You are on page 1of 298

1

Rezistento dienoraðtis

2

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

3

Antanas Terleckas

Rezistento dienoraðtis

1966 metai

Vilnius

2008

4

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

UDK 947.45.08(093)

Te-115

Rezistento dienoraðtisiðleistas autoriaus Antano Terlecko, Lietuvos Respublikos Seimo nariø Vytauto Boguðio ir Algio Èapliko lëðomis

Autorius nuoðirdþiai dëkoja Vytautui Boguðiui ir Algiui Èaplikui uþ finansinæ paramà

Leidëjai Antanas Terleckas, Gintaras Ðidlauskas

Redaktorius

Kæstutis Kasparas

Virðelio dailininkë

Vaida Juozapaitytë

Stilistë

Vilija Dailidienë

Ávadinis þodis Kæstutis Kasparas, Gintaras Ðidlauskas

Maketavo Sigrida Juozapaitytë

Nuotraukos ið autoriaus asmeninio archyvo

© Antanas Terleckas, 2008 © Vaida Juozapaitytë, virðelis, 2008

ISBN 978-9986-645-23-8

5
5

5

5

Lietuvio politiko portretas „Rezistento dienoraðtyje“

Antanas Terleckas gimë 1928 m. vasario 9 d. Ignalinos rajone, Kri- vasalio kaime, maþaþemiø ûkininkø ðeimoje. Tëvai iðugdë já jautrø socialinei neteisybei, o branda tautinës priespaudos sàlygomis uþ- grûdino jo dvasià ir ákvëpë laisvës troðkimà. Antrosios okupacijos pradþioje septyniolikmetis jaunuolis, tëvo palaimintas, kartu su draugu iðëjo á partizanø bûrá, taèiau dël jau- no amþiaus nebuvo priimtas. Besimokydamas Linkmenø progimnazijoje, 1945 m. liepos mën. suimtas ir du mënesius kankintas Ðvenèioniø kalëjime, bet nesurin- kus ákalèiø paleistas. Baigæs penkias klases, ástojo á Vilniaus prekybos technikumà, po to studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, kurá baigë 1954 m. Dirbo SSRS valstybinio banko Vilniaus valdyboje virðininko pavaduotoju ir mokësi Lietuvos mokslø akademijos Ekonomikos ins- tituto aspirantûroje. 1957 m. gruodþio 24 d. uþ antitarybinæ veiklà bei pasiprieðinimà okupacinei valdþiai suimtas. Aspirantø bendrabutyje liko ketveriø metø dukra Vilija ir þmona Elena, kuri laukësi. Kalintas KGB vidaus kalëjime, 1958 m. LTSR Aukðèiausiojo Teismo nuteistas 4 metams laisvës atëmimo. Sibiro lageriuose, Taiðete iðkalëjo trejus metus. Sugráþæs dirbo „Puntuko“ gamykloje dispeèeriu, vyr. ekonomis- tu, vyr. inþinieriumi ir kt. 1964–1969 metais Vilniaus universitete neakivaizdþiai studijavo istorijà. Paraðë diplominá darbà „Lietuva Rusijos valdþioje 1795–

6

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

1915 m.“. 1969 m. balandþio 25 d. atlikus Terleckø bute kratà KGB

pasiëmë diplominá darbà ir neleido laikyti baigiamøjø egzaminø. Bendradarbiavo pogrindinëje spaudoje, á JAV laikraðèius pasiuntë paties parengtà reportaþà apie S. Kudirkos teismà. Uþ tai 1973 m. geguþës 24 d. jam buvo sufabrikuota kriminalinë byla uþ „piktnau- dþiavimà tarnybine padëtimi“. Metus kalëjo Lukiðkëse ir Vilniaus grieþto reþimo lageryje.

Sugráþæs ið lagerio buvæs kalinys su dviem aukðtaisiais iðsilavi- nimais tegalëjo ásidarbinti gaisrininku, krovëju, durininku. Galiau-

Suþinojæs, kad KGB ruo-

ðiasi su juo susidoroti uþ „veltëdþiavimà“, Antanas Terleckas 1975 m.

lapkrièio mën. paraðë KGB pirmininkui J. Andropovui laiðkà, kuria- me iðdëstë Tautos kanèiø istorijà. Ðis laiðkas slapta buvo perduotas

á Vakarus ir Vatikano radijas kelis mënesius já transliavo á Lietuvà, o JAV iðverstas á anglø kalbà. Laiðkas iðgelbëjo A. Terleckà nuo fizinio susidorojimo. 1976–1977 m. kartu su K. Jokubynu, J. Sasnausku ir kitais leido pogrindiná þurnalà „Laisvës ðauklys“. 1978 m. birþelio mën. su ben- draminèiais ákûrë pogrindinæ politinæ organizacijà Lietuvos laisvës lygà (LLL), buvo jos lyderis ir vadovas. 1979 m. vasarà kartu su LLL nariais leido nelegalø leidiná „Vytis“. 1988 m. redagavo 7-àjá ir 8-àjá „Vyèio“ numerius. Paties A. Terlecko nuomone, svarbiausias jo nuveiktas darbas –

1979 m. rugpjûèio 23 d. pasiraðytas ir iðplatintas 45 pabaltijieèiø

memorandumas, raginantis pasaulio valstybiø vyriausybes ir JTO Ge- neraliná sekretoriø likviduoti Baltijos valstybëse Molotovo–Ribentro- po pakto pasekmes. 1983 m. pradþioje Europos Parlamentas, remda- masis Memorandumu, priëmë rezoliucijà, kuri pripaþino buvusiø Tautø Sàjungos nariø – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – teisæ á politiná apsi- sprendimà, o ðiø valstybiø aneksijos byla pirmà ir vienintelá kartà atsirado JTO Dekolonizacijos komitete. 1979 m. spalio 30 d. A. Terleckas vël suimtas ir 1980 m. rudená nuteistas 8 metams laisvës atëmimo (3 metai lagerio ir 5 metai tremties). Kalëjo Kuèino speclageryje (ypatingai grieþto reþimo lageris

siai netgi atleistas ið durininko pareigø

Gyvenimas – kova

7

politiniams kaliniams). 1982 m. gruodþio 25 d. iðveþtas á tremtá Kolymoje, Magadano srityje. Á Lietuvà sugráþo 1987 m. sausio 9 d. ir vël pasinërë á antisovie- tinæ pasiprieðinimo veiklà. Jo iniciatyva 1987 m. rugpjûèio 23 d. surengtas pirmas vieðas antisovietinis protesto mitingas Vilniuje, prie A. Mickevièiaus paminklo. 1988–1990 m. LLL surengë keliasdeðimt demonstracijø, mitingø ir piketø, reikalaujant laisvës ir nepriklausomybës Lietuvai. A. Ter- leckas buvo grieþtas „suvereniteto SSRS sudëtyje“ prieðininkas, to- dël jis ir LLL pirmajame Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio iniciatyvi- nës grupës susirinkime buvo pavadinti „jëgomis ir asmenimis, propaguojanèiais ekstremistines idëjas“. Bet tik radikali LLL veikla suþlugdë Maskvos ir LKP pastangas áteisinti Lietuvos okupacijà ir likti Rusijos savivaldoje. Po 1990 m. kovo 11 d. A. Terleckas tæsë kovà prieð senos ir naujos nomenklatûros savivalæ. 1991 m. sausio mën. padëjo su- þlugdyti „Jedinstvos“ bandymà uþimti Aukðèiausiosios Tarybos rûmus. Paraðë kelis ðimtus straipsniø, aðtriø poleminiø, politiniø apy- braiþø ir prisiminimø, parengë daug dokumentinës medþiagos apie pogrindþio bei LLL veiklà: „Didysis sàmokslas prieð Lietuvà“, „Apie „Ðatrijos“ veiklà“, „Ðatrininkø kolona“, „Laiðkai ið Magadano“, „Uþ tiesà ir laisvæ“, „Jei esame èia. Juliaus Sasnausko ir Antano Terlec- ko laiðkai“, „Lietuvos laisvës lygos kova uþ laisvæ ir nepriklausomy- bæ“, „Lietuvos laisvës lyga: nuo „Laisvës ðauklio“ iki Nepriklauso- mybës“. Iðskirtinæ vietà A. Terlecko kûrybinëje biografijoje uþima okupa- cijos metais raðyti dienoraðèiai. Dienoraðtá A. Terleckas pradëjo ra- ðyti 1948 m. gruodþio 10 d. draugo Miroslavo Kaukëno paskatintas:

„Dienoraðtyje në vienu þodþiu nevertinau Lietuvos okupacinës sis- temos: buvau ásimylëjæs bûsimà savo þmonà Elenà ir raðiau dau-

giausia apie jà ir tuometiná jaunimà

nis, ëmiau raðyti dienoraðtyje ir „apie politikà“ (Antanas Terleckas „25-ieji Lietuvos okupacijos metai. Rezistento dienoraðtis“, p. 7).

1956–1957 m. tapau dràses-

8

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Dalis pirmøjø knygø slapstant pasidarë neáskaitomos, kai kurias autorius, bijodamas èekistø, pats sudegino. „Suvokæs, kokià klaidà padariau, vël ëmiausi dienraðèio. 1961–1966 metais paraðiau gal 22 dienoraðèio knygas. Jos iðliko todël, kad buvau paslëpæs po ve- randa, angliø ðlako ir medþio pjuvenø miðinyje, uþpiltame storu smëlio sluoksniu. 2003 metais griaunant mûsø namà Nemenèinës plente, nr. 68, L. Pipiras ir kitas darbininkas suradæ atidavë man.“ (Antanas Terleckas „25-ieji Lietuvos okupacijos metai. Rezistento dienoraðtis“, p. 7). Ið ðiø dienoraðèiø keturios knygos (1964 metai) atspausdintos 2006 m. Jose apraðyti septyni tardymai KGB rûsiuose ir 1964 m. lapkrièio 11 d. ávykæs „visuomeninis A. Terlecko teismas“ „Puntu- ko“ gamykloje. Ðiame tome spausdinamos ðeðios knygos – 1966 metai. Dienoraðtis yra specifinis literatûros þanras, o ðiuo atveju jis pirmiausia virsta epochos liudytoju. A. Terleckas niekada nepreten- davo á raðytojo laurus: pirmiausia jis yra publicistas, bet plunksnà iðlavino tik dienoraðèio dëka. Kodël autorius su tokia politine biografija, nuolatos balansuo- damas ant ribos, tokiomis sàlygomis, kada uþ bet koká raðytà þodá galëjai atsidurti KGB poþemiuose, ryþtasi raðyti dienoraðtá? Á tai atsako pats A. Terleckas 1966 m. knygø puslapiuose:

„Taèiau neraðyti irgi negaliu. Viena, po keliolikos–keliasdeðimt metø (jeigu, þinoma, tiek gyvensiu) bus ádomu já paskaityti. Antra, ir svarbiausia, mano dienoraðtis bus istorinis dokumentas. Juk kiek ðiandien lietuviø raðo já (iðskyrus, þinoma, jaunimà)? O kiek lageri- ninkø já raðo?“ Neraðë ne tik buvæ lagerininkai (ið baimës ar atsargumo), bet ir daugelis, galëjusiø raðyti. Galbût 1966-øjø metø gyvenimas buvo toks pilkas ir proziðkas, kad nevertas ir prisiminti? Rezistento dienoraðtis irgi klostosi ið paprastø buitiniø ávykiø, santykiø darbovietëje, gatvëje, namuose apraðymo. Gyvenimas pro- ziðkas ir „sovietinis inþinierius“ rûpinasi, kaip iðlaikyti ðeimà, ið- maitinti ir aprengti þmonà ir vaikus, padëti mamai. Galiausiai ir kaip apsirengti paèiam, jeigu siuvëjas niekaip nesugeba iðversti

Gyvenimas – kova

9

seno palto, o sovietinës sistemos iðtuðtintose parduotuvëse neáma- noma nieko nusipirkti. Ið daugybës aplinkui vykusio gyvenimo ávykiø dienoraðtis fik- suoja, autoriaus nuomone, svarbiausius. Ðiandien ið tikrøjø ádomu, kas bûta svarbu to meto þmogui. Ginèai troleibuse ar „politikavi- mas“ darbe? Ðiuolaikinë, nepriklausomybës, karta tikriausiai netgi nesupras, kodël A. Terleckas buvo viskuo nepatenkintas, kai aplin- kui virë gyvenimas ir vyko naujojo Vilniaus statybos. Iðaugæ laisvë- je nesupras, kad kaþkada mes buvome „verèiami mylëti tuos, kurie tyèiojasi ið mûsø kalbos, ið mûsø tautiniø tradicijø, mûsø ðventos teisës bûti laisviems“. Dienoraðtis buvo raðomas slaptai, gerai suprantant pasekmes uþ kiekvienà ne taip pavartotà þodá. Tai rezistento dienoraðtis, todël jame uþraðyta ne visa, kà tuo metu veikë autorius. Daug kas nuty- lëta dël saugumo sumetimais: „Laikausi kalëjimo taisyklës: kas tau nebûtina þinoti, neklausinëk, o kas nebûtina kitam þinoti – nepasa- kok. Kuo maþiau þinai, tuo geriau.“ Dël saugumo autorius sugalvoja originalià literatûrinæ priemo- næ: savo mintis jis iðskirsto keliems asmenims. Dienoraðèio pusla- piuose nuolat diskutuoja Jonai I, II, III, Povilënas, Pakalas, Nulins- kas ir Zerinskas – arðûs antitarybininkai, kuriuos nuolat tenka raminti autoriaus „að“. Bet visur – tai paties autoriaus mintys, ir netgi diskusija su savimi ið tikrøjø yra tik priemonë patikrinti savøjø minèiø teisingumà ir nustatyti màstymo kryptá. Tai autoriaus pasaulëþiûra ir tvirta paþiûrø sistema, apibûdi- nanti A. Terleckà kaip rezistentà ir politikos veikëjà. Marksistas dienoraðtyje priekaiðtauja A. Terleckui: „Tu, man at- rodo, neturi tvirtø paþiûrø. Tau malonu tiesiog visà laikà bûti opo- zicijoje.“ Atsakiau, kad turiu. Primetë man uþsispyrimà. Atsakiau, kad turiu daug ydø, bet kvailo uþsispyrimo primesti man negalima. Uþtektinai manyje dràsos prisipaþinti sau suklydus.“ Politinës biografijos puslapiai byloja apie charakterio tvirtumà, o dienoraðèio puslapiai – apie paþiûrø tvirtumà. A. Terlecko paþiûros neatsirado ið nieko ar jo veikla nebuvo vienkartinio impulso padari- nys kaip didelës dalies jo paþástamø buvusiø politiniø kaliniø lagerinin-

10

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

kø. Ði paþiûrø sistema grûdinosi gyvenime ir pasiekë toká lygá, kad paties A. Terlecko norai daugeliu atveju nustodavo reikðmës. Tokiø tvirtø, atsidavusiø idëjai þmoniø lietuviø pasiprieðinimo sàjûdyje buvo reta. „Saugumas triumfuoja, tyèiojasi ið mûsø. Esà jie, komunistai, nebijodavæ kalëjimo, iðëjæ á laisvæ, vël toliau kovo- davæ. O kiek lietuviø buvusiø politiniø kaliniø, sëdo antrà kartà? Saugumas giriasi, kad ið keliolikos ar keturiasdeðimt tûkstanèiø buvusiø kaliniø antrà kartà pateko á lagerá tik keliolika. Jie tyèioja- si ið mûsø teigdami, kad jie turëjæ idealà, uþ kurá nebijojæ eiti á kalëjimà. O mes bijomës, nes neturime idealø. Bet tikrai tokia iðva- da iðplaukia. Ðiandien Lietuvoje tik viena dvasininkija tam tikromis kovos formomis kovoja su okupantu. Daugiau nëra jokiø jëgø. Rei- kia neuþmirðti, kad laisvës rytui iðauðus tauta pareikalaus ið mûsø ataskaitos – kà mes nuveikëm sugráþæ ið lagerio. Nereikia verkti dël to, ar uþ tai kada nors mums bus uþmokëta, atlyginta.“ 1966-øjø metø dienoraðtyje autorius yra pranaðas. „Vis vien maþ- daug uþ 20 metø mes bûsime laisvi. O dabar reikia laukti dideliø sukrëtimø, konfliktø. Bet að jais netikiu. Tad ko belieka laukti? Stebuklø?! Jais irgi netikiu. Taèiau vis vien tikiu savo vargðës tau- tos ateitimi. Jos nenutautins ir ji prisikels. Prisikels!“ Sukrëtimø bûta stipriø – ne tik pasaulyje, bet asmeniniame auto- riaus likime. Jis neþinojo, kad jam dar teks kalëti ir kentëti. Bet tikëjimas tautos prisikëlimu buvo kartu ir tikëjimas savo likimu. „Gráþtu iðvargæs, bet patenkintas. Pasirodo, kad mano organizmas reikalauja kovos, ginèø, nemaloniø. Að jiems gimæs, gimæs politinei kovai. Gyve- nimas jos pagailëjo. Teks mirti neatlikus savo gyvenimo pareigos.“ Tai vienintelë prognozë, dël kurios autorius klydo. Gyvenimas Antanui Terleckui politiniø kovø atseikëjo su kaupu kaip niekam kitam. Ir gyvenimo pareigà jis atliko kaip niekas kitas iki paèios gilumos. Ir Antano Terlecko gerbëjams, ir nedraugams tenka pripaþinti, kad Antanas ir jo kova jau yra istorijos vadovëliø, monografijø dalis. Tam tikras nepaklusnumo, kai kam gal net pasipiktinimo þenklas. Ðá ryðkø þenklà lydi prieðtaringi vertinimai, mitai ir viso to ðeðëliai.

Gyvenimas – kova

11

Istorijoje – tai asmenybë, kuri yra plaukimo prieð srovæ visuose vandenyse þenklas, pûtimo prieð visø krypèiø uraganiná vëjà þen- klas. Plaukimui prieð ðiltà, patogià srovæ, kuri tariamus plaukikus nu- plukdo á saugø krantà, reikia iðskirtiniø savybiø: nuolatinio vidiniø jëgø átempimo iki kraðtutinumo. Toks gyvenimas yra ëjimas visada su Tauta, bet prieð minià, kuri kësinasi viskà nuðluoti savo kelyje, kuri mano ar yra átikinta esanti vieninteliame teisingame kelyje. Tai nëra nepavojinga – eiti prieð minià, kuri yra apdujusi nuo propagandos ir skanduoja lengvai ásimenamus standartinius þodþius. Antanas mëgsta pavojø. „Dieve! Kaip tai þema! Gyventi ir vis drebëti dël savo kailio! Þmogus taip susmulkëja, kad mano akyse tampa tokia menkysta, kuriai tinkamo þodþio nerandu.“ Nieko nuostabaus, kad jis prieð kelerius metus ryþtingai ir nieko nepaisydamas atsistojo ðalia naikinamo asmens, nors jam asmenið- kai ið to nebuvo jokios naudos, susilaukë gausybës priekaiðtø, áþei- dimø. Argi jis neturi teisës stovëti ten, kur nurodo jo sàþinë? Retai kada kitam suteikiama tokia teisë. Antanas akivaizdþiai nëra naudos þmogus. Tiesa ir nauda yra prieðingi dalykai. Tiesa negali bûti naudinga, o nauda negali bûti teisinga. Ten, kur nauda sutampa su tiesa, toji tiesa nustoja buvusi tiesa. Ðitai regime atkurtos valstybës tikrovëje. „Jeigu po 20 metø bûsiu dar gyvas, bûtinai paraðysiu knygà apie Kiðkelá ir Zuikelytæ. Jø pavyzdþiu charakterizuosiu sumiesèio- nëjusià, supuvusià Lietuvos inteligentijà. Menkystos! Man tik gaila jø. Ir nejaugi, kada nors, neatsiras progos priminti jiems tai? Visið- kai negalvoja þmonës, kad maþdaug po 30 metø teks mirti, po 30 me- tø, kurie taip greit prabëgs. Vienas svajoja apie kokio nors sekreto- riaus vietà, o antras – gal finansø ministro. Kaip visa tai menka, menka. Tai yra toks nulis, apie kurá neverta svajoti, trokðti. Laimin- gas, kad tai suprantu, kad manæs nevilioja tokia karjera.“ Antanas ne tiek politikas klasikine ðio þodþio reikðme, kiek tarnys- tei vieðajam tautos interesui ásipareigojæs asmuo, visiðkai nekon- junktûriðka asmenybë, taip ir nepakelta á áteisintø politikø rangà.

12

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Gal net daugiau veiklus istorikas, kuris ávykius, net ir ðiandienos, vertina iðliekamumo þvilgsniu. 1992 metais apklaustas prokuratûroje uþ kolaborantinës partijos veiksmø istoriná ávertinimà. Tik dël praeities nuopelnø, praeities, kuri pamaþu ir nenoriai tampa Lietuvos oficialiosios ideologijos da- limi, jis nëra uþ tiesos þodá ákalintas, taèiau patyræs porà pasikësi- nimø á savo gyvybæ. Mums jis pirmiausia valstybininkas be kabuèiø, nenaudingos, nuostolingos tiesos iðpaþinëjas. Reiklus saviesiems ir atlaidus kito- kiems: neuþmirðtamos jo pamokos mums, jaunosios kartos Lygos nariams. Kiek ironiðkame Premjero sveikinime Antano Terlecko 80-meèio proga buvo ir teisingø apibûdinimø: þmogus-simbolis, þmogus-idë- ja. Retai kas ðitokiø apibendrinanèiø apibûdinimø vertas. „Kaip þmonëms daug reiðkia vardas. Man jis lygus nuliui. Nevi- lioja manæs nei ministrø, nei direktoriø titulai. Sunku, þinoma, tuo kitus átikinti.“ A. Terleckas visuomet buvo realistas, suprantantis, kad dël idëjos tenka aukotis ir aukoti. Todël jis niekada neatleis tiems, kurie gerai þinojo, kad „be saugumo pagalbos niekada ne- pakils aukðèiau vyresnio ekonomisto.“ Tiems, kurie ne tik nepaau- kos savo karjeros dël kitø, bet dar uþ savo karjerà paaukotø kelio- lika kitø. Antano Terlecko viduje plazda tarnavimo dvasia, netgi ðelpimo dvasia, stipriø iðgyvenimø dvasia, ásipareigojimo dvasia, darbðtu- mo dvasia. Vertindami ðiandieninæ Lietuvos realybæ, uþduodame rezistentui Antanui Terleckui klausimà: gal vis dëlto derëjo Nepriklausomybæ paskelbti gatvëje? Á tai jis galëtø daug kà atsakyti ir netgi atsako ðio dienoraðèio puslapiuose. „Mums niekas neatneð laisvës. Jà mes patys privalome iðsikovoti. Kaip? Reikia auklëti jaunàjà kartà dràsiais þmonëmis. Ðiandien mes negalim iðeiti á gatvæ demonstruoti savo pasipiktinimo vergija. Bet toji diena, kurià mes turësim galimybæ iðeiti á gatves, ateis. O tokie K. bijos iðeiti á gatves. Gali tekti ir ginklà paimti á rankas. Kiðkeliai bijos jo imti. Toks K. bijo dràsiai ir su savo vaikais pasikalbëti, nepasitiki jais. Aiðku, kad Kiðkelis iðauklës tik

Gyvenimas – kova

13

kiðkelius. O mums tokiø nereikia. Okupantas gali mëginti suvaidin- ti komedijà, leisdamas Pabaltijyje referendumà. Argi Kiðkelis su Zuikyte iðdrás jame pareikðti norà bûti nepriklausomiems nuo Rusi- jos? Aiðku, kad jie referendumo metu bijos uþeiti á balsavimo kabi- nà. Atviri prieðai mums maþiau þalos gali atneðti, negu tokie kiðke- liai ir zuikytës.“ Ir èia pat atsakytø visiems kompromisø mëgëjams:

„Ko jûs norite? Kad lietuviai nebûtø prieðinæsi, o su gëlëmis sutikæ okupantà? Ðiandienà ir ðiaip daug mûsø tautoje vergø. Jeigu Lietu- va nebûtø kovojusi, turëtume dar daugiau jø. Þuvo apie 40 tûkstan- èiø partizanø. Man ne tas pat, ar jie þuvo kovodami, ar bûtø þuvæ nutautëdami Sibire ar kitur.“ Todël Antanui Terleckui ne tas pat ir ðiandien – kol tautoje bus vergø, kova negali bûti baigta. Todël á klausimà, kà norëjo Dievas pasakyti, siøsdamas á Lietuvos þemæ Antanà, kiekvienas teatsako pats sau. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Antanas Terleckas 1998 m. rugpjûèio 21 d. apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyèio Kryþiaus ordinu uþ narsà, pasiaukojimà ir iðtvermæ kovojant dël tautos laisvës bei ginant þmogaus teises okupuotoje Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 2000 m. liepos 1 d. Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo deðimtmeèio proga uþ nuopelnus atkuriant ir átvirtinant Lietuvos nepriklausomà valstybæ apdovanotas Lietuvos nepriklau- somybës medaliu, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 2004 m. vasario 6 d. Vasario 16-osios – Lietuvos valstybës atkûrimo dienos – proga uþ nuopelnus Lietuvos Respublikai kaip rezistencinio judëjimo dalyvis, Lietuvos laisvës lygos lyderis, sovietø kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos teritorijos visuomeniniø akcijø iniciatorius ir organiza- torius apdovanotas Vytauto Didþiojo ordino Karininko kryþiumi.

Kæstutis Kasparas, Gintaras Ðidlauskas

14

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

15

PIRMOJI KNYGA

16

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

P IRMOJI

KNYGA

17

Sausio 4 d. (antradienis)

18 val. viduriniame kambary. Alë su mama virtuvëje skalbia rûbus, vaikai þaidþia lauke. Ðiandien ëmë po truputá ðalti. O iki ðiol buvo atodrëkis. Per lubas tekëjo vanduo. Tokiø Naujø metø beveik, rodos, neprisimenu, 1950-uosius sutikom be sniego ir vos sustojus ledui ant eþerø. Kà tik gráþau ið baliaus. Iðleidom Audronæ á kità darbà. Iðgërëm. Z.Kaplanas 1 ir Kitajevièius 2 davë pinigus, bet nedalyvavo baliuje. Teisingai ir daro. Kitajevièiø vis þemina bendradarbës. Vël V. Grabaus- kas 3 parodë, kas jis yra: vietoj Birutës 4 virðininku paskyrë Irenà 5 ið kito skyriaus. Birutë dirbo Kainø skyriuje 3 metus, o Irena vos per- nai baigë universitetà ir iðvis ðio darbo nedirbo. Jà paskyrë tik todël, kad ði – partijos narë. Beveik visi pasipiktinæ. Að irgi Arka- dijui 6 iðdroþiau savo nuomonæ: „Preimuðèestvo Ireny tolko v tom, èto ona èlen partii“ [„Irena pranaðesnë tik tuo, kad ji partijos narë“]. Ieva irgi piktinosi. Laimë, kad durniaus V. Grabausko nebuvo. Bû- èiau pasakæs jam koká nors „komplimentà“. Asilas! Jeigu jis daugiau galvotø, bûtø nepadaræs to þygio. Stalino laikais buvo áprasta par- tinius durnius daryti virðininkais. Jam nudvësus, truputá pasikeitë padëtis. V. Grabauskas atgaivino stalininæ tradicijà. Asilas! Pasky- rë be Irenos galutinio sutikimo.

1 Zalmanas Kaplanas, autoriaus bendradarbis „Puntuke”.

2 Autoriaus bendradarbis „Puntuke”.

3 V. Grabauskas, „Puntuko” skyriaus virðininkas, dalyvavæs A. Terlecko visuome- niniame teisme.

4 Autoriaus bendradarbë „Puntuke”.

5 Autoriaus bendradarbë „Puntuke”.

6 Autoriaus bendradarbis Arkadijus Èiudinovas. Rusakalbis, atvykëlis ið SSRS, dir- bæs NKVD.

18

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

1966-ieji metai! Vël vieneri metai prabëgo, vël vienais metais pasenau. Kà atneð naujieji? Toká pat klausimà këliau lygiai prieð metus. Ir kà? Kà jie atneðë, kà atneðë 1965-ieji metai? Tatuko 1 mirtá! O gal ðie atneð mamos mirtá. Ne! Per daug bûtø! O ko að tikiuosi ir ko noriu ið naujøjø metø? Noriu, kad mamos sveikata stiprëtø ir kad ðiais metais nepatekèiau á saugumo nagus. Noriu, kad visi bûtume sveiki. Daugiau nieko nenoriu ir nieko nesitikiu. Þinoma, trokðtu, kad su Viktoru 2 nieko blogo neávyktø, sugráþtø ið lagerio visi kalinamieji. Ne! Negráð! Partija ir vyriausybë visomis priemonëmis stengiasi iðlaikyti lageriø institutà. Aèiû Dievui, kad sulaukëme ðiø metø! Gal sulauksime ir kitø. Norëèiau, kad Vietname ásivieðpatautø taika. Pasibaigtø bepras- miðkos þudynës. Gal pagerëtø santykiai tarp Rusijos ir Amerikos. Gal susilpnëtø TSRS moralinis teroras, kuris taip slegia mane, visà mano vargðæ tautà. O dabar chronologine tvarka apie praeitá. Pabaigiau 3 ta vieta, kurioje ið tëviðkës autobusu atvaþiavau á Ðvenèionëlius.

[1965 m. gruodis]

Traukiny lengvai gavau vietà sëdëti. Prieðais sëdëjo jaunas vyras. Norëjosi papolitikuoti. Bet intuicija sakë, kad neverta. Gal tos in- tuicijos nebûèiau klausæs iki galo, jeigu ne apdriskæs senis, prisë- dæs prie ano. Gal be jokio pagrindo átariau já saugumo agentu. Taèiau saugumas tikrai gali pasiøsti man bendrakeleivá. Juk ðis atsisëdo ne Ðvenèionëliuose. Be to, gali atsisësti ir Ðvenèionëliuo-

1 Autoriaus tëvas Pranas Terleckas mirë 1965 m. Dienoraðtyje autorius já vadina aukðtaitiðka tarmine „tëvo” forma: tatukas.

2 Viktoras Petkus, politinis kalinys, tuo metu dar kalintis lageryje.

3 Autorius kiekvienø metø dienoraðèius raðydavo á atskirus sàsiuvinius („kon- torines knygas”), kuriuos vëliau slëpdavo. Todël raðymo dienà stengdavosi chronologiðkai uþraðyti ir ankstesnius ávykius, t. y. tæsti dienoraðtá nuo tos vietos, kuria buvo uþbaigæs paskutiná áraðà. Kadangi chronologiðkai dienorað- èio 1966-øjø metø knyga pradëta raðyti tuoj po Naujøjø metø, 1965-øjø pabai- gos ávykiø iðbraukimas sugriautø tiek dienoraðèio autentiðkumà, tiek pasakoji- mo mintá.

P IRMOJI

KNYGA

19

se. Ignalinoje toks atsisësti negalëtø. Juk jis negali þinoti, á kurá vagonà að álipsiu. Kitame vagone dainavo lietuviðkai „Kur bëga Ðeðupë, kur Ne- munas teka“. Taip malonu buvo klausytis tokios mielos mano ðir- dþiai dainos! Vadinasi, yra mûsø ðalyje dorø lietuviø! Ðià dainà pakeitë „Ir vël bus laisva Lietuva“. Tiek maþa tereikia, kad pagerë- tø nuotaika. Patriotinë lietuviðka daina daug gali! Aèiû tiems lietu- viams! O praëjusá kartà gadino nuotaikà lietuvaièiø elgesys. Karei- viai kvailus ðposus krëtë. O merginos lietuvaitës, uþuot pasmerkusios ðiuos, ðypsojosi, rodë jiems dantis. Vilniuje iðlipant vienas kareiviø pasakë moteriai lietuvei nevykusá komplimentà. Vienas vyras davë ðiam atkirtá. Að irgi ásikiðau. Tiesos þodá pasakiau ir merginø adre- su, kurios nemoka gerbti savæs. Gaila, kad daugumas jø buvo jau iðlipusios. Kità kartà reikia bûti principingesniam ir gerokai „uþ- veþti“ kvailoms merguþëlëms uþ dantø rodymà. Iðsikalbëjau su tuo jaunuoliu. Pasirodo, kad neapvylë manæs intuicija. Mokosi partinëje mokykloje. Jis nëra uþkietëjæs fanatikas, bet visgi partinës mokyklos kursantas. Pradëjom kalbà apie þemës ûká. Neslepia, kad maþai tiki galimybe greit padaryti stebuklus þemës ûkyje. Atrodo, kad já labiausiai jaudina problema, kaip geriau paèiam ásitaisyti. O á galimybæ þenkliai pakelti þemës ûká þiûri jis gan apatiðkai. Troleibuse prisëdau uþpakalinëje sëdynëje ðalia vieno ðvariai apsirengusio, truputá jaunesnio uþ mane tipo, kalbanèio lietuvið- kai. Ið deðinës atsisëdo, matyt, lietuvaitë studentë. Uþ jos sëdëjo irgi lietuvis jaunuolis. Priekyje atsistojo jauna mergina su dviem sunkiais lagaminais. Pasitraukæs liepiau sësti. Atsisëdo nepratarusi në þodþio. Galvojau, kad nemoka lietuviðkai, todël tyli. Kraðtely sëdëjæs lietuvis papraðë lietuviðkai bilieto. Anoji studentë rusiðkai kreipësi á lietuvæ konduktoræ, kuri irgi kalbëjo rusiðkai. Að pada- riau jai pastabà, kad á lietuvæ konduktoræ reikia kreiptis lietuvið- kai. Ði tylëjo. Pabrëþtai kreipiausi lietuviðkai. Po manæs kaimynë ið deðinës kreipësi rusiðkai. Mano spëjimas, kad ji ne lietuvë, dar labiau sustiprëjo. Bet kaip að buvau nemaloniai nustebintas uþgir- dæs abi tarp savæs kalbanèias lietuviðkai. Èia jau nesusivaldþiau:

20

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

„Pasirodo, kad abi lietuvës, o á konduktoræ kreipiatës rusiðkai.“ Studentë: „O koks skirtumas?“ Að: „O kur lietuviðkas principingu- mas, lietuviðka savigarba? Uþtat jie mûsø negerbia, niekina.“ Prie- ðaky stovás studentiðkos iðvaizdos jaunuolis ironiðkai: „Bûtina mokëti gimtàjà savo kalbà.“ Að: „Mokëti reikia, bet nereikia visur pataikauti. Tik todël jie mûsø negerbia.“ Tipas ið kairës nepratarë në þodþio. Matyt, uþima aukðtà vietà. Jam iðlipus, prisëdo anas studentiðkos iðvaizdos jaunuolis. Pir- mas pradëjo: „Nepatinka man Vilniuje, kur visur tik ir girdi rusiðkà kalbà.“ Að: „Jûs ne vilnietis?“ Esàs vilnietis, gyvenàs pas seserá, kà tik gráþæs ið armijos. Tarnavæs Rygoje. Ten konduktorës kalbanèios tik latviðkai, o Taline – tik estiðkai. Jeigu kreipsies á jas rusiðkai, neatsakys. Að pasakiau, kad esam patys kalti, nes pataikaujame rusams. Vilniuje prie 16-ojo paðto pasitiko brolis Vladukas 1 su dukra Vilija. Gerai, nes buvo gan sunku neðti duonmaiðá, lagaminà ir obuoliø tinklelá. Vladui ir Jonui 2 atveþiau kumpá, 2 kg deðrø (sau kumpá, 1 kg deðrø) ir tinklelá obuoliø. Jie man neatveþa, o að – visada. Obuoliø atveþiau jiems daugiau negu sau. Taèiau Jonelis kitur daug dirba – trobà árengë, padarë paminklà. Tad bûtinai reikëjo jam atveþti dovanø. Radau mamà 3 . Blogai miegojusi. Apibariau, kad neina pas gy- dytojà. Po to nuraminau, kad viskas bus gerai. Nemoku jos suprasti, o kada nors gailësiuos savo aðtriø þodþiø. Þinoma, man skaudu, kad [gyvendama] pas mus nori á ligoninæ, o pas Jonà – neápraðysi jos á ligoninæ. Bet reikia valdytis, suprasti jà. Kai að nuvykstu á Krivasalá, mama ðokinëja apie mane, o èia – að sausokas, nervuotas. Iðaugau tokioje grubioje aplinkoje. Kà da- rysi! Sunku pasikeisti. Radau Viktoro laiðkà. Ðis dar dràsesnis uþ praëjusá, beveik iðim- tinai paðvæstas Prûsijos klausimui.

1 Vladas Terleckas, autoriaus brolis.

2 Jonas Terleckas, autoriaus brolis

3 Teklë Terleckienë, autoriaus motina. Gyveno Krivasalyje, taèiau pablogëjus svei- katai sûnûs atsiveþdavo á Vilniø. Mirë 1980 02 19.

P IRMOJI

KNYGA

21

Daug pasakanti paskutinë laiðko eilutë, paimta ið poeto B. Rut- kausko 1 : „Að kelsiuos, þengsiu, vëlei pulsiu, kaip daugelis puolë þengdami, – kol vienà kartà perdegs pulsas, uþges krûtinë nera- mi.“ Tai tiesiog iððûkis èekistams! Dar nepaleistas ið lagerio, o jau dràsiai á akis rëþia, kad nenusilenks jiems ir vël kovos su neteisy- be. Dràsus vyras! Pats sau tvirtinu, kad Terleckø nedaug Lietuvoje, taèiau Petkus tik vienas. O visgi èekistai priversti „skaitytis“ su juo ir praleido laiðkà. Po Kalëdø jauèiaus toks vieniðas, vieniðas. Nenoromis prisimin- davo J. Èesnavièiaus 2 þodþiai: „Ðimtai, tûkstanèiai galvoja kitaip, o tu tik vienas – prieðingai.“ Gàsdindavo mintys, kad Viktoro gali neiðleisti. Nors vyravo mintis, kad jo sulauksiu. Gruodþio 29 d. gráþau ið darbo su viltimi rasti Viktoro telegramà apie iðvaþiavimà ið Maskvos. Bet nelabai nustebau radæs já besë- dintá ant sofos ðalia mamos. Pasibuèiavom. Buvau nepatenkintas savo nemokëjimu parodyti dþiaugsmà. Gal að esu tikrai nelaimin- gas vien dël to, kad nemoku pajusti tikro laimës dþiaugsmo. Kokia laimë atrodë kun. Kazelio Vasiliausko 3 sugráþimas. Sugráþo. Nemo- këjau dþiaugtis. Nemoku dþiaugtis ir Viktoro sugráþimu. Koká kon- trastà jauèiau tarp savo ir Alberto 4 dþiaugsmo. Þmonës moka dþiaug- tis, o að ir to nemoku! Atrodë, kad jis labiau apsidþiaugë mane pamatæs, negu að juo. Dël to man buvo gëda, tiesiog nemalonu. Buvau jau pamirðæs jo veido iðraiðkà. Pasirodë toks negraþus, sublogæs, menkutis. Ir nejaugi tokiame liesame, menkame kûne slypi tokia stipri siela?! Pirmiausia apie jo sveikatà. Sànariai netinstà. Jauèiasi gerai, sveikas. Kalbu, klausinëju ir gëdinuosi savo ðaltumo.

1 Benys Rutkauskas, iðeivijos poetas, kurio knygos SSRS okupuotoje Lietuvoje draudþiamos skaityti ir nespausdinamos.

2 J. Èesnavièius KGB papulkininkis, kurio „prieþiûroje“ buvo autorius.

3 Kazimieras Vasiliauskas, kunigas, politinis kalinys. Nepriklausomybës laikais mon- sinjoras.

4 Albertas Zvicevièius.

22

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Mintyse áspëju save, kad turiu klausinëti, klausyti ir kuo ma- þiau kalbëti apie save. Nustebino jo pasakojimas apie tai, kaip jis atsisakæs bûti vedþiojamas 1 , kaip sutikæs daryti Pranas 2 . Að tame nemaèiau jokio blogio. Pasirodo, kad Pranas uþ tai nuo draugø pel- në daug priekaiðtø. Jo autoritetas nukentëjæs ir dël atveþtos ið sau- gumo baimës (saugumas þinàs apie kiekvienà jo þingsná lageryje, kiekvienà þodá). Man atrodë, kad toks uþsispyrimas nieko neduotø. Reikia bûti diplomatiðkesniam. O Viktoras kertàs tiesiai. Mordovi- joje atsisakæs kalbëti su J. Èesnavièiumi, neidavæs á saugumo su- ruoðtus susitikimus su kultûros darbuotojais ið Lietuvos. Að: „Juk komunistas Fuèikas 3 irgi vaikðèiojo su gestapininku po Prahà. Komunistai jo visai nesmerkia uþ tai.“ Jis: „O kodël mums turi bûti pavyzdys Fuèikas? Kodël mes negalime stovëti uþ já aukðèiau?“ Teko sutikti. Lagery badas, bet þmonës laikosi. Gaudamas 700 g duonos ir porà lëkðèiø balandos að su savo apetitu ilgai neiðtverèiau. Dvasioje vyrai stiprûs. Anksèiau estai geriausiai laikësi, o dabar – lietuviai. Tik keli neðioja raiðèius ir „beldþia“ 4 . Reþiminiame barake kaliniai ëjæ ant vielø, per kurias paleista elektros srovë, vienas pasikorë. Èekistai buvo priversti pagerinti gyvenimo sàlygas. Ir ten duonos pridëjæ. Toks [èekistø] elgesys tikrai tëra vien kerðtas. Kalëjime ir ðiaip sunku, o èia dar badas priedo. Tai jau per daug. Po 10 metø tokio kalinimo þmogus tikrai nustoja sveikatos. Nugàsdino þinios apie naujus areðtus, ypaè Ukrainoje. Gràþinà net tuos, kuriems buvo teismo sumaþintos bausmës, jau nekalbant apie komisijos paleistus. Reiðkia, ir toliau nesilaiko jokiø ástatymø.

1 Siekdamas „auklëti” bei moraliðkai palauþti politinius kalinius, KGB taikë „supa- þindinimo su socialistine tikrove” metodà. Lageriuose lankydavosi kagëbistai ið Lietuvos, kultûros veikëjai su meninëmis programomis, taip pat trumpam atsi- veþdavo bebaigianèius kalëti kalinius á Lietuvà. Atveþtas ið Mordovijos lagerio á Vilniaus KGB vidaus kalëjimà, Viktoras Petkus atsisakë kagebistø siûlomos „eks- kursijos” po miestà.

2 Pranas Skeiverys, politinis kalinys.

3 Autorius mini sovietinæ propagandinæ istorijà apie èekø komunistà Julijø Fuèikà, antinacinio pogrindþio dalyvá, vokieèiø suimtà ir nubaustà mirtimi.

4 Ðnipinëja savo draugus.

P IRMOJI

KNYGA

23

Latvijoje, Estijoje yra areðtø, Lietuvoje – ne. Reiðkia, nereikia ir galvoti, kad mane areðtuoti pasigëdys. Net latviø raðytojø sàjun- gos narius suëmë. Juos uþstoja raðytojø sàjunga, bet saugumas vis vien nepaleidþia. Ukrainos komunistai perdavë per Kanados komunistø delega- cijà kaþkoká dokumentà. Uþtat saugumas ir pasiuto. Visi ten stebi- si, kodël nëra kaliniø ið Lietuvos. Galø gale paleido Vaineiká 1 ir latvá 2 , kurá sutikau Taiðeto kalëji- me, besiruoðiantá á Vladimiro kalëjimà uþ mëginimà pabëgti (kartu su J. Abukausku 3 ir H. Ðmidtu 4 ). Viktoras dar galëjæs kelerius metus kalëti, nejautæs fizinës kan- èios, nors jau ir nusibodæ. O man 1960 m. rudená buvo be galo sunku. Reiðkia, að esu silpnas. Þmonës kali jau po 18–20 metø ir nieko. Iðkæsià iki galo. Tai jau didvyriai! O að silpnas vaikas! Iðgërëm naminio vyno. Po metø pertraukos! 5 Kalbëjomës tyliai. Kitaip negalima! Negali bûti, kad saugumas nedës visø pastangø suþinoti, kà mes kalbame, o priemoniø jie turi. Kà kun. Pranas Raèiûnas 6 kalbëjo Anglijos pasiuntinybëje, viskas tapo saugumui þinoma, nors ten ir ëmësi visø saugumo priemoniø. Papasakojau Viktorui vieno kalbëtojo gruodþio 13 d. pasakytus þodþius apie tai, kad kova dël Lietuvos laisvës bus ilga ir sunki. Jis abejingai atsakë: „Gali bûti, kad ilga.“ O taip norëjosi iðgirsti ið jo, kad tai netiesa, kad greit Rusija ims skaitytis su Lietuva, su mûsø troðkimais. Atsiguliau pradþioj 12-kos viskuo nusivylæs, piktas. Atrodo, dar niekada nesijauèiau toks vieniðas, paliktas likimo valiai. Akyse ma- èiau J. Èesnavièiø, girdëjau jo þodþius: „Ðimtai, tûkstanèiai galvoja visai kitaip, tik tu vienas…“

1 Buvæs politinis kalinys.

2 Latvio pavardës autorius neprisimena.

3 J. Abukauskas, politinis kalinys.

4 H. Ðmidtas, politinis kalinys.

5 Autorius buvo pasiþadëjæs neragauti në laðo alkoholio.

6 Pranas Raèiûnas, kunigas, buvæs politinis kalinys.

24

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Sausio 5 d. (treèiadienis)

16 val. 30 min. lauke keliolika laipsniø ðalèio. Prieð eidamas á „Perga- læ“ pasiþiûrëti „Niekas nenorëjo mirti“, paraðysiu truputá.

[1965 m. gruodþio 30 d.]

Ketvirtadiená tuoj po darbo susitarëm su Viktoru susitikti prie ma- no darbovietës. Sutartu laiku pamaèiau já prie kiosko. Suvargæs, negraþus, ilgu paltu, kurá jam padovanojo vienas ukrainietis. Lau- ke ðlapia. Uþsukom á parduotuvæ Alës palaukti. Kalbu jam á ausá:

„Negali bûti, kad mûsø kas nors nesektø. Mandagûs, nelenda á akis.“ Jis ðypsodamasis pritaria man. Palikæ Alæ, skubam pas Albertà Zvicevièiø. Einam pro profsàjun- gø rûmus. Viktoras nekreipia dëmesio á mano aiðkinimus, nesiþavi (net pabrëþtai ignoruoja) naujàsias Vilniaus statybas. O Vilnius per 8-erius Viktoro kalinimo metus labai pasikeitæs. Jo tas nedþiugina. O gal mane bijo „sugadinti“ savo susiþavëjimu? Dþiaugsmingai sutinka Albertas: iðbuèiuoja Viktorà, be galo lai- mingai jauèiasi. Sutiko daug graþiau negu að. Moka þmogus dþiaug- tis. Dþiugu, kad jis geriau atrodo. Kaþkaip nepatogu, kad tik kartà buvau uþëjæs pas Albertà (ir jo paties neradau). Jis irgi tik kartà buvo pas mus. Ið jo vaþiuojam pas Vità 1 . Randame Marytæ. Ta gera mergaitë. Taèiau ji raðë Viktorui ne vien tik ið meilës þmogui, Vito draugui. Manau, kad ji norëtø Viktorà turëti sau vyru. Deja, Viktoras nemo- ka bûti kavalieriumi, labai neapsukrus. Gal ir gerai. Manau, kad nieko neiðeis. Pora bûtø gera. Marytë puiki, dabartiniu metu iðgra- þëjo, kojos suplonëjo. Viktorà simpatiðkà daro jo vidinis pasaulis. Kai pripranti prie jo, jis graþus. Ið pirmo poþiûrio atrodo nesimpa- tiðkas: sublogæs, labai jau krenta á akis gan stora virðutinë lûpa. Puiki Valë. Nëðtumas nei kiek nepakenkë jos groþiui. Puiki, atrodo, ir vidiniu savo pasauliu. Ji neverkðlena, kad Vitas susitinka

1 Vitas Margaitis, buvæs politinis kalinys.

P IRMOJI

KNYGA

25

su buvusiais lagerininkais, maloni su jais. Vitas, atrodo, seka spaudà, nors ir nesupranta paskutinio plenumo esmës. Nesistengiu gilintis á tai. Nemalonu, kad jis ið pradþiø nepasiteirauja apie P. Paulaitá 1 . Iðgëriau naminio vyno. Dar vaþiuojant pas Vità, slegia niûrios mintys. Vël girdþiu au- syse J. Èesnavièiaus þodþius: „Tu tik vienas toks.“ Akimirkomis atrodo, kad reikia turëti gan stiprià valià, kad nepalûþtum. Nors vaþiuoju su Viktoru, jauèiuos toks vieniðas. Atrodo, kad imu su- prasti tuos, kurie ëmë laiþyti batus, neseniai spardþiusius juos. Suprasti, bet nepateisinti. Truputá iðgërus, lyg apleido tos niûrios mintys. Gulam po 12 val. Nepripratæ prie tokios „prabangos“ mano nervai 2 .

[1965 m. gruodþio 31 d.]

Penktadiená Naujøjø metø iðvakarëse 12 val. visada iðleidþiamos anksèiau ið darbo moterys ir prasideda iðgertuvës. Ketinu demonst- ratyviai atsisakyti, bet niekas nesugalvoja suorganizuoti iðgertuviø. Uþsivedu á darbà Viktorà. Nepatogu, kad „vienas ið genero- lø“ – toks „nereprezentatyvus“. Reikia jam atsigauti, pakeisti pal- tà, kad geriau atrodytø. R. Masiulionio nerandam, uþsukam á Èiurlionio 3 pas jo draugo (ið 16-os mokyklos) tëvus. Motina ir sesuo dþiaugiasi. Motina iðsi- taria, kad reikia jaunimà auklëti baimës ir nuolankumo dvasia. Viktoras mandagiai nutyli, o að „atskaitau pamokslà“. Einant na- mo, [Viktoras] padaro mandagià pastabà. Uþsukom pas Romà Ra- gaiðá 3 á darbovietæ. Vyriukas nieko, bet dideliø simpatijø nejauèiu. Atrodo, kad mëgsta linksmà gyvenimà. Rimtam darbui netinka- mas. O gal ir klystu?

1 Petras Paulaitis, buvæs partizanø vadas. Antrà kartà nuteistas uþ jaunimo pogrin- dinës organizacijos sukûrimà ir veiklà. P. Paulaitis iðkalëjo ið viso 35 metus.

2 Autorius mini nuolatinæ átampà, kurià jautë dël KGB persekiojimo ir sekimo.

3 Romas Ragaiðis, vëliau Lietuvos laisvës lygos narys.

26

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Vaþiuojam „Þvaigþdën“ pasiþiûrëti vokiðko „Vienos þmogþu- dystës kronika“. Puikus filmas, nors trukdo vaikai ir nekûrenta salë. Þydë nuþudo savo tëvø þudikà. Að jà pateisinu, Viktoras – ne. Reikià galà padaryti þudynëms. Pirmas toks neðabloniðkas fil- mas, pastatytas Rytø Vokietijoje. Dar treèiadiená Silvas 1 kvietë [mane] su Viktoru á jo vardines gruodþio 31 d. Man atrodë, kad kvieèia tik ið mandagumo, o tikro- vëje bijo. Gruodþio 30 d. Alë nuneðë dovanà. Kvietë. Nutarëm nueiti tik tuo atveju, jeigu dar kartà nuoðirdþiai pakvies. Visgi pakvietë. Paþadëjau, nes atrodë, kad nuoðirdþiai kvieèia. Naujiems metams gavau „po blatu“ pas Stasæ 2 3 antis ir 2 krali- kus (triuðius). Sako, kad krautuvëse labai sunku kà nors gauti, seniai taip nieko nebuvæ. Viktoras sutinka, o paskui atsisako eiti. Að irgi nenoriu, nors ir rûpi pasakyti „pamokslà“ kam nors ið ten susirinkusiø dabartinës burþuazijos atstovø (telefonu pavadinu juos burþujais). Nutariam laukti Naujøjø metø pas mus. Prisimenam prieð 8 metus sutiktus Naujus metus. Tos nuotaikos negalim atgaivinti. Viktoras pasakoja apie N. Èerkaskio ávykius 3 . XX suvaþiavime nuvainikavo Nikita Stalinà, suversdamas ðiam visus enkavëdistø ir kitø sistemos ðalininkø nusikaltimus. O kam dabar suvers 1962 m. birþelio pradþios nusikaltimus? Ne! Ðios dëmës santvarka niekada nepajëgs nuplauti. Ne! Per daug ji juoda. Bet ar ji vienintelë? Dalá nusikaltimø pasmerkë ir vël áklimpo á ne maþiau baisius nusikalti- mus. Manau, kad Kremlius tai supranta ir todël nepasako visos tiesos apie Stalino nusikaltimus. Iðgeriam prieð Naujus metus. Noriu iðaiðkinti savo prislëgtà bûk- læ. Pradedu, bet, lyg suprasdama, Alë laiku nutraukia mane. Aèiû jai. Kodël að turiu pasakoti gráþusiam ið lagerio Viktorui apie savo niûrià nuotaikà?

