You are on page 1of 13

V.

SUMARINIS (SUPAPRASTINTAS) BYLOS NAGRINJIMAS


Iekinins teisenos tvarka nagrinjamos labai vairios bylos, todl netikslinga visoms byloms nustatyti vienod nagrinjimo tvark. Iekojimas tam tikr kategorij byloms paprastesni procedr prasidjo dar iki nepriklausomybs atkrimo. 1988 metais ypatingojoje teisenoje atsirado nauja byl kategorija - bylos dl aliment iiekojimo, kai tarp ali nra gino(CPK 3121 straipsnis). Pareikjas ir alimentus privalantis mokti asmuo teism nekvieiami, teismo posdio protokolas neraomas, teisjo nutarimas vykdomas skubiai. Jei asmuo, privalantis alimentus mokti, nesutinka su nutarimu, jis turi teis paduoti pareikim byl inagrinjusiam apylinks teismui. Gavs tok pareikim, teisjas panaikina nutarim ir reikalavim dl aliment nagrinja iekinins teisenos tvarka. Taiau be aliment (ilaikymo) priteisimo byl galiojantys statymai iki 1999 01 01 taip vadinamojo sumarinio proceso, pagal kur nesudtinga civilin byla inagrinjama labai greitai ir daniausiai tik pagal ali pateiktus raytinius rodymus, nerengiant teismo posdio, i viso nenumat. Sumarinis procesas apima: - teismo sakym, - dokumentin proces, - bylas dl nedideli sum priteisimo. Kartais sutinkama nuomon, jog sumariniam procesui priskirtinas ir teismo sprendimas u aki, taip pat ypatingosios teisenos bylos. Taiau toks priskyrimas galimas tik labai slygikai. Teismo sprendimas u aki nra ir negali bti civilinio proceso supaprastinimo tikslas. Prieingai, teismo sprendimas u aki ir supaprastintas procesas, susijs su jo primimu bei perirjimu, yra procesin pasekm, kai alys ar viena i j neatlieka tam tikr procesini veiksm (atsakovas nepateikia atsiliepimo iekin ar tripliko, iekovas dubliko, alis neatvyksta be svarbi prieasi parengiamj ar teismo posd, nors jai tinkamai praneta). Kai kuriose bylose, nagrinjamose ypatingja teisena, procesas yra ymiai paprastesnis, nei kitose ypatingosios teisenos ar gino teisenos bylose (pavyzdiui, byla nagrinjama raytinio proceso tvarka arba dalyvaujani byloje asmen neatvykimas teismo posd nekliudo teismui inagrinti byl, neraomas teismo posdio protokolas, ypatingosios teisenos bylose visa apimtimi neveikia pasirengim bylos nagrinjimui reglamentuojanios CPK normos ir pan.). Taiau tai nereikia, kad ios bylos priskirtinos sumariniam procesui. Kitokias procedras (danai paprastesnes), aktyv teismo vaidmen ypatingojoje teisenoje lemia paios ypatingosios teisenos ir atskir ios teisenos tvarka nagrinjam civilini byl specifika. Sumarinis procesas paprastai siejamas su tam tikr supaprastint procedr nustatymu nagrinjant btent gino bylas, priskiriant ioms byloms ir atvejus, kai skolininkas kreditoriaus reikalavimo byloje i esms neginija, taiau prievols nevykdo.

Supaprastintos procedros reikalingos siekiant i tiksl :

sumainti teismuose darbo krv (nesudtingomis bylomis neapkrauti teism, kad jie galt susikoncentruoti ir daugiau dmesio skirti sudting byl sprendimui); pagreitinti byl nagrinjimo proces (ETPLA Konvencijos 6 straipsnis); atpiginti proces; tam tikrais atvejais automatizuoti procedras.

