P. 1
chemija norintiems daugiau išmokti

chemija norintiems daugiau išmokti

|Views: 642|Likes:
Published by neringadiana
chemijos knyga norintiems geriau pažinti chemijos pasaulį. Norintiems geriau išmokti chemijos pagindus
chemijos knyga norintiems geriau pažinti chemijos pasaulį. Norintiems geriau išmokti chemijos pagindus

More info:

Categories:Types, School Work
Published by: neringadiana on Apr 11, 2013
Copyright:Attribution Non-commercial
List Price: $0.99 Buy Now

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
See more
See less

06/02/2014

$0.99

USD

pdf

text

original

Sections

  • 1.1.1. MONOSACHARIDØ GAVIMAS. FIÐERIO REAKCIJA
  • 1.1.2.1. Tromerio reakcija
  • 1.1.2.2. Felingo reakcija
  • 1.1.2.3. Sidabro veidrodþio reakcija
  • 1.1.2.4. Muro testas aldehidinei grupei
  • 1.1.2.5. Ozazonø susidarymas ið monosacharidø
  • 1.1.2.6. Selivanovo reakcija ketoheksozëms atpaþinti
  • 1.1.2.7. Reakcijos hidroksilinëms grupëms paþinti
  • 1.1.2.8. Fruktozës kiekybinë analizë
  • 1.1.3.1. Disacharidø redukcinës savybës
  • 1.1.3.2. Sacharozës hidrolizë
  • 1.1.3.3. Spalvinë sacharozës atpaþinimo reakcija
  • 1.2.1.1. Krakmolo kleisterio gavimas
  • 1.2.1.2. Krakmolo koloidinës savybës
  • 1.2.1.3. Krakmolo spalvinës savybës
  • 1.2.1.4. Krakmolo hidrolizë
  • 1.2.2.1. Celiuliozës tirpumas
  • 1.2.2.2. Celiuliozës hidrolizë
  • 1.2.2.3. Celiuliozës nitrinimas
  • 1.2.2.4. Celiuliozës triacetato gavimas
  • 2.1.1. BALTYMØ NUSODINIMO REAKCIJOS
  • 2.1.2.1. Reakcija su ninhidrinu
  • 2.1.2.2. Ksantoproteino reakcija
  • 2.1.2.3. Milono reakcija
  • 2.1.2.4. Reakcijos triptofanui paþinti
  • 2.1.2.5. Sieros turinèiø junginiø reakcija
  • 2.1.3. PAPRASTIEJI BALTYMAI. BALTYMØ HIDROLIZË
  • 2.1.4. SUDËTINIAI BALTYMAI. NUKLEOPROTEIDAI NUKLEOPROTEIDØ HIDROLIZË
  • 2.1.5. BALTYMØ IZOELEKTRINIO TAÐKO NUSTATYMAS
  • 2.1.6. AMINORÛGÐÈIØ NUSTATYMAS POPIERIAUS CHROMATOGRAFIJOS BÛDU
  • 2.1.7. BALTYMØ DIALIZË
  • 2.2.1. LÀSTELIØ FRAKCIONAVIMAS
  • 2.2.2. FRAKCIONAVIMAS, PRIKLAUSANTIS NUO SKIRTINGO KOMPONENTØ TIRPUMO
  • 2.2.3. FRAKCIONAVIMAS, PANAUDOJANT KOMPONENTØ PASISKIRSTYMÀ SKIRTINGOSE FAZËSE
  • 2.2.4. FRAKCIONAVIMAS, PRIKLAUSANTIS NUO MOLEKULIØ DYDÞIO
  • 2.2.5. CENTRIFUGAVIMAS
  • 2.2.6. FRAKCIONAVIMAS, REMIANTIS ELEKTROS KRÛVIU
  • 3.1. FERMENTINË KRAKMOLO HIDROLIZË FERMENTØ TERMOLABILUMAS, SPECIFIÐKUMAS
  • 3.2. PH ÁTAKA FERMENTØ VEIKIMUI. SEILIØ AMILA- ZËS OPTIMALAUS pH NUSTATYMAS
  • 3.3. AKTYVATORIØ IR INHIBITORIØ ÁTAKA AMILAZËS AKTYVUMUI
  • 3.4. DEHIDROGENAZINIO KOMPLEKSO INHIBAVIMAS Cl-
  • 3.5. SUKCINATDEHIDROGENAZINIO AKTYVUMO KONKURENTINIS SLOPINIMAS
  • 3.6. PIENO RIEBALØ SKILIMAS VEIKIANT LIPAZEI
  • 3.7. ANGLIAVANDENIØ APYKAITOS FERMENTAI
  • 3.8. GLIUKOZËS NUSTATYMAS PAGAL VILÐTETERÁ
  • 3.9. GLIUKOZËS NUSTATYMAS TAIKANT O-DIANIZIDINÁ METODÀ
  • 3.10. TIROZINO OKSIDACIJA ORO DEGUONIMI DALYVAUJANT TIROZINAZEI
  • 3.11. PEROKSIDAZË
  • 4.1. KOKYBINËS ADRENALINO REAKCIJOS
  • 4.2. SKYDLIAUKËS HORMONAI
  • 5.1. RIEBALØ EMULGAVIMAS
  • 5.2.1. AKROLEINO TESTAS
  • 5.2.2. SUDANO TESTAS
  • 5.3. LECITINO NUSTATYMAS KIAUÐINIO TRYNYJE
  • 5.4.1. SALKOVSKIO REAKCIJA
  • 5.4.2. LIBERMANO-BUCHARDO REAKCIJA
  • 5.5. TULÞIES ÁTAKA VANDENS PAVIRÐIAUS ÁTEMPÈIAI
  • 5.6. KETONINIAI KÛNAI
  • 6.1.1. VITAMINAS B1 (TIAMINAS)
  • 6.1.2. VITAMINAS B2 (RIBOFLAVINAS)
  • 6.1.3. VITAMINAS B6 (PIRIDOKSINAS)
  • 6.1.4. VITAMINAS C (ASKORBO RÛGÐTIS)
  • 6.1.5. VITAMINO C KIEKYBINË ANALIZË
  • 6.2.1. VITAMINAS A (RETINOLIS)
  • 6.2.2. VITAMINAS D (KALCIFEROLIS)

Vilniaus pedagoginis universitetas Gamtos mokslø fakultetas

Irena Vitënienë

BIOLOGINË CHEMIJA
Metodinë priemonë

Vilnius, 1999
1

UDK 577(075.8) Vi325

Metodinë priemonë apsvarstyta Gamtos mokslø fakulteto taryboje 1999 02 01, protokolas Nr. 22 Recenzavo dr. J. R. Stundþia

© Vilniaus pedagoginis universitetas
2

PRATARMË
Biologinës chemijos mokymas yra svarbus rengiant chemijos ir biologijos mokytojus. Biologinë chemija - pagrindas, gilinantis á biologiniø sistemø esmæ. Tai eksperimentinis mokslas, tyrinëjantis gyvuosiuose organizmuose randamas medþiagas, jø struktûras, savybes. Ðiuolaikinis biologas turi bûti ir biochemikas. Biochemija padeda suprasti augalø, gyvûnø, þmoniø fiziologijà; jos skyriai (angliavandeniai, baltymai ir kt.) átraukti ir á mokyklø programas. Ði mokymo priemonë, skirta chemijos ir biologijos specialybiø studentams, padës rasti atsakymus á kai kuriuos biochemijos kurso metu nagrinëjamus klausimus, o atlikti esminiai bandymai padës papildyti teorines þinias. Kadangi laboratoriniams darbams skirtas laikas yra ribotas, ði metodinë priemonë padës studentams lengviau juos atlikti. Ji taip pat gali bûti naudinga bûsimiems chemijos ir biologijos mokytojams demonstruojant bandymus pamokø metu.

3

Paprastieji angliavandeniai arba monosacharidai turi nevienodà anglies atomø skaièiø grandinëje: 3 C atomai .fruktozës molekuliø liekanos. elektrono-donoriniø grupiø prijungimo reakcijos: prie karbonilinës grupës gali prisijungti viena ið tos paèios molekulës –OH grupiø. pvz. teikdami daug energijos.tetrozës. Jie organizmuose atlieka ávairias funkcijas: yra energijos ðaltinis metabolizmo procesø metu. glikogenà sudaro a-gliukozës molekuliø liekanos. inulinà . Gyvuliø organizmuose jie lengvai oksiduojasi. Angliavandeniai pagal struktûrà skirstomi á paprastuosius ir sudëtinius. susidaro ciklinis pusiauacetalis.t. 4 C atomai . ANGLIAVANDENIAI Angliavandeniai plaèiai paplitæ gamtoje ir yra labai svarbi augaliniø bei gyvuliniø làsteliø sudedamoji dalis. yra pagrindinis augalø ir bakterijø sieneliø komponentas. Gliceraldehidas turi vienà asimetriná centrà. kuriø sudëtyje yra trys anglies atomai: glicerolio aldehidas (aldotriozë) ir dioksiacetonas (ketotriozë). galaktozë. áeina á kitø klasiø junginiø (nukleino rûgðèiø. Angliavandeniai dalyvauja ávairiose fermentacijos reakcijose: sviesto. gliukozë. Sudëtiniai cukrai arba polisacharidai sudaryti ið daugelio vienodø ar skirtingø monosacharidø molekuliø. Pentozës ir heksozës gali ciklizuotis.pentozës ir t. pieno. celiuliozæ sudaro a-gliukozës ir b-gliukozës molekuliø liekanos. ribozë. Monosacharidø (cukrø) karbonilinëms grupëms bûdingos stiprios redukcinës savybës. manozë ir galaktozë . Ði ciklinë forma yra pusiausviroje su laisva aldehidine ar ketonine grupe.tai trys ið aðtuoniø galimø aldoheksoziø stereoizomerø. ribuliozë) ir heksozës (gliukozë. sujungtø glikozidinëmis jungtimis.sudaryti stabilius polimerus. Monosacharidai.triozës.D. fruktozë). todël gali bûti dviejose enantiometrinëse formose .ir L-: 4 .tai daugiahidroksiliai alkoholiai. arabinozë. MONOSACHARIDAI IR DISACHARIDAI Monosacharidai . o sudëtingi monomerai .1. jie skyla iki monosacharidø. Gamtoje labiausiai paplitusios pentozës (ksilozë. Cukrai turi keletà chiraliniø centrø. todël ávairûs izomerai vadinami skirtingai.. Hidrolizuojant rûgðtimis arba fermentais. dezoksiribozë. kofaktoriø) sudëtá. Polisacharidai skiriasi ir pagal juos sudaranèiø monosacharidø konfigûracijà. turintys aldehidines arba ketonines grupes. 1. 5 C atomai .: krakmolà. pvz. Pagal cheminæ prigimtá angliavandeniai yra polioksialdehidai arba polioksiketonai.1. acto ir kt.

1. MONOSACHARIDØ GAVIMAS. 1% CuSO4 tirpalai. 1. geleþá ir kt.1.geltonos spalvos nuosëdos.1.2. FIÐERIO REAKCIJA Monosacharidus galima gauti oksiduojant daugiahidroksilius alkoholius . REAKCIJOS. miðinys paðildomas degiklio liepsnoje. bismutà.: O CH2OH CHOH CH2OH C [O] H CHOH CH2OH CH2OH arba C O + H2O CH2OH REAGENTAI: glicerolis. Uþraðykite reakcijos lygtá. ápilama 2 ml 10% sodos tirpalo ir 1 ml Br2 vandens. 10% NaOH. Tromerio reakcija REAGENTAI: 1% gliukozës (ar kitos aldozës). vará (susidaro CuOH .1.2. bromo vanduo. Cu2O . 1. Á mëgintuvëlá ápilama 2 ml gliukozës tirpalo.1.1. kol iðnyksta geltona bromo spalva. DARBO EIGA.2. 10% sodos tirpalas. manità ir kt.glicerolá. 1.). palaukiama. ápilama vario sulfato tirpalo.O C H C H OH C HO O H C H CH2OH L-gliceraldehidas CH2OH C O CH2OH D-gliceraldehidas CH2OH dioksiacetonas 1. redukuodamos kai kuriuos metalus: sidabrà. DARBO EIGA. ÁRODANÈIOS CUKRØ REDUKUOJANÈIAS SAVYBES Angliavandeniø aldehidinës ir ketoninës grupës ðarminëje terpëje lengvai oksiduojasi. Á mëgintuvëlá álaðinama 5 laðai glicerolio. 10% NaOH iki ðarminës ter5 . Miðinys truputá paðildomas degiklio liepsnoje. Aldehidinës grupës atsiradimas árodomas Tromerio reakcija (gautas tirpalas paðarminamas iki ðarminës terpës. kol iðkrenta nuosëdos. Kaip keitësi spalvos? Kokios spalvos nuosëdos iðkrito? 1.1. þr.oranþinës nuosëdos).

2. I Felingas: CuSO4·5H2O (6. kol uþverda. Kokios spalvos nuosëdos susidarë? H 1. DARBO EIGA. Mëgintuvëlis turi bûti labai ðvarus. Felingo tirpalas. NaOH (14 g). 10% NaOH. 1-2 ml gliukozës ir miðinys ðildomas degiklio liepsnoje. Á mëgintuvëlá ápilama po 1 ml sidabro nitrato ir natrio ðarmo tirpalø.2. kol uþverda. Iðkrinta sidabro oksido nuosëdos. Kontrolinë reakcija atliekama taip pat. Á gautà amoniakiná sidabro oksido tirpalà álaðinama 1-2 ml gliukozës tirpalo ir miðinys atsargiai. Skiriasi nuo jos tuo. Felingo reakcija Ði reakcija panaðá á Tromerio reakcijà. kurios iðtirpinamos atsargiai laðinant amoniakà ir pakratant miðiná álaðinus kiekvienà laðà. Tirpalo spalva tampa oranþine. O O CH2OH-(CHOH)4-C +2[Ag(NH3)2]OH®CH2OH-(CHOH)4-C + H +2Ag¯+3NH3+H2O ONH4 Kà matote ant mëgintuvëlio sieneliø? Pastaba. Á mëgintuvëlá ápilama po 1 ml Felingo I ir II tirpalø. ðildomas vandens vonioje.9278 g/100 ml H2O) II Felingas: Segneto druska (34. iðtirpinta 100 ml H2O.1. tik á miðiná vietoje gliukozës ápilama vandens.6 g). 3% AgNO3. REAGENTAI: 1% gliukozës tirpalas.3. 6 . miðinys ðildomas degiklio liepsnoje. 1. prieðingu atveju iðkrinta pilkos sidabro nuosëdos. konc. amoniako tirpalai. Kokiø spalvø ir kokie junginiai susidaro ðios reakcijos metu? O O to CH2OH-(CHOH)4-C +2CuSO4+5NaOH CH2OH-(CHOH)4-C +2CuOH+ ONa +2Na2SO4+2H2O 2CuOH®Cu2O¯+H2O 2. kuri sujungia Cu(OH)2 pertekliø ir todël nesusidaro nuosëdos.2.1. nemaiðant.pës (tikrinama indikatoriniu popierëliu) ir keli laðai CuSO4 tirpalo. Sidabro veidrodþio reakcija REAGENTAI: 1% gliukozës. DARBO EIGA. kad á miðiná kartu su NaOH ir CuSO4 pridedama Segneto druskos.

jungdamasi su fenilhidrazinu. ðarminëje terpëje susidaro tamsiai rudos spalvos karamelës kvapo polimerizacijos produktai. nedalyvaujant rûgðèiai. Á deginimo ðaukðtelá áberiama þiupsnelis sacharozës ir kaitinama degiklio liepsnoje. REAGENTAI: 1-5% gliukozës. 1.2. Sacharozë dervëja. Muro testas aldehidinei grupei Ðildant cukrus.2. 10% NaOH tirpalai. Kokià spalvà matote? Koká kvapà jauèiate? (Kvapas geriau jauèiamas á miðiná ápylus 10% H2SO4).1. Ozazonø susidarymas ið monosacharidø Gliukozë. susidaro hidrazonas: O H C OH C C C H OH OH +H2N-NH-C6H5® C H C C HO H H C C C N-NH-C6H5 OH H OH OH +H2O H HO H H CH2OH gliukozë CH2OH gliukozës hidrazonas 7 . turinèius aldehidiniø grupiø. sumaiðoma. (Ðaukðtelá tuoj pat nuplaukite.5. DARBO EIGA. Miðinys ðildomas degiklio liepsnoje.1.1. kol uþverda. Á mëgintuvëlá ápilama 2-3 ml gliukozës tirpalo ir tiek pat natrio ðarmo tirpalo. sacharozës milteliai.4. 2.) 1. sudaro hidrazonà ir ozazonà: a) jei reakcija vyksta alkoholiniame tirpale.

b) jei reakcija vyksta rûgðèiame tirpale. susidaro ozazonas: H H HO H H C C C C C N-NH-C6H5 OH H OH OH +H2N-NH-C6H5® HO H H H C C C C C N-NH-C6H5 O H OH OH +NH3+NH2C6H5 CH2OH H C C HO H H C C C N-NH-C6H5 O H OH OH +H2N-NH-C6H5® CH2OH H C C HO H H C C C N-NH-C6H5 N-NH-C6H5 H OH OH +H2O CH2OH CH2OH gliukozës ozazonas Fruktozës ozazono susidarymas: CH2OH C HO H H C C C O H OH OH +H2N-NH-C6H5® HO H H CH2OH C C C C N-NH-C6H5 H OH OH CH2OH fruktozë CH2OH 8 .

Paþiûrëjæ pro mikroskopà. Lëtai vësinant susidaro geltonos spalvos kristalai. Daþnai purtant mëgintuvëlá. 2 ml fenilhidrazino ir 2 ml natrio acetato tirpalø (arba þiupsnelis sauso miðinio). reaguodamos su fenilhidrazinu. 9 . miðinys ðildomas verdanèio vandens vonioje 10-20 min. REAGENTAI: 5% gliukozës (ar kito monosacharido) tirpalas. Kitø monosacharidø pvz.. nupieðkite juos sàsiuvinyje. Á mëgintuvëlá ápilama 1 ml monosacharido tirpalo. ozazonai skiriasi. galaktozës. sotus fenilhidrazino tirpalas arba sausas miðinys (fenilhidrazino chloridas ir natrio acetatas. Pagal ozazonø kristalø formà galima spræsti. DARBO EIGA. sotus natrio acetato tirpalas (CH3COONa). sudaro vienodos struktûros ir formos ozazonø kristalus. masiø santykis 1:2). ið kokiø monosacharidø jie kilæ.O CH2OH C HO H H C C C N-NH-C6H5 H OH OH +H2N-NH-C6H5® HO H H C C C C C H N-NH-C6H5 H OH OH +NH3+NH2C6H5 anilinas CH2OH CH2OH O H C N-NH-C6H5 HO H H C C C H OH OH +H2N-NH-C6H5® C H C C HO H H C C C N-NH-C6H5 N-NH-C6H5 H OH OH +H2O CH2OH CH2OH fruktozës ozazonas Gliukozë ir fruktozë.

Á kità mëgintuvëlá ápilama 1 ml gliukozës. Mëgintuvëliai paþymimi ir 510 min. REAGENTAI: 1% rezorcino 95% etilo alkoholyje. Á vienà mëgintuvëlá ápilama keli laðai glicerolio. á kiekvienà ápilama iki 1 ml distiliuoto vandens. laikomi verdanèio vandens vonioje. 1 ml NaOH ir keli laðai CuSO4 tirpalø. druskos rûgðties ir po kelis kristaliukus rezorcino (arba po 1 ml jau paruoðto Selivanovo reagento . REAGENTAI: glicerolis. 10% NaOH tirpalai. iðtirpinto HCl).2.6. HCl. ir 0. Kokiomis spalvomis nusidaþë cukrai? Kodël? Rezultatus uþraðykite. 1. kuris veikiamas rezorcino nusidaþo raudonai vyðnine spalva.rezorcino.1 mg cm-3 standartinis fruktozës tirpalas 1N druskos rûgðtyje (apsaugo fruktozæ nuo skilimo). Reakcijos hidroksilinëms grupëms paþinti Monosacharidai ir disacharidai. CH CH O HO H2C C O C C H oksimetilfurfurolas REAGENTAI: 1-5% fruktozës.2. Kalibracinë kreivë: á 4 mëgintuvëlius ápilama atitinkamai 0.5 ml standartinio fruktozës tirpalo.2. sudaro mëlynos spalvos sacharatus. 1. keli laðai CuSO4 tirpalø. DARBO EIGA. Fruktozës kiekybinë analizë Selivanovo pasiûlyta reakcija naudojama fruktozës bei jos esteriø (fruktozës monofosfato ir difosfato) kokybinei ir kiekybinei analizei. konc. 30% HCl (r=1. fruktozë netenka trijø vandens molekuliø ir virsta oksimetilfurfurolu. DARBO EIGA. 2. po to ápilama po 1 ml rezorcino ir po 1 ml 30% HCl tirpalø. 0. Selivanovo reakcija ketoheksozëms atpaþinti Veikiant koncentruota druskos rûgðtimi ir ðildant. 10% CuSO4. laktozës ir sacharozës tirpalai. Á mëgintuvëlius ápilama po 1 ml visø cukrø tirpalø. DARBO EIGA. rezorcinas. po tiek pat konc.1.1. gliukozës.05-0.1. 1.1.15 g cm-3) tirpalai.2. 1. 5% gliukozës.7. 0. 0.1.8. jungdamiesi su vario jonais. viskas 10 . 1 ml NaOH.3.

maltozës ir laktozës molekulëse yra laisvos aldehidinës grupës.1. CH2OH H O H OH H H H CH2OH O H OH H H OH O OH H OH maltozë H OH 11 . Fruktozës kiekis apskaièiuojamas.0. Per gautus taðkus brëþiama kalibracinë kreivë. nei ketoninës grupës. .9).3.5% laisvos fruktozës spalvos intensyvumo (100/52.5 = 1. Darbà reikia atlikti labai kruopsèiai. atðaldomi vandenyje ir kolorimetruojami. Norint apskaièiuoti fruktozës kieká. Abscisiø aðyje X paþymima tirpalo tankio reikðmë (spektrofotometro duomenys. 2. pagal kalibracinæ kreivæ nustatoma jos koncentracija. Bangos ilgis 500 nm. Iðtyrus duotà fruktozës tirpalà spektrofotometru. naudojant ðvarius. palyginus gautas absorbcijos reikðmes su kalibracinës kreivës duomenimis. 1. todël joms bûdingos redukcinës savybës. sausus mëgintuvëlius. todël negali bûti reduktoriumi. (Fruktozës difosfato spalvos intensyvumas sudaro tik 52. termostatuojami 800C temperatûros vandens vonioje (vienu metu visi turi vienodai kaisti). OD). ordinaèiø aðyje Y paþymima standartinio tirpalo koncentracija (mg cm-3).gerai iðmaiðoma. 3. kiuvetë . Uþduotis . susijungusios glikozidine jungtimi.sacharozë neturi nei laisvos aldehidinës.5 cm. Kontrolei naudojami tie patys rezorcino ir druskos rûgðties tirpalai. reikia gautà po spektrofotometrinimo reikðmæ padauginti ið koeficiento 1. mëgintuvëliai 8 min. SKAIÈIAVIMAS. tik vietoj fruktozës tirpalo pilama 1 ml vandens. DISACHARIDØ SAVYBËS IR SPECIFINËS REAKCIJOS Disacharidus sudaro dvi monosacharidø molekulës.9. Pagal monosacharidø molekuliø jungimosi bûdà disacharidai turi redukuojanèias grupes arba jø neturi: . mëgintuvëliai iðimami ið termostato. esantá fruktozës difosfate.nustatyti duoto fruktozës tirpalo koncentracijà.

