyvios asmenyb ės ar kaip nors kitaip depersonalizuoti.ims valdyti kitą? Dėl tos pačios prie žasties aš atsisakiau gydyti hipnoze . Individas yra vienintel ė realybė. bet jis iš karto leid žia pamatyti sunkumus. Tipų problema Visose kitose mokslo šakose yra teisėta taikyti hipotezes beasmeniams subjektams. kad pritaikytų juos prie j ų visuomenės "norm ų".mainai tarp dviej ų asmenybi ų (du žmonės . ir tų. kur žmonė s. pavyzdžiui. kurie gali iškilti. Analizuotojas ir jo pacientas gali susitarti. Be abejo. būtų neįmanoma suformuluoti koki ą nors psichologinę teoriją ar jos mokyti. Kuo labiau mes tolstame nuo individo į abstrakčias id ėjas apie Homo sapiens . kurią psichologai surenka tyrin ėdami daugelį individų. su kuriuo dirbame. sutarimas ne mažiau svarbus irgi. kad sapnai reikalauja individualaus po žiūrio. kad analitikas priklauso vienam tipui. jei palyginsime savo išvadas su tomis normomis. kurių poveikis būtų tik praeinantis. Sveika ir normali visuomenė yra tokia. kas yra siela (psich ė). Tačiau psichologijoje j ūs neišvengiamai susiduriate su gyvenimiškais ry šiais tarp dviej ų individ ų.) su Froidu man pirmą kartą kilo mintis. Nepaisant to. Kadangi psichologija vis ų pirma susijusi su prie šybių pusiausvyra. o terapinė problema bus susiaurinta iki paprasto klausimo: kuris iš dviejų žmonių analitikas ar sapnuotojas .ne tik dabartį.red. Nesutarimas (nuomonių skirtumas) . gal ėtų būti s ąlyginai paprastas skirtumas tarp individ ų.išsaugoti ir išlaikyti paciento orum ą ir laisvę.kitam. Tai tik vienas i š daugyb ės galimų apibendrinimų. tuo labiau mes galime suklysti.išnyks individuali psichin ė sapnuotojo asmenybė. Štai kodėl nepaprastai svarbu suprasti mitus ir simbolius. jokio sprendimo negalima laikyti galutiniu. kurių "intravertiškos". o pacientas . kad i šgijimas išaugtų iš pačios paciento asmenybės.

o kitas intravertas. Negalima manyti. ir jie visiškai ir išimtinai priklauso nuo savo jutimų. arba lyg pasaulis ir siela būtų statiški ir tokie b ūtų visada. kai pradėjau steb ėti daugybę sutiktų žmoni ų. tad ekstravertiškumas yra pavir šutiniškas ir pernelyg bendras kriterijus. Bet da žniausiai jie gana akivaizdūs ir lengvai atpažįstami. yra tie. vieni sako . ir "šiandienoje" n ėra tikro "rytoj". kuriame jis bus išbandytas. kurie galėtų padėti sutvarkyti i š pažiūros berib ę ž mogiškųjų individualumų įvairovę. kad yra ne įsivaizduojama daugyb ė individų. Aiškinant sapnus. kiek mano savo teorij ą ir techniką esant absoliučiai teisingomis. Dar mane stebino. kad galėtų būti tikr ų apibūdinimu. arba jei mano. kurie ieško ir randa savo kelią "jausmais" . ne žinodami apie savo kūno būseną. esantis auk ščiau tokių skirtingumų vien todėl. Pats Froidas. kuri ą jie pasiekė š iandien. Jis gali tik įsivaizduoti es ąs pranašesnis tiek. Bandau trumpai perteikti skaitytojui savo paties pirmuosius įspūdžius. ekstravertas pasirinks daugumos požiūrį. kad tie žmonės. jei patyrin ėtume ekstravertiškus individus. kurie m ąsto . kad jie daug kuo skiriasi vienas nuo kito. jis tikrai negali b ūti tuo įsitikinęs. nejunta daikt ų. kad jų tipas yra vienintelis teisingas. tai gal ės ilg ą laiką sėkmingai bendrauti. kad analitikas . kad jis madingas. ar konfliktuojan čios. Ekstravertiškumas ir intravertiškumas yra tik du i š daugelio žmogaus elgesio savitum ų. arba bandymas).supermenas. Atrodo. didelis skirtumas. greitai pamatytume. kad jis gydytojas. o ne savo paties gyvenimiškąją pilnatvę. Bet introspekcija ir savęs pažinimas gali būti labai vertingi ir svarb ūs. Tod ėl labai svarbu. Pavyzd žiui. Ateitis tėra praeities pakartojimas.y. Visa analitiko asmenybė yra vienintelis lygiavertis paciento asmenyb ės atitikmuo. kurie atrodo tarsi gyventų. Kadangi tai daugiau negu abejotina. i š jų atimta vaizduotė. ir lygiai tiek pat tų. Greitai man tapo ai šku. galin čiomis aprėpti vis ą žmogaus psichik ą. negirdi žodžių. turėdami nepaprastai keistą sąmonės b ūseną. ar papildo vienas kitą. Kai kurie gyvena.t. lyg niekad neb ūtų išmokę naudotis savo jutimo organais: jie nemato daiktų prieš savo akis. kadangi kas atrodo vertinga vienam. Jie neapsaugo analitiko nuo "susirė mimo". "Jausmas" yra žodis. kurie naudojasi savo protu. lyg ta pad ėtis. yra tie. tokį intravertišką tipą aiškino kaip žmogų. kurie naudojasi savo protu. Taigi. pavyzdžiui. kurie negalvoja. liguistai susir ūpinusį savimi. ar jų pasaul ėjautos tipai tie patys. intravertas j į atmes vien todėl. kurį reikia paaiškinti. Bet jei vienas ekstravertas. Toks nesupratimas gana lengvas. O lygiai taip pat inteligentiški žmonės. kaip ir jo pacientas. gyvybi škai svarbu atsi žvelgti į tokius asmenybių skirtingumus. jeigu savo pacient ų žmogiškajai pilnatvei priešpriešins teoriją ar techniką (kuri tėra hipotez ė. kitam neturi vert ės. j į užgrius slaptos dvejonės. jei tik gali to išvengti. Jei abu priklauso tam pačiam tipui. i šmokęs psichologijos teorijos ir atitinkamos technikos. Progos ir galimybės neegzistuoja jų pasaulyje. Esama ir toki ų ž monių. nei tam tikras analizuotojo prana šumas. kiek galima taip gyventi). jos visi škai neb ūtų galima pakeisti. kurie niekada nesinaudoja savo protu. bet labai kvailai. kurie savo intelekto sugeb ėjimus naudoja bandydami prisitaikyti prie žmonių ir aplinkybių. ypač jei jie nežino savo asmenyb ės tipo. skambančių ausyse. Psichologin ė patirtis ir žinios yra ne daugiau. Mane visada stulbino. kurie gyvena (tiek. Tod ėl jau seniai band žiau surasti kokius nors kitus esminius savitumus. Pavyzdžiui. Pavyzd žiui. kuriuos lyti ar ragauja. kad esama daug proting ų ir apsukrių žmonių. b ūtų galutinė. ar ne. ar j ų asmenybės yra harmoningos. j ų skirtingi ir prie šingi požiūriai gali iš karto susidurti.Kadangi bet kokia gilesnė sapnų analizė supriešina du individus. be abejonės.

t. kad šie keturi žmogaus elgesio tipų kriterijai tėra keturi po žiūriai iš daugelio kitų. yra (kaip mąstymas) racionali (t. kurie atsiranda dėl fizinių. kad kas nors "neveikia". kad t ą patį. Kadangi intuicija yra nuojauta. Tas . ką suvokia ir galvoja analitikas. tardami.y. kuriais sąmonė orientuojasi į patirtį. bet pati jų kilmė siūlo juos kaip tinkamus klasifikavimo kriterijus. panašiai kaip valios jėga. Jutimas (t. Skaitytojas tur ėtų suprasti. turėjau galvoje. ir atvirkščiai. kai reikia paaiškinti t ėvus vaikams. kuris taip pat yra iracionalus įvykis. tai grei čiau nesąmoningas įvykis. Intuicija labiau primena juslin į suvokimą. kad ši prielaida leido priartėti prie konkrečių (individualių) sapnų prigimties. t. kadangi priklauso daugiausia nuo objektyvių stimulų. Pagal šį apibrėžimą jausmas nerei škia emocijos (kuri pagal žodžio reik šmę yra nevalinga). atmintis ir t. kad bendroji sapnų funkcija . Tai n ėra lengva ir patogu. mąstymas pasako. Šie keturi funkciniai tipai atitinka akivaizdžius b ūdus. aišku.. kaip a š tai suprantu. Kai anks čiau tvirtinau.y. Kai kuriais atvejais ši funkcija aiškiai parodyta. tvarkanti) funkcija. kas tai yra. ar tai priimtina.. kad kas nors egzistuoja. pranešimas iš Baltųjų Rūmų gali prasid ėti: "Prezidentas mano (angl. suvokianti) funkcija. k ą pasakiau. kad sapnai vienaip ar kitaip prasmingi.t.y. suvokia ir galvoja sapnuotojas. kad sapnams ai škinti negalima nustatyti bendrų taisyklių. Iš to.. kad beveik visus. Mūsų pastangomis i šaiškinti kito žmogaus sapn ų simbolius visada trukdo tai. j į pažinojusius. arba interpretacija netinkama. Arba pacientas dar nesupranta. Taigi. jis negaus teisingos informacijos ir tiek. kuris priklauso nuo skirtingų išorinių ir vidinių aplinkybių. kalbėdami apie emocijas (atitinka pranc ūzišką ž odį "sentiment"). Jis at ėjo pas mane susapnav ęs girt ą valkatą. ar ne."jausmas". turiu galvoje vertybinį sprendimą: priimtinas ar nepriimtinas. Analitikas tikisi. kad svarbiausia laikytis konkretaus sapno konteksto (nuo jo nenukrypti) ir atsisakyti teorinių prielaidų apie sapnus apskritai . kadangi tai jau vidin ės pastangos. kurios ne kiekvienam patinka. tarsi. Man jie ypač patogūs.kompensuoti sąmonės trūkumus ir i škrypimus. bet ir pacientas turi tur ėti tokią pat teis ę. tai negali b ūti sąmoningo veiksmo produktas. kad gydant svarbiau. tai veikiau tikras ženklas. kad mes esame link ę užpildyti neišvengiamas savo supratimo spragas projektuodami (patys mintyse prid ėdami nuo savęs). Nors toks tarpusavio santykis privalomas norint bet k ą suprasti ir tod ėl yra savaime suprantama būtinybė. vyrus žmonoms. Paciento pasiprie šinimas analitiko interpretacijai nebūtinai neteisingas. geras ar blogas ir t. Bet tas pats žodis vartojamas "nuomon ės" reikšme. neįžvelgs savo paciento proto ir sielos. reikia sau vis priminti. o ne nuo sprendimo." Be to. o ne dėl intelektualini ų priežasčių. Jausmas. suvokimas juslėmis) prane ša. Vienas mano pacientas buvo labai geros nuomon ės apie save ir nežinojo. vaizduot ė.y. visada tvirtinau.išskyrus hipotezę. tuo tarpu intuicija yra iracionali (t. jei norite suprasti kito žmogaus sapną. negu kad analitikas patenkint ų savo teorinius l ūkesčius. intuicija pasako. iš kur tai ateina ir kur eina. Kad išvengčiau šio klaidų š altinio. Jie naudingi ir aiškinantis savo pa čių išankstines nuostatas. pavyzdžiui. Tai n ėra dogmatiška. erzino jo moralinio pranašumo jausmas. temperamentas.. reikia paaukoti savo pa čių polinkius ir atsisakyti išankstini ų nuostatų. kad suprastų pacientas. kad pacientas bent jau bus linkęs i šklausyti jo nuomonę ir rimtai į ją pažiūrėti. feels). Bet jei analitikas nesistengia kritiškai įvertinti savo paties požiūrio ar pripažinti jo reliatyvumo. kuris ritosi į duobę." Kai vartoju žodį "jausti" kaip prie šybę žod žiui "mąstyti" ("galvoti"). žodis gali būti vartojamas apibūdinti intuicij ą: "Aš jaučiu. jausmas pasako. kiek reikia.

ne rečiau sapnai miegą trikdo. neatpažįstamai klaidinančiai i škreipia sapno vaizdinius.koks a š turiu būti žmogus. Tie sapnai aiškiai kompensavo jo nepilnaverti škumo kompleks ą. kaip kankinan čiai sapnai vengia tikslios informacijos ar praleidžia esminius sprendimus. kad jo pranašesni sprendimai pagrįsti ir pranašesn ėmis savybėmis. nepaisome ar slopiname ne tik " šešėlinę" savo asmenybės dalį. ne save. kad jis visada tenkinasi paskutine vieta. Mano pacientei. kad artėjimas į sąmoningą būseną "užtrina" psichikos pasąmoningąjį turinį. bet pats niekada jos nepiršdavo.nuomonę. Bet tie sapnai bandė perteikti mintį. Pasąmonės bū sena išlaiko idėjas ir įvaizdžius su daug mažesne įtampa nei ta. Mane dažnai stebino. Paaiškėjo. Štai pavyzdys. Šis. Iš tikrųjų jis nesąmoningai žaidė liguistą ž aidimą. reg ėjo pasikartojančius sapnus apie kit ą moterį. nuošaliai besilaikantį. kod ėl taip palankiai sapnavo žmogų. kad ji yra tu ščia ir nedora intrigantė. kuris man ateina į galvą . "cenzorius" saugo miegą nuo šoko. ir ji nesuprast ų. buvo draugiška ir miela. Taip pat galime elgtis ir su savo teigiamomis savybėmis.prisimenu iš pažiūros kukl ų. Kitu atveju. kaip žemai gali pulti žmogus". buvo sunku suprasti. Bet a š skeptiškai žiūriu į teoriją. žavių manierų ž mogų. kad ant jos pačios "met ė šešėlį" nesąmoningas jos būdas. todėl labiau "nesuprantami". Man ne kartą užduodavo šį klausimą. kurio nem ėgo. ir a š pats sav ęs to klausiau. kuris labai priminė tą kitą moterį. apie k ą yra sapnas.nesąmoningą įtaką. mažiau racionalūs. jo nuomone. . Pasąmonėje jie praranda ai škų apibrėž tumą. Froidas manė.vaizdas jam suk ėlė tik glob ėjišką nusistebėjimą: "Baisu. kad esama ypatingos psichikos funkcijos.Napoleonu ir Aleksandru Did žiuoju. kad apgautų sapnuojan čią sąmonę. Paklaustas jis visada pasakydavo savo . Š i nesąmoninga didyb ės id ėja izoliavo jį nuo jo aplinkos realybės ir leido likti nuo šaly nuo pareig ų. santykiai tarp j ų ne tokie nuoseklūs ir analogiški. kuri labai didžiavosi savo psichologijos išmanymu. Mes nepastebime. kodėl sapnas negali pasakyti to tiesiai ir atvirai. I šgėrinėti su Napoleonu ir draugi škai šnekučiuotis su Aleksandru Did žiuoju .degradavusį alkoholiką. kuri paprastai b ūna sąmoningoje būsenoje. Buvo aiš ku. Savo sapnuose jis nuolat susitikdavo su didžiosiomis istorin ėmis asmenybėmis . kurį gali sukelti nemalonūs prisiminimai. kad jis tur ėjo brolį . prisimenu. Nusl ėpdamas nuo sapnuotojo kritišką mintį. Atrodė. Be to. Jis nemat ė reikalo įrodinėti sau ar kitiems. Sapnas klausė . kad tas jo pranašumo jausmas kompensavo brol į . Mano pacient ė negalėjo suprasti. kad sapnas jai kalbėjo apie jos pačios valdžios tro škimo kompleksą ir jos slaptus motyvus . ir nuopelnais.būtent tokias fantazijas sukelia nepilnavertiškumo kompleksas. moteris. Dažnai atrodo. kurios privalomos kitiems žmonėms. Bet sapnuose moteris pasirodydavo beveik kaip sesuo. kad nemalonus sapnas bent iš dalies buvo mėginimas atsverti pernelyg išpūst ą nuomonę apie savo paties nuopelnus. Jai kasdieniame gyvenime labai nepatiko ta moteris. ir jo sapnai bandė iškelti tai į sąmonės lygmenį keistai dviprasmišku b ūdu. kuri ne kartą privertė ją susivaidyti su draugais.kaip išorinę ir vidinę figūrą. Ji visada kaltino kitus. kad mane lanko tokie įžymūs žmonės? Šiuo požiūriu sapnas nurodė slaptą megalomaniją. Nors kartais jis u žsimindavo. kuri ą jis vadino "cenzoriumi". Bet tuomet kyla klausimas. nes manė. sapnas atskleid ė. Bet ne vien tai. pagal kuri ą sapnas saugo miegą. kad tas reikalas galėtų būti tvarkomas kur kas tobuliau ir "auk štesniu lygiu" (nors niekada nepaaiškindavo kaip). kuriai jos pačios asmenyb ė visuomet atrodė gera ir šviesi. kai su ja susipa žino. kuri atsvė rė sapnuotojo nepilnavertiškumo jausm ą.išmanančio žmogaus . Bet buvo ir kita prasmė. tačiau nori visur dalyvauti.