1 Silvas Èiulada.

2 Stasë Uþdavinytë, Terleckø paþástama, kavinës vedëja.

3 Novo Èerkaskio ávykiai Ukrainoje: protestuojantys darbininkai buvo suðaudyti.

P IRMOJI

KNYGA

27

Iðjungiu televizoriø, kai vienas artistas ima plepëti stalininiais terminais, o paskui ir grieþiant himnà. Viktoras liepë palikti. Tai esanti marðo melodija. O ji man primena kruvinàjá Stalinà ir visus jo nusikaltimus, kurie ir ðiandien slegia mano tautà ir mane patá. Þinoma, saugumas gali girdëti ir uþ toká áþûlumà gan uþsirûstinti. Tegu! Pamirðtam net pasveikinti vieni kitus sulaukæ Naujøjø metø. Matau, kad Viktoras tiria mano ásitikinimus, mano mintis. Vis- kà pasakoju jam, nors Alë sakë, kad ir man reikëjo bûti diplomatið- kam, kaip ir jis. Taèiau laikiau savo pareiga pasakyti savo nuomo- næ daugeliu klausimø. Tegu jis viskà þino. Gulëm net pusëj treèios.

17 val. 25 min. Pavalgyti ir á kinà. Kaip tyèia lauke gan ðalta,

nors tik prieð kelias dienas lijo ir sniego liko labai maþai.

Sausio 6 d. (ketvirtadienis)

17 val. lauke ðalta. Miegojau vos 6 val. Bet neraðyti negaliu. Kiek tas dienoraðtis atima taip brangaus laiko!

[1966 m. sausio 1 d.]

Naujøjø metø ryte atsibudom pradþioj 11 val. 13 val. klausëm 9-osios simfonijos ið Leipcigo. Kiek þmogus netenki nesuprasda- mas muzikos.

14 val. iðëjom su Viktoru ir vaikais á miðkà rogutëmis pasivaþi-

nëti. Atodrëkis buvo menkas. Vaikai vaþinëjosi nuo kalno uþ antro Eþerëlio, o mes kalbëjomës. Viktoras ðiandien ne tik klausësi, bet ir kalbëjo. Papasakojo apie savo santykius su Edvardu 1 . Tas stengësi uþ akiø þeminti Viktoro autoritetà ir t. t. Akimirkomis atrodë, kad Viktoras sàmoningai juodina já mano akyse. Nuo tø átarinëjimø bu- vo taip nemalonu. Ne! Viktoras nëra niekðas ir tuo neuþsiiminës.

1 Edvardas Burokas, buvæs politinis kalinys.

28

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Edvardà charakterizavo kaip maþai iðsilavinusá ir në kiek nesisten- giantá lavintis. Kad jis [Edvardas] nesistengia lavintis, tai pastebë- jau, o kad jis neiðsilavinæs – tas ne taip lengva pastebëti. Juk mes literatûros, meno klausimais niekada nekalbëdavome. O rusø liau- dininkø biografijas þino neblogai. Stasë stebëjosi Edvardo erudici- ja. Èia gal ji darë man átakà ir tik todël laikiau já iðsilavinusiu. O kad jis [Edvardas] turi avantiûrizmo pradø, tai pastebëjau 1963 m. Stengiasi apie savo asmená sudaryti kaþkokio paslaptingu- mo pilnà aureolæ. Lageryje tebëra daugiau kaip 300 lietuviø. Aiðku, kad tik maþa dalis jø uþsiima politika. Taèiau ir ta saujelë susiskaldþiusi á „par- tijas“. „Nacionalistai“ beveik pakriko sugráþus á Lietuvà jø vadui Algiui Endriukaièiui 1 . Tas vaidino „uber“ patriotà, vedþiojo uþ no- sies keletà vaikø. O sugráþæs tuoj pat vedë ir neparaðë savo paval- diniams në vieno laiðko. Tuo ir savo elgesiu su Martyðiumi 2 (pasa- kë jam apie mano áspëjimà) parodë, ko vertas. Nesitikëjau, kad davatka 3 , kas dienà bëginëjæs pas Pranà Raèiûnà iðpaþinties, gali vadovauti katalikams. Ir ið kur jø ten atsirado? Juk daugumas bu- vo ateistai ir ið aukðto þiûrëdavo á kartais „sumetantá poterá“. Jo- nui 4 ir Albertui 5 sugráþus, iðiro „marksistø“ ratelis. Ið Jono per daug nesistebiu, nes durnas per visà pilvà. Taèiau Albertas stebina. Bai- gæs aukðtàjá mokslà, rodos, protingas ir tik lageryje tapo marksis- tu. Ðvæsdavæ Kapsuko ir Angarieèio gimimo ir mirimo sukaktis. Reikëtø bûti iki galo nuosekliems, ðvæsti ir niekðelio Snieèkaus sukaktis, to A. Snieèkaus, kuris juos kaip pigià darbo jëgà pardavë á Mordovijà. Kuo geresni uþ A. Snieèkø Kapsukas ir Angarietis? Jeigu Lietuva bûtø laikinai neiðëjus ið Rusijos imperijos sudëties, abu minëti bûtø taip pat prekiavæ lietuviø dûðiomis su Stalinu, kaip prekiavo su juo kruvinasis Snieèkus. Bûtinai reiks susitikti su

1 Algirdas Endriukaitis, buvæs politinis kalinys.

2 Autorius neprisimena, kuris Martyðius minimas.

3 Neaiðku, kuris politinis kalinys taip charakterizuojamas.

4 Jonas Semënas, buvæs politinis kalinys, Antano Terlecko bendrabylis.

5 Albertas Þilinskas, buvæs politinis kalinys.

P IRMOJI

KNYGA

29

Albertu ir iðklausyti jo samprotavimus. Su Jonu nenoriu në vienoj iðvietëj kartu sëdëti, nekalbant jau apie kokias nors kalbas. Keista, kad Prezidentas 1 neprisidëjo prie Davatkos. Kur prieþas-

tys? Reiks iðsiaiðkinti. Kad taip ims elgtis V. Bastys 2 , nesitikëjau. Iðvis, visos ðios „partinës“ rungtynës man gan ðlykðèios. Lage- ryje vyksta kova tarp „partijø“ uþ nesamà valdþià, uþ tà valdþià, kurios mes niekada neturësime. Ðiandien esu tuo ásitikinæs visu 90 proc., o gal net daugiau. Praeis ne maþiau kaip 20 metø, kol Rusija ims á Lietuvà þiûrëti kaip á suverenià valstybæ. O po 20 metø mums bus jau 60 metø. Iðgyvenus toká sumautà gyvenimà, sunkø lageriná gyvenimà, daugumai ið mûsø nereikës tos valdþios, uþ kurià kai kas peðasi. Vienas ið tokiø kovotojø dël valdþios buvo Edvardas. Uþvakar Vanda 3 praneðë, kad ðis sugráþæs. Nesinorëjo tuo patikëti. Taip, tai tiesa. Vakar Stasë man patvirtino tai. Apsi- dþiaugiau, nors ir ne maþiau nustebau. Uþtektinai jis prisikentëjo.

O ypaè gaila jo vargðø tëvø.

Sutikti já norëèiau, nes jis turi daug kà papasakoti apie savo tardymà. Taèiau neskubu susitikti, nes saugumas gali padaryti ið

to nepageidautinas man iðvadas.

Draugais mes neliksime niekada. Viskà dovanoèiau vien uþ tai, kad nedergë savo draugø ir Lietuvos, nors jam buvo gan sunku. Tegu jis taip elgësi tik dël savo prestiþo, bet tai vis vien kilnu, net didvyriðka. Dovanoèiau, bet tik su sàlyga, kad jis atsisakytø tos lenkës. Deja, netikiu, kad jo durna galvelë pasipildë lagery nors trupuèiu proto. Kaip sekiojo, taip ir sekios. Suk já velniai! Pirma bûèiau laikæs já dideliu nuostoliu Lietuvai, o po 1964 11 10 pama- èiau, kad ne toks jau didelis jis nuostolis. Suk já bala. Susitikæs, þinoma, pasakysiu jam savo nuomonæ. Blogo jam nie-

ko nelinkiu. Tegu lenda á lenkës minkðtà vietà ir dar labiau uþsi- raukia. Mano akyse jis vertas tik paniekos.

1 Prezidentas – èia ir toliau taip dienoraðtyje ðifruojamas Viktoras Petkus.

2 V. Bastys, buvæs politinis kalinys.

3 Vanda, autoriaus paþástama.

30

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Keistas jo iðëjimas á laisvæ. Èia kaþkas slypi. O kas? Aiðku, kad saugumas surezgë jam tà kriminalinæ bylà. Pamatæ, kad að nutrau- kiau su juo santykius, iðgirdæ ið Viktoro, kad jo karjera baigta, nusprendë paleisti. Toks jis jiems nepavojingas. Galëjo Edvardas padaryti koká nors kompromisà. Kad jis parsidavë, tuo netikiu, bet kompromisà galëjo padaryti. Kita vertus, saugumas nori parodyti jam ir jo draugams, kad jie nekerðtingi. Be to, gal stengiasi sukelti Edvardo draugø tarpe áta- rimà dël jo iðëjimo. Tokie átarinëjimai daro já visiðkai nepavojingà saugumui. Suëmimai Ukrainoje, Latvijoje sukëlë baimæ dël galimo dalinio Stalino prisikëlimo. O Edvardo paleidimas rodo, kad saugumas nesiruoðia daryti naujà þingsná Berijos keliu. Tiek maþa mûsø, taèiau saugumas ima „skaitytis“ su mumis. Kodël? Aiðku! Nori likviduoti bent koká pasiprieðinimà, bent kokià opozicijà ir galutinai palauþti mûsø tautos pasiprieðinimà. Neskubu, bet reikës susitikti su Edvardu. Þinoma, að norëèiau, kad jis atsisakytø tos lenkës, bet jis per silpnas palikti jà. Átariu jà esant saugumo ðnipe, gan gudria ðnipe 1 . O tam durneliui ji ange- las. Paleidæ já, saugumas per jà galës daugiau suþinoti, negu dabar suþino. Skaitau (baigiu) B. Baranausko paruoðtà knygelæ apie „Geleþiná vilkà“. Ten pavaizduotos pjautynës tarp Lietuvos partijø, ðlykðèios pjautynës. Ðlykðèios! „Kolektyvinëje tironijoje“ agronomas iðreiðkë mintá, kad 1940– 1941 metai iðeis á naudà Lietuvos politikams. Ðie iðgyveno per 25 metus lageriuose labai dideles kanèias, taèiau maþai pasimo- kë. Fiziðkai sulauþytuose kûnuose iðliko tas pat ðlykðtus siekimas valdþios. Nesitikëjau, kad Viktoras nesugebës sutaikyti „partijø“ ir rasti bendros kalbos su visais. Pasirodo, kad ir jis buvo silpnas tam. O jeigu jau jis nieko nesugebëjo pasiekti, tai kas sugebës?

1 Klydau. – A. T.

P IRMOJI

KNYGA

31

Kaliniai klausinëja apie Stasá Ignatavièiø 1 . Tiems dar jis tebeli- ko politiku, nors ðis në laikraðèiø neskaito. Ketvirtadiená buvo ástai- goje pinigø pasiskolinti. Tekalba vien tik apie save, savo studijas. Net nesiteikiau papasakoti jam apie Viktoro parvaþiavimà. Antanas Stasiðkis 2 nesirodo daugiau kaip metus. Paskutiná kar- tà buvom atsitiktinai susitikæ labai seniai. Profsàjungos susirinki- mo metu buvau uþëjæs pas já. Neradau. Palikau darbovietëje raðte- lá. Neskambina. Kodël? Gal bijosi? Susivyniojo á bobos „undarokà“ ir bijosi pajudëti. Suk já velniai! Ðûdþius! Daugiau neuþeisiu ir að pas já. Nereikalingas ir jis man. O Stasys Naglys 3 pasielgë gan negraþiai nepakvietæs nieko ið mûsø á savo vestuves. Galëjo nors pakviesti. Að, þinoma, bûèiau nëjæs á jas vien taktiniais sumetimais (o gal, saugumo pykèiui, bû- èiau ir nuëjæs), taèiau þinoèiau, kad jis vyras. Sutikæs „uþveðiu“ jam. Donatas 4 nuo vasaros irgi nesirodo. Kodël? A! Nukrypau nuo temos. Viktoras ðá kartà iðsakë savo paþiûras á eilæ klausimø, visai ne- laukdamas, kada að pasakysiu savo nuomonæ. Pasirodo, kad mûsø paþiûros daugeliu klausimø sutinka. O kai kam kalëjime atrodë, kad að „sugadintas“ sovietinio universiteto. Atrodo, kad ir jo pa- þiûros padarë ðiokià tokià evoliucijà. Ieðkojau þodþiø, kaip jam iðaiðkinti savo planà iðtrûkti ið ástaigos repliø. Pasakiau, kaip norë- jau ieðkoti Aleksandro 5 pagalbos. Jis nieko konkretaus nepasakë. Man buvo nepatogu dël savo atvirumo ir nemokëjimo nors truputá diplomatijos. Pasiûliau paskaityti abu savo pareiðkimus saugumui dël savo laiðko 6 : „Pasakysi savo nuomonæ.“ Nebuvo su kuo pasitarti. Atro-

1 Stasys Ignatavièius, buvæs politinis kalinys.

2 Antanas Staðiðkis, buvæs politinis kalinys.

3 Stasys Naglys, buvæs politinis kalinys.

4 Donatas Bièiûnas, buvæs politinis kalinys.

5 Aleksandras Markevièius.

6 Gráþæs ið lagerio autorius organizavo laiðkø raðymà ir pats raðë laiðkus politi- niams kaliniams á lagerius. Tikslas – kalinius palaikyti moraliai ir sustiprinti dvasiðkai. Dalá laiðkø KGB konfiskavo. Autorius mini sumanymà kreiptis á KGB pareiðkimu, reikalaujanèiu nedrausti susiraðinëjimo.

32

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

dë gerai, o po kiek laiko pats pastebëjau klaidas. Tikrai po mëne- sio kito, pastebëjau, jog dariau klaidø. Reikëjo dël nacionalizmo pasakyti tiesiog, kad myliu Lietuvà ir todël neþadu atsisakyti tos meilës jai, kurià saugumas vadina nacionalizmu. Klaida tvirtini- mas, kad mano oponentø dauguma bûtø nepraneðusi saugumui pasikalbëjimø turinio. Klaida. Jis [Viktoras] diplomatiðkai pasakë, kad kitaip bûtø paraðæs. Nors tuo [pareiðkimu] að tikrai niekam nepakenkiau, bet niekada nereikia minëti draugø pavardþiø ir jø nevardinti, apie juos nekalbëti nei gero, nei blogo. Perskaièiau antràjá. Pats nustebau, kad tame irgi esu padaræs tiek daug klaidø. Ten prasitariu, kas man pasakojo apie saugumo nuomonæ mano atþvilgiu. Teisinausi tuo, kad ið juodraðèio perra- ðydamas viskà labiau „nudailinau“, kad nieko beveik ir neliko. Nemalonu buvo dël savo siûlymosi raðyti draugams laiðkus ir juos paveikti. Tada að norëjau, kad saugumas leistø raðyti laiðkus, ku- riais að galëèiau juos moraliai palaikyti, parodyti jiems, kad mes nesulindom visi á krûmus. O ðiandien tas noras atrodo lyg pirðima- sis saugumui tarnauti „perauklëjant“ kalinius. Raðant reikia apgal- voti kiekvienà þodá. Rodos, apgalvojau, bet padariau aibæ klaidø. O neraðyti negalëjau. Reikëjo diplomatiðkai iðsisukti ið padë- ties, á kurià patekau po tokio laiðko Pranui 1 . Tada J. Èesnavièiui sakiau, kad bûdamas areðtuotas nepasakyèiau jiems nei þodþio. Jeigu kartà pateksiu á saugumo rankas, nieko neraðinësiu. Ne! Jeigu kada nors suims mane, uþgirs: „Nieko nepasakosiu, viskà iðsiaiðkinsim teisme.“ Parengtinis tardymas jiems reikalingas visø kortø sumaiðymui. Ðá kozirá reikia iðmuðti ið saugumo rankø. Gulëm apie pirmà valandà. 7 val. iðvaþiavom á Mikalojaus baþ- nytëlæ. Kunigas pasakë gerà pamokslà apie laikà. Jaunas kunigas, o pamokslà pasakë gerà. Gulëm apie pirmà valandà. Ðá kartà filmo neþiûrëjau, o pirmà vakarà þiûrëjom „Palatà“, o antrà – „Granato apyrankæ“ pagal

1 Autoriaus laiðkus politiniams kaliniams á lagerá KGB traktavo kaip antisovietinio turinio.

P IRMOJI

KNYGA

33

Kuprinà. Guliau be nuotaikos. Buvo nepatogu dël iðpasakojimo savo planø apie iðsisukimà ið ástaigos panèiø 1 . Jauèiaus vieniðas ir prislëgtas. Kà saugumas norës, tà ir padarys su mumis. Jo pusëje èekistø armija ir visos priemonës, perimtos ið Berijos ir Hitlerio, áskaitant ginklus ir milijonus rubliø. O mûsø? Esam keli idealistai, kuriø saugumui nepavyko parklupdyti. Mûsø pusëje tauta ir teisybë. Bet ðiandien – tai gan negalingi sàjungininkai. Ryte septintà valandà atsibudæs iðgëriau migdomøjø vaistø ir iðmiegojau iki pradþios vienuoliktos. Radau Viktorà su knyga ran- koje. Ðiandien jis neatrodo tiek daug nusimanàs visose srityse, kaip prieð 8 metus. Per tà laikà ir að prasilavinau truputá. Pavyz- dþiui, jis neþinojo, kaip, kokiomis sàlygomis Hitleris su Stalinu pasidalijo Lietuvà. Taèiau, palyginus, labai maþai paþengiau á prieká per tuos 8 metus. Daug laiko atëmë ið manæs vokieèiø kalbos kursai ir kt. Ir gal në karto taip nejauèiau bûtinumo mesti darbà ir nors trejetà metø tik skaityti ir skaityti. Bûtina perskaityti bent 200 groþinës literatûros knygø. Juk að tiek maþai þinau apie toká genijø kaip Dostojevskis. Maþai þinau Èechovà, neuþtektinai Tols- tojø ir ið viso neþinau Kuprino. O lietuviø literatûra? Su Vakarø literatûra ðiek tiek susipaþinæs. Ið kitos pusës, svarbiausias mano tikslas – istorija. Ypaè bûtina iðstudijuoti XX amþiaus Lietuvos istorijà, nors ir tëra maþa literatûros. Lietuvos istorijà privalau pui- kiai iðmanyt. Bet kaip Alë iðsivers? Kà nors sugalvosim! Að prasimaitinsiu kaime. Laikas taip greit bëga, o þinios dël laiko stokos labai lëtai kem- ðasi á mano galvà. Viktorui perskaièiau vienà savo laiðkà, ið kurio jis geriau supra- to mano paþiûras á daugelá klausimø. Jauèiau, kaip jo veidas nuðvi- to. Jis pasidarë daug atviresnis, paþadëjo atsakyti á mano klausimà dël baþnyèios. 13 val. 45 min. iðvaþiavom á stotá. Stotyje jau nebe pirmà kartà patariu saugotis maðinø, kurios saugumo nurodymu gali suvaidinti

1 „Puntuko“ gamyklos biurokratiniø varþtø.

34

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

„katastrofà“. Saugumas labai apsidþiaugtø. Petkus Lietuvoje tik vienas, Terleckø irgi labai nedaug. Kaip tyèia, troleibuse konduktorës kalba tik rusiðkai. Vaþiuo- jant penktadiená ið kino 3-iame troleibuse vairuotoja skelbë stotis lietuviðkai. Norëjau padëkoti, bet prieð galà „sugedo“. Norëjau padaryti pastabà, bet Viktoras neleido. Autobusø stoty didþiulë eilë. Pilietis padavë bilietà iki Vievio. Prie autobuso atsibuèiuojam su Viktoru. Jis taip susijaudinæs pa- þiûri á mane. Akys mëlynos, veidas toks simpatiðkas. Mano akims jis visai kitaip atrodo negu pirmomis dienomis. Ir apskritai jis vël man tampa autoritetu. Vël imu tikëti, kad tikrai jis raðë tokius puikius laiðkus. Uþ savaitës atvaþiuosiàs. Uþëjau pas Èiuladas. Ten Valës drau- gë su vyru. Nieko sau boba. Rûpëtø „padurniuoti“, bet að neðoku. Dainuoti negaliu. Silvas girtas. Prisiekinëja ásimylëjæs Filomenà. Valei tas nepatinka. Pirmà kartà ji tokia atvira ir skundþiasi savo dalia. Be bobø, Silvas nieko nemato, nes neturi kitø idealø. O man sijonas paskutinëje vietoje. Neapkæsèiau savæs, jeigu pirmoje vie- toje ásimylëèiau kieno nors sijonà. Be to, að myliu ir gerbiu Alæ. O Silvas nemyli Valës, jeigu trankosi su bobomis. Iðgëræs vyno, greit pasigëriau. Mintyse skraidau padangëmis. Rodos, seniai buvau toks laimingas ir gyvenau toká prasmingà gy- venimà. Gráþæs ið lagerio, teatre jausdavausi toks iðdidus, visa gal- va aukðtesnis uþ tuos, kurie laiþo batus ir svetimà subinæ. Pamaþu tas pasididþiavimas dingo manyje. Ðá vakarà vël pajutau tai. Buvau toks laimingas. Buvau nepatenkintas greit iðsipagiriojæs. Bet lais- vës jausmas negreit paliko mane. Gráþdamas galvojau apie Viktorà. Jis eina ðiuo metu tëviðkës laukais. Liûdna jam. Motinos neras, nepasitiks ji jo. Jam bus labai graudu. Filosofiðkai susimàsèiau. Ir nejaugi jo ir ðimtø tûkstanèiø lietuviø kanèios yra beprasmiðkos ir nueis veltui?! Negali bûti! Në viena kanèia nenueina veltui ir nëra beprasmiðkø aukø. Tuo vis labiau kasdienà imu tikëti. Viktoro kanèios nenueis veltui.

P IRMOJI

KNYGA

35

Sausio 8 d. (ðeðtadienis)

15 val. 45 min. Vakar maþai skaièiau ástaigoj, galvojau iðsimiegoti. Bet gulëdamas pradëjau kalbà apie savo ryþtà vykti gyventi á Kri- vasalá. Ilgai negalëjau uþmigti, o atsibudau 5 val. 30 min. Ðiandien daug skaièiau – ieðkojau grûdo po mëðlo krûvà. Taèiau raðyti reikia. Noriu uþbaigti ir pradëti raðyti kontrolinius darbus. Uþvakar suþinojau, kad V. Grabauskas iðeina dirbti á „liaudies“ kontrolæ. Gera naujiena, nes su niekðu dirbti sunku. Visi juokësi, kad duoèiau jo iðleistuvëms 5 rublius. Nieko neagitavau, bet þmo- nës nutarë boikotuoti niekðelá. Jau vakar buvo þinoma, kad atsisakë dalyvauti visa Grabausko laboratorija. Ðaulio laboratorija juokësi ið jo elgesio vienos paskaitos metu (buvau atostogose). [V. Grabaus- kas] paklausæs, kokia kalba skaityti. Marijona pasakiusi: „Kaip jums geriau.“ Ðis: „Man geriau rusiðkai.“ Visi ëmæ juoktis. Tada sugalvo- jæs teisintis tuo, kad literatûra rusø kalba. Skaitydamas [paskaità] lietuviðkai, jautæsis gan nekaip, nes visà laikà ið durniaus ðnibþdëjo- si merginos. Rusø kalbos jis gerai nemoka, bet nejauèia to, o nemo- këjimà lietuviðkai, asilas, jauèia. Uþtat ir sako, kad rusiðkai leng- viau. Asilas! Tokiø durniø ne visur rasi ðiandieninëje Lietuvoje. Tas irgi prisidëjo prie to, kad kolektyvas labiau ëmë niekinti durniø. Pakenkë jo autoritetui ir elgesys su manimi po Tatuko laidotuviø. O ypaè pasipiktino niekðeliu po Irenos paskyrimo kai- nø skyriaus virðininke. Girdëjau, kad tik 15 þmoniø davë po pusantro rublio. Taèiau ir ið davusiø dalis neatëjo á iðleistuves. Ðaulio skyrius demonstraty- viai iðëjo namo. J. Gurvièius: „Tiesiog nepatogu, kad tiek nedaug þmoniø.“ Èia vël ákiðau savo trigraðá: „Pagal nuopelnus.“ Tuoj ðo- ko Arkadijus. Esà að esàs labai „rezkij“. Að: „Tai kà? Að suagitavau þmones? Kaip jis su þmonëmis, taip ir su juo þmonës.“ Z. Kaplanas nebuvo Audronës iðleistuvëse, o á V. Grabausko atëjo. Suprantu þydus. Juos nenoriai priima á darbà tiek rusai, tiek ir lietuviai, o V. Grabauskas priimdavo, þinoma, bijodamas, kad nepavadintø jo nacionalistu.

36

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Likæs valandà skaièiau ðlykðèià J. Þiugþdos broðiurpalaikæ. Ei- damas girdëjau buhalterijoj triukðmaujant liaudá drauge su V. Gra- bausku. Atrodo, kad ten buvo tik 5 þydai, visi 3 rusai ir 4 lietuviai:

abi V. Grabausko pataikûnës – Irena ir Lionë, tylioji Angelë ir Ðaulys. Net partietë Aldona iðëjo. Iðleidþiant Audronæ visi kalbëjo lietuviðkai (Arkadijus su Raisa paskendo lietuviø tarpe), o dabar visi – tik rusiðkai. Tai pagal V. Grabausko skoná! Gerai niekðui! Alë sako, kad jis nesupras parodytos jam nepa- garbos. Supras! Tegu mato, kuo já laiko kolektyvas. Raisa (þinoma, ið dalies ir Arkadijus) galvos, kad já lietuviai paniekino uþ jo, kaip lietuvio, neprincipingumà. Tas irgi prisidëjo. Þodþiu, uþsidirbo. Senio Maruko ir Veljeðevos niekas neiðleido. Panaðiai „pamylë- jo“ ir V. Grabauskà. Visi jie to nusipelnë. Jeigu iðeis J. Gurvièius, jam reikës suorganizuoti geras iðleistu- ves, taip pat ir Arkadijui. Antradiená Z. Kaplanas ir A. Èiudinovas pradëjo kalbà apie Stalinà. Esà gerai atrodàs. Nors þadëjau po Naujøjø metø kuo maþiau politikuoti, bet neiðkenèiau. Pasakiau keletà epitetø þmogþudþio adresu (atrodo, „kraujalakys“, „niek- ðas“), bet dël triukðmo niekas negirdëjo. Tantanas 1 , kaip áprasta be jokios diplomatijos: „Govoriat, èto Stalin pil liudskuju krov, poeto- mu on i vygliadel tak choroðo.“ [„Kalba, kad Stalinas gërë þmoniø kraujà, todël jis ir atrodë taip gerai.“] Teisingai pasakyta, bet taip kalbëti apie budelá negalima. Juk jo draugai ir uolûs mokiniai ðian- dien valdþioj. Paskiau Stalinà sulyginau su Hitleriu. Arkadijus: „Tebe vsio ravno. Stalin ili Hitler? Razve Stalin veril, èto jego priravniat Hitleru?“ [„Tau tas pats. Stalinas arba Hitleris. Argi Stalinas tikëjo, kad já prilygins Hitleriui?“] Pasaulis jau prieð karà laikë abu þmogþu- dþius lygius vienà kitam. Arkadijus mëgino árodinëti, kad liaudis tikëjo Stalinu. Að: „Juo galëjo tikëti tik akli. Jûs tikinat, kad „þit stalo lutèðe, þit stalo veseleje, v to vremia kak v Rosiji byl nastojaðèij golod. Razve ne

1 Neiððifruojamas pseudonimas.

P IRMOJI

KNYGA

37

videli eto, ne videli, èto ubival bezvinnych liudei? Jemu mogli verit tolko slepyje ili sami svoloèi.“ [„Gyventi pasidarë geriau, gy- venti pasidarë linksmiau, tuo metu kai Rusijoje buvo tikras badas. Argi nematë to, nematë, kad þudo nekaltus þmones? Juo galëjo tikëti tik akli arba patys niekðai.“] Arkadijus iðëjo ið kabineto. Ne- malonu girdëti tokius þodþius taikomus tam, kuriam neseniai pats meldësi. Vakare Vanda praneðë apie Edvardo atvykimà. Nustebau ir nu- dþiugau. Ðá vakarà melsdamasis mintyse jau neskubëjau á Alytaus lagerá. Ryte apsidþiaugiau, kad jis laisvëje. Bet draugais mes nebû- sime niekada. Ne! Taèiau skambinau Stasei vienu reikalu. Sakë, kad lenkës neatsisakë. Suk já velniai! Papasakoti Stasë turi kà. Nutariau geriau pas mamà nueiti negu pas Stasæ. Uþteks laiko, papasakos. Be to, diplomatiðkais sumetimais nereikia skubëti. Juk saugumas rûpinsis mano elgesiu su Edvardu. Þinoma, að noriu, kad jis atsisakytø tos lenkës, liktø toks, koks atvyko ið lagerio 1963 metø pradþioj. Deja, to nebus. Per silpnas vaikas. Uþ visa tai já niekinu ir gal neapkenèiu. Telefonu Stasë prilygino mane jam. Að: „Tu mane labai uþgauni. Að esu blogas, bet ðiuo atþvilgiu uþ já daug geresnis ir daugiau nelygink manæs su jo. Jei lyginsi, sutikæs spjausiu á veidà.“ Pasakiau tai pusiau juo- kais, bet tai, kà galvoju. Treèiadiená Tantanas pasakojo, kaip buvo fabrikuojama Ðmidto byla. Nuo kriminalinës bylos priëjo prie politinës – pasakojo, kaip provokatorius lakûnas iðprovokavo þydus skristi á Lenkijà. Jeigu ne jis, niekas apie tai nebûtø ir pagalvojæs. Visus suëmë. Tik dalis sugráþo ið lageriø. Suþinojæs, kad provokatorius dirba Ðiauliø sau- gume papulkininkiu ir niekas jo nebaudþia. Arkadijui buvo nema- lonu to klausytis. Arkadijus sutiko su manimi. Bet Tantanas be jokios diplomatijos „vaþiavo“: „Tas pats ir dabar, net 90 proc. sau- gumo darbuotojø yra seni, dirbæ Berijos laikais.“ Jis kalbëjo tiesà, bet að privalëjau „sutriuðkinti“ savo virðininkà, árodinëdamas, kad ten dabar – nauji þmonës ið partijos, komjaunimo. O jis – savo. Esà tik Riuminà nubaudæ ir dar keletà jo draugø. Nuo kitø enkave- distø, uoliai tarnavusiø Berijai, nenukrito nuo galvos nei vienas

38

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

plaukas. Neturi þmogus jokios diplomatijos. O kas þino? Ðià minu- tæ álindo á galvà mintis, kad jis gali bûti saugumo spec. aktyvistas, [atsiøstas] pas mus. Ne. Negali bûti! Nepasakojau, þinoma, kaip saugumas 1958 m. pavedë iðprovo- kuoti universiteto studentus, kaip 1957 m. iðprovokavo Viktorà. Juk to pasakoti negalima kabinete, kuriame gali bûti ir tikrai yra mikrofonas átaisytas. Vakare nuskubau su Ale á „Pergalæ“ pasiþiûrëti „Niekas neno- rëjo mirti“. Susitikime buvo tik du aktoriai: Oja ir Adomaitis. Estas moka gerai kalbëti. Apie filmà buvo pasakojæs brolis Vladas. Esà tai geras filmas. Taèiau að nenorëjau juo tikëti. Jis uþ mane yra perskaitæs daugiau knygø, bet daug kur nesiorientuoja. Niekðas ið vykdomojo komi- teto paraðë ðlamðtà, o Vladas tikino mane, kad tai puiki knyga. Uþtat netikëjau ir jo pasakojimu apie filmà. Negali bûti, kad Lietu- vos kino studijai duotos laisvos rankos sukurti filmà, objektyviai vaizduojantá ávykius pokarinëj Lietuvoje. Neapsirikau. Jau vienoje ið pirmøjø scenø 4 broliai Lokiai ir 2 skrebai sunaikina malûne apie 10 partizanø, kurie laukë Lokiø ir buvo pasiruoðæ. Jonas II taip charakterizavo filmà: „Labiausiai átikinamos scenos su iðdaviku se- niûnu. Didþiausias istorinës tiesos iðkraipymas – liaudies apgin- klavimas. Lietuviø tauta niekada neëmë ginklø ið skrebø ir neko- vojo su savo sûnumis. Tik niekðø skrebø saujelë pakëlë savo rankà prieð tautà. Ði saujelë bûtø neiðsilaikiusi në dienos, jeigu ne kruvi- nøjø enkavedistø armija, enkavedistø Stalino ir Berijos atsiøstø ið „broliðkosios“ Rusijos. Apskritai filmas labai tendencingas, siekiàs gudriu objektyvumu diskredituoti Lietuvos pogrindá, lietuviø tau- tos kovà su pavergëjais ir saujele iðdavikø. Ðis filmas padarys mû- sø tautai didesnæ þalà negu visi buvusieji. Jeigu nuo manæs pri- klausytø, V. Þalakevièiø pakarèiau. Tai niekðas! Jeigu neleidþia objektyviai pavaizduoti pokario ávykiø, geriau tylëk, o nederk tau- tos kovos su pavergëjais. Manau, kad V. Þalakevièius nëra tiek naivus, kad nesuprastø, kà daràs. Tai iðgama.“ Að ëmiau jam árodinëti, kaltinti pogrindþio vadovus, kurie ne- uþkirto kelio þudynëms. Papasakojau apie Elenà. Ji nekenèia „der-

P IRMOJI

KNYGA

39

þimordø“, nepataikauja jiems, bet jai visi partizanai – banditai. Ji net piktinasi, kad filme jie pavaizduoti per daug geri, nors ir yra scena, kurioj partizanas prievartauja moterá. Marytë irgi pasakojo, kad kaime jø bijodavo labiau, negu filme parodyta. Vladas pasakë:

„Tokie jie ir buvo.“ Jeigu Elena, Marytë ir net Vladas taip atsilie- pia apie juos, tai kà kalbëti apie tuos, kurie neatsimena tø laikø, neprisimena, kaip tauta neapkentë skrebø? Niekuo nepateisintos þudynës pagimdë daugelá Lietuvos prie- ðø. Elenø yra nemaþa! Tai didelë tragedija. Uþ nugaros sëdëjo Gaigalas su þmona ir Ðalaðevièienë. Nors að në karto nesusijuokiau (þudynës man juoko nesukelia), o tie – kad kvatojasi, kad ðaukia. Tas bailys gal nori parodyti, kad jam visai negaila savo tautieèiø? Nesusivaldþiau ir aprëkiau. Ðalaðevièienæ apibariau ir eidamas namo. Teisingai padariau, bet nereikëjo karð- èiuotis. Buvo gan nemalonu. Irena iðëjo apsiverkusi. Mat jos moti- nà nuþudë. Ji: „Kaip filmas?“ Að: „Meniðkai geras, o istoriðkai – ne.“ Taèiau nusprendþiau neuþeiti á Ðaulio laboratorijà ir nedisku- tuoti. Tik savo kabinete pasakiau keletà kritiniø pastabø (dël gin- klø liaudþiai davimo, kad tuo laiku vieðpatavo „kultas“, kuris truk- dë suartëti su skrebais). Ir meniniu poþiûriu silpnas filmas. Jeigu liaudis paëmë ginklus, tai kaip keli „buoþiø sûneliai“ vos nesunai- kino Lokiø ir liaudies, kuriai ápirðo ginklus? Broliai uþdaro savo brolá á kalëjimà uþ tai, kad tas norëjo nuðau- ti varomà partizanà, o vëliau paleido. Partorgas pasakoja, kad rei- kia laikytis ástatymø. Gal tik uþsiená galime átikinti tuo, kad skre- bai ir partorgai rûpinosi ástatymø laikymusi. Iðeina, kad tiek meniniu, tiek istoriniu poþiûriu filmas nevykæs, nors jame ir nëra tokio ðablono, koks bûdavo anksèiau. Tenka sutikti su Jonu II, kad dël to filmas dar þalingesnis, tendencingas. (Iðvargæs, todël mintys labai padrikos). Þodþiu, filmas nusiþengia tiek istorinei, tiek ir meninei tiesai. Vakar pradëjom kalbëti apie Novo Èerkaskio ávykius. Pasirodo, kad Tantanas nieko negirdëjo apie juos. Arkadijus stengësi nu- neigti ávykiø esmæ. Að irgi nukreipiau kalbà á ðalá, suvertæs viskà provokatoriams ið NTS. Tegu!

40

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Marytë pasakojo, kad jø skyriaus merginos „gavo velniø“ ið partorgo Cicëno uþ tai, kad jos Vietnamui davë tik po 30 kapeikø ir dar gerai pasiginèijusios prieð tai. Jø kalbø, elgesio bijosi virðininkas Ðaulys. Negali uþkimðti joms gerkliø, o Raisa skundþiasi, kad Ðaulys neduoda atkirèio antitary- binëms kalboms. Sakë kraustysis á V. Grabausko kabinetà. Tegu! Ten jis nieko negirdës. Prieðingu atveju tik dël jø kalbø iðeitø ið virðininko këdës. Darau iðvadà, kad ið viso neprivalau uþeiti á tà kabinetà. Ið Ar- kadijaus uþuominos padariau iðvadà, kad Raisa mane seka ir dalá kaltës uþ merginø nuotaikas verèia man. Po tokiø V. Grabausko iðleistuviø átarinëjimai dar padidës. Merginos labai nusistaèiusios prieð viskà. Taèiau „derþimordoms“ atrodo, kad negali bûti, jog „darbininkø ir valstieèiø dukros“ gali bûti tokios „kontros“. Jø manymu, kas nors jas „gadina“. Uþtat að privalau daugiau nesi- lankyti. Galvojau, kad nuo Naujøjø metø bûsiu maþiau grubus. Nepa- vyko. Ir vël toks pat grubus, karðtakoðis. Tik dël to esu toks nelai- mingas. Auklëjimas vaikystëje paliko savo pëdsakus. Jeigu ne ner- vai, nebûèiau toks grubus. Daþnai jauèiu savo nemandagumà, bet esu bejëgis kovoti su juo. Kol Viktoras buvo pas mus, buvau man- dagesnis. Ir tai dar pusë bëdos. Vaikø nemuðu. Tik Vilijà daþnai apibaru, nuodiju jos vaikystæ. Blogai! Kà daryti? 1964 m. rudená kalbëjau apie bûtinumà kovoti uþ savo autorite- tà. Nekovoju. Ne! Gal tik Raja ir V. Grabauskas neapkenèia ma- næs, bet visø akyse esu karðtakoðis, ne visur taktiðkas, koks turë- èiau bûti. Kà padarysi? Pasikeisti sunku! Bet dar reikës mëginti. Reikës! Gruodþio 2 d.: troleibuso konduktorë buvo labai negraþi, vos telpanti kelnëse lietuvë, labai blogai kalbanti rusiðkai. Kai á mane kreipësi rusiðkai, atsakiau: „Nesulauþykite lieþuvio!“ Galvojau, kad ims kalbëti lietuviðkai. Kur tau! Visà laikà bjauriai lauþydama lie- þuvá, ðaukë: „Tovariðèi! Potenites vpered!“ Nutariau pamokyti. Nors rusë aprëkë, bet lindau atgal prie uþpakaliniø durø: „Lietuvoj gali- me lietuviðkai! Kodël taip lauþote lieþuvá?“ Ji piktai: „Nebûkit

P IRMOJI

KNYGA

41

nacistas!“ Að: „Be reikalo lendat be muilo.“ Iðlipau piktas. Taip norisi tokiai spjaut á snuká. Lietuvë! Kaip gëda dël tokiø. Iðvis paskutiniu metu vis maþiau girdëti konduktores kalbant lietuviðkai. Iðvis negalime jausti jas esant lietuves. Átaisius automa- tus, prapuolë kelios konduktorës, dirbusios 3-iame troleibuse. Va- kar lietuvë konduktorë atsakë man á daugelá klausimø. Atsakymai maþiau nustebino, negu ápykino. Kreipiausi á jà lietuviðkai (visada kalbu tik lietuviðkai). Atsakë lietuviðkai. Bet daþniau kalbëjo rusiðkai. Norëjau „pamokslà pasa- kyti“, bet ðalia stovëjo nesimpatiðki tipai. Viena maþdaug 14–15 mergaitë kreipësi á mane rusiðkai. Að:

„Nesuprantu.“ Ji: „Iðlipate?“ Að: „Ne! Mokate lietuviðkai, o krei- piatës rusiðkai.“ Ji: „O kà að þinau, kas jûs?“ Að: „Lietuvë esate, Lietuvoje gyvenate, todël ir reikia kreiptis tik lietuviðkai.“ Ji: „Að ne lietuvë.“ Að: „Tada nenoriu daryti jums jokiø pastabø. Kaip norite, taip galite kreiptis.“ Atsigræþusi lietuvë paþiûrëjo kelis kartus á mane. Tipai iðlipo prie Klinikos. Prisëdæs prie konduktorës, kreipiausi: „Pasakykite, jums ásakyta tik rusiðkai ðnekëti? Paskutiniu metu ið viso negirdëti lietuviðkai kalbant konduktores.“ Ji ádëmiai, o kartu ir nustebusi þiûri á mane, o tada atvirai iðdësto savo mintis: „Taip! Mums liepia- ma kalbëti rusiðkai. Kodël? Todël, kad rusiðkai esà supranta visi, o lietuviðkai – ne visi. Be to, tarp mûsø maþa lietuviø.“ Að: „Bet keletas konduktoriø, kurios aptarnaudavo 3-iàjá troleibusà, kalbë- davo tik lietuviðkai.“ Ji: „Þinau! Tai aukðta, tamsi Kazlauskaitë ir (èia pasako pavardæ). Pastaroji neseniai mirë, o pirmoji – ligoni- nëje.“ Ðe tau! Tos, kurios drásdavo kalbëti lietuviðkai, viena mirë, o kita – ligoninëje. Að: „Matyt, raðo skundus, kad kalbate lietuviðkai?“ Ji: „Taip, raðo skundus.“ Að: „Bet Vilnius – Lietuvos sostinë ir nëra ko bijo- tis kalbëti lietuviðkai. Jeigu anos nebijo, tai ir jums nëra reikalo kalbëti rusiðkai.“ Ji: „Nesinori netekti premijø. O jeigu kas nors paraðo skundà, tada nemoka premijos. Kiek tai sudaro? 5–10 rub- liø.“ Að: „Aèiû uþ informacijà! Reiðkia, uþ kalbëjimà lietuviðkai atima ið jûsø premijas! Reikës tada ir rusiø adresu paraðyti skundø.“

42

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Einu pësèias namo. Piktas, teisingiau, ásiutæs! Gal niekas pasau- lyje taip „nachaliðkai“ nesielgia, kaip rusai – skundþia lietuvius uþ tai, kad jie Lietuvos sostinëje kalba lietuviðkai! To jau per daug! Per daug mes nuolankûs! Uþtat ir joja ant mûsø! Patys kalti. Atro- dydavo, kad lietuvës konduktorës kalba rusiðkai dël savo nesàmo- ningumo. Klydau. Kai kurios kalba tik lietuviðkai, në kiek nebijo- damos „derþimordø“. Kazlauskaitë á rusiðkà klausimà atsakydavusi tik lietuviðkai. Matyt, lietuvës konduktorës apie tai daþnai pakal- ba. Bet dauguma bijosi ir dël 5–10 rubliø þeminasi, bijo lietuvið- kai kalbëti. Áþûlûs, be galo áþûlûs „derþimordos“! Ir kaip juos sudrausti? Jonas I 1 kartà sakë, kad nëra ko kovoti su tuo. Esà, tegu dar labiau áþûlëja „derþimordos“. Toks jø elgesys dar didesnæ neapy- kantà sukels lietuviø ðirdyse. Ginèijausi su juo. Atvykæ á Vilniø latviai, estai ir kt. tautø atsto- vai laiko lietuviø tautà vergiðkai paklusnia ir tiek! Gëda, gëda! Geriau, kad mus laikytø tvirtais, sàmoningais lietuviais, kurie ne- nori susitaikyti su savo padëtimi. O tai reikia iðkovoti. Mes juk ne mordviai ir kt. tautelës, kuriø nariai gëdinasi bûti mordviais [ar kt.] ir skuba uþsiraðyti rusais. Gráþæ ið Mordovijos ðneka, kad tokie pyksta, jeigu juos pavadini mordviais. Jonas III jau seniai ragina mane kovoti su tokiu rusø elgesiu Lietuvoje. Anà mënesá ragino sukurti pogrindinæ organizacijà, leis- ti atsiðaukimus, raginanèius lietuvius kovoti uþ savo tautos teises ir orumà. Tylëjau, nenorëjau pavadinti jo provokatoriumi. Vakare televizija transliavo ið Centrinës bibliotekos A. Venclo- vos 60-øjø gimimo metiniø minëjimo iðkilmes. Nusipelniusá patai- kûnà sveikino ið raðytojø sàjungos tokie pat pataikûnai (lyg tyèia

1 Paties autoriaus pseudonimas. Kadangi dienoraðtis buvo ðifruojamas, dalá savo minèiø autorius ádëdavo á Jonø I, II, III, Pakalo pasisakymus. Tokiu bûdu atrodo, kad pats dienoraðèio autorius yra „nuosaikus“, nepritaria grieþtoms nuomonëms. Tai buvo daroma atsargumo sumetimais. Jeigu dienoraðtis pakliûtø á KGB ran- kas, jo nebûtø galima panaudoti prieð patá autoriø, já traktuojant kaip antisovie- tiniø minèiø skleidëjà.

P IRMOJI

KNYGA

43

parinkti): Reimeris, Baltakis ir skrebas J. Misevièius. Ðlykðtus senis [Venclova], ðlykðèiai kalbëjo. Beveik visa kalba paskirta pasiteisi- nimui, kodël jis 1940 m. nuëjo Stalinui uþpakalio laiþyti ir kodël jis iki ðiol iðtikimai tarnauja jo sëbrams. Aiðkiausiai prisimenu jo þo- dþius: „Viskas, uþ kà að kovojau, beveik iðsipildë.“ Garsiai atsakiau niekðui: „Tikrai iðsipildë. Ðiandien suþinojau, kad uþ kalbëjimà Lie- tuvoje lietuviðkai konduktorës turi baudà mokëti. Ne veltui kovo- jai, Venclova!“ Visi liaupsino kolaborantà. Nejaugi jubiliatas nesupranta, kad daugumas (iðskyrus tokius pat niekðus) meluoja á akis? Nejaugi jis nesupranta, kad ið jo kûrybos juokiasi visa Lietuva, laikydama já paèiu nuobodþiausiu raðytoju? O iðkilmiø rengëjai supranta. Uþtat ir minëjimà suruoðë nedide- lëje Bibliotekos salëje, o ne Operos ir baleto teatre. Þino, kad salë bus tuðèia. Susirinko dauguma jo sëbrø ir koks pusðimtis studentø. Daugelis atëjo, þinoma, tik ið smalsumo. Pertraukos metu þmonës vaikðto koridoriais, bet beveik niekas nesustoja ties A. Venclovos kûrybos paroda. Visi þino, kas yra Venclova, koks þmogus ir koks raðytojas. Sveikino ir ðlykðtusis J. Þiugþda. Toks toká. Abu ðlykðtûs, bet J. Þiugþda ðimtà kartø ðlykðtesnis. Þiugþdos labiau neapkenèiu ir uþ Venclovà, nors ðio irgi labai neapkenèiu. Kaþkas norëjo ápirðti mintá, kad Stalino laikais norëjæ su Venc- lova susidoroti enkavedistai. Netikiu! Uoliø kolaborantø Berija ne- lietë. Ðiandien „Komjaunimo tiesa“ perspausdino ið „Za rubeþom“ þinià apie tai, kad Brazilijoje iðrastas aparatas, kuris ágalina girdëti uþ 200 metrø nuo paðnibþdomis besikalbanèiø þmoniø. Nejaugi tai tiesa? Nejaugi toká ginklà turi ir saugumas? Negali bûti! Jeigu turëtø, neskelbtø. Paskelbë sàmoningai norëdami pagàsdinti silp- nesniø nervø þmones. Ne tik nieko nedarykite, bet ir bijokite net kritiðkai galvoti! Mes sekame kiekvienà jûsø þingsná ir áskaitome visas jûsø mintis!!! Bet vis vien ðiandien daug galvojau ir truputá iðsigandau. Gal todël saugumas anas dienas buvo toks mandagus! Vis vien jø seki-

44

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

mo sistema tobulëja ir jie iðranda vis naujas sekimo priemones. To nereikia uþmirðti. Bet visagalinèiais nereikia jø laikyti. 20 val. – pasiþiûrëti „Hamleto“.

