LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

ANTRA KNYGA

1

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

2

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS
ANTRA KNYGA

Ðià knygà leidëjai skiria ðviesiam Lietuvos bièiuliø – ANDREJAUS SACHAROVO, TATJANOS VELIKANOVOS, VIKTORO NEKIPELOVO, MALVOS LANDOS – atminimui

VILNIUS 2006 3

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

UDK 329(474.5) Li279

Leidëjai

ANTANAS TERLECKAS, GINTARAS ÐIDLAUSKAS

Sudarytojas ir redaktorius
GINTARAS ÐIDLAUSKAS

Stilistë

VILIJA DAILIDIENË

Virðelio dailininkë Maketavo

AUDRONË LASINSKIENË SIGRIDA ROSTOVCEVIENË
Knygos virðelyje panaudotos nuotraukos ið karine jëga nuslopinto Lietuvos laisvës lygos 1988 m. rugsëjo 28 d. mitingo Vilniuje, pirmojo okupuotoje Lietuvoje paminklo partizanams, þuvusiems uþ laisvæ ir nepriklausomybæ 1944–1954 m., atidengimo iðkilmiø Varniuose 1989 m. geguþës 7 d., V.Lenino paminklo demontavimo Vilniuje 1991 m. rugpjûèio 23 d., taip pat LLL vadovo A.Terlecko nuotraukos ið tremties Kolymoje ir protesto akcijø Vilniuje.

© Antanas Terleckas, Gintaras Ðidlauskas, leidëjai, 2006 © Audronë Lasinskienë, virðelio dailininkë, 2006 ISBN 9986-645-20-4

4

TURINYS
SUDARYTOJO ÞODIS ............................................................................................................................................................... 9 ÞODIS APIE LIETUVOS LAISVËS LYGÀ ........................................................................................................................... 11

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS. KOVA DËL
MOLOTOVO–RIBENTROPO PAKTO PADARINIØ LIKVIDAVIMO ...................................................................... 13 KAIP MES PARUOÐËME IR PASKELBËME „45-IØ PABALTIJIEÈIØ MEMORANDUMÀ“ .............................. 13 LIETUVOS LAISVËS LYGOS SMÛGIS KREMLIAUS TARPTAUTINIAM PRESTIÞUI ....................................... 17 EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA .................................................................................................................. 21 LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2003 M. SAUSIO 13 D. IÐKILMINGAS POSËDIS, SKIRTAS EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS 20-MEÈIUI IR LAISVËS GYNËJØ DIENAI PAMINËTI ................ 22 LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO DEKLARACIJA ................................................................................................. 41 ISTORIKO POKALBIS SU ANTANU TERLECKU ...................................................................................................... 43 KAIP PROKURATÛRA IR KGB BANDË SUÞLUGDYTI MITINGÀ PRIE ADOMO MICKEVIÈIAUS PAMINKLO ........................................................................................................................................ 55 APIE LIETUVOS LAISVËS LYGOS ORGANIZUOTÀ PIRMÀJÁ OKUPUOTOJE LIETUVOJE VIEÐÀ PROTESTO MITINGÀ, ÁVYKUSÁ 1987 M. RUGPJÛÈIO 23 D. VILNIUJE, PRIE ADOMO MICKEVIÈIAUS PAMINKLO ............................................................................................................. 62 PIRMASIS LAISVËS ÞENKLAS KGB ÁBAUGINTAI LIETUVAI .............................................................................. 92 MAÞASIS BÛRYS .......................................................................................................................................................... 103 INFORMACIJA APIE ATLIKTÀ DARBÀ DËL Ð. M. RUGPJÛÈIO 23 D. ÁVYKIØ VILNIUJE .............................. 113 ATVIRAS LAIÐKAS JAUNIMO TEATRO VYRIAUSIAJAI REÞISIEREI D.TAMULEVIÈIÛTEI ....................... 129 ATVIRAS LAIÐKAS LKP CENTRO KOMITETUI ..................................................................................................... 130 DAR KARTÀ APIE MITINGÀ PRIE A.MICKEVIÈIAUS PAMINKLO ................................................................... 134 PIRMOJI POLITINË DEMONSTRACIJA OKUPACIJOS METAIS. REIKÐMË IR PASEKMËS ............................ 136 1987-ØJØ METØ LAISVË IR 2002-ØJØ METØ GRËSMË ....................................................................................... 138 VYTAUTUI JANÈIAUSKUI ATMINTI ....................................................................................................................... 148 VYTAUTO JANÈIAUSKO KALBA PIRMAJAME VIEÐAME LLL PROTESTO MITINGE 1987 M. RUGPJÛÈIO 23 D. VILNIUJE, PRIE A.MICKEVIÈIAUS PAMINKLO .................................................................... 149 TSKP CK GENERALINIAM SEKRETORIUI MICHAILUI GORBAÈIOVUI .......................................................... 153 DAR VIENA KAGËBISTØ AUKA ............................................................................................................................... 158 PASAKOJIMAS APIE SPAUDOS KONFERENCIJÀ, ÁVYKUSIÀ 1979 M. VASARIO 7 D. VILNIUJE, ROMALDO IR ANGELËS RAGAIÐIØ BUTE ............................................................................................................. 159 OKUPANTØ IR JØ LIETUVIÐKØJØ TALKININKØ PASTANGOS SUTRUKDYTI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS 70-ØJØ METINIØ PAMINËJIMÀ ...................................................................................... 164 VASARIO 16-OSIOS MINËJIMAS VILNIUJE 1988-AISIAIS METAIS ................................................................... 170 LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS PASKELBIMO – 1918 M. VASARIO 16-OSIOS PAMINËJIMAS ............. 172 1988 M. VASARIO ÐEÐIOLIKTOJI LIETUVOJE ....................................................................................................... 175 TRISPALVËS RAKETOS GEDIMINO AIKÐTËJE ..................................................................................................... 176 STALINIEÈIØ KONTRAMITINGAS STALINO–SNIEÈKAUS NUSIKALTIMAMS SUMENKINTI ................. 177 PIRMASIS VIEÐAS LLL SURENGTAS DIDÞIØJØ TRËMIMØ Á SIBIRÀ MINËJIMAS VILNIUJE 1988 M. GEGUÞËS 22 D. ........................................................................................................................... 180 LIETUVOS GEDULO DIENA ...................................................................................................................................... 185 LAISVËS PROTRÛKÁ OKUPACINË VALDÞIA SLOPINO SMURTU ....................................................................................................................................................... 190 PENKI MILIJONAI PARAÐØ LIETUVAI .................................................................................................................... 200 PENKI MILIJONAI PARAÐØ UÞ LIETUVÀ .............................................................................................................. 201

5

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS PARAÐAI DËL LIETUVOS LAISVËS ......................................................................................................................... 204 LPS VADØ REAKCIJA Á LLL AKCIJÀ RINKTI PARAÐUS DËL OKUPACINËS KARIUOMENËS IÐVEDIMO IÐ LIETUVOS .............................................................................................................. 207 BANDYMAS PASISAVINTI LLL NUOPELNÀ ......................................................................................................... 208 PIRMASIS LLL MITINGAS, PARAGINÆS LIETUVOS JAUNIMÀ NETARNAUTI OKUPACINËJE KARIUOMENËJE .............................................................................................................................. 210 „LAUK, OKUPANTAI, IÐ LIETUVOS!“ ..................................................................................................................... 214 DËL MITINGO KALNØ PARKE ................................................................................................................................. 217 KARINËS TARNYBOS SOVIETINËJE ARMIJOJE BOIKOTAS ............................................................................... 218 LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS SÀJUNGA MINI OKUPACIJOS METINES ................................................. 220 LIETUVA GEDI NEPRIKLAUSOMYBËS .................................................................................................................. 222 PAGALIAI Á RATUS ...................................................................................................................................................... 225 LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS SÀJUNGA MINI MOLOTOVO–RIBENTROPO PAKTO 50-ÀSIAS METINES ....................................................................................................................................... 226 AR LAIKAS ATSISAKYTI TARNYBOS SOVIETINËJE ARMIJOJE? TAIP! ........................................................... 228 KOMITETO ÞENEVA-49 VEIKLOS 1989–1991 M. SVARBA LIETUVOS NACIONALINIO PASIPRIEÐINIMO JUDËJIMUI ..................................................................................................................................... 230 TSRS GYNYBOS MINISTRUI ....................................................................................................................................... 232 APIE VIENO STABO GRIÛTÁ VARNIUOSE, ARBA LAISVOS VARIACIJOS KULTINIO SOVIETINIO NUSIKALTËLIO TEMA ....................................................................................................................... 233

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI. STRAIPSNIAI, PAREIÐKIMAI,
VIEÐI LAIÐKAI, ATSIMINI MAI ................................................................................................................................. 257 REPORTAÞAS APIE SIMO KUDIRKOS TEISMÀ 1971 M. GEGUÞËS 17–20 D. VILNIAUS TEISME ............. 257 AUKÐÈIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO PIRMININKUI N.V.PODGORNUI ............................................. 259 PASAULIEÈIØ KREIPIMASIS Á „LIETUVOS KATALIKØ BAÞNYÈIOS KRONIKOS“ LEIDËJUS ................... 262 LAIÐKAS TSRS VALSTYBËS SAUGUMO KOMITETO PIRMININKUI J.V.ANDROPOVUI ............................. 273 GELBËKIME LIETUVOS GAMTÀ ............................................................................................................................. 285 ATVIRAS LAIÐKAS VIKTORUI KALNYNÐUI ......................................................................................................... 291 KIENO EILË PO MINDAUGO TAMONIO? ............................................................................................................... 293 ATVIRAS LAIÐKAS „TIESOS“ REDAKTORIUI A. LAURINÈIUKUI .................................................................... 295 KAS „TIESON“ NEÁDËTA ARBA KAIP ÐVIESIAUSIÀJÁ NIKOLAJØ KIRILOVIÈIØ LIGOS PAGULD˅ ..... 298 KODËL NIEKINAMA LIETUVIØ TAUTOS PRAEITIS ........................................................................................... 301 LIETUVOS KP CK ANTRAJAM SEKRETORIUI NIKOLAJUI KIRILOVIÈIUI DYBENKO ................................. 307 NEUÞBAIGTAS RAÐYTI IR NEIÐSIØSTAS LAIÐKAS VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIUI AKADEMIKUI JONUI KUBILIUI ................................................................................................................................ 311 LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS CENTRO KOMITETO ANTRAJAM SEKRETORIUI DYBENKO N.K. .............................................................................................................................................................. 317 INVAZIJOS Á AFGANISTANÀ PASMERKIMAS ....................................................................................................... 321 GELBËKIME ANTANÀ TERLECKÀ! ........................................................................................................................ 322 MANO DRAUGAS ........................................................................................................................................................ 328 VIENUOLIKA METØ „AUKLËTO“ ASMENS POKALBIS KGB RÛMUOSE ...................................................... 331 BUVUSIEMS „LIAUDIES GYNËJAMS” – A.BERNOTËNUI, V.IÐKAUSKUI, S.LISAUSKUI, V.ÞEMGULIUI IR KT. ......................................................................................................................... 337 A.TERLECKAS ATSAKO Á „SANTAROS“ KLAUSIMUS ....................................................................................... 346 KGB NORI SEKTI DISIDENTUS IR NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE .............................................................. 350 „KALBANÈIOSIOS KLASËS“ KAPITULIACIJOS .................................................................................................... 351 BAIMËS NUGALËJIMAS ............................................................................................................................................. 357 LIETUVOS LAISVËS LYGOS SPAUDA. „VYTIS” ................................................................................................... 360

6

TURINYS TOKIUS PRISIMENU ANDREJØ SACHAROVÀ, SERGEJØ KOVALIOVÀ IR KITUS MASKVOS DISIDENTUS ........................................................................................................................... 364 LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTUI VALDUI ADAMKUI ......................................................................... 387 AR GOTLANDO KONFERENCIJOS KOMUNIKATAS TURËJO IR GALI ATEITYJE TURËTI KOKIÀ NORS POLITINÆ REIKÐMÆ? .......................................................................................................................... 390 APIE TIKËJIMO KANKINÆ, SEKULIARØ POLITINÁ VEIKIMÀ IR VIENOS KNYGOS KATALIKIÐKÀ STATISTIKÀ ...................................................................................................................................... 394 KODËL KOVOTOJAI UÞ DIEVÀ IR TËVYNÆ BEI JØ DARBAI NEVIENODAI VERTINAMI? ......................... 401

APIE LIETUVOS LAISVËS LYGÀ. VERTINIMAI IR IÐVADOS ...................................................................... 407
ISTORIKAI APIE LLL ................................................................................................................................................... 407 POLITIKAI APIE LLL ................................................................................................................................................... 410 KOMPLIMENTAI IR PRAKEIKSMAI ........................................................................................................................ 411 LIETUVIØ, LATVIØ IR ESTØ RADIKALIØ POLITINIØ JËGØ BENDRADARBIAVIMO 1987–1992 METAIS KRYPTYS .................................................................................................................................... 413 OKUPACINË KARIUOMENË PALIKO GALVOSÛKIØ .......................................................................................... 415

PRIEDAI .............................................................................................................................................................................. 421
SÀJÛDIS: Á LAISVÆ PER NIEKÐYBÆ ........................................................................................................................... 421 PUBLIKACIJØ ÞINIASKLAIDOJE, LITERATÛROJE, INTERNETE APIE LIETUVOS LAISVËS LYGOS TELÐIØ SKYRIAUS VARNIUOSE 1989 M. VASARIO 12 D. SURENGTÀ PIRMÀJÁ OKUPUOTOJE LIETUVOJE MITINGÀ, SKIRTÀ 1944–1954 M. ÞUVUSIEMS LIETUVOS PARTIZANAMS PAGERBTI, IR 1989 M. GEGUÞËS 7 D. JIEMS PASTATYTÀ PIRMÀJÁ PAMINKLÀ B I B L I O G R A F I J A (1989–2004 m.) ............................................................................................... 458 ÁVYKIØ IR LIETUVOS LAISVËS LYGOS VEIKSMØ 1988–1990 M. KRONIKA ................................................. 464 MÛSØ MIRUSIESIEMS ................................................................................................................................................ 474 MIRÐTA IR KARÐTI ÞMONËS ............................................................................................................................ 474 REÞIMO PRIEÐAS ................................................................................................................................................. 479 VLADAS ÐAKALYS .............................................................................................................................................. 483 OKUPANTØ RAMYBËS DRUMSTËJUI BUVO LEMTA IÐEITI TYLIAI ....................................................... 486 ALGIMANTAS ANDREIKA ................................................................................................................................ 492

7

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

8

SUDARYTOJO ÞODIS Antroje knygoje, apþvelgianèioje Lietuvos laisvës lygos veiklà nuo antisovietinio pogrindþio periodinio leidinio „Laisvës ðauklys“ leidybos pradþios 1976 m. iki Nepriklausomybës atkûrimo 1990 m., publikuojama medþiaga apie svarbiausias Laisvës lygos surengtas pasiprieðinimo sovietinei okupacijai akcijas kovojant dël Molotovo–Ribentropo pakto pasekmiø panaikinimo. Daugiausia vietos skiriama pirmajam antisovietiniam protesto mitingui prie poeto Adomo Mickevièiaus paminklo Vilniuje 1987 m. Ðis mitingas, sukëlæs didþiulá okupacinës administracijos atoveiksmá, þymëjo paskutiniojo ir lemiamo Lietuvos iðsilaisvinimo etapo pradþià. Ðia akcija Lyga atstovavo negausiai visuomenës daliai, iðdrásusiai pasiprieðinti okupacijai ir apsisprendusiai, esant reikalui, dël to nukentëti, nors ir prieð tai daugelis LLL nariø buvo teisti ir nuolat KGB persekioti. Knygoje pateikiama medþiaga apie pirmàjà vieðà LLL spaudos konferencijà 1979 m., pastangas paminëti 1988 m. Vasario 16-àjà, kitas LLL organizuotas akcijas ir iniciatyvas – pasauliná paraðø uþ Lietuvos laisvæ surinkimà, karinës tarnybos sovietinëje armijoje boikotà. Taip pat publikuojami pirmoje knygoje netilpæ svarbesni Laisvës lygos ákûrëjo ir ilgameèio vadovo Antano Terlecko bei kitø LLL nariø tekstai (dauguma jø raðyti pogrindþio sàlygomis ir pasiraðyti tikromis pavardëmis), Jurijaus Radovièiaus kritiðka analitinë studija, pagerbiamas su Lygos veikla susijusiø asmenybiø – Vlado Ðakalio, Algimanto Andreikos atminimas, pateikiama 1988–1990 m. ávykiø ir LLL veiksmø kronika. Ðiek tiek vietos skirta Laisvës lygos veiklai ávertinti: pateikiamos istorikø iðvados, þinomø visuomenës asmenø, politikø iðreikðti poþiûriai. LLL aktyviai veikë ir po Nepriklausomybës paskelbimo bei atkuriant, tvirtinant valstybæ. LLL veikloje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. dominavo kritiðkas poþiûris á atsikurianèios valstybës socialinæ tikrovæ, oponavimas ávairioms ir ne visuomet demokratiná bei sàþiningà veikimà iðpaþástanèioms parlamentinëms daugumoms, itin aðtriai kritikuota vykdomosios valdþios nekompetencija ir jos savanaudiðkas atstovavimas grupiniams (politiniams ir ekonominiams) interesams, protestuota prieð buvusios kompartijos ir slaptøjø sovietiniø tarnybø struktûrø sieká ásitvirtinti Lietuvos politikoje, teisëje ir ekonomikoje, prieð pastangas nuvertinti pasiprieðinimo okupacijai dalyviø indëlá atkuriant nepriklausomà Lietuvos valstybæ. Ðiuos prieðtaringai vertintus veiksmus nulëmë noras matyti daugiau moralinëmis nuostatomis pagrástø sprendimø ir teisingumo tolesnëje valstybës ir tautos raidoje. Juolab kad laisvë ir tiesa yra neatsiejamai susijusios vertybës. Taèiau neatsitiktinai daugelis LLL nariø atgavusioje laisvæ Lietuvoje pasigedo bûtent teisingumo, kuriam svetimas dvigubø standartø taikymas, nepriimtinos tikslus neva pateisinanèios priemonës, pasibjaurëtini savøjø prasikaltimus ir atsakomybës stokà dangstantys ámantrûs argumentai. Ðiomis ir panaðiomis temomis Laisvës lyga yra iðleidusi nemaþai ávairaus pobûdþio ir apimties leidiniø, kuriø bibliografija buvo pateikta pirmoje knygoje. 9

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Su apgailestavimu tenka pastebëti, kad pastangos atgaivinti LLL veiklà (paskutiná kartà tai bandyta padaryti 2003 m. pabaigoje) buvo nesëkmingos – pernelyg skyrësi atskirø Lygos nariø poþiûriai á ávairius ðiandieninës Lietuvos visuomeninius reiðkinius. Iðkovotos laisvës sàlygomis, kai nebëra rimtesnës buvusiø rezistentø pastangas telkianèios iðorinës grësmës, tai tikriausiai yra natûralus ir neiðvengiamas procesas. Knygos leidëjai nuoðirdþiai dëkoja Lietuvos Nepriklausomos valstybës atstatymo 1990 m. kovo 11-osios akto signatarui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojui Èeslovui Jurðënui uþ tarpininkavimà gaunant finansinæ paramà ir Lietuvos Nepriklausomos valstybës atstatymo 1990 m. kovo 11-osios akto signatarui, buvusiam Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Lietuvos pramonininkø konfederacijos prezidentui ponui Bronislovui Lubiui uþ finansinæ paramà (10 tûkst. Lt) ðiai knygai iðleisti.
Vilnius, 2006 m. kovo 26 d. GINTARAS ÐIDLAUSKAS

10

ÞODIS APIE LIETUVOS LAISVËS LYGÀ
ANTANUI, JULIUI IR KITIEMS LAISVËS LYGOS PRADININKAMS

GINTARAS ÐIDLAUSKAS

Kaip ir dera panaðiomis progomis, neiðsiversiu be banalaus áþanginio pastebëjimo: prieð 20 m. nedaug kas galëjo numanyti, kad Lietuva atgaus nepriklausomybæ ir susigràþins valstybingumà. Anø laikø terminologija ðnekant, tik ekstremistai ir Vakarø þvalgybiniø centrø kurstomi nacionalistai drumstë rimtá, taikø ir kûrybingà iðsivysèiusios socialistinës visuomenës þengimà þemiðkojo rojaus link. Dabar daþnai pasiklausome, kaip þmonës giriasi tada slapèia svajojæ apie laisvæ ir jà regëjæ savo sapnuose. Nelabai tikiu ðiuo beveik valstybinës ideologijos dogma tapusiu ir ávairiausiø minëjimø privalomu teiginiu. Tiesiog esu ásitikinæs, o ir atsimenu, kad tuo tikëjo maþuma, dar maþiau konkreèiai veikë ta linkme. O laikas ne be pasiðventëliø pastangø ir nesavanaudiðkos aukos skaièiavo paskutinius imperijos gyvavimo metus. Nors racionaliø imperijos þlugimo þenklø beveik nebuvo regëti, tuo kaþkodël karðtai tikëjo þmonës, susibûræ á beveik mistinæ Lietuvos laisvës lygà, kurios nariu save laikyti galëjo kiekvienas Lietuvos gyventojas, pritariantis laisvës siekiams. Lygos pradininkai inicijavo trijø Baltijos tautø atstovø Memorandumà, kuriame pareikalavo panaikinti Sovietø Sàjungos–Vokietijos pakto pasekmes, nutraukti Baltijos valstybiø okupacijà. Tokie akiplëðiðki ir staèiokiðki reikalavimai negalëjo nepaðiurpinti tø, kurie budëjo imperijos stabilumo sargyboje, tø, kurie siekë vien platesniø kultûriniø teisiø „vieningø“ uþgrobtø tautø „ðeimoje“, o ir tø, kurie jau buvo netekæ vilties. Kodël ðitie þmonës tikëjo tuo, kà sakë? Kodël jie sakë tai, kà galvojo? Kodël jø þodþiai nesiskyrë nuo darbø, kai aplink triumfavo melas ir prisitaikymas? Kodël jie rinkosi bûtent ðitoká kelià, kai gyventi buvo galima paprasèiau ir be didesnës rizikos, juk ramûs buvo laikai? Manau, kad kaip vakar, taip ir ðiandien tai daugiau retoriniai klausimai. Kas ðitie iðsiðokëliai, nesusitaikæ, nepriëmæ reþimo nustatytø sovietinës gyvensenos taisykliø, dël kilnesnio tikslo iðsiþadëdavæ savæs ir leisdavæ uþdaryti savo kûnà imperiniuose gulaguose, tarsi kiek ironiðkai liudydami, jog dvasios neámanoma ákalinti? Gal kokie nevykëliai, taip ir neástengæ savæs realizuoti legalioje srityje? Skaitant Antano ir Juliaus vienas kitam ið ákalinimo vietø raðytø laiðkø knygà, neapleidþia nuovoka, kad jie, varþomi cenzûros ir savicenzûros, buvo laisvi viduje. Tikriausiai smarkiai nenusikalbësiu pastebëdamas, kad toji laisvës duotybë gauta ið aukðèiau. Smagu, kad Lyga tam tikra prasme yra marginalinë organizacija, likusi vadinamosios didþiosios politikos nuoðalëje. Ne valdþia buvo jos tikslas. Aèiû Dievui, kad Antanas taip ir netapo Seimo nariu, kad kiti, gal to ir verti, neuþëmë átakingø valstybiniø postø, nesusikûrë „reikiamø“ ávaizdþiø. Ne dël postø viskas buvo pradëta. Tad nenuostabu, kad ne jie ðiandien yra mûsø laikø naujieji herojai. Laisvës lyga nedavë Lietuvai nei vieno signataro, ministro ar diplomato. Lyga niekada nebuvo 11

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

kadrø rengimo ástaiga. Uþtat ji parodë bekompromisës laikysenos, aiðkaus ir skaidraus tikslø deklaravimo, sugebëjimo ryþtingai siekti to, kas ðiandien jau tapo kasdienybe, pavyzdá. Tai atlikæ nebûtinai buvo protingiausi, gabiausi, talentingiausi. Juk dràsa tikrai ne visada yra gilaus proto savybë... Tai greièiau dvasios bûsena. Priklausymas Lygai reiðkë atsisakymà konformizmo, pragmatizmo, karjeros, neretai – asmeninës laisvës. Þodþiais „laisvë“, „nepriklausomybë“ nebenustebinsi. Greièiau – sunervinsi ar net pasirodysi keistas. Áþvelgiamos pastangos ðiems þodþiams ieðkoti kitaip skambanèiø atitikmenø. Tikriausiai todël, kad tai bene labiausiai nuvertinti þodþiai mûsø visuomenëje, nes buvo tariami ávairiomis progomis ir be progø. Taèiau tada reikëjo juos iðtarti. Nemanau, kad Lygos pradininkams, tariant vieðai ðiuos þodþius, nelakstë kûnu ðiurpuliukai. Ásiminë Antano pastebëjimas: norint ðá tà nuveikti, nereikia galvoti apie pasekmes. Ðie þodþiai buvo iðtarti, uþkoduoti paèiame LLL pavadinime. O juk buvo galima parinkti maþiau uþkliûvantá, diplomatiðkesná pavadinimà. Taèiau, matyt, ne veltui Antanas ilgai rausësi knygose, þodynuose, kol aptiko beveik genialià trijø „L“ kombinacijà. Neturiu tikslo iðrëþti paðlovinanèià kalbà tiems, kurie tada iðdráso, ar sugràþinti jiems politinius ir istorinius nuopelnus, kuriuos dabar daþnai savinasi kiti. Ne dël savæs áraðymo istorijon tai buvo atlikta. Medá pasodina vieni, o jo veðlia ir sodria þaluma bei teikiamu pavësiu dþiaugiasi bei mëgaujasi kiti. Tikriausiai toks yra ne tik gamtos, bet ir istorijos dësnis, tad nebûtø iðmintinga tam prieðintis. Laisvës lyga 1978 m. suformulavo Lietuvai tikslus, kuriø ði nenukrypdama privalo siekti, jei nori iðlikti. 1988 m. iðëjusiai ið pogrindþio Lygai nereikëjo keisti savo programos. Radikali veiklos tendencija buvo laiko padiktuota bûtinybë: ilgiau laukti nebebuvo prasmës – nepriklausomybë èia ir dabar. Ðie, tuomet daug kam atrodæ nerealûs, netgi iracionalûs, tikslai buvo pasiekti bendromis visø geros valios tëvynainiø pastangomis. LLL nesisavina ðio bendro lietuviø tautos pasiekimo, bet dþiaugiasi galëjusi prie to þenkliai prisidëti. Po Lietuvos tarptautinio pripaþinimo didþioji Lygos misija ið esmës buvo atlikta. Kartais pasvarstoma, kad sovietinë imperija dël ekonominiø prieþasèiø vis tiek anksèiau ar vëliau bûtø dësningai subyrëjusi, todël nereikia pervertinti tø pastangø. Taèiau kaþkas turëjo klibinti imperijos pamatus, iðbandyti jø tvirtumà savo gyvenimu. Melu apnuodytoje atmosferoje iðtartas tiesos þodis veikë ne ið karto, sakyèiau, lëtokai, taèiau uþtikrintai ir it koks laisvës virusas pagrauþë tuos pamatus. Beveik garantuoju, kad patys tiesos sakytojai to nesitikëjo. Didelë þodþio galia. Didelë tiesos þodþio apie mûsø istorijà ir laikà galia. Ypaè þodþio apie laisvæ. Þodþio, kuris yra brangiausias Lietuvos laisvës lygos þmonëms.
Vilnius, 1998 m. birþelis
G.ÐIDLAUSKO ASMENINIS ARCHYVAS.

Leidëjø pastaba. Tekstas buvo perskaitytas konferencijoje, skirtoje LLL ákûrimo dvideðimtmeèiui paminëti.

12

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS
KOVA DËL MOLOTOVO–RIBENTROPO PAKTO PADARINIØ LIKVIDAVIMO

KAIP MES PARUOÐËME IR PASKELBËME „45-IØ PABALTIJIEÈIØ MEMORANDUMÀ“
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIME 2003 M. SAUSIO 12 D. ANTANO TERLECKO PASAKYTA KALBA

Nors po „Prahos pavasario“ Sovietø Sàjungoje buvo gniauþiama bet kokia laisvesnë mintis, tautinis pasiprieðinimas Lietuvoje stiprëjo. 1972 m. pradëjusi eiti „Lietuvos Katalikø Baþnyèios kronika“ pakurstë pasaulieèiø ambicijas leisti tautos, ne tikëjimo reikalams skirtà leidiná. Kæstutis Jokubynas, iðkalëjæs Rusijos konclageriuose septyniolika metø ir iðtvëræs ketverius metus tremties Igarkoje prie Arkties vandenyno, buvo vienas svarbiausiø ðios idëjos iniciatoriø. Jonas Volungevièius ir að 1976 m. nuveþëme á jo tëviðkæ Kabeliuose mûsø paruoðtà „Lietuvos balsà“. Taèiau ið Maskvos sugráþæs ir parsiveþæs jugoslaviðkà spausdinimo maðinëlæ, Kæstutis Jokubynas pasiûlë leidiniui „Laisvës ðauklio“ pavadinimà, kuris esà labai gerai skambàs tiek lietuviø, tiek rusø, tiek anglø kalbomis. Po „mokslinës“ konferencijos Taðkente 1975 m. prasidëjo globalus rusinimas. Bûtent rusinimui ir istorijos klastojimui nusprendëme pasiprieðinti. „Laisvës ðauklᓠleido Kæstutis Jokubynas, Julius Sasnauskas, Elena Terleckienë, Birutë Burauskaitë, dvi ðviesaus atminimo moterys – Zita Vanagaitë ir Dalia Sasnauskienë. Já platino Vilniaus Vienuolio vidurinës mokyklos moksleiviai Andrius Tuèkus, Vytautas Boguðis, poetas Bronius Kiðkis. Daug moterø ir vyrø já daugino. Tuo metu tai buvo pakankamai sudëtinga: maðinële vienu kartu buvo galima iðspausdinti tik penkis egzempliorius. 1975 m. Helsinkio Baigiamajame akte akcentuotø asmens laisviø Sovietø Sàjunga në nesiruoðë paisyti. Prieðingai – politiná pasiprieðinimà buvo nutarta bet kokiomis priemonëmis nuslopinti. Vienas po kito vyko teismo procesai, pavyzdþiui, Sergejaus Kovaliovo teismas Vilniuje 1975 m. gruodþio mënesá. 1977 m. rugpjûèio 23 ir 24 dienomis mano namuose keliolika èekistø atliko ilgai ruoðtà operacijà ir ið visø slaptavieèiø, net darþe ir miðke prie namø, surankiojo ar iðkasë spausdinimo technikà, paruoðtà straipsniams medþiagà, nespëtus iðplatinti leidinius. Po ðios kratos tæsti „Laisvës ðauklio“ leidybos nebegalëjome. Be to, Kæstutis Jokubynas jau buvo emigravæs ir kiek vëliau pradëjo dirbti Miunchene „Laisvosios Europos“ radijo stotyje. Dalis „Laisvës ðauklio“ leidëjø persimetë pas Vytautà Skuodá, Albertà Þilinskà ir Stasá Stungurá, leidusius „Perspek13

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

tyvas“. Tarp jø buvo Birutë Burauskaitë ir Zita Vanagaitë. Taigi ið viso iðleidome penkis „Laisvës ðauklio“ numerius. Visi penki numeriai 2003 m. iðleisti atskira knyga. Tø paèiø metø rudená á kariuomenæ paëmë visus prie „Laisvës ðauklio“ leidimo ir platinimo prisidëjusius moksleivius, neleidæ jiems studijuoti aukðtosiose mokyklose. Balys Gajauskas 1978 m. buvo nuteistas penkiolikai metø laisvës atëmimo uþ Aleksandro Solþenicyno „Gulago archipelago“ vertimà, Viktoras Petkus nuteistas penkiolikos metø bausme uþ vadovavimà Lietuvos Helsinkio grupei. 1979 m. buvo sufabrikuota kriminalinë byla rezistentui Romaldui Ragaiðiui. Nors bausmës vis didëjo, taèiau jos tik stiprino mûsø ryþtà prieðintis. Dauguma buvusiø „Laisvës ðauklio“ leidëjø 1978 m. birþelio mën. viduryje sukûrë pogrindinæ Lietuvos laisvës lygà ir iðleido pogrindiná þurnalà „Vytá“. Tuo norëjome átikinti tautà, kad Lietuvoje toliau veikia antisovietinis pogrindis ir yra þmoniø, nepraradusiø vilties, kad Tëvynë nusimes vergijos panèius. KGB nepavyko LLL iðaiðkinti. Mums pasisekë átikinti KGB, kad „Vytis“ neturi nieko bendro su LLL. Tik pas Algirdà Statkevièiø KGB kratos metu surado LLL antspaudà ir iðkëlë jam baudþiamàjà bylà. A.Statkevièius iðkalëjo septynerius metus paèiuose baisiausiuose SSRS kalëjimuose – Èerniachovskyje ir Taðkente. Suvokëme, kad mûsø kovai reikalingas tarptautinis rezonansas. Nors uþsienio lietuviai nuo 1944 m. nuolat ávairiomis formomis kreipdavosi á tarptautines organizacijas dël Lietuvos okupacijos ir aneksijos, taèiau nesulaukdavo jokios reakcijos, nes sovietø politikø pastangomis jie buvo laikomi naciø kolaborantais. Ryþomës paruoðti dokumentà, pasiraðytà Lietuvoje gyvenanèiø þmoniø savo tikromis pavardëmis, ypaè jaunimo, kad dël amþiaus nebûtø galima jiems primesti kolaboravimo su naciais. Buvæ politiniai kaliniai, sugráþæ ið sovietiniø lageriø, nenutraukë ryðiø su savo likimo broliais – bendravome su þydais, estais, latviais, rusais, ukrainieèiais. Sergejaus Kovaliovo teismo metu susipaþinome su akademiku Andrejumi Sacharovu ir kitais rusø disidentais. Uþsimezgë draugystë, davusi Lietuvai labai daug. Ne kartà svarstëme apie galimà politinio dokumento turiná ir jo signatarus. Ketinome dokumentà paruoðti Komiteto Molotovo–Ribentropo pakto pasekmëms likviduoti vardu. Slaptøjø protokolø turiná buvau nusiraðæs 1965 ar 1966 m. ið Lietuviø Bostono enciklopedijos. Man tai padaryti leido Vilniaus universiteto Specialiojo fondo vedëja Estera Bajoraitë. Be to, tø paèiø protokolø kopijas rusø kalba 1970 ar 1971 m. ið Maskvos disidento Pavelo Jakyro parsiveþë Vaclovas Sevrukas ir Stasys Jakas, iðvertë juos á lietuviø kalbà ir platino. Ruoðëmës dokumentà paskelbti 40-osioms pakto metinëms. 1979 m. ankstyvà pavasará su vienu pedagoginio instituto studentu, kurio pavardës, deja, nebeprisimenu, nuvykome á Tartu pas buvusá politiná kaliná Martà Niklusà pasitarti dël ruoðiamo dokumento. Martas su savo draugais paþadëjo paruoðti dokumento tekstà. Deja, liepos mënesá paþado jie dar nebuvo iðtesëjæ. Todël liepos 27 ar 28 dienà parengiau Kreipimàsi pats ir atspausdinau rusiðka maðinële. 14

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Taèiau besitariant su daugeliu draugø kilo idëja kreiptis á pasaulio tautas ne organizacijos, o atskirø asmenø vardu, nes komitetà KGB „apiformins“ kaip antisovietinæ organizacijà ir sudarys baudþiamàjà bylà. Þinoma, tokià bylà vëliau vis tiek iðkëlë visiems Memorandumà pasiraðiusiems estams ir latviams bei vienuolikai jam pritarusiø maskvieèiø. Lietuviø areðtavo tik keturis. Vienas ið jø mirë neaiðkiomis aplinkybëmis labai lengvos operacijos metu. Rugpjûèio 12 d. kartu su Juliumi Sasnausku, dël sveikatos paleistu ið karinës tarnybos, nuvykome á Tartu su Memorandumo tekstu. Marto Nikluso neradome, mus priëmë jo motina. Prisipirkæ teisiniø knygø, laukëme sugráþtanèio Marto ir toliau redagavome Memorandumà. Paskutinæ teksto redakcijà Julius Sasnauskas iðspausdino Marto maðinële. Gráþæs Martas rado Memorandumà jau paruoðtà ir be jokiø pastabø já pasiraðë. Jis surado dar tris signatarus. Rugpjûèio 15 d. iðvykome namo. Ðá kartà per Ðiaulius. Buvome ásitikinæ, kad dokumentà pasiraðys Ona Poðkienë, naujoji Helsinkio grupës vadovë. Taèiau ji mus tik iðbarë uþ „iðsiðokimà“, kuris esà leis „susemti“ visà mûsø pogrindþio „aktyvà“ ir atsisakë pasiraðyti. Pasiraðë trys ðiaulieèiai: Meèislovas Jurevièius bei Jadvyga ir Jonas Petkevièiai. Jadvyga Petkevièienë apsiëmë nuvaþiuoti á Latvijà. Jai pavyko parveþti á Vilniø net septyniø latviø paraðus. Ðios partizanës, pogrindininkës veikla iki ðiol nëra deramai ávertinta. Surinkus 45-iø lietuviø, latviø ir estø paraðus man teko vykti á Maskvà pas akademikà Andrejø Sacharovà, kurio paraðas turëjo suteikti ðiam dokumentui ypatingà svarbà. Taip pat buvo reikalingas jo þmonos Jelenos Bonner ir jø bièiuliø pritarimas. Memorandumà rugpjûèio 20 d. á stotá nuveþë mano þmona. Èia prisistatëm prie Rimðëje grybavusiø ir uogavusiø maskvieèiø. Viename ið jø krepðiø ir paslëpiau dokumentà, o Maskvos geleþinkelio stotyje atsiëmiau. Taèiau Maskvoje paaiðkëjo, kad Andrejus Sacharovas su þmona yra iðvykæ. Sacharovø bièiulë, ðiuo metu jau mirusi, Tatjana Velikanova surinko devynis paraðus. Kai kuriuose raðiniuose tvirtinama, kad Memorandumà taisë Malva Landa. Tai neatitinka tikrovës. Platinome Tartu variantà. Aleksandras Lavutas, vienas artimiausiø Akademiko draugø, davë þodá, kad kità dienà suras Sacharovus. Jis neabejojo, kad mokslininkas ir jo þmona J.Bonner pritars Memorandumui. Prieð gráþtant á Vilniø, maskvieèiai suruoðë iðleistuves. Deja, nuotaika buvo prislëgta. Sklido gandai, kad prasidës dideli areðtai. Tatjana Velikanova pasiûlë pakelti vyno taures „za uspech naðevo beznadioþnovo dela“. Deðimt maskvieèiø palydëjo mane á Baltarusijos stotá. Jauèiau, kad su daugeliu jau nebepasimatysiu... Aleksandras Lavutas iðtesëjo savo þodá – rugpjûèio 23 d. vidurdiená paskambinæs jam ið Vilniaus suþinojau, kad Andrejus Sacharovas, jo þmona Jelena Bonner ir dar keli jø bièiuliai pritaria mûsø idëjai kreiptis á pasaulá Memorandumu, protestuojanèiu prieð tai, kad nevykdomi F.Ruzvelto ir V.Èerèilio paþadai, paskelbti Atlanto chartoje, pagal kurià visos karo metu valstybinæ nepriklausomybæ praradusios tautos jà atgaus. 15

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Nuskubëjau á Garelio g. 15–15, kur manæs laukë Julius Sasnauskas ir Vladas Ðakalys. Ðokinëjom ið dþiaugsmo. Vakare jau namuose iðgirdau per uþsienio radijà, kad mûsø Memorandumas gautas Vakaruose ir skelbiamas per visas radijo stotis. Ta diena buvo viena laimingiausiø mano gyvenime. Atsiliepë ið Atënø Tomas Venclova. Jis pavadino Memorandumà paèiu svarbiausiu Baltijos valstybiø pustreèio deðimtmeèio nelaisvës dokumentu. Po poros mënesiø prasidëjo areðtai. Vienà pirmøjø spalio 30 d. suëmë mane. Lapkrièio 1 d. – Tatjanà Velikanovà, po kurio laiko – Viktorà Nekipelovà, Malvà Landà, vasario 26 d. – Aleksandrà Lavutà. Iðtrëmë á Gorká akademikà Andrejø Sacharovà, o 1984 m. tremtine tapo ir jo þmona Jelena Bonner. Iðkalëjæs KGB Vilniaus kalëjime beveik iðtisus metus, nieko neþinojau apie Memorandumà pasiraðiusiøjø ar jam pritarusiøjø likimà. Tik gruodþio 11 d. ðiukðliø dëþëje pamaèiau suplyðusius Juliaus Sasnausko batus, taèiau neleidau sau patikëti, kad jis jau suimtas. Sausio 1-àjà, esant girtiems priþiûrëtojams, kaliniø pasivaikðèiojimo duobëje iðgirdau Juliaus balsà... 1980 m. lapkrièio pabaigoje buvau nuveþtas á Permës srityje esantá Kuèino konclagerá, kuriame sutikau jau kelerius metus kalintá Sergejø Kovaliovà. Greitai buvo atveþtas ir Viktoras Nekipelovas. Èia ið Sergejaus Kovaliovo ir po keliø mënesiø á pasimatymà atvykusios þmonos suþinojau apie visø bendraþygiø – Memorandumo signatarø liûdnus likimus. Èia iðgirdau, kad akademikas Andrejus Sacharovas su þmona Jelena Bonner yra iðtremti á Gorká. KGB daugiausia kerðijo Aleksandrui Lavutui uþ jo vaidmená Memorandumo istorijoje – jau iðkalëjusiam skirtus trejus metus iðkëlë kaþkokiu niekingu pretekstu naujà bylà. Jis buvo nuteistas dar penkeriems metams. Bausmæ atliko iki pabaigos. Iðtremtas 600 km á ðiaurës rytus nuo Magadano ilgai laukiau Memorandumo parengëjø veiklos rezultatø. 1983 m. sausio pabaigoje Tomsko srityje bausmæ atliekantis Julius Sasnauskas paskambinæs praneðë, kad Europos Parlamentas sausio 13 d. priëmë rezoliucijà, siûlanèià okupuotø ir aneksuotø Baltijos valstybiø problemà svarstyti Jungtiniø Tautø Organizacijos Dekolonizacijos komisijoje. Dar kartà ásitikinau, kad kiekviena kova su pavergëjais uþ savo Tëvynës laisvæ yra prasminga. Þinoma, ði kova daþnai reikalauja dideliø aukø. Didþiausia auka buvo Viktoras Nekipelovas, vienas talentingiausiø rusø poetø. Mûsø lovos Kuèino konclageryje stovëjo viena ðalia kitos. 1987 m. sausio 9 d. sugráþau ið Magadano tremties. Tø paèiø metø vasarà nuvykæs Maskvon á besiruoðianèio emigruoti Paryþiun Viktoro iðleistuves, radau já didelá ligoná. Jis manæs jau nebepaþino, nors prisiminë kiekvienà mûsø pokalbá konclageryje. Konclageris visiðkai iðsunkë jo fizines jëgas, bet nepalauþë dvasiniø. Deja, nuvykæs á Paryþiø Viktoras netrukus mirë. Nepaisant aukø, tikslas buvo pasiektas – Europos Parlamentas pakëlë balsà prieð baisià neteisybæ ir, vadovaudamasis „45-iø pabaltijieèiø memorandumu“, rekomendavo Jungtiniø Tautø Organizacijos Dekolonizacijos komisijai apsvarsty-

16

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

ti Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinio statuso klausimà. Taip buvo pramuðti stori abejingumo ir politiniø intrigø ledai. Europarlamentas iðgirdo pavergtø Baltijos tautø balsà Prancûzijoje ir Anglijoje dirbusiø lietuviø diplomatø pastangomis. Jiems vëliau ëmë talkinti Vyriausiojo Lietuvos iðlaisvinimo komiteto pirmininkas dr. Kazys Bobelis.
A.TERLECKO ASMENINIS ARCHYVAS.

Leidëjø pastaba. Pagrindinë „45-iø pabaltijieèiø memorandumui“ („Baltijos chartijai“) skirta medþiaga publikuojama knygos „Lietuvos laisvës lyga: nuo „Laisvës ðauklio“ iki Nepriklausomybës“ pirmame tome, iðleistame 2004 m.

LIETUVOS LAISVËS LYGOS SMÛGIS KREMLIAUS TARPTAUTINIAM PRESTIÞUI
ANTANAS TERLECKAS

1953 m. nutilo paskutiniai 10 metø trukusio Lietuvos partizaninio karo ðûviai. Tais paèiais metais pritilo ir tautos dainiø himnai, ðlovinantieji mûsø didvyriø kovà su ðimteriopai militaristiðkai galingesniu prieðu – rusø imperializmu. Abejingi moraliniams idealams, uþmirðæ paþadus, T.Ruzvelto ir V.Èerèilio paskelbtus Atlanto chartijoje, atidavæ tautø budeliui Stalinui nukryþiuoti tris Baltijos valstybes, niekðingai tylëjo. Noriu priminti, kad Atlanto chartos autoriai prisiekë, kad karui pasibaigus bus sugràþinta visoms tautoms ið jø atimta laisvë ir nepriklausomybë. Aiðku, ið nusinuodijusio Hitlerio buvo atimtas visas jo grobis, o dar baisesniam nusikaltëliui – Stalinui palikta reali galimybë uþgrobti visà Europà. Sunku paaiðkinti, kodël tironas sulaikë prie Oderio savo T-34 tankus, kurie bûtø galëjæ atsidurti prie Lamanðo ir Gibraltaro sàsiauriø... Pasaulio istorikai skubëjo paskelbti, kad II pasauliniame kare daugiausia nukentëjo Lenkija – iðþudyti á L.Berijos nagus patekæ karininkai, valstybë neteko 22 % visø savo gyventojø. Ir në þodþio apie tai, kad mûsø kariuomenë ir partizanai patyrë dar didesnius nuostolius – Lietuva prarado treèdalá savo gyventojø. Dalis lietuviø, kurie Vakarus paþinojo tik ið knygø, naiviai tikëjosi, kad „amerikonai mus iðvaduos“. Bet protingesni suvokë, kad Lietuva parduota Teherane, Jaltoje ir Potsdame. Kada 1945 m. geguþës viduryje (karui jau pasibaigus) mano klasës draugas Kazys Aviþienis kreipësi á partizanø bûrio vado pavaduotojà Povilà Kubiliûnà (studijavusá Vytauto Didþiojo universitete), praðydamas priimti mus á partizanus, tas patarë siekti mokslo ir jo vaisius panaudoti kovai prieð pavergëjus. Vado þodþiais, partizaniniame kare ir taip daug þuvo 16–17-meèiø paaugliø, tarp jø mudviejø mokslo draugø.

17

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Dar ir ðiandien mûsø þiniasklaidai uþdrausta kalbëti apie 1941 m. á Rusijà pabëgusius lietuvius, enkavedistus (aiðku, VKP(b) narius), kurie, paraðiutais permesti á Lietuvà, sugráþo èia kerðyti ir þudyti, ypaè Rytø Lietuvos lietuviðkai kalbanèiø pilieèiø (kuriø nespëjo iðþudyti vokieèiø apginkluota Armija Krajowa), kad Stalinas gautø „teisæ“ 23 000 km2 etniniø Lietuvos þemiø prijungti prie Gudijos ir Lenkijos (Seinø-Suvalkø kraðtas). Ðiek tiek vëliau Raudonoji Armija iðþudë Karaliauèiaus kraðto per 700 metø nespëtus suvokietinti lietuvius, kad toji teritorija taptø „iskonno ruskoju zemlioju“. Prijungus prie Lietuvos visas jos etnines þemes, mûsø valstybë plotu ir gyventojø skaièiumi ðiandien bûtø lygi Ðveicarijai, Austrijai ir dar kitoms Europos valstybëms ir bûtø laikoma ne maþa, o vidutinio dydþio valstybe. Dabartinë Lietuvos valdþia daro viskà, kad jaunoji karta kuo maþiau þinotø apie baisià skriaudà, kuri padaryta Lietuvai. Kodël neiðleidþiami prisiminimai lietuviø, kurie gyvi iðliko per Èervenës skerdynes? Kur dingo J. Petruièio knyga „Kaip jie mus suðaudë?“ Superkami partizanø ir tremtiniø prisiminimai. Dalis jø sudeginami, o kiti pelija archyvø rûsiuose. Prieð kelerius metus pardaviau Istorijos institutui 1975–1977 m. èekistø nesudegintø savo dienoraðèiø dalá. Jie irgi neiðleidþiami. Matyt, laukia ugnies... Lenkija iðkilmingai pamini 1939 m. rugsëjo 1 d. ir 1939 m. rugsëjo 17 d. savo tautos tragedijà. Kiekvienais metais vokieèiø ir rusø agresijai prisiminti ir karo aukoms pagerbti skamba visø Lenkijos baþnyèiø varpai. O Lietuvoje visiðka tyla net mûsø Seime. Bene po deðimèiø mano protesto laiðkø dël tautos atminties ir jos aukø iðniekinimo 2000 m. birþelio 15 d. vienintelis V. Landsbergis iðdráso trumpa kalba priminti, kad prieð 60 metø Lietuva neteko savo valstybingumo. 1975 m. didelei mûsø tautos daliai atrodë, kad Lietuva pasmerkta lëtai mirèiai. Tokià mintá pirðo ne tik Vakarø politikø ir intelektualø abejingumas Lietuvos likimui, bet ir mûsø konformistinës inteligentijos elgesys, kuri ne tik pati nekovojo su vergija, bet kaltino rezistentus tuo, kad mes savo „iðsiðokimais“ trukdome jiems dirbti tautai labai reikalingà kultûriná darbà (kaip mes ironizuodavom – gimtàja kalba ðlovinti „komunizmà statanèius“ Kremliaus senelius). Ir po Helsinkio Baigiamojo akto paskelbimo 1975 rugpjûèio 1 d. teroras Lietuvoje nesusilpnëjo. KGB átikino Kremliaus senelius, kad ypaè Lietuvoje kyla tautinis pasiprieðinimas, kurá bûtina pasmaugti. O èia dar nuo 1972 m. kovo 19 d. prasidëjo pogrindinës spaudos leidimas – buvo iðleista „LKB Kronika“, vëliau „Auðra“. 1976 m. 17 metø Rusijos konclageriuose iðkalëjusio ir 4 metus praleidusio tremtyje prie ledjûrio Kæstuèio Jokubyno iniciatyva buvo pradëtas leisti pogrindinis „Laisvës ðauklys“, pasiðovæs budinti kovai smarkiai rusinamà Lietuvà (ypaè po „mokslinës Taðkento konferencijos“). Po 1977 m. rugpjûèio 23–24 d. kratos Valakampiø parke ðis leidinys nustojo ëjæs. Visi jo 5 numeriai yra iðleisti atskira knyga. 1978 m. birþelio viduryje „Laivës ðauklio“ leidëjai sukûrë pogrindinæ Lietuvos laisvës lygà, kurios uþdavinys buvo átikinti tautà, kad ir po didþiøjø 1977 m. areðtø Lietuvoje toliau veikia pogrindis, jog yra þmoniø, kurie iki ðiol neprarado vilties, kad mûsø Tëvynë nusimes vergijos panèius. Vienas aktyviausiø ðios organizacijos 18

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

veikëjø buvo Algirdas Statkevièius, kuris vienintelis buvo iðaiðkintas ir iðkalëjo 7 metus paèiuose baisiausiuose SSRS kalëjimuose – Èerniachovskio ir Taðkento. O dabar noriu papasakoti apie „45-iø pabaltijieèiø memorandumo“ pasirodymo aplinkybes. Jo turinys yra paskelbtas knygoje „Lietuvos laisvës lyga: nuo „Laisvës ðauklio“ iki Nepriklausomybës“ (Vilnius, 2004 m.). Ne tik mano ásitikinimu, bet ir daugelio istorikø nuomone, Memorandumas buvo pats svarbiausias dokumentas, iðleistas tiek Lietuvoje, tiek mûsø iðeivijoje per visà ilgà okupacijos laikotarpá. Tai pripaþino vienas ið penkiø mano su Juliumi Sasnausku tardytojø – papulk. Tomas Lazarevièius: „Daug kas taikësi suduoti tarybø valdþiai kuo skaudesná smûgá. Taèiau nesugebëjo. O jûs ðovëte – tiesiai á deðimtukà“. 1979 m. ankstyvà pavasará su vienu Pedagoginio instituto studentu (deja, pavardës neprisimenu) iðvykome á Tartu pas mûsø bendrà paþástamà, buvusá politiná kariná Martà Niklusà pasitarti Memorandumo klausimu. Jis ir jo draugai priþadëjo parengti Memorandumo tekstà. Deja, liepos viduryje suþinojau, kad teks lietuviams parengti Memorandumà. Liepos 27 ar 28 d. ëmiau rusiðka maðinële spausdinti ne Memorandumà, o Komiteto Molotovo–Ribentropo pakto pasekmëms likviduoti kreipimàsi. Taèiau besitariant su daugeliu draugø kilo idëja Memorandumu kreiptis á pasaulio tautas likviduoti Hitlerio–Stalino sàmokslo pasekmes, nes Komitetà KGB „apiformins“ kaip antisovietinæ organizacijà ir sudarys baudþiamàjà bylà. Þinoma, tokià bylà vëliau iðkëlë visiems maskvieèiams, estams ir latviams. Tik ið lietuviø 4 areðtavo, o vienas mirë lengvos operacijos metu. Rugpjûèio 12 d. abu su Juliumi Sasnausku iðvykome á Tartu. Kità rytà viename ið ðio miesto knygynø radome 3 knygas teisine tematika, kurios padëjo tobulinti Memorandumà. Nors M. Niklaus nebuvo namuose, bet mes su Juliumi suredagavome Memorandumà, kurá Julius „atmuðë“ Marto spausdinamàja maðinële. Martui sugráþus, rugpjûèio 15 d. ryte iðvykome namo. Ðá kartà per Ðiaulius. Buvome ásitikinæ, kad Memorandumà pasiraðys Ona Poðkienë. Taèiau toji iðbarë mus uþ toká „iðsiðokimà, kuris leis „susemti“ visà mûsø pogrindá“. Ji atsisakë pasiraðyti Memorandumà. Pasiraðë 3 ðiaulieèiai: Meèislovas Jurevièius, Jonas ir Jadvyga Petkevièiai. Petkevièienë apsiëmë nuvykti á Latvijà ir ten suagituoti latvius. Jai pavyko parveþti á Vilniø net ðeðis paraðus. Ði buvusi partizanë, aktyvi partizanø ryðininkë, pogrindininkë iki ðiol deramai neávertinta. Po ilgø svarstymø buvo apdovanota tik 5-ojo laipsnio Gedimino ordinu... Surinkus 45 paraðus, man teko vykti á Maskvà, ieðkoti uþsienio korespondentø, o ypaè akademiko A. Sacharovo, kurio paraðas turëjo suteikti Memorandumui didelá svorá. Rugpjûèio 20 d. nuvykau á Vilniaus geleþinkelio stotá. Bijodamas, kad pakeliui á geleþinkelio stotá èekistai neatimtø ið manæs Memorandumo, papraðiau þmonà palydëti. Memorandumà ji veþë pati ir lydëjo á vagonà. Buvo nupirkti bilietai á tà patá vagonà, kuriuo turëjo vaþiuoti maskvietës, vieðëjusios pas Rimðës klebonà Alfredà Kaniðauskà ir prisirinkusios daug mëlyniø bei grybø. Pasisiûliau jø krepðius padëti ákelti á vagonà. Tuo metu slapta ákiðau á jas Memorandumà. O Maskvoje ryte, 19

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

iðsiëmæs ið krepðiø Memorandumà, padëjau juos iðkelti ant perono... Maskvoje suþinojau, kad A. Sacharovas su þmona iðvykæ. Tatjana Velikanova surinko 9 paraðus. O Aleksandras Lavutas davë þodá, kad kità dienà suras Sacharovus, kurie, be jokios abejonës, pritars ðiai idëjai. Po pietø Memorandumo tekstas dar be Sacharovø paraðø buvo iðplatintas tarp uþsienio korespondentø. Maskvieèiai suorganizavo iðleistuves, bet nuotaika buvo prislëgta. Sklido gandai, kad prasidës dideli areðtai. Tatjana Velikanova pakëlusi vyno tauræ, kreipësi á mus tokiais þodþiais: „Iðgerkime, draugai, uþ mûsø beviltiðko reikalo sëkmæ!“ Desëtkas maskvieèiø palydëjo mane á Baltarusijos stotá. Atsisveikindamas su Memorandumo signatarais, jauèiau, kad su daugeliu gal niekada nepasimatysiu. Ið tikrøjø su keletu nepasimatëme niekada. Vyresnë uþ mane Malva Landa ir jaunesnë Tatjana Velikanova neseniai mirë. V. Nekipelovas 1987 m. Maskvoje per savo iðleistuves manæs jau nebeatpaþino, nors mûsø lovos kelis mënesius Kuèino konclageryje (Permës sritis) stovëjo viena ðalia kitos. Konclageris iðèiulpë jo sveikatà. Emigravæs á Paryþiø, greit mirë smegenø vëþiu. A. Lavutas iðtesëjo savo þodá – rugpjûèio 23 d. vidurdiená paskambinæs jam suþinojau, kad A. Sacharovas ir jo þmona J.Bonner pritaria mûsø idëjai kreiptis á pasaulá tokiu Memorandumu. Ið viso Memorandumui pritarë 11 Maskvos disidentø. Skubëjau á Garelio 15–15, kur manæs laukë J. Sasnauskas ir V. Ðakalys. Ðokinëjome ið dþiaugsmo. O að lëkiau á Valakampiø parkà (kur ne taip trukdomas uþsienio radijas) suþinoti, ar pasaulis iðgirdo apie mûsø kreipimàsi. Pavakariais ið uþsienio radijo iðgirdau, kad mûsø Memorandumas perduotas á Vakarus ir skelbiamas per visas radijo stotis. Ði diena buvo viena laimingiausiø mano gyvenime. Tatjanà Velikanovà suëmë lapkrièio 1 d., o mane diena anksèiau – spalio 30 d. Aleksandrà Lavutà po poros ar trejeto mënesiø. Saðai KGB atkerðijo uþ vienà pagrindiniø vaidmenø Memorandumo istorijoje. KGB nepasitenkino jo „atsëdëtais“ 3 metais. Jam uþ anekdotø pasakojimà lageryje buvo sudaryta nauja byla. Buvo iðtremti Andrejus Sacharovas su þmona Jelena Bonner. Areðtavo J. Sasnauskà ir A. Statkevièiø. Mane 1980 m. vëlyvà rudená nuveþë á Permës konclagerá, kur jau kelinti metai kalëjo Sergejus Kovaliovas. Èia praleidæs porà metø, 1982 m. per Kalëdas atsidûriau 600 km á Ðiaurës rytus nuo Magadano – Kolymoje. Ilgai laukiau pasaulio reakcijos á Memorandumà. Apie já 1983 m. sausio pabaigoje man telefonu paskambino á Tomsko sritá iðtremtas J.Sasnauskas. Dar kartà ásitikinau, kad kiekviena kova su pavergëjais uþ savo Tëvynës laisvæ ir nepriklausomybæ yra giliai prasminga. Galø gale „pramuðëm ledus“ – Europos Parlamentas, vadovaudamasis „45-iø pabaltijieèiø memorandumu“, rekomendavo JTO Dekolonizacijos komisijai apsvarstyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinio statuso klausimà.
A.TERLECKO ASMENINIS ARCHYVAS.

20

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA EUROPOS PARLAMENTO 1982–1983 M. PRIIMTI DOKUMENTAI Nutarimas Dël padëties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje
Europos Parlamento priimtas Strasbûre 1983 m. sausio 13 d. (Dokumentas 1-777/80) 22. Dël padëties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (balsavimas) Tolesnis klausimas – balsavimas dël nutarimo, pateikto Habsburgo praneðime (Dok. 1-656/82). Debatuose kalbëjo: ponas Chambeiron, ponas Hahn ir ponas Adamou. Balsuoti ðiuo klausimu pasiûlë Europos þmoniø partijos (krikðèioniø demokratø) frakcija. Ketvirtadienis, 1983 m. sausio 13 d. Balsavo 112. Uþ: 99, Prieð: 6, Susilaikë: 7.

Tokiu balsø pasiskirstymu Parlamentas priëmë nutarimà

N U T AR I M A S Dël padëties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje
Europos Parlamentas A. atsiþvelgdamas á 1979 m. rugpjûèio mënesio bendrà 45-iø Estijos, Latvijos ir Lietuvos pilieèiø pareiðkimà, kuriame Jungtiniø Tautø praðoma pripaþinti Baltijos tautø teisæ apsispræsti ir bûti nepriklausomoms ir reikalaujama referendumo ðiuo klausimu; B. atkreipdamas dëmesá á faktà, kad dviðalëse sutartyse tarp Sovietø Sàjungos ir trijø Baltijos valstybiø Dorpate (1920 m. vasario 2 d.), Maskvoje (1920 m. liepos 12 d.) ir Rygoje (1920 m. rugpjûèio 11 d.) Sovietø Sàjunga garantavo trijø Baltijos valstybiø teritorijø nelieèiamumà ir amþinà taikà; C. remdamasis Helsinkio Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamojo akto aðtuntuoju straipsniu, kuriuo pripaþástama tautø apsisprendi21

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

D.

E.

F.

G.

H.

mo teisë ir teisë visiðkai laisvai nustatyti, kada ir kaip jos ras tinkama, savo vidaus ir uþsienio politikos statusà; pripaþindamas, kad Sovietø Sàjunga okupavo ðias iki tol nepriklausomas ir neutralias valstybes pasirëmusi Molotovo–Ribentropo paktu ir jø okupacija tebesitæsia iki dabar; remdamasis tuo, kad Sovietø Sàjungos ávykdytos trijø Baltijos valstybiø aneksijos iki ðiol formaliai nepripaþino dauguma Europos valstybiø, o JAV, Kanada, Jungtinë Karalystë, Australija ir Vatikanas ir toliau pripaþásta buvusá Baltijos valstybiø statusà; atsiþvelgdamas á aðtuonerius metus Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje trukusià kovà ir ginkluotà pasiprieðinimà uþ laisvæ, tûkstanèius ðios kovos aukø ir 665 tûkst. estø, latviø ir lietuviø nuo 1940 m. Sovietø Sàjungos valdþios iðtremtø ir ákalintø priverèiamojo darbo stovyklose Sibire; susipaþinæs su pono James Scott-Hopkins ir kitø Europos konservatoriø frakcijos nariø siûlymu priimti nutarimà dël padëties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (Dok. 1-777/80); susipaþinæs su Politinio komiteto praneðimu (Dok. 1-656/82), 1. Ápareigoja Uþsienio reikalø ministrus, dalyvaujanèius Politinio bendradarbiavimo susitikimuose, susitarti dël bendro palankaus poþiûrio á 1979 m. pareiðkimà Jungtinëms Tautoms. 2. Siûlo perduoti Baltijos valstybiø klausimà svarstyti Jungtiniø Tautø Dekolonizacijos komisijai. 3. Mano, kad ðiø tautø padëtis turi bûti svarstoma visose konferencijose, kur bus aptariamas Helsinkio Baigiamojo akto ágyvendinimas. 4. Tikisi, kad Uþsienio reikalø ministrø konferencija dës pastangas, kad bûtø ágyvendinamas Baltijos tautø troðkimas pasirinkti savo valstybiø valdymo formà. 5. Ápareigoja Parlamento Pirmininkà perduoti ðià rezoliucijà Uþsienio reikalø ministrams, dalyvaujantiems Politinio bendradarbiavimo susitikimuose, ir Europos Parlamentà sudaranèiø ðaliø vyriausybëms.

IÐ ANGLØ KALBOS IÐVERTË VILIJA DAILIDIENË.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2003 M. SAUSIO 13 D. IÐKILMINGAS POSËDIS, SKIRTAS EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS 20-MEÈIUI IR LAISVËS GYNËJØ DIENAI PAMINËTI
Posëdyje dalyvauja: iðrinktasis Lietuvos Respublikos Prezidentas R.Paksas, Ministras Pirmininkas A.Brazauskas, Vyriausybës nariai, Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai – Nepriklausomybës Akto signata22

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

rai, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybës nariai, Konstitucinio Teismo, Aukðèiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Aukðtesniojo administracinio teismo vadovai, Lietuvos baþnyèiø hierarchai bei atstovai, Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojo G.Podestos vadovaujama delegacija, 1979 m. rugpjûèio 23 d. „45-iø pabaltijieèiø memorandumo“ signatarai ir rëmëjai, 1983 m. Europos Parlamento rezoliucijos rëmëjai, Islandijos ambasadorius Suomijoje, buvæs uþsienio reikalø ministras J.B.Hannibalssonas, Beniliukso Parlamentinës konsultacinës tarybos pirmininko vadovaujama delegacija, Ðiaurës Tarybos pirmininko vadovaujama delegacija, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo nariø Asamblëjos atstovai, Baltijos Asamblëjos nariai, diplomatiniø misijø atstovai, konferencijos praneðëjai, 1991 m. sausio ávykiø dalyviai, þuvusiøjø uþ Lietuvos laisvæ ir nepriklausomybæ giminës ir artimieji, Pasaulio lietuviø bendruomenës atstovas Lietuvoje, Seimui atskaitingø institucijø vadovai, apskrièiø virðininkai, merai, aukðtøjø mokyklø rektoriai, tautiniø bendrijø atstovai, Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) gynëjai, savanoriai ir kiti garbingi sveèiai. Posëdþiui pirmininkavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.Paulauskas ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas È.Jurðënas. Kalbas pasakë Seimo Pirmininkas A.Paulauskas, Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojas G.Podesta, Europos Parlamento Jungtinio parlamentinio komiteto pirmininkas G.Adamas, Seimo narys, buvæs Vyriausiojo Lietuvos Iðlaisvinimo Komiteto pirmininkas K.Bobelis, buvæs Europos Parlamento narys, 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos praneðëjas O.von Habsburgas, 1979 m. rugpjûèio 23 d. „45-iø pabaltijieèiø memorandumo“ signataras I.Calitis, 1979 m. rugpjûèio 23 d. „45-iø pabaltijieèiø memorandumo“ signataras, buvæs Seimo narys V.Boguðis, 1991 m. sausio 13-àjà nukentëjusiøjø atstovas, tremtinys, Vilniaus universiteto docentas A.Ðukys, Islandijos ambasadorius Suomijoje, buvæs uþsienio reikalø ministras J.B.Hannibalssonas, Seimo narys, Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) Pirmininkas – Nepriklausomybës Akto signataras V.Landsbergis. Iðkilmingame posëdyje priimta Seimo deklaracija, skirta 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos 20-meèiui bei Laisvës gynëjø dienai paminëti (Balsavo: uþ – 107, prieð – 0, susilaikë 0). Jà pristatë Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.Andriukaitis.
A.PAULAUSKAS. Lietuvos Respublikos Seimo posëdá, skirtà Europos Parlamento

rezoliucijos 20-meèiui ir Lietuvos laisvës gynëjø dienai paminëti, pradedame. Jûsø Ekscelencija iðrinktasis Prezidente, pone Ministre Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, signatarai, Lietuvos parlamento sveèiai, Laisvës gynëjø diena Lietuvoje kasmet minima kaip demokratinës visuomenës taikios pergalës prieð smurtà, totalitarizmà simbolis. 1991 m. sausio 13 d. Lietuvos pilieèiai apgynë nepriklausomybæ. Taèiau ðiais metais Lietuvos Seimas sausio 13-osios minëjimus susiejo su Europos Parlamento lygiai prieð 20 metø, 1983 m., priimta rezoliucija. 23

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Europos Parlamentas, atsiþvelgdamas á 1979 m. rugpjûèio mënesio Estijos, Latvijos ir Lietuvos 45-iø pilieèiø memorandumà, raginantá Jungtines Tautas pripaþinti Baltijos valstybiø teises á apsisprendimà ir nepriklausomybæ ir reikalaujantá referendumo ðiuo klausimu, pasmerkdamas tai, kad ðias oficialiai buvusias nepriklausomas ir neutralias valstybes 1940 m., po Molotovo ir Ribentropo pakto sudarymo, okupavo Sovietø Sàjunga, 1983 m. sausio 13 d. pasiûlë pateikti Baltijos valstybiø klausimà Jungtiniø Tautø Dekolonizacijos pakomiteèiui, ápareigojo Europos Parlamento pirmininkà perduoti tà rezoliucijà uþsienio reikalø ministrø susitikimui dël politinio bendradarbiavimo ir Europos Parlamento valstybiø nariø vyriausybëms. Ðis politinis veiksmas, padarytas prieð 20 metø, ne tik priminë Vakarø pasauliui Baltijos ðaliø laisvës bylà, bet ir nulëmë mûsø ðios dienos iðkilmingo posëdþio turiná. Ðiandien á Lietuvos Respublikos Seimo posëdá, skirtà Europos Parlamento rezoliucijos 20-meèiui ir Laisvës gynëjø dienai paminëti, pakviesti ir atvyko: Jo Ekscelencija iðrinktasis Prezidentas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Vyriausybës nariai, Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai, Nepriklausomybës Akto signatarai, atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybës nariai, Konstitucinio Teismo, Aukðèiausiojo Teismo bei Apeliacinio, Vyriausiojo administracinio teismo vadovai, Lietuvos baþnyèiø hierarchai bei atstovai, Europos Parlamento pirmininko pavaduotojo G.Podestos vadovaujama delegacija, 1979 m. memorandumo signatarai ir rëmëjai, 1983 m. Europos Parlamento rezoliucijos rëmëjai, Islandijos ambasadorius Suomijoje, buvæs uþsienio reikalø ministras J.B.Hannibalssonas, Beneliukso parlamentinës konsultacinës tarybos pirmininko vadovaujama delegacija, Ðiaurës Tarybos pirmininko vadovaujama delegacija, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo nariø Asamblëjos nariai, Baltijos Asamblëjos nariai, diplomatiniø misijø atstovai, konferencijos praneðëjai, Lietuvai lemtingà naktá þuvusiøjø uþ Lietuvos laisvæ ir nepriklausomybæ giminës ir artimieji, ávykiø liudytojai, nukentëjæ, tapæ invalidais giminës ir artimieji, Pasaulio Lietuviø bendruomenës atstovas Lietuvoje, Seimui atskaitingø institucijø vadovai, apskrièiø virðininkai, merai, aukðtøjø mokyklø rektoriai, tautiniø bendrijø atstovai, Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) gynëjai, savanoriai ir kiti garbingi sveèiai. Gerbiamieji, noriu praneðti, kad Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybës vardu savivaldybiø atstovai padës gëliø ant þuvusiøjø kapø Alytuje, Kaune, Këdainiuose, Marijampolëje, Rokiðkyje. Seimo nariai padës gëles Medininkø þudyniø ir Gintaro Þagunio þuvimo vietoje. Seimo nariai gëles iðvyksta padëti tuoj pat. Toliau kvieèiu pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotojà È.Jurðënà. Jis skelbs kalbanèiuosius ðiame posëdyje. È.JURÐËNAS. Mieli ir gerbiami susirinkusieji! Dabar kalbëti kvieèiu Seimo Pirmininkà A.Paulauskà. A.PAULAUSKAS. Jûsø Ekscelencija iðrinktasis Respublikos Prezidente Rolandai Paksai, Jûsø Ekscelencija premjere Algirdai Brazauskai, gerbiamieji kolegos, ðio 24

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

posëdþio sveèiai, kiekvienais metais ir, manau, jau visada Lietuva minës sausio 13 dienà, kuri amþiams áraðyta á mûsø valstybës ir tautos istorijà. Gerbiamieji Europos Parlamento vadovai, buvæ ir esantys jo nariai, ekscelencijos uþsienio valstybiø ambasadoriai, jûsø dalyvavimas ðios mums nepaprastai reikðmingos dienos minëjimo renginiuose nëra vien mandagumo mûsø valstybei gestas. Jûs esate su mumis lygiaverèiai ðiø iðkilmiø dalyviai, nes be rûstaus pasaulio balso 1991 m. sausio 13-àjà mûsø likimas gal jau ir negalëjo kardinaliai pasikeisti, taèiau be to jûsø balso tikriausiai bûtume gerokai suvëlavæ gráþti á civilizuotø valstybiø draugijà. Aèiû jums uþ tai, kad jûsø ir jûsø atstovaujamø tarptautiniø organizacijø ar valstybiø vadovø, politikø ir visuomenës balsas ávairiomis pasaulio tautø kalbomis rëmë mûsø laisvës idëjà, stabdë artëjanèio kracho iðgàsdintà, tankais riaumojanèià sovietinæ imperijos agresijà. Gerbiamieji 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybës Akto signatarai, ávairiø Seimo kadencijø nariai, visø Vyriausybiø ministrai, susitikæ ávairiø iðkilmiø proga mes tarsi pasitikriname laikrodþius – ar nevëluoja, ar neskuba, ar tos paèios laiko juostos valandas rodo. Ar apskritai kurio nors laikrodis nesustojo... Manau, kad bent jau dauguma mûsø, nepaisydami skirtingø partijø ar politiniø ásitikinimø, pozicijø ar opozicijø, galime nerausdami vieni kitiems þvelgti á akis. Vadinasi, neiðduodame tø idëjø, kurios tada, prieð 12 metø, vedë þmones ginti Seimà, televizijos bokðtà, Spaudos rûmus. Gerbiami savanoriai, registruoti ir neregistruoti, apdovanoti ir neapdovanoti, suþeisti ir iðlikæ sveiki – visi, kas tada stojote ginti Seimà, televizijà, radijà, spaudos rûmus. Tai, kà jûs gynëte, ið esmës jau nebuvo nei Seimas, nei Spaudos rûmai, nei televizijos bokðtas. Tai buvo tiesiog Lietuva. Turbût dar niekada kiekviena gatvë, kiekvienas pastatas, kiekviena þemës pëda taip nesitapatino su Lietuva kaip tàsyk, tà kruvinàjá sausio 13-osios sekmadiená. Ið esmës jûs patys tada buvote tiesiog Lietuva. Esu tikras, kad visos bûsimosios kartos su didþiausia pagarba minës amþiaus pabaigos Lietuvos gyventojø kartà, kuri bûsimosioms kartoms padovanojo valstybæ. Aèiû jums uþ valstybæ. Brangieji þuvusiøjø artimieji, jûsø skausmo nesumaþins nei graþûs þodþiai, nei visø mûsø gëlës ant jûsø vaikø ar tëvø kapø, nei gatviø pavadinimai, áamþinæ sausio 13-osios didvyrius. Jø þûtis – atliko savo garbingà misijà – jie kaip karalius Mindaugas Justino Marcinkevièiaus dramoje savo krauju tvirtino Lietuvos valstybæ, lipdomà ið atskirø molio gabalëliø. Jûsø artimøjø kraujas tvirtino Lietuvà, „lipdomà“ ið kiekvieno mûsø. Net tie, kurie dar abejojo mûsø valstybës nepriklausomybe, manë, kad ji trapi, laikina, ir imperija kaipmat susidoros su „iðsiðokële“ Lietuva, tada, pamatæ mûsø didvyriø, o jûsø artimøjø kraujà, neiðlaikë – ásiliejo á Lietuvà ir tapo ja. Ir dabar jau niekas nepasakys, kad mûsø nepriklausomybë – tik gudriai sugautas istorijos momentas. 25

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Niekas nepasakys, kad kaþkas atkimðo stebuklingà butelá ir kaip pasakø dþinà laisvæ paleido á laisvæ: imkite ir naudokitës – tverkite savo nepriklausomybæ. Nieko panaðaus jau nebus. Mûsø þuvusieji pasauliui parodë, kad ið to paties visai ne stebuklingo butelio iðriedëjo tankai traiðkyti mûsø laisvës. Bet tankams kelià uþtvërëme mes, o sustabdë – Loreta Asanavièiûtë, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavièiaus, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevièius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavaliukas, Vidas Maciulevièius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Povilaitis, Ignas Ðimulionis, Vytautas Vaitkus. Kvieèiu atsistoti ir minutëlæ pagalvoti tik apie juos. Þmones, tapusius legenda. Þmones, savo mirtimi áspëjusius pasaulá: imperija yra imperija – kad ir koks caras jà valdytø. (Tylos minutë). Aèiû. Kaip bûtø nuostabu, jeigu visada prisimintume juos... O tai reiðkia, daþniau jaustumëmës Lietuva. Ne tik gindamiesi ir gindami, o ir dirbdami, kurdami, skaitydami, màstydami ir balsuodami. Ypaè ðioje salëje... Mieli þurnalistai, jûs ðiandien dirbate. O didelë jûsø dalis turëtø sëdëti èia kaip garbingiausi ðio iðkilmingo posëdþio sveèiai. Drauge su savo kolegomis ið uþsienio. Vienintelë jëga, kuri galëjo nutraukti agresijà, buvo pasaulio balsas, kurá ir paþadino þurnalistai, á Vilniø suvaþiavæ ið viso pasaulio. Tada, prieð 12 metø, Lietuva savo akimis pamatë tai, kà pasaulis vadina tarptautiniu þurnalistø solidarumu. Gerbiamieji buvæ sovietmeèio disidentai, tai jûsø dëka ðiandien mes minime dar vienà sausio 13-àjà, 1983-iøjø. Jûs neleidote uþgesti vilèiai. Kiekvieno jûsø areðtas, kiekvienas teismo procesas buvo signalai pasauliui ne tik apie sàþinës laisvës paþeidimus Lietuvoje, o ir apie tai, kad Lietuvoje dar gyvas tikëjimas laisve ir nepriklausomybe. Kad gyva pati lietuviðka dvasia, ji kaþkur pasislëpusi, kaþkur gelmëse, bet gyva. Kiekvienas jûsø pogrindinis leidinys, pasiekæs laisvàjá pasaulá, beldësi á jo sàþinæ: negi jûs galite bûti laimingi, kai visai netoli ar kaþkur uþ Atlanto toliø sovietinës imperijos glëbyje dûsta buvusi Europos valstybë Lietuva, kurios þmonës ilgisi civilizuotos Europos, nori bûti tokie kaip jûs. Tik be jûsø pagalbos visi jos norai yra beprasmiai. Ir Europa po daugelio metø neiðlaikë. 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamentas priëmë rezoliucijà „Dël situacijos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje„, kurioje raginama Baltijos ðaliø klausimà svarstyti Jungtinëse Tautose ir iðreiðkiama viltis, kad uþsienio reikalø ministrø konferencija sieks kiek ámanoma ágyvendinti Baltijos valstybiø pilieèiø troðkimus dël ðaliø valdymo sistemos. Tokia rezoliucija dar toli graþu nebuvo nei laisvë, nei nepriklausomybë. Taèiau tai buvo þenklas, kad Europa mus jau girdi, kad Europai mes jau rûpime, kad mûsø disidentø þodis – jau ne ðauksmas tyruose. Tai buvo savotiðkas pripaþinimas. Ne paèios nepriklausomybës pripaþinimas, o pripaþinimas, kad mes jos verti. Tai buvo mûsø vilties pripaþinimas. 26

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Dvi sausio 13-osios – dvi tarpusavyje tiesiogiai susijusios datos. 1983 m. sausio 13-osios Europos Parlamento rezoliucija turëjo tiesioginës átakos mûsø kovo 11-ajai. 1991 m. sausio 13-oji – tiesioginë kovo 11-osios pasekmë. Dvi sausio 13-osios – dvi viltys. Mûsø ir ne mûsø viltys. 1983 m. sausio 13-oji – mûsø viltis gráþti á Europos politiná þemëlapá, gráþti á Europà – gráþti namo... 1991 m. sausio 13-oji – imperijos viltis atimti ið mûsø viltá. Anos sausio 13-osios viltá. Imperijos viltis liko palaidota. Kartu su paèia imperija. Nes mûsø viltis buvo stipresnë. Nes ji buvo visos civilizuotos demokratinës Europos viltis. Aèiû. (Plojimai) È.JURÐËNAS. Dëkoju. Dabar kvieèiu kalbëti Europos Parlamento vicepirmininkà G.Podestà. G.PODESTA. Pone Pirmininke, mielieji deputatai, ponios ir ponai, mielieji bièiuliai. Ðiandien minëdami ðià svarbià datà, mes pradedame lemiamus metus, kurie bus ypaè svarbûs mûsø þemynø ir mûsø þemyno tautoms. Prieð keletà savaièiø Briuselyje su ponu A.Paulausku ir Europos Parlamento pirmininku Coxu að pats susitikau su visais trylikos ðaliø kandidaèiø parlamentø pirmininkais. Tik prieð savaitæ Kopenhagos virðûniø susitikime buvome iðreiðkæ mûsø bendrà poþiûrá. Europos Sàjungos plëtra bus labai svarbus ir simbolinis ánaðas, sutvirtinantis pasaulinæ taikà, saugumà ir klestëjimà. Kitais metais parlamentai ir parlamentarai, tiek nacionaliniø parlamentø nariai, tiek Europos Parlamento nariai, turës atlikti labai svarbius darbus, susijusius su Europos Sàjungos plëtra. Ðalyse vykstant balsavimui ir europiniø sutarèiø ratifikavimo darbams mums teks uþtikrinti, kad visiems tiems procesams leigitimumà suteiktø mûsø ðaliø þmonës. Be jø palaikymo, deja, negalësime ágyvendinti savo ambicijø Briuselyje. Gruodþio mënesá mes sutarëme dël bûtinybës parlamentams bendradarbiauti ir kartu uþsitikrinti mûsø ðaliø þmoniø paramà, kad Lietuvos ástojimas á Europos Sàjungà ir kitø kandidaèiø ástojimas á Europos Sàjungà bûtø skaidrus, atviras ir demokratiðkas. Norëèiau pridurti, kad ðioje srityje þurnalistai ir þiniasklaidos atstovai galëtø atlikti ypaè reikðmingà darbà. Ðiandienos minëjimas mums primena, koks didelis atstumas buvo áveiktas kartu nuo tos dienos, kai baigësi Vokietijos padalijimas ir kai þlugo Tarybø Sàjunga. Ið tiesø Lietuva niekada nepriklausë Tarybø Sàjungai, nebuvo jos dalis. Jûs buvote okupuoti. Penkis deðimtmeèius truko ði okupacija, taèiau jûs sugebëjote labai greitai atkurti demokratijà ir visa tai rodo, kad jûsø màstymas ir jûsø europinë kultûra niekada nebuvo sugriauti. Lenkiu galvà prieð tas aukas, kurias teko sudëti jûsø ðaliai, jai teko liûdnas likimas bûti okupuotai dviejø totalitariniø reþimø. Jûsø ðalá buvo okupavæs ir Hitlerio, ir Stalino reþimas. Jûsø ástojimas á Europos Sàjungà reiðkia didþiulæ pergalæ. Po Sovietø invazijos nacionalinë kova ðalyje tæsësi, lygiai taip kaip ir Estijoje bei Latvijoje. Reikia atsiþvelgti á tas aukas, kurias teko sudëti jûsø tautai, atliekant ávairiausias reformas ir pertvarkymus tam, kad jûsø ðalis galëtø ástoti á Europos Sàjungà. Jûsø viltis rodo, 27

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

kad jûs penkis deðimtmeèius visam ðiam procesui rengëtës, ir ðtai dabar Baltijos ðalys uþims joms priklausianèià vietà Europos ðaliø ðeimoje. Jûsø stojimas á NATO yra labai panaðus procesas, taèiau ástoti á Europos Sàjungà yra sunkiau, tai yra kompliktuotesnis procesas. Bûtent todël minèiø reiðkimo laisvës ir demokratijos kriterijai yra tokie svarbûs. Dabar, manyèiau, yra bûtinybë apþvelgti mûsø ateitá. Artimiausiais mënesiais Konventas dar papildys savo darbø sàraðà, ir að, kaip italas, galiu uþtikrinti, kad Italija, kuri netrukus pradës pirmininkauti Europos Sàjungoje, padarys viskà, kad tarpvyriausybinës konferencijos darbas baigtøsi iki 2003 metø pabaigos. Lietuva visateisiðkai dalyvaus ðios tarpvyriausybinës konferencijos darbe, nors naujos sutartys bus pasiraðytos vëliau. Mielieji kolegos, Europos Parlamento balsavimas prieð 20 metø aiðkiai parodë, kaip mûsø institucija sugebëjo áveikti reopolitikos ir tradicinës diplomatijos nubrëþtas ribas. Nes ið tiesø tas sprendimas buvo labai kontroversiðkas, ir jûs daug padarëte, kad atgautumëte savo laisvæ. Noriu nuoðirdþiai tuo pasidþiaugti ir pasveikinti jus savo ir visø Europos parlamentarø vardu. Pone Landsbergi, pono O. von Habsburgo buvimas èia mums yra ákvepiantis dalykas. Mes matome, kad plëtra padës galutinai laimëti mûðá uþ demokratijà. Mane ðioje kelionëje lydi ponas G.Adamas, kuris yra Europos Parlamento Jungtinio parlamentinio komiteto vienas ið vadovø. Norëèiau pasakyti, kad per tø jungtiniø komitetø susitikimus, kurie rengiami su ðaliø kandidaèiø parlamentø vadovais ir su mûsø politinëmis grupëmis, mes turime galimybæ geriau stebëti plëtros procesus. Að, kaip Europos Parlamento vicepirmininkas, kuriam patikëta stebëti Europos plëtros reikalus, galiu tiesiog geriau suprasti, kokie yra ðaliø kandidaèiø lûkesèiai. Europos Parlamente buvo daug kalbëta kalbø klausimu, ir mes nusprendëme, kad tokiame parlamente, kur parlamentarai atstovauja savo ðaliø pilieèiams ir priima jø labui teisës aktus, jie turi teisæ kalbëti savo gimtàja kalba. Þinoma, toks sprendimas nebus pigus, jis mums kainuos, taèiau tai yra bûtinos iðlaidos, nes mes negalime sutikti su kultûrø niveliacija, kad ir kokia ta niveliacija bûtø. Mes manome, kad visos ðalys Europos Sàjungos narës – ir maþos, ir didelës – yra vienodai svarbios kultûros identiteto poþiûriu. Kaip ir vëliava, kalba yra dar aiðkesnë kiekvienos ðalies kultûros identiteto iðraiðka. Mes lapkrièio 19 dienà Strasbûre jau baigëme debatus ðiuo klausimu. Lapkrièio 19 dienà vyko didelis renginys, susitiko 27 ðaliø – Europos Sàjungos kandidaèiø ir nariø – atstovai. 23 kalbos buvo vartojamos susitikimo metu, 500 kalbø kombinacijø. Tai buvo tikras egzaminas mûsø vertimø tarnybai, bet ji tà egzaminà iðlaikë. Norëèiau pasakyti, kad labai svarbu turëti kvalifikuotus darbuotojus. Mûsø institucijos sëkmingai veiks po Europos Sàjungos plëtros. Tikimës, kad ðis darbas duos laukiamø rezultatø dar ðiais metais, kad jûsø ðalis galëtø darniai ásijungti á Europos Sàjungà 2004 m. geguþës 1 dienà. Ðià dienà mes bûsime uþvertæ vienà ið istorijos puslapiø, mielieji bièiuliai, atverdami saugumo ir

28

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

klestëjimo perspektyvà, kuri buvo neásivaizduojama prieð 20 metø. Tegyvuoja Europa, tegyvuoja Lietuva! (Plojimai) È.JURÐËNAS. Kalbës Europos Parlamento Jungtinio parlamentinio komiteto pirmininkas G.Adamas. G.ADAMAS. Gerbiamasis Pirmininke, iðrinktasis Prezidente, parlamento nariai, jûsø ekscelencijos ponai ir ponios! 1983 metais að buvau Europos Parlamento narys, tada buvo priimta rezoliucija. Ir man labai dþiugu matyti ponà O. von Habsburgà ðiandien èia su mumis. Man, manau, ir daugumai tuometinio parlamento nariø ði rezoliucija atspindëjo viltá, o ne lûkestá. Taèiau maþiau nei per 10 metø pasikeitë Europos politinis þemëlapis. Buvo nuplëðta geleþinë uþdanga ir staiga ðalys pasirodë pasauliui, atsirado naujas kontekstas, nauja patirtis, naujos viltys, nauji lûkesèiai, nauji siekiai – Europa atsibudo naujai auðrai. Tai buvo galimybiø auðra ir dabar tai jau yra tikimybë. Mes negalime ávertinti viso ðios rezoliucijos poveikio, taèiau tai buvo proceso dalis. Ji turëjo duoti vilties toms Baltijos valstybëms, kurios siekia politiniø pokyèiø, turëjo suteikti joms tikëjimo, kad jø viltis galø gale taps realybe. Man teko garbë pastaraisiais mënesiais pirmininkauti Jungtiniam parlamentiniam komitetui su Seimu, dirbti drauge su ponu E.Vareikiu ir kolegomis. Ðiandien man teko garbë drauge su Europos Parlamento vicepirmininku ponu G.Podesta, kuris atsakingas uþ plëtrà, dalyvauti ðiame susitikime ir kalbëti apie ponø Nilso ir Tikle’o indëlá á plëtros procesà. Ðiandien noriu iðsakyti jums paprastà mintá. Europos Parlamento nariai, kurie yra Jungtinio parlamentinio komiteto nariai, mano, jog jø darbas dar nesibaigë. Mes esame pasiryþæ atlikti viskà, kas ámanoma, kad bûtø pasinaudota visa ekonomine pagalba per finansavimo programas per ðá laikotarpá iki visiðkos narystës, kad Lietuva galëtø gauti visà naudà ið struktûriniø fondø ið karto nuo narystës Europos Sàjungoje dienos. Didelis dëmesys skiriamas verslui, ypaè smulkioms ámonëms. Tai reikia paremti profesiniu mokymu ir investicijomis á þmogiðkàjá kapitalà. Mes taip pat pripaþástame, kad mûsø funkcija yra padëti Europos Parlamento nariams taip pat prisidëti prie ðiø procesø Europos Sàjungoje. Labai lauksiu tø 15 Seimo nariø, kurie dalyvaus mokymo programoje Briuselyje ir Strasbûre kità mënesá. Mes taip pat sieksime padaryti viskà, kà galësime, kad galëtume paremti referendumo kampanijà, kad Lietuvos þmonës balsuotø teigiamai. Niekada nereikëtø pervertinti rinkimø rezultatø. Pagrindiniai dalykai, kurie kelia nerimà ir man yra labai svarbûs. Visø pirma – energetika. Turiu pasakyti, kad energetikos politika yra valstybiø nariø reikalas. Lietuva turi nuspræsti, kaip energija, ypaè elektros energija bus gaminama ateityje. Branduolinë energija nëra iðskiriama. Sprendimas bus susietas su Baltijos valstybiø energijos tinklu ir kaimyniniø ðaliø energijos poreikiais. Kitas dalykas – tai þemës ûkis. Èia yra daug iððûkiø, kaip ir kitose Europos Sàjungos ðalyse, kad bûtø pagaminti produktai, konkurencingi kitose ðalyse. Tai

29

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

reiðkia, kad þemës ûkyje bus maþiau darbo vietø. Nedarbas turi bûti atsvertas labai grieþtos augimo politikos, kuri bûtø taikoma kaimo vietovëse. Turizmo plëtra taip pat turëtø bûti kaip vienas ið átrauktø dalykø. Að Britanijoje taip pat atstovauju tokiai grupei, kuri susiduria su panaðiomis problemomis. Dabar mûsø futbolas yra geriau þinomas nei, pavyzdþiui, anglies pramonë. Prieð keliolika metø ðioje pramonëje dirbo daug þmoniø. Dabar visai nedaug. Mes þinome, kad be Europos Sàjungos valstybiø nariø pagalbos ateitis bûtø nekokia. Ir atskiri asmenys negali iðgyventi patys, ir atskiros valstybës negali iðgyventi paèios. Mes visi kartu dirbdami galësime pasiekti daug daugiau nei kiekvienas, dirbdamas atskirai. Tai yra pagrindinë Europos Sàjungos mintis. O politinë mano regiono istorija taip pat pateikë dar vienà mintá. 1940 m., prieð Antràjá pasauliná karà, E.Gray, uþsienio reikalø ministras, buvo parlamento narys ið mûsø regiono. Tuomet jo posakis pateko á istorijos vadovëlius. Dalanèios linijos nusidriekia per visà Europà. Europos Sàjunga pakeitë karo bûtinumà, nes atsirado bendradarbiavimas, todël atsirado viltis. Ðiandien, gerbiamasis Pirmininke, mes ið naujo kalbame apie tuos dalykus. (Plojimai) È.JURÐËNAS. Kalbës buvæs Vyriausiojo Lietuvos iðlaisvinimo komiteto pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimo narys K.Bobelis. K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, Ekscelencija iðrinktasis Prezidente, Ministre Pirmininke, visi garbingieji Europos Parlamento delegatai ir sveèiai, O.von Habsburgai ir visi ðio iðkilmingo minëjimo dalyviai! Man tikrai nepaprastai malonu dalyvauti ðiame minëjime ir prisiminti tai, kas ávyko prieð 20 metø Strasbûre. Lietuva, 1940 m. okupuota, inkorporuota á Sovietø Sàjungà, kentëjo netekusi nepriklausomybë. Padëtis buvo labai kritiðka. Vyko karas. Daugelis Europos valstybiø buvo prislëgtos, priverstos vykdyti okupacijos politikà. Daugelyje valstybiø dominavo naciai arba komunistai. Tos valstybës negalëjo iðreikðti savo pozicijø, todël në viena Europos valstybë 1940 m. nepareiðkë protesto dël Lietuvos ir Latvijos okupacijos, nepadarë jokio þygio, pasmerkdamos tà brutalø aktà. Vienintelë laimë, kad mûsø broliai, Amerikos lietuviai, 1940 m. rugpjûèio mënesá suorganizavo Amerikos lietuviø tarybà, kurià sudarë visos atkurtosios Lietuvos politinës partijos. Ði Amerikos lietuviø taryba per keletà mënesiø pajëgë gauti Jungtiniø Amerikos Valstijø Prezidento F.Ruzvelto audiencijà, kuri ávyko 1940 m. spalio 15 dienà. Tos audiencijos metu (delegacijoje buvo tik lietuviai, nes mes negalëjome surasti latviø ir estø) Prezidentas F.Ruzveltas paskelbë paèià garsiausià istorinæ Amerikos deklaracijà, kad Jungtinës Amerikos Valstijos niekada nepripaþins Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos ir neteisëto inkorporavimo á Sovietø Sàjungà, kad tos valstybës turi bûti laisvos. Ðia deklaracija rëmësi visa 50 ar 45 metus trukusi kova. Tik remdamiesi ðia deklaracija, mes galëjome pateikti savo bylà. Ypaè sunkus periodas buvo nuo 1940 m. iki 1975 m., kai në viena Europos valstybë nenorëjo kalbëti Lietuvos, Latvijos, Estijos klausimu. Ir tik 1975 m. rugpjûèio 1 d. Helsinkyje, kai buvo priimtas Helsinkio

30

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Baigiamais aktas, mums atsidarë nauji vartai, naujos durys pateikti Lietuvos bylos nepriklausomybës pageidavimus. Tada pradëjo kilti Lietuvos reikalai. 1979 m. mes gavome Lietuvos disidentø Memorandumà, kreipimàsi á Jungtines Tautas ir Vakarø Europos valstybes, kurias VLIK’as iðvertë á anglø, prancûzø, vokieèiø kalbas ir iðplatino nurodytais adresais. Bet á tà Memorandumà dvejus metus nebuvo absoliuèiai jokios reakcijos. Tada mûsø draugai amerikieèiai, su kuriais dalyvaudavome Helsinkio, Madrido, Belgrado konferencijose, pasakë, kad mes vieni negalime visà laikà kelti jûsø bylos, jûs turite rasti draugø Europoje. Mûsø, krikðèioniø demokratø, socialdemokratø, veikëjai Anglijoje surado anglus J.Scottà-Hopkinsà ir A.R.Tyrrellá, kuriuos átikino ir kurie sutiko parengti Europos Parlamento rezoliucijà. Praëjo dveji metai, kol ði rezoliucija 1983 m. pagaliau buvo pateikta. Dvejus metus vyko derybos, kol galëjome rasti pakankamai þmoniø tai rezoliucijai paremti. Buvo labai daug darbo, buvo labai daug netikëtumø, buvo labai didelis atmetimas. Ypatingà þalà VLIK’o veiklai darë Amerikoje ir Europoje atsiradæ jaunieji Lietuvos politikai, kurie sakë, kad politiniø partijø nereikia ir kad jø apskritai neturi bûti Lietuvoje, kad Lietuva turi veikti kaip kompaktiðka masë. Tai buvo skandalinga ir mums nepriimtina. Taip pat jie paneigë Helsinkio akto suteiktas tautø ir þmoniø apsisprendimo galimybes, kontaktus su giminëmis, ryðiø su spauda turëjimà. Pradëjo kurtis Helsinkio grupës. Per tas grupes VLIK’as buvo informuojamas ir perduodavo tà informacijà Vakarams. Pagaliau mes suradome O.von Habsburgà, savo senà draugà, kuris visà laikà rûpinosi Lietuvos reikalais. O.von Habsburgas sutiko bûti tos rezoliucijos referentu ir jà parengti Europos Parlamentui. Truko dvejus metus, kol jo parengta rezoliucija buvo patvirtinta. Pagaliau 1982 m. gruodþio mënesá mes gavome þinià, kad 1983 m. sausio 13 d. rezoliucija bus svarstoma. VLIK’o delegacija nuvyko sausio 9 dienà. O.von Habsburg mums tada sakë, kad aplankytume kiek galima daugiau ávairiø delegacijø, kad kalbëtume ir gautume balsus, nes dabar balsø nëra. Ponas E.Klepsch, kuris buvo Europos Parlamento vicepirmininkas, pasakë, jog jeigu jûs negausite socialdemokratø balsø, tai rezoliucija nebus priimta. Tada, sausio 12 d., buvo kritiðka situacija. Ponas E.Klepsch paskyrë man pasimatymà su W.Brandtu, kuris buvo Socialdemokratø frakcijos pirmininkas, garsus Europoje þmogus, buvæs Vokietijos kancleris, Berlyno meras, taip pat buvæs pabëgëlis. Kai jis mane priëmë, tai ið pradþiø net kalbëti nenorëjo. Jis pasakë, kad jø sprendimas yra padarytas ir jie nutarë balsuoti, jog nori ieðkoti kompromiso su Sovietø Sàjunga. Bet po keleto minuèiø pokalbio (jis manæs net á kabinetà nepakvietë, kalbëjome sekretorës kambaryje) jis man sako, kokià að turiu teisæ kalbëti Lietuvos vardu, kai að 40 metø nesu buvæs Lietuvoje? Jis sako: „Jûs neþinote, kas ten vyksta. Ten situacija keièiasi. Tik lietuviai gali kalbëti.“ Að tada ponui W.Brandtui pasakiau: „Pone Brandtai, jûs 11 metø praleidote Norvegijoje, pabëgæs nuo Hitlerio, gráþote ir kà padarëte Vokietijoje? Jûs tapote garsiausiu Vokietijos politiku, atkûrëte Vokietijos demokratijà ir dabar norite ið mûsø tà galimybæ

31

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

atimti“. Staiga, kaip perkûnas ið giedro dangaus, jis pasikeitë ir pakvietë mane á kabinetà. Jis ásivedë á kabinetà ir kalbëjomës toliau. Po to jis pasakë: „Ðiandien vakare Socialdemokratø frakcijoje að pasakysiu, kad kiekvienas socialdemokratas balsuotø pagal sàþinæ ir ásitikinimà“. Kità dienà vyko balsavimas. Rezultatas buvo 99 – uþ, prieð – 6 ir 7 susilaikë. Daugiausiai kovojo komunistai, ypaè Graikø komunistø partijos nariai, kurie dëjo visas pastangas, kad ði rezoliucija bûtø sustabdyta. Baigdamas að noriu pabrëþti, jog buvo nepaprastai svarbu, kad visos lietuviø politinës partijos vieningai dirbo ir daugelis ið tø partijø: krikðèionys demokratai, socialdemokratai, valstieèiai liaudininkai priklausë tø partijø pasaulio internacionalams ir per tuos politinius savo partijø internacionalus jie këlë Lietuvos klausimà ir tikino per juos savo Vyriausybes, kad Lietuva taptø laisva. Europos Parlamento rezoliucijos priëmimas buvo lûþis, padaræs posûká Europoje, nes po to mes neturëjome jokiø sunkumø priimti kitas rezoliucijas, ir visi pradëjo laisvai kalbëti apie Lietuvos, Latvijos, Estijos nepriklausomybæ. Mes esame dëkingi visiems, ypaè O. von Habsburgui, uþ ðità ánaðà á mûsø laisvës kovà. Aèiû. (Plojimai) È.JURÐËNAS. Aèiû daktarui K.Bobeliui. Kvieèiu kalbëti buvusá Europos Parlamento nará, 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos praneðëjà O. von Habsburgà. (Plojimai) O.von HABSBURGAS. Gerbiamasis Pirmininke, ponios ir ponai! Visø pirma norëèiau iðsakyti asmeninæ pastabà. Sveikinu jus surengus ðá susitikimà, sveikinu já pradëjus istoriniu susitikimu vakar. Tai buvo labai svarbu, nes jis suteikia pagrindà tam, kà mes dabar stengiamës pasiekti. Ponios ir ponai, bûtent ði istorija mums parodë, kaip jûs iðsilaisvinote, kaip jûs kovojote dël mûsø bendrø tikslø. Mes Europos Parlamente ir kitur turëjome galimybæ iðreikðti savo mintis ir tai buvo atsakymas á tà mintá, kurià mes gavome ið jûsø. Antrojo pasaulinio karo metu Amerikos ambasadorius Tarybø Sàjungoje ponas (...) pasakë, kad jis kalbëjosi su Stalinu ðia tema ir dabar turi mokslinæ studijà, kaip galima sunaikinti valstybæ: paimi 5% ir juos sunaikini. Þinote, kà tai reiðkia. Ir, sako, jie dabar bando tà studijà ágyvendinti ir Baltijos valstybiø nebeliks. Ponios ir ponai, tai buvo sovietø poþiûris, tai buvo tai, kas jus pastûmëjo kovoti. Að galiu tik jums pasakyti, kad su neribotu susiþavëjimu galiu galvoti apie tuos þmones, kurie pasiraðë ðá dokumentà, kuriuo mes remiamës, nes bûtent tai parodë, kad tie þmonës rizikavo savo gyvybe, savo ðeimø gyvybe dël bendruomenës, dël to, kad gautø laisvæ. Mes ið tikrøjø labai didþiuojamës tuo pagrindu, kuriuos jûs remiatës, mielieji draugai ið Lietuvos. Dabar tik galime kelti klausimà, kaip þengsime á prieká. Dar porà trumpø þodþiø. Mûsø þemynas – Europa, á kurá jûs dabar áþengiate. Að nesutinku su ðia formuluote, visuomet jûs buvote Europoje, ji visuomet buvo jûsø ðirdyse. Að turiu ilgà emigranto patirtá ir galiu pasakyti, kad labai daþnai emigrantas savo tëvynæ neðasi su savimi ðirdyje ir ji niekuomet ið jo ðirdies nepasitraukia. Tai galima pasakyti ir apie Lietuvà. Jûs suvaidinote didþiulá vaidmená. Taip atsitiko dël jûsø istorijos ir noriu pabrëþti, kad Europa yra ypatingas þemynas pasaulyje, 32

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

kur iðkyla superþemynai. Ið tikrøjø yra ta supergalybës tikimybë, mes negalime to iðvengti, taèiau mes, Europa, galime sukurti supergalimybæ, nes mes turime toká potencialà. Jûs tai jau árodëte savo kova uþ laisvæ, savo kova uþ savo valstybës atkûrimà ir uþ Baltijos valstybiø teisæ bûti tuo, kuo jos yra. Na, ir, aiðku, dël tos visos paramos, kurià mes gavome ið didvyriðkø suomiø. Ponios ir ponai, tai reiðkia, kad mes esame daugelio valstybiø, daugelio kalbø þemynas. Mes nesame dideliø ar maþø valstybiø þemynas. Mes galime kalbëti apie dideles valstybes, taèiau pasauliniø santykiø kontekste visos jos yra maþos ir mes visi stovime drauge. Mes taip pat turime pavyzdá, kaip toká þemynà galima sukurti. Jeigu leistumëte pasakyti, geriausias pavyzdys jums yra Ðveicarija. Ðveicarija turi didþiulá pranaðumà palyginti su visais kitais. Kodël jie galëjo iðlaikyti savo neutralumà? Dël to, kad ten yra trys nacionalinës grupës, kurios sudaro vienà valstybæ, t.y. italai, prancûzai ir vokieèiai. Kadangi Ðveicarijos kaimyninës valstybës yra Italija, Prancûzija ir Vokietija, jos nebegalëjo kelti agresyvaus karo prieð Ðveicarijà. Jos nebegalëjo bûti agresorëmis, todël kaimynës yra uþtikrintos dël savo ramybës. Mes galime ðiandien Europà paversti tokiu þemynu, kuriame visø tautø situacija bûtø lygiai tokia pati. Mes galëtume ðá þemynà paversti tokiu þemynu, kuriame nebûtø karo. Taigi dabar jûs balsuosite dël Europos. Kadangi að savo regione stebëjau ðiuos poslinkius (að kalbu apie Vidurio Europà), galiu jums pasakyti, kad tai nebus lengva uþduotis. Pavyzdþiui, Vengrijos draugai man sako, kad jie jau iðsilaisvino, visa tai vyko Europos mûðiuose, treèiajame pasauliniame kare, jeigu taip galima pasakyti, ir jie sako, kodël mes turëtume dar kartà balsuoti? Manau, kad mes turime átikinti þmones, kad tas balsavimas, kuriame mes kiekvienas individualiai dalyvausime, bus labai svarbus pasauliui. Nekalbëkime apie tas menkas detales, kurios bus tik pasekmës, kalbëkime apie didájá tikslà. Europos bendrija yra saugumo bendrija, paþangos bendrija ir didþiuliø kultûrø bendrija. Jûsø tauta kalba apie istorijà ir apie mûsø kultûros didybæ. Mûsø kultûra yra tai, kam mes taip pat turime atstovauti. Leiskite man dar pridurti vienà asmeninæ pastabà. Yra toks protingas pasakymas, kad jeigu nëra Dievo, viskas leidþiama. Ponios ir ponai, mes taip pat kalbame ir apie pagrindines vertybes. Nepamirðkime, kad kalbant apie religijà þmonës jau nekalba apie tai, ar galima pasiþvalgyti po savo miestà. Nepamirðkime, kad moraliniø ir religiniø vertybiø pagrindas yra Europos pagrindas ir visi kartu mes pasieksime sëkmës. Linkiu jums geriausios Dievo palaimos! Ypaè jums, mano bièiuliai Lietuvoje, siekiant tø uþduoèiø, kurios yra reikalingos ir mums, kurie nesame ið Baltijos valstybiø, bet esame jûsø partneriai. Labai jums aèiû. (Plojimai) È.JURÐËNAS. Aèiû. Toliau kalbës 1979 m. „45-iø pabaltijieèiø memorandumo“ signataras I.Calitis. I.CALITIS. Gerbiamieji iðkilmingo Seimo posëdþio dalyviai, Ekscelencijos, damos ir ponai. Prisimenant Europos Parlamento 1983 m. sausio 13 d. Estijai, Latvijai 33

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

ir Lietuvai svarbià rezoliucijà, norëtøsi pasakyti keletà þodþiø apie nenutrûkstamà istorijos vyksmà. Nepaisant grieþtø posûkiø valstybiø gyvenime, istorija laiko tëkmëje plëtojasi savarankiðkai. Kasdienis gyvenimas, kuris buvo vakar ar vyksta ðiandien, rytoj jau bus istorija. Norëtøsi pereiti prie pagrindinës srovës, buvusios Rytø Europoje, kuri, jei mûsø valstybiø gyvenime nebûtø buvæ grieþtø posûkiø, mûsø valstybes bûtø nuvedusi kitokia linkme. 1960 m. Rytø Europoje prasidëjæs disidentinis judëjimas mûsø Baltijos kraðtuose turëjo ðiek tiek kitoká atspalvá, nes kova uþ þmogaus teises ir neprievartiná pasiprieðinimà Baltijos kraðtuose reiðkë ir kovà uþ mûsø tautø laisvà apsisprendimo teisæ bei savo valstybiø atkûrimà. Ði mintis atvedë Estijos, Latvijos ir Lietuvos kai kurias pogrindþio grupes, tokias kaip Baltijos federacija ir kitos jaunimo grupës Latvijoje bei Estijoje, ir buvo ákurtas bendras Estijos, Latvijos, Lietuvos nacionalinio judëjimo vyriausiasis komitetas bei bendra estø, latviø ir lietuviø grupë dël 1979 m. memorandumo nuostatø dël Molotovo–Ribentropo pakto panaikinimo ágyvendinimo. Ðiandien kai kam gali iðkilti klausimas, kodël Memorandumà pasiraðë negausus disidentø bûrys. Turëtume atsiþvelgti á ano meto sàlygas. Jos buvo kelios. Paraðus reikëjo surinkti skubiai, kad KGB neuþkirstø kelio já paskelbti. Iki tol Lietuvos Helsinkio grupë ir Lietuvos katalikø teisiø gynimo komiteto nariai pirmà kartà per okupacijos laikotarpá iðdráso vieðai pasiraðyti, t.y. iðeiti ið pogrindinës veiklos á vieðumà, þinome, koks likimas þmones iðtiko... Taigi panaðus likimas galëjo iðtikti ir pasiraðiusiuosius po Memorandumu bei jø artimuosius. Po Memorandumu pasiraðæ signatarai rizikavo daug kuo. Vertinti Memorandumo reikðmës negaliu, nes esu vienas ið signatarø. Tvirtinama, kad tai padarys istorija. Tuomet padarë Europos Parlamentas, nors ir ketverius metus pavëlavæs. Man buvo leista iðreikðti pagarbà ir dëkingumà ðiø iðkilmiø organizatoriams, taip pat man didelë garbë, kad po tam tikros pertraukos vël suteikta galimybë kalbëti ðioje istorinëje ir garbingoje salëje. Aèiû. (Plojimai) È.JURÐËNAS. Aèiû. Kvieèiu 1979 m. pabaltijieèiø memorandumo signatarà, buvusá Lietuvos Respublikos Seimo nará V.Boguðá. (Plojimai) V.BOGUÐIS. Mielosios ponios ir gerbiamieji ponai. Iðties 1979 m. rugpjûèio 23 dienà 45 pabaltijieèiai ir 11 rusø disidentø su A.Sacharovu prieðakyje pasiraðë vadinamàjá „45-iø memorandumà“. Mano supratimu, per visà okupaciná laikotarpá tai yra vienas svarbiausiø dokumentø. Tas dokumentas pirmà kartà istorijoje suvienijo Lietuvà, Latvijà ir Estijà vardan savo laisvës, vardan savo nepriklausomybës, sujudino Europà. Tai pirmas dokumentas per visà okupaciná laikotarpá, kuris privertë susimàstyti Europos demokratines valstybes, dar daugiau iðdrásiu pasakyti, sudrebino ir sovietinæ imperijà. Taip, iðties, kai tà dokumentà pasiraðinëjau, man buvo 21 metai. Tikrai nesijauèiu nei didvyriu, nei herojumi. Tiesiog turëjome viltá ir tikëjimà, kad mûsø tikslas bus pasiektas.

34

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Negaliu nepaminëti, kad ðio vieno ið svarbiausiø dokumentø pagrindinis iniciatorius buvo amþinas maiðtininkas, jums visiems gerai þinomas A.Terleckas. Taip, iðjudinome Europà. Mes esame, buvome ir bûsime Europoje. Mums reikia sudëlioti paskutinius taðkus. Dirbkime, kalbëkime. Kalbëdami susikalbëkime. Ieðkokime kompromisø, ieðkokime idëjø, bet nekovokime. Kovø laikai jau baigësi. Dirbkime vardan tautos, vardan valstybës. Tepadeda mums Dievas. (Plojimai) È.JURÐËNAS. Aèiû. Kalbës 1991 m. sausio 13 d. nukentëjusiøjø atstovas, tremtinys, Vilniaus universiteto docentas A.Ðukys. A.ÐUKYS. Gerbiamieji, jau praëjo 12 metø nuo tos lemtingos ir visam mûsø gyvenimui ásimintinos dienos, kai mes beginkliai stovëjome prieð riaumojanèius tankus, prieð ugná spjaudanèiø automatø vamzdþius ir bandëme taip stovëdami apginti savo ir Lietuvos laisvæ. Mûsø saugomi objektai buvo uþgrobti okupanto, taèiau toje nelygioje kovoje mes moraliðkai nugalëjome. Nugalëjome todël, kad mes buvome teisûs, buvome tvirti savo teisumu, tvirti savo dvasia. Ir ta moralinë pergalë, á kurià atkreipë dëmesá visas pasaulis, visas civilizuotas pasaulis, privedë prie to, kad ji tapo mûsø fizine pergale. Ir ðtai ðiandien Lietuva yra laisva demokratiðka valstybë. Ne viskas mûsø ðalyje dabar klostosi taip, kaip turëtø bûti. Dar daug sunkumø reikës áveikti, taèiau jeigu mes bûsime tokie, kokie buvome tada: tokie pat tvirti, vieningi, dori ir teisingi, jeigu visi geranoriðkai vienas kitam padëdami dirbsime Lietuvos labui, viskà áveiksime. Tada mes galëjome bûti tokie. Bûkime ir ðiandien tokie, verti tø dienø. Mane, nukentëjusájá nuo sovietø agresijos 1991 m., ágaliojo iðreikðti nuoðirdþià padëkà visam civilizuotam pasauliui, kuris mus tada palaikë, palaikë ir anksèiau. Nuoðirdþiai dëkojame jums, nes jeigu nebûtø jûsø, mes bûtume neiðsilaikæ. Dëkojame taip pat ðio renginio rengëjams, visiems susirinkusiems uþ atminties apie tas tragiðkas, bet garbingas mûsø tautai ir valstybei dienas iðsaugojimà, uþ pagerbimà tø mûsø bendraþygiø, kurie uþ Lietuvos laisvæ, uþ mûsø visø laisvæ paaukojo ne tik savo sveikatà, bet ir savo gyvybæ. Tebûnie ðviesi atmintis apie juos mûsø ðirdyse ir teuþdega ji mûsø vaikø ir vaikaièiø ðirdis kaip gyvas pavyzdys, kaip reikia mylëti savo tëvynæ, kaip reikia ginti. (Plojimai) Ðiandien sausio 13 diena, kaip ðiandien supratote, dviguba istorinë data mûsø tëvynës istorijoje. Ðiandien mus vadina garbingu laisvës gynëjø vardu. Kai kurie ið mûsø esame net pakviesti á ðá iðkilmingà posëdá, kuriame dalyvauja tiek daug aukðtus valstybinius postus uþimanèiø politiniø veikëjø, daug garbingø sveèiø, atstovaujanèiø uþsienio valstybëms ir organizacijoms. Aèiû jums uþ dëmesá mums. Bet vis dëlto, nors ðiandien labai ypatinga diena, að negaliu negráþti prie to, kà jau esu kalbëjæs ið ðios tribûnos ta paèia proga, rodos, prieð aðtuonerius metus. Didelë mûsø, nukentëjusiøjø per sausio ir kitus ávykius, dalis, ypaè tie, kuriø sveikata nuo patirtø traumø pradëjo stipriai ðlubuoti, todël jie prarado darbà, labai daþnai pasigenda tokio dëmesio, koká mes ðiandien jauèiame, kasdienybëje. Ypaè

35

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

sunku tiems, kuriems jø þmogiðkas orumas neleidþia, kaip sakykime, lásti su savo bëdomis ir vargais kitiems á akis. Jais pasirûpinti privalome mes, Sausio 13-osios draugijos ir Sausio 13-osios brolijos valdybø atstovai. Kartais bûna labai skaudu, kai, norëdamas padëti tokiam vargstanèiam kukliam þmogui, susiduri su stora ðalto abejingumo siena, o kartais net ir su atviru prieðiðkumu. Nejaugi tie þmonës, kurie pasiraðë Lietuvos Nepriklausomybës Atkûrimo Aktà savo krauju, yra maþiau garbingi, maþiau verti dëmesio negu to Akto signatarai, pasiraðæ Aktà raðalu? Man atrodo ir tie, ir kiti verti pagarbos ir dëmesio. Norëtøsi, kad mûsø valdininkija imtø pavyzdá ið ðiame posëdyje dalyvavusio (dabar nematau) gerbiamojo Seimo Pirmininko pavaduotojo È.Jurðëno. Nepaisant jo uþimtumo, kiekvienà kartà, kai mes kreipiamës á já, jis visada mus ádëmiai iðklauso ir nuoðirdþiai padeda. Jis kartais randa laiko net tam, kad atvyktø asmeniðkai atsisveikinti su iðëjusiu anapilin laisvës gynëju, paguosti velionio ðeimos narius. Ir ta kukli gëlytë, kurià ponas È.Jurðënas áteikia þuvusiojo ðeimai, yra ne maþiau brangi ir suteikia ne maþiau paguodos negu brangus oficialus vainikas. Bûtø gerai, jeigu daugiau þmoniø sektø jo pavyzdþiu. Ðiandien Laisvës gynëjø diena, didelis jubiliejus, kai mus pirmà kartà palaikë pasaulis, Europa. Mes didþiuojamës tuo, kad savo ryþtu, savo auka mes irgi prisidëjome prie to, kad ðiandien mûsø maþytë Lietuva tampa pilnateise Europos valstybiø bendrijos nare, kad ji tampa nepalyginamai saugesnë negu seniau. Kad mûsø vaikams ir vaikaièiams jau niekad nereikës stoti beginkliams prieð okupanto tankus, niekam nereikës patirti karèios tremtinio ir politinio kalinio dalios. Tie laikai praëjo. Taèiau bûdami aktyvûs Lietuvos pilieèiai, ðiek tiek prisidëjæ prie laisvës atgavimo, mes negalime nejausti nerimo ir kartu atsakomybës uþ tai, kad gyvenimas Lietuvoje vis dëlto dar ne toks, koks jis turëtø bûti, apie kurá svajojome Sàjûdþio pakilimo laikais. Todël mes kartu su didþiàja dalimi Lietuvos pilieèiø, kurie taip pat buvo su mumis tomis tragiðkomis, sunkiomis, pavojingomis dienomis, reikalaujame – mes manome, kad turime teisæ reikalauti! – kad mûsø demokratiðkai iðrinkta valdþia, jos atstovai greièiau spræstø, energingiau, sàþiningiau spræstø tas problemas, kurias reikia iðspræsti, kad mûsø gyvenimas pasikeistø, kad nereiktø daliai mûsø pilieèiø raustis po ðiukðlynus, kad gatvëse nebûtø valkataujanèiø vaikø. Norëdami, kad ðie pozityvûs procesai vyktø greièiau, mes parengëme daugelá pasiûlymø, daugelá projektø, kokios reformos mûsø ðalyje bûtø reikalingos, kad greièiau ateitø permainos, kad þmonës atsakingiau dirbtø. O mes dirbti galime, mokam, mes tai parodëme pasauliui per tas dienas. Labai praðyèiau mûsø aukðtø valdþios atstovø, kad jie rastø laiko susipaþinti su mûsø pasiûlymais. Labai gaila, kad mûsø pasiûlymai, kurie buvo pateikti ankstesnëms valdþioms, nesulaukë tinkamo dëmesio. Juk daugelio problemø bûtø nebuvæ, jeigu bûtume jas sprendæ laiku. Lietuvai, atgavusiai nepriklausomybæ, dabar reikia moralinio atgimimo, ekonominio, dvasinio atgimimo sàjûdþio, pilietinës sàmonës ugdymo sàjûdþio. Ir bûtø gerai, jeigu mûsø valdþia toká sàjûdá inicijuotø. Mûsø visuomenë, mes palaikysime 36

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

já. Neabejokite mûsø visuomenës tvirtumu ir dora. Jeigu bûsime tokie, kokie buvome tomis dienomis, visus sunkumus áveiksime ir mûsø Lietuva bus ne tik laisva demokratinë, bet ir klestinti valstybë. Todël að manau, kad mes bendromis jëgomis galësime sukurti mûsø ðalyje gerovæ visiems þmonëms. Pabrëþiu, visiems, o ne jø grupelëms. Aèiû uþ dëmesá. (Plojimai) È.JURÐËNAS. Aèiû. Kalbës Islandijos ambasadorius Suomijoje, buvæs uþsienio reikalø ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas. (Plojimai) J.B.HANNIBALSSONAS. Seimo Pirmininke, iðrinktasis Prezidente, premjere, Seimo nariai, ponios ir ponai, garbingieji sveèiai, kaip þmogui, kuriam teko apsilankyti èia kelios dienos po 1991 m. sausio 13 d., gráþimas á Vilniø ðiandien kelia daug emocijø. Tuo metu mums rûpëjo tokie klausimai kaip, pavyzdþiui, ar Stalino pasekëjai Kremliuje dar kartà bandys pasukti istorijos tëkmæ, ar jie jau prarado ryþtà panaudoti jëgà ir primesti savo valià. Tuo metu, 1991 m., atsakymo á tà klausimà neþinojome. Vienintelis dalykas, kurá mes þinojome, buvo ðtai toks. Jeigu jie bûtø sukaupæ dràsà ir leidæ panaudoti jëgà prieð neginkluotà tautà, mes bûtume matæ didþiulio masto kraujo praliejimà. Bet jeigu jie bûtø sustabdyti prie prarajos kraðto, tai reikðtø jø imperijos galo pradþià, tai bûtø laisvës ir nepriklausomybës atkûrimo kovos pradþios taðkas. Dabar, stovëdami èia, þinome, kas ið tikrøjø ávyko, o visa kita tai jau istorija. Að atvykau á Vilniø 1991 m. sausio mënesio treèià savaitæ primygtinai raginamas pono V.Landsbergio, kuris tuo metu baiminosi paties baisiausio. Jis norëjo, kad NATO valstybës uþsienio reikalø ministras parodytø savo solidarumà. Að pamaèiau, kad Seimo vadovas dienà ir naktá átemptai dirba, að ðiame pastate maèiau daug þmoniø savanoriø, ginkluotø ðautuvais, pasiruoðusiø aukoti gyvybæ prieðinantis didþiulei jëgai, að maèiau uþbarikaduotà pastatà, uþbarikaduotà automobiliais, cemento blokais, pasiruoðusá prieðintis. Kai tomis þiemos naktimis vaikðèiojau Vilniaus gatvëmis ir þvelgiau á akis þmoniø, besistengianèiø suðilti prie lauþø, man nekilo në jokiø abejoniø, kad jie kada nors nusileis, jie laikysis, kad ir kas bûtø. Tai buvo tiesos momentas, tai buvo groþio momentas, kurio niekada nepamirðiu, kiek gyvensiu. Po dvylikos metø mes vël susitinkame ðiame istoriniame pastate pasidþiaugti laisvës vaisiais, paþvelgti á tas permainas, kurios ávyko. Tos permainos ið tikrøjø pralenkia didþiausias tø laikø fantazijas ir svajones. Taèiau net ir jos negali bûti palygintos su tomis galimybëmis, kuriø galima pasiekti Baltijos regione. Reformø tempai leidþia mums neabejoti, kad artimiausioje ateityje ðis regionas nepaprastai pasikeis, kad pasikeis Baltijos valstybëse gyvenimo kokybë, þmoniø gerovë. Tai bus geriausias atpildas uþ þmoniø dràsà ir laisvës apraiðka. Prahoje Lietuva, Latvija ir Estija buvo pakviestos prisijungti prie svarbios organizacijos. Netrukus po to buvo priimtas kitas sprendimas, kuris reiðkia, kad Europos valstybiø ðeima priims Baltijos valstybes. Galiausiai praeities ðmëklos negráþtamai nuëjo praeitin. Dabar gyvename remdamiesi nauja realybe ir ið tiesø tai teikia mums galimybæ ðvæsti. Dëkoju. (Plojimai) 37

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

È.JURÐËNAS. Kalbës Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos Respublikos

Aukðèiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) Pirmininkas, Nepriklausomybës Akto signataras V.Landsbergis. (Plojimai) V.LANDSBERGIS. Ekscelencijos, mielieji kolegos Lietuvos parlamentarai, visi laisvës kovø veteranai ir gynëjai, malonûs sveèiai. Ðioje salëje virð áëjimo durø jûs matote áraðà – 1990 m. kovo 11 d. èia atkurta Lietuvos valstybë. Èia ji buvo ginama prieðinantis blokadoms ir diversijoms, kuriant laisvà visuomenæ ir nepriklausomà teisinæ valstybæ ilgame nelengvame darbe, kuris tebeeina. Politinë jëga, kuri vedë ir galutinai atvedë á 1990 m. kovo 11-àjà, buvo Lietuvos sàjûdis. Netrukus minësime Lietuvos sàjûdþio penkiolikmetá. Lenkiu galvà Sàjûdþio bendraþygiams ir jø vardu visiems, kurie parëmë Lietuvà anuomet Vilniuje, Kaune ir visur mûsø þemëje, Baltijos kelyje, Maskvoje ir demokratiniame pasaulyje. Jau kità dienà po kovo 11-osios nepriklausomam parlamentui ir Lietuvos laisvei buvo planuojama smurtinë praþûtis. Bet ypatingas iðmëginimas atëjo po 10 mënesiø – sausio 13-osios naktá ið karto po pusiaunakèio. Að buvau aukðèiausias valstybës pareigûnas ir, atstovaudamas mûsø valstybei pasaulyje, vadovavau politinei ir diplomatinei gynybai, taip pat ir teisinei, ðiame tolydþio, net naktimis posëdþiaujanèiame parlamente, kai reali fizinë paties parlamento gynyba, pirmoji barikada tà naktá buvo neginkluotø pilieèiø rankos ir krûtinës. Turëjome atlaikyti dar ir vidinæ krizæ, kad valstybë tokià lemtingà naktá neliktø be konstituciðkai ðio parlamento ágaliotos Vyriausybës. Ir tai vyko ðioje salëje, kai daugybë þmoniø aplink rûmus meldësi ir giedojo. Atëjo á rûmus ir savanoriai, pasiryþæ kad ir menkais ginklais pasiprieðinti agresoriui, prisiekdami nepagailëti Lietuvai savo gyvybës. Beje, savanorius siûlë atsiøsti Moldavija, pirmoji, nors dar nesavarankiðka, ið karto po kovo 11-osios pripaþinusi Lietuvos nepriklausomybæ. Atvyko bûrelis kovingø savanoriø ið Ukrainos, atvyko parlamentarø ið ávairiø ðaliø: Rusijos, Lenkijos, Vengrijos ir kitø, kad bûtø su mumis. Maskvoje mûsø atrama buvo B.Jelcinas, o G.Starovoitova, pamojusi ranka á svyruojanèius „demorosijos“ vyriðkius, pati ëmësi ir surengë pirmà masinæ demonstracijà Lietuvai remti. Tuomet Rusija norëjo tapti demokratija, ir mes stovëjome vienoje barikados pusëje prieð totalitarinæ komunizmo imperijà. B.Jelcinas sausio 13-àjà nuskrido á Talinà, kuris po Rygos turëjo tapti treèiàja Kremliaus auka, ir ið ten pasaulá pasiekë keturiø iðsilaisvinanèiø ðaliø vadovø – Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rusijos – vieningas balsas: „Vadovaudamosi ásitikinimu, jog tolesnis mûsø valstybiø plëtojimasis galimas tik radikaliø permainø, laisvës ir demokratijos pagrindu, ðalys pripaþásta viena kitos valstybiná suverenitetà. Latvija, Lietuva, Rusijos Federacija ir Estija patvirtina savo ryþtingumà plëtoti valstybiø santykius tarptautinës teisës ir savitarpio pasitikëjimo principø pagrindu“. Suprantama, að tà keturðalá tarpvalstybiná pareiðkimà pasiraðiau gavæs faksu ið Talino ir gràþinau atgal su savo paraðu, su Lietuvos paraðu. Taigi dokumentas, kuris nuo tada skelbiamas kaip pasiraðytas Taline, ið tikrøjø buvo pasiraðytas Taline ir Vilniuje.

38

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Specialus laiðkas ið Talino su keturiais paraðais ir ta paèia sausio 13-osios data buvo nusiøstas priekurtëms Jungtinës Tautoms. Kuomet ir uþ Atlanto iðauðo sausio 13-osios rytas, JAV Prezidentas D.Buðas vyresnysis pasiuntë savo partneriui Kremliuje trumpà, bet didelio krûvio sentencijà, galbût kiek atsiliepdamas ir á mano asmeniná praðymà dar gruodþio 10 d. Vaðingtone arba á praðymà telefonu, perduotà sausio 11-àjà. Diplomatine ir konstitucine kalba D.Buðas pasakë: „Teisëtumas nesukuriamas jëga“. Maþiau diplomatine kalba tai reiðkë: „Tu, M.Gorbaèiovai, neturi suvereno teisiø tai þemei – Lietuvai, ir jokia jëga, joks smurtas tau tø teisiø nesuteiks“. Po vienuolikos metø D.Buðas jaunesnysis pasakë mums visiems Vilniuje: „Jûs daugiau niekad nebûsite vieni“. Supratome, nes bûsime aljanse su Vakarø civilizacijos demokratijomis ir iðvien ginsime bendras vertybes. Bûsime su Europos Sàjunga kaip jos narë ir jau iðmëgintais, vaisingais bûdais kursime geresná gyvenimà mûsø pilieèiams, norintiems já kurti. Ir ðie tikslai, ðios galimybës buvo apgintos Vilniuje anà sausio 13-àjà. Dabar nebedaug reikia, gal tik nedaryti klaidø, ir kovo 11-osios tikslas bus pasiektas. Jo vardas – saugi Nepriklausomybë, kûrybiðka ir gyvybinga Lietuva laisvø tautø bendrijoje. Kita vertus, padëtis nëra ir visai paprasta. Kvietimai perþiûrëti ið naujo jau uþbaigtas sutartis arba atsisakyti narystës Europos Sàjungoje ið tikrøjø yra kvietimai likti kitoje, nedemokratinëje geopolitinëje erdvëje, nuo kurios apsigynëme anà sausio 13-àjà. Mûðiuose bûna þuvusiø. Niekad nepamirðime jø vardø, kuriais dabar pavadintos Vilniaus gatvës. Ne uþpuolikams, bet þuvusiems uþ Tëvynæ dangaus angelai vainikus ið deimantø pina. Todël nei liûdesys, nei gedulo kaspinai gëlëse ir vainikuose nenustelbia ta auka paðventintos pergalës. Laisvës dvasia, Sàjûdþio dvasia, Lietuvos dvasia buvo pakilusi galingai. Ir að tikiu, kad jeigu reikës, jis pakils ir vël. Brolybës ginklas pats galingiausias. Aèiû uþ jûsø malonø dëmesá. (Plojimai) Seimo deklaracijos, siûlomos priimti iðkilmingame posëdyje, skirtame 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos 20-meèiui bei Laisvës gynëjø dienai paminëti, projektas Nr. IXP-2192(5) (Priëmimas) È.JURÐËNAS. Aèiû. Aèiû visiems kalbëjusiems. Iðkilmingame posëdyje mes turime svarstyti ir priimti deklaracijà, skirtà 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos 20-meèiui bei Laisvës gynëjø dienai paminëti. Kvieèiu V.P.Andriukaitá á tribûnà pristatyti rezoliucijos po svarstymo. V.P.ANDRIUKAITIS. Dëkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Pristatydamas ðià deklaracijà, norëèiau tarti keletà þodþiø. Ið tikrøjø ði salë ðiandien dar kartà patvirtina istorinius stebuklus. 1960 metai, Kauno „Þalgirio“ aikðtyne buvo protesto akcija. 1960 m. Europos Tarybos konsultacinë asamblëja priëmë tuo metu kreipimàsi dël padëties Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Sekë 1979-ieji – Memorandumas. Negaliu ðiandien savo akimis patikëti, kad ðioje salëje yra ir A.Terleckas, kuris 1983-iaisiais buvo kalëjime ir tremty, ir Otto von

39

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Habsburgas, kuris tuo metu Europarlamento tribûnoje stovëjo ir sakë tiesos þodá pasauliui. Ðiandien tas stebuklas yra – visi ðioje salëje. Taigi 1983 m. sausio 13-oji, 1991 m. sausio 13-oji. Ir 1991 m. Europos Parlamentas ne vienà kartà iðreiðkë rezoliucijas ir pozicijas dël ávykiø ir dël Lietuvos. Dëkojame Europos Parlamentui uþ tà nuoseklià pozicijà. Taigi, matyt, yra istorijos padiktuotos paralelës, kurios ðiandien mus visus, èia esanèius, ágalina laikyti didþiosios Europos laisvës vaikais. Mes norime pasakyti, kad Europa ðiandien yra laisvës Europa. Duok Dieve, kad ta laisvë ir toliau tæstøsi. Dabar leiskite perskaityti deklaracijà. Deklaracijos galutinis tekstas yra suderintas atsiþvelgus á V.Einorio, È.Jurðëno, K.Bobelio, V.Landsbergio ir kitø Seimo nariø pastabas. Taigi tekstas bûtø toks. „Lietuvos Respublikos Seimo deklaracija. Lietuvos Respublikos Seimas, paþymëdamas, kad demokratinës pasaulio valstybës nuo pat 1940 metø Sovietø Sàjungos ávykdytos Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos bei prievartinio ðiø valstybiø prijungimo prie Sovietø sàjungos laikësi Baltijos valstybiø aneksijos nepripaþinimo ir kartu jø tæstinio suvereniteto pripaþinimo politikos; konstatuodamas, kad Baltijos valstybiø laisvës byla tapo ypatinga Antrojo pasaulinio karo baigties uþduotimi, o solidarumas su Baltijos valstybëmis okupacijos laikotarpiu ir parama jø nepriklausomybës siekiams Europoje buvo reiðkiami nuolat pabrëþiant, kad Baltijos valstybiø okupacija neteisëta; pabrëþdamas, kad tokià demokratiniø Europos valstybiø nuostatà daugiausia lëmë nepertraukiama rezistencinë bei disidentinë veikla Baltijos valstybëse, taip pat aktyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatiniø tarnybø, Vyriausiojo Lietuvos Iðlaisvinimo Komiteto bei iðeivijos organizacijø veikla; paþymëdamas, kad þinomiausiais paramos okupuotoms Baltijos valstybëms pavyzdþiais tapo 1960 m. rugsëjo 28 d. priimta Europos Tarybos konsultacinës asamblëjos rezoliucija, skirta prievartinio Baltijos valstybiø prijungimo prie Sovietø Sàjungos dvideðimtmeèiui, ir 1983 m. sausio 13 d. priimta Europos Parlamento rezoliucija dël padëties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje kaip atsakas á 1979 m. rugpjûèio 23 d. pasiraðytà „45-iø pabaltijieèiø memorandumà“ ir kad ðiose rezoliucijose, pasmerkusiose neteisëtà Baltijos valstybiø okupacijà, buvo raginama ðiø valstybiø klausimà spræsti vadovaujantis laisvo tautø ir valstybiø apsisprendimo principu; pabrëþdamas, kad Europos valstybiø parama bei disidentinis judëjimas Baltijos valstybëse taip pat ðiø valstybiø diplomatiniø tarnybø, Vyriausiojo Lietuvos iðlaisvinimo komiteto bei iðeivijos organizacijø veikla tapo labai svarbiais veiksniais 1990 metais atkuriant Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybæ, kuri Lietuvoje buvo apginta ir iðsaugota tragiðkàjà 1991 metø sausio 13-àjà, o Latvijoje ir Estijoje – vëlesniø 1991 metø ávykiø metu; paþymëdamas, kad euroatlantinës integracijos siekis tapo vienu ið svarbiausiø nepriklausomybæ atkûrusios Lietuvos Respublikos uþsienio politikos prioritetø, sudaranèiø galimybes negráþtamai ásitvirtinti demokratijos vertybes puoselëjanèioje Europos valstybiø bendrijoje, ðia deklaracija reiðkia padëkà visiems Lietuvos laisvës kovø dalyviams uþ ryþtà, valià ir tikëjimà Lietuvos nepriklausomybe bei demokratinëms pasaulio valstybëms, vykdþiusioms Baltijos valstybiø aneksijos nepripaþinimo po40

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

litikà; reiðkia padëkà Europos Parlamentui uþ 1983 metø sausio 13 dienos rezoliucijà „Dël padëties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“, atspindinèià ypatingà ðios tarptautinës institucijos paramà Baltijos valstybiø laisvës siekiui; pabrëþia, kad Lietuva, sëkmingai baigusi derybas dël narystës Europos Sàjungoje ir gavusi pakvietimà tapti Europos Sàjungos ir NATO nare, ásitvirtina tarptautinëje pasaulio ir Europos valstybiø bendrijoje, ásipareigoja aktyviai rengtis dirbti narystës Europos Sàjungoje sàlygomis ir kvieèia visas Lietuvos institucijas gerinti administracinius gebëjimus ir ágyvendinti reikalingas reformas, kad bûtø galima laiku ávykdyti narystës ásipareigojimus bei sëkmingai dalyvauti Europos Sàjungos institucijø veikloje; reiðkia ásitikinimà, kad bûsimasis stojimo á Europos Sàjungà sutarties ratifikavimas Europos Sàjungos valstybëse narëse ir jos patvirtinimas Europos Parlamente, taip pat ðaliø kandidaèiø referendumai dël narystës Europos Sàjungoje taps dar vienu besivienijanèios Europos solidarumo árodymu, kvieèia visus Lietuvos Respublikos pilieèius pasinaudoti naujomis narystës Europos Sàjungoje teikiamomis galimybëmis ir aktyviai dalyvauti reiðkiant savo valià bûsimajame referendume dël Lietuvos narystës Europos Sàjungoje“. Aèiû, Pirmininke. (Plojimai) È.JURÐËNAS. Aèiû. Ar Seimo nariai sutiktø ið karto balsuoti dël ðios rezoliucijos? Nëra kitø pasiûlymø? Tai praðau balsuoti. Kas uþ tai, kad priimtume kà tik iðgirstà Lietuvos Respublikos Seimo deklaracijà? Gal balsuojame. Kas pamirðo kortelæ, tegul pakelia rankà, pripliusuosime. 101 – uþ, prieð nëra, susilaikiusiø nëra. Rezoliucija priimta. Dar penki. 107 – uþ, prieð, susilaikiusiø nëra. Deklaracija priimta. Aèiû. (Plojimai) Tuo iðkilmingà posëdá skelbiu baigtà.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS DEKLARACIJA
PRIIMTA IÐKILMINGAME POSËDYJE, SKIRTAME 1983 M. SAUSIO 13 D. EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS 20-MEÈIUI BEI LAISVËS GYNËJØ DIENAI PAMINËTI

2003 m. sausio 13 d., Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, paþymëdamas, kad demokratinës pasaulio valstybës nuo pat 1940 m. Sovietø Sàjungos ávykdytos Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos bei prievartinio ðiø valstybiø prijungimo prie Sovietø Sàjungos laikësi Baltijos valstybiø aneksijos nepripaþinimo ir tuo paèiu – jø tæstinio suvereniteto pripaþinimo politikos; 41

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

konstatuodamas, kad Baltijos valstybiø laisvës byla tapo ypatinga Antrojo pasaulinio karo baigties uþduotimi, o solidarumas su Baltijos valstybëmis okupacijos laikotarpiu ir parama jø nepriklausomybës siekiams Europoje buvo reiðkiami nuolat pabrëþiant, kad Baltijos valstybiø okupacija neteisëta; pabrëþdamas, kad tokià demokratiniø Europos valstybiø nuostatà daugiausia lëmë nepertraukiama rezistencinë bei disidentinë veikla Baltijos valstybëse, taip pat aktyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatiniø tarnybø, Vyriausiojo Lietuvos iðlaisvinimo komiteto (VLIK) bei iðeivijos organizacijø veikla; paþymëdamas, kad þinomiausiais paramos okupuotoms Baltijos valstybëms pavyzdþiais tapo 1960 m. rugsëjo 28 d. priimta Europos Tarybos Konsultacinës Asamblëjos rezoliucija, skirta prievartinio Baltijos valstybiø prijungimo prie Sovietø Sàjungos 20-meèiui, ir 1983 m. sausio 13 d. priimta Europos Parlamento rezoliucija „Dël padëties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“, kaip atsakas á 1979 m. rugpjûèio 23 d. pasiraðytà „45-iø pabaltijieèiø memorandumà“, ir kad ðiose rezoliucijose, pasmerkusiose neteisëtà Baltijos valstybiø okupacijà, buvo raginama ðiø valstybiø klausimà spræsti vadovaujantis laisvo tautø ir valstybiø apsisprendimo principu; pabrëþdamas, kad Europos valstybiø parama bei disidentinis judëjimas Baltijos valstybëse, taip pat ðiø valstybiø diplomatiniø tarnybø, VLIK’o bei iðeivijos organizacijø veikla tapo labai svarbiais veiksniais 1990 m. atkuriant Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybæ, kuri Lietuvoje buvo apginta ir iðsaugota tragiðkàjà 1991 m. sausio 13-àjà, o Latvijoje ir Estijoje – vëlesniø 1991 m. ávykiø metu; paþymëdamas, kad euroatlantinës integracijos siekis tapo vienu ið svarbiausiø nepriklausomybæ atkûrusios Lietuvos Respublikos uþsienio politikos prioritetø, sudaranèiø galimybes negráþtamai ásitvirtinti demokratijos vertybes puoselëjanèioje Europos valstybiø bendrijoje, ðia deklaracija reiðkia padëkà visiems Lietuvos laisvës kovø dalyviams uþ ryþtà, valià ir tikëjimà Lietuvos nepriklausomybe bei demokratinëms pasaulio valstybëms, vykdþiusioms Baltijos valstybiø aneksijos nepripaþinimo politikà; reiðkia padëkà Europos Parlamentui uþ 1983 m. sausio 13 d. rezoliucijà „Dël padëties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“, atspindinèià ypatingà ðios tarptautinës institucijos paramà Baltijos valstybiø laisvës siekiui; pabrëþia, kad Lietuva, sëkmingai baigusi derybas dël narystës Europos Sàjungoje ir gavusi pakvietimà tapti Europos Sàjungos ir NATO nare, ásitvirtina tarptautinëje pasaulio ir Europos valstybiø bendrijoje; ásipareigoja aktyviai rengtis dirbti narystës Europos Sàjungoje sàlygomis ir kvieèia visas Lietuvos institucijas gerinti administracinius gebëjimus ir ágyvendinti reikalingas reformas, kad laiku bûtø galima ávykdyti narystës ásipareigojimus bei sëkmingai dalyvauti Europos Sàjungos institucijø veikloje; reiðkia ásitikinimà, kad bûsimasis Stojimo á Europos Sàjungà sutarties ratifikavimas Europos Sàjungos valstybëse narëse ir jos patvirtinimas Europos Parlamen42

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

te, taip pat ðaliø kandidaèiø referendumai dël narystës Europos Sàjungoje taps dar vienu besivienijanèios Europos solidarumo árodymu; kvieèia visus Lietuvos Respublikos pilieèius pasinaudoti naujomis narystës Europos Sàjungoje teikiamomis galimybëmis ir aktyviai dalyvauti reiðkiant savo valià bûsimajame referendume dël Lietuvos narystës Europos Sàjungoje.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO INTERNETO TINKLALAPIS.