netgi neįmanoma dr ąsiai pa žvelgti į naujus savo paties netinkamumo įrodymus. impulsais bei kitais spontaniškais dalykais) instinktyviosios j ėgos veikia sąmonę. pacientui artėjant prie skaudesni ų dalykų. Jei sapnas sukelia mintį. Tačiau praktikoje ji gali veikti ir atvirkščiai. ir artėdami prie sąmoningumo slenksčio. kadangi medžiaga. kodėl netinka mūsų gyvenimo logika nei laiko skalė. Bet jei tai nepilnavertiškumo kompleksas. kai žmogus geria arbatą su Anglijos karaliene arba artimai bendrauja su popiežiumi. pažvelkime į "asmeninio išaukštinimo" sapnus.pavargus.y. Ar ta įtaka gera. karščiuojant.Tai pastebima visose į sapną panašiose būsenose . netgi užsispyręs. i š kurios atsiranda sapnai. Turime suprasti. tuomet jos funkcija iškreipiama ir tampa žalinga. apsinuodijus. nuo jo ego būsenos. kuri daugeliu atveju kur kas anks čiau jau naudojo šių dienų psichologinę techniką. Prasmė ir tikslingumas nėra vien proto prerogatyva. Jei viską nustelbia nepilnaverti škumo jausmas ar silpnumas tikrai yra rimtas. kad pacientas daugiau ar mažiau savanoriškai i špažintų ir įsis ąmonintų viską. jie buvo nustumti į pasąmonę. kuris padeda. Nėra visiems tinkančių gydymo metod ų ar teorijos. kad sapnai praleidžia būtent tuos momentus. kad. lengva parodyti (iš idėjų asociacijų sukurtos med žiagos). priklauso nuo esamo pasąmonės turinio. darosi ai škiau apibrėžti. slopinami ir ignoruojami. kuriam r ūpi protinių sutrikimų priežastys. kurie svarbiausi sąmonei. b ūtų neteisinga dar labiau j į prislėgti. Kiekvienas sapnas tik iliustruoja šį procesą. kurios nekontroliuoja s ąmonė. ir kaip didele dalimi jie kyla i š vaikiškų norų būti lygiu ar net pranašesniu u ž tėvus. Matydavau j į kas metai tik kelet ą savaičių. kurio b ūsena yra savita. ir i šreiškia "sąmonės pakra ščius" panašiai kaip silpnas žvaigždžių š vytėjimas matyti visiško saulės u žtemimo metu. Kaip augalas išaugina žiedą. kod ėl vienas sapno vaizdinys įsilieja į kitą. Jei sapnuotojas pernelyg auk štai save vertina. jie ima mažiau priklausyti pas ąmonei. per sapnus (kartu su įvairiomis intuicijomis. Tai bendra taisyklė. sapnas negali sukelti apibr ėžtos minties. Bet jeigu atsitinka taip. bet atsiranda ir daro įtaką psichikai d ėl to. kurie normaliai tur ėtų būti sąmoningi. kad naudinga iš pradžių pacientui parodyti pozityviąją pusę. jis tampa nebe sapnu. svarbu pasiekti. ko jis bijo ar nemėgsta. kokie nevykę ir vaikiški yra sapnuotojo ketinimai. kadangi kiekvienu atveju gydomasis yra individas. ar bloga. Tai panašu į daug senesnę ba žnytinę išpažintį. Tai. praktinė sapno simbolio interpretacija didele dalimi priklauso nuo dabartinės paciento proto (psichikos) b ūsenos . Todėl da žnai man atrodė. Jie tarytum u ždengia normalią psichikos pasąmonę ir i škreipia jos nat ūralų polinkį išreikšti pagrindinius simbolius ir motyvus. pacientui gali b ūti labai sunku. Taigi. Ši sapn ų forma visi škai normali pasąmonei. kad sapno simboliai dažniausiai i šreiškia tą psichikos dalį. taip psichika sukuria savo simbolius. kodėl kartais sapnai išreiškia save analogijomis. Sapnai nesaugo miego nuo to. jie b ūdingi visai gyvajai gamtai. Būtent i š š io fakto galima suprasti.t. sukeltų nepriimtiną ir visiškai nereikalingą pasipriešinimą gydymui. juokingas. atsiranda motyvų. kurie n ėra pagrįsti tikraisiais instinktais. Tai dar labiau padidint ų jo nepilnaverti škumo jausmą. Todėl psichoanalitikui. Iš esmės nėra skirtumo tarp organinės ir psichin ės pl ėtros. kad kas nors suteikia šiems vaizdiniams daugiau įtampos. Pavyzdžiui. Prisimenu pacientą. k ą Froidas vadino "nepriimtinais troškimais". kuri ą pasąmonėje nat ūraliai įgyja visi impulsai. . kai visaapimantis nevertingumo jausmas jau viršija visus teigiamus sapnuojančio asmenyb ės aspektus. pas ąmonėje išlaikoma būtent tokiu pavidalu. iš tiesų tėra forma. Jei sapnuotojas nė ra šizofrenikas. Taigi. nes įžengia į sąmonę. k ą jis vadino "nuslėpimu". parodant koks jis infantilus. tai suteikia saugumo jausmą. kurį gydžiau devynerius metus. Jei joje yra daug daugiau dalyk ų. Štai kod ėl atrodo.

kad i šsaugočiau mūsų ryšį. piln ą vandens taip jis parodo tykant į pavojų. k ą jis tebedarė. Kiti jaunuoliai sukrinta į duobę. kad jis vienas negal ėjo drąsiai jo sutikti. todėl. Man į galv ą ateina toks pavyzdys . kuris gyveno aktyv ų gyvenimą ir buvo kupinas iniciatyvos. kurį rėmė jo sapnai. bet tur ėjau daryti viską. Man buvo aišku.sapne jaunų vyrų būrelis joja arkliais per plat ų lauką. b ūtų absurdiška aiškinti sapnus vienodai. sulaikė mane nuo kuo brutaliausio visos tiesos atskleidimo. Reik ėjo kito žmogaus pagalbos ir gydytojo u žduotis buvo pamažu įdiegti pasitik ėjimą.veiklos dvasia. Kitąkart pradėdavau "nuo vir šaus". intravertiško tipo žmogus. kad galėčiau kalb ėti apie problemą. bet taip pat ma čiau. būčiau papasakojęs per pirm ąją konsultaciją. Per dešimtį metų išmokau jumis pasitik ėti. Du skirtingi asmenys gali sapnuoti beveik tok į pat sapną. kokia b ėda jį kankina. ir kuris stūmė mus tolyn nuo jo neurozės šaknų. Bet senajam jis kalbėjo apie tai. kad dažnai aš kaltindavau save. vienas sapnuotojas yra jaunas. Kur tada būčiau atsid ūręs? Būčiau dvasiškai žlug ęs. Viskas priklauso nuo to. narsaus b ūdo žmogaus. prieiti turėjau visi škai individualiai. kurie gali netikti jokiu atskiru atveju. svyruojant į jaunuolį. pirmiausia. kaip smarkiai sapn ų ir simboli ų aiškinimas priklauso nuo individualių sapnuotojo aplinkybių ir nuo jo proto b ūsenos. Kartais nedvejodamas pasinerdavau į rūpestingus infantilių atvejų ir fantazijų tyrinėjimus. net jeigu tai reiškė . Aš jaučiuosi geriau. padedant man nugal ėti skausmingą mano neuroz ės priežastį. Tuo metu. kaip greitai paai škėja iš gydymo praktikos. Taigi. Tai ypa č tinka. negu atsiduoti bendriems teoriniams svarstymams. nes teoriškai jo b ūklė buvo nepagydoma. kuris pirmasis man papasakojo šį sapną. . buvo atsargus. Jei b ūčiau gal ėjęs laisvai apie tai kalbėti. turėjau nusileisti š iam jo palinkimui. kad reikia skrieti į visi škai nutolusius metafizinius išvedžiojimus. Sapnas drąsino neveiklų. Mes klaidžiojome taip toli. Tačiau jeigu. o senajam žmogui tokio padr ąsinimo nereikėjo . kai sapnavo šį sapną. be abejo. k ą jis turėtų daryti. jaunuolis. ar ne. Patiko man tai. (Tai. jis sirgo ir savo gydytojui bei slaugei kėlė daug rūpesčių . Paskui kankinančiai atvirai išpa žino savo problemą. nėra taip reta. jis nusišypsojo ir pasak ė (siekdamas padaryti efektą): "Ir visų pirma noriu pad ėkoti jums už neišsenkamą kantrybę ir takt ą. Pirminis šokas buvo toks. kaip atrodo pradedan čiajam). Iš pat prad žių žinojau. Dabar esu pasiruo šęs visk ą jums papasakoti. ir mano pasitikėjimui did ėjant. išmokė mane žiūrėti į kiekvieną atvejį kaip į visiškai naują. kai nori aiškinti simbolius. Buvau nusteb ęs. o ne demonstruoti klinikinę teoriją.kadangi jis gyveno u žsienyje. Tačiau de šimtaisiais metais pacientas pareišk ė esąs i šgydytas ir išsilaisvinęs nuo vis ų simptomų. bet neabejotinai ger ėjo. prie kurio. kuri mane žlugdė". Šis pavyzdys parodo. Žmogaus prigimties pažinimas. kad jaunajam žmogui šis sapnas sako. klaidinantį savo pacientą. atitinkamai skiriasi ir juos varginančios problemos. sukauptas per 60 praktinio patyrimo metų. kad menkiausias bandymas priartėti prie tiesos sukeldavo audringą gynybinę reakcij ą.jis tiesiog kenkė sau nepaisydamas medicinini ų nurodymų. nes š is lėtas procesas atstatė mano pasitikėjimą savimi. ir tai man atskleidė priežastis. kuri grėsė visišku santykių tarp mūsų nutrūkimu. buvo did žiausias jo rūpestis. Bet tai būtų nutraukę mūsų ryšį. kad jo b ūklė lėtai. kaip sugebi išmokti individualaus paciento kalbą ir kiek gali sekti jo pasąmonės ėjimą apgraibomis šviesos link. d ėl kurių mums reik ėjo ypatingo gydymo kurso. Pasteb ėjęs mano apstulbimą.kito. kuri jame teberuseno. Iš tokių atvejų išmokau daugiau taikyti savo metodus prie individualių paciento poreikių. pavyzdžiui. o kitas senas. Tik tai. kitais . ger ėjo mano būklė. Sapnuotojas joja pirmas ir per šoka duob ę. Vienais atvejais reikia vieno metodo. Bet tokį sapną girdėjau iš seno. Dabar esu pakankamai stiprus.

neįmanoma pamatyti analogijos tarp įkyrių būsenų neurozės ir klasikinio demono apsė stumo. kad tokios įvairios i šraiškos formos gali būti paveldimos. arba "pirmyk ščiais vaizdiniais". Patyręs proto tyrin ėtojas gali pana šiai įžiūrėti analogijų tarp šiuolaikinio žmogaus sapno vaizdinių ir pirmyk ščio proto vaisi ų . nuolat kritikavo žmonės. kurias aš vadinu "archetipais". Sakydamas "istorijos". kuriems stinga reikiamų ž inių apie sapn ų psichologiją ir mitologiją. kuris pasąmonės reakcijas ir spontani škus impulsus perduoda sąmonei. tuo remdamiesi.išraiškos gali labai skirtis detalėmis. skirtingai negu kūnas. kaip ir mūsų kūno sandara remiasi bendru anatominiu žinduolio modeliu. pavyzd žiui. Jie neatkreipė dėmesio į tai. kad sapne dažnai atsiranda elementų. kai giminaitis. kurios kyla m ūsų sąmonėje (arba yra s ąmonės įgyjamos). Šios nepaprastai senos psichikos formos yra m ūsų proto pamatas. nors pats motyvas i šlieka tas pats. o ne suglumti ir apstulbti. ir. nesąmoningą archaiško žmogaus proto raidą. jei gerai nepažįsti abiejų.tai yra mentalinės formos.jo "kolektyvinių vaizdinių" ir mitologinių motyv ų. Pavyzdžiui.per kalbą ir kult ūrines tradicijas. paveldėtos žmogiškojo proto formos. galima pa žvelgti į visus jo aspektus. draugas ar pacientas papasakoja savo sapną pokalbio metu. Archetipas yra tendencija (polinkis) kurti tokias motyvo išraiškas (pavaizdavimus) . pavyzd žiui. kad sapnai atlieka kompensacijos funkciją. kad a š kalbu apie "paveldėtąsias i šraiškas". Mano po žiūrį į "archaiškas liekanas". Šis metodas. Ši prielaida reiškia. Bet kai pasitaiko pasikartojantys ar labai emocingi sapnai. Jis ilgiau negali b ūti ka žkoks produktas be istorijos. Aš kalbu apie biologin ę. Kaip žmogaus k ūnas yra tarytum i štisas organų muziejus ir kiekvienas turi ilgą evoliucijos istorij ą. o jais remiantis. k ą Froidas vadino "archaiškomis liekanomis" . ta čiau nenukrypsta nuo pagrindinio modelio. kaip sąmoningas atvaizdavimas. s ąmoningai susiedamas save su praeitimi . tinka visiems paprastiems atvejams. tai psichologas negali apsieiti be "lyginamosios psichikos anatomijos". a š nemanau. Kitaip tariant. Tokiais atvejais pirmiausiai turime atsižvelgti į faktą (pirmas j į pastebėjo ir komentavo Froidas). Bet tai ne kas kita. kai jie pasirodo m ūsų sąmonėje. mes tur ėtume juos gerai suprasti. b ūtų absurdiška teigti. kad jeigu archetipai būtų išraiškos. Patyrusi anatomo ar biologo akis gali mūsų kūnuose pasteb ėti daug šio pirminio modelio p ėdsakų. kuriame jis egzistuoja.Sapnų simbolių archetipai Jau minėjau. Daugelis kritikų neteisingai tvirtino.kaip rei škiantis tam tikrus apibr ėžtus mitologinius vaizdinius ir motyvus. kurio psichika dar nedaug skyr ėsi nuo gyvūno. proto sandara turėtų būti pana ši. įgimtos. Daugel į sapnų galima aiškinti padedant pa čiam sapnuotojui. yra aborigeniškos. esama daug prie šiškų brolių motyvo išraiškų. priešistorinę. kuris pateikia asociacijas ir sapno vaizdinių kontekstą. Jei biologui reikia lyginamosios anatomijos žinių. kurie n ėra individual ūs ir negali b ūti kildinami i š asmeninės sapnuotojo patirties. Kaip jau anksčiau minėjau. Terminas "archetipas" dažnai suprantamas neteisingai . Be šio pasirengimo niekas negali pastebėti svarbių analogijų. Kai iš tikrųjų jie yra instinktyvi linkmė. atrodo. kad protas pats kuria save. bet ir mitologiją plačiausia prasme. asmenini ų pasakotojo asociacijų paprastai nepakanka tinkamai interpretacijai. kaip instinktyvus paukšči ų impulsas sukti lizdus . psichologas turi ne tik gerai i šmanyti sapnus ir kitus pasąmonės veiklos vaisius. kad sapnas yra normalus psichikos rei škinys. jie atmetė pačią archetipo idėją kaip paprasčiausią prietarą. šie elementai yra b ūtent tai. kuri ų negalima paaiš kinti niekuo iš paties individo gyvenimo ir kurios.

