Aktyvaus mokymo metodų taikymas bendrojo lavinimo pamokose

TURINYS ĮVADAS.........................................................................................................................................................2 1. MOKYTOJO PROFESIJOS SPECIFIŠKUMAS.................................................................................4 2. UGDYMO METODŲ RAIDA LIETUVOJE.........................................................................................6 3. UGDYMO METODŲ SAMPRATA........................................................................................................8 4. MOKYMO METODŲ KAITA, TAIKYMAS IR PASIRINKIMAS UGDYME.................................9 4.1 Mokymo metodai ir bendroji švietimo kaita ..........................................................................................10 4.2 Mokymo metodų pasirinkimo kriterijai..................................................................................................12 4.3 Mokymo metodų klasifikavimo problema..............................................................................................14 4.4 Mokymo metodai susiliejančio ugdymo procese....................................................................................18 4.5 Mokytojo, mokymo metodų ir mokinio santykių problema...................................................................20 4.6 Mokomosios veiklos aktyvinimas...........................................................................................................21 4.6.1 Aktyvuoto mokymo modelis................................................................................................................25 4.6.2 Mokymo metodų derinimas su mokinių pasirengimo lygiu................................................................27 4.6.3 Bendrųjų gebėjimų samprata ir jų ugdymas, naudojant aktyvaus mokymo metodus.........................................................................................................................................................28 IŠVADOS.....................................................................................................................................................32 LITERATŪRA............................................................................................................................................33

1

ĮVADAS Temos aktualumas. Kiekvienas žmogus, ką nors veikdamas, visų pirma turi remtis atitinkamomis žiniomis, kad galėtų sėkmingai ką nors dirbti. Mūsų pasaulis ir kintančios žinios apie jį, nestovi vietoje, o nuolat keičiasi, taigi nuolatinės permainos jau lydi gyvybę nuo pat jos atsiradimo. Mes gyvename įvairių socialinių, ekonominių, politinių lūžių metu. Stebime pasaulinio vienijimosi, bendradarbiavimo įvairiose srityse tendenciją. Tą akivaizdžiai iliustruoja Europos Sąjungos plėtra bei pasaulinė globalizacija. Taigi dabartinis mokinys, o ateities pilnavertis visuomenės narys bus įtraukiamas į vis glaudesnius tarpusavio santykius ir kuo toliau tuo labiau priklausys nuo kitų. Tokiu metu mokytojai atlieka labai svarbų vaidmenį. Bet ar gali mokytojas sudominti vaikus tokiais paprastais dalykais kaip darbas klasėje ir knygų skaitymas dabar, kai vaikai auga apsupti kompiuterių, vaizdo žaidimų ir stereotelevizorių? Galima turėti geriausių ketinimų ir mokymo įgūdžių, bet jeigu mokiniai nebus tinkamai nusiteikę mokytis, jų žinių įgijimo laipsnis bus labai nedidelis. Mokytojai turi padėti mokiniams pamėgti mokymąsi, todėl vykstant nuolatinei informacinių ir komunikacinių technologijų kaitai, šiuolaikiniam mokytojui būtina mokytis dirbti naujomis bei patraukliomis technologijomis. Kadangi šiandienos švietimas grindžiamas neprilygstamo žmogaus vertingumo, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis, tuo pačiu švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, taigi mokytojas tampa vienas iš aktyviausių tokio brandaus savarankiško gyvenimo teikėjų. Kiekvienas mokytojas savo darbe privalo siekti, kad jo pamokos būtų įdomios, kad pamokų metu, būtų kuo labiau ugdomi bendrieji gebėjimai, kad atitinkamai parinkti mokymo metodai padėtų mokiniams kuo greičiau ir kuo efektyviau įsisąmoninti mokomąją medžiagą, keltų mokymosi motyvaciją, ugdytų kūrybingą ir psichologiškai stiprią asmenybę. Tokių ugdymo rezultatų pasiekime ypač efektyvūs yra aktyvaus mokymosi metodai. Apie mokymo(si) metodus yra kalbėję daugelis mokslininkų iš viso pasaulio, taip pat ir Lietuvoje: R. Arends (1998), N.L. Gage,D. C. Berliner (1994), E. Jensen (1999), M. N. Grendstand (1996), L. Jovaiša (2001), N. Bižys, G. Linkaitytė, A. Valiukevičiūtė (1996), M. Teresevičienė, G. Gedvilienė (2004), G Butkienė, A. Kepalaitė (1996), V. Rajeckas (1997), V. Jakavičius, A. Juška (1996) ir kiti. Taip pat 1996 m. lapkričio ir 1997 m. gegužės ir spalio mėnesiais Atviros Lietuvos fondas parėmė aktyvaus mokymosi metodų seminarus, kuriuose dalyvavo 30 pedagogų grupė. Remiantis seminarų metu sukaupta metodine medžiaga, 1998 m. buvo

2

išleista knyga: „Aktyvaus mokymosi metodai. Mokytojo knyga.“ Tačiau būtų labai aktualu pakalbėti apie mokymo metodų netaikymo priežastis mokyklose. Kodėl visgi esant tiek gausios informacijos apie metodus, mokytojai vengia taikyti aktyvinančius mokymo metodus? Darbo tikslas. Išsiaiškinti, kokius mokymo metodus mokytojai taiko savo pamokose ir nustatyti jų taikymo priežastis. Darbo uždaviniai:  Įvertinti mokytojo profesijos specifiškumą.  Apibūdinti aktyvaus mokymosi metodų kaitą, klasifikaciją ir svarbą ugdyme.  Aptarti mokymo metodų taikymą bendrųjų gebėjimų ugdyme. Darbo metodai: mokslinės literatūros bei švietimo dokumentų analizė Pagrindinių darbo sąvokų žodynėlis: Mokymas – universali mokytojo ir jo vadovaujamų mokinių bendra ir kryptinga veikla, su kurios pagalba realizuojami lavinimo ir auklėjimo tikslai. (K Pukelis. Mokytojų rengimas ir filosofinės studijos. 1998, p 500) Ugdymas – kryptinga ugdytojo ir ugdytinių bendra veikla, vykdoma dabartyje, bet orientuota į ateitį. (K Pukelis, 1998, p 515) Mokymo metodas – tai pasikartojančių mokytojo veiksmų modelis, kuris gali būti taikomas dėstant įvairius dalykus, būdingus daugiau nei vienam mokytojui ir svarbus išmokimui.“(N.L. Gage. Pedagoginė psichologija, 1994, p. 307) Mokinių pasirengimo lygis – tai mokinio gebėjimo, noro ir ankstesnio patyrimo mokytis kritinio mąstymo būdu laipsnis. (Aktyvaus mokymosi metodai, 1998, p 7) Bendrieji gebėjimai (bendrosios kvalifikacijos) – tam tikrų žinių, mokėjimų, sugebėjimų ir įgūdžių bei asmeninių savybių dariniai būdingi (reikalingi) ir pritaikomi ne kurioje nors vienoje, bet daugelyje sričių. (R. Laužackas. Mokymo turinio projektavimas, 2000, p 14) Kvalifikacija – tam tikrų žinių, mokėjimų, sugebėjimų, įgūdžių ir patyrimo visuma, kurią įgijęs žmogus gali kokybiškai (kompetetingai) dirbti atitinkamos rūšies ir sudėtingumo darbą. (R. Laužackas, 2000, p 15) Profesinė veikla – tai tam tikra veikla, kurią darbuotojas atlieka, siekdamas profesijos tikslo. (R. Laužackas, 2000, p 73)

3

administracijos spaudimas. Mokymas yra toks unikalus. kad neįmanoma jo nei detaliai aprašyti. neigiamas mokinių požiūris į mokytojus. kaip išdėsto medžiagą. kokie yra mokinio laimėjimai. trūksta laiko refleksijai ir pasidalyti išgyvenimais. mokyti naujų dalykų. su kokia medžiaga mokiniai geriausiai dirba. Mokytojo sąveika su mokiniai yra nuolat kintanti. kokius metodus ir priemones parenku. trūksta laiko pasiruošimui pamokoms. Netgi geriausiomis sąlygomis mokymo rezultatai yra nenumatomi bei nepastovūs ir visiškai nepriklausomi nuo mokytojų ketinimų bei elgesio. Profesinis pasirengimas ir kitų mokytojų patirtis gali tik sudaryti sąlygas autentiškam savo asmenybės atsiskleidimui per individualų mokymo stilių.: realios darbo valandos yra gerokai ilgesnės už pamokas. Visa tai atsispindi kaip mokytojas suplanuoja savo pamoką. todėl yra išskiriamos penkios mokymo realybes: 1. kokius mokinių mokymosi motyvus išskiriu. Todėl ypač svarbu yra savianalizė. Taigi mokytojas turi neadekvačiais būdais pasiekti nepasiekiamus tikslus. Mokytojas neįsisavinęs savęs pedagoginėje veikloje. 2. kaip vaikai vis daugiau sužino. per mažai bendraujama su suaugusiais. ar vyksta refleksija. Mokytojas gali turėti aiškius bei detalius mokymo planus. 5. gali nepritapti. 4. daugialypė. slegia viešoji nuomonė. ką jis daro. nei apibrėžti. taip pat patinka patiems perteikti žinias. naudinga atkreipti dėmesį į tokius klausimus: kokioje aplinkoje mėgstu mokyti. Įsisąmoninant save. Svarbiausiomis mokytojo neprisitaikymo priežastimis tampa: per didelis krūvis. kaip pateikiu mokomąją medžiagą. nereguliari. Mokytojas yra atsakingas už visą klasės aktyvumą. Todėl būti mokytojais dažniausiai renkasi žmonės. mokytojo darbas vertinamas ne pagal tai. Tačiau kaip ir kiekvienoje profesinėje veikloje taip ir mokytojo darbe iškyla darbinių problemų. MOKYTOJO PROFESIJOS SPECIFIŠKUMAS Mokytojo profesija yra sudėtinga ir reikšminga. 3.1. bet ką išmoksta mokiniai yra sunku numatyti ir išmatuoti. mažas darbo užmokestis. Šioje profesijoje vienas kertinių uždavinių ir tikslų yra ugdyti asmenybę. per didelė atsakomybė. laiko kvalifikaciniam tobulėjimui. kad mokykla atsakinga už viską. kokius metodus ir priemones naudoja. bet pagal tai. neprisitaikyti joje. Kaip nei vienoje kitoje profesijoje. kokios mano kaip 4 . kuriems malonu matyti.

Lepeškienė. (G. 1996) Vykstant savianalizei. kad vaikai išsiugdytų visas gamtos jiems suteiktas galias. bei nepajėgus ugdymui panaudoti laisvos žmogaus asmenybės teikiamų galimybių. kad mokytojas galėtų optimaliai išreikšti save. Tam labai svarbu tinkamai pasirinkta metodika. kad švietimo darbą turi dirbti pedagogo darbu besidomintys ir jai gabumų turintys žmonės. Jis pabrėžė. naudodamas vidines savo galias. Jautraus ir suprantančio mokinių poreikius.mokytojo silpnosios ir stipriosios pusės. (V. kad mokytojui savo profesijoje tenka suvaidinti daug vaidmenų ir kiekviename iš jų reikalingas atitinkamas įgūdžių „bagažas“. Apie tai yra kalbėję nemažai Lietuvos pedagogų. 1996) Manau sutiksime. ( M. nesuvaržytą mokymąsi. Šalkauskis. Šalkauskis kėlė labai didelius reikalavimus mokytojui. todėl mokytojo asmenybė yra svarbiausias jo darbo variklis. (S. A. Laužikas pabrėždamas mokytojo asmenybės 5 . ugdyti save. Butkienė. Gedvilienė. jis turi pažinti bei mokėti išnaudoti savo silpnąsias ir stipriąsias puses ir nuolat tobulinti. 1999) Žiūrint į šį paveikslą. galima įžvelgti. remdamasis savimi. Būtina pedagoginio darbo sąlyga jis laikė laisvą ir sąmoningą orientavimąsi ir kultūros problematikoje. 1992) Kitas garsus pedagogas ir mokslininkas J. kad mokytojo darbe didelį vaidmenį vaidina ir jo asmenybė. G. Tam. nes priešingu atveju mokytojas visada gali būti linkęs pasyviai plaukti pasroviui. Mokytojo vaidmuo mokymosi aplinkoje. kuri būtų orientuota į vaiko laisvą.) PALAIKYTOJAS ĮKVĖPĖJAS DRĄSINTOJAS PADEJĖJAS VERTINTOJAS PAVYZDYS STEBĖTOJAS TYRĖJAS MOKYTOJAS DALYVIS PATARĖJAS PLANUOTOJAS ORGANIZATORIUS INICIATORIUS REŽISIERIUS VYKDYTOJAS 1 pav. Mokytojas veikia profesiniame gyvenime. Kepalaitė. išmanančio mokymo procesą mokytojo vaidmenį schematiškai būtų galima pavaizduoti taip: (1 pav. S. reikia pasirūpinti reikalinga motyvacija ir paskatinimais. mokytojas turi nuolat keisti savo vaidmenį: vietoje nuolatinio tik žinių „kimšimo“ į mokinių galvas. Teresevičienė. kaip reaguojama į mokinių neklusnumą ir tt.

pedagoginį pašaukimą turintis žmogus. Nuo šios komisijos priimtų sprendimų pastebimas aiškus didaktikos posūkis nuo verbalinių link praktinių mokymo metodų. 1998. Arends. Buvo įsteigtos bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos.vaidmenį mokymo-auklėjimo darbe ir bendrai krašto kultūrai. kad tikru mokytoju gali tapti tik specialius sugebėjimus.) Tad kokią asmenybę turi išugdyti mokykla ir kokią įtaką turi mokytojų naudojami ugdymo metodai? Pažvelkime plačiau į ugdymo metodų raidą Lietuvoje. todėl smerkiama prievarta. bažnyčios. Mokytojas. Šiandien galime tvirtai teigti. Lietuvos švietimo istorijoje tradicinė didaktika turi gilias šaknis. svarbiausiu pedagogo uždaviniu tampa gebėjimas mokinius ugdyti pagal kiekvieno prigimtį. darbo organizacijų. reikalauja. tiek požiūris į savo kaip mokytojo profesinę veiklą. gerbtinai ir profesiškai stiprus savo darbovietėje.vertingas šeimos atstovas. pažvelkime trumpai į metodų raidą amžių bėgyje. UGDYMO METODŲ RAIDA LIETUVOJE Prieš pradėdami kalbėti apie mokymo metodus. siekianti pertvarkyti švietimą valstybiniu mastu. o vaiko mąstymo plėtojimu 1773m. Laužikas. Vaiką auklėti ir padėti jaunuomenei pasirengti darbui buvo kitų institucijų pareiga. XIX a. Ypač svarbiais tapdavo reprodukciniai mokymo metodai krizių laikotarpiais. (R. Pradedant nuo XIX a. 1974) Taigi galima būtų padaryti išvadą.: šeimos. 6 . pradžioje švietimo tikslai sparčiai plėtojosi. (L. kuris nesijaučia saugiai. naudingas laisvalaikis. pagrindinių procesų geras mokėjimas . Nacionalinė švietimo asociacija išleido septynetą mokymo vidurinėje mokykloje tikslų: sveikata. įtakoja ir mokytojo mokymo specifiką. stiprių profesinių ir potencinių jėgų. kad XIX a. todėl ir pačios pamokos yra remtinos tradiciniais metodais. 1918m. kad tiek pačio mokytojo asmenybė. Pirmą kart mokymo procesą grįsti ne vien atmintimi. netaikant naujovių. o kultūrinio ir ekonominio pakilimo laikotarpiais ženklūs demokratinio ir humanistinio požiūrio į ugdymo metodus pasireiškimai. O visgi yra aišku ir nebereikia įrodinėti. nededa pastangų geram pasiruošimui pamokoms. pasiūlė Edukacinė komisija.. galima atsekti. dora. svarbiausi švietimo tikslai buvo raštingumas ir mokėjimas skaičiuoti. viską daro atmestinai. kad aktyvaus mokymo metodai tikrai efektyvesni ir vertingesni už tradicinius mokymo metodus. profesinis pasirengimas. pabaigoje ir XX a. Pedagogika labiau pabrėžia žmogaus prigimties gerumą. pilietybė. 2. kad mokytojo asmenybė būtų stiprios dvasios.

nors nuostatuose smerkiama prievarta. pabrėžiant glaudų santykį tarp ugdymo turinio ir metodų (akcentuojama atsakomybė ne už žinias. viduryje atsirado vadovėliai. To meto ugdymo metodai akcentuoja veiklą ir kūrybingumą žadinančius veiksnius. bendrauti.akcentuojamas pilietinis ugdymas. Tačiau tai ne pilnutinai vyraujančios gražios idėjos. taigi jie privalo būti tinkami: • profesinių kvalifikacijų. pavyzdžiui: darbas grupėmis. įsikūręs Lietuvos universitetas. Šios mokyklos ugdė pilietiškumo jausmą.(M. padedantys mokiniui geriau kalbėti. Mokyklos ir švietimo atgimimas buvo jaučiamas XX a. naudojant visokius ugdymo metodus. Visgi vyrauja dvi pažinimo proceso koncepcijos: scholastinė-autoritarinė ir sensualistinė (pradedant patirtimi. Taip buvo sukurta terpė tradicinei didaktikai ir reprodukciniams mokymo metodams. todėl švietimui buvo pavesta. tai sudarė nesitaikstymo su okupacija ir savo vertės pajautimo bei valstybingumo atkūrimo prielaidas. ugdymo metodai turi užtikrinti jaunimo parengimą savarankiškam darbui. padėdamas mokiniui įsisavinti žinias. įgijimui. išugdyti klusnų. pereinant prie apibendrinimų ir vėl sugrįžtant prie jų. Ypač nukenčia tuometinis profesinis rengimas: į kurį tiesiog nustumiami silpniau besimokantys moksleiviai. caro valdžiai perėmus švietimo kontroliavimą. kiekybei. Mokytojas dominuoja ir įsakinėja. kadangi daugelyje mokyklų tebebuvo taikomos fizinės bausmės. klausimų uždavimas. o mokinys paklūsta ir vykdo. Viena didžiausių vertybių tapo susitapatinimas su grupe. projektai. tautinės savimonės formavimą. 7 . įsigalėjo rusifikacija. Mokytojas atlieka pagalbininko vaidmenį. kuris vėliau pavadinamas Vytauto Didžiojo universitetu. ypač pasitarnauja metodai. kurie palengvino tiek mokinių mokymąsi tiek mokytojų darbą. . tačiau liaudies iniciatyva buvo kuriamos lietuviškos mokyklėlės. . suklestėjo edukaciniai mokslai. 1918m. sovietinės okupacijos Lietuvos mokyklose įsigali marksistinei-lenininiai ideologijai tarnaujantys ugdymo metodai. dialogas. tam didelę įtaką turėjo 1922m. 1998) Siekiant ugdyti jaunosios kartos sugebėjimus. Šiuolaikinės Lietuvos švietimo nuostatos grindžiamos modernia didaktika. švietimas persikėlė į slaptąsias mokyklas. pagarba vadovaujančiai valdžiai. atitinkančių šiuolaikinį technologijos lygį. mokymui. leidžiami lietuviški elementoriai. reikšti mintis. Nuo 1831m. pradžioje. XIX a. sukilimo. Po 1863m. uždraudus lietuvišką spaudą. individualybės tapsmą asmenybe. siekiant patikrinti ir pritaikyti praktikoje). Prioritetinė reikšmė buvo teikiama žinių perteikimui. o už visą vaiko brandą). nuolankų pilietį. jaunimo solidarumą su tautos paskelbtu boikotu represijomis. Po 1940m. Teresevičienė. jos veiklumą ir profesinį tinkamumą.

C. kuris yra visada nukreiptas į tikslą ir suderintas su subjekto ir objekto ypatybėmis. 1998. Modelio sąvoka autorius nori pabrėžti.307) mokymo metodą apibūdina kaip „pasikartojančių mokytojo veiksmų modelį. Bulotaitė.) Kad tai pasiekti. Tam. vienu metu ar nuosekliai vienas po kito atliekamus veiksmus. L. y. (D. Mokymo metodai – tai specifiniai ugdomosios veiklos būdai mokymo procese. Šernas. kad užmegztume gerus santykius. reikia galvoti apie tai. kad mokytojo darbas yra teikti paslaugas taip. (Baltoji knyga. N. UGDYMO METODŲ SAMPRATA Mokytojo profesija – tai ne prikimšti mokinių galvas faktų. bendrojo kultūrinio išprusimo lavinimui. todėl bendravimas tarp mokytojo ir mokinio turi remtis principu „čia ir dabar“. mokyme? Kaip pasirinkti tinkamus mokymo metodus? Visų pirma reikia turėti tinkamos informacijos apie pačių ugdymo metodų esmę. per kelią. Sturlienė. Tai reiškia. Methodos ( lotyniškai buvo verčiamas „via et ratio“ – kelias ir protas . 1995) S. turi būti tinkamas bendravimas.526) tvirtina. leidžiančių lanksčiai prisitaikyti prie sparčiai kintančio darbo rinkos poreikio. p. už kelio. (E. kaip mokinys elgiasi šiandien. Gage. Gailienė. kuris gali būti taikomas dėstant įvairius dalykus.racionalus kelias. t. Jensen. kad jos būtų mokiniams naudingos. Šalkauskis (1992.• • bendrųjų gebėjimų. 1996) Tad kaip gi pasiekti puikių rezultatų bendravime. Jie gana įvairiai apibūdinami. 3. Taigi visur.y. p. 1999) Tad ir pabandykime pasigilinti į pačią metodo sampratą. Pati orientacija į demokratišką švietimo pobūdį suponuoja. galima tvirtai sakyti. O štai kiek kitokio pobūdžio apibūdinimai: „Mokymo metodu vadinama mokytojo ir jo vadovaujamų mokinių veiklos būdų sistema. kur tik yra mokomasis veiksmas. nes pakeisti galime tik aktualų elgesį. tyrinėjimas. Laikantis tokios nuostatos. Žodis „metodas“ (gr. kad mokytojui visada svarbiausias yra mokinys. bet atverti mokinius mokymuisi. ugdymo būdas.t. Tai labai svarbu įgyvendinant mokyklos programas ir įgyjant gyvenimo įgūdžių. kad „mokymo metodas yra racionalus mokymo būdas. meta-hodos susideda iš „už“ ir „hodos“ . nukreiptas į mokymo tikslą ir suderintas su mokinio prigimtimi ir su mokomojo dalyko ypatybėmis“. kuri padeda mokiniams įgyti 8 . D. (V. N. gali būti siekiamas racionalus veiksmas. kad tarp mokytojo ir mokinio turi būti lygios teisės bendravimo situacijose. būdingas daugiau negu vienam mokytojui ir svarbus išmokimui“. ugdymui. komunikacija turi būti abipusė. Šiandien mokymas planuojamas atsižvelgiant į mokinį ir labiausiai yra pabrėžiami mokymo metodai. mokymasis. Berliner (1994.

Laužacko nuomone (1997. 1989. Jovaiša (1997. Kiek kitaip mokymo metodą apibūdina L. Šalkauskio įvestas ir visuotinai įteisintas ugdymo terminas.137) R.tai kalbėjimas. vis labiau modernią. galima teigti. MOKYMO METODŲ KAITA. 4. Vaitkevičius. mokėjimų bei įgūdžių.žinių. Šiandien keičiantis didaktikai iš tradicinės į šiuolaikinę. Ugdymas yra dvipusis procesas.“ (L. (M. dar kitaip pasakius apie ugdymosi tai yra savikūros metodus. jie yra lavinami bei auklėjami. visuotinai priimtinų vienodų ugdymo metodų terminų. kad ugdymo metodai – tai tarpusavyje susiję mokytojo ir mokinių veiklos būdai. kad nėra nusistovėjusių.veiklos ugdymo turinio 9 . o mokymasis . TAIKYMAS IR PASIRINKIMAS UGDYME Ugdymo metodai yra reikšmingas pedagoginio darbo veiksnys. visų pirma. Galima būtų sakyti. siekiant tikslo ir perteikiant tam tikrą mokymo turinį“.146). mokėjimų bei įgūdžių. vykstą mokinio – mokytojo sąmonėje: motyvacija – suvokimas atmintis – mąstymas – vaizduotė – emocijos – valia“. (M. p. (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. o ugdymo metodai apima tarpusavyje susijusią mokytojo ir mokinių veiklą. auklėjimo – auklėjimosi (saviauklos) metodus. ugdymo turinio pobūdį – tad labai svarbus yra tikslingas jų pasirinkimas. J. Teresevičienė. Jovaiša. Teresevičienė. formuoti pasaulėžiūrą.67). Iš pateiktų metodų apibrėžimų. 1998) Pačią metodo sąvoką lemia S. Nuo mokytojo aktyvumo (mokymas . mokymo metodai „apibūdina mokytojo veiklos būdą. lavinti sugebėjimus. p. Ugdymo metodai turi atitikti siekiamus ugdymo tikslus bei uždavinius. Didaktikai dažnai skirtingai vadina tuos pačius ugdymo metodus. atlikimo . kurie padeda mokiniams įgyti žinių. įvairiai juos grupuoja. kad kalbėdami apie ugdymo metodus. pabrėždamas vidinę metodų struktūrą. įpareigoja mus gerai pažinti bei gebėti vertinti metodus pagal mokyklai keliamus asmenybės ugdymo ir turinio formavimo uždavinius. vis labiau dėmesio skiriama mokytojo ir mokinio aktyvumui. progresyviojo. 1997) Šiuolaikinių ugdymo metodų kaitos teorinės prielaidos yra siejamos su humanistinio. p.tai įsiminimas). mąstome apie mokymo – mokymosi. pereinama prie mokinio aktyvumo mokantis. Šie specifiniai veiklos būdai apibūdinami labai įvairiai. Pastaruoju metu klasifikacijos pagrindu tampa mokytojo ir mokinio aktyvumas. Švietimo reformos skatinimas pasirinkti tinkamus metodus ar juos pačiam mokytojui susikurti. kurią sudaro „psichiniai procesai. 1998).

4. Humanistinė ugdymo turinio teorija siejama su humanizmo ideologija. Kiekvienoje ugdymo turinio teorijoje glūdi trys faktoriai: filosofija. (M. Atlikimo – veiklos ugdymo teorija pagrįsta natūralizmo ideologija bei bihevioristine. Ypač pabrėžiama mokslo svarba. Planuojant mokymą svarbu: • • • • Beje. o gebėjimas pasirinkti. pabrėžiant mokymosi visą gyvenimą būtinumą. o ne suvienijo 10 . motyvuoti ir pagrįsti vieną ar kitą mokymo būdą. 1998) kuriantis informacinei visuomenei ir sparčiai besivystant informacinėms technologijoms. kokia mokinio veikla parodys. nustatyti mokinių žinių lygį. kad perdėti bandymai ieškoti universalių ir efektyvių mokymo metodų tik suskaldė. o ne gerais darbininkais prigrūstais žinių ar ideologiškai angažuotais piliečiais. kai vyksta mokyklos reforma ir atėjo laikas suvokti. taigi jos tampa prielaida gebėjimams ir vertybėms ugdyti. skatinant domėjimąsi mokymu ir jo prasmingumu. Vyrauja ugdymo tikslas padėti žmonėms išmokti gyventi jų susikurtame pasaulyje.1 Mokymo metodai ir bendroji švietimo kaita Jau dešimtmetis. mokymas turi būti individualizuotas ir susijęs su mokinių veikla. Metodinę medžiagą paruošia tos srities mokslininkai. kognityvine ir vystymosi psichologijomis. jog kaitos procesas yra pastovi švietimo sistemos būsena. mažėja didelio žinių kiekio įsiminimo būtinybė. taigi pagal šią teoriją mokymosi medžiaga turi būti struktūruojama ir pateikiama atskirais mokymosi moduliais. tampa laimingais suaugusiais. ideologija ir mokymo planas. Mokymo sėkmė matuojama: kaip mokiniai auga. mokytojas turi nuspręsti. Progresyvioji teorija remiasi pragmatizmo filosofija. Taigi pagrindiniu pedagoginės kvalifikacijos bruožu tampa ne žinojimas. gerinant gyvenimo kokybę. kuri pabrėžia kiekvieno mokinio poreikį realizuoti savo potencines galias.teorijomis. Teresevičienė. Yra manančių. kad jis pasiekė tikslą. struktūruoti dalykus į atskiras nuoseklias dalis ar temas. saviraiška. nustatyti mokymo tikslus ir uždavinius.

turiniu. Šiuo aspektu išsiskiria reprodukcinė ir interpretacinė nuostatos. Tačiau šis kelias humanitariniuose. nenusakantis metodų esminių skirtybių. jų vartojimu. Mūsų amžiaus pirmosios pusės lietuvių pedagoginėje literatūroje yra skiriami: tetiniai (pateikiamieji) ir euristiniai (atrandamieji) metodai. jų pritaikymą. 11 . Kartais mokymo metodo sąvoka ugdymo praktikoje interpretuojamas pagal technikos ir gamtos mokslų tyrimo metodologiją. Didelis dėmesys kreipiamas į mokyklos vaidmenį kultūros raidoje ir į kultūros tradicijos perėmimą. 1999) Ir visgi kas dar įtakoja metodų pasirinkimą darbe. kurioje formuojasi atviros žinių ir vertybių sistemos. kad pagrindinė priežastis yra – netinkamai suprasta ir vartota metodo sąvoka mokymo teorijoje ir praktikoje. Visgi tuo pačiu laikotarpiu akcentuojamas ir kitas skirstymas: Pasyvieji( dažniausiai žodiniai-atgaminamieji) ir veiklinamieji metodai. Mokslai skiriasi savo pažinimo tikslais. XX a. yra metodas. tyrimo technologijomis. „pakraipa“. naujoviški mokymo metodai ir tai yra formalus jų skirstymas. tačiau visgi ta sąvoka skiriasi: humanitariniuose moksluose metodas kitaip suvokiamas ir taikomas. pažinimo objektas. į mechaninį žinių ir įgūdžių perteikimą orientuotus mokymo metodus. Kiekvienoje epochoje veikia tradiciniai. Mokytojui ir mokiniui privalu kurti kritinę ugdymo proceso aplinką. Pagal pirmą skirstymą pagrindiniu veikėju tampa mokytojas. viduryje ugdymo metodai yra skirstomi į dvi grupes: orientuoti į mokytoją ir orientuoti į mokinį. apibrėžiamas kaip būdas. Mokymo metodas – tai idėja.: (mokytojas … mokymo metodas … mokinys) Kodėl tai gali atsitikti? Galima būtų įvardinti. Reprodukcinis ugdymo proceso supratimas skatina rinktis pasyvius. kad metodų bei jų komplektų pasirinkimą labiausiai įtakoja vyraujančios ugdymo sampratos. Ar metodų taikymo bei netaikymo priežastys neslypi pačio mokytojo požiūryje į savo profesinę veiklą? Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose teigiama. Jis tapatinamas su „mąstymu“. turinčių kategorijos reikšmę. užkoduota patirtis.pedagoginį bendravimą. Ugdymas. o kitame skirstyme didėja mokinio vaidmuo. „stiliumi“. (Kairaitis Z. dvasios kūrinys. bendros švietimo kaitos tendencijos. įprastieji ir modernūs. kurios atitinkamai įtakoja ir metodus. o interpretacinė nukatat siūlo aktyvius ugdymo būdus. tokiu atveju. Viena kertinių mokslo sąvokų. panašėtų į linijinį mokytojo ir mokinio sąveikos modelį. kelias tiksliu pasiekti. atitinkamai skiriasi ir sąvokų prasmėmis. gamtos ir technikos moksluose yra skirtingas. Šiandien pasauliniu mastu yra pabrėžiama mokymo metodų skirstyme mokytojo ir mokinio sąveika.

paties mokytojo gebėjimus ir savybes. kai akcentuojama daugiau dvasinės veiklos – refleksijos. Taigi labai svarbu yra gebėti kompleksiškai naudoti ir dorinį asmens jautrumą. veržlų. 12) Siekdamas bendrųjų ugdymo tikslų. turi įtakos tokios prielaidos: • • • išsiugdytas ir nuolatos puoselėjamas darbo pobūdis. Taigi. tačiau tai darant. 1997) Tačiau kaip efektyviai mokytojui pasirinkti mokymo metodus? Pabandykime pažvelgti psichologiniu aspektu į mokymo metodų pasirinkimo problemas.1997). 4. kaip ir mokinių perimama informacija. Rajeckas. taikant mokymo metodus atitinkama krytimi. bet ir padėti juos įtvirtinti. Todėl kūrybiškai taikomi metodai turi net tik padėti teikti išsamių žinių. valstybės stiprinime. mokytojas turi visiškai nevaržomą laisvę pasirinkti tinkamus ugdymo metodus. jei jie skatina natūralų mokinių norą pažinti.2 Mokymo metodų pasirinkimo kriterijai Šiuolaikinėmis sąlygomis mokymo metodai. kintantį sociokultūrinį kontekstą. norai ir pan. kurti autentišką darbo stilių. Kiekvienas metodas formuoja mokinių gebėjimus. Sėkmingam mokytojo darbui. konstruktyvaus mąstymo bei gebėjimo savarankiškai apsispręsti žmogus. 1989. gebėjimui pasirinkti tinkamą ugdymo būdą. rinkdamasi atitinkamus ugdymo būdus ir siekdama savo išsikeltų tikslų. (V. 12 . būtinai reikėtų atsižvelgti į mokinių poreikius ir galimybes. skatina savarankiškumą ir kūrybiškumą. šiuolaikinėje edukologijoje dėmesys atkreipiamas į praktišką. geras profesinis pasirengimas. Šiandieninė mokykla turėtų gebėti derinti šias tendencijas. konceptualaus mąstymo gebėjimai. turi padėti ugdyti turinčias tautinę savimonę asmenybes. gebančias savarankiškai veikti bei aktyviai dalyvauti tautos gyvenime. jausmai. būdai vertingi. laisvo. nors yra ir kita žmogaus veiklos traktuotė. p. ir intelektualinę bei socialinę veiklą skatinančius metodus.Modernioje. jos mintys.“ (Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos koncepcija. formuoti protinius ir praktinius mokėjimus bei įgūdžius. iniciatyvų žmogų. charakterio ir elgesio būdus. Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos koncepcijoje yra nurodyta: „metodai. veikiama besiformuojanti asmenybė. valia. tyrinėti. kritiško. (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. formuoti vertybinį požiūrį.

3. 2002) 13 . (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. K. Jovaiša. Vis dėlto. Paterson pataria. formuotų pasaulėžiūrą. kad jie užtikrintų mokiniams tvirtas žinias. 2. maksimaliai lavintų praktinius bei intelektinius sugebėjimus. ( K. tai. psichologinio vystymosi pokyčius. parenkant mokymo metodus. kurie dažnai verčia juos nuslėpti. Paterson. Tinkamai bendraujant. grūdintų valią. kiek pagal mokėjimą sudominti. atsižvelgiama ne tik į mokinį. kurios turi įtakos moksleivių mokymosi pobūdžiui. svarbu gebėti kūrybingai naudoti bendruosius asmens ugdymo. psichologija bei kitais mokslais. juos parenka ir taiko mokytojas. J. dramatiškai pateikti. kad būtų žinoma ir suprantama. kad moksleiviai išgyvena fizinio ir psichologinio vystymosi fazes. 1989) Reikėtų nepamiršti. kultūrinės. Perry.. Vaidinti: atlikti tam tikrą funkciją.• gebėjimas matyti tikrovės kaitą. bei mokytų savarankiškai gyventi ir veikti. atkreipti dėmesį į tris veiksnius. kas vaikiška ir pamėgdžioti suaugusiuosius. kad mokiniai vertina savo mokytojus ne tiek pagal pedagoginius įgūdžius. Mokytojas yra tarpininkas tarp žmonijos patirties ir mokinio patirties. jo sugebėjimus. turi kreipti dėmesį į tai. bet remiamasi ir logika. sieti. (L. jo galių bei kompetencijų plėtojimo būdus. visuomeninės brandos. bet ir sudėtingus asmenybės formavimo uždavinius. nurodyti pavyzdžiu ar patirtimi. kurie padėtų įgyti visuomeninę patirtį. mokymo metodai yra kur kas efektyvesni. tačiau galima pasinaudoti kai kuriomis moksleivių savybėmis. Linksminti: nukreipti. bet ir į mokinį. kadangi mokymo procesas sprendžia ne vien pažinimo. nuteikti ar įtraukti mokinius taip. gerinant tarpusavio bendravimą. žinias ar gebėjimą išlaikyti tvarką. parinkdamas mokymo metodus. 1997). Retkarčiais tai reikėtų daryti remiantis mokinių humoro jausmu ar susitapatinant su jais. sukelti įspūdį. jo uždavinys – taikyti tokius metodus. kurie padėtų pasiekti šį tikslą: 1. atsižvelgdamas ne tik į mokslo dalyką. Mokyti: sąlygoti mokėjimą veikti. Vaitkevičius. charakterį. Dabarties mokytojui nepakanka remtis tik kognityvinio dėstomo dalyko metodais. Mokytojas. Atrodo. 1998) Tačiau vaiko visą laiką mokomo tuo pačiu metodu asmenybei gresia vienpusiškumas. Pasirinkimas ir šių būdų naudojimas labiausiai priklauso nuo mokytojo žmoniškumo bei asmenybės dorinės. Z. Vanzandt. fizinio. kad jiems tai patiktų ir būtų įsimintina. Paaugliai patiria fiziologinio. Taigi mokymo metodai yra specifiniai. vadovauti. Mokytojams labai sunku „apsukti“ paauglių savybes savaip. (N. Norint aktyviai užvaldyti mokinių dėmesį.

mokytojas. Butkienė. Iš tikrųjų nėra universalaus mokymo metodo. lavina asmenybę. Mokytojams šie kriterijai padeda pasirinkti tinkamiausius t. lavinimo. ar tas metodas atitinka jo darbo stilių. Konkretūs mokymosi dalykai turi atitikti artimiausią vaiko pažinimo plėtros sritį. Turėtų būti svarbu suvokti.y labiausiai atitinkančius. Mokytojas metodus gali rinktis pagal vertybių supratimą. kurio principai atitinka. atliekanti savo pagrindines psichologines funkcijas: − − atsispindėjimo. derindamas ir taikydamas aktyvaus mokymo metodus. Mokytojas privalo išmokti planuoti pamokas. 1996) Kaip matome. . 14 . Laisvė rinktis metodus įpareigoja pirmiausia juos žinoti bei vertinti pagal šių dienų mokyklai keliamus reikalavimus. Čia padeda lavinamojo mokymo žinojimas. mokymo uždavinius. pasyviai dirbti. jis privalo nuolatos kelti mokinių mokymosi motyvaciją. Vienas svarbiausių kriterijų yra mokymo taisyklių atitikimas psichikos funkcijų raidos dėsningumams.Profesionalus mokytojas stengiasi žinoti kuo daugiau mokymo metodų ir pasirinkti patį tinkamiausią. kryptingumą. pagal kurį galima pasirinkti mokymo metodo psichologinius kriterijus. problemiškumo principas atitinka svarbiausius mąstymo raidos dėsningumus – tikslingumą. Savarankiškumas atitinka asmenybės augimą per nuosavą vidinį aktyvumą. dalyko ir pamokos uždavinius. taip pat vienas iš kriterijų yra ir vertinimo sistema. A. o naujoviški. (Aktyvaus mokymosi metodai.(G. svarbiausius ugdymo tikslus. metodus. kodėl jis renkasi vieną ar kitą metodą. neatnaujinant mokymo metodų. skatina jos brendimą: pavyzdžiui. taikantis aktyvaus mokymo metodus. privalo turėti pakankamą teorinį pagrindą išmanyti metodų įvairovę ir paskirtį. mokinių pasirengimą mokytis aktyviai. kurios kurtų mokymosi aplinką ir padėtų skleistis kiekvieno mokinio asmenybei. Vienas iš daugelio metodų skirstymo kriterijų yra laikas. 4. psichikos ir jos atskirų dalių dėsningumus. Kepalaitė. mąstymo raidą per probleminių situacijų sprendimą. Metodo pasirinkimą taip pat sąlygoja turimos mokymo priemonės arba mokytojo gebėjimas jas sukurti. tikslus.3 Mokymo metodų klasifikavimo problema Mokymo metodai gali būti klasifikuojami labai įvairiai. Mokytojas negali pasyviai žvelgti į besikeičiančią visuomenę. Mokymas. Jo patikrinti ilgaamžiai metodai vadinami tradiciniais. 1998) Taigi mokomosios veiklos aktyvinimas turi didelę įtaką mokinių mokymosi kokybei.

sudarydamas tokią jų sistemą: 1. išmokimų dėsningumo įvairove. percepciniai 2. vadovėlio turinį. ir savarankiškumo. gebėjimai negali būti suvienodinami pagal mokymo programas. pedagoginių situacijų. dalyko mokymo metodikų lygiu (pagal atitinkamo dalyko mokymo specifiką). įtvirtinimas ir tt. Remiantis tuo galime pateikti vieną iš daugelio mokymo metodų klasifikavimo pavyzdžių: dažnai metodai klasifikuojami savarankiškumo ir kūrybingumo ugdymo pagrindu. Ю. daliniu didaktiniu lygiu (pagal mokymo proceso etapus – dėstymas. tikslų. 1982).). Jovaiša. Ir visgi kur kyla klasifikavimo problema? Mokinių žinios. Tačiau galime palyginti kaip mokymo metodus rekomenduoja klasifikuoti L. mokomosios pažintinės veiklos ir savikontrolės metodai. Jovaiša pateikia tokias mokymosi metodų grupes: I. mneminiai 3. bendruoju didaktiniu lygiu (pagal bendruosius mokymo požymius). (К. K. Бабанский. Juos įprasta sieti su pedagoginėmis inovacijomis. kitų šalių pedagoginių idėjų pritaikymu ir diegimu reformuojamoje Lietuvos mokykloje. mokomosios pažintinės veiklos stimuliavimo metodai. ( L. 2. mokymasis per pamokas skiriasi nuo mokymosi namie ar skaityklose. 3. Ruseckienė. Taigi ir mokymosi bei mokymo skirtumus atskleidžia mokytojų ir mokinių veiklos specifika. susijęs su mokymo(-si). kadangi jis iš mokinių reikalauja specialios receptinės. Ši metodų įvairovė yra realus. įvardijami kaip netradiciniai metodai. kūrybiniais ieškojimais. turinio. mentalinės ir praktinės – operacinės. Babanskis pabandė susisteminti metodus pagal paskirtį. kūrybinės veiklos. Informacijos šaltinių panaudojimo metodai 1. Tai esminis žingsnis tobulinant metodų teoriją. neminės. 1998). mokėjimai. remiantis jų apibendrinimo lygiu: • • • • atskirų veiksmų lygiu (pagal išorinius mokytojo ir mokinio veiklos požymius). mentaliniai 15 . Mokymas nėra vien mąstymo veikla. Metodai reguliuoja kasdieninę pedagogo veiklą. kadangi jie skiriasi. J. įgūdžiai. Mokymo metodai gali būti klasifikuojami.„modernūs“. Visa tai ir reikalauja išskirti mokymosi metodus bei juos klasifikuoti. dažniausiai perimti iš užsienio. mokomosios pažintinės veiklos organizavimo metodai. Todėl L. objektyviai dėsningas reiškinys.

simboliais ir abstrakcijomis nėra pats produktyviausias. tačiau kiekvienas žmogus labai individualiai suvokia pačią informaciją. 40% to. dėl ko diskutuojame. kad pasyvus mokymasis. Teresevičienė. 80% to. Nauja informacija patenka per regėjimo. G. Gedvilienė. ką išgirstame. 34% išmoksta klausydami ir jiems informaciją lengviau priimti klausant. kūrybingumo pažinimo bei vertinimo turinys ir metodai 2. praktiniai darbai 3. klausos ir lietimo pojūčius. ką patiriame tiesiogiai ir praktikuodami.). Jovaiša. kūrybos proceso organizavimo metodai. Tai tik patvirtina mokytojų dažnai kartojamus teiginius. 15% to. o 37% žmonių informaciją įsisavina per judesį. 2004) Kitas pavyzdys: S. teisingai skaičiuoti ir tt. Šiuo metodu teikiamos žinios turtina mokinių sąmonę. kad vienas mokinys labiau įsimena diskutuodamas.y. Tyrimais nustatyta. kad 29% žmonių išmoksta matydami. Geriausiai informacija būtų priimama naudojant visus tris gavimo būdus. ką matome. padeda suvokti visuomeninę veiklos patirtį (išmokti taisyklingai rašyti. piešinių. Jie yra linkę mokytis schemų. dar kiti mokydami savo klasės draugus ar tiesiog gautas žinias pritaikydami praktiškai. Operaciniai mokymo metodai moko veiklos būdų. bei mokymasis. formuoja pažintinės veiklos mokėjimus. kitas klausydamas. Kovalik pateikia gautus tyrimų metu duomenis. kaip mes įsimename perteikiamą informaciją. ką matome ir girdime kartu. Be to žinių taikymas labai padeda jas išsaugoti atmintyje. 16 . kalbant ar diskutuojant. mokytis kažką atliekant ar fiziškai veikiant. Kūrybos mokymosi metodai 1. Taigi pagal S. pratybos 2.J. D. Vaitkevičius. ugdo valią. 20% to. Oldroyd. 1989) Atminties tyrimai rodo. ar užrašytų žodžių pagalba. t.II. lavina pažintinius sugebėjimus. laboratoriniai darbai III. (L. (M. Kovalik mes taip prisimename gaunamą informaciją: 10% to. Informaciniai metodai yra pradinis mokinio pažintinės veiklos etapas. Praktiniai – operaciniai mokymosi metodai 1. susijęs tik su skaičiais.

(S. ko mes mokome kitus. Techninių brėžinių skaitymas.90% to. Darymas. kad matytųsi jų santykis su šiuolaikinio. užduotį). Literatūros panaudojimas. nurodo kurie metodai yra tinkamiausi mokinių aktyvumui skatinti. Kartojimo pokalbis (atkūrimo. Kūrybiniai metodai 17 . akademinė). lentelė Mokymo metodų klasifikacija. Kontekstinės pratybos (komentavimo. savarankiško.Jovaiša. Atgaminamieji Atpasakojimas (raštu. Mašinų aptarnavimas. bet ir mokėjimo veikti naujomis. kad teikdami mokiniui gatavas žinias. Vaitkevičius. Praktiniai Laboratoriniai Bandymų demonstravimas. žodžiu). Demonstravimas. įskaita. kūrybinės asmenybės nesuformuosime. (1. Paskaita (mokyklinė. rašymo metodai.J. egzaminas). Tikrinamasis pokalbis (apklausa. įspūdžių ir kt. Instruktažas. Kūrybinės pratybos. apibendrinimo). J. 1989) Informaciniai metodai Teikiamieji Pasakojimas (siužetinis. aiškinamasis). Techninis darbas. kūrybingo žmogaus ugdymo uždaviniais. Operaciniai metodai Pratybų Treniruotė (pagal pavyzdį. analitinis. Jovaiša. (L. kintančiomis sąlygomis. Šiuolaikinis gyvenimas reikalauja ne vien žinojimo. taigi labai svarbu į mokomąją veiklą įtraukti kūrybinius mokymo metodus. koliokviumas. Iliustraciniai darbai. Gamybinių užduočių vykdymas. Skaitymo. laboratoriniai Eksperimentiniai laboratoriniai darbai. Reikėtų stengtis mokymo metodų grupes detaliau išdėstyti tokia tvarka. Grafiniai darbai. sintetinis). aprašomasis. Todėl praktiniai – operaciniai metodai plačiai taikomi mokymo procese. instrukciją. Teikiamasis pokalbis (genetinis.Vaitkevičius. Reikėtų pripažinti. lentelė ) 1. Mokymo metodų grupės padeda suprasti pagrindus. Rašiniai (Kontrolinis. aiškinimo).). (L. Iliustravimas. 1994) Kūrybiniai metodai padeda ugdyti kūrybinę asmenybę ypač meninius gebėjimus. 1989) Pagal išskirtas mokymosi metodų grupes galima suklasifikuoti mokymosi metodus smulkiau. Kovalik. kuriais remiantis metodai grupuojami.

vertybines orientacijas. Tiriamasis pokalbis. kuria atitinkamas pedagogines situacijas. priimtiniausia būtų grupuoti šitaip: a) žodiniai. Eksperimentas. Bendrojo lavinimo standartuose numatomi ugdyti: asmeniniai. 4. jog neturime visuotinai priimtinos. 1998) Pagrindine ugdymo tendencija tampa ne atkartojamų žinių gausinimas. Mokytojas pažindamas mokymosi vyksmą. 18 . V. Taigi. todėl ugdymo procese vis didesnė vieta skiriama moderniems ugdymo metodams. mokymą derina prie jo. Kūrybiniai rašiniai. pagal loginio mąstymo būdus (grupė indukcinių ir dedukcinių mokymo būdų). Priklausomai nuo to. sudarant sąlygas. Paieškos. fizines galias. apsprendžiančių plačius visuomeninio ugdymo tikslus. visų pirma. (M. Teresevičienė. galima padaryti tokią išvadą: kad mokykla privalo išugdyti visapusišką. darbiniai ir veiklos gebėjimai. puoselėti savo asmenybę. kuri gebėtų kritiškai. mokėjimų ir įgūdžių formavimo. sudarančias sąlygas mokiniui mokytis. brandžią asmenybės ir kultūrinės sąmonės individualybę. mokytojas moko skirtingais būdais. Galėtume akivaizdžiai teigti. Jakavičius ir A. Jakavičius.Euristiniai Euristinis pokalbis. žinias bei įgūdžius. vienokius ar kitokius mokymo metodus. Juška 1996) Tačiau tenka konstatuoti. b) praktiniai. Statistiniai skaičiavimai. Uždavinių sprendimas. mokiniui pačiam: patirti. komunikaciniai. Techninis modeliavimas. kritinio mąstymo ir problemų sprendimo. kūrybingai ir savarankiškai mąstyti bei veikti. bendruosius gebėjimus.4 Mokymo metodai susiliejančio ugdymo procese Iš šiandienos reikalavimų švietime. žinių įtvirtinimo bei tikrinimo metodai). kad šių gebėjimų išugdyti remiantis vien tik senąja didaktika nepavyktų. Tiriamieji Stebėjimas. A. Jų nuomone. Probleminiai Probleminis dėstymas. socialiniai. Pasirinkęs ir jungdamas kartu. ar net ir po kelis skirstymo kriterijus. Darbas su moksline literatūrai ir šaltiniais. Loginis įrodymas. kurti ir įgyvendinti. Probleminis pokalbis pagal situaciją. siekiama plėtoti asmens dvasines. ( V. ko mokinys mokosi. Juška siūlo grupuoti mokymo metodus pagal mokymo proceso etapus (tai būtų žinių perteikimo. c)vaizdiniai metodai. išgyventi. todėl mokytojui reikia pasirinkti iš daugelio siūlomų klasifikavimo variantų. o pastangos suvokti bei suprasti žmogų ir pasaulį. moksliškai nepriekaištingos mokymo metodų klasifikacijos. Tyrimo rezultatų apiforminimas. Techninis konstravimas.

ugdymo tikslai ir uždaviniai. visuomenė ir kt. pažinimo proceso psichologiniai ir kiti dėsningumai) sociokultūrinis kontekstas (vaiką supanti aplinka. ( 2 pav. sociokultūrinė aplinka (tradicija. • • • • psichologiniai kriterijai (mokinio prigimtis. ugdymo turinys. branda. profesinis pasirengimas ir tt.) ir Antropologinės ir psichologinės pasekmės Sociokultūrinės pasekmės 2 pav. šeima. kurį lemia: asmenybiniai ir sociokultūriniai lūkesčiai. jo atrankos ir struktūravimo pobūdis Ugdymo metodai – saviugdos metodai Neformalusis ugdymo turinys.) Antropologinės ir psichologinės prielaidos ir lūkesčiai Sociokultūrinės prielaidos ir lūkesčiai Bendrieji dalyko ugdymo tikslai ir siekiai Formalusis ugdymo turinys. bendras kultūrinis mokytojo išprusimas. Todėl ypač svarbus žingsnis yra tinkamo metodo pasirinkimas.Ugdymo metodai yra integrali viso ugdymo proceso dalis. žiniasklaida. 19 . pastovūs ir atsitiktiniai visuomeninės aplinkos ugdomieji poveikiai.

tiek mokinio vaidmuo. Taigi. ugdymo procesas suprantamas aiškiau. tad vienas iš svarbių metodų yra atradimo metodas. tu ir tai. Tad koks turi būti santykis tarp mokytojo ir mokymo metodo?( Z. iškyla sąvoka „susiliejantis ugdymas“. didelę vietą užima žodis „prasmė“. Drauge su tomis naujomis žiniomis ateina ir didesnė atsakomybė. mokymo metodų ir mokinio santykių problema Gebėjimas pasirinkti. kai mokymo ir ugdymo procese integruojami jausminiai. mes gauname naujų žinių. verčianti spręsti įvairias situacines problemas. 20 . Atradimas yra visiškai subjektyvus procesas: tik aš pats galiu sau ką nors atrasti. akivaizdžiai pabrėžiama. (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. motyvuoti ir pagrįsti vieną ar kitą mokymo būdą tampa pagrindiniu pedagoginės kvalifikacijos bruožu. Kas tai yra susiliejantis ugdymas? Tai darbo būdai. Žmogaus gyvenime. kad susiliejančio ugdymo metodų taikymo efektyvumas nekelia abejonių. 1999)Kad pamokoje bendravimas būtų artimas. intelektualiniai bei psichomotoriniai aspektai. 1996) Galima būtų atsakyti. bet ir jausti. ar susiliejančio ugdymo metodai nėra taikomi dalykinės medžiagos išmokimo sąskaita. kuriame vienodai svarbus yra tiek mokytojo. Šiandien daugiau nei lig šiol dėmesio skiriama veiklos būdų ir metodų supratimo bei kūrybiško naudojimo ugdymui. Vis dėlto dažnai yra klausiama. kad mokiniai turi patirti. Mokymo metodai tampa tam tikru ritualu. Susiliejantis ugdymas remiasi atradimo principu: „ mokytis – tai atrasti“. kad jie privalo ne tik įgyti faktinių žinių. tokiame ugdymo procese. (Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. Dėl to į mokymo metodų įvairovę reikėtų žiūrėti kaip į dvasinės kultūros kūrinius. 4. nes jie atspindi tikrąją žmogaus ir pasaulio esmę. 1997) Šiandieną svarbiu tampa žingsnis atradimo link. Kairaitis.Ugdymo metodų vieta asmens ugdymo procese. ko jiems trūksta tradicinio mokymo procese. (N. M. jog jų studijuojama dalykinė medžiaga jiems rūpi. Šio ugdymo procese kiekvienas žmogus tampa labai unikalia asmenybe. Mokymo metodai nesensta. Studentai bei mokiniai čia gali gauti tai. reikia atskirti aš. Grendstad.5 Mokytojo. I-Xklasėms. jog mokymasis jiems turi prasmę. 1997) Visgi išskirtinis žvilgsnis ugdyme krypsta į veiklos būdus. Tačiau mokyme labai svarbu ir atitinkamų santykių nusistovėjimas tarp mokytojo ir mokinių. Kai ką nors atrandame. kuriuos taip pat galima analizuoti ir vertinti. Šiandien gausėjant naujų mokymo technologijų. o tai reikštų.

kad nuolatinis visapusiškas dialogas ir refleksija yra ne tik būtina. dialogas sieja ne tik žmones. kas kartu su pedagogine patirtimi sudaro kompetencijos pagrindą. kad pamoka ir bendravimas tarp mokytojo ir mokinio taptų efektyvus. taip mokymui gyvumo suteikia dialoginiai santykiai. 2001) 4. Pažvelkime į pavaizduotą paveikslą ( 3 pav. Uljens. o dialoginiai santykiai tarp mokytojo. (V. Daujotytė. Daujotytė. kad į vieną sistemą šiuos elementus jungia kalba. 1999) Tokias santykių sankirtas M. Daujotytė. todėl aktyvumui nereikia jokių kitų variklių. Kadangi normatyvinį požiūrį į mokymo metodus sąlygoja vyraujanti technokratinė metodo. Be to mokytojo ir mokinių santykių pobūdis lemia mokymo organizavimą. Todėl šiandien mokymo metodus kai kas vadina mokymo modeliais. kad žmogus kaip ir kiekvienas gyvūnas. jo modernizavimo šiuolaikinėmis sąlygomis.6 Mokomosios veiklos aktyvinimas Šiandien dažniausiai pasireiškia du požiūriai į aktyvumo prigimtį. Yra sukauptas didžiulis didaktinių idėjų bankas. 1997) Galime padaryti išvadas. ( V. Mokytojo. bet ir tai. šio proceso lavinamosios ir auklėjamosios įtakos lygį. kurį žinant ir kuriuo remiantis galima toliau ieškoti šio proceso tobulinimo. mokinio ir mokymo metodo santykiai. dvasios kūrinys. Vieni teigia.Mokymo metodas – tai – yra idėja. gimsta aktyvus ir aktyvus būna visą gyvenimą (net miego metu smegenys išlieka aktyvios). jo tobulinimo paieškas. (S. Rajeckas. bet ir svarbi būtinybė. ( V. kaip mokslo kategorijos traktuotė. Uljens linkęs vadinti tikraisiais visų ugdymo elementų sąsajų laukais. pažinimo objektas. mokinių ir metodinio konteksto – jau refleksyvaus bendravimo pagrindas. užkoduota patirtis. Tačiau kodėl žmogus 21 . 1999) Iš paveikslo matyti. Taigi jis siūlo normatyvinę didaktiką keisti reflektyvine mokymo teorija.): Mokymo metodas Kalba Mokytojas Mokinys 3 pav. Kaip teigia V. kas yra sukurta arba kam reikia pa(si)aiškinimo ir supratimo.

3. 2001) Taigi mokiniui visų pirma reikalingos sąlygos būti aktyviam. Gardner aiškina ne tik įvairius protinius gebėjimus. matematiniai-loginiai. kūnas visada pirmenybę atiduos išlikimui.vienur aktyvus. Tradicinė paskaita apima tik žodinį-lingvistinį mokymo modalumą. tarpasmeninių santykių. todėl grėsmės ar streso sąlygomis išlikimo reakcijos nustelbs aukštesnįjį mąstymą. emocijų vaidmuo. proto ir kūno būsenų sąveikos svarba. H. geriau suprantama ir atsimenama. O kaip gi buvo anksčiau žiūrima į šį kylantį klausimą? Ankščiau mokyklos buvo orientuotos į intelekto vystymąsi. Pavyzdžiui. o labiausiai paplitęs ugdymo metodas – paskaita. Kito požiūrio šalininkai teigia. leidžianti mokytis ne tik protu bet ir raumenimis. kitur – pasyvus? Kas suteikia esamam aktyvumui kryptį? Atsakoma paprastai: veiklai ir elgesiui kryptį teikia motyvacija. 2. Šiais atradimais buvo nustatyta: 1. susikuria „ kūno atmintis“. Tačiau vėliau iš humanistinės psichologijos formų išsivystė mokymo formos. parodo savo jėgas ir charakterį. žodiniai-lingvistiniai. kad žmogus iš prigimties yra pasyvus. Aktyvumą sukelia išoriniai dirgikliai arba reikmės. Mokytojui privalu prisiminti. labiau pagrįstos patyrimu. Aktyvumu jis išskleidžia save. (L. refleksijos. ankščiau atmestų kaip itin „nerimtų“ svarbą. Kadangi 22 . kad mokydamas jis turi remtis kuo didesne protinių gebėjimų įvairove. vienas didžiausių tikslų buvo ištreniruoti pažintines proto savybes. Jis skiria tokius gebėjimus: • • • • • • • kinesteziniai. interesais. Jovaiša. bet ir kaip juos puoselėti. Pastarųjų metų tyrinėjimai patvirtino įvairių aktyvių metodų . vidinėmis paskatomis. grėsmės nebuvimo bei didelių reikalavimų svarba smegenims. pasireiškiančios potraukiais. Pasitelkus emocijas. erdvės suvokimo. Kiekvienai veiklai reikia daugiau nei vienos rūšies protinių gebėjimų. muzikiniai-ritminiai. Naudojant vaidmenų atlikimą ir įvairius žaidimus. Trečia.

ryšius tarp žmonių. Gebėjimas kritiškai mąstyti: • • • • skatina visuomenės atvirumą. Taigi tai yra protingas įvairių pažiūrų ir filosofijų svarstymas.y. priimti nepriklausomus svarius sprendimus. Viso to paskirtis yra aktyvinti ir stimuliuoti mokinių protinę ir fizinę veiklą. Mokantis aktyviais mokymosi metodais įgyjama ir žinių. 1999) Suprantant. Tai ne pats turinys. kuo reikėtų tikėti ir ką daryti. bet tik tuo atveju. skatina tarpusavio supratimą. kelti naujus prasmingus klausimus. bet informacijos apsvarstymo metodas. Jensen. kuris gali būti taikomas įvairiose srityse. o pasitelkus emocijas lengviau mokytis ir atsiminti. Tokiu atveju vienas svarbiausių kriterijų tampa kritinis mąstymas. įveikiant skirtumus ir skatinant mokinius toliau mokytis. Taigi efektyviam mokymui reikia organizacinių mokytojo sugebėjimų. ugdo mokinių ir mokytojų gebėjimą klausytis. padeda suprasti įvairius požiūrius. 23 . kad būtų pasirenkama protinga ir pagrįsta pozicija. (E. t. kad mokymasis teiktų džiaugsmą ir būtų multisensorinis. galima būtų drąsiai teigti. siekdami padėti mokiniams įsitraukti į kritinį mąstymą. kartu nustatant. būna labai mažai nukrypimų nuo pagrindinės temos. Mokytojai turi padėti mokiniams pamėgti mokymąsi. padėti įgyti naujų žinių ir įgūdžių. kuriais mokytojai naudojasi. visokių rūšių mokomoji veikla šiandieną labai vertinama. – atlikti du pagrindinius mokytojo vaidmenis. nes nedalyvaujantis mokytojas negali efektyviai rinkti informacijos apie mokinius ir teikti jiems grįžtamąją informaciją bei paramą. Norint nustatyti mokymosi poreikius bei tikslus. Tokios pamokos gali turėti didžiulę vertę. Kritinis mąstymas yra sutelktas į apsisprendimą. kad įvairios mokomosios veiklos ir žaidimai yra ypač naudingi.mokymas ir mokymasis derinamas su fiziniu aktyvumu yra efektyvesnis. pagarbą. reikia tyrinėti mokinių žinių ir gebėjimų ribas. jeigu mokytojas tikrai pasiryžęs visą pamoką būti budrus. Todėl aktyvaus mokymosi metodus galima būtų įvardinti kaip pedagogikos įrankius. Pamokoms vykstant sklandžiai. Kritinis mąstymas – tai gebėjimas įvairiapusiškai analizuoti ir įvertinti situaciją bei mintis. Kritinis mąstymas mus įgalina: • • • pasirinkti įvairias pagrįstas interpretacijas. Apskritai aktyvų mokymąsi skatinančių pamokų planavimas užima tiek pat ar netgi daugiau laiko nei pati pamoka. kaip skiriasi mokinių žinios. kaip yra svarbu. ir gebėjimų.

sąmoningai veikdami. perdirbti ir naudoti gaunamą informaciją. o ne mechaniškai išmokdamas. (Aktyvaus mokymo metodai. Gebėjimas kritiškai mąstyti yra labai svarbus. 2001) Iš to seka. Mokinys žinias įgyja aktyvios protinės veiklos dėka. kuriame reiks dažnai rinktis sprendimus. Kai mokinys ieško savarankiško sprendimo. jas įtvirtindamas ir plėtodamas.• • • įgalina mokinius. kuriai yra būdingi ieškojimai ir atradimai. gauta iš kitų šaltinių. prisitaikyti besikeičiančioje visuomenėje. kad ugdyti aktyvią. svarsto. o jas plėtoti 24 .hawaii. ko išmoko. norėdami surasti geresnį. skatina visuomenės atvirumą. (www. todėl šiandien daugelis mokytojų keičia pasyvų mokymą į aktyvų. kūrybingą asmenybę galima tik plėtojant mokinių pažintines galias. atsižvelgi į mokinių gebėjimus. atkaklumas. skatina žmonių tarpusavio supratimą. veiksmingai dirbti. savarankiškai protaudami. savarankišką. (V. pasinaudojant tuo. kritiškai mąstydamas. pagarbą. kad žmonės galėtų aktyviai gyventi. ryšius. ne retai ir pergyvendamas . kartu ugdoma tvirta valia. įprotis įtemptai dirbti ir atlikti darbą iki galo. tada jų mokymasis bus aktyvi ir kūrybiška veikla. suvokti neapibrėžtų situacijų prasmę. todėl organizuojant mokymą reikia siekti. todėl kritinis mąstymas yra labai svarbus ir: • • • • padeda suvokti sudėtingo besikeičiančio gyvenimo prasmę. informacija. atsakomybės jausmas. patrauklesnį mokiniams kelią mokymosi procese. Taigi užaugusiam mokiniui teks gyventi sudėtingame pasaulyje.edu) Taigi šiuolaikinis mokymas reikalauja taip organizuoti mokymo procesą. Kadangi mokytojai palaiko grįžtamąjį ryšį su mokiniais. gali koreguoti pamoką. tad čia jie gali įžvelgti patį procesą. garantuoja mokinių mokymosi integralumą ir saviraišką. sieja įgyjamas žinias su sava patirtimi. įdėmiai ieško atsakymo. Visi mokytojai nori skatinti mokymąsi. siekiant protinio aktyvumo ir lygiagrečiai žadinant atitinkamas emocijas. Šitaip organizuojant mokymą. mokytojams prireiks kitokių įgūdžių nei mokymo programose. kad mokiniai reikalingą informaciją ir veiklos būdus perimtų aktyviai protiškai dirbdami. nenutrūkstamai lavinamos protinės ir fizinės galios. kad mokiniai žinias įgytų patys aktyviai veikdami. 1998) Dirbant aktyviais mokymosi metodais. leidžia imtis naujos veiklos. emocinė sfera. jis susikaupia.hcc. jis įsimena sąmoningai. padėti jiems atrasti save. Rajeckas. skatina asmenybės augimą. naudodamas įvairias mąstymo operacijas.

tačiau juos reikia suprasti kaip grupavimo bei kategorizavimo priemones. Galima būtų įvardinti konkrečią veiklą kiekviename etape: 25 .labiausiai patartina per aktyvų mokymą. kuriame mokymosi pradžioje iniciatyva ir atsakomybė priklauso mokytojui. kai buvo suprasta kaip besimokantieji gali būti motyvuojami. kuris tiktų visiems atvejams. formuoti užduotis ir pateikti klausimus. spręsdami konkrečias problemas ir klausimus. M. Jis gali būti taikomas visada ir ypač tada kada mokinys turi nepakankamus savarankiško darbo gebėjimus ir lengviau išmoksta jausdamas mokytojo vadovavimą.6. Aktyvuotas mokymas yra grindžiamas septynių stočių principu: • • • 0-4 etapai – mokytojo darbas. Aktyvuoto mokymosi modelis buvo sudarytas tada. pamažu įtraukiant jį į veiklą.1 Aktyvuoto mokymo modelis Mokymosi modelių yra gana daug. kuris reiškia pirmąjį mokytojo žingsnį besimokančiųjų link – paruošti tinkamą mokymuisi aplinką. vadinamas aktyvuoto mokymo modelis. tačiau palaipsniui ji yra perduodama mokiniui. Kiekvieno aktyvuoto mokymosi etapo metu. Taigi aktyvuoto mokymosi modelis yra tarsi sisteminis kelias. Dažniausiai aktyvuotas modelis yra toks. Mokymosi modelių įvairovė primena. kurių paskirtis – geriau suprasti ir apibendrinti mokymąsi. 4. tuo pačiu skatinant dalyvavimą ir išmokimą. Kadangi vaikai vystosi ne išmokdami teisingus atsakymus. atsižvelgiama į smegenų funkcionavimo ypatumus. 7 etapas – bendras darbas. kad niekada nebuvo ir nebus vieno geresnio už kitus mokymosi būdo. todėl šiame kontekste mokytojo uždavinys yra skatinti vaikus naujai veiklai. t. 1996) Mokytojui tokioje situacijoje pagelbėja tinkamai pasirinkta mokymo taktika. naudojant įvairius mokymo metodus. ( N. bet priimdami iššūkius. kurio dėka yra užtikrinama. remdamiesi savo pačių prielaidomis. Tačiau skirtingų mokymosi modelių supratimas gali padėti besimokantiesiems ir mokytojams geriau įvertinti savo pasirinkimus. ties kuriais jie gali dirbti savarankiškai. kad būtų patenkinami skirtingi mokymosi poreikiai. Grendstad. 5-6 etapai – besimokančiųjų darbas. mokiniai yra skatinami siekti naujovių. Kaip matome tokiame modelyje yra ir nulinis etapas. y. kai vaikai atsiduria aklavietėje. ko nors naujo.

sėkmės. dialogas. Gedvilienė. 4-oje stotelėje svarbiausią vietą užima mokytojo profesionalumas ir kompetencija. Kiekvienas mokinys piešia savo atminties žemėlapį. šildymas ir apšvietimas ir kt. apstatymas. grupėse. 7-oji stotelė yra skirta temos įtvirtinimui ir pakartojimui. Mokytojo ir mokinių santykiai yra paremti bendradarbiavimo nuostata. nes kūrybiškos atsiskaitymo priemonės mokymąsi daro patrauklesnį ir žinios yra įsisavinamos geriau bei greičiau. 26 . kadangi tinkama aplinka lemia net 30 proc. G. kad mokiniai klausydamiesi galėtų mokytis vizualiai ir kinesteziškai. Pagrindinis šio etapo principas yra nukreipti mokinius nuo esamos situacijos link norimos. Čia galima panaudoti daugybę metodų. kadangi tinkamai ir vaizdžiai pateikus informaciją – ji įsimena ilgam ir greitai. pažymėdamas. kadangi čia vyksta bendradarbiavimas. Ypač fizinė aplinka daug ką lemia mokyme. 3-oje stotelėje laukiami rezultatai apsvarstomi ir sukonkretinami. Mokytojas šiame etape stengiasi suaktyvinti mokinių tikslo siekimą. 2004) Šiandien. ką jie yra išmokę. tai pastatai. 1-oji stotelė: siejant naują temą su ankstesniu išmokimu galima naudoti atminties žemėlapius. Visgi planuojant pamoką ir pasirenkant mokymo metodus. pasitelkus naujausias technologijas. Mokytojas gali labai kūrybiškai ir šiuolaikiškai pateikti naują temą. čia sudaromos sąlygos nuodugniam mokymuisi. Teresevičienė. Tai gali būti trumpas naujos temos pristatymas. naudodamas multimedia projektorių. 2-oje stotelėje pateikiamas bendras naujos temos vaizdas. vaizdo. patalpos forma ir dydis. pranešimą. mokymas gali tapti patraukliu ir efektyviu. (M. Svarbu atsižvelgti į skirtingus mokymosi stilius. jų įrengimas. 6-oje aktyvuoto mokymosi stotelėje mokytojas suteikia mokiniams galimybę pademonstruoti tai. 5-oje stotelėje iškyla galimybė pedagogo ir besimokančiųjų tarpusavio santykiams stiprinti. kas jau yra žinoma šia tema. reikia atsižvelgti ir į mokinių pasirengimą visa tai priimti. Mokiniai yra skatinami veikti ne tik individualiai. Kaip matome.0 stotelė: Šiame etape svarbu tinkamos mokymosi aplinkos paruošimas. Visas modelis gali būti praeitas per vieną užsiėmimą arba tesiamas ir ilgiau. kiekviename etape besimokantieji yra skatinami veikti. garso įrašus ir kitas naujausias technologijas. bet ir porose. grafoprojektorių.

o kad tai teisingai atlikti. Kiekvienoje pamokoje yra ugdomi atitinkami gebėjimai.6. 2. G. sudaro sąlygas mokiniui mokytis. ( Aktyvaus mokymosi metodai. dalykines žinias ir patyrimą. kompetenciją. patyrimą. noro ir ankstesnio patyrimo mokytis kritinio mąstymo būdu laipsnis. pagal pasirengimą priimti informaciją: 27 .4. Linkaitytė. bet nenori. planuodamas pamoką ir atėjęs į klasę visada turi derinti savo veiksmus prie susiklosčiusių aplinkybių. parenkant tinkamiausius metodus ir mokinius skirstant į grupeles. nepakankamai pasirengusios: kurios nesugeba ir nenori dirbti arba jaučiasi nesaugiai. įvertindamas mokinio: • • • • • • 1. Bižys. jungdamas skirtingus mokymo metodus. Mokytojas. Mokytojui naudojant aktyvaus mokymosi metodus. 3. arba nori. (N. visų pirma reikia įvertinti mokinių pasirengimo lygį. bet Klasės turi tris laipsnius. norą išbandyti naujus dalykus. Tad kas gi yra tas pasirengimas? Pasirengimas – tai mokinio gebėjimo. reikia tinkamai parinkti mokomąją medžiagą ir metodus. norą imtis atsakomybės. Mokytojas turi tai stebėti ir prie to prisitaikyti. ir galima būtų teigti.2 Mokymo metodų derinimas su mokinių pasirengimo lygiu Norint pasiekti gerų mokymo rezultatų. yra labai svarbu kritinio mąstymo gebėjimus ir atitinkamus mokymo metodus derinti su mokinių pasirengimo lygiu. mokantis aktyvaus mokymosi metodais. tačiau mus domina. pasirengusios klasės: kurios geba ir nori dirbti.1996) Taigi pasirengimo lygio nustatymas yra labai svarbus. 1998) Kaip jau buvo minėta. vidutiniškai pasirengusios: kurios turi gebėjimų. Valiukevičiūtė. ar turi įtakos bendrųjų gebėjimų ugdyme aktyvaus mokymo metodų naudojimas? Tad kokią asmenybę turi išugdyti mokykla? Kokius bendruosius gebėjimus ugdyti. kad jį valdo situacija. Mokytojas gali nustatyti pasirengimo laipsnį. norą dalyvauti. greičiausiai mokinių pasirengimo lygis keisis. A. Šiose pedagoginėse situacijose mokytojas. nesugeba dirbti.

jų reikšmė taip pat kinta. specialieji ir specifiniai gebėjimai. reikia žinoti jų struktūrą. metodus. vadovavimo gebėjimai. polinkiais bei interesais. Poreikiai žadina ir nukreipia konkretiems veiksmams. Jovaiša ir S. Gebėjimų ugdymas mokyklose vienas iš svarbių kertinių pamatų ugdymo procese. Įvairūs autoriai pateikia skirtingus apibrėžimus. reikia nuspręsti ir išsiaiškinti. mus labiausiai domina bendrieji gebėjimai ir jų ugdymas. kritiniu mąstymu ir ugdymusi. Yra skiriami: bendrieji. kurių dėka tas gebėjimas tobulėtų. Svarbiausios iš aštuonių. sudėtines dalis. Bendrųjų gebėjimų raidos dėsningumai yra du: 1. Gebėjimai tobulėja tik aktyviai ir savarankiškai veikiant. kitame puslapyje) 28 . Norint lavinti kokį nors gebėjimą. kartais sutampančių tarpusavyje. nėra. Kad atsekti tuos dėsningumus. verslo organizavimo gebėjimai. reikia numatyti užduotis. yra keturios gebėjimų kategorijos: 1.kad visuomenė taptų edukacine. Kepalaitė. visiems priimtino. įsisąmoninant kas. Bendrųjų gebėjimų samprata ir jų ugdymas. 1996). (G. naudojant aktyvaus mokymo metodus. 4. informacine. Visų pirma apibrėžkime. 2. tačiau pasikeitus kontekstui. šiuo metu. (4 pav.6. T. kas gi yra bendrieji gebėjimai. kuriai yra būtini vienokie ar kitokie sugebėjimai. nuolat besimokančia. 4.3. polinkių bei interesų ryšio dėsningumą būtina prisiminti organizuojant mokinių savarankiškus darbus. 2. kurių kiekviena susideda iš skirtingų gebėjimų. Gebėjimų. kaip skirstomi gebėjimai? Gebėjimai skirstomi pagal atliekamą veiklą. įsidarbinimo gebėjimai. Iš tiesų. kaip ir kodėl yra daroma. esminiai gebėjimai. 3. o juk tai susiję su kiekvieno visuomenės nario savarankišku gyvenimu. Norint lavinti gebėjimus. nes tikslaus ir bendrai nustatyto. Gebėjimų tobulėjimas glaudžiai susijęs su poreikiais. Shaw pateikia aštuonias pagrindines bendrųjų gebėjimų kategorijas. žr. pasireiškimo bei formavimo sąlygas. netgi patariant kokią profesiją pasirinkti. A. Butkienė.

Mokymosi tipas Profesionaliai susijęs. įgyjant profesiją ir keliant kvalifikaciją. Bendravimas 2. kad tokius gebėjimus reikėtų įgyti anksti. Mokymosi ir savo pasiekimų tobulinimas 5. 29 . Naudojimasis skaičiais 3.6. mokantis visą gyvenimą. Socialiniai ir pilietiniai gebėjimai 4. įtrauktas į mokymo programas. Esminiai gebėjimai 5. Verslo organizavimo gebėjimai 1. Gyvenimiškieji gebėjimai 7. Jų ugdymo vieta vidurinis ir pradinis profesinis mokymas. Bendrieji gebėjimai 3. (2 lentelė) 2 lentelė Esminių gebėjimų apibendrinimas. S. Esminiai gebėjimai yra prielaida tolesniam mokymuisi. S Shaw. 1998) Esminiai gebėjimai yra svarbūs. nes jų elementai pasikartoja ir kitose gebėjimų kategorijose. (T. Problemų sprendimas 6. 1998) Esminiai gebėjimai 1. Shaw. nes jie sudarys pagrindą tolimesniam mokymuisi. Straipsnių autorių nurodoma. visuomeniniame ir bendruomeniniame gyvenime. Jovaiša. Jovaiša. Plačios apimties gebėjimai 4 pav. Pažvelkime giliau į kokius elementus yra skaidomi esminiai gebėjimai. vadovavimo gebėjimai 8. Baziniai gebėjimai 2. Darbas su kitais Kur panaudojama Padeda mokytis ir efektyviai atlikti daugybę užduočių darbe. Įsidarbinimo gebėjimai Bendrųjų gebėjimų apibrėžiančios kategorijos (T. Informacijos technologijos 4.

Kvalifikacijas suskirsto į monoprofesines. Bendrųjų kvalifikacijų ugdymo švietimo sistemoje būtinybė diktuoja mokymo proceso eigą. Mokyklose. Laužackas. Už esminių gebėjimų ugdymą yra atsakingos šalių švietimo ministerijos. kuriose jų mokama kartu su kitais dalykais. tradicinės didaktikos. planavimo žaidimų. mokymo renginiai (priemonės). galima analizuoti mokymo metodus. kurie naudojami mokant bendrųjų gebėjimų. o ne atskirai. atviras ar distancinis mokymasis. verslo administravimo bei vadovavimo gebėjimų. Jovaiša apibendrina atlikto tyrimo rezultatus. Jovaiša. derinant juos su kitais mokomaisiais dalykais. Įvardindamas kvalifikacijų sąvokas. Autorius taip pat prie bendrųjų kvalifikacijų priskiria plačios paskirties praktines bei bendrojo lavinimo žinias ir gebėjimus. kad pamokos yra vyraujantis mokymo būdas vidurinėse mokyklose. Paprastai jie yra įtraukiami į bendrojo lavinimo tikslus. giminingų profesijų ir bendrąsias arba bendruosius gebėjimus. kuriose mokoma tik bendrųjų gebėjimų. Respondentai turėjo nurodyti dažniausiai naudojamus mokymo metodus bendrųjų gebėjimų mokyme. dažniausiai juos derinant su kitais dalykais. Tyrimo tikslas buvo atsekti partnerių šalyse esamas mokymo programas. T. Platesni mokėjimai suteikia žmogui platesnes galimybes karjerai. ypač svarbų vaidmenį 30 . pamokos. R. rengiant specialius renginius. S. Esminių gebėjimų mokoma.Vidurinėse mokyklose esminių gebėjimų mokoma. pereinant nuo pasyvaus mokymo metodų. Taigi naudojami nauji mokymo metodai: projektų. (T. asmens savireguliacijai užtikrinti. keitimasis į netradicinę. y. mokymas iš patirties. 1999) Pastebėta. suteikti kvalifikaciją. 1998) R. senosios didaktikos. Buvo pateiktos penkios galimybės: • • • • • pamokos. Shaw. nuo nurodymų prie iniciatyvos. Jis įvardina pagrindinę švietimo funkciją: t. socialiniam saugumui. efektyvesniu tampa bendrųjų gebėjimų ugdymas. mokoma įsidarbinimo. kad vis populiaresniais tampa aktyvaus mokymo metodai. tačiau šiandien vien tik tradicinės pamokos netenkina. su jomis susijusias mokymo sąlygas. Pateikus aštuonias gebėjimų kategorijas. nuo individualaus prie grupinio darbo. kitaip dar vadinamos. Laužackas bendruosius gebėjimus yra linkęs vadinti bendrosiomis kvalifikacijomis. remiantis naujais mokymo ir mokymosi principais. atvejų vaidmenų. Niekam nekelia nuostabos. Laužackas pabrėžia asmenybės reikšmingumo didėjimą veiklos pasaulyje. (R. Taip suaktyvinamas mokymo ir mokymosi procesas.

. visa tai turi atitikti individualią šalies situaciją ir tradicijas. kad atsakomybė už bendrųjų gebėjimų ugdymą yra paskirstoma tarp Švietimo. Kruopščiai išanalizavus tyrimo duomenis. nes dažniausiai yra dirbama su gana didele vaikų grupe. buvo prieita išvados. Į programas susijusias su bendraisiais gebėjimais yra įtraukiami profesinio rengimo standartai bei reforma. Rupšienė. kuris patenkintų visų vaikų poreikius. Shaw. Jovaišos straipsnį. S. Pasiliekant prie tradicinės pamokos taikymo ugdymo procese.1998). kompiuterinės programos. menkina viso ugdymo efektyvumą.atlieka kritinis mąstymas. Dėl šios priežasties pagrindinis bet kurių standartų. T. neįmanoma pakankamai gerai atsižvelgti į kiekvieno mokinio ypatybes. Taigi mokytojo neprofesionalumas ir atsilikimas nuo naujų technologijų taikymo. mokytojai . Todėl esant tokiai situacijai labai kenčia nepakankamai gabūs vaikai. apklaustųjų nuomone.Taip pat galima būtų padaryti išvadą. taip pat gali būti įtraukiami ir abejais atvejais. Jovaišos pateikiamoje tyrimo analizėje. mokyklos standartai ir reforma. viso mokyklos vidaus gyvenimo organizatorius yra mokytojas. ir mokymo bei mokymosi metodų. kurie naudojami gebėjimų ugdymui reikalavimu tampa lankstumas. kad ir koks būtų taikomas metodas ar metodų kombinacija bendriesiems gebėjimams ugdyti. jie įtraukiami į bendrojo lavinimo tikslus viduriniame lygmenyje. (T. apibrėžiančių bendruosius gebėjimus. nepajėgia užtikrinti ugdymo. gali padėti atlikti darbo rinkos reikmių analizę ir paaiškinti dabartinio mokymo bei rengimo sistemų pajėgumą. kad ir kaip būtų geranoriškai nusiteikę tokių mokinių atžvilgiu. Kadangi. kaip pagrindinės ugdymo organizavimo formos. Visgi respondentai pabrėžė. Svarbiausias pastebėjimas. Toliau analizuojant T. kad greitas bei efektyvus bendrųjų gebėjimų integravimas partnerių šalyse. paprastai klasės daugumą sudaro vidutinių gebėjimų moksleiviai. universitetams ir bendrovėms. esminių gebėjimų politika yra grynai Švietimo ministerijos kompetencijoje. Jovaiša. profesinio rengimo centrams. bei apribojimus. (L. 2000) Taigi mokyklos šerdis. ugdymas per pamokas tampa labiau orientuotas į juos. 31 . Dažnai pamokos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų. Savaime aišku. galima pažvelgti į atsakomybės už bendruosius gebėjimus politiką. kad atsakomybė už bendrųjų gebėjimų perteikimą atitenka mokykloms. arba į mokymo programas. kad yra pripažįstama bendrųjų gebėjimų įtraukimas į visą mokymo ir rengimo sistemą. turi trūkumų.

IŠVADOS 1. Taip suaktyvinamas mokymo ir mokymosi procesas. 32 . kuri yra orientuota į vaiko laisvą. kad mokiniai įsisavindami žinias patys aktyviai protiškai dirbdami. Kadangi mokytojo profesija yra labai specifiška. tobulėja: vietoje nuolatinio tik žinių perdavimo mokiniams. 2. Šiuolaikinis mokymas reikalauja taip organizuoti mokymo procesą. senosios didaktikos. Vis populiaresniais tampa aktyvaus mokymo metodai. leidžiančius lanksčiai prisitaikyti prie sparčiai kintančios darbo rinkos poreikio. todėl mokytojas nuolat keičia savo vaidmenį. keitimasis į netradicinę. įgytų bendruosius gebėjimus. todėl ypatingą vietą darbe užima tinkamai pasirinkta metodika. kad mokiniai galėtų išsiugdyti visas gamtos jiems suteiktas galias. tradicinės didaktikos. nesuvaržytą mokymąsi. 3. tinkamai parinkdamas mokymo metodus. tikslingai parenkant ir pritaikant mokymo metodus pamokose. efektyvesniu tampa bendrųjų gebėjimų ugdymas. jis pasirūpina reikalinga motyvacija ir paskatinimais. kitaip dar vadinamos. savarankiškai protaudami bei sąmoningai veikdami.

Tarptautinė mokslinė konferencija.1 13... Aš myliu kiekvieną vaiką: apie vaikų psichologinio atsparumo ugdymą: knyga mokytojams ir auklėtojams. 33 . Kepalaitė A. 5. – Vilnius. Mokytis – tai atrasti. Jovaiša L. Butkienė G. Jovaiša L. –Vilnius. – Vilnius.edu/intranet/committees/FacDevCom/guidebk/teachtip/active. 19. iš knygos: Kairaitis Z. (1994). 8. – Kaunas. Žvilgsnis į bendrųjų gebėjimų ugdymą Rytų ir Centrinėje Europoje (partnerių šalyse) // Profesinis rengimas. Juška A. – Kaunas. Valiukevičiūtė A. Ugdymo mokslas ir praktika: analitinių straipsnių monografija.Vilnius. – Vilnius. Sturlienė N.htm 10.. The Model Integrated Thematic Instruction. – Kaunas.hawaii. 3rd ed.: Alma litera.: AB OVO. L. Ugdymo metodų raida ir kaita. Mokyklos pedagogika. 2. (1997). Tyrimai ir realijos..: Šviesa. Jakavičius V. Grendstand M... 4. (1994).. – Vilnius. 3. 6.hcc...LITERATŪROS SĄRAŠAS 1.: Šviesa.: Technologija. (2001). (1989)... (1996). Kent: Books for Educators Covington Squire.: Margi raštai. 16. Pedagogikos pagrindai 2. Daujotytė V. iš žurnalo: Jovaiša T. Pamokos mokytojui. 7. Edukologijos pradmenys: vadovėlis.. – Vilnius. 14. 9. mokslo darbai 1999 II dalis 11.. Tyrimai ir realijos. – Vilnius. – Vilnius. Pedagoginė psichologija.. Nr. Gage N. Bižys N. Ugdymo kaita ir šiuolaikinės pedagoginės technologijos. Laužackas R. Kaita: mokytojas ir (ar) metodas// Švietimo reforma ir mokytojų rengimas. (1999).. 18.: Garnelis. (1996).. Kovalic S. VI. Linkaitytė G. C. Mokymasis ir asmenybės brendimas. Bulotaitė L. Tekstas ir kūrinys. (1990). Aktyvaus mokymosi metodai: mokytojo knyga (1998). Nr. Mokymo turinio projektavimas.: Margi raštai. Gailienė D. – Kaunas. – Kaunas. Jovaiša L. http://www.. Berliner D. Tobulas mokymas. – Kaunas. Vaitkevičius J. (2000). 1998.1 12. Shaw S. Bendrasis lavinimas ir profesinis rengimas //Profesinis rengimas.: Agora 17.: Valstybinis leidybos centras. 15. Baltoji knyga. N. (1996). iš žurnalo: Teresevičienė M. – Vilnius. (1996)..: Margi raštai. Jensen E. (1996). – Vilnius.. 1998. Profesinis rengimas (1998). .

(1998). Uljens M.: Valstybinis leidybos centras. Rajeckas V. (2004). (1999).. Profesinio ugdymo turinio reforma: didaktiniai bruožai.: Gimtasis žodis. Suaugusiųjų mokymasis.. Mokytojų rengimas ir filosofinės studijos. (1974). .: Versmė.Kaunas.. (2000). Laužackas R. – Масква 34 ... (2002).. (1998).Klaipėda 32. 26. – Kaunas. Rajeckas V.. 21. – Vilnius. – Vilnius.: Tyto alba 27. Pukelis K. Dėmesio. Sistemoteorinės profesinio rengimo kaitos dimensijos. 35.... Paterson K. Pasiruošk.: VPU I-kla. (1992). Knyga mokytojui.: VDU. Nenoras mokytis-socialinis pedagoginis reiškinys. Teresevičienė M. Mokymasis bendradarbiaujant.: VPU 31.. (2001). 25.20..: VDU. Švietimas: raida ir dabartis. .(1997) – Vilnius. (1999). Literatūros pedagogika. Mokyk! – Vilnius. Gedvilienė G.. School Didactics and Learning.. 37. – Vilnius.. 23.: Atviros leidybos fondas. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendrosios programos I-X klasėms. (1989). 34. Ю.. (1996).. Методы обучения учащихся в средних профессионально – технических заведениях. Teresevičienė M. Pamoka.. Laužikas L. 30. Mokinių pažinimas ir mokymo diferencijavimas. (1997). 33. – Vilnius. 22.. – Vilnius. Rinktiniai raštai. Laužackas R. Lepeškienė V.. – Vilnius. Psychology Press. – Kaunas. (1997). 24. (1982). Oldroyd. (1997).: Garnelis. – Kaunas. Humanistinis ugdymas mokykloje.: Leidybos centras. – Kaunas. Gedvilienė G. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos koncepcija. Rupšienė L. Žvilgsnis į ateitį. Бабанский К. – Vilnius. (1998). – Kaunas. 36. Šalkauskis L. Ruseckienė L. Vanzandt Z. 28. Perry N. 29.