sukurta DD

sukurta DienosDuonos komandos 2007 - 2008 metais Vilniuje

sukurta DD

sukurta DD “Verslo žinios” gali būti ramios: blogai joms ne konkurentai. DienosDuoną užbaigiant... 2008-04-21 08:09 parašė Christian Rašyti naują Komentarų: 57 Patiko (0) | Nepatiko (0) Aštuonis mėnesius rašydami blogą, turėjome gausybę laiko gerai įsisąmoninti - joks blogas Lietuvoje dar ilgai neaplenks tradicinės žiniasklaidos. Net ne “neaplenks”. Reikėtų sakyti “nepasivys”. Kol didžiausi teminiai blogai nebus monetizuoti, kol juos rašantys autoriai negaus atlygio už savo darbą, tol kitaip nebus. Populiarumas reikalauja kokybės ir dažno rašymo. Kuo dažniau rašai, tuo daugiau skaitančių ir sugrįžtančių kitą dieną. Savo ruožtu, rašymas atima daugybę laiko ir pastangų. Net nėra kada nuvažiuoti į degalinę nusiplauti savo “Jaguar”, nekalbant apie tai, kad mylima moteris, vaikai ir lojantys bei kniaukiantys augintiniai seniai užmiršo kas anksčiau namuose buvo bosas. Iš tiesų, norėdamas rašyti teminį blogą, tu turi nuolatos “sėdėti ant informacijos”. O juk dar yra įsipareigojimai generaliniam, akcininkams ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, t.y. tiesioginis darbas... Manote, Nezinau.lt, populiariausio blogo Lietuvoje, autoriui lengva? Paskaitykite apie jo dienotvarkę. Teminio blogo rašymas turi arba teikti atlygį (nebūtinai finansinį), arba bent jau būti darbo dalis. Pavyzdžiui, jeigu esi media agentūros vadovas, PR konsultantas, marketingo direktorius arba žurnalistas. Kitaip... kitaip anksčiau ar vėliau prieini ribą. Pradėdami rašyti DienosDuoną, daug nesitikėjome. Tai turėjo būti pramoga, iš kurios neplanavome nieko uždirbti. Ir neuždirbome nė cento, nes visų norinčių darbo skelbimus ir konferencijų reklamas dėjome nemokamai. Bet pramoga suteikė daug vertingos patirties bei žinių įvairiose srityse. Galų gale, įrodėme ir sau, kad galime rašyti įdomiai.

sukurta DD

sukurta DD

Taigi, mums pavyko. Ir dabar ramiai galime tai užbaigti, nes išaugome savo blogo kelnytes. Turime naujų sumanymų. DienosDuona buvo nuostabi patirtis. Ačiū, kad skaitėte ir bendravote su mumis.

Verslo ironija: bus kuriama reklama reklamai 2008-04-18 23:15 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) Lietuvos transliuotojai ir KOMAA organizuoja reklamos agentūrų konkursą. Reklamos objektas – reklama! Būsimos reklamos kampanijos užduotis – įtikinti plačiąją visuomenę ir politikus, kad reklama yra normalus visuomeninis ir verslo reiškinys, be kurios nebūtų kokybiško televizijos ir kitų kanalų turinio. Taip siekiama kovoti prieš pastaruoju metu

sukurta DD

sukurta DD užgriuvusią reklamos draudimo bangą (silpnojo alkoholio). Ar tik ne per vėlai susizgribome, kolegos? Industrijos misija tikrai yra šviesti visuomenę, kad reklama yra geras ir naudingas reiškinys, tik tai reikia daryti nuolat, o ne krizių metu - tuomet efektyvumas mažiausias. Kita vertus, visa tai labai ironiška – reklamos agentūros kartu su klientais kuria tokią reklamą, kurios žmonės vengia, todėl jai pačiai rekia reklamos. Gal pradėkime kurti ir rinktis tokias reklamas, kurias žmonės su malonumu žiūrėtų? Nes šiandien 95% eterio teturime tai:

"Bitės" konkurso belaukiant... 2 2008-04-18 22:19 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (0) | Nepatiko (0) Vos neužmiršome pridurti: "Bitė" media planavimo ir pirkimo konkurse leido dalyvauti tik keturioms agentūroms. Laimingieji yra "Initiative-VIA", OMD, "Carat" ir CMS. Ko gero, konkurso favoritais galima laikyti OMD, nes jie turi daug patirties su "Omnitel". Bet kai kada laimi ir tas, kurį visi buvo nurašę. Pavyzdžiui, A. Siaurusevičius. “Going green” Lietuvoje - dar niekas nenuveikta 2008-04-18 01:05 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują sukurta DD

sukurta DD Komentarų: 8 Patiko (0) | Nepatiko (0) Su Christian džiaugiamės, kad gyvename įdomiu laiku: matėme kaip Lietuvoje užgimė verslas, kuo buvo gyvas marketingas ir stebime šiandieninės komunikacijos metamorfozes. Mūsų visų privalumas - per 15 metų išgyventas didelis marketingo evoliucijos ciklas, bet tikrai ne visas. Kai kada norisi tikėti, kad esame įsilieję į bendrapasaulinę tėkmę, nes kai kuriose srityse (pvz. telekomunikacijų ar fizikos) dažnai esame vieni pažangiausių, tačiau verslas dar turi kur augti, - kad ir pagalvoti apie aplinkosaugą ir socialinę atsakomybę. Gal ir pabodusios sąvokos, bet vis dar aktualios. Mykolas Katkus kovo “Verslo Klasėje” rašė: “Didžiojoje Britanijoje apskritai ginčijamasi ne apie tai, ar verslas “žalias”, bet apie tai, kokio “atspalvio žalumos” šis verslas yra”. Kol pusė Pasaulio perrorientuoja savo verslą ir komunikaciją socialinės atsakomybės linkme, mes laukiame, kol “apsimokės” tai daryti, neva “dar anksti”, “žmonės tam dar nesubrendo” ir pan. Mums kažkodėl atrodo, kad “žaliasis marketingas” ar “socialiai atsakingas verslas” yra “iš reikalo” – kažkas bus daroma, jei tik to reikės. Nemoralizuosime, tik pabandysime jums padėti atsakyti sau į klausimą “ar verta “pažaliuoti”? Visai neskaičiavome laiškų kiekio, ir tik vėliau pamatėme, kad jų išsiuntėme lygiai 50-čiai lietuviškų kompanijų ir lygiai per pusę: 25 – prekybos ir paslaugas teikiančioms įmonėms, 25 – produktus gaminančioms. O štai atsakymų sulaukėme tik 15: 13 – iš prekybos ir paslaugų kompanijų ir 2 - iš gamintojų… Skaičiai nedideli, tačiau jau daug sako. Pirmiausia, tai, jog prekybininkai ir paslaugas teikiantys pratę daugiau bendrauti, antra – tie kas turi ką pasakyti, atsako, tie kas ne – neatsako (atviras buvo tik vienas respondentas), ir trečia – dauguma gamintojų bijo reaguoti, nes nežinio kas per “bulka” jiems rašo. Mūsų 3 klausimai buvo: 1) ar iš vis ką nors daro “žalumos” tema, 2) prašėme konkrečiai įvardinti, ką kompanija daro ar yra padariusi (rūšiuoja šiukšles, naudoja ekologiškas pakuotes, lankstukus spausdina ant perdirbto popieriaus ir pan. ir 3) ar kaip nors “žaliuosius” darbus išnaudoja komunikacijoje.

sukurta DD

sukurta DD Apibendrinant atsakymus darome vieną išvadą: didžioji dauguma “žaliosios” veiklos yra pagrįsta ekonominiais faktoriais: spausdinama ant abiejų lapo pusių, efektyviai naudojama energija (nedeginama elektra, šildymas), naujas automobilių parkas, kuris užtikrina mažesnį išmetamųjų dujų kiekį. Kiek mažiau kompanijų teigia, kad rūšiuoja atliekas (!) ir jas perdirba. Žinoma, prie mažesnio popieriaus kiekio sunaudojimo prisideda nešiojamųjų kompiuterių darbuotojams pirkimas, bei popierinių sąskaitų atsisakymas. Kitos kompanijos vienu ar kitu būdu remia “žaliąsas” iniciatyvas (kaip - nenurodo). Beveik visos iniciatyvos mažina kompanijų išlaidas, tad “žalumas” yra tik pritemptas, o jei ne – sudėtinga įtikinti kitaip - jos tiesiog “patogios” minėti kaip “žaliosios”. Negalime nepaminėti prekybos tinklo IKI, kurie investuoja į “žaliąjį marketingą”: akcijos vaikams ir moksleiviams, “žaliojo” maišo paleidimas į prekybą, laikraščio “Ozonas” rėmimas ir pan. Televizijos kanalas MTV investuoja savo resursus: eterį ir turinio kūrimą kampanijai “pradėk nuo savęs”, kuri yra Pasaulinės MTV “Switch” kampanijos dalis, o "Verslo žinios" biurams siūlė tapti atsakingo verslo zona. Taigi, “going green” kontekste tikrai “going” yra nedaugelis kompanijų. Aktyviausi yra prekybininkai ir paslaugas teikiantys, o gamintojai – ne, o jie juk ir generuoja daugiausia atliekų ir išmeta daugiausia CO2 į atmosferą. Ar teko girdėti sąvoką “darnus vystymasis”? Jis apima ekonominį gyvybingumį, teisingumą, socialinę sanglaudą, aplinkos apsaugą ir darnų gamtos išteklių tvarkymą, kad būtų tenkinami dabartinės kartos poreikiai ir užtikrinama galimybė būsimoms kartoms tenkinti savo poreikius. 2007 m. spalį LR Vyriausybė patvirtino darnaus vystymosi programą iki 2015 metų, kuri apima vaikų, moksleivių, studentų ir pedagogų švietimą darnaus vystymosi tema. Programa čia. Mokytojams leidžiamos knygos ir rengiamos programos apie tai, kaip integruoti darnaus vystymosi programas mokyklose. “Lietuvos vaikų ir jaunimo centras” organizuoja renginius vaikams apie atliekų rūšiavimą, mokyklos kviečiamos tapti “Gamtosauginės mokyklos programos” nariais, sukurti aplinkosaugos informacijos centrai ir dar vyksta daugelis panašių iniciatyvų ir programų. Paminėtinas tas pats MTV, kuris intensyviai komunikuoja jaunam protui, kaip svarbu pačiam prisidėti prie aplinkosaugos. Svarbiausia – visos šios veiklos ramstis – Europos Sąjungos pinigai, kurių mums p. D. Grybauskaitė išrūpino daug, tad tokių “žaliųjų” programų tik daugės ir jos plėsis. Taigi, Briuselio dėka, mūsų Vyriausybė investuoja į naujojo “aplinkai draugiško” proto vystymą – auga (auginama) nauja vartotojų karta, kuri ne “eis žaliuoju” keliu, bet BUS “žaliaisiais”. “Ekologiškumas”, “žalumas”, “socialinis inegruotumas” bus “higienos” faktoriai būsimų vartotojų sąmonėse. Jau šiandien keturiolikmetis pusbrolis atsisakė maišelio, kai šiam sukurta DD

sukurta DD daviau pundą PS2 žaidimų – “saugokim gamtą” – išdrėbė man atgal tiesdamas “Maxima” maišelį. Nauja vartotojų ir klientų karta yra neišvengiama. Ji ne už kalnų. Lietuvos kompanijoms ir gamintojams būtina suklusti ir jau šiandien imti įtikinėti CEO ir akcininkus, kad investuoti į “žalumą” reikia jau pradėti ir kaip papildyti komunikaciją besišypsančio žemės rutulio piktograma. Ypač - gamintojams, nes šiems tokie pokyčiai yra brangūs. Kažkur teko skaityti tokią frazę (tiksliai nepamenu kas pasakė, berods, Bill’as Gates’as): “mes per daug skiriame dėmesio pokyčiams, kurie mūsų laukia per artimiausius kelis metus ir nuverinam tuos, kurie mūsų laukia per artimiausius dešimt”. Linkime įvertinti teisingai ir nepažaliuoti tampant “žaliais”. L.T. nusibodo būti geltonaja spauda 2008-04-17 07:47 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Ačiū M. už žinutę apie laikraščio L.T. planus pakeisti spalvą. L.T. ketina pamažu, evoliucijos keliu (tai gerokai skiriasi nuo "Lietuvos Žinių" pomėgio kas keli metai garsiai apie save priminti reklamos kampanijomis), pakeisti savo turinį ir tapti baltesniu. Tačiau, tai nereiškia, kad L.T. taps toks, kaip ir kiti "rimti" dienraščiai, kadangi ketinama išlaikyti labiau pramoginę pakraipą. Kaip ir tabloido dizainą. Dienraščio tikslinė grupė - pramogų ištroškę 20 - 39 metų miestiečiai. Ką gi, galima bent jau pasidžiaugti, kad L.T. pozicionavimas ir pagrindinė tikslinė grupė yra labai aiškūs dalykai. Tai kontrastuoja su neapibrėžtomis kai kurių kitų pretendentų į reklamos gabalą prekės ženklo vertybėmis. Kol kas L.T. sekėsi vidutiniškai. Praėjusių metų pabaigoje laikraštis Lietuvoje buvo penktas, pasiekdamas 14 % auditorijos. Palyginimui, "Vakaro Žinios" pasiekia 46 % Lietuvos gyventojų. Beje, įdomu tai, kad 20 - 29 metų amžiaus grupė ryškiai dominuoja L.T. skaitytojų tarpe. Belieka tikėtis, kad dėl padidėjusio rimtumo L.T. nepraras savo unikalios auditorijos ir nenusiris į visišką nebūtį. Kodėl Lietuvoje leidėjai taip baidosi geltonos spalvos, jeigu sukurta DD

sukurta DD Didžiosios Britanijos spaudoje ji taip aiškiai dominuoja? Nes pelno norisi per metus - du ir todėl jie ima blaškytis? Lietuviškas "Toyota" reklamos klipas 2008-04-16 22:37 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 16 Patiko (0) | Nepatiko (0) Cool - užsienio prekės ženklas investavo į kokybišką video klipą Lietuvos rinkai. Mantas reklamuoja “Toyota”, o “Toyota” Mantą. Tokie sprendimai rodo rinkos brandą. Laukiame daugiau. Prie Manto klipo (ir “Toyota”) kūrimo gerokai prisidėjo Lietuvos MTV ir Arūnas Matačius, projektų prodiuseris MTV. Vau, "Tesco" smogia "Omnitel"! 2008-04-16 14:10 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (0) | Nepatiko (0) Gal ne taip jau ir blogai yra būti geltonaja žiniasklaida? Atsiveria žymiai daugiau kūrybos horizontų galvojant įrašų antraštes. "Vau, "Tesco" smogia "Omnitel"!" labai tinka antraštei apie tai, kad Britanijoje "Tesco Digital", "Tesco" tinklo (juk mes visi žinome, kokie jie didžiuliai, ar ne?) padalinys, gegužę atidaro parduotuvę internete, kurioje prekiaus dainomis, o po kurio laiko - ir TV programomis bei žaidimais. Dabar "Tesco" turi teisę paradvinėti apie 3.3 mln. dainų. Kaip rašo "Brand Republic", "The move will be a blow not just to iTunes, but other online music services such as HMV.co.uk, Lastfm and Napster. As Tesco expands its offering beyond traditional groceries, it tends to have a serious impact on rivals. Boots the Chemist has been hurt by Tesco's move into pharmacy as well as its success in retailing toiletries. The book trade is affected by Tesco's ability to negotiate huge discounts with publishers and sell titles cheaply." "Omnitel" Lietuvoje ieško naujų nišų ir vis daugiau dėmesio skiria pramogoms (ir prekybai muzika tame tarpe). Metas ir mūsų prekybos tinklams suskubti ir suvokti, kad prekyba gali

sukurta DD

sukurta DD būti ne tik pirkėjams stumdant vežimėlius po salę, bet ir kitoje, elektroninėje, erdvėje? Ir kad muzika irgi gali būti verslas? Lietuvoje nuo balandžio 25 2008-04-16 07:07 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Nesame filmų recenzijų blogas, bet šis filmas šiaip ar taip kalba apie mūsų profesijas (reklama, marketingas, PR). Todėl nusipelno kelių teksto eilučių. Gyvenimas reklamoje, kaip visiems žinoma, yra šventė. Kiekvieną dieną - klipų filmavimas egzotiškuose vietose, prabangūs automobiliai, gražūs drabužiai, nuostabūs ir įdomūs žmonės. Žinoma, daugybė kokso kiekviena proga. Blogiausiu atveju - bent jau žolės. Tą gyvenimą, tiesa, šiek tiek gadina du dalykai. Visų pirma, po kojomis nuolatos painiojasi idiotai Account executives, kurie nesugeba nė sakinio dorai suregzti (ir apskritai neaišku, ką jie veikia agentūroje). Antras nemalonus dalykas - nieko reklamoje ir vartotojuose nesuprantantys, kaip tikri menkystos dėl vietos korporacijoje drebantys, klientai. Kaip jie, chamai, drįsta kalbėti apie tai, kad jie turi parduoti kelis šimtus tonų jogurtų, kai mes, menininkai, darome meną?! Tai už jų pinigus mes darome meną?! Ką jūs apie tai apskritai suprantate... Taigi, Lietuvoje nuo balandžio 25 galima pasižiūrėti filmą apie Oktavą, dirbantį reklamos agentūroje kūrybos genijumi. p. F. Beigbederio knygos ekranizacija “14.99 eurų” Lietuvoje pasirodė gana pavėlavusi (premjera kažkur kitur įvyko praėjusių metų rugsėjo 26 dieną), bet labai daug nepraradome. Filmas, palyginus su knyga, mane gana nuvylė. Galbūt todėl, kad reklamos pasaulis man yra pernelyg gerai žinomas ir bent jau Lietuvoje tokio spindesio (žinoma, žinoma, filme jis gerokai hiperbolizuotas) šiame versle tikrai nėra. O galbūt todėl, kad eilinį kartą įsitikinau, kad knygas perkelti į ekraną yra gana sunku. Nubyra tiek daug prasmių ir niuansų, kad kopija ekrane tampa tik tuščiu vizualiniu kiautu. Pavyzdžiui, knygoje meilės Sophie istorija eina visą laiką, sugrįžtanti kaip vis pasikartojantis liūdesys. Bet kaip tai perteikti ekrane? Todėl filme viskas daugiausiai susiveda į seksą gatvėje ir kelis flashbackus apie ją. Neabejotinas filmo pliusas - greitas jo tempas ir panašumas į reklamą bei muzikinius klipus. Tačiau pernelyg daug klišių, pernelyg daug stereotipinių herojų tą vaizdų saldainį gerokai apkartina. sukurta DD

sukurta DD Žinoma, filmo kūrėjai (ir pats p. F. Beigbederis), neatsispiria pagundai moralizuoti, papasakodami mums, kad reklama vartotoją apgaudinėja, kad užkulisiuose viskas kitaip ir net kad pinigų reklamai išleidžiama daugiau nei yra Burkina Faso biudžete. Bet tada įdomu, ar pats Begbederis nesinaudoja Publicite savo darbų išsukimui? Ar jis toks nuoširdus No Logo idėjų propaguotojas? Tiek to, daug iš postmoderno reikalauti neverta...

VMI dirba gerai, bet komunikacijai taupo 2008-04-14 23:38 parašė Nasa Interviu Rašyti naują Komentarų: 7 Patiko (0) | Nepatiko (0) Valstybinė mokesčių inspekcija dažnai vadinama geriausia valstybine institucija Lietuvoje: gal dėl uolaus mokesčių surinkimo, gal dėl technologinių naujovių, tačiau VMI vienintelė valstybinė institucija, kurios du skyriai – Kauno ir Šiaulių tapo akcijos “pagirk gerą aptarnavimą” nugalėtojais. Siela džiaugiasi, kad valstybinė institucija jau konkuruoja “servisu” su privačiu verslu ir gan rimtai. Bet ėmė vieną dieną ir užtemdė džiaugsmą VMI reklamos klipas apie deklaravimą: nei režisūros, nei vaidybos, nei grafikos... Apie tai ir dar daugiau paklausėme Vilniaus apskrities VMI viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Karolinos Kažukauskaitės: DD: Per TV paleidote reklaminį klipą. Jis imtas transliuoti jau įsibėgėjus deklaravimui. Kodėl ne iš anksto? Žmonės vangiai deklaravo internetu? KK: Pateikti pajamų deklaracijas už 2007 metus elektroniniu būdu tapo įmanoma nuo šių metų sausio 1 d., o nuo kovo 3 d., kiekvienas, atsidaręs internetą (elektronino deklaravimo sistemoje), galėjo rasti savo iš dalies užpildytą deklaraciją. Nuo tos dienos startavo ir reklaminė kampanija. TV klipai anaiptol ne vienintelė jos sudedamoji dalis. Tai ir renginys, kuriame pajamas deklaravo olimpiečiai, taip pat spaudos, radijo bei interneto reklama. Jokiu būdu negalime sakyti, kad gyventojai deklaravo vangiai – vien per pirmąją savaitę gautą 100 tūkst. deklaracijų, 97 proc. jas teikia elektroniniu būdu. TV klipo transliavimo tinklelį formavome atsižvelgdami į e-deklaravimo intensyvumą. DD: Su kuo susijęs klipo "paprastumas"? sukurta DD

sukurta DD KK: Mokesčių mokėtojų pinigus visuomet stengiamės naudoti racionaliai, t.y. norėdami aprėpti daugiau media kanalų, turėjome mąstyti apie produktų kainas. DD: Ar nemanote, kad reiktų daugiau dėmesio skirti edukacijai kaip deklaruoti, t.y. kovoti su baime sėsti prie kompiuterio ir nebijoti daryti klaidų, bet ne skatinti apskritai deklaruoti internetu? KK: Informacija „Kaip deklaruoti“ teikiama mažiausiai trimis būdais: tai nemokamas konsultacinis telefonas 1882, instrukcijos „žingsnis po žingsnio“ VMI internetinėje svetainėje ir elektroninio deklaravimo sistemoje, Atvirų durų dekada visuose VMI teritoriniuose skyriuose. VMI skyriuose veikia kompiuterinės klasės, kur galima gauti kvalifikuotą specialistų pagalbą ir tuoj pat pateikti deklaraciją. Didelė paskata sėsti prie kompiuterio ir teisingai pateikti deklaraciją, be abejo, yra ir permokos grąžinimas per 10 dienų. DD: Esate vadinami geriausia valstybine institucija Lietuvoje. Kokių veiksmų dėka to pasiekėte? Kas įvyko VMI? KK: VMI, teikdama paslaugas mokesčių mokėtojams, pirmiausia orientuojasi į jų poreikius – greitai ir paprastai gauti kvalifikuotą paslaugą. Šia linkme einame nuosekliai ir sistemingai: turime mokesčių mokėtojų aptarnavimo standartą, VMI valstybės tarnautojo elgesio kodeksą, įkūrėme mokesčių informacijos centrą (MIC), sukūrę elektroninio deklaravimo sistemą (tiek gyventojams, tiek įmonėms). Be to, vertiname save ir patys – VMI vienintelė valstybinė institucija nuolat atliekanti slapto kliento tyrimus. Šiemet taip pat dalyvavome gero aptarnavimo akcijoje kovo mėn. Norintiems daryti žinias, bet nebaigusiems žurnalistikos 2008-04-14 15:01 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) Lietuvos gyventojams, ištroškusiems žurnalisto šlovės, duris atvėrė naujas Musulaikrastis portalas. Prisiregistravę vartotojai gali kurti įrašus ir išlieti emocijas. Portalo savininkas žurnalistas ir leidėjas p. V. Savukynas. Panašu, kad jis ketina sukurti internetinės žiniasklaidos imperiją, nes jam dar priklauso ir naujienų portalas Atsi.lt.

sukurta DD

sukurta DD

"Snoras" įtikėjo technologijomis, bandys įtikinti ir būsimus klientus 2008-04-13 23:05 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Jau kuris laikas bankas “Snoras” komunikuoja savo technologinę naujiną. Ne vianam, turbūt, į akis krito kompiuteriniai žmogeliukai kažkur vis nukreipiantys kažkokį lazerį ir per LCD ekraną banko merginai pagaminantys stebuklingą kortelę su kreditu. Gan neįprastas “Snoro” sprendimas komunikuoti ne paslaugos teikiamą naudą, o patį principą “kaip paslauga veikia”. Paprastai tikėtumeisi “greičio” komunikacijos, kaip kad turėjome “Big Bank” ar “DNB Nord” komunikacijoje, tačiau bankas, atrodo, sumojo, kad žmonės labiau patikės, jei pateiks technologinį masalą. „FinMaster“ - tai sprendimas, skirtas vartojamųjų paskolų teikimo procesų automatizavimui. Jis leidžia vartojamųjų paskolų suteikimo procesą sutrumpinti daugiau nei 3,5 karto. Paprastai daugybė paskolos suteikimą sudarančių procesų yra vykdomi atskirų darbuotojų, neturint galimybės šiuos procesus - dažniausiai techninio pobūdžio ir imlius laikui – atlikti nepertraukiamai, nes, norint priimti galutinį sprendimą, tenka sulaukti daugybės sprendimų bei patvirtinimų. „FnMaster“ dėka didžioji dauguma paskolos išdavimo procesų yra įvykdoma automatiškai, nuosekliai veikiančioje sistemoje. Kadangi kliento finansinių galimybių įvertinimas yra vykdomas taip pat automatizuotai, sistemai prisijungiant prie 8 išorinių duomenų bazių (pvz., „Sodros“), klientui gerokai sukurta DD

sukurta DD sumažėja ir reikalingų pateikti dokumentų kiekis – dažnu atveju jam užteks asmens tapatybę patvirtinančio dokumento”. Sistema yra pažangus kreditų rizikos valdymo instrumentas. Jis užtikrina banko SNORAS paskolų portfelio kokybę, leidžia tiksliai įvertinti kliento finansines galimybes grąžinti paskolą” – DD komentuoja Asta Pranckutė, banko SNORAS Mažmeninės bankininkystės departamento Rinkodaros skyriaus viršininkė. “Snoras” taip pat sako, kad sprendimas šiuo metu yra moderniausias Lietuvos rinkoje. Sistema yra panaši ir netgi pralenkia technologinius sprendimus, naudojamus tarptautiniuose bankuose „Citibank“, „Raiffeisen Bank“ ar „UniCredit Group“. Naujos paslaugos reklamoje “Snoras” ėmė naudoti naują šūkį „Inovacijos kuria paprastumą“. Gan radikalus šuolis be jokios sekos. Bankas tai paaiškina, tačiau ar bankas bus nuoseklus ir ar žmonės tikrai supras, ką bankas nori pasakyti?: “pabrėždamas technologijų svarbą, bankas pratęsia artimo banko koncepciją: įdiegę naujas technologijas, galime klientams net ir sudėtingas paslaugas teikti paprastai ir greitai, kitaip tariant – ir toliau būti jų artimu banku.” “Vartotojų lūkesčiai ir rinkos tendencijos aiškiai rodo, kad ateityje pirmaus tie bankai, kurie sugebės suderinti greitį ir individualų požiūrį į kiekvieną klientą. Tai įmanoma tik pasitelkus technologijas, kurios atlaisvina klientų aptarnavimo specialistų rankas nuo daugybės techninių užduočių”. Beje, “Snoras” gan įdomiai dirba kurdami komunikacines priemones: „FinMaster“ sistemą ir momentines vartojamąsias paskolas pristatančio vaizdo klipo kūrybinė idėja gimė banko SNORAS rinkodaros skyriuje. Ją realizavo reklamos agentūra „VRS grupė“ su šia kūrybine grupe: Simonu Girniu (prodiuseris), Dariumi Miniotu (režisierius, Dmitrijumi Gribanovu (operatorius) ir grafinį dizainą kūrusia UAB „Creator“. Laimės fabrikas 2008-04-11 22:42 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Per TV3 ir "Tango TV" ėmė suktis filmo anonsas - kviečiame pažiūrėti filmą: Penktadieninis apsilankymas prekybos centre 2008-04-11 21:53 parašė Nasa Komentaras sukurta DD

sukurta DD Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (0) | Nepatiko (0) Itin retas atvejis mūsuose – investuoti į komunikaciją prekybos vietoje. Sakome “komunikaciją”, nes “Kalnapilio” sprendimas peržengia POS (Point Of Sale) sąvoką. Standartiniai “palečių wrap’ai” ir A3 plakatai jau niekam nebeįdomūs. HAU “Grand”! – tu jau ant mūsų stalo! “Kai silpnųjų gėrimų reklama TV apribota, pinigai turi nukeliauti į prekybą”, - pranašavo ne vienas. Gal ledai jau pajudėjo?: ES kėsinasi į šokolado batonėlius prie kasų, bet vaikų jie nelies – juk kūdikių maiste “Hipp” nėra cukraus..? “Maxima” įžvalgiai sumojo kas turi pinigų sumokėti už VIP vietą lentynoje prie kasų ir kad užuomaršai mamai reikia padėti prisiminti - gal pritrūks vakarinės tyrelės?:

"Bitės" konkurso belaukiant... 2008-04-11 14:27 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 8 Patiko (0) | Nepatiko (0) Taigi, per Lietuvą skrieja žinios apie "Bitės" skelbiamą konkursą. Media konkursas bus, tačiau kuluaruose kalbama, kad dairomasi ir kūrybinio partnerio. Su "Bitės" kūryba kol kas dirba Londono agentūra FARM ir lietuvaičiai "DDB Vilnius". Kad ir kaip būtų, media konkurso reikėjo laukti jau seniai. "Initiative/VIA" su "Bite" dirba jau daugybę metų (nuo 2000-ųjų). Žmonės tiek "Bitės", tiek agentūros pusėje jau visai kiti. sukurta DD

sukurta DD Natūralu ir tai, kad prie "Bitės" komunikacijos vairo stovint bosams iš užsienio, jiems norisi pasižiūrėti ką siūlo rinka. Itin skaudu, jeigu konkursas pasibaigtų ne jų pergale, būtų "Initiative/VIA". Ko gero, "Bitė" sudaro apie trečdalį jų apyvartos. Pagal KOMAA reitingą agentūra praėjusiais metais buvo ketvirta pagal aptarnautą biudžetą. Matyt, ten pralaimėjimo atveju liks ir šiais. Ačiū "L'Oreal".

Jeigu esi mažas ir vargšas, tai kodėl toks brangus? 2008-04-11 06:33 parašė Christian Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 8 Patiko (3) | Nepatiko (0) Ko gero, daug kam yra pažįstamas scenarijus: skamba telefonas, tu atsiliepi, o kitame laido gale – nelabai savimi pasitikintis balsas, siūlantis reklamuotis žurnale, laikraštyje, radijo stotyje arba kokioje mažiau standartinėje žiniasklaidoje. Žinoma, nedidelėje. Dabar jie turi specialų pasiūlymą. Arba jie pradeda veiklą ir renka reklamą. Yra TNS arba RAIT tyrimas, kad jų auditorija unikali ir lojali. Arba bent jau vizija, kad jie bus didžiuliai. Mus seniai kankina klausimas apie tai, kodėl mažesnės radijo stotys arba leidiniai nesusitvarko kainodaros taip, kad parsiduoti reklamos užsakovui būtų vienas juokas. Ir žinome atsakymus. A) Todėl, kad jų savininkai priima nepatyrusius arba mažai patyrusius reklamos vadybininkus, kuriems mažai ir moka. Kažkodėl galvojama, kad žmogus, kuris turi formuoti kainodarą, bendrauti su klientais, analizuoti tyrimus ir t.t., gali būti bet kas. Tokie nepatyrę ir toje organizacijoje tam tikra prasme žemesnio prestižo pareigas užimantys reklamos ieškotojai, šiek tiek įgavę patirties, bėga į didesnių žiniaklaidų reklamos skyrius. O pas mažesniuosius ciklas prasideda vėl – naujas darbuotojas, naujas skambutis su viltimi, primityvūs, skaičiais neparemti argumentai, kad niekas nežiūri TV arba TNS tyrimai neatitinka tikrovės... B) Tokių mažų žiniasklaidos kanalų savininkai, žinoma, iš savo reklamos vadybininkų reikalauja staigaus rezultato. Juk reikia apmokėti visas redakcijos išlaidas ir atlyginimus. Savininkai sudaro sunkiai įgyvendinamą biudžetą, o paskui vienas nelaimėlis kankinasi jo siekdamas. Ir štai mūsų receptas. Priimkit brangius ir patyrusius žmones, ir tada sukursite žiniasklaidos imperiją. Nes brangus ir patyręs žmogus sutvarkys kainodarą bei sugebės sukurta DD

sukurta DD parsiduoti. O tada gal priimsite gerų žurnalistų ir (gal) auditorija susidomės. Todėl nuleiskite kainas ir gyvenkite savo populiarumo ritmu. Go with the flow. Savininkui baisu, kad nuleidęs kainas, mažai uždirbs? Bet gal geriau uždirbti kažką nei nieko? Toks įspūdis, kad įsivaizduojama, kad ne stoties ar leidinio kokybė (t.y. skaitytojai) daro pinigus, o reklamdaviai. Reklamdaviai tik ateina paskui auditoriją. Todėl priklausomai nuo leidinio populiarumo, turi koreguotis ir kaina: kyla populiarumas, kyla ir ji. Mažėja populiarumas, mažėja ir ji. O ne iš karto atbaidyti potencialius užsakovus brangiu, bet minimaliu reitingu. Taigi, kainodara pagal CPT. Visada lyginant su didžiaisiais konkurentais. Ir visada gerokai patrauklesnė nei jų. Nedalinant absurdiškų 50 % nuolaidų agentūroms, nes tai saviapgaulė. Nedarant neprognozuojamų „gerų kainų pasiūlymų“ akcijų nuo didelio CPT, o būnant nuosekliais, kad planuotojai agentūroje žinotų kad ta stotis ar tas leidinys visada turi gerą kainą. Ir štai tada, kai reklamos užsakovas media plane pamatęs tą leidinį nesusiims už galvos, nepaprašys agentūros pakeisti kuo nors kitu, štai tada ir bus galima tikėtis, kad tapai logiška bei savaime suprantama radijo arba spaudos plano dalimi. Kaip „Radiocentras“ arba „Žmonės“. Tada ir pinigų srautas bus pastovesnis bei labiau prognozuojamas (kiekvieno finansų analitiko džiaugsmas, leidžiantis tikėtis paskolos verslui vystyti), ir gal net sąskaita banke didesnė. "Heinz" nutarė būti labiau organiškas 2008-04-10 20:18 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kadangi "Heinz" kažkodėl yra daugumos Lietuvos picerijų stalo karalius, negalime nutylėti fakto, kad ketčupas keičia savo logo, taros formą ir skaidrumą. Štai ką šiuo klausimu sako "Design Bulletin": "A new "grown, not made" strapline will feature on the front of all packs under the image of a plump tomato on the vine. The ketchup bottles will also become crystal clear as a result of switching to recyclable PET plastic, which is said to have a glass-like clarity." sukurta DD

sukurta DD Laukiame pasirodant Lietuvoje.

Reklamai reikia daugiau teksto 2008-04-10 00:20 parašė Nasa Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Vyrauja nuomonė, kad žmonės reklamos nemėgsta ir neskiria jai laiko, kitaip sakant, jie jos vengia. Dėl to reklamos kūrėjai sako, kad reklamose nevalia dėti daug teksto, nes niekas jo neskaito. Tatai ne visai tiesa. Kad būtų aiškiau atskirkime kas prie ko: • Užsakomasis straipsnis • Reklamos maketas su daug teksto • Advertorial (reklaminis-informacinis maketas) Dėl žodžio „advertorial“ vertimo į lietuvių kalbą išsiuntėme užklausą VLKK, o kol kas mes jį naudosime. Dėl užsakomojo straipsnio, atrodo, viskas aišku – reikia greitai ir daug ką paaiškinti, tačiau nėra laiko arba sugebėjimo dirbti su RSV specialistais. Dažniausiai tikimasi, kad užsakomasis straipsnis bus suprastas kaip leidinio autorystė, todėl bus pakankamai efektyvus. „Omnitel“ yra atlikusi tyrimą, kad užsakomieji straipsniai mažiau veiksmingi, nei „skaidrus“ darbas petys petin su RsV specialistais. Nei vienas, nei kitas kraštutinumas nebūtinai yra išeitis – „Jums į pagalbą ateina ADVERTORIAL!“ – suriktų „prokterinės“ reklamos veikėjas.

sukurta DD

sukurta DD

Reklamos (advertisment) ir straipsnio (editorial) hibridas. Jis, tiesa pasakius, yra net geriau nei užsakomasis straipsnis. Jis nuoširdesnis, nes netiesiogiai „pasako“, kad nebandai apsimesti tuo kuo nesi ir nebandai apgauti, - neva, čia ne reklama, be to, toks „advetorial“ yra malonesnis akiai, nes nėra padengtas tik „pliku tekstu“.

sukurta DD

sukurta DD Keli patarimai: a) didelė ir aktuali antraštė („Kuo gali būti naudinga medžiaga x“, „Kaip jogutras gerina virškinimą“ ir pan.), b) paantraštė (paaiškinanti „ką perskaitęs žmogus sužinos, išmoks, kokios gaus naudos), c) dėstomasis tekstas (įkvepiantis ir su pakartojimais apie svarbiausius dalykus) ir d) „bottom line’as“ – išvadinis sakinys (bendra svarbiausia straipsnio išvada su užuomina „ką dabar turiu daryti“). Gilesniam suvokimui jums teks imti lankyti žurnalisto kursus arba klausti savo RsV specialisto. Ir, žinoma, nebijokite tokio straipsnio pailiustruoti aktualiais ir susijusiais vaizdais, paprastomis ir nesudėtingomis schemomis. Tai priklauso nuo to, ką reikia paaiškinti. „Advertorial“ daugiausiai duos naudos įvedimo metu, kuomet reikia paaiškinti privalumus, pateikti įrodymų, paaiškinti kur glūdi nauda. „Advertorial“ formatas pagelbės produkto/ paslaugos atnaujinimo atveju, kai reikia pasakyti, kas tiksliai pasikeitė, kodėl ir kur nauda. Antras dalykas apie ką galima kalbėti – reklama su daug teksto. Kad žmonės neskaito tekstų reklamose yra šioks toks mitas. Prieš daug metų Deividas Ogilvy savo „Reklamos žmogaus išpažintyje“ rašė, kad vaizdo funkcija reklamoje yra „priversti/paskatinti žmogų skaityti tekstą apačioje“. Vėl gi – nebetie laikai, tačiau jei tavo situacija tokia, kad žmogui privalai daug ką paaiškinti prieš parduodant arba tavo pardavimo kanalai nepatikimi arba jiems reikia padėti (pvz. parduodi per dilerius) – sukurk aktualumą geru vaizdu ir tekstu leisk agentūrai padaryti savo darbą, bet ir nebijok daug teksto maketo apačioje. Labai svarbu tą tekstą gerai „sudėti“ – užima, atrodo, tik ketvirtadalį, bet darbo padarys labai daug.

Ir „advertorial“ ir reklamos maketo su daug teksto atveju, tikėtinas didesnis veiksmingumas žurnaluose ir spec. literatūroje, nes tokias „medijas“ žmonės vartoja „giliau“, bei turi daugiau laiko. sukurta DD

sukurta DD Pabaigai, - žinoma, mes nesiūlome visos kampanijos grįsti „advertorial“ ar gausybės tekstu, tačiau teisingu laiku ir tinkamoje vietoje atsiradęs tekstas padarys savo darbą su labiausiai į kategoriją įsitraukiančiais žmonėmis. Šiuolaikinis bažnyčios marketingas 2008-04-09 08:49 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Mūsų Bažnyčios tėvų mokyti apie word of mouth marketingą, ko gero, nereikėtų. Juk taip plito krikščionybė pirmaisiais amžiais po Kristaus. Vėliau daugelį amžių Bažnyčia sėkmingai tobulino ir kitas įsiskverbimo į rinką strategijas. O dabar galbūt atėjo metas griebtis ir tų būdų, kurie naudojami, pavyzdžiui, būsto paskolų reklamai? "AdPulp" yra įdomus įrašas apie JAV mormonus: "The new print ad campaign features people who identify themselves and their quest to find God, describing a life challenge that sent them looking for meaning in the divine. "I felt so destroyed by my addiction to alcohol and drugs," writes Jovanny Vasquez, of Bronx, N.Y., in a two-page ad that appeared in U.S. News in the Las Vegas area in August. [...] At the bottom of the page, the church's logo appears in large lettering, with the phrase TRUTH RESTORED underneath in smaller type, followed by mormon.org beneath them both. [...] He said eight months "is a pretty short time to decide whether the campaign is working," but the team will continue to analyze data on how it affected people who actually joined the church. "What we do know is that traffic to mormon.org increased from 200 to 300 percent from pretest levels." Ar tai yra blogas būdas skleisti Dievo žodį? Jeigu šiais laikais dvasinis ganytojas negali arba nespėja ateiti pas mane asmeniškai ir "daryti word of mouth", galbūt bent reklama gali priversti mane susimąstyti? Yra juk socialinė reklama. Gali būti ir religinė. sukurta DD

sukurta DD

"Adnet" ir toliau vilioja agentūrų žmones 2008-04-08 21:19 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kažkada prie "Adnet" komandos prisungė Linas Šiautkulis iš "DDB Vilnius", o jau dvi savaitės interneto reklamos kompanijoje dirba ir Aurimas Lapinskas, daug metų darbavęsis su “Media House” (Mediaedge:cia) klientų projektais. Taigi, "Adnet" integruoja tuos, kuriems ir dirba, kurie pažįsta klientus. Beje, kada ateis laikas kai reklamos agentūroms ims vilioti klientų galvas? Apie aplinkybes iš Deivido Talijūno ir Aurimo Lapinsko lūpų: DD: Ką Aurimas daro “Adnet”? Kokios jo pareigos ir kokios jam keliamos užduotys? Deividas: Aurimas turi didžiulę darbo media agentūrose patirtį, jis išmano kaip jose planuojamos visos medijos. Geriau suprasdami media agentūrų ir klientų virtuvę galėsime pasiūlyti patrauklesnius projektus ir produktus. Tuo ir užsiims Aurimas, jis bus "Produktų vystymo direktorius". DD: Aurimai, girdėjome, kad MH turėjai vadovauti naujai kuriamam "interaktyvios komunikacijos" skyriui. Projektas nepavyko ir idėjas įgyvendinsite “Adnet'e”? Kitos išėjimo priežastys? Aurimas: Turint tokį tarptautinį palaikymą, kokį turi “Media House”, tas skyrius puikiai įsitvirtins ir be manęs. Mano išėjimas niekaip nesusijęs su tuo skyrium. Tiesiog atėjo laikas, kai reikėjo pakeisti aplinką. Visgi 8 metai vienoje įmonėje. O “Adnete” aš tikiuosi pritaikyti savo žinias ir padaryti didelių galimybių erdvę paprastesne ir patrauklesne reklamos užsakovams. Subrandink (kirtis ant "a") Lietuvos aukštąjį mokslą 2008-04-08 15:29 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 7 Patiko (0) | Nepatiko (0)

sukurta DD

sukurta DD Ačiū E. už nuorodą į "Švietimo mainų paramos fondo" portalą, kuriame galima lemti Lietuvos Aukštojo mokslo prekės ženklo šūkį. Kaip rašo patys prekės ženklo kūrėjai, šūkis jiems kelia daug abejonių, todėl kviečia balsuoti. Mes irgi kviečiame balsuoti, bet dar geriau, jeigu yra idėjų, pasiūlyti savo versiją. Nes kai kurie dabartiniai variantai mums kelia ne tik abejonių, bet ir nerimo, kad gali laimėti: pernelyg abstraktu ir be jokio emocinio krūvio.

Tiems, kam įdomu, gali susipažinti ir su Aukštojo mokslo prekės ženklo strategija. Prekės ženklais šiais laikais yra viskas...

Media planas - tavo draugas. Rodikliai ir jų paaiškinimai. 2 dalis 2008-04-08 07:55 parašė bretonas Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 12 Patiko (0) | Nepatiko (0) Pirmojoje dalyje apžvelgėme bazinę media planavimo terminologiją.

sukurta DD

sukurta DD O dabar – pats metas pereiti prie terminų, kurių interpretacijos ir pritaikymas kelia daugiausiai ginčų. Tai - Frequency (Average, Effective), Effective Reach bei reklamos kaštai (CPT, CPP). Average Frequency (vidutinis dažnis). Anot vienos ekspertės, Frequency yra media planavimo karalius. Šis rodiklis parodo vidutinį reklamos pamatymą bendroje arba tikslinėje auditorijoje per tam tikrą laiko tarpą. Skaičiuojant jį pačiu paprasčiausiu būdu, kampanijos GRP dalijami iš Reach (pasiekamos auditorijos procento), o gauta suma parodo vidutinį reklamos pamatymą. Taigi, jeigu TV kampanija surenka 800 GRP, o Reach yra 80 %, galima manyti, kad žiūrovai turi galimybę klipą pamatyti bent 10 kartų. Vis dėlto, Average Frequency yra labai teorinis rodiklis, todėl jį verta naudoti tik greitam kampanijos kokybės įvertinimui. Norint kampaniją įvertinti kokybiškai, verta griebtis Effective frequency ir Effective reach pagalbos. Šie terminai yra taip susiję, kad paaiškinti vieną be kito yra neįmanoma. Todėl jeigu agentūros paklaustumėte kokios kampanijos reikia, kad ji būtų efektyvi, jos atsakymas prasidėtų nuo Effective Frequency (efektyvus dažnis). Šis rodiklis rodo kiek kartų vartotojas turi pamatyti reklamą, kad ji duotų naudos. Tradiciškai teigiama, kad kampanija bus sėkminga tada, jeigu vartotojas pamatys reklamą bent tris kartus (media planuose tai gali būti parašyta kaip “3+” ar panašiai). Dar kalbama, kad akcijų reklamai yra reikalingas dar didesnis dažnis ir t.t. Toliau prasideda nuolatinių diskusijų teritorija. Viena iš media planavimo mokyklų teigia, kad šiais reklamos gausos laikais 3+ dažnis yra seniai praradęs prasmę, todėl kampanija bus sėkminga tik tada, jeigu vartotojas reklamą pamatys bent 5 kartus. Dar kita, “Recency” mokykla, laikos nuomonės, kad efektyvus dažnis yra... 1 kartas. Beje, šią nuomonę patvirtina ir pastarojo meto tyrimai. Štai viską apibendrinanti citata: a) One exposure has a significant effect on purchasing. b) Two exposures do not have twice the effect of one exposure but usually cost twice as much. c) This diminishing return deepens as more frequency is added to the campaign.” Todėl pagal “Recency” mokyklą svarbiausia kampanijos sėkmei yra ne dažnis, o Effective Reach (efektyvus pasiekimas). Tai - auditorijos dalis (plačiau apie Reach pirmojoje dalyje), kuri reklamą pamatė n+ kartų. Kiek auditorijos turi būti pasiekta, kad kampanija duotų maksimalų efektą yra labai įdomus klausimas, neturintis vienareikšmiško atsakymo.

sukurta DD

sukurta DD Įprastai manoma, kad kampanija turėtų 3 kartus (Effective frequency) pasiekti bent 60 % auditorijos, kad kampanija būtų sėkminga. Tai ir būtų Effective reach šiam dažniui (t.y. 3 +). Bet tai tik viena iš nuomonių. Pavyzdžiui, kai kurie dideli klientai iš Vakarų Europos sako, kad užtenka pasiekti 45 % auditorijos 3 kartus. Bet kokiu atveju, vertinant media planą, verta pasižiūrėti kiek kampanija pasiekia auditorijos 1+, 3+ ir 5+ dažniu, t.y. koks yra šių dažnių Effective reach. Kai kurie media planuotojai teigia, kad reikėtų siekti, kad kampanija 1 + dažniu siektų bent 80 % auditorijos. Na, o dėl 5+... Konkretaus atsakymo nėra, bet kuo daugiau, tuo geriau. Beje, “Recency” mokykla teigia, kad 1+ Effective reach turi būti maksimaliai įmanomas. Pabaigai – keli kainos vertinimo terminai, kuriuos save gerbianti agentūra visada klientui parodo. CPT (cost per thousand). Kaina, kuri parodo kiek kainuoja pasiekti tūkstantį kontaktų. Šis skaičius gaunamas media plano biudžetą padalinus iš planuojamos pasiekti auditorijos (tūkstančiais). CPT gali būti naudojamas skirtingų media planų, žiniasklaidos priemonių bei rinkų kainų palyginimui. Pavyzdžiui, jeigu į spaudos planą įdėtume “Žmones” ir “Klubą”, pamatytume, kad “Klubo” CPT yra labai aukštas. Tai rodo, kad pinigai, išleisti ten, greičiausiai būtų išleisti neefektyviai, nes žurnalas reitingo neturi, o įkainodamas reklamos puslapį, elgėsi nekukliai. Todėl tokį leidinį, jeigu jis neturi kitų privalumų, galima be didesnio nuostolio pakeisti kitu, turinčiu žemesnį CPT. CPP (cost per point). CPP parodo, kiek kainavo 1 GRP arba 1 TRP. Media plano biudžetą daliname iš planuojamos GRP arba TRP sumos. CPP rodiklis nėra tinkamas palyginimui tarp rinkų, nes pirmame poste buvo minėta, jog skirtingų šalių GRP bei TRP bazės skiriasi ir todėl nėra aišku, kiek viename procente yra žmonių. CPP dažniausiai naudojamas lyginant klipo, visos kampanijos arba skirtingų televizijų kainas. Pavyzdžiui, tokiu būdu galima palyginti kiek kainuos nusipirkti 500 GRP TV3 ir LNK. Ypač patogų CPP naudoti derybų su televizijomis metu. Jeigu ir praėjusiais metais, ir šiais TV kanalai yra tie patys, biudžetas juose tas pats, o jų CPP kyla, vadinasi, arba TV kanlai kelia kainas, arba agentūra su jais derasi ne taip gerai. Mano nuomone, marketingo skyriaus žmogui užtektų žinoti šiame ir ankstesniame poste aprašytus rodiklius, kad media planas taptų tikrai geras draugas. Žinoma, visuomet bus sukurta DD

sukurta DD tokių, kuriems norisi žinoti daugiau. Tad šiuo atveju rekomenduočiau skaityti Media Guru atsakymus. Susiję įrašai: Media planas - tavo draugas. Rodikliai ir jų paaiškinimai. 1 dalis "Adnet" prezentacija Blogin konferencijoje: kaip užsidirbti pinigų iš blogo 2008-04-07 14:08 parašė Christian Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 9 Patiko (0) | Nepatiko (0) p. D. Talijūnas iš "Adnet" maloniai sutiko su mumis pasidalinti savo prezentacija, kurią jis parodė konferencijos metu. Manome, kad ji bus naudinga tiems, kurie neturėjo progos jos pasižiūrėti praėjusį penktadienį.

| View | Upload your own (Beveik) tarybinė propaganda 2008-04-07 07:07 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 16 Patiko (4) | Nepatiko (0) Kadangi dar suspėjome sąmoningoje būsenoje pagyventi Tarybų Sąjungoje, prisimename, kad pasitaikydavo žiūrėti tokią laidą, pavadintą „Meždunarodnaja panorama“. Viena iš mėgstamų šios „Panoramos“ temų buvo tai, kaip pūva, degraduoja ir ritasi į bedugnę siaubingas kapitalistinis pasaulis: gatvėse pilna benamių ir bedarbių, ekonomiką kankina krizės ir infliacijos, pinigai nuvertėję, o lobsta ir patenkinti gyvena tik keli kapitalistai. Tų vargšų kapitalizmo sistemos aukų gailėdavaisi, kirsdamas sumuštinį su standartine daktariška dešra. Panašiai skamba neseniai „Delfi“ „Lietuviai svetur“ skyrelyje išspaudintas tekstas „Žvilgsnis iš Airijos:...“. Toks pats dėstymas be jokių kompromisų, itin drąsūs apibendrinimai, toks pats faktų ignoravimas arba net išsigalvojimai. Geriau tas tekstas būtų atsidūręs skyriuje, skirtame blogams, nes į žurnalistiką jis sunkiai pretenduoja. Kelios ištraukos:

sukurta DD

sukurta DD

Štai apie brangius vaistus ir mediciną:

Štai skaičiais pagrįsta informacija apie pajamas ir išlaidas:

Bet šioje vietoje metas padaryti „zoom out“ ir konstatuoti: tai – tiesiog vienas lašas mūsų didžiojoje žiniasklaidoje pasirodančių neigiamų straipsnių bei reportažų sraute apie Lietuvą, kuriuos kasdien su pasimėgavimu į eterį leidžia žiniasklaida. Tai veikia mūsų požiūrį į valstybę bei gyvenimą joje. Ir visa tai sukuria žemyn judančią spiralę: tokių laidų kūrėjai ir tekstų rašytojai, besimėgaujantys skurdu, nelaimėmis ir nesėkmėmis, semiasi įkvėpimo iš tai išgyvenančio arba tokį požiūrį susiformavusio kontingento, ir jam rodo bei rašo, nes pastarasis godžiai tai gaudo. Savo ruožtu vėl formuoja jo nuomonę, elgesį ir požiūrį į pasaulį. Ir vėl viskas iš spirale žemyn. Ir štai tas kontingentas ir emigruoja. Juk yra žinomas posakis – jeigu kažkam ten šimtą metų kalbėsi, kad jis asilas, tai tas asilu ilgainiui ir pasijus. Neigiamas požiūris neapsiriboja vien tik tekstais. Jis persimeta net į antraštes: „Kainos smaugia vartotojus“, „Mirtis Norvegijoje – po kančių Lietuvoje“ ir taip toliau. Negatyvas ir su sukurta DD

sukurta DD juo susijusi „geltonosios“ žurnalistikos kalbėsena lipa per kraštus net rimta save laikančioje žiniasklaidoje. Bet kodėl tuos žurnalistus taip traukia BŪTENT TAIP rašyti, o redaktorius – tai rodyti arba spausdinti? Dėl reitingų? Tik neigiamos naujienos yra įdomu, o teigiamos – neatneša pinigų? Jeigu taip būtų, kodėl „Financial Times“, „The Economist“, „Time“ ir begalė kitų sugeba pakankamai padoriai balansuoti tarp abiejų polių, pakankamai objektyviai pateikti naujienas? Bendras įspūdis, skaitant tuos laikraščius, yra pozityvumas. Ne begalinė, juoda naktis ir neviltis. Nes net ir recesijos metais yra pilna pavyzdžių, rodančių, kad gvenimas nesirita atgal. Todėl vietoj to, kad mūsų žurnalistas pliektų antraštę „Kainos smaugia vartotojus“, kuri automatiškai primeta nuomonę, kad mus kažkas apiplėšinėja, jis geriau parašytu blaiviai, kad straipsnio neskaitydamas žmogus suprastų, kad tai vyksta dėl verslo dėsnių. Kai pradedi mažiau priklausyti nuo masinės žiniasklaidos brukamų tiesų, kai pats susirandi informacijos šaltinių, gyvenimas Lietuvoje pradeda kelti ir teigiamų emocijų. O kur visuomeninė Lietuvos televizija su savo misija ugdyti žmogų, kūrėją ir patriotą? Kur pilietiškai nusiteikę žurnalistai? Jeigu bent jau ne pilietiškai, tai bent nelaikantys savęs vien tik purvo kapstytojais? Geriau mažiau negatyvių dalykų (visų vadinamųjų tiriamųjų žurnalistikų ir „TV pagalbų“), o daugiau „Sauliaus Bartkaus požiūrio". Mažiau varžybų demonstruojant rūpestį ligoniais ir nelaimingais per grandiozinius šou, o daugiau kasdienio darbo ugdant pozityvią Lietuvos visuomenę. Tikrai negalvojame, kad mūsų šalyje viskas puiku. Tačiau nė už ką nesutiksime, kad gimėme bei gyvename pačioje pikčiausioje, bukiausioje ir juodžiausioje skylėje. Šiek tiek pozityvo ir optimizmo, ponai, ir būsime dar viena Danija. Neįpareigojančiai: po tinklaraštininkų konferencijos 2008-04-06 02:40 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 17 Patiko (0) | Nepatiko (0) Penktadienį vyko tinklaraštininkų konferencija pavadinimu „BLOGin“, tai konferencija, kurioje susirinko tie, kas rašo tinklaraštį ir tiems, kam tinklaraščių (r)evoliucija yra įdomi. Žinoma, ji turi būtį įdomi kiekvienam marketingo specialistui, nes tinklaraščiai jau yra šiandieninės komunikacijos dalis, auganti dalis, kurios ignoruoti nebevalia. sukurta DD

sukurta DD Nors „Dienos Duonoje“ turėjome „BLOGin“ nuorodą be teksto „dalyvausiu!“, pažado neištesėjome ir dalyvavome. Ryte po vakarėlio labiausiai užsilaikė tokie dalykai: • Marga publika - tai yra labai gerai. Nešiojamųjų kompiuterių gausa ir nuolatinis spoksojimas į jų ekranus pranešimų metu - yra labai blogai. Gal jau esu seno kirpimo žmogus, tačiau labai nenorėjau būti pranešėjo vietoje, kuomet trečdalis auditorijos klauso ne tavęs, o dėdės Bill‘o ar Steve’o. Akmuo į kolegų tinklaraštininkų ir organizatorių daržą (visa kita puiku). • P. Aurelijui Katkevičiui ppt prezentacija iš pradžių trukdė, o paskui jo charizma nužudė bet kokius konferencijos technologinius dalykėlius, kuriuos pats pranešėjas netiesiogiai net gyrė. „Verslo klasės“ redaktorius oponuodamas p. Virgiui Valentinavičiui (alfa.lt redaktorius) sakė, kad jokios stiklinės sienos tarp tinklaraščių ir tradicinės žiniasklaidos nėra. Galime tai patvirtinti, BET blogo autoriaus ir žiniasklaidos bendradarbiavimas dar nėra paplitęs reiškinys. • Virginijus Savukynas. Vienintelis žmogus, kurio improvizuotas pranešimas buvo „įkandis“ blogosferai ir visam socialinių tinklų reiškiniui. Reikia pripažinti, kad tiesos pranešime buvo nemažai ir tik nuo pačių tinklaraštininkų ir soc. tinklų vystytojų priklausys ar pavyks situaciją pakeisti. • Irena Smetonienė. Dar kartą priminusi, kad mūsų kalba yra labai svarbi mūsų identiteto dalis ir kurios likimas mūsų ir jūsų rankose. P. Irena dalyvaudama tokio pobūdžio renginiuose kelia VLKK reitingus. Ir dar apie kokybinį renginio aspektą ir jo priežastį, bei lyginimą su „Adrenalinu“. „BLOGin“ organizavo entuziastai, - jie kupini vidinės motyvacijos. Tai ir variklis ir jo kuras. Nuoširdžiai tikime, kad „Adrenalinas“ dar susigrąžins/pakels savo reputaciją, tačiau prieš plodami katučių ar dėdami į šuns dienas nepamirškime apie renginių prado, turinio, apimčių ir dalyvių skirtumus. Lietuviškas "viralas" konsultacinei kompanijai 2008-04-06 00:44 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) Skaitytojas mums atsiuntė kompanijos "TOC sprendimai", užsiimančios apmokymais ir konsultacijomis "viral’ą" (video klipą skirtą siųsdintis/dalintis internetu). Vertiname darbą, tačiau teneužpyksta "TOC sprendimai" ir autoriai – tai vienas pavyzdžių kaip virusinis klipas neturėtų būti daromas: a) gerokai per ilgas žiūrėjimui “jutūbėje” (trukmė: 5 min, ir 2 sek.). Reikia nepamiršti, kad bent pusė žiūrėsiančių jūsų “viral” klipą tai darys darbe, o ten jie neturi laiko. Ir pasikartosime – tokius kanalus žmonės valdo patys, tad IŠ KART “nekabinantys” sprendimai yra sparčiai išjungiami. Dar kartą verta pasigilinti kas yra “web 2.0”, b) pakankamai profesionali post produkcija ir grafika, kurios kaip tik ir reikia vengti, sukurta DD

sukurta DD nes klipu niekas nepatikės. Ir galiausiai, c) labai paini idėja. Tikimės šiuo sudominome pasižiūrėti, gal taip prisidėsime prie klipo žiūrimumo padidėjimo? Rašyk body copy kitaip 2008-04-04 09:06 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) "Scamp" bloge, kurį rašo, kaip jo autorius pats prisistato, 39 metų BBH kopiraiteris iš Londono, radome šiek tiek neįprastą patarimą reklamos kūrėjams: "If you have the choice, never write copy. Why? Because no one reads it. You’re just adding an extra element, which means fewer eyeballs will be attracted to the ad in the first place. So it’s counter-productive. [...] But nowadays, people almost never make a purchase without getting information from the internet first. Therefore, copy isn’t needed. Just put the web address." Toliau autorius leidžiasi svarstyti apie tai, kad ilgas body copy žmonėms sukelia tik neigiamas asociacijas, kad gerą copy sunku parašyti, o parašius blogą - nuostolis produktui ar paslaugai dar didesnis ir t.t. Ko gero, vienos ilgiausių body copy pastarojo meto reklamose buvo SEB spaudos maketuose. Įdomu būtų sužinoti, ar tos SEB kampanijos buvo sėkmingos, ar ne. Vis dėlto, turime kelias priežastis nesutikti su "Scamp" autorium, kad copy - blogis. Gal ir iš tiesų niekada reklamoje neskaitome šampūnų reklamų, gal niekada nekyla noras akimis permesti teksto apie arbatą ar kavą, bet didesnio įsitraukimo produktuose, jeigu "užsikabini" už vaizdo, dažnai akimis permeti ir tekstą. Na, o pagrindinė priežastis nesutikti - praktikoje ilgas copy, pusiau straipsniai - pusiau reklamos (advertorial), veikia kuo puikiausiai. Juk žmonės mėgsta skaityti. Svarbiausia, kad būtų įdomu, naudinga ir nauja.

"European Hit Radio" liks tik Vilniuje 2008-04-03 23:15 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 0 sukurta DD

sukurta DD Patiko (0) | Nepatiko (0) Gavome žinutę (ačiū autorei), kad nuo balandžio pabaigos "European Hit Radio" bent jau laikinai bus transliuojama tik Vilniuje. Kitoje Lietuvos dalyje stoties dažniu bus transliuojama "Laisvoji Banga". Kadangi sklido kalbų, kad "Laisvoji Banga" priklauso žmonėms, artimiems p. R. Paksui, visai gali būti, kad taip daroma artėjančių rinkimų vardan. O juk EHR paskutinį praėjusių metų ketvirtį per savaitę siekė apie 10 % Lietuvos gyventojų. Ne stebuklai, bet ne taip ir blogai. Kaip sakoma, laikini dalykai turi blogą įprotį ilgai tęstis...