Taip pelė tampa žmogumi. kur buvo pavaizduota jo vizija. Tai vaizduoja keturias žmogaus atsiradimo stadijas. Blogas berniukas turi žemės grumst ą ir m ėto jo gabaliukas į kiekvieną praeivį. panašus į gyvatę pabaisa su daugybe rag ų. ir juose buvo vaizdini ų. kurie konsultavosi su manimi. žuvys ir žmonės. bet nejaukūs ir šiurpiai paslaptingi. suvokiami pojūčiais."Jūsų vizija buvo žinoma jau prie š 400 met ų. La šas vandens. "Piktas (blogio) gyv ūnas". O a š tik paėmiau i š lentynos 400 met ų senumo knyg ą ir parodžiau jam med žio raižinį. o skruzdėlės juos puola. Dykuma m ėnulyje. Gyvūnai didėja iki milžiniško ūgio ir vienas iš jų praryja mergaitę. Apimta panikos. nusileidimas į pragarą. "Nėra reikalo manyti. Prisimenu daugyb ę ž monių. kokius tik man kada nors teko sutikti. Kartą jis man atnešė ranka parašytą sąsiuvinį.arba skruzdžių . . Bet tuo pa čiu metu jie pasireiškia fantazijomis ir da žnai jie pasireiškia tik simboliniais vaizdiniais. jie atsikuria bet kuriuo metu ir bet kuriame pasaulio krašte . kad pasiekia pragarą. kuris iš tiesų yra keturi atskiri Dievai ir prikelia visus negyvus gyv ūnus. Aš gerai prisimenu profesorių .kurti organizuotas gyvenvietes . daugybė žmonių eina pro skruzd ėlyną. 6.netgi tada. Nors sapnai buvo vaiki ški. Į mažą pelytę įsiskverbia kirminai. kaip jis atrodo. Nors kai kurie mano pacientai buvo labai išsilavin ę. Štai svarbiausi sapnų motyvai: 1. kurį gavo kaip kalėdinę dovaną iš savo 10 metų dukters. kiti net patys psichiatrai. kuriuos ji reg ėjo būdama a štuonerių metų. yra fiziologiniai poreikiai. Bet Dievas pasirodo iš keturių kampų. 9. 8. sapnų. ką aš vadinu archetipais. Tai atspindi pasaulio kilmę. Jis atėjo pas mane apimtas panikos. ką prisimint ų ar būtų perdavę savo vaikams. kur angelai daro gerus darbus.skruzdėlynus. kad esate nesveikas". Jų kilmė nežinoma. kai visi škai neįmanoma. bet vėl jausdamasis normaliai. ir manė esąs nesveikas. 4..pasakiau jam. kai žiūri į jį per mikroskopą. kurių jie negalėjo susieti su niekuo. ką mes vadiname instinktais. Būrys mažų gyvūnų išgąsdina sapnuotoj ą. Čia turiu paai škinti ry šį tarp instinkt ų ir archetip ų: tai. . Šios aprai škos ir yra tai. kur sapnuotoja taip giliai nugrimzta į žemę. ir gerai supratau. 3. kur pagonys šoka šventinius šokius. Tokiu būdu visi praeiviai tampa blogi. kad lašas pilnas medžio šak ų. Jie visi škai nesugebėjo suprasti savo sapnų kalbos. sapnuotoja puola į upę. Priežastis buvo ta. 2. kuri ų kilmės t ėvas visi škai negal ėjo suprasti. 5. kuris užmuša ir ryja kitus gyv ūnus. Jame buvo sura šyti sapnai." Jis atsis ėdo visiškai subliūškęs. Ten buvo keisčiausių. 7. Mergaitė mato. gyvat ės. Veiksmas vyksta Amerikoje. Įžengimas į dangų. kad b ūtų buvę perduoti tiesioginio perėmimo ar "kryžminio apvaisinimo" keliaujant i š vietos į vietą. kad sapnuose b ūta tokių įvaizd žių. nes juos trikdė jų pačių ar jų vaikų sapnai. kuris pats buvo psichiatras. kod ėl jos tėvas buvo daugiau negu suglumęs. Girta moteris įkrinta į vandenį ir i šbrenda atsinaujinusi ir blaivi. Labai reikšming ą atvejį man pademonstravo žmogus. kuris netikėtai i švydo viziją.

Galimybę. Ji palie čia kamuolį. 21: "[Krist ų] turi priimti dangus iki vis ų dalykų atnaujinimo meto. tai jau buvo sena žydų tradicija: "Tiesa. Šiuo atveju tėvas buvo įsitikinęs. Tėvas bandė aiškinti sapnus. Herojin ė figūra yra . bet nes ėkmingai. Pavyzdžiui. Mes galime tvirtai teigti. Ta žvaigždė nukrinta ant sapnuotojos. Ji gyveno u žsienyje ir maždaug pra ėjus metams po t ų Kalėdų mirė nuo infekcinės ligos. Bent jau jos tėvas niekad nebuvo gird ėjęs apie šią mitinę idėją.10." Ankstyvieji Bažnyčios T ėvai graikai (pvz."kosmogoninis mitas" (pasaulio ir žmogaus sukūrimas). Ateina žmogus ir j ą užmuša. nes atrodė. kuris mergaitę gerai pa žįsta ir absoliučiai tiki jos s ąžiningumu. stebuklingu b ūdu nugalėjęs pabais ą. Ją galima rasti Apaštalų darbuose 3. kuri žudo kitus gyv ūnus. Vakar ų pasauliui ši id ėja žinoma i š Krikščionybės tradicijų.. Ypač nepanašu. ką sakė. Ir nė viename iš š ių sapnų nėra krik ščioniško auklėjimo įtakos p ėdsakų. nors buvo pabaisos prarytas. Priešingai. Šioje pastraipoje Adomas ir Kristus (mirtis ir prisikėlimas) susiję vienas su kitu. Šiame sapne mergaitei pasirodo švytinčio kamuolio vizija. kuri jį buvo prarijusi. kuris pasirodo ketvirtame ir penktame sapnuose. kaip pradėti tirti šią problemą. ir aš neturėjau pagrindo juo abejoti. Bendriausiu požiūriu Kristaus Atpirkėjo id ėja priklauso visame pasaulyje prieš Kristaus gimim ą paplitusiam motyvui: didvyris ir išgelbėtojas. 12. netgi jei jie b ūtų sufantazuoti). atrodo. Jos sapnai neabejotinai saviti. gali atmesti tik žmogus. tikras dalykas .kiekviena karta žinojo jį kaip tradiciją. Šiais žodžiais ma žoji sapnuotoja duoda suprasti.. pirmajame yra pikta pabaisa. Nesutrumpintame vokiškame originalo tekste kiekvienas sapnas prasideda kaip sena pasaka: "Kartą seniai seniai. bet tai buvo dar prieš jai dovanojant savo sapnus tėvui. kuri ą ji nori pasekti savo t ėvui . 11 .". vėl pasirodo. kad sapnai autentiški. kai žmogus dar ne žinojo. Elijas turi ateiti ir visk ą atitaisyti".kaip kal ėdinę dovaną. Vienintelis. bet Biblij ą jie žinojo tik iš nuogird ų. kad galiausiai Atpirk ėjas viską sugrąžins į pirmykštę ir tobulą būseną. kad juose nėra jokių asmeniškų asociacijų. išskyrus vieną. kad šias mintis vaikas įgijo iš savo religinio auklėjimo. Mes netgi nežinom. bet Dievas juos visus atgaivina dievišku atk ūrimo (Apokatastazės) aktu. kad kiekvienas sapnas jai tarsi pasaka. Bet jos religinis auklėjimas buvo labai menkas. Nuo jo sklinda garai. Pats pa žinojau mergaitę. (Tačiau jie vis tiek likt ų iššūkiu m ūsų supratimui. tad negal ėjau jos apie juos pasiklausti. Uodų spie čius užstoja saulę. 22 prie tos pa čios minties gr įžtama kitais žodžiais: "Kaip Adome visi miršta.. Šį ryšį patvirtina dar vienas motyvas . 22 . Jos t ėvai tik vadinosi protestantais. Mergait ė sapnuoja sunkiai serganti. kai jis dar s ąmoningai nereflektavo to. 11. kad mergaitei būtų buvusi paai škinta sunkiai suprantama Apokatastazė. Devyniuose i š 12 sapn ų buvo griovimo ir atk ūrimo motyvas. remdamasis jų pačių kontekstu. Laiške korintiečiams 15. Pagal Šv. Staiga iš po jos odos išnyra paukščiai ir visiškai ją uždengia.. mėnulį ir visas žvaigždes. Matą 17. Tas pats ryšys randamas I Laiške korintiečiams 15. J ų pagrindinėms mintims b ūdinga ai ški filosofinė samprata..niekas nežino. atėjusią iš ankstesnių laikų. Origenas) ypa č akcentavo mint į. Galima b ūtų manyti. Kur ir kada atsirado toks motyvas . jie artimiau susij ę su pirmykščiais mitais. kad tie sapnai buvo s ąmoningai sugalvoti. taip Kristuje visi bus atgaivinti". kurį ką tik citavau.kad ji "atsirado" tuo metu. kad jis turi herojinį mitą.

. Kur tada ją "iškasė" maža mergaitė? Iš Ezekielio vizijos? Bet krik ščioniškasis mokymas netapatina serafimo su Dievu. Bet tai. Mažoji mergaitė. kad vaikas nebuvo tiesiogiai susipažinęs su minima tradicija. Krikščionybėje ji buvo pakeista Trejybe. ir mergait ė jokiu būdu negalėjo apie jį žinoti. Bet visi jie keturkojai. kurio graikiškas pavadinimas (drakon) taip pat reiškia slibin ą. kuriai mergaitė teikė. bet yra daug griovimo ir prik ėlimo aliuzij ų. kaip ateis pasaulio pabaiga ir kokia mirties prasmė. b ūtų galima pagr įstai teigti. kaip jas traktuoja šita mergaitė.archetipas. išreiškia Dievo. Merkurijaus simbolis ir krik ščioniškosios Trejybės prie šybė. Tuo metu jie sužino. egzistuojantis nuo neatmenamų laikų. ta čiau XVIII amžiaus pradžioje ji išnyko ir buvo visai u žmiršta ištisus 200 metų. Tikrai. nes kartais galima b ūti visiškai tikram. vertą Nyčės genijaus? Šie klausimai suformuluoja dar vieną: kokia kompensuojanti šių sapnų reikšmė. kur į aš nustačiau iš simbolių. A š taip pasijutau d ėl ypatingo kompensacijos pobūdžio. Tai buvo visi škai priešinga tam. Vaikų sukurti archetipai yra ypa č reikšmingi. angelų. artėjant minčiai. Bet daugelis žmonių vėl pradeda galvoti apie pana šius dalykus senyvame amžiuje.beveik niekas . kuris yra priešingas pripa žintoms vertyb ėms . be abejon ės. reikia manyti. vertybių reliatyvumo filosofinius motyvus. Tas pats klausimas kyla dėl raguoto slibino. kaip buvo sukurtas pasaulis ir žmogus. tiesa. Bet tai n ėra garsus šaltinis. ko gal ėtum tikėtis iš tokio amžiaus mergaitės sąmonės. ateinantį iš "keturių kampų". žmogaus sukūrimo. žinoma. jų valdovas . Kambarys netgi netiktų š iam neabejotinai kosminiam įvykiui. ir. arba pirminiai gyv ūnai. Jei sapnuotojas b ūtų buvęs pirmyk štis ker ėtojas. Biblijoje. pirmasis sapnas apie Diev ą. ši s ąvoka mergaitei buvo žinoma. į kurį įsiki ša pati Universalioji Būtis. Šis simbolis sukelia min čių apie moralės vertybių reliatyvumą. pavyzdžiui.kad net padovanojo juos savo tėvui Kalėdų proga.jos sapn ų simboliuose nerodo normalaus suaugusiojo gyvenimo prad žios. Mažai . tai vieno autoriaus kūrinys. Ji artėjo prie savo lytinio subrendimo ir kartu prie savo gyvenimo pabaigos. Antrajame sapne pasirodo ai škiai nekrikščioniškas motyvas.drakonas. Kiek galiu spr ęsti. Kur vaikas atrado tok į revoliucinį požiūrį.jaunystėje. mane apėmė š iurpi art ėjančios negandos nuojauta. Ar kada nors pana šių dalykų mokomi mes krikščioniškoje civilizacijoje? Taip . Bet kas iš eilinės viduriniosios klasės šeimos šiandien gal ėtų ž inoti apie dievišką ketverybę? Ši s ąvoka buvo gana gerai žinoma viduramžių hermetinės filosofijos studentams. ir jie tam tikra prasme panašūs į tas doktrinas. buvo netoli šių abiej ų būsenų. Šiuo atveju mergaitės šeimoje krik ščioniškosios tradicijos buvo labai pavir šutiniškos.pavyzdžiui. prisikėlimo ir prik ėlimo. Krikščioniš kuosius motyvus. tokią didelę reikšmę .Apokalips ėje. Juose neabejotinai yra "kolektyviniai vaizdiniai". kad sapnuose matome mirties. k ą padarė Dievas arba dievai. pagoni ų š okiai danguje ir gerieji angelų darbai pragare. Pavyzdžiui. pragaro. Tačiau beviltiška net m ėginti ai škinti tuos sapnus. kad jų kilmė visiškai nėra krik ščioniška. Kieno kamp ų? Sapne neminimas joks kambarys. bet jos vaidmuo svarbus daugelyje religij ų ir filosofij ų. kuri ų mokomi pirmyk ščių genčių jaunuoliai prie š inicijuojant juos į vyrus. kuris iš tikrųjų susideda iš keturių dievų. Raguotas slibinas atsiranda XVI amžiuje romėnų alchemikų kūriniuose kaip keturragis slibinas ( quadricornutus serpens). rojaus. kaip vėliau paaiškėjo. remiantis tik asmenybe. pasaulio kilmės. yra daugybė raguotų gyvūnų . Ketveryb ė (arba "keturi ų" elementas) yra keista id ėja. blogio idėjos. rodo. kai pirmą kartą perskaičiau jos sapnus.