CH2OH H O H OH H H H CH2OH OH H OH H O C H OH O H CH2OH H O H OH H OH H CH2OH H O O H OH H OH H OH H OH H OH laktozë H OH CH2OH CH2OH H O H OH H H O H OH H OH H O C H OH H CH2OH H O H OH H OH H OH H HOH2C H O OH H OH O sacharozë CH2OH H 12 OH OH H .

Miðinys pavirinamas degiklio liepsnoje. 13 . 10% NaOH tirpalai.3. Á mëgintuvëlá ápilama 2 ml sacharozës. Kokios reakcijos vyksta mëgintuvëlyje? 1. negali atsirasti ir laisva aldehidinë ar ketoninë grupë. (1®3).1. (1®4) ar (1®6) glikozidinëmis jungtimis.).1. sujungtø a(1®2) glikozidine jungtimi. þr. sudarytas ið dviejø a-D-gliukozës molekuliø. Miðinys nusidaþo violetine spalva. 1.1. Sacharozës hidrolizë REAGENTAI: 10% HCl (arba 10% H2SO4).3. NaOH iki ðarminës terpës ir po kelis laðus CuSO4.MALTOZË . Mëgintuvëliai paðildomi degiklio liepsnoje (Tromerio reakcija. 5% NaOH. sujungtø a(1®4) glikozidine jungtimi. Á tris mëgintuvëlius pilama po 1 ml visø disacharidø tirpalø.2. Disacharidø redukcinës savybës REAGENTAI: 1-5% sacharozës. Á mëgintuvëlá ápilama 3 ml sacharozës tirpalo ir 1 ml druskos rûgðties tirpalo.2.1. álaðinami keli laðai CuSO4 ir miðinys paðildomas degiklio liepsnoje (Tromerio reakcija. celiuliozë. 1. SACHAROZË sudaryta ið a-D-gliukozës ir a-D-fruktozës molekuliø. todël sacharozei nebûdingos redukcinës savybës.glikogenas.salyklinis cukrus.3. Jie skiriasi vienas nuo kito molekuline mase ir struktûrinëmis ypatybëmis. 1. 2% Co(NO3)2 tirpalai. sudarytas ið a-D-galaktozës ir a-D-gliukozës molekuliø. LAKTOZË . 1. Molekulë negali pereiti á atviros grandinës formà.1. sudaryti linijinæ arba ðakotà polimerinæ struktûrà. savo struktûra panaðus á krakmolà. 1. 10% NaOH. sujungti (1®2). Visais atvejais monosacharidai gali bûti a-formos ar b-formos .1. þr.).pieno cukrus. Augaluose paplitæ polisacharidai . 5% CuSO4 tirpalai.1. Spalvinë sacharozës atpaþinimo reakcija REAGENTAI: 5% sacharozës. sujungtø b(1®4) glikozidine jungtimi. po to paðarminamas NaOH tirpalu (iki ðarminës terpës). DARBO EIGA. POLISACHARIDAI POLISACHARIDAI . kol iðkris mëlynos nuosëdos. DARBO EIGA.krakmolas. Ði jungtis susidaro tarp dviejø anomeriniø anglies atomø. DARBO EIGA. 1-5% CuSO4. Polisacharidams nebûdingos redukcinës savybës.1.2. Kur reakcija nevyko? Kodël? Uþraðykite reakcijø lygtis. Jø bendra formulë (C6H10O5)n.2.tai monosacharidø polimerai. 1 ml NaOH ir keli laðai kobalto nitrato tirpalø. Gyvulinës kilmës làstelëse pagrindinis polisacharidas . maltozës ir laktozës.3.

KRAKMOLAS. o jo viduje yra amilopektinas. B .α(1®6) . HIDROLIZË RÛGÐTIMI Krakmolas yra pagrindinis rezervinis polisacharidas augalinëse làstelëse. Grûdelio apvalkalëlá sudaro a-amilozë.2. a-amilozë . Jo molekulinë masë siekia deðimt milijonø.tai linijinë grandinë.1.glikozidinë jungtis. 14 . Amilopektinas turi daugybæ atsiðakojimø kas 20-30 a-D-gliukozës liekanø. JO SAVYBËS. besikaupiantis grûdeliø pavidalu.α(1®4) . sudaryta ið tûkstanèiø a-Dgliukopiranozës molekuliø liekanø.glikozidinë jungtis. 1.CH2OH H O H OH H H H CH2OH O H OH H H O O O H OH H OH n Pasikartojanti maltozës grandis linijinëje krakmolo grandinëje CH2OH H O H OH H H H CH2OH O H OH H H O A O A CH2OH O B H OH O H OH H H OH CH2 O H OH H H H H H O O A O A H OH H OH Ðakojimosi vieta amilopektine ir glikogene: A .

Kokia spalva nusidaþë miðinys mëgintuvëlyje? 1. 2.3.2.2.4. etilo alkoholis. Jodo molekulës adsorbuojamos krakmolo molekuliø pavirðiuje. kristalinis amonio sulfatas. Ðildant ar virinant adsorbcinës jëgos silpnëja.1.Krakmolas ðaltame vandenyje netirpsta. DARBO EIGA. opalescencinis tirpalas. o karðtame . Liugolio tirpalas (2 g KI ir 1 g kristalinio jodo iðtirpinti 50 ml distiliuoto vandens) C2H5OH. 1. Krakmolas hidrolizuojasi veikiamas rûgðtimis ar fermentais. mëlyna spalva nyksta. Krakmolo kleisterio gavimas REAGENTAI: krakmolas. álaðinama keli laðai Liugolio tirpalo. 1.2. Á kità mëgintuvëlá ápilama 2 ml krakmolo kleisterio.1. todël miðinys nusidaþo mëlyna spalva.gliukozë. po to atðaldomas pakiðus po ðalto vandens srove. álaðinama keli etilo alkoholio ir Liugolio tirpalo laðai. Galutinis hidrolizës produktas . álaðinama keli laðai etilo alkoholio. Mëgintuvëlyje nedideliame vandens kiekyje (2-3 ml) suspenduojamas þiupsnelis krakmolo ir supilamas á verdantá vandená. Iðkrenta nuosëdos.brinksta.2. susidaro tarpiniai produktai . kuriuos Liugolio tirpalas nudaþo atitinkamomis spalvomis (mëlyna ® violetine ® 15 . sudarydamas kleisterá. 1. Kaip ir kodël keièiasi miðinio spalvos? 2. Krakmolo koloidinës savybës REAGENTAI: krakmolo kleisteris. Á kità mëgintuvëlá ápilama 2 ml krakmolo kleisterio.1. Krakmolo hidrolizë Krakmolas hidrolizuojasi. Á mëgintuvëlá ápilama 2 ml ðalto krakmolo kleisterio. maltozë. 1.1. susidarant tarpiniams produktams (krakmolas ® amilodekstrinai ® eritrodekstrinai ® akrodekstrinai ® maltozë ® gliukozë). DARBO EIGA.1.2. distiliuotas vanduo. Á vienà mëgintuvëlá ápilama 2 ml krakmolo kleisterio ir pridedama amonio sulfato iki sotaus tirpalo. Kokia spalva atsirado? Miðinys mëgintuvëlyje vienà kità minutæ pavirinamas degiklio liepsnoje. 200-250 ml tûrio konusinëjë kolbutëjë uþvirinama 150 ml distiliuoto vandens. DARBO EIGA.dekstrinai. Gaunamas skaidrus. Krakmolo spalvinës savybës REAGENTAI: krakmolo kleisteris. Skylant krakmolui. Susidaro netirpios krakmolo nuosëdos. 1.

10% NaOH. Rezultatus uþraðykite ir paaiðkinkite. kokiomis spalvomis nusidaþo auksèiau iðvardyti dekstrinai. á kuriuos álaðinama po 2-3 laðus Liugolio tirpalo.2.2. 10% H2SO4.hidrolizuoto krakmolo.augaluose plaèiai paplitæs polisacharidas. kol atsiras mëlynø nuosëdø. Miðinys virinamas degiklio liepsnoje (kolbutë padedama ant liepsnos sklaidytuvo) ir kas 2-4 min. kol miðiniai uþvirs. 5% CuSO4 tirpalai. Medvilnëje yra iki 90% celiuliozës. á kità . 1. DARBO EIGA. Gliukozës liekanos sujungtos b(1®4) glikozidinëmis jungtimis. Ið dalies hidrolizuojant. imami 2 ml tûrio mëginiai. 16 . bet tirpsta vario druskø amoniakiniuose tirpaluose. skaidantys krakmolà bei glikogenà. Molekulinë masë 50 000-400 000. jà hidrolizuoja kai kuriø mikroorganizmø fermentai. Atlikite Tromerio reakcijas su nehidrolizuotu ir visiðkai hidrolizuotu krakmolu: á vienà mëgintuvëlá ápilkite 1 ml nehidrolizuoto. Á 200 ml tûrio konusinæ kolbutæ ápilama 100 ml krakmolo kleisterio ir 10 ml sieros rûgðties. Abu mëgintuvëlius ðildykite liepsnoje. Celiuliozës neveikia fermentai. 2. Maltozës ir gliukozës Liugolio tirpalas nedaþo (geltona yra jodo spalva). Uþraðykite. CELIULIOZË CELIULIOZË (làsteliena) . Stebëkite susidariusiø dekstrinø spalvø kitimà. 1. celiuliozë skyla iki disacharido celobiozës: CH2OH H O O H OH H H O H CH2OH O H OH H H n O H OH H OH Celobiozës grandis celiuliozëje Celiuliozë netirpsta vandenyje.raudona ® ruda). á abu mëgintuvëlius ápilkite NaOH iki ðarminës terpës bei CuSO4. REAGENTAI: 100 ml krakmolo kleisterio.

DARBO EIGA. Miðinys maiðomas.2. á já panardinamas ir 5 min. gaunamas klampus skystis. konc. H2SO4.1. DARBO EIGA.1. Celiuliozës hidrolizë REAGENTAI: filtruojamasis popierius. ámetamas maþas gabalëlis vatos. kol iðnyksta spalva.2. iðtirpintas amoniake). vata. kol praskaidrëja. Grûstuvëlyje apie 0. kol atsiras mëlynø nuosëdø. degiklio liepsnoje smarkiai plyksteli.2. Á mëgintuvëlá ápilama 4 ml Ðveicerio reagento. Dalis miðinio nupilama á kità mëgintuvëlá ir Tromerio reakcija tikrinama ar hidrolizë yra visiðka (á hidrolizatà ápilama NaOH iki ðarminës terpës ir CuSO4. Po to vata pincetu atsargiai perkeliama á stiklinaitæ su vandeniu.5 g filtruojamojo popieriaus sutrinama su 3 ml sieros rûgðties. 1. Iðdþiûvusi vata. nuspaudþiama filtruojamuoju popieriumi ir iðdþiovinama.2. virinamas degiklio liepsnoje.2. palaikomas maþas gabalëlis vatos.). miðinys perkeliamas á mëgintuvëlá ir. Atlikote celiuliozës nitrinimo reakcijà.3. praskiesta HCl. Stiklinaitëje atsargiai sumaiðoma 4 ml konc. Celiuliozë iðkrinta drebuèiø pavidalu. DARBO EIGA. á já ápylus apie 0. HNO3. H2SO4. Á kità mëgintuvëlá ápilama dalis ðio miðinio. ji supeðiojama pirðtais.1. 1. Celiuliozës tirpumas REAGENTAI: Ðveicerio reagentas (CuCO3. Nuplovus. þr.1. Celiuliozës nitrinimas REAGENTAI: konc.2. 70% H2SO4.2.2. 2 ml distiliuoto vandens ir laðinama praskiesta druskos rûgðtis. HNO3 ir 8 ml konc. miðinys paðildomas degiklio liepsnoje.5 ml distiliuoto vandens. laikoma pincetu. Labai ákaitæs miðinys atvësinamas. 1. CH2OH H O O H OH H H O H CH2OH O H OH H H n 17 O + H OH H OH + 4 HO-NO2 .

4. analogiðka nitrinimo reakcijai. DARBO EIGA. ámetamas gabalëlis vatos.CH2ONO2 H O O H ONO2 H H O H CH2ONO2 O H ONO2 H H n O H OH Piroksilinas H OH 1. acto rûgðties anhidrido. Miðinys pamaiðomas stikline lazdele ir ðildomas vandens vonioje. konc. 18 . H2SO4. konc. Uþraðykite reakcijos lygtá. Celiuliozës triacetato gavimas REAGENTAI: acto rûgðties anhidridas.2. po to maþa srovele pilamas á stiklinæ su ðaltu vandeniu. vata. 1-2 ml koncentruotos sieros rûgðties. kol iðtirpsta vata. Iðkrinta pluoðtinës nuosëdos. Stiklinaitëje atsargiai sumaiðoma po 5 ml acto rûgðties. Stiklinë atvësinama ðaltame vandentiekio vandenyje. Vyksta reakcija. acto rûgðtis.2.

neutralios. yra ávairios cheminës prigimties prostetinës grupës: lipidai (baltymai . bûdingø polimerizuotis linkusioms molekulëms: turi maþiausiai dvi chemines grupes. Tokio tipo reakcijø pusiausvyra vandeninëje terpëje pasislinkusi laisvø aminorûgðèiø susidarymo kryptimi. atliekantys pagrindiná vaidmená jai funkcionuojant. Baltymai pagal sudëtá skirstomi á paprastuosius ir sudëtinius.y. dalyvauja susitraukime. sudarydamos naujas peptidines jungtis. Jos nulemia daugelá fiziniø ir cheminiø baltymø savybiø. turi maþiausiai vienà asimetriná C atomà ir skiriamos á izomerø grupes: D. jø dëka perduodama genetinë informacija. bazinës. vadinama peptidine jungtimi. Visi baltymai sudaryti ið to paties 20 a-aminorûgðèiø rinkinio. hidrofilinës. be aminorûgðèiø.pirminis) yra svarbiausi organiniai junginiai gyvojoje materijoje. proôtos . Kiti baltymai. AMINORÛGÐTYS Baltymai arba proteinai (gr. angliavandeniai (gliukoproteidai) ir kt. Ðie monomeriniai vienetai (aminorûgðtys) turi savybiø. BALTYMAI.lipoproteidai). rûgðtinës. hormonai. todël peptidø sintezë nevyksta tiesiogiai.2. todël gali prisijungti kitos aminorûgðtys. Aminorûgðtys viena nuo kitos skiriasi ðoniniø grandiniø (R) struktûra. Taip susidaro polipeptidas (baltymas). Tos grandinës gali bûti hidrofobinës. kaip svarbûs làstelës struktûriniai. t. Sudëtiniuose baltymuose. o jungtis. nukleininës rûgðtys (nukleoproteidai).ir L-. sugebanèias reaguoti ir sudaryti kovalentines jungtis. katalizuojami baltymø . Dipoliai jonai funkcionuoja kaip rûgðtys (protonø donorai) arba kaip bazës (protonø akceptoriai): 19 . kurios dëka susidaro baltymo molekulë. H O + C C NH3 O-Aminorûgðtys turi keletà bendrø savybiø: tirpaluose esti R daugiausia dipoliø jonø (cviterijonø) pavidalo.fermentø. Paprastieji baltymai sudaryti tik ið aminorûgðèiø. kurios yra reaktyvios. vykstantys gyvoje làstelëje. paprastai atskilus vandens molekulei: O NH2 CH R C OH + H R N CH H COOH NH2 O CH C R R N CH H COOH + H2O peptidinë jungtis dipeptide Dipeptidas taip pat turi aminogrupæ ir karboksilinæ grupæ. Visi fiziniai bei cheminiai procesai. imuninës sistemos komponentai. Ðios grupës yra amino (-NH2) ir karboksilinë (-COOH).

turintis funkcionalià konformacijà. Sintetiniø polipeptidø tyrimai. todël polimerinëje grandinëje jos vadinamos aminorûgðèiø liekanomis. transportiniai baltymai. netenka vandens molekulës. jø ilgis gali bûti kelis kartus didesnis uþ skersmená. Jie daþniausiai netirpsta vandenyje. Baltymai skiriasi molekuliø forma. vyksta jo denatûracija.+ H+ NH2 NH3+ Aminorûgðties molekulës formos (anijoninës. Kai baltymà veikia tokie fiziniai faktoriai kaip temperatûra. baltymai praranda biologiná aktyvumà. sausgysliø (kolagenas). Kitos aminorûgðtys pvz. ragø (keratinai) baltymai. Jà suardþius. Chotia (1976). Fibriliniø baltymø grupei priklauso jungiamojo audinio. Todël manoma. dipolinës) dominavimas priklauso nuo tirpalo pH. o ði aminorûgðèiø grandinë . izoleucinas. Aminorûgðtys. antikûnai. vadinamas natyviu.ties grandinës iðlinkimu (posûkiu). remdamiesi 31 baltymo struktûrø tyrimu. o glicinas.bal20 . kad baltymø konformacija priklauso nuo aminorûgðèiø sekos polipeptidinëje grandinëje. prolinas. vadinama izoelektriniu taðku (pI). Globuliniø baltymø molekulës yra sferinës arba elipsinës formos. Jà sukuria aminorûgðèiø grandinë. lengvai difunduoja. gliutamino. Tirpalo pH reikðmë.: valinas. iðtemptos iðilgai aðies.+ H+ R H C COOH NH3+ H R C COOR H C NH3+ COO. besijungdamos á grandinæ. susitraukimo (aktinas. kai kuriø aminorûgðèiø liekanø R-grupiø. miozinas). kurià stabilizuoja nekovalentinës sàveikos tarp -NH ir -CO grupiø. Levitt ir C. suskirstë baltymus á 4 struktûrines grupes: a. M. kuriai esant jonas elektriniame lauke nejuda. plaukø. pH. metioninas. leucino) neámanomas a-spiralës susidarymas. Baltymams bûdinga tretinë struktûra. asparaginas . Globuliniø baltymø grupei priklauso beveik visi fermentai. Jie tirpsta vandenyje. kai kuriø organiniø medþiagø vandeniniai tirpalai. baltymø rentgenostruktûrinë analizë rodo. daþniau aptinkamos b-struktûroje. Baltymas. Baltymø specifinës biologinës funkcijos priklauso nuo konformacijos. Ðiuo atveju teigiamø ir neigiamø jonø krûvis aminorûgðtyse vienodas. katijoninës.pirmine baltymo struktûra. kad be kai kuriø aminorûgðèiø (alanino.H R C COO. maistiniai baltymai. Fibriliniø baltymø molekulës siûlinës. Denatûruotas baltymas tampa neaktyvus.

tymai. kiti. tampa netirpûs. BALTYMØ NUSODINIMO REAKCIJOS Denatûracija . termolizinas). Taèiau kai kurie fermentai praranda aktyvumà -30-00C temperatûroje.visapusiðkas baltymø struktûrø tyrimas. taèiau daþniausiai baltymas agreguoja ir susidaro nuosëdos. Gráþtamosios baltymø nusodinimo reakcijos vyksta ir trumpai veikiant etanoliu ar acetonu þemoje temperatûroje. (a+b)-baltymai.1 BALTYMØ FIZINËS IR CHEMINËS SAVYBËS 2. Vieni baltymai dël nedideliø konformacijos pakitimø nepraranda biologinio aktyvumo. Gráþtamøjø reakcijø metu baltymai maþai pakinta. Taip baltymus veikia sunkiøjø metalø druskos. baltymai.sudëtingas procesas. Tai iðsûdymo reakcijos. denatûruoja. b-konformacijos sluoksniø ir kitø periodiniø struktûrø. Negráþtamøjø reakcijø metu baltymai labai pakinta. Baltymø nusodinimo reakcijos gali bûti dviejø rûðiø: gráþtamosios ir negráþtamosios. Keièiasi baltymo fizinës savybës: klampumas. suardydami hidrofobines sàveikas. Ðildant baltymai denatûruoja. pakeisdami molekuliø struktûras. pakinta molekuliø struktûra. netenka aktyvumo. ágyja kamuoliuko formà. Taèiau þinoma. 2. matyt. kuriuose yra ir a-spiralës. o baltymo funkcija priklauso nuo ðios sekos. kuriuose a-spiralizuotos ir b-struktûrø sritys iðsidësto viena po kitos. mioglobinas).1. o visos molekulës erdvinës struktûros gali lengvai kontaktuoti su tirpiklio molekulëmis. Aminorûgðèiø seka baltymo grandinëje yra paveldima. iðlieka aktyvûs. Denatûracijos metu baltymo molekulë “iðsivynioja”. todël neámanoma vienareikðmiai apibûdinti sàveikos tarp baltymo ir denatûruojanèio agento. kad denatûruojantys agentai suardo natyvaus baltymo nekovalentinæ struktûrà.1. a/b baltymai. aukðta temperatûra. Denatûracijos prieþastis gali bûti ir pH pakitimai. rubredoksinas). 21 . ðviesos sugertis. ir b-struktûros (papainas. Bevandeniai tirpikliai. labai jautrûs. sudaryti ið sluoksniuotø b-struktûrø (konkavalinas A. Joje nëra nekovalentiniø sàveikø tarp atomø ir grupiø. Detergentai su polipeptidais gali sudaryti stabilius kompleksus. Temperatûros sukelta denatûracija gali bûti gráþtama. sukelianèio baltymo molekulës konformacinius pakitimus. denatûruoja baltymus tokiu pat bûdu. rûgðtys. Dauguma baltymø stabilûs gana siauroje pH reikðmiø srityje. alkaloidø reagentai. Iðtirpinti baltymai daþniausiai denatûruoja 50-600C temperatûroje. nuosëdos vël gali iðtirpti. Todël vienas ið pagrindiniø biochemikø uþdaviniø . greitai já praranda. kur vyrauja a-spiralinë struktûra (hemoglobinas. pasikeièia molekuliø struktûra. Baltymo molekulëje beveik nëra a-spiraliø.