Sausio 9 d. (sekmadienis)

11 val. 25 min. ant sofos. Lauke nuo vakar dienos –6–7° C. Atði- lo. Skubu raðyti. Noriu ðiandien viskà uþbaigti. Visada sapnuoju mësà, statau naujus namus, kelionæ. O sapnais ið dalies tikiu. Gal tokie sapnai dël to, kad niekada neiðsimiegu. Gal, bet daþnai ap- lanko mintys, kad saugumas gali susidoroti su manimi. Ðiandien gavau ið Prano laiðkà. Mano ilgo, 6 lapø laiðko, jis negavo. Kuo vël neátikau? Matyt, nepatiko tai, kad Pranas galëjo ið to laiðko pada- ryti iðvadà, jog buvæ lagerininkai neiðsigando ir nesulindo it pelës po ðluota, kaip to siekë saugumas. Jie nori átikinti lagerininkus, jog buvæ jø draugai bijo net susitikti vieni su kitais. O mano laið- kas turëjo tikslà parodyti Pranui, jog mes susitikinëjam ir saugu- mas nepasiekë savo tikslo tais straipsniais, kuriais juodino mane. Viktorui atvykus, dar labiau átikinau save, kad mûsø namo seki- mas bus kelis kartus sustiprintas. Jam esant pas mane, atrodydavo, kad saugumieèiø siluetai daþnai slankioja apie langus. Tai ne ið baimës. Tai ið pagrásto ásitikinimo, kad saugumas turi siekti suþi- noti, kà mes galvojame. O gal J. ir G. Subaèiø 1 pagalba jie kontro- liuoja mano mintis? Visko gali bûti. Abu komunistai, tarybiniai þmonës. Ne! Jie ne niekðai. Kaip ten bebûtø, bet mano sekimas Viktorui atvykus sustiprëjo. Saugumas laiko, kad að nesu per daug aktyvus, bet pasiduodu kitø átakai. O Viktorà jie laiko amþinu nenuorama. Sustiprëjus sekimui, saugumas gali nustatyti, kad raðau dieno- raðtá, jeigu iki ðiol to dar nenustatë. O tada ne taip sunku paimti dienoraðtá ir suþinoti, kà að galvoju. Be to, tai bûtø pretekstas su-

1 Terleckø kaimynai.

P IRMOJI

KNYGA

45

imti mane. Juridiðkai dienoraðèio raðymas nëra nusikaltimas, ta- èiau argi jie þiûrës savo paèiø ástatymø. Apiformins! Uþtat galvoju uþbaigæs ðià knygà padaryti pertraukà. Tai verèia ir bûtinumas susirûpinti istorijos studijomis. Dienoraðtis atima la- bai daug laiko, nes að nemoku trumpai kalbëti. [1965 m.] Lapkrièio 28 d. dëstytoja Safronova skaitë paskaità apie naujàjà sovietinæ literatûrà. Liepë klausti, ji atsakysianti á ne- aiðkius klausimus. Pradëjome diskutuoti apie Ðolochovo kûrybà, apie jo patriotizmà. Kaveckas paklausë jà, ar sovietiniai þmonës bus tokie patriotai kitame kare, kokie buvo praëjusiame. Jis pa- reiðkë nuomonæ, kad dabartinis jaunimas „sugedæs“. Stalino kriti- kai viskà apvertæ aukðtyn kojomis. Jaunimas netiki tuo, kuo tikëjo Stalino gadynëje. Safronova tiesiogiai neatsakë á jo klausimà, bet pati ëmë skøstis jaunimu. Jos kaimynystëje gyvenà keli nihilistai, kurie „gadinà“ jaunimà. Ji skaièiusi studentams apie Ðolochovà ið knygos, iðleistos JAV. Ir su kokiu nepasitikëjimu jie klausà jos paskaitø. Ðiaip ji gan galvojanti moterëlë, bet studentø abejingu- mas oficialiajai nuomonei tiesiog siutino jà. Að paklausiau: „Èto delat? Po vaðemu nado vsio zapriatit?“ [„Kà daryti? Pasak jûsø, reikia viskà uþdrausti?“]. Ðis mano klausimas uþgavo jà: „Iz ta- kich lekcij razve vytekajet, ðto ja storajus etogo?“ [„Argi mano paskaitos rodo, kad að to siekiu?“]. Ið jos tono jautësi, kad labai susirûpinusi ir labai iðgyvena dël dabartinio jaunimo paþiûrø, indi- ferentiðkumo. Bet ir pati nemato iðeities. Taèiau, jos manymu, lais- vë dabartinei santvarkai bûtø praþûtinga. Jaunimas viskà apverstø aukðtyn kojomis. Tuo ji ir jos kolegos daug kà pasako. Laisvø diskusijø nelaukite, nes jos gali suduoti mirtinà smûgá santvarkai. Greit 50 metø sovietiniai valdþiai, demokratiðkiausiai pasaulyje val- dþiai ir stipriausiai, þinoma. Taèiau ði valdþia bijo laisvos minties, kritiðko þodþio. Uþtat ir laikosi ásikibusi lageriø. Iðeitá, iðsigelbëji- mà mato kalëjimuose, lageriuose. Tik tai puikiai charakterizuoja paèià sistemà. Atrodo, kad paskutiniu metu Kremlius labai susirûpino gan rimta vidaus padëtimi. Ðiuo tikslu ir buvo suðauktas komjaunimo CK plenumas, kurio nutarimai po tam tikros aprobacijos neseniai pasi-

46

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

rodë lietuviðkoje „Komjaunimo tiesoje“ (sausio 4–5 d.) Ðtai kelios iðtraukos ið Pavlovo kalbos. „Burþuazinë ideologija prasiskverbia pas mus per verstinæ lite- ratûrà, uþsienio filmus, estradà ir parodas. Mûsø prieðai dideles viltis deda á milijono tarybiniø turistø, kasmet iðvaþiuojanèiø á uþ- siená, apdorojimà.“ Ðie þodþiai parodo, kad Kremlius bijosi net groþinës literatûros kûriniø, filmø. Tø filmø, kurie perkami uþsieny, prieð tai gerokai atrinkus juos. Þodþiu, bijomasi visiðkai nekaltø, bet savarankiðkø (uþsienio jaunimo) samprotavimø. Milijonas turistø! Ið kur jie? Mili- jonas tik su turistais, iðvykstanèiais á vadinamàsias liaudies demok- ratijos ðalis. Bijomasi, kad sovietinis jaunimas gali „sugesti“ pabuvo- jæs net kitose komunistinëse ðalyse. Ði baimë rodo, kokie jie silpni, kokia silpna stalininë ideologija! Uþtat negali bûti ir kalbos, kad artimiausiu laiku Kremlius pasakys visà tiesà apie Stalinà, kad atleis átemptas vadþias, kuriomis laiko paþabojæs 220 mln. pilieèiø. Kur mato Kremlius iðeitá? „Auklëjimas tradicijomis – tai viena pagrindinio uþdavinio þmogaus kovotojo, pilieèio, patrioto auklëji- mo iðsprendimo priemoniø.“ Vadinasi, iðeitis – auklëti jaunimà tradicijø dvasia. Taèiau naivu galvoti, kad visø tautø jaunimà bus leidþiama auklëti savo tautos tradicijomis. Toji teisë suteikiama tik rusø jaunimui. Nerusams leidþiama savo jaunimà auklëti tradicijo- mis, bet tik rusiðkomis. Apie tai be jokios diplomatijos kalba pats Pavlovas: „Kodël gi … neákûrus kad ir Didþiajame Rostove turisti- nio centro. Ðis centras pasitarnaus patriotinio ir estetinio auklëji- mo reikalui…“ Nors ne! Pasirodo, kad Pavlovas mini ir vietas Uk- rainoje, Gruzijoje. Taèiau tas nieko nekeièia. Juk Lietuvos jaunimas turës teisæ susirinkti, pvz., Rûdininkø girioje raudonøjø partizanø þeminëse, IX forte, o ne, gink Dieve, Trakø pilyje ir kt. istorinëse vietose, primenanèiose garbingà mûsø tautos istorijà. Spauda apie tai nedviprasmiðkai kalba. Tik rusai galës savo jaunimà auklëti senovës rusø valstybës tradicijomis. Plenumo nutarime kalbama:

„Komjaunimo komitetai turi organizuoti iðkilmingas jaunimo ið- leistuves á Tarybinæ armijà, karinius þaidimus… Visam auklëjama- jam komjaunimo organizacijø darbui turi bûti bûdingas atkaklu-

P IRMOJI

KNYGA

47

mas ir kovingumas, nepakantumas bet kokiems burþuazinës ideo- logijos pasireiðkimams.“ Viskas aiðku! Gaila laiko komentuoti. Ta- èiau nesusivaldau nepaëmæs dar vienos citatos ið to nutarimo. „Komjaunimo organizacijos privalo auklëti jaunimà lenininës draugystës ir visø TSRS tautø brolystës dvasia, aktyviai kovoti su bet kokiomis tendencijomis, linkusiomis á nacionaliná atsiribojimà ir iðimtis, atsilikusiø paproèiø ir paþiûrø atstatymà ir dirbtiná atgai- vinimà.“ Per daug atvirai pasakyta! Nei þodþio apie kovà su di- dþiavalstybinio ðovinizmo nuotaikomis, o viskas suvedama á kovà su nacionalinëmis tradicijomis. Dar daugiau pasako ði citata:

„Bûtina rûpestingai organizuoti ir nuolat propaguoti bendrà ávairiø tautybiø jaunimo darbà sparèiose komjaunimo statybose.“ Aiðku! Kremlius neatsisako savo ðovinistinës politikos, siekimo ko- lonizuoti respublikas. Vadinasi, sparèios sistemos evoliucijos nëra ko laukti. Maþdaug teks palaukti 20 metø, kol „stalincai“ nueis nuo valdþios vairo. Jaunoji rusø karta gal atsisakys savo tëvø didþiavalstybinio ðovi- nizmo politikos. Þinoma, sunku daryti bet kokias prognozes. Kova Kremliuje vyksta ir gan ánirtingai. Dël jos „stalincai“ gali bûti paðalinti ið valdþios. Bet bendra dabartinë rusø tautos dvasia neþada radikaliø pertvarkymø. Visko gali bûti! Sunku spëti. Að linkæs laukti maþ- daug 20 metø. O kas bus, paþiûrësime. Lapkrièio pabaigoje ilgai ðnekëjau su Kompozitoriumi 1 . Tai tru- putá jaunesnis uþ mane komunistas, dirbàs rajone atsakingà darbà. Nepaþindamas gerai jo, kalbëjau gan atsargiai. Kai kà iðpeðiau. Atrodo, kad jis irgi nebuvo per daug atviras, nors jam ir prisipaþi- nau kalëjæs sovietiniame kalëjime, lageryje. Jis esàs lietuvis, labai reaguojàs á nuotaikas, kurios uþgauna jo nacionalinius jausmus. Kariuomenëje jo nenorëjæ priimti á partijà tik todël, kad jis lietuvis. Pulkininkas pareiðkæs, kad jie nepriëmæ dar nei vieno lietuvio, nes jø prisibijà. Taèiau Kompozitorius nematàs partijos politikoje sie- kimo surusinti Lietuvà. Á mano klausimà, kaip jis þiûrá á paskutiná

1 Studentas neakivaizdininkas E. Kaveckas.

48

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

plenumà, atsakë: „Tai skæstanèio griebimas „britvos.“ Antisemitiz- mas esàs oficiali Lietuvos CK politika. Kadangi þydai vieningi, mylá tik savo tautà, todël ir esàs nurodymas spausti þydus. Neklau- siau, ar Lietuvos CK turi analogiðkø nurodymø ið Maskvos. Paklausiau apie 25-àsias sovietinës valdþios Lietuvoje minëjimo metines. Kodël neleido ðvæsti liepos 21-osios. Atsakë, kad buvæs nurodymas nedaryti praðmatnesniø iðkilmiø negu spalio minëji- mai. Esà tegu mato lietuviai, kad uþ viskà, kà jie turi, turi bûti dëkingi spaliui, o ne liepos 21-ajai. O Snieèkus ir K o buvo per daug uþsimojæs, per daug iðgarsinæs tà datà. Maskva pataisiusi já. Aiðki- nau, kad tai politika ir Kremlius pasielgë labai netaktiðkai, tuo uþgavæs Lietuvos komunistø ambicijà. Suprantàs. Pasakomis apie suverenumà jis irgi netiki. Kokio að norás suve- renumo? Iðëjimo ið TSRS? Að: „Ne! Reikia daryti taip, kad jaustøsi nors formalus suverenumas. Pvz., patvirtino Lietuvai biudþetà ir tegu pati Lietuva savarankiðkai daro iðlaidas. Dabar gi iðvietei pa- sistatyti reikia praðyti Maskvos leidimo.“ Jis suprantàs tai, bet Krem- lius bijosi, kad, palikus toká savarankiðkumà, susirinkæ Lietuvos komunistai gali nubalsuoti uþ Lietuvos iðëjimà ið TSRS. Aiðku! Va- dinasi, nepasitikima ne tik visa lietuviø tauta, bet ir Lietuvos ko- munistais, pripaþástama, ko vertas „ásijungimas“ á TSRS. Jis norás bëgti ið ðio partinio darbo, nes vis labiau jo ásitikinimai ima prieð- tarauti politinei partijos linijai. Ðiaip jame daug fanatizmo. Gerbia Lietuvos komunistus uþ tai, kad jie labiau kairûs uþ rusø komunistus. Tito laiko revizionistu. Apie daug kà jis neturás teisës man pasakoti. Kaskart vis labiau ásitikinu, kad bûtina daþniau susitikinëti su Lietuvos komunistais ir studijuoti jø nuotaikas. Bûtina þinoti, kà galvoja komunistai, iðstudijuoti jø nuotaikas. Kità dienà trumpai kalbëjau su kitu Lietuvos komunistu – Evangðevièiumi 1 . Piktinasi plenumo linija, vedanèia á stalininæ cen- tralizacijà. Maskva vos nepasiëmusi ið Lietuvos chemijos pramo- nës. Pasitarime „derþimordos“ neslëpæ savo tikslø Lietuvos atþvil-

1 Pseudonimas.

P IRMOJI

KNYGA

49

giu. Vienas pasakæs: „Lietuva neturi savo chemijos pramonës spe- cialistø. Reikia paskirti „mûsø“ direktoriø, kuris nusiveð ten savus specialistus.“ Aiðkiai, be jokios diplomatijos, pasakë „derþimorda“, kuo jis laiko mûsø Lietuvà. Lietuvos komunistai labai prieðinasi tokiai kolonialistinei Maskvos politikai. „Chemijos pramonës ámo- niø direktoriai visomis priemonëmis stengiasi neásileisti variagø.“ Tokio epiteto dar negirdëjau. Vadinasi, vël imu tikëti, kad ne visi Lietuvos komunistai panaðûs á V. Grabauskà. Gruodþio 5–6 d. klausiausi ið Vatikano Labuko áðventinimo iðkilmiø. Kokiu tikslu já áðventino? Kompromisas tarp Vatikano ir Kremliaus! Stankevièiaus kandidatûrà Vatikanas atmetë, o Labuko priëmë. Tada turëtø sugràþinti ið iðtrëmimo anuos abu vyskupus 1 ir leisti jiems dirbti pastoraciná darbà. Kà tas duos? Lapkrièio mën. valgiau Kauno „Svetainëje“. Uþ to paties ilgo stalo sëdëjo du lietuviai, kurie gërë vynà. Vienas gan nusigëræs ðaukë: „Uþ kà að kovojau? Uþ kà að kariavau?“ Ëmus jam keiktis, liepiau nutilti ir gerbti greta, uþ kitø stalø, sëdinèias moteris. Jis ëmë aiðkinti, kad gráþæs ið karo invalidas. O tie, kurie iðëjæ á miðkà, ðiandien jo virðininkais dirbà ir komanduoja jam. „Að nustojau svei- katos, o jie ið manæs juokiasi.“ Að: „Jie irgi gráþo ið lageriø be sveikatos ir nëra ko pavydëti jiems.“ Antrasis ëmë aiðkinti: „O kuo að kaltas, kad bijojau mirti ir nëjau á frontà?“ Pirmasis truputá apstojo keiktis. Að iðëjau, nenorëdamas vieðoje vietoje veltis á kal- bas, nors ir pasakiau: „Kuo anie kalti, kad jus suþeidë?“ Pastaruoju metu darbe perskaièiau apie 10 broðiûrpalaikiø, pa- raðytø ávairaus plauko niekðeliø. Jø skaitymas tëra, kaip taikliai pabrëþë Prezas, grûdo ieðkojimas mëðlo krûvoje. Bet ðis ieðkojimas bûtinas. Darbo metu rimtø veikalø negaliu skaityti, o be to, broðiû- rø autoriai kai kur prasiplepa ir duoda labai naudingø þiniø. Jø pasakymas „kas nereikia“ atsako man á daugelá klausimø. Pasiro- do, kad að daug kur neklydau savo mintyse, savo paþiûrose. Paimkime G. Zimano „Lietuviø soc. nacijos susiformavimo prie- laidas ir sàlygas“ (1963). Ðlykðèiø minèiø, iðkraipanèiø istorinæ tie-

1 B. Steponavièiø ir V. Sladkevièiø.

50

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

sà, nelieskime. Manau, kad nëra jokios prasmës gaiðti laikà jas kritikuojant, nes jos neiðlaiko jokios kritikos. Bet ðis kosmopolitas kai kur pasako tai, „kas nereikia“. 35 p. jis raðo: „Didþiojo tëvynës karo metu Lietuvos kompartija, siekdama aktyvinti lietuviø tautos jëgas prieð faðizmà, stengësi panaudoti visas paþangias nacionali- nes tradicijas, jø tarpe ir tas, kurios susiklostë kovose prieð kry- þiuoèius feodalizmo laikotarpiu, kai liaudies kovai dël Lietuvos nepriklausomybës vadovavo atskiri feodalai. Bet kai kurie mokslo ir literatûros darbuotojai nedialektiðkai suprato partijos politikà ir pradëjo absoliutinti ðias tradicijas, kas objektyviai vedë á feodaliz- mo idealizavimo recidyvus… Ypaè pavojinga buvo tendencija ne- kritiðkai nuðviesti nacionalinio iðsivadavimo judëjimà.“ Aèiû uþ atvirumà, pilieti Zimanai! Kai buvo reikalinga, raudo- nieji partizanai apsikabindavo vytimis, trispalvëmis vëliavomis, ne- sigëdino vadintis Vytauto, Kæstuèio ir kt. Lietuvos kunigaikðèiø vardais. Bet kai vokieèiai buvo iðvyti, net Þalgirio kautyniø pa- veikslas buvo laikomas nusikaltimo árodymu. Kratø metu enkave- distai atimdavo ðá paveikslà ir prijungdavo prie bylos, kaip nusi- kalstamàjà medþiagà. Aèiû, Genrikai Zimanai! Tuo tu parodei, ko verti yra tavo sëbrai ir tu pats! Aèiû! 65 p.: „Buvo ir tokiø darbuotojø, kurie ignoravo nacionalinæ specifikà, kalbà, reiðkë nepasitikëjimà kiekvienu þmogumi, gyvenu- siu hitlerinës okupacijos metais Lietuvoje, t. y. didþiule dauguma vietiniø Lietuvos gyventojø.“ Aèiû! Tuo pripaþásti, kas po 1944 me- tø buvo Lietuvos ðeimininkas. Toliau: „Rimtos klaidos, pvz., VKP (b) Centro komitetui pade- dant buvo atskleistos Lietuvos KP (b) CK IV plenume 1944 metø gruodþio mën. Plenumas pareikalavo ið visø partiniø organizacijø kelti politiná budrumà, neleisti, kad á vadovaujantá darbà prasi- skverbtø burþuaziniai nacionalistai ir jø bendrininkai.“ Aèiû! Èia yra uþuomina á Kruvinojo M. Suslovo vieðpatavimà Lietuvoje. Tik ðios citatos parodo, kad Zimanas prieðtarauja Zimanui. Pirmoje citatoje jis smerkia tokià politikà, o antroje – teisina. Tokios poli- tikos vaisiai buvo aiðkûs: dauguma atsakingø postø buvo rusø ran- kose. Ir ðiandien daugelis jø – rusø rankose. Paimkim prokuratû-

P IRMOJI

KNYGA

51

rà, NKVD, Ryðiø ministerijà, Statistikos valdybà, Statybines orga- nizacijas, komunaliná ûká, geleþinkelius. Tai vis M. Suslovo vieðpa- tavimo pëdsakai. Aèiû Zimanui, kad jis tai primena mums. Þinoma, lietuviø tauta to niekada neuþmirð. „… Nacionaliniø skirtumø, ypaè kalbos skirtumø, iðnykimas yra þymiai ilgesnis procesas, negu klasiniø ribø iðnykimas.“ Vadinasi, Maskva neatsisako savo svajoniø apie tai, kad visos kalbos turës iðnykti, o pasiliks tik „didþioji“ rusø kalba. Kitko niekas ir nelau- kia ið jûsø. „Derþimorda“ P. Skuratovas broðiûroje „Mes – internaciona- listai“ (1962) dedasi internacionalistu, taèiau jo þodþiai rodo, kad jis „derþimorda“. Visur kelia á padanges „didþiàjà“ rusø tautà, kartu niekindamas kitas tautas. Ði broðiûrpalaikë neverta didelio dëmesio. Be galo ðlykðtus J. Paleckis savo broðiûrpalaikëje „Mintys apie vyresnájá brolá“ (1959). Tais metais jis gavo á kailá uþ tariamà nacio- nalizmà. Norëdamas iðpirkti kaltæ, paþadëjo dar uoliau laiþyti, ru- siðkus batus. Manau, kad uþtenka ir vienos citatos, kuri vaizdþiai charakteri- zuotø J. Palecká kaip þmogø: „Norëtøsi palyginti Rusijà su iðmin- tinga ir gera motina, kuri nenusileisdama rûpinasi savo vaikais. Turëdama didþiuliø sunkumø ir vargø, ji neretai nuo savæs ati- traukdavo kàsná, neprivalgydavo, kad tik klestëtø visi didþiosios daugianacionalinës tarybinës ðeimos nariai.“ Tokiø ðlykðèiø vietø pilna broðiûra. Dëkui ir jam. Tokià broðiû- rà perskaitæs, praregës ir visiðkai aklas. Aèiû ir tau, Justinai, uþ ðià broðiûrpalaikæ. Raðyk tokiø daugiau. Dar labiau ims nekæsti tavæs lietuviø tauta. O neapykanta – stiprus ir galingas ginklas! Prisimena pasakojimas apie J. Paleckio elgesá Rokiðkio muzie- juje. Kai niekas nematë, Paleckis ásakë iðmesti rusiðkus paaiðkini- mus prie eksponatø. Priprato visà amþiø veidmainiauti iðgama ir jam veidmainystë tapo kasdienine duona. Ádomesnë saugumo agento E. Dirvelës „Klasiø kova Lietuvoje 1926 metais“. Ðioje galima rasti nemaþa „grûdø“. Yra moksliniø

52

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

þiniø ir S. Lopajevo „Lietuvos komunistø partijos idëjinis ir organi- zacinis stiprëjimas“. Ypaè ðlykðti K. Navicko „Lenininës nacionalinës politikos isto- rinë reikðmë lietuviø tautai“. Kà galvoja ðie visi niekðai? Netikëèiau, kad jie tiki tuo, kuo mëgina átikinti kitus. To paties verta ir A. Berþimkaitës „LKP veik- la auklëjant darbo þmones…“ Bet ðioje yra vertø statistiniø duome- nø apie kompartijos tautinæ sudëtá. Ið naujo imu skaityti J. Þiugþ- dos „Lietuviø ir rusø tautø santykius istorinio vystymosi eigoje“, kurios tada nebaigiau. Baisu! Maþa mûsø tauta, bet kiek ji turi niekðø! Nieko! Dorø þmoniø daugiau, daugiau dorø lietuviø. Tik niekðai iðplaukia á vir- ðø (visada mëðlas plauko vandens pavirðiumi) ir todël lengviau juos áþiûrëti. Reikia studijuoti istorijà ir duoti niekðams atkirtá. Kur? Ginant disertacijas. Atrodo, kad dariau daug klaidø gráþæs ið Sibiro. Reikë- jo tada studijuoti istorijà. Vokieèiø kalbos studijos nedavë reikia- mø rezultatø. Kà padarysi? Dar yra laiko. Labai maþa. Kaþin kas iðeis ið mano ryþto vaþiuoti á kaimà studijuoti. Alë sako, kad tai neoficialios skyrybos. Manau, kad supras ji mane. Baigiu. Reikia Pranui paraðyti. Vakare einam á filharmonijà ar- mënø choro pasiklausyti. Pritariant Lietuvos simfoniniam orkest- rui, atliks Mocarto „Rekviem“. Seniai buvau teatre. Gaila. Vis tas laikas. Blogai, kad toli gyvenam. Kur paslëpti dienoraðtá? Baigsiu dar apie Tatuko laidotuves ir nutilsiu. Reikia mokytis. Be to, daþnai kartojuosi. Bent mënesá patylësiu. O dabar daug raðiau – per mënesá pri- raðiau tokià knygà. Pastabas raðysiu á popieriø lapelius, per mënesá paskirsiu vienà dienà ir perraðysiu. Kà privalom daryti, kaip turiu elgtis? Darbe turiu dar maþiau politikuoti, neiti á paskutiná kambará. Jau 15 val. Baigiu! Neparaðiau apie Jono II pasakojimà, apie jo perskaitytas kny- gas, iðleistas vokieèiø okupacijos metu. Kità kartà. O dabar slëpti,

P IRMOJI

KNYGA

53

kad nereikëtø visà laikà iðgyventi. Daþnai gráþtu namo su baime rasti saugumà beskaitantá mano dienoraðtá. O tokia baimë gadina nervus. Taip! Gadina! Viso! Ðiandien ypaè nesisekë regzti mintis. Iðvargæs! Kada pailsësiu?

Sausio 29 d. (ðeðtadienis)

16 val. 20 min. viduriniame kambaryje. Praëjusià savaitæ buvo ðaltoka. Ketvirtadienio ryte termometras rodë –20 o C. Bet nuo vakar dienos vël atðilo. Vladas iðvyko á Krivasalá. Liûdna bus ten ir jam. Savaitæ Viktoras buvo iðvykæs. Antradiená gráþo. Prakalbëjom iki 12 val. Kità dienà (vakare) buvom pas Vità. Ketvirtadiená – pas Albertà ir Romà Ragaiðá. Tik vakar niekur nëjom. Þiûrëjom Bernar- do Ðou pjesæ „Velnio mokinys“ (per televizijà). Vël gulëm po 22 val. Jauèiuos iðvargæs, bet raðyti reikia. Istorija padëta á ðalá. Viktorui atvykus, nëra kada. Darbe pusan- tros savaitës ruoðiausi temai „Nafta ir Artimieji Rytai“. Labai iðvar- gau. Dþiugu, kad þiniø ágavau. Ðiandien Gintulio gimimo diena. Kaip greit bëga laikas! Jam jau 8-eri. Jo gimimo diena primena skaudþià praeitá. (Norëjau pa- sakyti „skaudþià neteisybæ“, bet susimàstæs nepridëjau tø þodþiø. Apie kokià teisybæ galima ðnekëti ðiandien? Kokios teisybës gali- ma reikalauti ið Stalino–Berijos palikuoniø ir jødviejø sukurtos sistemos?) Kartais gaila, kad viskas taip greit uþsimirðta. Pasveikinau já, pabuèiavau Alæ ir mamà. Gintulis ðámet labai iðaugo. Pradëjo truputá geriau mokintis. Gal kas nors iðeis ið jo? Labai gaila, kad tik du vaikai. Taip norëèiau daug jø turëti. Kartà Alë nesusirgo. Nusigando. Að: „Nenusimink, gimdysi, bus daugiau vaikø, kaip nors iðvargsime.“ Ji: „Ne! Að jau neturiu jëgø, nepa- gimdysiu.“ Taip! Gimdyti negalima ir dël kitø prieþasèiø. Mano likimas neaiðkus. Jeigu toliau bus þengtas þingsnis stalinizacijos kryptimi, teks vël susitikti su kalëjimu ir lageriu. Dabar, kad nors vaikai didesni – lengviau bûtø.

54

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Gintuliui nupirkau Biliûno „Þvaigþdæ“ ir kilogramà apelsinø, o Alë – plunksnakotá, sàsiuviniams dëklà ir kitokiø menkniekiø. Gan nekuklus vaikas, pats papraðo, kad ðá bei tà nupirktume. O Vilytë niekada nepraðo. Vakar jos taip pagailo. Alë priminë, kaip ji, man bûnant kalëjime, gimimo dienos proga papraðë nupirkti rûkytos þuvies. Pastebëjau, kad jos oda tokia, kaip ir mano. Varg- ðë! Mergaitei labai negerai. Gyvenimas sunkus. Bet vaikams lengviau, negu mums buvo. Argi mane kas sveikino? Esu grubus, bet vis vien daþnai bûnu ðvelnus. O að vaikystëje nemaèiau jokio ðvelnumo. Reikia to neuþ- mirðti ir prisiminus tai, paèiam bûti ðvelnesniam su vaikais. Jie laimingesni uþ mane vaikystëje. O nelaisvës jie nejauèia, nes daug ko nesupranta. Vilytei atneðiau religinës literatûros. Tegu skaito. Gal jaunesnei bus labiau suprantama, negu man. Atsineðiau Francais Mauriac „Jëzaus gyvenimà“. 24 p. perskaièiau, bet pradþia gan neádomi, nesugebanti manæs átikinti, nors Viktorui vienas ið netikinèiø sa- kæs, kad tai viena ið ádomesniø religinio turinio knygø. Þiûrësim! Reikës iki galo perskaityti. Norëèiau bûti giliai tikinèiu þmogumi. Apie tai pareiðkiau Al- bertui ir Viktorui. Jie netiki, kad að galiu tapti juo. Tai esanti ágim- ta dovana, kurios nesuteiks jokios knygos. Taip! Truputá pavydþiu giliai tikintiems þmonëms, taèiau kartais þiûriu á juos truputá ið aukðto, laikau juos naiviais þmonëmis. Juos gerbiu, bet kai jie nai- viai ima pasakoti apie tikëjimà, nenoromis mano lûpose pasirodo atlaidi ðypsenëlë. Ið to darau iðvadà, kad niekada nebûsiu giliai tikinèiu þmogumi. Viktoras ir Albertas, rodos, labiau tiká Dievu negu kun. Alfredas 1 . Vakar ir ðiandien darbe perskaièiau Valanèiaus sekretoriaus Do- vidaièio „2 listow sybirskiego misionarza“. Tai doras þmogus ir kunigas, taèiau tikëjimo reikaluose jis labai naivus. Jis primena

1 Alfredas Kaniðauskas, kunigas.

P IRMOJI

KNYGA

55

Aleksandrà 1 , o man patinka Alfredo tipo kunigai, kuriems sveti- mas bent koks fanatizmas. O dabar chronologine tvarka apie tai, kà teko iðgyventi per praëjusias 3 savaites. Noriu, kad nebûtø jokiø ypatingø gyvenimo ávykiø, kad nereikëtø raðyti. Bet mano gyvenimas pilnas jø. Ðian- dien jie gal nelabai svarbûs ir ádomûs, o po keliasdeðimt metø bus ádomûs (bent dalis jø). Uþtat laikau savo pareiga apraðyti juos. Sausio 9 d. (sekmadiená) vakare atvyksta Viktoras. Jo dar ne- laukëme. Ruoðëmës á Filharmonijà pasiklausyti Mocarto „Rekviem“, kuri atlikti turëjo Armënijos valstybinis choras ir Filharmonijos sim- foninis orkestras. Alë liepë mums su Viktoru eiti. Esà Viktoras labiau supras „Rekviem“ negu ji. Filharmonijoj ið tolo pasisveikino kaþkur matytas vyras. Priðo- kæs pabuèiavo mus. Tik po keliø minuèiø ið kalbos supratau, kad tai S. Stungurys 2 . Á lagerá nesiunèiau jam linkëjimø, nes niekinau jo elgesá tardymo metu ir Lukiðkëse. Pats bûdamas kaltas, tyèiodavo- si ið to naivuolio V. Laugalio 3 . Jis, matyt, nesuprato mano elgesio. Ðiandien jam nejauèiu didelës antipatijos, bet ir didelës meilës [taip pat]. Prisimenu kaþkieno pastabà apie tai, kad jis ëjæs lagery pas ið Lietuvos atvykusius saugumieèius ir siûlæs jiems bendradar- biavimà kultûros srityje. Toks elgesys mano akyse yra smerktinas (nevykæs iðsireiðkimas). Gaila, bet Mocarto nesupratau. Vokieèiø okupacijos metu bu- vau baigæs III [gimnazijos] klases, bet niekas neiðmokë manæs su- prasti miðiø. Reikës Viktorà papraðyti iðmokyti. Ðubertas buvo artimesnis mano sielai. Publika labai karðtai plo- jo talentingiems armënams, kurie pirmà kartà Rusijoj (pospalinëj) atliko ðá kûriná. Stasys mus palydëjo iki Kapsuko gatvës. Pasakojo apie Binkio sûnelá 4 (Viktoras papasakojo, kaip ðis buvo nuvykæs á lagerá), o

1 Aleksandras Markevièius.

2 Stasys Stungurys, buvæs politinis kalinys.

3 Vytautas Laugalis, buvæs politinis kalinys.

4 Gerardas Binkis, buvæs politinis kalinys.

56

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

apie Semënà atsiliepë: „Geras vyras.“ Kaip ten iðëjo, kad susival- dþiau nepasakæs savo nuomonës apie tà menkystà. Viktoras, þino- ma, pagyrë uþ tai. Sausio 10 d. lengvosios pramonës ministerijoje vyr. buhalterio pavaduotojas Þelvys nusivedë mane á salæ (kreipiausi á já dël balan- so). Pastebëjau, kad bijosi, bet vis vien kalba su manimi. Characie- jui áëjus nutyla. Vargðelis! Ðlykðtûs man tokie þmogeliai. Bijosi kalbëti su buvusiu politiniu kaliniu. Visgi sulauþë tokius Stalinas. Jeigu bûna buhalterijoj, mane pamatæs nuvaidina nepastebëjæs. O save laiko doru lietuviu, net patriotu. Gal ir negalima per daug smerkti. Nereikia ið visø reikalauti, kad jie bûtø panaðûs á mane. Taèiau vis vien þiûriu á tokius ið aukðto. Gráþdamas su Viktoru namo, troleibuse pamaèiau prieðais së- dintá èekistà papulkininká Karpuchinà. Norëjau pasisveikinti, bet pastebëjau, kad apsimeta nepaþástàs manæs. Viktoras pakvieèia prie savæs paskutinëje sëdynëje. Jis irgi pastebëjæs, kad kaþkas já stebi. Nutarëm pasisveikinti, jeigu paþins mus. Prie Klinikos iðlipo nu- vaidinæs nepastebëjæs mûsø. Kitajevièius ástaigoje piktinasi antisemitizmu, klausinëja manæs jo ðaknø. Að aiðkinu tuo, kad antisemitizmas yra oficiali politika, kad prieð antisemitizmà niekas nekovoja. Jis pasakoja toká atsitiki- mà. Þydaitë krautuvëje paëmusi bandelæ pamatë, kad ji sena, no- rëjo neimti. Jauna pardavëja lietuvaitë ëmusi ðaukti: „Pripratæ jûs turguje viðtas èiupinëti, todël ir èia èiupinëjate.“ Po to priminë savo bendradarbiø elgesá. Að: „Mëginau su jomis pasikalbëti, bet nieko neiðeina. Uþjauèiu jus, bet nieko negaliu padëti. Man, kaip lietuviui, gëda dël tokio mano tautieèiø elgesio.“ Vakare ateina supykæs Vladas. Ásikalæs á galvà, kad að vël gal- voju „veikti“. Priekaiðtauja. Gëda prieð Viktorà. Gali suprasti, kad ðie þodþiai jam taikomi. Taèiau Vlado nestabdau. Jam átarinëjimà sukëlë mano ryþtas vykti gyventi á kaimà. „Jei ne tu, tai mama ðiandien bûtø sveika. O mums maþa tai kainavo? O Elytei? Ji praþilo!“ Viktoras tyli. Ðis kalba nervuodamasis toliau: „O ar reika- lingi buvo miðkiniai? Tik þmoniø priðaudë. Latviai protingiau pasi- elgë. Jie uþëmë atsakingas vietas, o Lietuvà uþplûdo rusai.“ Jam

P IRMOJI

KNYGA

57

aiðkinu, kad rusø Latvijoje daugiau negu Lietuvoje. Jø antplûdá á Lietuvos kaimà kaip tik ir sulaikë partizaninis judëjimas. Buvo më- ginæ á iðtremtøjø vietà veþti rusø kolonistus, taèiau juos sunaikino partizanai (nors að nesu þudyniø ðalininkas ir nepateisinu teroro). Uþtat ir buvo atsisakyta Lietuvà kolonizuoti. Viktoras diplomatiðkai tyli. Po to ima aiðkinti Latvijos istorijà po 1918 metø. Pagrindiniu skirtumu nuo Lietuvos istorijos laiko jis tai, kad ten protestantizmas ásigalëjæs. O jis katalikybæ kelia aukð- èiau. Protestantizmas remiasi ðaltu protu, o katalikybë – jausmu. Uþtat Latvijoje kairiøjø judëjimas po 1905 m. buvo giliai áleidæs ðaknis, o latviø pulkai suvaidino vienà ið svarbiausiø vaidmenø spalio revoliucijoje. Þinoma, að sutikti su tuo nenoriu. Ne! Jeigu komunizmas 1917 m. Lietuvoje nerado dirvos, tai tik ne katalikybei reikia dëkoti (nors ið dalies gal ir ji èia suvaidino tam tikrà vaidmená), o tam, kad Lietu- vos pramonë nebuvo iðvystyta ir darbininkai nebuvo persisunkæ internacionalizmo dvasia, kaip latviai. Èia að nenoromis tampu mark- sistu. Tik po keliø dienø Vladui pasakiau, kad jis buvo netaktiðkas. Bet ir jis pats prisiriðo prie Viktoro ir su malonumu klauso jo pasa- kojimø. Tada bûèiau daug atsakæs Vladui, bet bijausi kalbëti garsiai savo kambary. Po pusantros savaitës taip pasakiau jam: „Að nieko neveikiu ir negalvoju veikti, nes nematau prasmës. Bet jeigu að rasiu kada nors to veikimo prasmæ, ásikalk sau á galvà, kad að nepagailësiu nei tavo motinos, nei tavæs, nei Alës su vaikais, nei savæs. Ásikalk tai á savo galvà!“ Kartais nepatogu, kad nemoku paaiðkinti, t. y. atsikirsti á pana- ðius priekaiðtus. Tepasakau: „O kà að turëjau daryti? Uþpakalá lai- þyti Nikitai, kaip kiti laiþë ir laiþo?“ Vladui priminiau 1918–1920 metus. Nieko að nenuveikiau, bet svarbu, kad kaþkà norëjau daryti, kad nebuvau viskam abejingas, kaip visi, t. y. dauguma. Jeigu visi vadovautøsi ðaltu protu, tai ðiandien þmonija bûtø likusi akmens amþiaus gadynëje, o Lietuvos vardas telikæs. Jeigu 1918 m. neatsi-

58

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

radæ „karðtakoðiø“, ðiandien mes teturëtume vos keliolika lietuvið- kø mokyklø. Litbele buvo 5 valstybinës kalbos. Aiðku, kad Lietuva bûtø tapusi gudiðka. O Lietuvos inteligentijà bûtø iðtikæs kitø „bro- liðkø“ respublikø inteligentijos likimas. Jeigu Lietuvai neteko iðgyventi 1937–1938 metø, tai irgi aèiû 1918 metø „karðtakoðiams“. Þinoma, Lietuvai teko iðgyventi þiau- rius ir kruvinus 1940–1953 m., bet tada Berija buvo ne toks þiau-

rus kaip jo abu pirmtakai ir jis pats iki karo ir karo metu. Svarbiau- sia, kad po karo buvo labiau reikalinga darbo jëga. Uþtat maþiau þudë, o siuntë á lagerius. Berija ir Stalinas nesugebëjo sunaikinti visos mûsø inteligentijos. O dideliai daliai jø pavyko pasitraukti á Vakarus ir ten vystyti mûsø tautos kultûrà, garsinti Lietuvos vardà.

O jeigu Lietuvai bûtø tekæ iðgyventi 1937 m., visi jie bûtø supuvæ

Sibire. Gaila, kad að to nesugebëjau iðaiðkinti Vladui. Visada að karð- èiuojuosi ir nemoku paaiðkinti ir gan nesudëtingø dalykø. Tai ma- no nelaimë. Sausio 11 d. su Viktoru prie centrinio knygyno sutinkam Vytà Laugalá, kuris Viktoro nepaþino. Toks pats nutukæs, raudonas. Pykèio jam nejauèiu, bet paerzinti taip traukia kaip ir Lukiðkëse: „Vitalij

Antonoviè! Tave tuoj pat atpaþinau. Toks pat fiureris. Tik be reika-

lo ûsus nusiskutai.“ Ðis staigiai reaguoja á mano „komplimentus“.

Klausia, ar susitiksime. Að: „Kaipgi nesusitiksime. Juk tokie veikë- jai buvom.“ Uþpraðiau uþsukti. Neuþeis. Eidamas kalbu Viktorui:

„Kai prisimenu praeitá, paèiam gëda, kad su tokiu susidëjau.“ Jadzytë ir kiti norá pavartoti prieð já „sankcijas“. Patariau nevar- toti. Juk þmogus nekaltas dël to, kad jis daug ko nesuvokia. Þino- ma, jokiø reikalø nereikia turëti su juo, nes jis visada pasiraðys tokius protokolus, kokius suraðys èekistai. Po to dar kelis kartus buvau sutikæs já. Nieko taip daþnai nesu- tinku. Vaizduoja tà patá gudrø konspiratoriø, kuris në telefono numerio neuþsiraðo. Durnelis! Að maþai buvau paþástamas su juo. Bet kaip jo nepaþinojo jo artimi draugai, tokie kaip Tyla 1 ir kiti?

1 Antanas Tyla, istorikas, istorijos mokslø daktaras, profesorius.

P IRMOJI

KNYGA

59

Gydytoja pasakoja apie menotyrininkà Budrá. Leningrade stu- dijuodamas iðgelbëjo skæstanèià studentæ Kuleðovà. Vedë jà. Ði atvyko á Lietuvà truputá mokëdama lietuviðkai. Dabar jau gerai kalbanti. Bet sûnui vardà davë Aleksandro. Já vadina Saða. Jeigu lietuvis iðgelbëjo, bûk ir tu lietuve. Ne! Net lietuviðko vardo nesu- tiko duoti sûnui. Tokie jie visi! Gerai, kad bent á lietuviðkà mokyk- là leidþia. Nustebino pasakojimas apie K. Korsakà. Duktë parsiveþë ið Maskvos rusà. Nors lenda be muilo á ponios Maskvos ðiknà, bet labai nepatiko dukters vyras rusas. Kelis mënesius vaikðèiojæs ne- savas. Net darbuotojai pastebëjæ jo pasikeitimà, susikrimtimà. Net ir jis laiko save lietuviu. Toká „lietuvá“ vakar maèiau iðeinantá ið Mokslø akademijos – Þiugþdà Juozà. Praëjæs kelis þingsnius, nu- sprendþiau gráþti ir pavadinti já niekðu. Viktoras patarë neuþsidëti su niekðu, nors ir nebijau spjauti jam á snuká. Be liudininkø nieko nepadarys. Viktoras iðvyksta á Kijevà. Saugumas suþinos. Bijotis nëra ko. Stoty ákyriai stebeilijæsis ðnipas. Jis irgi taip pat atsakæs. Sausio 12 d. BBC praneðë, kad Leningrade nuteisti 9 studentai chemikai uþ „Kolokol“ iðleidimà. Jie vadovavæ literatûrinei drau- gijai, kurios nariais buvæ 250 studentø. Trys rusø raðytojai uþda- ryti á psichiatrinæ ligoninæ. Istorija kartojasi. Visa tai kvepia Ni- kolajaus I gadyne. Þinoma, Nikolaðka gali pavydëti Salino kruvinø darbeliø. BBC kalba apie Michailo Michailovo iðteisinimà. Zagrebo aukð- èiausiasis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendi- mà ákalinti já 9 mën. ir net panaikino sprendimà uþdrausti jam dëstyti vienoje ið Zagrebo aukðtøjø mokyklø, nors jis atvirai pasi- sakë prieð komunistinæ ideologijà. Diktorius iðreiðkë ásitikinimà, kad ir Rusija susilauks tokios laisvës. Malonu klausytis tokiø þo- dþiø, bet þodþiai lieka þodþiais. Dar negreit Rusijos imperijos gy- ventojai galës naudotis Jugoslavijos pilieèiø laisvëmis. Atviresni Rusijos (ir Lietuvos) komunistai Jugoslavijos reþimà laiko revizio- nizmu. Maskvai laisvë – tai jau revizionizmas, nors ir Jugoslavijo- je tikros laisvës nëra. Taèiau Titas mano akyse labai iðaugo. Bravo

60

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

vyras! O Kastro neapkenèiu. Tas tironas. Tik vieno Stalinui (ir net Nikitai) neprilyginsi. Juk jis leido iðvaþiuoti ið Kubos visiems no- rintiems. O pamëgink ið Rusijos iðvaþiuoti, nors greit sukaks 13 metø nuo kruvinojo caro mirties. Sausio 13 d. „Izvestijose“ ðlykðtus „stalinco“ Jeriomino straips- nis, apspjaudæs A. Siniavská ir Danielá. Tai jau aiðkiai kvepia Stali- no gadyne. BBC dþiaugiasi, kad iki ðiol ðiø nepasmerkë garsesni Rusijos raðytojai. Juos apspjaudë tik gubernijos masto raðeivos. Sausio 18 d. „Izvestijos“ ir kt. visgi ruoðiasi susidoroti su raðytojais. Vadinasi, nesibijo vieðosios pasaulio nuomonës. Kremliaus presti- þas labai nukentëjo dël ðios bylos, taèiau norëdamas nugàsdinti kitus dràsuolius Kremlius iðdráso susidoroti su ðiais. BBC aiðkina, kad Kremlius turi sunkumø, jeigu iki ðiol (jau penktas mënuo) dar nesuruoðë teisminës komedijos. Visa tai rodo, kad Jugoslavijos laisvës negreit ágis pilietines teises Rusijoje. Kol Kruvinasis M. Suslovas valdþioje, netenka nieko doro lauk- ti. O dvësti jis neþada, t. y. nesiruoðia greit. (Apie vizità saugume ryt). Sausio 7 d. atsisakau neðioti ið „Puntuko“ pinigus 1 . Gali saugu- mas pasiøsti savo agentà. Ðis pavogs pinigus, o paskui jie patys nuteis mane. Nëra durniø. Atsisakiau grieþtai, nors niekðo V. Gra- bausko dëka buvau iðrinktas á ðá postà. Sausio 8 d. nusprendþiau nesilankyti Ðaulio skyriuje. Gali pri- mesti man, kad að agituoju merginas. Pasirodë, kad pats Ðaulys bailys ir gali savo bailumu pakenkti man. Sausio 14 d. Viktoras gráþta. Kijeve suimta 50 ukrainieèiø inte- ligentø. „Kratæ“ apie 250. Paèiø garsiøjø neiðdrásæ areðtuoti, o tik „II kategorijos“. Ukrainieèiams neleidþià versti uþsienio klasikø. Esà jie iðversti á rusø kalbà. Maskva daug kalba apie tautø draugystæ, bet po ta draugyste jie (Maskva) supranta vergiðkà paklusnumà rusams. Tikros drau-

1 Parneðti á laboratorijà algas ið centro „Puntuko“ gamykloje. A. T.

P IRMOJI

KNYGA

61

gystës tarp visø tautø Kremlius nepripaþásta ir neleidþia, nes jà laiko pavojinga. Dar caro laikais glaudþiai bendravusi Gruzijos ir Ukrainos inteligentija. Ir dabar abi tautos nusprendusios pasikeisti studentais. Vienerius metus keitësi, bet po to Maskva ðá pasikeiti- mà apribojo 2–3 studentais. Dar kartà Maskva parodë savo snuká. Nepasitenkinimas tokia politika auga. Vakare nueinam pas Jonà, o po to pas Vità naujagimio aplan- kyti. Valei pabuèiuoju rankà uþ sûnø. Ið Vito nieko gal neiðeis, nes vaikø auklëjimas atima visà laikà. Nors vaikus iðauklës dorais lie- tuviais. Þinoma, að norëèiau, kad Valë pagimdytø dar vienà sûnø, kurio að linkëjau baþnyèioje jiems tuokiantis. Taèiau jiems labai sunku tokiame kambarëlyje. Sausio 15 d. „Komjaunimo tiesoje“ paskelbti studentø atsaky- mai á du lengvus klausimus. Jie charakterizuoja labai þemà studen- tø iðsilavinimà. Kas kaltas? Tai, kad ið studentijos atëmë visus þmoniðkus idealus. Vietoj jø liko degtinë ir panos. Su girtuokliavi- mu nekovoja. Negalima, nes degtinë duoda didelæ biudþeto paja- mø dalá. Ið pirties einam pas R. Masiulioná. Vargðas þmogus. Tai joks politikas, bet iðkalëjo 12 metø. Graþiai priima. Visur Viktorà pri- ima labai maloniai. Jis to ir nusipelnë. Sausio 16 d. su Viktoru aplankom Mikalojaus baþnytëlæ. Lauke –7° C. Susitikæ su Vitu, vaþiuojam á Naujàjà Vilnià pas kun. Alek- sandrà. Pirmà kartà matau já optimistà. Pirmà kartà po daugelio metø jo ðirdyje uþsidegë vilties liepsnelë. Labai apsidþiaugëm visi. Duos Dievas ir pasveiks ðis Lietuvos kankinys. Kai pasveiks, bûtina apsaugoti já nuo politikos. Jis neturi jokios diplomatijos ir ne poli- tiku sutvertas. Geriausia, kad jis paraðytø savo gyvenimo istorijà, kuri bus ir dalimi Lietuvos istorijos. Toks pat naivus, vaikiðkai nai- vus – tiki, kad jam pavyks iðgauti ið archyvø savo darbà – knygà, uþ kurià jis iðkalëjo septynerius metus. Stoty Viktoras norëjo uþeiti á tualetà. Patariau neiti. Ten galim susigauti po „uodegà“, kuriø ten knibþdëte knibþda. O ðiaip, ro- dos, nesimato jø. Turëtø sekti. Bet jei seka, tai gan gudriai. Be to, ne visada galima susekti kiekvienà þingsná.

62

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Uþsukom pas Maþelytæ 1 . Aukðtosios mokyklos dëstytoja, o ne- supranta filmo „Niekas nenorëjo mirti“ esmës. Jeigu jau dëstytoja nesupranta, tai ko reikalauti ið studentø? Tokia pat ir jos draugë. Tragedija! Turi radijà, o neklauso uþsienio, net sekmadienio laidos apie kultûriná pasaulio lietuviø gyvenimà. Nepaklausiau Viktoro patarimo ir pasakiau karðtà „pamokslà“. 19 val. 40 min. Raðiau su pertraukomis. Ryt uþbaigsiu!

Sausio 30 d. (sekmadienis)

12 val. 10 min. maþajame kambarëly. Vaikai þiûri televizoriø, o Vilija kartu tvarko kambará. Alë irgi. Mama baþnyèioj. Lauke ne- ðalta, viðtos iðleistos. Skubu raðyti, nes gali sveèiø ateiti.