ARTÛRAS PAULAUSKAS

ISTORIKO POKALBIS SU ANTANU TERLECKU
ISTORIKAS: – Tautinio atgimimo laikotarpiu niekas ið ankstyvesniø lietuviø veikëjø

neraðë dienoraðèiø, o laiðkus raðë Ezopo kalba, bet ir tuos daþniausiai sunaikindavo. Anie veikëjai nusineðë á kapà daug paslapèiø, kurios bûtø labai pravertusios mûsø istorikams. Todël Lietuvos tautinio atgimimo istorijoj tiek daug spragø, „baltø vietø“. Þinodamas, kad jûs turite kà papasakoti mûsø ateities kartoms, pakvieèiau pasikalbëti. Mane daugiausiai domina paskutiniø dviejø deðimtmeèiø Lietuvos rezistencija. Klausant uþsienio radijo transliacijø susidaro áspûdis, kad nedaug supratimo apie jà turi ir mûsø emigrantai... A.TERLECKAS: – O ið kur jie þinos tiesà, jeigu atvykæ á Tëvynæ beveik visà laikà praleidþia „Lietuvos“ vieðbutyje arba iðsiþiojæ klauso pasakø apie rojø þemëje. ISTORIKAS: – Daugelis atrodo be galo laimingi, galëdami iðsiveþti á Amerikà roþinius akinius. A.TERLECKAS: – Mano nuomone, lietuviðkoji tikrovë jø ið viso nedomina. Per uþsienio radijà jie negaili komplimentø Lietuvos rezistentams, taèiau beveik nieko ið jø neaplanko. Anà dienà man tuo skundësi Nijolë Sadûnaitë. Vytautas Skuodis veltui stengësi susitikti su „Draugo“ redaktoriumi, vieðëjusiu Vilniuje. ISTORIKAS: – Rodo jums bailumo pavyzdá. A.TERLECKAS: – Apie mûsø tautieèiø vieðnagæ mes daþniausiai suþinome tik ið „Gimtojo kraðto“ ir, savaime suprantama, tik tada, kai anø pëdos seniai atauðusios... Geguþës mën. antroje pusëje Lietuvoje lankësi ponai Mykolas Drunga, Edvardas Kaminskas, Kæstutis Keblys, Liutauras Mackûnas ir kt. Jie flirtavo ir glëbesèiavosi su tais, ið kuriø gal tik vienas prof. Èeslovas Kudaba vertas pagarbos. Taèiau apie jø vizità LKP CK spauda uþsiminë tik liepos pradþioje... Apmaudu, kad mûsø broliai trumpos vieðnagës metu Lietuvoje daþnai bendrauja vien su suburþuazëjusiais savo giminaièiais, kuriø interesø ir rûpesèiø ratas labai jau siauras. Tokie lietuviais pasijunta tik „Þalgirio“ rungtynes stebëdami. Ðámet mane aplankë tik penki jaunuoliai ir trys kunigai ið uþsienio, ið kuriø – du brazilai ir vienas italas... 43

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

ISTORIKAS: – Suprantu jûsø visø nuoskaudà. Jûs daug kuo rizikavote ir rizikuo-

jate, o emigrantus gàsdina pati mintis „nereikalingais“ vizitais uþgauti Lietuvos administratorius, kurie gali daugiau neleisti jø á Lietuvà atskristi... A.TERLECKAS: – Matot, jie gyvena visai kitame pasaulyje, daugelis ið Lietuvos iðvyko vaikai bûdami, kai kas ten ir gimë. Skirtingas mûsø poþiûris á pareigà Tëvynei, þmogaus gyvenimo prasmæ. ISTORIKAS: – Kodël apie tikrà padëtá Lietuvoje nepapasakoja á uþsiená emigravæ jûsø draugai? A.TERLECKAS: – Labai skaudþià temà palietëte. Ásitikinau, kad nuvykæ ten buvæ bendraminèiai kalba tik tai, kas galingiausiai emigrantø partijai patinka... ISTORIKAS: – Tai – nusikaltimas! A.TERLECKAS: – O kam tai rûpi? Visada lietuvis savo partijà labiau mylëjo uþ Tëvynæ... Daug kas supranta, kad atvykëliai dël daugelio prieþasèiø netiesà kalba, taèiau meilës partijai vardan tyli... ISTORIKAS: – Manau, kad doc. V.Skuodis visà teisybæ pasakys. A.TERLECKAS: – Uþgavau já kategoriðku savo tvirtinimu, kad ir jis kalbës Èikagoje tik tai, „kas reikalinga“... ISTORIKAS: – Jauèiu, kad cenzûra ávesta ir mûsø pogrindinëje spaudoje. A.TERLECKAS: – Ir dar kokia! Tai kalba apie þemà mûsø politinæ kultûrà... Tiesà sakant, „Perspektyvos“ iðspausdino labai grieþtà „Vyties“ leidëjø laiðkà. Tolerantiðkas buvo ir „Alma mater“, „Dievas ir tëvynë“, „Tiesos kelias“. Pastarajame buvo atspausdinti gan kritiðki pasaulieèiø laiðkai. ISTORIKAS: – Papasakokite apie mûsø pogrindinæ spaudà. A.TERLECKAS: – Pirmiausia reikëtø susitarti dël sàvokø. Emigrantai vadina vienus ið mûsø katalikais, o kitus – liberalais. Kadangi esu sovietinës mokyklos auklëtinis, paskutinës sàvokos labai nemëgstu. Katalikai daþnai mane vadina tautininku. Ir ðio termino nemëgstu, nes primena buvusias partines rietenas! Visos Nepriklausomos Lietuvos partijos man nesimpatiðkos. ISTORIKAS: – Tad pakalbëkite apie pogrindinæ lietuviø spaudà. Kà jûs þinote apie jà? Tikiu jûsø objektyvumu. A.TERLECKAS: – Garantuoju tik uþ faktø tikrumà. Taèiau poþiûris á juos bus mano. Todël subjektyvus. ISTORIKAS: – Kà galite papasakoti apie „LKB kronikà“? A.TERLECKAS: – 1971 m. vasaros pabaigoje ðiandien labai garsus kunigas prasitarë, kad mes su Viktoru Petkumi bûsim pakviesti á pasitarimà. Vëlesni ávykiai parodë, kad buvo planuojama pakviesti mus dël pogrindinio leidinio. Kaþkas nusprendë apsieiti be pasaulieèiø. Ðiemet suþinojau, kad pasitarime buvo tariamasi dël pogrindinio leidinio pavadinimo. Vieni buvo uþ „Vivos voco“, o kiti – uþ „LKB kronikà“. Laimëjæs pastarøjø pasiûlymas. ISTORIKAS: – Kaip sutikote „Kronikà“? A.TERLECKAS: – Labai palankiai, nors ið rusø pasiskolino pavadinimà (prieð 100 metø skolinomës ið lenkø...) ir nors pirmuosiuose numeriuose buvo atspausdinti 44

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

pareiðkimai, kuriuos buvom skaitæ, ne kartà girdëjæ per Vakarø radijà. Nusprendëm padëti „Kronikai“. V.Petkus paraðë du straipsnius. Viename raðë, kad, atrodo, vyskupas Pletkus gainiojo ið laidotuviø procesijos jaunimà. Antrame apraðë tragiðkà vieno Lietuvos vienuolyno istorijà. Deja, ið dviejø V.Petkaus straipsniø buvo iðspausdinta vienintelë frazë: „Á laidotuves susirinko apie 100 kunigø ir didþiulë tikinèiøjø minia“. 1974 m. rudená vienas kunigas uþsakë paraðyti „pasaulietiðkà“ straipsná. Paraðiau „Gelbëkite Lietuvos gamtà!“ Atspausdino be jokiø kupiûrø. Nors tai buvo ne specialisto straipsnis, bet sujudino Lietuvà. Pasiðaukæs kunigus, kulto reikalø reikalø ágaliotinis Rugienis rëkë, kad á „Kronikà“ raðo straipsnius, nieko bendra su religija neturinèius. Iki ðiol esà valdþia toleravusi „Kronikà“, o dabar ant baþnyèios pasipilsianèios represijos... Rugienio agentai ëmë veikti ir per bailius kunigus. Ðie skleidë ávairius gandus, tiraþavo KGB gàsdinimus... ISTORIKAS: – Ar tuo Rugienis ko nors pasiekë? A.TERLECKAS: – Labai daug! „Kronikà“ spausdinusios ir platinusios vienuolës ëmë reikðti nepasitenkinimà, grasino pasitrauksianèios nuo pogrindinio leidinio, „ásivëlusio á politikà“. ISTORIKAS: – Esate pasakojæs apie 17-os Lietuvos inteligentø laiðkà „LKB kronikos“ leidëjams. Noriu iðgirsti daugiau smulkmenø. A.TERLECKAS: – Nauja „Kronikos“ kryptis mano draugø ir manæs, aiðku, nepatenkino. Vienai mokytojai lituanistei daþnai nuneðdavau tà pogrindiná leidiná. Po keliø numeriø ði atsisakë skaityti tuo pretekstu, kad „Kronika“ panaði á „Tiesà“ – ir viena, ir kita gina tik savo kromelá. Abiem visiðkai nerûpi Lietuva. Mums atrodë, kad „nepolitikuojanti“ „Kronika“ kompromituoja lietuviø tautà pasaulio akyse. Esu prieð deðimt metø girdëjæs per BBC vienos anglës profesorës mintá, kad Lietuvoje nëra jokios antirusiðkos rezistencijos. Tokià nuomonæ ji susidariusi kaip tik ið „Kronikos“. ISTORIKAS: – Ar dël to „Kronika“ kalta? A.TERLECKAS: – Ir 1975 m. „Kronika“ spausdino daugiausia kunigø „Pareiðkimus“. Jeigu vienas paraðydavo rimtà straipsná, tai koks nors bailys, bijodamas pasiraðyti per daug „rimtà“ straipsná, „nutaisydavo“ já iki pigaus niekuèio. Aiðku, kad „Kronika“, pasiðovusi reprezentuoti uþsienyje Lietuvà, nevykdë savo misijos. Ið „Kronikos“ uþsienis galëjo susidaryti klaidingà nuomonæ, kad dël Lietuvos padëties niekuo dëti atëjûnai. Nieko ið jø lietuviø tauta ir netrokðta – vien teisës melstis, mokyti vaikus tikëjimo tiesø. Lietuvoje vyksta kova, taèiau vien tarp paèiø lietuviø – tarp giliai tikinèiøjø ir bedieviø. ISTORIKAS: – Kaip „Kronikos“ leidëjai reagavo á „17-os inteligentø laiðkà“? A.TERLECKAS: – Þmonës, ápratæ girdëti vien savo balsà, aiðku, supyko. Taèiau tà laiðkà uoliausiai medþiojo KGB. Jiems pasisekë tik po dvejø metø – 1977 m. rugpjûèio 24 d., t.y. antràjà kratos mano bute dienà. ISTORIKAS: – Teigiamø rezultatø laiðkas davë? A.TERLECKAS: – Katalikai iðleido „Auðrà“. Ðiais metais buvæs universiteto dëstytojas V.Skuodis pasakojo apie katalikø pasitarimà, kuriame buvo svarstomas anas 45

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

laiðkas. Girdëjæs labai daug kritiðkø balsø. Taèiau vienas, didelá autoritetà turás kunigas akcentavæs, kad pasaulieèiai teisûs – reikià pogrindinëje spaudoje nagrinëti ne vien religines problemas. Ten buvo nuspræsta leisti „Auðrà“. Laiðkas pasiekë tik daliná tikslà – „Auðra“ juk neverèiama á uþsienio kalbas. Uþsienio skaitytojai ir toliau matë lietuvá, besisielojantá vien dël religijos reikalø. ISTORIKAS: – Kaip tik 1976 m. pradþioje „Kronika“ atspausdino labai ilgà jûsø laiðkà J.Andropovui. Laiðkas grynai politinis ir, aiðku, antisovietinis. Kuo tai paaiðkinti? A.TERLECKAS: – Spëju, kad keièiantis „Kronikos“ leidëjams keisdavosi ir jos kryptis. Kaip tik 1975 m. pabaigoje gavau vieno kunigo (Prano Raèiûno – Antano Terlecko pastaba) kvietimà atveþti mano laiðkà J.Andropovui. Tas kunigas iðvertë laiðkà ir iðspausdino. Po metø paraðiau laiðkà N.Podgornui. Pats esu áteikæs já kitam kunigui, porai katalikø. Taèiau „Kronika“ to laiðko jau nespausdino. ISTORIKAS: – Papasakokite apie santykius su „Auðra“. A.TERLECKAS: – Pirmieji „Auðros“ numeriai buvo labai þemo lygio. Mums atrodë, kad tuo ji áþeidþia 1883–1886 m. „Auðrà“ ir jos leidëjus, kuriø darbà pasiðovë tæsti. Treèiojo numerio teko laukti labai ilgai. Paraðëme laiðkà – „Naujos „Auðros“ belaukiant“. Reakcija ta pati... Taèiau ir ðá kartà laiðkas labiausiai uþpykdë KGB, kurio nuoraðà jie gavo labai greit. Uþ tà laiðkà kaþkas atsiuntë paðtu (!) labai piktà anoniminá laiðkà „Mamonos tarnams skiriama“. Laimëjome tai, kad tolerantiðkesnieji kunigai iðleido „Auðrelæ“, á kurià sudëjo dalá „Laisvës ðauklio“ straipsniø. Aiðku, ne visus geriausius. Pavyzdþiui, apie M.Suslovà buvo iðspausdinti du straipsniai. „Auðrelë“ perspausdino tik antràjá. Be pirmojo sunkiai suprantamas ir antrasis. ISTORIKAS: – Papasakokite apie „Auðrelæ“. A.TERLECKAS: – Visiðkai nieko neþinau. ISTORIKAS: – Esu skaitæs penkis „Laisvës ðauklio“ numerius. Papasakokite apie já. A.TERLECKAS: – „Kronikos“ leidëjai á kritikà atsakydavo arogantiðkai: „Leiskite savo laikraðtá!“ ISTORIKAS: – Logiðkas patarimas! A.TERLECKAS: – Nevisiðkai. Katalikiðkajai spaudai leisti pati tauta ðimtmeèius kûrë organizacijà. Pasaulieèiai tokios organizacijos niekada neturës. ISTORIKAS: – Girdëjau per uþsienio radijà kalbant daktarà Kæstutá Girniø. Ðis tvirtino, kad Lietuvos tautinæ spaudà visà laikà rëmë Lietuvos katalikai. A.TERLECKAS: – Ir að girdëjau tà ilgà daktaro samprotavimà. Ið tolo þiûrint Lietuvoje viskas idealu. Deja... Prie kilnaus idealizmo daþnai prisiplaka pavydas, egoizmas, intrigos. Lietuva negali bûti iðimtis. Kaip mus rëmë katalikai, tegul atsako daktarui K.Girniui KGB pulkininkas J.Èesnavièius. 1985 m. 25 d. Kolymoje jo veide ðvytëjo piktdþiuga ir èekistiðkos pergalës triumfas. Jis konstatavo: „Tai kà, Antanai, ilgaskverniai nefinansavo jûsø nelegalios veiklos!“ Tokià iðvadà pulkininkas padarë ið dienoraðèiø, ku46

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

riuos rado mano bute beveik penkeriems metams praëjus nuo areðto – 1984 m. geguþës 4 d. ISTORIKAS: – Nieko negaliu suprasti. Kaip galima vertinti pogrindiná leidiná tik pagal savo simpatijas ir antipatijas leidëjams? A.TERLECKAS: – Paaiðkinsiu. Ið pradþiø nepartiniai partieèiai þiûrëjo á mane kaip á neturtingà giminaitá. Po dviejø laiðkø, kritikuojanèiø „Kronikà“ ir „Auðrà“, konservatoriai krikdemai labai pyko, taèiau pradëjo ðiek tiek skaitytis. Po pirmøjø trijø „Vyties“ numeriø, o ypaè „45-iø pabaltijieèiø memorandumo“ („Baltijos chartijos“) ëmë traktuoti mane kaip pavojingà politiná konkurentà, nors niekada á tokià rolæ nepretendavau. Dar daugiau – laikau nusikaltimu dabartinëmis sàlygomis rietis tarpusavyje, pavydëti garbës ar panaðiai. Deja, Kauno kunigø seminarijoje religinë ir politinë tolerancija nedëstoma... Dalis mûsø katalikø negali uþmirðti, kad tautininkai prieð karà buvo nustûmæ juos nuo valdþios lovio. O að, jø ásitikinimu, kaip tik ir esu tautininkas. Visas kovos priemones su tautininkais jie laikë moraliomis. ISTORIKAS: – Daugelio jûsø laiðkø, raðytø ið lagerio ir tremties, iðtraukas spausdino „Kronika“. A.TERLECKAS: – Uþ tai aèiû, beje, vienai Nijolei Sadûnaitei. Ðiai pasislëpus pogrindyje, katalikiðkoji pogrindinë spauda pradëjo mane ignoruoti. 1984 m. vasaros pabaigoje ið Kolymos gráþo þmona Elena labai nusiminusi dël mano sveikatos bûklës. Daug kam ji guodësi. Arba niekas neparaðë á spaudà, arba toji atsisakë spausdinti... ISTORIKAS: – Negi tai gali bûti? Juk bûtø labai nekrikðèioniðka neiðtiesti pagalbos rankos kenèianèiam. Leidëjai negali neþinoti, kiek daug padeda kaliniams vieða informacija apie jø vargus. A.TERLECKAS: – Teoriðkai taip. Praktika rodo kà kita. Lengviausia krikðèioniðkà meilæ ið sakyklos skelbti... Mûsø pogrindinëje spaudoje daþniausiai sutiksi Lietuvos bedieviø vado P.Anilionio ir tø bailiø kunigø pavardes, kurie, paðaukti kolektyvinës iðpaþinties, nuolankiai teisinasi èekistams uþ savo pastoracinæ veiklà. Daug kà galëèiau papasakoti, taèiau kai kuriø negraþiø faktø iðkëlimas prieðtarauja etinëms mano paþiûroms. Iðklausykite tik vienà faktà. 1985 m. naktá á rugpjûèio 1 d. atvykau brolio laidoti. Nors giminës laukë penkias paras, èekistai leido iðskristi ið Leningrado tik brolá palaidojus (su mirusia motina neleido atsisveikinti nors lavoninëje, man kalint dar KGB kalëjime). Aplankæs motinos ir brolio kapus, pasidaviau jausmams. Liûdnokà mano pasakojimà kaþkas (Robertas Grigas – Antano Terlecko pastaba) uþraðë á magnetofono juostelæ. Norëdami padëti kandidatams á Kolymà, jie pasiuntë mano „interviu“ pogrindinei „Kronikai“. Petras Cidzikas pasakojo, kad „interviu“ gavæs ið vienos moters (J.Sasnausko motinos Dalios – Antano Terlecko pastaba). Toji praðiusi perduoti kunigui Juozui Zdebskiui. Perdavæs. Deja, „Kronika“ nespausdino... Vienas paþástamas mëginæs „prastumti“ du mano laiðkus. Pogrindinë spauda atsisakë priimti. Abu laiðkai dingo. 47

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

ISTORIKAS: – Labai liûdna, tiesiog neátikëtina. A.TERLECKAS: – Negalvokite, kad katalikai elgiasi taip tik su manimi vienu. Su visais „tautininkais“ analogiðkai. Ð.m. liepos pradþioje „Kronika“ radijo bangomis dëkojo uþ aukà buvusiems politiniams kaliniams. Taèiau „pamirðo“ Gediminà Jakubèioná ir Algirdà Statkevièiø. Ypaè gaila gydytojo Algirdo. Tai labai doras lietuvis. Lanko baþnyèià, katalikiðkos spaudos niekad nekritikuoja... Dar 1985 m. Lietuvoje, suþinojæs, kad psichiatras Algis perveþtas ið Èerniachovskio psichiatrinës ligoninës á Taðkento tokià pat „ástaigà“, praðiau þmones paraðyti apie ðá kankiná. Pogrindinë spauda tylëjo... Gydytojui A.Statkevièiui katalikai prikiða ne tik tautiðkumà, bet ir kolaboravimà su naciais. Esà mokæsis vokieèiø þvalgybos mokykloje. Neatsiþvelgiama á Algio aiðkinimà, kad á mokyklà já pasiuntë antihitlerinis Lietuvos pogrindis. Medicinos fakulteto I kurso studentas Algis Statkevièius prisiekë pogrindþiui gautà ið vokieèiø ginklà nukreipti tik prieð Stalinà ar Hitlerá. 1944 m. spalio mën. vokieèiø paraðiutu iðmestas prie Kauno, Algis ginklà atidavë mûsø partizanams, pats studijavo medicinà Kaune, vëliau Vilniuje, aktyviai dalyvavo pogrindinëje kovoje. 1951 m. suimtas, kalintas Klaipëdoje, Kaune, Vilniuje, daugelyje Rusijos konclageriø. 1956 m. paleistas tæsë medicinos studijas. Raðë antisovietines knygas. Pusantrø metø buvo iðlaikytas Vilniaus Lukiðkiø kalëjimo psichiatrinëje. Iðleistas tæsë rezistencinæ kovà. 1980 m. vasario mën. suimtas, 7 metus kalëjo Èerniachovskio ir Taðkento specpsichiatriniuose kalëjimuose. Jis daugiausiai nukentëjo ið visø buvusiø politiniø kaliniø. Nepaisant to, në vienas ið katalikø nepasiteiravo, gal reikalinga jam moralinë pagalba. Straipsniu „Kronikoje“ spjovë þmogui á dûðià. Bolðevikai leido Algiui baigti aukðtuosius mokslus. O katalikai atsilygina uþ kanèià daugiau negu abejingumu. Ið kur jø toks tarybinis patriotizmas? Kaþkodël katalikai nepriskiria „giliai tikinèiøjø“ kategorijai ir Balio Gajausko. Jo 60-meèio proga paraðytas eilëraðtis buvo nustumtas á nereguliariai iðeinanèià „Auðrà“. Eilëraðtis Vakarus pasiekë tik po 11 mën. Kæstutis Jokubynas perskaitë já Balio 61-øjø gimimo metiniø proga... ISTORIKAS: – Pats pasakojot, kad po areðto katalikai labai dorai elgësi su jumis. A.TERLECKAS: – Ákalintas likau pavojingas tik KGB. Katalikai buvo nusistatæ prieð Terleckà kovotojà, o Terleckas kankinys tapo jiems net simpatiðkas... Mane moraliai ir materialiai po areðto rëmë nepartiniai katalikai. Á Kolymà ið Lietuvos daþniausiai man raðë vienuolës ið Marijampolës, Vilkaviðkio, Kybartø, Kauno, Kelmës, Viduklës. Jos siuntë banderoles, siuntinius. Amþinà skolà jauèiu joms. ISTORIKAS: – Papasakokite apie „45-iø pabaltijieèiø memorandumà“. A.TERLECKAS: – Tai mano paties idëja. Jos realizuoti du kartus vaþiavau á Estijà – 1979 m. pavasará su vienu Vilniaus pedagoginio instituto studentu, o tø paèiø metø rugpjûèio 12 d. – su J.Sasnausku. Nors estai nepadëjo, taèiau kaip tik Tartu galutinai su Juliumi suredagavome Memorandumà ir iðspausdinome Marto Niklaus maðinële.

48

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Visa laimë, kad KGB provokatorius V.Bastys daugiau domëjosi „Vytimi“, o ne Memorandumu. Ið pradþiø organizavom „Molotovo–Ribentropo pakto pasekmiø likvidavimo komitetà“. Ði idëja KGB pasirodë nerimta, todël praþiopsojo „45-iø pabaltijieèiø memorandumà“. Po keliø mënesiø papulkininkis T.Lazarevièius prisipaþino, kad skaudþiausià smûgá okupacinei valdþiai sudavë kaip tik Memorandumas. 1979 m. rugpjûèio 15 d., gráþdami ið Estijos, uþsukom pas Onà Lukauskaitæ. Memorandumà ji pavadino beprotiðku dokumentu, uþ kurá KGB sukið á kalëjimà visà Lietuvos disidentø aktyvà. Memorandumo reikðmingumui pakelti mums buvo labai reikalingi Lietuvos kunigø paraðai. Su dþiaugsmu já pasiraðë kunigai V.Jaugelis ir A.Mocius. J.Sasnauskas kreipësi á Tikinèiøjø teisiø gynimo katalikø komitetà. Politiniø dokumentø jie nepasiraðà. Jø pareiga – tik tikinèiøjø teisiø gynimas. ISTORIKAS: – Kodël tik tikinèiøjø teisiø gynimas? Juk tai nekrikðèioniðka? A.TERLECKAS: – Á ðá klausimà nebeiðmanau, kaip ir atsakyti... Tada Julius nuvyko á Pietø Lietuvà. Jis ten sumedþiojo vieno kunigo paraðà, o að Rieðkutënuose – antrà. Svarbiausia buvo gauti akademiko A.Sacharovo pritarimà. Tuo tikslu rugpjûèio 20 d. iðvykau Maskvon. Rugpjûèio 23 d. uþsienio radijo stotys paskelbë Memorandumà. Suimtas neatsakinëjau á KGB papulkininkiø T.Lazarevièiaus ir J.Markevièiaus klausimus. Kalinamas su psichiniais ligoniais buvau tiek iðvargintas, kad pakako jëgø vien viskà neigti. Laikausi tos nuomonës, kad teisiamasis neturi teisës tik kà nors iðduoti, o taktika teisme – kiekvieno asmeninis reikalas. Mano elgesá teisme daugiausia puolë tie, kurie bijojo Memorandumà pasiraðyti. Esà Dievà tikintis Juliukas Sasnauskas neiðsiþadëjæs Memorandumo, o bedievis A.Terleckas – visko iðsigynæs. Jie negalëjo neþinoti, kad paraðo po Memorandumo tekstu iðsiþadëjo du kunigai... Vieno jø parodymai prieð mane teismui davë juridiná pagrindà inkriminuoti Memorandumo platinimà. ISTORIKAS: – Labai ádomu, kaip jus sutiko Lietuvoje. A.TERLECKAS: – Pasaulieèiai labai graþiai, o daug katalikø – gan nekrikðèioniðkai, iðskyrus vienuoles Nijolæ, Monikà, Reginà, V.Lapiená, E.Lapienienæ. 1985 m. spalio 17 d. iðlydëjo mane á Kolymà labai graþiai du kunigai ir klierikas. 1987 m. vasario 7 d. Rudaminoj (A†A Zdebskio metinëse) kunigai mane visiðkai ignoravo. Anas klierikas pasislëpë... Nepatikësite, kad teko laiðkuose teisintis tam klierikui. Dar 1985 m. vasarà jis pasakojo, kad esu katalikø smerkiamas uþ nacionalizmà – uþ tai, jog nekalbu rusiðkai. Raðiau jam á Lietuvà, kad kartà pakvieèiau á namus atsitiktinai gatvëje sutiktà rusà ið Jaroslavlio, kuris su þmona neturëjo kur nakvoti. O rusiðkai nekalbu tik su tais, kurie, iðgyvenæ Lietuvoje daugiau nei 40 metø, neiðmoko në vieno þodþio lietuviðkai, niekina mûsø kalbà, istorijà, kultûrà, kurie áþûliai ðaukia, kad su mûsø gimtàja kalba nukeliausi tik iki... iðvietës. 49

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

ISTORIKAS: – Protingiausia bûtø katalikams su pasaulieèiais susitarus leisti

bendrà pogrindiná þurnalà. To reikalauja lietuviø tautos ir Lietuvos Katalikø Baþnyèios interesai. A.TERLECKAS: – Bendradarbiavimo siekiau daugel metø. Jokia agitacija uþ veiksmø vienybæ nieko nepadës, þudo mus partiniø rietenø palikimas... ISTORIKAS: – Jeigu iðvien bûtumët veikæ – leidæ vienà, pavyzdþiui, „Þidinio“ lygio þurnalà, nebûtø reikëjæ kalëti ne tik jums, bet ir J.Sasnauskui, V.Skuodþiui, G.Ieðmantui, P.Peèeliûnui... A.TERLECKAS: – V.Petkui irgi, o gal net ir B.Gajauskui. V.Petkui buvo paþadëtas „Kronikos“ redaktoriaus postas. Tik palaidojæs tà viltá, V.Petkus ëmë tverti Helsinkio nutarimø prieþiûros komitetà. Vienas kunigas 1975 m. pasakojo, kodël V.Petkus buvo atstumtas nuo „Kronikos“. ISTORIKAS: – Reikëtø nors ðiandien taisyti padëtá. Istorija niekados neatleis nei katalikams, nei pasaulieèiams uþ nesveikas varþybas, tuðèias ambicijas. A.TERLECKAS: – Nieko neiðdegs! Pasikalbëkite jûs su katalikais – kiekvienas jø tvirtins, kad tik gilus tikëjimas Dievu iðgelbës Lietuvà. Jokiu bûdu neneigiu religijos, katalikybës svarbos. Aèiû LDK Jogailai, kad jis vedë lenkæ Jadvygà, o ne rusæ Sofijà. Lenkai gerokai mus apkramtë, taèiau staèiatikius lietuvius rusai jau seniai bûtø suvirðkinæ. Jausmais besivadovaujà labiausiai bijo argumentø... Jeigu vienà dienà susprogs Ignalinos atominë elektrinë, nebereikës Lietuvai nei baþnyèiø, nei kunigø... Ðiuo argumentu katalikø neátikinsi... Jeigu ið lietuvio bus iðrauta jo gimtoji kalba, Lietuvoj nebeliks jokios religijos. Paþiûrëkite á subaltarusëjusiø lietuviø likimà. Dauguma jø, nebetekæ meilës gimtajai þemei, iðsiblaðkë po plaèiàjà imperijà ir ðiandien greièiausiai net persiþegnoti nemoka. Suprantu, kad religija yra moralës globëja. Taèiau pastaroji lemiama ir tautiniø tradicijø. Lietuviai pamaþu perima rusiðka tradicijas, ið kuriø viena pavojingiausiø – áprotis girtuokliauti prie karsto, o kai kur net prie kapo. Daugelis Lietuvos kunigø atsisako dalyvauti laidotuvëse, jeigu ten bus nors stiklelis degtinës. Taèiau didþiøjø Lietuvos miestø dvasininkai nëra tokie principingi. Provincijoj vienas kitas kunigas ir pats iðlenkia stiklelá. Ar ne pogrindinës spaudos pareiga pasmerkti tokius faktus? Ne paslaptis, kad lietuvis ðiandien ðvenèia daþniau Moters, o ne Motinos dienà. Einame dar toliau – neretai sugráþusi ið baþnyèios motina vasario 23 d. pasveikina su vyro(!) diena savo vyrà ir berniukus... Negi èia „Kronika“ neáþiûri nieko pikto? Ar ne jos pareiga kelti vieðumon ðias blogybes? Kunigai ið uþsienio pasakojo, kad „Ukrainos unitø baþnyèios kronika“ daug ádomesnë uþ lietuviðkàjà. Kodël? Ji sielojasi ne vien dël religijos problemø, atsakë sveèiai. „UUB kronika“ pateikianti visà padëties Ukrainoje vaizdà, ko negali jie áþiûrëti „LKB kronikoje“. ISTORIKAS: – Gráþkime prie temos.

50

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

A.TERLECKAS: – Mûsø katalikai siekia pirmenybës. Jie visiðkai patenkinti, kad

nors turi labai silpnas „Kronikà“ ir „Auðrà“, bet mûsø emigrantø ið uþsienio akyse sukuria regimybæ, kad tik jie reprezentuoja tautà (juk pasaulieèiai ðiandien neleidþia jokio pogrindinio leidinio). ISTORIKAS: – Kartoju, kad jums visiems istorija neatleis. A.TERLECKAS: – Nesitikiu kakta sienos pramuðti... Katalikai skundþiasi stokojà þmoniø pogrindinei spaudai leisti. Taèiau per septynis mënesius jie nesikreipë nei á mane, nei á mano draugus su praðymu kà nors paraðyti pogrindinei spaudai. Ruoðë katalikai demonstracijà, skirtà Lietuvos krikðto 600-øjø metiniø jubiliejui paminëti, Vilniaus Gedimino aikðtëje. Á mus nesikreipë. Girdëjau, kad nieko neiðëjo. Apie ruoðiamà demonstracijà birþelio 27 d. buvo gerai informuota tik KGB. Birþelio 28 d. susirinko daug þmoniø, taèiau demonstracijos vadø niekur nesimatë. Pasirodo, birþelio 27 d. vakare á Gedimino aikðtæ atëjo 25 katalikai. Èia uþsidegë þvakutes. Juos apsupo KGB þmonës taip, kad praeiviai net nepastebëjo, jog ten kaþkokia demonstracija vyksta. M.Gorbaèiovo dëka sàlygos vieðai veikti pagerëjo. Taèiau katalikai nesugeba jomis pasinaudoti. Jie per pusmetá teparuoðë vienà reikalavimà paleisti politinius kalinius. Pareiðkimà raðë visiðko analfabeto ranka. Ið jo kyðo ir tolerancijos stoka: kodël reikalaujama buvo paleisti tik kun. A.Svarinskà? Kuo kiti kunigai blogesni? Ar galima ir pasaulieèius uþmirðti? Átaræ, kad kokio nors dokumento autoriai yra pasaulieèiai, katalikai já boikotuoja. Rugpjûèio 23 d. prie poeto Adomo Mickevièiaus paminklo susirinks þmonës pagerbti Stalino, Hitlerio aukø atminimo. Noriu tikëti, kad ir katalikai ateis... ISTORIKAS: – Girdëjot, katalikai susigràþino Klaipëdos baþnyèià? A.TERLECKAS: – Nedidelë tai pergalë. Jeigu á po 2 metø sugràþintà Taikos Karalienës baþnyèià klebonauti nebus paskirtas tëvas Stanislovas, kunigai A.Mocius, D.Valiukonis, K.Krikðèiukaitis, R.Puzonas ar panaðûs á juos, o tik tokie, kaip prelatas A.Gutauskas, kunigai P.Vaièekonis, S.Lidys, A.Dilys, Butkai, B.Bulika, Kajackas, K.Vaièionis, Lenktaitis, A.Bitvinskas, J.Baltuðis, T.Kondrusevièius, Rabaðauskas, K.Gaðèiûnas, Jokubonis, jà lankys maþiau þmoniø negu ðiandien veikianèià maþytæ Klaipëdos baþnytëlæ. Netikiu, kad tikëjimas Dievu Lietuvoje sustiprëtø, sugràþinus visas ðiandien uþdarytas baþnyèias, tarp jø Vilniaus Arkikatedrà. Kadangi katalikai visas savo jëgas skiria kovai uþ baþnyèiø susigràþinimà, tai rodo, jog jie neturi blaiviai galvojanèiø vadø. LKB ir kartu tautai pavojus iðkilo ne dël baþnyèiø ir kunigø trûkumo ar valdþios persekiojimo. Tragedija ta, kad mes neturime në vieno dràsaus, principingo, sugebanèio vykdyti savo misijà pagal vietos ir laiko reikalavimus vyskupo... Vyskupo, kuris kovotø su kunigø ydomis. Pataikaudami pasaulietiðkai valdþiai, vyskupai uþmerkia akis prieð visapusiðkà kai kuriø kunigø degradacijà. Per 43 metus Lietuvoje nebuvo suspenduotas në vienas kunigas, kompromituojàs LKB.

51

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Þinoma, vyskupai J.Steponavièius, V.Sladkevièius ir A.Vaièius labai dori þmonës, taèiau ðiandien to maþa... Apie vieno vyskupo bailumà byloja faktas, kurá girdëjau ið buvusio politinio kalinio Jono Volungevièiaus lûpø. Þiemà laidojo jo draugà ið konservatorijos ir Mordovijos konclagerio laikø Alvydà Ðeduiká, ilgà laikà dirbusá Telðiø Katedros vargonininku. Kun. J.Kauneckas ir vyskupas A.Vaièius pasakë labai graþius pamokslus, taèiau „uþmirðo“ priminti, kas 45 metø amþiaus vyrà nuvarë á kapus (KGB teroras – Antano Terlecko pastaba)... Tai nepagarba ne tik velioniui, jo artimiesiems, bet kartu visai LKB, mûsø tautai... ISTORIKAS: – Man nesuprantamas dvasininkijos bailumas. Jûs rizikuojate savo ðeima, jums visados iðkyla tos ðeimos iðlaikymo problemos. Nuo tokiø rûpesèiø mûsø dvasininkai apsaugoti... A.TERLECKAS: – Þmogaus baimë byloja apie tai, kad jis nebetiki, jog buvimas ðioje þemëje yra amþinojo gyvenimo akimirka... Labai nudþiugino buvusio Lietuvos partizano, iðkalëjusio 23 metus, Liudo Simuèio laiðkas. Liudas sumuðë lietuviðkos dràsos rekordà. Jeigu galëèiau, pasiøsèiau pas já visus Lietuvos vyskupus ir bent 80 % kunigø dvasinës stiprybës pasisemti. ISTORIKAS: – Iðvardinote daug blogø Lietuvos kunigø pavardþiø. Kokià moralinæ teisæ turite juos teisti? Ar disponuojate ákalèiais? A.TERLECKAS: – Ðá sàraðà sudarë P.Anilionis su A.Gutausku ir pateikë Vatikanui kaip valdþios kandidatus á vyskupus. Katalikai pasiuntë Popieþiui labai neigiamas tø kandidatø charakteristikas. Sàraðà perdavë man vienas labai átakingas Lietuvos katalikas. Dël tam tikrø sumetimø, kalbëdamas su jumis, nutylëjau dvi pavardes. ISTORIKAS: – Jûs ásitikinæs, kad Lietuvos dvasininkija ðiandien negali bûti dvasiniu tautos vadu. A.TERLECKAS: – Ji privalo bûti, taèiau, deja, nëra. Daugelis Lietuvos kunigø nebeturi dvasiniø jëgø aukotis dël Baþnyèios ir Tautos. Ir iðsilavinimo stokoja. Pasiklausykite daugumos mûsø kunigø pamokslø. Atrodo, lyg jie kreiptøsi ið XIX ðimtmeèio. Tautai ðiandien reikalingi XXI amþiaus kunigai, kuriø turime vos kelias deðimtis. Vienas doras kunigas kalbëjo V.Boguðiui: „Jeigu mûsø kunigai nesugebëjo iki ðiol iðrauti ið lietuviø sielos tikëjimo, vadinasi, ðis jausmas labai stiprus“. Kad Lietuvos dvasininkija nesugeba vadovauti tautai, parodo krikðto 600 metiniø jubiliejaus minëjimas. Tai buvo ne ðventë, o pigus spektaklis pagal draugo K.Charèevo scenarijø. Pagrindiniais aktoriais buvo taip pat K.Charèevas ir draugai P.Anilionis, A.Gutauskas, P.Vaièekonis ir kt. ISTORIKAS: – Girdëjau, kad nemaþa katalikiðkojo Lietuvos jaunimo dalis persimetë pas baptistus. Kokios ðio proceso prieþastys? A.TERLECKAS: – Vilniaus arkivyskupas R.Jalbþykovskis mëgdavæs kartoti: „Gimiau lenku, o kataliku tapau vëliau“. Lenkijos Katalikø Baþnyèia tautinë, todël ji visà laikà buvo lenkø tautos vadu. Lietuvos Katalikø Baþnyèia – kosmopolitinë. 52

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Sibiro konclageriuose maèiau ðaltus Lietuvos partizanø ir kunigø santykius. Buvæs partizanas Jonas Pratusevièius aiðkina, kad jie, partizanai, kovojæ uþ laisvà Lietuvà, tuo tarpu kunigams Tëvynë – visas pasaulis. Ði prieþastis stumia kai kuriuos mûsø jaunuolius á baptistø glëbá. Estø, latviø ir lietuviø baptistai sukûrë legalià religinæ „Atbudimo“ organizacijà. Ji propaguoja ne vien Dievo, bet ir Tautos idëjà, todël populiari tarp jaunimo. ISTORIKAS: – Kodël katalikai neranda bendros kalbos su lietuviðkos dainos klubais? A.TERLECKAS: – „Giliai tikintieji“ primeta dainorëliams tikëjimo stokà... ISTORIKAS: – Kà reiðkia „giliai tikintieji“? Kuo galima iðmatuoti þmogaus tikëjimà? Kur kriterijus? A.TERLECKAS: – Tegul apie mano tikëjimo nuoðirdumà sprendþia kiti. Manau, kad neetiðka pasiskelbti „giliu tikinèiuoju“ ir ið aukðto þiûrëti á „pavirðutiniðkai tikinèiuosius“. Petras Cidzikas dëjo daug pastangø suartinti katalikus su dainorëliais. Paþanga yra, nors daug kas jos nepastebi. Dainorëliai iðmoko giesmiø, noriai kvieèiami á ðermenis. Katalikai pradëjo dainuoti patriotines lietuviø dainas... 1975 m. rudená uþdarytos Rodûnës baþnyèios ðventoriuje sugiedojome „Marija, Marija“. Siûliau kunigams sugiedoti Maironio (ne tik poeto, bet ir prelato) „Lietuva brangi“. Vienas autoritetingiausiø kunigø atrëþë, kad ðiai giesmei ðventoriuje ne vieta. Giedojome jà uþ ðventoriaus... Ðámet Rudaminos baþnyèios ðventoriuje buvo giedamas ne tik Maironis, bet ir Vincas Kudirka – jo sukurtas Lietuvos himnas. Sako, kad pirmà kartà taip arti Dievo buvo giedamas himnas po 1950 m. ISTORIKAS: – Kokia LKB padëtis, lyginant su kitomis konfesijomis? A.TERLECKAS: – Dar neseniai katalikai þiûrëjo á staèiatikius ir TSRS protestantus ið aukðto. Ðiandien matome, kad ðiø konfesijø aktyvistai gerokai aplenkë mus. Popai A.Ogorodnikovas, G.Jakuninas ir kiti stovëdami kalba su savo baþnyèios vadovybe. Todël pasaulis þino visà tiesà apie staèiatikiø baþnyèios bûklæ. Mûsø kunigai nusiþeminæ buèiuoja vyskupø þiedus, þeria komplimentus, kuriø jie visiðkai nenusipelnë. Tradicinis aklas Lietuvos kunigø paklusnumas savo hierarchams þudo LKB. Lietuvos vyskupø konferencijos pirmininkas ir kt. dezinformuoja Vatikanà ir visà pasaulá, o mûsø kunigai tyli... Sujudo net latviø protestantai, jø vadovai. Jie ásteigë komitetà, kuris gins visø latviø teises. Tuo tarpu Lietuvos kunigai atgaivino TTGKK, kurio paskirtis, kaip pats pavadinimas byloja, ginti tik „giliai tikinèiuosius“. Iðeitø, kad komitetas uþtars A.Gutauskà, S.Lidá, A.Brivinskà, iðdavusá NKVD du Lietuvos partizanus, kun. Kuèinskà ir á já panaðius. Latviai gins savo tautieèius vieðai, o Lietuvos kunigø komitetas – ið gilaus pogrindþio. Ðis precedentas dar kartà suteiks pasauliui teisæ pasiðaipyti ið mûsø Lietuvëlës... ISTORIKAS: – Kaip keliais þodþiais galëtumët charakterizuoti LKB padëtá? A.TERLECKAS: – Monografijos apie J.Tumà-Vaiþgantà autorius dar 1934 metais raðë: „Kunigai, nesuprasdami suliberalëjusiø inteligentø dvasinës nuotaikos, su53

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

plakdavo juos su bedieviais ir tuo bûdu juos dar labiau tolindavo, jei ne nuo baþnyèios, tai bent nuo savæs. Jeigu mûsø kunigai bûtø giliai suvokæ inteligentø dvasinæ nuotaikà, daugiau dëmesio kreipæ á laiko dvasià ir ðvelniau mokëjæ prieiti prie jø komplikuotos sielos, tai, be abejo, XIX a. pabaigoje tarp lietuviø inteligentø ir kunigø nebûtø atsiradusi ta praraja, kuri dar ir ðiandien neuþlyginta. Sutrûkus tarp inteligentø ir kunigø saitams, kunigai nebegalëjo turëti inteligentams átakos“. Ðiandien, deja, padëtis daug liûdnesnë, sakyèiau, tragiðkesnë. ISTORIKAS: – Kuo jûs pats galvojate padëti LKB? A.TERLECKAS: – Geguþës mën. buvau pradëjæs raðyti atvirà laiðkà Popieþiui. Nijolë Sadûnaitë atkalbëjo. Esà jie, katalikai, patys iðspræsià „savo“ problemà – iðkelsià á dienos ðviesà nedorø Lietuvos kunigø darbelius. Per uþsienio radijà girdëjau anoniminá „Kronikos“ graudenimà anoniminiams Lietuvos dvasininkams uþ aukos stokà. Ðis eilinis „Kronikos“ naivumas verèia mane tæsti pradëtà darbà – raðyti Popieþiui. Argi ne naivu uþversti Vatikanà kandidatø á vyskupus charakteristikomis? Negi kardinolas A.Kazarolis nesupranta, kad komunistinë valdþia niekada nerekomenduos á vyskupus doro ir kartu dràsaus kunigo. Jis gerai þino, kad ið ðeðiø kandidatø á vyskupus vienas alkoholikas, antras narkomanas, treèias iðkrypëlis, trys dori bailiai, kurie nors ir nenoromis, bet vis vien vykdys ateistinës valdþios valià. Þino, bet toliau stengiasi realizuoti savo idëjà, kurios prasmæ vienas Dievas teþino... Turëjo idëjà A.Snieèkus, turi jà ir A.Kazarolis. Abiejø idëjos – antipodai. A.Snieèkus savo gyvenimà paðventë Stalino idëjai realizuoti Lietuvoje. A.Kazarolio idëja labai originali. Bendra tarp jø tik viena – abi netarnavo ir netarnauja Lietuvai... Anoniminiais laiðkais nepriversi A.Kazarolio atsisakyti jo LKB praþûtingos politikos. Apie tai reikia vieðai prabilti. ISTORIKAS: – Ar turite teisæ tiesiog á Popieþiø kreiptis? A.TERLECKAS: – Tokià teisæ man suteikë Antrasis Vatikano susirinkimas. Ta proga noriu pabrëþti, kad kardinolas A.Kazarolis lauþë tuos nutarimus – Susirinkimas atsisakë tradicijos kandidatus á vyskupus „suderinti“ su pasaulietine valdþia. ISTORIKAS: – Apie kà raðysite? A.TERLECKAS: – Apie daug kà. Pavyzdþiui, papraðysiu Popieþiø uþdrausti A.Gutauskui, P.Vaièekoniui, S.Lidþiui, A.Diliui, Kuèinskui, Þemaièiui, Baltuðnikui, Bitvinskui, K.Butkui priiminëti delegacijas ið uþsienio, jeigu jis, Popieþius, nenori gauti apie LKB padëtá vien dezinformacijà. ISTORIKAS: – Galvojate apie pasekmes? A.TERLECKAS: – Þinau, kas laukia. Uþpyks ne vien KGB. 1984 m. balandþio 5 d. Kolymoj papulkininkis Barikad Sucharev apibërë mane daugeliu gàsdinimø. Atsakiau, kad nieko jis man negali padaryti – vien tik uþmuðti... Paraðæs laiðkà Popieþiui, susiremsiu su pavojingesnëmis jëgomis... ISTORIKAS: – Aèiû uþ pokalbá. A.TERLECKAS: – Laikykite já pasakojimu ateities kartoms. Mokantis man pradþios mokykloje ir progimnazijoje visi lietuviø tautinio atgimimo veikëjai buvo liaup54

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

sinami, per daug idealizuojama mûsø tauta. Uþtat lietuvis 1940 m., iðvydæs savo tautietá èekisto uniforma, o 1941 m. – gestapininko, pasimetë, padarë daug klaidø. Ðis mano pasakojimas gal po daugelio metø iðgelbës ne vienà lietuvá nuo ðoko, dar didesniø nelaimiø.
Vilnius, 1987 m. rugpjûèio 12 d.
P.S. IÐ MAGNETOFONO JUOSTELËS PERRAÐË IR ÐIEK TIEK PAREDAGAVO A.K., R.T. IR P.N. PRAÐOME ÐÁ DIALOGÀ PASIØSTI ÈIKAGOS „AKIRAÈIAMS“ IR MASKVOS „GLASNOST“.

Vilnius, 1987 m. rugpjûèio 16 d.
A.TERLECKO ASMENINIS ARCHYVAS.

Leidëjø pastabos. Ðá pokalbá inspiravo Lietuvos laisvës lygos vadovo A.Terlecko nuogàstavimas, kad á pirmàjà okupuotoje Lietuvoje politinæ demonstracijà-mitingà prie poeto Adomo Mickevièiaus paminklo 1987 m. rugpjûèio 23 d. susirinks nedaug þmoniø. Tuo metu jie gausiai dalyvaudavo religiniuose renginiuose – procesijose, atlaiduose. Todël dar 1987 m. liepos mën. pabaigoje A.Terleckui kilo mintis paraðyti pokalbio formos tekstà, kuriame bûtø sàmoningai uþkliudomos katalikiðkojo pogrindþio vadovø ir aktyviausiø jo nariø ambicijos ir tuo paskatinama á demonstracijà-mitingà prie A.Mickevièiaus paminklo susirinkti kuo daugiau katalikø. Ðiandien bûtina atskleisti istoriko tapatybæ. Tai – Antanas Terleckas, kuris mano, kad tuo metu nors ir buvo ðiek tiek nusiþengta þurnalistinei etikai, taèiau bûtent ðio „nusiþengimo“ dëka buvo iðjudinti katalikiðkieji sluoksniai aktyvesniam politiniam veikimui. Ne veltui LLL nariø tarpe buvo juokaujama, kad tai yra istoriko Antano Terlecko pokalbis su Antanu Terlecku. Ðio pokalbio turinio paveikta Nijolë Sadûnaitë pirmoji pradëjo mitingà prie A.Mickevièiaus paminklo ir pasakë dràsià bei reikðmingà kalbà.
POKALBIS PUBLIKUOTAS A.TERLECKO KNYGOJE „LIETUVOS LAISVËS LYGOS KOVA UÞ LAISVÆ IR NEPRIKLAUSOMYBƓ (II DALIS, VILNIUS, 2002 M., P. 28–42).

KAIP PROKURATÛRA IR KGB BANDË SUÞLUGDYTI MITINGÀ PRIE ADOMO MICKEVIÈIAUS PAMINKLO
IÐ ANTANO TERLECKO DIENORAÐÈIO

„(...) Rugpjûèio 15-àjà buvo baigtas spausdinti „Istoriko pokalbis“. Rugpjûèio 17 d. iðaiðkinau Èerniachovskiui (A.Terleckas nenori iððifruoti ðio slapyvardþio – Leidëjai), kam áteikti „Pokalbá“. Vytautui Skuodþiui! Perduoti turi Èerniachovskio draugas Dominykas, kurio Skuodþiai nepaþásta. V.Skuodis, aiðku, „Pokalbᓠtuoj ati55

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

duos Nijolei (Sadûnaitei – Leidëjai). Toji parodys já savo kolegoms. „Pokalbio“ tonas labai uþgaus jø ambicijas. Su ðiuo raðiniu Nijolë supaþindins visos Lietuvos kunigus. Tie pasiøs prie Adomo Mickevièiaus paminklo savo þmones. Taip bus pasiektas mûsø tikslas – kuo daugiau þmoniø sukviesti á demonstracijà. Vëliau Èerniachovskis pasakojo, kad Dominykas savo „Þiguliais“ nuvykæs pas Skuodþius, radæs tik jø dukrà. Jai ir áteikæs kelis „Pokalbio“ egzempliorius. Lieku giliai ásitikinæs, kad „Istoriko pokalbis“ buvo tas variklis, kuris paskatino daugelá katalikø ateiti prie Adomo Mickevièiaus paminklo. Ið sveèiø Petras mane palydëjo namo. Elytë (A.Terlecko þmona – Leidëjai) praneðë nemalonià naujienà – buvæs prokuratûros darbuotojas ir atneðæs kvietimà ateiti pas Respublikos prokuroro padëjëjà J.Bakuèioná. Tas darbuotojas norëjæs ateiti 11 val. vakare, taèiau jam buvo atsakyta, kad taip vëlai niekas jo neásileis (...). Ilgai klausiausi uþsienio radijo, kuris pastarosiomis dienomis labai daug kalba apie rugpjûèio 23-iosios demonstracijà. Iðgirdæ, kad lietuviai ruoðiasi paminëti Molotovo–Ribentropo pakto metines, sujudo latviai ir estai. Dvideðimties JAV senatoriø laiðke minima Tito Madisono pavardë. Miegojau ne tiek daug, bet jauèiausi puikiai. Ðampûnu iðsitrinkau galvà, apsirengiau geriausiu kostiumu, pasiriðau kaklaraiðtá. Tegul mato tvarkingà disidentà! Kartu pademonstruosiu, kad nebijau jø (...). Á Respublikos prokuratûros pastatà áëjau visiðkai nusiraminæs. Mane sutiko rusiðkai kalbàs milicininkas. Ketinau prikiðti J.Bakuèioniui, jog net prokuratûrai saugoti jie neturi lietuvio milicininko. Taèiau ten, prokuratûroje, man ði problema, matyt, neberûpëjo. Galvojau iðprovokuoti Bakuèioná daug kalbëti, o po to mûsø pokalbá apraðyti dienoraðtyje. Taèiau prokurorai kalba tik tai, kas reikia, tiksliau – kà virðininkai nurodo (...). Man stovint Bakuèionis tylëdamas ilgai kuitësi popieriuose. Aiðki èekistiðka maniera. Pajusk, lietuviðkasis nacionaliste, mûsø valdþià, labai stiprià valdþià! Kai jau ruoðiausi papraðyti leisti prisësti, pats pasiûlë. Atsisëdæs tyliu. Ir jis tyli. Sudëjæs kaþkokius dokumentus á bylà, iðsitraukë kità ið spintos. Ant kaþkokio popiergalio man matant uþraðë „18“. Supratau, kad tai anksèiau paruoðtas áspëjimas. Taèiau kam toji vaidyba? Bijojau, kad per sienà á Vokietijà gráþtantys vokieèiai buvo gerai iðkratyti, ið jø atimta mûsø pokalbio juostelë, kurioje vokieèiø politikams siûliau Maskvoje neatsipraðinëti rusø. Ðie ne maþiau kruvini uþ juos, vokieèius, bet niekada neatsipraðinëja savo pavergtø tautø. Suvokæs, kad prokuroras áspëja tik dël bûsimosios demonstracijos, visiðkai nusiraminau. Në þodþio nesakydamas, prokuroras pakiða man maðinële iðspausdintà popieriaus lapà. Padëkojæs skaitau: „Áspëjimas nepaþeisti ástatymo, pareikðtas Terleckui Antanui (...) Lietuvos TSR prokuratûroje gauti duomenys, kad pastaruoju metu uþsienio antitarybinës radijo stotys, remdamosi jûsø bei kitø asmenø pasiraðytu atsiðaukimu, 56

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

raginanèiu pravesti Vilniuje 1987 m. rugpjûèio 23 dienà taip vadinamojo Molotovo–Ribentropo pakto aukø paminëjimà, kursto respublikos gyventojus veiksmams, kuriais gali bûti paþeista vieðoji tvarka. Vykdydamas respublikos prokuroro nurodymà ir vadovaudamasis ástatymo dël TSRS prokuratûros 23 straipsniu, iðaiðkinu Jums, kad pasiraðymas po tokiu atsiðaukimu bei dalyvavimas paèiame paminëjime gali bûti vertinamas kaip ðiurkðtus ástatymo paþeidimas. LTSR prokuroro padëjëjas (...) Jurgis Bakuèionis Áspëjimas man paskelbtas LTSR prokuratûros patalpose 1987 metø rugpjûèio 18 dienà. Jo esmë man iðaiðkinta. Dël pareikðto áspëjimo noriu paaiðkinti: (...)“ Abejingu balsu papraðiau lapo popieriaus. Në þodþio netaræs J. Bakuèionis toká lapà padavë. Savo tuðinuku persiraðiau visà áspëjimo tekstà. Po to tarp mûsø ávyko maþdaug toks pokalbis: – Áspëjimà pasiraðysite? – Pirmiausia iðaiðkinkite, pagal koká LTSR BK straipsná bûsiu kaltinamas uþ dalyvavimà demonstracijoje? – 199 su dalelyte 1. – Juk tai agitacija ir propaganda! Prokuroras suvaidina, kad pamirðo, kà reiðkia BK 199 straipsnis su dalelyte „prim“. Ið stalèiaus iðsitraukæs LTSR BK skaito, o po to taria; „su dalelyte 3“. – Kà tai reiðkia? – Vieðosios tvarkos paþeidimas! – O kaip? – Prie Adomo Mickevièiaus paminklo prieiti galima tik gatve. Ten ir galite paþeisti vieðàjà tvarkà. Ájungæs diktofonà Bakuèionis perskaitë visà áspëjimo tekstà. Kadangi nepraðo mano sutikimo perskaityti áspëjimà, að tyliu. – Pasiraðysite áspëjimà? – Ne! – Kodël? – Turiu teisæ nepasiraðyti. Tuo metu á kabinetà tyliai áëjo vidutinio ûgio, kaulëto veido pusamþis vyras civiliu kostiumu. Në þodþio neprataræs atsisëdo mano deðinëje. Átariau, kad tai LTSR prokuroro L.Sabuèio pavaduotojas. Jis stebi mano iðvaizdà, laikysenà, nuotaikà. O að jauèiuosi esàs kaþkuo pranaðesnis uþ juos abu. Bakuèionis: – Paaiðkinsite? – Neturiu kà paaiðkinti. – Jûs kaltinamas lapelio pasiraðymu, atsiðaukimø platinimu. Gana ramiu tonu, pabrëþtinai mandagiai, bet nepataikaujamai, klausiu: 57

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

– Jûs disponuojate mûsø lapeliais? – Ne! Taèiau jûs, dalyvaudami demonstracijoje, paþeisite vieðàjà tvarkà ir bûsite patrauktas baudþiamojon atsakomybën. Ar suprantate mano áspëjimà? – Supratau daugiau, negu jûs pasakëte. Abu prokurorai juokiasi. Bakuèionis: – Kà tai reiðkia? – Nieko... – Ar norite susipaþinti su medþiaga, kuria mes disponuojame jus áspëdami? – Ne! Uþsienio radijà klausau. Abu prokurorai ðypsosi. Að: – Kaip ðá prokuroro áspëjimà suderinti su „perestroika“? Bakuèionis grasinamu tonu atrëþia: – Persitvarkyti reikia pradëti nuo savæs. Jûs einate 1979 metais pradëtu keliu. Man labai nesinorëtø dar kartà susitikti su jumis. – Að irgi nejauèiu jokio malonumo susitikti su tamsta. Bakuèionis tæsia dar labiau grasinamu tonu: – Jûs tæsiate savo senà antitarybinæ veiklà, tik, þinoma, daug kvalifikuoèiau. Nepamenu, kà á tai atsakiau. Jauèiau, kad prokurorai nori iðprovokuoti mane pasikarðèiavusá pasakyti kà nors daugiau negu reikia. Taèiau Bakuèionis nesugeba manæs uþgauti taip, kad tampu nieko nebijanèiu fanatiku, nesiskaitanèiu su savo þodþiais ir padariniais. Toká fanatikà po keturiø dienø manyje pabudino pulkininkas J.Èesnavièius (...) – Ar eisite á demonstracijà? – Dar turiu daug laiko. Pagalvosiu. – Að niekuo dëtas, vykdau savo pareigà áspëti apie galimas jûsø veiksmø pasekmes... – Neturiu jums jokiø pretenzijø. – Argi neturite kà paaiðkinti? – Neturiu. – Dar kartà áspëjame jus laikytis ástatymø. – Dëkoju! – Viso geriausio! Nusilenkæs abiem iðdidus iðëjau. Gatvëje ðvietë saulë. Þinojau, kad iðëjusá mane seks KGB sekliai. Uþsukau á juridinæ konsultacijà suþinoti, kiek formaliai gali nubausti mane uþ demonstracijos organizavimà bei dalyvavimà joje. Neradau nei Èepkaus su K.Rakausku, nei paties P.Kudabos. (...) Kità dienà Petras tikino, kad daugiau jie manæs nekliudys. Atsakiau, kad tokiø garantijø niekas negali duoti“. „(...) Rugpjûèio 22 dienà, ðeðtadiená, nuvaþiavau á kirpyklà nusikirpti. Ten radau Petrelá, su kuriuo ið anksto buvome susitaræ èia susitikti. Laukdamas eilëje perskaièiau abi „Tiesas“ („Tiesà“ ir „Komjaunimo tiesà“ – Leidëjai), kuriose H.Jað58

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

kûnas dergia buvusius politinius kalinius ukrainieèius. Menkysta! Jau anksèiau buvau paraðæs jam vieðà laiðkà. Bûtinai já reikia kuo greièiau iðsiøsti. (...) Nuo troleibusø þiedo ëjome namo pësèiomis. Prieð kurá laikà paraðiau Petreliui kalbà, kurià jis turës pasakyti prie Adomo Mickevièiaus paminklo. Kaip jis pageidavo, vakar pabraukiau tuos þodþius, kurie bûtini pasakyti. Dabar þodþiu kartojau tai, kà jis privalo akcentuoti savo kalboje. Tikinau Petrà, kad kalbëtø taktiðkai ir ne ilgiau kaip 3-5 minutes. Po to giedosime giesmes, himnà, padësime gëliø ir iðsiskirstysime. Sakiau, kad visiðkai nesvarbu, kiek mûsø susirinks prie paminklo. Svarbiausia faktas, kad paminëjoms Hitlerio-Stalino sandërio metines (...) Praðiau Petrelá nenakvoti namuose. Tegul kas nors sekmadienio rytà nuveþa já á Ðv.Mikalojaus baþnyèià. Ten KGB nedrás jo areðtuoti. Vëliau Petrelis prisipaþino, kad nakvojæs namuose. Psichologiná spaudimà jam dariusi „Volga“, kuri visà naktá budëjusi netoli namø. Atsisveikinæs su Petru, namuose radau G.Ðakalienæ. Miðke manæs laukiàs Bajoras (V.Boguðis – Leidëjai). Prokuratûra ieðkanti ir jo, todël jis slapstosi. Genutë net neleido uþbaigti pusryèiø, skubino eiti susitikti su Vytu. Bajoras praðë papasakoti visà tà nutikimà su „korespondentu“. Að turás daug prieðø tarp davatkø. Jos ðmeiþianèios mane, kad „pasidaviau“. Visur mane gina Genutë (...) Sekmadiená Vilniuje bûsià uþsienio korespondentø. Demonstracija padarysianti jiems didelá áspûdá. Apie jà suþinosiàs visas pasaulis. Bekalbëdami priëjome mano namus. Pro vienà langø pamatëme besëdintá J.Èesnavièiø (KGB pulkininkas – Leidëjai). Nejuokais iðsigandau. Á galvà dingtelëjo mintis, kad vël krata. O að daug kà palikau kambaryje nepaslëptà. Suras. Bajoras paklausë, kà daryti? Atkabinæs antràsias koridorëlio duris, liepiau jam bëgti. Pasveikinæs J.Èesnavièiø paklausiau: – Ar jûs su oficialiu vizitu? (...) – Taip! Su oficialiu. Toká atsakymà ávertinau, kaip patvirtinimà, kad jis darys kratà. J.Èesnavièius pareiðkë norás pasikalbëti su manimi savo vadovybës, generolø vardu apie rengiamà prie A.Mickevièiaus paminklo demonstracijà. Be liudininkø. Pulkininkas pirmas áëjo á mano miegamàjá. Að paskui já uþdariau duris. Pradëjo grasinamu tonu: – Valstybës saugumo komiteto vardu áspëju jus nedalyvauti provokacinëje demonstracijoje. Antraip prieð jus bus imtasi visø priemoniø, kokias valstybës saugumas nutars esant reikalingas. Suvokæs, kad kratos nebus, atsitokëjau. – Mes ruoðiamës tik padëti gëliø, pagerbti Stalino-Hitlerio aukas. Juk ir jûs þinote, kad Stalinas buvo þudikas. Sveèio veidas rodë, kad bent jis Stalino tikrai nelaiko þudiku. Susijaudinæs pulkininkas visada kalba labai uþsikirsdamas. Vël generolø vardu ëmë grasinti areðtu. Ðis grasinimas mane „ákaitino“ iki tokio laipsnio, kai imu nieko nebijoti. Priðokæs 59

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

prie kambario durø su trenksmu atidarau. Ten sëdëjo Genutë ir visa mano ðeima. Tuo momentu uþëjo S.Jakas. Ne kalbëjau, o ðaukte ðaukiau: – Girdëkite visi, kà að pasakysiu sveèiui! Po to, kai mes pakvietëm þmones á demonstracijà ir po to, kà jûs raðëte savo spaudoje, negaliu á jà neiti. Antraip að bûèiau ne tik ne lietuvis, bet ir ne þmogus... Pakeitæs tonà Èesnavièius ëmë teirautis, klausinëti, kuo apðmeiþë mane spauda. Kiðo savàjá tuðinukà, siûlë raðyti apie tà netiesà, kurià iðspausdino laikraðèiai. Jis bet koká ðmeiþtà paneigsiàs. – Tegul nudþiûva mano ranka, kuria jums kà nors ir kada nors raðysiu! Po kurio laiko Èesnavièius mano darbo kabinete vël pradëjo gàsdinti KGB sankcijomis. – Eièiau á demonstracijà net tuo atveju, jeigu bûèiau ásitikinæs, kad uþ tai man gresia net mirties bausmë! Kiek man beliko gyventi? Noriu þmogumi mirti. Nuveþët mane á Kolymà nuþudyti. – O ar Gajauskui sudarëme geresnes sàlygas? – Ir já norite nuþudyti! Pulkininkas nerado þodþiø man atsikirsti. O èia dar S.Jakas pradëjo aiðkinti, kad pati tarybinë spauda viskà iðpûtë. Tik ið jos suþinojæs apie demonstracijà. Paklausiau pulkininkà, kaip suprasti jø „perestroikà“. Ðis, demonstruodamas savo humoro jausmà, atsakë maþdaug tokiais þodþiais: – Jeigu ne „perestroika“, tu pats ateitum á Saugumo komitetà. O dabar að atëjau pas tave... Tokiu pat juokaujamu tonu papraðiau pulkininkà atleisti man, kad iki ðiol nesupratau „perestroikos“ esmës. Tik vëliau suvokiau, kad ðiandien buvo realizuotas gudrus KGB sumanymas – pabandyti priversti mane ðeimos akivaizdoje paþadëti neiti á demonstracijà. O rugpjûèio 22-àjà skubëdamas ir jaudindamasis kalbëjau pulkininkui J.Èesnavièiui: – Neapkenèiu jûsø visø, neapkenèiu, bet tik protu. Reikëtø neapkæsti jûsø ir ðirdimi, bet nesugebu. Tai mano nelaimë. Èesnavièius pradëjo dar taikiau kalbëti. – Ar kalbësite prie paminklo? – Ne! – O Boguðis? – Ne! – O Petras? – Neþinau! Jeigu Gorbaèiovas dar iðsilaikys valdþioje, jûs greit priprasite prie mûsø demonstracijø. Atrodë, kad mano tvirtinimas, jog prie paminklo abu su Boguðiu nekalbësime, iðvis nuramino sveèià. Að: – Paþástate virð mûsø gyvenanèius þmones? – Moterá paþástu, nes ji dirba mûsø vaistinëje. O jos vyro ne. 60

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Norás iðeiti su manim á laukà parûkyti. Elytë nepaliko mudviejø vienø. Að paklausiau: – Kam jums reikalinga virð mûsø galvø laikyti savo agentus? Erzinti mus? Jeigu þinoèiau, kad neklausote, atsibudæs po nemigo nakties neplûsèiau jûsø taip, kaip plûstu. Jûs ir taip galite pasiklausyti mûsø pokalbiø. Pasiimkite savo agentus su visa ta aparatûra! Ji bjauriai veikia mano vaikus. J.Èesnavièius vël pademonstravo savo humorà: – Nori, kad vienà paëmæ atsiøstume kità? Pulkininkas papraðë manæs kur nors toliau nueiti vël be liudininkø pasikalbëti. Vaikðèiojome netoli namø. – Ar bus demonstracijoje plakatø? – Nebus! Mes nesiruoðiame valdþios provokuoti atitinkamiems veiksmams. Padëjæ gëliø ir pasimeldæ iðsiskirstysime. Jûs þinote, kokia baili ir kaip iðgàsdinta mûsø tauta. Mano nuomone, prie Adomo Mickevièiaus paminklo susirinks ne daugiau kaip 50–100 þmoniø. – Ar skaitei „Krasnaja zvezda“ straipsná? – Ne. Pulkininkas pasiûlë kartu su juo eiti á paðtà, gal ten rasime tà laikraðtá. Áspëjau Ramûnëlá (sûnø – Leidëjai), kur iðeinu. Paðte laikraðèio neradome. Virðininkë pasiûlë atsiimti Elytës adresu atsiøstà banderolæ. Ji neþinojo, su kokiu þmogumi atëjome á paðtà draugiðkai ðnekuèiuodamiesi. Èesnavièius neiðkentë nepaèiupinëjæs banderolës. Èekisto áprotis! (...) Atsisveikinome taikiai. Man atrodë, kad KGB susitaikë su mintimi, jog demonstracijos organizatoriai neatsisakys jos surengti prie Adomo Mickevièiaus paminklo. Kaþkoks mums neþinomas KGB tikslas verèia juos neiðvaikyti demonstracijos. Gera sieloje buvo nuo minties, kad rytoj manæs niekas nesuims prie to paminklo. (...) Vël buvæs uþbëgæs Bajoras. Bijodamas, kad galiu gráþti su Èesnavièiumi, iðëjæs á miðkà. Praðë paskambinti. Paskambinau, nuraminau. Po poros valandø atvaþiavo Juliukas (Sasnauskas – Leidëjai). Priekaiðtavo dël „Istoriko pokalbio“. Pasakë, jog padariau nereikalingà darbà. Kunigo poþiûris! (...) Greit atvaþiavo ir Bajoras. Visi nuëjome pas Petrà (...) Vakare per „Vremia“ kalbëjo A.Laurinèiukas (tuometinis „Tiesos redaktorius – Leidëjai). Rusiðkai kalbëjo labai prastai. Nuo jaudulio drebëjo rankos. Nemalonu buvo klausyti jo teiginio apie tai, kad A.Terleckas spaudoje paneigæs faktà, jog jis pasiraðæs lapelá, kvieèiantá á demonstracijà. Tà jo kalbà girdëjo daug mano draugø, gyvenanèiø plaèiojoje imperijoje. Kas ið jø suvokë, kaip viskas ið tiesø buvo? Laurinèiukas juk nepaaiðkino ðimtamilijoninei auditorijai, jog Terleckas ir jo draugai neatsisakë idëjos surengti prie Adomo Mickevièiaus paminklo demonstracijà Molotovo–Ribentropo pakto metinëms proga“.
A.TERLECKO ASMENINIS ARCHYVAS.

61

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Leidëjø pastabos. Dienoraðèio ðia tema iðtraukos publikuotos A.Terlecko knygoje „Þodþiu bei plunksna uþ tiesà ir laisvæ“ (I tomas, 2 leidimas, Vilnius, 2000 m.). Pastebëtina, kad dienoraðtá A.Terleckas pradëjo raðyti 1948 m. ir su pertraukomis já teberaðo iki ðiol. Didelæ dalá ðiø dienoraðèiø sunaikino KGB, dalis praþuvo já beslapstant, taèiau nemaþa jø dalis iðliko. Dienoraðèiø iðtraukos publikuotos spaudoje. 2006 m. iðleista A. Terlecko dienoraðèiø knyga „25-ieji Lietuvos okupacijos metai. Rezistento dienoraðtis“, paraðyta 1964 m. Joje apraðyti 7 tardymai KGB rûmuose, A. Terlecko „visuomeninis teismas“ „Puntuko“ gmykloje.

APIE LIETUVOS LAISVËS LYGOS ORGANIZUOTÀ PIRMÀJÁ OKUPUOTOJE LIETUVOJE VIEÐÀ PROTESTO MITINGÀ, ÁVYKUSÁ 1987 M. RUGPJÛÈIO 23 D. VILNIUJE, PRIE ADOMO MICKEVIÈIAUS PAMINKLO
A P Þ V A L G A

I. „45-IØ PABALTIJIEÈIØ MEMORANDUMO“ REIKÐMË LIETUVAI IR EUROPAI 1987 m. rugpjûèio 23 d. Vilniuje, prie poeto Adomo Mickevièius paminklo Lietuvos laisvës lyga surengë pirmàjá vieðà sovietinës okupacijos metais protesto demonstracijà-mitingà. Ðios politinio protesto akcijos metu ávertintos ir pasmerktos Sovietø Sàjungos – Vokietijos (sovietø-naciø) 1939 m. rugpjûèio 23 d. pakto slaptøjø protokolø pasekmës Lietuvos valstybei, pareikalauta iðvesti okupacinæ armijà ir atkurti Lietuvos valstybinæ nepriklausomybæ. Idëja paminëti tragiðkàjà Lietuvos istorijos datà, daugelio tø ávykiø dalyviø ir liudininkø nuomone, priklausë Lietuvos laisvës lygos ákûrëjui ir vadovui Antanui Terleckui. Dar prieð aðtuonerius metus, 1979 m. rugpjûèio 23 d. jis kartu su Lietuvos laisvës lygos nariu Juliumi Sasnausku parengë, suredagavo, surinko paraðus ir Lietuvoje bei uþsienyje iðplatino „45-iø pabaltijieèiø memorandumà“ (dar vadinamà „Baltijos chartija“), adresuotà Sovietø Sàjungos, Vokietijos Federacinës Respublikos, Vokietijos Demokratinës Respublikos vyriausybëms, Atlanto chartijà pasiraðiusiø ðaliø vyriausybëms ir Jungtiniø Tautø Organizacijos generaliniam sekretoriui. Jie inicijavo Rusijos disidentus pritarti ðiam vienam svarbiausiø naujausios Lietuvos istorijos dokumentø. Latvijos rezistentø paraðus po Memorandumu surinko ðiaulietë LLL narë Jadvyga Petkevièienë, o Estijos rezistentø – Martas Niklus. Uþ Memorandumo parengimà ir paskelbimà A.Terleckas ir J.Sasnauskas buvo areðtuoti, nuteisti ir ákalinti ilgiems nelaisvës ir tremties metams. 1987 m. rugpjûèio 23 d. demonstracija-mitingas Vilniuje buvo logiðkas „45-iø pabaltijieèiø memorandumo“ iniciatoriø bekompromisës laisvës kovos tæsinys. At62

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

kreiptinas dëmesys, kad tiek Memorandumo signatarai, tiek mitingo rengëjai kreipësi á pasaulá ir Lietuvà atvirai savo tikrais vardais ir pavardëmis. „45-iø pabaltijieèiø memorandumo“ tekstas publikuotas 2004 metais iðleistoje knygoje „Lietuvos laisvës lyga: nuo „Laisvës ðauklio“ iki Nepriklausomybës“ (p. 144–147). Prieð tai jis spausdintas pogrindþio spaudoje, atsikurianèios Lietuvos þiniasklaidoje, vienoje kitoje knygoje. Minëtoje knygoje taip pat iðspausdintas vieno produktyviausiø ir objektyviausiø ðiuolaikinës Lietuvos istorikø humanitariniø mokslø daktaro Arvydo Anuðausko tekstas (Lietuvos laisvës lygos 25-eriø metø sukakèiai skirtos konferencijos proga parengtas praneðimas) „Lietuvos laisvës lygos veiklos átaka Europos Parlamento nutarimams dël Baltijos valstybiø padëties ir ateities“ (p. 402–421). Jame chronologiðkai, nuodugniai ir iðsamiai apþvelgiamas Memorandumo idëjø ákvëptos 1983 m. rezoliucijos, remianèios Baltijos kraðtø laisvës sieká, ilgas parengiamasis priëmimo Europos Parlamente darbas ir pati priëmimo procedûra, ávertinama Memorandumo reikðmë Lietuvos ir Europos n aujausiøjø laikø istorijai. Ðiai temai nemaþai vietos skiriama dr. Arvydo Anuðausko ir Birutës Burauskaitës parengtame leidinyje „Baltijos laisvë – Europos atsakomybë“, iðleistame 2002 m. ir skirtame Baltijos ðaliø iðsivadavimo paieðkoms. Jame atskleidþiama, kaip buvo priimtas Memorandumas, supaþindinama su „45-iø pabaltijieèiø memorandumo“ signatarø biografijomis, KGB organizuoto teisminio proceso prieð Antanà Terleckà ir Juliø Sasnauskà eiga, kitø signatarø persekiojimais ir represijomis, Baltijos ðaliø iðsivadavimo keliø paieðkomis Europos Parlamente, pateikiama Europos Parlamento debatø dël rezoliucijos priëmimo stenograma. Verta paminëti svarbiausias ðios knygos autoriø iðvadas: „... 1979 m. rugpjûèio 23 d., minint slaptøjø sandëriø 40-metá, keliasdeðimt okupuotø Baltijos ðaliø ir Rusijos þmogaus teisiø gynëjø bei paprastø pilieèiø pirmà kartà atvirai pritarë Lietuvos laisvës lygos nariø Antano Terlecko ir Juliaus Sasnausko parengtam laiðkui-kreipimuisi („Baltijos memorandumui“, arba „45-iø pabaltijieèiø memorandumui“) á Jungtines Tautas ir Atlanto Chartà pasiraðusiø ðaliø vyriausybes reikalaudami likviduoti Molotovo–Ribentropo pakto slaptøjø protokolø padarinius ir atkurti Baltijos valstybiø nepriklausomybæ. Memorandumà pasiraðë ir þymus þmogaus teisiø gynëjas A.Sacharovas, kuris pareiðkë, kad ðiø tautø atþvilgiu buvo padarytas nusikaltimas ir jos turi turëti galimybæ laisvai pasirinkti savo tolesnës raidos kelià. Ðis Memorandumas susilaukë plataus atgarsio visame pasaulyje. Ta proga demokratiniø ðaliø politikø ir þiniasklaidos buvo dar kartà pabrëþiama, kad bet kokios aneksijos nepasmerkimas ar abejingumas pavergtø tautø likimui jau savaime yra nusikaltimas. Sovietø Sàjunga, atsakydama á tai, sustiprino KGB represijas Lietuvoje ir Estijoje, pirmiausia jas nukreipdama prieð Memorandumo signatarus. Buvo suimti jo iniciatoriai Antanas Terleckas ir Julius Sasnauskas, apkaltinti „antitarybine agitacija ir propaganda“. Beveik visi maskvieèiai, kurie pritarë ðiam pareiðkimui, buvo arba suimti, arba iðtremti, arba emigravo... Disidentø judëjimo ideolo63

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

gija ir paskelbta Baltijos valstybiø ateities pertvarkymo vizija buvo alternatyva sovietinei sistemai. Tuo metu ðios alternatyvos galimybæ suvokë tik maþa dalis visuomenës. Bet net nedideli pokyèiai paèioje Sovietø Sàjungoje ir uþ jos ribø galëjo daryti átakà tam, kad paprasèiausias maþumos nepasitenkinimas peraugtø á masinio protesto judëjimà. (...) „Baltijos memorandumas“ buvo pirmasis protestas, ágavæs platø tarptautiná atgarsá. Vyriausiasis Lietuvos iðlaisvinimo komitetas kreipësi á Helsinkio susitarimo Baigiamàjá aktà pasiraðusiø valstybiø vyriausybes, kad ðis protestas bûtø iðgirstas. Lietuvos diplomatijos atstovas Vaðingtone Stasys Baèkis drauge su Estijos ir Latvijos diplomatijos atstovais JAV 1979 m. gruodþio mën. Jungtiniø Tautø Organizacijai Niujorke áteikë „45-iø pabaltijieèiø memorandumà“ ir pakvietë Jungtiniø Tautø Organizacijà paremti reikalavimà gràþinti Baltijos valstybëms nepriklausomybæ. Palaipsniui ir Europos ðalyse prasidëjo intensyvesnis okupuotø Baltijos ðaliø reikalø svarstymas. 1981 m. sausio 8 d. Europos Parlamento keturi britø konservatoriø partijos nariai (...) bei danai (...) áteikë Parlamentui pasiûlymà dël padëties Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje. Pasiûlymas buvo pagrástas „45-iø pabaltijieèiø memorandumu“. Parlamentarai (...) reikalavo, kad Jungtiniø Tautø Organizacija pripaþintø Baltijos valstybiø teisæ á laisvà apsisprendimà bei nepriklausomybæ ir atsiklaustø tautos nuomonës. 1982 m. Europos Parlamento Politinë komisija apsvarstë ir priëmë Otto von Habsburgo siûlomà Europos Parlamento rezoliucijos projektà apie padëtá Pabaltijyje. Joje buvo siûloma Baltijos valstybiø klausimà perduoti Jungtiniø Tautø Dekolonizacijos komisijai ir praneðti apie rezoliucijà Europos Bendruomeniø vyriausybëms bei uþsienio reikalø ministrams. (...) 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamente rezoliucija dël aneksuotø Baltijos valstybiø buvo priimta. Europos Parlamentas rekomendavo Uþsienio reikalø ministrø konferencijai kelti Pabaltijo kraðtø klausimà Jungtinëse Tautose, perduoti já Dekolonizacijos komisijai. (...) Europos Parlamento rezoliucija buvo didelis politinis ir moralinis laimëjimas tø Europos politiniø jëgø, kurios nebuvo abejingos tautø laisvës atkûrimo idëjai, jautë atsakomybæ uþ ðiø tautø likimà. Po 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos priëmimo þengta ir daugiau þingsniø, rëmusiø Baltijos ðaliø iðsivadavimà. Kiekvienais metais vienaip ar kitaip buvo patvirtinamas noras atkurti Baltijos ðaliø laisvæ, primenamas „45-iø pabaltijieèiø memorandumas“ ir Europos Parlamento rezoliucija...“ Europos Parlamento rezoliucijos referentas Otto von Habsburgas, kiti parlamentarai jau tuomet prognozavo, kad ði rezoliucija rodo kelià á Didþiàjà Europà, kad ateis laikas, kai laisvø valstybiø Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai sëdës Europos Parlamente. Istorikas Èeslovas Bauþa Lietuvos istorijos instituto 1998 m. iðleistame kolektyviniame veikale „Lietuvos Sàjûdis ir valstybës idealø ágyvendinimas“ publikuoja64

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

moje studijoje „Valstybingumo atkûrimo vizija Sàjûdþio dokumentuose“ raðo: „Kiek nelauktai breþneviniu speigmeèiu 1979 m. kaip iððûkis visuotinei abejingumo atmosferai buvo paskelbtas Baltijos tautø 45-iø atstovø memorandumas, kurá pasiraðë 35 lietuviai, 6 latviai ir 4 estai, moraliai parëmë grupë Maskvos disidentø. Pabaltijieèiø memorandumas – politinis Lietuvos disidentø dokumentas, kurá atskirai nuo iðeivijos organizacijø parengë ir pasaulio visuomenei vieðai paskelbë patriotiðkai nusistaèiusios grupës – Lietuvos laisvës lygos branduolys. Ðiuo pareiðkimu po keliø deðimtmeèiø vël atgijo neformali, savita organizacinë pasiprieðinimo forma, juo labiau, kad Memorandumas nenuginèijamais ir svariais argumentais këlë Lietuvos bei kitø Baltijos kraðtø klausimà bûtent politinës ir istorinës teisybës atkûrimo pagrindu. Ðio dokumento kertinës nuostatos daugiau kaip po deðimtmeèio buvo panaudotos jau masinio judëjimo – Lietuvos Sàjûdþio politinëje argumentacijoje. Memorandumo autoriai visai pagrástai akcentavo Baltijos valstybiø ir Rusijos Federacijos santykiø normalizavimà, kai jaunas valstybes 1919–1920 m. de facto ir de jure pripaþino buvæs suverenas – Rusija. Dokumente aiðkiai iðdëstomi keturiasdeðimties metø senumo ávykiai, kai po Stalino-Hitlerio slapto suokalbio buvo ávykdyta agresija prieð Baltijos tautas, paminta tarptautinë teisë ir suþlugdytas jø valstybingumas. Memorandume suformuluota teisiniu ir praktiniu poþiûriu fundamentali iðvada, jog „nacionalinio suverenumo negalima nei suteikti, nei panaikinti; já galima paþeisti arba atkurti“. Ðia nuostata Sàjûdþio teisës ekspertai ir politikai vadovavosi, atitinkamai ruoðdami Nepriklausomybës atkûrimo dokumentø paketà. Palygindami Molotovo–Ribentropo paktà bei jo slaptuosius protokolus su 1938 m. rugsëjo 29 d. Miuncheno suokalbiu, kuris po Vokietijos pralaimëjimo buvo pripaþintas negaliojanèiu, pabaltijieèiai ragino tà patá padaryti ir su minëtuoju paktu. Memorandume cituojami 1941 m. JAV, Didþiosios Britanijos, Tarybø Sàjungos pasiraðytos Atlanto chartijos postulatai, kur kalbama apie besàlygiðkà pagarbà tautø suverenumui ir savivaldai. Be kita ko, pateikiama iðtrauka ið ta proga TSRS paskelbtos deklaracijos: „Tarybø Sàjunga savo uþsienio politikoje (...) vadovausis tautø apsisprendimo principu (...). Tarybø Sàjunga palaiko kiekvienos tautos teisæ á valstybinæ nepriklausomybæ ir teritoriná savo ðalies nelieèiamumà, teisæ sukurti tokià visuomeninæ santvarkà ir pasirinkti tokià valdymo formà, kokià jos laiko esant tikslingà ir bûtinà savo ðalies ekonominiam ir kultûriniam suklestëjimui“. Memorandumo turinys akivaizdþiai byloja, kad tai nebuvo koks nors disidentinio pobûdþio tekstas su rekomendacijomis, pasiûlymais ar reikalavimais „pataisyti ar pagerinti socializmà“. Tai ne paliatyvinë socialinë programa, o politiniø reikalavimø dokumentas, kuris, nors ir kartojo kai kuriuos lietuviø iðeivijos politiniø veiksniø argumentus, taèiau Lietuvos visuomeninio gyvenimo atmosferoje buvo bene vienintelis ryðkesnis tautinës savimonës blyksnis (...). Ðis ir vëlesni LLL dokumentai – per porà deðimèiø kreipimøsi á uþsienio valstybiø ir TSRS vyriausybes dël sovietinës okupacijos bei aneksijos padariniø panaikinimo pranoksta kitus disidentø bei savilaidos leidinius, niekada nepasiekusius tokio politinës minties brandumo“ (p. 268–269). 65

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Verta pasvarstyti, ar dar neatëjo laikas „45-iø pabaltijieèiø memorandumà“ („Baltijos chartijà“) Lietuvos Respublikos Seime paskelbti konstituciniu dokumentu? O Memorandumo signatarus lietuvius prilyginti 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomos valstybës atstatymo akto signatarams? II. TRUMPAS MORALAS MEMORANDUMO SIGNATARØ TEMA Ádomu bûtø paklausti Lietuvos politikø, posëdþiaujanèiø Europos Parlamente, ar jie þino, o jeigu ne, tai gal bent nutuokia, kas, kada ir kokiomis aplinkybëmis dar okupuotoje Lietuvoje inicijavo ir pradëjo bûsimos nepriklausomos Lietuvos valstybës integravimosi á Europos Sàjungos ir kitas tarptautinio saugumo bei demokratijos struktûras procesà? Atsakymø sulauktume tikrai nevienareikðmiðkø... „45-iø pabaltijieèiø memorandumo“ signatarø lietuviø paraðai po ðiuo dokumentu yra nei kiek ne maþiau reikðmingi nei 1990 m. kovo 11-osios dienos Nepriklausomybës atkûrimo dokumentà pasiraðiusiøjø asmenø. Tik pirmøjø uþ ðá veiksmà laukë ne plojimai, skanduotës, visuotinis pripaþinimas ir valstybinës rentos, o kagëbistiniai persekiojimai, tardymai, kalëjimai, tremtis. Pastariesiems, bent daugumai jø, dar reikëjo áveikti ilgà tautinio ir valstybinio sàmonëjimo kelià, kuriame juos lydëjo bet koká dràsesná pilietiná veikimà kaustanti „didþiojo brolio“ represijø baimë ir ið jos kylantys nesibaigiantys kompromisiniai susipainiojimai, kuriuos vëliau nevaisingai mëginta pateisinti „pasyviosios rezistencijos“ retorika. Ið rezistavusiøjø vien savo slaptose mintyse negalëjo iðaugti atsakingø, sàþiningø, nekorumpuotø ir principingø politikø karta (pavieniø tokiø politikø pasitaikë). Nemenka jø dalis lig ðiol klaidþioja ir stoviniuoja tame ðalutiniame á niekur nevedanèiame kelyje. Nes þengti tuo tiesiuoju keliu daugumai ir tada trukdë, ir dabar tebetrukdo jø silpna konformistiðka dvasia. Dauguma jø ið breþnevinio sàstingio pozicijø ryðkiau nepajudëjo, kol negavo valstybiniø valdþios garantijø, kol SSKP CK generalinis sekretorius nepaskelbë, kad atëjo metas pradëti veikti, reikia padëti partijai. Memorandumo signataras Vladas Ðakalys buvo teisus prieð maþdaug dvideðimtá metø pranaðaudamas, kad, imperijai þlungant, Lietuvos komunistai numes partinius bilietus, vikriai persiorientuos ir iðradingai prisiderindami prie kintanèiø sàlygø bei aplinkybiø iðliks valdþioje. Taèiau tai tik viena ið prieþasèiø, kodël nei vieno Memorandumo signatarø lietuviø paraðø nëra po 1990 m. kovo 11-osios Aktu. Taèiau bûtent jie ir tada, ir dabar iðlieka tikraisiais Lietuvos rezistencinës dvasios aristokratais, prie kuriø taip pat priskirtini ir kai kurie iðeivijoje Lietuvos laisvës bylai iki galo ásipareigojæ lietuviai. Apibendrinant „45-iø pabaltijieèiø memorandumo“ reikðmæ galima dràsiai konstatuoti, kad ðiuo aukðèiausiai Lietuvos politinei minèiai priskirtinu brandþiu istoriniu dokumentu Laisvës lygos veikla peraugo antisovietinio veikimo SSRS okupuotoje Tëvynëje ribas ir þenkliai prisidëjo, kad Europa, anot Popieþiaus Jono Pauliaus II, „kvëpuotø abiem plauèiais“. 66

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

III. MITINGO ORGANIZAVIMO UÞKULISIAI 1987 m. rugpjûèio 23 d. mitingà Vilniuje organizavo ir gyventojus prie Adomo Mickevièius paminklo pakvietë susirinkti tuo metu dràsiausi laisvëje gyvenæ lietuviai, aktyvûs kovotojai prieð sovietinæ vergijà, LLL nariai – kà tik ið tremties sugráþæs Antanas Terleckas ir Vytautas Boguðis, su jais ryðá palaikæs Petras Cidzikas ir katalikiðkojo pogrindþio atstovë Nijolë Sadûnaitë. 1987 m. liepos 4 d. Vytauto Boguðio sode netoli Vilniaus ávyko Lietuvos laisvës lygos nariø posëdis, kuriame dalyvavo Vytautas ir Virginija Boguðiai, Jonas Pratusevièius, Eleonora Sasnauskaitë, Julius Sasnauskas, Elena ir Antanas Terleckai bei Jonas Volungevièius. Nuspræsta rugpjûèio 23 d. Vilniuje surengti demonstracijà Molotovo–Ribentropo pakto metinëms paminëti. Pradþioje svarstyta galimybë demonstracijà surengti skverelyje prie paminklo Þemaitei, taèiau ðios minties atsisakyta, nes dël ðiam skverui bûdingos uþdaros erdvës þmonës galëjo neiðdrásti gausiau susirinkti. J.Sasnauskas pasiûlë demonstracijà surengti netoli Ðv.Onos baþnyèios esanèiame skverelyje, kuriame pastatytas paminklas Adomui Mickevièiui. Nuspræsta, kad á demonstracijà, pasinaudojus uþsienio radijo stoèiø lietuviðkøjø laidø pagalba, pakvies þmonës, kuriø pavardës yra gerai þinomos Lietuvos ir uþsienio lietuviams. Tà paèià dienà po kreipimusi sutiko pasiraðyti V.Boguðis ir A.Terleckas. Kità dienà be jokiø dvejoniø ðiai idëjai pritarë P.Cidzikas. Nuspræsta á mitingo (tada vadinto demonstracija) organizatoriø bûrelá pakviesti katalikiðkojo pogrindþio atstovæ N.Sadûnaitæ, kuri liepos 26 d. irgi be jokiø dvejoniø pritarë prieð tris savaites kilusiai idëjai. Kreipimàsi mintinai iðmokti (veþti uþraðytà tekstà buvo rizikinga, nes, jam patekus á KGB rankas, akcija galëjo bûti suþlugdyta) pasiûlyta tuomet Lietuvoje vieðëjusiai JAV studentei Mildai Palubinskaitei. Kreipimosi tekstà M.Palubinskaitë pasiuntë Vatikano radijo stoèiai. Apie ruoðiamà demonstracijà rugpjûèio 7 d. praneðë Vatikano radijo stotis, taèiau napaminëjo kreipimosi autoriø pavardþiø. Taèiau KGB buvo reikalingos bûtent pavardës – daryti spaudimui kreipimosi autoriams, pamëginti priversti juos atsisakyti savo sumanymo. Nustatyti demonstracijos-mitingo rengëjus KGB padëjo Algis Klimaitis. Ðis ið Paryþiaus rugpjûèio 11 d. paskambino á Vilniø N.Sadûnaitei. Nieko blogo neátarusi ði pasakë organizatoriø pavardes. Tà patá vakarà demonstracijos rengëjø pavardës buvo paskelbtos per uþsienio radijo stotis. IV. „TIESOS“ ÐMEIÞTELIS IR KITI SOVIETINËS ADMINISTRACIJOS KONTRVEIKSMAI Jau kità dienà A.Terleckà aplankë „Tiesos“ korespondentu apsimetæs èekistas, kuris klausinëjo apie rengiamà akcijà. A.Terleckas patvirtino, kad matë Molotovo– Ribentropo pakto slaptøjø protokolø kopijas, papasakojo apie ðiø protokolø esmæ, pabrëþdamas, kad jo pareiga – pagerbti tironijos aukø atminimà: ateiti á demonstracijà, ávyksianèià prie paminklo A.Mickevièiui.

67

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Rugpjûèio 19 d. ir 20 d. visuose respublikiniuose laikraðèiuose paskelbtas vienas ir tas pats straipsnis „Kaip ir kam spendþiami spàstai. Apie mëginimà suorganizuoti Vilniuje eilinæ provokacijà“, kuriame melagingai tvirtinama, jog A.Terleckas jokios proklamacijos, kvieèianèios á demonstracijà, nepasiraðë. A.Terleckas neva tikino „korespondentà“, kad ir kiti organizacinës grupës nariai jokio kreipimosi neparuoðæ. Visa tai, girdi, uþsienio þvalgybos provokacijos ir ideologinës diversijos. Ðá provokaciná straipsná pasiraðë kaþkoks Balys Vaitkus, uþbaigæs já tokiais þodþiais: „disidentai uþsienio þvalgyboms tampa vis didesnis deficitas“. Raðinys toks tiesmukiðkas, kad autorius nesibodi jame pastebëti, jog A.Terlecko radijo aparatas turi visø bangø diapazonus... Rugpjûèio 21 d. P.Cidzikas paskambino „Frankfurter algemaine caitung“ korespondentui Adamui Verneriui. A.Vernerio nebuvo darbe. Kaþkoks vyras, prisistatæs laikraðèio bendradarbiu, áraðë á diktofonà èekistø paskelbto straipsnio paneigimà. Taèiau në viena radijo stotis neperdavë ðio paneigimo. Tà paèià dienà pas serganèià P.Cidziko þmonà atvyko majoro A.Bimbirio vadovaujami kagëbistai. Jie gàsdino nemalonumais darbe, kitø þmoniø akivaizdoje þemino ir áþeidinëjo jos vyrà. Rugpjûèio 21 d. á Ðiauliø m. prokuratûrà buvo iðkviestas buvæs politinis kalinys LLL narys Jonas Petkevièius ir áspëtas, kad bus patrauktas baudþiamojon atsakomybën pagal LSSR BK 199 str. 3 d., jeigu dalyvaus demonstracijoje. V.Boguðis rugpjûèio mënesá atostogavo, todël okupaciniø institucijø nebuvo terorizuojamas. Rugpjûèio 22 d. turëjo ávykti V.Boguðio jaunesniojo brolio vestuvës. Jaunosios dëdë Vladimiras Beriozovas, dirbantis LKP CK, pareikalavo jaunàjá prikalbinti savo vyresnájá brolá V.Boguðá nedalyvauti demonstracijoje. Antraip vestuvës neávyks. V.Boguðiui nepaklusus ðantaþui, jaunoji Santuokø rûmuose nepasirodë... V. VILNIUS MITINGO DIENÀ ARBA LIAUDIES GUNDYMAS Rugpjûèio 23-osios rytà milicija sulaikë keliolika lengvøjø maðinø, vaþiavusiø á demonstracijà Vilniuje. Senamiesèio rajone buvo sutelkta daug milicininkø ir KGB darbuotojø. Visur ðmirinëjo tipeliai su fotoaparatais, kameromis ir magnetofonais, filmavo, fotografavo kiekvienà praeivá. Milicijos patruliai daugelio þmoniø nepraleido prie A.Mickevièiaus paminklo. Gàsdino: „Neikite, ten vyksta antitarybininkø sueiga“. Dalis pakluso. Norëdama atitraukti þmones nuo demonstracijos, valdþia tà dienà surengë daug sportiniø, kultûriniø, prekybiniø ir kitokiø masinio pasilinksminimo renginiø. Pirmà kartà Vilniaus centriniame „Þalgirio“ stadione surengta futbolo ðventë, 12 val. pradëjo varþytis „Þalgirio“ ir Maskvos „Torpedo“ futbolo komandø dubleriai, vyko ávairûs konkursai, prekyba, po rungtyniø „Þalgirio“ meistrø komandos vyr. treneris B.Zelkevièius ir pagrindiniai þaidëjai atsakinëjo á þiûrovø klausimus. Taip pat surengtos tarptautinës dviratininkø varþybos. Buvo skirti papildomi trauki68

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

niai, vykstantys á kurortines vietas. Beveik visi uþsienio turistai iðveþti á Kaunà. Du jaunuoliai lietuviai ið Kanados pasiliko ir filmavo demonstracijà, taèiau rugpjûèio 24 d. ið jø kambario „Lietuvos“ vieðbutyje dingo jø nufilmuota medþiaga. Respublikinë televizija 12.00 val. demonstravo populiariausiø uþsienio estrados atlikëjø („Queen“, „Deep Purple“, „Modern talking“, P.Gabriel, P.Macartney ir kt.) koncertà, videoklipus. Tikslas – atitraukti jaunimà nuo demonstracijos. VI. ANTANO TERLECKO TAKTINIS ËJIMAS Taèiau verta trumpam sugráþti kiek atgal. Lietuvos laisvës lygos vadovas nuogàstavo, kad á pirmàjà okupuotoje Lietuvoje politinæ demonstracijà susirinks nedaug þmoniø. Tuo metu þmonës gausiai dalyvaudavo religiniuose renginiuose – procesijose, atlaiduose. Todël dar liepos mënesio pabaigoje A.Terleckui kilo mintis paraðyti interviu tipo straipsná, kuriame bûtø uþgautos katalikiðkojo pogrindþio lyderiø ambicijos ir tuo paskatinti ateiti á demonstracijà prie A.Mickevièiaus paminklo kuo daugiau katalikø. Rugpjûèio 16 d. buvo iðspausdintas ir átakingoje katalikiðkojo pogrindþio aplinkoje iðplatintas keliolikos lapø raðinys „Istoriko pokalbis su Antanu Terlecku“, kuriame pateikti autentiðki faktai. Ðiame pokalbyje A.Terleckas labai atvirai pasakë daug karèios tiesos. Ðtai kai kurie jo aðtrûs pastebëjimai: „Per uþsienio radijà jie (emigrantai) nesigaili komplimentø Lietuvos disidentams, taèiau beveik nieko ið jø neaplanko. Anà dienà man tuo skundësi Nijolë Sadûnaitë. Vytautas Skuodis veltui stengësi susitikti su „Draugo“ redaktoriumi, vieðëjusiu Vilniuje. (...) Apie mûsø tautieèiø vieðnagæ mes daþniausiai suþinome tik ið „Gimtojo kraðto“ ir, savaime suprantama, tik tada, kai anø pëdos seniai atauðusios... Ðámet mane aplankë tik penki jaunuoliai ir trys kunigai ið uþsienio, ið kuriø du brazilai ir vienas italas...“ „Kronikos“ kryptis mano draugø ir manæs, aiðku, nepatenkino. (...) Mums atrodë, kad „nepolitikuojanti“ „Kronika“ kompromituoja lietuviø tautà pasaulio akyse. (...) Uþsienis galëjo susidaryti klaidingà nuomonæ, kad dël Lietuvos padëties niekuo dëti atëjûnai. Nieko ið jø lietuviø tauta ir netrokðta – vien teisës melstis, mokyti vaikus tikëjimo tiesø. Lietuvoje vyksta kova, taèiau vien tarp paèiø lietuviø – tarp giliai tikinèiøjø ir bedieviø. (...) Taèiau vienas didelá autoritetà turás kunigas akcentavæs, kad pasaulieèiai teisûs – reikia pogrindinëje spaudoje nagrinëti ne vien religines problemas“. „Konservatoriai krikdemai (...) po pirmøjø trijø „Vyties“ numeriø, o ypaè „45-iø pabaltijieèiø memorandumo“ („Baltijos chartijos“) ëmë traktuoti mane kaip pavojingà politiná konkurentà, nors niekada á tokià rolæ nepretendavau. Dar daugiau – laikau nusikaltimu dabartinëse sàlygose rietis tarp savæs, pavydëti garbës ar panaðiai. Deja, Kauno kunigø seminarijoje religinë ir politinë tolerancija nedëstoma...“ „Bendradarbiavimo siekiau daugel metø. Jokia agitacija uþ veiksmø vienybæ nieko nepadës, þudo mus partiniø rietenø palikimas...“ 69

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

„Kunigai ið uþsienio pasakojo, kad „Ukrainos unitø baþnyèios kronika“ daug ádomesnë uþ lietuviðkàjà. Kodël? Ji sielojasi ne vien dël religijos problemø, atsakë sveèiai. „UUB kronika“ pateikianti visà vaizdà apie padëtá Ukrainoje, ko negali jie áþiûrëti „LKB kronikoje“. „Ruoðë katalikai demonstracijà Gedimino aikðtëje. Á mus nesikreipë. Girdëjau, kad nieko neiðëjo. Gorbaèiovo dëka sàlygos vieðai veikti pagerëjo. Taèiau katalikai nesugeba jomis pasinaudoti.“ „Átaræ, kad kokio nors dokumento autoriai pasaulieèiai, katalikai já boikotuoja. Rugpjûèio 23 d. prie A.Mickevièiaus paminklo susirinks þmonës pagerbti Stalino, Hitlerio aukø atminimo. Noriu tikëti, kad ir katalikai ateis...“ „Vilniaus arkivyskupas R.Jalbþykovskis mëgdavæs kartoti: „Gimiau lenku, o kataliku tapau vëliau“. Lenkijos KB tautinë, todël ji visà laikà buvo lenkø tautos vadu. Lietuvos KB kosmopolitinë. Sibiro konclageriuose maèiau ðaltus Lietuvos partizanø ir kunigø santykius. Buvæs partizanas Jonas Pratusevièius aiðkina, kad jie, partizanai, kovojæ uþ laisvà Lietuvà, tuo tarpu kunigams Tëvynë – visas pasaulis.“ Pokalbio pabaigoje A.Terleckas prasitarë ketinàs raðyti atvirà laiðkà Popieþiui apie padëtá Lietuvos Katalikø Baþnyèioje... Rengdami „45-iø pabaltijieèiø memorandumà“ jo iniciatoriai siekë, kad ðá istorinës svarbos dokumentà pasiraðytø ir Lietuvos Katalikø Baþnyèios atstovai. Su dþiaugsmu já pasiraðë kunigai Virgilijus Jaugelis ir Algimantas Mocius. Julius Sasnauskas (bûsimasis kunigas) kreipësi á Tikinèiøjø teisiø gynimo katalikø komitetà, taèiau suþinojo, kad politiniø dokumentø jis nepasiraðàs. Komiteto pareiga – tik tikinèiøjø teisiø gynimas. Po Memorandumu pasiraðë keturi kunigai, taèiau vëliau savo paraðø du kunigai iðsiþadëjo... Vieno jø parodymai prieð A.Terleckà teismui suteikë juridiná pagrindà inkriminuoti jam Memorandumo platinimà. Katalikiðkojo ir tautinio (nacionalinio) pogrindþiø rezistentø sveika konkurencija bendram reikalui iðëjo tik á gera. Vis dël to tam tikra konfrontacija ir prieðprieða buvo ryðki leidþiant pogrindþio spaudà (ir kitomis progomis). Tai paaiðkintina dar ir tuo, jog Katalikø Baþnyèios ideologai laikosi nuostatos, kad tauta yra baþnyèios dalis. Tuo tarpu nacionalinio pogrindþio atstovai linkæ manyti kiek kitaip: baþnyèia esanti tautos dalis, o ne atvirkðèiai. Taèiau abi pusës parodë labai daug dvasingo pasiaukojimo okupacijos metais. „Istoriko pokalbio su A.Terlecku“ turinys uþgavo N.Sadûnaitæ ir jos bendraminèius „Kronikos“ leidëjus. To ir buvo siekiama. „Pokalbis“ buvo padaugintas ir iðveþiotas po daugelá Lietuvos baþnyèiø. Todël dauguma protesto mitingo prie A.Mickevièiaus paminklo dalyviø buvo dori Lietuvos katalikai. Ið viso per porà valandø pro paminklà „praëjo“ per 3 000 þmoniø. VII. NUOTAIKOS VALDÞIOS RÛMUOSE Apie ðá pirmàjá okupuotoje Lietuvoje protesto mitingà „Lietuvos ryto“ 1997 m. rugpjûèio 23 d. numeryje plaèiai raðë þurnalistas Edmundas Ganusauskas straipsnyje 70

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

„Pirmasis laisvës þenklas KGB ábaugintai Lietuvai“. Þurnalistiná tyrimà atlikæs E.Ganusauskas taip apibûdino ano meto nuotaikas valdþios rûmuose: „Pasklidusi þinia apie rengiamà akcijà sujaukë tuo metu dar ganëtinai ramø rûmuose uþ armijos generolo Ivano Èerniachovskio paminklo uþsidariusiø LKP funkcionieriø gyvenimà. ...Pas generalgubernatoriumi vadintà LKP CK antràjá sekretoriø Nikolajø Mitkinà (...) buvo kalbama ne apie V.Leninà, o apie A.Terlecko bei jo bendraminèiø rengiamà akcijà. (...) Priemonës, kuriø komunistø partija ëmësi „suþlugdyti provokacinei akcijai“ buvo aptartos (...) slaptame dokumente. (...) Artëjant rugpjûèio 23iajai, LKP Vilniaus miesto komitetas suðaukë specialø pasitarimà, kuriame (...) buvo aiðkinami „provokacinës prieðo akcijos demaskavimo klausimai“. Ið patikimiausiø partijos nariø ir komjaunuoliø atrinktas ir parengtas aktyvas (apie 30 þmoniø), kuris, esant reikalui, ves aiðkinamàjá darbà tarp galimo sambûrio dalyviø... Partija neuþmirðo priminti saugumui, kad bûtø „profilaktiðkai perspëti kai kurie potencialûs sambûrio dalyviai (daugiau kaip 15 þmoniø)“. (...) Per LKP miestø ir rajonø komitetus imtasi priemoniø, kad tà dienà nebûtø jokiø ekskursijø á Vilniø... Pagal planà 50 saugumo bei vidaus reikalø sistemos pareigûnø (...) turëjo veikti paèioje sambûrio vietoje. (...) Esant reikalui, turëjo bûti panaudotas rezervinis vidaus kariuomenës batalionas, mitingo valandà komandos laukæs Vidaus reikalø ministerijos patalpose“. Þurnalistas raðë: „Vis dëlto daugiausia dëmesio LLL lyderiui rodë saugumo darbuotojai. Prieð tris mënesius mirë buvæs ilgametis A.Terlecko „globëjas“ KGB pulkininkas Julius Èesnavièius, kuriam disidentai, kaip patys neslepia, vis dëlto jautë ir tam tikrà pagarbà. A.Terleckui ir J.Èesnavièiui teko bendrauti ir paèiose renginio iðvakarëse, kai þinomo disidento namuose apsilankæs KGB pulkininkas taip paaiðkino M.Gorbaèiovo pertvarkymo esmæ: „Anksèiau mes bûtume iðkvietæ pas save, o dabar patys ateiname“. Taèiau ilgo pokalbio metu tàdien bûta ir perspëjimø, ir atviro grasinimo. A.Terleckui atrodo, jog labiausiai pulkininkas norëjo iðgirsti jo paþadà nekalbëti mitingo metu. Toká patikinimà saugumo darbuotojas gavo – demonstracijos rengëjai dar iki tol buvo sutaræ, kad þodá prie paminklo tars P.Cidzikas, nes A.Terleckui pasisakymas galëtø per brangiai kainuoti. „Gera buvo ant dûðios, – dienoraðtyje uþraðë A.Terleckas. – Supratau, kad rytoj manæs niekas nesuims“. VIII. IÐ A.TERLECKO DIENORAÐÈIO. MITINGO IÐVAKARËS Daug pastangø suþlugdyti protesto mitingà prie A.Mickevièiaus paminklo dëjo KGB ir LSSR prokuratûra. Tø ásimintinø dienø ávykius LLL vadovas savo dienoraðtyje kruopðèiai fiksavo reportaþui ið ávykio vietos bûdingu tikslumu. Rugpjûèio 18 d. A.Terleckas savo dienoraðtyje raðë: „Elytë (þmona) praneðë nemalonià naujienà: prokuratûros darbuotojas atneðë kvietimà kità rytà ateiti pas 71

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

LSSR prokuroro padëjëjà Jurgá Bakuèioná. (...) Ilgai klausiausi uþsienio radijo stoèiø, kurios pastarosiomis dienomis labai daug kalba apie rugpjûèio 23 d. demonstracijà. Iðgirdæ, kad lietuviai ruoðiasi paminëti Molotovo–Ribentropo pakto metines, sujudo latviai ir estai.“ J.Bakuèionis, ásijungæs magnetofonà ir perskaitæs áspëjimo nerengti demonstracijos tekstà, pasiûlë A.Terleckui pasiraðyti tà áspëjimà. Jam atsisakius, prokuroras pagrasino, kad uþ vieðosios tvarkos paþeidimà jis bus patrauktas baudþiamojon atsakomybën. A.Terlecko nuomone, LSSR prokuroras L.Sabutis ir jo padëjëjas J.Bakuèionis buvo aptaræ su èekistais, koká spaudimà daryti jam – akcentuoti, kad prie A.Mickevièiaus paminklo galima prieiti tik gatve. Ðia gatve einant demonstrantams, bus sutrukdytas eismo judëjimas, o uþ tai organizatoriams bus iðkelta baudþiamoji byla. A.Terlecko dienoraðtyje uþfiksuotas prokuroro grasinimas: „Jûs einate 1979 m. pradëtu keliu (tø metø spalio 30 d. A.Terleckas buvo suimtas – G.Ð.). Man labai nesinorëtø dar kartà susitikti su tamsta. (...) Jûs tæsiate savo senà antitarybinæ veiklà, tik, þinoma, daug kvalifikuoèiau“. Rugpjûèio 22 d. A.Terleckas su P.Cidziku buvo vienoje Antakalnio kirpyklø. Á A.Terlecko namus Nemenèinës plente sugráþo pësèiomis, kad jø pokalbio niekas negalëtø pasiklausyti. A.Terleckas dienoraðtyje raðë: „Prieð kurá laikà paraðiau Petreliui kalbà, kurià jis paþadëjo pasakyti prie Adomo Mickevièiaus paminklo. (...) Kartojau daug kartø tai, kà jis privalo akcentuoti savo kalboje. Praðiau Petrà kalbëti taktiðkai ir ne ilgiau kaip 3–5 minutes. Po to sugiedosime himnà, vienà kità giesmæ, padësime paminklo papëdëje gëliø ir iðsiskirstysime. Aiðkinau Petrui, kad nesvarbu, kiek mûsø susirinks prie paminklo. Svarbiausia – faktas, kad paminësime Hitlerio–Stalino sandërio metines. (...) Praðiau: „Petreli, nenakvok namuose“. A.Terleckas baiminosi, kad, KGB areðtavus P.Cidzikà, neliks paruoðtø þmoniø pagrindinei áþanginei kalbai pasakyti. Tiek V.Boguðis, tiek ir P.Cidzikas pritarë A.Terlecko nuomonei, kad jam paèiam prie paminklo neverta kalbëti: èekistai ið savo agento Vytauto Basèio raportø þinojo, kas paruoðë „45-iø pabaltijieèiø memorandumà“, nutuokë, kas pasiûlë idëjà surengti demonstracijà. KGB labai nenorëjo, kad A.Terleckas kalbëtø ir pasakytø argumentuotà kalbà, pagrástà istoriniais faktais. Jie jautë, kad neseniai ið ákalinimo gráþæs A.Terleckas nedrás per daug jiems „lipti ant ragø“. Pasak A.Terlecko, jis buvo ásitikinæs, kad dar prieð demonstracijà jam teks susitikti su KGB pulkininku Juliumi Èesnavièiumi, kurio vienas svarbiausiø klausimø bus, ar jis kalbës prie paminklo. Kaip rodo áraðai dienoraðtyje, A.Terleckas neapsiriko. Tik jo paþadas nekalbëti prie paminklo galëjo „iðraðyti“ leidimà demonstracijai. P.Cidzikas nepaklausë patarimo nenakvoti namuose. Psichologiná spaudimà jam darë èekistø „Volga“, kuri visà naktá budëjo prie jo namelio Nemenèinës plente. Rugpjûèio 22 d. A.Terlecko prie jo namø laukë Genutë Ðakalienë, kuri nuvedë á susitikimà su miðke besislapstanèiu V.Boguðiu. Tas tikino A.Terleckà, kad sekmadiená, rugpjûèio 23 d., Vilniuje bus daug uþsienio korespondentø, kuriems mitingas prie A.Mickevièius paminklo turës padaryti didelá áspûdá. 72

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Visi trys gráþæ á A.Terlecko namus, pro langà pastebëjo ateinantá J.Èesnavièiø. A.Terlecko paskatintas V.Boguðis vël pasislëpë miðke. O A.Terlecko laukë „oficialiam pokalbiui“ pasirengæs nejuokais ápykæs KGB pulkininkas. Ðis pareiðkë, kad turi savo vadovybës ásakymà pakalbëti su A.Terlecku be liudininkø apie rengiamà demonstracijà. Dar viena iðtrauka ið A.Terlecko dienoraðèio: „Pulkininkas pradëjo grasinti: valstybës saugumo komiteto vardu áspëju jus nedalyvauti provokacinëje demonstracijoje. Antraip prieð jus bus imtasi priemoniø, kokias valstybës saugumas nutars esant reikalingomis.“ A.Terleckas atsakë: „Mes ruoðiamës tik padëti prie paminklo gëliø, pagerbti Stalino ir Hitlerio teroro aukas. Juk ir jûs þinote, kad Stalinas buvo þudikas“. Á ðiuos þodþius pulkininkas nereagavo. Dienoraðtyje skaitome: „Èesnavièius vël KGB generolø vardu ëmë grasinti. Tas grasinimas mane „ákaitino“ iki tokio laipsnio, kada að visada prarandu bet koká baimës jausmà. Priðokæs prie uþdarytø kambario durø, uþ kuriø sëdëjo þmona, kaþkas ið vaikø, Genutë Ðakalienë ir Stasys Jakas, su didþiuliu trenksmu jas atidariau, ëmiau ne kalbëti, o ðaukti: „Klausykite visi, kà að pasakysiu sveèiui: po to, kai mes pakvietëme þmones á demonstracijà, ir po to, kà jûs raðëte savo spaudoje, negaliu neiti á demonstracijà. Antraip að nelaikyèiau savæs ne tik lietuviu, bet net þmogumi. (...) Eièiau á tà demonstracijà net ir tuo atveju, jeigu pagrasintumëte ðaudyti á mus. Kiek man beliko gyventi? Nuveþët á Kolymà nuþudyti jos gamta. Noriu þmogumi mirti. (...) Jeigu Gorbaèiovas iðsilaikys valdþioje, jûs greit priprasite prie mûsø demonstracijø. (...) Kam jums reikalinga virð mûsø galvø, antrajame aukðte, laikyti savo agentus ir erzinti mus? (...) Pasiimkite savo agentus su visa ta aparatûra! Ji bjauriai veikia mûsø vaikus“. Pulkininkas parodë savo humoro jausmà: „Nori, kad vienus paëmæ, atsiøstume kitus?“ IX. MITINGAS Ðv.Mikalojaus baþnyèios kunigas Stanislovas Valiukënas buvo pasisiûlæs per pamokslà pakviesti baþnyèioje susirinkusius þmones po Ðv.Miðiø þygiuoti prie A.Mickevièiaus paminklo. Taèiau dël didelio susijaudinimo kunigà iðtiko infarktas ir jis èia pat prie altoriaus mirë. Tuoj po Ðv.Miðiø apie 80 þmoniø, vadovaujamø demonstracijos organizatoriø, patraukë prie A.Mickevièiaus paminklo. Visi neðë gëles, o atlapuose buvo prisisegæ juodus kaspinus. Prie paminklo ir gatvëse bûriavosi þmonës. Ðv.Onos baþnyèia buvo pilna þmoniø. Jie irgi prisijungë prie demonstrantø. Visas prieigas prie paminklo saugojo KGB ir milicija. Ðalimais stovëjo autobusas „Latvija“ su uþraðu „Lietuvos televizija ir radijas“. Prie paminklo vaikðtinëjo LSSR KGB 5-osios tarnybos èekistai majorai Antanas Bimbiris, Algirdas Virbickas, kagëbistai Vyðniauskas, Loginovas, Kovaliovas, Razumas, Èesnavièius, Romanovas. Áþanginæ kalbà pasakyti buvo pasiruoðæs P.Cidzikas. Kodël jis ðiek tiek delsë pradëti kalbëti, sunku paaiðkinti. Jis tikina, kad bûtø pradëjæs kalbëti lygiai 12 va73

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

landà. Mitingà ðiek tiek anksèiau numatyto laiko (12 val.) pradëjo N.Sadûnaitë. Ji pareiðkë, kad „þmonës èia susirinko pagerbti dviejø tironø – Stalino ir Hitlerio – aukø, tûkstanèiø vyrø, moterø ir vaikø, kurie buvo nuþudyti, nukankinti kalëjimuose ir konclageriuose, iðtremti, kurie mirë nuo bado ir ligø“. Jø atminimui susirinkusieji sukalbëjo maldà uþ mirusiuosius. N.Sadûnaitë kalbëjo: „Mus kaltina, kad mes susirinkome kurstomi Vakarø. Netiesa! Mes susirinkome dël dviejø banditø – Stalino ir Hitlerio – kaltës. Jie dar prieð 48 metus pasidalijo tarpusavyje nepriklausomas Baltijos valstybes. Visi þino gëdingà Molotovo–Ribentropo paktà. Viena Tarybø Sàjunga iki ðios dienos slepia ðio pakto slaptuosius protokolus. Mes reikalaujame, kad Tarybø Sàjunga paskelbtø ðá paktà, ðá melo, prievartos ir teroro dokumentà, kuriuo Baltijos valstybiø tautos prievarta buvo átrauktos á tarybinës raudonosios imperijos sudëtá. Mes protestuojame prieð dviejø tironø gëdingà sutartá ir reikalaujame gràþinti nepriklausomybæ trims laisvoms Pabaltijo tautoms“. Èia N.Sadûnaitës kalbà nutraukë plojimai. Tûkstantinë minia pradëjo skanduoti: „Laisvës! Laisvës! Laisvës!“ Susirinkusieji uþgiedojo tautiná Lietuvos himnà. Daugelis þmoniø verkë. N.Sadûnaitë padëkojo JAV senatoriams, lietuviams emigrantams ir Vakarø masinës informacijos priemonëms uþ solidarumà. Jos nuomone, gera reklama ðiam mitingui buvo ir tarybinës spaudos iðpuoliai prieð já. Mitingo organizatoriai padëkojo visiems susirinkusiems uþ didvyriðkumà, sàmoningumà ir iðreiðkë viltá, kad panaðûs susirinkimai taps tradicija. Minioje girdëjosi ðûksniai: „Mes laimësim! Tegyvuoja laisva Lietuva! Tegyvuoja laisvë!“ Jaunimas apmëtë N.Sadûnaitæ gëlëmis, glëbesèiavo, buèiavo. Mitinge pasisakë keliolika þmoniø. Apie 14 val. ant A.Mickevièiaus paminklo postamento pakilo vyras juodu odiniu ðvarku. Jis pradëjo kalbëti, kad nepriklausomybës reikalavimas – kvailystë. Lietuva – maþa ðalis ir negali gyvuoti be politinës ir ekonominës TSRS pagalbos. Minia privertë já nutilti. Vëliau ant postamento uþlipo jaunuolis. Jis prisistatë esàs Robertas Grigas. Jis buvo paðalintas ið Vilniaus pedagoginio instituto. 1982 metais pradëjæs tarnybà sovietinëje armijoje, atsisakë priimti karinæ priesaikà, dël to buvo þeminamas, terorizuojamas, kankinamas. Jis pareiðkë, kad uþ prisijungimà prie TSRS 1940 m. nebalsavo nei mûsø seneliai, nei tëvai. Uþ nelaisvæ balsavo rusiðki tankai ir prekiniai vagonai, kuriuose á Sibirà buvo iðsiøsti ðimtai tûkstanèiø niekuo dëtø lietuviø. Vytautas Janèiauskas, Vilniaus akademinio dramos teatro dailininkas-dekoratorius kalbëjo: „Visi Lietuvos pavergëjai ðaukdavo, kad atëjæ mûsø iðvaduoti. „Vadavo“ mus kryþiuoèiai, rusø caras, Vokietijos kaizeris, Stalinas, Hitleris ir vël Stalinas. Jeigu dar vienas toks „iðvadavimas“, teliks tik geografinë Lietuvos sàvoka... Naktimis dundëjo vagonai á Sibirà, Uralà, Kazachstanà prikimðti lietuviðkø artojëliø, jø senuèiø tëvø ir maþameèiø vaikø. (...) Nusimeskime baimës skraistæ, tiek metø slëgusià mûsø dvasià. Pasijuskime pilnaverèiais þmonëmis! Mes gyvename savo Tëvynëje, savo þemëje, todël mums nëra ko bijoti. (...) Tiek Jaltos, tiek ir Potsda74

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

mo konferencijoje nebuvo kalbama apie Pabaltijo likimà. Tarsi ið viso neegzistavo trys Tautø Sàjungos narës. Helsinkio konferencijoje 35 pasaulio ðaliø valdovai elgësi taip, tarytum Europoje nebûtø pavergtø tautø. (...) Negaliu nekalbëti apie Afganistanà. Gëda rusø imperialistams, apsikaiðiusiems balandþio plunksnomis, kruvinu kalaviju pleèiantiems imperijos sienas“. Paminklo papëdëje vyko diskusijos ir paðnekesiai su uþsienio korespondentais, buvo deklamuojamos eilës, sakomos kalbos. Kalbëjo keletas þmoniø, gráþusiø ið Sibiro lageriø ir tremties. Demonstracija truko iki 16 val. KGB darbuotojai ir milicija fotografavo, filmavo, áraðinëjo kalbas. Gausûs milicijos bûriai buvo pasislëpæ didesniø namø áëjimuose, centrinëse gatvëse, daugelis perrengti civiline apranga. Vilniaus kariniame garnizone buvo paskelbta karinë parengtis. X. PO MITINGO. VIEÐAS LAIÐKAS GENSEKUI Rugpjûèio 23 d. vakare elektriná traukiná Vilnius–Kaunas prie Vievio sustabdë milicija. KGB pareigûnai sulaikë anglø kalbos specialistæ Jûratæ Kazlauskaitæ. Mitingo metu keliø oratoriø kalbas ji iðvertë uþsienio korespondentams. KGB privertë jà paraðyti „pasiaiðkinimà“. Ásakë niekam nepasakoti apie pokalbá su KGB. Rugpjûèio 23 d. vakare Lietuvos televizija praneðë, kad mitinge dalyvavo... apie 30 þmoniø. Tuo tarpu Sovietø Sàjungos centrinës televizijos informacinë laida „Vremia“ informavo, kad mitinge dalyvavo maþdaug 250–300 þmoniø. Tuoj po mitingo, 1987 m. rugpjûèio 25 d., jo organizatoriai N.Sadûnaitë, A.Terleckas, V.Boguðis ir P.Cidzikas vieðu laiðku kreipësi á SSKP CK generaliná sekretoriø M.Gorbaèiovà. Laiðke raðyta: „Masinës TSRS informacijos priemonës taikios demonstracijos Stalino–Hitlerio 1939-øjø rugpjûèio 23-iosios dienos suokalbio aukoms pagerbti iðvakarëse ir po jos elgësi ir elgiasi labai negarbingai. Demonstracijos organizatoriams, potencialiems dalyviams, net jø ðeimø nariams taikomos ávairios psichologinio poveikio priemonës. Organizatoriø dauguma buvo grieþtai áspëti LTSR prokuratûroje. Taèiau demonstracijos metu tiek KGB, tiek milicija elgësi korektiðkai. Pirmà kartà po 1940-øjø metø Lietuvoje ávyko nevaldiðka demonstracija. Oratoriams nebuvo trukdoma reikðti savo politines paþiûras, giedoti tautiná Lietuvos himnà. Bent iki ðiol niekas ið demonstrantø nesuimtas. Uþsienio korespondentams buvo leista stebëti ðià taikià lietuviø demonstracijà. Visa tai ákvëpë mums viltá, kad Lietuvoje ið tikrøjø jau prasidëjo Jûsø, gerb. Generalini Sekretoriau, skelbiamas demokratizacijos procesas. Norime tikëti, jog ðis demokratizacijos bei vieðumo procesas leis Jums paskelbti visus tris gëdingus Molotovo – Ribentropo pakto slaptuosius protokolus“. Kaip parodë vëlesni ávykiai, mitingo organizatoriai paskubëjo padaryti kai kurias palankias iðvadas, iðdëstytas laiðke „perestroikos“ vadui. 75

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

XI. ISTERIÐKA IDEOLOGINIO ATKIRÈIO AKCIJA Jau rugpjûèio 24 d. respublikinëje ir sàjunginëje spaudoje prasidëjo pasisakiusiøjø mitinge pjudymas, koneveikimas, juodinimas. Rugpjûèio 24 d. Vilniaus „Plastos“ gamykloje buvo surengtas mitingo dalyviø pasmerkimas. Tà paèià dienà Vilniaus miesto laikraðtis „Vakarinës naujienos“ (redaktorius A.Semaðka) iðspausdino tris straipsnius – „Nepavykusi antitarybinë provokacija“ („Vakariniø naujienø“ informacija), „Ðlykðèios pinklës“ (autorius – frezuotojas Genrikas Bogdanavièius), „Niekingi këslai“ (autorius – brigadininkas Vladas Griðkevièius). Juose mitingo dalyviai iðvadinti nacionalistiðkai nusiteikusiais elementais, atskalûnais, juodintojais, ekstremistais, antitarybininkais, provokatoriais, kurstytojais. Mitingas pavadintas „niekingu susirinkimu“, „sambûriu“, „provokacija“, „iðpuoliu“, o „mitingo organizatoriø ðeimininkai – uþjûrio CÞV provokatoriai“. Pasak „Vakariniø naujienø“, „iðskyrus pasipiktinimà, antitarybininkai nieko nesulaukë“, „vilnieèiai atmetë CÞV provokacijà“, „tvirtai þengsime Spalio keliu“, „antitarybiniø provokacijø sëkla nerado ir neras dirvos tarp mûsø þmoniø“. LKP CK organas „Tiesa“ (redaktorius – A.Laurinèiukas) rugpjûèio 25 d. konstatavo: „Ið didelio debesio maþas lietus“. Ðiame reportaþu pavadintame ðmeiþtiðkame Arnoldo Èaikovskio raðinyje „pasakojama“ „apie vienà imperialistams paklusniø asmenø akcijà“, o jos dalyviai pavaizduoti ið pat ryto prisigërusiais girtuokliais, savo gyvenimà tvarkanèiais pagal nurodymus ið uþsienio. „Reportaþo“ autoriui mitingo kalbëtojai – tuðèiai kalbanèios atplaiðos, drumsèianèios kitiems protà, o organizatoriai – tautø kirðintojai. Tame paèiame „Tiesos“ numeryje publikuotame nepasiraðytame straipsnyje „Ðtai jie, naujojo gyvenimo ir mûsø ateities prieðininkai“ uþsipulta „viena uoliausiø uþsienio „dirigentø“ valios vykdytoja“, „prisidengusi religingumo skraiste“ Nijolë Sadûnaitë, kurios tikslas – „áþûli savireklama“. Atitinkami sovietiniai epitetai parinkti ir kitiems mitingo dalyviams: Mikoliðkiø baþnyèios vargonininkas Alfonsas Bumbulis – „religinis ekstremistas“, Kiaukliø baþnyèios zakristijonas Robertas Grigas – „poetas“, sukûræs eiliø, kuriose aukðtinami nacionalistinio pogrindþio kruvini darbai“. Pasak „Tiesos“, „në vienas ið jø nëra niekada dirbæs visuomenei naudingo darbo, nieko nenuveikæs nei materialinës gamybos, nei kultûrinio ar dvasinio gyvenimo srityse. Duonà jie gauna ið uþsienio nacionalistiniø centrø, finansuojamø CÞV. Tai erkës ant sveiko mûsø visuomenës kûno“. Taip pat informavo, kad „sueigoje“ aktyviai dalyvavo „buvæ nacionalistiniø gaujø“ dalyviai Leonas Laurinskas, Jonas Petkevièius, Jonas Pratusevièius. Tame paèiame „Tiesos“ numeryje trys LSSR Aukðèiausiosios Tarybos deputatai reikalauja: „Nesikiðkite á mûsø reikalus, ponai kongresmenai!“ Neatsiliko ir „Komjaunimo tiesa“ rugpjûèio 25 d. straipsniuose „Provokacija nepavyko“, „Kas jie?“, „Paprasèiausias blefas“, „Balsas tyruose“, „Absurdo spek76

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

taklis“. Juose aptinkame tokius posakius – „diversiniø centrø instrukcija“, „profesionalus provokatorius“, „uþjûriniai ideologiniai diversantai“, „tariamieji patriotai“, „isteriðkai reiðkiama neapykanta“. Vilniaus politechnikumo laborantas Algis Ðumskas straipsnelyje „Paprasèiausias blefas“ piktinosi, kad kaþkas lietuviø kalba vidury Vilniaus graþià saulëtà dienà graudþiu balsu praðo... laisvës. Savo smerkianèià nuomonæ suskubo pareikðti Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto rektorius, LSSR nusipelnæs mokslo veikëjas, profesorius, istorijos mokslø daktaras Jonas Anièas. Kompartijos Vilniaus miesto komiteto biuras 1987 m. rugpjûèio 25 d. pasmerkë „prieðiðkà nacionalistinæ akcijà, kurià surengë ekstremistiniai elementai 1987 m. rugpjûèio 23 d. Vilniuje“. Biuras tai ávertino kaip diversijà, priëmë nutarimà ateityje uþkirsti kelià panaðiems iðpuoliams ir numatë planà, padësiantá ágyvendinti ðias priemones. Rugpjûèio 31 d. Kompartijos Vilniaus miesto komitete ávyko pasitarimas, kuriame dalyvavo miesto vykdomøjø komitetø, komjaunimo komitetø vadovaujantys darbuotojai. Nuo rugpjûèio 27 d. iki rugsëjo 14 d. surengtos mitingo dalyviø pasmerkimo akcijos Vilniaus miesto darbo koletyvuose, mokymo ástaigose, pedagoginëse konferencijose, profesinëse technikos mokyklose. Nuo rugsëjo 7 iki 21 d. buvo organizuotos konkreèiø mitingo dalyviø pasmerkimo akcijos jø darbo koletyvuose ir pagal ðiø asmenø gyvenamàsias vietas. Rugsëjo 16 d. Vilniuje surengti politinës dienos renginiai, pasmerkæ „Vakarø ideologines diversijas prieð sovietinio Pabaltijos tautas“. Rugpjûèio 26 d. „Tiesa“ neatlyþo: „Delnu saulës neuþdengsi!“, „Skaitytojai smerkia provokacijos Vilniuje organizatorius – uþsienio agentûras ir jø talkininkus“, „Kà man priminë nacionalistø iðpuolis?“, „Juodos mintys, juodi raiðèiai“, „Ekstremistø norai neiðsipildë“, „Duonos neuþdirba, o jà valgo“ – rëkë juodos antraðtës. Lietuvos kultûros fondo valdybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas Gerimantas Tarvydas teigë, kad „sambûrio organizatoriai, uþuot tausojæ paminklus ir kitus raginæ tai daryti, savo provokacine akcija ið jø tik pasityèiojo“ ir „kaip bûtø gera, kad panaðiø tamsiø sueigø nebûtø...“ Vilniaus raðytojø memorialinio muziejaus darbuotojas Augustas Ickevièius konstatavo, kad „religiniai ekstremistai (...) pasirodë klusnûs „Amerikos balso“, „Laisvosios Europos“, Vatikano ir kitø radijo stoèiø árankiai. O juk uþ ðiø stovi tie, kas kaþkada iðsiþadëjo Tëvynës...“ „Vilniaus statybos“ tresto 1-osios statybos valdybos brigadininkas Stasys Stasiukonis „su dideliu pasipiktinimu suþinojo, kad bûrelis dykaduoniø rëksniø svaièiojo apie tariamas skriaudas Nemuno kraðto liaudþiai“. Alytaus rajono Luksnënø sodininkystës tarybinio ûkio direktorius Jonas Pangonis pasmerkë „nacionalistinius atskalûnus“ ir „laisvës ieðkotojus“ ...visø ûkio þemdirbiø vardu. Jis uþtikrino, kad „në vienas doras duonos augintojas neatsilieps á toká kvietimà“. Rugpjûèio 27 d. „Tiesos“ numeryje daugiausia vietos paskirta Ðirvintø rajono Kiaukliø parapijos klebono kun. Roko Puzono juodinimui. Tokiu bûdu jam atker77

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

ðyta uþ rugpjûèio 23 d. Ðirvintø rajono Èiobiðkio baþnyèioje pasakytà pamokslà. Straipsnyje „Kunigo ekstremisto Roko Puzono nacionalizmo ir neapykantos ðaknys“ kaþkoks Kostas Valeikis tvirtina, kad „sàmoningas antitarybininkas“ R.Puzonas „prakeiksmais svaidosi“, „ðmeiþia mûsø gyvenimà“, „lieja purvà“. Taèiau labiausiai kunigui kliûva uþ tëvà, dalyvavusá rezistencinëje kovoje ir uþ tai sovietinës valdþios nuteistà. Todël „Tiesai“ R.Puzonas – „bandito sûnus“. Autorius straipsná uþbaigia tiesmukai – „ideologinëje srityje nuolaidø tarybinis þmogus niekada nedaro ir nedarys“. Mitingo organizatoriø koneveikimo akcijà rugpjûèio 28 d. tæsë „Vakarinës naujienos“, paskelbusios serijà pagieþingø publikacijø su rubrika „Vilnieèiai smerkia“: „Iððaukë pasipiktinimà“, „Apgauti þmonës“, „Atskalûnø „spektaklis“. Ðtai posakiai, skirti mitingo iniciatoriams: „saujelë imperialistams paklusniø asmenø“, „apsiðaukæ kovotojai“, „ðventvagiai“, „ideologinës diversijos rengëjai“, „saujelë ið praeities“. Agresyvaus pasmerkimo pozicijà uþëmë LSSR dailininkø sàjungos valdybos pirmininkas, LSSR Aukðèiausiosios Tarybos deputatas prof. Konstantinas Bogdanas. Kità dienà „Tiesoje“ nuo pavieniø asmenø iðreikðto pasipiktinimo pereita prie kolektyviniø pasmerkimø. Riebi antraðtë skelbë: „Vilniaus miesto darbo kolektyvai smerkia ekstremistø iðpuolá“. Tokie pasmerkimo susirinkimai operatyviai suoganizuoti „Plastos“ gamykloje, Vilniaus prekybos organizacijoje. „Kolektyvai“ pareiðkia: „Neleiskime drumsti vandená veltëdþiams“, „Tai neturi pasikartoti“. Vienas produktyviausiø savo ankstesnës ir kitø antisovietinës veiklos smerkëjas tuo metu buvo druskininkietis Kostas Meidûnas. Geguþës 16 d. „Tiesoje“ jis atgailavo dël savo kaþkada antitarybinës veiklos straipsnyje „Realybë pakeitë mano ásitikinimus“, o rugpjûèio 30 d. LKP CK „organe“ jau ið tarybiniø pozicijø grûmojo: „Su avantiûrø mëgëjais mums ne pakeliui“. Rugpjûèio 23-iosios dienos, jo þodþiais tariant, „vodevilis“ jam sukëlë pasidygëjimà. K.Meidûnui mitingo organizatoriai – „pagal CÞV dûdas ðokantys doleriniai patriotai ir triukðmadariai, siekiantys kokios nors materialinës naudos ar tuðèios garbës“. Jis kaip klasikinis renegatas, patapæs sovietiniu veikëju, savo smerkimo tonu gerokai pralenkë kitus smerkianèiuosius: „bandote kurstyti neramumus, savitarpio neapykantà ir, esu tikras, progai pasitaikius, provokuotute net ir daugiau kai kà“; „buvo jûsø tarpe ir tokiø, kurie skundësi, kad jiems neleidþia emigruoti, sprukti paskui buvusius karinius nusikaltëlius, þudikus, teroristus Brazinskus. Vien tik tai, o ne tautiðkumo idealai jus ir tevienija“; „Tiesoje“ iðspausdintame fotoreportaþe ið ávykio vietos pamaèiau ir Nijolës Sadûnaitës veidà. Prieð kelerius metus viename savo antitarybiniame eilëraðtyje apie jà raðiau su pagarba, o dabar matau, kad ji – politinë avantiûristë, siekianti ásiteikti Vakarams“. Tokia nebegráþtamai persiauklëjusio atsimetëlio Kosto Meidûno pozicija. Rugsëjo 2 d. „Vakarinës naujienos“ toliau tæsë kalbëjimà visø vilnieèiø vardu: „Vilnieèiai smerkia nacionalistinio sambûrio organizatorius“, „Tiesa nugali melà“, „Nostalgiðkos svajonës ir tikrovë“. 78

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Pagal valdþios nurodymus pasmerkimo susirinkimai surengti „Ventos“ mokslinio tyrimo institute, kur operatorë Aldona Rudzienë kalbëjo viso kolektyvo vardu: „Kitokio gyvenimo mums nereikia, tai, kà tauðkia ávairûs svieto perëjûnai, – nago juodymo neverti prasimanymai“. Jai antrino instituto direktorius Kazimieras Klimaðauskas, baro virðininkas Antanas Puodþius, meistrë Laima Damoðienë. O Vilniaus miesto 1-osios butø ûkio tarnybos virðininkui Jonui Þekoniui „labai buvo keista, jog mûsø tarnybos teritorijoje, prie A.Mickevièiaus paminklo, graþiai sutvarkytame skvere ant ðnekiosios Vilnios upës kranto, rugpjûèio 23 dienà susirinko kaþkokie apsiðaukëliai, neva kovojantys uþ sàþinës laisvæ, o ið tikrøjø sëjantys nesantaikà tarp tautø“. „Mokslo“ leidyklos istorinës literatûros ideologiðkai budri redakcija pareiðkë: „Pastarosiomis dienomis mieste nemaþai kalbama apie treèio–ketvirto deðimtmeèio ávykius Lietuvoje. (...) Ðiais demokratijos ir vieðumo metais „Mokslo“ leidykla leidþia nemaþai knygø, kuriose nagrinëjami aktualûs ðiuolaikinës ideologinës kovos klausimai. Tarybø valdþios atkûrimo Pabaltijo respublikose 45-meèio, Didþiosios Spalio socialistinës revoliucijos 70-meèio iðvakarëse padaugëjo burþuaziniø ideologø iðpuoliø, kuriuose falsifikuojami istorijos faktai. (...) „Mokslo“ leidyklos iðleistame dokumentø rinkinyje „Tarybø valdþios atkûrimas Lietuvoje 1940 metais“ paskelbti dokumentai parodo, (...) kaip Lietuvoje 1939–1940 metais brendo socialistinë revoliucija ir kaip ji laimëjo. (...) Ávairiais aspektais burþuaziniø koncepcijø nepagrástumas parodomas (...) kà tik iðleistoje J.Jermalavièiaus knygoje „Socialistinë ideologija Lietuvoje“. Rugsëjo 3 d. „Tiesoje“ iðspausdintas KGB darbuotojø parengtas laiðkas redakcijai „Gailiuosi padaræs klaidà“ su mitingo kalbëtojo Vytauto Janèiausko vardu, pavarde, suklastotu paraðu, nors tokio pasigailëjimo jis niekada nebuvo praðæs ir raðæs. Po keliø dienø èekistai ákiðo já á savo automaðinà ir þiauriai sumuðæ iki sàmonës netekimo paliko miðke. 1988 m. vasario 16 d. iðvakarëse V.Janèiauskas vël buvo KGB suimtas. Keturias dienas èekistai já iðlaikë KGB rûmø rûsyje. Sugráþæs jis ëmë skøstis ðirdies skausmais, greit já, sulaukusá vos 53 metø, iðtiko staigi mirtis. Tame paèiame „Tiesos“ numeryje Ðiauliø mokytoja V.Mataitienë pasmerkë Robertà Grigà, turbût net akyse jo nemaèiusi... LKP CK ir KGB, organizavæ ðià ideologinio atkirèio akcijà, mobilizavo jiems pavaldþius partinius veikëjus, vadinamus tarybinius kûrybinius darbuotojus, „darbo þmoniø atstovus“, þurnalistus ir savo agentus bei ásakë raðyti mitingà ir jo dalyvius smerkianèius bei ðmeiþianèius straipsnius arba jau po paraðytais ir numatytais publikuoti tekstais klusniai pasiraðyti. Tuose straipsniuose labai pretenzingai kalbama visø Lietuvos gyventojø vardu. Pavyzdþiui, toks buvo „Atsakymas JAV Kongreso nariams“, kurie buvo kreipæsi á SSRS valdþios organus, praðydami Pabaltijo respublikose uþtikrinti þmogaus teises ir laisves, netrukdyti rengti taikiø demonstracijø, skirtø paþymëti 1939 metø SSRS–Vokietijos nepuolimo sutarties pasiraðymo metines. „Atsakymas“ iðspausdintas rugsëjo 5 d. „Literatûroje ir mene“. „Atsakymà“ pasiraðiusieji pateikia toká nepriklausomos Lietuvos valstybës 79

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

ávertinimà: „faðistinës diktatûros metais Jûsø ðalies politikai nieko nepadarë, kad bûtø (...) pakeistas tada vieðpatavæs smurto, savivaliavimo ir beteisiðkumo reþimas“. „Ponai senatoriai, Jûsø laiðkà mes vertiname kaip eiliná kiðimàsi á suverenios respublikos reikalus“, – raðë „Atsakymo“ autoriai. JAV Kongreso nariø laiðkà jie ávertino kaip „akivaizdþiai prieðiðkas lietuviø tautai ir bergþdþias pastangas atitraukti þmones nuo kuriamojo darbo, iðprovokuoti nacionalistinius iðpuolius“. „Atsakymo“ autoriai arogantiðkai tvirtino, kad jie „turi garbës atstovauti respublikos gyventojams“: „Darbo þmonës sukûrë Tarybø valdþià, socialistinæ santvarkà ir niekada jø neatsisakys. (...) Ir jokie Jûsø, ponai senatoriai, mëginimai, prisidengiant rûpinimusi demokratija, pasëti mûsø visuomenëje nesantaikà, kurstyti prieðiðkumà liaudies valdþiai nedavë ir neduos rezultatø“. Ðá pretenzingà atsakymà pasiraðë raðytojas Eduardas Mieþelaitis, „Tiesos“ laikraðèio redaktorius Albertas Laurinèiukas, LSSR teisingumo ministras Pranas Kûris, „Komunisto“ þurnalo vyriausiasis redaktorius Antanas Virðulis, LKP Kauno miesto komiteto pirmasis sekretorius Romualdas Rimaitis, Klaipëdos miesto tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Þalys, LSSR architektø sàjungos valdybos pirmininkas Anatolijus Rasteika, LSSR dailininkø sàjungos valdybos pirmininkas Konstantinas Bogdanas, „Vilniaus statybos“ tresto valdytojas Adolfas Þukauskas. Kartu su ðiais sovietinës Lietuvos ðulais pasiraðë ir vadinamieji eiliniai pilieèiai: daþytojø brigadininkas P.Ðileikis, ðilko fabriko audëja S.Merþvinskaitë, darbininkë D.Baltuðienë, kolûkio pirmininkas V.P.Marazas, mokytoja B.Ðlevinskienë, zootechnikë K.Paleviè, montuotoja R.Pempytë, elektrikas A.Griðinas, skalbyklos lygintoja S.Kuklienë, ðaltkalvis R.A.Mackevièius ir kiti „darbo liaudies“ atstovai. Kokia parodomoji vienybë! Sovietiniai þurnalistai tvirtino, neva „atskalûnai“ bandë pateisinti hitlerinës okupacijos laikø kolaborantus, tarp jø ir vyskupà Vincentà Brizgá. TASS’as pareiðkë, kad bûtent V.Brizgys organizavo mitingà. O ið tiesø vyskupas net nebuvo minimas mitingo kalbose. Savo apibendrinanèià nuomonæ pareiðkë ir „Gimtojo kraðto“ redaktorius, turtingà skaitytojø antivakarietiðko ir kitokio apdorojimo abejose Atlanto pusëse patirtá turintis tarybinis þurnalistas Algimantas Èekuolis. Straipsnyje „Dël demonstracijos“, iðspaudintame „Gimtojo kraðto“ Nr. 37, jis raðë: „Burþuaziniø nacionalistø iðsiðokimas rugpjûèio 23-èià dienà taip ir buvo visoje Lietuvoje suprastas – iðsiðokimas, provokacija. (...) „Spontaniðkumas“ – sinchronizuotas trijose tarybiniø Pabaltijo respublikø sostinëse, sulëkus uþsienio þurnalistams. (...) Juk tai ta pati „Juodojo kaspino diena“ („Black Ribbon Day“), rugpjûèio 23-ioji, kurià fanatiðkieji konservatoriai bando ádiegti Ð.Amerikoje nuo 1986 m., o dabar „spontaniðkai“ norëtø perkelti ir mums. Ji tiek pabaltijietiðka, kiek Disneilendas. Stengiasi tie patys sluoksniai, kurie „Solidarnosc“ neseniai buvo iðpûtæ. Sujaukë broliðkos Lenkijos ekonomikà ir visà gyvenimà tiek, kad ko gero deðimtmeèio jai prireiks atstatyti. (...) Kai tik ëmëmës gesinti karo þidiná Afganistane (tik tegul niekas nesako, kad jis uþsikûrë mûsø daliniams ten atëjus), kai tik susitaikymo procesas ten prasidëjo, ið 80

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

karto JAV vyriausybë patrigubino zenitiniø ðaunamø nuo peties raketø „Stinger“ tiekimà duðmanams. (...) Ir mûsø trisdeðimtukui mielai duotø milijonà kità, nei ataskaitos nepraðytø. Ir „Stingeriø“ duotø, jeigu tik turëtø tokià galimybæ bei bûtø kam. (...) Ð.m. rugpjûèio 23-ioji netaps nei þymia data, nei kokiu nors posûkio taðku. Tai tiesiog dar vien gairelë, þyminti, kiek sustiprëjo socializmas mûsø respublikoje, kokias gilias ðaknis tautoje jis turi“. Tai tik keli ðio straipsnio „perlai“, neabejotinai patenkà á Lietuvos sovietinës þurnalistikos aukso fondà. Kelios þurnalistës Rusnës Sabaliauskaitës pastabos ðia tema: „Gimtasis kraðtas“ visai neseniai buvo vienintelis okupuotos Lietuvos laikraðtis, pasiekiantis Vakarus. Matyt, neatsitiktinai 1987 metais jo redaktoriumi tampa Algimantas Èekuolis – artinasi atgimimas, reikia pradëti formuoti iðeivijos nuomonæ. Pamatiniai ámantraus dezinformacijos pastato akmenys giliai ásmigo á minkðtà dirvà“ („Lietuviðkas Lui“, Vilniaus Sàjûdis, 1990, spalio 20–27, Nr. 7). XII. KUNIGO LAIDOTUVËS Kunigo Stanislovo Valiukëno laidotuvës ávyko rugpjûèio 26 d. Mieste sklido gandai apie bûsimà demonstracijà prie S.Valiukëno kapo. Vilniaus arkivyskupijos valdytojas A.Gutauskas kunigams, kalbësiantiems prie velionio kun. S.Valiukëno kapo, davë nurodymà nepasakoti velionio biografijos. Vienas S.Valiukëno mokyklos draugas pasaulietis papasakojo, kad kunigas padëdavo geto þydams, o valdant Stalinui kurá laikà kalëjo. Trumpoje kalboje N.Sadûnaitë padëkojo mirusiajam uþ moralinæ ir materialinæ pagalbà buvusiems politiniams kaliniams. Vël buvo giedamos religinës giesmës ir dainuojamos patriotinës dainos, skambëjusios prieð tris dienas prie A.Mickevièiaus paminklo. Sugiedotas ir Lietuvos himnas. Po to ásimintinà kalbà pasakë 86 metø amþiaus kunigas, buvæs Stalino konclagerio kalinys Jonas Þvinys. N.Sadûnaitë, pakëlusi vienà senelio rankà, aiðkino: „Matote, kaip enkavedistai sulauþë pirðtus per tardymus“. Kun. Stanislovas Valiukënas palaidotas Vilniaus Ðv.Kryþiaus Atradimo (Kalvarijø) baþnyèios ðventoriuje. XIII. NUO GRASINIMØ IKI SMURTO Po mitingo ávykusiame LKP CK biuro posëdyje priimtas svarbiausiø priemoniø demaskuoti antisovietinio sambûrio organizatorius planas. Jam ágyvendinti sudaryta komisija, kurios nariais buvo P.Griðkevièius, A.Brazauskas, N.Mitkinas, A.Macaitis, E.Eismuntas ir kiti. Istorikas Èeslovas Bauþa taip ávertino ðias valdþios priemones: „Komunistinë reakcija susikoncentravo á kontrpropagandiná antpuolá, kuris tik papiktino visuomenæ ir iðreklamavo LLL, kaip realø Lietuvos visuomeninio gyvenimo veiksnᓠ(„Valstybingumo atkûrimo vizija Sàjûdþio dokumentuose“, Lietuvos sàjûdis ir valstybës idealø ágyvendinimas, Vilnius, 1998, p. 270). 81

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Iðtisas tris savaites respublikinë spauda triuðkino „atskalûnus“. Pylësi epitetai „erkës ant sveiko visuomenës kûno“, „ekstremistai nacionalistai“, „valkatos“, „parazitai“. Tariamai organizatoriai ásidëjo á kiðenes nemaþà ðûsná doleriø... Ðiluvoje rugpjûèio 30 d. buvo didelë religinë ðventë. Gandai apie naujà demonstracijà iðgàsdino valdþià. Miðkuose netoli Ðiluvos buvo paslëpta MVD kariuomenës dalis. Paèioje gyvenvietëje sutelkta daug milicijos. Pakeisti autobusø marðrutai. KGB ëmësi priemoniø sutrukdyti religinæ eisenà – nutarë sulaikyti ðios ðventës dalyvius, o gal ir organizatorius. Tolesnius ávykius apraðë „Lietuvos Katalikø Baþnyèios kronika“ (1989, t. 9, p. 459–462) ir Petras Palubys, kurio reportaþas apie mitingà prie Adomo Mickevièiaus paminklo ir po to sekusius ávykius iðspausdintas A.Terlecko knygoje „Lietuvos laisvës lygos kova uþ laisvæ ir nepriklausomybæ“ (Vilnius, 2003, p. 54–60). 1987 m. rugpjûèio 28 d., apie 17 val., Nijolë Sadûnaitë vaþiavo lengva maðina Kauno link. Uþ Vievio maðinà sustabdë 6–7 milicininkai ir keli civiliai apsirengæ asmenys. N.Sadûnaitei praplikæs civilis ir milicininkas liepë iðlipti ir sësti á plento ðalikelëje stovintá ðviesiai gelsvos spalvos be numeriø „Þiguli“. Kai N.Sadûnaitë paklausë, kokiu pagrindu jà sulaiko, civilis piktai suriko: „Þinojai, kad neturi teisës iðvaþiuoti ið Vilniaus... Vien uþ sekmadienio demonstracijà maþa tave suðaudyti...“ Nijolæ Sadûnaitæ pasodino tarp milicininko ir saugumieèio, kuris 1987 m. balandþio 1 d. jà areðtuotà veþë ið Antakalnio á KGB rûmus. Kalbëjosi tik rusiðkai. Civilis ir vël lietuviðkai ëmë grasinti, esà disidentams reikià Stalino. Visus demonstrantus jis, saugumietis, pats iððaudytø... Á Vilniø neveþë, o ðunkeliais, miðkais Baltarusijos link. Apie vidurnaktá sugráþo á Vilniø. Valakampiø paplûdimyje ið krûmø atëjo pamaina – trys civiliai þmonës. Jie vël nuveþë Nijolæ á Baltarusijà iki Molodeèno miesto. Apie 14 val. visi sugráþo á Valakampius, kur po kiek laiko ið krûmø atëjo dar viena pamaina, kuri N.Sadûnaitæ veþiojo po Lietuvà – Ignalinà, Snieèkø, Zarasus, Utenà ir t.t. – iki 23 val. Milicija du kartus stabdë „Þiguli“ be numeriø, bet kai tik vairuotojas parodydavo dokumentà, tie atiduodavo pagarbà ir praleisdavo. (...) 23 val. nuveþë N.Sadûnaitæ namo, liepë naktá niekur neiðeiti, o sekmadiená neiðvaþiuoti ið Vilniaus. Visà naktá N.Sadûnaitës butà saugojo du vyrai, kurie rûkydami vaikðèiojo po langais. Tà paèià dienà apie 23 val. Ðirvintø raj. Kiaukliø parapijos zakristijonas Robertas Grigas su vilnieèiu Algirdu Masiulioniu (LLL nariu) pavëþëjo á namus klebonijoje dirbantá darbininkà. Gráþtant atgal A.Masiulionio „Þigulius“ sustabdë prieðais lengvojoje maðinoje vaþiavæ 5 tipai, kurie vëliau net nemëgino slëpti esà KGB darbuotojai. Ðie jëga iðtempë ið automaðinos A.Masiulioná ir R.Grigà. Pastaràjá ástûmë á „Þigulius“, prieð tai keletà kartø kirto Robertui taip, kad lûþo vienas ið krûminiø dantø, pasimetë batas. Nusiveþæ R.Grigà á Ðirvintas, saugumieèiai kaþkà tarësi su milicija, vaþinëjo po ávairius miesto uþkaborius, klausë vienas kito, ar paëmë kastuvà, grasindami nuþudyti ir uþkasti, nuveþë á kaþkoká miðkà. Pastovëjæ apie pusvalandá miðke, veþë toliau, kad nepaþintø vietovës. Ið R.Grigo atëmë (ir vëliau negràþino) akinius. Smurtininkai kalbëjosi lietuviðkai rusiðku þargonu. Apie 82

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

8 val. ryte sustojo nepaþástamame mieste, ëmë aiðkintis, kad jø akcija – tai „áspëjimas“ uþ dalyvavimà demonstracijoje Vilniuje. Paryèiui du ið jø kaþkur nuëjo, o likæ snaudë. R.Grigas iððoko ið automaðinos ir, galvodamas, kad jis kur nors Rusijoje, bëgo rusiðkai ðaukdamas: „Að esu Grigas Robertas, Lietuvos pilietis. Jeigu mane kas nuþudys, þinokite, kad tai KGB darbas“. Robertas Grigas nubëgo á baþnyèià (buvo atveþtas á Joniðká – G.Ð.), kur rado zakristijonà, o po kiek laiko atëjo du kunigai – klebonas Juozas Dobilaitis ir vikaras Alvydas Grabnickas. Jie davë bëgliui batus, striukæ (buvo vienmarðkinis) ir pinigø sugráþti á namus. R.Grigas dalyvavo Ðv.Miðiose, ir po to, vaþinëdamas po Lietuvà, pasakojo apie KGB elgesá su juo. Kadangi kelias dienas Kiaukliø klebonijoje buvo iðjungtas telefonas, klebonas Rokas Puzonas ið kitur paskambino á Ðirvintø milicijà, praneðdamas apie brutalø R.Grigo pagrobimà. Milicijos skyriuje atsakë, kad, matyt, „kas nors pajuokavo...“ Tada kun. R.Puzonas su sveèiais – LLL nariais Vytautu Boguðiu, Juliumi Sasnausku, Algirdu Masiulioniu ir Andriumi Tuèkumi dviem „Þiguliais“ iðvyko á Vilniaus KGB iðsiaiðkinti Roberto likimo. Abi jø automaðinas visà kelià lydëjo „Volga“ be numeriø. Vienoje ið Ðeðkinës sankryþø R.Puzono automaðinà 30 min. po vidurnakèio sustabdë autoinspekcijos „Þiguliai“. Vienas ið inspektoriø rusiðkai pareikalavo dokumentø ir atidaryti bagaþinæ. Tuo metu pasirodë „Þiguliai“ ir anoji „Volga“. Ið jø iðlipo saugumieèiai. Ðie griebë kun. R.Puzonà tempti á automobilá. Tada V.Boguðis ëmë ðaukti autoinspektoriams: „Vyrai, kodël jûs vykdote ðio kagëbisto nurodymus? O tu, kagëbiste, neapsimesk manæs nepaþástàs“. Tada saugumietis ëmë keiktis necenzûriniais þodþiais ir kelis kartus smogë V.Boguðiui. Autoinspektoriai ir trys saugumieèiai tempë kunigà á automaðinà. Ðiam prieðinantis, jie kelis kartus kirto kun. R.Puzonui. Tas pargriuvo. Pakëlæ nuo þemës, nusitempë á savo maðinà, o klebono „Þigulius“ ásakë nuvaryti á inspekcijà. Andrius Tuèkus, pamatæs, kaip milicija ir KGB dauþë kunigà R.Puzonà ir V.Boguðá, pradëjo átikinëti draugus, kad tikriausiai jau nuverstas M.Gorbaèiovas, o stalinieèiai vël paëmë valdþià. Bûtina esà ryte klausytis radijo... V.Boguðis ir A.Masiulionis tà paèià naktá pasiekë Valkininkus. Jie informavo kunigà A.Keinà apie R.Grigo ir kun. R.Puzono sumuðimà ir pagrobimà. A.Keina patarë kreiptis á vyskupà Vincentà Sladkevièiø (kun. R.Puzonas priklauso Kaiðiadoriø vyskupijai). V.Boguðis ir A.Masiulionis nuvyko á Kaiðiadoris. Jie informavo vyskupà Vincentà Sladkevièiø apie ávykusá faktà. Taèiau jiems teko nusivilti vizitu pas vyskupà... Kun. R.Puzonà trys saugumieèiai veþiojo po Vilniaus ir Trakø rajonus. Kunigui reikalaujant veþti á KGB ar milicijos skyriø, pagrobëjai atsakë: „Greit pamatysi, kur mes tave nuveðime“. Per Vilniø, Nemenèinæ, Pabradæ, Ðvenèionis nuveþë á kaþkoká Baltarusijos miðkà. Ten kelis kartus sustojæ tarp savæs tarësi. Vienas ið saugumieèiø grasino: „Nusibodo tau þmoniðkas gyvenimas, paragausi ðuniðko“. Atveþæ á Svyriø miestelá, apie 11 val. paleido: „Gráþk á namus kuo nori. Ðá kartà gavai nuo mûsø tik tiek. Jeigu per pamokslus toliau minësi Molotovo–Ribentropo paktà, bus tau liûdniau. Vaþiuok tik á namus, niekur neuþsuk“. Rugpjûèio 23 d. Èiobiðkio baþny83

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

èioje kun. R.Puzonas susirinkusiems parapijieèiams iðdëstë Molotovo–Ribentropo pakto esmæ. Vëliau per pamokslà kun. R.Puzonas papasakojo parapijieèiams, dël kokiø prieþasèiø ir kur jis buvo daugiau kaip parà dingæs. Kadangi dar rugpjûèio 30 d. nebuvo jokiø þiniø apie Roberto Grigo likimà, keturi vilnieèiai – N.Sadûnaitë, A.Terleckas, V.Boguðis, P.Cidzikas pasiuntë M.Gorbaèiovui telegramà reikalaudami sustabdyti KGB smurtà. XIV. SMERKIMO KAMPANIJA TÆSIASI Rugsëjo 1 d. A.Terleckas buvo iðkviestas á KGB. Su juo kalbëjosi papulkininkis Ðiaudinis ir majoras Verbickas. Uþ tokià „provokacinæ ir ðmeiþikiðkà“ telegramà grasino patraukti já baudþiamojon atsakomybën. O A.Terlecko draugus sumuðë neva kaþkokie nenustatyti chuliganai. Tegul naktá sëdi namie, aiðkino Ðiaudinis. Jie praðë perduoti N.Sadûnaitei ir R.Grigui, kad KGB jiems niekada neatleis uþ kalbas prie paminklo... Rugsëjo 2 d. pas tuos paèius kagëbistus buvo iðkviestas ir Petras Cidzikas. Papulkininkis Ðiaudinis perspëjo, kad kol kas dar nepanaikintas LSSR BK 68 straipsnis. Jis leido suprasti, kad ðis straipsnis niekada nebus panaikintas. Mitingo dalyviø nuotraukas su apraðytais jø „nuopelnais“ KGB iðsiuntinëjo á darbovietes. Buvæs partizanas, politinis kalinys, LLL narys tauragietis Leonas Laurinskas dalyvavo rugpjûèio 23 d. demonstracijoje. Kadangi jis pensininkas, tad jo pasmerkimo iniciatyvos ëmësi butø valdyba. Rajoninis laikraðtis „Leninieèiø balsas“ 1987 m. rugsëjo 3 d. straipsnyje „Tai mes smerkiame“ raðë: „Liûtas, buvæs burþuazinis nacionalistas, vël nerimsta, kelia galvà. (...) Gaila, kad á sueigà kvieèiamas neatëjo. Ir toks þmogus antitarybinëje demonstracijoje bando atstovauti visai lietuviø tautai (...)“. Á Kretingos miesto vykdomàjá komitetà LLL narys Bronislovas Poðkus, II-os grupës invalidas, penkis kartus buvo kvieèiamas smerkimui. Smerkë uþ dalyvavimà demonstracijoje. Pirmininkë prikaiðiojo: „Mes þinom, esi vienuolis pranciðkonas, niekas tau netrukdo melstis, ko tau trûksta, ko tau reikia?“ B.Poðkus atsakë: „Ko man trûksta, buvo pasakyta rugpjûèio 23 d. Vilniuje“. Paklaustas, ar ateityje dalyvaus, atsakë: „Bûtinai!“ Pas Antanà Terleckà smerkëjai atëjo á namus: Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja, LKP CK atstovas, 5-osios butø valdybos virðininkas ir dar du asmenys. Smerkimas vyko tris minutes. Septyniasdeðimtmetis Feliksas Bakðys rugsëjo 15 d. buvo iðkviestas á Druskininkø miesto vykdomàjá komitetà. Prieð tai já kvietë á Druskininkø KGB. Vykdomojo komiteto pareigûnai siûlë paraðyti straipsná, smerkiantá demonstracijà. F.Bakðys atsisakë, paaiðkindamas, kad puikiai paþásta abi okupacines valdþias. Vokieèiø okupacijos metais jis ið Vilniaus geto gelbëjo þydus (apie tai raðë Lenkijos þydø 84

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

laikraðtis „Folks Ðtime“ 1987 m. kovo 14 d.). Stalino laikais buvo enkavedistø sudauþytas ir ámestas á kalëjimà. Pridûrë, kad paminëti Stalino ir Hitlerio aukø eis, kol gyvas bus. Rajoninis laikraðtis „Raudonoji vëliava“ pasmerkë F.Bakðio elgesá. R.Lauþikas gavo kvietimà atvykti á Butø eksploatacijos valdybà, kur bûsiàs svarstomas jo nederamas elgesys rugpjûèio 23 d. R.Lauþikas á tai atsakë raðtiðkai, jog esàs senas ligotas þmogus ir tuðèiai leisti laiko neturás galimybiø. Praðàs ateiti á jo kiemà, jis atidarysiàs langà (gyvena pimame aukðte) ir galësià smerkti, jeigu bus ádomu, paklausys... LLL narys Jonas Petkevièius buvo smerkiamas darbovietëje. Jis paaiðkino Molotovo–Ribentropo pakto esmæ, jo padarinius ir uþ kà buvo teistas. Kalbà palydëjo plojimai. Bet Vilniaus radijas praneðë, kad buvusio burþuazinio nacionalisto J.Petkevièiaus elgesá darbuotojai pasmerkë. 48 metø Vytautas Smagurauskas, buvæs aviacijos karininkas, rugpjûèio 23 d. prie A.Mickevièiaus paminklo pasakë kalbà: „1939 metais Sovietø Sàjungos ir naciø Vokietijos nepuolimo sutartimi, Molotovo–Ribentropo pakto slaptaisiais protokolais Lietuva buvo perduota Sovietø Sàjungai. Tai ir atvërë kelià Lietuvoje ásigalëti stalinizmui, pareikalavusiam dideliø aukø, kurioms bûtina pastatyti paminklà“. Vytautas Smagurauskas pareikalavo spaudos, þodþio laisvës, laisvës visoms Pabaltijo respublikoms. V.Smagurauskas keletà kartø kviestas á KGB. Grasino uþdaryti á psichiatrinæ ligoninæ. Këdainiø kompartinis laikraðtis „Tarybinis kelias“ rugsëjo mën. pasmerkë V.Smagurauskà. Rugsëjo 10 d. Vilniaus Jaunimo teatre buvo svarstomas Vytautas Boguðis, dirbantis inþinieriumi. Kalbëjo direktorius J.Þukas, aktoriai Mertinas, Karalienë, vyr. reþisierë D.Tamulevièiûtë, direktoriaus pavaduotojas A.Butë, vyr. energetikas A.Jonuðka ir partijos CK atstovas. Valdininkai grasino atleisti V.Boguðá ið darbo. Dauguma aktoriø ðûksniais, replikomis, ðypsenomis reiðkë kaltinamajam simpatijas. Trys bendradarbiai atvirai palaikë V.Boguðá. Rugsëjo 11 d. vakare V.Boguðiui paskambino KGB papulkininkis Vozbutas ir pareiðkë, kad rytoj, ðeðtadienio rytà, kvieèiamas á KGB pas generolà E.Eismuntà. V.Boguðis atsakë, kad ðeðtadiená ir pirmadiená jis neturi laiko. Papulkininkis grasino pats já atsiveþti. Rugsëjo 15 d. V.Boguðiui á darbà paskambino KGB majoras Verbickas ir pareiðkë, kad KGB generolas E.Eismuntas kvieèiàs V.Boguðá atvykti pokalbiui rugsëjo 19 d. V.Boguðis atsisakë, nes tai ðeðtadienis. Pokalbis ávyko rugsëjo 17 d. ir truko 2 val. V.Boguðis paklausë, kaip bus nubausti KGB ir milicijos pareigûnai uþ rugpjûèio 28 dienos terorà, ástatymø paþeidimà. Generolas E.Eismuntas aiðkino, kad geriau vienà kartà gauti muðti, negu 6 metus sëdëti. Tai esanti pamoka uþ ðià ir bûsimas demonstracijas. Dar rugsëjo 1 d. N.Sadûnaitë, R.Puzonas, R.Grigas, A.Masiulionis, V.Boguðis buvo paraðæ atvirà laiðkà SSRS generaliniam prokurorui dël nederamo KGB ir milicijos elgesio. 85

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

„Literatûra ir menas“ rugsëjo 19 d. numeryje iðspausdino Jaunimo teatro vyriausiosios reþisierës Dalios Tamulevièiûtës paskvilá „Kieno vardu?“ Paskvilio pabaigoje D.Tamulevièiûtë reziumavo: „neturëjo jokios teisës atstovauti mûsø kolektyvui ir V.Boguðis“. Vëliau teatro darbuotojams D.Tamulevièiûtë neátikinamai teisinosi, kad kitaip pasielgti negalëjo – jai ásakë CK, supykæs, kad per susirinkimà „smerkimo akcija“ nepavyko. Ji straipsnio neraðiusi, o tik pasiraðiusi. Jeigu bûtø atsisakiusi, valdþia neleistø Jaunimo teatro kolektyvo gastroliø á Amerikà. Rugsëjo 23 d. V.Boguðis paraðë atvirà laiðkà D.Tamulevièiûtei ir pasiuntë á laikraðèio „Literatûra ir menas“ redakcijà, taèiau atsakymas nebuvo iðspausdintas. Atsakyme V.Boguðis raðë: „Gerb. Reþisiere, nors Jûs savo paskvilyje „Kieno vardu?“ atstovaujate teatro kolektyvui, bet nereiðkiate nuotaikø tø darbuotojø, kurie kalbëjo rugsëjo 10 d. KGB inspiruotame „pasmerkime“, bet nepasmerkë nei manæs, nei paèios demonstracijos. (...) Rugpjûèio 23 dienà tikrai niekas neatstovavo ir nekalbëjo bailiosios inteligentijos vardu, o kûrybinë inteligentija „dràsiai“ reiðkiasi spaudoje... Tikrai neatstovavau Jûsø kolektyvui, ir niekas ten darbo kolektyvams neatstovavo – tai juk ne valdiðka demonstracija! Apmaudu, kad bandos instinktas, baimë taip giliai ásiðaknijæ net ir kultûros kûrëjø sàmonëje. Puikiai þinote, kas man uþkirto kelià á aukðtàjà. Bet geriau turëti vidurinës mokyklos atestatà, savo nuomonæ, principus, sàþinæ, negu aukðtosios diplomà ir vykdyti svetimà valià...“ Rugsëjo 11 d. Dekoratyviniø augalø valdyboje buvo svarstoma LLL nariø Algirdo Masiulionio ir buvusio partizano, politinio kalinio Jono Pratusevièiaus (pastaràjá smerkë jam esant atostogose) „byla“. Algirdas Masiulionis – ekonomistas, Jonas Pratusevièius – vyriausias ekonomistas. Tos paèios dienos „Vakarinëse naujienose“ buvo iðspausdintas kolektyvinis jø pasmerkimo tekstas. A.Masiulionis buvo priverstas paraðyti pareiðkimà, kad já atleistø ið darbo „savo noru“. Spalio 1 ir 2 d. vël buvo svarstomas vyr. ekonomisto Jono Pratusevièiaus elgesys. Buvo sudaryta atestacinë komisija, kuri jo neatestavo ir pervedë á þemesnes pareigas. Vilniaus demonstracija nebuvo antirusiðka, kaip bandë árodyti LKP CK ir KGB. Mitingo dalyviai ramiai iðklausë moterá, kuri sakë kalbà rusiðkai. Taèiau vietiniai rusai rodë jai savo prieðiðkumà uþ dalyvavimà mitinge. Sunku buvo demonstrantams, dirbusiems Vilniaus gamybinëse ámonëse – èia lietuviø buvo maþuma. „Teisiamiesiems“ net nesuteikdavo þodþio savigynai. Draudimo agentûroje dirbusi LLL narë Genovaitë Ðakalienë atëjo á demonstracijà su dukra, sûnumi ir anyta. Rugsëjo 11 d. kolektyvas tyèiojosi ið jos, reikalavo vyti ið darbo. Viena darbuotoja pareiðkë, kad ðià gëdà G.Ðakalienë tegalinti nuplauti tik plano virðijimu. Kadangi kalbëti jai neleido, G.Ðakalienë demonstratyviai paliko salæ. Valdþia buvo labai sunerimusi dël lietuviø inteligentijos elgesio. Kai kuriuose susirinkimuose inteligentai palaikë demonstrantus. Onkologijos institute buvæs sveikatos apsaugos ministras V.Kleiza pareiðkë: „Að kà tik gráþau ið Anglijos. Ten gali kalbëti net prieð paèià M.Teèer. O kà darë Stalinas, 86

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

mes visi gerai þinome. Nieko blogo, jei paminëjo Stalino aukas“. Profesorius Viktoras Kutorga kalbëjo: „Negalima þmogaus smerkti dël ásitikinimø (...). O kas èia blogo, kad Sadûnaitë vienuolë. Mendelis buvo vienuolis, Maironis kunigas. Daug mokslo lobynui pasitarnavo vienuoliai ir kunigai (...), o toks demonstracijos smerkimas tolygus faðizmui“. Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos mokslinio tyrimo institute buvo svarstomas vyr. inþinieriaus Jono Kareniausko dalyvavimas rugpjûèio 23 d. demonstracijoje. Jis pareiðkë, kad yra baigæs Vilniaus universitetà ir kiekvienas save gerbiantis inteligentas privalo pagerbti Stalino nukankintas aukas. „Vakarinës naujienos“ rugsëjo 14 d. paskelbë paskvilá, kuriame tvirtino, kad instituto kolektyvas pasmerkë J.Kareniausko elgesá. Buvo svarstomi Dailës muziejaus skyriaus vedëja Þelvienë, gamyklos „Venta“ mokslinis darbuotojas Audrius Þelvys, Jovita Niunevaitë, LLL narë Leonora Sasnauskaitë, Aldona Þvirgþdienë ir daugelis daugelis kitø. Kunigo R.Puzono ir R.Grigo smerkimas vyko Kiaukliø kultûros namuose, dalyvaujant televizijai, tik be smerkiamøjø. Tà paèià dienà respublikinë televizija parodë filmà–montaþà, kità dienà visi respublikiniai laikraðèiai paskelbë straipsná. Tris savaites jø pavardës mirgëjo spaudoje. Rugsëjo viduryje kun. R.Puzonà ir R.Grigà telefonu kvietë atvykti á respublikinæ prokuratûrà. Jie atsisakë. Rytojaus dienà á Kiauklius atvyko prokuroras J.Bakuèionis, lydimas Ðirvintø rajono prokuroro. Kunigà R.Puzonà ir R.Grigà prokuroras J.Bakuèionis oficialiai áspëjo uþ antitarybiniø kalbø sakymus rugpjûèio 23 d. Panaðiai televizija ir spauda bjaurojo Mikoliðkiø baþnyèios vargonininko Alfonso Bumbulio asmenybæ. XV. PIRMIEJI A.KLIMAIÈIO PËDSAKAI LIETUVOS POLITIKOJE Valdiðka spauda ir susirinkimai ypatingai koneveikë lietuvá politiná veikëjà Algá Klimaitá, gyvenantá Ðveicarijoje. Nemaþai priekaiðtø jam turëjo ir lietuviai rezistentai. Maskvos disidentai ir lietuviai emigrantai, padëjæ perduoti informacijà á Vakarus apie rengiamà mitingà, nutarë neskelbti keturiø demonstracijos-mitingo organizatoriø pavardþiø, nenorëdami, kad ðie susilauktø iðankstiniø persekiojimø. Nuo rugpjûèio 7 iki 11 d. uþsienio masinës informacijos priemonës praneðdavo tik apie numatomà demonstracijà. Rugpjûèio 11 d. á Vilniø paskambino A.Klimaitis. Jis, tarp kitko, paklausë, kas demonstracijos organizatoriai. Vëlai vakare radijo stotys, girdimos SSRS, paskelbë organizatoriø pavardes. A.Klimaièio politinis naivumas kai kam brangiai kainavo... Jau tuo metu A.Klimaitis objektyviai daug padëjo KGB. Èekistai nutarë palauþti vyriausiàjá ið organizatoriø A.Terleckà ir jauniausiàjá – V.Boguðá. Kodël bûtent juos? A.Terleckas yra „45-iø pabaltijieèiø memorandumo“, kuris buvo paskelbtas Molotovo–Ribentropo pakto 40-osioms metinëms, autorius. Jis kà tik buvo sugráþæs ið Magadano po septyneriø metø kalinimo ir tremties. Jam buvo padaryta mirtimi 87

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

grësusi operacija. Þmona tuo metu sunkiai sirgo. Jaunesnysis sûnus laikë egzaminus á Vilniaus universitetà. Dëstytojai buvo áspëti raðyti jam þemus paþymius. Vytautas Boguðis gyveno kartu su tëvais. Augino du maþameèius vaikus. Jo tëvas universitete dirbo mëgstamà darbà. Já vargino sûnaus disidentiðka veikla. A.Klimaitis jau tada elgësi átartinai. Rugsëjo 1 d. jis paskambino ið Paryþiaus. Domëjosi, kiek þmoniø dalyvavo demonstracijoje. Vakaruose pasklidæ gandai, kad tik 500. A.Klimaièiui buvo paaiðkinta, kad per 4 valandas mitinge dalyvavo apie 3 tûkstanèius þmoniø. A.Klimaitis þadëjo praneðti Vakarams visà tiesà apie demonstracijà. Taèiau þodþio netesëjo. „Uþmirðo“ jis praneðti ir tai, kad bûtent tà dienà á KGB buvo iðkviestas A.Terleckas, o kità dienà – P.Cidzikas. Tai ne smulkmenos. Informacijà, pateiktà rusø disidentø, uþsienio radijas praneðdavo þodis þodin. A.Klimaitis neretai faktus „apversdavo aukðtyn kojom“. XVI. MASKVOS SPEKULIACIJOS Net visko matæ þmonës nustebo Vilniaus–Þenevos televizijos tilto metu pamatæ kadrus ið rugpjûèio 23 d. demonstracijos. Pasirodo, kad ðiuo faktu Maskva nusprendë paspekuliuoti. Þiûrëkite, naivuoliai ið Vakarø, kaip toli paþengë Lietuvoje „perestroika“ – èia leidþiamos demonstracijos! Juk þenevieèiai neþino, kaip po rugpjûèio 23 d. buvo elgiamasi su demonstrantais. Jie niekada nesuþinos (ir tuo nesidomës), kad uþ kalbà prie paminklo V.Janèiauskà kagëbistai sumuðë iki sàmonës netekimo. Jam sulauþë du ðonkaulius. Vytautas visà savaitæ spjaudë krauju. Nesuþinos, kad uþ V.Janèiauskà 1987 m. rugsëjo 3 d. èekistai patys paraðë melagingo turinio straipsná á „Tiesà“, kurá kità dienà pakartojo visi sovietiniai Lietuvos laikraðèiai. Uþfiksuota, kad nuo 1987 m. rugsëjo mën. Lietuvoje dirbo TSKP CK ágaliota grupë, kurios uþdavinys – perþiûrëti nenaudingus valdþiai Stalino valdymo epochos archyvus ir sunaikinti. XVII. DATOS IR JØ PAMINËJIMO REIKÐMËS Tokia buvo Lietuvos iðsivaduojamojo judëjimo paskutiniojo ir lemiamo etapo pradþia, kurià kai kurie istorikai ir nesàþiningi visuomenës veikëjai kaþkodël nukelia... á 1988 m. birþelá. TSKP ir KGB mitingo organizatorius þiniasklaidoje vaizdavo kaip „imperializmo agentus“, savo veiksmais drumsèianèius ramø liaudies gyvenimà, o protesto mitingà þiniasklaidoje ávertino kaip „bjaurø antitarybiniø ekstremistø iðpuolá“. Okupacinë administracija prieð atskirus mitingo dalyvius ir kalbëtojus ëmësi smurtiniø veiksmø. Daugiau kaip 70 aktyvesniø mitingo dalyviø buvo ávairiai persekiojami. Taip buvo vykdomas Lietuvos komunistø partijos centro komiteto biuro nutarimas „Dël Vakarø specialiøjø tarnybø kurstomos ideologinës diversijos demaskavimo ir sutrukdymo“.