1964 m. CPK priimtas naujas 201 skirsnis Atskir byl kategorij nagrinjimo ypatumai sigaliojo tik nuo 1999 01 01. iame skirsnyje buvo nustatyta supaprastinta tam tikr kategorij byl nagrinjimo procedra. io skirsnio atsiradimas yra vienas i reikmingiausi pirmosios instancijos teismo proceso pakeitim. tvirtinus byl dl teismo sakymo idavimo supaprastint procedr, buvo atsisakyta bendrosios iekinins teisenos tvarkos taikymo vis be iimties kategorij byloms. Tai leido sutrumpinti kai kuri byl nagrinjimo terminus, operatyviau ginti paeistas asmen teises, sumainti teism darbo krv. Pagal CPK 2561 straipsn is institutas buvo taikomas tik bylose dl pinigini reikalavim, kylani i sutartini prievoli. Pareikjo reikalavimas, paduotas io skirsnio tvarka, turjo bti pagrstas raytiniais rodymais. Pagal CPK 104 straipsnio 2 dal pareikimai 201 skirsnio tvarka buvo apmokestinami 50 procent dydio yminiu mokesiu, nustatytu u turtinius ginus. CPK 2561 straipsnio 1 dalyje buvo numatyti trys kriterijai, pagal kuriuos nustatomos bylos, nagrinjamos iame skirsnyje numatyta tvarka : 1) ginas turi bti kils i sutartini santyki. Tai reikia, kad piniginiai reikalavimai, kil kitais pagrindais, pvz., i daiktini santyki, delikto darbo santyki ir pan. io skirsnio tvarka negaljo bti nagrinjami. 2) Pareiktas reikalavimas turi bti piniginis, t.y. priteisti konkrei pinig sum. Taigi, io skirsnio tvarka negaljo bti nagrinjami reikalavimai dl kilnojamojo daikto ireikalavimo, kaip kad yra daugelyje kit valstybi; 3) I sutartini santyki kilusio piniginio reikalavimo egzistavimas turi bti pagrstas raytiniais rodymais. Vadinasi, pagal io skirsnio normas galjo bti nagrinjami tik tie piniginiai reikalavimai, kurie yra kil i notaro patvirtint ar paprasta raytine forma sudaryt sutari. Be nurodyt slyg, 2561 straipsnio 2 dalyje buvo nustatytos papildomos slygos, kai reikalavimas, nors ir atitinkantis pamintus tris kriterijus, negaljo bti nagrinjamas supaprastinta tvarka, jeigu : 1) pats pareikjas nra vykds jam priklausanios prievols ar jos dalies ir skolininkas reikalauja j vykdyti. Pvz., sutariai esant dvialei, alys savo prievoles turi vykdyti tuo paiu metu, jei pagal statym, sutart ar prievols esm nereikia vykdyti kitaip. Tokiais atvejais skolininkas turi teis sustabdyti savo prievoli vykdym, kol savo prievol vykdys kreditorius. Taigi, tokiais atvejais minimas skirsnis negaljo bti taikomas; 2) neinoma skolininko gyvenamoji ar darbo vieta arba mons, staigos, organizacijos buvein. Taigi, net ir esant inomam skolininko turtui (tiek kilnojamam, tiek nekilnojamam), taikyti i tvarka nebuvo galima.

3) skolininkas pateikia ratu motyvuotus ir statymo nustatytomis rodinjimo priemonmis pagrstus prietaravimus dl pateikto pareikimo. Bylos CPK 201 skirsnio tvarka buvo nagrinjamos skolininko gyvenamosios vietos ar buveins registravimo vietos apylinks teisme. Jei pareikimas yra dl didesni kaip 100000 lit pinigini reikalavim, klausim pirmja instancija nagrinja apygard teismai. Teismas turjo atsisakyti priimti pareikim, jei jis neatitinka CPK 2563 straipsnyje numatyt reikalavim jo formai ir turiniui ir jei nesumoktas yminis mokestis. Teismo nutartis atsisakyti priimti buvo neskundiama ir galutin. Taiau tai netrukd paduoti pareikim i naujo, itaisius trkumus, arba pareikti iekin teisme bendra tvarka. Teismas taip pat galjo nepriimti pareikimo, jei yra nemanomas prievols vykdymas dalimis, o pareikjas reikalauja dalies prievols vykdymo. Pareikimo primimo klausimas turjo bti isprendiamas ne vliau kaip per 7 dienas nuo jo pateikimo teismui dienos (CPK 3564 straipsnis). Prims pareikim, teismas ne vliau kaip per tris dienas turjo isisti skolininkui praneim, kuriame nurodomas silymas sumokti pareikjo reikalaujamas sumas per 14 dien nuo pareikimo skolininkui teikimo dienos ir apie tai informuoti teism; praneim, kad to nevykdius - bus iduotas teismo sakymas; informacij, kad teismui bus perduotas pareikimas nagrinti iekinins teisenos tvarka, jei skolininkas pateiks ratu motyvuotus ir pagrstus prietaravimus (CPK 2565 straipsnis). Pareikimo nuoraas ir praneimas skolininkui buvo siuniami registruotu laiku ar teikiamas per kurjer ar galjo bti pareikjo sutikimu teikti paties pareikjo skolininkui (CPK 2566 straipsnis). Pagal CPK 2567 straipsn teisjas pateikt skolininko prietaravim klausim sprend nutartimi ir turjo atsisakyti priimti prietaravimus, jei jie nemotyvuoti ar nepagrsti statymo nustatytomis rodinjimo priemonmis. Jei teismas skolininko prietaravimus priima, jis ne vliau kaip per tris dienas turjo informuoti kreditori, kad is ne vliau kaip per 14 dien turi teis pateikti teismui iekin bendra tvarka, primokant ymin mokest, ir iaikinti CPK 150 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytas pasekmes. Jei pareikjas, gavs teismo praneim, iekinio nepareikia ir neprimoka trkstamos dalies yminio mokesio, teismas nutartimi pareikim grindavo pareikjui ir pareikimas buvo laikomas nepaduotu. i nutartis galjo bti skundiama atskiruoju skundu. Pareikjui jo sumoktas yminis mokestis u pareikim tokiu atveju buvo negrinamas ir tai galima suprasti kaip procesin sankcij u kitos alies ir teismo laiko gaiinim. Skolininkui nepateikus nustatytu terminu ir nustatyta tvarka prietaravim, teismas ne vliau kaip per tris dienas, pasibaigus terminui prietaravimams pateikti, turjo priimti teismo sakym. Nors statyme nebuvo nurodyta, reikia suprasti, kad teismas sakym turjo priimti ir tada, jei teismas skolininko prietaravim nepriima. Teismo sakymas tai vykdomasis dokumentas ir j antstoliai turjo vykdyti bendra tvarka. Teismo sakymo nuoraai buvo isiuniami alims Teismo sakymas galjo bti skundiamas atskiruoju skundu bendra tvarka (CPK 25610 straipsnis).