Sausio 13 d. telefono ragelá pakelia Arkadijus. Perduoda man. Kaþkoks nujautimas pasako, kad tai J. Èesnavièius. Uþtat ið karto nusigræþiu á sienà, kad Arkadijus nepastebëtø mano susijaudini- mo. Neatpaþástu balso. J. Èesnavièius juokauja, kad mano balsas pasikeitæs. Jis manæs pagal balsà irgi nepaþinæs. Gal sergàs. Praðo ateiti 14 val. Po velniø! Rankos dreba. Kokio velnio nori! Be reikalo nekvieèia. Stengiuosi, kad niekas nepastebëtø mano susijaudinimo. Pietø metu einu pas motinà. Gal gausiu vaistø nuo jaudinimosi. Viktorija miega. „Dël visko“ atsisveikindamas pabu- èiuoju mamà. Visko gali bûti. Gali suimti. Visa laimë, kad dieno- raðtis paslëptas. Atsisveikinant su ástaigos darbuotojais, Ieva sako, kad man nëra ko jaudintis (mano jaudinimosi ji, þinoma, nepastebi), nes J. Èesna- vièius simpatiðkas vyras. Að: „Man tas nesvarbu.“ Arkadijus: „Savo dûðioje jis gali bûti krokodilas. Kadangi nieko nedarai, tada visiðkai nesvarbu, kas jis.“ Að: „Að nieko nebijau, bet nemalonu ten eiti. Juk kalba eis apie mano draugus. Jie pradëjo sugráþti ið lagerio. Matyt, nori apie juos paklausinëti. O apie juos kalbëti nemalonu.“

1 Jadvyga Kardelytë.

P IRMOJI

KNYGA

63

Paskambinau Alei. Nemalonu! Greit ji paskambinus pataria pa- valgyti gerai ir iðgerti stiprios kavos. Aèiû jai. Pirmà kartà gyveni- me ásitikinau, kad kava daug padeda. Iðgeriu porà stikliniø kavos ir ið viso nustoju jaudintis. Pernai, atrodo, iðvis nesijaudindavau, o po pertraukos (beveik pusantrø metø) vël jaudinuosi. Bet kava iðgydo nuo bet kokio jaudinimosi. Áeinu á leidimø biurà gan ramus. Laukiu, kà jie darys. Jeigu greit neateis ir ves á virðø, reiðkia, mane gàsdins ir griebs. O jeigu ásives á èia pat esantá kambará, reiðkia, nieko baisaus. Skambinu 528. Èesnavièius iðëjæs manæs pasitikti – atsako lietuviðkas balsas. Laukiu. Neateina. Vadinasi, tyèia veikia mano nervus. Galite gàsdinti, man nusispjauti á tai. Nors esu neiðsimiegojæs, bet kava gelbsti mane. Pirmiau atëjæs negalëdavau laikraðèio skaityti, o visà laikà vaikðèiodavau po laukiamàjá. Dabar gi gan ramiai atsisë- du ir skaitau laikraðèius. Galite kiek norite gàsdinti, man nusi- spjauti á tai! Ateina kaþkokia moteris, ásiveda jà vienas ið èekistø. Po keliø minuèiø uþgirstu Èesnavièiaus balsà. Klausia, kuris kambarys lais- vas. Budintis atsako, kad abiejuose kalbasi. Vadinasi, mane ásives á èia pat esantá kambará. Pasirodæs duryse J. Èesnavièius kvieèia á vidø. Pasisveikinam. Jauèiuos gan ramus. Atsargiai stebi mano veido iðraiðkà. Manau, kad nieko norimo jis negali áskaityti jame. Gal nusirengsiu? Èiupinëja radiatorius. Að irgi. Ðilta. Noriu padëti paltà ant këdës. Jis: „Að iðneðiu. Pas mus neprapuls, niekas nepaims.“ Að nieko nepagalvojæs: „Pas mus lagery buvo visokiø þmoniø, bet niekada niekas neprapuldavo: nei pinigai, nei laikrodþiai.“ Kaip visada klausinëja apie ðeimà, mano reikalus: darbà, moks-

là. Apie vaikus. Apie Alæ kalba daþniau. Matyt, nori áteigti man

mintá, kad turiu visada galvoti apie juos, t. y. ádiegti manyje sàly-

giná refleksà, jeigu, jø manymu, manyje nëra besàlyginiø, ágimtø refleksø, verèianèiø galvoti apie ðeimà. Þinodamas, kad skaito mano laiðkus, papasakoju apie santy- kius su V. Grabausku, apie jo iðëjimà. Tada J. Èesnavièius: „Jeigu

V. Grabauskas iðëjo, tai gal dabar jus á jo vietà paskirs?“ Að tokiu

64

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

pat ramiu ir gal net abejingu tonu atsakau: „Ne! Kodël? Todël, kad ði vieta man per menka. Man reikalinga ministro vieta.“ Jis:

„Èia juokai, bet að rimtai klausiu.“ Pamatæs, kad að moku atsikirs- ti, ðio klausimo nelieèia. O gal norëjo tuo pabrëþti, kad galëèiau uþimti jo vietà. Galëèiau, jeigu… jiems parsiduoèiau. Po to klausia:

„Kaip jûs manote, ar reikëjo ðiandien mums pasikalbëti?“ Að: „Jums tai geriau þinoti.“ Jis: „O ankstesnieji mûsø pasikalbëjimai ar davë kà nors jums?“ Að, lyg nesupratæs klausimo, mëginau iðsisukinëti:

„Davë! Apie saugumà pakeièiau nuomonæ…“ Bet èia jis truputá netaktiðkai nutraukia mane: „Jûsø charakteristikos saugumas ne- reikalauja. O kaip jums patiems?“ Að, pagalvojæs minutëlæ, gan ramiai atsakiau, irgi iðsisukinëdamas: „Tiesiog neþinau. Jums tai geriau þinoti.“ Jis: „Mes turime apie tai savo nuomonæ, bet kaip jums patiems atrodo?“ Að: „Neþinau. Tiesiog apie tai negalvojau.“ „Gerai! Mes leisime dar pagalvoti.“ Tuo metu atsidaro durys ir jose pasirodo maþdaug 55 metø amþiaus liesas, bet ið veido gan panaðus á Muravjovà (tik daug maþesnio veido) Karpuchinas (tik tà dienà supratau, kad jis yra J. Èesnavièiaus virðininkas). Patikë- jau Prezidento pastaba, kad svarbiais klausimas rusai èekistais lie- tuviais nepasitiki, nors ðie gan uoliai tarnauja Maskvai. Tikrai svar- besniuose pasikalbëjimuose dalyvaudavo N. Duðanskis arba papulkininkis Kardanovskij, o retkarèiais, lyg tarp kitko, ir Karpu- chinas, kuris visada dëvi civiline uniforma. Matyt, jis turi maþiau- siai majoro laipsná ir uþima aukðtà postà. Vos áþengæs ëmë èiulbëti:

„Zdravstvuite, Antanas!“ Ir tuo metu pakiða man rankà. Að juokda- masi: „Vsio taki uznali menia! A neskolko dnei tomu nazad pritvo- rilis, èto ne uznajote!“ [„Vis dëlto paþinote mane! O prieð kelias dienas apsimetëte, kad nepaþástate!“]. Tokie staèiokiðki þodþiai pastatë Karpuchinà gan á nemalonià padëtá. Ðis pasistengë nu- kreipti pokalbá á kità pusæ: „Inogda prichoditsia, to jest luèðe neuz- nat.“ [„Kartais tenka, tai yra geriau nepaþinti.“] J. Èesnavièius mëgina gan diplomatiðkai „prieiti prie klausi- mo“ (man atrodo, jis pats gudriausias ið jø, nors turi tik kapitono laipsná), o Karpuchinas be jokios diplomatijos (bent man taip atro-

P IRMOJI

KNYGA

65

do) pasakë, kokiu tikslu pakvietë. Tiesa, áþangà padarë: „Skaþite, Antanas, kak vy smotrete na naðu deistvitelnost?“ [„Pasakykite Antanai, kaip jûs vertinate mûsø tikrovæ?“] Að irgi be diplomati-

jos: „Kritièeski!“ [„Kritiðkai!“] J. Èesnavièius ðypsosi (apskritai kal- bëjo beveik vienas Karpuchinas, o J. Èesnavièius mandagiai tylë- jo. Tas rodo, kad Karpuchinas uþima aukðtà postà), o Karpuchinas:

„Eto oèen choroðo! Kaþdyj mysliaðèij èelovek dolþen na vsio smot- ret kritièeski. A vy vsio umejete analizirovat, vse veðèi propuskat èerez svoi um.“ [„Tai labai gerai! Kiekvienas màstantis þmogus privalo þvelgti á viskà kritiðkai. O jûs mokate viskà analizuoti, vi- sus dalykus perkoðti savo protu.“] Èia jau jis ëmë veikti mano savimeilæ. Mëginau prieðtarauti pasakæs, kad jie neteisingai galvo- ja apie mane. Að pirma kà nors padarau, o tik paskui analizuoju savo poelgá, savo veiksmus. Bet jie abu ir toliau gyrë mane. Senas triukas, kuriuo manæs nepaims! Po to sekë tiesus klausimas: „Vy vstreèiajetes s byvðymy svoimi tovariðèiami. Kak vy dumajete, ðèi- tajut li kraine nastrojenyje burþuaznyje nacionalisty celesobraz- nym naèat malenkuju ili bolðuju zateju protiv svojego naroda?“ [„Jûs susitinkate su buvusiais savo draugais. Kaip jûs manote, ar grieþtai nusiteikæ burþuaziniai nacionalistai mano tikslinga pradëti maþà ar didelæ uþmaèià prieð savo liaudá?“] Að truputá pagalvojæs (ðákart labai kontroliuoju save, neplepu ir në minutei neuþmirðtu, kad mûsø pokalbis yra uþraðomas. Aèiû kavai. Tegyvuoja kava!):

„Narod – eto poniatije rasteþymoje (tuos þodþius sakiau 1957 12 24 pulkininkui, ypatingojo skyriaus virðininkui Michailovui pirmàjà areðto naktá. Vadinasi, mano mintys nesikeièia). Eto vo pervych…“

“] Èia jie mane nu-

traukë: „Narod jest narod. Ego inaèe poniatj nelzia.“ [„Liaudis yra

liaudis. Jos kitaip suprasti negalima.“] Að tæsiu savo mintá: „…A, vo

vtorych, ja otveèiaju tolko za sebia, a ne za drugych.“ [„

að atsakau tik uþ save, o ne uþ kitus.“] Tada jie pamini E. Burokà ir V. Petkø, neslëpdami, kad þino, jog Petkus apsistojæs pas mane. Dar pirmiau klausë, ar að buvau susitikæs su Buroku. Kai pasakiau, kad nebuvau, jie atsakë, kad susitiksiu.

[„Liaudis – tai plati sàvoka. Tai pirmiausia

O antra,

66

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Paaiðkinau jiems, kad su E. Buroku jau viskas. Norint kà nors pradëti, reikia turëti autoritetà. O E. Burokas neteko jo ásivëlæs á vagystes. V. Petkus autoritetà turi, bet jis protingas ir, manau, „neuþsidës“, t. y. nepradës kvailysèiø kartoti. Tada Karpuchinas:

„A my imeim nasèiot etogo drugoje mnenije. Nað opyt podskazy- vajet nam, ðto takije liudi, vozvrotivðysia s takimi antisovetskimi vzgliadami, obezatelno dolþny ðtoto predpriniat protiv vlasti.“ [„O mes dël to turime kità nuomonæ. Mûsø patirtis sako mums, kad tokie þmonës, sugráþæ su tokiomis antitarybinëmis paþiûromis, pri- valo kaþko imtis prieð valdþià.“] Primena savo pasikalbëjimà su Viktoru [1965 m.] liepos–rugpjûèio mënesá: „Prosto tolko, ðto ne poluèilos rozgovora s Piatkusom. No ja uveren, èto on nas poimiot. A ðto on raskazyval vam o naðei vstreèe?“ [„Paprasèiausiai tik dël to, kad nepavyko pokalbis su Petkumi. Bet að ásitikinæs, kad jis mus supras. O kà jis papasakojo jums apie mûsø susitikimà?“] Að:

„Nièego takogo on ne govoril. On liubit drugich sluðat, a sam malo govorit. Ja vsio vremia govoril. A, vo vtorych, ne udobno raskazyvat ob etom, o tom, ðto doveril tovariðè.“ [„Nieko tokio jis nekalbëjo. Jis mëgsta kitø klausytis, o pats maþai kalba. Að visà laikà kalbëjau. O, antra, nepatogu apie tai pasakoti, apie tai, kà patikëjo draugas.“] Èia abu tuoj pat paðoko ir gan mandagiai pra- dëjo árodinëti, kad jie neverèia manæs pasakoti tai, ko nenoriu. Karpuchinas: „My ne protiv, ðtoby vy ne peredavali nam vsio to, ðto raskazyvajet vam tovariðè. Dlia etogo u nas imejetsa drugije kanaly, drugije istoèniki. No vy imejete vozmoþnost povlijat na svoich tovariðèei, vy dumajuðèij èelovek. Vas prosim pavlijat na nich, ètoby oni ne predpriniali by nikakich glupych zatej. Vy sog- lasny v etom nam pomoè?“ [„Mes neverèiame jûsø perduoti mums visa tai, kà pasakoja jûsø draugas. Tam turime kitø kanalø, kitø ðaltiniø. Bet jûs turite galimybæ paveikti savo draugus, jûs màstan- tis þmogus. Mes praðome paveikti juos, kad nesiimtø jokiø kvailø uþmaèiø. Ar sutinkate mums padëti?“] Minutæ tyliu. Protas átemp- tas, bet galva ðalta, galiu þaibiðku greièiu rasti joje reikiamà atsa- kymà: „Mogu! Eto ja mogu, tak kak eto ne trebujet ot menia

P IRMOJI

KNYGA

67

nikakich sdelok, kompromisov so svojei sovestju. Mogu, jesli tol- ko menia budut sluðat. Ved Piatkus sto raz umneje menia.“ [„Ga- liu! Tai að galiu, nes tai nereikalauja ið manæs jokiø sandëriø, kom- promisø su sàþine. Galiu, jeigu tik manæs klausys. Juk Petkus ðimtà kartø protingesnis uþ mane.“] Èia jie nutraukia mane, pareikðda- mi, kad esu labai kuklus. Tæsiu toliau: „Piatkusa ðèitaju umnym èelovekom ir nevieriu, èto on zatejal by ðto libo.“ [„Petkø manau protingu þmogumi ir netikiu, kad jis sumanytø kà nors.“] Èia Kar- puchinas vël nutraukia mane: „Mogut, esli naidut poderþku.“ [„Gali, jeigu rastø paramà.“] Èia abu pasiþiûri á mane. Ima pasakoti apie Edvardo „zatejas“. Að: „A! U etogo inogda ðariki ne rabotajut.“ [„A, ðiam kartais varþteliai atsisuka.“] Èia ásikiða beveik visà laikà tylëjæs J. Èesnavièius ir abu choru paskubomis iðkoðia pro dantis:

„V tom i beda, ðto u mnogich ðariki ne robotajut.“ [„Tai ir bëda, kad daugeliui varþteliai atsisuka.“] Apsimeèiau nesupratæs, kad ðiuos þodþius taiko jie ir man. Karpuchinas klausinëjo apie Viktoro planus. Atsakiau, kad nori mokintis. Ar leisià jam? Atsakau, kad leis. Jeigu man leido, leis ir jam. Jam galá neleisti. Tuo, matyt, norëjo pabrëþti, kad saugumas gali sutrukdyti. „My ne budem prepiatstvovat jemu, puskai izuèa- jet svojo liubimoje delo.“ [„Mes nekliudysime jam, tegu studijuoja savo mëgstamà dalykà.“] Ar kas nors padës jam? Neþinau. Turi brolius. Karpuchinas sako, kad vienas ið jø girtuoklis. Kaip þiûri mano þmona á tai, jog jis gyvena pas mus. Visai paprastai. Jeigu geras þmogus, ji gerai priima visus. Jie norëtø, kad Alë visiems parodytø duris. Vël Karpuchinas aiðkina, kad daugelis sugráþta ið lagerio su mintimi kà nors veikti. Að: „Nado poniat ich. Takije uslovija tam konservirujut ich vzgliady. No prijezþajut na rodinu i meniajut svoi vzgliady. Puskai i Piatkus poþiviot, posmotret na segodniað- niuju þizn i izmenit svoji vzgliady. Nado tolko ne meðat jemu.“ [„Reikia suprasti juos. Tokios sàlygos ten uþkonservuoja jø paþiû- ras. Bet sugráþta á tëvynæ ir pakeièia savo paþiûras. Reikia tik netrukdyti jam.“] Jie abu sutinka su manimi, kad lageris palieka

68

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

„osadok“ [„nuosëdas“]. Bet jie ir nesitiká greit perauklëti Petkø. Tegu jis laikosi savo paþiûrø, bet tik nieko neveikia, nekovoja prieð juos. O Karpuchinas áterpia: „Koneèno, my moþem koje kovo obrat- no v lager poslat. Za agitaciju i propogandu moþno dat paru-tri godika. No my ne chotim igrat tokoi cennostju, kak èelovek. Kaþ- dyj èelovek choèet normalno þyt.“ [„Aiðku, mes galime kurá nors atgal á lagerá sugràþinti. Uþ agitacijà ir propagandà galima duoti porà tris metelius. Bet mes nenorime þaisti tokia vertybe kaip þmo- gus. Kiekvienas þmogus nori normaliai gyventi.“] Buvau pradëjæs prieðtarauti, kad ne kiekvienas taip ir tveriasi uþ to gyvenimo, kaip nors iðlikti, gyventi, gyventi padarius kompromisà su savo sàþine. Bet greit nutilau. Ar gi jie tai supras? Be to, argi prie tokiø cinikø galima bûti nuoðirdþiam? Pagailo jiems þmogaus! Karpuchinas dirba saugume maþdaug nuo 1937 m. Argi gali èekistas, keliasdeðimt metø uoliai vykdæs kruvinus Stalino ir Berijos pavedimus, likti þmo- gumi, gailëtis þmoniø, kuriø ásitikinimai prieðingi jo ásitikinimams? Ant jo sàþinës deðimtys ðimtai niekuo nekaltø þmoniø gyvybiø, bet jo sàþinë dël to në kiek jam nepriekaiðtauja. O staiga jam pagailo V. Petkaus, E. Buroko ir A. Terlecko. Kaip visa tai ciniðkai skamba! Po ðiø þodþiø ásikiðo J. Èesnavièius: „No ne nado zloupotrebliat naðem gumanizmom! Nado ne zabyt, èto èeloveèeskoje terpenije imejet svoji pridely!“ [„Bet nereikia piktnaudþiauti mûsø huma- nizmu! Reikiai nepamirðti, kad þmogiðkoji kantrybë turi ribas!“] Að: „Èto eto – ugroza?“ [„Kas tai – grasinimas?“] „Net! Nie v vað adres, no tolko predupreþdenije tem, kotoryje ne chotiat poni- mat naðych dobrych namereneij“ [„Ne! Ne jûsø adresu, bet tik áspëjimas tiems, kurie nenori suprasti mûsø gerø ketinimø“], – atsakë abu kartu, lenktyniaudami tarpusavyje. Nori bûtinai suþinoti mano nuomonæ apie Edvardà. Gerai þi- nau, kad ðis nieko neveiks, bet sàmoningai stengiuosi átikinti juos, kad ðis apsivogæs neteko „nacionalistø“ akyse autoriteto ir tapo jiems visiðkai nepavojingu. Matau, kad jie mano þodþiais labai pa- tenkinti (kaip ir Viktoro panaðiais þodþiais liepos–rugpjûèio mën.) Bet Karpuchinas prideda: „A moþet on budet pytatsia dokazat, èto

P IRMOJI

KNYGA

69

on vsio eto delal s blagimi namereniami?“ [„O gal jis bandys áro- dyti, kad jis visa tai darë kilniais ketinimais?“] Að: „Varoval na blago rodiny?“ [„Vogë tëvynës gerovei?“] – su ironija klausiu juos. Ir ðie þodþiai malonûs jø ðirdþiai! Tegu dþiaugiasi! Galvojau eidamas, kad jie klausinës apie mano laiðkus. Net neuþsiminë. Dar kalbëdamas su vienu Èesnavièiumi klausiau kà daryti, jei- gu manæs nepriims á darbà. Jis atsakë: reikia papraðyti, kad pasa- kytø kodël nepriima, o po to kreiptis á prokuratûrà. Atsakiau, kad ámoniø vadovai ne tokie kvaili iðdavinëti tokius raðtus. Uþbaigus pokalbá, J. Èesnavièius paklausë, ar að neturás klausi- mø. Klausiau dël darbo. Akcentavau: ðiandien tikiu, kad saugumas tikrai nesikiða. J. Èesnavièius pabrëþë, kad jie kartais ásikiðà, jeigu matà: þmogus geras specialistas ir yra be pagrindo persekiojamas, ignoruojamas. Dabar Karpuchinas pasakë: jie ásikiðà tik tuo atveju, jeigu esà ásitikinæ, kad tas ar kitas norá ásidarbinti ten ar kitur turëdami tam- siø tikslø. Taip ir baigësi mûsø pokalbis. Gerai þinau, kad jie man duotø gerà darbà, jeigu að parsiduoèiau jiems. Bet jie gerai su- pranta, kad manæs nesugebës nupirkti uþ jokius pinigus. Todël kalbëdami ðia tema yra labai atsargûs. Ar að kam praneðæs eidamas pas juos, uþklausë J. Èesnavièius. Ne! Tik þmonai. Gerai. Todël praðæ nepasakoti niekam apie jø praðymà paveikti Petkø ir Burokà. Jeigu að pasakysiu, jie supras, kad tai ne mano, o Karpuchino ir Èesnavièiaus nuomonë. Iðeinant ið to, jie neklausys manæs. Pagalvojæs atsakiau, kad þmonai nieko nepasakoti nepatogu. Juk ji þino, kur ëjau. Abu nusileidþia. Að sakau, kad nieko nepasakoti negaliu ir Viktorui. Jie sutinka, kad að galiu pasakoti apie iðkvietimà Viktorui, bet tik esmës nepasako- ti. Sutinku. Suderam. Tik vëliau supratau, kad teisingai padariau nesutikæs paþadëti nieko nesakyti Viktorui. Jie èia gudravo ir ban- dë mane. Jeigu tai bûèiau paþadëjæs, pasirodæs nenuoðirdþiu. O gal ir ne taip. Velnias supras jø këslus! Iðeinam atsisveikinæ. Pamatau ateinanti Pilelá. Atpaþino. Pasi- sveikinom. Pamatæs mûsø pokalbá paðalietis pagalvotø, kad susiti-

70

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

ko geri draugai, kurie seniai nesimatæ. Pas kà lankausi? Pas J. Èes- navièiø. Apsimeta nieko neþinàs. Iðëjæs esu patenkintas (pirmà kartà ið visø susitikimø su saugu- mu) savo elgesiu. Ðá kartà ðaltai galvojau, nedariau klaidø (bent taip man atrodo), maþai plepëjau. Iðëjau lyg ið sveèiø, nejausda- mas jokio pykèio savo ðeimininkams. Nemoku jø neapkæsti, nors jie mano artimiesiems ir man suteikë tiek daug skausmo, kanèiø. Po poros dienø apie tai papasakojau Povilui II 1 . Tas mane iðba- rë: „Dar ne kartà tau teks susitikti su èekistais. Reikia galø gale iðmokti neapkæsti savo prieðø, ásikalti sau á galvà, kad turi reikalo su þmonëmis, kuriø rankos suteptos tavo broliø krauju, kurie nei kiek nesigaili tavæs, o bûtø labai patenkinti, jeigu galëtø sunaikinti tave.“ Atsakiau, kad tai suprantu. Bet jeigu norëtø sunaikinti, ga- lëtø lengvai tai padaryti. To niekas negalëtø jiems sutrukdyti. Á tai Povilas atsakë, kad jie nedrásta to padaryti. Juk þmonës vis vien suprastø, kieno tai darbas. Ðiandien jie to nedrásta, bet ateity gali iðdrásti. Uþtat man bûtina pasigalàsti ginklà, kuris vadinasi neapy- kanta. O kaip to iðmokti? Eidamas á saugumà, tikinau, kad turiu neapkæsti jo, nes kitaip galiu prasitarti tai, ko nereikia. Nieko ið to neiðëjo. Kava iðgelbëjo. Vargas turint tokius nervus! Vargas þi- nant, kad mano ateitis nieko gero man neþada. Bet kà gali padary- ti? Jeigu kada nors pateksiu á kokià nors bëdà ir teks susitikti su èekistais, kavos niekas nepaduos. Tada gali iðgelbëti tik atsisaky- mas ið viso kalbëtis. O kad kas sugràþintø iki 1949 m. turëtus nervus. Tø metø geguþës 19 d. taip pat buvau ákliuvæs, bet vis vien iðsisukau. Geriau ið viso nepatekti á jø rankas. Bet ar tai nuo manæs pri- klauso? Ne! Ne! Kaþkodël esu ásitikinæs, kad èekistai praþudys mane. Nejaugi? Pasodinti mane jie pasodins 2 . Bet tas nereiðkia, kad að jau nuo to þûsiu. Dabartinëmis sàlygomis, vargu ar að pa- kelsiu daugiau nei 3 metø kalinimà. Paþiûrësim! Ðiandien jie netu- ri uþ kà pasodinti manæs. Þinoma, jeigu surastø dienoraðtá, paso-

1 Autoriaus pseudonimas.

2 Autoriui teko dar net du kartus kalëti: 1973–1974 ir 1979–1987 m.

P IRMOJI

KNYGA

71

dintø. Tiesa, J. Èesnavièius paklausë: „O kas dabar eilëje pasiliuosuo- ti?“ Man atsakius, kad A. Susnys 1 (èia gal ir buvo padaryta viena ið mano klaidø), bet að neþinau, ar jis uþeis, J. Èesnavièius uþtikri- no – uþeis. Karpuchinas paklausë, ar að paþástu já. Að: „Blogodaria vam ja znaju jego.“ [„Jûsø dëka að já paþástu.“] Turëjau galvoje sàmoningà A. Susnio ámetimà á 27-àjà kamerà. O Karpuchinas:

„Nelzia bylo vas ne arestovyvat. Jesli ne arestovali by, vy doleko poðli by.“ [„Negalëjome jûsø nesuimti. Jeigu bûtume nesuëmæ, jûs bûtumët toli nuëjæs.“] Að laikiausi savo nuomonës, kad viskas buvo uþbaigta ir niekas nieko nebûtø daræs. Bet jie liko su savo nuomone, kad V. Petkus, K. Skebëra 2 , S. Stungurys bûtø nenutrau- kæ savo veiklos. Jie neslëpë, kad nenori taip elgtis, kad ant jø pyktø ir „akmená uþanty neðiotø“. Noriu gauti toká darbà, kurá dirbdamas gauèiau butà. J. Èesnavièius prabilo, kad ne tik að, bet ir jis turás teisæ á geresná butà. Bet jo 3 kambariai neturi centrinio apðildymo. Að:

„Tai gal kitus privalumus turi jûsø butas, prieðingu atveju gautu- mëte toká, koks jums reikalingas.“ Nutilo. Matyt, norëjo átikinti mane, kad að neturiu pagrindo skøstis. Kaip gyvenàs? Jûs patys þinote! Karpuchinas: „Turëtumëte gyventi neblogai.“ Að: „Ðuo ir katë irgi gyvena! Bet að priklausàs vidutiniðkai apmokamai dar- buotojø kategorijai.“ Nutraukiau toká pokalbá pabrëþæs, kad mate- rialinëmis gyvenimo sàlygomis að niekada nesiskundþiau. Pokalbis buvo, atrodo, gan ramus, bet [po jo] taip traukë mie- goti. Negalëjau nieko skaityti. Viskà papasakojau uþ paros atvykusiam Viktorui. (Saugume klau- së, kur jis iðvykæs. Sakiau, kad tai ne paslaptis, nes jie galá suþinoti viskà. Matyt, þinojo, jeigu pataikë pakviesti tada, kada jo nebuvo). Jie esà tiek gudrûs, kad sunku suprasti iðkvietimo tikslà. Daugelá jø atleidæ á atsargà, likæ patys gudriausi. Taip! Manau, kad kvietë

1 A. Susnys, buvæs politinis kalinys.

2 Kazimieras Skebëra, buvæs politinis kalinys.

72

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

norëdami pagàsdinti Viktorà. Dël Edvardo jie ramûs. Manau, ne- abejoja, kad viskà papasakosiu jam. Áspëti ir mane. Jiems ádomu pasiþiûrëti, kà að galvoju. Kaip begudrautum, vis vien prasitari, o jie tuoj daro iðvadas. Taèiau jø iðkvietimas parodë, kad jie labai bijosi mûsø, bijo, kad pogrindþio nesuorganizuotume. Tegu mums pavyks iðleisti ne- daugelá lapeliø – atsiðaukimø, bet jie ir to bijosi. Tokie atsiðauki- mai suþadintø lietuviø ðirdyje viltis, mintá, kad yra þmoniø, kurie nesusitaikë su dabartine Lietuvos padëtimi, kurie tiki jos laisve ir todël kovoja uþ jà. O jei kovoja, vadinasi, yra pagrindas kovoti, yra viltis, kad neamþina dabartinë padëtis. Viso to jie labai bijosi. O á mûsø likimà jiems tik nusispjauti. Be jokio sàþinës priekaiðto mus pasodino prieð 8 metus, su tokiu pat malonumu vël pasodintø. Milijonus nugalabijo, nugalabytø ir mus. Jie mumis rûpinasi tik ið savo interesø. Areðtai, suëmimai jiems nemalonûs dalykai. Jiems maloniau praneðti savo vieðpaèiams Kremliuje, kad lietuviai jau susitaikë su savo vergiðka padëtimi. Areðtai – poþymis, kad dar nesusitaikë. Èekistø elgesys rodo, kad jie deda daug pastangø uþmigdyti mûsø sàmonæ. Taip! Þino lietuviø nuotaikas, todël bijosi, kad jø dar nepablogintø gandai apie veikiantá pogrindá 1 . Iðkvietimas parodë, kad jie nëra visagaliai. Jeigu jie turëtø prie- monæ kontroliuoti net mûsø mintis, jie nekviestø mûsø á derybas. Palauktø, iki mes kà nors sugalvotumëme, èiuptø nusikaltimo vie- toje ir sudiev, Lietuva! Vël ákiðtø mus á lagerá. Bijosi, kad prieð patekdami lagerin mes nesustiprintumëme tau- tieèiams vilties sulaukti laisvës dienø, nepabudintume jø á kovà prieð èekistus ir prieð Stalino ir Berijos á Lietuvà atneðtà tvarkà. Tik todël jie tokie tariamai humaniðki su mumis. Tai tiek!

1 Jau tuo metu autorius galvojo apie pogrindá. Po vienuolikos metø – 1978 06 15 – A. Terleckas su bendraminèiais ákûrë Lietuvos laisvës lygà.

P IRMOJI

KNYGA

73

Sausio 31 d. (pirmadienis)

17 val. 30 min. kambarëlyje. Kaip áprastai, Alë virtuvëje drabuþius mazgoja, Gintulis pamokas ruoðia. Vilytë mokykloje, o mama nu- ëjo pas Dragûnienæ uþburti saldainiø, kuriuos Alei davæs kaþkoks vyras – Zigmas Vilutis. Baigæs aukðtàjá mokslà tiki, kad „roþæ“ iðgydys uþkalbëjimas. Keista. Niekaip negalima gauti tokio formato knygos, o á kitas nenoriu raðyti. Iðplëðiau savo 1955 metø uþraðus. Jie priminë, kaip be pra- smës leidau tuðèiai laikà. Bûèiau tada pradëjæs istorijà studijuoti. Griebiau viskà, blaðkiausi. Gaila laiko. Dabar nieko be istorijos ir literatûros negriebsiu. Iððvaistai veltui laikà, o kai susigriebi, bûna per vëlu. Teisinu save tuo, kad 1956 m. stojau á aspirantûrà. Reið- kia, tuðèiai laiko gaiðti negalvojau. Istorijà studijuosiu. Bet ið kur laiko paimti? Kasdien keièiu savo planus. Galvojau vaþiuoti á Krivasalá 2–3 metams. Prieð savaitæ sugalvojau sutrumpinti ðá laikà iki 6 mën., o po to vël ieðkoti dar- bo. Bet gal ir ið to plano nieko neiðeis. Ryt einu darbo ieðkoti. Praðiau Vilutá padëti. Nueisiu pasiþiûrë- ti. Galiu ir „Puntuke“ pasilikti V. Grabauskui iðëjus, nurimus pas- kutiniam triukðmui. Èia nors laikraðtá, o kartais net knygà paskai- tai. O statyboje reiks dirbti. Jeigu èia nieko neperskaitai, tai nors neiðvargæs gráþti ir gali nors truputá paraðyti. O ið ano darbo gráðiu iðvargæs ir nieko raðyti ir skaityti nepajëgsi. Ten daugiau uþdirbèiau, gal butà gauèiau. Nusibodo tokiam skurdþiam bute gyventi. Bet vasarà èia puiku. Pinigø, þinoma, reikëtø. Sunku verstis. Vienà porà ðiltø baltiniø turiu ir tie plyðta. Greit susitepa. Vakare Alë iðplauna, iðdþiovina prie krosnies per naktá ir vël ant kûno. Reikëtø geriau valgyti. O Alë neðioja blogas „vengierkas“. Jos maþos, ðalta kojoms. Laimë, kad ðámet neðalta. Lapkrièio mën. buvo porà dienø apie –20° C. O ðiaip ðilta. Ðiandien lyja. Maþai sniego, todël iðkiðo galvas greit ið po sniego plikos kalvelës. Mums nieko, bet vaikai privalo geriau maitinis. Valandà iðsto- vëjau eilëje apelsinø, gavau 3 kg, bet sau pasilikau tik vienà. Nëra pinigø.

74

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

O dabar teks perraðyti tai, kà vakar uþraðiau ploname sàsiuvi- nyje. Pasimes. Gaila laiko, bet gaila ir mano minèiø, kurios po daugelio metø gal bus ádomios. 16 val. 45 min. Ruoðiausi pasivaikðèioti, pasivaþinëti slidëmis. Nieko neiðeis. Reikia tæsti mintis.

Sausio 16 d. Pakalas 1 ëmë juoktis ið manæs. Esà að vaidinæs veikëjà. Á tai atsakiau be jokios diplomatijos: „Be reikalo galvojat, kad að svajoju apie ministro portfelá. Nesu nei fanatikas, nei ðiaip naivus svajotojas. Tikiu ðviesia Lietuvos ateitimi, tikiu, kad Rusijos santvarka tobulës, evoliucionuos, taps demokratinë. Valdþia su- pras galø gale, kad Rusijai naudingiau siekti uþsitarnauti lietuviø simpatijas, patraukti juos á savo pusæ, negu prievartos keliu steng- tis juo surusinti. Bet iki á valdþià ateis sàmoningesnë karta, praeis maþdaug 20 metø. Tuomet man bus jau 60 ir nereikës jokio aukðto valdininko portfelio.“ Norëjosi iðgirsti Prezidento nuomonæ. Taèiau ðis tylëjo. Jis tik pabrëþë, kad keisis ne santvarka, o tik rusø tauta. Paprieðtarau- èiau. Jeigu keisis tauta, bus priversta keistis ir valdþia. Papasako- jau apie tai, kad lageryje nesutikau rusø, kurie bûtø kovojæ prieð komunizmà. Tokiø nëra. Jie tik kovoja uþ tobulesnæ komunistinæ santvarkà, kurioje þmogaus asmenybë turëtø daugiau laisvës. Jis tuoj paklausë: „O kodël taip yra?“ Að nesugebëjau greit atsakyti á ðá klausimà. Pats atsakë á savo klausimà: „Todël, kad komunistai sunaikino po revoliucijos visà politinæ, filosofinæ literatûrà, iðsky- rus komunistinæ. Taèiau ðiandien Rusijos jaunimas ima domëtis Solovjovu ir kt. rusø màstytojais idealistais. Ieðko jo raðtø Pabalti- jyje.“ Nevisai sutikau su juo pareiðkæs, kad ðiandien nëra pasauly- je tokios pozityvinës sistemos, kuri nurodytø treèià kelià, t. y. be kapitalizmo ir komunizmo. Socialdemokratijos ideologija nubluko iðmetus ið jos Markso vardà. Man Marksas në kiek neimponuoja, nes jis paseno, o, ið kitos pusës, realiai galvojantiems gyvenimas

1 Pats autorius.

P IRMOJI

KNYGA

75

parodë, kad jo teorijos neágyvendinamos, nekalbant apie daugelá pasenusiø dogmø, ðiandien praradusiø bent kokià vertæ. Stalino– Berijos epocha parodë, kad Markso dogmø taikymas praktikoje

nepanaikino nei burþuazijos, nei iðnaudojimo, kurá lydi teroras, kalëjimai, lageriai. Tokio teroro, kurá atneðë jai Stalinas, kruviniau- sias pasaulio budelis, þmonija [iki tol] nematë. Taèiau Marksas paliko sukurtà sistemà. Tingintiems galvoti ði sistema duoda receptà visø blogybiø gydymui. O daugumas tingi galvoti. Sakai, kad marksizmas imponuoja tik tiems, kurie nesusi- dûrë su juo praktikoje?

O lageryje buvæ su mumis ar nesusidûrë su marksistine prakti-

ka? Semënas ið kvailumo tapo marksistu? Galima sutikti su tuo. O Albertas nëra kvailas? O Stasiðkis? Pirmàjá maþai paþástu, o antrà- já – gan gerai. Ðis gan protingas vyras. Viktoras sutiko, kad þmonija neturi iðdirbtos naujos sistemos, kad technika þengia septynmyliais þingsniais á prieká, o þmonijos

politinë mintis stovi vietoje. Taèiau jis pasiliko prie savo nuomonës.

Jo atsakymu likau nepatenkintas. Norëjau, kad atsakytø á dau-

gelá mano klausimø, bet jis tylëjo. Bijo kambary kalbëti. Sausio 18 d. Viktoras iðvyko. Laukiau, kad sugráþæs ið lagerio jis atsakys á daugelá man rûpimø klausimø. Neatsakë. Kalëjime visur su juo sutikdavau, o èia daug kur imu prieðtarauti. Ten jis man buvo neklystantis autoritetas (nors að nieko nemoku dievin- ti), o èia daug kur pastebiu jo klaidas (ir net menkniekiuose). Jis daugiausia dëmesio kreipë á literatûros studijas Lageriø universi- tete. Á istorijà – maþiau dëmesio. Taèiau ir istorijà jis moka gal net geriau uþ dëstytojà Ðalûgà. Deja, þmogus negali bûti visaþinis. Viktoras daro klaidø. Jis aiðkino man, kad lenkø kalba mokyklose

buvo uþdrausta tik Lietuvoje. Bet að vadovëly radau, kad 1864 m. ði kalba buvo uþdrausta Lietuvoje, o 1869 m. – visoje Rusijos Lenkijoje. Stebëtis per daug nereikia, bet vis vien jo autoritetas mano akyse smuko ðiek tiek. Ir dël to man liûdna. Tai puikus þmogus. Tai – didvyris! Jokiø þygdarbiø jis neatliko, bet jo dràsa tardymo metu, teisme, lagery, kalëjimuose rodo, kad jis labiau vertas didvyrio vardo, negu lakûnas, numuðæs 50 prieðo lëktuvø.

76

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Taèiau jis man netapo tokiu autoritetu, kokiu noriu já laikyti. Jam iðvaþiavus, jauèiaus gan prislëgtas. Atrodo, kad ir jis neatsakys á daugumà mano klausimø. O kas gali patenkinti toká nihilistà, ko- ks að tapau. Labai neátikinamas pasirodë jo [Viktoro] Latvijos istorijos aiðki- nimas. Þinome, kad latviai suvaidino didelá vaidmená Spalio revo- liucijoje. 1918 m. komunizmas Lietuvoje nerado jokios beveik dir- vos savo idëjoms iðbujoti, o Latvijoje atvirkðèiai. Kuo tai paaiðkino? Nors netiesiogiai, bet lietuviø pranaðumo ieðko ir randa, kad lietu- viai katalikai, o latviai – dauguma protestantai. Katalikybë remia- si jausmu, o protestantizmas – protu. Uþtat Latvijoje XIX a. pa- baigoje veðlià dirbà rado socialdemokratinës idëjos, kurios 1917 m. peraugo á komunistines. Toks aiðkinimas yra mëginimas kataliky- bëje ieðkoti universalaus vaisto visoms blogybëms gydyti, kaip ko- munistai tà vaistà mato marksizme. Tai jau kitos rûðies fanatizmas. Jeigu komunizmas nerado Lietuvoje dirvos, tai todël, kad Lie- tuva – þemës ûkio kraðtas, neturëjæs tada proletariato, o Latvija turëjo iðsivysèiusià pramonæ su internacionaliniu proletariatu. Tai jau grynai marksistinis aiðkinimas. O paimkim Kinijà! Ten kaimo liaudis ávykdë revoliucijà! Vadinasi, susimaiðiau samprotaudamas. Kartais imu galvoti, kad gal Viktoras teisus? Ne! Italija labai katalikiðka ðalis, bet komunistø partija ten didþiausia visoje Vakarø Europoje. Ðis pavyzdys paneigia visus jo iðvedþiojimus. Jis [Viktoras] raðë, kad labai mëgsta muzikà. Taèiau man atro- dë, kad ir jis nelabai pajuto Mocarto „Rekviem“ groþá. Nesigilina á laikraðèius. Laikau tai irgi minusu. Visa tai maþina jo autoritetà mano akyse. O be autoriteto sunku gyventi. Gal dar sustiprës jo autoritetas? Vargu! Manau, kad daug kur nesutarsim. Teks nusi- leisti. Juk èia að nesu labai ambicingas, nesu Edvardas, kuris susi- pyko su Viktoru dël nesamos valdþios. Man ji nereikalinga. Be to, jos nëra ir 95 proc. esu ásitikinæs, kad mums neteks jos turëti. Þiûrësim, kas bus toliau. Gal po poros dienø daug priplepëjau Vladui ir Alei girdint. Guliau ásitikinæs, kad mano garsiai tartus þodþius galëjo saugumas uþraðyti. Kadangi ruoðiaus paskaitai, todël jauèiaus labai iðvargæs.

P IRMOJI

KNYGA

77

Uþtat visà savaitæ blogai miegojau. Sapnavau baisius sapnus. Sëdë- jau bjaurioje Lukiðkiø kameroje, lageryje. Taip grauþiausi dël ma- mos. Turbût ji jau suþinojo, kad að suimtas. Neiðlaikys ðio smûgio! Nematysiu daugiau jos. Koks buvau laimingas atsibudæs. Bet kas gali uþtikrinti, kad sapnas netaps kada nors tikrove? Nieko nevei- kiu prieð juos, bet kaþkodël esu ásitikinæs, kad teks kalëjimà pama- tyti. Teks 1 ! Noriu, kad vaikai paaugtø, mama anksèiau numirtø. Vëliau ir Alei bûsiu maþiau reikalingas. Kambary bijau ir toliau garsiai kalbëti. Visko nekalbu ir pusbal- siu. Bailys? Yra pagrindo bijoti. Èekistai deda visas pastangas þi- noti kà að kalbu ir net galvoju, ypaè Viktorui sugráþus. O techni- kos paþanga þenkli. Jeigu Vakaruose iðrastas aparatas, girdás paðnibþdomis iðtartus þodþius, tai ar rusai negali iðrasti tokio. Jie nieko negailës norëdami kontroliuoti visø nerusø mintis (ir dalies rusø). Bet pokalbis saugume parodë, kad iki ðiol to jiems nepavy- ko iðrasti. Sausio 17 d. ryte Arkadijus pareiðkë iðeinàs á „Puntukà“. Abro- maitis kvieèiàs visus komunistus, Ðaulá ir Kitajevièiø dël mûsø mer- ginø elgesio. Tada prisiminiau sausio 14 d. Ievos þodþius. Esà sausio 13 d. Arkadijus kalbëjæs kaþkà telefonu apie mane. Juo negalima pasiti- këti, nes jis gali viskà pasakyti saugumui. Èekistas lieka èekistu. Ëmiau átarinëti já. Kas praneðë á „Puntukà“? Jis! Galëjo pasakyti mano pasakojimà dël 1941 m. karo. Tada blogai. Saugumas iðpûs visà reikalà. Kada neiðsimiegu, baimës jausmas greièiau apvaldo mane. O èia dar paskambino ið saugumo ir iðsikvietë Marijonà. Toji gali priplepëti, nors nebuvau su ja per daug atviras. Gráþæs Ðaulys pasakojo, kad „Puntuke“ buvo minima ir mano pavardë. Esà merginoms duodàs literatûrà. Ið baimës zuikelis pri- dëjo savo trigraðá, kad mano literatûrà galima visaip suprasti, nes að noriu, kad jos tarp eiluèiø skaitytø. Èia lapë Abromaitis perdavë „derþimordoms“ niekðo Grabausko þodþius: „Pasiimkit Terleckà,

1 Nuojauta, pasirodo, buvo teisinga. A. T.

78

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

pas mane bus ramu.“ Norëdamas pademonstruoti savo iðtikimybæ partijai (ið baimës dël mano priëmimo á darbà), ëmë árodinëti tiems, kad að esàs gudrus, nes buvæs banko valdytoju. Gal Raisa paminë- jo (abejoju), kaip kartà ji sakiusi, kad að duodu skaityti „uþsienie- tiðkà“ þurnalà – „Pergalæ“. Gráþo Arkadijus be nuotaikos, piktas, nieko nepasakojo. Ir tai truputá gadino mano nuotaikà. Namie Alë apibarë. Kità dienà Arkadijaus nebuvo. Vincas ið Vlado suþinojæs: „Saugokis, bûk atsargus, neákliûk!“ Að: „Dar greit manæs neareðtuos.“ Tuo raminau save pats. Be to, nëra uþ kà suim- ti. Reikalingas? Argi jie tiki, kad að mëginsiu Viktorà paveikti? Vis vien uþ menknieká manæs nesuims. Ið kur toji baimë? Ir nemiga! Neiðsimiegojus nusilpsta nervai ir baimë ásiverþia á sielà. Prisiminiau Èesnavièiaus pastabà, kad nereikia iðeiti ið darbo nesuradus kito. Ið kur jis þino, kad að galvoju mesti darbà? Apie tai buvau prasitaræs Arkadijui. Vadinasi, jis viskà perdavë saugumui! Mano átarinëjimai sustiprëjo. Ëmiau gailëtis, kad iki ðiol buvau su juo atviras. Nenorëjau apie já blogai galvoti, nes átarti já viskà per- duodant saugumui tai nusivilti dar vienu þmogumi. Þinau, kad jis gali pasakyti jiems savo nuomonæ apie mane. Bet kad kiekvienà menknieká neðtø, nesitikëjau. O dabar ëmiau abejoti juo ir net truputá neapkæsti. Ryte suþinojau, kad saugume Marijonos neklausinëjo apie ástaigà. Bet kokiu tikslu jà kvietë? Prezidentas sakë, kad negerai duoti pretekstà iðkviesti á saugumà. Gali uþverbuoti. O gal pakvietë norëdami ávaryti visoms jos draugëms daugiau baimës? O gal – kad nustotø ja pasitikëti? Ðá tikslà saugumas pasiekë. Geriausios draugës ëmë nepasitikëti – nekvietë jos á baliu- kà. Ievai átarimà sukëlë jos klausimas, ið kur paþástanti savo draugà. Kodël jie kvietë prieð tai mane? Kad ir manimi nepasitikëtø þmo- nës? Ne! Mane per daug paþásta, kad imtø átarinëti ðnipinëjant sau- gumo naudai. Gal norëjo nukreipti nuo kitø átarinëjimus? Mane kvietë prieð tai. Vadinasi, að viskà iðplepëjau saugumui. Taèiau nie- kas tuo neátarinëja manæs. Visa bëda Arkadijui ir Raisai.

P IRMOJI

KNYGA

79

Ievà svarstysià. Uþ kà? Kad draugauja su jomis! Ievos neapkæs- davau kartais uþ kosmopolitizmà, o jai primetë nacionalizmà. Ðá kartà ji man patiko. Nors þinojo, kad á nemalonæ pateks, bet drau- giø neiðsiþadëjo. Pirmiau iðleisdavo jà namo porai dienø. O dabar reikëjo gauti atostogø savo sàskaita. Nacionalizmas! Ið kur jis atsirado tarybiná universitetà baigusiø merginø galvoje? Aiðku, kad Terleckas „sugadino“. „Derþimordoms“ to tik ir reikia. Svetlièenko ëmë lakstyti ir kalnus versti ant manæs (jo laimë, kad Ieva anksèiau nepasakë, jog ðis niekðas uþ skundà pavadino mane faðistu). Alë apibarë mane uþ viskà, kad „nepasi- mokiau“. Sausio 19 d. Arkadijus tyli. Að seniai nepolitikuoju. Kalbamës, bet ðaltai. Kaþkodël jis iðgyvena kaþkà. Sausio 20 d. klausiu jo, kodël mane visur linksniuoja. Aiðkinu, kad þinau kai kieno poþiûrá á mane. Ne ið baimës, bet tik ið neapy- kantos visokiems átarinëjimams neinu nei pas Þundos darbuotojus, nei „Puntuke“ uþsuku pas inþinieres. Po tos „iðpaþinties“ jo nuo- taika pasitaisë. Buvæs èekistas, bet savo jausmø nemoka slëpti. Gráþusi ið darbo Alë verkë. Sklindà gandai, kad að visà laikà sëdás pas tas merginas, „á ausá“ kalbuosi su jomis, agituoju. Uþtat „Puntuko“ rusai ruoðiasi sudaryti man bylà. Saugumas baræs Abro- maitá: „Kodël davëte rekomendacijà joms vaþiuoti Suomijon. Juk jos Terlecko draugës.“ Èia gali bûti dalis tiesos. Saugumas suþinojo jø nuotaikas. Átaria, kad að galiu kà nors perduoti joms iðveþti á uþsie- ná. Juk Edvardà tardë, kà jis norëjæs perduoti ið lagerio á uþsiená. Nuraminau Alæ. Pagerëjo ir mano nuotaikà. Visa laimë, kad jos visos nesimpatiðkos ir að beveik visomis ne visai pasitikëjau. Smer- kiu jas uþ antisemitizmà, bet palaikau jas uþ tai, kad nuðluosto nosá „derþimordai“ Raisai. Vis vien jas laikau geresnëmis uþ Lionæ, Aldonà ir net Irenà. Visos trys ðnipinëja mane ir pasako viskà Ar- kadijui. Irena neturi savo nuomonës. Þinoma, jas maþiau vertinu uþ anas antisemites, bet ne uþ tai, kad jos komunistës. Nieko lietu- viðko jos neturi. Uþtat nesistengiu moraliai palaikyti Irenos, nors jai ir sunku. Albina iðvadino jà kale (ávyks dël to draugiðkas teis-

80

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

mas). Iðskyrus neutraliai besilaikanèiàsias Elenà ir Angelæ, visos demonstruoja savo neapykantà Irenai ir Lionei. Aldona gudri ir lieka nuoðaly. Sausio 21 d. nuëjau á lengvosios pramonës darbuotojø suruoðtà seminarà Technikos namuose (Dzerþinskio 3). Abromaitis apsimetë nematàs manæs. Gudri lapë! Uþ tai galima gerbti já. Bet ðlykðtus jo bailumas. Manau, kad jis ne tik nepaaukotø savo karjeros uþ bent koká þmogø, bet uþ jà paaukotø keliolika jø. Bonka 1 patarë sëstis toliau, nors prie jo buvo laisva vieta. Tik kai paklausë: „Kas vyksta ten pas jus?“ – supratau, kad jis bijo manæs. Kalbëjomës koridoriuje su Kaplanu, Gurvièiumi ir Tonda- ku 2 . Bonka praëjo pro ðalá, neprisijungë prie mûsø. Kitu atveju jis nebûtø praëjæs pro ðalá. Ðûdþius! Arkadijui vël papasakojau apie Alës ir savo nuotaikas dël ðio triukðmo. Kai likom dviese, jis pasakë, kad man reikia apsispræsti, su kuo eiti. Þmonës matæ pirmadiená su merginomis pietø metu gatvëje. Reiðkia, að palaikau jas! Vadinasi, reikia net bijoti kartu eiti kelis þingsnius gatvëje pietø metu. Gaila, kad nesugebëjau jam atkirsti. Papasakojo, kaip iðsigandæs Abromaitis, iðgirdæs, kad saugumas rûpinasi merginomis. Jis pats sukëlæs ðá triukðmà. Gudri lapë! Bet jeigu bûtø ávykæs vieðas merginø teismas (ko labai lau- kiau), gautø jis nuo manæs! Þadëjo ir niekðà Grabauskà pakviesti. Oi bûèiau davæs tam. Gaila, kad ðis teismas neávyko. Arkadijui papasakojau, kad merginos ásitikinusios, jog jis sau- gumui praneðë. Nustebo, bet nelabai nusiminë. Esà ðie gandai greit iðnyksià. Jo nuotaika dar labiau pasitaisë. Manoji irgi pagerëjo. Nustojau átarinëjæs, kad jis tapo niekðas. Tapo lengviau. Laikiau já þmogumi, kuris atsitiktinai pateko á saugumà, kuris neturi nieko èekistiðko ir staiga ëmiau laikyti já niekðu. Vien nuo tos minties sunku buvo. Ne! Jis ne niekðas. Taèiau nereikia uþmirðti, kad jis yra savotiðkas

1 Buvæs politinis kalinys ir kurá laikà autoriaus virðininkas.

2 Neiððifruojamas pseudonimas.

P IRMOJI

KNYGA

81

fanatikas ir visada gali pasidalyti su saugumu savo nuomone apie mane. Prieð 5 savaièiø pabrëþiau, kad jis yra vienas ið nedaugelio rusø, kurie gali suprasti mus, lietuvius (todël patariau skaityti „Dievø miðkà“). Ne! Ir jis nesupras! Vargu ar Lietuvoje rasi rusà, kuris þiûrëtø á mus kaip á tautà, turinèià teisæ bûti savarankiðka, laisva, kaip ir viso tautos. Beveik visi Lietuvos rusai mano, kad mûsø iðganymas – surusëjimas. Nemaþa dalis jø mano, kad mes net norime to. Reikia politikuoti pagal Arkadijaus skoná, nors tai man ir sunku. Tegu jis perduoda saugumui gerà nuomonæ apie mane. Atrodo, kad po Naujøjø metø nepolitikuoju. Sausio 28 d. á „Puntukà“ iðkvietë tik vienà Valæ. Jos nuostabai nebaræ. Viskà suvertæ á asmeniðkumus. Matyt, to siekë Abromaitis ir gal net raikomas. Jiems maþiau nemalonumo. Argi galima vieðai kalbëti apie nacionaliná klausimà? Visà laikà spauda „triubina“, kad lietuviai – laimingø broliðkø tautø ðeimoje, o èia, praktikoje, iðeina kas kita. Uþtat bûtina elgtis lyg kurapkom – kiðti galvà á sniegà. O kad su nacionaliniu klausimu negerai, rodo atsargios uþuominos spaudoje. Jeigu tai bûtø vienintelis atvejis Lietuvoje, bûtø këlæ triukðmà. Arkadijus sakë, kad skambinæ jam ið raikomo ir siûlæ savo paslaugas abu sekretoriai: boba Makutënas ir kaþkoks Rimdþius. Jis atsisakæs. Tà paèià dienà sutikau Arkadijø gráþtantá ið ministerijos. Apie 15 min. kalbëjomës. Esà, kai að lieku vienas, merginos bëga kon- sultuotis pas mane. Jis iðgyvenæs dël manæs kaip þmogaus. Priva- làs nusimesti tà purvà. Átikinau (bent norëjau átikinti, nes jos nebë- ga pas mane), kad jø nekonsultuoju. O ðáryt bëgau ne pas jas, o norëjau Ðaulá papraðyti neminëti mano vardo „Puntuke“ (supra- tau, kad Arkadijus átars mane bëgus pas merginas, paskui Ievà). Ko norinti ið jo Ieva? Vis puolanti já. Lyg jis viskà þinàs dël jø bylos! Jam labai nemalonu. Tai esàs nacionalinis klausimas ir jam dël tokiø santykiu su kolektyvu gan sunku. Suprantu já. Juk dau- gumà sudaro lietuviai. Nemalonu jauèiant, kad lietuviai neapken- èia. Bent jis neuþsitaravo neapykantos. Nereikia jo smerkti, kaltin- ti. Reikia parodyti jam, kad su tais, kurie neniekina mûsø, mes esame korektiðki ir nejauèiam jiems neapykantos. Todël reikës su

82

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Ieva pasikalbëti. Su Raisa turi bûti visai kitoks elgesys. Toji – „derþimorda“.

Baigiu. Atëjo Aleksiejus su Brone, nors að labai nelaukiau nie- ko. Norëjau baigti mintis. 18 val. 20 min. slëpti. Baigiau perraðinëti. Jau 21 val. Vadinasi, ilgiau perraðinëjau. Ádë- jau naujø minèiø. Be to, teko vandens bëgioti, du kartus paklausiau ðiek tiek radijo. Klausiau vien apie Siniavská ir Danielá. Pasaulyje didelis triukðmas dël jø bylos. Þymieji pasaulio raðytojai: Moravija, Mijaleris ir kt. – ið viso 54 – kreipësi á Kremliø, praðydami suim- tuosius paleisti. Nemalonûs Maskvai tokie kreipimaisi. Bet maþai jie padës, kaip ir Stalino gadynëje. Stalinas baigia pûti Kremliaus sie- noje, bet stalinizmas gyvas! „Stalincai“ valdþioje. Vis vien dþiugu, kad pasaulis protestuoja. Kremlius gan susikompromituos su ðia byla. Taèiau stengiasi nekreipti á tai dëmesio. Nelengva nekreipti. Minëti raðytojai nelaiko savo raðtø propaganda. Jie akcentuoja, jei- gu gyventø Vakarø pasaulyje, kritikuotø ten esamà santvarkà, ta- èiau niekas jø uþ tai nesodintø á kalëjimà. Nemalonûs þodþiai! Baigiu! Atëjo Vladas, kuris jau savaitë negyvena pas mus. Visà dienà jauèiaus iðvargæs po vakar dienà [trukusio] dienoraðèio raðy- mo. Taèiau dabar jauèiuosi gan gerai. Dþiugu! Bet laiko gaila. Kà padarysi. Ryt baigsiu visas mintis. 21 val. 02 min. Viso!