kad ir žmonės vis i šranda savo specifines žmogiškas ypatybes kiekvienam naujam žmogui gimus. Patirtis byloja. I š tikrųjų jų pagrindas . A š linkęs manyti. kad jis kilo už istorinės tradicijos iš seniai u žmirštų psichikos šaltinių. iš kurios atimti specifiniai instinktai ir kad jo psichikoje (psichėje) neliko vis ų jo evoliucijos pėdsakų? Žinoma. ir prisikėlimo vietą mirties pavertimą amžinuoju gyvenimu. kurios.arba dzen budizmo koanais. mus gali lengvai suklaidinti id ėja. bet daug impuls ų ir reakcij ų. kaip sako poetas. kokia Kalėdų eglutės ar Velykų kiaušinio prasm ė. Atrodo. išreikštas trumpais pasakojimais . Kodėl tad turėtume manyti. sukeldami mergait ės prote tam tikras minties formas. Tiesiog taip jau yra. kurioms priklauso ir tokie minties modeliai. Iš pažiūros atrodo.kodėl. o tik praė jus daug laiko kas nors pradėjo klausinėti . kad tokių reakcijų ir impuls ų prigimtis labai asmeniška.iš anksto suformuota ir visuomet pasiruo šusi veikti instinktyvi sistema. tarsi pats juos kaip nors įsigytų.pana šiai kaip gyvūnų instinktai gerokai įvairuoja skirtingose r ūšyse. Jie buvo paruo šimas mir čiai. jei tapatinsime psichik ą (psichę) su s ąmone. yra atpažįstamos visoje žemėje. Gyvūnai turi menk ą są monę. visuotinai suprantami gestai. kad kiekvienas gyvūnas gim ęs susikuria savo instinktus. nors tarnauja tiems patiems bendriems tikslams. kurie jau nuo prie šistorinių laikų teikė peną filosofams ir religiniams apmąstymams apie gyvenimą ir mirtį. o tai reiškia. Šis prana šavimas nepanaš us į ortodoksišką krikščionių mokymą. pirmykščiai žmonės taip pat dar ė daugyb ę dalykų.Šie sapnai atskleid žia nauj ą ir baug ų gyvenimo ir mirties aspektą. jis artimesnis senajai pirmyk štei min čiai. Mes netvirtiname. Nors specifinis j ų išraiškos pavidalas daugiau ar ma žiau asmeniškas.šiaip jau paprastai jos miega. Daugybė civilizuotų ž monių gali veltui klausti. būdinga žmogui. Jas galima atpažinti netgi gyv ūnuose . kad žmogus yra vienintelė gyva b ūtybė. Iškilus reikalui. kurias seka pirmykščių iniciacijų metu .tai trumpas sapnas". kad žmon ės daro daugybę dalykų. kurių jie patys negali paaiškinti. kuris tur ėtų žiūrėti į ateitį. kurie elgiasi keistai ir nenusp ėjamai. bendras j ų modelis yra kolektyvinis. Jų nuotaika labiau primena seną romėnų posakį: "Gyvenimas ."ver sacrum vovendum". meta adumbratio . tarytum b ūsimieji įvykiai mest ų šešėlį atgal. Bet psichika (psich ė) yra daugiau už sąmonę. Šio vaiko gyvenimas buvo pana šus į "skaistaus pasiaukojimo įžad ą" . Minties formos. kad i š pradž ių apskritai visi darė vieną ar kit ą dalyką. k ą jie sako ar daro. Šias mintis vaikui įteigė sapnai. O k ą jau kalbėti apie vabzd žius ir jų sudėtingas simbiotines funkcijas? Daugelis jų netgi nepažįsta savo tėvų ir neturi kas juos mokytų.tarsi pasakomis. tod ėl mes j ų nepaisome kaip idiosinkratiško elgesio. kuris žvelgia atgal į savo gyvenimą. Juos staiga apima nepagrįstos nuotaikos. kurių prasmė jiems nežinoma. Kaip ir instinktai.aukos gyvenimui ir sapnams. Tos minties formos sutinkamos visur ir visais laikais . Tokių vaizdinių galima būtų tikėtis i š seno žmogaus. daugeliu at žvilgiu laikosi modeli ų. Atrodė. ir netgi nenumano. ką jis i šmoksta iš savo individualaus patyrimo. Netgi altorius krikščioniškose bažnyčiose rei škia ir kapą. ypa č kai apie jį nežinoma. o ne trykštantį pavasario džiaugsmą.pasitikimo nuojautos šešėlį . neturime manyti.ir gyvūnai šiuo at žvilgiu supranta vienas kitą. kolektyviniai žmonijos minties modeliai yra įgimti ir paveldimi.nusako ir lydi art ėjančią mirtį. jie ima funkcionuoti daugiau ar mažiau vienodai visuose mumyse. kad mirties artėjimas. kad žmogus ateina į šį pasaulį su tu ščia psiche ir kad vėliau joje neb ūna nieko daugiau nei tai. negu . kurie susiformavo anks čiau. kad egzistuoja ir psich ė. taigi. Emocinės aprai škos. nežinodami kod ėl. netgi jei priklauso skirtingoms rūšims. o ne i š vaiko.. Psichoterapeutas dažnai susiduria su šiaip visais atžvilgiais protingais pacientais.

kadaise atsirado kaip stiprių emocini ų smūgių skausmingas padarinys. kuris paai škins sapną. jį apima neapsakomas gailestis. Visai įmanoma.tai. kad žmonės pabustų ir atkreiptų dėmesį į tai. Tokie atsitikimai rodo. min ėtame Artemidoro iš Daldžio II_m. Australijos brūzgynų gyventojas pykčio ir nusivylimo akimirką . Kaip rodo šis pavyzdys. Nes to ne žino tik mūsų są monė . kol sapnas ir jo prasmė taps pakankamai aiškūs. kokios jos. meistriškai klostydamas aplinkybes. kai laiko savo rankose mažą negyvą kūnelį. kas j į galėjo sukelti.e. susapnavo. neatrasi juos sukėlusių priežasčių. reikalingos jį išaiškinti. Bet neabejotina. kuri ą išreiškia sapne. Netrukus jis pats mirė nuo phlegmone (liepsna. Po trijų savaičių gydytojas mirė. tas įvykis dar gali būti ateityje. ir liga buvo tik prasidėjusi.nepavyko pagauti n ė vienos žuvies . ir pranašystės aspektas. kad archetipin ės formos nėra nejudrūs modeliai. netardama nė ž odžio.XIII am žiuje gyveno ispanas hidalgas Raimon Lull. Tokiais staigaus pasikeitimo atvejais dažnai galima įrodyti. kuris nieko ne žinojo. . kad žmogaus sugebėjimas mąstyti.žmoguje atsirado reflektyvi sąmonė. Sapnuotojas žinojo tik tą faktą. ypač jei akivaizdžiai reik šmingas sapnas nepateikia pakankamai medžiagos. Mes negalėjome žinoti. kuris pakeit ė Lullo gyvenim ą. subjaurotą vėžio. kad gydytojas serga ir guli ligonin ėje. kuria jis žavėjosi. sapnuose gali būti ir numatančios nuojautos. reikia į tai atsižvelgti. Taip atsitiko. turėjo būti pneumonija. kokia liga serga gydytojas. kaip ir mūsų sąmoningos mintys. Ji. kad kartais reikia panašaus emocinio šoko. Tokiu atveju reikia laukti.prognozuoti ateit į. vizijos.pasąmonė apie tai jau turi žinių ir jau pri ėjo prie išvados. Kai kuriuos faktus ji net gali panaudoti ir numatyti galimus j ų rezultatus vien todėl. Bet kiek galima spręsti i š sapnų. man regis. Bet jos tokios atitolusios ir neaiškios. kad mano koleg ą buvo ap ėmusi mirtina gangrenos kar štinė. t.y. Ilgai vyravo įsitikinimas. Login ė analizė yra sąmonės prerogatyva: mes faktus . pasąmonė svarsto instinktyviai. turi. kad sunku net suprasti. aš galiu patvirtinti prognoz ės (arba išankstinio pa žinimo) element ą. Senovėje iki pat Viduram žių pabaigos sapnai atliko tam tikrą vaidmenį medicininėse prognoz ėse. arba kol nutiks koks nors išorinis įvykis. Tai dinami ški faktoriai. kad ir pagrindinė sapnų funkcija . Ir i š tiesų pasąmonė kur kas geriau sugeba tirti faktus ir daryti iš jų išvadas. be abejo. Pas ąmonė ir jos sapnai. Aišku. atsisegė suknelę ir parodė jam savo kr ūtinę. kad mes jų dar nesuvokiame. kad ir kaip kruop ščiai juos tyrin ėtum. Tuo metu. kad jie neturi priežasčių. am žiuje: žmogus sapnuoja. kad pasąmonėje ilgą laiką veikė archetipas. Šis skirtumas svarbus. mintys. kaip perkūnas i š giedro dangaus. jei mes žinotume ir jo slaptą prasmę. kai regimas sapnas. ar būtent toks patyrimas i š tikrų jų buvo pirmoji žmogaus pas ąmonės vystymosi prie žastis. Remdamasis šiuolaikiniu sapnu. Tai buvo smūgis. tad imantis sapnus interpretuoti. negu są monė. Tai nerei škia. ir žmogus nežino. ką jie daro. Štai pavyzdys. kuriam po didelių pastangų pagaliau pavyko slapta susitikti su dama. kad jo tėvas žuvo degančio namo liepsnose. Tuo metu gydytojas dar tik atsigul ė į ligoninę. Netikėtai gali pasirodyti tam tikri sapnai. Toks žmogus atsimins šią skausmo valand ą visiems laikams. kar štinė) . kurie pasireiškia impulsais taip pat spontani škai. mums būtų aiški ir jo priežastis. kurį galima rasti sename sapne. dažnai užimtos ateitimi ir jos galimybėmis. Buvęs jo pacientas. Toks sapnas da žnai pasirodo visai nelauktai. jis tapo garsiu teologu ir vienu i škiliausių bažnyčios misionierių. reflektuoti. kaip ir instinktai. iliustruojantis tokį požiūrį.pasmaugia savo vienintelį labai mylim ą sūnų. jie. kad jos atvest ų į krizę. kad jis žuvo dideliame gaisre.i š tikrųjų phlegmone.

kad ten. Taigi archetipuose slypi iniciatyva. Dalykus. kurios buvo uždraustos VII_m. Tokia specifinė savybė būdinga asmeniniams kompleksams. himnais. kurios šaknys glūdi Senovės Egipto Ozirio-Horus archetipiniame mite. t. amžiaus pradžioje. sumišęs su am žinai žaliuojančio medžio paslaptimi. Sakoma. Pasakojimas. kaip ir Artemidoro laikais. kuri . kurias pasakoja vald žios siekiantys dvasininkai. t. Kaip ir Delf ų orakulas.atsirenkame protu ir žinojimu. senatvės. paprašytas nusakyti ligos eigą. nežmoniškomis emocijomis (kaip magi škais burta žodžiais) ir suteikia tokį dvasinį pakilimą žmogui. intuityviai pa čiumpa pasąmonė ir perduoda nagrin ėti archetipams. pavergia publiką mistiškomis. lig ų. pasirodantį drakonų. jos išreiškė senovės Graikijos esm ę ir dvasi ą. jog archetipuose esama ypatingų kerų. jie turi savo specifin ę energiją. kad jis ima tapatintis su herojumi. kalabma apie galingą ž mogų arba dievą-žmogų. slibinų.y. Jis i švaduoja žmoniją nuo sunaikinimo ir mirties. nėra pagrįstos tiesa. rasti tai. Bet asmeniniai kompleksai sukelia tik asmeninį poveikį.e.mūsų Viešpaties gimimas. pasirodžiusios vertos d ėmesio ir tinkama Kalėdų dovana t ėvui.taip ir socialiniai archetipiniai kompleksai turi savo istorij ą. Specifinę archetipų energiją galime pajusti tada. nes nustebo. Gana dažnai toks įsitikinimas ilgai j į palaiko ir suteikia jo gyvenimui tam tikr ą stilių. Jis gali duoti ton ą netgi visai visuomenei. kaip asmeniniai . Nuostab ų pavyzdį galima rasti Elenzino misterijose. Pažvelgus plačiau. kurį ir ketinama rasti. karo. kuriomis paskui visais laikais tik ėdavo patiklūs ir nekritiški žmonės. tikriausiai suprasime. kur sąmoningas protas b ūtų ėmęs svarstyti ir samprotauti. sugalvoti. Sapnas poeti škesnis. Taip darydama mergaitė jas iškėlė į mums vis dar gyvą krikščioniškos Kristaus paslapties sfer ą . mus sutrikdydami. religijas ir filosofijas. Kaip rodo min ėtas sapnas. "karštinė". herojaus garbinimas šokiais. kad bū tent tokių idėjų ji ie škojo. Grįžkime prie t ų keistų idėjų.tam tikra dvasinė terapija. Pripažinta. kai patiriame jų ypatingą žavesį. Šios jėgos leidžia jiems pateikti prasming ą interpretaciją (savuoju simboliniu stiliumi) ir įsiterpti į nagrinėjamą situaciją su savaisiais impulsais ir savosiomis minties struktūromis. Jis sergantį kūną apibūdina kaip žemišką žmogaus būstą. ko ie škai. vartos tokias racionalias sąvokas. kuris nugali blog į. pabaisų. Gydytojas. Šiuo po žiūriu jie funkcionuoja kaip ir kompleksai: jie pasirodo ir dingsta kada jiems patinka ir da žnai sugriauna ar pakeičia mūsų sąmoningus ketinimus. Bet pats žodis "invent" (i šrasti. maldomis ir aukomis. archetipinis protas šioje situacijoje elgėsi taip. Pasąmonę valdo instinktyvios srovės.t.bado. ritualinis šventųjų tekstų arba ceremonijų kartojimas. Pastaruoju atveju pats žodis yra užuomina apie iš anksto žinomą dalyką . taip ir religin ės kilm ės mitai gali būti traktuojami kaip visos žmonijos kančių ir rūpesčių . išreikštos atitinkamomis minties formomis. pramanyti) kilęs i š lotyniško "invenire" ir reiškia "atrasti". muzika. įžengia archetipinis protas ir ima prognozuoti. Mergaitei jos buvo keistos ir netik ėtos istorijos.y. mirties .kaip gaisrą. Atrodo. Asmeninius kompleksus mes laikome vienpusių ar klaidingų sąmonės nuostat ų kompensacijomis. o karštinę . kuri ų prigimtis nelabai suprantama. demonų ir t. pavidalu. kurias randame mažosios mergaitės sapnuose. tai tik "mintys apie pageidaujamą". krik ščionybės eros vardas ir reikšmė kilusi iš antikinės dievo-žmogaus paslapties. kad prie šistoriniais laikais ypatingomis progomis i šmintingas senas filosofas arba pranašas "pramanydavo" svarbiausias mitologines id ėjas. Nepana šu. Pavyzdžiui. kaip "infekcija". jas suradusi. Jei į šitokią situaciją pamėginsime pa žvelgti tikin čiojo akimis. Iš to galima spr ęsti. kad istorijos. kurios daro įtaką ir apibūdina iš tisas tautas ir istorines epochas. archetipais. tuo tarpu archetipai sukuria mitus. kaip eilinis žmogus gali b ūti i švaduotas iš jo asmeninio bejėgiškumo ir nelaimi ų bei (bent laikinai) būti apdovanotas beveik ant žmogiška galia. kuris jį naikina. universaliame herojiniame mite.