Taiau abejoni dl naujo skirsnio veiksmingumo taip pat kilo ir jos kilo dl kit prieasi. Palyginti su usienio valstybi praktika ir ikikarins Lietuvos praktika, buvo nustatytas labai siauras priverstine tvarka teismo sakymo pagrindu vykdom reikalavim ratas. Nebuvo numatyti reikalavimai pagal protestuotus vekselius, reikalavimai ireikalauti kilnojamj daikt, piniginiai reikalavimai, kylantys ir ne i sutartini santyki, pvz., atlyginti al, iiekoti mokesius. Buvo manoma, kad statym leidjas nebuvo iki galo nuoseklus, nes supaprastinto proceso klausim sprend nesilaikant sistemos. Pirma, papildius CPK 201 skirsniu, neteko prasms CPK 331 skirsnis dl aliment iiekojimo supaprastinta tvarka, nes tai irgi piniginiai reikalavimai ir taip pat gali bti nagrinjami pagal 20 1 skirsn. Antra, teismo sakymo idavimas nepagrstai buvo padarytas priklausomu nuo skolininko valios jei skolininkas pareikia motyvuot prietaravim, teismas sakymo iduoti negaljo. Kreditoriui palankesn tvarka - teismo sakymo idavimas nepraneus skolininkui, suteikiant galimyb skolininkui pareikti prietaravimus po to, kai jis gaus teismo sakym. Treia, liko tinkamai neisprstas laikinj apsaugos priemoni (iekinio utikrinimo) instituto taikymo klausimas, nagrinjant reikalavimus CPK 201 skirsnio tvarka. Todl kilo daug diskusij, ar supaprastintame procese gali bti taikomas CPK 12 skirsnis dl iekinio utikrinimo priemoni taikymo, taip pat klausimas dl taikymo pagal analogij CPK 223 straipsnio, numatanio teismo sprendimo vykdymo utikrinimo institut. Tuo tarpu per skolininkui statymu suteikt 14 dien termin prietaravimams pateikti, skolininkas galjo turt paslpti, perleisti, sunaikinti. Ketvirta, nebuvo isprsta iekinins teisenos ir CPK 201 skirsnio konkurencijos problema. Nebuvo tiksliai sureguliuota, ar gali kreditorius pasirinkti, kaip jam pareikti reikalavim bendrja iekinine ar supaprastinta tvarka. Buvo ir daug kit aptariamo skirsnio trkum ir neaikum, kuriuos band atsakyti teism praktika. Visikai buvo neaptarta, kaip teismas turi elgtis su pareikimu, jei skolininkas sumoka skol per jam skirtas 14 dien ar grinti pareikim, ar j palikti nenagrint, ar nutraukti byl, kaip informuoti teism apie skolos sumokjim, kas atsitinka su pareikjo sumoktu yminiu mokesiu ir t.t. 2002 m. CPK dabar galiojani byl dl teismo sakymo idavimo procedr pakeiia dvi naujos procedros, kurios kiekviena turi panaum su CPK 20 1 skirsnyje nustatyta procedra, turi panaum tarpusavyje ir turi esmini skirtum. Tai dokumentinis procesas (CPK 424-430 straipsniai) ir byl dl teismo sakymo idavimo nagrinjimo ypatumai (CPK 431-440 straipsniai). i trij procedr (dl teismo sakymo idavimo pagal 1964 m. CPK ir 2002 m. CPK bei 2002 m. CPK numatyto dokumentinio proceso) bendro pobdio panaumai ir skirtumai yra tokie :

Skirtumai:
1. 2002 m. CPK ipleiamas ratas reikalavim, kuri atvilgiu teismas gali iduoti teismo sakym.

2. 2002 m. CPK tiesiogiai tvirtinama nuostata, jog procedra dl teismo sakymo idavimo bei dokumentinis procesas yra alternatyvios procedros tiek tarpusavyje, tiek ir alternatyvi gin sprendimo forma bendrajai gino teisenai (CPK 431 straipsnio 4 dalis). 3. 1964 m. CPK tvirtinta procedra reikalavim nagrinjimas susidjo i dviej etap. Pirma, teismas skolininkui isiunia pareikjo (kreditoriaus) reikalavim; antra, teismas iduoda teismo sakym, negavs per nustatyt termin skolininko prietaravim ar nemotyvuotus ir nepagrstus prietaravimus atsisaks priimti. 2002 m. CPK numatytame dokumentiniame ir teismo sakymo procese pirmosios pakopos atsisakoma preliminarus teismo sprendimas ar teismo sakymas iduodamas neinformuojant atsakovo (skolininko) apie teisme gaut iekovo (kreditoriaus) reikalavim, atsakovui (skolininkui) isiuniamas i karto ir iekovo reikalavimo, ir teismo sprendimo (sakymo) nuoraas ir tik tada atsakovas (skolininkas) gali pareikti prietaravimus. 4. Pagal 1964 m. CPK nustatyt procedr skolininkas galjo apeliacine tvarka