Pozicionuok vaisius naujai 2008-04-03 14:57 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Matyt, Lietuvoje vaisiai ir daržovės yra kuklūs dalykai, beveik neverti dėmesio. Todėl niekas nesivargina, jeigu jau įdeda kelis vaizdus į prekybos centro reklamą, apie juos pasakyti ką nors daugiau nei "Šviežias". Šviežias "Norfoje", šviežias "Rimi". Visur vienodai. Tačiau JAV vaisių ir daržovių reklama yra kur kas išradingesnė. Štai kokius teiginius kriaušių reklamoje leidžia naudoti U.S. Food and Drug Administration:

Mūsiškiams dar yra kur tobulėti. Ir čia jokios ironijos, nes mokslinių studijų patvirtinančių šiuos teiginius, prirankioti būtų nesunku. Tad kuri kompanija bus pirma, dar nematytu/ negirdėtu tekstu apie vaisius sudominsianti nuobodžiaujantį vartotoją? "Omnitel" apie rinkos ir savo ateitį sukurta DD

sukurta DD 2008-04-02 23:45 parašė Nasa Interviu Rašyti naują Komentarų: 10 Patiko (0) | Nepatiko (0) Jei norėsis paburnoti, kad įgrįsome su nuolat bloge šmėžuojančiu “Omnitel” ir Dariumi Maikštėnu, palaukite, nes pasimokyti yra ko - kompanijos elgsenos, aiškios ateities vizijos ir komunikacijos, kad ir su tinklaraščiais. Prisipažinsime, kad tik neseniai atradome, kad “Omnitel” “SurfPort” muzikos pirkimo ir parsisiuntimo paslauga veikia ne tik wap.sp.lt, bet ir internete, kur pirkti muziką gali bet kas. Juk tai kone pirmoji tokio dydžio legali “on-line” muzikos parduotuvė Lietuvoje. Apie šį verslą ir daugiau išridenome klausimų “Omnitel” Dariui Maikštėnui:

DD: Teigiate, kad bibliotekoje yra apie 4 mln. muzikos kūrinių. Su kokiu leidėju susitarėte? Tai jūsų ("Omnitel") ar “Telia Sonera” susitarimas? Kaip tarėtės su Lietuvos leidėjais ir atlikejais? Gal galite patikslinti kokių leidėjų įrašus turite? „Omnitel“ muzikos parduotuvės projekto partneris yra bendrovė „InProdicon“ – dainų parsisiuntimo portalų kūrimo sistemų lyderė Šiaurės šalyse ir viena sėkmingiausių pramoginio turinio pardavėjų. Muzikos parduotuvėje parduodami įrašų kompanijų „Universal“, „Sony BMG“, „Warner“, EMI, „Melodija“, „Prior Records“ kūriniai. „InProdicon“ bendradarbiauja ir su Lietuvos leidėjais. Muzikos parduotuvė buvo sukurta kartu su „TeliaSonera“, taip pat pasinaudojant „TeliaSonera“ korporaciniais susitarimais su leidėjais. DD: Projektas atrodo pakankamai ambicingas: muziką galima pirkti ir internetu. Ar lietuviškasis “iTunes store” nebūtų vertas didesnio promo? Šiam projektui viešinti buvo vykdoma TV reklama. Sutinku, kad šis rimtas žingsnis į muzikos e. platinimą nebuvo itin plačiai girdimas informacijos priemonėse, tačiau tai - tik pradžia. Sakyčiau, kad muzikos parduotuvė yra pretekstas platesnei mūsų veiklai internetinės muzikos srityje. sukurta DD

sukurta DD DD: Kokių ir kada tikitės muzikos parduotuvės rezultatų? Nupirktos muzikos dainų skaičius per mėn. per metus? Kokią ateitį nubrėžtumėte projektui? Statistiką skelbti dar per anksti, tačiau jau dabar matome, kad Lietuvoje egzistuoja realus legalių įrašų poreikis. Kita vertus, ne pirmųjų mėnesių perdavimai yra pagrindinis šios parduotuvės tikslas. Pagrindinis tikslas - sužadinti aplinką. Dauguma šiandien labai plačiai paplitusių e. produktų (logotipai ir melodijos telefonams, naujienų interneto portalai ir šių portalų mobilios versijos bei kt.) seniau buvo analogiškoje padėtyje kaip dabar muzika – „nėra vartotojų - nėra turinio tiekėjų, o nesant turinio tiekėjų pagaminto turinio - nėra vartotojų“. Istorija rodo, kad pradžioje „Omnitel“ tekdavo imtis „rinkos žadintojo“ rolės. Kažkada patys gaminome ir pardavinėjome logotipus, įkūrėme pirmąjį interneto portalą, turintį profesionalią naujienų redakciją (omnitel.net, vėliau tapęs omni.lt ), perkėlėme visas naujienas į wap ir t.t. Šiandien mums to daryti nebereikia - rinka subrendo ir dabar telefonų suasmeninimo ar mobiliųjų naujienų rinkose rungiasi daug kompanijų, jos vykdo investicijas, konkuruoja, kuria naujas produktų inovacijas, rinkodaros priemones. Tuo tarpu „Omnitel“ ilgalaikis vaidmuo - būti patraukliausia terpe elektroninio turinio tiekėjams ir šį turinį naudojantiems vartotojams. Panašus likimas laukia ir muzikos bei vaizdo įrašų/transliacijų turinio. Beje, internetinės/mobiliosios muzikos skonį netrukus pajus išties didelė auditorija. Mes dovanojome „Omni ID“ lojalumo programos dalyviams naujausią Andriaus Mamontovo albumą „Geltona, žalia, raudona“. Seni Sidabrinių „Omni ID“ turėtojai ir visi Klasikinių „Omni ID“ turėtojai galės nemokamai parsisiųsti šį albumą ar atskiras jo dainas į mobilųjį telefoną ar kompiuterį tiesiai iš „Omnitel“ muzikos parduotuvės. DD: Ar tai reiškia, kad “Omnitel” ar “SurfPort” ženklai taps "pramoga teikianciais už vidinio vartotojų tinklo ribų"? (“Ežio” ir MTV pavyzdys tai taip pat iliustruoja). Ar tokia “Omnitel” nauja/sena verslo vystymo strategija? Gal galite plačiau apie tai? Jei mūsų vidinių vartotojų tinklu laikytume dabartinius „Omnitel“ GSM paslaugų vartotojus, tuomet atsakymas - tikrai taip. „Omnitel“ peržengia „mobiliųjų pokalbių ir žinučių“ ribas ir auga interneto įgalintos naujos gyvensenos (angl. „life style“) erdvėje. Mes jau prieš keletą metų sau aiškiai pasakėme, kad ateityje „Omnitel“ bus ne „GSM ryšio tinklas“, o „visur veikiančio interneto ekosistema, kurios centre – klientas“. Vadinasi, ateityje kuo toliau, tuo labiau “pardavinėsime“ ne telefonus ir nuolaidas pokalbio minutėms, o naujo gyvenimo būdo paslaugas (nepainioti su „gyvenimo būdo“ žurnalais:)

sukurta DD

sukurta DD Beje, „Omnitel“ muzikos parduotuvėje jau dabar įrašus gali įsigyti ir kitų operatorių vartotojai. Be to, kiekvienas pirkinys gali būti laikomas ir naudojamas keliose terpėse - ir kompiuteryje, ir telefone. Tai – pasaulinė tendencija: toliau vystantis mobiliajam internetui ir įrenginiams, kuriuose jis naudojamas, sparčiai nyksta ribos tarp „kompiuterių vartotojų“ ir „telefonų vartotojų“. Reta paslauga - ar tai būtų e. bankininkystė, ar e. paštas, naujienos ar muzika, - veikia „tik mobiliojoje“ ar „tik fiksuotoje“ terpėje. Interneto įgalintos įvairios paslaugos veiks visur ir visada, daugybėje skirtingų įrenginių. Na ir, žinoma, taip kintant rinkai, keičiasi ir įmonės kuriama vertė vartotojams, kurios idėjinė širdis - prekės ženklas. Blogas - ne XXI amžiaus išradimas 2008-04-02 21:39 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) "Fistful of Euros" bloge, rašančiame apie Europos reikalus ir labai besidominčiame rytiniu jos pakraščiu, radome tokį įdomų pastebėjimą apie 18 amžiaus spaudą: "One of the distinctive features of the periodical literature of this era was its discursive, dialogical character. Many of the articles printed in the Berlin Monthly (Berlinsche Monatsschrift), for example, the most distinguished press organ of the German late enlightenment, were in fact letters to the editor from members of the public. Readers were also treated to extensive reviews of recent publications, and sometimes also to lengthy replies by authors with a bone to pick with their reviewers. Occasionally the journal would call for views on a specific question — this was the case, for example, with the famous discussion on the theme “What is enlightenment?” that began with a query posted by the theologian Johann Friedrich Zoellner in the pages of the Berlin Monthly in December 1783. There was no permanent staff of journalists, nor were most of the articles in each issue directly commissioned by the journal. As the editors, Gedike and Biester, made clear in the foreword to the first edition, they depended upon interested members of the public to “enrich” the journal with unsolicited contributions. The Berlin Monthly was thus above all a forum in print that operated along similar lines to the associational networks of the towns and cities. It was not conceived as fodder for an essentially passive constitutency of passive consumers. It aimed to provide the public with the means of reflecting upon itself and its foremost preoccupations." Žavu. sukurta DD

sukurta DD Priversk savo brandą prakaituoti 2008-04-01 23:27 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Sako, kad prakaitas blogai kvepia, bet šiuo atveju jis gali padėti daugiau uždirbti taškų prekės ženklui ir pinigų. Jei investavai ir vis dar investuioji į brandą, juk nori iš jo išspausti viską kas įmanoma, kaip ir iš bet kurios kitos investicijos, ar ne? Kartą Christian užmetė frazę, kad LNK priverčia savo projektus prakaituoti. Iš tiesų, “Kelias į žvaigždes” vienas labiausiai išprakaitavusių projektų Lietuvoje: realybės šou, tačiau CD leidyba, koncertai, turai, pristatymai, co-projektai su kitais atlikėjais tęsėsi ir po šou. TV3, žinoma, taip pat nenusileido ir taip pat spaudė kiek įmanoma daugiau iš „Dangaus“, tiesa gal kiek mažesniais mastais, bet kokybiškiau. Negalime nepaminėti ZIP FM darbą: SiSi merginos eksperimentuoja ir radijo eteryje ir su video projektais internete. Iki grynumo dar akivaizdžiai trūksta resursų, bet joms jau visai tai pavyksta. Radistai ne tokie charizmatiški, bet radijo žaidimo ir „Effigy“ sinergija vykusi. O kur „Sobieski Uogos on-air“ ir „jovani@club“ – laidų miksus gali klausyti internetu bet kada ir dar pasižiūrėti grojaraščius, nekalbant apie ne mažą kokybiškos lietuviškos muzikos palaikymą transliuojant kūrinius ir leidžiant jų parisiųsdinti iš zipfm.lt ir CD išleidimą, renginius klubuose, dalinimąsi linkais ir t.t. O juk kalbame apie radijo stotį. Ji tuoj taps pramogų portalu ir tokiu prekės ženklu. Su tokiais apsisukimais galima laukti transformacijos į televiziją. ZIP FM tikrai verčia savo prekės ženklą prakaituoti. Taip, jūs teisūs, jie yra media kanalai, kurie gali tiek daryti turėdami didelį privalumą ir galingą įrankį – eterį. Mes ir jūs nebūtinai turime pasiekti media kanalų lygį, tačiau iš to galime daug ko pasimokyti, pavyzdžiui, sėkmingai keliauti trans-kategorinėse dimencijose, nesustabarėti ir daryti viską, kad tavo prekių ženklas dirbtų savo darbą: generuotų pridėtinę vertę ir pajamas. Juk dėl to mes ir brūžiname savo kėdes darbuose ir iš jų neiname anksti namo. Tikrai turime ne media kanalų, kurie prakaituoja: "Ežys" su Kęstu ir Vycka, Lygiu yra puikūs to pavyzdžiai. Šiandien „Ežys“ susideda su MTV, kaip tik dėl eterio ir didesnių galimybių dar labiau išplėsti ženklo ribas. Tas pats Omnitel su „SurfPort“ daug žada, tik pažiūrėkit, jie jau sukonstravo lietuvišką „iTunes“ - galima pirki muziką internete. Legaliai ir po vieną dainą (apie tai dar turėsime temą). Jau minėtas "Sobieski" klubinis gyvenimas ir šokių muzikos palaikymas seniai įsigyveno. Gal kiek mažiau sėkmingesni projektai buvo sukurta DD

sukurta DD “Utenos” alaus “Utenos Drum party”, “Maxima” ir “Norfa” telefono kortelės ir neabejotinai jų yra daugiau – daugiau ar mažiau vykusių. Svarbu, kad ženklo vystymas būtų tikslingas ir reikalinga kryptimi, o ne bet kur. Jei ženklas apie sveikatą – kalbėkime ir kurkime papildomas vertes apie tai, jei - apie pramogas, leiskime žmonėms pramogauti. Sportuojant prakaituoti žmonėms juk sveika, sveika ir prekių ženklams. Mums sako, kad "Delfi" ketina surimtėti 2008-04-01 08:17 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 7 Patiko (0) | Nepatiko (0) Gavome užuominų apie "Delfi" planus tapti dar didesniu ir svarbesniu portalu. Ir, žinoma, patenkinti dar daugiau skaitytojų poreikių. Ačiū už žinutę. Kadangi pagrindinis "Delfi" portalas ketina būti labiau koncentruota ir dar solidesnė žiniasklados priemonė, ketinama į gyvenimą paleisti "sub-portalą", panašų į "Delfi Gatvė". Naujojo portalo turinys bus gerokai lengvesnis, todėl daug dėmesio skirs Lietuvos ir užsienio įžymybių gyvenimui. Matyt, nemažai dėmesio skirs ir apskritai gyevnimo būdo klausimams. Taigi, jeigu mūsų žinios pasitvirtins, Posh.lt susilauks galingo konkurento. O žinant, kad Delfi pasiekia apie 73 % interneto auditorijos ir turi nemažų resursų, p. T. Blėdis ir Posh.lt komanda turės pagalvoti kaip išlaikyti skaitytoją. Padirbėti teks ir spausdintiems žurnalams. Beje, ne taip seniai "Dienos Duonoje" dėjome skelbimą apie tai, kad "Delfi" ieško savireklamos vadovo. Į mūsų klausimą kokių naujienų tikėtis, gavome paslaptingą atsakymą. Bet tai, kad darbo aprašyme buvo tokios kiekvieną marketingo asą gundančios frazės kaip "prekės ženklo stiprinimas, naujų prekės ženklų įvedimas į rinką, darbas su turinio projektais", žada įdomių dalykų ateityje. Visi žino, kieno gyvenimas yra geriausias ir įdomiausias:

sukurta DD

sukurta DD PAPILDYMAS: Tinklaraščiai monetizuojasi – reklamdaviai džiaugiasi 2008-03-31 21:59 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kad visai būtų aišku, paprašėme "TradeDoubler" atstovų paaiškinti kaip ir ką daryti norint mėgautis kontekstinės reklamos privalumais: Ką turi daryti blogeris ar www.gelininkas.lt autorius norėdamas būti aprašytas "AdMach" sistemoje raktažodžiais "gėlių priežiūra", "sodo želdinimas ir priežiūra" ir pan.? Blogeris ar www.gelininkas.lt autorius, norėdamas, kad pas jį būtų rodoma reklama, kurią jos davėjai susiejo su šiais žodžiais, turi: • tapti sistemos nariu (t.y. pradėti rodyti reklamą - techniškai tai reiškia įterpti TradeDoubler HTML kodą į bendrą svetainės kodą) • rašyti mėgiamomis temomis (t.y. tekste sistema automatiškai ieško reklamos raktažodžių ir turinio atitikimenų, automatiškai parenka tinkamiausią reklamą Ką turi daryti media agentūra, norinti geriau suplanuoti trąšų gamintojo akcijos banerį? Šalia tradicinių interneto reklamos priemonių naudoti ir kontekstinės reklamos sprendimą, aprašyti reklamą raktažodžiais ("gėlės", "sodas", "želdinimas", "priežiūra" ir pan.) arba naudoti automatizuotą raktažodžių generavimą (tik tekstinei reklamai), išplėsti pasiekiamumą naudojant daugiau svetainių, kuriose įmanoma kontekstinė reklama. Ką turi daryti trąšų gamintojas, kad jos baneris būtų ten kur reikia? Sistema automatiškai tikrina raktažodžių ir tinklapių turinio atitikimą, tad besireklamuojančiai įmonei reikia pasirūpinti reklamos priemonių gausa, patraukliais reklaminiais tekstais (jei tai tekstinė reklama) ar tinkamų raktažodžių, aprašančių įmonės produktus, naudojimą. Iš darbo reklamos, PR, media, etc. agentūroje reikia išeiti stilingai 2008-03-31 19:19 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) 3 minučių ir 30 sekundžių atmintinė tikram kūrybininkui. sukurta DD

sukurta DD Mėnesio intriga: kas bus "Kalnapilio" reklamos agentūra? 2008-03-31 17:53 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 13 Patiko (0) | Nepatiko (0) "Kalnapilis" praėjusiais metais pasiekė rekordinį pardavimų augimą, atnaujino "Grand" alų ir apie tai išplatino pranešimą. Taigi, turime produktą, apie kurį reikia kalbėti visuomenei (šiomis dienomis vykstanti lauko reklamos kampanija nesiskaito, nes niekam neįdomu žiūrėti į butelį ant stendo). Ir turime faktą apie tai, kad senoji agentūra, prisidėjusi prie "Kalnapilio" sėkmės, dabar dirbs su konkurentu "Švyturiu". Taigi, kas tą komunikaciją apie naująjį "Grand" darys? Kadangi mums šis klausimas labai rūpi, prieš kelias savaites pasiteiravome p. Julijos Seiko, mūsų žiniomis, vadovaujančios "Kalnapilio" marketingui. Atsakymų iš jos nesulaukėme, tačiau žinome, kad bręsta (arba jau vyksta) konkursas. Kitas mus jaudinantis klausimas - kuri pusė buvo pokyčių iniciatorius? Ar tai buvo tik "Not Perfect" sprendimas, ar "Kalnapilis" jau ir anksčiau ieškojo naujos agentūros? Britai nori daugiau reklamos televizijoje 2008-03-31 11:03 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Iš Didžiosios Britanijos atsklido įdomių žinių apie tai, kad vietinė reklamos priežiūros tarnyba „Ofcom“ nutarė švelninti apribojimus reklamai. Įdomiausi yra keli dalykai. Visų pirma, nebebus privalomo 20 minučių intervalo tarp reklamos blokų. Reklama galės būti transliuojama prisitaikant prie programos poreikių. Tačiau tai nereiškia, kad per valandą blokų galima bus parodyti daugiau. Antras įdomus dalykas – nutarta svarstyti galimybę padidinti reklamos minučių kiekį. Kol kas tik svarstyti, bet žinoma, jog tokie svarstymai neretai nuveda ten, kur reikia.

sukurta DD

sukurta DD Jeigu tokių tendencijų bus ir kitose Europos šalyse, po kelių metų galbūt Lietuvoje turėsime malonumo žiūrėti kur kas ilgesnius reklamos intarpus. Tinklaraščiai monetizuojasi – reklamdaviai džiaugiasi 2008-03-31 07:29 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 9 Patiko (0) | Nepatiko (0) Pagaliau išaušo išganymo diena reklamdaviams ir specializuotiems tinklalapiams. Labiausiai apsidžiaugs tinklaraštininkai, kurie Lietuvoje neturėjo galimybių „monetizuoti“ savo blog’o. Šiandien Mahometas ir kalnas susitiko pusiaukelėje eidami vienas pas kitą. Taip būtų galima pavadinti kompanijos „TradeDoubler“ naujos paslaugos „AdMatch“ teikiamą naudą: reklamdaviai jau gali teirautis savo media agentūros apie galimybes reklamuotis teminiuose (dar vadinama „kontekstiniuose“) tinklalapiuose, o specializuotų tinklalapių ir blog’ų savininkai atakuoti „TradeDoubler“ klausimais kaip tapti partneriu ir dėti kaičiąsias nuorodas („banerius“). Taigi, sakykim jūs esate kelionių agentūros ar organizatoriaus atstovas. Kelionės kainos reklamai pagaminate „banerį“ ir talpinate jį lrytas.lt, balsas.lt ar į kitą didelio auditorijos pasiekiamumo tinklalapį, tačiau „AdMatch“ jums suteiks galimybę tą pačią kaičiąją nuorodą patalpinti ir ten, kur žmonės būtent apie keliones ir skaito, bei ieško informacijos, pavyzdžiui Lietuvos Magelane, Crossroad’e ar kelionių BLOG’yje ir dar dešimtyje kitų kelionėms dedikuotų tinklalapių ir tinklaraščių, žinoma, jei tik jų autoriai to pageidaus. Neabejojame, kad norinčiųjų bus, nes jiems tai – pajamos. Lygiai tokiu pat principu „AdMatch“ galimybėmis gali pasinaudoti ir kitokios kategorijos reklamdaviai ir turinio tinklalapiai. Panašią paslaugą „AdSense“ turi „Google“, tačiau Lietuvoje paslauga neteikiama dėl kalbos barjero, t.y. „Google“ kol kas nepritaikė platformos mūsų rinkai. „TradeDoubler“ „AdMatch“ įdiegimas reklamos kainos neįtakos. Tai - tiesiog techninė galimybė, kuria galima pasinaudoti.

sukurta DD

sukurta DD

Taip pat kontekstinė reklama

Visi turi žavėtis dabar šia "Cadbury" reklama 2008-03-29 15:00 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 10 Patiko (0) | Nepatiko (0) Po "Gorilla" reklamos sėkmės kam nors prisipažinti, kad tu jos neįsimylėjai po pirmo pamatymo, tapo gėda. Todėl pasirodžius naujausiai šio gamintojo reklamai, dabar metas garbinti ir šį šedevrą. Atradimas: žiūrėdami TV, žmonės, pasirodo, dar ir valgo 2008-03-28 18:14 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 10 Patiko (0) | Nepatiko (0) Viename iš nesenų įrašų apie televiziją iškėlėme retorinį klausimą apie tai, ką žmonės daro ją žiūrėdami. Žinoma, be paties žiūrėjimo. Vadimas iš "JCDecaux" mums atsiuntė tyrimo, daryto 2003 metais Didžiojoje Britanijoje, rezultatų. Štai jie:

sukurta DD

sukurta DD Taigi, daugiausiai TV žiūrovai dar kartu ir klausosi radijo. Berods, nepažįstu nieko, kas taip darytų, bet marketingo profesionalas juk negali apie visus vartotojus spręsti pagal savo aplinką? Internetu, žiūrėdami televiziją, naudojasi 21 % žiūrovų. Šis tyrimas dar kartą patvirtina gerai žinomą faktą, kad TV yra būtinas fonas patogiam buvimui namie. Ir neprieštarauja kitiems tyrimams apie tai, kad su televizija praleistas laikas didėja. Tiesiog TV žiūrėtojai pamato tai, kas juos domina, o tokius nuobodžius dalykus kaip reklama, aktyviai nežiūrėdami televizijos, jie didele dalimi turėtų praleisti. Tačiau kodėl ta reklama televizijoje tokia efektyvi, kad nesinori jos mainyti į jokią lauko ar radijo reklamą? Gal lauko reklamos kompanijoms vertėtų pakoreguoti kainas, kad pagunda pasirinkti ne TV būtų didesnė? Celebrity žurnalai atakuoja! Dar viena neužimta niša krito 2008-03-28 11:55 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 9 Patiko (0) | Nepatiko (0) Jų vis daugiau, ir jie visi tarp mūsų. "Žmonės", "Klubas", "Privatu" bei visi kiti, kurių dar nežinome arba užmiršome, rašo apie Zvonkę, Tarasovus ir naujas p. G. Karaliūnaitės skyrybas. "Žmonės" - neabejotinas šios rinkos lyderis, savaitraščių kategorijoje nusileidžiantis tik "TV Antenai". Pasak TNS, paskutinį praėjusių metų ketvirtį "TV Anteną" skaitė apie 34 % Lietuvos gyventojų. "Žmonės" gi nusileido tik nepilnais 4 % Natūralu, kad Estijos "Ekspress Leidyba", leidžianti "Moterį" bei "Klubą" ir būdama sena ŽLG, leidžiančios "Laimą" bei Žmones", varžovė, negali ramiai miegoti, matydama konkurentų populiarumą ir reklamos kiekius. Estai stengiasi, nors kol kas į populiariausių savaitraščių dešimtuką jų leidinys nepatenka. Ramiai miegoti negali ir "MG Baltic". Ačiū X. už naujieną apie tai, kad koncerno media grupė ruošiasi į dienos šviesą paleisti naują žurnalą "Vestuvės LT" (kooperuosis kartu su sukurta DD

sukurta DD LNK laida apie vestuves). Žurnalas išeis kas du mėnesius. Jis bus panašus į amerikietiškus panašaus turinio leidinius (pvz., "You and Your Wedding") ir, žinoma, daug dėmesio skirs įžymybių šventėms. Pirmasis numeris turi pasirodyti balandį gegužę. Kas redaktorius nežinome, bet aišku tiek, jog ji vestuvių planuotoja. Kai segmento centras užimtas, nori ar nenori, bet turi susirasti laisvą nišą. Įdomu, ar pasiteisins p. P. Kovo išskaičiavimai? Kol kas sėkmingiausiai atrodo koncerno media grupės leidžiamas žurnalas "Nuo... Iki...", per du su truputėliu savo gyvenimo metų sugebėjęs patekti į skaitomiausių mėnraščių dešimtuką. Paskutinį ketvirtį jį skaitė 8.2 % Lietuvos gyventojų. Palyginimui, "Laimą" skaitė 13.9 %, o segmento lyderį "Panelę" - 15.1 %. PAPILDYMAS: "Vestuvės LT" redaktorė Viktorija Prokofjeva "Maxima" nukopijavo "Rimi" lojalumo modelį 2008-03-27 23:30 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 10 Patiko (0) | Nepatiko (0) Mano parduotuvės kasininkė šiandien kartu su čekiu davė lipduką ir jiems klijuoti skirtą lankstuką. Jau buvau beketinąs klausti kasininkės ar aš neatrodau jai keistai, nes ėmiau įtarti asmenybės tapatybės sutrikimą: įeinu į “Maxima”, o perku “Rimi”. Nusiraminau tik prisiminęs, kad “Rimi” dalina peilius, o puodai buvo stikliniai, galutinai ramu tapo įsitikinus, kad logo ant lipduko tikrai “Maxima”…

Lietuviškasis prekybos grandas pradėdamas indų dalinimo akciją už lipdukus, atrodo, pripažino, kad “Rimi” indų ir įrankių permanentinės lojalumo kampanijos tikrai duoda vaisių. sukurta DD

sukurta DD

“Maxima” tikrai nemažai kainavo “Ačiū” ir kitų susijusių kortelių platforma (apskaita, duomenų perkėlimas, administravimas, gamybos kaštai, palaikymas) ir dar kainuos, o štai žaidimo formato kampanijai paleisti nereikia sisteminių korekcijų – tai tiesiog akcija, tik labai ilga. Be to, gal vartotojams indai atrodo kur kas apčiuopiamesni, nei “grynieji” į “Maxima” sąskaitą? Gal čia glūdi įdomesnės išvados: senas geras modelis “surink ir siųsk/ atnešk” yra efektyvesnis, nes vartotojai įtraukiami į “apčiuopiamą žaidimą”, kuris atrodo daug tikresnis, nei buka SMS ar šalta registracija internete? "5 Kanalas" taps NTK 2008-03-27 11:33 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 13 Patiko (0) | Nepatiko (0) Gavome žinių, kad nuo gegužės mėnesio "5 Kanalo" pavadinimas keisis į NTK ("Naujas televizijos kanalas). Tada turėtų startuoti ir naujasis tinklelis. Jeigu mūsų informacija tiksli, NTK turėtume matyti visas "Lietuvos Ryto TV" ruošiamas ir prodiusuojamas laidas. Kanalas, žinoma, bus skaitmeninis - antžeminis. Rodomas penkiuose didžiuosiuose miestuose. Naujasis televizijos pavadinimas sukurtas, atrodo, labai skubant... OMG: "Red Bull" pardavinės ir kolą! 2008-03-26 23:55 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0)

sukurta DD

sukurta DD Mūsų vokiečių kalbos žinios daugiausiai apsiriboja tokiomis frazėmis kaip "Ja, ja, dast ist fantastich" ir pan., bet jeigu nesuklydome, nuo balandžio austrų kompanija įžengs ir į kolos segmentą. Tikimės, kad "Red Bull Cola" pasieks ir mūsų šalį. "Red Bull", greičiausiai, sumojo, kad prekės ženklas jau pajėgus akumuliuoti pajamas ir iš kitos kategorijos. Energinių gėrimų kategorija kaip augo labai lėtai nuo pat atsiradimo, taip lėtai ir auga lig šiol, o į prekės ženklą investuota labai daug. Tad šis strateginio lygmens sprendimas yra signalas visiems Horeca (HOtels, REstaurants, CAfes) gaiviųjų gėrimų liūtams. Tai pačiai "Coca-Cola" taip pat. Abejojame, kad naujasis produktas artimiausiu metu bandys kautis su "Coca-cola" dėl išstatymo prekybos centrų lentynose, nes "redbulis" negali pasigirti tokiu "corporate" užnugariu kaip "Coke". Be to, kola skardinėse akivaizdžiai "horekinis" produktas, tad "Coca-Cola" savo produktui stiklinėje taroje irgi dėmesio skirs daugiau. Žinant amerikiečių kompanijos patirtį ir galimybes distribucijoje, "Red Bull" produkto pergalės žygis gali užsitęsti. p. J. Troutas piktai grūmos, nes tai - nukrypimas nuo "Red Bull" core competence. Čia turime dar vieną įdomią intrigą - ar trautizmo dėsniai dar galioja, ar ne. Žinios iš čia ir čia.

Svajonių darbdavys 10 2008-03-26 14:36 parašė Nasa Svajoniu darbdaviai Rašyti naują Komentarų: 8 Patiko (0) | Nepatiko (0) sukurta DD

sukurta DD Tarptautinio nepriklausomų agentūrų tinklo WPI narė VRS GRUPĖ ieško ARTDIREKTORIŲ (meno vadovų daugiskaita - DD). Plačiau www.artdirector.lt Kaip išgydyti ligonį? 2008-03-25 23:54 parašė Christian Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 10 Patiko (0) | Nepatiko (0) Apie tai, kad reklamos agentūros turėtų keistis, kalbama jau senokai. Keičiasi vartotojai, jų vartojama žiniasklaida, bet komunikacijos su jais specialistai tai daryti nespėja arba nežino kaip. Be to, keičiasi ir pati verslo aplinka. Vis dar dažnai galvojama, kad agentūros ir kliento santykis turi būti beveik monogamiškas. Tačiau "Specializacija" yra naujos eros pavadinimas. Visų galų specialistu būti nebeįmanoma, todėl gal geriau nė nemėginti? Gal geriau susirasti pagrindinius savo privalumus ir tapti labiau specializuota agentūra nei dabar? Brandchannel portale skalbiamas gana įdomus „Catalyst“ agentūros įkūrėjo p. Cory Treffiletti (Cory has been a thought leader in interactive marketing and advertising since 1995, by driving or growing successful interactive agencies as a senior executive with i-Traffic, Freestyle Interactive, Real Branding and Carat Fusion) straipsnis apie tai, kokios bėdos kankina agentūras ir kokie yra būdai tas bėdas išgydyti. Taigi, bėdos: i) Agentūros fokusuojasi į execution (įgyvendinimą), o ne į strategiją ir projektų valdymą. Jos tebėra įsitikinusios, kad pagrindinis pajamų šaltinis ir turi būti tai. Kai kurios save vadina „strateginėmis“, bet vis tiek jų fokusas tėra viso labo praktinis idėjų realizavimas. Account manageriai yra tiesiog projektų vadovai su truputėliu pardavėjo, o ne minties lyderiai, užsakovams nubrėžiantys naujus horizontus. ii) Tradicinės agentūros gana prastai supranta skaitmeninį pasaulį, bet jos vis tiek stengiasi dirbti toje sferoje ir aptarnauti klientą nuo idėjos iki įgyvendinimo. iii) Ir paskutinis dalykas – spaudimas iš klientų pusės, kad paslaugos kainuotų mažiau. Darbo vis daugiau (nes skaitmena reikalauja daugiau darbo), tačiau pajamos nedidėja. Darosi vis sunkiau išlaikyti profesionalias, viską išmanančias, komandas. Tai - seno agentūrų modelio, kai viską reikėdavo turėti vienose rankose, palikimas. Taigi krizė akivaizdi, nors daugelis agentūrų pasaulyje to pripažinti nenori. Ką daryti, kad viskas pasikeistų? Sprendimas skamba gana paprastai: i) Agentūrose yra pernelyg daug žmonių, pernelyg daug vadovybės lygių, pernelyg daug specialistų. Geriausių strategų nereikėtų kelti į vadovus, o palikti juos dirbti tai, ką jie sukurta DD

sukurta DD geriausiai moka, t.y. daryti strategijas. Centralizuoti finansus, personalo valdymą ir panašius „back-office“ dalykus reklamos holdingų mastu, o ne dubliuoti tai kiekvienoje agentūroje. ii) Fokusuotis į strategiją, o ne į įgyvendinimą. Kiekviena agentūra negali būti visų galų specialistė. Tegul išpildytojai būna specializuotos agentūros, nes joms nereikia ieškoti specializuotų talentų ir juos ugdyti. Tereikia joms duoti darbo, kad darytų greitai ir efektyviai. iii) Tegul strategams moka pats klientas. Tokiu būdu jie bus visų pirma orientuoti į užsakovo tikslų įgyvendinimą ir poreikių tenkinimą. Ar Lietuvoje mes susiduriame su šiomis problemomis? O gal pas mus viskas yra puiku? Galima nesutikti su kai kuriais p. C. Treffiletti teiginiais ir rekomendacijomis, bet faktas, kad kol kas grynai strateginių agentūrų Lietuvoje nėra. Visos stengiasi būti visų galų specialistais ir visos fokusuojasi visų pirma į išpildymą. Kai kada galima pamanyti, kad svarbiausia - laimėti prizus, o strategija (t.y. tikra strategija, pagrįsta gilia vartotojų analize, o ne šiaip kliento darytų tyrimų apžvalga) dazniausiai paliekama likimo valiai, pasitenkinant įprastomis rekomendacijomis skaidrėje su didingu pavadinimu. Nenoriu teigti, kad taip yra visų agentūrų atveju, tačiau tai – labai dažnas dalykas. Gerų projektų vadovų, direktorių ir strategų perkėlimas į administracines pareigas – irgi Lietuvoje vykstantis dalykas. Kažkada mums irgi atrodė, kad toks kilimas pareigose – natūrali karjeros trajektorija. Bet išties tokiu būdu yra prarandami talentai, o į jų vietą atsistoja žali naujokai, neturintys nei įdirbio, nei patirties, nei užsakovų ir kolegų iš kūrybos skyriaus pasitikėjimo. O gal Lietuva tiesiog yra pernelyg maža rinka ir visos naujos idėjos tinka tik ten, Vakaruose? Kaip daryti marketingą šį dešimtmetį 2008-03-24 14:49 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (1) Šiais laikais guru, mus mokančių kaip daryti marketingą, netrūksta. Štai ir dar viena prezentacija su mintimis kokie turi būti prekės ženklai XXI a. pradžioje ir komunikacija apie juos. Nors mūsų pirmas sakinys ir skamba ironiškai, tačiau reikia pastebėti, kad prezentacijoje išdėstytos mintys tikrai teisingos. Tik kaip sunku mums Lietuvoje persilaužti ir atsikratyti sukurta DD

sukurta DD senovinio požiūrio rėmų... Ką daryti, kad naujųjų laikų marketingas taptų tavo kompanijos sąvastimi?

| View | Upload your own Važiuojam į Kanus 2008-03-22 16:34 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) "Garbingi tarptautinio reklamos festivalio "šulai" siunčia lietuvių reklamos asams linkėjimus ir tarnybinį raštą. Paraiškų priėmimas pratęstas iki kovo 28 d."

Lauksim daugiau liūtukų. Svajonių darbdavys 9 2008-03-21 17:10 parašė Nasa Svajoniu darbdaviai Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (0) | Nepatiko (0) "DDB Vilnius" ieško dizainerio. Spausk čia. Media planas - tavo draugas. Rodikliai ir jų paaiškinimai. 1 dalis 2008-03-21 00:04 parašė Nasa Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 27 sukurta DD

sukurta DD Patiko (0) | Nepatiko (0) Kelis kartus esame gavę laiškų su prašymu pakomentuoti ar teisingai yra interpretuojami kai kurie reklamos žiniasklaidoje planavimo rodikliai. Neatsispyrėme pagundai padėti, nes mūsų komandos narys Bretonas - media verslo veteranas. Iš to netyčia išsirutuliojo ir kelių dalių įrašo tema. Tikimės, kad daliai skaitytojų bus naudingi kai kurie media abreviatūrų ir terminų paaiškinimai. Taigi, p. Bretonas rašo: Kažkada stebino įvairių rodiklių gausa: GRP, TRP, Cover, Share, Reach, Impressions, Reach curve, Effective frequency, CPT, CPP, OTH, OTS, Affinity, Composition, 30” equivalent... Šių rodiklių yra ir daugiau. Tačiau ar žmogui iš marketingo skyriaus tai reikia žinoti? Ar reikia visuos šiuos rodiklius dėti į media planą? Teko matyti planų, kuriuose buvo bandoma sudėti maksimalų rodiklių kiekį. Kam? Marketingo skyriaus žmogui tiek rodiklių tikrai nereikia. Ne karta teko gauti laiškų iš klientų, kurie prašydavo atsiųsti normalų planų, t.y. kur ir kiek kartų pasirodys. Ir, žinoma, kaina. O pastangos parodyti GRP bei galutinai pasiektą Reach'ą eidavo perniek. Per kelius postus apžvelgsiu tuos media planavimo rodiklius, kurie yra dažniausiai naudojami ir kuriuos vertėtų žinoti. GRP (Gross Rating Point). Media agentūrų mantra, o taip pat ir kasdienė duona. Šį trijų raidžių trumpinį media agentūroje žino visi. Nuo tyrimų vadybininko asistento iki direktoriaus. Turbūt ir jūs esate apie jį girdėję. Šis rodiklis yra gana paprastas, nes 1 GRP yra 1 proc. auditorijos. Lietuvos atveju 1 GRP yra 35.000 žmonių, o tuo tarpu Italijoje tai jau sudaro 571.000. Vartant dienraščio “Lietuvos rytas” priedą “TV anteną” galima matyti lentelę, kurioje yra laidos su procentais. Tie procentai reiškia, kiek auditorijos ta laida pasiekė. GRP gali būti sumuojamas, todėl kartais gauname skaičius, kurie viršija 100 GRP. Tai yra normalu, nes skaičiuojant GRP nėra atsižvelgiama į persidengimą ir tas pats žmogus į tuos skaičiavimus gali aptekti kelis kartus. TRP (Target Rating Point). Skaičiavimo principas yra toks pats kaip ir GRP, tačiau šiuo atveju visuma yra tikslinė grupė. Pvz.: jei sakoma, jog moteriško žurnalo reitingas 20 – 50 metų moterų grupėje yra 5, tai reiškia, kad 5% minėtos tikslinės auditorijos skaito tą žurnalą. Svarbu: reikia turėti omenyje, kad Lietuvoje atliekami TV, Radijo bei Spaudos tyrimai skiriasi apklausiamųjų žmonių amžiumi: • TV – 4 – 74 metų amžiaus respondentai; • Radijas – 12 – 74 metų amžiaus respondentai; • Spauda – 15 – 74 metų amžiaus respondentai. Esant skirtingoms tyrimų bazėms yra neįmanoma sumuoti skirtingų žiniasklaidos priemonių GRP ar TRP. sukurta DD

sukurta DD Affinity. Rodiklis, kuris gaunamas TRP padalinus iš GRP, o gautą suma padauginus iš 100. Šis indeksas parodo laidos tinkamumą auditorijai. Kuo šis indeksas yra didesnis, tuo geriau, nes jis parodo tikslinės auditorijos koncentraciją. Žinoma, šis indeksas nieko nepasako apie investicijų efektyvumą. Paprastai siekiama, kad media planuose TRP viršytų GRP ir tokiu atveju Affinity yra daugiau nei 100. Verta žiūrėti ne tik visos kampanijos Affinity, bet ir kiekvieno klipo, kiekvieno maketo Affinity. Jeigu šis rodiklis yra mažesnis nei 100, vadinasi, agentūra planuoja neefektyviai. Reach. Žiniasklaidos priemonės bent vieną kartą pasiekta auditorijos dalis per tam tikrą laiko tarpą (tai gali būti klipas, laida, savaitė, ketvirtis). Media planuose galima sutikti Reach 1+, Reach 3+, Reach 5+ (dažniausiai), kurie yra išreikšti arba absoliučiais skaičiais, arba procentais. Reach 1+ atveju reiškia, kad vieną kartą ir daugiu klipą/maketą matė tokia auditorijos dalis, Reach 5+ atveju reiškia, kad matė penkis kartus ir daugiau. Atitinkamai yra ir su kitais Reach N +. Reach media planuose parodo, kiek maksimaliai planuojama kampanija gali pasiekti, tačiau reikia turėti omenyje, kad nebūtinai tiek pasieks. Terminas Reach naudojamas kalbant apie TV bei radiją, o Coverage vartojamas šnekant apie spaudą. Abiejų šių terminų reikšmė yra ta pati. Share. Šis rodiklis dažniausiai naudojamas, kai yra kalbama apie TV. Jis parodo procentinį auditorijos pasidalijimą, kuri tuo metu žiūrėjo TV, pagal žiurėtą laiką tam tikru metu ir bendrą suma visuomet turi būti 100 procentų. Pvz.: jei sakoma, kad TV3 Žinių Share buvo 25, tai reiškia, kad 25 proc. tuo metu žiūrinčių TV žiūrėjo būtent TV3 Žinias. Rodiklis Share į planus paprastai neįtraukiamas, tačiau šis rodiklis padeda atliekant TV žiūrimumo analizę. Kitą kartą - apie Frequency ir draugus. "Gala" jau konkuruoja su "Viasat" 2008-03-20 11:21 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 7 Patiko (1) | Nepatiko (0) "Teo" įgauna pagreitį - iš pradžių "Zebra", dabar ir '"Gala". Daugelį maloniai stebino "interaktyviosios gala" paslauga - videonuoma, šiandien jau turime "skaitmeninę gala", kurios veikimo principas - antžeminės antenos, t.y. nereikia interneto. "Gala" jau konkuruoja su "Viasat", pirma kaina, o vėliau ir teritorija, todėl labai tikėtina, kad užvirs sukurta DD

sukurta DD nauja kainų akcijų banga. Juk čia - kas pirmas įžengs į mūsų namus, tas laimės, tad visos skverbimosi strategijos bus naudojamos. Tiesa, galima pagirti "Gala" ir jos partnerius už gražų dizainą ir "user friendly" tinklalapį.

Kaip NIKE investuoja į Lietuvos futbolą 2008-03-19 23:26 parašė bretonas Interviu Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) Apie sporto ir renginių rėmimą dar kalbų bus. Dažnai kompanijos savo šimtatūkstantines sumas stengiasi investuoti kuo "efektyviau" - į krepšinį. Taip, tai populiariausia sporto šaka, tačiau tavo "share of voice" bendrame "rėmėjų" kapinyne dažnai yra mažas. Gal vertėtų savo biudžetą skirti rankinio rinktinei ir turėti daug daugiau teisių ir galimybių dirbti, nei tik logo ant kairiosios Žukauslo šlaunies? Galima svarstyti ir skaičiuoti, bet jei po kompanijos marketingo biudžeto eilute "sporto rėmimas" slypi siekis populiarinti sportą ir sporto šaką, geriau rinktis ne jau populiarų, o augantį ar turintį potencialą augti sportą. Štai "Nike" pavyzdys. Daugeliui futbolas Lietuvoje asocijuojasi su skandalais ir mažu dėmesiu žiniasklaidos priemonėse, tačiau šis pranešimas spaudai parodo, kad dėl Lietuvos futbolo rinkos pradeda kovoti ir “Nike”. Nutarėme daugiau apie tai pasidomėti. Keletas klausimų “Nike” rinkodaros vadovui Lietuvoje Mykolui Ševčenkai:

DD: Kodėl "Nike" Lietuvoje pasirinko futbolą? Juk futbolas šiuo metu negali pasigirti tokiu populiarumu ir masiškumu kaip krepšinis, o TV dažniau galima pamatyti rankinio ar tinklinio transliacijas. Ar Lietuvos futbolas matomas kaip neišnaudota niša? MŠ: Futbolas nėra vienintelė sporto šaka, kurią mes remiame, todėl sutarties su FK "Vėtra" negalėčiau pavadinti "pasirinkimu". Vienuoliktus metus atstovaujame "Nike" prekinį ženklą ir pagrindinė mūsų veiklos sritis visą laiką buvo ir bus sportas. Tai nesunkiai įrodo mūsų ilgametės investicijos į Lietuvos krepšinį bei lengvają atletiką. sukurta DD

sukurta DD DD: Pirmas žingsnis buvo bendradarbiavimas su SFL (megėjiška futbolo lyga), o dabar jau pradedate bendradarbiauti su profesionaliu futbolo klubu. Kas toliau? Kiti Lietuvos futbolo klubai, o gal ir rinktinė? MŠ: Visą laiką stebėjom Lietuvos futbolo raidą ir laukėm palankaus momento atsirasti jame, tačiau iki šių metų vasario mėnesio to padaryti nepavyko. Bendradarbiavimo sutartis su "Sekmadienio futbolo lyga" buvo pasirašyta įvertinus jos, kaip vartotojiškos lygos svarbą Lietuvos futbolo gyvenime. Labai džiaugiamės, kad ir šiais metais sutapo mūsų bei lygos vadovų norai ir sutartis buvo pratesta. Apie ateities planus kol kas nenorėčiau kalbėti, nes pradžioje privalome įvykdyti uždavinius, kuriuos sau išsikelėm kartu su FK "Vėtra". Vienas pagrininių mūsų uždavinių yra investicija į augančią Lietuvos futbolininkų kartą. DD: Gerai, o kodėl "Vėtros" klubas? Jis negali pasigirti nei fanų baze, nei pasiektais rezultatais. Pranešime spaudai buvo minėta, jog vienas iš kriterijų buvo tas, kad klubas remiasi savo augintiniais, tačiau tokia pačia linkme dirba ir FK "Ekranas", ir FK "Sūduva". MŠ: FK "Vėtra" buvo pasirinkta dėl sutapusio požiurio, sveikų ambicijų ir aiškių strateginių planų. Klubas nėra stipriausias lygoje, tačiau mes įžvelgiam jame didžiulį potencialą, todėl norime pasidalinti patirtimi ir kartu pasiekti aukštesnių rezultatų. DD: Pranešime spaudai užsimenama, kad bus prekiaujama klubo atrubutika "Sportland" parduotuvėse. Bet atsižvelgiant į tai, kad vidutinis žiurovų skaičius FK "Vėtros" namų rungtynėse nėra didelis, tad tiketina, jog pardavimai nebus labai sėkmingi. Ar pats futbolo klubas imsis žiurovų pritraukimo į stadioną veiksmų ir tokiu būdu plės fanų bazę, kuri ateityje ir gali buti atributikos pirkėjais. MŠ: FK "Vėtra" atributika bus prekiaujama "City Sport" bei "Sportland" parduotuvėse ir pirmieji marškinėliai prekyboje turetų pasirodyti jau kita savaite. Su nekantrumu to laukiame, nes jau esame gavę užklausų, kuriose fanai teiraujasi, kada ir kur galima bus įsigyti FK "Vėtra" atributikos. Kartu su FK "Vėtra" esame numatę veiksmų planą, orientuota į klubo ir prekinio ženklo populiarinimą. Tikime, kad mūsų bendro darbo ir gerų rezultatų futbolo aikštėje dėka klubui pavyks pritraukti daugiau žiurovų, pasiruošusiu gyventi sportu ir sirgti už klubą.

sukurta DD

sukurta DD DD: Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės FK "Vėtra" yra Vilniaus klubas, ar bus prekiaujama šio klubo atributika ne tik Vilniaus mieste? MŠ: Kols kas atributika bus prekiaujama tik Vilniuje veikiančiose mūsų parduotuvėse. "Heineken" Vilniuje atidaro barą. O mūsų alūs? 2008-03-18 23:42 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 7 Patiko (0) | Nepatiko (0) „Heineken“ Vilniuje atidarė savo barą. Tiesa, ne senamiesčio centinių gatvių prieigose, o prie magistralės į Pasaulį – Vilniaus oro uoste. Anot lrytas.lt Heineken pirmąjį tokį barą atidarė 2005 m. Honkonge. Nuotraukos ne vilniškio „Heineken“ baro, bet koncepcija turi būti panaši: Tokie prekių ženklų vojažai į kitas kategorijas visada įdomūs: kompanijai patirties prasme – sukurti tokią aplinką, kurioje vartotoją prekės ženklas galėtų tiesiog užburti ir vartotojams, kuriems tokiems burtams dažnai pasiduoda. Neabejotinai Pasaulyje rasime ne vieną barą, kuris būtų dedikuotas kuriam nors alaus prekės ženklui. Gal kas nors žinote daugiau? „Švyturys“ garsėja barų atidarymais, tik labai jau atsargiai: barai krepšinio čempionatuose užsienyje, „Siemens arenoje“. Būtų viskas kuo puikiausiai, tačiau nepakanka užkabinti kuo didesnį logo, susitarti su savininkais, kad kito pavadinimo nebus ir skelbti, kad tai „Švyturio“ baras nepakanka. Čia privalu kurti savo ženklo aurą, kur galėtum papasakoti istoriją, klientas pajustų įsijaustų į nuotaiką ir išsineštų gabalėlį ženklo savo galvoje į parduotuvę ir vakarėlius su draugais. Nekalbant apie produktinio išskirtinumo nebuvimą bare, kurį beje "Heineken" žada. „Zahiras“ (El Zahir), kurį „Švyturys“ kaip tik ruošiasi pralošti žaidime yra visai ne „alaus“ (nekalbant apie „Švyturio“ deklatuojamas vertybes) baras, tai pakankamai rami yuppie pasisėdėjimo vieta po darbų. Užeikit – virtuvė visai nieko. Kol netobulieji „Švyturiui“ nesustrategavo naujos krypties (tiksliau kol jos neįgyvendino), „Švyturiui“ reikia tartis su Klaipėdos „Mėmeliu“ (jų operatorius ir atidarė „Heineken“ barą Vilniuje). Prieš 3-4 metus „Utenos“ „pramogavę“ su estais ir be jų nukrypo nuo kelio ir, panašu, praleido progą atidaryti savo brando barą. Jei ir atidarytų, gal būtų puiki vieta susitikti su „buvusiais“? sukurta DD

sukurta DD Kol "Švyturys-Utenos alus" nieko nedaro, gal rimto savo baro atidarymas "Kalnapiliui" ir kitiems ženklams būtų priemonė suspindėti WOM ir kažkiek kompensuoti „publicity“ trūkumą TV? „Flickr“ you 2! 2008-03-18 22:25 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Futbolo analitikas dar prieš mėnesį atsiuntė "nuostabią" nuorodą apie tinklalapius. Straipsnis parašytas 2008 m. vasario 19 d.! "Tai va, kol mes čia svaigstam apie bloginimą, socialinius tinklus ir visokius webdunulius, panelė Zavinta šviečia liaudį apie tinklalapius :))" - taikliai ironizuoja Futbolo analitikas. O gal tokie straipsniai iš tiesų dar reikalingi? „Flickr“ you! 2008-03-18 08:05 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 15 Patiko (0) | Nepatiko (0) Dirbant didelės tarptautinės korporacijos biure, nuolatos tenka susidurti su naujais sistemos rekrūtais, ką tik baigusiais universitetą arba dar besimokančiais paskutiniuose kursuose. Per ilgą stebėjimų laiką pradėjau juos klasifikuoti į dvi savotiškas grupes „prointernet“ ir „nelabai internet“. Įdomiausia tai, kad abiejų grupių nariai – tas pats jaunimas, kuris, jeigu tikėtume šių dienų miesto legendomis, visą laisvą laiką praleidžia virtualiai bendraudamas. O paskui dar ir miega vienoje lovoje su kompiuteriu. Antras įdomus pastebėjimas – tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties atstovai sudaro gana panašius procentus abiejose grupėse. Taigi, dalis su kompiuteriu miegančio jaunimo ne tokie jau ir interneto mėgėjai. O ką ja kalbėti apie vyresnės kartos kolegas? Pradedant beveik tridešimtmečiais ir kylant toliau... Visi jie, žinoma, puikiai įsivaizduoja kas yra „Delfi“ ir „Lrytas“, „One“ ir „Yahoo“ paštas. Tačiau pabandyk mestelti jiems žodį „Flickr“, ir jie nustebę pakels antakį. Tark „Hulu“, ir jie

sukurta DD

sukurta DD pasikasys galvą. O frazė „Lietuva jau yra Second Life“ juos privers susimąstyti ar tai turi ką nors bendro su jau įvykusiu „ėjimu į Europos Sąjungą“. Taigi internetas dar nėra daugeliui mūsų šalies gyventojų gyvybiškai svarbus. Pasak TNS, tik 44 % procentai praėjusių metų vasarą nors kartą per 3 mėnesius naudojosi internetu. Absoliuti dauguma (77 %) naudojosi elektroniniu paštu. Kitoms paslaugoms vartotojai dėmesio skyrė beveik dvigubai mažiau. Ir negali jų kaltinti – jeigu nežinai kas yra gero internete, ką jame veikti? Štai kad ir mano pavyzdys. Marketingas yra mano ir darbo, ir didelio susidomėjimo sritis nuo seno. Visada laikiau save technologiškai pažangiu. Frazė „socialiniai tinklai“ buvo pažįstama. Bet kas po ja slypi – ne iki galo suprantama. Skaitydavau ir galvodavau tik apie skaitmeninės visatos nuotrupas, bet visumai suprasti žinių neužteko. Ir tik pradėjus rašyti DienosDuoną, kai teko skaityti dar daugiau, viskas ėmė dėliotis ir aiškėti. Tad nėra nieko keista, kad Lietuvoje marketingo ir agentūrų žmonės į „skaitmenizaciją“, nepaisant deklaracijų, vis dar žiūri atsargiai ir net šiek tiek skeptiškai. Internetas pas mus atėjo vėliau. Įmonių strategijų dėliotojai augo ne su juo. Todėl reikia daugiau laiko. Ir žinių. Ir tokie dalykai marketingo skyriuose dedasi ne tik mūsų šalyje. Pavyzdžiui, Warc.com apstulbęs rašo, kad Londone praėjusią savaitę vykusioje konferencijoje pasaulinis "McDonalds" viceprezidentas marketingui prisipažino, kad "most of his colleagues in the McDonald's marketing department "don't even know that YouTube exists"!" Ir tai JAV, kur kiekvienas save gerbiantis miesto gyventojas turi "Blackberry" ir viską daro internete. Todėl yra gerai, kad p. V. Savukynas su grupe entuziastų išleido „Interneto gidą“. Tai – pirmas toks bandymas Lietuvoje ir gal ne viskas pavyko. Bet nesame blogas, skirtas knygoms, todėl „Gido“ recenzuoti neketiname. Jame daug informacijos įvairiais interneto aspektais - nuo jo istorijos iki mobilaus interneto - ir kas norės, susiras jame tai, ko pageidauja. Pagrindinis dalykas, dėl kurio „Interneto gidas“ nusipelno paminėjimo – du jame esantys skyriai. Vienas iš jų yra skirtas Web 2.0 dalykams, kitame - nemažai nuorodų į naudingas (arba įdomias) vietas internete. Tai suteiks peno mintims kaip komunikacijai su vartotojais internetą išnaudoti „beyond corporate website“ (atsiprašau už savo lietuvių kalbą).

sukurta DD

sukurta DD Išeiname į Gmail 2008-03-17 21:21 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 10 Patiko (0) | Nepatiko (0) Nuo šiol mus galite pasiekti adresu dienosduona@gmail.com. Dėžutę "Yahoo" taip pat tikrinsime, bet laikui bėgant ketiname jos atsikratyti. Sunki Europos Sąjungos letena kris ant šokolado batonėlių 2008-03-17 13:30 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 9 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kaip žinia, visi pokyčiai prasideda nuo mažyčio krustelėjimo, kuris iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti ir nekaltas. Prancūzijoje "Leclerc" (vienas iš didžiųjų vietos tinklų) paskelbė, kad dalį šokolado ir pan. gaminių nebepardavinės prie kasų, o perkels į atitinkamo skyriaus lentynas. Daugiausiai dėl to nukentės "Ferrero", "Kinder" ir "Haribo". Kadangi šioje kategorijoje pardavimai prie kasos sudaro apie 20 %, tad tai bus gana skausmingas dalykas tiek gamintojams, tiek ir pačiam pardavėjui. Įdomu, kad šis sprendimas nėra vien tik prekybos tinklo iniciatyva. "Leclerc" vadovaujasi Prancūzijos sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymu nuo birželio 1 dienos tokio tipo gaminius pašalinti nuo vietų šalia kasų. EU uždraudė tabaką. Riboja alkoholį. Kovoja prieš bulvių traškučius ir gazuotus gėrimus mokykloje. Lietuvoje gana tyliai nuskambėjo faktas, kad sveikatos apsaugos ministras netrukus ketina patvirtinti higienos normą, kuri ribos užkandžių automatus, bet Vakarų Europoje tokius dalykus lydi gana arši diskusija. Dabar jau kasama duobė ir saldumynams. Prasideda viskas Paryžiuje arba Londone, bet neišvengiamai atsirita ir į Vilnių. Apie televizijos mirtį ir kitus demonus 2008-03-17 08:25 parašė Christian Komentaras Rašyti naują sukurta DD

sukurta DD Komentarų: 7 Patiko (0) | Nepatiko (0) Vienas iš marketingo mitų teigia, kad dar šiek tiek laiko, šiek tiek metų, ir niekas nebežiūrės televizijos. Tuo dažnai naudojamasi pardavinėjant reklamą lauke, internete, radijuje. Vis dėlto, apibendrinus 2007 metų TNS duomenis, į akis krinta neabejotinas ir iškalbingas faktas: laikas, praleistas žiūrint TV, įkyriai laikosi toje pačioje vietoje. Ir kai kuriais sezonais net auga. Palyginus 2005 – 2007 metų vidutiniškai TV žiūrėtą laiką per dieną, akivaizdu, kad praėjusiais metais Lietuvos gyventojai šiam užsiėmimui skyrė daugiau minučių. Net vasarą. Pavyzdžiui, 2005 ir 2006 metų liepos mėnesį vidutiniškai per dieną buvo žiūrėta 150 minučių per dieną. 2007 metais gi šis rodiklis pakilo iki beveik 180 minučių. Žinoma, galbūt daug kas priklausė nuo oro, programų turinio, tačiau praėjusių metų antrąjį pusmetį žiūrimumas išliko aukštesnis (nors ir mažiau nei liepą) versus 2005 – 2006. Kad ir koks svarbus internetas būtų komunikacijai su prekių bei paslaugų vartotojais, jis artimiausiu metu Lietuvoje tikrai nepakeis TV. Dar vienas besisklaidantis mitas, kad bendravimas tinkle taps rimtu konkurentu įprastai žiniasklaidai ir įprastam jos vartojimui, netiesiogiai tai patvirtina. Kai skaitai nesiliaujantį pranešimų srautą apie socialinius tinklus, tikrai ima atrodyti, kad visas pasaulis sėdi Facebook bei panašiose erdvėse. O štai faktai: šių metų interneto vartojimo tyrimas JAV rodo, kad vartotojai tik 7.5 % savo laiko praleidžia socialiniuose tinkluose. Kitas jų laisvalaikis internete pasiskirsto šitaip: „42.7% of consumer time online is spent with content sites, 28.6% is with communication sites, 16.1% with commerce sites and 5% on search sites.“ Taigi, kol kas prognozės nesipildo. TV ir internetas yra skirtingos medijos, todėl netūralu, kad ir jų vartojimo įpročiai skirtingi. Internetas, nors ir didele dalimi pramoginis kanalas, yra tiesiog kitoks nei TV. O juk kai kada norisi tiesiog atsipalaiduoti, nieko neveikti ir spoksoti į televizoriaus ekraną... Taigi, Lietuvos televizijų sąvininkai dar ilgai gali miegoti ramūs. Internetas televizijos nepakeis tol, kol Lietuvos gyventojai neturės itin greito ryšio ir kokybiško turinio internete, kokį būtų galima žiūrėti per didelį ekraną. Tokio, kaip JAV Hulu arba BBC iPlayer. Dabartinės vizualinių pramogų galimybės, kurias siūlo lietuviški turinio tiekėjai, niekaip negali lygintis su vakarietiškais. Net ir „Gala TV“ viso labo yra TV kitame įpakavime. sukurta DD

sukurta DD Antra, turi išaugti karta, kuriai internetas bus daug artimesnė žiniasklaida nei TV. Baigiant, teisybės dėlei reikia pastebėti, kad būtų įdomų pamatyti tyrimą, kuris atsakytų į klausimą apie tai, kiek iš tų, kurie žiūri TV, dar tuo pačiu metu sėdi ir internete. Ko gero, tai būtų pakankamai didelis TV žiūrėtojų procentas. Žiniasklaidos rūšių kovoje dėl jų dėmesio, ko gero, nugalėtojas būtų internetas. Bet iš kitos pusės, toks vartotojas, viena akimi ir viena ausimi reaguojantis į tai, kas dedasi TV ekrane, tikrai nepuls per reklamos bloką perjunginėti kanalų. O štai tada ir galima džiaugsmingai trinti rankas, kad „ad-skipping“ mums nebaisus, nebaisus...

"Marie Claire" myli Lietuvą 2008-03-15 12:30 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Todėl vasaros pabaigoje šis žurnalas pasirodys ir Lietuvoje. Media bendruomenėje naujienos apie tai sklinda jau senokai, bet mus jos pasiekė tik dabar. Kol kas reklamos kainų, apimties, etc. nežinome, tačiau tikimės gauti apie tai informacijos. Lietuvos žurnalų leidėjai taip sparčiai integruojasi į Europą, kad nenustebtume, jeigu vieną dieną prekybos centre rastume ir lietuvišką "Men's Health". Vis dėlto, toks guvumas šioje rinkoje gana stebina, nes net ir išlaidoms reklamai žurnaluose augant, ji yra beveik keturis kartus mažesnė nei TV reklamos rinka. Kova dėl duonos gabalo ir geresnio žurnalisto tik intensyvės... sukurta DD

sukurta DD

Daryk dizainą taip, kaip "Apple" 2008-03-15 08:30 parašė Christian Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Mūsų labai mėgstamas "BusinessWeek" skelbia trumpą, bet vertą dėmesio straipsnį iš "Apple" dizaino virtuvės. Galima "Apple" dievinti, galima teigti, kad šiais laikais turėdamas kokį "iPod" tu jau niekuo nebesiskiri iš minios, bet suprasti, kodėl jų produktai taip gražiai atrodo, įdomu. Štai "Apple" dizaino principai: • Pixel perfect mockups; • 10 to 3 to 1; • Paired design meetings; • Pony meeting. Žinoma, kad aiškiau nepasidarė, todėl visas straipsnis yra čia. Pritaikykime juos sau, ir gal dėl Jiesios stiklo fabriko dirbinių kraustysis iš proto Paryžiuje? A. Jonkus is back 2: trumpas interviu 2008-03-14 22:56 parašė Christian Interviu Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) Naujosiems RsV rinkos dalyviams uždavėme kelis klausimus. i) Liutaurai, kaip bus su „EPRS Vilnius“? Kodėl nutarėte pasitraukti iš šios kompanijos? Ar agentūra gyvuos toliau? Iš "EPRS Vilnius" pasitraukiau vasaros pabaigoje, nes įsitikinau, jog mažesniojo akcininko pozicija nėra optimalus dalyvavimo RsV konsultacijų versle modelis. Dėl "EPRS Vilnius" ateities reikia klausti dabartinių akcininkų. ii) ar jūs, Artūras ir Eglė būsite vieninteliai partneriai, ar prie jūsų kaip partneriai prisijungs ir kiti žinomesni RsV rinkos žmonės? sukurta DD

sukurta DD Mano bazinė nuostata - įmonė klientams turi nuosekliai kurti pridėtinės vertės galimybes. Todėl principinis atsakymas - taip, tačiau tiesmuko sprendimo (kuo daugiau - tuo geriau) tikrai negali būti. iii) Artūrai, jūsų kompanija buvo gerai žinoma ankstyvajame RsV rinkos plėtros etape. Kas atsitiko, kad sustabdėte savo įmonės veiklą? Kompanija įkurta 1999 metais ir aš joje dirbau iki 2004 gruodžio 23 dienos. Juridiškai kompanijai nebuvo nustojusi veikti. Jai vadovavo mano buvęs partneris. 2007 gegužę pasikeitė kompanijos akcininkai. Aš perpirkau akcijas is savo buvusio partnerio. iv) Buvote laisvai samdomas konsultantas. Kodėl nutarėte pakeisti savo veiklos modelį? Tai buvo susiję su sprendimu perimti atgal UAB „A.Jonkus ir partneriai“ kontrolę. v) Kodėl ne UAB, o advokatų kontoros modelis? Teisiskai tai UAB, tačiau valdymo prasme tai – lygiaverčių partnerių bendradarbiavimas. Daugiau pasitikėjimo, daugiau atsakomybės, daugiau iniciatyvos. Tai nehierarchinis vadovavimo ir bendradarbiavimo modelis, kurį vadybos specialistai siūlo diegti kompanijose. vi) Ar be Liutauro ir Eglės jūsų kompanijoje jau yra kitų darbuotojų? Kol kas esame tryse. Moksliniai žurnalai toliau okupuoja: pasirodys vokiečių GEO 2008-03-14 12:42 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 13 Patiko (0) | Nepatiko (0) Dar vienas džiaugsmas žurnalų skaitytojams ir galvos skausmas media planuotojams – naujas žurnalas GEO. Ačiū Julijai už žinias. Latvių leidykla „Lilit“, jau „okupavusi“ dalį pramoginių žurnalų verslo ("Cosmopolitan", FHM, "Joy", „Lilit“), kėsinasi į inteklektualesnį skaitytoją ir gegužę išleidžia konkurentą žurnalams „Iliustruotasis Mokslas“ bei „Scientific American“. „Trys - tai jau kompanija“ - kažkda, atrodo, sakė TV3. Legendinio vokiečių GEO temų ratas neapsiribos Pasaulio ir gamtos pažinimu, kaip galima būtų spręsti iš pavadinimo. Bus ir gamtos, ir technologijų, ir sukurta DD

sukurta DD istorijos, ir etnologijos, ir medicinos – žada leidėjas. Platesnis temų sąrašas, tikėtina, padės GEO konkuruoti su „Iliustruotoju mokslu“ ir „Scientific American“. Kol kas abu pastarieji nebuvo reitinguoti (per trumpai leidžiami), tad lyginti kaip kaip sekasi dar anksti. EŽYS keičia prekės ženklą 2008-03-14 00:17 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 27 Patiko (0) | Nepatiko (0) Pavasarį ne tik sužydi medžiai ir sužaliuoja žolė, bet keičiasi ir prekių ženklai. Nuo rytojaus “Omnitel” išankstinio mokėjimo paslauga EŽYS ne tik atsinaujima, bet jo dalimi tampa MTV - “EŽYS. Powered by MTV”. Naujas šūkis - “gazuotas gazuotas”. EŽYS susidėjęs su MTV sumojo gerokai praplėsti “išankstinio mokėjimo SIM kortelės” ribas ir rengiasi tapti “pramogą teikiančiu” prekės ženklu. Galima sakyti, kad tokiu EŽYS visuomet ir stengėsi būti, tačiau naujas EŽIO ir MTV bendradarbiavimas leis ne tik būti “cool” reklamose, bet ir realiai kurti įvykius jaunumui platesnėje erdvėje. Tai padaryti leis bendros abiejų ženklų ir kūrybinės ir komunikacinės pajėgos. “Gyvenimas su „Ežiu“ taps nepalyginamai gyvesnis – „gazuotas gazuotas“ – rašoma pranešime. “Projektas yra ilgalaikio mūsų su MILK, o po to ir MTV bendro mąstymo rezultatas” – apie kūrybinius partnerius DD patikslino “Omnitel” komunikacijos bosas Darius Maikštėnas. Mus taip pat pasiekė žinios, kad visai čia pat EŽIO konkurento LABAS ženklo keitimas. Taigi, mūsų laukia nauji “pasistumdymai” ir įdomybės mobiliojo ryšio “pre-payed” rinkoje, o kol kas (nors ne daug), bet "Pildyk" duoda į kaulus:

sukurta DD

sukurta DD

Tarptautinė kompanija ieško agentūros 2008-03-13 21:53 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 7 Patiko (0) | Nepatiko (0) Šiandien gavome neįprastą prašymą: tarptautinė kompanija niekaip neranda partnerio kūrybos ir gamybos darbams atlikti. Atstovai kreipėsi tikėdamiesi tarp “Dienos Duonos” skaitytojų rasti tinkamus žmones, agentūrų atstovus, kuriems darbas būtų įdomus. Tad jei tokie žmonės esate jūs – rašykite mums dienosduona@yahoo.com ir mes atsiųsime kontaktus: Dirbu tarptautinėje kompanijoje, turiu projektą, kurį reikia pilnai įgyvendinti per mėnesį, o agentūra, su kuria dirbame, užsikasusi darbais. Taigi, jei dirbate agentūroje, kuri kaip tik dabar turi laisvesnio laiko ir imtųmėtės nedidelės, imlios laikui reklaminės akcijos, padėkit! Mums reikia: • Idėjos vizualizacija • Plakatai • Brošiūra • Karuliai (vobleriai) • Baneriai • Maketas el.laiškui Terminas - viskas turi buti baigta balandzio 9 d. Kiekiai nedideli (tiksliau, kai susisieksime). sukurta DD

sukurta DD Jei viskas ok, dar būtų 3 lankstukai: maketai pagal mūsų siūlomas idėjas ir spauda. Terminas - balandžio 21 d. Taigi, jei turite laisvesnio laiko ir norėtųmėte užsirekomenduoti tolesniam bendradarbiavimui – rašykite.

Latvijos "Password": "Maximai" humoras ten nesvetimas. Kodėl mes blogesni? 2008-03-13 11:54 parašė Christian Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (0) | Nepatiko (0) Praėjusią savaitę "Verslo Žinios" jau rašė kas nugalėjo "braliukų: šalyje: "Parex bank" laimėjo pirmąją ir antrąją vietas su kampanijomis „Garbė ir Slava“ (Gods un Slava) ir „Maksimali sąskaita“ (Maxi konts) atitinkamai, o trečioji atiteko "Maxima" su kampanija "Centis Ubele". Bet apie ką buvo tos kampanijos? Ir štai: "Gods un Slava" kampanija buvo nukreipta į jaunąją Latvijos gyventojų kartą. Ji kvietė kurti ir siųsti į MTV pačių filmuotą medžiagą. "Maxi konts" kampanijos pagrindinis veikėjas - gerai žinomas Latvijos žaliasis, kalbantis apie "Parex" paslaugas. Na, o Centis Ubele - ne vieno klipo herojus, tobulinantis ir populiarinantis "Maxima" veiklą. Keli kampanijų klipai jūsų malonumui: A. Jonkus is back 2008-03-13 08:26 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 11 Patiko (0) | Nepatiko (0) Gavome žinią, kad p. A. Jonkus nutarė vėl tapti aktyviu RsV rinkos dalyviu. Prie jo prisijungia p. L. Ulevičius ir p. E. Gabrytė (ex-"Baltic Media Partners). Naujoji kompanija veiks ne kaip įprastas UAB, o naudosis advokatų kontoros modeliu, t.y. bus valdoma partnerių, besispecializuojančių savo srityse. Nusiuntėme klausimų ir tikimės iš naujų (senų) RsV rinkos dalyvių gauti daugiau informacijos. sukurta DD

sukurta DD

p. Eglės gyvai matę nesame, bet tikimės, kad nuotrauką įdėjome teisingą. Teigiama Didžiojo Brolio įtaka marketingo komunikacijai 2008-03-12 13:12 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) „The Nielsen Company“ vasarį JAV ėmėsi grandiozinės iniciatyvos – įvertinti kaip žmonės vartoja žiniasklaidą. Nieko nauja? Taip tik atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tai bus bene pirmasis tyrimas, kuriame žiniasklaidos vartojimo paveikslas bus ne sudurstytas iš atskirų tyrimų, o matysis iš vienos perspektyvos. „From the time the subjects awake until they hit the hay, researchers will make detailed notes about when and how they watch TV, listen to radio, surf the web, read, play video games, download, text and speak on the phone.“ 350 vartotojų bus „sekami“ visą dieną šių metų pavasarį ir rudenį.