Atsiranda nuosëdø. pikrino rûgðtis. etilo alkoholis. Amonio sulfatas neutraliuose vandeniniuose tirpaluose iðsûdo beveik visus baltymus: globulinai nusëda pusiau prisotintame (NH4)2SO4 tirpale.Vis dëlto. 3% trichloracto rûgðties. Alkaloidai. Tirpalas turi bûti neutralus ar ðiek tiek rûgðtus. konc. o tai sumaþina baltymø tirpalo stabilumà: baltymø dalelës sulimpa. á kità . todël tokiuose tirpaluose virinami baltymai nenusëda. Labai rûgðèiuose tirpaluose baltymø micelës tampa teigiamos. Iðkrinta baltymø nuosëdos. NaOH tirpalai. Baltymø tirpalà paveikus pakankamos koncentracijos ðarminiø bei þemës ðarminiø metalø druskomis (Na2SO4. gyvsidabrio ir kitø sunkiøjø metalø druskos su baltymais sudaro vandenyje netirpius junginius. pikrino rûgðtis. padidëja ir iðkrinta nuosëdos. Vyksta baltymo dalelës dehidratacija.5-5% trichloracto rûgðties tirpalai naudojami baltymams paðalinti ið biologiniø skysèiø. Geriausiai baltymai koaguliuoja izoelektriniame taðke. HCl.visiðkai prisotintame. Pb(CH3COO)2. tanino. todël baltymai naudojami kaip ðiø metalø druskø prieðnuodþiai. vario. 2. 5% CuSO4 1% acto rûgðties. reikia naudoti skirtingø koncentracijø tas paèias druskas. filtratai ðiek tiek parûgðtinami acto rûgðtimi. geleþies heksacianidai reaguoja su baltymuose esanèiomis heterociklinëmis (pirolo. kai kurie baltymai. indolo. ðarminiuose neigiamos.MgSO4 iki soèiø tirpalø (kol druskos nebetirps). Stiprios mineralinës rûgðtys slopina silpnø organiniø rûgðèiø disociacijà ir trukdo baltymams nusësti. Koaguliacijà skatina druskos. H2SO4. nekoaguliuoja (ribonukleazë). Á vienà ið jø pridedama NaCl. Á 2 mëgintuvëlius ápilama po 2 ml baltymo tirpalo.). Ðvino. Ávairios organinës rûgðtys skirtingai veikia baltymus. Tirpalai iðfiltruojami. Koncentruotos mineralinës rûgðtys (iðskyrus HNO3) negráþtamai nusodina baltymus. nusodinantys baltymus. Ávairûs baltymai nusodinami skirtingø koncentracijø etilo alkoholiu. kiauðinio baltymo. Trichloracto ir sulfosalicilo rûgðtys . REAGENTAI: NaCl (kristal. 5% sulfosalicilinës rûgðties. MgSO4). Dël rûgðèiø (iðskyrus HNO3) pertekliaus tirpsta iðkritusios baltymø nuosëdos.). Ilgai veikiant baltymus alkoholiu. Druskos jonai panaikina daleliø krûvá. Jie gali koaguliuoti tik pridëjus kurios nors neutralios druskos. HNO3. konc. baltymus vël galima iðtirpinti vandenyje. 22 . baltymø dalelës dehidratuojasi. MgSO4 (kristal. o á baltymo tirpalà pridëjus NaCl. DARBO EIGA 1. fenolio. nuosëdos susidaro greièiau. Jei nuosëdos greitai iðfiltruojamos.specifiniai reagentai. ðiø tirpalø susilietimo vietoje atsiranda amorfiniø nuosëdø. Norint iðsûdyti ávairius baltymus frakcijomis. trumpai pavirinus. bet ne jø skilimo produktus ar aminorûgðtis. sudarydami netirpius junginius. taninas. konc. atsiranda nuosëdø. jie denatûruoja ir tampa netirpûs. albuminai . NaCl. imidazolo) grupëmis. pH.

2. Á 3 mëgintuvëlius ápilama po 2 ml baltymo tirpalo; pirmasis mëgintuvëlis paðildomas degiklio liepsnoje; á antràjá mëgintuvëlá álaðinama acto rûgðties tirpalo ir paðildoma; á treèiàjá ápilama 1 ml NaOH tirpalo ir paðildoma. 3. Á 3 mëgintuvëlius ápilama po 1 ml koncentruotø azoto, sieros ir druskos rûgðèiø ir atsargiai, per sienelæ, kad nesusimaiðytø skysèiai, ápilama po 1 ml baltymo tirpalo. Kà matote skysèiø susilietimo riboje? Mëgintuvëlius papurtykite. 4. Á 2 mëgintuvëlius ápilama po 2 ml baltymo tirpalo; á vienà ið jø álaðinami keli laðai trichloracto rûgðties, á kità - sulfosalicilo rûgðties. 5. Á 2 mëgintuvëlius ápilama po 2 ml baltymo tirpalo; á vienà ið jø ápilama 1 ml CuSO4 tirpalo, á kità - Pb(CH3COO)2 tirpalo. 6. Á mëgintuvëlá ápilama 1 ml baltymo tirpalo ir 1 ml fenolio tirpalo. 7. Á mëgintuvëlá ápilama 1 ml baltymo tirpalo, pridedama truputá kristalinio NaCl ir 2-3 ml etilo alkoholio. 8. Á 2 mëgintuvëlius ápilama po 1 ml baltymo tirpalo, parûgðtinama keliais laðais acto rûgðties; á vienà ið jø álaðinami keli laðai pikrino rûgðties, á kità tanino tirpalo. Visais atvejais paaiðkinkite, kas vyksta mëgintuvëliuose.

2.1.2. SPECIFINËS AMINORÛGÐÈIØ REAKCIJOS
Baltymus veikiant proteolitiniais fermentais (pepsinu, tripsinu), ðildant su rûgðtimis ar ðarmais, jie skyla - hidrolizuojasi. Baltymus ið dalies hidrolizuojant, susidaro tarpiniai skilimo produktai - peptonai, peptidai, o visiðkos hidrolizës metu laisvos aminorûgðtys. Aminorûgðtys su ninhidrinu sudaro melsvos ar violetinës spalvos junginius. Ði reakcija naudojama atliekant aminorûgðèiø kiekybinæ analizæ, bet nëra specifinë, nes spalvoti produktai gaunami ir naudojant kitus aminogrupæ turinèius junginius. Kai a-aminorûgðtyje ðalia aminogrupës yra karboksilinë grupë, sàveikaujant jai su ninhidrinu iðsiskiria CO2.
O NH2 R C H
amino r.

C COOH + 2 C O C

OH OH

ninhidrinas (indan - 1, 2, 3 - triono hidratas)

23

O C CH C O N C

O C + C O

“Ruemano mëlynai-violetinis”

O H Reaguojant su koncentruota azoto rûgðtimi, susidaro baltymuose esanèiø aminorûgðèiø - tirozino, triptofano, fenilalanino - geltonos spalvos nitrojunginiø. Esant amoniako pertekliui jie virsta oranþinës spalvos chinoidinës struktûros druskomis: OH 2HNO3 O2N OH NO2 + H2O + CO2 + R C

CH2
tirozinas

CH NH2 OH N O

COOH

CH2

CH NH2 O

COOH

O O2N

O N O

NH4

+NH3

O2N

CH2

CH NH2

COOH

CH2

CH NH2

COOH

dinitrotirozino chinoidinë forma

dinitrotirozino druskos chinoidinë forma

Triptofanas rûgðtinëje terpëje reaguoja su daugeliu aldehidø, susidaro spalvoti kondensacijos produktai. Bendra jø struktûra tokia:
24

COOH NH NH2 CH

HOOC NH2 NH

R Baltymai, turintys tirozino, reaguoja su Milono reagentu, susidaro rausvos spalvos nuosëdos. Atliekant reakcijà su tirozino ar polipeptidø tirpalu, nuosëdos nesusidaro, bet atsiranda rausva spalva. Tai nëra specifinë tirozino reakcija, nes su Milono reagentu reaguoja fenoliai bei alkoholiai, turintys fenolinæ grupæ.

OH Hg(NO3)2+HNO3

O N

OHg O

CH2
tirozinas

CH NH2

COOH

CH2

CH NH2

COOH

nitrotirozino gyvsidabrio druska

Sieros turinèioms aminorûgðtims - cistinui, cisteinui - bûdinga reakcija su natrio ðarmu ir ðvino acetatu: R-SH + 2NaOH ® Na2S + R-OH + H2O Na2S + Pb(CH3COO)2 ® PbS¯ + 2CH3COONa 2.1.2.1. Reakcija su ninhidrinu REAGENTAI: 0,2% spiritinis ninhidrino, 1% baltymo, 0,1% aminorûgðties tirpalai. DARBO EIGA. Á vienà mëgintuvëlá ápilama 1 ml baltymo tirpalo, á kità - 1 ml aminorûgðties tirpalo. Po to á abu mëgintuvëlius álaðinama po 5 laðus ninhidrino tirpalo. Miðiniai paðildomi degiklio liepsnoje. Kokia spalva atsiranda? 2.1.2.2. Ksantoproteino reakcija REAGENTAI: 1% baltymo tirpalas, konc. HNO3, konc. NH3. DARBO EIGA. Á mëgintuvëlá ápilama 1 ml baltymo tirpalo, 2-3 laðai azoto rûgðties, miðinys atsargiai ðildomas degiklio liepsnoje. Kokios spalvos nuosëdos susidaro? Miðinys atvësinamas, pripilama amoniako iki ðarminës terpës. Kaip pasikeitë spalva?
25

Milono reakcija REAGENTAI: Milono reagentas (gyvsidabrio nitritai ir nitratai. Uþraðykite reakcijos lygtá. Reakcija su oksimetilfurfurolu.2. Á mëgintuvëlá ápilama 1 ml baltymo tirpalo. Reakcijos triptofanui paþinti 1. 5% Pb(CH3COO)2. Skysèiø susilietimo vietoje atsiranda baltos spalvos þiedas. Miðinys.4. Skysèiø susilietimo vietoje atsiranda violetinës spalvos þiedas. konc.1. konc. pridëjus vario duskø. ápilama sieros rûgðties. H2SO4. Atvësinama ir atsargiai. Á mëgintuvëlá ápilama po 1 ml baltymo. konc. 1% baltymo tirpalas. Miðinys atsargiai ðildomas degiklio liepsnoje.2. praskiestas formaldehido tirpalas. ledinë acto rûgðtis. 2. palei sienelæ.5. Á 1 ml baltymo tirpalo (gali bûti baltymo gabaliukas) pripilama 1 ml ledinës acto rûgðties. H2SO4. palei sienelæ. biuretas (ðlapalas). Reakcija su formaldehidu. REAGENTAI: 1% baltymo tirpalas. 1 ml baltymo tirpalo sumaiðoma su keliais laðais sacharozës ir atsargiai. Skysèiø susilietimo vietoje atsiranda geltonos spalvos þiedas. Reakcija su glioksilo rûgðtimi (jos visada yra ledinëje acto rûgðtyje) REAGENTAI: 1% baltymo tirpalas. paremta oksimetilfurfurolo susidarymu ið sacharozës REAGENTAI: 1% baltymo tirpalas. atsargiai. Kaip keièiasi nuosëdø spalva ðildant? 2. H2SO4.1. ápilama sieros rûgðties. 3. baltymai ir polipeptidai sudaro spalvotas kompleksines druskas. iðtirpinti koncentruotoje azoto rûgðtyje). ðildomas degiklio liepsnoje tamsëja. 2. natrio ðarmo ir ðvino acetato tirpalø.3. DARBO EIGA.1. Á mëgintuvëlá ápilama 1 ml baltymo tirpalo ir keli laðai Milono reagento. DARBO EIGA.3. BALTYMØ HIDROLIZË Ðarminëje terpëje. palei sienelæ. PAPRASTIEJI BALTYMAI. 1% baltymo tirpalai. ápilama sieros rûgðties. Sieros turinèiø junginiø reakcija REAGENTAI: 10% NaOH.1. DARBO EIGA. DARBO EIGA. oksamidas (NH2-CO-CO-NH2). 1% sacharozës tirpalas.2. miðinys ðildomas kol baltymas iðtirps. atsiranda juodos spalvos nuosëdø. 2.2. pripilama praskiesto formaldehido. DARBO EIGA. 26 .

átvirtinama laboratoriniame stove. Á kità mëgintuvëlá ápilama 1 ml baltymo tirpalo. REAGENTAI: 1% kiauðinio baltymo.O 2NH2 C ðlapalas O NH2 ® NH2 C N biuretas O C NH2 + NH3­ H NH3+ CH R1 CO NH CH CO R2 NH CH CO R3 NH CH COOR4 OH NH3+ CH R1 C OH N CH C R2 OH N CH C R3 R2 N CH C O Cu O C ON HC C CH N R4 R3 ON CH COOR4 +2NaOH+Cu(OH)2 C O R1 CH H2N+ Violetinës spalvos polipeptidø ir baltymø Cu-Na kompleksinë druska (biureto kompleksas) Reakcija labai jautri. Kolbutë uþkemðama kamðèiu su gráþtamuoju oro ðaldytuvu. pasigamina biureto. 3. 1. Á 100 ml tûrio konusinæ kolbutæ ápilama 3-5 ml baltymo tirpalo ir 20 ml 20% sieros rûgðties. ðlapalas. virinama ant liepsnos sklaidytu27 . vyksta esant praskiedimui 1:10000. Á atvësintà mëgintuvëlá ápilama truputá NaOH ir keli laðai vario sulfato (biureto reakcija). natrio ðarmo (iki ðarminës reakcijos) ir keli laðai vario sulfato tirpalo (biureto reakcija). Ðlapalas lydosi. pakaitinamas degiklio liepsnoje. 10% NaOH. Á mëgintuvëlá áberiamas þiupsnelis ðlapalo. 2. DARBO EIGA. 20% H2SO4 tirpalai. 1% CuSO4. iðsiskiria NH3. naudojama atliekant kokybinæ ir kiekybinæ baltymø analizæ.

Jø randama ir citoplazmos struktûriniuose elementuose . tirpsta praskiestuose ðarmuose. NH3. lengvai nusëda tirpalà parûgðtinus (pH 5). átvirtinama laboratoriniame stove virð liepsnos sklaidytuvo ir atsargiai virinama 1-1. guanino) nuosëdos. NUKLEOPROTEIDAI. kol iðkris mëlynos nuosëdos.1.2 mol/l Na2HPO4. 5% H2SO4. etilo alkoholis. 12(NH4)2MoO4+H3PO4+21HNO3®(NH4)3PO4+12MoO3+21NH4NO3+12H2O IV mëgintuvëlyje atliekama reakcija purino bazëms paþinti: á hidrolizatà ápilama amoniako iki ðarminës reakcijos (tikrinti indikatoriumi) ir 1 ml sidabro nitrato. II mëgintuvëlyje atliekama Tromerio reakcija: á hidrolizatà ápilama NaOH iki ðarminës terpës ir CuSO4. Molekulinë masë siekia keletà milijonø daltonø. Apie 3-4 g presuotø mieliø (dþiovintø . Iðkrinta geltonos nuosëdos. 2.vo 1-1. SUDËTINIAI BALTYMAI.1 mol/l citrinos rûgðties. 2. REAGENTAI: presuotos arba dþiovintos mielës. 28 .5. kol uþvirs. Miðinys ðildomas degiklio liepsnoje. amonio molibdato tirpalas azoto rûgðtyje (NH4)2MoO4. 0. tikrinama biureto reakcija: á 1 ml hidrolizato ápilama NaOH iki ðarminës terpës ir CuSO4. 1% þelatinos tirpalai. DARBO EIGA. o nukleino rûgðtis skyla á sudedamàsias dalis: purino ir pirimidino bazes. mielëse yra daug nukleoproteidø.mikrosomose. bluþnies. konc. Nukleoproteidai netirpsta vandenyje. atskyla baltymas. Kolbutë uþkemðama gráþtamuoju oro ðaldytuvu. NUKLEOPROTEIDØ HIDROLIZË Kasos.1. BALTYMØ IZOELEKTRINIO TAÐKO NUSTATYMAS REAGENTAI: 0. Nukleoproteidus virinant praskiestose rûgðtyse.5 val. Ar hidrolizë visiðka. kepenø làstelëse. Po to miðinys filtruojamas ir po 1 ml gauto hidrolizato pilama á 4 mëgintuvëlius: I mëgintuvëlyje atliekama biureto reakcija: á hidrolizatà ápilama NaOH iki ðarminës terpës ir CuSO4.5 val. mitochondrijose. miðinys virinamas degiklio liepsnoje. Iðkrinta oranþinës Cu2O nuosëdos. III mëgintuvëlyje atliekama reakcija fosforo rûgðèiai paþinti: á hidrolizatà ápilama amoniako iki ðarminës terpës (tikrinti indikatoriumi). 1 ml molibdeno reagento. pentozæ ir fosforo rûgðtá. 5% AgNO3.4. Visais atvejais rezultatus uþraðykite ir paaiðkinkite.1 g) 100 ml tûrio konusinëje kolbutëje uþpilama 30-40 ml 5% sieros rûgðtimi. Po keliø minuèiø iðkrinta gelsvai rausvos sidabro-purino baziø (adenino.

15 4. 2.75 Þelatina. gel-filtracija. dujinë. ml 0.5+2 Susidrumstimo laipsnis Susidrumstimo laipsnio þymëjimai: (-) nesusidrumstë (+) maþai susidrumstë (++) labiau susidrumstë (+++) labiausiai susidrumstë Paaiðkinkite.5+2 0. Metodas pavadintas chromatografija (gr.5+2 0.vienas ið efektyviausiø analitiniø skystinës chromatografijos metodø. Á 6 sunumeruotus mëgintuvëlius labai tiksliai pipete supilami lentelëje nurodyti natrio fosfato ir citrinos rûgðties tirpalai. aliuminio oksido.. hidrofobiniø jëgø ir sàveikø.). skystinë.2 0. Nr. Popieriaus chromatografija . Tada ir paaiðkëjo.iðtirpintø medþiagø judëjimas kietu turinèiu poras neðëju.1. Mëg.5 0. kurio esmë .75 5.2 0. kad þaliøjø lapø ekstraktuose yra du þali pigmentai (chlorofilai a ir b) ir keletas geltonø pigmentø (karotinoidø). I II III IV V VI 0.1 mol/l Citrinos r. padedanèiø molekulëms iðsiskirti. 29 .9 0.8 4.5 0. AMINORÛGÐÈIØ NUSTATYMAS POPIERIAUS CHROMATOGRAFIJOS BÛDU Augalinës kilmës spalvotø pigmentø frakcionavimas ant ávairiø kietø adsorbentø pirmà kartà buvo apraðytas 1903 m. silikagelio.8 0. afininë. ml 0. Terminas chromatografija vartojamas bet kuriam medþiagø skirstymo metodui vadinti.1 0.35 5.1 vanduo pH 3. graphien raðau). plaèiai taikomas biochemijoje.9 vanduo 0.spalva.DARBO EIGA. Ðiuo metu sukurta daug chromatografijos metodø: jonø mainø. adsorbcinë (popieriaus. ml 0.8 0.5+2 0. chromo .5+2 0.6. medþio anglies ir kt. kodël susidrumstë baltymo tirpalas ir kas vyksta izoelektriniame taðke.2 mol/l Na2HPO4. nepriklausomai nuo prigimties jëgø. spiritas. Medþiagø pasiskirstymas adsorbento pavirðiuje vyksta dël skirtingø vandeniliniø.