sksti tiek teismo atsisakym priimti jo prietaravimus, tiek teismo sakym. Pagal 2002 m. CPK apeliacine tvarka negali bti skundiamas nei teismo preliminarus sprendimas dokumentiniame procese, nei teismo sakymas (CPK 428 straipsnio 8 dalis, 436 straipsnio 7 dalis). Primus atsakovo
prietaravimus dokumentiniame procese, procesas byloje tsiasi be atskiro iekovo pareikimo ir skiriasi tiek nuo bendrosios gino byl sprendimo tvarkos, tiek nuo teismo sakymo idavimo procedros. Gavus skolininko prietaravimus bylose dl teismo sakymo idavimo, kreditorius turi teis per nustatyt termin pareikti iekin bendra gino teisena (2002 m. CPK 430, 439 straipsniai). 5. Pagal 1964 m. CPK teismo sakymas siteisdavo, jei jis per nustatyt termin neapskundiamas apeliacine tvarka arba apeliacine tvarka inagrinjus byl, jei teismo sakymas nra panaikinamas. Pagal 2002 m. CPK teismo preliminarus sprendimas

siteisja, jeigu per nustatyt termin atsakovas nepareikia motyvuot prietaravim arba jeigu teismas prietaravimus priimti atsisako (CPK
428 straipsnio 8 dalis, 430 straipsnio 1, 5 dalys). Jeigu atsakovo prietaravimus teismas priima, inagrinjs teismo posdyje byl teismas priima galutin sprendim, kuris siteisja bendra tvarka (CPK 279 straipsnis). Teismo sakymas siteisja, jeigu

per nustatyt termin skolininkas nepareikia prietaravim dl kreditoriaus pareikimo (CPK 436 straipsnio 7 dalis).
6. 2002 m. CPK nustatyti ymiai trumpesni terminai, per kuriuos teismas bylose dl teismo sakymo idavimo turi atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (isprsti

kreditoriaus pareikimo primimo klausim, priimti teismo sakym, isisti j skolininkui 435, 436, 437 straipsniai). 7. 2002 m. CPK detaliai reglamentuojami klausimai, kurie 1964 m. CPK 20 skirsnyje nebuvo sureguliuoti dl laikinj apsaugos priemoni taikymo ir panaikinimo, draudimo teismo sprendim (sakym) vykdyti skubiai, teismo sakymo ir ikeltos bylos teisinio likimo, kai skolininkas prievol vykdo ar vykdo tik i dalies ar pripasta visikai ar i dalies, dl galimybs alims sudaryti taikos sutart ir pan. 2002 m. CPK, be to, nurodoma, kad tais atvejais, kai sumarines procedras nustatanios normos tam tikr klausim i viso nereglamentuoja, yra taikomos bendrosios gino teisenos taisykls (CPK 427 straipsnio 1 dalis, 432 straipsnis).
1

Panaumai:
1. I dalies sutampa reikalavimai, kuriems nagrinti gali bti pasinaudota visomis trimis procedromis (piniginiai reikalavimai, kil i sutarties). 2. Pasinaudoti visomis nurodytomis sumarinmis procedromis taikoma yminio mokesio nuolaida (1964 m. CPK procedroje dl teismo sakymo idavimo ir dokumentiniame procese 50 procent nuolaida, 2002 m. CPK bylose dl teismo sakymo idavimo 75 procent nuolaida).

Panaios kai kurios aplinkybs, kurioms esant negalima pasinaudoti teismo sakymo idavimo procedra (kai kreditorius nra vykds
3. prievols ar jos dalies ir skolininkas reikalauja j vykdyti, kai neinoma skolininko gyvenamoji ir darbo vieta, kai atsakovas (skolininkas) gyvena usienyje ar usienyje yra jo buvein ir pan. 1964 m. CPK 2561 straipsnis, 2002 m. CPK 424, 431 straipsniai). 4. Tiek reikalavimai dl teismo sakymo idavimo pagal 1964 m. CPK, tiek reikalavimai dokumentiniame procese turi bti pagrsti leistinais raytiniais rodymais. Analogikai, iose procedrose pateikiami skolininko (atsakovo)

prietaravimai turi bti motyvuoti ir pagrsti leistinomis rodinjimo priemonmis (1964 m. CPK 2561, 2567 straipsniai, 2002 m. CPK 424, 430 straipsniai).
5. Pagal abu CPK siteisjs teismo sakymas turi vykdomojo dokumento gali (1964 m. CPK 373 straipsnio 11 punktas, 2002 m. CPK 587 straipsnio 2 punktas). 6. Bylos visose trijose procedrose nagrinjamos raytinio proceso tvarka, iskyrus dokumentin proces po to, kai priimami atsakovo prietaravimai tokiu atveju bylos nagrinjimas tsiamas teismo posdyje (2002 m. CPK 429 straipsnio 3 dalis).

Dokumentinio proceso (2002 m. CPK 424-430 straipsniai) esm :


1. Dokumentiniame procese ymiai ipleiamas reikalavim, kurie gali bti nagrinjami ia tvarka, ratas pirma, ia tvarka gali bti pareikiami piniginiai reikalavimai, atsirandantys ne tik i sutarties, bet ir i delikto, darbo santyki, ilaikymo priteisimo ir kiti; antra, ia procedra gali bti nagrinjami taip pat reikalavimai dl kilnojamojo daikto, vertybini popieri priteisimo ar reikalavimai dl nuominink ikeldinimo, kil i nekilnojamojo daikto nuomos sutari (424 straipsnio 1 dalis). 2. Visi reikalavimai turi bti pagrsti leistinais raytiniai rodymais (424 straipsnio 1 dalis). 3. Dokumentinio proceso tvarka iekiniai pareikiami laikantis bendrj teismingumo taisykli (424 straipsnio 5 dalis). 4. Iekinys dokumentiniame procese turi atitikti bendruosius procesini dokument formai ir turiniui keliamus reikalavimus (111, 113, 114 straipsniai), bendruosius iekinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus (135 straipsnis), taip pat papildomus reikalavimus, numatytus 425 straipsnio 1 ir 2 dalyse. 5. Iekinys dokumentiniame procese apmokamas yminiu mokesiu, kuris lygus pusei tos sumos, kuri reikt mokti u iekinio padavim bendrja gino teisenos tvarka, taiau ne maiau kaip 20 lit (425 straipsnio 3 dalis). Primus atsakovo prietaravimus, iekovas yminio mokesio neprimoka (430 straipsnio 1 dalis).. 6. Iekovas, kreipsis su iekiniu dokumentinio proceso tvarka, iki teismo

preliminaraus sprendimo primimo gali dokumentinio proceso atsisakyti bei reikalauti, kad byla bt nagrinjama bendra gino teisenos tvarka. Tokiu
atveju per teismo nustatyt termin iekovas turi primokti ymin mokest u iekin. Jei iekovas yminio mokesio neprimoka, teismas iekin palieka nenagrint (426 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 427 straipsnio 1 dalis). 7. Dokumentiniam procesui taikomos taisykls, numatytos Kodekso XXII skyriuje.

Kai is skyrius tam tikr procesini veiksm atlikimo nereglamentuoja, taikomos bendrosios gino teisenos taisykls (427 straipsnio 1 dalis).
8. Iekinys dokumentiniame procese nagrinjamas raytinio proceso tvarka (427 straipsnio 2 dalis). 9. Preliminar sprendim teismas priima tik tuo atveju, kai teismas, atliks pateikt leistin raytini rodym vertinim, padaro ivad, kad pagal

pateiktus rodymus yra pagrindas iekin tenkinti (428 straipsnio 1 dalis).


Jeigu teismas mano, kad pagal pateiktus rodymus iekinys negali bti visikai patenkintas, priimama nutartis byl nagrinti laikantis bendrosios gino teisenos tvarkos. Tokiu atveju nustatomas terminas iekovui primokti ymin mokest (428 straipsnio 7 dalis). Jeigu iekinyje, kur praoma nagrinti dokumentinio proceso tvarka, sujungiami keli savarankiki reikalavimai, taiau jie ne visi pagrsti leistinais raytiniais rodymais, teismas dokumentinio proceso tvarka nagrinja tinkamai pareiktus reikalavimus, o kitus reikalavimus iskiria atskir byl ir nagrinja pagal bendrsias gino teisenos taisykles (424 straipsnio 3 dalis). 10. Klausim dl preliminaraus sprendimo primimo teismas turi isprsti per 14 dien nuo iekinio primimo dienos. Atsakovui apie pareikt iekin iki preliminaraus sprendimo primimo nepraneama (427 straipsnio 3-4 dalys). Preliminarus sprendimas turi atitikti Kodekso 428 straipsnio 2-6 dali reikalavimus. 11. Preliminaraus teismo sprendimo nuoraas kartu su iekinio bei jo pried nuoraais isiuniami atsakovui ne vliau kaip kit darbo dien po preliminaraus sprendimo primimo. io procesinio dokumento teikimui taikomos bendrosios nuostatos, nustatytos Kodekso 124 straipsnio 1-3 dalyse, taiau preliminaraus sprendimo