Vasario 1 d. (antradienis)

18 val. kambary. Ryt pusë þiemos. Bus lengviau laukti pavasario. Lauke lyja. Didelio ðalèio bijausi. „Kamizelka“, kurià atidavë krikðto motina, suplyðusi, o mano megztinis nelenda po ðvarku. Jis per daug grubus. Kaip nors. Vis vien sausis ir gruodis prabëgo jau.

Sausio 13 d. kaimynë papasakojo apie ástaigos, kurioje ji dirba, darbuotojas ir jø santykius. Beveik visos jos rusës moterys. Lenda á bufetà be eilës. Susikirtusios. Ji pasakiusi, kad vaþiuotø ten, ið kur atvaþiavusi. Toji atkirtusi: „Mes jums atveþëme mûsø kultûrà,

P IRMOJI

KNYGA

83

o gyvenot utelëse paskendæ.“ Kaimynë: „Jûs ir atveþët tas utëles.“ Po to rusë pavadinusi jà „zaraza“. „Tu pati „zaraza“. Vos nesusi- muðusios. Rusë: „Privaþiavo èia visokiø perëjûnø.“ Kaimynë: „Tu pati perëjûnë. Èia gyveno mano seneliai ir proseneliai, o tu èia atvykai.“ Tautø draugystë tikrovëje! Charakteringa tai, kad kai- mynë komunistë. Anoji gal irgi partijos narë. Nesinorëjo eiti pas pusseseræ Valæ á ákurtuves. Bet ir neiti nëra kaip. Netraukë á toká baliø, kur, maniau, nëra inteligentijos. Geriau uþ tuos pinigus nueiti keletà sykiø á teatrà. Valë praðë, kad sësèiau prie jos virðininkës ir uþimèiau jà. Tai tuberkuliozës dispanserio vedëja Dailydonienë. Sutikau, nors ta senë manæs në kiek neviliojo. Galvojau, kad Alë supras reikalà. Deðinëje pasodino kità gydytojà. Tos norëjo nugirdyti mane, bet nepasidaviau. Taèiau po vieno „Palangos“ stiklelio jauèiaus girtas. Akyse iðkilo Tatuko liûdnas veidas. Taip pasidarë jo gaila, kad vos suvaldþiau aðaras. Visi dainavo, o að tylëjau. Pertraukos metu (visi ðoko) iðëjau á laukà. Sunku buvo valdyti aðaras. Taip gaila, gaila buvo Tatuko. Kartojau: „Dieve, Dieve! Ir nejaugi vasarà atostogø nuvaþiavæs nerasiu jau jo? Nejaugi?“ Balsu verkiau. Vël susëdom. Uþdainavo „Sausio mënesá gimæ.“ Pasibuèiavom su vedëja. Gydytoja ið deðinës lyg varþësi. Reikalavau, kad á lûpas buèiuotø. Valë buvo áspëjusi, kad jos virðininkë mëgsta iðgerti „bru- derðaftà“. Man nebuvo ádomu su ja gerti, bet stengiausi. Iðgërëm. Pasijuokë, kad ne toj rankoj laikau stiklelá ir nemoku buèiuotis. Prieð kità pertraukà Alë supykusi ëmë aiðkinti, esà að elgiuosi ne taip, kaip kiti. Maniau, kad að niekam nenusidëjau. Uþtat pikta buvo nuo jos „pamokslø“. Numojæs ranka, iðëjau vaikðèioti á kie- mà. Buvau piktas. Jeigu ne Valës praðymas uþimti jos virðininkæ, bûèiau parëjæs namo. Gulëm 4 val. Jauèiaus në kiek negirtas, nes iðgëriau 3, o gal 4 stiklelius „Palangos“. Ryte atsibudæs norëjau eiti namo, nors Valë su Viliumi ir praðë ateiti kità dienà. Alë iðgyvena. Jà puoliau. Tikinau, kad daugiau neisiu su ja á baliø, jeigu pavyduliauja kaip kaimo boba. Bronë api- barë mane. Buvau piktas. Lyg susitaikëm, bet vis vien pykau ant jos.

84

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Po 2 val. nuëjom ten. Suþinojom apie ávykusià nelaimæ. Auto- avarijoje þuvo vienas ið sveèiø. Juokà pakeitë aðaros. Taèiau vis vien þmonës sëdo uþ stalo. Vedëjos su vyru nebuvo. Toji kaþkà buèiavusi. Vyras iðkoneveikë, net spyrë jai. Kaip ji þiûrës savo darbuotojams á akis? Kad moterys kvailos, galima pateisinti, bet kaip pateisinti vyrø kvailumà? Tokiø dar nemaèiau. Aukðtàjá mokslà baigæs, o elgiasi kaip kaimo bernas. Iðgëræs porà stikleliø vyno, iðëjau pas Aleksiejø televizoriaus pasiþiûrëti. Transliavo ið Olandijos greitojo vyrø èiuoþimo varþy- bas. Malonu buvo þiûrëti, kaip olandai nuðluostë nosá rusams. Ne- sigirdëjo uþtat ðlykðtaus gyrimosi. Þiûriu á televizoriaus ekranà ir pavydþiu olandams. Jau 11 mln. gyventojø turi tauta. O prieð karà, rodos, 9 mln. neturëjo. Dieve! Kodël mûsø tautà taip apleidai? Kodël mes tokie nelaimingi? Gráþo Alë su mama, atëjo vaikai ið èiuoþyklos. Visi gráþom namo. Atrodë, kad lovoj susitaikëm. Bet ji man nedovanojo, nors að ir nesijauèiau kaltas. Antradiená gráþæ ið dailës muziejaus, radom Viktorà. Priminiau baliø. Alë susijaudinusi viskà (kaip ji pati supranta) papasakojo Viktorui. Nors jà stabdþiau rodydamas, kad Vilija girdi, bet ji ne- susivaldë. Kiek kartø sakiau, kad prie vaikø nepasakotø tokiø da- lykø, nekalbëtø dviprasmiðkai, vis vien mama ir ji elgiasi èia kaip tikros kaimo bobos. Viktoras irgi sakë, kad prie Vilijos nereikëjo to kalbëti. Nors savæs nelaikiau kaltu, bet pamaþu supratau esàs truputá kaltas. Tai suprasti padëjo ir Viktoras. Nereikia á jos poelgius þiû- rëti tik savo akimis. Jeigu ji taip elgtøsi, að tik nusispjauèiau. Bet ji moteris, ji jautresnë uþ mane. Reikia kitaip elgtis baliuose. Prisipa- þino anà dienà, kad daug iðgyvenusi. Prie to prisidëjo „Puntuke“ pasklidæ gandai. Sublogo. Greit 15 metø kaip mes vedæ, bet vienas kito nesuprantam. O reikia suprasti. Pradþià turëèiau padaryti að. Laikas bûtø! 15 metø! Ne! Nenorëèiau, kad ji iðgyventø. Jai ir ðiaip uþtenka tø sielvartø. Baliuje buvo kalbama apie butø trûkumà. Neþinau, vyras ar jo þmona pasakë: „Jeigu ið Vilniaus iðvytø þydus su rusais, vietø vi- siems uþtektø.“ Neþinau, kaip tai uþgirdusi jautësi Bronë. Aleksie-

P IRMOJI

KNYGA

85

jus negirdëjo. O ji, nors ir reèiau, bet vis mëgina su vaikais kalbëti rusiðkai. Sausio 24 d. skaitau ástaigoj paskaità apie naftà ir Artimuosius Rytus. Gal niekas tiek daug nesiruoðë ir nesukaupë diek daug medþiagos. Bet visos neaprëpiau. Mëginau pasakoti. Neiðëjo. Jau- èiausi iðvargæs. Gëriau kavos. Nepadëjo. Ëmiau jaudintis ir maiðy- tis. Likau nepatenkintas savo paskaita. Tikinau save, kad nieko nesugebu. Juokdavausi ið merginø uþ jaudinimàsi, o pats ëmiau jaudintis. Buvau toks nepatenkintas. Ëmiau tikinti save, kad ið ma- næs nieko doro neiðeis. Nuotaika buvo prislëgta. Paskambino Ed- vardas. Praðiau ateiti po darbo. Labai nuoðirdþiai pasisveikino, o að ðaltokai. Man tik gaila buvo jo. Nemaèiau draugo, o tik paþástamà, kurio gaila uþ visas jo silpnybes. Tuoj ëmë pasakoti, kad reikia man saugotis. Ko? Gal kà girdë- jo? Pasirodo, kad nieko. Gráþæs 1963 m. pradþioje vaidino didvyrá. Pasirodë, kad jis gan bailus. Tai ir Stasë seniai pastebëjo. Pusantros valandos vaikðèiojom po Antakalná. Þinojau, kad gali sekti budri èekistø akis. Tegu! Pasakojo apie bylà. Gal, kad jau- èiaus labai iðvargæs, nesupratau, kà jis norëjo tuo pasakyti. Skun- dus raðiusi toji jo boba. Prie ko èia ji? Pasakodamas viskà ðvelnino, lyg að bûèiau nebuvæs jo teisme ir neþinoèiau bylos. Netiki, kad sandëlininkas provokatorius. Atsitikinai Klaipëdoj pastebëjo já sau- gumas ir sekë iki Ukmergës. OBCHS 1 bûtø vietoj suëmæs. Naivus. Kai kur mëgino girtis. Vienas ið lagerio enkavedistø buvæs jo gero paþástamo draugas ir jam daug padëjæs. Turëjæs gerà ryðá su Mor- dovija. Ið kur? Apie jo bobà net nepaklausiau, nors jis ir buvo ne kartà prisiminæs jà. Suk jà velniai. Kvieèiau pas save, bet jis nëjo. Esàs susitikæs, t. y. susitaræs susitikti su kaþkuo. Atsisveikinau gan abejingai. Tik gaila man jo. Þuvæs þmogelis! Sijonas praþudë! Suk já bala! O visgi gaila! Lagery parodë daug dràsos. Ir dabar patekæs á tokià sunkià padëtá visgi neapspjaudë savo draugø ir Lietuvos, nors tai jam ir siûlë. Uþ tai jis bravo! O ðiaip jis þuvæs. Taip! Boba praþudë.

1 Sovietinës milicijos ûkiniø nusikaltimø tyrimø skyrius.

86

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

(Þiûriu Sruogos „Pavasario giesmæ“, transliuojamà ið Panevëþio teatro).

Sausio 25 d. pavëlavæ nubëgom su Ale á „Vilniø“ pasiþiûrëti vakarø filmo apie Eichmano procesà „Ðiandien ir mano mirties valandà“. Norëjosi nuðauti du kiðkius: pasiklausyti dailës muzieju- je paskaitos apie architektûros paminklø apsaugà Lietuvoje ir tuo pat metu pasiþiûrëti kino filmo. Filmas nepatiko. Daug kriminalis- tikos, nors ir Rytø Vokietijos filmus jau galima þiûrëti – juose maþa ðlykðèios propagandos, ðtampo. Apie paskaità praneðë A. Tyla, kuriam pirmà kartà ðámet pa- skambinau. Alës nuomone, jis labai pasikeitæs mano atþvilgiu. Vy- tas pasakë jam, kad að manau juos abu esant saugumo agentais. Tegu! Ten netikëtai sutikau Albertus – Zvicevièiø ir Þilinskà. Bra- vo! Domisi menu. Bet klausytojø buvo vos keliolika. Pasakojo kul- tûros ministerijos paminklø apsaugos skyriaus virðininkas Glemþa. Tai jaunas, menkutis þmogelis, be abejo, komunistas, bet Lietuvos patriotas. Pasakojo apie paminklø apsaugà uþsieny, Italijoj, kurioj jis keliavo. Pasakojo apie paminklø apsaugà Lietuvoje. Þinoma, jis negalëjo papasakoti apie iðgrobtø Katedros ir kt. baþnyèiø ir kt. ástaigø meno lobius, kuriø dalis pateko á Maskvà, o dalá iðgrobë vagys. Sunaikino viskam abejingi Lietuvos kultûrai atëjûnai. Bet ir tylint apie tai, vaizdas nekoks! 1960 m. jø biudþetas sudaræs 390 tûkst. rub., o 1964 m. po Nikitos uþpuolimø – vos 40 tûkst.(!) Ðámet praðæ 200 tûkst. rub., bet neduodà. Daug kalba spaudoj apie partijos rûpestá dël mûsø tautos palikimo, bet gaili net 200 tûkst. rubliø. Netikiu, kad Lietuvos MT gailëtø tø rubliø. Matyt, Mask- va neleidþia. Dþiugu, kad yra patriotø lietuviø (ir tarp komunis- tø), kurie myli savo tautà ir rûpinasi jos kultûriniais lobiais, tø lobiø iðsaugojimu. Kryþius naikina Lietuvoje? Nurodymo CK nedavusi! Tai vieti- nës valdþios savivaliavimas. O kodël neuþkertamas tam kelias? Baþnyèios paverstos sandëliais. Mykolo baþnyèia buvo uþsidegu- si. Sudegë neákainojamos vertës freskos. Ðiais architektûriniais pamin- klais niekas nesirûpina. O kultûros ministerija nieko negali padary-

P IRMOJI

KNYGA

87

ti. Einama tuo keliu, kad baþnyèios gelbëjamos paverèiant: Visø Ðv. Baþnyèia – muziejumi, Ðv. Kazimiero – ateistiniu muziejumi. Ið rajono daþnai gaunami signalai apie architektûriná paminklø naikinimà. Bet nieko jie negalá padaryti, nes metiniø komandiruo- èiø fondas sudaràs vos 60 rub.!!! Klausiau, kodël negauna jie pra- ðomø 200 tûkst. rub. Diplomatiðkai iðsisukinëjo. Pasakojo apie tai, kaip bus remontuojamas senamiestis. Prie krautuviø, t. y. krautuviø iðkabø vietoje stovës meniðkai padaryti skilandþiai, riestainiai. Vienas muziejaus darbuotojø metë replikà:

„Nereikës dviem kalbomis uþraðinëti.“ Visi ëmë juoktis. Reiðkia, nedþiugina uþraðai dviem kalbomis! Buvo ten ir 10 metø iðkalëjæs Motuza. Tas patriotas. Sako buvæs komunistu.

Iðvargau. 20 val. 40 min. Reikia spektaklio þiûrëti ir klausyti. Viktoras sugráþo ir vël iðvaþiavo á miestà.

Vasario 3 d. (ketvirtadienis)

18 val. 15 min. prie krosnies ðalia Alës. Lauke vël ðalta. Uþvakar lijo, o vakar –17° C. Ðiandien ryte buvo –20° C. Gintulis lauke su mama, Vilija mokykloje. Sàþinë negrauþia, kad raðau dienoraðtá, nes ðiandien ir vakar darbe raðiau istorijos kontroliná darbà apie TSRS ir Lietuvos santy- kius 1920–1940 metais. Ðia tema raðë istorijos klastotojai Þiugþda ir Navickas. Taèiau jie nesinaudojo istoriniais dokumentais. Að nau- dosiuosi kaip tik jais. Stengsiuosi bûti objektyvus. Bet argi galima tikrai bûti objektyviam tyrinëjant mûsø tautos istorijà? Reikia jà dergti, juodinti, tik tada paskelbs tave objektyviu istoriku (uþ kon- troliná darbà, þinoma, nëra ko uþtarnauti istoriko vardo). Mano darbà atmes, tikrai þinau, kad atmes, nes að remsiuosi dokumen- tais. O dokumentais Þiugþda ir Navickas nesiremia, nes jie kalba ne jø naudai, neleidþia juodinti mûsø tautos praeities. Strumskis irgi, atrodo, jø mokinys. Atmes. Tegu! Bet að negaliu spjaudyti ant

88

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

savo tautos praeities. Negaliu. Mano darbe nebus net sàvokos „Bur- þuazinë Lietuva“, o vietoj jos „Lietuvos Respublika“. Kai atmes, netaisysiu, o imsiu kità temà. Lygiai prieð 2 val. Viktoras iðvyko á tëviðkæ. Kà tik buvo gavæs telegramà, kad mirë tëvukas 1 . Ði þinia taip prislëgë mane, kad net po 2 val. vos atsigavau. Gaila, gaila Viktoro ir jo senelio tëvo. Visà gyvenimà vargo, kentëjo. Norëjau dar nuvaþiuoti, pakalbëti, kad nors ramiai mirtø þmogus. Bûèiau átikinæs, kad ne veltui gyveno. Toká sûnø iðauginti jau yra gyvenimo pareigos atlikimas. Gaila, gaila. Nepasiûliau jam nei pinigø, nepapraðiau, kad duo- tø telegramà, jeigu tëvas mirtø. Reikëtø nuvaþiuoti á laidotuves. Neþinau, kà daryti. Aèiû Dievui, kad nors sulaukë prieð mirtá sûnaus ir Viktoras nors tëvà galës palaidoti. Petkø ðeimos likimas yra mûsø tautos likimas! Iðkentëjo ði ðeima daug, kaip daug iðkentëjo ir kenèia mûsø tauta. Taip! Taip! Skaudu! Kà padarysi?! Tæsiu chronologine tvarka apie tai, ko nebaigiau anà kartà.

Sausio 25 d. „Tiesa“ iðspausdino, t. y. perspausdino „Pravdos“ vedamàjá „Visø mûsø tëvynës tautø interesais“. Vedamajame daug ciniðkø fraziø, kaip ði: „Svarbià reikðmæ, toliau stiprinant tautø drau- gystæ, turi dabar ðalyje vykdoma ekonominë reforma.“ Bet kai kur Maskva per daug jau atvira: „Stiprinamas ir tobulinamas centrali- zuotos valstybës vadovavimas liaudies ûkiui.“ Tà centralizacijà, þi- noma, remia citatomis ið Lenino raðtø. Visada Maskva ðovinistinius savo veiksmus pagrindþia Lenino citatomis. Svarbiausias ðio veda- mojo tikslas iðreikðtas ðiais þodþiais: „Partinës organizacijos turi nuolat mokyti visus darbo þmones grieþtai laikytis visø pirma bendra- valstybiniø interesø, kovoti prieð bet kokius vietininkiðkumo ir na- cionalinio ribotumo pasireiðkimus.“ Èia jau áspëjimas! Pirmasis ve- damojo sakinys sako: „Komunizmo statyba mûsø ðalyje – bendras visos didþiosios broliðkos TSRS tautø ðeimos reikalas.“ Þodþiu: visø

1 Pasirodë, kad telegrama buvo klaidinga.

P IRMOJI

KNYGA

89

pareiga statyti rusiðkàjá komunizmà! Pirmà kartà po paskutiniojo plenumo Maskva atvirai pripaþino, kad ði reforma turi daugiau po- litiná negu ekonominá charakterá. Aèiû uþ toká atvirumà! Kokios bus ðio vedamojo pasekmës Lietuvoje? Respublikos val- dþia apsiribojo, atrodo, formaliu straipsniu – vedamuoju, [viena] ámone vedamajame „Ámonës vadovas“. Atrodytø, lyg, Vilnius ne- supranta, ko ið jo nori reikli poniutë Maskva… Rûpinimasis savo- sios ámonës reikalais neturi daryti þalos kitø ámoniø, visos liaudies ûkio reikalams. Taèiau ðiai progai Vilnius pasirinko kità gan neblogà straipsná:

„Dël ko susirûpino Regina Blaþevièienë.“ Moterëlës gulëjo ligoni- nëje. Iðsikalbëjo. Viena buvo per daug atvira. Matyt, skrebo boba Blaþevièienë pasipiktino, kad jos kaimynë moka galvoti, turi savo nuomonæ. Ji praneðë, mano manymu, saugumui, bet tas atidavë reikalà spræsti „visuomeninëms organizacijoms“ – spaudai. Blaþevièienë susirûpinusi tuo, kad Joana Klinienë gali uþkrësti savo lietuviðku patriotiðkumu ir vaikus. Bet Klinienë, pasirodo, nebaili moteris: „Nebijau nieko, kalbu kà galvoju. Mano tëvas bu- “

vo sargas

bëti. Ir toliau: „Mes nieko ið niekur nepraðome. Galime gerai gy- venti. Tik bëda, kad mûsø gërybëmis naudojasi ir kiti.“ Dràsi moteris! Bravo! Ne að vienas atkreipiau á tai dëmesá. Toliau straipsnio autorë J. Ðinkûnaitë pasakoja apie Blaþevièie- nës gyvenimà. 1940 m. kareivis rusas pasakæs: „Neverk, moèiute, ateis ir pas jus kitas gyvenimas.“ Èia jis tikrai nemelavo. Atëjo su Stalino–Berijos lageriais, kalëjimais, enkavedistø þiaurumais, ðal- tuoju Sibiru. Atëjo! Autorë dþiaugias, kad Blaþevièienës sûnus þai- dþia su rusiuku Genadijumi. Jeigu þaidþia su ruseliu, tai, Ðimkû- naitës nuomone (vargu ar ji turi savo nuomonæ; manau, kad uþ gerà honorarà ji gali kiek nori kartø keisti savo nuomonæ), praras meilæ savo tautai, savo kraðtui. Að irgi nedraudþiu savo vaikams þaisti su þydais, lenkais ir rusais. Bet tikiu, kad jie iðaugs savo tautos patriotais. Kitas sakinys kai kà daugiau pasako, bet drauge kai kà slepia:

Kadangi tëvas buvo sargas, tikrai galima dràsiau kal-

„Visos pasidþiaugiame, kad vaikai auga moraliðkai nesuþaloti. Bet

90

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

juos reikia saugoti nuo tokiø þmoniø, kurie – noromis ar nenoro- mis – skleidþia tautø nepasitikëjimo sëklà. Tegu vaikuèiø sàmo- nëje veðliai klesti tautø draugystës daigai.“ Kà reiðkia mano pabraukti þodþiai? Ðis sakinys iðreiðkia susirû- pinimà tuo, kad ir jaunoji mûsø karta nerodo didelio susiþavëjimo perspektyva surusëti. Gal to susirûpinimo iðdava ir buvo ta, kad praëjusià savaitæ Vilniuje susirinko rusai, buvæ Osvencimo konclagerio kaliniai, ku- rie vaþinëjo po Lietuvà ir pasakojo apie vokieèiø þiaurumus. Bet kodël tarp jø nesimatë þydø? Nejaugi Osvencime nebuvo nei vie- no lietuvio? Ir kodël neorganizuojami kitø buvusiø konclageriø kaliniø lietuviø susitikimai? Kodël? Ar ir toliau siekia ákvëpti min- tá mûsø jaunimui, kad likæ vokieèiø okupuoti visi lietuviai bendra- darbiavo su vokieèiais, valë jiems batus? Neaiðku! Aiðku? Ðinkûnaitë uþbaigia straipsná per daug naiviai: „Buvo gera ðir- dy, kad þmonëse randa atgarsá pasakojimai apie tautø draugystës pasireiðkimà, kad ima virðø nuoðirdþios pagalbos, meilës vieni ki- tiems jausmai.“ Kokie jie visi naivûs! O Maskvoje, matyt, protin- gesni. „Pravdos“ vedamasis parodo Maskvos susirûpinimà tuo, kad nacionalinëse Respublikose komunistai prieðinasi „derþimordiðkai“ Kremliaus politikai. Kad jie visi naivûs ir á viskà þiûri per savo paþiûrø prizmæ, seniai supratau. Bet kuo toliau, tuo labiau stebiuosi jø naivumu. Praëjusá kartà èekistas Karpuchinas paklausë, ar að parodæs Viktorui mies- tà. Atsakiau, kad oras blogas. Èesnavièius iðgelbëjo mane ið trupu- tá keblios padëties pareiðkæs, kad Viktoras pats vaikðto po miestà ir mato viskà. Tada ir Karpuchinas pridëjo: „Reikia pervaþiuoti, kad ir per Antakalná, ir jau matyti didþiosios statybos.“ Kokie nai- vûs! Visgi að juos laikiau protingesniais! Jeigu pamatys Vilniuje pastatytus kelis naujus kvartalus, tai ims þmogus ir atsiþadës savo ásitikinimø. Koks aklumas! Jiems nesuprantama, kad Viktoras pir- ma paklaus: „O kas gyvena tuose naujuose kvartaluose?“ Ir pats atsakys: „Dauguma ne lietuviai!“ Nesupranta jie paprasèiausios logikos. Jie nesupranta, kaip uþgauna lietuviø ðirdá visur Lietuvos sostinëje girdima rusø kalba. Álipu á troleibusà, konduktorë kalba

P IRMOJI

KNYGA

91

daþniausiai rusiðkai. Nueik á stotá, geleþinkelio darbuotojai beveik vieni rusai. Net kai kuriø geleþinkelio stoèiø kasø darbuotojai ne- moka lietuviðkai. Nueik á milicijà. Ten irgi ne visur susikalbësi lietuviðkai! Negali susikalbëti lietuviðkai laisvos, suverenios Lietu- vos sostinëje! Ir visa tai daugelyje mûsø sostinës ástaigø! Taèiau kaip á tai reaguoja lietuvio sàmonë, jø tuðèios galvos nesupranta. Ir gerai! Tegu nesupranta! Nëra ko jiems aiðkinti. Bet su mûsø merginomis pasielgë gan protingai. Ið pradþiø þa- dëjo jas labai koneveikti, bet Abromaitis pasikalbëjo gan ðvelniai. Matyt, tokie yra saugumo nurodymai. Uþuominomis, netyèia prasitaria spauda apie nekokius reikalus internacionalinio lietuviø auklëjimo. Þinutëje „Ið Ðiauliø miesto parti- nës korespondencijos“ sakoma: „Apie jaunimo internacionaliná pa- triotiná auklëjimà savo pasisakymà paskyrë LLKS miesto komiteto sekretorë L. Maselskytë. Reikia padëti jaunimui susigaudyti mû- sø gyvenimo reiðkiniuose. Taèiau neretai ði pagalba, kaip atsitiko autoûkyje, pakeièiama sausu administravimu, baudomis.“ Kà reið- kia mano pabrauktas sakinys? Padëti? Ne! Uþuomina paskutiniam sakiny rodo, kad uþ tà nesupratimà, uþ nenorà surusëti kai kas buvo nubaustas. Uþtat gal ið to padarë iðvadas ir davë kitoká nuro- dymà Abromaièiui. Èia gudriai pasielgë. Jeigu merginas bûtø ati- davæ vieðam „Puntuko“ teismui, bûtø kilæs baisus skandalas. Sau- gumas þino, kad lietuviø kolektyvas bûtø palaikæs, todël ir pakeitë Abromaièio ir K o planà. Ðiandien keiksmais nieko nepadarysi. Ne tie laikai! Lazdos gerbëjai, nors ir nenoromis, turi keisti taktikà! Reikalai nekokie! Gal todël á Ðiaulius atvyko net ið Maskvos L. Kondratjevas. Alfðinskas 1 vakar pastebëjo: „Trynimasis tarp lietuviø ir rusø vyksta. Klausimas aðtrus ir dar labiau aðtrës.“ O Arkadijus laukia, kad suartëjimas (suprask, surusëjimas) greitës. Jis irgi labai naivus. Nuotaika visà laikà buvo kaþkodël prislëgta. Gráþtant namo bu- vo taip gera, dþiugu. Visada man taip bûna prieð liûdesá. Kodël?

1 Pats autorius.

92

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Kaip gera bûtø, kad nebûtø tos telegramos! Vakar klausiau pa- skaitos apie budizmà. Buda teisus! Þmogus tragiðka ir nelaiminga bûtybë! Ji visada daugiau kenèia, negu jauèia laimæ savo ðirdyje! Kà padarysi? Sausio 26 d. su Viktoru þiûrëjom futbolo rungtynes pas Vità. Þiûrëjom futbolo rungtynes ið Tbilisio tarp Kijevo „Dinamo“ ir ðkotø „Seltiko“. Atëjo kaimynas. Þinoma, visi sirgom uþ ðkotus! Uþsukom pas jo kaimynà Genà. Gráþtant prie „Tëvynës“ kino álipo á 2-àjá autobusà kaþkoks tipas ir atsisëdo prieðas mus esanèioje sëdynëje (nugara á mus). Þiûrëdamas á ðonà, stebëjo Viktorà. Kaþkoks nu- jautimas sakë, kad èia niekðas. Viktoro nuomone, ðis mane paþás- tàs, o jo – dar ne. Uþtat taip ir stebeilijo já. Sausio 27 d. uþsukom pas Albertà Zvicevièiø. Þmogus iðsilavi- næs, bet savo þiniø negalëjo niekur panaudoti. Nelaimingas þmo- gus, nors ir nepasiduoda, rodos, nuotaikai. Negalëjo vesti, be jo- kios kaltës iðkalëjo 5 metus, prarado sveikatà. Laimingas, kad giliai tiki Dievu. Tai labai doras þmogus. O kiek pas já daug knygø, nors daug sunaikino saugumas. Nors dalá jø reikia perskaityti. Bet kaip? Kur rasti laiko? Lauke buvo gan ðalta. Ilgai laukëme autobuso prie konservato- rijos. Gyvenom prisiminimais. Lygiai prieð 8 metus ðiame paèiame sustojime Alë su Vilija laukdavo troleibuso, o að þiûrëdavau á jas pro grotas. Ir nejaugi tai buvo? Viskà, pasirodo, galima uþmirðti! Tai tebuvo tik baisus sapnas. Pusæ aðtuntos pasiekëm Romo Ragaiðio tëvø namelá Margytës gatvëje. Matyt, laukë. Tëvas siuvëjas, bet þmonës inteligentiðki savo elgesiu. Apsiskaitæ. Ir nei vieno priekaiðto sûnui uþ „paklydi- mus“. Man tëvai irgi beveik nieko neprikaiðiojo. Bet Vladas prie Viktoro taip netaktiðkai elgësi. Tik dabar iki galo supratau jo netaktà ir ëmiau pykti. Reikia, kad Romas mylëtø knygà. Nebuvo kaip jo apie tai klau- sinëti. Kad tik þmonos durnos negautø! Reikës palaikyti santykius ir padëti laikyti ryðius su gera knyga. Sausio 28 d. paskambino Vincas. Liepiau uþeiti á darbà, nes Viktoras bus 12 val. (jis norëjo já matyti). Viktorui atëjus, paskam-

P IRMOJI

KNYGA

93

bino Edvardas. Telefono ragelá padaviau Viktorui. Abu susitarë susitikti èia. Ilgai laukëm abiejø. Atrodë, kad kaþkokie tipai slan- kiojo (èia gera sekti, nes tuoj pat troleibusø ir autobusø sustojimo vieta). Viktorui sakiau: ar protinga taip demonstruoti. Jis numojo ranka. Að nieko nebijau. Vincui átarimas didelis. Bet saugumas þino, kad að paþástamas su juo ir Viktorà pristatysiu [jam]. Su Ed- vardu jie paþástami. Edvardas siûlë iðgerti. Atsisakiau. Darbas. Be to, apie kà að kalbësiu su juo? Tik saugumui daugiau átarimo? Gerai, kad nëjau iðgerti. Gráþæs Viktoras pasakojo, kad Edvardas baimei pasidavæs. Ðá kartà ið pirties abu patraukëm namo. Nusibodo vizitai. Alë iðgyvena. Vakar gráþom vëlai. Ásikalë, kad suèiupo. Ðeðtadienio dienà Viktoras iðvyko kaþkur. Man nesakë. Að, þino- ma, neklausiau. Laikausi kalëjimo taisyklës: kas tau nebûtina þino- ti, neklausinëk, o kas nebûtina kitam þinoti – nepasakok. Kuo maþiau þinai, tuo geriau. Alë tik pabrëþë, kad að privalau daug ko iðmokti ið Viktoro. Taèiau esu atviraðirdis. Tai didelis minusas! Kà padarysi? Labai esu patenkintas, kad Viktoras ir mamai patinka. Bijojau, kad nezirztø. Juk jai reikia valgyti paruoðti. Be to, reikia maisto. Þino, kad sunkiai verèiamës ir taip. Aèiû Dievui, kad nezirzia ir net laukia jo. Sausio 31 d. nuëjau á autobusø stotá nupirkti vaikams nuolati- nio bilieto. Prieð mane stovinti mokytoja lietuvë papraðë savo mo- kiniams bilietø. Sena, labai neiðsilavinusi rusë grubiai atsakë nesu- prantanti. Lietuvë kreipësi rusiðkai. Nepriima uþsakymo, nes nëra „gerbavos“. Grubiai ðaukia. Prisiminæs, kaip rusai raðo skundus tik uþ tai, kad lietuvës konduktorës kalba lietuviðkai, nesusivaldþiau nereplikavæs: „Nors iðmoktø lietuviðkai.“ Sena lietuvë: „Kam mo- kysis, jeigu lietuviai tarp savæs rusiðkai kalba.“ Áþûlûs rusai! Nors vieðose vietose pastatytø þmones, mokanèius lietuviðkai. Ið viso nesiskaito su mumis! Mes kalti! Vakare klausiausi [radijo] ið Romos apie lietuviø ryþtà statyti paminklà Sibiro tremtiniams. Labai gaila, kad þuvo daug doku- mentø, kad kasmet mirðta ðimtai buvusiø mûsø tautos kankiniø,

94

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

nusineðdami drauge á kapà daugelá paslapèiø, klaikiø iðgyvenimø. Nieko! Daug dar liks jø, nes maþiausia treèdalis tautos vienokiu ar kitokiu bûdu nukentëjo nuo Stalino–Berijos teroro! Ne! Daugiau! Paimkim mûsø kaimà. Kas nenukentëjo? Ar daug tokiø ðeimø? Brolis Vladas gulant: „Að teisus! Mano draugas sakë, kad gráð Stalino laikai.“ Jam ëmë pritarti Alë. Að: „Alæ pateisinu. Bet kaip tu gali tuo tikëti?“ Árodinëju, kad tikslas lieka pasaulinë revoliuci- ja. Uþtat bûtina uþkariauti Vakarø Europos þmoniø simpatijas. O kuo? Gràþinant stalininá terorà? Stalinizmas gan gyvas. Jis puola, atsitraukia ir vël puola neretai laimëdamas ne vienoje pozicijoje. Taèiau apskritai jis priverstas, nors ir tik vëþlio þingsniu, trauktis. Italijos kompartijos suvaþiavime Lango tæsë Toljaèio mintis. Jis kreipësi á Rytø Europos komunistines ðalis, praðydamas demokra- tinti savo ðaliø reþimà. Á tai truputá turi atsiþvelgti. Be to, greit revoliucijos 50-metis. Kiek galima þmones maitinti paþadais? Dar 50 metø? Ne! Kà nors reikia duoti liaudþiai, kuri pavargo belauk- dama þadëto rojaus. Þinau, kad visiðka laisvë ðiandien bûtø reþi- mui tolygu praþûèiai. Taèiau teroro nesustiprins. Vis vien Vladas liko su savo nuomone. Iðeidamas ið mano mie- gamojo kambarëlio pasakë: „Gráð Stalino laikai ir jus visus „suda- rys“. Ið kur jis toks bailys? Mamos vaikas! Ëmiau aiðkinti, kad saugumas pradëjo su mumis „skaitytis“. Jis:

„Kà jûs reiðkiat? Iðgaudys po vienà ir viskas! Kiek gi jûsø yra?!“ Að: „Mûsø labai nedaug. Saugumas lengvai gali „sudaryti“ visus ir sugràþinti á Mordovijà. Taèiau jis jau nedrásta taip elgtis, stengiasi kaip nors laviruoti, ðypsotis. Mano, kad taip bus lengviau uþmig- dyti tautos sàmonæ. Reiðkia, mano, kad teroras nëra pats geriau- sias ginklas kovoje su tautiniu judëjimu.“ Jis liko su savo, o að – su savo nuomone. Vasario 1 d. pietø metu nuskubëjau pas mamà. Vos pamaèiusi mane: „Aèiû, kad atëjai, o að langus praþiûrëjau. Galvojau, kad gal kas nors ávyko. Jonukas vakar labai baisiai sapnavo tave – guli juodame karste. Ðiànakt að sapnavau daugybæ uogø, o Viktutë – uoðvë ðlavë naujà butà. Saugokis, visokiø þmoniø pilna.“ Vlado þodþiai, dabar mamos sapnai sugadino nuotaikà. Að pats irgi sap-

P IRMOJI

KNYGA

95

navau baisius griovius. Þemë lyg virto ant manæs, bet laimingai iðsisukau nuo uþgriuvimo. Esu truputá prietaringas. Sapnas iðpranaðavo man lagerá, todël jais truputá tikiu. Baimë ëmë dël palikto dienoraðèio. O gal saugumas matë, kur slëpiau? Pamaþu ji [baimë] paliko. Bet areðto baimë daþnai apima, nors, rodos, nëra uþ kà suimti. Uþvakar K. Jonas pasakojo toká ávyká. Jø auklëtojos sûnus sudaræs drauge su 11–14 metø vaikais kaþkokià organizacijà, platinæ atsiðaukimus, kuriuos patys gami- næ. Jeigu tokie vaikai taip elgiasi, tai tikrai saugumas turi pagrindà labiau bijoti suaugusiø, o ypaè sugráþusiø ið lageriø. Uþtat kartais gali „sugaudyti“. Ðiandien, þinoma, tokio pavojaus nëra.

O! Jau 21 val. 26 min. Ir ðá vakarà nesijauèiu iðvargæs, nors gráþau ið darbo skaudanèia galva. Kur dabar Viktoras? Kelionëje. Vargðas. Mirðta paskutinis ið tëvø. O gal dar nemirs? Labanaktis! Tai vis nebaigiu visø minèiø. Ryt! Gaila laiko. Kà padarysi?!

Vasario 6 d. (sekmadienis)

18 val. 30 min. netoli televizoriaus. Ðalia ið kairës Gintulis, deðinëje Vilija, Alë ir buvusi namø darbininkë Bronë. Þiûrime dailiojo èiuo- þimo parodomøjø rungtyniø apþiûrà ið Bratislavos. Puikiai ðoka! Kadangi visà laikà (kelias dienas ið eilës) transliuodavo po 22 val., niekada neþiûrëdavau. O Gintas nieko neiðmano. Tokio meno nesupranta. Nuo filmø atginti negalima. Laimë, kad maþai rodo rusø, o tai nors uþsikimðk ausis nuo diktoriaus plepalø. Sulauksiu dar! Juk ðoks Protopopov ir Belou- sova! Geriau, kad neðoktø, nes taip ðlykðtu klausytis panegirikø jø adresu. Nervus gadina, kai iðjungia transliacijà ir ima rodyti nuotraukas ið mënulio, kurias siunèia „Luna 9“. Neranda laiko kitu momentu parodyti. Matyt, galvoja, kad ne visi su dideliu entuziazmu sveiki-

96

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

na ðá ávyká. Ið lietuviø tarpo negirdëjau entuziastingø balsø. Dël to Lietuvos padëtis nepagerës. Geriau ávestø tvarkà þemëje, o ne ruoð- tøsi uþkariauti mënulá. Kurá laikà nusibos gyrimasis. Kai amerikie- èiai pirmavo, nors patylëdavo. Puikiai ðoka èekai, vokieèiai ir viena rusø pora. Aèiû diktoriui, kad nors patylëjo. Viktoras nesugráþo. Apmirðau já. Norëjosi nuvaþiuoti á laidotu- ves (jo tëvo), bet taip toli gyvena. Be to, labai ðalta buvo. Vakar ryte –25° C, vakare tik –12° C, o ðiandien po pietø atodrëkis. Jo [Viktoro] laukiam sugráþtant visi. Að pats labiau laukiu negu net sugráþtant ið lagerio. Apie save esu pusëtinos nuomonës (þino- ma, tik pusëtinos), nes esu pusëtinai dràsus, jauèiu didelá þiniø troðkimà, savikritiðkai moku vertinti savo ydas, bet, palyginus su juo, esu nulis. Taip patraukti á savo pusæ þmoniø að nesugebësiu. Jeigu Viktoro nebûtø, visos viltys prapultø. Ir vël viskas tekëtø sena niûria vaga. Anà dienà kritiðkai vertinau já. Savo kritikos neatsisakau. Man pasirodë, kad jis kai kur pasigyrë (pvz., dël muzikos supratimo). Að noriu matyti já be jokiø ydø, todël taip susijaudinæs raðiau apie já. Man skaudu, kad jis troleibuse skuba atsisësti pirmas, nepralei- dþia senø moterø (nors tikrovëje labai senø ir nesimatë), kad atëjæs á ástaigà kartais pamirðta kepuræ nusiimti. Noriu matyti já visiðkai tobulà. Man daþnai nepatogu, kad sausio 1 d. prisipaþinau apie savo planus dël ástaigos. Nenoriu, kad galvotø, jog ieðkau lengvos duonos. Negalvos. Gaila jo! Taip pat gaila, kad nesutikau pernai jo tëvo, kuris buvo atvykæs porà kartø, ir kad nematysiu jo. Norëjosi padràsinti já, kad jis ramus gali mirti. Taip pat labai skaudu, kad ir mano Tatukas mirë neiðtaræs nei þodþio prieð mirtá. Ðiandien vël taip skaudþiai prisimi- niau já. Valgëm kopûstø. Prisiminiau, kaip jis juos priþiûrëdavo, kaip skynë, t. y. kirto nuo koto. Pasidarë taip skaudu, kad net aðaros pasirodë akyse. Dieve! Nejaugi tikrai jau niekada jo nematysiu?! Tokiomis akimirkomis ir Viktorà labai atjauèiu. Vilija iðdykavo, metë man trintuku. Ápykæs (esu iðvargæs, nes kelias dienas ir ðiandien daug laiko skyriau Lietuvos istorijos kon-

P IRMOJI

KNYGA

97

troliniam darbui. O iðvargæs að labai piktas) patraukiau uþ kasos. Uþsigavusi iðbëgo laukan þaisti. Pats nepatenkintas. Juk ji jau didelë mergaitë ir neprivalau vartoti jos atþvilgiu fizinës jëgos. Mano didþiausia nelaimë, kad esu labai nervuotas, grubus. Në- ra vilties, kad iðsigydysiu nuo ðiø ydø. Jeigu ne jos, bûèiau laimin- giausias þmogus pasaulyje. Vasario 1 d., skaièiau „Komjaunimo tiesoj“ apie tai, kaip atlei- do konduktoræ Janinà Balkutæ. Tik tarp eiluèiø galima ámatyti, kad ji buvo atleista uþ tai, kad kaþkoks keleivis pasiskundë nesu- pratæs jos. Kà tai reiðkia nesuprato? Kalbëjo lietuviðkai, todël ir pasiskundë. Tautø draugystë. Sausio 25 d. Viktoras troleibuse gir- dëjæs, kaip dvi lietuvës moterys iðbarë konduktoræ rusæ uþ nemo- këjimà lietuviðkai. Teisingai! Tautø draugystë! Kad lietuvë nemo- ka rusiðkai (tik ið seniø tokiø dar gal pasitaiko), rusai neturi teisës reikalauti (o jie ieðko, t. y. reikalauja), tuo tarpu lietuviai turi teisæ to reikalauti. Tà pat dienà perskaièiau sekmadienio „Pravdà“ (apie jà suþino- jau ið BBC): apie „Istorikø didþiàjà atsakomybæ“. Trys rusø istori- kai ðaukia uþ istorijos mokslo objektyvumà. Bet kartu straipsnis rodo, kad to objektyvumo nebus. Ne! Net apie Stalinà nesiruoðia pasakyti teisybës. Uþdraustas terminas „asmenybës kulto periodas“. Ko ið jø kitko norëti? Argi gali jie iðdrásti pasakyti tiesà apie Stali- no darbelius Pabaltijo, Lenkijos ir kt. tautø atþvilgiu? Neseniai girdëjau ið BBC apie kaþkokios Moldovijos sukakties iðkilmingà minëjimà Rumunijoj. Jau seniai sklinda gandai apie tai, kad Rumunija kelia klausimà apie Moldovijos þemës gràþinimà Ru- munijai. Ateis laikas ir bus priversti sugràþinti caro uþgrobtas þemes. Tà paèià dienà sutikau ekonomistà (pavardæ pamirðau) ið „Sig- mos“. Jø skyriø virðininkus kvietë tvirtinti á Maskvà. Visi stebisi. Mano, kad Maskva ruoðias pamaþu pakeisti juos rusais, jei tik „bus reikalas“. Ims ir atsiøs ið Maskvos pageidaujamus sau þmo- nes. Lietuvius atleis kaip nepatvirtintus. Tà dienà buvau 7-oje statybos valdyboje. Atlyginimas 100 rub., buto nëra. Dþiaugiausi, kad galëjau atsisakyti. Visi trys Planavimo skyriaus darbuotojai lietuviai. Neseniai èia (valdyboje) buvo tik du

98

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

lietuviai. Dabar jau jø nemaþai. Net á statybinæ organizacijà verþia- si lietuviai, kur neseniai 100 proc. buvo rusai. Tresto valdþia tapo lietuviðka, todël, kiek galëdami kiða lietuvius. Rusai mato, todël ir griebësi paskutinës centralizacijos. Atsisveikinant darbininkë mo- teris praðë rekomenduoti kà nors: „Tik geriausia lietuvaitæ.“ Virði- ninkas, þinoma, patylëjo. Uþpernai gruodþio mën. Maskvoje Aukðèiausios Tarybos sesijo- je M. Ðumauskas praðë gràþinti Lietuvai þuvies pramonës ámones. Maskva nekreipë dëmesio á tokias „nepagrástas“ pretenzijas. Ta- èiau po LÛT likvidavimo, galvojau, kad likviduotas ir „Zaprybas“. Deja, vasario 3 d. þinutë „Tiesoje“ apie Klaipëdos partinæ konfe- rencijà parodë, kad ðis Maskvos tvarinys gan stiprus. Lyg susitaræ kritikavo já net ir Lietuvos rusai. Taèiau jis spjauna á visas pastabas. Niekam nesvarbu, kad ðis „Zaprybas“ duoda milijonus nuostoliø. Svarbiausia, kad jo pagalba Maskva stipriai suëmë á savo rankas Pabaltijo vertybiø þuvies pramonæ. Sausio 30 d. „Tiesoje“ ádomi þinutë ið Akmenës „Klaida atitai- syta“: „Kombinato direktorius V. Novikovas degimo cecho virði- ninku paskyrë inþinieriø N. Kuznecovà, kuris, mokëdamas darbi- ninkams atlyginimus, ëmë padirbinëti paraðus, pasisavino dalá pinigø. Á kito cecho virðininko pareigas buvo paskirtas Vanejevas, kurá darbininkai sugavo geleþinkelio stotyje tuo metu, kai jis norë- jos pasiøsti pavogtas statybines medþiagas.“ Ðiø tipø moralë nei kiek nestebina. Kas kita kreipia dëmesá. Ði þinutë dar kartà akivaiz- dþiai charakterizuoja „visasàjunginiø komjaunimo statybø“ tikslà. Akmenës cemento fabrikà statë rusai ið visos Rusijos, prisidengæ neva nesavanaudiðka pagalba. Daugelis jø liko „padëti“ lietuviams eksploatuoti þemës turtus. Direktoriumi paskirtas rusas. Ðis, kaip matëme, apsistatë irgi rusais. Ir taip Þemaitijoje atsirado pirmoji stambi rusø kolonija. Dabar, sako, panaðiai stato ir Alytaus medvil- nës kombinatà. Charakteringa ir tai, kad akmeniðkiai „derþimordos“ beveik nebuvo nubausti. Suk juos velniai! Viskas! Ne! Nespëjau. Jau 20 val. Esu labai iðvargæs. Be to, reikia radijo paklausyti. Ðiandien juk neklausiau. Klausysiu tik apie kultûriná lietuviø gyvenimà uþsienyje.

P IRMOJI

KNYGA

99

Vasario 15 d. (antradienis)

18 val. 28 min. maþajame kambarëlyje ant sofos. Alë virtuvëje. Mama su vaikais þiûri televizoriø. Viktoras iðëjæs prisiregistravimo reikalu. Jis gráþo tik ketvirtadiená. Esu labai iðvargæs, bet raðyti reikia. Ðiandien vasario 16-osios iðvakarës, todël pavojinga ilgai sëdëti prie dienoraðèio. Lauke vël neðalta. Praëjusi savaitë buvo gan ðalta. Vilniuje sie- kë –25° C, o Ignalinoj, sako, –33° C. Bijomasi, kad po atodrëkio iððalo sodai. Bûtø labai gaila. Kaip ten mama? Kai ji èia bûdavo, nesirûpinau. Bet kai parva- þiuoja namo, visada baisu. Jeigu dar kartà susirgs gripu, gali bûti blogai. Neiðtvers! Duos Dievas, kad nesusirgs. Ðiandien BBC daugiausia kalbëjo apie Siniavskio ir Danielio procesà. Vakarai piktinasi þiauriu nuosprendþiu. Net anglø kom- partija pasipiktinusi. Kremlius turi suprasti, kad jo prestiþas pasaulyje labai nukentë- jo. BBC sako, kad supranta, bet jeigu su pasaulio nuomone nesi- skaito, reiðkia, reikalai gan rimti. Neseniai ávyko Lietuvos komjau- nimo suvaþiavimas. Tiek Èesnavièius, tiek Snieèkus ðaukë, kad reikia jaunimà þiûrëti. Tikrai reikalai su jaunimu gan prasti. BBC sako, kad Kremlius ðiuo þiauriu procesu nori Rusijos raðy- tojams uþkimðti gerklæ. Carinis Rusijos pavyzdys rodo, kad raðyto- jai reþimui gan pavojingi. XIX a. Rusijos raðytojai iðkasë carizmui duobæ. Kremlius bijo, kad XX a. raðytojai neiðkastø duobës ir ko- munizmui. Èia gal daug tiesos. Vis laukiau, kada Rusijos reþimas ims demokratëti. Pasirodo, kad jis nenori atsisakyti savo stalininio pavidalo. Savaime aiðku, kad Stalinas abu raðytojus bûtø mindæs, patylomis susidorojæs su jais. Bet toks þiaurus nuosprendis irgi rodo, kad nuo stalinizmo þengta taip netoli. Gráþti prie jo nevëlu. Taip! Vis vien nesuprantu Kremliaus. Jis kovoja uþ savo prestiþà. O prestiþas seniai taip buvo nukentëjæs, kaip po ðio proceso. Visam pasauliui skelbia, kad tai buvæs vieðas procesas, taèiau á já ásileido su spec. leidimais vos 70–80 þmoniø. Neásileido net savo draugø

100

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

ið uþsienio. Kodël sukëlë toká triukðmà? Juk patylomis galëjo susi- doroti su jais. Net ðuo nebûtø sulojæs. Matyt, yra kitos prieþastys.

O gal nori ávaryti kitiems raðytojams baimæ? 50 metø praëjo po

revoliucijos, o Kremliaus valdovai bijosi savo tautos kritikos, nuo jos nuslëpë tai, kas vyko procese. Reikalai nekokie. Stalinas prikrëtë tokiø niekðybiø, kad komunizmas tiesiog ne- gali atsigauti. Jono I nuomone, Stalinas sukûrë praktikoje komu- nizmà, kuris savo þiaurumu iðkasë sau duobæ, kaip ir Hitleris na- cionalizmui. Vakar gavau „Novyj mir“ 1-àjá numerá. Kaþkodël kilo mintis, kad po ðio proceso reþimas bus priverstas atleisti vadþias vieðoje spaudoje raðantiems raðytojams. Vargu! Pamatë, koká smûgá suda- vë reþimui Stalino nuvainikavimas ir tik tûkstantosios dalies jo nusikaltimø paskelbimas. Uþtat stengiasi literatûroje tylëti apie tuos nusikaltimus. Raðytojams uþkimð gerkles. Tik kaþin ar ðis procesas

duos tokiø vaisiø, kokiø laukë ið jo Kremliaus vieðpaèiai. Galá gal- voti raðytojai pasipiktins ir nesutiks su valdþios spaudimu. 7 metai neiðgàsdins dràsesniø. Að bent pavydþiu abiem, o ypaè Siniavskiui. Praëjusá penktadiená garsiai pasakiau: „Kaip norëèiau sëdëti jø vie- toje.“ Þinoma, reikia turëti jø autoritetà. [Kremlius] visam pasauliui gyrësi, kad su stalinizmu baigta. Pro- cesas parodë, kad stalinizmas gan gajus ir nenoriai atsisako savo pozicijø. Vis vien kà nors Kremlius turës sugalvoti ir „iðmesti“ dar koká nors triukà. Juk reikia gëdà nuplauti. Bet geriau buvo jos neuþsi- traukti. Daug kas neaiðku.