Nėra abejonių, kad šio tyrimo rezultatai parodys dalykų, apie kuriuos mes nežinojome. Marketingo komunikacijos planavimas turėtų keistis. Nors tyrimas atliekamas ne Lietuvoje, rezultatų atgarsiai atsiris ir iki mūsų. Gal ne iš karto, bet ir čia marketingo komunikacija turėtų nustoti gyventi tik reitingais. Reklamos agentūra nuo šiol reikalinga tik maketui sudėlioti 2008-03-12 08:11 parašė Christian sukurta DD

sukurta DD Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 11 Patiko (0) | Nepatiko (0) O RsV agentūra - tik rišliam tekstui RsV kampanijos pranešimams parašyti. Patį pagrindinį dalyką – idėją – sugalvos žmonės iš viso pasaulio. Tokią paslaugą siūlo praėjusių metų lapkričio mėnesį startavęs BootB.com portalas. Schema tobulai paprasta: užsakovas pateikia užduotį ir biudžetą, gauna pasiūlymus ir pasirenka geriausią idėją. 90 % biužeto pasiima idėjos autorius, 10 % atitenka BootB.com. Užsakovui vieni pliusai: nereikia mokėti konkurso mokesčio kiekvienam jo dalyviui; nervintis, kad agentūra nesugalvoja geros idėjos; nerimauti, kad kuo daugiau skirtingų koncepcijų pasiūlys agentūra, tuo daugiau jos darbo valandų atsidurs sąmatoje. Dar daugiau, užsakovas gauna neišsenkantį šviežių idėjų šaltinį ir pasaulio vaizdą galbūt paprasto vartotojo, o ne sustabarėjusio profesionalo iš agentūros, akimis. Todėl suprantama kodėl idėjų BootB.com ieško ir gerai žinomos korporacijos. Pačias agentūras toks darbo modelis, žinoma, nubloškia link paprastų gamybininkų lygio, kuriems belieka tik įgyvendinti genialius kitų sprendimus. Daug kalbėta, kad žiniasklaida fragmentuojasi, tampa personalizuota ir kuriama pačių vartotojų. Su ja susijęs verslas, panašu, irgi. Jau rašėme apie tai, kad „Have You Got The Nerve? TV“ kiekvienam siūlo galimybę kurti idėjas TV programoms. Dabar – reklama ir ryšiai su visuomene. Vykstantys pokyčiai yra iš tiesų gigantiški ir dažnai dar sunkiai suvokiami. Bet marketingas ir komunikacija su vartotojais jau nebebus tokie, kaip anksčiau. Pabaigai - sprendimas "Auchan" prekybos tinklo kampanijai apie geriausias kainas.

sukurta DD

sukurta DD Tik media agentūros gali miegoti ramiai – žmonės iš viso pasaulio kampanijų dar neplanuoja. Susijęs tekstas: User-generated entertainment lenda į TV ekraną Tavo kompanijos darbuotojai reklamoje 2008-03-10 23:23 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 8 Patiko (1) | Nepatiko (0) Atrodo, ir kompanijų ir reklamos agentūrų Lietuvoje neapleidžia darbuotojų reklamoje rodymo idėja: "DNB Nord", "Statoil", "Tele2". Kas dar? Logika aiški - "rodome tikrus savo kompanijos žmones, kurie realiai ir dirba su mūsų klientams, todėl jie mumis patikės labiau". Galbūt, nors mažai tikėtina. Kolega Simonas turėtų daug velnių atrašyti degalinių vadovams už netvarką WC, nes kažkuriam makete kalbama apie švarą ir tvarką... Todėl tokios reklamos, paprastai, savyje slepia dar vieną tikslą - "įtikinti pasitempti pačius darbuotojus". Tikimės, kad visoms kompanijoms tai pavyks padaryti. Štai Rusijoje viskas daug paprasčiau: atsidavę darbuotojai, tiksliau, - atsidavusios darbuotojos su aiškiais "reason to believe" pasako daug... "Adme" rašo: "Britų BARCLAYS banko atstovai pirkdami rusiško banko EKSPOBANK kalendorių atrado tokių banko aktyvų, nuo kurių jiems "žandikaulis nukaro". Ar sugebėtum įkalbėti savo pardavimų skyriaus vadovę taip aukotis kompanijos labui?:

"Švyturys" - tai lietuviškas "Guinness" 2008-03-10 16:40 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (0) | Nepatiko (0) Ko gero, pats paskutinis DDB darbas su "Švyturiu" buvo "Tavo baras" kampanija. Idėja mums pasirodė puiki. Bet štai PRaKEIKSMAS bloge yra įdomus sugretinimas: sukurta DD

sukurta DD

Lietuvos prekės ženklas, dabar "Švyturys"... Tačiau iš kitos pusės, juk nėra nieko smerktino adaptuoti idėją Lietuvos dirvai, jeigu ji nėra patentuota. Juk ir "Žemų kainų akcijos" koncepcija nėra originali: panašūs sprendimai naudojami "Tesco", "Asda", "Carrefour" ir begalės kitų. Žiniasklaidos magnato daina nuotaikai praskaidrinti 2008-03-09 14:55 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Galbūt "MG Baltic" arba MTG Lietuvoje bosai jos ir nedainuoja, bet žiniasklaidos grupių kūrimosi procesams tęsiantis, panašus linksmas repavimas iš vadovo kabineto žiūrint metinius pardavimų rezultatus, gali ir pasigirsti. O media planavimo agentūros, sulaukusios klipo pabaigos, gali pasitikrinti ar jų pasauliniai sąvininkai arba partneriai dar yra "Hot or not". Loft-o-manija 2008-03-09 14:40 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) Jau girdėjome, kad "Fiks'ų" p. E. Kubilius šiais laikais gali prisistatyti ne tik kaip reklamos ir filmų kūrėjas, bet ir loftų buvusioje gamykloje T. Ševčenkos gatvėje magnatas. O dabar sužinojome, kad loftų ėmėsi ir Kaobanga.com įkūrėjai. Taigi, galime konstatuoti: anksčiau paskutinis mados klyksmas buvo turėti kaimo turizmo sodybą kur nors palei smagų upelį arba barą Vilniuje, dabar - kurti ir pardavinėti (arba nuomoti) loftus. Kokiais dar papildomais verslais užsiima marketingo sferos gyventojai? Svajonių darbdavys 8 sukurta DD

sukurta DD 2008-03-07 16:43 parašė Nasa Svajoniu darbdaviai Rašyti naują Komentarų: 7 Patiko (0) | Nepatiko (0) Didžiausias naujienų portalas Baltijos šalyse DELFI plečia savo komandą ir ieško savireklamos vadovo. Siūlome geras darbo sąlygas ir puikią atmosferą. Darbo pobūdis: prekės ženklo stiprinimas, naujų prekės ženklų įvedimas į rinką, darbas su turinio projektais. Reikalavimai: rinkodaros/savireklamos/darbo su prekės ženklais patirtis. Savo CV siųskite adresu darbas@delfi.lt "Not Perfect" "Švyturį" darys "brave" 2008-03-07 13:18 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (0) | Nepatiko (0) "Švyturio" marketingo vadovo Renato Aleknos komentaras dėl reklamos agentūrų kaitos ir situacijos rinkoje:

Renatas Alekna "Švyturio konkursą laimėjo agentūros "VRS" ir "Not Perfect". Netradiciškai iš konkurse dalyvavusių agentūrų pasirintos dvi, kurios tikime padės pasiekti mūsų išsikeltus tiklsus, vystydamos dvi atskiras komunikacijos linijas papildančias viena kitą. Už pilną prekinio ženklo priežiūrą ir įvaizdinės komunikacijos kuravimą bus atsakinga agentūra "Not Perfect", o agentūra "VRS" vystys pasiūlytą atskirą unikalią komunikacijos liniją padėsiančią dar labiau sustiprinti prekinio ženklo vertę ir išskirtinumą. Naudodamasis proga noriu padėkoti agentūrai „DDB Vilnius“, kurios pasiuūlyta ir igyvendinta komunikavimo strategija, leido pasiekti puikius „Švyturio“ rezultatus pastaraisiais metais. Su agentūra „DDB Vilnius“ įgyvendinta nauja komunikacijos koncepcija "Geriausia, ką turime" leidusi sustiprinti „Švyturio“ prekinio ženklo išskirtinumą ir vertę. Dauguma kampanijų, kaip ir socialinės atsakomybės kampanija "Mėgaukis sukurta DD

sukurta DD atsakingai", "Tiesiog mėgaukis" , "Baltijos", "Tavo baras", o taip pat įvesta naujų produktų tokių kaip „Švyturys Ekstra Draught“ buvo su agentūros „DDB Vilnius“ pagalba. Media srityje tęsiame bendradarbiavimą su agentūra CMS, kurios teikiamomis paslaugomis esame patenkinti. Del alaus rinkos: pagal aludarių duomenis šiemetinis sausis lyginant su pernai sausiu UAB "Švyturys-Utenos alus" pardavimai sumažėjo 2,5 proc., tuo tarpu rinka liko stabili ir net augo 1 proc. Mąnome, kad reklamos draudimas alaus rinkai neturi jokios įtakos, nes matome, jog rinka net auga. Mūsų įmonė žiemą visada parduoda šiek tiek mažiau, nes žiemą tradiciškai padidėja stipraus alaus pardavimai, o tokio alaus pardavimas nėra mūsų įmonės prioritetas." Susiję tekstai: "DDB Vilnius" nukraujavo Kaip visada, istorija eina ratais 2008-03-07 00:00 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) Jau kėlėme klausimą apie tai, iš ko gi gyvena media agentūros. Mūsų dideliam susidomėjimui, panašia tema parašė ir "BusinessWeek". Tiesa, jie rašė apie JAV, kuriose media pirkimo gigantas "GroupM" prisiminė, kad egzistuoja toks dalykas kaip "rebates". Taigi, istorija kartojasi - kai kurie media pirkėjai pamažu tampa brokeriais, o ne konsultantais. Deja-vu... Vis dėlto, situacija JAV nuo Lietuvos skiriasi tuo, kad "rebates" kol kas nėra labai paplitusi praktika. Antra, bet tai ne mažiau svarbu, viskas yra daroma atvirai ir neslepiant nuo užsakovų. Jeigu JAV ši praktika įsigalės, po kokių penkerių metų ir Lietuvoje "rebates" gali būti savaime suprantamu reikalu. Žinoma, jeigu Europos Sąjunga nepasirūpins, kad tai taptų nelegalu. Pirmieji žingsniai jau žengti: "In Germany, rebates have attracted the authorities' attention because the nation's two largest broadcasters, RTL Group and ProSiebenSat.1 Media, were paying media buyers rebates if they agreed to commit a certain percentage of their national ad budget. Antitrust officials saw such "sharedeals" as a way for the two companies to freeze out smaller

sukurta DD

sukurta DD rivals. In November they fined RTL and ProSiebenSat.1 Media $140 million and $175 million, respectively". "BusinessWeek" straipsnį užbaigė reikšmingai klausdami: ar neprisižais "GroupM"?

Susiję įrašai: Apie tai, kiek yra verta media agentūra. 1-a dalis; Apie tai, kiek yra verta media agentūra. 2-a dalis. Pasaulio pabaiga 5. Vyrams krepšinis neberūpi, jie mieliau žiūri gandų laidas ir muilo serialus 2008-03-05 22:44 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 9 Patiko (0) | Nepatiko (0) Iš Deivido ir Andriaus gavome pastebėjimus, kad Lietuvos vyrai labiau domisi paskalomis ir TV serialais nei krepšiniu… Tikra tiesa. Anot, “TNS Gallup” TV auditorijos tyrimo daugiausia lietuvių vyrų 8-tą savaitę žiūrėjo “Super L.T.” ir “Nekviestą meilę 2”, o “Eurolyga/Žalgiris-Maccabi” teliko trečioje pozicijoje. Kas gi mums (vyrams) nutiko?

ar

?

Priežasčių pirmiausia ėmėme ieškoti TV metrų metodologijoje, kurią mums paaiškinti mielai sutiko “TNS Gallup” media depo projektų vadovė Renata Mackevičienė:

sukurta DD

sukurta DD “TV auditorijos matavimas TV metrų metodu – tai metodologija, kai duomenys surenkami iš namų ūkių panelės (kairinis ant “e”). Tyrimas matuoja TV žiūrėjimą namuose naudojant TV metrus, prijungtus prie respondentų televizorių. Namų ūkiai į panelę atrenkami atsitiktinės atrankos būdu taip, kad panelė savo sudėtimi griežtai atitiktų generalinės visumos sudėtį tiek pagal demografinius, tiek pagal techninius parametrus. TV metrų sistemą sudaro ne tik matuoklis, fiksuojantis TV žiūrėjimą, modemas, siunčiantis tyrimų duomenis į centrinį tyrimų kompanijos kompiuterį, bet taip pat specialus pultelis, kurio pagalba registruojasi kiekvienas šeimos narys (nuo 4 m. amžiaus) ir yra fiksuojamas individualus kiekvieno namų ūkio nario TV žiūrėjimas. Taigi duomenys surenkami individo lygmeniu ir gali būti analizuojami pagal socialines-demografines charakteristikas.” Geresnio būdo ištirti ką kas žiūri kol kas neturime, todėl tenka pasikliauti juo, nors atvirų klausimų lieka: ar tikrai visada visi šeimos nariai registruojasi tada kada reikia? Ar moteris neprašo vyro perjungti tam tikrą kanalą? O gal vyrų interesų laukas iš tiesų keičiasi ir heteropolitanai masiškai ima viršų? Vis daugėja pranešimų, kad mertoseksualumas praranda savo pozicijas ir populiaresni tampa uberseksualai bei heteropolitanai. Pirmieji atstovauja panašaus profilio vyrus kaip “metro”, tačiau turintys daugiau “vyriškumo”, ne tokie “gėjiški”. Taigi, David Beckham keičia George Clooney, Brad Pitt ir Jose Mourinho, rašo Steve Sailer. Antrieji – heteropolitanai – namų vyrukai, kurie teikia pirmenybę šeimai, vystyklų keitimui, namų ruošai, ir tik po to galvoja apie alaus bokalą su draugais. Tokiems priskiriamas Michael Sheen ir net energingasis kulinaras-šoumenas Jamie Oliver. Moterys džiaugiasi - vyrai perima dalį jų pareigų ir kartu su jomis žiūri “nekviestas meiles”… Tad jei vyras sako, kad užtruko darbe, jis tikrai meluoja, nes heteropolitanai teikia pirmenybę šeimai. Kokio nors majonezo marketologams reiktų susimąstyti ar neverta koreguoti komunikaciją ir daugiau dėmesio skirti vyrams. Reklamos kūrimas laisvalaikiui pasibaigė 2008-03-04 23:47 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 18 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kolega Arnoldas iš tinklaraščio www.zudykreklama.lt, Artūras Olšauskas iš “BestMarketing” ir “Respublikos” priedas “Laisvalaikis” baigė savo projektą rinkdami geriausią kūrybinę agentūrą, kuri sukurs vaizdo odę laisvalaikiui. Sveikiname organizatorius baigus darbą. Ačiū. Laimėjo “Electric ladies”, oi… atsiprašau… “Pet Punk”, antri - “Not Perfect”, treti – “DDB Vilnius”. sukurta DD

sukurta DD Žvelgiant į visą darbų spektrą galvon ateina mintis, kad agentūros negavusios konkrečios užduoties susidūrė su problema kurios dažniausiai neturi – sugalvoti užduotį sau: linksminti save ar klientą ar VGTU antro kurso studenę bare belaukiančią draugės ir begurgšnojančią taurę sidro? Dauguma linksmino save ir klientą, bet vargu ar kas nors pagalvojo apie tą studentę, kuri vartydama reklaminį žurnalą net nelabai supranta kas ten per dideli pavaikslai su neaiškiomis abreviatūromis DDB, TBWA, VRS ir dar krūva keistų pavadinimų. Galbūt pirmieji spermatozoidai turėjo šiokį tokį socialinį atspavį, tačiau daugiau nepavyko kažko panašaus aptikti. Keista, bet dažnas klientas net nelabai ir žinojo, kad toks konkursas vyksta arba kieno kokie darbai. Galime nurašyti tokį klientą, kad nesidomi arba galvoti, kad nesukūrėme nieko aktualaus. Taip, mums organizatoriai padovanojo “buzz’ą” ofisuose, kūrybines diskusijas ir skaudančias galvas kūrybos, meno vadovams ir dizaineriams, nemokamus gėrimus ir užkandą, bet ar išskaudėjome naudos tai studentei? Svajonių darbuotojas 2008-03-04 12:00 parašė Nasa Rašyti naują Komentarų: 15 Patiko (0) | Nepatiko (0) Jau žinote, kad savaitgaliais turime rubriką "svajonių darbdavys", kur nemokamai publikuojame "marketinginius" ir "komunikacinius" darbo skelbimus. Pasirodo, turime ir atkaklių jaunų žmonių vertų "svajonių darbuotojo" titulo. Pirmasis - tekstų kūrėjas. Lyrinis motyvacinis gyvenimo aprašymas čia. Agentūros, graibstykite. "DDB Vilnius" nukraujavo 2008-03-03 21:22 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 21 Patiko (0) | Nepatiko (0) Ištikimieji skaitytojai praneša, kad "Švyturio" kūrybinį konkursą laimėjo VRS ir "Not Perfect | Y&R". Kol kas žinios neoficialios. Jei naujienos pasitvirtins, reiškia "Not Perfect" nutraukė bendradarbiavimą su "Kalnapiliu". O gal ryšiai jau nutrūkę. "Švyturiui" gi renesansas būtinas kaip oras, nes deklaruojamas "tradiciškumas" jau buvo išsemtas. Šiuo atveju "Not Perfect" pasirinkimas logiškas, o VRS? Pažįsta brand'ą kaip nuluptą, todėl žino ką ir kaip daryti toliau? sukurta DD

sukurta DD Dar nežinome kuri dalis kam atiteko.

Apie ką padiskutuoti su kolegomis pirmadienį begeriant kavą 2008-03-01 21:51 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 7 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kartais šeštadienį su „Lietuvos Rytu“ gauni ne vien „TV anteną“, bet ir daugiau žurnalų, dažniausiai – prekybininkų. Šiandien papildomai gavome net tris: „Maxima“, „Iki“ ir „Rimi“. Visi vienu metu. Kaip nuspėjama. Visi savo biuruose iš kailio nėrėsi, kad išplatinti „pavasarinį“ katalogą su „TV antena“ pirmąjį pavasario savaitgalį ir, matyt, patys dabar krapšto pakaušius… Vartotojui juk visai neblogai, ar ne? Galima lyginti: „Rimi“ leidinys „šiltesnis“ – kokybiškos ir apgalvotos nuotraukos, įvairesni modeliai įvairesnėse situacijose – labiau panašu į žurnalą, nei į katalogą, tačiau atrodo „brangesnis“. „Maxima" pagalvojo apie viską, apie pigesnį produktinį leidinį taip pat – paprasta, konkretu, vienoda, dizainas neįpareigoja. „Maxima“ ir „Rimi“ prioritetu pasirinko rūbus, o „Iki“ – maistą. Šių leidinys apie skonį, tad ir didžiausias akcentas į kuo „skanesnes nuotraukas“. Tikėtina, kad „Maxima“ su „Rimi“ dar parodys savo „maistus“ prieš Velykas. Įdomu, kas užsakė pirmas ir mokėjo už „pakavimą“. LR, berods, sistema tokia: pakavimas kainuoja papildomai, bet jei jau kažkas yra jį užsakęs, tada moki tik už platinimą. Ar sistema nepasikeitė, teisybės vardan?

sukurta DD

sukurta DD

Šiandien „Maximoje“ sutikome dvi paneles prie spaudos stendo su „Valstiečių laikraščio“ tshirt’ais ir laikraščiais rankoje. „Degustacijos“ modelis nevykęs, nes niekas nevyksta, bet nusipirkome. 1,80 Lt. Iš tiesų, „Valstiečių laikraštis“ daug dėmesio skiria politikai, bendrarespublikiniams reikalams, yra TV priedas, auto skiltis, atskira rubrika „sodyba“ ūkininkams, sportas, yra ir darbo skelbimų, net ir „įdomioji“ ir „nenuvalkiota“ Paris Hilton. Laikraštis nesikuklina spausdinti „plikus“ pranešimus spaudai, kurie labiau primena užsakomuosius straipsnius. Suprantama, juk reikia turinio. Linkime sėkmės, nors „užkariauti“ miestiečio širdį su tokiu pavadinimu bus nelengva. Paaiškėjo „teaser’io“ „Tavo baras“ savininkas - „Švyturys“. Geras ėjimas. Intriga buvo, o ir prizas - 100% Vilniaus centre esančio baro akcijų – originalus, dėl to jam ir galima skirti visą dėmesį. Ėmus riboti silpnojo alkoholio reklamą TV nutiko tai, kas ir buvo spėjama – „alininkai“ investavo į internetą. Didžiausias Lietuvos alaus prekių ženklas atliko savo pareigą – realus alaus internete pionierius (tačiau tai nereiškia, kad reikia pamirši, kad spaudos reklama taip pat veikia, kad reikia į ją investuoti laiko ir taip pat daryti įdomią). Žiūrėsime, kaip pasiseks, juk pasirodė pranešimų, kad „Švyturio-Utenos alaus“ rinkos dalis sumažėjo. Įdomu kokia rinkos dalis pagal prekių ženklus? Labai tikėtina, kad pramogauti su alumi, sidru ir kokteiliais internete galėsime vis daugiau ir daugiau. Panašu, kad išgyvename šiokius tokius silpnojo alkoholio komunikacijos „transformacijos“ laikus. Ech, kaip įdomu! Kaip išnaudoti BLOG’us savo komunikacijoje. Nezinau.lt autorius pataria 2008-02-28 23:22 parašė Nasa Interviu Rašyti naują Komentarų: 26 Patiko (0) | Nepatiko (0) sukurta DD

sukurta DD Plyšaujam mes apie “blogosferą”, “blog’us” ir “blogerius”. Turbūt, ne vienas jūsų savęs paklausėte, “so? Kaip blog’ai gali tapti gerai?”, “kaip tai gali padėti mano produktui/ paslaugai?”. Apie tai ir dar daugiau pašnekinome vienątokį veikėją, kuris yra populiariausio blog’o nezinau.lt savininkas. DD: Blog’i žmonės kalba, kad blog’as – "new media" su kuria verslas (marketingas) turi vienaip ar kitaip "susidraugauti". Kaip jiems tai daryti/padaryti? Vienastoks: Verslui naudinga bendrauti su tinklaraščiais. Per juos labai gerai pasklinda žinios ir naujienos pačioje smalsiausioje ir pažangiausioje produktų ar paslaugų vartotojų grupėje, įvyksta pirminis aptarimas, galima pasirankioti reakcijų ir minčių. Pats paprasčiausias būdas užmegzti kontaktą - siųsti pranešimus, kviesti į pristatymus, pradėti dialogą el. laiškais. Tik reikia atsižvelgti, kad tinklaraščių autoriai nėra profesionalūs žurnalistai, tad į „pusryčius su X" 10:30 neateis, nes dirba savo tiesioginį darbą. DD: Kas Lietuvoje iš prekių ženklų sėkmingiausiai išnaudoja "blog" reiškinį ir kaip? Vienastoks: Niekas? „Level.lt" pavyzdys jau išlinksniuotas, kaip ir keli kiti. Dabar aktyviausios yra mobiliojo ryšio operatorės ir telefonų gamintojai/atstovai. Stebina kompiuterių ir techninės įrangos atstovų snaudulys. Keista, kad pramogų verslas visiškai nesikreipia į imliausią auditoriją. Miega leidyklos, interneto parduotuvės (gal išskyrus Fotofabriką, Kaobangą), kelionių agentūros, bilietų pardavėjai. Dar miegos kurį laiką, manau. Atsakymas į klausimą „kaip" yra labai paprastas. Turi daiktą - duok išbandyti. Turi paslaugą - pakviesk ja pasinaudoti. Ir informuoti nuolat reikia, žinoma. DD: Kaip išnaudoti blog'us pasiūlytum "Vievio paukštyno" marketingo vadovui? Vienastoks: Idėjų yra kiek nori: nuo „blogger grill party", iki gražiausios vištos (tiesiogine prasme) rinkimų ar susitarimų su kulinariniais tinklaraščiais. Aš gal nusiųsčiau po vištą visiems norintiems pagaminti ją pagal savo receptą ir aprašyti. Būtų vištų pokylis. :) DD: "Žudykreklamą" Arnoldas dažnai puolamas, kad yra remiamas "Omnitel", todėl, neva, yra šališkas. Ar yra tame tiesos? Ar nemanai, kad blog’erio palankumas yra labai greitai demaskuojamas? Vienastoks: Nežinojau, kad Arnoldą remia “Omnitel”. Skaitydamas įrašus nejaučiu. Gal šiaip kritikos “ŽudykReklamą” pasigendu, bet jos sočiai būna komentaruose. Man atrodo visiškai natūralu, kad autoriai yra palankesni tiems, kas su jais bendrauja, duoda išbandyti sukurta DD

sukurta DD produktus ar teikia informaciją. Natūralu dėl to, kad aš jau pažįstu produktą ir paslaugą, galiu apie ją papasakoti. Juk ir žurnalai renka „metų produktus" ar „geriausius" iš to ką matė ir bandė. Kitas dalykas, kad būtina atskleisti, iš kur gavai informaciją. Užsienio tinklaraščiai rašo „kelionę į Adobe Air pristatymą apmokėjo Adobe Australia". Taip turėtume elgtis ir mes. DD: Rankose vartome naujausą "Bitės" B2B – ten tu pristatai vieną telefonų ir pats esi pristatomas kaip nezinau.lt redaktorius ir technikos ekspertas. Ten esi blogo ar labiau savo ekspertiškumo dėka? Ar ten tavo tekstas ar ir tau jį parašė VRP? Vienastoks: Matyt, labiau kaip tinklaraščio autorius, nes nesu mobiliųjų telefonų ekspertas - daugiau su jais susiduriu tik pastaruoju metu. Telefoną “Bitė” atvežė pasibandyti be jokių sąlygų. Galėjau rašyti, ką norėjau. Taigi tekstas ten mano turėtų būti (neskaičiau dar žurnalo). DD: Nezinau.lt rašai, kad jau bandai “BlackBerry” ir “Sony Ericsson”, ar tai susiję su minėtuoju "Bitės" leidiniu? Mini apie planus su telefonų gamintojais, ar tai tie telefonų gamintojai, kurie nori, kad produktai būtų vertinami nepriklausomų ekspertų bloguose? Vienastoks: Ne, nesusiję. “BlackBerry” ir “Sony Ericsson” telefonai duoti bandymams nežinau.lt. Tikiuosi jų bus ateity daugiau. Įvairių gamintojų. Yra du keliai, kaip bandoma technika patenka į žurnalus ar tinklaraščius: jei yra lyginamasis testas, tai išsiunčiami kvietimai firmoms, kurios turi tos kategorijos produktų - kas nori, tas gali pateikti savo modelius (ketinu vieną tokį padaryti kitą mėnesį). Kitais atvejais patys atstovai rašo ir klausia, ar domina naujas jų gautas produktas. Aktyvesni visada labiau laimi, nes jų produktų aprašoma daugiau. Nesvarbu, pagiriami jie ar peikiami. Skaitytojas mato, kad ta kompanija bent jau stengiasi informuoti apie savo produktus kuo plačiau, vadinasi, ji rūpinasi informuoti savo vartotojus ir nebijo nepriklausomų nuomonių. Tai jau geras ženklas. DD: Kuo ir kokiais taps blog'ai Lietuvoje (Baltijos šalyse) globalia prasme: jie jungsis, augs, virs verslo vienetais ar žlugs ir rasis nauji? Kokia paties vizija? Vienastoks: Nemanau, kad jungsis. Tinklaraščiai Lietuvoje labai „piktai nepriklausomi", jei taip galima sakyti. Augimui vietos lyg ir yra, bet nepamirškime, kad didžioji dalis interneto vartotojų yra tie patys žmonės, kurie į pirmą vietą reitinguose (ir tarp moterų, ir tarp vyrų) iškelia „Prarastas meiles" ir paskalų šou per TV. Gal iš tos kartos jau ir nebėra ko tikėtis. Todėl spėju, kad dabartiniai populiarūs tinklaraščiai po truputį išmirs ir bus pakeisti kitais, gal verslesniais, radusiais imlesnį jauną skaitytoją. Bet ir dabar labai smagu rašyti - tegu ir sukurta DD

sukurta DD į nuostolį. Prisipažinsiu, kad norėčiau rašyti tinklaraštį profesionaliai. Jei jis neužges, gal kada nors taps priedu prie pensijos? :) DD: Kuo užsiimi be nezinau.lt? Kokia tavo pagrindinė veikla? Iš kur tiek laiko savo blog'ui? Vienastoks: Mano diena susideda iš tiesioginio darbo, nežinau.lt ir miego (maždaug lygiomis dalimis). Darbas su tinklaraščio temomis nesusijęs - jei rašyčiau pagal darbą, tai rašyčiau „ŽudykReklamą 2". :) Nežinau.lt atiduodu visiškai visą laiką, likusį nuo darbo ir miego - apie 7 valandas kasdien. Dabar mažinu tempą, nes nebeišgaliu. Džiaugiuosi, kad darbas nesusijęs su tinklaraščio temomis - negalėčiau tuo pačiu gyventi visą laiką nuo žadintuvo iki pagalvės. Darbe kolegos žino, kad rašau nežinau.lt, bet skaito tik vienaskitas. Televizija valdo, internetui iki jos dar toli 2008-02-28 07:29 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 8 Patiko (0) | Nepatiko (0) TNS vakar išplatino pranešimą apie Lietuvos reklamos būklės pokyčius 2007 metais, lyginant su 2006. Labai gaila, kad pranešime nėra duomenų apie 2005, nes tada būtų galima aiškiau matyti jos vystymosi tendencijas. Taigi, reklamos rinka auga 15.6 %. Žinoma, išlaidos reklamai auga labai didele dalimi ne tik todėl, kad Lietuvoje daugėja reklamos užsakovų ar visi turi daugiau ką pasakyti apie save, bet ir todėl, kad žiniasklaida nuolatos kelią kainą. Dėl tos pačios priežasties, kaip perkantys reklamą, mes labai liūdime. Nusipirkti reitingą darosi vis sunkiau, nors formaliai nuolaidos lieka tokios pačios stulbinančiai didelės (ypač TV). Tačiau „netinė“ kaina tik auga. Natūralu, kad išlaidos reklamai televizijoje auga sparčiausiai (21 %) – ji lieka pačia palankiausia žiniasklaida pasiekti maksimalų kiekį potencialių vartotojų santykinai pigiai. Išlaidos reklamai laikraščiuose augo tik 3.3 %, t.y. žymiai mažiau nei visa rinka (15.6 %). Gal tai susiję su tuo, kad internetiniai naujienų portalai pamažu grobia ir jų skaitytoją, ir jų pinigus? Kad ir kaip būtų, faktas yra, kad laikraščiai turi problemų - jiems tenka varžytis dėl reklamos pyrago gabalo, kuris stagnuoja. O juk atsirado ir naujų burnų (pvz., "Vilniaus Diena", "Valstiečių laikraštis", jau sukurta DD

sukurta DD parduodamas prekybos centruose), kurios irgi pretenduoja į jo dalį. Ilguoju laikotarpiu daugiausiai laimės tie laikraščiai, kurie turės ir spausdintą, ir internetinį kanalą. Su žurnalais yra kitaip, nes kol kas joks portalas negali konkuruoti su sultingais interviu apie selebričių gyvenimą. Todėl ten išlaidos reklamai, kartu su kainų didėjimu, augo 19,8 %. Spėjame, kad labai daug kainų kilimui šioje žiniasklaidos kategorijoje nusipelnė žurnalas „Žmonės“. TNS teigia, kad išlaidos reklamai internete Lietuvoje augo nemažai – apie 33.3 %. Sunku pasakyti ar tai atspindi visą tikrovę, bet tai kažkiek panašu į pasaulines tendencijas (nors lyginti kokią JAV ir Lietuvą, be abejonės, sunku) - išlaidos reklamai internete pasaulyje augo apie 23 %. Vis dėlto, lyginant internetinės reklamos augimą su TV, tenka konstatuoti, kad jis nėra itin stulbinantis. Iš vienos pusės, tai gali būti susiję su prasisklaidžiusiomis iliuzijomis apie didžiulę reklamos internete galią. Iš kitos, galbūt yra nesuskaičiuotas pernelyg didelis skaičius reklamos kanalų. Kad ir tų pačių blogų. Net patys TNS reklamai internete daro didžiausią paklaidą, rašydami, jog suskaičiuota „80-100% interneto reklamos rinkos“ (palyginimui apie TV: „Duomenys pateikti įvertinus 95-100% TV reklamos rinkos“). O 2008-ieji? TNS atlikta ekspertų apklausa šiems metams prognozuoja: „Anot jų, 2008 metais Lietuvos reklamos rinka augs 11 proc., televizijos reklamos rinka – 8,4 proc., radijo – 7 proc., laikraščių – 5,3 proc., žurnalų – 7,3 proc., lauko reklamos rinka – 9,3 proc., kino reklamos rinka – 5,9 procentų. Žiniasklaidos ekspertai prognozuoja, kad kaip ir pernai, sparčiausiai augs interneto reklamos rinka – 32 procentus.“. Gaila, neturime ankstesnių metų ekspertų nuomonių. Jeigu TNS mums atsiųstų, ką ekspertai kalbėjo apie 2007, būtų įdomu palyginti kiek tai atspindėjo tikrovę. Vis dėlto, spėjame, kad prognozės niekada nebuvo tikslios. Kai mums, kaip reklamos užsakovui, TV kainų pokyčius prognozuoja reklamos agenūros, kiekvienais metais komentaras būna panašus: "gross infliacija - 20 - 30 %, net infliacija - 7 - 8 %". Ar nebuvo panašu ir šį sykį? Pavyzdžiui, kodėl ekspertų prognozėse lauko reklamos rinka augs greičiau nei TV? Ar Lietuvoje atsirado tiek daug naujos lauko reklamos property? Ar šiais metais ji buvo stipriai nepanaudota? Mūsų nuomone, ir šiais metais svarbiausia reklamos priemone liks TV. Ir dar ilgai. Televizijos augins reitingą ir kainas. O žiūrovai kaip žiūrėjo TV, taip ir žiūrės. Juk prisiminkime mūsų skelbtą DDB (ne Lietuvos) atliktą analizę. Ir dar. Neverta apsigauti žiūrint į procentus. 100 % padidėjimo vertė nuo 1 nėra lygi 1 % padidėjimo vertei nuo 100. sukurta DD

sukurta DD Lietuviškas imperializmas internete 2008-02-27 08:03 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 15 Patiko (0) | Nepatiko (0) Jau rašėme apie Lietuvos įvaizdį: turime ne kalbėti, bet daryti. Kad Lietuva būtų „Drąsi“ ar šiaip pastebėta, kad apie ją rašytų pasaulinė žiniasklaida, reikia netradicinių žingsnių populiarinant mūsų valstybę. Taip galvojame, žinoma, ne vieni mes. Štai LRT portale skelbiamame straipsnyje yra išdėstytos įdomios žurnalisto ir kultūrologo p. V. Savukyno mintys. Jo idėja skamba didingai, bet savo esme ji yra paprasta ir efektyvi. Taigi, pasak p. V. Savukyno, mes turime sukurti Lietuvos Virtualią Kunigaikštystę. Jeigu mes praradome savo viduramžių imperiją ir esame maži teritoriškai fizinėje erdvėje, mes galime tapti dideli virtualioje. Štai kelios ištraukos: „O kur lietuviški kanalai svetainėje „Youtube“? Taip, yra daug lietuviškos medžiagos, tačiau ji lietuvių kalba ir skirta lietuviams. O kur filmų ištraukos, reportažai anglų kalba? Pagaliau kur lietuvių dainos anglų kalba svetainėje „My Space“? Kol laukiama prodiuserių iš Vakarų, gal vertėtų savo jėgomis tapti populiariais virtualioje erdvėje? O jau tuomet tikrai ateis ir realus populiarumas.“ Vystant mintį toliau, galima sugalvoti ir daugiau idėjų. Pavyzdžiui, į „Flickr“ kelti nuotraukas apie Lietuvą: nuo Vilniaus vaizdų iki Nidos. „Facebook“, „Bebo“, „Twitter“ ir kituose panašiuose tinkluose sukurti užsienyje žymių lietuvių profilius, iš kurių būtų galima sužinoti apie Lietuvą daugiau. Gerokai išplėsti angliškosios „Wikipedia“ dalį apie Lietuvą, o nuorodas į ją išdėlioti visur kur įmanoma. Yra pilna video, foto ir tekstinės medžiagos, kuri gali kurti Lietuvai vardą. Ji tiesiog prašosi išverčiama. Ir reikia tik šiek tiek pastangų, kad tai atsidurtų reikiamoje vietoje. Jeigu niekas nenori mūsų susirasti pats, atsidurkime paieškose patys. Virtualios Kunigaikštystės projektui reikėtų žymiai mažiau išlaidų nei įprastai komunikacijos kampanijai „didžiojoje“ žiniasklaidoje. Tikrai ne milijoninių investicijų. O Lietuvą pamatytų daugybė interneto vartotojų. Dar daugiau, ji nėra apribota laike ir sutarčių su žiniasklaida. Sudėtą turinį internete perkurtų ir sukurta DD

sukurta DD nelietuviai interneto naršytojai, taip prailgindami mūsų komunikacijos gyvenimą ir ją platindami. Turinį galima kurti ir pačios valstybės jėgomis, ir pradėti kampaniją Lietuvoje, kad kiekvienas iš mūsų prisidėtų prie Lietuvos Virtualios Kunigaikštystės plėtimo. Turi nuotraukų apie Panevėžį – dėk į Flickr. Turėsime bent jau naują tautos tikslą, nes po įstojimo į Europos Sąjungą nebėra ką veikti. O tada apie tai dar papasakos CNN. Štai ir drąsi Lietuva. Idėja kvepia fantastika, bet iki J. Gagarino visi irgi juokėsi iš kosmoso užkariavimo planų. Susiję įrašai: Lietuvos įvaizdis: ar taip jau svarbu ką kalbėti „brandinant“ mūsų šalį? Nauja elektroninio pašto tarnyba Lietuvoje 2008-02-26 12:50 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 20 Patiko (0) | Nepatiko (0) Galbūt jau žinia apie tai yra pasklidusi, tačiau mums į akis informacija, kad startuoja nauja elektroninio pašto tarnyba Lietuvoje, patekusi dar nebuvo. Inbox.lt pranešimas žiniasklaidai nėra labai kuklus: "Lietuvoje pradeda veikti naujas interneto portalas „Inbox.lt“, kurio viena pagrindinių funkcijų – aukštos kokybės e. pašto paslaugos. Pagal siūlomą e. pašto dėžučių talpą (10 GB) ir maksimalų e. pašto laiškų dydį (40 MB) naujojo daugiafunkcinio portalo paslauga lenkia tokių pasaulinio lygio sistemų kaip „Google gmail“ ir „MSN Hotmail“ siūlomas galimybes. Per 2008 metus „Inbox.lt“ planuoja pritraukti apie 700 000 vartotojų ir įsitvirtinti tarp 10 didžiausių Lietuvos interneto portalų." Nesame geri "Gmail" ir "Hotmail" žinovai, todėl negalime patikrinti ar tikrai Inbox.lt juos lenkia. Tačiau bet kokiu atveju siūlomos galimybės skamba pakankamai viliojančiai. Ypač mums DienosDuonoje, išvargintiems nuolatinių "Yahoo" pašto sutrikimų. Inbox.lt - "Inbokss" SIA verslas. Įdomu, kaip latviai ketina "monetizuoti" portalą? Kaip ir "Yahoo", savo "accounte" matysime reklamas?

sukurta DD

sukurta DD

PASSWORD 2008. Efektyviausieji 2 2008-02-26 08:22 parašė Nasa Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 16 Patiko (0) | Nepatiko (0) 3. Effigy įvedimas (launch) Parsisiųsti paraišką Kūrybinių darbų pristatymas 4. Hansabankas. Jaunimo programa ZOOM Parsisiųsti paraišką Kūrybinių darbų pristatymas A Kūrybinių darbų pristatymas B 5. Kovo 6 Parsisiųsti kūrybinių darbų Deja, paraiškos iš "kovo6" organizatorių negavome. Taigi, lauksime "Password" konferencijos ir ruošiame laurų vainiką efektyviausios kampanijos kūrėjui. Vienas didžiausių iššūkių komisijai buvo ir išlieka - įvertinti rinkos aplinką, kurioje kampanijai teko gyventi ir kokie rezultatai esant tam tikroms aplinkybėms buvo pasiekti. Kai kuriais atvejais pasiekti 20% rinkos augimą yra didesnis laimėjimas nei kitam kelis kartus. Jau ne iš vienų tenka išgirsti, kad praeitų metų "Stumbro" "Žalių sukurta DD

sukurta DD devynerių" laimėjimas yra nesusipratimas. Šiais metais to nenutiks, nes visiems dalyviams, panašu, kad komunikacijos kampanija buvo viena svarbiausių sėkmės prielaidų, o "Password" konkursas juk ir yra apie geriausią KAMPANIJĄ, o ne produktą. Mes savo Top6 surikiuotume taip: 1. Effigy 2. SurfPort 3. MTV klasė 4. Zoom 5. Neregėta Lietuva 6. Kovo6 O jūs? Kaip manot, kas laimės? C-e-l-e-b-r-a-t-e your brand, woohoo! 2008-02-25 20:22 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kai kuriems žmonėms nėra tas pats kokį prekės ženklą nešioti, turėti ar vairuoti. Tiems Brandchannel.com siūlo balsuoti pirmuosiuose Brand Junkie Awards ir nulemti kokie yra geriausi prekės ženklai pasaulyje. Belieka tikėtis, kad geriausiųjų tarpe bus kas nors daugiau nei vien "Apple", "Nokia" ar kiti "Laisvalakio" dalyje, skirtoje rinkodarai, dažniausiai minimi pavadinimai. Balsavimas reklamos ir marketingo žmonėms yra privalomas. PASSWORD 2008. Efektyviausia komunikacijos kampanija: medžiaga, kurią matė tik komisija 2008-02-25 07:21 parašė Nasa Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kovo 4-5 dienomis “Password” konferencijos metu bus išrinkta efektyviausia Lietuvos marketingo/komunikacijos kampanija. Komisija išrinko 6 finalistus, vienas jų kampanijai išleido mažiau nei 10000 eurų (kovo6.lt). “Best-marketing” ir patys finalistai mielai sutiko su jumis pasidalinti detalia informacija apie kampanijas. AČIŪ jiems. Bent su penkiomis jų, jus tikrai supažindinsime. sukurta DD

sukurta DD Kodėl šios kampanijos finale, įsitikinti galite patys, o į klausimus kaip balsavo komisija, kodėl nežinome kaip įvertintas kiekvienos kampanijos kriterijai (kūryba, media, rezultatai), kodėl komisijos narys turi tik po vieną balsą finale, o komisijos vertinimo motyvai lieka nežinoje, mes paklausime p. Artūro Olšausko po konferencijos, bet kol kas keliame kepurę už pastangas jūsų (mūsų) labui padaryti kažką įdomaus ir gero. Viena progų panagrinėti vienas įdomiausių Lietuvos kampanijų “case studies” – siųskitės ir vertinkite. Nevarginant jūsų, su finalistų kampanijomis susipažinkime dalimis. Šiandien – OMNITEL diena: 1. Omni SurfPort „Mobilusis reporteris“. “Teminė mobiliojo interneto (wap) portalo telefone „Omni Surf Port“ skiltis su turiniu, skirtu 2007 m. Ispanijoje vykusiam Europos vyrų krepšinio čempionatui: tiesioginės varžybų transliacijos („streaming“), įdomiausi vaizdo reportažai (parsiunčiami vaizdo klipai), naujienos, rezultatai, specialūs mobiliųjų reporterių reportažai tiesiai iš įvykio vietos.” Parsisiųsti paraišką 2. MTV „MTV klasė” “Įvairiapusis „360 laipsnių“ on-air bei on-line projektas, nukreiptas į vyresnių klasių moksleivius visoje Lietuvoje.” Parsisiųsti paraišką Kampaniją pristatantis video (showreel). Nors “aplikavo” MTV, jaučiama “Milk” “ranka”, o gal teisingiau Tomo Ramanausko? Neabejotinai šį filmuką pamatys ne vieno reklamos festivalio žiuri šiais metais. Enjoy:

Dėl ko padidėjo lietuviškojo alaus eksportas į JAV 2008-02-23 10:39 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (2) | Nepatiko (0) Jei dirbate alaus pramonėje ir pastebėjote, kad 2005 metais padidėjo alaus eksportas į JAV ir svarstote kodėl, mes radome atsakymą. “Rescue me” – tai JAV serialas, kurio scenarijaus autorius, žino kas alaus karaliai: sukurta DD

sukurta DD Svajonių darbdavys 7 2008-02-22 18:15 parašė Nasa Svajoniu darbdaviai Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Komunikacijos konsultacijų agentūra "VRP | Hill & Knowlton" ieško projektų vadovo (-ės) ir projektų redaktoriaus (-ės). Prisijunk. Apie tai, kiek yra verta media agentūra. 2-a dalis 2008-02-22 08:20 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 18 Patiko (0) | Nepatiko (0) Taigi, grįžtant prie pirmosios dalies, media planavimas tampa commodity. Vis dėlto, reikia ir pripažinti, kad media agentūros yra labai svarbūs mūsų partneriai. Jos konsultuoja mus investuojant į media didžiules sumas. Todėl abipusis pasitikėjimas yra būtinas. Juk mes tikime savo investavimo konsultantu banke? Todėl mūsų tikslas yra ir tai, kad agentūros irgi būtų laimingos, motyvuotos ir nuoširdžiai dirbtu kartu su mumis. Kad dėl mūsų eitų „extra mile“. Todėl gal laikas mokėti joms normalų atlygį ir tada pradėti reikalauti tikro skaidrumo? Nes esant dabartinei situacijai kad ir kiek tu iš agentūrų atimsi, jos vis tiek ieškos būdų išgyventi ir uždirbti. Jau geriau mokėti daugiau ir žinoti už ką moki, nei apgaudinėti save, kad gauni daug paslaugų už nesuprantamai mažą kainą. Media agentūros finansinis darbo įvertinimas yra nuolatinių ginčų ir konkursų dalykas. Vis dėlto, pasaulyje yra ir nustatytų standartų. Štai ką siūlo Kanados jungtinis užsakovų ir agentūrų komitetas: „Based on the opinions and experiences of ACA and ICA members, the Association of National Advertisers, Inc. (ANA) and the European Association of Advertising Agencies (EAAA), the consensus is that 15% - 25% operating profit, as a percentage of gross revenue, is "fair agency profitability". This translates to between 2% - 4% of billings on media and production.

sukurta DD

sukurta DD The advertising agency business is a service industry and operates under conditions of unusual risk and uncertainty. A 15% - 25% operating profit is in line with comparable businesses, such as lawyers, contractors and accountants.“ Prisipažinsiu, galiu tik įsivaizduoti svarbiausias tipinės media agentūros pelno & nuostolio ataskaitos dalis, bet greiti paskaičiavimai rodo, kad esant anksčiau minėtai 50 milijonų apyvartai ir 15 darbuotojų, Lietuvoje komisiniai turėtų būti 5 – 6 %. Tada operating profit būtų toks, kaip ir Kanados pavyzdyje. Beje, pasaulinis FMCG Top 50 gigantų operating profit vidurkis 2007 metais buvo 16.2 %. Tad media agentūros kalbėti, kad dirba už dyką, negalėtų - juk būtų viename lygyje su užsakovais. Ir todėl turėtų atiduoti „rebates“ (arba likusius „rebates“). Nes galų gale reikia apsispręsti kas yra ta media agentūra. Jeigu ji yra tik laiko/ploto brokeris, tada tikrai negali prieštarauti dėl agentūros apimties nuolaidų, kurias ji pasilieka. Bet tokiu atveju ji ir tinka tik kaip brokeris. Juk "Tango Reklama" (su visa pagarba jiems) irgi turi reitingus ir gali suplanuoti transliacijas savo medijose. Ir komisinių mokėti nereikėtų. Tačiau jeigu media agentūra yra konsultantas, kurio patarimais tu nori pasitikėti, tada ji turi gyventi tik iš konsultacijų. Ne iš apimties nuolaidų. Kitaip iš kur pasitikėjimas? Be nešališkumo jo niekada nebus. Aišku, šių dienų niūri realybė yra tokia, kad dalyvaujant konkurse pasiūlyti už savo darbą mokėti 5 % būtų tolygu pačiam nusišauti. Bet kam yra KOMAA? Juk ne vien svarstyti reklamos, kitaip vadinamų kūrybinėmis, agentūrų reikalus. Juk galima siekti, kad ir Lietuvoje atsirastų media agentūrų bei jų užsakovų bendradarbiavimo standartai, kurie būtų pagrįsti sąnaudomis bei siekiamu pelnu, ir dar naudingi visoms pusėms. Gal tada ir išliptume iš tos krizės, kurioje, panašu, atsidūrė media planavimo sfera Lietuvoje: komisinių mokėti užsakovai nenori, media agentūros gyvena lyg ir nesuprasi iš ko, naujų vizijų kurlink turi eiti industrija nėra, o nestandartinius media sprendimus dažniau kuria reklamos agentūros vietoj to, kad tai darytų visus komunikacijos kanalus įvaldę media profai. O kai dar ateis media auditorių laikai... P.S. Minėtame kanadiečių sutarime yra ir formulės įvairiems remuneration variantams apskaičiuoti. Apie tai, kiek yra verta media agentūra. 1-a dalis 2008-02-21 08:05 parašė Christian Komentaras Rašyti naują sukurta DD

sukurta DD Komentarų: 29 Patiko (0) | Nepatiko (1) Kažkada bežiūrinėjant neseniai KOMAA paskelbtą agentūrų topą, šmėkštelėjo mintis: iš ko gyvena mūsų partneriai - media planuotojai? Iš jiems mokamų komisinių? Kiek reklamos užsakovų mėnesio pabaigoje, apmokėdami media agentūros sąskaitas, apie tai pagalvoja? Tikrai ne visi. Vis dėlto geras procentas užsakovų tikrai supranta (arba bent įtaria), kad egzistuoja kitos pajamos. Kiti net žino gana konkrečius procentus (ypač tie, kurie su žiniasklaida derasi patys tiesiogiai). O negausūs treti (iš tarptautinių tarpo) net šį tą atgauna. Ne veltui yra toks kvazianekdotas: „Kaip sunervinti žmogų iš savo media agentūros? Paklausti kiek „rebates“ jie gauna nuo mano biudžeto.“ Ir iš tiesų – paklausius apie „rebates“, agentūros žmonės puola karštai neigti jų egzistavimą... Bet ar įmanoma pragyventi iš 1 – 3 %, kuriuos agentūra gauna? Išlaikyti žmones, pirkti TNS duomenis, uždirbti pelno akcininkams...? Matematika nesudėtinga: jeigu agentūros apyvarta yra kokie 50 milijonų litų, o joje dirba kokie 15 žmonių, už 2 % komisinių gauni įplaukų apie 1 milijoną litų, kuriuos visus ir išleidi tik jų algoms. O kur brangūs TNS duomenys, kitos išlaidos? Nekalbant jau apie pelną. Į tai agentūra atsakytų, kad tarptautiniai užsakovai moka gerokai didesnį atlygį, pajamų gaunama ir iš papildomų paslaugų pardavimų. Tačiau ne pirmą dešimtmetį dirbančiam marketinge žinoma, kad šiais laikais tarptautiniai moka panašiai, o kai kada ir mažiau. Papildomos paslaugos yra papildomos pajamos, bet ne pagrindinės. Tiek jau to, „rebates“ dydžiai tegul lieka agentūrų ir joms mokančių žiniasklaidos priemonių reikalas. Agentūros „rebates“ gauna iš TV, iš radijo stočių, iš žurnalų ir laikraščių. Greičiausiai ne iš visų, bet faktas, kad iš pakankamo jų kiekio, kad būtų galima ne tik išgyventi, bet net ir klestėti. Toks dalykas egzistavo nuo seno. Ir JAV, ir Europoje. Tai – tiesiog būdas suinteresuoti agentą, t.y. agentūrą, kad ji atvestų klientą. Televizijos, radijo stočių įkainiuose yra išlikęs tų laikų rudimentas – bazinė 15 % agentūrų nuolaida. Šiais laikais agentūros, verčiamos konkurencijos, ją automatiškai atiduoda užsakovams, bet senesniais laikais tas procentas jas išmaitindavo. Tada viskas buvo sąžininga ir atvira. Dabar – apsupta paranojos ir paslapties. Dabartinė „rebates“ forma irgi yra gan senas sukurta DD

sukurta DD reiškinys, žinomas ne tik Rytų Europoje. Tiesiog vienur nuvilnijo didesni arba mažesni skandalai, tai ištraukę į šviesą (pvz., skandalas JAV su komunikacijos konglomeratu IPG; pačioje 2007 metų pabaigoje Vokietijoje prasidėjo tyrimas dėl televizijos kanalo Sat1 „rebates“ agentūroms). Kitur juos apribojo media auditoriai, patys kilę iš media agentūrų ir puikiai žinantys užkulisius. Bet kas dėl viso to kaltas? Prie tokios situacijos privedė ir reklamos užsakovai, kaip vieną svarbiausių kriterijų iškeldami nuolaidą, ir media agentūros – dažnai jos paprasčiausiai nesugalvoja išsiskirti kitaip, kaip tik per kainą. O juk užsakovų noras gauti puikų aptarnavimą nemažėja net ir beveik nieko nemokant. Todėl dabar vykstančiuose konkursuose įmanoma pamatyti pasiūlymų dirbti ir už 1 %, ir už mažiau. Įmanoma gauti pasiūlymų pirkti reklamą už neįtikėtinas nuolaidas, gerokai lenkiančias siūlomas būrio konkurentų. Agentūra geriau dirbs į nuostolį, bet laimės konkursą. Žinoma, kitais metais tas nuostolis greičiausiai bus padengtas davus mažesnes nuolaidas, apgailestaujant, kad žiniasklaida pakėlė kainas arba pakeitė nuolaidų tvarką. Argumentų visada atsiras. Ypač jeigu tave su agentūra sieja kelių metų sutartis. Prie ko tai veda? Paslaugos tampa pigia vertybe, tiesiog commodity, o tu prarandi pasitikėjimą reklamos rinkos dalyviais apskritai. Pradedi galvoti, kad agentūros siūloma kokia nors mažiau savaime suprantama reklamos priemonė kampanijos plane atsidūrė tik todėl, kad media agentūrai ten naudingiau. Tai buvo teorinė dalis. Rytoj - kiek iš tiesų yra vertas media agentūros darbas. Trumpai: naujo TV tinklelio pristatymas non-stop 2008-02-20 22:04 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (0) | Nepatiko (0) Eksperimentuoti nebijantys amerikiečiai NBC TV po JAV scenaristų streiko nutarė padaryti bandymą ir atsisakyti dabartinio cikliškumo darbe: 2008-aisiais naujos programos į eterį bus paleidžiamos visus metus, o ne tik rudenį ir sausį. Ta linkme pamažu juda ir kitos televizijos JAV. Ta linkme po metų - kitų, matyt, pajudės ir mūsų televizijos.

sukurta DD

sukurta DD

Lietuvos įvaizdis: ar taip jau svarbu ką kalbėti „brandinant“ mūsų šalį? 2008-02-20 12:34 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) Neseniai nutilo sujudimas, kilęs dėl to, kokios vertybės turi būti „prikabintos“ prie Lietuvos prekės ženklo. Nugalėjusi „Drąsios Lietuvos“ idėja buvo kritikuojama iš visų pusių. Vis dėlto, koks skirtumas kaip tu visa tai pavadinsi? Koks skirtumas kokias vertybes tu suteiksi Lietuvai? Galima dar dešimt metų diskutuoti ir spręsti, daryti fokus grupes ir omnibusus, bet niekas nepasikeis tol, kol kas nors nebus daroma praktiškai. Įvaizdis liks tik popieriuje ir mūsų noruose, o ne užsieniečių įsivaizdavime. „Drąsi Lietuva“ gal iš pirmo žvilgsnio ir neskamba labai seksualiai bei išskirtinai, bet ji nėra kažkuo blogesnė už kitų šalių prekės ženklo vertybes. Štai Australija: „The new brand values depict Australia as a place that is refreshingly free of boundaries, inhibitions, and constraints, and where ‘having a go’ is still possible,” says Shurgold. “It is a place where blue-sky thinking is the rule, not the exception—a place in which one cannot help but be irreverent, to approach things from a different angle and see life ‘in a different light.“ Ar tai labai įkvepia? Ar skaitant tai kvepia išskirtinumu? Vargu. Netgi sakytume, kad tai yra nuobodu ir standartiška. Tačiau ši Australijos „brandinimo“ kampanija yra laikoma ypač sėkminga. „FutureBrands“ sudaromame „Country Brand Index“ Australija užėmė pirmąją vietą 2007-aisiais. Jau trečius metus iš eilės. Kodėl? Nes buvo daug investuota tiek į reklamą, tiek į realius pažadų įgyvendinimus. Todėl geriau ir Lietuvoje daryti įvykius bei įgyvendinti sukurta DD

sukurta DD programas, o ne kalbėti. Statyti atominę elektrinę, nebijoti nesutikti su p. C. Rice, skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų. Ir visa tai paremti pakankamai finansuojama komunikacijos kampanija Lietuvoje ir užsienyje. Įvaizdis su laiku ateis pats. Ir tada galėsime mūsų vertybes pavadinti „Drąsi Lietuva“, „Ekonomikos tigras Baltijos šalyse“, „Spalvingi žmonės“ arba „Paskutiniai pagonys“. Įvaizdį kuria ne tik žodžiai, bet ir darbai. Susiję tekstai: Privalėsime būti drąsūs. TV serialai. Rytoj žiūrėkite... 2008-02-20 00:33 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 11 Patiko (0) | Nepatiko (0) Serialai. Kasdien šimtai tūkstančių žmonių prigula ant sofkutės arba įsitaiso su puodeliu arbatos savo krėsle tikėdamiesi naujos įtraukiančios istorijos, padėsiančios „prastumti“ laiką, atsipalaiduoti po darbo dienos ar nustačius „auto off timer“ ramiai pasinerti į sapnų karalystę. Trumpai apžvelkime ką turėjome, kas mus džiugina šiandien ir ko laukti rytoj. Turbūt, daugumai mūsų pažintis su serialais prasidėjo nuo „Santa Barbara“, vėliau „Dallas“, „Dynasty“, „As the world turns“, „Days of our lives“ ir kt. Tai televizijos serialai, pradėti filmuoti studijoje Betacam (televizinėmis) kameromis, vėliau pereita prie kokybiškesnės kino technikos ir nebeapsiribojama studijiniais epizodais. Visa tai – muilo operų era. Pavadinimas „muilo opera“ atsirado žymių reklamdavių dėka. Amžiaus viduryje didžiausi muilo gamintojai Amerikoje „P&G“, „Colgate-Palmolive“ ir „Lever Brothers“ (dabar – „Unilever“) sponsoriaudavo analogiškus radijo serialus. Tiesa, Pietų Amerikos serialai, kuriuos pažįstame nuo „Turtuoliai irgi verkia“, užstrigo kažkur 9-ąjame dešimtmetyje ir nei kokybine turinio ar technologine prasme nesikeičia lig šiol. Kiek vėliau kvadratines dėžutes okupavo „Friends“ (LNK) ir „Vedęs ir turi vaikų“ (TV3) (o galėjo atsirasti ir anksčiau) – taip vadinami „Sitcom’ai“ (Situation Comedy). Na o dabar turime krūvą rimtų kokybiškai nufilmuotų serialų su aiškiu moralu pabaigoje – TV series ar dar paprasčiau Amerikoje vadinami „sezonais“ (Seasons). Gamybos principas toks: nufilmuojamas vienas sezonas (8-15 serijų), jei reitingai geri, žiūrėk ir antras ir trečias ir ketvirtas sezonas ne už kalnų. Jų jau turėjome daug: „Practice“, „Homicide“, „Twin Peaks“, „X-Files“, „Elly McBeal“, „The Sopranos“ ir kiti. Šiandien – „CSI“, „Desperate Houswifes“, „Prison Break“. Visus juos būtų galima suskirstyti į kelias grupes: „profesiniai“ – tie, kurių herojais žavimasi ir „gyvenimiškieji“, kur profesinis pagrindas pakankamai ryškus, tačiau santykiai ir sukurta DD

sukurta DD asmeniniai išgyvenimai akcentuojami labiau, t.y. tai, kas ir įtakoja tą „profesinę“ gyvenimo pusę. Daugiausia serialų, žinoma, pagaminama JAV, o tokie siužetiniai posūkiai rodo, kad ir amerikiečių scenaristai, nors ir gyvendami streiko brandinimo laikotarpiu, įžvelgė gilesnes žmogaus egzistencijos plotmes kapitalistiniame sociume ir sugebėjo tai perteikti scenarijuose. Kuo šiandien gyvena JAV „kolegos“ ir kas mūsų laukia? TV3 „nusigvelbė“ naują Amerikos kultą – „Californication“. Tai kol kas vieno sezono istorija apie įkvėpimo nerandančio rašytojo gyvenimą desperatiškai bandančio susigrąžinti mylimą moterį, jo santykius ir nuotykius su draugu leidėju, paaugle dukra ir moterimis. Vienos serijos netto trukmė apie 35 minutes, tad su reklamos ir anonsų intarpais TV3 jus ir jūsų produktų vartotojus apie 50-60 min. neprivers išjungti kanalo. Jei jūsų auditorija progresyvi 30+ publika - drąsiai planuokite savo klipus. TV3 buvo paskelbusi konkursą žiūrovams pasiūlyti lietuvišką serialo pavadinimo atitikmenį. Yra 5 kandidatai. Vienintelis „Kalifornija“ nieko nesako, bet tuo ir yra geriausias iš pasiūlytų. Tikroji „Californication“ reikšmė yra daug gilesnė. Žodis „fornication“ JAV reiškia „atsitiktinius lytinius santykius tarp nevedusių“, o „CALIfornication“ yra „to darymas Kalifornijoje“ (ten ir vyksta filmo veiksmas, ir nė „Duchovnis“, nei jo moteris su kuria jis turi dukrą, nebuvo vedę). Ta pati „Showtime“ kompanija, kūrusi „Californication“, sukūrė „Weeds“ (rūkomoji žolė), dabar besisukantį JAV televizijose. Tai istorija apie jauną šeimą, gyvenančią be tėvo, kur mama – „žolės“ dileris. Atvira ir sarkastiška. Jei Lietuvos etikos sargai neims siautėti, tikėtina, pamatysime Lietuvoje ir „Weeds“. Dar vienas JAV perliukas – serialas „Dirt“. Apie žurnalo „Dirt Now“ redakcijos darbuotojų gyvenimą ir „darbines“ istorijas. Žurnalo formatas gandai, skandalai ir garsenybių istorijos. Filmas apie pigaus populiarumo ištroškusius ir nuo jo besislepiančius žmones. Redakcijos nebūtų panašios į mūsų „Stiliaus“, „Žmonių“ ar „Klubo“ realius gyvenimus, bet bendro rastume. Turėtų būti įdomu lietuviškajam žiūrovui. Dar naujesnis „lygis“ - serialai sukergti su realybės šou formatu. Apie tai – kitą kartą. Dar kartą apie tai, kad reklama ir socialiniai tinklai ne visada dera 2008-02-19 11:17 parašė Christian Metodine informacija sukurta DD

sukurta DD Rašyti naują Komentarų: 11 Patiko (0) | Nepatiko (0) Socialiniai tinklai, mes ir juose prie mūsų prisplakusi reklama – amžina tema postams. Aišku, ji Lietuvoje nėra tokia aktuali kaip JAV ar Vakarų Europoje, kadangi pas mus lindėti tinkluose dar nėra taip populiaru. Vis dėlto, vis daugiau lietuvių atranda „Facebook“ bei „LinkedIn“. Be to, socialiniai tinklai ne kartą ir pas mus minėti kaip viena iš svarbiausių ateities tendencijų, į kurią turi atsižvelgti marketingo žmonės - juk jų daugėja ir čia. Geriausiai žinomi, be abejonės, yra Klasė.lt ir visi Draugas.lt klonai (pažinčių svetainės). O iš naujesnių verta pasidomėti Bahu.com, ypač jeigu turi produktą, kurį paaugliai mielai vartotų/naudotų. Tačiau verta perskaityti ir „BusinessWeek“ straipsnį, kuriame skelbiami keli įdomūs faktai. Žurnalas teigia, kad taip „reklamuojama“ reklama socialiniuose tinkluose pardavimams iš tiesų neduoda nieko gero. Taigi, pasak „BusinessWeek“, socialinių tinklų populiarumas pamažu blėsta. Vidutinis laikas, praleistas juose, per pastaruosius keturis mėnesius sumažėjo 14 %. Dalyvių skaičius augo 11.5 %, kas yra gerokai mažiau nei ankstesniais laikotarpiais. Na, Lietuvoje sumažėjimas bus dar negreitai, tad kol kas į tai galima nekreipti dėmesio. Bet štai įdomesnis dalykas: „ Google“, kurie yra pasirašę 900 milijonų JAV dolerių sutartį su „MySpace“ dėti reklamas šalia paieškos rezultatų, teigia, kad rezultatai kol kas ypatingo optimizmo nekelia. Dar vienas faktas: manoma, kad tik 4 iš 10‘000 žmonių, kurie mato reklamą socialiniame tinkle, ją paspaudžia. Palyginimui, įprastas paspaudimų vidurkis internete yra 20 iš 10‘000. Ir tai tik keli pavyzdžiai, minimi straipsnyje. Tad gal kol kas skubėti reklamuotis gimstančiuose lietuviškuose tinkluose neverta? Juolab, kad neaišku ar apskritai bus kada nors verta, kadangi socialinis tinklas yra subtilesnis dalykas nei įprasta žiniasklaida. Jame tu ne ieškai informacijos ar pasiūlymų, o tiesiog nori bendrauti su žmonėmis. Korporacijos su savo produktu kišimasis į tą bendravimą tik nervina. sukurta DD

sukurta DD "Red Squad" Lietuvoje tapo "Leo Burnett" 2008-02-19 09:05 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 7 Patiko (0) | Nepatiko (0)

Kūrybinė reklamos agentūra "Red Squad" Lietuvoje dirbs su "Leo Burnett" klientais. Mūsų žiniomis (Ačiū M.) "Red Squad" net persikraustė į "Leo Burnett" biurą. Taigi, Publicis pasidavė ir iš "Leo Burnett Vilnius" lieka tik pavadinimas. Didžiausiu "Red Squad" klientu greičiausiai taps "Philip Morris Lietuva". Jeigu turėsite daugiau info, siųskite mums. Taip pat laukiame ir kitų jūsų naujienų.