88

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Kiek vëliau okupacinë administracija panaudojo vidaus kariuomenës ir specialiosios paskirties milicijos daliniø jëgà prieð Lietuvos laisvës lygos 1988 m. rugsëjo 28 d. surengto mitingo, skirto Molotovo–Ribentropo pakto slaptojo protokolo pasiraðymo metinëms paminëti, dalyvius. Rugpjûèio 23-ioji valstybiniu lygiu áteisinta kaip Juodojo Kaspino (?! – abstraktesnio pavadinimo turbût sugalvoti buvo neámanoma) diena, taèiau rugsëjo 28-oji lig ðiol ignoruojama. 1939 m. rugpjûèio 23 d. sovietø – naciø slaptais susitarimais Lietuva buvo priskirta Vokietijai, o tø paèiø metø rugsëjo 28 d. Sovietø Sàjungos – Vokietijos sutarties slaptuoju protokolu – Sovietø Sàjungai. Ar tik ne dël ðios prieþasties ir nenorima ðios dienos paskelbti valstybiðkai minëtina? Rugsëjo 28 d. yra palanki proga pasmerkti ne tik buvusius didþiøjø valstybiø susitarimus ir ávykdytus maþesniø valstybiø pasidalijimus, bet ir protestuoti prieð galimus naujus tarptautinius globalistinius sandërius, kuriø þenklai ðiuolaikiniame pasaulyje vis ryðkesni. Oficialiu lygiu Lietuvoje neminima diena yra ir birþelio 15-oji. Lietuvos okupacijos datà bûtina minëti pasmerkiant sovietinæ–rusiðkàjà okupacijà (tarptautiniø grobuoniðkø susitarimø pasekmæ) ir reikalaujant atlyginti padarytà þalà. Taèiau kol tarptautinë bendruomenë neparems ðio Lietuvos teisëto reikalavimo, tol jis ir liks niekada neiðsipildysianèiu siekiu. Apskritai visos lig ðiol Lietuvà valdþiusios ir valdanèios jëgos vengia pagadinti „draugiðkos kaimynystës“ santykius su buvusiu „didþiuoju broliu“, leidusiu joms pakankamai savarankiðkai vykdyti „perestroikà“ ir uþvaldyti Lietuvos þmoniø turtà. 1987 m. rugpjûèio 23 d. Lietuvos rezistentø pilietinio protesto manifestacija susilaukë didþiulio atgarsio Lietuvoje ir uþ jos ribø, paspartino visuomenës laisvëjimo ir demokratëjimo plëtrà. Tai buvo ryðkus artëjanèios laisvës þenklas KGB ir kitø okupaciniø struktûrø terorizuojamai Lietuvai. Po beveik deðimties mënesiø valdþios pastangomis ákûrus Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio iniciatyvinæ grupæ, ávyko daugiatûkstantiniai mitingai, Baltijos kelias. Nors tai buvo svarbios akcijos Lietuvos iðsilaisvinimo kelyje, taèiau jas organizavæ ir jose dalyvavæ bei kalbëjæ þmonës jau maþai kuo rizikavo. XVIII. MITINGO VIETOS PAÞENKLINIMAS Penkioliktøjø protesto mitingo A.Mickevièiaus skverelyje metiniø proga 2002 m. rugpjûèio 23 d. atidengta akcijos vietà þenklinanti paminklinë atminimo lenta. 1987 m. rugpjûèio 23 d. protesto akcijos rengëjai yra perdëm kuklûs þmonës, kad pasirûpintø savo atliktø darbø áprasminimu, o valstybinë subiurokratëjusi administracija abejinga antisovietinio pasiprieðinimo istorinei reikðmei. Pirmojo vieðojo protesto mitingo vietos paþenklinimo iniciatyvos ëmësi ir svarbiausiais paminklinës atminimo lentos árengimo organizaciniais darbais rûpinosi ðio teksto parengëjas ir buvæs savanoris bei Sàjûdþio dalyvis Antanas Kliunka,

89

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

jiems talkino Lietuvos Nepriklausomos valstybës atstatymo 1990 m. kovo 11 d. akto signatarai Virgilijus Kaèinskas ir Zigmas Vaiðvila. Ðie keturi asmenys kreipësi á Vilniaus miesto savivaldybæ ir gavo atitinkamø institucijø leidimus paminklinës lentos prie A.Mickevièiaus paminklo projektavimui, árengimui ir atidengimui 2002 m. rugpjûèio 23 d. Pagrindinis paminklinës lentos A.Mickevièiaus skvere árengimo fundatorius buvo Antanas Kliunka, ðiam kilniam sumanymui ágyvendinti skyræs 4 500 litø. Paminklinës atminimo lentos árengimà taip pat finansavo signataras Zigmas Vaiðvila, paaukojæs 2 000 litø. Paminklinës lentos projektà parengë architektas signataras Virgilijus Kaèinskas. Paminklinës lentos gamybos meistras – Algimantas Subaèius. Jam talkino Vytautas Ðilinis. Bûtina akcentuoti, kad paminklinë lenta árengta ne valstybës, o vien tik pilietinës ir privaèios iniciatyvos dëka. Valstybinës institucijos, á kurias buvo kreiptasi raginant árengti tokià lentà, parodë stulbinamà abejingumà. Granitinëje piramidës formos plokðtëje lietuviø ir anglø kalbomis iðkaltas tekstas: „Èia 1987-08-23 ávyko Lietuvos Laisvës Lygos organizuotas per sovietø okupacijà pirmasis vieðas protesto mitingas, reikalaujantis iðvesti okupacinæ kariuomenæ ir atkurti Nepriklausomà Lietuvà“. Jà 2002 m. rugpjûèio 23 d., minint mitingo penkioliktàsias metines, atidengë Nijolë Sadûnaitë. Ðiam minëjimui pirmininkavo Antanas Terleckas, kalbëjo Nijolë Sadûnaitë, istorikas dr. Arvydas Anuðauskas, Vytautas Boguðis, Jonas Gelaþius, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, kun. Rokas Puzonas ir kiti. Buvo prisimintas ir pagerbtas KGB nuþudyto 1987 m. rugpjûèio 23 d. mitingo kalbëtojo Akademinio dramos teatro dailininko dekoratoriaus Vytauto Janèiausko atminimas. Penkioliktøjø protesto mitingo metiniø proga iðleisti specialûs paðto vokai su Antano Terlecko ir Nijolës Sadûnaitës atvaizdais. 2002 m. rugpjûèio 26 d. Vilniuje G.Ðidlausko ir A.Kliunkos iniciatyva surengta diskusija „1987-øjø metø laisvë ir 2002-øjø metø grësmë“, kurioje dalyvavo 1987 m. rugpjûèio 23 d. mitingo organizatoriai, ðio mitingo áamþinimo iniciatoriai, Lietuvos praeièiai, dabarèiai ir ateièiai neabejingi visuomenës atstovai. Diskusijoje kalbëjo Antanas Terleckas, Nijolë Sadûnaitë, Petras Cidzikas, Zigmas Vaiðvila, Virgilijus Kaèinskas, tarptautiniø santykiø analitikas publicistas Vilius Braþënas, Jonas Gelaþius ir kiti. XIX. APIBENDRINANT. KELI KLAUSIMAI IR CITATOS Antanas Terleckas 2002 m. straipsnyje „Mintys minint mitingo prie Adomo Mickevièiaus paminklo 15-àsias metines“ cituoja Feliksà Krasavinà, per didelius vargus gavusá þodá Tarptautiniame tribunole komunizmo nusikaltimams ávertinti Vilniuje: „Yra kitas karas (...). Tai þiurkiø intervencija, kuri vyksta visoje postsovietinëje erdvëje ir gana sëkmingai (...). Nesuspëjo lietuviø tauta politiðkai iðsivaduoti ið SSRS valdþios ir paskelbti savo Nepriklausomybæ, kai jau subëgo sovietiniø funk90

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

cionieriø minios ir greitai pradëjo skverbtis á valstybës aparato plyðius, kur kas iðmintingiau ir kvalifikuoèiau. Ir ðio karo laimëjimai akivaizdûs. Dabar (...) jø rankose praktiðkai ne tik visi bankai, teismai, didþioji dauguma valdþios aparato ir þiniasklaidos. Jø rankose, deja, ir didþiausias lietuviø tautos turtas – sàmonë, tautos, kuri eina uþ juos balsuoti, kuri eina taip, kaip ëjo sovietiniais laikais, tarytum ir nebûtø tø ðimtø tûkstanèiø broliø ir seserø, atidavusiø savo gyvybæ uþ ðios dienos laisvæ. Lyg tai ði laisvë jiems bûtø nereikalinga“. Kyla ir kiti klausimai: ar socialiai ujama ir kriminalinës revoliucijos pasekmiø totaliai iðvarginta, senëjanti, emigruojanti ir nykstanti Lietuvos visuomenë, galutinai tampanti tarptautiniø globalistiniø megakorporacijø ir Rytø–Vakarø þvalgybø, ádiegianèiø valdomà demokratijà, manipuliacijø objektu, gali apginti savo þmogiðkàjá ir pilietiná orumà? Ar Lietuvoje yra uþ ðià situacijà atsakingi asmenys ir kas jie tokie? Ar prisidengimas kolektyvine politine atsakomybe gelbsti atskirus valstybës ekonominius nusikaltëlius nuo baudþiamosios atsakomybës, ypaè kai juos gina vadinamoji Seimo nario, premjero, ministro, mero nelieèiamybë? Ar nuolatinë dvigubø standartø taikymo politika jau yra tapusi akivaizdþia dogma, su kuria belieka paniekinamai ir abejingai susitaikyti? Ar Lietuvos vyriausybë jau galutinai tapo tarptautinio biznio interesø atstovavimo institucija? Kaip iðlikti maþai tautai, kamuojamai ákyrios bûsenos – materialistinës pasaulëjautos – komuninio globalizmo dvasios valdomoje Europoje? Nemanytina, kad artimiausiais metais vieðojoje erdvëje bus pamëginta ið esmës atsakyti á ðiuos ir panaðius klausimus. Politologas Vytautas Radþvilas, apibûdindamas ðiandieninæ Lietuvà, yra pavartojæs tokius apibendrinanèius ir beveik aforistiðkai skambanèius posakius: „privataus gyvenimo kolonizavimas“, „visuotinë Lietuvos gyvenimo orvelizacija“, „tradicijos trûkis“, „pamiðëliðkas materializmas“, „nesveikos gërovës valstybës linkme“, „tapatumo iðsiþadëjimas“, „aksominis totalitarizmas“, „visuomenës fragmentacija“ ir pan. Nors Lietuvoje dar pasitaiko þmoniø, galinèiø dràsiai ir tiksliai diagnozuoti realià situacijà, taèiau jà keisti jau nebëra kam. 1987 m. rugpjûèio 23 d. atviru politiniu iððûkiu tautinio judëjimo vadovai inicijavo dar vienà, kaip vëliau paaiðkëjo, lemiamà, taèiau dar neþinia, ar paskutiná Lietuvos iðsilaisvinimo etapà. Netrukus po ðios akcijos tuometinë kolaborantinë sovietinës Lietuvos vadovybë pagal imperinës administracijos direktyvas organizavo legalià ir administraciniais resursais remiamà „opozicijà“ savo reþimui, tokiu bûdu siekdama tautinio iðsivadavimo organizacijas politiðkai izoliuoti ir neutralizuoti. Valdþiai reikëjo kontroliuojamo ir jos vadovaujamo proceso. Taèiau pradþia buvo daug þadanti. Istorikas dr. Arvydas Anuðauskas 2002 metais ðitaip ávertino Lietuvos laisvës lygos surengtà politinio protesto mitingà: „1987 m. rugpjûèio 23 dienà buvo sukrëstos sovietinës visuomenës ugdytos ir beveik penkis deðimtmeèius Lietuvos visuomenei diegtos tariamos vertybës. Nuo tol kolaboravimas ir atviras susitaikymas su Lietuvos priespauda, tautiniø vertybiø niekinimu palaipsniui prarado galimybæ bent kiek giliau skverbtis á tautos kamie91

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

nà. (...) Okupacija, teroras, klasta, smurtas buvo pradëti ávardinti tikrais vardais. Tai buvo padaryta 1987 m. rugpjûèio 23 dienà. Ðiai dienai, kuomet nuskambëjo ir buvo iðgirstas pirmas vieðas ðûksnis „Laisvæ Lietuvai“, turi bûti skirtas deramas dëmesys Lietuvos istorijoje“.
Vilnius, 2005 m. birþelio 26 d. PARENGË GINTARAS ÐIDLAUSKAS

PIRMASIS LAISVËS ÞENKLAS KGB ÁBAUGINTAI LIETUVAI
EDMUNDAS GANUSAUSKAS

MITINGE – LAISVËS ÐÛKIAI Ðiandien – Juodojo kaspino diena. Lygiai prieð 58 metus pasiraðytas Molotovo– Ribentropo paktas ið pasaulio politinio þemëlapio iðbraukë nepriklausomà Lietuvos valstybæ. Daugelis jos þmoniø buvo pasmerkti kanèioms sovietø imperijos kalëjimuose, lageriuose, bekraðtëse tremties platumose. Praëjo kone pusë amþiaus, kol dvelktelëjæ permainø vëjai keletà aktyviausiø kovotojø prieð sovietø santvarkà padràsino pirmà kartà vieðai pasmerkti tironø sandërá. Prieð deðimt metø, 1987-øjø rugpjûèio 23 dienà, Vilniuje, prie Adomo Mickevièiaus paminklo, ávyko mitingas. Á já susirinko nemaþas bûrys þmoniø – kur kas daugiau, negu tikëjosi ðio susirinkimo organizatoriai. Lietuvos valdþia mitingà pavadino bjauriu antitarybiniø ekstremistø iðpuoliu. Taèiau nepraëjo në metai, ir per ðalá, pranaðaudama artëjanèià laisvæ, jau ritosi Atgimimo banga. UÞ PAKTÀ JAU BUVO NUTEISTI Idëja paminëti tragiðkàjà Lietuvos istorijos datà, daugelio tø ávykiø dalyviø nuomone, priklauso Lietuvos laisvës lygos (LLL) vadovui Antanui Terleckui. Tais metais estai ir latviai paminëjo 1941 metø birþelio 14-osios trëmimus á Sibirà, o lietuviai, pasak A.Terlecko, praþiopsojo. Estijoje mitingo dalyvius tàkart supo vilkðuniais vedini kareiviai, bûta ir susidûrimø. Ðie atgarsio laisvajame pasaulyje sulaukæ kaimynø renginiai, atrodo, þeidë LLL lyderio ambicijas. Vël prabilti apie Molotovo–Ribentropo paktà kokios nors ypatingos narsos, kaip ðiandien atrodo A.Terleckui, nereikëjo, nes dar prieð aðtuonerius metus, 1979-øjø rugpjûèio 23 dienà, jis su Juliumi Sasnausku, tada kà tik baigusiu vidurinæ mokyk-

92

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

là, parengë vadinamàjá „45-iø pabaltijieèiø memorandumà“, iðsiøstà SSRS, VFR, VDR vyriausybëms bei Jungtinëms Tautoms. Ið esmës bûtent uþ ðá tekstà A.Terleckas ir J.Sasnauskas 1980 metais buvo nuteisti. A.Terleckas, tàkart nuteistas jau treèià syká, metus praleido Vilniaus KGB rûsiuose, dvejus – viename Uralo lageriø, paskui buvo iðtremtas á Magadanà. J.Sasnauskas jam skirtus pusantrø metø iðkentë KGB poþemiuose Vilniuje, po to penkerius metus buvo tremtyje Sibire. 1987-aisiais jiems atrodë, jog antràkart uþ tà patá tikriausiai jau nebesodins. PRIE BAÞNYÈIOS IR PAMINKLO Pirmasis minëjimo organizatoriø pasitarimas Vytauto Boguðio, dabar Seimo nario, þmonos Virginijos gimtadienio dingstimi 1987 metø liepos 4 dienà ávyko sodo namelyje netoli Salininkø. Be A.Terlecko ir jo þmonos Elenos, tàsyk pas Boguðius sveèiavosi J.Sasnauskas ir kalëjimus uþ politikà taip pat atbuvæ Jonas Volungevièius bei Jonas Pratusevièius su þmonomis. Ilgiau tà vakarà uþtruko diskusija dël to, kokia vieta minëjimui geriausiai tiktø. Patrauklus skverelis prie Þemaitës paminklo, kaip prisimena A.Terleckas, netiko dël keliø prieþasèiø: labai arti KGB rûmai, þmonës bijos rinktis. Kita vertus, jeigu valdþia imtøsi smurto, bëgti visai nebûtø kur. P.Cvirka – kolaborantas, prie jo paminklo minëti sovietø teroro aukø neisi. Netiko ir skverelis, kur stovëjo A.Puðkino biustas. Uþtat Ðv.Onos baþnyèia ir jos paðonëje neseniai iðkilæs paminklas laisvës dainiui Adomui Mickevièiui, kai ðià vietà minëjimui pasiûlë J.Sasnauskas, atrodë visais atþvilgiais priimtinas variantas. Ði vieta buvo tinkama ir dël to, kad jà pasiekti galima ið ávairiø pusiø – gatvelëmis, Vilnios pakrante. Visai kas kita – Katedros aikðtë, apie kurià prieð minëjimà irgi nemaþai kalbëta. Mitingo rengëjø nuomonës dël ðios aikðtës sutapo: toks pasirinkimas bûtø per daug didelë paslauga saugumui ir milicijai, jeigu valdþia vis dëlto ryþtøsi brutaliai suþlugdyti akcijà. APIE MITINGÀ PRANEÐË VAKARAI Minëjimo iniciatoriø parengtà tekstà, kuriuo geros valios þmonës raginami taikia demonstracija pagerbti Stalino–Hitlerio sandërio aukas, atmintinai iðmoko tëvø þemëje vieðëjusi tautietë ið JAV Milda Palubinskaitë. KGB dokumentuose uþfiksuota, jog „ardomøjø Vakarø radijo balsø“ bangomis ðis tekstas pirmà kartà buvo paskelbtas rugpjûèio 7 dienà. Rengëjø pavardës tuokart nebuvo minimos, nors dar iki tol, pasvërus aktyvesniøjø rezistentø galimybes ir nuomones, buvo nutarta, jog ðá kreipimàsi pasiraðo Nijolë Sadûnaitë, Petras Cidzikas, Vytautas Boguðis ir Antanas Terleckas.

93

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Ið tikrøjø raðytinio kreipimosi, regis, ir nebuvo, juolab pagal pogrindþio taisykles tie þmonës nedëjo po juo savo paraðø, taèiau buvo moralës dësniais grástas atsakomybæ prisiimanèiø konkreèiø asmenø susitarimas. PAVARDES SKELBË A.KLIMAITIS Ðie þmonës neslëpë savo pavardþiø, o plaèiam pasauliui jos tapo þinomos po Ðveicarijoje tuo metu gyvenusio Europarlamento nario Algio Klimaièio skambuèio N.Sadûnaitei rugpjûèio 10 dienà. Aktyviai politiniame gyvenime bandæs reikðtis tautietis tàkart paðnekovës, be kita ko, paklausë, kas yra renginio organizatoriai. Tà patá vakarà Vokietijos radijo stotys paskelbë Lietuvoje rengiamos akcijos iniciatoriø pavardes. Tai, kad A.Klimaitis 1987 metø rugpjûèio 10 dienà per VFR visuomenës informavimo priemones Pilieèiø teisiø gynimo Lietuvoje komiteto vardu paskelbë apie Vilniuje rengiamà demonstracijà bei nurodë jos organizatoriø pavardes, yra uþfiksuota buvusios Rytø Vokietijos specialiøjø tarnybø dokumentuose. A.Klimaièio ryðiai su mitingo organizatoriais tø metø rudená buvo iðjuokti þurnale „Ðluota“, „Tiesa“ spausdino straipsná „Nepraðytas sveèias Strasbûre“. KGB dokumentuose tuo metu slapyvardþiu „Kliugeris“ dar nevadintas A.Klimaitis apibûdinamas kaip „Vilniuje ávykusios antisovietinës akcijos kurstytojas“. Tuo tarpu vienas renginio prie A.Mickevièiaus paminklo organizatoriø V.Boguðis jau tada suabejojo dël A.Klimaièio veiklos. „Þinias, pateiktas rusø disidentams, uþsienio radijas praneða þodis þodin, o A.Klimaièio informacija ágauna visai kità atspalvá“, – raðë V.Boguðis 1987-øjø spalá. MÀSTË APIE LENINO ATVAIZDÀ Pasklidusi þinia apie rengiamà akcijà sujaukë tuo metu dar ganëtinai ramø rûmuose uþ armijos generolo Ivano Èerniachovskio paminklo uþsidariusiø LKP funkcionieriø gyvenimà. Iki mitingo likus maþiau kaip savaitei, 1987 metø rugpjûèio 17 dienà, LKP CK sekretoriatas svarstë tada dar bendraþygiø komunistø partijos centro komiteto kultûros skyriaus vedëjo Justo Paleckio bei propagandos ir agitacijos skyriaus vedëjo Juozo Kuolelio parengtà praneðimà „Dël priemoniø vaizduojamosios ir taikomosios dailës kûriniø su V.Lenino atvaizdu meniniam lygiui pagerinti“. Ðiame antspaudu „Visiðkai slaptai“ paþymëtame praneðime, be kita ko, raðyta, jog kelti ðios produkcijos meniná lygá svarbu ir todël, kad „V.Leninas, kaip þinoma, buvo sustojæs Vilniuje uþmegzti ryðiø su vietiniais socialdemokratais“. Taèiau buvæ aukðti KGB bei Vidaus reikalø ministerijos pareigûnai prisimena ir neoficialius „baltuosiuose rûmuose“, pas generalgubernatoriumi vadintà LKP CK antràjá sekretoriø Nikolajø Mitkinà, ávykusius susitikimus, kuriø metu buvo kalbama ne apie V.Leninà, o apie A.Terlecko bei jo bendraminèiø rengiamà akcijà.

94

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

LKP KÛRË PRIEMONIØ PLANUS Mitingo iðvakarëse, rugpjûèio 22 dienà, apklausos bûdu buvo priimtas LKP CK biuro nutarimas „Dël Vakarø specialiøjø tarnybø kurstomos ideologinës diversijos demaskavimo ir sutrukdymo“. Ðiuo nutarimu LKP vadovybë ið esmës tik konstatavo ávairiø partijos padaliniø, visuomenës informavimo priemoniø bei represiniø struktûrø jau nuveiktà darbà, bandymus sutrukdyti mitingà. Priemonës, kuriø komunistø partija ëmësi „suþlugdyti provokacinei akcijai“, buvo aptartos kitame slaptame dokumente. Nemaþà jo dalá uþima vardijimas, kiek ir kokiø publikacijø centro komiteto nurodymu parengë spauda. Pirmuoju propagandos smuiku grojo „Tiesa“ – buvusiame LKP archyve iðliko net specialus aplankas „Arnoldas Èaikovskis ir kiti“. Perspausdinti kai kurias pagrindinio CK organo publikacijas buvo nurodyta ir kitø laikraðèiø redaktoriams. „Parengtas þinomo respublikoje þurnalisto-publicisto A.Laurinèiuko pasisakymas per Centrinæ televizijà, – raðyta LKP CK dokumente. – Per respublikinæ televizijà sistematingai perduodama medþiaga, atskleidþianti istorinæ Lietuvos ástojimo á Tarybø Sàjungà tiesà“. SAUGUMAS DARBO NESTOKOJO Artëjant rugpjûèio 23-iajai, LKP Vilniaus miesto komitetas suðaukë specialø pasitarimà, kuriame þemesnio rango partijos padaliniø vadovams buvo aiðkinami „provokacinës prieðo akcijos demaskavimo klausimai“. „Ið patikimiausiø partijos nariø ir komjaunuoliø atrinktas ir parengtas aktyvas (apie 30 þmoniø), kuris, esant reikalui, ves aiðkinamàjá darbà tarp galimo sambûrio dalyviø“, – raðyta LKP CK biuro raðte. Partija neuþmirðo priminti saugumui, kad bûtø „profilaktiðkai perspëti kai kurie potencialûs sambûrio dalyviai (daugiau kaip 15 þmoniø)“. Savo ruoþtu KGB ið akiraèio nepaleido anksèiau uþ pasiprieðinimà sovietø valdþiai teistø asmenø, kurie 1987-aisiais LKP dokumentuose dar tebebuvo vadinami prieðiðkais elementais. Prieð ðiuos þmones KGB panaudojo „operatyvines galimybes daryti drausminanèià átakà“. Atskira pastraipa LKP CK biuro raðte skirta „aktyviems nacionalistams“ A.Terleckui bei ðiaulieèiui buvusiam politiniam kaliniui Jonui Petkevièiui. KGB raportavo partijai, kad „pravesta profilaktika su oficialiu áspëjimu dël dalyvavimo sambûryje“. Tuo tarpu N.Sadûnaitë á prokuratûros raginimà atvykti neatsiliepusi ir pagal gyvenamàjà vietà jos nerasta. Saugumo ir vidaus reikalø darbuotojai perspëjo ir kai kurias jaunimo – pankø, metalistø – grupes.

95

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

BANDYTA SKALDYTI IR KIRÐINTI LKP CK biuras konstatavo, kad vadinamosios operatyvinës galimybës buvo panaudotos ir prieð kai kuriuos Vilniaus dvasininkus – arkivyskupijos valdytojà prelatà Algirdà Gutauskà ir Ðv.Onos baþnyèios klebonà Jonà Morkûnà. „Operatyviniu keliu sukirðinti ir suprieðinti vietiniai nacionalistai, reakcingieji kunigai ir religiniai fanatikai. Po to kai kurie jø kategoriðkai atsisakë dalyvauti sambûryje“, – raðyta LKP CK biuro raðte. Komunistø partijos virðûniø nurodymu atokiau nuo bûsimo mitingo vietos tuo paèiu metu organizuota daugybë renginiø – mugë Vingio parke, ávairios varþybos bei estrados kolektyvø koncertai. Uþsienio ðaliø sportininkø bei menininkø pasirodymai pagal atskirà programà buvo ið anksto suplanuoti taip, kad rugpjûèio 23 dienà Vilniuje jø nebûtø. Vilniaus senamiestá tàdien turëjo aplenkti ir turistiniai marðrutai ið kitø Sovietø Sàjungos respublikø. Per LKP miestø ir rajonø komitetus imtasi priemoniø, kad tà dienà nebûtø jokiø ekskursijø á Vilniø – nurodyta „visus mobilizuoti derliaus nuëmimui ir kitø liaudies ûkio klausimø sprendimui“. SUTELKTOS REPRESINËS PAJËGOS Artëjant rugpjûèio 23 dienai, buvo parengtas planas „KGB ir VRM jëgomis uþtikrinti valstybës saugumà ir visuomeninæ tvarkà“. Jei mitingas ávyktø, planuota apsupti teritorijà dviem sàlyginiais þiedais. Pagal planà 50 saugumo bei vidaus reikalø sistemos pareigûnø, nesibûriuodami ir nekrisdami aplinkiniams á akis, turëjo veikti paèioje sambûrio vietoje. Operatyvinio ðtabo þinioje buvo 40 KGB ir 110 VRM darbuotojø. Esant reikalui, turëjo bûti panaudotas rezervinis vidaus kariuomenës batalionas, mitingo valandà komandos laukæs Vidaus reikalø ministerijos patalpose. „Sambûrio vietà ir jo dalyvius á vaizdo juostà atvirai áraðinës Lietuvos televizija, – raðyta LKP CK biuro dokumente. – Tai bus panaudota kaip áspëjamoji priemonë, nes nacionalistai ir panaðûs elementai bijo vieðumos ir demaskavimo. Taip pat bus atliktas ir slaptas provokaciniø pasisakymø foto-kino ir garso dokumentavimas“. Represinëms struktûroms buvo nurodyta mitingo metu „nesiimti jokiø administracinio poveikio priemoniø“. LKP CK biuras, be kita ko, konstatavo: „Jeigu atskiri prieðiðki elementai po sambûrio kitose miesto vietose bandys paþeisti vieðàjà tvarkà, jiems bus pritaikytos administracinio poveikio priemonës. Manome, jog sambûrio vietoje tokiø priemoniø taikymas yra netikslingas, nes uþsienio korespondentai á respublikà atvaþiavo, laukdami galimø susidûrimø tarp demonstrantø ir administraciniø organø atstovø, kad galëtø tuos ávykius panaudoti antitarybinei kampanijai“.

96

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

KALBINO SPAUDA IR PROKURORAI A.Terleckas iki ðiol gailisi, kam kalbëjosi su tø metø rugpjûèio 12 dienà já aplankiusiu „Tiesos“ korespondentu, kurá jis mano buvus þurnalistu apsimetusá èekistà. Ið laikraðtyje netrukus iðspausdinto straipsnio buvo galima susidaryti áspûdá, kad A.Terleckas atsisako mitingo idëjos. „Tiesos“ straipsná kità dienà perspausdino kiti laikraðèiai. Iki demonstracijos likus kelioms dienoms, iðkviestas á prokuratûrà A.Terleckas atsisakë pasiraðyti pasiþadëjimà nedalyvauti akcijoje. „Dalyvaudamas demonstracijoje, jûs paþeisite vieðàjà tvarkà ir bûsite patrauktas baudþiamojon atsakomybën, – sakë tuometinis Lietuvos SSR prokuroras A.Novikovas. – Ar supratote mano áspëjimo esmæ?“ „Supratau daugiau, negu jûs pasakëte“, – á klausimà atsakë A.Terleckas. NUOLAT – KGB DËMESIO LAUKE Vis dëlto daugiausia dëmesio LLL lyderiui rodë saugumo darbuotojai. Prieð tris mënesius mirë buvæs ilgametis A.Terlecko „globëjas“ KGB pulkininkas Julius Èesnavièius, kuriam disidentai, kaip patys neslepia, vis dëlto jautë ir tam tikrà pagarbà. A.Terleckui ir J.Èesnavièiui teko bendrauti ir paèiose renginio iðvakarëse, kai þinomo disidento namuose apsilankæs KGB pulkininkas taip paaiðkino M.Gorbaèiovo pertvarkymo esmæ: „Anksèiau mes bûtume iðkvietæ pas save, o dabar patys ateiname“. Taèiau ilgo pokalbio metu tàdien bûta ir perspëjimø, ir atviro grasinimo. A.Terleckui atrodo, jog labiausiai pulkininkas norëjo iðgirsti jo paþadà nekalbëti mitingo metu. Toká patikinimà saugumo darbuotojas gavo – demonstracijos rengëjai dar iki tol buvo sutaræ, kad þodá prie paminklo tars P.Cidzikas, nes A.Terleckui pasisakymas galëtø per brangiai kainuoti. „Gera buvo ant dûðios, – dienoraðtyje uþraðë A.Terleckas. – Supratau, kad rytoj manæs niekas nesuims“. UÞDRAUDË DUKTERËÈIAI TEKËTI Ávykiai klostësi taip, kad, artëjant demonstracijai, kai kuriø aktyvesniøjø jos rengëjø pareigûnai namuose neuþtikdavo. Nesugebëta oficialiai áspëti N.Sadûnaitës. Áspëjimo iðvengë ir V.Boguðis. Prie namo Savièiaus gatvëje, kur gyveno Boguðiai, saugumo automobilis tomis dienomis stovëdavo nuolat. Saugumieèiai kitoje gatvës pusëje turëjæ du kambarius ir sekdavæ V.Boguðá kartais visai atvirai, kone demonstratyviai. V.Boguðis, prieð deðimt metø apraðæs ávairias su mitingu susijusias peripetijas, atskleidë ir delikaèià istorijà apie suþlugusias savo jaunesniojo brolio ir tuometinio kandidato á LKP CK biuro narius Vladimiro Beriozovo dukterëèios vedybas.

97

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Iðkilmingas ávykis kaip tyèia turëjæs ávykti penktadiená, mitingo iðvakarëse. Kai jau buvo sukviesti sveèiai ir ruoðiamos vaiðës, V.Beriozovas pareikalavæs, kad jaunojo brolis atsisakytø minties apie demonstracijà ir paraðytø á „Tiesà“, kad sueiga prie paminklo – uþsienio antisovietiniø centrø provokacija. Ðá ultimatumà V.Boguðis atmetë, ir V.Beriozovas uþdraudæs jaunajai pasirodyti metrikacijos skyriuje. KLEBONAS MIRË PRIE ALTORIAUS Istorijon tolstanèios demonstracijos dalyviai ir ðiandien prisimena tada, artëjant jos pradþiai, tvyrojusià átampà. Tai buvæs ne tik suvokimas, kad turi ávykti kaþkas labai svarbaus. Þmonës jautæ ir nerimà, ir baimæ. Ið anksto buvo sutarta deðimtà valandà ryto rinktis Ðv.Mikalojaus baþnyèioje, á kurià visà ðá ðimtmetá tiesësi lietuvybës gijos. 1901 metais èia, seniausioje Vilniaus baþnyèioje, pirmà kartà buvo aukojamos oficialiai leistos lietuviðkos miðios. Lenkmeèiu èionai rinkdavosi senieji Vilniaus kraðto inteligentai. Sovietø laikais ði ðventovë buvo ir politiniø diskusijø centras. KGB darbuotojai Mikalojaus baþnyèià vadindavo kontrø lizdu. Dar karo laikais arkivyskupas Meèislovas Reinys á bombardavimo metu þuvusio klebono Kristupo Èibiro vietà paskyrë kunigà Stanislovà Valiukënà. Ganytojo paðaukimas ir pareiga ðá kunigà jaunystëje vedþiojo po ávairias parapijas, taèiau vëliau likimas klostësi taip, kad apie pusæ amþiaus jis glaudësi prie Mikalojaus baþnyèios. Pasak jo mokinio, dabartinio ðios parapijos klebono Edmundo Paulionio, kunigas S.Valiukënas buvo kietas kaip titnagas, visada laikæs pirðtà ant pogrindinio Baþnyèios gyvenimo pulso. Rugpjûèio 23-osios rytà kunigas S.Valiukënas Mikalojaus baþnyèioje aukojo Miðias. Iðvakarëse artimiesiems jis buvo prasitaræs, jog paragins þmones po maldos traukti prie paminklo. Taèiau kunigas nespëjo ágyvendinti savo ketinimo – iðtiktas ðirdies smûgio krito negyvas dar paèioje Miðiø pradþioje. IÐ BAÞNYÈIOS – PRIE PAMINKLO Netikëta kunigo mirtis prislopino þmones, kurie ir ðiaip, þinoma, jautë didþiulæ átampà. Kita vertus, ta mirtis daugeliui buvo lyg ryþtà skatinæs velionio priesakas. Minëjimui parûpinti juodi kaspinai ágavo dar gilesnæ prasmæ. Ið baþnyèios Senamiesèio gatvelëmis patraukë apie 80 þmoniø. Tai nebuvo þvaliø demonstrantø marðas – pasiryþusius eiti prie paminklo þmones vis dëlto slëgë nerimas ir neþinomybë. Ðiek tiek pralinksmino tik nedidelis nuotykis – A.Terleckas, matyt, dël vidinës átampos supainiojæs gerai paþástamus skersgatvius, staiga pasuko ne á tà pusæ. Milicija eitynëms nekliudë, nors Senamiesèio gatvelëse tà rytà buvo pilna ne tik milicininkø. Tiesa, kai kuriuos atskirai ëjusius þmones patruliai stabdë ir liepë neiti „prie antitarybininkø sueigos“. 98

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Kai gëlëmis neðini eityniø dalyviai pasiekë Ðv.Onos baþnyèià, joje tuo metu vyko pamaldos ir buvo susirinkæ labai daug þmoniø. Daugelis jø vëliau prisidëjo prie demonstrantø. Nemaþa þmoniø minëjimo rengëjø laukë stovëdami atokiau paminklo A.Mickevièiui – Vilnios pakrantëje bei kitoje gatvës pusëje. Vieni jø, prasidedant mitingui, ásiliejo á bûrá, kiti liko stebëti ið toliau. GIEDOJO LIETUVOS HIMNÀ Nors buvo tartasi, kad mitingà pradës P.Cidzikas, pirmoji netikëtai prabilo N.Sadûnaitë. Buvusios sàþinës kalinës kalbà nesyk pertraukë plojimai bei ðûksniai, þmonës jà apmëtë gëlëmis, glëbesèiavo ir buèiavo. KGB parengtoje informacijoje LKP centro komitetui referuota, jog uþ „Lietuvos Katalikø Baþnyèios kronikos“ leidimà teista N.Sadûnaitë pasisakiusi tris kartus. „Pirmasis pasisakymas: ragino susirinkusiuosius prisiminti stalinizmo ir hitlerizmo aukas, visus nukankintus Sibire, taip pat nuteistus kunigus ir kitus sàþinës kankinius. Antrasis pasisakymas: sakë, kad Lietuva gyvena nesugriauta, nacijos branduolys yra sveikas. Jeigu pasikliausime Dievu, jis iðves mus ið tamsos ir melo. Bûkime gailestingi KGB ir milicijos darbuotojams, laikraðtininkams ir visiems, kas mus ðmeiþia. Ji pasakë, kad pati praneðë á uþsiená Klimaièiui apie rengiamà demonstracijà. Paragino atlikti burþuazinës Lietuvos himnà. Treèiasis pasisakymas. Ragino sambûrio dalyvius reikalauti, kad bûtø paskelbtas ir atðauktas Molotovo–Ribentropo paktas“. Mitingas vyko tarsi savaime – be scenarijaus ir reþisûros. Papraðæs þodþio Kiaukliø baþnyèios zakristijonas Robertas Grigas pareiðkë, kad uþ Lietuvos prisijungimà prie Sovietø Sàjungos balsavo ne tëvai ir seneliai, o rusø tankai ir prekiniai vagonai, kuriuose á Sibirà buvo iðveþti ðimtai tûkstanèiø niekuo dëtø lietuviø. Paraginti kalbëti, prabilo ir kiti þmonës. Minia skandavo laisvës ðûkius, buvo kalbamos maldos ir skambëjo giesmës. Á VEIDUS NUKREIPTI OBJEKTYVAI Aktyvesnieji mitingo dalyviai prisimena slogø áspûdá, kurá paliko á veidus nuolat nukreipti fotoaparatø bei filmavimo kamerø objektyvai. Psichologiðkai jie veikæ labiau negu paþástami minioje iðsibarsèiusiø KGB darbuotojø veidai. Demonstracijos rengëjai tarësi neatsakinëti á þurnalistø klausimus, taèiau buvæ nelengva kandþia replika neatsikirsti ypatingu uolumu pasiþymëjusiems Lietuvos televizijos þurnalistams Vytautui Kvietkauskui ir Artûrui Baubliui. A.Terleckas mano, kad savo paþadu nesakyti kalbos, ko gero, iðgelbëjo renginá, kuriam nebuvo sukliudyta. Buvæs KGB Lietuvoje vadovas Eduardas Eismuntas „Lietuvos rytui“ sakë: „Terleckui buvo patarta, kad nedarytø preteksto iðkelti jam baudþiamàjà bylà, nes medþiagos buvo nemaþai parinkta“. 99

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Vienas tais laikais aukðtas KGB karininkas, „Lietuvos ryto“ kalbintas apie anuos ávykius, ironizavo: „Ontë (A.Terleckas. – Red.) tylëjo kaip vandens á burnà prisisëmæs“. VËL – LKP PRIEMONIØ PLANAI Po mitingo praëjus trims dienoms, LKP CK biuras pripaþino, kad nebuvo imtasi pakankamø priemoniø, turëjusiø suþlugdyti „prieðiðkà ideologinæ akcijà“. Po keliø dienø vël suðauktas LKP CK biuras priëmë svarbiausiø priemoniø demaskuoti antisovietinio sambûrio organizatoriams planà. Jam ágyvendinti buvo sudaryta komisija, á kurià átraukti P.Griðkevièius, A.Brazauskas, N.Mitkinas, A.Macaitis, E.Eismuntas ir kt. KGB labai operatyviai LKP vadovams pateikë duomenø apie aktyviausius mitinguotojus. Á pirmàjá sàraðà saugumas átraukë 70 asmenø, o netrukus pasirodþiusioje „papildomoje informacijoje“ – dar 18 pavardþiø. ÞMONËS BUVO ATLEIDINËJAMI Partijos virðûniø nurodymu, spauda, radijas ir televizija surengë galingà kampanijà prieð mitingo dalyvius, kurie buvo vadinami netgi tokiais epitetais kaip „erkës ant sveiko visuomenës kûno“. „Lietuvos rytas“ prieð kelerius metus spausdino V.Boguðio svarstymo, netrukus po mitingo ávykusio Vilniaus jaunimo teatre, stenogramas. Kaip matyti ið LKP miestø komitetø ataskaitø centrui, „pasmerkimo“ darbovietëje arba namø valdyboje iðvengë tik retas mitingo dalyvis. Daugelis þmoniø buvo priversti „savo noru“ iðeiti ið darbo arba prarado ankstesnes pareigas. „Liudas Dambrauskas – teigia, kad á ávykio vietà pakliuvo atsitiktinai. Individualø pokalbá vedë 2-osios butø ûkio tarnybos virðininkas G.Orlovas. Antanas Ðalaðevièius – elgesys pasmerktas dirbanèiøjø susirinkime, nuo ð.m. rugsëjo 15 d. atleistas ið darbo. Antanas Pëèiukënas – bus sprendþiamas klausimas dël tolesnio jo darbo Muzikiniame teatre. Kæstutis Genys – 1988 m. iðeis á pensijà. Gediminas Ðimonis – atleistas ið darbo. Stasys Sakalauskas – atleistas nuo ð.m. rugsëjo 9 d. ið darbo“, – raðyta LKP Kauno miesto sekretoriaus R.Rimaièio ataskaitoje centro komitetui. Kai kuriø miestø partijos lyderiai ataskaitas „apie atliktà darbà dël nacionalistø iðsiðokimo“ adresavo tiesiog „draugui È.Jurðënui“. Apskritai nenoriai apie praeitá ðnekantys buvæ KGB darbuotojai kalbinami itin stengiasi sumenkinti savo ir visos represijø maðinos vaidmená anø dienø batalijose. Daug metø grupelæ jaunø disidentø, kaþkada dar A.Vienuolio vidurinës mokiniø, arðiai persekiojæs KGB pareigûnas Antanas Bimbiris „Lietuvos rytui“ sakë buvæs eilinis sraigtelis, kokiø – ðimtai. „Mano vaidmuo – pastovëti prie paminklo ir að stovëjau, – kalbëjo Turto banke dabar dirbantis A.Bimbiris. – Nieko daugiau negaliu pasakyti“. 100

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

ODISËJOS KGB AUTOMOBILIAIS Po demonstracijos praëjus penkioms dienoms, lengvuoju automobiliu á Kaunà vaþiavusià N.Sadûnaitæ prie Vievio sustabdë nemaþa milicininkø bei civiliai vilkëjusiø asmenø grupë. Moteris be dideliø ceremonijø buvo ágrûsta á kità maðinà, ir nuo tos minutës prasidëjo 30 valandø uþsitæsusi „ekskursija“ Lietuvos ir Baltarusijos keliais. Per tà laikà du sykius keitësi N.Sadûnaitæ veþiojæ milicininkai bei saugumieèiai, o jai buvo primintas ir Molotovo–Ribentropo paktas, ir A.Mickevièiaus paminklas. Po poros dienø tas pats ábauginimo scenarijus buvo panaudotas prieð R.Puzonà ir R.Grigà, kurie dar nuo 1984 metø Vasario 16-àjà Kiaukliø baþnyèioje ðvæsdavo taip, kaip ji dabar ðvenèiama visur. UÞPUOLIKAI GRIEBËSI SMURTO Pirmiausia buvo pagrobtas R.Grigas, kai vëlø vakarà kartu su vilnieèiu Algirdu Masiulioniu, paveþæ iki namø baþnyèioje dirbusá meistrà, vaþiavo atgal á klebonijà. Ið kelià blokavusio automobilio iððokæ vyrai stvërë R.Grigà ir ëmë vilti á savo maðinà. Beviltiðkas zakristijono bandymas prieðintis baigësi tuo, kad jam iðsyk nuskilo vienas dantis, neliko akiniø ir vieno bato. Kunigas R.Puzonas, suþinojæs apie zakristijono pagrobimà, ðoko skambinti Ðirvintø milicijai, bet liko nesuprastas – kas nors, girdi, pajuokavo. Tada kunigas ir tàdien Kiaukliuose vieðëjæ vilnieèiai V.Boguðis, J.Sasnauskas, A.Masiulionis ir Andrius Tuèkus ieðkoti teisybës dviem automobiliais iðskubëjo á Vilniø. Visà kelià juos lydëjo „Volga“ be numeriø. Ðeðkinëje R.Puzono maðinà sustabdë milicija, o netrukus, prie jø sustojus „Volgai“ ir dar vienai lengvajai maðinai, kunigà iðtiko zakristijono likimas. V.Boguðis bandæs gëdinti milicininkus, girdi, kodël jie vykdà saugumieèio nurodymus, taèiau, be poros spyriø, nieko nelaimëjo. GALUTINË STOTELË – SVYRIAI Nesileidusá su banditais, kaip pats pavadino, á ðnekas ir tyliai maldas kalbëjusá kunigà uþpuolikai kità prieðpietá paleido Baltarusijos miestelyje Svyriuose. Parsigavæs á Vilniø, jis po kurio laiko milicijoje atgavo savo automobilá. Protokole buvo konstatuota, jog R.Puzonas savavaliðkai paliko maðinà gatvëje. Vëliau paaiðkëjo, kad be akiniø prastai matantis R.Grigas apskritai nesusigaudë nakties kelioniø geografijoje. Viename miðke uþpuolikai gàsdindami jam bandë áduoti kastuvà, girdi, iðsikask duobæ. Kai kità dienà jam pavyko iððokti ið maðinos, zakristijonas, manydamas esàs Rusijoje, ëmë rusiðkai ðauktis þmoniø pagalbos. Þmonës paaiðkino, kad èia – Joniðkis, ir padëjo nusigauti á baþnyèià. Dël ðiø faktø buvo nusiøsta telegrama SSKP CK generaliniam sekretoriui M.Gorbaèiovui bei atviras laiðkas SSRS generaliniam prokurorui. 101

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

NEIÐKENTË NEPRAKALBËJÆS Eidamas á mitingà, Vilniaus akademinio dramos teatro dailininkas dekoratorius Vytautas Janèiauskas neketino kalbëti, taèiau apimtas aplink tvyrojusios nuotaikos netikëtai prabilo. Pradëjæs Adomu Mickevièiumi, ðis plataus akiraèio, romantiðkos dvasios þmogus, savo kalboje minëjæs danø skulptoriø Thorvaldsenà ir didþiojo Michelangelo genijø, ragino nusimesti baimës skraistæ, pasijusti visaverèiais savo Tëvynëje gyvenanèiais þmonëmis. Tai buvo átaigi, stipri kalba, ir tikriausiai bûtent ji turëjo paakinti saugumà atidþiau ásiþiûrëti á ðá oratoriø. Saugumui V.Janèiauskas, be abejo, buvo þinomas nuo ankstesniø laikø – kaþkada uþ nutapytà Dievo atvaizdà iðmestas ið komjaunimo, vëliau pernelyg aktyviai propagavæs lietuvybæ Kaliningrado srityje, pastaraisiais metais nuolat raðæs nepriimtinus sovietinei spaudai straipsnius. Netrukus priverstas pasiaiðkinti, kodël dalyvavo mitinge, V.Janèiauskas raðë apie savo ðaknis, knygneðius ir ðviesuolius, tà palikimà, kuris já auklëjo ir formavo pasaulëþiûrà. Uþtat, kai rugsëjo 3 dienà „Tiesoje“ pasirodë straipsnelis „Gailiuosi padaræs klaidà“ su V.Janèiausko pavarde, ðis ðiaip jau ne itin karðtas þmogus tiesiog degë ið nuoskaudos ir pykèio. Po keliø dienø V.Janèiauskas netoli savo namø buvo sugriebtas ir ágrûstas á automobilá. Þiauriai sumuðæ, uþpuolikai paliko savo aukà miðke. Atgavæs sàmonæ, V.Janèiauskas vargais negalais pasiekë plentà ir parsigavo á Vilniø. Antràkart V.Janèiauskas buvo uþpultas kitais metais, artëjant Vasario 16-ajai. Sugráþo ketvirtà dienà – sumuðtas, nukirptas, o þvilgsnis toks, kad, pasak dukros Þivilës, negalëjai suprasti, kas su þmogumi padaryta. Sûnus Remigijus sugráþusá tëvà nufotografavo. Kai jau buvo nuotrauka, V.Janèiauskas uþraðë: „1988 m.vasario 17 d. Að gráþau nukirptas, suþalotu veidu, saugumo rûsyje iðsëdëjau pusketvirtos paros“. Po ðiø ávykiø iki tol neragavæs vaistø þmogus pradëjo skøstis ðirdimi. Staigi mirtis V.Janèiauskà iðtiko namuose. Jam buvo suëjæ 56 metai. P.CIDZIKO BUTE – KRATA Pagrindiniø mitingo rengëjø, tikriausiai vengdami per didelio atgarsio, represiniø struktûrø pareigûnai nejudino. Tiesa, 1988-øjø sausio 5 dienà Lietuvos SSR prokuroras L.Sabutis sankcionavo kratà P.Cidziko namuose – mat Lietuvos SSR prokuroro vyr. padëjëjas vyresnysis justicijos patarëjas J.Bakuèionis nustatë, jog yra pagrindo manyti, kad P.Cidziko namuose bus rasta su „Lietuvos Katalikø Baþnyèios kronika“ susijusiø dokumentø. Tø metø sausio 8 dienà P.Cidziko bûstà keturias valandas kratæs Lietuvos SSR prokuratûros ypaè svarbiø bylø tardytojas justicijos patarëjas E.Bièkauskas antra-

102

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

jame namo aukðte, laiptinës grindyse, aptiko slëptuvæ, kurioje ið tiesø bûta prokurorus dominusiø dokumentø. Pasiraðyti kratos protokolà P.Cidzikas atsisakë. PROKURORAS BUVO PAKEISTAS Praëjo dar vieni metai, ir 1989 metø vasario 23 dienà LKP CK sekretorius A.Brazauskas, tada net vietinës reikðmës raðtus pasiraðinëdavæs dar rusiðkai, SSKP centro komiteto praðë apsvarstyti naujà kandidatûrà á Lietuvos SSR prokuroro postà. Iki tol ðias pareigas ëjusiam L.Sabuèiui LKP lyderis turëjo priekaiðtø kaip „nesugebanèiam uþtikrinti vieningo veikianèiø ástatymo vykdymo prieþiûros ir neturinèiam principinës pozicijos neformaliø judëjimø bei organizacijø atþvilgiu“. Taèiau dar anksèiau, 1988-øjø birþelio 3 dienà, susibûrë Lietuvos persitvarkymo sàjûdis. Tais metais, apëmæ visà Lietuvà, vienas kità vijo kvapà gniauþiantys renginiai. Artëjant pirmajam Sàjûdþio suvaþiavimui, griuvo nesugebëjæs prie naujø vëjø prisitaikyti LKP CK pirmasis sekretorius R.Songaila. POZICIJÀ REIKËJO KEISTI 1988 metø spalio 20 dienà iðrinktas LKP lyderiu A.Brazauskas, dëkodamas uþ pasitikëjimà CK plenumo nariams, be kita ko, sakë: „Situacijos kai kada reikalauja tokiø sprendimø, kurie neáeina á anksèiau numatytas programas. Taip buvo su trispalve tautine vëliava. Jûs labai gerai atsimenat paèià pradþià, kai mus iðlydëjo á konferencijà. Tada pasirodë pirmosios vëliavos. Tai buvo toks laikas, kai að net eidamas á tribûnà pasakiau: kol tos vëliavos plevësuos, nekalbësiu. O kada mes sugráþæ atëjome á milþiniðkà mitingà Vingio parke, buvo jûra tø vëliavø. Ir jau man, kaip CK sekretoriui, suderinus su biuru, reikëjo visiðkai kitus þodþius pasakyti“.
LIETUVOS RYTAS: [NEPRIKLAUSOMAS ÐALIES DIENRAÐTIS] 1997 M. RUGPJÛÈIO 23 D., Nr. 197.

MAÞASIS BÛRYS
1987 M. RUGPJÛÈIO 23 D. VILNIUJE LLL ORGANIZUOTO PIRMOJO VIEÐO PROTESTO MITINGO, KURIAME BUVO REIKALAUJAMA NEPRIKLAUSOMYBËS LIETUVAI IR SSRS OKUPACINËS ARMIJOS PASITRAUKIMO, KGB SUDARYTAS DALYVIØ SÀRAÐAS IR INFORMACIJA, KOKIØ VEIKSMØ BUVO PRIEÐ JUOS IMTASI

ANDREIKA ALGIMANTAS, g. 1950 m. Klaipëdoje. Vilniaus restauravimo dirbtuviø stalius. Gyvena Vilniuje. 1980 m. teistas uþ antisovietiniø dokumentø gaminimà ir platinimà.

103

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Darbo kolektyvas 1987 m. rugsëjo 14 d. já apsvarstë. A.Andreika neneigë dalyvavæs mitinge. Ið 50 susirinkime dalyvavusiøjø pasisakë 6. Susirinkime dalyvavo Lietuvos komunistø partijos Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto instruktorë Z.Staðkevièiûtë. (Uþ dalyvavimà mitinge A.Andreika neteko darbo. Apie tai jis pasakoja „Lietuvos ryte“ 1995 m. liepos 26 d. iðspausdintame interviu „Buvæs politinis kalinys pasigydæs vël ieðko keliø á politikà“ – G.Ð.). AUKÐTIKALNIENË AUKSË, g. 1934 m. Alytaus r., TSKP narë. Vilniaus 50-osios vidurinës mokyklos mokytoja. Gyvena Vilniuje. Mitinge davë interviu uþsienio korespondentui. Nuo 1986 m. geguþës mën. bendradarbiams ir laiðkuose ávairioms instancijoms reiðkë „revizionistines paþiûras“. „Paþeidinëjo pedagoginæ etikà, pamokose iðkraipë Lietuvos istorijà“. Pirminës partinës organizacijos sprendimams nepakluso. Daug kartø buvo svarstoma. Lapkrièio 20 d. atvirame partiniame susirinkime paðalinta ið TSKP uþ „apolitiðkas paþiûras ir veiksmus, niekinanèius socialistinæ santvarkà, demokratinio centralizmo principø ignoravimà, pedagoginës etikos paþeidimà“. LKP Vilniaus miesto Spalio rajono komiteto biuras 1987 m. lakprièio 24 d. patvirtino pirminës partinës organizacijos sprendimà paðalinti A.Aukðtikalnienæ ið TSKP. Susirinkime A.Aukðtikalnienë pareiðkë, kad ji kaip komunistë privalëjo dalyvauti mitinge ir paaiðkinti M.Gorbaèiovo politikà. Dalyvavimà tokiuose renginiuose laiko savo konstitucine teise. BAKÐYS FELIKSAS, g. 1917 m. Alytaus r. Pensininkas. Gyvena Druskininkuose. BELICKAS AUÐVYDAS, g. 1961 m. Kaune. Daugëliðkio baþnyèios zakristijonas. Gyvena Ignalinos r., Daugëliðkyje. BIELIAUSKIENË JADVYGA, g. 1929 m. Kretingos r. Pensininkë. Gyvena Vilniuje. 1985 m. teista uþ antisovietinës literatûros platinimà ir nacionalistiná poveiká jaunimui. Rugsëjo 11 d. jos veiklà pasmerkë gyventojai. Susirinko 50 þmoniø pagal J.Bieliauskienës gyvenamàjà vietà, kalbëjo 6. Dalyvavo gamybinës butø ûkio valdybos virðininkas Paulavièius. J.Bieliauskienë susirinkime dalyvauti atsisakë. BOGUÐIENË VIRGINIJA, g. 1959 m. Këdainiuose. Laikinai nedirbanti, yra dekretinëse atostogose. Gyvena Vilniuje. Apsiribota jos vyro svarstymu. BOGUÐIS VYTAUTAS, g. 1959 m. Varënos r. Valstybinio jaunimo teatro inþinierius. Gyvena Vilniuje. Daug kartø profilaktuotas kaip aðtriai nacionalistiðkai nusiteikæs asmuo. (Profilaktavimas – auklëjamojo poveikio priemonë, kuria KGB organai, siekdami uþkirsti konkreèiø asmenø galimus „valstybininius nusikaltimus“ ar „politiðkai þalingus veiksmus“, savarankiðkai ar kartu su kitais valstybiniais organais ar visuomeninëmis organizacijomis taikë tø asmenø atþvilgiu. Pretekstu profilaktikai galëjo bûti informacija, kad asmuo ar asmenø grupë „politiðkai þalingai iðsiðoko“ ar ávykdë kitus „antivisuomeninius“ veiksmus, kurie nors ir neturi nusikaltimo sudëties, bet gali á tokius peraugti – G.Ð.). Rugsëjo 10 d. ávykusiame teatro kolektyvo susirinkime dalyvavo kûrybiniai darbuotojai, techninis personalas. V.Boguðis savo veiklos neneigë. Pasisakë 6 þmonës. 104

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

V.Boguðá palaikë darbininkas gaisrininkas Venclovas. V.Boguðio veiklà grieþtai pasmerkë Þukas, Butë, teatro veteranë Karalienë. Susirinkime dalyvavo ir kalbëjo LKP Vilniaus miesto komiteto propagandos ir agitacijos skyriaus vedëjas V.Alksneris, taip pat dalyvavo Tarybø rajono komiteto sekretorë M.Alijoðienë ir Tarybø rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja M.Vitkevièienë. BRAZDÞIÛTË ADELË, g. 1935 m. Birþø r. Laisva menininkë. Gyvena Vilniuje. Profilaktuota uþ þalingos medþiagos platinimà. Kelias savaites (nuo rugsëjo 11 d.) namuose jos ieðkojo Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Cibulskis, apylinkës inspektorius, namo komiteto nariai, taèiau jos nerado. BUMBULIS ALFONSAS, g. 1930 m. Klaipëdos r. Mikoliðkiø baþnyèios vargonininkas. Mitinge vadovavo ir dirigavo atliekamoms dainoms, giesmëms. BUNKUS ALMANTAS, g. 1961 m. Vilniuje. Kuro aparatûros gamyklos dailininkas apipavidalintojas. Gyvena Vilniuje. Lapkrièio 24 d. su juo kalbëjosi partijos komiteto sekretorius A.Èirkinas, sekretoriaus pavaduotojai V.Petkevièius, S.Krasovskis, Skurvidas. A.Bunkus jiems paaiðkino, kad á mitingà pateko atsitiktinai, stovëjo toli ir nieko negirdëjo. Áspëtas ateityje panaðiuose renginiuose nedalyvauti. CIDZIKAS PETRAS, g. 1944 m. Lazdijø r. Valkininkø baþnyèios kûrikas. Gyvena Vilniuje. Buvo patrauktas baudþiamojon atsakomybën uþ antisovietiniø dokumentø platinimà ir uþdarytas priverstiniam gydymui á specialiaus tipo psichiatrinæ ligoninæ. Penkias savaites namuose jo nesëkmingai ieðkojo Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas J.Cibulskis, apylinkës inspektorius, nariai. Tuo metu P.Cidzikas dirbo Valkininkø baþnyèioje. DAMBRAUSKAS LIUDAS, g. 1921 m. Ukmergës r. Pensininkas. Gyvena Kaune. 1947 m. teistas uþ antisovietinës organizacijos sukûrimà ir nelegalaus laikraðèio leidybà, o 1984 m. – uþ „ðmeiþikiðko“ turinio savo memuarø platinimà. GAIDYS STASYS, g. 1942 m. Varënos r. Nemenèinës statybos spec. aikðtelës virðininkas. Gyvena Vilniuje. Profilaktuotas uþ antisovietinius pasisakymus. GENYS KÆSTUTIS, g. 1928 m. Kaune. Kauno dramos teatro aktorius. Gyvena Kaune. Daug kartø profilaktuotas uþ nacionalistinius pasisakymus. GESIENË EMILIJA, g. 1925 m. Ðvenèioniø r. Namø ðeimininkë. Gyvena Lentvaryje. GESYS ADOMAS, g. 1915 m. Varënos r. Pensininkas. Gyvena Lentvaryje. Teistas uþ priklausymà partizanø bûriui. Mitinge kalbëjo apie Lietuvos okupacijà ir ragino susirinkusiuosius kovoti uþ jos nepriklausomybæ. Pas já á namus atvyko Trakø rajono kompartinio laikraðèio „Spartuolis“ korespondentë I.Katinienë ir, norëdama iðtirti jo pozicijà, kalbëjosi dvi valandas. GIKIS MANTAS, g. 1962 m. Vilniuje. Respublikinës klinikinës ligoninës gydytojas. Gyvena Vilniuje. GRAÞYS HENRIKAS, g. 1948 m. Anykðèiø r. Autokeliø tiesimo respublikinës valdybos inþinierius. Gyvena Vilniuje. Mitinge davë interviu uþsienio korespondentams, kuriems kalbëjo, kad SSRS varþoma religija ir nëra laisviø. 105

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Kolektyvo susirinkime dalyvavo 94 þmonës, pasisakë ir H.Graþá pasmerkë 5. Jis pats á susirinkimà neatvyko. Susirinkime dalyvavo LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto politinio ðvietimo kabineto vedëja A.Gaidamauskienë. GRAÞULIS PETRAS, g. 1958 m. Alytaus r. Alytaus baþnyèios vairuotojas ir Sasnavos baþnyèios zakristijonas. Gyvena Alytuje. Mitinge pasisakë prieð Lietuvos rusifikacijà. GRICIUS EGIDIJUS, g. 1965 m. Kurðënuose. Telðiø Katedros zakristijonas. Gyvena Telðiuose. GRIGAS ANTANAS, g. 1925 m. Lazdijø r. Pensininkas. Gyvena Lazdijø r., Leipalingyje. Profilaktuotas uþ nacionalistinius pasisakymus. Kalbëdamas mitinge ragino sukurti Jaunøjø lietuviø sàjungà, leisti nepriklausomà laikraðtá „Lietuvos balsas“, legalizuoti „Lietuvos Katalikø Baþnyèios kronikà“, pasiûlë tokià pat demonstracijà surengti 1988 m. vasario 16 d. GRIGAS ROBERTAS, g. 1960 m. Lazdijø r. Ðirvintø r. Kiaukliø baþnyèios zakristijonas. Tarnybos sovietinëje armijoje metu atsisakë priimti priesaikà, profilaktuotas. Mitinge kalbëjo apie savo atsisakymà priimti karinæ priesaikà, prievartiná Lietuvos prijungimà prie SSRS, tûkstanèiø lietuviø sunaikinimà, Lietuvos atsiskyrimo nuo Sovietø Sàjungos bûtinybæ. GUDËNAS JONAS, g. 1922 m. Ignalinos r. Pensininkas. Gyvena Kaune. JANÈIAUSKAS VYTAUTAS-PRANCIÐKUS, g. 1934 m. Joniðkio r. Akademinio dramos teatro dailininkas dekoratorius. Gyvena Vilniuje. Profilaktuotas uþ nacionalistinius pasisakymus. Pasisakydamas mitinge kvietë pagerbti stalinizmo aukø atminimà, ragino kovoti uþ Lietuvos laisvæ, bûti tvirtiems, nebijoti, nesilankstyti nei prieð rusus, nei prieð amerikieèius. Rugsëjo 8 d. „pravestas individualus pokalbis“. Nuo tol V.Janèiauskà nuolatos kontroliuos teatro vadovybë, partinë ir visuomeninë teatro organizacijos, kolektyvas. JUÐKAITË JANINA, g. 1966 m. Vilkaviðkyje. Laikinai nedirbanti. Gyvena Vilkaviðkyje. KALANTA JUOZAS, g. 1922 m. Varënos r. Pensininkas. Gyvena Gargþduose. KANÈYS JUOZAS-VYTAUTAS, g. 1927 m. Alytaus r. Pensininkas. Gyvena Vilniuje. Profilaktuotas uþ nacionalistinius pasisakymus. Apsvarstytas rugsëjo 11 d. susirinkime, organizuotame pagal jo gyvenamàjà vietà. Savo dalyvavimo mitinge nepaneigë. Susirinkime dalyvavo Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas J.Cibulskis. KARENIAUSKAS JONAS, g. 1938 m. Pasvalio r. Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos mokslinio tyrimo instituto vyr. inþinierius. Gyvena Vilniuje. Rugsëjo 11 d. ávykusiame kolektyvo susirinkime kalbëjo 9 þmonës, kurie vieningai ir rûsèiai pasmerkë J.Kareniauskà. Jis susirinkime taip pat kalbëjo, neneigë dalyvavæs mitinge ir ilgame pasisakyme pateisino savo veiklà. Susirinkime dalyvavo LKP Vilniaus miesto Tarybø rajono komiteto sekretorë M.Alijoðienë.

106

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

KAZLAUSKAITË JÛRATË, g. 1958 m. Kaune. Vilniaus dailës instituto biblioteki-

ninkë. Gyvena Vilniuje. Tëvas teistas uþ dalyvavimà antisovietinëje organizacijoje. Jos pasmerkimas surengtas rugsëjo 14 d. Kolektyvo susirinkime dalyvavo 50 þmoniø, pasisakë 6. J.Kazlauskaitë tvirtino, kad á mitingà pateko atsitiktinai. Susirinkime dalyvavo Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto propagandos ir agitacijos skyriaus vadëjas V.Grinèikas. KIBICKAITË BRONË, g. 1935 m. Molëtø r. Pramonës ámoniø poliklinikos ûkvedë, vyr. gydytojo pavaduotoja ûkio reikalams. Gyvena Vilniuje. Vienuolë. Rugsëjo 11 d. ávyko poliklinikos kolektyvo susirinkimas, pasmerkæs jos veiklà, iðreiðkæs jai nepasitikëjimà ir pareikalavæs jos pasitraukimo ið uþimamø pareigø. Susirinkime dalyvavo LKP Vilniaus miesto Spalio rajono komiteto instruktorius Medeiðius. B.Kibickaitë atsisakë iðeiti ið darbo savo noru. KOVERKO ELENA, g. 1926 m. Varënos r. Pensininkë. Gyvena Vilniuje. Kalbëdama mitinge piktinosi, kad Sovietø Sàjungoje sveiki þmonës laikomi uþdaryti psichiatrinëse ligoninëse. Rugsëjo 11 d. ávyko visuomenës ir gyventojø susirinkimas, organizuotas pagal jos gyvenamàjà vietà. E.Koverko jame dalyvauti atsisakë. Susirinkime kalbëjæ 6 þmonës jà pasmerkë. Susirinkime taip pat dalyvavo Vilniaus miesto Spalio rajono vykdomojo komiteto skyriaus virðininkas Smirnovas. KRYÞEVIÈIENË ELENA, g. 1928 m. Utenos r. Pensininkë. Gyvena Kaune. KRYÞEVIÈIUS KAZIMIERAS-VYTAUTAS, g. 1930 m. Klaipëdos r. Dirbtinio pluoðto gamyklos technologas. Gyvena Kaune. 1951 m. teistas uþ antisovietinæ veiklà. LAURINSKAS LEONAS, g. 1926 m. Tauragës r. Pensininkas. Gyvena Tauragëje. 1954 m. teistas uþ dalyvavimà partizanø bûryje. MASIULIONIS ALGIRDAS, g. 1959 m. Vilniuje. Apþeldinimo tresto dekoratyviniø augalø ûkio ekonomistas. Gyvena Vilniuje. Profilaktuotas uþ nacionalistinius pasisakymus. Rugsëjo 10 d. ávykusiame kolektyvo susirinkime 6 bendradarbiai rûsèiai pasmerkë jo veiklà ir pareikalavo, kad jis paliktø kolektyvà. Po susirinkimo A.Masiulionis paraðë pareiðkimà atleisti já ið darbo savo noru. Administracija jo pareiðkimà patenkino. Susirinkime dalyvavo LKP Vilniaus miesto Tarybø rajono komiteto propagandos ir agitacijos skyriaus vedëjas A.Vaicekauskas. NARIJAUSKAS VYTAUTAS, g. 1925 m. Marijampolëje. Pensininkas. Gyvena Vilniuje. Lapkrièio 23 d. su juo kalbëjosi butø statybos kooperatyvo namo Nr. 11 pirmininkas Jakimavièius. V.Narijauskas uþtikrino, kad á mitingà pateko atsitiktinai: grynai ið smalsumo. NIAURONIS JURAS, g. 1956 m. Joniðkëlyje. „Vilniaus statybos“ tresto 7-osios statybos valdybos suvirintojas. Gyvena Vilniuje. Lapkrièio 25 d. su J.Niauroniu kalbëjosi cecho partinës organizacijos sekretorë Pumputytë. J.Niauronis uþtikrino, kad á mitingà pateko atsitiktinai: vaþiavo pro ðalá ir sustojo paþiûrëti.

107

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

NIÛNIAVAITË JOVITA, g. 1952 m. Akmenëje. Konstruktoriø biuro inþinierë. Gy-

vena Vilniuje. Profilaktuota uþ „kenkëjiðkos“ literatûros platinimà. Rugpjûèio 27 d. atleista ið darbo savo noru. Rugsëjo 15 d. pagal jos gyvenamàjà vietà organizuotas gyventojø ir visuomenës atstovø susirinkimas, pasmerkæs jos veiklà. Dalyvavo 50 þmoniø, kalbëjo 5. J.Niûniavaitë susirinkime dalyvauti atsisakë. Susirinkime dalyvavo LKP Vilniaus miesto Spalio rajono komiteto instruktorius V.Medeiðius. PEÈELIÛNAS SAULIUS, g. 1956 m. Druskininkuose. Vilniaus miesto statybos projektavimo instituto darbuotojas. Gyvena Vilniuje. Lapkrièio 23 d. su juo kalbëjosi instituto direktorius Stoðkus, partinës organizacijos sekretorius Dinda, skyriaus virðininkas Jazovitas. Jiems S.Peèeliûnas pareiðkë, kad á mitingà atëjo sàmoningai, já laiko teisingu, ateityje taip pat dalyvaus panaðiuose renginiuose. S.Peèeliûnas instituto vadovybës buvo grieþtai áspëtas ir „paimtas kontrolën“. PEÈELIÛNIENË LINA, g. 1956 m. Ariogaloje. Mokslø akademijos bibliotekininkë. Gyvena Vilniuje. Lapkrièio 24 d. Mokslø akademijos bibliotekos direktorius Marcinkevièius, partinës organizacijos sekretoriaus pavaduotoja Sklëriutë kalbëjo su L.Peèeliûniene, kuri tvirtina, jog á mitingà pateko neatsitiktinai, nes já vertina palankiai. L.Peèeliûnienë áspëta. PEÈIUKËNAS ANTANAS, g. 1940 m. Panevëþio r. Kauno muzikinio teatro rekvizitorius. Gyvena Kaune. PETKEVIÈIENË JADVYGA, g. 1928 m. Skuodo r. Tuberkuliozës dispanserio darbuotoja. Gyvena Ðiauliuose. Profilaktuota uþ nelegaliø leidiniø platinimà. PETKEVIÈIUS JONAS-VINCENTAS, g. 1929 m. Telðiø r. Telefono-telegrafo stoties darbininkas. Gyvena Ðiauliuose. 1953 m. teistas uþ priklausymà partizanø bûriui. PIPIRAS ANTANAS, g. 1937 m. Anykðèiø r. Vilniaus tarpkolûkinio susivienijimo elektrikas. Gyvena Vilniuje. Profilaktuotas uþ nacionalistinius pasisakymus. POÐKUS BRONIUS, g. 1928 m. Ðilalës r. Pensininkas. Gyvena Kretingoje. Vienuolis. PRANEVIÈIUS JONAS, g. 1925 m. Këdainiø r. Skaièiavimo maðinø gamyklos remonto cecho dailininkas apipavidalintojas. Gyvena Vilniuje. Nacionalistiðkai nusiteikæs. Su J.Pranevièiumi kalbëjosi gamyklos direktorius Èiuplinskas, partijos komiteto sekretorius Karalius. J.Pranevièius tvirtina, kad á mitingà pateko atsitiktinai: ëjo pro ðalá, trumpam stabtelëjo, taèiau nieko negirdëjo. PRATUSEVIÈIUS JONAS, g. 1932 m. Alytaus r. Apþeldinimo tresto dekoratyviniø augalø ûkio vyr. ekonomistas. Gyvena Vilniuje. 1954 m. teistas uþ priklausymà partizanø bûriui. Jo veiklos pasmerkimo susirinkimas ávyko rugsëjo 28 d. Jis neneigë dalyvavæs mitinge. Rugsëjo 30 d. J.Pratusevièius nebuvo atestuotas darbui vyr. ekonomisto pareigoms ir pervestas á ekonomisto pareigas.

108

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

RACKEVIÈIUS GINTAUTAS, g. 1964 m. Vilniuje. VLKJS narys. „Elfos“ gamyklos

6-ojo cecho vairuotojas. Gyvena Vilniuje. Lapkrièio 25 d. su juo kalbëjosi „Elfos“ gamyklos partijos komiteto sekretorius V.Sizovas, sekretoriaus pavaduotojas A.Jasinskas, cecho Nr. 6 partinës organizacijos sekretorius J.Veligoras. G.Rackevièius paaiðkino, kad á mitingà pateko atsitiktinai. RAGAIÐIENË ANGELË, g. 1944 m. Vilniuje. Vilniaus elektros matavimo prietaisø gamyklos laborantë. Gyvena Vilniuje. Profilaktuota uþ „ðmeiþikiðkø“ dokumentø raðymà. Rugsëjo 8 d. gamykloje ávyko R.Ragaiðienës pasmerkimo susirinkimas, kuriame dalyvavo 160 þmoniø (tarp jø – gamyklos partinio komiteto sekretorius S.Belousovas), kalbëjo 4. R.Ragaiðienë susirinkime nedalyvavo, taèiau neneigë dalyvavusi antisovietiniame mitinge. RAGAIÐIS ROMALDAS, g. 1942 m. Lazdijø r. Optikas. Gyvena Vilniuje. Triskart – 1961 m., 1975 m., 1979 m. teistas uþ antisovietinæ veiklà. Rugsëjo 10 d. ávyko kolektyvinis R.Ragaiðio pasmerkimo susirinkimas, kuriame dalyvavo 30 þmoniø, kalbëjo 4. R.Ragaiðis susirinkime dalyvavo ir nepaneigë buvæs mitinge. Kolektyvo susirinkime dalyvavo LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto antrasis sekretorius A.Ðvelnys. RAIÞYTË ALDONA, g. 1945 m. Prienø r. Dirbanti pagal privaèios samdos sutartá. Gyvena Kaune. Vienuolë. Profilaktuota uþ nacionalistiná poveiká jos aplinkoje esantiems þmonëms. RALYS VACLOVAS, g. 1916 m. Kelmës r. Odos–veneriniø ligø dispanserio gydytojas. Gyvena Vilniuje. Aktyvus blaivybës klubo narys. Lapkrièio 20 d. su V.Raliu kalbëjosi vyr. gydytoja Bilienë, partinës organizacijos sekretorë Vainilienë, skyriø vedëjos Stonienë, Juðkevièienë, Treiderienë, Chlivickienë, dispanserio atstovë Norvaiðienë. V.Ralys paaiðkino, kad mitinge dalyvavo neatsitiktinai ir jo nelaiko antitarybiniu, o toks protestas buvo reikalingas ir jis já palaiko. V.Ralys áspëtas. RAÐKAUSKAITË ANGELË-BIRUTË, g. 1938 m. Marijampolës r. Kunigo ekonomë. Gyvena Vilniuje. Vienuolë. Rugsëjo 16 d. pas jà á namus atvyko ir su ja kalbëjosi 1-osios gamybinës butø ûkio valdybos virðininkas Rinkevièius ir namo komiteto atstovai. A.B.Raðkauskaitë nepaneigë dalyvavusi mitinge. SADÛNAITË NIJOLË-FELICIJA, g. 1938 m. Këdainiø r. Gyvena Vilniuje. Vienuolë. 1975 m. teista uþ „Lietuvos Katalikø Baþnyèios kronikos“ leidybà. Mitinge kalbëjo tris kartus. Pirmasis pasisakymas: pakvietë susirinkusiuosius prisiminti hitlerizmo ir stalinizmo aukas, nukankintas Sibire, nuteistus kunigus ir kitus sàþinës kankinius. Antrasis pasisakymas: kalbëjo, kad Lietuva yra nesugriauta, tautos branduolys sveikas ir jeigu pasikliausime Dievu, jis mus iðves ið tamsos, melo ir apgaulës. Kvietë bûti gailestingiems KGB darbuotojams, milicininkams, þurnalistams ir

109

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

visiems, kurie mus ðmeiþia. Praneðë, kad ji pati rugpjûèio 11 d. perdavë á uþsiená Klimaièiui informacijà apie rengiamà demonstracijà. Pasiûlë sugiedoti Lietuvos himnà. Treèiasis pasisakymas: paragino mitingo dalyvius pareikalauti paskelbti Molotovo–Ribentropo paktà ir panaikinti jo padarinius. KGB nurodymu jos veiklà tiria prokuratûra. SAKALAUSKAS KAZIMIERAS-STASYS, g. 1952 m. Kaune. „Energoprojekto“ frezuotojas. Gyvena Kaune. Mitinge kalbëjo apie tai, kad SSRS Uþsienio reikalø ministerija net nesvarstë Romos Popieþiaus atvykimo á Lietuvà klausimo, kaltino SSRS uþ tai, kad joje nëra keitimosi informacija laisvës. SAKAVIÈIUS GINTAS, g. 1965 m. Lazdijø r. Lazdijø r. Gerdaðiø baþnyèios sargas. Gyvena Druskininkuose. SASNAUSKAITË ELEONORA, g. 1960 m. Vilniuje. Vilniaus valstybinio universiteto medicinos fakulteto laborantë. Gyvena Vilniuje. Profilaktuota uþ „ðmeiþikiðkø“ dokumentø raðymà. Atsisakë kalbëtis su kolektyvo administracija ir visuomeniniø organizacijø atstovais. Rugsëjo 15 d. ávyko medicinos fakulteto kolektyvo susirinkimas, turëjæs pasmerkti mitingo dalyvius, taèiau jame ji taip pat atsisakë dalyvauti. Rugsëjo 16 d. pas jà individualiam pokalbiui á namus atvyko Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto butø valdybos virðininkas Rinkevièius. SASNAUSKAS JULIUS, g. 1959 m. Vilniuje. Kauno kunigø seminarijos klierikas. Gyvena Vilniuje. 1979 m. teistas uþ nelegaliø leidiniø leidybà. Á jo namus Vilniuje buvo atvykæ Lenino rajono vykdomojo komiteto atstovai, taèiau J.Sasnausko nerado. SKEBËRA KAZIMIERAS, g. 1891 m. Ðirvintø r. Pensininkas. Gyvena Ðirvintø r. Du kartus teistas: 1945 m. – uþ antisovietiniø lapeliø platinimà, 1958 m. – uþ antisovietinës organizacijos sukûrimà. SMAGURAUSKAS VYTAUTAS, g. 1939 m. Ðvenèioniø r. Laikinai nedirbantis. Gyvena Këdainiuose. Pasisakë mitinge ir ragino pagerbti stalinizmo aukø atminimà, pastatyti joms paminklus, reikalavo atðaukti Molotovo–Ribentropo paktà. STEPONAVIÈIUS PRANAS, g. 1968 m. Kretingoje. Klaipëdos 18-osios profesinës technikos mokyklos moksleivis. Gyvena Kretingoje. Jo tëvas yra Kretingos baþnyèios komiteto pirmininkas. SUTKAITIS JUSTINAS, g. 1927 m. Ðakiø r. Vilniaus miesto 6-osios ligoninës poliklinikos terapeutas. Gyvena Vilniuje. Kolektyve charakterizuojamas teigiamai, aktyviai dalyvauja kolektyvo visuomeniniame-politiniame gyvenime. Rugsëjo 15 d. su juo kalbëjosi administracijos atstovai ir partinës organizacijos sekretorius. J.Sutkaitis paaiðkino, kad mitingo vietoje atsidûrë visiðkai atsitiktinai. ÐAKALIENË GENOVAITË, g. 1955 m. Irkutsko sr. Vilniaus miesto Tarybø rajono valstybinio draudimo agentë. Gyvena Vilniuje. Buvusi „Tëvynës iðdaviko“ V.Ðakalio þmona.

110

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Rugsëjo 11 d. bendradarbiai rûsèiai pasmerkë G.Ðakalienæ. Susirinkime kalbëjo 15 þmoniø. Ji neneigë dalyvaujanti antisovietinëje veikloje. Susirinkime dalyvavo LKP Vilniaus miesto Tarybø rajono komiteto propagandos ir agitacijos skyriaus vedëjas Vaicekauskas. ÐALAÐEVIÈIUS ANTANAS, g. 1955 m. Kaune. „Dailës“ kombinato dailininkas. Gyvena Kaune. ÐIBONIS GEDIMINAS, g. 1956 m. Kaune. „Dailës“ kombinato keramikas. Gyvena Kaune. ÐIUGÞDA EDVARDAS, g. 1944 m. Vilkaviðkio r. Kauno skaièiavimo technikos remonto gamyklos inþinierius. Gyvena Kaune. Profilaktuotas uþ nacionalistinius pasisakymus. ÐIUPARIS VLADAS-ALFONSAS, g. 1942 m. Vilniuje. Dirbantis laikinus darbus baþnyèiose. Gyvena Vilniuje. Mitinge kalbëjo apie tai, kad tikintieji kaltina bolðevikus uþ religijos persekiojimà, taèiau ne visi tikintieji palaikë ðià demonstracijà, dël jø teks kentëti joje dalyvaujantiems, piktinosi Lietuvos rusifikacija. Penkias savaites namuose jo nesëkmingai ieðkojo Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas J.Cibulskis, apylinkës inspektorius, namo komiteto nariai. Tuo metu V.Ðiuparis dirbo Valkininkø baþnyèioje. TAMULAITIENË-KAZLAUSKAITË DAIVA, g. 1960 m. Kaune. Kauno medicinos instituto informacinio sektoriaus mokslinë bendradarbë. Gyvena Kaune. Tëvas teistas uþ dalyvavimà antisovietinëje organizacijoje. TAMUTIENË STASË, g. 1926 m. Ðiauliø r. Pensininkë. Gyvena Klaipëdoje. Rugsëjo 16 d. su ja kalbëjosi partinës organizacijos sekretorius A.A.Mosolas. Ji savo paþiûrø neatsisakë. TAMUTYTË DALIA, g. 1957 m. Klaipëdoje. Laikinai nedirbanti. Gyvena Klaipëdoje. Rugsëjo 9 d. su ja kalbëjosi firmos „Universal“ direktorë N.Galickaja, o rugsëjo 10 d. ávyko jos pasmerkimo akcija darbo kolektyve. Rugsëjo 11 d. su ja kalbëjosi prekybos valdybos virðininko pavaduotoja kadrø klausimais D.Narinkevièienë, partkomo sekretorë B.Tamoðiûnienë, miesto vartotojø kooperatyvo ir valstybinës prekybos darbuotojø profsàjungos komiteto pirmininkas E.Paplauskas. D.Tamutytë paaiðkino, kad Vilniuje rengiamame mitinge dalyvauti ruoðësi ið anksto, nori iðvykti gyventi á Kanadà. TERLECKAS ANTANAS, g. 1928 m. Ignalinos r. Nedirbantis. Gyvena Vilniuje. Tris kartus teistas uþ dalyvavimà antisovietinëje organizacijoje ir nelegaliø leidiniø leidybà (1958 m., 1974 m., 1980 m.). Su A.Terlecku ir jo þmona E.Terleckiene kalbëjosi á jø namus atvykæs 2-osios gamybinës butø ûkio valdybos virðininkas Vosylius. Terleckai neneigë dalyvavæ mitinge. TERLECKAS GINTAS, g. 1958 m. Vilniuje. Vilniaus 56-osios vidurinës mokyklos mokytojas. Gyvena Vilniuje. Uþ antisovietinæ veiklà teisto Antano Terlecko sûnus. Su juo kalbëjosi mokyklos direktorius ir partinës organizacijos sekretorius. G.Terleckas neneigia dalyvavæs mitinge. Rugsëjo 15 d. ávyko mokyklos kolektyvo susirin-

111

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

kimas. G.Terleckà pasmerkë 5 kolektyvo nariai. Jis pats susirinkime dalyvauti atsisakë. G.Terleckas nuolat stebimas direkcijos, partinës organizacijos, kiekvienà savaitæ tikrinamas jo vedamø pamokø lygis. TERLECKIENË ELENA, g. 1925 m. Anykðèiø r. Pensininkë. Gyvena Vilniuje. Profilaktuota uþ „ðmeiþikiðkos“ medþiagos platinimà. TUÈKUS ANDRIUS, g. 1959 m. Vilniuje. Restauravimo dirbtuviø stalius. Gyvena Vilniuje. Profilaktuotas uþ antisovietinius pasisakymus. Rugsëjo 14 d. ávyko kolektyvo susirinkimas, kuriame dalyvavo LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto instruktorë Z.Staðkevièiûtë. A.Tuèkus neneigë dalyvavæs mitinge. UÞUPIS ANTANAS, g. 1937 m. Ðakiø r. Darbininkas. Gyvena Kaune. Du kartus teistas uþ antisovietinæ veiklà (1953, 1977 m.). VAIÐNORAS ALGIMANTAS, g. 1930 m. Lazdijø r. Laikinai nedirbantis. Gyvena Vilniuje. Mitinge davë interviu uþsienio korespondentui. Pas A.Vaiðnorà á namus atvyko 5-osios butø ûkio tarnybos inþinierë Mendelienë, cecho komiteto pirmininkë Ivaðkevièiûtë, vyr. meistrë Verikovskaja, taèiau A.Vaiðnoras su jomis kalbëtis atsisakë. VALAITYTË BRONË, g. 1925 m. Ðakiø r. Kunigo ekonomë. Gyvena Marijampolës r., Sasnavoje. Teista uþ partizanø rëmimà. Mitinge kalbëjo apie tai, kad ji ir jos ðeima nekaltai nukentëjo nuo sovietinës valdþios. VALIUÐAITIS VIDMANTAS, g. 1956 m. Kaune. Meno darbuotojø rûmø metodininkas. Gyvena Kaune. VERKAUSKAS ROMUALDAS, g. 1960 m. Vilniuje. VLKJS narys. Inþinierius. Gyvena Vilniuje. Pasisakë mitinge. Gruodþio 1 d. su juo kalbëjosi partinës organizacijos sekretorius A.Kantauskas, sekretoriaus pavaduotojas R.Balsys, instituto direktoriaus pavaduotojas Z.Linda, aprûpinimo skyriaus virðininkas E.Smilgys. R.Verkauskas jiems paaiðkino, kad neatsitiktinai pateko á mitingà, iðreiðkë nepasitikëjimà komunistø partijos vykdoma „perestroikos“ politika, iðreiðkë ásitikinimà, kad nesilaikoma demokratizmo principø. Pareiðkë, jog jeigu ateityje panaðus renginys ávyks, jis bûtinai jame dalyvaus. ÞYPRË ALGIRDAS, g. 1927 m. Skuodo r. Pensininkas. Gyvena Latvijos TSR. 1958 m. teistas uþ antisovietinæ veiklà (antisovietinës organizacijos ir partizanø bûrio dalyvis).
PARENGË GINTARAS ÐIDLAUSKAS Leidëjø pastabos. Dalis èia pateikiamos medþiagos iðversta ið rusø kalbos. Medþiaga saugoma Lietuvos ypatingojo archyvo Lietuvos komunistø partijos centro komiteto bendrojo skyriaus slaptojo sektoriaus byloje (f. 1771, ap. 270, b. 182, l. 1–57), susidedanèioje ið KGB sudarytø mitinge dalyvavusiø asmenø sàraðø, ataskaitinës informacijos apie administraciniø, partiniø organizacijø priemones, kuriø imtasi pasmerkiant mitingo dalyvius. Populiariausia ið jø – valdþios surengti kolektyviniai ir vieði „provokacinio, antisovietinio sambû-

112

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

rio“ dalyviø pasmerkimo susirinkimai. Ne visi tokie susirinkimai vyko pagal valdþios parengtà iðankstiná scenarijø. Pavyzdþiui, V.Boguðio pasmerkime nemaþai bendradarbiø já atvirai palaikë. Byloje yra 31 nuotrauka, padaryta mitingo dienà „ávykio vietoje“. KGB identifikavo nedidelæ dalá mitingo dalyviø. Pateikiamame KGB sudarytame ir LKP CK pirmajam sekretoriui P.Griðkevièiui bei kitiems vadovaujantiems asmenims susipaþinti skirtame mitingo dalyviø sàraðe neiðvengta ávairiø anketiniø, biografiniø netikslumø, apstu propagandiniø kliðiø ir asmená áþeidþianèiø charakteristikø („religinis ekstremistas“, „religinis fanatikas“, „teroristas“ ir pan.), kuriø nepublikuojame. Atsipraðome sàraðe figûruojanèiø asmenø uþ galimus anketiniø ir kitø þiniø netikslumus. Taip pat nepublikuojame þmogø charakterizuojanèios asmeniðko pobûdþio informacijos. Nepateikiami ir sàraðo, jo papildymø bei priedø originaluose uþfiksuoti teiginiai, kurie akivaizdþiai prasilenkia su tiesa arba kuriø tikrumu nesame ásitikinæ (visø pirma turima omenyje informacija apie atskirø mitingo dalyviø atgailà dël savo dalyvavimo akcijoje). Pavyzdþiui, minëtoje LYA byloje raðoma, kad mitingo kalbëtojas, kuriam ðioje knygoje skiriamas atskiras skyrelis, Vytautas Janèiauskas gailëjosi dalyvavæs mitinge ir apie tai paraðæs „Tiesoje“ bei paþadëjo ateityje tokiose akcijose nedalyvauti. Ið tikrøjø rugsëjo 3 d. „Tiesoje“ iðspausdintas kagëbistø paraðytas straipsnis „Gailiuosi padaræs klaidà“ su Vytauto Janèiausko paraðu, nors tokio pasigailëjimo jis niekada nebuvo praðæs ir raðæs. Kità dienà ðá klastingà ðmeiþtà pakartojo kiti sovietinës Lietuvos laikraðèiai. Á skelbiamà sàraðà neátrauktos pavardës tø asmenø, kurie savo dalyvavimà mitinge paneigë, taip pat tø, kuriø pavardës á sovietinës valdþios sudarytà mitingo dalyviø sàraðà pateko per klaidà.

INFORMACIJA APIE ATLIKTÀ DARBÀ DËL Ð. M. RUGPJÛÈIO 23 D. ÁVYKIØ VILNIUJE
Komunistø partijos miesto, rajonø komitetø biurø nariai, skyriø vedëjai, miesto ir rajonø liaudies deputatø tarybø vykdomøjø komitetø pirmininkø pavaduotojai susitiko su 131 kolektyvo dirbanèiaisiais, moksleiviais, studentais. Informuoti miesto darbo þmones, besimokantá jaunimà apie rugpjûèio 23 d. ávykius buvo atvykæ 17 Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo atsakingø darbuotojø. Su savo kolektyvø dirbanèiaisiais susitiko 43 partkomø sekretoriai. Susirinkimø metu darbo þmonës, moksleiviai, studentai vieningai pasmerkë antitarybinës sueigos organizatorius. Pateiktø klausimø analizë rodo, kad dauguma þmoniø domëjosi Sadûnaitës ir kitø sueigos organizatoriø biografijomis, teiravosi, kodël Sadûnaitë nedirba, kodël provokatoriams nebuvo duotas atkirtis vietoje. Pateikta eilë pasiûlymø, pavyzdþiui: mokyklose daugiau valandø skirti Lietuvos TSR istorijos kurso dëstymui, perþiûrëti Lietuvos TSR istorijos vadovëlá, plaèiau kine, teatre statyti kûrinius istorine tematika, politinio mokymo sistemoje studijuoti 40-øjø metø ávykius Lietuvoje, paruoðti apie ðá laikotarpá paskaitø ciklus. Pageidaujama atspausdinti 1939 metø sutarties tarp TSRS ir Vokietijos tekstà, pakomen113

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

tuoti spaudoje 1918 metø vasario mën. 16 d. ávykius, apskritai daugiau publikacijø aktualiais Lietuvos TSR istorijos klausimais. Kaunieèiai, dalyvavæ rugpjûèio 23 d. ávykiuose, buvo apsvarstyti ir pasmerkti darbo kolektyvø arba namo gyventojø susirinkimuose, individualius pokalbius su jais pravedë ámoniø, ástaigø vadovai. Dambrauskas Liudas – teigia, kad ávykio vietoje atsidûrë atsitiktinai. Individualø pokalbá pravedë 2-os butø ûkio tarnybos virðininkas G.Orlovas. Genys Kæstutis – elgesys apsvarstytas ir pasmerktas Dramos teatro kolektyvo susirinkime. 1988 m. iðeis á pensijà. Gudënas Jonas – apsvarstytas namo gyventojø susirinkime. Kryþevièienë Elena – apsvarstyta namo gyventojø susirinkime. Kryþevièius Kazimieras – iki rugsëjo mën. 23 d. atostogavo. Rugsëjo mën. 25 d. ávyks Dirbtinio pluoðto gamyklos cecho dirbanèiøjø susirinkimas, kuriame bus apsvarstytas jo elgesys. Peèiukënas Antanas – elgesys apsvarstytas ir pasmerktas kolektyvo dirbanèiøjø susirinkime, bus sprendþiamas klausimas dël tolimesnio jo darbo Muzikiniame teatre. Raiþytë Aldona – individualø pokalbá pravedë 2-os butø ûkio tarnybos virðininkas G.Orlovas. Sakalauskas Stasys – elgesys apsvarstytas ir pasmerktas „Energoremonto“ ámonës dirbanèiøjø susirinkime, atleistas ið darbo nuo ð.m. rugsëjo 9 d. Ðalaðevièius Antanas – elgesys pasmerktas dirbanèiøjø susirinkime, nuo ð.m. rugsëjo 15 d. atleistas ið darbo. Ðibonis Gediminas – atleistas ið darbo. Ðiugþda Edvardas – ðiuo metu niekur nedirba. Individualø pokalbá pravedë Lenino raj. Liaudies deputatø tarybos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja N.Vizbarienë. Tamulaitienë-Kazlauskaitë Daiva – teigia, kad ávykio vietoje atsidûrë atsitiktinai, elgesys apsvarstytas ir pasmerktas kolektyvo dirbanèiøjø susirinkime. Uþupis Antanas – ið „Kauno statybos“ tresto atleistas 1987 m. liepos 31 d., ðiuo metu nedirba, gyvena nuosavame name. Individualø pokalbá pravedë Poþëlos raj. Liaudies deputatø tarybos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja L.Dydienë. Valiuðaitis Vidmantas – elgesys apsvarstytas ir pasmerktas Menininkø rûmø darbuotojø susirinkime. Ruoðiasi stoti á aspirantûrà prie Vilniaus V.Kapsuko Valstybinio universiteto. Partijos miesto komitetas ð.m. rugsëjo mën. 15 d. pravedë seminarà partiniam aktyvui ideologinio darbo gerinimo klausimais, kuriame praneðimà padarë LKP CK sekretorius L.Ðepetys.
LKP Kauno miesto komiteto sekretorius R.RIMAITIS

114

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Steponavièius Pranas, gimæs 1968 metais, baigë Klaipëdos 18-àjà profesinæ technikos mokyklà 1987 m. liepos mën. (mokësi 1984–1987 m.). Ásigijo tinkuotojo-daþytojo specialybæ. Pagal paskyrimà dirbo Statybos montavimo treste „Klaipëdos statyba“ nuo rugpjûèio mën. 8 d. Atleistas – spalio 27 d. ryðium su paðaukimu á karinæ tarnybà. Gyveno Kretingoje pas tëvus ir tuo paèiu metu dirbo Kretingos baþnyèioje darbininku.
LKP Klaipëdos miesto komiteto Propagandos ir agitacijos skyriaus vedëja D.MACEVIÈIENË

Visø ðaliø proletarai, vienykitës! TARYBØ SÀJUNGOS KOMUNISTØ PARTIJA LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS ÐIAULIØ MIESTO KOMITETAS 235400, Ðiauliai, Kapsuko 15, Tel. 22553

LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS CENTRO KOMITETUI I n f o r m a c i j a apie pil. Jono ir Jadvygos Petkevièiø, dalyvavusiø rugpjûèio 23 d. antitarybiniame sambûryje Vilniuje, poelgio ávertinimà Pil. Jonas Petkevièius, Jono, gimë 1929 m. kovo 8 d. Telðiø rajono Luokës miestelyje, lietuvis, iðsilavinimas – vidurinis. Pil. Jadvyga Petkevièienë, Antano (ji taip pat Malukaitë, Beniuðienë, Stonkienë), gimë 1928 m. kovo 6 d. Skuodo rajono Daukðiø kaime, lietuvë, iðsilavinimas – specialusis vidurinis, medicinos sesuo. Nuo 1949 m. pil. J.Petkevièius palaikë ryðius su banditais. 1952 m., dirbdamas Joniðkio galvijø paruoðø kontoroje kasininku, pagrobë apie 8 tûkstanèius rubliø ir pasitraukë á banditø gaujà, gavo slapyvardá „Zigmas“. Bendradarbiavo leidþiant antitarybiná laikraðtá „Kovojantis lietuvis“. Remiantis RTFSR baudþiamojo kodekso 58-1 „a“ str., 58-10 str. I d., 58-11 str. ir 1947 m. birþelio 4 d. TSRS Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo Ásako I dalimi 1953 m. geguþës 12 d. nuteistas 25 metams laisvës atëmimo, atliekant bausmæ pataisos darbø stovykloje, ir 5 metams iðtrëmimo su turto konfiskavimu. Po 17 metø ið kalinimo vietos paleistas. Pil. Jadvyga Petkevièienë kartu su savo tëvais 1951 m. buvo iðtremta á ðalies gilumà uþ ryðius su banditø gauja. Nuo 1960 metø dirbo medicinos seserimi Kretingoje, Kapsuke, Þagarëje, Jelgavoje. Nuo 1971 m. dirbo Ðiauliø gimdymo namuose medicinos seserimi. Ðiuo metu – pensininkë ir dirba Ðiauliø tuberkuliozës dispanseryje dezinfektore. Dël atliekamø pareigø administracija priekaiðtø jai neturi. Pil. J.Petkevièius nuo 1971 metø vidurio dirbo staliumi-dailide ávairiose Ðiauliø miesto ámonëse, organizacijose. Per 11 metø pakeitë 3 darbovietes, o nuo 1983 m. 115

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

pradþios iki dabar perëjo 6 ámones bei organizacijas, kai kuriose dirbo vos po 1 mënesá. Nuo 1985 m. gruodþio 1 d. dirba Telegrafo ir telefono stotyje elektromonteriu. Administracija J.Petkevièiui dël atliekamø tiesioginiø pareigø priekaiðtø neturi. Jonas ir Jadvyga Petkevièiai gyvena komunaliniame dviejø kambariø bute su patogumais (Lenino g. 42–1), bute turi telefonà Nr. 6-09-10. J.Petkevièienës sûnus V.Stonkus, gimæs 1966 metais, po tarnybos Tarybinëje Armijoje dabar mokosi Kauno A.Snieèkaus politechnikos institute. Pil. J.Petkevièienë, gráþusi á Lietuvà, palaikë artimus ryðius su A.Sacharovo disidentø grupe. Petkevièiai sistemingai dalyvauja religiniø ekstremistø rengiamuose sambûriuose Viduklëje, Ðiluvoje, Kryþiø kalne (Ðiauliø rajone). 1987 m. rugpjûèio 21 d. Lietuvos TSR prokuratûros pravedimu Ðiauliø miesto prokuroro vyr. padëjëjas A.Leonavièius iðsikvietë pil. J.Petkevièiø pokalbiui ir oficialiai áspëjo já nepaþeidinëti vieðosios tvarkos. Buvo suraðytas oficialus áspëjimas, kurá pil. J.Petkevièius atsisakë pasiraðyti, taèiau paþadëjo rugpjûèio 23 d. á Vilniuje rengiamà antitarybiná sambûrá nevaþiuoti. Minëtos akcijos dienà duoto þodþio neiðtesëjo ir á Vilniø iðvyko. Rugpjûèio 27 d. miesto „Raudonosios vëliavos“ laikraðtyje skaitytojams pageidaujant buvo iðspausdinta A.Juro medþiaga „Ðtrichai „kovotojo“ portretui“ apie kai kuriuos J.Petkevièiaus gyvenimo faktus. Rugsëjo 3 d. Telegrafo ir telefono stoties darbuotojai grieþtai pasmerkë ekstremistø iðpuolá Vilniuje ir J.Petkevièiaus dalyvavimà jame. Kolektyvo susirinkime kalbëjo veteranø tarybos pirmininkas V.Rutkus, cecho virðininkas E.Ganusauskas, vyresnioji inþinierë E.Balèytienë, inþinierius V.Zimnickas, elektromonteriai J.Rutkauskienë, G.Naruðaitis, telefonø iðvystymo grupës vyr. mechanikë L.Barzdienë, sargas A.Kurganovas. Elektromonteris J.Petkevièius demagogiðkais iðvedþiojimais apie demokratijà bandë pateisinti savo elgesá ir susilaukë ryþtingo atkirèio. Apie ðá kolektyvo susirinkimà miesto „Raudonosios vëliavos“ laikraðtyje buvo informuota miesto visuomenë rugsëjo 4 d. Tuberkuliozës dispanserio kolektyvo darbuotojai pasmerkë pensininkës J.Petkevièienës poelgá. Susirinkime kalbëjo dispanserio veteranø tarybos pirmininkas gydytojas L.Grinius, vyr. medicinos seserys O.Steponaitienë, R.Vilkinienë, gydytojai R.Sadauskas, G.Solovjova. Pati J.Petkevièienë susirinkime nedalyvavo. Miesto laikraðèio numeriuose rugsëjo 8 ir 9 dienà iðspausdinti ðiaulieèiø atsiliepimai dël ekstremistø iðpuolio Vilniuje. Panaðûs atsiliepimai iðspausdinti ir daugiatiraþiniuose „Þydrojo ekrano“, „Statybos“, „Vairo“ ir „Pedagogo“ laikraðèiuose. Ekstremistø akcijà Vilniuje vieningai pasmerkë miesto ámoniø, ástaigø, organizacijø dirbantieji ir jaunimas.
Lietuvos Komunistø partijos Ðiauliø miesto komiteto sekretorius 1987 m. rugsëjo 8 d. K.ZALECKAS

116

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Visø ðaliø proletarai, vienykitës! TARYBØ SÀJUNGOS KOMUNISTØ PARTIJA LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS DRUSKININKØ MIESTO KOMITETAS Druskininkai, Dzerþinskio 5, Tel. Nr. 26–34

LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS CENTRO KOMITETUI I n f o r m a c i j a apie nacionalistø provokacinio iðsiðokimo 1987 m. rugpjûèio 23 d. pasmerkimà Druskininkuose LKP Druskininkø miesto komitetas informuoja, jog nacionalistø surengta provokacinë sueiga 1987 m. rugpjûèio 23 d. Vilniuje buvo grieþtai pasmerkta eilëje Druskininkø miesto kolektyvø. 13 darbo kolektyvø pravesti susirinkimai, pokalbiai, kuriuose pasmerkta antitarybiniø emigracijos sluoksniø ir religiniø ekstremistø organizuota provokacinë akcija Vilniuje. Susirinkimuose dalyvavo 873 dirbantieji. Pasisakë 64. Ið jø 46 darbininkai. Ðiuose susirinkimuose dalyvavo partijos miesto komiteto ir miesto vykdomojo komiteto atsakingi darbuotojai. Kiekvienas pasisakantis pasmerkë antitarybinæ akcijà, mëginimà kiðtis á mûsø ðalies vidaus reikalus, kirðinti tarpusavio nesantaikà, paþymëjo, kad Tarybø Lietuva tik broliðkø tautø ðeimoje suklestëjo, pasiekë didþiuliø laimëjimø ekonomikoje, kultûroje, socialinëje sferoje. Ð.m. rugpjûèio 28 d. partijos miesto komitete pravestas ámoniø, ástaigø ir organizacijø vadovø, pirminiø partiniø organizacijø sekretoriø seminaras, kuriame apsvarstytos politinio masinio darbo formos kolektyvuose, mokyklose nacionalistiðkai nusiteikusiø asmenø teiginiams apie padëtá Tarybø Lietuvoje paneigti, ideologiniam darbui stiprinti. Nurodyta organizuoti paskaitas, politines informacijas, kuriose plaèiai aiðkinti darbo þmonëms teisingà lietuviø tautos pasirinktà socializmo kelià, persitvarkymo procesø vystymàsi mûsø ðalyje ir t.t. Rugpjûèio 23 d. antitarybinëje akcijoje Vilniuje dalyvavo 2 miesto gyventojai. Tai Bakðys Feliksas, gimæs 1917 m., pensininkas, anksèiau dirbæs statybos valdyboje darbininku. Apsiskaitæs, kolekcionuoja retus leidinius, turi didelæ bibliotekà. Smalsus, dalyvavæs teisme, teisiant A.Terleckà uþ antitarybinæ veiklà. Su F.Bakðiu pravedë pokalbá partijos miesto komiteto organizacinio skyriaus vedëjas, taèiau jis neprisipaþino, kad buvo nuvykæs á Vilniø, á antitarybinæ sueigà. Jis buvo pakviestas dalyvauti Neravø mikrorajono Liðkiavos gatvës gyventojø ir vyresniø klasiø moksleiviø susirinkime, kuriame bus pasmerkta antitarybinë akcija. Pasiûlyta jam pasisakyti. Taèiau á susirinkimà jis neatvyko. Susirinkimas vyko III vidurinës mokyklos salëje, jame dalyvavo 250 þmoniø. Pasisakë 7 þmonës, kalbëjo mokyklos istorijos mokytojas J.Janèiauskas, kuris demaskavo nacionalistø prasimanymus apie prievartiná Lietuvos ájungimà á TSRS sudëtá. Pasisakë ir pasmerkë provokacinæ akcijà

117

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

darbo veteranas, buvæs pokario metais liaudies gynëju B.Peèiukevièius, abiturientai D.Jarmalavièius ir J.Raubonytë. Nacionalistø sueigoje taip pat dalyvavo Sakavièius Gintas, gimæs 1967 m., dirba Gerdaðiø baþnyèios zakristijonu, registruotas Druskininkuose, bet negyvena. Mokësi Kapèiamiesèio vidurinëje mokykloje, bet buvo paðalintas uþ dalyvavimà teismo procese, teisiant kunigà A.Svarinskà. 1986 m. jis baigë Druskininkø vakarinæ pamaininæ vidurinæ mokyklà. G.Sakavièius buvo pakviestas atvykti á I vidurinæ mokyklà asmeniniu reikalu, bet neatvyko. I vidurinëje mokykloje ávyko Veisiejø gatvës gyventojø ir vyresniø klasiø moksleiviø susirinkimas, kuriame dalyvavo apie 200 þmoniø. Istorijos mokytoja R.Zubrickienë papasakojo apie Tarybø Lietuvà, pasiekimus þengiant socializmo keliu, jos ástojimo á TSRS sudëtá istorijà. Mokyklos direktorius V.Bazys papasakojo apie G.Sakavièiaus ir R.Grigo, Kiaukliø baþnyèios zakristijono, ekstremistinæ veiklà, jø dalyvavimà nacionalistø susibûrimuose, pasmerkë jø veiklà. Kalbëjo Didþiojo Tëvynës karo dalyvis, buvæs liaudies gynëjas J.Ðlikas. Jis papasakojo apie Tarybø Lietuvos darbo þmoniø kovà su burþuaziniais nacionalistais. Pasisakë I vidurinës mokyklos moksleivës E.Stoèkutë ir J.Giedraitytë, jos pasmerkë ekstremistø iðpuolá ir tuos du jaunus þmones, kurie naudojasi tarybø valstybës gërybëmis ir jà juodina, veda antitarybinæ veiklà prieð socializmo iðkovojimus. Kolektyvuose ir toliau organizuojamos paskaitos, pokalbiai. Politinio ðvietimo sistemoje papildomuose uþsiëmimuose bus nagrinëjama apie Tarybø valdþios atkûrimà Lietuvoje, jos suklestëjimà broliðkø tautø ðeimoje.
Lietuvos Komunistø partijos Druskininkø miesto komiteto sekretorë 1987 m. rugsëjo 23 d. H.STANKEVIÈIÛTË

LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS CENTRO KOMITETAS DRG. È.JURÐËNUI Rugpjûèio 23 d. provokaciniame nacionalistø susirinkime Vilniuje prie A.Mickevièiaus paminklo pasireiðkë Kapsuko rajono Sasnavos apylinkës gyventoja, Sasnavos baþnyèios klebono ðeimininkë Valaitytë Bronë ir ðios baþnyèios ðlavëjas Petras Graþulis (faktiðkai veltëdis, retai bûna Sasnavoje). B.Valaitytë sambûryje verkðlendama kalbëjo apie savo kanèias, patirtas pokario metais, tvirtino, kad buvo nepagrástai nuteista. Taèiau èia ji pasakojo tik jai patinkanèià tiesà, „uþmirðo“, kad pokario metais ji buvo aktyvi banditø, veikusiø Ðakiø rajone, ryðininkë slapyvardþiu „Birutë“, kad á ðià nusikalstamà veiklà átraukë Agotà Kasparaitytæ, namuose laikë ginklus, ðaudmenis, banditø pavedimu platino antitarybinius lapelius, 1948 m. ji buvo nuteista 8 metams kalëti pagal RSFSR BK 17, 58-16 straipsnius. 118

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Jos tëvas – Valaitis Jaronimas, gimæs 1895 m., gyvenàs Liepalotø km. Ðakiø rajone, okupacijos metu buvo baltaraiðtis. Pil. J.Valaitis po karo iðëjo á ginkluotà gaujà. 1951 m. liepos 10 d. buvo iðtrauktas ið bunkerio, o 1952 m. sausio 28 d. pagal BK 58-1a straipsná nuteistas 25 m. laisvës atëmimo. Brolis – Antanas, gaujos, veikusios Basanavièiaus vardo kuopoje, dalyvis (slapyvardis „Briedis“). 1947 m. birþelio 30 d. jis dalyvavo nuþudant liaudies gynëjà Albinà Jurgelevièiø. 1949 m. Antanas likviduotas kaip ginkluotos gaujos dalyvis. Brolis Pranas 1946 m. likviduotas gaujoje. Brolis Vytautas likviduotas 1949 m. kaip ginkluotas gaujos dalyvis. Gráþusi ið ákalinimo vietos, B.Valaitytë neatsisako antitarybinës veiklos. Aktyviai pasireiðkia visose buvusiose savo darbo vietose: tiek Sudargo parapijoje, Ðakiø rajone, tiek Veisiejuose, Lazdijø rajone, tiek ir dabartinëje vietoje Sasnavoje. Dar 1976 metais Lazdijø rajono laikraðtis „Darbo vëliava“ Nr. 58 apie jà raðë: „... ir labai norëdamas, religine veikla to nepavadinsi. Tai jau politinë veikla“. Sasnavos klebonas Deltuva skelbia reikalavimus ir idëjas, kurios áþeidþia tarybinius þmones, ateistus ir tikinèius, o jo ðeimininkë Bronislava Valaitytë uþsiima organizacine veikla. Kur gerumu, kur piktumu ji tempia moksleivius á baþnyèios chorà, á patarnavimus religinëms pareigoms, rengia moksleiviø iðvykas á kitas baþnyèias. Kadangi tokià veiklà ástatymai draudþia, todël ir veikia ne pats klebonas, o jo ðeimininkë – „privatus“ asmuo. Beje, uþ panaðià veiklà, uþ nutraukusiø su baþnyèia ryðius þmoniø ðmeiþimà ir ðantaþavimà, kuo aktyviai uþsiiminëjo Valaitytë, jai teko palikti Sudargo parapijà Ðakiø rajone. Uþ tokià pat veiklà 1976 metais B.Valaitytë turëjo palikti ir Veisiejø parapijà Lazdijø rajone, ji buvo áspëta prokuratûros darbuotojø uþ neleistinus aukðèiau nurodytus veiksmus, ir iðaiðkinta, kad panaðûs jos poelgiai ateityje gali privesti prie nusikaltimo, uþ kurá bus patraukta baudþiamojon atsakomybën. Taèiau B.Valaitytë savo veiklos neatsisako. Jau 1980 metais organizuoja vaikus á ávairias iðvykas. (...) Paskutiniais metais (1986–1987 m.) Valaitytë Bronislava pasireiðkia kaip paraðø rinkëja nuteistiems uþ antitarybinæ veiklà kunigams – ekstremistams A.Svarinskui, S.Tamkevièiui SJ iðlaisvinti. Ji vaþinëja po kitas respublikos parapijas, buvo pastebëta áþûliai jà elgiantis Kapèiamiestyje, Veisiejuose (Lazdijø rajone), Merkinëje (Varënos rajone). Mûsø rajono prokuratûros darbuotojai taip pat yra perspëjæ B.Valaitytæ, kad ji, neturëdama nieko bendro su mokykla, organizuoja vaikus á ratelius, rengia iðvykas, veda jø tarpe pokalbius antitarybine tematika. 1987 m. rugsëjo 10 dienà Kapsuko rajono Sasnavos gyvenvietëje ávyko gyventojø susirinkimas, kuriame deramai buvo ávertintas B.Valaitytës ir P.Graþulio dalyvavimas antitarybiniame sambûryje Vilniuje. Susirinkime dalyvavo 150 gyventojø. Jame kalbëjo apylinkës vykdomojo komiteto pirmininkas V.Kaþemëkaitis, kolûkieèiai M.Mieldaþienë, J.Vyðniauskas, B.Stebulienë, Didþiojo Tëvynës karo dalyvis, vienas pirmøjø kolûkio pirmininkas P.Skuèas, mokytojai L.Striukaitienë, V.Daugë119

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

lienë, M.Bubelienë. Visi kalbëjusieji pasmerkë antitarybinius B.Valaitytës ir P.Graþulio veiksmus, iðreiðkë mintá, kad jie neverti sasnavieèiø vardo, kad jiems Sasnavoje ne vieta. Ðiai nuomonei pritarë visi esantys salëje gyventojai. Antitarybinis iðpuolis Vilniuje vieningai buvo pasmerktas Kapsuko miesto bei rajono darbo kolektyvuose, kur vedë pokalbius partijos miesto komiteto nariai bei vadovaujantys partiniai ir tarybiniai darbuotojai. Partijos miesto komiteto biuras patvirtino pirmaeiliø priemoniø planà antitarybinio sambûrio organizatoriams demaskuoti bei uþsienio ardomøjø centrø kurstomai veiklai pasmerkti. Jame numatyta eilë priemoniø, padësianèiø geriau supaþindinti dirbanèiuosius bei jaunimà su 1940-øjø metø ávykiais Lietuvoje, padësianèiø demaskuoti tikràjá ekstremistø veidà bei tikslus.
Lietuvos Komunistø partijos Kapsuko miesto komiteto sekretorius 1987 m. rugsëjo 16 d. A.URBONAVIÈIUS

LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS CENTRO KOMITETUI Lietuvos Komunistø partijos Ignalinos rajono komitetas informuoja, kad ð. m. rugpjûèio 23 dienà vykusioje antitarybinëje akcijoje dalyvavo Ignalinos rajono Daugëliðkio baþnyèios zakristijonas Auðvydas Belickas. Minëtas asmuo yra kilæs ið Prienø rajono, á mûsø rajonà atvyko 1984 metais ir ásidarbino pagal sutartá Daugëliðkio religinëje bendruomenëje. Nepakæsdami tokio iððûkio, rugsëjo 10 dienà Daugëliðkio tarybinio ûkio salëje susirinko á mitingà ûkio centre gyvenantys þemdirbiai ir mechanizatoriai, bendrojo lavinimo vidurinës mokyklos mokytojai. Mitinge kalbëjo T.Urbonas – ûkio augalø apsaugos agronomas, P.Raketis – ûkio kalvis, S.Berezinas – N.Daugëliðkio apylinkës Tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas, S.Gedþiûnas – ûkio direktorius, G.Pauliukevièiûtë – buhalterë, P.Braziulis – ûkio mechanizatorius, partijos rajono komiteto narys, LKP XIX suvaþiavimo delegatas, T.Butkevièienë – Daugëliðkio vidurinës mokyklos mokytoja, I.Luneckienë – ûkio kasininkë. Kalbëtojai grieþtai pasmerkë kirðintojus ið uþsienio ir jø pritarëjus. Jie vieningai iðkëlë klausimà: „Kas davë teisæ grupelei visuomenës atplaiðø kalbëti ir veikti tautos, negráþtamai pasirinkusios socialistiná kelià, vardu?“ Á mitingà buvo kviestas ir A.Belickas, taèiau jame nedalyvavo. Iðsiaiðkinta, kad jis ðiuo metu atostogauja ir yra iðvykæs ið rajono.

120

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Medþiaga apie ávykusá mitingà buvo iðspausdinta rajoniniame laikraðtyje „Nauja vaga“ ð. m. rugsëjo 12 d. Nr. 109.
Lietuvos Komunistø partijos Ignalinos rajono komiteto sekretorius 1987 m. rugsëjo 14 d. A.Ðvirinas

Visø ðaliø proletarai, vienykitës! TARYBØ SÀJUNGOS KOMUNISTØ PARTIJA LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS KËDAINIØ RAJONO KOMITETAS

LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS CENTRO KOMITETUI I n f o r m a c i j a apie LKP Këdainiø rajono komiteto atliktà darbà demaskuojant ir pasmerkiant këdainietá V.Smagurauskà ir kitus antitarybinio sambûrio Vilniuje dalyvius LKP Këdainiø rajono komiteto biuras iðanalizavo klausimà, susijusá su antitarybiniu sambûriu Vilniuje ir patvirtino priemoniø planà iðkilusiø uþdaviniø ágyvendinimui. LKP rajono komiteto biuro nariai, skyriø vedëjai, Liaudies deputatø tarybos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojai ir skyriø vedëjai, kiti atsakingi darbuotojai susitiko su darbo þmonëmis vietose, pravedë pokalbius, principingai ir grieþtai pasmerkë antitarybinio sambûrio organizatorius ir dalyvius. Tokie susirinkimai ávyko daugelyje darbo kolektyvø ir mokyklø. Ðiø metø rugsëjo mën. 11 d. ávyko Këdainiø miesto visuomenës susirinkimas, kuriame buvo grieþtai ir vieningai pasmerkti antitarybinio sambûrio organizatoriai ir dalyviai ir visø pirma niekur nedirbanèio këdainieèio V.Smagurausko, dalyvavusio ir kalbëjusio sambûryje, elgesys. Susirinkimo medþiaga paskelbta rajoniniame laikraðtyje „Tarybinis kelias“ ð. m. rugsëjo mën. 17 d.
Lietuvos Komunistø partijos Këdainiø rajono komiteto sekretorius 1987 m. rugsëjo 21 d. V.POVILAUSKAS

121

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Visø ðaliø proletarai, vienykitës! TARYBØ SÀJUNGOS KOMUNISTØ PARTIJA LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS KLAIPËDOS RAJONO KOMITETAS Gargþdai, Mièiurino 2, Tel. 52031

LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS CENTRO KOMITETAS PROPAGANDOS IR AGITACIJOS SKYRIUS I n f o r m a c i j a dël Lietuvos Komunistø partijos Klaipëdos rajono komiteto atliekamo darbo ryðium su rugpjûèio 23 dienos ávykiais Vilniuje Rugpjûèio 23 dienos ávykiai buvo aptarti rugpjûèio 27 d. ávykusiame partijos rajono komiteto atsakingø darbuotojø gamybiniame pasitarime. Apie nepavykusià antitarybinæ demonstracijà supaþindino partijos rajono komiteto pirmasis sekretorius V.Sturys. Ðiame pasitarime buvo numatytas ir priemoniø planas ekstremistø iðpuoliui pasmerkti. Tà paèià dienà vyko Klaipëdos rajono Tarybos sesija. Apsvarsèius pagrindiná klausimà, V.Sturys informavo deputatus apie rugpjûèio 23 d. ávykius Vilniuje. Po to kalbëjæ deputatai: S.Vaitkevièius – Melioracijos statybos montavimo valdybos autovairuotojas, D.Jazdauskaitë – Gargþdø II-osios vidurinës mokyklos direktoriaus pavaduotoja ir R.Ramanauskas – rajono kultûros skyriaus vedëjas vieningai pasmerkë ekstremistø iðpuolá. Ðià provokacinæ akcijà pasmerkë vykusio Lietuvos LKJS rajono komiteto plenumo dalyviai, aktyvas. (Informavo V.Sturys, pasisakë K.Gedrimas – Èerniachovskio kolûkio vyresnis ekonomistas ir R.Cirtautaitë – rajono ðvietimo skyriaus metodininkë). Rugpjûèio 31 dienà buvo organizuotas mitingas J.Janonio kolûkyje. Jame dalyvavo 150 kolûkieèiø, Lapiø devynmetës mokyklos mokytojø. Mitingà atidarë apylinkës Liaudies deputatø tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas P.Sluðnys. Kalbëjo pensininkas V.Jonikas, verðeliø augintojas, Mikoliðkiø baþnyèios zakristijonas V.Butkus, girininkas J.Maþonis, kolûkietis V.Macius, ekonomistë R.Kupðienë, partinës organizacijos sekretorius S.Skuodas, mokytoja L.Vaitkienë ir kolûkio pirmininkas B.Savickas. Visi jie vieningai pasmerkë ðioje saujelës atplaiðø akcijoje dalyvavusá antitarybininkà, ekstremistà ir arðø provokatoriø, Mikoliðkiø baþnyèios vargonininkà A.Bumbulá. 17 val. á Gargþdø kultûros namus susirinko 650 (salëje sëdimø vietø 500) Gargþdø miesto gyventojø, ámoniø, ástaigø ir organizacijø dirbanèiøjø. Jø tarpe buvo ir Gargþdø katalikø religinës bendruomenës vykdomojo komiteto nariai, kiti tikintieji. Á mitingà buvo kviestas Gargþdø maldos namø kunigas H.Ðulcas, vikaras A.Ðeðkevièius bei Mikoliðkiø baþnyèios vargonininkas A.Bumbulis, taèiau nei vienas neatvyko. 122

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Mitingà pradëjo Gargþdø miesto Liaudies deputatø tarybos vykdomojo komiteto sekretorë J.Surplienë. Nekvieèiami á scenà ëjo ir kalbëjo rajono gamybinio susivienijimo vyriausias inþinierius A.Diemantas, Laugaliø internato darbuotojas, Didþiojo Tëvynës karo veteranas A.Kudulis, Agrocheminio susivienijimo suvirintojas J.Dûþinas, statybiniø medþiagø kombinato profsàjungos komiteto pirmininkë V.Jurgulienë, rajono centrinës ligoninës sanitarë V.Skrockienë, Gargþdø I-osios vidurinës mokyklos mokytoja J.Kerpaitë ir kiti (viso 12 þmoniø). Visi pasisakiusieji vieningai pasmerkë antitarybiniø ekstremistø iðpuolius, iðreiðkë gargþdieèiø atsidavimà Tarybø valstybei, socialistinei santvarkai, pareikalavo, kad tvarkos paþeidëjai visur jaustø visuomenës nepakantumà ir atsakytø uþ tai. Ðiame mitinge dalyvavo ir kalbëjo Religiniø reikalø tarybos prie TSRS Ministrø Tarybos Lietuvos TSR ágaliotinio pavaduotojas drg. Jozënas. Antitarybiniame iðpuolyje Vilniuje dalyvavo ir Naftos þvalgybos ekspedicijos meistras gamybiniam mokymui J.Kalanta (gimæs 1932 m., lietuvis, iðsilavinimas aukðtasis, nepartinis, NÞE dirba nuo 1965 metø). Rugsëjo 11 d. buvo organizuotas NÞE dirbanèiøjø susirinkimas (dalyvavo 40 þmoniø). Já pradëjo ir apie ávykius Vilniuje bei ten dalyvavusá J.Kalantà papasakojo einantis ekspedicijos virðininko pareigas vyr. inþinierius A.Jasas. Þodis buvo suteiktas J.Kalantai, kuris kalbëdamas pareiðkë savo norà, kad Lietuva bûtø nepriklausoma (tà paèià mintá pakartojo raðtu). Pasisakæ 5 darbuotojai J.Kalantos iðkeltai minèiai nepritarë, bet jo elgesio ar idëjø nepasmerkë. Rugsëjo 7–11 dienomis partijos rajono komiteto biuro ir Liaudies deputatø tarybos vykdomojo komiteto nariai lankësi darbo kolektyvuose, gyvenvietëse. Susitikæ su dirbanèiaisiais jie diskutavo nacionaliniais, religiniais, internacionaliniais ir kitais klausimais. Ðiam darbui nukreiptos rajono pirminës partinës organizacijos, kad kiekvienas kolektyvo narys suprastø mûsø nacionalinæ politikà, kad teisingai ávertintø rugpjûèio 23 d. ávykius. Rugpjûèio 23 d. iðpuolio pasmerkimo akcijos plaèiai buvo nuðvieèiamos respublikiniuose ir rajoniniame laikraðtyje („Tiesa“, 1987 m. rugsëjo 1 d. Nr. 202, „Banga“, 1987 m. rugsëjo 1 d. Nr. 105, 1987 m. rugsëjo 3 d. Nr. 106, 1987 m. rugsëjo 10 d. Nr. 109, 1987 m. rugsëjo 12 d. Nr. 110) bei respublikinio radijo ir televizijos laidose. Rajono gyventojø nuotaikos geros, visi nusiteikæ optimistiðkai, supranta Partijos ir Vyriausybës vedamà politikà, stengiasi kuo greièiau nuimti derliø, sëkmingai ágyvendina socialinio ir ekonominio pertvarkymo programà.
Lietuvos Komunistø partijos Klaipëdos rajono komiteto sekretorë 1987 m. rugsëjo 16 d. S.STANELIENË

123

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Visø ðaliø proletarai, vienykitës! TARYBØ SÀJUNGOS KOMUNISTØ PARTIJA LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS KRETINGOS RAJONO KOMITETAS 235700 Kretinga, Vilniaus 8. Tel. 5-18-07

LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS CENTRO KOMITETUI Lietuvos Komunistø partijos Kretingos rajono komitetas praneða, kad ðiø metø rugpjûèio 23 d. nacionalistiðkai nusiteikusiø þmoniø organizuotame mitinge, Vilniuje, dalyvavo ir Kretingos miesto gyventojas Bronius Poðkus. Ðiø metø rugsëjo mën. 15 d. ávyko Kretingos miesto Þemaièiø gatvës gyventojø susirinkimas, á kurá buvo pakviestas ir B.Poðkus, taèiau pastarasis neatvyko. Gyventojai savo pasisakymuose pasmerkë B.Poðkaus elgesá, iðsiaiðkinti jo dalyvavimo minëtame mitinge motyvø nei namo, nei gatvës kaimynams nepavyko, nes B.Poðkaus niekas nepaþásta, su kaimynais jis nebendrauja. B.Poðkus yra 1928 metø gimimo, 1966 metais jam Ðilalës rajone paskirta invalidumo pensija, á Kretingà atvyko gyventi 1981 metø vasario 19 dienà.
Lietuvos Komunistø partijos Kretingos rajono komiteto sekretorë 1987 m. rugsëjo mën. 17 d. O.LIUTKIENË

LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS CENTRO KOMITETUI I n f o r m a c i j a apie atliktà darbà Lazdijø rajone demaskuojant 1987 m. rugpjûèio 23 d. Vilniuje surengtà prieðiðkà ideologinæ diversijà Lietuvos Komunistø partijos Lazdijø rajono komitetas ryðium su uþsienio specialiøjø tarnybø inspiruotais antitarybiniais iðpuoliais pravedë partinio-ideologinio aktyvo pasitarimà, kuriame demaskavo rengiamos diversijos tikslus. Ið pirminiø partiniø organizacijø sekretoriø buvo pareikalauta sustiprinti kontrpropagandiná darbà kolektyvuose, operatyviai paruoðti savo aktyvà, teisingai já paskirstyti. Tokiu bûdu politinis budrumas buvo uþtikrintas visuose darbo kolektyvuose, jø padaliniuose. Sustiprintas individualus darbas su nacionalistiðkai nusiteikusiais asmenimis. Buvo kontroliuojamos ekskursijos bei grupinës iðvykos tarnybiniu transportu. Rajono darbo þmonës ir jaunimas blaiviai reagavo á rengiamà diversijà. Kolektyvuose vyravo gera darbinë nuotaika. Tà dienà vyko eilë masiniø renginiø. Nebuvo jokiø incidentø. Po rugpjûèio 23 d. ávykiø Vilniuje LKP rajono komitete ávyko pokalbis su LKP rajono komiteto praneðëjais, atsakingais partiniais, tarybiniais darbuotojais, kuriame buvo supaþindinta su LKP Centro Komiteto biuro nutarimais ðiais klausimais. 124

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Ðis aktyvas toliau vedë aiðkinamàjá darbà gamybiniuose kolektyvuose ir pagal gyvenamàjà vietà, susitiko su mokyklø pedagogais ir vyresniøjø klasiø moksleiviais. Plaèiai buvo naudojamasi respublikos masinës informacijos priemoniø pateikta medþiaga, taip pat informaciniø biuleteniø apþvalga. Kadangi surengtoje ideologinëje diversijoje aktyviai dalyvavo buvæs mûsø rajono Leipalingio vidurinës mokyklos auklëtinis Robertas Grigas ir jo tëvas, buvæs ðios mokyklos mokytojas Antanas Grigas, Leipalingio vidurinëje mokykloje ávyko pedagogø ir moksleiviø susirinkimas. Jo dalyviai grieþtai pasmerkë Vakarø specialiøjø tarnybø organizuotà antitarybinæ provokacijà ir jos dalyvius, ypaè jø tarpe buvusius Robertà ir Antanà Grigus. Ðios diversijos demaskavimui nemaþai dëmesio buvo skirta Taikos pamokoje rugsëjo 1 dienà ir rugsëjo 16 dienà vykusioje visuotinëje politinëje dienoje. Susitikimuose su rajono vadovaujanèiais darbuotojais þmonës piktinosi vykusiu antitarybiniu iðpuoliu. Kai kuriø gyventojø atsiliepimai buvo paskelbti rajoniniame laikraðtyje „Darbo vëliava“.
Lietuvos Komunistø partijos Lazdijø rajono komiteto sekretorë K.LIUTKAUSKIENË

LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS CENTRO KOMITETUI I n f o r m a c i j a apie pravestà Ðirvintø rajono Zibalø apylinkës gyventojø sueigà dël Kiaukliø parapijos baþnyèios klebono R.Puzono ir zakristijono R.Grigo ekstremistinës veiklos 1983 m. spalio mënesá atvykus á Ðirvintø rajono Kiaukliø parapijà klebonauti kunigui Rokui Puzonui ir zakristijonui Robertui Grigui, ðioje teritorijoje buvo þymiai suaktyvinta atvira vieða antitarybinë propaganda ir agitacija tikinèiøjø tarpe. Dël jø vis labiau áþûlëjanèios ekstremistinës, nacionalistinës veiklos religinëje bendruomenëje susidarë átempta situacija. Rajono partijos komitetas, Kiaukliø kolûkio pirminë partinë organizacija, gretimø ûkiø (Vl.Þvirblio ir Ðeðuolëliø tarybinio ûkio) pirminës partinës organizacijos turi sudaræ priemoniø planus kovai su negatyviais reiðkiniais ir vedamà ekstremistinæ, antitarybinæ propagandà ir agitacijà. Viena ið tokiø priemoniø buvo 1987 m. rugpjûèio mën. 27 d. ávykusi Zibalø apylinkës gyventojø sueiga. Gausiai susirinkusiøjø á sueigà Kiaukliø kultûros namuose tarpe buvo ir netikintys, ir tikintieji. Be to, sueigoje dalyvavo kelios moterëlës, fanatiðkai ginanèios R.Puzonà ir bandþiusios trukdyti vesti gyventojø sueigà. Á sueigos organizatoriø norà ramiai iðsiaiðkinti, kokia ið tikrøjø yra klebono ir zakristijono veikla – dvasinë ar politinë antitarybinë – kolûkietës O.Polkienë, O.Ka125

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

napienienë, B.Stundienë ir kitos mëgino ðûkauti, trukdyti vesti sueigà. Joms buvo leista pasisakyti, tik ið jø lûpø liejosi isterija, pyktis, paðaipa, jokiais argumentais nepagrásti kaltinimai pareigûnø, tvarkos saugotojø adresu. Publikos nepalaikytos, juokais bei plojimais palydëtos kaip pralaimëjusios ðios 5 moterëlës apleido sueigos salæ. Ramus darbo tonas ásigalëjo salëje. Kalbëtojai vienas po kito kilo ir reiðkë savo mintis. Kalbëjo komunistai ir nepartiniai, tikintys, netikintys ir abejojantys. Kalbëjusieji TSKP narys L.Kimðevas, Kiaukliø kolûkio pirminës partinës organizacijos sekretorius Antulis, tikintieji V.Èetrauskas, religinës bendruomenës vykdomojo komiteto pirmininkas S.Andrikonis, komiteto nariai J.Mackela, V.Anusevièius ir kiti vieningai pasmerkë provokacijos Vilniuje organizatorius, saujelæ tokio tipo, kaip R.Grigas, ekstremistø. Daug kà ið spaudos suþinojæ apie kunigà R.Puzonà, jo provokacinæ veiklà, vieningai pasmerkë ir pareikalavo ið sakyklos sakyti pamokslus, o ne politikuoti. Þodis po þodþio, mintis po minties, faktas po fakto, ir ëmë vis labiau ryðkëti klebono R.Puzono ir zakristijono R.Grigo tikras veidas, jø neapykantos mûsø tikrovei ðaknys. Sueigos metu paaiðkëjo, kad ne tik tikintiems, bet netgi religinës bendruomenës vadovams nebuvo þinoma, kà ir kur ið tikrøjø kalba ir veikia R.Puzonas bei R.Grigas. Vengdami susikompromituoti tikinèiøjø akyse, jie maskavosi gerø, pamaldþiø þmoniø kaukëmis. Iðryðkëjo, kad uþ tikinèiøjø pinigus jie daþnai iðtisomis dienomis gastroliavo po respublikos baþnyèias, lankë ekstremistinio, provokacinio pobûdþio renginius ir ten sakë piktus ðmeiþikiðkus pamokslus bei kalbas. Susirinkæ þmonës stebëjosi: kunigas áþeidinëja netikinèius þmones, klastoja istorijos faktus, atvirai reiðkia nacionalistines nuotaikas, kursto nesantaikà tarp tautø. Patys tikintieji, nenorëdami girdëti tokiø kalbø, kreipiasi á valdþios organus. Kunigas R.Puzonas du kartus áspëtas ir du kartus baustas uþ religinio kulto ástatymø paþeidimus. Ilgai ir kantriai jam buvo aiðkinama, kur kunigo veikla nesuderinama su ástatymu. Tuo tarpu R.Puzonas drásdavo áþûliai pareikðti, kad jis Tarybø valdþios neklausysiàs, nes, girdi, jis ne TSRS pilietis! Apylinkës gyventojø sueiga parodë, kad tokia kunigo R.Puzono ir zakristijono R.Grigo veikla toliau netoleruotina. Religinë bendruomenë, didelë dalis sàþiningø tikinèiøjø jø nepalaiko, bet veda stebëtojiðkà pozicijà, laukia, kas bus toliau, nors visumoje Kiaukliø parapijoje dabar vyksta ávairiø þmoniø grupiø svarstymai, diskusijos. O iðvada daroma viena, kad reikia R.Puzonà ir R.Grigà iðskirti. Ðiuo metu religinës bendruomenës vykdomasis organas nutraukë darbo sutartá su zakristijonu R.Grigu. Ð. m. rugsëjo mën. 12 d. Kiaukliø parapijos tikintieji Kiselienë ir Jasionis, o rugsëjo mën. 14 d. Kiaukliø religinës bendruomenës vykdomojo komiteto pirmininkas S.Andrikonis, komiteto nariai V.Gelûnas, S.Markauskas, J.Mickela ir revizinës komisijos pirmininkas V.Anusevièius buvo nuvykæ pas Kaiðiadoriø vyskupà ir praðë R.Puzonà iðkelti ið Kiaukliø parapijos. 126

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

LTSR Respublikinë prokuratûra ð. m. rugsëjo mën. 17 d. kunigui R.Puzonui ir zakristijonui R.Grigui pareiðkë oficialius áspëjimus uþ veiklà, nesuderinamà su religinëm apeigom. Zibalø apylinkës sueigos dalyviai vieningai pasmerkë tiek R.Puzono, tiek R.Grigo elgesá, jø spekuliacijà demokratija, sàþinës laisve. Smerkë spekuliacijà þmoniø religiniais ir nacionaliniais jausmais, tikinèiøjø ir netikinèiøjø kirðijimà, mûsø realios tikrovës juodinimà. Rajono partijos komitetas, propagandos ir agitacijos skyrius susidariusià padëtá visapusiðkai iðanalizavo pirminiø partiniø organizacijø sekretoriø seminare, davë reikiamà ávertinimà ir kryptá, kaip toliau tobulinti ateistiná auklëjamàjá darbà kolektyvuose ir visumoje, ypaè atkreipiant dëmesá á individualø darbà su þmonëmis grieþtai ir teisingai kovojant su religiniu ekstremizmu bei burþuaziniu nacionalizmu.
Lietuvos Komunistø partijos Ðirvintø rajono komiteto sekretorius V.KORNIJENKA

Visø ðaliø proletarai, vienykitës! TARYBØ SÀJUNGOS KOMUNISTØ PARTIJA LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS TAURAGËS RAJONO KOMITETAS Tauragë, Liepos 21-osios 6. Tel. 52455

LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS CENTRO KOMITETAS DRG. È.JURÐËNUI Tauragës rajono gyventojai su dideliu pasipiktinimu suþinojo apie ávykusià antitarybinæ akcijà Vilniuje ir apie mûsø miesto gyventojà, dalyvavusá ðioje akcijoje, Leonà Laurinskà. Kadangi L.Laurinskas dabar pensininkas – jo elgesys buvo pasmerktas Tauragës miesto mikrorajono, kuriame jis gyvena, gyventojø sueigoje. Á sueigà buvo pakviestas ir pats L.Laurinskas, taèiau neatvyko. Sueigoje informacijà pateikë Tauragës miesto Liaudies deputatø tarybos vykdomojo komiteto pirmininkë G.Skvernevièiûtë. Á sueigà atvyko ir kalbëjo Batakiø apylinkës gyventojas S.Remeikis – tai gyvas L.Laurinsko nusikaltimø liudytojas. Taip pat L.Laurinsko elgesá pasmerkë lopðelio-darþelio „Ereliukas“ vedëja L.Kaðinskienë – ðiame darþelyje staliumi jis dirbo iki iðëjimo á pensijà. Sueigoje kalbëjo L.Laurinsko kaimynai: L.Leikus, J.Bartkus, A.Aèas, kurie prisiminë praeitá, akivaizdþiais pavyzdþiais parodë, kas tas Laurinskas ir ko jis nori. Rugsëjo 2 d. buvo pravesta vietinio radijo laida, skirta ðiai akcijai pasmerkti. Visuose rajono darbo kolektyvuose, mokyklose vyksta pokalbiai, kitos priemonës internacionalinio auklëjimo klausimais, á kuriuos nukreipti LKP rajono komiteto biuro nariai, kiti atsakingi darbuotojai. 127

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Leonas Laurinskas gyvena Tauragëje, Þemaitës g-vë Nr. 9–44, pensininkas. Paskutinë darbovietë – Tauragës lopðelis-darþelis „Ereliukas“, stalius. Kilæs ið Tauragës raj. Grauþø kaimo. 1945 m. iðvadavus Lietuvà, jis buvo ðaukiamas atlikti karinës tarnybos Tarybinëje Armijoje, taèiau jis ásijungë á banditø gaujà ir suimtas tik 1953 m. Buvo nuteistas 25 metams laisvës atëmimo, atlikæs bausmæ gyveno Tauragëje. 1975 metais teistas uþ nelegalø ðaltojo ginklo laikymà. Gyventojø sueigos medþiaga buvo paskelbta laikraðtyje „Leninieèiø balsas“ 1987 m. rugsëjo 3 d. Nr. 106(5759). Priedas: laikraðtis „Leninieèiø balsas“ Nr. 106(5759).
Lietuvos Komunistø partijos Tauragës rajono komiteto sekretorius 1987 m. rugsëjo 8 d. J.IMBRASAS

Visø ðaliø proletarai, vienykitës! TARYBØ SÀJUNGOS KOMUNISTØ PARTIJA LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS VILKAVIÐKIO RAJONO KOMITETAS 234270 Vilkaviðkis, Èerniachovskio 9, tel. 5-13-40

LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS CENTRO KOMITETUI 1987 m. rugpjûèio 23 d. nacionalistø surengtoje sueigoje Vilniuje prie A.Mickevièiaus paminklo dalyvavo du þmonës ið Vilkaviðkio rajono, tai S.Danilevièius – Vilkaviðkio siuvimo fabriko elektrikas, ir niekur nedirbanti J.Juðkaitë. S.Danilevièius á Vilniø buvo nuvykæs pas draugus, o prie A.Mickevièiaus paminklo pateko drauge su mergina, dirbanèia korespondente. Pokalbio su S.Danilevièiumi metu paaiðkëjo, kad ðis darbininkas nepritaria nacionalistø iðpuoliui ir apie rugpjûèio 23 d. ávykius Vilniuje pageidauja pareikðti savo nuomonæ spaudoje. Jo laiðkas buvo iðspausdintas rajoniniame laikraðtyje „Pergalë“. Ðá „Pergalës“ numerá siunèiame. J.Juðkaitës tëvai – religiniai ekstremistai. Taip jie iðauklëjo ir savo vaikus. J.Juðkaitë laikinai niekur nedirba, nes yra blogos sveikatos. Su þmonëmis, atvykusiais á jos namus, á pokalbius nesileidþia, bûdama ásitikinusi, jog ðie þmonës nori jai pakenkti. Manome, jog jos elgesio svarstymas kokiame nors kolektyve jokio auklëjamojo poveikio neturës.
Lietuvos Komunistø partijos Vilkaviðkio rajono komiteto sekretorius 1987 m. rugsëjo 24 d. V.KURMIS

128

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Leidëjø pastaba. Tai – Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentinë medþiaga. Ðiek tiek taisytas stilius. Praleistos tos dokumentø vietos, kuriose esantys iðsireiðkimai gali uþgauti jose minimus asmenis.