jei kalbėsim bažnytine kalba). kokios prie žastys jį paskatino veikti. Jie visi škai negalėjo paai škinti savęs. kuris iki šių laikų nebuvo s ąmoningų apmąstymų objektas.žmogus negalėjo rasti kitos motyvuojan čios galios . kai pakyla virš horizonto. ką jie darė. Goethe's Faustas sako: "Im Anfang war die Tat" (Pradžioje buvo darbas). Jų protėviai tikriausiai žinojo dar ma žiau. Protas. kol žmogus padar ė absurdišką išvadą. Nors yra pakankamas istorinis pagrindas teigti. Arba s ūnus įkvepia savo mirštančio t ėvo paskutinį atodūsį. "Darbų" niekas nei šrado. kaip tobul ėjo. Taip visada buvo daroma tekant saulei". kad perimt ų jo siel ą. antra vertus. vystėsi tokį ilgą laiką. pavyzdžiui. Taigi žodis mungu yra nelyg Dievo arba Alacho atitikmuo). ir i š tikrųjų reikėjo labai daug laiko. Kvėptelint ar spjaunant į ką nors perduodamas "magi škas" poveikis . kurią mes vadintume dieviška. jie tiesiog buvo daromi.tik savo paties. tik praėjus daug laiko jis prad ėjo svarstyti. kod ėl. taigi yra savo egzistencijos k ūrėjas. kad augalas arba gyvūnas sugalvojo pats save. sukūrė. Jie juokėsi i š mano. Kiekvien ą rytą auštant jie išeidavo i š savo b ūstų auštant ir kvėpteldavo arba spjaudavo į delnus. (Tai suaheli ų ž odis. Jie atsakyt ų: "Toks Kalėdų paprotys". kokią reikšmę jie suteikia šiam aktui ir kod ėl jį atlieka. kuriuo jie nusako ritualinį aktą. Aš padariau i švadą. kad (psich ė arba) protas pats save sugalvojo. Šie ir panašūs žodžiai rei škia nepaprast ą. kad saul ė yra mungu. jie visi škai sutriko ir tegalėjo pasakyti: "Mes visada taip dar ėme. Tiesą sakant. ir i šoriniai stimulai. jis yra mana arba mulungu atitikmuo. kad egzistuoja simbolinis ryšys tarp Kristaus ir med žio simbolio. jie tiesiog taip dar ė.mungu. kad jie aukojo savo sielas mungu . jei juos kas nors paprašytų paaiškinti. netgi tolimiausioje praeityje. protas i šaugo iki dabartinio sąmoningumo kaip gil ė išauga į ąžuol ą arba i š roplio išsivysto žinduolis. O tai būtų tik vienas šios sudėtingos problemos aspektas.taip. Tai galiu iliustruoti pavyzdžiu iš savo patirties su Mount Elgon (Afrika) gyventojais. niekad nesusimąstydami. Šie vidiniai motyvai atsiranda i š gilaus šaltinio. mažosios mergait ės t ėvai nejaukiai suglumtų. kurio sąmonė nesukūrė .medžiu. Ankstesnių laikų ž monės nesusimąstydavo apie simbolius: jie jais gyveno ir nes ąmoningai buvo jų prasmės sudvasinti. kilęs iš polinezietiškos šaknies. kad jis pats save skatina . nes kvėpavimas (gyvenimas) ir seil ės reiškė "sielos substancij ą". Saul ė nėra mungu. po to jie ištiesdavo rankas į pirmuosius saulės spindulius. Kristus seil ėmis išgydė akląjį. bet ne jiems.atneša naujai gimusią Šviesą (taip nurodo penktasis sapnas). Tad. mintys yra santykinai vėlesnis žmonijos atradimas. nors ir paradoksalu. taip tobul ėja ir toliau. jie puo šia eglutę ir u ždega žvakutes.tai saul ėtekio akimirka. Nepanašu. Tai. atrodytų. k ą jie daro. Mums pasirodys juokinga mintis. buvo aišku man. kad afrikiečiai kada nors.taigi mus skatina ir vidin ės jėgos. mungu . b ūtų ž inoję ką nors daugiau apie šios ceremonijos prasmę. Pirmiausia. tarytum jie aukot ų savo kv ėpavimą ar savo seiles kylan čiam dievui . Kuo labiau gilinam ės į "kolektyvinių vaizdinių" kilmę (arba į dogmą. švęsdami Kristaus gimimą. veiksmams žmogų paskatino nes ąmoningi faktoriai. Kai paklausiau. ta čiau daugelis žmoni ų tiki.. k ą jie daro. mes apie mitologinį simbolizmą ž inome daugiau negu kuri nors prieš mus gyvenusi karta. nes jie dar labiau nesuvokė savo poelgių motyvų ir dar mažiau galvojo apie tai. tuo labiau atidengsime nesibaigiant į archetipinių pavyzdžių audinį. Rimtam atsakymui reikėtų išsamaus mokslinio darbo apie antikos mirštančio dievo simbolizmą ir jo ry šį su Didžiosios Motinos kultu ir jos simboliu . akivaizdžios išvados. visą persmelkiančią "galią".

ir kurio ji nekontroliuoja. jis negali suvokti begalinės daugybės slaptų kelių ir būdų. kurį verta panagrinėti. akivaizd žiai netinkamas J ėzaus įsikišimui. . pavyzdžiui. Žmogaus siela Tai. maisto alkį . netikėtu užmiršimu ar kalbos klaidomis. kad susiskaidymas ir psichologinė painiava darosi nepaprastai pavojingi. mes vadiname jas gera nuojauta ar geru akstinu ir plekšnojam sau per pet į. kad nepaisant viso jo racionalumo ir galingumo. Žmogus netgi apsieina be kasdieninės maldos. ne taip seniai civilizuotas žmogus įgijo tam tikr ų valios j ėgų. Tai vienas i š šiuolaikinio "kult ūringo" proto aspektų. Žmogaus dievai ir demonai niekur nedingo. Jis rodo. Bet gelbstin čioji religinė organizacija priėjo prie išvados. alkoholio. kad šie užhipnotizuotų jį ir sukelt ų reikiamą darbui b ūseną. kad priklausome nuo "jėgų". Tam tikros išorinio gyvenimo ir jo paties elgesio sferos laikomos nelyg atskiruose stalčiuose ir niekada viena su kita nesusiduria. k ą mes vadiname civilizuota s ąmone.. neaiški ą baimę. šių dienų žmogus sumoka didel ę kainą . Jis nesupranta. psichologinius konfliktus. Jie tik prarado ryšį su mūsų sąmone ir yra priversti pasireikšti netiesiogiai .ir. Jei jos atitinka m ūsų norus. u žmiršo poreik į gerti. Pasąmonės faktori ų egzistavimą sąlygoja archetipų autonomija. kad palaikyt ų savo tikėjimą. dabar kaip ir anks čiau.yra šiuolaikinio ž mogaus prietaras. nepasotinam ą piliulių. negali būti ir paties savęs šeimininkas. kuris.taigi jis vėl pradėjo gerti. yra užvaldžiusios nes ąmoningos jėgos. j į valdo "jėgos". kurios yra ne mūsų valioje. prietarai ir kitos nematomos kli ūtys. Bet jis negali kontroliuoti savo nuotaik ų ir emocijų. Senojoje mitologijoje šios jėgos buvo vadinamos mana. patek ęs teigiamon vieno religinio judėjimo įtakon ir su žavėtas jo entuziazmo. Kaip šios "pertvarų" psichologijos pavyzdį prisimenu alkoholiko atvejį."patologinis" atvejis. kad tiesiog mums nepasisek ė ar kad kai kurie žmonės yra prie š mus. demonais ir dievais. kad tai .tai neįtikė tinas introspekcijos trūkumas.fiziniais neurozi ų simptomais ir kitais įvairiais netikėtumais. neprašydamas giesmių ir būgnų. manydami. taigi. nepaai škinamomis nuotaikomis. kuriais pas ąmonės veiksniai įsiskverbia į jo gyvenimo tvarką ir sprendimus. Tiesa. Žmogus nori tikėti esąs savo sielos šeimininkas. sakome. Jis gali padaryti k ą sumanęs. Jos tokios pat aktyvios. kurį mes atsisakome pripažinti. tabako. Posakis: "Reikia tik panorėti. Jei j ėgos mums nepalankios. Jis i šmoko gerai atlikti savo darbą. Bet po keli ų savaičių viešų išpažinčių naujovė ė mė blėsti ir prireik ė atsigaivinti alkoholiu . šiuolaikinis žmogus ginasi vadinam ąja pertvar ų sistema. kurios nepakl ūsta jo valiai. taigi jie paguld ė jį į ligoninę. kurias panorėjęs gali taikyti. kaip ir vien ą asmenį. kuria jis prašė Dievo pagalbos. gali nekliudomas perkelti savo mintį į veiksmą. Tie demonai palaiko jame nuolatinį nerimą. ir jis buvo eksponuojamas kaip dievi škos malon ės ir šios religin ės organizacijos veiksmingumo liudytojas. ar kad nelaimi ų priežastis yra patologin ė.tai. Kad nematytų savo skilimo. J į akivaizdžiai ir stebuklingai išgydė Jėzus. Vienintelis dalykas. Bet tie instinktai neišnyko. be visa ko. arba dvasiomis. Tačiau. Jei nors akimirk ą pažvelgtume į ž moniją. tuo tarpu kiekvieną pirmykščio žmogaus žingsnį stabdė baimė. kad žmonių rasę . kad paprastas gydytojas padarys savo darbą geriau nei dievi škasis Slaugytojas. kaip į individą. pamatytume. tvirtai atsiriboja nuo pagrindinių instinktų. jie tik gavo naujus vardus. kad esame šaunuoliai. o galimybės atsiras" . daugybę neurozių.

ir taip bus tol. ką darome.skausmą. Štai kodėl mes tur ėtume gerai apm ąstyti. Bet turime ir papildomų trūkumų nes mes nei matome. kad viena prie šybė įveiks kitą. Pabrėžiu šį dalyką.duoda menkus rezultatus. kur kiekvienas turi visko iki valiai. nors ir kaip iš aukšto j į vertintume. Šie esminiai atsakymai būtų buvę tiesiog savi žudiški. Tai laiko išbandymus pak ėlusi archetipinė svajonė apie Aukso am žių (arba Roj ų). kadangi dabar žmonijai gresia jos pa čios susikurti mirtini pavojai. kurias jie bando dangstyti tarptautinėmis elgesio normomis ir kurias komunistinis pasaulis svied žia jiems atgal į veidą . o jeigu taip neb ūtų. Tai. Tai paai škina ypatingą Vakarų visuomenių ž mogaus bejėgiškumo jausm ą. kol save ir pasaulį bandysime įtikinti. nes m ūsiškę Vakarų civilizaciją yra pavergusi ta pati mitologija. kad tikrasis žmogaus gyvenimas susideda iš daugelio nepermaldaujamų priešybių . nes užkerta visus kelius. sistemingas apgaudinėjimas. Jei matytume savo šešė lį (tamsiąją mūsų prigimties pus ę). ką ir jie. ir jis niekada neišnyks i š ž emės. Jo paties blogio šešėlis įžūliai šiepiasi vakarų žmogui iš anapus uždangos. Mūsų pasaulis yra suskilęs kaip neurotikas. kurie darosi mums nepavaldūs. Vakariečiai pajut ę agresyvų Rytų norą valdyti. nei norime suprasti.kaupiant branduolinius ginklus ar ekonominiu "lenktyniavimu" . Mes netgi nesame tikri. k ą patys darome. Gyvenimas yra m ūšio laukas. Bet kiekvienas toks atskiras bandymas buvo iki šiol neefektyvus. kad mums i škylantys sunkumai yra moralinė problema.dienos ir nakties. o budistams . o d žiaugsmas . k ą Vakarai slapta ir truputį gėdydamiesi toleravo (diplomatinis melas. kad komunistinis pasaulis turi vien ą didelį mitą (kurį mes vadiname iliuzija ir veltui viliamės. baigtųsi ir egzistencija. Kaip tik šis vidinis konfliktas leido pirmiesiems krikščionims tik ėtis ir laukti greitos šio pasaulio pabaigos. tai įgytume imunitet ą bet kuriai moralinei ar dvasinei infekcijai ar kaltinimui. Nesąmoningai mes puosel ėjam tas pačias nuostatas. ir suri ša mus neurotiniais mazgais. gimimo ir mirties.atsisakyti vis ų ž emiškų troškimų ir siekių. Jis pradeda suprasti. ir Geležinė uždanga žymi simbolinę susiskirstymo linij ą. Mes jį netgi palaikome savuoju vaikiškumu. gėrio ir blogio. laimės ir nelaimės. Galima pa žymėti. Jis visada toks buvo ir visuomet bus. u žmaskuoti grasinimai) grįžta iš Rytų atvirai ir su visa jėga. jei jie neb ūtų susieti su savitomis dvasin ėmis ir moralin ėmis idėjomis ir praktikomis. Tikime klestinčios gerov ės valstybe. prisidengdami geromis manieromis. Dabar gi mes esame atviri bet kokiai infekcijai. ir bandyti įveikti juos politin ėmis priemon ėmis . Liūdna tiesa yra ta. yra neteis ūs. kad efektyvesni yra moraliniai ir dvasiniai b ūdai.begėdiškai ir metodiškai. kad tai j ų pačių ydos. mūsų oponentai). Šis galingas archetipas savo infantiliuoju pavidalu pavergė žmones. mano prival ą imtis ypating ų gynybos priemoni ų. amžinosiomis žmogaus teisėmis. kad g ėris nugal ės blogį. viltis ir l ūkesčius. nes i š esmės darome tą patį. kad tik jie (t. Daugelis m ūsų dabar supranta. kurios sudaro abiejų religij ų didžiausią dalį ir kurios ka žkiek modifikavo radikalų pasaulio neigimą. o didis. bet kartu jie didžiuojasi savo dorybėmis ir gerais ketinimais.y. kad vertindami j į iš aukšto priversime i šnykti). nes m ūsų laikais milijonai žmonių prarado tik ėjimą . teisingas ir i šmintingas vadas valdo žmonijos vaikystę. visuotine taika.žmonija taip pat mėgsta kai kurias problemas laikyti atskiruose stal čiuose. Kur kas tikslingiau b ūtų pripažinti savo pa čių tamsius šešėlius ir nedorus darbus. žmonių lygybe. kadangi jie mums suteikia psichinį imunitetą prieš nuolat didėjančią infekciją. Jie nesugeba suprasti. teisybe ir teisingumu. ir (gal tai ir pernelyg smarkiai pasakyta) Dievo karalyste žemėje.