P.S. Sklinda žinios, kad "Omnitel" konkursą greičiausiai laimės "Media House". Jeigu tai bus iš tiesų, dar neaišku ar "Starcom" tikrai bus didžiausia media agentūra 2008 metais. Rinkimai tinkle: kas yra kas 2008-02-17 17:05 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 13 Patiko (0) | Nepatiko (0) Tęsiant politinę temą. “The New York Times” analizuodami dviejų kandidatų į JAV prezidentus interneto svetaines jas lygina su žinomomis “Apple” reklamomis: Barack Obama yra MAC, o Hillary Clinton – PC. Turbūt, nereikia pristatinėti šios “Apple” reklamų serijos, na bet jei dar nematėte, būtinai pažiūrėkite: “On one thing, the experts seem to agree. The differences between hillaryclinton.com and barackobama.com can be summed up this way: Barack Obama is a Mac, and Hillary Clinton is a PC. sukurta DD

sukurta DD That is, Mr. Obama’s site is more harmonious, with plenty of white space and a soft blue palette. Its task bar is reminiscent of the one used at Apple’s iTunes site. It signals in myriad ways that it was designed with a younger, more tech-savvy audience in mind — using branding techniques similar to the ones that have made the iPod so popular. “With Obama’s site, all the features and elements are seamlessly integrated, just like the experience of using a program on a Macintosh computer,” said Alice Twemlow, chairwoman of the M.F.A. program in design criticism at the School of Visual Arts (who is a Mac user).” O mūsiškiai politikos grandai? Kas yra MAC, o kas PC? Gal iš vis neturime savojo MAC’o? www.adamkus.lt www.zuokas.lt www.paulauskas.lt http://politika.kubilius.lt/ www.uspaskich.lt www.prunskiene.lt www.paksas.lt www.brazauskas.lt (?) Išvadą galima daryti tokią: tie, kurių asmeninės komunikacijos su rinkėjais erdvė sukurta blog’o (tinklaraščio) pagrindu yra kur kas sėkmingesni. Anot, naujos "Omnitel" knygos "Interneto Gidas", populiariausiomis savaitėmis zuokas.lt sulaukdavęs iki 35 tūkst. lankytojų. Tačiau toks BLOG'o modelis įpareigoja nuolat rašyti ir skirti tam laiko, kas ir yra gero asmeninio puslapio prielaida. Svajonių darbdavys 6 2008-02-15 19:04 parašė Nasa Svajoniu darbdaviai Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) 1. RSV kompanija BVRG ieško projektų vadovo ir projektų vadovo asistento. Apie galimybes čia. 2. GAUMINA ieško projektų vadovo. Daugiau: www.gaumina.lt/noriu. CV siųsk projektuvadovas@gaumina.lt

sukurta DD

sukurta DD Ar tu apskaičiavai savo banerio ROI? 2008-02-15 08:02 parašė Christian Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 7 Patiko (0) | Nepatiko (0)

Iš JAV atskriejo labai netikėtų žinių - tik 6 % interneto naršytojų padaro net 50 % banerių paspaudimų. Šiek tiek šokiruoja, ar ne? Tyrimą darė "Starcom USA" ir tyrimų kompanijos "Tacoda" bei "comScore". Pasak šios komandos, šie "heavy clickers" yra 25 - 44 metų, turi žemesnes pajamas. Jų banerių spaudinėjimo dažnis ir intensyvus interneto naudojimas nereiškia, kad jie taip pat intensyviai leidžia pinigus prekėms ir paslaugoms. Kaip teigiama pranešime, "Further preliminary Starcom data suggests no correlation between display ad clicks and brand metrics, and show no connection between measured attitude towards a brand and the number of times an ad for that brand was clicked. The research presentation suggests that when digital campaigns have a branding objective, optimizing for high click rates does not necessarily improve campaign performance". Žinoma, šis tyrimas buvo atliekamas JAV ir galima ginčytis, kad jis atspindi tik tos šalies realybę. Tačiau iš kitos pusės, JAV yra didžiulė interneto rinka, tad ten esančios tendencijos daugiau ar mažiau atsispindi ir kitur. Peršasi kontraversiška išvada, kad reklama internete tinka tik akcijų reklamai. Tad ar kampanijos internete, skirtos prekės ženklo vertybėms komunikuoti (pvz., "Vitavision", "Lipton" ir kitos), nėra tik nenaudinga duoklė madai? Įdomu, kaip yra iš tiesų? Ir ar verta, kaip klausia tyrimo rengėjai, vis dar mokėti už paspaudimus, jeigu žinai, kad tavo banerį spaudinėja vyrukas, neturintis nei pinigų, nei noro ką nors pirkti? Reikalingas kitas atsiskaitymo būdas už reklamą internete. O jeigu taip apie p. D. Grybauskaitę ir p. A. Zuoką? 2008-02-14 20:58 parašė Christian Komentaras Rašyti naują sukurta DD

sukurta DD Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0)

Pilietinių iniciatyvų centras "pajėgesnis" už "Bitę"? 2008-02-13 23:42 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 33 Patiko (0) | Nepatiko (1) Prie Bitės rebranding’o mes dar sugrįšime, o kol kas negalime nesistebėti aistromis dėl „Aš galiu“. Pilietinių iniciatyvų centras (PIC) šiandien išplatino pranešimą spaudai, kad „Bitė“ elgiasi neetiškai ir kenkia socialinei akcijai „Aš galiu“: “PIC apgailestauja, kad UAB „Bitė Lietuva“ reklaminės akcijos pavadinimas visiškai sutampa su 2000-2004 m. PIC ir partnerių vykdytu žalingų įpročių prevencijos projektu „Aš galiu“. Mūsų projekto „Aš galiu“ tikslai - skatinti jaunimą rinktis sveikos gyvensenos būdus visai nesutampa su UAB „Bitė Lietuva“ akcijos tikslais ir tuo klaidina visuomenę. Prasidėjus „Bitės“ reklaminei akcijai PIC administracija sulaukia gausybės skambučių, kur klausiama, ar socialinis projektas „Aš galiu“ šiuo metu transformavosi į pramoginį ir dabar mes kviečiame jaunimą dalyvauti ilgiausio bučinio rekorde.” “Turime pripažinti, jog pilietiškumo arba socialine prasme UAB „Bitė Lietuva“ reklaminė akcija griauna PIC ir partnerių vykdyto projekto pasiekimus ir įdirbį būtent tose pačiose tikslinėse visuomenės grupėse ir niekaip neprisideda prie atsakingos ir pilietinės visuomenės kūrimo.” Ką “Bitė” padarė tokio, kad pakenkė socialiniam projektui ir KAIP jam pakenkė? “Bitės” komunikacijoje “aš galiu” nėra įgavęs ir net nėra bandyta jam suteikti šūkio, logotipo ar dar kitokios formos. “Aš galiu” “Bitės” atveju yra tik žodžių darinys tam tikrame kontekste: “aš galiu jaustis… ir t.t.”. Nėra jokių požymių, kad “Bitė” bandytų pasinaudoti sukurta DD

sukurta DD socialiniu projektu ar jo buvusiais veiksmais. “Bitei” “aš galiu” paprasčiausiai tiko išreikšti idėjai “klientas pats kontoliuoja paslaugas, kurias gauna, dėl to jaučiasi gerai” ir jokio kriminalo čia nėra. Antra vertus, patiems PIC skųstis viešumu šiandien irgi negderėtų. Net jei ir “Bitė” buvo praleidusi socialinę kampaniją, jos veiksmai jai tik padėjo… nemokamu viešinimu ir tuo galima būtų tik pasinaudoti, o ne burnoti “mano ir niekam neduosiu”. Įdomu kokia PIC projekto “Aš galiu” pagrindinio rėmėjo ir prekės ženklo savininko “Philip Morris Lietuva” pozicija šia tema? Kur kas įdomesnė marketingo tema yra “PIC žalingų įpročių prevencijos kampaniją remia tabako gamintojas “Philip Morris Lietuva”. “Nepasitikėjimo bendrovės UAB „Bitė Lietuva“ etiškumu suteikia ir faktas, jog PIC prieš kelerius metus kvietė „Bitę“ būti projekto „Aš galiu“ rėmėjais, nes daug dalyvavusių mokyklų pageidavo tęsti sėkmingą ir jaunimui patrauklų projektą.” Ar patys PIC supranta, ką rašo? Maža to, grasina nutraukti paslaugų teikimo sutartį su “Bite”: “Protestuodamas prieš neatsakingą UAB „Bitė Lietuva“ elgesį, artimiausioje ateityje PIC administracija atsisakys visų UAB „Bitė Lietuva“ šiuo metu teikiamų paslaugų.“ Kuo dar gali skųstis PIC? Siūlome panaršyti PIC interneto svetainėje. Naujienos apie projektą “Aš galiu” neatnaujinamos jau keli metai: planai 2004-2005 metams ir rašoma, kad “aš galiu” pradeda ketvirtuosius veiklos metus (veikla prasidėjo 2002 m. spalį). Reikia pripažinti, kad “Bitės” kampanija nėra stebuklas ir galima drąsiai klausti ar tai tikrai geriausia, ką buvo galima padaryti? Akivaizdu, kad – ne, tačiau triukšmauti ten kur nėra medžių – nereikia, nes nei argumentų, nei realaus pagrindo panašiai diskusijai nėra – tik masalas žiniasklaidai. User-generated entertainment lenda į TV ekraną 2008-02-12 23:29 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Ačiū Tomui už nuorodą, kuri mus atvedė prie projekto, kvepiančio tam tikra revoliucija, durų. Če Gevaros vaidmenyje – Markas Bowness. Tai, ką jis siūlo, yra išdėstyta šiame trumpame video. sukurta DD

sukurta DD Tingintiems jį žiūrėti, galime trumpai pakomentuoti, kad jis renka 3000 žmonių komandą, kuri dalyvaus projekte „Have You Got The Nerve? TV“. Pasak projekto sumanytojo, tai bus online prodiuserinė kompanija, panaudojanti paprastų žmonių talentus naujiems formatams kurti ir transliuoti televizijose bei internete. Seniai kalbama apie vartotojų įtraukimą į žiniasklaidos ir pramogų kūrimo procesą. Ir štai visa tai įgauna vis labiau apčiuopiamas ir komerciškai panaudojamas formas. Jeigu šis projektas pavyks (ir panašūs, kurių, matyt, irgi yra), tai bus nemaža turinio kūrimo sampratos transformacija. Juk idėjas TV šou, programoms ir serialams kurs ne profesionalūs prodiuseriai bei scenaristai, bet eiliniai vartotojai. Viena iš realybės šou formato sėkmės priežasčių buvo tai, kad žiūrovams norėjosi pasižiūrėti ir į paprastą gyvenimą, ne tik į žavų serialų pasaulį. Ten – pasaka ir fantazija, o realybės šou kiekvienas paprastas žmogus galėjo tapti žvaigžde. Ir tai traukė pasižiūrėti „Akvariumo“, „Baro“, „Kelio į žvaigždes“. Realybės šou – tai tam tikra prasme amerikietiškos svajonės galimybė, perkelta į televiziją tavo kaime. Agnė Jagelavičiūtė, Skaiva ir kiti įgyvendino tą svajonę ir dabar yra gyvas pavyzdys, kad tai įmanoma. „Have You Got The Nerve? TV“ projekto žavesys yra tame, kad leidžia įgyvendinti svajonę prisiliesti prie TV magijos gyvenant ne prieš kameras, bet už jų. Jaukiai įsitaisius patogiame fotelyje. Nebereikia būti tam tikru ekshibicionistu, kad taptum populiarus. Dabar tu gali kurti formatus kitiems viešumo vergams. Naujieji prodiuseriai turės galimybę įgyvendinti idėjas, kurios gimsta žiūrint nusibodusias laidas ir kankinantis dėl nepatenkinamo noro jas patobulinti. Ir tai garantuoja didžiulį bei gana pigų idėjų telkinį. Nes juk tai, kad esi baigęs Dailės akademiją, tavęs menininku nepadaro. Menininkas gali būti ir reklamos agentūros direktorius, leidžiantis albumus, t.y. tą meną darantis realiai. Taip ir iš išorės pilkas šeimos galva, sėdintis prie televizoriaus, bet turintis idėjų, gali tapti prodiuseriu. Kažkada Laukiniuose Vakaruose buvo sakoma, kad „Colt“ visus sulygina. Internetas irgi. Galbūt tokie „Have You Got The Nerve? TV“ niekada iš darbo rinkos neišstums scenarijų rašymo meistrų ir profesionalių prodiuserių, bet tai privers juos paplušėti. Be to, toks būdas kurti naujus formatus gali sukelti pokyčių apmokant už idėjas. Kam mokėti brangiai, jeigu idėjas galima gauti pigiau? Juolab, kad profesionalų kainos kyla kaip ant mielių. Ir dar jie tokiose JAV streikuoja ir nori korporacijų pelno dalies. Iškalbingi reklamos agentūrų reitingai 2008-02-12 08:05 parašė Nasa sukurta DD

sukurta DD Komentaras Rašyti naują Komentarų: 18 Patiko (0) | Nepatiko (0) Pirmadienį KOMAA paskelbė reklamos agentūrų reitingus.

Ypač didelių pasikeitimų nuo praeitų metų nepastebėta, nebent, kiek padidėjo skaičiai. Žiūrint į kūrybinių agentūrų dalis, kaip ir RSV reitingavimo atveju pabandėme paskaičiuoti, kas gi dirba efektyviau. Pažiūrėkime kaip tai atrodo.

Vėl gi, nežinia ką agentūra pardavė, anot, KOMAA po kūrybinėmis paslaugomis slepiasi ir strateginiai ir kūrybiniai dalykai. Su media agentūromis kur kas įdomiau. Patiksliname ką reiškia "aptarnautas biudžetas": tai pinigų suma, kuriuos agentūra ir pardavė pati ir suplanavo (plotą klientas pirko tiesiogiai - ne per agentūrą). Gan keista, jog lyderio “Media House” apyvartos duomenys itin mažai skiriasi nuo aptarnauto biudžeto, kiek teko girdėti, IKI (“Palink”) žinisklaidos plotą perka tiesiogiai. “Omnicom Media Group” - tai OMD ir PHD viename. Preziumuojam, kad CMS 9 mln. sukurta DD

sukurta DD skirtumas tarp pirkto ir planuoto ploto susidarė dėl “Švyturio-Utenos alaus” tiesioginių kontaktų su kanalais. Įdomesnė paralelė tarp visų išlaidų ir agentūrų nurodomų. Lietuvoje turime apie 450 mln. reklamos rinkos Gross kainomis žiniasklaidoje per metus, o media agentūros (neabejotinai planuodamos visus didžiausius biudžetus), net ir skaičiuojant aptarnautą biudžetą, visos drauge nurodo tik 233 mln. litų. Kur tas skirtumas? Viena dalis – maži reklamos užsakovai perkantys plotus tik tiesiai iš kanalų, kita, - didžiausia skirtumo dalis - didelės (labai didelės!) nuolaidos dideliems klientams. Lietuvos identiteto pilnametystė 2008-02-11 22:56 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Būdami save gerbiančiais Lietuvos piliečiais negalime praleisti svarbios naujienos, kurią praneša blog'o apie dizainą "Dizainterija" autorius Robertas Jucaitis: "Pagaliau! Einant 18-iems Lietuvos nepriklausomybės metams, Lietuva turi oficialius, heraldikos komisijos patvirtintus, vektorizuotus šalies vėliavos ir herbo etalonus elektroniniam naudojimui! Vyčio vektorizacijos autorius – LGDA narys, VDA KI docentas, heraldikos ekspertas Rolandas Rimkūnas. Aleliuja!"

Kiekvienam save gerbiančiam marketingo specui (nekalbant apie dizainerius) privalu parsisiųsti Lietuvos vėliavą ir herbą ir saugiai laikyti savo HD pavadinimu "Valstybinės svarbos". TV yra nemirtingas dalykas. O kaip su TV reklama? 2008-02-11 22:14 parašė Christian Komentaras Rašyti naują sukurta DD

sukurta DD Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kaip sako britai, šie grafikai yra gana "save paaiškinantys" (self-explanatory). Žmonės TV žiūrėjo ir prieš dvidešimt metų, ir tiek pat žiūri dabar. Gal užteks svaigti ir grįžkime rašyti klipų storyboardų? Tačiau iš kitos pusės, TV žiūrėjimas - viena, o kokybiškas reklamos žiūrėjimas - kita. O dar iš trečios pusės, reklama nebus efektyvi ir jokiose kitose "žiniasklaidose", jeigu ji nėra pakankamai įtraukianti. | View | Upload your own Naujausias marketingo apibūdinimas iš JAV 2008-02-11 20:10 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) Maneuver Marketing Communique bloge radome naują ir labai įdomų marketingo apibrėžimą, kurį siūlo naudoti JAV Marketingo Asociacija: "Marketing is the activity, set of institutions, and processes for creating, communicating, delivering, and exchanging offerings that have value for customers, clients, partners, and society at large.” Belieka pritarti blogeriui, kad toks apibrėžimas yra tiesiog nieko nepasakanti žaidimas žodžiais. Dar kartą apie tai, kad reklamos agentūros – nukriošę dinozaurai 2008-02-11 13:40 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Šiais laikais yra įprasta burnoti, kad tradicinės reklamos bei media agentūros yra praradusios ryšį su tikrove ir vis tebegyvena masinės komunikacijos idėjoms. Vietoj to, kad išeitų į gatvę ir sukurtų kažką naujo, jos kepa tuos pačius klipus ir maketus. Neseniai paskelbta „Forrester Research“ ataskaita yra įdomi tuo, kad joje siūloma dar viena vizija kurlink turi vystytis ši paslaugų sfera. Pasak tyrimų kompanijos, „[...] shops need to be organized around communities, not disciplines. What it is calling "the sukurta DD

sukurta DD connected agency" would not only know certain communities but also be active members of these groups. Pushing messages would give way to encouraging voluntary engagement, and ongoing conversations would replace time-based campaigns.“ Pvz., „Forrester Research“ vizijoje – agentūra, kurioje dirba mamos ir padeda „Procter & Gamble“ komunikuoti su kitomis mamomis. Be abejonės – nestadartinis požiūris. Kaip ir visada, gimstant naujai paradigmai, sunku suvokti, kad ji gali pakeisti tuo metu galiojančią. Tačiau iš kitos pusės, kadangi dabar madinga pliekti agentūras, kad jos neprisitaiko, tai gali būti tiesiog „Forrester Research“ atsakas į konkurentų studijas ir vizijas. O agentūros kaip buvo, tokios kaip ir dabar, taip ir liks dar ilgai. Geriau už vienuolį, kuris pardavė "Ferrari" 2008-02-10 23:53 parašė Christian Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kadangi Lietuvoje visi mokosi kapitalizmo ir investavimo, populiarūs mokytojai a la R. Šarma su savo vienuoliu, pardavusiu „Ferrari“, yra itin mėgstami. „Vaga“ teigia, kad tokios knygos neišlipa iš populiariausiųjų dešimtuko. Tačiau jeigu paskaitai rimtesnių coacherių knygas (pvz., buvusio JAV valstybės sekretoriaus p. C. Powello mintis apie komandos vadybą), tokie tekstai pradeda atrodyti pernelyg lėkšti. Todėl suprantama, kad knygos, panašios į R. Šarmos, paminėjimas išsilavinusioje draugijoje sukelia griausmingą juoką. Bet net ir p. C. Powellą galima kaltinti, kad jo knygoje yra pernelyg daug filosofijos ir pernelyg mažai praktiškų patarimų marketingo ir komunikacijos sferos profesionalui. Puiku yra perskaityti ir žinoti, kad reikia ieškoti savo kelio, bet dar puikiau yra žinoti kaip tą kelią nukloti jeigu ne rožėmis, tai bent jau gvazdikais. Vis dėlto, yra alternatyvų, kurios tas žinias teikia. Viena tokių – „Manager Tools“ svetainė. Geriausias dalykas yra tai, kad iš jos gali atsisiųsti podcastus, kurie tiesiog sunkiasi praktiškais ir kiekvieną dieną bei kiekvieną akimirką pritaikomais patarimais: How to set annual goals; How to handle group job interview; The basic of calendar management; Kaip paruošti efektyvų SWOT; Ir t.t./

sukurta DD

sukurta DD Jeigu čia paminėti keli podcastų pavadinimai atrodo banaliai, visa tai tik dėl akių. Ir, kas įdomu, patarimai yra gerokai gilesni nei dažniausiai Lietuvoje žarstomi. Podcastų autoriai ne paprasčiausiai žeria kaip reikia elgtis kiekvieną dieną, bet pateikia tai per pavyzdžius ir racionalius argumentus. Beje, „Manager Tools“ podcastus galima atsisiųsti ir iš „iTunes“. Nemokamai. O kažkas dar sakė, kad nemokamų pietų nebūna...

"Super Bowl" reklamos 2008-02-09 19:15 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (1) | Nepatiko (0) Iš to, kiek teko skaityti, amerikiečiams "Super Bowl" yra vienas iš svarbiausių metų įvykių. Todėl ir reklamai, rodomai per jį - išskirtinis dėmesys. Jeigu tikėti legenda, "Macintosh" reklama, parodyta būtent "Super Bowl" metu, ir sukūrė "Mac'ą". Ar šių metų reklamos sukurs naujas brendingo legendas? Apie tai bus galima nuspręsti jas peržiūrėjus čia. O čia - nuoroda statistikos mėgėjams (ačiū Kęstui). "The New York Times" nepatingėjo sudaryti sąrašą reklamų, transliuotų nuo 1984metų. Savaitgalio minklės: jeigu p. R. Grinevičiūtė išbėgs į kelią... 2008-02-09 12:08 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kaip teigia lenkų metraštininkas p. J. Dlugošas, kai žiloje senovėje kiškis perbėgdavo lietuvių pulkams kelią, jie apsisukdavo ir su didžiuoju kunigaikščiu priekyje keliaudavo namo gerti midaus. Kai Patrimpo siųstas ženklas rodo nesėkmę, kryžininkų juk nepulsi. Ką šiais laikais galėtų reikšti kelią perbėganti p. R. Grinevičiūtė?

sukurta DD

sukurta DD

Kiek tai susiję su marketingu, žiniasklaida ir komunikacija? Na, juk šis ženklas yra skirtas poniai iš žiniasklaidos. "Omnitel" Dariaus Maikštėno komentaras dėl užsakomųjų straipsnių 2008-02-08 12:22 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 8 Patiko (0) | Nepatiko (0)

"Omnitel" komunikacijos vadovas D. Maikštėnas Daugelis pastebėjo tik paviršiuje gulinčius teiginius, kiek % pamato užsakomuosius ir kaip juos vertina. Paprastai pažiūrėjus – žinoma vis dar yra žmonių kurie nepastebi užsakytų straipsnių, todėl normaliai vertina ir taip sakant “sviestu košės nepagadinsi“. Beveik nepastebėta liko, jog pagrindinį efektą auditorijai duoda ne užsakomieji, o įprastiniai straipsniai. Galima ginčytis, kiek tiksli CISION metodologija, tačiau nuneigti, kad NET effect yra daug tikslesnis metodas pamatuoti teigiamai pasiekta auditoriją lyginant jį su primityviai sukaltų saldžių žinučių skaičiumi būtu sunku. Sutinku, kad savo prigimtimi algoritmizuota ir mechaninė CISION metodologija giliai efektyvias mintis negali tinkamai įvertinti (pvz. gripo metu kai kuriose medicinos įstaigose tuoj pasibaigs skiepų atsargos). Bet juk tos giluminės žinutės taip pat patenka ne per užsakomuosius straipsnius. Čia reikėtų nesikankinti dėl NET effect pavadinimu grynumo, o labiau žiūrėti į trendą, kuris pakankamai iškalbingas. Kompanijos dideliais kiekiais štampuodamos panegirikos pilnus pirktinius straipsnius atpratina žiniasklaidą domėtis jomis. Visos naujienos ir taip atspausdinamos užsakytuose plotuose ir tiesiog nėra ką rašyti. Taip jos savanoriškai sukurta DD

sukurta DD susimažina tikrųjų straipsnių teikiamą efektą. Taip pat praranda gebėjimus atrasti tuos kampus viešojoje komunikacijoje, kurie iš tikrųjų yra įdomūs spaudai ir rinkai. Na ir pabaigai – yra dar vienas svarbus dalykas, apie kurį dar retai susimąsto dauguma mūsų šalies verslininkų. Pagalvokime, kodėl pas visus pasaulinius marketingo grandus pradedant P&G ir baigiant CocaCola komunikacijos politikose yra raudonomis raidėmis parašyti griežti tabu užsakytiems straipsniams? Linkėjimai Darius 60 % skaitytojų užsakomieji straipsniai veikia 2008-02-08 08:30 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 8 Patiko (0) | Nepatiko (0) Ko gero, daugelis jau matė arba girdėjo apie vakar „Omnitel“ išplatintą pranešimą apie tyrimą, kad užsakomieji straipsniai nėra efektyvūs. Tyrimas turėjo tikslą paneigti du mitus: a) Jeigu įmonė nepirks užsakomųjų straipsnių, žiniasklaida apie įmonę nerašys arba rašys tik neigiamai. b) Skaitytojai užsakytų straipsnių neatpažįsta, skaito ir vertina kaip įprastus. Todėl užsakomieji – efektyvi komunikacijos priemonė. Pirmasis mitas buvo neabejotinai paneigtas. Dėl antrojo mito paneigimo sėkmės mums kilo abejonių - pasižiūrėjus su pranešimu prisegtą PDF, tyrimo rezultatus galima interpretuoti ir kitaip. Apie 55 % Lietuvos gyventojų pastebi paslėptai užsakytus straipsnius. Beje, tai daugmaž sutampa su RAIT 2005 metų tyrimu, kuris teigė, kad užsakytus straipsnius pastebi 42 % gyventojų. Bet grįžkime prie „Omnitel“ tyimo. Iš jų net 57 % skaitytojų neutraliai vertina paslėptus užsakomuosius straipsnius, t.y. aiškiai nepasisako neigiamai. Atvirus užsakomuosius straipsnius neutraliai vertina jau net 63 %. Taigi, pakreipus RsV pranešimą kita linkme, t.y. kaip mūsų posto pavadinime, gausime taip pat teisingą teiginį. Taigi, užsakomieji straipsniai taip pat efektyvūs kaip ir reklama? Ir dar. Būtų įdomu sužinoti kaip buvo atliekama apklausa. Neneigiame, kad pati imtis ir kita buvo parinkta pagal visus sociologinių tyrimų reikalavimus, bet kaip buvo formuluojamas klausimas? Nes kaip klausi, tokį atsakymą ir gausi. Ir dar klausinėjant apie tokius subtilius dalykus kaip patikimas/ nepatikimas, kur viskas priklauso nuo to, kaip respondentas (ir sukurta DD

sukurta DD klausinėtojas) interpretuoja ant popieriaus parašytą klausimą priklausomai nuo savo patirties, gyvenimo būdo ir kitų faktorių. Tokiais atvejais geriau yra gilus interviu, o ne anketa. O kaip su pačia reklama? Ar reklama irgi neefektyvi, nes žmonės ją pastebi ir supranta, kad tai reklama? Žvilgtelėjus į TNS duomenis, nesunku patikėti, kad ji tikrai neveiksminga, nes įprastai respondentai neigia, kad ji jiems daro pagrindinį poveikį. Niekas nenori prisipažinti, kad jis toks kvailas, kad leidosi suviliojamas kažkokios kompanijos pažadų. Šiuo metame akmenį ne į "Omnitel", o į "Cision" daržą. Pranešimas aiškus: "būkime skaidresni ir nenaudokime užsakomųjų straipsnių, juk jie neefektyvūs" - "Omnitel" nemokamai pataria konkurentams ir kolegoms iš kitų kompanijų. Gi "Cision" tyrimas yra paremtas tik kiekybiniu skaičiavimu - metodologija, kone, identiška reklamos tyrimams. Štai ką apie "Cision" "Proving PR's value through measurement" ir tyrime minimą "Net Effect" rašo RsV blogeriai Kanadoje: [...] First, they called it “proving PR’s value through measurement.” I didn’t see proof and they’re not measuring PR, they’re measuring media coverage. There’s so much more to communications measurement than media coverage. I’m confident Delhaye knows that, it’s just curious that it wasn’t acknowledged. That the presentation threw terms like net “effect” and “impact” at us worrys me. We’re talking about measuring, albeit in a reasonably sophisticated, more sophisticated than most are used to seeing anyway, but not in a new way, the quantity and quality of coverage. Full stop. Using terms like effect and impact in this context is misleading because we’re really talking about the POTENTIAL to affect and POTENTIAL impact.[...] [...] Second, one of the problems with the CISION version of a net effect score is that it assumes that everyone that receives a copy of a publication or everyone that had an opportunity to see the aritcle, DID see it. Obvious flaw there. Doesn’t account, for example, for the different consumption patterns of heavy vs. light readers.[...] Ir iš tiesų, "Integrity PR" siųstame pdf minima, kad lyginamas efektyvumas, bet kas yra tas "efektyvumas" paaiškinimo nėra. Nurodomoje metodologijoje nurodoma, kad "Net effect" apskaičiuojamas straipsnių kiekį dauginant iš tiražo ir visa tai dauginant iš "Impact" score" (parodo, kiek analizuojamas objektas buvo pastebimas ir įsimenamas pozityviai ar negatyviai). Tai kaip tas "Impact score" yra matuojamas??? Atrodytų kapstomės norėdami tik prikibti, tačiau norisi žinoti daromų išvadų kilmę, o ji, kol kas, - neaiški. Taigi tyrimai tyrimais, bet gyvenime dažnai yra kitaip. Fokus grupėse tau teigia, kad klipas sukurta DD

sukurta DD nuostabus, bet paskui į TV transliaciją sukišęs kelis šimtus tūkstančių litų, atsitokėji, kad jis nė trupučio nepriverčia žmones pirkti. Tyrimai – teorija, o praktika... Gal ir neetiška, ir negražu tie užsakomieji straipsniai ir paslėpta reklama, bet iš FMCG rinkos (kurią žinome geriausiai) pavyzdžių galime pasakyti, kad jie veikia taip, kad prekės net švilpia iš prekybos centrų lentynų. Svarbiausia - fokusuota ir didelė kampanija su aiškia žinia, o ne pavieniai paslėptos reklamos pasirodymai. Ir faktas, kad dalis skaitytojų supranta, kad jie skaito reklamą (ar kaip bepavadintume užsakomuosius straipsnius). Bet žmonės mėgsta skaityti. Jie nori informacijos. Vien paveikslėliais ir emocija gyvas nebūsi. Todėl jeigu reklama veikia, veikia ir užsakyti straipsniai. Ir jau visai baigiant. Kur riba tarp užsakomojo straipsnio ir reklamos su daug teksto&mažu kompanijos logotipu kampe? Kuris iš jų yra reklama, o kuris - ne? O gal užsakomasis straipsnis - tik dar viena reklamos forma? Kanų liūtai su "15 minučių" 2008-02-07 23:49 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 13 Patiko (0) | Nepatiko (0) Ką tik baigėsi Kanų reklamos festivalio nugalėtojų peržiūra "Coca-Cola Plaza", daug kam suteikusi kelias valandas pramogos. Ačiū Artūrui Olšauskui ir "15 minučių". Nors žemiau esantis klipas, atidaręs peržiūrą, ir neturėjo garbės varžytis Kanuose, jis buvo vienas iš geriausių. Būk "cool" ir tave mylės net ir kritikai 2008-02-07 11:26 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (1) Nereikia būti marketingo guru, kad valdytum vieną populiariausių prekės ženklų. Ir visai nereikia baigti vadybos magistro ar įgyti HR specialisto sertifikatą kokiame nors seminare, kad būtum geriausiu darbdaviu. p. M. Veselis tai įrodė savo bloge. O gal jis turi vadybos magistro laipsnį? Ne tik marketinge ir reklamoje, bet ir kompanijos valdyme konceptualus požiūris "būti tiesiog cool" yra prasmingas. sukurta DD

sukurta DD O tu ar galėtumei tikėtis "Veselio reakcijos", ir dar viešai, panašioje situacijoje iš savo boso?

Ačiū Deividui. Tas niekam nereikalingas "bryf'as"... 1 dalis 2008-02-06 23:39 parašė Nasa Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) Jei tavo komunikacijos partneris ateina su prezentacija, po kurios tau lieka pojūtis, tarsi bendravai su betono stulpu, o kolegoms po prezentacijos komunikuoji, kad tavo partneris "idiotas" ir "padarė ne tai ką reikėjo", reiškia įvyko nesusikalbėjimas: arba tavo partneris iš tiesų toks, kaip tu galvoji arba... tu pats/-ti kaltas/-a... Daugelis reklamdavių vienaip ar kitaip turi suformuluoti ko nori iš savo partnerio (kūrybinės, media ar RsV agentūros). Vieni rašo užduotis ir atsiunčia el. paštu, kiti ir atsiunčia ir dar susitinka patikslinti žodžiu, treti nieko nesiunčia, o tik susitinka be jokio rašytinio dokumento. Jei nėra padorios užduoties raštu - jūs labai rizikuojate: kampanijos sėkme, abipusiu supratimu ir, žinoma, savo premija... Nuo to, KAIP jūs parašote užduotį, priklauso visos kampanijos sėkmė. Taip, agentūrose dirba strategai ir reklamos planuotojai, už kurių valandas jūs mokate (o gal ne?). Jie dažniausiai priima užduotis, dirba su jomis ir jau formuluoja užduotis kūrybai. Jei nėra gerai parašytos užduoties, pirmiausia, agentūrai, - švaistomas laikas. Planuojojas be rašytinės užduoties sugaiš daug daugiau aiškindamasis ką reikia padaryti ir apie ką čia viskas sukasi. Dažnai girdimi reklamdavio argumentai „neturiu laiko“ arba „nėra laiko rašyti, reikia greičiau paleidinėti kampaniją“ yra „meškos paslaugos“ tipo. Jei agentūra sukurta DD

sukurta DD negauna rašytinės užduoties, ji pati sau ją susikurs, tik tai kur kas ilgiau užtruks dėl nuolatinio užduoties tikslinimo. Ir svarbiausia, kaip reklamdavys gali būti tikras, kad agentūra tikrai suprato taip kaip reikia? Juk neprašysi paaiškinti planuotojo kaip jis suprato užduotį, jei ją jis ir sukūrė… Rašytinė užduotis reikalinga ne reklamos agentūrai, ji labiausiai reikalinga klientui. Agentūra gali sukurti reklamą, tačiau ar ji bus ta, kuri, - kaip reklamdaviai labai mėgsta sakyti, - parduoda, priklauso nuo marketologo. Kitaip tariant, reklamdavio misija yra nukreipti kūrybos agentūrą derama linkme. Jei nėra aiškios raštiškos užduoties, agentūrai nėra pagrindo argumentuoti klientui savo sprendimų, o klientui - vertinti agentūros darbą. Labai svarbu nustatyti tikslus, stebėti ir vertinti rezultatus (taip vadinamas "feedback'as" agentūrai - atskira tema). Antroje dalyje apie "bryfų" formas ir turinį, žodžiu, apie tai, kaip geriau jį parašyti. Vaistų rinkodaros paslaptys 2008-02-06 22:01 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (0) | Nepatiko (0) Genialiu vaistų pardavėju negimstama, tačiau šiokių tokių įgūdžių galima įgyti klausantis protingų žmonių patarimų. Šiame video yra pademonstruoti trys paprasti būdai kaip tapti didesniam už "Mezym Forte". Lietuviškų CD kainodara. Ko tikisi „alternatyva“? 2008-02-05 22:54 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 17 Patiko (0) | Nepatiko (0) Marketingo vadovėliai liepia naudoti nugriebimo arba įsiskverbimo kainodaros strategijas (nugriebimo – nauja prekė, didelė kaina, vėliau kaina mažinama, įsiskverbimo – nenauja prekė, maža kaina, kad užimti didesnę rinkos dalį). Žinoma, vadovėliuose nenumatyta konkreti aplinka, kurioje reikia veikti, bei praleistas brandingo (arba kaip rašo „Dizainterija“, - ženklodaros) momentas. Muzikos marketingas iš vis atskira respublika, o kompaktinės plokštelės (CD) kainodara priklauso ne nuo grupių ar atlikėjų, o nuo leidėjų ir platintojų kainodaros. Kažkada brangiausi vartotojui buvo EMI kompanijos atlikėjai, kiek mažiau kainavo „Warner“, o sukurta DD

sukurta DD pigiausi – Sony/BMG. Šiandien ekonominiai veiksniai - infliacija ir pajamų augimas „pigina“ CD. Ką reiškė 59 Lt už CD prieš 10 metų ir ką reiškia dabar? Nauji užsienio atlikėjų CD „Bomboje“ kainuoja tuos pačius 59 Lt, senesni albumai kainuoja tiek pat arba 39 Lt, kartais pasikapsčius lentynose gali aptikti „išpardaviminių“ CD už 19,90 Lt ar 14,90 Lt. Kam piratauti?.. Lietuvių leidėjų kainos per 10 metų nuo 30 Lt nukrito iki 19,90 Lt. Daugiausia dėl mažesnių gamybos sąnaudų ir akivaizdžiai didesnio CD tiražo. Įsivaizduokite, kažkada lietuviškų atlikėjų „kompaktai“ buvo „kepami“ tik Rygoje… Visai neseniai muzikos kompaktų lentynose aptikau kauniečių Mauntainside pirmąjį CD – „ką man reiškia tie niolika litų už senuosius Mountainside!“ - pasitikinčiu tonu tariau sau ir nudžiugęs griebiau nuo lentynos CD! 24,99 Lt – tiek man kainavo Mountainside „digi pack“ CD. Man negaila, bet profesija nevalingai „gimdo“ klausimą: kodėl populiarūs „popsiniai“ CD kainuoja pigiau, nei nišinių alternatyvių muzikos grupių?

Galima sakyti, kad už geresnį produktą ir turi mokėti daugiau, galima teisintis, kad tokių grupių CD tiražas mažas, todėl didesnė savikaina, leidėjas gali oponuoti, kad leidžia „digi pack’ą“ norėdamas „perkelti kokybę“ į viršelį. Bet kam to reikia? Jei esi „Zona“ ir leidi tokių grupių CD, kurioms dar reikia surasti savo rinką, tiesiog būtina naudoti įsiskverbimo kainodaros strategiją. Būtina leisti CD „klasikinėje“ plastikinėje dėžutėje panaudojant tą patį dviejų spalvų spaudos triuką ir dar tikėtis mažiausios maržos – reikia, kad sukurta DD

sukurta DD kuo daugiau žmonių tave paklausytų. Svarbi yra alternatyvios muzikos klausytojų auditorija, kuri yra pakankamai išprususi ir susitelkusi, tad dalinasi įrašais ir juos kopijuoja. Galima manyti, kad auditorija labiau nei kuri kita vertina kokybišką produktą visomis prasmėmis – muzika ir jos pateikimą, tačiau ji nėra tokia turtinga, kaip, tarkim Deivio, Žvagulio ar Ščiogolevaitės klausytojas. Mountainside nėra vieninteliai „brangininkai“, tokie yra „Dr. Green“, merginos „atsitiko“ ir daugiau, bet ar savo situacijoje tokiais būti geriausia? Dovydas Blufšteinas puikus muzikos žinovas, bet jam į savo „zoną“ reiktų priimti šiek tiek marketingo. Agentūrų reklama apie save (tiksliau, jos nebuvimas) 2008-02-04 23:06 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 18 Patiko (0) | Nepatiko (0) Keistas dalykas – reklamos ir RsV agentūros konsultuoja savo užsakovus kaip bendrauti su klientais ir pirkėjais, bet su savo potencialiais (ir net esamais) klientais pačios komunikuoja... gana ribotai. Nekalbame apie kasdienį bendravimą darbo reikalais. Ir nekalbame apie agentūrų savireklamą žiniasklaidoje. Tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva, ko gero, tai turėtų minimalios įtakos užsakovų pasirinkimui. Tačiau kalbame apie bendravimą, kuris skleistų supratimą apie tai, kas yra agentūra ir formuotų jos įvaizdį. Tam galetų pasitarnauti agentūros blogas. Šio kukliai atrodančio, bet galingo įrankio Lietuvos verslo pasaulis kaip priemonės pinigams daryti kol kas beveik neatrado. Žinoma, yra išimčių. Blogus turi ir su didesniu ar mažesniu reguliarumu atnaujina VRP bei BadDog. Galbūt yra dar vienas - kitas agentūros blogas. Tačiau tai tik išimtys komunikacijos ekspertų pasaulyje. O juk blogas – finans inių investicijų daug nereikalaujanti priemonė. Ir todėl tos agentūros neišnaudoja verslo plėtros galimybių, kurias blogo rašymas suteiktų. Visų pirma, tai yra puiki priemonė pristatyti savo darbo principus ir apskritai agentūros filosofiją per sukurtus darbus, naudojamus įrankius, darytų kampanijų case studies. Net galima parodyti kaip veikia media planavimo optimizatoriai, kad netektų manyti, kad jie – tik fikcija agentūros prezentacijai papuošti. Agentūros blogas padėtų propaguoti ir tą patį kūrybiškumą, kurio visi taip nori. sukurta DD

sukurta DD Žymiai įdomiau pažinti agentūrą, jos pasiūlymą ir jos žmones tokiu būdu nei žiūrint standartines credentials prezentacijas. Prezentacijose - idealus pasaulis, todėl dažnai užsakovai į jas žiūri su tam tikru skepsiu: „visos jos sako tą patį“. O blogas suteiktų autentiško kontakto galimybę ir leistų į agentūros žmones pasižiūrėti kitomis akimis. Žinoma, pradėjęs skaityti kurios nors agentūros blogą, tu nepulsi tučtuojau nutraukti sutarties su dabartiniu savo partneriu. Bet jeigu blogas yra įdomus ir gyvas, jeigu tu ten lankysies ne vieną kartą, laikui bėgant tu ją pradėsi suprasti. O kai teks daryti konkursą, tikrai pasikviesi (ir pridėsi pliusų) tą reklamos ar RsV paslaugų tiekėją, kurį gerai pažįsti ir kuriuo tiki. Kažkada teko girdėti komentarą, kad Lietuvos reklamos rinkoje yra mažai asmenybių iš didžiosios raidės. Tai galima, matyt, pritaikyti ir RsV rinkai. Kalbėdamasis su kolegomis iš marketingo skyrių, dažniausiai kalbi ne apie projektų vadovus, o apskritai apie agentūras kaip beveides organizacijas. Geriausiu atveju pasikalbi apie agentūrų vadovus. O projektų vadovai? Kūrybininkai? Jų pavardes ir darbus žino tik tie, kurie kartu dirba. Bet dėl jų agentūros nesirenki, nors šimtą kartų minėta, kad paslaugų versle svarbiausia yra tavo turima talentinga komanda. Nes juk rinkdamasis agentūrą, visų pirma tu renkiesi talentus, jų patirtį ir gebėjimą kurti bei valdyti projektus, o ne agentūrą apskritai. Blogas tas asmenybes ir padėtų sukurti per istorijas apie jos žmones bei jų darbus. Tada net TV planuotojas, kurį matai tik kaip pavardę „Excel“ lape, taps gyva būtybe ir tavo agentūros veidu. Galų gale, blogas pasitarnautų ir pačių agentūrų geresniam supratimui apie tai, kas yra user generated žiniasklaida (ir apskritai interaktyvi žiniasklaida) bei kaip ją išnaudoti. Reikia juk pripažinti - kol kas Lietuvoje daugiau apie ją kalbama nei iš tiesų jos panaudojama klientų pinigams didinti. Kitaip ir būti negali - trūksta pakankamo supratimo apie jos veikimo niuansus. Bet gal dauguma agentūrų neturi ką pasakyti, o jų gretose nėra žmonių, turinčių literatūrinių gabumų? Kitą kartą - apie blogus agentūrų užsakovų rankose. TV3 ruošiasi mus nustebinti 2008-02-04 08:05 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 7 sukurta DD

sukurta DD Patiko (1) | Nepatiko (0) Bičiuliai iš didžiausios Lietuvos televizijos mums papasakojo apie įdomius šios MTG grupės įmonės Lietuvoje planus. Pasak jų, artimiausioje ateityje TV3 ketina aktyviai auginti savo žiniasklaidos holdingą. Visų pirma, planuose yra dar viena radijo stotis. Ji bus orientuota į auditoriją 25+. Be to, prieš kelias savaites „Lietuvos Ryto“ šeštadienio numeryje pasirodė skelbimas apie tai, kad ieškomas žmogus plėtoti TV3 grupės interneto verslą. Nes, kaip teigė mums bičiuliai, yra numatyta sukurti naują pramogų portalą Lietuvoje, kuris būtų turinio integracijos pavyzdys. Portalas turėtų apjungti TV3 ir Tango siūlomas pramogas su dideliu „user generated“ turinio procentu. Tarp kitko, planuojama, kad naujasis portalas turės lietuvišką YouTube variantą (tiesa, tai jau jokia naujovė, žinant videogaga.lt ir kitus). Jeigu visi planai bus įgyvendinti, Lietuvoje tai bus didelis šuolis integruojant internetą su transliuojančia žiniasklaida. Tiesa, kol kas tas šuolis yra tik planuose. O tikrovėje viskas gali pasibaigti į internetą perkeltomis televizijų laidų transliacijomis be galimybės prasukti reklamą.

Reklamos agentūrų projektų vadovų kasdienybė? 2008-02-01 21:24 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 7 Patiko (0) | Nepatiko (0) Ar nors kiek yra čia tiesos? Seimo rinkimus laimės jie 2008-02-01 20:20 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 11 Patiko (0) | Nepatiko (0) Jeigu A. Zuokas arba A. Kubilius, arba V. Uspaskichas, arba kitas mass media-geniškas kandidatas sukurtų tokį viral video, šansų pralaimėti rinkimus būtų gerokai mažiau. sukurta DD

sukurta DD "Lietuvos Rytas" smogia į internetą? 2008-02-01 08:19 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 8 Patiko (1) | Nepatiko (0) „Lietuvos Rytui“ Lietuvai apreiškus savo naują veidą (beje, autorius – dizaineris iš Suomijos, ačiū K. už info), ko gero, daugumai naujoji laikraščio išvaizda sukėlė tam tikrą šoką. Juk laikraščio atstovai visada kalbėdavo, kad jis yra kokybiškos ir gilios žurnalistikos bastionas. O dabar, kaip pastebėjo Dievų Žiniasklaida, naujoji jo išvaizda gerokai primena britiškus tabloidus: ryškios spalvos, didesnės nei anksčiau antraštės ir nuotraukos. Toks įspūdis, kad kinta ir pats laikraščio turinys. Štai palyginus neseniai vos ne pirmuose puslapiuose puikavosi didelė nuotrauka ir straipsnis apie kaimo zoofilus, nuolatos daug dėmesio (ir pirmasis puslapis) skiriama liūdnai pagarsėjusiai A. Jonaitienei. Šie pasikeitimai atrodo netikėti, bet gal visa tai yra toliaregiško išskaičiavimo vaisius? Tokių minčių sukelia tai, kad pasikeitė tik „popierinis“ laikraštis. Internetinės svetainės išvaizda nepakito. Ar nėra taip, kad „Lietuvos Ryto“ sąvininkai stebi žiniasklaidos vartojimo tendencijas čia bei Vakaruose ir daro strateginius sprendimus? Kokia auditorija dar po penkerių - šešerių (na, po dešimties) metų skaitys popierinę spaudą? Matyt, tie, kuriems internetas (nekalbant jau apie žiniasklaidą jame) atrodo tik priemonė paštui pasitikrinti. Arba tie, kurie neturi arba galimybių, arba poreikio į namus įsileisti naujų technologijų. Naudojantis vartotojų adaptacijos prie naujovių skale, tai bus tie, kurie yra priešingoje jos pusėje nuo prosumerių (ir visų jų atmainų), vad. „laggards“. Todėl jiems paliekams popierinis laikraštis, kuris pamažu keičiasi ir vis labiau pritaikomas jų poreikiams. Juk jau dabar reikia konkuruoti su „Vakaro Žiniomis“, kad jų galvose pakankamai įsitvirtintum ir savo ateičiai garantuotum reklamos davėjų pinigų kapšo dalį. „Vakaro Žinios“ šiais laikais yra pirmaujantis laikraštis ir tai rodo, kad laikraščius skaitanti gyventojų dalis didele dalimi renkasi tokį naujienų tipą. Antra, populiarėja „Žmonės“ ir kiti panašios tematikos žurnalai. Tai – irgi ženklas, kad masinis lietuvių skonis pasikeitė. Jeigu tai neigsi, tada tau atieties nėra. sukurta DD

sukurta DD Tuo tarpu naujoji karta, politiškai, socialiai ir ekonomiškai aktyvi, turinti pinigų, vis dažniau renkasi naująją žiniasklaidą. Ji pamažu keliasi į internetą. O ką jau kalbėti apie vaikus ir paauglius, kurie kol kas dar neturi nei ekonominio, nei politinio balso. Tie „dar naujesni vartotojai“ yra dar mažiau spaudos žmonės. Ir plečiantis elektroninei žiniasklaidai vargu ar tokiais kada nors taps. Tai liudija ir iš Vakarų nuolatos sklindančios žinios, kad „popieriaus“ tiražai bei pajamos mažėja, o online nepadoriai auga. Šiai najajai kartai „Lietuvos rytas“ siūlo kokybišką žiniasklaidą internete, kurios turinio ir nekeičia. Ir nėra jokios abejonės, kad Lrytas.lt dar tobulės. Jau dabar esančių video naujienų skiltis, matyt, plėsis - „Lietuvos Rytui“ statant ant kojų savo nusipirktą TV kanalą, atsiras dar didesnių turinio išnaudojimo ir kanalų integracijos galimybių. Tad kodėl nepavertus Lrytas.lt pinigų mašina? Juk išlaidos reklamai internete auga kiekvienais metais. Prognozuojama, kad 2012 metais ten bus išleista apie 90 mln. litų. Tad kaip online gali netapti svarbia plėtros ir investicijų kryptimi? Kaip negalima kurti įvykių 2008-01-31 15:55 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 13 Patiko (0) | Nepatiko (1) Iš pranešimo spaudai: „Šalies reklamos užsakovai nevengia kūrybinių lauko reklamos sprendimų iš pradžių bandyti internete. Iš kiek daugiau nei 1000 praėjusiais metais Lietuvos lauko reklamos operatoriaus ,,JCDecaux Lietuva” įgyvendintų lauko reklamos projektų, net 200 buvo prieš tai išbandyti kompanijos internetiniame puslapyje, pasitelkus reklamos tinkamumo testus. ,,Užsienyje reklamos bandymai yra atliekami beveik visada, todėl džiaugiamės, kad tokia tradicija pradeda formuotis ir Lietuvos reklamos rinkoje. Tai yra vienas iš efektyviausių būdų išvengti lauko reklamos klaidų, kuomet reklamos sprendimai gali pranykti aplinkoje ar tiesiog neatlikti pagrindinių komunikacijos funkcijų”, - sako Žaneta Fomova, „JCDecaux Lietuva“ vadovė.” Wow! Mes nieko nelaukdami puolėme išbandyti šią “naują tradiciją Lietuvos reklamos rinkoje” ir pažiūrėti kaip galime savo OOH kampaniją padaryti efektyvesnę, tačiau “naujiena Lietuvos reklamos rinkoje" yra viso labo suomiškame serveryje esanti jūsų maketo simuliacija “JCDecaux” stenduose. Soft’as naudingas nebent įsitikinti, kad eilinį sukurta DD

sukurta DD kartą perkrovei maketą tekstu ir vaizdiniais elementais, nors lauko reklamos lyderis pristatė stebuklą. Ar verta perspausti? Gal toks dalykas gali sudominti labiau, jei jį pristatytume kaip naudingą privalumą klientams nebandant išgimdyti to ko nėra?

Privalėsime būti drąsūs 2008-01-30 23:56 parašė Nasa Interviu Rašyti naują Komentarų: 14 Patiko (0) | Nepatiko (0) Skambusis Lietuvos logotipo kūrimo konkursas baigėsi gausiomis diskusijomis ar “DDB Vilnius” darbas buvo geriausias iš visų pasiūlytų. Nors alternatyvos buvo Rokiškio žemėtvarkos lankstuko lygio, pilkoji banda laimėjo… Šiandien ji turi naują auką – Lietuvą, kuri yra drąsi. Naujosios komisijos veiksmų plane neabejotinai nuguls "tautos įtikėjimo drąsa" taktika. Mes su Christian nesiimame spręsti ar valstybės komunikacijos koncepcija “Lietuva – drąsi šalis” yra gera ar bloga, bet aišku viena – tai sprendimas, kuris grindžiamas kitokiu išskirtinumu nei tik vienpusišku žalia, šilta, jūrinė ar lietinga. Drąsos koncepcija leidžia “pakišti” po ja daug savybių: drąsa istorijoje, drąsa atradimuose, drąsa ekonomikoje ir pan. Drąsa - tai apibendrinimas. Su juo gali “sutarti” ir “žalia paprasta”, pavyzdžiui galime sakyti: “ei, mes neturime geresnės gamtos už Lenkiją, bet esame nuoširdesni” ar kažkas panašaus. Lietuvos įvaizdžio formavimo komisijos nariai: Pauliaus Senūta (Not Perfect direktorius), Gintaras Šeputis (VRS direktorius), Jonas Blinstrubas (BVRG direktorius), Arūnas Užupis (SEB?), Marius Lukošius (Not-Perfect kūrybos direktorius). Keletas klausimų Pauliui Senūtai: Foto: Julija Goyd

sukurta DD

sukurta DD

Paulius Senūta DD: Kas suformavo Lietuvos įvaizdžio formavimo komisiją ir kas pasiūlė narius? Paulius: Tai LRVK projektas. Buvo skelbtas konkursas. Aš surinkau savo grupę žmonių, sudalyvavau ir mes laimėjome. DD: Komisijai vadovauja LR premjeras G. Kirkilas. Kiek realiai vadovauja? Ar tik posėdžiuose tvirtina/atmeta komisijos narių pasiūlymus? Paulius: G. Kirkilas yra premjeras. Tai reiškia, kad šis projektas yra tiktai vienas iš begalės svarbių klausimų. Apart to aš buvau nustebęs kiek įsigilinęs jis buvo į projektą ir kaip sugebėjo įžvelgti skirtumus, pliusus ir minusus dvejuose pasiūlytuose projektuose (galutinis pasirinktas projektas yra vienas iš dviejų pristatytų komisijai). Kaip tokio rango valstybės asmeniui manau, kad Kirkilas parodė daugiau nei pridera dėmesio. Buvau nustebintas jo entuziazmu, konstruktyvumu ir įžvalgiu protu. DD: Kada komisija pradėjo darbą? Ar darbo procesas sklandus? Ar daug nuomonių/ pasiūlymų/įžvalgų buvo? Paulius: Ekspertų grupė pradėjo darbą spalio viduryje. Mūsų tikslas buvo suformuluoti konceptualią idėją, todėl mes savo demesį skyrėme ne tyrimams ir analizei (ko tam momentui jau buvo atlikta daugiau nei reikia), o alternatyvių idėjų formulavimui. Viso sugeneravome 28 idėjas tam, kad turėtume apie ką diskutuoti ir iš ko rinktis. DD: Ar logotipo sukūrimui ir būsimo veiksmų plano įgyvendinimui vėl bus skelbiamas konkursas? Ar tai darys Not-Perfect su VRS? Paulius: Logotipo įgyvendinimui ir kiekvienam veiksmo įgyvendinimui bus skelbiami konkursai. DD: Ar Lietuvos buvimas drąsia, drąsių žmonių turėjimas Lietuvoje yra pakankamai svarus argumentas žmonėms važiuoti pas mus? sukurta DD

sukurta DD Paulius: Tai ne turizmo prekės ženklo projektas, o visos šalies pristatymo projektas, nors jis turi savo rolę ir šiame sektoriuje. Dėl konceptualios idėjos dar niekas niekur nevaziavo. Klausimas yra ką reiškia drąsi šalis turizme? Trumpas atsakymas yra - žada įdomius istorinius paminklus, novatoriską/eksperimentuojančią moderniają kultūrą, bei įdomius tiesmukiškus žmones. Ilgas atsakymas – tai tiktai kryptis kaip mes vystysime savo turizmą kaip produktą. DD: Panašu, kad išvengėte klišinio požiūrio į reikalą - ieškojimo "kuo mes išskirtiniai". Kaip tai pavyko? Įrodėte, kad pozicionavimas mirė? Paulius: Palikime tą varganą pozicionavimą bedarbiams (dar žinomiems konsultantų pavadinimu) ir studentams. Vietoj to nuveikime ką nors doro ir apčiuopiamo. Be brave, Lietuva! "Qtrax" pabandė pasikėsinti į "iTunes" 2008-01-30 10:56 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) "Qtrax" paskelbė, kad jos P2P programa nemokamai ir visiškai legaliai galima atsisiųsti muzikos mainais už leidimą matyti programoje besisukančią reklamą. "Qtrax" ne tik pažadėjo, kad programa „draugaus“ su iPod’ais, bet ir teigė susitarusi su Sony BMG, Universal Music Group, EMI ir Warner Music Group ir taip galinti pasiūlyti daugiau nei 25 mln. dainų (nemokamai!), tuo tarpu Pasaulinis muzikos pardavimo internetu lyderis "iTunes" skelbiasi turintis tik iki 6 mln. (už pinigus) – rašė „Marketing Week“: “The launch had received a positive reaction from analysts. James Bates, a director of the media and entertainment division at Deloitte, says: "If, as Qtrax claim, the downloads will work on iPods, then the service could have a chance of threatening Apple's position as the only truly dominant player in the online music market." Jau galvojom, kad "iTunes" marketologai išgyvens didžiausią stresą savo karjeroje, tačiau realybė kitokia - nėra jokio susitarimo su leidėjais. Atrodo, "Qtrax" CEO per anksti žurnalistams apsiskelbė apie pasiekimus ir nepanašu, kad tokių jau ir turės. Ką jis sau galvojo? sukurta DD

sukurta DD Ačiū Margaritai. Ir kada gi "iTunes store" ims veikti Lietuvoje? Galas trautizmui arba Apie mąstymą savo galva 2008-01-29 21:20 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kai kada nori ar nenori, bet pradedi galvoti, kad ir marketingo klasikų, ir šiuolaikinių guru skaitymas kenkia kūrybinei sveikatai. Ypač tokioje jaunoje rinkoje kaip Lietuva, kurioje visi šventai tiki eksperto žodžiu, nes patys neturėjo laiko išgyventi pažinimo saldumo ir kartėlio. "Mastery requires repeated experiences in a particular domain. Because masters in their domain have seen particular phenomena before and know what they mean, they don't have to interpret every input from scratch as a novice would. They can pull out the few salient data points that make a difference and mentally map their causal relationships." Vėl įdomus skaitalas, bet šį sykį iš "BusinessWeek" dirbtuvių. Apie p. A.G. Lafley, President and Chief Executive of Procter & Gamble. Būtų daugelis iš mūsų "jo batuose", greičiausiai pasielgtų taip, kaip savo knygose liepė p. J. Troutas. Bet "P&G" bosas nutarė kitaip: "But Lafley had done enough loads of laundry at home to know that the distinction was meaningful only to the scientists who developed P&G's detergent formula. "The issue was," Lafley says, "how does the consumer see it?" The consumer saw the detergent as the same old reliable Tide in a convenient new form. Why not, then, call the product liquid Tide?" Taigi, turime išsižadėti klišių. Metas laukinei ir nežabotai intuicijai? Šiek tiek apie TV produkcijos užkulisius. 2-a dalis. 2008-01-29 08:39 parašė Christian Interviu Rašyti naują Komentarų: 10 sukurta DD

sukurta DD Patiko (3) | Nepatiko (1) DD: Tad turėti nuolatinę prodiuserių komandą - naudinga ar ne? Bičiulis iš TV: daug pasakiau kalbėdamas apie ištikimybę. Jau minėjau bendradarbiavimo ir komunikavimo know-how. Antra, kai visi prodiuseriai yra viename rate ir su jais yra tikrai glaudus bendradarbiavimas, tada visada gali paskambint ir sakyt: varyk čia su savo žvaigždėm. Rytoj nuo ryto filmuojam naują įvaizdinį klipą. Taip buvo LNK. Dalinai tai gali padaryt LTV, bet nemoka. TV3 to neturi - labai daug laiko ir sąnaudų barstoma koordinavimams. Ir daug idėjų dėl to reikia palaidot. Galbūt turint nuolatinių prodiuserių kyla kaina. Visgi rinka yra rinka. Prodiuseriai pasišneka, mato, kiek kas kam ir kaip moka. Plius, čia yra skirtumas nuo reklamos verslo – televizijos vyr. prodiuseris puikiai žino ir derina kiekvieną laidos biudžeto eilutę. Taigi, gali mėginti dalį išlaidų kažkur paslėpti ir padidinti savo, kaip prodiuserio, pelna, bet galimybes tam ribotos. DD: OK, vadinasi, tam tikra prasme „nuolatiniai prodiuseriai“ liks. Bet ar atsisakius nuolatinių prodiuserių nesuintensyvėtų konkurencija, skatinanti geresnių projektų atsiradimą? Ir kodėl manai, kad po kelių mėnesių rinka nusistovės? Gal bus taip, kad dabar visi siuntinės projektus ir kaita vyks "kas tinklelį"? Bičiulis iš TV: LNK, kaip ir LTV, vienintelės turi IN-HOUSE production galimybe. Tuo tarpu TV3 turi mažutę žinių studijėlę, o iš prodiuserių gauna kasetes su gatavu produktu. Jokių investicijų į studijas, apšvietimą. Todėl net ne kartais, o dažniausiai TV3 permoka už tų pačių šviesų nuomą. Plius, pagalvok - kiekvienos progos (Kalėdos, Valentinas, naujas tinklelis) koordinavimas eina mažiausiai per 10 žmonių. Tai kainuoja daug resursų. LNK ir LTV atveju yra gerokai paprasčiau: studijos - vietoje, gamybos skyrius (žmogiškieji + techniniai resursai) - taip pat. Plius bazė ir, daugeliu atvejų, prodiuserių darbo vietos yra tame pačiame pastate. Tai palengvina komunikaciją labai smarkiai. Sakiau, kad rinka nusistovės. Pasikeis televizijos prodiuseriais, redaktoriai ir režisieriai persimaišys tarp tų pačių prodiuserių ir po metų vel turėsim status quo. Nes LNK supras, kad įlindo ten, kur jau ne kartą buvo, ir vis sprukdavo atgal. Nes įlįsdavo į didelio ir sudėtingo koordinavimo mašiną. TV3 neturėjo kitos išeities, todel dirba taip. Antra, gerų prodiuserių Lietuvoje nėra daug. Trečia, tinklelis ir biudžetas yra riboto talpumo. Todėl dabartinių (nuo vasario mėn) iki rudens einančių laidų tinklelis nusistovės, vasarą įvyks nedidelis mūšis dėl naujų projektų tarp televizijų/prodiuserių (visi siuntinės pasiūlymus visiems), o rudeniop pamatysim, kad daugiausiai tik 2 prodiuseriai turi laidas keliuose skirtinguose kanaluose tuo pačiu metu. Tai, turbūt, negalioja LTV atveju. sukurta DD

sukurta DD Beje, nuolatinių, pririštų prodiuserių skaičius nemažina konkurencijos ir kainų. Čia panašu į darbuotojų ofise darbą - ieškai būdų juos priversti galvoti, kurti kažką naujo. O ne išmeti vieną ir priimi kitą, kad įvyktų didžiulis postūmis kokybės srityje. DD: Įdomu, kiek vidutinis prodiuseris gauna? Bičiulis iš TV: Standartinio prodiuserio vidurkis yra +/-~3.000 -7.000 į rankas pagal autorinę. Plius: a) jokių (arba mažai) soc. garantijų; b) neribota darbo diena, bet tikrai minimaliai laisvadienių; c) krūva sugadintų nervų dirbant su nežinančiais ko nori TV vadais; d) NEapmokamos atostogos vasara (pinigus birželį už gegužę dar gauna, tada liepa, rugpjūtis ir rugsėjis - sausi, o pirmieji pinigai pasirodo spalį). DD: O paskaičius „Žmones“ atrodo, kad prodiuseriai vakarais geria „Kristal“ šampaną, o laisvalaikiu perka dvarus... Bičiulis iš TV: Prodiuseris, jeigu jau taip rimtai gyventi iš to, iš vienos laidos nepragyventų. Bet turint dvi ir daugiau laidų, pasidengia labai daug kaštų: nuo montažinės, kameros, žmonių iki ofiso, interneto ir t.t. O jeigu dar pats vedi (kaip S. Bartkaus, E. Mildažytės atveju)... Kontraversija: "Influentials" (arba "Prosumers", arba...) yra mitas 2008-01-28 20:37 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 12 Patiko (2) | Nepatiko (1) Buzz marketing, word-of-mouth marketing, influentials ir kiti panašūs pavadinimai... Šiais laikais jie yra madingi. Net paskutinis akademiškojo "Journal of Advertising Research" numeris yra skirtas tik šiam reiškiniui. Madingi tiek į vakarus nuo mūsų, tiek ir čia. Ko gero, pastaruoju metu Lietuvoje nebuvo nė vienos rinkodarai skirtos konferencijos, kurioje kas nors nesidalintų patirtimi šiuo klausimu. Vis dėlto p. Dunkanas Wattsas, Kolumbijos universiteto mokslininkas (dabar dirbantis Yahoo) pastaraisiais metais tyręs šį reiškinį, teigia, kad visa tai yra šlamštas. Tai - dar vienas marketingo mitas, puikiai tinkantis siurbti užsakovų pinigus. Apie tai - ilgas straipsnis Fastcompany.com. ""It just doesn't work," Watts says, when I meet him at his gray cubicle at Yahoo Research in midtown Manhattan, which is unadorned except for a whiteboard crammed with sukurta DD

sukurta DD equations. "A rare bunch of cool people just don't have that power. And when you test the way marketers say the world works, it falls apart. There's no there there."" Arba "The ultimate irony of Watts's research is that, if you really buy it, the most effective way to pitch your idea is ... mass marketing. And that is precisely what the wizards of Madison Avenue, presiding over our zillion-channel microniche market, have rejected as obsolete. "But that's the thing about magic," says Watts. "If it sounds too good to be true, it probably is." Mintys, vertos apmąstymų. "Čilija" pasirinko OMD 2008-01-28 12:16 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 8 Patiko (0) | Nepatiko (0) Sužinojome, kad "Čilija" pastaruoju metu darė ne tik kūrybinių agentūrų konkursą. Nuo šių metų jų media planavimo partneris bus ne "Initiative-VIA", bet OMD.