teikimui netaikomas teikimas kuratoriui bei teikimas vieojo paskelbimo bdu (429 straipsnis). Tuo siekiama apsaugoti atsakovo teistus interesus
ir ukirsti keli preliminaraus sprendimo siteisjimui anksiau, nei apie jo primim suino atsakovas, kadangi preliminarus sprendimas priimamas nepraneus atsakovui ir dl pareikto iekinio bei preliminaraus teismo sprendimo atsakovas turi procesin teis pareikti prietaravimus. 12. Prietaravimus dl iekinio ir preliminaraus teismo sprendimo atsakovas gali pareikti per 20 dien nuo preliminaraus sprendimo teikimo jam dienos. Prietaravimai turi bti motyvuoti ir pagrsti. (430 straipsnio 1 dalis). Primus atsakovo prietaravimus, bylos nagrinjimas raytinio proceso tvarka pasibaigia. Po to pasirengimas bylos nagrinjimui ir bylos nagrinjimas vyksta pagal bendrsias gino teisenos taisykles, taiau su iimtimis, nustatytomis Kodekso 430 straipsnyje. 13. Preliminarus sprendimas negali bti skundiamas apeliacine ar kasacine tvarka (428 straipsnio 8 dalis). 14. Preliminaraus sprendimo skubus vykdymas negalimas (428 straipsnio 9 dalis). 15. Dokumentiniam procesui io Kodekso 225233 straipsniuose numatytos pasirengimo byl nagrinjimui taisykls netaikomos. Primus atsakovo prietaravimus, teismas ne vliau kaip kit dien j nuora isiunia iekovui. Per 14 dien nuo prietaravim isiuntimo i teismo dienos iekovas turi teis pateikti atsiliepim prietaravimus, taip pat pateikti papildomus motyvus bei rodymus iekiniui

pagrsti. Gaut iekovo atsiliepim teismas ne vliau kaip kit dien isiunia atsakovui (430 straipsnio 2 dalis). Atsiliepimo iekovui nepateikus, priimti sprendim u aki negalima (430 straipsnio 4 dalis). 16. Teismo posdis skiriamas ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo dienos, kuri teismas gavo iekovo atsiliepim atsakovo prietaravimus arba pasibaig terminas atsiliepimui pateikti (430 straipsnio 3 dalis). Byla teismo posdyje nagrinjama

ir rodymai tiriami pagal bendrsias gino teisenos taisykles.


17. Dokumentiniame procese negalima pakeisti iekinio dalyko ir pagrindo, padidinti iekinio reikalavimus bei pareikti prieiekin (430 straipsnio 4 dalis). 18. Inagrinjus byl teismo posdyje, priimamas galutinis sprendimas, kuris gali bti skundiamas bendra tvarka (430 straipsnio 6-8 dalys, 279 straipsnis).

Byl dl teismo sakymo idavimo (Kodekso XXIII skyrius) nagrinjimo esm:


1. Lyginant su 1964 m. CPK numatyta procedra, ipleiamas reikalavim, kurie gali bti nagrinjami ia tvarka, ratas pirma, ia tvarka gali bti pareikiami piniginiai reikalavimai, atsirandantys ne tik i sutarties, bet ir i delikto, darbo santyki, ilaikymo priteisimo ir kiti; antra, ia procedra gali bti nagrinjami taip pat reikalavimai dl kilnojamojo daikto pritesimo (431 straipsnio 1 dalis). 2. iame skyriuje nustatyta tvarka pareikimas nenagrinjamas (431 straipsnio 2 dalis), jeigu: - pareikimo dl teismo sakymo idavimo momentu kreditorius nra vykds jam priklausanios prievols (ar jos dalies), u kuri reikalaujama sumokti, o skolininkas reikalauja j vykdyti; - yra nemanoma prievol vykdyti dalimis, o kreditorius reikalauja vykdyti dal prievols; - skolininkas gyvena usienyje arba usienyje yra skolininko buvein; - skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra neinomos. 3. ioje procedroje alys vadinamos kreditoriumi ir skolininku. Pareikime dl teismo sakymo idavimo, be bendrj reikalavim, keliam procesini dokument turiniui ir formai (111, 113, 114 straipsniai), turi bti nurodyti duomenys, numatyti Kodekso 433 straipsnyje. Atkreiptinas dmesys, kad statymas reikalauja nurodyti tik reikalavim faktin pagrind (aplinkybes, kuriomis grindiamas kreditoriaus reikalavimas), taiau nereikalauja nurodyti bei pateikti reikalavimus pagrindianius 9