ATVIRAS LAIÐKAS JAUNIMO TEATRO VYRIAUSIAJAI REÞISIEREI D.TAMULEVIÈIÛTEI
(ATSAKYMAS Á D.TAMULEVIÈIÛTËS LAIÐKÀ „KIENO VARDU?“, IÐSPAUSDINTÀ LAIKRAÐTYJE „LITERATÛRA IR MENAS“ 1987 M. RUGSËJO 19 D.)

Gerb. Reþisiere, nors Jûs savo paskvilyje „Kieno vardu?“ atstovaujate teatro kolektyvui, bet nereiðkiate nuotaikø tø darbuotojø, kurie kalbëjo rugsëjo 10 d. KGB inspiruotame „pasmerkime“, bet nepasmerkë nei manæs, nei paèios demonstracijos. Jûs kalbate apie Pirosmaniðvilá – tai buvo bemokslis þmogus, sukûræs meno ðedevrus. Aukðtøjø mokslø nebaigë nei Þemaitë, nei Stalino draugas Gorkis. O Vaiþgantui tai netrukdë dëstyti Vytauto Didþiojo universitete. Rugpjûèio 23 dienà tikrai niekas ir nekalbëjo bailiosios inteligentijos vardu, o kûrybinë inteligentija „dràsiai“ reiðkiasi spaudoje... Tikrai neatstovavau Jûsø kolektyvui, ir niekas ten darbo kolektyvams neatstovavo – tai juk ne valdiðka demonstracija! Apmaudu, kad bandos instinktas, baimë taip giliai ásiðaknijæ net ir kultûros kûrëjø sàmonëje. Puikiai þinote, kas man uþkirto kelià á aukðtàjà. Bet geriau turëti vidurinës mokyklos atestatà, savo nuomonæ, principus, sàþinæ, negu aukðtosios diplomà ir vykdyti svetimà valià... Ir kà Jûs galite spræsti, kokie þmonës buvo susirinkæ paminëti Hitlerio–Stalino aukø, ið pigaus filmo-montaþo, kuris tetruko ne visas 5 minutes?! Tik netvirtinkite, kad savo politiniu niekuèiu nusipirkote valdþios leidimà iðvykti gastroliø á Amerikà. Suprantamas „pasmerkimo“ organizatoriø tikslas – sutrukdyti Jaunimo teatrui garsinti Lietuvos vardà pasaulyje! Teisinatës, kad vykdëte kaþkieno valià, to reikalavo Jaunimo teatro, Lietuvos interesai! O ar ne Tarybø Lietuvos interesø vardan ðimtai tûkstanèiø lietuviø buvo iðveþti á Sibirà, tarp jø ir Jûsø motina, broliai?! Pasakojote, kad Jûsø motina prakeikë tironà Stalinà. Nemanau, kad esate tokia naivi ir nesuprantate, jog Jûsø paskvilis – gëliø puokðtë ant Stalino kapo!
Vilnius, 1987 m. rugsëjo 23 d.
PASAULIO LIETUVIS (JAV) 1987 M., NR. 12.

Su pagarba VYTAUTAS BOGUÐIS

129

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

ATVIRAS LAIÐKAS LKP CENTRO KOMITETUI
Mano seneliai pagal tëvà – Laurinskai, kilæ ið Ðilalës rajono Upynos apylinkës. Pagal motinà – Vismantai, kilæ ið Bukavienø, Ðilutës apylinkës. 1948 m. geguþës mënesá Laurinskai buvo iðtremti á Sibirà su 12 metø sûnumi Domu uþ tai, kad jø vyresnysis sûnus Leonas kovojo partizanø gretose uþ nepriklausomà Lietuvà. Tais paèiais metais Vismantai irgi buvo iðtremti su trimis dukromis, ið kuriø jaunesnioji Ona vëliau pagimdë mane. Jos vyresniosioms seserims pavyko pabëgti á Lietuvà. Iðtrëmë juos uþ tai, kad bûdami labai darbðtûs nusipirko kaime nedidelá malûnà, kuriame patys dirbo. Tik vëliau suþinojau, kad á Sibirà buvo tremiami labiausiai apsiðvietæ, darbðèiausi lietuviai. Ið kur Lietuvoje atsirado vadinamieji buoþës, su daugeliu kuriø teko susitikti Sibire? J.Avyþiaus romane „Sodybø tuðtëjimo metas“ mes susitinkame su „buoþe Gaiveniu“, kuris jaunystëje, neturëdamas nei trisdeðimties metø, iðvaþiavo á Amerikà laimës ieðkoti, palikæs tris brolius peðtis dël trijø hektarø þemës – staiga mirusio tëvo palikimo. Ten jis sunkiai dirbo akmens angliø kasyklose, o vëliau rûdynuose ir tik per stebuklà iðliko gyvas uþgriuvus ðachtai. Sugráþo jis á Lietuvà be sveikatos, taèiau su krûva pinigø. Uþ juos nusipirko þemës. Tokius Stalinas krikðtijo buoþëmis ir trëmë á Sibirà. Ðiø „buoþiø“ likimà sprendë þemaþiûrevai, kuriø atstovà talentinga savo plunksna nupieðë Lenino premijos laureatas J.Avyþius. Á Lietuvà atsibastæ þemaþiûrevai su neapykanta þiûrëjo ne tik á buoþes, bet ir á kiekvienà lietuvá. Ið Avyþiaus kûrybos suþinojau, kad „per Pirmàjá pasauliná karà, kaizerinei Vokietijai uþëjus, vokieèiai neskelbë mobilizacijos“. Kodël? „Uþkariauto kraðto vyrus (...) neturëjo teisës imti á karà“. Taèiau Stalinui buvo nusispjauti á tarptautinæ teisæ. Jis ásakë visus Lietuvos vyrus gaudyti ir siøsti juos á rusø kariuomenæ. Kiek vengianèiø mobilizacijos Lietuvos vyrø buvo suðaudyta? Kiek jø þuvo fronte? Ðtai kodël mano dëdë atsidûrë miðke, kur iðbuvo 8 metus. Iðkalëjo 16 metø. Gimiau Zimos geleþinkelio stotyje, Irkutsko srityje. Gimiau Sibire vien todël, kad mano seneliø sûnus iðdráso pasiprieðinti stalininei tironijai. Ir dar dël daugelio prieþasèiø bûèiau gimusi Sibire. Niekindavo þemaþiûrevai net Lietuvos komunistus... Atrodydavo, kad në vienam jis negalës atsiverti iki galo, patikëti savo minèiø, turës kalbëti puse lûpø, kontroliuodamas save, gudraudamas, ne kà nuoðirdþiau kaip su valstybiniais nusikaltëliais. Galëjau gimti Sibire, jei mano seneliai bûtø buvæ Lietuvos inteligentai. Ðiais ypaè nepasitikëjo þemaþiûrevai. Þemaþiûrevas gailisi, kad 1941-aisiais metais Stalinas neiðtrëmë á Sibirà visø lietuviø, o jø þemiø nekolonizavo slavai.

130

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Uþtat 1944-aisiais metais sugráþæ á Lietuvà, þemaþiûrevai visomis priemonëmis kurstë „klasiø kovà“ ir skatino tai daryti èia surastus bendraminèius. Lietuvos TSR istorikai apie tai bijo raðyti, o literatams po truputá jau leidþiama. Stalino ir Berijos kabinetuose sukurta „klasiø kovos“ maðina iðveþë mano senelius ir tëvus. Mano tëvai susituokë turëdami 18 metø amþiaus, greièiausiai norëdami bendromis jëgomis palengvinti sunkià tremtiniø dalià. Sulaukë 4 vaikø. Gimiau 1956 metais. Namuose kalbëdavomës lietuviðkai, ðvæsdavom visas religines ir tautines lietuviø ðventes. Taèiau Sibire lietuviðkø mokyklø nëra. Teko lankyti rusiðkà. Tëvams po 10 metø buvo leista sugráþti á Lietuvà. Taèiau ið laiðkø suþinojome, kad ten konfiskuotas visas seneliø turtas, taip pat ir trobos. Tëvai neturëjo lëðø nusipirkti naujus namus, todël vis buvo atidëliojamas gráþimas namo. Kada man sukako 13 metø, tëvai iðsiskyrë. Motina iðtekëjo uþ ruso, tëvas vedë rusæ. Greitai mirë abu seneliai. Gyvenau pas senelæ. 1971 m. ástojau á miðkø ûkio technikumà. Negalëdama pragyventi ið 25 rubliø stipendijos, buvau priversta nutraukti mokslà ir apsigyventi pas motinà. Ten visi kalbëdavosi rusiðkai, patëvis rusas, o jaunesniosios seserys jau nemokëjo lietuviðkai. Pamaþu pradëjau ir að uþmirðti lietuviø kalbà. Taèiau svajojau gráþti á Lietuvà. Tik pinigø bilietui neturëjau. Matydami sunkià mano padëtá, kaimynai rusai supirðo mane su savo sûnumi. Nebuvo kitos iðeities, kaip tik sutikti, nors man tebuvo 17 metø. Vyrui reikalaujant, gimusiai dukrai davëme Nadieþdos vardà. Vyras pasirodë mëgstàs iðgerti, daþnai muðdavosi. Gelbëdama dukrà nuo baisiø stresø (jinai jau turëjo ðirdies ligà), susitaupiau pinigø ir 1977 m. spalyje pabëgau á Lietuvà pas dëdæ Leonà. Po metø susipaþinau su Vladu Ðakaliu, iðkalëjusiu 15 metø. Greit susituokëm. Susitikau su daugeliu Vlado draugø. Prasidëjo visai naujas mano gyvenimas. Pirmojo mano vyro ir jo draugø kalbos sukosi tik apie degtinæ. V.Ðakalio ir mûsø draugai sielojosi dël lietuviø tautos bûklës ir ateities. Dabar suþinojau tiesà apie savo senelius, tëvus ir savo paèios tragedijos ðaknis. Dël to, kad gimiau Sibire ir pamirðau gimtàjà kalbà, kalti tironai Hitleris ir Stalinas. 1939 metø sandëris (rugpjûèio ir rugsëjo) nulëmë ir mano paèios likimà. Kaip vëliau pamatysite, net mano vaikø ateitá. Sibire nesu susimàsèiusi dël dukters vardo. Lietuvoje vyras nesunkiai átikino, kad bûtina keisti á lietuviðkà. Ið Nadieþdos ji tapo Indre. Uþ tai vëliau buvo þiauriai atkerðyta vyrui ir man. 1979 metø lapkrièio mënesá gimë sûnus Narimantas. Taèiau mûsø laimë buvo labai trumpa. Greit pradëjo tardyti ir suiminëti draugus. Uþ iðvykà á Maskvà ir dukters vardo pakeitimà mano vyrui pritaikë namø areðto reþimà. Privalëjo nuolat registruotis milicijoje, uþdraudë lankyti teatrà, kinà. Greit sufabrikavo du reþimo paþeidimus. Uþ tai ir uþ „45-iø pabaltijieèiø memorandumo“ pasiraðymà jam grësë

131

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

kalëjimas. Vengdamas ketvirto teismo, Vladas 1980-øjø metø birþelio pradþioje ryþosi palikti motinà, ðeimà ir Tëvynæ. Per Suomijà jis pabëgo á Ðvedijà. Kiek uþ vyro „iðdavystæ“ buvau tampoma! Kur mano kaltë? Ar lengva moteriai netekti mylimo vyro ir dar kartà likti vienai? Neátikinau valdiðkà duonà valganèiøjø, kad neturëjau moralinës teisës iðduoti savo sûnaus tëvo. Tokia logika ir moralë pasirodë jiems nesuprantamos. Buvau kelis kartus iðvaryta ið darbo. Pasinaudodami sunkia dvasine ir materialine padëtimi, valdininkai su antpeèiais mëgino uþverbuoti mane savo informatore. Kai 1985 m. paraðiau á vykdomàjá komitetà pareiðkimà dël buto gavimo, mane iðsikvietë pokalbio. Vykdomajame komitete laukë manæs KGB darbuotojai, pulkininkas Julius Èesnavièius ir Loginovas. Jie abu man priekaiðtavo, esà susidëjusi su blogais draugais – disidentais. Reikia apie jø veiklà jiems papasakoti. Tada tuojau að gausianti butà. Antrà kartà man telefonu paskambino Loginovas ir paklausë, ar að norinti susitikti su Julium. Pagalvojau, kad kalba apie Juliø Sasnauskà, ir atsakiau, kad noriu. Man liepë 1985 m. kovo 18 d. paskirtà valandà ateiti á „Vilniaus“ vieðbutá, kur manæs jau laukë pulk. Julius Èesnavièius. Èekistas domëjosi, kà að þinanti apie raðomàjà maðinëlæ, kas dirba „Vyties“ redakcijoje, kà galvoja veikti gráþæs ið Sibiro nutrëmimo Julius Sasnauskas, kas lankosi pas Antanà Terleckà. Siûlë man paraðyti straipsná apie Vladà Ðakalá arba jie patys paraðysià, o man reikësià pasiraðyti. Atsisakiau. Rugpjûèio pradþioje iðgirdusi, kad Vilniuje, prie Adomo Mickevièiaus paminklo, ávyks Stalino–Hitlerio aukø pagerbimas, nusprendþiau dalyvauti. Ir ne vien todël, kad ten bus V.Ðakalio ir mano draugai. Að pati ir mano vaikai esame Stalino ir Hitlerio politinio sandërio aukos. Jeigu ne Sibiras, mano ir vaikø gyvenimas visai kitaip bûtø susiklostæs. Gerai nemokëdama lietuviðkai, jauèiausi nepilnavertë. Blogiausia, kad ir savo vaikams negaliu padëti mokytis lietuviø kalbos. Dëdama gëles prie A.Mickevièiaus paminklo, maèiau Sibiro apleistose kapinëse gulinèius savo senelius, galvojau apie surusëjusius tëvus, seseris ir brolius. Jie visi Stalino–Hitlerio suokalbio aukos. Nusivedþiau prie paminklo ir savo vaikus. Privalëjau parodyti pirmà tikrai lietuviðkà, keliatûkstantiná susirinkimà. Matë, kaip þmonës, giedodami himnà, verkë... Kartà atsitiktinai teko pamatyti miesto centre geguþinæ demonstracijà. Ðiai trûko svarbiausio – lietuviðkos dvasios. Tiesa, ið tribûnø buvo girdëti ir lietuviðki ðûkiai, taèiau jie bedvasiai. Net marðai priminë man Sibirà. O prie A.Mickevièiaus paminklo pleveno lietuviðka dvasia, dalyvavo Stalino ir Hitlerio konclageriuose þuvusiøjø vëlës... Mes dalyvavome istorinëje demonstracijoje, kuri po 1944 metø pirmà kartà buvo organizuota paèiø þmoniø, o ne valdþios valia. Èia þmonës kalbëjo visiems suprantama kalba – ne taip, kaip per geguþës 1-osios demonstracijas... Manau, kad mano vaikai visà gyvenimà bus dëkingi, jog nuvedþiau juos á tokià demonstracijà, kuri jau tapo istorija. Ðis ásitikinimas teikia man jëgø áveikti tas negandas, kurios uþgriuvo po rugpjûèio 23 dienos. 132

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Rugsëjo 11-àjà 15 val. ávyko kolektyvo susirinkimas, kuriame privalëjo mane „pasmerkti uþ dalyvavimà nacionalistiniame sambûryje“. Susirinkimui pirmininkavo partinës organizacijos sekretorë Nazarenko Raisa Petrovna. Ji pristatë sveèià ið partijos rajono komiteto Vaicekauskà Algimantà. O po to pati pasakë kaltinamàjà kalbà. – „Jûs visi þinote, kad rugpjûèio 23 d. prie A.Mickevièiaus paminklo susirinko saujelë ekstremistø, kurie ten kaþkà ðaukë, reikalavo, kaþko norëjo. Kaip jûs þinote, mûsø inspekcija visada ávykdydavo planà, todël stovëjo pirmaujanèiøjø gretose. Dël to labai skaudu ir gëda, kad mûsø draudimo inspekcijos narys ið Pleskovskajos brigados Genovaitë Ðakalienë dalyvavo toje sueigoje. Matyt, èia ir mûsø „nedorabotka“. Mes praþiopsojome jà, neiðauklëjom“. Jeigu lietuviðkuose kolektyvuose sunku surasti norinèiø kalbëti panaðiuose „teismuose“, tai mûsø kolektyve tokiø pakanka... Sàmoningai buvo paruoðtas kalbëti lietuvis – neseniai kolektyve dirbàs ir visiðkai manæs nepaþástàs kaþkoks Kavaliûnas. Tas apie demonstracijà buvo girdëjæs tik ið laikraðèiø. Kavaliûnas neturëjo supratimo, kad mûsø ástaigoje nevalia lietuviðkai kalbëti... Vos spëjo Kavaliûnas pasakyti kelis þodþius lietuviðkai, já nutraukë pilni neapykantos balsai – „Govori po ruski!“ Ðis „teismo“ epizodas labiausiai patiko. Ðtai kaip uþ lietuviðkà ðunuodegavimà atsilygino „vyresnieji broliai“. Taèiau Kavaliûnas visiðkai neásiþeidë – lauþyta rusø kalba jis smerkë, pats visiðkai nesusigaudydamas uþ kà. Ðis pataikûnas liko man tautinio susipratimo stokojanèiø lietuviø simboliu... Novikova pareikalavo, kad að atsistoèiau. Paklusau. Pamaèiusi mano ironiðkà ðypsenà, „vyresnioji sesuo“ ëmë ðaukti „von otsiuda“. Virðininkas Jonas Cibulskis jau þinojo, kad kalbëti galima tik rusiðkai. Lauþyta rusø kalba vadino susirinkusiuosius prie A.Mickevièiaus paminklo padugnëmis. Jam buvo visiðkai nesvarbu, kad valdþia nerado reikalo ir já supaþindinti su prie paminklo pasakytø kalbø turiniu. „Burþuazinëje Lietuvoje gyvendamas að bûèiau piemeniu, o dabar esu virðininkas“. Papraðiau þodþio. Taèiau Raisa Petrovna atrëþë, kad að uþtektinai prisiðnekëjusi prie A.Mickevièiaus paminklo. Profsàjungos vardu kalbëjo Tomeloid. Aiðku, taip, kaip patinka administracijai. Kalbëjo surusëjæs Rudþionis. Ðis Lietuvoje neseniai gyvenantis nepramoko savo protëviø kalbos. Jam esà gëda, kad ðiame kolektyve dirba tokia moteris, kurià jis labai smerkiàs. Rudþionis pareikalavo paðalinti mane ið darbo. Po to kalbëjo daug moterø rusiø. Visos koneveikë mane. Viena gyrësi, kad namuose palikusi be prieþiûros savo anûkæ, vedina vieno noro – paþiûrëti man á akis ir iðsakyti gilø savo pasipiktinimà. Garikova ilgai pasakojo savo biografijà. O po to paklausë mane – „Ko jûs norite?“ Atsistojusi norëjau atsakyti. Tada Nazarenko mimika rodë þenklus, kurie reiðkë – neleisti man kalbëti.

133

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Darbuotojai ëmë ðaukti, kaukti... „Ne pasmerkti Ðakalienæ reikia, o teisti!“ „Ginti jà ið darbo lauk“. Viena suðuko: „Leiskite þmogui kalbëti. Pas mus þodþio laisvë“. Mëginau kalbëti. Partsekretorë grubiai nutraukë „Uþteks. Uþteks. Tu prisiðnekëjai ten.“ Atkirtau: „Kadangi neduodate man þodþio, nenoriu jûsø kalbø klausytis!“ Demonstratyviai atsistojusi, þengiau durø link. Nazarenko ir Cibulskis ðaukë: „Gráþk, Ðakaliene, susirinkimas nesibaigë!“ Baigë „teisti“ uþ akiø. Nutarë paðalinti mane ið darbo ir tuo „nuplauti gëdingà dëmæ nuo tarybinës ástaigos veido“. Kità dienà brigadininkë Pleskovskaja vël „auklëjo“ mane grubiu balsu. Esà, reikia iðsiaiðkinti, ar að nepriklausau kokiai nors sektai. Kaip pragyvenu ið tokios maþos algos su dviem vaikais. Pleskovskaja pareiðkë, kad vis tiek surasim kokià nors prieþastá atleisti ið darbo. 1987 m. spalio 15 d. á darbovietæ pas virðininkà Cibulská atëjo èekistai. Jie paëmë sàraðus mano aptarnaujamø organizacijø. Aiðku, kad tokiomis sàlygomis dirbti ilgai negalësiu. Esu pripratusi skurde egzistuoti, pripras ir mano vaikai. Gàsdina kas kita – antrasis Stalino atëjimas. Kaþkada uþsienio radijas skaitë vieno disidento straipsná „Antrojo atëjimo nebus“ (Vtorogo priðestvija ne budet). Rugpjûèio 23 d. ir að tuo tvirtai tikëjau. Taèiau po keliø dienø suvokiau, jog mano roþinë viltis ant pliko smëlio pasodinta...
Vilnius, 1987 m. spalio 19 d.
LIETUVOS LAISVËS LYGOS ARCHYVAS.

GENOVAITË ÐAKALIENË

DAR KARTÀ APIE MITINGÀ PRIE A.MICKEVIÈIAUS PAMINKLO
SAVO ATSIMINIMAIS DALIJASI JULIUS SASNAUSKAS

Mitingas prie Adomo Mickevièiaus paminklo turi savo prieðistoræ. Tai grupës disidentø 1979 metø vasarà suorganizuotas pirmasis tuometinëje Tarybø Sàjungoje vieðas pareiðkimas dël Molotovo–Ribentropo pakto slaptøjø protokolø, nulëmusiø Baltijos ðaliø okupacijà ir aneksijà. Prieð tai pogrindþio „Auðra“, vëliau „Vytis“ buvo paskelbæ tø protokolø tekstus, iðverstus ið Anglijoje iðleisto Rëjaus dokumentø rinkinio. Ieðkodami krypties, atramos savo disidentinei veiklai, buvome nusprendæ, jog Molotovo–Ribentropo paktas yra pagrindinis mûsø koziris, svarbiausias juridinis, propagandinis ir moralinis argumentas prieð Lietuvos okupacinæ valdþià. 1979-øjø rugpjûèio mënesá kaip tik sukako 40 metø nuo pakto pasiraðymo. Pogrindyje veikusios Lietuvos laisvës lygos þmonës nutarë ta proga parengti vieðà pareiðkimà, reikalavimà nutraukti Baltijos ðaliø okupacijà. 134

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Mus palaikë keletas estø ir latviø. Ádomi ðio dokumento paraðymo istorija. Parengæ pirmàjá variantà, drauge su Antanu Terlecku veþëme já Estijon pasiraðyti tenykðtiems disidentams. Iðlipæ ið traukinio Tartu mieste, turëjome laisvo laiko, todël uþsukome á knygynà. Ten Antanas Terleckas prisipirko visokios propagandinës literatûros. Neturëdami kà veikti, susëdæ parke ant þolës ëmëm tas knygas vartyti ir viename tarptautinës teisës vadovëlyje aptikome labai vertingø teoriniø pastabø apie okupacijà, aneksijà, demokratinius rinkimus ir t.t. Þodþiu, tai buvo tai, ko trûko pirmajam pareiðkimo variantui – bûtent konkretumo ir teisinës argumentacijos. Antanas Terleckas èia pat perraðë turëtà tekstà. Iðëjo labai stiprus, rimtas dokumentas. Jis vëliau buvo pavadintas „45-iø pabaltijieèiø memorandumu“. Ne taip paprasta buvo surinkti tuos 45 paraðus, kadangi Memorandumo tonas buvo labai grieþtas. Netgi tokia dràsi moteris kaip poetë Ona Lukauskaitë-Poðkienë, Helsinkio grupës narë, sakë, jog saugumas suimsiàs visus, kurie pasiraðys. Þinoma, panaðiai ir atsitiko po keliø mënesiø. Bet darbas buvo atliktas. Ir svarbiausia, kad 45-iø pabaltijieèiø reikalavimus savo paraðu parëmë akademikas Andrejus Sacharovas. Dokumentas turëjo platø tarptautiná atgarsá. Ir Lietuvoje vis stiprëjo opinija, kad 1940-aisiais metais jokios socialistinës revoliucijos ir tarybø valdþios atkûrimo nebuvo, kad tapome dviejø tironø, dviejø imperijø auka. Taigi turint tokià patirtá, toká pagrindà, buvo visai logiðka, praëjus aðtuoneriems metams, jau ne tik vieðu raðtu, bet ir vieðu mitingu pareikðti savo protestà prieð besitæsianèià Lietuvos okupacijà. Prisimenant 1987-øjø rugpjûèio 23 dienà, man dabar reikðmingesnis atrodo ne pats mitingas, bet prieð tai buvæs ávykis. Tà sekmadiená 10 val., kaip visuomet, susirinkome Miðiø Ðv. Mikalojaus baþnyèioje. Joms visada vadovaudavo kun. Stanislovas Valiukënas, Vilniaus kraðto lietuvis patriotas, o tai yra ypatingi þmonës. Ðv.Mikalojaus baþnyèioje tuomet rinkdavosi ne ðiaip sau sekmadieniø katalikai. Taigi prasidëjo Miðios, kunigas persiþegnojo, pasveikino þmones, prisiminë Jëzaus þodþius apie Baþnyèià, kurios pragaro vartai nenugalës. Paskui staiga nutilo ir parpuolë èia pat ant altoriaus laiptø. Po keliø minuèiø jau buvo miræs. Ðirdis trûko. Nes turëjo ðirdá sugraudintà ir nuþemintà. Rûpindavosi kaliniais, net á teismus eidavo. Mane patá globojo po suëmimo kalëjime ir tremtyje, Jo dëka rinkausi kunigystæ. Tà lemtingà rugpjûèio sekmadiená, kaip vëliau suþinojau ið já globojusios sesers vienuolës, kun. S.Valiukënas rengësi per Miðias paskelbti apie mitingà prie A.Mickevièiaus paminklo ir paraginti þmones jame dalyvauti. Mirë tø þodþiø nepasakæs, taèiau daugelis jo mirtá supratome kaip þenklà. Kaip padràsinimà, kaip kvietimà nepabûgti, nepasitraukti. Po Miðiø eidami senamiesèio gatvëmis prie Adomo Mickevièiaus paminklo, su gëlëmis, su juodais kaspinais, þinojome, kad tai ðventas þygis. Turbût në kulkos nebûtø sustabdþiusios þmoniø. Visur stovëjo milicijos bûriai, zujo èekistai, taèiau jie nesiryþo uþtverti kelià. Gal toks buvo nurodymas. Kai atëjome prie paminklo, ten buvo tuðèia. Keliasdeðimt þmoniø ið tolo stebëjo, laukë, kas bus toliau. Gal iðkart visus suims, gal muð bananais ar ðaudys. Niekas neþinojo, kaip elgsis milicija ir saugumieèiai, nors jau buvo „perestroikos“ pradþia, jau buvo ávykæ pirmieji protes135

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

to mitingai Rusijoje ir Latvijoje. Visiems pasidarë dràsiau, kai prabilo Nijolë Sadûnaitë, paskui Robertas Grigas. Nejuèia iðsiverþë Lietuvos himno posmai, galingas skandavimas „Laisvæ Lietuvai“. Paskui komunistø spauda raðë, kad nacionalistø bei klerikalø atplaiðos surengë provokacijà prieð darbo þmones. Kombainams riedant á kovà uþ naujà derliø, jie, girdi, purvais drabstë socializmo pasiekimus. Keletà mënesiø po mitingo truko tikra raganø medþioklë. Naktinës gaudynës automobiliais, vieði pasmerkimai darbo kolektyvuose, net fizinis smurtas. Tik jau neámanoma buvo uþgniauþti þmoniø ryþto kovoti iki galo, iki pergalës. Pirmasis keliø dràsuoliø bûrelis prie A.Mickevièiaus paminklo virto ðimtatûkstantine minia Vingio parke, minint 50-àsias Molotovo–Ribentropo pakto metines. Deja, ten jau neiðgirdome kalbant në vieno ið tø, kurie organizavo pirmàjá mitingà. Ir ðiandien buvæ kolaborantai bei komunistø dvaro trubadûrai vaikðto pasidabinæ medaliais, o Nijolë Sadûnaitë neturi netgi nuosavo kampo. Tokia likimo ironija. O gal logiðkas gyvenimo tæsinys kaip ir kun. S.Valiukëno mirtis, tapusi naujos gyvybës uþuomazga.
SSI: [SOCIALINIØ STUDIJØ INSTITUTO INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1994 M. SPALIO 20 D., NR. 24(42).

PIRMOJI POLITINË DEMONSTRACIJA OKUPACIJOS METAIS. REIKÐMË IR PASEKMËS
(KALBA, PASAKYTA 2002 M. RUGPJÛÈIO 23 D. MINËJIME ATIDENGIANT PAMINKLINÆ LENTÀ 1987 M. RUGPJÛÈIO 23 D. MITINGO PRIE A.MICKEVIÈIAUS PAMINKLO VIETOJE)

DR. ARVYDAS ANUÐAUSKAS

Ir praëjus penkiolikai metø sunku bûtø neávertinti pirmosios okupacijos metais politinës demonstracijos reikðmës. Man, tuometiniam Vilniaus universiteto studentui, nebuvo paslaptis demonstracijos vieta ir laikas. Bet visai kas kita vertinti ðio ávykio pasekmes, þmonëms padarytà átakà. 1987 m. rugpjûèio 23 dienà buvo sukrëstos sovietinës visuomenës ugdytos ir beveik penkis deðimtmeèius Lietuvos visuomenei diegtos tariamos vertybës. Nuo tol kolaboravimas ir atviras susitaikymas su Lietuvos priespauda, tautiniø vertybiø niekinimu palaipsniui prarado galimybæ bent kiek giliau skverbtis á tautos kamienà. Þinoma, komunistinëje valstybëje visuomenæ mokyti demokratijos ir ávardinti okupantus tikraisiais jø vardais buvo nedëkingas dalykas. Þodþio, ásitikinimø, spaudos laisvë buvo garsiai deklaruojama, bet sovietinei visuomenei nesuvokiama. O kà jau kalbëti apie á ðipulius pradëtus skaldyti sovietinius mitus – apie Lietuvos savanoriðkà ástojimà á stalininæ imperijà arba, þmogiðkai kalbant, – okupacijà,

136

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

apie „socialistinio teisëtumo paþeidimus“, tai yra deportacijas ir nekaltø þmoniø þudynes, apie klasiø kovà, tai yra partizaniná iðsivaduojamàjá karà. Visa tai griovë totalitarinës sistemos pamatus. Jau po mitingo pradëta organizuoti „pasmerkimø“ kampanija. Specialiosios tarnybos disidentus vaizdavo kaip „imperializmo agentus“, savo veiksmais drumsèianèius ramø liaudies gyvenimà. „Plastos“, Radijo komponentø ir Gràþtø gamyklø, Vilniaus baldø kombinato ir dar beveik keturiasdeðimties dabar jau iðnykusiø ámoniø partiniai sekretoriai nërësi ið kailio, norëdami árodyti savo iðtikimybæ reþimui. Kaip buvo raðoma to meto spaudoje, „mitinge stengtasi sukelti mûsø þmonëms abejones“. Þinoma, abejojantis þmogus buvo totalitarinei visuomenei pavojingiausias. Ir abejones mëginta „iðgydyti“ ne tik tradiciniais propagandiniais ðtampais, bet ir áprastiniais KGB metodais. Ir ne tik psichologinio spaudimo priemonëmis, bet ir, kaip mëgo raðyti KGB savo dokumentuose, „fizinio poveikio“ priemonëmis. Buvo sumuðtas vienas mitingo oratoriø Vytautas Janèiauskas, o jo vardas iðspausdintas po „Tiesoje“ pasirodþiusiu straipsniu „Gailiuosi padaræs klaidà“. Daugiau kaip 70 aktyvesniø mitingo dalyviø bei organizatoriø buvo persekioti. Klastotës, dezinformacija, psichologinë ir fizinë prievarta (kaip ávardinta oficialiuose to meto dokumentuose – „konkreèios priemonës paveikti þmoniø sàmonæ“) iðryðkino ir tai, ko nenorëjo matyti sovietinë partinë nomenklatûra. Daugybë þmoniø, ypaè menininkø, mokslininkø kolektyvuose palaikë demonstrantus. Tai buvo pilietinio, taikaus, atviro pasiprieðinimo pradþia, kuri pasiekë savo netiesioginiø tikslø. Ne ið karto, bet neiðvengiamai sukëlë ir vidinius konfliktus, ir opozicijà tarp paèios valdþios statytiniø, nomenklatûros viduje. Vos aðtuoniø-devyniø mënesiø reikëjo, kad ið valdþios bûtø iðgautos pirmosios nuolaidos, kuriomis siekta prisitaikyti prie vis kylanèiø visuomenës reikalavimø ir sumaþinti vidinius nesutarimus paèioje promaskvietiðkoje valdþioje. Galimybës taikyti represijas prieð kitamanius buvo gerokai susilpnintos, o kai kada tokiø galimybiø apskritai neliko. Dauguma smurtu pajungtos Lietuvos gyventojø vieðpatavusiai sovietinei partinei nomenklatûrai jau nebe slaptai, o atvirai nebepripaþino nei teisës valdyti, nei vadovauti, nei nurodinëti, nei kontroliuoti. Okupacija, teroras, klasta, smurtas buvo pradëti ávardinti tikrais vardais. Tai buvo padaryta 1987 m. rugpjûèio 23 dienà. Ðiai dienai, kuomet nuskambëjo ir buvo iðgirstas pirmas vieðas ðûksnis „Laisvæ Lietuvai“, turi bûti skirtas deramas dëmesys Lietuvos istorijoje.
LIETUVOS AIDAS: [VALSTYBËS LAIKRAÐTIS] 2002 M. RUGPJÛÈIO 24 D., NR. 195.

137

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

1987-ØJØ METØ LAISVË IR 2002-ØJØ METØ GRËSMË
GIEDRË GARDAUSKIENË

Ðiø metø rugpjûèio 23 d. sukako penkiolika metø nuo Adomo Mickevièiaus skvere ávykusio protesto mitingo, kuriame buvo vieðai pasiprieðinta Sovietø Sàjungos okupacijai ir pareikalauta nepriklausomybës. Ta proga ðiemet atidengta istorinæ renginio vietà þenklinanti atminimo lenta. Mitingo áamþinimo iniciatyvos ëmësi 1991 m. tragiðkàjá sausá Lietuvos parlamentà gynæs vienas pirmøjø atkurtos valstybës savanoriø ANTANAS KLIUNKA. Jam talkino buvæs LLL tarybos narys GINTARAS ÐIDLAUSKAS bei Lietuvos nepriklausomos valstybës atstatymo akto signatarai VIRGILIJUS KAÈINSKAS ir ZIGMAS VAIÐVILA. Paminklinës lentos projekto autorius – VIRGILIJUS KAÈINSKAS. Gamybos meistras – ALGIMANTAS SUBAÈIUS. Ta proga ANTANO KLIUNKOS ir GINTARO ÐIDLAUSKO iniciatyva buvo surengta diskusija „1987-øjø metø laisvë ir 2002-øjø metø grësmë“. „Laisvas laikraðtis“ spausdina diskusijos medþiagà.
GINTARAS ÐIDLAUSKAS, buvæs Lietuvos laisvës lygos tarybos narys:

1987 m. rugpjûèio 23 d. Vilniuje, prie poeto Adomo Mickevièiaus paminklo, ávyko Lietuvos laisvës lygos inicijuotas pirmasis vieðas protesto mitingas, pasmerkæs 1939 m. Sovietø Sàjungos-Vokietijos pakto slaptøjø protokolø tragiðkas pasekmes Lietuvos valstybei, pareikalavæs iðvesti okupacinæ kariuomenæ ir atkurti Nepriklausomà Lietuvà. Á mitingà Lietuvos visuomenæ pakvietë tuo metu dràsiausi laisvëje gyvenæ lietuviai ANTANAS TERLECKAS, VYTAUTAS BOGUÐIS, PETRAS CIDZIKAS, NIJOLË SADÛNAITË. Juos parëmë tûkstanèiai eiliniø su okupacija nesusitaikiusiø tëvynainiø. Dþiugu, kad disidentinio sàjûdþio lyderiai ir ðiandien nenuleidþia rankø. Jie ir praëjus 15 metø iðlieka savotiðku visuomenës sàþinës balsu. Turiu omenyje sesës Nijolës protestà prieð buvusiø kagëbistø apdovanojimà aukðèiausiais atkurtos valstybës ordinais ir medaliais, Antano kovà prieð valdþios iðtiþimà, konformizmà, iþdo vagis, monsinjoro uþmojus áamþinant Lietuvos partizanø kovas, Petro tikëjimà skelbiant: Maþoji Lietuva prisikels! Istoriná 1987 m. mitingà pradëjusi NIJOLË SADÛNAITË kalbëjo: „Mes protestuojame prieð dviejø tironø gëdingà sutartá ir reikalaujame gràþinti Nepriklausomybæ trims laisvoms Pabaltijo tautoms“. Èia jos kalbà nutraukë plojimai. Tûkstantinë minia pradëjo skanduoti: „Laisvæ! Laisvæ! Laisvæ!“ Visi uþgiedojo tautiná Lietuvos himnà. Daugelis þmoniø verkë... Tokia buvo Lietuvos iðsivaduojamojo judëjimo paskutinio ir lemiamo etapo pradþia. Okupacinë administracija ðá renginá vadino „bjauriu antitarybiniø ekstremistø iðpuoliu“, griebësi smurtiniø veiksmø prieð atskirus mitingo kalbëtojus ir dalyvius. Ði Lietuvos disidentø ir rezistentø laisvës manifestacija pagrástai susilaukë plataus atgarsio Lietuvoje ir pasaulyje, paspartino visuomenës laisvëjimo ir demokra138

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

tëjimo plëtrà. Tai buvo pirmasis artëjanèios laisvës þenklas KGB ir kitø okupaciniø struktûrø pavergtai Lietuvai. Mitingo 15-øjø metiniø minëjime kalbëjæs istorikas dr. ARVYDAS ANUÐAUSKAS akcentavo: „Ir praëjus penkiolikai metø sunku bûtø neávertinti pirmosios okupacijos metais politinës demonstracijos reikðmës (...). 1987 m. rugpjûèio 23 d. buvo sukrëstos sovietinës visuomenës ugdytos ir beveik penkis deðimtmeèius Lietuvos visuomenei diegtos tariamos vertybës. Nuo tol kolaboravimas ir atviras susitaikymas su Lietuvos priespauda, tautiniø vertybiø niekinimu palaipsniui prarado galimybæ bent kiek giliau skverbtis á tautos kamienà (...). Okupacija, teroras, klasta, smurtas buvo pradëti ávardinti tikrais vardais“. Visa tai jau istorija, taèiau ne maþiau jaudinanti yra ir Lietuvos dabartis. Minëjime kalbëjæs JONAS GELAÞIUS pastebëjo, kad 1939 m. Lietuva buvo paaukota sovietø-naciø paktu, o 2002 m. istorija vël kartojasi, tik ðá kartà Lietuva aukojama amerikieèiø-rusø („Williams“-„Jukos“) paktu. G.ÐIDLAUSKAS: Narytës ES ir NATO siekianti, taèiau Rusijos ekonominëje átakoje iðliekanti Lietuva ilgainiui gali netekti ir savo dabartinio politinio statuso. Kà ðioje situacijoje gali pilieèiai? Kas ir kaip apgins esmines Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, priimtas referendume, garantuos kitø konstituciniø aktø, draudþianèiø integruotis á postsovietinæ erdvæ, galiojimà? Ar visuomenë, tapusi tarptautiniø korporacijø manipuliacijø objektu, gali apginti savo pilietiná ir valstybiná orumà? Kodël Lietuva nuolat tampa tarptautiniø paktø ir susitarimø auka? Kaip iðlikti maþai tautai? Tai likiminiai klausimai, á kuriuos siûlome paieðkoti galimø atsakymø. ANTANAS KLIUNKA, buvæs LLL narys, Parlamento gynëjas: Idëja áamþinti mitingà kilo man ir GINTARUI ÐIDLAUSKUI, kai suþinojome, kad ANTANAS TERLECKAS su ðia idëja „atsimuðë“ á Gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centrà. Pagalvojome, kad ið gyvenimo iðeis rezistentai, Lietuvos laisvës lyga, kronikininkai, kurie apdovanojami po 7–10 metø kartu su kagëbistais, enkavedistais, ir nutarëme áamþinti mitingà bei paþymëti, kad èia jis ávyko. Tiek mes, kurie Parlamentà gynëme, tiek Kovo 11-osios akto signatarai ZIGMAS VAIÐVILA ir VIRGILIJUS KAÈINSKAS esame vienos kartos, tada buvome trisdeðimtmeèiai. Tada jûs dràsiai ëjote á kalëjimà, þinodami, kad galite negráþti. Ðitoj tamsioj nakty mes dþiaugëmës, didþiavomës, kad tarp deðimties-dvideðimties disidentø, vardijamø per Europos radijà, buvo keli lietuviai. Tai reiðkia, kad ðitame didþiuliame okupacijos teroro fone buvo ir ANTANAS TERLECKAS, ir NIJOLË SADÛNAITË, ir PETRAS CIDZIKAS, ir ALFONSAS SVARINSKAS. Tokia maþytë tauta pasaulyje skambëjo tik jûsø dëka. Ir mûsø karta turi jums atsidëkoti, kuo gali. Ant Neþinomojo kareivio kapo Kaune yra paraðyta: „Atiduok, kà privalai“. Akcentas yra toks: jie atidavë gyvybæ, o mes turime atiduoti jiems pagarbà. Jûs atidavët viskà, kà galëjote, jûs þadinote sàmonæ tamsioj nakty. Kada niekas nesitikëjo, kad bus rytas, tad mûsø

139

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

atsidëkojimas Jums – Jus pagerbti. Að manau, kad praeis metai, ir bus galima didþiuotis, jog mes prisidëjome prie to, kad áamþinom tà pirmà atvirà ir vieðà pasiprieðinimà okupacijos metu. Tà mitingà reikëjo áamþinti dar ir dël to, kad jame kalbëjo mûsø draugai, kuriø nëra tarp gyvøjø – VINCAS DANIELIUS ir kiti. Tuomet jie dràsiai atsakinëjo á dabartinio tautos iðrinktojo, o tada – þurnalisto V.Kvietkausko ciniðkus klausimus: „Ar jûs – nelaisvi? Ar jums trûksta laisvës?“ Kalbant apie ðiandienà, galima iðvesti paraleles. Jûs tuo metu kovojote prieð vienà paktà, dabar simboliðkai sutapo, kad kitas paktas pasiraðytas. Ir kelios vyriausybës – tiek kairiosios, tiek deðiniosios sutartinai dirbo, kad tas paktas bûtø pasiraðytas. Pasirodo, kad mes nieko neturime – nei struktûrø, nei saugumo, kuris kaip neatspëjo Sausio 13-osios ávykiø, taip neatspëjo ir „Maþeikiø naftos“ perleidimo Rusijos kompanijai. Jeigu ir atspëjo, tai pasakë keliems asmenims, kurie tylëjo. Saugumas dirba valstybei ir Valstybës saugumo departamento vadovas turëjo praneðti tautai, kas gresia Lietuvai. Mano nuomone, tiek deðinieji, tiek kairieji dirba iðvien, tobulino sutartis ir tiek nutobulino, kad mes visiðkai praradome ekonominæ nepriklausomybæ. Mes turëjom jûrø laivynà, kurio neliko, mes turëjome atominæ elektrinæ, kurios nebus, mes turëjome didþiausià Baltijos valstybëse naftos perdirbimo ámonæ, kurios neliko. Mes turëjome ðituos objektus ir tikrai galëjome uþtikrinti pensininkams minimalià tûkstanèio litø pensijà. O dabar vargu ar tai kada nors bus... G.ÐIDLAUSKAS: Ar yra kokia nors iðeitis? A.KLIUNKA: Iðeitis – mûsø disidentai, kurie dar turi jëgø ir þadina mus. Gal atsiras sveikø jëgø, kurios iðves ið ðio liûno. Situacija yra sudëtinga, bet manau, kad dar yra màstanèiø þmoniø, pasiruoðusiø kà nors daryti. Tik reikia jiems susiburti. ANTANAS TERLECKAS, Lietuvos laisvës lygos ákûrëjas, vadovas: Jûsø idëja pastatyti atminimo lentà mitingui áamþinti yra verta didelës pagarbos. Nuostabu, kad yra þmoniø, kurie ryþosi tokiam þygiui. Tikëdamasis, jog mûsø valstybë parems tokios atminimo lentos pastatymà, kreipiausi á Gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centrà, bet jie neturi pinigø. Kalbantis su JONU GELAÞIUMI apie tai, kas ávyko su „Williams“, jis ir sako: „Gal tai atsitiktinumas, o gal – sàmoningas kenkimas“. Manau, kad tà þodá „atsitiktinumas“ reikëtø iðmesti. To þodþio að labai nemëgstu: viskas buvo suplanuota. Yra tokia knygelë – „Vilniaus OMON-as iki ir po vidurþiemio“. OMON-as, pavyzdþiui, susikûrë visiðkai neatsitiktinai. Kai LLL pradëjo rengti demonstracijas, kilo tautinis pasiprieðinimo judëjimas, buvo nuspræsta sudaryti karinæ grupuotæ, kuri pastumtø ðá judëjimà. Ir visiðkai neatsitiktinai, kaip alternatyvinë grupuotë, buvo ákurtas Sàjûdis. Aèiû Dievui, kad jis pabaigoje iðslydo ið KGB ir daug padarë, kad Lietuva bûtø nepriklausoma. Kà ðiandien reikia daryti, kada visa valdþia – komunistø rankose? Kai pasiþiûri, kaip prie apskrito stalo susirenka „Spaudos klubas“, tai visi puèia vienà dûdà. 140

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Niekas nepasako tiesiai á akis tiesos: „Jûs – iðdavikai“. Pakvieèia, pavyzdþiui, á laidà Abiðalà, kad jis pateisintø save. Pakvieèiamas Vagnorius, kad jis iðsiteisintø. Taèiau manau, kad spauda, remdamasi dokumentais, átikins tautà, kad K.Prunskienës, kuri yra teismo pripaþinta KGB agentë, artimiausias bièiulis buvo G.Vagnorius. Kada K.Prunskienei nepavyko, kainas pakëlus, iðvaikyti Lietuvos Aukðèiausiàjà Taryba, tada buvo mesta Vagnoriaus korta. Ir Vagnorius, mano giliu ásitikinimu, Lietuvos istorijoje suvaidino toká patá negatyvø vaidmená, koká ir Prunskienë. Kas abejoja, reikia pakelti AT pirmojo posëdþio stenogramas. Pirmajame posëdyje svarbiausias klausimas – ne Lietuvos valstybingumo atstatymas, bet Rusijos ámoniø Lietuvoje statusas. Ðiandien mes nieko negirdime apie Tautininkø partijà, kuri buvo vienintelë tradicinë partija. Pasirodo, kad á jos vadovus buvo infiltruotas vienas ið agentø. Tautininkai merdi. Mano manymu, norint iðbristi ið dabartinës situacijos, reikia ákurti galingà politinæ organizacijà ir imtis atitinkamø priemoniø. Nes ðiandien save vadinanèios deðiniosiomis partijos nieko nedaro. ZIGMAS VAIÐVILA, Nepriklausomybës akto signataras, buvæs Lietuvos Vyriausybës vicepremjeras: 1987–1988 metus prisimenu ið Sàjûdþio iniciatyvinës grupës varpinës. Lietuvos laisvës lyga ir rezistentai mums, Sàjûdþio iniciatyvinës grupës jaunimui, ið vienos pusës, be abejo, buvo pavyzdys. Atsirado Sàjûdþio iniciatyvinë grupë, atsirado vienas kitas klubas – að tuomet buvau vienas ið „Þemynos“ klubo vadovø. Ir kà kuris klubas bedarë, anksèiau ar vëliau atsimuðdavo á tam tikrà sienà, kurios negali áveikti vienas kaip asmuo ar kaip organizacija – jà galima áveikti tiktai bendromis jëgomis. Apibendrinant Sàjûdþio kelià nuo iniciatyvinës grupës ákûrimo – nuo 1988 m. birþelio 3 d. iki 1990 m. kovo 11-osios, galima padaryti vienà akivaizdþià iðvadà: kiek buvo tø laikotarpiø, Sàjûdis sugebëdavo iðlaviruoti tarp radikalesnio poþiûrio ir ramesnio – èia að nekalbu apie Komunistø partijà, kuri visada uþimdavo neigimo pozicijà iki to virsmo, kada 1989 m. gruodþio 20 d. nusprendë atsiskirti nuo Maskvos. Tada pas juos kaþkas pasikeitë. Ir kada A.Èekuolis atbëgo á Sàjûdþio bûstinæ ir pasakë, kad reikia eiti á Gedimino aikðtæ ir kviesti þmones paremti LKP, að asmeniðkai atsidûriau tokioje pozicijoje, kad neþinojau, kà pasakyti. Ið vienos pusës gerai – atskilo nuo Maskvos, ið kitos – viduje jauèiau, kad kaþkas ne taip yra. Ir, svarbiausia, neturi kà pasakyti pats sau... Sàjûdþio pliusas, manau, yra tai, kad per tà laikotarpá sugebëjo surasti aukso vidurá tarp radikalumo ir stabtelëjimo, kuris galëjo baigtis niekuom. Ir èia tikrai dëkui Lietuvos laisvës lygai, kad neleisdavo mums stabtelëti, ir tai, kad þmonës per rinkimus dauguma atidavë balsus Sàjûdþio bloko remiamiems kandidatams, rodo, kad buvo pasiektas daugmaþ optimalus tos dienos sprendimas. Be abejo, po kovo 11-osios daug kas pasikeitë. Ið pradþiø tai buvo barikados – ne tiesiogine, bet perkeltine prasme: niekas neþino Maskvos reakcijos, niekas jos neatspës; kiekvienà dienà – po naujienà, ir neþi141

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

nai, ko laukti ir ko tikëtis. Visa tai praktiðkai tæsësi iki puèo Maskvoje, kol paaiðkëjo, á kurià pusæ svyra svarstyklës. Ilgainiui Aukðèiausiojoje Taryboje pasimatë ir kitos tendencijos. Að asmeniðkai tai pajutau per Vyriausybæ: didelë Vyriausybës aparato dalis buvo senoji, ir bet koks bandymas kà nors pakeisti vyko labai skausmingai. Maèiau, kaip aparatas sugeba ásiteikti – tiesiog nejuntamai; tai buvo sistema, tai buvo mokykla, iðugdyta deðimtmeèiais. Sàjûdþio deputatø laukë naujas iðbandymas. Ir kai ðiandien visi diskutuojam apie „Williamso“ reikalus, dràsiai galima sakyti – neiðlaikëme to iðbandymo. Neiðlaikëme bandymo, ko gero, paèio sunkiausio – iðbandymo valdþia ir pinigais. Tokia takoskyra atsirado praktiðkai jau 1991-øjø metø pabaigoje. Skirtingos nuomonës bûdavo kitaip sutinkamos. Taèiau að norëèiau akcentuoti kità dalykà. Ðiandien buvo minimas tarybinis saugumas. Galiu pasakyti, kad didþiausià reakcijà, ko gero, buvau sukëlæs gyvenime tuo metu, kada G.Vagnoriaus vadovaujama Vyriausybë buvo paskyrusi komisijos, vadovavusios saugumo likvidavimui Lietuvoje, vadovu mane. Apie ðá laikotarpá maþai buvo kalbëta. Tada mes, pasitaræ su keletu màstanèiø þmoniø, nusprendëme kiekviename mieste suburti ið skirtingø institucijø – kraðto apsaugos, policijos, saugumo departamento, valstybës kontrolës, savivaldybës – miðrias komisijas, kad jie ne tik perimtø dokumentus ir sudarytø jø sàraðà (tokia buvo mûsø raðytinë tuomet instrukcija), bet, jeigu kas, kad vienas kità ir apskøstø. Galiu pasakyti, kad tokiø epizodø buvo ne vienas – kiek kartø buvo lëkta gesinti „gaisrø“. O BALIO GAJAUSKO vadovaujama komisija, sudaryta Aukðèiausioje Taryboje (að VYTAUTUI LANDSBERGIUI ne kartà sakiau: „Vis tik imkit ir nutarkit Aukðèiausioj Taryboj, kà ta komisija turi daryt“; jeigu pakelsit dokumentus, nerasit në vieno tikslo, kà ji turëjo daryt), ir pradëjo: deputatai po skvernais pradëjo popierius neðioti, o mûsø komisija laksto ir tuos popierius atiminëja visø akivaizdoje... Ir po to pasidarai jei ne prieðas Nr. 1, tai kaþkas panaðaus. Bûtent tada atsirado ryðki takoskyra. Kalbant apie iðbandymus valdþia ir pinigais, manau, „Williamso“ istorija yra, ko gero, virðûnë. Keitësi valdþios: 1992 metais atëjusi á valdþià LDDP porà metø buvo lyg ir sàstingyje – atrodë, kad jie pasimetæ ir neþino, kà daryti, ir tik po to A.Ðleþevièiaus vadovaujama Vyriausybë ásismagino: 1996 m. vadovaujant konservatoriams, visi uþmirðo apie strateginius objektus, apie tai, kad jie turi bûti neprivatizuojami – niekas neþiûrëjo, kad visoje Europoje praktiðkai tie objektai yra neprivatizuojami. Apie naftos ûká kalbant trûksta þodþiø: ne parduota – atiduota. O „Jukos“ – tai logiðka pabaiga: „Jukos“ ten buvo nuo pirmøjø dienø. Praktiðkai nesuprantama ir tai, kaip vyko derybos – pagrindinës derybos vyko Prezidentûroje, kur gelbët padëti vyko ponas Kazickas (kaþkodël dabar visi tai uþmirðo); esant Konstitucinio Teismo sprendimui nemokëti ið biudþeto lëðø, nes tai prieðtarauja Konstitucijai, R.Paksas sudarë Vyriausybës aparato komisijà revizuoti Konstitucinio Teismo sprendimà, po to apie 200 tûkst. doleriø iðleidþia anglø konsultantø paslaugoms ir – nieko nevyksta. Po to ateina konservatoriø nuoþmûs prieðai ir vël nieko nevyksta. Bent kiek màstantis þmogus supranta, kad paprastai tokie 142

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

dalykai taip nevyksta. Nes tai yra milijardai, tai yra biudþeto esminës dalys. Ir ðtai, þiûrëkite, kas tokioje situacijoje bus: ekonominë galia valstybës yra tokia, kad jà pajungti vienur ar kitur darosi tik technikos ir laiko klausimas. Ir net neaiðku, kur – dar yra teigianèiø, kad Telekomas bus parduotas – vël á Rytø pusæ. Jei ðitas faktas ávyks, visi strateginiai objektai atsiduria Rytø pusëje. Ir Latvijoje, ir Estijoje, kur tø skandalø yra tiek daug, tokio finansinio lygio diversijos prieð valstybæ, kokia yra padaryta naftos ûkyje, niekur nebuvo. Manyèiau, kad tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, yra visiðkas nesiskaitymas su þmonëmis, su jø nuomone. Tiktai tas, kas ðiandien yra valdþioje, mano, kad jis yra vienintelis kompetentingas ir galintis spræsti visos Lietuvos labui. Juokingai atrodo mums, pergyvenusiems Atgimimo laikotarpá, samprotavimai: valstybingumo praradimas – ne tautos reikalas. Kieno? Gal kas galite atsakyti, kà reiðkia NATO susitarimas su Rusija? Mes bëgam á NATO. O kas toliau? Kokia ta NATO sutartis su Rusija? Kokioje mes bûsime situacijoje? Vël – visiðka neþinia, visiðkas nesiskaitymas su þmonëmis. Ir visiðkas neþinojimas, kokia yra situacija. O situacija yra labai labai átempta. Þmonës pavargæ, finansiðkai nualinti. Taip, kad juos ákvëpti – labai labai sunku. G.ÐIDLAUSKAS: Iki 1992 metø Jûs gyvenote intensyvø politiná gyvenimà. Praëjo 10 metø. Ar negalvojate gráþti á politikà? Z.VAIÐVILA: Ðiandien jau galima atvirai kalbëti apie 1992-øjø metø laikotarpá, nes tuo metu mûsø skyrybos su valdanèiàja ðutve ávyko dël labai pragmatiðkø prieþasèiø: bûdamas vienas ið Vyriausybës vadovø, paskutiniaisiais mënesiais tiesiog pasakiau kolegoms, kad konkretûs klausimai turi bûti sprendþiami ne privaèiø ámoniø interesø naudai, o turi bûti daroma taip, kaip yra daroma valstybëje. Ir tiesiog vienas ið kontraktø – didþiulis kontraktas strateginiais klausimais – buvo sudarytas be tarpininkø. Po to tas ið karto buvo padaryta valstybës paslaptimi, o að pasidariau persona non grata. Kai matai, kad ðitos tendencijos ne tik kad tæsiasi, bet mastelis tik didëja, ir nebematai, kur yra tos ribos, o besikeièianèios valdþios nieko nedaro pozityvaus, tai norom nenorom kiekvienas pilietis màsto, kà galima padaryti. Manau, kad vienyti tas pastangas, nors ir kaip bûtø sunku, jau yra bûtina. Prieð savaitæ Vilniaus savivaldybës darbuotojai miesto savivaldybës statymo pradþios proga paklausë: „Ko palinkëtumëte Vilniui?“ Að atsakiau: „Kad Vilnius liktø Lietuvos sostinë ir kad liktø tokia valstybë Lietuva“. Daugiau nieko nenorëèiau. VIRGILIJUS KAÈINSKAS, Nepriklausomybës akto signataras: Visi ðneka, bëdø daug, skauda ðirdá dël tø bëdø. O kà toliau daryti? Praktiðkai, ko gero, iðeities ir nëra (nors kaip bûtø graudu tai sakyti). Ar Prezidento rinkimai pakeis kà nors? Nieko nepakeis. Ar ateinantys Seimo rinkimai kà nors pakeis? Nieko nepakeis. Pinigai – didieji pinigai – pasidalinti. Átakos sferos – pasidalintos. Na, keturiasdeðimt þmoniø nueis prie saugumo departamento. Iðeis Meèys, nusiðypsos, sakys: „Aèiû, vyrai, kad atëjot“. Ir jei pasikeis saugumo vadas, ar kas nors pasikeis? 143

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Jeigu bûtø desovietizacijos ástatymas ir visa desovietizacijos sistema bûtø padaryta laiku – mes didþiausià klaidà padarëme, kad to ástatymo nepriëmëme, ðiandien, ko gero, bûtø kitaip. Socialdemokratai kituose rinkimuose gaus nemaþai balsø – kaip ir gavo, o naujokams – kà bekurtø, kaip bekurtø, reikës 5-6 metø, kad ateityje realiai galëtø padaryti politinæ átakà, sukurtø struktûrà. Jaunimas, kuris dabar mokosi 12-oje klasëje, koks jaunimas dabar iðeis? Kas gali pasakyti, kad ta mokykla yra patriotinë? Mokymo sistema visa suþlugdyta – nes kai dabar jaunimo paklausi, kà jam reiðkia Lietuva, tai jam nieko nereiðkia. Kas padarë, kad ji tokia, kaip dabar? Mintys labai pesimistinës. Ar tai nebus 40 metø klaidþiojimas po dykumà, kada ateis nauja generacija? Norint ðiandien kà nors pakeisti ið esmës, reikalingas didelis sujudimas, kaþkoks didelis „bumpt“. O to „bumpt“ – nesimato. Blogo to „bumpt“ nereikia, o geràja prasme jo nëra... Taigi, gerbiamieji rezistentai, mes, sulaukæ jûsø amþiaus, tikrai turësime kà veikti. PETRAS CIDZIKAS, buvæs rezistentas, Vyèio Kryþiaus ordino kavalierius: Rugpjûèio 23-iàjà man buvo labai liûdna. Taèiau savotiðkai simboliðkai ta diena uþbaigia tam tikrà etapà. Galbût tà dienà simboliðkai baigësi susitarimas, kurá 1986 metais Reikjavike pasiraðë Gorbaèiovas ir Reiganas. Mes dar dabar ant savo kailio neðam Molotovo–Ribentropo pakto pasekmes, o patys gyvenam patirdami naujø susitarimø pasekmes. Ir tas toks sàjûdieèiø pompastiðkumas dël tø laikø man kelia ðypsenà. Nes Rimgaudas Songaila, duodamas Maskvoje interviu, pasakë labai aiðkiai: kad Sàjûdis nenueitø ten, kur nereikia, mes ávedëm savo þmones. Taigi ðita kruvina marionetë ir stumia Lietuvà. Ir að nenustebsiu, jei vienà dienà jie Rusijai atkels vartus. Tam tos marionetës pajungtos jau nuo pirmø dienø. Vienas Seimo narys pasakë: „Vyrai, imkit viskà, kà galit, nauja okupacija viskà nuraðys“. Tad jie þino, kà daro. Tikiu, kad viskas baigsis gerai. Pranaðystës sako, kad vienà dienà svetimtauèiai, palikæ turtus ir maðinas pakelëse, skubëdami bëgs ið Lietuvos. JONAS GELAÞIUS, teisininkas, buvæs LLL narys: Èia visi labai daug kalbëjo pesimistine gaida, tik PETRAS CIDZIKAS pasakë, kad viskas bus gerai. Að manau, kad padëtis – ne beviltiðka. Mane stebina kiti dalykai: kai ávyko „Williams“ sandëris su „Jukos“, Prezidentas pasakë, kad kai kurie politikai þinojo, bet nieko nesakë. Po to atsirado teiginys, kad þinojo Prezidentas ir Ministras Pirmininkas – Saugumo departamento vadovas sakë: „Að jiems sakiau“. Tai kas dabar meluoja – Prezidentas ar Saugumo departamento vadovas? O èia man yra máslë. Jeigu meluoja Saugumo departamento vadovas, Prezidentas turi já atstatydinti. Jeigu meluoja Prezidentas, jis pats turi atsistatydinti. Ir þiniasklaida tyli: tarsi nieko neatsitiko! Èia buvo minëta, kad nei Seimas, nei Prezidentas nieko nepakeis. Að manau prieðingai: jei tiktai Prezidentas ir Seimas suvoks, kad Lietuva yra valstybë, o ne UAB, kur kà norim, tà galim daryt, tai ið tikrøjø padës. 144

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Dabar kalbama: amerikonai mus pardavë rusams. Labai paprastas dalykas: kiekviena valstybë turi savo interesø. Bet Lietuva turi turëti savo interesø! Ir jeigu mûsø valstybës vyrai tampa kitos valstybës advokatais, tai ko jûs norit? Mûsø valstybës vyrai turi bûti mûsø valstybës interesø gynëjai ir mûsø advokatai. Jeigu to nebus, tai ir toliau skæsim toj baloj. Manau, jei bumpteltø kokia nelaimë, gal tada atsipeikëtø þmonës. A.KLIUNKA: Jûs sakot, Lietuva – ne UAB. Jeigu UAB nëra grieþtos tvarkos, ji ið viso nepradeda gyventi. O valstybëje yra anarchija, valstybë yra marionetë. Tas bumptelëjimas ávyko – praradome ekonominæ nepriklausomybæ, bet niekas visiðkai nereaguoja. Didþioji tautos dalis net nesuprato, kas atsitiko. Ir nesupras! 80 % þmoniø nesupranta, kad jau – viskas. Mes nieko neturim – viskas Rytø. Niekas nesuprato, visi tyli, meluoja. Laurinkus meluoja. Visi in corpore turi atsistatydinti. P.CIDZIKAS: Yra tokia broðiûrëlë apie KGB. Ten suraðyti visi KGB agentø tipai. Jø yra apie penkiasdeðimt. Tai dabar valdþioje bûtent ta agentûra, kurie vadinami átakos agentais. Tai dar kartà parodo, kad jie – marionetë, ir tai marionetei nusispjauti á tautos interesus. G.ÐIDLAUSKAS: Noriu kreiptis á sesæ NIJOLÆ SADÛNAITÆ. Pirmajame protesto mitinge prie A.Mickevièiaus paminklo Jûs labai vaizdþiai kalbëjote apie tas jëgas, kurios padeda ir gali padëti Lietuvai. Bûtø praðymas pratæsti ðità temà. S.NIJOLË SADÛNAITË: Italijoje tëvas Pijus – dabar jis yra paskelbtas ðventuoju – ir vokietë Teresë Neuman (jie mirë beveik vienu metu – apie 1968 m.) turëjo pranaðystës dovanà ir yra iðpranaðavæ tokius dalykus. Tëvas Pijus iðpranaðavo: tai bus ugnis ið þmogaus rankø, per dalá sekundës bus sunaikintos iðtisos valstybës, bet Lietuva iðliks, nes turi daug ðventøjø kankiniø. Tà patá paliudijo ir kunigas, kuris buvo nuvykæs pas Teresæ – ji taip pat buvo pranaðë. Ji pasakë labai panaðiai, kaip pasakë tëvas Pijus: ateis pasauliui didelë bausmë, bet Lietuva iðliks dëka ðventøjø kankiniø. ROMAS GIEDRA, á Lietuvà ið JAV sugráþæs lietuvis; þmogus, kuris á Vakarus bandë nuvaryti sovietiná lëktuvà: Apie lëktuvà ðiandien nekalbësiu – tai ilga istorija. 1979 m. man pasisekë iðvaþiuoti á Vakarus, gyvenau Los Angeles. Kada jau matësi, kad keièiasi politinë situacija, kad imperija pradëjo byrëti, mes sukûrëme tokià iniciatyvinæ grupæ ir stengëmës mobilizuoti lëðas ir padëti Antanui bei kitiems. Antanas ir Laisvës lyga buvo katalizatorius, kuris paspartino nepriklausomybës procesà. Kaip botagas, ávaræs á nepriklausomybæ. Pabuvus uþsienyje, paþiûrëjus á bendrà vaizdà, susidaro áspûdis, kad èia nieko naujo nëra – visur vyksta tie patys procesai ir kiekvienas juos iðgyvena daugiausiai asmeniðkai: mes visi pergyvename uþ Lietuvà. Jeigu mes iðsirenkam blogai ir turim tai, kà iðsirenkam. Kitos iðeities nëra – reikia iðeiti á gatves. Jie turi matyti, kad yra visuomenëje jëga, su kuria reikia skaitytis. O nuleisti rankas – tai èia turbût lengviausia padaryti. Niekas nebaigta – mes tik pradedam. VILIUS BRAÞËNAS, ið JAV á Lietuvà sugráþæs gyventi paskaitininkas ir þurnalistas tarptautininkas, globalizmo analitikas: 145

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Pirmiausia noriu pasakyti, kad yra daugiau negu garbë bûti jûsø kompanijoje. Að apsigyvenau nuo kovo 1 d. Karoliniðkëse, ir manæs klausia: „Ar ilgai èia bûsi?“ Sakau, kol neiðvarys á Amerikà. Klausia: „Kaip tai iðvarys?“ Sakau: kol að kalbu, kokie jûs garbingi, kokie jûs dràsûs, að labai populiarus, bet kai að pradësiu klausti to paties, ko að klausiau iðeiviø: „Gana ðnekët. Kà mes darom?“, tada jau populiarumas dingsta. Noriu pastebëti, kad að jauèiuosi esàs gana patyræs politinëje kovoje. Ir kovoje prieð pinigà, prieð þiniasklaidà, prieð valdþià – prieð kà tiktai nori. Èia buvo kalbëta, kad pas mus nieko naujo – kaip pasaulyje, taip ir èia. Ir kà tik, sklaidydamas savo archyvus, radau ðventojo Augustino posaká: „Þmoguje yra nenugalimas geidulys valdyti kitus“. Ir mes stovime prieð ðità problemà. Mes stovime prieð problemà, kuri yra pasaulyje. Yra galingø þmoniø, kurie turi troðkulá valdyti visà pasaulá. Tokia kova vyko nuo pradþios – jau Kainas su Abeliu susipeðë, katras bus pirmesnis. Tas ir vyksta. Ðiuo metu pro mus skuodþia uraganas. Globalizacijos geidulys ir ið Rytø, ir ið Vakarø, ir ið islamo nori uþgrobti valdþià visur, paversti mus zombiais. Bet mes turim ðità turët minty ir nesistebët, kad netobuli þmonës bando sukurti tobulas sistemas. Tai paprastai baigiasi krachu, tragedija. Kaþkas yra pasakæs: „Nëra nieko baisesnio uþ utopijà su ginklu“. Ásivaizduokit ðiø dienø ginklus! Jeigu kas nors uþgrobtø valdþià ir naudotø tokius ginklus, tai galima ir visà rasæ nuðluoti, ir tautà nuðluoti. Taigi mes stovime prieð labai paprastà vyksmà: kaþkas bando mumis manipuliuoti ir manipuliuoja. Noriu pasakyti, kad ir amerikieèiais manipuliuoja. Anglais, prancûzais ir vokieèiais taip pat manipuliuoja. Bet tai yra didþioji ir plaèioji tema. O mûsø tema ðiandien yra: kà mes ðiandien turime daryti, atsidûræ nepaprastai blogoje, bjaurioje padëtyje? Pinigø nëra, þiniasklaida – prieðo pusëje, esam ákritæ á balà, ið kurios sausas neiðlipsi. Vienintelis pasiûlymas, kurá ðiandien iðgirdau – kurti politinæ organizacijà. Bet prieð jà kuriant reikia þinoti: kokiais pagrindais ir kaip tai atsilieps visuomenei? Pirmas mano instinktas, perëjus per visas Amerikos propagandos plonybes, nesakyèiau, kad reikia kurti politinæ organizacijà. Ir nebûtinai rezistencinæ. Reikia dviejø organizacijø, ið kuriø viena bûtø – rezistentø, kurie turi karèià patirtá, branduolá, kuris kurtø idëjas ir duotø akstinà. Jei pinigø neturim, turim mesti idëjà, duoti þmonëms akstinà, kuria kryptimi balsuoti. Að jums galiu pasakyti, kad pinigas nëra viskas. Amerikoje tuo ásitikinau daug kartø. Paskutiniais metais multimilijonierius ëjo á Senatà ir rinkimams iðleido 35 mln. Jis vos keliais balsais laimëjo prieð þmogø, kuris kampanijai turëjo tik 5 mln. Kalifornijoje moteris su 7 mln. laimëjo prieð 35 mln. rinkimø kampanijai skyrusá þmogø. Nes ji turëjo idëjø, kurios þmonëms uþkliuvo, o jis turëjo tik pinigus. Taigi pinigas – ne viskas. Mes turime þiûrëti, kà mes galime padaryti be pinigo ir kaip iðnaudoti tà potencialà. Net vienas kairysis viename þurnale juokësi: „Jûs turite tris kartus daugiau negu yra kairiøjø, ir jûs tylite“. Ko gero, mûsø yra keturis kartus daugiau. Bet mes pabiræ kaip þydø bitës. 146

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Að siûlyèiau sudaryti tvarkingà grupæ, þinanèià, kà daro ir ko siekia, ieðkoti ir mesti idëjas á visuomenæ. Vienas þmogus pasakë: „Mes nieko negalësime padaryti, kol neturësime savo patriotinio dienraðèio“. Mes galime praþilti ir nesulaukti. Bet mes turime maþø laikraðèiø – atsirado puikus „Laisvas laikraðtis“. Yra „XXI Amþius“, demokratai turi „Vasario 16-àjà“. „Tremtinys“ galëtø didelá darbà atlikti, jeigu tremtiniø organizacija nusistatytø kryptá. Að siûlyèiau rezistencijà prieð mûsø respublikos naikintojus. O kita – pasiûlyèiau neatmesti Sàjûdþio idëjos. Yra keli Sàjûdþio branduoliai, kurie veikia. Sàjûdis turi vardà. Prikelti tà vardà, duoti ákvëpimà... Ðitas branduolys turi eiti. Jeigu tautininkai ne su jumis, infiltruokite á tautininkus ir perimkite tautininkø organizacijà. Sàjûdis turëtø bûti ne politinis, bet jungti visø partijø patriotus. Jeigu mes sakome: „Balsuok savo egoistiniais sumetimais“, taip ir turi þmonës daryti. Bet þiûrint, koks tas egoizmas. Jeigu tu paklausi pensininko, ar tu nori ið Brazausko gauti 2 Lt pensijos daugiau, ar tu nori, kad tavo vaikai ir vaikaièiai bûtø lietuviai nepriklausomoje laisvoje Lietuvoje? Ir tada jis pasirinks: arba jis balsuos uþ 2 Lt, arba uþ vaikus ir vaikaièius. Reikia duoti akstinà balsuoti. Daþnai tenka iðgirsti, kad Lietuva – tai tiltas, kuris yra mindþiojamas visø. Bet pagalvokit, kuri tauta nëra nukentëjusi? Roma buvo sunaikinta, Vokietija – buvo Reichas, ið Vokietijos buvo tik didþiulë griuvësiø krûva. Rusija – kaþkada buvusi auganti valstybë, suþlugdyta, uþgrobta. Ne mes vieni kenèiam. O kadangi esam tiltas, mes galim ið to tilto iðimti porà lentø ir palauþti arkliø, einanèiø per tà tiltà, kojas. Mes, bûdami tiltas, galim kai kà ir savo naudai padaryti. Didelá tankà galim áklampinti. Iðnaudokit tà tiltà. Þiûrëkim, kaip galim tà tiltà panaudoti sau. Prezidentiniai rinkimai. Amerikoje liaudá mulkinti iðeina laikraðèiai – ir globalistø, ir elito: „Prezidentiniai rinkimai! Kà mes rinksim?“ O valdantysis elitas parenka demokratams kandidatà, parenka respublikonams, iðgarsina, iðgarsina, ir þmonës turi pasirinkimà. Taèiau arèiausiai þmoniø – Kongresas, ypaè þemieji rûmai. Ir deðiniøjø kova visà laikà vyko tokia kryptimi: nekreipkite dëmesio á Prezidentà, iðsirinkime Kongresà. O Lietuvoje Seimas turi daugiau galiø nei Amerikoje Kongresas. Gerai bûtø turëti Prezidentà, bet svarbiau – Seimas. Að, atvykæs á Lietuvà ir ið tolo stebëjæs èia vykstanèius procesus, stebiuosi: kaip po 50 metø ðitokio koðmaro èia liko tiek daug gerø þmoniø! Að neásivaizdavau, kad èia tiek daug patriotø. Tik visa bëda – mes nesueinam krûvon. Nereikia skøstis, kaip blogai. Galvokim, kà daryti ðiandien ir rytoj. Ir darykime.
LAISVAS LAIKRAÐTIS (LIETUVA) 2002 M. RUGPJÛÈIO 30 D. – RUGSËJO 13 D., NR. 16.

Leidëjø pastaba. Lig ðiol istorinio LLL mitingo prie A.Mickevièiaus paminklo paminëjimus organizuodavo patys jo iniciatoriai ir dalyviai. Ðio mitingo organizatoriai mano, kad jo 20-meèio paminëjimà turëtø surengti Lietuvos valstybinë valdþia.

147

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

VYTAUTUI JANÈIAUSKUI ATMINTI
Vytautas Pranciðkus Janèiauskas gimë 1934 m. sausio 1 d. Normanèiø kaime (Joniðkio r.). Ûkininkø Pranciðkos ir Juozapo Janèiauskø ðeimoje jis buvo treèias vaikas. V.Janèiauskas mokësi Joniðkio rajono Vaidminiø kaimo pradþios mokykloje, kur baigë keturias klases. Vëliau mokësi Endriðkiø vidurinëje mokykloje. Kai atëjo laikas stoti á komjaunimà, Vytautas grieþtai atsisakë. Mokyklos direktorius Augustas Rozenbergas uþ tai ëmë Vytautà terorizuoti: iðskuto jam plaukuose kryþiø, uþdraudë kartu su kitais moksleiviais vykti á ekskursijas, atëmë ið jo gerus batus ir atidavë juos kitam berniukui – komjaunuoliui. Tuo metu Vytautas tarp moksleiviø platino laikraðtëlá „Laisvës varpas“. Vëliau, gyvendamas Ðiauliuose, dirbo mësos kombinate dailininku ir neakivaizdþiai mokësi dailës universitete Maskvoje. Uþ religinës tematikos paveikslà „Kristus Alyvø darþelyje“ V.Janèiauskas buvo paðalintas ið darbo, o jo bute atlikta krata. Kratos kartojosi ir vëliau. Kadangi Lietuvoje negalëjo gauti darbo, iðvyko gyventi á Kaliningradà ir ten ásidarbino dramos teatre dailininku. Teatre organizavo lietuviø sueigà. Uþ tai vietiniai banditai já sumuðë. Uþ sueigos organizavimà buvo teisiamas „draugiðkame teisme“. Atvaþiavæs gyventi á Vilniø ásidarbino Jaunimo teatre dailininku. Vëliau dirbo dailininku dekoratoriumi „Lëlës“ ir Akademiniame dramos teatruose. V.Janèiauskas nebuvo Lietuvos laisvës lygos narys, taèiau pirmajame vieðame LLL antisovietiniame protesto mitinge 1987 m. rugpjûèio 23 d. Vilniuje, prie poeto Adomo Mickevièiaus paminklo, pasakë labai dràsià ir ásimintinà kalbà. Vytautas Janèiauskas ðiame mitinge kalbëjo: „Visi Lietuvos pavergëjai ðaukdavo, kad atëjæ mûsø iðvaduoti. „Vadavo“ mus kryþiuoèiai, rusø caras, Vokietijos kaizeris, Stalinas, Hitleris ir vël Stalinas. Jeigu dar vienas toks „iðvadavimas“, teliks tik geografinë Lietuvos sàvoka... Naktimis dundëjo vagonai á Sibirà, Uralà, Kazachstanà prikimðti lietuviðkø artojëliø, jø senuèiø tëvø ir maþameèiø vaikø. Nusimeskime baimës skraistæ, tiek metø slëgusià mûsø dvasià. Pasijuskime visaverèiais þmonëmis! Mes gyvename savo Tëvynëje, savo þemëje, todël mums nëra ko bijoti. (...) Tiek Jaltos, tiek ir Potsdamo konferencijoje nebuvo kalbama apie Pabaltijo likimà. Tarsi ið viso neegzistavo trys Tautø Sàjungos narës. Helsinkio konferencijoje 35 pasaulio ðaliø valdovai elgësi taip, tarytum Europoj nebûtø pavergtø tautø. (...) Negaliu nekalbëti apie Afganistanà. Gëda rusø imperialistams, apsikaiðiusiems balandþio plunksnomis, kruvinu kalaviju pleèiantiems imperijos sienas“. Uþ ðià kalbà KGB jam atkerðijo: èekistai já pagrobë, þiauriai sumuðë ir be sàmonës paliko tysoti miðke. Gráþæs namo kreipësi á gydytojà. V.Janèiauskui buvo sulauþyti du ðonkauliai, jis visà savaitæ spjaudë krauju. Sveikatos bûklë apraðyta ligos istorijoje, kuri po kiek laiko buvo sunaikinta. LKP CK laikraðtyje „Tiesa“ rugsëjo 3 d. iðspausdintas kagëbistø paraðytas straipsnis „Gailiuosi padaræs klaidà“ su Vytauto Janèiausko paraðu, nors tokio

148

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

pasigailëjimo jis neraðë. Kità dienà ðià niekingà klastotæ perspausdino ir kiti sovietinës Lietuvos laikraðèiai. 1988 m. Vasario 16-osios iðvakarëse V.Janèiauskas iðëjo ið namø ir dingo. Ðeima apie já nieko neþinojo tris paras. Ið KGB rûmø rûsiø sugráþo sumuðtu veidu, nuskusta galva. Papasakojo, kad jam èekistai uþmovë ant galvos maiðà, nuveþë á kaþkokius poþemius ir ten laikë tamsoje. Treèià dienà já sumuðë, nuskuto galvà ir paleido. Akademiniame dramos teatre buvo sukviestas „draugiðkas teismas“, kuriame V.Janèiauskas buvo svarstomas. Jis buvo iðkviestas á KGB pas tardytojà ir ten iðlaikytas visà dienà. Po visø iðgyvenimø ir KGB fizinio smurto jo sveikata labai pablogëjo ir 1991 m. spalio 27 d. Vytautas Janèiauskas mirë. Lietuvos Respublikos teisësaugos institucijos nepatraukë baudþiamojon atsakomybën V.Janèiauskà kankinusiø ir terorizavusiø kagëbistø. Nepriklausoma Lietuvos Respublika lig ðiol niekaip neávertino pasiprieðinimo sovietinei okupacijai dalyvio V.Janèiausko veiklos ir pasiðventimo.
LEIDËJAI

VYTAUTO JANÈIAUSKO KALBA PIRMAJAME VIEÐAME LLL PROTESTO MITINGE 1987 M. RUGPJÛÈIO 23 D. VILNIUJE, PRIE A.MICKEVIÈIAUS PAMINKLO
Ðiandienà mes po daugelio metø susirinkome pagerbti didþiausiø XX amþiaus tironø Stalino ir Hitlerio aukø atminimo. Tam tikslui rengëjai parinko puikià vietà. Adomas Mickevièius – poetas, kuris taip graþiai apdainavo Lietuvà. Jis buvo ir tremtinys. Su gëlëmis mes stovime prie genijaus paminklo. Jei poetas ðiandien bûtø gyvas, jis bûtø kartu su mumis. Negalëdamas sugráþti á Lietuvà ir bûdamas toli nuo jos, ið Paryþiaus jis raðë savo jaunystës draugei Marilei: Naktiniam danguj ieðkau ðiaurës þvaigþdës, Ieðkau savo namø, Lietuvos ir Tavæs. Mes atsineðëme po dvi gëles. Vienà padësime prie A.Mickevièiaus paminklo pagerbdami tremtinius, o antràjà – prie Ðv.Onos baþnyèios, pagerbdami kankinius. Èia prisiminkime ir mylimà klasikà Balá Sruogà, taip aukðtai iðkëlusá lietuvës moters paveikslà nemirtingame savo veikale „Dalia“: O, kaip norëèiau Vilniø aplankyt, Pavaikðèioti paunksmëje baþnyèiø.

149

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Dar daug puikiø kûriniø bûtø paraðæs raðytojas, jei ne koncentracijos stovyklos kanèios. Nors iðkentëjo, bet gráþo paliegæs. Në viena tauta amþiø bëgyje nëra tiek iðkentëjusi, kiek Lietuva. Vien tik su kryþiuoèiais karas tæsësi apie tris ðimtus metø. Bet Lietuva iðkentëjo, apgynë savo laisvæ ir liko nepavergta. Taèiau prasidëjo naujos negandos. Didysis Maironis raðë: Bet nei praboèiai to nepaþino, Ko susilaukë vaikai. Ëjo ordos faðistø, kapais nusëdamos Lietuvà. Paneriuose, Kaune, Aukðtaitijoje ir Þemaitijoje iðþudytøjø verkë Lietuva. O þudikai sakë, kad mus iðvadavo. Ir ðtai atëjo raudonoji armija. Ir vël sakë, kad mus iðvaduoja. Lingavo naktimis vagonai á Uralà, á Sibirà, á ðiauræ, prikimðti basakojø artojëliø, atplëðtø nuo þagrës, audëjëliø, atplëðtø nuo audimo stakliø, jaunøjø, atplëðtø nuo vestuvinio stalo, naujagimiø, iðkeltø ið vygiø. Daugelis ir ðiandien gedi savo artimøjø, palaidotø prie Jenisejaus, ðiaurëje. Ir iðtuðtëjo kaimai ir gyvenvietës. Ir jeigu dar vienas toks „iðvadavimas“, tai nebebus kà vaduoti. Nusimeskime baimës skraistæ, tiek metø slëgusià ir persekiojusià mûsø þmogiðkàjà dvasià. Atsikratykime to baimës jausmo ir pasijuskime visaverèiais þmonëmis, laisvomis asmenybëmis – juk mes gyvename savo Tëvynëje, savo þemëje, todël mums nëra ko bijoti. Mûsø senasis Vilnius jau nuo Gedimino laikø buvo internacionalinis miestas. Èia kartu kûrë lietuviai, þydai, baltarusiai. Èia spausdino savo knygas Skorina, eiles raðë A.Mickevièius. Èia mokëjo, moka ir mokës graþiai sugyventi ávairiø tautybiø þmonës, tarsi ðeima. O ðeimoje visko pasitaiko. Taèiau èia niekados nebuvo kitatauèiai skriaudþiami ar reiðkiama jiems neapykanta, kaip, pavyzdþiui, Maskvoje, kur negalëjo gyventi didysis tapytojas Levitanas todël, kad jis buvo þydas. Èia to nebuvo. Nors ðiandien ir bando kai kas kalbëti, kad tik dabar pasiektas skirtingø tautybiø sugyvenimas. Tai melas. Mes, lietuviai esame sena tauta su savita kultûra. Mes turime daug architektûros ir meno paminklø. Mes turime milþiniðkà liaudies kûrybos palikimà, pavyzdþiui, liaudies dainas, kurias labai vertino didysis Èiurlionis. Lietuvoje kûrë ir kitø tautø menininkai. Vienas ið tokiø buvo genialusis danø skulptorius Torvalcenas. Jo ðedevras – Kristaus Prisikëlimo skulptûra – buvo pastatyta Palangoje, prie Gintaro muziejaus. Apie tai negalima tylëti, tai didþiausias barbarizmas, visos tautos, net þmonijos apiplëðimas. Kai Kremliaus imperialistai uþgrobë mûsø Lietuvà ir jà prijungë prie savo imperijos, pradëjo revizuoti mûsø dvasines vertybes. O ðiandien apie tai tylima. O juk Torvalcenas po Didþiojo Mikelandþelo laikomas antruoju Renesanso genijumi. Jis ir Rodenas. Tai trys didþiausi þmonijos meistrai. Torvalceno geriausias darbas buvo Lietuvoje. Pagal meninæ vertæ jis buvo lyginamas su Mikelandþelo Dovydo skulptûra. Torvalceno Kristaus skulptûra nakèia buvo iðveþta ir paskleisti gandai, kad per klaidà ji iðlydyta. Tai ðtai kaip dvasiðkai buvo niokojama Lietuva. O juk tai tik vienas pavyzdys. Ko norëti! Caras buvo iðëjæs gy-

150

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

venti á ðviesius Þiemos rûmus. O naujieji carai uþsidarë viduramþiø Ivano Grozno tvirtovëje uþ storø Kremliaus sienø. Dar noriu pakalbëti apie þmogaus teises, persitvarkymà ir vieðumà. Helsinkyje daugelis valstybiø pasiraðë sutartis ir ásipareigojo gerbti þmogaus teises. Taèiau Helsinkyje, lygiai kaip ir Jaltos bei Potsdamo konferencijose, kalbëdamos apie þmogaus teises, didþiosios valstybës visiðkai pamirðo Baltijos valstybes – Lietuvà, Latvijà ir Estijà. Pamirðo, tarsi jø niekada nebûtø buvæ. O juk ðios nepriklausomos valstybës buvo Tautø Lygos narës. O didþiøjø valstybiø vadovai vieningai pamirðo tø valstybiø vardus. Juk ðiø valstybiø nepriklausomybës buvo stipresnio kaimyno brutalia jëga sunaikintos. Á jø taikius namus stipresnis kaimynas ásibrovë su tankais. Argi gali bûti didesnis þmogaus teisiø paþeidimas? Kai kas gal man paprieðtaraus, kad tai buvo seniai. Taip! Bet kaip tik Kremlius senaties plëðikams ir þudikams nepripaþásta. Pavyzdþiui, kaip atkakliai jis reikalavo està Linà iðduoti. Ir JAV iðdavë. O juk Kremlius yra ne maþesnis nusikaltëlis. Jis sulauþë Estijos nepriklausomybæ ir uþgrobë visà estø tautà. Tai koks begali bûti dar didesnis þmogaus teisiø paþeidimas? Kai visos tautos teisë paþeista. Ne visiðkai teisingai elgiasi þmogaus teisiø gynimo komitetai, pabrëþiantys, kad neleidþiama laisvai iðvykti ið TSRS gyventi á uþsiená ir laisvai sugráþti atgal. Daugelis nori iðvykti vien todël, kad èia yra nepakenèiama gyventi. Maþa nauda tautai, kai protingas, màstantis intelektualas visam laikui iðvyksta. Lieka skriauda tautai, o pavergëjams tikras dþiaugsmas. Pasiliekantys klusnûs gyvi darbo árankiai parankûs darbdaviams pavergëjams, besidangstantiems þmogaus teisëmis, kitomis skambiomis tezëmis. Tegul koks nors tarpuvartëje badu mirðtantis uþsienio benamis, kurá taip mëgsta rodyti tarybinë televizija, arba vargðas ið Indijos ar Kenijos pasibeldþia á tà „naujo socialistinio gyvenimo“ sienà. Ta „darbininkø“ valstybë neásileis nei benamio, nei darbininko, kurio vardu spekuliuoja. Koks paradoksas: jugoslavai stato socializmà-komunizmà, o duonos uþsidirbti vaþiuoja ne á didþiausià pasaulio valstybæ TSRS, o á karà pralaimëjusià kapitalistinæ Vokietijà. Generalinis sekretorius M.Gorbaèiovas kalba apie vieðumà ir apie tai, kad visur reikia raðyti tik tiesà. Taèiau iki ðiol nepripaþástama, kad Lietuva buvo smurtu raudonosios armijos uþgrobta. Juk dar ir ðiandien nedaug kas þino, kad 1940 m. birþelio 14 d. Kremlius Lietuvos vyriausybei áteikë ultimatumà, kuriuo pareikalavo Lietuvos centruose ávesti naujas raudonosios armijos dalis. Jau birþelio 15 d. 17 val. 45 min. raudonosios armijos pirmosios tankø ir moto mechanizuotosios pëstininkø dalys pasiekë Kaunà. O kas jas kvietë? Bûtina aiðkiai ðá smurto ir uþgrobimo aktà pripaþinti ir padaryti tai vardan tiesos ir iðniekintos lietuviø tautos orumo bei garbës. O jau birþelio 16 d. anksti ryte raudonosios armijos dalys pasiekë VokietijosLietuvos sienà, iðsidëstë palei visà pasiená ir pakeitë visose uþkardose Lietuvos pasienieèius. Faðistus, kurie irgi buvo grobikai, iðtiko ðokas, kad sovietø raudonoji armija su didelëmis tankø dalimis priartëjo prie jø valstybinës sienos ir uþëmë

151

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

pozicijas. Tada ir faðistai pradëjo telkti kitapus sienos savo karinius junginius. Ir maèiusiems tai atrodë, kad karas neiðvengiamas. Kai kur raudonarmieèiai naktimis net paþeisdavo Vokietijos sienà. Pavieniai bolðevikø kariai net buvo paimami á nelaisvæ kaip sienos paþeidëjai. Ir tuo áþûliu savo aktu sovietai davë pretekstà faðistams prieð juos pradëti ruoðtis karui. Tuo metu visose ástaigose ir organizacijose buvo skleidþiamos kalbos, kad Sovietø Sàjunga, uþgrobusi Lietuvà, nesustosianti ir pulsianti Prûsijà, kadangi sovietø devizas – pasaulinë revoliucija. Prûsijoje vyko didþiulës protesto demonstracijos, kuriose reikalauta nublokðti raudonàjà armijà atgal nuo sienos. Kai kuriose uþsienio valstybëse tebeveikia nepriklausomos Lietuvos valstybës pasiuntinybës. Mes kreipiamës á TSRS Generaliná sekretoriø M.Gorbaèiovà ir JAV Prezidentà R.Reiganà, kad jie sutartø abu pripaþinti tas veikianèias nepriklausomos Lietuvos pasiuntinybes ir leistø ásteigti naujas. Anglija ir Prancûzija savo kolonijoms suteikë nepriklausomybæ. Todël ir Kremlius turi sugràþinti mums nepriklausomybæ. Mes turime savo senos valstybës þenklus – vëliavà, himnà, kuris mums be galo brangus. Jis – tarsi priesakas: Tegul tavo vaikai eina Vien takais dorybiø, Tegul dirba Tavo naudai Ir þmoniø gërybei. Tegul meilë Lietuvos Dega mûsø ðirdyse, Vardan tos Lietuvos Vienybë teþydi! Tai patys graþiausi þodþiai, sukurti Vinco Kudirkos ir ádëti á mûsø ðirdis. Mums reikalingas ðitas himnas kaip malda, kurià mes ir mûsø vaikai kartotume kiekvienà dienà. Mes matome praeityje þmones, kurie vardan nepriklausomybës paaukojo savo gyvenimus, patogumus, atsisakë aukso, gardaus valgio ðaukðto. Mûsø nepriklausomybës patriarchas J.Basanavièius paliko ðiltus Bulgarijos kraðtus ir sugráþo á Lietuvà vesti jà, þengianèià sunkiais iðmëginimø keliais á nepriklausomybæ. Toks buvo ir daktaras V.Kudirka. Galëdamas be rûpesèiø gyventi svetur, sukaupti turtus ir dþiaugtis soèiu gyvenimu, jis pasirinko skurdà. Jis atvyko á tamsià ir karø nualintà Lietuvà. Jo „Varpo“ garsas perskrodë juodà Lietuvos padangæ tarsi þaibas. Kaip raðë vienas poetas: Tuomet skardus varpas Ûmai suaidëjo Ir gimë pirmieji Ðviesos spinduliai. Paþadino varpas Jos dvasià galingà, 152

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Skubiai nusikraèius Letargo mirties. Jis karþygius ðaukë Á kovà garbingà Uþ laisvæ Tëvynës, Tautos ir minties. Mûsø kalbos tëvas J.Jablonskis ir tremtyje bûdamas rinko lietuviø kalbos brangakmenius ir neðë mûsø gimtosios kalbos perlus á nepriklausomybæ. O su juo ir K.Bûga, M.K.Èiurlionis. Jie – dvasios milþinai, prikëlæ Lietuvà dvasiniam ir kultûriniam gyvenimui. Visà sovietiná gyvenimà átikinëjama, kad komunistai visuomet nesavanaudiðkai bûna ten, kur sunkiausia. Taèiau að neþinau nei vieno pavyzdþio, kad progresyvus asmuo, taip juos vadina tarybinë spauda, bûtø metæs sotø ir turtingà gyvenimà uþsienyje ir atvykæs dirbti á pokario nualintà Lietuvà. Mizara, Bimba ir panaðûs naudojosi uþsienio ðaliø demokratija ir jas kritikavo, taèiau á Lietuvà sovietø valdþios globon nevaþiavo, nors labai bûtø buvæ reikalingos jø darbo rankos. O vietoj jø mums atsiunèia rusus, nemokanèius lietuviø kalbos – Dybenkà, Mitkinà. Ir tokie mums vadovauja. O rusai ar norëtø, kad Kremliuje sëdëtø kinietis? Baigdamas noriu priminti dar vienà skaudþiausià kraujuojanèià mûsø þaizdà. Tai Afganistanas. Kiekviena motina lietuvë su skausmu iðlydi savo sûnø á kariuomenæ, kad tik jis nepakliûtø á Afganistanà. Jau nebëra Lietuvoje miesto ir rajono, ið kurio nebûtø þuvæs Lietuvos sûnus Afganistano kalnuose. Gëda rusø imperialistams, apsikaiðiusiems balandþio plunksnomis ir kruvinu kalaviju platinantiems savo imperijà.
LIETUVOS LAISVËS LYGOS ARCHYVAS.

TSKP CK GENERALINIAM SEKRETORIUI MICHAILUI GORBAÈIOVUI
Ð. m. liepos 9 ar 10 d. suþinojau ið vieno paþástamo, kad 48-øjø Molotovo–Ribentropo pakto metiniø proga Vilniuje, prie Adomo Mickevièius paminklo, ávyks Stalino bei Hitlerio aukø pagerbimas. Kaip þmogus ir lietuvis abiem diktatoriams turëjau dideles sàskaitas, kuriø iki ðiol neapmokëjo Stalino ir Hitlerio valdþios paveldëtojai Sovietø Sàjungoje ir Vokietijoje... Tiesa, hitlerinë valstybinë maðina buvo ið esmës sugriauta, taèiau bent Lietuvai padarytos skriaudos neatitaisytos. O stalininë iki ðiol tebesisuka, nors molocho apetitas jau gerokai sumaþëjæs... Praëjusiø metø pabaigoje pradëjau tikëti, kad Jûs, Generalini Sekretoriau, nuoðirdþiai galvojate sugriauti tà stalininæ maðinà. Ne kartà dëkojau Dievui, kad Jis pasiuntë Rusijai toká valstybiná veikëjà, kurio ji per visà savo istorijà nëra turëjusi. Dþiaugiausi, kad Jûsø paskelbta persitvarkymo, demokratijos ir vieðumo kampani153

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

ja, mûsø literatûrologo Vytauto Kubiliaus þodþiais, „panaikino draudimo þenklus“, iðkaltus virð tamsiø realybës gatvigaliø. Dideles viltis þadino rusø raðytojø stambioji proza, publicistika. Deja, mano roþinæ viltá ðaltu duðu apipylë Alfonsas Bieliauskas savo romanu „Vilniaus kalneliai“. Dvaro poetø laikai jau seniai praëjo, taèiau jø dvasia tebeplevena virð mano Lietuvos... Jeigu toká pseudoistoriná romanà kas nors bûtø iðdrásæs Maskvoje iðleisti, jo autoriø „Pamiat“ nariai bûtø supuvusiais kiauðiniais uþmëtæ. O Lietuvoje jo butelio draugas ðlovës himnus traukia. Kaip tik tuo metu buvau susipaþinæs su dar balandþio mën. ávykusio Lietuvos raðytojø sàjungos valdybos plenumo praneðimais ir diskusijomis. Oratoriai lyg iðdildë minëto romano sukeltà slogià nuotaikà, bet kartu sukëlë nerimà dël daugelio problemø. Dar kartà iðgirdau, kad mes, lietuviai, esame senos universitetinës kultûros kraðtas, kuriame daug dvasiniø vertybiø sukurta lotynø, lenkø, baltarusiø, vokieèiø ir kitomis kalbomis. Ne tik lietuviø literatûra, bet ir tekstai kitomis kalbomis, sukurti XIV–XVIII amþiuje, buvo uþraðyti anomis kalbomis, o maþiausiai – lietuviðkai. Taèiau iki ðiol ði literatûra neiðversta á lietuviø kalbà, neprieinama net mûsø inteligentijai. Taèiau prelegentai neatsakë á klausimà, kas dël to kaltas. Tuo tarpu að þinojau tokios padëties kaltininkus. Tai Stalinas su Hitleriu! Poetas Justinas Marcinkevièius kalbëjo: „Kada nepaisoma istorinës tiesos, kada ji nutylima, apeinama – tenka griebtis istorijos ir literatûros paminklø „ideologinio valymo“. Ðitaip kas nors „paslepiama“ nuo mûsø akiø – uþtinkuojama, iðimama. Ðitaip mes leidþiam sutrumpintà Maironá, pusæ Kudirkos, dalá Pietario, kaþkiek Vaiþganto, Krëvës ir t.t.“. Tai mûsø literatûros klasikai, kûræ ið esmës spaudos draudimo gadynëje (1865–1904). Jums turbût neþinoma, kad bent naujaisiais amþiais Europoje Lietuva buvo vienintelë ðalis, kurioje caras buvo uþdraudæs lietuviø kalbà. Poetas neatsako á klausimà, kas dël to kaltas, kad iki ðiol neiðleista pirmoji lietuvio paraðyta Lietuvos istorija. Ir sovietiniais laikais neiðleistas pirmas lietuviø istorinis romanas, neleidþiami pirmojo Lietuvos satyriko V.Kudirkos raðtai. Rusø inteligentai teisingai piktinasi, kad iki ðiol papildomai nebuvo leidþiami istorikø Karamzino, Kliuèevskio ir Solovjovo veikalai. Bet kà jie pasakytø, jeigu bûtø uþdraustas, pvz., Gogolis ar Ðèedrinas? O mums Maironis – kas rusams Puðkinas! J.Marcinkevièius palietë skaudþià problemà: „Reikia kalbëti apie carinæ nutautinimo politikà, apie raðto draudimà, lietuviðkø vaidinimø persekiojimà, kitas represijas (...). Kodël kalbame apie tai puse lûpø, lyg varþydamiesi, lyg jausdamiesi kalti, kad taip buvo?“ Á ðiuos poeto klausimus að kaip tik ir norëjau atsakyti prie A. Mickevièiaus paminklo... Raðytojai dar kartà këlë klausimà, kodël 1945 m. buvo uþdrausti buvusio hitleriniø konclageriø kankinio prof. Balio Sruogos literatûriniai prisiminimai „Dievø miðkas“, kurie ðiandien pripaþástami esantys europinio lygio. Jie buvo iðleisti tik po keliolikos metø, netekæ tokio skaitytojø dëmesio, kokio bûtø susilaukæ. Prie A.Mic154

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

kevièiaus paminklo norëjau paaiðkinti, kad Stalino baimë uþdraudë ðià poeto prakaitu, aðaromis ir krauju paraðytà knygà, bijota iðsklaidyti sovietinës propagandos sukurtà politiná mità, kad mes, lietuviai, buvome hitleriniø nusikaltëliø „bendrininkai“. Literatûrologas V.Kubilius kalbëjo apie 40-ies lietuviðkø romanø serijà nuo V.Pietario iki J.Pilyponio. Prelegentas priminë, kad analogiðkas projektas buvo sudarytas prieð 20 metø, bet neágyvendintas. Mokslininkas neslëpë, kad já „ima baimë, kad ir ðitais persitvarkymo laikais panaðûs sumanymai nepasibaigtø graþiø projektø sudarinëjimu ir jø padëjimu á stalèius vël sekantiems 15-20 metø“. Nuëjæs prie A.Mickevièiaus paminklo norëjau drauge su savo bendraminèiais ákvëpti mokslininkui tikëjimà, kad ðá projektà mes padësime realizuoti... Literatûrologë V.Daujotytë paskelbë ðiurpø faktà, kad ðiemet pirmi metai, kai „lituanistø skaièius yra maþesnis uþ rusistø...“ Kodël? Ið plenumo medþiagos suþinojau, kad nebeverèiama á lietuviø kalbà hitlerininkø persekioto Vydûno, gyvenusio Maþojoje Lietuvoje (dab. Kaliningrado sritis) knyga „Vokieèiø ir lietuviø santykiai per septynis ðimtmeèius“. Knyga be jokiø uþuolankø smerkia vokiðkojo ekspansionizmo politikà Lietuvos atþvilgiu. Kodël ði knyga galëjo bûti iðleista kruvinais Hitlerio laikais, taèiau jos autorius beveik nenukentëjo? Kodël ji ðiandien neiðversta á lietuviø, rusø kalbas ir neiðleista? Tik ið literatûrologo A.Zalatoriaus suþinojau, kad ðveicarø kalbininkas, Pensilvanijos universiteto prof. Alfredas Sennas organizavo komitetà, kuris turëjo paruoðti pasiûlymà pristatyti Vincà Krëvæ Nobelio literatûrinei premijai gauti. O kodël ðiandien Lietuvoje nesteigiamas toks komitetas? Kodël mûsø vidurinëse mokyklose nedëstoma Lietuvos istorija? Kodël delsiama atlietuvinti senø Lietuvos miestø gatviø pavadinimus? Á ðiuos ir panaðius klausimus tikëjausi surasti atsakymà prie A.Mickevièiaus paminklo. O kur kitur? Apie tai ne tik spaudoje, bet ir mokslinëje literatûroje tylima... Dar ne taip seniai stalinieèiø sunaikinta 1950 m. Berijos agentø nukankinto poeto Kazio Jakubëno tëviðkë. Sunaikintos arba baigia griûti daugelio þymiø Lietuvos þmoniø sodybos, istoriniai paminklai. Daugelis Lietuvos baþnyèiø, turinèiø didþiulæ architektûrinæ vertæ, paverstos sandëliais, apleistos. Kas ir dël to kaltas? Kas kaltas dël tautos moralinio nuosmukio?! Poetas Vytautas Maèernis tvirtino, kad mes esame „maþa tauta su dideliu þodynu“. Taèiau daþnai net aukðtosios mokyklos dëstytojo kasdieninis lietuviø kalbos þodynas apima vos kelis ðimtus þodþiø, kuriø þymios dalies 1944 m. á Èikagà iðvykæs gyventi ir ten iðsaugojæs grynà lietuviø kalbà tautietis nebesupranta... Be abejo, galvojau pakalbëti ir dël lietuviø kalbos statuso vieðajame Vilniaus gyvenime. Kodël, pavyzdþiui, paskambinæs á kokià nors ástaigà, negali lietuviðkai susikalbëti? Kodël uþ tai niekas tavæs neatsipraðo, o prieðingai – neretai iðkoneveikia... Skaudi Lietuvos ekologinë padëtis buvo gvildenama ð. m. „Pergalës“ Nr. 3 ir kitur. Taèiau ir vieðumo epochoje tabu lieka klausimas, kodël ið Elektrënø elektri155

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

nës kaminø kasdien tonomis iðmetama siera nuodija Lietuvos faunà? Kodël uþsieniui pigiai parduodamos dujos, o ði elektrinë, nusiþengiant projektui, kûrenama mazutu? Norëjosi ten „iðlieti dûðià“ dël Maþeikiø naftos perdirbimo ámonës daromos þalos Lietuvos gamtai. O ypaè dël Ignalinos atominës jëgainës pavojaus visai Lietuvai. Egzistuoja aksioma – kuo maþiau þinai, tuo viskas aiðkiau atrodo. Tikrai maþai þinau. Nemaèiau slaptø Molotovo–Ribentropo pakto protokolø. Taèiau man vis vien neaiðku, kaip XX a. du diktatoriai iðdráso prekiauti iðtisomis tautomis, valstybëmis? Ir kodël beveik po 50 metø neiðtaisyta skriauda toms tautoms? Engelsas yra pasakæs, kad norvegai, kurie nepatyrë baudþiavos jungo, yra visai kito tipo þmonës. Nëra abejonës, kad ir mes, lietuviai, jeigu nebûtumëme tapæ Stalino–Hitlerio sàmokslo aukomis, ðiandien jaustumëmës visai kitaip. Ðtai kodël að rugpjûèio 23 d. susimàsèiau prie A.Mickevièiaus paminklo. Gavæs galimybæ kalbëti, pasinaudojau sovietinës lietuviø spaudos kvietimu „pirmiausia nusikratyti baimës ir prisitaikymo kompleksø. Naujas poþiûris á pasaulá, tiesà, þmogø ir bûtá turi dar surasti konkreèià formà“. Naujos formos ieðkodamas, kalbëjau apie tai, kas ið tiesø per deðimtmeèius susikaupë mano ðirdyje ir galvoje... Pasakojau apie lietuviø veþimà á Saksonijà bei Sibirà ir t.t. ir t.t. Rugpjûèio 25 d. á Dramos teatrà, kur dirbu dailininku dekoratoriumi, prisistatë maþdaug 30 metø amþiaus èekistas su juodais ûsiukais. Jis liepë kità dienà 10 val. ateiti á susitikimà Cvirkos gatvëje prie siuvyklos. Apie tai liepë niekam nepasakoti, taip man bus geriau. Susitikimo vietoje manæs laukë tas èekistas, stovëjo automobilis „Þiguli“, prie vairo sëdëjo vairuotojas, o ant uþpakalinës sëdynës sëdëjo antrasis èekistas. Man atsisakius lipti á „Þigulius“, jie jëga ágrûdo mane á maðinà ir suþeidë kaktà... Vaþiuojant èekistai klausinëjo, ar palaikau ryðius su uþsieniu, ar renku þinias pogrindinei „Kronikai“, ar daþnai susitikinëju su N.Sadûnaite, kas patarë kalbëti prie paminklo? Antrojo èekisto akcentas bylojo, kad jis ne lietuvis... Negavæ norimø atsakymø, kirto alkûne á paðonæ, o paskui ëmë pûsti á veidà cigareèiø dûmus, kratyti man uþ apykaklës pelenus, grasindami susidoroti... Po kurio laiko ûsoèius skaudþiai primynë mano kojà, o antrasis, apspjovæs kelià, grasino: „Mes tau Lietuvà parodysim!...“ Kai privaþiavome Juodðiliø miðkà, liepë iðlipti. Norëjau paþiûrëti á automaðinos numerá, taèiau vienas ið èekistø smogë man á kepenis. Pargriuvus spyrë á pilvà: „Tai kà, eisi su davatkomis á demonstracijà, sakysi ten kalbas?“ – ðaipësi ûsoèius èekistas. Paaiðkinau, kad TSRS konstitucija garantuoja þodþio laisvæ ir uþ tai gavau ið antro èekisto kumðtimi smûgá á paðirdþius: „Visus liaudies prieðus sutraiðkysim. Mes èia norim iðsiaiðkinti, ar tu prieðas, ar prieðø suklaidintas... Mes bijom, kad uþsienio radijas neiðpûstø, jog ir kultûros darbuotojai dalyvavo demonstracijoje. Mums svarbu iðsiaiðkinti tikruosius liaudies prieðus ir juos neutralizuoti... Mes juos sutraiðkysim kaip blakes. Jie dabar rengs ir rengs visokias sueigas. Reikia 156

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

uþbëgti ávykiams uþ akiø. Taip padarysim, kad su jais niekas neiðdrás eiti á tas sueigas“. Po to ëmë klausinëti, kokios að noriu Lietuvos, kodël man nepatinka rusai? Atsakiau, kad esu internacionalistas, bet nenoriu, kad Lietuvà valdytø antrieji sekretoriai, tokie Dybenkos, Mitkinai ir panaðûs, nemokantys lietuviðkai. Noriu, kad Lietuva bûtø nepriklausoma kaip Suomija. Uþ ðiuos þodþius ûsorius spyrë man á pilvà, kai atsitiesiau, jis stûmë mane antrojo pusën. Tas nuo savæs ûsoèiui. Kai sukniubau, visi trys tarpusavyje kaþkà tarësi. Sugráþæs ûsoèius ásakë niekam nepasakoti, kas èia ávyko, net savo ðeimai, nesikreipti á gydytojus, nes bus blogai visai mano ðeimai, o að – iðvarytas ið darbo. Atsakiau, kad mëginsiu emigruoti á uþsiená. Tada abu èekistai vël ëmë mane muðti... kol praradau sàmonæ. Atgavæs sàmonæ pamaèiau, kad guliu vienas miðke. Eiti neturëjau jëgø. Ðliauþdamas ðiaip ne taip, jau po vidurnakèio pasiekiau kelià, kur mane paëmë pravaþiuojanti automaðina. Ðeimai nieko nesakiau, visà naktá kankino stiprûs kepenø skausmai, ant pagalvës ið nosies ir gerklës pribëgo daug kraujo... Á gydytojà nesikreipiau, nes èekistai buvo prigrasinæ neiti á poliklinikà. Vargais negalais nuëjau á darbà, kur manæs jau ieðkojo direktorius Pranas Treinys. Jis paaiðkino, kad mano dalyvavimas demonstracijoje labai uþpykdë pirmàjá sekretoriø Griðkevièiø ir sekretoriø Ðepetá. Direktoriø buvo iðsikvietæ á CK ir prikaiðiojo blogà kadrø auklëjimà. Direktorius liepë raðyti pasiaiðkinimà dël demonstracijos ir pasmerkti jos organizatorius. Kai jam papasakojau, kas praëjusià dienà man nutiko, liepë tylëti. Uþrakintas direktoriaus kabinete raðiau pasiaiðkinimà. Direktorius nepasakë, kad tai, kà paraðysiu, be mano þinios bus paskelbta spaudoje. Pasiaiðkinime paminëjau, kad Kaliningrado srityje gyvenantiems lietuviams neleidþiama turëti saviveiklos rateliø. Greitai mano pasiaiðkinimas pasirodë „Komjaunimo tiesoje“ su iðkraipytomis mintimis ir prieraðais. Að neraðiau, kad gailiuosi dalyvavæs demonstracijoje ir nieko nesmerkiau... „Esu laisvas, kà noriu, tà darysiu...“ – raðiau. Taèiau tai iðspausdinta nebuvo. Þmona netrukus pastebëjo, kad esu sumuðtas. Kreipiausi á treèiàjà poliklinikà, gydytojà Kvedaraitienæ. Ji nustatë ðonkaulio átrûkimà ir raumens uþdegimà. Po poros savaièiø paraðiau á „Tiesà“ protestà dël mano „pasiaiðkinimo“ turinio iðkraipymo. Iki ðiol atsakymo negavau. Darbovietëje skleidþia gandus, kad að jau seniai esu didelis ligonis... (tekstas nebaigtas raðyti)
1987 m. rugsëjo 18 d. VYTAUTAS JANÈIAUSKAS

Leidëjø pastabos. Ðis V.Janèiausko laiðkas surastas tarp kitø 1988 m. vasario 8 d. kratos P.Cidziko namuose metu KGB konfiskuotø dokumentø, dabar saugomø Lietuvos ypatingajame (buvusiame KGB) archyve. Ið visko sprendþiant, V.Janèiauskas taip ir neiðsiuntë

157

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

savo laiðko M.Gorbaèiovui. Po kiek laiko jis buvo KGB pareigûnø pagrobtas ir þiauriai sumuðtas. Darytina iðvada, kad KGB su juo fiziðkai susidorojo, kadangi jis nebuvo þinomas plaèiajai visuomenei, kas tuo metu bûtø garantavæ tam tikrà saugumà.

DAR VIENA KAGËBISTØ AUKA
VYTAUTO JANÈIAUSKO MIRTÁ PRISIMENANT

s. NIJOLË SADÛNAITË

Po Hitlerio-Stalino slapto susitarimo pasidalyti Baltijos ðalis paminëjimo, kuris ávyko 1987 m. rugpjûèio 23 d. prie Adomo Mickevièiaus paminklo Vilniuje, jame dalyvavæs ir patriotiðkai kalbëjæs dailininkas Vytautas Janèiauskas buvo kagëbistø iðkviestas telefonu pokalbio. Susitiko prie Petro Cvirkos skvero gatvëje; ten jo laukæ du jauni vyrai ástûmë á èia pat stovëjusià lengvàjà maðinà ir nuveþë aerouosto link. Kelyje tyèiojosi ið jo, reikalavo „Komjaunimo tiesai“ raðyti straipsná ir keikti Nijolæ Sadûnaitæ... Vytautui atsisakius tai daryti, á jo kaklà gesino deganèias cigaretes, alkûnëmis badë, smûgiavo... Kai nuveþë uþ aerouosto á miðkà, nuoðaliai nuo kelio, vël reikalavo raðyti straipsná prieð N.Sadûnaitæ, smerkti jos kalbà prie Adomo Mickevièiaus paminklo ir jà paèià, kaip pavojingiausià ir didþiausià sovietø Lietuvos prieðæ... Vytautui nesutikus, ëmë já muðti, pargriovë, spardë á pilvà, nugarà, o kai ðis neteko sàmonës, paliko vienà miðke... Spardydami kagëbistai reikalavo neiti pas joká gydytojà, niekam neprasitarti apie ðá atvejá, nes tada „sutvarkysià“ jo þmonà ir vaikus. Neliksià gyvø... Vytautas atgavæs sàmonæ negalëjo atsistoti, aðtrûs skausmai viduriuose ir nugaroje neleido pajudëti. Kiek pagulëjæs sukaupë visas jëgas ir ëmë po truputá ðliauþti maðinos ratø paliktomis pievoje provëþomis. Jomis ir nuðliauþë iki plento. Geras þmogus pamatë já griovyje, stabdantá maðinas, sustojo ir ákëlæs parveþë. Buvo vëlus vakaras, ðeima miegojo. Ðiaip taip áslinko á kambará ir atsigulë. Þmonai ir vaikams kità rytà nieko neprasitarë, tik pasakë, kad blogai jauèiasi ir á darbà neis, pagulës. O gydytojo praðë nekviesti. Taip pragulëjo, rodos, dvi paras. Kai já aplankiau darbe, jis man viskà iðsipasakojo. Visas kûnas buvo nusëtas mëlynëmis... Siûliau vaþiuoti á Maskvà, ten pas gydytojus gauti sumuðimo dokumentà, patikrinti sveikatà ir gydytis. Nesutiko, nes bijojo dël savo ðeimos likimo... Mes kalbëjomës teatro dekoracijø sandëlyje, kad paðalinës ausys negirdëtø... Vëliau – 1988 m. vasario 14 d., perkant gëles, Vytautas Janèiauskas buvo vël kagëbistø suimtas ir ákalintas, vël sumuðtas. Vasario 22 d. ið Lietuvos iðsiuntëme M.Gorbaèiovui protesto telegramà dël dailininko Vytauto Janèiausko ir Jono Volungevièiaus sumuðimo ir fizinio susidorojimo su kitais Vasario 16-osios paminëjimo dalyviais.

158

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Netrukus dailininkas V.Janèiauskas mirë. Tai dar viena kagëbistø þiaurumo auka, jau „perestroikos“ metø – 1987–1988 m. Ir në vienas uþ tai neapkaltintas! Jiems ir ðiandien plëðikauti ir vogti – þalia ðviesa. Taèiau yra teisingas Dievo teismas, kaip raðë M.Lermontovas po poeto A.Puðkino þûties. Bus jis ir Lietuvos genocido vykdytojams! P.S. Spalio 27 d. artimieji ir buvæ bendraþygiai prie Vytauto Janèiausko kapo sukalbëjo maldà ir padëjo gëliø.
DIENOVIDIS: [ILIUSTRUOTAS SAVAITINIS LAIKRAÐTIS] 1997 M. LAPKRIÈIO 7–13 D., Nr. 41.

PASAKOJIMAS APIE SPAUDOS KONFERENCIJÀ, ÁVYKUSIÀ 1979 M. VASARIO 7 D. VILNIUJE, ROMALDO IR ANGELËS RAGAIÐIØ BUTE
„Tiesa“ 1979 m. vasario 10 d. iðspausdino þinutæ: „Lankësi uþsienio þurnalistai“, ið kurios Lietuvos visuomenë suþinojo, kad vasario 5-8 dienomis Lietuvos TSR vieðëjo grupë uþsienio þurnalistø, akredituotø prie TSRS Uþsienio reikalø ministerijos spaudos skyriaus, atstovaujanèiø Didþiosios Britanijos, Indijos, VFR, Norvegijos, Ðvedijos, Suomijos, Prancûzijos, JAV, Japonijos radijui, televizijai, pagrindiniams laikraðèiams, þurnalams ir agentûroms. Savaime suprantama, „Tiesos“ korespondentai neþinojo, kad uþsienio þurnalistai buvo pakviesti á Vilniaus disidentø surengtà spaudos konferencijà. Apie tà konferencijà raðë tik tuomet pogrindyje leidþiamos „Perspektyvos“, kuriø redaktoriumi buvo doc. Vytautas Skuodis. Kriptonimu „L-s“ pasiraðæs rezistentas Antanas Terleckas parengë reportaþà „Spaudos konferencija Vilniuje“. Jame apraðytas susitikimas Angelës ir Romaldo Ragaiðiø bute (sufabrikavus kriminalinæ bylà, kaip tik tuo metu Romaldas buvo kalinamas Lukiðkëse). Kai ko anuomet A.Terleckas negalëjo paraðyti. Tenka dabar paaiðkinti. Atlikæs bausmæ koncentracijos stovykloje, á Vilniø iðtremtas leningradietis Valerijus Smolkinas papasakojo naujiems savo draugams, kad jis kalëjæs su provokatoriumi ið Vilniaus V.Èerepanovu. Kaip tik tas V.Èerepanovas pasiûlë A.Terleckui dalyvauti minëtoje konferencijoje, kurioje bûsià trys uþsienio korespondentai: agentûros „Reuter“ korespondentë Èemberlen, „Los Angeles Times“ korespondentas Fiðeris ir agentûros „France Press“ korespondentë, kurios pavardë neþinoma. V.Èerepanovas praðë A.Terleckà pakviesti á spaudos konferencijà Lietuvos kunigus, nes sveèiai ið uþsienio labai norá iðgirsti tiesà apie religijos padëtá Lietuvoje. Taèiau spaudos konferencijoje buvo kalbama ne tiek apie siaurus Baþnyèios, kiek apie lietuviø tautos reikalus.

159

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

A.Terleckas apsilankë Viduklëje pas kunigà Alfonsà Svarinskà. Suþinojæs, kad konferencijà rengia KGB provokatorius (A.Terleckas apie tai informavo kunigà), A.Svarinskas atsisakë dalyvauti ir pakviesti á jà savo kolegas. V.Èerepanovas 1980 m. sugalvojo bëgti á uþiená. Ákalbëjæs prisidëti Vilniaus politechnikumo moksleivá, perëjo su juo Sovietø Sàjungos-Suomijos sienà. Kadangi nesilaikë jokiø konspiracijos taisykliø, jie tuoj pat buvo suèiupti Suomijos þvalgybininkø ir perduoti Sovietø Sàjungai. Nuteisti Vilniuje. V.Èerepanovas nuteistas 10 metø laisvës atëmimo ir iðsiøstas á Permës lagerá. Èia jis susitiko su A.Terlecku, o po dvejø metø – su kun. A.Svarinsku. Su V.Èerepanovu niekas nenorëjo sëdëti prie vieno stalo. Tik kun. A.Svarinskas, vadovaudamasis krikðèioniðka morale, já toleravo. Prieð pat konferencijà A.Terleckui paskambinæs seniai nematytas Vytautas Bastys, Taiðeto kalëjimo laikø kolega, pasipraðë á konferencijà. Tik po 8 mën. kilo átarimas, kad jis, kalëjæs 23 metus, gali bûti KGB inspiruotas provokatorius. Aiðku, kieno nurodymu Gedimino aikðtëje nebuvo në vieno taksi. Korespondentus teko veþti privaèiomis maðinomis, prie kuriø vairo sëdëjo... èekistai. Jiems tai buvo ádomus spektaklis. Spaudos konferencijoje dalyvavo Antanas Terleckas, Vladas Ðakalys, Julius Sasnauskas, Angelë Ragaiðienë, Kæstutis Subaèius, Algirdas Masiulionis, Vytautas Bastys, Regimantas Paulionis, V.Èerepanovas. Pirmà kartà reportaþas apie ðià spaudos konferencijà buvo iðspausdintas „Perspektyvose“ 1979 m. Nr. 9, antrà kartà – „Vakarinëse naujienose“ 1996 m. rugpjûèio 2 d., Vlado Ðakalio pirmøjø mirties metiniø iðvakarëse. Reportaþas taip pat publikuotas A.Terlecko knygoje „Þodþiu bei plunksna uþ tiesà ir laisvæ“ (II tomas. Vilnius, 1999, p. 36-42). Skelbiame „Perspektyvø“ pasakojimà apie pirmàjà okupacijos metais vieðà spaudos konferencijà.
LEIDËJAI

Pirmasis kalbëtojas (Antanas Terleckas – Leidëjai) kreipësi á uþsienio korespondentus: „Leiskite jus pasveikinti Lietuvos disidentø vardu. Uþsienio korespondentø apsilankymas – mums nedaþnas reiðkinys. Dabartinë Lietuvos administracija tokiø susitikimø labai nepageidauja. Iki ðiol su mumis buvo susitikæ tik „Toronto Star“ korespondentas p. Deividas Levis ir „Financial Times“ korespondentas p. Deividas Sateris. Ðiandien jums dëkojame uþ apsilankymà. Atleiskite, jei kalbësime ne tai, kà jums malonu bûtø iðgirsti ir ko reikalautø diplomatinis etiketas. Nesame nei politikai, nei diplomatai, todël kalbësime tai, kà jauèiame, kà galvojame. 1976 m. rugpjûèio mën. Estijos, Latvijos ir Lietuvos disidentai susirinko Rygoje aptarti padëties Baltijos respublikose. Konstatuota, kad Pabaltijys, ypaè Latvija, sparèiais tempais kolonizuojamas. Buvo nuspræsta Memorandumu kreiptis á Vakarø pasaulá, nuðviesti tikràjà Pabaltijo padëtá ir parodyti Vakarø abejingumà ðiai problemai. 160

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Deja, redaguojant Memorandumà, buvo suimtas estø þmogaus teisiø gynëjas Martas Niklus. Po dviejø mënesiø kalinimo já paleido. Tuo metu daliai Rygos konferencijos dalyviø kilo mintis ásteigti Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautinio judëjimo komitetà ir jo vardu kreiptis á demokratinio pasaulio valstybes. Taèiau nespëjus galutinai áteisinti Komitetà, buvo suimtas vienas ið jo organizatoriø Viktoras Petkus. Komiteto veikla pasibaigë, o pasaulis vël neiðgirdo tiesos apie Pabaltijá. Ðis mûsø susitikimas tebûna prieð pustreèiø metø Rygoje pradëto pokalbio tàsa. Dël laiko stokos nesiimame detaliai nagrinëti Lietuvos padëties. Atkreipsime dëmesá tik á tai, kas, mûsø nuomone, aktualiausia. Ðiandien trijø Baltijos respublikø egzistavimui iðkilo reali grësmë. Taèiau tragiðkam ðiø tautø likimui Vakarø pasaulis tebëra visiðkai abejingas. Uþsienio komunikacijos priemonës Pabaltijo padëtá nuðvieèia, mandagiai ðnekant, labai pavirðutiniðkai. Èia apsilankæ uþsienio korespondentai iðsiveþa vietiniø kolaborantø ápirðtà mintá, kad komunistai agrarinæ atsilikusià Lietuvà pavertë iðsivysèiusia industrine ðalimi. Nesuprasdami, o gal pataikaudami Kremliui, korespondentai nutyli èia vykstantá tautiná pasiprieðinimà. Mûsø kova visø pirma yra kova uþ Lietuvos laisvæ ir nepriklausomybæ. Ir þmogaus teisiø judëjimas èia turi grynai tautiná atspalvá. Deja, judëjimà þiauriausiai slopina okupantai, matydami jo keliamà didelá pavojø. Per nepilnus metus aukðèiausiomis kalëjimo bausmëmis (po 15 metø) buvo nuteisti trys Lietuvos kovotojai: Henrikas Jaðkûnas, Balys Gajauskas ir Viktoras Petkus. H.Jaðkûnas sovietiniuose lageriuose jau iðkalëjo 10 metø, V.Petkus – 14, B.Gajauskas – 25. Atkreipkite dëmesá á tai, kad visø trijø ginklas tebuvo þodis. Ðiandien mes susirinkome Romo Ragaiðio bute. Prieð mënesá já suëmë. Uþ kà? Uþ tai, kad jis atsisakë duoti parodymus V.Petkaus byloje, jog rëmë pasiprieðinimo judëjimà. Tik uþ tai ðiandien jis kalëjime. Prieð savaitæ mirë R.Ragaiðio tëvas. Buvo kreiptasi á visas teisines institucijas (net L.Breþnevui nusiøsta telegrama), taèiau R.Ragaiðiui neleido atsisveikinti su tëvu. O Vakarai tyli! Tyli dël elementariø þmogaus teisiø paþeidinëjimo Lietuvoje. Jeigu KGB bûtø ðitaip pasielgæs su rusø disidentu, visas pasaulis suþinotø. Bet juk Romas Ragaiðis – lietuvis. Vakarø ðalys nenori gadinti santykiø su Maskva dël maþos mûsø tautos“. Èia „France Press“ korespondentë pertraukë kalbëtojà pastaba, kad Prancûzija nepripaþásta Pabaltijo inkorporacijos á TSRS. Kalbëtojas atsakë: „Faktiðkai mums tai nieko neduoda. Prisimename, kaip Viði kolaborantai pasielgë su Lietuvos pasiuntinybe. Mes nekaltiname prancûzø tautos. Taèiau mus uþgauna Prancûzijos vyriausybës elgesys Lietuvos atþvilgiu, tos Lietuvos, kurià ji buvo pripaþinusi de jure, su kurios atstovais kartu sëdëjo Tautø Sàjungos posëdþiuose. Mes nepraðome materialinës pagalbos, bet agresoriaus pasmerkimas bûtinas, jei gerbiama visuotinë laisvë. Vakarai dràsiai smerkia Namibijos okupacijà ir SNO tribûnose remia jos kovà uþ nepriklausomybæ. Tuo tarpu trys Baltijos valstybës tarsi neegzistuotø ir neturëtø teisës egzistuoti. Pasirodo, didþiausia mûsø nelaimë, 161

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

jog nesame negrai... Jeigu Lietuva bûtø Afrikoje, Vakarai politiniais sumetimais gintø jà. Kodël SNO nekeliamas Pabaltijo valstybiø aneksijos klausimas? Turbût tai sukeltø Kremliaus reakcijà. Tai, Vakarø akimis, pakenktø detantei. Bet Vakarai, atrodo, nesupranta ir jiems patiems gresianèio pavojaus. Laisvë juk nedaloma. Jei nekovojama arba nepadedama kitiems uþ laisvæ kovoti, tuo tik stiprinamas agresorius ir jis ákvepiamas naujai agresijai, tuo didinamas pavojus bûsimoms aukoms. Ðiemet sukanka 40 metø nuo Molotovo–Ribentropo pakto, nulëmusio Lenkijos ir Baltijos valstybiø likimà. Uþsienio radijo laidos apie tai nekalba. Gal todël, kad Vakarai jauèia savo kaltæ, në pirðto nepajudinæ Molotovo–Ribentropo pakto padariniams likviduoti...“ Kalbëtojas, rodydamas korespondentams knygà, sakë: „Ðtai ðiandien, vaþiuodamas traukiniu, skaièiau Maskvoje iðleistà Andþelos Devis autobiografijà. Kad jûs þinotumëte, kiek joje antitarybinës propagandos! Pati A.Devis to net neátaria. Uþ tokià knygà tarybiná þmogø apkaltintø Vakarø sistemos garbinimu ir dar, ko gero, nuteistø kelerius metus kalëti. Prisipaþinsiu, Andþela Devis atvërë man akis, paveikë kur kas stipriau uþ Vakarø propagandà. Mielu noru ðiandien pasëdëèiau Amerikos kalëjime. Duok Dieve, mums jos nelaimæ! Praðau jûsø, kad sugráþæs padëkotumëte Andþelai Devis uþ tokià knygà“. „Los Angeles Times“ korespondentas Fiðeris uþsiraðë knygos pavadinimà ir paþadëjo bûtinai padëkoti. Kalbëtojas tæsë: „Sugráþæ ir Jûs pasakosite, kad Lietuvoje pamatëte iðaugusià pramonæ, naujas gigantiðkas statybas. Juk Lietuvos administracija stengiasi jus tuo átikinti. Deja, nesuprasite vieno dalyko, kad pramonës intensyvinimo priedanga vykdoma Lietuvos kolonizacija. Vakarø kolonistai savo kapitalus investuodavo tik á rentabilias ámones. Rusø imperialistai, siekdami visø pirma politiniø tikslø, á Lietuvà veþa Sibiro þaliavà ir èia jà perdirba ið ten atveþtø darbininkø rankomis. Todël kai kuriose Vilniaus ámonëse yra vos 15-20 % lietuviø darbininkø. Tad ar verta dþiûgauti dël tokios Lietuvos industrializacijos?“ Vytautas Bastys kalbëjo dar grieþèiau. Treèiasis kalbëtojas (Vladas Ðakalys – Leidëjai), atsakydamas á „Los Angeles Times“ korespondento klausimà, kalbëjo: „Jums turbût plaèiau þinoma „Lietuvos Katalikø Baþnyèios kronika“. Bet mes turime ir nemaþai kitø leidiniø. Praëjusiø metø rudená pasirodë naujas pogrindinis laikraðtis „Perspektyvos“, kurio iðëjo 7 numeriai. Tai gana aukðto lygio leidinys, sprendþiantis opias dabarties problemas, spausdinantis ávairiø politiniø krypèiø straipsnius. Todël jis atkreipia daugelio dëmesá ir teikia daug vilèiø. Prieð 25 metus Lietuvoje nutilo paskutiniai partizanø ðûviai. Net pusiau oficialiais duomenimis, daugiau kaip 100 tûkstanèiø lietuviø su ginklu prieðinosi primestam reþimui. Ðiandien lietuviø tautos pasiprieðinimas ágavo naujas formas. Apie jo mastà kalba ne vien gausi pogrindþio spauda. Lietuvos katalikø protestà dël tikëjimo persekiojimo 1972 m. pasiraðë net 17 tûkst. þmoniø. Praëjusiø metø

162

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

rugpjûèio mën. buvo parengtas protestas dël V.Petkaus nuteisimo. Spëjo pasiraðyti tik 150 þmoniø, nes KGB kratos metu já konfiskavo. Laisvës troðkimas ir viltis gyvi visoje lietuviø tautoje. Todël neteisinga mûsø judëjimà vadinti disidentiniu. Mes skiriamës nuo Maskvos disidentø, nes jø kovos rusø masës nepalaiko, o Lietuvoje pasyviosios daugumos simpatijos yra pusëje tø, kurie kovoja su rusiðkojo imperializmo siekiais. Kolaborantø tarp lietuviø yra nedaug“. Agentûros „Reuter“ korespondentë Èemberlen pertraukë kalbëtojà: „O kokià átakà jûsø kovai turi religija?“ Kalbëtojas atsakë: „Religija ðioje kovoje nevaidina lemiamo vaidmens. Ji yra tik stabilizuojantis veiksnys. Lietuvos okupacijà palyginkime su audra. Tuomet Baþnyèia bus tarsi tos pajûrio uolos, kurios sulaiko ar susilpnina bangø jëgà. Religija, be abejo, gina mûsø tautà ir didina jos atsparumà. Taèiau pulti ji nesugeba, neatlieka ofenzyvinio vaidmens. O tam, kad bûtø ámanoma nugalëti ar nors apsiginti, reikalinga puolamoji jëga. Dideliø prieðtaravimø tarp katalikiðkojo ir pasaulietinio pasiprieðinimo nëra. Katalikiðkoji pozicija mano, kad tik religija gali iðgelbëti mûsø tautà nuo sunaikinimo. Todël visas jos dëmesys sutelktas ties religine laisve. Mûsø supratimu, svarbiausios Lietuvos problemos yra tautinio pobûdþio, net visiðkos religinës laisvës suteikimas toli graþu tø problemø neiðspræstø“. Paskui kalbëjo vienas jaunuolis (Julius Sasnauskas – Leidëjai): „Daug vilèiø teikia naujasis Popieþius. Mes siekiame, kad Baþnyèia gintø þmogaus ir tautø teises. Todël reikðmingi mums yra jo þodþiai, kad nebus daugiau „tylinèios Baþnyèios“. Ligðioliniams italø tautybës popieþiams tolimi buvo Lietuvos lûkesèiai ir viltys. Jonas Paulius II, puikiai paþindamas komunistiná reþimà, neis á kompromisus su Baþnyèios prieðais. Pasitikëdami þiûrime á Popieþiø ir tikime, kad jis ryþtingai pasmerks bet koká persekiojimà“. Korespondentë paklausë: „Jûs þadate tapti kunigas?“ Kalbëtojas atsakë: „Á vienintelæ Lietuvoje Kauno kunigø seminarijà sunku ástoti. Valdþios institucijos tiesiogiai kiðasi á seminarijos reikalus. Kasmet didþioji dalis kandidatø atmetama. Nepriimami tie, kurie átariami kaip potencialûs tarybinës administracijos prieðai. Saugumas neslepia savo norø, kad visi baigusieji seminarijà bûtø lojalûs okupacinei valdþiai. Kiekvienas kandidatas kvieèiamas á saugumà, jam siûloma bendradarbiauti – teikti informacijà, ðnipinëti. Tokiu bûdu seminarijos veikla paralyþiuojama. Todël Lietuvoje veikia pogrindinë seminarija, slapta rengianti bûsimuosius kunigus“. Spaudos konferencija ëjo á pabaigà, nes iðsigandæ lietuviø kalbø korespondentai labai skubëjo iðvykti. Vilniaus disidentai siekë átikinti sveèius, kad atëjo rusø imperijos byrëjimo epocha. Jø nuomone, tai jauèiama ne tik ið tautiniø judëjimø pakilimø, bet taip pat ið ideologinës Maskvos imperialistø krizës. O Vakarams vienintelis efektyvus bûdas kovoti su imperializmu – remti ir skatinti Rusijos pavergtø tautø kovà uþ nepriklausomybæ. Bûtent ði kova labiausiai siutina imperijà.

163

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Vasario 19 d. „Laisvës“ radijas savo laidoje perdavë agentûros „Reuter“ korespondentës Èemberlen áspûdþius ið Lietuvos. Kaip ir reikëjo tikëtis, reportaþas buvo sàmoningai iðkraipytas ir nenuoðirdus. Ponia net neuþsiminë apie spaudos konferencijà Vilniuje, nesiteikë informuoti apie R.Ragaiðio suëmimà. Ji ðiek tiek dëmesio skyrë tikinèiøjø padëèiai, taèiau ir tai atliko primityviai. Keliais þodþiais uþsiminusi apie pogrindþio seminarijà, korespondentë árodinëjo, esà Lietuvoje tik kaimas duoda kandidatus á kunigus. Neaiðku, kas jà taip informavo... Didþiàjà savo reportaþo dalá korespondentë paskyrë A.Þmuidzinavièiaus Kaune ásteigtam Velniø muziejui. Ji net neiðdráso uþsiminti, kad lankësi Vilniuje. Toks reportaþas – dar vienas reveransas Kremliui. Neþinia ko siekë poniutë Èemberlen. Galima dràsiai tvirtinti, kad po tokiø reportaþø „Reuter“ korespondentë ir toliau galës sëdëti Maskvoje ir sekti pasakëles naiviems Vakarø skaitytojams.
PARENGË „L-S“

OKUPANTØ IR JØ LIETUVIÐKØJØ TALKININKØ PASTANGOS SUTRUKDYTI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS 70-ØJØ METINIØ PAMINËJIMÀ
ANTANAS TERLECKAS

Vietoje áþangos autorius nori pateikti buvusio Komunistø partijos nario istoriko Algimanto Liekio nuomonæ apie LKP CK pagalbà okupantams siekiant áamþinti Lietuvos aneksijà: „LKP CK visà laikà dirbo ranka rankon su KGB ir kitais represijø vykdytojais“ (A.Liekis, LKP agonijos kronika, t. 1, 1996, p. 121). Tapæs vienu aktyviausiø LKP CK antilietuviðkos veiklos kritikø, A.Liekis faktais pagrindþia ðá savo tvirtinimà: „(...) LKP CK, taip pat jo ðeimininkus ið Maskvos jaudino prisiminimai 1987 m. rugpjûèio 23 d. ávykusio mitingo Vilniuje, prie A.Mickevièiaus paminklo, kuriame buvo vieðai pasmerkti TSRS-Vokietijos 1939–1940 m. slapti suokalbiai okupuoti ir Baltijos ðalis. Kad „bûtø uþkirstas kelias naujiems burþuaziniø nacionalistø iðpuoliams“, 1988 m. sausio 18 d. LKP CK biuras ákûrë „Operatyvinës propagandos ðtabà“. Jam buvo nurodyta „uþkirsti kelià ir vasario 16-osios 70-èio minëjimui“. Ðtabo vadovu patvirtintas LKP CK antrasis sekretorius – Lietuvos generalgubernatorius N.Mitkinas, nariais: LKP CK sekretorius L.Ðepetys, LTSR MT pirmininko pavaduotojas A.Èesnavièius, LTSR prokuroras L.Sabutis, LTSR valstybës saugumo komiteto pirmininkas E.Eismuntas, LKP CK, partijos rajonø ir miestø komitetø, vykdomøjø komitetø vadovai – S.Apanavièius, V.Beriozovas, K.Zaleckas, S.Imbrasas, S.Lisauskas (vidaus reikalø ministras, „bananø baliaus“ reþisierius – Leidëjai), L.Maksimovas, A.Macaitis ir kt.“ (Ten pat, p. 212). Sunku paaiðkinti, kokiu bûdu vienas aktyviausiø ðio ðtabo Lietuvos laisvei pasmaugti nariø L.Sabutis tapo Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio 164

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

artimu patarëju. Dar daugiau – renkant Seimo nará á laisvà vietà Kaiðiadoriø rinkiminëje apygardoje, visø Lietuvos deðiniøjø partijø vadovai savo vieðame laiðke rinkëjams palaikë L.Sabutá, kurio kandidatûra buvo iðkelta prieð Lietuvos laisvës lygos vadovà... Tà patá L.Sabutá, kuris 1988 m. lapkrièio 24 d. slaptame raðte Nr.7/687s LKP CK vadovams tarp kitko raðë: „(...) Apie kiekvienà ekstremistø iðpuolá (...) nedelsiant informuoti LTSR prokurorà...“ (Ten pat, p. 30). Minëto ðtabo narys LKP CK sekretorius L.Ðepetys 1988 m. sausio 26 d. LKP CK plenume aiðkino: „(...) mums pasisekë á ðvarius vandenis iðtraukti daug nacionalistiniø ir religiniø ekstremistø. (...) Bet nacionalistai nesudëjo ginklø. Dabar jie, visaip skatinami ið uþsienio, vël rengiasi antisovietinëm akcijom ryðium su vasario 16-osios jubiliejumi“ (Ten pat, p. 213). Á tà Kremliuje sukurtà ðtabà taktiniais sumetimais nebuvo paðauktas LKP CK sekretorius A.Brazauskas. Taèiau ðtabo darbe jis aktyviai dalyvavo. Tai suþinome ið „visiðkai slapto“ LKP CK antrojo sekretoriaus N.Mitkino 1988 m. sausio 28 d. raðto Nr.75/60vs TSKP CK generaliniam sekretoriui M.Gorbaèiovui: „(...) Ryðium su tuo, kad prieðiðkos jëgos stengiasi iðpûsti „Lietuvos nepriklausomybës“ 70-metá, LKP CK biuras ákûrë Operatyvinës kontrapropagandos ðtabà. (...) 1988 m. sausio 20 d. Respublikoje organizuota vieninga politinë diena, kurios metu darbo þmoniø susirinkimuose (...) dalyvavo LKP CK nariai N.Mitkinas, V.Astrauskas, A.Brazauskas, L.Ðepetys, J.Ðërys ir kiti. LKP CK ávyko susitikimas su visø aukðtøjø mokyklø rektoriais, partiniø, komjaunimo komitetø sekretoriais, kuriame apsvarstyta, kaip geriau organizuoti propagandiná darbà ryðium su „nepriklausomos“ Lietuvos 70-meèiu“ (Ten pat, p. 213-214). Svarbiu to meto politinës atmosferos liudytoju yra straipsnio autoriaus dienoraðtis. Labai gaila, kad daugelis 1987 ir 1988 m. LLL paruoðtø dokumentø negráþtamai dingo. Po vienà jø egzemplioriø autorius laikë savo archyve. 1989 m. vasarà Vytautas Ðustauskas pasiûlë iðleisti juos vienoje Kauno spaustuviø atskira knygele. Taèiau po kurio laiko paaiðkëjo, kad dokumentai dingo. Kaip buvo elgiamasi su dokumentais, liudija 1987 m. gruodþio 23 d. áraðas dienoraðtyje: „Anà treèiadiená suþinojau, kad Kauno vienuolës sudegino laiðkà JAV kongresmenams, nes jis „pilnas politikos“. (...) Vienuoliø virðininkas arba idiotas, arba KGB agentas“. Dienoraðtyje aptinkame ir tokius áraðus: „Prie autobusø stotelës netoli mûsø namø vël budëjo „Þiguli“ be ðviesø. Paskui P.Cidzikà sekioja èekistai. Ir paskui V.Boguðá. Ar tai ne viena ið „priemoniø“ ruoðiantis Vasario 16-ajai?“ „Gruodþio 16 d. per televizijà kalbëjo menkysta istorikas K.Navickas. Árodinëjo, kad tà dienà prieð 69 metus Lietuvoje buvusi paskelbta tarybø valdþia. Ar ne að kaltas, kad jie taip sujudo? Ar ne mano kalba lapkrièio 26 d. Mokslø Akademijos salëje?!“ „Remdamasi mûsø laiðku M.Gorbaèiovui, Vatikano radijo stotis praneðë, kad N.Sadûnaitë ir A.Terleckas organizuoja Vilniuje Lietuvos nepriklausomybës paskelbimo 70-meèio paminëjimà. P.Cidzikas dalyvavo Rygoje surengtame Latvijos 165

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

nepriklausomybës minëjime. KGB pulkininkas J.Èesnavièius, baræs P.Cidzikà, pasiuntë grasinimà N.Sadûnaitei ir A.Terleckui“. „Akademijos salëje akcentavau, jeigu lenkai mini lapkrièio 11-àjà, suomiai gruodþio 6-àjà, lietuviai turi teisæ ðvæsti vasario 16-àjà. Ar ávyks numatytas minëjimas, nepriklausys net ir nuo KGB pulkininko Èesnavièiaus“. „Gruodþio 18 d. á Lietuvos kino studijà buvo suðaukti Vilniaus miesto lietuviø kalbos ir istorijos mokytojai. Rajkomo atstovas skundësi, kad ideologiniai prieðai mëginæ „galvas kelti“ – pasinaudodami ðalies demokratizavimo politika, iðkraipæ Lietuvos istorijà (...). Buvo parodytas kino filmas „Direktyvos R. nevykdyti“. Gruodþio 26 d. autorius savo dienoraðtyje ðitaip recenzuoja Kino studijos salëje gruodþio 18 d. Vilniaus universiteto partijos biuro sekretoriaus, istorijos mokslø kandidato Guobio perskaitytà paskaità: „Ið veido sekretorius ne niekðas (...). Dþiugu, kad partija neprisipraðo dorø istorikø jos melui skleisti: smëlá á akis pila vis tie patys K.Navickas, R.Þiugþda ir kaþkoks S.Laurinaitis. (...) Partorgas paklausë, ar kas nors ið salëje esanèiø yra skaitæs Vasario 16-osios aktà? Tokiø neatsirado. O að tylëjau. Kaþkas paklausë, kur galima tà aktà paskaityti? Na ir mokytojai! Juk prieð 10 metø galima buvo laisvai nusipirkti nukainotus (!) keturis Lietuvos istorijos ðaltiniø tomus. Bene viename paskutiniøjø buvo paskelbtas Aktas. (...) Guobis prisipaþino, kad iki ðiol jis nesutikæs në vieno(!) studento, kuris bûtø skaitæs Aktà. Ar ne mokytojai ir dëstytojai dël to kalti? Lektorius melavo aiðkindamas Vasario 16-osios akto genezæ. Melavo, kad Akto turinys buvæs aptartas su okupacine vokieèiø valdþia. Tarp mokytojø neatsirado në vieno, kuris bûtø girdëjæs apie tai, kad vokieèiø administracija jau kità dienà (1918 m. vasario 17 d.) konfiskavo „Lietuvos aido“ numerá, kuriame buvo paskelbtas Aktas. (...) Taèiau lektorius vis dëlto pripaþino, kad burþuazija realià valdþià gavo á savo rankas 1919 m. liepos viduryje – vokieèiams iðsikrausèius ið Lietuvos. (...) Partorgas akcentavo, kad Leninas 1920 m. liepos 12 d. Maskvos taikos sutartimi pripaþino Lietuvà de jure, remdamasis Vasario 16-osios aktu. (...) Pasipylë tokie mokytojø klausimai, kokiø nesitikëjau iðgirsti. Viena akcentavo, kad TSRS vyriausybë visada sveikindavo lietuviø tautà Vasario 16-osios proga. Lektorius nesugebëjo paaiðkinti, kodël taip elgësi SSRS vyriausybë. (...) Vienas mokytojas paklausë apie Molotovo–Ribentropo paktà. Lektorius melavo, iðsisukinëjo (...). Vis dëlto partorgas netikino (kaip K.Navickas), kad Molotovo–Ribentropo pakto slaptieji protokolai yra klastotë. (...) Partorgas neávykdë partijos uþduoties – árodyti, kad tik Kapsuko vyriausybë buvo teisëta. (...) Jis priminë, kad 1988 m. gruodyje bus iðkilmingai paminëtas tarybø valdþios Lietuvoje 70-metis. Ðtai kaip pas mus kovojama su „baltomis dëmëmis“ Lietuvos istorijoje“. Gruodþio 26 dienà dienoraðtyje apraðomas Kaune ávykæs Maironio minëjimas. Kaþkas suðukæs „Laisvæ Lietuvai!“ Á tai viena moterëlë atkirtusi: „Laisvë – Dievuje!“ Autorius uþraðë: „Kas tau, davatka, neleidþia bûti laisva Dievuje? Pastatyk ant stalo Kristaus ar Marijos statulëlæ ir visà parà keliais eik aplink jà. Kaþkokia pikta ranka stengiasi nukreipti beraðtes moteris prieð lietuvybæ. Tos kiekvienà tautiná 166

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

renginá paverèia karikatûra. (...) Petras Cidzikas aiðkinæs KGB plk. J.Èernavièiui, kad tarybø valdþia tikrai gera, taèiau per ilgai uþsibuvo Lietuvoje.“ 1988 m. sausio 12 dienà dienoraðtyje uþraðyta: „Poezijos skaitovas L.Noreika pirmàjá eilëraðtá perskaitë B.Brazdþionio „Per pasaulá keliauja þmogus“. Dairiausi, ar salëje nepamatysiu E.Mieþelaièio, atsakiusio ðiam patriotui satyra „Per pasaulá keliauja ðuva“. „Kæstutis Jokubynas turi apie kà per „Laisvàjà Europà“ pakalbëti. Nuo penktadienio skaito 36-iø lietuviø atvirà laiðkà JAV kongresmenams ir komentuoja raðiná apie mitingà prie Adomo Mickevièiaus paminklo.“ Sausio 13 d. uþraðyta: „Vakar pas V.Boguðá buvo uþëjæs atstovas ið Tarybø rajkomo pakalbëti apie Vasario 16-àjà. Rugpjûèio 23-iàjà jie leidæ demonstruoti. Ðá kartà tokios klaidos nepadarysià. Sveèias tikino Vytautà, kad Vasario 16-oji pirmà kartà Lietuvoje buvusi pradëta ðvæsti tik 1929 m.“. Greièiausiai pas já sveèiavosi gerai „pakaustytas“ èekistas. Sausio 14 d. skaitome: „Nijolë Sadûnaitë aiðkino, kad pas P.Cidzikà sausio 8-àjà padarytai L.Sabuèio sankcionuotai kratai „Kronika“ buvusi tik pretekstas. (...) Nors Nijolë tvirtina, kad meldþiasi uþ èekistus kaip paklydusius brolius, taèiau taip pat jø neapkenèia. Taèiau að tik protu, o ne ðirdimi jø neapkenèiu. (...) Nijolë pasakojo, kad Vilniuje sutraukta daug milicijos. Greièiausiai koks nors burþujus ið Maskvos atvaþiavo. Ið proto jie kraustosi. Baimë atvaro juos po Lietuvà pasidairyti! KGB daug kà áspëjo nedalyvauti Vasario 16-osios demonstracijose. Iki tos dienos dar daugiau kaip mënuo. O kas vyks Vasario 16-osios iðvakarëse? Boguðis tvirtina, kad KGB „imsis priemoniø“. (...) Savo ateitá nujauèiu. Kartais iðvargæs imu baimintis. Pailsëjæs jokios baimës nejauèiu.“ Sausio 18 d. dienoraðtyje uþraðyta: „Sausio 15 d. buvo nekokia nuotaika. Man vaidenosi, kad Vasario 16-àjà á demonstracijà susirinks maþai þmoniø. KGB galës spjaudyti Lietuvà. Boguðis ramino, kad þmonës susirinks. Tuo norëjau patikëti. Tà tikëjimà stiprino tas faktas, kad Vatikano radijas pagaliau praneðë apie sausio 8osios kratà pas P.Cidzikà. KGB nepavyksta uþblokuoti mûsø ryðiø su Vakarais. S.Jakas pasakojo, kad „Vakarinëse“ yra paskelbtas miesto vykdomojo komiteto nutarimas dël demonstracijø. (...) Nusipirkæs „Vakarines“ tà nutarimà iðstudijavau. Iðvada: „Litovcam nelzia bolðe trioch v odnom mieste sobratsia“! (...) Mane jie uþdarys á namø areðtà. Jeigu ne daugiau, suk juos velniai! Tautos garbë reikalauja kaip nors paþymëti Vasario 16-àjà. Jie jau gruodþio pradþioje þinojo atviro laiðko M.Gorbaèiovui turiná, todël ir parengë tà vykdomojo komiteto nutarimà, skelbiantá, jog bet kokie susirinkimai vasario 16 d. yra uþdrausti. Vakar labai pradþiugino „Amerikos balsas“ – komentavo „36-iø laiðkà JAV Kongresui“. Ðià savaitæ visà laiðkà perskaitysià (...). A.Klimaitis viskà sàmoningai sumaiðë. „Amerikos balsas“ praneðë, kad vilnieèiai padës gëliø prie Neþinomojo kareivio paminklo, kurio Vilniuje nëra.“ Sausio 19 d. skaitome: „Vakare paskambino A.Ragaiðienë. Pas jà á darbà buvo uþëjæs darbuotojas ið rajkomo. Sveèias jos virðininko kabinete paklausæs, ar girdëju167

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

si, kad Terleckas ir Sadûnaitë vasario 16-àjà ruoðià demonstracijà. Virðininkas ir sveèias jai grasinæ. Atsakiusi, kad në vieno darbuotojo ji neatkalbinëjanti neiti á partinius susirinkimus. „Komjaunimo tiesoj“ skelbiama, kad ávyko partijos Vilniaus miesto komiteto plenumas. Duktë Vilija pasakojo, kad R.Songaila ten grasinæs, kad Terleckas ir Sadûnaitë nuo vasario 16 iki 20 d. bûsià „izoliuoti“. Klausiausi „Laisvàjà Europà“. Gavæ atvirà laiðkà JAV Kongresui ir Petro Palubio reportaþà apie rugpjûèio 23 d. mitingà. Jautëm, kad Kæstutis labai laimingas (...). Skambino Juliukas. Esà mûsø byloj buvæs dokumentas, pasiraðytas P.Palubio vardu (...). Èekistai buvo ásitikinæ, kad jø agentai Maskvoje sulaikys mûsø á Vakarus siunèiamus laiðkus. Ásitikinæ, kad jie prasiverþë pro „geleþinæ uþdangà“, nusprendë daryti kratà pas Petrà Cidzikà.(...) Kratë galvodami, kad tai paskutiniai egzemplioriai. Tikrovëje dalis buvo paslëpta pas kitus þmones. V.Boguðis replikavo: „mes vadovaujamës logika, o jie – instrukcija!... „Komjaunimo tiesoj“ KGB generolai uþuominomis grasina ne tik studentams, bet ir darbininkams. Kaþkas vieðai gàsdinæs, kad kiekvienas demonstracijoje pasirodæs studentas bus ðalinamas ið universiteto, o darbininkai – ið darbo. KGB atstovas kaþkur skaitæs paskaità. Kaþkas ið klausytojø paklausæs, kur dirba Terleckas ir Sadûnaitë. Lektorius atsakæs: „Ar neþinote, kad profesionalûs revoliucionieriai niekada nedirbo valdiðko darbo.“ Sausio 28 d. áraðas: „Namuose esu vienas. Gal iðgirsiu èekistø þingsnius? Jei gerai kratys, ras ir ðá dienoraðtá. Tik gal dabar nenaudinga Terleckà kratyti. Esu gavæs du kvietimus á KGB. Atsisakiau nueiti. Grasino patys atsiveþti. Vëlus laikas, todël gal ðiandien neatvaþiuos. (...) Sugráþæs namo, radau dar vienà kvietimà á KGB pas kaþkoká A.Vidzënà. Aiðku, kad neapsidþiaugiau. Nieko jie man nepadarys, taèiau nemalonu po tà jø lizdà vaikðèioti. O jie mëgsta ilgais koridoriais pavedþioti. Nusprendþiau nueiti. (...) Norëdamas èekistus paerzinti, telefonu paklausiau V.Boguðá: „Ar atspausdinai tai, kà þadëjai?“ Tas atsakë su didþiule ironija: „Atspausdinau „Kronikos“ 10 egzemplioriø, ateik atsiimti“. Aiðku, èekistai suprato ironijos esmæ ir gerokai supyko. Iðvaþiavau pas Vytautà jau sutemus. Mums einant Didþiàja gatve, pamatëm Pilies gatve didþiuliu greièiu lekianèius „Þigulius“. Vytas reziumavo: „Vairuotojas arba girtas, arba kagëbistas“. Ðia gatve transporto judëjimas uþdraustas. Boguðis pasiûlë leistis þemyn Rusø gatvele. Taèiau greit prieðprieðiais iðniro tas pats „Þiguli“. Lëkë tiesiai á mus. Gal pusmetrio neprivaþiavæs iki ðaligatvio, kuriuo ëjom, staiga pasuko á kairæ. Na ir akrobatas! Vytautas pareiðkë, kad demonstruoja, kad taip gali mus uþmuðti. (...) Ðá kartà ir Boguðis pripaþino, kad KGB gali pasmaugti Vasario 16-osios demonstracijà. Visgi mûsø tauta labai ábauginta! Leis atvaþiuoti á Vilniø uþsienio korespondentams. Tie pastebës, kaip ábauginta Lietuva. Kokia gëda! O kà mes galime padaryti? (...) Atsisveikindamas su Vytautu, jam prisipaþinau, kad ryt eisiu á KGB pas A.Vidzënà. (...) Sapnavau, kad valgiau ðernienà. Sapne apëmë didþiulë baimë, kad KGB pagal mësà nustatys, kur

168

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

að vaikðtau (...). Anksti atsibudæs ruoðiausi á KGB. Bet á Vidzëno klausimus neatsakinësiu. Ir staiga dingtelëjo á galvà klausimas: „O kokio velnio að eisiu pas juos?“ 1988 m. sausio 30 d. dienoraðtyje uþraðyta: „Sausio 22 d. P.Cidzikas praneðë, kad ir já kvieèia á KGB – èekistas V.Pilelis. (...) Tà paèià dienà skambino èekistas A.Vidzënas. Prikaiðiojo uþ tai, kad neatëjau pas já. Atsakiau tokiu pat tonu – prikiðau jam baudþiamojo proceso kodekso neþinojimà, nesilaikymà savø ástatymø – privalëjo paraðyti, kokioje byloje bûsiu apklausinëjamas. Atkirto, kad atvykæs suþinosiu. (...) O po to pasiûlë antradiená ateiti. Atsakiau, kad tà dienà galiu bûti iðvykæs Marijampolën á P.Graþulio teismà (...). Sûnus Gintautas pasakojo, kad nuo vasario 15 iki 20 d. visose Vilniaus mokyklose ávedamas visos paros mokytojø budëjimas. Budi tik komunistai. Taèiau ir nepartiniam Gintui partija patikëjo tokià „garbæ“ (...). Ir Domas buvo iðkviestas á KGB. Tas iðsigynæs savo paraðo laiðkuose, pasiøstuose á uþsiená (...). Uþ tai iðkoliojau Petrà, kad neprityrusiø savo draugø nepamokina, kaip elgtis iðkviestam á KGB (...). Èekistai paskelbs, kad „ekstremistai“ klastoja dorø tarybiniø pilieèiø paraðus (...).“ Atsisakius man savo noru nuvykti á KGB, milicija, gavusi prokuroro sankcijà, nuveþë „pas uþsakovà“ á KGB mane, V.Boguðá ir N.Sadûnaitæ. Formalus pretekstas – tardymas dël „LKB Kronikos“. P.Cidzikas buvo uþdarytas milicijoje.
A.TERLECKO ASMENINIS ARCHYVAS.