Šiek tiek apie TV produkcijos užkulisius. 1-a dalis. 2008-01-28 08:19 parašė Christian Interviu Rašyti naują Komentarų: 8 Patiko (1) | Nepatiko (0) p. A. Valinskui tapus laisvu prodiuseriu, pasiteiravome bičiulio televizijoje apie TV rinkoje vykstančius procesus. Nes kalbama, kad LNK nutarė didinti efektyvumą (seniai laikas, žinant jų nuolatinį atsilikimą nuo TV3) ir, kaip kitos televizijos, pereis prie „laisvų prodiuserių“ samdymo praktikos. DD: Kas vyksta rinkoje? Bičiulis iš TV: Buvo uždari, televizijomis pasiskirstę prodiuserių klanai (net K. Krivickas ir tas LNK nebeturi nieko, peršoko į TV3). Dabar LNK atsisakant nuolatinių prodiuserių bus sukurta DD

sukurta DD šiek tiek sujaukiama rinka, nes tie „nepriklausomi“ pradės eiti į kitus kanalus. Bet viskas nusistovės po poros - trejeto mėnesių. DD: Kodėl TV kanalai atsisako nuolatinių prodiuserių? Bičiulis iš TV: Ne, TV kanalai nėra suinteresuoti visiškai atsisakyti nuolatinių prodiuserių. Teoriškai prodiuseris yra tas, kuris gali už mažiausią kainą pagaminti kokybiškiausią produktą. Parametras "kokybiškiausias" atsiremia į 2 veiksnius - reitingus ir/ arba subjektyvų kūrybiškumą. Kaip ir agentūros/kliento, agentūros/production house santykiuose, taip ir televizijos/prodiuserio santykiuose yra daug nerašytų dalykų, kurių išmokstama su laiku. To neįmanoma aprašyti sutartyse. Pavyzdžiui, struktūros, cliffhangerių (kablių prieš reklamą/pabaigą) dėliojimas, sutarimas del to, ką rodome (politikus, kalinius, etc.), ko vengiame, kaip "žvaigzdės" ar herojai atidirbinėja marketingui ir taip toliau. Su prodiuseriu susipykstama dažniausiai dviem atvejais: a) netenkina santykiai (negera kokybė, "neina" projektas, o prodiuseris nieko nedaro, etc.), mala š..., vėluoja, nesirūpina promo ir t.t. b) lojalumo klausimas. Štai vienas iš nūdienos pavyzdžių. Žodžiu, vienai televizijai ištikimas ir lojalus prodiuseris prasigyveno ir išplėtė savo įmonę. Natūraliai pradėjo galvoti apie veiklos sferos/produktų plėtrą. O tam, žinoma, reikia eiti ir pardavineti per kitą retailerį - TV. Nueina, tarkim, iš LNK į TV3. TV3 sako: jo, tu geras prodiuseris, mes su tavim norim dirbti. Siūlyk, ką turi. Arba duodam projektą, nes jį geriausiai moki daryti (pvz, fake reality). Tada prodiuseris padaro produktą TV3. LNK baisiai įsižeidžia, bet supranta, kad prodiuseris yra nepriklausomas. De jure viskas yra gerai, bet de facto gaunasi taip: televizijos programų direktorius tokiam prodiuseriui NIEKADA nebesiūlys rinktis iš formatų/idėjų sąrašo, nes bijos, kad nuneš į kitą TV. Informacija, sezono starto/perpozicionavimo planai bus nuo prodiuserio slepiami. Tada prasideda koordinavimo ir struktūros harmonizavimo problemos. Imama bendrauti labai emocingai, o tada supranti, kad ilgai netempsi. Kitoje dalyje - apie LNK ir TV3 skirtumus bei efektyviausią programų kūrimo modelį. Visa tiesa apie reklamą 2008-01-27 15:17 parašė Christian Komentaras sukurta DD

sukurta DD Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (2) | Nepatiko (0)

Senas, daug kam gal ir matytas, bet nemirtingas filmas apie paslėptas prasmes bendraujant užsakovams ir agentūroms. Svajonių darbdavys 5 2008-01-25 17:34 parašė Nasa Svajoniu darbdaviai Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (0) | Nepatiko (0) VIASAT sunkiai sekasi rasti gerą žmogų marketingo vadovo pozicijai. Tavo bilietas į „show biz“ pasaulį čia.

Ryšių su visuomene kompanija „Integrity PR“ ieško darbuotojų, pasiryžusių dirbti ryšių su visuomene (RsV) srityje. Jei moki puikiai bei kūrybingai rašyti tekstus, labai gerai kalbi angliškai ir esi darbštus (- i), darbštus (-i) ir imlus (-i), atsiųst savo gyvenimo aprašymą (CV) ir motyvacinį laišką (kodėl Tave domina darbas RsV srityje), elektroniniu paštu info@integrity.lt iki š.m. vasario 1 d. (www.integrity.lt). Alternatyvus ryšių su visuomene agentūrų reitingas 2008-01-24 22:02 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 24 Patiko (0) | Nepatiko (0) Šią savaitę „Verslo Žinios“ paskelbė didžiausių Lietuvos RsV agentūrų topą. Vis dėlto, konsultacinis verslas - gan subtilus padaras. Matuoti jo sėkmę (arba nesėkmę) tomis pačiomis kategorijomis, kurios taikomos anglies gavybos ir plieno lydymo sektoriuose, greičiausiai nėra visiškai tikslu. Kaip mums pakomentavo vienas iš RsV rinkos atstovų, „keli stambesni užsakymai su daug išlaidų trečiosioms šalims/jų nebuvimas gali iškraipyti mūsų pajamas“. Su tuo sunku nesutikti. Ir dar pridedam pastabą: bandyti skaičiuoti agentūrų darbuotojų efektyvumą pagal apyvartą (ne pagal pajamas) yra irgi nėra tikslu. Nes žr. aukščiau. sukurta DD

sukurta DD Todėl RsV bendruomenės prašomi skelbiame alternatyvų topą, kuris sudarytas pagal tiesiogines pajamas: pinigus, gautus uz suteiktas konsultacijas, paslaugas ir komisinius, neįskaičiuojant subkontraktuojamų išlaidų (kurias nurodo apyvarta). Heeeeere we gooooo: 2007 metų tiesioginės pajamos iš agentūrų veiklos (atmetus savikainą, sąlyginai, be PVM, litais). Vieta RSV kompanija Topas pgl. pajamas VŽ topas pgl. apyvartą 1 Publicum 5'100'000 9'060'000 2 VRP | Hill & Knowlton 4'300'000 6'950'000 3 BVRG 2'100'000 4'400'000 4 Euro RSCG PR 1'800'000 4'500'000 5 Idea Prima 1'700'000 2'140'000 6 Integrity PR 1'600'000 2'480'000 7 PR Service Edelman 1'500'000 1'800'000 sukurta DD

sukurta DD 8-9 SKC 1'200'000 2'600'000 8-9 KPMS ir partneriai 1'200'000 1'730'000 10 AZ Communications 930'000 1'320'000 11 Viešųjų ryšių technologijos 850'000 1'235'000 Jeigu į sąrašą norėtų įšokti čia dar „nelistinguojamos“ įmonės, o jo dalyviai - patikslinti skaičius, mielai tai padarysime naudos marketingui (ir PR rinkai) vardan. Mums atsiųstoje žinutėje: „lentelė yra sudaryta savanoriškai, sąžiningai, gera agentūrų valia ir yra skirta vidiniam ryšių su visuomene agentūrų bendruomenės naudojimui. Todel ši lentelė NEGALI buti naudojama kaip rinkodaros ar rimtos analizės įnagis jokiuose kontekstuose.“ Negalime nepaminėti: komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) ir VŽ santykių štilį sukėlė panašus - reklamos agentūrų reitingavimo - klausimas. "Verslo žinios" į reklamos agentūrų reitingą nori sudėti visas bendroves, kurios save vadina reklamos agentūtomis. KOMAA, kiek girdėjome, prašė VŽ atskirti kūrybines agentūras nuo "gamybinių" ir taip pat reitinguoti pagal pajamas už parduotas kūrybines paslaugas (valandas), bet verslo spaudos lyderis nesutiko to daryti. VŽ paskelbus "Rodiklį" pirmuoju kūrybiniame reitinge, KOMAA sudarė alternatyvų agentūrų reitingą ir už pinigus paskelbė visuose didžiausiuose spaudos leidiniuose. Kūrybinį KOMAA reitingą rasite asociacijos tinklalapyje. Kada gi VŽ susitaikys su KOMAA? Juk visiems būtų geriau! Gal išeitis būtų skelbti "kūrybinių reklamos agentūrų" ir "visas reklamos paslaugas (maketavimo, gamybos, instaliavimo ir pan.)" agentūrų reitingus? Negi taip sunku susitarti?

sukurta DD

sukurta DD Kaip jau minėta, apyvarta ne daug ką nusako, o pajamų už tiesiogines paslaugas reitingavimo prasmė yra - "kuo agentūra aukščiau reitinge pagal pajamas, tuo jai geriau moka kiti klientai, o jei moka, vadinasi yra už ką", "jei agentūra generuoja pajamas ir didesnes nei praeitais metais, vadinasi, auga, t.y. vis geriau dirba" ir galiausiai agentūroms tai reiškia, kad didesni klientai juos kvies, o kviesdami pasitikės ir bus ramūs, kad dirba su Nr. x agentūra Lietuvoje. Ech.. ir ko gi agentūros dėl to kliento nepadarys... Bet svarbiausia stengtis būti kuo aukščiau "gerų darbų" reitinge. "Half of my advertising budget is wasted..." 2008-01-24 20:56 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) Jeigu mūsų atmintis nešlubuoja, šią nemirtingą frazę teko garbė išgirsti reklamos legendai p. D. Ogilviui. Bet jis tai girdėjo labai seniai. Šiais laikais jis išgirstų: "Marketers worldwide believe that 65% of their marketing spend had no discernible effect on consumers in 2007." Sukrečiantis faktas, ar ne? Daugiau apie tai rašo WARC. Išlaisvink savo prekės ženklą. Ir agentūrų fantazijas. 2008-01-24 08:05 parašė Christian Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) Netyčia užklydus į http://www.changethis.com/ portalą, į rankas mums pateko gana įdomus skaitalas, pavadintas „The Elongating Tail of Brand Communication“. Jo autorius – p. M. Iqbal, gavęs WPP grupės apdovanojimą už inovatyvias rinkodaros komunikacijos idėjas. P. M. Iqbalo teigimu, dabartinė paradigma, teigianti, kad prekės ženklas turi turėti tik vieną „brand idea“ (arba „brand essence“, arba „brand proposition“, etc.), yra beviltiškai pasenusi. Ji tiko vienkryptės masinės komunikacijos laikais, kai vartotojai prekės ženklą pažindavo daugiausiai iš TV, o žmonės marketinge juos matydavo sukurta DD

sukurta DD tik kaip beveidžių statistinių reikšmių „moteris, 25 – 40 metų, etc.“ masę. Tais laikais stengtasi nuspėti kuri „brand idea“ vartotojams patiks daugiausiai, aukojant visas kitas. Bet laikai pasikeitė. Todėl ir „single-minded brand proposition“ must die. Šiais laikais žiniasklaida pasižymi gausa ir įvairove. Tai leidžia kiekvienai nišinei tikslinei grupei komunikuoti jai pritaikytą „brand idea“ naudojant jai pritaikytą žiniasklaidą. Taip bus išvengta dirbtinės „brand idea“ selekcijos. Kai kurios idėjos nesugebės rasti derlingos dirvos, bet kitos sulauks sėkmės, arba puikiai sugyvendamos šalia, arba konkuruodamos. Todėl marketingo skyriai ir jų komunikacijos partneriai (reklamos ir PR agentūros) turi iš karto pasiruošti krūvą idėjų, kurios būtų testuojamos bėgant laikui. Don‘t predict; measure and respond. O dabar paimkime „Coca-cola“. Jie taip jau daro gana seniai: nuo reklamos paaugliams iki kampanijos „kaip skanu kirsti kotletus su Coca-cola“. O paskui paimkime vidutinę lietuvišką arba užsienio korporaciją Lietuvoje... P.S. Jeigu kyla noras paskelbti kokį manifestą, Changethis.com yra kaip tik tam skirta vieta. Ką daryti su tais vartotojais...? 2008-01-23 21:07 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Aplink visiems plojant vartotojų sukurtai žiniasklaidai (arba jos turiniui), kai kada galima ir nepastebėti, kad ne visos jos formos gyvybingos. Štai MTV uždaro savo "Flux" kanalą, kuriame gerą dalį klipų parinkdavo patys žiūrovai. Būnant Jungtinėje Karalystėje, žiūrėti "Flux" būdavo vienas malonumas: Lietuvoje tiek alternatyvos nepamatydavai per gerą pusmetį. MTV "Flux" bendruomenės prarasti nenori, todėl jai ketina pasiūlyti dalyvauti kuriant teminių kanalų MTV Base; Hits; Dance ir MTV2 grojaraštį.

sukurta DD

sukurta DD

Maži, bet labai svarbūs dalykai komunikacijoje 2008-01-23 08:39 parašė Nasa Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 17 Patiko (0) | Nepatiko (0) Mūsų skaitytojas R. atsiuntė tokį mūsų draugų iš “Verslo žinių” (automatiškai sugeneruotą) laišką: Sveiki, Siunčiame Jums sąskaitą už "Verslo žinių" leidinių prenumeratą. Mokėjimo paskirtyje būtinai nurodykite sąskaitos-faktūros numerį. Jeigu kils papildomų klausimų, kreipkitės į "Verslo žinių" prenumeratos skyrių telefonu (8~5) 252 6330. UAB "Verslo žinios" Niekas neskambino ir nesiteiravo ar norėtų R. kompanija pratęsti prenumeratą. Ką gali pagalvoti gavęs tokį laišką? Pirmoji mintis - “niekur nedingsit, vis vien užsisakysit mokėkit”. Žinoma, VŽ taip nemanė ir, turbūt, nemąno, net atvirkščiai, galvodama apie kliento patogumą ir stengdamasi išvaduoti jį nuo bereikalingų rūpesčių dėl prenumeratos termino pabaigos, iš kart siunčia sąskaitą, kurią belieka sumokėti. Akivaizdus nesusikalbėjimas. Iš R. pozicijos VŽ elgiasi įžūliai ir tai visiškai suprantama. Klaida yra VŽ pusėje – komunikuojant visada reikia galvoti apie tą su kuo kalbi ir suprasti kaip jis jaučiasi ir ką gali mąstyti. Geras pardavėjas galvoja ne apie prekę, o apie jos naudotoją. “Verslo žinios” turi pakeisti bendravimo “kampą” ir automatiškai generuojamą tekstą pakeisti į “naudą vartotojui”. Draugams iš VŽ ir jums apmąstymui dovanojame tokį tekstą: sukurta DD

sukurta DD Sveiki, Jūsų patogumui iš kart siunčiame sąskaitą už "Verslo žinių" leidinių prenumeratą. Jei pageidaujate ją pratęsti, tiesiog atlikite mokėjimą. Mokėjimo paskirtyje būtinai nurodykite sąskaitos-faktūros numerį. Jei nenorėsite pratęsti prenumeratos ar kils papildomų klausimų, lauksime Jūsų skambučio į "Verslo žinių" prenumeratos skyrių telefonu (8~5) 252 6330. UAB "Verslo žinios Taip kvepėjo Amerika... 2008-01-22 22:01 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Warc.com radome pranešimą, kad "Procter & Gamble" nutarė parduoti "Folgers". Kol kas tai tik gandai (t.y. P&G atsisako tai komentuoti), bet analitikai įsitikinę, kad taip ir bus. Kam dirbti rinkoje, kuri auga vos kelis procentus per metus? Manoma, kad "Procter & Gamble" parduos ne tik kavą, bet ir "Pringles" bei "Duracell". Kažkaip net gaila. Atgavus Nepriklausomybę, taip kvepėjo Amerika. Tačiau tai ir suprantama. Juk akcininkams iš jų vertės ne tiek daug, kiek turėtų būti.

Kuo skiriasi „Lietuvos Rytas“ nuo blogo? 2008-01-22 08:20 parašė Christian Rašyti naują Komentarų: 9 Patiko (1) | Nepatiko (0)

sukurta DD

sukurta DD Tuo, kad "Lietuvos Ryte" yra daug nereikalingos informacijos, nes norėdamas paskaityti šeštadienį apie užsienio reikalus, dar turi mokėti už "Gyvenimo būdą". O daugiau... Juk šiuolaikinis blogas yra tokia pati žiniasklaidos priemonė kaip ir laikraščiai. Žinoma, dalis blogų yra tokie patys senieji dienoraščiai „manęs niekas nemyli“, bet kita dalis jau seniai peraugo į kokybiškai naują formą. Ar nebūtų laikas juos pradėti vertinti kaip pilnateisę žiniasklaidos formą? Kažkada juk ir interneto portalai buvo „netikros žiniasklaidos“ pasaulio gyventojai. Mums yra žinomos dvi istorijos, iliustruojančios senovišką požiūrį į blogus. Pirmoji – pagarsėjęs p. L. Ulevičiaus ginčas su valstybinėmis struktūromis apie tai, ar blogeris gali gauti akreditaciją Seime. Antroji, mažiau žinoma – p. D. Blyno ginčas su komercine organizacija dėl galimybės gauti žurnalisto leidimą nemokamai žiūrėti filmus. Abu nelaimėjo. Tiesa, p. L. Ulevičiaus atveju reikėtų sakyti, „kol kas“, nes byla keliauja iš teismo į teismą. Argumentas atmesti prašymą akreditacijai Seime – tu turi pagal sutartį dirbti viešosios informacijos rengėjui. Bet kodėl tu turi dirbti rengėjui? Kodėl „rengėjas“ turi privilegiją prieš individualų asmenį? Kodėl atimama teisė būti laisvu žurnalistu? Juk jeigu tu „darai žurnalizmą“, tu jau tam tikra prasme ir esi žurnalistas. J. Basanavičius, P. Vileišis ir jų komanda irgi nebuvo profesionalūs žurnalistai, bet tai netrukdė pasirodyti „Aušrai“. Išeina taip, kad jie buvo pirmieji Lietuvos blogeriai: neturėję teisių, bet rašę vis vien, nes jautė pareigą. Dar vienas argumentas, kurį teko girdėti iš mūsų draugų „didžiojoje“ žiniasklaidoje – žurnalistai yra objektyvūs, o blogeriai viską pateikia iš savo pozicijos. Bet apie tai būtų galima nemažai diskutuoti. Kitas priekaištas – blogeriai ne žurnalistai, nes paprasčiausiai aprašinėja ir komentuoja įvykius, kurie nušviečiami „didžiojoje“ žiniasklaidoje. Bet ar tikrai visada taip? O ar „didžioji“ žiniasklaida Lietuvoje niekada nesinaudoja BNS ir kitų agregatorių paslaugomis? Žinoma, blogerius besąlygiškai pavadinti žurnalistais būtų neteisinga profesionaliai tuo užsiimančių žmonių atžvilgiu. Bet iš kitos pusės, lipdyti visiems blogeriams paviršutiniškų mėgėjų etiketę irgi būtų klaida. Na, o priežastis atmesti prašymą žiūrėti filmus „Forum Cinemas“, ko gero, aiški – blogai nėra populiarūs. Bet tai tik interpretacijos klausimas. Jeigu p. D. Blynas arba p. L. Ulevičius leistų laikraštį, kurį skaitytų keli šimtai Lietuvos gyventojų, jis greičiausiai leidimą gautų. Vadinasi, belieka įvesti oficialią blogų reitingavimo sistemą ir įvertinus, kad, pvz. sukurta DD

sukurta DD nezinau.lt blogas skaitomesnis nei kokios „7 meno dienos“, į visą situaciją pasižiūrėti kitaip? Tada bus ramu, kad kiekvienas įsisteigęs savo blogą leidimų neprašinės. Tad gal jau metas keistis? Net žinomas prekės ženklas "Yahoo" jau nebeišgelbės 2008-01-21 21:00 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 9 Patiko (0) | Nepatiko (0) Panašu, kad kadaise buvęs vienu iš interneto sinonimų, "Yahoo" portalas pamažu čiuožia į duobę. Sklinda gandai, kad ketinama atleisti apie 20 % darbuotojų (iš 12'000). Kadaise "Yahoo" marketingo vadovėliuose buvo minimas kaip sėkmingo verslo pavyzdys. Tačiau kad ir koks būtų stiprus "brand awareness", kad ir kokias pozityvias emocijas keltum, kai prarandi fokusą, prekės ženklas nebepadeda. Kas dabar yra "Yahoo"? Portalas? Paieškos sistema? Kas dar?

Pagaliau. BITĖ keičia prekės ženklą 2008-01-21 08:16 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (0) | Nepatiko (0) “Bitės” virsmo į “Vodafone” dar reikės palaukti - “Bitė” pati atsinaujina. Šaltiniai teigia, kad kūrybiniai darbai atliekami ne Lietuvoje, o brando atnaujinimo liko laukti labai nedaug. “Bitės” komunikacijos vadas Gary McGuire apie re-brandingą diplomatiškai nutyli, bet netikėtumų žada: sukurta DD

sukurta DD “In terms of bite, as i chatted before i am continuing to get under the covers of the bite brand and find ways to make it as strong and relevant to the market as possible. I hope some changes are already being noticed and that definitley more are on their way. The brand is surprising so expect a few surprises moving forward.” Atrodo, neapanašu, kad akcininkai siektų kuo skubesnio “Vodafone” klonavimo, veikiau ieškoma sprendimo, kaip toliau ir kuo sėkmingiau vystyti verslą Lietuvoje. Galbūt “Bitės” brando transformacija padės kompanijai tapti konkurentabilesne ir bus lengviau ant naujojo pagrindo “dėlioti” technologinius sprendimus. Rinka prisotinta, reikia išlaikyti esamus klientus, tad logiškiausias “Bitės” žingsnis būtų dar labiau “žmogiškėti” ir taip kurti glaudesnį ryšį su klientais. “Omnitel” šiame fronte turėtų įžvelgti grėsmių.

Svajonių darbdavys 4 2008-01-21 08:15 parašė Nasa Svajoniu darbdaviai Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) ADNET ieško Media projektų vadovo. Skelbimas čia. „InBold“ kviečia Lietuvos studentus ir jų dėstytojus dalyvauti "Google Online Marketing Challenge" konkurse. Daugiau apie tai "guglėje". Apie MILK 2008-01-18 09:27 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 25 Patiko (0) | Nepatiko (0) Maždaug prieš metus "Leo Burnett" paliko dauguma darbuotojų ir sukūrė independent kūrybinę reklamos agentūrą MILK. Žingsnis visiškai logiškas, turint omeny, kad daugiausiai income generuoja lokaliniai klientai. Praeito amžiaus 9m ir 0m dešimtmetyje vaizdas buvo kiek kitoks, bet šiandien lietuviški klientai užaugo ir subrendo. Jau stebėjome ir dar kartais stebime reklamos agentūrų transformacijas, kuomet komandos nusprendžia pabėgti ir patys gauti visą pelną: SB&G (Stewart Baublys & Gabriele), MCC, "Strategijos Laboratorija", "Joy Silver", PetPunk. Vieni sėkmingesni atvejai, kiti nelabai. MILK kitoks, sukurta DD

sukurta DD nes niekas taip ir neišėjo, t.y. niekas nepasikeitė, tik klientai moka kitam uabė. Kažkas panašaus įvyko su "Garage 4x4", kai susibūrė "Not Perfect". Atsiskirti ir sėkmingai daryti verslą gali tik stiprios asmenybės ir komandos, Jei asmenybės savimi patikės, tikėtina, kad sulauksime panašių dalybų, o jei ne, vadinasi verslininkai suprato, kad verslas priklauso nuo jų - asmenybių ir dalinsis verslu. Kaip kas ir kodėl įvyko su MILK - jau istorija (nors ir apipinta kalbomis), bet kaip sako Stephenas Feinbergas iš "Cerberus" (rašė "Versus"): "Prasminga tai, ką galime padaryti šiandien, grįžimas į praeitį nereikšmingas". Tikimės, kad "Leo Burnett" dar pavirs į feniksą, o MILK sėkme abejoti neturime pagrindo - "milkai" su "notperfektais" yra, kone, geidžiamiausi reklamos agentūrų brandai šiandien. O gal labiau "most buzzed" - tie, apie kuriuos daugiausiai kalbama? Bet geriausiai apie tai "kalba" agentūrų darbai. Aną savaitę gavome kelis užklausimus dėl darbo skelbimų. Beje, kol karvės nekainuoja, siųskite ir jūs. Pirmieji buvo "InBold" su tekstu ir MILK su maketu. Trumpai pasiteiravome Rimanto Stanevičiaus, MILK kūrybos direktoriaus kuo gyvena "milkai" šiandien.

Rimantas Stanevičius, MILK kūrybos direktorius “Bandome atsišviežinti, todėl ieškome keleto kūrybininkų. Vieno rašančio, kito paišančio. Kai juos rasime, agentūroje bus 25 žmonės. Pastaruoju metu mes ne itin aktyvūs konkursantai, todėl pagrindinių mūsų klientų sąrašas yra nepasikeitęs ir atrodo maždaug taip: • OMNITEL (Ežys, Omnitel Extra, Omni Connect), • ERGO, • VŽ (Verslo klasė, cv.lt), • DANBALT (FamClub, Danija), • ALFA.LT, • VILNIAUS DEGTINĖ (Sobieski Impress), • SPA VILNIUS, • VILNIUS EUROPOS KULTŪROS SOSTINĖ 2009 • kt. sukurta DD

sukurta DD

Kai kurie pastebėti MILK darbai:

sukurta DD

sukurta DD

Daugiau MILK darbų čia. Skeptikams apie postų kainas DienosDuonoje: MILK šis postas kainavo: kokias 1-2 kūrybos direktoriaus ir 2-3 dizainerio valandas. Mums - keletą darganotų vakarų valandų. Taigi visi sumokėjo. Kaip pasidaryti p. L. Šimonio dydžio šlovę? 2008-01-17 21:00 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 20 Patiko (0) | Nepatiko (0) Ačiū S. už nuorodas. Jos tikrai vertos dėmesio: p. L. Šimonio pranešimas apie save. O jeigu "Google" suvesite "The New Rules of Marketing and PR pozicionavimas" ir tada paspausite nuoroda i "Adobe Press" puslapius, rasite dar vieną citatą. Dirbate su juo? Na žinote... Taip Europoje tikrai negali atsitikti... 2008-01-17 20:25 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0)

sukurta DD

sukurta DD JAV kilo juokingas sujudimas, kuris kai kurių dalykų neapsėstam žmogui tikrai nesuprantamas. Bet pradžiai - ką manote apie šią reklamą? Įžiūrite ką nors? Mes tai ne, bet Valstijose prekybos tinklui "Target" pasipylė kaltinimai seksizmu. Neva mergina išsižergusi pačiame taikinio centre, o tai sublimuoja, suponuoja ir sugestikuoja. Bet dar juokingesnis yra "Target" komunikacijos skyriaus atsakymas į blogerio pasiteiravimą apie šią reklamą: Thank you for contacting Target; unfortunately we are unable to respond to your inquiry because Target does not participate with non-traditional media outlets. This practice is in place to allow us to focus on publications that reach our core guest. Once again thank you for your interest, and have a nice day." Lietuvoje taip nebūtų. Fear and loathing...: Lietuvoje „Gorilla“ lygio reklamą kursime po 10 metų 2008-01-17 09:57 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (1) | Nepatiko (0) Pirmoji posto dalis buvo apie reklamos užsakovus. Trumpai grįžtant prie jų, belieka pastebėti, jog yra liūdna, kad esame maža rinka. Todėl marketingo skyriuose – ribotas kiekis Vakarų Europos gyventojų. Todėl po tarptautinių korporacijų fasadais Vilniuje dažnai slepiasi tokie patys lietuviški arba rytų-europietiški UABai. Ir visi ten verda tose pačiose postsovietinėse idėjose. Iš ko tada mokytis būsimam marketingo dievui? Kaip įgyti proto ir neįgyti kvailos arogancijos? Bet užteks apie marketingo mergaites. Agentūrose vieni šventieji? Nė truputėlio. Dar viena svarbi priežastis – dažnas reklamos agentūrų nesugebėjimas pagrįsti savo įdėjas ir įrodyti, kad jos veiks.

sukurta DD

sukurta DD Juk man ir pačiam norisi garantijų, kad pasiseks, kad ir koks nutrūktgalvis būčiau. Norisi paskaičiavimų, kad nestandartiniai sprendimai atneš tam tikrus rezultatus. Dabar arba po metų, bet rezultatus. Nes tu kone kiekvieną dieną seki pardavimų kreivę. Tu skaičiuoji ir prognozuoji. Tu investuoji pinigus reklamuodamasis. Nori ROI. Todėl nori ir savo partnerių supratimo. Bet Lietuvoje agentūros ne kiekvieną kartą stengiasi (ypač, jeigu tai koks mažesnis projektas) įdėti maksimalias pastangas, dažnai apsiribodamos komentaru „mums ši idėja patiko“, „mes manome“, „diskutavome“ ir „breinstorminome“. Bet aš irgi menininkas: lankiau muzikos mokyklą, studentiškais laikais pusę laiko praleisdavau su Dailioškės „barako“ Latako gatvėje chebra, o dabar skaitau Haruki Murakami. Tad ar mano estetinis jausmas yra blogesnis uz kokio kopiraiterio vien tik todėl, kad likimas mus nubloškė į skirtingas kėdes? Ir ką dabar mudviem su juo daryti, jeigu man jo idėja nepatiko? O ką daryti, jeigu paprasčiausiai atsiunčia kelis variantus ir pasiūlo išsirinkti, nesivargindami parašyti kodėl atsiuntė ir tą, ir tą? Arba kai pasiūlo standartinį media planą, kurį ir pats susikonstruotum iš į ofisą siunčiamų „nestandartinės media“ pasiūlymų? Tokie sprendimai ir pateikimai nekelia pasitikėjimo, nes tai rodo, kad neskaičiuojama, nesigilinama ir nesistengiama padaryti kuo geriau. Iš partnerio norisi konkrečių ir pagrįstų rekomendacijų, gilios analizės, o ne kelių iš TNS Lietuvos gyventojų tyrimo nukopijuotų slaidų ir šiaip jausmo, kad tai veiks. To nepasitikėjimo ir ironijos prideda dar ir tai, kad agentūrų prizai „Adrenalinuose“ ne kiekvieną kartą atspindi kampanijos rezultatus. Džiaugiamasi nestandartinėmis media ir kūrybinėmis kampanijomis, aplink giriamasi, kad jos pasisekė, nors pusė rezultato priklauso nuo faktorių, kurie mažai žinomi reklamos agentūroms, o užsakovai dėl prizų (ar šiaip nematydami reikalo dalintis informacija) nutyli. Juk kiekvienam norisi galvoti, kad tavo reklama laimėjo apdovanijimą. Ir dar projektų vadovui galvelę paglostyti. Bet gal visi išaugsime tas vaikystės kelnes. Tik reikia purenti dirvą pokyčiams. Marketingo žmonės kartu su agentūromis turėtų daugiau laiko ir pastangų skirti darbui su CEO lygmens žmonėmis įrodinėdami kūrybiškumo galią reklamoje. O agentūros - daugiau investuoti ir laiko, ir pastangų pagrįsdamos idėjas. Va, tada ir turėsime ikoniškų reklamų, kurios ir laimės prizus, ir „draivins seilus“. Pabaigai - Brandchannel challenge. Tai susiję su šio dviejų dalių posto tema: Kas pasakys kur yra gera ir veiksminga reklama, o kur - šlamštas arba Kaip rasti bendrą kalbą?

sukurta DD

sukurta DD

Jeigu viso teksto apie "Benneton" nesimato, jį galima perskaityti čia. Kaip reklama atsiperka. Netyčia. 2008-01-16 23:02 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 7 Patiko (0) | Nepatiko (0) Italų menininkas Graziano Cecchini vakar Romos centre įgyvendino protesto akciją prieš Italijos vyriausybę, kuri, neva yra neveiksni. G. Cecchini ypač norėjo atkreipti dėmesį į paaštrėjusią šiukšlių problemą Italijoje. Menininkas protestui išsirinko įdomų būdą – nuo laiptų paleido pusę milijono spalvotų kamuoliukų Trevi fontano link. Meninkas buvo trumpam suimtas, jam, žinoma, buvo išrašyta 20000 eurų bauda, turistai rinko kamuoliukus kaip suvenyrus, o visa žiniasklaida įvykį naudoja kaip “atpalaiduojantį siužetą” žinių pabaigoje…

Nieko neprimena? Belaukdamas Christian siurbčiojau arbatą ir išsprogdinęs akis žiūrėjau sieninį TV be garso rodantį BBC žinias ir šį reportažą. Šalia prie kito stalo sėdėjo du nepažįstami vyrukai. Vienas jų mane pastebėjęs irgi žvilgtelėjo TV link ir klausiamai numetė bičiuliui repliką: “Sony Bravia?”. sukurta DD

sukurta DD Sutapimas atnešęs “Bravia” milijoninį “viewership”. "Žalumas" - nevykėliams. Gudresni yra "sveikesni" 2008-01-16 22:27 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 8 Patiko (0) | Nepatiko (0) Visiems masiškai puolant matuotis bebriukų ir zylučių draugų kepures, "Coca-Cola" matuojasi sveikatos sombrero. Tai skamba kur kas originaliau ir tikrai išsiskiria jau pradedančiame įkyrėti gamtos mylėtojų chore. Pasak "The Wall Street Journal", JAV mokslo tyrimų institutų konsorciumas išnaudos "Coca-cola" butelius vartotojams informuoti apie širdies ligas: "Coke will run an advertising campaign and feature the NHLBI’s Heart Truth campaign and Red Dress logos on 2.5 billion bottles and cans of Diet Coke, Caffeine-Free Diet Coke, and Diet Coke Plus, a soda enhanced with vitamins and minerals, starting later this month through May."

Ką daryt, kai tavęs nemyli niekas, ką daryt...? 2008-01-16 13:27 parašė Christian Rašyti naują Komentarų: 9 Patiko (0) | Nepatiko (0) Sunku patikėti, bet tai įvyko - LNK išsiskyrė su A. Valinsku. Daugiau informacijos Delfi. p. Z. Sarakienei tapus generaline direktore, to tikėjomės kiekvieną akimirką. sukurta DD

sukurta DD Dabar liko sužinoti "Sveikatos ABC" likimą. LNK ten irgi praranda nemažai pinigų... NOKIA iš GREY pereina į JWT 2008-01-16 00:01 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) „SAN Vilnius“, kurie atstovauja JWT (J. Walter Thompson) reklamos agentūrų tinklą, nukrito mana – naujas klientas NOKIA.

Dar nuo 2007 metų sausio vykęs pasaulinis NOKIA konkursas baigėsi rugsėjį JWT pergale. Perėmimas prasidėjo rudenį, o pabaiga – 2008-ųjų sausį. Mūsų žinomis NOKIA perėjimas Lietuvoje jau įvyko. Su kuo lieka "Grey", kaip tai įtakos "SAN Vilnius" verslą ir kaip tai vertina "lietuviški" NOKIA, paklausėme kompanijų atstovų, bet atsakymų dar negavome. NOKIA konkurso „trumpąjame sąraše“ (shortlist) buvo DDB, JWT ir „Bates Asia/Grey“, rašo „Brand republic“. JWT bus atsakingi už NOKIA reklamos kampanijų įgyvendinimą ir pritaikymą (adaptavimą) 95-se šalyse. Tuo tarpu Wieden+Kennedy mėnesiu anksčiau laimėjo telefono aparatų reklamos kūrimo konkursą. NOKIA atskyrė telefonus nuo globalios komunikacijos, taigi JWT glaudžiai dirbs su W+K. Susitarimas neapima „Nseries“ dalies su kuria ir toliau dirbs LOWE. Svajonių darbdavys 3 2008-01-15 23:59 parašė Nasa Svajoniu darbdaviai Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0)

sukurta DD

sukurta DD

Klausimas kūrybiškam verslo pradui: “how far can you go?” 2008-01-15 08:04 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 7 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kažkaip pradedam daugiau kalbeti apie kūrybiškumą... Galite jau pradėti kaltinti “kūrybininkų, menininkų godomis”. Stengiamės kalbėti argumentuotai, nors vienintelis dalykas kurį visada sunku pagrįsti, tai emocija. Berods, PC “BIG” Vilniuje visai neseniai aptikome “Hansa banko” “eksperimentinį” skyrių, kurio vitrinoje puikuojasi plakatas: Bankas norėjo pasakyti, kad visur ir bet kada gali paskambinti “Hansai”, todėl nuprojektuoja mus į pakankamai netikėtą situaciją – sienų dažymą ir sako, kad net ir ten “ryšys” su banku išlieka. Neblogai, bet emociją galima buvo išreikšti stipriau. Iki visumos trūko vieno žingsnio – leisti tas sienas dažyti. Kodėl nepadaryti vienos sienos, kurią iš tiesų gali apipaišyti - galėtum palikti vaikus prie "linksmosios sienelės" kol tu tvarkai reikalus banke ar pats pakeverzoti kokią nors nesamonę po sunkios darbo dienos ir gauti keletą teigiamų emocijų? “Ar galima banke dažyti sienas?. TAIP. Gauti atsakymus į finansinius klausimus telefonu taip pat realu ir paprasta. Skambink 1884" Kaip toli JŪS eisite? sukurta DD

sukurta DD Fear and loathing in Vilnius: "Be brave" 2008-01-14 07:25 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 14 Patiko (0) | Nepatiko (0) Ne kartą mums teko būti liudininkais karštos diskusijos apie tai, kodėl Lietuvoje yra tiek mažai geros reklamos. Keista, juk visos pusės – ir užsakovai, ir reklamos agentūros – sutartinai tvirtina, kad nori nestandartinių, drąsių idėjų. Tiek media, tiek kūrybinių. Bet kai ant stalo atsigula pasiūlymai, dažnai užsakovams sunku joms pasiryžti. „Not Perfect“ kažkada turėjo (o gal ir tebeturi) mačiūnišką „Be brave“ prizą, kurį teikdavo jiems už drąsias kampanijas. Prizą įsteigti lengva. Bet kaip pasiryžti tą drąsią kampaniją įgyvendinti? Jeigu agentūros pačios nesutaria kas yra gera ir veiksminga reklama, kaip užsakovui būti tikram, kad nesuklys, pritardamas pašėlusioms kūrybos direktoriaus idėjoms? Ar „Not Perfect“ kurta SEB reklama drąsi? „Kalnapilio“? Ji gera ar bloga? Plius dar duoda rezultatų? Arba „Ežio“ reklama su nindze? Arba... (įsirašykite patys). Projektų vadovų tikslas yra laimėti projektus ir juos išlaikyti, marketingo berniukų ir mergaičių – vykdyti planuojamus pardavimų biudžetus. Jeigu nesuvaldei savo kūrybingųjų partnerių, nepaleidai veiksmingos kampanijos (kas ne visada yra tas pats kas kūrybiška kampanija), nepadarei metinių pardavimų planų, tai anksčiau ar vėliau ateina pokyčiai. S. Kierkiegardas teigė, kad žmogus miršta vienas. Tai va, marketingo skyriuje irgi dažniausiai atleidžia po vieną. Reklamos agentūros blogiausiais atvejais patiria kolektyvinę bausmę – konkursą. Bet tada bent jau savame rate komentuoji, kad nebuvo chemijos, kad klientas šiaip nebuvo the most brightest... Todėl užsakovų ir reklamos agentūrų santykius valdo nežinomybė bei nepasitikėjimas. Ir tam yra daug priežasčių. Pirmoji – tam tikras vadovų tipas, „kabantis“ virš CMO galvų. Jie, įgiję patirties marketingo Lietuvoje gimimo laikais, vėliau tapo su juo mažai susiję. Tai dar jokia bėda. Bet bėda prasideda tada, kada jie yra su juo ir mažai susiję, ir juo nebesidomi, tačiau priimant sprendimus aktyviai dalyvauja. Pažįstama? Ne vienas kompanijos marketingo skyriuje galbūt ir ryžtųsi eksperimentams, bet spaudimas, kad būtų pasirinktas suprantamas bei saugus kelias, kuris garantuodavo sukurta DD

sukurta DD rezultatus ir prieš daugelį metų, dažnai yra pernelyg stiprus. Tai liečia tiek kūrybinius vizualinius, etc. sprendimus, tiek ir patį žiniasklaidos panaudojimą. Išaugusiems TVspauda-radijas media planavimo pasaulyje, nauja žiniasklaida ir nauji būdai atrodo pernelyg svetimi. Todėl dalykai, kuriuos sunku išmatuoti ir su kuo nėra patirties, dažnai tampa „the no-go territory“. Net jeigu tavo vadovas dažnai ir yra žmogus, kuris iš principo leistųsi eksperimentuoti, jis irgi turi savo vadovą, kuriam atsakingas. O tas – dar kitą vadovą. Ir kiekvienas iš vadovų, būdamas atsakingas už savo prekės ženklą, šalį ar regioną, siekia „padaryti biudžetą“. Nuo to priklauso ir jo, ir tavo karjera. Todėl visi linksta į tai, kas patikrinta ir garantuos rezultatą. Tęsinys vėliau. Svajonių darbdavys 2 2008-01-13 21:56 parašė Nasa Svajoniu darbdaviai Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) „TradeDoubler“ - tarptautinė interneto rinkodaros kompanija, veikianti 18-oje šalių į darbą Lietuvoje priims Media planuotoją. „TradeDoubler“ yra subūrusi didžiausią interneto reklamos tinklą Lietuvoje, vienijantį per 500 tinklapių, teikia interneto reklamos paslaugas bei specializuotus sprendimus, kuria pažangiausias skaitmeninės rinkodaros technologijas. Mūsų klientai – garsios Lietuvos ir užsienio įmonės bei reklamos agentūros. Jei Jūs: - esate įgijęs (-usi) aukštąjį išsilavinimą ar esate paskutiniųjų kursų studentas (-ė); - esate savarankiškas, šiuolaikiškas ir energingas žmogus; - domitės internetu ir esate aktyvus (-i) jo naudotojas (-a); - puikiai dirbate kompiuteriu, bendraujate anglų kalba; - turite darbo patirtį reklamos srityje (privalumas). Būtumėte atsakingas (-a) už interneto reklamos kampanijų planavimą, pasiūlymų klientams rengimą. Dirbtumėte biure Vilniuje, jauname ir draugiškame kolektyve, dalyvautumėte tarptautiniuose mokymuose bei konferencijose.

sukurta DD

sukurta DD Mes siūlome geras darbo sąlygas, įdomų darbą sparčiai besivystančioje rinkoje, stabilioje tarptautinėje įmonėje. Gyvenimo aprašymą (CV) bei motivacinį laišką prašome siųsti el. paštu job.lt@tradedoubler.com

„Lietuvos draudimas“ „Media House“ keičia į „Trendmark Universal McCann“ 2008-01-11 18:07 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 18 Patiko (0) | Nepatiko (0) Dar nuo lapkričio mėnesio besitęsiantis „Lietuvos draudimo“ media partnerio paieškos konkursas baigėsi „Trendmark Universal McCann“ laimėjimu. Sužinoję daugiau apie aplinkybes, pranešime. Atlapaširdžiai ir saviironiški Rusijos reklamos kūrėjai 2008-01-11 09:28 parašė Nasa Interviu Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Dauguma pripažintų “komunikacinių” leidinių metų sandūroje pateikė prėjusių metų apžvalgą ar kitų prognozes. Vieniems tai sekasi geriau, kitiems prasčiau. Jums pateikiame keletą rusiškosios Adme.ru ištraukas iš interviu su Rusijos reklamos agentūrų kūrybos direktoriais ir kitais “svarbiausiais” žmonėmis. Rusijos rinka net nepalyginamai didesnė, industrija išbujojusi, pinigai, atrodo, kosminiai, tačiau kaimynės milžinės reklamos agentūras kankina tie patys ir Lietuvoje girdimi rupesčiai: klientai nori “atsargių sprendimų”, gerų žmonių trūkumas, nėra laiko ir… pan. Reklamos žmonės, kaip ir dauguma rusų, atviri... Jurijaus Sergejevo iš ”Young & Rubicam Moscow” atsakymas į klausimą apie tendencijas labai reklamiškas. Klausimo ir atsakymo

sukurta DD

sukurta DD derinys - dvi raidės ir vienas ženklas pasako daugiau nei kai kurie išsamūs postringavimai. Gero pasiskaitymo.

Юрий Сергеев, креативный директор "Young & Rubicam Moscow"

Руслана Харитонова, креативный директор "АМК Znamenka"

Константин Шипов, креативный директор "BBDO Moscow"

Ирина Зверева, креативный директор агентства «Родная Речь»

sukurta DD

sukurta DD

Роман Фирайнер, креативный директор "Instinct" 1. Весь мир говорит о том, что отношения между брендами и потребителями становятся ближе и их характер очень сильно меняется. Об этом твердили на каждом «рекламном перекрестке» в 2007 году. Что скажете о реализации этого тренда в российском креативе? Руслана Харитонова, АМК Znamenka: Мировые тенденции бессильны))) Отношения может и есть, но реклама здесь ни причем. Брэнды, обращаются к людям, как к недоумкам и говорят странными словами из рекламы — «Давайте, как будто бы вы куда-то все время стремитесь, а мы как будто бы настроение праздника на пути вашего успеха!». Реклама пока, «третий лишний» в этих отношениях. Зря, отношения — это выгодно! Любовь, она же не требует доказательств. Юрий Сергеев, Y&R: Чё? 2. Какую самую забавную/необычную/поразительную фразу услышали вы от своих клиентов в этом году? Руслана Харитонова, АМК Znamenka: «Из того что было представлено, ваше не понравилось меньше всех. Поздравляем! Остальные просто выкинули». (Искренность больших клиентов). Ирина Зверева, «Родная Речь»: «Спасибо!!» 3. Что и как изменил 2007 год в российском креативе? Какие тенденции наметились? Руслана Харитонова, АМК Znamenka: Нам поможет наступающий и очевидный информационный хаос. Люди сами очень нуждаются в указателях. Поэтому реклама станет более проста, более функциональна, ответственна, и похоже, менее цинична, как и положено навигатору. Придется направить циничность в мирное русло. Ты же не будешь выделываться перед человеком, который сам задает вопрос, и отвечать сексуальным голосом тоже не станешь. Лишнее. К тому же, люди сами уже неплохо sukurta DD

sukurta DD делают экспертизу того или иного вопроса. Поэтому рекламе придется быть чем-то реально лучше, чтобы конкурировать с компьютерной мышкой. Пока что многие рекламные сообщения – это зашифрованные и вынесенные на люди агентско-клиентские отношения, сериальные баталии: «Убей стратега», «Не родись красивым копирайтером», и «Наша прекрасная брэндменеджерша». И еще мне кажется многие рекламные люди стали понимать, что именно они могут снизить процент дурновкусия в рекламе, а то почтенная публика так и будет думать, что рекламой занимаются одни дармоеды. Ирина Зверева, «Родная Речь»: Очень много значимых и толковых людей продолжает уходить из рекламы в смежные и не очень профессии. Им на замену не родились еще. Индустрия отчего-то стала сильно бедна интересными людьми. Новички приходят с горящими глазами, да. И как-то сразу про деньги. 4. Сколько раз за этом году у вас были рабочие воскресенья? Вспомните самый длинный рабочий день в этом году? Чем вы занимались? Вспомните самый тяжелый день — что тогда произошло? Константин Шипов, BBDO Moscow: Раз пять-шесть. Самый долгий день — 23 часа, по моему, для радио ретро. Тяжелых дней не бывает, мне за счастье на такую работу ходить. 5. Какая работа, из созданных вашей командой в 2007 году, запомнилась вам больше всего? Расскажите подробнее об этом проекте. Что он качественно изменил в вашем агентстве? Юрий Сергеев, Y&R: Никакую. Все клиенты одинаковые. «Хотим болт на 15 и гайку к нему на 17». Мы говорим: «Советуем подумать, диаметры не совпадают — удовольствия не получите», а они в ответ: «Точи, тебя не спрашивают». Вот и точим. Константин Шипов, BBDO Moscow: Нет такой работы. Качественные были, прорывных нет. Так что нечем хваcтаться. 6. Обещаете ли вы в следующем году выиграть награду в Каннах? Ирина Зверева «Родная Речь»: Нет. Роман Фирайнер, "Instinct": В плане Путина этого не было. sukurta DD

sukurta DD Svajonių darbdavys 1 2008-01-10 22:25 parašė Nasa Svajoniu darbdaviai Rašyti naują Komentarų: 17 Patiko (0) | Nepatiko (0) Inovatyviausia interneto rinkodaros agentūra InBold, veikianti visose Baltijos šalyse, priims į darbą PARDAVIMŲ VADOVĄ/ Ę, jei kandidatas/ė turi: · Bent dviejų metų pardavimo ir rūpinimosi klientu verslu patirtį; · Praktinių rinkodaros ir interneto naudojimo žinių; · Noro greitai mokytis; · Sugebėjimą sklandžiai dėstyti mintis anglų ir rusų kalbomis; · Kūrybišką požiūrį į problemas ir jų sprendimus. InBold siūlo: · Galimybę įgyvendinti Baltijos šalyse dar nematytus kontekstinės reklamos projektus; · Galimybę tobulėti agentūros sąskaita; · Laisvą darbo grafiką ir tik nuo rezultatų priklausantį atlygį; · Prisidėti prie šauniai darbingos komandos; CV ar savo paaiškinimą, kodėl Jūs geriausias, siųsti adresu parduosiu_viska@inbold.lt

Dažniausiai į darbą norisi priimti žmogų, kuris mąstytų panašiai kaip tu, ar ne? Jei darbuotojas atsilieps į darbo skelbimą Dienos Duonoje, gali drąsiai jį kviesti pokalbiui. Priimame "komunikacinius" darbo skelbimus į dienosduona@yahoo.com KOMAA turi tapti Komunikacijos Asociacija 2008-01-10 08:12 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 22 sukurta DD

sukurta DD Patiko (0) | Nepatiko (0)

Įdomus klausimas: kodėl Lietuvoje, kitaip nei kitose Europos šalyse, nėra jungtinio „body“, kuris vienytų visas puses, dalyvaujančias reklamos ir marketingo gyvenime? Kol kas turime dvi organizacijas – KOMAA ir Marketingo specialistų asociaciją. KOMAA tikslai aiškūs – atstovauti reklamos verslo interesus. MSA savo interneto puslapyje deklaruoja, kad jos tikslas – keitimasis patirtimi. Ar šis labai siauras tikslas nėra viena iš priežasčių, dėl kurių MSA tik vegetuoja? Juk keistis patirtimi boulinguose greitai nusibosta. Jeigu MSA atstovauti jos dalyvių interesams trūksta patirties ir sugebėjimų, gal tada imkime ir išplėskime KOMAA koncepciją? Tegul ji tampa pagrindu naujai asociacijai. Ar marketingo skyriuose dirbantys žmonės kaip Lietuvoje esančios verslo aplinkos dalyviai turi ABSOLIUČIAI kitus tikslus nei reklamos agentūrų asociacijos nariai? Ar kasdienio darbo specifikoje nėra jokių sąlyčio taškų? Ar nėra bendrai svarbių dalykų? KOMAA dažnai kaltinama neveiksnumu, bet ji nėra mirusi. Įdirbis, vardas, struktūra yra. Tereikia „perpozicionuoti“. KOMAA jau dabar imasi veikti bendroje – tiek užsakovų, tiek ir reklamos agentūrų – teritorijoje. Bet dabartinė KOMAA negali viena atstovauti visos rinkos, nes ji yra tik viena rinkos dalyvių pusė. Pavyzdžiui, puiki iniciatyva sukurti lietuvišką reklamos terminologiją. Tačiau ji yra „neprivaloma“ žmonėms iš užsakovo pusės, nes tai atrodo kaip „reklamščikų“ primestas kūrinys. Arba Lietuvos reklamos biuro sprendimai... Jų bendrovės dažniausiai laikosi, bet iš tiesų kol kas LRB galima vertinti tik kaip organizaciją, atstovaujančią nežinia kieno interesus. Kas jos nariai? Kas juos ten delegavo? Kodėl aš turėčiau laikytis jų sprendimų? Jeigu Savivaldybių asociacija, pasikvietusi kelis ekspertus, įsteigs Reklamos ir dorovės korekcijos komitetą, ar jo nuomonės irgi reikėtų klausytis? Tiek nustatant rinkos standartus, tiek ir užsiimant lobistine veikla, turi dalyvauti visos pusės. Todėl naujosios KOMAA nariai turėtų būtų ne tik reklamos agentūros, bet ir žiniasklaidos kanalai, ir didieji reklamos davėjai. Kaip, pavyzdžiui, D. Britanijos „The Advertising Association“. Visų jų bendras interesas yra ginti tiek reklamos ir komunikacijos galimybes (pvz., švelninti alkoholio, reklamos vaikams ribojimus ir pan.), tiek nustatyti rinkos standartus (auditorijos tyrimus, stumti inovacijas, nubrėžti ribą tarp to, kas yra padoru ar ne ir pan.), tiek bendradarbiavimo formas (pvz., dėl konkursinio mokesčio), šviesti abi puses ir t.t. Tai būtų dar vienas žingsnis link rinkos brandos.

sukurta DD

sukurta DD Tegul būna atskiri skyriai (reklamos planavimo, media kanalų, užsakovų, kūrybininkų ir t.t.) bendroje organizacijoje, jeigu jau taip norisi savo klubo. Bet apskritai jėga yra būnant kartu, o ne atstovaujant interesus po vieną. Būtų „jungtinė KOMAA“ jau dabar, dar neaišku ar būtų Seimui užtekę ryžto uždrausti alkoholio reklamą geriausiuoju TV metu. Kaip bus su "Carlsberg" parduotuvėse? 2008-01-09 22:24 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) "Verslo Žinios" įdėjo įdomią žinią apie tai, kad "Scottish & Newcastle“ kreipėsi į teismą siekdama iš „Carlsberg“ perimti „Baltic Beverages Holding". Karas akivaizdžiai intensyvėja. Kas bus, jeigu ieškinį "Scottish & Newcastle“ laimės? Baltijos šalių parduotuvėse neliks "Carlsberg"? Ar teisingai kaltinama KOMAA? 2008-01-09 08:19 parašė Nasa Interviu Rašyti naują Komentarų: 23 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kartą esame išreiškę nuomonę dėl nepakankamos KOMAA veiklos. Mūsų įrašus komentuojantys žmonės taip pat gan skeptiškai ją vertina. Tačiau gerai pagalvojus, ar ne be reikalo užsipuolame? Juk nelabai ir žinome, kas konkrečiai yra padaroma. Turėtume kalbėti ne apie neveiksnumą, o veikiau apie industrijos (agentūrų ir klientų) neinformuotumą apie KOMAA veiklą. Be to, ar nevertėtų nustoti tik sėdėti ant kelmelio, rūkyti cigaretę ir keikti, kad nieko nevyksta, o imtis patiems aktyviau dalyvauti KOMAA veikloje? Kalbėti su savo agentūros vadovu, dalintis idėjomis ir stumti, kad jos būtų įgyvendintos. Arba pačiam tapti ten deleguotu žmogumi. Juk viskas mūsų rankose. Nes jeigu vakarėlyje nesilinksminsi pats, niekas tavęs ir nelinksmins. Apie tai ir daugiau komunikacijos agentūrų asociacijos valdybos pirmininkas Marius Jovaiša.

sukurta DD

sukurta DD

Marius Jovaiša, KOMAA valdybos pirmininkas Dienos Duona: dažnai KOMAA yra kaltinama neveiksnumu ir formaliu egzistavimu. Jūs, žinoma, su tuo nesutiktumėte, taigi, keliais žodžiais supažindinkite mus ir blogo skaitytojus su asociacijos virtuve. Marius Jovaiša: neveiksnumu gali kaltinti tik tie, kas nelabai supranta, ką tokio tipo asociacijos kaip KOMAA apskritai veikia. Ar daug žinote apie etinių farmacijos kompanijų asociaciją? Apie vežėjų arba kelininkų asociacijas? KOMAA yra agentūrų savininkų ir vadovų “klubas”, kuriame sprendžiami bendri klausimai. Vieša KOMAA veikla nėra plati, bet ji pakankamai žinoma: konkursų reguliavimas, reitingų sudarymas, festivalis “Adrenalinas”, savireguliacijos sistemos palaikymas. DD: Ar nėra taip, kad KOMAA dirba ir daro daug, tačiau trūksta informacijos? Jūs, žinoma, galite pasiūlyti apsilankyti www.komaa.lt, tačiau kalbame ne apie formalų informacijos pateikimą. MJ: Taip, KOMAA dirba pakankamai, tai yra tiek, kiek to reikia reklamos agentūroms. Nereikia pamiršti, kad KOMAA sudaro ne kas kitas, kaip reklamos agentūrų į valdybą deleguoti atstovai. DD: Reklamos festivalis “Adrenalinas” kas kart susilaukia priekaištų dėl organizacinių nesklandumų, ypač techninių. Kur priežastys? Kaltas finansavimas, kai neskiriama daugiau pinigų viskam sustyguoti iš anksto, ar kiti faktoriai? MJ: Koks reklamos lygis, toks ir festivalio lygis. Jei žinote profesionaliai renginius organizuojancių imonių, pasiūlykite joms bendradarbiauti su KOMAA. Mes kasmet skelbiame konkursus tarp reklamos agentūrų dėl renginio koncepcijos ir tarp organizatorių dėl renginio. Pinigų tam tikrai skiriama pakankamai. DD: Šiandien TV3 turimomis priemonėmis “kariauja” su seimu, priėmusiu įstatymą, ribojantį alkoholio reklamą. Ar buvo kokių nors lobistinių veiksmų iš KOMAA pusės? Jei tai, tai kokių? MJ: KOMAA aktyviai dalyvauja lobistinėje veikloje, jei tik kas užsimoja įvesti reklamos apribojimų ar draudimų. Su aludariais kartu siekiame, kad nebūtų griežtai apribota lengvų sukurta DD

sukurta DD gėrimų TV reklama, su transliuotojais – kad nebūtų uždrausta politinė TV reklama. Ūkio ministerija, kitos valstybinės institucijos nuolat siunčia mums įstatymų projektus ir informaciją apie numatomus pakeitimus. Jei matome, kad tai nendaudinga reklamos verslui, stengiamės būti aktyvūs ir priešintis. "Xerox" atrodo šviežiai 2008-01-08 19:39 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 10 Patiko (0) | Nepatiko (0) Seniai visiems gerai pažįstamas ir nusibodęs logotipas pasikeitė.

Nes pasikeitė pati kompanija. Štai kas rašoma jos pranešime: "Over the past five years, in addition to adding cutting-edge products at unprecedented speeds, the company has moved beyond its printers and copying systems and has made significant investments in software and services." Išlaikant visas vertybes, su kuriomis asocijuojasi "Xerox", naujasis logotipas iš tiesų kalba apie šiuolaikišką įmonę. O gal Europoje imkime ir legalizuokime receptinių vaistų reklamą? 2008-01-08 07:50 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 17 Patiko (0) | Nepatiko (0) Tai būtų totali pasaulio pabaiga? Taip galvoja ir Europos vartotojų teisių gynėjai. Jie praėjusių metų gruodžio pradžioje išplatino pranešimą spaudai, kuriame išreiškė susirūpinimą Europos Komisijos ir farmacijos kompanijų konsultacijomis apie galimybes pacientams teikti daugiau informacijos apie receptinius vaistus. Kad tai yra rimta, liudija ir tai, kad konsultacijos vyksta jau nuo 2007-ųjų metų pradžios. Jiems nerimą kelia tai, kad „informacija pacientams“ bus būdas apeiti receptinių vaistų reklamos draudimą Europos Sąjungoje, patvirtintą 2001 metais priimtoje direktyvoje. Beje, tai antrasis farmacijos kompanijų mėginimas pralaužti apribojimus. Pirmasis nesėkmingai sukurta DD

sukurta DD ir baigėsi 2001 metų direktyva. Šio bandymo sėkmė irgi dar negarantuota. Tačiau eurobiurokratų pasaulis taip pat nestovi vietoje ir dabar Briuselyje dirba nemažai naujų žmonių... Kol kas tik JAV ir Naujojoje Zelandijoje leidžiama neprofesinėje žiniasklaidoje reklamuoti receptinius vaistus. Europos vaistų gamintojų noras panašiai padaryti ir Senajame kontinente yra suprantamas: medicinos atstovams patekti pas gydytojus yra vis sunkiau, todėl reikalingi nauji kanalai perduoti informaciją tiek patiems gydytojams, tiek ir jų pacientams. Kita, daugiau maskuojama priežastis – naujų vaistų sukūrimo kaštai kyla kosminiu greičiu, o pelnas taip sparčiai neauga. Todėl JAV kompanijų galimybės, sukūrus sėkmingą produktą, žymiai greičiau susigrąžinti į tyrimus investuotus pinigus, kelia pavydą. Bet ar receptinių vaistų reklama yra taip blogai? Juolab, kad čia kalbama ne apie reklamą, bet apie išsamesnę informaciją. Dažniausiai metamas kaltinimas – pacientai rinksis ne vaistą, bet prekės ženklą. Bet kas yra geriau: gyventi vien pasikliaujant gydytojų nuomone, įtakojama farmacijos kompanijų dovanų, ar turėti galimybę susidaryti savo nepriklausomą nuomonę? Bičiuliai iš farmacijos kompanijų ne kartą mums pasakojo apie gydytojų stimuliavimo būdus: nuo žemiausio lygio - mokėjimo jiems "Maxima" dovanų kuponais už išrašytus antibiotikus - iki subtiliai užmaskuotos finansinės pagalbos remontuojant poliklinikos skyrius. Ko gero, absoliuti dauguma mūsų norėtų turėti galimybę susidaryti savo nuomonę. Žinoma, su sąlyga, kad įstatymus pavyktų subalansuoti taip, kad „informacija pacientams“ nebūtų įprasta reklama apie produkto privalumus. Tai turėtų būti subtiliau: nuo informacijos apie ligą ir sukėlėjus iki patarimų kaip naudoti vaistus. Ar apie tai transliuoti klipus ir dėti šviečiamuosius reklaminius maketus yra blogai? Kad ir minint firminius vaistų pavadinimus. Jau ir dabar, jeigu esi smalsus, gali eiti į vaistai.lt, ten skaityti receptinių vaistų firminiais pavadinimais anotacijas, lyginti kainas ir pasirinkti sau patraukliausią variantą. O jeigu esi dar smalsesnis, gali eiti į JAV esančius vaistų - blokbasterių interneto puslapius ir ten pasižiūrėti jų reklamų. Tad šiais laikais draudimas reklamuoti receptinius vaistus darosi beprasmiškas. Be to, leidimas teigiamai paveiktų ir visą žiniasklaidos rinką. Vaistų gamintojų potencialą rodo tai, kad Lietuvoje receptinių vaistų per metus parduodama už pusantro milijardo litų. Tad sumažinus apribojimus informacijai, be pacientų, nuo to bus gerai daug kam: žiniasklaidai, reklamos ir RsV agentūroms.

Liūdna būtų tik socialinės apsaugos sistemai: išaugus „užbrendintų“ brangių blokbasterių sukurta DD

sukurta DD išrašymų skaičiui, būtų brangiau kompensuoti dalį kainos pacientams. Tad ko mes norime daugiau – objektyvios informacijos, galimybės rinktis, žemiausios kainos? Silpnojo alkoholio reklamos ribojimai primena “Philip Morris” istoriją 2008-01-07 08:02 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 39 Patiko (1) | Nepatiko (0) Marketingo žmones dažniausiai kamuoja rinkos dalies didinimo problemos, ieškoma būdų kaip, kam ir už kiek parduoti. Vienas retesnių uždavinių, kuris kartais kamuoja dideles kompanijas mažesnėse rinkose (tokiose kaip Lietuva) - turimos rinkos apsauga. Fantastiška situacija – esi didžiausias, geriausias ir uždirbi daugiausiai, tačiau tai pasiekus į pensiją išeiti negali. Naujos problemos ir uždaviniai kyla kai augti nebėra kur – reikia saugoti pozicijas.

Serialo "Mad Men" herojai kuria cigarečių reklamas Lietuvos konservatoriai prieš daug metų iniciajavo tabako reklamos draudimą. Niekam nekyla abejonių, kad tai vienas “Philip Morris” lobizmo žingsnių, kuris dar įeis į RSV vadovėlius. Tuo metu “Philip Morris” turėjo apie 70-80% rinkos. Ekonomikai augant nauji tabako gamintojai, žinoma, ėmė dairytis į mus. Buvo aišku, kad anksčiau ar vėliau tabako reklamos ribojimai ar visiškas draudimas bus priimti, tik klausimas “kada?”. Galima buvo sėdėti ir laukti kol tai nutiks ir stebėti kaip konkurentai įvedinėja naujas cigarečių rūšis ir brandus taip vis atsikąsdami tavo rinkos dalį. Tokia situacija buvo neišvengiama. Kaip “Philip Morris” galėjo elgtis? O gi atimti pagrindinį konkurento įejimo į rinką priemonę – reklamą. Taip ir nutiko, todėl “Philip Morris” konkurentams yra daug sunkiau, o pasaulinio giganto rinkos dalis Lietuvoje mažėjo labai lėtai. Gal su alum šiandien dedasi tas pats? Nei “Švyturys-Utenos alui”, nei “Kalnapilio-Tauro” grupei, juolab, visiems kitiems mažesniems būtų nenaudinga, jei koks “Heineken” sukurta DD

sukurta DD sugalvotų užkariauti kosmopolitėjančias lietuvaičių smegenis. Neabejotinai “Scottish & Newcastle” (jiems priklauso BBH, o šiam “Švyturys-Utenos alus”) žvalgai tokius dalykus gaudo ir signalus perduoda saviems lokaliose rinkose. Silpnojo alkoholio vartojimas (alaus ir sidro) nuolat auga, rinkos dalys nusistovėjo. Erdvės konkuriuoti tarpusavyje lieka, bet tuo pačiu užkerti kelią naujiems “žaidėjams” greitai įsiveržti į rinką. Galvoti šia linkme skatina ir pačių aludarių sąlyginė tyla dėl reklamos ribojimo įstatymo. Pamenam, kai jis buvo priiminėjamas nelabai kas ir priešinosi. Net ir šiandien kilus ažiotažui dėl krepšinio transliacijų “pjaunasi” įstatymo leidėjai ir įstatymo laikymąsi prižiūrinti institucija. Labiausiai išsigando TV3, juk teisės transliuoti varžybas kainavo nepigiai ir dar gali prarasti pajamas iš reklamos. Greičiausiai jau pirmojoje neeilinėje sesijoje seimas ištaisys įstatymo “error” ir vėl visiems bus gerai: TV3 galės tiesiogiai transliuoti krepšinį, aludariai matys savo brandus ant krepšininkų marškinėlių, o klubai bus ramūs, kad ir kitą sezoną turės pagrindinį rėmėją.

Carlsberg.

...the best beer in the world"

Kažkada “Carlsberg” susidūrę su identiška situacija Norvegijoje, ją išsprendė labai paprastai, vietoje logotipo užrašė “Probably...” (nuo “Probably the best beet in the world”). Taip ne tik išsisuko iš situacijos, bet ir gavo papildomą “publicity”. Keista, kad kažko panašaus per pirmąsias transliacijas nesugalvojo “Rytas” su “Žalgiriu”. Turėtų gerai atrodyti užrašas “Lietuvos rytas. Geriausia ką turime” arba “Žalgiris. Atradimo skonis”. Vienaip ar kitaip, kopijuoti negražu, bet “išspausti” buvo ką. Ir dar kartą. BITĖS marketingo direktoriaus Vytauto Kaikario komentaras 2008-01-05 17:44 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (0) | Nepatiko (0) Gavome Vyrtauto Kaikario, "Bitės" marketingo direktoriaus atsakymą komentarą apie "Labas" dviejų centų kampaniją. sukurta DD

sukurta DD

Vytautas Kaikaris, "Bitės" marketingo direktorius Norime, kad LABAS vartotojai naudotųsi palankiausiomis akcijomis rinkoje, todėl pateikėme jiems specialų pasiūlymą - nauji arba papildę savo LABAS sąskaitą bet kokia suma esami LABAS vartotojai iki 2008 m. sausio 31 d., už kiekvieną iš kito Lietuvos tinklo priimtą žinutę iki pat pavasario, kovo 1 d., gauna 2 ct. Kodėl pasiūlėme šią galimybę? Pirmiausia - norėdami suteikti realų pranašumą LABAS vartotojams susiklosčiusioje rinkos situacijoje, kai „Ežys“ (Omnitel) ir „Pildyk“ (Tele 2) nustatė SMS siuntimo tarifus, kurie neatitiko realių kaštų. Šią kampaniją vertiname kaip itin sėkmingą, pirmiausia, dėl to, kad akcija buvo ir yra naudinga LABAS vartotojams, nepaisant „Tele2“ nustatytų apribojimų. Jie sukaupė ir toliau kaups savo sąskaitose sumas iš bendravimo su kitų tinklų vartotojais iki akcijos galiojimo pabaigos. Jau dabar galime pasakyti, kad SMS srautas į LABAS iš kitų tinklų kampanijos metu padidėjo beveik 10 kartų. Nedažnai galima pamatyti, kad rinkodaros akcijos sukeltų toki stiprų atsaką. Deja, ši istorija neapsiėjo be komentaro „bet“ – dėl jo labiausiai ir gaila – „Tele2“, keisdama pasiūlymų sąlygas kampanijos viduryje, suklaidino vartotojus – tai nėra gera praktika rinkoje, nes mums svarbu, kad klientai operatoriais pasitikėtų. LABAS klientai iki šiol gali nemokamai siųsti SMS žinutes į visus tinklus už 2 Lt per savaitę, neišskiriant nei vieno tinklo. „Tele 2“ „Mygtuko“ vartotojams 2 centais apmokestino žinutes siunčiamas į „Bitės“ tinklą, kai tuo tarpu į „Tele 2“ ir „Omnitel“ siunčiama nemokamai. Tai vertiname kaip neskaidrią kainų diskriminaciją. Vartotojams būtų žymiai geriau, jei konkurentai laiku ir tiksliai atnaujintų savo interneto svetaines ar informuotų klientus aptarnaujantį personalą apie akcijų sąlygas, trukmę ar jų pasikeitimus. Kokia nauda verslui? Pajamos, gaunamos iš tinklų sujungimo mokesčio, kurį moka operatorius už kiekvieną savo abonento skambutį ar siunčiamą žinutę į kito operatoriaus tinklą.

sukurta DD

sukurta DD Dėl susėdimo prie bendro stalo – tai nelegalu, tačiau operatoriai vieni kitų žingsnius stebi, analizuoja ir pagal tai rengia, koreguoja rinkodaros kampanijas. Jei konkurentai atidūs, jie tą informaciją turi rasti ir suprasti. Kainų karai iš tiesu yra nenaudingi visiems operatoriams. Apskritai, konkurencija vien kainomis nėra efektyvi tokioje brandžioje ir dinamiškoje telekomunikacijų rinkoje kaip Lietuvos. 2007 metai akivaizdžiai parodė, kad kažkam nuleidus kainas, ta pati padarys visi, nes niekas nenori (dėl kainos) prarasti klientų. Kai kainos yra iš principo vienodos – o taip šiuo metu yra Lietuvoje - konkuruoti reikia kitais dalykais. O čia pasirinkimas didelis – didesnė vertė, kokybė, papildomos paslaugos, įvaizdis, paprastumas, ir t.t. TELE2 marketingo direktorius: "mes esame visiems atvejams pasiruošę" 2008-01-03 23:04 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 13 Patiko (0) | Nepatiko (0) "Tele2" marketingo direktorius Mindaugas Savickas atvirai apie susidariusią situaciją ir "Labas" kampanijos reikšmę:

Mindaugas Savickas, "Tele2" marketingo direktorius "Tokia arši konkurencija tarp mobiliojo ryšio operatorių vartotojams yra naudinga, nes dėl konkurencijos Lietuvoje mobilusis ryšys yra kone pigiausias Europoje. Reiktų pridurti, kad "Tele2" beveik niekada nepradėdavo kainų karo pirmoji - dažniausiai kainas mažindavo konkurentai, stengdamiesi mus išstumti iš rinkos. Kodėl kyla kainų karai? Viena is priežasčių - konkurentai dar iki šiol nesuprato, kad mažiausios kainos teritorija priklauso "Tele2". Mūsų strategija yra siūlyti mažiausią kainą už tos pačios kokybės paslaugas ir nesvarbu, ar pokalbio minutė kainuos 1 LTL, ar pusę cento – mes esame visiems atvejams pasiruošę. Esame mažų sąnaudų kompanija ir visa mūsų veikla pritaikyta tam, kad galėtume pasiūlyti mažesnę kainą. Dėl susėdimo prie bendro stalo - galime nebent susėdę išgerti alaus, tačiau jokiu būdu nesitarti, nes to neleidžia konkurencijos įstatymai. sukurta DD

sukurta DD Kalbant apie minėtą pasiūlymą – "Tele2" naudinga, kad mūsų ir konkurentų produktai būtų identiški. Tuomet žmogus juos gali palyginti kaip obuolį su obuoliu. Skirtumas bus tik vienas – Tele2 obuolys visada bus pigesnis. Jūsų minima "Labas" 2 ct akcija tikrai sukėlė didelį ažiotažą. Manau, kad marketingo požiūriu tai buvo naudinga tiek "Tele2", tiek "Bitei", nes abi kompanijos panašius planus pristatė praejusių metų rudenį ("Omnitel" "Ežys" planą "Ledas" buvo ivedęs prieš kelis metus). Suveikė "buzz marketing" ir tikriausiai dabar bus sunku rasti 12-19 metų jaunuolį, kuris nežinotų, kas yra "Pildyk" planas MYGTUKAS, taigi, savo tikslą pasiekėme. Žinoma, "Pildyk" MYGTUKO ir "Labas" 2 ct akcijų kombinacija turėjo šalutinį efektą. Nors "Pildyk" akcijos sąlygose buvo numatyta, kad vartotojas per parą gali išsiųsti iki 200 nemokamų SMS, tačiau kai kurie vartotojai pradėjo piktnaudžiauti šiais pasiūlymais ir pajungę telefonus prie kompiuterinės įrangos pradėjo masiškai "spam'inti" SMS į "Bitės" tinklą - tai pradėjo kelti grėsmę efektyviam radio tinklo darbui. "Tele2" siekdama apsaugoti esamų klientų interesus naudotis kokybiškomis paslaugomis pasinaudojo teise laikinai apriboti paslaugų teikimą vartotojams, kurie siuntė itin didelius SMS kiekius. Situacija visiškai išsisprendė SMS į "Bitės" tinklą apmokestinus 2 ct/SMS. Manau, kad akcija pavyko ir MYGTUKO jau kurį laiką reklamuoti nereikės." Du "Labas" centai per brangūs visiems operatoriams 2008-01-02 22:39 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (0) | Nepatiko (0) Paprastai, kai sugalvoji gerą paslaugą ar produktą, tikiesi sėkmės ir nori nugalėti konkurentą, bet kad tavo akcija vartotojams taps kone verslu, nežinia ar gali tikėtis.

sukurta DD

sukurta DD „Bitė“ su „Labas“ jau senokai suka kampaniją apie gaunamus 2 centus už kiekvieną SMS. Labai logiškas pasiūlymas, žinant, kad dauguma žmonių turi po kelias SIM korteles. Taip tikimasi, kad paauglio telefono ekrane švenčių metu (kada daugiausiai SMS) švies l-a-b-as. Tuo pat metu „Pildyk“ vartotojai sėkmingai džiaugiasi nemokamais SMS juos siųsdami. Kas nutinka? „Best marketing“ šaltiniai praneša apie didelį džiaugsmą mokyklose ir klaidžiojančią susirūpinimo šmėklą telekomunikacinių kompanijų koridoriuose. Vartotojai sėkmingai pildosi „Labas“ sąskaitą siųsdami žinutes (daugubę žinučių!) sau iš kito operatoriaus numerio. Nemalonūs pranešimai “Tele2” jau kyla viešumon. Neabejojam, kad „Bitėje“ tokios reakcijos laukta ir tikėtasi, tik įdomu kaip tokie „Labas“ vartotojų veiksmai įtakoja kampanijos ROI? Juk reklama kainavo nemažai, o produktas skatina tik naudotis ir dar žadama už tai mokėti, be to, lojalumas šioje kategorijoje yra itin mažas - baigsis akcija, žmogus vėl įsimes kitą SIM‘ą. Toks kainų karas nenaudingas visiems operatoriams. Tampa vis sunkiau konkuruoti ir rasti „rational benefit“ komunikacijoje, kuris kol kas vienintelis - kaina. Gal jau laikas susėsti prie bendro stalo? O gal niekam to nereikia? Gal paaugliai išleidžia pakankamai naršydami wap‘e, siųsdindamiesi įvairius paveikslėlius, melodijas ir naudodamiesi kitomis paslaugomis? Tačiau kodėl visi kaip susitarę reklamuoja mygtukus, ledus ir pan? Apie tai mes paklausėme “Bitės”, “Omnitel” ir “Tele2” atstovų. Jų komentarai atskirame įraše. Nes jie to verti... "Initiative/VIA" laimėjo "L'Oreal" konkursą 2008-01-02 07:49 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (0) | Nepatiko (0)

sukurta DD

sukurta DD “L’Oreal” media konkursą Baltijos šalyse laimėjo “Initiative/VIA” (ačiū K.). Nors “L’Oreal” kol kas nepatenka į didžiausių reklamdavių top 10, bet yra kažkur netoli. Kliento atraktyvumą iliustruoja “L’Oreal” buvimas reklamuotojų spaudoje top 10 (apie 2 mln. Lt gross kainomis). Beje, Estijos “Initiative/VIA” dar nuo 2000-ųjų dirba su “L’Oreal”. Geri ilgalaikiai santykiai Estijoje, turbūt, buvo vienas agentūros privalumų “pan-Baltic” konkurse. Lyginant visų didžiausių reklamdavių media išlaidas 2006 ir 2007 metais, jos didėjo ir gan žymiai (išskyrus “Bitę”), neabejotinai jos augs ir kitais (jau šiais) metais, tad “Initiatyve/VIA” laukia dar daugiau darbo. Pagal KOMAA pateikiamą 2006 m. apyvartą Initiative/VIA yra antra Lietuvoje po Media House (Mediaedge:cia). Keli didesni klientai: “Bitė”, “Walmark”, “Johnson&Johnson”, “Tchibo”. PAPILDYMAS: "Delfi" veidas reklamoje keičiasi 2007-12-29 15:26 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 9 Patiko (0) | Nepatiko (0) Prieš kelias dienas rašėme, kad „Delfi“ pardavimų vadovas Aurimas Matkevičius palieka portalą. Pats Aurimas kol kas apie savo planus ir išėjimo priežastis tyli. PAPILDYTA 17:46: draugai mums rašo, kad p. Aurimas Matkevičius išėjo į dienraštį L.T. Ten jis bus direktorius. „Gera vieta tuščia nebūna, manau, pamainą greit rasim. Kol kas, kol vyksta konkursas, negaliu atsakyti - tiesiog turim kandidatų, kai išrinksim, informuosim. Jei tam darbuotojui nesinorės važinėti Subaru Legacy (ne Impreza), ją parduosim ir imsim kitą automobilį“, atvirai rašo p. Jurga Eivaitė, „Delfi“ direktorė.

Jurga Eivaitė, „Delfi“ direktorė

sukurta DD

sukurta DD Taigi jei esate pardavimo genijus ir turite patirties interneto reklamoje – parduokite save „Delfi“ ir matuokitės Legacy sėdynę, o mes tikimės, kad naujasis pardavimų vadovas pateiks naujų idėjų ir daugiau nematysime tokio vaizdo, kuris ir paskatina vartotojus diegtis įvairiausias programėles, kurios blokuoja reklamas. Blogai ir reklamdaviams ir reklamuotojams. Na jei jau reklamdaviai pešasi dėl ploto, o kišdamas viską ir visur kenki sau, gal reiktų pagalvoti apie dar spartesnį kainų didinimą? Daugiau nei dvigubai padidėjusios interneto reklamos apimtys 2007-siais neišvengiamai sąlygos ir kainų augimą 2008-siais. Manome, kad „švelnus“ kainų didinimas ir bus pagrindinis naujojo „Delfi“ pardavimų vadovo iššūkis. "Nesupopsinkime" prekės ženklo 2007-12-28 13:51 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 8 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kažkodėl mums vis užkliūva „Verslo klasė“. Gal todėl, kad laikas nuo laiko ji skiria dėmesio mūsų kasdienei duonai? Bet „užkliūti“ juk nėra blogai. Atvirkščiai – gerai. Kalbėdami, diskutuodami ir svarstydami sužinome kažką naujo. Taip mes mokomės. Ačiū "Verslo žinioms" ir "Verslo klasei" už skiriamą dėmesį mums ir blogams bendrai. Gruodžio mėn. „Verslo klasėje“ Vimbildono teniso turnyras buvo pavadintas prekių ženklu „pačiu savaime“, o štai sausio numeryje „pačiu stipriausiu“ prekių ženklu pavadintas Kalėdų senelis. Tokie vertinimai priverčia mus prisiminti „basic“ (paprastuosius) dalykus. Kas yra prekių ženklas arba „brand“? Neužsiimsime etimologinėmis žodžių analizėmis, o pažvelgsime sveikam protui į akis. Štai ištrauka iš lietuviškosios wiki apie žodį PREKĖ: „Prekė (angl. good) – ekonomikoje, marketinge yra visa tai, kas gali patenkinti poreikį ir yra siūloma rinkai, siekiant sudominti, paskatinti įsigyti ir vartoti ar naudoti.” Čia trūksta dar vieno dalyko – prekė ar paslauga yra tai už ką klientas/vartotojas moka pinigus. Nei Vimbildono teniso turnyras, nei Kalėdų senelis nėra prekių ženklai. Tai socialiniai reiškiniai, kurie gali virsti prekių ženklais, jei koks nors Converse nuspręstų išleisti “Wimbledon” batelių liniją, o pvz. “Elmenhorster” štampuotų “Kalėdų senelio” sultis. Net ir tokiu atveju būtų pakankamai diskutuotina ar tai tikras prekių ženklas. Labiausiai Pasaulyje vertinamamų prekių ženklų reitingo “Interbrand” 100-tuke nėra jokių santų ir panašių dalykų, nors "O. Bin Laden'as", "Europa" ar "futbolas" bei tas pats Santa sukurta DD

sukurta DD yra labiau žinomi, nei koks "Morgan Stanley" (37 vieta) ar "Reuters" (76 vieta). Nereikia visko kas apskritai žinoma – nuo reiškinių iki žmonių – vadinti prekių ženklais ar brandais. Norėtųsi savo žodžiams suteikti daugiau svorio, tačiau “supopsindami” prasmingus marketingo dalykus, juos sumenkiname. Tema SEB Verslumo projektui: kaip įvesti sojos gaminius į "Statoil" 2007-12-28 13:27 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kaobanga.com bloge radome įdomų pastebėjimą apie tai, kaip gimsta alternatyvus verslas: "...O kodėl nepasiūlius vegetarams alternatyvos kalakutienai? Taip atsirado Tofurky - iš sojos pagamintas produktas, kuris atrodė visai kaip kalakuto filė. Kai parduotuvės išgirdo apie naują produktą, jos plėšte plėšė Tofurky iš Tibbott’o rankų, o žiniasklaida nenustoja liaupsinti Tibbott’o išradimą, nors pastarasis rinkoje jau daugiau nei 10 metų. “Sudėjus viską kartu, mes gavome nemokamos TV reklamos už kokius $1.2 milijonus dolerius per vietos ir nacionalinę televiziją. Net Ligoninės priimamasis paminėjo Tofurky viename iš savo epizodų,” teigia Tibbott’as. Alternatyvus verslas tikrai būtų puiki tema SEB Verslumo projektui, jeigu apie kažką panašaus (be visur minėto EMP) dar nebuvo rašyta. O prie ko čia "Statoil" ir soja? Visa idėja, kurią galima siųsti (jeigu Artas Bartas dėl to neprieštaraus) į kitais metais prasidedančią Verslumo projekto laidą - Kaobanga.com bloge. CMO „Tikslai 2008“: priversti agentūrą tobulinti kampanijos idėją bent 3 kartus + išmokti tobulai operuoti finansų terminais 2007-12-28 08:42 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) Rusų kalboje CMO abreviatūra gali turėti nelabai teigiamą prasmę, bet anglosaksams tai – viso labo Chief marketing officier.

sukurta DD

sukurta DD „Forrester Research“ paskelbė tyrimą apie tai, kas 2007 metais rūpėjo JAV CMO. Dauguma jų yra susirūpinę kasdieniais ir tam tikra prasme buitiškais dalykais – 61% teigė, kad jų prioritetas yra nauji klientai, 53% - naujų produktų launchai, 48% - brand awareness didinimas. Tačiau jeigu nori daryti karjerą, CMO turėtų rūpintis (ir tam skirti daug laiko) ir kai kuo kitkuo. Pasak „Forrester Research“ konsultantų, svarbus dalykas yra gerai suvokti kaip funkcionuoja įmonė – nuo finansų iki produktų kūrimo. Tokių marketing-driven įmonių kaip finansinės paslaugos, FMCG ir pan. CMO apie tai turėtų galvoti kiekvieną dieną. Ypač jeigu nori daryti karjerą. Su tuo negali nesutikti, nors tai - joks atradimas. Jau seniai aišku, kad jeigu neturėsi gerų santykių su sales žmonėmis arba finance biurokratais, toli neisi. Žinoma, ir jeigu nesuprasi jų reikalų. Ir vėl – negali nesutikti su „Forrester“: tam visada skiriama pernelyg mažai dėmesio. Deleguojama. Outsourcinama. Atiduodama profesionalams. Nors reikėtų dalyvauti, kištis ir įtakoti. Kadangi „Forrester“ taip liepia, bent jau kai kurie iš „Dienos Duonos“ taip ir darysime... Mokesčių inspekcija jus myli 2007-12-27 11:59 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (0) | Nepatiko (0) Matyt, ne vienas iš mūsų yra gavęs Valstybinės Mokesčių Inspekcijos elektroniniu paštu platinamą atviruką, sveikinantį su Kalėdomis. Kaip teisingai pastebėjo jį mums atsiuntęs K., tai – įdomus žingsnis, rodantis, kad VMI keičia savo požiūrį į komunikaciją. Matyt, tai susiję ir su tuo, kad už ryšius su visuomene šioje valstybės įstaigoje yra atsakinga jauna komanda. Žinoma, prisideda ir VMI aptarnaujantys „Publicum“. Tik viena mūsų techninė pastaba – viskas labai jau sumesta į krūvą. VMI pranešime tikrai yra naudingos informacijos, bet reikia prisiversti, kad visą tai perskaitytum. Kiek sveikinimo gavėjų tai padarys? Such a waste... Pasaulio pabaiga 4: "Delfi" veidas reklamoje keičiasi sukurta DD

sukurta DD 2007-12-26 23:27 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 11 Patiko (0) | Nepatiko (0) Gavome žinių (ačiū I.), kad "Delfi" portalo pardavimų vadovas p. Aurimas Matkevičius po Naujųjų Metų palieka įmonę. Jis buvo atsakingas už pardavimus nuo pat "Delfi" pradžios, tad jo išėjimas yra lygus tam tikros eros pabaigai. Iš kitos pusės, tai yra suprantama "Delfi" buvo atiduoti ne vieneri metai. Pasiteiravome p. Aurimo apie tolesnius jo karjeros planus ir laukiame atsakymų. Beje, įdomu, kas laukia jo "Subaru Impreza"?

Ne iki galo "žali" IKI maišeliai 2007-12-24 00:10 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 8 Patiko (1) | Nepatiko (0) Mes taip pat gavome “AZ communications” pranešimą apie IKI “žaliuosius” maišelius. Daugiau apie tai Žudykreklamoje. Pagaliau Lietuvoje gimsta “žalioji komunikacija” - ne šiaip pritempta, o specialiai dedikuota “už gamtą” temai. Sveikintina iniciatyva. Taigi, greičiausiai IKI mums nori pasakyti “IKI rūpi gamta ir mus supantis pasaulis”. Viso to išdava – emocinis palankumas ir dar viena priažastis eiti į IKI.

Viskas būtų gerai, tačiau IKI pranešime spaudai mums sako kitką: “šiaip gal mes ir nelabai norime, bet kad jau jūs – vartotojai - norite, tebūnie rūpestis gamta”: “apklausos rodo, jog daugiau nei pusė Lietuvos žmonių norėtų asmeniškai prisidėti prie klimato problemų sprendimo” – cituojamas Tomas Vaišvila, IKI komunikacijos direktorius. Ne kartą Dienos Duonoje rašėme apie panašaus pobūdžio išvadas. Jei klausi “ar norėtum prisidėti prie klimato problemų sprendimo” ir respondentai atsako TAIP, tai dar nereiškia, kad tam sukurta DD

sukurta DD tikromis aplinkybėmis jie taip ir darys. Žmonės vis dar mielai moka už maišelius ir tikrai ne visi pratę nešiotis su savimi krepšį ir nepamiršti jo įsimesti į automobilį iš ryto skubant į darbą. Gal IKI su “AZ communications” vertėtų pakeisti komunikacijos manierą iš “jūs norit, štai mes duodam” į “štai būdas, kaip sumažinti taršą”. Kalbame apie socialinę komunikaciją, kur reikia rodyti iniciatyvą, o ne ieškoti pateisinimo ir grįsti sprendimus apklausomis. Tokie veiksmai atrodo nenuoširdūs. Ir dar - pranešimo pavadinimas yra - „IKI“ pirkėjai galės dvigubai sumažinti taršą maišeliais”. Ar galima tikėtis, kad reklaminiam šūkiui prilygstanti antraštė ir dar su IKI pavadinimu joje sulauks didesnio žurnalistų dėmesio? Žinant “AZ communications” žmonių patirtį keista matyti tokias antraštes, o gal kaltas klientas, kuris eilinį kartą pareikalavo daugiau “brendingo”? Be to, kodėl vis kalbama, kad kažką galės padaryti vartotojai/ klientai? O kur IKI? IKI tik suteikia galimybę vartotojams elgtis atitinkamai, bet pati iš savęs nieko nedaro? Žinoma, kad daro ir visai nemažai, reikia tik tinkamai tai pateikti. Vartotojiškumo švenčių metu, paprastai, aplanko tik pozityvios mintys, bet šįkart gavosi kiek kitaip ☺. Šiaip ar taip, susitiksim “žaliose” IKI parduotuvėse. "Second Life" ritasi į pabaigą 2007-12-21 13:12 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) Taip, ką tik džiaugėmės... Bet, pasirodo... Pasirodžius pranešimams, kad "The Electric Sheep Company", kuri yra viena pagrindinių "Second Life" vystytojų, atleidžia beveik 30 % darbuotojų, pasipylė komentarų, kad "Second Life" tikrai yra bebliūkštantis mitas. Juolab, kad ir pati kompanija sukelia tokių minčių: ""We are disappointed by having to make such a tough call," says Williamson. Divisions affected included the virtual worlds advertising network, which was focused initially on the Second Life platform, and the company’s virtual worlds events team as well as a consolidation of the creative staff. Sheep will continue to manage events but since events are never running all the time it was a strategic decision to outsource event management rather than maintain those resources in house, full time." sukurta DD

sukurta DD Be to, ketinama daugiau dėmesio skirti ir kitiems virtualiesiems pasauliams. Kad ir kokia yra situacija su "Second Life", kol kas tai - didžiausias virtualusis pasaulis. Ir net jeigu kompanija, įeinanti į jį, tiek daug dėmesio nebesusilauks kaip anksčiau, vis tiek pranešimų žiniasklaidoje srautas - kol kas garantuotas. Nors ir senkantis... SEB iš Not Perfect | Y&R pereina į McCann, DNB Nord ieško naujo partnerio 2007-12-21 00:32 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 9 Patiko (0) | Nepatiko (0) Senokai sklandęs gandas apie SEB ir Not Perfect | Y&R išsiskyrimą galų gale pasitvirtino (ačiū M.). SEB reklamos kūrimo “akauntą” šiaurės Europoje turi McCann-Erikson, pastarieji pagal susitarimą ir dirbs Lietuvoje su SEB. McCann-Erikson Lietuvoje lig šiol reklamas kūrė konkurentui “DNB Nord”, kurie dabar dairosi naujos kūrybinės reklamos agentūros.

Taip pat sužinojome, kad Not Perfect | Y&R kūrybiškumo ir drąsos advokatas SEB marketingo vadovas p. Arūnas Užupis palieka šį postą. Tik sutapimas, ar tokie pasikeitimai susiję su naujos agentūros atėjimu? Ar įvyks rokiruotė ir “DNB Nord” susiburkuos su “netobulaisiais” ir ar toliau žavėsimės SEB reklamomis – pamatysime. Kol kas, McCann darbai “DNB Nord” džiaugsmo nekelia. SEB jau turi savo komunikacijos kryptį ir stilių. Jei McCann nepavyks jo išlaikyti, labiausiai šioje situacijoje nukentės būtent SEB. Maisto papildai versus Europos Sąjunga 2007-12-20 23:34 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Europos Parlamentas neseniai pritarė 1997 m. priimtos Televizijos paslaugų direktyvos atnaujinimui. Ji apibrėžė, šalia kitų dalykų, ir paslėptos reklamos statusą.

sukurta DD

sukurta DD Visų pirma buvo pripažinta, kad paslėpta reklama yra reikšmingas faktorius šių dienų marketinge. Nes kitaip kam biurokratinės priemonės apibūdinti ir sureguliuoti tai, kas pagal savo esmę nesuvaldoma ir tarsi net neegizstuoja? Antra, tai yra žingsnis kontroliuojant aukšto įsitraukimo produktų reklamą. Čia labai lengva manipuliuoti. Tai yra ypač svarbu farmacijos rinkai, kadangi vaistai ir maisto papildai yra aukšto įsitraukimo produktai. Tik įsitraukimas – ne į kategoriją, bet į problemą. Mums, vartotojams, ši EP direktyva reiškia teisę į objektyvią informaciją. Tai svarbu? Žinoma. Ko gero, daug kam bent vieną kartą teko matyti „Sveikatos ABC“, „Baltojo Katino Svetainę“ ir panašias laidas. Įdėmesnis stebėtojas gali atkreipti dėmesį, kad dažnai tokiose laidose kalbant apie sveikatos problemą, reportažo pabaigoje minimi sprendimai, padedantys kažko išvengti. Sprendimai dažnai paprasti – maisto papildai. Nors mūsų draugai iš medicinos pasaulio teigia, kad maisto papildai problemų dažniausiai nepanaikina. Savaitraštis „Atgimimas“ ne taip ir seniai rašė, kad „Aconitum“ (Lietuvoje gamina papildus) akcininkai yra „Sveikatos ABC“ vedėjai. Įdomu tai, kad kai kada nemaža „Sveikatos ABC“ laidos dalis yra skiriama pasakojimui apie „Aconitum“ produktus. Žinoma, netiesiogiai. Ar tai - objektyvi medicininė informacija, ar reklama? Be to, įdomu ir tai, kad pasižiūrėjęs laidą, negali aiškiai pasakyti, kad tai - reklama. Juk jokios „R“ raidės kampe nėra. Bet „Aconitum“ pagaminto produkto pakuotė puikuojasi ekrane. Tačiau ką parašė apie tai Europa? Gaminio rodymas bus draudžiamas daugumoje laidų. Vis dėlto, bus galima rodyti filmuose ir lengvo turinio laidose. Taip pat, kai gaminys laidai pateikiamas be užmokesčio. „Aconitum“ sugebės išvengti apribojimų ir toliau galės reklamuoti savo produktus, nes duoti savo gaminį nemokamai tikrai nebus netiesiogine reklama. Jie rengia laidą, tad argi sunku praeinant kažką pasiimti nuo savo gamyklos konvejerio? Kiti jų laidos užsakovai turės papasakoti, kad jie ir yra tie „paslėptos“ reklamos užsakovai. Visokiose „Sveikas Žmogus“ per TV ir radiją, „Baltojo Katino Svetainėje“... O „Aconitum“... Vis dėlto, kad ir kokių trūkumų yra šiame įstatyme, tai – vienas iš žingsnių objektyvios informacijos link: Laidose turės būti pranešama apie netiesioginės reklamos buvimą. Taip pat - apie laidos rėmėjus. sukurta DD

sukurta DD Marketingas turi būti daromas skaidriai. Jeigu jau bent bus aišku kas užsako reportažus apie sveikatą ir laimingą gyvenimą sveikatos laidose, bus galima manyti, kad mumis mažiau naudojamasi. Žinoma, tam tikra prasme „Apple“ mumis irgi manipuliuoja, bet bent jau nesako, kad pateksime į rojų. Tiesiog žada tik rojaus gabaliuką klausantis, naudojantis, žiūrint...

Kaip įrodyti, kad esi geras marketologas 2007-12-20 11:38 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (1) | Nepatiko (1) Ei, marketingo guru, papurtyk savo galvą ir pardavimų departamentą – siųsk paraišką į marketingo pasiekimų konkursą „Password“. Įrodyk, kad tavo kampanija buvo geriausia 2007-iais ir įrodyk bosui, kad esi vertas ir premijos ir paaukštinimo. Visa informacija čia. Beje, Artūras Olšauskas patvirtino, kad „Password“ konferencijose jau mūsų laukia užsienio pranešėjai iš „Red Bull“, „Apple“ ir „UMPQUA Bank“. Legalize it! Lietuviškam reklamos verslui metas subręsti 2007-12-20 07:30 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 8 Patiko (0) | Nepatiko (0) sukurta DD

sukurta DD Pastebėjote tą paslaptingumo aurą, supančią kautynes dėl reklamos kūrimo ir media transliacijų biudžetų? Dažnai apie vykstančius konkursus kalbama puse lūpų ir prašoma kitiems apie tai pasakoti kuo mažiau. Verslo spauda apie tai irgi dažniausiai tyli. Bet tokios žinios yra tikras masalas ir po kelių dienų apie tai žino visi aplink. Tačiau ir toliau slepia. Kodėl? Ar čia turi įtakos marketingo Lietuvoje pradžioje susiformavusi agentūrų psichologija? Gal tada ir galėdavo atsitikti taip, kad apie konkursą sužinojęs konkurentas paskambindavo potencialiam tavo užsakovui, iš karto pasiūlydavo neįtikėtiną nuolaidą TV ir iš karto laimėdavo. Tačiau šiais laikais konkursai vyksta gerokai skaidriau, profesionaliau, o vien kaina dažnai nepasitenkinama. Ar bijomasi, kad pasklidus kalboms apie konkursą, sulįs dar 5 konkurentai? Bet ką tai keičia? Jeigu tavo paslaugos ir pasiūlymas yra tikrai puikūs, tu ir taip laimėsi. Be to, didesni užsakovai pakankamai nusimano rinkoje, todėl bet kokiu atveju pasikvies ką norės. Ir kviečia ne visus besiprašančius, nes žmonių marketingo skyriuose laikas irgi ne guminis. O ko bijo reklamos biudžetų sąvininkai? Nuliūdinti savo partnerį - agentūrą? „Verslo Žiniose“ parašydamas apie savo organizuojamą konkursą leisi suprasti, kad tavo partnerio darbe yra trūkumų, o kaina netenkina? Bet tokius dalykus visi supranta ir taip. Be to, nėra joks atradimas, kad marketingo skyrių žmonės irgi kalbasi. Tame tarpe ir apie partnerius, su kuriais dirba... Pasibaigus konkursui – taip pat tyla. Ar agentūros bijo prašyti užsakovų, kad leistų paskelbti apie pergalę konkurse? Tačiau kas atsitiks, jeigu paprašysi? Pagalvos, kad tokia agentūra – pernelyg „pasikėlusi“? Tuoj pat anuliuos konkurso rezultatus ir išrinks naują nugalėtoją? Todėl rinkoje gajūs prietarai ir komunikacijos sklaidos kokybė primena viduramžius. O kalbėjimas puse lūpų sukuria kažkokio nelegalumo ir nusikaltimo aurą. Nors konkursai – normalių verslo santykių dalis. Konkursai vyko, vyksta ir vyks. Tokia agentūrų verslo specifika. Tokia marketingo skyrių darbo specifika. Tad gal verta kalbėti, kaip tai daroma JAV ir Europoje? Juk tai - dar viena proga būti paminėtam bent jau verslo spaudoje. Agentūroms tai dar net svarbiau nei jų užsakovams. Nes pranešimas apie konkursą – reklama ir tau pačiam, ir tavo klientui. Reklama, kuri be naudos vardo žinomumui, turės ir psichologinės terapijos elementų kai kuriems žmonėms iš marketingo skyrių. Agentūros jų sąmonėje galų gale sukurta DD

sukurta DD įsitvirtins kaip vienodai gerbiami verslo partneriai, o ne šiaip apgavikai, norintys kuo brangiau parduoti sukurtą reklamą ar duoti kuo mažesnes nuolaidas spaudoje. Ryšių su visuomene agentūros jau tai daro. Ir nieko blogo joms nenutiko. Grįžtant prie temos apie Kalėdas 2007-12-19 15:39 parašė Christian Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Vos vakar rašėme apie tai, kad Kalėdinės akcijos ne visada yra efektyvios. Ir štai netiesioginis patvirtinimas iš JAV: šviežias Kalėdinių prekybos centrų reklamų tyrimas parodė, kad tik 17.1 % respondentų sutiko, kad jų mėgstamiausia Kalėdinė reklama įtikino juos pirkti būtent tame prekybos centre. Tai – JAV, kur reklamoms sukurti skiriami didesni biudžetai, o klipai dažnai neapsiriboja gerų kainų reklama. Daugiau yra čia. „Čili“ kūrybos konkursą laimėjo „Fabrica“ 2007-12-19 11:15 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 19 Patiko (0) | Nepatiko (0) Gavome pranešimą, jog „Fabrica“ nugalėjo „Čili“ skelbtame reklamos agentūrų konkurse, kuriame dalyvavo penki varžovai. Tokiu būdu „Čili“ su „Fabrica“ dirbs jau trečius metus. Kompanijų bendradarbiavimas prasidėjo 2005 metais startavusia „Norisi savaime“ kampanija. Beje, šį mėnesį „Fabrica“ laimėjo ir „Šeimos vaistinių“ konkursą. Ankstesni įrašai apie tai: "Čili" marketingo vadas apie agentūrų konkursą ČILI ieško naujos kūrybinės reklamos agentūros

sukurta DD

sukurta DD

"Walmark" konkursas dar tęsiasi - PAPILDYTA 11:21 2007-12-18 22:24 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (0) | Nepatiko (0) Paaiškėjo, kad media planavimo agentūrų konkursas dar nesibaigė ir Lietuvoje "Walmark" dar sutarties su jokia agentūra nepasirašė. Kadangi konkursas tarptautinis, agentūrų pasirinkimo kriterijai yra nustatyti centrinės būstinės. Čia ir bus priimtas sprendimas. Tai mums pakomentavo "Walmark" marketingo vadovas Lietuvoje p. I. Lajus. Ką gi, laukiame žinių. Lietuvos reklamos labirintai: "Inspired Communications" į KOMAA net nestojo 2007-12-18 22:22 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 10 Patiko (0) | Nepatiko (0) Ką tik rašėme, kad media agentūra "Inspired Communications" pavasarį pasitraukė iš KOMAA. Vis dėlto, gavome žinutę (ačiū V.), kuri viską patikslino: pasitraukė nė "Inspired", o jų partneris kūryboje "Baltic FCB". "Inspired Communications", kurie kaip atskiras UAB veikia nuo 2007 pradžios, net ir nebuvo įstoję. "Kalėdinių akcijų" bėdos. Papildas "Verslo žinių" straipsniui 2007-12-18 10:21 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (0) | Nepatiko (0) “Verslo žinių” penktadienio vedamasis "Kalėdinis skurdas" buvo apie Kalėdinę prekybą, kompanijų komunikaciją ir elgesį Kalėdinės karštinės metu. Buvo abejojama Kalėdinių reklamos kampanijų efektyvumu. “Verslo žinios” žada “atsigręžti į blogosferą” ir publikuoti sukurta DD

sukurta DD blogerių nuomones, todėl kalėdine tema pasiteiravo kolegos iš blogo efkom ir Dienos Duonos. Mes lėti... Nespėjome atakyti iš karto. Šis įrašas tebūnie “Verslo žinių” straipsnio papildymas. Taip vadinamas “Kalėdinis periodas” - konsiumerizmo pikas. Žmonės iš esmės išleistų daugiau pinigų viskam ir visada, jei tik jų turėtų, o Kalėdos - tokių išlaidų pateisinimas. “Noras apdovanoti save, savo šeimą už per visus metus patirtus išgyvenimus, sunkų darbą leidžia žmonėms lengviau išsiskirti su savo pinigais, o gal net ir jų skolintis per Kalėdines šventes”, - sako sociologai. Tikra tiesa. Negali nesutikti, nes patirtis leidžia teigti, kad produktų pardavimai (FMCG) ir taip gerokai pakyla Kalėdiniu periodu be jokios reklamos bei akcijų. Marketologai daug dirba, kad paleistų “kalėdinę kampaniją”. Taip elgiamasi, nes manoma, kad dėl to parduosi daug daugiau. Iš dalies tiesa, iš dalies ne. Kodėl? Reklamos per Kalėdas yra daugiau nei įprastai. Galbūt, bet ar mums tai turi būti svarbiausia sprendžiant kokią kampaniją paleisti per kalėdas ir ar leisti iš vis? Gal geriau pagalvoti kaip žmonės perka, o ne mąstyti kaip permušti reklamos “clutter’į” (t.y. nepaskęsti tarp to kiekio)? Šioje vietoje galima įžvelgti paradoksą tarp kūrybinės dalies (kampanijos turinio) ir media dalies: turinys visų vienodas ir praktiškai niekada nesikeičia (seneliai šalčiai, varpeliai, jingle bells, svieguolės, “dovanų metai”), o iš media pusės krapštome galvas “kaip išsiskirti iš minios”… Ar ne keista? Taigi į klausimą “ar reikia ir kaip reikia reklamuoti per Kalėdas” atsakytume: žmonės per Kalėdas perka ne dėl to, kad mūsų pasiūlymas - kalėdinis, o tik dėl to, kad tai - Kalėdos (juk visiškai be reikalo neperka niekas…). Pirkimas įvyksta, nes yra poreikis tam daiktui ir polinkis išleisti pinigų. Todėl galvoti, kad būtent “kalėdinės” akcijos veiksmingesnės nei kitokios tuo pačiu “kalėdiniu” laiku yra klaidinga. “Kalėdiniu periodu” konkurentai visada darys tą patį – kalbės apie dovanas, šilumą, eglutes ir pan. Kodėl mes galvojame, kad mūsų akcija ar reklama bus efektyvesnė, jei ji irgi bus “kalėdinė”? Juk jokio skirtumo, žmonės ir taip pirks! Be to, reklama visada turi būti įdomi ir patraukli ir nesvarbu ar Kalėdos, ar gimtadienis ar nėra jokios progos. Viena didžiausių ir dažniausiai pasitaikančių komunikacijos klaidų – nuoseklumo nebuvimas. Recency teorija teigia, kad reklamuoti produktus ir paslaugas reikia apskritai visus metus, o ne sezonais. Ir nebūtinai visada dideliu intensyvumu. Nes žmonės juk perka ne tada kada tu reklamuoji, o tada, kada jiems reikia. Todėl jei mano reklamos ar akcijos laikas sutampa su visų žmonių noru pirkti laiku - gerai. Bet dažniausiai taip nėra. Pvz. šiuo metu reklamuojamas koks nors televizorius: šiandien jo jums nereikia, bet reikės po mėnesio ir, greičiausiai, laimės tas brand’as, kuris tuo metu bus reklamuojamas. sukurta DD

sukurta DD Tas pats galioja ir Kalėdoms. Galėtume beveik garantuoti, kad atlikus apklausą “kur labiau norėtumėte apsipirkti par Kalėdas ir kodėl”, daugiausiai žmonių įvardintų Maxima dėl mažų kainų. Maxima vienintelė kryptingai ir nuosekliai dirba su savo “kainų komunikacija” ir ne tik per pačias kainas Kalėdiniu periodu, - per specialias nulaidas lojaliems pirkėjams, pirkinių krepšelius ir net infliaciją ir tai daro ne vieną mėnesį. Matosi aiški kryptis ir nuo jos Maxima nenusisuka. Tuo ji ir laimi prieš konkurentus. Ir visiškai nesvarbu ar taip puolama Maxima darys ar nedarys kalėdinės kampanijos, parduotuvėse eilės garantuotos. "Inspired Communications" išsiskyrė su KOMAA 2007-12-18 06:55 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) Tiesa, tai įvyko šių metų pavasarį, tačiau iki šiol oficialaus pranešimo, berods, nebuvo. Nėra aišku ar ši full-service agentūra iš asociacijos pasitraukė savo noru, ar buvo pašalinta. Pasiteiravome, bet company spokesman did not return calls, kaip tokiu atveju rašo "Brandweek". Tad tik lieka spėlioti: ar "Inspired Communications" nesutiko su KOMAA sprendimais, ar pažeidė asociacijos įstatus, ar tiesiog nesumokėjo nario mokesčio. "Cadbury Schweppes" reklama su gorila "atidirbo" 2007-12-17 22:31 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Štai citata iš "Influx" weblogo, kuris, savo ruožtu, cituoja "Financial Times": "Cadbury Schweppes yesterday said its advertising campaign for Dairy Milk chocolate featuring a gorilla playing the drums - which has become a YouTube favourite - had helped it recover market share in its UK confectionery business." Priminsime, kad ši reklama tapo EPICA festivalio nugalėtoja, nors apie ją netrūko priešingų nuomonių: nuo susižavėjimo iki kaltinimų, kad perlenkta su kūryba. Mūsų ankstesnį įrašą (ir patį klipą) apie tai galima paskaityti/pamatyti čia. Ar pirktum indišką „Jaguar“? 2007-12-17 11:51 parašė Christian Komentaras sukurta DD

sukurta DD Rašyti naują Komentarų: 12 Patiko (0) | Nepatiko (0) Ar Indijos bendrovės gaminamas „Jaguar“ vis dar yra stilingas automobilis, ar jau nebe? Ar jo įvaizdis kenčia, ar ne? JAV „Jaguar“ pardavėjai įsitikinę, kad jeigu „Ford“ parduos gamyklą Indijos korporacijoms (konkurse liko dvi – „Mahindra & Mahindra“ ir „Tata Motors“), prekės ženklo įvaizdžiui bus padaryta nepataisoma žala. „Jaguar Business Operations Council“ teigimu, jų pirkėjams Indija ir prabangūs automobiliai – nesuderinami dalykai. Ir dar vienas panašus atvejis. Indijos bendrovei ketinant imtis didesnio vaidmens sprendžiant prabangių viešbučių ir kruizų operatoriaus „Orient-Express“ verslo klausimus, jos vadovas gavo laišką, kuriame yra nemirtinga frazė: „any association of our luxury brands and properties with your brands and properties would result in a reduction of our brands and of our business and would likely lead to erosion.“ Žiūrint plačiau, iš tiesų, kiek yra svarbu sąvininko įvaizdis prekės ženklo patrauklumui? Jeigu „Apple“ nusipirktų korėjiečiai, ar visų meilė jam išgaruotų? Visas „Time“ straipsnis yra čia.

2007-ųjų pabaigos siurprizai ir paslaptys: „Omnitel“ ir „Walmark“ media konkursai 2007-12-16 23:21 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 10 Patiko (0) | Nepatiko (0) Praėjusią savaitę mus pasiekė žinios, kad „Omnitel“ VRS ir „Media House“ išsiuntė media planavimo konkurso užduotis. The winner takes it all – nuo „Ežio“ iki „Omnitel“ B2B. Per devynis šių metų mėnesius mobiliojo ryšio operatorius išleido iki 35 mln. litų (iki nuolaidų) vien TV, todėl suprantame, kad agentūros meta visas pajėgas laimėti. „Media House“ pralaimėjus, iš didžiųjų užsakovų agentūrai liks „Palink“. Pralaimėjus VRS – ištikimasis „Procter & Gamble“ (kalbant tik apie media planavimo paslaugas). Belieka užjausti „Media House“, nes tuo pačiu metu jiems tenka gintis ir „Lietuvos Draudimo“ media planavimo konkurse. sukurta DD

sukurta DD Ir vis negauname atsakymo apie tai, kas laimėjo maisto papildų (vitaminų, populiariai kalbant) karaliaus „Walmark“ media konkursą. Rinkoje sklando labai prieštaringi gandai. Dėl 2008-ųjų metų biudžeto tikrai konkuravo "Initiative-VIA" ir PHD. Kadangi Europoje laimėjo PHD, vieni šaltiniai tvirtina, kad PHD dirbs su "Walmark" ir Lietuvoje. Kiti šaltiniai teigia, kad dar yra visiškai neaišku, nes vietinė atstovybė turi stiprios įtakos sprendžiant. Paklausėme pačių "Walmark", bet jie neatsakė. Tad kokia ta tiesa? Savaitgalio skaitalas: ar "Google" tikrai tokia visada sėkminga? 2007-12-15 15:33 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) "Strategy + Business" žurnalas savo portale skelbia įdomų straipsnį apie "Google" vadybos principus, inovatyvių sprendimų kūrimo metodus ir problemas, su kuriomis susiduria ši kompanija. Įdomu tai, kad visi sėkmingiausi "Google" produktai yra ne tie, kuriuos sukūrė jos inžinierių komanda, o tie, kurie buvo nusipirkti arba nukopijuoti. Net ir laisva darbo kultūra, tiek kartų nurodyta kaip sektinas ir darbuotojus kūrybai įkvepiantis pavyzdys, negarantuoja stulbinančių rezultatų. Pabaigai: "Beware the inevitable hype about how the latest business trend or the newest overnight success “changes everything.” Yes, markets and technology change, sometimes with devastating speed, but through the turmoil, the underpinnings of business success remain fairly stable." Visas straipsnis yra čia. Nuo šiandien gali rašyti blogą ir užsidirbti arba Dabar tikrai galima padidinti pardavimus internetu 2007-12-14 08:43 parašė Christian Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 30 Patiko (2) | Nepatiko (0) sukurta DD

sukurta DD Tai reiškia, jog mums metas į tėvystės/ motinystės atostogas. Ar gali būti kas nors idealiau: garuojanti rytinė kava ant stalo, maigyti klaviatūrą, rašyti apie tai, kas įdomu ir retkarčiais pasižiūrėjus banko sąskaitą, džiaugsmingai kikenti trinant rankas. TradeDoubler.lt komanda, kuri šią galimybę ką tik įdiegė Lietuvoje, mums papasakojo kaip tai padaryti. JAV tokios programos – tikros aukso kasyklos tiek reklamos užsakovams, tiek blogeriams. a) ar teisingai supratome, kad pvz. mes savo bloge įsidedame kaobanga.com "banerį", kažkas iš mūsų blogo skaitytojų spaudžia banerį taip patekdamas į kaobanga puslapį. Jei jis su savo IP tuo metu kažką nuperka, kaobanga mums sumoka kažkokį mokestį. Iš esmės taip. Jūs registruojatės mūsų sistemoje, aplikuojate dalyvauti Kaobanga.com partnerystės programoje. Jei programos savininkas jus priima dalyvauti, gaunate priėjimą prie reklamos inventoriaus: banerių, produktų lentynų (product feed), kontekstinės reklamos, taip pat patys galite kurti nuorodas su specialiu unikaliu atpažinimo kodu. Rašydami apie produktą, kurį gal būt parduoda Kaobanga, įterpiate produktų nuorodas, nuotraukas ir pan. Skaitytojai spaudžia nuorodas, ir jei vėliau (per 45 dienas nuo paspaudimo) perka Kaobanga.com, jūs gaunate procentus nuo pardavimo (klasikinės partnerystės programos atveju). Kaobanga.com gali jums pasisiūlyti mokėti ir už registraciją naujienlaiškiui, "accounto" registraciją, ar už bet kokį kitą lankytojo veiksmą. Komisinių struktūra skelbiama partnerystės programos informaciniame puslapyje TradeDoubler.lt (toliau – TD) sistemoje. Kaobanga.com suinteresuota internete rasti savo "prekybos atstovų", tad jos komisiniai turi būti patrauklūs ir konkurencingi.... juk šalia Kaobanga.com gali būti kita parduotuvė su patrauklesniu pasiūlymu "virtualiems pardavėjams". Beje, iš kur atėjo vartotojas nustatoma ne tik pagal IP, bet ir pagal "slapukus" (cookie), ar kitus unikalius atpažinimo parametrus. b) kas ir kaip nustato žaidimo taisykles? Kaobanga pas TD užsisako programą, TD įdiegia. Ir kaobanga pasiskelbia, kad turi Affiliate program ir už "vizitą su užsakymu", pvz. moka 3% nuo parduotos prekės kainos? Kaobanga.com susitaria su TD dėl paslaugos naudojimo mokesčių, kartu su TD sutaria dėl komisinių tinklapiams, t.y. TD suinteresuota, kad tinklapiai uždirbtų. Todėl pirminėje produkto įvedimo į rinką stadijoje, partnerystės programas skelbti galės ne kiekvienas panorėjęs :)

sukurta DD

sukurta DD Kaobangos programos sąlygos matomos visiems prie TD sistemos prisiregistravusiems tinklapiams, jie gali laisvai aplikuoti. Tiesa gali buti taip, kad Koabanga nori vykdyti "slaptą" partnerystės programą, tuomet ji nebus matoma TD aplinkoje, tinklapiai į programa bus kviečiami dalyvauti asmeniškai. Taip pat Kaobanga galės savo puslapyje skelbti, kad vykdo partnerystės programą, kviesti tinklapių savininkus joje dalyvauti. Klasikinės partnerystės programos kainodara - komisiniai nuo pardavimų (išreiškiama procentais ar fiksuota suma), tačiau iš principo galima bet kokia kainodara, kuri tinka tiek Partnerystės programos savininkui, tiek tinklapiui. Affiliate marketingas veikia win-win principu, jei Kaobanga parduoda, uždirba ir tinklapiai. Tačiau tinklapiai turi buti suinteresuoti dėtis Kaobangos reklamą, tad Kaobanga turi pasirūpinti tiek patraukliais komisiniais, tiek pačiais pardavimo procesais. TD šioje vietoje padeda abiems pusėms susitarti ir teikia techninę platformą bendradarbiavimui. Visam procesui „įsivažiuoti“ reikės laiko, tačiau pasaulinė patirtis rodo, kad el. parduotuvė negali sėkmingai egzistuoti nevykdant vienokios ar kitokios formos Partnerystės programų, kaip vienos iš internetinio marketingo mikso dalių. „Dell“ yra puikus to pavyzdys. c) Kaip tas, kuris įsideda banerį (pvz. blogas) gali kontroliuoti, sekti situaciją, t.y. žinoti, kad kažkas pas kažką nusipirko? Blogas turi savo "accountą" TD sistemoje, mato ne tik visą partnerystės programų statistiką, bet ir turi galybė įrankių, skirtų darbui su reklamos priemonėmis, pardavimų analizei ir reklamos optimizavimui. Reikia turėti galvoje, kad dirbant su Partnerystes programomis, dažniausiai šnekama ne tik apie tradicinių banerinių vietų naudojimą. Plačiai naudojamos įvairios kontekstines reklamos formos, produktų paieškos blokai, produktų lentynos, tekstinė reklama ir pan. Nors visa tai iš pirmo žvilgsnio skamba kiek komplikuotai, tačiau tinklapio administratoriui reikia minimalių HTML žinių, įprastu atveju TD sistema sugeneruoja paprastą kodą, kurį įsidėjus gali buti atvaizduojamas ištisas puslapis, pvz: http://www.pazintys.com/flashgames/index.php d) Kiek ir kam kainuos įsidiegti "td Pull"? Už „td Pull“ moka įmonė, skelbianti partnerystes programą. Partnerystės programose tinklapiai gauna pajamas - visus įrankius gauna nemokamai, TD sistemoje registruojasi taip pat nemokamai. Dienos Duona siūlo susipažinti 2007-12-13 13:49 parašė Nasa sukurta DD

sukurta DD DD zinios Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (1) | Nepatiko (0) Ne, mes nepulsime publikuoti savo CV, tiesiog dabar pilna visokių kalėdinių ir naujametinių vakarėlių, todėl pats laikas atsipalaiduoti ir mums ir jums. Nauja laikina rubrika “Party lions”!

Kūrybinės, žiniasklaidos ir RSV agentūros, web sprendimų įmonės, kompanijų marketingo skyriai ir kiti kūrybiniai susivienijimai, siųskite mums į dienosduona@yahoo.com 5-7 geriausias jūsų kalėdinionaujametinio vakarėlio nuotraukas su 3-5 sakinių aprašu – bus smagu pasidalinti “tūsų” įspūdžiais Dienos Duonoje. Kas bus pirmas? "Kelias į žvaigždes" brando įvaizdžiui nelabai padeda? 2007-12-13 13:49 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) "MediaPost" cituoja netikėtus "Nielsen" tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad tik "emotionally engaging" laidose produkto talpinimas duoda teigiamų rezultatų. Labiausiai džiuginantis faktas yra tai, kad "...positive brand feelings for products increased 85% when placed during "highly enjoyable" programming. Perhaps more importantly, purchase interest for a product placed within a "highly enjoyable" television show increased 145%, according to the study. " Kalbant apie konkretaus tipo šou, gyvenimo būdo programos (pvz., iš TV3 transliacijų žinomas "Extreme makeover"), kurių dalyviai nesivaržo ir nėra išmetami, yra naudingiausios produkto sėkmei. Tokios "highly enjoyable" programos prekės ženklo žinomumą padidina iki 60 %. Įdomiausia, kad realybės šou, tokios kaip "Kelias į žvaigždes", žinomumą padidina tik 28 %. Ką tai reiškia? Kad mokėti už teisę būti tokiose realybės šou yra tas pats, kas pinigus išmesti? sukurta DD

sukurta DD Koks „Opus 3“ mums reikalingas? 2007-12-12 23:00 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 15 Patiko (0) | Nepatiko (0) Daugiau nei prieš metus (2006 m. rugsėjo 1 d.) pradėjo transliuoti „Opus 3“. Viename iš interviu po “launcho” p. D. Užkuraitis apibrėžė stoties tikslinę auditoriją: 20–30 metų žmonės su aukštuoju išsilavinimu, šiek tiek intelektualesni už vidurkį. Ar stotis per metus tapo aktuali šiems klausytojams? Sprendžiant pagal TNS duomenis, tikslinė grupė kur kas mieliau renkasi „M-1“, „Radiocentrą“ ar „Lietų“. „M-1” pastaruoju metu klausėsi 43 procentai 20 – 29 metų auditorijos. „Opus 3“ – viso labo 4 procentai. Ar tai yra geras pasiekimas? Su stoties grojama muzika per parą praleidžiu beveik 10 - 12 val. Vis dėlto, galvoje kirba ir kita mintis: ar visuomeninis transliuotojas - misijos nešėjas – negalėtų į misiją pasižiūrėti plačiau? Būkime sąžiningi – dabar transliuojama muzika yra gana nišinė. Bet kodėl LRT iš karto pasiima autsaiderio (arba elito, jeigu tai mielesnis žodis), nišos teritoriją, vietoj to, kad su „Opus 3“ taptų aktyviu nuomonės formuotoju, perimdama klausytojus iš komercinių stočių, grojančių „Yvos“ lygio muziką? Nuolatos tenka girdėti skundų, kad dėl liūdnos lietuviškos muzikos padėties yra kaltos radijo stotys, į eterį kišančios bet kokį šlamštą. Todėl net „Eurovizijos“ nesugebame laimėti. Komercinės stotys, savo ruožtu, teisinasi, kad groja tai, kas patinka liaudžiai. Bet jeigu komercinės yra tokios bejėgės, ar negalėtų tuo blogį nugalinčiu Gilgamešu (priešistorinių šumerų herojus) tapti „Opus 3“? Šią stotį reklamos srauto sumetimai apriboja mažiau. Ji nacionalinio transliuotojo dalis, todėl privalo elgtis valstybiškai. Valstybiškai, kad išugdytų naują kartą, kuri kitaip supras kas yra muzika. Kuri gros ne tik Jungėnuose, bet ir „The Carling Festival“. Vyresnės auditorijos skonis jau suformuotas, tad ar verta transliuoti vien tik tam mažam procentui su nusistovėjusiais favoritais? Tuo tarpu „Opus 3“ paauglių tarpe net populiaresnė. Jeigu šio TNS rezultato nenulėmė pernelyg maža imtis, grupėje iki 14 metų stoties klausėsi net 8 procentai (žinoma, M-1 čia irgi buvo nepralenkiamas su 49 procentais) klausytojų. Vadinasi, kai kurie paaugliai nespjauna į tokią muziką. Ar šiek tiek pasistengus nebūtų galima užvaldyti ir jų masių? sukurta DD

sukurta DD Puikiai žinomas pavyzdys yra. Tai – „BBC Radio 1“. „Radio 1“ nėra nišinė stotis, bet tuo pačiu metu ir netransliuoja beviltiškos muzikos. Ir sugeba būti lyderiu, nustatančiu standartus, kuriais seka komercinės radijo stotys. Tad ar nevertėtų mokytis iš „Radio 1“, iš MTV, iš M-1 kaip privilioti klausytojus? Įlieti daugiau gyvumo, interaktyvumo, pramogų? p. D. Užkuraitis bent jau anksčiau buvo tas žmogus, nuo kurio priklauso stoties muzika. Gal vertėtų daugiau sprendimo laisvės duoti ir klausytojams? Dabartinis „Opus 3“ formatas gana ribotas – nedidelis, labai besikartojantis (kiek galima sukti tik vieną "The Shamen" gabalą?) grojaraštis, daug ramios lyriškos muzikos, daug jazz house. Žinoma, yra šiuolaikinio roko, yra teminės laidos, retkarčiais yra „Just Jack“ ir net Madonna, bet ar „Happy Mondays“, „The Chemical Brothers“, aktualūs šių dienų roko ar elektronikos hitai irgi netiktų? Dažnesni, atspindintys nūdieną, o ne vienas kitas. Kol kas stotis tarnauja daugiau kaip fonas. Bet ji juk gali būti aktyvių pramogų dalimi. Galėtų būti ir daugiau jaunų lietuviškų grupių. „Opus“ eina tuo pačiu keliu, kaip ir komercinės stotys – dažniausiai suka Lietuvoje gerai žinomas dainas. Anksčiau "Sheezanova" ir Jurga, dabar - "Skylė" ir "G&G Sindikatas". O kaip dar neatrasti talentai, kuriems mažai šansų būti išgirstiems per komercines stotis? Kad juos pamėgtų, neužtenka tik retkarčiais patransliuoti per „Baltic Top“. Ir tada gal po kažkurio laiko „M-1“ ir „Radiocentras“ irgi gėdysis transliuoti „Kelio į žvaigždes“ laureatų šlagerius? Švedai keitė pavadinimą į "Nordicia", bet vis vien moko kaip jį tarti 2007-12-12 08:42 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (0) | Nepatiko (0) Jau kuris laikas žinisklaidoje šmėsčioja pranešimai spaudai apie naują draudimo rinkos “žaidėją” “Nordicia Draudimas”, kurs pradeda savo veiklą Lietuvoje kitų metų pirmąjų ketvirtį. “Nordicia” yra švedų ne gyvybės draudimo rinkos lyderės, mums neištariamo pavadinimo “Länsförsäkringar” įmonė Lietuvoje ir Latvijoje. Puslapiniai reklamos ir darbo skelbimų maketai ir ambicingi pareiškimai RSV tapti geriausiai Lietuvoje klientų vertinama draudimo kompanija – gan agresyvus “Nordicia” elgesys. Tuo, greičiausiai, buvo siekiama išjudinti ir konkurentus ir būsimus klientus. sukurta DD

sukurta DD Švedai - socialinės ekonomikos lyderiai, garsėjantys finansų valdymo istorija Baltijos šalyse gali jaustis srities šeimininkais – “Swedbank”, “SEB”, “Nordea”. Skandinavišką šeimyną papildo norvegų ir vokiečių tandemas “DnB Nord”, suomių “Sampo” ir “If…”. Švedų draudėjai, suteikdami kompanijai “Nordicia” pavadinimą, akivaizdžiai naudojasi jau išarta vaga – patikimu šiaurietišku įvaizdžiu baltų galvelėse. Ar neatsibodo nuolatiniai “nordic” pavadinimai? Ar tik netampa sunkiau kurti unikalų brand’o identitetą ir vertę didinant “nordic” suvokimo clutter’į žmonių galvose? Apie tai pakalbinome ponią Gunilla Svensson, “Nordicia Draudimas” CEO.

Gunilla Svensson, “Nordicia Draudimas” CEO Gunilla Svensson: "In early December we announced our new name “Nordicia Draudimas” in Lithuania and “Nordicia Apdrošinašana” in Latvia. They were chosen by consumer panels in Latvia and Lithuania. The decision regarding the name change was taken as a natural step in fully adapting our operational model to the Baltic market. It was important to find a name that is easily pronounced, perceived and understood by local residents. We are very well aware of the fact that there are slight differences in prononciation of “Nordicia”. Early in our process we gathered input from linguists and other experts in the field. We do not regard this as a problem and the overall positive comments of the name chosen outweighs these minor differences. Instead we chose to make something marketingwise out of these differences, the "pronounciation mouth" at our website." Mes žinoma, linkime “Nordicia” sėkmės, nors negalime nuslėpti nuostabos dėl siekio išmokyti lietuvius ir latvius kalbėti švediškai ir tarti pavadinimą NORDISIA (ir dar minkštai tarti R - tik su užuomina į ją). Kaip nutiko, kad švedų atliktas tyrimas neparodė, kad lietuviai nekalbės švediškai ir tars taip kaip mato? Norėtųsi klysti, bet vėl turime įtarimų dėl kliento aklo tikėjimo tyrimų rezultatais arba netinkamos jo metodikos ar interpretacijos. Yra dalykų į kuriuos tyrimai (respondentai) negali atsakyti arba išvadas reikia daryti itin atsargiai. Daugiau Omniteliško "Second Life" sukurta DD

sukurta DD 2007-12-11 22:15 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 9 Patiko (0) | Nepatiko (0) Turime dar kelias naujienas: Čia galima pasižiūrėti "Omnitel" filmą "You Tube". Darius Bagdžiūnas atsakinės į klausimus apie šį projektą. Tad kam įdomu, klausimus galima siųsti į d.bagdziunas@gaumina.lt iki 24 val. Dar laiko yra. Atsakymai žadami rytoj iki 12 val. Dėl "Švyturio" ir "Second Life" suklydome.

Verslas nušluostė nosį biurokratams: Lietuva jau "Second Life"! 2007-12-11 11:05 parašė Christian Rašyti naują Komentarų: 20 Patiko (2) | Nepatiko (0) Šiandien OMNITEL paleidžia naują lietuvišką projektą „Second Life“ pasaulyje. Projektas komercinis, tačiau jame pristatoma ir mūsų šalis. Šiuo metu kaip tik vyksta spaudos konferencija Verslo centro „Europa“ 31 aukšte. "Švyturys" jau yra įsikūręs "Second Life". Vis dėlto, šį sykį verslas ir valstybės reprezentavimas žengia koja kojon, tad OMNITEL nusipelno aukščiausių pagyrų. Ką gi, nuo Estijos mes atsilikome tik keliomis dienomis. Perfrazuojant "BusinessWeek" straipsnį "Can greed save Africa", sakytume, jog "Greed can save Lithuania".

sukurta DD

sukurta DD OMNITEL "Second Life" čia. Tiesa, kol kas prisijungti gali nepavykti, bet vakare, žadama, kad veiks tikrai. Ryšių su visuomene asociacija - startas greitai 2007-12-11 00:14 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 10 Patiko (0) | Nepatiko (0) Greitu laiku dienos šviesą išvys ryšių su visuomene asociacija, - praneša Linas Kontrimas, PR Service/Edelman direktorius. Kolegos kūrybinės reklamos ir žiniasklaidos pirkimo bei planavo agentūros jau kiek daugiau nei penkis metus buriasi po KOMAA, kurių turinys, atrodo, vis dar atitinka pavadinimą. O kaip kitaip, valdybos pirmininkui labiau rūpi fotoalbumų kūrimas ir leidyba, o kiti direktoriai neturi laiko – uždaras ratas (gal paprašykime M. Feigelovičiaus imtis reikalo, kuris pasitraukė iš aktyvios veiklos DDB Vilnius?). Tiek to, apie tai kitą kartą. KOMAA neveiksnumo sindromas, greičiausiai, nepersiduos naująjai RSV asociacijai žinant kas imasi reikalo. Iniciatorius – minėtas Linas Kontrimas, iniciatyvinė grupė: Dalia Kutraitė, SKC direktorė, “Socialiniai partneriai” steigėja, Mykolas Katkus, VRP | Hill & Knowlton vykdantysis direktorius, Kristinas Taukačikas, VRP | Hill & Knowlton valdybos narys, Ričardas Jarmalavičius, Publicum direktorius, Saulius Majauskas, Euro RSCG PR direktorius. “Iniciatyvinė grupė dabar baigia istatų bei veiklos derinimo darbus ir netrukus asociacija pajudės”, - žada Linas Kontrimas. Jums, kaip ir mums kilo klausimų (juk tai mūsų kasdienė duona). Kodėl ir kaip kas bus, kokie pokyčiai laukia RSV rinkos ir jų klientų ir, žinoma, ką su tuo turi/neturi bendro “Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjunga” (LRVS) - paklausėme p. Lino. Laukiame. Beje, šiokia tokia RSV asociacija Lietuvoje jau egzistuoja - tinklalapis čia. "L'Oreal" ir "Gustav Paulig" testuoja media agentūras konkursuose 2007-12-10 11:34 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują sukurta DD

sukurta DD Komentarų: 11 Patiko (0) | Nepatiko (0) Šį savaitgalį gavome kelias žinutes apie įvykius reklamos rinkoje. Ačiū M. ir L. Taigi, yra įpusėjęs „L‘Oreal“ media konkursas Baltijos šalims, kuriame dalyvauja CMS, „ZenithOptimedia“, „Initiative-VIA“ ir "Inspired Communications". Konkurso priežastis, be įprastų kainos ir planavimo efektyvumo palyginimo, yra ir noras turėti vieną agentūrą per visas tris Baltijos šalis. Kol kas nuo Lietuvos iki Estijos "L'Oreal" dirba su skirtingais partneriais (išsk. "ZenithOptimedia“, kuris "L'Oreal" aptarnauja Europoje). Beje, visi jie konkurso dalyviai. Į pabaigą eina "Gustav Paulig" media planavimo konkursas. Jeigu turite informacijos apie jo dalyvius, parašykite mums į dienosduona@yahoo.com.