Padarys kaip su Klaipëdos kunigais. Nuteisë, o po poros metø paleido. Paviloná á Vilniø perkëlë. Taip padarys ir su ðiais. Po poros metø paleis abu ir paskelbs, kad buvo padaryta tik laikina nuolaida stalinizmui. Bet naiviø þmoniø kaskart maþëja ðiame pasaulyje! Tur- bût ne vienas procesas nesukëlë tokio susidomëjimo. Jeigu ðiø abie-

jø [raðytojø] literatûra nebuvo labai plaèiai þinoma, tai po proceso

susidomëjimas ja iðaugs. Teisingai sako anglø komunistai ir ap- skritai Vakarai, kad ðis procesas atneð Maskvai daugiau þalos negu abiejø [raðytojø] knygos.

P IRMOJI

KNYGA

101

Þiûriu televizijos spektaklá. Demagogas sekretorius nepriima á komjaunimà merginos, kuri susiraðinëja su lagery sëdinèiu tëvu. Aiðku, kad gorkomo atstovas ir susirinkimas pasmerks sekretoriø. Paruoðta, turint tikslà iðblaðkyti blogà áspûdá po proceso. Aiðku! Daugelis klauso uþsienio radijo ir supranta viskà. Prezas 1 sako, kad nedaugelis klauso. Galvojau, kad daugelis klauso, bet Maþe- lytës 2 elgesys parodë, jog didelë dalis ir inteligentø neklauso. To- kie neverti inteligento vardo. Nors ji ir aukðtosios mokyklos dësty- toja, bet menka inteligentë. Maskvieèiai klauso. Tikiu, inteligentai klauso. Vaðingtono að irgi neklausau. Neádomu. Lietuviø progra- mos tik sekmadiená klausau. Vatikanas tampa ádomesnis. Kaime lietuviðkos programos klauso visi, kurie turi radijà. O Maskvos ir Vilniaus namie ið viso neklausau. Neádomu. Se- niau klausydavau þinias, jeigu bûdavo ádomiø praneðimø. Dabar ið viso neklausau. Londono klausau nuo 17 val. 45 min. iki 18 val. 05–19 min. Po to klausau nuo 20 val. iki 20 val. 30 min. Tuo metu kartais ájungiu Vaðingtonà. Vatikano klausau 15 min. nuo 20 val. 15 min. Kamba- rëlis ðaltas, todël lenkø kalba neklausau. Vasarà klausydavau. Televizijos komentatoriø uþsienio politikos klausimais ið viso neklausau. Labai meluoja. Bûtina uþsiená klausyti. Neklausydamas daug atsilieki. Vasario 16-oji! Specialiai niekur neinam. Ðiandien, t. y. ðiànakt, visas Lietuvos saugumas sukeltas ant kojø. Ryt neisim pas Alek- sandrà. Reikia ramiai pasëdëti. Linkûnui 3 papasakojau apie paskutiná saugumo iðkvietimà. Jis:

„Blogai! Jeigu jus praðo paveikti savo draugus, reiðkia, laiko áta- kingu asmeniu. Blogai.“ Að sutikau. „Susiraðinëju taip ilgai vienas ið daugelio. Mano butas tapo tiesiog (kaip Edvardas pavadino) persiuntimo punktu.“ Jis: „Blogai!“ Suprantu! Jis liepë mesti susi-

1 Prezas arba Prezidentas – Viktoras Petkus.

2 Vilniaus universiteto dëstytoja lituanistë, kuri prisipaþino, neklausanti uþsienio radijo. – A.T.

3 Linkmenø kinigas.

102

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

raðinëjimà, iðsaugoti save. Esà bûsiàs reikalingas. Atsakiau, kad negaliu. Nëra ko per daug bijotis. Jeigu Stalinas prisikeltø, mane sunaikintø vienà ið pirmøjø. Bet tokio pavojaus nëra ðiandien. Vasario 16-oji! Prisimenu ðià dienà 1938 metais. Kaip buvo links- ma, koká dþiaugsmà jauèiau tà dienà Krivasalio pradinëje mokykloje ðauliø suruoðtame minëjime. O ðiandien reikia bijotis pasveikinti kà nors su Vasario 16-àja. Ástaigoje ið vyrø neturiu kà pasveikinti. Merginomis tik 2 pasitikiu. Kitos plepios. Bet viena ið tø dviejø ne visai supranta Vasario 16-osios reikðmæ mûsø tautai. Vis vien rei- kës bûti labai atsargiam. Mane labai seks Lionë su Aldona. Suk jas velniai! Vienà ið merginø pasveikinsiu. O! Jei ne Vasario 16-oji, ðian- dien mes bûtume Lenkijos dalis. Mûsø padëtis bûtø blogesnë net negu ðiandien. Per 20 metø lenkai bûtø nutautinæ didesnæ mûsø tautos dalá. Tiek lietuviðkø mokyklø ðiandien nebûtø Lietuvoje! Ne- bûtø! Nebûtø vilties sulaukti laisvës, nepriklausomybës. O ðiandien yra! Yra! Ateis toji diena, kada nepersekios uþ Vasario 16-osios dienos ðventimà. Ateis! Ateis! Ðiandien bûtina klausyti Vaðingtono ir Vatikano.

Vasario 16 d. (treèiadienis)

18 val. 40 min. kambarëly. Iðvargæs, bet skubu paraðyti. Gal pirmà kartà Vasario 16-àjà nieko nepasveikinau darbe. Elena oþka ir maþai nusimano, kà reiðkia Vasario 16-oji. Birutës pasveikinti nebuvo progos. „Puntuke“ tyèia nieko nesveikinau. Vakar uþsienio radijas vël labai aðtriai komentavo Maskvos pro- cesà. Sklinda gandai, kad suëmæ Jeseninà. Ðiandien praneðë, kad Aragonas pasmerkë procesà. Londone, tarsi pareiðkë, kad procesas parodæs faðistinæ reþimo prigimtá. Ne- suprantu, kodël já iðleido á uþsiená. Ástaigoj apie procesà tekalbëjau tik su Arkadijum ir Kaplanu. Arkadijaus nuomonë aiðki – stalininë, todël neleidau jos pasakyti.

P IRMOJI

KNYGA

103

Petras II 1 irgi smerkia nuosprendá. Kiekvienas galvojàs komunistas turi pasmerkti já. Reþimo autoritetas labai nukentëjo. „Amerikos balsas“ vakar tylëjo apie Vasario 16-àjà. Neádomus „balsas“ ir labai bijosi uþrûs- tinti ponià Maskvà. Londonas, Kelnas tyli. Uþtat Vatikanas darosi ádomus. Vakar puikiai kalbëjo Sidzikauskas. Ðiandien kalbës ir Pa- ryþius. Vakaruose pradëti rinkti paraðai, kurie bus pasiøsti SNO, reikalaujant iðkelti Lietuvos klausimà. Gerai, kad yra kam rûpintis Lietuvos reikalais. Jeigu ne Vasario 16-oji, Lietuva maþai bûtø pa- siuntusi á Vakarus þmoniø, kurie ðiandien rûpinasi ten mûsø tautos vargais. Ádëmiai sekiau paskutiná komjaunimo suvaþiavimà Lietuvoje. Keista, kad niekas neðlovino „vyresniojo brolio“. Kodël? Naujas manevras? Keistas ðios dienos Arkadijaus elgesys. Ëjau pro saugumà. Mi- licininkas pasilenkë prie „Volgos“, stovëjusios ties saugumu, ir su ðoferiu kaþkà kalbëjo. Paklausiau [Arkadijaus], ko jis nori. Jis [Ar- kadijus]: „Jis neturi teisës daryti pastabø. KGB turi atskirus nume- rius. Jiems dovanojami eismo paþeidimai.“ Að: „Sekamieji irgi ne kvailiai, þino tokius numerius.“ Jis: „Numeriai keièiami.“ Po to ëmë pasakoti apie savo draugus, kurie dirba „sekliais“. Susitikæ apsimetà nepaþástà. Esanèios ir 2 merginos. Tos sveikinasi. Jam papasakojau, kaip mane sekë areðto dienà, univermage ir valgykloje automate, t. y. prieð 1964 m. rudená ir kas saugumui þinoma. Tada jis papasakojo, kad „Puntuko“ merginø byloj buvo minima ir mano pavardë. Saugumo atstovas pareiðkæs, kad Terlec- kas keièiàs savo elgesá, daràs iðvadas. Tada visi nutilæ. Ið kur toks atvirumas? Apie tai jis daug nepasakodavo. Tiesa, kai jam papasakojau, kà atsakiau Èesnavièiui á jo klausi- mà, ar seka mane, Arkadijus: „Jis nori pasakyti tau, kad nëra bûti- nybës sekti tave.“ Èia, atrodo, gudravimas. Saugumas ápareigojo já

1 „Puntuke“ dirbæs komunistas.

104

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

pasakyti, kad manæs neseka, laiko mane sovietiniu þmogumi. Taip! Ðiuo kartu tuo manæs neátikins. Mano sekimà, Viktorui gráþus, jie sustiprino.

Vasario 17 d. (ketvirtadienis)

18 val. 37 min. Viktorui atvykus, niekaip negaliu iðsimiegoti. Va- kar Rainmiðkas 1 pasakë, kad lietuviðkai kalba ir Roma. Sugalvojom su Prezu pasiklausyti. Uþtat vël neiðsimiegojau. O raðyti reikia. Ðiandien jis su Maryte iðëjo á „Skirgailos“ premjerà. Iðsimiegosiu. Vakar Vasario 16 proga puikià programà paruoðë Vatikano ra- dijas. Ið Paryþiaus kalbëjo Lozoraitis Senjoras. Tik á pabaigà suga- vom. Ið Vatikano kalbëjo Lozoraitis Junior. Protingà kalbà pasakë. Dienà eidamas ið darbo pajutau savo silpnumà. Mûsø tiek nedaug – tø, kurie dar nesibijo galvoti ir iðdrásta pasiprieðinti. O jø pusëje kariuomenë, pinigai, þodþiu, jëga. Mûsø pusëje tiesa, bet ðiandien jëga vaidina dar svarbesná vaidmená negu tiesa. Bet pasiklausæs Vatikano, pasijutau stipresnis. Daug jëgø suteikë Lietuvos himnas. Jis, þinoma, priminë Taiðeto kalëjimà, kuriame su tokiu pakilimu já giedojome. Uþsukom Vaðingtonà. 15 minuèiø perdavë neádomias þinias. Nejaugi nebus spec. programos Vasario 16-ajai? Pradëjo! Ko- dël neperduoda vyriausybës sveikinimo? Perdavë! Sveikino Ras- kas. Þinoma, tai diplomatija, bet ji daug reiðkia Lietuvai. Ði Ameri- kos vyriausybës diplomatija verèia Kremliø nors truputá skaitytis su Lietuva. Vaðingtono programa ne tiek ádomi. Visi stengiasi ákvëpti mintá, kad Lietuva bus laisva. Logika irgi tai kalba. Bet greit nesulauksime tos laisvës valandos. Uþtat negali pajusti didelës laimës jausmo. Já uþtemdo mintis, kad dar ne vie- nus metus teks iðgyventi nelaisvëje.

1 Neiððifruojamas pseudonimas.

2 Neiððifruojamas pseudonimas.

P IRMOJI

KNYGA

105

Laisvæ atneð ne Amerika. Jà atneð pati Rusija, kuri bus kada nors priversta skaitytis su vieðàja pasaulio opinija, su kuria ðian- dien nesiskaito. Taèiau demokratijos daigai Rusijoj sunkiai keroja. Juos lengvai pakerta stalininës ðalnos. O juk tik nuo tø daigø augimo priklauso mûsø ateitis, mûsø laisvë. Ach, kaip slegia ne- laisvë! Në minutei negaliu ja atsikratyti, pamirðti jos. Einu ðiandien gatve. Aplink nesimpatiðki veidai. Aiðku, kad tarp jø ne vienas praslenka pro ðalá, kuriam pavesta sekti mane, kontro- liuoti kiekvienà mano þodá, kiekvienà mano þingsná. Álipom su Vik- toru á troleibusà. Konduktorë rusë, aplink vien tik rusiðki veidai,

visur girdëti rusiðka kalba. Rusai jauèiasi kaip namie. Ne – jie sveèiai, bet mes savo namuose. Visada ir visur dergia jie viskà, kas taip miela ir brangu lietuvio ðirdþiai. Taèiau uþ tai mes verèiami dëkoti, neparodyti savo nepasitenkinimo. Ðios dienos „Tiesos“ ve- damasis grieþtai áspëja tuos, kurie iðdrásta prieðtarauti, kurie neno- ri sutikti su savo vergiðka padëtimi. „Mes negalime taikstytis su praeities liekanomis!“ Kaip suprasti ðiuos þodþius? Praeitis – tai meilë savo tautai, meilë savo tëvynei. O tai mums nevalia. Mes verèiami mylëti tuos, kurie tyèiojasi ið mûsø kalbos, ið mûsø tauti-

niø tradicijø, mûsø ðventos teisës bûti laisvi.

Partorgo Cicëno þmona pasakojusi apie ávyká vienoje ámonëje. Pietø metu valgykloje stovëjusi didelë eilë. Viena rusë pasakojusi

savo draugei: „Mes niekada neklausom, neþiûrim lietuviðkos pro-

gramos. Kai tik mano vyras pamato lietuviðkà programà, tuoj ðau-

kia:

„Iðjunk tø niekðø garsà.“ Tuo momentu priëjusi lietuvë ir rë-

þusi

maskolei á snuká. Bravo moterëlë! Jà svarstæ. O ið tikrøjø reikëjo

svarstyti rusæ. Deja, jiems viskas leidþiama Lietuvoje. Kartais pavydþiu akliems ir kurtiems, kurie to viso nemato ir negirdi. Ne! Nepavydþiu. Nepavydþiu! Nenoriu bûti nei aklas, nei kurèias! Nenoriu! Nenoriu bûti vergu! Dþiugu, kad paskutiniu metu uþsienio lietuviai labiau sukruto. Kaþkas pasakë-patarë paávairinti Vatikano radijo programà. Lozoraitis kalbëjo apie þmogaus teisæ bûti laisvam, apie tautos teisæ. Kokie graþûs þodþiai! Bet kaip toli jie nuo tikrovës! Kaip

mindþiojamas tos ðventos þmogaus ir tautos teisës. O juk gyvenam

XX a. antrojoje pusëje.

106

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Ðiandien klausiau BBC programoje paskaità apie rasinæ proble- mà. Visgi priëjau prie iðvados, kad per paskutinius 100 metø þmonija paþengë á prieká. 1913 m. prieð vergijà kovojo tik visuomeninës organizacijos. Ðiandien tame fronte kovoja pasaulinës organiza- cijos. Todël pasaulyje beveik neliko kolonijø. 1968 m. vyks konfe- rencijos, kuriose bus svarstoma Þmogaus teisø deklaracija, priimta 1948 m. Daug bus pasakyta graþiø þodþiø! Ir nejaugi jie neturi jokios galios? Turi! Ðiandien, kaip minëjo Lozoraitis, pasaulis uþsi- ëmæs Azijos ir Afrikos problemomis. Bet á dienotvarkæ bus átrauk- tas ir Pabaltijo klausimas. Bus! Ðià vasarà Vakaruose bus renkami paraðai, raginà SNO iðkelti Pabaltijo klausimà. Konkreèiø ir ap- èiuopiamø rezultatø jie neduos. Taèiau pamaþu laðas po laðo pra- taðys tà akmená – pasaulio abejingumà Lietuvos kanèioms. Ateis toji diena, kai SNO ávykdys savo pareigà – iðkels Lietuvos, Latvi- jos ir Estijos klausimà. Iðkels! Su uþsienio lietuviø balsu turi skaitytis mûsø vieðpaèiai. Lozo- raitis prikiðo, kad Lietuvos menas negarsinamas pasaulyje, Lietuva norima atplëðti nuo V. Europos, o jos gabûs sportininkai yra pri- versti ginti ne Lietuvos, o Rusijos garbæ. Á tokià kritikà Maskva po truputá priverèiama reaguoti. Mums beklausant kambarëly, Alë garsiai pabeldë. Iðsigandau, nors ir nesibijau klausytis uþsienio radijo. Atvaþiavo Rainmiðkas. Jis bailokas. Ir kaip iðdráso tokià dienà uþvaþiuoti pas mane? Vien tik ðis þingsnis rodo, kad jis nëra toks bailys, kokiu já laiko. O mes ruoðëmës iðgerti stiklelá vyno. Iðgërëm uþ ðià Lietuvai brangià die- nà. Maþai Lietuvoje yra þmoniø, kurie ðiandien nesibijo pakelti taurelæ uþ Vasario 16-àjà. Maþai! Þinoma, labai nedaug ir tokiø, kurie ið ðirdies geria ir uþ lapkrièio 7-àjà (uþ liepos 21-àjà negirdë- jau tosto). Neþinau, ar teigiamu [dalyku] laikyti tai, kad uþ 16-àjà negeria tik ið baimës, o uþ 7-àjà negeria ið nepagarbos tai dienai (nevykusi frazë). Saugumas galëjo nesunkiai nustatyti, kad mes iðdrásom iðgerti stiklelá vyno uþ Vasario 16-àjà. 95 proc. esu ásitikinæs, kad tai jie nustatë. Manau, kad nenustebo. Neapykanta mano adresu padidë-

P IRMOJI

KNYGA

107

jo. Tegu. Reikëtø á tokiø ðvenèiø ðventimà pritraukti ir jaunimà. Nedrástu. Uþ vaikø „gadinimà“ èekistai pasiustø. Rainmiðkas ið pradþiø bijojo radijo klausyti. Esà girdëti visame miðke. Að: „Jeigu neturëèiau didesniø nuodëmiø, gal ir bijoèiau.“ Jam iðëjus, visu stiprumu paleidau radijà, kuris perdavë Lietuvos himnà. Tegu klausosi saugumas ir þino, kad ne visi dreba nuo minties, kad saugumo ausys viskà girdi. Sausio 28 d. su Viktoru þiûrëjome B. Ðou „Velnio mokiná“. Pa- grindinis filmo, t. y. pjesës, herojus sako: „Kai nieko nelieka, reikia prieðams rodyti savo dràsà.“ Viktorui labai patiko ðie þodþiai. Jis visada jiems rodydavo savo dràsà ir priversdavo skaitytis su juo. Patiko ir man ðie þodþiai. (Melodrama puiki! Ið pradþiø atrodë, kad ðventikas niekðas, bet pabaigoje abu ideologiniai prieðai parodyti verti vienas kito). Rainmiðkas „koliojo“ lietuviðkas programas ið uþsienio: „Plepa- lai ir viskas.“ Gal tai buvo þodþiai „ausims“, gal tai tikras nepasi- tenkinimas tomis programomis. Bet visgi jos daug duoda. Dauge- liui jos ákvepia viltá sulaukti laisvës dienø. Tik gaila, kad nedaugelis klauso uþsienio. Klauso nemaþai, bet turëtø daugiau klausyti. Ið aukðto þiûriu á tuos, kurie neklauso, niekuo nesidomi. O tokiø nemaþa ir tarp aukðtojo mokslo baigimo diplomà turinèiø. Antpal- cas 1 neklauso beveik. Pasirodë, kad nieko neþinojo apie Siniavskio ir Danielio areðtà. Net skaudu, kad neklauso. Kaip galima gyventi nepasiklausius uþsienio? Juk taip nusibosta melas, noras laikyti liaudá tamsoje. Neklausà uþsienio radijo mano akyse tolygûs ver- gams, susitaikiusiems su savo vergiðka dalia. Juos maitina melu, ðie maitinasi juo ir neiðdrásta pasiklausyti, kà galvoja kiti. Daugelis neklauso ið abejingumo, o nemaþa dalis – ið baimës. Vergai! Uþteks! 20 val. 08 min. Reikia radijo pasiklausyti. Uþvakar ir vakar saugumas labai sekë mûsø trobà. Kaþin ar protinga buvo raðyti dienoraðtá? Reikia!

1 Neiððifruojamas pseudonimas.

108

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

O kad susekti gali, rodo knyga apie Openhaimerá. Susekë, kad jis buvo pas merginà su kaþkokiais planais. Rusø èeka ne kvailesnë. Taip! Bet neraðyti negaliu. Negaliu! Liko dar daug praleistø minèiø. Kità kartà! Kà mama veikia? Nuobodu jai. Laimë, kad oras atðilo. Taip! Viso!

Vasario 18 d. (penktadienis)

18 val. 20 min. prie televizoriaus. Kaþkoks orkestras atlieka Èiur- lionio variacijas lietuviðkomis temomis. Ir vël esu iðvargæs. Atsibu- dæs 4 val. beveik neuþmigau. Sapnavau, kad Èesnavièius suëmë mane. Að labai iðgyvenau dël motinos. Ji nepakels tokio smûgio! Pastaruoju metu labai imu gailëti Tatuko. Ypaè já prisimenu, kaip jis kopûstus priþiûrëdavo. Matau já akyse renkantá bulves, atsisvei- kinant nenorëdamas parodyti aðarø lieka nusigræþæs, o mes tols- tam su sunkveþimiu. Dieve! Dar bûtø galëjæs gyventi. Dieve! Po laidotuviø, rodos, lyg viskas buvo atslûgæ, o dabar daþnai taip spau- dþia ðirdá. Ðiandien nuotaikà gadino Viktoro prislëgta nuotaika. Vakar jis buvo su Maryte „Skirgailos“ paþiûrëti. Ryte pasakë, kad publika nepriaugus. Atëjæs á darbà, besivaikðèiojant iðreiðkë savo nuomo- næ. Pastatymo idëja – parodyti, kad pagonybæ pakeitë krikðèiony- bë. Ði irgi yra pereinamas dalykas. Veikalas sutrumpintas. Akcen- tuojami psichologiniai þmoniø santykiai. Publika (dauguma jaunimas) juokiasi, kur nëra juoko, siunèia vienuoliui replikas ir t. t. Jo manymu, prieð 10–15 metø buvæs kitas jaunimas. Prisiminë B. Sruogos „Apyauðrio dalià“. Esà ðá vei- kalà tada kitaip sutiko. Veikalà uþdraudæ. Mëginau tikinti já, kad gal neteisingai suprato. Jis: „Juokiasi jaunimas. Þinoma, jis nori juoktis ir juokiasi ten, kur neima juo- kas.“ Tikinau já, kad tai rodo tik þemà jaunimo estetinæ kultûrà. Daugiau nieko. Mano þodþiai neiðblaðkë prislëgtos jo nuotaikos. Dar daugiau, tokia savo nuotaika uþkrëtë ir mane.

P IRMOJI

KNYGA

109

Gráþdamas tikinau save, kad tai netiesa, jaunimas ðiandien ge- resnis, negu buvo prieð 10 metø. Prieð 10–15 metø tarp jaunimo nemaèiau tokio pasipiktinimo neteisybe, koká tenka pastebëti ðian- dien. Ðiandien jaunimas dràsesnis. O tas daug kà reiðkia. „Apyauðrio dalià“ að maèiau prieð 3 metus – 1863 m. sukilimo minëjimo proga. Niekas nesijuokë. Gan gerai visi priëmë! Toks „Skirgailos“ priëmimas nerodo, kad jaunimas tapo abejin- gas savo tautos likimui. Ne! Pirmà kartà maèiau toká Viktorà pri- slëgtà. Kaþkurià dienà praðë jis paskambinti Vytui Girdzijauskui 1 . Perda- viau telefono ragelá jam. Tik Vytas daugiausia kaltas dël jo 8-eriø metø kalinimo. Að jo vietoj në nesisveikinèiau, o jis kitaip elgiasi. Ðian- dien praðë paskambinti ir pasakyti, kad mes ateisim pas já. Vytas turás eiti á kinà – pasiþiûrëti filmo „Niekas nenorëjo mirti“. Nema- tei dar? Matæs, bet norás dar kartà pasiþiûrëti. Að: „Man ir kartà pasiþiûrëjus viskas aiðku.“ Jam irgi aiðku, bet jie fabrike ruoðià filmo perþiûrà, á kurià pakvietæ Þalakevièiø. Daþnai ruoðià filmø, knygø apsvarstymus. Iki pirmos nakties ginèijàsi. Kvietë ateiti. Su- sitikti su Þalakevièiumi. Mielai sutikau. Gauk ir Viktorui kvietimà. Ádomu pasiþiûrëti, kaip jaunimas vertina ðá filmà, kà jis galvoja. Bet Viktorà sunkiai pavyko átikinti, kad bûtina nueiti pasiþiûrë- ti ðio filmo. Neþinau, ar ið viso jis nuëjo. Nori á Kaunà vaþiuoti. Manau, kad jis neteisus. Atsirado puiki galimybë susipaþinti su Lietuvos jaunimu ir negalima jos atsisakyti. Tai nuodëmë bûtø! Albertas Zvicevièius ðiandien pareiðkë, kad tà filmà matæs du kartus ir norás dar pasiþiûrëti. Jis supratæs, kad filmas iðkraipo isto- rinæ tiesà, bet jis ieðkàs jame meniniø jo privalumø. Að negaliu. Per daug jautrià vietà uþgavo filmas, kad galëèiau dar kartà já þiûrëti. Negaliu! O Viktoras neteisus nenorëdamas jo þiûrëti. Bûtina þinoti viskà, kaip mûsø tautà mulkina ávairaus plauko niekðeliai.

1 Vytautas Girdzijauskas.

110

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Stasë pakvietë uþeiti á kavinæ [jos darbovietæ]. Papasakojo, kad ant seifo radusi árenginá, kuris ten stovëjæs kelias dienas. Revizo- rius labai nustebæs: „Tai juk mikrofonas pasikalbëjimams uþraðyti.“ Abu ëmæ vartinëti. Tuo laiku pasirodæs direktorius Marcinkevi- èius. Tuoj griebæs ir paslëpæs. Parodæs savo nepasitenkinimà. Ne- tikiu! Taip vieðai jo nerodytø. Esà gal Marcinkevièius tyèia norëjo parodyti já. Privertæ já padëti tà árenginá. Þmogus neblogas, todël ir parodë. Mano manymu, þmogus neblogas nesutiktø priimti tokio ápareigojimo. Visi serga persekiojimo manija. Ðiandien buvau uþëjæs pas Jonà Rotomská á bankà. Labai suvargæs. Kas yra? Iðgyvenàs dël perse- kiojimo. Prie durø sëdá sekliai. Tris ið jø paþástàs. Kartais viena ið moterø já palydinti laiptais á virðø ir vël atsekanti. Mane tikrai sekdavo ten. Bet uþ kà já seks? Esàs neatsargus ir kartais prasita- riàs. Raminau, kad nieko blogo nëra. Jis ramindamas save: „Dabar reikia sugebëti uþ politikà patekti á kalëjimà.“ Patvirtinau jo iðva- dà. Jis: „Bijau! Gali paskambinti ir atleis ið darbo. Senas esu, per- sikvalifikuoti ne laikas. Kur að gausiu 180 rub. algos? Ir dar þada pridëti 50 rub.“ Stebëjausi jo dràsa. Apsirengë ir su manimi atëjo iki mano ástai- gos. Ten sëdo á troleibusà. Viktorà ðiandien seklys sekiojo tiesiog áþûliai kelias valandas. Dzerþinskio gatvëje troleibuse pastebëjæs sekamas. Ëjæs gatve pas Vincà. Kelis kartus perëjæs á kità gatvæ. Tas paskui. Atëjæs á „Vil- niø“. Ir jis ten! Keletà kartø visiðkai arti prieidavæs prie jo, paþiûrë- davæs á akis ir vël nueidavæs. Atsekæs iki iðvietës Èerniachovskio aikðtëje. Iðëjæs ið ten, jo nematæs. Kodël taip elgësi ðis seklys? Esàs geras þmogus ir tyèia parodæs, kad seka? Netikiu! Geras þmogus neis dirbti sekliu. Be to, kuo jis tikras, kad draugas neseka jo paties ir nekontroliuoja, kaip jis seka „liaudies prieðus“. Tyèia savo valdþios ásakytas sekë taip aiðkiai. Kokiu tikslu? Pagàsdinti, kad nieko nedarytø. O gal nori átikinti, kad jø sekimas toks pat primi- tyvus, nepavojingas. Mane gi nori átikinti, kad ið viso neseka. Teisus buvo Arkadijus. Tikrai Abromaitá tikino saugumas, kad pakeitæ apie mane nuomonæ

P IRMOJI

KNYGA

111

á geràjà pusæ. Vakar Ðaulys pasakojo. Kaþkas priminæs mano pavar- dæ svarstant tas mûsø merginas. Abromaitis jautriai reagavæs: „Prie ko èia Terleckas?“ Gudrus saugumas! O kada jis buvo kvailas? Vakar baigiau juodraðtyje kontroliná darbà. Rëmiausi tik istori- niais dokumentais. 1940 m. birþelio 14 d. Molotovo nota per daug akiplëðiðka. Ása- ko Lietuvai susitarti su Maskva ne tik dël premjerministro, bet ir dël eiliniø ministrø kandidatûrø! Koks áþûlumas! Tø dienø Mask- vos elgesys primena Krylovo pasakëèià apie vilkà ir ëriukà. Ðis kontrolinis darbas atvërë truputá apgijusias sielos þaizdas. Bet ar kada nors jos buvo ið viso uþgijusios? Per paskutines dvi savaites darbe galëjau raðyti. Gera sieloje, kada nebëga taip beprasmiðkai laikas. Tik vis neiðsimiegu ir nega- liu daug dirbti. Reikës kuo nors truputá „praskiesti“ darbà. Spjau- dyti Lietuvos vis vien negalësiu. Ir nemëginsiu. Atmes raðiná! Raðy- siu kita tema. Groþinës literatûros nëra laiko skaityti. Paskutinëmis dienomis radijas atima daug laiko. Kà daryti? Silvas prasitarë, kad pas juos peèkuriai gauna po 100 rub. Praðiau mane priimti. Iðsijuo- kë. Jis negali suprasti, kad að nesibijau ir paties juodþiausio darbo, kad tik galëèiau turëti daugiau laisvo laiko. Silvas ëjo á maþiau apmokamà darbà tik todël, kad pareigos „iðdidþiai skamba“ – fabriko direktoriaus pavaduotojas. O man á skambius vardus nusi- spjauti. Jam, þinoma, sunku suprasti mane. Brolis Jonas irgi juokë- si. Esà motinà pirðtais kaimieèiai uþbadytø, suþinojæ, kad sûnø iðmokino peèkuriu. Kaip þmonëms daug reiðkia vardas. Man jis lygus nuliui. Nevi- lioja manæs nei ministrø, nei direktoriø titulai. Sunku, þinoma, tuo kitus átikinti.

O! 19 val. 30 min. Pasiþiûrëti „Prisikëlimo“ II-sios serijos. Pir- màjà maèiau, rodos, prieð kalëjimà. Kaip ten Mama? O Viktoras, matyt, nuëjo á kinà. Bravo! Sugráþusá átikinsiu, kad viskas daug geriau, negu jis mano. Juk „Puntuke“ tiek daug patrioèiø lietuvaièiø! Ir ne tik „Puntuke“!

112

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Vasario 20 d. (sekmadienis)

12 val. 25 min. maþajame kambarëly. Vaikai lauke vaþinëjasi slidë- mis (didelëmis, nes savàsias sugadino). Mama su Viktoru þiûri þaidi- mus po vandeniu ið Brno, o Alë – kaip visada – virtuvëje. Ðian- dien að atneðiau bulviø, suskutau, atneðiau kelis kibirus vandens, anglis, uþkûriau krosná, sutvarkiau viðtinykà, iðleidæs viðtas lau- kan. Taèiau vis vien jai uþtenka darbo. Esu labai iðvargæs. Galva plyðta, nes su Viktoru ðiànakt gráþome pirmà valandà ið „Sigmos“ klubo po susitikimo su „Niekas neno- rëjo mirti“ reþisieriumi V. Þalakevièiumi, operatoriumi J. Griciumi ir filmo dailininku. Miegojau maþiau 6 val., taèiau raðyti reikia. Reikia! Daug norëèiau paraðyti apie diskusijas „Sigmoje“, bet daug protinio darbo ádëti reikia. O dabar apie tai, kà esu praleidæs.

Vasario 4 d. „Komjaunimo tiesa“ straipsnyje „Pasiekti tikinèio- jo ðirdá“ raðo: „Blogai daro tie ateistai, kurie ið karto nori átikinti þmogø atsisakyti religiniø paþiûrø. Ðiame darbe reikalinga kantry- bë ir iðtvermë.“ Vasario 6 d. „Tiesa“ skyrelyje „Ið Panevëþio miesto partinës konferencijos“ raðo apie moksleiviø internacionaliná auklëjimà. VI vi- durinës mokyklos direktorë O. Uzelienë dþiaugiasi, kad „mokslei- viai draugiðkai bendrauja pionieriø sueigose su rusø treèiosios vidu- rinës mokyklos auklëtiniais. Visi ðie ryðiai teikia áspûdingà medþiagà skiepyti jaunojoje kartoje graþiausius internacionalizmo, patriotiz- mo bruoþus. Ir mûsø, mokytojø, ðiandien svarbiausias rûpestis, kaip sumaniau laistyti ið ðiø gaiviø ðaltiniø tauriausius jausmus, kad jie veðliomis atþalomis subujotø jaunø þmoniø charakteriuose.“ Aið- ku! Darome taip, kaip ponia Maskva reikalauja. Sausio 29 d. susipykau su Elena Smilgevièiene. Ji kiaulë, bet að irgi kaltas. Svaidytis þodþiais neturiu teisës. Tas nedaro man gar- bës. Nepatenkintas savimi. Kalbamës, bet að nedovanojau jai uþ grubø jos tonà, iðsiðokimà.

P IRMOJI

KNYGA

113

Maþdaug apie vasario 1-àjà kaþkoks buvæs lagerininkas Jonai- tis laiþo enkavedistø batus. Jo laiðkas niekam nepadarë jokio áspû- dþio. Niekðø buvo, yra ir bus! Vasario 4-àjà „Puntuke“ komunistams buvo skaitomas slaptas laiðkas apie Kinijà. Slepia nuo tautos tai, kas visam pasauliui þino- ma. Tà patá vakarà „Amerikos balsas“ perdavë tà laiðkà iðtisai. Rengià, matyt, „kitaicams“ vieðà pirtá ir todël paruoðia partieèius. Nori pavaizduoti, kad Kremlius tariasi su eiliniais komunistais, in- formuoja juos apie santykius su Pekinu. Vasario 5 d. uþëjo Nervas 1 . Ápykæs, kad aukðtieji dvasiðkiai prieð karà persekiojæ istorikà kunigà – pasiuntæ já á gilø uþkam- pá – 40 km uþ Alytaus. Eisiàs pas vyskupà. Iðbariau: „Jeigu praðy- si já perkelti arèiau Vilniaus, átars kà nelegalaus, neleistino ir tikrai neperkels. Kaip tu gali eiti, jeigu jis tavæs nepaþásta?“ Pradëjo „psichuoti“, ðaukti. Teko gudriai aprëkti uþ tokià reakcijà á þmoniø niekðiðkumà. Paveikë. Ëmë ramiai kalbëti. Jo paþástamas þurnalistas pasakojæs apie aukðtas pareigas uþ- imanèio komunisto Felikso Bieliausko kalbà viename þurnalistø susirinkime ar pobûvyje. „Internacionalizmas yra sàvoka, kuri kei- èia savo esmæ“ ar pan. Didþiosios tëvynës karo istorijoje nesà në þodþio apie lietuviðkàjà 16-àjà divizijà. Lietuvos ministerijø dele- gacija nuvykusi á Gorká uþmegzti internacionalinës draugystës. Ta- èiau rusai mokytojai á ðá þingsná paþiûrëjæ gan skeptiðkai. Bieliaus- kas supykæs uþ tai. Protingesniems komunistams aiðki Kremliaus politika! Buvo uþëjæs Alfonsas 2 . Daug papasakojo apie gyvenimà lagery- je. Tada ten galima buvo susitikti su þymiais þmonëmis, pasisemti daug þiniø. O man bûnant Sibire, dauguma kaliniø buvo kaimo berniokai. Að net neþinojau, kad Krëvë buvo paðalintas ið kunigø seminarijos uþ savo maþà ûgá, vëliau vedë karaimæ, vaikus leido á

1 V. Filipavièius, studentas medikas.

2 Alfonsas Svarinskas, kunigas, buvæs politinis kalinys.

114

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

vokieèiø mokyklà. Pasakojo apie Karsavinà. Ðis rusas vertas mûsø tautos pagarbos. Deja, tokiø maþa. Iðmoko puikiai lietuviðkai ðnekë- ti, savo þinias atidavë mûsø tautai. Uþ tai enkavedistai sunaikino já. Pasirodo, neþinojau, kad K. Boruta buvo ðvietimo liaudies komisa- ru 1 . Bûtina vasarà suruoðti susitikimø su ádomiais þmonëmis, þino- ma, taip, kad saugumas neatkreiptø ypatingo dëmesio. Reikia ið tokiø pasisemti daug þiniø. Ðiomis dienomis ypaè gailëjausi savo 1940–1950 metø, kuriø dalá praleidau prie kortø. Per 10 metø bûèiau daug pasiekæs. O dabar to laiko nesugràþinsi. Visas spragas uþlopyèiau, jeigu ne tas prakeiktas dabar. Reiks gulti á kapà su mintimi, kad nepadariau daug ko savo iðsilavinimui pakelti. Vakarykðtës diskusijos parodë, kaip bûtina kelti iðsilavinimà. Su vakarykðte auditorija, þinoma, galëjau diskutuoti. O su labiau iðsilavinusia auditorija trûksta þi- niø. Taip! Dþiaugiausi, kad Alfonsas patenkintas savo parapija. Susirenka á baþnyèià po 800–1000 þmoniø. Net nesinori tikëti. Mûsø tauta dar gyva! Vasario 5 d. per televizijà kalbëjo buvæ Ðtudhofo kaliniai Krið- èiûnas ir Puskunigis. Kodël visà laikà rodo tik ðiuos abu? Juk daug lietuviø ten kalëjo. Matyt, Popovas 2 neleidþia daugiau rodyti. Jau- nimas suþinos, kad lietuviø tauta ir vokieèiams nenorëjo vergauti. Geguþës pradþioje Puskunigis varë ðlykðèià propagandà. Ðá syká buvo protingesnis. Vasario 7 d. BBC praneða, kad, Vakarø mokslininkø nuomone, „Luna 9“ sugedo. Maskva tyli ir vis giriasi. Ji skuba praneðti ir iðreikðti savo dþiaugsmà, jeigu amerikieèiams kur nors nepasiseka. Apie savo nepasisekimus tyli. Liaudþiai apie tai nereikia þinoti. Net P. Miðutis kritikuoja Kremliø uþ neobjektyvumà, uþ nutylëji- mà to, apie kà uþsienis kalba. Komunistø susirinkime apie tai pa- sakæs savo nuomonæ. Bet minèiø cenzorius M. Suslovas daro taip, kaip jam liepë elgtis dvësdamas jo bendraþygis kruvinasis Stalinas.

1 Pavaduotoju, komisaru buvo L. Gira.

2 LKP CK antrasis sekretorius. Antrieji sekretoriai visuomet buvo rusai.

P IRMOJI

KNYGA

115

Tà paèià dienà Vatikano radijas kritikavo „Komjaunimo tiesos“ straipsná, kuris uþsipuolë ðeðtadienines lietuviðkas mokyklas Ame- rikoje. Radijo komentatorius klausë: „O Sibiro lietuviai turi lietu- viðkas mokyklas? O Tilþës, Karaliauèiaus, Lydos ir Aðmenos lietu- viai gali savo vaikus mokyti gimtàja kalba?“ Buvau sujaudintas tø þodþiø. Iki ðiol atrodë, kad uþsienis neþino didþiavalstybinës Mask- vos politikos lietuviø atþvilgiu esmës. Pasirodo, kad daug kà þino. Gerai! Vatikano radijo komentatoriaus nuomone, archeologiniai kasi- nëjimai Vilniuje perða mintá, kad Mindaugo sostine galëjo bûti Vilnius. Taèiau archeologiniai kasinëjimai Lietuvoje vykdomi be jokio plano. Lietuvos istorijos klastojimui negailima pinigø, o moks- liniams istoriniams tyrinëjimams lëðø nëra. Mokslinius tyrimus ir klastotes reguliuoja Maskva. Vasario 7 d. Ieva pasakojo, kaip jà ir Marytæ „prausë“ „Puntu- ko“ aktyvas. Marytæ Abromaitis uþklausë (kaþkas apskundë jà):

„Kas nepatiko filme „Niekas nenorëjo mirti?“ Taip, tokie klausi- mai primena Stalino gadynæ. Kà „Puntuko“ þandarai bûtø daræ, jeigu jiems vakar bûtø leidæ pasiklausyti „Sigmoje“ vykusiø disku- sijø? Ji tvirtino, kad daug kà praneðë Abromaièiui ir Arkadijus. Að:

„Jis nëra niekðas. Jeigu jis viskà, kà að kalbu, perdavinëtø, mane ið darbo iðgintø.“ Ji ne visai sutiko su manimi. Esà apie faktà, kad ji uþraðiusi ant mano banderolës Mordovijos lagerio adresà, galëjo pasakyti tik jis. Taèiau ji pasidarë ðvelnesnë su juo. Nenoriu, kad jie pyktøsi. Tegu mato, kad lietuviai objektyvûs. Jeigu þmoniðkai elgiesi su jais – jie irgi þmoniðki. Vasario 8 d. S. Uosis 1 gina disertacijà. Rotomskis: „Tu irgi bû- tum galëjæs ginti.“ Tà patá pabrëþë ir Uosio þmona Bronë. Nejau- èiu jam jokio pavydo. Ne! Nenorëèiau su juo keistis savo vietomis. Sofistiniai jo iðvedþiojimai man atrodë pilstymu ið tuðèio á kiaurà. Svarstyti klausimà, kuris ekonomijos dësnis socializme yra pagrin-

1 Autoriaus kurso draugas Prekybos technikume ir grupës draugas VU Ekonomi- kos fakultete.

116

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

dinis, o uþmerkti akis á Maskvos pastangas surusinti mus, mano poþiûriu, tolygu nusikaltimui.

M. Gregorauskas iðgyrë Uosá uþ dràsà, nebijojimà pasakyti savo

nuomonës. Kur toji dràsa? Argi reikia didelës dràsos palaikyti Petro- và jo sofistiniuose ginèuose su Ivanovu? Juk abu neperþengia Krem- liaus nustatytø màstymo rëmø.

M. Gregorauskas tvirtino, kad disertacija turi didelæ praktinæ

reikðmæ. Kokià? Kà Lietuvai duos faktas, kad disertantas átikins valdþià panaikinti kasos planà? Kà? Gregorauskas árodinëjo, kad bûtina sudaryti gyventojø pinigi- niø pajamø ir iðlaidø balansus kiekvienai gyvenvietei. Skraido þmo- nës po dangø, o nemato, kas dedasi þemëje. Kà duos toks balan- sas? Kà? Juk vis vien didelë kaimieèiø dalis priversta vaþiuoti á Vilniø daugelio prekiø. Ir Vilniuje daugelio jø trûksta. Pamëgink gauti „Verpsto“ megztiná. Maskvoje gal ir gausi, bet tik ne Vilniu- je ir Ðiauliuose. Mano gimimo dienos proga Alë norëjo gauti man ðiltus apatinius baltinius. Nëra! Keli mënesiai ieðkojau ðiltø virðu- tiniø. Negavau. Ið Èekoslovakijos atveþë prastø baltiniø su lavsa- nu. Eilës prie jø stovëjo. Ðalia manæs atsisëdo J. Kvietkus 1 . Prisiminiau jo þodþius: „Eik á ekonomikà, bet su sàlyga, jeigu pateksi á aspirantûrà. Jeigu nepa- teksi, nieko ið tavæs nebus.“ Patekau. Vis vien, jo poþiûriu, nieko ið manæs neiðëjo. Nesigailiu! Esu laimingas, kad laisvai galiu sampro- tauti, nesu ásipareigojæs kompartijai dvasiðkai prievartauti savæs. Norëjosi likti ir pasiþiûrëti, ar kvies mane á baliø. Ne! Nekvies, bet norëjosi pastatyti S. Uosá á keblià padëtá. Taèiau reikëjo skubëti á Dailës muziejø pasiklausyti paskaitos apie Vilniaus gotikà. Norë- jau sutikti keletà dëstytojø ir kai kà suþinoti ið jø. Paskaità skaitë S. Abramauskas. Tai didelës erudicijos þmogus, Lietuvos patriotas. Labai bûtø naudinga vasarà pasivaikðèioti su juo po Vilniø. Ðá kartà buvo susirinkæ daug klausytojø. Domisi þmonës. Reikia daþniau su Ale nueiti ten. Taip!

1 Buvæs autoriaus mokytojas.

P IRMOJI

KNYGA

117

Nors naktá blogai miegojau, bet buvau patenkintas ne veltui praleidæs dienà ir vakarà. Gráþæ su Ale, radome Prano laiðkà, kurio gauti nesitikëjau. Pa- sirodo, kad jis „ëjo“ net 2 savaites. Kodël? Pranas paraðë apie nekilnø Stasio Ignatavièiaus (vadino já Anupru, bet saugumas susi- gaudë) elgesá. Vienam buvusiam Lietuvos karininkui Staselis sto- jæs á akistatà ir liudijæs tai, ko ðis norëjo iðsiginti. Karininkas gavæs 12 metø lagerio. Lageryje pakeitæ nuomonæ apie Ignatavièiø. Sau- gumas ilgai svarstë, perduoti ðá laiðkà man, ar ne. Nusprendë visgi perduoti ir tuo suteikti man ir kt. jo paþástamiems didelá smûgá. Apsiriko! Jau nuo 1959 m. vasaros Taiðeto lageryje susidariau apie já gan nekokià nuomonæ. Tai labai maþo iðsilavinimo, o tik dideliø ambicijø þmogelis. Per visà laikà nepastebëjau, kad jis bûtø knygà skaitæs. Niekðu, þinoma, iki ðiol jo nelaikiau. 1962 m. Stasys labai nemaloniai nustebino mane. Nenorëjo jo priimti á universitetà. Saugumas pasiûlë paraðyti á spaudà ir apspjau- dyti „aktyvistø frontà“ 1 . Staselis uþbëgo mano sankcijos. Já paklau- siau: „Ar supranti, kad reiks apjuodinti „aktyvistø frontà“?“ Jis:

„Suprantu. Man jo negaila.“ Að: „Bet tai vis vien bus kalbama apie Lietuvos garbæ!“ Pamatæs, kad að neduosiu jam tos sankcijos, Sta- selis iðslinko nepatenkintas. Dabar sugalvojo vël ásigerinti saugumui. Kokiu tikslu? Ko jis siekia? 16 metø iðkalëti yra didvyriðkumas. Kalinimas 16 metø suteikë jam teisæ vadintis savotiðku didvyriu. Taèiau po paskutinio elgesio tapo smulkiu niekðeliu. Kodël jis pradëjo flirtuoti su èekis- tais? Kodël? Ko jis ið jø nori gauti? Garbës? Mano manymu, nori kaip nors prieð mirtá tapti virðininkëliu. Baigs universitetà. Þino gerai, kad be saugumo pagalbos nepakils aukðèiau vyresnio ekonomisto. O taip norëtøsi virðininku vadintis! Ðûdelis! Garbëtroðka! Reiks bûtinai pasikalbëti ir pasakyti: „At- leisk, bet nuo ðios dienos að pradedu bijoti atvirai kalbëti su tavi- mi. Visgi turiu teisæ þiûrëti á tave, kaip á niekðelá, jeigu ið tikrøjø tu

1 Lietuviø aktyvistø frontas (LAF) – 1940–1941 m. antisovietinio pasiprieðinimo organizacija.

118

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

liudijai.“ Ir pasakysiu! Visais bûdais saugumas stengiasi palauþti mane. Tegu daugiau tokiø Staseliø laiþo batus, manæs tas nepalauð ir nepaskatins laiþyti tuos batus, kurie mane spardë. Ne! Vasaris. Mano gimimo diena. Nejaugi jau 38 metai suëjo! Alë padovanojo baltinius. Priminiau, kad jos nepasveikinau. Ji susig- raudinusi: „Manæs galima nepasveikinti.“ Kaþkaip nesinori jai priminti, kad vyresnë uþ mane 2,5 metø. Bet tiesiog uþmirðtu. Vardiniø niekada neuþmirðtu. Ne! Kità dienà vaikai pasveikino. Po darbo uþbëgau á „Pergalæ“ pasiþiûrëti italø–prancûzø filmo „Buke suþadëtinë“. Ið pradþiø atrodë, kad tai vakarø komunistø propaganda, kuri èia uþtektinai nusibosta. Bet vëliau pamatëm tik- rai puikø filmà. Keliama problema, apie kurià TSRS labai maþai kalbama – moralinis tyrumas ir iðtikimybë. Ið ten uþsukom á vardines pas Mokytojà 1 . Pirmiau neidavau. Dabar rûpëjo su sveèiais papolitikuoti. Susirinko net du mokslø daktarai, universiteto dëstytojai. Ið pradþiø kalbëjo apie sodus, ku- rie greièiausiai iððalo. Mintyse keikiau visus, vadinau miesèioniais. Laukiau, kol pradës kalbëti apie tautos reikalus. Provokavau. Galø gale pavyko. Stebino mane mediko susivokimas partijos politikoje. Medikas puikiai gaudosi ekonominëje partijos politikoje. Jis gir- dëjæs, kad Kauno politechnikos [instituto] studentai gavæ nukrei- pimus dirbti Rusijon. Ði þinia taip nemaloni. Kremlius deda ir to- liau visas pastangas rusinti mus. Kas yra Markulis, þinàs. Ið jø kurso suëmæ 12 studentø. Gráþo tik 6. Dalá jø iðdavë Markulis. Jis [pasakotojas] rëþæs jam [Markuliui] porà kartø á snuká. Gráþæ ið lagerio, buvæ kaliniai paraðæ CK skundà. Esà Markulis buvæs Beri- jos agentas. Ið pradþiø tampë Markulá. Maskva iðgelbëjusi. Negali toká niekðà nuskriausti. Penkmeèio planas suiræs, nes Maskva maðinø pramonæ kelianti á Sibirà. Iðreiðkiau savo pasitenkinimà, motyvavæs já tuo, kad dabar maþiau atvyks á Lietuvà rusø kolonistø. Jurbarko naftos fabrikas

1 A. Storpirðtis, Prekybos technikumo mokytojas.

P IRMOJI

KNYGA

119

neterð Lietuvos gamtos. Ekonomistas 1 átikinëjo mane, kad bus blo- giau. Uþ keliø metø Kauno politechnikoje studijuos 25 000 stu- dentø. Baigæ ðiandien lieka Lietuvoje, o tada vaþiuos Rusijon ir ten nutautës. Èia su juo teko sutikti. Bet að nesutikau su jo teiginiu, kad atvykæ á Lietuvà rusai sulietuvëja. Pats atsiëmë savo tvirtinimà. Puzonas ir Poðkus vedæ ruses. Abu þadëjæ jas sulietuvinti. Deja, ðios neiðmokusios net ir sveikintis lietuviðkai. Uþtat jie nekvieèià jø á baliø. Dþiugu buvo girdëti, kad Lietuvos inteligentija neabejinga savo tautos vargams ir bëdoms, kad ji seka savo vieðpaèiø neðvarias machinacijas ir jas supranta. Taèiau liûdna buvo dël Maskvos toli- mesniø këslø. O gal ir gerai, kad nevystys sunkiosios pramonës? Gerai! Vystys lengvàjà. O lengvoji turi senø specialistø. Maskvai nebus preteksto siøsti „broliðkàjà pagalbà“ – Trojos arkliukus. Ði lazda turi du galus. Paþiûrësime! Po vakar dienos diskusijø esu didesnis optimistas, negu buvau iki ðiol. Kalbëjo apie Jonà Kubiliø. Geras esàs þmogus. Norëjæs tapti Mokslø akademijos prezidentu. Nepaskirsià, nes nesiskaitæs su CK. Á Matulio vietà numatomas Þukauskas. Ádomu, kà Kubilius pasakos apie Amerikà. Ðis ne J. Grigonis ir nemeluos. Gali neleisti vieðai kalbëti. Paþiûrësim. Gráþome su Ale po pirmos. Buvau gan patenkintas. Daugiau nevengsiu bet kokiø baliø. Taip! Bûtina paþinti kuo daugiau þmo- niø, þinoti jø nuotaikas. Taip! Tik gadina nuotaikà tai, kad Mokytojas ir jo þmona nesiklauso radijo ir nieko neþino apie Maskvos procesà. Gëda! Sugëdinsiu! Inteligentai! 2 Vasario 10 d. atvaþiuoja Viktoras. Visi apsidþiaugëm. Dþiugu, kad jo tëvas gyvas. Gal pavyks nuvaþiuoti kada nors ir pasikalbëti!?

