statymas skelbtas: in., 2003, Nr.

70-3170 Neoficialus statymo tekstas

Aktuali statymo redakcija nuo 2012-07-01

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS STATYMAS 2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1672 Vilnius

I DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS I SKYRIUS STATYMO PASKIRTIS, PAGRINDINS SVOKOS, STATYMO TAIKYMAS 1 straipsnis. statymo paskirtis 1. io statymo paskirtis yra nustatyti: 1) teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesins rizikos ar toki rizik sumainti; 2) profesins rizikos vertinimo, nelaiming atsitikim darbe bei profesini lig tyrimo tvarkos bendrsias nuostatas; 3) darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims, nioms, neseniai pagimdiusioms, krtimi maitinanioms moterims, negaliesiems; 4) darbuotoj saugos ir sveikatos viej administravim ir valstybs institucij kompetencij, darbdavi, darbdavi atstov ir darbuotoj teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo slygas, taip pat darbuotoj atstov teises sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo slygas; 5) atsakomybs u darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavim paeidimus bendruosius principus. 2. iuo statymu gyvendinami Europos Sjungos teiss aktai, nurodyti io statymo priede.
Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1169, 2007-06-07, in., 2007, Nr. 69-2720 (2007-06-23) Nr. XI-2045, 2012-06-05, in., 2012, Nr. 69-3525 (2012-06-21)

2 straipsnis. Pagrindins io statymo svokos 1. Avarija nenumatytas vykis dl darbo priemoni gedimo, darbo ar technologini proces paeidimo ar kit nenumatyt aplinkybi, sukls pavoj monms, aplinkai ir padars ar galjs padaryti al darbuotoj sveikatai ir (ar) aplinkai. 2. Darbdavys kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau Darbo kodeksas) 16 straipsnyje, taip pat valstybs ar savivaldybs institucija ar staiga. 3. Darbdavio galiotas asmuo darbuotoj saugai ir sveikatai padalinio vadovas ar kitas administracijos pareignas, kuriam asmuo, atstovaujantis darbdaviui, paved gyvendinti darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus monje ir (ar) mons struktriniame padalinyje (toliau darbdavio galiotas asmuo darbuotoj saugai ir sveikatai padalinio vadovas arba darbdavio galiotas asmuo). 4. Darbdaviui atstovaujantis asmuo mons, staigos, organizacijos ar kitos organizacins struktros (toliau mon) vadovas.

5. Darbo aplinka darbo viet supanti erdv, kurioje gali bti darbuotojo sveikatai kenksming, pavojing rizikos veiksni (fizini, fizikini, chemini, biologini ir kit). 6. Darbo priemons darbo procese naudojamos mainos, renginiai, aparatai, prietaisai, rankiai, taisai ir kiti reikmenys. 7. Darbo slygos darbo aplinka, darbo pobdis, darbo ir poilsio laikas ir kitos aplinkybs, turinios tiesiogin tak darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai. 8. Darbo vieta vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygt darb arba atlieka vieojo administravimo funkcijas. 9. Darbuotojas kaip nustatyta Darbo kodekso 15 straipsnyje, taip pat asmuo, gijs statym nustatyt valstybs tarnautojo status ir dirbantis valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje. 10. Darbuotoj atstovai kaip nustatyta Darbo kodekso 19 straipsnyje. 11. Darbuotoj atstovas saugai ir sveikatai mons darbuotoj kolektyvo susirinkime irinktas darbuotojas, kuriam suteikiami galiojimai atstovauti mons, padalinio, pamainos darbuotoj interesams saugos ir sveikatos srityje. 12. Darbuotoj sauga ir sveikata visos prevencins priemons, skirtos darbuotoj darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe isaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose mons veiklos etapuose, kad darbuotojai bt apsaugoti nuo profesins rizikos arba ji bt kiek manoma sumainta. 13. Darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss aktai norminiai teiss aktai, kuriuose nustatomos, keiiamos arba pripastamos netekusiomis galios teiss normos (statymai, Seimo, Vyriausybs nutarimai, socialins apsaugos ir darbo ministro arba io ministro su kitu ministru (kitais ministrais), sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) patvirtinti darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss aktai). 14. Incidentas vykis, susijs su darbu, kai nesueidiamas n vienas darbuotojas arba kai dl darbuotojo traumos, gautos per vyk, reikalinga tik pirmoji pagalba. 15. Negalusis kaip nustatyta Negalij socialins integracijos statymo 2 straipsnio 8 dalyje. 16. Jaunas asmuo asmuo iki 18 met. 17. Kenksmingas veiksnys rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo organizm gali sukelti lig ar profesin lig ir kurio poveikis gali bti pavojingas gyvybei. 18. Krtimi maitinanti moteris motina, pateikusi darbdaviui sveikatos prieiros staigos paym, kad augina ir krtimi maitina savo vaik. 19. Lengvas ir saugus darbas vaikui saugus, vaiko fizines galimybes atitinkantis darbas. 20. Nelaimingas atsitikimas darbe vykis darbe, skaitant eismo vyk darbo laiku, nustatyta tvarka itirtas ir pripaintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). vykis darbe, kai darbuotojas mir dl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe. 21. Nelaimingas atsitikimas pakeliui darb ar i darbo vykis, skaitant eismo vyk darbuotojui vykstant darb ar i darbo, vyks darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darboviets ir: 1) gyvenamosios vietos, 2) vietos ne mons teritorijoje, kur darbuotojas gali bti pertraukos pailsti ir pavalgyti metu; 3) ne darbovietje esanios vietos, kurioje darbuotojui imokamas darbo umokestis. 22. Neseniai pagimdiusi moteris motina, pateikusi darbdaviui sveikatos prieiros staigos paym apie gimdym ir auginanti vaik, kol jam sukaks vieni metai. 23. Nia moteris darbuotoja, pateikusi darbdaviui sveikatos prieiros staigos paym, patvirtinani ntum. 24. Paauglys asmuo nuo 16 iki 18 met. 25. Pavojingas veiksnys darbo aplinkoje esantis rizikos veiksnys, dl kurio darbuotojas gali patirti mi sveikatos sutrikim ar mirti. 26. Pavojus galima grsm darbuotoj sveikatai ir gyvybei.

27. Potencialiai pavojingas renginys didesnio pavojingumo darbo priemon, kuri naudojant darbe pavojus darbuotoj saugai ir sveikatai dl joje sukauptos energijos, vykstani proces yra didesnis negu kit darbo priemoni ir kuriai nustatoma privalomoji prieira. 28. Profesin liga mus ar ltinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kur sukl vienas ar daugiau kenksming ir (ar) pavojing darbo aplinkos veiksni, nustatyta tvarka pripaintas profesine liga. 29. Profesin rizika (rizika) traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo galimyb dl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksni) poveikio. 30. Profesin sveikata darbuotoj sveikata, kuriai isaugoti ir stiprinti vykdoma darbo aplinkos kenksming veiksni, lemiani sveikatos pakenkimus, prevencija, darbo aplinkos pritaikymas darbuotoj fiziologinms ir psichologinms galimybms, darbuotoj sveikatos prieira, gyvendinamos sveikatos stiprinimo priemons. 31. Vaikas asmuo iki 16 met.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1818, 2003-11-11, in., 2003, Nr. 112-4996 (2003-11-28) Nr. X-1169, 2007-06-07, in., 2007, Nr. 69-2720 (2007-06-23) Nr. XI-2045, 2012-06-05, in., 2012, Nr. 69-3525 (2012-06-21)

3 straipsnis. Darbuotoj saugos ir sveikatos garantijos 1. Kiekvienam darbuotojui privalo bti sudarytos saugios ir sveikos darbo slygos, neatsivelgiant mons veiklos r, darbo sutarties r, darbuotoj skaii, mons rentabilum, darbo viet, darbo aplink, darbo pobd, darbo dienos ar darbo pamainos trukm, darbuotojo pilietyb, ras, tautyb, lyt, seksualin orientacij, ami, socialin kilm, politinius ar religinius sitikinimus. io statymo nustatytos darbuotoj saugos ir sveikatos garantijos taikomos taip pat ir valstybs bei savivaldybi institucij ar staig valstybs tarnautojams. 2. Darbuotojo teis turti saugias ir sveikas darbo slygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, is statymas ir kiti darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss aktai. Saugias ir sveikas darbo slygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Dl saugi ir sveik darbo slyg sudarymo darbuotojas turi teis kreiptis darbuotoj atstov, padalinio vadov ar kit darbdavio galiot asmen, darbdaviui atstovaujant asmen, mons saugos ir sveikatos komitet, Valstybin darbo inspekcij prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Valstybin darbo inspekcija) ar kitas valstybs institucijas teikdamas pasilymus ar reikalaudamas, kad bt sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo slygos. 4 straipsnis. statymo taikymas 1. is statymas taikomas kiekvienai monei, esaniai Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsivelgiant io straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytus io statymo taikymo ypatumus. 2. Krato apsaugos pareignams ir kariams, vidaus reikal sistemos, muitins, valstybs saugumo ir kit institucij pareignams, kuri tarnybinius santykius nustato atitinkami statutai, io statymo bei kit darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt nuostatos netaikomos tik tais atvejais, kai ie asmenys vykdo veikl, kuriai bdingi specifiniai veiklos poymiai. i institucij pareign ir kari tarnyb reglamentuojaniuose norminiuose teiss aktuose privalo bti nustatyti saugos ir sveikatos reikalavimai jiems vykdant specifin veikl. 3. Kai io straipsnio 2 dalyje nurodyti pareignai ir kariai vykdo veikl, nepriskiriam io straipsnio 2 dalyje nurodytai veiklai, taikomos io statymo, kit darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt nuostatos. 4. Darbuotoj, dirbani su radioaktyviosiomis mediagomis ir kitais jonizuojaniosios spinduliuots altiniais, saug ir sveikat reglamentuoja Radiacins saugos statymas, is statymas ir kiti darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss aktai. II SKYRIUS DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS VALDYMAS PIRMASIS SKIRSNIS DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS VIEASIS ADMINISTRAVIMAS. SOCIALINI PARTNERI BENDRADARBIAVIMAS

5 straipsnis. Darbuotoj saugos ir sveikatos vieasis administravimas 1. Socialins apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija gyvendina valstybs politik darbuotoj saugos ir sveikatos srityje, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo kodeksu, statymais, Vyriausybs nutarimais ir kitais norminiais teiss aktais. 2. Socialins apsaugos ir darbo ministras arba is ministras su kitu (kitais) ministru tvirtina atitinkamus darbuotoj saugos ir sveikatos norminius teiss aktus, nustatydamas j sigaliojimo ir taikymo tvark. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina sveikatos saugos reglamentus (higienos normas). Juose nustato darbuotoj sveikatai nekenksmingus darbo aplinkos veiksni dydius. 3. Socialins apsaugos ir darbo ministras atstovauja Lietuvos Respublikos interesams darbuotoj saugos ir sveikatos srityje kitose alyse ir tarptautinse organizacijose.
Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1169, 2007-06-07, in., 2007, Nr. 69-2720 (2007-06-23)

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos komisija Valstybs, darbuotoj ir darbdavi interesams saugos ir sveikatos srityje derinti trialiu socialini partneri (ali) bendradarbiavimo principu steigiama Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos komisija (toliau Darbuotoj saugos ir sveikatos komisija). ios Komisijos sudarymo tvark ir jos funkcijas nustato Vyriausybs patvirtinti Darbuotoj saugos ir sveikatos komisijos nuostatai. 7 straipsnis. Teritorins ir atskir ekonomins veiklos srii darbuotoj saugos ir sveikatos komisijos 1. Darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim paeidim monse prevencijos klausimams nagrinti triali socialini partneri bendradarbiavimo principu steigiamos apskrii teritorins darbuotoj saugos ir sveikatos komisijos ir gali bti steigiamos savivaldybi darbuotoj saugos ir sveikatos komisijos. Apskrii teritorini ir savivaldybi darbuotoj saugos ir sveikatos komisij steigimo, sudarymo tvark nustato socialins apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. 2. Atitinkam akos darbdavi organizacij ir akos profesini sjung dvialio bendradarbiavimo principu gali bti steigiamos atskir ekonomins veiklos srii darbuotoj saugos ir sveikatos komisijos. J steigimo ir sudarymo tvark nustato i komisij steigjai. 8 straipsnis. Mokymas saugos ir sveikatos srityje 1. Darbuotoj saugos ir sveikatos specialistus pagal specialias programas ekonominms veiklos sritims rengia Lietuvos Respublikos auktosios mokyklos ir mokymo staigos, turinios Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos iduotas licencijas mokyti pagal tokias programas. Statini projektavimo, statini statybos saugos ir sveikatos koordinatorius pagal specialias programas rengia Lietuvos Respublikos auktosios mokyklos. 2. Auktj mokykl studentai, profesini mokykl mokiniai privalo bti mokomi darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim pagal gyjamas kvalifikacijas ir profesijas. 3. Bendrojo lavinimo mokyklos privalo supaindinti mokinius su bendraisiais saugos ir sveikatos darbe ir buityje reikalavimais. 4. Profesins sveikatos specialistais gali dirbti sveikatos prieiros specialistai, turintys auktj medicinos, visuomens sveikatos ar slaugos isilavinim ir atitinkantys sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. 5. Statini projektavimo, statini statybos saugos ir sveikatos koordinatori mokymo ir j ini tikrinimo tvarkos apra tvirtina aplinkos ministras ir socialins apsaugos ir darbo ministras.
Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1169, 2007-06-07, in., 2007, Nr. 69-2720 (2007-06-23) Nr. XI-802, 2010-05-11, in., 2010, Nr. 60-2961 (2010-05-25)

9 straipsnis. Darbuotoj saugos ir sveikatos mokslinio tyrimo darb finansavimas 1. Darbuotoj saugos ir sveikatos moksliniai tyrimai finansuojami i valstybs biudete mokslui ir studijoms numatom asignavim, taip pat nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo lomis.