Laisvalaikio skaitalas: Ten, kur daugelis nesugebės... 2007-12-10 08:57 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Lietuvoje verslo konsultantai bei motyvatoriai mielai pasakoja apie emocinio intelekto, sugebėjimo klausyti, suprasti ir panašių "soft" dalykų svarbą. Amerikietiškojo vadybos modelio įprastai kratomasi, sukiojant pirštą prie smilkinio ir žiūrint į vakarus. Bet kodėl tiek didžiųjų pasaulio korporacijų yra iš JAV, o ne iš Europos (atiduodant deramą duoklę ir europietiškoms)? Ar tikrai kai kurie amerikietiško vadybos modelio elementai negalėtų būti taikomi ir Lietuvoje, išvengiant mūsų kontinento vadybos modelio trūkumų? "Business Week" išspausdino daug vertingų minčių suteikiantį straipsnį apie "private equity firms CEOs". Negali nesižavėti jų sugebėjimu daryti verslą su minimaliais resursais, milžinišku greičiu... Dažnas vadybininkas, pripratęs prie biržoje kotiruojamos bendrovės patogumų ir lėto tempo, tokioje situacijoje palūžtų. "Kaplan found that CEOs who bring "hard" qualities such as aggressiveness, persistence, insistence on high standards, and the ability to hold people accountable are significantly more likely to succeed. Those who offer primarily "soft" skills that are often effective at public companies—like listening, developing talent, being open to criticism, and treating people with respect—are unlikely to work out." sukurta DD

sukurta DD Visas straipsnis yra čia. “Labas” reklamos skydai OMNITEL reklamoje 2007-12-08 16:59 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 7 Patiko (0) | Nepatiko (0) “Labas” reklamos skydai OMNITEL reklamoje” – tokią intriguojančią žinutę gavome savo paštan. Tokius dalykus, matyt, pamato tik konkurentai… Jūs anksčiau pastebėjote?

Klipas tikrai geras, bet vienaip ar kitaip, kažkas labai atidus, todėl klipų gamintojai taip pat turi būti akylūs. Gero šeštadienio ir ramaus sekmadienio. Receptinių vaistų reklamos ypatumai 2007-12-07 14:05 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (0) | Nepatiko (0) Gavome žinutę (ačiū M.) su "Respublikoje" neseniai (12.01) publikuoto straipsnio PDF. Straipsnyje (ir jame esančiose nuotraukose) yra nemažai įdomių faktų apie tai, kaip dirbama su gydytojais. Beje, kompanija, kuriai "pasisekė" būti pagautai žurnalistų, priklauso EFA - "Etinių farmacijos kompanijų asociacijai". Asociacijos kodekse parašyta: "Reklaminių renginių dalyviai turi būti vaišinami saikingai, kad vaišės neužgožtų pagrindinių renginio tikslų." Tačiau paskaičius "Respublikos" straipsnį susidaro ne visai toks vaizdas. Kompanija - tikrai gerai žinoma: "Berlin-Chemie", kuriai pirklauso "Fastum", "Mezym" ir kiti (tame tarpe nemažai receptinių, kuriuos draudžiamama reklamuoti vartotojams).

sukurta DD

sukurta DD Neteisiame "Berlin-Chemie". Tai - įprasta praktika farmacijos versle. O tai ar yra blogai, ar ne, spręsti nesiimame. Tam reikėtų atskiros diskusijos. Šiuo konkrečiu atveju įdomūs yra patys receptinių vaistų reklamos būdai. "Tele2" Mindaugas Savickas apie Meškafoną: "jau užsakėme antrą telefonų partiją" 2007-12-07 01:08 parašė Nasa Interviu Rašyti naują Komentarų: 9 Patiko (0) | Nepatiko (0) Nugirdome, kad Meškafonas - "Tele2" produktas vaikams (jų tėveliams) - susilaukė ne mažos sėkmės. Kur gi ne, jei tėvelius gundai mielu vaikišku produktu už litą ir dar nemokamomis paslaugomis. Tikėtina, kad Meškafoną galėtų pirkti/perka ir kitų operatorių klientai. Specialiai jums - apie Meškafono marketingo užkulisius - "Tele2" marketingo vadovas Mindaugas Savickas: "Meškafoną iš tiesų vertiname kaip sėkmingą projektą. Aišku, negaliu atskleisti, kiek aparatų pardavėme – tai komercinė paslaptis, tačiau susidomėjimas juo labai didelis. Manau, šį tą gali pasakyti ir faktas, kad jau užsakėme ir antrą telefonų partiją. Papildoma akcijos vertė - tai, kad pasiūlę Meškafoną mes pasiekėme jaunų tėvų segmentą, kuriems dar kartą aktualizavome Tele2 prekinį ženklą. Mes laimime net ir tuo atveju, jei jie neįsigijo meškafono, tačiau bent jau apsilankė mūsų salone ir jį apžiūrėjo. Galbūt, ta pačia proga dalis jų nusipirko kitą aparatą ar užsisakė papildomų paslaugų. Lietuvoje ši niša iš tiesų buvo tuščia - vartotojų poreikis buvo didelis, tačiau specialiai jiems pritaikytų pasiūlymų niekas neteikė. Vaikai ir anksčiau, ir dabar naudojasi telefonais. Dažnai tai seni aparatai, kuriuos jiems atiduoda tėvai, retesniais atvejais tėveliai nuperka vaikams naujus aparatus. Tiesą sakant, idėją apie telefoną vaikams ir kilo mūsų darbuotojams, kurie patys augina vaikus. Iš savo patirties žinome, kad tėvai, duodantys vaikams telefoną susiduria su trimis problemomis: 1) suaugusiesiems skirtu aparatu vaikams sunku naudotis – ne kiekvienas šešiametis jau moka skaityti ir rašyti, 2) kyla grėsmė, kad sąskaita už vaiko pokalbius gerokai viršys sumą, kurią norėtų mokėti tėvai, 3) galiausiai, ne paslaptis, kad mobilieji telefonai yra itin dažnas vagių taikinys, o iš vaiko jį nesunku atimti. Meškafono sėkmę ir lėmė tai, kad jis padeda išvengti visų šių problemų. Meškafonu galima paskambinti tik keturiais numeriais, tad vaikui patogu juo naudotis, o tėvams ramu, kad vaikas nepriskambins atsitiktiniais numeriais, už kuriuos reikės susimokėti. Galiausiai, nėra sukurta DD

sukurta DD prasmės vogti Meškafono – paskambinti juo vis tiek galima tik vaiko tėvams, o kokio nors vyresnio mokyklos chuligano rankose toks aparatas kaipmat sukels įtarimų. Žinoma, kitų operatorių klientai taip pat domisi Meškafonu. Tai papildoma rinkos niša. Mums nuo to tik geriau – didėja klientų ratas, o išbandę ryšio kokybę vartotojai patys galės įsitikinti, kad ji niekuo nenusileidžia mūsų konkurentams. Aišku, kad mes tikimės, jog anksčiau ar vėliau jie taip pat užduos sau klausimą – ar verta mokėti daugiau, jei gauni tą patį? Mes stengiamės tai skatinti, juo labiau, kad vienu vardu registruoti vartotojai tarpusavyje kalba nemokamai. Kitų operatorių klientams, nupirkusiems vaikui Meškafoną, galimybė kalbėti su juo nemokamai tampa papildomu stimulu rinktis mūsų paslaugas. Beje, pasitaikė atvejų, kai Meškafoną pirko ne tik tėvai savo vaikams, bet ir vaikinas merginai. Tai dar viena rinkos niša – telefonas tampa romantiška dovanėle, o pora tarpusavyje šnekasi nemokamai." Visa tai mes jau žinojome, kolegos... 2007-12-06 15:47 parašė Christian Rašyti naują Komentarų: 26 Patiko (0) | Nepatiko (0) Vakar „Verslo Žinių” paskutiniame puslapyje pasirodė straipsnis apie “Gfk” atliktą lojalumo prekybos centrams tyrimą. Naujai, ką tik į rinką įėjusiai kompanijai tai tikrai gera tema “pasipiarinti”: prekybos centrai Lietuvai yra visuomet aktualūs. Vis dėlto, gaila, kad skelbiamas tyrimas daug ką nutylėjo. Žemas lojalumas yra žinomas faktas, apie kurį rašėme ir mes. Tačiau kaip mes atrodome lyginant su kitomis šalimis? “Gfk” operuoja lojalumo ir nelojalumo indeksais, bet nepateikia pavyzdžių kaip yra kitur. Arba žurnalistė tuos pavyzdžius išmetė iš savo straipsnio. Kad ir kaip tai būtų, likome nesupratę ar mes kažkuo skiriamės nuo britų ir italų, ar ne. Nuojauta kužda, kad nelabai. „Norfos“ atstovas spaudai, kurio paties teigimu, jie yra išdalinę beveik pusę milijono lojalumo kortelių, dėl lojalumo stokos kaltina pernelyg didelę prekybos centrų konkurenciją ir orientaciją į kainas. Tačiau atsakymas, ko gero, turėtų būti visai ne toks. Kaip gali būti lojalus, jeigu prekybos centrų siūlomos prekės, paslaugos, aptarnavimo lygis mažai skiriasi vienos nuo kitos? Todėl vienintelis lojalumas – patogumas, o net ne mažesnė kaina. Ir pabaigai nesuprantamas dalykas: kodėl parduotuvėlių prie namų kainomis pasitikima daugiau. Gyvenimiška patirtis sako, kad jos ten aukštesnės. Tad kur pagrindas pasitikėjimui? Ar respondentams buvo sunkumų suprantant anketos klausimus?

sukurta DD

sukurta DD

Arba visi aplink TV žiūri slapta, arba tiesa kažkur anapus 2007-12-05 23:10 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Dabar – kitų metų biudžetų ir kampanijų planavimo metas. Kartu tai ir metas, kai mažesnės radijo stotys ir ne tokie populiarūs spaudos leidiniai imasi žygių užsitikrinti reklamos pajamų srautą 2008-aisiais. Kai media agentūros negailestingai atstumia, paaiškindamos, kad reitingai nemeluoja, neretai griebiamasi paskutinės galimybės – skambučio ir/ar susitikimo su reklamos biudžeto savininkais. Šios „galimybės metu“ pardavinėjant savo paslaugas (deja, dažnai labai neprofesionaliai), naudojamasi argumentu, kad c‘mon, kam ta televizija. Juk šiais laikais jos niekas nebežiūri. Visi sėdi internete, klausosi radijo arba gerai leidžia laiką mieste. TV – tik pensininkams ir provincijos gyventojams. Ir iš tiesų, ko nepaklaustum, tas ar ta televizijos tikrai nebežiūri. Jau seniai nebežiūri. Nori ar ne, pamažu patikėtum. Jeigu po ranka nepasitaikytų sociologinių tyrimų. Pasak TNS, vidutinis laikas, praleistas prie TV, nuo 2005 metų pradžios iki šių dienų pakito gana nežymiai. 2005 metais vidutiniškai žiūrima buvo 198 minučių per dieną, o 2007 – 193. Įdomiausia tai, kad 2006 metais buvo žiūrima tik 190 minučių per dieną. Tad išeina taip, kad Lietuva televizorių vėl atrado iš naujo šiais metais? Kitas įdomus faktas, kad didmiesčiuose (nuo 200’000 gyventojų) TV žiūrėjimas tik didėja ir lenkia Lietuvos vidurkį. Pvz., 2007 metų vidurkis yra jau 206 minutės per dieną. Ar čia todėl, kad miestuose daugėja pensininkų, o pensininkas = TV by default? O provincijoje mažėja gyventojų (juk visi iš ten emigruoja), todėl mažėja žiūrėjimas? Tačiau kalbant rimtai, mitas yra tai, kad TV žiūri tik kaimiečiai ir pensininkai. Išsilavinę miestiečiai TV žiūri ne mažiau. Tiesiog žiūrėjimo prioritetai ir būdas keičiasi. Visų pirma, žiūrima daugiau kanalų. LNK ir TV3 nebėra vieninteliai pramogų tiekėjai "dėžėje". Antra, TV vis dažniau „žiūrimas“ kartu užsiimant tiek šiaip eiliniais namų ruošos darbais, tiek ir naudojantis kompiuteriu.

sukurta DD

sukurta DD Todėl TV reklama vis tiek „suvartojama“, nors ir kaip tai neigtume: televizorius dirba, reklamą transliuoja, į internetinį transą įkritęs blogeris ją girdi. Neperjunginėsi juk prasidėjus kiekvienam blokui. Jeigu reklamą įdomu žiūrėti arba įsimintinas garso takelis, ji padarys savo darbą. Ar ne todėl net ir didieji reklamdaviai Vakaruose, nors nesiliauja kalbėti apie ne-TV svarbą, iš TV bėgti neskuba? Ir štai čia savotiškas iššūkis reklamos kūrėjams: kurti tokią reklamą, kad ji veiktų net nežiūrint televizoriaus... Žinoma, jeigu analizei paimtume didesnį laiko tarpą, TV žiūrėjimo sumažėjimas būtų ryškesnis. Tačiau kol kas šis žiniasklaidos kanalas lieka toks pats svarbus. Ir dar liks ilgai. Todėl kai turi gigantišką biudžetą, TV transliacijos tampa pigiau nei padori „Adnet“ suplanuota kampanija. Ir kam tada mažesnė radijo stotis ar ne toks populiarus leidinys? Juk net "outdooro" auditoriją gali pasigauti pigiai. Apie tai rašys ir pasakos pusė Lietuvos komentatorių dar ilgai 2007-12-05 21:08 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 10 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kuo toliau, tuo plačiau sklinda kalbos apie tai, kad estai atsidarė savo ambasadą "Second Life". Jie vėl laimėjo: a) Estijos vardo paminėjimus tarptautinėje žiniasklaidoje; b) Estijos vardo paminėjimus komentatorių Lietuvoje lūpose; c) patvirtinimą, kad tai bus naujoji Airija, tik Rytų Europoje; d) mūsų susižavėjimą jais ir pagraudenimą, kodėl ne mes; e) "Economist" vėl parašys ir t.t. Aukso verti komunikacijos/ šalies marketingo sprendimai. O kainuoti turėjo centus... Ar tikrai LNK buvo žiūrimiausia televizija lapkritį? 2007-12-05 19:45 parašė bretonas Komentaras Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Teko šiandien paskaityti LNK naujienlaiškį ir eilinį kartą suprasti, kad to žmogaus, kuris jį ruošia, užduotis yra rasti faktų, anot kurių, LNK yra pirmaujanti televizija. Ir verta pažymėti, kad randa. Štai vienas jų: sukurta DD

sukurta DD „Lapkritį LNK buvo žiūrimiausia televizija Lietuvoje pagal pasiektų žiūrovų skaičių (Reach, %). LNK pasiekė 54.2 procento auditorijos. TV3 - 54 %, LTV – 44.4 %, BTV – 36.8 %. (TNS Gallup duomenys, periodas 2007 11 01 – 2007 11 30)“. LNK lenkia TV3 0.2% ir tuo labai džiaugiasi, nors jie lygina vidutinį Reach% (dar yra ir bendras) ir tuo pačiu reikia prisiminti, kad tai nėra didelis skirtumas ir be viso to reikėtų paminėti įmanomą paklaidą, nes šie skaičiai remiasi TV metrų parodymais. Tačiau LNK mano, kad tai nėra svarbu paminėti. Ir dar viena ištrauka: „Geriausiu metu, prime time, (19.10 - 22.00 val.), LNK taip pat buvo lyderė. Geriausiu metu LNK pasiekė 38.4 % auditorijos, aplenkdama TV3 (37.4 %), LTV (27.9%) ir BTV (21.7%) televizijas“. Sakoma gryna tiesa, bet kokia situacija yra lyginant su pagrindiniu konkurentu? Prasta, nes LNK besąlygiškai pralošia kova TV3. O kaip žinia pastaruoju metu televizijos kanalai kelia kainas ne „prime time“ zonose, o tose, kur dar galima įdėti tos reklamos (žmonės iš media agentūrų skundžiasi, kad pagrindinių TV kanalų reklaminiai blokai labai dažnai būna perpildyti). LNK spardosi ir turbūt nenori pripažinti, kad seniai yra nebe lyderis. O gal paprasčiausiai vertėtų kitais darbais užsiimti?

Geriausi lapkričio įrašai 2007-12-05 15:41 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kol neišmokome "side menu" įdėti naujos rubrikos apie geriausius įrašus, ją pateikiame atskiru postu. Štai mūsų praėjusio mėnesio numylėtiniai: Santykių marketingas. Požiūris į komunikaciją ir vartotojus sukurta DD

sukurta DD Apie reklamą homoseksualiems žmonėms OMNITEL komunikacijos galva Darius Maikštėnas: “klaida būtų ignoruoti problemą ir laukti, kol ji numirs" Adult entertainment: "P&G" agentūroms liepė santykiauti glaudžiau. 1-oji dalis Adult entertainment: "P&G" agentūroms liepė bendrauti glaudžiau. 2-oji dalis Pardavimo akcijos mums nepatinka, bet neturi kur dėtis "SEB verslo menui" ir LTV laidai "Vertas milijono" kenkia patys verslininkai 2007-12-03 23:14 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 14 Patiko (1) | Nepatiko (0) Lrytas.lt aptikome videoreportažą apie “SEB verslo menas” LTV laidą “Vertas milijono” (Kodėl skiriasi pavadinimai?). Projekte dalyvaujantys verslininkai spaudos konferencijoje kalbėjo apie save ir savo misiją projekte. Iš reportažo galime padaryti tokias išvadas: • Konferencijai nebuvo pasiruošta. Kuomet dalyvausite ar organizuosite pananašius projektus, derinkite savo pozicijas ir pasiruoškite. Ši konferencija yra pavyzdys kaip negalima daryti. Reikia turėti bendrą poziciją ir komunikacijos liniją, pasiskirstyti rolėmis kas ir apie ką kalbės, o ne leisti padrikai kalbėti vadovams ar patiems. • Įmonių vadovai neparuošti tokiam kalbėjimui, t.y. jie nesupranta, kad atstovauja ir kalba ne tik apie LTV laidą ar projektą, bet atstovauja save ir savo kompaniją. P. A. Avulis savo troškimus aplink matyti kuo mažiau verslininkų galėjo ir nutylėti. Laimei, “Hanner” vadovas netrukus pasitaiso, tačiau ką konferencijoje ir apskritai projekte veikia “Sonex” prezidentas p. A. Bartusevičius mes nesupratome. Kaip galima kalbėti, kad netiki projekto ir laidos sėkme? Pažiūrėkite. Tikėkimės laidos ir projekto prodiuseriai pasitaisys ir iniciatyva bus sėkminga. Kaip sukurti idealią reklamą savo prekės ženklui sukurta DD

sukurta DD 2007-12-03 23:07 parašė Christian Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (0) | Nepatiko (0) Norint tokią sukurti, darbas turėtų prasidėti ne kūrybininkų breinstormo metu, bet užsiimant sausa analize. Ko gero, ne visiems net ir senokai dirbantiems marketinge yra žinoma „Message framing“ teorija. Vis dėlto, suprantant šį dalyką, kokybiškos ir tikrai veikiančios reklamos procentas padidėtų. Todėl šių laikų marketingo berniuko/mergaitės bei reklamos account plannerio (arba strategic planner, arba...) kasdienė dienos duona turėtų būti ir „Journal of Advertising Research“. Tai – aukštoji reklamos ir rinkodaros teorija, bet jeigu jau marketingui Lietuvoje yra beveik dvidešimt metų, žurnalas turėtų būti įrankių dėžės dalis. Kam vadovautis intuicija, jeigu gali remtis mokslu? Paskutiniame žurnalo numeryje yra sunkus, sausas, bet vertingas straipsnis, kuris analizuoja „Message framing“ pritaikymą reklamoje. Bet kas yra tas „Message framing“? Taigi, prieš pradedant kurti reklamą, reikėtų įvertinti tris aspektus: koks yra vartotojas (independent ar interdependent, t.y. individualistas ar bendruomeninis), kokia yra produktų kategorija (low ar high consumer involvement) bei kiek vartotojai supranta reklamuojamą produktą (low arba high product knowledge). Labai nesigilinant į teoriją, „Message framing“ galima suvesti į aiškius apibrėžimus: • Vartotojai, kurie yra individualistai, palankiau reaguoja į pozityvią reklamą. Vartotojai, kurie yra labiau bendruomeniniai, palankiau reaguoja į negatyvią. • Jeigu įsitraukimas į kategoriją yra žemas (pvz., šampūnai), veiksmingesnė bus pozityvi reklama. Kai yra priešingai (pvz., kompiuteriai), palankiau reaguojama į negatyvesnę reklamą. • Kuo daugiau vartotojai turi žinių apie produktą, tuo reklamos galimybė įtikinti yra mažesnė. • Kai žinių apie produktą yra mažai, palankiau bus reaguojama į pozityvią reklamą. • Ypatingai svarbus faktorius, sprendžiant apie tai, koks bus reklamos tonas, yra „koks yra vartotojas“. Iš to išplaukia paprastos formulės. Štai keli pavyzdžiai: Geriausiai veiks „Positive framing“, jeigu: independent self-construal X low consumer involvement X low product knowledge; sukurta DD

sukurta DD „Negative framing“ duos daugiausiai naudos, kai: interdependent self-construal X high consumer involvement X low product knowledge; Pavyzdžiui, jeigu skalbimo milteliai su charakteristikomis, low involvement ir Belieka tyrimų kokie bus vartotojai reklamos toną: negatyvesnį. reklamuojami nauji naujoviškomis greičiausiai tai bus low knowledge. pagalba išsiaiškinti ir tada pasirinkti pozityvesnį arba

Kam vis to reikia? Paprasčiausiai tam, kad nešvaistytum marketingo biudžeto pinigų, tuščiai tikėdamasis pardavimų. Žinoma, Lietuvoje nedaug kas iš užsakovų imasi tirti vartotojus kiekvienai kuriamai reklamai. Bet suprantant „Message framing“ teoriją, reklamos toną galima pasirinkti bent jau apgraibomis. Norintiems pasigilinti daugiau: „Message Framing Strategy for Brand Communication“, Shu-pei Tsai. Journal of Advertising Research, September 2007. Vol. 47, No.3, 364 – 377. Jeigu kada nors kilo noras pasidomėti kurjerių tarnybų pozicionavimu... 2007-12-03 22:08 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Jeigu nėra kokio nors geresnio užsiėmimo, brandchannel.com galima pasiskaityti kuo skiriasi "FedEx", DHL ir UPS. Tai suteiks įdomių minčių kaip savo corporate prekės ženklą išskirti iš minios. Pavyzdžiui: "The UPS brand tends to be positioned in a more business-like manner. The positioning theme, “What Can Brown Do for You?” capitalizes on the UPS brown trucks and drivers’ uniforms." Arba "Obviously, DHL believed acknowledging its two larger competitors created an opportunity for the upstart brand to be seen as a credible third member of the pack. DHL has moved into the next phase of its branding campaign with current advertising that focuses on superior customer service." sukurta DD

sukurta DD Visa kita yra čia.

Hansabanko "flirtas" su paaugliais pavadinimu ZOOM 2007-12-03 08:10 parašė Nasa Interviu Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) "Hansabankas" nusitaikė į naują segmentą – paauglius. Kad projektas ZOOM Hansai bus sėkmingas, mes beveik neabejojame, nes jo sėkmė turi būti matuojama ne skaičiais ir pinigais jaunųjų klientų sąskaitose, o edukaciniu atžvilgiu. Jokia naujovė, kad lyderis turi rūpintis savo srities verslo plėtra – tas ir vyksta. Paaugliai ateityje, greičiausiai, taps ir kitų bankų taikiniu, nes čia pilna pliusų: 1) kuo anksčiau “prisijaukini”, tuo geriau, 2) augini finansiškai išprususį klientą, 3) riebus pliusas tėvelių galvose, kurie yra dabartiniai klientai arba konkurentų klientai - bankas rūpinasi jų atžalomis. Minusas vienas ir tas nedidelis - tokie dalykai pareikalauja daug išlaidų ir kitų resursų dabar, o efektas bus tik ateityje, tačiau taip vksta su bet kuria brand'o komunikacija, be to, čia vien nearti dirvonai. Naujas segmentas marketingo požiūriu juk yra nuostabus dalykas, tad ir kitiems bankams savo tokį projektą “parduoti” valdybai nebus sunku. Kas ir kaip šiuo klausimu dėliojosi "Hansabanke", paklausėme Astos Margevičienės, "Hansabanko" marketingo ir ryšių su visuomene departamento direktorės.

Asta Margevičienė, "Hansabankas" DD: Jaunoji auditorija, kuriai skirtas ZOOM yra finansiškai priklausoma nuo tėvų. Tikitės labiau finansiškai išprususios visuomenės ateityje ar būsimųjų klientų? Jei klientų, kodėl manote, kad paaugliai bus lojalūs? sukurta DD

sukurta DD AM: ZOOM yra kompleksinė programa jaunimui. Ji suteikia ne tik banko paslaugas, naujas žinias, bet manau, kad skatina kūrybiškumą, ugdys finansų valdymo bei investavimo įgūdžius. Mums labai svarbu ugdyti finansiškai išprususių, atsakingai savo finansus valdančių klientų kartą. Taigi, labai svarbu jau šiandieną skirti tinkamą dėmesį jauniesiems klientams, jų edukacijai, nes nuo jų žinių priklauso visuomenės vystimasis ir visos šalies gerovė ateityje. Investavimo žaidimas – puiki proga gauti pirmąsias pamokas apie finansų rinką, mokytis žaidžiant ir kaupti neįkainojamą patirtį rimtiems sandoriams sudaryti ateityje. Tikimės, kad naudojimasis mūsų programa šiandieną, padės jaunimui sukaupti tinkamą patirtį, suformuos naujus įpročius bei ugdys kūrybiškumą ir savarankiškumą. Kodėl tai darome? Ar prisimenate savo pirmąjį mokytoją? Jei galėtume, dažnas norėtume pas jį sugrįžti, pasitarti ir netgi išklausyti ne vieną svarbią pamoką. DD: ZOOM startas ir be monitoring'o, atrodo, yra įspūdingas. Ar be skambios media kampanijos dar kas nors vyksta: važinėjate po mokyklas, rengiate edukacinius renginius, kažkaip remiate ekonomikos pamokas mokyklose ir pan.? Apibūdinkite detaliau. Jei tokių veiksmų nesiimate, ar nemanote, kad čia tuščia erdvė asmeninei komunikacijai? AM: „Hansabankas“ ir anksčiau visuomeniniuose projektuose pirmenybę teikė švietimui aktyviai dalyvaujame finansinio raštingumo, verslumo projektuose. Mes esame pagrindinis visos Lietuvos gabius vaikus ugdančios Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) rėmėjas ir aktyviai dalyvaujame jos veikloje: mūsų specialistai prisideda prie NMA ekonomikos programos plėtojimo bei perduoda sukauptas žinias ir patirtį moksleiviams dėstydami kasmetėse sesijose. Banko darbuotojai aktyviai dalyvauja organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) rengiamuose projektuose. LJA diegia rinkos ekonomikos mokomąsias programas Lietuvos mokyklose, pagal jas mokosi apie 20 tūkst. moksleivių. Jau keletą metų dalyvaujame moksleiviams skirtame projekte „Drąsinkime ateitį“, skatinančiame jaunimą lavintis, šviestis ir siekti užsibrėžtų tikslų, mokytis iš daug pasiekusiųjų versle ar visuomeniniame gyvenime. Paminėjau tik keltą svarbesnių, didesnių projektų, kurie apima visą šalį. Taip pat įgyvendiname ir kitus projektus su atskiromis mokyklomis. sukurta DD

sukurta DD ZOOM programos dalyviai galės ne tik gauti žinių ir jas praktiškai išbandyti, bet ir dar gauti už tai prizų. Siekiame sukurti naują erdvę jaunimo saviraiškai, vietą, kurioje galėtų burtis kūrybiška, smalsi ir ambicinga jaunuolių bendruomenė. DD: Pagrindinis konkurentas SEB siūlo ISIC produktą studentams, kiti ne labai ką ir turi (vienas kitas skelbiasi turį spec. pasiūlymų studentams), o jūsų sprendimas drąsiausias - ėmėtės itin jaunos auditorijos. Gal pirma vertėjo pakovoti dėl studentų, kurie labiau subrendę banko paslaugoms? AM: ZOOM skirtas tiek mokyklinio, tiek studentiško amžiaus jaunuoliams. Kiekvienai grupei esame sukūrę kiek skirtingą motyvacinį mechanizmą dalyvauti programoje, galimybę rasti naujas žinias, naudotis aktualiomis paslaugomis ir tuo pačiu tai daryti su pramoga. Iki šiol studentams finansinės institucijos skyrė daugiau dėmesio, nei jaunesnio amžiaus moksleiviams. Šiuolaikinėje visuomenėje moksleiviai yra labai aktyvūs, veržiasi į savarankiškumą, finansų pasaulį, imlūs naujovėms, atviri įdomioms idėjoms. Mūsų siekis yra tas, kad moksleiviai, priartėję prie 18-ojo gimtadienio, turėtų žinių bagažą, leidžiantį protingai elgtis su pinigais, aktyviai naudotųsi visomis jiems reikalingomis elektroninėmis banko paslaugomis. Galvosūkis savaitgaliui 2 2007-12-01 16:50 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Ar tokių reklamų kada nors iš tikrųjų buvo, ar tai tik kokio dizainerio pajuokavimas? Šito mes nežinome. Daugiau tokių paslapčių yra čia. Beje, baisu įsivaizduotį skandalą, kuris kiltų, jeigu Lietuvoje panaši reklama pasirodytų šiais laikais.

sukurta DD

sukurta DD

Auksinis Setho Godino pastebėjimas 2007-11-30 15:28 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Negalėjome susilaikyti ir nepacituoti vieno iš jo įrašų. Nes tai absoliuti tiesa. (Are you) Getting in your way? So, as a percentage of the time you spend at work, what percent would you say qualifies as "marketing"? I'm going to count educating yourself, networking, creating products, creating media, spending money, building networks of sneezers, inventing great stuff, executing great stuff, motivating front-line people and telling stories. The other two choices are: selling your ideas internally/waiting for approval and dealing with the chaff of responding to inbound junk and wasted time in meetings... I know some well-paid people who used to be world-class marketers who are now down in the single digits (less than 10%). Ouch. Beje, kuriai kategorijai priklauso posto įmetimas į blogą?

Pardavimo akcijos mums nepatinka, bet neturi kur dėtis sukurta DD

sukurta DD 2007-11-29 23:01 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 14 Patiko (0) | Nepatiko (0) Barzdota išmintis teigia, kad pardavimo akcijos gadina ir vartotojus, ir prekės ženklus. Pirmiesiems lojalumas pamažu tampa neegzistuojančia sąvoka, o antrieji arba pradeda išbarstyti savo išskirtinį įvaizdį, arba net nespėja susikurti tokio. TNS Didžiojoje Britanijoje visai neseniai atliko tyrimą, kuris parodė, kad net 48 % pirkėjų yra pasiruošę nusipirkti tą produktą, kuris yra akcijuojamas. Tik 28 % liktų lojalūs mėgstamiausiam prekės ženklui. O prieš pasiūlymą 1 + 1 (perki vieną, antrą gauni nemokamai) sukluptų net 77 % pirkėjų. Mes patys šią nelojalumo bėdą sukūrėme, bet dabar turime su ja gyventi. Ir turime daryti akcijas. Nes tai daro „Dove“, daro „Nivea“, daro dešrelės ir alus. Akcijas daro visi aplink. Kovoti būtų beprasmiška. Pasakyti „Nedaryk, brolau, nes tai kenkia tavo prekės ženklui“ gali tik žmogus, kiekvieną dieną nepergyvenantis dėl to, kad Europos pensijų fondų investicijos į tavo korporaciją tuoj bus nepelningos. Akcijos - trumparegiška? Žinoma, dėl to nė neketinu ginčytis. Idealu būtų dirbti įmonėje, kurios akcininkas arba akcininkų grupė yra pasiryžę ne vienerius metus laukti rezultato, investuoti į prekės ženklo sukūrimą ir nesitikėti didelio pelno. Tačiau bjauriausia, kad tokių įmonių pernelyg mažai, o vidutinis marketingo vadovų laikas vienoje pozicijoje – kokie 4 – 5 metai. Negali galvoti apie prekės ženklo stiprinimą kaip apie vienintelį savo uždavinį, nes po kelių metų būsi kitur. O rezultatų reikia šiandien. Tave ir tavo pasiekimus tiek akcininkai, tiek ir atrankos kompanijos vertins per pasiektų pardavimų prizmę. Ar tu esi „Coca-cola“, ar tu esi „Krekenavos mėsa“. Todėl viena ranka leidi milijonus kalbėti apie product benefits (emotional or rational, whatever) ir stiprini ženklą, kad jį pažintų prekybos centre, o kita paleidi akciją „Žiūrėk po kamšteliu“. Kai iš tavęs daug tikisi vokietis regiono vadas, rizikuoti negali. Jis irgi negali, nes iš jo tikisi dar didesnis vadas, po kelių metų nusitaikęs į dar aukštesnę poziciją kompanijoje. sukurta DD

sukurta DD Ir kas geriausia (arba blogiausia, kaip pažiūrėsi) - akcijos tikrai duoda rezultatų. Žinoma, jie laikini, nes kitą mėnesį akcijos rezultatais džiaugiasi konkurentas, bet dar pridėjus sėkmingą reklamą, tu gali užtikrintai važiuoti į priekį. Ne šiaip kapanotis, bet augti nemažais tempais. Ir pabaigai. Viename iš “Admap“ numerių teko skaityti profesoriaus Andrew Ehrenbergo straipsnį. Profesoriaus teigimu, tokio dalyko kaip absoliutus lojalumas ir nebūna. Pirkėjai turi mėgstamiausių prekės ženklų krepšelį. Todėl kalbėti, kad net visą gyvenimą investavęs vien tik į prekės ženklą, tu paskui turėsi garantuotus pardavimus, nebūtų teisinga. Vis tiek tavo pirkėjas, jeigu tik kitas krepšelio narys kažką pasiūlys, ims ir nueis į kairę. Todėl kam išradinėti dviratį, jeigu jį galima pakišti po kamšteliu? Taigi, aišku, kad blogai, bet ką darysi... Darysime jas toliau.

Kur žūsta geros reklamos ir nuo ko kenčia marketingo skyrių darbuotojai 2007-11-29 08:05 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 15 Patiko (0) | Nepatiko (0) Produktistai ir pardavėjai yra, bemaž, svarbiausi asmenys bet kokioje didesnėje kompanijoje. Jie bendrauja su klientais, pirkėjais, todėl geriausiai žino ko jiems reikia, ko reikia didmenininkams, mažmenininkams, jie žino kas geriausiai parduodama, jie kuria produktus, pirmieji sužino rezultatus, juos analizuoja, vertina, vėliau planuoja ir daro daug daug kitų savarbių darbų organizacijos labui. Dažnai į produktisto ir pardavėjo pareigas įeina ir reklamos vertinimas kurią pasiūlo reklamos agentūra, ir tai daro ne tiesiogiai agentūros žmonėms, o per savo reklamos ar sukurta DD

sukurta DD marketingo skyrių. Aišku, šie komentarai yra perduodami agentūrai, o ši kaip paukštelis pagautas į narvelį, spyriojasi, daužosi į sienas, bet nieko padaryti negali, nes tokia kompanijos personalo politika – įtraukti žmones ir leisti pasireikšti. Būtent dėl to, kad į reklamos vertinimo ir sprendimo procesą yra įtraukiami žmonės kurių kompetencija reklamoje baigiasi ties jų subjektyvia nuomone šiandien ir matome “two thumbs up” (“du nykščius į viršų”) stiliaus reklamas, o teisingiau pasakius – reklaminius informacinius pranešimus, kurie net nepretenduoja tapti įdomia, įtraukiančia, išsiskiriančia, gražia, - tai kas turi būti vadinama, reklama. Kartą su kolega – dideliu bosu iš didelės tarptautinės kompanijos - stebėjome “fokus grupių” tyrimą, kurios metu teko išgirsti ne itin teigiamų atsiliepimų apie mūsų produktą, todėl paklausiau ką šis apie tai mąno – paaiškinimą gavau paprastą ir ištartą ramiu tonu: “jiems moka, kad kalbėtų, todėl viskas yra gerokai sutirštinta, todėl manau, rezultatai visai neblogi”. Žmonės, paprastai, jaučia pareigą kažką pasakyti, jei to jų prašoma esant tam tikroms aplinkybėms – už pinigus, pareigas ar statusą - taip visuomet sutirštinamos spalvos. Juk netylėsi, jei bosas klausia ką tu manai apie “mūsų naują TV reklamos klipą” didelio susitikimo metu! Ar egzistuoja nors menkiausias šansas, kad tokioje situacijoje kas nors atsakys: “Žinote, aš nė velnio nenusimanau kas yra gera reklama. Jūs specai – jūs ir spręskite.”? Sunkiai. Produktistai ir pardavėjai kaip savo srities specialistai kartu su marketingistais yra itin naudingi pradinėje planavimo stadijoje formuojant preferencijas. Bet vargu ar jie kompetetingiausi asmenys kurių reikia prašyti vertinti reklamos idėjas ir tik pagal tai daryti sprendimus. Reklamos ar marketingo skyrius kompanijoje turi turėti daugiau teisių spręsti kokia reklama turi būti paleista, o produktistų su pardavėjais neturi būti reikalaujama tapti reklamos ar marketingo ekspertais. Juk visiems būtų daug paprasčiau jei visi darytų savo darbą, ir už jį būtų atsakingi. "Alita" turi naują rinkodaros vadovą 2007-11-29 08:04 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) Nuo šio pirmadienio "Alitos" marketingui vadovauja p. Andrius Busilas, iki tol buvęs PanBaltic brand manager "Mars Lietuva". sukurta DD

sukurta DD Tuo pačiu metu p. D. Vėželis lieka rinkodaros ir pardavimų direktoriumi, t.y. vis tiek prižiūrės marketingą. Iš to sprendžiame, kad "Alita" turi ketinimų plėsti produktų portfelį. Juk šiaip sau nauji žmonės nepriimami, jeigu su darbais susidoroja ir vienas? Įdomu, ar mūsų netrukus laukia media (dabar dirba su CMS) ir kūrybos agentūrų konkursas? Juk kai keičiasi vadovas, keičiasi ir agentūros. Tiek JAV, tiek Lietuvoje.

Jeigu turite ką nors įdomaus - naujienų ir pranešimų apie planuojamas kampanijas, marketingo ir reklamos žmonių "migraciją", į viešumą nepatekusius skandalus ar kitų susijusių žinių - praneškite mums: dienosduona@yahoo.com "Philips" neverta pirkti Kalėdoms, nes jie nuodingi? 2007-11-28 19:56 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kurį laiką negalėjome nuspręsti - tai apie marketingą ar grynai apie kelių likusių Ūsūrinių tigrų išsaugojimą. Vis dėlto, nutarėme, kad tokie dalykai tiesiogiai įtakoja prekės ženklo įvaizdį ir pardavimus. Vadinasi, tai - apie rinkodarą. Taigi, "Greenpeace" skelbia eilinį reguliariai atnaujinamą korporacijų "žalumo" indeksą. Gruodžio mėnesį didžiausias niekadėjas yra "Nintendo" ir "Philips", o didžiausias koalų draugas - "Sony Ericsson" ir "Samsung". Kodėl taip yra, galima pasiskaityti čia. Tingintiems - keli žodžiai apie "Sony Ericsson": "It has a timeline of 1 January 2008 for eliminating brominated flame retardants in two remaining applications and the same timeline for substituting phthalates, beryllium and some uses of antimony compounds. All new models of mobile phones put on the market since 2006 are free from PVC plastic." Visa tai mums mažai ką sako, bet spėjame, kad tai labai nuostabu.

"Publicis" nusipirko blogerių pažadą reklamuoti jo klientus sukurta DD

sukurta DD 2007-11-28 14:17 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (0) | Nepatiko (0) Iš to vien tik nauda: “Publiciui”, jo užsakovams, vargšams socialinės žiniasklaidos pionieriams… "The Wall Street Journal" rašo apie www.blogbang.com, priklausantį "Publicis Groupe". Dabar, jeigu ketini kažką reklamuoti Prancūzijoje, tau nebereikia laukti, tikintis, kad blogeriai paminės tavo produktą. Nebereikia ir įkalbinėti jų. Tereikia susimokėti holdingui, o visa kita - jo reikalas. Idėja yra be galo paprasta, bet tame ir slypi visas žavesys: "The site, created in June, acts as a conduit between companies and the blogosphere. Firms pay €10,000 to €20,000, or about $15,000 to $30,000, to place their ads on the site. Bloggers pick their favorite ads and put them on their personal blogs. The bloggers are paid depending on how many times they can get their readers to click on the ads, usually about 80 European cents per thousand hits. BlogBang keeps a third of the fee and gives the rest to bloggers who participate." Ką gi, laukiniai blogų vakarai vis sparčiau kolonizuojami. Dar neseniai buvo sunku suvokti jų potencialą ir už kokio galo imtis darbo įvaldyti šią žiniasklaidos rūšį, o dabar jie patys krenta į užsakovų glėbį. Blogai komercializuojasi, bet tai yra natūrali raida. Kadaise Johannui Gutenbergui, išspausdinusiam pirmąją knygą (Bibliją), irgi neatrodė, kad būtų galima spausdinti ne šventus raštus. Blogbang.com, matyt, plėsis ir į kitas šalis, nes “Publicis” investavo į projektą nemažai. Dėl mažos rinkos pas mus vargu ar ateis, tad kas bus pirmas, kuris pasiskolins idėją?

EPICA nugalėtojai 2007-11-28 00:28 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują sukurta DD

sukurta DD Komentarų: 12 Patiko (0) | Nepatiko (0) EPICA festivalis praktiškai baigėsi - oficiali baigtis sausio 8 d. kai Stokholme Europos reklamos elitas gers už titulus ir pripažinimą. Tikėkimės niekas Epica piramidės neišmes į Vartan kanalą, kaip kad vienas švedas iš "Farfar" praeitais metais Kanų paplūdimyje girtas "paslėpė" savo Interactive liūtuką. Iki šiol nerado... Kol Europos reklamos kūrėjai rengiasi metų vakarėliui, pasimėgaukite laimėtojų darbais visais (jei netingite siųstis) arba tik TV. Mes publikuojame Epica d'Or, taip vadinamus Grand prix - geriausius darbus savo kategorijoje. Pirmą kartą šiais metais jų išdalino keturis - TV, spauda, laukas, interactive. Enjoy. Jau matytas TV. Cadbury Dairy Milk. Spauda. FRANCE 24. Beyond the news

Laukas. PEPSI. Dare for more.

Interactive. DIESEL. Heidies

Metas užmiršti vedusius vyrus. Išsiskyrę ir nevedę patrauklesni sukurta DD

sukurta DD 2007-11-27 21:35 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Jeigu ne moterims, tai bent jau potencialių pardavimų atžvilgiu. Kaip teigia neseniai JAV atliktas tyrimas, mažėjant vedusių vyrų skaičiui, metas atsisukti į augančią demografinę grupę, kuri turi pajamų ir gali sau leisti išmėginti naujus produktus. 18 - 34 metų vyrai, pasak tyrimo, puiki tikslinė auditorija naujiems elektroniniams žaisliukams, madingiems drabužiams, "sveikam" maistui. Be to, tai grupė, kuri mėgsta leisti laiką parduotuvėse. Reikia neužmiršti ir 35 - 59 metų auditorijos, kurioje nevedusių ir išsiskyrusių taip pat daugėja. Ji - nuostabi grupė suvirškinti "Senukų" ir pan. centrų reklamai. Žinoma, tas pats ir Lietuvoje. Tik tai sužinoti nereikia specialaus tyrimo. Užtenka užsukti į "Akropolį". Piktasis „virusinio“ marketingo genijus išklojo visą tiesą 2007-11-26 22:51 parašė Christian Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (0) | Nepatiko (0) Nelabai mums suprantama, kam p. Danui Ackermanui Greenbergui tai buvo reikalinga (visų pirma, kam skelbti savo verslo sėkmės paslaptis; antra, dabar daugelis ieškos reklamos ten, kur anksčiau neieškodavo), tačiau patarimai, paskelbti "Techcrunch" tikrai vertingi. Pradžiai, apie sėkmingus darbus. Skaičiai kelia susižavėjimą: „So far, we’ve worked on 80-90 videos and we’ve seen overwhelming success. In the past 3 months, we’ve achieved over 20 million views for our clients, with videos ranging from 100,000 views to upwards of 1.5 million views each. In other words, not all videos go viral organically – there is a method to the madness“. Toliau – praktiški patarimai kaip kurti: Make it short: 15-30 seconds is ideal; break down long stories into bite-sized clips. Design for remixing: create a video that is simple enough to be remixed over and over again by others. Ex: “Dramatic Hamster”. sukurta DD

sukurta DD Don’t make an outright ad: if a video feels like an ad, viewers won’t share it unless it’s really amazing. Ex: "Sony Bravia". Make it shocking: give a viewer no choice but to investigate further. Ex: “UFO Haiti”. Use fake headlines: make the viewer say, “Holy shit, did that actually happen?!” Ex: “Stolen Nascar”: Appeal to sex: if all else fails, hire the most attractive women available to be in the video. Ex: “Yoga 4 Dudes”. Dabar – kaip populiarinti: Blogs: We reach out to individuals who run relevant blogs and actually pay them to post our embedded videos. Sounds a little bit like cheating/PayPerPost, but it’s effective and it’s not against any rules. Forums: We start new threads and embed our videos. Sometimes, this means kickstarting the conversations by setting up multiple accounts on each forum and posting back and forth between a few different users. Yes, it’s tedious and time-consuming, but if we get enough people working on it, it can have a tremendous effect. MySpace: Plenty of users allow you to embed YouTube videos right in the comments section of their MySpace pages. We take advantage of this. Facebook: Share, share, share. We’ve taken Dave McClure’s advice and built a sizeable presence on Facebook, so sharing a video with our entire friends list can have a real impact. Other ideas include creating an event that announces the video launch and inviting friends, writing a note and tagging friends, or posting the video on Facebook Video with a link back to the original YouTube video. Email lists: Send the video to an email list. Depending on the size of the list (and the recipients’ willingness to receive links to YouTube videos), this can be a very effective strategy. Friends: Make sure everyone we know watches the video and try to get them to email it out to their friends, or at least share it on Facebook.“ Neseniai po Lietuvą klajojo „Baltman“ ir www.sp.lt „viralai“. Įdomu, ar agentūros skaitė p. Greenbergo patarimus? Daugiau tips&tricks yra čia EPICA breaking news: nugalėjo Cadbury gorila 2007-11-26 14:09 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 3 sukurta DD

sukurta DD Patiko (0) | Nepatiko (0) Artūras Olšauskas praneša, kad TV kategorijos visus laurus susirinko Cadbury Dairy Milk "Gorilla". "Tai pirmasis Dairy Milk "A Glass and a Half Full Productions" koncepcijos klipas, kurią sukūrė agentūra "Fallon". Koncepcijos pagrindas - kurti išskirtinius pramoginius dalykus, kurie paskatintų šypsotis taip, kaip kad mėgaujiesi Cadbury Dairy Milk šokoladu" rašo utalkmarketing.com Cadbury marketingo vadovas Phil Rumbol komentaras atitinka bendrają poziciją - "Šiuo klipu mes norime žmonėms priminti, koks geras šokoladas yra Cadbury Dairy Milk ir leisti jiems nusišypsoti ir mėgautis Dairy Milk batonėliu". Klipas yra apie gorilą, kuri išlieja susikaipusią ambiciją - sugroti Phil Collins klasika tapusiame kūrinyje. Daugiau EPICA naujienų ir Artūro Olšausko komentarų apie darbą žiuri Dienos Duonoje rytoj. "Saatchi & Saatchi" dilemos 2007-11-26 12:37 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) "Business Week" skelbia ilgą, bet įdomų straipsnį apie "Saatchi & Saatchi" vadovo Kevino Robertso iššūkius. Faktas, kad sukūrei "Lovemarks" idėją ir dideliu tiražu pardavei knygą apie tai, nebūtinai reiškia stulbinančius agentūros rezultatus. Bet galbūt nuostabi ateitis visai čia pat? Visas straipsnis yra čia.

Adult entertainment: "P&G" agentūroms liepė bendrauti glaudžiau. 2-oji dalis 2007-11-26 06:56 parašė Christian DD zinios Rašyti naują sukurta DD

sukurta DD Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Trečia, teikti integruotas paslaugas reikia žmonių, suprantančių ne tik kūrybinę, bet ir media, ir PR, ir skaitmenos pusę. Kadangi marketingo vakarėlio dalyviai esame jau labai ilgai, teko matyti ankstyvąją integruotų paslaugų formą, vyravusią paskutiniame XX a. dešimtmetyje. Tada toną užduodavo projektų vadovai, savo pasaulėžiūra ir išsilavinimu atstovaujantys visų pirmą kūrybinę pusę. Media planavimas visada atrodydavo nuobodžiausia dalis, strategijose atlikdama svarbią, bet antrinę funkciją. Ar dabartinė Account planners karta bus kitokia? Tuo tenka stipriai abejoti. Pernelyg ilgas kūrybos ir media atsiskyrimo laikotarpis, pernelyg mažai realiai integruotos veiklos patirties. O gal su juo į „myting rūmą“ ateis dar visas būrys „specializuotų specialistų“? Bet tada vėl viskas kaip po senovei, nes kas bus tas lyderis, pakreipiantis mąstymo liniją? Tad ar neapsiribos integracija kalbomis? Žodžiai apie jos naudą sklinda nuo Didžiojo atsiskyrimo laikų, bet integracija pasibaigia bendrais „brifinimais“ ir „breinstormais“. Metai iš metų tai įvardijama kaip ateities tendencija. O paskui visi išsiskirsto į savo biurus ir... Galbūt bus kažkas specialiai integruoto „Omintel“, „Bitei“, dar vienam kitam užsakovui. Bet kitur gyvenimas tekės savo vaga, nes išlaikyti sau pritaikytą padalinį turėtų kainuoti dar ir nepigiai. Gal ir toliau integruotos agentūros media planuotojams mokėsi tik 2 % komisinių, bet jų vadovo darbas juos koordinuojant, matyt, turėtų būti apmokamas valandiniais įkainiais? "Procter & Gamble" šio projekto ėmėsi tam, kad komunikacija su vartotojais neapsiribotų standartine "TV, spauda, baneriai internete" formule. Bet media ir kūrybos atsiskyrimo laikotarpiu Lietuvoje išaugo visa karta užsakovų ir agentūrų pusėse. Tad kitokio gyvenimo nemažai kas ir nežino. Tapo įprasta iš komunikacijos planavimo reikalauti apskaičiuojamų rezultatų, pasiektos auditorijos procentų ir efekto prognozių. Komunikacijos planavimas stipriai nuskurdo, nes media planuoti liko tikri media specialistai, orientuoti į skaičius ir nelendantys ten, kur efektyvumas mažiau suprantamas ir išmatuojamas. „Optimizavimo softas“ tapo padorios media agentūros vizitine kortele. Ar dabar ši karta (tiek užsakovų pusėje, tiek media agentūrų) sugebės įveikti save ir pasirinkti drąsesnius komunikacijos būdus, kurių efektyvumą bus sunku išmatuoti? Ir pasirinkti ne žodžiais, bet darbais. Ir ne pavieniais „kūrybinės media sprendimais“, bet sukurta DD

sukurta DD nuosekliais projektais? Nes pageidavimas turėti kažką „out-of-the-box“ iš mūsų lūpų į agentūrų pusę sklinda jau seniai, bet kiek to „OOTB“ įgyvendinama Lietuvoje? Komunikacijos apie save pavyzdys (benchmark) 2007-11-24 17:45 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Jau žinome, kad VRP nusipirko "Baltic media partners". Dėl to, kilus šiokiam tokiam "buzz", VRP vadovas Mykolas Katkus savo kompanijos blog'e (mėgtume daugiau įdomių įrašų ir nuomonių) atvirai papasakojo kas, kodėl ir kaip.

Mykolas Katkus, VRP executive direktorius Įdomu, naudinga ir, tiesa pasakius, žavinga. Turėtųme pasimokyti kaip apie save drąsiai ir atvirai ne tik galima, bet ir reikia kalbėti, bei atsisakyti nežinia iš kur ir kodėl kylančios baimės slėpti akcininkų pasikeitimus, žmonių migraciją, planus ir sau keliamus iššūkius. Mykolo įrašas čia, o mes eilinį kartą raginame mums siųsti naujienas. Adult entertainment: "P&G" agentūroms liepė santykiauti glaudžiau. 1-oji dalis 2007-11-23 10:14 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 18 Patiko (0) | Nepatiko (0) Ką gi, mūsų kartai marketinge tenka nemažas malonumas stebėti kaip apsisuka verslo istorijos ratas. Praėjusią ir šią savaitę warc.com rašė apie tai, kad „Procter & Gamble“ kartu su keliais komunikacijos holdingais paleido pilotinį projektą, skirtą integruoti specializuotų agentūrų (reklamos kūrimo, media, PR, skaitmenos, etc.) pajėgas į vieną vienetą. Pirmasis į dienos šviesą išlindo „Publicis Groupe“, įkūręs „Insight Factory“ agentūrą (ar tai reikėtų vadinti padaliniu?). Joje sujungtos skaitmenininkų „Digitas“, media planuotojų sukurta DD

sukurta DD „Starcom MediaVest“ ir kūrybininkų „Leo Burnett“ pajėgos. Dar daugiau, "Business Week" rašo, kad "Publicis" šiuo principu ketina pertvarkyti visą holdingą: vienas klientas - vienas Account director, kuriam pavaldūs tiek kūrybininkai, tiek media planuotojai. Įdomu, kad "Publicis" pabrėžė: Director gali būti ir media planavimo žmogus. Tuo tarpu šią savaitę jau žinomi ir kiti „Procter & Gamble“ projekto dalyviai. Kol kas tai tik pilotas, tad šiuo principu bus dirbama tik su keliais brandais: „Oral B“ (aptarnauja „Publicis“), „Old Spice“ (W&K), „Eukanuba“ („Omnicom“ priklausantis „Integer Group“). Kaip aiškina užsakovas, tikslas – pagerinti kuriamų marketingo programų efektyvumą, visų dalyvių bendradarbiavimą ir sumažinti produktų vadybos laiką ir kaštus. Ar toks modelis poryt jau bus ir Lietuvoje? Procesas čia vyks labai lėtai, sunkiai ir nenuosekliai. Ir neretai pasibaigs tik kalbomis. Tam yra kelios priežastys. Visų pirma, dalis agentūrų veikia franšizės principu arba turi vietos akcininkų. Skirtingi akcininkai bus didelė kliūtis integracijai, net jeigu ir didelis bosas iš Londono trenktų kumščiu per stalą. Per prievartą nebesujungsi "Initiative-VIA" ir "Lowe AGE", "Universal McCann" ir "Astos Dizaino", "Not Perfect" ir "Mediapool'o". Ar būtų įmanoma sujungti OMD ir DDB, PHD ir "Lukrecija BBDO"? Ką prijungti prie "Zenith"? "Carat"? "Grey", JWT vos kvėpuoja ir kam norėsis su jais jungtis? Bet būtų paprasta su "Starcom" ir "Leo Burnett". VRS apskritai nieko daryti nereikia. Su tuo susijusi ir antroji priežastis – agentūros praras dalį verslo. O tai bent jau vietos akcininkams tikrai bus nepakeliama. Sujungti media, kūrybą, PR ir skaitmeną kažkuriam užsakovui vienoje agentūroje reiškia neturėti su juo konkuruojančių užsakovų, kuriuos domintų vien tik, pvz., media. Dėl „Procter & Gamble“ pasauliniu mastu pasiaukoti galima, bet ar galima Lietuvoje pasiaukoti dėl „Danone“ versus „Pieno Žvaigždės“? Kuri šaka – media ar kūryba – turės auką atlikti? Lietuva pernelyg maža, kad būtų lengva tai kompensuoti.

p. G. Žiemelis pardavė savo PR agentūrą 2007-11-23 09:14 parašė Christian DD zinios Rašyti naują sukurta DD

sukurta DD Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) K. atsiuntė žinutę, kad p. G. Žiemelis pardavė savo viešųjų ryšių verslą "Baltic Media Partners". Juos įsigijo VRP. Kas dabar aptarnaus "FlyLAL" kovoje prieš Vilniaus oro uostą? VRP perims šią naštą? Jeigu turite ką nors įdomaus - naujienų ir pranešimų apie planuojamas kampanijas, marketingo ir reklamos žmonių "migraciją", į viešumą nepatekusius skandalus ar kitų susijusių žinių - praneškite mums: dienosduona@yahoo.com "Lietuvos draudimas" ieško media agentūros 2007-11-22 23:47 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Gavome pranešimą, kad didžiausia draudimo kompanija Lietuvoje "Lietuvos draudimas" (36% rinkos) paskelbė žiniasklaidos pirkimo ir planavimo agentūrų konkursą. Ačiū Zetui. "Lietuvos draudimui" media paslaugas lig šiol teikė "Media House" (Mediaedge:cia). Nežinome kurios kompanijos pakviestos pasigalinėti dėl "Lietuvos draudimo" biudžeto, bet pagal nerašytą "lietuvišką" konkursavimo modelį "buvusioji" agentūra tikrai turėtų dalyvauti. Daugiau žinių apie tai, laukiame iš jūsų į dienosduona@yahoo.com Jeigu turite ką nors įdomaus - naujienų ir pranešimų apie planuojamas kampanijas, marketingo ir reklamos žmonių "migraciją", į viešumą nepatekusius skandalus ar kitų susijusių žinių - praneškite mums: dienosduona@yahoo.com EPICA breaking news: Lietuvoje filmuotas klipas - tarp 5 finalistų 2007-11-22 23:28 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) CAT 01 - Food & drink /food (film) Saatchi & Saatchi Russia, VICI crab sticks, "Laughing Bear" vienas iš 5 finalistų (tikrai gaus kažką). Lietuviškas produktas! Buvo Cannes Short list'e. Bravo. sukurta DD

sukurta DD Artūras DD: klipą fimavo kompanija RGB EPICA dienoraštis: apie ką kalba žiuri per pertraukėles? 2007-11-22 20:25 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 8 Patiko (0) | Nepatiko (0) - Apie kiek išsivadėjusį COCA-COLA filmą t.y. bandymą pratęsti savo „džiaugsmą". - Apie žiuri narius, kurie socialinių reklamų kategorijoje vertina temą, o ne kūrybinį sprendimą. - Apie finansinių institucijų reklamas, kurias apskritai neaišku kaip vertinti (juokingi bankai yra geri bankai?). - Apie daug kam apgailėtinai pasirodžiusias GUINNESS - „Tipping Point",„Music Machine". Ok, „Hands" dar nieko. - Apie gaivią kavos misteriją CAFE NOIR „Do you think this is black?" - Apie nepavargstančius „Amnesty international". - Apie nejuokingai juokingas CANDOMINI reklamas. - Apie SONY vardo nevertą sony reklamą – SONY HD PRODUCTS, o taip pat SONY BRAVIA „Threads" (vien ko vertas nevykęs garso takelis). „Kiškučiai" neaplikavo, bet rezultatai spėju būtų ne ką geresni. Taip, „Kamuoliukų" dar ilgai nepamiršime ir kasmet tikėsimės dar geriau. - OK, gera žiūrėti linčičkai šyzovą SONY PLAYSTATION3 - „This Is Living". - Apie nepaprastai stiprią telekomunikacijų kategoriją. - Nepamirštamą SOS LIVE EARTH „Cow", kurio detales gali papasakoti ir nematęs klipo: - Apie aukštus lūkesčius pateisinančias NIKE kampanijas. Nuo „Addicted" serijos iki „Ballerina". Tikiu ji ir laimės. - Apie VW, kurie okupavo automobilių video kategoriją. Apie gaiviuosius SMART ir savo žinutę apie saugius prancūziškus „bučinius" pratęsusius RENAULT. Na ir aišku neatsibostančias MINI reklamas. - Apie žiuri spoksojimą į ekraną, kuris pradeda būti panašus į peržiūrų scenas iš „Prisukamo apelsino" (tiesa, neaiškios pasekmės). P.S. MILK reklama simfoniniam orkestrui ir ZOOM soc. kampanijos (šiurpios dainos). Bet apie juos nekalbama. Gal dėl to, kad kiekvienas iš darbų turėjo atitikmenį iš kitų šalių. Artūras sukurta DD

sukurta DD TV3 programų ir reklamos išleidimą perkels į Latviją. Ir išspręs skaitmenos problemą 2007-11-22 15:45 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Viename iš nesenų įrašų retoriškai klausėme, kodėl LNK kuria skaitmeninius kanalus, o TV3 jų atsisakė. Gavome štai tokį komentarą:

TV3 išleidimas iki tų metų išsikels į Latviją (ten pagal švedų planus turi stovėti centralizuotas viso Pabaltijo išleidimas). Iš ten palydovu ji atkeliaus į LT. Vat ir visi reikalai. Be to - kadangi ryšio kanalas yra: TV3 - LRTC (tv bokštas) - Lietuva, realiai TV3 (jei reiks) pasielgs kaip jau darė porą kartų anksčiau - galiniame trakte pastatys analoginį skaitmeninį konverterį ir skaitmena nutransiliuos signalą iki LRTC, o jau ten - tiesiog išinuomos kitą (skaitmeninį vietoj analoginio) siųstuvą. Iš tiesų, šis tas paaiškėjo. Ačiū. Marketingo konsultantai apie savo verslą. 2 dalis 2007-11-22 08:11 parašė Nasa Interviu Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (0) | Nepatiko (0) Antroji ir paskutinė interviu su marketingo konsultantais dalis. Žinome, kad kai kurie iš Jūsų (konsultantų) pradeda daryti ir reklamą. Tokiu būdu tampama ta pačia reklamos agentūra. Ar tada klientai gali pasitikėti Jūsų patarimais? Juk nelieka bešališkumo. ML: Atsiriboti nuo asmeninio skonio sunku, bet įmanoma. Blogiau yra tada, kai vienos veiklos interesai, šiuo atveju, konsultavimo, pajungiami kitiems interesams - reklamos sutarties gavimui. Tada vertinimai bus ne tokie, kurie bus naudingiausi klientui, o tokie, kurie naudingesni agentūrai. sukurta DD

sukurta DD VZ: Aš to nedariau. Bet žinau tokių, kas tai (ar panašią paslaugą) teikė/teikia. Aš nepardavinėju reklamos paslaugų, nes manau, kad tai ne pats geriausias būdas klientui suteikti pridėtinę vertę. Reklamos agentūros, mano supratimu, teikia didesnę vertę šioje srityje. Aš visada rekomenduodavau reklamos agentūras savo klientams kai prieidavome prie poreikio reklamuotis. Ir tikrai ne pigiausias (paprastai - KOMAA narius). AS: Mano patarimais galima pasitiketi - aš nedarau reklamos. O kam skirtos reklamos agentūros? Ar tik maketui sudėlioti? Gal viską gali padaryti reklamos agentūra? Juk anksčiau kūrė šūkius, pozicionavimą? ML: Kadaise, kai E. Gentvilas balotiravosi į Seimą Vilniuje, jo rinkiminiame plakate puikavos nuotrauka ir užrašas “Dirbsiu Jūms, vilniečiai”. Jis prisipažino, kad spaustuvė už užsakymą spausdinti plakatus šūkį ir dizainą sugalvojo nemokamai. Panašiai yra ir su reklamos agentūromis. Reklamos agentūros verslo modelis yra paremtas didžiuliais fiksuotais kaštais. Todėl jiems reikia nuolatinio pajamų srauto. “Strateginė” dalis neretai parašoma tam, kad gauti pinigų reklamai, iš kurios agentūra, galų gale ir gyvena. Paprastai klientai užsako agentūros paslaugas. O Lietuvoje gi tiesiai sakoma “agentūra X turi klientą Z”. “Omnitel” kiekviename “Adrenaline” renkamas “metų klientu”, tačiau vargu ar ten reklama sukuria tiek daug vertės, kiek agentūros gauna pinigų... O santykį su kliento tikslais galima apibūdinti taip: jei reikia išnuomuoti namą (parduoti produktą), gali kreiptis į agentūrą . Ji jame surengs parodą, koncertą ar spiritizmo seansą (reklamą). Su tikslu, žinoma, kad apie tą įvykį visi kalbėtų - kuo daugiau, tuo geriau. Galų gale, namą išnuomosit arba ne. Jei taip, tai padėjo paroda, jei ne, tai blogas produktas. VZ: Kiek aš matau pasaulinėje praktikoje, reklamos agentūros skirtos reklamai kurti ir organizuoti. Reklamos kūrybai reikia labai daug talento: kalbos talento, dailės/meno talento ir konceptualaus mąstymo talento. Be to, dar nemažai matematinio talento, kurti media planus. Aišku, reklamos agentūros turi labai daug marketingo žinių ir patirties. Todėl gali pasiūlyti ir šūkius ir pozicionavimą. Bet turi ir akivaizdžių ydų – šališkumą, bei paviršutiniškumą. Šališkumas atsiranda todėl, kad agentūrai reikia uždirbti. Todėl ji kuria produktus kuo mažesnėmis sąnaudomis ir kuo didesnėmis kainomis. Dažnai tokiu atveju rūpinamasi tik agentūros interesu, o ne kliento. Klientas gauna vidutinio lygio pozicionavimo ir kitas brand‘o idėjas, nes nenorima investuoti per daug laiko. Paviršutiniškumas ateina iš to, kad agenyūrai tai – dar vienas sukurta DD

sukurta DD klientas, ateinantis ir praeinantis, dar viena užduotis. Niekas agenyūroje nei bonusų, nei karjeros nepasidarys, išrišęs vieną ar kitą pozicionavimo problemą. O klientui tai gali reikšti išlikimą rinkoje, didžiulius pelnus, naujas rinkas. Todėl jo motyvacija ir įsitraukimas nepalyginamai gilesni. Manau, kad jei įmanoma, pozicionavimo ir esmines brand‘o formavimo funkcijas turi atlikti patys klientai. O reklamos agentūros turi daryti tai, ką jos moka geriausiai – sudominti tinkamus vartotojus tuo brand‘u, išplatinti žinomumą apie brand‘ą, sukurti/perteikti tinkamas emocijas ir asociacijas. O tai, kokios emocijos turi būti perduotos – kliento marketingo skyriaus darbas. De facto, pasaulyje agentūros ir klientai labai artimai bendradarbiauja dešimtmečius, kurdami brand‘us. Taigi, tiek vieni, tiek kiti, manau, dažnai „persidengia“. Kita vertus, neturėdami stipraus marketingo savo pusėje, klientai nesugebėtų suvaldyti stiprių agentūrų. AS: Reklamos agentūros skirtos daryti reklamą. Ar užsakovai Lietuvoje yra labai sunkūs? Koks yra jų išprusimo lygis? ML: Yra ne blogi užsakovai, o blogi konsultantai ar pardavėjai. Su tais, kurie nemano, kad markė kuria vertę, nedirbame. Jei įmonė gali konkuruoti išskirtinėmis produkto savybėmis, ją tenkina dabartinė rinkos dalis ir marža, kvaršinti galvą rinkodara neverta. Lygiai taip pat, tol, kol yra gausybė nenuraškytų obuolių finansuose, gamyboje ar santykiuose su klientais, nėra ko svaigti apie markę. Pažiūrėkim į Vilniaus biržą - ten žvaigždės "Snoras", "Šiaulių bankas" ir "Ūkio bankas" tokie, kurio klientais, turbūt, tampa tik specifinės rinkodaros gerbėjai. VZ: Yra visokių. Ne aš turėčiau vertinti. Tai nesolidu – vertinti savo klientus, su kuriais išliko visai malonūs santykiai. AS: Lietuvoje uzsakovai puikūs. Jeigu kitus konsultuojate kaip kurti “brandus”, kodėl nesukuriate savo kontoros ir nepadarote sėkmingo verslo importuodami, pvz. maisto papildus? ML: Dr. A.Bosas gali turėti pinigų kiek nori, bet mano penkiamečio sūnaus žodynas vis tiek viršija 2000 žodžių, kuriais mintis reiškia Antanas. Ne pinigais gyvenimo sėkmė ar kvalifikacija matuojama. Tuo labiau, kad ir šito verslo sėkme nesiskundžiu. VZ: Aš neišmanau maisto papildų. Bet realiai yra taip: aš jau darau verslą – užsiimu konsultavimu. Tai kam man tie maisto papildai? Kita vertus, rinkoje jau ne kartą nutiko taip, sukurta DD

sukurta DD kad koks žmogus iš reklamos agentūros ar iš kliento marketingo skyriaus ima, išeina ir įkuria savo firmą. Geras pavyzdys „15 min.“ laikraštis, naujesnis pavyzdys - „Coffee Inn“. Aš nesiveržiu į kažkokią konkrečią sritį, nes man kur kas įdomiau tai, kas universalu visoms sritims. Komunikacija, pozicionavimas (bet kokiu pagrindu: emociniu, gyvenimo būdo, vertybių, kainos ir pan.) kur kas universalesnis ir mažiau priklausomas nuo konjunktūros biznis. Kokia bebūtų ekonomikos būklė, be komunikacijos ir pozicionavimo vis tiek niekur nedingsi. Bet neatmetu galimybės, kad kada nors tai padarysiu – persimesiu į prekybą, gamybą, paslaugas, ir sukursiu koki nors savo verslą tuo pagrindu. AS: O kodėl jūs neimportuojate maisto papildų?