Jis gali įveikti tiesiog neįtikėtinus sunkumus. Ir tik šiandien jie mano. žmonėms atrodo. Nenuostabu.bet kokia ramus ir reikalas. Šiuolaikinis žmogus gali manyti. Žmonės nesupranta. kad jis yra Dievo pasiuntinys. tik pasigailėtinas vargšas. žydai ir protestantai su psichoterapeutais konsultuojasi dažniau negu katalikai. ar Dievu ir nemirtingumu. ir neįmanoma įrodyti nemirtingum ą). Žmogui būtinai reikia bendr ųjų idėjų ir įsitikinimų. kad tos id ėjos neteisingos? Daugelis pritartų man. kad jis gali be jų apsieiti ir savo nuomonę paremti tvirtinimu. jei jie vien tikės prasmingu gyvenimu. religijos praradimas beveik nepastebimas. jis tikrai neb ūtų tapęs tuo. kad mir ę mylimi t ėvas ar motina kur nors egzistuoja kažkokia fizine forma. kaip ir teigimą. Šie žmonės jau nebesupranta religijos. kad yra (ir liks) niekas daugiau. kad (remiantis mano paties patyrimu). kurio po žiūrio mes laikomės. kuris siekia kur kas toliau negu jų ribota egzistencija. Bet kitas kai ateina kan čia. Kadangi Dievo sosto danguje negalima surasti teleskopu. kad ir tokios id ėjos yra "neteisingos". Jis gali netgi gailėtis prarad ęs tikėjimą. Galima jį apkaltinti didybės manija. kuris žino. ir yra visai sugniuždomas. nes katalikų bažnyčia vis dar jaučiasi atsakinga u ž cura animarum (r ūpinimasis sielos gerove). jei tiesiog pasakyčiau. ir tas tik ėjimas suteikia jų gyvenimui perspektyvą (ir tiksl ą). kurių niekad negalima įrodyti. kad nesama mokslinio tokių idėjų teisingumo įrodymo. kurios gali padėti išgyventi krizes ir suteikti prasmę mūsų egzistencijai? Iš kur žinome. kuo tapo. Būtent platesn ės savo egzistencijos prasm ės suvokimas iškelia žmogų aukščiau noro tik gauti ir i šleisti. kad tos id ėjos turb ūt tėra iliuzijos. A š pasakyčiau. kad gali apsieiti be toki ų minčių. Bet šiame mokslo amžiuje psichiatras yra pasiruo šęs. Artėjančios mirties šmėkla dažnai labai paskatina tokias mintis. kad jo bus klausiama ir tų dalykų. kad visa turi prasmę. Tad kodėl mes tur ėtume atsisakyti pažiūrų. Mes esame visiškai laisvi pasirinkti. nėra pakankamai "teisingos"._Paulius būtų tikėjęs. Taigi j ų padėtis nepalyginamai geresn ė negu civilizuoto žmogaus. Pueblo indėnai tiki es ą T ėvo Saulės s ūnūs. nes jos lyd ėjo žmogaus gyvenim ą nuo neatmenam ų laikų ir vis dar įsiskverbia į sąmonę pasitaikius menkiausiai progai. kai yra įsitikinęs. kad druskos vartojimas tėra skonio iliuzija ar nusistatymas. kad yra (ar b ūtų) didžiulis skirtumas. Mes žinome. kurie suteikt ų prasmę jo gyvenimui ir padėtų surasti savo vietą visatoje. Jei šv. kad dalyvauja tik "idioto sekamoje pasakoje". Tikrasis ir prasmingas jo gyvenimas kilo i š vidinio įsitikinimo. jei įveikęs visas savo nelaimes. Bet kadangi mes susiduriame su nematomais ir nepa žiniais dalykais (Dievas yra u ž žmogaus pažinimo rib ų. kad jos naudingos. Žmonėms atrodo. turi pripa žinti. Kol gyvenimas sklandus. Reikšminga ir tai. neturintis jokios gilesn ės gyvenimo prasmės. bet jis vis tiek tarnauja mūsų gerovei. Tada žmogus pradeda ieškoti i šeities ir apie gyvenimo ir jo stulbinančios skaud žios patirties prasmę. susimąsto religija. kodėl tur ėtume jaudintis dėl įrodymų? Net jei protu ir nesuvokiame. kod ėl maiste reikia druskos. Galime tvirtinti. kurie anksč iau priklausė teologų kompetencijai. kad tėra keliaujantis kilimų audėjas. dėl kuri ų reiktų puoselėti id ėjas. bet toks po žiūris . Būtent religiniai simboliai suteikia prasm ę ž mogaus gyvenimui. Nuo neatmenamų laikų žmonės galvojo apie Auk ščiausiąją Būtybę (vieną ar kelias) ir apie pomirtin ę Šalį. bet kuriuo atveju tai bus mūsų valios pasirinkimo sprendimas. Tačiau esama ir svarbi ų priežasčių. vis tiek turime naudos j ą vartodami. kad religinio tik ėjimo neigim ą lygiai taip pat ne įmanoma " įrodyti". ir ne įmanoma tikrai nustatyti. Jis atveria did žiulę erdvę atsiskleisti asmenybei ir leid žia gyventi pilnavert į gyvenimą.

ką atrodo reiškią. Todėl jie band ė juos supaprastinti iki visiems suvokiamos formos. Netgi Talmude sakoma: "Sapnas yra jo paties ai škinimas". ką suvokiame s ąmoningai. neturintiems gydytojo psichologo praktikos. Jį užvaldė ši simbolinė idėja. kad faktai nepaneigiami. kaip archai ški ir perdėti padavimai apie seniai mirusius karalius ir vadus. sužinojome. o ne t ą. susid ūrus su tokiais reiškiniais kaip "afektai" arba emocijos. ir nerei škia ka žko. Jau rašiau. Akademinis psichologas yra visiškai laisvas nesvarstyti emocij ų fenomeno ir pas ąmonės s ąvokos. žmogaus protas buvo pakankamai i štobulėjęs. Kodėl sapnai turėt ų reikšti ką kit ą. iškėlė jį aukščiau riboto Nazareto dailidės gyvenimo. Tačiau prie š daugelį šimtmečių. Painiava kyla d ėl to. taigi turi daugiau negu vien ą reikšmę. kai psichologija iš ramios . tai jis susiduria su šiais iracionalumais kaip su "kietais" faktais. kad sapnai yra svarbūs. kas jame aiškiai pasakyta.pas ąmonės įsiveržimas. Sunkumų priežastis yra ta pati abiem atvejais . kad sapnai nerei škia to. kaip pasakoja šv. nei jų turinys? Ar gamtoje egzistuoja dar kas nors._Matas. ta čiau jie negali būti suformuluoti intelekto s ąvokomis. kad sapnas rei škia kažką kitą. Taigi buvo manoma. Be abejonės. nes emociniai konfliktai ir pasąmonės įsiveržimas yra klasiniai jo mokslo bruožai. Ne žmogus J ėzus suk ūrė mitą apie diev ą-žmogų. kuri ų negalima visiškai ir adekva čiai suvokti. Mitų šaknys siekia pirmykščius pasakotojus ir j ų sapnus. nes jų negalima suformuluoti pagal intelekto ir logikos reikalavimus. kas vyksta. Tie žmonės nelabai skyr ėsi nuo tų. kad žmonėms. Sunkumai prasideda. jog pasakų dievai yra ne kas kita. nes kaip tik gyvenimas sukelia emocijas ir simbolines id ėjas. Jį Tačiau mit ą sudaro simboliai. tuo metu.normalus ir natū ralus reiškinys. apie ką juose kalbama. kad sapnų turinys yra simboliškas. nesvarbu. Jie įvyko. Tačiau jos yra kaip faktas ir psichologas gydytojas turi joms bent jau skirti reikiam ą dėmesį. kaip pikta dirbti su faktais. Todėl jie susieja su tuo. kurie niekaip nesileidžia psichologų galutinai apibrėžiami. kuo jis nėra. Jei jis i š viso gydo pacientą. Moksliniam protui toks rei škinys kaip simbolinės id ėjos sudaro keblumų. žmones. Pirmyk ščių pasakotojų nejaudino jų fantazijų kilmė. kai psichologija dar gyveno savo vaikyst ės amžių. Sapnų simbolių ir vaizdinių buvo nepaisoma kaip keist ų formų ar pavidalų. kuriuos v ėlesnės kartos vadino poetais ir filosofais.būtent tai privert ė mane tyrinėti sapnų formą ir turinį. iš kur kilo tie pasakojimai. kas b ūtų kita.nublanksta prieš istorijos liudijimus ir v ėlesnių kartų užvaldęs mitas padarė jį didesnį nei paprastas amatininkas. kad reikštų tai. Žmonės perėmė požiūrį. Esu pakankamai gerai susipažinę s su moksliniu požiūriu ir suprantu. kur į mes vadiname "Senov ės" Graikija. kaip matome. Todėl visiškai natūralu. kad j ų mitai tebuvo i šdalinta racionali ar "normali" istorija. nei yra? Sapnas . ar jis sugeba juos suformuluoti racionaliais terminais (intelekto sąvokomis). taip kai kurie psichologijos pionieriai padar ė išvadą. Jis egzistavo daug š imtmečių prieš Kristaus gimimą. kad nesutinku su šiuo požiūriu . kas nesąmoninga arba bent jau ne visai s ąmoninga. Tačiau kaip graikai buvo įtikinę save. kuri. Simboliai rodo k ą kita nei tai. įvertinimą. Vėlesniais laikais. Sunkumas šių fenomenų atveju yra tas. tik daug vėliau žmonės prad ėjo galvoti. kurių niekas niekada s ąmoningai nebuvo sukūręs. Tais laikais. tai n ėra vienintelis toks atvejis psichologijoje. būna sunku suprasti. kuriais s ąmoningam protui pasirodo nuslopintas psichikos turinys. kad mitai pernelyg neįtikimi. Tam reikia suprasti patį gyvenimą. tas pats atsitiko su sapnų simbolizmu. kuriuos vedė jų svajonės. kad suvoktų.

ji išmokstama tik iš aktualaus patyrimo. ir pat į save. pats gyvenimas ima viršų ir netgi nuostabiausios teorinės prielaidos tampa neveiksmingais žodžiais. ir sapnuotoją toliau jaukiai ir s ąlygiškai lengvai bendrauti. kad sapnuotojas i š karto juos suprato. bet įklimpti kokioje nors baisiausioje nes ąmonėje. apie kur į nežinau visiškai nieko. Jo negalima paversti mechanine sistema ir sukrauti į nesugebančius įsivaizduoti smegenis. kurie gali praversti prakti škai. Bet kokia laiminga nuojauta. Kadangi infantilios ir brendimo fantazijos da žnai tęsiasi ir suaugusiojo gyvenime. krikščionyb ės kryžius yra prasmingas simbolis. kad tas žmogus miręs. Phallus visaapimantis induizmo simbolis. Netgi auk što intelekto žmogus gali pasukti klaidingu keliu. Kai išsimokslinęs indas kalba apie Lingam ą (phallus. Štai kodėl joks vadov ėlis negali išmokyti psichologijos. Saugus tikro intelektualinio pa žinimo ir moralinio . idė jų ir emocijų. Sapnų ir simboli ų aiškinimas reikalauja inteligencijos. nors subjektyviai ir įtikinanti. išreiškiantis daugybę aspektų. kad berniūkštis domisi savo lyties organu. papildydamos "racionalųjį" intelektą ir jo vaidmen į sprend žiant specifines problemas. Bet kai masonas kalba apie vienuolį paguldytą ant vienuolės arba elektrikas . Jis turi r ūpintis psichikos realijomis. o tai gali virsti savotišku bendru sapnu. net jeigu negali jų moksliškai apibrėžti.apie vyri šką kištuką ir moterišką rozet ę. atrodyt ų nereikšmingą detalę. kaip loginis m ąstymas gali atvesti prie tų pačių rezultatų. tiksliausia i š taikomųjų mokslų. brandumo. kuriam gimsta tokie vaizdiniai. kaip ir kry žius nėra vien mirties ženklas. Joks patyr ęs šios srities specialistas neneigs. Ji gali labai lengvai sukelti apgauling ą saugumo jausmą. kaip ir intuicija). Ji gali vilioti ir analitiką. Įprastiniai atsakymai gali praversti tiriant pavir šinius dalykus. Galime laikytis visų teisingų taisyklių. gydytojas susiduria su nelaimingais atsitikimais tikrame kare. galima i šgirsti dalykų. analizuodami kai kuriuos gerai žinomus simbolius: pavyzd žiui. taip pat gali būti ir pavojinga. Nusistačiau sau toki ą taisyklę . Ir nors yra paplitusi įprasta nuomon ė. Interpretuotojas turi vis geriau pa žinti ir sapnuotojo individualybę. bet juos būtina taikyti i šmintingai ir sumaniai. Netgi fizika. Daug kas priklauso nuo sapnuotojo. Būtina i šsiaiškinti sapnuotojo kultūrinį išsilavinimą ir besiaiškindamas interpretatorius pats u žpildo daugelį savo išsilavinimo sprag ų. kurios neb ūtų praleidęs labiau išlavintas protas. Tačiau kryžius sąraše prie pavardės paprasčiausiai nurodo. kuris ind ų mitologijoje reiškia dievą Šivą).mokslinių tyrinėjimų laboratorijos persikelia į tikrą gyvenim ą ir tampa jo aktyvia dalimi. kad yra tam tikr ų apskaičiavimų. Taiklumo pratybos šaudykloje visi škai skiriasi nuo mūšio lauko. kuriuos mes. Jis tiesiog vaizdingais žodžiais apib ūdina savo darbo įrankius. tačiau i š tikrųjų jos ne mažiau svarbios ir aukštesniuosiuose mokslo lygmenyse.į kiekvieną atvejį ž iūriu kaip į visiškai nauj ą dalyką. tiesiog praleidus koki ą nors. Tai mes galime gerai pamatyti. bet jeigu gatv ės padauža nupie šia j į ant sienos. Lingam n ėra nepadori aliuzija. bet ir su visu simbol į sukūrusiu individu. būtų juokinga įžvelgti čia jaunuoli škas seksualines fantazijas. Intuicija tiesiog b ūtina aiškinant simbolius ir da žnai gali įtikinti. jei trūksta intuicijos ar jautrumo. Bandydami suprasti simbolius. niekaip negalime sieti su lyties organu. vakariečiai. kuri veikia pasąmoningai (nors v ėliau galima parodyti. tai tik reiškia. B ūtų absurdiška aiškinti jas kaip nors kitaip. Vaizduotė ir intuicija yra nepaprastai svarbios m ūsų supratimui ir mąstymui. daugelyje sapn ų yra neabejotinos seksualinės aliuzijos. stebėtinai priklauso nuo intuicijos. Be abejonės. kad jos itin reikšmingos poetams ir menininkams (kad "proto" dalykuose reik ėtų jais nepasitik ėti). susiduriame ne tik su pačiu simboliu. bet priart ėjus prie gyvybiškai svarbi ų problemų. Čia jos darosi vis svarbesn ės.