2. Darbuotoj saugos ir sveikatos mokslini tyrim programas tvirtina, j gyvendinim koordinuoja ir silymus dl moksliniams tyrimams reikaling l teikia socialins apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. 10 straipsnis. Darbuotoj atstov teiss 1. moni profesins sjungos atstovauja darbuotoj interesams sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo slygas, vadovaudamiesi Darbo kodeksu, Profesini sjung statymu, iuo statymu ir kitais darbuotoj saugos ir sveikatos norminiais teiss aktais. Jeigu monje nra profesins sjungos ir jeigu darbuotoj kolektyvo susirinkimas darbuotoj atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdav atitinkamos ekonomins veiklos akos profesinei sjungai, darbuotoj interesams sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo slygas atstovauja darbo taryba. 2. mons kolektyvinse sutartyse gali bti nustatytos papildomos ir palankesns saugi ir sveikatai nekenksming darbo slyg sudarymo darbuotojams nuostatos negu galiojaniuose darbuotoj saugos ir sveikatos norminiuose teiss aktuose. Toki nuostat vykdym kontroliuoja darbdaviui atstovaujantys asmenys, darbdavio galioti asmenys, darbuotoj atstovai kolektyvinse sutartyse nustatyta tvarka ir Valstybin darbo inspekcija. ANTRASIS SKIRSNIS DARBDAVIO PAREIGA. DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS TARNYBOS MONSE. DARBUOTOJ DALYVAVIMAS 11 straipsnis. Darbdavio pareiga 1. Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo slygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotoj pareigos saugant savo ir kit darbuotoj sveikat bei gyvyb, nurodytos io statymo 33 straipsnyje, neatleidia darbdavio nuo ioje dalyje nustatytos pareigos. Darbuotoj saugos ir sveikatos priemons finansuojamos darbdavio lomis. 2. Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas gyvendinti darbdavio pareig organizuoja prevencini priemoni (technini, medicinos, teisini, organizacini ir kit), skirt nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig prevencijai, gyvendinim, nustatydamas monje i priemoni gyvendinimo ir kontrols tvark, paskirdamas darbdavio galiotus asmenis ir duodamas jiems konkreius pavedimus gyvendinti prevencines priemones.
Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-2045, 2012-06-05, in., 2012, Nr. 69-3525 (2012-06-21)

12 straipsnis. Darbuotoj saugos ir sveikatos prevencini priemoni organizavimas monse 1. Darbdavys, siekdamas utikrinti darbuotoj saug ir sveikat, paskiria vien ar daugiau darbuotoj saugos ir sveikatos specialist arba steigia darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb (toliau iame straipsnyje darbdavio paskirti asmenys). Jeigu monje nra toki asmen arba j nepakanka, kad bt tinkamai organizuojamos darbuotoj saugos ir sveikatos prevencins priemons, darbdavys gali sudaryti sutart su Lietuvos Respublikos ar bet kurios Europos Sjungos valstybs nars ar kitos Europos ekonomins erdvs valstybs (toliau iame straipsnyje valstyb nar) pilieiu, kitu fiziniu asmeniu, kuris naudojasi Europos Sjungos teiss aktuose jam suteiktomis judjimo valstybse narse teismis, (toliau iame straipsnyje fizinis asmuo) ir (ar) Lietuvos Respublikoje steigtu juridiniu asmeniu ar kitoje valstybje narje steigtu juridiniu asmeniu ar kita organizacija, ar j filialais (toliau iame straipsnyje juridinis asmuo) dl darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos funkcij ar j dalies atlikimo. Visais atvejais darbuotoj saugos ir sveikatos specialist, atsivelgiant mons ekonomins veiklos r, darbuotoj skaii ir profesin rizik, turi bti pakankamai, kad jie galt organizuoti monje darbuotoj saugos ir sveikatos prevencines priemones. 2. Darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb monse steigimo tvark, darbdavio paskirt asmen funkcijas, teises, pareigas nustato moni darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb pavyzdiniai nuostatai. Juos tvirtina socialins apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. iuose nuostatuose, atsivelgiant ekonomins veiklos ris, darbuotoj skaii ir profesin rizik, nustatoma, kiek privalo bti darbdavio paskirt asmen, juridinio asmens

darbuotoj saugos ir sveikatos specialist ir (ar) fizini asmen, atliekani darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar j dal, ir ekonomins veiklos rys, kuri monse, atsivelgiant darbuotoj skaii ir profesin rizik, darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas gali atlikti darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio galiotas asmuo, apmokytas, vadovaujantis socialins apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintais Mokymo ir atestavimo darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. 3. Darbdavio paskirti asmenys, juridinio asmens darbuotoj saugos ir sveikatos specialistai ar fiziniai asmenys, atliekantys darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar j dal, turi atitikti socialins apsaugos ir darbo ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir turti darbui reikalingas priemones. i asmen pareiga yra rengti pasilymus prevencinms priemonms, skirtoms darbuotoj apsaugai nuo traum ir profesini lig, koordinuoti toki priemoni gyvendinim ir kontroliuoti, kaip mons darbuotojai laikosi darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim. 4. Darbdavio paskirtiems asmenims suteikiama pakankamai laiko j funkcijoms atlikti. iems asmenims netaikoma administracin ar kita atsakomyb dl veiklos organizuojant ir gyvendinant prevencines priemones, susijusias su darbuotoj sauga ir sveikata, jeigu jie veik vadovaudamiesi iuo statymu ir kitais darbuotoj saugos ir sveikatos norminiais teiss aktais. ie asmenys u savo darb tiesiogiai atsiskaito darbdaviui atstovaujaniam asmeniui arba darbdavio galiotam asmeniui. Juridinio ar fizinio asmens, atliekanio darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar j dal, ir darbdavio tarpusavio sipareigojimai nustatomi sutartyje dl toki funkcij atlikimo. ioje sutartyje privalo bti nustatytas juridinio asmens darbuotoj saugos ir sveikatos specialist ir (ar) fizini asmen, atliekani darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar j dal, skaiius, atsivelgiant darbdavio paskirt asmen skaii, ne maesnis, kaip nustatyta moni darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb pavyzdiniuose nuostatuose. 5. Darbdavys informuoja juridinio asmens darbuotoj saugos ir sveikatos specialistus ar fizinius asmenis, atliekanius darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar j dal, apie darbdavio paskirtus asmenis, mons darbuotojus, atsakingus u pirmosios pagalbos suteikim, gelbjimo darb organizavim, darbuotoj evakavim galim avarij, stichini nelaimi ar gaisr atvejais, ir apie gaisr gesinimo bei evakavimo priemones. 6. pareigojim suteikimas darbdavio paskirtiems asmenims, darbdavio galiotiems asmenims, juridini ar fizini asmen sutartiniai sipareigojimai darbdaviui neatleidia darbdavio nuo atsakomybs, nustatytos io statymo 11 straipsnyje. 7. Juridiniai ar fiziniai asmenys, pagal sutartis su darbdaviais atliekantys darbuotoj saugos ir sveikatos funkcijas ar j dal, kasmet socialins apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka teikia informacij Valstybinei darbo inspekcijai apie darbdavius, kuriems teik tokias paslaugas, ir darbuotoj saugos ir sveikatos specialist, atlikusi darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar j dal, skaii. 8. Juridiniai ar fiziniai asmenys, pagal sutartis su darbdaviais atliekantys darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar j dal, u neteisingos informacijos pateikim ar informacijos nepateikim, moni darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb pavyzdini nuostat reikalavim nesilaikym atsako statym nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1169, 2007-06-07, in., 2007, Nr. 69-2720 (2007-06-23) Nr. XI-802, 2010-05-11, in., 2010, Nr. 60-2961 (2010-05-25) Nr. XI-2045, 2012-06-05, in., 2012, Nr. 69-3525 (2012-06-21)

12(1) straipsnis. Netenka galios nuo 2010 m. birelio 1 d.

statymas papildytas straipsniu : Nr. X-1169, 2007-06-07, in., 2007, Nr. 69-2720 (2007-06-23) Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-802, 2010-05-11, in., 2010, Nr. 60-2961 (2010-05-25)

13 straipsnis. Darbuotoj dalyvavimas gyvendinant darbuotoj saugos ir sveikatos priemones. moni darbuotoj saugos ir sveikatos komitetai, darbuotoj atstovai 1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio galioti asmenys privalo informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visais darbuotoj saugos ir sveikatos bkls ir jos gerinimo

planavimo, priemoni organizavimo, j gyvendinimo ir kontrols klausimais. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, padalini vadovai sudaro slygas darbuotojams, darbuotoj atstovams saugai ir sveikatai dalyvauti diskusijose svarstant darbuotoj saugos ir sveikatos klausimus. iuo tikslu steigiami mons darbuotoj saugos ir sveikatos komitetai ir skiriami darbuotoj atstovai saugai ir sveikatai. 2. mons darbuotoj saugos ir sveikatos komitetas (toliau iame straipsnyje komitetas) steigiamas ir jo darbas organizuojamas taip: 1) komitetas steigiamas monje, kurioje dirba daugiau kaip 50 darbuotoj. Jeigu monje dirba maiau kaip 50 darbuotoj, komitetas gali bti steigiamas darbdavio ar darbuotoj atstov iniciatyva arba daugiau kaip puss mons darbuotoj kolektyvo silymu. Kai kuri ekonomins veiklos ri, kur profesin rizika yra didesn, monse komitetas gali bti steigiamas, jei darbuotoj skaiius nesiekia 50. Ekonomins veiklos rys, kuri monse komitetai steigiami, jeigu monje dirba daugiau kaip 50 darbuotoj, ir ekonomins veiklos rys, kuri monse rekomenduojama steigti komitet, jeigu monje dirba maiau kaip 50 darbuotoj, nustatomos moni darbuotoj saugos ir sveikatos komitet bendruosiuose nuostatuose. Juos tvirtina Darbuotoj saugos ir sveikatos komisija. Komitetas sudaromas dvialiu principu i vienodo skaiiaus darbdaviui atstovaujanio asmens skirt darbdavio atstov (mons administracijos pareign) ir i io straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka irinkt darbuotoj atstov saugai ir sveikatai; 2) komiteto veikl organizuoja ir jam vadovauja komiteto pirmininkas darbdaviui atstovaujantis asmuo arba jo paskirtas darbdavio galiotas asmuo. Pirmininkas organizuoja komiteto darb. Komiteto sekretoriumi renkamas darbuotoj atstovas saugai ir sveikatai; 3) darbdavys komiteto narius aprpina j pareigoms atlikti reikalingomis priemonmis ir informacija. mons kolektyvinje sutartyje numatytu periodikumu komiteto nariai mokomi mokymo staigose, teikianiose mokymo darbuotoj saugos ir sveikatos srityje paslaugas vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais, seminaruose ar monje mons lomis. Naujai irinkti ar paskirti komiteto nariai mokomi mokymo staigose, teikianiose mokymo darbuotoj saugos ir sveikatos srityje paslaugas, vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Komiteto nari mokymo klausimai sprendiami sudarant kolektyvines sutartis; 4) u laik, kur komiteto narys vykdo jam pavestus pareigojimus, susijusius su darbuotoj sauga ir sveikata, ar mokosi, jam mokamas vidutinis darbo umokestis. 3. mons, vadovaudamosi moni darbuotoj saugos ir sveikatos bendraisiais nuostatais, rengia mons darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto nuostatus. Suderins su darbuotoj atstovais, iuos nuostatus tvirtina darbdaviui atstovaujantis asmuo. 4. Vadovaudamiesi mons darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto nuostatais, mons profesin sjunga, o jei profesins sjungos nra kiti darbuotoj atstovai mons darbuotoj kolektyvo susirinkime organizuoja darbuotoj atstov saugai ir sveikatai rinkimus bei darbuotoj atstov saugai ir sveikatai komiteto nari rinkimus. mons padalini ir darbuotoj, kuriems atstovauja darbuotoj atstovas saugai ir sveikatai, skaii nustato darbuotoj atstovai. Jeigu monje yra daugiau kaip vienas darbuotoj atstovas saugai ir sveikatai, vienas i j renkamas vyresniuoju darbuotoj atstovu ir koordinuoja vis mons darbuotoj atstov saugai ir sveikatai veikl. Kiekvienoje darbo pamainoje privalo bti ne maiau kaip vienas darbuotoj atstovas saugai ir sveikatai. 5. Darbuotoj atstovai saugai ir sveikatai atlieka ias funkcijas: 1) atstovauja mons darbuotojams komitete, dalyvauja darbdavio gyvendinamose priemonse darbuotoj saugai ir sveikatai monje ar darbo vietose gerinti, i j vertinant profesin rizik ir gyvendinant priemones rizikai alinti ir (ar) mainti; 2) dalyvauja darbdaviui atstovaujaniam asmeniui ar darbdavio galiotam asmeniui parenkant ir paskiriant darbuotojus, atsakingus u pirmosios pagalbos suteikim, taip pat parenkant ir paskiriant darbuotojus, atsakingus u gelbjimo darb organizavim, darbuotoj evakavim galim avarij, stichini nelaimi ar gaisr atvejais (prie paskirdamas tokius darbuotojus, darbdaviui atstovaujantis asmuo su darbuotoj atstovais saugai ir sveikatai konsultuojasi, juos paskyrs jiems pranea apie i darbuotoj darbo vietas, pareigojimus); 3) dalyvauja parenkant darbuotojams reikiamas ir tinkamas asmenines apsaugos priemones ir priiri, kad darbuotojai jomis naudotsi;