Leidëjø pastabos. Ðioje vietoje dienoraðtis nutrûksta. Slapstant dienoraðtá nuo èekistø kratø, jis pradingo. Kas toliau tomis dienomis vyko Vilniuje, autorius ið dalies apraðë laiðke uþsienio korespondentams 1988 m. kovo 10 d. Ðis laiðkas publikuotas pirmoje knygoje apie LLL „Lietuvos laisvës lyga: nuo „Laisvës ðauklio“ iki Nepriklausomybës“ (p. 183–185). Lietuvos sovietinë vadovybë Vasario 16-ajai pradëjo rengtis ið anksto. Dar 1988 m. sausio 18 d. Lietuvos komunistø partijos centro komiteto biuras sudarë 15 þmoniø operatyviná koordinaciná ðtabà „organizuoti kontrpropagandinëms priemonëms ir uþkirsti kelià galimoms nacionalizmo apraðkoms respublikoje ryðium su akto apie Lietuvos nepriklausomybæ paskelbimu“. LSSR valdþia organizavo plaèià ideologinæ kampanijà prieð patá Lietuvos Respublikos egzistavimo faktà. Buvo renkami paraðai prieð JAV prezidento R.Reigano sveikinimà lietuviø tautai jos Nepriklausomybës jubiliejaus proga, masinës informacijos priemonës plaèiai puolë vadinamuosius ekstremitus, skatinusius minëti Vasario 16 d. Vasario 11 d. JAV prezidentas R.Reiganas oficialiai pakvietë pasaulio visuomenæ paminëti Vasario 16-àjà – Lietuvos Nepriklausomybës dienà ir Lietuvos valstybës atkûrimo 70-metá. Vasario 15 d. Vilniuje, Gedimino aikðtëje, ávyko Lietuvos komunistø partijos centro komiteto organizuotas mitingas, kuriame apkaltinta JAV valdþia, iðeivijos lietuviai, kraðto patriotai uþ pastangas minëti Lietuvos Nepriklausomybës dienà. Vasario 16 d. Lietuvos patriotai ypatingo valdþios puolimo ir persekiojimo sàlygomis ðventë Nepriklausomybës dienà.

169

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Nors prie visø svarbiausiø Vilniaus objektø budëjo represiniø struktûrø atstovai, o þymiausiems rezistentams tomis dienomis faktiðkai buvo pritaikytas namø areðtas (V.Boguðis, N.Sadûnaitë, A.Terleckas visà vasario 16 d. iðlaikyti KGB pastate), valdþiai nepasisekë ágyvendinti savo siekiø. A.Terleckas 1988 m. vasario 16 d. nuo 11 val. 05 min. iki 21 val. 45 min. buvo tardomas KGB apie „Lietuvos Katalikø Baþnyèios Kronikos“ gaminimo ir platinimo bei kitus Lietuvos neginkluoto pasiprieðinimo faktus. Tardymo protokolas publikuotas A.Terlecko knygoje „Lietuvos laisvës lygos kova uþ laisvæ ir nepriklausomybæ“ (Vilnius, 2003, p. 87–93). Be apraðomø ávykiø, paminëtina, kad apie 2 000 þmoniø, daugiausia jaunimo, buvo susirinkæ paminëti Vasario 16-osios Vilniuje, Kalnø parke. Daugelá sumuðë milicininkai. Apie 1988 m. vasario 16 d. minëjimà taip pat buvo raðyta pirmoje knygoje apie Laisvës lygà – „Lietuvos laisvës lyga: nuo „Laisvës ðauklio“ iki Nepriklausomybës“: „Vieðas laiðkas „Reuter“ korespondentui ponui Evansui ir jo kolegoms, 1988 metø vasario 15–16 d. aplankiusiems Lietuvà“ (p. 183–185), „Iðvystyto amoralizmo ekstremistø akcija tebesitæsia“ (p. 185–186), „Atðaukta publikacija“ (p. 272–273).

VASARIO 16-OSIOS MINËJIMAS VILNIUJE 1988-AISIAIS METAIS
ROMALDAS JUOZAS RAGAIÐIS Buvæs Lietuvos laisvës lygos Tarybos narys

Po 1987-øjø metø rugpjûèio 23 d. antisovietinio mitingo prie A.Mickevièiaus paminklo Vilniuje, organizuoto Lietuvos laisvës lygos paminëti gëdingà Molotovo– Ribentropo paktà, valdþios institucijos jau buvo pasiruoðusios 1988 m. vasario 16 d. Nepriklausomybës metiniø galimam minëjimui. Ðventës iðvakarëse, vasario 15 d., valdþia organizavo antilietuviðkà mitingà, nukreiptà prieð Nepriklausomybës dienos paminëjimà. Jis vyko Vilniuje, Katedros aikðtëje. Á ðá mitingà þmonës ið gamyklø ir ástaigø buvo suvaryti prievarta. Jame dalyvavo aukðèiausi komunistø partijos ir vyriausybës vadovai, sovietinës inteligentijos bei sporto atstovai. Mitingo kalbëtojai liaupsino sovietinæ santvarkà, pasisakë prieð Lietuvos nepriklausomybæ bei Lietuvos patriotus. Vasario 16 d. iðvakarëse á Vilniø buvo sutelkta daug draugovininkø, milicijos ir vidaus kariuomenës pareigûnø. Jie grupëmis stoviniavo gatvëse ir kiemuose. Áspûdis buvo kraupus, atrodë, lyg miestas bûtø apgultyje. Lietuvos laisvës lyga ragino ðventæ paminëti Ðv.Mikalojaus baþnyèioje, per vakarines Miðias. Tomis dienomis turëjau sveèià ið Estijos Enn Tarto. Tarp mûsø, bendraminèiø pabaltijieèiø, buvo tradicija nacionaliniø ðvenèiø progomis lankyti vieniems kitus. Taip iðreikðdavome savo solidarumà su mûsø tautø Nepriklausomybës siekiais. 170

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Gyvenau Vilniuje, Uþupio rajone. Vasario 16 d. mes su þmona ir sveèiu ëjome á vakarines pamaldas, kurios turëjo vykti Ðv.Mikalojaus baþnyèioje. Pakeliui kelià uþtvërë milicijos pareigûnai ir draugovininkai. Jie dideliais bûriais stovëjo gatviø sankryþose ir nepraleido þmoniø, einanèiø link Ðv.Mikalojaus baþnyèios. Tuomet nusprendëme Vasario 16 d. paminëti savo parapijos Ðv.Onos baþnyèios vakarinëse Miðiose. Mûsø nuostabai, tà vakarà baþnyèia buvo sausakimða. Pasibaigus Miðioms, papraðiau ðalia stovëjusios paþástamos disidentës Elenos Koverkienës, kuri turëjo puikø balsà ir buvo choristë, pradëti giedoti Lietuvos himnà. Pradëjus giedoti, baþnyèios vargonininkas, grodamas vargonais kità melodijà, bandë trukdyti. Taèiau mums pritarë vis daugiau þmoniø ir greitai garsiai giedojo visi esantys baþnyèioje, o vargonai nutilo. Po baþnyèios skliautais giedamas Lietuvos himnas skambëjo didingai. Baigus giedoti, kaþkas garsiai suðuko, ragindamas eiti á Katedros aikðtæ. Mes patraukëme á aikðtæ. Ðalia baþnyèios bûriavosi gausus milicijos darbuotojø ir draugovininkø bûrys. Jie netrukdë mums eiti, nes nesuprato mûsø tikslø, manydami, kad po pamaldø einame namo. Link Katedros aikðtës patraukë visi, buvæ baþnyèioje, apie 300 þmoniø. Atëjæ á aikðtæ, ten jau radome bûrá þmoniø. Aplink aikðtæ ir kiemuose matësi daug milicijos ir vidaus kariuomenës pareigûnø. Sustojæ aikðtëje mes vël pradëjome giedoti Nepriklausomos Lietuvos himnà. Tuomet milicijos ir vidaus kariuomenës pareigûnai, tarp kuriø matësi daug milicijos karininkø, puolë mus keikdami ir stumdydami, norëdami iðstumti ið aikðtës ir iðsklaidyti. Taèiau þmonës prieðinosi ir nëjo. Pareigûnai visus kumðèiavo, stumdë, neatsiþvelgdami nei á moteris, nei á garbø þmoniø amþiø. Þmoniø minia nesiskirstë, kaip to norëjo valdþios atstovai, bet pralauþusi milicijos darbuotojø uþtvarà, plûstelëjo á Gedimino prospektà. Ëjome ðaligatviu, ðalia ëjo milicininkai, gatve vaþiavo milicijos maðinos. Eidami dainavome lietuviø liaudies dainas. Prie mûsø jungësi daugiau þmoniø. Jau ëjo apie 500 þmoniø. Gedimino ir Jogailos gatviø sankryþoje milicijos pareigûnai vël uþtvërë kelià, bandydami sulaikyti demonstracijà. Taèiau þmonës buvo ryþtingi – pralauþë uþkardà ir nuëjo toliau. Kitoje sankryþoje, prie Sveikatos ministerijos, mûsø jau laukë daugybë milicijos darbuotojø, gatvë buvo uþtverta autobusais. Jiems demonstracijà pavyko nukreipti link buvusios P.Cvirkos (dabar Pamënkalnio) gatvës. Èia stovëjo daug tuðèiø autobusø. Þmonëms priartëjus prie milicininkø, ðie gaudë juos ir grûdo á autobusus. Sugautus, apie 200 þmoniø, iðveþë toli uþ miesto ir paleido. Likusieji, iðvengæ gaudyniø, iðsiskirstë. Mums irgi pasisekë iðvengti milicininkø smurto. Taip vieðai pirmà kartà sovietmeèiu Vilniuje demonstracija buvo paminëta Lietuvos Nepriklausomybës diena, Vasario 16-oji.
2005 m.
R.RAGAIÐIO ASMENINIS ARCHYVAS.

171

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS PASKELBIMO – 1918 M. VASARIO 16-OSIOS PAMINËJIMAS
JONAS VOLUNGEVIÈIUS Buvæs Lietuvos laisvës lygos Tarybos narys

1970 metais sugráþau ið sovietinio lagerio á Vilniø. Jau tà paèià dienà mus su bendrabyliu Alvydu Ðeduikiu bute, kur buvome apsistojæ, aplankë buvæs politinis kalinys V.Petkus. Labai greitai susipaþinau ir su kitais to paties likimo broliais: A.Terlecku, R.Ragaiðiu, J.Pratusevièiumi, N.Sadûnaite, A.Baltruðiu, J.Sasnausku, P.Cidziku, taip pat ir su nesëdëjusiais lageriuose, bet ásijungusiais á disidentiná judëjimà: V.Boguðiu, A.Tuèkumi ir kitais. Ðiø þmoniø grupelë ir buvo tas centras, apie kurá didþia dalimi sukosi politinë pogrindinë veikla Lietuvoje. Jø paraðai buvo po svarbiausiais jø paèiø sukurtais ir sovietmeèiu pasirodþiusiais politiniais pareiðkimais ir kitais dokumentais, á kuriuos reaguoti buvo priversti net pasaulio galingieji. Jie organizavo pirmuosius mitingus ir minëjimus. Jie patyrë kankinimus – fizinius ir moralinius smûgius. Didþiàjà sàmoningo gyvenimo dalá jie ir jø ðeimos buvo persekiojami ir terorizuojami. Ant ðiø þmoniø ir jø bendraþygiø, kuriø pavardes bûtø sunku iðvardinti, pastatytø Nepriklausomybës atkûrimui pamatø atëjo Sàjûdis. Jis nuðlavë bebaimius kovotojus á ðiukðlynà, geriausiu atveju suteikdamas jiems gatviø politikø statusà. Uþtat jiems labai átiko sovietinë nomenklatûra prieðakyje su KGB kadriniais karininkais ir agentais „stukaèiais“. Jie savo veiksmais stengësi iðtrinti paskutiniøjø metø istorinius ávykius, vykusius iki Sàjûdþio atsiradimo. Po 1987 metø rugpjûèio 23 dienos ávykiø prie A.Mickevièiaus paminklo supratome, kad sovietinë „geleþinio Felikso“ sistema pradeda braðkëti. Tapo aiðku, kad reikia nuosekliai bet kokia proga judinti supuvusius, per þmoniø mirtis, kraujà ir kanèias suræstus diktatoriðkos ir nuþmogintos sistemos pamatus. Jau daug metø Vilniuje gyvenantys aktyviausi disidentai minëdavo Lietuvos nepriklausomybës paskelbimo – Vasario 16-osios dienà. Paprastai nedidelis bûrelis, daþniausiai tie patys: A.Terleckas, J.Sasnauskas, R.Ragaiðis, V.Boguðis, A.Tuèkus, A.Baltruðis, J.Pratusevièius, kartais dar prisidëdavo vienas kitas paþástamas, aplankydavome Lietuvos nepriklausomybës patriarcho J.Basanavièiaus kapà Rasø kapinëse, padëdavome gëliø su nedidele trispalve, uþdegdavome þvakutes ir pasimeldæ eidavome kur nors, o daþniausiai pas mane, nes gyvenau prie pat Rasø kapiniø, iðgerti arbatos ir pavalgyti ta proga mano mamos paruoðtø troðkintø kopûstø su mësyte ir karðtomis bulvëmis (mama þiemos metu gyvendavo pas mane, o vasarà kaime). Aiðku, prie tø skaniø valgiø bûdavo ir labai daug politiniø diskusijø, o jas paprastai suþadindavo ir paaðtrindavo kapinëse laukianti KGB „palyda“. Þinoma, mes visuomet „nuoðirdþiai“ iðreikðdavome jiems uþuojautà, nes nepriklausomai nuo to, ar ðaltis, ar lietus, jie visuomet stovëdavo laukdami ir fiksuodami, kas ateis tà dienà prie J.Basanavièiaus kapo. 172

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

1988 metø Vasario 16-àjà buvome nusprendæ paminëti iðkilmingiau nei paprastai, nes tai buvo metai po 1987-øjø ávykiø prie A.Mickevièiaus paminklo. Planavome 12-à valandà á Rasø kapines eiti organizuotai dideliu bûriu ið Senamiesèio, o vakare rinktis Ðv.Mikalojaus ir Ðv.Onos baþnyèiose ir po miðiø organizuotai þygiuoti á Katedros aikðtæ paminëti Vasario 16-osios. Neþinau, ar KGB suþinojo apie mûsø planus ið informatoriø, átariu, kad taip ir buvo, ar visuomet bûdami átarûs ir atsargûs, ëmësi visø saugumo priemoniø. Pirmiausiai Vasario 16 – osios rytà KGB suëmë N.Sadûnaitæ, A.Terleckà ir V.Boguðá. Apie sulaikymà man praneðë V.Boguðienë. Vilniaus centro ir senamiesèio gatvëse buvo pilna milicijos. Supratau, kad mûsø eisenai ið senamiesèio á Rasø kapines nelemta eiti. Buvo aiðku, kad susitikimo vietoje, prie dabartinës Rotuðës, bus pilna kagëbistø ir milicijos. Eiti ten reiðkia patekti tiesiai saugumieèiams á rankas ir bûti uþdarytam. Ryðio su kitais bendraþygiais neturëjau. Beliko vienintelë viltis paklaidþiojus ðalutinëmis gatvelëmis, esanèiomis netoli Rotuðës, susitikti kà nors ið draugø ar paþástamø. Taip ir padariau. Lazdynø Pelëdos gatvelëje susitikau A.Tuèkø ir dar porà paþástamø, kuriø pavardþiø dabar neprisimenu. Pasitaræ ir nusprendæ, kad eisenos suorganizuoti nepavyks, sëdome á èia pat stovëjusià mano maðinà (gëles jau buvome nupirkæ anksèiau) ir, rizikuodami bûti sulaikyti, nuvaþiavome á Rasø kapines. Privaþiavæ prie Rasø iðvydome pilna stovinèiø milicijos maðinø ir dar daugiau milicininkø bei kagëbistø. Vienu momentu blykstelëjo mintis (pasàmonëje kirbëjo baimë, kad gali likti be tëvo trys maþi vaikai ir þmona Rima bei visiðkai be sveikatos motina) nesustoti ir pravaþiuoti pro ðalá, bet tai buvo akimirkos silpnumas. Ið karto atsisakiau tos minties net nepasidalinæs savo akimirkos abejone su draugais. Buvau beveik ásitikinæs, kad tik iðlipusius ið maðinos mus sulaikys. Bet ðá kartà nuojauta mane apgavo. Mes su gëlëmis praëjome pro koridoriumi iðsirikiavusius ir rûsèiai verianèius þvilgsniais, nuo kuriø per kûnà ðiurpuliukai bëgiojo, milicininkus. Kapinëse, take J.Basanavièiaus kapo link, taip pat buvo pilna milicijos ir kagëbistø. Kad ir kaip keista, bet niekas mums netrukdë padëti gëliø, uþdegti þvakutes ir pasimelsti. Prisimenu, kad praeidamas pro milicininkus ðûktelëjau: „Kokia mums garbë“! Bet ið jø nebuvo jokio atsako. Tik jauèiau á mus ábestus ðaltus ir piktus þvilgsnius. Atlikæ savo pareigà, ramiai, niekieno nekliudomi, sugráþome prie savo maðinos. Nuo kapiniø iki miesto centro mus palydëjo net trys milicijos maðinos. Matyt, galvojo, kad mes bandysime pabëgti nuo jø, todël pasiuntë palydëti visà eskortà. Gráþtant dar aiðkiai matësi, kad sovietinis reþimas pasiruoðæs bet kokiam jø nustatytos tvarkos neatitinkanèiam atvejui. Gatvës buvo pilnos pësèiøjø ir motorizuotos visomis kryptimis zujanèios milicijos. Mieste iðlipæ ið maðinos iðsiskirstëme, susitaræ susitikti vakare Ðv.Mikalojaus baþnyèioje, ið kurios, iðklausæ ðv. miðiø, ruoðëmës organizuotai eiti á Katedros aikðtæ. Vakare Ðv.Mikalojaus baþnytëlë buvo pilna þmoniø. Þinoma, visi þinojo, ko taip gausiai tà vakarà susirinko. Todël visi pakiliai ir pamaldþiai dalyvavo miðiø aukoje. Reikia prisiminti, kad Ðv.Mikalojaus baþnyèia visà sovietinio reþimo penkiasdeðimtmetá buvo disidentø susitikimø centras. Èia kiekvienà sekmadiená po 12-os 173

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

valandos pamaldø ðventoriuje susitikdavo pabendrauti, pasidalinti savo mintimis ir viltimis Vilniaus, ir ið kitø Lietuvos vietoviø atvykæ þmonës, dalyvaujantys pogrindþio veikloje arba bent jau neabejingi Lietuvos likimui. Todël ir tà vakarà baþnytëlëje matësi, jei ne draugø, paþástamø, tai bent daugelis matytø veidø. Pamaldø metu, kiek prisimenu, nebuvo paminëta, kokia tai diena, bet aplinkui stovinèiøjø vienas kitam rankø paspaudimai, galvos linktelëjimu pasveikinimas toliau stovinèiøjø, plati ðypsena sakë, kad visi èia susirinko paminëti, kad ir okupacijos bei totalinio persekiojimo sàlygomis, Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybës paskelbimo 70-øjø metiniø. Ir tada mes jautëmës labai tvirti ir vieningi ir net tà akimirkà savotiðkai laimingi. Po ðv. miðiø, prieðingai negu paprastai bûna, þmonës nesiskirstë, neskubëjo eiti ið baþnyèios. Kaþko dar laukë. Neprisimenu, ar mes ið anksto planavome, ar tai buvo spontaniðka mintis ir kas pirmas jà garsiai iðtarë: „Himnà“! Staiga tas þodis nuvilnijo per þmones. Vienas kitas abejodami tarstelëjo, kad gal be kunigo leidimo negalima baþnyèioje giedoti? Ðalia stovëjæ A.Tuèkus ir J.Pratusevièius suþiuræ á mane tarë: „Pradëk“. Ir suskambo po seniausios Vilniaus baþnyèios skliautais daugelá deðimtmeèiø negirdëtas ir negiedotas Lietuvos valstybës himnas „Lietuva, Tëvyne mûsø...“ Skambëjo jis ne visai darniai ir sklandþiai, nes daugelis dar nei þodþiø, nei melodijos mokëjo. Nuaidëjus paskutiniams himno þodþiams, visiems garsiai buvo praneðta, kad organizuotai eisime á Katedros aikðtæ. Þmonës ðvytinèiais veidais pajudëjo ið baþnyèios, pasiryþæ þygiuoti á Katedros aikðtæ ir ten dar didesniame bûryje dar kartà paminëti Vasario 16-àjà. Niekam á galvà nebuvo atëjusi mintis, kad èia pat uþ ðventoriaus tvoros laukia su „bananais“ apsiginklavæs milicijos bûrys. Tik iðëjusius pro vartus þmones milicija pradëjo vaikyti á visas puses. Jø pagrindinis tikslas buvo iðblaðkyti visus, kad nesusiorganizuotø eisena. Þmonës matydami, kad siaura gatvelë pilna milicijos, o ta nepaklusniuosius tramdo su „bananais“, stengësi kiek galëdami iðvengti susidûrimo su ja. Man su A.Tuèkumi pavyko iðvengti milicijos ir atsidûrëme Vokieèiø gatvëje (sovietmeèiu vadintoje Muziejaus gatve). Èia taip pat buvo pilna milicijos. Pamaèiau, kad milicija ne tik bando iðsklaidyti þmones, bet kitus gaudo ir sodina á maðinas. Staigiai ir prie mûsø atsirado milicininkai ir mes buvome priversti iðsiskirti ir bëgti á skirtingas puses. Vëliau suþinojau, kad tas bëgimas A.Tuèkui buvo lemtingas. Já keli milicininkai apsupæ ir sugavæ nuveþë á III milicijos komisariatà, nustatë asmenybæ, iðtardë ir vëliau paleido. Man tà kartà pasisekë pabëgti, bet gráþdamas atgal ir eidamas Katedros aikðtës link pamaèiau, kaip du milicininkai bando ástumti á maðinà moterá. Priðokæs ir suðukæs: „Uþ kà jûs ðià moterá grûdate á maðinà!?“ pabandþiau iðvaduoti. Kadangi moteris buvo jau pusiau ástumta á maðinà ir milicininkas bandë uþdaryti dureles, o kitas ëjo sëstis prie vairo, að priðokau prie maðinos, iðplëðæs ið milicininko uþdaromas dureles patraukiau uþ rankos moterá ir suðukau: „Bëk!“ Kadangi stovëjau tarp moters ir milicininko, jis negalëdamas jos paèiupti pradëjo mane spardyti. Antrasis milicininkas, pamatæs, kas nutiko, iððokæs ið maðinos pradëjo mane dauþyti „bana-

174

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

nu“. Moteris, pasinaudojusi mano jai suteikta galimybe, pabëgo. Tolesnio jos likimo neþinau, tikiuosi, kad jai tà kartà pavyko pasislëpti nuo „humaniðkiausios pasaulyje“ sovietinës teisësaugos rankø. Tuo tarpu milicininkas, kuris mane spardë, ásikibæs uþ rankos bandë pargriauti ant þemës, o antrasis vis talþë su bananu. Èia jie padarë nedovanotinà klaidà. Jei antrasis bûtø nesiðvaistæs „bananu“, o bûtø abu ásikibæ á mane, gal ir bûtø pavykæ susidoroti, nors ir tai abejotina, nes buvau fiziðkai gan stiprus. Að vienu stipriu mostu (liko tik iðplëðta per siûles striukës rankovë ir ant kûno mëlynës nuo „bananø“ ir kojø spyriø) nukrëèiau milicininkà nuo savæs ir tiek jie mane ir tematë. Apie ðio vakaro ávykius ir mano sumuðimà jau vasario 17 dienà praneðë Amerikos balsas. Taip pat dël mano ir dailininko V. Janèiausko sumuðimo bei fizinio susidorojimo su kitais 1988 metø Vasario 16-osios minëjimo dalyviais vasario 22 dienà buvo iðsiøstas protestas M.Gorbaèiovui. Tà vakarà pabëgæs nuo milicijos, nuëjau á Katedros aikðtæ, kur jau buvo susirinkæ daug þmoniø. Oficialiø kalbø ðá kartà jau nebuvo, bet skambëjo daug graþiø tautiniø ir patriotiniø dainø, buvo daug bendravimo su sielai ir ðirdþiai maloniais þmonëmis, kurie, kaip ir að, nebuvo abejingi tautos likimui. Tai tokie buvo tie iki Sàjûdþio metai tø, kurie tæsë pradëtà pokario partizanø ginkluotà kovà uþ Lietuvos nepriklausomybæ, kovà pogrindyje, o paskutiniais metais ir vieðai. Dauguma jø per sovietinius lagerius, per nuolatiná jø ir jø ðeimø persekiojimà, kiekvienà dienà rizikuodami vël sugráþti (kiti ir sugráþdavo po kelis kartus) á konclagerius, savo laisvës, sveikatos ir ramybës auka artino Lietuvai nepriklausomybës pavasario dvelksmà. Neklystantys Sàjûdþio vadai, o vëliau iðkilæ á valstybës vadovus, ávertindami jø nuopelnus kovojant dël Lietuvos nepriklausomybës, nusprendë, kad jie teverti vëliavëlëmis ðvenèiø dienomis pamosuoti ir gatviø politikais bûti. Kaip tarë, taip ir padarë. Pasirodo, kad jiems sovietinë nomenklatûra buvo geresnë ir sàþiningesnë uþ buvusius disidentus. Ar ne todël ðiandien mes turime – kà turime. Nuo virðûnës iki apaèios valdþioje sëdi þmonës, praradæ garbæ, greièiau jos ir neturëjæ, korumpuoti cinikai. Tûlas lietuvis pasakytø: „Ne tokios mes tikëjomës Lietuvos!“
2006 m.
J.VOLUNGEVIÈIAUS ASMENINIS ARCHYVAS.

1988 M. VASARIO ÐEÐIOLIKTOJI LIETUVOJE
Nepaisant visø trukdymø bei kliûèiø, daromø okupacinës sovietø valdþios, ateina þinios ið Lietuvos apie Vasario 16 d. minëjimus ávairiais keliais. Ið jø matyti, kad saugumieèiai, milicija ir draugovininkai smarkiai ruoðësi ávykiams. Jie ypaè sekë þymesniuosius disidentus ir jiems grasino ávairiomis bausmëmis. 175

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Vasario 13 d. prie N.Sadûnaitës buto Vilniuje laukë saugumieèiai – majoras Reinys su kitu vyru. Jai gráþusiai bandë áteikti ðaukimà á KGB bûstinæ bei pasiraðyti, bet ji atsisakë. Vëliau buvo iðjungti telefonai – N.Sadûnaitës, V.Boguðio, P.Peèeliûno, A.Terlecko, Sasnauskø ðeimos. Prie N.Sadûnaitës ir A.Terlecko butø nuolat budëjo milicija, stovëjo saugumieèiø automobiliai. Vasario 14 d., sekmadiená, Vilniuje dienos metu susirinko aktyvistø ir Blaivybës draugijos nariø minia, kuri bandë þygiuoti á Rasø kapines padëti gëliø prie dr. J.Basanavièiaus paminklo, bet milicijos ir jø talkininkø raudonraiðèiø (draugovininkø) buvo iðsklaidyti. Saugumieèiai bandë suimti jaunuolá A.Tuèkø, bet minia apsaugojo. Vilniaus ðventovëse, pagal sausio 26 d. atsiðaukimà, buvo laikomos pamaldos uþ religinæ ir tautinæ Lietuvos laisvæ. Daugiausia þmoniø dalyvavo Ðv.Mikalojaus ir Ðv.Onos ðventovëse vidurdiená. 2 val. po pietø Ðv.Mikalojaus ðventovëje þmonës netilpo – dalis jø stovëjo lauke. Pamaldos beveik visose ðventovëse buvo baigiamos Lietuvos himnu. Vasario 16 d., antradiená, pasak þiniø agentûrø, Vilniuje prie Ðv.Mikalojaus ir Ðv.Onos ðventoviø susirinko minia þmoniø, kuriø galëjo bûti apie 4 000. Po vakariniø pamaldø jø dalyviai bandë eiti á Gedimino aikðtæ prie Katedros, bet juos puolë milicininkai. Daug jø suëmë milicija ir iðveþë á miðkus uþ 300 km. Veiklesnieji disidentai buvo tardomi iðtisà Vasario 16 dienà. Uþsienio spaudos korespondentai Maskvos praðë leidimo nuvykti á Vilniø vasario 16 d. savaitgaliui, bet negavo leidimo. Juos sovietinë valdþia atgabeno ið Maskvos á Vilniø tiktai sekmadienio vakare ar naktá, kad jie matytø valdþios surengtà demonstracijà, kurion buvo prievarta suvaryti 2 000 darbininkø vasario 15 d.
TËVIÐKËS ÞIBURIAI (KANADA) 1988 M. VASARIO 23 D.

TRISPALVËS RAKETOS GEDIMINO AIKÐTËJE
KUO ÞIAURIAU MUÐTI, BET MAÞIAU AREÐTUOTI

Vilnius. Papildomai gautomis þiniomis, tarp 10 000 ir 15 000 þmoniø suplaukë á Gedimino aikðtæ Vasario 16 d. Didþiausia masë susirinko prie Katedros apie 8 val. vakaro. Minëjimai prasidëjo po vakariniø pamaldø Ðv.Onos ir Ðv.Mikalojaus baþnyèiose, kur tûkstanèiai jau nebetilpo vidun Miðioms uþ Lietuvos laisvæ. „Niekas nesitikëjo, kad tiek susirinks“, – kalbëjo Nijolë Sadûnaitë, kuri visà tà dienà buvo iðlaikyta saugume kartu su Vytautu Boguðiu, Petru Cidziku ir Antanu Terlecku. Kitø liudininkø þiniomis, ið visø pusiø priplûdo þmoniø, kurie rinkosi á Gedimino aikðtæ sugiedoti Lietuvos himnà, „Lietuva brangi“ ir kitas tautines giesmes. Dalis þmoniø atëjo su baltom vëliavëlëm árodyti taikingas intencijas; vieni ëjo 176

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

su geltonom-þaliom-raudonom gëlëm; dauguma jaunimo buvo kaklus apsijuosæ geltonom-þaliom-raudonom juostelëm. Kaip anksèiau jau buvo praneðta, bent trijose vietose Vilniuje tà dienà buvo iðkelta trispalvë. Ilgiausiai plevësavo Radijo ir televizijos komitete, kur atseit jaunimas sumaniai iðkëlë vëliavà ant 3 metrø lazdos ir apibarstë tà vietà chloru, kad ðunys nesusektø „nusikaltëliø“. Dviejose kitose vietose – geleþinkelieèiø technikume ir neávardintoj vietoj milicija susekë vëliavininkus berniukus su ðunimis ir ið karto suëmë. Kaþkas net virð Gedimino aikðtës tà vakarà paleido trispalves raketas. „Jautësi tokia nuotaika, kad þmonës buvo viskam pasiryþæ, didþiausiai aukai“, – pasakojo N.Sadûnaitë. „Niekas nesitikëjo, kad Lietuvoj taip ávyktø. Juk niekas neorganizavo. Iðëjo taip, kad KGB suorganizavo su savo neapykanta, savo propaganda prieð: kiekvienam laikraðty, kiekvienoj ástaigoj, kiekvienoj mokykloj pûtë tà neapykantà… Daugiau kaip 70% jaunimo net neþinojo, kas ta Vasario 16 d. Taip tà dalykà iðpûtë, kad visi susidomëjo. Patys iðprovokavo…“ Vilniaus ðaltiniai tvirtina, kad milicininkai ir draugovininkai palyginus santûriai laikësi prie Ðv.Onos baþnyèios ir Gedimino aikðtëje, nors ir ten pasitaikë incidentø: pavyzdþiui, á ðiukðliø dëþes sumetë þmoniø suneðtas gëles ir pan. Bet maþesnëse Vilniaus gatvëse bei prie Ðv.Mikalojaus baþnyèios ypaè þiauriai primuðë susirinkusius. Prie Ðv.Mikalojaus baþnyèios po vakariniø pamaldø laukë milicininkø-draugovininkø gretos, pro kurias þmonës turëjo po vienà praeiti. Tà, kà norëjo, milicija griebë, kaip, pavyzdþiui, vienà moterá per jëgà traukë ir su kumðèiais apdauþë, tvirtina liudininkai. Ten ir Algá Vaiðnorà paëmë ir jam ðonkaulius lauþë. Kai ið Gedimino aikðtës pradëjo eiti prospektu gausi minia, jà milicija suskirstë bûreliais á maþesnes gatveles, kur jau griebë ir muðë su guminëm lazdom. Anot liudininkø, susidarë vaizdas, jog buvo duotas ásakymas kuo þiauriau muðti ir maþiau areðtuoti. Vien tik á Santariðkiø ligoninæ paguldë 160 suþeistøjø, praneða ið Lietuvos. Dalá þmoniø iðveþë 40 kilometrø uþ Vilniaus ir ten nakties tamsoj iðmetë.
DRAUGAS (JAV, IÐEIVIJOS LIETUVIØ DIENRAÐTIS) 1988 M. KOVO 2 D.

STALINIEÈIØ KONTRAMITINGAS STALINO–SNIEÈKAUS NUSIKALTIMAMS SUMENKINTI
ANTANAS TERLECKAS

1988 metø balandþio mënesio vidury Lietuvos laisvës lyga kreipësi á lietuviø tautà, kviesdama suruoðti keliose Vilniaus ir Kauno baþnyèiose didþiøjø trëmimø á Sibirà 40-øjø metiniø minëjimus. Kiek vëliau apie trisdeðimt Lietuvos tikinèiøjø pasiûlë paminëti ðià liûdnà sukaktá visose Lietuvos baþnyèiose. 177

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Geguþës mënesio pradþioje keturi vilnieèiai – V.Boguðis, R.Ragaiðis, A.Terleckas, A.Tuèkus – pakvietë lietuvius, lenkus, þydus suruoðti mitingà geguþës 22 dienà, 15 val., Gedimino aikðtëje Vilniuje. Geguþës 12-àjà tarybinë administracija suðaukë Vilniuje „mokslinæ“ konferencijà tema „politinio darbo su þmonëmis persitvarkymas – svarbi sàlyga stiprinant partijos ryðius su masëmis“. Joje dalyvavo visiems lietuviams gerai þinomi Ðepetys, Ðlyþius, Èesnavièius. Tà paèià dienà Algimantas Èekuolis, kaip jis pats iðsireiðkë kalbëdamas VVU studentams, susprogdino þadëtàjà bombà – Maskvai leidus reabilitavo Lietuvos valstybës simbolá Vytá. Po dviejø dienø graþø E.Rimðos straipsná apie Vytá iðspausdino „Komjaunimo tiesa“. Lietuvos patriotai privertë administracijà suruoðti valdiðkà stalinizmo aukø minëjimà geguþës 22 d. iðvakarëse. Prostaliniðkai nusiteikusiai liaudþiai buvo praneðta, kad bus pagerbtos tik „savøjø“ aukos – ne tos, kurios priskiriamos burþuaziniø nacionalistø kategorijai. Apie tà kontramitingà prie Angarieèio paminklo paskelbë tik „Vakarinës naujienos“. Buvo bijomasi, kad ir á sovietiná mitingà nesusirinktø per daug þmoniø. „Komjaunimo tiesa“ geguþës 19 d. numerá paðventë buvusios Kapsuko „vyriausybës“ nariui A.Jakðevièiui prisiminti. D.Repðienë árodë, kiek nedëkingi buvo Jakðevièiui ne tik jo bendraþygiai, kovojæ uþ Stalino idëjas Lietuvoje, bet ir jo mokiniai. Stalinas susidorojo su A.Jakðevièiumi vienu ið pirmøjø – dar 1936 m. kartu su akademiku S.Matulaièiu ir V.Serbenta. Autorë pamirðo ar nuslëpë faktà, kad Angarietis labai negarbingai elgësi minëtø savo partiniø draugø atþvilgiu – vizavo Stalino „kelialapᓠvieniems á tremtá, antriems – á konclagerá, tretiems – pas Leninà, Sverdlovà ir Dzerþinská… Vis dëlto Repðienë galvojantiems parodë, kaip negalima pasitikëti Tarybine lietuviðkàja enciklopedija, kuri aiðkina, kad buvæs kapsukinis komisaras A.Jakðevièius 1943–1956 m. dirbo pedagoginá darbà Saratovo srityje. Autorë iðaiðkino, kad komisaras net septynerius metus praleido Gulago salyne, ið kur apakæs 1943 m. buvo paleistas. A.Snieèkus nesunkiai susirado dël ávairiø prieþasèiø generalisimo nenugalabytus R.Ðarmaitá, K.Preikðà, B.Puðiná, B.Pranskø-Þalioná, J.Gaðkà ir kt. Ðie buvo pusëtinai sveiki ir galëjo pasitarnauti Josifui Visarionovièiui Molotovo–Ribentropo pakto „bûtinybei“ árodyti. Tuo tarpu invalidas A.Jakðevièius jau nebeturëjo jëgø krauti Stalinui politiná kapitalà. Todël jo niekas ið lietuviø komunistø ir neieðkojo. 1957 m. atvykæs á Lietuvà buvæs Kapsuko, Angarieèio draugas net nedráso uþeiti á LKP CK pas savo mokinius. Ðie supratæ, kad dar galima kai kà iðspausti ið suvaikëjusio senelio, davë jam butà Vilniuje. Deja, niekas ið soèiøjø, greta kuriø prezidiumuose sëdëdavo uþ storø akiniø stiklø slepiàs savo aklumà Jakðevièius, nerado reikalo pasidomëti apie surusëjusio buvusio komisaro anûkø likimà. Ir ðiandien niekas neþino apie juos. Geguþës 19 d. á miesto vykdomàjá komitetà buvo pakviesti bûsimo LLL mitingo organizatoriai. A.Tuèkui atsisakius, likæ trys nuëjo. Miesto mero pavaduotojas Kaèionas ir miesto prokuroras Sodeika juos áspëjo neruoðti „2-ojo“ mitingo. Tà paèià dienà organizatoriai iðsiuntë á Maskvà telegramà: 178

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

„Maskva. TSRS generaliniam prokurorui Rekunkovui. Geguþës 22 d. ruoðiamasi pagerbti prieð 40 metø 200 tûkstanèiø deportuotø Lietuvos gyventojø atminimà. Vilniaus miesto prokuroras Sodeika, vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Kaèionas pareiðkë, kad imsis grieþtø represijø. Praðom apginti TSRS konstitucijos 50 str. 1988.05.19. Vytautas Boguðis, Romaldas Ragaiðis, Antanas Terleckas, Andrius Tuèkus“. Geguþës 20 d. „Vakarinës naujienos“ paðventë Stalino aukai Angarieèiui net du straipsnius. R.Ðarmaitis papasakojo labai maþai tiesos apie Kapsuko vyriausybës Vidaus reikalø komisarà ir, aiðku, neatsakë á klausimà, kodël diktatorius pasigailëjo Angarieèio sekretoriaus. Korespondentë G.Milkevièiûtë pateikë daug ádomiø faktø. Areðto orderyje akcentuojama: „Angarietis ðnipinëjo vienai uþsienio valstybei.“ Þiûrint ið Lietuvos, tokia formuluotë gan tiksli: Angarietis ðnipinëjo uþsienio valstybës galvai – Stalinui. Reikëtø autoræ papildyti istoriniu faktu, kad Angarietis buvo suðaudytas ne po 1-ojo, o tik po 3-iojo stalininio teismo sprendimo. Korespondentë tikina skaitytojà, kad „istorija Z.Angarietá iðteisino“. Niekada! Niekada neiðteisins ðio aklo Stalino árankio nei lietuviø tauta, nei istorija. Neiðteisins þmogaus, paðventusio savo gyvenimà ágyvendinti absurdiðkà ir kruvinà idëjà Lietuvoje! Geguþës 21-àjà, 12 val. mitingà prie Angarieèio paminklo pradëjo G.Tarvydas. Ðis prie Stalino aukø priskyrë ir poetà Antanà Miðkiná. O dar taip neseniai tarybinë spauda tikino skaitytojus, kad poetas niekada neraðë antistalininiø eilëraðèiø ir todël negalëjo kalëti. Daugelis pirmà kartà suþinojo, kad Stalino auka buvo ir akademikas Pranciðkus Ðivickis. Po G.Tarvydo kalbëjusiam R.Ðarmaièiui neapsivertë lieþuvis pasakyti, kad Angarietá 1940 m. geguþës 22 d. suðaudë diktatoriaus ásakymu. Kai kam galëjo susidaryti áspûdis, kad VKP(b) narys (LKP nariu jis niekada nebuvo) „represuotas“ þuvo… autoavarijoje. Oratorius sàmoningai nutylëjo, kad Kapsuko þmona Elena Tautkutë buvo suðaudyta, o jos sesuo Eugenija – iðtremta. Kam tokias „smulkmenas“ liaudþiai þinoti 3-aisiais „glasnostj“ metais? Daugelis buvo nemaloniai nustebinti, pamatæ prie paminklo Jurà ir jo pusseseræ Lenà Mickevièiûtæ. Reikëtø mitingo organizatoriams þinoti, kad paskutiná Angarieèio „donosà“ – iðspausdintà 1938 metø „Priekalo“ 2-ajame numeryje, daugelis yra skaitæ, lygiai kaip ir liaupsæ Jeþovui NKVD 20-meèio proga. Þinoma, Juro Poþëlos tëvà sunaikino Stalinas A.Voldemaro rankomis. Bet uþ dvasines ir fizines motinos kanèias, ankstyvà jos mirtá daugiausia kaltas Angarietis. Daugeliui mitingo dalyviø sunku buvo suprasti, kaip galima stalinistà laikyti Stalino auka. Visarionovièius elgësi visiðkai logiðkai – nenorëjo palikti gyvà bendrø nusikaltimø liudininkà. Á savo nusikaltimø tinklus ápainiotà Voldemarà jis taip pat likvidavo. Skirtumas tik tas, kad Angarietá ilgiau kaip dvejus metus þiauriai kankino jo paties iðliaupsinti budeliai. Pirmà kartà ið R.Ðarmaièio suþinojome, kad A.Guzevièius – taip pat Stalino „auka“. 1945 m. vasarà Lietuvos kalëjimuose kalintys þmonës prisimena, kad Gu179

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

zevièiø pakeitæ NKGB komisarai rusai nesugebëjo bûti þiauresni uþ savo pirmtakà, lietuviu save laikiusá. Ðilèiausiai ið visø kalbëjusiø buvo sutiktas poetas M.Karèiauskas. Jis ragino neatleisti þudikams, nes „jie þinojo, kà daro – þinojo Stalinas, þinojo stalinizmo kûrëjai“. Rusiðkai pradëjæs kalbëti Vilniaus aukðtosios partinës mokyklos docentas A.Merkelis buvo nuðvilptas. Tik pirmininkaujanèio papraðyti, þmonës leido docentui kalbëti rusiðkai. Visus labai nuvylë Jono Griciaus kalba. Jis nepapasakojo, jog veþant jø ðeimà talkininkavo save raðytoju vadinæs J.Ðimkus. Istorinius ávykius þinanèiø þmoniø Jonas neátikino, kad já, tëvus, brolius, seseris iðgelbëjo A.Snieèkus, J.Paleckis, M.Gedvilas, P.Cvirka. Eksportui á uþsiená skirtai Stalino propagandai buvo reikalinga iðsaugoti Augustino Griciaus ir dar keleto þmoniø, þinomø Lietuvos inteligentø, ðeimas. Suðaudæs P.Dovydaitá, Stalinas jo ðeimai leido gyventi. Uþ ðià teisæ sûnus Jonas turëjo diktatoriui atidirbti savo kûryba. Objektyviai þvelgiant, Gricius atidavë duoklæ Stalinui mitinge, skirtame stalinizmo aukoms pagerbti… Mitingas truko vos 30 minuèiø. Spaudoje buvo paþadëta leisti kalbëti visiems norintiems. Incidentas su Merkeliu parodë, kad net tarp partijos suðauktøjø buvo daug dràsiø ir galvojanèiø þmoniø. Tai iðgàsdino organizatorius, todël jie ir skubëjo greièiau baigti mitingà.
VYTIS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] LIETUVA, 1988 M. LIEPA, NR. 7.

PIRMASIS VIEÐAS LLL SURENGTAS DIDÞIØJØ TRËMIMØ Á SIBIRÀ MINËJIMAS VILNIUJE 1988 M. GEGUÞËS 22 D.
1988 m. balandþio mën. viduryje Lietuvos laisvës lyga kreipësi á visuomenæ, kviesdama suruoðti keliose Vilniaus ir Kauno baþnyèiose didþiøjø trëmimø á Sibirà 40-øjø metiniø minëjimus. Kiek vëliau apie 30 Lietuvos tikinèiøjø pasisiûlë paminëti ðià liûdnà sukaktá visose Lietuvos baþnyèiose. 1988 m. geguþës mën. pradþioje keturi vilnieèiai LLL nariai – Vytautas Boguðis, Romaldas Ragaiðis, Antanas Terleckas ir Andrius Tuèkus pakvietë lietuvius, lenkus, þydus surengti mitingà geguþës 22 d. 15 val. Gedimino aikðtëje. Geguþës 12 d. tarybinë administracija suðaukë Vilniuje „mokslinæ“ konferencijà tema „Politinio darbo su þmonëmis pertvarkymas – svarbi sàlyga stiprinant partijos ryðius su masëmis“. Joje dalyvavo gerai þinomi sovietiniai veikëjai L.Ðepetys, Ðlyþius, Èesnavièius. Tà paèià dienà Algimantas Èekuolis, kaip jis pats pareiðkë kalbëdamas Vilniaus valstybinio universiteto studentams, „susprogdino“ þadëtàjà „bombà“ – Maskvai leidus reabilitavo Lietuvos valstybës simbolá Vytá. Po dviejø dienø E.Rimðos straipsná apie Vytá iðspausdino „Komjaunimo tiesa“. Ruoðiamus 180

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

stalinizmo genocido minëjimus Lietuvoje minëtoji konferencija buvo nurodþiusi respublikinei spaudai nutylëti. Faktiðkai Lietuvos patriotai privertë sovietinæ administracijà suruoðti valdiðkà stalinizmo aukø minëjimà geguþës 22 d. iðvakarëse. Prostaliniðkai nusiteikusiai liaudþiai buvo praneðta, kad bus pagerbtos tik „savøjø“ aukos – ne tos, kurios priskiriamos burþuaziniø nacionalistø kategorijai. „Komjaunimo tiesa“ geguþës 19 d. numerá paskyrë Kapsuko „vyriausybës“ nariui A.Jakðevièiui prisiminti. D.Repðienë árodë, kokie nedëkingi buvo A.Jakðevièiui ne tik jo bendraþygiai kovojant uþ Stalino idëjas Lietuvoje, bet ir jo mokiniai. Stalinas susidorojo su A.Jakðevièiumi vienu ið pirmøjø – dar 1936 m. kartu su akademiku S.Matulaièiu ir V.Serbenta. Autorë pamirðo ar tiesiog nuslëpë faktà, kad Z.Angarietis labai negarbingai elgësi minëtø savo partiniø draugø atþvilgiu – vizavo Stalino „kelialapᓠvieniems á tremtá, antriems – á konclagerá, tretiems – pas Leninà, Sverdlovà ir Dzerþinská… Vis dëlto D.Repðienë galvojantiems parodë, jog negalima pasitikëti sovietine lietuviðkàja enciklopedija, kurioje raðoma, jog buvæs kapsukinis komisaras A.Jakðevièius 1943–1956 m. dirbo pedagoginá darbà Saratovo srityje. Autorë iðaiðkino, kad komisaras net septynerius metus praleido Gulago salyne, ið kur apakæs 1943 m. buvo iðleistas. A.Snieèkus nesunkiai susirado dël ávairiø prieþasèiø generalisimo nenugalabytus R.Ðarmaitá, K.Preikðà, B.Puðiná, B.Pranskø-Þalioná, J.Gaðkà ir kt. Ðie buvo pusëtinai sveiki ir galëjo pasitarnauti Josifui Visarionovièiui Molotovo–Ribentropo pakto „bûtinybei“ árodyti. Tuo tarpu invalidas A.Jakðevièius jau nebeturëjo jëgø krauti Stalinui politiná kapitalà. Todël jo niekas ið lietuviø komunistø ir neieðkojo. 1957 m. atvykæs á Lietuvà buvæs Kapsuko, Angarieèio draugas net nedráso uþeiti á LKP CK pas savo mokinius. Ðie supratæ, kad dar galima kai kà iðspausti ið suvaikëjusio senelio, davë jam butà Vilniuje. Deja, niekas ið soèiøjø, greta kuriø prezidiumuose sëdëdavo uþ storø akiniø stiklø slepiàs savo aklumà A.Jakðevièius, nerado reikalo pasidomëti surusëjusio buvusio komisaro anûkø likimu. Ir ðiandien niekas neþino apie juos. Geguþës 19 d. á Vilniaus miesto vykdomàjá komitetà pakviesti jo organizatoriai. A.Tuèkui atsisakius, likæ trys nuëjo. Miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Kaèionas ir miesto prokuroras Sodeika áspëjo juos „nerengti antrojo mitingo“. Mat LKP CK nusprendë ir ðá kartà pabandyti aplenkti LLL – surengti prie Z.Angarieèio paminklo kontrmitingà. Tà paèià dienà mitingo organizatoriai V.Boguðis, R.Ragaiðis, A.Terleckas ir A.Tuèkus iðsiuntë á Maskvà telegramà SSRS generaliniam prokurorui Rekunkovui: „Geguþës 22 d. ruoðiamasi pagerbti prieð 40 metø 200 tûkstanèiø deportuotø Lietuvos gyventojø atminimà. Vilniaus miesto prokuroras Sodeika, vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Kaèionas pareiðkë, kad imsis grieþtø represijø. Praðom apginti SSRS Konstitucijos 50 str.“ „Vakarinës naujienos“ geguþës 20 d. numeryje Stalino aukai Z.Angarieèiui paskyrë net du straipsnius. R.Ðarmaitis papasakojo labai maþai tiesos apie Kapsuko vyriausybës Vidaus reikalø komisarà. Korespondentë G.Milkevièiûtë pateikë nemaþai ádomiø faktø. Taèiau ji tikino skaitytojà, kad „istorija Z.Angarietá iðteisino“. 181

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Niekada! Niekada neiðteisins ðios Stalino aukos nei lietuviø tauta, nei istorija. Neiðteisins þmogaus, paskyrusio savo gyvenimà absurdiðkos, nusikalstamos ir kruvinos idëjos ágyvendinimui Lietuvoje. Aiðku, apie LLL mitingà spauda nepraneðë. Net apie sovietiná kontrmitingà informavo tik „Vakarinës naujienos“. Valdiðkame renginyje geguþës 21 d. Z.Angarietis ir A.Guzevièius buvo paskelbti stalinizmo aukomis. Taèiau ten susirinko nemaþai galvojanèiø þmoniø, kurie gerai þinojo, kad abi tos „aukos“ buvo arðûs stalininio genocido vykdytojai. Ið mitingo vadovo G.Tarvydo daugelis pirmà kartà suþinojo tai, kas iki tol buvo slepiama: sovietø konclageriuose buvo kalinami ne tik poetas Antanas Miðkinis ir prof. Pranciðkus Ðivickis, bet ir 1918 m. Kapsuko vyriausybës ministras Aleksandras Jakðevièius, kurá aklà A.Snieèkus visiðkai iðsunkë savo pigiai propagandai. O dar taip neseniai sovietinë spauda tikino skaitytojus, kad A.Miðkinis niekada neraðë antistalininiø eilëraðèiø, todël ir negalëjo kalëti. Vienam pirmøjø kalbëjusiam R.Ðarmaièiui, buvusiam Z.Angarieèio sekretoriui, neapsivertë lieþuvis paaiðkinti, uþ kà Stalino ásakymu 1940 m. geguþës 22 d. buvo suðaudytas ðis jo pastumdëlis. Kai kam galëjo susidaryti áspûdis, kad VKP(b) narys „represuotas“ þuvo… autoavarijoje. Oratorius sàmoningai nutylëjo, kad Kapsuko þmona Elena Tautkaitë buvo suðaudyta, o jos sesuo Eugenija – iðtremta. Kam tokias „smulkmenas“ liaudþiai þinoti treèiaisiais „glasnostj“ metais? Nepasitenkinimà kalbëtojø skleidþiamu melu mitingo dalyviai iðliejo ant Vilniaus aukðtosios partinës mokyklos docento A.Merkelio. Rusiðkai pradëjæs kalbëti docentas buvo nuðvilptas ir „nuplotas“. Tai buvo neregëtas sovietinio Vilniaus istorijoje liaudies „iðsiðokimas“. Tai iðgàsdino organizatorius, todël jie skubëjo greièiau uþbaigti mitingà. Daugeliui mitingo dalyviø sunku buvo suprasti, kaip galima stalinistà laikyti Stalino auka. Visarionovièius elgësi visiðkai logiðkai – nenorëjo palikti gyvø bendrø nusikaltimø liudininkø. Pirmà kartà ið R.Ðarmaièio suþinojome, kad A.Guzevièius taip pat buvo to meto „auka“. 1945 m. vasarà Lietuvos kalëjimuose kalinti þmonës þinojo, kad A.Guzevièiø pakeitæ NKGB komisarai rusai nesugebëjo bûti þiauresni uþ savo pirmtakà. Visus labai nuvylë Jono Griciaus kalba. Jis nepasakë, jog veþant jo ðeimà talkininkavo save raðytoju vadinàs J.Ðimkus. Istorinius ávykius þinanèiø þmoniø neátikino jo teiginiai, kad já, tëvus, brolius, seseris iðgelbëjo Snieèkus, Paleckis, Gedvilas, Cvirka. Eksportui á uþsiená skirtai Stalino propagandai buvo reikalinga iðsaugoti Augustino Griciaus ir dar keleto þmoniø, þinomø Lietuvos inteligentø, ðeimas. Mitingas truko vos 30 min. Spaudoje buvo paþadëta leisti kalbëti visiems norintiems. Taèiau iðsigandusi kompartija neleido. Pasirodë, kad ji dar yra pajëgi primesti savo grubià valià, taèiau visiðkai nëra pasiruoðusi diskutuoti, polemizuoti su „kitaip màstanèiais“. Tai buvo bolðevikinis kontrmitingas, skirtas Stalino ir Snieèkaus nusikaltimams sumenkinti.

182

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Daugumai þmoniø iðsiskirsèius, prie Angarieèio paminklo bûrelis þmoniø apsupo inteligentiðkos iðvaizdos moterá, renkanèià paraðus po kaþkokia peticija. Kalbama, kad tai buvo A.Aukðtikalnienë. Èekistai sutrukdë jos „saviveiklà“. Vis tik ji sugebëjo iðplatinti keletà savojo dokumento nuoraðø. Greit po to A.Aukðtikalnienë buvo paðalinta ið partijos ir keletà kartø iðdergta spaudoje. Ði valdþios suðaukta demonstracija paèiai kompartijai ir KGB buvo ne maþesnis antausis negu 1987 m. rugpjûèio 23 d. LLL surengtas mitingas prie A.Mickevièiaus paminklo. Prie to paminklo rinkosi þmonës, kuriuos pakvietë LLL ir katalikai. O prie Z.Angarieèio paminklo – partijos pakviesti. Taèiau buvo parodytas toks nepaklusnumas valdþiai! Minios elgesys perspëjo kompartijà, jog verta rimtai susirûpinti savo likimu. Geguþës 21 d. vakare A.Terlecko bute susirinko mitingo organizatoriai parengti rezoliucijos projekto. Þinodami, kad milicijos mokyklos kursanto B.Molèanovo ðeimai skirtuose kambariuose, esanèiuose antrajame aukðte, klausomasi kiekvieno þodþio, vyrai iðëjo á miðkà. Taèiau juos pastoviai visur sekiojo kelios lengvosios maðinos, pilnos sportiðkos iðvaizdos vyrukø, kuriø veidai be þodþiø bylojo, kokioje ástaigoje jie duonà uþsidirba. Geguþës 22 d. rytà Nijolë Sadûnaitë po Kalvarijø procesijos nuvaþiavo á Ðv.Mikalojaus baþnyèià. Èia jà ástûmë á lengvàjà maðinà ir parveþë namo. Ásakë niekur neiðeiti. A.Terleckas taip pat negalëjo skøstis valdþios dëmesio stoka. Einantá á parduotuvæ já sustabdë milicijos leitenantas ir rusiðkai pareikalavo visà dienà niekur neiðeiti ið namø. Leitenantas negalëjo paaiðkinti, kokiu pagrindu taikoma ði tarybinei teisei neþinoma juridinë sankcija. Vëliau A.Terleckà á parduotuvæ lydëjo du lengvieji automobiliai, prie parduotuvës slankiojo gerai ámitæ vyrukai… Prieð 10 val. Vytautas Boguðis su þmona ir JAV pilieèiu Dariumi Suþiedëliu iðëjo ið namø. Netoliese juos sulaikë milicija bei civiliai. Á baþnyèià esà V.Boguðiui negalima eiti, o pas A.Terleckà galás nuvaþiuoti… Ðalia maðinà vairuojanèio milicijos leitenanto sëdëjo civilis, juos lydëjo kitas automobilis, pilnas civiliø. Apie pietus pas A.Terleckà prisistatë Lietuvos televizijos ir radijo korespondentas Virgilijus Liauðka. Vaidino nustebusá, kad be jokios juridinës sankcijos persitvarkymo eroj þmonës laikomi namø areðte. Tikino, kad 14 val. 30 min. jiems bus leista iðeiti á miestà. 13 val. pas A.Terleckà á Nemenèinës plentà po pamaldø atvyko daug draugø, tarp jø D.Suþiedëlis. Jis papasakojo, kad Ðv.Mikalojaus baþnyèioje niekas ið kunigø nei vienu þodþiu neuþsiminë apie prieð 40 metø ávykusá Lietuvos istorijos tragiðkà faktà, taèiau giedoti himnà þmonëms netrukdë. Ðv.Teresës baþnyèioje prelatas A.Gutauskas pasakë ðiai progai skirtà graþø pamokslà, taèiau himnà giedoti trukdë. Tuo metu Nemenèinës plente prie A.Terlecko namø budëjo dvi-trys lengvosios maðinos, ið pietø pusës – dar dvi, o miðke – keli milicininkai, toliau – dar dvi maðinos.

183

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

14 val. 30 min., kada „apsuptieji“ pamëgino iðeiti á miestà, visus praleido, iðskyrus V.Boguðá ir A.Terleckà, kuriuos milicininkai griebë uþ rankø. Ðiai akcijai vadovavo civiliai ir papulkininkis. Kità dienà Vidaus reikalø ministerijos karininkai piktinosi, kad vienam „antisovietèikui“ saugoti reikia trisdeðimties milicininkø. Karininkai uþ tokias kalbas buvo iðbarti generolo S.Lisausko. Patys buvo iðvadinti „antisovietèikais“. Po Sumos ið Ðv.Teresës, Ðv.Mikalojaus, Ðv.Petro ir Povilo bei kitø Vilniaus baþnyèiø, ið Senamiesèio, ið visø pusiø centrinëmis gatvëmis á Gedimino aikðtæ pradëjo traukti minios þmoniø (tikintieji kai kuriose baþnyèiose lietuviðkai ir lenkiðkai buvo pakviesti á mitingà, be to, mieste buvo iðkabinëti skelbimai, apie renginá praneðë uþsienio lietuviðkosios radijos stotys). Dar gerokai prieð minëjimo pradþià Gedimino aikðtæ ið visø pusiø apsupo milicija bei rusiðkai kalbantys draugovininkai. Tarp jø vaikðtinëjo civiliai susirûpinusiais veidais. Á aikðtæ patekus pirmiesiems þmonëms, kitiems kelias jau buvo uþkirstas – nepadëjo nei milicininkø ákalbinëjimai, nei þmogaus teisiø paþeidimo konstatavimas. Net taksi sustojimas Gedimino aikðtëje buvo uþdraustas. Algimantui Andreikai ir Eugenijui Krukovskiui á aikðtæ pavyko prasiverþti tik po to, kai jie ásimaiðë á draugovininkø bûrá, ëjusá prie Katedros vaikyti þmoniø. Gedimino aikðtëje susirinko apie tris tûkstanèius þmoniø. Jei ne valdþios teroras, susirinkusiøjø skaièius bûtø deðimteriopai didesnis – tûkstanèiai þmoniø susibûrë aplinkinëse gatvëse ir negalëjo prasiverþti á Gedimino aikðtæ. Bergdþios buvo KGB ir milicijos pastangos – 15 val. prasidëjo mitingas. Á susirinkusius kreipësi pro milicijos kordonà prasiverþæs Andrius Tuèkus. Jis perskaitë Vilniaus visuomenës rezoliucijà, kurioje ið valdþios pareikalauta trëmimus vykdþiusius nusikaltëlius patraukti baudþiamojon atsakomybën, birþelio 14-àjà paskelbti tremtiniø diena, pripaþástant jà valstybine gedulo diena, leisti visuomenei jos lëðomis pastatyti Lietuvos tremtiniui paminklà Vilniuje, Gedimino aikðtëje, paskelbti kiekvieno trëmimo tikslø iðtremtøjø skaièiø ir kt. Tylos minute pagerbtas nekaltai nukentëjusiøjø atminimas. Kalbas pasakë Algimantas Vaiðnoras ir Algimantas Andreika. Kalbant A.Andreikai milicija pradëjo pulti susirinkusiuosius. Labai grubiai „tvarkos saugotojai“ jëga pradëjo vaikyti dalyvius: stumdyti moteris, griebti uþ rankø vyrus, griebë A.Andreikà, uþlauþë jam rankà ir ðeðiese þeme nutempë per aikðtæ. Tarp vykdþiusiø ðá teroro aktà buvo kapitonas Milaðeviè. Þmonës dainavo liaudies dainas. Milicininkams tai labai nepatiko. Jie stumdë dainuojanèius, bet þmonës toliau dainavo. Eugenijus Krukovskis mëgino dar kartà perskaityti negirdëjusiems rezoliucijà. Já uþpuolë uniformuoti asmenys, iðplëðë ið rankø tekstà, uþlauþë rankas ir nutempë á milicijos maðinà. Veþamas á skyriø E.Krukovskis girdëjo per automobilyje árengtà racijà uþklausimà: „Kiek aikðtëje susirinko þmoniø?“ „Trys tûkstanèiai“ – sekë atsakymas. Girdëjo ásakymà uþtverti priëjimà prie Centrinio paðto. Milicijos skyriu-

184

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

je Kosciuðkos gatvëje serþantas Novikovas E.Krukovskiui pareiðkë: „Ja by tebia, suka, povesil!“ Já tardë (labai mandagiai) KGB darbuotojas Krukauskas. A.Andreikà milicininkai ant rankø nuneðë á prieðais Gedimino aikðtæ esantá VRM pastatà, ten pat buvo nutemptas ir VFR pilietis, bandæs fotografuoti ávykius. Sovietinës valdþios aukø pagerbimas Gedimino aikðtëje truko 15–20 minuèiø. Milicija jëga iðvaikë dalyvius. Oratoriams visà tà laikà trukdë tranki ðokiø muzika, sklindanti ið specialiai mitingo vietoje valdþios pastatyto radiofikuoto autobuso garsiakalbiø. Buvo ir daugiau sulaikytøjø. Patikrinus dokumentus ir „pasikalbëjus“, po keliø valandø paleisti A.Andreika, E.Krukovskis ir kiti. Kità dienà A.Andreika buvo draugø nuveþtas á traumatologiná skyriø. Jam buvo iðnarintos abi rankos ir uþgautas stuburkaulis (A.Andreika yra kariuomenës invalidas po stuburo lûþio).
VYTIS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] LIETUVA, 1988 M. LIEPA, NR. 7. A.TERLECKAS. DIDYSIS SÀMOKSLAS PRIEÐ LIETUVÀ. KAUNAS, 1996 M.

LIETUVOS GEDULO DIENA
1941 m. birþelio 14–18 d. trëmimams á Sibirà atminti ir iðveþtiesiems pagerbti buvo nutarta 1988 m. birþelio 14 d. surengti mitingà Vilniuje, Gedimino aikðtëje. Ðá minëjimà organizuoti ëmësi Nijolë Sadûnaitë ir Lietuvos laisvës lygos narys Antanas Terleckas. Jie pakvietë þmones susirinkti 19 valandà. KGB per savo þmones pasiûlë organizatoriams kreiptis á miesto vykdomàjá komitetà ir davë garantijà, kad duos leidimà ir mitingo netrukdys. Protestuojant prieð geguþës 22 d. demonstracijos iðvaikymà, buvo nutarta su tokiu praðymu nesikreipti. N.Sadûnaitë turëjo iðvaþiuoti á Maskvà Petro Graþulio gynimo komiteto steigimo reikalais, o A.Terleckas iðvyko á Lvovo pasitarimà. Birþelio 13 d., sugráþæs ið Lvovo, suþinojo, kad jo labai ieðkojo ir daug kartø skambino ið vykdomojo komiteto. Birþelio 14 d. A.Terleckas su draugais atëjo á Gedimino aikðtæ pusvalandþiu anksèiau prieð prasidedant mitingui – 18.30 val. Aikðtë jau buvo pilna milicijos darbuotojø ir draugovininkø, vaikðtinëjo saugumieèiai. Priëjimas prie Katedros centriniø durø buvo uþtvertas milicininkø ir draugovininkø pusraèiu. Taèiau ðis apsupimas buvo daugiau psichologinis – dràsesniems pavyko per já pereiti. Atëjusiems sustojus paèiame apsupimo centre, prie A.Terlecko priëjo KGB pulkininkas J.Èesnavièius ir KGB majoras A.Bimbiris. Jie nusivedë A.Terleckà prie autobuso pas Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininkà A.Vileiká. Ðis pasakë, kad leidþia mitinguoti. Laiko neriboja, tik praðo laikytis tvarkos. A.Terleckas

185

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

paþadëjo A.Vileikiui nevartoti þodþio „okupacija“, kuris taip nervina miesto galvà. Saugumieèiai mitingo organizatoriø palydëjo atgal. Organizatoriai paklausë valdþios praðymo mitinguoti ne prie centrinio áëjimo, o prie ðoninës Katedros sienos. Dalyviai perëjo á kità vietà – prieðais Vidaus reikalø ministerijos pastatà. Mitingas prasidëjo 19 val. Susirinko 6–7 tûkstanèiai þmoniø. Tà paèià dienà buvo praneðta ir apie kità mitingà, turëjusá ávykti Þemës ûkio instituto patalpose. Alternatyvø renginá organizavo Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio vadovybë, kad „nebûtø trukdoma visuomeninë rimtis“. Gedimino aikðtëje oratoriai vienas po kito lipo ant pakylos. Tà dienà jø buvo 15. LLL mitingas truko 1 valandà 15 minuèiø. Pateikiame ðio mitingo reportaþà: LLL narys Vytautas Boguðis: „Po priverstinio Lietuvos ájungimo budelis Stalinas ir jo lietuviðkieji pakalikai suruoðë pragaro puotà. Liejosi kraujas ir aðaros, sklido moterø aimanos pro uþkaltus gyvulinius vagonus. Degë tuðèios sodybos. Verkë kryþiai prie kelio. Budelio kirvis naikino viskà, kas ðventa. Mirties eðelonai dundëjo á Rytus barstydami mûsø tautieèiø gyvastá po stepes ir Siberijos plynes. Ne, nëra atleidimo! Jie þinojo, kà daro. Tai ne baltos istorijos dëmës, bet kruvinos. Ir mes privalom joms nusilenkti. Nusimeskim baimës ir nepilnavertiðkumo skraistæ vardan tø 40 000 nekaltøjø, iðraukim Lietuvoje tebeskrajojanèià Stalino ir Berijos dvasià ir klokim pamatus rytojaus Laisvei!“ (Plojimai, ðûksniai: „Laisvës!“ „Teisybës!“ „Laisvæ Lietuvai!“). LLL narys Andrius Tuèkus: „Dabar madinga kalbëti apie Stalino vykdytus nusikaltimus. Bet niekas nepasako, kodël tie nusikaltimai buvo vykdomi. Kodël taip atsitiko, kad Stalinas atëjo su savo sëbrais ir pradëjo kruvinà puotà. Taip atsitiko todël, kad Hitleris ir Stalinas sudarë suokalbá, kurio iðraiðka tapo Molotovo– Ribentropo paktas. Jie pasidalino Pabaltijá ir okupavo já. Dabar mes skinam to pakto vaisius – katastrofiðka ekonominë, ekologinë padëtis, nyksta tautos sàmonë. Pareikalaukim panaikinti gëdingà Molotovo–Ribentropo paktà. Reikalaukim laisvës Lietuvai ir visam Pabaltijui!“ (Plojimai, ðûksniai: „Laisvës!“). LLL narys Eugenijus Krukovskis: „Ponai ir ponios! 1941 metø birþelio 14–18 dienomis Lietuvoje buvo ávykdytas þiaurus antihumaniðkas aktas. Per kelias dienas Stalino budeliai iðveþë purvinuose, dvokianèiuose, pritaikytuose galvijams veþti vagonuose praktiðkai be maisto ir vandens deðimtis tûkstanèiø þmoniø. Në vienas tremtinys nebuvo nuteistas, kaip to reikalauja ástatymas. Negavo galimybës gintis teisme, nes jokio teismo nebuvo. Daugeliui jø tai buvo paskutinë kelionë. Lietuva neteko apie 40 tûkstanèiø gyventojø, niekuo nenusikaltusiø þmoniø. Jie ið anksto buvo pasmerkti fiziniam sunaikinimui. Argi mes galime tai pamirðti? Ne! Geguþës 22 dienà jau buvom susirinkæ paminëti didþiausià, 1948 metø geguþës mënesio, trëmimà. Tuo metu per tris dienas buvo iðveþta ið Lietuvos apie 200 tûkstanèiø gyventojø. Mes buvom susirinkæ jø pagerbti, bet mûsø „uniformuoti draugai ir sargai„ neleido to padaryti, tais paèiais stalininiais metodais panaudodami smurtà. Jie iðvaikë mûsø taikià demonstracijà (ðûksniai: „Gëda! Gëda jiems!“). Kur tikroji demokratija, persitvarkymas, vieðumas?!! Ar jis pasiekë Lietuvà? O galbût mes neteisëtai reikalaujame 186

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

nubausti Stalino laikø budelius, jo ásakymø vykdytojus? Ne, mes turime teisæ juos teisti, kaip buvo teisiami nacistiniai nusikaltëliai Niurnberge („Bravo, bravo! Teismo!!“). Dabar jau ne paslaptis, kad Stalinà savotiðkai labai jaudino nacionalinis klausimas. Jis surado savo bûdà jam iðspræsti. Stalinas norëjo fiziðkai sunaikinti mûsø tautà ir tuo tikslu padarë labai daug. Stalino laikai baigësi. Jis pasimirë. Po jo liko lageriai ir daugelis neiðspræstø problemø, viena svarbiausiø – nacionalinë. Ðiuo metu TSRS propaguojama demokratijos ir vieðumo politika visiðkai nepalietë nacionalinës problemos. Nematyti poþymiø, rodanèiø, kad dabartinë Kremliaus vadovybë bûtø pajëgi jà iðspræsti. Mes esame Lietuvos pilieèiai, taèiau neturime savo pilietybës. Ir ðiandien lageriuose bei tremtyje gyvena mûsø broliai, ir ðiandien vyksta iðveþimas ið Lietuvos. Iðveþami kaliniai darbui Rusijoje, iðveþami kariai. Jie – nemokama darbo jëga, ðiø dienø vergai – tolimuose Uralo bei Sibiro rajonuose stiprina tarybinës imperijos galià. Nacionalinis klausimas – pagrindinë nûdienos problema. Ar pasiryþusi jà iðspræsti Gorbaèiovo valdþia? Sprendþiant ið 19-osios valdanèios partijos konferencijos teziø ir reakcingo delegatø sàraðo, nei partinë konferencija, nei planuojamas plenumas neduos teigiamø rezultatø nacionaliniu klausimu. Lietuvoje „rinkimai“ vyksta pagal antidemokratiná Stalino–Berijos ðablonà. Ir toliau mûsø tautos ateitis priklausys nuo þmoniø, kurie tiesiogiai atsakingi uþ ðiandieninæ tragiðkà Lietuvos padëtá. Mes reikalaujame nubausti ne tik Stalino, bet ir vëlesniø laikø budelius. Mes reikalaujame savo teisiø, vieðumo, laisvës! („Bravo!“ „Valio!“ „Laisvës Lietuvai!“). Buvæs partizanas LLL narys Leonas Laurinskas iðkëlë tautinæ Lietuvos vëliavà. Tai labai supykdë valdþios atstovus, taèiau nudþiugino ir ákvëpë mitinguojanèius. Daugelis verkë, buèiavo vëliavà – taip seniai þmonës jos nematë. Stasys Pancerna: „Mes reikalaujam ið valdþios pliuralizmo, taèiau ir patys turime bûti pliuralistiðkai nusiteikæ. Að ne taip galvoju, kaip prieð tai kalbëjæ draugai. Mes esame Michailo Gorbaèiovo bendraminèiai. Mes laisvæ turësime tik tada, kai laimës vieðumas ir persitvarkymas (Minios pasipiktinimo ðûksniai). O jei atiduosim pozicijas stalinistams, nieko ið to nebus (Minia piktinasi). Turiu dar vienà pasiûlymà: Kalnø Karabachas… (Minia protestuoja, girdisi ðûksniai). Að esu buvæs partizanas, 20 metø sëdëjau kalëjime, ir jûs, snargliai, man nenurodinësit! („Laisvës!“ „Laisvës!“). Að, tarp kitko, neseniai ðnekëjau su Vidaus reikalø ministru ir praðiau, kad nejudintø katalikø (Minia ðvilpia, ðaukia: „Verèiau Terleckui duokit paðnekët! Buvai Lietuvos duobkasys“). Moteris, kurios pavardës nustatyti nepavyko, kalbëjo apie ideologinæ prievartà Lietuvoje, ypaè prievartiná rusø kalbos mokymà, pareiðkë protestà prieð lietuviø kariø panaudojimà slopinant afganø tautos pasiprieðinimà okupacinei kariuomenei. Kalbà baigë ðiais þodþiais: „Ið Vilniaus eðelonai ëjo ir ëjo á tolimus Sibiro kraðtus, o uþkaltuose vagonuose veþë ne gyvulius, o þmones. Kai eðelonai sujudëdavo, ið lietuviø krûtiniø verþësi rauda, o iðdþiuvæ lûpos su skausmu kartojo: „Sudie, brangioji Lietuva!“ (Plojimai). V.Vaineikis: „Að 15 metø iðbuvau katorgoj. Dþiaugiuosi, kad jaunimas neuþmirðo tëvø kanèiø. Atveþiau ið kaimo senutës praðymà – prisiminti 1941 metais 187

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

iðveþtà ir nuþudytà Ðiaurëje jos brolá mokytojà. Kartu ir savo skausmà ápyniau á keletà eiliuotø posmø…“ Per mikrofonà ið autobuso pasigirsta balsas: „Dëmesio! Dëmesio! Gerbiami vilnieèiai ir miesto sveèiai! Á jus kreipiasi Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Vileikis (Ðvilpimai, ðûksniai). Leidom paminëti Stalino aukas ir susitarëm, kad ðià priemonæ jûs pravesit garbingai. Mes girdim, kad jûs kalbat ne apie tai. Bûkit dþentelmenai ir kalbëkit, apie kà susitarëm, kitaip jûs paþeidþiat mûsø susitarimà. Mes irgi paþeisim savàjá paþadà“ (Ðûksniai: „Tai kokia èia demokratija!? Laisvës, laisvës Lietuvai!“). Kunigas Rokas Puzonas, prisistatæs ir katalikiðkai pasisveikinæs, kalbëjo apie aukðtà nepriklausomos Lietuvos lietuvio dorovæ, meilæ þemei, darbui ir to pagrindà – tikëjimà Dievu, iðtikimybæ laisvës principams. Kalbëtojas priminë Lietuvos Baþnyèiai ir tautai padarytas skriaudas – Katedros atëmimà ir iðniekinimà, kunigø Alfonso Svarinsko ir Sigito Tamkevièiaus SJ bei pasaulieèiø Viktoro Petkaus, Balio Gajausko, Gintauto Ieðmanto, Petro Graþulio ákalinimà, Vilniaus vyskupo Julijono Steponavièiaus iðtrëmimà á Þagaræ, KGB diktatà kunigø seminarijos vadovybei ir klierikø verbavimà. Robertas Grigas: „Esu Robertas Grigas. Broliai ir seserys! Be galo dþiugu mylinèiam Lietuvà þmogui matyti, kiek jûsø èia susirinko paminëti mums atmintinø ávykiø (oficialiais valdþios duomenimis – 10 tûkstanèiø – Leidëjai). Aèiû jums Lietuvos vardu! (Plojimai). Galima bûtø daug kalbëti, minint tûkstanèius nekaltai iðveþtø. Apie tai ðiandien jau raðo ir oficialioji spauda. Tai milijonø kankiniø aukos kaina prasiverþusi tiesa á gyvenimo pavirðiø (Plojimai). Kai suþinome ið dabartinës tarybinës spaudos, kokiomis priemonëmis buvo tardomi þmonës, kaip cenzûra prievartaudavo raðytojus, pasidaro aiðku, kad þmonës negalëjo tylëti. Jeigu lietuviai nebûtø prieðinæsi tokiam neþmoniðkumui, ar mes galëtume save gerbti? Natûraliai þmogus ir turi prieðintis tam, kas bloga. Kodël mes smerkiame, kodël pravardþiuojame banditais tuos, kurie pakilo pasiprieðinti ðiam neþmoniðkumui?! (…) E.Puodienë, buvusi Lietuvos rinktinës krepðininkë, pasidalijo prisiminimais ið gyvenimo nepriklausomoje Lietuvoje bei patirtø kanèiø tremtyje. Jà iðtrëmë tik uþ tai, kad buvo Lietuvos krepðinio rinktinës, parveþusios Lietuvai 1938 m. ið Romos sidabro medalá, narë. A.Tuèkui pasiûlius, þmonës vieningai iðreiðkë savo solidarumà su armënø tauta. Po to keli mitingo dalyviai perskaitë savo ir þinomø poetø eiles apie Lietuvà. Antanas Grigas (R.Grigo tëvas): „Kiekviena tauta turi teisæ á fizinæ ir nacionalinæ gyvybæ. Kiekvienos tautos pagrindinë gyvybës sàlyga yra pilnutinis valstybingumas, sienø nepaþeidþiamumas, savo armijos ir pilnutinio savarankiðkumo turëjimas (Plojimai). Ði gyvybinë teisë lietuviams, latviams, estams ir kai kurioms kitoms tautoms buvo paneigta 1939 metais. Budeliai ið Rytø ir Vakarø sudarë slaptà suokalbá, nukreiptà prieð mûsø tautas. Ájungimas á Sovietø Sàjungà buvo nuo pradþios iki pabaigos neteisëtas (Plojimai, ðûksniai: „Melas buvo!“), paremtas smurtu, klasta, prieðingas lietuviø tautos, liaudies valiai. Su ðiom tautom Stalinas maþiau 188

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

skaitësi negu Romos vergvaldþiai su vergais. Man ypaè bjaurus, nepakenèiamas melas apie „laisvà“ Pabaltijo tautø apsisprendimà (Plojimai). Ar buvo pateikti biuleteniai tiems, kurie nori ástoti á Sovietø Sàjungà ir kurie nori laisvos Lietuvos? Nebuvo! O gal buvo duotas sàraðas þmoniø, kurie norëjo prisijungimo, ir tø, kurie norëjo laisvos Lietuvos? Ne! Buvo vienintelis blokas! Buvo leista pasirinkti vienà vienintelæ galimybæ ið vienos. Kà reiðkia þodis pasirinkti? (Plojimai). Prieð vykdant ðá apsispendimà jau buvo ávestos Sovietø Sàjungos karinës pajëgos. Tarptautinë teisë skelbia: jeigu valstybëje ávestos kitos valstybës karinës pajëgos, negali toje ðalyje bûti vykdomas joks referendumas, joks apsisprendimas. Tokiu gyvybiðkai svarbiu klausimu turëjo bûti ne Seimo rinkimai, o tautos referendumas, daroma apklausa, pateiktos dvi galimybës. Ðito nebuvo! O „laisvai prisijungusiø“ tautø naikinimas prasidëjo praëjus vos metams po to „laisvo“ ásijungimo! Ðitaip niekas niekada istorijoje netransportavo jokiø vergø. Budeliai pavydëjo ne tik vandens, bet ir oro. Jie tik laikas nuo laiko atplëðdavo duris mirusiems iðmesti. Ir mëtë vaikus jø motinø akivaizdoje arba motinas jø vaikø akivaizdoje. Ið ten iðveþtø tûkstanèiai mirë nuo bado ir ðalèio, o kurie gráþo, – gráþo invalidais. Toks buvo apsisprendimas! Mes kreipiamës á Sovietø Sàjungos generaliná sekretoriø M.Gorbaèiovà, á visà vyriausybæ, á visas Sovietø Sàjungos tautas ir visas tautas pasaulyje, paðydami: nebûkite abejingi kitø skausmui, padëkite lietuviams, latviams, estams atgauti pilnà nepriklausomybæ, pilnà suverenumà (Plojimai). Paskelbkite pagaliau tà niekðiðkà budeliø suokalbá, nukreiptà prieð lietuviø, latviø ir estø tautas, suokalbá apie pasidalijimà átakos sferomis. Nedelsiant gràþinkite laisvæ mûsø tautos kaliniams, kurie tebekalinami (Plojimai) vien uþ tai, kad sakë tiesà. Að irgi norëjau pasakyti tiesà ir tiktai tiesà – laisvæ Lietuvai!“ (Plojimai. Minia skanduoja: „Laisvës!“). Antanas Terleckas: „Esu Antanas Terleckas (Plojimai). Tarybinës spaudos dëka esam neakivaizdþiai paþástami. Buvo daug reikalavimø bausti tuos, kurie asmeniðkai vykdë Stalino planus. Kalbësiu asmeniðkai, niekieno neágaliotas. Esu iðkalëjæs 11 metø, todël, manau, turiu moralinæ teisæ pasakyti savo nuomonæ. Atleidþiu tiems, kurie trëmë ir kalino, kankino mane. Juos jau ðiandien nubaudë Dievas tuo, kad dabar gali apie savo nusikaltimus skaityti tarybinëje spaudoje. Tai jiems didþiausia bausmë (Plojimai). Èia tarp jûsø matau KGB pulkininkà Èesnavièiø („O!“). Jam esu sakæs Kolymoje, kur jis mane du kartus aplankë: jeigu já ir jo draugus teis, atsisakysiu dalyvauti kaip kaltinimo liudininkas. Ðá þodá visada iðtesësiu (Plojimai). O jûs, brangieji, kaip norite, taip elkitës. Aèiû, kad nugalëjote baimës jausmà ir gausiai èia susirinkote (Plojimai). Esu daug kartø tardytas, daug kartø kratytas ir turbût kratø mûsø bute skaièiumi sumuðiau visus tarybø Lietuvos rekordus (Plojimai). Iðkviestas á tuos rûmus, kur Lenino paminklas ranka rodo, girdëdavau priekaiðtus, kad að neva silpninu tarybø valdþià. Á tai atsakydavau: „Mano didþiausia svajonë, kad tarybø valdþia tiek sustiprëtø, jog galø gale liautøsi manæs bijoti“ (Plojimai). Kad liautøsi bijoti þmogaus, ginkluoto vien tik þodþiu (Plojimai). Esu labai laimingas, matydamas, kad ði valdþia ðiandien jau dràsesnë, jog leido mums susirinkti ir net gan grieþtai kalbëti. Manæs draugai praðë per daug tarybø valdþios 189

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

negirti (Minia juokiasi), taèiau esu priverstas padëkoti tiems, kurie leido mums èia susirinkti. Noriu visus pakviesti dalyvauti rugpjûèio 23 dienà ávyksianèiame mitinge. Ir ten taip pat mandagiai elgtis kaip ðiandien èia (Plojimai). Pabaigai siûlau sugiedoti Lietuvos himnà, o paskui visiems ramiai iðsiskirstyti. Jokiu bûdu neiti á gatves ir nemanifestuoti. Dëkoju visiems (Ðûksniai: „Vëliavà iðkelt!“). Giedamas Lietuvos himnas. Tylos minute pagerbiamas nekaltø aukø atminimas. Po trëmimø paminëjimo buvo sulaikyti ir nuveþti á milicijos skyriø LLL nariai Leonas Laurinskas ir Genutë Ðakalienë. L.Laurinskas buvo kaltinamas uþ „burþuazinës vëliavos iðkëlimà“.
VYTIS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] LIETUVA, 1988 M. LIEPA, NR. 7.

Leidëjø pastaba. Tà paèià dienà Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio vadovybë pakvietë vilnieèius susirinkti á Þemës ûkio instituto salæ, kur surengë kaþkoká alternatyvø renginëlá ir dalá þmoniø atitraukë nuo dalyvavimo pagerbiant 1941 m. birþelio 14–18 d. trëmimø aukas.

LAISVËS PROTRÛKÁ OKUPACINË VALDÞIA SLOPINO SMURTU
„LIETUVOS RYTO“ ÞURNALISTAS TIRIA KRUVINUS 1988 M. RUDENS ÁVYKIUS VILNIUJE

EDMUNDAS GANUSAUSKAS

Prieð deðimt metø, 1988-øjø rugsëjo 28 dienà, milicijos, KGB, SSRS vidaus kariuomenës ir raudonøjø draugovininkø pajëgos susidorojo su taikaus mitingo Vilniuje dalyviais. Mitingas buvo sukviestas norint pasakyti tiesà apie 1939 metø rugsëjo 28-àjà pasiraðytà antràjá SSRS ir Vokietijos pakto slaptàjá protokolà, nubrëþusá naujas Lietuvos okupacijos ribas. Kodël bûtent tada sovietinë valdþia nusprendë prieð demonstrantus panaudoti brutalià jëgà? Kas kûrë bananø baliumi vëliau pavadintos baudëjø akcijos scenarijø? Kaip ásisuko smurto smagraèiai? Kai kurie anuos ávykius ið arti matæ ir juose dalyvavæ þmonës teigia, kad ir jiems 1988-øjø rugsëjo 28-oji paliko iki ðiol neámintø másliø. NUSPRÆSTA DUOTI ATKIRTÁ Viena juodøjø Lietuvos istorijos dienø – 1939 metø rugsëjo 28-oji, kai buvo pasiraðytas antrasis SSRS ir Vokietijos pakto slaptasis protokolas, nubrëþæs naujas Lietuvos okupacijos ribas, – ilgus metus buvo apskirtai nutylima. Prieð deðimt metø, 1988-aisiais, Sàjûdþio mitinguose ðis tironø sandëris jau nenueidavo nuo oratoriø lûpø. 190

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Vis dëlto 1988 metø rugsëjo 28 dienà, kai Lietuvos laisvës lyga (LLL) pakto 49-øjø metiniø proga suðaukë þmones á tuometinæ Gedimino aikðtæ, ðios sueigos dalyviai patyrë nuoþmià valdþios jëgà. Mitingui iðblaðkyti buvo mestos milicijos, KGB, SSRS vidaus kariuomenës ir raudonøjø draugovininkø pajëgos, nors daugiau kaip prieð metus dràsiausieji jau mitingavo prie Adomo Mickevièiaus paminklo, o 1988-øjø vasarà per Lietuvà nuvilnijo Sàjûdþio renginiai, taèiau atviro smurto valdþia nesigriebë. Kas kûrë bananø baliumi vëliau pavadintos baudëjø akcijos scenarijø? Kaip ásisuko smurto smagraèiai? Kai kurie anuos ávykius ið arti matæ ir juose dalyvavæ þmonës teigia, kad ir jiems 1988-øjø rugsëjo 28-oji paliko iki ðiol neámintø másliø. SITUACIJA BUVO BRANDINAMA Buvæ aukðti milicijos pareigûnai mano, kad noras griebtis represijø brendo laipsniðkai. Rugsëjo 28 dienos iðpuolio repeticija galima pavadinti rugpjûèio 23-iosios popietæ, kai Vingio parke vykstant daugiatûkstantiniam Sàjûdþio mitingui Gedimino aikðtës prieigose, ðalia Vidaus reikalø ministerijos rûmø, buvo sutelktos didelës milicijos pajëgos. Beje, Sàjûdþio iniciatyvinë grupë mitingui ið pradþiø buvo nusiþiûrëjusi kaip tik Gedimino aikðtæ, taèiau valdþia nesutiko, ir didþioji sueiga ávyko Vingio parke. PRAÐË APSAUGOTI BADAUTOJUS Rugpjûèio 23 dienà mitinge pasakyti kalbà ketinæs LLL vadovas Antanas Terleckas iki ðiol neuþmirðta, kaip su juo elgësi Sàjûdis: „Buvome sutaræ, kad leis kalbëti vienam ar dviem mûsø atstovams, bet jie mûsø neásileido, apsimetë, jog nemato“. A. Terleckas mano, kad ðias aplinkybes þinojusi milicija baiminosi, jog Lygos þmonës patrauks á Gedimino aikðtæ. Sustiprinti vieðàjà tvarkà palaikanèias jëgas buvo ir formali dingstis. Reikalaudami paleisti ið ákalinimo vietø Balá Gajauskà, Gintautà Ieðmantà, kun. Sigità Tamkevièiø SJ bei kitus politinius kalinius, aikðtëje badavo Petras Cidzikas, Algimantas Andreika ir jø bendraþygiai. Sàjûdþio iniciatyvinës grupës nariai buvo praðæ valdþios apsaugoti badautojus nuo galimø provokacijø. Taèiau tà vakarà buvo sutelktos tokios pajëgos, kad susieti grësmingà jëgà su keliø badavusiø þmoniø apsauga bûtø tiesiog juokinga. GINKLUOTØJØ JËGØ PARADAS Tuo tarpu vidaus reikalø vadovybei tuokart juokai anaiptol nerûpëjo. Buvæ pareigûnai prisimena: þmonëms artëjant prie ministerijos, atrodæ, kad liaudis ateina ðturmuoti sovietø sistemos forposto. Atvykti prie ministerijos, kur susidariusi átempta padëtis, ministro pavaduotojas Marijonas Misiukonis telefonu kvietë vienà Sàjûdþio lyderiø Vytautà Landsbergá. 191

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Kità dienà tarp galimø prieþasèiø, kodël á aikðtæ plûdo þmonës, profesorius paminëjo sklidusià þinià „apie kaþkoká ginkluotøjø jëgø paradà Gedimino aikðtëje, prasidëjusá, rodos, tuo pat metu, kai þmonës rinkosi á mitingà Vingio parke“. V.Landsbergis taip pat sakë minioje pastebëjæs iðgërusiø, neatsakingus, aistras kurstanèius þodþius ðûkavusiø þmoniø. BANDË IÐSAUGOTI VALDÞIÀ Situacijà analizavæs tuometinis Kauno milicijos vadovas, vëliau viceministras Petras Liubertas uþsiraðë: „Kieno tie þmonës? Atsitiktiniai Senamiesèio girtuokliai? Vidaus reikalø ar KGB provokatoriai, pasiøsti, kad bûtø galima pateisinti jëgos panaudojimà?“ Ðiaip ar taip, milicijai tai buvæs signalas rengtis rimtesniems ávykiams ir brandinti jëgas. Kad pasimetusi paskutinës kadencijos sovietø Lietuvos valdþia rengësi lemiamam bandymui nuslopinti kylanèià laisvës bangà, rodo ir tø metø rugpjûèio 2 dienà paskubomis priimtas Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo ásakas „Dël atsakomybës uþ nustatytos susirinkimø, mitingø, gatvës eityniø ir demonstracijø organizavimo ir vykdymo tvarkos paþeidimà“. Rugsëjo 16 d. Lietuvos SSR KGB pirmininkas Eduardas Eismuntas pasiraðë direktyvà, ápareigojusià saugumo padalinius glaudþiau bendradarbiauti su vidaus reikalø bei prokuratûros organais. Buvo nurodyta sistemingai keistis operatyvine informacija, „kad bûtø laiku iðaiðkinti, lokalizuoti ir nutraukti antivisuomeniniai pasireiðkimai“. PAGRASINO NEMALONUMAIS Rugsëjo 17-àjà LLL praneðë Vilniaus miesto vykdomajam komitetui apie 28 dienà Gedimino aikðtëje rengiamà mitingà. Kadangi rengëjai, kaip tada raðë oficiozai, siekë socializmui prieðiðkø, provokaciniø tikslø, mitinguoti Lygai valdþia neleido. Vilniaus miesto vidaus reikalø valdybos virðininkas Eugenijus Matuzanis prisimena gavæs ministerijos nurodymà perspëti A.Terleckà. Milicijos valdyboje Lygos vadovui buvæ priminta, kad já vël gali iðtikti nemalonumai. Ðio pokalbio neuþmirðo ir LLL lyderis. Atsisveikindamas su E. Matuzaniu jis pasakæs: „Iki nemalonaus pasimatymo, draugas pulkininke“. LIEPË GENERALGUBERNATORIUS Atostogavusá vidaus reikalø ministrà Stasá Lisauskà pavadavæs M.Misiukonis teigia, kad klausimà – leisti ar neleisti rengti mitingà – ið tikrøjø sprendë ne miesto valdþia, kuriai buvo adresuotas rengëjø praneðimas, o komunistø partijos virðûnës. „Sprendë asmeniðkai CK antrasis sekretorius Nikolajus Mitkinas, – sakë tomis dienomis du kartus ðio generalgubernatoriumi praminto Maskvos statytinio suðauk192

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

tuose posëdþiuose dalyvavæs M.Misiukonis. – Mes su tuometiniu Lietuvos SSR prokuroru Liudviku Sabuèiu siûlëme leisti ir apie rengiamà mitingà paskelbti spaudoje“. Komunistø partijos lyderiai apie tai ir girdëti nenorëjæ. N.Mitkino kabinete skambëjo reikalavimai uþdrausti, neleisti, uþkirsti kelià. Profesionalams buvæ aiðku, kad toks draudimas – tai ið anksto uþprogramuotas milicijos ir demonstrantø susidûrimas. BUVO KAITINAMA ATMOSFERA Atmosferà kaitino ið KGB bei kitais kanalais á CK plaukusi informacija apie ávairius mitingo metu neva ávyksianèius ekscesus. Perspëta apie laukiamà ðûvá nuo Gedimino kalno pusës bei aikðtës prieigose ávyksianèius tarpnacionalinius susirëmimus, apie akmenø krûvas ðalia remontuojamos T.Vrublevskio gatvës bei planuojamus pogromus. Panaðios informacijos nestokojo ir Maskva. Be CK ir KGB ðifruoèiø, aukðèiausiàjà sovietø valdþià telegramomis bombardavo net pavieniai kovotojai prieð „nacionalistus“. „Vilniaus centre burþuaziniai nacionalistai ekstremistai surengë antipartiniø, antisovietiniø plakatø, karikatûrø parodà, organizuoja tariamà badavimà, nesankcionuotus mitingus, – rugsëjo 28-osios rytà telegrafavo Lietuvos SSR prokuratûros prokuroras I. Ðaðkovas. – Bet niekas nesiima priemoniø, kad visam tam bûtø uþkirstas kelias“. Po keliø valandø prokuroras iðsiuntë á Maskvà dar vienà telegramà: „Burþuaziniai nacionalistai jau renkasi á Gedimino aikðtæ!“ SSRS vidaus reikalø ministerijos vadovai tomis dienomis kone kas valandà skambindavo á Vilniø. Kaip pasirengæ? Ar uþtenka pajëgø? Kur iðsidëstys padaliniai? PARENGTAS PRIEMONIØ PLANAS Artëjant mitingo dienai, Vilniaus miesto vidaus reikalø valdyba parengë priemoniø planà, kurá rugsëjo 27 dienà patvirtino ministro pareigas ëjæs M.Misiukonis. Su KGB vadovybe suderintà planà M.Misiukonis referavo kompartijos CK administraciniø organø skyriaus vedëjui Vitalijui Gerþonui, kuris apie já savo ruoþtu informavo N.Mitkinà ir CK pirmàjá sekretoriø Rimgaudà Songailà. Dokumente uþfiksuota, kad operacijoje bus panaudotos Vilniaus miesto vidaus reikalø valdybos virðininko þinioje esanèios visos milicijos pajëgos bei SSRS vidaus kariuomenës specialus motorizuotas milicijos dalinys. Pagal sovietø ástatymus pasitelkti ðá Vilniuje dislokuotà sovietø vidaus kariuomenës daliná Lietuvos SSR vidaus reikalø ministras galëjo tik gavæs Sovietø Sàjungos vidaus reikalø ministro leidimà. „Nereikëdavo net ðifruotës, uþtekdavo paskambinti á Maskvà, kad mums reikia jø paramos, pavyzdþiui, stadione per rungtynes, – sakë M.Misiukonis. – Taèiau ðá syká buvo kitaip – kareiviai buvo pasirengæ rimtiems veiksmams“. 193

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

PASKIRSTYTOS FUNKCIJOS Skydais, lazdomis, dujø balionëliais, ðalmais ekipiruota vidaus kariuomenë turëjo uþtverti Gedimino aikðtës bei kalno prieigas, uþstoti ministerijos bei partijos rajono komiteto pastatus. Ministerijos kieme, kuriame, kaip ir pasitarimø salëje, buvo sutelktos rezervinës pajëgos, stovëjo ir vidaus kariuomenës ðarvuoèiai. Visa milicijai rûpëjusi teritorija buvo suskirstyta á sektorius, kuriuose iðsidëstë atskiri padaliniai, vadovaujami aukðtø VRM karininkø, Vilniaus vidaus reikalø valdybos virðininko pavaduotojø bei skyriø virðininkø. Visiems matomose vietose stovëjo specialios ekipiruotës neturëjæ ir todël maþiausiai þmones erzinæ valstybinës autoinspekcijos bei vieðosios tvarkos apsaugos pareigûnai. Gumines lazdas daugelis jø turëjo, taèiau ne su savimi – buvo nurodyta laikyti jas maðinose. ÁSAKYTA PANAUDOTI LAZDAS Rugsëjo 28 dienà M.Misiukonis pasiraðë potvarká „Dël specialiøjø priemoniø panaudojimo likviduojant grupinius visuomeninës tvarkos paþeidimus“. Jis buvo skirtas SSRS vidaus kariuomenës padalinio ir Vilniaus miesto vidaus reikalø valdybos patrulinës postinës tarnybos bataliono vadams. Ásakomojoje potvarkio dalyje raðoma: „1. Grupiniø visuomenës tvarkos paþeidimø slopinimui panaudoti specialiàsias priemones (gumines lazdas RP-76). 2. Grupiniø chuliganizmo pasireiðkimø slopinimui panaudoti specialiàsias priemones „Èeriomucha“. Ðiame potvarkyje savo autografà „suderinta“ paliko ir tuometinis Vilniaus miesto prokuroras Donatas Sodeika. Pagal tuo metu galiojusius ástatymus panaudoti specialiàsias priemones buvo leidþiama iðimtiniais atvejais, masiniams visuomeninës tvarkos paþeidimams ágavus prievartiná pobûdá. SUTELKTOS GRËSMINGOS PAJËGOS Paèiame ávykiø sûkuryje buvæs tuometinis Vidaus reikalø ministerijos vieðosios tvarkos apsaugos valdybos virðininkas pulkininkas Anatolijus Vilkas bandë prisiminti, kiek pareigûnø tà dienà Vilniuje buvo sukelta ant kojø. A.Vilko paskaièiavimais, vien Vilniaus milicininkø galëjo bûti átraukta keli ðimtai, milicijos uniforma vilkinèiø vidaus kariuomenës kareiviø – irgi keli ðimtai, apie du ðimtus – SSRS aukðtosios milicijos mokyklos Vilniaus fakulteto kariûnø bei aukðtesniosios J.Bartaðiûno milicijos mokyklos kursantø. Á akcijà buvo átraukti ir ministerijos aparato karininkai – bent pusantro ðimto þmoniø. Pagal priemoniø planà aikðtëje neturëjo bûti jokios saviveiklos – kiekvienas milicijos darbuotojas ið anksto þinojo savo funkcijas. Vieni privalëjo stebëti situaci194

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

jà, fiksuoti nuotaikas, atlikti aiðkinamàjá darbà, kitø pareiga – blokuoti praëjimus, treèiø – iðskirstyti minià. Dar kiti turëjo iðsiaiðkinti ir, esant reikalui, sutramdyti organizatorius. Ið anksto numatyta, kuriuose milicijos poskyriuose ðie bus kvoèiami. ÐTABAS – MINISTRO KABINETE Ministro kabinete, kaip prisimena M.Misiukonis, be jo paties ir ministro pavaduotojo Algirdo Kairio, buvo miesto vykdomosios bei partinës valdþios atstovø, prokuroras Petras Babraitis, kaþkas ið CK administraciniø organø skyriaus. Ne visà laikà, bet kartkartëmis tà dienà jame pasirodydavæs KGB pirmininko pavaduotojas Henrikas Vaigauskas ir netrukus ðiame poste já pakeitæs Edmundas Baltinas. „Paprastai ne mes, o Misiukonis pas mus ateidavo, – „Lietuvos rytui“ sakë buvæs aukðtas KGB pareigûnas. – Taèiau tà kartà reikëjo vietoje spræsti operatyvinius uþdavinius“. Paklaustas, kiek saugumieèiø dalyvavo rugsëjo 28-osios mitinge, buvæs KGB pulkininkas teigë, kad ir labai norëdamas tikslaus skaièiaus net tada niekas nebûtø pasakæs: „Kiekvienas operatyvinis darbuotojas turëjo savo padëjëjø ratà. Taèiau mûsø þmonës jokiuose susidûrimuose nedalyvavo – tik rinko informacijà“. FIKSAVO ÁVYKIØ CHRONOLOGIJÀ Treèiajame ministerijos aukðte, tuo metu atostogavusio ministro pavaduotojo Vaclovo Þemgulio kabinete, buvo ásikûræs operatyviná vadovavimà vykdæs miesto milicijos vadovas E.Matuzanis. Dabar jam atrodo, kad ðiame kabinete visà laikà buvo tik jis ir ávykiø chronologijà fiksavæs majoras Jurijus Kulikovas. „16 val. Vidaus reikalø valdybos virðininko nurodymu patikrintas ryðys tarp padaliniø ir reagavimo grupiø vadø. Atskleista trûkumø. 16 val. 15 min. Spalio rajono vidaus reikalø skyriui nurodyta ið VRM rezervo pastatyti patrulius prie LKP miesto komiteto, KGB ir Aukðèiausiojo Teismo. Informacija ið Gedimino aikðtës: 16 valandà – aikðtëje dvi Sàjûdþio grupës su tautinëmis vëliavomis“. Pasak milicijos metraðtininko, E.Matuzanis instruktavo rezervo vadus apie reagavimo pobûdá. „Pusæ ðeðiø – visiðka parengtis ir ekipiruotë. Praneðta, kad yra Vidaus reikalø ministerijos vadovybës ir miesto prokuroro sankcija veiksmams ypatingos situacijos metu. Nurodyta specialiàsias priemones panaudoti tik po atskiros komandos. Nepasiduoti provokacijoms, atsiþvelgti, kad Sàjûdis nedalyvauja. Pagrindinis uþdavinys pavestas specialiosios paskirties batalionui (drg. Balabkinas). Rezervas – tik apsupimui. Svarbiausia – iðaiðkinti ir uþfiksuoti organizatorius“.

195

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

SITUACIJA KEITËSI GREITAI Prisimindamas praeitin tolstanèius ávykius, E.Matuzanis sakë dar prieð mitingà bandæs átikinti VRM vadovybæ, kad milicijos pajëgomis atitverti aikðtæ, sulaikyti á jà eisianèià minià – bergþdþias reikalas. Ið majoro J.Kulikovo uþraðø matyti, kad milicijai niekaip nesisekë sustabdyti ið ávairiø gatviø aikðtën plûstanèius þmones. Vienas po kito sekë operacijai vadovavusio E.Matuzanio nurodymai panaudoti rezervus, permesti pajëgas ið vienos gatvës á kità, karðtesná Gedimino aikðtës prieigø taðkà. Iki mitingo pradþios buvo likusi daugiau kaip valanda, kai visiems rezervams buvo duota nauja parengties komanda – ne pusæ ðeðiø, o tuoj pat. NEÁSTENGË SULAIKYTI ÞMONIØ Milicijos majoro uþraðai uþfiksavo tikslø pagrindiniø ávykiø laikà. „17 val. 15 min. aktyvi organizatoriø grupë, aplenkusi aikðtæ, renkasi Puðkino skverelyje. Aukðtosios milicijos mokyklos kuopà permesti á pagalbà Dràsuèiui. 17 val. 50 min. praneðimas apie nenorinèiø iðsiskirstyti þmoniø susitelkimà Pionieriø ir Pilies gatvëse“. Dar po penkiø minuèiø – keliø ðimtø þmoniø minia, prasiverþusi nuo Kutuzovo aikðtës, mitinguoja prie telegrafo. Ði grupë bando susijungti su prasidëjusio prie gazuoto vandens automatø mitingo dalyviais. Uþfiksuota, kad mitingas prasidëjo deðimt po ðeðiø. Praëjus vos penkios minutëms, majoras J.Kulikovas uþraðë: „Ávestas spec. padalinys, nes minia neklauso ákalbinëjimø, mëto akmenis ir butelius, ðaukia: „faðistai!“, „okupantai!“. ORATORIUS KALBËJO NEILGAI Mitingà pradëjæs Vytautas Boguðis padeklamavo eilëraðtá ir suteikë þodá A.Terleckui. Lietuvos laisvës lygos vadovas tik pradëjo savo prieð mënesá Sàjûdþio mitinge nepasakytà kalbà, kai uþsikirto megafonas. Taèiau pratæsti kalbos oratorius nebûtø galëjæs ir dël kitos, kur kas rimtesnës prieþasties: grindiniu, greit artëdamas prie minios, jau ritosi valdiðkø batø bildesys. IÐLIKO ÐIMTAI LIUDIJIMØ Archyvuose iðliko daugybë po ðiø ávykiø tuometinei valdþiai adresuotø kolektyviniø laiðkø, ðimtai kitø milicijos smurto liudijimø. „Jie be jokio perspëjimo puolë muðti lazdomis“. „Kaþkas ið minios suðuko: „Sësti ant þemës. Puola!“ Man ant keliø uþgriuvo moteris, padëjau atsikelti ir pats këliausi, kai mane sugriebë uþ plaukø ir kirto lazda per deðinájá petá“. „Muðë ir spardë nugriuvusius, verkë vaikas, klykë moterys. Buvo sunku susivokti, kas vyksta“. 196

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

„Maèiau gal 40 metrø ruoþà, kuriame vienas ðalia kito ëjo muðantys vyrai. Jie ir muðë, ir stûmë. Visi jie buvo vienodai apsirengæ, vienodo veido“. „Tai aiðki provokacija, – savo pareiðkime raðë Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio iniciatyvinë grupë. – Vykdomasis komitetas, neleidæs Lietuvos laisvës lygai organizuoti mitingo ir þinodamas, kad þmonës vis vien susirinks, per masinës informacijos priemones gyventojø neáspëjo“. Sàjûdis reikalavo, kad bûtø ávardyti ir nubausti dël susidorojimo su taikais demonstrantais kalti asmenys. NEÞIÛRËJO TIESIAI Á AKIS Baudþiamojoje byloje dël pareiginiø ágaliojimø virðijimo, kurià 1988 m. spalio 4 dienà iðkëlë Vilniaus miesto prokuratûra, konstatuota, kad „milicijos darbuotojai bei spec. dalinio kareiviai prieð gyventojus vartojo fizinæ jëgà, gumines lazdas“. Ðeðiems þmonëms, kurie kreipësi á prokuratûrà, pripaþintas lengvas kûno suþalojimas. Vis dëlto Vilniaus miesto prokuratûros tardymo skyriaus prokuroras Gytis Gutauskas bylà nutraukë áþvelgæs, kad milicijos darbuotojø veiksmai buvo teisëti... Tikriausiai prokurorui áspûdá padarë ið Maskvos operatyviai atsiøsta analogiðko turinio iðvada, kurià savo paraðu patvirtino SSRS vidaus reikalø ministro pirmasis pavaduotojas V.Truðinas. MUÐË MILICIJOS POSKYRYJE Po rugsëjo 28-osios susidorojimo 25 þmonës buvo nuveþti á milicijos poskyrá T.Kosciuðkos gatvëje. Prokuroro nutarimu ið bylos buvo iðskirta medþiaga dël milicijos darbuotojo Zenono Bernoto veiksmø. Tardymas nustatë, kad ðis apylinkës ágaliotinis rugsëjo 29-àjà Lenino rajono vidaus reikalø poskyryje „naudojo fizinæ jëgà“ prieð paryèiais ið Gedimino aikðtës atveþtà badautojà A.Andreikà. „Kapitonas Bernotas muðë mane per veidà, kumðèiu á paðirdþius, – raðë prokurorui A.Andreika. – Man parkritus ant grindø ir pradëjus ðauktis pagalbos, minëtas kapitonas ir vienas jo draugø smaugë mane. Po to spardë“. Smurto faktus patvirtino liudytojø parodymai ir medikø atlikta ekspertizë. Nutraukta ir vël atnaujinta baudþiamoji byla galiausiai atsidûrë Maskvoje. Po patirto smurto praëjus daugiau kaip metams, A.Andreika gavo SSRS prokuratûros raðtà, kad byla prieð Z.Bernotà nutraukta. Maskva ðios bylos á Vilniø nesugràþino. Paties Z.Bernoto bene porà metø Lietuvoje nebuvo matyti – kalbama, kad buvo specialiai komandiruotas á Uþkaukazæ. Dabar buvæs ágaliotinis vël gyvena Vilniuje, uþsidirba vienoje privaèioje saugos firmoje.

197

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

TYRË VYRIAUSYBINË KOMISIJA Rugsëjo 28-osios ávykiams tirti buvo sudaryta vyriausybinë komisija, á kurià, be jai vadovavusio LSSR ministrø tarybos pirmininko pavaduotojo Juozo Ðërio, lygiomis dalimis áëjo Sàjûdþio iniciatyvinës grupës nariai ir sovietø valdþios funkcionieriai. Konstatavusi, kad mitingas buvo uþdraustas, komisija pripaþino, jog ðis draudimas nebuvo pakankamai pagrástas. Apie tai nebuvo informuota visuomenë. Komisija taip pat pripaþino, kad SSRS vidaus kariuomenës dalinys buvo panaudotas neteisëtai. Buvæs ðios komisijos narys advokatas Kazimieras Motieka kaip didþiausià komisijos laimëjimà ðiandien prisimena iðvadose neuþfiksuotà faktà, kad buvo árodyta LKP CK antrojo sekretoriaus N.Mitkino kaltë. M.Misiukonis teigia netrukus po rugsëjo 28-osios ávykusiame kaþkokiame partinio aktyvo pasitarime sulaukæs klausimo, kas kaltas, ir parodæs á CK vadovybæ prezidiume. Salë plojusi. JËGOS SUTELKTOS BE REIKALO Bendraujant su buvusiais aukðtais milicijos pareigûnais, susidaro áspûdis, kad dël anø deðimtmeèio toliuose skendinèiø ávykiø iki ðiol vyksta nebyli polemika. Pagrindinis kiekvienam kylantis klausimas: ar buvo galima iðvengti smurto? Buvæs VRM vieðosios tvarkos apsaugos valdybos virðininkas A.Vilkas teigia, tada bandæs árodyti, kad tokios didelës milicijos pajëgos tik pakenks: „Juo labiau nereikëjo pritraukti Stanèiko (Vilniuje dislokuotam sovietø vidaus kariuomenës pulkui vadovavo Stanislovas Stanèikas – E.G.) jëgø“. Aukðtas pareigas tuometinëje milicijoje ëjæ pareigûnai tvirtina, kad tarp þmoniø aikðtëje buvæ milicijos darbuotojai per radijo ryðá kone rëkte rëkë, jog reikia kuo skubiau atitraukti vidaus kariuomenæ. Ávykiø dinamika akivaizdþiai pranaðavusi kraujà. INFORMACIJA IÐ AIKÐTËS „Po lazdø þmonës á milicijos maðinas mëtë akmenis, – sakë M.Misiukonis, patvirtinæs, kad per Liutaurà Vasiliauskà ir kitus kriminalistus gaudavo objektyvià informacijà. – Skubiai skambinau á Rygà divizijos vadui Þitnikovui ir á Maskvà, kad iðvestø ið aikðtës savo kariuomenæ“. Buvæs vidaus reikalø ministras S.Lisauskas, rugsëjo 28-àjà savo „ðeðtuku“ vaþiavæs ið Uþkarpatës, prisimena apie ávykius suþinojæs, kai vakare ið Ukrainos paskambino dukteriai. „Po keliø dienø per televizijà Motieka kalbëjo, girdi, atsirado ðviesus protas, kuris iðvedë kariuomenæ, – sakë „Lietuvos rytui“ S.Lisauskas. – Betgi tas ðviesus protas jà ir ávedë. Að grieþtai kalbëjau su Misiukoniu. Jis bandë suversti kaltæ miestui ir Matuzaniui. Atsipraðau, tie reikalai buvo ministerijos, o ne Matuzanio kompetencija“. 198

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

„O kodël ministras su dviem pavaduotojais iðëjo atostogø?“ – tarsi polemizuodamas klausia tada vietoj ministro likæs M.Misiukonis. KAS Á DARBÀ PALEIDO LAZDAS? Kad specialusis padalinys lazdomis muðë þmones, operatyviniam ðtabui vadovavæs pulkininkas E.Matuzanis teigia suþinojæs po visko: „Tai buvo iðprovokuota arba ávyko spontaniðkai dël kokiø nors lokaliniø konfliktø. Jokios komandos panaudoti batalionà nebuvo“. Tai, kad paleisti á darbà lazdas nebuvo operacijai vadovavusiø pareigûnø komandos, teigia ir buvæs vidaus reikalø ministras M.Misiukonis. „Mes tikrai norëjome iðsiaiðkinti, kaip pajudëjo batalionas, – sakë M.Misiukonis. – Radijo ryðys buvo kontroliuojamas. Jeigu tokia komanda bûtø buvusi, bûtume þinojæ. Tuo metu manëme, jog kaþkas specialiai iðprovokavo tokià situacijà, kurià prognozavo saugumas. Buvo ir konkreèiø átarimø, bet negalëjome árodyti“. KALBA APIE RÛMØ PERVERSMÀ Lietuvos laisvës lygos lyderis A.Terleckas mano, kad 1988 metø rugsëjo 28-àjà Gedimino aikðtëje buvo norima iðbandyti þmoniø reakcijà: „Reikëjo padauþyti þmones ir atsikratyti Songailos, o vietoj jo pastatyti gudrø þmonø, kuris eitø su Sàjûdþiu“. Kalbëdamas apie anuos laikus, A.Terleckas, kaip, beje, ir buvæ aukðti KGB karininkai, pabrëþia tuometinio Lietuvos SSR prokuroro L.Sabuèio vaidmená: be jo sankcijos, girdi, niekas nebûtø pajudëjæ. „Manau, kad buvo reguliuojama, – „Lietuvos rytui“ sakë tais laikais saugumo persekiotas Andrius Tuèkus. – Reikëjo padaryti kelià Brazauskui, kuris vestø Lietuvà á naujais federacijos pagrindais sutvarkytà Sovietø Sàjungà“. GYVENIMAS JAU KEITË VAGÀ Dar vienas Lietuvos laisvës lygos þmogus V.Boguðis ásiminë, kad pulkininkas E.Matuzanis po kiek laiko atsipraðë dël milicijos panaudoto smurto. „Þmogus perþengë per save“, – „Lietuvos rytui“ sakë V.Boguðis. Buvæ aukðti vidaus reikalø pareigûnai anà metà prisimena kaip labai sudëtingà milicijai laikotarpá. „Kità dienà Vyriausybë, pagyrusi milicijà, pareiðkë, kad socializmo prieðams ir ateityje bus duotas atkirtis, o situacijoje greit susiorientavæs CK sekretorius Lionginas Ðepetys per televizijà praðneko apie milicijos panaudotà ðiurkðèià jëgà, – „Lietuvos rytui“ sakë buvæs milicijos pareigûnas P.Liubertas. – Griûvanti valdþia bandë gelbëtis, brukdama milicininkams lazdas, o gyvenimas jau suko visai á kità vagà“.
LIETUVOS RYTAS: [NEPRIKLAUSOMAS ÐALIES DIENRAÐTIS] 1998 M. RUGSËJO 26 D., NR. 225(2359).

199

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

PENKI MILIJONAI PARAÐØ LIETUVAI
TFP PRANEÐIMAS IÐ PARYÞIAUS, 1990 M. LAPKRIÈIO 17 D.

NAUJOS VILTYS Visame pasaulyje visuomenë labai domisi pokyèiais Rytø Europoje, o ypaè Sovietø Sàjungoje. Berlyno sienos griuvimas ir „geleþinës uþdangos“ pakëlimas suteikë naujø vilèiø sulaukti permainø sovietø reþime – teisinës valstybës sukûrimo. AGRESIJOS AUKOS Taèiau laisvëjimo procese Lietuvos nepriklausomybës pripaþinimas nerado vietos. Lietuva, Estija ir Latvija – 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto aukos – nesulaukë në ið vienos laisvos valstybës kaltinimø agresoriui. Ir dabar progai atsiradus, Lietuva pareiðkë atkurianti nepriklausomybæ. Vakarø vyriausybës, deja, laikësi dël to neutraliai ir atsisakë paremti laisvës siekianèias tautas. DIDÞIAUSIOJI PETICIJA Ir vis dëlto plaèioji laisvøjø tautø visuomenë masiðkai parodë pritarimà Lietuvos nepriklausomybei. Tradicijas, ðeimà ir nuosavybæ ginantis sambûris (TFP), veikiàs jau daugiau kaip ketvirtá ðimtmeèio dvideðimtyje pasaulio kraðtø, Lietuvos nepriklausomybei paremti sudarë paèià didþiausià lig ðiol þinomà peticijà ir surinko 5 201 274 paraðus. Per keturis mënesius (1990 m. birþelio 1 d. – spalio 1 d.) daugiau kaip 300 organizacijai dirbanèiø savanoriø paskyrë savo laikà, diena ið dienos rinkdami paraðus gatvëse. Vien tik Pietø Amerikoje surinkti 3 550 588 paraðai, JAV – 833 534. Paraðø rinkimo vajø remia daug vyskupø ir ávairiø kraðtø parlamentarø. IR PROTESTO ÞENKLAS Vajus buvo vykdomas visose didþiosiose Vakarø Europos valstybëse, taip pat Ðiaurës ir Pietø Amerikoje, pasiekë net Indijà, Filipinus, Australijà, Naujàjà Zelandijà ir Pietø Afrikà. Ðitose valstybëse turistai ið ávairiø kraðtø, kuriuose nëra TFP skyriø, taip pat jungësi prie peticijos. Didelis skaièius Rytø europieèiø, gyvenanèiø Vakaruose ar juos lankanèiø, pareiðkë norà tapti laisvi ir nusikratyti komunizmo jungo. Paraðø rinkimo vajus, nors tiesiogiai skirtas Lietuvos nepriklausomybës parëmimui, iðreiðkë nepasitenkinimà vakarieèiø bendradarbiavimo pobûdþiu su Kremliaus ponais. Tarptautinë TFP (Tradition, Family, Property) draugija, surinkusi per penkis milijonus paraðø uþ Lietuvos nepriklausomybæ, turi savo skyriø ir Toronte. Du jos atstovai Kalëdø iðvakarëse lankësi Anapilyje, áteikë parapijai sveikinimà ir papasakojo apie minëtø paraðø áteikimà Kremliuje ir Vilniuje. Paraðø lapai buvo mikrofilmuoti ir nugabenti á Maskvà. Kremliuje organizacijos atstovus priëmë vienas ið M.Gorbaèiovo padëjëjø ir pasiraðë priëmimo dokumentà. Vilniuje paraðø kopija 200

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

buvo áteikta Lietuvos Aukðèiausiosios tarybos pirmininkui. Klebonas J.Staðkus apsilankiusius sveèius apdovanojo Lietuvos krikðèionybës 600 metø sukakties medaliais.
TËVIÐKËS ÞIBURIAI (KANADA) 1991 M. SAUSIO 8 D., NR. 2(2133).

PENKI MILIJONAI PARAÐØ UÞ LIETUVÀ
JUOZAS KOJELIS

AR PRIIMTINA KITATAUÈIØ TALKA? Prieð keletà savaièiø prie Didþiojo vandenyno prisiglaudusiame Santa Monica mieste Californijoje judriame prekybiniame miesto centre pasirodë su lietuviðkomis vëliavëlëmis kelios japoniukës, kurios rinko paraðus po peticija uþ Lietuvos laisvæ. Suþinota, kad paraðai buvo renkami ir kitose Los Angeles vietose. Paraðø rinkëjai pasirodë ir dvi dienas Los Angeles vyskupijose, „Lietuviø dienose“, kur apsilankë keli tûkstanèiai þmoniø, daugiausia nelietuviai. Pasiekë þinios, kad kaþkas paraðus renka ne tik Amerikoje, bet ir Australijoje, Europoje, Pietø Amerikoje. Þinià patvirtino ið atostogø Ispanijoje spalio pradþioje á Los Angeles gráþusi Ðilkaièiø ðeima. Meèys Ðilkaitis papasakojo, kad Madride prie garsiojo „Prado“ muziejaus, kur kasdien á já patekti eilëse laukia ðimtai þmoniø, jie sutiko tokius rinkëjus. Paraðus rinko jauni vyrai raudonom tunikom, ant stalelio pasidëjæ lietuviðkas vëliavëles. Pasiraðë ir Ðilkaièiai bei nusifotografavo. Kas ta organizacija, tokia forma talkinanti Lietuvai, ir kas tam sàjûdþiui davë pradþià? PRADININKAS – DR. ALGIRDAS STATKEVIÈIUS Atvykæs á Èikagà nugirdau, kad tuo klausimu yra gerai informuotas dr. Algirdas Statkevièius, ilgai kalintas sovietø lageriuose ir kankintas psichiatrinëse ligoninëse, keliø knygø autorius, dabar gyvenàs Èikagoje. Aplankiau já, apsigyvenusá dr. Jono Adomavièiaus sodyboje, kur ásikûræs Alvudas. Dr. A.Statkevièius Alvudui daug talkina. Dr. A.Statkevièiaus informacija gana ádomi. Trumpa ðios talkos Lietuvai penkiuose kontinentuose schema tokia: dr. A.Statkevièius Lietuvos laisvës lygos tautinës tarybos atstovo uþsienyje vardu 1989 m. sausio 24 d. Australijos „Tëviðkës aiduose“ paskelbë „Pareiðkimà“, kuriame pateikë deðimt siûlymø, tarp jø – visame pasaulyje organizuotai rinkti paraðus reikalaujant atstatyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybes. „Pareiðkimà“ netrukus atspausdino Brazilijoje leidþiama „Mûsø Lietuva“ ir kiek sutrumpintà versijà „Draugas“ Èikagoje. Per „Mûsø Lietuvà“ paraðø rinkimo idëja pasiekë veiklø Kolumbijos lietuvá muzikà J.Kaseliû201

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

nà. Jam parûpo ðià idëjà, kuriai stipriai pritarë, realizuoti. Jis susisiekë su Bogotoje veikianèia tarptautine, antikomunistine, krikðèioniðkas vertybes ginanèia organizacija „The American Society for the Defense of Tradition, Family and Property“, trumpai vadinama TFP, kurios centras yra New Yorke. Bogotos padaliniui stipriai rekomenduojant, TFP centras New Yorke ëmësi akcijos ir savo skyriø Èikagoje ápareigojo susisiekti su dr. A.Statkevièiumi, kuris paraðø rinkimo akcijà Australijoje jau buvo pradëjæs. Èikagos TFP biuro vadovas Philipp Moran 1989 m. geguþës 19 d. paraðë pirmà laiðkà dr. A.Statkevièiui, ir prasidëjo intensyvus bendradarbiavimas. Netrukus á Èikagà atvyko TFP atstovai ið New Yorko, Romos ir kitur. Su jais Lietuvos laisvës lygos tautinës tarybos nariai dr. A.Statkevièius ir dr. K.Eringis bei Altos reikalø vedëja Daiva Meilienë aptarë paraðø pasauliniu mastu rinkimo klausimà. Toks buvo kelias á paraðø uþ Lietuvà rinkimà penkiuose kontinentuose. VEIKSNIØ NUSISTATYMAS Ði paraðø rinkimo akcija kilo ið privaèios iniciatyvos, o praeities patirtis rodo, kad veiksniai bet kokià privaèià iniciatyvà daþniausiai linkæ nuslopinti, kad „privatininkai“ nepakenktø jø autoritetui. Tam tikrà iðimtá reiktø padaryti Lietuviø Bendruomenei, kurioje nëra ar bent ilgesná laikà neiðsilaiko „neklaidingi“ vadai ir todël privaèios iniciatyvos neskuba atmesti. Dr. A.Statkevièius informavo, kaip veiksniø vadai reagavo á TFP organizacijos apsisprendimà paraðø rinkimu visame pasaulyje padëti Lietuvai. Kraðto valdyba ið karto tà akcijà parëmë 1 000 doleriø auka, taèiau greitai atsuko nugarà, nors pati neseniai paraðø rinkimà vykdë. PLB valdyba iðkart ðiai akcijai pasiprieðino. Altos valdyba, kurios atstovë dalyvavo pradiniame pasitarime su TFP vadovais, dr. A.Statkevièiaus „Pareiðkimà“ svarstë, bet jam nepritarë. Nepritarë ir TFP paraðø rinkimui. VLIK’as, dr. A.Statkevièiaus þodþiais, „labiau negu kas kitas sabotavo paraðø rinkimo akcijà“. Tuo bûdu prieð lietuviðkø veiksniø valià kitatauèiai penkiuose kontinentuose uþ Lietuvos laisvæ jau surinko per 5 milijonus paraðø. A.Statkevièius, paklaustas, kokios pagrindinës prieþastys lëmë, kad veiksniai á jo „Pareiðkimà“ kreivai paþiûrëjo ir TFP vykdomo paraðø rinkimo nerëmë, atsakë: „Siauros asmeniðkos ambicijos buvo iðkeltos aukðèiau uþ pavergtos Lietuvos gelbëjimo reikalà. Kai kurie veiksniø þmonës teigë, kad apie paraðus bûtø buvæ galima kalbëti, jei „Draugas“ nebûtø atspausdinæs mano „Pareiðkimo“. Labiausiai jiems nepatiko mano siûlymas sudaryti tarpveiksminá koordinaciná komitetà veiklai derinti. Viename Altos posëdyje buvau iðvadintas „nedemokratu“, „diktatoriumi“, „apakusiu vadistu“. Ir tai vien todël, kad drásau vieðai pateikti tam tikrus siûlymus. Pasikartojo ta pati tragikomedija, kai prieð kelerius metus VLIK’o þmoniø buvo niekinamas ir ðmeiþiamas dr. Vytautas Dambrava vien uþ tai, kad iðdráso savo kandidatûrà pasiûlyti á VLIK’o pirmininkus. Uþuot konsolidavæ dël Lietuvos lais202

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

vës iðeivijos dvasines jëgas ir medþiaginius resursus, kai kurie veiksniø vadai verþte verþiasi prie svarbiøjø Lietuvos valdþios pareigûnø, kad ásiteiktø jiems ir asmeniðkai laimëtø sau jø simpatijas. Autoreklama daugeliu atvejø nurungia ðventøjø kovojanèiai tautai Lietuvoje pareigø atlikimà“. ATGARSIAI IÐ LIETUVOS Pagal dr. A.Statkevièiaus informacijà, paraðø rinkimà TFP tebevykdo. Taip pat realizavosi dar vienas jo „Pareiðkimo“ siûlymø – paèiu artimiausiu laiku gauti antrojo ir treèiojo slaptøjø Pabaltijo okupacijà nulëmusiø protokolø fotokopijas. Tuo pasirûpino, A.Statkevièiaus þodþiais, „ilgametis Sibiro politinis kalinys Kæstutis Jokubynas, dabar dirbàs Laisvosios Europos radijuje Miunchene. VLIK’as, per beveik pusæ ðimtmeèio nesugebëjæs tø dokumentø gauti, në kiek nesidrovëjo pirmasis tø dokumentø papraðyti, nors mano „Pareiðkimà“ niekino ir paraðø rinkimà sabotavo. Praðë tø dokumentø, kad galëtø juos panaudoti laisvinimo veikloje. Juos gavo, bet jais pasinaudoti taip ir nesugebëjo“. TFP centras New Yorke ir biuras Èikagoje dr. A.Statkevièiø ir dr. K.Eringá pastoviai informuoja apie paraðø rinkimo paþangà. Atsiunèia ir jiems raðytø laiðkø ið Lietuvos kopijas. Emanuelis Zingeris, Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios tarybos uþsienio reikalø komisijos pirmininkas, padëkos laiðke birþelio 18 d. raðo: „Tai yra viena ið paèiø svarbiausiø paramø kovojant uþ mûsø ðalies nepriklausomybæ, kurios mes sulaukëme ið Vakarø“. Beveik tais paèiais þodþiais padëkà TFP organizacijai birþelio 19 d. laiðke pareiðkë uþsienio reikalø ministras Algirdas Saudargas. Dr. Aleksandras Mauragis, þymus nepriklausomoje Lietuvoje prieð karà, teisininkas, skautø veikëjas, rugpjûèio 25 d. A.Statkevièiui raðë: „Mielas kolega, prieð 18 mënesiø á Australijà atvykai kaip LLL atstovas ir pradëjai organizuoti peticijà Lietuvai iðlaisvinti. Daug kas nepritarë, baiminosi sunkaus darbo. Mudu sutarëme, kad tokia peticija bûtina, ir ðtai Jums ðiandien galiu praneðti, kad jau surinkta 4.039.080 paraðø. Tai pasaulinis rekordas“. Taip A.Mauragis raðë rugpjûèio mënesá. Dabar paraðø skaièius perðoko 5 milijonus. PARAÐØ RINKIMO NAUDÀ SVARSTANT Nuo to laiko, kai II pasaulinio karo politiniai pabëgëliai atsidûrë Amerikoje, paraðai Lietuvos laisvës reikalu buvo renkami kelis kartus. Rinkëjai rodë daug idealizmo ir pasiaukojimo, taèiau kokiø nors apèiuopiamesniø rezultatø nedavë. Labai iðgarsintas vienas milijonas paraðø, 1921 m. áteiktø Amerikos prezidentui Warren G.Harding, irgi vargu buvo lemiantis veiksnys pripaþinti Lietuvos nepriklausomybæ 1922 m. Taèiau turint omenyje anø laikø sàlygas, iðreklamuotas milijono paraðø prezidentui W.G.Harding áteikimas sustiprino Amerikos lietuviø tautinæ moralæ ir pasitikëjimà savo jëgomis. 203

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Taip pat reiktø suprasti skirtumà nuotaikø Amerikos lietuviuose po 1918 m. ir 1990 m. Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo deklaracijø. Tada Lietuvos nepriklausomybës atkûrimas pastûmëjo patriotines Amerikos lietuviø jëgas konsolidacijos ir planingos veiklos linkme, dabar, dr. A.Statkevièiaus þodþiais, á nesveikas varþybas ásiteikti svarbiems Lietuvos valdþios pareigûnams. Narsiausiai bëga èia tie, kurie save laiko „vyriausiais“ ir „neklaidingais“, paneigiant demokratijà, moralæ ir paprastà dþentelmeniðkumà. Jei Amerikos lietuviai turëtø politinës akcijos planavimo ir vykdymo virðûnæ, kaip anksèiau kiti, o dabar dr. A.Statkevièius siûlë, tai bûtø buvæs apsvarstytas ir TFP paraðø rinkimo reikalas. Iki ðiol neaiðku, kodël veiksniai kitatauèiø pasiûlytà ir vykdomà talkà atmetë. Motyvø nëra paskelbæ. TFP organizacijos vykdomà paraðø rinkimà reiktø kiek kitaip vertinti negu mûsø paèiø tokià pat veiklà. Savo uþmoju tas projektas lenkia iki ðiol visus mûsø bandymus. Dr. A.Mauragio þodþiais, „pasiektas pasaulinis rekordas“. Nelietuviai rinkëjai ir nelietuviai paraðø davëjai penkiuose kontinentuose – tai naujas Lietuvos gelbëjimo pastangø elementas. Pagaliau reiktø suprasti, kad penkiems milijonams paraðø surinkti reikia bent keliø tûkstanèiø rinkëjø. Kas pasiraðo, ir ypaè kas paraðus renka, susipaþásta su Lietuvos klausimu ir tampa Lietuvos laisvës rëmëjais. Vadovybiø þmonës ið iðeivijos veiksniø turëjo susilaukti bent tiek padëkos, kiek ið A.Saudargo ir E.Zingerio.
DRAUGAS (JAV, IÐEIVIJOS LIETUVIØ DIENRAÐTIS) 1990 M. LAPKRIÈIO 21 D.

PARAÐAI DËL LIETUVOS LAISVËS
NAUJAS ÁRAÐAS GINESO REKORDØ KNYGOJE

DR. ALGIRDAS STATKEVIÈIUS LLL Tautinës Tarybos ágaliotinis uþsienyje ir atstovas iðeivijai

Daugiau negu 70 metø trukusio teroristinio valdymo metu bolðevikai vykdë planingà gyventojø genocidà. Vien savo ðalyje iðþudë þmoniø beveik tris kartus daugiau, negu jø valdoma valstybë neteko Antrojo pasaulinio karo metu. Daug kas pasaulyje tikëjo, kad persitvarkymui Sovietø Sàjungoje vykstant prasidës ne vien paèios piktybiðkiausios pasaulio valstybës griuvimas, bet ir bus atsisakyta kolonijinës vergijos praktikos. Taèiau keleriø metø praktika parodë, jog tai buvo tiktai gigantiðko daugybës tautø kalëjimo, turinèio beveik 300 milijonø kaliniø, vidaus reþimo reforma, stengiantis ðá kalëjimà iðsaugoti ateièiai. Pavergtosioms tautoms tai këlë didelá nerimà. Todël visais prieinamais kanalais ið Lietuvos nuolatos buvo praðoma efektyvios politinës pagalbos. Taèiau kiek kartø buvo kreiptasi á Jungtiniø Tautø Organizacijà ar ávairiø valstybiø vyriausybes, lygiai tiek pat kartø pagalbos praðymas likdavo tyruose ðaukianèiojo balsu. Ðis fak204

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

tas átikino, kad pagalbos reikia kreiptis á Artimo meilæ ir Moralës reikalavimus kur kas labiau gerbianèius ávairiø ðaliø eilinius þmones, ne vyriausybes. Lietuvos laisvës lyga 1988 m. pabaigoje pradëjo paraðø rinkimo akcijà Australijoje. Buvo numatyta visuose kontinentuose surinkti nuo keliø iki keliolikos milijonø paraðø. Taèiau ið pagrindiniø lietuviðkøjø veiksniø ðià paraðø rinkimo akcijà nuoðirdþiai palaikë tiktai Amerikos lietuviø tarybos pirmininkas Groþvydas Lazauskas. Kai 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukðèiausiosios Tarybos Vilniuje paskelbtà Nepriklausomybës atkûrimà Maskva uþ keturiø dienø paskelbë esant neteisëtu ir nelegaliu; kai tankø remiami sovietinës armijos ginkluoti desantininkai pradëjo uþiminëti svarbiausias atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos ástaigas; kai laisvës uþdusinimui okupantai pradëjo ekonominæ ir politinæ blokadà, visi turëjo progos ásitikinti, kokia yra tikroji gorbaèiovinë demokratijos esmë. Lietuvai kritiðku momentu, t.y. 1990 m. vasarà, savo pagalbà pasiûlë plaèiai pasaulyje veikianti katalikiðka antikomunistinë TFP (Tradition, Family and Property) organizacija, uþsimojusi surinkti kelis milijonus paraðø. Tuo klausimu su TFP organizacija jau nuo 1989 m. pradþios Kolumbijoje derybas vedë Lietuvos laisvës lygos tautinës tarybos narys Jonas Kaseliûnas, o Èikagoje – Lietuvos laisvës lygos tautinës tarybos nariai Algirdas Statkevièius, Kazys Eringis ir ALTO’ o reikalø vedëja Daiva Meilienë. TFP organizacijos pagalbos dëka Lietuvos gelbëjimo frontas labai sustiprëjo. TFP organizacijos nariai dvideðimt ðeðiose pasaulio valstybëse ið viso surinko 5 177 028 paraðus. Ið jø: Brazilijoje – 2 777 461, JAV – 833 575, Ispanijoje – 575 837, Kolumbijoje – 363 319, Èilëje – 126 317, Ekvadore – 101 640, Kanadoje – 85 235, Portugalijoje – 80 000, Urugvajuje – 49 648, Bolivijoje – 48 207, Pietø Afrikos Respublikoje – 41 570, Argentinoje – 36 452, Peru – 36 312, Kosta Rikoje – 16 669, Australijoje – 7 442. Pasaulyje plaèiai þinomoje Gineso rekordø knygoje iki ðiol paraðø surinkimo rekordas buvo 3 107 000 (Guiness book of Records, London, 1989, p. 194). Renkant paraðus buvo sutikta ávairiai mananèiø þmoniø. Vyko ramûs pokalbiai ir atkaklûs ginèai. Vieni þmonës pasisakë uþ laisvæ pavergtoms tautoms, kiti – liko abejingi. Pavyzdþiui, þmogus ið Ðiaurës Karolinos valstijos, pasiraðydamas uþ vergijos lietuviø tautai panaikinimà, pasakë: „Yra gëdinga, kad mes nieko dël jø nedarome“. Jaunas prekybininkas Chattanoogoje klausë: „Jûs tvirtinate, kad Sovietai jiems neduoda laisvës? Tai yra siaubinga!“ Minesotos universiteto studentas Mineapolyje pareiðkë: „Að ne su viskuo sutinku, kà jûs skelbiate, bet kiekvienas privalo palaikyti laisvës pusæ“. Vienas ið daugelio kubieèiø Majamyje sakë: „Gorbaèiovas yra didelis sukèius“. Studentas ið Teksaso ne tiktai pasiraðë, bet ir su pasididþiavimu pareiðkë: „Að iðëjau á savo klasës prieká ir kvieèiau pasiraðyti visus“. „Að netikiu savo akimis“, – paraðà dëdama sakë viena lietuvë 5-ojoje Aveniu. „Jau daug metø, kaip niekas nesirûpino ir negalvojo apie Lietuvà! – pasakë kita lietuvë Èikagoje. Ir pridëjo: „Tai stebuklas. Aèiû jums!“ 205

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Taèiau buvo ir kitaip galvojanèiø. Delavaro universiteto studentas tvirtino: „Komunizmas pasikeitë. Tiktai pagalvokite – Gorbaèiovas laimëjo Nobelio premijà!“ Sunkveþimio vairuotojas Idaho valstijoje sakë: „Man visai nesvarbu, kas tenai vyksta. Kodël að turëèiau tuo rûpintis?“ Manhatano biznierius pareiðkë: „Geriau, jei Lietuva yra komunistinë“. Lietuvos laisvës lygos tautinës tarybos nariø, Amerikos lietuviø tarybos darbuotojø ir TFP atstovo 1990 m. lapkrièio 30 d. bendro posëdþio protokole yra paþymëta, kad posëdis ávyko Èikagos miesto centre Heenehan, Donovan ir Issacson advokatø firmos posëdþiø kambaryje. Posëdyje dalyvavo Lietuvos laisvës lygos tautinës tarybos nariai Kazys Eringis ir Algirdas Statkevièius, Amerikos lietuviø tarybos darbuotojai Saulius Kuprys, Kazimieras Oksas ir Daiva Meilienë, taip pat The American Society for the Defense of Tradition, Family and Property (TFP) Èikagos biuro vadovas Philipas Moranas, Sr. TFP atstovas Philipas Moranas, Sr. savo praneðime paþymëjo, kad TFP vadovybë remti Lietuvà pasirinko todël, kad ðis katalikiðkas kraðtas kilniai ir su dideliu pasiðventimu bei pasiaukojimu ilgai kovojo prieð pavergëjà ir komunistinæ tironijà, uþgrobusià ðià valstybæ Stalinui su Hitleriu susitarus. TFP uþdavinys – ne kokiu nors visuotiniu bûdu griauti sovietinæ imperijà, bet paremti Lietuvà, einanèià ypatingu religinës ir pilietinës laisvës bei valstybinës nepriklausomybës keliu, kuris yra pavyzdys visiems pavergtiesiems. Philipas Moranas sakë, kad TFP suplanavo ir ávykdë plaèià paraðø rinkimo programà penkiuose kontinentuose, turëdama tikslà paremti minëtus Lietuvos siekius, atremti kritinius uþsipuolimus ir padëti iðkovoti atkurto valstybingumo pripaþinimà. Vien tiktai JAV ði plataus masto veikla apëmë 33 valstijas ir tæsësi 127 dienas. Per tà laikà buvo atliktos 433 tikslinës iðvykos, sunaudojant 23 290 veiklos valandø. Veiklos apimtis – 181 miestas, 108 universitetai. Paraðø rinkimo sàraðuose pasiraðë 6 JAV senatoriai, 35 JAV kongresmenai, 199 097 ávairiø universitetø studentai. Apie 1 000 pasiraðiusiøjø, tarp jø 2/3 studentø, pageidavo palaikyti tolimesnius ryðius. Paraðus rinko daug savanoriø. Du paraðø rinkëjai þuvo Tenesio valstijoje automobilio avarijos metu. Dabar á Lietuvà yra iðvykusi TFP delegacija, kurios sudëtyje yra du atstovai ið Niujorko, trys – ið Brazilijos, penki – ið Prancûzijos ir keli ið Italijos. Praneðëjas áteikë „TFP Update“ informaciná leidiná, datuotà 1990 m. gruodþio mën., skirtà „TFP Campaign for Lithuanian Independence“ (apimtis – 4 l.) ir duomenis apie paraðø rinkimo darbø apimtá JAV, suraðytus ant TFP firminio lapo. Atsakydamas á posëdþio dalyviø klausimus TFP atstovas Ph.Moranas paaiðkino, kad TFP veikla Lietuvai remti nenumatë kreipimosi á Jungtiniø Tautø Organizacijà bei pasaulio valstybiø vyriausybes. Sutarta, kad TFP vadovybë paruoð argumentuotà oficialø ir atsakingø asmenø paraðais patvirtintà raðtà apie penkiuose kontinentuose Lietuvos nepriklausomybei remti surinktø paraðø skaièiø, kad ateityje ðá dokumentà bûtø galima panaudoti Lietuvos gynimo reikalams. Toks raðtas 206

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

reikalingas ir naudingas dar ir todël, kad mikrofilme sutelkti paraðø rinkimo veiklos duomenys yra archyvinis dokumentas, bet ne operatyvinës veiklos priemonë.
DRAUGAS (JAV, IÐEIVIJOS LIETUVIØ DIENRAÐTIS) 1990 M. GRUODÞIO 19 D.