rodymus, nors to ir nedraudia. Faktin pagrind nurodyti btina, siekiant apibrti kreditoriaus reikalavimo individualum ir ukirsti keli tapai reikalavim pareikimui ateityje. 4. U pareikim dl teismo sakymo idavimo mokamas yminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kuri reikt mokti u iekinio nagrinjim teisme gino teisena, taiau ne maesnis negu deimt lit (434 straipsnio 1 dalis). Jeigu iekovas turjo teis reikalavimus patenkinti iame skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, taiau pareik iekin pagal bendrsias gino teisenos taisykles, jam yminis mokestis ir kitos bylinjimosi ilaidos priteisiamos tik nuo tos iekinio sumos, kuri ginijo atsakovas, iskyrus, jei i atsakovo elgesio iekovas turjo pagrind manyti, kad atsakovas reikalavim ginys (434 straipsnio 4 dalis). 5. Kreditoriaus pareikimo primimo klausimas isprendiamas ne vliau kaip kit dien nuo jo pateikimo teismui dienos. Jeigu kreditoriaus pareikimas atitinka iame skyriuje nustatytus reikalavimus, jo primimo klausimas gali bti isprstas teisjo rezoliucija (435 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus pareikim atsisakoma priimti, kai jis neatitinka bendrj procesiniams dokumentams bei io skyriaus tvarka pateikiamam pareikimui keliam formos ir turinio reikalavim, taip pat nesant teiss kreiptis teism prielaid ar paeidus teiss kreiptis teism tinkamo realizavimo slygas (Kodekso 111, 113, 114, 433, 137 straipsniai), nesilaikius nustatyt leistinumo pasinaudoti ia byl sprendimo procedra reikalavim (431 straipsnio 1-2 dalys), taip pat kai kreditoriaus pareikimas pagal jame idstyt faktin pagrind yra aikiai nepagrstas (435 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu asmuo iame skyriuje nustatyta tvarka nesiningai pareikia aikiai nepagrst kreditoriaus reikalavim, teismas gali jam paskirti iki vieno tkstanio lit dydio baud. Be to, statym nustatyta tvarka is asmuo gali bti pareigotas atlyginti dl nesiningo reikalavimo pareikimo kit asmen patirtus nuostolius (440 straipsnis). 6. Teismo nutartis atsisakyti priimti pareikim yra galutin ir neskundiama, taiau tai neukerta kelio itaisius trkumus statym nustatyta tvarka pateikti nauj pareikim arba pareikti iekin teisme pagal gino teisenos taisykles (435 straipsnio 4 dalis). Kreditorius toki teis isaugo ir tuo atveju, kai pareikim priimti atsisakoma dl to, kad jis, teismo nuomone, yra aikiai nepagrstas. 7. Isprends pareikimo primimo klausim, teismas nedelsdamas, taiau ne vliau kaip kit dien, iduoda kreditoriui teismo sakym ir io Kodekso nustatyta tvarka isprendia laikinj apsaugos priemoni taikymo skolininkui klausim (436 straipsnio 1 dalis, 144-152 straipsniai). Apie kreditoriaus pareikim skolininkas iki teismo sakymo idavimo neinformuojamas. Teismo sakymas turi atitikti Kodekso 436 straipsnio 2-6 dalyse nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Priimdamas teismo sakym teismas kreditoriaus pareikto reikalavimo pagrstumo netikrina (437 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

10

8. Teismo sakymas apeliacine ir kasacine tvarka neskundiamas. Teismo sakymas negali bti vykdomas skubiai (436 straipsnio 7 dalis). 9. Kreditoriaus pareikimo ir teismo sakymo nuoraai ne vliau kaip kit dien po sakymo idavimo isiuniami skolininkui (437 straipsnio 1 dalis). Kartu skolininkui isiuniamas praneimas, kuriame nurodoma Kodekso 437 straipsnio 2 dalyje numatyta informacija: - silymas vykdyti prievol per 20 dien ir teismui pateikti vykdym patvirtinanius rodymus arba pareikti prietaravimus dl kreditoriaus reikalavimo, - informacija, kad nepateikus prietaravim dl kreditoriaus reikalavimo, teismo sakymas siteiss ir bus vykdomas priverstinai (587 straipsnio 2 punktas), - informacija, kad pareikus prietaravimus, kreditoriaus reikalavimu ginas bus sprendiamas gino teisenos tvarka ir nuo bylos iklimo dienos iki teismo sprendimo vykdymo skolininkas turs mokti Civiliniame kodekse nustatyto dydio palkanas bei statymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jei prievol nevykdyta ar vykdyta netinkamai, - informacija, kad priimdamas sakym teismas netikrino kreditoriaus pareikto reikalavimo pagrstumo. Kaip ir dokumentiniame procese, siekiant apsaugoti skolininko procesines teises ir suteikti reali galimyb gintis nuo kreditoriaus reikalavimo pareikiant prietaravimus, procesiniai dokumentai skolininkui teikiami Kodekso 124 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta tvarka, iskyrus teikim kuratoriui bei vieo paskelbimo bdu (438 straipsnis). 10. Skolininko prietaravimai turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, taiau skolininkas neprivalo nurodyti prietaravim pagrind, taigi skolininkui pakanka nurodyti, kad su kreditoriaus reikalavimais nesutinka. Tai susij su aplinkybe, kad ir kreditorius neprivalo savo reikalavim pagrsti rodymais ir kad teismas, priimdamas sakym, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrstumo (439 straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininkas dal kreditoriaus reikalavimo vykd arba nors ir nevykd, taiau dal reikalavimo pripasta, jis gali pareikti prietaravimus dl likusios kreditoriaus reikalavimo dalies pagrstumo (439 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismas pagal Kodekso XXIII skyriaus taisykles priima nauj sakym dl skolininko neginijamos reikalavim dalies priteisimo. Dl nepatenkintos ar skolininko ginijamos reikalavim dalies kreditorius gali pareikti iekin (439 straipsnio 4, 3 dalys). Taigi, skolininko prietaravimais nelaikytinas argumentas, kad jis neturi l prievolei vykdyti, jeigu skolininkas kreditoriaus reikalavim pripasta. Jeigu dl svarbi prieasi skolininkas prietaravimus pareik pasibaigus ioje dalyje nurodytam terminui, skolininko praymu teismas termin prietaravimams pareikti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko praymas atmestas, gali bti skundiama atskiruoju skundu.