1 Maliðauskas, profesorius.

2 Autorius po ðio vakaro nebuvo kvieèiamas mûsø inteligentijos „gadinti“. Net buvæ draugai ëmë vengti, iðskyrus S. Èiuladà, mirusá 1980 m. Visi to baliaus dalyviai miræ. Gyvi esam tik abu su þmona Elyte. – A. T. (2003 10 19 pastaba).

120

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Kelis kartus skambino Edvardas, laukia Viktoro. Ir ðiandien ne- supranta, kad telefono pasikalbëjimus saugumas seka. Asilas! Kvietë mane vaþiuoti á Ukmergæ. Atsisakiau. Nëra jokio reikalo. Saugu- mas nori, kad mes nebûtume draugais. Á saugumà nekreipèiau dë- mesio. Bet ðiaip nieko bendro nëra tarp mûsø. O jis nori turëti draugø, pasirodyti tëvams, kad niekas jo nesmerkia. Nervas vaidina konspiratoriø, o telefonu prasikalba tai, ko ne- reikia. Liepiau Viktorà vadinti Vladu. Tegu galvoja saugumas, kad jis klausinëja apie brolá Vladà. Paklausë. O po to: „Kaip jo tëvas?“ Tikra konspiracija! Vasario 11 d. su Viktoru uþsukom pas Motinà (pas Jonelá). Ið ten nutarëm uþsukti pas A. Tylà. Jonas ir Vladas priekaiðtavo man uþ palaikymà santykiø su tokiu. Nereikia jiems pasakoti apie tai. Moti- na be reikalo nervuojasi dël mano santykiø su „blogais þmonëmis“. Antanas jau laukë. Radom transliuojamas bokso rungtynes ið Kauno. Lietuvis dauþë Baranikovà. Salë ûþë. Tyla: „Tu nemëgsti bokso?“ Að: „Mëgstu, kai lietuvis dauþo snukius rusams.“ Komen- tatorius papraðë boksininkà èempionà (kurá pernai Maskvoje nu- galëjo Zurza, bet laimëjimà áskaitë anam). Ðis iðreikë nepasitenki- nimà Kauno þiûrovais. Esà jie neobjektyvûs. Komentatorius stengësi nukreipti kalbà. Pradëjom kalbëti apie J. Þiugþdà. Að: „Nieko pasaulyje taip neapkenèiu, kaip ðio niekðo.“ Ëmiau kritikuoti jo „mokslinius“ dar- bus. Tyla: „Að gi piktinuosi þmonëmis, kurie piktinasi tuo.“ Þadëjo padëti man surasti darbà pas Þilënà etnografijos muzie- jaus socializmo sektoriuje. Að: „Gero socialisto ið manæs neiðeis.“ Pavaiðino. Iðgërëm. Viktoras iðbandë jo erudicijà. Liko paten- kintas, orientuojasi. Iðëjus: „Na, kaip?“ Viktoras: „Nieko! Apsiskaitæs.“ „Ar gali átarti, kad tai ið tikrøjø saugumo agentas?“ „Ne!“ Man paèiam buvo labai nemalonu, kad já tuo átarinëju. O gal be pagrindo? Bet vël prisiminiau 1963 04 04 jo agitacijà uþ pogrindá. Tai darë saugumo ákalbëtas niekðas 1 .

1 Niekðu A. Tyla niekada nebuvo. – A. T.

P IRMOJI

KNYGA

121

Viktoras pastebëjæs, kad þiûrint Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausmë“, vienas ið herojø paminëjæs sàþinæ ar jos grauþimà. Tyla tuo momentu ëmæs ir iðgëræs stiklelá nieko neparaginæs. Be to, jo elgesys suvarþytas, nenatûralus, kà ir að seniai pastebëjau. Kai Tyla gyrë lietuvius, kuriuos ir caro laikais karininkai ka- riuomenëje norëjæ turëti kareiviais, Viktoras priminë atsitikimà ar anekdotà. Lietuvis nemokëjæs rusiðkai ir nematæs skirtumo tarp „otnesti“ ir „donesti“. Nesupratom, kur jis [Viktoras] „lenkia“. Ið- ëjus paaiðkino. Stebëjæs, kaip [Tyla] reaguos á þodá „donesti“. Kità dienà buvau nepatenkintas savo „komplimentais“ valdþios atþvilgiu. Saugumui praneð. Bet sovietiná patriotà vaidinti irgi nesi- norëjo. Ims átarinëti, kad bijau atvirai su juo kalbëti. Kità rytà uþvaþiavau pas Jonelá. Su mama iðvykome á Krivasalá. Labai blogai apsirengusi. Gal pirmà kartà buvo truputá gëda. Ne- daug. Lauke buvo –15° C. Gerai, kad atðilo. Linkmenyse uþsukau pas kun. Alfredà. Neradau. Sunku buvo tempti 6 kg „Palangos“ [duonos], 4 kg „barankø“, naminio vyno butelá ir kt. menkniekius. Nuo Naujasodþio matësi gimtoji bakûþë. Dieve! Ten niekas ne- laukia mûsø. Tolumoje kapinës. Jose tas varguolis, kuris mûsø laukdavo. Uþsukom pas Senelæ. Tokia pati. Aèiû Dievui! Norëèiau, kad 100 metø gyventø. Jos sûnus Vladas blogiau atrodo. Troboje radom Krikðto Motinà. Mama daþnai apsiverkdavo. Buvo labai liûdna. Veronika praneðë, kad Alfredas kojà susilauþë. Nutariau anks- èiau vaþiuoti á Vilniø, uþsukti pas já. Verkdama mama atsisveikino. Nusiëmæs kepuræ, persiþegnojau prieð tà patá ðventà paveikslà. Vaþiuoti toliau nuo namø, kuriuose taip liûdna. Gruodþio 5 d. nebuvo taip sunku, taip graudu dël Tatuko kaip dabar. Veronika paveþë iki Naujasodþio. Eidamas pas Alfredà, þadëjau maþiau kalbëti, maþiau valgyti. Apsidþiaugë pamatæs mane. Ten buvo Jono Kardelio 1 sesuo, 11 kla-

1 Bûsimo kunigo. – A. T.

122

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

sës moksleivë. Apie Lietuvos istorijà neturi jokio supratimo. Sàmo- ningai þalojama mûsø jaunoji karta! Praðomas likau iki kito autobuso – 19 val. Iðvaþiavome su bu- vusio karininko naðle, karininko, kurá suðaudë 1952 m. Tiek metø praëjo, o ji vis dar turi viltá sulaukti jo. Kiek tokiø nelaimingø naðliø paliko Lietuvoje kruvinieji Stalinas su Berija. Vagone kalbëjau su Piepelu 1 . Priminiau jo dëdæ, tetas. Pasiro- do, kad galima paveikti. Reikia daþniau susitikti. O! 15 val. 40 min. valgyti ir á miestà. Uþsukti pas Miliø. Viktoras ryt iðvyksta.

Vasario 26 d. (ðeðtadienis)

17 val. 15 min. kambary. Kitam kambarëly Gintulis sëdi ant sofos. Vakar turëjo 39° temperatûros. Antra savaitë didelis atodrëkis, ly- ja. Visur ðlapia. Gintulis suðlapo kojas ir apsirgo. Reikia turëti po 2 poras batø. O mes turime vaikams po porà. Gintulio suplyðæ. Uþtat kojos suðlapdavo. Tai ne juokai. Bûtina saugoti. Gali reuma- tà gauti. Esu iðvargæs. Po koncerto vëlai gulëm. Perskaièiau 100 psl. kny- gos apie ávairias niekðø niekðybes. Pyktis nepraeina. Ðiaip piktas buvau, o knyga dar padidino mano pyktá. Susipykau su Ida Maisiejevna, mûsø maðininke. Sëdëjau ir skaièiau þurnalà. Elena skambino á geleþinkelio sto- ties informacijà. Atsakë rusiðkai. Nesusivaldþiau: „Sëdi tokioje vie- toje ir kalbos nemoka. O tiek þmoniø nesupranta.“ Arkadijus at- sakë, kad gal nesuprato. O prieð metus laiko jis pats pasmerkë tà ið informacijos, kuri (irgi Elenai) atsakë rusiðkai. Tuoj ásikiðo Ida. Esà turi rusiðkai suprasti. „Jeigu nuo Terlecko priklausytø, jis mus visus iðvytø.“ Kaþkà taikiai atsakiau. Bet po kurio laiko vël uþka- bino mane. Gan mandagiai atsakiau (nors ir jaudindamasis), kad þmogus, dirbàs tokioje vietoje, turi mokëti abi kalbas. Juk mano

1 Neiððifruojamas pseudonimas.

P IRMOJI

KNYGA

123

motina nemoka rusiðkai. Kaimieèiø daugelis nemoka rusø kalbos. Ida pakëlusi tonà: „O reiktø mokëti rusø kalbà. Juk tai tarptauti- në kalba.“ Ida ëmë árodinëti, kad rusø kalbà ðiandienà visi moka ir kaime. Atsakiau, kad mano kaime motina ir daugelis nemoka. Ida: „Reikia mokytis. Tarptautinæ kalbà reikia þinoti!“ Að: „Mama jau sena. Jûs jaunesnë. O kodël nesimokote lietuviø kalbos? Mama gyvena tik tarp lietuviø ir negirdi jokios kitos kalbos. O jûs gyvenate tarp lietuviø, girdite lietuviø kalbà.“ Ida: „Man nereikalinga lietuviø kalba. Jeigu reiktø, að iðmokèiau.“ Èia að puoliau á ánirðá:. „Taip! Nereikalinga. Jûs naudojatës mûsø gerumu, mûsø lietuviðku geru- mu. Jei gyventumëte Latvijoje arba Estijoje, iðmoktumëte!“ Ásiuto maðininkë: „Kraujà liejome, iðlaisvinome, o jie…“ Að: „Nenoriu gir- dëti plepalø!“ Tai pasakæs iðëjau. Bijojau nesusivaldyti ir pasakyti tai, kas negalima. Gyvatë! Nors karvë tylëtø. Nei þodþio lietuviðkai nemoka, tai nors tylëtø. O vis stengiasi ágelti. Vakar irgi buvo pradëjusi. Pasa- kiau, kad neverèiu jos mokytis, bet tokiø þmoniø, kurie per 20 me- tø neiðmoko nei þodþio lietuviðkai, að negerbiu. Kalbëjau gan tak- tiðkai, nekeldamas balso. Stengiausi bûti jai geras, nes þydus ðiaip visi skriaudþia. Taèiau pati ásipraðë, uþgavo jautrià vietà. Jai nerei- kalinga lietuviø kalba! Su ðia karve rusiðkai nekalbësiu në þodþio! Gyvatës! Spjaudo viskà, kas lietuviðka! Rankos dreba ið pykèio! Gyvatës! Niekðai! 17 val. 40 min. Ryt raðysiu toliau. Miðke sniego beveik neliko. Jeigu ðis atðilimas bûtø prasidëjæs trejetà savaièiø vëliau, imtumëme tikëti, kad jau pavasaris. O ðian- dien tuo nesinori tikëti. Taip!

Vasario 27 d. (sekmadienis)

8 val. 15 min. ðaltajame kambarëly po antklode ir „buðlatu“. Taip norisi nors sekmadiená iðsimiegoti. Taèiau, kaip tyèia, ðeðtadiená iðvargæs, sekmadienio ryte anksti atsibundu. Ðáryt atsibudau 5 val.

124

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

20 min. ir beveik neuþmigau. Ðiandien turiu daug kà paraðyti. Ne- iðsimiegojus mintys labai padrikos. Nieko nepadarysi. Mintys pa- sensta. Suprantu, kad dienoraðtis atima daug brangaus ir man taip reikalingo laiko, bet neraðyti negaliu. Tai mano pareiga. Be to, sunku tylëti. Sunku! Lauke lyja. Visà naktá lijo. Turbût stogas prakiuro ir kaþkur laða vanduo. Per lubas dar neprasiverþë. Chronologine tvarka. Dar anoj savaitëj Povilas I papasakojo apie savo paðnekesá su Jonu III 1 . Pagrindinës ðio paðnekesio mintys. Jonas III: „Mano ne- apykanta raudonajam okupantui tokia didþiulë, kad netelpa ma- nyje. Dar 1954 ar 1955 m. vienas ið paþástamø siûlë man leisti pogrindiná laikraðtëlá. Atkalbëjau pabrëþæs, kad visus iðgaudys, duos po 25 metus ir viskas. Nëra sàlygø pogrindá organizuoti. Tiek cari- nëj Rusijoj, tiek Lietuvoje pogrindiniam darbui buvo visai kitos sàlygos. Taèiau jau 1958 metø pradþioje man kilo mintis ákurti pogrindinæ organizacijà. Po ilgø svarstymø nusprendþiau atgaivin- ti Lietuvos socialdemokratø partijà. Tà mintá ilgai neðiojau savyje. Taèiau vienas draugas atkalbëjo mane nuo tos idëjos. Jo manymu, nereikia kurti jokiø organizacijø, jokiø partijø. Nëra prasmës kurti organizacijà dël organizacijos. Organizacijos tik palengvina èekis- tø darbà. Nereikia kurti organizacijos, bet veikti organizuotai. Su ta mintimi sutikau. Bet nuo 1963 m. vël ëmiau neðiotis savyje mintá sukurti pogrindinæ partijà ir pavadinti jà Lietuvos nacionalinio ir socialinio teisingumo partija.“ Povilas I paklausæs „veikëjà“, kodël bûtinai partijà ir tokiu skambiu pavadinimu. Á tai Jonas III maþ- daug taip atsakæs: „Praeitis moko, kad tautai gali atneðti daug þalos partinës pjautynës. Að prieð tas pjautynes, prieð partines rie- tenas. Bûtina ákurti nepartinæ partijà 2 , kuri stovëtø aukðèiau uþ partijas.“ Povilas I ëmæs prieðtarauti. Esà toji „nepartinë partija“ vis vien bus partija. Atsiras jai opozicija ir bus neiðvengiamos riety-

1 Tikrovëje tokiø asmenø ir tokio pokalbio nebuvo. Autorius pats svarsto pogrindi- nës organizacijos veiklos perspektyvà.

2 Kaþkokia nesàmonë. – A. T.

P IRMOJI

KNYGA

125

nës. Á tai Jonas III atsakæs: „Vakarø Europoje ir JAV yra daugiausia

po porà pagrindiniø partijø. To reikia siekti ir Lietuvoje. Á Lietuvos

nacionalinio ir socialinio teisingumo partijà bûtø priimami ávairiø paþiûrø lietuviai, jauèià reikalà kovoti su okupantu. Ðie kovotojai sudarytø pagrindà partijai, apimanèiai didelæ tautos dalá. Jos, kaip kovotojos uþ Lietuvos laisvæ, autoritetas bûtø didesnis negu po bolðevikinës okupacijos sukurtø partijø.“ Povilas I prikiðæs jam maþdaug taip: „Tai diktatoriðkos mintys. Nori sukurti tokià daug- partinæ sistemà, kokia ðiandien vieðpatauja Lenkijoje ir Ulbrichto

Vokietijoje. Viena partija valdo, o kitos ðoka pagal jos dûdelæ.“ Jonas III uþsigavæs. Atsakæs, kad jis neturi to galvoje. Jis uþ daug- partinæ sistemà. O vadovaujantis (ðá þodá jis pabrëþæs) tos partijos vaidmuo bûtø reiðkiamas per rinkëjø valià. Jonas III esàs didþiau- sias komunistiniø ðaliø rinkiminës komedijos prieðas. Ði „jo“ parti-

ja galëtø vadovauti tautai, kaip pogrindþio sàlygomis iðsikovojusi

didelá autoritetà partija ir tik dël to autoriteto. Kitos partijos netu- rëtø to autoriteto, kadangi jos okupacijos metu nieko neveikusios.

O vidury partijos bûtø leidþiama kritika, paþiûrø laisvë. Uþtat nuo

jos atskilusiø bûtø labai maþai. Tada Povilas I paklausæs: „Koks pranaðumas pogrindþio sàlygomis partijos veikimo prieð „neapi- formintà“ veikimà.“ Jonas III: „Bûdamas partijos ar organizacijos nariu kiekvienas þmogus jaus didesnæ atsakomybæ, bus aktyves- nis, o svarbiausia, jis bus ruoðiamas ateièiai. Be to, tokia partija bus organizuotos kovos branduolys momento metu. O ðiandien tokio

branduolio nëra. Kà mes ðiandien darytume, jeigu staiga Rusijos imperijai ateis galas? Ðiandien ji stipri ir gali iðsilaikyti dar ilgai. Bet mes privalom bûti pasiruoðæ kiekvienam netikëtumui.“ Jonas

III dar kaþkà aiðkinæs dël partijos pranaðumo. Esà partijos narys

kovosiàs uþ savo moralæ, nepalûðiàs gyvenime, nepasitrauksiàs ið kovotojø eilës. Daug buvæ gerø vyrø, bet vedæ pasitraukë ið tos veiklos. O partija ar organizacija ápareigosianti já visada likti kovo- tojø eilëse.

Að: „O kodël tu jo nepaklausei, ið kur jis ims þmoniø savo partijai? Matyt, blogai jis paþásta dabartiná gyvenimà ir nemato, kad ðiø dienø lietuvis labai indiferentiðkas?“

126

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Povilas I nepaklausæs to jo, nes pats esàs prieð „apiformintà“ veikimà. Jis uþ organizuotà, bet „neapiformintà“ veikimà. Bûtina esà ieðkoti bûdø prieiti prie mokytojø, veikti juos, kad ðie auklëtø jaunàjà kartà ne taip, kaip ji ðiandien auklëjama. Bûtina ieðkoti metodø kelti lietuviø sàmoningumà, skiepyti jiems laisvës viltá. Tuo tikslu bûtina retkarèiais iðleisti atsiðaukimus. Að: „Matau, kad tu faktiðkai sutinki su Jonu III. Juk lapeliø, atsiðaukimø neiðleisi be organizacijos pagalbos. Taèiau þinok, kad að neremiu nei Jono III, nei tavæs. Að irgi daug kuo nepatenkintas, net labai piktinuosi tuo, kad „derþimordos“ spjaudo ant visko, kas lietuviðka. Taèiau po 20 metø viskas iðsispræs savaime, be mûsø

ásikiðimo. Jaunoji Rusijos karta supras, kad su lietuviais reikia elg- tis kaip su lygia sau tauta, kad dabartinio elgesio pakeitimas iðeis tik á naudà Rusijai. Be to, Jonà III að laikau gudriu provokatoriu-

mi. Tu jo saugokis.“ Povilas I su nepasitikëjimu þiûrëjo, t. y. klau-

sësi mano þodþiø. Taèiau að þinau, kad jis nieko neveiks prieð san- tvarkà. Vasario 19 d. 1-ajame „Novyj mir“ numeryje perskaitau Vasili- jaus Bykovo „Mirusiems neskauda“ ir Solþenycino „Zachar-Kali-

ta“. Þurnalas nepasiduoda tamsybininkams! O Solþenycinas ir toliau

lieka doru raðytoju. Galvojau, kad po triukðmo, kurá sukëlë Siniav- skio ir Danielio teismas, Maskva bus priversta legalioje spaudoje iðspausdinti kà nors ið progresyviø Rusijos raðytojø. Taèiau vakar „Tiesoje“ paskelbta faktinë Stalino ruporo, Rusijos kultûros þanda- ro Þdanovo reabilitacija rodo, kad Rusijos laukia tolesnis reakcio- nieriø ir tamsybininkø siautëjimas. Atrodo, kad po XXIII suvaþia- vimo tamsybininkai dar labiau pakels galvas. Ðiame suvaþiavime bus reabilituotas (nors ir ne visiðkai) kruvinasis Stalinas. Paneigti tai, kà apie já pasakë Nikita, Kremlius neiðdrás, taèiau visus jo þiaurumus, terorà pavadins „klaidø“ vardu. Kremlius þino, kad Nikita pasakë tik labai maþà dalá tiesos apie kruvinus Stalino darbus, bet Kremlius supranta, kad tolimesnë Sta- lino kritika, tolimesnis jo kruvinø nusikaltimø demaskavimas gali bûti labai praþûtingas. Juk tik dalies tiesos pasakymas taip pakeitë daugelá rusø.

P IRMOJI

KNYGA

127

Iðmesk Stalinà, Voroðilovà, Molotovà, Kaganovièiø, Malenko- và, Chruðèiovà, Þdanovà, Berijà, Dekanozovà ir kt. niekðelius, kas tada lieka? Kas tada ið dorø þmoniø sëdëjo Kremliuje? Kas? O juk þmonës kuria istorijà, nedidelë saujelë tokioje valstybëje, kaip ðian- dieninë Rusija. Stalinas, Berija buvo neaprëþti Rusijos vieðpaèiai ir tik jie su á save panaðiais sëbrais kûrë istorijà. Logiðkai galvojant iðeina, kad kûrinys panaðus á kûrëjus. Pasakyk, kas kûrëjas, kiek- vienas atsakys á klausimà, koks jo kûrinys. Uþtat ir bûtina, kol ne vëlu, nuplauti nuo ðiø niekðø gaujos kraujà, nekaltø milijonø þmo- niø kraujà. Vienas ið suvaþiavimo tikslø ir bus atlikti ðià misijà. Taèiau ið velnio niekas nesugebës padaryti angelo. Daugumas ru- sø buvo akli, bet po XX suvaþiavimo didesnë dalis (ne! maþesnë!) jø praregëjo. Jaunimo jau neátikinsi, kad kruvinasis Stalinas su kruvinuoju Berija dirbo dorà darbà, kad milijonus þudë ið meilës kitiems milijonams. Ðiø dienø ruselis yra didelis nacionalistas, bet pradeda pats galvoti! Prieð 15–20 metø uþ já galvojo Stalinas su Berija ir K o , o ðiandien jis pats pradeda galvoti. Taip! Suvaþiavimas stengsis ið dalies reabilituoti Stalinà (kartu, þinoma, ir Berijà, nors ðio vardas nebus minimas, o jei minimas, tai tik norint Stalino ir gaujos nusikaltimus suvesti Berijai – tam atpirkimo oþiui). Taèiau kruvinosios Stalino gadynës jau nesugrà- þinsi. Ne! Antradiená sutiktas Kompozitorius [atsakingà postà uþ- imàs rajono komunistas] pareiðkë: „Visur tyla. Tyla visada bûna prieð audrà.“ Kà reiðkia ðie jo þodþiai? Jis smerkia Stalinà, bet savo dvasioj „stalincas“ ir bûtø patenkintas, jeigu Kremlius „su- verþtø vadþias“. Taèiau jo svajonës neiðsipildys. Tamsybininkai triumfuos po suvaþiavimo, bet Suslovas ne visagalis. Jeigu jis ágautø tokià valdþià, kokià turëjo Stalinas ar Nikita, ið jo visko galima tikëtis. Jis pasuktø á Pekinà ir tada laikykis. Vël lietøsi Rusijoj kraujas, kaip jis liejosi Stalino–Berijos laikais. Bet Suslovas ne- ágaus tokios galios, nors jis Kremliaus ideologijai vadovauja ðian- dien. Vasario 19 d. po darbo su Viktoru nuvaþiavom pas Aleksandrà. Ir tà dienà buvo toks pat optimistas. Deja, greit pavargo. Nesupra- tom nukreipti jo mintis nuo já jaudinanèios temos. Po 15 minuèiø

128

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

teko atsisveikinti. Doras kunigas, nors truputá ir fanatikas! Negal- voja apie save, kaip daugelis jo luomo þmoniø. Oras buvo puikus. Patariau Viktorui pasivaikðèioti ir pasikalbë- ti keliom temom. Namuose atvirai kalbëti baisu. Saugumas dës visas pastangas sekti kiekvienà mûsø þingsná ir uþgirsti kiekvienà þodá. Viktoras sako, kad kaimynais Subaèiais negalima pasitikëti. Rodos, dori þmonës, neapkenèia „derþimordø“, bet pasitikëti tikrai negalima. Juk jis kadrø skyriaus inspektorius, esàs saugumo áskai- toj. Jø pagalba saugumas gali klausytis mûsø pasikalbëjimø. Kar- tais nenoriu su tuo sutikti. Jeigu jam bûtø pavesta ðnipinëti mus, nebûtø praðæ mamà priþiûrëti jø kambariø. Taèiau atsarga gëdos nedaro! Garsiai kambary nieko negalima kalbëti. Kaip surusinta Naujoji Vilnia! Net kino afiðos tik rusiðkos. Be- veik në þodþio neuþgirsi lietuviðkai. Plentu sukam Vilniaus link. Paveja maðinos. Kai kurios sustoja. Mes budrûs! Reikia bûti atsargiems! Viktoras pasakoja apie baþnyèios reikalus. Miesto pakraðty, prie kapiniø esanèiame sustojime sustojam. Èia pat atsiranda tipiðkai rusiðkai apsirengusi rusë. Nutylam. To- kia „nekalta“ kaip tik gali klausytis pokalbio. Juk Arkadijus prisi- paþino, kad tarp sekliø yra ir moterø. Autobuse pora átartinø tipø. Þinoma, saugumas galëjo sekti mus. Aplenkë lengvosiomis maðinomis, o kas nors ið jø álipo kitame sustojime. Taip jie daro. Taèiau kità dienà juokiaus Viktorui: „Kiek nekaltø þmoniø mes palaikome ðnipais. Þmogelis miega naktá ir nesapnuoja, kad mes mintyse vadinam já niekðu.“ Iðlipom prie Ðv. Onos baþnyèios. Uþeinam á Ðv. Mykolo baþny- èios kiemà. Radau jame þymes gaisro, kurio metu sudegë didelæ meninæ vertæ turá freskos. Kiemas neðvarus, pilna statybiniø me- dþiagø. Tik 7 baþnyèios neuþdarytos. Likusios paverstos sandë- liais, dirbtuvëmis. Pirmà kartà suþinau, kad visos 12 cerkviø atida- rytos. Uþsukom á dar Algirdo statytà cerkvæ prie Vilnelës. Veikia! Uþeinam á vidø. Apþiûrinëjam. Juk skirtumo tarp cerkvës ir baþny- èios ið esmës nëra, taèiau pirmoji taip svetima.

P IRMOJI

KNYGA

129

Einam á Skaièiavimo maðinø gamyklà pro cerkvelæ Dzerþinskio gatvëje. Toje ðviesa. Veikia! Pradedu gëdyti save, kad neþinojau to. Net ir èia rusai rodo savo veidà. Daugumà baþnyèiø uþdarë, taèiau nei vienos cerkvës nepalietë, nors katalikø tikinèiøjø bent kaip 10 kartø daugiau negu pravoslavø. Carai uþdarinëjo baþny- èias, statë Vilniuje cerkves norëdami suteikti miestui rusiðkà vei- dà. O kokiu tikslu jø palikuonys uþdarinëdami baþnyèias nepalietë nei vienos cerkvës? Mes skatinami visur mokytis ið „vyresnio brolio“, taèiau kodël èia neverèiami sekti juo? Kur tik paþvelgsi, visur neteisybë, smur- tas, tyèiojimasis ið tavo tautiniø jausmø! Vasario 19 d. vakare skubëjome á „Sigmos“ klubà. Bariau Vikto- rà, kad nepasiþiûrëjo filmo „Niekas nenorëjo mirti“. Tiesa, Vyto G. 1 , nesulaukë prie klubo. Bet jei labai bûtø norëjæs, bûtø sulaukæs. Norëjau já (ir save, þinoma) átikinti, kad lietuviai nëra blogesni, kokie buvo prieð 10 metø, o net geresni. Kaþkaip tikëjau, kad inþinieriai „duos garo“ V. Þalakevièiui uþ mûsø tautos istorijos dergimà. Tà tikëjimà stiprino Vyto þodþiai apie tai, kad klube vyksta ádomios ir aðtrios diskusijos. Abu nuëjom apsirengæ kasdieniðkai. Ten gi pamatëm visus pa- sipuoðusius. Ypaè iðsipusèiusios buvo V. Þalakevièiaus, J. Griciaus ir dailininko (pavardæ pamirðau) þmonos. Buvo truputá nejauku. Ant stalø stovëjo stiklinës kavai, sausainiai. Pasirodo, kad èia galima iðgerti. Yra konjako, vyno. Ðá kartà buvo net degtinës. Vy- tas uþsakë Anykðèiø vyno butelá. Jo Birutë buvo su savo drauge mokytoja. Galvojau, kad tai dora lietuvë. Kaip pasirodë vëliau, gerokai klydau. Diskusijas pradëjo klubo vedëjas, aukðtas inþinierius ir jo drau- gas. Þodá suteikë paruoðtam savo kolegai. Tas lindo á detales, be jokio pagrindo gyrë filmà. Jo kaimynë maþdaug taip pradëjo: „Ðis filmas primena mûsø tautos praeitá. Að buvau nedidelë dar, vaikas.

1 Vytas G., Vytas – Vytautas Girdzijauskas.

130

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Nuvaþiavau pas senelæ á kaimà. Naktá atëjo banditai. Reikalavo valgyti. Senelë nedavë, nes nieko pati neturëjo. Tada banditai at- ëmë laðinius.“ Nieko neturëjo, taèiau atëmë laðinius! Jauèiau, kad tai skrebo duktë. Maèiau, kad tiek Viktoras, tiek Vytas gan nepa- tenkinti tokia pradþia. Man irgi buvo skaudu. Nejaugi tokia nuo- taika teks sugráþti namo? Nejaugi ið tikrøjø Viktoras teisus? Vytas teisinosi, kad ádomiø kalbëtojø nëra ðiandien: „Uþsiundy- siu Kiðká, kad tas pakalbëtø.“ Tuo momentu atsistojo gan neimpo- nuojanèios iðvaizdos neaukðto ûgio, maþdaug 25–27 metø inþi- nierius (o gal truputá vyresnis), apsirengæs nertiniu vietoj baltø baltiniø ir kaklaraiðèio. Vytas suplojo rankomis: „Bus ádomu.“ Ne- skubëdamas pradëjo vertinti filmà. Pirmieji þodþiai nieko gero ne- þadëjo. O gal að nepajëgiau ásigilinti á juos. Taèiau greit teko ið- girsti tai, ko negirdëjau në karto ið vieðos tribûnos: „Að irgi buvau tada maþas, bet þinau, kad valstietis bijojo tiek vienø, tiek kitø:

tiek miðkiniø, tiek ir liaudies gynëjø, skrebukø. O filme tas nepa- vaizduota.“ Po ðiø þodþiø susiþvalgëm abu su Viktoru. Neblogai pasakyta! Ar atsiras prieðtarautojø. Ne! Kas gali paneigti tiesà, kad skrebø bijojo lietuvis ir neapkentë jø? Per maþa pasakyti, kad abiejø pusiø vienodai bijojo. Partizanø ëmë bijoti daug vëliau ir dauguma tie, kurie turëjo pagrindo bijoti. O skrebø visà laikà ne- apkentë 90–95 proc. tautos. Að smerkiu beprasmes þudynes, þu- dymà nekaltø þmoniø, kuriems daþnai uþteko tik dirþo. Taèiau lyginti partizanus su skrebais negalima. Bet ið vieðos tribûnos juos sulyginti, reiðkia, parodyti didelæ pilietinæ dràsà ir duoti „stalincø“ iððlovintiems vagims skrebams didelá antausá, kurio jie nusipelnë, bet kurio vieðai niekas nedavë. Nuotaika tuoj susitaisë. Gerai, kad atëjom! Að teisus, o ne Vik- toras! Lietuvis netapo blogesniu, negu buvo. Atsistoja kresnas vy- riokas. Atsipraðo, kad kalbës rusiðkai. Kalba bendrai apie filmà. Tesuprantu, kad nëra labai patenkintas filmo objektyvumu. Ir stai- ga pradeda ðnekëti apie Siniavskio ir Danielio teismà „Að komu- nistas, að tvirtai tikiu komunizmo ateitimi. Taèiau að nepatenkintas dviejø raðytojø teismu. Marksas teigë, kad su idëjomis reikia kovo- ti ne jëga, o idëjomis. Ðá kartà tai buvo ne teismas, o susidorojimas.

P IRMOJI

KNYGA

131

Að kvieèiu jûs, draugai, iðsakyti savo nuomonæ apie ðá teismà.“ Visi

(bent daugumas) neslepia savo nustebimo ir pritarimo (jis pasako kaþkaip daugiau, kaþkà aðtresnio, negu að perdaviau). Pirminin-

kaujantis, taèiau nutraukia: „Apie juos kalbësim kità kartà. Ðian- dien kalbame apie filmà.“ Mes visi trys susiþvalgom. Veiduose nustebimas ir pasitenkini- mas prasidëjusiomis diskusijomis. Bravo. Þiûrëk, Viktorai! Supra- tai, kad neteisus tu?! Vytas nori kalbëti. Að: „Tau negalima. Tegu kalba kiti.“ Birutë nieko nesako. Èia ji man patinka, nors ðiaip nesimpatiðka. Vytas formuluoja klausimà. Padedu. Klausia: „Filmas vaizduo-

ja istoriná laikotarpá, pokario laikotarpá. Filmas turëjo tikslà ob-

jektyviai nuðviesti ðá laikotarpá. Ar reþisierius iki galo iðsprendë ðá

uþdaviná?“ Pirmininkaujantis atsako, kad iðsprendë. Salës nuotaika rodo,

kad dauguma nesutinka su tuo. Vël atsistoja Þemaitis. Jis kritikuo-

ja scenà malûne: „Miðkiniai pasiruoðæ laukë, taèiau juos iðskerdë

kaip meitëlius. Kaþkaip nemalonu buvo þiûrëti. Að jau þinojau, kad taip baigsis…“ Beveik visi juokiasi. Salëje pagyvëjimas. Pirmi- ninkas: „Kiek jø buvo, skaièiavai? Ne? O að skaièiavau – 7 prieð

7.“ Kaþkas: „O po mûðio? 6 ir 1.“ Visi juokiasi! Atsistoja direkto- riaus pavaduotojas. Ne. Vyriausiasis inþinierius. Vytas pastebi, kad

jis lakstë su pistoletu drauge su skrebais. Kà ðis tipelis pasakys?

Kalbëti nemoka: „Filmas objektyviai pavaizdavo pokario laikotar- pá.“ Ir èia ima kalbëti apie tai, kas „ant dûðios“. „Paimkim knygà „Kaimas kryþkelëje“. Pagal autoriø iðeina, kad neklydo tik tas, kas sëdëjo akademijoje.“ Ne visi suprato, kà norëjo pasakyti tipelis. Pasakë gal tai, ko nenorëjo. Tiesiog prasitarë, kad jam nepatinka

Avyþius, kuris nors dalá tiesos pasakë apie skrebø kruvinus darbe- lius. Aiðku! Deja, jis nieko negalëjo prikiðti prieð já kalbëjusiems.

O kà jis gali pasakyti? Nenori bûti pajuokos objektu! Kaþkoks

þmogelis ëmë priekaiðtauti uþ tai, kad nuo filmo kritikos priëjom prie politikos. Nesusivaldæs ir að suðukau (kaþkas irgi ðaukë): „O filmas argi ne politinis?“ Daugelis ëmë rëkti: „Ar tai blogai, ar gerai?“ Ðis atsakë, kad blogai. Kilo triukðmas, juokas.

132

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Tuo metu ateina Vyto brolis 1 su simpatiðka þmona. Vytas svai- do replikas. Mano nuostabai nei brolis su þmona, nei Birutë nei kiek nestabdo Vyto. Man tenka truputá stabdyti já. Tiesiog gëda prisiminus savo brolius. Ðie abu imtø stabdyti mane, priekaiðtauti. Bravo Girdzijauskai! Taip norisi pakalbëti ir kirsti, þodþiu, þinoma! Norisi! Maþai, palyginus, tiesos pasakë kalbëjæ. Filmo analizë pavirðutiniðka. Pa- silenkæs á Viktoro ir G. pusæ sakau: „Pirmà kartà gailiuosi, kad „sëdëjau“ ir negaliu kalbëti.“ Tikrai pirmà kartà gailiuosi! Ðiuo momentu girdþiu kaþkada kaþkieno pasakytus þodþius: „Reikëjo pasëdëti, patylëti, padaryti karjerà ir tada kovoti.“ Tada atsakiau:

„Padaræs karjerà bûèiau praradæs norà kovoti.“ Ðá kartà nemokëjau pateisinti savæs. Jeigu nebûèiau buvæs lagery, tiek daug galëèiau pasakyti. O dabar reikia tylëti. Tylëti! Po keliø dienø uþsukæs Alginskas 2 pasa- kë: „Reikia tylëti ir net nerodyti savo veido iðraiðkos, kad neapkal- tinø uþ tai, kad „piktybiðkai tyli, antisovietiðkai ðypsaisi“. Taip elgtis að nemoku ir nelaikau bûtinu. Bet kalbëti negalima. Tylëti! Jeigu að taip pakalbëèiau, kaip B. Kiðkis, kità dienà sëdëèiau sau- gumo rûsy. Kas jiems galima, mums uþdrausta! To momentu atsistojo V. Þalakevièius. Jau ið pirmøjø jo þodþiø supratau, kad jis gan gudrus. Nors já puolë uþ neobjektyvumà dau- gelis, bet V. Þalakevièius atsakë tik vienam Vytui. Suprato, kad reþisierius kaltinamas uþ istorinës tiesos iðkraipymà. Iðsisukinëjo. „Dalis esanti tiesos. Meno kûrinys nëra gyvenimo kopija. Tiesa apie pokario ávykius bus pasakyta. Jau ðiandien „Tiesa“ raðo, kad þmo- nës klydo. (Gudrus! Pastebëjo net tai.) Vienam kûriny dalis tiesos, kitame irgi. Taip ir paaiðkës objektyvi tiesa. Mes neturëjome tikslo duoti istorinæ kopijà, o pavaizduoti, parodyti mûsø tautos gyvybin- gumà. Nors mes mokam vienas kitam kibti á gerklæ, bet vis vien iðliekam kaip tauta ir ilgai dar gyvensim.“ Rodos, niekas neplojo. Neplojo! Gudrus tipas. Nei vienu þodþiu neprasitarë, kad pasidavë

1 Petras Girdzijauskas, buvæs politinis kalinys.

2 Neiððifruojamas pseudonimas.

P IRMOJI

KNYGA

133

Maskvos spaudimui (scenarijø tvirtina Maskva). Þiûriu á já ir taip gaila þmogelio. Þmona labai iðsidabinusi, reikalauja tualetø. Uþtat ir tenka parduoti velniui dûðià, spjaudyti ant savo tautos. Paþiûrë- jæs filmà taip norëjau spjauti jam á snuká, o ðá kartà tik gaila buvo jo. Ðûdelis! Neiðkentë Vytas. Iðvargæs buvau, todël ne viskà ásikaliau á gal- và. Prikiðo reþisieriui neobjektyvumà (labai atsargiai). Maþdaug taip: „Reþisierius nesugebëjo objektyviai pavaizduoti tø pokario ávykiø, negalëjo arba bijojo.“ Pasakæs atsisëdo. Uþ þodá „bijojo“ taip trenkë aplodismentø banga. Þinoma, að buvau vienas ið karð- èiausiø ovatoriø. Þalakevièius suprato, kodël Vytui taip ploja, o jam ið viso neplojo. Po B. Kiðkio ásidëmëjo vienas jaunas inþinierius. Jis kalbëjo:

„Filme partizanai (!) sukarikatûrinti. Lyg tarp jø nebuvo vyrø. Bu- vo ir turëjo idealus. Uþpuolë ir reikëjo gintis.“ (Mes su Viktoru susiþvalgom ið nuostabos). Toji oþka ëmë prieðtarauti ið vietos. Kalbëtojas tæsë: „O kà jûs darytumëte, jeigu mûsø ðalá uþpultø amerikieèiai ar vokieèiai?“ Ðis palyginimas sukëlë neslepiamà juo- ko ir pritarimo bangà. Kalbëjo darbininkas. Irgi prikiðo tikrovës iðkraipymà. Kiðkis kal- bëjo kelis sykius. Rodos jis pasakë: „Man pasakojo vienas darbi- ninkas, gyvenæs Pietø Urale. Veþæ 14 suimtøjø. Vienas ið jø kely miræs. Kadangi buvæs ásakymas visus gyvus nuveþti, lavonà iðme- tæ, o á jo vietà areðtavæ pirmà sutiktà vyrà. Ar ir èia negalëjo taip atsitikti?“ Aiðku, kad jis papasakojo apie ávyká, buvusá Lietuvoje. Visi dràsiai kalba, bet net ir jie laiko bûtina kai kà uþmaskuoti. Vël kalba anas oratorius. Jam vël ima ið vietos prieðtarauti toji mergina. Jos vyras klausia: „Ar jûs neitumëte á miðkà, jeigu ameri- kieèiai ateitø?“ Toji, matyt, neuþgirdo ir atsakë neigiamai. Visa salë ëmë garsiai juoktis, ploti. Vadinasi, tu, oþka, lauki amerikieèiø?! Kalbëjo J. Gricius. Ðis irgi gudrus: „Að turiu 4-eriø vaikà, sûnø. Jis þvairas, neðioja akinius, bet jis man graþiausias. Taip ir su filmu. Jis mûsø kûrinys ir mums mielas. Todël gan nemalonu girdëti jo kritikà.“ Kaþkà kalbëjo toliau. Pabrëþë „suktai“: „taèiau milijonai þiûrovø negirdës mûsø diskusijos.“ Kà reiðkia ðie þodþiai?

134

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Kalbëjo dailininkas: „Að noriu áneðti (visi, t. y. daugelis labai nelietuviðkai kalbëjo)…“ Nebaigus dailininkui minties, kaþkas „pri- dëjo dar didesná neaiðkumà“. Visa salë vël ëmë juoktis, ploti. Kaþ- kas kalbëjo vël apie neigiamas filmo puses, apie partizanø juodini- mà. „Sigmos“ klubo pirmininkas: „O kur jie juodinami? O Apuokas ar neiðkeliamas?“ Èia tiesa! Vienas ið veikëjø (neigiamø) nëra su- karikatûrintas. Tik pirmieji kalbëtojai liaupsino filmà, vëliau visi tik prikaiðiojo jo neobjektyvumà. Kai vidury diskusijø pirmininkas pasakë: „Nors að nemëgstu laikraðtinio stiliaus, bet filmas, neþiûrint minëtø trû- kumø, yra didelis indëlis á tarybø Lietuvos kinematografijos me- nà“, visa salë ëmë juoktis. Jis ir pats uþbaigë su ironija. Kur komjaunimas? Kodël niekas negina pagal Kremliaus uþsa- kymà pastatyto filmo? Ðiandien tikrai ne tas komjaunimas. Prare- gëjo! Þinoma, ne visi. Mano deðinëje sëdëjo Birutë, uþ jos – jos draugë mokytoja. Ði ëmë keikti Siniavská ir Danielá uþ jø dviveidiðkumà. Esà jie èia kalbëjo vienaip, o á uþsieny pasiøstuose kûriniuose – kitaip. Að:

„Ðiandien daugumas vienaip galvoja, o kitaip kalba.“ Ðià uþgavo mano þodþiai (vadinsiu jà Katia): „Að, pavyzdþiui, kalbu, kà ir galvo- ju.“ Að: „Neþinau kà jûs dëstote, bet jeigu jûs dëstote pagal J. Þiugþ- dos vadovëlá ir tikite, kaip sakote tuo, kas jame paraðyta, atleis- kite, að apie jus gan nekokios nuomonës.“ Dëstanti lietuviø kalbà. Dieve! Dëstyti lietuviø kalbà ir taip neapkæsti savo tautos, tautos kalbanèios ðia kalba. Visi ëmëm teisinti Siniavská (kalba vyko pertrau- kos metu ir ið dalies tuo metu, kai kas nors neádomiai kalbëjo) ir Danielá. Ji: „Kam nepatinka, tegu iðvaþiuoja, galëjo ir ðie iðvaþiuo- ti.“ Að: „Ne visi gali iðvaþiuoti.“ Ji: „Visi. Að, pavyzdþiui, galiu.“ Að: „Tuo në kiek neabejoju.“ Neþinau, ar pastebëjo mano ironijà. Mane siutino jos netolerancija, bukumas, bet valdþiausi, o ji nesivaldë ir uþgauliojo mane: „Tik jûs vienas kalbate tai, kà galvo- jate, o visi veidmainiauja. Veidmainiauja visi komunistai, pavyz- dþiui, að komunistë.“ Að: „Ne! Nesu tiek kvailas, kad kalbëèiau tai, kà galvoju. Kalbu ne tai, kà galvoju, o tai, kas galima.“ O kaip siutino jà ðie mano þodþiai. Vytas: „Matau, kad jûs susimuðite.“

P IRMOJI

KNYGA

135

Nepastebëjom, kaip praëjo pertrauka. Ji vël teisina tà teisminæ komedijà. Vytas: „Prancûzijoje komunistai kovoja prieð santvarkà. Kovoja! O kodël jø neteisia, nepersekioja?“ Ði: „Kaip nepersekio- ja? Persekioja.“ Að: „Rinkimuose jie dalyvauja? Dalyvauja! Sëdi parlamente. Sëdi!“ Ji: „O rinkimus klastoja!“ Að: „Kur jûs apie tai skaitët? Skaitët apie tai mûsø spaudoje? Jeigu klastotø, apie tai raðytø, ðauktø.“ Ji: „Jeigu neklastotø, komunistai uþimtø valdþià.“ Að vos valdydamasis: „Klystat! Nebalsuoja uþ juos. Kairiosios jë- gos sujungë savo balsus ir nelaimëjo prezidento rinkimø.“ Jos vei- de tokia neapykanta man. Nemoka jos slëpti. Dieve! Dësto lietu- viø kalbà, o tokia buka. Tiki tuo, kad Prancûzijoje komunistai laimëtø rinkimus, jeigu „burþuazija“ neklastotø rinkimø! Ið kur toks bukumas? Kas gimdo tokius dvasios ubagus. Kas leidþia juos aulëti mûsø jaunàjà kartà? Tai nusikaltimas! Tokie ir tik tokie Kremliui reikalingi. Vël ëmiau nesutikti su filmo traktavimu. Nerasdama motyvø, ji ëmë ðaukti: „Sakykit, jûs norite, kad rusai iðeitø, kad Lietuva iðeitø ið TSRS sudëties?“ Að: „Kada að tai jums sakiau?“ Èia net ir ji suprato pasakiusi per daug: „O mums tokius klausimus uþduoda vaikai! Mes atsakom. Að jiems sakau, kad pas mus daug klaidø, trûkumø.“ Klaidø! Lengviausia viskà pavadinti klaidomis ir trûku- mais, kurie nukrenta á mûsø vargðæ þemæ ið dangaus. Kvaila per visà pilvà, taèiau suprato, kad filmo ginti neverta. Nekalbëjo. Norëjosi atsisveikinant pasakyti jai gan ðaltai: „Jumyse sëdi ðlykð- tus Stalinas.“ Neatsisveikinusi nuëjo. Suk jà velniai, tà karvæ! Að norëèiau su ja padiskutuoti, bet gali dar áskøsti. Ið tokios visko galima laukti. Pirmà kartà taip ádomiai klausiau diskusijø: „Jeigu bus taip ádo- mu, galiu sëdëti iki ryto, nors vakare su viðtomis einu miegoti.“ Taèiau jau apie pusæ vienuoliktos visi ëmë kartotis (pradëjo po 20 val.), pasidarë neádomu. Ëmiau raginti Vytà ðaukti uþ diskusijø nutraukimà. Tiesa, Vytas kalbëjo: „Jûs uþ meninæ tiesà, o ne uþ istorinæ, nes meno kûrinys nëra istorinis kûrinys. Taèiau Tolstojus, Lenino þo-

136

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

dþiais, buvo artëjanèios revoliucijos veidrodis. Balzakas davë Mark- sui, jo paties þodþiais, daugiau þiniø ið politinës ekonomijos, negu visi to meto Prancûzijos socialistø ekonominiai kûriniai.“ Paskutinis vël kalbëjo V. Þalakevièius. Kalbëjo ilgai ir nieko nepasakë, kas yra ðiø dienø menas. Kaþkas paklausë Kiðká apie meno tikslà, uþdavinius: „Kas yra socialistinis realizmas?“ Ðis ne- sutrikæs: „O kas?“ Visi ëmë juoktis. V. Þalakevièius „Amerikieèiai ieðko pakaitalo þodþiui „imperia- lizmas.“ Mums irgi reikëtø ieðkoti pakaitalo þodþiams „socialisti- nis realizmas“, nes tik iðtarus tà þodá visi ima ðypsotis.“ Vien tik uþ ðiuos sakinius Stalinas pasiøstø já á Sibirà. Jis pasakë daugiau, ne- gu norëjo. Toliau: „Daugelis kalbëjo. Visi savaip teisûs savo akyse. Kas yra tiesa? Tiesa bûna daþnai subjektyvi. Tie, kurie juos vadina banditais, yra teisûs, t. y. subjektyvi tiesa, lygiai tiek pat teisûs ir tie, kurie vadina juos partizanais. Èia irgi subjektyvi tiesa.“ Ið mandagumo paplojo. Gudrus V. Þalakevièius! Pastebëjo, kad vieni vadina juos banditais, o kiti – partizanais. Apie 23 val. 30 min. baigësi viskas. Nuoðirdþiai dëkojam Vytui uþ pakvietimà. Pirmà kartà po teismo jis man atrodë tiek simpatið- kas, pirmà kartà dovanojau jam viskà, t. y. uþ Viktoro pasodinimà (apie tai, kad jis ðnipinëjo mane, að neprisimenu beveik niekada. Vien tik uþ jo dràsà reikia jam dovanoti). Kai mama ir Alë suþinojo, kad Viktoras jam viskà atleido ir pas já sveèiuotis nuëjo, mama pasakë Alei pritarus: „Arba Viktoras ðven- tas, arba beprotis. Að jam nedovanoèiau.“ Að irgi nevisiðkai supra- tau Viktorà. Bet ðá kartà jam visiðkai pritariau. Jis teisus! Taèiau su Semënu vis vien broliautis nenoriu! Ne! Ilgai laukëm autobuso, o nuo Tiltelio parëjome pësti pradþioj antros. Abu buvome patenkinti. Buvau patenkintas, kad átikinau Vikto- rà (ir save), kad dabartinis Lietuvos jaunimas geresnis net uþ buvu- sá prieð 8 metus. Argi jaunimas 1957 metais dráso taip kalbëti? Tas, þinoma, nereiðkia, kad jis geresnis, o tik dràsesnis. Tam yra tik viena prieþastis – nebuvimas jø në karto èekistø rankose. Jie jau nesu- pranta, kà galima kalbëti, o ko ne. Nesupranta, nors ir þino, kad

P IRMOJI

KNYGA

137

apie jokià þodþio laisvæ ðiandien negali bûti ir kalbos. Pernai Alfðins- kas kalbëjo: „Reikia laukti, iki iðaugs jaunoji karta. Senoji sulauþyta. Jà Stalinas padarë verge. O jaunoji, nemaèiusi tiek teroro, never- gaus taip, kaip senoji.“ Nenorëjau juo tikëti. Praëjusá ðeðtadiená ásitikinau, kad jis buvo teisus. Daug girdþiu, kad santvarka nei kiek nepasikeitë. Pasikeitë! Prieð 8 metus B. Kiðká ir kitus kalbëtojus bûtø pasiuntæ kartu su mumis. O ðiandien net nepasikvies jø á saugumà. Labai pasikeitë. Taèiau ðiam klubui greit ateis galas! Tai ne kartà kartojom abu su Viktoru. Paves já „visuomeniniø organizacijø“ globon. Nereikës ir uþdarinëti. Þmonës turës kalbëti tai, kà lieps. Nustos ðá klubà lan- kæ ir viskas. Raðyti spaudoje apie kovà su „nesveikomis nuotaikomis“ ir leisti egzistuoti tokiems klubams, tai jau paradoksas. Savaime aiðku, kad ðias diskusijas stebëjo ne vienas èekistas. Prieð mus sëdëjo maþdaug 45 metø amþiaus tipas. Juokësi su vi- sais, vaidino, kad nestebi mûsø. Bet pertraukos metu arti priëjæs taip stebeilijo mus. Vytas nepaþástàs jo. Svetimas. Èekistas! Ir jeigu mes lankysimës ten, pagreitinsim ðio klubo mirtá. Brolio Vlado nuomonë apie filmà iðgàsdino mane. Nejaugi vi- sas jaunimas taip nesuprato filmo? Vladas daug skaito ir, rodos, supranta viskà. Taèiau filmà iðgyrë. Gal visa jaunoji karta taip ver- tina pokario ávykius? Dþiugu, kad tai netiesa. Dþiugu! Jaunimas sveikas! Nesvarbu, kad daugelis nematë skrebø juodø darbeliø. Tëvai, sveika logika pasako, kieno pusëje buvo tiesa. Gal pirmà kartà ëmiau suprasti 40 tûkstanèiø partizanø gyvybiø paaukojimo prasmæ. Ilgai ieðkojau tos prasmës. Ne! Ne veltui jie þuvo! „Puntuke“ Kiðkutis 1 kalbëjo: „Mes norëjome papjauti tuos, ku- rie pateko po karo pas mus. Uþ kà? Uþ tai, kad pasiliko, laukë rusø. Juk jie þinojo, kas laukia jø.“ Að nesutikau ir nesutinku. Inteligentija pasitraukë: ji ten kuria, o èia bûtø ðokusi pagal Krem-

1 Autorius diskutuoja su inteligentu – „kiðkuèiu“, o ne su konkreèiu asmeniu.

138

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

P IRMOJI

KNYGA

139

liaus dûdelæ. Taèiau kad daugelis liko, gerai. Bûtø rusai koloniza- væ Lietuvà, kaip kolonizavo Latvijà. O ðiandien jø palyginti daug maþiau negu Latvijoj. Sunku buvo já tuo átikinti. Mokytojas! Kaip þmonës niekuo nesidomi! Atskiro individo poþiûriu, laimingesni tie, kurie iðvyko. Jie liko gyvi. Bet tautos poþiûriu, didesná indëlá ádëjo tie, kurie liko. Pir- mieji liko gyvi sau, bet tautai þuvo. Daugumas jø vedë ne lietuves

pasaulio idëjos supuvusios, pasmerktos þûti, o mûsø idëjos paþan- gios, visø mylimos, galingos. Tad diskusijø metu, idëjø kovoje te- gu mûsø idëjos tai árodo.“ Kà ji galëjo á tai atsakyti? V. Þalakevi- èius: „Jeigu jie [partizanai] bûtø þinojæ, kokiose sàlygose mes gyvename, vargu ar jie kovojæ prieð tarybø valdþià.“ O að esu ásiti- kinæs, kad daugumas vis vien bûtø kovojæ. Þinoma, bûtø labiau taupæ savo jëgas. Ið Krivasalio abu Dubauskai, Èestas, Algirdas

ir nutautëjo. Antrieji þuvo, bet tautai jie liko gyvi. Ir jeigu lietuviui ðiandien nesvetimas tautinis jausmas, mes turime bûti dëkingi pra- lietam partizanø kraujui. Tik labai skaudu, kad jie iðþudë daugelá visai nekaltø þmoniø. Kaltas mûsø tautos nepasiruoðimas okupaci- jai, mûsø tamsumas. Ketvirtadiená sutikau Vytà. Kovo 12 vël bus diskusijos. Kvies raðytojus. Neádomios!