kad kai kuriems individams jie sukelia gil ų emocin į atsaką. sugeb ėjimo jaudinti) jie funkcionuoja pana šiai kaip prietarai. Jie patyrė daug transformacijų ir netgi ilgą daugiau ar ma žiau sąmoningos raidos keli ą. kurių baisumo idiliškai nekaltame pirmajame mūsų amžiaus dešimtmetyje niekas negal ėjo ir įsivaizduoti. Nenuostabu. Jie yra faktorius. Paaiš kinti ir pažinti galima tik pavertus intuicijas tiksliu faktų ir jų loginio ry šio žinojimu. sukėlė gaisrą Afrikoje. kiek jo "racionalumas" (sunaikinęs jo sugebėjimą reaguoti į paslaptingus. kad tai. Šie simboliai yra svarbi sudėtinė mūsų psichinės sandaros dalis ir did žiulė jėga kuriant žmonių visuomenes. o kartu ir psichologijos. Yra paplitusi iliuzija manyti. Ten.supratimo pagrindas gali b ūti prarastas. iš tiesų atgaivina ir suaktyvina tai. Psichinė energija. magi škus simbolius ir idėjas). Nieko nėra labiau pa žeidžiamo. kad jis negali visuomet to padaryti. jei tenkinsim ės miglotu įsitikinimu. regis. taip buvo prarasta. priimtais civilizuot ų visuomenių. Ne tik civilizuotoji Vokietija i šliejo bais ų savo primityvum ą. kuri. su kuriuo psichologas privalo skaitytis. Sąžiningas tyrinėtojas turės pripa žinti. tod ėl jie išreiškia nesuskaičiuojamą daugybę pagrindinių archetipinių vaizdinių variacijų. Įvyko tokie dalykai. kad suprato iš "nuojautos". kurie buvo naudojami išreikšti "am žinąsias tiesas" ir kurie tebėra naudojami daugelyje religij ų. kai atveriami pragaro vartai. Tokios tendencijos suformuoja nuolat pakibus į ir potencialiai destruktyv ų mūsų proto " šešėlį". kad racionaliai žiūrint jie atrodo absurdiški ir bereikalingos atgyvenos. kurių jis negali paaiškinti. jis taip pat valdo ir Rusiją. jeigu yra slopinami. nei mokslinė teorija. ir apvertė pasaulį aukštyn kojom. kultūriniai simboliai yra tie. Netgi tie polinkiai (tendencijos). kurie skiriasi nuo "kultūrini ų". kad Vakar ų pasauliui neramu. nat ūralu nem ėgti dalykų. ir kvaila j ų nepaisyti todėl. ką apskritai kada nors galime pažinti. jie negali b ūti i šnaikinti be rimtų nuostoli ų. Netgi mokslininkas yra žmogus. kas svarbiausia pas ąmonėje tendencijas. kurie tam tikromis aplinkybėmis gali daryti teigiamą į taką. yra viskas. Todėl jam. kuri t ėra trumpalaikis bandymas paaiškinti faktus. kurios iki šiol netur ėjo progos pasireik šti arba joms bent jau nebuvo leidžiama laisvai reikštis mūsų są monėje. Daugeliu atveju galima įžiūrėti j ų archaiškąsias šaknis . o ne pačią am žiną tiesą. Kita vertus. tas id ėjas ir vaizdinius.t. kur jie slopinami ar neigiami.todėl jie tapo kolektyviniais vaizdiniais. simboliai i šlaikė daug savo pirmapradžio Žinoma. kas atsitinka. padar ė jį priklausomą nuo psichikos "požemių". specifinė jų energija pereina į pasąmonę ir gali sukelti nenumatomas pasekmes. Jis i šsilaisvino i š "prietarų" (bent . ir dėl šio psichinio "užtaiso" (sujaudinimo.y. Nuo to laiko pasaulis ir yra šizofrenijos b ūsenoje. Mūsų laikai parodė. ką pažįstame dabar. Simbolių vaidmuo Kai gydytojas psichologas domisi simboliais. yra paverčiami demonais. Štai kodėl daugelis geravali ų ž monių visiškai suprantamai bijo pasąmonės. Pirmieji kil ę iš psichikos pasąmonės turinio. kuriuos galima rasti senoviniuose ra štuose ir pirmyk štėse visuomenėse. kaip ir kitiems. Tačiau tokie kult ūriniai mistiškumo ir "magijos". jam visų pirma rūpi "natūralūs" simboliai. net b ūtų nesąžininga netur ėti nuolat to galvoje. Šiuolaikinis žmogus nesupranta.

Sąvoka nusmuko iki ribot ų egocentriškai orientuot ų žmogaus minčių. Žmogaus ry šys su gamta išnyko. Bet "civilizuotas" žmogus to nesugeba. daugelis tikinčiųjų. kaln ų ola . kai instinktyviosios sąvokos vyravo žmogaus prote. Šie du archetipiniai principai sudaro dviejų priešingų sistemų . be abejo. bet. kuri i šsivadavo iš savo primityvi ų suvaržymų ypač nuo mistinio bendravimo su dalykais. dabar kalbame apie "med žiagą" . kai jos dvasinės vertyb ės tampa atviros šiuolaikinės civilizacijos poveikiui. Mūsų padėtis dabar tokia pat.Didžioji Motina . kaip daro Vakarai. Bet žodis "materija" lieka sausa. Pavyzdžiui. Akmenys. magiški simboliai. deja. Žmogus jaučiasi izoliuotas kosmose. bet kartu prarado tiek daug savo dvasinių vertybių. ir jis su jais nekalba. ir su juo išnyko giluminė emocinė energija. kas anks čiau buvo dvasia. Ankstesniais laikais. visuotinu sutarimu laikomi šventais. dvasia . Iš esmės mes mažai žinome ir apie vieną. dabar tapatinama su intelektu. jie moraliai žlunga. jo s ąmoningas protas. kalbos. simbolių turinys išrei škiamas gamtos kalba. neliko nieko šventa. socialinė organizacija suyra. kaip komunistai. kuriuos apib ūdina. Žmonės praranda gyvenimo prasm ę. Upėje jau nebėra dvasios ir joks medis n ėra žmogaus gyvenimo įvaizdis. kad nenori matyti paslaptingų psichikos gali ų. ir jau nebėra Visko T ėvas. Tai. antgamtines figūras ir dievybes. nesupranta. išreiškiama "m ūsų Tėvo" vaizdinių.didžiųjų demonų buveinė. Jie atskleidžia pirminę mūsų prigimtį . tik ėjimas neatmeta mąstymo (kuris yra stipriausias žmogaus ginklas).pagrindą. kad jie j į girdi. o žaibas jau n ėra jo keršto str ėlė. Todėl mums i škyla uždavinys . nes jau neb ėra susiliejęs su gamta ir prarado savo emocin į "nesąmoningą" tapatum ą su gamtos reiškiniais. Mano nuomone. Ankstesniais laikais šias pirmines priežastis garbindavo įvairiais ritualais. Iš visų daikt ų mes at ėmėme j ų paslaptį ir dieviškąjį pradą. kas atsitinka primityviai visuomenei. galėjo integruoti jas į vientisą psichinį modelį. Apibūdiname jos fizines savybes. Kaip skyr ėsi ankstesnis materijos įvaizdis . kad parodytume kai kuriuos jos aspektus. ir apie kit ą. negu suprasti simboli ų paslapt į.išversti j ą į racionalius dabartin ės kalbos žodžius ir s ąvokas. ir taip bent jau rodė. deja. nežmoniška. Šie asimiliacijos ir integracijos organai buvo paslaptingi. Atliekame laboratorinius eksperimentus. labiau rūpėjo apginti savo institucijas. gyvat ė nėra i šminties įsikūnijimas. be abejo. . kuriais galima asimiliuoti pagalbin į instinktų ir pas ąmonės įnašą. kad n ėra esminio skirtumo. augalai ir gyvūnai neprabyla į ž mogų gyvais balsais.spirit). atrodo. kai mes kalbame apie šmėklas ir kitas paslaptingas. Deja. didžiulė emocinė energija. Dabar. nes mūsų dvasios vadams. kurios visada valdo žmogaus likimą. taip bijo mokslo (kartu ir psichologijos). neturinti mums jokios psichin ės reikšmės. ar moterimi ir motina (materija). Griaustinis jau neb ėra pikto dievo balsas. Dabar jie tėra abstrakčios sąvokos. išnyko intelektualinės dykumos smėlynuose. Bet mes niekada i š tikrųjų nesupratome. Jo dvasinės ir moralinės tradicijos suiro. ir už šį suirimą jis moka pasaulio masto dezorientacija ir susiskaldymu. Visuomenė ir jos lyderiai. grynai intelektuali sąvoka.jau taip jis galvoja). kuri yra mums keista ir nesuprantama. kokią psichinę reikšmę jie turi žmogui. mūsų pasaulis tampa vis labiau dehumanizuotas.apėmęs ir išreiškęs didel ę emocinę Motinos Žemės reik šmę. Didėjant moksliniam pa žinimui.Rytų ir Vakarų . Šį didžiulį praradimą kompensuoja m ūsų sapnų simboliai. Jo "tobulesn ė" sąmonė panaikino priemones ir būdus. ką praradome. ar pagrindinį pasaulio principą vadinsime vyru ir tėvu (angl. kad tai jau darosi pavojinga.jos instinktus ir ypating ą mąstyseną. Antropologai da žnai rašo. kurią teikė ši simbolinė jungtis. tikėdamas.materiją.

Galia ir šlovė jau pasitrauk ė iš šių kadaise visagalių žodžių. jis tampa dinami šku ir gali sukelti kokias nors pasekmes. iš bendrųjų sąmoningo žinojimo i šteklių. kaip nurodo kiekvieno individo. atrodo yra apvalytas nuo visų prietarų ir iracionali ų elementų.ž mogumi ir jo simboliais. būtina i štirti. Taigi. kuri ą galima i šmokti atmintinai. kurių simbolius mes. Kad i šaiškintume šiuos simbolius ir j ų prasmę. su kuriuo jis yra susijęs. Čia neaišku. ar s ėdėdamas už stalo. Tiksliau kalbant. kuris nėra labai svarbus. burtininkai ir laum ės". kur yra trylika žmonių. kryžiaus simbolį galima . susiduriame su paprastu žodiniu vaizdu (vaizdingu žodžiu). ir mūsų pasaulyje. lyg jie būtų mechaninės sistemos dalis. Tai paties gyvenimo dalis . ar jas sapnas pasirinko. Štai kodėl ne įmanoma pateikti savavali šką. psichologai. Antruoju atveju "13" gali b ūti tik nemandagi. kurie vis dar pasiduoda šiam prietarui. jei šie abu aspektai pasirei škia vienu metu. Šių laikų ž mogus .dvasios ir dievybės. Bet kadangi daugelis žmonių į archetipus žiūri taip. Labai svarbu įvertinti šį dalyką. nebedaug liko tabu ir kitų panašių apribojimų. Galima kalbėti apie archetipus tik tuo atveju. pasenusių mąstymo ir jausenos įpročių. todėl jis nejaukiai jausis ir tryliktame viešbučio kambaryje. kuriuos vis dar tebevaldo iracionalūs prietarai. kaip "raganos. kai kalbame apie atsidavusį krikščionį. ar sapnas tėra aliuzija į žmones. Mes turime reikalo su painia būtybe . jau i šnaikinti visi tokie "prietarai" . Pavyzdžiui. atrodo. b ūtina įrodyti. kad sapnuotojas teb ėra nelaimingojo "13" vald žioje. kurie atlieka savo vaidmen į taip. Kai yra tik vaizdinys. Šis pavyzdys parodo tai. Jis turi būti paai škintas taip. lyg per pastaruosius 500 metų nieko nebūtų ir atsitik ę. kad sunku perprasti šią koncepciją. įgytų per ilgus jo protinio vystymosi amžius.vaizdiniai. sutartinę (ar universalią) bet kokio archetipo interpretaciją. Ar skaičius 13 kai kuriems žmonėms vis dar n ėra tabu? Argi n ėra daugybės žmonių. Jie sykiu yra ir vaizdiniai. Suprantu. kaip prakti škai patyrime pasirodo archetipai. kurie yra neatsiejamai susieti su gyvu individu emocijų tiltais. Skepticizmas ir moksliniai įsitikinimai jame egzistuoja greta senoviškų prietarų. tyrinėjame. kad tai nėra tiesiog pavadinimai ir netgi filosofin ės sąvokos. Pirmuoju atveju tenka pripažinti.tai keistas įvairių bruožų. visa gyvenimo situacija. Tokios yra šiuolaikinės žmogiškosios b ūtybės. tur ėdamas kok į nors savo atskirą tikslą. "racionalesnis" sapnuotojas atmetė pirminę emocinę skaičiaus 13 prasmę. sapnas su skai čiumi 13. ar pats sapnuotojas tiki nelaimingomis šio skaičiaus savyb ėmis. o ką jau kalbėti apie vilkolakius. atkaklaus užsispyrėliško klaidingo aiškinimo ir aklo nemok šiškumo. Bet kartu su emociniu aspektu vaizdinys įgyja dvasiškumo ir dievi škumo (arba psichinės energijos). Mes jau nebetikime magiškomis formul ėmis. vampyrus.čia jau kitas klausimas. mūsų pasaulio pavir šius. Nuo atsakymo labai priklauso aiškinimas. Tačiau ar tikrasis vidinis žmogaus pasaulis (o ne m ūsų trokštamas fiktyvus jo įsivaizdavimas) taip pat išsivadavo iš primityvumo .mes jau nebandome j ų prisišaukti ar kaip nors kitaip užkerėti. projektai ir vaikiškos iliuzijos? Realistinis žmogaus proto vaizdas parodo daugybę tokių pirmykščių bruožų ir liekan ų. kurios gyveno pirmykščiuose miškuose. mi šinys. ir turime kruopščiai ištirti jo proto vaisius. ir emocijos. kurie dėl savo prigimties negali b ūti tiksliai apibrėžti. ar jų atvaizdai (i šraiškos) yra susijusios su grynai asmenine patirtimi. įžeidžianti pastaba. "Prietaringasis" sapnuotojas dar jau čia "13" "kerus". kadangi bandau apibūdinti žodžiais dalykus. mi ško dvasias ir kitas keistas būtybes.

apie k ą kalbate. Kaip tik d ėl šios psichinės energijos tas reliktinis turinys tampa toks nepaprastai svarbus. kurių dieviškumo niekada nepatyrėte. Tobulėjant žmogaus s ąmonei. prarastų savo gyvybingumą ir taptų vien žodžiu. jų ryšį su gyvu individu. taip ir protas pereina i štisas priešistorines stadijas. mūsų sapnų simbolius kurianti funkcija yra bandymas perkelti pirmykštį žmogaus protą į "tobulesn ę". Tai ypa č taikytina psichologijai. evoliucionuojant diferencijuotai sąmonei. fantazijų. kitus dievi škus žmones ir visas didžiąsias pasaulio motinas. kai bandoma atsižvelgti į jų dvasiškumą . Ir netgi tuomet reikia tur ėti galvoje specifin ę krikščionišką reikšmę. jo manymu. jis prarastų savo dvasi škumą. k ą mes vadiname pas ąmone. pagrindinių instinkt ų ir t. kad b ūna daugiau negu neparank ūs. Tačiau atrodo. Jei taip b ūtų. kuri vienintelė apie jį ir galėtų žinoti. arba diferencijuotą. nes jis buvo išmestas kaip nereikalingas. jis bando susigrąžinti tuos tariamai prarastus vaikyst ės prisiminimus. dvasia. Šie pas ąmonėje i šlikę seni.. Kaip embrioniško k ūno evoliucija pakartoja savo priešistorę.atrodo. kur kalbama apie tokius archetipus kaip gyvybė. archaiškų minties formų.interpretuoti tik krik ščioniškame kontekste . sąmonę. o svarbiausia yra tai. kartais jie turi tok į didelį "krūvį". išlaikė pirmykštes savybes. kad jų vardai rei škia labai mažai. i šminčius. kurios sudar ė dalį pirmykščio proto. jo s ąmoningas protas prarado sąlytį su tam tikra šios pirmin ės psichinės energijos dalimi. Did žioji Motina ir t.t. jo dvasios. J ūsų vartojami žodžiai bus tu šti ir beverčiai. Tačiau jo vaikystės prisiminimų spragos tėra daug didesnio praradimo . verčianti žvelgti kitaip (už š io krikščioniško konteksto). Bergždžias dalykas vien vartoti žodžius. kad būtų parodyta. Tik tada prad ėsite suprasti. Jie iš tikrųjų gali sukelti baimę. kur jis niekada anksčiau nebuvo. kur į laik ą buvęs be sąmonės. išmin čius. kad jo atminty atsirado spraga . reliktiniai turiniai neretai n ėra neutralūs ir indiferentiški.t. jei žmogus. kad visuomet ir visomis aplinkyb ėmis kryžiaus simbolis turi tą pačią reikšmę. kad tai.t.nebent sapne būtų labai svarbi priežastis. Jie atgyja ir įgauna prasmę tik tada. vadinasi. Bet negalima sakyti.y. netgi baim ę. Taigi. niekada kriti škai savęs paties neapm ąstė. tas nemato nieko daugiau kaip tik mitologini ų sąvokų kratinį. B ūtų lygiai taip pat. bet to negalime pasakyti apie gyvus individus. kurių jis negali atsiminti.iliuzijų.simptomas. pasireikšdami neuroz ėmis. Kuo labiau jie yra slopinami. Nes prieš daugelį amžių š is pirmykštis protas sudarė ž mogaus asmenybės visumą. kad buvo svarbių įvykių. tarytum pasąmonė norėtų susigrąžinti visus senus dalykus. psichika yra išimtinai asmeninis dalykas (taip paprastai manoma). kaip jie yra susiję su jumis. B ūtent į šias savybes nuolat nukreipia sapn ų simboliai. jei ne žinai.vis tiek nežinosite. kurios gali b ūti suvarstytos tik tam. Visi pasaulio lavonai yra chemi škai tapat ūs. Galima visk ą žinoti apie šventuosius. tuo labiau jie paplinta visoje asmenybėje. Kadangi. kodėl ir kaip jie tampa prasmingi gyvam individui. Prie šingai. kurią dažnai jau čia žmonės susidurdami su pas ąmonės rei škiniais. lyg kalb ėtumėte per sapn ą. Svarbiausias sapn ų uždavinys yra sugr ąžinti prie šistorinio lygiai kaip ir vaikiško pasaulio . jog viskas rei škia ką tik nori arba visai nieko. staiga suprastų. kai kantriai bandome atrasti. kuri ų protas evoliucijos procese atsikratė . S ąmoningas protas niekada nepažino pirmyk ščio proto. pranašus. tai bus tas pats. Bet jeigu tai tik vaizdiniai. Kas nejaučia ypatingų emocini ų archetipo atspalvių. Archetipas atgyja tik tuomet.pirmykštės psichikos praradimo . kas u ž jų slypi. Būtent tai paai škina pasiprie šinimą.