11

11. Gavs skolininko prietaravimus, teismas ne vliau kaip per tris

dienas privalo praneti kreditoriui, kad is ne vliau kaip per keturiolika dien nuo teismo praneimo teikimo dienos turi teis pateikti iekin, atitinkant io Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, bei primokti
trkstam yminio mokesio dal. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemons per ioje dalyje nustatyt termin iekiniui pareikti negali bti panaikinamos. Nutartimi, kuria isprendiamas kreditoriaus pateikto iekinio primimo klausimas, kartu panaikinamas teismo sakymas ar atitinkama jo dalis (439 straipsnio 3, 5 dalys, 434 straipsnio 2 dalis). Jeigu kreditorius per statyme nustatyt termin tinkamai forminto iekinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareikimas paliktinas nenagrintas, o teismo sakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemons panaikinami (439 straipsnio 6 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 7, 11 punktai). Tokiu atveju u pareikim sumoktas yminis mokestis kreditoriui negrinamas (434 straipsnio 3 dalis). i nutartis gali bti skundiama atskiruoju skundu. Tai netrukdo kreditoriui pareikti iekin bendra tvarka. 12. Jeigu skolininkas per Kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyt termin teismo sakym vykdo ir ratu pateikia teismui tai patvirtinanius dokumentus arba kai alys po teismo sakymo sudaro taikos sutart ir teismas j patvirtina, teismas nutartimi panaikina teismo sakym ir byl nutraukia (439 straipsnio 7-8 dalys).

Gin dl nedideli sum priteisimo nagrinjimo ypatumai


Kodekso 441 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos dl pinig sum, nevirijani vieno tkstanio lit, priteisimo nagrinjamos pagal bendrsias gino teisenos taisykles, iskyrus iame straipsnyje numatytas iimtis. ios kategorijos bylose teismas turi teis pats nusprsti, kokia forma ir tvarka nagrinti byl (441 straipsnio 2 dalis). Tai reikia, kad teismas turi teis nusprsti, kokia forma vyks pasirengimas bylos nagrinjimui teisme (225-233 straipsniai) bei kokia tvarka byla bus nagrinjama i esms (153, 186-224, 234-258 straipsniai), t.y. kaip vyks byloje civilinio proceso antroji ir treioji stadijos. Taiau civilins bylos iklimui iose bylose taikomos bendrosios Kodekso nuostatos. Kodekso 441 straipsnis nereikalauja, kad teismas proceso byloje formos bei tvarkos klausimu priimt speciali nutart. Pamint byl kategorij nagrinjimo ypatumai reikia teismo galimyb laisviau sprsti, kaip konkreti byla galt bti inagrinta greiiau. Vienok tai nereikia, jog teismas turi teis tai daryti nepaisydamas civiliniam procesui keliam tiksl ir civilinio proceso bendrj princip. Nurodyti proceso ypatumai suteikia teismui tik didesn laisv, pasirenkant atitinkamus procesinius veiksmus konkreioje byloje, taiau ilieka teismo pareiga rpintis reikming bylai aplinkybi iaikinimu. Supaprastintas procesas taip pat

12

nereikia, kad teismas gali maiau dmesio skirti tiesos nustatymui byloje (Kodekso 2, 158-161 ir kt. straipsniai). Nors teismas turi teis nusprsti, kokia tvarka (odinio proceso ar raytinio proceso) byla bus nagrinjama ir kaip bus aikinamos esmins bylos aplinkybs, teismas turi utikrinti, kad alis procese galt susipainti su bylos mediaga, bt iklausyta esminiais bylos klausimais, kad ji galt uduoti klausimus liudytojams ar ekspertams, jeigu liudytojai apklausiami ir jei atliekama ekspertiz ir pan. Akcentuotina, kad nurodyt kategorij bylose pasirinkti proceso form ir bylos nagrinjimo tvark yra teismo teis, bet ne pareiga. Be to, byla visais atvejais

nagrinjama odinio proceso tvarka, jeigu dl to yra bent vienos alies praymas (441 straipsnio 2 dalis). Taiau manoma, jog alies teis reikalauti odinio bylos nagrinjimo nereikia teiss reikalauti odinio rodym tyrimo Net ir odinio proceso atveju teismas gali nutarti nerayti teismo posdio protokolo.
Taiau tokiu atveju teismo sprendimas turt atitikti bendruosius turinio reikalavimus, idstant jame ne tik angin, rezoliucin dalis ir trumpus motyvus (441 straipsnio 3 dalis), bet ir apraomj dal. Prieingu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims gali bti sudtinga suvokti teismo motyvus dl sprendime padaryt ivad. Teismas iose bylose gali surayti tiek supaprastinto turinio sprendim, tiek ir sprendim, atitinkant bendruosius Kodekso reikalavimus (270 straipsnis). Nurodyt kategorij bylose teismas panaudoti supaprastint procedr gali bet kuriame bylos nagrinjimo etape antrojoje ir treiojoje bylos stadijose, nuo supaprastinto proceso turi grti prie prastins bylos sprendimo tvarkos ir t.t. (plaiau r. V.Nekroius. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo gyvendinimo galimybs. Justitia,Vilnius, 2002.P.192-195).

13

You might also like