LPS VADØ REAKCIJA Á LLL AKCIJÀ RINKTI PARAÐUS DËL OKUPACINËS KARIUOMENËS IÐVEDIMO IÐ LIETUVOS
ANTANAS TERLECKAS

1989 m. balandþio 12 d. Lietuvos laisvës lyga kreipësi á opozicines Lietuvos politines partijas ir judëjimus. Kreipimesi buvo siûloma nuo geguþës 1 d. pradëti rinkti paraðus dël okupacinës kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos. Taèiau në viena tø organizacijø nepadëjo rinkti ðiø paraðø. Prieðingai – pradëjo aktyviai trukdyti ðios akcijos rengëjams. Jau geguþës 4 d. á Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio bûstinæ buvo pakviesti „pasitarti“ LLL vadovas A.Terleckas ir Tarybos narys J.Volungevièius. Pastarajam pavëlavus atvykti, ávyko tik vieno LLL lyderio „teismas“. Jam buvo daromas didþiulis V.Landsbergio, V.Radþvilo ir P.Vaitiekûno psichologinis spaudimas. Pasitarime dalyvavo ir Z.Vaiðvila, bet tas visà laikà tylëjo. LLL vadovas buvo átikinëjamas, kad rinkti paraðus dël okupacinës kariuomenës iðvedimo, esant átemptai politinei padëèiai Lietuvoje, yra „nesavalaikë ir neapgalvota akcija“, kuri Lietuvos laisvës ir nepriklausomybës vardan turi bûti nutraukta. LLL lyderis sutiko kurá laikà nerinkti paraðø, bet tik su sàlyga, kad LPS paskelbs vieðà pareiðkimà, tvirtinantá, jog pati akcija gina Lietuvos interesus. Po ilgo ir átempto pokalbio LPS aktyvistai atsisakë skelbti toká pareiðkimà, o slapta ásakë visoms savo struktûroms trukdyti rinkti paraðus. 1989 m. birþelio 1 d. LLL Taryba kreipësi á LPS Seimo tarybà tokio turinio laiðku (jis buvo iðspausdintas „Laisvës ðauklyje“): „Artëjant Molotovo ir Ribentropo pakto sudarymo 50-osioms metinëms, dar kartà kvieèiame Sàjûdþio Seimo tarybà palaikyti mûsø iniciatyvà renkant paraðus dël okupacinës kariuomenës iðvedimo. Sàjûdis daþnai kelia klausimà dël referendumo. Manome, kad ði paraðø rinkimo akcija nedviprasmiðkai iðreikðtø Lietuvos þmoniø valià gyventi nepriklausomoje valstybëje ir galëtø tapti pirmuoju referendumu Lietuvoje“ (Laisvës ðauklys, 1989, birþelio 8, Nr. 12(17). Po savaitës devyni buvæ politiniai kaliniai paraðë naujà kreipimàsi á LPS vadovybæ dël minëto paraðø rinkimo. Ir ðá kartà buvo atsakyta tyla. 1989 m. birþelio 1 d. LLL Tarybos narys Vytautas Milvydas Vilniaus Katedros aikðtëje pradëjo 40 dienø trukusià bado akcijà. Jis raðë: „Noriu atkreipti dëmesá á Molotovo ir Ribentropo paktà, kuris nulëmë mûsø Tëvynës likimà (…). Ðá pavasará Laisvës lyga paskelbë paraðø rinkimo akcijà dël Molotovo ir Ribentropo pakto pa207

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

dariniø likvidavimo. Rodës, ko daugiau reikia – pulkim ir visi surinkim tris milijonus paraðø, parodykim sau ir visam pasauliui, kad lietuviai nori bûti laisvi ir nepriklausomi. Deja, tuoj atsirado ðios idëjos prieðininkø netgi tarp tø, kurie sakosi esà uþ nepriklausomybæ. Girdi, dar neatëjo laikas tokiems reikalavimams. Nereikia aðtrinti padëties ir pan.“ (Laisvës ðauklys, 1989, liepos 13, Nr.15(20). Ðià patriotinæ V.Milvydo akcijà (priartinusià jo mirtá) pasmerkë ne kas kitas, o pats LPS pirmininkas, birþelio 3 d. kalbëdamas Kalnø parke per Sàjûdþio surengtà mitingà. Prie V.Milvydo palapinës pasigirsdavo raginimø eiti namo ir nedrumsti ramybës, netrukdyti A.Brazauskui konstruktyviomis priemonëmis siekti suvereniteto. V.Milvydui iðbadavus 40 parø, akcijà tæsë kiti. LPS vadovybës ne tik abejingumas, bet ir atviras kenkimas paraðø rinkimo akcijai, privertë LLL griebtis gudrybës. Vieðai teko skelbti, kad LLL jau surinko pusæ milijono paraðø. LKP ir LPS vadovai iðsigando. Bijodamas prarasti autoritetà LPS nuo 1989 m. liepos 17 d. taip pat ásitraukë á paraðø dël okupacinës kariuomenës iðvedimo vajø. Iki vëlyvo rudens buvo surinkta 1,65 mln. paraðø. Vadinasi, iki V.Milvydo svajonës surinkti 3 milijonus paraðø gerokai trûko. Gineso rekordø knygoje paraðø surinkimo rekordas iki tol siekë 3,1 milijono. Beje, JAV lietuviai 1918 m. paskelbtai Nepriklausomybei paremti buvo surinkæ 1 mln. paraðø. Apie tai daug ir plaèiai buvo raðoma nepriklausomos Lietuvos spaudoje iki sovietinës okupacijos. LLL ágaliotøjø atstovø Vakaruose A.Statkevièiaus ir K.Eringio paskatinta tarptautinë katalikiðkoji organizacija „Tradition Family and Property“ (TFP) 26 pasaulio valstybëse surinko 5,3 milijono paraðø þmoniø, reikalavusiø Baltijos valstybiø tautoms nepriklausomybës. Taèiau ir ðá nuopelnà pasisavino Sàjûdþio vadai. Kasmet TFP atstovai aplanko Lietuvà. Bet prie jø tuo pat prisistato buvæ Sàjûdþio vadai ir aprodo nepriklausomà Lietuvà, ruoðia jiems iðkilmingus priëmimus. Tik á juos nekvieèiami nei A.Statkevièius, nei K.Eringis.
A.TERLECKO ASMENINIS ARCHYVAS.

Leidëjø pastaba. Tai iðtrauka ið A.Terlecko studijos LLL ir LPS santykiø genezës tema.

BANDYMAS PASISAVINTI LLL NUOPELNÀ
DONATAS DAUKÐA

„Lietuvos aido“ 1994 m. gruodþio 29 d. numeryje buvo paskelbta tokio turinio þinutë: „Vakar „Karolinos“ klube pirmuosius Gineso pasaulio rekordø knygos diplomus Lietuvoje áteikë agentûros „Faktum“ vadovas Vytautas Navaitis. (…) Vytautas Landsbergis, priimdamas rekordo diplomà, paþymëjo, kad tai diplomas tiems, kurie surinko paraðus ilgiausiai peticijai“. 208

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Dienà prieð tai „Lietuvos aidas“ citavo prof. V.Landsbergá: „Tie penki su virðum milijonai paraðø reiðkia labai daug. Jie reiðkia, kad ðitiek þmoniø visame pasaulyje ne tik þino, kas yra Lietuva ir ko ji siekia, bet ir yra mûsø pusëje“. Apie ðá faktà raðë ir „Vakarinës naujienos“. Apie V.Landsbergiui áteiktà rekordo diplomà praneðë ir „Panorama“. Ðis labai iðgarsintas faktas mane nustebino. Að dar neuþmirðau, kaip 1991 m. pabaigoje televizijos laidoje „Atmintis“ gydytojas Algirdas Statkevièius papasakojo, kaip jis 1988 metais, gavæs Lietuvos laisvës lygos ágaliojimus atstovauti LLL iðeivijoje, kartu su dr. K.Eringiu kreipësi á katalikiðkà antikomunistinæ organizacijà „The American Society for the Defente of Tradition, Family and Property“, turinèià savo skyrius Ðiaurës ir Pietø Amerikoje, Pietø Afrikoje, Australijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, praðydami gelbëti Rusijos imperijos pavergtas Lietuvà, Latvijà ir Estijà. Jie maldavo ðià tarptautinæ organizacijà rinkti visame pasaulyje paraðus dël aneksuotø trijø Baltijos valstybiø klausimo iðkëlimo Jungtiniø Tautø ir kitose tarptautinëse organizacijose. Ðis dviejø vyrø darbas davë nuostabius rezultatus. Tikëjausi, kad ðis A.Statkevièiaus pasakojimas bus iðgarsintas visomis Lietuvos Respublikos þiniasklaidos priemonëmis. Deja, ðá faktà nutylëjo visa mûsø „laisvoji“ spauda… Ðiø naujøjø metø pirmàjà dienà paskambinau A.Statkevièiui ir paklausiau, kodël jis tyli, kai V.Landsbergis visiðkai nepelnytai savinasi svetimà nuopelnà. A.Statkevièius atsakë, kad jam nepatogu girtis savo darbais Lietuvai. Jis visus penkiasdeðimt okupacijos metø kovojo prieð Lietuvos pavergëjus, taèiau ne dël to, kad kada nors gautø tegul tik moraliná atlygá. A.Statkevièius papasakojo, kad prieð kelias dienas grupë buvusiø Lietuvos disidentø paraðë V.Landsbergiui laiðkà, praðydami já atsisakyti diplomo. Ðio laiðko nuoraðà disidentai pasiuntë „Lietuvos aidui“. Deja, ðios pastangos buvo bergþdþios. Primygtinai mano praðomas A.Statkevièius leido susipaþinti su jo turimais dokumentais, pasakojanèiais apie paraðø rinkimo akcijà. Ðie dokumentai átikino mane, kad teisë gauti Gineso pasaulio rekordø knygos diplomà priklauso A.Statkevièiui, K.Eringiui, J.Kaseliûnui, o ypaè TFP organizacijai. Mano nuomone, tegul ðá diplomà pasilieka sau V.Landsbergis. Taèiau Lietuvos pilieèiai turi suþinoti tiesà apie penkiø milijonø paraðø rinkimo istorijà.
Vilnius, 1995 m. sausio 10 d. Leidëjø pastaba. Straipsnis publikuotas Vilniaus miesto dienraðtyje „Vakarinës naujienos“ 1995 m.

209

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

PIRMASIS LLL MITINGAS, PARAGINÆS LIETUVOS JAUNIMÀ NETARNAUTI OKUPACINËJE KARIUOMENËJE
1989 m. sausio 10 d. Vilniaus Kalnø parke ávyko Lietuvos laisvës lygos ir Lietuvos demokratø partijos sukûrimo darbo grupës surengtas mitingas, skirtas Molotovo– Ribentropo pakto baigiamajam etapui paminëti. 1941 m. sausio 10 d. sutartimi TSRS ásipareigojo sumokëti Vokietijos Reichui 7,5 mln. aukso doleriø kaip kompensacijà uþ anksèiau pasiraðytø susitarimø nevykdymà (TSRS okupavo ir Vokietijai skirtà Lietuvos teritorijos dalá). Mitinge, be LLL ir LDP sukûrimo darbo grupës, dalyvavo Lietuvos tautinio jaunimo sàjungos bei Helsinkio susitarimams remti Lietuvos iniciatyvinës grupës atstovai. Visi kalbëjusieji (jø buvo apie 20) atkreipë visuomenës dëmesá á tai, kad, nepaisant Molotovo–Ribentropo pakto nusikalstamos esmës ir aneksijos fakto pripaþinimo, okupacijos pasekmës iki ðios dienos nelikviduojamos. Mitinge dalyvavo per 40 tûkst. þmoniø. Pateikiame mitingo metu priimtos rezoliucijos tekstà (jis publikuotas pirmosios knygos dokumentø skyriuje – Leidëjø pastaba) ir kai kurias pasakytas kalbas arba jø santraukas.
PETRAS VAITIEKÛNAS, Lietuvos demokratø partijos sukûrimo darbo grupës narys.

Gerbiami mano tëvynainiai. Daug teisingø, kupinø skausmo ir neapykantos okupantams þodþiø jau buvo ir ðiandien pasakyta. Stalino, Hitlerio, Molotovo, Ribentropo vardai skambëjo kiekviename praneðime, jø darbai – ávertinti. Prisiminti ir stalinistø nusikaltimai Lietuvoje. Slaptieji protokolai mums yra þinomi. „Okupacija“, „aneksija“ daþnai skamba ir oficialiose tribûnose, paþangiø istorikø straipsniuose. Tie þodþiai – prakeiksmai nusikaltëliø klikai, sumaniusiai, ávykdþiusiai ir iki ðiol tebetæsianèiai nusikaltimà Lietuvai ir tautai. Taigi politinë situacija aiðki ir ávardinta: Pabaltijys buvo okupuotas ir aneksuotas, toks iðlieka iki ðiolei. Tai pripaþásta daugelis laisvojo pasaulio ðaliø vyriausybiø: JAV, Didþioji Britanija, Prancûzija, Kinija... Yra poþymiø, rodanèiø, kad labai greitai Pabaltijo aneksijos faktà pripaþins ir Maskva. Kokie tai poþymiai? 1. Pabaltijo valstybëse nuvilnijo masiniø protesto mitingø banga. 2. Pabaltijo valstybëse slaptieji protokolai arba jø dalys jau atspausdinti. 3. Ðiais metais sukanka protokolø pasiraðymo 50-metis. Pasaulio visuomenë ðia proga vis plaèiau ir garsiau reiðkia nepasitenkinimà TSRS uþimama nutylëjimo pozicija. 4. Tolesnis demokratizavimo proceso vystymas Pabaltijyje neiðvengiamai atsiremia á 1939–1940 metø istorijà. Neávertinus teisingai tø metø ávykiø, Maskvai nelieka jokiø ðansø átikinti pasaulá ir Pabaltijo tautas, kad demokratizacijos, vieðumo, „perestroikos“ procesas tæsiamas. 210

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

5. Be ðio átikinimo Maskvai bus sunku gauti 100 mlrd. doleriø paskolà, kurios pirmieji ánaðai, padaryti kanclerio H.Kohlio vizito rudená metu, jau áliejo naujø jëgø á merdinèià Sàjungos ekonomikà. 6. TSRS centrinës spaudos puslapiuose nunyko tvirtinimai, kad slaptøjø protokolø apskritai nebuvo; iðliko tik patikinimai, kad jie iki ðiol nesurasti. Yra poþymiø, rodanèiø, kad, dar nesant aneksijos fakto pripaþinimo, Maskva jau imasi þingsniø, ruoðianèiø dirvà Pabaltijo valstybiø aneksijos statuso pakeitimui. Kokie ðie poþymiai? 1. Pabaltijo valstybëse netgi radikaliausioms grupuotëms leidþiama vieðai protestuoti ir rengti mitingus, smerkianèius 1939 m. Molotovo–Ribentropo paktà ir jo slaptuosius protokolus. Pavyzdys – ðios dienos mitingas, kuriame, atkreipkite dëmesá, demonstratyviai nedalyvauja Sàjûdis. 2. Istorijos gráþimas á mûsø gyvenimà. Jau maþiau naikinamas istorinis kultûrinis tautos palikimas. Gràþino vëliavà, himnà, simbolikà. 3. Lietuviø kalba tampa valstybine. 4. Keliamas pilietybës klausimas. 5. Leista demokratiðkiau vykdyti rinkimus á TSRS AT ir á vakuojanèias vietas Lietuvos TSR AT. 6. Kuriami tautinës mokyklos pagrindai. 7. Ieðkant pasitikëjimo ir paramos tarp tikinèiøjø, jiems padovanota pagrobta Katedra. 8. Neuþmirðtas ir jaunimas – jiems – skautai, Lietuvos tautinio jaunimo sàjunga. 9. Sportininkams – Tautinis olimpinis komitetas. 10. Didysis mûsø laimëjimas – Sàjûdis, ágavæs didþiulæ jëgà, tautos pasitikëjimà, þadinantis tautinæ savimonæ, tikëjimà ir viltá. Tam tikru mastu tai ir politinës opozicijos simbolis. Ðia prasme daug vilèiø teikia Sàjûdþio kova dël naujos Konstitucijos ir rinkiminë kampanija. Þinoma, parlamentinës kovos uþ laisvæ kelias, pasirinktas Sàjûdþio, yra vienintelis ámanomas, bet nepakankamas, nes: a) nëra paties parlamento (Aukðèiausioji Taryba – tik apgailëtinas parlamento ðeðëlis); b) nëra vienos vyriausybës, atsakanèios uþ Lietuvos reikalus ir likimà (èia „vadovauja“ ir LTSR Aukðèiausioji Taryba, ir KP CK, ir sàjunginës þinybos, ir TSKP CK, ir armija, ir dar…); c) LTSR AT deputatai gali priimti Sàjûdþio pasiûlytos konstitucijos 70 straipsná, bet tai ámanoma tik visuomenei spaudþiant, o èia spaudimas negali atsirasti, kol Sàjûdþio ir vadovybës santykiai nekonfliktiðki, kol situacija respublikoje mirtinai stabili (tikintis, kad rinkimø pabaigoje politinë situacija destabilizuosis, reikëtø siekti AT sesijos suðaukimo iðkart po rinkimø, t.y. kovo mënesio gale); d) nëra tikro politinio pliuralizmo, t.y. daugiapartinës sistemos; 211

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

e) neámanoma reformuoti politikos, nevykdant kartu ir ekonominës reformos, o pastarosios reikalai prasti. 11. Maskvai pritariant, ieðkoma oficialiø kontaktø su Europarlamentu, siekiant pasitikëjimo pasaulio visuomenës akyse. Galima bûtø dovanas skaièiuoti ir toliau, jei ne viena nerimà kelianti aplinkybë: tai, kà mes iðkovojome – valstybingumo atributai dvasinëje, tautos savimonës plotmëje ir tolesnis ðitokiø atributø skaièiaus didinimas (pavyzdþiui, Vasario 16-osios paskelbimas valstybine ðvente) esmës nekeis, tik dar labiau jà uþtuðuos ir paslëps, naiviai ir patikliai tautai þengiant á tariamà suverenitetà, kamufliaþiná suverenitetà TSRS sudëtyje. Mûsø nelaisvë remiasi trimis pagrindiniais faktoriais: okupacine armija, TSKP valdþios uzurpacija ir baudþiavine ekonomika. Aiðku, reikalauti jø paðalinimo ar demontavimo – naivu ir nerealu. Mûsø uþdavinys – juos transformuoti, reformuoti. Galima bûtø reikalauti, kad AT Lietuvoje tarnautø tik Lietuvai (arba tik pabaltijieèiams); su TSKP valdþios uzurpavimu galima bûtø kovoti suskaldant partijà ið vidaus ir ákuriant kitas, alternatyvias partijas, kurioms visoms bûtø atstovaujama parlamente; ekonomikos reformos planà yra pasiûlæs Sàjûdis. Kol nevyks ðios transformacijos ir reformos, lydimos tolesnio visuomeninio gyvenimo demokratizavimo, kol mes nesame nei Lietuvos oro, nei þemës ir vandens ðeimininkai, kol mûsø ástatymai negalioja be Maskvos sutikimo – tol iðsivadavimo kovoje mûsø laimëjimai efemeriðki, pergalës maþareikðmës ir procesai lengvai pasukami atgal. Bûkime budrûs. Atsiminkime, kad niekas ðitame gyvenime neduodama veltui. Jei kà gavome be kovos ir aukos – vadinasi, nesuvokiame savo tikslø! Nebedarykime neapgalvotø ir neatsakingø þingsniø, priimdami vienà po kito pseudovalstybingumo atributus. Juk aiðku, kad Pabaltijo aneksija – tai nenuplaunama dëmë TSRS ir TSKP istorijoje, tai stabdis Vakarø–Rytø bendradarbiavimui. O vienintelë galimybë juridiðkai korektiðkai „atsisakyti“ aneksijos – tai ávykdyti referendumà, apgauti liaudá ir visiems laikams, jau teisëtai, prijungti Lietuvà prie TSRS ir paversti jà Ðiaurës Vakarø ekonomine zona.
STASYS BUÐKEVIÈIUS, Lietuvos tautinio jaunimo sàjungos atsakingasis sekre-

torius. Brangûs tautieèiai! Daugiau kaip prieð 49-erius metus mûsø tauta tapo dviejø tironø prekybinio sandërio objektu. Ðiø prekiniø-piniginiø santykiø iðdava – Lietuvoje buvo ávesta kolonijinë-baudþiavinë santvarka. Kà ji mums padovanojo, ðiandienà jau visi aiðkiai mato bei gerai jauèia. Tai Lietuvos vardo iðnykimas ið pasaulio þemëlapio ir tautinës savimonës susilpnëjimas, masiniai trëmimai ir þudynës, alkoholizmas ir narkomanija, psichinës ligos ir vergiðka baimë, ðlykðtus pataikavimas ir tas prakeiktas nuolankumas, butø vagystës ir kyðininkavimas, atpratimas nuo darbo ir spekuliacija, uþnuodytas pienas ir sudarkyta gamta, kitatauèiø ant-

212

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

plûdis ir gimtosios kalbos nykimas, ilgos eilës prie tuðèiø vitrinø ir demagogiðki paþadai apie ðviesesná rytojø. Tai dar toli graþu nepilnas sàraðas tragiðkø padariniø mûsø tautai. Ir kaltinti uþ juos vien tik atskirus diktatorius, biurokratus ar nemokðas, reikðtø klaidingai, iðkreiptai, nemokðiðkai suprasti reiðkinio esmæ. Tiesioginë mûsø tautos nelaimiø prieþastis – tai ið iðorës Lietuvai primesta politinë-ekonominë sistema. Todël labai keista, kad kai kurie didieji aktyvistai, prisidengæ diplomatø, teoretikø, realistø kaukëmis, po kuriomis daþniausiai slepiama baimë, politinis diletantizmas ar dar kas nors blogiau, tiesiog kaip vaikai pasiklydo prieþastiniuose-pasekminiuose ryðiuose. Tuo jie klaidina tautà ir jos energijà nukreipia ne ta kryptimi. Dabar daugelis skundþiasi, kad ðtai – kovojam, kovojam, o ekonominio suvereniteto neiðkovojam, nacionalinës armijos neturime, dvikalbystæ þada áteisinti Konstitucijoje ir pan. Tai vis tos paèios pasekmës. Ir net jeigu mums pasisektø jas áveikti, atsirastø kitos to paties pobûdþio pasekmës, nes lieka nepajudinta jas gimdanti prieþastis. (…) Turime suprasti, kad kol bûsime TSRS sudëtine dalimi, niekados neturësime teisës savarankiðkai ðeimininkauti ir tik nepriklausoma Lietuvos valstybë gali uþtikrinti laisvà kiekvieno ir visos visuomenës vystymàsi. O tiems, kurie þavisi tais vadinamaisiais lenininiais federacijos principais ir per jø prizmæ regi Nepriklausomà Lietuvà, galima pasakyti, kad ðie principai – tai ne kà daugiau kaip laikinas, pabrëþiu – laikinas – kalëjimo teritorijos padidinimas. Toks ploto iðplëtimas, paliekant tà patá sienos storá, yra skirtas tam, kad suaktyvëjæ kaliniai nerastø durø á laisvæ. (…)
ARIJUS BERNOTAS, Lietuvos tautinio jaunimo sàjungos Laikinosios tarybos pirmi-

ninkas. (…) Istorijos kalavijas perkirto tautos medá ir ilgam iðskyrë dvi jo dalis. Ðis padalijimas galëjo bûti lemtingas tautai, bet tauta – abi jos dalys – parodë savo charakterá – iðgyveno iki ðiø dienø, iðlaikë savo tautiðkumà ir vël kyla naujam gyvenimui. Ðis naujas etapas vëlgi reikalauja visos tautos pastangø. Ir jokia politinë jëga, jokia partija neturi teisës skelbtis atstovaujanti tautai. Juk sprendþiamas ne tik Lietuvos, bet ir po visà pasaulá iðbarstytos tautos dalies likimas. Juk jie iðvyko su tvirtu tikëjimu, kad galës gráþti á Laisvà ir Nepriklausomà Lietuvà! Su tokiu pat laisvës tikëjimu ðià vasarà tauta iðsiliejo á Sàjûdá. Taèiau komunistai ir vël tarë savo þodá. Ir pildosi Stalino þodþiai: „Kiekvienoje respublikoje yra komunistø partija, kad tauta laisvës neuþsinorëtø“. Kai kuriems komunistams Sàjûdis savo reabilitacijos palata ir tribûna. (…)
VALDAS ANELIAUSKAS, LLL Tarybos narys

(…) Mano supratimu, atvirø Lietuvos prieðø turime ne tiek jau daug. Bent 95% lietuviø tautos – uþ Nepriklausomybæ. Taèiau, pasirodo, lietuviðkas naivumas kartais pavojingesnis uþ niekðiðkumà ar atvirà iðdavystæ.

213

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Labai daug patriotais save laikanèiøjø ðaukia, kad Lietuvai ðiandien nereikalinga laisvë. Kodël? O todël, kad beveik per 50 nelaisvës metø mes savo sieloje iðpuoselëjom vergà. Bet juk jau pats laikas atsipeikëti, iðsivaduoti. Kai kas bando tikinti, kad reikia pradëti nuo savæs, nuo savojo „að“ tobulëjimo, o tik paskui reikalauti nepriklausomybës. Ponai! O kas trukdë save tobulinti okupuotoje Lietuvoje? Ir kas neleidþia ðiandien mums tobulëti irgi vis dar tebeokupuotoje Lietuvoje? Gercenas raðë, kad po 25-eriø metø katorgos dekabristai sugráþo á Rusijà jaunesni uþ tà jaunimà, kurá surado. Paþástu ne vienà iðkalëjusá po 20 ir daugiau metø stalininiame konclageryje, kuris gráþo laisvu þmogumi. Vadinasi, ir kalëjime galima likti laisvam, o tariamoje laisvëje – vergu. (…) Kodël lietuvis per 50 metø tapo toks abejingas kilniems idealams? Argi ne tarybinë mokykla apvogë jo dvasià, iðrovë ið jos meilæ gëriui, þmogui ir Tëvynei? Ar ne mokykla mokë já melstis Pavlikui Morozovui? Kokia ið to iðvada? Tik tautinë mokykla, kurioje bus dëstomos fakultatyviniais pagrindais tikëjimo tiesos, sugràþins mûsø jaunimui prarastus arba ir visai nepaþástamus aukðtus moralinius idealus. O tokia mokykla galima tik Nepriklausomoj Lietuvoj. Tad logiðkai galvojant, pradëkime nuo Nepriklausomos Lietuvos atkûrimo, nuo reikalavimo jà atkurti. Þodþiu, pradëkime vaikðèioti kojomis, o ne galva! Gëda susitaikyti su vergo likimu. Reikalaukime tikros Laisvës ir Nepriklausomybës, o ne tariamo suvereniteto pagal pono Klimaièio siûlomus receptus. LLL Tarybos narys Jonas Volungevièius kvietë atgailauti Lietuvos komunistus. Kalbëjusiojo þodþiais tariant, bûtent jie atvedë mûsø tautà á dabartinæ bûklæ. (…) „Lietuviai komunistai talkininkavo Stalinui þudant Lietuvà 1940–1941 m. ir po karo“. „Tik nuoðirdi, vieða atgaila padës jiems gauti lietuviø tautos atleidimà!“ Po ðiø J.Volungevièiaus þodþiø ið minios pasigirdo ðûksnis: „Ar matei ðuná pirty?!“ LKP Vilniaus m. komiteto ir liaudies deputatø tarybos vykdomojo komiteto pareiðkimas, suraðytas sausio 11 d., parodë, kad komunistai ið tiesø nesiruoðia atgailauti. Jø nuomone, kvietimas iðpaþinèiai yra prieðiðkos socializmo tikslams nuotaikos, respublikos vadovø áþeidinëjimas… Sausio 12 d. „Tiesoje“ korespondentas V.Kavaliauskas piktai uþsipuolë mitingo rengëjus. Malonu, kad „Komjaunimo tiesa“ pasirinko kità kelià. G.Adomaitytë savo publikacijoje paraðë tiesà.
LIETUVOS LAISVËS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. SAUSIO 21 D., NR. 6(11).

„LAUK, OKUPANTAI, IÐ LIETUVOS!“
MITINGAS KALNØ PARKE UÞ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBÆ

Mitingà organizavo Lietuvos laisvës lyga ir Lietuvos demokratø partija paminëti Vokietijos–TSRS 1941 m. sausio 10 d. pasiraðytà slaptà protokolà, kuris perkëlë 214

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Suvalkijos ruoþà ið Vokietijos átakos sferos á TSRS kontrolæ. Uþ tà ruoþà TSRS sutiko Vokietijai sumokëti 7,5 milijonø aukso doleriø. Anot Vytauto Boguðio, mitingas Kalnø parke prasidëjo 18 val. ir baigësi 20.15 val. Antano Terlecko apskaièiavimu, dalyvavo 50 000 þmoniø. V.Boguðis sakë, kad buvo net 50 000 dalyviø, o gal ir daugiau. Valdþia netrukdë demonstrantams. Sausio 9 d. „Vakarinës naujienos“ praneðë, kad valdþia davusi leidimà mitingui Kalnø parke. Organizatoriams buvo leidþiama iðsinuomoti autobusà su garsiakalbiais. Anot V.Boguðio, oratoriø kalbos buvo aiðkiai girdimos. Vienintelis trûkumas, pasak A.Terlecko, buvo tai, kad nebuvo ðviesø. Tad teko þibintuvus naudoti. Kadangi valdþia ið anksto davë leidimà mitingui, Laisvës lygos atstovai lankësi studentø bendrabuèiuose, kviesdami jaunimà dalyvauti. A.Terleckas sakë, kad mitinge dalyvavo daug studentø, nors turbût vyravo vidurinë karta. V.Boguðio manymu, dalyvavo daug þmoniø ið ávairiø amþiaus grupiø, áskaitant ir jaunimo. Á Kalnø parkà atvyko nemaþai lietuviø ið kitø miestø, pvz., Kauno ir Panevëþio. Demonstracijos pirmininkas A.Terleckas pirmas kalbëjo. V.Boguðio apskaièiavimu, á minià prabilo 26 kalbëtojai. Oficialiai buvo atstovaujamos keturios organizacijos: Lietuvos laisvës lyga, Lietuvos demokratø partija, Lietuvos Helsinkio grupë ir Lietuvos tautinë jaunimo sàjunga. Tarp kalbëtojø buvo ðie asmenys: A.Terleckas, Valdas Anelauskas (ðiuo metu gyvena JAV – Leidëjai), Jonas Volungevièius ir Arnas Taujanskas ið Lietuvos laisvës lygos; Petras Vaitiekûnas, Antanas Pipiras, Artûras Skuèas, Jonas Geleþius, Petras Cidzikas ið Lietuvos demokratø partijos; Viktoras Petkus ið Lietuvos Helsinkio grupës; Rièardas Jokimèius, Airijas Bernotas, Paulius Vaitiekûnas ir Stasys Buðkevièius ið Lietuvos tautinës jaunimo sàjungos. V.Boguðio manymu, iðskirtines kalbas pasakë V.Petkus, A.Skuèas, Petras Vaitiekûnas, P.Cidzikas. A.Terleckas sakë, kad labai geras kalbas sakë V.Petkus, V.Anelauskas, J.Volungevièius ir Petras Vaitiekûnas. Tribûnoje nebuvo nei valdþios atstovø, nei Sàjûdþio vadovybës nariø. S.Buðkevièius savo kalboje kritikavo Sàjûdá uþ tai, kad neprisidëjo prie mitingo. A.Terleckas ir V.Boguðis pabrëþë, kad mitingo kalbëtojai labai stipriai pasisakë prieð Komunistø partijà ir uþ Lietuvos nepriklausomybæ. Pasak A.Terlecko, „niekad taip partija nebuvo koliojama, kaip ðiandien“. V.Boguðis pritarë: „Visos kalbos labai dràsios, labai aðtrios. Tokiø tikrai niekados nebuvo anksèiau“. Kalbëtojai reikalavo, kad Raudonoji armija pasitrauktø ið Lietuvos. Pasak V.Boguðio, mitingo pabaigoj trejetas kalbëtojø, „tiesiog kreipësi á Lietuvos motinas, tëvus, kad nebeleistø savo sûnø á kariuomenæ, kad tai okupacinë kariuomenë. Ir apskritai kreipësi á jaunimà, kad neitø á kariuomenæ“. Teisininkas Jonas Geleþius aiðkino, kad 1949 m. priimta Jungtiniø Tautø rezoliucija suteikia teisæ okupuoto kraðto gyventojams atsisakyti stoti á okupanto kariuomenæ. Kalbëtojas Kazimieras Bonkus ragino Lietuvos jaunimà iðstoti ið komunistiniø organizacijø, nusiplëðti bolðevikinæ atributikà, kaip raudonas þvaigþdes, kaklaraiðèius, atkurti senas ar steigti naujas jaunimo organizacijas. 215

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Mitingo metu buvæs partizanas Leonas Laurinskas perskaitë rezoliucijà, skirtà Jungtiniø Tautø dekolonizavimo komisijai. Praðoma, kad Lietuvos, Latvijos bei Estijos okupacijos klausimas bûtø átrauktas á JT Generalinës Asamblëjos darbotvarkæ. Daugelis kalbëtojø pasisakë prieð dalyvavimà Sovietø Sàjungos deputatø rinkimuose, kad tai, anot Boguðio, „nekvepëtø 40-tøjø Liaudies seimu“ (Persitvarkymo Sàjûdis iðkëlë savo kandidatus á tuos rinkimus ir ragina lietuvius aktyviai dalyvauti). Paulius Vaitiekûnas pareiðkë, kad referendumas Lietuvoje gali ávykti tik iðvedus Raudonàjà armijà. V.Petkus tvirtino, kad Maskva pradeda kalbëti apie savivaldà Lietuvai, nes jos imperijai ateina galas. Palygino Maskvos þadamà savivaldà su ta, kurià Lietuva turëjo naciø okupacijos laikais. Terleckas sakë, kad Sàjûdþio vadovybæ kritikavo Tautinës jaunimo sàjungos nariai bei Demokratø partijos atstovai, teigdami, kad „paþadais maitina, maitina, ir galø gale mes nieko negavom, nieko, tik vien paþadus“. Tarp kalbëtojø buvo du Sàjûdþio seimo tarybos nariai: Artûras Skuèas ir Petras Vaitiekûnas. Petras Vaitiekûnas sarkastiðkai aiðkino, kad Vasario 16-oji bus valstybinë ðventë. Prie Naruèio vieðbuèio, kur buvo paskelbtas Nepriklausomybës aktas, bus atidengta lenta, kurios komisijai vadovaus Lionginas Ðepetys. Boguðis sakë, kad minia á tà Vaitiekûno pastabà reagavo: „Tuoj pat þmonës pradëjo ðaukt, kad jokiu bûdu jis negali, jo rankos per daug suteptos“. Petras Vaitiekûnas pasakë, kad Lietuva taps nepriklausoma valstybe su daugeliu demokratiniø partijø ir kvietë visus stoti „á pirmàjà Lietuvos demokratø partijà“. Vienas kalbëtojas prisiminë Artûro Sakalausko tragiðkà likimà. Sakalauskas, tarnaudamas Raudonoje armijoje, nuþudë kelis kareivius, kurie já persekiojo ir iðniekino. Kalbëtojas sakë, kad Sakalauskas kaltas dël to, kad jisai nedavë atkirèio pirmomis dienomis kariuomenëje, kai já pradëjo persekioti. Kalbëtojas Sakalauskà palygino su lietuviø tauta: „Mes nedavëm atkirèio okupantui, todël ðiandien mes esam pavergti“. P.Cidzikas susirinkusiems praneðë, kad sausio 16 d., 18 val., bus piketas prie Lietuvos Aukðèiausiosios Tarybos dël politiniø kaliniø bei tremtiniø sugràþinimo á Lietuvà. Jis paminëjo politinius kalinius Arûnà Dainauskà, Gintarà Muzikevièiø ir Boleslovà Lizûnà. O tremtiniai, kuriø turi bûti atsipraðoma ir leidþiama Lietuvon sugráþti, tai kun. Alfonsas Svarinskas ir Tomas Venclova. Cidzikas kvietë visus prisidëti prie piketo akcijos. Prie mitingo pabaigos rusas sveèias ið Leningrado praðë leidimo kalbëti. Jis iðreiðkë nusistebëjimà, kad lietuviø tauta tokia energinga. Tvirtino, kad yra ir gerø rusø. Ragino lietuvius aiðkinti Lietuvoje gyvenantiems rusams, ko lietuviai siekia, kad rusai suprastø savo vietà. Palinkëjo nepriklausomybës. Anot V.Boguðio, minia tam sveèiui këlë ovacijas. Mitingo oratoriai labai kritiðkai atsiliepë apie Algá Klimaitá. Pasak A.Terlecko, „visi labai smerkë Klimaièio misijà“. Tai buvo galima matyti ir lozunguose, kurie buvo áraðyti demonstrantø laikomuose plakatuose, pavyzdþiui, „A.Klimaitis – Maskvos agentas“, „Algi Klimaiti, kiek moka Maskva uþ paslaugas?“. 216

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Dar kiti lozungai: „Lauk, okupacine kariuomene, ið Lietuvos“, „Okupantai, neðdinkitës ið Lietuvos“, „Okupantai, lauk!“, „Lauk, okupantai, ið Lietuvos“, „Lauk, okupacine administracija, ið Lietuvos“, „Lietuvos komunistø partija ir Aukðèiausioji Taryba jau gyvena komunizmà“, Verge, balsuok uþ juos“, „Brazauskai, ieðkokis buto Maskvoje“, „Brazauskai, uþleisk vietà Genzeliui“, „Lietuvos komunistø partija – Kremliaus tarnaitë“, „Lietuva grobikø jau nebijo“, „Europa – pabaltijieèiø kanèiai krikðèioniðkà solidarumà!“, „Pabaltijo valstybiø dekolonizavimo klausimà – á Suvienytø Nacijø Organizacijos dienotvarkæ!“, „Pabaltijo valstybiø problema – Europos moralinis veidas!“. Mitingo metu þmonës ðaukë „laisvæ Lietuvai, laisvæ“, o kai primindavo komunistus, „gëda, gëda, gëda komunistams“, „okupantai, lauk“. J.Volungevièius savo kalboje reikalavo, kad Lietuvos komunistai kreiptøsi á tautà praðydami atgailos. Þmonës atëjo á Kalnø parkà su trispalvëm, perriðtom juodais kaspinais. Boguðis aiðkino, kad „daug kas grieþtai pasisakë, kad mûsø tautinë simbolika yra iðdarkyta, kad tai laisvës nepriklausomybës siekiai, o jie dabar sutrypti. Tiesiog gëda, kad virð KGB rûmø kabo mûsø trispalvë“. Mitingui pasibaigus, þmonës iðsiskirstë dainuodami tautines dainas.
EUROPOS LIETUVIS (LONDONAS) 1989 M. VASARIO 1 D., NR. 4(2039).

DËL MITINGO KALNØ PARKE
Sausio 10 d. Vilniuje, Kalnø parke, sostinës Lenino rajono Liaudies deputatø tarybos vykdomajam komitetui leidus, ávyko Lietuvos laisvës lygos surengtas mitingas. Jo metu buvo nagrinëjami vadinamojo Molotovo–Ribentropo pakto protokolai. Ryðium su ðiuo mitingu Lietuvos TSR prokuratûra Eltai perdavë ðá pareiðkimà: „Lietuvos TSR Konstitucija garantuoja susirinkimø, mitingø, gatvës eityniø laisvæ. Pilieèiai, naudodamiesi teisëmis ir laisvëmis, neturi kenkti visuomenës ir valstybës interesams, paþeisti kitø pilieèiø teisiø. Ðiø konstituciniø nuostatø reikalavimø nesilaikë Lietuvos laisvës lygos vadovai sausio 10 dienà Vilniaus miesto Kalnø parke organizuotame mitinge. Mitingo oratoriai ðmeiþë tarybinæ valstybinæ santvarkà Lietuvoje, kvietë jaunuolius nevykdyti konstitucinës pareigos atlikti bûtinàjà karinæ tarnybà, áþeidinëjo Respublikos vyriausybës vadovus. Lietuvos TSR prokuratûra konstatuoja, kad tokie mitingo oratoriø teiginiai nesuderinami su demokratijos ir vieðumo samprata, prieðtarauja Konstitucijos nuostatoms bei ástatymams. Praneðame, kad ateityje á tokius veiksmus bus reaguojama ástatymo numatytomis priemonëmis“. 217

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS VILNIAUS MIESTO KOMITETO IR LIAUDIES DEPUTATØ TARYBOS VYKDOMOJO KOMITETO PAREIÐKIMAS Leidþiant Lietuvos laisvës lygai surengti mitingà sausio 10 d. Vilniuje, Kalnø parke, buvo atkreiptas jo organizatoriø dëmesys, kad bûtina laikytis susirinkimø, mitingø, gatvës eityniø ir demonstracijø organizavimo tvarkos. Nepaisant to, kalbëjusieji mitinge reiðkë prieðiðkas socializmo tikslams nuotaikas, áþeidinëjo Respublikos vadovus, panaðûs iðpuoliai buvo daromi ir ankstesniuose LLL renginiuose. Ávertinæ visa tai, pareiðkiame, kad tokie veiksmai dezorientuoja visuomenæ, skaldo jos vienybæ ir susitelkimà ypatingai atsakingame politinio, ekonominio gyvenimo persitvarkymo etape.
LIETUVOS INICIATYVINËS HELSINKIO SUSITARIMAMS REMTI GRUPËS LEIDINYS NR. 4, VILNIUS, 1990 M. VASARIO 16 D.

Leidëjø pastaba. Nors ðiuose sovietiniø-okupaciniø institucijø praneðimuose kalbama tik apie Lietuvos laisvës lygà, taèiau ðiame mitinge aktyviai dalyvavo Lietuvos Helsinkio grupës nariai, taip pat Lietuvos tautinë jaunimo sàjunga „Jaunoji Lietuva“, vadovaujama Stanislovo Buðkevièiaus.

KARINËS TARNYBOS SOVIETINËJE ARMIJOJE BOIKOTAS
1989 m. sausio 10 d. Lietuvos Nepriklausomybës sàjunga, kurià sudaro Lietuvos laisvës lyga, Lietuvos demokratø partija, Lietuvos tautinio jaunimo sàjunga „Jaunoji Lietuva“ ir Lietuvos Helsinkio grupë, Vilniaus Kalnø parke surengë pirmàjá mitingà Lietuvos jaunimo tarnybos sovietinëje kariuomenëje klausimu. LLL, LDP, LTJS „Jaunoji Lietuva“ ragino Lietuvos jaunimà netarnauti okupacinëje kariuomenëje. Taip Lietuvoje prasidëjo akcija „Okupantø armijoje netarnausim!“ siekiant atsisakyti þeminanèiø, sovietinio okupanto primestø prievoliø. Akcija vykdyta vadovaujantis 1949 m. rugpjûèio 12 d. priimtos Þenevos Taikos Konvencijos 51-ojo straipsnio 3-iàja dalimi. 1954 m. Sovietø Sàjunga ne tik ratifikavo 1949 m. Þenevos konvencijà, bet ir oficialiai pareiðkë, jog laikysis 1909 m. carinës Rusijos ratifikuotos Hagos konvencijos, kuri taip pat draudþia imti okupuotø ðaliø gyventojus á okupacinæ armijà. 1989 m. vasario 23 d. LLL Telðiø skyrius Telðiuose surengto antikarinio mitingo metu, kuriame dalyvavo maþdaug 500 þmoniø, kreipësi á jaunimà, ragindamas boikotuoti tarnybà sovietinëje armijoje, nes pagal tarptautinæ teisæ okupacinë valdþia neturi teisës taikyti karinës prievolës ástatymo okupuotos teritorijos gyventojams.

218

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

LTJS „Jaunoji Lietuva“ ir LLL, remdamiesi 1949 m. Þenevos Konvencijos nutarimais, konstatavo, kad sovietø vyriausybë, prievarta imdama Lietuvos jaunimà á okupacinæ armijà, ðiuos nutarimus grubiai paþeidþia. LTJS „Jaunoji Lietuva“ ir LLL Akademinis jaunimo skyrius 1989 m. liepos 21 d. Vilniuje ávykusio protesto mitingo ir demonstracijos metu dar kartà paragino Lietuvos jaunimà pradëti pilietinio nepaklusnumo akcijà – boikotuoti ðaukimus á okupacinæ armijà, o davusius ðiai armijai priesaikà – atsisakyti jos. LTJS „Jaunoji Lietuva“ ir LLL Akademinio jaunimo skyrius nusprendë 1989 m. rugpjûèio 3 d. Vilniuje, Katedros aikðtëje pradëti masinæ sovietiniø kariniø bilietø atsisakymo ir gràþinimo akcijà ir iðplatino Kreipimàsi á Lietuvos jaunimà. Rugpjûèio 3 d. „Komjaunimo tiesos“ pirmame puslapyje pasirodë straipsnis, kuriame Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio Seimo tarybos narys Romualdas Ozolas, LSSR Respublikinio karinio komisariato politinio skyriaus virðininkas Konstantinas Golubevas ir LR PST sekretorius Justinas Antanaitis kvietë Lietuvos jaunuomenæ nedalyvauti ðioje akcijoje. Katedros aikðtëje rugpjûèio 3 d. susirinko apie 60 jaunuoliø su kariniais bilietais ir priraðymo liudijimais rankose. Èia jie paraðë 3 egzemplioriais pareiðkimus rusø kalba SSRS Gynybos ministrui D.Jazovui ir skanduodami „Okupantams netarnausim!“ patraukë á Didþiojoje gatvëje esantá kariná komisariatà. Eisenos dalyvius filmavo ir fotografavo KGB. Be to, tarp jaunuoliø ásimaiðë keli provokatoriai, kurie mëgino sukelti muðtynes. Matyt, tikëtasi, kad bus einama á Respublikiná kariná komisariatà Naujininkuose, nes vëliau suþinota, kad ten stovëjo paruoðti du pilni milicininkø autobusai. Áëjæ á komisaro pavaduotojo Genadijaus Sedinkino kabinetà, jaunuoliai paliko po vienà pareiðkimo egzemplioriø ir palinkëjæ papulkininkiui kuo greièiau su savo armija laimingai gráþti á tëvynæ, patraukë á Centriná paðtà. Èia pareiðkimai su kariniais bilietais buvo iðsiøsti SSRS Gynybos ministrui D.Jazovui. Atminimui paðte visi nusifotografavo. Rugpjûèio 10 d. Visuotinio moterø judëjimo surengtas Katedros aikðtëje þuvusiø sovietinëje armijoje lietuviø paminëjimas dar kartà priminë, kas laukia lietuviø okupantø kariuomenëje. Moterys turëjo apie 100 plakatø su þuvusiøjø pavardëmis. LTJS „Jaunoji Lietuva“ atstovas perskaitë rezoliucijà, kurioje: a) visi lietuviai kvieèiami gràþinti okupacinës armijos karinius bilietus, b) Lietuvos jaunimas kvieèiamas boikotuoti rudeninius ðaukimus á armijà, c) tëvai ir motinos ápareigojami neleisti savo vaikø tarnauti okupacinëje kariuomenëje. Rezoliucijai pritarë apie tûkstantis minëjimo dalyviø. Kariniø bilietø atidavimo akcija pratæsta rugpjûèio 12-àjà – Þenevos Konvencijos 40-øjø metiniø dienà Kaune ir Vilniuje. Ið viso tà dienà Kaune buvo gràþinti 109 bilietai. Tà paèià dienà analogiðkoje akcijoje Vilniuje, Katedros aikðtëje, karinius bilietus gràþino 33 vilnieèiai. Rugpjûèio 16 d. Marijampolëje ávykusio mitingo metu gràþintas 51 bilietas, rugpjûèio 17 d. Alytuje – 17, rugpjûèio 18 d. Klaipëdoje – 32 bilietai. Vëliau tokia akcija

219

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

ávyko Panevëþyje, Telðiuose, Garliavoje. Pastaruosiuose miestuose bilietø gràþinimo akcijas surengë LLL Telðiø ir Garliavos skyriai. Atsisakiusiems tarnauti buvo keliamos baudþiamosios bylos, skiriamos psichiatrinës ekspertizës. Prokurorai ne tik spaudoje gàsdino jaunimà baudþiamàja atsakomybe, bet grasino ir akcijos organizatoriams. Pastariesiems buvo siuntinëjami raginimai atvykti á LSSR prokuratûrà „duoti paaiðkinimus dël kurstymø vengti eilinio ðaukimo á tikràjà karinæ tarnybà…“. Vengianèiø tarnybos sovietinëje armijoje jaunuoliø tëvams buvo daromas spaudimas per darbovietes, jaunuoliai nuolat kvieèiami pokalbiams á karinius komisariatus, raginami atsiimti sugràþintus karinius bilietus. Kai kurie jaunuoliai á karinius komisariatus buvo nugabenti prievarta. Kai kurie dirbantys jaunuoliai neteko darbo. 1989 m. rugsëjo mën. pradþioje Lietuvoje jau buvo gràþinta apie 700 kariniø bilietø ir priraðymo liudijimø. Vëliau karinës prievolës okupacinei armijai atsisakæ jaunuoliai susivienijo á Lietuvos komitetà „Þeneva-49“. Atskiriems Komiteto „Þeneva-49“ skyriams vadovavo LLL nariai. Komitetas kartu su LTJS „Jaunoji Lietuva“ ir LLL 1989 m. spalio 22 d. Vilniaus Kalnø parke surengë pirmàjá savo mitingà ir demonstracijà. Boikotuojanèius tarnybà sovietinëje armijoje jaunuolius stengtasi apginti nuo galimø represijø, jie buvo apgyvendinami konspiraciniuose butuose. Kai praëjus kiek laiko visuomenë ásitikino, jog boikotavæ ðaukimus jaunuoliai gali bûti apginti, akcija tapo dar masiðkesnë. Atsisakiusieji tarnauti okupantams jaunuoliai buvo instruktuojami gavus ðaukimà jokiu bûdu nevykti á kariná komisariatà, neásileisti á butà milicijos, komisariato ir KGB pareigûnø, nes be prokuroro sankcijos áeiti á butà jie neturi teisës, nevaikðèioti gatvëje vieniems, jeigu pareigûnams vis dëlto pavyktø prievarta nugabenti á komisariatà, jokiu bûdu nepasiduoti spaudimui, netikëti paþadais, jog paliksià tarnauti Lietuvoje ir reikalauti teismo.
PARENGTA PAGAL LIETUVOS LAISVËS LYGOS INFORMACINIO BIULETENIO „LAISVËS ÐAUKLYS“ 1989 M. MEDÞIAGÀ.

PARENGË GINTARAS ÐIDLAUSKAS

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS SÀJUNGA MINI OKUPACIJOS METINES
LEONARDAS VILKAS

Kaip þinia, JAV Prezidentas R.Reiganas birþelio 14-àjà paskelbë Pabaltijo Laisvës diena. Norëdama nukreipti dëmesá nuo ðio fakto, okupacinë administracija birþelio 14-àjà pavadino Gedulo ir Vilties diena. Buvo daroma viskas, kad Lietuvos þmonës, gedëdami stalinizmo aukø, neprisimintø visø savo kanèiø ir nelaimiø prieþas220

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

ties – Lietuvos okupacijos ir aneksijos. Todël Lietuvos Nepriklausomybës Sàjunga nusprendë birþelio 11 d. Kalnø parke Vilniuje surengti mitingà, skirtà 49-osioms Lietuvos okupacijos metinëms prisiminti. Vilniaus m. Lenino rajono vykdomasis komitetas geguþës 31 d. davë LNS leidimà ðiam mitingui rengti. Taèiau birþelio 7 d. mitingo rengëjus L.Bukauskà, A.Terleckà, E.Paulioná ir L.Vilkà iðsikvietë Vilniaus „meras“ A.Vileikis su savo svita. Vykdomasis komitetas iðsigando LNS praneðime paminëtos taikios demonstracijos per miestà, pasibaigus mitingui. A.Vileiðis praðë atsisakyti tokios demonstracijos – esà bûsiàs sutrukdytas transporto eismas miesto centre, ir dël to VK turësiàs daug nemalonumø. Jis pasiûlë pakviesti þmones rinktis 15 val. Katedros aikðtëje ir ið ten suruoðti trumpà eisenà ðaligatviais á Kalnø parkà, kur 16 val. prasidësiàs mitingas. Be to, A.Vileikis paþadëjo duoti skelbimà „Vakarinëse naujienose“ apie ávyksiantá mitingà. Organizatoriai su ðiais pasiûlymais sutiko. Kità dienà gavæ LNS skelbimà, miesto vadai já „suredagavo“ taip, kad pats mitingo tikslas liko visiðkai neaiðkus. Birþelio 8 ir 9 d. jis buvo paskelbtas „Vakarinëse naujienose“. Tà paèià birþelio 9 d. Lietuvos persitvarkymo sàjûdis ëmë platinti skelbimus, raginanèius birþelio 11 d. 16 val. rinktis Vingio parke á susitikimà su gráþusiais ið Maskvos deputatais. Tai patvirtino ir È.Jurðënas savo praneðime per televizijà 21 val. Birþelio 10 d. po pietø LPS savo iðkabintuose skelbimuose iðtaisë susitikimo su deputatais valandà ið 16 á 19. Tai paskelbë radijas ir televizija. Apie LNS mitingà nebuvo praneðta. Mieste sklido gandai, kad LNS mitingas apskritai neávyks – já pakeisiàs susitikimas su deputatais. Meðkos paslaugà LNS renginiui padarë ir „Amerikos balsas“, neþinia kodël praneðæs netikslø jo pradþios laikà. LPS Seimo Tarybos narys V.Èepaitis birþelio 10 d. 21 val. per televizijà informavo, kad susitikimas su deputatais nukeliamas á 19 val., nes, jo þodþiais, 16 val. Kalnø parke ávyksiàs „kitas renginys“. Koks tas renginys, kieno organizuotas ir kam skirtas, V.Èepaitis nerado reikalo praneðti. Nepaisant visø trukdymø, birþelio 11 d. 15 val. Katedros aikðtëje susirinko keli tûkstanèiai þmoniø, kurie, neðini vëliavom ir transparantais, skanduodami „Okupantai, lauk ið Lietuvos!“, Vrublevskio ir Kosciuðkos gatvëmis patraukë á Kalnø parkà. Ten mitingui pirmininkavo LDP Tarybos narys Petras Peèeliûnas. Kalbëjo LLL nariai A.Terleckas ir A.Taujanskas, PKGK pirmininkas Povilas Peèeliûnas, Krikðèioniø demokratø atstovas V.Petkus, sveèiai ið Gruzijos, Latvijos ir Rusijos. Apie 20 tûkstanèiø mitingo dalyviø garsiai pritarë mitingo rezoliucijai ir kreipimuisi á VFR, TSRS vyriausybes ir SNO dël Molotovo–Ribentropo pakto padariniø besàlygiðko likvidavimo. Didþiulá áspûdá visiems padarë tarybinio kareivio iðkamðos vieðas sudeginimas. Mitingui pasibaigus, þmonës buvo pakviesti þygiuoti á Vingio parkà ir pareikalauti deputatø nuo ðiol kovoti tik uþ nepriklausomybæ. Prasidëjo masinë demonstracija per miestà. Þmonës eidami dainavo liaudies dainas, skandavo „Okupantai, lauk!“ Ypaè galingai ðie þodþiai nuskambëjo praeinant pro KGB citadelæ. Demonstrantai neðësi tokius transparantus: 221

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Lietuvai – laisvæ ir nepriklausomybæ! Federacija su sovietais? Kà darai, Sàjûdi?! Nepriklausomybës reikalaujame dabar! Gorbaèiovai, iðvesk raudonàjà kariaunà ið Lietuvos! Laikas neáteisina okupacijos! Lietuvos desovietizacija – kiekvieno doro lietuvio pareiga! Raudonoji armija – Lietuvos laisvës grobikas! Nutraukti sovietø-naciø pakto vykdymà, iðvesti okupacinæ kariuomenæ ið Lietuvos! Lauk okupantus ir kolonistus! Mûsø tikslas – Lietuva be okupantø ir kolonistø! Èekuoli, Lietuvai nereikia ir 30 tûkst. raudonosios armijos kariø! Red Army go home! Stop Communism in Lithuania! bei daugelá kitø. Á Vingio parkà áþygiavæ demonstrantai buvo sutikti plojimais. Èia buvo susirinkæ apie 70 tûkst. þmoniø. Mitingas tæsësi apie pustreèios valandos, já tiesiogiai transliavo televizija. Nepaisant gausaus dalyviø skaièiaus, audringø plojimø ir gëliø, kartais atrodydavo, kad þmonës susirinko pailsëti, o ne rimtai susimàstyti apie Lietuvos ateitá. Per visà mitingà nesiliovë stumdymasis eilëse prie ledø ir limonado. Vakare bûrys demonstrantø dar nuþygiavo á Katedros aikðtæ, kur jau vienuolika parø badauja Vytautas Milvydas.
LAISVËS ÐAUKLYS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. BIRÞELIO 16 D., NR.13(18).

Leidëjø pastaba. Lietuvos visuomenæ klaidindavo ne „Amerikos balso“ redakcija, o KGB agentø skambuèiai á „Amerikos balsà“.

LIETUVA GEDI NEPRIKLAUSOMYBËS
LEONARDAS VILKAS

Dar liepos 12 d. savo mitinge Lietuvos Nepriklausomybës sàjunga áspëjo Lietuvos okupacinæ administracijà, kad liepos 21-oji – Lietuvos inkorporavimo á SSSR diena – nebûtø ðvenèiama. Buvo kreiptasi ir á Lietuvos deputatus, kad ðie padarytø viskà, jog ði gëdinga, lietuviø tautai okupanto primesta „ðventë“ bûtø atðaukta. Taèiau liepos 19 d. „Tiesoje“ ir „Komjaunimo tiesoje“ pasirodë pilnas demagogijos LKP CK kreipimasis á lietuviø tautà, kuriame tauta buvo kvieèiama „neiðbraukti ið Lietuvos istorijos 1940 metø liepos 21-osios“. Ðiame kreipimesi lietuviø tautai áþûliai primesta socialistinë ideologija; ypaè stengtasi visaip pateisinti komunistø partijà. Tapo aiðku, kad okupacinë administracija nejauèia gëdos nei prieð Lietuvos gyventojus, nei prieð 222

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

atvykusius á Pasaulio lietuviø jaunimo dienas tautieèius ið viso pasaulio, ir Lietuvos pardavimo dienos nenori sutikti tylomis. Todël Lietuviø tautinio jaunimo sàjungos „Jaunoji Lietuva“ ir Lietuvos laisvës lygos Akademinio jaunimo skyrius nusprendë liepos 21 d. Vilniuje surengti protesto mitingà ir demonstracijà. Liepos 20 d. vakare iðkabinti skelbimai, kvieèiantys á mitingà, naktá buvo nuplëðti. Liepos 21 d. okupantø raudonomis ir tautinëmis trispalvëmis vëliavomis iðpuoðtame mieste pasirodë klaidinantys skelbimai, neteisingai nurodantys mitingo laikà. Ið Kauno á mitingà vaþiavusiø LTJS „Jaunoji Lietuva“ ir LLL Kauno skyriaus atstovø automobilá netoli Vilniaus sustabdë pats Lietuvos autoinspekcijos virðininkas, milicijos papulkininkis Ramutis Oleka. Jis ëmë reikðti pretenzijas vairuotojui, esà jo automobilio langø stiklai pernelyg tamsûs, ir dël to nukabino numerius bei atëmë vairuotojo teises. Pasaulio lietuviø jaunimo dienø dalyviø á stovyklà prie Trakø pakviestas LLL Tarybos narys Antanas Terleckas protesto þenklan iðkëlë iki pusës stiebo gedulo kaspinu perriðtà tautinæ vëliavà. Taèiau ákandin jo atsekë ir kagëbistai. Jie visaip stengësi sutrukdyti tautieèiams ið uþsienio iðvykti á Vilniø, o pavakare mëgino nieko ið stovyklos teritorijos neiðleisti. Mitingo organizatoriø Lino Bukausko ir Gintaro Mikðiûno butuose buvo iðjungti telefonai. Nepaisant áþûliø KGB trukdymø ir smarkaus lietaus, 20 val. 30 min. Katedros aikðtëje prie badaujanèiøjø namelio susirinko apie 7 000 þmoniø. Mitingui pirmininkavo LLL narys Leonardas Vilkas. Mitinge kalbëjæs Politiniø kaliniø gelbëjimo komiteto pirmininkas Povilas Peèeliûnas pareiðkë grieþtà protestà dël lietuviø tautinës vëliavos iðniekinimo, pakvietë tautà á okupanto patyèias atsakyti sàmoningumu ir susitelkimu. Povilas Peèeliûnas taip pat padëkojo mitinge dalyvavusiam jaunimui ið Vasario 16-osios gimnazijos uþ jam suteiktà paramà tremties metu. Lietuvos demokratø partijos politinës organizacijos tarybos narys Petras Peèeliûnas pasmerkë iðdavikus lietuvius, kurie 1940 metais nuvykæ á Maskvà iðdráso papraðyti Stalino, kad bûtø palaidotos savanoriø, Lietuvos ðviesuoliø kanèios, kad bûtø palaidota Lietuva. Petras Peèeliûnas pakvietë tautà suprasti komunistø ir ðiandien tebeskleidþiamà klastà ir melà. Mitingo dalyviø kreipimàsi á Lietuvos inteligentijà perskaitë LLL narys Linas Bukauskas. Visi vieningai pritarë, kad inteligentai privalo gerai apgalvoti kiekvienà savo politiná þingsná. Ðiø metø liepos 21-oji dar kartà parodë, kokia grubi klaida buvo lietuviø tautinës vëliavos pavertimas valstybine. Lietuvos inteligentija buvo pakviesta stovëti nepriklausomybës sargyboje. LTJS „Jaunoji Lietuva“ atstovas Gytis Karalius supaþindino mitingo dalyvius su pagrindiniais 1949 metø Þenevos Konvencijos nutarimais ir konstatavo, kad sovietø vyriausybë, prievarta imdama Lietuvos jaunimà á okupacinæ armijà, ðiuos nutarimus grubiai paþeidþia. G.Karalius pakvietë jaunimà boikotuoti ðaukimus á okupacinæ armijà, o davusius ðiai armijai priesaikà – atsisakyti jos. Atvirà laiðkà JAV prezidentui Dþordþui Buðui perskaitë LLL narys, buvæs Dailës instituto katedros vedëjas, docentas Edvardas Kriðèiûnas. Laiðke prezidentui ir visai amerikieèiø tautai dëkojama uþ Lietuvos aneksijos nepripaþinimà. Preziden223

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

tas kvieèiamas ir toliau bûti kartu su lietuviø tauta, remti jos kovà uþ nepriklausomybæ. Anglø kalba ðá laiðkà perskaitë Amerikos lietuviø jaunimo sàjungos valdybos pirmininkas Darius Suþiedëlis. Po to pirmininkaujantis pakvietë á protesto demonstracijà. Minia, neðina jaudais kaspinais perriðtomis trispalvëmis, pasuko á Gedimino prospektà. Iðeivijos jaunimas neðë po vienà JAV ir Kanados vëliavà. Buvo neðami ir ávairiomis kalbomis paraðyti transparantai, reikalaujantys Lietuvai nepriklausomybës. Minia skandavo: „Okupantai, lauk!“, „Laisvæ Lietuvai!“, „Lietuva bus laisva!“, „Ðalin komunistiná reþimà!“, „Okupantø Seimui – ne!“ Gedimino prospekte stovëjo keli autobusai su atvykusiais ið Lenkijos turistais. Lenkai karðtai sveikino demonstrantus, linkëjo jiems stiprybës ir iðtvermës kovoje uþ nepriklausomybæ. Sutikdami lenkus, demonstrantai skandavo: „Niech þyje Solidarnosc!“, „Armia czerwona, przecz z Litwy i Polszy!“ Ið Gedimino prospekto demonstracija pasuko Vasario 16-osios gatve prie Lukiðkiø aikðtëje palaidotø Zigmanto Sierakausko ir Kosto Kalinausko kapo. Sukilëliø atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Lietuvos krikðèioniø demokratø sàjungos atstovas Viktoras Petkus pakvietë demonstracijos dalyvius uþ visus ðioje aikðtëje nuþudytus kovotojus uþ laisvæ sugiedoti „Marija, Marija“. Pirmininkaujantis pakvietë iðeivijos lietuvius daryti átakà savo gyvenamø kraðtø vyriausybëms, kad Baltijos ðaliø aneksijos nepripaþinimas ir toliau iðliktø jø politikos TSRS atþvilgiu pagrindu, kad laisvasis pasaulis nevengtø radikaliø priemoniø, remiant bolðevikø pavergtø tautø kovà uþ laisvæ. Po to, sugiedojæ Tautos himnà, demonstrantai gráþo á Katedros aikðtæ. Milicija demonstracijai netrukdë. *** Tà paèià dienà Telðiuose, prie Katedros, ávyko mitingas, skirtas JAV prezidento Dþordþo Buðo paskelbtai Pavergtø tautø savaitei paminëti ir atsiliepti á laisvojo pasaulio teikiamà paramà pavergtiems kraðtams. Á mitingà susirinko apie 1 000 telðieèiø. Mitingui pirmininkavo LLL Tarybos narys Gintaras Ðidlauskas. Jis pabrëþë, kad ðiø metø rugpjûèio 23 d. pasaulis turi pamatyti Lietuvà ne vien gedulo rûbu apsisiautusià, bet ir ryþtingai kovojanèià dël savo nepriklausomybës. Telðiø kultûros mokyklos dëstytojas Raimondas Ðilanskas pasmerkë politiná spektaklá, kurá 1940 metais Lietuvoje suvaidino rusiðkieji okupantai ir jø lietuviðkieji talkininkai. Lietuvos demokratø partijos Telðiø skyriaus atstovas Kazys Ðalkauskas demaskavo komunistø partijos vykdomà politikà Lietuvoje. Telðiø Katedros vikaras Astijus Kungys pabrëþë Baþnyèios vaidmená atkuriant nepriklausomà Lietuvà. Mitinge taip pat kalbëjo Lietuvos demokratø partijos Telðiø skyriaus narys Aloyzas Ðarkauskas ir Lietuvos krikðèioniø demokratø partijos atstovas Vytautas Puplauskas. Mitingo dalyviai turëjo ðiuos plakatus: „Kas sustabdys komunistø partijos aferà Lietuvoje?“, „LTSR – lietuviø pamotë“, „Þemaiti, jeigu nenori, kad tave keiktø anûkai, iðsikovok nepriklausomybæ ðiandien!“ 224

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

*** Liepos 23 d. Vilniaus Katedros aikðtëje ávyko mitingas, skirtas uþbaigti Pavergtø tautø savaitës renginiams. Mitingui pirmininkavo LLL tarybos narys Andrius Tuèkus, kalbëjo þurnalistë Auksë Aukðtikalnienë, LLL narys Leonardas Vilkas perskaitë mitingo dalyviø kreipimàsi á JAV prezidentà Dþordþà Buðà. Nuo birþelio 1 d. tæsiama LLL Tarybos nario Vytauto Milvydo iniciatyva pradëta bado akcija, kuria reikalaujama panaikinti Molotovo–Ribentropo pakto pasekmes Baltijos tautoms. Vytautui Milvydui iðbadavus 40 parø, akcijà tæsë Antanas Terleckas, Genutë Ðakalienë, Edvardas Kriðèiûnas. Ðiuo metu jau ketvirtà parà badauja Feliksas Bakðys. *** Vilnieèiø akcijà nutarë paremti grupë marijampolieèiø. Ðioje bado akcijoje dalyvauja: Lastauskienë, Ambrasienë, Kubilienë, Gavutienë, Kubilius, Kuzmickaitë, Lipskaitë, Majauskienë, Milèiuvienë, Mièiulienë, Mièiulis, Miliûnienë, Ðolytë, Urbas, Uþupis. Kiekvienà dienà Marijampolëje kalbamas roþanèius.
LAISVËS ÐAUKLYS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. RUGPJÛÈIO 1 D., NR.16(21).

PAGALIAI Á RATUS
Lietuvos administracija padarë viskà, kad ð.m. rugpjûèio 23-iajai nebûtø suteiktas lietuviø tautai taip reikalingas politinis akcentas. K.Prunskienë Ministrø Tarybos vardu prieð savaitæ buvo praneðusi, jog darbo kolektyvams paliekama teisë patiems spræsti, ar rugpjûèio 23-iàjà bus darbo diena, ar ne. Todël Lietuvos Nepriklausomybës sàjunga, tikëdamasi, jog ðià reikðmingà Lietuvai dienà dauguma þmoniø nedirbs, savo mitingà nusprendë rengti rugpjûèio 23 d. 15 val. Taèiau ðios datos iðvakarëse ámoniø ir ástaigø administracijos bei visuomeninës organizacijos netikëtai paskelbë, jog rugpjûèio 23-iàjà bus dirbama. Matyt, buvo iðsiuntinëti kaþkieno slapti nurodymai sutrukdyti tokios svarbios Lietuvai datos paminëjimà. Be to, norëdama nuo LNS mitingo atitraukti dar daugiau þmoniø, administracija davë nurodymà „Baltijos kelio“ dalyviams jau 16 val. bûti trasoje. Norëdama pakenkti LNS, administracija sutrukdë ir ðià akcijà: ne visi vilnieèiai ir kaunieèiai suspëjo nuvykti á jiems paskirtus kelio ruoþus. Kaip praneðë TV, Kauno–Ukmergës plente jau 14.30 val. susidarë automobiliø kamðtis. Vilniuje toks pat kamðtis susidarë prieð pat akcijos pradþià. Todël ðiapus Ukmergës þmoniø buvo per daug, o uþ Ukmergës – trûko. Taèiau apie tai visos informacijos priemonës nutylëjo. Dar daugiau – rugpjûèio 24 d. TV informacinës laidos metu Respublikinës autoinspekcijos virði225

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

ninko pavaduotojas uþ visus nesklandumus apkaltino Lietuvos laisvës lygà. Jo þodþiais tariant, ne laiku suruoðtas Lygos renginys (papulkininkis turëjo galvoje LNS mitingà ir demonstracijà) atitraukë apie 40 autoinspektoriø. Sàjûdþio informacinës agentûros duomenimis, Molotovo–Ribentropo pakto 50-meèiui paminëti skirtuose renginiuose Lietuvoje dalyvavo per milijonà þmoniø. Taèiau Kremlius gali triumfuoti – vieningomis TSKP Lietuvos skyriaus ir kai kuriø Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio Seimo Tarybos nariø pastangomis ðià dienà lietuviø tautos valia nebuvo iki galo pademonstruota. Rugpjûèio 22 d. Vilniaus Kalnø parke ávykæs LPS mitingas netgi nepasmerkë Stalino–Hitlerio suokalbio pasekmiø. Jame në vienu þodþiu nebuvo prisimintas 5-osios LPS Seimo sesijos nutarimas (priimtas reikalaujant kaunieèiams) – reikalauti ið TSRS vyriausybës nustatyti tikslià okupacinës kariuomenës iðvedimo datà. Apie tai buvo kalbama tik tà paèià dienà Kaune ávykusiame mitinge, kurá surengë Sàjûdþio Kauno skyrius, pakvietæs á já LNS ir kitas politines Lietuvos grupuotes. Analogiðki mitingai ávyko Klaipëdoje, Alytuje, Kretingoje, Marijampolëje ir kitur. Kodël Vilniuje rugpjûèio 22 d. buvo surengtas kontrmitingas? 1988 m. vasario 16 d. ir geguþës 22 d. iðvakarëse kontrmitingus ruoðë pati kompartija. Þmonës á juos buvo suvaryti prievarta ir grasinimais. Ðiandien, sàlygoms kiek pasikeitus, TSKP, suvokdama, kad visiðkai neturi autoriteto, pasikvietë pagalbon konformistus ið LPS Seimo Tarybos.
LAISVËS ÐAUKLYS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. RUGSËJO 9 D., NR.18(23).

Leidëjø pastabos. Straipsnio autorius – A.Terleckas. Jame nepakankamai iðryðkintas negarbingas LPS vadø elgesys – uþdraudimas kitoms politinëms organizacijoms dalyvauti Kalnø parke Sàjûdþio surengtame mitinge. Joms buvo „patarta“ vykti á Kaunà ir ten mitinguoti. Tad tà paèià dienà ávyko du Sàjûdþio mitingai Molotovo–Ribentropo pakto metinëms paminëti: Vilniuje organizuotas LPS Seimo tarybos, o Kaune – LPS Kauno skyriaus tarybos… Pataikûniðkos Vilniaus mitingo oratoriø kalbos buvo transliuojamos per Lietuvos radijà ir televizijà, o gan patriotiðkas ir grieþtai antisovietiðkas Kauno mitinge pasakytas kalbas girdëjo tik jo dalyviai.

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS SÀJUNGA MINI MOLOTOVO–RIBENTROPO PAKTO 50-ÀSIAS METINES
Rugpjûèio 23 d. 14 val. tûkstanèiai þmoniø, neðini juodais kaspinais perriðtomis tautinëmis vëliavomis ir transparantais su ðûkiais „Nepriklausomybës reikalaujame dabar!“, „SSSR privalo vykdyti 1920 m. Taikos sutartá su Lietuva!“ ir kitais, ið Katedros aikðtës patraukë Kalnø parko link. 15 val. prasidëjusiam mitingui pir226

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

mininkavo Lietuvos demokratø partijos atstovas Jonas Mugevièius. Kalnø parke plevësavo ne tik lietuviø, bet ir baltarusiø, rusø, ukrainieèiø, armënø tautinës vëliavos, perriðtos gedulo juostomis. Mitingas buvo pradëtas Tautos himnu. Dviejø grobikø sandërio aukø atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Be LNS organizacijø atstovø, mitinge dar kalbëjo Amerikos lietuvis Aidas Palubinskas, Baltarusijos liaudies fronto atstovë Sviata Radkieviè, Moldavijos liaudies fronto atstovë Ala Mindikanu, Rusijos partijos Demokratièeskij sojuz atstovas Stanislavas Komenko, sveèias ið Ukrainos. LDP atstovas Jonas Gelaþius atkreipë dëmesá, jog ðiuo metu Lietuva stovi kryþkelëje ir kuriuo keliu bus pasukta – priklausys nuo tautos sàmoningumo. Tauta privalo suvokti, jog Kremlius jau ðiandien deda visas pastangas, kad naujai iðrinkta Aukðèiausioji Taryba áteisintø Lietuvos okupacijà. Praëjusá penktadiená pasirodþiusiose LTSR AT komisijos Molotovo–Ribentropo paktui tirti iðvadose konstatuojama, jog 1940 m. Lietuva buvo okupuota ir jokiø rinkimø nebuvo. Taèiau komisija nepadarë teisiniø iðvadø. Jeigu buvo padarytas nusikaltimas, turi bûti atstatyta pirmykðtë padëtis. Iki ðiol veikianti LTSR AT yra neteisëta, ir lietuviø tauta turi teisæ nepriklausomai nuo jos spræsti Lietuvos likimà. Teisinë valstybë negali bûti sukurta ant neteisëto pagrindo – 1940 m. vadinamojo Liaudies Seimo nutarimo dël Lietuvos ástojimo á TSRS. LTSR AT yra neteisëta, tarptautinës teisës poþiûriu tai neturëtø jokios reikðmës, taèiau politinë svarba bûtø didelë. LLL atstovas Arnas Taujanskas konstatavo, jog, prasidëjus naujam lietuviø tautos iðsivadavimo etapui, prasidëjo ir masinës dezinformacijos bei tarptautinës teisës profanavimo banga. Ðiandien mes turim bûti ypaè budrûs. Praradus Vakarø diplomatinæ paramà – nepripaþinimo politikà – Lietuvai gresia pavojus tapti laisva ekonomine zona, t.y. tapti tiek Rytø, tiek Vakarø eksploatavimo objektu. LDP narys Valdas Petrauskas informavo susirinkusius apie bendrà Kauno Sàjûdþio ir LNS mitingà, kuriame buvo priimta rezoliucija atkurti nepriklausomà Lietuvà ne TSRS sudëtyje. Kalbëtojas atkreipë dëmesá, jog ðiuo metu Lietuvoje teikiama pirmenybë ne tam, kas sakoma, o tam, kas tai sako. Bûsimieji rinkimai á LTSR AT turi bûti paskutiniai. Á AT neturi patekti konformistai ir liberaliai nusiteikæ naivuoliai, o principingi ir politiðkai sumanûs þmonës – tokie kaip Antanas Terleckas. Jokiu bûdu á AT neturi patekti komunistai. Naujai iðrinkta AT turës panaikinti okupacijos ir aneksijos sàlygas. Po to AT turi paskelbti save paleidþianti, ir ávykti laisvi rinkimai á Steigiamàjá Seimà, kuris paskelbs Nepriklausomos Lietuvos atkûrimà. V.Petrauskas áspëjo, jog LTSR pilietybës ástatymo idëja yra siekimas áteisinti Lietuvà TSRS sudëtyje. Þurnalistë Auksë Aukðtikalnienë atkreipë dëmesá, jog nepriklausomybës sàvoka yra devalvuojama. Okupantai stengiasi suteikti jai naujà turiná. Todël kalbëtoja pasmerkë LPS Seimo tarybos narius, kurie savo rezoliucijoje nesiryþo pabrëþti, jog nepriklausomybë galima tik Lietuvai nesant TSRS sudëtyje. Mitingo rezoliucijà perskaitë LLL narys Leonardas Vilkas. Buvo sudeginta didþiulë iðkamða su dviem galvom: Stalino ir Hitlerio. Pabaigoje mitingo dalyviai 227

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

sugiedojo „Marija, Marija“. A.Terleckas pakvietë susirinkusiuosius þygiuoti Ukmergës plento link ásijungti á „Baltijos kelià“. Keli tûkstanèiai þmoniø patraukë per miestà. Praeidami pro KGB rûmus, demonstrantai skandavo: „KGB – á teismà!“, pro Ministrø Tarybà – „Laisvæ Lietuvai!“ Demonstrantai sustojo Ukmergës plente prie 10-osios poliklinikos, kur Vilniaus medikø Sàjûdþio iniciatyva buvo paðventintas koplytstulpis Stalino–Hitlerio suokalbio aukoms atminti. Èia ávyko dar vienas mitingas. Jame kalbëjo LLL Tarybos narys Gintaras Ðidlauskas, Demokratièeskij Sojuz atstovas S.Komenko, A.Terleckas, J.Gelaþius, Jonas Jakimavièius, 101-eriø metø buvæs Lietuvos partizanas Valentukevièius, medikø Sàjûdþio aktyvistai Valentinas Bartaðiûnas ir Henrikas Bagdonavièius bei kiti. 19 val. visi ásijungë á Baltijos kelià. Po to visi, dainuodami liaudies dainas, gráþo á Katedros aikðtæ aplankyti penktà parà badaujanèio Vytauto Milvydo. Rugpjûèio 23-iàjà Lietuva sutiko masiniu bado streiku. Vien Vilniuje badaujanèiøjø sàraðe buvo daugiau kaip 300 þmoniø, o daugelis badavusiø nebuvo á ðá sàraðà átraukti. Kaune badavo 266 þmonës. Lietuviai masiðkai badavo ir kituose Lietuvos miestuose, buvo tæsiama kariniø bilietø gràþinimo akcija. Ðiuo metu Lietuvoje gràþinta apie 700 kariniø bilietø ir priraðymo liudijimø.
LAISVËS ÐAUKLYS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. RUGSËJO 9 D., NR.18(23).

Leidëjø pastaba. Reportaþo autorius neþinomas.

AR LAIKAS ATSISAKYTI TARNYBOS SOVIETINËJE ARMIJOJE? TAIP!
EDVARDAS KRIÐÈIÛNAS Lietuvos Komiteto „Þeneva-49“ Vilniaus skyriaus atstovas

Vasario 16 dienà Vilniuje, prie V. Lenino paminklo, vyks kariniø bilietø gràþinimo akcija. Atëjo laikas lietuviams pradëti masinius visai naujus ir ryþtingus þygius. Be ðito Nepriklausomybës neatgausime, nes vien keliolikos ar keliasdeðimties profesionaliø politikø ir ekonomistø pastangomis Laisvës nepasieksime. Vienas ið þingsniø, vedanèiø Lietuvos iðsivadavimo link, ðiandien bûtø priraðymo liudijimo ir kariniø bilietø (tai lieèia visus atsargos kareivius ir karininkus, vyrus ir moteris) gràþinimas. Tam pasiryþti reikia dràsos ir pilietinio sàmoningumo, ðia akcija veiksmingai pradësime Lietuvos deokupacijà, pradësime kurti sàlygas Tëvynei atgimti. Sàlygos jai jau visiðkai pribrendusios. Pirmiausia: mes remiamës tarptautine teise, t.y. 1949 m. Þenevos konvencija, kurios treèios dalies 51 str. draudþia valstybei okupantei imti okupuotø ðaliø gyventojus á savo armijà. SSSR Aukðèiausioji Taryba ðià konvencijà ratifikavo 1954 m. 228

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

M. Gorbaèiov 1988 m. gruodþio mënesá vykusioje SNO sesijoje viso pasaulio akivaizdoje pasiþadëjo laikytis tarptautines teisës ir SSSR prisiimtø tarptautiniø ásipareigojimø. Mûsø pareiga – priversti Maskvà laikytis 1949 m. Þenevos konvencijos. Taip pat norime priminti, kad 1991 m. Maskvoje vyks tarptautinë konferencija þmogaus teisiø klausimais. Karinius dokumentus Lietuvoje jau gràþino per 1 000 þmoniø (ið jø per 200 – priraðymo liudijimus). Aiðku, kad nuteisti tûkstanèio þmoniø Maskva jau negali – net ir keli nauji sàþinës kaliniai jai nenaudingi politiðkai. Mat SSSR siekia turtingø Vakarø valstybiø finansinës paramos, kad pataisytø supuvusià savo ekonomikà. Vakarai savo ruoþtu reikalauja, kad Maskva gerbtø demokratines teises bei vykdytø tarptautinius ásipareigojimus. Taigi Maskvos rankos prievartai ir represijoms yra suriðtos. Tai rodo kad ir toks faktas. Neseniai Estijoje teisë kelis vaikinus, atsisakiusius tarnauti SSSR armijoje. Teismas vaikinus nuteisë... 1,5 m. lygtinai. Ir Lietuvoje nedrástama kelti teismo procesø tiems vaikinams, kurie ðiais metais atsisakë tarnybos armijoje. Mat represijos prieð tarnybos okupacinëje armijoje atsisakiusius vaikinus sukeltø audringà visø Lietuvos politiniø jëgø reakcijà. Komitetas Þeneva49 papraðë Lietuvos diplomatinës tarnybos Vaðingtone ir prie Ðv. Sosto Vatikane ágaliotinio S. Lozoraièio organizuoti karinës tarnybos atsisakiusiø vaikinø gynybà ir tarptautinëje plotmëje. Turimomis þiniomis, JAV kongrese organizuojama grupë ginti asmenis, kurie atsisakë tarnybos sovietinëje armijoje, remdamiesi 1949 m. Þenevos konvencija. 1989 m. pabaigoje Vilniuje ávykusiame politiniø partijø pasitarime armijos klausimu paritetiniais pagrindais ið LLL ir Sàjûdþio atstovø buvo ákurtas bendras komitetas. Jo tikslas – bendromis pastangomis ginti asmenis, gràþinusius karinius dokumentus, ir paruoðti 1949 m. Þenevos konvencijos ágyvendinimo programà Lietuvoje. Kauno darbininkø sàjunga 1989 m. lapkrièio 29 d. 10 val. ryto surengë 15 min. politiná streikà, protestuodama prieð jaunuoliø prievartiná ëmimà á SSSR armijà. Preliminariais duomenimis, Kaune streikavo 6 gamyklos. Marijampolëje – viena. Tai buvo rimtas darbininkø áspëjimas okupacinei administracijai, jeigu ði imtøsi represijø. Yra daug þmoniø, norinèiø gràþinti karinius bilietus, bet bijanèiø galimø buitiniø represijø: be karinio bilieto gali nepriimti á darbà, nepriregistruoti, neiðleisti á uþsiená ir pan. KGB inspiruoti asmenys tuo intensyviai baugina þmones. Taèiau darbovieèiø kadrø skyriai, pasø skyriai ar kitos institucijos neturi juridinës teisës reikalauti karinio dokumento. Jeigu tokiø teises paþeidimø pasitaikytø, reikia kreiptis á minëtas organizacijas. Daugelyje Lietuvos aukðtøjø mokyklø tiesiog parazituoja okupantø ákurtos karinës katedros. Didþiulës lëðos, skirtos jø darbuotojams apmokëti, turi bûti perduotos á studentø stipendijø fondà. Mums, lietuviams, svetima sovietinio militarizmo dvasia, nuodijanti aukðtøjø mokyklø gyvenimà. Nuo 1989 m. spalio 29 d. Vilniuje, prie Katedros, vyksta moterø organizuotas bado streikas. Jos reikalauja nutraukti neteisëtà Lietuvos vaikinø ëmimà á SSSR armi229

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

jà. Ðios narsuolës, matydamos vyrø politikø negalæ ir nedràsà ryþosi pradëti didvyriðkà kovà. Jos kvieèia visus okupuotos Lietuvos gyventojus áveikti baimæ. Badaujanèiø moterø namelis ir jø auka Katedros aikðtëje kiekvienam lietuviui primena moralinæ pareigà Tëvynei – atiduoti kariná bilietà okupantams. Tiems, kurie tvirtina, kad dar reikia palaukti, pateikiame moterø visuomeninio judëjimo surinktus faktus. Kiekvienais metais 15 Lietuvos vaikinø þûsta okupacinëje kariuomenëje, 30–35 iðprotëja. Tauta kasmet netenka 50 jaunuoliø. O kiek jø gráþta fiziðkai ir moraliðkai suluoðintø? Argi ði objektyvi ir ðiurpi statistika neragina jau dabar gràþinti karinius dokumentus?!
LIETUVOS LAISVËS LYGOS ARCHYVAS.

KOMITETO ÞENEVA-49 VEIKLOS 1989–1991 M. SVARBA LIETUVOS NACIONALINIO PASIPRIEÐINIMO JUDËJIMUI
Iki 1990 m. kasmet 10–12 tûkstanèiø okupuotos Lietuvos pilieèiø privalëjo atlikti dvejø metø karinës tarnybos prievolæ SSRS Ginkluotosiose Pajëgose. 1988–1989 metais Lietuvoje, stiprëjant nacionaliniam iðsivadavimo judëjimui ir nepriklausomybinëms nuotaikoms, lietuviø, atliekanèiø karinæ prievolæ, padëtis pastebimai komplikavosi. Lietuvà vis daþniau pasiekdavo nerimà ir susirûpinimà kelianèios þinios apie masinius fizinio ir moralinio smurto atvejus lietuviø kareiviø atþvilgiu. Lietuviai jaunuoliai ne savo noru tapo ákaitais nekontroliuojamø rusø ðovinistø-sadistø ir komunistø-fanatikø rankose. Fizinio, moralinio pobûdþio traumos, nuþudymai ir nusiþudymai pasiekë ribà, uþ kurios buvo tûkstanèiai jaunø þmoniø likimø ir net gyvybiø, paèios Lietuvos likimas ir prestiþas. Susidariusi padëtis savaime diktavo ryþtingø ir radikaliø veiksmø bûtinybæ. Patriotiniø LTJS „Jaunoji Lietuva“ ir Lietuvos laisvës lygos organizacijø Kauno aktyvistai, vadovaudamiesi Vakarø vykdyta Pabaltijo aneksijos nepripaþinimo politika, Lietuvos, kaip okupuotos valstybës statusu, jos pilieèius globojanèia 1907 m. Hagos ir 1949 m. Þenevos konvencijø teisine galia, 1989 m. rugpjûèio 3 d. Vilniuje pradëjo masinæ SSSR kariniø dokumentø gràþinimo ir tarnybos boikoto akcijà. Akcijos praktinis ir patriotinis pobûdis greitai pritraukë ir uþvaldë gausiø rëmëjø ir dalyviø simpatijas. Sparèiai augant atsisakanèiøjø tarnauti okupantui skaièiui, savo veiklà suaktyvino SSSR represiniai organai Lietuvoje (KGB, prokuratûros, teismai). Iðkilus realiam boikoto organizatoriø, dalyviø asmeniniam saugumui, skubiai susirûpinta boikotà koordinuojanèios ir jos organizatorius ir dalyvius vienijanèios bei ginanèios organizacijos sukûrimu. Tuo tikslu 1989 m. spalio 7 d. Kaune ávyko atsisakiusiøjø tarnybos okupacinëse SSSR ginkluotosiose pajëgose suvaþia230

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

vimas. Suvaþiavimo dalyviai apsvarstë LKP vadø ir Lietuvos perestroikinio aktyvo propaguojamà „pagerintos“ tarnybos Pabaltijo karinëje apygardoje planà, kategoriðkai já atmetë kaip klastingà okupanto ir jo pakalikø pastangà apgaulës keliu priversti lietuvius tarnauti okupacinëje SSSR kariuomenëje. Savo ruoþtu suvaþiavimas iðkëlë ðûká „ne kur tarnauti, bet kam tarnauti“, vieningai pasisakë uþ tarptautinës teisës principais ir lietuviø nacionaliniais interesais pagrástà tarnybos SSSR kariuomenëje tolesná boikotà, jo tæsimà ir visapusiðkà populiarinimà. Suvaþiavimo dalyviai pritarë susijungimui á organizuotà vienetà, pavadinant já simboliniu Þeneva-49 vardu. 1989 m. spalio 7 d. sukurta nauja organizacija, Þenevos konvencijos komitetas „Þeneva-49“, pradëjo oficialiai prieðintis neteisëtiems SSSR veiksmams okupuotoje Lietuvoje. 1989 m. rugpjûèio 3 d. LTJS „Jaunoji Lietuva“ ir LLL Kauno skyriaus aktyvistø pradëtas tarnybos SSSR ginkluotosiose pajëgose boikotas toliau tæsiamas ir koordinuojamas komiteto „Þeneva-49“ 1990 m. pavasará davë realius rezultatus. Vietoje kasmet ið Lietuvos prievartinës tarnybos paimamø 10–12 tûkstanèiø prievolininkø, bebuvo paimta 1 207, tarp jø tik 561 lietuviø tautybës. Sëkminga boikoto eiga Lietuvoje ákvëpë ir kitø Rusijos pavergtø kraðtø patriotus. Lietuvos pavyzdþiu komitetai „Þeneva-49“ kûrësi Latvijoje, Estijoje, Moldavijoje, Ukrainoje, Gruzijoje. Lietuvos komitetas „Þeneva-49“ buvo aktyvus jø konsultantas. Praktiðkai sugriovusi SSSR karinës prievolës sistemà, „Þeneva-49“ suaktyvëjo prieð paèià okupacinæ SSSR kariuomenæ Lietuvoje. Prieðingai Rusijos interesams pajungtoms organizacijoms, siekusioms ávairiais statusais legalizuoti tolesná okupacinës kariuomenës buvimà Lietuvoje, „Þeneva49“ kategoriðkai reikalavo besàlyginio okupaciniø SSSR ginkluotojø pajëgø atitraukimo ið Lietuvos. Reikalavimams sustiprinti buvo organizuota protesto akcijø, eityniø, manifestacijø prie okupaciniø SSSR kariuomenës daliniø Vilniuje ir Kaune. 1990 m. lapkrièio 17 d. demonstrantø sumuðimas Vilniuje susilaukë ir tarptautinio atgarsio tuo metu Paryþiuje vykusioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje. Po Rusijos okupaciniø GP atitraukimo, komitetas „Þeneva-49“ legalizavosi. 1994 m. vasario 1 d. ásiregistravo kaip visuomeninë organizacija ir savo veiklà tæsia toliau. „Þeneva-49“ sieks okupacijos padariniø Lietuvoje likvidavimo ir reparacijø iðmokëjimo, Pilietybës ástatymo revizavimo, iki jis visiðkai atitiks tarptautinës teisës principus ir praktikà, lietuviø tautos poreikius ir jos gyvybinius interesus. Principingai kels nelegaliø kolonistø ápilietinimo ir ákurdinimo Lietuvoje teisëtumo klausimà, sieks teisinio ir taikingo bûdo problemai iðspræsti Lietuvai ir lietuviams palankia kryptimi ir sàlygomis. Komitetas „Þeneva-49“ seks ávykius Lietuvos kaimyninëse valstybëse, solidarizuosis su latviø ir estø tautø pastangomis atsispirti rusiðkajam imperializmui ir 231

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

ðovinizmui. Propaguos Rytø Prûsijos deokupavimo, dekolonizavimo ir istorinio teisingumo ðiame kraðte atstatymo idëjà, kels teisëtas Lietuvos pretenzijas á dalá Rytø Prûsijos teritorijø. Savo veikloje Komitetas „Þeneva-49“ vadovaujasi pagarba Tiesai, Teisei ir Þmogui. Komitetas „Þeneva-49“ reaguos á pastabas, pasiûlymus, informacijà, kurià galima suteikti tel. (8-27) 734190. PRIEDAS. Komiteto platintas pareiðkimas atsisakantiems karinës prievolës jaunuoliams.
KOMITETO ÞENEVA-49 TARYBA

TSRS GYNYBOS MINISTRUI
Kopija: LTSR KARINIAM KOMISARUI

gimusio gyvenanèio

PAREIÐKIMAS 1940 m. Tarybø Sàjunga okupavo ir jëga prijungë Nepriklausomà Lietuvos valstybæ prie savo teritorijos. Daugelis Vakarø valstybiø nepripaþásta ðio tarptautinio terorizmo akto ir lig ðiol Lietuvà vadina okupuota ðalimi. Kaip þinoma, 1949 m. rugpjûèio 12 d. buvo pasiraðyta Þenevos Konvencija okupuotø ðaliø atþvilgiu. Ðio tarptautinio akto 51-ojo straipsnio treèioje dalyje sakoma: okupacinë valstybë negali priversti engiamø asmenø tarnauti jos ginkluotosiose arba pagalbinës gynybos pajëgose. Savanoriðko stojimo á armijà spaudimas ar propaganda – draudþiami. Ðis tarptautinis dokumentas, pasiraðytas ir Tarybø Sàjungos, suteikia man teisæ, kaip okupuotos ðalies pilieèiui, atsisakyti tarnybos TSRS okupacinëse ginkluotosiose pajëgose ir gràþinti kariná bilietà arba priraðymo liudijimà Nr. _____. Bet koks valdþios bandymas daryti spaudimà dël mano atsisakymo bus traktuojamas kaip grubus tarptautinës teisës bei þmogaus teisiø paþeidimas.
(data)
LIETUVOS LAISVËS LYGOS ARCHYVAS.

232

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

APIE VIENO STABO GRIÛTÁ VARNIUOSE, ARBA LAISVOS VARIACIJOS KULTINIO SOVIETINIO NUSIKALTËLIO TEMA
GINTARAS ÐIDLAUSKAS

1938 m. „Naujoji Romuva“ áþvalgiai iðspausdino þinomo italø raðytojo (kataliko), garsiosios „Kristaus istorijos“ autoriaus Dþovanio Papinio pasikalbëjimo su Vladimiru Iljièiumi Leninu (Uljanovu) „Pasimatymas su Leninu“ vertimà. Tikriausiai neatsitiktinai ðis pokalbis atsidûrë respektabiliausiame to meto nepriklausomos Lietuvos periodiniame leidinyje: dvi galingiausios Europos valstybës – Vokietijos Reichas ir Sovietø Sàjunga visu smarkumu planavo grobikiðkus karus, o Lietuva sprendë geopolitinæ dilemà: kaip sveikai ir gyvai iðlaviruoti tarp didþiøjø valstybiø imperiniø interesø. „Naujosios Romuvos“ áþvalgos pasirodë tiesiog pranaðiðkos: V.Lenino ákurtos Sovietø Sàjungos raudonoji armija po dvejø metø ilgiems deðimtmeèiams okupuos Lietuvà ir sustabdys natûralià kraðto raidà. Priëjimas prie V.Lenino Dþ.Papiniui kainavo apie dvideðimt tûkstanèiø doleriø, jeigu suskaitytø visas komisarø þmonoms iðdalintas dovanas, raudongvardieèiams „ant arbatos“, naðlaièiø prieglaudoms aukas. Jam kalbëjo, kad Vladimiras Iljièius yra nesveikas, iðvargæs, kad jis nieko daugiau nepriimàs, tiktai savo artimuosius, kad Maskvoje jo nebesà, o gyvenàs uþ miesto senuose caro rûmuose su baltomis kolonomis. Priëmimo dienà Dþ.Papiná pasitiko stora nekalbi moteris, Lenino þmona, þiûrëdama á já kaip ligoninës slaugytoja á naujai atvykusá ligoná. „Leninà uþtikau maþoj verandoj, prie didelio pieðiniø lapais nukloto stalo. Jis man padarë áspûdá þmogaus, pasmerkto mirti, kuriam prieð mirtá duota dar keletas valandø ramiai paþaisti. Jo gerai þinoma mongolø tipo galva atrodë iðkirsta ið seno, sauso, bet kartu ir minkðto sûrio gabalo. Dvi grasinanèios dantø eilës ðaipësi ðlykðèiø lûpø plyðy. Didelë plika makaulë atrodë lyg barbariðka urna, iðdroþta ið kokiø senovës baidykliø kaulø. Dvi klastingos apuoko akys stropiai budëjo ið po paraudusiø blakstienø. Didelës, stiprios, milþiniðkos rankos þaidë sidabriniu pieðtuku, bet jø iðdþiûvimas rodë mirties þenklus. Að niekados neuþmirðiu jo atloðtø neðvaraus dramblio kaulo ausø, kuriomis jis, rodësi, gaudë paskutinius pasaulio aidus“, – ðitaip apibûdina savo pokalbininkà Dþ.Papinis. Toliau autorius pasakoja apie pirmàsias sunkias ðio susitikimo minutes ir pateikia V.Lenino – „ðios pageltusios ir iðvargusios kaukës“ – monologà, kurá ðis iðtarë „netikëto ir veik þiauraus gaivumo pagautas“. Jo veide ðmëþavo „sarkastiðko juoko grimasø spektras“: – (…) Negalima valdyti ðimtamilijoninæ nekultûringø þmoniø masæ be lazdos, be ðnipø, be slaptosios policijos, be teroro, kartuviø, katorgos ir kankinimø. Mes tiktai pakeitëme þmoniø klasæ. Kur kadaise buvo tiktai ðeðiasdeðimt tûkstanèiø 233

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

bajorø ir gal kokie keturiasdeðimt tûkstanèiø dideliø biurokratø, dabar yra kokie du milijonai mûsø proletarø ir komunistø. (…) Bet yra devyniasdeðimt aðtuoni milijonai gyventojø, kurie ðiuo pakeitimu nieko nelaimëjo. Bûk tamsta tikras, kad jie niènieko nelaimëjo ir ðito kaip tik mums ir reikia, to að noriu, o visa kita yra neiðvengiama“. Leninas dusliai ëmë juoktis, lyg jus apgavæs pardavëjas, linksmai þiûrëdamas á apgautàjá, – dalinasi áspûdþiais jo sveèias. – Bet kurgi Marksas, progresas ir visa kita? – murmtelëjo Dþ.Papinis. – Tamstai, kaip svetimðaliui ir galingam þmogui, að galiu viskà pasakyti: niekas tamsta netikës. Atsimink tamsta, kad Marksas pats mus mokë, kad teorijos turinèios tiktai fiktyvià vertæ. Rusija ir visa Europa buvo tokios bûklës, kad að buvau priverstas pasirinkti komunistinæ ideologijà savo tikslui pasiekti. Kitoj ðaly ir kitam laikotarpy að panaudoèiau kitas priemones. Marksas buvo niekas kitas, kaip tiktai þydas, burþujus, jodinëjæs ant anglø statistikos, slaptas industrializmo garbintojas. Jam trûko barbariðkumo jausmo ir todël jis buvo tiktai þmogaus treèdalis. Tai buvo alaus ir hegelenizmo persisunkusios smegenys, ið kuriø draugas Engelsas kartais iðspausdavo ir genialiø minèiø. Rusø revoliucija Markso pranaðystes visiðkai griauna. Komunizmas triumfuoja kaip tik tokioj ðaly, kur burþuazijos veik nebuvo. Þmonës, pone, yra laukiniai bailiai, kuriuos turi valdyti taip pat laukinis, bet be skrupulø, kaip að. Visa kita yra gryniausi plepalai, literatûra, filosofija ir panaði muzika kvailiams. O kadangi laukiniai þmonës yra lygûs kriminalistams, tai pirmuèiausias valdþios idealas – paversti visà ðalá katorga. Senoji rusø katorga yra paskuèiausias politinës iðminties þodis. Jei tamsta pagalvosi, pripaþinsi, kad þmonëms kalëjimo gyvenimas yra tinkamiausias. Netekæ laisvës, jie iðsivaduoja nuo visokiø rûpesèiø, kurie kankina þmones atsakingus. Ir pagaliau ðitokia bûklë apsaugo juos nuo blogø veiksmø. Kai tik þmogus patenka á kalëjimà, jis jëga verèiamas gyventi dorai. Be to, jam niekas daugiau neberûpi, uþ já kiti galvoja, ásakinëja, jis dirba kûnu, bet dvasia jo ilsisi. Jis puikiai þino, kad ar jis dirbs, ar sirgs, visuomet bus pavalgydintas ir iðsimiegojæs, kad jau nebereikës, kaip laisvëje, rûpintis, kur duonos gauti, kur guolá rasti. Mano svajonë – paversti Rusijà didþiuliais prievartos namais. (…) Kaimieèiø að neapkenèiu. Að neapkenèiu ðio iðtiþëlio Turgenevo, hipokrito Tolstojaus idealizuoto kaimieèio. Kaimieèiuose iðsilaiko visa tai, kas many sukelia pasibjaurëjimà: praeitis, tikëjimas, erezijos, religinë manija, rankø darbas. Að juos pakenèiu ir jiems pataikauju, bet kartu ir neapkenèiu jø. Að pageidauèiau, kad jie visi iki vieno þûtø. Mano akyse vienas elektrotechnikas yra vertas ðimto tûkstanèiø kaimieèiø. Að tikiu, kad ateis laikas, kada maistas bus gaminamas chemijos laboratorijose maðinomis, ir mes tada galësime iðnaikinti visus kaimieèius, nes jie bus nebereikalingi. Jie bus priversti pasidaryti darbininkais arba iðstips. Gyventi gamtoje – tai tikriausia prieðistoriniø laikø gëda. Gerai tamsta ásidëmëk, kad bolðevizmas vaizduoja trejopà kovà: mokslinæ barbarø kovà prieð supuvusià inteligentijà, rytø kovà prieð vakarus ir miesto prieð kaimà. Ðiose kovose mes nesiskaitome su priemonëmis ir ginklais. Individas yra 234

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

toks daiktas, kurá reikia naikinti. Tai tinginiø graikø ir tuðèiø vokieèiø sapnø iðradimas. Tas, kuris prieðinsis, bus paðalintas, kaip blogoji votis. Kraujas yra geriausia paèios gamtos duota tràða. (…) Að svajoju bûti vyriausias pavyzdingø pataisos namø bei ramios ir gerai uþlaikomos katorgos direktorius. Bet ir èia, kaip visuose kalëjimuose, pasitaiko nepaklusniøjø, neramiø þmoniø, serganèiø kvaila senø ideologijø bei þmogþudiðkø mitologijø nostalgija. Tie visi bus ið gyvenimo paðalinti. Að negaliu leisti, kad keli tûkstanèiai ligoniø kompromituotø daugelio milijonø þmoniø laimæ. Pagaliau senoviðkas kraujo nuleidimas yra neblogas gydymo bûdas. Be to, jaustis esant savo þmoniø gyvybës ir mirties vieðpaèiu yra savotiðkai malonu. (…) Að esu, jai tamsta nori, pusiau Dievas, gyvenàs tarp Azijos ir Europos. (…) Yra skonio rûðys, kuriø paslaptys, pagonybei praëjus, yra dingusios. Taèiau þmoniø kruvinos aukos turëjo ir gerø pusiø: tai buvo gilus simbolis, aukðtas pamokymas ir kartu sveika ðventë. Bet èionai vietoj tikinèiøjø himno að girdþiu kaliniø ir mirðtanèiøjø dejavimus ir galiu tamstà uþtikrinti, kad ðios simfonijos að nemainyèiau á Bethoveno devynias. Tai yra himnas, pranaðaujantis artëjanèià laimæ. „Man pasirodë, kad subjaurëjæs ir lavonà primenantis Lenino veidas pasitempë pirmyn, lyg ásiklausydamas tokios iðkilmingos, jo vieno jauèiamos muzikos. Tuo metu p.Krupskaja praneðë man, kad jos vyras pavargo ir jam reikia truputá pailsëti. Að tuoj iðsineðdinau. Kad pamatyèiau ðá þmogø, að iðeikvojau apie dvideðimt tûkstanèiø doleriø, bet nesijauèiu pinigus iðmetæs pro langà“, – uþbaigia savo pasimatymo su V.Leninu pasakojimà Dþ.Papinis. Gal ir nevertëtø prisiminti ar juolab paèiam minëti ne patá protingiausià savo jaunystës dienø poelgá, taèiau kiek teko patirti, ðis ávykis dar ir dabar ávairiai komentuojamas, man retsykiais primenamas, todël ryþausi kai kà ið naujo paaiðkinti: be pasididþiavimo, taèiau ir be apmaudo. 1987–1991 metø laikotarpis Lietuvai buvo toks intensyvus, gausus netikëèiausiø ir stulbinanèiø ávykiø, kad lig ðiol daug kas liko neapmàstyta, neávertinta. Ðio laikotarpio kulminacija laikytina 1990 m. kovo 11–oji diena, kai Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas), vadovaujama profesoriaus Vytauto Landsbergio, paskelbë atkurianti nepriklausomà Lietuvos valstybæ. Nevienareikðmiðkai buvo suvoktas ðis istorinis sprendimas: vieni já suprato kaip Lietuvos istorijos lemtingo lûþio momentà, kiti tikëjosi, jog tai tik laikinas politinis iðsiðokimas, o netrukus viskas sugráð á senas áprastas vëþes, dar kiti atsainiai vertino kaip kovos dël valdþios iðraiðkà. Save priskirèiau prie tø, kurie neabejojo, jog tai paskutinë galimybë Lietuvai iðsivaduoti ið sovietinës priespaudos. Tuo metu teko priklausyti Lietuvos laisvës lygai, jos Tarybai, vadovauti LLL Telðiø skyriui, dar vëliau – Sàjûdþio Telðiø rajono tarybai. 1990 metø vasara ásiminë didþiule átampa: Sovietø Sàjungos vadovybës paskelbta ekonominë blokada ir politinis spaudimas Lietuvai, didþiøjø Vakarø valstybiø perdëm atsargi laikysena atkurtos Lietuvos Respublikos atþvilgiu, valstybës viduje kurstoma nesantaika, skiepijamas nepasitikëjimas Aukðèiausiosios Tary235

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

bos vadovu, siekianèiu lygiateisiø derybø su Sovietø Sàjungos valdþia. Pastaroji atkakliai reikalavo atðaukti Nepriklausomybës aktà. Lietuvos laisvës lyga dþiaugsmingai pasitiko radikalias politines permainas, kuriø dar veikdama pogrindþio sàlygomis ji atkakliai ir pasiaukojamai siekë. Buvome ásitikinæ, kad reikia kuo skubiau atsisveikinti su sovietiniu palikimu. Nors tai yra ilgametis procesas, kai kà galima nuveikti tuoj pat, neatidëliojant neapibrëþtai ateièiai. Rengëme mitingus, demonstracijas, reiðkëme nepasitikëjimà iðskirtiniø pozicijø nenorinèia uþleisti sovietine nomenklatûra, rûpinomës Lietuvos partizanø, jø rëmëjø atminimo áamþinimu, ypaè atidþiai stebëjome ir analizavome sparèiai kintanèià politinæ tikrovæ, kurios dalimi ir patys buvome, bei ne kartà perspëjome visuomenæ apie Lietuvos okupacijos ir aneksijos áteisinimo grësmes. Tai daug kam nepatiko, ávairûs pareigûnai ir kiti buvusiai sistemai lojalûs asmenys daug kà priëmë kaip asmeniná áþeidimà, nors LLL veiksmai buvo nukreipti ne tiek prieð konkreèius asmenis, kiek prieð sistemà, aiðku, susidedanèià ið konkreèiø asmenø. 1990 m. liepos 28 d. buvo rengiamasi Varniuose atidengti ir paðventinti Þemaièiø vyskupo Motiejaus Valanèiaus paminklà. 1951 m. nugriautas ðis paminklas, tiksliau – biustas, 1988 m. lapkrièio mën. po ilgø paieðkø netikëtai Varniuose buvo surastas, vëliau restauruotas ir pagaminus naujà pjedestalà turëjo sugráþti á ankstesnæ savo vietà – Vyskupo darþelá. Suradus senàjá biustà teko atsisakyti idëjos pastatyti naujà, kurio konkursas jau buvo ávykæs. Paminklas didþiajam Þemaièiø vyskupui Varniuose buvo pastatytas dar 1927 m. Varniø parapijos klebono kunigo A.Juozapavièiaus rûpesèiu skvere, prieðais namà, kuriame savo vyskupavimo laikotarpiu M.Valanèius gyveno. Varniuose jau stovëjo 1989 m. geguþës 7 d. Lietuvos laisvës lygos Telðiø skyriaus pastatytas tuo metu pirmasis Lietuvoje paminklas 1944–1954 m. uþ Lietuvos laisvæ ir nepriklausomybæ þuvusiems partizanams atminti. Tebestûksojo ir ar ne 1957 m. pastatytas paminklas (gal irgi tiksliau vadintinas biustu) Vladimirui Iljièiui Leninui – kruvinojo sovietinio ir bolðevikinio teroro ákvëpëjui ir pradininkui. Situacija buvo daugiau nei dviprasmiðka – Lietuva deklaravo politinæ nepriklausomybæ nuo sovietinës imperijos, tuo tarpu tebebuvo nusëta bolðevikiniø lyderiø, kolaborantø paminklais, biustais, monumentais okupacinei armijai. Ir kaip atrodytø M.Valanèiaus paminklo atidengimo iðkilmës, jei paèiame miestelio centre tebestovi biustas bestijos, paskelbusios kruvinà karà religijai, bet kokiam dvasingumui, antgamtinei tikrovei? Gaila, taèiau daugelis to meto vietiniø inteligentø, kultûrininkø dël to neáþvelgë beveik jokio prieðtaravimo. Ðitaip teigiu todël, kad bûtent ið jø teko susilaukti daugiausiai priekaiðtø ir paniekos. Tai pasakytina jokiu bûdu ne apie visus, taèiau tendencija buvo bûtent ðitokia. Keisèiausia buvo tai, jog ðitie þmonës puikiausiai þinojo tikràjà „proletariato vado“ istorijà, jo nusikaltimus þmonijai. Apie juos tuo metu plaèiai raðyta sàjunginëje ir respublikinëje spaudoje. Savo 1989 m. uþraðuose aptikau ir tokià kiek ironizuojanèià mintá: „Varniai tampa savotiðku demokratijos centru. Ten stovi paminklas Leninui ir Lietuvos partizanams, o jei bus pastatytas paminklas Valanèiui, tai kiekvienas varniðkis ir ne 236

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

tik varniðkis turës kà pasirinkti pagal savo ásitikinimus: Leninui atiduos pagarbà saliutuodami, Lietuvos partizanams ir Valanèiui – pasimelsdami“ (Penktadienio þemaitis, 1999, geguþës 7, Nr. 18). Tautinio jaunimo sàjungos „Jaunoji Lietuva“ jaunimas Kaune 1990 m. birþelio mën. 14 d. nuvertë ÈK (GPU, NKVD, NKGB, MGB, KGB) ákûrëjo ir pirmojo vado Felikso Edmundovièiaus Dzerþinskio ir V.Lenino bendro Vinco Kapsuko biustus. Pastaràjá valdþia tuoj atstatë. Tuo tarpu ávairaus „kalibro“ leninai tebeslëgë Lietuvos þemæ. Turbût niekas dabar nepasakytø tikslaus jø skaièiaus. „Pradëjom nuo ÈK ákûrëjo, budelio F.Dzerþinskio biusto. Nuvertëm. Nuëjom prie „Keturiø komunarø“ skulptûrø, taèiau nuversti nepavyko. Jau èia mus pasitiko bananais ginkluota milicija. Bet kai nuþygiavome prie KGB–milicijos rûmø, nuvertëme Litbelo vado, tautos iðdaviko V.Kapsuko biustà, komunistai neiðkentë. Praëjus keliom sekundëm, mus apsupo milicija ir pradëjo muðti bananais. Keletà suëmë ir átraukë á maðinà. Bet mes atsigulëme po ja ir neleidome suimtøjø iðveþti. (…) Kai kas sako, kad negalima griauti kultûros paminklø. Taèiau jie nepasako, kad tai, kas buvo nugriauta, nëra kultûros paminklai, kad tai tëra rusiðkosios okupacijos þymës, o jø buvimas patriotø krauju apðlakstytoje Lietuvos þemëje – lietuviø tautos orumo áþeidimas. Ar ne taip pat pasielgtø rusas, jei Maskvoje stovëtø paminklas Gebelsui, ar ne taip elgtøsi prancûzas, jei Paryþiaus centre bûtø statomas paminklas Hitleriui. (…) Bûtina ásisàmoninti, kad pats ðiø „paminklø“ pastatymas jau buvo neteisëtas, nes statomas buvo okupuotoje Lietuvoje, prieð lietuviø tautos valià, siekiant sunaikinti tautinæ sàmonæ ir istorinæ atmintá bei auklëti jaunimà kosmopolitine dvasia“, – prisimena paèios pirmosios sovietiniø paminklø demontavimo akcijos Lietuvoje organizatorius Stanislovas Buðkevièius („Pradëjom nuo F.Dzerþinskio, arba kodël penkiakampëm pasipuoðæ milicininkai nepriklausomoje Lietuvoje muðë lietuvius“, Kauno laikas, 1990, rugpjûèio 17). Ginkluoti milicininkai (bûsimieji Lietuvos policininkai) muðë jaunalietuvius uþ „kultûros paminklø“ griovimà, uþ mëginimà nuversti Keturiø komunarø statulas, kurias A.Snieèkus ásakë pastatyti ant sunaikintø ir iðniekintø kapiniø, ant 1941 m. sukilëliø ir daugelio lietuviø kaulø, vietoje nugriauto Dariaus ir Girëno mauzoliejaus. Ásakymas yra ásakymas ir áprasta, kad uniformuoti pareigûnai já vykdo prieð tai giliau nesusimàstæ. Artëjant 50–osioms Lietuvos aneksavimo metinëms, prisimenant penkiø deðimèiø metø senumo dramatiðkus ávykius vadinamajame Lietuvos liaudies seime, kilo mintis, jog ði data – tinkama proga nukeldinti V.Lenino paminklà (biustà) Varniuose. Tai buvo vienintelis ðio blogio genijaus stabas Telðiø rajone. Að suprantu tuos, kurie tada piktinosi, tuos, kuriuos toks veiksmas ðokiravo, privertë nervintis. Man buvo priekaðtaujama ir klausiama, kodël reikia taip primityviai kovoti su sistema, juk akmeniniai ar metaliniai stabai tik medþiaginë ðios sistemos iðraiðka, taigi visiðkai nepavojinga. Neneigiu, kad tokiame priekaiðte glûdëjo ir dalis tiesos. Taèiau ið esmës galvojau kiek kitaip. Paminklai, biustai, memorialinës lentos, monumentai priklauso simboliø, þenklø, tam tikrø archetipø, epo237

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

chiniø riboþenkliø erdvei. Tad kodël V.Lenino griuvimas Varniuose tada susilaukë tokios pasiprieðinimo reakcijos? Juk tai viso labo tik simbolis, o sistema ið esmës savo gilumoje lieka nepakitusi? Oponentai puikiai suprato, jog nuo simboliø, þenklø pakeitimo ir prasideda tikrosios permainos, paprastai galinèios uþtrukti ne vienà deðimtmetá. Neabejoju, kad kai kam ðios mano mintys ir dabar tebëra diskutuotinos, nors jau prabëgo keliolika metø. Lietuva keièiasi stulbinanèiai lëtai, neregëtai skausmingai ir labai nenoriai. Anos sistemos, kurià simbolizavo V.Lenino ir kitø sovietinës imperijos vadø paminklai ir skulptûros, apraiðkos dar tokios gyvos ir akivaizdþios, kad neretai nejaukiai susimàstai: o ar tikrai buvo tai, kà vadiname Lietuvos Atgimimu? Buvusi sistema lengviausiai atpaþástama þmoniø tarpusavio santykiuose: nepasitikëjimas, pavydas, ávairiausi tragikomiðki kompleksai, totalus þodþio netesëjimas, melas, smurtas, kriminalinës sàmonës dominavimas net vieðuose reikaluose ir t.t. Taigi ir anas V.Lenino paminklo nuvertimas buvo daugiau simbolinis veiksmas, ne kà ið esmës tepakeitæs, greièiau pademonstravæs esminiø ir radikaliø permainø gyvybiná poreiká ir alká. Su ðypsena prisimenu vienà savo mamos pasakojimà. Kartà gráþusio ið darþelio manæs ji paklausë: „Kà tu labiausiai myli?“ Að tvirtai atsakiau: „Leninà!“. Tada mama sekanèiu klausimu pasufleravo man teisingà atsakymà: „Argi ne mamà labiausiai myli?“ „Ne, labiausiai myliu Leninà“, – nedvejodamas atsakiau. „O kas tave taip iðmokë sakyti?“ „Auklëtoja“. Tiems, kurie yra patyræ sovietinio auklëjimo sistemos ypatumus, papildomi komentarai nebûtini. 1990 m. dirbau Telðiø valstybinëje sûriø gamykloje darbininku. Darbo grafikas man buvo palankus ir priimtinas: dvi dienas dirbu, dvi dienos laisvos. Pastaràsias skirdavau veiklai Lietuvos laisvës lygoje. Juokaudavau: dvi dienas kraunu sûrius á dëþes, siunèiamas á imperijos centrus – Maskvà ir Leningradà, o kitas dvi dienas uþsiimu tos imperijos ardymu. Liepos 20 d. mëginau susisiekti su Lietuvos laisvës lygos Ðiauliø skyriaus vadovu Þilvinu Razminu. Telefonu aptakiai ir nekonkreèiai jam bandþiau iðdëstyti savo sumanymà taip, kad nesuprastø mûsø telefoniniø pokalbiø tuo metu iðtisai besiklausà KGB darbuotojai. Neþinau, ar Þilvinas mane suprato, ar nelabai, taèiau jis dël objektyviø prieþasèiø negalëjo atvykti man á talkà. O man reikëjo transporto priemonës ir dar bent poros vyrø. Vëliau Þ.Razminas pasiþymëjo savo radikaliais veiksmais, kuriø nesuprato nei valdþia, nei didesnë visuomenës dalis, nei teisësaugos institucijos. Man susidarë áspûdis, kad Þilvinas yra patriotiðka ir nesavanaudiðka asmenybë, taèiau ne visada pasirenka geriausias priemones savo kilniems siekiams ir patriotiniam bekompromisiðkumui iðreikðti. Liepos 21–oji man pasitaikë laisva diena. Dar kartà apmàsèiau ávairius variantus, V.Lenino paminklo nuvertimo galimà scenarijø, stengiausi numatyti bûsimà reakcijà. Uþëjau pas vienà LLL Telðiø skyriaus bièiulá, kuriam taip pat neatskleidþiau sumanymo esmës, taèiau ásitikinau, kad jis jau rengiasi kaþkur iðvaþiuoti ir savo kelionës jokiu bûdu neketina atsisakyti. 238

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Tada paskambinau á Garliavà Vaidotui Rinkevièiui, LLL Garliavos skyriaus atstovui. Jis tuo metu dirbo Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos istorijos sekcijoje, rinko ir uþraðinëjo partizanø, tremtiniø atsiminimus, rûpinosi kitos istorinës medþiagos kaupimu bei iðsaugojimu. Kadangi laikas spaudë, jam pakankamai atvirai iðdësèiau, kà esu sumanæs. Jis paþadëjo surasti automobilá ir man paskambinti. Netrukus praneðë, kad automobilis ir vairuotojas surasti. Atvyko aðtuntos klasës „þiguliais“ dviese: Vaidotas ir Arûnas Rekaðius. Pastaràjá prieð tai teko matyti gal koká kartà. Apie já nieko neþinojau. O su Vaidotu bendradarbiavome, Þemaièiø Alkos muziejuje Telðiuose buvome surengæ ginkluotajam pasiprieðinimui skirtà parodà „Amþina garbë rezistencijai!“ Toji paroda buvo atidaryta 1990 m. birþelio 15 d., Lietuvos okupavimo 50–øjø metiniø dienà. Dar prikalbinau prisidëti Krikðèioniø demokratø partijos Telðiø skyriui priklausiusá, taèiau su manimi noriai bendravusá Stasá Jankauskà. Jis dirbo Telðiø valstybinës sûriø gamyklos saugumo technikos inþinieriumi. Tad buvome keturiese. Trumpai aptarëme veiksmø planà. Buvo maþdaug 20.30 val. Atvykæ á Varnius supratome, jog norint nuversti V.Lenino paminklà (biustà) reikalinga stipri virvë. Rodos, buvome kaþkokià virvæ ásimetæ Telðiuose, taèiau netikëjome, kad ji atlaikys. Kaip vëliau paaiðkëjo, ðie bûgðtavimai neturëjo pagrindo. Uþvaþiavome pas Pranciðkø ir Bronæ Monkus. Ðie garbaus amþiaus varniðkiai mus visada maloniai ir mielai priimdavo. Jie iki pat ðios dienos rûpinasi paminklo partizanams Varniuose prieþiûra, jo aplinkos tvarkymu. Pas juos buvome susirinkæ ir prieð pirmàjá vieðà Lietuvos partizanø pagerbimo mitingà 1989 m. vasario 12 d. Ðeimininkui trumpai ir aiðkiai pasakiau, kà ketiname daryti ir kokia reikalinga pagalba. Jis viskà suprato ir bematant mano praðymà ávykdë ir, kaip vëliau prisipaþino, nekantriai laukë, kuo viskas baigsis. Privaþiavome prie paminklo, stovëjusio Varniø miestelio centre, Lenino aikðtëje, kuri anksèiau vadinosi Turgaus aikðte, o nuo 1990 m. spalio mën. – Medininkø. Ten buvo árengti keli suoleliai. Prieðais sëdëjo du vyrukai. Paklausiau: „Ar jûs ne ið technikumo?“ Varniuose tuo metu veikë þemës ûkio technikumas. „Ne“. „Ar padësite nuversti?“ – mëginau patirti, kas jie tokie. „Nenuversite“, – vienas jø suabejojo. Sumezgus virvës kilpà, ji buvo mestelta á virðø ir tampriai apjuosë biusto kaklà. Tada beliko formalumas – uþ vairo sëdëjusiam A.Rekaðiui spustelti automobilio pedalà. Biustas smigo kakta þemën. Jis pasidavë lengvai. Pasirodo, buvo tuðèiaviduris ir net nepritvirtintas prie postamento, tik ið ðalies atrodë grësmingai. Kaip pati sistema, nesusilaikysiu nepridûræs. Buvo maþdaug 22 val. Prisipaþinsiu, kad smarkiai abejojau, ar pavyks já apskritai atplëðti. Anksèiau nebuvome paminklo apþiûrëjæ, tad kilo pagrástø abejoniø: o gal jis privirintas, ar kokiais nors stambiais varþtais priverþtas? Vaidotas atminimui nuskaldë prie postamento pritvirtintas raides V.LENINAS. Ir dar ðliûkðtelëjo baltø daþø, kad kam nors nekiltø pagunda jo atstatyti. To gal ir nereikëjo. Vëliau mums prikaiðiojo chuliganizmà. Ið tikrøjø reikëjo daugiau pagarbos parodyti ir ið parkritusio „prieðo“ nebesityèioti. Akcijà pro 239

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

langus stebëjo aplinkiniø namø gyventojai. Vienam jø këlë nerimà mintis: „O kokioje aikðtëje mes dabar gyvensime?“ Labai gaspadoriðkas klausimas. Vëliau biustas buvo perkeltas á Þemaièiø Alkos muziejø ir juodai perdaþytas paslëpiant baltø daþø þymes. Dabar „negras Leninas“, stovëjæs Varniuose, stûkso ðalia kitø akmeniniø ir metaliniø leninø Grûto skulptûrø parke. Tai lyg nauja senojo stabo interpretacija. Beje, dar ir pelninga jo naujajam ðeimininkui. Dabar tai ne tiek ideologijos, kiek verslo objektas. Ðiandien laisva valia mokame uþ teisæ þvilgerti á nuverstus–prisikëlusius stabus. Ko tik ta tema neiðgirsi: vos ne ðvento pasipiktinimo, grasinimø imtis priemoniø, nostalgiðkø atodûsiø, gaiþios ironijos, susiþavëjimo paprastu, bet kone genialiu verslo planu. Apsilankymas Grûto skulptûrø parke yra ne pati blogiausia terapinë priemonë, dezinfekuojanti postsovietinio màstymo erdvæ nuo joje tebetûnanèiø ideologiniø vaiduokliø. Stebëdamas gausius ðio parko lankytojus, atkreipiau dëmesá, jog kai kurie, pozuodami prie buvusiø vadø skulptûrø bûsimai fotografijai, kaþkodël kvailokai darkosi, nutaiso paèias keisèiausias dirbtinas minas, bet kuria kaina stengiasi atrodyti juokingi. Taèiau juokas á juos þvelgiant neima. Nuverstas Varniø Lenino biustas turëjo nemaþà paklausà. Dar 1998 metais Telðiø rajono savivaldybës administracija sutiko perduoti Vieðajai ástaigai „Europos parkas“ „… iðeksponuoti Varniuose stovëjusá Lenino biustà, kuris ðiuo metu yra Telðiø Alkos muziejuje“. O tada, jeigu gerai prisimenu, virvæ nuveþëme atgal P.Monkui ir iðvaþiavome ið miestelio. Þinia greitai apskriejo Varnius. Á aikðtæ paþiûrëti nuversto stabo prisirinko nemaþai þmoniø. Nuomoniø ir emocijø bûta paèiø ávairiausiø. Tà dienà Varniuose vyko vestuvës. Vestuvininkai linksminosi ir kà tik „iðvalytoje“ Lenino aikðtëje. Kaþkas ásismarkavæs net dvi aikðtëje stovëjusias ðiukðliadëþes uþkëlë ant iðtuðtëjusio postamento. Ði nuotrauka vëliau atsidûrë Kraþiø parapijos laikraðtyje „Kraþiø aidai“ (1990, rugsëjis, Nr. 22). Ðia nuotrauka iliustruotame straipsnyje „Laikykis, Karoli!“ raðyta: „Per Lietuvà nusirito paminklø demontavimo banga. Nuo postamentø nulipa vakarykðèiai stabai. Be didesnio dëmesio, be platesniø komentarø. Ir ðá reiðkiná kiekvienas ávertina per savo màstymo prizmæ. Ðtai Kauno jedinstvininkai Lenino pakasynoms organizavo piketëlá, Varniø miestelio gyventojai tokio pat paminklo vietoje, ko gero, iðsigandæ, kad Leninas apsigalvojæs atgal nesugráþtø, patalpino ðiukðliadëþes.“ Gráþdami á Telðius sutikome nuo Þarënø Varniø link á ávykio vietà skubantá milicijos, besitransformuojanèios á policijà, patruliná automobilá. Atvykusi operatyvinë grupë apþiûrëjo ávykio vietà, suraðë protokolà. Paskui lyg ir buvo atvykæ ir KGB pareigûnai. Pastarieji tuo metu mus sekiodavo, kalbas fiksuodavo, taèiau jokiø rimtesniø poveikio priemoniø netaikë. Gráþæ á Telðius apsistojome mano namuose. Raðomàja maðinële suraðëme pareiðkimà, adresuotà Lietuvos Respublikos Aukðèiausiajai Tarybai, Varniø miesto savivaldybei, Telðiø rajono savivaldybei ir Lietuvos laisvës lygos pirmininkui An240

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

tanui Terleckui. Ðiandien já skaitant, kai kas skamba gan naiviai, pompastiðkai ir net patetiðkai, taèiau …taip buvo: „Lietuvos laisvës lygos Telðiø skyriaus ir Lietuvos laisvës lygos Garliavos skyriaus nariai, remiami kitø Lietuvos Respublikos nepriklausomybæ remianèiø organizacijø nariø ir iðreikðdami didþiosios lietuviø tautos dalies valià, nutarë: 1. Varniø mieste nuversti þmonijos nusikaltëlio – Vladimiro Iljièiaus Uljanovo (Lenino) biustà, nes jis simbolizuoja genocido pradininko, Stalino, Berijos, Dzerþinskio auklëtojo ir mokytojo, nusikaltëliðkø organizacijø – NKVD, GPU, KGB, TSKP, VLKJS, LKP ásteigëjo ir idëjinio vado atminimo áamþinimà. 2. Ð. m. liepos 28 d. Varniø mieste bus atidengtas ir paðventintas paminklas Lietuvos ir Þemaitijos dvasiniam vadovui vyskupui Motiejui Valanèiui. Tokiu bûdu paminklø rusiðkojo reþimo aukai vyskupui Valanèiui ir tautø kalëjimo ákûrëjui Uljanovui (Leninui) buvimas vienu metu dvasinëje þemaièiø sostinëje yra nesuderinamas su istorinio teisingumo, sàþinës, moralës ir lietuvybës principais. 3. Esame ásitikinæ, kad tik lietuviø tautos iðdavikai ir kolaborantai ðiandien galëtø rasti motyvø, pateisinanèiø þmonijos budelio Vladimiro Iljièiaus Uljanovo (Lenino) atminimo áamþinimà Lietuvoje. Ðá nutarimà su visiðka atsakomybe ð. m. liepos 21 d., Lietuvos Respublikos aneksavimo 50–øjø metiniø dienà, ir ávykdë Lietuvos laisvës lygos Telðiø skyriaus ir Lietuvos laisvës lygos Garliavos skyriaus nariai. Visà atsakomybæ uþ Vladimiro Iljièiaus Uljanovo (Lenino) biusto nuvertimà Varniø mieste ð. m. liepos 21 d. prisiima: Gintaras Ðidlauskas, Lietuvos laisvës lygos Tarybos ir Telðiø skyriaus narys, Telðiai, Vilniaus 38–39. Vaidotas Rinkevièius, Lietuvos laisvës lygos Garliavos skyriaus narys, Garliava, Kaðtonø 5. Telðiai, 1990 m. liepos 21 d.“ Suraðæ ðá tekstà dar ðiek tiek pasitarëme dël rytdienos darbø ir atsigulëme pailsëti. Kitos dienos rytà paskambinau Lietuvos radijo Telðiø punkto korespondentui Augustinui Jonuðui ir supaþindinau já su minëto teksto turiniu. Tos paèios dienos 12 val. korespondentas apie vakarykðtæ akcijà ir jos dalyvius per radijà informavo Lietuvos gyventojus. Vëliau kaþkokia radijo korespondentë dar paskambino Antanui Terleckui ir jam neþinant áraðë jødviejø pasikalbëjimà. Antanui nieko nebuvo þinoma apie ðià akcijà (neturëjom galimybiø to padaryti, o tiesiogiai tartis tokiu klausimu telefonu vengëme). Antanas pareiðkë netikás, kad tai atliko LLL vyrai, o Ðidlauskas – protingas ir ðito … negalëjo padaryti, be to, Lyga neuþsiima paminklø griovimu. Ðis Antano pasisakymas vëliau buvo ávairiai interpretuojamas ir aiðkinamas. Nesusipratimai kilo dël mûsø nesugebëjimo tuo metu pakankamai efektyviai koordinuoti informacijà ir veiksmus. Antanui tuoj paskambino „Jaunosios Lietuvos“ va241

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

dovas (dvi kadencijas buvæs Seimo nariu) Stanislovas Buðkevièius, pasveikino su Lygos ávykdyta akcija Varniuose ir draugiðkai papriekaiðtavo uþ tai, kad klausytojams galëjo susidaryti áspûdis, jog LLL lyderis dël neinformuotumo lyg ir atsiriboja nuo jos. Viename interviu að patikslinau A.Terlecko pozicijà: „Antanas Terleckas ið anksto nebuvo informuotas apie mûsø akcijà. Tokiomis temomis vengiama kalbëti telefonu, o nuvaþiuoti á Vilniø nebuvo galimybiø. Po Augustino Jonuðo informacijos, kurià pats jam perdaviau, apie paminklo nugriovimà, Antanui Terleckui á namus paskambino Lietuvos radijo korespondentë. Neturëdamas oficialaus mûsø patvirtinimo apie ávykdytà akcijà, jis suabejojo. Vëliau susitikdamas su telðiðkiais Antanas Terleckas pasakë, kad pritaria biusto nuvertimui. Dabar jis pats daro daug þygiø, kad bûtø demontuotas Lenino paminklas Vilniuje“ („Tikslas lieka tas pats“, Telðiø laikraðtis, 1990, rugsëjo 1, Nr. 69). „Telðiø laikraðèio“ þurnalistas Aloyzas Pintveris, ëmæs ið manæs ðá interviu, mane „nusodino“: „O jûs në su kuo ið vietinës valdþios nepasitaræ, neperspëjæ ëmëte ir nuvertëte Leninà Varniuose. Nors að puikiai þinau, kad tai buvo ruoðiamasi padaryti oficialiai ir galbût ne taip skausmingai. Jûs gi neþinote, kas dëjosi po tos akcijos. Ëjo protesto telegramos, net ið aplinkiniø rajonø, buvo grasinama tà patá, kà jûs padarëte su Lenino biustu, padaryti su Motiejaus Valanèiaus paminklu. Prireikë saugoti. (…) Ne vienas laikë, kad tai sàmoninga provokacija“ (Ten pat). Vël pakartojau: „Jokiø slaptø këslø. Norëjome atkreipti Lietuvos vadovybës dëmesá á vis dar tebestovinèius stabus. Juk po mûsø akcijos ledai pajudëjo visoje Respublikoje. (…) Skubëjome, nes buvome ásitikinæ, kad amoralu, tebestovint Lenino biustui, atidengti Motiejaus Valanèiaus paminklà“ (Ten pat). Liepos 22 d. Lietuvos televizijos naujienø laida „Panorama“ informavo apie Lenkijoje ávykdytà valdþios sankcionuotà paminklo tarybiniams kariams demontavimà. Ir pridûrë: „Panaði akcija vakar buvo ávykdyta ir Varniuose“. Ne visai taip. Mûsø akcija tikrai nebuvo valdþios sankcionuota. Jeigu bûtumëme ðiuo klausimu kreipæsi á rajono valdþià, vargu ar bûtume sulaukæ pritarimo. Nesakau, kad mums bûtø buvæ visomis ámanomomis priemonëmis trukdoma. Gal ir ne. Taèiau pati valdþia dar nebuvo subrendusi tokiems dalykams, tad iniciatyvos teko imtis eiliniams atkuriamos Lietuvos valstybës pilieèiams. Tà paèià dienà Lietuvos televizijos „Vakaro þiniose“ buvo perskaitytas Sovietø Sàjungos telegramø agentûros TASS iðplatintas praneðimas apie „Varniuose subjaurotà Lenino paminklà“. Kodël TASS paskyrë toká dëmesá ðiam ávykiui, nutikusiam Lietuvos provincijos miestelyje? Sunku pasakyti. Gal dël to, kad tai galëjo sukelti grandininæ reakcijà (taip vëliau ir atsitiko), be to, tai buvo pirmasis nuverstas Lenino paminklas ne tik Lietuvoje, taèiau galbût ir buvusioje Sovietø Sàjungoje. Slaptø ir nelegaliø iðpuoliø prieð sovietinius stabus ir kitas sovietinio reþimo kultines asmenybes bûta daug, taèiau mes tai padarëme dienos ðviesoje, matant liudininkams ir raðtiðkai prisiëmëme visà atsakomybæ kaip uþ politiná veiksmà. 242

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Ðitaip ið karto uþkirtome kelià tuo metu dar gerokai prosovietinëms teisësaugos institucijoms mums inkriminuoti chuliganizmà, kriminaliná nusikaltimà. Po „Vakaro þiniø“ paskambinau A.Terleckui ir patikinau já, kad Lenino paminklo nuvertimas Varniuose – LLL nariø darbas. Jis jokio prieðtaravimo nepareiðkë ir pakvietë liepos 25 d. atvykti á Vilniuje LLL organizuojamà piketà prie Ministrø Tarybos rûmø ir apie mûsø akcijà informuoti piketo dalyvius. Liepos 23 d. pavakary du Telðiø vidaus reikalø skyriaus darbuotojai (vienas jø – tardytojas) atvyko á mano namus, taèiau manæs nerado. Apklausë þmonà, suraðë protokolà. Þmona jiems pareiðkë apie Lenino paminklo nuvertimà neþinanti. Vëliau tie patys VRS pareigûnai atvyko pas mane á darbà. Prisistatë Telðiø VRS tardytojas, kurio pavardës neásidëmëjau. Að jam áteikiau aukðèiau minëtà pareiðkimà, kuris buvo perduotas Telðiø rajono VRS virðininkui Antanui Adomëliui. Dar po kiek laiko atvyko vienas milicininkas ir áteikë oficialø kvietimà (raginimà) atvykti á Telðiø rajono VRS pokalbio su skyriaus virðininku. Savo pamainos meistrams paaiðkinau, kad esu kvieèiamas á milicijà. Manæs jau laukë A.Adomëlis ir tardytojas. KGB tuo metu oficialiai á tokiø ávykiø tyrimà nesikiðo. Milicijos vadovai, suprantama, kontaktavo su savo aukðtesne vadovybe ir jø vietinë nuomonë turëjo reikðti ir aukðèiau stovinèiøjø valstybiniø bei teisësaugos ástaigø pozicijà. A.Adomëlis pareiðkë, kad jis su mûsø dokumentu susipaþino ir … ið esmës pritaria mûsø akcijai. Kol kas ið Vidaus reikalø ministerijos jokiø nurodymø nëra gavæs ir byla kol kas nëra iðkelta, tik atliekamas ávykio tyrimas. Pageidavo, kad paraðyèiau paaiðkinimà, taèiau að atsisakiau, motyvuodamas tuo, jog jam jau áteiktas mûsø oficialus pareiðkimas ir nieko papildyti nebeturiu. Jis neprieðtaravo. Dar pasakë, kad Lenino paminklas Varniuose ir anksèiau milicijos darbuotojams suteikdavo nemaloniø rûpesèiø. Bûta ir anksèiau prieð já ávykdoma iðpuoliø. Kaþkada buvo apipiltas pamazgomis, iðtepliotas daþais, o kaltininkus reikëdavæ surasti. Kartà daþais Lenino paminklà apipylë ið Ðvëkðnos psichiatrinës ligoninës pabëgæs asmuo (suprask, jums irgi maþdaug ten esanti vieta). „Anksèiau tai bûdavo galima kvalifikuoti kaip chuliganizmà, – tæsë Telðiø milicijos ðefas, – taèiau jûsø atvejis – iðskirtinis“. Vëliau A.Adomëlis tapo Telðiø rajono policijos komisaru. Telðiø visuomeninës organizacijos jam buvo pareiðkusios gana rimtø pastabø dël policijos darbo ir jo paties veiksmø. Tai já áþeidë ir jis mane smarkiai sukritikavo vietinëje spaudoje. Mûsø priekaiðtai nebuvo jau tokie nepagrásti. Ilgainiui jam teko apleisti uþimamas pareigas. Telðiuose klestëjo organizuotas nusikalstamumas. Prisimenant ðá dabar jau mirusá Telðiø rajono milicijos-policijos vadovà, reikia pasakyti, kad jis vis dëlto buvo, lyginant su anksèiau prieð já ðiose pareigose dirbusiais, gana demokratiðkai ir liberaliai nusiteikæs. Nors mûsø nuomonës kai kuriais klausimais smarkiai skyrësi, esame apsiþodþiavæ spaudoje, tai nekeitë mano poþiûrio – reikia gerbti kiekvienà oponentà. Man atrodë, kad mûsø kritika jo ir jo vadovaujamo policijos komisariato atþvilgiu buvo geranoriðka, nors ir kieta. Milicija ir KGB poskyris Telðiuose buvo ásikûræ tame paèiame pastate. Po 1991 m. rugpjûèio mën. þlugusio puèo Mask243

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

voje ir KGB veiklos uþdraudimo Lietuvoje dalis buvusiø KGB darbuotojø norëjo pereiti dirbti á policijà, taèiau priimtø Telðiuose á ðià sistemà, regis, nebuvo. Vadovauti lûþio metais nebuvo lengva. Liepos 24 d. „Lietuvos ryte“ (Nr. 132) pasirodë þurnalisto Virginijaus Gaivenio straipsnis „Varniai vël garsëja!“ Jame raðyta: „Liepos 21–àjà Telðiø rajone, Varniø miestelyje, nugriautas Lenino biustas. Kità dienà Telðiø rajono korespondentui Augustinui Jonuðui paskambinæs Lietuvos laisvës lygos (LLL) rajono skyriaus atstovas G.Ðidlauskas pareiðkë, kad atsakomybæ uþ ðià akcijà prisiima jie, LLL nariai. Ir perspëjo, kad þmonës negalvotø, jog paminklus griauna chuliganai… Vakar plaèiau pakomentuoti ðá ávyká papraðiau Telðiø vidaus reikalø skyriaus virðininkà Antanà Adomëlá: – Ðeðtadiená apie 22 val. 30 min. á Varnius lengvuoju automobiliu atskubëjo keturi vyrai. Ant pusantro metro aukðtyje stovinèio Lenino biusto jie uþmetë virvæ ir automobiliu biustà nutempë. Po to já patá ir postamentà apipylë daþais. Mums þinomos visø keturiø pavardës, taèiau su jais dar neteko kalbëtis. LLL rajono skyriaus pareiðkime, kuris adresuotas ne tik mums, bet ir Telðiø rajono, Varniø savivaldybëms bei A.Terleckui, raðoma: „Kadangi biustas simbolizuoja ne tai, kà reikia, todël ir nugriauta…“ O ðeðtadiená Varniuose bus atidengtas naujas paminklas – Motiejui Valanèiui. Á iðkilmes þada atvykti Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis.“ Sunku dabar pasakyti, ar A.Adomëlis, ar þurnalistas taip vulgariai supaprastino mûsø pareiðkimo pagrindinæ mintá. Liepos 23 d. Lietuvos radijo korespondentas A.Jonuðas dar kartà informavo klausytojus apie Lenino paminklo nuvertimà ir pridûrë, jog Varniø savivaldybës tarybos deputatai, pildydami gyventojø norà gyventi Turgaus aikðtëje, þadëjo Lenino paminklà iðkeldinti kiton vieton. Atsimenu, kad stebëjausi tokiu Varniø deputatø „ryþtu“. Ádomu, kur jie bûtø balvonà perkëlæ? O susirinkæ á savo sesijà (neeilinæ?) jie stipriai piktinosi mûsø poelgiu (aiðku, ne visi). Liepos 23 d. á sesijà skubiai suðaukti Telðiø rajono savivaldybës deputatai balsø dauguma irgi pasmerkë mûsø veiksmà (Telðiø laikraðtis, 1990, rugpjûèio 1, Nr. 60). Nedalyvavau, neþinau, kokie argumentai ir motyvai ten buvo iðsakyti. Suprantu ir rajono valdþià – juk reikëjo kaþkaip reaguoti. O juk tuo metu dar niekam nebuvo aiðku, kuo pasibaigs Lietuvos þmoniø apsisprendimas gyventi laisvoje Tëvynëje. Visaip dar galëjo atsitikti. Neminësiu tø, kurie sesijoje labiausiai smerkë ir piktinosi. Buvo nuogàstaujama, kad „jie“ (mes ar mûsø oponentai?! – pastaba mano) nuvers ir Valanèiø!“ Tad Telðiø rajono deputatø sesija priëmë pareiðkimà, pasmerkiantá mano ir mano bièiuliø akcijà. O tà paèià dienà sesijon skubiai susirinkæ Varniø savivaldybës iðrinktieji ne tik pasmerkë, bet priëmë ir vienà konstruktyvø sprendimà – paminklo liekanas visiðkai demontuoti ir pagal galimybes aikðtæ sutvarkyti. Nors skambëjo ir siûlymas paminklà … atstatyti. Varniø miesto deputatø taryba priëmë toká sprendimà dël liepos 21 d. Varniuose „vandaliðkai“ nuversto Lenino paminklo: praðyti Rajono prokuratûrà iðtirti Le244

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

nino paminklo nugriovimo aplinkybes ir iðsiaiðkinti asmenis, kurie tai padarë, kaltininkø poelgá ávertinti ástatymo numatyta tvarka; praðyti Rajono valdybos skirti gamybinæ organizacijà paminklo liekanoms demontuoti ir aikðtës estetiniam vaizdui atkurti; Lenino paminklo biustà perduoti Þemaièiø Alkos muziejui. Varniø iðrinktøjø iniciatyvai pritarë ir Telðiø rajono deputatø sesijos dauguma (Telðiø laikraðtis, 1990, rugpjûèio 1, Nr. 60; Pozicija, 1990, rugpjûèio 22, Nr. 29). Neiðaiðkintomis aplinkybëmis þuvæs poetas, filosofas Mindaugas Tamonis dar 1974 metais, dirbdamas Paminklø konservavimo institute, atsisakë vykti komandiruotën iðtirti Kryþkalnyje stovëjusio monumento, skirto „tarybinei armijai iðvaduotojai“, bûklës. Savo paaiðkinime pasmerkë Baltijos valstybiø okupacijà ir aneksijà, masinius gyventojø trëmimus, reikalavo pagerbti Stalino reþimo aukas. „Prisidëti prie Lietuvos valstybingumà panaikinusiø ir sukëlusiø tiek neteisybës ávykiø áamþinimo laikau neámanoma“, – raðë jis. Taigi kai kam uþteko narsos dar 1974 metais atvirai deklaruoti savo poþiûrá ir dël to skaudþiai nukentëti, o kai kas dar ir 1990 m. baugðèiai gûþësi ir dairësi atgalios: kad tik man kas nors neatsitiktø… Liepos 24–oji man buvo nedarbo diena, tad nuvykome á Kaunà, kur su Vaidotu aplankëme ligoninëje gulinèià jo motinà. Ji buvo gerokai susijaudinusi dël mûsø poelgio, nors jam ir pritarë. Dar nuvykome á Garliavà, kur Vaidoto namuose parengëme atsiðaukimà á visuomenæ, ragindami pratæsti mûsø pradëtà akcijà ir iðvalyti Lietuvos þemæ nuo sovietiniø bolðevikiniø stabø. Ðá atsiðaukimà perskaièiau LLL pikete prie Ministrø Tarybos rûmø Vilniuje liepos 25 d. Liepos 24 d. susitikau su Tautinio jaunimo sàjungos „Jaunoji Lietuva“ vadovu S.Buðkevièiumi. Jaunalietuviai Lenino paminklà, stovintá Kaune, ruoðësi nuversti rugpjûèio 3 d., Lietuvos inkorporavimo á Sovietø Sàjungà 50–øjø metiniø dienà. Liepos 25 d. LLL pikete prie Ministrø Tarybos rûmø dar kartà buvo pareikðtas nepasitikëjimas prokomunistine vyriausybe ir jos premjere K.Prunskiene. Perskaièiau LLL Telðiø ir Garliavos skyriø pareiðkimà dël Lenino paminklo nuvertimo Varniuose ir kreipimasá á lietuviø tautà. Piketas buvo gausiai filmuojamas. Vëliau jo iðtraukas transliavo Lietuvos televizijos Kauno redakcijos laida „Sekmadienio rytà“, iðsamiai informavusi ir apie akcijà Varniuose. Piketo metu vienas ið Latvijos atvykæs vaikinas papasakojo, kad ruoðiamasi griauti Lenino paminklà Liepojoje ir kituose Latvijos miestuose. Taèiau Liepojoje prie ðio paminklo ilgà laikà nuolat budëjo ðarvuoti transporteriai. Mûsø atsiðaukimo tekstà perdaviau A.Terleckui, S.Buðkevièiui, Lietuvos ðauliø laikraðèio „Trimitas“ redakcijos darbuotojui. Tà paèià dienà ávyko LLL piketas ir prie Aukðèiausiosios Tarybos rûmø. Su piketuotojais susitiko Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkas prof. V.Landsbergis. Antanas ir kiti jam pareiðkë savo nepasitenkinimà K.Prunskienës vadovaujamo ministrø kabineto veikla. V.Landsbergis ádëmiai iðklausë, taèiau nekomentavo. Liepos 26 d. su A.Terlecku susitikome jau Telðiuose. Jis vaþiavo toliau á Luokæ, kur turëjo ávykti jo sûnaus Ramûno ir ið Luokës kilusios Jûratës Borusevièiûtës 245

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

vestuvës. Nuotaka – mano þmonos artimo giminaièio duktë. Ramûnas ir Jûratë – to paties kurso Vilniaus universiteto studentai. Su Antanu susitarëme dël jo susitikimo su Telðiø miesto gyventojais. Toks susitikimas ávyko kità dienà Telðiø kultûros rûmø salëje. Liepos 26 d. „Gimtajame kraðte“ (Nr. 30) pasirodë satyriðkas raðytojo Stasio Kaðausko tekstas. Jis operatyviai atsiliepë á ávykius jo gimtajame rajone ir sau bûdingu stiliumi talentingai ironizavo: „Vladimirai Iljièiau, Varniðki, buvau ketinæs su Tamsta pasirokuoti, kaip breþnevai vis liepdavo anuomet, bet kaip nevieþlybai Tamstà nugriovë áþymiàjà liepos 21, – LLL vyrukø necivilizuotas iðpuolis yra piktinantis ir smerktinas net paties vado A.Terlecko. Juk Tamsta, Iljièiau, nei gyvenai Varniuose, nei èia reikalø turëjai, nuvertei mums Ðv.Motiejø Valanèiø jo paties namuose ir kaip koks perjuodæs skendinys atsistojai po antisanitariniø varnø nutûptais medþiais – net nepasilabinai su varniðkiais Giedraièiais, M.Strijkovskiu, A.Baranausku, A.Strazdeliu, S.Daukantu, A.Vienaþindþiu, A.Mackevièiumi, J.Pabrëþa. Bûdavo, net prisiminti mums tuos mûsiðkius uþgindavai. O jei ðventu dëjaisi – vyrukai pasielgë leniniðkai, kaip Tamsta ir buvai auklëjæs. „Kuo didesná skaièiø reakcingos dvasininkijos ir reakcingos burþuazijos mums pavyks tuo tikslu suðaudyti, tuo geriau. Dabar ðità publikà reikia pamokyti taip, kad keletà deðimtmeèiø apie joká pasiprieðinimà neiðdrástø galvoti“. Iljièiau, ðitie Tamstos superslapti þodeliai, raðyti V.Molotovui 1922 m. kovo 19 d., lietuviðkai skamba pirmàsyk! (Visas laiðkas – „Izvestija CK KPSS“, 1990, Nr. 4). Taip jau prisakei mus nuo visko laiminti ir ginti, kad ir ðiandien unikaliai tebesisiûlo á gynëjus burokevièiai su ðvedais – atleisk ir paleisk juos, Iljièiau, tegul nebevargsta, ir tebûnie Tamstai lengva þemelë visur kitur, kur atgulsi. Rytoj mes, þemaièiai, renkamës á Varnius tridienën savo istorijos konferencijon, poryt atðventinsim susigràþintà M.Valanèiø. O Lietuvai ilgai nesisekë politikoj todël, kad anas Vytautas numojo ranka á þemaièius. Taip negalima! Ðis, Landsbergis, prieð derybas su Maskva nori poryt Varniuose pasitarti. Todël viskas bus gerai“. Ironiðkasis publicistas lyg ir paðiepia „LLL vyrukø“ necivilizuotà poelgá. Gal ne visas teksto potekstes áþvelgiau ir ne viskà teisingai supratau, bet man pasirodë, kad nepritariama ne vien metodui, kuris tikrai buvo ne pats geriausias, taèiau galbût, pabrëþiu – galbût ir rezultatui. Taèiau kiek krokodiliðkø aðarø iðlieta ir Lietuvoje, ir Rytuose, kad n e t a i p ir pati nepriklausomybë buvo paskelbta? Jei tik pasirodë, atsipraðau. Taèiau po keturiolikos metø atsakingai atsakau. Aukðèiausiosios Tarybos deputatas, rinktas ir Telðiø rajone (beje, ir – Varniuose) S.Kaðauskas pustreèiø metø dirbo civilizuotoje institucijoje, kuri paskum suskubo pati save nusigriauti neiðbuvus kadencijos ir neatlikus labai skubiø ir tuo metu Lietuvai reikalingø darbø. Ðitie LLL vyrukai gal ið tiesø buvo persisunkæ leninizmo dvasios, kad taip brutaliai pasielgë su Vadu, kurá tik gerai apsidairæ paðnibþdomis paðiepdavo mûsø sielø inþinieriai ir technikai. Taèiau argi ne Jûsø karta juos auklëjo per visas tas organizacijas, kurioms priklausëte, per komjaunuoliðkos moksleivijos ofiziozà, kurá reda246

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

gavote? Suprantu, kad derëjo atsiklausti jautriasieliø ir ilgasëdþiø, pakinkèioti galva ðiems nepatariant rodyti nesankcionuotos ir nesuderintos t e n a i, kur kadais Vadas ranka rodë, iniciatyvos, kol Partija pati nesusipras, kà skubiai nugriauti, o kà dar keliems deðimtmeèiams palikti. Tik kur bûtume tuomet atsidûræ? Ne Burokevièius su Ðvedu juk iðvogë Lietuvà. Ir beveik jau niekas nebesipiktina, net miklûs raðytojëliai kaþkur uþkiðo iðdþiûvusias plunksnas, kai suþvërëjæ mûsø ir Jûsø Lietuvos monstrai dabar masiðkai dël keliø litø þudo ir kankina kaimuose ar vienkiemiuose gyvenanèius mûsø senukus ir ið esmës vykdo prieð apsiginti negalinèius þmogelius tikriausià pilietiná karà. Viskas nurimo, nutilo, graþiai ir sklandþiai, kaip Partija ir buvo suplanavusi, nubangavo, nulingavo… Susigûþëme, kiekvienas kyðtelëjæ galvutes civilizuotai apsidairom ið savo smulkaus biznelio ar tarnybos langelio. O ar ne cituotame tekste jau prasiðvieèia tyèia ar netyèia pabarstomos lyg ir regioninio separatizmo sëkliukës, antai jau sudygusios ir pirmuosius derlius nokinanèios? Nenugriovëme mes Lenino, malonusis Tamsta! Tai tik mums su Jumis atrodë, kad jis griuvo… Liepos 27 d. Telðiuose ávyko A.Terlecko susitikimas su miesto gyventojais. Jame taip pat uþduota klausimø dël „ávykiø Varniuose“. Antanas pareiðkë: „vyrai gerai padarë, nëra reikalo Lenino gailët“. Atsakymà susirinkusieji palydëjo plojimais. Að ðiame susitikime kiek plaèiau papasakojau apie nuvertimà, pastebëdamas, jog ið tikrøjø tai nëra taip labai svarbu, kaip atrodo – svarbu, kad bûtø demontuota pati sovietinë sistema. Apskritai ðiame susitikime daugiausiai kalbëta apie abejotinà Vyriausybës ir jos vadovës politikà. Liepos 26 ar 27 d. Lenino paminklo nuvertimo „klausimas“ buvo iðkilæs ir Lietuvos parlamente. Kai kas mûsø poelgá ávertino kaip barbariðkumà. Man paèiam taip ir liko neaiðku, ar buvo iðkelta baudþiamoji byla? Pasak vienø ðaltiniø, lyg ir buvo pradëta byla, pasak kitø – ne. Lyg ir tyrinëjo ðá ávyká respublikinë prokuratûra. Gal yra dar kur nors instancijose uþsimetæ ðio ávykio tyrimo popieriai. Liepos 28 d. „Respublikos“ dienraðtyje pasirodë straipsnis „Okupacijos simboliai“. Publikacijoje negudriai perðama mintis, kad reikia tuos simbolius palikti tokius, kokie ir kur yra – svetimkûnius, simbolizuojanèius okupanto atneðtà tvarkà. Tuo metu spaudoje ðia tema gausiai raðyta, dominavo nepritarimas savavaliðkiems pilietiniams veiksmams, gana átaigiai átikinëta neliesti sovietinio laikotarpio ideologiniø paminklø. Tokios nuostatos ypaè agresyviai laikësi LKP (TSKP) veikëjai, kur kas gudriau savàjà nuomonæ formavo vadinamoji savarankiðkoji LKP. Pastaroji aktyviai ir prikiðamai propagavo idëjà, esà bûtina stabus pagarbiai nukeldinti ir perkelti juos á vienà specialià tam parengtà vietà – lauko muziejø. Po keliø metø „deðiniøjø“ vyriausybës rankomis tai ir buvo padaryta. 1990 m. liepos 28 d. Varniuose buvo paðventintas atstatytas paminklas Vyskupui Motiejui Valanèiui. Iðkilmëse dalyvavo valstybës vadovas V.Landsbergis, Telðiø vyskupas A.Vaièius, kultûros ir ðvietimo ministras D.Kuolys, istorikai. Á iðkilmes atvyko ir A.Terleckas. V.Landsbergis, suþinojæs, kad dalyvauja ir Antanas, siaurame dalyviø rate prasitarë, jog dabar ðis tai priðnekës, jeigu gaus þodá… Pa247

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

praðiau Antano nesisiûlyti kalbëti, nesiþeminti, geriau dar kartà pasiklausykime nekonkreèiø, migdanèiø, liûliuojanèiø samprotavimø. Tomis dienomis vyko mokslinë istorikø konferencija „Þemaièiø praeitis“. Rodos, ir ten nuskambëjo pasipiktinimo mumis þodþiai. „Diskusijø metu nueita toliau – kalbant apie dabartiná Þemaitijos statusà, nuskambëjo þodis „okupacija“. Rimti vyrai susizgribo, kad iki ðiol neturime þemaièiø kalbos gramatikos ir savo vaikus mokome ne gimtàja kalba. Pasiklausius kilo mintis, ar neteks netrukus Lietuvos parlamentui nagrinëti ne tik lenkø, bet ir þemaièiø autonomijos problemà“ („Varniai iðtikimi tradicijoms“, Maþoji Lietuva, 1990, rugpjûèio 8, Nr. 31). Ne toks jau netoliaregiðkas pastarasis pastebëjimas. Rimti vyrukai ðá „rimtà“ klausimà lig ðiol svarsto visu rimtumu. Po vakarienës V.Landsbergis nuvyko prie mûsø pastatyto pirmojo Lietuvoje paminklo partizanams ir padëjo gëliø. Iðkilmiø dalyviai gausiai bûriavosi prie nuversto Lenino paminklo postamento, fotografavosi. Postamento paðalinti ið karto nepavyko – net dveji kranai nepajëgë jo pajudinti. Valdþia nusprendë samdyti buldozerá. Jau tada stebëdamas V.Landsbergá, jo mëginimus bendrauti su eiliniais paprastais provincijos miestelio þmonëmis ir girdëdamas jø reiðkiamà poþiûrá á profesoriø, supratau, kad jis niekada neturës didesnio populiarumo Lietuvos kaimuose ir miesteliuose. Tai nëra kaltë ar kokia nors klaida. Tiesiog yra taip, kaip yra. Þmonës verþësi ið arèiau þvilgterti á V.Landsbergá, kaþkodël labai daug dëmesio skirdami iðorei. „Ot tai krupis“ – sakyèiau, deja, charakteringas to meto vulgarus ir prasèiokiðkas, ypaè kolûkinio kumeèio sàmonei bûdingas iðkilaus asmens áþeidþiantis ávertinimas. Ðmaikðèiai atsiliepë „Maþosios Lietuvos“ savaitraðtis: „Miestelis ið visos Lietuvos suguþëjusius þemaièius pasitiko iððluotomis gatvëmis, atnaujintomis vitrinomis ir …stûksanèiu vidury miesto Lenino postamentu. Paèios skulptûros pamatyti jau neteko. Mat Laisvës lygos vyrai nusprendë, kad viename miestelyje dviem paminklams – pasaulinio proletariato vadui Leninui ir Þemaièiø vyskupui M.Valanèiui – aiðkiai per ankðta. Pavieðëjai, Iljièiau, ir uþteks, – matyt, pagalvojo ir be jokios pagarbos vargðà „nuraðë“. Pasirodo, ir garsioji þemaièiø kantrybë turi ribas“ („Varniai iðtikimi tradicijoms“, 1990, rugpjûèio 8, Nr. 31). Visuotiniø þmogaus teisiø Lietuvos asociacijos iniciatyvinio komiteto ir Lietuvos profesiniø sàjungø savaitraðèio „Pozicija“ 1990 m. rugpjûèio 22 d. (Nr. 29) straipsnio „Paminklai ir jø likimai“ autorius Kostas Zalepûga priekaiðtavo: „Taèiau Lygos veikëjai, matyt, nepripaþásta demokratiðkai iðrinktos valdþios ir pasirinko vandalizmui prilygstanèià akcijà. Pamàstykim, ar tokie paminklø griovimo metodai taurina mûsø tautà, rodo jos kultûringumà?“ Liepos 29 d. Lietuvos televizijos Kauno redakcijos laidoje „Sekmadienio rytà“ parodytas reportaþas ið jaunalietuviø 1990 m. birþelio 14 d. akcijos Kaune, kai jie nuvertë F.Dzerþinskio ir V.Kapsuko biustus (patys jaunalietuviai filmavo), iðtrauka ið Laisvës lygos piketo prie Ministrø Tarybos pastato. Transliuota mano kalba 248

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

apie Lenino paminklo nuvertimà Varniuose. Taèiau jau kità dienà per Lietuvos radijà vël sklido rûstaus pasipiktinimo balsai, mums pritariantiems eteris nebuvo suteikiamas. Kai kas ta proga priminë, kad Leninas 1920 m. liepos 12 d. Taikos sutartimi pripaþino Lietuvà, taèiau nepridûrë, kad pripaþino ne ið geros valios, o tik todël, kad tuo metu neturëjo jëgø jà uþkariauti. Kai kuriose buvusiø sovietiniø respublikø sostinëse V.Lenino paminklai 1990 m. saugoti ginkluotø kareiviø, draugovininkø. LKP (TSKP) reikalaujant kurá laikà V.Lenino ir generolo I.Èerniachovskio paminklus Vilniuje, V.Lenino paminklà Klaipëdoje bei V.Kapsuko stovylà Vilniaus dabartinës Rotuðës aikðtëje sergëjo TSRS vidaus kariuomenë. Lietuvos nepriklausomybës prieðai mëgo prie paminklø Leninui rengti savo manifestacijas, protesto mitingus. Klaipëdoje stabà saugojo net keturi ðarvuoèiai, netoliese budëjo maðina, pilna ginkluotø kareiviø su neperðaunamomis liemenëmis. Prie miesto savivaldybës ávyko piketas „Volodia, eik namo!“ Tuo metu komunistiniø stabø demontavimo kampanija vyko Rytø Europos buvusiose soclagerio valstybëse, Gruzijoje, tad neatsilikta ir Lietuvoje. Jaunalietuviai Kauno miesto valdþios ultimatyviai pareikalavo demontuoti Lenino paminklà. Pastarasis kartu su Keturiø komunarø figûromis, stovëjusiomis laikinosios sostinës centre, iðmontuotas rugpjûèio 6 d. O ðtai Þiguliø miestas prie Volgos derëjosi su Kauno valdþia dël ðio paminklo … pardavimo. O I.Èerniachovskio paminklà, kol jis dar nebuvo paðalintas, stovëjusá Vilniuje, pareiðkë norà ásigyti Gomelio miesto karo ir darbo veteranai. Nukeliant nuo postamentø Lenino skulptûras pasitaikë atvejø, pavyzdþiui, Latvijoje, kai jas pasiimdavo okupacinës kariuomenës kariniai daliniai, rûpinæsi „kultûros vertybëmis“. Rugpjûèio mën. Lenino paminklai nukelti Marijampolëje, Ðiauliuose, rugsëjo mën. – Palangoje, Druskininkuose. Buvo iðardomi ir neva memorialiniai statiniai, skirti sovietinei armijai, nuboginami gremëzdiðki „tankai–iðvaduotojai“. O Telðiø rajoninëje spaudoje tæsësi aistringa diskusija. Straipsnyje „Laisvë – ne savivaliavimas“ savo kritiðkà nuomonæ rugsëjo 15 d. „Telðiø laikraðtyje“ pareiðkë Antanas Kakanauskas: „Manau, kad minëtà akcijà buvo galima atlikti tik atsiklausius varniðkiø arba vietos valdþios sprendimu, jeigu jam nebûtø prieðtaravæ miestelio gyventojai. Mano, o ir daugelio inteligentø nuomone, ði akcija – jokia kovos uþ Respublikos laisvæ apraiðka, o paprasèiausias chuliganizmas. (…) Tyli ir teisininkai, nors bet kurioje normalioje civilizuotoje ðalyje paminklo griovëjai jau seniai bûtø nubausti. Pas mus dar, deja, nëra teisinës valstybës…“ – netiesiogiai ragino su mumis susidoroti inteligentiðkasis autorius. Nenuostabu, kad labiausiai burnojo Lietuvos komunistø partijos (TSKP) veikëjai. 1990 m. rugsëjo 3 d. „Tarybø Lietuvoje“ (Nr. 21) skaitëme riebià antraðtæ: „Ne! Vandalizmui, provokacijoms, smurtui …Ne!“ 249

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Tame paèiame „Tarybø Lietuvos“ numeryje publikuotas TSKP CK Politinio biuro nario, Lietuvos komunistø partijos (TSKP) pirmojo sekretoriaus Mykolo Burokevièiaus laiðkas „Lietuvos TSR Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui“: „Lietuvos Komunistø partijos (TSKP) Centro Komiteto Biuras grieþtai protestuoja, kad dabartiniai respublikos valdþios organai neuþkerta kelio vandalizmui, istoriniø paminklø griovimo ir iðniekinimo kampanijai. Kaunas, Varniai, Klaipëda, Marijampolë, Alytus, o pastaruoju metu jau ir Vilnius kenèia nuo barbarø rankos, kurià, esame tikri, vairuojate Jûs, kaip Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkas. Reikalaujame nutraukti anihumaniðkas, antidemokratines, barbariðkas istoriniø paminklø naikinimo ir iðniekinimo akcijas. (…) Jûsø iniciatyva visokeriopos politinës átampos kaitinimas respublikoje, vandalizmo aktai gali turëti skaudþiø pasekmiø visos Respublikos gyventojams“. Ðièia norëèiau pastebëti, kad V.Landsbergis tikrai nieko neþinojo apie mano planuojamà Lenino paminklo nuvertimà. Tiesà sakant, neþinau, kaip jis tada tai vertino. Neatsimenu, kad vieðai bûtø tai kaip nors komentavæs. Ir tada, ir dabar esu ásitikinæs, jog pilieèiai neprivalo derinti savo veiksmø su valdþia, ieðkoti kaþkokio jos pritarimo ar palaiminimo, kai kalbama apie pilietines akcijas ir pan. M.Burokevièius aiðkiai pervertino V.Landsbergio átakà ir galià radikalioms nepriklausomybininkø organizacijoms. Mes profesoriø gerbëme, retsykiais kritikavome, taèiau átakos mûsø veiksmams neieðkojome. Rugsëjo 5 d. „Telðiø laikraðtyje“ (Nr. 70) LKP (TSKP) Telðiø rajono komiteto sekretorë S.Baltrukienë Lietuvos komunistø partijos (TSKP) Telðiø rajono komunistø kreipimesi á rajono gyventojus raðë: „Mes smerkiame nuþmogëjimo faktus Varniuose, Kaune, Klaipëdoje, Ðiauliuose, Panevëþyje, Marijampolëje ir prieðtaraujame paminklø nukeldinimui. (…) Tokie veiksmai gali turëti labai neigiamà átakà Lietuvos savarankiðkumui“. S.Baltrukienei antrino LKP(TSKP) Maþeikiø rajono komiteto biuras („Prieð paminklø griovimà!“, Santarvë, 1990, rugpjûèio 25, Nr. 81). Telðiø miesto gyventoja P.Gedminienë, pritardama LKP(TSKP) kreipimuisi á Telðiø rajono gyventojus, paþërë gausybæ fantasmagoriðkø teiginiø: „Gaila, kad neávertintas liko Lenino noras, jog visi turime mokytis ir taip mokytis, kad kiekviena virëja mokëtø valstybæ valdyti. (…) Argi Leninas ne Lietuvos istorija? (…) Lenino idëjos bûti laisviems, nepriklausomiems gyvos ir dabar. (…) Nuo paminklo griovimo tik þingsnis iki kruvinø susirëmimø. (…) Jei dabar vadovautø Lietuvai A.Snieèkus, mes prilygtume Vakarø Europos ðalims ir bûtume laisvi“ („Griauti ar statyti?“, Telðiø laikraðtis, 1990, spalio 10, Nr. 80). Keisèiausia, kad tokioms mintims tribûnà noriai suteikdavo ir oficialiai Lietuvos pozicijai atstovavæs leidinys. Tuo metu Sovietø Sàjunga prieð Lietuvà vykdë ekonominæ blokadà ir dël jos pasekmiø laikraðèiai iðeidavo reèiau, trûko popieriaus, tik ne tokioms mintims. Rugsëjo 12 d. Vilniaus miesto tarybos sesijos posëdyje buvo svarstomas V.Lenino, V.Kapsuko ir I.Èerniachovskio paminkø perkëlimo (!) á kità vietà klausimas. Po diskusijø nutarta, kad skubëti nedera. 250

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

Tada LLL lyderis Antanas Terleckas nuo Vilniaus miesto savivaldybës pastato fasado nuplëðë Lietuvos kolaboranto Nr. 1 A.Snieèkaus bareljefà ir já áteikë miesto administracijos atstovui. Lietuvos komunistø partijos („savarankiðkos“) charakteringai prieðtaringà ir neretai dviprasmiðkà pozicijà iðsakë Lietuvos KP Telðiø rajono komiteto konsultantas Kazimieras Butikis straipsnyje „Negarbinkime stabø“: „Negalima toleruoti vandalizmo, naikinanèio buvusiø kartø kultûros ir urbanistikos paminklus. Ypaè nemalonu buvo þiûrëti per televizijà, kaip Vilniuje sudauþyta memorialinë lenta J.Paleckiui (…). Be abejo, tai niekada nedarys garbës Lietuvos Respublikos pilieèiams. Taèiau visiðkai nepritariu LKP(TSKP) Telðiø rajono aktyvistø prieðtaravimui dabartinës vyriausybës ir vietiniø savivaldybiø vykdomam paminklø nukeldinimui“ (Telðiø laikraðtis, 1990, rugsëjo 12, Nr. 72). Nors to paties autoriaus pastebëjimams, kad „besaikis valdovø garbinimas, jø sudievinimas daugelá amþiø buvo labiau bûdingas Rytams“, „masiðkai, beveik kiekviename didesniame mieste, jam (Leninui – pastaba mano) buvo statomi paminklai, neretai neturintys jokios meninës vertës, o ðiandien reikia prisiminti ir kokiam tikslui jie buvo statyti; atsakymas nedviprasmiðkas – svetimos Lietuvai ideologijos propagavimui, jos kûrëjø garbinimui“ (ten pat), negalima buvo nepritarti. Telðiø kultûros rûmø paminklø apsaugos inspektorë Vilija Jonuðienë paaiðkino: „Mane ðokiruoja, kad marksizmo–leninizmo vadovø biustus ar kitus panaðius paminklus vadina kultûros ir net urbanistikos paminklais. Neþinau, ar tai daroma dël neþinojimo, ar norint savo teiginiui suteikti svarumo. (…) Kiek man yra þinoma, nei buvæs Lenino paminklas Varniuose, net nei Vilniuje nëra saugotinø istorijos ir kultûros paminklø sàraðuose. Jie nebuvo priskirti netgi dailës paminklø grupei (kaip neturintys meninës vertës). (…) Visiðkai pritariu Vyriausybës ir vietiniø savivaldybiø vykdomam beverèiø paminklø nukeldinimui“ („Tai ðokiruoja“, Telðiø laikraðtis, 1990, rugsëjo 22, Nr. 75). Telðiø gyventojas, Telðiø kuopos savanoris Jonas Ðatkus siûlë liejantiems krokodilo aðaras dël stabø nukeldinimo TSKP veikëjams ir panaðiems verèiau … klauptis ant keliø ir praðyti tautos atleidimo, o savo pozicijà iðreiðkë ðiais þodþiais: „Siûlau ðá straipsná apsvarstyti Jûsø aktyve ir papraðyti þemaièiø, kad atleistø uþ padarytus nusikaltimus tautai ir uþ áþûlumà dabar“ („Siûlau praðyti atleidimo“, ten pat). Kitas skaitytojas – darbininkas pasiûlë: „tokiems stabams tegul bûna sukurtas muziejus – þiaurumø parkas, kur bûtø parodyti jø darbeliai mûsø tautai ir visam pasauliui. Geriausia, kad toká parkà priþiûrëtø ir susitvarkytø patys fanatikai“ („Niekada nejausiu pagarbos“, ten pat). Kadangi vietinë inteligentija gûdþiai tylëjo, mus gynë paprastai ir aiðkiai bylojantys þmonës: „Viename laikraðtyje skaièiau, kad Këdainiuose parduodamas Lenino biustas. Taigi pasiteiraukite, nusipirkite, persikelkite prie savo namø“, – ragino nirðtanèius komunistus ir jø simpatikus Kazimiera Kadþiauskienë („Pasistatykite prie savo namø“, Telðiø laikraðtis, 1990, rugsëjo 15).