4) darbuotoj atstovo pavedimu dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus, profesines ligas ir incidentus; 5) darbdaviui atstovaujanio asmens arba padalinio vadovo nurodymu operatyviai pranea darbuotojams apie kilusius ar gresianius jiems pavojus ir nurodo priemones, kuri reikia neatidliotinai imtis, kad bt ivengta pavojaus, padeda darbuotojams pavojaus atveju pereiti saugias vietas. 6. Darbuotoj atstovas saugai ir sveikatai turi teis: 1) silyti ir reikalauti, kad padalinio vadovas, darbdaviui atstovaujantis asmuo imtsi reikiam priemoni darbuotoj saugai ir sveikatai utikrinti; 2) dalyvauti vertinant profesin rizik ir numatant prevencines priemones; 3) praneti darbdaviui atstovaujaniam asmeniui, jeigu mons padalinio vadovas nesiima reikiam priemoni darbuotoj saugai ir sveikatai utikrinti. Jeigu darbdaviui atstovaujantis asmuo nesiima priemoni rizikos veiksniams alinti ar jiems mainti, praneti Valstybinei darbo inspekcijai; 4) gauti informacij visais su darbuotoj sauga ir sveikata susijusiais klausimais i padalinio vadovo, mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos bei komiteto. 7. Darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo suteikia darbuotoj atstovams saugai ir sveikatai reikaling informacij, aprpina juos reikiamomis priemonmis ir skiria pakankamai laiko j darbo laiku jiems pavestoms funkcijoms, nustatytoms io straipsnio 5 dalyje, atlikti ir j teisms, nustatytoms io straipsnio 6 dalyje, gyvendinti. Konkretus darbo valand skaiius, reikalingas j funkcijoms atlikti ir teisms gyvendinti, yra nustatomas darbo sutartyse arba kolektyvinse sutartyse. U laik jiems mokamas ne maesnis u vidutin darbo umokestis. 8. Darbuotoj atstovai saugai ir sveikatai, atlikdami io straipsnio 5 dalyje nurodytas funkcijas, neturi patirti finansini nuostoli, jiems netaikoma administracin ar kita atsakomyb, taip pat jie neturi patirti darbdaviui atstovaujanio asmens, darbdavio galiot asmen ar darbuotoj prieikumo, jeigu savo veikloje vadovaujasi iuo statymu, kitais darbuotoj saugos ir sveikatos norminiais teiss aktais. 9. Darbuotoj atstovui saugai ir sveikatai taikomos Darbo kodekso 134 straipsnyje nustatytos garantijos. Darbuotoj atstovo saugai ir sveikatai galiojimus gali sustabdyti ar ataukti j irink darbuotoj atstovai. 10. Darbuotoj atstovai mokomi monje, mokymui skirtuose seminaruose, mokymo staigose, teikianiose mokymo darbuotoj saugos ir sveikatos srityje paslaugas, vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais, darbdavio lomis. Mokymosi laikotarpiu jiems mokamas vidutinis darbo umokestis. Klausimai, susij su darbuotoj atstov saugai ir sveikatai mokymu, sprendiami monje svarstant darbuotoj atstov saugai ir sveikatai mokymo klausimus komitete, sudarant mons kolektyvines sutartis. 11. Darbuotoj atstovai saugai ir sveikatai privalo saugoti gamybines ir komercines paslaptis, kurias suino atlikdami savo funkcijas.
Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-802, 2010-05-11, in., 2010, Nr. 60-2961 (2010-05-25) Nr. XI-2045, 2012-06-05, in., 2012, Nr. 69-3525 (2012-06-21)

III SKYRIUS DARBO VIET IR DARBO PRIEMONI REIKALAVIMAI. VIDIN DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS KONTROL MONJE 14 straipsnis. Darbo viet ir j rengimo bendrieji reikalavimai 1. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo viet aplinka turi atitikti io statymo ir kit darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimus. Darbo vietos turi bti rengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai bt apsaugoti nuo galim traum, j darbo aplinkoje nebt sveikatai kenksming ar pavojing rizikos veiksni. rengiant darbo vietas turi bti vertintos darbuotojo fizins galimybs. 2. Statini ir j patalp, kuriuose rengiamos darbo vietos, stabilumo ir tvirtumo, darbo viet rengimo, patalpose ir mons teritorijoje esani judjimo keli bei evakuacini ijim ir evakuacini keli rengimo, elektros instaliacijos rengimo, darbo viet, esani ne statiniuose

mons teritorijoje (monei priklausaniame nuosavybs teise arba statym nustatyta tvarka mons valdomame ar naudojamame ems, vidaus ar jros priekrants vanden plote su nustatytomis ribomis), bendruosius reikalavimus ir kitus darbuotoj saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus darbo vietoms nustato Darboviei rengimo bendrieji nuostatai. Juos tvirtina socialins apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Konkrets darbuotoj saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai darbo viet rengimui mons statiniuose ir mons teritorijoje nustatomi projektuojant mones, j padalinius ar darbo vietas, vertinant naudojam darbo priemoni saugaus naudojimo reikalavimus, darbo, gamybos pobd, vadovaujantis Darboviei rengimo bendraisiais nuostatais ir kitais darbuotoj saugos ir sveikatos norminiais teiss aktais, i j higienos normomis. 3. Darbo patalpos, darbo vietos ir mons teritorija, kur galima rizika darbuotoj saugai, privalo bti paymtos darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt nustatytais enklais. 4. Statini, i j moni statini, kuriuose rengiamos darbo vietos, pripainimo tinkamais naudoti ir j naudojimo tvark nustato aplinkos ministras. 15 straipsnis. Darbo viet rengimas statybvietse, naudingj ikasen gavybos monse, vejybos laivuose, darbo priemonse 1. Statybviets turi atitikti darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialins apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviei rengimo statybvietse nuostatuose. Darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimai konkreiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviei rengimo statybvietse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais. Statybos darb technologijos projekte numatomos konkreios priemons, utikrinanios darbuotoj saug ir sveikat statinio statybos metu. Kai statin projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, Darboviei rengimo statybvietse nuostatuose nustatyta tvarka privalo bti paskirtas vienas ar keli saugos ir sveikatos koordinatoriai, kuri pareigos ir teiss nustatomos Darboviei rengimo statybvietse nuostatuose. 2. Saugaus darbo organizavimo ir darbo viet rengimo reikalavimus naudingj ikasen gavybos monse nustato socialins apsaugos ir darbo ministras ir aplinkos ministras. 3. Darbo viet rengimo vejybos laivuose reikalavimus nustato socialins apsaugos ir darbo ministras, susisiekimo ministras ir ems kio ministras. 4. Darbo vietos, rengtos darbo priemonse, tiekiamose rink, i j keli transporto priemonse, privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus, nustatytus atitinkamais techniniais reglamentais. Darbo vietos naudojamose darbo priemonse turi atitikti darbuotoj saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus, nustatytus socialins apsaugos ir darbo ministro patvirtintuose Darbo rengini naudojimo bendruosiuose nuostatuose, reikalavimus, nustatytus kitais darbuotoj saugos ir sveikatos norminiais teiss aktais, bei saugaus naudojimo reikalavimus, nurodytus darbo priemons gamintojo dokumentuose (io statymo 16 straipsnio 3 dalis).
Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1169, 2007-06-07, in., 2007, Nr. 69-2720 (2007-06-23)

16 straipsnis. Darbo priemons 1. monje privalo bti naudojamos tik technikai tvarkingos darbo priemons, atitinkanios darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimus. Darbo priemons turi bti suprojektuotos, pagamintos ir rengtos darbo vietoje taip, kad nebt sudaryta galimyb darbuotojui patekti darbo priemons pavojingas zonas, ypa zonas, kur yra judanios dalys; auktos ar emos temperatros darbo priemoni paviriai turi bti izoliuoti; darbo priemoni valdymo taisai turi atitikti ergonominius reikalavimus; neturi bti galimybs darbo priemon atsitiktinai jungti, turi bti numatyta, kaip darbo priemon operatyviai ijungti; darbo priemoni keliamas triukmas, vibracija ar kita darbo aplinkos tara neturi viryti higienos normose nustatyt ribini veri (dydi). 2. mons sigyjamos darbo priemons privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus. Privalomuosius darbo priemoni saugos reikalavimus bei j atitikties vertinimo procedras nustato atitinkami techniniai reglamentai. Tais atvejais, kai gaminamoms ir tiekiamoms rink darbo priemonms netaikomi technini reglament nustatyti reikalavimai, darbo priemons turi atitikti kit darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt nustatytus reikalavimus.

3. Saugaus darbo priemoni naudojimo reikalavimus nustato Darbo rengini naudojimo bendrieji nuostatai. Privalomi konkreios darbo priemons saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemons dokumentuose (naudojimo taisyklse, naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas. mons darbuotoj saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teiss aktai, nurodyti io statymo 20 straipsnio 2 dalyje, rengiami vertinant darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimus, nurodytus Darbo rengini naudojimo bendruosiuose nuostatuose, kituose darbuotoj saugos ir sveikatos norminiuose teiss aktuose, darbo priemoni naudojimo dokumentuose. 4. Potencialiai pavojing rengini prieiros tvark nustato Potencialiai pavojing rengini prieiros statymas ir Energetikos statymas.
Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1169, 2007-06-07, in., 2007, Nr. 69-2720 (2007-06-23)

17 straipsnis. mons vidaus eismas 1. mons teritorijoje transporto priemoni eismas organizuojamas pagal atitinkamos transporto ries eismo taisykles. 2. U vis ri transporto priemoni saugaus eismo organizavim mons teritorijoje atsako darbdaviui atstovaujantis asmuo arba jo pavedimu darbdavio galiotas asmuo. 18 straipsnis. Darbuotoj apsauga nuo pavojing chemini mediag ir preparat bei biologini mediag poveikio 1. mons, kuri veikla susijusi su pavojing chemini mediag bei j preparat ir biologini mediag naudojimu (naudoja, gamina, pakuoja, enklina, sandliuoja, transportuoja, tiekia kitiems naudotojams, tvarko j atliekas), numato ir gyvendina priemones, apsauganias darbuotojus nuo toki mediag poveikio. Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio galiotas asmuo, siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo pavojing chemini mediag bei preparat ir biologini mediag poveikio: 1) imasi priemoni pakeisti pavojingas chemines mediagas ir preparatus nepavojingomis ar maiau pavojingomis; 2) imasi vis reikiam priemoni darbuotoj apsaugai nuo pavojing chemini mediag bei preparat ir biologini mediag poveikio; 3) organizuoja darbus taip, kad kuo maiau darbuotoj patirt pavojing chemini mediag bei preparat ir biologini mediag poveik; 4) naudoja darbo priemones, technologinius procesus, organizuoja darb taip, kad pavojingos chemins mediagos bei preparatai ir biologins mediagos nepakenkt darbuotoj sveikatai; 5) sudaro prevencini priemoni ir gelbjimo darb planus galimoms avarijoms, kuri metu darbuotojai, kiti asmenys ir aplinka gali bti paveikti pavojing chemini mediag bei preparat veiksni ir biologini mediag. 2. Naudojant pavojingas chemines mediagas bei preparatus ir biologines mediagas, neturi bti virijamos j koncentracijos ribins verts (dydiai) darbo aplinkos ore. Pavojing chemini mediag ir preparat koncentracij ribines vertes (dydius) darbo aplinkos ore nustato sveikatos apsaugos ministras ir socialins apsaugos ir darbo ministras. 3. moni, kuri veikla susijusi su pavojing chemini mediag bei preparat ir biologini mediag naudojimu, darbuotojai privalo bti supaindinti su monje naudojam konkrei pavojing chemini mediag bei preparat ir biologini mediag poveikiu sveikatai. Darbuotojai, kuri bet kokia veikla (darbas) susijusi su pavojingomis cheminmis mediagomis bei preparatais ir biologinmis mediagomis, privalo bti instruktuoti ir apmokyti saugiai dirbti su konkreiomis pavojingomis cheminmis mediagomis bei preparatais ir biologinmis mediagomis. 4. moni patalpos, kuriose vykdoma bet kokia veikla, susijusi su pavojingomis cheminmis mediagomis bei preparatais ir biologinmis mediagomis, privalo bti paymtos specialiais spjamaisiais ir (ar) pareigojaniais enklais. Naudojant pavojing chemin mediag, privaloma vadovautis informacija ir reikalavimais, nurodytais saugos duomen lape. J gamintojas pateikia kartu su realizuojama pavojinga chemine mediaga, preparatu ar biologine mediaga.

10

5. mons padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kur naudojamos pavojingos chemins mediagos bei preparatai ir biologins mediagos, privalo bti rengtos kolektyvins apsaugos priemons. mons padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kuriose yra degi, sprogi ar galini sukelti gaisr, pavojing chemini mediag bei preparat ir biologini mediag, privalo bti rengtos specialios sistemos, skirtos toki pavojing chemini mediag bei preparat ir biologini mediag kiekiui darbo aplinkoje registruoti, darbuotojams apie kilus pavoj saugai ir sveikatai spti. 6. Tais atvejais, kai kolektyvins apsaugos priemons neutikrina darbuotoj apsaugos nuo chemini mediag bei preparat ir biologini mediag galimo poveikio, darbuotojai, dirbantys su cheminmis mediagomis bei preparatais ir biologinmis mediagomis, privalo bti aprpinami atitinkamomis asmenins apsaugos priemonmis. 7. Darbdaviams atstovaujantys asmenys, darbdavi galioti asmenys, mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojai, darbuotoj atstovai, darbuotojai turi inoti ir mokti taikyti specialias pirmosios pagalbos priemones pavojing chemini mediag bei preparat ir biologini mediag sukelt mi sveikatos sutrikim atveju. Toki pirmosios pagalbos priemoni sra nustato sveikatos apsaugos ministras. 8. Darbuotoj apsaugos nuo chemini mediag bei preparat ir biologini mediag poveikio reikalavimus nustato socialins apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtinti atitinkami darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss aktai. 9. iame straipsnyje nustatyti darbuotoj apsaugos nuo pavojing chemini mediag bei preparat ir biologini veiksni rizikos bendrieji reikalavimai taikomi bet kuriai veiklai, susijusiai su pavojing chemini mediag bei preparat ir biologini mediag atliek tvarkymu.
Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-2045, 2012-06-05, in., 2012, Nr. 69-3525 (2012-06-21)

19 straipsnis. Darbuotoj saugos ir sveikatos vidin kontrol monje 1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darb monje, nustato darbuotoj saugos ir sveikatos bkls vidin kontrol, darbo ir poilsio reim, darbo apmokjim taip, kad bt sudarytos slygos, skatinanios darbuotojus laikytis darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim. 2. Darbdavys imasi priemoni darbuotoj saugai ir sveikatai utikrinti ir organizuoja darbuotoj saugos ir sveikatos bkls vidin kontrol monje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio galiotas asmuo: 1) organizuoja rizikos darbuotoj saugai ir sveikatai vertinim, kaip nurodyta io statymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotoj saugos ir sveikatos norminiuose teiss aktuose; 2) neteko galios nuo 2012-07-01; 3) vadovaudamasis profesins rizikos vertinimo rezultatais, nustato darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim laikymosi kontrols tvark monje; 4) tvirtina mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus ir (ar) mons darbuotoj saugos specialist pareigybs apraymus (instrukcijas); 5) pareigoja padalini vadovus gyvendinti darbuotoj saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim. 3. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidin darbuotoj saugos ir sveikatos bkls kontrol monje ir numatydamas priemones darbuotoj saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi iais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotoj saugos ir sveikatos utikrinimo principais: 1) rizikos darbuotoj saugai ir sveikatai vengimu, rizikos veiksni ir j poveikio mainimu; 2) rizikos, kurios nemanoma ivengti, galimo poveikio darbuotoj saugai ir sveikatai vertinimu; 3) nustatytos rizikos prieasi alinimu; 4) darbuotojo galimybi atlikti pavest darb vertinimu (nustatant, ar darbo procesas, darbo vietos rengimas, parinktos darbo priemons, darbo metodai, nustatytas darbo ar gamybos tempas atitinka darbuotojo galimybes); 5) technins paangos priemoni taikymu rengiant darbo vietas, sudarant saugi ir sveik darbo aplink, parenkant darbo priemones;

11

6) pavojing darbo proces pakeitimu nepavojingais arba ne tokiais pavojingais; 7) pirmenybe kolektyvini darbuotoj saugos ir sveikatos priemonms, o ne asmeninms apsaugos priemonms; 8) darbuotoj aprpinimu asmeninmis apsaugos priemonmis; 9) darbuotoj mokymu ir instruktavimu, jiems privalomais nurodymais laikytis darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim; 10) kit reikiam darbuotoj saugos ir sveikatos priemoni taikymu. 4. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas darbuotoj saugos ir sveikatos vidins kontrols tvark monje, j svarsto su darbuotojais, su darbuotoj atstovais saugai ir sveikatai, darbuotoj saugos ir sveikatos komitetu ir jiems pranea apie pareigojimus, duotus padalini vadovams dl darbuotoj saugos ir sveikatos vidins kontrols ir priemoni gyvendinimo monje, padaliniuose, darbo vietose. 5. Darbdaviui atstovaujantis asmuo iame straipsnyje nurodytas priemones ar j dal gyvendinti gali pavesti darbdavio galiotam asmeniui (asmenims), nurodytiems io statymo 32 straipsnyje.
Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-2045, 2012-06-05, in., 2012, Nr. 69-3525 (2012-06-21)

20 straipsnis. Norminiai teiss aktai, reglamentuojantys saug darb organizavim ir j vykdym monse 1. Darbai monje turi bti organizuojami vadovaujantis iuo statymu ir kitais darbuotoj saugos ir sveikatos norminiais teiss aktais. 2. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotoj saugos ir sveikatos utikrinimo principais, numatytais io statymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotoj saugos ir sveikatos norminiais teiss aktais, technologini proces bei darbo priemoni dokumentais, vertins profesin rizik monje, rengia mons darbuotoj saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teiss aktus (darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darb atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus mons vietinius (lokalinius) norminius teiss aktus). 3. Darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujanio asmens patvirtint mons darbuotoj saugos ir sveikatos vietini (lokalini) normini teiss akt (toliau mons darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai dokumentai) bei darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt, su kuriais supaindinami pasiraytinai, reikalavim. 21 straipsnis. Privalomi sveikatos patikrinimai 1. Privalomi darbuotoj sveikatos patikrinimai atliekami darbuotojams, nurodytiems Darbo kodekso 265 straipsnyje. Darbdavys tvirtina darbuotoj, kuriems privaloma pasitikrinti sveikat, sra ir sveikatos tikrinimo grafik, kontroliuoja, kaip laikomasi io grafiko. Tuo atveju, kai darbuotojo sveikata nepatikrinama grafike nustatytu laiku dl ne nuo darbuotojo priklausani prieasi, darbuotojas turi teis atsisakyti dirbti dl galimo pavojaus savo sveikatai. 2. Darbuotojai, pajut neigiam darbo ar darbo aplinkos poveik sveikatai, turi teis pasitikrinti sveikat kitu laiku, negu nustatytas privalomo sveikatos tikrinimo grafike. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikat. Vidutin darbo umokest darbuotojui u laik, kurio metu jis tikrinosi sveikat savo iniciatyva, moka darbdavys tais atvejais, kai sveikatos prieiros staigos ivadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo aplinka pakenk darbuotojo sveikatai. 3. Darbuotoj, vairuojani anteminio, oro ir vandens transporto priemones, sveikatos patikrinim prie jiems ivykstant reis tvark nustato darbdavys.
Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1169, 2007-06-07, in., 2007, Nr. 69-2720 (2007-06-23)

22 straipsnis. Darbuotoj evakavimo bei avarij prevencijos ir likvidavimo planai. Darbdavio ir darbuotoj veiksmai pavojaus atvejais 1. Darbdavys ar jam atstovaujantis asmuo, atsivelgdamas mons veiklos ypatumus ir dyd bei kitus esanius asmenis, imasi btin pirmosios pagalbos, gaisr gesinimo ir darbuotoj evakavimo priemoni ir pasirpina, kad bt umegzti btini ryiai su iors tarnybomis, ypa

12

tomis, kurios teikia pirmj ar skubi medicinos pagalb, atlieka gelbjimo darbus ir gesina gaisrus. 2. Kiekviena mon ir visi jos padaliniai privalo turti darbuotoj evakavimo planus. Su evakavimo planais darbuotojai susipasta sidarbindami monje. Darbuotoj evakavimo planai ikabinami mons ir jos padalini gerai matomose vietose. Darbdavio galioti asmenys, mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojai, darbuotoj atstovai saugai ir sveikatai privalo bti gerai susipain su evakavimo planais, mons avarij prevencijos ir likvidavimo planais ir priemonmis, kuri privaloma imtis avarij atvejais. 3. Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavi galiotas asmuo paskiria darbuotojus (j sutikimu) ir organizuoja j periodik apmokym, kaip apsaugoti savo ir kit darbuotoj sveikat bei gyvyb galimo pavojaus atveju, aprpina juos pirmosios pagalbos ir kitomis reikiamomis priemonmis, atsivelgdamas mons veiklos ypatumus, darbuotoj skaii. 4. Ikilus pavojui monje ar mons padalinyje, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio galioti asmenys: 1) kaip galima greiiau informuoja visus darbuotojus, kuriems kyla arba gali kilti pavojus, apie rizik ir apie tai, koki kolektyvini ir asmenini apsaugos priemoni reikia imtis arba jau buvo imtasi; 2) imasi vis reikiam veiksm darbams sustabdyti, duoda nurodymus patiems darbuotojams sustabdyti darbus, jeigu jie yra apmokyti tai padaryti, duoda nurodymus darbuotojams palikti darbo patalpas ir pereiti saugi viet; 3) kaip galima greiiau pranea atitinkamoms mons vidaus ir iors tarnyboms (civilins saugos, priegaisrins saugos, sveikatos prieiros, policijai) apie pavoj ir nukentjusius darbuotojus; 4) kol monei bus suteikta iors tarnyb pagalba, likviduoti pavoj pasitelkia tam tikslui i anksto apmokytus darbuotojus, nurodytus io straipsnio 3 dalyje, taip pat mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojus bei darbuotoj atstovus saugai ir sveikatai; 5) organizuoja pirmosios pagalbos suteikim nukentjusiesiems, taip pat darbuotoj evakavim. 5. Likvidavus avarij, ugesinus gaisr ar kitais atvejais, kai dar yra pavojus darbuotoj saugai ir sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, padalinio vadovas ar kitas darbdavio galiotas asmuo negali duoti nurodym darbuotojams tsti ar pradti darb. 6. Darbuotojai pavojaus atveju turi teis nutraukti darb, ieiti i darbo patalpos, palikti darbo vietas. Darbuotoj veiksmai pavojaus atvejais negali turti jiems nepalanki pasekmi. Dl darbuotoj veiksm pavojaus atveju negali bti skiriamos drausmins ar administracins nuobaudos, taikoma materialin ar kitokia atsakomyb, jeigu jie siek save ar kitus darbuotojus apsaugoti nuo pavojaus. 7. mons atskiro struktrinio padalinio, esanio kitoje negu mon teritorijoje ar vietovje, vadovas darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais atestuojamas io statymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka, darbdaviui atstovaujanio asmens pavedimu savarankikai vykdo priemones, nustatytas io straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse. 8. monje, kurioje gaminamos ir (ar) naudojamos pavojingos chemins mediagos, yra rengiamos specialios darbo aplinkos kontrols sistemos ar prietaisai, skirti technologini proces kontrolei ir avarij prevencijai, sudaromi avarij prevencijos bei likvidavimo priemoni planai. Darbo aplinkos kontrols sistem ar prietais rengim, avarij prevencijos ir likvidavimo plan gyvendinim kontroliuoja Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie Vidaus reikal ministerijos ir Valstybin darbo inspekcija. 9. Darbuotojas (darbuotojai) turi teis atsisakyti dirbti, darbai taip pat privalo bti sustabdyti, jeigu padalinio vadovas ar kitas darbdavio galiotas asmuo, darbdaviui atstovaujantis asmuo nesiima reikiam priemoni paalinti darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim paeidimus ir apsaugoti darbuotoj (darbuotojus) nuo galimo pavojaus saugai ir sveikatai iais atvejais: kai darbuotojas (darbuotojai) neapmokytas saugiai dirbti; sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai pavojui; kai dirbama paeidiant nustatytus technologinius reglamentus; kai dirbama nerengus reikiam kolektyvins apsaugos priemoni ir (ar) kai darbuotojas (darbuotojai) neaprpinti asmeninmis apsaugos priemonmis; kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai ar gyvybei. Darb sustabdymo procedra atliekama tokia tvarka:

13

1) mons darbuotoj saugos ir sveikatos komitetas, darbuotoj atstovai turi teis pareikalauti, kad padalinio vadovas ar kitas darbdavio galiotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo sustabdyt darbus; 2) jei padalinio vadovas ar kitas darbdavio galiotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo atsisako vykdyti mons darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto ar darbuotoj atstovo saugai ir sveikatai reikalavim, komitetas arba darbuotoj atstovas apie tai pranea Valstybinei darbo inspekcijai; 3) darbo inspektorius, vertins darbuotoj saugos ir sveikatos bkl, gali priimti sprendim sustabdyti darbus ir surayti reikalavim darbdaviui atstovaujaniam asmeniui; 4) jei padalinio vadovas ar kitas darbdavio galiotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo atsisako vykdyti darbo inspektoriaus reikalavim, darbo inspektorius turi teis kreiptis policij pagalbos, kad bt vykdytas reikalavimas sustabdyti darbus ir i pavojing darbo viet ar zon bt ivesti darbuotojai; 5) kol bus vykdytas darbuotoj atstovo, mons darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto ar darbo inspektoriaus reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kuri saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teis nutraukti darb, palikti darbo viet ar patalp. iuo atveju darbdaviui atstovaujantis asmuo negali skirti drausmini nuobaud ar taikyti kitokios atsakomybs. 10. Darbo inspektoriai, mons inspektavimo metu nustat pavoj darbuotoj saugai ir sveikatai, io straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais turi teis pareikalauti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, padalinio vadovas ar kitas darbdavio galiotas asmuo sustabdyt darbus. 11. Darbai privalo bti sustabdyti ir kitais atvejais, numatytais Darbo kodekso 266 straipsnio 9 dalyje.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2005, 2004-02-05, in., 2004, Nr. 28-876 (2004-02-21) Nr. IX-2507, 2004-10-26, in., 2004, Nr. 163-5945 (2004-11-09) Nr. XI-802, 2010-05-11, in., 2010, Nr. 60-2961 (2010-05-25) Nr. XI-2045, 2012-06-05, in., 2012, Nr. 69-3525 (2012-06-21)

23 straipsnis. mons buities, sanitarins ir higienos patalpos 1. monse darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt nustatyta tvarka rengiamos poilsio, persirengimo, drabui, avalyns, asmenini apsaugos priemoni laikymo patalpos arba vietos, sanitarins bei asmens higienos patalpos su prausyklomis, duais, tualetais. 2. monse, kuriose naudojamos pavojingos mediagos ar yra kit sveikatai kenksming veiksni, sanitarins bei asmens higienos patalpos rengiamos laikantis toki patalp rengimo speciali reikalavim. Toki sanitarini bei asmens higienos patalp rengimo reikalavimai nustatomi darbuotoj saugos ir sveikatos norminiuose teiss aktuose, atsivelgiant darbo pobd, naudojamas mediagas, darbuotoj skaii. 3. mons darbo medicinos punktai, maitinimo patalpos monje rengiami pagal toki patalp rengimo reikalavimus, vertinant darbo (technologinio proceso) pobd, darbuotoj skaii. 4. Buities, sanitarini ir higienos patalp rengimo reikalavimus nustato Vyriausyb. 24 straipsnis. Gyvenamj patalp reikalavimai 1. Darbdavio suteikiamos patalpos darbuotojams laikinai gyventi dl darbo viet kilnojamojo pobdio privalo tenkinti minimalius toki patalp buities ir higienos reikalavimus. 2. Buities ir higienos patalp, skirt laikinai apgyvendinti darbuotojus, reikalavimus nustato socialins apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtinti Darboviei rengimo statybvietse nuostatai, kiti norminiai teiss aktai, reglamentuojantys higienos reikalavimus gyvenamosioms patalpoms. IV SKYRIUS DARBDAVI BEI DARBUOTOJ PAREIGOS IR TEISS PIRMASIS SKIRSNIS DARBDAVI PAREIGOS IR TEISS

14

25 straipsnis. Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo slygas Darbdaviui atstovaujantis asmuo, gyvendindamas darbdavio pareig sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo slygas visais su darbu susijusiais aspektais: 1) imasi priemoni, kad mons statiniai, kuriuose rengtos darbo vietos, paios darbo vietos, darbo priemons, darbo aplinka atitikt darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt nustatytus reikalavimus; 2) organizuoja arba paveda darbdavio galiotam asmeniui organizuoti profesins rizikos vertinim ir tuo pagrindu vertina (nustato) faktin darbuotoj saugos ir sveikatos bkl monje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustaius, kad darbuotoj saugos ir sveikatos bkl neatitinka darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavim, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiam priemoni parengim ir gyvendinim; 3) pagal darbuotoj saugos ir sveikatos bkl monje sprendia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvini apsaugos priemoni rengim ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprpina asmeninmis apsaugos priemonmis, organizuoja toki priemoni patikrinimus, aprpina darbuotojus saugiomis darbo priemonmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, darboviei vietose, kur galima rizika, rengia saugos enklus, rengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas; 4) utikrina, kad darbuotojai sidarbindami ir darbo metu monje gaut isami informacij apie darbuotoj saugos ir sveikatos organizavim monje, apie esam ar galim profesin rizik, parengtas priemones rizikai alinti ir (ar) mainti, apie paskirtus darbuotojus, atsakingus u pirmosios pagalbos suteikim, gelbjimo darb organizavim, darbuotoj evakavim galim avarij, stichini nelaimi ar gaisr atvejais, ir apie gaisr gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat informacij apie Valstybins darbo inspekcijos atlikto mons inspektavimo rezultatus; 5) tvirtina darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybi apraymus, vykdo kolektyvins sutarties sipareigojimus dl darbuotoj saugos ir sveikatos gerinimo; 6) organizuoja arba paveda darbdavio galiotam asmeniui organizuoti darbuotoj instruktavim utikrinant, kad darbuotojai bt instruktuojami priimant darb, perkeliant kit darb, pakeitus darbo organizavim, pradjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar primus naujus darbuotoj saugos ir sveikatos norminius teiss aktus. Nustato darbuotoj mokymo ir ini i darbuotoj saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvark; 7) sudaro slygas io statymo 12 ir 13 straipsniuose numatyt mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos, mons darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto veiklai; 8) utikrina Darbo kodekso ir kit normini teiss akt nustatyt darbuotoj darbo ir poilsio laik, organizuoja darbuotoj dirbto darbo laiko apskaitos iniarai pildym; 9) organizuoja arba paveda darbdavio galiotam asmeniui organizuoti privalomus darbuotoj sveikatos patikrinimus. Sudaro darbuotojams slygas pasitikrinti sveikat darbuotoj darbo laiku; 10) perkelia darbuotojus (j sutikimu) kit darb, atsivelgdamas Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos arba sveikatos prieiros staigos, patikrinusios darbuotoj sveikat, ivad; 11) utikrina, kad darbuotoj saugos ir sveikatos specialistai, darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyba, darbdavio galiotas asmuo, atliekantis darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, fiziniai ar juridiniai asmenys, atliekantys darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar j dal, gaut informacij apie darbuotoj primim dirbti, kuri reikalinga tinkamai organizuoti darbuotoj saugos ir sveikatos prevencines priemones, skirtas visiems darbuotojams; 12) vadovaudamasis Vyriausybs patvirtintais Nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesini lig tyrimo ir apskaitos nuostatais, pats pranea arba paveda darbdavio galiotam asmeniui praneti apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybs institucijoms, sudaro slygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas;

15

13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavim, monje nustatyta tvarka nualina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim; 14) Nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostat bei Profesini lig tyrimo ir apskaitos nuostat nustatyta tvarka organizuoja arba paveda darbdavio galiotam asmeniui organizuoti nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig registravim; 15) sudaro arba paveda darbdavio galiotam asmeniui sudaryti nelaiming atsitikim darbe ar susirgim profesinmis ligomis, dl kuri darbuotojas neteko darbingumo ilgiau kaip 3 darbo dienoms, sraus, registruoja incidentus; 16) atlieka kitas pareigas ir gyvendina reikiamas priemones, sudarydamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo slygas.
Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1169, 2007-06-07, in., 2007, Nr. 69-2720 (2007-06-23) Nr. XI-1202, 2010-12-02, in., 2010, Nr. 148-7567 (2010-12-18) Nr. XI-2045, 2012-06-05, in., 2012, Nr. 69-3525 (2012-06-21)

26 straipsnis. Darbdaviui atstovaujanio asmens, darbdavio galioto asmens atestavimas 1. Darbdaviams atstovaujani asmen, taip pat darbdavi fizini asmen, individuali (personalini) moni savinink, darbdavi kinink inios i darbuotoj saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos (darbuotojai atestuojami) Darbo kodekso 268 straipsnyje nustatytu periodikumu ir Vyriausybs nustatyta tvarka. Darbdaviams atstovaujani asmen, i j darbdavi fizini asmen, individuali (personalini) moni savinink, darbdavi kinink, kurie nesteigia mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos ar ios tarnybos funkcijoms atlikti nesamdo darbuotoj saugos ir sveikatos specialist ir patys atlieka tarnybos funkcijas, bei darbdavio galiot asmen, kuriems pavesta atlikti tarnybos funkcijas, inios i darbuotoj saugos ir sveikatos srities tikrinamos kaip mons darbuotoj saugos ir sveikatos specialist, nurodyt io statymo 12 straipsnio 2 dalyje. 2. mons atskiro struktrinio padalinio, esanio kitoje negu mon teritorijoje ar vietovje, vadovo, kuris darbdaviui atstovaujanio asmens pavedimu ir jo kontroliuojamas gyvendina reikiamas priemones, kad tokiame mons padalinyje sudaryt saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo slygas, inios i darbuotoj saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat tvarka kaip darbdaviui atstovaujanio asmens. 3. Ityrus sunk ar mirtin nelaiming atsitikim darbe, profesin lig ir nustaius, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar io straipsnio 2 dalyje nurodytas padalinio vadovas nesusipains arba nepakankamai susipains su darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimais, arba nustaius, kad inojo apie darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim paeidimus, bet nesim priemoni inomiems paeidimams paalinti, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali pareikalauti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, padalinio vadovas pakartotinai pasitikrint darbuotoj saugos ir sveikatos srities inias. 4. Darbdaviui atstovaujantis asmuo savarankikai nustato darbdavio galiot asmen, iskyrus darbdavio galiot asmen, kuriam pavesta atlikti mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, bei mons atskiro struktrinio padalinio, esanio kitoje negu mon teritorijoje ar vietovje, vadovo, mokymo ir atestavimo poreik. 5. Darbdavi, darbdaviams atstovaujani asmen, kurie gali bti atleidiami nuo darbuotoj saugos ir sveikatos srities ini patikrinimo (atestavimo), sra tvirtina Vyriausyb. 27 straipsnis. Darbuotoj instruktavimas ir mokymas 1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradt darb monje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavest darb. Darbuotojai instruktuojami io statymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytais ir kitais atvejais, kai darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio galiotas asmuo nusprendia, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traum ar profesini lig. Kai darbuotojui nepakanka profesini gdi arba instruktavimo metu suteikt ini, kad darbuotojas galt saugiai dirbti ir nebt pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio galiotas asmuo organizuoja darbuotojo mokym darbo vietoje, monje ar mokymo staigose, kurios vykdo mokym vadovaudamosi io statymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytais

16

Mokymo ir atestavimo darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Darbuotoj instruktavimo ir mokymo tvark monje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo. 2. Darbuotojas, darbdavi susitarimu pasistas laikinam darbui mon i kitos mons, negali pradti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius monje, kuri jis pasistas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkreioje darbo vietoje, nepaisant to, kad monje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. kit mon pasistiems dirbti darbuotojams taip pat privalo bti suteikta informacija apie monje paskirtus darbuotojus, atsakingus u pirmosios pagalbos suteikim, gelbjimo darb organizavim, darbuotoj evakavim galim avarij, stichini nelaimi ar gaisr atvejais, ir apie gaisr gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat jie turi bti supaindinti su io statymo 22 straipsnyje nurodytais darbuotoj evakavimo planais. Darbuotojus, atliekanius kitose monse darbus ar teikianius paslaugas, ir darbuotojus, atliekanius statym ar kit normini teiss akt nustatytas kontrols funkcijas, instruktuoja j darbdaviai. 3. Darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcij, pagal kurias instruktuojami darbuotojai, dirbantys bet kurios ekonomins veiklos ries monje, rengimo ir darbuotoj, nurodyt io straipsnio 2 dalyje, instruktavimo tvark nustato Valstybin darbo inspekcija. 4. Naudoti potencialiai pavojingus renginius, kuri kategorij sra tvirtina Vyriausyb, atlikti nuolatin privalom prieir j eksploatavimo metu leidiama darbuotojams, gijusiems speciali ini ir ilaikiusiems toki ini patikrinimo egzamin vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Darbuotoj, naudojani potencialiai pavojingus renginius, kuriems nenustatyti privalomi galiot potencialiai pavojing rengini technins bkls staig tikrinimai, mokymo ir ini patikrinimo tvark nustato darbdavys. 5. Darbuotoj, dirbani pavojingus darbus, kuri sra tvirtina Vyriausyb, mokymo ir ini i darbuotoj saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei i darb saugaus atlikimo tvark nustato darbdavys, iskyrus atvejus, kai statymai ar kiti norminiai teiss aktai nustato kitoki i darbuotoj mokymo, ini tikrinimo bei saugaus darb atlikimo tvark. 6. Atsivelgiant ekonomins veiklos ri moni ypatumus ir profesin rizik, Mokymo ir atestavimo darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais bendrj nuostat pagrindu darbdaviai gali rengti ir suderin su Valstybine darbo inspekcija tvirtinti atskir ekonomins veiklos ri moni darbuotoj mokymo ir atestavimo nuostatus. 7. Atskiroms ekonomins veiklos rims statymai gali nustatyti kitoki darbuotoj mokymo ir ini i darbuotoj saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvark, negu nustato Mokymo ir atestavimo darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai. Tokiu atveju darbuotojai mokomi ir j inios i darbuotoj saugos ir sveikatos srities tikrinamos t statym nustatyta tvarka. 8. Neteko galios nuo 2011 m. kovo 1 d.
Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1169, 2007-06-07, in., 2007, Nr. 69-2720 (2007-06-23) Nr. XI-802, 2010-05-11, in., 2010, Nr. 60-2961 (2010-05-25) Nr. XI-1202, 2010-12-02, in., 2010, Nr. 148-7567 (2010-12-18) Nr. XI-2045, 2012-06-05, in., 2012, Nr. 69-3525 (2012-06-21)

28 straipsnis. Darbuotoj aprpinimas saugos ir sveikatos priemonmis 1. Kolektyvini darbuotoj saugos ir sveikatos priemoni rengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi bti numatomas darbo ar gamybos technologini proces projektavimo metu, vertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas mediagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradjus naudoti mediagas, darbo priemones, darbdavys, vertins profesin rizik, prireikus tobulina esamas ir (ar) rengia naujas kolektyvines apsaugos priemones. 2. Jei kolektyvins apsaugos priemons neutikrina darbuotoj apsaugos nuo rizikos veiksni, darbuotojams privalo bti iduodamos asmenins apsaugos priemons. Asmenins apsaugos priemons darbuotojui iduodamos tik vertinus j veikianius rizikos veiksnius ir turi bti parenkamos tokios, kad apsaugot darbuotoj nuo rizikos veiksni poveikio. Asmenins apsaugos priemons turi bti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildom

17

pavoj darbuotoj saugai ir atitikti darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimus. 3. Darbdavio galioti asmenys organizuoja asmenini apsaugos priemoni laikym, diovinim, skalbim, valym, taisym, tikrinim konkreios asmenins apsaugos priemons dokumentuose, kuriuos kartu su priemone pateikia asmenins apsaugos priemons gamintojas, nustatyta tvarka. 4. Jeigu darbai yra susij su uterimu, darbuotojams nemokamai turi bti duodamos asmens higienos priemons (muilas, rankluosiai ir kita). Jei darbai susij su pavojing chemini mediag ar j preparat naudojimu darbuotojams, atsivelgiant chemins mediagos saugos duomen lapo informacij apie mediagos ar preparato savybes ir nuorodas dl kenksmingumo paalinimo priemoni naudojimo, privalo bti nemokamai iduodamos kenksmingumo paalinimo priemons. 5. Darbuotoj aprpinimo asmeninmis apsaugos priemonmis nuostatus ir privalomuosius i priemoni saugos reikalavimus tvirtina socialins apsaugos ir darbo ministras. 29 straipsnis. Sveikatos prieiros paslaug organizavimas 1. Padalinio vadovas, o kai jo nra darbdavio galiotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo organizuoti pirmosios pagalbos suteikim darbuotojams ir, jeigu reikia, ikviesti greitj medicinos pagalb nelaiming atsitikim darbe, mi susirgim darbe atvejais. 2. Padalinio vadovas, o kai jo nra darbdavio galiotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo skubiai organizuoti darbuotoj, susirgusi darbo vietoje arba nukentjusi nuo traum ar mi lig, gabenim sveikatos prieiros staigas, kai nebtina kviesti greitosios medicinos pagalbos arba kai dl nenumatyt prieasi ar aplinkybi greitoji medicinos pagalba nesuteikiama. 3. moni darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos, moni darbo medicinos punktai atlieka sveikatos prieiros funkcijas, numatytas moni darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb pavyzdiniuose nuostatuose. mons kolektyvinje sutartyje gali bti numatyta teikti mons darbuotojams ir kitas sveikatos prieiros paslaugas. 4. mons padaliniuose gerai matomose vietose turi bti priemons, reikalingos pirmajai pagalbai suteikti, nuorodos (enklai), kur yra medicinos punktas. 5. Darbuotojai, kuriems yra pavojus susirgti ukreiamja liga, skiepijami darbdavio lomis. Darbuotoj, kurie skiepijami darbdavio lomis, profesij ir pareigybi sraus tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1169, 2007-06-07, in., 2007, Nr. 69-2720 (2007-06-23) Nr. XI-2045, 2012-06-05, in., 2012, Nr. 69-3525 (2012-06-21)

30 straipsnis. Dviej ir daugiau darbdavi pareigos organizuojant darbus toje paioje darbo vietoje ar darbo vietose Du ir daugiau darbdavi, atlikdami darbus toje paioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darb taip, kad bt garantuota vis darbuotoj sauga ir sveikata, neatsivelgiant tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, gyvendindami darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt nuostatas, ir informuoja vienas kit, darbuotoj atstovus, darbuotoj atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksm koordinavimo tvarkos apra.
Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1202, 2010-12-02, in., 2010, Nr. 148-7567 (2010-12-18)

31 straipsnis. Darbdavi teiss darbuotoj saugos ir sveikatos srityje Kad bt utikrinta darbuotoj sauga ir sveikata, darbdaviams atstovaujantys asmenys turi teis: 1) leisti sakymus ir potvarkius dl darbuotoj saugos ir sveikatos monje ir reikalauti, kad darbuotojai dirbdami rpintsi savo ir kit darbuotoj sauga bei sveikata, vykdyt jiems privalom mons darbuotoj saugos ir sveikatos normini dokument ir darbuotoj saugos ir

18

sveikatos normini teiss akt, kuriuos vykdyti jie buvo apmokyti ir (ar) instruktuoti, reikalavimus ir laikytsi darbo bei technologini proces reglament, darbo tvarkos taisykli, Darbo kodekso ir kit normini teiss akt nustatyt darbo ir poilsio laiko norm; 2) darbuotojams, paeidusiems darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus, kuriuos jie privalo vykdyti, skirti drausmines nuobaudas, statym nustatyta tvarka skirti tarnybines nuobaudas valstybs tarnautojams, statym nustatyta tvarka reikalauti atlyginti paeidimu padaryt al monei; 3) gauti i valstybs institucij informacij darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais; 4) gauti Valstybins darbo inspekcijos atlikto mons inspektavimo mediag ir su ja susipainti; 5) silyti darbuotoj atstovams nustatyti monje darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus, utikrinanius saugesni ir sveikesni darbo slyg sudarym, negu numatyta darbuotoj saugos ir sveikatos norminiuose teiss aktuose. Darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimai, utikrinantys saugesni ir sveikesni darbo slyg monje sudarym, numatomi mons kolektyvinse sutartyse; 6) pavesti mons padalini vadovams ir kitiems darbdavi galiotiems asmenims, taip pat darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybai vykdyti uduotis, susijusias su darbuotoj sauga ir sveikata. 32 straipsnis. Darbuotoj saugos ir sveikatos priemoni gyvendinimo pavedimas padalini vadovams ir kitiems darbdavio galiotiems asmenims 1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pavesti darbdavio galiotiems asmenims, i j padalini vadovams, gyvendinti nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig prevencines priemones, kaip nustatyta io statymo 11 ir kituose straipsniuose. Pavedimas gyvendinti darbuotoj saugos ir sveikatos priemones forminamas darbdaviui atstovaujanio asmens sakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu. Toks pavedimas gali bti numatytas padalinio vadovo ar kito darbdavio galioto asmens darbo sutartyje arba pareigybs aprayme (instrukcijoje). 2. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, gyvendindamas darbdavio pareig sudaryti saugias ir sveikas darbo slygas, paveda: 1) padalini vadovams gyvendinti nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig prevencines priemones mons padaliniuose; 2) padalinio vadovui, kuris vadovauja mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybai ar ios tarnybos specialistams, koordinuoti prevencini priemoni, skirt darbuotoj apsaugai nuo traum ir profesini lig gyvendinim, kontroliuoti, kaip mons darbuotojai laikosi darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim mons padaliniuose; 3) kitiems darbdavio galiotiems asmenims gyvendinti nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig prevencines priemones, kurios yra bendros padaliniams ir monei. ANTRASIS SKIRSNIS DARBUOTOJO PAREIGOS IR TEISS 33 straipsnis. Darbuotojo pareigos 1. Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti mons darbuotoj saugos ir sveikatos normini dokument reikalavimus ir darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimus, su kuriais jie supaindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rpintis savo ir kit darbuotoj sauga ir sveikata remiantis savo iniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujanio asmens duotais nurodymais. Darbuotojai, rpindamiesi savo ir kit darbuotoj sauga ir sveikata, privalo: 1) darbo priemones naudoti pagal darbo priemoni dokumentuose, darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus j saugaus naudojimo reikalavimus; 2) tinkamai naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones; 3) savavalikai neijungti, nekeisti arba nealinti naudojamose darbo priemonse ar kituose rengimuose, pastatuose, kitose mons vietose rengt saugos ir sveikatos apsaugos tais (priemoni) ar enkl, naudoti tokius taisus pagal j paskirt ir apie j gedimus praneti darbuotoj atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujaniam asmeniui;

19

4) nedelsdami praneti darbuotoj atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, mons darbuotoj saugos ir sveikatos komitetui, darbdaviui atstovaujaniam asmeniui apie situacij darbo vietose, darbo patalpose ar kitose mons vietose, kuri, j sitikinimu, gali kelti pavoj darbuotoj saugai ir sveikatai. Praneti darbuotoj atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbdaviui atstovaujaniam asmeniui apie darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim paeidimus, kuri patys paalinti negali arba neprivalo; 5) bendradarbiauti su darbuotoj atstovais saugai ir sveikatai, mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojais, padalinio vadovu ir kitais darbdavio galiotais asmenimis bei darbdaviui atstovaujaniu asmeniu gyvendinant darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus bei priemones; 6) pagal galimybes ir turimas inias imtis priemoni paalinti prieastims, galinioms sukelti traumas, mius apsinuodijimus, avarijas, apie tai nedelsiant praneti darbuotoj atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui ir darbdaviui atstovaujaniam asmeniui; 7) nedelsdami praneti darbuotoj atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbdaviui atstovaujaniam asmeniui apie darbo metu gautas traumas, kitus su darbu susijusius sveikatos sutrikimus; 8) monje nustatyta tvarka pasitikrinti sveikat; 9) laikytis mons darbo tvarkos taisyklse, darbo grafike nustatyto darbo ir poilsio reimo; 10) vykdyti padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujanio asmens, kit darbdavio galiot asmen bei pareign, kontroliuojani darbuotoj saug ir sveikat monje, nurodymus. 2. Konkreios darbuotoj pareigos saugant savo ir kit darbuotoj sveikat bei gyvyb nustatomos darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijose, pareigybi apraymuose ir nuostatuose.
Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-2045, 2012-06-05, in., 2012, Nr. 69-3525 (2012-06-21)

34 straipsnis. Darbuotojo teiss Darbuotojas turi teis: 1) reikalauti, kad darbdavys sudaryt saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo slygas, rengt kolektyvins apsaugos priemones, aprpint asmeninmis apsaugos priemonmis, kai kolektyvins priemons neapsaugo nuo rizikos veiksni poveikio; 2) suinoti i darbuotoj atstovo saugai ir sveikatai, padalinio vadovo ar kito darbdavio galioto asmens ar darbdaviui atstovaujanio asmens apie darbo aplinkoje esanius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius; 3) susipainti su iankstini ir periodini privalom sveikatos tikrinim rezultatais, nesutiks su patikrinimo rezultatais, sveikat pasitikrinti pakartotinai. Reikalauti perkelti kit darb, jeigu pagal Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos ar sveikatos prieiros staigos ivad dl sveikatos bkls negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo ar eiti pareig; 4) pats tartis su padalinio vadovu, darbdaviui atstovaujaniu asmeniu dl darbuotoj saugos ir sveikatos gerinimo arba tam galioti darbuotoj atstov saugai ir sveikatai, darbuotoj atstov; 5) atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotoj saugai ir sveikatai, atvejais, numatytais io statymo 22 straipsnio 9 dalyje. Jeigu darbdavys paeidia statym nustatytus darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus, Darbo kodekso nustatyta tvarka nutraukti neterminuot ar terminuot darbo sutart; 6) statym nustatyta tvarka reikalauti, kad bt atlyginta ala, padaryta sveikatai dl nesaugi darbo slyg; 7) ikilus klausimams dl saugos ir sveikatos bkls darbo vietoje ar monje, kreiptis darbuotoj atstov saugai ir sveikatai, padalinio vadov, mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb, mons darbuotoj saugos ir sveikatos komitet, darbuotoj atstovus, darbdaviui atstovaujant asmen, Valstybin darbo inspekcij, kitas valstybs institucijas ir staigas.
Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1169, 2007-06-07, in., 2007, Nr. 69-2720 (2007-06-23)

20

35 straipsnis. Darbuotojo atsisakymo dirbti dl saugos ir sveikatos neutikrinimo nagrinjimo tvarka 1. Pavojaus saugai ir sveikatai atvejais, numatytais io statymo 22 straipsnio 9 dalyje, darbuotojas turi teis nutraukti darb ir nedelsdamas ratu praneti padalinio vadovui ir darbdaviui atstovaujaniam asmeniui atsisakymo dirbti prieastis. 2. Jei darbdaviui atstovaujantis asmuo nesutinka su darbuotojo motyvais dl darbuotoj saugos ir sveikatos neutikrinimo, ginai dl darbuotojo atsisakymo dirbti nagrinjami statym nustatyta tvarka. 3. Nepagrstas atsisakymas dirbti laikomas darbo drausms paeidimu ir u nedirbt laik darbuotojui darbo umokestis nemokamas. 4. U laik, kur darbuotojas pagrstai atsisak dirbti, darbuotojui mokamas vidutinis darbo umokestis. II DALIS ATSKIR DARBUOTOJ GRUPI SAUGOS IR SVEIKATOS GARANTIJOS V SKYRIUS JAUN ASMEN, MOTINYSTS, NEGALIJ SAUGA
Skyriaus pavadinimas keistas: Nr. X-1169, 2007-06-07, in., 2007, Nr. 69-2720 (2007-06-23)

36 straipsnis. Jaun asmen darbas 1. Vaik darbas draudiamas, iskyrus j fizines galimybes atitinkanius lengvus darbus, neturinius neigiamo poveikio vaiko saugai, sveikatai, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai ir laikantis Vyriausybs nustatyt darbinimo slyg. 2. Darbdaviai privalo utikrinti jauno asmens ami atitinkanias darbo slygas. Jaunam asmeniui suteikiamas darbas privalo bti saugus, nekelti pavojaus sveikatai, fizinei ir protinei raidai, nepakenkti mokymuisi. 3. iame statyme, kituose darbuotoj saugos ir sveikatos norminiuose teiss aktuose nustatyti darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimai jaun asmen darbui privalo bti taikomi nepaisant to, kokios ries darbo sutartis su jaunu asmeniu sudaryta. 4. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, priimdamas darb asmenis iki 18 met ir sudarymas jiems saugias ir sveikas darbo slygas, vadovaujasi Vyriausybs patvirtinta Asmen iki atuoniolikos met darbinimo, sveikatos patikrinimo ir j galimybi dirbti konkret darb nustatymo tvarka, darbo laiku, jiems draudiam dirbti darb, sveikatai kenksming, pavojing veiksni srau. 5. Prie darbindamas jaun asmen, taip pat pasikeitus darbo slygoms jaunam asmeniui jau dirbant, darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo organizuoti, kad bt vertinta: 1) ar darbas, kur numatoma skirti jaun asmen, nepriskiriamas jauniems asmenims draudiamam darbui, ar darbo aplinkoje nra kenksming, pavojing sveikatai veiksni, kuriems esant tok darb negali bti skiriami jauni asmenys; 2) ar darbo vieta ir darbo aplinka atitinka darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimus; 3) pavojing chemini mediag naudojimas monje ir galimas j poveikis (bdas, koncentracija darbo aplinkos ore, trukm); 4) darbo priemoni technin bkl, pavojing chemini mediag saugojimo bkl, kad jauni asmenys dl neatsargumo nebt j paveikti; 5) darbo, gamybos technologini proces organizavimas, darbo priemoni idstymas, kad jauni asmenys nepatekt mons padalini darbo vietas, kuriose naudojamos pavojingos chemins mediagos; 6) jauno asmens gebjimai suvokti ir vykdyti darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus bei fizins galimybs atlikti pavedamus darbus. 6. Apie galinius kilti pavojus ir priemones iems pavojams ivengti, taip pat apie monje naudojamas priemones saugai utikrinti ir sveikatai apsaugoti darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio galiotas asmuo informuoja jaunus asmenis jiems sidarbinant ir bet kuriuo metu

21

prireikus, be to, apie galimus pavojus ir priemones jiems ivengti privalo informuoti j tvus ar globjus. 7. Jauniems asmenims nustatomas sutrumpintas darbo laikas: 1) paaugliams ne daugiau kaip 8 valandos per par kartu su kasdiene pamok trukme ir ne daugiau kaip 40 valand per savait kartu su pamok trukme per savait; 2) vaikams, dirbantiems lengvus darbus iki 2 valand per dien mokslo met laiku ir 12 valand per savait, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, taiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dien ir 35 valandos per savait, kai dirbama ne maiau kaip savait ne mokslo met laiku (is darbo laikas gali bti pailgintas iki 8 valand per dien ir 40 valand per savait vaikams, kuriems sukako 15 met). 8. monje privalo bti sudarytas jaunesni kaip 18 met darbuotoj sraas. 9. Jauni asmenys negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje monje (darbovietje), jei bendra darbo trukm virija io straipsnio 7 dalyje nustatyt darbo trukm. 37 straipsnis. Motinysts sauga 1. Nioms, neseniai pagimdiusioms, krtimi maitinanioms moterims turi bti sudarytos saugios ir sveikos darbo slygos. ios moterys turi teis pasirinkti dirbti vis ar ne vis darbo laik. 2. Nias, neseniai pagimdiusias ar krtimi maitinanias moteris draudiama skirti darbams, kurie gali turti neigiam poveik moters ar kdikio sveikatai. Nioms, neseniai pagimdiusioms ar krtimi maitinanioms moterims kenksming darbo slyg ir pavojing veiksni sra tvirtina Vyriausyb. 3. Vadovaujantis kenksming darbo slyg ir pavojing veiksni srau bei profesins rizikos vertinimo rezultatais, privaloma nustatyti galim poveik nios, neseniai pagimdiusios ar krtimi maitinanios moters saugai ir sveikatai. Nustaius galim poveik, darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo imtis Darbo kodekso 278 straipsnyje nustatyt priemoni. 38 straipsnis. Dirbani negalij saugos ir sveikatos garantijos 1. Dirbani negalij saug ir sveikat garantuoja Darbo kodeksas, is statymas, kiti statymai bei darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss aktai. Papildomos saugos ir sveikatos garantijos negaliesiems gali bti numatytos kolektyvinse sutartyse, darbo sutartyse. 2. Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos sprendimai dl negaliojo darbo pobdio ir slyg privalomi darbdaviui ir darbuotojui.
Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1169, 2007-06-07, in., 2007, Nr. 69-2720 (2007-06-23)

III DALIS DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS BKLS VERTINIMAS. PAGRINDINS PRANEIM APIE NELAIMINGUS ATSITIKIMUS DARBE IR PROFESINES LIGAS BEI J TYRIM NUOSTATOS VI SKYRIUS DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS BKLS VERTINIMAS 39 straipsnis. Darbuotoj saugos ir sveikatos bkls vertinimas 1. Darbuotoj saugos ir sveikatos bkl nustatoma pagal tai, kaip darbo priemons ir darbo slygos monje atitinka darbuotoj saugos ir sveikatos norminiuose teiss aktuose nustatytus reikalavimus, vertinus profesin rizik darbo vietose ar kitose mons vietose, kur darbuotojas gali bti darbo laiku. 2. Darbo priemoni, darbo slyg, i j darbo aplinkos atitiktis darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimams nustatoma atlikus profesins rizikos tyrimus ir vertinus io tyrimo rezultatus. 3. Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio galiotas asmuo organizuoja profesins rizikos vertinim monje. Tuo atveju, kai monje nra kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi bti vertinama rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus

22

nustatyti, ioms paslaugoms mon samdo staigas ar asmenis i kitur. Darbo vietas ar objektus, kur turi bti vertinta profesin rizika, darbdaviui gali nurodyti darbo inspektorius. 4. Profesins rizikos vertinimo bendruosius nuostatus tvirtina socialins apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Kompetencijos reikalavimus rizikos veiksni tyrimo staigoms nustato socialins apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. 5. Informacij apie darbuotoj saugos bkl ir darbo viet atitikt darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimams vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka mons teikia Valstybinei darbo inspekcijai.
Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1169, 2007-06-07, in., 2007, Nr. 69-2720 (2007-06-23)

40 straipsnis. Darbo aplinka 1. Darbuotojams turi bti sudaryta tokia darbo aplinka, kad joje nebt pavojing ir (ar) kenksming veiksni, keliani susialojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo rizik, o jei tokia rizika yra, ji turi bti kuo maesn ir turi bti numatytos priemons tokiai rizikai alinti. 2. Darbo aplinkos veiksni leistinas ribines vertes (dydius) nustato sveikatos saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss aktai. 3. Darbuotoj, dirbani darbo aplinkoje, kurioje kenksming veiksni dydiai virija leistinas ribines vertes (dydius) ir nra galimybs techninmis ar kitomis priemonmis sumainti j iki darbuotoj saugos ir sveikatos norminiuose teiss aktuose nustatyt leistin ribini veri (dydi), darbo laiko trukm neturi viryti 36 valand per savait. Konkreti darbuotoj, dirbani darbo aplinkoje, kurioje kenksming veiksni verts (dydiai) virija leistinas ribines ir nra galimybs techninmis ar kitomis priemonmis sumainti j iki darbuotoj saugos ir sveikatos norminiuose teiss aktuose nustatyt leistin ribini veri (dydi), kasdien ir savaits darbo laiko trukm nustatoma vertinant darbo aplinkos tyrimo rezultatus, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukms nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijais ir tvarka. 41 straipsnis. Darbuotoj saugos ir sveikatos ekspertizs 1. Darbuotoj saugos ir sveikatos ekspertiz (darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim utikrinimo atitikties vertinimas) skiriama prie pradedant naudoti naujas mones ar moni padalinius, prie tiekiant rink darbo priemones, asmenines apsaugos priemones, tiriant nelaiming atsitikim darbe ar profesini lig aplinkybes ir prieastis, sprendiant ginus, kilusius dl profesins rizikos vertinimo duomen tikrumo. 2. vertinim, ar naujos mons arba j padaliniai atitinka darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus, reglamentuoja Statybos statymas ir atitinkami reglamentai. 3. Darbo priemoni, asmenini apsaugos priemoni atitikties privalomiesiems saugos reikalavimams vertinimo tvark nustato atitinkami techniniai reglamentai. 4. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius tvirtina ekspertizi skyrimo tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas tvark. ios ekspertizs, jeigu jas atlieka ne valstybins staigos, apmokamos i Valstybinei darbo inspekcijai iam tikslui skirt l. VII SKYRIUS NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE, PROFESINS LIGOS 42 straipsnis. Nelaiming atsitikim darbe, profesini lig klasifikavimas 1. Nelaimingi atsitikimai darbe ir nelaimingi atsitikimai pakeliui darb ar i darbo pagal j pasekmes skirstomi lengvus, sunkius, mirtinus: 1) lengvas nelaimingas atsitikimas darbe vykis, dl kurio darbuotojas patiria traum ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunki nelaiming atsitikim darbe kategorijai; 2) sunkus nelaimingas atsitikimas darbe vykis, dl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojing traum. Sunki traum klasifikacinius poymius tvirtina sveikatos apsaugos ministras;

23

3) nelaimingas atsitikimas darbe, sukls darbuotojo mirt (toliau mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe) vykis, dl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojing traum ir dl jos i karto ar po kurio laiko mirta. 2. Pagal nukentjusij skaii nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi pavienius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traum patiria vienas darbuotojas, ir grupinius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traum patiria daugiau negu vienas darbuotojas. 3. Pagal ry su darbu nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi susijusius su darbu ir nesusijusius su darbu: 1) nelaimingas atsitikimas darbe, susijs su darbu vykis, kur ityrus nustatoma, kad jis vyko atliekant darbo sutartimi sulygt darb ar kit darbdavio pavest ar su darbdavio inia atliekam darb arba vykstant darb ar i darbo; 2) nelaimingas atsitikimas, nesusijs su darbu vykis, kur ityrus nustatoma, kad nukentjusysis patyr traum ar mir: nordamas nusiudyti ar susialoti; kai prie j buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybs ir motyvai nesusij su darbu; kai dar nusikalstam veik; kai savavalikai (be darbdavio inios) dirbo sau (savo interesais). 4. Profesins ligos skirstomos pagal pasireikimo laik ir poymius: 1) ltin profesin liga darbuotojo sveikatos sutrikimas, kur sukl vienas ar daugiau kenksming veiksni per tam tikr darbo laik; 2) mi profesin liga staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kur sukl trumpalaikis (vienkartinis arba per vien darbo dien) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai), pasiymintis miu poveikiu. 43 straipsnis. Praneimai apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas 1. Darbuotojas, nukentjs dl nelaimingo atsitikimo darbe, mios profesins ligos ar incidento, asmuo, mats vyk arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai praneti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujaniam asmeniui, mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybai, jeigu pajgia tai padaryti. 2. Mirtin ir sunki nelaiming atsitikim darbe, taip pat kai darbuotojas monje mir dl ligos, nesusijusios su darbu, atvejais darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio galiotas asmuo nedelsdamas privalo praneti atitinkamos apylinks prokuratrai ir Valstybinei darbo inspekcijai. mi profesini lig, dl kuri nukentjs asmuo mir, atvejais darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio galiotas asmuo nedelsdamas privalo praneti ir visuomens sveikatos centrui apskrityje. 3. Ltin profesin lig tars gydytojas ne vliau kaip per 3 dienas apie tai ratu pranea darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai ir visuomens sveikatos centrui apskrityje. 4. Praneim apie nelaimingus atsitikimus, susijusius su darbu, i j apie nelaimingus atsitikimus pakeliui darb ar i darbo, apie nelaimingus atsitikimus, nesusijusius su darbu, profesines ligas ir j registravimo tvark nustato atitinkamai Nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, Profesini lig tyrimo ir apskaitos nuostatai.
Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1760, 2011-12-01, in., 2011, Nr. 153-7197 (2011-12-15)

44 straipsnis. Nelaiming atsitikim darbe, profesini lig tyrimas 1. Visoms monms privaloma vienoda nelaiming atsitikim, susijusi su darbu, i j nelaiming atsitikim darbe ir nelaiming atsitikim pakeliui darb ar i darbo, nelaiming atsitikim, nesusijusi su darbu, profesini lig, nurodyt io statymo 42 straipsnyje, tyrimo tvarka, nustatyta iame statyme, Nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose bei Profesini lig tyrimo ir apskaitos nuostatuose. 2. Visi nelaimingi atsitikimai darbe, profesins ligos privalo bti itirti, tyrimo rezultatai surayti nustatytos formos dokumentuose ir uregistruoti Nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos bei Profesini lig tyrimo ir apskaitos nuostat nustatyta tvarka. 3. Lengvus nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdaviui atstovaujanio asmens sakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvial komisija, sudaryta i darbdavio atstovo (atstov), kur skiria darbdaviui atstovaujantis asmuo (toliau iame ir 45 straipsnyje darbdavio atstovas) ir darbuotoj atstovo (atstov) saugai ir sveikatai. Tiriant nelaiming atsitikim darbe, gali dalyvauti pats nukentjs darbuotojas.

24

4. Sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybin darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotoj atstovui saugai ir sveikatai. Tirdama nelaiming atsitikim darbe, Valstybin darbo inspekcija nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir prieastis, nurodo priemones panai atsitikim prieastims paalinti. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui darbo inspektorius gali pasitelkti reikalingus specialistus ar ekspertus. Darbdavys sudaro slygas ir teikia nelaimingam atsitikimui darbe tirti reikaling informacij. Darbo inspektoriaus surayt ir pasirayt nelaimingo atsitikimo darbe akt pasirao tyrime dalyvav asmenys. Darbo inspektorius nelaimingo atsitikimo darbe akt teikia pasirayti darbdaviui atstovaujaniam asmeniui. Jei darbdavio atstovas ar darbuotoj atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai nedalyvauja tiriant nelaiming atsitikim darbe, darbo inspektorius tiria nelaiming atsitikim darbe be suinteresuotos alies atstovo (atstov). Jei darbdavio atstovas ar darbuotoj atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai arba darbdaviui atstovaujantis asmuo nepasirao nelaimingo atsitikimo darbe akto ir ratu nepateikia darbo inspektoriui motyvuotos nepasiraymo prieasties, darbo inspektoriaus suraytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas sigalioja nuo jo suraymo dienos. 5. Darbo inspektoriaus suraytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas kartu su jo priedais Nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostat nustatyta tvarka isiuniamas atitinkamoms institucijoms ir nukentjusiajam arba jo eimai. 6. Valstybins darbo inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (ivados) dl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybi ir (ar) prieasties (prieasi) darbdaviui atstovaujanio asmens, darbdavio atstovo ar darbuotoj atstovo (atstov) saugai ir sveikatai pareikimais pagal Nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus gali bti skundiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui. Pareikim dl nelaiming atsitikim darbe nagrinjimo tvark Valstybinje darbo inspekcijoje nustato Nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus

sprendimas dl pareikim, kuriuose skundiamas nelaiming atsitikim darbe tyrimas, gali bti statym nustatyta tvarka skundiamas teismui.
7. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustaius, kad vykis darbe nesusijs su darbu, arba nustaius, kad darbuojas mir dl ligos, nesusijusios su darbu, vykio tyrimas nutraukiamas ir tyrimo mediaga vadovaujantis Nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais pateikiama atitinkamoms institucijoms. 8. Nelaiming atsitikim darbe, dl kurio mir 3 ir daugiau darbuotoj, tiria komisija. ios komisijos pirmininkas vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, Valstybins darbo inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriaus virininkas ir io skyriaus 2 darbo inspektoriai. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotoj atstovo (atstov) skirti asmenys. 9. Ar monje dirbantis arba dirbs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licencij iai veiklai, vadovaudamasis Profesini lig tyrimo ir apskaitos nuostatais ir Vyriausybs patvirtintu profesini lig srau. 10. Profesins ligos prieastis tiria ir jos pripainim profesine liga patvirtina profesins ligos tyrimo komisija. i komisij eina darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), visuomens sveikatos centro apskrityje atstovas ir profesin lig tars gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesini lig tyrimo ir apskaitos nuostatais. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotoj atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. Komisijos pirmininkas tyrimui gali pasitelkti atitinkamus specialistus ar ekspertus. Darbdavys sudaro slygas ir teikia tyrimui reikaling informacij. Komisijos surayt profesins ligos patvirtinimo akt pasirao komisijos nariai, darbdavio atstovas ir darbuotoj atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. Profesins ligos patvirtinimo aktas teikiamas pasiraytinai darbdaviui atstovaujaniam asmeniui ir darbuotojui, kuriam buvo tariama ar patvirtinta profesin liga, isiuniamas asmens sveikatos prieiros staigai, kurioje buvo tarta darbuotojo profesin liga, ir kitoms institucijoms. 11. Jei profesin lig tirianti komisija nustato, kad profesinei ligai galjo turti takos darbas ankstesnje darbovietje, komisija, vadovaudamasi Profesini lig tyrimo ir apskaitos nuostatais, tyrim atlieka ankstesnje monje ar monse. 12. Komisijos, tyrusios profesin lig, sprendimus bei ivadas dl profesins ligos prieasi ir dl tyrimo tvarkos tyrime dalyvav darbdavio atstovas ir darbuotoj atstovas

25

(atstovai) saugai ir sveikatai gali apsksti teismui arba, vadovaudamiesi Profesini lig tyrimo ir apskaitos nuostatais, vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui. 13. Ginus, susijusius su profesins ligos diagnozs nustatymu, sprendia Centrin darbo medicinos ekspert komisija. Centrins darbo medicinos ekspert komisijos teikiamos paslaugos apmokamos valstybs biudeto lomis. ios komisijos nuostatus ir sudt tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Centrins darbo medicinos ekspert komisijos sprendimas statym nustatyta tvarka gali bti skundiamas teismui. 14. mias profesines ligas, dl kuri mir 3 ir daugiau darbuotoj, tiria komisija. ios komisijos pirmininkas yra vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai visuomens sveikatos centr apskrityse direktoriai (j pavaduotojai) ar kiti direktori paskirti atstovai, Valstybins darbo inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriaus virininkas, vienas Valstybins darbo inspekcijos atstovas. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotoj atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. 15. Nelaiming atsitikim darbe, profesini lig tyrimo metu Valstybin darbo inspekcija gali skirti ekspertizes. 16. Nukentjs asmuo arba jo atstovas (darbuotojo interesams atstovaujantis asmuo) vadovaudamasis Profesini lig tyrimo ir apskaitos nuostatais gali dalyvauti tiriant nelaiming atsitikim darbe, turi teis susipainti su nelaimingo atsitikimo darbe ar profesins ligos tyrimo mediaga, privalo gauti nelaimingo atsitikimo darbe ar profesins ligos tyrimo akt, tyrimo rezultatus ir ivadas gali apsksti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir teismui.
Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1169, 2007-06-07, in., 2007, Nr. 69-2720 (2007-06-23) Nr. XI-1760, 2011-12-01, in., 2011, Nr. 153-7197 (2011-12-15)

45 straipsnis. Nelaiming atsitikim darbe tyrimo, profesini lig patvirtinimo akt teikimas ir registravimas 1. Nelaiming atsitikim darbe aktai teikiami nukentjusiam darbuotojui arba jo atstovui, darbdaviui atstovaujaniam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai ir draudimo staigai, kurioje nukentjusysis apdraustas nuo nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig. Sunki ir mirtin nelaiming atsitikim darbe atvejais Valstybin darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo mediag perduoda prokuratrai. 2. Profesini lig patvirtinimo aktai teikiami nukentjusiam darbuotojui arba jo atstovui, darbdaviui atstovaujaniam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai, visuomens sveikatos centrui apskrityje ir draudimo staigai, kurioje nukentjusysis apdraustas nuo nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig. 3. Vis itirt nelaiming atsitikim darbe aktai, taip pat profesini lig patvirtinimo aktai registruojami ir traukiami apskait Valstybinje darbo inspekcijoje vadovaujantis atitinkamai Nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesini lig tyrimo ir apskaitos nuostatais. Profesini lig tyrimo ir apskaitos nuostatuose ir Profesini lig valstybs registro nuostatuose nustatyta tvarka profesins ligos taip pat registruojamos visuomens sveikatos centre apskrityje ir Profesini lig valstybs registre. Profesini lig valstybs registro nuostatus tvirtina Vyriausyb. 4. Nelaiming atsitikim darbe aktai ir tyrimo mediaga, profesini lig patvirtinimo aktai ir tyrimo mediaga saugomi monje, kurioje vyko nelaimingas atsitikimas ar buvo uregistruota profesin liga, ir Valstybinje darbo inspekcijoje vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos nustatytais dokument saugojimo terminais. 5. Visi nelaimingi atsitikimai darbe, profesins ligos ir incidentai monje registruojami atitinkamai Nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose, Profesini lig tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1169, 2007-06-07, in., 2007, Nr. 69-2720 (2007-06-23) Nr. XI-1760, 2011-12-01, in., 2011, Nr. 153-7197 (2011-12-15)

IV DALIS ATSAKOMYB U DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS NORMINI TEISS AKT REIKALAVIM PAEIDIMUS

26

46 straipsnis. Darbdavi ir darbuotoj atsakomyb 1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio galiotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu paeid darbuotoj saugos ir sveikatos norminius teiss aktus ir tuo neutikrino saugi ir sveikatai nekenksming darbo slyg, atsako statym nustatyta tvarka. 2. Darbdavys neatsako u darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim neutikrinim arba atsakomyb u tai gali bti sumainta, jeigu ityrus nelaiming atsitikim darbe ar profesin lig nustatoma, kad tai vyko susiklosius neprastoms ar nenumatytoms aplinkybms, kuri darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio galiotas asmuo negaljo kontroliuoti, arba dl atsitikim, kuri padarini nebuvo galima ivengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemons. 3. Darbdaviui atstovaujanio asmens atsakomyb u darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim neutikrinim gali bti sumainama vertinus priemones, kuri darbdaviui atstovaujantis asmuo msi io statymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka. 4. Darbuotojui, kuris paeid darbuotoj saugos ir sveikatos norminius teiss aktus ar mons darbuotoj saugos ir sveikatos norminius dokumentus, kuriuos privaljo vykdyti ir su jais buvo supaindintas (instruktuotas ir (ar) apmokytas, kaip laikytis j reikalavim), taikoma statym nustatyta atsakomyb. 47 straipsnis. Darbuotoj saugos ir sveikatos kontrol Kaip monse laikomasi darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavim, kontroliuoja Valstybin darbo inspekcija. Valstybins darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomyb nustato Valstybins darbo inspekcijos statymas. 48 straipsnis. Gin nagrinjimo tvarka 1. Ginai dl darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt taikymo ar j paeidim nagrinjami statym nustatyta tvarka. 2. Kolektyviniai darbo ginai dl darbuotoj saugos ir sveikatos sprendiami Darbo kodekso nustatyta tvarka. 49 straipsnis. Netek galios teiss aktai sigaliojus iam statymui, netenka galios: 1. Lietuvos Respublikos moni saugos darbe statymas (in., 1993, Nr. 55-1064); 2. Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos moni saugos darbe statymo pakeitimo ir papildymo (in., 1994, Nr. 88-1669); 3. Lietuvos Respublikos moni saugos darbe statymo 1, 15, 28, 29, 35, 36, 42, 68 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas (in., 1996, Nr. 50-1195); 4. Lietuvos Respublikos moni saugos darbe statymo 79 straipsnio pakeitimo statymas (in., 1997, Nr. 67-1658); 5. Lietuvos Respublikos moni saugos darbe statymo 73 straipsnio pakeitimo statymas (in., 1997, Nr. 117-3001); 6. Lietuvos Respublikos moni saugos darbe statymo 43 straipsnio papildymo statymas (in., 2000, Nr. 57-1678); 7. Lietuvos Respublikos moni saugos darbe statymo pakeitimo statymas (in., 2000, Nr. 95-2968); 8. Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 45 straipsnio pakeitimo statymas (in., 2002, Nr. 72-3012); 9. Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 71 straipsnio pakeitimo statymas (in., 2003, Nr. 38-1698). 50 straipsnis. Pasilymas Vyriausybei Vyriausyb per 6 mnesius nuo io statymo sigaliojimo periri galiojanius norminius teiss aktus, susijusius su io statymo nuostat gyvendinimu, ir prireikus juos pakeiia. Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo priimt statym.

27

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ROLANDAS PAKSAS

Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymo priedas GYVENDINAMI EUROPOS SJUNGOS TEISS AKTAI 1. 1989 m. birelio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dl priemoni darbuotoj saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L 311, p. 1). 2. 1991 m. birelio 25 d. Tarybos direktyva 91/383/EEB, pateikianti papildomas priemones, skatinanias gerinti terminuotuose arba laikinuose darbo santykiuose esani darbuotoj saug ir sveikat darbe (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 418), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. birelio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/30/EB (OL 2007 L 165, p. 21).
statymas papildytas priedu: Nr. X-1169, 2007-06-07, in., 2007, Nr. 69-2720 (2007-06-23) Nr. XI-2045, 2012-06-05, in., 2012, Nr. 69-3525 (2012-06-21) Pakeitimai: 1. Lietuvos Respublikos Seimas, statymas Nr. IX-1818, 2003-11-11, in., 2003, Nr. 112-4996 (2003-11-28) DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS STATYMO 2 STRAIPSNIO PAPILDYMO STATYMAS is statymas sigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d. io statymo atitaisymas skelbtas: in., 2003, Nr. 114 (2003-12-05) 2. Lietuvos Respublikos Seimas, statymas Nr. IX-2005, 2004-02-05, in., 2004, Nr. 28-876 (2004-02-21) DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS STATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS is statymas sigalioja nuo 2004 m. balandio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Seimas, statymas Nr. IX-2507, 2004-10-26, in., 2004, Nr. 163-5945 (2004-11-09) DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS STATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS is statymas sigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Seimas, statymas Nr. X-1169, 2007-06-07, in., 2007, Nr. 69-2720 (2007-06-23) DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS STATYMO 1, 2, 5, 8, 12, 15, 16, 21, 25, 27, 29, 34, 38, 39, 44, 45 STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO, V SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO BEI STATYMO PAPILDYMO 12(1) STRAIPSNIU IR PRIEDU STATYMAS io statymo 5 straipsnio 1 dalis, 6 ir 16 straipsniai sigalioja nuo 2008 m. liepos 1 d. 5. Lietuvos Respublikos Seimas, statymas Nr. XI-802, 2010-05-11, in., 2010, Nr. 60-2961 (2010-05-25) DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS STATYMO 8, 12, 13, 22, 27 STRAIPSNI PAKEITIMO IR 12(1) STRAIPSNIO PRIPAINIMO NETEKUSIU GALIOS STATYMAS

28

is statymas, iskyrus 8 straipsn, sigalioja 2010 m. birelio 1 d. 6. Lietuvos Respublikos Seimas, statymas Nr. XI-1202, 2010-12-02, in., 2010, Nr. 148-7567 (2010-12-18) DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS STATYMO 25, 27 IR 30 STRAIPSNI PAKEITIMO STATYMAS is statymas sigalioja 2011 m. kovo 1 d. 7. Lietuvos Respublikos Seimas, statymas Nr. XI-1760, 2011-12-01, in., 2011, Nr. 153-7197 (2011-12-15) DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS STATYMO 43, 44 IR 45 STRAIPSNI PAKEITIMO STATYMAS is statymas, iskyrus io straipsnio 2 dal, sigalioja 2012 m. liepos 1 d. 8. Lietuvos Respublikos Seimas, statymas Nr. XI-2045, 2012-06-05, in., 2012, Nr. 69-3525 (2012-06-21) DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS STATYMO 1, 2, 11, 12, 13, 18, 19, 22, 25, 27, 29, 33 STRAIPSNI IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO STATYMAS *** Pabaiga *** Redagavo Aurin Trapinskien (2012-06-21) ausrine.trapinskiene@lrs.lt

29