Ið pradþiø uþneðtas miðinys frakcionuojamas viena kryptimi. Vis dëlto nëra tokio tirpiklio. nukleozidams. x4). Aminorûgðèiø iðsidëstymo vietos nustatomos panaudojant ninhidrino tirpalà. besileidþianti ir þiedinë.Tirpiklis. Jas galima iðskirstyti tik taikant dvikryptës chromatografijos metodà. Medþiagø pasiskirstymas apibûdinamas koeficientu Rf. kurio dëka bûtø galima iðskirstyti visas 20 aminorûgðèiø.). x3. ledinë acto rûgðtis. su savimi neða ir tiriamas medþiagas. po to leidþiama nusistovëti. vanduo sumaiðoma santykiu 4:1:5 ir dalijamajame piltuve kratoma 3 min. kuris iðreiðkia atstumø nuo uþneðimo vietos (starto) iki medþiagos lokalizacijos vietos (a) ir nuo starto iki tirpiklio judëjimo fronto (b) santyká: a Rf = . Nemodifikuoti junginiai juda kitaip negu modifikuoti. fenolis:vanduo:amoniakas ir kt. Nejudri fazë sudaryta ið popieriaus celiuliozës ir vandens. Judri fazë . temperatûros. iðtirpintos 10 ml vandens su 3 laðais butilo alkoholio.. chromatografijos tipo ir t. iðtirpintas acetono. 0.t.tai áprastos plonasluoksnës chromatografijos rûðis. REAGENTAI: tirpiklis chromatografijai: butilo alkoholis. apatinis sluoksnis paðalinamas. aminorûgðtys (x1. tirpikliø sistemos.tai ávairios tirpikliø sistemos (butanolis:vanduo:ledinë acto rûgðtis. Nukleozidai ir nukleotidai chromatogramoje randami ultravioletiniø spinduliø ðviesoje: jie adsorbuoja ultravioletinius (UV) spindulius ir ðiø medþiagø lokalizacijos vietoje bus matomos tamsios dëmës. virðutinis sluoksnis naudojamas chromatografijai. nukleotidams ir priklauso nuo chromatografijos sàlygø: popieriaus rûðies. ledinës acto rûgðties. popieriaus chromatografija gali bûti kylanti. po to atliekama atitinkama cheminë reakcija ir junginiai frakcionuojami kita kryptimi. Á platø sausà cilindrà ápi30 . b Pasiskirstymo koeficientas bûdingas visoms aminorûgðtims. Kuo didesnis frakcionuojamø medþiagø tirpumas judrioje fazëje ir kuo maþesnis nejudrioje. Medþiagø judëjimas priklauso nuo jø cheminës prigimties ir nuo tirpumo judrioje bei nejudrioje fazëse. Dvikryptë chromatografija . tuo greièiau medþiaga juda su organinio tirpiklio frontu. vandens miðinyje santykiu 95:1:4.5% ninhidrinas. Pagal judanèios fazës judëjimo kryptá. x2. DARBO EIGA. kapiliariniø jëgø dëka judëdamas popieriumi.

iðdþiovinama. o filtracijos greitis priklauso nuo slëgiø. Dializës greitis priklauso nuo difuzijos. Dializuojama apie 1 val. BALTYMØ DIALIZË Dializë ir ultrafiltracija atliekama. Ant juostelës 8 mm atstumu nuo jos galo pieðtuku nubrëþiama starto linija ir ant jos kapiliaru uþlaðinami skirtingø aminorûgðèiø laðeliai. REAGENTAI: baltymo tirpalas.1. miðinys supilamas á dializatoriø. pvz. esanèiø abipus membranos. 31 . skirtumo. Bandymø rezultatus uþraðykite ir paaiðkinkite. b) atliekama Cl. Dëmelës iðdþiovinamos. celiuliozës acetato (celofano). Juostelë iðimama. kol tirpiklis juostele pakyla beveik iki virðutinio jos kraðto (turi likti apie 5 mm). atliekama biureto reakcija (á abu tirpalus ápilama NaOH iki ðarminës terpës ir CuSO4). Chromatografija vyksta. Tokia membrana praleidþia maþas molekules. kuri gali pagreitëti dël tirpalo maiðymo. Ið chromatografinio popieriaus iðkerpama juostelë (siauresnë ir trumpesnë uþ cilindrà). Iðryðkëja aminorûgðèiø dëmelës. DARBO EIGA.lama 3 ml tirpiklio chromatografijai. Kitu galu juostelë uþkabinama ant kamðtyje átaisyto kabliuko ir juostelës kraðtelis 3-5 mm ámerkiamas á cilindre esantá tirpiklá. naudojant plonas pusiau pralaidþias membranas. 1% CuSO4. iðkrinta baltos spalvos nuosëdos. o stambias sulaiko. pieðtuku paþymima tirpiklio fronto linija.7.). turinèio 1-10 nm skersmens poras (daþniausiai 5 nm). 10% NaOH. kuris ádedamas á stiklinaitæ su distiliuotu vandeniu (dializatoriaus membrana turi liesti vandens pavirðiø). Iðmatuojami atstumai (a ir b) ir apskaièiuojami tiriamø aminorûgðèiø pasiskirstymo koeficientai Rf. vël iðdþiovinama dþiovinimo spintoje. Po to tiriamas maþø molekuliø (NaCl) ir stambiø molekuliø (baltymo) pasiskirstymas dializuojamame tirpale ir dializate: a) imama po 1 ml dializuojamo tirpalo ir dializato.jonø atpaþinimo reakcija: á 1 ml tiriamo tirpalo (dializuojamo tirpalo ir dializato) pripilama po laðà azoto rûgðties ir sidabro nitrato. NaCl (kristal. 10% HNO 3. Á 3-5 ml baltymo tirpalo áberiamas þiupsnelis NaCl. apipurðkiama ninhidrino tirpalu. 2. 1% AgNO 3.

atskiriami làsteliø fragmentai ir kitos “nuolauþos”. chloroformo ir metanolio miðiniu (1:2). gauti fragmentai iðskiriami. LÀSTELIØ FRAKCIONAVIMAS Tiriamu objektu gali bûti audinys. FRAKCIONAVIMAS. sukoncentruotos centrifuguojant ir kt. Tirpale virð nuosëdø yra ávairiø tirpiø baltymø. Ðie duomenys apibendrinami.2. PRIKLAUSANTIS NUO SKIRTINGO KOMPONENTØ TIRPUMO Daugelá balastiniø baltymø arba tiriamà baltymà ið tirpalo galima nusodinti pakeitus tirpumo sàlygas. Gautas homogenatas centrifuguojamas. mikroorganizmø làstelës. nepoliniais tirpikliais. fragmentai surenkami á visumà ir tokiu bûdu nustatoma makromolekulës struktûra.1. mikroorganizmø làstelës ardomos ultragarsu.. glikogenas) patvarûs virinant ðarmuose.3.. pvz. Tirpumà galima padidinti silpnais detergentø tirpalais. pvz.2. atliekama kiekybinë analizë. Kai kurie angiavandeniai (celiuliozë. Labai svarbu parinkti tinkamos sudëties ir pH buferiná tirpalà. MAKROMOLEKULIØ FRAKCIONAVIMO IR STRUKTÛROS TYRIMO METODAI Nustatant bet kokios medþiagos struktûrà. esanèiø audiniuose. identifikuojami. Daþnai ðiø medþiagø koncentracija bûna labai maþa. 2. maþo molekulinio svorio junginiø. Labai efektyvus amonio sulfato koncentracijos didinimas: globulinai nusëda esant 1M (NH4)2SO4 koncentracijai. Baltymai ekstrahuojami vandeniniais nedidelës joninës jëgos druskø tirpalais.chromatografija (þr. PANAUDOJANT KOMPONENTØ PASISKIRSTYMÀ SKIRTINGOSE FAZËSE Ðio metodo bendras pavadinimas . fermentø. Audinys smulkinamas homogenizatoriuje.2. FRAKCIONAVIMAS. Toliau medþiagos molekulës suardomos. 2. Lipidai ið audiniø ekstrahuojami nepoliniais tirpikliais. paprastai atliekamos 40C temperatûroje. kuri gryninama toliau.6. trinant su stiklo milteliais ar kvarco smëliu.2. Tokiu bûdu iðskiriama reikiama frakcija. Ði ir kitos procedûros. gryninami. pirmiausia jà reikia iðskirti ið miðiniø. 2.1. tokiu bûdu galima paðalinti visus kitus miðinio komponentus.2. nenaudojami ekstremaliø pH reikðmiø buferiniai tirpalai.) 32 . aukðto slëgio presu. Ðis metodas plaèiai taikomas kaip pirmas gryninimo etapas. làstelëse. 2.2. keièiant pH ar druskø koncentracijà (iðsûdant).

affinity . bet adsorbuojasi jos pavirðiuje. o judri fazë . kartu su inertiniø dujø (argono. Jei tiriama medþiaga netirpsta kietoje fazëje. monosacharidus. Frakcionuojant lakias medþiagas. Per kolonëlæ leidþiamas miðinys. greit iðgaruoja. Metodas paremtas medþiagø pasiskirstymu judrioje dujinëje fazëje ir nejudrioje kietoje fazëje gana aukðtoje temperatûroje. Aptinkami nanograminiai junginiø kiekiai. sugebanèiu adsorbuoti didelá kieká vandens. kai vietoj popieriaus naudojamas silikagelis. Afininë chromatografija taikoma iðskiriant fermentus. Frakcionuojant lipidus. Kolonëlæ uþpildþius silikageliu. . stambiamolekuliniø alkoholiø ir dvibaziø rûgðèiø esteriais). Komponentai identifikuojami taikant standartø metodà. dengiantis stiklinæ plokðtelæ. silikagelis ar aliuminio oksidas prisotinami nepoliniu tirpikliu.giminingumas). Baltymas B nekovalentiniø sàveikø dëka susijungia su specifiniu adsorbentu. aminorûgðtis. Labai svarbi biocheminiuose tyrimuose yra afininë chromatografija (angl. tekanèiame per kolonëlæ. Metodas paremtas specialiø adsorbentø. uþneðtas ant virðutinës kolonëlës dalies. steroidø junginius taikoma dujinë chromatografija. kuriomis uþpildomas stiklinis vamzdelis (kolonëlë) arba plonu sluoksniu padengiama stiklinë plokðtelë. receptorinius ir kitus baltymus. lektinus. Miðinys.2-1 cm skersmens kolonëlë. Adsorbentu gali bûti aliuminio oksidas ir kt. specifiðkai sàveikaujanèiø ir sulaikanèiø tam tikrà makromolekuliø rûðá. . Ðiuo atveju naudojama stiklinë ar metalinë 1-2 m ilgio. kuriame yra mus dominantis baltymas B. Miðinio komponentø judëjimo greièiai priklauso nuo pasiskirstymo tarp dujø ir nelakaus skysèio koeficientø.B Jei miðinyje nëra kitø baltymø. Plaèiai taikoma popieriaus chromatografija. imobilizuotoje ant silikagelio. Kiekvieno piko plotas proporcingas atitinkamo junginio koncentracijai.poliniu tirpikliu. panaudojimu. Chromatografuojama specialioje kameroje aukðtoje temperatûroje (170-2250C). Gautas adsorbentas N-L suspenduojamas tam tikrame buferyje ir juo uþpildoma kolonëlë. sugebanèius specifiðkai susijungti su maþomis molekulëmis. 0. uþpildyta labai smulkiu kietu neðëju (diatomitu). ir vandenyje. Metodo principas: ligandas L. komponentø frakcionavimas vyksta dël jø pasiskirstymo vandeninëje fazëje. ir plonasluoksnë chromatografija. helio. imunoglobulinus. prisotintu nelakiais skysèiais (silikoniniais tepalais. stipriai sujungiamas su netirpiu neðëju N. rezultatai uþraðomi saviraðèiu ant diagramos juostos pikais. lakius lipidus. specifiðkai sàveikaujantis su iðskiriamu baltymu.Viena ið faziø gali bûti milteliai arba smulkios dalelës. kai nejudanti fazë yra specialus vandená adsorbuojantis popierius. Iðfrakcionuoti junginiai. iðeinantys ið kolonëlës. chromatografija vadinama adsorbcine. N-L + B Û N-L. aptinkami taikant fizinius-cheminius metodus. specifiðkai sàveikaujanèiø su imobilizuotu li33 . azoto) srautu juda kolonële. ir garai.

2. pvz. o stambios molekulës praeina neuþkliûdamos. centrifuginiame mëgintuvëlyje sukuriamas sacharozës tirpalo gradientas: nuo 25% (mëgintuvëlio dugne) iki 5% (pavirðiuje). kitaip negu tokio pat dydþio sferinës molekulës.) Sudëtingesnis metodas yra gel-filtracija.1.: sefadeksas G-25 nesulaiko nieko. 2. tai visi jie (iðskyrus B) praeis pro kolonëlæ nesulaikomi. sukelianèiu specifinio komplekso (N-L. frakcionuojant RNR. RNR miðinys iðsiskirsto á keletà juostø. 2. Praplovus kolonëlæ buferiu. CENTRIFUGAVIMAS Ávairûs frakcionavimo metodai susijæ su preparatiniø centrifugø panaudojimu. Atliekant pirminá làsteliø fragmentø iðskyrimà.gandu.. kadangi ðiuo atveju vyksta specifinë sàveika tarp ligando ir fermento aktyvaus centro. bet didesnës nepatenka. kuriø molekulinë masë yra 5000-200000. Praleidþiant pro tokià kolonëlæ ávairiø dydþiø molekuliø miðiná. kurias stabilizuoja sacharozës gradientas. Molekuliø sedimentacijos greitis. todël naudojamas frakcionuojant makromolekules. priklauso nuo jø formos ir dydþio. Asimetrinës molekulës. iðskyrus maþo molekulinio svorio druskas ir paprastus ciklinius cukrus. daþnai nepatenka á vidinæ gelio fazæ. turinèios daugybæ skersiniø ryðiø ir yra supresuotos á granules (sefadeksas). pakanka trumpalaikio centrifugavimo skirtingais greièiais.2. PRIKLAUSANTIS NUO MOLEKULIØ DYDÞIO Dializë ir ultrafiltracija (þr. Jei ið miðinio iðskiriamas baltymas yra fermentas. Po to pavirðius atsargiai padengiamas RNR preparato sluoksniu ir centrifuguojama labai dideliu greièiu keletà valandø. maþos molekulës difunduoja á gelio vidø. bûtina centrifuguoti tankio gradiente. besiskirianèias sedimentacijos konstantomis. todël naudojamas miðiniams nudruskinti.. tai ligando struktûra turi bûti panaði á fermentinës reakcijos produktà arba konkurentiná inhibitoriø. Tinklelio tankis priklauso nuo sefadekso rûðies. FRAKCIONAVIMAS. 2. Mëgintuvëlio dugnas praduriamas ir laðais surenkamos frak34 .4. Kolonëlë uþpildoma dekstranu.5..B) disociacijà. sujungtas baltymas eliuojamas tirpalu. pvz. todël juda greièiau. kurá sudaro angliavandeniø grandinës. Makromolekulëms labai didelæ reikðmæ turi forma. veikiant iðcentrinei jëgai. Á granulës vidø gali patekti maþos molekulës. Ligando cheminë prigimtis priklauso nuo iðskiriamo baltymo prigimties. Norint gauti labai ðvarø preparatà.7. Kiekviena granulë turi trimatæ struktûrà. todël sulëtëja jø judëjimo greitis. sefadeksas G-200 turi gerokai daugiau skersiniø ryðiø.

titravimo kreives. todël galima frakcionuoti tik gana stambias molekules. Ðios ribos matavimai leidþia nustatyti sedimentacijos konstantà. Baltymai turi skirtingus izoelektrinius taðkus. priklauso nuo ðiø jëgø dydþiø: nuo dalelës dydþio. veikiant iðcentrinei jëgai.nesudëtingas procesas. nevyksta pastebimas baltymo judëjimas kiuvetëje. Sedimentacijos greitis priklauso nuo tirpiklio ir iðtirpintø daleliø tankiø skirtumo. Judëjimo greièiø skirtumai . centrifuguojama tol. FRAKCIONAVIMAS. polisacharidai turi tam tikrà elektros krûvá. Dalelës bendras krûvis priklauso nuo H+ jonø koncentracijos terpëje ir gali keistis. Sedimentacijos greitá galima stebëti taikant kelis metodus. gali bûti atliekamas buferiu sudrëkinto35 . Sugërimo dydis proporcingas baltymo koncentracijai. kadangi jo judëjimas dugno link. tokios kaip DNR. Ðiuo atveju galima atskirti viengrandæ DNR nuo dvigrandës.miðiniø frakcionavimo pagrindas. 2. Daug patogesnis yra sedimentacijos pusiausvyros metodas.cijos. Makromolekulës.6. priklausanèiu nuo difuzijos. Tokia pusiausvyra bûdinga kiekvienam baltymui ir priklauso nuo jo molekulinës masës. jos tankio ir tirpiklio klampumo. formos. kol pasiekiama baltymo pasiskirstymo pusiausvyra visoje kiuvetëje. kuri yra molekulës masës funkcija. daþnai centrifuguojamos CsCl gradiente. Sedimentacijos koeficientas turi laiko dimensijà. priklauso nuo jø suminio krûvio. baltymo koncentracija matuojama visoje kiuvetëje (panaudojant optinæ sistemà) ir pagal tam tikras formules apskaièiuojama molekulës masë. Toks procesas vadinamas elektroforeze. jos iðplaukia á pavirðiø. Jei daleliø tankis maþesnis uþ tirpiklio. iðlaiko pusiausvyrà su daleliø judëjimu virðun. Sedimentacijos proceso metu centrifuginiame mëgintuvëlyje keièiasi baltymo koncentracija ir po tam tikro laiko nusistovi aiðki riba tarp tirpiklio ir baltymo tirpalo. Taikant já. veikiant iðcentrinëms jëgoms. Sedimentacijos koeficiento matavimo vienetas vadinamas svedbergu (S): 1 S = 10-13 sek. Taikant ðá metodà pasiekiama iðcentrinë jëga 400 000 kartø virðija Þemës traukos jëgà. Elektros lauke ákrautø daleliø judëjimas anodo ar katodo link. skaièiuojamas jëgos vienetui ir paprastai sudaro 10-13 sek. REMIANTIS ELEKTROS KRÛVIU Biologinës makromolekulës . todël skiriasi ir judrumu elektros lauke. esant bet kokiai pH reikðmei. Pasiekus pusiausvyrà. sàveikaujant su maþos molekulinës masës jonais ar kitomis molekulëmis. Vienas ið jø: per kiuvetæ leidþiamas UV ðviesos spindulys (230-290 nm) ir registruojamas jo sugërimas nuo virðutinës tirpalo ribos kiuvetëje iki dugno. t. Vienas ið baltymø molekulinës masës nustatymo metodø yra sedimentacijos greièio nustatymas. nukleininës rûgðtys.baltymai. Elektroforezë . y.2. Daleliø nusëdimo greitis.

turi beveik vienodà neigiamà krûvá. agentas. vadinamos katijonitais. naudojami agarozës ir agarozës-poliakrilamido geliai arba poliakrilamido koncentracijø gradiento geliai. Na+ jonø koncentracija 0. Baltymø miðinio tirpalo uþlaðinamas laðas ar iðliejamas sluoksnis. Tiriant labai didelës molekulinës masës polimerus. celiuliozës acetato. gali bûti naudojama elektros átampa nuo keliø voltø iki 2-3 tûkstanèiø voltø.1 mol/l). Pirmiausia jonitas plaunamas dideliu kiekiu buferio ið silpnos rûgðties ir jos natrio druskos (pH 4. tenkantá masës vienetui.anijonitais. Gauta derva (su Na+ jonais) uþpildoma kolonëlë. ðviesa). Stambiø molekuliø iðskirstymui naudojami dekstranai (sefadeksai). Poliakrilamido gelis . denatûruoja. Tiriamas miðinys iðtirpinams nedideliame kiekyje to paties buferio ir uþpilamas ant kolonëlës.: -SO3-.skersinius ryðius turintis polistirolas. veikiami DSN. Labai svarbus metodas. Vienas ið jautriausiø baltymø bei nukleino rûgðèiø frakcionavimo metodø yra elektroforezë poliakrilamido gelyje. agarozës. polimerinimo reakcija vyksta dalyvaujant katalizatoriui TEMED (N. poliakrilamido gelio sluoksnyje. Ðiuo atveju daugelis baltymø iðsiskirsto daug geriau. kuriø pagrindas .silpnos rûgðtys. Paprastai naudojami tiriamø miðiniø vandeniniai tirpalai ir kolonëlës. AH+ ir BH+ . Maþø molekuliø frakcionavimui tinkamiausios sintetinës dervos. Baltymai.je filtruojamojo popieriaus juostelëje. tuo maþesnis porø dydis gelyje. pvz. panaudojant katijonità su funkcinëmis sulfogrupëmis. frakcijos aptinkamos optinëmis sistemomis arba daþant specifiniais daþais.N´-tetrametiletilendiaminas) ir iniciatoriui (amonio persulfatas. -COO-. yra jonø mainø chromatografija.granulëmis. molekulë “iðsivynioja” ir su DSN sudaro kompleksus. bet ir aktyvus molekuliø frakcionavimo dalyvis: kuo didesnë akrilamido koncentracija. todël elektroforezës metu juda greièiu. sujungianèios katijonus. o atlikus elektroforezæ.N. Kompleksai esti lazdelës formos. Makromolekuliø judrumas gelyje atvirkðèiai proporcingas porø dydþiui. atvirkðèiai proporcingu molekulës masei. uþpildytos jonø mainø derva . turinèiomis poras ir suriðtas jonø grupes. esanèius ant jonito granuliø. Dervos. norime iðfrakcionuoti medþiagø AH+ ir BH+ miðiná. disocijuoja á subvienetus. AH+ ir BH+ pakeis Na+ jonus.N´-metilenbisakrilamidas). turinèios po vienà rûgðtinæ grupæ. 36 . tokiu bûdu jos atsidurs nejudrioje fazëje (ant netirpios dervos). didesná nei aminorûgðèiø liekanø ðoniniø grandiniø krûvis. Ðios skiriamos medþiagos su katijonitu susijungia gana stipriai.N. Toks kompleksas turi suminá neigiamà krûvá. o sujungianèios anijonus . Elektroforezë poliakrilamido gelyje su natrio dodecilsulfatu (DSN) plaèiai taikoma polipeptidø molekulinëms masëms nustatyti. agaro. Tarkime. susijæs su ákrautø grupiø buvimu baltymuose. riboflavinas. -NH3+. poliakrilamido ar polisacharido gelio kolonëlëje. Gelio sudëtis: akrilamidas. sudarantis skersinius ryðius (N.ne tik palaikanti terpë. Atsiþvelgiant á keliamus tikslus.

1 iki 0. kad abi medþiagos turëtø skirtingà giminingumà jonitui . blogai susijungiantis su jonitu.tik tokiu atveju miðinys bus iðfrakcionuotas. AH+ ir BH+ ryðys su derva susilpnëja. nes Na+ jonai sugeba konkuruoti dël dervos sulfogrupiø. tik ðiuo atveju fiksuotos katijoninës grupës sujungia anijonus. Panaðûs procesai vyksta ir sistemose su anijonitais. Kartais sunku parinkti sàlygas. (nuo 0. esant pH 4. pakeitus Na+jonø koncentracijà arba buferio pH. susidaro B. reikia paruoðti buferá. norint atskirti A ir B ðioje sistemoje. bûtinas neþinomø miðiniø frakcionavimui. turintá tokià pH reikðmæ ir Na+ jonø koncentracijà. taip pat blogai susijungiantis su jonitu. todël daþniausiai naudojamas gradientinis eliuavimas. 37 . palaipsniui keièiant neorganinio jono koncentracijà ar buferio pH reikðmæ. Paðarminus dar daugiau. Vadinasi.taèiau ryðys gali bûti susilpnintas. Ðiuo metu naudojami aminorûgðèiø analizatoriai. susidaro A. kuriais atliekama automatinë kiekybinë aminorûgðèiø analizë.padidinus Na+ jonø koncentracijà. Ir atvirkðèiai .5 mol/l). AH+ ið dalies disocijuoja. Buferá paðarminus iki pH 6.

Fermentø veikimas priklauso nuo pH: aktyviausi jie bûna gana siaurame intervale ir terpës pH pasikeitimas silpnina ar net stabdo fermentø veikimà. dar specifiðkesnis uþ tripsinà. bet ir ne làstelëse.aktyviu fermentu. Á DNR grandinæ klaidingai átraukiamas nukleotidas gali bûti ypaè retai. tripsinas hidrolizuoja peptidines jungtis. mitochondrijose maþo molekulinio svorio junginiø. proteolitiniai fermentai skiriasi substratiniu specifiðkumu: subtilizinas. nors katalitinëmis savybëmis pasiþymi ir kai kurie struktûriniai baltymai. dalyvaujantis kraujo kreðëjime. Làstelëms bûdingi visi metaboliniai virsmai ir tai yra specifiniø fermentø veikimo rezultatas. Fermentai pagreitina reakcijà apie 107 kartø. katalizuojantis 4 rûðiø nukleotidø susijungimà á grandinæ.fermentams.3. hidrolizuoja peptidines jungtis.baltymai. bet katalizuoja. Fermentai funkcionuoja visuose gyvuose organizmuose.. Pavyzdþiui.raumenø susitraukimas. o ATF jungèiø energija panaudojama daugelio procesø metu. Dauguma ðiuo metu þinomø fermentø yra tirpûs globuliniai baltymai. denatûruojami (veikiami pH. pvz. dalyvaujanèio reakcijoje. kurias sudaro arginino karboksilinë grupë ir glicino aminogrupë. laisvoji energija virsta ATF energija. nepriklausomai nuo ðalia esanèiø ðoniniø grandiniø prigimties. trombinas. t. tiek substrato. DNR sintezæ. Fermentai atlieka ávairiø energijos rûðiø transformacijà: fotosintezës metu ðviesos energija paverèiama cheminiø jungèiø energija. y. todël jiems bûdingos baltymø savybës: labilumas. Kai kurie ið jø yra sintetinami kaip neaktyvûs pirmtakai ir aktyvûs tampa tik fiziologiðkai reikiamoje vietoje tam tikru laiku. nerviniø impulsø perdavimas ir kt. sintetinamas tam tikrø bakterijø rûðiø. Fermentai (virðkinimo) veikia ne tik jø susidarymo vietose. Daugelio fermentø aktyvumas yra reguliuojamas. hidrolizuoja peptidinæ jungtá. Kiti fermentinio aktyvumo reguliavimo mechanizmai: kovalentinë modifikacija. alosterinë sàveika. kuriame hidrolizavus tam tikrà peptidinæ jungtá. temperatûros) jie praranda aktyvumà. DNR-polimerazë I yra nepaprastai specifiðkas fermentas. patenkanèiø su maistu. pvz. aktinas ir miozinas katalizuoja ATF hidrolizæ. þarnose jis tampa tripsinu . Kiekvienas fermentas katalizuoja kokià nors vienà arba keletà labai panaðiø cheminiø reakcijø. sumaþindami jos aktyvacijos energijà. Jie nepakeièia reakcijos pusiausvyros. Visi fermentai . Ávairios fiziologinës funkcijos . kasoje sintetinamas neaktyvus fermentas tripsinogenas. . atþvilgiu. kurias sudaro tik lizino ar arginino karboksilinës grupës. Fermentai yra labai specifiðki arba jiems bûdingas absoliutus specifiðkumas. Fermentai yra labai specifiðki tiek katalizuojamos reakcijos. 38 . FERMENTAI Biocheminës reakcijos vyksta dideliu greièiu.susijusios su fermentø aktyvumu.. dalyvaujant biologiniams katalizatoriams .

apofermentà ir nebaltyminæ dalá kofaktoriø. ir susidaro trumpesnes grandines turintys produktai . Negráþtamo slopinimo metu inhibitorius labai stipriai kovalentiðkai susijungia su fermentu. t.Kai kurie specifiniai maþo molekulinio svorio junginiai ir jonai sugeba inhibuoti (slopinti) fermentus. amilazës paveiktas krakmolas nereaguoja su jodu. Fermentas. FERMENTINË KRAKMOLO HIDROLIZË. gali suskilti á baltyminá komponentà . vadinamas cholofermentu. bet jie neiðskirti ið gyvø làsteliø ir neiðgryninti.maltozë. FERMENTØ TERMOLABILUMAS. Fermentams paþinti specifiniø reagentø nëra.1. Konkurentinis inhibitorius trukdo substratui susijungti su aktyviu fermento centru. bet ir su fermento-substrato kompleksu. iðgryninti. gliukozë . disociacija vyksta nepaprastai lëtai.y. o jo skilimo produktai .dekstrinai. esanèiuose toli nuo grandinës galø. Daugeliu atvejø nekonkurentinis inhibitorius savo struktûra skiriasi nuo substrato. kuris skiriasi nuo substrato sujungimo centro. tuo jis skiriasi nuo nekonkurentinio slopinimo. Plaèiai paplitusios a-amilazës hidrolizuoja krakmolo polisacharidines grandines taðkuose. paprastieji cukrai. Kai kurie fermentai aptikti tik jø katalitinio aktyvumo dëka. fermentas visiðkai praranda aktyvumà. Kai kuriø fermentø sudëtyje yra metalai. Jis sulëtina reakcijà. Todël manoma. Sudëtingi organiniai kofaktoriai. ar jis veikia substratà. Substrato pakitimas arba jo skilimo produktai atpaþástami ið specifiniø reakcijø. dalyvaujantys palaikant natyvià konformacijà. a-amilazës aptinkamos augaluo39 . kad inhibitorius susijungia su alosteriniu fermento centru.. Kokio nors junginio susijungimas su alosteriniu centru kartais padidina fermento aktyvumà. centru. sumaþindamas fermento molekuliø skaièiø. SPECIFIÐKUMAS Krakmolà galima hidrolizuoti rûgðtimis ir fermentais. fermentø reakcijose dalyvauja kaip atomø ar funkciniø grupiø donorai ar akceptoriai. Nekonkurentinio slopinimo metu inhibitorius sumaþina fermento “apsisukimø skaièiø”.redukuoja metalø hidroksidus (þr. darantis átakà ðalia esanèiam aktyviam centrui. Tokie junginiai vadinami aktyvatoriais. 3. susiriðanèiø su substratu. Angliavandeniai). slopinimas vadinamas nekonkurentiniu. daugelis jø iðvalyti. Konkurentinis slopinimas gali bûti sustabdytas padidinus substrato koncentracijà. kuriuos sukelia inhibitoriaus prisijungimas. pvz. ir fermento aktyvumo sumaþëjimà lemia jo trimatës struktûros pakitimai. Dauguma fermentø yra sudëtiniai baltymai. Apie fermento buvimà sprendþiama ið to. Ðiuo metu ið gyvø làsteliø yra iðskirta ðimtai fermentø. vadinami kofermentais. Jei inhibitorius susijungia ne tik su laisvu fermentu. Gráþtamam slopinimui bûdingas greitas pusiausvyros tarp fermento ir inhibitoriaus nusistovëjimas. iðkristalinti.

1.). REAGENTAI: seiliø tirpalas (burnoje palaikyti distiliuoto vandens). tikrinant mëginius Liugolio tirpalu ant baltos plokðtelës. Liugolio tirpalas.2. SEILIØ AMILAZËS OPTIMALAUS pH NUSTATYMAS REAGENTAI: 1% krakmolo kleisteris.po 1 ml krakmolo kleisterio ir praskiestø seiliø. Á vienà ið jø ápilama po 1 ml krakmolo kleisterio ir distiliuoto vandens. Vienas aktyvus ðios klasës fermentas randamas þmogaus seilëse (kai kuriø þmoniø seilëse ðio fermento nëra).). þr.2. Imami 2 mëgintuvëliai. á kità . 40 . Tirpalai mëgintuvëliuose sumaiðomi. á kità . fosfatinis buferis: 0. Liugolio.po 1 ml sacharozës tirpalo ir praskiestø seiliø.po 1 ml krakmolo kleisterio ir virintø praskiestø seiliø. gyvuliø organizmuose. Pasibaigus inkubacijai. miðinys paðildomas degiklio liepsnoje. á kità . Rezultatus paaiðkinkite. 10% NaOH. Abu mëgintuvëliai inkubuojami 37-400C temperatûros vandens vonioje apie 10 min. Inkubacijos metu 3-4 kartus atliekama reakcija su Liugolio tirpalu: ant baltos keraminës plokðtelës uþlaðinamos dvi eilës Liugolio tirpalo laðø.1.1. Á vienà ið jø ápilama po 1 ml krakmolo kleisterio ir praskiestø seiliø. taèiau jø vaidmuo fermento veikimo mechanizme dar neaiðkus. stebëkite opalescencijà mëgintuvëliuose. 1% CuSO4 tirpalai. PH ÁTAKA FERMENTØ VEIKIMUI.1. Abu mëgintuvëliai inkubuojami 37-400C temperatûros vandens vonioje apie 10 min. 1. kas vyksta mëgintuvëliuose ir kaip kinta laðeliø spalva.1.1. mëgintuvëliai ðildomi 37-400C temperatûros vandens vonioje apie 10 min.1 M citrinos rûgðtis. Rezultatus uþraðykite ir paaiðkinkite. Kas vyksta mëgintuvëliuose ir kodël? Pasibaigus inkubacijai. Visoms a-amilazëms bûtini Cl-jonai. Imami 2 mëgintuvëliai. 1. Su tirpalais ið abiejø mëgintuvëliø atliekama Tromerio reakcija (ápilama NaOH iki ðarminës terpës ir CuSO4.1. 40 kartø praskiestos seilës (pasiruoðti patiems).se. veikiantys kaip aktyvatoriai. Imami 2 mëgintuvëliai. 1% krakmolo kleisterio. Apraðykite. sacharozës tirpalas (pasiruoðti patiems). 3. Reakcijø eiga mëgintuvëliuose stebima tikrinant mëginius Liugolio tirpalu ant baltos plokðtelës. Su tirpalais ið abiejø mëgintuvëliø atliekama Tromerio reakcija (þr.2. Á vienà mëgintuvëlá ápilama po 1 ml krakmolo kleisterio ir praskiestø seiliø. 1.2 M Na2HPO4 ir 0. DARBO EIGA.2. ant jø stiklinëmis lazdelëmis ið mëgintuvëliø laðinami tiriamø tirpalø laðai. Inkubacijos metu reakcijos eiga stebima. 2. 3.). su tirpalais ið abiejø mëgintuvëliø atliekama Tromerio reakcija (þr. kol iðkrinta mëlynos nuosëdos.

Ef .2 ml distiliuoto vandens. Ek .ekstinkcija bandymø mëgintuvëliuose.5 cm storio kiuvetë).DARBO EIGA.2 ml krakmolo kleisterio.ekstinkcija kontroliniuose mëgintuvëliuose.2 ml seiliø tirpalo.Eband.2 Po to á visus mëgintuvëlius ápilama po 0. Paruoðiamos dvi eilës sunumeruotø mëgintuvëliø (po 5 kiekvienoje).5 8. Á pirmoje eilëje esanèius mëgintuvëlius ápilama po 0. atitinkanti tiriamo tirpalo fermentiná aktyvumà.8 6. laðai 4 3 2 1 pH 5.5 8.2 pH 41 . kaip nurodyta lentelëje: Mëgintuvëlio Nr. 0. miðinys sumaiðomas. I II III IV V Na2HPO4 laðai 6 7 8 9 10 Citrinos r. á antroje eilëje esanèius mëgintuvëlius .ekstinkcija. Mëgintuvëliai vienu metu statomi á 380C temperatûros vandens vonià ir inkubuojami 15-20 min. 6. braiþomas grafikas “Amilazës aktyvumo priklausomybë nuo pH”: 5.9 7. . Remiantis gautais duomenimis. Á kiekvienà mëgintuvëlá álaðinama po 1-2 laðus Liugolio tirpalo (laðinama.po 0. Amilazës aktyvumà rodo ekstinkcijos kontroliniuose mëgintuvëliuose ir ekstinkcijos bandymø mëgintuvëliuose skirtumas: Ef = Ek .3 6.3 6. miðinys sumaiðomas ir kolorimetruojamas (ðviesos filtras nr. kol tirpalo spalva tampa aiðki). Pasibaigus inkubacijai.8 6. mëgintuvëliai atðaldomi vandenyje. Po to á kiekvienà mëgintuvëlá (abiejose eilëse) álaðinama fosfatinio buferio ir citrinos rûgðties tirpalø. Eband.9 7.

AKTYVATORIØ IR INHIBITORIØ ÁTAKA AMILAZËS AKTYVUMUI REAGENTAI: 0. oksiduodamos ávairius substratus: pieno rûgðtá (laktatdehidrogenazë). 0. Á visus antrosios eilës mëgintuvëlius pripilama po 1 ml NaCl tirpalo. Katalizuoja vandenilio atskilimà. Tokiu bûdu seilës skiedþiamos ir visuose kituose mëgintuvëliuose.3. geriausia juos sunumeruoti. seilës. 1% krakmolo kleisteris. Á visus pirmosios (kontrolinës) eilës mëgintuvëlius pripilama po 1 ml distisliuoto vandens. NaCl. viskas sumaiðoma.3% NaCl. DARBO EIGA. Ið aðtuntøjø kiekvienoje eilëje esanèiø mëgintuvëliø 1 ml tirpalo iðpilama.3. Pirmoji dalis paliekama kontrolei. spiritus (alkoholdehidrogenazë) ir kt.á antruosius. t. Tada á visus mëgintuvëlius pripilama po 2 ml krakmolo kleisterio: pirmiausia á pirmuosius kiekvienos eilës mëgintuvëlius. KClO3 (kristaliniai). Viskas gerai sumaiðoma. Stebëkite spalvø pakitimus mëgintuvëliuose. obuoliø rûgðtá (malatdehidrogenazë). mëgintuvëliai statomi á 38-400C temperatûros vandens vonià ir inkubuojami 15-20 min. mikroorganizmuose.4. t. Liugolio tirpalai. Pasibaigus inkubacijai. Á visus mëgintuvëlius ápilama po 1 ml distiliuoto vandens. Bulvë supjaustoma á 4 dalis. Á visose eilëse esanèius pirmuosius mëgintuvëlius ápilama po 1 ml nepraskiestø seiliø ir viskas gerai sumaiðoma. DEHIDROGENAZINIO KOMPLEKSO INHIBAVIMAS Cl. treèiuosius ir t. Tada ið kiekvienoje eilëje esanèiø pirmøjø mëgintuvëliø po 1 ml tirpalo perpilama á antruosius mëgintuvëlius ir t.3% CuSO4. Paruoðiamos 3 eilës mëgintuvëliø (po 8 mëgintuvëlius kiekvienoje. DARBO EIGA. Á visus mëgintuvëlius álaðinama po 1-3 laðus Liugolio tirpalo. 42 . kad nesusimaiðytø inkubuojant). viskas sumaiðoma. Kiekviename mëgintuvëlyje tirpalas labai gerai sumaiðomas pipetuojant. Rezultatus uþraðykite ir paaiðkinkite. po to . mëgintuvëliai iðimami ir atðaldomi vandentiekio vandenyje (reakcija sustabdoma). Á visus treèiosios eilës mëgintuvëlius pripilama po 1 ml CuSO4 tirpalo. aptinkamos visose gyvulinëse.JONAIS Dehidrogenazës priklauso fermentø oksidoreduktaziø klasei. NaI. viskas sumaiðoma. augalinëse làstelëse. REAGENTAI: bulvë. ávairius aldehidus (aldehiddehidrogenazë). 3.

NaI.5. Á visus tris mëgintuvëlius ápilama po 1 ml gintaro rûgðties. Po 3-5 min pirmajame mëgintuvëlyje beveik visiðkai iðnyksta mëlyna spalva. 43 . Apie 5 g raumens (paðalinus riebaliná audiná) smulkiai supjaustoma (arba sukarpoma þirklëmis). ketvirtoji .2 ml vandens ir 0. 1% metileno mëlis. 3. bakteriniø làsteliø oksidacinëse membranose. Ðià reakcijà augalinëse ir gyvulinëse làstelëse katalizuoja fermentai lipazës. SUKCINATDEHIDROGENAZINIO AKTYVUMO KONKURENTINIS SLOPINIMAS Sukcinatdehidrogenazë . Sukcinatdehidrogenazë (flavoproteidas) oksiduoja gintaro rûgðtá iki fumaro rûgðties. po 2-3 laðus metileno mëlio ir. Gintaro ir fumaro rûgðtys savo struktûra labai panaðios. PIENO RIEBALØ SKILIMAS VEIKIANT LIPAZEI Hidrolizuojantis neutraliems riebalams. Nebûdama substratu.4 ml vandens. gerai viskà sumaiðius. H COOH fumaro rûgðtis C C FADH2 3. o treèiajame mëgintuvëlyje spalva nesikeièia. 1% fumaro rûgðtis. kovalentine jungtimi prijungtas prie baltyminës dalies. o kitos dalys patamsëja.4 ml fumaro rûgðties. todël slopina jo aktyvumà. á treèiàjá 0.KClO3. DARBO EIGA. Á 3 sunumeruotus mëgintuvëlius ádedama po 3-4 ml raumens homogenato ir pripilama: á pirmàjá 0.specifinis fermentas. fumaro rûgðtis uþima fermento aktyvø centrà.6.0. Ðio fermento kofermentas . treèioji . Po 15-20 min. todël konkuruoja dël aktyvaus fermento centro.2 ml fumaro rûgðties. vazelino aliejus. uþpylus 20 ml distiliuoto vandens. antrajame mëgintuvëlyje sumaþëja spalvos intensyvumas. grûstuvëlyje sutrinama ir. Mëgintuvëliai ðildomi 400C temperatûros vandens vonioje. homogenizuojama.FAD. po 3-4 laðus vazelino aliejaus. susidaro trys riebalø rûgðèiø molekulës ir viena glicerolio molekulë. á antràjá . HOOC CH2 CH2 COOH gintaro rûgðtis HOOC H FAD metileno mëlis (redukuota bespalvë forma) metileno mëlis (oksiduota spalvota forma) REAGENTAI: raumens homogenatas.antroji apibarstoma NaCl. NaCl apibarstyta bulvës dalis lieka nepakitusi. randamas aerobiniø làsteliø mitochondrijose. 1% gintaro rûgðtis. kol susidaro vientisa masë.

Dvylikapirðtëje þarnoje maistà veikia tulþies ir kasos sultys. Kad geriau susitrintø.1M NaOH. todël hidrolitiniai fermentai gali veikti tik ties riebalø laðeliø ir vandeninës fazës riba.Pagrindinë riebalø skilimo vieta . 1 álaðinami 2-3 laðai tulþies. tuo didesnis plotas. Kolbos su pienu visà laikà laikomos 2 vandens vonioje. susidarant kompleksui su kolipaze. ið kolbutës Nr. 3-5 g kasos audinio sutrinama su 10-15 ml vandens ir glicerolio miðiniu (5:1). Abi kolbutës inkubuojamos 37-400C temperatûros vandens vonioje 15 min. Á pirmàsias dvi kolbutes (Nr. glicerolis. tulþis. supilama á kolbu3 tæ Nr. Hidrolizæ greitina Ca2+ jonai. 1 imama 10 ml pieno. 2 imama 10 ml pieno .) 44 . pridedama trinto stiklo arba smëlio. 4 ir titruojama 0. Taip titruojama 4 kartus kas 15 min. pienas.1 M NaOH. glikocholinë) veikia kaip emulgatoriai. fenolftaleinas. REAGENTAI: kasos audinys. kuriame gali veikti fermentai. nei grandinës ilgis. Sunumeruojamos keturios 100 ml talpos konusinës kolbutës (Nr. Lipazës hidrolizës greièiui neturi átakos nei riebalø rûgðèiø nesotumo laipsnis. Lipidai netirpsta vandenyje. 1-4). braiþomas grafikas: 15 30 45 60 Rezultatus paaiðkinkite. NaOH Pasibaigus inkubacijai. Maistui patekus á dvylikapirðtæ þarnà.plonosios þarnos. apriboja acilgliceroliø resintezæ. Skystis virð nuosëdø vadinamas nuopilu. kol susidaro vientisa masë. ið kolbu(ml) tës Nr. Reakcijos greitis priklauso nuo ðios ribos ploto: kuo smulkesni riebaliniai laðeliai. su riebalø rûgðtimis sudarydami netirpius muilus. Á kolbutæ Nr. Ðiø pavirðinio aktyvumo medþiagø ir peristaltikos dëka maisto lipidai emulguojami vandeninëje terpëje ir tai skatina lipolizæ. supilama á kolbutæ Nr. (min. hormonai skatina kasos sulèiø ir tulþies sekrecijà. Kasos sultyse yra lipazës pirmtakas. jos neutralizuoja rûgðtø skrandþio turiná. 0.1 M NaOH. 3 ir titruojama 4 0. kuris aktyvuojamas. Neutralioje aplinkoje tulþies rûgðtys (taurocholinë. Gauta masë centrifuguojama. Tulþis stimuliuoja lipidø emulgavimà ir soliubilizacijà. 3.4) ápilama po 10 ml distiliuoto vandens ir po 23 laðus fenolftaleino. 1. Á kitas dvi kolbutes (Nr.2) ápilama po 2 ml nuopilo ir 50 ml pieno. Remiantis gautais duome1 laikas nimis. paslinkdami reakcijos pusiausvyrà hidrolizës link. taip pat sumaþina inhibuojantá rûgðèiø poveiká fermentams. smëlis. DARBO EIGA. Tulþies ir kasos sultys yra ðiek tiek ðarminës.

Pasibaigus inkubacijai. krakmolo kleisteris. Ji yra pagrindinë cukrø transportinë forma. taèiau gerai hidrolizuojasi rûgðèioje aplinkoje. Tada á abu mëgintuvëlius pripilama po 2 ml ðvieþiai paruoðto 5% sacharozës tirpalo ir inkubuojama 400C temperatûroje 10 min. 3. 1. H2SO4.angliavandeniai. 45 .8. 2. 10% NaOH. Chemiðkai sacharozë yra inertinë. 370C.). 0. abiejuose mëgintuvëliuose atliekama Tromerio reakcija: pripilama NaOH (iki ðarminës terpës!) ir CuSO4 (kol iðkris mëlynos nuosëdos). Á du mëgintuvëlius pripilama po 1 ml sacharazës tirpalo (nuopilo). 0. Miðinys perpilamas á konusinæ kolbutæ ir paliekamas stovëti termostate (arba vandens vonioje) 20-300C temperatûroje 1 val. 1% CuSO4. kol susidaro D-gliukozë ir D-fruktozë. Disacharidus hidrolizuoja fermentai. Fermentas sacharazë randamas aukðtesniuosiuose augaluose ir grybuose. 700C (vandens voniose) 1015 min. kur kaupiasi krakmolas. esantys þarnø epiteliniø làsteliø iðoriniame pavirðiuje. prask.1 N Na2S2O3 tirpalai. susidaro gliukozo-1-fosfatas. kol susidaro monosacharidai: krakmolas ir glikogenas skaldomi.7. Sacharozë. Kai kuriose bakterijose sacharozæ skaido sacharozofosforilazë.chloroplastuose ir kitose vietose. kiek cukraus buvo invertuota (þr.3. masë perpilama á centrifuginius mëgintuvëlius ir centrifuguojama kelias minutes.1 N NaOH. riebalai. hidrolizuojama. miðinys paðildomas degiklio liepsnoje. REAGENTAI: presuotos (arba dþiovintos) mielës. Ðis procesas bûtinas. Visos kolbutës inkubuojamos skirtingose temperatûrose: 100C (ðaldytuve).1 N I2. Pasibaigus inkubacijai. Rezultatus paaiðkinkite. kad vyktø maisto medþiagø pasisavinimas. Po to nustatoma. Sacharozë sintetinama visuose þaliuosiuose augaluose . dengianèios þarnyno sieneles. Vieno mëgintuvëlio turinys pavirinamas ir atðaldomas. Á tris 100 ml talpos konusines kolbutes ápilama po 5 ml sacharozës tirpalo ir po 1 ml sacharazës (invertazës) tirpalo. pripilama 30 ml distiliuoto vandens. kadangi sukuria maþesná osmotiná slëgá negu toks pat monosacharido kiekis. kurie skyla á sudedamàsias dalis. sugeba ásiurbti ir perduoti á kraujà tik nedideles molekules: polisacharidai ir netgi disacharidai pasisavinami tik po jø visiðkos hidrolizës virðkinamojo trakto fermentais. 3-4 g presuotø (arba 1 g dþiovintø) mieliø grûstuvëlyje sutrinama su smëliu. nes làstelës. baltymai. smëlis. 0. kol susidaro D-gliukozë. 5% sacharozës. DARBO EIGA. Nuopile yra fermentas sacharazë. veikiant fermentui sacharazei (invertazei). kuris gali bûti panaudojamas kaip substratas katabolizmo procesuose. ANGLIAVANDENIØ APYKAITOS FERMENTAI Virðkinimo metu þinduoliø virðkinimo trakte fermentais hidrolizuojami pagrindiniai maisto komponentai .

1 N NaOH (1. po to parûgðtinama H2SO4 (tikrinti indikatoriumi) ir I2 likutis titruojamas 0. CH2OH H H OH OH H OH O H H OH +O2 H H HO H H C C C C C O OH H OH OH OH H OH H H OH CH2OH O H O +H2O2 COOH gliukono rûgðtis g-gliukono laktonas (cukraus rûgðtis linkusi sudaryti laktonus) 46 .655 ⋅ a ⋅ 180 = 12. Oksiduojasi tik gliukozës aldehidinë grupë.7088 = .1 N I2 tirpalo ir.. Reakcijos metu iðsiskirianèio vandenilio peroksido kiekis lygus oksiduotos gliukozës kiekiui. oksiduojasi. jei nutitruojama 3 ml Na2S2O3. Palaikoma 15 min.94 g/mol 12. tamsoje (spintelëje).94 a ..8.. GLIUKOZËS NUSTATYMAS PAGAL VILÐTETERÁ Ðiuo metodu galima nustatyti gliukozæ esant fruktozei ir sacharozei.3. indikatorius .5 karto daugiau nei I2 tirpalo). Á visas kolbutes ápilama po 15 ml 0. Gliukozë aerobinës oksidacijos metu.krakmolo kleisteris.655 ⋅ a ⋅ 0. GLIUKOZËS NUSTATYMAS TAIKANT O-DIANIZIDINÁ METODÀ Fermentas gliukozooksidazë specifiðkas b-D-gliukozei ir naudojamas kiekybinei gliukozës analizei. Á miðiná ádëjus fermento peroksidazës.. kuris katalizuoja o-dianizidino oksidacijà vandenilio peroksidu. 3. dalyvaujant gliukozooksidazei. tai 15 . M(I2) = 253.mg X= 253. per 2-3 min. supilama 22 ml 0.7088.. t. y.3 = 12..1 N Na2S2O3. susidaro spalvotas junginys. Spalvos intensyvumas priklauso nuo oksiduoto gliukozës kiekio ir yra nustatomas spektrofotometriðkai. energingai maiðant . kol susidaro gliukono rûgðtis..9.ið 15 ml I2 atimti nutitruotø Na2S2O3 ml kieká. pvz. SKAIÈIAVIMAS: M(C6H12O6) = 180 g/mol Sujungto I2 kiekis (ml) perskaièiuojamas g ir padauginama ið koeficiento 0. lëtai. a = 12.

Kartu paruoðiamas kontrolinis mëgintuvëlis.5 ml distiliuoto vandens ir 3 ml tris-gliuozooksidazinio reagento.4 0.2 0.H2N OCH3 OCH3 o-dianizidinas NH2 H2O2 H2N+ OCH3 OCH3 +NH 2 Fermentas .4 0. DARBO EIGA.3 0. 2.5 mg peroksidazës iðtirpinama 50 ml 0. aktyviame centre turintis Fe (III) jonà.1 Gliukozës kiekis.peroksidazë . ir yra hemoproteidas. pridedama 0. esantis mëgintuvëlyje (mg) 10 20 30 40 50 1. I II III IV V Gliukozës tirpalo (100 mg/ml) kiekis (ml) 0.). Á kiekvienà paruoðtà mëgintuvëlá ápilama po 3 ml tris-gliukozooksidazinio reagento (V mëg.5 Distiliuoto vandens kiekis (ml) 0.1 0. Ðis fermentas perneða vandenilá nuo substrato á vandenilio peroksidà: H R + H2O2 ® R + 2H2O H arba skaldo vandenilio peroksidà.2 0. 1% o-dianizidino tirpalas (30 mg dianizidino ðildant iðtirpinama 3 ml 96% etanolyje).sudëtinis baltymas. á kurá ápilama 0.3 0. tris-gliukozooksidazinis reagentas (20 mg gliukozooksidazës ir 0.5 ml 1% o-dianizidino tirpalo 96% etanolyje ir tris-buferiu skiedþiama iki 100 ml). tirpinama distiliuotame vandenyje ir praskiedþiama iki 500 ml). Paruoðiamas 100 mg/ml koncentracijos pradinis gliukozës tirpalas (analitinëmis svarstyklëmis pasveriama 50 mg gliukozës. 47 . pH 7.5 M tris-buferyje. STANDARTINIAI TIRPALAI Mëgintuvëlio Nr. sujungtà su keturiø pirolo þiedø liekanomis. iðsiskiriant aktyviam atominiam deguoniui: H2O2 ® H2O + O REAGENTAI: kristalinë gliukozë.

10. REAGENTAI: 0. Miðinys filtruojamas á mëgintuvëlá.1% tirozino tirpalas. Veikiant vienoms oksidazëms. veikiant kitoms . bulvëse. ypaè daug jos yra krienuose. 3. TIROZINO OKSIDACIJA ORO DEGUONIMI DALYVAUJANT TIROZINAZEI Oksidazëmis vadinami fermentai. Abscisiø aðyje (X aðyje) paþymima tirpalo tankio reikðmë (spekrofotometro duomenys. tirpalas ágyja ið pradþiø rausvà. labai nedideliais kiekiais aptinkama tik leukocituose ir piene. Spalvos intensyvumas matuojamas spektrofotometru (bangos ilgis 420 nm. Visos oksidazës yra metaloproteidai: jø prostetinëse grupëse yra vario arba geleþies. Vieno mëgintuvëlio turinys pavirinamas 1-2 min.5 cm). sutarkuojama (arba smulkiai supjaustoma). Tirozinas. 3.sutrinama). palyginus gautas absorbcijos reikðmes su kalibracinës kreivës duomenimis. Jos yra grybuose. polifenoloksidazës. 48 .3. Po to á abu mëgintuvëlius álaðinama po 5-10 laðø tirozino tirpalo ir. Per gautus taðkus brëþiama kalibracinë kreivë. panaðiu á plaukø. gerai sumaiðoma (jei bulvë buvo supjaustyta . Geriausiai iðtirtos oksidazës yra monofenoloksidazës. Iðtyrus duotà neþinomos koncentracijos tirpalà spektrofotometru. Visi mëgintuvëliai 25 min. veikiamas ðio fermento. Gyvuliniuose audiniuose beveik nerandama. ir atðaldomas. kiuvetë 0. ið molekulinio deguonies susidaro vanduo. þalia bulvë. grûduose. inkubuojami 370C temperatûroje. PEROKSIDAZË Peroksidazë (þr.vandenilio peroksidas. odos pigmentus . Bulvë nuskutama. cukriniuose runkeliuose ir kt. Jei yra tirozinazës. uþpilama 10 ml distiliuoto vandens. pagal kalibracinæ kreivæ nustatomas gliukozës kiekis jame.rudà ar net juodà spalvà. Gliukozës koncentracija apskaièiuojama.11.) paplitusi augaluose.melaninus. Á du mëgintuvëlius ápilama po 1 ml filtrato. virsta tamsios spalvos junginiu. kartais supurtant. sudedama á grûstuvæ.9. OD). Nustatoma gliukozës koncentracija neþinomos koncentracijos tirpaluose (uþduotis). oksiduojantys atitinkamus substratus molekuliniu (oro) deguonimi. DARBO EIGA. o ordinaèiø aðyje (Y aðyje) paþymimas gliukozës kiekis (mg) standartiniuose tirpaluose. vëliau . citochromoksidazë ir kt. 3. mëgintuvëliai inkubuojami 15 min. Tirozinazë yra tipiðka oksidazë. 37-400C temperatûros vandens vonioje.

DARBO EIGA. turinèio aktyvios peroksidazës. vandeniu ir gerai iðmaiðoma). Mëgintu. ml) 1 1 1* Spalva Iðvados 1*.á treèiàjá mëgintuvëlá álaðinama keli laðai vandenilio peroksido. tada: . lolio tirpalas.. susidaro geltonai rudos purpurogalino nuosëdos. . Stebëkite ir paaiðkinkite spalvø pasikeitimà. masë uþpilama dist.á pirmàjá mëgintuvëlá álaðinama 2 laðai vandenilio peroksido ir 1 ml distiliuoto vandens. -2H HO OH OH OH pirogalolis purpurogalinas Jei yra peroksidazës.REAGENTAI: 1% pirogalolio.á ketvirtàjá mëgintuvëlá álaðinama keli laðai vandenilio peroksido ir 1 ml pavirinto krienø ekstrakto. 49 .á antràjá mëgintuvëlá ápilama 1 ml krienø ekstrakto.Substratas (pirogavëlio Nr. .pavirintas krienø ekstraktas. ml) I II III IV 1 1 1 1 Vandenilio akceptorius H2 O2 H2 O2 H2 O2 Fermentas (krienø ekstr. Peroksidazë oksiduoja pirogalolá: O OH [O] 2 HO OH -CO2. ápilama 1 ml krienø ekstrakto. . krienø ekstraktas (krieno ðaknies gabalëlis sutarkuojamas . Á 4 mëgintuvëlius ápilama po 1 ml pirogalolio tirpalo. 2% H2O2 tirpalai.

cholesterolio dariniai (estrogenas. Hormonai nëra nei fermentai. susidaro raudonos spalvos junginys . koordinuojantys daugialàstelinio organizmo làsteliø veiklà. veikimà. jie reguliuoja jau vykstanèius procesus.1.4. 10% acto rûgðties. Kurio nors hormono trûkumas arba perteklius priklauso nuo atitinkamos liaukos (antinksèiø. keièia fermentinës katalizës greitá ir làsteliø sieneliø pralaidumà. progesteronas).taikiniø) aktyvumà. Tai susijæ su daugeliu ligø: cukrinis diabetas iðsivysto sutrikus kasos liaukos funkcijai. Terminà hormonai pirmà kartà pavartojo 1904 m. 3) hormonai specifiniu bûdu keièia tam tikrø jautriø audiniø (làsteliø . reikalingu darbui anaerobinëmis sàlygomis. 4.adrenochromas. necukrinis diabetas . iðskiriamo dvylikapirðtës þarnos ir stimuliuojanèio kasos sulèiø sekrecijà. REAGENTAI: adrenalino tirpalas (1 : 1000). ið granuliø iðsiskiria adrenalinas. pagreitindamas ðirdies veikimà. 1% sulfanilinës rûgðties. Jie suformulavo tris iðvadas: 1) hormonai .specifiniø audiniø (liaukø) sintetinamos molekulës. Ernst Starling). Adrenalinas reaguoja su FeCl3. 5% NaNO2. 1% KIO3 ir 4% NaOH tirpalai. o toliau . hipofizio. 50 . aprûpina raumenis “kuru”. skydliaukës ir kt. tiroksinas).tai cheminiai tarpininkai. paruoðia organizmà ekstremalioms situacijoms. kuris virsta tamsiu pigmentu .) funkcijos sutrikimo. padidina gliukozës kieká kraujyje. Áprasta adrenalino koncentracija kraujyje 10-10M. susidaro þalios spalvos junginiai. pakeldamas kraujo spaudimà.á kraujà. Veikiant nerviniams impulsams.antinksèiø ðerdinës dalies hormonas.sutrikus uþpakalinës hipofizio dalies veiklai ir kt. pasiruoðimo kovai) koncentracija per kelias sekundes padidëja 1000 kartø. Viljamas Beilisas ir Ernestas Starlingas (William Bayliss. aminorûgðèiø dariniai (adrenalinas. Adrenalinas. su diazoreagentu sudaro raudonos spalvos junginius. 2) baltymai ar polipeptidai (tireotropinis hormonas). Hormonai specifiðkai veikia fermentø ar kitø baltymø sintezæ. Jis stimuliuoja glikogeno skilimà kepenyse. Adrenalinà greitai oksiduoja oro deguonis.melaninu. kuris kaupiasi tam tikrose granulëse (membrana apsuptose struktûrose). Chemines adrenalino savybes nulemia pirokatechino þiedas. kasos. nei kofermentai. apraðydami sekretino. kuris patenka á tarplàstelinæ ertmæ. 3) steroidai. 2) hormonai iðskiriami tiesiai á kraujà. bet dël nerviniø impulsø poveikio (nerimo. KOKYBINËS ADRENALINO REAKCIJOS Adrenalinas . Pagal cheminæ prigimtá jie skirstomi á tris grupes: 1) nedidelës molekulës. 10% Na2CO3. 1% FeCl3. HORMONAI Hormonai . Endokrininiø liaukø funkcijas kontroliuoja centrinë nervø sistema.

1. Hidrolizatas atvësinamas iki kambario temperatûros. Á mëgintuvëlá ápilama 1 ml hidrolizato. álaðinama po 3-5 laðus krakmolo kleisterio ir kalio jodato tirpalø. indikatorinis popierëlis. 10% H2SO4. Á treèià mëgintuvëlá álaðinama po 3-4 laðus adrenalino. Tireoidiniai hormonai stimuliuoja metabolizmà kepenyse ir raumenyse. acto rûgðties tirpalø ir paðildoma. sintetinami dalyvaujant daugeliui fermentø. Sintezë prasideda nuo L-tirozino liekanø jodinimo. 51 . Grûstuvëje sutrinama 1 tireoidino tabletë. tirpalas parausta. Ðie hormonai yra tirozino dariniai. DARBO EIGA. skatindami tam tikrø fermentø sintezæ.2. Reakcijai bûtinas jodas . 10% NaOH. kartu pagreitina apykaità organizme. Milteliai suberiami á 50 ml tûrio konusinæ kolbutæ. Miðnys nusidaþo raudonai. o vëliau paruduoja. 5 ml distiliuoto vandens ir miðinys virinamas 10-15 min degiklio liepsnoje ant ugnies sklaidytuvo. Miðinys nusidaþo violetine spalva. 10% KIO3 tirpalai.DARBO EIGA. 3. NaNO2. pripilama 5 ml natrio ðarmo tirpalo. Iðsiskyræs jodas nudaþo krakmolo tirpalà mëlynai. 1% krakmolo kleisteris. álaðinus ðarmo. Á kità mëgintuvëlá álaðinama po 3-4 laðus ðiø reagentø: sulfanilinës rûgðties. SKYDLIAUKËS HORMONAI Skydliaukë iðskiria du hormonus: L-tiroksinà ir L-trijodtironinà. veikdami specifinius genus. per juos patenka á làsteliø branduolá ir.nepakeièiamas mikroelementas. adrenalino ir Na2CO3 tirpalø. Jie susijungia su baltymais-receptoriais. vëliau pagelsta. KIO3. kurá á skydliaukæ atneða kraujas. Á vienà mëgintuvëlá álaðinama 2-3 laðai adrenalino tirpalo ir 1 laðas geleþies chlorido tirpalo. Álaðinkite 1 laðà natrio ðarmo tirpalo ir stebëkite. 2. parûgðtinama sieros rûgðtimi (tikrinti indikatoriumi). I -OOC + I O OH CH NH3 CH2 I trijodtironinas tiroksine ðioje padëtyje yra ketvirtas I atomas REAGENTAI: tireoidinas (tabletës). kaip keièiasi spalva: miðinys nusidaþo ryðkiai þaliai. 4.

taèiau. Dioliai lipidai . steroliø. Visø jø bendra savybë .5.y. LIPOIDAI Lipidai . azotinës bazës ir angliavandenilio liekanà. angliavandeniø liekanos ir kt.karboniniø rûgðèiø linijinës grandinës. steroliø dariniai (steroidai) ir kiti junginiai. suminiame ekstrakte visada esti nemuilinamø lipidø frakcija. aukðtesnieji ir policikliniai spiritai. lipidus galima klasifikuoti á paprastuosius ir sudëtinius. làsteliø daleliø sudëtá.tirpumas nepoliniuose tirpikliuose. taèiau turi maþiausiai vienà polinæ grupæ. angliavandeniais) lipidai sudaro kompleksus. Ið gamtinës medþiagos organinais tirpikliais iðekstrahavus lipidus. Atsiþvelgiant á sudëtá. esteriai). daugiahidroksiliø alkoholiø. Tai aukðtesniøjø riebalø rûgðèiø ir glicerolio esteriai.labai didelë ávairiø medþiagø grupë. Riebalø rûgðtys laisvos aptinkamos labai retai. kuria susijungia su kitais komponentais. steroidai (aukðtesniøjø riebalø rûgðèiø ir policikliniø alkoholiø. aukðtesniøjø alkoholiø ir aukðtesniøjø riebalø rûgðèiø eteriai ir esteriai. Ðiuo metu atrastos naujos grupës lipidø.junginiai. susidaranèios sudëtingø polimerizacijos reakcijø metu. sudarydamos esterines arba amidines jungtis. Sudëtiniø lipidø molekulës yra sudarytos ið daugelio komponentø: fosfolipidai sudaryti ið aukðtesniøjø riebalø rûgðèiø. yra ávairiø klasiø lipidø ar lipidø apykaitos tarpiniø produktø sudedamosios dalys. Ornitino lipidai sudaryti ið aukðtesniøjø riebalø rûgðèiø liekanø ir aminorûgðèiø ornitino arba lizino. áeinanèius á citoplazminiø ir bakteriniø membranø. kuriuos sudaro ir paprastieji. struktûrà. aukðtesnieji ir policikliniai alkoholiai (steroliai). neðakotà. Ornitino lipidai bûdingi mikroorganizmams. acik52 . Lipidai. turi vienà jonizuojamà karboksilinæ grupæ ir nepolinæ. daþniausiai dar turintys fosforo rûgðties. Kai kurios ið jø . Su daugeliu organiniø junginiø (baltymais. turintys polines ir nepolines grupes. sudaryti ið dviejø komponentø.dihidroksiliø alkoholiø. Jà sudaro laisvosios riebalø rûgðtys. á glikolipidø sudëtá áeina aukðtesniøjø riebalø rûgðèiø. Dauguma lipidø sudaryti ið keleto viena su kita susijungusiø molekuliø. Tokios molekulës yra hidrofobinës. fosforo rûgðties ir ávairios prigimties azotiniø baziø liekanø. Biologiðkai svarbios riebalø rûgðtys esti monokarboninës. aptinkami membranose ir atskiria vandeninæ terpæ nuo hidrofobinës vidulàstelinës srities. Paprastieji ir sudëtiniai lipidai yra lengvai muilinami. Ðiai grupei priklauso riebalai (aukðtesniøjø riebalø rûgðèiø ir aukðtesniøjø alkoholiø esteriai). t. LIPIDAI. Kai kurie autoriai nemuilinamus lipidus iðskiria á atskirà grupæ. vaidmená organizme. kartais á jø sudëtá áeina 2 anglies atomus turintys alkoholiai. ir sudëtiniai lipidai. glicerolio ar kitø daugiahidroksiliø alkoholiø. Paprastieji lipidai .

Riebalø rûgðtims bûdingos esterifikacijos reakcijos. tarpinis produktas yra 4 anglies atomus turintis acetoacetil-CoA. cukriniam diabetui. O CH3 C O CH2 C S CoA Acetoacetil-CoA Acetoacetatas yra b-ketorûgðtis.ketorûgðtys ir oksirûgðtys. Manoma. pvz. kad ðiuo atveju dvigubas jungtis veikia peroksidai: susidaro nestabilûs hidroperoksidai. H2 O ® CH2 C H + O C H CH2 Ði reakcija naudojama nustatant dvigubos jungties vietà rûgðties grandinëje.priklausomai dehidrogenazei ir virsti L-3-oksibutiratu: CH3 CH OH CH2 COO- 3-oksibutiratas Visi trys junginiai . Oksidacijos metu.linæ angliavandenilio grandinæ. acetonas ir 3-oksibutiratas . Pt. skylant lyginá anglies atomø skaièiø turinèioms riebalø rûgðtims. Dvigubø jungèiø oksidacijà pagreitina ozonas O3: ið pradþiø susidaræ nestabilûs ozonidai vëliau hidrolizuojasi iki aldehidø: O CH2 CH CH CH2 ® CH2 CH O O CH CH2 H2O. angliavandenilinë grandis yra prisotinta arba turi vienà ar kelias dvigubas jungtis. Be to. Jø koncentracija kraujyje didëja badaujant arba esant patologiniams pakitimams. oksidavimas. o jiems skylant . Veikiant oro deguoniui. vyksta lëta savaiminë oksidacija.þinomi kaip ketoniniai kûnai. Ðis junginys gali bûti pirmtakas izoprenoidiniø junginiø sintezëje (cholesterolio) arba skliti á dvi acetil-CoA molekules ir áeiti á trikarboniniø rûgðèiø ciklà.halogeno ar vandenilio prijungimas.acetoacetatas. ka53 .. galinti lengvai dekarboksilintis ir virsti acetonu arba galinti bûti redukuota. acetoacetatas yra svarbus kraujo komponentas. kuriose dalyvauja karboksilinë grupë. o nesoèiosioms . veikiant fermentui NADH . Besivystanti ketozë pavojinga. Riebalø rûgðtys paprastai turi lyginá atomø skaièiø. Ozonolizës metu gauti fragmentai identifikuojami.

tuo jie tirpesni ir lydosi þemesnëje temperatûroje. Kai trûksta angliavandeniø maiste (badaujant).ciklopentanperhidrofenantrenas arba steranas. Þmogaus organizme tik 10% steroliø esterifikuota. turi polines hidrofilines ir nepolines hidrofobines angliavandenilines grupes.silpni amfifilai.muilai ir glicerolis .tirpsta vandenyje. eteryje. Neutraliøjø riebalø hidrolizë vadinama muilinimu: reakcijos metu iðsilaisvinæ karboksilat-jonai (R-COO-) su katijonais sudaro muilus. Labiausiai paplitæ gamtoje neutralieji riebalai. kurios pagrindas . susidaro monoacilgliceroliai. emulguojasi.. muilø) tirpalais. Riebalai gerai tirpsta nepoliniuose tirpikliuose. tuo daugiau ávairiø steroliø randama jame. Hidrolizuojant neutraliuosius riebalus. Pastebëta. Ði savybë daþniausiai naudojama lipidø chemijoje miðiniams frakcionuoti.dangi ketoniniø kûnø susidarymà lydi vandenilio jonø atsipalaidavimas ir todël rûgðtëja kraujas. susidaro trys riebalø rûgðèiø molekulës ir glicerolio molekulë: R R OOC OOC CH2 CH + 3H2O H+ CH2OH 3R COOH + CHOH R OOC CH2 CH2OH Ði reakcija verdanèiame vandenyje vyksta labai lëtai. rûgðèiø. Glicerolio viena. Pereinant nuo miðraus maitinimosi prie turtingo lipidais raciono. Kuo daugiau riebaluose nesoèiøjø trumpà anglies atomø grandinæ turinèiø riebalø rûgðèiø. Steroliø ir steridø santykis ávairiuose organizmo audiniuose ir skysèiuose skirtingas: kepenyse jø kiekis vienodas. galutiniai produktai . bet daug greièiau vyksta esant H+ ar OH. vystosi ketozë: organizme kaupiasi ketoniniai kûnai. Riebalai netirpûs vandenyje. Reakcija negráþtama.jonams. baltymø. kaloringumas priklauso nuo lipidø. diacilgliceroliai ar triacilgliceroliai. Steroliø molekulë . netirpsta nepoliniuose tirpikliuose. Tai riebalø rûgðèiø ir glicerolio esteriai. vadinami esterazëmis arba lipazëmis. Pieno ir sviesto riebaluose yra daug trumpà anglies atomø grandinæ turinèiø riebalø rûgðèiø. steroliø. o kepenø riebaluose daugiau nesoèiøjø riebalø rûgðèiø.cholesterolis. Taèiau gamtoje daug didesnë nemuilinamø lipidø. Þmogui bûdingas tik vienas sterolis . 54 . Augaluose ir gyvuliniuose organizmuose ðià reakcijà katalizuoja fermentai. kad kuo primityvesnis organizmas. dvi ar visos trys -OH grupës gali bûti esterifikuotos riebalø rûgðtimis. Steridai yra paprastieji muilinami lipidai. y. pvz.kondensuotø þiedø sistema. taèiau plakant juos su vandeniniais detergentø (tulþies. grupë. o 90% yra laisvieji steroliai ir sudaro nemuilinamø lipidø frakcijà. tulþyje esti tik laisvieji steroliai. Neutralieji riebalai . t. Þmogaus poodinis riebalinis sluoksnis turtingas soèiøjø riebalø rûgðèiø.

kurie dalyvauja formuojant làstelës apvalkalëlio ir vidulàstelines membranas. AKROLEINO TESTAS Ðildant glicerolá su kalio ar natrio hidrosulfatu arba kitais vandens atëmëjais.). Fosfolipidai .sudëtiniai lipidai. Randami gyvuliø ir þmoniø organizmuose.2. petroleteryje. Daþniausiai fosfolipiduose randamos azotinës bazës yra etanolamino dariniai: cholinas. Ávairiuose fosfolipiduose yra trys pagrindiniai daugiahidroksiliai alkoholiai: glicerolis. nustatoma. Susidaro nesotus aldehidas akroleinas . bet jø funkcija ir reikðmë dar nepakankamai iðtyrinëta. riebalø rûgðtys (palmitino. á kuriø sudëtá áeina baltymai. ypaè daug jø nerviniame audinyje. tulþis. DARBO EIGA.á riebalus panaðios bespalvës kietos medþiagos. tulþies ir vandens (á kontroliná mëgintuvëlá).1. neurono ir kt. bespalvës medþiagos. steridø ir steroidø transportavimas. linoleno. Palyginus su kontroliniu mëgintuvëliu. Jø pagrindinës funkcijos: steroliø.labai aðtraus kvapo lakus skystis. gamtoje aptinkamos kompleksuose. Vienas ið tokiø dariniø . 1 ml H2O ir 3 ml C2H5OH ðildoma kolbutëje vandens vonioje. netirpsta acetone. biologiniø membranø formavimas. Vandenyje netirpsta. 5. Gyvûnø organizmuose steroliai oksiduojasi. sudarydami didelæ grupæ junginiø. nuo kurios priklauso riebalø rûgðèiø pasisavinimas gyvûnø ir þmoniø organizmuose. muilo tirpalas (1 ml aliejaus 0.cholinës rûgðtys . 55 . 5. mioinozitas ir sfingozinas. KOKYBINËS REAKCIJOS LIPIDAMS PAÞINTI 5. Lengvai sudaro junginius su baltymais fosfolipoproteinus. RIEBALØ EMULGAVIMAS REAGENTAI: praskiestas kiauðinio baltymo tirpalas (1:20). Fosfolipidai . kol praskaidrëja. 10% NaOH. vyksta glicerolio dehidratacija. Á 6 mëgintuvëlius álaðinama po 2-3 laðus aliejaus ir po 10 laðø detergentø (á kiekvienà mëgintuvëlá skirtingø): baltymo.kietos. aliejus.2.pagrindinë tulþies sudedamoji dalis.1. Gana dideli steroliø ir steridø kiekiai randami þmogaus nerviniuose audiniuose. muilo. Mëgintuvëliai suplakami. chloroforme. kuri emulsija patvariausia. vadinamø steroidais. inozitfosfolipidus ir sfingofosfolipidus. 10% Na2CO3 tirpalai. natrio karbonato. serinas. bet sudaro patvarias emulsijas. arachdono. stearino. pripilama 40 ml vandens ir suplakama).2 g KOH.Visi steridai. kaip ir steroliai . Pagal tai fosfolipidai skirstomi á tris grupes: glicerofosfolipidus. Jos gerai tirpsta benzene. ðarmo.

56 . K (arba Na) hidrosulfatas (kristal. Iðkrinta lecitino-kadmio chlorido nuosëdos. 3. 2. Á atskirus mëgintuvëlius ádedama po maþà gabaliukà arba álaðinama po kelis laðus riebalø arba aliejaus. 1 ml ekstrakto sumaiðoma su 1-2 ml vandens (iðkrinta nuosëdos). DARBO EIGA. Skaidrus virðutinis sluoksnis (ekstraktas) nupilamas á sausà mëgintuvëlá (arba iðfiltruojamas). Á mëgintuvëlá ápilama 1 ml ekstrakto ir keli laðai spiritinio kadmio chlorido tirpalo. mineralinë alyva. 5. DARBO EIGA: Ant filtruojamojo popieriaus uþlaðinamas kraujo serumo laðas.). stipriai kratoma. Po 30 min. Á sausà mëgintuvëlá álaðinama po kelis laðus acetono ir ekstrakto. kiaulës taukai. DARBO EIGA. viskas sumaiðoma ir atsargiai paðildoma. daþas nupilamas. Serumo laðo vietoje atsiranda rausva lipoproteidø ir chilomikronø dëmë. Miðinys atauðinamas.1% sudano spiritinis tirpalas (50 ml 60% etanolio iðtirpinti 50 mg sudano 2 (arba 3).3. dedamas á stiklinæ ir uþpilamas sudano tirpalu. Jauèiamas akroleino kvapas. áberiama po þiupsnelá KHSO4 kristalø. popierëlis du kartus nuplaunamas praskiestu etanoliu (1:4). uþpilama 3-5 ml karðto etanolio ir 5-10 min. SUDANO TESTAS REAGENTAI: etanolis. 0.2. kraujo serumas.1 g sauso kiauðinio trynio. 5. 1.2. Á mëgintuvëlá ádedama apie 0. acetonas. sviestas. popierëlis iðdþiovinamas. leidþiama nusistovëti. spiritinis CdCl2 tirpalas (1.6 g CdCl2/100 ml etanolio).CH2 CH CH2 OH OH OH CH2 2H2O + CH C O H REAGENTAI: aliejus. LECITINO NUSTATYMAS KIAUÐINIO TRYNYJE CH2 CH CH2 O O CO CO (CH2)14 (CH2)16 CH3 CH3 N + O P CH2 O O- CH2 lecitinas CH3 CH3 CH3 REAGENTAI: sausas kiauðinio trynys. etanolis. iðfiltruoti).

1. tai miðinys ið karto tampa þalias. H2SO4. Á mëgintuvëlá ápilama 1 ml cholesterolio ekstrakto.4. sumaiðoma. viskas atsargiai sumaiðoma. Paveikus sieros rûgðtimi. 5. suberiama á ekstrakciná mëgintuvëlá. dvi cholesterolio molekulës netenka dviejø vandens molekuliø ir per anglies atomà. CHOLESTEROLIO KOKYBINËS REAKCIJOS 5.4. kaip keièiasi tirpalo spalvos (raudona . acto rûgðties anhidridas. Iðdþiovinta masë nuskutama. H2SO4. Jei cholesterolio daug.2.þalia). Grûstuvëlyje sutrinama 3-5 g smegenø su 6-10 g gipso. SALKOVSKIO REAKCIJA REAGENTAI: gyvuliø smegenys. chloroformas arba anglies tetrachloridas (CCl4). 57 . 10 laðø acto rûgðties anhidrido. 5. sluoksniai atsiskiria. Susidaro bicholestadienas.mëlyna . DARBO EIGA. skaidrus virðutinis sluoksnis (ekstraktas) nupilamas á sausà mëgintuvëlá ir naudojamas reakcijoms cholesteroliui paþinti: á 1 ml ekstrakto atsargiai per sienelæ ápilama 1 ml konc. konc. organinio tirpiklio sluoksnis nusidaþo raudonai. H2SO4.). uþpilama organiniu tirpikliu ir 5-10 min. LIBERMANO-BUCHARDO REAKCIJA REAGENTAI: konc. acto rûgðties anhidridas.5. susijungia tarpusavyje. álaðinama 1-2 laðai konc. stipriai plakama. Miðiniui leidþiama nusistovëti. sausas gipsas. esantá treèioje padëtyje.4.1.4. cholesterolis dehidratuojasi ir oksiduojasi. DARBO EIGA. Stebëkite. cholesterolio ekstraktas (þr. H2SO4. Tirðta masë paskleidþiama ant stiklo ir iðdþiovinama 400C temperatûroje (arba labai atsargiai virð degiklio liepsnos).

10 N natrio nitroprusido tirpalas (ðvieþias). sieros milteliai. Suplakite ir uþraðykite. 25% amoniako tirpalas. 10% NaOH. KETONINIAI KÛNAI REAGENTAI: ðlapimo ir acetono miðinys (tiriamas tirpalas). 58 . Koks tulþies poveikis? 5. Á du mëgintuvëlius ápilama po 5 ml dist. vandens. kà matote mëgintuvëliuose.6. TULÞIES ÁTAKA VANDENS PAVIRÐIAUS ÁTEMPÈIAI REAGENTAI: dist. Á antràjá mëgintuvëlá álaðinama 5 laðai tulþies ir á abu mëgintuvëlius áberima po þiupsnelá sieros milteliø.CH3 CH3 CH3 H + H CH3 CH3 CH3 -2H2O -2H H3C CH3 H H OH HO H H H3C CH3 CH3 CH3 CH3 H3C CH3 CH3 -2H2O -2 H3C CH3 CH3 H3C CH3 CH3 CH3 CH3 CH3 CH3 H3C CH3 H3C CH3 Bicholestadienas (þalias) 5. vanduo. DARBO EIGA. tulþis. Liugolio tirpalai.5. 80% acto rûgðties.

Á abu mëgintuvëlius álaðinama po 5 laðus natrio nitroprusido ir ápilama po 1.5 ml natrio ðarmo tirpalø.3 ml dist. Imami du mëgintuvëliai: á vienà ið jø ápilama tiriamo miðinio. uþpilamas amoniako tirpalo sluoksnis. Imami du mëgintuvëliai: á vienà ið jø ápilama 3 ml tiriamo tirpalo. á kità 3 ml dist. 3. Kontrolinis mëgintuvëlis lieka skaidrus. 1. Á abu mëgintuvëlius ápylus po 3 ml acto rûgðties. vandens. 59 . vandens. 1.DARBO EIGA. á kità . bandomajame iðkrenta bûdingo kvapo jodoformo nuosëdos: 2I2 + 4NaOH ® 2NaOI + 2NaI + 2H2O CH3-CO-CH3 + 3NaOI NaOH CI3-CO-CH3 ® CHI3 + CH3COONa 2. Bandomajame mëgintuvëlyje esantis miðinys nusidaþo oranþiniai raudona spalva. Á abu mëgintuvëlius álaðinama po 5 laðus Liugolio ir natrio ðarmo tirpalø. viskas sumaiðoma. Skysèiø susilietimo vietoje atsiranda violetinës spalvos þiedas. Á mëgintuvëlá ápilama 3 ml tiriamo tirpalo. per sienelæ.5 ml acto rûgðties. 3 laðai natrio nitroprusido ir atsargiai. bandomajame mëgintuvëlyje (su acetonu) esanèio miðinio spalva tampa tamsiai raudona.

kad tokiø bûtinø mikroelementø yra daug. t. H3C N N NH2 N+ tiaminas S CH2 CH3 CH2OH CH2 H3C N ON NH2 N+ S CH2 CH2 O P O CH3 O OP O O- CH2 tiaminpirofosfatas (TPF) arba kokarboksilazë 60 .pirimidino ir tiazolo þiedus. B12. H. kad organizmas normaliai augtø ir vystytøsi. folio rûgðtis) ir riebaluose tirpius (A. P. C. Ðiuo metu þinoma 17 bûtinø vitaminø. kad sveiko þmogaus vystymuisi reikalingi ir iki ðiol neatrasti maiste esantys mikrokomponentai. Funkas manë. K). cinga.1. Manoma. Organizme randami maþi vitaminø kiekiai. B2. bet ne visi jie yra aminai. suformulavo vitaminø teorijà: kai nëra maiste gyvybei svarbiø medþiagø. paraaminobenzoinë rûgðtis. avitaminozæ. VITAMINAS B1 (TIAMINAS) Pirmàkart tiaminas iðskirtas 1926 m. todël jas pavadino vitaminais. rachitu. y. kad ðios medþiagos . D.hipervitaminozæ.6. PP. B15.. Vëlesni tyrimai parodë.aminai. beri-beri.1. o po keleriø metø nustatyta jo struktûra ir atlikta cheminë sintezë. E. jø perteklius . “gyvybei bûtinais aminais”. VITAMINAI Kazimieras Funkas 1912 m. VANDENYJE TIRPÛS VITAMINAI 6. jø nustatymo metodai sudëtingi. pantoteno rûgðtis. Vitaminø trûkumas maiste ar nepakankamas jø pasisavinimas organizme sukelia hipovitaminozæ. K. B6. þmogus serga pelagra. Tiamino molekulë turi biciklinæ sistemà . Vitaminai skirstomi á dvi grupes: vandenyje tirpius (B1. U. 6.1.

6. H3C N N NH2 N+ S CH2 CH3 CH2OH Cl.+ 2K3[Fe(CN)6] + 3KOH ® CH2 tiamino chloridas H3C ® N N NH N S CH2 CH2 OH + 2 K4[Fe(CN)6] + KCl + 3H2O CH3 tiochromas (geltonos spalvos) Metilinæ grupæ. gaunami junginiai. Verdanti 5M HCl tiaminà sunaikina. 1% sulfanilinës rûgðties. tiaminas lengvai virsta melsvai fluorescencuojanèiu tiochromu. propilo ar izopropilo grupe. Jo molekulë .1% tiamino (ampulës arba tabletës). 5% NaOH. DARBO EIGA 1. 5% NaNO2 (ðvieþias). Sumaiðytas ir atsargiai paðildytas miðinys nusidaþo geltona spalva. Tiaminas atsparus aukðtai temperatûrai.1. lieka tik 5% tiamino aktyvumo.2. esanèià prie pirimidino þiedo. pakeitus etilo. 2. Veikiant silpniems oksidatoriams.Tiaminas paplitæs augaluose. Tiamino reakcija su ðarminiu kalio ferocianido (raudonosios kraujo druskos) tirpalu taikoma atliekant tiamino kiekybinæ fluorimetrinæ analizæ. susidaræs oksitiaminas . 10 laðø natrio ðarmo ir 2 laðai raudonosios kraujo druskos tirpalø. rûgðèiai aplinkai. Á mëgintuvëlá álaðinami keli laðai tiamino. aktyvûs kaip ir vitaminai. Analogas su butilo grupe . mielëse. VITAMINAS B2 (RIBOFLAVINAS) Riboflavinà sintetina visi þalieji augalai. kepenyse ir kt. Á susidariusá diazoreagentà álaðinama po 5-7 laðus tiamino ir natrio karbonato tirpalø.konkurentinis inhibitorius. taèiau ðarminëje terpëje skyla. taèiau jo nesintetina gyvuliniai organizmai. Á mëgintuvëlá álaðinama po 5 laðus sulfanilinës rûgðties ir natrio nitrito tirpalø.sudëtinga izoaloksazino policik61 . Gyvuliniuose audiniuose tiaminas paprastai esti kaip kofaktorius tiaminpirofosfatas ir dalyvauja a-ketorûgðèiø oksidaciniame karboksilinime. 5% K3[Fe(CN)6].tiamino antagonistas. Miðinys nusidaþo oranþine ar raudona spalva. REAGENTAI: 0. grûduose. Pakeitus ðià grupæ vandeniliu. dauguma bakterijø. 10% Na2CO3 tirpalai. grybø.

geltonos spalvos milteliai. pasidengia geltonais ðaðais lûpø gleivinë. HCl. sulfanilamidiniai preparatai. REAGENTAI: riboflavino tirpalas. O H3C H3C N NH N riboflavinas Zn + 2HCl O CH2OH O NH NH O CH2OH N CH2 (CHOH)3 H H3C H3C N N leukoflavinas (bespalvis) CH2 (CHOH)3 62 . Toliau ðis procesas apima visà lûpø pavirðiø ir veido dalá. þmogus plinka. lûþinëja ir netenka blizgesio nagai. metalinis Zn. sutrinka regëjimas. O H3C H3C N NH N CHOH O CHOH CHOH CH2OH N CH2 riboflavinas Riboflavinas . Á mëgintuvëlá álaðinama 10 laðø riboflavino tirpalo. Kai organizmui trûksta ðio vitamino. DARBO EIGA. konc. suskyla. Ðio vitamino sintezæ slopina riebalai ir riebus maistas. 5 laðai konc. iðbrinksta lieþuvis. Riboflavinas áeina á dviejø kofermentø sudëtá: FMN (flavinmononukleotidà) ir FAD (flavinadenindinukleotidà). jautrûs ðarminei aplinkai ir ultravioletiniams spinduliams.linë sistema. HCl ir ámetamas gabaliukas Zn. Þmogaus organizme riboflavinà sintetina þarnyno mikroflora. ðiek tiek tirpstantys vandenyje. sudaro aktyviàjà grupæ fermentø. termostabilûs. dalyvaujanèiø oksidacijos-redukcijos reakcijose.

paðildoma. vandenyje tirpûs milteliai. Vitaminà C su maistu turi gauti tik þmonës. buvo identifikuotas aminas (piridoksaminas) ir aldehidas (piridoksalis). ji skatina lais63 . 5% FeCl3 tirpalai. primatai ir jûrø kiaulytës. Kai trûksta ðio vitamino maiste. nors askorbo rûgðtis veikia kaip antioksidantas. uþdegimas. vëliau . Kita vertus. DARBO EIGA. paros dozë yra gana didelë: rekomenduojama 30-70 mg/dienai. ðildant já su gliutamino rûgðtimi (transamininimas). askorbo rûgðtis padeda apsisaugoti nuo perðalimo ligø ar susilpninti jø progresavimà. o 1944 m. neatsparûs virinimui. skylantys ðarminëje aplinkoje. Vitamino C.1. kuris yra kofermentas fermentø.3. palyginus su kitais vitaminais. Piridoksalá galima gauti ðvelniomis sàlygomis oksiduojant piridoksinà.piridoksalfosfatas arba jo amino forma . oksidacijai. Miðinys nusidaþo raudona spalva.25-10 g per dienà. VITAMINAS C (ASKORBO RÛGÐTIS) Vitaminas C .bespalviu leukoflavinu. 6. O CH2OH HOH2C OH HOH2C C H CH2NH2 OH HOH2C OH piridoksinas N CH3 piridoksalis N CH3 piridoksaminas N CH3 Ðie junginiai biologinëse sistemose lengvai virsta vienas kitu.balti. prasideda dermatitas. Aktyvi vitamino forma . REAGENTAI: 5% piridoksino.piridoksalaminofosfatas. taip pat áeina á peramininimo reakcijas katalizuojanèiø fermentø sudëtá. taèiau patvarûs rûgðèioje terpëje.. Vitamino B6 formos: piridoksalis. o piridoksaminà galima gauti ið piridoksalio. piridoksinas ir piridoksaminas. 6. Jo manymu. Á mëgintuvëlá ápilama 10 laðø piridoksino ir 2 laðai geleþies chlorido tirpalø.1. VITAMINAS B6 (PIRIDOKSINAS) Piridoksinas iðskirtas ir susintetintas 1938 m. dalyvaujant trivalentës geleþies jonams. Piridoksalis fosforinamas virsta fosfopiridoksaliu (FP). egzema. Taèiau Polingas siûlo vartoti net 0.4.Redukuojamas riboflavinas tampa raudonos spalvos rodoflavinu. Kiti þinduoliai sugeba já sintetinti patys. sutrinka organizmo baltymø apykaita. dalyvaujanèiø aminorûgðèiø dekarboksilinimo procese.

Askorbo rûgðtis .vøjø radikalø susidarymà. lengviau gyja þaizdos.6-dichlorfenolindofenolis (bespalvë redukuota forma) NH ONa O O 64 . todël yra svarbi vykstant aminorûgðties tirozino biosintezei. Askorbo rûgðties redukcinës savybës panaudojamos atliekant jo kiekybinæ analizæ titruojant 2. gliutationu.6-dichlorfenolindofenoliu. laktono þiedas hidrolizuojasi. Bandymø su jûrø kiaulytëmis metu nustatyta. Ji pagreitina geleþies paðalinimà ið feritino. kuriø per dideli kiekiai gali sukelti nepageidaujamus reiðkinius organizme. bûtina organizmo biologiniuose oksidacijos procesuose.6-dichlorfenolindofenolis (spalvota oksiduota forma) N ONa + +2H HO OH Cl +2H HOH2C OHOC O O + HO Cl 2. kuri ðarminëje terpëje yra nepatvari. susidaro diketogulono rûgðtis: CH2OH CHOH O O -2H +2H HO OH O O CH2OH CHOH O O O O H HO L-askorbo rûgðtis L-dehidroaskorbo rûgðtis COOH C C C C OH H CH2OH L-diketogulono rûgðtis Dehidroaskorbo rûgðtis lengvai redukuojasi veikiant H2S. sudaranti kompleksinius junginius su geleþies jonais. Cl HOH2C OHOC O O + O Cl 2. nukleino rûgðèiø apykaitai. dalyvauja cholesterolio apykaitoje. kad esant didelei askorbo rûgðties koncentracijai. Askorbo rûgðties funkcijos nëra visiðkai iðtyrinëtos.silpna rûgðtis. Askorbo rûgðèiai bûdingos redukcinës savybës. cisteinu. baltymø sintezei. ji sugeba lengvai oksiduotis iki dehidroaskorbo rûgðties.

Pasveriama 5 g tiriamo vaisiaus ar darþovës. Pastarojo spalva iðnyksta. poodyje.088 ×3 × 5 = 1. Á porcelianinæ lëkðtelæ ápilama 10 ml druskos rûgðties.6-dichlorfenolindofenolio tirpalai. Tarkime. Kadangi dabar þinoma vitamino C sandara ir sintezës bûdai. 10 ml ekstrakto bus 0. Á mëgintuvëlá ápilama vitamino C tirpalo. 0. raumenyse. 45% K3[Fe(CN)6].001 N 2. apskaièiuojamas vidurkis. 2 laðai raudonosios kraujo druskos ir 3 laðai geleþies chlorido tirpalø. 10% HCl.x vit. þmogus suserga skorbutu. 0. Titruojama 3 kartus. SKAIÈIAVIMAS. kuri pjaustoma maþais gabalëliais (galima tarkuoti) ir dedama á rûgðtá.6-dichlorfenolindofenolio tirpalai. Negydant iðtinka mirtis. DARBO EIGA. Taip suþinoma. vaisius arba darþovë. prasideda kraujavimas minkðtosiose kûno vietose. Vadinasi. Verdant. parausta dantø smegenys.320 mg (0. Miðinys perpilamas á grûstuvæ. viskas sumaiðoma. 0. suyra dalis askorbo rûgðties.088 mg vitamino C atitinka 1 ml 0. parûgðtinama 2 laðais druskos rûgðties.088 × 3 = 0. filtruojama per vatà. bet ir sintetinamas ið L-sorbozës.1. DARBO EIGA 1.264 mg (0. tiek vitamino C bus 5 g tiriamo vaisiaus arba darþovës. atsiranda opø.001N 2.y. Vitaminas iðlieka ðaldytuose produktuose. C 100 g . lëkðtelë statoma ant svarstykliø ir sureguliuojama pusiausvyra. kiek vitamino C yra tiriamajame objekte: 5 g . po to iðkrinta mëlynos nuosëdos. t.320) vitamino C. pripilama dar 35 ml druskos rûgðties.6-dichlorfenolindofenolio. kol mëginys nusidaþo ðviesiai rausva spalva. 10 ml filtrato ápilama á 50 ml tûrio konusinæ kolbutæ ir titruojama 2. Gyvuliniuose produktuose ðio vitamino gana maþai. jis ne tik iðskiriamas ið gamtos produktø. ima kristi dantys. o 50 ml ekstrakto bus 1. viskas gerai sutrinama. konservuojant ir kitais bûdais apdorojant maistà.5.1% vitamino C. Miðinys tampa þalias. REAGENTAI: 0. C 65 .32 mg vit.001 N 2.264) mg vitamino C. laðinamas 2. C x = 26. o verdant jis visiðkai suyra. 6.1.Ðvieþios darþovës ir vaisiai yra pagrindiniai askorbo rûgðties ðaltiniai. turinti vitamino C (nespalvota). Oksidavusis visam vitaminui C. 1% FeCl3. kad pastarojo sunaudota 3 ml.6-dichlorfenolindofenolio tirpalas. VITAMINO C KIEKYBINË ANALIZË REAGENTAI: 3% HCl. 2. Kai trûksta vitamino C.4 mg% vit. purtant mëgintuvëlá.6-dichlorfenolindofenoliu. Á vienà mëgintuvëlá ápilama 10 laðø vitamino C. tirpalas nusidaþo ðviesiai rausva spalva.

o vitaminas A susidaro tik gyvuliniuose audiniuose.2. 66 . A2) CH3 CH CH C O CH3 CH3 b-jononas Karotinai .retinoline rûgðtimi. CH3 CH3 H3C CH3 CH2OH CH3 retinolis (vit.2. Vitaminai A1 (retinolis) ir A2 (3-dehidroretinolis) yra polipreniniai spiritai. VITAMINAS A (RETINOLIS) Vitaminas A atrastas dvideðimtaisiais ðio amþiaus metais ir iðskirtas ið þuvies kepenø. CH3 CH3 CH3 H3C CH2OH CH3 H3C 3-dehidroretinolis (vit. sausëja oda ir plaukai. susidarantys skylant 40 anglies atomø turinèiam b-karotinui ar kitiems karotinoidams. Tai vienas ið nedaugelio vitaminø. Kai trûksta vitamino A.6. ypaè epiteliniø. turintiems vienà b-jonono þiedà. Vitaminas A palaiko ávairiø. A1) Atitinkamas aldehidas vadinamas retinaliu. làsteliø normalià veiklà ir dalyvauja regëjimo organø funkcijoje.augalinës kilmës produktai. kurio gana dideli kiekiai gali kauptis kepenø làstelëse. atitinkama karboninë rûgðtis . kur aptinkamas kaip laisvo spirito ir palmitino ar kitos riebalø rûgðties esteris.1. RIEBALUOSE TIRPÛS VITAMINAI 6.

rachitas nesivysto. kad retinolis. Per didelis vitamino A kiekis þmogui taip pat pavojingas: sutrinka augimas. kaip tai yra regëjimo pigmentuose. Ilgiau paðvitinus kalciferolá. REAGENTAI: 10 % þuvies taukai arba vitamino A aliejinis tirpalas. 6. aliejus.violetinë ir pagaliau rausva spalva. sieros rûgðties. Buvo nustatyta. H2SO4. taèiau toká maistà paðvitinus ultravioletiniais spinduliais. maitinant þiurkes kalcio neturinèiu maistu. atsiranda patologiniai kaulø pakitimai.turi prieðrachitiniø savybiø ir vadinamas vitaminu D2. Paðvitinus mieliø ergosterinà. Maisto produktuose nuo oksidacijos já apsaugo antioksidantai (vitaminas E). Esant vitaminui A. 2. VITAMINAS D (KALCIFEROLIS) Seniai pastebëta. Ankstyvas avitaminozës poþymis yra viðtakumas. pasirodë esàs kalciferoliø ir sterinø miðinys. Eksperimentiná rachità galima sukelti. dar neþinoma. DARBO EIGA 1. ið pradþiø vadintas vitaminu D1. Manoma.2. ðis inaktyvuojasi.2. aliejaus. Nustatyta. o ant abiejø laðø uþlaðinama po laðà konc. kad rachitu serga vaikai. aliejaus. kad norint palaikyti normalià vitamino A koncentracijà kraujyje. gyvenantys nelabai saulëtose klimatinëse zonose. Kaip veikia vitaminas A. konc. Esant vitaminui A. Vienas jø . pavadintas vitaminu D3 arba cholekalciferoliu. dël UV spinduliø poveikio susidaræs ið 7-dehidrocholesterolio. todël ðiuo metu ðis pavadinimas nevartojamas. sudaro ðifo bazes. susidaro keletas izomeriniø dariniø. Ant baltos plokðtelës uþlaðinama po laðà þuvies taukø (arba vitamino A aliejinio tirpalo). Kraujo plazmoje vitaminas A perneðamas kartu su retinolá suriðanèiu baltymu. 67 .atsiranda konjunktyvitas. Dvigubø jungèiø sistemà karotinoiduose lengvai oksiduoja oro deguonis ir vitaminas A praranda aktyvumà. kad jautrus ultravioletiniams spinduliams yra 7-dehidrocholesterolis. Ant baltos keraminës plokðtelës uþlaðinama po laðà þuvies taukø (arba vitamino A aliejinio tirpalo). 1% SbCl3 chloroforminis tirpalas.kalciferolis . kad poliariniø gyvûnø kepenys nuodingos dël labai didelio vitamino A kiekio. Manoma. susilpnëja atsparumas infekcijoms. o didelë vienkartinë dozë sukelia stiprø apsinuodijimà. Galbût jis dalyvauja oksidacijos-redukcijos reakcijose. bûtinas cinkas. vëliau . o ant abiejø laðø uþlaðinama po laðà SbCl3 chloroforminio tirpalo. atsiranda þalia spalva. Junginys. Produktas. jungdamasis su baltymø aminogrupëmis. atsiranda mëlyna.

ir. kurio negalima pagydyti vitaminu D. apatinis sluoksnis bûna raudonos spalvos. iðtyrus planktonà nustatyta. 1. Á mëgintuvëlá ápilama 1 ml þuvies taukø (arba 1-2 laðai aliejinio vit. y.25 CH2 HO CH2 HO ergokalciferolis (D2) cholekalciferolis (D3) Vitaminas D3 perneðamas á kepenis. DARBO EIGA. ir maiste ðio vitamino esti maþiau. t. kuri ið pradþiø bûna geltona. kuria sergant nevyksta paskutinë kaulø formavimosi stadija.25-dioksicholekalciferolio. Rachitu. Susidaro emulsija. krûtinës ir stuburo kaulai. kiauðinio trynyje.raudona. reèiau bûnama gryname ore. taèiau kol kas neaiðku.tai auganèiø kaulø liga. kur. kad jame nëra vitamino D. pavasará. Ðio vitamino yra þuvø taukuose. kodël ðio vitamino yra daug þuvø kepenø taukuose. verdama 1-2 min. 2. grietinëje. svieste. kada gaunama maþiau saulës spinduliø. anilino hidrochloridas (kristal. augaliniu ir gyvuliniu planktonu. o ðis inkstuose hidrolizuojamas ir susidaro 1. Avitaminoze sergama ir dabar. Iðkrypsta kojø. Sumaiðius ðildoma kol uþvirs. Vis dëlto. Kadangi vitaminas D susidaro tik saulës spinduliais apðvietus sterinus. Miðinys ágyja þalsvai melsvà spalvà. piene. ypaè þiemà. Emulsijai iðsisluoksniavus. nuolat purtant. dar neaiðku. be to.sezoninis vitaminas. vëliau tampa þalia ir pagaliau . esanèiu vandens pavirðiuje.). veikiant mitochondrinei fermentinei sistemai. Vitaminas D . D tirpalo ir 1 ml aliejaus) ir áberiama keli kristalëliai anilino hidrochlorido. Ðis junginys sustiprina Ca2+ perneðimà þarnyne. Br2 chloroforminis tirpalas. susergama dël inkstø nesugebëjimo sintetinti 1. Kodël taip yra. Ant baltos keraminës plokðtelës uþlaðinamas laðas vit. virsta 25-oksikalciferoliu. Rachitas . 68 . á þuvø kepenis vitaminas galbût patenka su maistu. D aliejinio tirpalo ir tiek pat chloroforminio bromo tirpalo. REAGENTAI: 10% þuvies taukø arba vitamino D aliejinis tirpalas.25-dioksicholekalciferolis.

.V. 3. . À. 1984. Ôèëèïîâè÷ Þ. Åãîðîâà Ò. Á. Áèîõèìèÿ. Vitaminai. Ðaltenienë E.. 2. 4. Ñåâàñòüÿíîâà Ã.Ì.. 1980. . Ìåöëåð Äþ. 69 . . Ïðàêòèêóì ïî îáùåé áèîõèìèè. À.Ì.. 1982..V.LITERATÛRA 1. .. Jaunasis biochemikas eksperimentuoja. Malachovskis A. 1982.

70 .

..................... VITAMINAI ....................... 3 1........................................................ 60 LITERATÛRA .............................................................. 50 5...........TURINYS PRATARMË ......................... 52 6................. 19 3...................................... 69 71 ........................ BALTYMAI............ HORMONAI ............................. 38 4.......................... FERMENTAI ... AMINORÛGÐTYS .......................... LIPOIDAI ......................................................... 4 2......................................................................................................................... LIPIDAI........................................ ANGLIAVANDENIAI ..............................................................

150 egz. 39.5 sp.Irena Vitënienë BIOLOGINË CHEMIJA Metodinë priemonë Tir. 31. Nr. Ðevèenkos g. Uþsak. LT-2034 Vilnius Maketavo ir spausdino VPU leidykla T. l. 86 Iðleido Vilniaus pedagoginis universitetas Studentø g. 4. LT-2009 Vilnius Kaina sutartinë 72 .

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->