251

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

O rusø ir lietuviø kalbomis leidþiamame socialistinës darbo þmoniø federacijos laikraðtyje „Lygûs ir drauge“ apie sovietiniø paminklø nukeldinimà pasakyta trumpai drûtai: „Þmonës, prieð jus – faðizmas!“ (1990, rugsëjo 7, Nr. 22). Ir taip toliau, ir dar graþiau, ir panaðiai. Bûta ir visiðkai absurdiðkø komentarø. Solidþiame didelës apimties leidinyje „Baltijos kraðtø kelias á Nepriklausomybæ“, apþvelgianèiame 1990–1991 m. ávykius ir sudarytame V.Skuodþio, skaitome: „Varniuose þmonëms ruoðiantis griauti Lenino paminklà, atvykæ kareiviai pradëjo ðaudyti“. Jis, tuo metu gyvenæs JAV, matyt, rëmësi uþsienio þiniø agentûrø netiksliais praneðimais. Spalio 3 d. „Telðiø laikraðtyje“ (Nr. 78) Virginijus Bielskis ið Panakaèio kaimo straipsnelyje „Gana kanèiø!“ pareiðkë: „Ðis stabas, tiek metø stovëjæs, niekam nekliud녓 Tas pats autorius kiek anksèiau vieðai teigë: „Varniø mieste ávyko chuliganizmo aktas – nugriautas V.Lenino paminklas. Að galiu pritarti tiems, kurie sako, kad „proletariato vadui“ èia buvo ne vieta stovëti. Juk Leninas èia negyveno ir tikriausiai në neþinojo apie toká maþà miestelá. Bet toks nugriovimas tikras barbarizmas. (…) Mums nereikalinga tokia neapykanta, kurià parodë chuliganai“ („Ar bolðevikai esate?“, Telðiø laikraðtis, 1990, rugpjûèio 1, Nr. 60). Iðties vargðai Varniai, kuriuose negyveno Leninas, o dar uþpulti barbariðkø chuliganø. Spalio 10 d. tame paèiame laikraðtyje Telðiø tremtinio klubo pirmininko pavaduotojas, buvæs sovietiniø lageriø politinis kalinys, straipsnyje „Gerbkime save ir kitus“ á vienà blogiausiø pastarojo meto poelgiø gretà iðradingai surikiavo Baltarusijos turistinio autobuso apiplëðimà, ávairiais negraþiais uþraðais iðmargintas tvoras ir …Lenino paminklo nuvertimà Varniuose: „Nemanau, kad Lenino biustas bûtø labai puoðæs Varnius, tuo labiau kad Leninui Varniuose taip ir neteko lankytis. Taèiau jo nuvertimo metodo negaliu pateisinti“. 1990 m. spalio 13 d. „Telðiø laikraðtyje“ iðspausdintas reportaþas ið visuomenës susitikimo su Telðiø rajono teisësaugos institucijø vadovais „Nenusigræþk, Temide“. Á klausimà „Ar ávyko Gintaro Ðidlausko, vadovavusio Lenino paminklo nuvertimui Varniuose, teismas?“, rajono prokuroras Petras Mikuèionis atsakë: „Tai tiria Vidaus reikalø skyrius. Pagal medþiagà, kurià skaièiau, G.Ðidlauskas á skyriø neatvyko. Mano nuomone, ávykis Varniuose – tai ne chuliganiðkas elgesys, o politinë akcija“. Iðkalbinga paminklø Leninui statybos pramonës statistika: „Per pastaruosius penkerius metus vien valstybinës reikðmës (statytø TSKP CK ir TSRS Ministrø Tarybos nutarimu) paminklø pastatyta Maskvoje, Frunzëje, Magadane, Archangelske, Èitoje, Nukuse, Dþezkazgane. Pastatyta nemaþai monumentø uþsienyje – Kuboje, VDR, Danijoje, Indijoje. O ið viso dvideðimtyje ðaliø pastatyta per ðimtas V.Lenino paminklø ir biustø (pavyzdþiui, Èekoslovakijoje – 37, VDR – 32, Vengrijoje – 12, Lenkijoje – 5, Indijoje – 3). Artimiausiais metais buvo planuojama statyti paminklus Kaliningrade, Kostromoje, Novokuznecke, Bucharoje, Namangane, Leninske– Kuznecke, Sajanø–Ðuðensko ir Volgos elektrinëse. Socialiai apleistø miestø fone paminklai, kainuojantys milijonus rubliø, ne tik buvo naðta skurdþiam biudþetui, 252

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

bet ir këlë teisëtà vietiniø gyventojø pasipiktinimà. Pavyzdþiui, Vladivostoko gyventojai pasisakë prieð tai, kad ten bûtø pastatytas paminklas V.Leninui, kainuojantis 27 milijonus rubliø. (…) V.Lenino paminklø vertë katastrofiðkai krinta. CK gauna ðimtus laiðkø, kuriuose siûloma (…) iðpirkti monumentus, demontuotus Rytø Europos ðalyse. (…) Baltijos karinio jûrø laivyno karininkas, apsiraiðiojæs dinamitu, susisprogdino Kaliningrado srities miestuko centrinëje aikðtëje, bandydamas nugriauti Lenino statulà. Leninas liko, karininkà sprogimas sudraskë á gabalus. (…) Daugiau prasmës yra statyti paminklus pasakø meistrui Andersenui – jo pasakos nereikalavo milijoniniø aukø, ko niekaip negalima pasakyti apie Leninà“ („Leninomanija“, Maþoji Lietuva, 1990, rugpjûèio 8, Nr. 31). Okupacijos laikotarpio paminklø likimu ypaè rûpinosi rusakalbiai gyventojai. V.Lenino bendrininko V.Kapsuko skulptûra Vilniuje paðalinta tik lapkrièio 19 d. naktá. Vëliau já naktá ið Keliø statybos valdybos teritorijos pagrobë 15 milicijos uniforma vilkinèiø ir rusiðkai kalbanèiø vyrø. Ypaè atkakliai sovietiniai stabai buvo saugomi ir ginami tuose miestuose, kuriuose gyveno nemaþai rusakalbiø. Klaipëdoje ir Vilniuje Lenino stovylos nukeldintos tik po nesëkmingai Maskvoje pasibaigusio reakcingø bolðevikiniø jëgø organizuoto valstybinio perversmo (o gal tik jo imitacijos?) Prieð sugráþdamas gyventi á Rusijà ið JAV „Gulago archipelago“ autorius Nobelio literatûrinës premijos laureatas Aleksandras Solþenicynas 1994 m. kalbëjo: „Nenormalu ir nepakenèiama, kad Rusijoje stovi ðimtai, tûkstanèiai paminklø Leninui. Leninas viskà grindë teroru. Jis – gulagø autorius. Jis – dabartiniø sienø, pagal kurias teroru buvo sukurta Sovietø Sàjunga, autorius. (…) Kiek ilgai galima saugoti jo lavonà, lankstytis jo paminklams? Jo vardas iðoriðkai nublanko, taèiau iðliko vidinis kultas“. Ir praëjus deðimèiai metø ðioje kaimyninëje ðalyje balzamuotas lavonas toliau pagarbiai laikomas specialiame mumijos mauzoliejuje, nors ir bûta nedràsiø ketinimø já palaidoti. Staèiatikiø baþnyèia lyg ir pasisakë uþ palaidojimà, taèiau sàlyginai demokratinës Rusijos valdþiai Lenino vidinis kultas dar yra labai reikðmingas veiksnys, neleidþiantis pasielgti þmoniðkai sovietinio teroro dizainerio atþvilgiu – atiduoti jo palaikus þemei. Dar 1990 m. balandþio 29 d. Maskvoje Kazimiras Almazovas, beje, gimæs 1941 metais Lietuvoje, mëgino padegti Lenino mauzoliejø. Aiðku, nesëkmingai. Tardomas atsisakë paaiðkinti, kodël jis tai darë. „Að viskà pasakiau savo poelgiu“, – pasakë jis. Psichiatrai já pripaþino sveiku. Daug bûta panaðiø bandymø iki jo. Todël Rusijos valdþia ir dabar priversta akylai saugoti iðkamðà. Ðalis, nesigailinti dël savo ávykdytø piktadarybiø kaimynams, neástengianti atvirai ávertinti bolðevikinës praeities, o vien reiðkianti ðovinistines pretenzijas savo buvusioms aukoms ir apokaliptiðkai dûsaujanti dël imperijos kracho, negali turëti ir neturës garbingos ateities. Kadangi noriu bûti maksimaliai objektyvus, jauèiu pareigà priminti dar vienà tekstà, atidengusá Lenino biusto nuvertimo Varniuose vieno akcijos dalyvio neþinomà gyvenimo pusæ. Valstybës laikraðtyje „Lietuvos aidas“ 1990 m. lapkrièio 20 d. 253

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

(Nr. 126) pasirodë Arûno Rekaðiaus iðpaþintis „Treji metai – KGB“, kurioje jis papasakojo apie savo ryðius su KGB, vieðai spaudoje nurodë vienà KGB konspiraciná butà, atskleidë, kad buvo KGB ruoðiamas dirbti Lietuvos nepriklausomybës sàlygomis. Tai buvo viena pirmøjø tokio pobûdþio publikacijø Lietuvos spaudoje. Apskritai tokiø tekstø bûta nedaug. Nedaugelis iðdráso tokiu bûdu atriboti save nuo anos praeities ir negerø ryðiø. Iðpaþintyje, be kita ko, raðoma: „Pavyzdþiui, að dalyvavau, kai buvo verèiamas Lenino paminklas Varniuose liepos 21 d. Buvome keturiese. Du – ið Laisvës lygos Kauno ir Garliavos skyriø. Jie pasakë, kad atsakomybæ prisiims sau. Papasakojau tai V.Jurkoniui (KGB darbuotojui – pastaba mano). Jis pasakë, kad reikëtø paraðyti straipsná á „Tiesà“, kuriame bûtø paskelbta ir mano pavardë. Taip ágyèiau didelá Lietuvos þmoniø ir LLL pasitikëjimà“. Arûnà Rekaðiø informatoriumi KGB uþverbavo 1987 m. Dar 1986 m. vasario 16 d. jis su bendraminèiais Garliavoje buvo iðkëlæs tris trispalves, dalyvavo leidþiant ir platinant pogrindinæ spaudà, jo bute KGB darë kratà, daug kartø tardë. 1990 m. jis atëjo prisipaþinti á Lietuvos Respublikos Aukðèiausiàjà Tarybà. „Tiems, kurie mane paþásta, noriu pasakyti, kad nuo birþelio mënesio jokios informacijos apie juos saugumui neperdaviau, jie gali bûti ramûs. Þinau, kad atlikdamas ðià iðpaþintá prieð visus þmones labai rizikuoju, bet daugiau negalëjau iðkæsti baisaus veidmainiavimo. Juk að lietuvis, katalikas. Atsipraðau visø tø, kuriems esu nusikaltæs. Neþinau, kaip bus toliau, bet manau, kad tiesa gydo, todël turiu vilties atsitiesti. (…) Viliuosi, kad manim paseks daugelis. Mums, palauþtiems, reikia atsitiesti ir burtis. Drauge sugebësime iðsilaikyti. Kvieèiu visus Lietuvos þmones, pakliuvusius á ðëtono pinkles, nieko nelaukiant vaduotis“, – uþbaigia savo iðpaþintá A.Rekaðius. Daugiau jo neteko matyti ar sutikti. Perskaitæs jo iðpaþintá ið pradþiø kiek sutrikau, taèiau vëliau suvokiau, kad jis teisingai pasielgë apie tai garsiai prabildamas. Nors jo dalyvavimas mûsø akcijoje ir pasëjo tam tikrø abejoniø visuomenëje, negaliu grieþtai smerkti jo ir kitø á KGB tinklus patekusiø þmoniø. Man neteko bûti KGB verbuojamam, tad ir piktintis tais, kurie neatsilaikë ar palûþo, neturiu teisës. KGB turëjo savo þmoniø ávairiose organizacijoje, LLL – ne iðimtis. Kokià jie ten darë realià átakà – nelengva pasakyti. Laisvës lygoje strateginius sprendimus priimdavo labai nedidelë patikimø asmenø grupelë, tad KGB infiltruotiesiems daþniausiai telikdavo rinkti ir perduoti KGB ávairià su mumis susijusià ne paèià reikðmingiausià informacijà. A.Rekaðiaus iðpaþinties iðtraukas gruodþio 1 d. paskelbë ir „Telðiø laikraðtis“. Ir pateikë labai suktà iðvadà: „Taigi, pasirodo, ið kur kartais didelë kai kuriø kovotojø dràsa! Tarp kitko, Lietuvos laisvës lygos Telðiø skyriaus narys G.Ðidlauskas gal rimtai, o gal juokaudamas pasakë: – Kai iðsiaiðkinome, kas per paukðtis tas Rekaðius, jau buvome virvæ jam paruoð慓 Taip að tapau dar ir potencialiu þudiku… Cituotø iðtraukø autorius – „Telðiø laikraðèio“ darbuotojas Liudas Pelëdiðkis. Man þinoma ðio daug metø sovietinei spaudai atidavusio þurnalisto tikroji pavar254

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASIPRIEÐINIMO AKCIJOS

dë. Taèiau vardan jø taip propaguojamos santarvës dar paþaiskim pagal jø diktuojamas taisykles ir apsimeskim, kad mes neþinome, jog spaudos leidiniø vadovaujanèiais darbuotojais buvo parenkami KGB ir kitiems sovietinës valdþios organams lojalûs bei iðtikimi asmenys. Ir paskutinës naujienos. Rusijos mieste Barnaule 2004 m. rugpjûèio mën. pavogtas Vladimiro Lenino paminklas – knygà skaitanèio jaunojo Volodios Uljanovo figûra. Ji stovëjo vienos miesto mokyklos teritorijoje. Naktá neþinomi asmenys nuvertë paminklà nuo postamento ir iðsiveþë. Kaip papasakojo þurnalistams mokyklos pedagogai, ið spalvotojo metalo nulietas paminklas buvo tuðèiaviduris. Ið visko sprendþiant, spalvotasis metalas ir sudomino ilgapirðèius (ELTA, 2004, rugpjûèio 11). Taigi apsivalymas tebesitæsia ir tokiu keistai komerciniu bûdu. Þaviuosi Profesoriaus Juozo Ambrazevièiaus-Brazaièio taiklia pastaba: „Kas siekia paþangos, turi prisiimti pasipiktinimo naðtà“. Nebuvo tai naðta. Dþiaugiuosi ðia patirtimi ir dëkoju visiems smerkëjams bei niekintojams. Þiniasklaidoje turëjau garbës pabûti ir barbaru, ir vandalu, ir chuliganu, ir nuþmogëjimo faktà Varniuose ávykdþiusiu asmeniu. Svarbiausia, kad jie galëjo vieðai ir netrukdomai iðsakyti savo tikràjà pozicijà tais „þiauriais Landsbergio diktatûros laikais“. Reikalavo bausti ir teisti, uþèiaupti ir paðalinti. Bûta visko. Kai kas netgi nuoðirdþiai uþjautë mano þmonà: negi ði dar nesiskirianti su tokiu vyru? Dar kiti privaèiai ir daþniausiai tyliai pareikðdavo pritarimà bei deklaruodavo paramà. Sulaukdavau ir padëkos laiðkø. Viskas telieka istorijai, ið kurios mes turbût niekuomet pilnutinai nepasimokysime. Vilniaus miesto savivaldybës oficialiame internetiniame tinklalapyje, aptariant Lukiðkiø (buvusios Lenino) aikðtës vizijà, pastebëta: „…bûtent su ðia, o ne su kuria kita aikðte, Vilniuje yra susijæ tragiðki ávykiai su laiminga pabaiga, kurià ákûnijo Lenino paminklo nuvertimas 1991 m., reiðkæs ir Lietuvos Laisvës bylos pabaigà“. Analizuojant pastarojo meto itin prieðtaringus Lietuvos iðorinio bei vidinio gyvenimo ávykius, vertëtø pastebëti, kad toks optimistinis Lietuvos Laisvës bylos baigties vertinimas gali bûti kiek per ankstyvas. Kankinanèiai skausmingai ir ilgai vyksta didysis atsisveikinimas su sovietinës realybës grësmingais socialiniais fantomais, klaidþiojusiais, tebeklejojanèiais ir slypinèiais antropologinio nusikaltimo aukos – istorijos nuskriausto sovietizuoto þmogaus – apnuodytos sàmonës uþkaboriuose ir niekaip nesurandanèiais sau amþinojo poilsio vietos net bevandenëse dykumose.
Vilnius–Telðiai, 2004 m. liepa–lapkritis
G.ÐIDLAUSKO ASMENINIS ARCHYVAS.

Leidëjø pastaba. Nuo 2004 m. lapkrièio mën. tekstas publikuojamas Þemaièiø vyskupystës muziejaus Varniuose tinklalapyje (http://www.varniai-museum.lt).

255

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

256

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI
STRAIPSNIAI, PAREIÐKIMAI, VIEÐI LAIÐKAI, ATSIMINIMAI
REPORTAÞAS APIE SIMO KUDIRKOS TEISMÀ 1971 M. GEGUÞËS 17–20 D. VILNIAUS TEISME
ANTANAS TERLECKAS

Jaunas lietuvis jûrininkas buvo teisiamas uþ mëginimà pabëgti ið SSRS. Teisme pirmininkavo G.Misiûnas, kaltino prokuroras Petrauskas, o já ginti buvo paskirtas advokatas Gavronskis. S.Kudirka gynëjo atsisakë: „Jei Gavronskis yra garbingas þmogus ir gins mane pagal savo sàþinæ, tai jis sau pakenks, o jei nebus garbingas ir vaidins antrojo prokuroro vaidmená, kaip daþnai esti politinëse bylose Lietuvoje, tada man uþtenka ir vieno prokuroro“. Teisëjas Misiûnas, apie keturiasdeðimtmetá sovietø reþimui iðtikimas juristas, buvo skiriamas ypatingoms byloms, kuriø baigtá sovietø saugumas nuspræsdavo ið anksto. Jis, pavyzdþiui, pirmininkavo „teismui“, kuriame uþ akiø buvo teisiamas buvæs Balfo reikalø vedëjas a. a. kun. Lionginas Jankus. Á teismo pirmininko klausimà, ar prisipaþásta kaltas, S.Kudirka atsakë: „Að nesijauèiu esàs kaltas, nes savo tëvynës Lietuvos neiðdaviau. Rusijos, kuri vadinama Sovietø Sàjunga, að nelaikau savo tëvyne“. Jis prisiminë 1941 metø trëmimus á Sibirà, kur buvo veþami patys garbingiausi kraðto pilieèiai, pirmiausia mokytojai, kuriuos sovietø propaganda vadino burþujais. Netrukus Lietuva vël buvo okupuota, tik ðá kartà – vokieèiø. 1944-aisiais sklido gandai, kad rusai pasikeitæ á geràjà pusæ. Kai jie gráþo, visi pastebëjo, kad tai, deja, netiesa. Jis vël matë á Sibirà veþamus nekaltus þmones ir masines þudynes. Daugelis S.Kudirkos draugø iðëjo á miðkus partizanauti. Beveik visi jie þuvo. Jam pritrûko dràsos iðeiti su draugais. Apsisprendë tapti jûrininku. „Að maniau, kad jûroje galësiu uþmirðti savo tautos tragedijà, pabëgti nuo nuolatinio baisaus vaizdo: nebuvo savaitës, kad kur nors miestelio aikðtëj nebûtø pamesti iðniekinti partizanø kûnai. Norëjau pabëgti nuo bado, kuris siautë kolchozuose, pabëgti nuo neteisybës ir baudþiavos, kokia, man pasakojo, buvusi prieð 100 metø. Gëda pasakyti, kad tà neteisybæ bei diskriminacijà radau ir laivyne“. Teisëjas Misiûnas paklausë: „Tvirtini, kad norëjai Amerikoje rasti laisvæ, kurios nëra Sovietø Sàjungoje. Kaip paaiðkinsi, kodël jie tave gràþino atgal?“ S.Kudirka atsakë: „Paprasti amerikieèiai mane priëmë labai gerai. Kai jie pamatë, kad að ðàlu, davë ðiltø drabuþiø, o rusai mane sumuðë, kad net sàmonës netekau. 257

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Kalëjime bemuðdami suþalojo man kelá. Dël to, kad amerikieèiai mane gràþino, nemaèiau didelës tragedijos. Teherano, Jaltos ir Potsdamo konferencijose vergijon buvo parduotos iðtisos tautos. Amerikos kairiosios administracijos akimis, að, lietuvis, esu teisinëj Breþnevo, Stalino ápëdinio, nuosavybëje, todël tokius reikia atgal gràþinti“. S.Kudirka teisme pasakë, kad slaptosios policijos pareigûnai, atvykæ ið Maskvos, vertæ já pasmerkti „burþuaziná nacionalizmà“ Lietuvoje ir uþsienyje, kuris neva paskatinæs já bëgti. Uþ tai þadëjo lengvesnæ bausmæ. Bet jis asmeninæ laisvæ buvo pasiryþæs paaukoti Lietuvos labui. Ðeði mënesiai vienutëje – pakankamas laikas apmàstyti savo tiesà: „Prisimenu, vokieèiø okupacijos laikais Vilniuje tebuvo du kalëjimai, o sovietø laikais jau yra septyni ir juose – 20 000 kaliniø. Iki 1955 metø tie kalëjimai buvo perpildyti. Daugybë lietuviø ir jø vaikø buvo iðveþti á koncentracijos stovyklas. Stalino mirtis iðgelbëjo mano tautieèius nuo visiðko iðnaikinimo. Taèiau buvusios politikos pagrindai liko kaip buvæ. Dabar esame pasmerkti lëtai mirèiai – asimiliacijai. Taèiau mes nenorime mirti. Mûsø broliai miðkuose kovojo 10 metø, tikëdamiesi, kad jø auka bus þinoma Vakaruose ir susilauks nors moralinës paramos. Tuo tikëjo ir tie, kurie mirë koncentracijos stovyklose. Patys dràsiausi ir narsiausi Lietuvos patriotai buvo fiziðkai sunaikinti, bet ir iðaugusi naujoji generacija ketina eiti savo tëvø pëdomis. Kai að atsisakiau iðpildyti saugumo organø reikalavimus, jie man pagrasino mirties bausme. Að tikiu, kad tas paþadas ir bus ávykdytas“. Geguþës 19 d. prokuroras Petrauskas pareikalavo S.Kudirkai 15 metø koncentracijos stovyklos ir konfiskuoti jo turtà. Kaltinamasis atsakë taip: „Pagal tarptautinæ teisæ að nesu joks nusikaltëlis. Mano ankstesnis apsisprendimas neprieðtarauja Jungtiniø Tautø Þmogaus teisiø deklaracijai, kaip ir sovietø konstitucijai. Esu visai nekaltas, taèiau gerai þinau, kad mano bausmë saugumo organø jau numatyta. Að esu tikintis katalikas. Jeigu Aukðèiausiasis Teismas nuteis mane mirties bausme, norëèiau, kad bûtø pakviestas kunigas ir jis man suteiktø paskutiná patepimà“. Geguþës 20 d., prieð paskelbiant teismo nuosprendá, S.Kudirka pareiðkë turás vienà praðymà: „Að praðau, kad Sovietø Sàjunga mano Tëvynei Lietuvai gràþintø nepriklausomybæ“. Á teismo klausimà, kaip jis ásivaizduoja nepriklausomà Lietuvà, teisiamasis atsakë: „Mano nuomone, nepriklausoma Lietuva turëtø bûti visiðkai suvereni, be svetimos kariuomenës, su savo tautine administracija, teisine sistema ir laisvais demokratiðkais rinkimais. Svetimø ðaliø ástatymai tada nevarþytø mûsø laisvës, kaip kad dabar varþo rusai. Laisvoj Lietuvoj rusø kalba nebûtø dominuojanti kalba. Nebûtø tada në tokiø teismø, kaip dabartinis mano teismas“. Teismo pirmininkas, replikuodamas á ankstesnájá S.Kudirkos pareiðkimà, paklausë, ar, jo nuomone, dabartinis teismas nesàs demokratiðkas ir todël neteisëtas. Á tai S.Kudirka atsakë: „Þinoma. Jeigu jis bûtø demokratiðkas, nevyktø patalpoje geleþimis apkaltais langais, uþrakintomis durimis ir su rusø sargybiniais. Jeigu jis 258

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

bûtø demokratiðkas, kiekvienas norintis galëtø bûti teismo salëje. Jeigu að iðdaviau tëvynæ, tai ko jûs bijot parodyti iðdavikà vieðumai? Tegul tada visuomenë mane teisia ir smerkia. Nelaimei, teismo salë tuðèia. Iðskyrus mano þmonà ir kelis èekistus, nieko daugiau nematau. Dar yra keli sargybiniai, bet jie lietuviðkai nemoka ir nesupranta, apie kà mes èia kalbame“. Po trumpo pasitarimo teismas paskelbë: uþdaryti S.Kudirkà deðimèiai metø grieþtojo reþimo koncentracijos stovykloje ir konfiskuoti turtà. Teisiamasis negalëjo nuslëpti pasitenkinimo dël jam skirtos bausmës, nes laukë mirties nuosprendþio.
A.TERLECKO ASMENINIS ARCHYVAS.

Leidëjø pastabos. Lietuvis jûreivis Simas Kudirka 1970 m. lapkrièio 23 d. ið þvejybos tralerio „Sovetskaja Litva“ nuðoko ant amerikieèiø pakrantës gynybos katerio „Wigiland“ denio, taèiau „laisvieji“ amerikieèiai já sugràþino rusams. Todël jam teko kelerius metus praleisti sovietiniame lageryje Permës srityje. Á teismo salæ buvo áleista tik S.Kudirkos þmona. Kà èia jos vyras kalbëjo, ji papasakojo buvusiam politiniam kaliniui Vitui Margaièiui, o ðis – Antanui Terleckui. Pastarasis pagal V.Margaièio pasakojimà paraðë reportaþà. Tà reportaþà á Maskvà nuveþë Vaclovas Sevrukas. Taèiau kaþkodël tik po metø já iðspausdino „Washington Post“. Paskui já perspausdino daugelis didesniø JAV dienraðèiø, o 1972 m. geguþæ – lietuviø iðeiviø þurnalas „Á laisvæ“. Reportaþà á Lietuvà transliavo uþsienio radijo stotys. Vienà reportaþo egzemplioriø KGB surado pas Maskvos disidentus. 1972 m. sausio 15 d. per kratà ið vilnieèio Stasio Jako èekistai konfiskavo maðinëlæ, kuria buvo spausdintas tas reportaþas. Kad reportaþà paraðë A.Terleckas, KGB tiesioginiø ákalèiø neturëjo. Taèiau átarimas krito ant jo. 1973 m. geguþës 24 d. Vilniaus milicija suëmë A.Terleckà. KGB sufabrikavo jam kriminalinæ „bulkuèiø“ bylà. Simas Kudirka 2000 m. sugráþo ið JAV gyventi á Lietuvà.

AUKÐÈIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO PIRMININKUI N.V.PODGORNUI
Jokubyno Kæstuèio, g. 1930 m., gyv. Vilniuje, V.Putnos g. Nr. 10 (bendrab., 125 k.), dirbanèio LTSR Respublikinëje mokslinëje techninëje bibliotekoje vyr. bibliotekininku

ATVIRAS LAIÐKAS Bûdamas septyniolikametis gimnazistas, að ásijungiau á pokario metais visà Lietuvà apëmusá Pasiprieðinimo tarybø valdþiai judëjimà. 1948 m., vos pradëjæs studijuoti Vilniaus universitete, buvau areðtuotas ir uþ keliø maðinraðèiu pagamintø 259

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

pogrindinio laikraðèio numeriø redagavimà bei iðleidimà, t.y. „uþ dalyvavimà antitarybinëje nacionalistinëje organizacijoje“ OSO nuosprendþiu buvau nubaustas 10 m. pataisos darbø stovyklos. Netrukus tëvams buvo praneðta, jog jie iðtremiami á Sibirà iki gyvos galvos uþ tai, kad „vienas sûnus nubaustas 10 m., o kitas neþinia kur“ (mano brolis 1944 m. vasarà buvo iðveþtas darbams á Vokietijà, o ið ten, kaip vëliau paaiðkëjo ið laiðkø, jis iðvyko á Kanadà, kur tebegyvena ir dabar). Tëvai, neturtingi ûkininkai, visuomet buvo tolimi nuo politikos ir, gyvendami kitame Lietuvos kraðte, nieko neþinojo apie mano uþsiëmimus. Nepaisant to, jiems leido tik dvi valandas pasiruoðti ir gyvuliø vagonuose iðveþë á tremties vietà Krasnojarsko kraðte. Mane nugabeno á Intos miestelá tolimoje ðiaurëje. Septynerius metus praleidau ten speclageryje, kur að brendau, mokiausi paþinti gyvenimà ir mirtá. Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo ásaku 1954 m. mane paleido prieð laikà, nes „nusikaltimo“ ávykdymo metu að dar buvau nepilnametis. Gavau pasà su atþyma „pasø nuostatai“, kuri ir ðiandien áraðoma visiems, pabuvojusiems kalëjime uþ taip vadinamus valstybinius ir kai kuriuos kitus nusikaltimus. Ði atþyma neleidþia apsistoti dideliuose ir maþuose „reþiminiuose“ miestuose (nekalbant apie nuolatiná priregistravimà) ir sàlygoja dar kitus apribojimus. Palikæs ðiauræ, nuvykau á tëvø tremties vietà Sibire. Gyvenimo ir darbo sàlygos Sibiro uþkampio miestelyje buvo nepavydëtinos, ypaè buvusiems „zekams“. Èia jø laukë pastovûs sekliai, judëjimo suvarþymas, diskriminacija. Átemptai dirbdamas, daþnai virðvalandþius, tesirûpinau savo egzistencijos palaikymu ir priklausiau prie tyliøjø bei neþinomøjø. Vis dëlto tai negelbëjo nuo visaregës KGB akies, neapsaugojo nuo átarinëjimø ir ávairiø formø diskriminacijos. Vis daþniau ateidavo mintis, jog buvusiam „zekui“ neámanoma iðsivaduoti nuo ðiø grandiniø, kad vienintelë iðeitis – palikti ðià ðalá. Moralinis ir buitinis netikrumas ypaè padidëjo 1956 m., kai Jenisejsko rajono KGB nusprendë uþverbuoti mane á savo agentø eiles. Daþnai dël to kviesdavo, gàsdindavo, pateikdavo provokacinius kaltinimus. Apie legalø iðvykimà tais laikais negalëjo bûti në kalbos, nes vien tokia mintis buvo nusikaltimas. Todël sulaukæs navigacijos Jenisejaus upe, 1957 m. rugpjûèio 8 d. pasiryþau nutrûktgalviðkam ir beviltiðkam þingsniui – Igarkos uoste bandþiau prasmukti á uþsienio laivà. Prisiartinæs prie pirmo pasitaikiusio uþsienietiðkai apsirengusio þmogaus (tai bûta graikø garlaivio „Anula“ mechaniko), kreipiausi pagalbos. Taèiau ëjæs ðalia jo KGB agentas, apsirengæs uþsienietiðkai, griebësi priemoniø mane areðtuoti. Per iðtisus metus varginanèio tardymo KGB bandë árodyti, jog að priklausæs Anglijos þvalgybai. Pagrindinis „árodymas“ buvo mano anglø kalbos mokëjimas ir pora laiðkø, kuriuose að dalinausi buitinëmis naujienomis su savo lagerio draugu – anglu. Ði „ðpionaþo“ byla buvo persiøsta TSRS Aukðèiausiajam Teismui, bet ið ten jà gràþino svarstymui Krasnojarsko kraðto teismui, pakeitus jo sàstatà. Uþdarame posëdyje uþ „mëginimà pabëgti ið TSRS ir atsiþvelgiant á pavojingà visuomenei mano asmenybæ“ buvau nubaustas laisvës atëmimu 10 metø. 260

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

Antrà kartà atsidûræs lageriø karalystëje, neradau ten esminiø pasikeitimø. Kaip ir Stalino laikais, jie garsëjo alinanèiu darbu, menku maisto daviniu ir galbût dar labiau patobulinta kaliniø engimo sistema. Bastydamasis po lagerius ir apmàstydamas praeitá bei dabartá, að neturëjau ko sau prikiðti dël pagrindiniø sprendimø teisingumo, neradau prieþasèiø „atgailauti uþ ávykdytà“ nusikaltimà, kaip paskutiniais metais versdavo daryti lageriø administracija. Að stengiausi tik iðlaikyti þmogiðkàjá orumà, o visas laisvas nuo lagerio prievoliø minutes skirdavau saviðvietai – elektrotechnikos ir keliø uþsienio kalbø mokymuisi. Atlikæs 10 m. bausmæ, að nelaukiau malonës ir nesistebëjau dël sunkumø, kurie uþgriuvo mane ðiapus lagerio tvoros. Po keliø nevykusiø bandymø ásikurti, pagaliau gráþau á Vilniø, kurá buvau priverstas palikti prieð 20 metø. Mano techninës þinios ir uþsienio kalbø mokëjimas tapo reikalingi mokslinëje techninëje bibliotekoje, kur pradëta organizuoti informaciniø uþsienio leidiniø fondà. Mane priëmë bibliotekininku. Tuo pat metu ástojau á Vilniaus universiteto neakivaizdiná skyriø (bibliotekininkystës specialybæ), kurá baigiau 1974 m. Kaip ir anksèiau, likau tyliøjø ir neþinomøjø tarpe, bet tai neiðgelbëjo nuo visaregio KGB. Jo akis lydëdavo mane ne tik uþ Universiteto vartø, bet ir á duonos parduotuvæ, nekalbant jau apie tolimesnes keliones. Praëjusiam lagerius ði situacija labai primena praeitá. Rodos, tik praplatëjo zonos ribos ir pasikeitë dienotvarkë. Vietoje lagerio priþiûrëtojø laikas nuo laiko iðnyra ápëdþiui sekà agentai (kaipgi kitaip tardymo metu duosi suprasti, jog þinomas kiekvienas þingsnis?). Mano likimas daug priklauso nuo jø nuotaikos, stropumo ir kitø savybiø, nes pagal jø ataskaitas tikriausiai daro iðvadas „virðûnëse“. Tai rodo ir visai naujas faktas. 1974 m. gruodþio 23 d. Vilniaus universitete vyko konferencija „Biblioteka mokslinës techninës revoliucijos amþiuje“, kur buvau pakviestas ir að. Trys minutës prieð atidarymà prisistatë toks civilis ir, parodæs vienam konferencijos organizatoriø – doc. L.Vladimirovui – paþymëjimà, liepë paðaukti mane ið salës. Pasigirdo gerai þinoma frazë: „Einam su mumis“ (nors jis buvo vienas), ir KGB automobilyje mane nuveþë namo. Ten jau laukë kiti su patvirtintu nutarimu padaryti kratà mano bendrabuèio kambaryje. Ðeðetas, vadovaujamas papulkininkio Kovaliovo, tris valandas pluðo 6 m2 kambaryje! Pagal nutarimà ieðkojo „ðmeiþikiðkos antitarybinës medþiagos bylai Nr. 345“. Kaip paaiðkëjo ið KGB pokalbiø, byla sukosi apie pogrindiná leidiná „Lietuvos Katalikø Baþnyèios Kronika“ ir dar kaþkokià literatûrà. Neradæ tokiø leidiniø, pasigrobë mano guminá kostiumà, kurá buvau ásigijæs þûklei. Pasirodo, jie mano, jog apsivilkus tokiu kostiumu galima bëgti á uþsiená! Vëliau per tardymus KGB reikalavo ið manæs „prisipaþinimø“ ir parodymø prieð draugus Lietuvoje ir Maskvoje. Kaip ir anais laikais, vertë net pasiraðyti popiergalá, ásipareigojant negarsinti ðiø pokalbiø. Að atsisakiau. Ðis pavyzdys, kurio bet kada turiu laukti pasikartojant, parodo tik dalelæ tos netikrumo atmosferos, kurioje nuolat tenka gyventi net ir tyliam bei neþinomam, bet áraðytam á „juodus“ sàraðus. 261

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Man 44 metai. Septyniolika ið jø praslinko kalëjimuose ir lageriuose. Koks ten buvo gyvenimas – þino pabuvojæ! Að nesukûriau ðeimos, nes nenoriu, kad dël mano praeities jai bûtø kliudoma. Að nesukaupiau jokio turto, nes uþ darbà man mokëjo tik minimumà. Neþiûrint septyneriø nepriekaiðtingo darbo metø, að neturiu net buto, nes mane ávairiais pretekstais apeina. Dël praeities man visam laikui atimta bet kurios kitos ðalies pilieèiui atrodanti nereikðminga teisë aplankyti gimines ir artimuosius uþsienyje. Aukðtas Lietuvos KGB valdininkas tiesmukai pareiðkë, kad apie panaðias keliones negali bûti ir kalbø. Pasitvirtina lagerio patarlë: „Gyvenime atsivërë praraja, kurios neperðoksi“, nes Maskva neatleidþia tiems, kurie nors kartà iðdráso stoti prieð. Neáþvelgdamas tokiame gyvenime perspektyvos, að antràkart (dabar jau legaliai) ryþtuosi palikti Tarybø Sàjungà. Kvieèia mane Kanadoje gyvenàs brolis; gavau iðkvietimà ir nuo draugø Izraelyje. 1975 m. sausio 29 d. su dokumentais kreipiausi á Vilniaus vizø ir registracijos skyriø. Taèiau ðios ástaigos darbuotojas atsisakë juos priimti todël, kad mano pase yra áraðas „pasø nuostatai“. Bet juk galø gale dël tos diskriminacinës atþymos (plaèia prasme) að ir noriu iðvykti ið ðios valstybës. Kadangi að esu nepilnavertis pilietis, kam gi mane prievarta èia laikyti? „Kiekvienas þmogus turi teisæ palikti bet kurià ðalá, taip pat ir savo, ir gráþti atgal“, – skelbia Visuotinë þmogaus teisiø deklaracija. Juk prie ðios Deklaracijos prisijungë ir Tarybø Sàjunga. Praðau Jus nurodyti atitinkamoms Lietuvos TSR instancijoms, kad man bûtø leista iðvykti á uþsiená.
Vilnius, 1975 m. vasario 19 d.
LIETUVOS KATALIKØ BAÞNYÈIOS KRONIKA T. 3 (JAV), P.183–187.

KÆSTUTIS JOKUBYNAS

PASAULIEÈIØ KREIPIMASIS Á „LIETUVOS KATALIKØ BAÞNYÈIOS KRONIKOS“ LEIDËJUS
Apsidþiaugëme, suþinojæ, kad Lietuvoje pagaliau vël pasirodë pogrindinis laikraðtis – „LKB kronika“. Taèiau laikraðèio dalykinis ir literatûrinis lygis toks þemas, kad dþiaugtis per anksti. „Kronikos“ leidëjai skundþiasi, kad pasaulieèiai abejingi religiniams ir tautiniams reikalams, neremia vienintelio pogrindinio Lietuvos laikraðèio. O ið tikrøjø „Kronika“, priëmusi tautinës problematikos straipsnius, jø nespausdina. Atseit laikraðèio pavadinimas apriboja jo tematikà. O kas gi vertë skolintis pavadinimà lietuviðkam laikraðèiui ið rusø disidentø? Ar „Kronikos“ leidëjai, pasirinkdami 262

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

toká pavadinimà, sàmoningai nepademonstravo nusistatymo atsiriboti nuo aktualiø tautiniø problemø, uþsidaryti siaurame konfesiniø interesø rate? Buvo teisinamasi, kad uþ tautinës problematikos straipsnius okupacinë administracija pritaikysianti 68 Baudþiamojo kodekso straipsná, o uþ religinius – 143, 144 str., kurie numato daug ðvelnesnæ bausmæ. Keli teismo procesai parodë tokio pasiaiðkinimo nepagrástumà. Trejiems metams praëjus nuo pirmojo „Kronikos“ numerio pasirodymo, paaiðkëjo, kad þymi Lietuvos dvasininkø dalis tikisi religiniais straipsniais iðspræsti visas tautines problemas. Tik per tikëjimo sustiprëjimà, per Dievo atgimimà lietuvio ðirdyje prisikelsianti lietuviø tauta, o kartu ir Lietuva. Todël „Kronika“ nesanti paðaukta kovoti su okupacine santvarka, o tik kritikuoti okupacinës administracijos veiksmus prieð Lietuvos Baþnyèià (LB), ginti persekiojamus tikinèiuosius. Deja, „Kronika“ lig ðiol nesugebëjo net Lietuvos Baþnyèios interesø tinkamai apginti. Uþ tikëjimo tiesø mokymà po metus iðkalëjæ kunigai ir po 50 rubliø baudos uþmokëjusios vienuolës kiekviename „Kronikos“ numeryje keliami ant pjedestalo kaip tautos ir Baþnyèios didvyriai, o apie tikruosius kankinius kaþkodël nutylima. Anksèiau Lietuvos dvasininkai gynë Lietuvà ir Baþnyèià, negalvodami esà didvyriai, o tik ðventos pareigos vykdytojai. Naciai nuþudë kun. Alfonsà Lipniûnà ir daugelá kitø. Nemaþa iðsiuntë á konclagerius. Bolðevikai suðaudë vyskupà Vincentà Borisevièiø. Arkivyskupas Meèislovas Reinys, manoma, buvo nunuodytas Vladimiro kalëjime. Arkivyskupas Teofilis Matulionis ir vyskupas Pranciðkus Ramanauskas, sugráþæ ið sovietinio konclagerio invalidai, buvo terorizuojami iki mirties. Kalëjo per tris ðimtus Lietuvos kunigø. Daugelis mirë konclageriuose arba sugráþo ið ten invalidai. Deðimtys kunigø buvo þiauriai nukankinti be jokio teismo. Uþ atsiðaukimø platinimà, vëliavø plëðimà, antirusiðkus ðûkius ant sienø ir tvorø jaunuoliai uþdaromi á Pravieniðkiø ir kitus lagerius su kriminaliniais nusikaltëliais. Tik keli 1972 m. Kauno demonstracijos dalyviai vieðai nuteisti „uþ chuliganizmà“. Ne vienas ðimtas jø slapta nuo visuomenës iðblaðkyti po Imperijos konclagerius. Urale ir Mordovijoje tebekalinama ðimtas Lietuvos partizanø po 25 ir net daugiau metø. Vienas kitas iðleidþiamas á „laisvæ“, bet jiems neleidþia Lietuvoje net numirti. Dauguma – giliai tikintieji. Ar „Kronika“ kada nors prisimena ðiuos kankinius ir didvyrius? Ateistinë propaganda be paliovos ðmeiþia Baþnyèià, dvasininkijà, tikinèiuosius. Ar bent vienas „Kronikos“ numeris davë tinkamà atkirtá? Tik kun. Pranas Raèiûnas savo talentinga plunksna atsikirto ðmeiþikams Lietuvos Baþnyèios istorijos klastotojams. Pasipiktinimà kelia po 20 metø nusikalstamo tylëjimo prabilusio kun. Antano Yliaus pasiaiðkinimas. Esà laukæs, iki sovietinei propagandai nusibos meluoti... Kaip Lietuvos dvasininkai negali suprasti, kad okupantai, dergdami pavienius jø luomo atstovus, meta ðeðëlá ne vien jiems asmeniðkai, bet Lietuvos Baþnyèiai ir mûsø tautai? Leningrado Kazanës sobore árengtame ateistiniame muziejuje ir ðian263

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

dien demonstruojama metalinë þvaigþdë, kurià kun. Ylius tariamai deginæs ant komunistø ir komjaunuoliø kûnø. Tai sàmoninga lietuviø tautos þiaurumo demonstracija. Labai gaila, kad neþinomas ignorantas „suredagavo“ kun. Yliaus pareiðkimà ir atspausdino „Kronikoje“. (...) Kaþkokia Repðienë graudino naivø skaitytojà pasakodama, kaip Lietuvoje kunigai „sufabrikavo“ laisvamaniui Valoðinui bylà, o „inkvizicinis“ teismas nuteisë já uþ Dievo ir Baþnyèios áþeidimà „net“ mënesiui kalëjimo... lygtinai. (Tiesa, 1974, lapkrièio 12–17 d.). Uþ panaðø Markso, Lenino, Stalino „áþeidimà“ dvasininkai ir pasaulieèiai dar neseniai buvo baudþiami po 10–25 metus konclagerio ir daþnai ne teismo, o administraciniø instancijø. Iðlikæ gyvi liudininkai galëtø daug kà papasakoti „Kronikos“ puslapiuose. Tai bûtø vertingiau ir ádomiau negu vienas á kità panaðûs pareiðkimai. Masiniu tiraþu leidþiamoje okupacinëje spaudoje Lietuvos Baþnyèia kaltinama bendradarbiavimu su naciais. Knygoje „Katalikiðkasis klerikalizmas Lietuvoje 1940–1944 metais“, kurios tiraþas tik 600 egzemplioriø, Jonas Anièas priverstas prisipaþinti: „...kai kurie Lietuvos Katalikø Baþnyèios dvasininkai, rizikuodami savo gyvybe, gelbëjo nacistø ir burþuaziniø nacionalistø mirèiai pasmerktus tarybinius aktyvistus, komunistus bei komjaunuolius, nelaimën patekusius Tarybinës armijos karius, þydø bei kitø tautybiø pilieèius“ (p. 218). Ateistø vadams tenka uþstoti nesugebanèià apsiginti Lietuvos Baþnyèià! Motiejus Valanèius buvo vyskupas. Jis turëtø bûti LKB dëmesio centre, ypaè ðámet, ðimtøjø jo mirimo metiniø proga. Oficialioji spauda, ignoruodama þymaus lietuviø vyskupo, visuomenininko, raðytojo jubiliejø, vykdo partijos nurodymà. O kaip pateisinti „Kronikà“? Tuoj po karo Vilniuje buvo ásteigtas rusø poeto A.Puðkino muziejus, nors vienintelis jo ryðys su Lietuva – pora ðovinistiniø eilëraðèiø, ðlovinanèiø Lietuvos– Lenkijos laisvës budelius. Lietuviø literatûros klasikui Motiejui Valanèiui memorialinis muziejus jo gimtinëje buvo árengtas tik po 25 pokario metø. Neseniai ið to muziejaus èekistai pagrobë ir sunaikino atsiliepimø knygà, o naujà ásigyti uþdraudë. Trumpa kronikinë þinutë apie ðá faktà daugiau pasakytø uþ keliolikos puslapiø pareiðkimus, pamokslëlius. Daug „Kronikos“ puslapiø skiriama dvasininkams be nugarkauliø pateisinti. Daþniausiai „Kronikoje“ sutinkamas þodis „privertë“. „Kronika“ prisipaþásta, kad dalis Lietuvos dvasininkø bendradarbiauja su okupacine valdþia, t.y. jie nusiþengia pirmajam Dievo ásakymui. Dalis jø lauþo ir aðtuntàjá – meluoja pasauliui kalbëdami apie tariamà tikëjimo laisvæ Lietuvoje. Dievas melagingus liudininkus vadina „velnio sûnumis“, o Kristus veidmainius – „gyvaèiø veisle“. „Kronika“ tikina tautà ir pasaulá, kad meluoja ne „velnio sûnûs“ ir ne „gyvaèiø veislë“, o korespondentai esà iðkraipà jø þodþius (Lietuvos Katalikø Baþnyèios kronika, Nr. 4, 15). Keistai „Kronika“ supranta krikðèioniðkàjà meilæ. Ðtai kokiais þodþiais ji gina vienà kunigà: „Lietuvos katalikai apgailestauja, kad tarybinë valdþia prieð jo (Naujojo Testamento) pasirodymà suspëjo sukompromituoti kun. È.Kavaliauskà, priversdama já 264

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

JAV lietuviø komunistiniam laikraðèiui paraðyti keletà straipsniø, kuriuose niekinama lietuviðkoji iðeivija, veiklûs kunigai, tikintieji Lietuvoje, Vatikano radijo programos ir ginamas „graþus ir þydintis“ gyvenimas Lietuvoje“. Norëtøsi suprasti, kas ðiø eiluèiø autoriø privertë nusiðnekëti iki tokio absurdo. Skaitant tokias „auksines“ mintis, ausys kaista ið gëdos, o dûðioj be galo graudu. Pasaulis juokiasi ne ið tokiø nesàmoniø autoriø, o ið visos mûsø tautos. Daugiau negu 90% Lietuvos dvasininkø pritaria „Kronikai“, bet dauguma stengiasi „nekiðti pirðtø“. O reikëtø! Atsakymai anonimui rodo, kad Kremlius dar nesuspëjo sunaikinti visø iðsilavinusiø ir galvojanèiø Lietuvos dvasininkø. Anoniminius iðgamas „Kronika“ kala prie gëdos stulpo, o visiems þinomus, kiek sugeba, uþstoja. Ðie, nesmerkiami, jauèiasi vos ne didvyriais („priverstas“, „iðprievartautas“ net didþiuojasi savo niekðybëmis.) Vos spëjusio sugráþti ið JAV su ávykdyta KGB misija Vilniaus vyskupijos valdytojo Èeslovo Krivaièio atvyko pasveikinti saugumieèiai. Jiems ákandin vaþiavo kunigø grupelës (tarp jø vienas kitas ið „Kronikos“ aplinkos). Ðie tuðtino èekistø nebaigtà gerti prancûziðkà konjakà ir taip pat sveikino KGB emisarà... Vienuoliø marijonø „Draugas“ ið Èikagos, supratæs, kam tarnauja monsinjoro titulu apdovanotas Vilniaus vyskupijos valdytojas, paskelbë tautai ir pasauliui, kad Lietuvoje vilkai avis ganà. Taèiau „Kronika“ ir po to tikina savo skaitytojus, kad Kulto reikalø ágaliotinis verèiàs vilkus lietuviðkas avis ësti. Jau pats laikas bûtø pasakyti tiesà, kad dalá Lietuvos dvasininkø verèia tarnauti velniui Venera, Bakchas ir Mamona... Krikðèioniðkàjà meilæ „Kronika“ rodo tik „saviems“ niekðams. „Svetimiems“ pragaru grûmoja. Labai netolerantiðkai jie elgiasi su Lietuvos mokytojais. „Kronika“ nenori suprasti, kad Lietuvos mokyklos padëtis daug tragiðkesnë net uþ Lietuvos Baþnyèios. Partija sugràþino Baþnyèiai teisæ skøstis savo dalia. O Lietuvos mokytojai ðalinami ið darbo be teisës mokytojauti tik uþ vienà dràsesná þodá. Tuo tarpu ar daug þinome suspenduotø kunigø. Skundþiatës, kad neturite religinës literatûros, spaudos? O kà turi Lietuvos mokykla? „Tarybinio mokytojo“ pavydite? Ateis laikas, kai ir jûs leisite „Tarybiná kunigà“... Anoniminis autorius raðo, kad Lietuvos mokytojai auklëja jaunimà naujais janyèarais. Tokiø janyèarø, kaip „stribai“, pasaulis nepaþinojo. Taèiau dauguma jø buvo lankæ mokyklas, kuriose jûsø vyresnieji kolegos dëstë tikybà, mokë mylëti Dievà... Lietuvos mokytojai gali didþiuotis savo auklëtiniais, kurie 1956 m. lapkrityje, 1960 m. liepà, 1972 m. geguþëje tiek baimës ávarë okupacinei Lietuvos valdþiai. Jie teisëtai didþiuojasi Romu Kalanta, Algiu Brazinsku. Simas Kudirka irgi buvo lankæs tarybinæ mokyklà. Vilniaus pedagoginio instituto rektoriaus Vytauto Uoginto ásakymas rodo, kokie þmonës vadovauja mûsø pedagoginiø kadrø kalvei. Savo iðsilavinimu èekistas (Maskvos spec.mokyklos auklëtinis) V.Uogintas keleri metai moko mûsø jaunimà abejingumo tautiniams idealams, vykdo visus pavergëjø nurodymus paruoðti mokytojus suluoðinta tautine dvasia. Mûsø mokytojai daþnai net nesupranta paslëp265

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

tø okupantø uþmaèiø, aklai vykdo gudriai uþmaskuotus jø planus ir padeda rusinti Lietuvà. O „Kronika“ ar atspausdino nors vienà dalykiðkà straipsná, ar iðaiðkino Lietuvos mokytojams, kodël atëjûnai siekia mokytojø rankomis sugriauti Lietuvos Baþnyèià? Ar átikino juos, kad okupacijos sàlygomis kova prieð LB tolygi kovai prieð lietuviø tautà? Tuos, kurie prievartauja mûsø jaunimo religinius ir tautinius ásitikinimus, bûtina iðvilkti á dienos ðviesà. Bet neapkæsti visø – nekrikðèioniðka ir nelietuviðka. „Kronika“ uoliai renka ir registruoja smulkias Kremliaus tarnø niekðybes. Apie paèiø okupantø nusikaltimus ji bijo prasiþioti. Nepaisant kilniø leidëjø ketinimø, pogrindinis laikraðtis dezinformuoja. Maþai paþástanèiam Lietuvà skaitytojui susidaro áspûdis, kad rusiðkieji imperialistai tebëra Lietuvoje paðaliniai stebëtojai. Uþdarë baþnyèias, nugriovë kryþius, sudauþë koplyèias tarybinëje mokykloje iðauklëtas Lietuvos jaunimas. Tai baisi netiesa! Numatytas uþdaryti Lietuvos baþnyèias, naktimis apsupdavo NKVD kariuomenë, suversdavo visas menines vertybes á sunkveþimius ir iðveþdavo á Maskvà, kur iki ðiol jos „teberestauruojamos“... Uþdarytos baþnyèios mënesiais bûdavo paliekamos gatvës vaikëzø dispozicijoje. Tie dauþydavo visa, kas dar likdavo neiðveþta. Susirinkæ prie uþdarytø baþnyèiø tikintieji melsdavosi, raudodavo. Ðiø tyliø demonstracijø inspiratoriais bolðevikai apkaltindavo kunigus, suëmæ kankindavo, o po to 25 metams iðsiøsdavo á konclagerius. Dalis ðiø ávykiø liudininkø dar gyvi. Jie galëtø iðsaugoti tautos ir baþnyèios istorijai daug vertingø faktø. Deja, „Kronikos“ puslapiuose jø pasakojimø nerandame. Ið „Kronikos“ informacijos galima susidaryti nuomonæ, kad Kremliui „susiprotëjus“ ir truputá sutramdþius savo lietuviðkus bernus, leidus laisvai neðioti devocionalijas, tautiniais drabuþiais apsirengus, visiems varpams skambant, ruoðti procesijas, visos lietuviðkos problemos bus iðspæstos. Religinës laisvës problema nëra vienintelë svarbi pavergtos Lietuvos problema. “Kronika“ demonstruoja Lietuvos dvasiðkiø pranaðumà prieð mokytojus ir kitas visuomenës grupes. Mokytojams prikiðama, kad carø laikais jie buvæ kovotojais uþ tautinës sàmonës puoselëjimà, o ðiandien þymi jø dalis tarnaujanti okupantams. Juk mokytojus, kaip ir dvasiðkius, pagimdë Lietuva. Prieð ðimtmetá „kunigo“ sàvoka asociavosi su „tautos þadintojo“ sàvoka. O ðiandien? Bolðevikø nuþudytas Sibiro konclageryje Lietuvos ÞÛA profesorius kanauninkas Fabijonas Kemëðis (1879–1954) straipsnyje „Komunizmo talkininkai Lietuvoje“ dvasininkø tarpe tesurado netiesioginiø Baþnyèios prieðø – blogø kunigø. Ar pagalvojo kanauninkas, jog sunkiais mûsø tautos laikais dalis Lietuvos dvasininkø atvirai talkininkaus mus pavergusios valstybës saugumui? Tiesa, tokiø nedaug. Bet jie valdo Lietuvos vyskupijas, sukeldinti á didesnius miestus, kur susispietæs Lietuvos jaunimas. Ðabloniðkais, tuðèiaþodþiais pamokslais, formaliu elgesiu iðpaþinèiø metu ir kt. priemonëmis jie brandina mûsø tautos sieloj apatijà. Þymi dvasininkø dalis yra siauri amatininkai, visiðkai abejingi tautinëms mûsø jaunimo aspiracijoms, tesirûpina tik savo kailio iðsaugojimu. Treèioji dalis po ilgo tylëjimo, uþdarumo dràsiai prieðinasi Kremliaus uþmaèioms pajungti Lietuvos Baþnyèià 266

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

savo interesams. Taèiau ir ðie daþnai galbût dël iðsilavinimo stokos, siauro pareigos supratimo nesugeba imponuoti mûsø jaunimui, inteligentijai. “Kronika“ spausdina vien autentiðkus faktus. Taèiau Vatikanas, tegaudamas vien religinio turinio informacijà, susidaro gerokai iðkreiptà vaizdà apie lietuviø tautos religingumà. Vatikano radijo laidos ádomesnës uþ „Amerikos balsà“, nes duoda þiniø apie mûsø emigracijos kultûriná bei politiná gyvenimà. Taèiau ðiø laidø religinë dalis skirta vien giliai tikintiems, o Lietuvos jaunimui, Dievo ieðkotojams nesuprantama, neádomi ir todël neklausoma. Mûsø pogrindinë religinë literatûra irgi rodo labai nedidelá jos autoriø susigaudymà jaunimo ir visø lietuviø psichologijoje bei màstysenoje. Lietuvos jaunimas, inteligentija neskaito þemo lygio religinës literatûros. Religiniø indeferentø skaièius Lietuvoje ne maþëja, bet nuolat auga. Lengviausia uþ tai apkaltinti tëvus, mokytojus... „Kronika“ spausdina beveik tik religinio turinio straipsnius. Taèiau ir ðie suniveliuojami, „privedami“ iki bendro „Kronikos“ lygio, guldomi á siaurà Prokrusto lovà su vienu skirtumu, kad mitologinis Prokrustas nukirsdavo per ilgas kojas, o „Kronikos“ leidëjai nukapoja straipsniams galvas... Á priekaiðtà, kodël taip daroma, vienas ið „Kronikos“ aplinkos atsakë: „Viskà iðperka mistinis straipsniø poveikis skaitytojui“. Viename nekrologe buvo apraðytos kun. Stasiulio laidotuvës. Kartu su velioniu praleidæ konclageriuose daug sunkiø dienø draugai norëjo pasakyti prie kapo atsisveikinimo þodá. Laidotuviø organizatoriai uþdraudë kalbëti. Nekrologo autorius dþiaugësi, kad ðá kartà dvasininkai bent nevaikë ið laidotuviø procesijos vaikø ir paaugliø, kaip tai prieð metus darë Telðiø prelatas Barauskas. Visas tokias „ðventvagiðkas“ mintis „Kronikos“ leidëjai iðbraukë, o vietoj jø priraðë: „Susirinko didþiulë þmoniø minia ir virð 60 kunigø“. Ura! Tegyvuoja socializmas! Menka bëda, kad minëtas nekrologas tapo bedvasiu, negyvu pamokslëliu. Svarbiausia, kad „nenuodëminga“ ranka iðbraukytas ir perraðytas ágijo „mistinæ“ galià... Ir prisimena pirmojo krikðèionybës kankinio Ðv.Stepono þodþiai: „Atleisk jiems, Vieðpatie, nes jie neþino kà daro“. Vl.Ðilkarskio nuomone, fariziejiðkumas nëra vien Kristaus laikø produktas, o amþinas þmogaus prigimties apsireiðkimas. Prigimties, kuri siekia atsikratyti giliø vidiniø problemø, o jø vieton pastatyti negyvas ir tuðèias iðorines formas. Fanatizmas yra iðtikimiausias fariziejiðkumo sàjungininkas. Mûsø ðirdgëlos nepalengvina supratimas, kad „Kronikos“ leidëjø elgesys yra vien gerø norø padiktuotas. Ilgi, beveik nieko neduodà pareiðkimai spausdinami tuoj pat, o svarbi informacija guli iðtisus mënesius, daþnai spausdinama jau praradusi aktualumà. 12-me „Kronikos“ numeryje buvo suteikta tribûna anoniminiam èekistui. 15-me numeryje vël prabilo saugumietis (nesvarbu, ar jis dëvi rusiðkà uniformà, ar kunigo sutanà). Kam tokia paslauga? Lyg èekistams maþa nuosavos „Tiesos“? Pogrindinio laikraðèio nereikëtø sutapatinti su pamokslø rinkiniu. Skyriuje „Ið LKB Kronikos archyvo“ tiesiogine kalba apraðyti 25–30 metø senumo pokalbiai. Ir nenoromis skaitytojui kyla abejonës dël jø autentiðkumo. 267

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Á ðias ir kitas pastabas arogantai ið „Kronikos“ aplinkos atkerta: „Jûs nekompetentingi mûsø reikaluose ir neturite teisës kritikuoti. Jei nesutinkate su mûsø kryptimi, leiskite savo pogrindiná laikraðtá“. Tautiðkai sàmoningi dvasininkai gëdytøsi tokiø þodþiø. Kokia gi kita mûsø tautos dalis ðiandien turi analogiðkas sàlygas pogrindiniam leidiniui? Tai viena. O antra, pogrindinis laikraðtis turëtø bûti leidþiamas ne vien savo luomo pranaðumui pademonstruoti ir ne politiniam, partiniam kapitalui krauti. Neklaidingumo toga apsisupæ, su aðaromis akyse skundþiasi, kad jie, rizikuodami savo laisve, net gyvybe, garsinà Lietuvos vardà pasaulyje, o ávairûs kritikai tik nervus jiems gadinà. Bûdami lietuviø tautos sûnûs, jauèiame ne tik moralinæ teisæ, bet ir pareigà sielotis dël vienintelio mûsø pogrindinio laikraðèio dalykinio bei literatûrinio lygio, taip pat dël to, kad pasaulis, kaip neseniai suþinojome, „LKB Kronikà“ vadina visos lietuviø tautos interesø reiðkëja. JAV iðleistø pirmøjø 7 „Kronikos“ numeriø áþangos autorius tvirtina, kad „Kronika“ yra „kovos priemonë uþ tautiná bei religiná iðlikimà“ ir net „partizaninio laikotarpio tæsëja“. Tautinis pasiprieðinimas Lietuvoje auga, pleèiasi. Kovai su juo Chruðèiovo laikais saugumo komiteto ástaiga „aptarnaudavo“ 3–4 rajonus. Nuo 1974 m. balandþio mën. kiekviename Lietuvos rajone ásteigtas valstybës saugumo skyrius. „Darbo“ jiems uþtenka. Kiekvienais metais beveik kiekviename rajone iðplatinami atsiðaukimai. Vasario 16-jà iðkabinamos Lietuvos vëliavos. Ðià lietuviø tautos ðventæ slapta ðvenèia Lietuvos moksleiviai. Daþnai pasirodo antirusiðki ðûkiai, tai ðen, tai ten sudega valstybiniai pastatai. Ar ði lietuviø tautos kova nuðvieèiama „Kronikoje“? „Partizaninio laikotarpio tæsëja“ 16-je savo numeriø neatspausdino në vieno pogrindinio atsiðaukimo. 1972 m. geguþës mën. þmonës ið „Kronikos“ aplinkos, apsiëmæ perduoti JAV prezidentui Niksonui laiðkà, uþmetë já todël, kad kalbant apie Vakarø abejingumà lietuviø tautos kanèioms gan taktiðkai buvo primintas Vatikano atsisakymas 1948 m. priimti partizanø krauju sulaistytà (ið penkiø trys þuvo pakeliui á Vakarus) Lietuvos tikinèiøjø laiðkà Pijui XII. Perdavus Niksonui minëtà laiðkà ir Romo Kalantos auka bûtø ágavusi daug gilesnæ prasmæ, didesnæ politinæ reikðmæ. Protestuodamas prieð fiziná ir dvasiná lietuviø tautos genocidà, Romas Kalanta paaukojo savo gyvybæ. Taèiau tomis dienomis „Kronikà“ labiausiai jaudino paðalintos ið darbo mokytojos Brilienës byla. Visà tautà sukrëtusiems ir radusiems pasaulyje platø atgarsá ávykiams „Kronika“ tepaskyrë tris su puse eilutës, o mokytojai Brilienei – net 12 puslapiø. Abejingumà Kauno ávykiams „Kronika“ teisina tokiais þodþiais: „Jaunuolio Romo Kalantos susideginimas geguþës 14 d., atrodo, buvo daugiau tautinio pobûdþio“. Kitame (4-ajame) numeryje Kauno ávykiams skirta jau keliolika eiluèiø, taèiau demonstrantai apðaukti sovietinës valdþios rëmëjais. R.Kalantos susideginimo metiniø iðvakarëse „Kronika“vël prisiminë ðá ávyká, paskirdama jam 6 eilutes. Romo Kalantos pavyzdþiu pasekë dar trys lietuviai. Apie tai suþinojome tik ne ið „Kronikos“. 268

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

Visa Lietuva þavëjosi Raseiniø dantø techniko Vytauto Laþinsko dràsa pastatyti ant Dubysos kalno, ties Ariogala, ðeðiø metrø aukðèio geleþiná kryþiø. „Kronika“ kaþkodël nutylëjo, jog ðis kryþius – Romo Kalantos garbei. Iki ðiol „Kronika“ nesiteikë informuoti, koks tolesnis uþdaryto á psichiatrinæ ligoninæ Laþinsko likimas, nors þinoma, kad jis vieniðas ir nëra kam juo rûpintis. „Kronika“ iðspausdino kun. Zdebskio garbei skirtà grafomaniðkà eilëraðtá, o ið deðimèiø meniðkai aukðto lygio eilëraðèiø ir net poemø apie R.Kalantà nieko nebuvo priimta á „Kronikos“ puslapius. Norëdami uþbëgti uþ akiø galimam Pabaltijo inkorporavimo á Sovietø imperijos sudëtá pripaþinimui, lietuviø emigrantai uþvertë JAV valstybës departamentà peticijomis. „Kronika“ neatspausdino atitinkamos protesto rezoliucijos ið Lietuvos. 1974 m. rugpjûèio mën. „Kronikos“ leidëjai priëmë grupës lietuviø protestà Australijos vyriausybei dël Pabaltijo okupacijos pripaþinimo de facto. Nei atspausdino, nei pasiuntë drauge su „Kronika“ á Vakarus. „Kronikos“ leidëjai vadovaujasi vien savo simpatijø ir antipatijø balsu. Jeigu valstybës saugumas terorizuoja kà nors giliai tikinèiøjø (arba vaizduojanèiø tokius), spausdinami detalûs kratø apraðymai, pokalbiø su èekistais smulkmenos. Apie „svetimø“ persekiojimus daþnai visai nutylima arba paminima keliais þodþiais. „Kronika“ gavo keletà straipsniø apie „muravjovðèinos“ sustiprëjimà. Në vienas ið jø nebuvo atspausdintas, o tik paskelbtas 23 Vilniaus inteligentø, pabuvojusiø saugume, sàraðas. Jiems 6 „Kronikos“ numeryje paskirta du su puse puslapio, t.y. tiek pat, kiek anoniminiam vyskupui, kuris teisina save ir á já panaðius pataikûnus. Kalbant apie tuos inteligentus, galima buvo rasti vietos nors tokiai „smulkmenai“ kaip vieno jø – Jono Trinkûno trumpai gyvenimo istorijai. Jono tëvas – saugumo majoras Kazys Trinkûnas – 1942 m. buvo ið Maskvos atsiøstas ðnipinëti vokieèiø kariuomenës uþnugaryje. Suþeistas pasidavë gestapui ir buvo suðaudytas. Kovoje uþ rusiðkus idealus þuvo Jono senelis. Motina, iðtekëjusi uþ ruso, tebegyvena Volgograde. Pas senelæ Lietuvoje likæs Jonas iðaugo lietuviu, þymiu kraðtotyrininku. Tëvo bièiuliø jis ne kartà buvo tardomas. Nebuvo pasodintas á teisiamøjø suolà greta Ðarûno Þukausko tik savo tëvo nuopelnø dëka. Saugumas apsiribojo paðalinæs Jonà Trinkûnà ið partijos, aspirantûros ir privertæs já akmenskaldþiu dirbti. Skaitytojams bûtø buvæ ádomiau suþinoti, kuo uþaugo èekisto sûnus, negu dar kartà perskaityti þinutæ, jog N mokytoja nuplëðë nuo N mokinio kaklo kryþelá. Petro Plumpos ir jo draugø teismui „Kronikos“ leidëjai paskyrë visà 13-àjá numerá. Dràsûs, konkretûs ir taiklûs jaunojo kun. Virgilijaus Jaugelio þodþiai paskendo kitø teisiamøjø tuðèiø þodþiø sraute ir liko skaitytojø nepastebëti. Ðarûno Þukausko teismui skirti vos keli puslapiai. Skaitytojas taip ir nesuprato, uþ kà tuos vyrus nuteisë. Ðios bylos uþkulisiø nagrinëjimas daug bûtø davæs „Kronikos“ skaitytojams. Su ja saugumas iðardë senà, dar Baltikum choro laikais Maskvoje prasidëjusià lietuviø ir latviø studentø draugystæ. Ðiø broliðkø tautø jaunimas slapta ruoðdavo susitikimus, konferencijas. Èekistai áþiûrëjo pavojø. Pavojingu laikë ir paskutiniu metu labai pakilusá Lietuvoje jaunimo domëjimàsi savo tautos 269

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

praeitimi, kultûra. Ðioms tendencijoms pasmaugti ir buvo sudaryta kraðtotyrininkø byla. Reikëjo savo tëvynës mylëtojus pavaizduoti kriminaliniais nusikaltëliais. Á pagalbà saugumas pasikvietë vagá-recidyvistà Aloyzà Mackevièiø, turintá baþnyèiø plëðimo „specialybæ“. Jis buvo atgabentas ið Karelijos lagerio ir prijungtas prie politinës bylos. Po teismo Mackevièius buvo tuoj pat paleistas (apsivogæs eiliná kartà vël pasodintas). „Kronika“ primena skaitytojui, kad Plumpai reikalingos maldos. O kodël nereikia melstis uþ Povilà Petroná, uþ kraðtotyrininkus? Gal todël, kad ðie laiko save nacionalistais ir kritiðkai vertina „Kronikà“? Negarbingai pasielgta su Vidmantu Povilioniu. Reikëjo rasti vietos priminti, kad ðis gan tragiðko likimo patriotas sugráþæs ið konclagerio neberado nei motinos, nei vienintelës sesers. Motina mirë Povilioná tardant saugume, o sesutë þuvo Þàsliø traukinio katastrofoje, kelios dienos prieð brolio sugráþimà. Caro laikais Lietuvos dvasininkai ánirtingai kovojo prieð miðrias vedybas, kaip efektyviausià priemonæ Lietuvai nutautinti. Graudu þiûrëti, kaip ðiandien Lietuvos baþnyèiose lietuvaitës tuokiamos su rusais. Ar „Kronika“ nagrinëja ðià problemà? O gal tai daroma Lietuvos prisikëlimo labui? Susidaro áspûdis, kad „Kronika“ vengia aðtriø tautiniø ir religiniø problemø, bijodama „sudeginti visus tiltus“ – prarasti viltá iðsiderëti ið okupanto smulkiø nuolaidø Lietuvos baþnyèiai. Nemalonu cituoti vergiðkà „Kronikos“ reveransà Kremliui: „Mes dar norime tikëti, kad tarybø valdþia supras daranti didelæ klaidà, remdama ateistø maþumà, o katalikø mases nustatydama prieð save“. Miuncheno dvasia persunkta Augustino Kazarolio politika retkarèiais pakritikuojama, taèiau daugelio dvasininkø laikoma privaloma Lietuvos Baþnyèiai. Vakarø valstybiø ir vyriausybiø abejingumas pavergtai Lietuvai sukelia ir dvasininkø pasipiktinimà. Taèiau jeigu mes patys abejingi savo tautos problemoms, kaip gali mus uþjausti svetimi? Kai kurie uþsienio politikai, matyt, retkarèiais paskaito „Kronikà“ ir susidaro áspûdá, kad lietuviø tauta turi gan nedideles pretenzijas naujosios Rusijos imperijai, nelabai bodisi jos atneðta vergija ir nepraðo niekieno paramos. Artimi „Kronikai“ dvasininkai stengiasi atsiriboti nuo pasaulieèiø, tuo versdami nuoðirdþius Baþnyèios bièiulius þiûrëti á kunigus kaip á siauro akiraèio ir neplaèiø interesø luomà. Dvasininkai prikiða inteligentijai, kad ji retai lanko baþnyèià ir dar reèiau eina iðpaþinties. Pasaulieèiai tikrai daþnai norëtø dvasinës paguodos, paspirties, bet jiems sunku surasti tinkamo lygio dvasininkø. Keista, kad „Kronika“, sunkiai susigaudydama tautinëse ir net religinëse problemose, ëmë gvildenti globalines (Nr. 15), mokyti pasaulá, kaip rusai sako, umu da razumu, gàsdinti Australijà ir Naujàjà Zelandijà Mao baubu. Mums atrodo, kad Kinijos vyriausybë vos ne vienintelë pasaulyje suprantanti rusiðkojo imperializmo grësmæ ir vienintelë reali jëga, sugebanti jai pasiprieðinti. Saugumas tik apsidþiaugs, kad net „Kronika“ ëmë pulti jø didþiausià prieðà, nes tarp lietuviø pasaulieèiø bolðevikai beveik nesuranda Kinijos kritikø. 270

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

SNO ðiandien 138 valstybës, kuriø maþdaug pusë plotu ir gyventojø skaièiumi maþesnës uþ Lietuvà, anksèiau neturëjusios valstybinio savarankiðkumo arba ðimtmeèius vergavusios. Taèiau jos rodo visiðkà abejingumà buvusios SNO pirmtakës – Tautø sàjungos – trims narëms ir deðimtims Rusijos pavergtø tautø. Vakarø „paþangieji“ ðaukia, kad Portugalijos revoliucija likvidavusi paskutinæ kolonialinæ imperijà... Aleksandras Solþenicynas sviedë laisvu save vadinanèiam pasauliui daug teisingø priekaiðtø. Deja, Prancûzijos ðvietëjø iðpuoselëtos Laisvës, Lygybës ir Brolybës idëjos ðiandien laikomos pasenusiomis, nemadingomis ir trukdanèiomis tarptautinio átempimo maþinimui. Bet ko norëti ið Vakarø politikø, jeigu ant Vatikano rûmø jau seniai plevësuoja dvasinës kapituliacijos vëliava, o nuvykæ á Romà mûsø pavergëjai visada gráþta gavæ palaiminimà. Nuolatiniai Vakarø kompromisai, nuolaidos militaristinei Rusijai atima ið mûsø tautos viltá artimiausiu laiku sulaukti laisvës ryto, stumia dalá tautos á visiðkà desperacijà, dalá – á oportunizmà. Niekada Lietuvoje nebuvo tiek alkoholikø, narkomanø. Tëvø neviltá paveldi vaikai. Lietuvos saviþudþiø dauguma – jaunimas. Daug kanèiø ir kraujo kainavo lietuviø tautai beatodairiðkas tikëjimas Vakarø nuolat skelbiamais bendraþmogiðkais Tiesos ir Gërio idealais. Ðiandien mûsø tauta jauèiasi pasveikusi – belieka pasitikëti vien Dievu ir savo jëgomis. Bukaproèiø politikø vedamas pasaulis uþriðtomis akimis þengia á bedugnæ, á kurià prieð 35 metus mus pasiglemþë Rusija. Sunkios vergijos metai árodë, kad mûsø tauta gan gyvastinga, atspari ir nesugniuð po vergijos naðta. Taèiau jos laukia daug sunkiø iðbandymø. Visi okupantø veiksmai rodo, kad pavergëjø vykdomas dvasinis genocidas stiprës. Tad bûtina nurodyti tautai ginklà, padedantá atsispirti imperialistø uþmaèioms. „LKB Kronika“ atlieka tam tikrà vaidmená, informuoja pasaulá apie Lietuvos Baþnyèios padëtá sutrukdant Vatikanui konsekruoti vyskupais kai kuriuos lietuviðkai kalbanèius èekistus ir tuo suvalstybinti Lietuvos Baþnyèià. „Kronika“ árodë, kad net tokiomis sunkiomis okupacijos sàlygomis galima Lietuvoje leisti pogrindiná laikraðtá. Taèiau visai lietuviø tautai iðkilusiø uþdaviniø sprendimui „LKB Kronika“ nëra pribrendusi. Bûtina turëti pogrindiná laikraðtá, kuriame religinës ir tautinës idëjos neprieðtarautø vienos kitoms. Jeigu mes ir toliau partinius interesus statysime aukðèiau uþ visos tautos, neatsisakysime fanatizmo, istorija mus pasmerks.
Lietuva, 1975 m. rugpjûèio 4 d. Leidëjø pastabos. Kreipimosi autorius – Antanas Terleckas. Tekstas pirmà kartà buvo iðspausdintas 1993 m. balandþio 27 d. savaitraðtyje „Pozicija“. Kreipimasis taip pat publikuotas A.Terlecko knygoje „Þodþiu bei plunksna uþ tiesà ir laisvæ“ (I tomas, 2 leidimas, Vilnius, 2000). 17 LIETUVIØ INTELIGENTØ

271

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Raðydamas ir platindamas ðá laiðkà (kreipimàsi), A.Terleckas siekë priversti „Kronikos“ leidëjus kalbëti apie tragiðkà ne tik Baþnyèios, taèiau ir visos Tautos padëtá, parodyti politines jos aspiracijas. Laiðke A.Terleckas iðreiðkë ne vien savo, bet ir kovos bièiuliø nuomonæ. Jie pritarë sumanymui paraðyti labai kritiðkà laiðkà. Nors laiðkas buvo anoniminis, jo autorius gerai suvokë, kad autorystæ nesunkiai nustatys tiek dvasininkai, tiek KGB. Vienà laiðko egzemplioriø A.Terleckas áteikë kun. K.Vasiliauskui, kad á JAV pas motinà skrendantis kun. P.Raèiûnas su laiðko mintimis supaþindintø „Kronikos“ rëmëjus JAV, verèianèius ðá pogrindiná leidiná á pagrindines Vakarø kalbas. Po keliø dienø pas A.Terleckà atvykæs kun. A.Svarinskas pareiðkë: „Laiðko turinys aiðkiai rodo, kad jo autorius esate Jûs“. Teko atiduoti prieðpaskutiná egzemplioriø. Laiðkas savo tikslà pasiekë – privertë dvasininkus iðleisti pogrindinæ „Auðrà“, kurios bendradarbiø dauguma buvo tautiðkai nusiteikæ pasaulieèiai, aktyviausias ið jø – S.Stungurys. „Kronikos“ leidëjø nenoras bendradarbiauti su „tautininkais“ privertë pastaruosius leisti „Laisvës ðauklá“, „Alma mater“, „Perspektyvas“ ir „Vytá“. Savaime suprantama, laiðkas supykdë Lietuvos dvasininkijà. Bet dar daugiau iðgàsdino KGB – laiðkas „gadino“ Lietuvos kunigijà, vertë jà rûpintis ne tik grynai konfesiniais reikalais, þlugdë èekistø pastangas per savo agentus átikinti kunigus „Kronikos“ leidëjus negvildenti tautiniø problemø, neugdyti tautinio lietuviø sàmoningumo. A.Terleckas paskutiná laiðko egzemplioriø uþkasë po namo veranda. KGB dvejus metus veltui ieðkojo laiðko. Pagaliau 1977 m. rugpjûèio 24 d. ið KGB kalëjimo kameros pasikvietæs A.Terleckà KGB majoras Rimkus pasitiko visas ðvytëdamas ið laimës – antràjà kratos dienà jam pagaliau pavykæ surasti po veranda paslëptà laiðko egzemplioriø… Ne maþiau grieþtà laiðkà A.Terleckas buvo paraðæs ir „Auðros“ leidëjams. Taèiau jis ðiandien neturi iðsaugojæs në vieno to laiðko egzemplioriaus. Laiðko „Kronikai“ autoriaus tvirtinimu, dauguma Lietuvos kunigø jam nekerðtavæ. Kun. P.Raèiûno iniciatyva „Kronikos“ 21 numeryje buvo iðspausdintas A.Terlecko laiðkas SSRS KGB pirmininkui J.Andropovui. Taèiau laiðko N.Podgornui jau nespausdinæ. Nebuvo iðspausdintas ir A.Terlecko á magnetofono juostelæ uþraðytas interviu, kurá jis davë 1985 m. rugpjûèio 1 d. atvykæs ið Magadano á brolio laidotuves. Ketverius metus tremtyje Kolymoje A.Terleckà daugiausia rëmë Lietuvos dvasininkai. Pirmieji dosnià materialinæ ir moralinæ pagalbà suteikë jo ðeimai kun. B.Laurinavièius, kun. A.Svarinskas, kun. S.Tamkevièius SJ ir kiti. Kunigø surinktomis lëðomis daug vienuoliø siuntë á Magadanà A.Terleckui siuntinius, laiðkus, sveikinimo atvirutes. Ilgà laikà jam raðæs tada dar vargonininku dirbæs R.Grigas. Apie tai plaèiau raðoma A.Terlecko knygoje „Laiðkai ið Magadano“. KGB majoras E.Baltinas yra prisipaþinæs, kad, susipaþinæs su ðiuo laiðku, mëgino suskaièiuoti 17 Lietuvos inteligentø, kurie galëjo pasiraðyti tokio turinio dokumentà, ir priëjo prie iðvados, kad tiek inteligentø Lietuvoje nëra.

272

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

LAIÐKAS TSRS VALSTYBËS SAUGUMO KOMITETO PIRMININKUI J.V.ANDROPOVUI
1974 m. gruodþio 23 d. penki èekistai ir du komjaunimo aktyvistai atvyko „pasveikinti“ manæs Ðv.Kalëdø proga. Kaip kalëdinæ dovanà, jie atneðë kratos orderá. Tai tam tikra prasme jubiliejus, nes lygiai prieð 30 metø mano tëvo namuose (Krivasalio kaimas, Ignalinos raj.) buvo padaryta pirmoji krata. 1944–47 m. daug kartø mane kratë saugumas be prokuroro sankcijos. 1949– 1955 m. èekistai buvo per daug uþimti, kad gaiðtø laikà kratoms. Tiesiog kviesdavosi á kariná komisariatà ir ið ten nusiveþdavo á MGB. Po XX partijos suvaþiavimo mane kratë daþniausiai su formalia prokuroro sankcija. Retkarèiais tai buvo daroma slaptai. Pvz., 1964 m. spalio 16 d. atvykæ pas mano uoðvienæ Urðulæ Keraitienæ èekistai nusiveþë jà á saugumà pasikalbëti apie reikalus þento, kuris, jø þodþiais tariant, retai lanko baþnyèià ir, kovodamas su tarybø valdþia, pasirinko draugais rusus ir net þydus. Tuo laiku kiti èekistai iðvartë mano knygas ir uþraðus. Uþ kà KGB mane terorizuoja daugiau kaip 30 metø? Mano tëvai teturëjo vos 4 ha þemës ir todël jiems daþnai teko bernauti dvarininkams. 1940 m. tarybø valdþia jiems davë 3 ha, o 1944 m. – 7 ha. Mano dëdë 1940– 1941 m. daþnai átikinëdavo tëvà, kad Stalinas iðgelbëjo nuo skurdo visà mûsø giminæ. Vis dëlto 1941 m. birþelio 14 d. já su þmona ir maþais vaikais iðveþë á Sibirà. Pakeliui atskyrë nuo ðeimos ir uþdarë á lagerá, kuriame jis po keliø mënesiø þuvo. Badu mirë ir jo þmona. 1941 m. birþelio naktis ið 14 á 15 d. liko mano prisiminimuose amþinai. Tëvai nuëjo atsisveikinti su veþamaisiais á Sibirà. Jø laukdamas að, 13 metø berniukas, tapau suaugusiuoju. Tà naktá mano sieloje gimë neiðdildoma neapykanta Stalinui… Kai Vilniaus universitete studijuodamas klausydavau paskaitø apie nesavanaudiðkà Stalino meilæ lietuviø tautai, neapkæsdavau ir tø, kurie skleisdavo ðá melà. 1941 m. birþelio mën. rusus pakeitë vokieèiai. Jie þmones ðaudë vien uþ tai, kad ðie gimë þydais. Visa siela neapkæsdamas faðizmo ir teroro, dþiaugiausi galëdamas padëti karo belaisviams rusams. Taèiau stebëjausi, kad 1942 m. rudená Ðvenèionëliuose rusiðkai kalbantys sargybiniai manæs prie jø neprileisdavo. Tiktai tada, kai þiemà belaisvius ëmë saugoti seni vokieèiø kariai, að atiduodavau belaisviams paskutiná duonos kàsná. Mano tëvai ne kartà priglausdavo pabëgusius ið nelaisvës rusø karius ir jiems padëdavo. Taèiau 1945 m. pavasará sugráþusi raudonoji armija atsidëkojo tëvui trumpu areðtu. Liepos 27 d. mane areðtavo uþ dalyvavimà pogrindinëje organizacijoje „Geleþinis vilkas“, apie kurià að net neturëjau supratimo. Kada NKVD kareiviai mus, 6 „vilkus“, perdavë Ðvenèioniø KPZ (kamera predvaritelnogo zakliuèenija) virðilai, ðis juos iðkeikë, kad mûsø nesuðaudë vietoje, nes „visi lietuviai faðistai ir banditai“. Tiems „banditams“ tuomet tebuvo 13–16 metø… Ne tik mano ðeima, bet ir niekas 273

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

mûsø kaime netarnavo okupantams. Á vokieèiø kariuomenës ðaukimo punktà atvyko vos vienas jaunuolis, ir tas pabëgo. Niekas nestojo ir á raudonàjà armijà. Krivasalio jaunimas tapo Lietuvos partizanais (kuriuos jûs vadinate banditais). Að nepasekiau jø pavyzdþiu, kadangi bijojau ginklø, kraujo ir tikëjausi pragyventi tuos metus su niekuo nesusidëdamas. Vis dëlto èekistai neleido man likti beðaliðku stebëtoju. Mano pirmasis areðtas 1945 m. truko tik 2 mën. Per tuos du mënesius gavau daug gerø pamokø. Leitenantai Mikolaièikas ir Pavlovas, serþantas Kisenkovas lavinosi muðdami mane ir mano draugus ginklø buoþëmis, ðautuvø valytuvais ir kitais árankiais, net inscenizavo mûsø suðaudymà, liepë iðsikasti duobæ. Nepaisant to, að ið kalëjimo neiðsineðiau neapykantos savo budeliams. Greit viskà pamirðau, viskà atleidau. Taèiau èekistai nieko nepamirðo. Saugumieèiai greièiausiai galvojo, kad per du mënesius jiems pavyko iðugdyti mane sàmoningà lietuvá, todël pradëjo sekti. Daþnai kratydavo kelioniø metu – autobusuose, traukiniuose. 1946 m. rudená atvykæs mokytis á Vilniø, iðsinuomojau kartu su draugu Valentinu kambará. Mes buvome skirtingi þmonës. Valentino tëvas ir jo brolis jau 1945 m. buvo nuteisti, o kitas jo brolis, vadovavæs partizanø bûriui, þuvo Labanoro miðke 1945 m. kovo mën. mûðyje tarp NKVD kariuomenës ir 400–500 partizanø. Pas Valentinà ateidavo jo draugai – Juozas Bulka ir Adolfas Kuryla, kurie nebuvo mano draugai. Taèiau 1949 m. geguþës 19 d. èekistas mane nusivedë á MGB ir apkaltino uþ ryðio palaikymà su jais. Pasirodo, Kuryla buvo areðtuotas, o Bulka uþverbuotas ir pasiøstas á vienà partizanø bûrá. Valentino MGB net neiðsikvietë. Kodël? Ar ne todël, kad 1945 m. iðvengë areðto mûsø „byloje“, o man buvo sudaryta proga susipaþinti su sovietiniu kalëjimu. Dël to MGB akyse að atrodþiau pavojingesnis uþ já? 1950 m. balandþio mën. mane vël nusivedë á MGB. Kadangi 1949 m. ástojau á komjaunimà, èekistas man pasiûlë iðaiðkinti perëjusá á prieðø pusæ jø agentà Bulkà. Taip pat pavedë sekti studentø nuotaikas ir apie jas praneðinëti jam telefonu. Að në karto nepaskambinau. Kurá laikà buvau paliktas ramybëje. 1952 m. balandþio mën. 24 d. suëmë mano draugà Aleksandrà Bièkauskà, apkaltino já organizavus pasikësinimà prieð Lietuvos TSR Aukðèiausiosios Tarybos pirmininkà J.Palecká. Kapitonas Danilèevas (ðiandien VRM pulkininkas) ákalbinëjo mane, kaip komjaunuolá ir neturtingø tëvø vaikà, padëti iðaiðkinti dvarininko sûnø Aleksandrà. Man atsisakius liudyti prieð Aleksandrà, kpt. Danilèevas MGB vardu grasino kerðyti man visà gyvenimà. Tø metø rudená Vilniaus valstybinio universiteto kadrø skyriaus virðininkei Monochinai reikalaujant, mane paðalino ið komjaunimo, grasino paðalinti ið universiteto ir paimti á kariuomenæ. Iðgelbëjo elgetiðka socialinë kilmë ir, svarbiausia – Stalino mirtis. Èekistas Bulyginas (ðiandien advokatas) grasino „pasodinti“, bet ir tam sutrukdë Stalino mirtis. 1954 m. baigæs universitetà, pradëjau dirbti TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinëje kontoroje. Tame skyriuje, kuriame að dirbau, lietuviø nebuvo. Rusai, èia iðdirbæ 10 ir daugiau metø (kai kurie ið jø dirbo Lietuvoje 1940–1941 m.), nemokëjo në þodþio lietuviðkai ir niènieko neþinojo apie Lietuvà. Að negalëjau jø átikinti, 274

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

kad lietuviø kalba nëra vokieèiø kalbos tarmë, kad lietuviai nebendradarbiavo su vokieèiais II pasaulinio karo metu ir kad Lietuva buvo vienintelë vokieèiø okupuota ðalis, kur jiems nepavyko suorganizuoti SS legionø (uþ tai okupantai uþdarë visas Lietuvos aukðtàsias ir dalá viduriniø mokyklø). Manæs klausdavo, kokia kalba að kalbuosi su savo dukra ir á kokià mokyklà rengiuosi jà leisti. Reikëjo aiðkinti, kad lietuviø tautinë sàmonë yra aukðtesnë uþ tarybiniø Ðiaurës klajokliø tautiná susipratimà. Kokie buvo mano pokalbininkø veidai, kai að jiems iðdësèiau istorinius faktus apie tai, kad Lietuva valdë tokius miestus: Kijevà, Kurskà, Minskà, Smolenskà ir kad ðiandieninæ Odesà ákûrë Lietuvos kunigaikðtis Vytautas! Ir pasklido gandas, kad að nacionalistas. Pasipylë skundai á KGB. Biurokratai ákalbëjo kontoros valdytojà A.Knyvà paðalinti mane ið kontoros. 1955 m. rudená mane perkëlë dirbti á Dzerþinskio skyriø, paskyrë maþesnæ algà. Taèiau „atodrëkis“ po Stalino mirties dar tæsësi, ir valdytojas gràþino mane á kontorà, paskyrë Vilniaus miesto valdybos virðininko pavaduotoju, leido mokytis stacionarinëje aspirantûroje. Po Stalino mirties lietuviø etninëse þemëse, priskirtose Baltarusijai, prasidëjo sàjûdis steigti lietuviðkas mokyklas. Prie to sàjûdþio, vadovaujamo akademikø J.Balèikonio ir T.Ivanausko, prisijungiau ir að. Kartu su studentais vaþiuodavome á Baltarusijà, lankydavome lietuviø kaimus, atveþdavome lietuviðkø sovietiniø knygø. Tuo metu ir Lenkijos valstybës ribose buvusiose lietuviðkose srityse buvo steigiamos lietuviðkos mokyklos. Susiraðinëdavau su tø mokyklø mokytojais ir siuntinëdavau jiems lietuviðkø sovietiniø knygø. Nelaikiau, kad toks mano veikimas prieðtarauja sovietinei konstitucijai. Vis dëlto KGB buvo kitos nuomonës. Jie pasiuntë á aktyviø veikëjø tarpà savo agentà J.Titliø, dirbusá „Vaizdo“ spaustuvëje. Jis pasiûlë V.Laugaliui ákurti pogrindinæ organizacijà „Tautinis Frontas“ ir siekë, kad jo centre bûtø ekonomistas. Vengrijos sukilimo metu Laugalis pakvietë mane á vienà jo bendraminèiø susirinkimà. Atëjo tik vienas Laugalio draugas – J.Semënas. Iðsiskyrëme nieko nesutaræ. Po keliø mënesiø Laugalis praðë mane paimti ðriftà ið Titliaus spaustuvës. Að atsisakiau. Tuo ir baigësi mano „pogrindinë“ veikla. Vengrijos dvasia greitai iðsisklaidë. Nurimo ir lietuviðkieji „sàmokslininkai“. Laugalis iðvyko mokytojauti á rajonà. Bet praëjus metams nuo pirmojo ir paskutiniojo mûsø susitikimo, KGB nutarë mus suimti. Krata 1957 m. per Kûèias nedavë jokios inkriminuojanèios medþiagos. Èekistai mane tardë dvi paras be pertraukos, pasinaudodami akademiko Pavlovo mokslo laimëjimais apie sàlyginius refleksus. Kada ir tai nepadëjo, man davë stipriai veikianèiø narkotikø. Kapitonas P.Kolgovas (dabar pulkininkas) ákalbëjo mane iðgerti butelá limonado… Po to iðtisà savaitæ likau abejingas ne tik savo, bet ir artimøjø likimui. Kapitonui diktuojant, paraðiau „nuoðirdø prisipaþinimà“. Butinës sàlygos KGB kalëjime buvo pakenèiamos. Visomis priemonëmis buvo siekiama mane moraliðkai kankinti: lyg atsitiktinai uþdarë á 27 kamerà, pro kurios langelá kiekvienà rytà matydavau troleibusø sustojime savo nëðèià þmonà, lydinèià á vaikø darþelá 4 metø dukrà. Iðtisà mënesá manæs neskuto ir po to nuveþë parodyti 275

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

tëvams, pakankinti juos kalinio iðvaizda, o mane – tëvo aðaromis. Ásitikinæ, kad gerai pakeliu kalinimà vienutëje, á kamerà atvedë jëzuità tëvà Aleksandrà Markaitá, visiðkai suardytos sveikatos þmogø. Patekæs èia treèià kartà, Markaitis kankinosi dël visiðkos nemigos ir baimës, kad tuoj pat já iðkvies lietuviðkos KGB pirmininko pavaduotojas pulkininkas L.Martavièius (dabar Vilniaus miesto prekybos kadrø skyriaus virðininkas) ir þiauriai sumuð, kaip muðdavo 1949 m. Tyliais pavasario vakarais girdëdavau á magnetofono juostelæ áraðytus savo vaikø balsus… Be „Tautinio Fronto“ mane kaltino tarybinës marksistinës filosofijos pagrindø griovimu, LTSR Aukðèiausiosios Tarybos deputato lietuviø literatûros klasiko Antano Þukausko-Vienuolio kalbø ir jo testamento platinimu. 1956 m. gruodþio 1 d. sesijoje Vienuolis pasmerkë Vilniaus kraðto polonizacijà, o 1957 m. pavasario sesijoje jam neleido ginti mûsø tremtiniø Sibire. Abi tos kalbos ir testamentas (kuriame Vienuolis praðë pastatyti ant jo kapo kryþiø), buvo platinami savilaidos bûdu. Netgi tardytojai neiðdráso prie bylos prijungti tokios „kaltinamosios medþiagos“. Taèiau ði medþiaga suvaidino didelá vaidmená nustatant man bausmës dydá. Respublikos prokuroras V.Galinaitis teismo proceso pertraukø metu daþnai bëgdavo uþ uþkulisiø ir ilgai pasilikdavo su teisëju. Prokuroro rankose mes matëme minëtos medþiagos fotokopijas. Nepamirðo ir mano ryðiø su Baltarusijos ir Lenkijos lietuviais. Nors, kaip tvirtino tardytojas V.Pilelis, ðiø ryðiø nebuvo galima ásprausti á baudþiamojo kodekso straipsná, taèiau tai davë pagrindà charakterizuoti mane kaip Lietuvos nacionalistà. Teismui nepavyko árodyti antitarybinës agitacijos, kurià að esà pravedæs filosofijos seminaruose. Todël mane nuteisë „tik“ ketveriems metams. Nuteisë ne uþ atlikus veiksmus, bet uþ tai, kad galëjau juos padaryti, jeigu man nebûtø sutrukdæ budrieji èekistai. Prie mûsø bylos buvo prijungti dar septyni man nepaþástami inteligentai, ið kuriø vienas buvo kaltinamas lietuviø literatûros klasiko Juozo Tumo-Vaiþganto rinktiniø raðtø ir Vinco Mykolaièio-Putino eilëraðèio „Vivos plango, mortuos voco“ platinimu. Teismas „árodë“, kad ðá eilëraðtá poetas paraðë 1947 m., todël jis antitarybinis. Po teismo kapitonas Chlopovas (dabar majoras) átikinëjo mane: „Atðiaurus klimatas ir sunkus fizinis darbas iðvalys nacionalinëmis ðiukðlëmis uþterðtas tavo smegenis“. Ir dar kaip valë! Vienoje ið Ozerlago statybø teko patirti nemaþa vargo. Taèiau, sugráþæs á Tëvynæ, greitai pajutau, kad, kai kuriø biurokratø nuomone, smegenys dar ne tiek „pravalyti“, jog man bûtø galima patikëti ekonomisto vietà su 100 rubliø alga. Pagaliau pavyko gauti dispeèerio darbà. Lageriuose liko nemaþa draugø, su kuriais nuolat susiraðinëdavau. Tai nepatiko KGB. Sekimas sustiprëjo. KGB bandë uþverbuoti net artimà mano giminaitá sekti mane. Apie savo vargus paraðiau á lagerá Pranui Skeiveriui. Padaþnëjo iðkvietimai á KGB „pasikalbëti“. Pulkininkas Duðanskis (dabar atsargoje), kovos su uþsienio þvalgyba skyriaus virðininkas papulkininkis Kardanovskis, neþinomo laipsnio ir 276

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

pareigø èekistas Karpuchinas, kapitonas Èesnavièius (dabar papulkininkis) – visi gëdino mane uþ nacionalizmà. Að gi klausdavau jø, kodël rusai, arabai, afrikieèiai didþiuojasi savo nacionalizmu, o lietuvis turi jo gëdytis. Kodël meilë Rusijai pas mus laikoma tarybiniu patriotizmu, o meilë Lietuvai – burþuaziniu nacionalizmu? Aukðtas pareigas uþimà èekistai pasiûlë man: arba paraðyti á laikraðtá straipsná, smerkiantá buvusios nepriklausomos Lietuvos socialinæ santvarkà, arba dar kartà atsidurti teisiamøjø suole. Straipsnio neparaðiau. Bylà perdavë „Puntuko“ gamyklos visuomeniniam teismui. Perauklëti mane sutiko laboratorijos virðininkas V.Grabauskas. Jis ðiurkðèiomis priemonëmis bandë pakeisti mano ásitikinimus: vertë tapti draugovininku, stoti á profsàjungà, kvietë dalyvauti ðventinëse demonstracijose. Uþ nepaklusnumà Grabauskas taikë man ekonomines sankcijas: mokëjo 30 nuoð. maþesnæ algà negu bendradarbiams su viduriniu iðsilavinimu. Su 6 asmenø ðeima gyvenau 23 m2 bute be jokiø patogumø. Mano þmonai buvo paþadëtas paaukðtinimas ir geras 2 kambariø butas. Kaþkas paskambino jos virðininkui. Svajonë apie gyvenimo sàlygø pagerinimà iðsisklaidë. 1967 m. rudená prie KGB ástaigos mane sulaikë kpt. J.Èesnavièius ir privertë „pasiðnekëti“. Jis apkaltino mane skleidimu antitarybiniø gandø, slypinèiø Aleksandro Solþenicyno laiðke TSRS raðytojø suvaþiavimui. Kapitonas átikinëjo mane, kad laiðkà sufabrikavo uþsienio þvalgyba, kurià demaskuosiàs pats Aleksandras Isajevièius. Tuo metu Vilniaus valstybinio universiteto neakivaizdiniame skyriuje studijavau istorijà. Tris kartus vieðai gyniau savo tautos istorijà. KGB uþraðë mano kalbas. 1968 m. geguþës 23 d. „Sigmos“ klube literatûriniø diskusijø metu apkaltinau dramaturgæ Dalià Urnevièiûtæ ir kitus raðytojus nepagarba istorinei tiesai. Kpt. Èesnavièius, èekistas Karpuchinas uþ tai vël mëgino sudaryti bylà. Taèiau net nuo manæs „nukentëjusieji“ atsisakë bûti melagingais liudininkais. Kurá laikà lankiau Lietuvos valstybës ir rusø literatûros istorijos paskaitas kartu su stacionaro studentais. Netrukus VVU prorektorius B.Sudavièius uþdraudë man lankyti ðias paskaitas. 1969 m. pradþioje jis suðaukë Lietuvos istorijos katedros skubø posëdá ir pareikalavo dëstytojø imtis visø priemoniø, kad að negauèiau istoriko diplomo. Ðià uþduotá sutiko ávykdyti doc. S.Lazutka, pasisiûlæs vadovauti mano diplominiam darbui. Nors ir þinojau apie S.Lazutkos veiklà LKP CK (ten jis dirbo skyriaus vedëju) ir prorektoriaujant VVU, jam vis dëlto pavyko papirkti mane pseudoliberalizmu. Paraðiau diplominá darbà tema „Lietuva Rusijos valdþioje (1795–1915)“ ir atidaviau vadovui. Balandþio 25 d. ryte atvyko trys saugumieèiai, tarp jø kpt. Èesnavièius. Paëmë senus prieðkarinius þurnalus, knygas apie Lietuvos istorijà, iðraðus ið knygø ir laikraðèiø. Po keliø dienø, gràþindamas diplominio darbo juodraðtá, majoras Kaþys (dabar papulkininkis) áspëjo: jeigu að branginu laisvæ, privalau niekam nerodyti savo darbo, dvelkianèio neapykanta Rusijai… Kalëjimas uþ meilës stokà carinei Rusijai? Uþ kà privalau jà mylëti? Uþ tai, kad diplomatinëmis ir karinëmis priemonëmis susilpnino Lietuvos – Lenkijos valstybæ ir 1795 m. atneðë mano tautai vergijà? O galbût uþ tai, kad mano tëvà privertë 277

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

kariauti – ginti jos imperialistinius interesus, ið I pasaulinio karo tëvas gráþo invalidas? Tuo laiku KGB ir toliau bandë sudaryti man bylà. Pasirodë kaþkoks Juozas Bernotas. Jis ragino mane ir V.Petkø padëti jam kovoti su tarybø valdþia, gëdino mus uþ neveiklumà ir t.t. Siûlë sudaryti komitetà Ginsburgui ir Galanskovui ginti. Ðis patyræs provokatorius nieko nepeðë. 1972 m. sausio 14 d. gráþæs á namus vëlai vakare radau kapitonà Trakimà (dabar majoras). Jis nusiveþë mane iðklausyti ilgø ir grubiø pulkininko Ðèensnovièiaus monologø. Tà naktá Pavelo Jakyro bute Maskvoje per kratà buvo rasta Simo Kudirkos kalba teisme, o Stasio Jako bute Vilniuje – maðinëlë, kuria buvo atspausdinta ði kalba. KGB nusprendë, kad tai mano darbas. Vël prasidëjo ðaukimai á KGB, tardymai… KGB Jakui priekaiðtavo, kad jis, bûdamas komunistas, o jo draugas Vaclovas Sevrukas – komjaunuolis, uþkibo ant nacionalistø meðkerës. Ákalbinëjo já padëti demaskuoti nacionalistus, þadëjo laisvæ uþ parodymus prieð mane. Negavæs „demaskuojanèiø“ parodymø, KGB negalëjo manæs patraukti teismo atsakomybën. Bet papulkininkis Baltinas pranaðavo: „balansuodamas ant bedugnës kraðto, greitai pateksi á kalëjimà“. 1973 m. geguþës 23 d. milicija sulaikë du konditerijos cecho ekspeditorius – L.Geicà ir F.Svirská. Að laikinai vadovavau tam cechui. Ekspeditoriai prisipaþino, kad per ketvirtá jie iðveþë produkcijos be dokumentø uþ 210 rubliø. Ekspeditorius, bufetininkus ir konditerius milicijoje átikinëjo, kad per 9 mën. pasisavinau didelæ sumà pinigø, uþ kuriuos finansavau nacionalistiná pogrindá. Uþ parodymus prieð mane sugautus su ákalèiais ekspeditorius paleido, o mane areðtavo. Miesto milicijoje visi dþiûgavo. Vyr. leitenantas Gedminas gyrësi, kad sekë mane kelerius metus, turëdamas uþduotá sufabrikuoti man bylà uþ kyðius. „Tada, – pasakë jis, – 15 metø bûtø uþtikrinta, o dabar mums teks dar padirbëti“. Tardymas prasidëjo ne nuo bylos aplinkybiø aiðkinimo, bet nuo pokalbiø paðalinëmis temomis. Majoras Leðèenko, á kurá þiûrint lengva paþinti KGB auklëtiná, þiûrëjo á mane kaip á pasmerktàjá ir buvo nuostabiai atviras. Kalbant nacionaliu klausimu, sutikau, kad maþos tautos pasmerktos asimiliuotis. Taèiau jø nutautëjimo procesas pasibaigs po daugelio ðimtø metø ir todël, mano manymu, nëra reikalo jo greitinti dirbtinomis priemonëmis. Taèiau majoras tvirtino, kad natûralus asimiliacijos procesas yra „skaudus“ ir kaip tik pateisinamos visos priemonës, greitinanèios tautø „susiliejimà“. Smerkdamas mano paþiûras, jis baigë „paðnekesᓠtokiais þodþiais: „Jûs nematëte, kaip mes sutriuðkinome Vengrijos kontrrevoliucijà. Jeigu bûtumët matæ, jûs, lietuviai, nekeltumët savo galvø. Lietuva! Jûsø Lietuvà kaip blusà, ðtai kaip (didþiojo pirðto nagu padarë iðraiðkø gestà) ir nëra jos!“ Po kratos mano bute majoras Leðèenko gráþo tik su senø lietuviðkø þurnalø komplektais. Kaip vëliau pasakojo ðeima, majoras labai piktinosi mano kambaryje kabojusiu þemëlapiu (iðleistu Lenkijoje), kuriame pavaizduota 16-to amþiaus Lietuva. Kaip esà galima toká þemëlapá rodyti mokiniams ir savo vaikams? 278

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

Laikinojo areðto kameroje (KPZ) visada atsiranda panaðaus likimo suimtøjø. Kaþkuris jø turás galimybæ susisiekti su pasauliu uþ grotø ir esàs pasiruoðæs padëti. Èia uþgirsti pasakojimus apie tavæs laukianèià bausmæ, apie pasiprieðinimo valdþiai beprasmiðkumà, apie galimybæ iðsilaisvinti (jeigu bûsi nuolankus ir bendradarbiausi su jais). Paprastai ðie þmonës pirmomis sunkiausiomis kalinimo dienomis stengiasi iðsiaiðkinti tai, kas nepavyko tardytojui. Su manimi „atsitiktinai“ pateko vienos Vilniaus gamyklø tiekimo skyriaus virðininko pavaduotojas J.Þemaitis, kurio vaikystës draugas buvo ne kas kitas, o KGB pulkininkas Duðanskis! Kadangi nepasidaviau „tiekëjo“ ákalbamas, praëjus kelioms dienoms uþ manæs uþsitrenkë Lukiðkiø kalëjimo vartai. Aðtuoniø kvadratiniø metø kameroje buvome ðeðiese. Mano naujieji draugai – þmogþudþiai, plëðikai, kiðenvagiai, protiðkai atsilikæ vaikinai. Nuo machorkos dûmø ir „paraðës“ kvapø buvo nepakeliamai tvanku. Sriuba ið dþiovintø bulviø ir sûdytø pomidorø (maitinimui 9 rub. per mënesá). Po keliø dienø mane pervedë á kità panaðià kamerà. Tai daroma taip pat su tikslu, kadangi apie tà, kuris daþnai mëtomas po kameras, greitai pasklinda gandai, kad jis „stukaèius“ (uþverbuotas agentas). Tokius paprastai kaliniai uþmuða. KGB ágaliotinis Lukiðkëse majoras Strelèenja, áëjæs á kamerà, kreipësi á mane kaip á senà paþástamà, nors já maèiau pirmà kartà. Uþ ryðá su „kumu“ (saugumo ágaliotiniu) kaliniai taip pat mane galëjo uþmuðti. Visos naujienos gadino nuotaikà. Lagaminø vagis A.Gorielovas tikino, kad „Izvestijose“ skaitæs apie akademiko Sacharovo mirtá… Taèiau èia pat esàs vagis Lionius prisiminë, kad jis ðá Gorielovà matæs Vilniaus stotyje milicijos karininko uniforma. Gavau tardytoju vyr. leitenantà J.Vasiliauskà, kuris labai stengësi „áforminti“ stambià kriminalinæ bylà. Taèiau jokiø árodymø, iðskyrus tø dviejø ekspeditoriø parodymus, nebuvo. Kreipiausi á Vilniaus m. prokurorà pil. Topol, praðydamas leisti susitikti su savo advokatu. Gavau neigiamà atsakymà, nes esu suaugæs, neaklas ir todël su advokatu galiu pasimatyti tik tardymui pasibaigus. Tardytojas pasiuntë mano bylà psichiatrø komisijai ir tuo pat metu pervedë mane pas 15 m. nuteistà aferistà Borisà Bernðteinà. Tas, apsimetæs teisininku, átikinëjo mane, kad þûsiu psichiatrinës kalëjimo ligoninës rûsiuose. Nors birþelio 12 d. komisija pripaþino mane sveiku, rugsëjo 4 d. buvau uþdarytas á 379 kalëjimo psichiatrinës ligoninës kamerà. Sunku þodþiais iðreikðti jos gyventojø kanèias ir atmosferà. Anicetas Skarulis, Vaclovas Strupinskas, Jonas Liubartas, Petras Ivanauskas – labai nelaimingi. Vienas dainuoja, kitas meldþiasi, treèias iðvietëje ieðko valgyti… Visi jie verkia nuo skaudþiø aminazino injekcijø, kuriomis „gydo“ juos tris kartus per dienà. Aminazinu „gydo“ ir Valiø Ðaltá, kuris tik apsimeta ligoniu. Liûdna jo ðeimos istorija: tëvà, komunistà, suðaudë vokieèiai. Ðalia nuþudyto tëvo prie medþio pririðo vyriausià sûnø, kuris per naktá iðprotëjo. Motina antrà kartà iðtekëjo – ir ðtai jos devyniolikmetis sûnus Valius… Informatoriai kamerose ir besiklausantieji koridoriuose seniai praneða kalëjimo administracijai, kad Valius vaidina beprotá. Niekam ne paslaptis, kad virðininkai kaliniø elgesá gali stebëti taip pat ið televizijos punktø. Tai kodël já kankinti aminazinu? 279

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Retkarèiais kamerà aplankydavo gyd. Strimaitienë. Jos akyse nieko kita negalëjai pastebëti, tik deganèià neapykantà savo pacientams. Ne veltui vienas kalinys, patekæs èia uþ lapeliø platinimà Panevëþio mieste, átikinëjo mane, kad ðios ligoninës psichiatrai patys yra sunkûs ligoniai. Tik jie gydosi ne aminazinu… Ið psichiatrinës ligoninës, kaip paprastai, á tardymà neveda. Bet tardytojas J.Vasiliauskas, norëdamas padidinti spaudimà, laikë tikslinga mane iðkviesti ir praneðti, kad mano þmona po operacijos yra beviltiðkos bûklës, kad vaikai vieni, kad man átaria ðizofrenijà ir kad mano byloj surasti nauji ákalèiai. Tuo pat metu tardytojas Vilniuje paskleidë þinià, kad að psichiatrinëje ligoninëje. Saugumieèiai átikinëjo þmonà, kad manæs laukia didelë bausmë ir bûtø geriausia iðeitis, kad jinai patvirtintø mane esant psichiðkai nenormalø! Þmonos atsakymas – du protestai. Spalio 8 dienà iðkvietë gydytoja Semionienë. Prieð pradëdama pokalbá, gydytoja man davë kaþkokià tabletæ. Ji domëjosi mano politinëmis paþiûromis ir pateikdavo tokius klausimus, kuriuos galëtø uþduoti tik KGB darbuotojas. Iðeidama pareiðkë, kad reiksià iki pavasario „sveèiuotis“ ðioje ligoninëje. Taèiau po 4 dienø nelauktai mane iðkvietë komisija, kuri, matyt, buvo sudaryta patvirtinti sprendimui, kad esu psichiðkai sveikas. Nors man nedavë jokiø kenksmingø sveikatai medikamentø ir ekspertizës skyriuje su manimi elgësi pabrëþtinai mandagiai, bet esu ásitikinæs, kad dauguma ðios ligoninës bendradarbiø gauna atlyginimà ne vien ið sveikatos apsaugos ástaigos… Ðiø gydytojø ranka turbût nesudrebëtø vykdant patá niekðiðkiausià ásakymà ið „virðaus“. Jeigu þmona nebûtø uþprotestavusi, mane bûtø iðleidæ su tokia palauþta sveikata, su kokia gráþo ið ligoninës technikos mokslø kandidatas Mindaugas Tamonis. Paprastai ið ligoninës kameros perveda tiesiai á kalëjimo tardomàjá korpusà. Mane uþdarë trims dienoms á izoliatoriø su iðmuðtais langais. Po to ámetë á 149 kamerà, kur sëdëjo nuolatinis psichiatrinës ligoninës pacientas þudikas Stasys Jonaitis ir vienas apsimetæs nenormaliu. Gyvenimo sàlygos buvo blogesnës negu psichiatrinëje kameroje. Tiktai po primygtiniø reikalavimø, protestø mane pervedë á 173 kamerà, kur dauguma ákalintøjø buvo lyg ir sveiki. Kai að pasiþiûrëjau á stiklo ðukæ (vietoje veidrodþio), pamaèiau á mane þiûrintá visiðkai ligotà þmogø… Tardymai tæsësi. Mane pradëjo veþioti „voronoku“ á miesto milicijos skyriø. Daþnai atgal parveþdavo su lengvàja maðina, matyt, tam, kad gauèiau progos pamatyti rudenëjantá Vilniø ir tà vaizdà galëèiau palyginti su savo gyvenimu purvinoje Lukiðkiø landynëje. Kai kada leisdavo pasimatyti su broliais. Kadangi þmona toliau sunkiai sirgo, pasimatymai ir naujienos ið namø niekados nebuvo dþiugûs. Tuo paèiu metu tardymuose vis didino spaudimà. Tardytojas J.Vasiliauskas, nerasdamas mano kaltës árodymø, stengësi iðspausti parodymus ið liudininkø net akistatos metu. Pvz., lapkrièio 2 d. tik po to, kai pareiðkiau, jog iððoksiu pro langà arba persipjausiu venas, jis perraðë protokolà, kur buvo neteisingai uþraðyti liudytojos G.Matveikos parody280

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

mai. Kadangi protokolø nepasiraðinëjau, tardytojas pradëjo apiforminti akistatas, kuriø ið viso nebuvo. Teismo metu gynëjas reikalavo iðteisinti mane, nes kaltë nebuvo árodyta. Taèiau vis vien nuteisë vienerius metus kalëti. Daugiau „iðspausti“ negalëjo. Reikia pripaþinti, kad ðiandieninis mûsø teismas ne toks, koks buvo 1958 m. – dabar reikia nors formaliø kaltës árodymø. O metai pas mus vis dar nelaikomi bausme. Be to, prasëdëjus iki teismo 7 mënesius, negalima tikëtis, kad tave iðteisintø. Tokiø ávykiø pas mus nebûna. Likus 5 mënesiams iki bausmës galo, dar grësë daug pavojø. Nepaisydami mano praðymø po teismo pasodinti á vienutæ, uþdarë á bendrà kamerà. Èia, tarp kriminalistø, labai sunkiai sekësi apginti savo þmogiðkàjá orumà. Atiminëdavo daiktus, sumuðdavo silpnesnius. 18 kaliniø muðë vienà kuo pakliuvo. Vertë ir mane muðti. Kai atsisakiau, grasino: jei sumuðtasis mirtø, jie paliudytø, kad að buvau ðiø muðtyniø iniciatoriumi… 1974 m. sausio 18 d. patekau á Vilniaus grieþto reþimo lagerá, árengtà buvusiame vizitieèiø vienuolyne ir prie jo esanèioje Ðvè.Jëzaus Ðirdies baþnyèioje. Èia taip pat jautësi akyla saugumieèiø akis. Ta akis buvo oper. tyrimø ágaliotinis Ivanovas. Lageryje pilna provokatoriø. Visokiausiais bûdais jie siûlë savo paslaugas, norëdami mane átraukti á kokià nors sukèiø kompanijà. Paskutinæ naktá lageryje apvogë sandëlá, kuriame dirbau. Provokatoriai paleido gandus, kad tai padarë mano paþástami kaliniai. Prasidëjo apklausinëjimai. Laimë, kad neatsirado liudytojø… Atsisakë liudyti net tie, kurie Lukiðkëse mane terorizavo. Gráþæs á ðeimà, tikëjausi, kad jau pakankamai „atsëdëjau“ uþ savo tautines ir politines paþiûras ir KGB paliks mane ramybëje. Viltys nepasitvirtino. Po keleto dienø vël iðkvietë milicijos kapitonas Deneikin, o po to leitenantas Ganatauskas. Jis su manim elgësi labai ðiurkðèiai, pareiðkë, kad turi teisæ 5 metus kiekvienà mënesá iðkviesti mane „pasikalbëti“, kad að nesugalvoèiau, pvz., pavogti ið teatro gaisrinës þarnos. 1974 m. gruodþio 2 d. atëjau á savo paþástamo Petro Plumpos ir jo draugø „atvirà“ teismo procesà. Áleido, bet kità dienà papraðë apleisti teismo salæ. Amerikieèiø baleto trupës „Siti Centr Dþofri Balet“ gastroliø dienomis, KGB nurodymu, man buvo uþdrausta ateiti á darbà teatre. Patekau ten kaip þiûrovas. Paskui mane sekë prieðgaisrinës apsaugos virðininkas Mykolas Ðliþys, drausdamas áeiti á tarnybiná bufetà iðgerti bokalo alaus. Trys sekliai, vadovaujami Vilniaus teatriniø ástaigø „globëjo“ KGB vyr. leitenanto V.Gulbino, lydëjo mane net á tualetà. Amerikieèiams iðvaþiavus, su manimi kalbëjosi minëtas pil. Ðliþys, kadrø skyriaus virðininkë S.Lupðicienë ir buvæs teatro direktorius V.Lauruðas. Teatralai man pareiðkë, kad Operos ir baleto teatras – ideologinë ástaiga, lietuviø kultûros lopðys, spec. objektas Nr. 1, kurio apsauga priskirta KGB. Kaip tik KGB ir reikalauja paðalinti mane ið teatro, nes að èia per daug matau ir girdþiu. Direktoriaus þodþiais tariant, jei du fakultetus baigæs þmogus dirba uþ 65 rub., tai arba jis nesveikas, arba turi kitø tikslø… Pasiûlë paraðyti pareiðkimà ir savo noru iðeiti ið darbo. Kreipiausi 281

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

á prokurorà, praðydamas apginti mane nuo diskriminacijos. Tuomet pervedë budëti á prieðgaisrinës automatikos uþdarà kabinetà, kad neturëèiau galimybës daryti átakà tikrai tarybiðkai galvojantiems… 1974 m. gruodþio 23 d. rytà prie namø manæs laukë èekistai. Sugràþino atgal á butà ir viskà apversdami ieðkojo „LKB Kronikos“. Majoras Kalakauskas nustebo, kad, jo manymu, að, taip nekenèiantis visko, kas rusiðka, skaitau rusø kalba knygas. Ar nebijau surusëti? Uþtikrinau èekistus, kad net mano anûkai nesurusës. O dël neapykantos, tai ðiandien ne mane vienà erzina, kad tarnautojai, iðdirbæ Lietuvoje 30 ir daugiau metø, grubiai ðaukia: „Kalbëkite rusiðkai!“ arba „Lietuviðkai nesuprantu“. Ðtai vienas ið daugelio faktø: 1972 m. uþsakiau dujas. Neatveþë. Neatveþë ir po antro uþsakymo. Prieþastis – uþsakiau lietuviø kalba. Savo nepasitenkinimà tuo iðreiðkiau ne „Kronikai“, bet Lietuvos KP CK oficiozui „Tiesa“. Nors mano pareiðkimo neatspausdino, bet dujofikacijos valdybos darbuotojai kurá laikà suprato mano gimtàjà kalbà. Po areðto jie vis dëlto atkerðijo mano ðeimai: ilgà laikà nevykdë uþsakymø arba atveþdavo nepilnus dujø balionus. Ðiuo metu vël nepriima uþsakymø lietuviø kalba. Reikës vël reikalauti ir pasiekti tai, kas garantuota mûsø konstitucijoje. Jûsø ástatymai ne visi man patinka, bet kadangi esu tarybinis pilietis – juos gerbiu. Reikalauju, kad bûtø gerbiamos ir mano teisës. Mano vaikai taip pat yra saugumo sekami. Majoras Krasnikovas kratos metu klausinëjo mano þmonos motinos, ar þentas netrukdo vaikams tapti tarybiniais pilieèiais. Pokalbiuose su manimi jie nuolatos primindavo apie juos. Mokykloje jiems skiriamas „ypatingas“ dëmesys. Pvz., 1974 m. geguþës 14 d. sûnaus Gintauto auklëtoja iðsikvietë mano þmonà ir jai praneðë, kad mokyklos vadovybë labai susirûpinusi, jog penkiolikmetis sûnus tokià dienà (Romo Kalantos susideginimo metinës) visai valandai kaþkur dingo… Taèiau ðita „globa“ kaþin ar turës daugiau átakos mano vaikams, negu pats gyvenimas, kuris daug kuo skiriasi nuo to, kas yra mokoma mokykloje. Kratos, mano areðtai, iðkvietimai á saugumà mano vaikams turi daugiau átakos negu tarybinë ar antitarybinë agitacija. Dar negimæ jei buvo patekæ á kratø sûkurá (1957 m. gruodþio 24 d. mano areðto metu þmonai buvo aðtuntas nëðtumo mënuo, 1969 m. balandþio 25 d. kratà darant ji buvo taip pat nëðèia ir po keliø dienø pagimdë 8-iø mënesiø sûnø Ramûnà).Vëliau kratydavo jø knygø spintas, vaikiðkus drabuþëlius. Nuo tada, kai 1972 m. mane iðveþë á saugumà su maðina GAZ-69, trejø metukø Ramûnas bijo ðios markës maðinø… Gráþæs ið mano teismo salës, jis pareiðkë moèiutei, kad uþaugæs iðsprogdins visus kalëjimus, nors niekas jo neagitavo prieð tarybinius kalëjimus. Susidaro áspûdis, kad saugumas stengiasi visomis „perauklëjimo“ priemonëmis ir progomis ábauginti, palauþti mane fiziðkai ir moraliðkai ir paversti paklusniu robotu. Daugelis èekistø ne kartà tai atvirai pripaþino. Dar 1958 m. kapitonas Jankevièius (dabar atsargos pulkininkas) kalbëjo: „Jus reikia gàsdinti, kad bijotumëte, kitaip jûs pradësite ið uþ kampo ðaudyti á mus. Jeigu praeinant pro saugumo pastatà tavo kinkos nedrebëdavo, tai kai gráði ið Sibiro – drebës…“ 1972 m. vasario 15 d. mane tardæs kapitonas J.Markevièius (dabar majoras) gyrësi, kad visus jo 282

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

tardytus teismas pasiuntë á anà pasaulá. Tuo laiku á kabinetà ábëgo majoras Kaþys ir greitakalbe iðpyðkino: „Terleckas?! Argi jûs ne kalëjime? Að uþmigti negaliu þinodamas, kad jûs mindote mûsø tarybinæ þemæ“. Ir pulkininkas E.Baltinas visai atvirai pareiðkë: „Jûs niekada neturësite ramaus gyvenimo“. Visiðkai neseniai po Mindaugo Tamonio laidotuviø (1975 m. lapkrièio 10 d.), kur neðiau karstà ir tylëdamas dalyvavau iki ceremonijos pabaigos, èekistas, vardu Vladas, per paþástamà 16-metá mokiná pagrasino man: „Susidorosime ir su tavimi“. Nejaugi KGB galvoja, kad jiems pasiseks tiek ábauginti mane, kad bijosiu ateiti net á savo draugø laidotuves? Iðkvietimai á KGB turi tikslà kelti siaubà. Pvz., 1972 m. liepos mënesá ilgai buvau vedþiojamas ilgais koridoriais, kuriuose ant visø durø raudonai degë lentelës: „Vyksta tardymas“. Þinojau, kad tada po geguþës demonstracijos Kaune ir liepos ávykiø Sporto rûmuose „sveèiø“ saugume buvo pakankamai. Bet negi juos apklausinëjo vienu metu? Kadangi tarp mano paþástamø yra daug rusø ir þydø, èekistai stengiasi juos iðgàsdinti tvirtindami, kad draugauja su þmonëmis, kuriø rankos kruvinos. Duok Dieve, kad mûsø oponentø rankos bûtø tokios ðvarios! Noriu papasakoti apie vienà, jau daugiau kaip 25 metus sëdintá lageryje, þmogø. Jonas Abukauskas 1948 m. vadovavo partizanø bûriui. Jis gavo ásakymà suðaudyti vienà átariamà ðnipinëjimu KGB. Þmona ir maþameèiai vaikai maldavo pasigailëti vyro ir tëvo. Jonas ásakymo neávykdë. Netrukus jis pats pasidavë valdþiai, sukûrë ðeimà. Abukauskà areðtavo ir nuteisë suðaudyti. Beveik metus jis praleido mirtininkø kameroje. Þmona seniai iðtekëjo, o dukra iki ðiol nematë savo tëvo. Bet Jonas niekada nesigailëjo, kad buvo gailestingas savo prieðams. Lageryje, kur viename barake gyveno vien lietuviai ir latviai, ruoðësi pabëgimui. Kai bandymas suþlugo, J.Abukauskas ir dar trys prisiëmë sau visà atsakomybæ. Jiems prailgino bausmës laikà. Jei Jonas iðtvers 28-eriø metø bausmæ, jis bus pats geriausias, pats brangiausias mano sveèias. Saugumo atstovai ávairiø ástaigø uþdarose paskaitose mini mane tik bloguoju. Tai iðgirdæ paþástami taip pat mane gàsdina. Kalba, kad dabar atëjo eilë laidoti mane. Taèiau esu ramus. Visø pirma todël, kad seniai pasiruoðiau bet kokiai aukai. Mano nuomone, në vienas kraujo laðas nëra beprasmis. Antra, KGB bijosi tik mano paþiûrø, taèiau netiki, kad ryþèiausi konkreèiai veiklai. Kitaip mane sektø labiau kvalifikuotai. Dabar tai daroma per daug aiðkiai – seka èekistai, kurie paþástami ið matymo, arba, pvz., teatre direktorius-tvarkytojas P.Vaivada… Atrodë, kad Maskvoje mumis niekas nesidomi. Taèiau 1975 m. kovo 3 – iðvykimo ið ten dienà Baltarusijos stotyje pasirodë „mûsø“ seklys, kai kada deþûruojantis prie V.Petkaus buto… KGB rastø bûdø mane atleisti ið teatro, bet kol kas tenkinasi tik diskriminacija. Ðiø metø vasario mën. teatro patalpose vyko Lietuvos kultûros darbuotojø suvaþiavimas. Mane iðvijo ið budëjimo. Lapkrièio 6 d., man iðbudëjus vos 4 valandas, liepë ateiti á darbà kità dienà. Ir rytojaus dienà 4 valandas neleido dirbti. Nepasitiki? Nenori, kad matyèiau, kaip ðventinëmis dienomis MVD kareiviai laksto, ieðkodami minø, patikrina net kabinetø stalus? Nors ið dvideðimt dviejø gaisrininkø teko 283

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

septyniems kalëti, lapkrièio 7 d. kaþkieno leidimu budëjo 15 metø lageryje ir tremtyje iðbuvæs Albinas Þiedûnas, lietuviø ansambliø TSRS chormeisteris (1980 m. tardomas supratau, kad jis KGB agentas – A.T.). Ð.m. geguþës mënesá dingo (ne mano poste) du televizoriai. Milicijos kpt. Bernatavièius apklausinëjo mane vienà. Vadinasi, potencialus vagis galiu bûti tik að. 1974 m. gruodþio mënesá po kratos saugume manæs paklausë, ar að neturiu noro pakeisti savo politines paþiûras. Þinoma, ne! Tiek iðgyvenæs per 30 metø, nepajëgsiu pamilti jûsø valdþios. Ið manæs, pasirodo, daug nereikalaujama: kai kada pagirti valdþià ir ðventiniø demonstracijø metu praeiti pro tribûnà su plakatu arba raudona vëliava rankoje. Deja, ir nuo tokio pigaus nuolankumo að jau iðsigydþiau. Nemoku mylëti savo prieðø. O kad èekistai mano prieðai, 1972 m. patvirtino papulkininkis E.Baltinas. Kai paklausiau, kaip man já vadinti, jo atsakymas buvo toks: „Tik jau ne draugu. Jûs mûsø prieðas“. Koks prieðas, jeigu nekovoju prieð jus? Joks teismas neárodë mano antitarybinës veiklos. Niekada nekovojau prieð tarybø valdþia ir nieko prieð jà nekursèiau. Nors ir be meilës, bûti lojalus jûsø valdþiai Lietuvoje galiu. Tyliu. Penkerius metus tyliu savo noru. Ko nori ið manæs KGB darydamas kratas, ðaukdamas apklausinëjimui, grasindamas? Pil. Generole! Jus tikriausiai átikinëja, kad deðimtys tûkstanèiø lietuviø, pabuvojæ jûsø lageriuose, „nurimo“. Tik saugelë „psichø“ tæsia savo pasmerktà pralaimëjimui kovà prieð tarybø valdþià. Belieka susidoroti su ðia saujele ir Lietuvoje bus tylu ir ramu, kaip Baltarusijoje. Netikëkite tuo! Kauno demonstracijos metu gatvëse nebuvo në vieno lagerininko. Nuo Jûsø tikriausiai slepiami 1972 m. ávykiai Vilniaus sporto rûmuose tarptautiniø rankinio varþybø metu. Moksleiviai ir studentai jau pirmosiomis varþybø dienomis triukðmingai „sirgo“ uþ ðvedø, vokieèiø ir kitas komandas, tik ne uþ tarybinæ. Kità dienà reikëjo iðplatinti bilietus tose gamyklose ir ámonëse, kur lietuviø dirba vos 10–20%. Argi dël to nereikëtø susimàstyti? Taip pat tektø pasvarstyti, kodël Vilniaus mokyklose iðnyko paralelinës rusø ir lietuviø klasës? Nacionalistai negalëjo jø uþdaryti. Esu tikras, kad nëra kalti në Lietuvos komunistai. Tai kas gi kaltas? Vyr. leitenantas V.Daugalas kalbëjo, kad su mano paþiûromis gyventi Lietuvoje pavojinga. Bet kà daryti? Emigruoti nenoriu. Susipratusiam lietuviui Lietuvoje maþesnis pavojus asimiliuotis negu ten, Vakaruose. Lietuviø tauta nëra geresnë uþ kitas. Taèiau laikyèiau didele nelaime, jeigu su savo anûkais reikëtø kalbëtis svetima kalba. Mûsø tikrovë labai toli nuo idealo, taèiau tikiu progresu, o ðis progresas mano pagalbos nereikalauja. Todël lieku nuoðalyje nuo visø „Kronikø“… nors dël jø KGB apklausinëjo mane ne vienà kartà. Mano nuomone, „Lietuvos Katalikø Baþnyèios Kronika“ jums pavojinga tik kaip Lietuvos pogrindþio liudininkas. Na, ir su ja, padedant Vatikanui, jûs tikriausiai susidorosite… Tikiuosi, kad viskas pasikeis á gerà pusæ. Nors Lietuvos saugumo kapitonas Markevièius ilgisi stalinizmo laikø, gailisi, kad ðiandien negali manæs ir „pana284

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

ðiø“ be tardymo iðsiøsti uþ speigiraèio „agituoti baltø meðkø“, taèiau tie laikai negráð. Praðau Jûsø duoti Lietuvos KGB nurodymà, kad jie paliktø mane ramybëje.
Vilnius, 1975 m. lapkrièio 23 d. Su pagarba ANTANAS TERLECKAS

Leidëjø pastabos. KGB su savo politiniais prieðais susidorodavo tiek moralinëmis, tiek fizinëmis priemonëmis. Dar 1972 m. A.Terleckas buvo áspëtas, kad toks susidorojimas gresia ir jam. 1973 m. geguþës mën. KGB milicijos rankomis sufabrikavo jam kriminalinæ bylà. Gráþæs po metø kalëjimo ir konclagerio, buvo priverstas dirbti gaisrininku, vëliau durininku, krovëju. Taèiau ir þemiausioje visuomenës laiptø pakopoje stovëdamas gavo naujø áspëjimø. Nusprendæs uþbëgti naujam KGB susidorojimui uþ akiø, paraðë galingiausiajam SSRS þmogui – J.Andropovui laiðkà, kuris vëliau perduotas á uþsiená. Kæstutis Jokubynas, pasinaudojæs tuo, kad virð Terleckø buto esanti „sargyba“ laikinai paðalinta, per dvi paras A.Terlecko prisiminimus perredagavo á gan ilgà laiðkà. Draugai tikino, kad uþ toká laiðko turiná tuoj bûsiàs suimtas. Tuo tarpu jis buvo ásitikinæs, kad tik ðis laiðkas gali kuriam laikui nukreipti ðalin virð jo galvos kabantá Damoklo kardà. 1975 m. lapkrièio mën. pabaigoje Maskvos disidentë Liusia Boicova, Sergejaus Kovaliovo þmona, pirmàjá laiðko egzemplioriø ámetë á paðto dëþutæ, o antràjá perdavë uþsienio korespondentams. 1976 m. sausio 2 d. treèiàjá laiðko egzemplioriø A.Terleckas nuveþë kun. Pranui Raèiûnui. Dalá pats iðvertë á lietuviø kalbà, o kità – jis. Gerbiamo kunigo dëka laiðkas buvo atspausdintas „LKB Kronikos“ Nr. 21. Já perspausdino vienuoliø pranciðkonø leidþiamas „Darbininkas“. 1976 m. ankstyvà pavasará „Vatikano“ radijas pradëjo transliuoti laiðkà á Lietuvà ir skaitë já kelis mënesius. Iðeiviai laiðkà iðvertë á anglø kalbà ir 1976 m. birþelio 14 d., pavadinæ „Respect my rights“, atspausdino JAV ir iðplatino po visà pasaulá. Ðio laiðko pavieðinimas kuriam laikui atitolino A.Terlecko areðtà. Ið tikrøjø ðis laiðkas, paèiø èekistø þodþiais, leido jam „trypti ðventà tarybø Lietuvos þemæ“ dar ketvertà metø.