Paznëkas nebûtø ëjæ þûti 1 . Vël visà dienà „sudergiau“. Nelabai gailiu. Juk tai istoriná ávyká apraðiau. Ðis ávykis rodo, kad þmonës, t. y. lietuvis, tampa dràses- niu. O ði dràsa vers atsiþvelgti ponus. Jeigu rusai bûtø buvæ protin- gesni, Stalinas nebûtø taip lengvai apmulkinæs jø. O Hitleris? Vo- kieèiai buvo civilizuota tauta, bet nekultûringa. Kultûringos tautos ir Hitleris nebûtø taip apmulkinæs. Kremlius negali nesiskaityti su

16

val. iðvargau! Pailsëti!

iðaugusiu rusø sàmoningumu ir ne tik rusø. Uþtat santvarka bus

16

val. 26 min. Buvau pamirðæs. Ji (Katiuða) ëmë ðaukti prieð

priversta tobulëti. Liaudies sàmoningumas privers keistis santvar-

baþnyèià. Vytas: „Jûs norite, kad prieð idëjas nekovotø, norite, kad baþnyèia nebûtø atskirta nuo valstybës?“ Að: „Lenkijoje ðvenèiamos

kà. Apraðiau istoriná ávyká. Tik gaila, kad taip padrikai. Buvau ið- vargæs ir tada, ir dabar. Bet esmæ, pagrindinæ diskusijà sugebëjau

Velykos, komunistai lanko baþnyèià. O kà jie blogesni uþ jus?“ Ji:

apraðyti. Jeigu galëèiau perraðyti, iðeitø gan geras vaizdas. O da-

„Blogesni!“ Að: „Per geros jûs apie save nuomonës.“ Man visada atrodo, kad að neiðprusæs. Diskusijos parodë, kad filmà bûèiau sugebëjæs iðanalizuoti daug giliau negu B. Kiðkis ir kt. Niekas nekalbëjo apie istorinës ir meninës tiesos santyká, pri- klausomybæ. Ginklø dalijimas liaudþiai ir broliø pralaimëjimas kar-

bar „koðë“ iðëjo. Nieko! Sekmadiená po pietø uþsuko L. Kiðkelis. Norëjau, kad Viktorà pakviestø á baliø. Bijo. Gatvëje irgi manæs bijojo. Paklausë, kodël ilgai já lydás? O að kaip tik ëjau á universitetà. Man buvo pakeliui. Vargðelis!

tu su liaudimi (jeigu skrebai nebûtø atskubëjæ) nusiþengia ir meni- nei tiesai. Jeigu tauta apginkluota, tai kodël jai lengvai nenugalëti keliø buoþiø? Iðvargæs, þodþiai, mintys nesiriða. Filmu Kremlius ir jo tarnai norëjo daug pasiekti. Bet ðis filmas sukëlë diskusijas. Tokios diskusijos tik ne Kremliaus naudai. Jeigu kas ir neþinojo tiesos, po tokiø diskusijø suþinos.

Su Viktoru uþsukom pas J. Zuikelá. Viktorui jis gan patikæs. Ne toks jis bailus, kaip galvojau. Kalbëjæs gan dràsiai, natûraliai. Tai ne A. Tyla. Taip! Vaþiuojant á baþnyèià, áþûliai prisistatë vienas tipas. Atrodo, kad mane paþásta. Uþtat tik á Viktorà þiopsojo. Baþnyèioj negalëjau susikaupti. Nors að nenorëjau, bet Vikto-

17

val. 25 min. Truputá pailsëjau. Tæsiu. Kai kà uþmirðau ið ano

ras siûlë uþeiti pas Maþelytæ. Vël teks neiðsimiegoti. Ten radom

vakaro. Kai lietuviðkoji Katia ëmë ðaukti, kad su „kenksmingomis“ idëjomis reikia kovoti prievartà pasikvietus, að: „Nesuprantu, ko- dël bûtina su jomis kovoti tokiomis priemonëmis. Kapitalistinio

1 Dubauskai invalidai, J. Èestas senas, daugelio vaikø tëvas, A. Paznëkas – septy- niolikametis. – A. T.

140

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Vidmiðká 1 . Kokie reikalai institute? Korsako duktë iðtekëjo uþ ru- so. Venclovos sûnus vedë rusæ (iðsiskyrë). Vildþiûnas vedë rusæ ir pasiraðo: „Ivanas Ivanovièius Vildþiûnas“. Jis [Vidmiðkis]: „Þuvis pûsta nuo galvos.“ Visi juokëmës. Radijo neklauso, nieko neþino, o vaizduoja paþangias. Jos drau- gë ëmë provokuoti mane. Likom abu. Nesinorëjo pasirodyti ne vyriðkam. O gal ir rûpëjo pabuèiuoti jà. Gynësi. Nedariau pastan- gø. Nuëjau pas Viktorà ir Maþelytæ. Buvo nepatogu. Átars, kad buèiavomës. Ðá kartà buvo gëda. Gráþdamas namo dþiaugiaus, kad nepabuèiavau jos. Iðleidþia Alë, o að bernauju. Negraþu! Tuo tikslu nenuëjom pas jas. Taèiau vis vien iðëjo taip. Kasmet mano sàþinë tampa per daug reikli. Gráþæs kà tik ið lagerio, Jono vestuvëse laiþiaus ir në kiek negrauþë sàþinë. O dabar tik uþ mëginimà pabu- èiuoti grauþia sàþinë. Jauèiaus kaltas Alës atþvilgiu. Toji oþka pagalvos, kad jos (Alës) nemyliu. Árodysiu, kad tai netiesa. Ketvirtadiená jà maèiau. Nekrei- piau dëmesio. Nei kiek ji man nereikalinga. Ne! Kiolnas [radijas] demaskuoja Vasiljevà. Tai buvæs jûrininkas ir èekistas. Visos pasaulio radijo stotys lyg susitarusios veda gan gudrià politikà. Kremliø ima baimë. O pradëti trukdyti transliacijos jau nedrásta. Vasario 21 d. iðvyksta Viktoras. Uþ savaitës sugráð. Pasiilgau. Vasario 21 d. þinodamas, kad saugumas klauso, trumpai papa- sakojau apie diskusijas „Sigmos“ klube. Laimë, kad Z. Kaplanas ëmë „kolioti“ valdemarininkus. Buvau priverstas ir að „koliot“ juos (ið tikrøjø daug uþ kà juos ir smerkiu). Ieva: „Filmas nebûtinai turi bûti objektyvus. Jeigu negalima pasakyti tiesos, tai reiðkia, reikia sëdëti rankas sudëjus. Filmas ne istorija, o menas“. Taip buvo sun- ku tylëti, bet tylëjau. Bravo! Tik ið viso nereikëjo kalbëti apie tà diskusijà. Nereikia duoti saugumui medþiagos. Be to, tokios dis- kusijos man þalingos. Ieðkojau þodþiø, kaip jai ágelti. Tà paèià ar kità dienà daviau jai etnografiná þurnalà: „Paskaityk ir pasakyk, kodël pas mus kovojama su religija?“ Kità dienà parodþiau jai

1 Neiððifruojamas pseudonimas.

P IRMOJI

KNYGA

141

atvirukà-nuotraukà „Ðvytury“: „Pagalvok, kà reiðkia ði nuotrauka.“ Ji uþpykusi: „Að nenoriu galvoti. Að ir ðiaip daug galvoju.“ Nesu- sivaldæs að: „Eik velniop!“ Nieko neatsakë. Penktadiená atkerðijau jai uþ tai. Apie tai paraðysiu. Paskaitoje apie romantizmo stiliø susitikau Virbalá. Keistas ti- pas! Bet santykius palaikyti reikia. Turi daug paþástamø. Paskelbtas nutarimas statyti IX forte paminklà. Aiðku! Tai atsa-

kas á Pavilnio lietuviø ryþtà statyti paminklà iðtremtiems á Sibirà.

IX forte þuvo daug nekaltø þmoniø. Jø atminimui lenkiu galvà. Bet

ðiame forte èekistai kalino ir þudë ðimtus dorø lietuviø. Ðio pamin- klo statymas yra pasityèiojimas ið jø atminimo. Daug ten þuvusiø nenorëtø, kad enkavedistai statytø jiems paminklà. Jø rankos ne maþiau kruvinos uþ jø þudikø rankas. I tarybinëje ligoninëje aplankiau Aleksiejø. Eilës prie leidimø. Kalba tik rusiðkai. Po velniø! Garsiai iðreiðkiau savo nepasitenkini- mà. Reikia netylëti! Gal susipras ir iðsineðdins?! Vasario 23 d. ryte randame atvirutæ su sveikinimais raudono- sios armijos metinëms. Atëjusi Raisa pakiðo kiekvienam rankà. Ton- danas pasiûlë ta proga iðgerti. Pradëjau sàmoningai organizuoti iðgërimà. Arkadijus nustebo. Jei bûtø labai norëjæs, bûèiau suorga- nizavæs, nors ir buvo formali prieþastis – Albinos teismas. Paplaus- kas siûlë nupirkti moterims saldainiø uþ tuos [surinktus] 6 rub. Joms girdint, atsisakiau. Tik vëliau supratau, kad jos ásiuto. Visos partietës mus sveikino, o mes – ðpygà. Suk jas velniai! Tokiom ðlykðèiom bobom neduosiu nei kapeikos. Teisë Albinà. Prieð porà savaièiø dël mano átakos ji nëjo á teis- mà. Dabar ëjo, nors buvo paraðiusi pareiðkimà iðeiti ið darbo. Jos draugës jà teisino, o Rajà puolë. Visi suprato, kad kolektyve egzis- tuoja nesantaika tarp komunisèiø ir ne komunisèiø. Tondanas lei- do suprasti, kad gajos antisemitinës nuotaikos. Abromaitis iðsi-

gando. Lapë, bet kvaila. Pats kaltas dël to teismo. Norëjo geras pasirodyti, o iðëjo ne tai, ko laukë. Galvojo, kad ta [Albina] ginsis.

Ta gi puolë, iðkëlë Rajos ydas (net ir negraþiu bûdu – pasakojo

apie „prijomus“, kuriø jas mokë Raja). Durnas Abromaitis! Bai-

liams visada taip baigiasi.

142

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Vakare per televizijà transliavo laidà ið Panevëþio „Kario klu- bo“, kuris organizuotas vienoje vidurinëje mokykloje. Tokiu bûdu stengiasi patraukti jaunimà. Vaikams uþkorë karininkø antpeèius. Ðlykðtu. Diktorius iðreiðkë viltá, kad visose mokyklose bus árengti panaðûs klubai. Privers. Ar tas padës? Gali bûti prieðingi rezultatai. Sàmoningesni tëvai neleis savo vaikø á tokius klubus, iðaiðkins jø esmæ. Taip vaikai supras tai, ko iki tol nesuprato. Sutinku dailininkà Hieroná 1 . Jis: „L. û. tarybos buvo nacionalinë kadrø kalvë. Uþtat jas ir likvidavo.“ Pasirodo, kad dauguma lietu- viø supranta Kremliaus darbeliø esmæ ir tikslà. Gerai!

1 Neiððifruojamas pseudonimas.

A NTROJI

KNYGA

143

ANTROJI KNYGA

144

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

A NTROJI

KNYGA

145

Vasario 28 d. (pirmadienis)

17 val. 20 min. lauke ðiandien tikras pavasaris, ypaè vidurdiená, kada ðvietë saulë. Gedimino gatvëj nei kiek sniego. Èerniachov- skio aikðtëje purvas, bet prieð saulæ ðildosi aibë seniø. Gradusovà sutikau einantá á ministerijà be palto. Tondanas irgi norëjo eiti be palto. Tik mûsø esà gëda. Lauke pavasaris, o dvasioje baisios rudens audros. Jonas II 1 áaud- rino. Ðiandien sutikau inþinieræ Iðmolevièiûtæ 2 . Ji papasakojo, kad Kauno politechnikos institute daugiau kaip 50 proc. absolventø numatyta pasiøsti dirbti á Rusijà. Buvæ palikti visi Lietuvoj, bet pagal Maskvos ásakymà ðis studentø paskirstymas atðauktas. Sklinda gandai, kad Maskva nori ávesti Politechnikoje dëstymà rusø kalba. Apie ðias naujienas papasakojau Jonui II. Tas vos valdësi: „Gyva- tës! Okupantai! Raudonieji carai! Maþa imperialistams, kad raudo- nieji carai Stalinas ir Chruðèiovas rusø kolonistø skaièiø padidino Lietuvoj apie 10 kartø. Maþa! Nori iðblaðkyti lietuvius po imperijà, o á jø vietà siøsti rusus. Skubinasi raudonieji imperialistai. Jauèia, kad vis vien teks kraustytis ið Lietuvos, todël stengiasi kuo dau- giau lietuviø surusinti. Nieko daugiau ið klastingojo okupanto ir negalima tikëtis, taèiau ði naujiena pritrenkë mane. Raudonieji ca- rai dar klastingesni uþ baltuosius. Argi galima sëdëti ir sudëjus rankas þiûrëti, kaip XX amþiaus antrosios pusës okupantai, impe- rialistai vykdo Lietuvos atþvilgiu genocido politikà? Barbarai!“ Dar daugiau prisiklausiau jo keiksmø ir necenzûruotø þodþiø. Pats seniai buvau girdëjæs: Maskva nepatenkinta tuo, kad Lietuvo-

1 Pats autorius.

2 Neiððifruojamas pseudonimas.

146

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

je nuolat auga savø specialistø skaièius. Dar rudená Kaune girdë- jau, kad ruoðiasi studentus siøsti Rusijon dirbti. Taèiau ði naujiena pritrenkë ne maþiau ir mane. Nesinorëjo tuo tikëti, nes tikrai labai nenorëjau tuo tikëti. Deja, tai tiesa! Praëjusá pirmadiená perskaièiau etnografiná þurnalà. Ið ten pa- dariau geresnes iðvadas, negu Semionovas norëjo padaryti savo ðlykðèioje broðiûrpalaikëje. „Komjaunimo tiesoj“ radau þinutæ, kad ðiandien lietuviðkose vidurinëse Lietuvos mokyklose mokosi 83 proc. visø vaikø, ko prieð karà mokësi – 73 proc. Maskvos statistika moka klastoti net ir ðiandien, nors stalininio áþûlumo pamaþu atsi- sakoma. Taèiau èia gal yra tiesa. Juk lietuviðkose mokyklose mo- kosi ne vien lietuviai. Tuo, þinoma, nepatenkinti mûsø vieðpaèiai. Jiems vis sapnuojasi surusinta Lietuva. Kadangi mes nepuolam á jø glëbá ir su savo þmonomis ir vaikais ir toliau kalbame tik lietuvið- kai, o ne „graþiausia pasaulyje rusø kalba“, nusprendë prievarta mus rusinti. Rusifikacijos procesas vyksta natûraliu keliu, taèiau Kremliui to maþa. Tikrai teisus Jonas II teigdamas, kad ið jø nerei- kia nieko kito tikëtis ir be reikalo nervus gadinti. Taèiau negaliu. Jauèiuosi tiesiog ligonis po ðios naujienos. Vargðe, Tu mano Lietu- vële! Ir kas tavæs neskriaudë, kas nelaikë tavæs savo kolonija? Kodël istorija lëmë tau toká likimà? Sunkiai suprantama ir didþiøjø Lietuvos kunigaikðèiø politika. Kodël jie Prûsijos neprijungë prie Lietuvos? Gal mano pradëtas skaityti veikalas „Vytautas kaip poli- tikas“ atsakys á ðá klausimà? Nereikia pulti á pesimizmo balà, ne- reikia keikti mûsø vargðës tautos likimo. Juk kiek yra nelaimin- gesniø uþ jà tautø? Tai mordviai, totoriai, baðkirai ir kt. maþesnës Rusijos tautelës. Palyginti su jomis, mes laimingesni. O mes patys ar nebuvome blogesnëje padëtyje? Iki Stalino nudvësimo didþiulë tautos dalis, tarp jos dalis inteligentijos buvo Sibire. Ðiandien dau- gumas sugráþo. O ámonëse tiek daug graþaus lietuviðko jaunimo. Kruvinojo Stalino gadynëje baigæ aukðtàsias mokyklas absolventai buvo siunèiami dirbti á Rusijà. Dauguma sugráþo ir dirba Lietuvoje, tarp jø ir Ðaulys. Vis vien skaudu. Skaudu ir dël vieno lietuvio, pasilikusio Rusijoje ir ten nutautëjusio. Skaudu!

A NTROJI

KNYGA

147

Nieko! Moku nuraminti save. Kaip besistengtø Maskva suru- sinti mus, vis vien Lietuva gyvuos amþiais. Gyvuos! Nesurusinsit mûsø! Ne! Visgi gerai, kad Lietuvoje buvo vystoma pramonë ir ásteigtas Kauno politechnikos institutas. Jeigu nebûtø buvus vys- toma, lietuviai bûtø buvæ priversti savo noru iðvaþiuoti Sibiran. Naujai pastatytos Lietuvos ámonës daugiau lietuviðkos negu seno- sios. Vytas 1 sakë, kad skaièiavimo maðinø gamykloje 60 proc. visø dirbanèiøjø lietuviai. Tai labai daug. Inþinieriø dauguma – lietu- viai. Èia, matyt, Maskva padarë kaþkokià klaidà, neapsiþiûrëjo. Uþtat ir stengiasi taisyti savo „klaidas“. Lietuvius siunèia á Rusijà, nors inþinieriø trûksta paèioj Lietu- voj. „Puntuko“ konstruktoriø biuras negauna nei vieno inþinie- riaus. Vasario 19 d. „Tiesoje“ atspausdintose direktyvose nëra jau pasakiðkø paþadø, kuriø neðykðtëjo Nikita Chruðèiovas. Lietuvos pramonës ámonës tik uþbaigiamos statyti. Naujø beveik nebus sta- toma. Dangiðkosios eros pradþia nukeliama toliau. Nauji vadovai protingesni ir neþada to, kas kiekvienam aiðku, jog neávykdoma. Nikitos paþadus partijos vardu atmes kaip jo vieno lakios fantazi- jos vaisiø. XXIII suvaþiavime Nikitai teks bûti dideliu atpirkimo oþiu. Vasario 23 d. Pelenø diena. Alë liepë valgyti pieno, bet atsisa- kiau. Ásidëjau á darbà tik silkës su duona. Demonstratyviai valgiau tik tai. Arkadijus matë. Jauèiau, kaip jam tai nepatinka, taèiau nieko nesakë. Elena ir Ieva bëgo á valgyklà. Argi jos supranta tra- dicijø reikðmæ? Vasario 24 d. Jonelis paskambino, kad Mama atvaþiavo. Leng- viau pasidarë. Kai ji èia, nereikia rûpintis, o kai tëviðkëje – baisu dël jos. Atvaþiavo, nes negalëjo sugyventi su krikðto motina Stase. Visgi toji gan negera. Mama moka tylëti, o anoji – vis kabinasi. Po to nuëjau pas Aleksiejø á ligoninæ. Registratûroje sëdëjo mo- teris, kuri kalbëjo tik rusiðkai. Daugelis kreipdavosi á jà rusiðkai, o

1 Vytautas Girdzijauskas.

148

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

að – tik lietuviðkai. Sàmoningai garsiai pasakiau, kad Lietuvoje negalime susikalbëti lietuviðkai. Gyvatë! Negali iðmokti lietuvið- kai pasakyti palatos numerio?! Mano pastabà ji girdëjo, sàmoningai garsiai sakiau, kad girdë- tø. Jiems labai nemalonios tokios pastabos. Ðiandien Elena skam- bino á „Sàjunginæ spaudà“. Kadangi ji kalbëjo lietuviðkai, anos surasdavo lietuves vertëjas. Jeigu visi nekalbëtø vieðose vietose rusiðkai, rusai nesiverþtø á Lietuvà. Aleksiejus valdësi nekëlæs aðtriø politiniø problemø.

Ið Aleksiejaus skubëjau á kultûros ministerijà, á kraðtotyrininkø

konferencijà, kur buvo suvedami vasaros ekspedicijos á Dievenið- kes rezultatai. V. Baranauskienës áþanginis þodis átikino, kad tai protinga mo- teris, patriotë. Nei vieno propagandinio þodþio! Po jos kalbëjo È. Kudaba ir A. Tyla. Abu irgi apsiëjo be „ðlovi- nimø“. Po jø kalbëjo Eiðiðkiø raikomo instruktorius K. Dainauskas tema „Dieveniðkiø ekonominio ir kultûrinio gyvenimo sàlygos“. Pavardë lietuviðka, bet jautësi, kad namie, aiðku, kalba nelietuvið- kai. Praneðimas turëjo grynai propagandiná charakterá ir skambëjo disonansu su kitais praneðimais, turëjusiais grynai dalykiðkà cha- rakterá. Pagal K. Dainauskà, Dieveniðkiø kolchoznikai gyvena vos ne rojuje, taip, kaip þadëjo jiems Nikita. O að prieð 10 metø ma- èiau, kaip jie gyveno – labai skurdþiai. Nuotraukos ið kitø prane- ðimø rodo, kad jie ir ðiandien gyvena skurdþiai. Þinoma, per 10 metø jø reikalai pasikeitë á geràjà pusæ, kaip ir mano tëviðkëje. Bet vis vien sunkiai gyvena, sunkiau negu krivasalieèiai 1 .

Palyginus su prieðkario gyvenimu, jie gyvena geriau. Taèiau iki rojiðko gyvenimo toli. Galima objektyviai raðyti ir kai kur rasti paþangà. Tuo visi patikëtø, o dabar visi atlaidþiai ðypsojosi.

O su Kudaba reikëtø susipaþinti. Lietuvis patriotas, bet baþny-

èios prieðas. Kodël? Gal jis bus pas Kazelá 2 ?

1

2

Krivasalio kaimas – autoriaus gimtinë.

K. Ambrasas, lituanistas, vëliau tapæs kunigu.

A NTROJI

KNYGA

149

Po to kalbëjo Dundulienë, J. Buzas. Jokios propagandos. Maþai asilø tarp kraðtotyrininkø. Jie dori lietuviai. Tamsybininkai nesi- verþia á kraðtotyrininkus. Buzas – ið lengvosios pramonës techni- kumo. Reikëtø su juo susipaþinti. Technikumo auklëtiniai gan bu- ki, apolitiðki. Taèiau á kraðtotyrininkø bûrelá jis átraukë ne vienà mokiná. Reiðkia, moka sudominti mokinius kraðtotyra. Pertraukos metu kalbëjau su A. Tyla. Buvau praðæs savo istori- jos kontroliniam darbui literatûros – prieðkarinës. Nieko doro ne- sà. Gal pabijojo? Prisiminë pokalbis su juo vasario 11 d., tada papasakojo daug naujo apie Leninà. Buvæs jo darbo kambary. Kapsukas miræs nuo sklerozës. Spaudoje, literatûroje apie tai nei þodþio. Buvæs grubus, isterikas. Kodël muziejaus darbuotojos to neslepia? Uþtat, kad ne- daugelis ten patenka. Jis tada kalbëjo: „Lietuvai reikëtø tokios rinkos, kokià ji turi ðiandien. Galëtø gerai verstis.“ Kam reikalinga ði apolitiðka tirada? Gaila, kad negalëjau iðklausyti visø praneðimø. „Ðvyturio“ 1-ame numeryje perskaièiau straipsná „Elektronika ir ðpionaþas“ apie ðnipinëjimo sistemà (pramoninæ) JAV. Netikëti dalykai! Taèiau kodël apie tai taip atvirai raðoma? Juk daugelis daro iðvadas, kad èekistai gali panaudoti savo tikslams amerikie- èiø pasiekimus? Ar tik nesiekia ávaryti mums baimës, átikinti, kad vos spësim iðsiþioti, pagalvoti, o saugumas perskaitys mûsø min- tis? Turbût! Atvyko Viktoras. Ilgai kalbëjomës, iðgërëm vyno. Dabar þiûri- me Granino „Skrendu á þvaigþdes“ televizijos spektaklá. 21 val. 10 min. Baigti! Buvau taip iðvargæs (naktá neiðsimiegojau vël) o dabar jauèiuos gerai. Vynas! Naminis vynas padëjo. Paklau- syti Vatikano ir gulti. Jau antra savaitë darbe negaliu nieko skaity- ti. Blogai! Nebaigiau visko! Kità kartà. O akyse vargðas Tatukas. Taip daþnai prisimenu já. Kanèia.

150

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Kovo 1 d. (antradienis)

20 val. 20 min. ðaltajame kambarëly. Apsirengæs „buðlatu“ sëdþiu pasislëpæs uþ spintos, kad èekistai per langà nepastebëtø, kà vei- kiu. Kambary kaimynë Stundþienë. Kartais átardavom jà esant ðni- pe. Ne! Lankosi retai, atsitiktinai uþeina. Atsibudæs 4 val. 55 min., neuþmigau. Dienà negaliu ástaigoj nieko paskaityti. Bet nors tru- putá privalau paraðyti. Bûtinai. Vakar ministerijoje viena rusë (o jø kiekvienam skyriuje po vie- nà dvi, maþdaug 25–50 proc. visø darbuotojø. Beveik visa raðtve- dyba rusø kalba) pareiðkë, kad mûsø laboratorija nereikalinga, rei- kia jà uþdaryti. Að leptelëjau: „Daug kas nereikalinga. CK taip pat nereikalingas.“ O! Kaip nustebo dël tokio mano akiplëðiðkumo:

„Juk vienai partijai turi vadovauti ir vienas CK.“ Að: „Að ir nesa- kau, kad nereikalingi visi skyriai. Propagandos ir agitacijos skyrius reikalingas. O kiti nereikalingi. Juk yra vykdomojo komiteto sky- riai.“ Ji: „Visais tais vykdomojo komiteto skyriais negalima pasiti- këti.“ Matyt, jos nuomone, vykdomajame komitete dauguma dar- buotojø lietuviai, todël jais ir negalima pasitikëti. Jos bendradarbë lietuvë pradëjo juoktis. Á mano klausimà, ar tiesà sakau, ði atsakë, kad politikoje nesigaudanti. Negalvojau, kad mano mintys antisovietinës. Bet ðiandien mo- terys apibarë mane uþ tokià „erezijà“. Tai uþgirdus Marytë vos nesudegus ið baimës. Toji rusë baisi „derþimorda“. Pernai mûsø darbuotojos pareiðkusios, kad „Hamlete“ Smoktunovskis maþiau patikæs negu Kurauskas. Toji „katiuða“ ásiutusi. V. Grabauskui ap- siskundusi, kad jo darbuotojos didelës nacionalistës(!). Ðis niekðe- lis uþ „nacionalizmà“ Marytei kelis kartus maþinæs premijà. Po keliø deðimèiø metø netikësime, kad tokie faktai vyko Euro- poje XX ðimtmeèio ðeðiasdeðimt ðeðtais metais. Taèiau ðiandien mes per daug nesistebim. Man buvo nemalonu dël moterø ir mer- ginø pastabø. Nereikëjo man to sakyti. Ðá klausimà ne kartà disku- tavom su Arkadiju. Jis pritarë man, taèiau su kitomis „katiomis“ nereikia bûti atviram. Net baimë buvo apëmusi. Moterys ágàsdino. Esà toji pasiskøs ir turësiu nemalonumø. Pamaþu baimë dingo. Saugumas uþ tai ðiandien dar neareðtuos.

A NTROJI

KNYGA

151

Dieve, Dieve! Reikia bijoti areðto uþ pareiðkimà, kad CK nerei- kalingas! Argi gali tai suprasti Vakarø Europos, Amerikos þmo- gus? Ar tuo jis patikëtø? Bet tai faktas. Reikia bijoti dràsesnio savo þodþio, nors að ne ið bailiøjø. Nuotaikà sugadino nesimpatiðkoji Lionë. Visai be jokio pagrin- do prikibo, kad að esàs skundikas (skundþiu meistrà, kad blogai skaièiavimo maðinà sutaisë) ir „pletkininkas“. Valdþiausi, o po to iðporinau: „Ko siunti? Susirask koká sená ir nereikës siusti.“ Turbût Irena pasiskundë [tiesioginiam mano virðininkui] Gurvièiui 1 . Tas apibarë mane. Esà netaktiðkai pasielgiau. Að: „Prie jos nekibau, nepalaikau nei vienø, nei kitø, taèiau tegu nelenda prie manæs. Kiaulei kiauliðkai atsakiau.“ Oi, gyvatës! Keturios pas mus laboratorijoje partietës ir visos nedoros. Neapkenèiu ir Irenos. Jos motinà, t. y. tëvà, partizanai suðaudë. Uþtat mëginau pateisinti jos kvailumà, skubëjimà á parti- jà stoti. Bet jos skundø negaliu pateisinti. Aldonos neapkenèia pats Arkadijus. Taèiau Lionë dar niekðiðkesnë ir uþ Aldonà. Pasta- roji kvaila, o anoji – klastinga. Doros komunistës laboratorijoj nëra. Ið viso „Puntuke“ në vienos lietuvës partietës ir nëra, iðsky- rus ðias tris karves. Ida su Ale 2 vakar neðnekëjo. Ðiandien ðnekëjusi. Sakiusi, kad apsiskundusi Arkadijui. Tas atsakæs: „Jums tai naujiena, o mums – ne.“ Apsiskundë, kad piktinosi, jog vieðose vietose dirbanèios ru- sës nemoka lietuviø kalbos. Supratau Arkadijaus nuotaikà. Jis dël tokiø mano „neteisybiø“ labai iðgyvena. Reikia jiems visiems ga- dinti nuotaikà. Gal greièiau iðsineðdins, nors Arkadijus ið visø jø doriausias ir visada já ginu nuo lietuviø uþpuolimø. Lietuvës viena po kitos paduoda praðymus iðeiti ið „Puntuko“. Abromaitis iðsigan- do. Ëmë atkalbinëti. Pats sukëlë triukðmà norëdamas rusø akyse pasirodyti geras, o dabar lietuviø bijosi. Nenori, kad lietuviai keik- tø já. Gudri lapë! Að uþ tai, kad visi aukðtuose postuose sëdá lietu- viai bûtø gudrûs. Taèiau ðis bailys ir dël savo karjeros gali paauko-

1 Labai taktiðkam þmogui, vëliau emigravusiam á Izraelá. – A. T.

2 Autoriaus þmona. Ida uþgavo jà pareiðkusi, kad lietuviø kalba nereikalinga.

152

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

ti rusams ne vienà lietuvá. Bet manæs nebijojo priimti, nors niekur

kitur negalëjau gauti darbo. Ðiandien ir Ieva padavë praðymà atleisti ið darbo. Pagal skelbi- mus ieðko darbo rusai ir þydai. Gurvièius geriau priimtø rusus ne- gu lietuvius. Rusai sudaro maþumà ir vienijasi su þydais. Taèiau Characiejus 1 – doras lietuvis – jis per daug rusø neims á „Puntu- kà“. Visa laimë, kad rusai neturi aukðtojo ekonominio iðsilavinimo. Kaip gerai, kad universitetas maþai rusø priima studijuoti. Uþtat Kremlius ir sukruto padaryti já pavaldø Maskvai. Bepigu buvo rusams po karo. Tada në pradþios mokyklos ne- baigæ nemokðos ið Maskvos, parodæ raudonà bilietà, uþimdavo aukð- tas vietas. O dabar negali. Uþaugo iðsilavinusi jaunoji Lietuvos karta. Ji ir gàsdina Maskvà. Ieva labai pasikeitë per paskutiná laikotarpá. Ðiandien niekieno neiðprovokuota pareiðkë: „Að niekada nebuvau nacionalistë.“ Vi-

sai sutinku. Dar tik pernai ji pareiðkë (uþ kà ëmiau jos neapkæsti), kad nesvarbu, ar jis lietuvis, ar rusas, ji tekëtø ir uþ ruso, kad tik geras þmogus bûtø. Ir staiga ið jos lûpø iðgirdau: „Jie padarë mane nacionaliste. Kokie jie visi ðovinistai! Terioðina svarstant mus uþ akiø pareiðku- si: „Kokie jie nacionalistai. Mes kraujà liejom uþ juos, iðvadavom,

o jie pasiruoðæ mums peilá á nugarà rëþti.“ Pasakë tai ir ápuolusi á

isterikà pradëjo þliumbti.“ Ieva dar porà pavyzdþiø pasakë apie rusø ðovinizmà. Deja, tuos pavyzdþius pamirðau. Tylëjau. Teisi ji. Jø [rusø] didþiavalstybinis ðovinizmas daro mus nacionalistais. Ir labai gerai, kad Ieva net be mano átakos suprato, kas jie. Kuo toliau, tuo daugiau lietuviø ima paþinti tikràjá „derþi- mordø“ veidà. Todël, kad kuo toliau, tuo labiau jie áþûlëja. Bet að turiu bûti gudresnis ir daugiau tylëti. Ðiandien su Viktoru matëm kino reþisieriaus Romo „Paprastas faðizmas“. Ðis filmas dar labiau árodë, kad faðizmas yra tikras stali- nizmo brolis. Bet apie tokias iðvadas vieðai negalima kalbëti.

1 Lengvosios pramonës ministerijos skyriaus virðininkas.

A NTROJI

KNYGA

153

O! 21 val. 03 min. Baimë ima! Negaliu istorijos mokintis. Blo- gai! Reikia anksèiau gulti, iðsimiegoti ir pulti á knygas. Kiek laiko atima dienoraðtis. Bet jo negaliu neraðyti. Negaliu! Gintulis beveik pasveiko, susirgo Alës mama. 39° C su dalimis. Netikiu, kad kas nors blogo atsitiks. Gal B. Popièenko 1 priregistruos Viktorà? Bûtø labai gerai. Bëgti á miðkà palakstyti. Dienoraðtá slëpti. Per didelë rizika man raðyti já!

Kovo 7 d. (pirmadienis)

14 val. 30 min. netoli televizoriaus. Mama su Ale ir Vilija dirba virtuvëj, Gintulis gandrinëja lauke. Oras toks pat drëgnas, nors sinoptikai ir pranaðavo atðalimà, suledëjusio sniego tik miðke yra truputis. Vakar ástaigoje vyrai siûlë iðgerti. Nebuvo kaip atsisakyti, todël teko. Buvom trys lietuviai, trys þydai ir vienas rusas – Arkadijus. Kalbëjomës, þinoma, rusiðkai. Jeigu vienas rusas kompanijoj, esi priverstas kalbëti rusiðkai. Geriau deðimèiai lietuviø prisitaikyti prie vieno ruso, negu vienam rusui prie 10 lietuviø! Vakare buvom su Ale pas Kazelá. Irgi truputá iðgërëm. Uþtat blogai miegojau. Galva ûþia. Be to, skaièiau S. Tarvydo „Geopoli- tikà“ ir kt. knygas. Deja, raðyti reikia. Gal ryt bûsiu iðsimiegojæs ir perraðysiu savo kontroliná darbà. Nors iki birþelio daug laiko, bet kontroliná reikia sutvarkyti. Du vakarus praleidau Mokslø akademijos skaitykloje. Skaièiau visuomeninio kaltintojo Vasiljevo kalbà Siniavskio ir Da- nielio byloje ir Kapsuko „Burþuazinë Lietuva“. Kovo 4 d. Viktoras gavo telegramà, kvieèianèià atvykti á tëvið- kæ. Vakar [kovo 6 d.] gavau ir að ið jo telegramà apie tëvo mirtá. Gaila, gaila, o ypaè todël, kad taip ir nesutikau daugiau jo gyvo. Du kartus buvo pas mus, bet nesusitikom. Vargðas þemaitis! Jo

1 Sulietuvëjæs vietinis ukrainietis.

154

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

asmenybë tiesiog simbolizuoja visà mûsø tautà, jos vargus ir kan- èias. Tiek jis iðkentëjo dël Viktoro. Dar vasarà atveþë maisto á saugumà, o ðiandien jo nëra. Kaip skaudu! Dar vis tikëjau nuva- þiuoti, pasikalbëti. Kam gyveno þmogus? Kam tiek kentëjo? Ne! Neverta jam pavydëti. Jis iðaugino sûnø, kurá priversti gerbti ir pripaþinti net èekistai. Kaþin ar að atliksiu savo þmogiðkà pareigà, kaip jà atliko Antanas Petkus, Viktoro tëvas. Galvojau ðáryt vaþiuoti á laidotuves. Taip norëjosi nors mirusá pamatyti já ir sukalbëti „Amþinà atilsá!“ Bet apsvarstæ priëjom prie iðvados, kad nuvykæs galiu rasti já palaidotà. Labai gaila, kad nega- lëjau nuvaþiuoti. Kà padarysi? Viktoras ar atpratæs nuo jo, ar ne toks jautrus. Gráþæs á Lietuvà beveik neparvaþiuodavo á tëviðkæ. Að gi kas savaitæ bûèiau lankæs sergantá savo tëvà. Aèiû Dievui, kad senelis sulaukë sugráþusio ið lagerio Viktoro. Bet kaip norëjos, kad jis nors metus dar bûtø pagyvenæs. Kà pada- rysi? Vis vien ði telegrama ne taip iðgàsdino, kaip bûtø iðgàsdinusi prieð mënesá pirmà kartà jam iðvaþiavus. Tebûnie lengva Tau, vargo pele, Lietuvos þemelë, kurià tu taip mylëjai! O dabar chronologine tvarka apie tai, ko iki ðiol neapraðiau.

Vasario 24 d. jau kelias dienas galvojau kaip „uþveþti“ Ievai uþ toká filmo „Niekas nenorëjo mirti“ traktavimà. Ðiandien kaip tik atsirado tokia puiki proga. Ji akcentavo esanti lietuvë. Að tuoj pat iðpyðkinau: „Bloga ið tavæs lietuvë.“ Maèiau, kad ðie mano þodþiai nemaloniai nuteikë jà. Mëgino teisintis: „Rusai ir þydai laiko mane nacionaliste, o Terleckas – bloga lietuve. Kodël að esu bloga lie- tuvë?“ Að: „Jeigu bûtum sàmoninga lietuvë, kitaip vertintum ðá filmà.“ Èia ásikiðo Elena: „Sakai, kad per daug þiaurius banditus parodë?“ Að: „Palyginus, maþai parodë þiaurumø. Daug kur parti- zanai buvo þiauresni, negu filme parodyta.“ Èia papasakojau apie Kuðeliausko Juozo elgesá – kaip jis muðdavo Milèinskaites (tris trijø þuvusiø partizanø seseris) ir kt., kaip pakorë pirmininkà. „Ta-

A NTROJI

KNYGA

155

èiau ne èia esmë. Þiaurûs buvo ir skrebai. Bet jie parodyti idealûs. „Miðkinius“ palaikë visa tauta, todël jie iðsilaikë apie 10 metø. Kiekvienam kaime buvo jø tëvai, broliai ir seserys ir juos palaikë. Ðiems jie buvo ne banditai, o lietuviai, jø artimi giminës. Jokiu bûdu neteisinu jø ávykdytø þiaurumø, bet ne èia esmë.“ Èia nebai- gæs minties nutilau. Uþtenka. Ir ðiaip daug pasakiau. Juk „ausys“ girdi ir labai raukosi. Daugiau pasakyti negalima! Ieva ëmë pasakoti, kaip ðilutiðkiai bijodavo vaþiuoti á kaimà, nors jie nebuvæ kalti, bijodavæ „banditø“. Priminus, kad skrebai buvo þiaurûs, Elena pasakë: „Liaudies gynëjai nieko pas mus ne- nuðovë, o kiek banditai priðaudë?“ Visgi iðkenèiau patylëjæs, nors tas pareikalavo ið manæs daug jëgø 1 . Kiek kai kuriø partizanø þiau- rumas pakenkë mano brangiajai Lietuvai! Jeigu mano tëvus bûtø suðaudæ (buvo þiniø, kad ruoðësi suðaudyti uþ tariamà iðdavystæ), að vis vien bûèiau likæs tuo, kuo ðiandien esu. Taèiau ne visi gali bûti tiek sàmoningi. Argi galima Elenà smerkti uþ tai, kad ji neap- kenèia partizanø uþ savo brolio ir motinos nuþudymà? Juk ir mano supratimu nebuvo uþ kà jø þudyti. Tëvas buvo apylinkës pirminin- kas, gavo ið skrebø ginklà. Bet ar uþ tai buvo kalta motina? Uþ kà jà suðaudë? Tai jau sadizmas! Vykdë tokià politikà tamsûs kaimo bernai. Bet uþ jø nugaros stovëjo inteligentija. Kodël ji nesulaikë kai kuriø jø rankos? Argi jiems nebuvo aiðku, kad likæ nuþudytøjø vaikai neapkæs savo tëvø þudikø ir daugelis kartu neapkæs ir net kerðys savo tautai? Kokia tamsi ir trumparegë buvo mûsø inteli- gentija! Uþ visus þiaurumus ji daugiausia atsakinga 2 . Man ðiandien net sunku paaiðkinti, kodël Elena ir abu jos bro- liai nenuëjo niekðës Lionës keliu ir nepradëjo kerðyti uþ tëvà ir brolá mûsø tautai? Tai stebina. Elena bravo! Buvau labai supykæs ant jos uþ grubius þodþius mano adresu, bet nusprendþiau atleisti jai. Ji verta pagarbos. Visada turiu bûti jai geras, ðvelnus. Ið tikrøjø

1

2

Vëliau Elena Smilgevièienë tapo patriote. Kada ji jau nebedirbo „Puntuke“, kar- tais sutikæs gatvëje aprûpindavau pogrindine literatûra rusø kalba. Mirusi. – A. T.

Inteligentai buvo konformistai, laikësi „nesikiðimo politikos“. – A. T.

156

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

gi mëgstu jà paðiepti. Labai negraþu! Mûsø paðnekesio pabaigoje pasakiau joms: „Jûs buvot vaikai, nieko nematët, nieko neþinot ir neturit teisës spræsti apie pokario ávykius Lietuvoje.“ Ieva: „Argi mes kaltos dël to? Argi mes kaltos, kad tada buvom maþos ir nesupratom to, kà tu supratai? Tavo pareiga iðaiðkinti mums tai.“ Èia ji teisi! O ar að kada nors pasikalbëjau su jomis? Pastabas daþnai duodu, o pasikalbëti nerandu laiko. Buvau ásitikinæs, kad Ieva „sugadinta“ ir kad jai niekas nepadës. Galvojau, kad gyveni- mas jà pakeis. Rajos ir jos ðlykðèios kompanijos elgesys atvërë Ievai akis. Vasario 25 d. gavau kvietimà á ansamblio „Lietuva“ jubiliejiná koncertà. Nuvykæ á profsàjungø rûmus, abu su Ale ásitikinom, kad beklasëj visuomenëj net þiûrovai suskirstyti á tris klases. Pirmos klasës publikos (dauguma ið CK ir Ministrø tarybos, tarp jø ma- èiau keletà savo paþástamø) kvietimuose buvo nurodytos vietos. Ðie buvo áleisti per atskiras duris. Uþëmë jie maþdaug pusæ salës. Programos vidury artistai áteikë publikai gëliø. Jas gavo tik ðios klasës atstovai. Antroji klasë gavo kvietimus su áraðu „Parteris“, o treèioji – be jokiø áraðø. Per klaidà mes ásiverþëm á parterá. Uþpakaly sëdinti ansamblio veteranë skundësi, kad juos uþmirðo. Pakvietimus gavo tarybinë biurokratija. Stebiuosi. Teatre paþástamø maþai matau, o kur leidþia su kvietimais – tokiø pilna. Nejaugi naujoji burþuazija taip ðykðti pinigo? Programos pradþioje konferansjë sveikino þiûrovus. Jo kalboj buvo tiek ðlykðèios propagandos, kad net vemti norëjosi. Jo þo- dþius lydëjo filmai, pasakojantieji ansamblio istorijà. Nesinorëjo tikëti, kad 1966 m. teks iðgirsti tiek daug ðlykðèios propagandos, melo. Vaizduojami 1947-ieji metai! Konferansjë: „Valstieèiai nu- sprendë eiti nauju ðviesiu, kolûkiniu keliu. Ansamblis paruoðë naujà programà „Pirðlelá korë“. Su ðia programa apvaþiavo Utenà ir kt. rajonus.“ Ekrane matome kadrus ið tø dienø. Vaizduotëje sugráþtu á tas tragiðkas dienas. Ir nejaugi tada gyvenau Lietuvoje ir visa tai maèiau, iðgyvenau? Maèiau! Ir ðià programà maèiau. Br! Jaunystë leido lengviau iðgyventi tuos kruvinus laikus, kada taip liejosi lietu-

A NTROJI

KNYGA

157

viø kraujas, kada kasdien ðimtai lietuviø buvo suimama, nuþudo- ma. Dieve, kà teko iðgyventi tau, manoji Lietuva! O kiek dar teks tau iðkentëti? Ir kaip að visa tai iðkentëjau? Pamenu 1945 m. kovo 12-àjà Suþinojau, kad þuvo mûsø kaimo partizanai. Nors labai bu- vo (ir tebëra) gaila Tatuko, bet dël jo neiðgyvenom në dalies to, kà teko iðgyventi dël vyrø þuvimo, nors tarp jø nebuvo në vieno labai artimo giminaièio. Gyvenom tais kruvinais laikais, net juokëmës, mylëjom. O ve- dþiau juk paèiais kruviniausiais metais – 1952-aisiais! Suþinojæs, kad Politechnikos absolventus siunèia dirbti á Rusijà, kelias dienas neradau ramybës. O tada ðimtus lietuviø suiminëjo, þudë, tûkstanèius trëmë á Sibirà. Nepaisant to, galëjau juoktis. Jau- nystë darë savo. Paaiðkëjo, kodël Stalinui pavyko taip sulauþyti mûsø senàjà kartà. Jie buvo uþ mus vyresni ir nemokëjo kaip mes juoktis. Uþtat jie ir ðiandien nemoka juoktis ir tikëti ðviesia mûsø tautos ateitimi. Buvo ir puikiø programos numeriø. Ne gëda pasauliui parodyti mûsø tautos menà. Deja, Maskva neiðleidþia mûsø ansamblio á uþsiená. Ðvenèia 25-metá nuo mûsø pavergimo, taèiau vis vien ne- pasitiki mumis. Reiðkia, mûsø tauta nëra sulauþyta, nëra pavergta! Skelbia, kad apdovanojimus ansamblieèiams áteiks J. Paleckis ir Naujalis. Burþuazija ploja, bet palyginti skystai. Þiûriu á kalbantá Palecká. 1957 m. jam ir Snieèkui buvau daug kà atleidæs uþ jø pradëtà nacionalinæ politikà. Ðiandien ne maþiau neapkenèiu jo, kaip neapkenèiau prieð 1957 m. Niekðas! Ir kaip ðis inteligentas galëjo tapti tokiu iðdaviku?! Negalvoja mirti? Galvoja! Galvoja ir þino, kad per amþius lietuvis keiks já kaip savo tautos iðgamà, prekiavusá su Stalinu lietuviø dvasiomis ir kûnais. Nors pamëgintø prieð mirtá nusiplauti kruvinas savo rankas. Retkarèiais Kremlius iðleidþia já á uþsiená. Iðvykæs pamëgintø tiesà pasakyti pasauliui apie Lietuvà. Bailys! Jeigu jis nebûtø buvæs bailys, nebûtø tapæs ir tokiu niekðu. Að neploju. Saugumas gali pastebëti ir apkaltinti uþ tai, kad „vraþdebno molèal, antisovietski ulybalsia“ [„prieðiðkai tylëjo, an- titarybiðkai ðypsojosi“]. Tegu! Negaliu gi niekðui ploti.

158

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Greit po jo á scenà iðeina buvæs ansamblietis V. Daunoras. Ðis pasako trumpà, bet labai patriotiðkà sveikinimà ansambliui. Jis maþ- daug taip kalbëjo: „Linkiu ansambliui ir toliau skleisti pasaulyje mûsø lietuviðkà menà. Tegu ir toliau ansamblis „Lietuva“ bûna mûsø nacionalinio meno tvirtovë!“ Ðiuos þodþius pasakë pakeltu balsu, su ákvëpimu, didþiuliu patosu. Ir kokia audra aplodismentø kilo salëje! Þiûrovai plojo ir plojo! Plojo ir burþuazija. Net ir jos sieloje nëra visiðkai uþgesæs tautinis jausmas! Bravo! Èekistai pa- stebëjo, kad nacionalizmas tikrai gyvas lietuviø ðirdyse. Tegu ma- to rusai, kad mes nesurusinti dar, kad mumyse gyvas laisvës troð- kimas! Kaip jautësi J. Paleckis matydamas, kad jam tiek maþai plojo, o tuo tarpu Daunorui uþ tuos keletà þodþiø, keletà ðiltø ir tikrai lietuviðkø þodþiø tiek daug plojo? O gal jis nepastebëjo to? Pastebëjo. Kas þiûrëjo televizorius, tas irgi suprato viskà. Plojo daugiau Daunorui, o ne Paleckiui todël, kad Daunoras kalbëjo ir galvojo lietuviðkai, o Paleckis – kalbëjo nors ir lietuviðkai, bet galvojo jau rusiðkai. Mano nuotaika buvo puiki, labai pakili! Bravo! Mano Lietuvëlë gyva ir per amþius gyvuos! Nesurusinsit jos! Tokios lietuviø nuotaikos ir kelia nerimà Kremliui ir jo kosmo- politiniams lietuviðkiems bernams. Ne be pagrindo XV partijos suvaþiavime G. Zimanas ðaukë: „…dar rusena, ir, papûtus palan- kiam vëjeliui, ásiliepsnoja nacionalizmo liekanos.“ Teisus, tu, Zi- manai! Pastebëjai tai, ko nenori kartais matyti tavo darbdaviai ir sëbrai. Tu su savo gauja nepajëgsit uþpûsti ðios nacionalizmo lieps- nelës, kuri diena ið dienos stiprës. O jai liepsnoti padeda didþia- valstybinis ðovinizmas. Ðià liepsnà labiau ápuèia ne vakarø vëjai, o rytø – Kremliaus stalininë politika. Taip, Genrikai Zimanai! Kiti kalbëjo pataikaujanèiu tonu. Bartusevièius ðlovino partijà, kuri leidþianti klestëti Lietuvos menui. Kai prasidëjo dovanø áteikimo ansambliui ceremonija, iðëjau su Ale namo. Nemëgstu klausyti plepalø. Turbût kalbëjo Ðvedas. Ne- kenèiu ir ðio. Reikëtø bûti dëkingam ansambliui, kad jis, Kremliui leidus, garsina Lietuvà nors iki Elbës. Deja, nemokëjau bûti dëkin- gas. Gal todël, kad nekokià nuomonæ susidariau apie jo vadovus.

A NTROJI

KNYGA

159

Pirmadiená, vasario 28 d.