k ą tik nori. kurie darosi vis labiau . ir tos atminties atgavimas gali pagerinti ir praturtinti gyvenim ą. beveik visada laiko juos tik žodžiais ir užmiršta j ų realumą. apimantį net pač ių primityviausių instinktų lygmenį. Į š ią emocinę vertę reikia atsi žvelgti ir j ą pripažinti. Kadangi šis turinys n ėra neutralus. kuris kyla iš jo pradinio tapatumo su priešistorine psiche. o kitiems . ir pats kažkiek pasikeis. Žmogus privalo paklusti dr ąsiems savo mokslinio ir i šradingo proto impulsams ir žavėtis savo nuostabiais pasiekimais.kur viskas reiškia. Šioje dalyje. kuris turi atsi žvelgti į vertės (t. Tokie prisiminimai kartais turi nuostab ų gydantį poveikį. mes nesuvokiame vaiko proto sud ėtingumo. Dažnai jie sugrąžina gyvenimo dal į. nes mąstymas ir jausmas yra tokie diametraliai prie šingi. jausmo) faktorių. kurie neneigia archetipų egzistavimo. Labai lengva prarasti šią vertę. kuriuos jis padovanojo t ėvui. ir tod ėl labai svarb ūs. jis išreiškia archetipinio įvykio vertę. gali kai kuriems sukelti rimtų psichologinių sutrikimų. įteisinti per visą intelektualin į sapno interpretavimo procesą. ir jame apgyvendino pabaisi škas mašinas. Vaikystės prisiminimų amnezijoje galima rasti keist ų mitologinių fragmentų. Psichologija yra vienintelis mokslas. Gydant skilimą Mūsų intelektas suk ūrė naują pasaul į. ką turiu galvoje. Bet yra ir išlieka j ų sakralumas. kadangi simboliai yra natūralios pastangos sutaikyti ir iš naujo suvienyti psichikos priešybes. von Franz kitame knygos "Žmogus ir jo simboliai" skyriuje). kaip embrioninis k ūnas pakartoja žmonijos evoliucijos stadijas. kad net neįsivaizduojame. Natūralu. kuris valdo gamt ą. archetip ų formos tam tikra prasme gali pakeisti viena kitą. jo asimiliavimas pakeis asmenybę. prasideda begalinis jų keitimo procesas .."prisiminimą". vadinamoje "individualizacijos procesu" (j į aprašo Dr.išgijimo stebukl ą ar religinį atsivertim ą. Deja. ir kuri suteikia žmogui tikslą ir praturtina jo gyvenimą. Tiesa. Tie vaizdiniai yra labai sakralūs. ką Froidas suprato jau seniai. kad vaikyst ės prisiminim ų spraga (vadinamoji amnezija) yra pozityvus praradimas. Jei tokie prisiminimai dar kartą aplanko suaugusiuosius. kad šiuo požiūriu ji nesanti moksli ška. Jei skaitytojas pamena.M. neturės to paties poveikio. lengvai slystama nuo vieno archetipo prie kito . ką esu anksčiau sak ęs apie nuostabius vaiko sapnus. bet jos kritikai nesuvokia mokslinės ir praktin ės tinkamo po žiūrio į jausmą būtinybės. kad vien pasteb ėti ir atmesti simbolius nebus tas pats. kuri jau buvo u žmiršta. Šis pasteb ėjimas patvirtina poži ūrį.-L. Psichologija yra da žnai kaltinama. kadangi tai yra ry šys tarp fizinių įvyki ų ir gyvenimo. Kadangi vaikas fiziniu po žiūriu yra mažas.kitaip tariant. kad galėtume j ų atsikratyti ar išsivaduoti nuo tarnavimo joms. "Pirminis protas" dalyvauja ir funkcionuoja vaike taip. Kai taip (neteis ėtai) atsisakoma jų sakralumo. o jo sąmoningos mintys menkos ir paprastos.y. Jos tokios neabejotinai naudingos.tai tiesiog atstatys sen ą neurotinę b ūseną ir sugriaus sintezės pastangas. jis gerai supras. kad mąstymas beveik automatiškai atmeta jausmo vertybes ir atvirk ščiai. kurie dažnai i šryškėja v ėlesnėse psichozėse. Vaikystės prisiminim ų atsiminimas ir archetipini ų psichikos elgsenos b ūdų atkūrimas gali prapl ėsti sąmonės horizontus ir labiau j ą išskleisti. simbolių interpretacija turi didelę praktinę reikšmę. jei sąmoningam protui pavyks asimiliuoti ir integruoti prarast ą ir v ėl atgaut ą turinį. Tuo pat metu jo genialiam protui būdingas kraupus polinkis išradin ėti daiktus. tie neda žnai sutinkami žmonės.

kurios suteikt ų saugumą. atgręždama prie š ž mogų jo paties kūrybingą protą. kad nei didžiosios religijos.Dievas da žniausiai kalba per sapnus ir vizijas. Niekas negali leisti sau dairytis ir laukti.kaip pir štu į akį. kad valdome gamtą. Nors did žiuojamės tuo. visos m ūsų problemos būtų į veikiamos. ką daryti. jei žmonės eitų "aštuoneriopu tobul ėjimo keliu" pagal Dharmos dėsnius ir teisingai pa žintų save. B ėda. Mes negalime sau leisti ir toliau nelyg Visagalis Dievas spr ęsti apie gamtos reiškinių vertingumą arba nevertingum ą. kaip sustabdyti šį potvynį. kuriuos gal ėtume pasikviesti sau į pagalbą. Krikščionys da žnai klausia. o dabar niekas jo nemato. kadangi vadinamasis gamtos užkariavimas priblo škia mus nat ūraliu gyventojų pertekliumi. Jau n ėra dievų. Poky čius iš tikrųjų turi pradėti individas juo gali b ūti bet kuris iš mūsų. regis niekas ne žino.jei žmonės b ūtų protingesni ir sumanesni. kad sąmoningas protas čia negali nieko padaryti. nei į vairios filosofijos negali suteikti jam t ų stiprių gaivinan čių idėjų. kad galėtų gyventi tokiame dabarties pasaulyje. Rabinas atsak ė: "dabar jau nėra žmonių. nes net neišmokstame valdyti savo prigimties. kod ėl Dievas nekalba su jais. Botanikos žinių mes jau negrindžiame pasenusiu skirstymu į naudingus ir nenaudingus augalus. Žmogus šiandien skausmingai suvokia. vis dar esame jos aukos. o zoologijos . Atrodo. Bet kadangi. kurio jam reikia.nes tai yra vis tobulesnės masin ės savižudybės priemonės.ir tik atskiras žmogus gali jį patirti ir įvykdyti. vandenilinė bomba gali s ėkmingai sustabdyti gyventojų skaičiaus didėjimą. kalnų ir gyv ūnų. Racionalistas tvirtina . ko jis pats nenori daryti. "nugalėjome gamtą". vert ėtų kiekvienam iš mū sų paklausti. kad kas nors padaryt ų tai. kad jie slapta tebeegzistuoja tarp m ūsų praeities relikt ų. Mes apgaudinėjame save. Krikšč ionis pasakytų. bet neišvengiamai užsitraukiame nelaimę. krikščionis tarp sav ęs ir pas ąmonės pastato bažnyčią ir Biblij ą. nepaisant.didžiausia ir tragi škiausia iliuzija. ką pasakytų budistai: viskas b ūtų gerai. Didžiosios pasaulio religijos ken čia nuo vis didėjančio i šsekimo. nes gelbstinti dievybė išnyko i š miškų. Šis nežinojimas gajus ir dabar. racionalusis intelektualas dar ne žino. L ėtai. kad jau daugiau kaip 70 met ų pasąmonė buvo pagrindinė mokslinė s ąvoka. Kadangi planetos gyventojų skaičius nesulaikomai didėja. kad u žmiršome seniai žinomą dalyką . Kaipgi tada mes "nugal ėjome gamtą"? Kiekvienas pasikeitimas turi kur nors prasid ėti. Mūsų dabartinį gyvenimą valdo Proto deivė . be kurios negalėjo apsieiti joks rimtas psichologinis tyrin ėjimas. kurio klaus ė. kad n ė vienas i š jų pats nepajėgia išspręsti šių problemų.pavojingi. a š visuomet prisimenu vieną rabiną.. Pavyzdžiui. Mes įtikinėjam save. Atsakymas . mūsų pasaulis būtų geresnis..naiviu gyvūnų padalijimu į pavojingus ir nepavojingus. o dievas-žmogus dingo pasąmonės pasaulio po žemiuose. kad. kaip būdavo anksčiau. upių. kas gal ėtų mums padėti. Mus taip užvaldė ir įkalino m ūsų pačių subjektyvi s ąmonė. žmogus pradėjo ieškoti b ūdų ir priemoni ų. Bet tai tik lozungas. kodėl taip yra. Žmonėms ir dabar teb ėra visai natūralu gin čytis ir kovoti vieniems su kitais. pasitelkę protą. kad ankstesniais laikais Dievas da žnai pasirodydavo žmonėms. Bet vis . kurie galėtų pakankamai žemai nusilenkti". kad jo sąmonė dar ne visa jo psichika. Kai girdžiu tokius klausimus. ir prie mūsų rūpesčių dar prideda psichologinį nesugebėjimą padaryti b ūtinus politinius susitarimus. kad jeigu žmonės tik ėtų Dievą. Žinau. ar kartais jo ar jos pasąmonė nežino ko nors. Bet gamta gali užbėgti mums u ž akių. įrodinėjant savo pranašumą. Budistas atmeta pasąmonės fantazijas kaip nereikalingas iliuzijas.

yra prasmingi. mažai mąstoma. ir kad. Bet jeigu teologas tikrai tiki Dievu. gražūs ir bjaurūs.beprasmybė. Iki Froido jos buvo tiesiog nepaisoma arba ji buvo neigiama. . Nepaisant to. dabar ji tapo moralinių atliekų sąvartynu. o tai. kad. niekad nepa žvelgęs pro mikroskopą. daugelis m ąstytojų nė nebandė suprasti sapn ų. Zigmundo Froido idėjos daugeliui žmonių sutvirtino jau esančią panieką sielai (psichei). kuo remdamasis jis mano. kad katalik ų bažnyčia pripa žįsta somnia a Deo missa (Dievo siunčiamus suapnus). k ą galvojame. ji yra nat ūralus reiškinys.jo sielai (psichei). nei filosofijos.dar esame įpratę teigti. kad Dievas negali prabilti per sapną? Daugiau kaip pusę amžiaus tyrinėjau nat ūralius simbolius ir padariau išvadą. kad sapnai ir kiti simboliai n ėra nei kvaili. nors daug tyrin ėjamos sąmonės funkcijos. Rezultatai. išmintingi ir paiki. nei bereikšmiai.jo siel ą (psichę). kas s ąmoninga. kaip ir pati Gamta .kaip parduoti ir pirkti. Priešingai. kai visa energija i šeikvojama tirti gamtai. mažai turi bendro su tokiais viso pasaulio didžiausiais r ūpesčiais . geri ir blogi. kad nei did žiosios religijos. yra prasmė.pernelyg dažnai rei škia: tai niekas. kad tai. kas nesąmoninga. Tokiu žmonijos istorijos laikotarpiu. iš kurios kyla simboliai. ir jis dar toli gra žu neatliktas. negali kompetentingai apie juos spr ęsti.milžiniškas uždavinys. Negalima tikėtis. dar beveik netyrinėta.šviesūs ir tams ūs. "Tai tik psichologija". Joje visi žmogaus prigimties aspektai . Iš kur šis toks neteisingas nusistatymas? Mes da žniausiai taip įsigilinę į tai. kad kas nors. nenumalšina banko sąskaita. Abejoju. sapnai teikia labai įdomios informacijos tiems. ar yra koks nors protestantų traktatas ar doktrina.. Bet gyvenimo prasm ės biznio sėkmė neišsemia. be abejo. Bet bendras nepakankamas žmogaus sielos įvertinimas yra toks didžiulis. Mūsų dabartinės žinios apie pasąmonę rodo. būtų mikrobų ž inovas. kurie b ūtų nusileidę iki to. išskyrus tik nedaugel į. k ą pasąmoninė psichikos dalis galvoja apie mus. rimtai netyrinėjęs nat ūraliųjų simbolių. nei mokslinis racionalizmas nematė reikalo atidžiau į j ą pažvelgti. kurie. tačiau iššifruoti šią informacija atrodo pernelyg varginantis darbas beveik visiems. Pavyzd žiui. sukuriantis simbolius. kurie bando suprasti jų simbolius. ir troškimų. kad vox Dei gali būti i šgirstas sapne. labai ma žai dėmesio skiriama žmogaus esmei . Pirmieji rezultatai teikia dr ąsos. kylančių iš ž mogaus širdies gelmių.. Apie didžiausią žmogaus veiklos instrument ą . ar mikrobai yra prasmingi. Bet tikrai sudėtinga ir nepa žįstama psichikos dalis. yra vienpusiškas ir neteisingas. kaip paai škėja. nors kiekvieną naktį gauname iš jos signalus. jos da žnai nepaisoma ir ja nepasitikima. kad jie gal ės duoti atsakymą į daugelį dar neatsakyt ų dabarties žmonijai r ūpimų klausimų. Individualių ir kolektyvinių simbolių studijos . Bet prad žia jau padaryta. kad pripažintų galimybę. taip pat niekas. Šis dabartinis po žiūris. Tiesiog neįtikėtina. kad tai natūralus reiškinys. ar nesąmonė? Kad ir kokia b ūtų pasąmonė. ir atrodo. kad užmirštame paklausti. Jis netgi neatitinka žinomų faktų. be abejonės. Moksle toks teiginys b ūtų išjuoktas.bent jau neutralus.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful