P. 1
Plesnys-mokslo filosofija

Plesnys-mokslo filosofija

|Views: 12|Likes:
Published by Arnas Stėgvilas
Plesnys-mokslo filosofija
Plesnys-mokslo filosofija

More info:

Published by: Arnas Stėgvilas on Apr 07, 2013
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

09/10/2014

pdf

text

original

Albinas Pl÷šnys, Vilniaus universiteto Filosofijos katedra

Mokslas ir mokslo filosofija
Vos atsiradusi mokslo filosofija užsimojo įgyvendinti ambicingus tikslus: 1) parodyti mokslininkams, kur jie nusišneka, o kur ne (Rudolfo Carnapo pasiūlytas prasm÷s kriterijus); 2) pasiūlyti logines, tod÷l visuotines ir amžinas direktyvas, kuriomis vadovaudamiesi mokslininkai gal÷tų pasirinkti visais atžvilgiais tinkamiausią mokslinę hipotezę iš tų, kurias išk÷l÷ jų kolegos ir konkurentai, t.y. realizuoti taip vadinamą vedlio pretenziją (tiek Carnapas, tiek Popperis, tiek Lakatosas). Laikui b÷gant, ambicijos nyko, o tikslai tapo kuklesni. Pirmiausia Popperis transformavo pirmąjį mokslo filosofijos tikslą, nustojęs kalb÷ti apie mokslininkų nusišnek÷jimą ir pakeitęs jį s÷d÷jimo ne savo rog÷se koncepcija, kitaip tariant, pabandęs apibr÷žti, kas yra mokslas ir kuo jisai skiriasi nuo kitos dvasin÷s veiklos (demarkacijos kriterijus). Problemų kilo ir d÷l vedlio pretenzijos. Login÷s normos ir direktyvos neabejotinai turi būti tarpusavyje suderinamos (vedlys nurodo vienintelę, neginčytiną kryptį), jei tik jau sutar÷me, kas yra mokslas. Carnapas siūl÷ priimti gerai pagrįstas, pasitvirtinusias ir tuo pačiu labiausiai tik÷tinas teorijas, o Popperis, remdamasis tuo, kad a·b visada teikia daugiau informacijos nei avb, siūl÷ ką kitą – priimti mažiausiai tik÷tinas (p(a·b) <p(avb)),tačiau informatyviausias hipotezes. Abu, remdamiesi tais pačiais loginiais pagrindais siūl÷ priešingas direktyvas. O tai jau skandalas. Pakeliui išsiaiškinus, kad login÷s direktyvos moksle gali būti formuluojamos tik atsižvelgus į mokslo tikslus, kurie neišvedami iš loginių prielaidų, buvo prieita nuomon÷s, kad, mokslo tikslu laikant informatyvumą, abi direktyvas galima suderinti – tik iškeltos, dar neišbandytos hipotez÷s tikimyb÷ tur÷tų būti mažiausia (Popperis), o v÷liau, nuolat hipotezei pasitvirtinant, jos tikimyb÷ tur÷tų būti galimai didžiausia. Taigi keturis dešimtmečius trukęs varlių ir pelių, kaip pasakytų Polis Feyerabendas, karas galiausia pasibaig÷ taikos sutartimi. Normatyvin÷ mokslo filosofija buvo išgelb÷ta, tačiau tai buvo Pyro pergal÷. Užuot nurodžius vienintelį tikrą ir tik vienam vedliui aiškų tikslą, teko persikvalifikuoti į gidus, keliauti, kur panor÷s konkretus tyr÷jas. Pakeliui teko transformuoti abu mokslo filosofijos tikslus. Mokslo filosofija buvo priversta atsakin÷ti į klausimus: 1a) kas yra mokslas, kokie jo metodai? 2a) koks yra mokslo tikslas ir kokių direktyvų reik÷tų laikytis, norint tą tikslą pasiekti?. Tokios direktyvos tampa santykin÷mis, pajungtoms tam tikram tikslui, bet ne absoliučiomis pažintin÷s veiklos normomis. Tada tuo pat iškyla trečioji problema: 3a) kokia yra mokslo vert÷? Carnapui ir jo sek÷jams labiausiai rūp÷jo 1) ir 2) variantai, o Popperiui ir jo šalininkams iš pradžių 1a) bei 2), o v÷liau 1a) bei 2a). Vis tik visi normatyviosios mokslo filosofijos atstovai, tiek Carnapas, tiek Popperis, tiek Lakatosas pirmąja mokslo filosofijos problema dom÷josi gana fragmentiškai, pagrindinį d÷mesį skirdami antrajai problemai bei jos modifikacijoms.

1

mokslininkai gali nesutarti d÷l įrodin÷jimo taisyklių (pavyzdžiui. hipotezių ad hoc). Ar įmanoma išspręsti tokius ginčus. nepriklausomo patikrinamumo) ar vengti (pavyzdžiui. Anaiptol. kokių teorijos ypatybių reik÷tų siekti (pavyzdžiui. reguliuojančių empirinių liudijimų taikymą. mokslininkai remiasi tam tikromis metodologin÷mis 2 . Tada taisykl÷s negali būti laikomos neprobleminiais nesutarimo d÷l faktų sprendimo instrumentais. Šio modelio šalininkai skiria tris santykinius lygmenis. Tačiau kartais mokslininkai nesutaria tiek d÷l taisyklių. jog Žem÷ nesisuka. t. Jei du mokslininkai nesutaria. apimančią svarbiausius pažintinius tikslus Laudanas vadina aksiologiniu lygmeniu. kuris. Remiantis hierarchinio požiūrio standartais. jie tiesiog klausia: „o ką jūs čia veikiate?“ . užuot pasisveikinę bei prisistatę: „aš esu Jonas.Atrodytų. ir.pripažintų metodologinių taisyklių lygmenį. analizuojant mokslo teorijoms keliamus tikslus. Klausimą „kas yra mokslas?“ arba klausimą „kas yra paradigma?“ pakeitus klausimu „kaip funkcionuoja mokslas arba kaip funkcionuoja paradigma?“ sud÷tinga problema tampa paradigmų palyginimas (palyginti galima tik funkcionavimą). Taigi konsensusą faktiškumo lygmenyje galima pasiekti ne visais atvejais. Tokios taisykl÷s gali būti nurodymai. kitaip tariant. remiantis esamomis taisykl÷mis ir empiriniais duomenimis. kurie sakosi besirūpinantys tikrąja mokslo istorija1. galiausiai sutinka su vieninga nuomone. atrodytų apibendrina visus galimus teorijų santykio variantus. leidžiančių pasirinkti vieną ar kitą teoriją. bet ir teiginius apie pasaulio sandarą. kuriuose ir kurių d÷ka susiformuoja konsensusas. nes serga įgimta naivaus nominalizmo liga. Kartais mokslininkai negali susitarti netgi d÷l metodologinių ir procedūrinių taisyklių. ką reikia lyginti.y. Taip jie pakyla į aukštesnį -. Žemiausiame lygmenyje ginčijamasi d÷l faktiškumo. Hierarchinis pagrindimo modelis be aiškių privalumų. ne visi nesutarimai d÷l faktų gali būti išspręsti. kad mokslininkai išsprendžia nesutarimus d÷l faktų ir pasiekia faktiškumo konsensusą. domisi ne kas yra mokslas. nes dvi ar daugiau konkuruojančių teorijų gali būti vienodai gerai patvirtintos. tiek d÷l taisyklių taikymo procedūrų. ir su kuo turiu garb÷s bendrauti“. Antra. Laudanas iš pradžių bando atsakyti į klausimą. Anot Laudano. įrodo ar neįrodo tai. Tas pats naivusis nominalizmas būdingas ir Larriui Laudanui. teorinius teiginius bei teiginius apie nestebimas esmes. Susitikę nepažįstamą žmogų. Pirmiausia. populiariausias konsensuso susidarymo moksle sprendimas remiasi taip vadinamu hierarchiniu pagrindimo modeliu. Laudano nuomone. iš pradžių tur÷ję skirtingus (ir dažnai nepalyginamus) požiūrius į tam tikrus dalykus. Šią trečią stadiją. kuris iš teiginių apie faktus labiau priimtinas. kokiu būdu palyginus daug mokslininkų. o kaip jis funkcionuoja (kuhniškoji paradigmos kaip galvosūkių k÷limo ir jų sprendimo samprata). tokio požiūrio diskusijos išsprendžiamos aukštesniame lygmenyje. jie turi tiesiog palyginti kiekvieno iš teiginių empirinio patvirtinimo matus. Faktiškumo lygmuo apima ne tik teiginius apie tiesioginio steb÷jimo duomenis. turi ir kai kurių trūkumų. remiantis hierarchiniu modeliu? O gal ginčai baigsis nepalyginamumo ar nesuderinamumo konstatavimu ir atsisakymu ieškoti racionalių problemos sprendimo metodų? Laudano nuomone. Visas normatyvumo priešininkų arba deskriptyvistų d÷mesys yra skiriamas 2a) problemai spręsti. Spręsdamas konsensuso susiformavimo moksle problemą. lygiai kaip lieka visiškai neaišku. kad normatyvumo priešininkai – Kuhnas bei jo sek÷jai. Įprasta manyti. vertikalaus sunkių kūnų kritimo eksperimentas). tur÷tų labiausiai dom÷tis 1a) problema.

o ir tos taisykl÷s ne visada leidžia atrinkti tinkamiausią teoriją. kad du mokslininkai sieks visiškai vienodų pažintinių tikslų. Tam tikras pažintinių ketinimų ir tikslų sąvadas n÷ra susijęs su vieninteliu metodologinių taisyklių rinkiniu. kurie. kaip išsprendžiami aksiologiniai nesutarimai. jog nesutarimai d÷l pažintinių tikslų negali būti išspręsti. Tod÷l Laudanas siūlo detaliau patyrin÷ti būtent aksiologinį lygmenį. sunku. kad svarbiausios mokslin÷s diskusijos vyksta tarp mokslininkų. o kartais ir tikslus. prie šios tez÷s prid÷jus Kuhno tvirtinimą. net tada. Kita klaida. tai jie turi siekti skirtingų pažintinių tikslų ir atvirkščiai. matyt. Tokią klaidą savo mokslo filosofijoje. Mokslo istorija n÷ra istorija atskirų grupuočių. kad jas taikydami jie įgyvendins ar bet priart÷s prie savųjų pažintinių tikslų realizacijos. pavojingiausia situacija susiklosto tada. kad jei du tyr÷jai laikosi skirtingų pasaulio sampratų. Ta pati taisyklių aib÷ gali būti suderinta su visiškai skirtingais pažintiniais tikslais. kad tik vienintelis konkretus taisyklių rinkinys leidžia geriausiu būdu pasiekti pasirinktus pažintinius tikslus ar kad iš tam tikrų pažintinių tikslų plaukia konkrečios metodologin÷s taisykl÷s. Kitaip tariant. ir šiuo atveju susiduriame su viena problema. koks metodologinių taisyklių rinkinys labiausiai tinkamas bendriesiems pažintiniams tikslams pasiekti. savavališkai išvejančių konkurentes iš mokslo arenos. vis tik. O ir iš metodologinių taisyklių neplaukia empirinio tyrimo taisykl÷s. ir įvertinti. Laudano nuomone. Vadinasi. jeigu tokie atsiranda. labiau domisi „reiškinių gelb÷jimu“. jog mokslines diskusijos racionaliai neišsprendžiamos. Norint suprasti mokslo raidą. Deja. bet gins esmiškai skirtingus požiūrius į Visatos sandarą. beje. čia kažkas ne taip. kurie laikosi skirtingų pažintinių tikslų bei vertybių. Laudano nuomone. Dažnai mokslin÷se diskusijose nugal÷tosios pus÷s atstovai galiausiai entuziastingai priima nugal÷tojų požiūrį. Mokslininkai neabejoja savo sugeb÷jimais daugelį diskusijų išspręsti logišku ir protingu būdu. Laudano nuomone. visai įmanoma. kai mokslininkai pripažįsta skirtingus tikslus. nei pakankamas konsensusui faktiškumo lygmenyje. moksliniai realistai. o kartais ir neįmanoma įrodyti. kai pasaulio sandara yra vienoda. kai du mokslininkai nesutaria d÷l tam tikrų taisyklių tinkamumo. vyravo nuomon÷. racionaliai nerekonstruojama ir mokslo istorija. Pavyzdžiui. bet sutaria d÷l aukštesnio lygio pažintinių vertybių ir tikslų. Kadangi kognityvinių vertybių metodologin÷s taisykl÷s pilnai neapsprendžia. Nors aksiologinių problemų sprendimas dažnai n÷ra pakankama konsensuso kituose lygmenyse sąlyga. kaip. daro Kuhnas. Taigi metodologines taisykl÷s t÷ra bandomasis instrumentų rinkinys tam tikriems pažintiniams tikslams pasiekti. svarbu suvokti. kai diskutuojama d÷l mokslo tikslų bei vertybių. tarti. kurie sąlygoja tyrin÷tojų pagrindinių tikslų kaitą. Tačiau. aksiologinis konsensusas n÷ra nei būtinas. Kitaip tariant. vienoda turinti būti ir aksiologija. Tokios situacijos moksle susiklosto gana dažnai ir jos gali pakirsti pačią mokslo kaip racionalios ir pažanga pasižyminčios veiklos id÷ją. jog sutarimas faktiškumo ir metodologiniame lygmenyje būtinai atves prie vieningos pažintinių tikslų sampratos. Viena klaidų manyti. Mokslo filosofijoje. būtinai prieiname išvadą. kurių tikslas – teisingai aprašyti pasaulį ir instrumentalistai. svarbu išsiaiškinti tuos apmąstymus bei samprotavimus. anot Laudano. remiantis racionaliais argumentais. Anot Laudano.taisykl÷mis. Jį tyrin÷damas. Laudanas persp÷ja d÷l klaidinančių tendencijų aiškinant tikslų ir metodologinių taisyklių bei faktiškumo lygmens sąveiką. tai iš principo įmanoma išspręsti šį ginčą. Laudanas yra 3 . nes mano. dažnai gina tas pačias metodologines teorijos įvertinimo taisykles.

Moksle n÷ra vienakrypčių pagrindimo laiptų. atsakytų. tiek vertybių kintamumą. Jis rodo. atvejais klaidingas yra plačiai paplitęs įsitikinimas. Pavyzdžiui. metodams ir faktams. persipinant tikslams. ką reiškia būti geru empiristu. n÷ra reikalo. Leiskite paklausti. Ne geriau yra ir su Kuhno „normaliuoju mokslu“ ar paradigma. matyt. kad pažangą reikia vertinti atžvilgiu tikslų. nepriekaištingai tiksliai ir aiškiai pad÷tį vertina Polis Feyerabendas. atsiradęs tam tikromis istorin÷mis sąlygomis?“3 4 . tiek pažintinių tikslų kintamumą. kad hierarchinis modelis n÷ra tinkamas. kad apie faktus kalb÷ti moksliniame pažinime iš viso yra beprasmiška. Tačiau pirmiausia reikia atsakyti į klausimą. Laudano išskirtoji tinklin÷ struktūra remiasi porenesansiniu mokslo įvaizdžiu. Juk apie pažangą įmanoma kalb÷ti tik tam tikrų pažintinių tikslų atžvilgiu. sako Laudanas. galima teigti. išspręsti ginčus d÷l mokslo tikslų bei vertybių. nes n÷ra metodų. neišvengia naiviojo nominalizmo ydos. atsisakyti mokslo pažangos sąvokos2. Anot Laudano. Į visa tai atsižvelgia tinklinis mokslinio racionalumo modelis. kur painiojasi Kuhnas ir Laudanas. jog Descartes‘o šviesos teorijos pakeitimas Newtono optika yra mokslo pažanga. galime prieiti išvadą. kas parašyta po brūkšnio. nes mokslas tyrin÷ja tai kas bendra. Tačiau tai klaidingas požiūris.P. kokie metodai yra tinkami ir kokios rūšies metodai gali pad÷ti pasiekti keliamus tikslus. kad tikslo neįmanoma pasiekti. Mokslo pažangą mes įpratę vertinti. Kita vertus. kurie leistų jo siekti). Tod÷l nebelieka fundamentaliausio lygmens.). o ne tai kas atskira. 2) kas sudaro mokslo vertę? Ar tikrai jis geresnis už hopių kosmologiją. metodologinių normų bei tikslų ir vertybių lygmenis? Gal tirdamas mokslą? Aišku. yra nominalisto komentarai – A. Aristotelio mokslą ir filosofiją. gali radikaliai keisti mūsų įvaizdžius apie tai. kad Aristotelio fizika ar Timajuje aprašyta gamtos pagrindų samprata yra laikoma gamtos mokslu. daugelis mokslo metodologų buvo linkę manyti. nors apie tai jis iš viso nekalba. tiek metodų. Savo garsiojo veikalo „Prieš metodą“ įžangoje Feyerabendas rašo: „Kritiškas mokslo tyrin÷jimas privalo atsakyti į du klausimus: 1) kas yra mokslas – kaip jis funkcionuoja. kad neįmanoma. mokymą apie dao? Ar mokslas yra tik vienas iš daugyb÷s mitų. Tod÷l. ir yra tiek neapibr÷žta. o mokslo metodologijas. kokie jo rezultatai (tai. jo nuomone. kuri nupiešta žvilgčiojant į mokyklinius fizikos vadov÷lius. mes galime pasinaudoti žiniomis apie galimus tyrin÷jimo metodus kaip instrumentus priimtų pažintinių tikslų gyvybingumui įvertinti (pavyzdžiui. Įsivaizduokime. Tinklinis modelis pripažįsta tiek teorijų. Hierarchinį modelį Laudanas siūlo pakeisti tinkliniu mokslinio racionalumo modeliu. pripažinus tiek tikslų. kuriuos kelia mokslo kūr÷jai. kad ne. nors ir ne visais.įsitikinęs. Tačiau tada problemišku tampa mokslo pažangos procesas. Laudanas prieina išvadą. kaip jau min÷jome. Laudano pasiūlytas tiek tinklinis tiek hierarchinis modeliai. netgi nieko nežinant apie Descartes‘o ir Newtono keltus tikslus. pasak Laudano. remiantis racionaliais argumentais. tiek priešinga hierarchine kryptimi. Jis ne tik supranta. Mūsų įsitikinimai apie faktus. kad daugeliu. vedančių nuo tikslų per metodus žemyn iki faktiškumo. Analizuodamas mokslo istoriją. Kokiu pagrindu Laudanas išskyr÷ faktų. kad sud÷tingas sąveikos ir grindimo procesas apima visus tris lygmenis. ką laikome mokslu. Ten. kad iš viso nieko nereiškia. bet ir yra toks. atsižvelgdami į mūsų pačių susidarytus įvaizdžius apie mokslo tikslus. ką gal÷tų reikšti šiuo atveju hipotezių faktiniai turiniai ar konkurencija faktų lygmenyje? Aristotelio šalininkas. o toli gražu ne į fizikos istoriją. Grindžiama tiek iš viršaus į apačią. Jis analizavo ne mokslą.

kad viskas tinka (anything goes). pilietin÷ laisv÷ yra būtina tiek individo. Ir ne tik tai: ketvirta. menkai suprasdami ar jausdami jį grindžiančius racionalius argumentus. anot Feyerabendo. turi aptarti ir kitas koncepcijas. Kartu. kad ir kokios teisingos ar epistemiškai pagrįstos jos beatrodytų. Tod÷l su teorija nesuderinamų faktų aptikimas skatina pažangą. nesuderinamas su steb÷jimais. jis ją puikiausiai suvokia ir plačiai nagrin÷ja. Tod÷l./ Trečia. faktais ir eksperimentų rezultatais. kol nebus leista smarkiai ir nuoširdžiai jo ginčyti ir kol tai nebus iš tikrųjų daroma. o aptarimas su teorija nesuderinamų hipotezių – pažangos neskatina. jog n÷ra metodologinių taisyklių. kai kurios svarbiausios formalios teorijos savyb÷s aptinkamos remiantis kontrastu. Kaip pamename. kad Millis klysta5. netrukdantis pažangai. valstybių ir kultūrų pažangos sąlyga. Jo nuomone. pasak kurio. Antroji „antitaisykl÷“ rekomenduoja tobulinti hipotezes. kad 1a) ir 3a) punktai privalo būti aptarti. kad pilietin÷ laisv÷ yra svarbi asmens g÷rio ir pažinimo pažangos sąlyga (nors galbūt ne pati svarbiausia). veikiant kontraindukciškai tobulinant hipotezes. o ne analize. ar. tiek tautų. konkrečių istorinių įvykių analiz÷ rodo.“4 Vienu žodžiu. kol n÷ra geresnių ar tiesiog d÷l to. pateiksime tik vieną su Millio nuostata nesuderinamą pavyzdį. kurios vienu ar kitu metu nebūtų pažeistos. nes n÷ viena nors kiek įdomesn÷ hipotez÷ n÷ra suderinama su visais žinomais faktais. Aišku. Be to. Būdami tvirtai įsitikinę. Dažnai galima susilaukti s÷km÷s.. besiremiančiam protu ar asmenine patirtimi. 5 . Kur ūkio ir dvasios pažanga buvo didesn÷. Millis dvasine žmonių gerove nepasitenkina. teorijų „atsparumo“ principą. mokslininkas. iškils pavojus. kad pačios doktrinos prasm÷ pradings arba susilpn÷s ir praras savo esminį poveikį charakteriui ir elgesiui. norint iš viso svartyti mokslo metodologines problemas (Beje. gyvenusiose už Egipto sienų? O kur daugiau buvo laisv÷s? Turbūt klajoklių gentyse. bet užima vietą ir neleidžia augti jokiam tikram ir išjaustam įsitikinimui. Dabar trumpai pakartosime šiuos argumentus. kad esame prie teorijos pripratę. yra principas. nor÷damas labiausiai padidinti empirinį savo koncepcijų turinį. net jeigu pripažintas požiūris būtų ne tik teisingas. tačiau manydami. norint galima taikstytis su bet kuria iš esančių teorijų. neribotos teorijų proliferacijos principą – mokslo pažanga reiškiasi teorijų gaus÷jimu ir tiek tarpusavyje nesuderinamų. kol tai n÷ra būtina. Anot Feyerabendo. /. kuris neveiksmingas g÷rio atžvilgiu. mes dabar pripažinome. teorijos nereikia keisti tol. taikyti pliuralistinę metodologiją. „Remdamiesi keturiais skirtingais argumentais. netrukdantis pažangai. pilietin÷ laisv÷ yra būtina ir pakankama pažintinių koncepcijų pažangos sąlyga. pavyzdžiui. pažymi Feyerabendas. Millio nuomone. tie punktai taip pat joms priklauso). Dogma tampa tik formaliu išpažinimu. ar klajoklių gentyse. Vienintelis principas. vienintelis principas.Taigi Polis Feyerabendas puikiai supranta. o vienintelis būtinas pagrindas teorijai keisti – kai ji neatitinka faktų. Čia Feyerabendas iš tiesų atkartoja Johno Stiuarto Millio knygel÷je Apie laisvę pateiktą argumentaciją. tiek nesuderinamų su kai kurias naujais faktais teorijų pl÷tra. bet ir visa tiesa. O kaip su 2a) problema? Gal Feyerabendas jos nepastebi? Ne. Feyerabendas čia gina du principus: pirma. yra viskas tinka. tol dauguma šį požiūrį pripažįstančių žmonių laikysis jo kaip prietaro.y. ir antra. ir giliau jas suprasti. t.. Feyerabendo nuomone. nesuderinamas su visuotinai priimtomis taisykl÷mis. senov÷s Egipte. kad dvasinei žmonių gerovei (nuo kurios priklauso visa kita jų gerov÷) yra būtina pažiūrų ir pažiūrų reiškimo laisv÷.

Избранные труды по методологии науки. Atsakymas į trečiąją problemą. Tod÷l mokslo istorikas ir metodologas privalo gerai pažinti ne tik mokslo. iš tiesų yra svarbus. Tačiau mažiausiai čia nereiškia mažai. – Москва: Прогресс.. istorinių ir pan. Избранные труды по методологии науки. istorijos. Jeigu viskas tinka. bet ir filosofinių koncepcijų istoriją. Būtina mokytis astronomijos. kai šešiamečio mažylio t÷vai gali nuspręsti. kuri šiuolaikin÷je mokslo filosofijoje yra labiausiai išnagrin÷ta. skelbia išvadas. – Москва: Прогресс. Rodos. kad ne tik kognityvin÷s. taip pat yra susijęs su pasaul÷žiūrine sistema arba filosofija. 1995. jie neturi tokios laisv÷s mokslo atžvilgiu. o visa kita – kvailyst÷s6 . kataliku ar ateistu. p. 1985.S. Feyerabendas atkartoja Millio argumentaciją. apeinanti šias tris problemas. Šiuo savo samprotavimu Feyerabendas parodo. 1984 3 Фейерабенд П. 6 Фейерабенд П. kokia yra mokslo vert÷. Mūsų mokyklose nepasitenkinama tiesiog istoriniu fizikinių (astronominių. 4 Mill J. 2 Žr. tai mokslo pad÷tis šiuolaikin÷je visuomen÷je yra papiktinanti. 2003. Ltd. nors ir neužberdamas žem÷mis). Science and Values. „Tuo metu.) principų ir faktų pateikimu. p. negal÷s girtis vaisingais rezultatais. bet tiesa didesnis draugas). Jau šia prasme metafizika turi neabejotiną reikšmę gamtotyrai. 92. Vilnius:Pradai. kurie tik÷jo. Nesakoma: buvo žmonių. kad klausimas. Į klausimą. kas yra mokslas įmanoma atsakyti ir buvo atsakin÷jama tik tam tikros pasaul÷žiūrin÷s arba filosofin÷s koncepcijos kontekste. Vilnius:Pradai. Galbūt mažiausiai su filosofine koncepcija susijusi antroji problema. Kuhn Thomas S. kad ir kokios šokiruojančios jos būtų (filosofas. Mūsų kažkod÷l esama pad÷tis nepiktina. visas pirmasis skyrius: „Įžanga: istorijos vaidmuo“. Tiesiog tvirtinama. bet ir etin÷s vertyb÷s yra svarbios sprendžiant šia problemą. aukl÷ti jį protestantu. kad kiekviena mokslo filosofine koncepcija. 126 – 127. kokia yra mokslo vert÷. gamtine magija ar legendomis. Pastabos: 1 žr. Jų negalima pakeisti astrologija. kad Žem÷ sukasi aplink Saulę. . Mokslo revoliucijų struktūra. p. ir neatsisako login÷s tiesos vertingumo principo (draugas yra Platonas. 6 .y. Kitaip į jį atsakyti neįmanoma. Manome.—London:Unversity of California Press. Larry Laudan. Apie laisvę. 5 D÷l vietos stokos įrodymą praleisime. Čia reikia atkreipti d÷mesį. 1985. Baigdami pabandykime trumpai v÷l grįžti prie mūsų trijų mokslo filosofijos problemų.Kaip geras empirikas. veikiau daug ir labai daug. o kiti laik÷ ją plokščia sfera. 128. kuriai priklauso ir Saul÷. nenuslepiantis nepatogios tiesos – unikalus atvejis. t. jau Pitagoras sl÷p÷ kvadratines šaknis. liečianti mokslo tikslus ir metodologinius principus. kad Žem÷ sukasi aplink Saulę. fizikos.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->