GELBËKIME LIETUVOS GAMTÀ
ANTANAS TERLECKAS

Dþiugu, kad atsiranda mûsuose, kas gina þmogaus teises („LKB Kronika“), bet reikëtø ginti jo teisæ gyventi ne tik moraliðkai, bet ir fiziðkai sveikoje aplinkoje. Tragedija, jei þlugdama þmogaus dvasia, bet lygiai tokia pat tragedija, jei gresia pavojus ir jo kûnui. Dþiugu, kad ðiandien Lietuvos þemës ûkis duoda 20–27 cnt ið hektaro, kad kaimieèio buitis maþai kuo skiriasi nuo miestieèio, kad þemdirbys ðiandien maþiau dirba, o soèiau negu prieð karà valgo. Tai viena, ðviesioji, medalio pusë, bet yra ir antroji, kelianti nerimà. 285

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Ið uþsienio atvykusiems sveèiams autostradoje „Vilnius–Kaunas“ rodomas aptvertas àþuolas, kuris tarsi byloja: „Þiûrëkite, kaip rûpinamasi ne tik visa gamta, bet ir pavieniais medþiais“. Ðis àþuolas – savotiðkas agitpunktas. Turistai, pabuvojæ Lietuvoje, gali pajusti dëkingumà tarybinei valdþiai uþ tai, kad globojama gamta. O jei dar pamato filmø apie Þuvinto rezervatà, pravirksta ið dþiaugsmo. Àþuolas ir tie filmai aptemdë akis net tokiam þymiam JAV gamtosaugos specialistui Valdui Adamkui. 1966 m. kovo 22 d. á Lietuvos administratoriø A. Snieèkø ir M. Ðumauskà kreipësi dvideðimt vienas Lietuvos intelektualas. Keturiolikos puslapiø Memorandume jie nupieðë gan tragiðkà Lietuvos gamtos vaizdà. Jie raðë: „Tarybø Lietuvos visuomenëje, ypaè daugelio mokslo ir kultûros darbuotojø tarpe, vis stipriau kyla gilus susirûpinimas dël Nemuno þemupio, Kurðiø mariø, pajûrio kurortø ir viso Lietuvos pajûrio kraðtovaizdþio likimo...“ Nerimas ne be pagrindo. Ðtai keli faktai ið netolimos praeities. Intelektualai konstatavo, kad Nevëþis tiek uþterðtas, jog „visa vandens gyvybë jame þuvusi“. Mirtis tûnanti Dangës þemupyje ir Klaipëdos vandenyse. Telðiø ir Ðiauliø eþerai, Mûðos upë yra smarkiai uþterðti. Pastaèius Këdainiø superfosfato kombinatà, iðdþiûvo prie Këdainiø esantis Juodkiðkiø miðkas. Vëliau vienas Memorandumo autoriø, geografijos mokslø daktaras È. Kudaba raðë, kad toks pat likimas iðtiko ir Jonavos azotiniø tràðø gamyklos kaimynystëje esanèius ir kurortinæ reikðmæ turinèius vaizdinguosius Panerio miðkus. Dar projektuojant Elektrënø ðiluminæ elektrinæ, spauda tikino tautà, kad ði elektrinë naudos broliðkø respublikø gamtines dujas. Ið tikrøjø ji kûrenama vien mazutu ir „sunaudoja apie 2300 tonø sieringo mazuto per parà“. Vyraujantys vakarø vëjai neða elektrinës kaminø iðmetamas dujas, kurios pasiekia net Vilniaus ir á ðiauræ nuo jo apylinkes: Grigiðkiø–Kernavës baro ir Valakampiø–Nemenèinës– Santakos baro puðynus. Sudegus mazutui, per parà kaminais iðeina apie 74 tonos sieros trideginio. Siera atmosferoje jungiasi su vandens garais ir duoda apie 200 tonø sieros rûgðties. O tai reiðkia, kad 60 km spinduliu ir 90 laipsniø kampu (apimant Dubingius, Nemenèinæ, Vilniø, Rûdininkus – ðiø vietoviø puðynus) 2500 km2 plote kiekvienam hektarui tektø po 290 kg koncentruotos sieros rûgðties per metus. Toks yra intelektualø þodis. Vilniaus ðiluminë centralë be laiko praþudë Vingio parkà. „Lygiai kaip Vingio parkas, þus Sapieginës Valakampiø miðkai, jeigu Þirmûnø–Verkiø plento rajone bus toliau telkiamos orà terðianèios ámonës arba Antakalnio ðiluminë energija vartos ne dujiná kurà“. Tepraëjo 9 metai, o Lietuvos mokslininkø pranaðystës baigia pildytis. Intelektualai raðë: „Nemuno ties Kaunu patvenkimas yra pavyzdys, kaip nereikia daryti... HES tvenkinys Darsûniðkio–Birðtono (net 3 km aukðèiau jo) bare paskendo Nemuno purve... Ðiandien Birðtonas gausus jau ne pliaþais, o purvynais panemunëse“. Konstatavæ, kad gamtos þalojimo faktai „sugriovë arba tebegriauna biologinæ pusiausvyrà ir jos ciklinius procesus“, Lietuvos intelektualai áspëjo, kad tolimesnis 286

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

vakarø Lietuvos pramoninimas „gali nepataisomai suþaloti kraðtovaizdá, praþudyti Nemuno þemupá, Marias ir Respublikos pajûrio poilsinæ zonà“. Lietuvos mokslininkai jau tada nerodë didelio entuziazmo dël Lietuvos pramoninimo: „... teritorijø pramoninimo ir urbanizavimo sàlygas sprendþia gamtos dësniai... Lietuva – pajûrinë miðkø juostos dalis. Todël Lietuvos pramonë turi paklusti ðios juostos gamtos dësniams“. Intelektualai priminë Lietuvos administratoriams (sàjunginei valdþiai skirtame Memorandume), kad Lietuvos daugiametë augalija dengia maþiau negu 50% teritorijos. Maskvos srityje ði danga siekia 70%, Buriatijos ATSR ir Pamario kraðte – 100% . Ðtai kur galima kurti pramonæ! Negalima nepritarti mûsø intelektualams, kad „kai kurios Nemuno þemupio pievø bendrijos yra pasaulinës reikðmës augalijos paminklai, o Ventës Rago aplinka – tokia laukiniø paukðèiø karalystë, kurios apsauga uþtikrina Lietuvos prestiþà visame pasaulyje“. „Eþeringoji Aukðtaitija, kaip reikðmingiausioji Baltijos kalnyno dalis, yra nemaþiau vertinga. Paþvelgus á Europà vandens resursø, puðynø ir pliaþo poþiûriais, ji neturi ekvivalentiðkø pakaitalø ligi pat Uralo, Kaukazo, Krymo, Karpatø, Alpiø“. Intelektualai pamirðo èia pridurti Nerijà ir Èepkeliø raistà. Kas beliko ið ðiø Lietuvos gamtos turtø? Po 30 metø nuolatinio Partijos ir Tarybinës vyriausybës rûpinimosi jais? Ir kà pamatysime dar po 30 metø? Ventës rage dar 1929 metais buvo pastatyta Ornitologinë stotis. Èia pavasariais ir rudenimis nutûpdavo pailsëti daugiau kaip 5 milijonai paukðèiø. Jie bûdavo þieduojami, stebima jø migracija. Pastaèius darbininkø gyvenvietæ, dauguma paukðèiø jau aplenkia Ventës Ragà. Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas Þiniûnas apgailestauja, kad svetur labiau rûpinamasi gamtos apsauga: „Daugelyje ðaliø svarbiausiø upiø þemupiai paskelbti rezervatais“. Iðskaièiavæs nykstanèius retus paukðèius, pirmininkas pripaþásta, kad „Ventës Rage sudarytos dirbtinës kliûtys paukðèiø migravimui, þiedavimui“. Jis prisipaþásta, kad gamtos apsaugos darbuotojams maþdaug po 4 metø derybø pavyko su Melioracijos ir vandens ûkio ministerija suderinti tik labai maþà ichtiologiniø draustiniø sàraðà ir iðsaugoti apie 5% respublikos upeliø. Dar 1966 m. dr. È. Kudaba raðë: „Neris apsivalo tik uþ 100 km nuo Vilniaus, kur tolimesnæ ðios upës terðimo estafetæ pamaþu perima Jonava. Nebegyva ir pavojinga upe virsta Venta...“ Dr. M. Lasinskas (hidrotechnikos mokslø atstovas) yra susirûpinæs dël Kulpës, Mûðos, Ventos ir Ðeðupës uþterðimo. Net mûsø tarybinëje spaudoje lietuviai gamtininkai piktinasi, kad yra sunaikinta keli ðimtai buvusiø dvarø parkø. Ið jø paminëtini: Justinavos parkas, kuriame 1831 m. mirë viena sukilimo vadø – Emilija Pliaterytë; Dþiuginënø parkas, kur 1861–1863 m. gyveno raðytoja J. Þemaitë. Neseniai Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto darbuotojai „Tiesoje“ atspausdino vieðà laiðkà, kuriame iðreiðkë savo susirûpinimà dël Nerijos kopø likimo. Kopos slenka, maþëja. Naftos kaina pasaulinëje rinkoje kyla, todël ieðkoma net Nerijoje. 1968 m. pavasará ið naftos græþiniø iðsiverþus sûriems vandenims, þuvo 3–4 ha miðko. Èia miðkà siaubia statybininkai, naminiai gyvuliai. Vietoj per parà 287

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

galinèiø aplankyti Nerijà 3 000 þmoniø, faktiðkai èia pabuvoja þymiai daugiau, kasmet apie 100 000. Áþûliai elgiasi sveèiai ið „broliðkø“ respublikø, nes ðie puikiai þino, kad gamtos apsaugos inspektoriai nuo 1962 m. neteko teisës paþeidëjus bausti vietoje. Lietuvos visuomenë raminama, kad greitai Nerija tapsianti nacionaliniu parku. Ar jos neiðtiks Èepkeliø raisto likimas? 1948 m. ðis raistas buvo paskelbtas rezervatu. Po keleriø metø ið unikalaus Lietuvos raisto buvo atimta teisë naudotis rezervato privilegijomis. Ð. m. spalio mën. Èepkeliø raistui vël sugràþintos rezervato teisës. Ministrø Tarybos nutarimu neleidþiama raiste „bet kokia veikla, galinti paþeisti natûraliø gamtos procesø eigà ir neatitinkanti rezervato tikslø bei uþdaviniø“. Pavëluota iðtisais 25 metais! Per ðá laikotarpá melioratoriai, vaikydamiesi premijø, Èepkeliø raiste atvërë þaizdà, kurios jie nebeiðgydys. 1937 m., kada pasaulyje niekas nesidomëjo gamtos apsauga, Lietuvoje buvo ásteigtas Þuvinto rezervatas. Tik 31 metams praëjus nuo „paskutinës socializmo pergalës Lietuvoje“, leista Lietuvai turëti antràjá gamtos rezervatà. Lietuva – maþiausiai miðkingas Europos kraðtas (25%). Nors brandþiø miðkø turime 5,6%, paskutiniu metu suintensyvintas brandaus miðko kirtimas. Nieko nebeliko ið didingø Labanoro, Uþvenèio ir Þaliosios giriø. Kurá laikà jos buvo paskelbtos draustiniais ir kertamos „iðimties keliu“. Ðiø metø pavasará „draustinio“ iðkaba nukabinta nuo Labanoro girios. Jai graso mirtinas pavojus. Miðkininkams mokamos premijos ne uþ miðko auginimà, o uþ... kirtimà! Dr. È. Kudaba raðë, kad 1959 metais Lietuvoje miðko kirtimo planas buvo ávykdytas 171%. Kolûkiams priklausantys miðkai (0,5 mln. ha) kertami be jokios kontrolës. Valstybiniuose miðkuose iðkertama apie 2,5 mln. m3 kasmet. Maskva reikalauja metiná planà padidinti iki 6 mln. m3. Ðvenèionëliø miðkø ûkiui apie 30 metø vadovauja kaþkoks Nester Averijanenko. Ðis per daug nesijaudina, jei kaimyniniø ûkiø direktoriai dalá savosios miðkø kirtimo uþduoties perleidþia jam. Averijanenko, prie iðeidamas á pensijà, planuoja miðko kirtimo planà Labanoro girioje ávykdyti nemaþiau 100%. 1966 m. intelektualai aiðkino: „Sausinamosios melioracijos, duodamos didelá ekonominá pirmàjá efektà, varyte varo vandená ið Lietuvos... Neturëdamas naujo prieglobsèio, vanduo vis labiau griaus mûsø kraðtovaizdá ir ekonomikà ne tik triukðmingai pasiðalindamas, bet ir jame nebûdamas (erozija, persausinimo pasekmës, vandens deficitas pramonëje vasarà ir kt.)“. Pranaðystë virto tikrove. „Mokslas ir gyvenimas“ 6 numeryje pripaþásta, kad Zarasø rajone jau daugiau kaip pusë dirvoþemiø suardyta erozijos; panaðiai yra Utenos, Molëtø rajonuose. Minëto Memorandumo tikslas – sutrukdyti naftos valymo kombinato statybà Jurbarke. Mokslininkø nuomone, toks kombinatas iðmestø á Nemunà per metus 135 t naftos, o 230 000 t susigertø Jurbarko apylinkëse (natûralûs nuostoliai). „Netenka abejoti, kad didelæ dalá ðio naftos kiekio ávairiø deginimo produktø pavidale vakariniai vëjai iðneðios po visos Lietuvos atmosferà. Þus Tauragës giria“. Memorandumo autoriai neslëpë savo ásitikinimo, kad naftos valymo ámonës statyba Lietuvoje nëra jokia ekonominë bûtinybë: „Kraðtovaizdþio ir Baltijos jûros 288

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

apsaugos vardan, gerø kaimyniniø santykiø su Skandinavijos ðalimis vardan, – didþioji pramoninë valstybë – Tarybø Sàjunga – reikalingà Ðiaurës pusrutulio vakarams naftos produktø eksportà ir jo pramonæ bent ið dalies turëtø telkti neuþðàlanèio Murmansko uosto tolimose apylinkëse, kur nëra sàlygø vystytis kurortams, kur retai gyvenama ir kur èia pat Ledjûrio platybës. Baltijos, kaip sekliavandenës jûros, apsaugos poþiûriu yra gyvybiðkai svarbu tarptautinës konvencijos „Dël jûros terðimo naftos produktais likvidavimo“ pagrindu vykdyti specialiai Baltijos jûrai sudarytàsias „jûrø terðimo nafta likvidavimo laikinas taisykles“. Vadinasi, valyti naftà Jurbarke ir leisti á pusiau uþdarus vidaus vandenis – Kurðiø marias – kad ir maþiausiai uþterðtà vandená – neleistina“. Lietuvos mokslininkø apskaièiavimu 12 milijonø tonø naftos perdirbanti ámonë duotø per penkmetá tik 165 mln. rubliø pajamø, o to paties laikotarpio valstybinës pajamos uþ degtinæ ir vynà Lietuvoje sudaro apie 2 milijardus rubliø. Tiek pajamos ið naftos valymo, tiek ir pelnas ið degtinës pardavinëjimo áplaukia á bendrà sàjunginá biudþetà. Nemuno þemupio pievos, kuriø derlingumas dël Lietuvos upiø uþterðimo maþëja, duoda Lietuva per penkmetá apie vienà milijardà rubliø. Reikalavimà nutraukti naftos valymo kombinato statybà Lietuvos intelektualai pagrindë ir tarptautiniais TSRS ásipareigojimais saugoti gamtà: „Pasaulio gamtininkai rûpinasi apsaugoti svarbiausius Europos ir Ðiaurës Afrikos vandens baseinus, pelkes ir kitas drëgnas vietas nuo esminio pakeitimo ir sunaikinimo... Tokiø vietø apsaugà organizuoja Tarptautinë gamtos ir gamtiniø resursø apsaugos sàjunga ir kiti tarptautiniai gamtininkø susivienijimai. Tarybø Sàjunga yra visø ðiø tarptautiniø organizacijø narë ir jø veiklos rëmëja. Todël Nemuno þemupio uþterðimas industrinëmis atmatomis neatitinka Tarybø Sàjungos Vyriausybës tikslø ir uþdaviniø mokslo ir kultûros srityse... Statyti respublikoje panaðià naftos valymo ámonæ netikslinga“. Nepasitenkinimas Maskvos sumanymu statyti Lietuvoje naftos valymo kombinatà buvo toks didelis, kad net Kremlius buvo priverstas truputá atsitraukti. Lietuvos visuomenë buvo apgaudinëjama – tikinama, kad Maþeikiuose ásikûræs kombinatas nebus labai pavojingas Lietuvos gamtai – atliekos nuplauks uþterðta Ventos upe per Latvijà á jûrà. Tik ð. m. spalio 23 d. suþinojome, kad 90 km kanalu nafta ir uþterðtas vanduo bus iðmetamas Ðventojoje. Perkëlus naftos valymo kombinatà ið Jurbarko á Maþeikius, Lietuvos pajûriui uþterðimo pavojus ne sumaþëja, bet padidëja. Numatydami tai, Lietuvos intelektualai minëtame Memorandume raðë: „Vargu ar maþiau pavojingas Baltijos jûros pakrantëms yra preliminariai planuojamas cheminis kombinatas Latvijos pasienyje – pajûryje netoli Ðventosios uosto... Madingos lenktynës uþ statybos pigumà maþai teikia vilèiø, kad nutekamøjø vandenø suleidimas bus reikiamai nutolintas nuo kranto... Ðis kombinatas – tai nuodingas peilis, smeigiamas á sveikà gamtos kûnà... Kilus ðiaurvakariniams vëjams, uþterðtas vanduo pateks á Ðventosios uostà ir Palangos pliaþus...“ Nuodingà okupantø peilá Lietuvos gamta jau pajuto Maþeikiø apylinkëje – kombinato statybai iðkirsta keli ðimtai hektarø miðko. Likæs miðkas iðdþius, pradëjus veikti kombinatui 1978 metais. 289

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

1974 m. kovo 22 d. Helsinkyje TSRS, VDR, Lenkija, Suomija, Ðvedija, Danija ir VFR pasiraðë dël Baltijos jûros konvencijà, kuri draudþia ðià jûrà terðti nafta. 1970– 1980 metai paskelbti Tarptautine okeanografijos dekada. Lietuvos mokslininkai keleriems metams nukëlë ðios dekadas „atþymëjimà“ intensyviu Baltijos jûros terðimu. Naftotieká ið Polocko á Maþeikius ties lenkai. O kodël nebûtø galima lenkams naftos valymo kombinatà pastatyti Baltarusijoje ir ið èia tiekti naftà Lenkijai? Kodël tokio kombinato nepastatyti paèioje Lenkijoje. Memorandumo autoriai apgailestauja, kad Lietuva turi tik vienà gamtos rezervatà. Neiðdráso jie priminti, kad ir tas pats buvo ásteigtas „abejingais Lietuvos kultûrai ir gamtai laikais“. 1973 m. buvo leista biologijos mokslø kand. K.Lekevièiui pasisveèiuoti JAV, susipaþinti su ðios ðalies gamtos apsauga. Jis pasakojo, kad JAV yra net 33 nacionaliniai parkai (mûsø gamtininkø nuomone, Lietuvai pakaktø 8) ir kad „ðiuo metu aplinkos apsauga yra viena svarbiausiø JAV problemø“. Buvo lietuviø, kurie verkë Snieèkui mirus: esà jis daug pasidarbavæs Lietuvos kultûros labui, iðsaugojæs Lietuvà nuo Maskvos këslø. Tik nedaugelis þino, kad Snieèkus keliolika metø iðlaikë savo kabineto stalèiuje Lietuvos gamtininkø paruoðtà pirmojo Lietuvos nacionalinio parko (Ignalinos) projektà, bijodamas já parodyti Chazarovui. O Griðkevièius iðdráso. Kiek popieriaus ir raðalo sugadinta beliaupsinant partijà uþ nacionalinio parko ákûrimà! Archit. m. kand. Vl.Stauskas, neapsiþiûrëjus glavlito cenzoriui, iðaiðkino, kad dþiûgauti neverta. Nacionalinis parkas uþima tik 0,46% visos respublikos teritorijos, o panaðûs parkai Anglijoje – 5,6%, o Vokietijoje – 8,9%. Netrukus lietuviai suþinojo, kad Maskva nugalando dar vienà peilá Lietuvos gamtai – atominæ elektrinæ. Gamtininkø nuomone, ði elektrinë nuodys Lietuvos gamtà dar intensyviau negu Maþeikiø naftos valymo kombinatas. Geologijos valdybos virðininkas Mikalauskas skundþiasi: „Gëløjø vandenø apsaugos klausimas ið tiesø sprendþiamas per lëtai. Bet tai priklauso jau ne nuo mûsø, o nuo gamybiniø organizacijø: fabrikø, gamyklø“. Reikëjo pridëti: „kurios nepriklauso mûsø Mokslinës tarybos jurisdikcijai“. Vienais metais buvo ákurtas Èepkeliø rezervatas, o kitais – panaikintas. Didiesiems Sàjungos miestams – Maskvai ir Leningradui – reikia mësos, pieno produktø. Be melioracijos ne kaþkà gausi ið nederlingos Lietuvos þemelës. Nusausinome balas, raistus, nuleidome eþerø vandená. Tada gavome ið Maskvos teisæ ákurti antrà rezervatà. Vienà dienà leido mums ákurti net nacionaliná parkà, o sekanèià – iðgirdome, kad ðalia parko statoma atominë elektrinë, kuri praþudys parkà. Su mûsø gamta Maskva elgiasi kaip tikra pamotë. Tûkstanèius mûsø tautieèiø iðþudë, iðtrëmë á Sibirà. Naivu bûtø tikëti, kad ji brangintø mûsø gamtà. Savo imperialistinio apetito patenkinimui okupavo Lietuvà. Tik ekonominæ naudà ji mato ir mûsø gamtoje. Naftos valymo kombinatas ir atominë elektrinë statoma pirmiausia kariniais ir politiniais sumetimais: 1) karo atveju Lietuva taptø naftos baze ir elektros energijos pastotimi; 2) ji dar glaudþiau susiejama su Rusijos ekonomika; 290

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

3) þemaitiðki ðiaurës vakarai ir aprusinta ðiaurës rytø Aukðtaitija taps nauju rusø antplûdþio objektu.
1976 m. geguþës mën. Leidëjø pastaba. Tekstas transliuotas á Lietuvà per „Amerikos balsà“ 1976 m. rugsëjo mën.

ATVIRAS LAIÐKAS VIKTORUI KALNYNÐUI
Neseniai suþinojau, kad tu vaþinëji po pasaulá, sakai prakalbas ir tave ten priima kaip didvyrá ir kankiná. Ir nors mane tai piktina, bet në kiek nestebina, kadangi tave ten paþásta vien ið tavo þodþiø. Tau sekasi vaidinti tà ðlykðèià komedijà. Tik tuo ir laikosi ði tavo kaukë. Ásivaizduoju, koks esi patenkintas – pasiekei tai, apie kà svajojai. Lageryje tau sekësi pasirodyti dràsiam, net pasiraðinëjai Mordovijos kaliniø protestus. Bûsimai politinei karjerai, kuri tau sapnuodavosi, svarbi buvo lagerio didvyriø nuomonë, ið dalies Aleksandro Ginzburgo. Ne, tu nepamirðai savo lageriniø metø, praleistø kartu su Aliku. Paskutiná kartà tardomas byloje, iðkeltoje tam þmogaus teisiø gynëjui, tu smulkiai papasakojai kagëbistams apie tai, kaip Alikas lageryje ruoðë savo garsøjá interviu, kaip ir per kà perdavë á laisvæ; apie tai, kaip á lagerá patekdavo informacija ið laisvës, ir dar daug apie kà – kad ir kaip ten bûtø, Kalugoje davei parodymus tris dienas. Turbût tu galvojai, kad Alikas niekada neiðeis ið to kalëjimo ir niekam nepapasakos apie tavo elgesá. Ir nors dalis tavo parodymø teisme nebuvo panaudota, KGB trynë ið dþiaugsmo rankas: „Kokios detalës! Naudingas þmogus tas Kalnynðas, radinys, auksinis radinys…“ Deja, tenka pripaþinti, kad kagëbistai perprato tave greièiau negu draugai. Jie netrukus pamatë, kad tu – bevalis egocentrikas ir niekingas bailys. Tarp kitko, paskutiniais metais, norëdamas iðvaþiuoti á uþsiená, buvai pasiruoðæs bet kam. Ir ðtai pradþia: „Duosi parodymus prieð Ginzburgà – iðvyksi!“ Buvo reikalingi parodymai prieð Viktorà Petkø, ir vël: „Duosi – iðvyksi“. Ir tu pasakoji, pasakoji… Ir kà gi, visus pardavæs, pailsæs nuo iðdavysèiø, o kartu uþsitarnavæs teisæ iðvykti á uþsiená, tu manai turás teisæ maudytis ne savo ðlovëje, ðlovëje tø, kuriuos iðdavei. Ir kodël tau ðiandien nemokius kitø, kaip reikia kovoti uþ „þmogaus teises“? Kartais man kyla mintis, kad tu ir ðiandien tarnauji jiems… Kad ir kaip ten bûtø, ir ðiandien Liubiankoje gali bûti patenkinti tavimi: „Kas gali bûti ádomesnio, kaip (cha, cha, cha) – provokatorius didvyrio vaidmenyje?!“ Prisimenu 1976 metø rugpjûèio 22-osios rytà Rygoje. Tu gërëjaisi pats savimi. Juk seminaro apie padëtá Pabaltijyje idëjà pirmas iðkëlei bûtent tu. Po metø, kada suims Petkø, tu papasakosi tardytojui ir apie ðá seminarà, tik ðákart seminaro organizatoriaus laurais noriai pasidalindamas su Viktoru. Paskui tu aiðkinsi, esà seminaras pagal savo idëjà buvæs legalus. Nereikia, neapsimesk kvaileliu! Tavo dëka 291

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

teismas laiko Petkaus „nusikalstamos“ veiklos pradþia kaip tik ðá seminarà. Tu gerai þinojai, kad taip ir bus, nes bendravimo su ðia ástaiga patyrimà jau turëjai. 1977 metø kovo 2-oji Ginzburgo bute. Jis pats jau suimtas. Kalbamës su þmona Arina ir motina. Staiga – skambutis. „Viktoras!“ Kaip dþiaugësi Aliko artimieji, taip netikëtai sulaukæ tavæs. Supratau, kad tu daþnas ir laukiamas sveèias ðiuose namuose. Paskui suþinojau, kad prieð keletà metø tu ilgai gyvenai pas Alikà Tarusoje ir naudojaisi jø svetingumu. Jie nelaukë tavo dëkingumo ir kantriai pakeldavo tavo kasdiená „Rislingà“, taktiðkai stengdamiesi gelbëti tave nuo girtuoklystës. Taèiau tu jiems ir atsidëkojai! Ðiems puikiems þmonëms uþ jø gerumà ir dvasinæ ðilumà tu uþmokëjai iðdavyste! Nors tu stengeisi likti nepastebëtas, tà vasaros dienà tave matë Kalugoje, kada Arina veþë maistà savo serganèiam vyrui. Tu þinojai, kà daràs! Ið Kalugos tu gráþai per Maskvà, taèiau ðákart Ginzburgø namuose nepasirodei. O tavo parodymai keletà kartø buvo skaitomi teisme… „Na, reikalai sutvarkyti, dabar galësiu ir á uþsiená iðvaþiuoti“, – tikriausiai galvojai, iðvykstant tavo þmonai. Bet tavæs neiðleidþia. Tu piktiniesi. Taèiau KGB þino, kà daro – tu dar reikalingas… Prasidëjo tardymas Petkaus byloje, tave iðkvieèia „pasikalbëti“. Paskui ne kartà pakartoji savo parodymus, kaip to reikalavo tardytojas. Tau jau vis tiek – iðdavinëti turbût priprantama… Dabar tu teisiniesi, esà nelaikàs Estijos, Latvijos ir Lietuvos Tautinio judëjimo komiteto antivalstybine organizacija, nes viskà jûs daræ atvirai. Taèiau að nemanau, kad tàsyk Rygoje buvo nuspræsta apie Komiteto ásteigimà pirmiausia informuoti KGB. Ir vël koks tau nebûdingas kuklumas! Keletà kartø parengtinio tardymo metu tu kartojai, kad Petkus daþnai atvykdavæs á Rygà ir kiekvienà kartà vis su nauja antitarybine uþmaèia; kad jis primetë Komiteto idëjà, kad Petkus atveþë á Rygà dokumentà apie Komiteto sudarymà, o tu tik iðvertei já á latviø kalbà. Tu buvai labai ðnekus, tarsi norëdamas visiems parodyti, kad alkoholis neatbukino tavo atminties. Tu detaliai pasakojai, kaip P.Grigorenkos bute uþsienio korespondentø spaudos konferencijoje turëjo bûti paskelbta apie Komiteto sudarymà. Argi pasakoti apie tai tave ágaliojo generolas Grigorenka? Tu nemoki susilaikyti, pasakoji daugybæ smulkmenø apie tà rugpjûèio susitikimà pas I.Calitá, kur buvo nuspræsta áteigti Komitetà. Ir teisme Vilniuje daug kartø skambëjo tavo parodymai. Að girdëjau teisëjà skaitantá Petkaus nuosprendá ir esu ásitikinæs, kad jo byloje tu buvai pagrindinis kaltinimo liudininkas. Pasiþiûrëk á veidrodá – taip atrodo niekðai! „Taèiau atleiskite, – pasakysi, – að gi atsisakiau parodymø prieð Ginzburgà ir Petkø“. Taip, tu pasistengei iðskambinëti apie savo pareiðkimus. Taèiau ðie tuðti popiergaliai tik pabrëþia tavo moraliná nuopuolá. Jie neturi jokios juridinës galios ir faktiðkai patvirtina tavo parodymus … „Nelaikydamas ástatymo paþeidimu to, apie kà pasakojau tardytojui“, dabar tvirtini, kad teismas prieð Alikà ir Viktorà amoralus. Jeigu tu ið tikrøjø bûtum norëjæs padëti Alikui ir Viktorui, bûtø uþtekæ tik atvirai 292

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

paraðyti apie tai, kaip tave ðantaþavo troðkimu iðvykti á uþsiená. Bet apie kokià garbæ ir apie kokià moralæ galima kalbëti, prisiminus tavo elgesá?! „Pasiruoðæs priimti bet kokià atsakomybæ uþ atsisakymà nuo parodymø“, – raðei tu. Kokià atsakomybæ? Uþ savo parodymus tu nusipirkai ið KGB dovanà – teisæ iðvykti á uþsiená! Tu pabëgai ið Latvijos slapta, kaip ir pridera bailiui. Netgi nuo draugø nuslëpei savo iðvykimo dienà. Iðvykai ne tada, kai panorëjai – tave iðspyrë, kai tu jiems tapai nebereikalingas. Kaltinimui pakanka, o kad tavæs nebus teismuose – tuo geriau. Tu gi menkysta, ko gero, staiga dar imsi þliumbti, pamatæs akis tø, kuriuos pardavei. Tampykis tada su tavimi. Net jiems ðlykðtu, net jie to nenori. Tu ir pats lageryje matei, kaip virðininkëliai, noriai naudodamiesi provokatoriø paslaugomis, niekina juos paèius. Valdþia mëgsta iðdavystes, bet ne iðdavikus! Kam að raðau tai? Taip, trokðtu atpildo! Tu uþtraukei gëdà ne tik latviø tautai, tu ir visø mûsø, pabaltijieèiø, gëda. Ir dar bijau, kad neatsirastø tavo pasekëjø, sugalvojusiø iðdavystës kaina nusipirkti teisæ emigruoti. Tegu ir jie þino, kad mûsø panieka ir neapykanta ras juos ir uþsienyje.
Vilnius, 1976 m. gruodþio 24 d.
VYTIS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] OKUPUOTOJI LIETUVA, 1979 M. LIEPA, NR. 2. A.TERLECKAS. ÞODÞIU BEI PLUNKSNA UÞ TIESÀ IR LAISVÆ. I TOMAS. 2 LEIDIMAS. VILNIUS, 2000 M.

ANTANAS TERLECKAS

KIENO EILË PO MINDAUGO TAMONIO?
1973 m. uþ antitarybiniø uþraðø ant Vilniaus Katedros raðymà ið Operos ir baleto teatro buvo paðalinta keletas choro artistø. 1974 m. gruodþio mënesá teatre buvo pradëtas stambus kadrø „valymas“. Daugelis politiðkai „nepatikimø“ buvo atleista. Gaisrininku dirbæs buvæs politinis kalinys Antanas Terleckas uþbëgo uþ akiø, paraðæs skundà miesto prokurorui. Po metø teatrà apëmë nauja „valymo“ epidemija. Viena ið pirmøjø aukø tapo direktoriaus pavaduotojas A. Jasiulionis, apkaltintas tuo, kad priëmë dirbti „nacionalistiðkai nusiteikusá elementà“. Jis buvo priverstas apleisti teatrà „savo noru“. Juo pasekë kelios deðimtys inþinerinio ir aptarnaujanèio personalo darbuotojø. 1975 m. gruodþio 8 d. ið einamøjø pareigø buvo atleistas A. Terleckas. Jo kaltë ta, kad lapkrièio 9 d. palikæs savo darbo postà. Tà dienà Terleckas buvo iðsipraðæs vienà valandà iðeiti ið darbo padëti draugui nuneðti ant M. Tamonio kapo vainikà. (Mindaugas Tamonis, disidentas, technikos mokslø kandidatas, 1975 m. þuvo po traukinio ratais ruoþe Vilnius–Pavilnys – Leidëjai). Teatro administracija, matyda293

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

ma, kad Terleckas turás liudininkus, pakeitë ásakymà: dabar kaltinamas uþ tai, kad lapkrièio 25 d. paliko teatrà. Kaip tik tà dienà jis palydëjo á geleþinkelio stotá S.Kovaliovo (Sergejus Kovaliovas, þinomas disidentas – Leidëjai) þmonà, atveþusià á saugumà vyrui maisto. Teatro direktorius – tvarkytojas Vaivada, profsàjungos komiteto pirmininkas Vasiliauskas, prieðgaisrinës apsaugos skyriaus virðininkas Sinaitis pateikë daug suklastotø „árodymø“. Ir patys teisme kalbëjo netiesà. Kokiais „svariais“ argumentais vadovavosi teatro administracija, atleisdama ið darbo A.Terleckà, charakterizuoja ðis gaisrininko ir teatro partorgo, TSRS liaudies artisto Jono Stasiûno pokalbis: – Gerai, kad jus tik atleido. – O kà daugiau man galëjo padaryti? – Juk jûs buvote geleþinkelio stotyje Sacharovo (Andrejus Sacharovas, akademikas, buvo iðtremtas á Gorká, iðkilus kovotojas uþ þmogaus teises, Nobelio Taikos premijos laureatas, vëliau SSRS AT deputatas – Leidëjai) sutikti!.. – Buvau, bet jau atleistas ið darbo. Nematau èia nieko blogo. Myliu Sacharovà ir jo draugus, todël ir nuëjau. Jûs sutinkate savo draugus, o að savo... – Geriau vaikus auklëtumëte tarybiniais þmonëmis. – Kaip tai suprasti? Bailiais? Bailiø Lietuvoje ir ðiaip pakanka. – Uþtat jûs dràsus. – Ko jau ko, o dràsos galite man pavydëti... Draugas virðininke, jûs papasakokite teisme, kad Terleckas ëjo á stotá Sacharovo sutikti. Në vienas teismas nesugràþins manæs á darbà... Taèiau po trijø posëdþiø sausio 15 d. teismas visgi sugràþino gaisrininkà á darbà. Klastotës buvo per daug akivaizdþios. Teismas buvo priverstas priimti labai nemalonø saugumui ir teatro administracijai nuosprendá. Sausio 16 d. atëjæs á darbà A.Terleckas nedemonstravo savo pergalës – elgësi kukliai, bet greitai já iðpraðë ið teatro Vaivada, nes esàs negavæs teismo sprendimo. Beveik visà savaitæ teatro administracija nedirbs – mat rûmuose vyks partijos suvaþiavimas... Konfliktas su teatro administracija (visi gerai þino, kad uþ jo stovi saugumas) iðgarsino niekam neþinomà gaisrininkà. Vos jam pasirodþius teatre, „iðvalytas“ kolektyvas praðo gaisrininkà papasakoti apie jo susitikimus su Sacharovu, Kovaliovo teismo smulkmenas ir t.t. Saugumas, aiðku, dës visas pastangas atsikratyti ðiuo „agitatoriumi“. Susidûrë silpno gaisrininko ir visagalio saugumo interesai. Kuo tai baigsis? Saugumo pulkininkas Baltinas sulaikytajam geleþinkelio stotyje V.Petkui (Viktoras Petkus, buvæs politinis kalinys – Leidëjai) pareiðkë: „Vasaros 5 pabuvojo Sevrukas (Vaclovas Sevrukas, disidentas – Leidëjai), Tamonis, dabar eilë A.Terleckui, o po jo – jums“. Paèiam Terleckui majoras Kalakauskas mandagiai pagrasino, kad jo laukia Tamonio likimas. Ar saugumas iðdrás antrà kartà pasiøsti A.Terleckà á psichiatrinæ ligoninæ, parodys ateitis. 294

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

1973 m. geguþës pradþioje KGB iniciatyva á valgyklà, kurioje dirbo A.Terleckas, buvo pasiøsta buhalterinë revizija stambiam trûkumui surasti, kuris duotø pretekstà já areðtuoti. 1236 rubliø trûkumas buvo tariamai nustatytas. Geguþës 24 d. Terleckà areðtavo OBCHS („otdiel borby s chiðèenijam gosudarstvenoj sobstvenosti“). Patikëjæs paþadu paleisti á laisvæ Terleckas sumokëjo tà trûkumà. Teismas nustatë, kad jokio trûkumo teisiamasis nepadarë. Kadangi to trûkumo ieðkojimas uþtruko net 7 mënesius, sovietinis teismas neturëjo teisës iðteisinti taip ilgai kalinto (nors teisëjas Stankevièius buvo doras þmogus) þmogaus. Jis gavo paèià minimaliausià bausmæ – metus lagerio darbø. KGB ne to siekë – kad jo ðeimos nariø pagalba Terleckas bûtø pripaþintas nepakaltinamu ir negalëtø dalyvauti tautinio pasiprieðinimo akcijoje. A.Terleckà suëmus po dviejø mënesiø jo þmona buvo paguldyta á ligoninæ su trûkusiu apendicitu. Po nepavykusios operacijos ji kelis mënesius gulëjo tarp gyvenimo ir mirties. Tokioj bûklëj esanèià þmonà aplankiusi valgyklos direktorë „gerø draugø“ vardu pasiûlë jai kompromisà – þmona pripaþásta, jog vyras yra „su tam tikrais nukrypimais nuo normos“, o „geri þmonës“ iðveþa já ið Lukiðkiø kalëjimo psichiatrinës á Naujàjà Vilnià, ið kur jis po metø ar pusantrø bus paleistas „ðeimos prieþiûron“. Antraip jam gresia 7 metai priverèiamøjø darbø lageryje. Þmona, patariama savo sesers, pasiraðë (pati raðyti jau nepajëgë) kelis protestus prieð KGB bandymà visiðkai sveikà jos vyrà pripaþinti psichiniu ligoniu. Èekistai buvo priversti sudaryti naujà psichiatrø komisijà, kuri pripaþino A.Terleckà visiðkai sveiku ir po 38 parø „gydymo“ (nors neuroleptikais jo neprievartavo) pervedë á tardomøjø skyriø. O po to teismas.
Leidëjø pastaba. Straipsnio autorius – A.Terleckas. Straipsnis publikuotas katalikiðkojo pogrindþio leidinyje „Lietuvos Katalikø Baþnyèios Kronika“ (1976 m. Nr. 21).

ATVIRAS LAIÐKAS „TIESOS“ REDAKTORIUI A. LAURINÈIUKUI
1978 m. balandþio 16 d. „Tiesoje“ B.Bendorius ir P.Kauneckas paskelbë ilgà straipsná „Veidas be kaukës“, kuriame purvais drabstomas Balys Gajauskas. Ð.m. sausio 25 d. „Tiesa“ suteikë tribûnà H.Lasiui, kuris vël ðmeiþë B.Gajauskà. LKP CK „organo“ puslapiuose neapykantos skleidëjai nesivarþydami didþiuojasi savo dvasine menkyste. Niekas jø nesustabdo; prieðingai – tik skatina aukðtais honorarais. Skelbdami panaðius ðmeiþtus ir prasimanymus, jûs tik dar daugiau diskredituojate tarybinæ spaudà. Marksizmo-leninizmo profesoriai tebetikina, esà buitis apsprendþianti þmogaus sàmonæ. Balys Gajauskas nepasuko „liaudies gynëjø“ keliu, bet kovojo uþ laisvà ir nepriklausomà Lietuvà. Vadinasi, ið marksistinio taðko þiûrint, toká jo apsisprendimà formavo atitinkamos socialinës ir istorinës sàlygos. Tad maþø maþiausia nelo295

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

giðka demonstruoti savo gyvuliðkà neapykantà tiems, kurie iðdráso eiti ne svetimøjø nurodytu keliu. Tokios neapykantos turbût nereikalauja në marksistinë etika. Neatsitiktinai paskviliø autoriai nutyli B.Gajausko socialinæ kilmæ. Nutyli, kad jis gimë beþemiø valstieèiø ðeimoje, vëliau dirbo paprastu darbininku. Tad ne prarasti dvarai ar fabrikai (kaip mëgstate tvirtinti) atvedë B.Gajauskà á pogrindinæ organizacijà. Ir vokieèiø okupacijos metais jis nenuëjo su pavergëjais, bet pasislëpë nuo mobilizacijos, uþ kà buvo net kalinamas konclageryje. Bendorius su Kaunecku stengiasi átikinti, kad B.Gajauskas – plëðikas ir þmogþudys, 1948 m. geguþës mën. Ðiauliuose nuðovæs nekaltà þmogø. Autoriai kukliai nutyli, kad tas þmogus – Mikalkinas – tarnavo Berijos þinyboje ir su sëbrais uþpuolë B.Gajauskà. Ðis buvo priverstas gintis. Ávyko susiðaudymas, o ne teroristinis aktas. Pats Mikalkinas nebuvo nei „darbo pirmûnas“, nei „savo liaudþiai atsidavæs inteligentas“. Su ginklu rankose jis tykojo Lietuvos partizanø, pogrindininkø. Uþ tai gaudavo ir atlyginimà. Jo nukovimà autoriai vadina „skaudþiausia tragedija“. Bet ar reikia ieðkoti didesnës tragedijos uþ tà, kurià pergyveno lietuviø tauta Stalino ir Berijos teroro metais. Pokario metai mums primena masiðkà nekaltø þmoniø þudymà, kalinimà, trëmimà, kà jûs vadinate nieko nereiðkianèiu „asmenybës kulto“ vardu. Ir galbût paties Mikalkino rankos suteptos krauju. Daugybë anø piktadarybiø kaltininkø ðiandien vaikðèioja laisvi ir nenubausti. B.Gajauskas uþ susiðaudymo metu nukautà rusà èekistà iðkalëjo 25 (!) metus, pusæ savo gyvenimo. Kaip þinoma, 1978 m. balandþio mën. B.Gajauskas buvo teisiamas antrà kartà. 25 metus laukusi vienintelio sûnaus, B.Gajausko motina dþiaugësi nepilnus ketverius metus. Bet ir tà laikà ramybës nedavë nuolatinës kratos ir tardymai. Po to – naujas areðtas. Metus laukë teismo, slapta puoselëdama viltá, kad iðteisins. Bet sulaukë paties þiauriausio nuosprendþio… O Jûsø laikraðtis dar drásta tyèiotis ið motinos kanèios. Kur èia tarybinis „humanizmas“? Nors B.Gajauskas, minëtø autoriø tvirtinimu, „gavo, ko nusipelnë“, ir liaudis pritarë tam, kaþkodël teismo eiga, o vëliau nuosprendis buvo slepiami nuo þmoniø. Vienam ið mûsø teko stebëti teismo procesà. Tik tai buvo visai nepanaðu á teismà. Rusai turi taiklø þodá, apibûdinti ðià komedijà, vykusià uþ uþdarø durø – „sudiliðèe“. „Tiesa“ net neiðdráso paraðyti, kad B.Gajauskà nuteisë 15 metø. Pasirodo, ir paskviliø uþsakovai supranta, jog toks nuosprendis atitinkamai charakterizuoja ne vien teisëjà Raziûnà… Remiantis vienintelio liudininko Stavskio parodymais, B.Gajauskui buvo inkriminuojama prieð karà iðleista lenkiðka knyga „Bolðevizmas“. Labai taikliais þodþiais B.Gajauskas atmetë ðá absurdiðkà kaltinimà: „Tvirtinti, kad viena knyga galima silpninti tokià valstybæ, kaip TSRS, reiðkia tuo paèiu ir diskredituoti jà. Kokia valstybë, jei knyga gali jà sugriauti?! O kà tada galima bûtø nuveikti su deðimèia knygø?“ „Tiesa“ spausdino A.Devis „Autobiografijos“ iðtraukas. Kaþkodël jûs praleidote tà vietà (rusiðko vertimo 81 p.), kur ji giriasi galëjusi kalëjime skaityti bet kokià

296

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

literatûrà, net komunistinæ. A.Devis kalëdama redagavo knygà apie JAV kalëjimus ir politinius kalinius. Bet JAV nuo to nesugriuvo ir nesugrius. 1976 m. balandþio 2 d. „Tiesa“ iðspausdino J.Grigulevièiaus prisiminimø þiupsnelá. Pasirodo, lenkø okupacijos metais Vilniuje veikë J.Basanavièiaus vardo biblioteka, turëjusi keliasdeðimt tûkstanèiø knygø, nemaþa ir komunistinës literatûros. Bet Lenkija subyrëjo ne nuo marksistiniø knygø. Kaune, Laisvës alëjoje, nepriklausomybës metais veikë „Mokslo“ knygynas, kuriame laisvai pardavinëdavo stalininæ, propagandinæ literatûrà. Ten buvo ir toks ðlamðtas, kaip kaþkokio A.Bodajevo broðiûra „Kaip dirbantieji rinko á caro dûmà ir kaip jie renka pagal didþiàjà Stalino konstitucijà“. Lietuvà ið pasaulio þemëlapio iðbraukë irgi ne stalininë literatûra. B.Gajauskas apkaltintas ir A.Solþenicyno „Gulago salyno“ vertimu á lietuviø kalbà. Ið esmës ðioje knygoje tepasakyta tai, kà girdëjome TSKP Generalinio sekretoriaus kalboje XX suvaþiavime. B.Gajausko sudarytas lietuviø politkaliniø sàraðas ir archyvinës medþiagos rinkimas irgi nëra joks nusikaltimas. B.Gajausko advokatas G.Gavronskis maþdaug tokiais þodþiais baigë savo ginamàjà kalbà: „Kiekvienas nusikaltimas turi objektyviàjà ir subjektyviàjà pusæ. Jeigu vienos ið jø trûksta, nëra nusikaltimo sudëties. Kaltintojams nepavyko árodyti subjektyviosios pusës – teisiamojo siekimo susilpninti Tarybø valdþià“. Remdamasis tuo, gynëjas praðë teismà kvalifikuoti teisiamojo veiksmus LTSR BK 199 straipsniu, numatanèiu bausmæ iki trejø metø. Skaitëme Kapsuko „Caro kalëjimuose“. Ðtai kaip carinis prokuroras traktavo LSDP ir jos CK nará Kapsukà: „LSDP tikslas – su ginklu rankose sugriauti dabartinæ tvarkà (…) Pats teisiamasis – þmogus, visiðkai atsidavæs revoliucijos darbui, nutraukæs ryðá su legaliu gyvenimu“. Kapsukui buvo inkriminuojamas LSDP laikraðèiø: „Darbininkas“, „Naujoji gadynë“, „Skardas“, „Þarija“ redagavimas, atsiðaukimø raðymas ir platinimas. Uþ tai Kapsukà nubaudë … 3 metus praleisti lengvo reþimo kalëjime… Nesiruoðiame carinës jurisprudencijos lyginti su tarybine, taèiau ádomu, kokià bausmæ B.Gajauskui bûtø skyræs teisëjas Raziûnas, turëdamas prieð já ákalèius, analogiðkus tiems, kuriais disponavo Kapsuko teisëjas… B.Bendoriaus ir P.Kaunecko straipsnio pabaiga padvelkia niûria stalinizmo epocha. Ið tiesø kai kam labai jau norëtøsi sugràþinti tuos „ðviesiuosius“ laikus, kai þmogui sudoroti pakakdavo keliø valandø. Bet tuðti jûsø grasinimai, bergþdþios pastangos apðmeiþti Balá Gajauskà. Ne jums priklauso ateitis, ne jûsø vardai pasiliks Lietuvos istorijoje. Kada nors lietuviø tauta pastatys paminklus mûsø dvasios milþinams: Petrui Paulaièiui, Baliui Gajauskui ir kitiems. Ne jums! Gal bûtent ði tiesa verèia jus taip beatodairiðkai ðmeiþti ir meluoti. Mes tikime savo tautos ateitimi, nes Lietuva ir paèiais juodþiausiais savo istorijos metais iðugdë didvyrius, panaðius á Balá Gajauskà. Niekas neprivers nutilti tø, kurie yra pasiryþæ aukotis uþ brangiausià turtà – laisvæ. Ir ðioje kovoje visada ðvies

297

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Balio Gajausko pavyzdys, kaip doro lietuvio, nepardavusio savo tëvynës. Jis jau tapo lietuviø tautos kanèiø simboliu. Ir mes lenkiame prieð já savo galvas.
KUN. KAROLIS GARUCKAS, Ceikiniø klebonas, Lietuvos visuomeninës Helsinkio grupës narys, KUN. BRONIUS LAURINAVIÈIUS, Adutiðkio klebonas, Lietuvos visuomeninës Helsinkio grupës narys, vilnieèiai: PETRAS CIDZIKAS, RIMAS MATULIS, JONAS PRATUSEVIÈIUS, JULIUS SASNAUSKAS, KÆSTUTIS SUBAÈIUS, VLADAS ÐAKALYS, 1979 m. kovo 25 d. ANTANAS TERLECKAS, JONAS VOLUNGEVIÈIUS.

VAKARINËS NAUJIENOS: [VILNIAUS MIESTO DIENRAÐTIS] 1995 M. RUGPJÛÈIO 9 D. A.TERLECKAS. ÞODÞIU BEI PLUNKSNA UÞ TIESÀ IR LAISVÆ. I TOMAS. 2 LEIDIMAS. VILNIUS, 2000 M.

Leidëjø pastaba. Laiðkas 1979 m. kelis kartus perskaitytas per Vakarø radijo stotis.

KAS „TIESON“ NEÁDËTA ARBA KAIP ÐVIESIAUSIÀJÁ NIKOLAJØ KIRILOVIÈIØ LIGOS PAGULD˅
Kada suserga brangus ir mylimas þmogus, visi giminës, artimieji ir paþástami domisi, rûpinasi jo sveikata. Jei serga þinomas kraðto þmogus, jo sveikata domisi visas kraðtas, o ypatingais atvejais net ir biuleteniai kasdien skelbiami. Þinoma, yra ir iðimèiø. Kada serga diktatoriai, gauleiteriai, kolonijø gubernatoriai, ðitai slepiama, kad nedþiûgautø pavergtieji ir engiamieji. Todël, pavyzdþiui, mes ðventai tikime, kad Suslovas niekada nesirgo, kaip niekada nesirgo ir brangusis patriarchas L.I.Breþnevas. Juk panaðaus pobûdþio biuleteniø niekada nëra buvæ. Vadinasi, nebuvo ir ligos. (O dël lietuviø tautos meilës aniems, ypaè gi Michailui Suslovui tie geradariai, reik manyt, niekada nëra suabejojæ…) Bet va brangusis Nikolajus Kirilovièius Dybenko ëmë ir susirgo… Tikrai susirgo! Tik visuotinio liûdesio nebuvo. Net apmaudu! O visa tai per aplaidumà – biuleteniais nepasirûpino. Tiesa, jei kam ði pavardë neþinoma, skubame praneðti, kad tai antrasis lietuviðkøjø kapëesesininkø sekretorius vietoj á Rusijà sugràþinto Valerijaus Inokentjevièiaus Charazovo. Prieð já iðrenkant, Dybenko iðtisas 24 val. praleido jau Lietuvoje. Nepaprasto, matyt, esama þmogaus, jei per toká laikà visi partijos plenumo dalyviai vienbalsiai suprato, jog tai ir yra ilgai ieðkomas kandidatas. Jau vien pavardë rodo jo ypatingà meilæ Lietuvai. Tiesa, pikti lieþuviai tvirtina, kad jis buvo paskirtas Maskvos valdyti Lietuvà generalgubernatoriaus teisëmis. Bet mes skubame paneigti. Visø pirma, jis buvo iðrinktas demokratiðkai, t.y. maþdaug taip, kaip renkami kolchozø pirmininkai. O kad jis Lietuvoje nëra ir gyvenæs, tai kiekgi 298

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

yra kolchozø pirmininkø, kurie iki iðrinkimo nëra net matæ tø kolchozø. Tokie jau demokratijos principai. Ir reikia tik sveikinti tokià praktikà, nes tik ji ágalina postus uþimti tiems asmenims, kurie teisingus Kremliaus interesus stato aukðèiau neteisingø, sakykim tiesiai, – lietuviðkø. Taigi susidarë nepatogi situacija. Serga Dybenko, o plaèioji visuomenë net neþino. Ið to juk gali kilti ávairios iðvadëlës: girdi, specialiai nutylima, kad kaþkam dþiaugsmo nesuteiktø. O kam galëtø kilti dþiaugsmas? Gal tiems, nuo kuriø slepiama? Ðiuo atveju nuo lietuviø tautos, visais laikais mylëjusios internacionalistus rusø tautos pasiuntinius. Ta amþinoji meilë nekelia jokiø abejoniø. Argi Lietuvoje yra pasakytas nors vienas blogas þodis apie Kosciuðkos sukilimo smaugikà Suvorovà? Iðkorë visus á nelaisvæ paimtus lietuviðkosios tautinës gvardijos sukilëlius, iðþudë Varðuvos priemiestyje, Prahoje, apie 30 tûkst. sukilëliø ir taikiø gyventojø, o jo vardu Vilniuje net gatvë pavadinta. O ðtai lietuviðkosios gvardijos vadui Jokûbui Jasinskiui prieðingai atsitiko. Þuvo tame mûðyje nuo Suvorovo smaugëjø, bet dabar (aèiû teisingam tarybiniam poþiûriui) jo vardu vadinta viena gatvë Vilniuje „perkrikðtyta“ á Cvirkos. Taigi triumfuoja teisingas tarybinis poþiûris á Lietuvos istorijà. Tegyvuoja internacionalistas Suvorovas, ðalin ðlykðèius Lietuvos ir kitokius nerusiðkus patriotus, kad ir tà J.Jasinská! Arba, sakysim, A.S.Puðkinas eilëmis ðlovino 1831 metø sukilimo uþgniauþimà, o jo sûnus pulkininkas Sergejus, pratæsdamas ðaunias ðeimos tradicijas, pats dalyvavo malðinant 1863 metø sukilimà. Ir kà gi? Sutinkamai su tokiais nuopelnais, praðau, Vilniuje ir paminklas Nikolajaus II iniciatyva Puðkinui subudavotas (tiesa, lenkai nugriovë, bet tarybiniai internacionalistai netruko atstatyti). O ðtai dvare Markuèiuose net memorialinis muziejus árengtas, kad toks abiejø Puðkinø internacionalizmas neiðnyktø uþmarðtyje. Tiesa, apie Muravjovo veiklà Lietuvoje sarmatlyvai tylima, bet juk pats ir kaltas. Net ir savo paties apskaièiavimais, smaugiant sukilimà, aukø skaièius nesiekë në 9 tûkst. Sprendþiant ið rezultatø, nelabai plataus masto internacionalisto bûta. Ir nesugebëjo ávykdyti didþiosios internacionalistinës uþduoties – surusinti Lietuvà. Todël jam ir paminklai nestatomi. Ir teisingai! Nevykëliai neverti paminklø, jie statomi tiems, kurie sëkmingai vykdë istorinæ Rusijos misijà. Va Suslovas pagarboje. Juk jam bevadovaujant daugiau kaip 200 tûkst. lietuviø suprato, kad Sibiras yra jø tëvynë ir savanoriðkai buvo ten iðveþti. O kur dar apie 50 tûkst. visiems laikams perauklëtø èia pat, Lietuvoje? Daug jø irgi savanoriðkai guldavo prie ðventoriø ir turgavieèiø, kaip liudininkai giliai humaniðkos Stalino ir Suslovo misijos Lietuvoje. O kur dar Suslovo átikinti savo tëvynes palikti Krymo totoriai ir daug Ðiaurës Kaukazo tautø? Todël ir pagarba Suslovui atitinkama, ir kapëesesininkø politbiuro konklavoje jis uþima ne paskutinæ vietà. O Lietuvà tai jau pastoviai ðefuoja maloningu savo dëmesiu, nelyginant koks ðventasis patronas, globëjas. Ar tai neárodo iðties pasiaukojamos lietuviø tautos meilës amþinajam Rusijos ir jos konkreèiø atstovø internacionalizmui? Be abejo, árodo! 299

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Todël tylëjimas apie Nikolajaus Kirilovièiaus ligà verèia visus raudonuoti. (Iðskiriant tuos, kurie raudoni; ðie, þinoma, jau negali parausti…) Tai ir skubame biuletenio vietoje praneðti apie Dybenkos ligas ir gydymus. Pilietinis budrumas neleidþia nutylëti, nes tuo tylëjimu pasinaudos tie, kurie tvirtina, kad Dybenko esàs Maskvos generalgubernatorius okupuotoje Lietuvoje. Juk Lietuva nëra okupuota, o buvo iðvaduota, 1939 metais Molotovui susitarus su Ribentropu, ir ðiandien yra nepriklausoma, sakykim, kad ir nuo Liuksemburgo. Nepriklausoma ji buvo ir iki 1940 metø, bet nebuvo iðvaduota. O tai ir leido Lietuvos valdþiai neorganizuoti savanoriðkø veþimø á Sibirà. O ir á kalëjimus buvo kiðama kaþkaip be masto, tik uþ nusikaltimus. Ir apskritai lietuviai tuo metu buvo klaidingai tikinami, kad Lietuva esanti lietuviø tëvynë. Taigi pargriovë ðviesiausiàjá Kirilovièiø liga. Kraujagyslës ëmë sabotuoti. O tokiame poste kraujagyslës turi bûti be priekaiðtø – labai jau daug kraujo jomis pratekës. Tam jo mylista ir paskirtas (atsipraðau – iðrinktas) á toká postà, kad kraujas nenustotø tekëjæs, uþsikimðus kokioms nors venoms. Paguldë Kirilovièiø vasario mënesá á specligoninæ Vilniuje. Specligoninë, kaip jau sako pats pavadinimas, yra ligoninë specproletarams, t.y. tokiems proletarams, kurie ið speckuklumo negali gulti á paprastas ligonines. Egzistuoja ávairiø pakopø specligoninës, specparduotuvës, specvilos, specfondai ir daug specpaslaugø. Kam visa tai? Naivus klausimas! Savaime suprantama, tam, kad geriau bûtø rûpinamasi plaèiosiomis liaudies masëmis. Jeigu aukðtai pastatytieji partijos ir vyriausybës „èlienai“ (arba imkim net þemesnius – iki rajoninio masto galvø ir pusgalviø) imtø naudotis paprastø ligoniniø, parduotuviø, poilsio namø paslaugomis, tai jie imtø prekiø (ypaè deficitiniø) uþ kelis ar keliolika (priklausomai nuo posto) statistiniø pilieèiø. Analogiðkai ir su ligoninëmis: specligoninëje toks „partèlienas“ uþims vienam þmogui skirtà palatà, o paprastoje tektø pasinaudoti keliø ar keliolikos ligoniø vieta. Taigi visi specproletarai, gydydamiesi specligoninëse, pirkdami specparduotuvëse ir per specpaskirstymà, palaisvina kelis kartus daugiau vietø ligoninëse, eilëse prie prekystaliø. Reikia tik stebëtis ir dþiaugtis partijos ir vyriausybës rûpinimusi darbo þmonëmis ir tuo apdairumu, su kuriuo ji taip pasiaukojanèiai randa lëðø ávairioms specástaigoms. Specligoninëje Kirilovièius ëmë kepenimis negaluoti. O kadangi ir sirgdamas budrumo neprarado, tai nutarë, kad specligoninëje nepakankamai saugu gydytis, nes jei bûtent joje kepenimis susargdino, tai, ko gero, dar ir kojomis á prieká palydës. Ir taip vasario 13 dienà (nepaisydamas prietarø) teikësi Kirilovièius á Vilniaus klinikinæ ligoninæ atsigulti, suteikti prof. Marcinkevièiui garbæ já gydyti. Èia Kirilovièius jautësi kaip namie. Tuoj pat jam patuðtino 3 palatà (ligoniai gali ir pasispausti), o 12-oje palatoje jaukiai ásikûrë Kirilovièiaus gyvenimo draugë. Nedelsiant jam prie lovos atvedë telefonà, kad ir sirgdamas (koks pasiaukojantis rûpestis!) kasdien galëtø susiskambinti su Lietuvos patronu Kremliuje Suslovu ir laikyti savo dybenkiðkà rankelæ ant Lietuvos pulso. Dienà naktá paruoðta operacinë tik ir laukë, kad ðtai ims ir pablogës antrojo sekretoriaus bûklë. Net sunkiausi ligoniai privalo susiprasti ir aukotis. Jeigu beoperuojant ligoná, staiga ims ir pablo300

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

gës Dybenkos bûklë? Ir ligoniai aukojosi. Savanoriðkai! Jø parodytas sàmoningumas, be abejo, prisidës prie tolimesnio socsantvarkos suklestëjimo Tarybø Lietuvoje. Kai Dybenkos aplankyti atskubëjo pats SSRS sveikatos apsaugos ministras Petrovskis su svita ir pasiûlë vaþiuoti á Maskvà, antrasis sekretorius kuo greièiausiai atsisakë. Ir teisingai! Kam perkrauti Rusijà, tegu „litovcai“ stengiasi. Be to, èia ir smagiau. Kremliuje basonà nusilengvinimui atneð sanitarë, o èia tokia laimë nusiðypsojo vienam geriausiø respublikos chirurgø M. Kas, kad Rusijos carams naktipuodþius neðiojo paprasti liokajai. Nikolajus Kirilovièius – ne eksploatatorius, jam paprastà þmogelá varinëti ásitikinimai neleidþia. Tegu neðioja diplomuotas chirurgas – vis palengvës liaudies dalia. Tiesa, buvo ir dar viena ideologinio pobûdþio prieþastis: nuo lietuviðko maisto Kirilovièiui á vidurius meðkos liga ásimetë. Parvaþiuok dabar Maskvon gydytis, tuoj koks konkurentas pakið kojà: „ëmë ir apsi… Sunkumø mat iðsigando. Cha, cha!“ Dybenko sunkumø nebijo! Lietuvoje istorinæ Rusijos misijà vykdys „za siebia i za togo parnia“. Tuo metu, kai Kirilovièius sëkmingai pasinaudojo kvalifikuotai atneðtu basonu, palatos duris pravërë Petras Petrovièius Griðkevièius. – S oblegèenijem vas, Nikolaj Ryloviè! Taèiau ir nuolankus pasisveikinimas tokio dþiugaus ávykio proga nepataisë ligonio nuotaikos. Ir kai netrukus Petras Petrovièius, beðluostydamas aprasojusià kaktà, apleido palatà, buvo galima tvirtai pasakyti, kas èia yra tikrasis ðeimininkas. Kaip besistengtø „litovcas“, jis niekada nebus pakankamai patikimas vykdyti didingus asimiliacijos uþdavinius. Dabar skubame nudþiuginti lietuvius, kad Nikolajus Kirilovièius Dybenko, antrasis (ir tikrasis) lietuviðkøjø kapëesesininkø sekretorius, Suslovo idëjø vykdytojas ir tæsëjas, sëkmingai pasigydë ne „spec.“ ligoniniø sàskaita. Ir tai leis jam visas jëgas skirti ilgaamþës lietuviø svajonës ágyvendinimui – visiðkam susiliejimui su rusø tauta. Nuo ðiol asimiliacijos reikalas bus sëkmingai spartinamas.
ÞIUGÞDOVAS
VYTIS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] OKUPUOTOJI LIETUVA, 1979 M. BIRÞELIS, NR. 1.

Leidëjø pastaba. Ðio paskvilio autorius – Vladas Ðakalys.

KODËL NIEKINAMA LIETUVIØ TAUTOS PRAEITIS
ATVIRAS LAIÐKAS LDK VYTAUTO VAINIKAVIMO DIENÀ

Jurbarke, Èerniachovskio ir Gagarino gatviø sankryþoje, dunkso nykus parkas, kaþkada vadinæsis Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Vytauto vardu. Uþgoþtas medþiø, sudarkytas ir apleistas stovi jame ir paties Vytauto paminklas. Tik senesni þmonës su pagarba dar tebeprisimena ðià vietà. Miesto administracija yra linkusi 301

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

apskritai neminëti Vytauto vardo. Apkerpëjæs ir apsamanojæs paminklas kai kam kelia liûdesá, o kai kam – piktà apmaudà, kad ðtai dël kaþkieno politinio budrumo stokos liko nelikviduotas ðis „burþuazinis palikimas“. Bet gali atsitikti, kad vienà graþø rytà pabudæ jurbarkieèiai Vytauto parkà ras tuðèià... Paskui seks pasakà, kad paminklas pats sugriuvo arba buvo „demontuotas“ dël svarbiø prieþasèiø. Juk tarybinë administracija turi puikià paminklø griovimo patirtá ir nestokoja nei fantazijos, nei iðradingumo. Tokioje vietoje norom nenorom prisimeni Maskvoje ir Leningrade visur demonstruojamà pagarbà imperialistinës Rusijos stabams. Stalinas, viena ranka griaudamas Lietuvos paminklus, kita ranka 1947 metais Maskvoje surentë didingà monumentà miesto ákûrëjui kunigaikðèiui Dolgorukiui. Leningrade nesunaikintas në vienas carø paminklas. Kasmet jie perdaþomi, atnaujinami, papuoðiami uþ valdiðkus pinigus pirktø gëliø puokðtëmis. Tiesa, norodovolcø koriko Aleksandro II paminklo nesiryþo palikti aikðtëje – já pagarbiai perkëlë á muziejø. Leningrade iðsaugotas ir rûpestingai priþiûrimas Petro I namelis, o cerkvëse jo vardiniø proga net pamaldos organizuojamos. Ant daugelio pastatø tebesipuikuoja monogramos su dvigalviu ereliu, ðimtmeèiais smaugusiu Rusijos pavergtas tautas. Ádomu, kad Lietuvoje analogiðka pagarba savo tëvynës praeièiai ne tik neskatinama, bet prieðingai – baudþiama. Ðtai 1973 m. geguþës 13 d. Perlojoje devyni VU studentai sumanë padëti gëliø prie Vytauto paminklo. Vien tik uþ tai trys ið jø – ekonomistai Eugenijus Banys, Remigijus Kajeckas ir Pranas Grigas – buvo paðalinti ið universiteto ir iðveþti á rekrûtus. Studentai dar mëginæ ieðkoti uþtarimo LKP CK, taèiau jiems atsakë: „Uþtenka jau ir to, kad padëjote gëliø prie to feodalo ir grobiko Vytauto paminklo. Tai nesuderinama nei su tarybinio þmogaus, nei su komjaunuolio principingumu ir patriotiðkumu“. Ðiø metø balandþio 10 d. Ceikiniuose laidojant kun. Karolá Garuckà, Viduklës klebonas kun. Alfonsas Svarinskas kalbëjo apie nepagarbà Lietuvos praeièiai, kaip kontrastà iðkeldamas visaip ðlovinamus Rusijos kunigaikðèius ir carus. Pamokslininkas apsistojo ties Aleksandru Nevskiu. Apie ðá feodalà raðomos knygos, statomi kino filmai. Viena Maskvos metro stotis papuoðta 7 metrø aukðèio mozaika, vaizduojanèia kunigaikðtá Nevská ant þirgo su vëliava rankose. Paþvelkime istorijon. Gal ið tiesø Rusijos feodalø nuopelnai didesni negu lietuviø? Pskovo kunigaikðtis Aleksandras gavo Nevskio vardà uþ tai, kad jo vadovaujama kariuomenë 1242 metais ant Èiudo eþero nukovë 20 Livonijos ordino broliø. Vëliau staèiatikiø baþnyèia paskelbë já ðventuoju. Kas suskaièiuos, kiek cerkviø ir koplyèiø buvo pastatyta jo garbei! Net savo Vilniuje turime tokià cerkvæ, èia perkeltà ið Petrapilio 1898 metais. Dar anksèiau, 1863 metais, dabartinëje Èerniachovskio aikðtëje generalgubernatoriaus Muravjovo iniciatyva buvo pastatyta Aleksandro Nevskio koplyèia, skirta þuvusiems 1863 metø sukilimo malðintojams laidoti (beje, ðià koplyèià sugriovë bolðevikai 1919 metais, pirmà kartà okupavæ Vilniø).

302

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

Palyginkime Vytauto vaidmená istorijoje, jo nuopelnus tiek Lietuvai, tiek ir Rusijai. Kai Rusija, susiskaldþiusi á daugelá smulkiø kunigaikðtysèiø, vilko sunkø ir þeminantá totoriø jungà, Lietuva buvo centralizuota galinga Europos valstybë tiek savo plotu (apie 850 tûkst. km), tiek ir kariniu potencialu. Kunigaikðèiai Algirdas ir Vytautas iðplëtë Lietuvos ribas nuo Baltijos iki Juodosios jûros. Lietuvai tada priklausë Smolenskas, Minskas, Kijevas, Miazma, Okos þemupio þemës. Jos átakos sferose buvo taip pat Pskovas ir Novgorodas, Krymas. LDK Algirdas surengë tris karo þygius prieð Maskvà (1368, 1370 ir 1372 metais), du kartus buvo uþëmæs ir sudeginæs miestà, iðskyrus tik Kremliø. Tuo tarpu Lietuvos sostinë Vilnius pirmà kartà prieðø (rusø) buvo uþimta tik 1655 metais. Lietuvos kunigaikðèiai laimëjo kelias deðimtis daug didesnës svarbos mûðiø nei Èiudo eþero kautynës. Durbës mûðyje 1260 metais lietuviai nukovë 150 ordino broliø, t.y. septynis kartus daugiau negu Aleksandro Nevskio vadovaujama kariuomenë. Durbës mûðyje lietuviø kariuomenei vadovavo kunigaikðtis Treniota, taèiau viduriniø mokyklø vadovëliuose tas vardas në karto nepaminëtas. Taip pat sàmoningai Lietuvoje buvo nutylëtos ir ðiø kautyniø 700-osios metinës. Per 250 metø (1185–1335) Lietuva buvo pagrindinë jëga, kovojusi su vokieèiø ordinu. Ordino kovos su Novgorodo, Pskovo respublikomis buvo trumpalaikës. Be to, garsiajame Saulës mûðyje, kur þuvo 48 ordino broliai, Pskovo kariuomenë kovojo kaip vokieèiø sàjungininkë. Dr. A.Kuèinsko tvirtinimu, „Ordino ir rusø kariai Lietuvos atþvilgiu buvo tam tikrame santykyje“ (A.Kuèinskas, Kæstutis, Kaunas, 1938, p. 153). O lietuviø kovoj su ordinu „rusø pagalba buvo naudojama gana retai“ (Ten pat, p. 20). Lietuva viena atrëmë Ordino ir Aukso ordos puolimus, kovojo su rusais ir lenkais. 1376 metais Kæstutis su savo kariuomene nuþygiavo beveik iki Krokuvos. Tik 1327 metais ávyko pirmas lenkø susidûrimas su kryþiuoèiais. Lenkijos karalius Kazimieras Didysis, kovodamas prieð Lietuvà, bendradarbiavo su Ordinu. Tiesiogiai á karà su Ordinu Lenkija ásitraukë tik Þalgirio mûðio iðvakarëse. Tuo tarpu vien Algirdo ir Kæstuèio laikais (1345–1372 metais) Prûsijos ir Livonijos ordinai ávykdë 96 þygius á Lietuvà. Istorijos mokslø daktaro B.Dundulio tvirtinimu, „agresijà á Pabaltijá vykdë ið esmës beveik visa feodalinë katalikiðkoji Europa“ (B.Dundulis, Lietuviø kova dël Þemaitijos ir Uþnemunës, Vilnius, 1960, p. 29). Ir pats ordinas tuo metu buvo „viena stipriausiø feodaliniø valstybiø Vakarø Europoje“ (Maþoji lietuviðkoji tarybinë enciklopedija, t. I, p. 42). Istorijos mokslø kandidatas R.Batûra raðo, kad lietuviai tiesiogiai talkininkavo rusams, ginant jø þemes nuo vokieèiø. „1323, 1342 ir kitais metais Lietuvos jëgos padëjo atremti Ordino puolimus á ðias rusø þemes (Novgorodà ir Pskovà – mûsø pastaba). 1349 metais, gindamas Izborskà nuo vokieèiø, þuvo lietuviø kunigaikðtis J.Vytautaitis (V.Batûra, „Mûðiai su kryþiuoèiais“, Mokslas ir gyvenimas, 1967, Nr. 4, p. 24). 1307 metais Vytenis iðmuðë ið Polocko vokieèius ir prijungë já prie Lietuvos (A.Kuèinskas, min. veikalas, p. 20).

303

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Daugelis lietuviø politikø ir karvedþiø suvaidino svarbø vaidmená Rusijos istorijoje. Pvz., kunigaikðtis Daumantas, 1263 metais pabëgæs á Pskovà, apsikrikðtijo ir vedë Aleksandro Nevskio anûkæ, o vëliau buvo iðrinktas Pskovo kunigaikðèiu. Jo vadovaujami pskovieèiai daug kartø sumuðë Livonijos ordino riterius, mëginusius uþimti miestà. Uþ tai Daumantas buvo paskelbtas staèiatikiø ðventuoju. 1342 metais Algirdas drauge su Kæstuèiu ir su savo vyresniuoju sûnumi Andriumi atvyko á Pskovo þemæ ir privertë Livonijos ordino kariuomenæ pasitraukti nuo Izborsko. Andrius kurá laikà buvo Pskovo, o vëliau Polocko kunigaikðtis. R.Batûra reziumuoja: „Lietuvos valstybë, pustreèio amþiaus atkakliai kariavusi, bendroje tautø kovoje suvaidino svarbiausià vaidmená, atremiant Vakarø Europos feodalø, kuriø smogiamasis bûrys buvo Kryþiuoèiø ordinas, verþimàsi á Pabaltijá ir Rytø Europà“. (R.Batûra, min. str., p. 26). O Vakarø Europà Lietuva gelbëjo nuo mongolø-totoriø antplûdþio. Keletas faktø. Jau 1238–1242 metais ávyko pirmieji lietuviø susidûrimai su totoriais. 1269 metais kryþiuoèiai su Aukso orda sudarë sàjungà prieð Lietuvà. Lietuvos kariuomenës smûgiai silpnino mongolø-totoriø galybæ ir sudarë sàlygas Rusijai iðsivaduoti. 1380 metais Kulikovo kautynëse Maskvos pusëje dalyvavo daug lietuviø karo vadø. Andrius Algirdaitis vadovavo deðiniajam kariuomenës sparnui. 1382 metais Dimitrijui pasitraukus ið Maskvos, jos gynybai nuo Tochtamiðo kariuomenës vadovavo Lietuvos kunigaikðtis Ostëjus, kuris þuvo prie Kremliaus vartø. 1404 metais Egidëjaus totoriams uþpuolus Vladimirà, miestà gynë Ðvitrigailos kariai. F.Engelsas raðë: „Tuo metu, kai Didþioji Rusija pateko á mongolø jungà, Baltarusija ir Maþoji Rusija rado apsaugà nuo azijietiðko antplûdþio, prisijungdama prie vadinamosios Lietuvos kunigaikðtystës“. Istorijos mokslø daktaras J.Jurginis tokiais þodþiais apibûdina mûsø tëvynës vaidmená: „Lietuva suvaidino progresyvø vaidmená. Ji sujungë daugelio tautø materialines ir karines jëgas bendrai grësmei atremti“ (J.Jurginis, „Lietuvos Didþioji Kunigaikðtystë“, Mokslas ir gyvenimas, 1968, Nr. 4, p. 27). Sugráþkime prie kunigaikðèio Vytauto Didþiojo. Bene didþiausias Vytauto nuopelnas yra jo strateginis indëlis Þalgirio kautynëse. B.Dundulis paþymi: „Þalgiryje suþlugo Teutonø ordino siekimas sukurti didelæ vokieèiø valstybæ rytiniame Pabaltijyje ir uþtikrinti vokieèiams vieðpatavimà Rytø Europoje. Þalgiryje Teutonø ordino kariniam ir politiniam prestiþui buvo suduotas naikinantis smûgis, nuo kurio jis pilnutinai jau neatsigavo“. Kartu reikia pasakyti, kad ði pergalë „nepaprastai iðkëlë Lietuvos ir Lenkijos prestiþà ir jø tarptautinæ reikðmæ“ (B.Dundulis, Lietuviø kova dël Þemaitijos ir Uþnemunës, p. 69–70). Istorijos mokslø kandidatas M.Juèas tvirtina, kad „Þalgirio mûðis buvo tarptautinës reikðmës ávykis. Konstanco baþnytiniame susirinkime buvo pareikðta, kad tokio didelio valstybës sutriuðkinimo tais laikais negirdëta visame pasaulyje (...). Jis tapo didvyriðku pavyzdþiu ir slavø tautoms, kovojusioms uþ savo laisvæ (...). Tik jo

304

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

dëka rytø tautos iðsigelbëjo nuo vokiðko pavergimo“ (Lietuviø karas su kryþiuoèiais, Vilnius, 1964, p. 272–273). Labai teigiamà Vytauto charakteristikà pareikia rusø istorikas J.Lappo: „Ir ta savo tolerancija Vytautas ryðkiai skiriasi nuo visø Europos monarchø, savo amþininkø. Tuo metu, kai Vakarø Europoje liepsnojo lauþai, kur buvo deginami eretikai, iðdrásæ kitaip þiûrëti ir kitaip màstyti ávairiais tikybos klausimais, Vytautas savo valstybëje leidþia laisvai tikëti visiems gyventojams. Ir ávairiø tikybø krikðèionims, ir þydams, ir Mahometams, ir pagonims (...). Vytautas savo aiðkiu stipriu protu suprato tokios tolerancijos bûtinumà ir reikðmæ valstybës gyvenimui, nors bendrai visuomenës tas dalykas buvo pripaþintas tik po ilgø ðimtmeèiø“ (Lappo, „Istorinë Vytauto reikðmë“, Praeitis, 1933, p. 52). O kà Vytautas davë Lietuvai? Lietuvai Vytautas paliko savo ástatymus, ir valstybës veikëjai ëjo jo mokyklà. Jie iðaugo ir subrendo Vytauto iðkeltos Didþiosios Lietuvos Kunigaikðtystës savarankiðkumo idëjos maitinami (...) Vytautas pagaliau paliko Lietuvai ir savo garsøjá vardà, o tas vardas buvo jau iðtisa programa“ (Ten pat, p. 68–70). Mes savo ruoþtu priduriame, kad Vytauto iðpuoselëtos NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS idëjos ir ðiandien ákvepia mûsø tautà, teikia jai dvasinës stiprybës. Neapykanta Lietuvos praeièiai buvo pademonstruota tuoj po Lietuvos átraukimo á TSRS. Jau 1940 metø liepos 25 dienà Kauno universitetui buvo atimtas Vytauto Didþiojo vardas. Net vokieèiai nedráso taip pasielgti, nors jie niekada neuþmirðo Þalgirio. Bet, pasirodo, komunistai ne visada buvo tokie principingi lietuviðkøjø „grobikø-feodalø“ atþvilgiu. Prasidëjus karui, á Maskvà pabëgæ tarybiniai aktyvistai staiga puolë liaupsinti Lietuvos kunigaikðèiø galybæ, idealizuoti „feodalinæ“ praeitá. Patriotizmu netikëtai suþibëjo K.Korsako kûryba (pvz., jo publicistikos rinkinys „Prieð amþinàjá prieðà“, antologija „Amþinoji neapykanta“ ir kt.). O ðtai 1944 metø pavasará Zimano, Nikitino ir Afonovo vadovaujama partizanø brigada gavo DLK Vytauto vardà. Stalinas mokëjo komunistiná „principingumà“ pakreipti sau palankia linkme... Taèiau karui dar nesibaigus ávyko toks pat staigus propagandinis persiorientavimas. Suèiupæs pergalæ á savo nagus, Stalinas atsisakë Lietuvos kunigaikðèiø pagalbos. Mat, iðvijus okupantus, patriotinës nuotaikos atsisuko prieð já patá, sukeldavo jau ne antivokiðkas, o antitarybines aistras. Stalinas paskelbë kovà Lietuvos kunigaikðèiams, bet kokiai „burþuazinei ar feodalinei“ Lietuvoa praeièiai. Kaip ugningas raginimas á ðá kryþiaus þygá nuskambëjo A.Snieèkaus kalba ið LKP(b) CK VII plenumo tribûnos: „Daugelyje Lietuvos miestø tebestovi Lietuvos laikais pastatyti paminklai, kurie neturi nieko bendro su lietuviø tautos istorija ir kultûra (...). Lietuvos KP (b) CK agitacijos ir propagandos skyrius turi artimiausiu metu paruoðti burþuazinës praeities paminklø paðalinimo planà“ (þr. „Vykdyti VKP (b) nutarimus“, Komunistas, 1945, Nr. 1).

305

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Na, ir prasidëjo „ðalinimas“: Pirmasis „klaidas taisyti“ griebësi pats Trakø partizanø brigados „krikðtatëvis“ Zimanas. Kiti puolë kapoti kryþius, versti koplytstulpius. Aukðèiausià budrumo laipsná pasiekë tuometinis Kauno karo muziejaus direktorius J. Apuokas-Maksimavièius. Besiautëdamas jis metalo lauþui atidavë netgi bolðevikiná tankà, kurá Lietuvos kariuomenë 1919 metais mûðio lauke buvo atëmusi ið Raudonosios armijos. 1946 metais ið Kauno universiteto antrà kartà buvo atimtas Vytauto Didþiojo vardas. Ðiandien sunku suskaièiuoti, kiek kultûros vertybiø buvo sunaikinta to barbariðko siautëjimo metais, sunku apsakyti, kokia þala tuo buvo padaryta mûsø tautai. Ir dar tragiðkiau, kai aplinkui matai þiojinèias stalinizmo þaizdas. O juk bûtø galima bent iðoriðkai jas uþmaskuoti. Prisiminkime vël Jurbarke stovintá Vytauto paminklà. Nuo sunaikinimo já turbût iðgelbëjo autoriaus Vinco Grybo vardas. Apdauþæ paminkle iðkaltus Gedimino stulpus, nuplëðæ lentà, sugriovæ tvorelæ, „Stalino sakalai“ paliko já sunykimui. Kiekvienas, nuvykæs á Jurbarkà, gali ásitikinti apgailëtina paminklo bûkle. O juk ðis V.Grybo kûrinys átrauktas á LTSR dailës paminklø sàraðà (Nr. 999). Neuþtenka tik inventorizuoti – bûtina laiku uþkirsti kelià paminklo sunykimui. Spaudoje nuolat minimas partijos ir vyriausybës rûpestis praeities kultûros vertybiø iðsaugojimu. Ðtai, pavyzdþiui, neseniai iðleistoje È.Kudabos knygelëje „Jei ið Vilniaus keliausi“ (p. 84) paminëtas Perlojoje „tarybiniais metais restauruotas kunigaikðèio Vytauto paminklas“ (jo autorius – Petras Tarabilda). Tiesa, savo laiku ir ðis paminklas buvo planuojamas sunaikinti. Norëta já susprogdinti, taèiau kaþkam ðovë á galvà, kad gali nukentëti miestelio pastatai. Tuomet uþmetë lynà ir bandë su traktoriumi nuversti. Paminklas aptrupëjo, bet nepasidavë. Pasirodo, jo statytojai buvo tiek áþvalgûs, kad jo viduje ábetonavo du geleþinkelio bëgius... Nieko nepeðæ, „burþuazinës ideologijos naikintojai“ turëjo pasiðalinti. Vëliau, pasikeitus aplinkybëms, paminklo griovimo þymës buvo uþmaskuotos. Kodël taip nepasielgus su Vytauto paminklu Jurbarke? Juk artëja Vytauto mirties 550-osios metinës. Aiðku, kai kam gal ir labai nemalonus Lietuvos galybës prisiminimas – kuris visà gyvenimà ápratæs tik niekinti savo tautà, tas jau netaps patriotu. Taèiau propagandiniai sumetimai verèia ir juos taikstytis. Ðtai Kaune, Rotuðës aikðtëje, prieð kelerius metus pastatytas paminklas Maironiui, Vilniuje restauruota Ðv. Jono baþnyèia, joje bus ámûrytos paminklinës lentos Sirvydui ir Daukantui. Bet apsilankius Jurbarke, Vytauto parke, norom nenorom perðali mintis, kad paminklø statymo politika nuo Jekaterinos laikø nelabai pasikeitë...
KUN. ALGIRDAS MOCIUS, KUN. VILRGILIJUS JAUGELIS, MEÈISLOVAS JUREVIÈIUS, LEONAS LAURINSKAS, JADVYGA PETKEVIÈIENË, JONAS PETKEVIÈIUS, ZIGMAS ÐIRVINSKAS, ARVYDAS ÈEKANAVIÈIUS, VYTAUTAS BASTYS, HENRIKAS SAMBORA, ONA POÐKIENË, ANDRIUS TUÈKUS, GENUTË ÐAKALIENË, KÆSTUTIS SUBAÈIUS, JULIUS SASNAUSKAS, LIUTAURAS KAZAKEVIÈIUS, ROMUALDAS TRACHIMAS,

306

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

ALGIRDAS STATKEVIÈIUS, ANTANAS TERLECKAS, VLADAS ÐAKALYS, JONAS PRATUSEVIÈIUS, PETRAS CIDZIKAS, JONAS VOLUNGEVIÈIUS, VYTAUTAS BOGUÐIS, LEONORA SASNAUSKAITË. Vilnius–Jurbarkas, 1979 m. rugsëjo 8 d. Leidëjø pastabos. Laiðkà pirmà kartà iðspausdino „Vytis“ 1980 m. Nr. 4. Taip pat publikuotas „Auðros“ 1980 m. Nr. 20. Jis buvo skaitytas per uþsienio radijà. Laiðko autoriai – Julius Sasnauskas ir Antanas Terleckas. Kai „Vyèio“ nelegaliame leidinyje pasirodë ðis laiðkas, abu jo autoriai kalëjo KGB vidaus kalëjime Vilniuje. Straipsná perspausdino „Vakarinës naujienos“ 1995 m. vasario 7 d. Laiðkas publikuotas ir A.Terlecko knygoje „Þodþiu bei plunksna uþ tiesà ir laisvæ“ (II tomas, Vilnius, 1999, p. 43–50).

LIETUVOS KP CK ANTRAJAM SEKRETORIUI NIKOLAJUI KIRILOVIÈIUI DYBENKO
Nuoraðai: 1. Lietuvos TSR prokurorui 2. Lietuvos TSR sveikatos apsaugos ministrui 3. „Tiesos“ redaktoriui A.Laurinèiukui

PAREIÐKIMAS Bûdamas ásitikinæs, kad tik Jûs Lietuvoje tikrai turite realià valdþià, manau, kreipiuosi tinkamu adresu. Að, Statkevièius Algirdas, Jono s., gimiau 1923 m. balandþio 1 d. Pusdeðriø kaime, Sintautø valsèiuje, Ðakiø apskrityje, vidutiniø ûkininkø ðeimoje. Mano tëvas, dirbdamas Pensilvanijos akmens anglies kasyklose, susitaupë pinigø ir nusipirko 37 ha ûkelá. Tuo metu Kauno universitetas buvo uþdarytas (bene tik Lenkijos ir Lietuvos aukðtosioms mokykloms uþ tautiná pasiprieðinimà buvo taikoma tokia bausmë). Taèiau vienintelis medicinos fakultetas tebeveikë techniniø mokyklø priedanga (Hitleris buvo kvailesnis uþ Stalinà, todël lietuviams pasisekdavo já apmulkinti). Ðiame pogrindiniame medicinos fakultete laisvu klausytoju ir baigiau pirmà kursà. 1944 m. balandþio mënesá á mane kreipësi aukðtas Lietuvos karininkas. Jis aiðkino, kad Lietuvos prieðas numeris pirmas esanti Tarybø Sàjunga, kuri, okupavusi Lietuvà, iðþudþiusi ðimtus jos inteligentø, o 36 tûkst. niekuo nekaltø Lietuvos gyventojø iðveþusi vergijai á Sibirà. „Ne draugas mums ir Vokietija, – aiðkino jis, – taèiau mes, lietuviai, privalome iðnaudoti Vokietijos ir Rusijos prieðtaravimus. Politiðkai blaiviai galvojantys vokieèiai nuþudys Hitlerá, susitars su Vakarø santarvininkais ir visas jëgas nukreips 307

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

prieð raudonàjà armijà, siekianèià uþvaldyti visà Europà. Ðià progà mes privalome iðnaudoti Lietuvos Nepriklausomybës atstatymui. Vokieèiai verbuoja Lietuvos jaunimà á diversantø mokyklas. Apmokæ siunèia á raudonosios armijos uþnugará. Mûsø pareiga panaudoti vokiðkus ginklus Lietuvos naudai“. Ið pokalbio supratau, kad karininkui gerai þinomos mano antihitleriðkos nuotaikos. Mano brolis Vytautas studijavo Kauno elektrotechnikos fakultete. Pastaràjá uþdarius, jis buvo paðauktas á vokieèiø kariuomenæ. Atsisakë. Uþ tai já uþdarë á Kauno kalëjimà. (Beje, Stalinas uþ tokius „nusikaltimus“ mûsø jaunimà daþniausiai vietoj suðaudydavo...) Taèiau vokieèiai, stokodami kareiviø, aprengë brolá Vermachto uniforma, ábruko ginklà. Bet brolis vis tiek pabëgo ir slapstësi. O kad að nesimpatizavau Stalinui, karininkui buvo savaime suprantama. Niekada lietuviø tauta nesimpatizavo ðiam tironui. Po 1941 m. birþelio trëmimø visi mes degëme didþiausia neapykanta, kuri prasiverþë masiniu lietuviø tautos sukilimu birþelio 23 d. Todël nesunkiai pavyko átikinti mane vykti á Vokietijà ir ginklu kovoti uþ Lietuvos laisvæ. Vokietijoje radau daug bendraminèiø. Didþiausias smûgis mums buvo þinia, kad grafo von Ðtaufenbergo padëta mina 1944 m. liepos 20 d. neuþmuðë Hitlerio. Prieð vykdami á Lietuvà, prisiekëme su draugais nevykdyti vokieèiø kariuomenës vadovybës uþduoèiø. Á Lietuvà lëktuvu mus permetë 1944 m. spalio 23 d. Paslëpæs paraðiutà, radijo siøstuvà ir ginklà, tuojau pat atvykau á Kauno Vytauto Didþiojo universitetà ir spalio pabaigoje tapau medicinos fakulteto II kurso studentu. Nuvykæs tëviðkën, suþinojau, kad besitraukdami vokieèiai mano brolá Vytautà suëmë ir suðaudë. Nors su partizaniniu pogrindþiu ryðiø nepalaikiau, taèiau 1947 m. pavasará pastebëjau, kad esu sekamas. Persikëliau mokytis á Vilniaus universitetà. Spalio „ðvenèiø“ iðvakarëse èekistai atëjo á Universitetà manæs suimti. Pavyko pabëgti. Apie ketverius metus Vaicekausko Vytauto pavarde dirbau ambulatorijos vedëju Birþø, Joniðkio, Kurðënø, Rokiðkio, Ðilutës rajonuose bei Kamajø gimdymo namuose. 1949 m. birþelio 22 d. Vainuto miestelyje saugumieèiai mane suëmë. Pabaltijo pasienio saugumo karinis tribunolas nuteisë mane 25 metams lagerio ir 5 metams gyvenimo be teisiø uþ tai, kad atvykau á Lietuvà „diversantinei veiklai“. Nesvarbu, kad neávykdþiau në vienos uþduoties. Penkerius su puse metø kalëjau Kemerovo ir Irkutsko srityje – Osetrovo miestelyje ant Lenos kranto. XX partijos suvaþiavime N.S.Chruðèiovas pasakojo, kaip Stalinas þudë savuosius komunistus. O kaip jis elgësi su mumis, kiekvienas, kas turi galimybæ, gali suþinoti, paskaitæs A. Solþenicyno knygà „Gulago sàlygas“. Pats nieko nepasakosiu, tik pridursiu, kad stalininis teroras buvo geresnis mano mokytojas, negu marksizmo-leninizmo klasikø veikalai... 1956 m. paleistas ið konclagerio, atvykau á Vilniø tæsti prieð 9 metus nutrauktø medicinos studijø. 1958 metø birþelyje gavau gydytojo diplomà. Pats pasipraðiau siøsti mane dirbti á kaimà. Norëjau nors kiek palengvinti sunkià kolûkieèio dalià. Mane paskyrë Rumðiðkiø ambulatorijos vedëju. Dirbau, stebëjau tarybiná gyveni308

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

mà ir màsèiau. Á jokià politinæ veiklà nelindau. Taèiau nepatikau dabartiniam þemës ûkio ministro pavaduotojui S.Juozapavièiui, dirbusiam tuo metu „Previenos“ kolûkio pirmininku. Jis, rusø diversantas, negalëjo viename kaime gyventi su manimi, vokieèiø diversantu. Nepavyko jo átikinti, kad mano gyvenimas buvo paaukotas Lietuvos nepriklausomybës atstatymo kovai, o jo – iðtikimas tarnavimas didþiajam lietuviø tautos budeliui ir nepriklausomybës pasmaugëjui Stalinui. Buvau priverstas gráþti Vilniun. Apie pusantrø metø dirbau Valgyklø tresto sanitariniu gydytoju. Vëliau 9 metus – Finansø ministerijos Vyriausios valstybinio draudimo valdybos vyr. gydytoju. Man buvo prieinama medþiaga apie lietuviø tautos skandinimà alkoholyje ir kitø socialiniø tyrimø rezultatus. Viskas këlë sunkias mintis. Bûdamas vieniðas, uþsidaræs, savo mintis iðdësèiau raðomoje knygoje. Ji vadinosi „Visuomenës gyvenimo abëcëlë arba bendraþmogiðkumo manifestas“. 1969 m. vasaros atostogø metu maðinële pats jà atspausdinau. Tuo metu „Ðvyturyje“ (1969 m. lapkrièio mën.) buvo paskelbtas ir mano straipsnis „Kà pasirinksime: kultûrà ar alkoholá?“ 1970 m. geguþës 11 d. saugumieèiai mane vël suëmë. Mënesá tardë ypatingai svarbiø bylø vyr. tardytojas papulkininkis Budrys. Jis tikino, kad jei mane pripaþintø psichiniu ligoniu, tai á laisvæ iðeièiau po pusmeèio ar metø. Prieðingu atveju manæs laukia ilgi kalëjimo, lagerio ir tremties metai bei viso asmeninio turto konfiskavimas. Lukiðkiø kalëjimo psichiatriniame skyriuje vieðpatavo nuomonë, kad protingiausia iðeitis – vaidinti psichiðkai nesveikà. Greit paraðiau Respublikos Prokurorui tokio turinio laiðkà: „Esu filosofas tokio dydþio, kaip Darvinas biologijoje, kaip Einðteinas fizikoje... Tokius þmones antipasauliai retai siunèia á þemæ... uþ mano paraðytà knygà tikrumoje priklauso Nobelio premija, o ne kankinimai kalëjimø kamerose...“ Psichiatrinës ekspertizës skyriaus vedëja neslëpë savo dþiaugsmo... Greit buvau pripaþintas sergàs sunkia ðizofrenijos forma. Po to LTSR Aukðèiausioji Taryba pripaþino mane nepakaltinamu ir pasiuntë „spec. gydymui“. Apie 9 mën. buvau „gydomas“ Lukiðkiø kalëjimo rûsyje, o po to – nuo 1971 m. balandþio 13 d. – ligoninëje Vasaros gatvëje. Iki 1971 m. rugsëjo vidurio po ilgø vaikðèiojimø ieðkant darbo, galø gale Vilniaus greitosios pagalbos stotyje man atsirado vieta. Dirbu ten jau devinti metai gydytoju psichiatru. Laisvo laiko turiu daugiau negu kiti. Daug skaitau. Ketverius metus lankiau dorovinës etikos mokyklà, veikianèià prie Politinio ðvietimo namø. Á gausià Lietuvos pogrindþio spaudà neparaðiau në vieno straipsnio, nepasiraðiau në vieno protesto prieð Jûsø valdþios savivalæ (atleiskite uþ per ðvelnø posaká!) Lietuvoje. Að neatsakiau á KGB ir LKP CK prieð mane nukreiptà melo ir ðmeiþto vajø. Ávairûs melagiai ið minëtø ástaigø perskaitë gal tûkstanèius paskaitø, nukreiptø prieð mane ir prieð judëjimà uþ þmogaus teises Lietuvoje. Paskaitose labai daþnai iliustracijos dëlei linksniuojama mano pavardë. Tikslas: þiûrëkite, vokieèiø agentas iðprotëjo, o paskui ëmë raðyti antitarybines knygas! Net mano þmona vidurinëse mokyklose du kartus buvo priversta klausytis paskaitø, kuriose vieðai buvo dergiamas mano vardas! 309

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Turëdamas laisvo laiko, paraðiau knygà „Sofiokratija ir geodoroviniai jos pagrindai“. Ji buvo adresuota LTSR MA prezidentui. Taèiau vasaros–rudens metu man jà pavogë pliaþe. Maniau, kad ji jau visai þuvo. Taèiau ð. m. spalio 3 d. ið saugumo papulkininkio J. Kalakausko suþinojau, kad minëta knyga yra „Eros“ aparatu padauginta ir kaþkieno platinama. Manau, kad naujà mano persekiojimø bangà iððaukë ne knyga, o mano paraðas po kreipimusi á TSRS Vyriausybæ, SNO ir daugelá kitø pasaulio Vyriausybiø 40-øjø Molotovo–Ribentropo metiniø proga, kurá pasiraðë 45 pabaltijieèiai ir 11 maskvieèiø, tarp jø ir akademikas A.Sacharovas. Pastebëjau, kad saugumo papulkininká Kalakauskà daugiausia domino, kokiu bûdu ir kieno iniciatyva buvo surinkta tiek daug paraðø po minëtu kreipimusi. Mano manymu, uþ tai norima sudaryti bylà A.Terleckui. Jeigu tikrai ðio kreipimosi iniciatoriumi buvo A.Terleckas, að teikiu jam didelæ pagarbà. Ir jûs turëtumëte bûti jam dëkingi. Juk Stalinas, susitardamas su Hitleriu, uþtraukë Tarybø Sàjungai sunkiai nuplaunamà gëdà. Kartu socialistinei bei komunistinei ideologijai. Bûtina kuo greièiau jà nuplauti – vieðai paskelbti slaptuosius Molotovo–Ribentropo pakto dokumentus – protokolus, vieðai juos pasmerkti ir likviduoti ðio pakto pasekmes – iðvesti ið Lietuvos, Latvijos bei Estijos svetimà kariuomenæ. Carinës Rusijos imperatorius Aleksandras II 1867 m. uþ 7,5 mln. doleriø pardavë JAV Aliaskà. 1941 m. sausio 10 d. sutartimi uþ tà paèià 7,5 mln. doleriø sumà Stalinas iðsiderëjo ið Hitlerio Lietuvos teritorijà á Vakarus nuo Ðeðupës. Argi ne laikas vieðai pasmerkti ir ðá piniginá dviejø tironø sandërá? 1979 m. spalio 3 d. tardymo metu papulkininkis Kalakauskas pareiðkë, kad mano 1979 m. paraðytàjà knygà „Sofiokratija...“ perduos ekspertizei á MA (ar kur kitur) ir tikisi, kad bus konstatuota ðmeiþimo prieð socializmà bei komunizmà elementø. „Be to, – pareiðkë jis, – jûsø paþiûros tebëra tos paèios, kaip ir prieð 10 metø, tiktai ðiek tiek uþmaskuotai pateiktos“. O iðvis, ar mano paþiûros per tà laikotarpá galëjo pasikeisti? Juk bendroji padëtis TSRS liko ta pati – iki ðiol nelikviduotos Molotovo–Ribentropo pakto pasekmës. 1979-ji metai yra paskelbti Tarptautiniais vaiko metais. Didþiausias Lietuvos vaikø prieðas ðiandien yra alkoholis. Nepriklausomoje Lietuvoje veikë Blaivybës draugija. Todël per metus vidutiniðkai vienas þmogus iðgerdavo 2,5 l degtinës. Stalino–Hitlerio pakto pasekmë – ávykdytos „specpriemonës“ nutraukë blaivininkø kovà uþ tautos dorybingumà. Kad ir kaip keista, bet hitlerininkai okupantai leido atgaivinti Blaivybës draugijos veiklà. 1944 m. Stalinas vël uþdraudë. Ðiandien lietuvis iðgeria deðimteriopai daugiau negu Nepriklausomybës metais – maþdaug po 5 litrus kasmet. Klaipëdos propagandisto Martinkaus tvirtinimu, 1978 m. Klaipëdos gyventojai iðgërë po 40(!) l degtinës. Katastrofiðkos ir pasibaisëtinos yra girtuokliavimo pasekmës. Gimsta didelis procentas maþaproèiø vaikø. 1950 m. veikë tik 5 „pagalbinës mokyklos protiðkai atsilikusiems vaikams“, o 1979–80 m. m. jau veikia apie 50 tokiø mokyklø su beveik 11 tûkst. mokiniø. Lietuvos TSR Centrinës statistikos valdybos virðininko Lengve310

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

nio duomenimis, debilø vaikø skaièius nuo 1950 m. iðaugo daugiau kaip 12 kartø. Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto direktorius apskaièiavo, kad 87% pagalbiniø mokyklø mokiniø tëvai yra alkoholikai. 1979 m. spalio 5 d. saugumo darbuotojai padarë kratà pas mano kaimynà R.Èaikauskà ir rado mano pareiðkimà – juodraðtá, skirtà Tarptautiniams vaiko metams paminëti. Bûdamas iðvargæs, nesuspëjau parinkti oficialiam dokumentui tinkamø posakiø. Savaime suprantama, 2–3 kartus perraðæs, netinkamø posakiø bûèiau iðvengæs. Taèiau mano darbà nutraukë saugumieèiai. Jie taip pat pagrobë ir sàraðà þmoniø, pageidaujanèiø ákurti Lietuvoje Blaivybës draugijà. Praðau antràjá LKP CK sekretoriø duoti saugumieèiams nurodymà gràþinti man abu minëtus dokumentus tolimesniam jø stiliaus tobulinimui ir naujø faktø rinkimui.
Vilnius, 1979 m. spalio 7 d. Leidëjø pastaba. Pareiðkimo tekstas saugomas Lietuvos ypatingajame archyve (f. K-1, ap. 46, b. 1876, l. 126–132). ALGIRDAS STATKEVIÈIUS

NEUÞBAIGTAS RAÐYTI IR NEIÐSIØSTAS LAIÐKAS VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIUI AKADEMIKUI JONUI KUBILIUI
Gerbiamas Rektoriau! Nutilus senoje mûsø Alma Mater ðventinëms fanfaroms, leiskite man, ðios aukðtosios mokyklos absolventui, 400-øjø jos gimimo metiniø proga pareikðti kai kurias kritines pastabas. Ið tikrøjø reikia tik dþiaugtis, kad leidþiama mûsø Universitetui veikti, jog dauguma jo studentø lietuviai ir iki ðiol beveik visos disciplinos tebedëstomos lietuviø kalba. Universiteto vaidmená, iðsaugojant mûsø tautiná savitumà, sunkiai galima pervertinti. Taèiau kai kurie faktai kelia liûdnø minèiø, apie kurias niekas vieðai nedrásta kalbëti. Iðkilmingà minëjimà atidarydamas L. Ðepetys pristatë ðventës sveèius. „Tiesa“ liudija, kad jie vien rusai, vienas vokietis, lenkas ir visiems atsibodusi politiðkai pusiau akla K. Karosienë. Taip norëjosi sveèiø tarpe pamatyti mûsø emigrantus. Kalbama, kad jie sàmoningai buvo taip pakviesti, kad neatvyktø... O kaip tik emigrantams daugiausia privalom bûti dëkingi uþ ðià universiteto ðventæ. Ðiø metø liepos mënesá Tamsta skundëtës, kad Vakaruose apie mûsø universitetà tomai priraðyti. Jûsø þodþiais, Vilniaus universiteto klausimu daug triukðmo kelia mûsø 311

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

emigrantai. Argi tai blogai, kad jie garbingà universiteto jubiliejø panaudoja Lietuvos vardui garsinti pasaulyje? Kai Lietuva neturi savo atstovo SNO ir iðvis jos vardas iðbrauktas ið pasaulio þemëlapio, kitø bûdø Lietuvai garsinti neturime. Skundþiatës, kad mûsø emigrantø triukðmas verèia ir Jus pasitempti. Argi tai blogai? Dþiugu, kad pasirodë tritomë Universiteto istorija ir kelios knygelës, tegu ir labai kukliu tiraþu. Man studijuojant universitete (1949–1954 m.), vieðai kalbëdamas apie tai, kad Vilniaus universitetas – seniausioji aukðtoji mokykla TSRS, geriausiu atveju galëjai uþsidirbti papeikimà. Mums tada buvo kalama á galvà, kad Vilniaus universitetà 1803 m. ásteigë rusø caras Aleksandras I, todël seniausias TSRS universitetas – Maskvos. Dar neseniai buvo raðoma, kad Vilniaus universitetas – „viena seniausiø aukðtøjø mokyklø mûsø ðalyje“. Kad jis galø gale tapo paèiu seniausiu, manau, reikia daugiausia dëkoti mûsø emigrantams. Tad jø atstovus reikëjo taip pakviesti, kad jie bûtø galëjæ atvykti. Þinoma, lietuviðkai kalbà sveèiai ið uþsienio bûtø suteikæ dideliø nepatogumø – nenutylëjæ, kad Vilniaus universiteto ákûrimo nuopelnas priklauso jëzuitø ordinui... Iðkilmiø iðvakarëse stebëjau, kaip buvo vykdomas Tamstos ásakymas uþplombuoti visas patalpas... Ir Tamsta be reikalo bijotës tø nacionalistø. Jie nëra mûsø tautos pasididþiavimo – Universiteto – prieðai. Juk ne jie uþtepë freskas, vaizduojanèias nusipelniusias Lietuvos kultûrai asmenybes. Ne jie uþtepë Skargos kieme ant piliastro 18-me amþiuje nutapytà Vytá. Bent Tamsta þinote, kad iki 1803 m. oficialus Universiteto herbas buvo Vytis. Uþsienyje minint mûsø Universiteto sukaktá, Vytis kabëdavo paèioje garbingiausioje vietoje. Varðuvoje Vyties draugystës nesigëdino Baltasis erelis. Tik Vilniuje Vytis duso po storu kalkiø sluoksniu... Taèiau visgi paþanga matyti. Man studijuojant, Universiteto þandaru Berija buvo paskyræs kosmopolitiná perëjûnà Mitropolská. Prieð desëtkà metø vienas ið Bulotø raðë, kad to þandaro ásakymu buvo dauþomos paminklinës universiteto lentos – naikinama universiteto gimimo metrika. O ðiandien buvo pasitenkinta tik uþdaþius Vytá ir dar vienà kità „menknieká“... Juk kada nors kalkes nuo mûsø valstybës simbolio Vyties galima bus nuplauti. Labai gerai padarëte, kad Dzerþinskio atminimui skirtà lentà nukëlëte toliau – po arkomis. Taèiau skulptûrinæ kompozicijà „V.Leninas ir V.Kapsukas Poronine“ be reikalo taip toli nukiðote. Liaudies dailininkui K.Bogdanui ypaè pavyko Kapsuko veide iðreikðti to vidiná pasaulá. Nesigailiu laiko, sugaiðto studijuojant visus 12 Kapsuko raðtø tomus. Uþvertæs paskutiná puslapá, pamaèiau autoriø toká, koká pavaizdavo K.Bogdanas. Skulptûra man primena Stepo Þuko karikatûrà „Pataikûnai“... Vieni dþiaugiasi, o kiti liûdi, kad Kapsuko svajonëms nebuvo lemta ásikûnyti ir todël Universiteto auditorijose bei koridoriuose ðiandien daugiausia girdëti kalba, kuria nekalbëjo Leninas ir kurios nesistengë iðmokti Marksas. Kapsuko mylimiausia kalba ðiandien skamba Minsko universitete... Mano ðventinæ nuotaikà labai sugadino þinia, kad istorinis M.Poèobuto kiemas pavadintas Observatorijos, o P.Skargos – Didþiuoju. Negi ðiuo kvailu aktu uþbrauksi 312

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

istorinæ tiesà, kad M.Poèobutas ir P.Skarga, bûdami kunigais jëzuitais, bet kartu Universiteto rektoriais, labai daug nusipelnë tiek Universitetui, tiek ir paèiai Lietuvai? Dþiugu, kad pavyko daug kà atstatyti Ðv.Jono baþnyèioje. Kà vandalai sugriovë per koká mënesá, teko atstatinëti daugiau nei 10 metø. Ir tai ne viskà pavyko atstatyti, atkurti. Gal ðis faktas bûsimuosius vandalus ko nors iðmokys? Maèiau, kaip buvo pertvarkomi jubiliejinës parodos stendai bûsimajame Mokslinës minties muziejuje. Drg. Ðepetys daug kà iððlavë ið stendø – visa tai, kas vaizdavo universiteto vaidmená kultûrinant Rusijà, Baltarusijà ir Ukrainà... Tamsta èia niekuo dëtas. Jeigu Jums bûtø leidæ, tikiu, visø pirma bûtumët iððlavæ J.Markulá ið garbingø Medicinos fakulteto profesoriø tarpo. Gerai, kad P.Uþkalnio nuotrauka nepapuoðët Filologijos fakulteto stendo... Norëèiau ðiek tiek apsistoti ties jubiliejinëmis kalbomis. 1922 m. Leninas „Laiðke suvaþiavimui“ raðë: „Surusëjæ kitatauèiai visuomet persûdo tikrai rusiðko nusistatymo atþvilgiu“. Nors Lenino raðtai niekada nebuvo man evangelija, taèiau cituotas Lenino mintis visada prisimenu skaitydamas aukðtø lietuviðkosios administracijos pareigûnø kalbas. TSRS aukðtojo ir spec. vidurinio mokslo ministras rusas Jeliutinas pripaþino didelius universiteto nuopelnus „dvasiniam lietuviø tautos vystymuisi, liaudies inteligentijos ir nacionalinës kultûros formavimuisi“. Tuo tarpu lietuviais save laikà stengësi menkinti universiteto vaidmená lietuviø tautos kultûrai. Ir iðvis lietuviðkai kalbëjæ vengë þodþiø „lietuviø tauta“. Susidarë áspûdis, kad Universitetui palikta grynai utilitarinë paskirtis. Ðtai kà kalbëjo J.Maniuðis: „Universiteto mokslininkai nuolat stiprina ir pleèia ryðius su gamyba. Mums labai malonu, kad Universitetas priskirtas prie pagrindiniø ðalies aukðtøjø mokyklø, vykdanèiø itin svarbius liaudies ûkiui mokslinius tyrimus“. P.Griðkevièius aiðkino, kad Universitetas apdovanotas ordinu tik „uþ nuopelnus rengiant specialistus liaudies ûkiui, pleèiant mokslinius tyrimus“. Jûsø kalba, gerb. Rektoriau, irgi dvelkia tautiniu nihilizmu. Skaitydamas Tamstos kalbà nejauti, kad jà pasakë lietuvis, jauèiàs savo dvasioj tautinio pasididþiavimo jausmà tuo, kad mes, lietuviai, turime seniausià Rytø Europoje aukðtàjà mokyklà. Tokia proga vertëjo susipaþinti su Maskvos universiteto 200-øjø gimimo metiniø jubiliejaus proga pasakytomis kalbomis. Skaitydamas jas jauti, kad kalba rusai, savo tautos patriotai. Gal kartais prieð savo valià pajunti jiems pagarbà. O Jûsø kalbas perskaièius dûðioj palieka visiðkai prieðingas jausmas... Tamsta nusidedat istorinei tiesai, tvirtindami, kad 1919 m. kovo 13 d. Kapsuko dekretu buvo ákurtas Vilniaus darbo universitetas. Atleiskite, bet Jûs sàmoningai sakote netiesà. Vilniaus universitetà atkûrë ne Kapsukas, o blogos atminties J.Pilsudskis Stepono Batoro vardu. Jeigu tik dekretais bûtø galima ásteigti aukðtàsias mokyklas, ðiuo atveju primatas tektø Lietuvos valstybës Tarybai, kuri 1918 m. gruodþio 5 d. priëmë Vilniaus universiteto statutà. 1919 m. kovo 1 d. Vilniuje prie Lietuvos mokslo draugijos ëmë veikti dr. J.Basanavièiaus vedamieji Aukðtieji mokslo 313

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

kursai, veikæ iki 1921 m. geguþës 5 d. Tai jau dekreto realizacija. O Kapsukas savo idëjos apie kosmopolitiná darbo universitetà niekada neágyvendino. Jûs pats suprantate, kad Kapsukas visiðkai nenusipelnë, kad jo vardu bûtø vadinamas mûsø Universitetas. Kai negalite galø su galais sudurti, vertëtø patylëti. Negalvokit, kad netituluotieji nemàsto ir nieko nesupranta. Þinokit, kad tûkstantá kartø pavartotas melas niekada netaps tiesa... Dëkojate Kijevo medicinos institutui uþ sugràþinimà unikalaus anatomijos preparatø rinkinio. Nuoðirdþiai dëkojate Maskvos, Leningrado ir kitiems TSRS universitetams uþ tai, kad jie „padeda surinkti mûsø universiteto lobius“. Civilizuotoje valstybëje vagiui uþ pavogto daikto sugràþinimà niekas nedëkoja. Ir tarybinë teisë tokiu atveju numato baudþiamàjà atsakomybæ. Jeigu Maskvos ir Leningrado universitetø vadovai turëtø daugiau geros valios, jie ne „padëtø surinkti“, o paprasèiausiai sugràþintø tai, kas seniai priklauso lietuviø tautai. Þodþius „padeda surinkti“ bent að perskaitau „iki ðiol nesugràþino“. Per daug mes ápratinti dëkoti, dvilinki lankstytis. Lietuva gamina daugiausia visoje TSRS vienam þmogui pieno ir mësos. O mes patys valgome labai kukliai. Daug kas iðveþama neþinia kur. Ðveisdami lietuviðkas deðras ir skilandþius, jie visiðkai negalvoja padëkoti mums. Ir nepraðom. Ðveiskit sau á storumà!!! Tik nereikalaukit, kad mes uþ kà nors dëkotume. Vilniaus universitetas suvaidino labai didelá vaidmená Rusijos imperijos tautø kultûros istorijoje. Èia ne vieta minëti faktus. Taèiau kas ið sveèiø jautë pareigà uþ tai mums padëkoti? Tik vienintelis Baltarusijos mokslø akademijos viceprezidentas V.Belas pabrëþë, kad „sunku pervertinti Vilniaus universiteto átakà ne tik lietuviø tautos, bet ir broliðkø Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos tautø mokslo bei kultûros vystymuisi“. 1832 m. caras Nikolajus I Rusijos imperijos vardu uþdarë Vilniaus universitetà, kad Lietuvos vaikai neturëtø kur siekti aukðtojo mokslo, kad „Lietuva bûtø ir tamsi ir juoda“. Kas uþ tai atsipraðë mûsø tautà? Iðvis buvo stengiamasi nutylëti, kokiomis aplinkybëmis buvo uþdarytas mûsø Universitetas, kokià þalà ðis aktas atneðë mûsø tautai. O mes dëkojame ir dëkojame... Tamsta, Rektoriau, kalbëjote: „Praeitis – ðaknys, kurios glaudþiai siejasi su ðia diena, o daþnai visai nelauktomis atþalomis ir su ateitimi. Todël mes deramà dëmesá skiriame ir skirsime savo universiteto istorijai“. Negarbingas poelgis su Alberto Vijûko-Kojalavièiaus moksliniu palikimu nesunkiai átikino mane, kad Lietuvos istorija mûsø Universitete ir toliau liks pastumdële. Straipsnyje „Ðventinis Universitetas“ (Mokslas ir gyvenimas, 1979, Nr. 9) Tamsta raðëte: „Jau senokai iðtaisyta nenormali padëtis, kai daugiau ir reikðmingesniø tyrinëjimø apie lietuviø kalbà paraðydavo uþsienio lingvistai“. O kodël nieko nedarote, kad padëtis bûtø iðtaisyta. Þinote, jog istorijos mokslo srity Lietuvos istorijai neskiriama jokio rimto dëmesio nei Lietuvos Mokslø Akademijoj, nei Universitete. Rimtus mokslinius darbus ið Lietuvos istorijos mokslo srities ir toliau raðo Lenkijos mokslininkai. Lietuvos isto314

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

rikai turi vienintelá uþsakymà – pateisinti Hitlerio–Stalino sandërá... Netikiu, kad artimiausioj ateity kas nors pasikeis. Kad ir toliau þadate ignoruoti Lietuvos istorijà, rodo ir tai, jog savo kalboj, gerb. Rektoriau, nutylëjote Universiteto vaidmená T.Kosciuðkos ir 1931 m. sukilimuose. Jau þinote, kad Universiteto auklëtiniø pastangos keliant sukilimo idëjà – pats ðviesiausias Vilniaus universiteto istorijos puslapis. Iki pat XIX a. Vilniaus universitetas teikë filosofijos, teologijos, civilinës ir kanonø teisës daktarø, magistrø, licenciatø ir bakalaurø laipsnius. 1816–1832 m. daktaro laipsnius ásigijo 200 asmenø, magistro – 306, kandidato – 1 063 (Mokslas ir gyvenimas, 1979, Nr. 9). O kiek per pirmus 16 pokario metø tokiø moksliniø laipsniø ásigijo Universiteto dëstytojai? Ðiandien iðvis ið Universiteto atimta teisë suteikti mokslinius laipsnius. Po karo Universitetui buvo palikta teisë suteikti profesoriø ir docentø vardus. Greit ir ði teisë buvo atimta. Visos disertacijos ðiandien privalo bûti paraðytos rusø kalba. Visa tai negali nepykdyti mûsø tautos. Tamsta, bûdamas TSRS AT deputatas, privalëjote sveèiø ið Maskvos akivaizdoje papasakoti apie lietuviø tautos nuotaikas. Tylëjote. Jûsø þodþiai garbingo Universiteto jubiliejaus proga praskambëjo oficialiai ðaltai, nenuoðirdþiai. Minëtame straipsnyje raðëte: „Universiteto aplinka palanki ne tik mokslas studijuoti, bet ir tobulinti asmenybæ“. Netiesa!!! Kiekiniai Universiteto laimëjimai dþiugina, bet absolventø, ypaè teisininkø, moralë kelia gilø susirûpinimà. Prisiminæs savo studijas, akyse matau Monochinos, Mitropolskajos ir Dovtian veidus. Komjaunimo susirinkimuose visos jos ragindavo mus, studentus, „kelti politiná savo budrumà“, t.y. ðnipinëti. Esà ant sienø ir suolø nacionalistai priraðæ antitarybiniø ðûkiø... Neretai dingdavo studentai... Vienus jø suimdavo, kitus – iðtremdavo á Sibirà. Pati ðviesiausia diena man buvo 1953 m. kovo 5-ji – Stalino mirtis. Liovësi veþimai, areðtai (vël prasidëjo jie tik 1956 m., bet daug maþesniu mastu). Ðiandien retai kà sodina á kalëjimà. Tai dþiugina. Taèiau absolventø teisininkø labai þema moralë sukelia gilø dvasiná skausmà. Atleiskite uþ maþà nukrypimà. Vilniaus gatvëmis dar tebevaikðto visà savo gyvenimà paðventusi Stalino reikalui Lietuvoje Michalina Meðkauskienë. Savo prisiminimais Stalino reikalui tikisi pasitarnauti ir po savo mirties. Taèiau kai kurie jos pateikti faktai gan ádomûs ir labai pamokantys. Meðkauskienei studijuojant Vytauto Didþiojo Universitete, eserø partijos lyderis studentas Vladas Karosa turëjæs skaityti dar vienà savo paskaità. Ávairiø politiniø paþiûrø studentai susimuðë tarpusavy. Á Universitetà ásiverþë policija. „Tik ji greit iðsineðdino, nes Alma Mater autonomija neleido policijai kiðtis á jos vidaus reikalus. Matyt, juos iðpraðë rektorius“ (Michalina Meðkauskienë, Þvelgiu á tolius, 1969, p. 349). Kauno miesto komendantas studentus socialistus K.Borutà, V.Karosà, B.Pauliukevièiø, J.Lukoðevièiø, K.Lukðà, T.Stoná ir V.Pavilèiø nubaudë po mënesá kalëjimo (Ten pat, p. 353). Uþ grotø sëdintiems studentai rinko aukas, pirko maistà, ðiltus drabuþius, raðomàjà medþiagà. Universitete studijavæs kalëjimo virðininkas Reikala leisdavo studentams bûriu lankyti kalinius (Ten pat, p. 354). 315

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

O kaip norëtøsi, kad Jûs, gerb. Rektoriau, neleistumët policijai kiðtis á mûsø Universiteto vidaus reikalus, kad Jûsø auklëtiniai teisininkai bûtø tiek humaniðki, kiek buvo ponas Reikala... Nepriklausomos Lietuvos Saugumo departamento direktoriai skøsdavosi, kad sunku rasti þmoniø darbui á saugumà. Gal todël ilgà laikà Lietuvos valstybës saugumui vadovavo rusas Spiridonovas, persikrikðtijæs á Laðà! Dar man studijuojant, nors minëtos trys poniutës agitavo, retas teisæ baigusiø nueidavo dirbti á saugumà. Daugelis ðiandien jø advokatauja arba dirba kità dorà darbà. Bet pamaþu saugumo rûmus uþpildë Universiteto auklëtiniai (ir ne tik teisininkai). Universiteto absolventai, tapæ prokurorais, teisëjais, patys nusiþengia teisei ir teisingumui. Ð. m. sausio 9 d. Universiteto auklëtinis Vladas Benetis pradëjo fabrikuoti bylà mano draugui, buvusiam politiniam kaliniui Romaldui Ragaiðiui. Ð. m. liepos 9–10 ir rugsëjo 12–17 dienomis já teisë Universiteto auklëtinis Ivanauskas, kaltinimus palaikë prokuroras Januitis. O Dieve!!! Argi tai teismas buvo?! Praðau Tamstà ir kaip deputatà bûtinai susipaþinti su ta byla. Gal tada ásitikinsite, kad studentams teisininkams bûtina dëstyti moralës pagrindus. Teisininkas privalo ne tik gerai þinoti ástatymus, bet visø pirma bûti doru þmogumi, mylëti kità þmogø, savo tautà... Ð. m. spalio 3 d. uþëjæs á Jûsø sargo (saugojanèio atstatomà Ðv.Jono baþnyèià) Juliaus Sasnausko butà, radau kratà. Kratë Jûsø auklëtiniai saugumieèiai. Suradæs Vytá, Antanas Rukðënas suplëðë jà. Manau, kad teisininkams reikëtø dëstyti ir Lietuvos istorijà. Pilietis Rukðënas iki ðiol nesuvokë, kad tik Vyties dëka mûsø Universitetas lietuviðkas. Jeigu ne Vytis, ðiandien Universitete studijuotø ir ne rusiðkai kalbà, o vokiðkai... Kratai Sasnauskø bute kviestiniais buvo pakviesti Jûsø studentai Albertas Kuèinskas ir Viktoras Verðylo. Paskutiná maèiau R.Ragaiðio teisme ðnipinëjant. O ðá kartà jis narðë po svetimas knygas, drabuþius. Iðleidæs kà nors ið sulaikytøjø ið tualeto, knaisiojosi po tualetiná popieriø... Panaðiai elgësi ir jo kolega Kuèinskas. Negi bûsimieji teisininkai neþino, kad tarybiniai ástatymai draudþia kviestiniams kratas daryti... Nustebau Universiteto jubiliejaus parodos stende pamatæs Kuèinskà. Pasirodo, jis – Visuomeniniø profesijø fakulteto tarybos narys. Iðvis kà tokio veido þmogus gali ðiame fakultete studijuoti? Negi menà, turizmà, kraðtotyrà, gamtos apsaugà? Menà ir gamtà mylás þmogus niekada neuostinës kûdikio vystyklø kratos svetimame bute metu. Jûsø dëstytojas Julius Bûtënas savo memuaruose „Literato duona“ prisimena, kad „Lietuvos studento“ 1930 m. Nr. 3 buvo iðspausdinta studentø Atstovybës rezoliucija, reikalaujanti kalinamiems studentams amnestijos. Bûtënas raðo: „Be to, dar buvo priimta rezoliucija, reikalaujanti, kad ið Universiteto bûtø ðalinami studentai ðnipai (...)“
ANTANAS TERLECKAS
VAKARINËS NAUJIENOS: [VILNIAUS MIESTO DIENRAÐTIS] 1995 M. RUGPJÛÈIO 17–18 D.

316

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI A.TERLECKAS. ÞODÞIU BEI PLUNKSNA UÞ TIESÀ IR LAISVÆ. II TOMAS. VILNIUS, 1999 M.

Leidëjø pastabos. A.Terleckas ðá laiðkà pradëjo raðyti 1979 m. po spalio 3 d. jo namuose atliktos kratos. Spalio 30 d. KGB laiðko autoriø areðtavo. Kadangi suëmë ne namuose, o Lietuvos kino studijos sandëlyje, kur jis dirbo krovëju, laiðkas iðliko, taèiau be dviejø paskutiniø puslapiø, dingusiø laiðkà beslapstant. Laiðkà autorius ketino áteikti asmeniðkai rektoriui, o jo nuoraðà iðsiøsti pogrindþio spaudai, kurioje publikuoti panaðûs laiðkai uþsienio radijo stoèiø buvo skaitomi Lietuvai. Deja, laiðko nespëjo áteikti nei adresatui, nei spaudai. Neiðlikuosiuose puslapiuose apraðë vienà kratø jo bute, kurioje kviestiniais buvo geri A.Terlecko dukters Vilijos paþástami, viena jø – buvusi klasë draugë, atitinkamø „organø“ rekomenduota Universitete studijuoti teisæ. Autorius taip pat charakterizavo abu prorektorius, vykdþiusius kompartijos ir KGB valià. Kai reikëdavo susidoroti su patriotiðkai nusiteikusiais studentais, KGB ðià pareigà pavesdavo prorektoriams. Tokiu bûdu KGB visuomenës akyse siekë iðsaugoti Universiteto rektoriaus „garbæ“.

LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS CENTRO KOMITETO ANTRAJAM SEKRETORIUI DYBENKO N.K.
PROTESTO PAREIÐKIMAS 1979 m. spalio 3 d. grupë saugumieèiø, vadovaujama vyr. tardytojo kpt. V.Daugalo, patykojusi, kada iðeisiu á darbà, ásiverþë á mano namus daryti kratos. Be dalyvavusiø mjr. Statkevièiaus ir mjr. Adomaièio bei vyr. ltn. Matiuko, buvo atsivesti ir „kviestiniai“: Gluðakovas L.N. ir Linerskis V.S.Gluðakovà eilë asmenø matë neseniai vykusiame teisminiame susidorojime su Romu Ragaiðiu. Ten Gluðakovas, kaip „operatyvinës grupës“ narys, kartu su savo sëbrais suraðë ðmeiþikiðkà raportà prieð Liutaurà Kazakevièiø, sulaikytà saugumo papulk. Þilakausko nurodymu. Kadangi raporte suraðyti ðmeiþtai vëliau buvo teisëjo iðnagrinëti ir atmesti, tas duoda pagrindà minëtà pil. Gluðakovà laikyti ne tik „operatyvinës grupës“ nariu, bet ir provokatoriumi, vykdanèiu „socialinius uþsakymus“. TSRS BPK 153 str. nurodo, kad kviestiniai yra bet kurie paðaliniai, byla nesuinteresuoti asmenys. Taigi, to straipsnio poþiûriu, Gluðakovas, vykdàs saugumo nurodymus, negali bûti laikomas kviestiniu, o tik saugumo bendradarbiu (kolaborantu). Tokie LTSR BPK paþeidimai daromi dar ir tuo tikslu, kad nuslëptø nuo tikrai paðaliniø kviestiniø savo veiksmus. Dþiugu, kad saugumieèiai supranta, jog jø darbeliai yra slëptini, taèiau tokie ástatymø paþeidinëjimai rodo, kad nusikalstamos priemonës tegali tarnauti tik nusikalstamiems tikslams. Kaip áraðyta kratos protokole, kratos tikslas – „surasti ir paimti antitarybinio turinio leidinius ir dokumentus bei technines jø gaminimo priemones, taip pat kitokius daiktus ir dokumentus, galinèius turëti árodomàjà reikðmæ byloje“. 317

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Tokius tikslus turinti krata, kaip ir pati byla, yra neteisëta, neástatymiðka, nemorali, o todël tegali bûti laikoma tik susidorojimo rûðimi. Þodþio laisvë yra labai nedviprasmiðka ir aiðkiai suprantama sàvoka. Ji glûdi visø laisviø pamate, ir visos laisvës be þodþio laisvës nustoja bûti laisvëmis aplamai. Pasinaudojimas þodþio laisve tik árodyto ðmeiþto atveju tampa nusikaltimu. LTSR BK 68 str., numatantis baudþiamàjà atsakomybæ uþ „antitarybinæ agitacijà ir propagandà“, yra ne tik neteisëtas, bet dël eilës prieþasèiø sudaro juridinæ ir loginæ nesàmonæ. Sutinkamai su TSRS pasiraðytos Vienos konferencijos apie tarptautiniø sutarèiø teisæ 27 straipsniu, valstybë – Konferencijos dalyvë (taigi ir TSRS) negali nuorodomis á savo vidaus ástatymus teisinti tarptautiniø sutarèiø nevykdymà. Taigi kiekviena valstybë, sutinkamai su tarptautinës teisës reikalavimais, privalo savo juridines normas derinti prie tø tarptautiniø ásipareigojimø, kuriuos pati yra pasiraðiusi. TSRS yra pasiraðiusi Visuotinæ þmogaus teisiø deklaracijà, Europos valstybiø pasitarimo Baigiamàjá aktà. 1967 m. kovo 23 d. ásigaliojo ir TSRS pasiraðytas Tarptautinis paktas dël pilietiniø ir politiniø teisiø, priimtas 1966 m. gruodþio 16 d. Visi ðie tarptautiniai susitarimai yra privalomi ir TSRS; þodþio ir kitø laisviø jie neriboja antitarybinëm ar protarybinëm kvalifikacijom, todël LTSR BK 68 str. yra neteisëtas, kaip paþeidþiantis TSRS tarptautinius ásipareigojimus. LTSR konstitucijos 48 str. sako: „Sutinkamai su liaudies interesais ir siekiant stiprinti socialistinæ santvarkà, Lietuvos TSR pilieèiams garantuojamos þodþio, spaudos, susirinkimø, mitingø, gatvës eityniø ir demonstracijø laisvës“. Vienintelis logiðkas taip suformuluoto straipsnio aiðkinimas tegali turëti tà prasmæ, kad LTSR pilieèiams suteikiama visiðka þodþio, spaudos, susirinkimø laisvë, nes tik tokia laisvë sutinka su liaudies interesais ir todël stiprina socialistinæ santvarkà Lietuvoje. Stalino–Berijos laikø represinio poþiûrio átakoje LTSR konstitucijos 48 str. aiðkinamas kaip laisvë pasisakyti uþ konkreèià valdþios formà ir valdþios veiksmus. Tai loginis absurdas! „Laisvë“ ðaukti „tegyvuoja“ nebuvo ribojama ir þiauriausios tironijos. Tokia „malonë“ negali vadintis laisve. Hitleris irgi nebuvo ástatymiðkai uþdraudæs naikinamiems þydams þavëtis nacistiniu teisingumu. Norint aiðkinti þodþio laisvæ BK 68 str. dvasia, LTSR konstitucijos 48 str. tektø perredaguoti maþdaug taip: „LTSR pilieèiams garantuojamos þodþio, spaudos ir kitos laisvës tik tiek, kiek tai padeda vykdyti esamos valdþios potvarkius“. Todël BK 68 str. yra neteisëtas, kaip prieðtaraujantis LTSR konstitucijos 48 str. reikalavimams. LTSR BK 68 str. sakoma, kad antitarybinë agitacija ir propaganda yra: „Agitacija ir propaganda, kuria siekiama pakirsti ar susilpninti Tarybø valdþià arba padaryti atskirus pavojingus valstybinius nusikaltimus, skleidimas tarybinæ valstybinæ ir visuomeninæ santvarkà þeminanèiø ðmeiþikiðkø prasimanymø tais paèiais tikslais“ (…). 318

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

Kadangi jokie TSRS ástatymai nepabrëþia, kas bûtent silpnina tarybø valdþià, tai vienintelis poþymis, leidþiantis ðá straipsná naudoti represijoms, yra paties asmens supratimas ir numatymas, kad jo naudojimasis þodþio ar spaudos laisve yra antitarybinio pobûdþio. Ðitokio „supratimo ir numatymo“ objektyviai negalima árodyti, kadangi net paties asmens prisipaþinimas neárodo, kad jis kalba tiesà, t.y. supranta. O liudininkø parodymai tegali bûti tik vieno asmens parodymø perpasakojimas. Taigi ðiuo atveju matyti, kad árodymo ðaltinis tegali bûti vienintelis kaltinamasis, o ne jo veikla. O remiantis vieninteliu ðaltiniu, juridiðkai negalima laikyti kaltæ árodyta. Vadinasi, LTSR BK 68 str. yra loginë ir juridinë nesàmonë. Kodël ðis neteisinis LTSR BK 68 str. tebeturi galià? Dalinai atsakymà á tai duotø Lietuvos istorijos nagrinëjimas. Rusø valdþiai stengiantis iðlaikyti uþgrobtà Lietuvà, kiekvienà kartà sustiprëdavo represijos, kai tik sustiprëdavo lietuviø tautos pasiprieðinimas okupacijai. Po 1863 m. sukilimo rusø valdþia Lietuvoje uþdraudë spaudà. Tos barbariðkos akcijos tikslas buvo padëti pagrindà lietuviø tautos surusinimui. Ðiais laikais net ir uoliausi lojalistai nedrásta tvirtinti, kad lietuviø tautos „nusikaltimai“ prieð rusø valdþios ástatymus buvo neteisëti. Aèiû kovai prieð tuos ástatymus, mûsø tauta iðlaikë savo raðtijà, sukûrë literatûrà ir tuo atsispyrë nutautinimui. Tuo metu rusø valdþios politika Lietuvoje buvo neginèijamai ðovinistinë. Kiekvienam ðovinizmui didþiausias prieðas yra pavergtøjø tautø nacionalizmas. Anglijos, Prancûzijos ir kitø ðaliø imperializmo laikø ðovinistai uoliai kovojo prieð nacionalizmus. Todël Dþ.Neru knygoje „Indijos atradimas“ su pasididþiavimu vadina save nacionalistu, nes nacionalizmas esàs gynybinë pavergtø tautø kova prieð pavergëjø ðovinizmà. Bûtent taip visame pasaulyje suprantamos nacionalizmo ir ðovinizmo sàvokos. Rusiðkojo ðovinizmo ir ðiandien su þiburiu ieðkoti netenka. Kad karalius nuogas, mato ne tik Anderseno pasakos berniukas – tai mato visi. Kiekviena tauta turi savo istorijà, kuri jai brangi ir artima. Lietuvos istorija ne maþiau garbinga uþ Rusijos ir atsilieka gal tik grobikiðkø karø skaièiumi. Taèiau ðiandien mokyklose vaikai mokomi TSRS istorijos, kuri, nepaisant pavadinimo, yra Rusijos imperializmo istorija. Rusijos nukariavimai traktuojami teigiamai. Jei tik uþgrobimai ávykdyti Rusijos, tai jie bûtinai pakeièiami þodþiais „prisijungimas“ ar „prijungimas“. Tai ðovinistinis istorijos dëstymas. Jokia kolonijinë imperija nebuvo sukurta be kolonijø uþgrobimo ir tautø pavergimo. Ir Rusija nesudaro iðimties. Visi grobikai bandë klastoti istorijà. Klastojama ji ir ðiandien. Ir ne tik ávykiø vertinimu. Klastojami, nutylimi ar net naujai iðrandami patys faktai. Ir bûtent rusiðkojo ðovinizmo dvasia. Taip Rusijos 1795 m. ávykdytas Lietuvos uþgrobimas ir aneksavimas visuose vadovëliuose vertinamas kaip teigiamas reiðkinys. Ðis uþgrobimas atneðë Lietuvai keliø sukilimø represijas, spaudos draudimà, ilgam sustabdþiusá tautos kultûriná vystymàsi, baudþiavos uþsitæsimà, todël vertinti visa tai teigiamai tegali tik rusø ðovinizmas.

319

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

Nepriklausomybë yra brangi visoms tautoms. 1918 m. susikûrë nepriklausomos Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos valstybës. Kodël Suomijos ir Lenkijos nepriklausomybës paskelbimas tarybiniø istorikø laikomas teigiamu reiðkiniu, o pvz., Lietuvos – neigiamu? Kadangi TSRS ir Lenkijos siena ëjo á rytus nuo Lietuvos, tai aiðku, kad nepriklausomos valstybës sukûrimas iðgelbëjo Lietuvà nuo Lenkijos aneksijos. Ne Raudonoji armija ir ne Kapsukas neleido lenkø ðovinistams uþimti Lietuvà, o susikûrusios Lietuvos Respublikos kariuomenë mûðiø laukuose. Todël Lietuvos Nepriklausomybës paskelbimas yra teigiamas mûsø tautai ávykis ir tautinio pasididþiavimo objektas. Tik rusø ðovinizmas, kaip ir lenkø, gali á tai þiûrëti prieðingai, nes kas gera aukai – bloga plëðikui (…). Net valstybiniame TSRS himne sakoma, kad Sàjungà „sutelkë amþiams Didþioji Rusija“. Suvorovo ordino ásteigimas áþeidþia tautinius lietuviø jausmus, nes bûtent Suvorovas malðino 1794 m. T.Kosciuðkos sukilimà ir þvëriðkai þudë lietuvius sukilëlius bei taikius gyventojus. Bet Suvorovo pavyzdys brangus rusø ðovinistams, nes jis sëkmingai vedë Rusijos grobikiðkus karus. Net ir marksistiniu poþiûriu Suvorovas – reakcionierius ir grobikas. Dabar gi bet kokia agitacija ir propaganda, nukreipta prieð rusiðkàjá ðovinizmà, laikoma antitarybine ir, remiantis LTSR BK 68 str., persekiojama ir baudþiama. Pasisakymai uþ Nepriklausomos Lietuvos sukûrimà, þmogaus teisiø paþeidimø iðkëlimas, represijø pasmerkimas yra traktuojami kaip antitarybiniai. O að manau, kad pats toks traktavimas yra antitarybinis, silpninantis Tarybø valdþià, nes juo siekiama parodyti, kad Tarybø valdþia yra Lietuvos Nepriklausomybës prieðas, þmogaus teisiø paþeidimø vykdytoja ir teisintoja, represijø apologetë. Todël bet kokiø, tame tarpe ir savilaidiniø leidiniø persekiojimas uþ jø antiðovinistiná charakterá ið esmës yra antitarybinis. Jeigu rusiðkasis ðovinizmas tapatinamas su tarybiðkumu, tai Tarybø valdþios interesai patys turi reikalauti atsiribojimo nuo rusiðkojo ðovinizmo. Dël ðiø prieþasèiø protestuodamas prieð man padarytà kratà, kartu reikalauju nutraukti gëdingà bylà Nr.58, pagal kurià ir buvo pravestas kratø vajus. Jûs ið esmës kartojate Muravjovo „nuopelnus“ kovoje prieð þodþio ir spaudos laisvæ.
Vilnius, 1979 m. spalio 26 d.
NENUGALËTOJI LIETUVA: [ANTISOVIETINIS POGRINDIS. KALBA DOKUMENTAI. SUDARYTOJAS – ALGIMANTAS LIEKIS]. VILNIUS. 1993, T. 2, P. 206–210.

VLADAS ÐAKALYS

Leidëjø pastaba. Pirmà kartà pareiðkimas buvo iðspausdintas antisovietiniame katalikiðkojo pogrindþio leidinyje „Auðra“.

320

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

INVAZIJOS Á AFGANISTANÀ PASMERKIMAS
VIEÐASIS LAIÐKAS Sovietø Sàjungos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkui Jungtiniø Tautø Generaliniam Sekretoriui Afganø tautai 1979 m. gruodþio 27 d. pasaulá sukrëtë þinia apie Sovietø Sàjungos armijos ásiverþimà á Afganistanà. Paaiðkinimai, kad tai padaryta papraðius Afganistano vyriausybei ir laikantis vadinamosios draugystës ir bendradarbiavimo ginantis nuo uþsienio agresoriø sutarties, yra neátikinami. Amino vyriausybë negalëjo pareikalauti, kad Sovietø Sàjungos armija jà nuverstø, o Karmalio vyriausybë tuo metu dar neegzistavo. Be to, jokia kita valstybë á Afganistanà nesiverþë. Net Breþnevas, lapkrièio 12 dienà atsakydamas á „Pravdos“ korespondento klausimus, to netvirtino. Sovietø Sàjungos armijos ávedimas prieðtarauja 1933 metais pasiraðytai SSRS–Afganistano sutarèiai „Dël agresijos apibûdinimo“. Antrasis ir treèiasis ðios sutarties punktai teigia, kad bet kuri kariniø pajëgø intervencija apibrëþiama kaip agresija ir negali bûti pateisinta jokiais ekonominiais ar politiniais argumentais. Baltijos valstybës taip pat turëjo panaðias draugystës ir bendradarbiavimo sutartis su Sovietø Sàjunga. 1940 m. Sovietø Sàjungos karinës pajëgos taip pat ásiverþë á ðias valstybes tø sutarèiø pagrindu. Taigi estø, latviø ir lietuviø tautoms gerai paþástami tokiø veiksmø tikslai ir pasekmës. Pasaulio bendruomenë nedviprasmiðkai pasmerkë svetimos kariuomenës ásiverþimà á Afganistanà. 1980 metø sausio 15 dienà Jungtiniø Tautø Generalinë Asamblëja priëmë nutarimà nedelsiant iðvesti ið Afganistano svetimas ginkluotàsias pajëgas. Uþ balsavo 104 valstybës, prieð 18. Mes palaikome ðá Jungtiniø Tautø Generalinës Asamblëjos nutarimà ir reikalaujame, kad visos Sovietø Sàjungos ginkluotosios pajëgos nedelsiant ir besàlygiðkai bûtø iðvestos ið Afganistano.
1980 m. sausio 17 d. MART NIKLUS, JONAS VOLUNGEVIÈIUS, ALGIRDAS STATKEVIÈIUS, VYTAUTAS BOGUÐIS, ENN TARTO, IVARS ÞUKOVSKIS, JURII KUKK, LIUTAURAS KAZAKEVIÈIUS, ZIGMAS ÐIRVINSKAS, VLADAS ÐAKALYS, LEONORA SASNAUSKAITË, LEONAS LAURINSKAS, MEÈISLOVAS JUREVIÈIUS, JONAS ÐERKÐNAS, JONAS PETKEVIÈIUS, JONAS PRATUSEVIÈIUS, ROMAS TRACHIMAS, PETRAS CIDZIKAS, ANDRIUS TUÈKUS, ALGIRDAS MASIULIONIS, KÆSTUTIS SUBAÈIUS

321

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS IÐVERSTA IÐ LEIDINIO: THE VIOLATIONS AF HUMAN RIGHTS IN SOVIET OCCUPIED LITHUANIA, A REPORT FOR 1979/80, THE LITHUANIAN AMERICAN COMMUNITY, 1981. IÐ ANGLØ KALBOS IÐVERTË VILIJA DAILIDIENË.

GELBËKIME ANTANÀ TERLECKÀ!
Turi Lietuva nemaþa þymiø þmoniø. Vienas ið tokiø þmoniø yra ðiuo metu Gulago kanèias kenèiàs Antanas Terleckas, baigæs Vilniaus universiteto ekonomikos ir istorijos fakultetus, draugiðkas, gerbiamas ir jaunimo mëgiamas þmogus. Jis, negalëdamas pakæsti tarybinës valdþios daromø skriaudø lietuviams, daþnai këlë balsà, protestavo þodþiu ir raðtu, ne kartà dràsiai rëþë saugumieèiams tiesà á akis. Jam uþ tai buvo atsilyginta. Jau ne pirmà kartà A.Terleckas parengtinio tardymo metu ir po teismo prieð iðveþant á kalinimo vietà 1979 m. spalio 31 d. – 1980 m. spalio 5 d. buvo ákalintas Vilniuje, saugumo komiteto poþemiuose, kur jau tûkstanèiai lietuviø prarado savo sveikatà, neteko laisvës, kur þvëriðkai buvo tyèiojamasi ir tebesityèiojama ið ðvenèiausiø teisiø ir þmogaus orumo. Tardomas A.Terleckas atsisakë duoti parodymus, todël jam buvo sudarytos itin sunkios kalinimo sàlygos: ilgai buvo neleidþiama susiraðinëti su ðeima, kiauras paras jis buvo tardomas penkiø aukðto rango tardytojø: Lazarevièiaus, Markevièiaus ir kt. Paskutiná pusmetá prieð pat teismà jis buvo laikomas su labai pavojingais þmonëmis. „Nuo vasario 20 buvau laikomas su labai nervuotais þmonëmis. Aleksandrui vaikystëje Sibire galvà kirviu perskëlë, o Juozui Vilkaviðkio rajone kaþkas kastuvu makaulæ aptalþë. Siutui praëjus, Aleksandras bûdavo labai geras, o Juozas visà laikà tylëdavo (su juo buvau nuo birþelio 6-osios iki rugpjûèio 25-osios). Pavargau su jais“, – kiek vëliau 1981 m. vasario 26 d. raðë laiðke A.Terleckas, kurio bylos medþiagà kruopðtûs saugumo darbuotojai sudarë net keliolikos tomø. Su tokiu kalnu popieriø A.Terleckui buvo duota nepaprastai maþai laiko susipaþinti. Kalinys buvo taip poþemiø ir tardymø átampos iðvargintas, kad pirmàjà proceso dienà per pertraukà já iðtiko priepuolis. Todël po pertraukos, dar negalëdamas atsigauti po iðtikusio smûgio, neturëjæs jëgø net kalbëti. Teisme dalyvavusi gydytoja tvirtino, kad teisiamasis A.Terleckas yra nuolatinëje jos prieþiûroje, gauna stiprius vaistus ir teismo metu jo sveikata esanti patenkinama. Per teismà A.Terleckas, kaip ir jo bièiulis Julius Sasnauskas, elgësi ramiai, su jam bûdingu jumoru, ðviesiu optimizmu, nors ið tikrøjø buvo neapsakomai iðvargintas, nukamuotas ir iðsekintas. Savo principø, pasaulëþiûros ir ásitikinimø në vienu þodþiu nepasmerkë, savo veiksmø neapgailestavo. Teisme, be artimiausiø ðeimos nariø, dalyvavo vien tik saugumieèiai ir kviestiniai. Po teismo buvo paskleisti gandai, kad teisiamasis prisipaþino kaltas, apgailestavo. A.Terleckas 1981 m. vasario 12 d. ir vasario 26 d. laiðkuose raðë: „Teismo pertraukos metu gavau priepuolá… Koresp. Jusytës ir Vaièiaus net akyse nemaèiau, 322

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ TEKSTAI

kaip ir jie mano aðarø. Nieko nepraðiau pasigailëjimo, prieð niekà neðliauþiojau, neverkðlenau. Advokatas patarë á paskutiná savo þodá ádëti „gailiuosi“. Grieþtai atsisakiau“. Ðitaip raðë A.Terleckas, perskaitæs sufabrikuotà minëtø korespondentø, kuriø plunksnà vedþiojo saugumieèiø ranka, „Tiesoje“ iðspausdintà straipsná, ðmeiþiantá ir su purvais sumaiðiusá A.Terlecko asmená ir jo darbus. Nors jam buvo paþadëta leisti tyrinëti Lietuvos istorijà, susipaþinti su istoriniais archyvais, bet saugumieèiai ápratæ duoti paþadus, kad jø neiðtesëtø. Teismo nuosprendis, ið pirmo þvilgsnio þiûrint, tarytum buvo lyg ir „ðvelnus“: treji metai laisvës atëmimo grieþto reþimo lageryje ir penkeri metai tremties. Kà gali þinoti, kokia èia iðmonë – gal maþai buvo ákalèiø tokioje gausybëje medþiagos, gal lëmë santûrus A.Terlecko ir J.Sasnausko elgesys teismo metu, o gal vieðosios nuomonës baimë. Tik viena aiðku, kad A.Terleckas tikrai buvo nubaustas neteisëtai. „Uþ mano veiksmus, bent Europoje (iðskyrus tik Albanijà), niekas þmoniø á kalëjimus nesodina“, – 1981 m. balandþio 9 d. raðë laiðke nuteistasis. Proceso metu saugumieèiai A.Terlecko þmonai pareiðkë, kad jos vyro likimas nuo jø nepriklauso, kad nuo ðiolei – jis teisingumo instancijø rankose. Taèiau tie patys saugumo darbuotojai nebeleido pasimatyti su nuteistuoju, nors po teismo teisëjas Ignotas davë leidimà þmonai, broliams, vaikams ir marèiai. Toks draudimas netgi buvo visiðkai nemotyvuotas, nepaaiðkinta prieþastis. Negana to. Kai 1980 m. spalio 5 d. A.Terleckas buvo iðveþtas á kalinimo vietà, jam buvo neleista net artimøjø pristatyto maisto pasiimti. Mat, kaip paaiðkino pareigûnai, „nebuvæ kam atrakinti ðaldytuvo“. „Ið ðiltø daiktø tik kojines leido pasiimti“ (1981 m. kovo 26 d.). Ir taip A.Terleckas ið Vilniaus atsidûrë Permës srityje, Èiusavojos rajono Kuèino kaimo lageryje BC 389/36. Per teismà tarytum „ðvelniai“ nubaudæ, sumanë gerokai kaliná „pavëþinti“: á kalinimo vietà, kur traukiniu ga