Dėkojame konsultantams už skirtą laiką. Mes pagalvosime apie importavimą...

"Novaturui" RSV paslaugas teikia "Viešųjų ryšių technologijos" 2007-11-21 23:06 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Nuo spalio mėn. VRT rūpinasi "Novaturo" komunikacija žiniasklaidoje. Pranešime spaudai rašoma: "nusprendėme dar labiau stiprinti nuolatinį ryšį su lojaliais mūsų klientais bei užtikrinti informacijos apie kokybiškas keliones sklaidą". Kas po tuo slypi paklausėme Brigitos Sabaliauskaitės, "Novaturo" marketingo ir viešųjų ryšių direktorės. Tuo pačiu, paprašėme išsklaidyti kalbų rūką apie ketinimus "Novaturą" parduoti TUI ir pakomentuoti kai kuriuos su tuo susjusius veiksmus. Laukiame. Jeigu turite ką nors įdomaus - naujienų ir pranešimų apie planuojamas kampanijas, marketingo ir reklamos žmonių "migraciją", į viešumą nepatekusius skandalus ar kitų susijusių žinių - praneškite mums: dienosduona@yahoo.com

EPICA dienoraštis: statistika ir darbų vertinimo kriterijai 2007-11-21 11:31 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (0) | Nepatiko (0) sukurta DD

sukurta DD Bendroji statistika: 5640 darbų (+3.3 %), 731 įmonės (+28), 47 valstybės (+3). Pinigai: „Entry fees are €200 per company, plus €200 for each advertisement or commercial entered. There is an additional digital encoding fee of €20 for each commercial entered on Beta SP." Daugiausia darbų: Vokietija – 982 Švedija – 684 Prancūzija – 431 Didžioji Britanija – 419 Šveicarija – 316 .... Lietuva – 15 (3 agentūros). Sąraše: „Atelier“ (?!), „Media House“, „Vetre Studio“. Labai nekantrauju pamatyti juos peržiūrose... • Latvija – 4 (2 agentūros). „Euro RSCG RIGA“, „MOOZ!“ • Estija – 1 (1 agentūra). „Vatson & Vatson / Y&R“ - Interactive Pre-Selection Jury dalyvavo 24 nariai (balsavimas internetu spalio 18 – lapkričio 12 d.). Peržiūrėta 522 darbų - 114 pateko į tolimesnes peržiūras (22%). - Print And Film Pre-Selection Jury dalyvavo 9 nariai (balsavimas vyko gyvai lapkričio 5 – lapkričio 9 d.). O dabar įdomu – PERŽIŪRĖTA 5000 DARBŲ IR DAUGIAU KAIP PUSĖ ATMESTA. Po šito noriu parašyti apie objektyvumą, loteriją ir žmogiškąjį faktorių. Tinka visiems kūrybos festivaliams. Labai subtili tema apie užkulisius. Kitas įrašas bus apie įspūdžius po pirmos dienos programos: Day 1 (20.11.07) INTRODUCTION & SELECTED CATEGORIES Category 27 (Media Innovation) Coffee break & Examination of Direct Marketing & Packaging items Technique categories 25, 26, 29 & 31 (Print) Business to Business categories 23 (Film) Business to Business categories 22 - 24 (Print) Labai rekomenduoju skirti keletą minučių vertinimo lentelei. Kaip Jūs vertintumėte savo reklamą pagal šiuos kriterijus? • • • • • • •

sukurta DD

sukurta DD

Artūras Marketingo konsultantai apie savo verslą. 1 dalis 2007-11-21 00:28 parašė Nasa Interviu Rašyti naują Komentarų: 13 Patiko (0) | Nepatiko (0) Publikuojame žadėtas maketingo konsultantų mintis apie jų verslą Lietuvoje. Atsakymus mums atsiuntė Mindaugas Lapinskas, Vytautas Zuzevičius ir Audrius Savickas. Kaip įgijote patirties, reikalingos konsultacijoms? Mindaugas Lapinskas: Kaip sakė didis golfo žaidėjas Gary Player, “the harder I work, the luckier I get.” Taip pat ir su rinkodaros konsultacijomis. Patirties kreivė šioje veikloje yra labai stati – žinios kaupiasi sulig kiekvienu projektu ar knyga. Bet kokia rinkodaros koncepcija, prikabinta prie patirties skamba visiškai kitaip, negu palaikis straipsnių rinkaliojimas ir mandrų frazių kartojimas. CV parodytų, kad dirbau didelėse tarptautinėse bendrovėse – “Procter&Gamble”, “Unilever”, “Baltic Beverages Holding”, dalyvavau gausybėje kursų Norvegijoje, Danijoje, Olandijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse, kuriuos vedė pasaulinio kalibro dėstytojai. Dėstau rinkodaros ir verslo disciplinas ISM, todėl atsipūsti ir pagalvoti, kad viską išmanau, irgi negaliu. Vytautas Zuzevičius: Jau 12-ti metai dirbu reklamos ir marketingo srityje (nuo 1996 metų). Savo karjerą visada siejau su šia sritimi, ir joje turiu labai daug realios patirties. Pergyvenau savo kailiu beveik visą nepriklausomos Lietuvos rinkos vystimosi laikotarpį. Pats savo akimis mačiau, kaip keičiasi pats verslas (iš grynai sovietinio mentaliteto į – po truputi vis labiau vakarietišką), ir kaip keičiasi vartotojai. Taip pat, kur vartotojai masiškai išvažiuoja.

sukurta DD

sukurta DD Ilgiausiai dirbau reklamos agentūrose: Videvita/TBWA nuo 1996 iki 2000 metų, Adell Saatchi&Saatchi nuo 2000 iki 2003 metų. Taip pat nuo 2003 apie metus užsiėmiau vien tik privačiomis konsultacijomis, o nuo 2004 dirbau „Hrone“ marketingo vadovu, bei nuo 2005 iki 2007 AB „Ogmios centras“ (nekilnojamojo turto vystymo kompanijoje). Audrius Savickas: 10 metų dirbau reklamos versle, ir nutariau, kad patirties užteks. Ar įmanoma išgyventi iš rinkodaros konsultacijų? ML: Žinoma. Kaip ir bet kokioje veikloje – jei tik gali pasakyti, kad sukuri geriausią produktą rinkoje, atlyginimas ateina. VZ: Taip. Visai neblogai. Tačiau, reikia suprasti, kad Lietuvos rinka gana ribota. Joje netapsi milijoniniu verslu, nes tiek rinkoje ilgai dar nebus pinigu konsultantams. Be to, lietuviai labai skersai žiūri į lietuvius konsultantus. Gana logiška: juk žinių ir patirties kur kas daugiau Vakaruose, išsivysčiusiose rinkose. Todėl mano konsultacijos bazuodavosi analizėje, kurios metu ir pats klientas pamažu suvokdavo, kodėl aš marketingo problemą, užduotį ar veiksmą atitinkamai vertinu (teigiamai, ar neigiamai). T.y. aš klientams nekalbu apie pasaulines tendencijas ir atvejus, aš bandau išspręsti jo konkrečią problemą, susijusią su marketingu (produktu, pakuote, komunikacija, promo, platinimo kanalais, brand‘u). Ir vengiu lįsti į kitas sritis. AS: Be abejo, taip. Kokias paslaugas teikiate? ML: Teikiame: Kuriame markių platformas - patariame įmonėms, kokį antstatą statyti, kad pirkėjai pirktų ne tik produktą, bet ir markę. Taip pat padedame įvertinti konkurencines galimybes ar skirtingus scenarijus. Tada įkinkome platformą komerciniams kliento tikslams pasiekti. Neteikiame: pranešimų konferencijoms už dyką. VZ: Marketingo konsultacijas. Visų pirma, analizuoju kaip vartotojai suvokia konkretų brand‘ą. Kokias savybes priskiria ir ar tos savybės bei tas suvokimas padeda parduoti ar trukdo. Taip pat pasigilinu, ar pats produktas suvokiamas kaip vertingas, vertas prašomos kainos. Nes dažnai produktai atnaujinami per retai, arba atnaujinant nedaromi elementarūs vartotojų testai, neatšlifuojamos produkto savybės. Dažnai produktui/prekei neatsakingai parenkamas pavadinimas, brand‘o vardas. Taip pat paanalizuoju, ar platinimo sistema efektyvi, ar kanalai motyvuoti „stumti“ produktą. Analizuoju ir kitas įmonės savybes ir pateikiu pasiūlymus, kaip iš tų problemų ropštis. sukurta DD

sukurta DD Dažniausiai susiduriu su problema, kad firmos nuvertina komunikacijos (apskritai, viešumo ir skaidrumo) reikšmę, kokybės kontrolės ir garantijų tiekimo reikšmę, nesuvokia, kad turi neadekvačią (neišvystytą) pardavimo sistemą (per mažai žmonių dirba, ne tos kvalifikacijos, nemotyvuotų, per mažai kanalų naudoja ir pan.), labai mažai investuoja į naujų produktų kūrimą ir pateikimą rinkai. Na ir vis dar gana dažnas reiškinys – nuvertinamas brand‘o vaidmuo, nesuvokiama, kad jį reikia puoselėti, koncentruoti komunikaciją aplink jį, nesiblaškyti, pakentėti, kol branding‘as duos bent kažkokių vaisių. Reklama suvokiama kaip tiesioginės sąnaudos produktui realizuoti, ir beveik nepastebimas ilgalaikis reklamos poveikis, t.y. kad tai ir investicija, jos nereikia nurašyti per vienerius metus (verslo prasme, o ne buhalterine). Vis dar egzistuojanti problema įmonėse – siauras situacijos matymas. Todėl aš atnešu visai kitokį požiūrį į reikalą, visai kitą perspektyvą, ir vien ji padeda sukurti naujų idėjų. AS: Rinkdaros komunikacijos konsultacijos, iskaitant klausimus "kaip parduoti". Kodėl jūsų paslaugas perka? Ar kompanijos neturi gabių žmonių, kurie sugebėtų kurti “brandus” be Jūsų? Kuo Jūs geresnis? ML: Paslaugas perka, nes rinkoje nėra analogų. Malonu sakyt, kad vargu ar kas Lietuvoje galėtų pasiūlyti panašaus lygio įžvalgas, pagrindimą ir argumentaciją. O kas perka? “Nestle” ir “Carlsberg” samdo agentūras, o “Senukai” viską daro patys, nes, be jokios abejonės, turi specialistų, kurie sugeba viską daryti be pagalbos iš išorės. Štai mėsos įmonių specialistai sukuria po trisdešimt “brandų” per ketvirtį. Čia kaip psichologinėje pagalboje - kai sunku, gali paklausti ką daryt draugo ar kaimyno. O gali klausti specialisto - žmogaus, kuris žino kontekstą, supranta priežastis ir turi patirtį. Kuo rinkoje didesnė konkurencija, kuo mažesnė galimybė konkuruoti produkto savybėmis, tuo labiau reikia aiškios prasmės, markės kompetencijos ir energijos. VZ: Gabių žmonių – yra. Dauguma jų Airijoje, Didž. Britanijoje ir kur kitur. Mažuma – Lietuvoje... Kalbant apie Lietuvos įmones: bėda ne tame, kad jie negabūs. Aš neabejoju, kad šiais laikais samdos organizacijos ir personalo skyriai atsirenka tikrai gabius ir tinkamus žmones. Didžiausia kompanijose dirbančių žmonių problema – kuitimasis savose sultyse. Darbuotojai kalba, geria ir sysioja vien tik savo firmos temomis. Jie jomis gyvena. Jie gyvena „prieš konkurentus“ ir „už mūsų produktą/paslaugą“. T.y. mąstymas labai greitai pradeda suktis apie tas pačias idėjas, tuos pačius, kaip ir konkurentų, sprendimus. Prasideda vadinamieji „raudonieji vandenynai“, kova už išlikimą: kainų karai, reklamos karai, naujų produktų siūlymo rinkai (reikia-nereikia) euforija. Man atėjus, pirmiausia peržiūriu, koks mąstymas dominuoja, į ką koncentruojasi darbuotojai. Ir pasiūlau kitą perspektyvą. Visada tokiais atvejais būna šokas, nes žmonės nenori pripažinti, kad sukurta DD

sukurta DD situaciją galima vertinti ir kitaip, ir kad daug kas iš to, ką jie įprastai daro – jau nebereikalinga ir net absurdiška. Antra bėda: kompanijos darbuotojas nebūna savo kaime pranašas. Net jeigu jis labai šviesus ir gabus žmogus, dažniausiai jis dirba pavaldinio pozicijoje (nėra tarp savininkų). Todėl į jo mintis neįsiklauso, jį nuvertina. Tada jis praranda motyvaciją ir „nebesidrąsko be reikalo“. Prityla. Ir toks tylėjimas trunka kartais ir keletą metų. Aš ateinu ir tik sustiprinu to darbuotojo balsą iki girdimumo lygio. Nes aš neturiu baimės prarasti darbą jausmo. Aš gyvenu būtent iš to, kad pasakau ne tai, ko iš manęs tikisi, o nuogą tiesą. AS: Kompanijos turi daug gabių zmonių ir labai daug ką sugeba padaryti be manęs. Bus daugiau Prasidėjo EPICA. A. Olšauskas "gyvai" iš Paryžiaus 2007-11-20 14:21 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kiekviena reklamos agentūra savo bibliotekoje, greičiausiai, turi EPICA knygą. Tai kasmetinio EPICA reklamos festivalio laureatų katalogas. Festivalio skirtumas nuo kitų panašių renginių – darbus vertina ne patys reklamos žmonės, o marketingo ir reklamos žurnalistai bei redaktoriai. Baltijos šalis jau antrus metus iš eilės žiuri komisijoje atstovauja Artūras Olšauskas iš „Best-marketing“. Artūras pažadėjo jums pateikti EPICA, kaip sakoma „iš vidaus“ ir kasdien atsiųsti po trumpą dienos apžvalgą, tikėkimės, vieni pirmųjų pažiūrėsime į apdovadotuosius darbus. Čia – intro įrašas:

Artūras Olšauskas, Best-Marketing „Šiandien 14 val. Prancūzijos laiku tamsiame kambarėlyje XXI-ą kartą susitiks per 30 žurnalistų iš kelių dešimčių Europos šalių. Tai reklamos festivalio EPICA žiuri nariai, kurie vertins kūrybiškiausius darbus (spaudinės pultelius nuo 1 iki 10).

sukurta DD

sukurta DD Kuo EPICA kotokia? Vertina reklamos/rinkodaros leidinių redaktoriai/žurnalistai. Kiek objektyvu, galime diskutuoti. Kiek prestižinis? Kiekvienoje šalyje įvairiai. Bent mano galvoje festivaliai rikiuojasi gan paprastai: Cannes Lions, Golden Drum, ...(didelis tarpas ir tuomet viename lygmenyje) KIAF, EPICA, Golden Hammer, Maskvos festivalis ir t.t. Kas geresnis – dar viena diskusija su skirtingais kriterijais ir be sprendimo. Kuo festivalis svarbus Lietuvai? Festivalio laimėtojai pastebimi ir kartu su Kanais neabejotinai formuoja agentūrų skonį. Katalogus nusiperka ar laiminčius darbus internete peržiūri kiekviena didesnė agentūra, o "nuorodų" į festivalio darbus galime rasti kiekvienais metais. Pirmas pliusas organizatoriams (tarp minusų) – geriausi darbai lengvai prieinami internete (priešingai nei kitų festivalių). Pernai lietuviai atsiuntė kelis darbus, bet liko nepastebėti. Vieną kartą yra laimėję latviai. Bet apie pasiekimus kiek vėliau. Pirmo įrašo pabaigai porą nuorodų ir vertinimo kriterijai. Tamsiame kambarėlyje bus tūnoma 9.00-19.00 iki pat penktadienio vakaro. Pasistengsiu kasdien ką nors įdomaus brūkštelėti." Artūras Zvonkė mums svarbiau už naują atominę 2007-11-19 23:00 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (2) | Nepatiko (0) Jeigu esi vienos iš dviejų didžiųjų televizijų programų strategas ir jeigu tavo laida dengia analogišką konkurento laidą, darbo metu tu ramiai miegi galvą pasidėjęs ant klaviatūros. Bet mes nesame televizijų strategai, todėl mums belieka greitai perjunginėti kanalus, kad suspėtume susidaryti nuomonę apie abi „geltonojo gyvenimo būdo“ laidas – „Paparacus.lt“ ir „Super LT“. LNK, ankstesniame sezone pastebėjusi, kad pirmasis (tik kitu pavadinimu) TV3 „Paparacai.lt“ variantas važiuoja visai neblogai, pasigamino analogišką produktą. Ir ką? Reitingas visai neblogas. „Trioškės“ „Paparacų“ reitingas šio mėnesio pradžioje - 14 GRP, LNK „Super LT“ – 11 GRP. Labai gerai, turint omenyje, kad laidos dengia viena kitą, o temos iš esmės niekuo nesiskiria. Štai palyginus neseniai rodyti aktualūs LNK reportažai: SEL vaikas, „Kelio į žvaigždes“ žvaigždutės, kažkokia daininkė Sonia – emigrantė iš sukurta DD

sukurta DD Rusijos, Zvonkus ir Natalija. TV3: Natalija ir Zvonkus (du kartus), „Yvos“ merginos, „O lia lia mergaitės“, ex-kunigo R. Jakučio rūpesčiai. Pakankamai aukšti viena kitą dengiančių („Paparacai“ - 19:09 20:13; „Super LT“ - 19:11 - 19:59) laidų reitingai rodo, kad būtent tokių žinių reikia Lietuvos žmonėms. Ne kažkokių politikų rietenų, „NDX“ žaidimų ar žinių apie Prezidento neryžtingumą. Tai jau nusibodo per 17 Nepriklausomybės metų. Jeigu politikoje amžinai tie patys veidai, tai kodėl bulvariniame pasaulyje jie negali būti amžinai tie patys? Jagelavičiūtė, Gelažnykas, Karina, Bžeskas, Rusytė... Čia bent jau mažiau rietenų, o daugiau naudingos informacijos kas su kuo matytas vakarėlyje. Beje, pastarąjį mėnesį LNK Vakaro žinių vidutinis reitingas yra 10.2 GRP, o TV3 – 13.1 GRP. Todėl ir sakome – Zvonkė Lietuvai svarbiau. Forget tą atominę. lrytas.lt nuotrauka

Ideali komunikacijos kampanija internete 2007-11-19 14:19 parašė Christian Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) "Logic+Emotion" bloge radome įdomią vizualizaciją apie tai, kaip veikia, pavadinkime ją taip, socialinė žiniasklaida. Tai - neblogas kelrodis kuriant Web 2.0 vertas komunikacijos kampanijas.

sukurta DD

sukurta DD Kaip pamesti protą dėl draudimo bendrovės? 2007-11-19 08:33 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (0) | Nepatiko (0) Sena tiesa teigia, kad paslaugų apimtis, kokybė ir nuoširdumas jas teikiant yra svarbiausia, kad klientai liktų. Neseniai „Journal of Advertising Research“ teko skaityti, kad šiais laikais pritraukti naują klientą kainuoja tris kartus brangiau nei išlaikyti seną. Todėl, atrodytų, turėtų būti svaime suprantama, kad mano gimtadienio proga paslaugų tiekėjai man siunčia sms. Arba picas. Bet taip nėra. Štai automobilių draudikai. Jų paslaugų reikia nuolatos. Ar automobilių draudikai Lietuvoje stengiasi dėl esamų klientų? Matyt, dėl kai kurių tikrai, bet toli gražu ne dėl visų. Dažnas turimas šeimos automobilis (net ir brangesnis) pradeda rūpėti draudikams tik tada, kai reikia pratęsti metinę sutartį ar atsiųsti ketvirčio mokėjimo pranešimą. O iki tol apie savo bendrovę tenka girdėti tik TV arba spaudos reklamose. Bet sprendi pagal darbus, o ne pagal gražius žodžius. Todėl, žinoma, lojalumas mažas. Laiko tik palankios sąlygos. Kokio „Seesam“ laiškas su pasiūlymu prasitęsti sutartį, kuriame daug gražių žodžių, kad draudimo bendrovei mes rūpime, yra visiškai nenuoširdu. Tad jeigu ateis kita ir pasiūlys šiek tiek geriau? Išeiti lengva. Yra kelios patikimai atrodančios bendrovės, tad kam būti prisirišus prie vienos, jeigu negauni iš jos nieko, ko negautum kitur? Šiais metais JAV buvo atliktas tyrimas, kuris teigia bene tą patį: „[...] satisfaction with the overall insurance experience accounts for 45% of the customer commitment model, which specifically measures a customer's propensity to remain loyal to an insurer. [...] Examples of auto insurance business practices that drive higher customer satisfaction include offering annual policy reviews, loyalty discounts, proactively providing customers with helpful information pertaining to their policies and enhancing the Web service experience.“ Internetas irgi pamažu skinasi kelią į draudimą Lietuvoje. Brokeriai http://www.e24.lt/ reikalus siūlo tvarkyti paprastai ir patogiai. „Lietuvos Draudimas“ jau paleido į gyvenimą savo interneto puslapį, skirtą kelionių draudimui. Kitas žingsnis galėtų būti automobilių draudimas. Beliktų pasikeisti logotipą ir būtų galima laikyti moderniausia draudimo įmone Lietuvoje. sukurta DD

sukurta DD Bet visko vienas internetas neišspręs. Esminis dalykas yra bendras „insurance experience“. Tad kol draudimo bendrovės nepradės galvoti, kad CRM, kad santykiai su klientais yra svarbiausia, nei reklamos kampanijos, nei formalios programos lojalumui palaikyti (pvz., kortelės pigiau pirkti „Maximoje“ ar „Lukoil“) situacijos nepakeis. Laikas pereiti nuo „pritraukiamojo“ verslo modelio prie „išlaikomojo“, nes rinka pasidalyta ir naujų klientų daugėjant ne taip sparčiai, atimti iš konkurentų bus brangiau nei išlaikyti senus. Šiandieninės reklamos iššūkis - rasti būdų, kaip išreikšti nenaują žinutę 2007-11-18 15:19 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) Aleksandrs Betinš, Not Perfect | Y&R kūrybos guru mielai sutiko pasidalinti su jumis keletu minčių apie reklamos formos svarbą šiandieninėje komunikacijoje. Konkrečiai ir be užuolankų. Ištraukos iš Alekso pristatymo šių metų “Golden Hammer”:

Aleksandrs Betinš, Not Perfect | Y&R “Naršydami reklamos festivalių galerijas ar reklamos agentūrų “portfelius” (darbų pavyzdžius), mes būtinai surasime reklamų, kurios perteikia tą pačią žinutę, tarkim, erdvesnis automobilio interjeras. Nepaisant to, kad reklamų idėjos yra vienodos, jos yra įgyvendintos skirtingai. Todėl mes imame svarstyti: kur baigiasi idėja ir prasideda įgyvendinimas?

sukurta DD

sukurta DD Du vaizdo klipai ne tik perteikiantys tą pačią žinutę - “suteik sau gyvybingumo”, bet ir tą pačią idėją, tačiau išpildytos kitaip: Abu klipus žmonės emociškai priima skirtingai, tačiau viena iš išraiškos formų - yra menas. Dar keli pavyzdžiai - baterijų reklamos su vienoda žinute “ilgai veikiančios baterijos”: Vieno istorija turtingesnė už kitą. Šiandien sunku rasti naujų dalykų, kuriuos galėtume reklamuoti. Tikrasis iššūkis - rasti būdų, kaip išreikšti tą pačią nenaują žinutę. Kultūra Lietuvoje dar nemirė 2007-11-16 12:24 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Jeigu tai nėra J. Mačiūno ir jo draugų vertas vienkartinis Fluxusinis pokštas, tai tada Lietuvoje neseniai atsirado dar du laikraščiai, skirti kultūrai. Pirmasis - "Flash Institut", kurį leidžia grupė menininkų. Antrasis - "Asteroido Balsas", leidžiamas balsas.cc komandos. "Asteroido Balsą" Adobe Acrobat formatu galima parsisiųsti iš www.balsas.cc/asteroido. Taigi, jeigu tai nėra pokštas (nes kai kurie "Asteroido Balso" straipsniai tikrai atrodo "on the tripping point"), galime džiaugtis, kad nepriklausoma periodika, skirta menams, yra. Spėju, reklamos jie nepriima.

Full-service agentūra "VRS Grupė" prisijungė prie tarptautinio tinklo. Dar kartą. 2007-11-15 23:26 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 9 Patiko (0) | Nepatiko (0) Šio pirmadienio "Verslo Žiniose" pasirodė nedidelė žinutė apie tai, kad "VRS" prisijungė prie tarptautinio "Worldwide Partners Inc." tinklo. WPI skelbiasi nepriklausomų marketingo kompanijų tinklu, besiorientuojančiu į vidutinio dydžio rinkas. sukurta DD

sukurta DD Mums pasirodė įdomu todėl, kad VRS yra bene paskutinė didesnė reklamos agentūra Lietuvoje, dar neturinti užsienio kompanijos vardo franšizės (beje, su "š" liepia rašyti Valstybinė lietuvių kalbos komisija. "Frančizė" yra kas kita): "Partners" struktūra yra pagrįsta bendradarbiavimu, o ne nuosavybe. VRS buvo pirmieji Lietuvoje, kurie franšizę gavo. Tai įvyko 1994 metais, kai VRS tapo "D'Arcy" tinklo dalimi. Beje, ta proga gavo ir "Procter & Gamble" kaip klientą. Kai "D'Arcy" nupirko vienas iš didžiųjų reklamos holdingų, dingo ir franšizė. Bet VRS liko. Ir iš tiesų, kam skubėti parsiduoti, jeigu sugebi verslą daryti ir savo jėgomis? Iš vienos pusės, sugebėjimas laimėti vietos klientų ir nepriklausyti nuo tinklo numestų "dovanėlių" (o tokių su kabutėmis tikrai nemažai) rodo tikrus strateginio planavimo ir kūrybos pajėgumus. Iš kitos pusės, dideli tinkliniai klientai dažnai yra tie, kurie sąskaitas už adaptacijas atiduoda apmokėti net į jas nepasižiūrėję. Iš trečios pusės, šiais laikais darosi neaiški riba tarp tinklinio ir vietos kliento. SEB kūrybos likimas sprendžiasi Skandinavijoje, "Tele2" media biudžeto ateitis išsisprendė kažkur Europoje, o "Čili" reklamos kampanija Baltijos šalims kuriama Lietuvoje. Todėl neturint partnerių konkuruoti darosi sunkiau, nes "grynai lietuviškų" užsakovų skaičius mažėja. Kūrybininkams "Milk" (jeigu jie dar "vieniši"), media planuotojams "Mediapool" ir CMS reikia keisti verslo plėtros strategiją, nes: SEB media konkursas gali įvykti Skandinavijoje (ir "Mediapool" liks beveik basas), "Švyturio" sąvininkai gali pasikeisti (skaitėme juk, kad verda rimta kova sostinėse prie Šiaurės jūros), o su jais - ir požiūris į reklamą ir agentūras. Bet ar būtina parduoti verslą, jeigu galima pasirinkti laisvanorišką bendradarbiavimą, iš to turint naudos? "Integruotieji" tinklai (t.y. besinaudojantys franšize arba nupirkti) tokie patys n e v i e n a l y č i a i , k a i p i r " W o r l d w i d e P a r t n e r s I n c . " . To k i ų d a l y k ų t e k o matyti pakankamai. "Integruotuosius" dažnai vienija tik logotipas ir "toolsai", kuriais neretai net ir nesinaudojama. Beje, prie WPI kartu su VRS prisijungė ir latvių ZOOM (jie įvedinėjo "Sobieski" Latvijoje), kuriam labiau derėtų kūrybinio susivienijimo vardas. Ar po VRS prisijungimo dar liko nors vienas pasaulinis reklamos agentūrų tinklas, kurio nėra Lietuvoje ar Baltijos šalyse? Tokiu atveju tokiems ZOOM nieko nebelieka, nors jie ir spardo visų "tinklų" kūrybiškas subines goldenhameryje. Gal ir nesinori, bet dėl verslo - reikia.

sukurta DD

sukurta DD Marketingo konsultantai atranda savo nišą 2007-11-15 11:18 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (2) | Nepatiko (0)

Lapinskas, Savickas, Zuzevičius, Šimonis, Strategijos laboratorija, Baltijos marketingo grupė. Jie – marketingo ir komunikacijos konsultantai. Jei jų pavardės ir pavadinimai skamba kompanijų direktorių kabinetuose, reiškia, kad ji pasamdė marketingo konsultantą, o jei kurį nors iš jų jums kažkas rekomenduos, suprask – tau reikia pagalbos. Istoriškai marketingo konsultantų funkciją atlikdavo reklamos agentūros. Dar ir šiandien kai kurios pabrėžtinai save vadina strateginėmis, bei užsiima marketingo strategijų kūrimu. Daugelis konsultantų pagrindus kaip tik ir įgijo reklamos agentūrose, ir tik kai kurie jų – tarptautinių ar didesnių kompanijų marketingo skyriuose. Didesnės kompanijos turi savo marketingo žmones, kurie turi ambicijų ir dažnai patirties ne mažiau nei konsultantai. Konsultantams, atėjusiems iš reklamos, trūksta “brand buildinimo” žinių. Teko matyti pasiūlymų pavyzdžius, akivaizdu, kad jie nėra tokie gilūs, kokio lygio reikalauja tarptautinės kompanijos saviems verslo vystymo projektams. Be konsultavimo ex-reklamistai dar kuria ir reklamą. Taigi, šiandien, kai kurie jau užsidarė arba baigė “konsultanto” karjerą, kiti, įgavę kliento pakalnkumą ir pasitikėjimą, kuria dar ir reklamas. Norėtųsi kalbėti apie mažą Lietuvos rinką ir taip pateisinti “užsidarymus” ir papildomas “reklamines veiklas”, tačiau kaip ir bet koks kitas verslas, turi rastis laiku ir vietoje. Tenka konstatuoti faktą – konsultantų poreikiui reikėjo laiko subręsti, o per anksti ėmęsi konsultuoti nieko per daug doro nepešė. Šiandien tik keli gali pasigirti gyveną tik iš konsultavimo. Atėjusiems iš marketingo, yra lengviau. sukurta DD

sukurta DD Ypač, jeigu turi patirties ne vienoje kompanijoje. Tai leidžia ne tik ruošti labiau pagrįstus sprendimus, bet ir kurti patikimo profesionalo aurą. Žinomiausias yra p. Mindaugas Lapinskas ir jo kompanija “Branscape”, kuris ne tik konsultuoja klientus, bet ir pakankamai dažnai pasirodo žiniasklaidoje kaip opinijos lyderis. Jis orientuojasi į vidutinio dydžio kompanijas, valdomas užsieniečių, bet teko girdėti, kad ir didesni prašo p. Lapinsko įžvalgų “iš šalies”. Kitas konsultanto sėkmės pavyzdys - p. Audrius Savickas. Išėjęs iš Ogilvy sėkmingai plėtoja verslą mažo-vidutinio verslo segmente. Paties A. Savicko savęs pardavimo priemonė - rekomendacijos. Baltijos marketingo grupė yra sukurta kelių vadybininkų iš “Utenos” alaus. Jie, berods, susijungė su Kauno pakuočių kompanija, padariusią lietuviškiems sausiems pusryčiams "Palasėja" pakuotę. Jiems pradėjus verslą (iš karto po “Utenos”), teko su jais susidurti dalis BMG teikiamų paslaugų buvo ir reklamos kūrimas. “Strategijos laboratorija”, kadaise sukūrusi pagarsėjusią “Krekenavos” mėsos reklamą, berods, vos kvėpuoja (tinklalapyje pateikiami keli ir senoki darbų pavyzdžiai). V. Zuzevičius buvo priverstas pereiti į kliento pusę ir dirbo "Hrone", “Ogmios pulse”, o galiausiai grįžo į reklamą. Kadaise p. Zuzevičius dirbo “Adell Saatchi& Saatchi”, kuriai vadovavo dabartinis sėkmingai nepriklausomu konsultantu dirbantis p. Audrius Savickas. Atskiras atvejis yra ir p. Linas Šimonis. Iš ko jis gyvena - kol kas paslaptis, nes neteko susidurti su jo konsultuotais klientais (o ir susisiekti nepavyko). Na, taip gali būti todėl, kad jis yra Kaune ir jo “teritorija” ten. Apibendrinant, rinka konsultantams yra pradinio augimo stadijoje. Vis randasi mažų ir vidutinių įmonių, kurios neturi marketingo ir reklamos skyrių. Jų poreikis – sistematizuoti ir taip pilną subjektyvumo marketingą ir būti atstovu kalbantis su reklamos agentūromis. Jiems reikia, kad kažkas autoritetingai patartų ir nukreiptų. Pasamdyti tokio guru nepasamdysi, o marketingo mergaitės (kad ir kiek jų bepirksi), rezultatas neapibrėžtas. Kitas džiuginantis reiškinys – ir mažesni ėmė suprasti komunikacijos svarbą ir pasirengę šią funkciją deleguoti profesionalams, ir už tai mokėti. Dar vienas svarbus faktorius – konsultantų autoritetas. Dauguma jų dirba su reklama ar marketingu “nioliktus” metus, o amžius apie 40 – jie brendo ir augo kartu su visa rinka, puikiai išmano niuansus. Šiuo metu kliento pusėję dirbantys ir nenuklydę, įgaus daugiau patirties šiandieninės “sparčios plėtros” sąlygomis ir 5-10 metų perspektyvoje turėsime sukurta DD

sukurta DD naujų “žvaigždžių” marketingo konsultantų rinkoje. Lauksime, kuomet ateis laikas, kai priešais mane “mytingrūme” sėdės žilstelėjęs dėdė, kurio nuotrauka ir pranašiškos mintys puikuojasi naujausiame “Versus” ar “Verslo klasėje”, o aš būsiu ramus, nes žinosiu, kad mano konsultantas žino ką aš jam kalbu, jis tai supranta, o jo patarimai neapsiribos kalbomis vien apie pozicionavimą. Turime jums paruošę Mindaugo Lapinsko, Vytauto Zuzevičiaus, bei keletą lakoniškų Audriaus Savicko minčių interviu pavidalu. Sekite įrašus. "Tele2" pasirinko "Starcom" 2007-11-14 19:39 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 11 Patiko (0) | Nepatiko (0) "Brand Republic" šiandien paskelbė, kad "Tele2" Europoje nutarė bendradarbiauti su media agentūra "Starcom". Pranešime minima, kad vietinės agentūros aptarnaus tik Latvijoje, Kroatijoje ir Rusijoje. Lietuva neminima, tad spėjame, kad "Mediapool" mūsų šalyje su "Tele2" nuo kitų metų nebedirbs (jeigu klystame, pataisykite mus). Mums buvo žinoma, kad mobiliojo ryšio tiekėjo marketingo skyrius Lietuvoje labai norėjo, kad liktų "Mediapool". "Carat" buvo antrasis pretendentas gauti šį prabangų projektą. OMD ir "Universal McCann" (Lietuvoje "Trendmark") iškrito pirmajame etape. Jeigu jiems taip seksis ir toliau, netrukus "Verslo Žinių" tope "Starcom" galės nustumti "Media House", OMD ir "Initiative-VIA" į šalį.

Bruno: 3-ijų dienų "Wazzap" per 10 minučių. 4-oji dalis 2007-11-14 18:52 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) Tai paskutinė "Wazzap" konferencijos apžvalgos dalis. Jeigu ir jūs klausėtės pranešimų įdomioje konferencijoje, apie kurią norėtumėte papasakoti, mielai paskelbsime. Peer-topeer knowledge sharing, taip sakant. sukurta DD

sukurta DD 1-oji dalis yra čia. 2-oji dalis yra čia. 3-ioji dalis yra čia. DAY THREE 9.00 – 13.00 V SESIJA: RINKODAROS INOVACIJOS Kūrybinis seminaras: "Idėjų įkvėpimas ir generavimas". Jim Lusty, WhatIf Innovations, Didžioji Britanija Trečią WAZZAP'o rytą, kai jau mažai ko besitiki, ir į salę įžengi lyg čia gyvenantis veikėjas (o matai daugiausiai 20 žmonių, sutiktų per praėjusias dvi dienas), labai nustebina čiuvakas kažkada žolės rūkymą britanijoje iškeitęs į kitokių gėrybių vartojimą Naujojoje Zelandijoje), priverčiantis visus atsistoti, susiporuoti, tada žiūrėti vienas kitam į akis, ir galiausiai, apsikabinti. Man, trisdešimtmečiam vyriškiui, teko kiek vyresnis ir stambesnis vyriokas. Ale neprieštaravau - šįkart lošia ne homofobija, o tiesiog pasitikėjimas JIM'o legenda. Ir nors vėliau Tomas Ramanauskas, nepatingėjęs pagūglint ir atrasti 184 creative techniques būdus, nepateikė nė vieno, Jim'as ėmėsi brainstormingo. Ilgai ir (galbūt) sėkmingai aiškino NUO TO, kad nekenčia brainstormų O PO TO dar ilgiau aiškino, kaip jais naudotis. Esmė - nežlugdykite nė vienos idėjos, vystykit ir auginkit ją iki reikiamo lygmens. Eliminuokite trukdžius - tuos, kurie žiūri pesimistiškai/sarkastiškai ar tiesiog neigiamai, ir teisingai moderuokite jas - "smegenų audras". visa kita neverta vadovėlio. bet pradžia, matyt, įbrėžia tinkamą nuomonę. Dalyviai suskirstyti į grupes, stebėtinai greit iš'brainstorm'ino idėjas Nike naujiesiems bėgimo batams. beje, ne pačias blogiausias. Žydronė Amšiejūtė, "Trendmark Universal McCann" projektų vadovė. Kampanija "Nebūk zuikis, vartok Vitaminus A+E Extra". Sezoninis produkto pardavimų kritimas sustabdytas - vietoj įprastų žemiausių pardavimų jie tampa didžiausi. Vienas iš tų reklaminių pranešimų, kurių pradžią išgirdęs sunerimsti - gal ne į tą salę pataikiau? Visgi salė buvo viena, ir joje Žydronė turejo įrodyti štai ką: vitaminų vartojimas (be abejo, ir pardavimai) vasarą krenta baisingai, todėl reikia gelbėti skurstančią kliento padėtį. Kodėl? Ogi todėl, kad Maximos ir jos priešų lentynose "auga" nevitaminizuotos daržovės ir vaisiai. Dėl šio teiginio nesiginčiju. Žydronės prezentacijos esmė buvo šlovinti stebuklingą būdą, prastūmusį produktą (vitaminus) į geresnę padėtį. Produkto neminėsiu. O rezultatai, anot tyrimų, neblogi. Tebūnie. Svetimo skausmo juk nebūna.

sukurta DD

sukurta DD EMP kampanija. Buitinės technikos perdirbimo kompanijos EMP reklama Kanų festivalyje nugalėjo daugiau kaip 1600 konkurentų ir "Media Lions" (kūrybiškiausios žiniasklaidos) kategorijoje iškovojo sidabrą. Kokios sėkmės paslaptys? Žydronė paklausė - jei turėtumėte 50.000LTL biudžetą, ką padarytumėte, kad pakeistumėte visuomenės įpročius? Atsakymų iš salės buvo keletas, bet tokių menkai diskutuotinų. O ji pateikė (tiesa, dėl techninių problemų, tikėsimės, ne dėl freaky production house darbo kokybės) video iš trečio karto. Kaip viskas vyko? Seka tokia: atsirado klientas, kuris neturėjo daug pinigų (kaip keistai skamba, ar ne?), agentūra pasiūlė tikrai gerų "gorilos" tipo sprendimų. Tik Žydrone, nereikia čia mums aiškinti, kad troleibusą jums "paskolino" visai už dyką :). Video, manau, galite rasti ne vienoje interneto vaizdo failų saugykloje. Kaip jie gavo Kanų Liūtą? Nuskambėjo žmogiškai ir paprastai - kažkas pasiūlė - siunčiam. O jie ir pagalvojo - gal taip, nusiunčiam. Užsakė video, nusiunte, ir žiūrėk, daugiau nei pusantro tūkstančio konkurentų įveikta. Iš tiesų, sarkazmas čia mano bereikalingas, nes darbas atliktas gerai. Telefono numerio, tiesa, neatsimenu. Bet bent jau nepainioju su "alytaus grybų lapų valymo kontora". o tai, mano galva, yra svarbiausia. Įdomu, ką čia bepridėtu gudrusis Šimonis? Pozicionavimas tam tikra prasme čia egzistuoja, bet žinant jo ir kūrybininko Pauliaus Senūtos priešpriešą, ojojoj... :) Reklama ant ežero dugno ar rudens medžio lapų? Kur judame? “Philips BodyGroom“, “Guandi“ ambient, Puzzle kampanijos (“Zebra“, “Rimi“, “Pegasas“), “Maxima“ sauskelnes, “Dogvertising“, nemokamas kopijavimas ir t.t. Kas ir kodėl veikia? Romanas Drokovas, "Advista" direktorius Išdalyti kiviai, simbolizuojantys "ir kitus - daug egzotiškesnius vyro vaisius", į salę įvesti ant jos grindų slidinėjantys šuniukai (auditorijai neįtiko, kad skirtingos veislės nei prezentacijose pateiktieji), o Puzzle kompanijų pristatymas... na, sakykim, šiaip sau. Nepykite, bet "Maximos" sauskelnių net neišgirdau. Romanai, nepyk - aš taip pat nervinuosi, kai darau pristatymus didesnei žmonių grupei, bet pasiruošti, repetuoti ir žinoti, ką tiksliai nori pasakyti, reikia. Dėl nemokamo kopijavimo - manau, žinote, kaip galima tai įgyvendinti? Patirtis verta paauglio amžiaus (nors ir ne mūsuose), todėl Wazzap, Lietuvos marketingo "grietinėlės" susitikime nelabai beturėtų figūruoti. Pastebėti, bet neišnaudoti. Kūrybiškų sprendimų ir naujų reklamos kanalų apžvalga. Pavyzdžiai nuo Kanų iki Lietuvos. Artūras Olšauskas, "Best-Marketing" atstovas Lietuvoje

sukurta DD

sukurta DD Smagiai ir greitai "praėjusi" konferencija. Be išsišokimų, su daug vaizdinės medžiagos. Gaila, kad jau daug kur matyta ir girdėta, bet kaip priminimas, tebūnie. Teigiamą pažymį rašyčiau jau vien dėl to, kad Artūras nesistengė iš paskutiniųjų reklamuoti "bestmarketing'o" ir jo renginių ar leidinių. Tiksliau, išvis to nedarė, o kaip tai mane paveikė teigiamai:) 14.00 – 18.00 VI SESIJA: RINKODAROS IR BIUDŽETO PLANAVIMAS 14.00 - 15.30 Naujoji rinkodara: kas karšta, kas veikia, kurlink judame? Žiniasklaidos pasaulis dramatiškai keičiasi ir siūlo daugybę naujų galimybių kaip bendrauti su vartotojais. Drąsūs nepralaimi. Tomas Ramanauskas, "MTV Networks Baltic" Neatvykus vienam kviestiniam svečiui, MTV Networks veikėjui, į jo vietą buvo patupdytas Tomas Ramanauskas. Nežinia, ar taip norėjo sumenkinti savo darbą, ar sakė tikra tiesą rodė, anot jo "jau praėjusiam renginiui darytą prezentaciją". Geri ir teisingai atrinkti pavyzdžiai - Tomą pažįstu jau seniai, ir turiu pasakyti, kad visada pateisinau jo mėgstamą kūrybos taisyklę "jei neįstengi sukurti naujo, tai bent jau teisingai nukopijuok seną". O pati prezentacija buvo apie kardinaliai atvirkščią reiškinį - atvejus, kurie marketingo pasaulyje neliko nepastebėti - geriausias kampanijas, dizaino pavyzdžius ir super tobulas "copywriterių" išvinguriuotas mintis. Pabaigai buvo tikrai smagu. Atvirojo stalo diskusija. Nedalyvavau. Bruno Tvarka "Bitėje" bus 2007-11-14 11:20 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Gavome žinutę (ačiū autoriui), kad "Bitėje" nuo kitų metų (t.y. nuo sausio 4) nebedirbs generalinio direktoriaus pavaduotojas rinkodarai p. Paulius Dambrauskas. Jis "Bitėje" dirbo nuo 1999 metų, pradėjęs kaip produkto vadybininkas. Nežinome, ar tai atleidimas, ar jis pasitraukia savo noru, bet faktas, kad senosios "Bitės" marketingo kartos exodus tęsiasi. Kanadietis tvirtai ima marketingą į savo rankas, o mobiliojo ryšio tiekėjų kovoje laukia įdomūs posūkiai.

sukurta DD

sukurta DD Jeigu turite ką nors įdomaus - apie akcininkų pasikeitimus, į viešumą nepatekusius skandalus, planuojamas naujas kampanijas arba šiaip naujienų - praneškite mums. OMNITEL komunikacijos galva Darius Maikštėnas: “klaida būtų ignoruoti problemą ir laukti, kol ji numirs" 2007-11-14 09:23 parašė Nasa Interviu Rašyti naują Komentarų: 7 Patiko (0) | Nepatiko (0) “Omnitel” strateginės komunikacijos vadovas Darius Maikštėnas su Dienos Duona pasidalino mintimis apie neseną “Omnitel” lojalumo istoriją su “Omni ID”, kuomet “auksiniams” klientams nepakako bilietų į „Le Presbytere“ baletą. “Omnitel” rado išeitį, kaip amortizuoti nepasitenkinimą – kitą visiškai nemokamą renginį “ABBA in Symphony” nepatekusiems į prieš tai vykusį baletą. Ta pačia proga, p. Darių pakalbinome apie “Omnitel” strateginius veiksmus ir reklamos išlaidų augimą. Ačiū p. Dariui Maikštėnui už skirtą laiką. Gero skaitymo.

“Omnitel” rado būdą kaip amortizuoti nepasitenkinimą (D. Maikštėnas iš dešinės) DD: Kiek “Omnitel” kainuos papildomas renginys ir kiek pakviesite auksinių “Omni ID” klientų? DM (Darius Maikštėnas, o ne Depeche Mode, žinoma): Atskleisti, kiek renginys kainuos, negaliu. "Siemens" arenoje tokiame renginyje telpa apie 9000 žiūrovų. Pagrindinis iššūkis mums šiuo atveju buvo ne pinigai, o tai, kad per labai trumpą laiką reikėjo gauti atitinkamo lygio koncertą ir laiką arenoje (šventiniu Kalėdų laikotarpiu). Mūsų žmonėms, kurie tai padarė, galiu tik nulenkti galvą ir pasakyti, kad jie padarė tai, kas neįmanoma. DD: Yra atvejų, kada kompanijai tenka ieškoti būdų kaip neigiamą reiškinį paversti teigiamu. Ar šis atvejis toks? Ar tikitės, kad tiek nepatenkintieji, tiek kiti jūsų žingsnį įvertins teigiamai?

sukurta DD

sukurta DD DM: Taip, šis atvejis toks. Sistemose matome, kad gauti bilietus į renginį nesėkmingai bandė 315 "auksinių" klientų. Tikėtina, kad sužinojusių, kad nebėra bilietų ir nebandžiusių juos gauti, buvo dar apie 1000. Organizuojant renginį buvo baiminamąsi, ar užpildysime areną, o išėjo atvirkščiai. Šio renginio "response rate" maždaug du kartus viršijo įprastą analogiškais atvejais. Klaida yra ne netiksliai apskaičiuotos prognozės (tokių netikslumų rinkodaroje 100% išvengti neįmanoma). Klaida būtų ignoruoti problemą ir laukti, kol ji "numirs", arba teisintis, verčiant kaltę kitiems. Mūsų tikslas - kad visi "auksiniai" klientai pamatytų, kad jie mums išties rūpi ir mes darome viską, kad ištaisytume savo klaidą. Ją pripažįstame, atsiprašome ir darome viską, kad ją ištaisytume. Tikimės, kad mūsų pastangas įvertins. Šiuo metu esame užversti entuziastingais į pirmąjį renginį patekusių klientų skambučiais, laiškais ir žinutėmis. DD: “Omni ID” yra papildoma vertė GSM paslaugų vartotojui. Ar tai vienas įrankių kovoti su mažėjančiomis kainomis, t.y. "moku 2 ct daugiau, bet tiek to, juk turiu privilegijų"? DM: Siekame, kad "Omni ID" taptų papildoma verte (funkcine ir emocine) GSM paslaugų vartotojui. Pati sistema yra unikali ir, tam tikra prasme, neturi analogų mūsų industrijoje. Visų pirma, "Omni ID" yra ASMENINĖ kortelė - ji nukreipta į vartotoją (abonentą), o ne klientą (pvz. verslo imonę). Visos operatorių lojalumo programos visuomet būdavo nukreiptos į klientus (tuos, su kuriais sudaromos sutartys ir iš kurių gaunamos pajamos), kurie jaučia visus lojalumo privalumus, o ryšio su pačiais vartotojais operatoriai turi mažai (neretai net nežino, kuo jie vardu). Antra, visos "Omni ID" privilegijos ir augantis "Omni ID" savininko išskirtinumas priklauso TIK NUO LAIKO, PRALEISTO KARTU su "Omnitel". Šios programos tikslas yra ne duoti didesnę nuolaidą pelningiausiems klientams, o kurti emocinį ryšį su ištikimiausias mūsų klientais, suteikiant jiems išskirtinį statusą, kuriuo jie gali didžiuotis. Trečia - tai unikali (mūsų užpatentuota) technologinė platforma, sudaranti galimybę trečiosioms šalims pateikti privalumus mūsų vertingiausiems klientams. "Omni ID" savyje turi elementus, kurie suteikia ne tik segmentuotų pasiūlymų teikimo kanalus ir nuolaidų gavimo identifikavimą, bet gali būti panaudota ir kaip elektroninis bilietas, t. p. eilių reguliavimui (pvz. "Omnitel" salonuose "sidabrinių" ir "auksinių" "Omni ID" kortelių turėtojai į eilę patenka prioriteto tvarka) ir t.t. Apie "Omnitel": sukurta DD

sukurta DD DD: Savo bloge rašėme apie gerokai padidejusias “Omnitel” išlaidas reklamai ir sumažėjusį EBITDA. Ar kryptingos mobiliųjų technologijų kampanijos (Omni Connect) ir dabartinė komunikacija apie parduodamus kompiuterius salonuose reiškia, kad “Omnitel” veržiasi į naujas kategorijas ir tampate konkurentu kompiuterių pardavėjams? DM: Šiais veiksmais visų pirma auginame mobiliojo interneto kompiuteriuose vartotojų kategoriją. Šios kategorijos augimui būtinas visuotinis supratimas ir patyrimas, kad asmenins kompiuteris be mobiliojo interneto yra "šlubas". Per 2-3 metus mobiliajam internetui skirta SIM kortelė taps kiekvieno kompiuterio standartinės komplektacijos dalimi (kaip dabar Wi-Fi). Visi stambiausi Lietuvos kompiuterinės įrangos platintojai taip pat yra "Omni Connect" partneriai, su jais vyksta labai aktyvus bendradarbiavimas. Šis bendradarbiavimas yra naudingas visoms pusėms, nes "Omnitel" yra išskirtinėje pozicijoje turėdama plačiausios aprėpties 3.5G ryšio tinklą Europoje. Apie tinklo potencialą paminėsiu tai, kad šiuo metu turime ~500 3.5G bazinių stočių 160-yje Lietuvos gyvenviečių, kai tuo tarpu konkurentai kelias dešimtis. Galime sakyti, kad kartojasi GSM plėtros Lietuvoje istorija, tik dabar mobiliajame internete. DD: “TeliaSonera” “Vission 2010": "it is about making all the communications services work together seamlessly and appear as one system, whether they are mobile, fixed, Internet or other solutions." Kada sulauksime "package" pasiūlymų "perki HP su “Omni Connect”, gauni Motorola RAZR2 nemokamai + planas "X" ir kitų kompleksinių reikalų? DM: Nenorėčiau atskleisti ką, kaip ir kada planuojame padaryti. Apie produktų/paslaugų/ paketų naujienas paskelbiame pradedami jų komercinę eksploataciją. Vizija yra aiški, kelias kaip ją įgyvendinti - taip pat. Manau, iš mūsų veiksmų rinkoje matosi, kad kryptingai einame į priekį. DD: “Bitė” anksčiau ar vėliau taps “Vodafone”, o “Tele2” jau suvienodino "brandingą" visoje Europoje. Ar jums neatrodo, kad “TeliaSonera” taktika "stiprūs vietiniai prekių ženklai" (tai galima suprasti iš "Markets and Brands" aprašymo), yra silpnesne? Juk koncentracija į vieną brand'ą Europos mastu būtų greičiau, pigiau ir paprasčiau?

sukurta DD

sukurta DD DM: Žinodamas, kad "Vodafone" koncentruoja verslą stambiausiose šalyse ir pasitraukia iš "mažų rinkų" (pvz. pasitraukimas is Švedijos) nebučiau 100% tikras dėl pirmojo teiginio, tačiau klausimas ne apie tai. Vieningas tarptautinis prekės ženklas turi savų pliusų ir minusų. Šiuo metu esame sutarę veikti su vietiniais prekės ženklais, turinčiais "Part of TeliaSonera Group" elementą, kuris logiškai sujungia grupės narius. Jei nuspręsime keisti šią sistemą - pranešime iš anksto. Koncentracija į vieną prekės ženklą nėra pigus ir greitas "pasivaikščiojimas" korporacijai, kuri vien namų rinkose turi 14 skirtingų prekės ženklų.

"Rimi" kerta atsakomąjį smūgį 2007-11-13 21:38 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (1) | Nepatiko (1) Vienas malonumas stebėti prasidėjusį susitumdymą tarp didžiausių prekybos tinklų, prasidėjusių po žymiųjų "Maxima LT" pareiškimų. Kažko panašaus laukėme iš "Omnitel" po "Tele 2" pranešimo, kad jie didžiausi. Tąsyk teko nusivilti. "Rimi" iš tiesų kirto per pačią jautriausią "Maximos" vietą - deklaruojamas mažas kainas. Jeigu jie nesustos ir "Verslo Žiniose" publikuotą reklamą skelbs ir regioninėje spaudoje (ir visur, kur tik įmanoma tai įkišti), "Maximos" spin doctors turės pasuktį galvą ką atsakyti. Kaip nemalonu, pradėjus kovoti už infliacijos mažinimą, kai iš tavęs atima ginklą. Šiaip jau, lyginant abu čekius, į galvą ateina minčių, kad "Maxima LT" ne visada yra puikiausi derybininkai Lietuvoje, jeigu būdami didžiausi, neturi geriausių kainų visose pozicijose. Ką gi, "Rimi" čekis bus geras sąrašėlis patikrinti kur dar reikia padirbėti. Dabar lauksime atsakomojo p. G. Juozapavičiaus atsakymo. Gal "Maxima" išsityčios iš "Rimi" kampanijos su gaideliais? O gal vėl prisimins dideles tuščias aikšteles? Parašėme "Maxima LT" marketingo vadovui ir tikimės jo komentaro. sukurta DD

sukurta DD Ačiū E. už reklamą. "Čili" marketingo vadas apie agentūrų konkursą 2007-11-13 10:34 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 15 Patiko (0) | Nepatiko (0) UAB „Čilija“ marketingo skyriaus vadovas Mindaugas Gumauskas Dienos Duonai patvirtino, kad reklamos agentūrų konkursas dirbti su „Čili“ ženklu vyksta, tačiau nenorėjo atskleisti konkurso dalyvių. Štai žadėtas blic interviu:

UAB „Čilija“ marketingo vadovas Mindaugas Gumauskas DD:Kodėl ieškote naujo partnerio? Kuo „Fabrica“ netenkino jūsų? MG: Kūrybinės agentūros konkursas turi kelis tikslus. Pirmas, kaip aktyviai investuojanti į prekinio ženklo komunikaciją įmonė, norime atnaujinti supratimą apie situaciją rinkoje (inovacijų, kūrybinio potencialo, kainodaros prasme). Antra, norime turėti vieną kurybinę reklamos agentūrą visoms šalims, kuriose vystome verslą. Bei trečia, planuojame kad pasirinktas partneris pateiks naują - kitokį, kokybišką, kūrybišką požiūrį i kliento keliamus uždavinius. „Fabrica“ konkurse taip pat dalyvauja. Galbūt, konkursas padės jiems į esamą situaciją pažvelgti kitomis akimis. DD: Ko tikitės iš būsimos „Čili“ reklamos agentūros? MG: Racionalaus kūrybiškumo ir gero projektų valdymo. DD:Kokie artimiausi strateginiai „Čili“ komunikacijos tikslai? MG: Vienas is strateginių tikslų išliks korporatyvinės linijos "norisi savaime" vystymas. Rinkai pateiksime ir naujų sprendimų. Aš žiūriu lietuviškus serialus 2007-11-13 00:21 parašė bretonas sukurta DD

sukurta DD Komentaras Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (1) | Nepatiko (0) Lietuvos TV žiūrovai mėgsta žiūrėti lietuviškus serialus. Tai rodo TNS Gallup skaičiai. Turiu prisipažinti, kad ir aš žiūriu tuos serialus bei bandau sekti įvykius. Pirmasis LNK serialas "Nekviesta meilė" buvo pradėtas rodyti šių metų pradžioje ir gana ilgai. Stebėtina, kad 109 serijos sugebėjo pasiekti vidutinį 15,5 proc. reitingą, nes kartais per kelias serijas būdavo gvildenama ta pati problema ir susidarydavo štai tokia situacija. Šio serialo kartojimai rytais bei dienos metu taip pat sugebėjo gauti neprastus reitingus. Kūrėjai, paskatinti "Nekviestos meilės" sėkmės, ėmėsi naujo projekto - šiuo metu rodomos "Garbės kuopos". Šio serialo vidutinis reitingas yra 10,8 proc. Lyginant su pirmuoju, jis nėra toks puikus, tačiau pripažinkime, kad ir serialas yra kitoks. Kur yra gerų reitingų priežastys? Turbūt pagrindinės yra šios: – lietuviškas serialas su lietuviškais personažais, o tai yra artima žiūrovui (pripažinkime, kad žymiai įdomiau stebėti Mėtos istorija nei Marijos Chuanos); – geras transliacijos laikas ("Nekviesta meilė" 20 val. darbo dienomis, turbūt jau dauguma tikrai namuose; "Garbės kuopa" 21:30 šeštadieniais). Tikiu, kad LNK užsidirbo ne tik iš transliuojamos reklamos šių serialų metų, bet taip pat buvo naudojami ir kiti uždarbio kanalai. Prisiminiau, jog TV3 taip pat turi lietuvišką serialą "42". Gal būt jis geresnis, įdomesnis ir kokybiškesnis nei LNK serialai, tačiau kaip visuomet prastesnis rodymo laikas, prastesni reitingai (4,4 proc.) ir mažesnis žinomumas (toks įspūdis, kad TV3 savo produktų bei projektų nemoka deramai prastumti). Ką gi, belieka laukti šeštadienio, kai parodys naują "Garbės kuopos" seriją.

sukurta DD

sukurta DD Naujas gandų žurnalas 2007-11-12 18:16 parašė bretonas DD zinios Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (0) | Nepatiko (0) Ar žinote, kad savaitraštį „Žmonės“ anot TNS Gallup vidutiniškai skaito 17,8 proc. 15-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų? Tai štai ta pati kompanija (Žurnalų leidybos grupė), turbūt paskatinta aukščiau minėto savaitraščio sėkmės, nutarė leisti dar vieną savaitraštį pavadinimu „Privatu“. Pirmas numeris pasirodys lapkričio 26 d. ir kainuos 1,5 lt. Pirmadieniais, kai per savaitgalį atsibos vartyti „Žmonės“, bus galima pradėti naujomis žiniomis iš garsenybių gyvenimo užkulisių, sužinoti paslapčių bei kitų pikantiškų dalykų. Apimtis kol kas sieks 48 puslapius, bet jei bus sėkmingas, tai neabejoju, kad savaitraštis storės.

„Calgon“ irgi „going green“ 2007-11-12 13:53 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) „Reckitt Benckiser“, anglų ir olandų bendras verslas (kaip ir „Unilever“), irgi susirūpino gamtos apsauga. Visų pirma, peržiūrės gamybos procesą. Antra, mokys vartotojus kaip geriau ir efektyviau naudoti jo produktus, kad iki 2020 metų sumažintų poveikį aplinkai 20 % per parduotą prekės vienetą. Pavyzdžiui, ketinama skatinti vartotojus naudoti indų plovimo detergentus 50C, o ne 65C temperatūroje. Taip pat bus reklamuojama, kad plovimas indaplovėje yra kur kas efektyvesnė alternatyva nei „[...] the old-fashioned method of washing dishes by hand at the kitchen sink“, rašoma warc.com. Tad šiais laikais, jeigu nori saugoti upelius su bebriukais, turi nusipirkti indaplovę ir kelis kilogramus „Benckiseri‘o“ „Calgon“. O ką reikėtų išdarinėti su „Cillit Bang“, kad ledynai tirptų kuo lėčiau? sukurta DD

sukurta DD Gamtos apsaugos idėja kol kas vis dar lieka puiki platforma verslui plėtoti – pirkėjai, panašu, dar klausosi. Tačiau netrukus turėtume prieiti akimirką, kai apie tai reklamose kalbės visi. Tada toks perdėtas „žalumas“ pradės erzinti, o ne skatins sumokėti už „žalią“ produktą daugiau.

Apie reklamą homoseksualiems žmonėms 2007-11-12 08:03 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 9 Patiko (3) | Nepatiko (0) Lietuviškasis reklamos biuras greitai susilauktų homofobų skundų, jei koks nors mūsų gamintojas sukurtų reklamą gėjams ar lezbietėms. Pats pirmas tokį skundą, greičiausiai, atsiųstų Vilniaus meras… Klipų ir maketų homoseksualams mes artimiausiu metu nekursime (bent iki tol, kol demografinių tyrimų eilutėse neatsiras įrašas apie seksualinį polinkį), bet globaliu mastu arba didžiosiose rinkose LGBT (Lesbian, Gay, Bisexual, and Transgender) auditorija jau yra marketologų atrasta niša. Štai neseniai “Levi’s” nufilmavo savo naują klipą, kurį transliuoja dvejomis versijomis – vienas heteroseksuliai auditorijai, kitas – gėjams (info iš AdAge). Štai abu klipai: Šiandien reklamose naudojant seksualumą reikia nepamiršti, kad žmonės būna ne tik heteroseksualai. Štai kaip vokiečių drabužiai "Matimli" viename klipe išnaudoja abejas auditorijas, parodydami, kad drabužiai moterims: Tas pats AdAge pateikia Amerikos kelionių agentūros “Orbitz” reklamos pavyzdį. Kelionių agentūra rengia keliones į “gay-friendly areas” ir remia labdaros organizacijas, kovojančias už toleranciją ir homoseksualų taises. Amerikoje kasmet kompanijos išleidžia vis daugiau pinigų reklamai gėjų žurnaluose ir skaičiai kas met auga: nuo 212 mln. JAV dolerių 2005 m. iki 270 mln. 2006 m. Turbūt, geriausiai toleranciją homoseksualiems žmonėms Lietuvoje padėtų ugdyti komunikacijos atsiradimas specialiai LGBT auditorijai, o marketologai turėtų darbo su nauju segmentu. Nauda visokeriopa. Taigi, filmuodami kitą klipą su kokia nors “love” scena, nufilmuokite ir gėjus. Nors papildomi, bet nedideli kaštai, klipo galima ir netransliuoti TV, o palesiti kaip "viral'ą", garantuotas “buzz” efektas ir homoseksualų palankumas. sukurta DD

sukurta DD Ir dar kartą apie MAXIMĄ 2007-11-11 14:17 parašė bretonas Komentaras Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Norėčiau šiek tiek sugrįžti prie įrašo apie MAXIMĄ ir paminėti kelias mintis, kurias teko išgirsti diskutuojant su draugais apie MAXIMOS poelgį. Pasak vieno iš gandų, MAXIMA su tiekėjais ateityje atsiskaitinės ne po 90 dienų, o po 180 (šeši mėnesiai). Po šio gando aptarimo kilo įdomių minčių, kad: - dabar suprantama, kodėl klientai vėluoja mokėti pinigus media agentūroms, o media agentūros savo ruožtu vėlina atsiskaitymus su media kanalais. Tikiu, kad tai tinka ne tik media agentūroms, bet ir kitiems verslo proceso dalyviams, tačiau šiek tiek kitoje formoje; - infliacija nestovi vietoje ir po šešių mėnesių pinigai nuvertėja. Tai tik kelios mintys, o Lietuvos gyventojai jau gali džiaugtis sumažėjusiomis kainomis. Jei netikite, tai siūlau atsiversti šeštadienio „Lietuvos rytą“ ir ten rasite atpigintų produktų sąrašą (taip pat jis yra ir čia). Pabaigai prisiminiau skaitytojo komentarą viename iš Žudykreklamą įrašų, kur MAXIMA palyginama su Google. Hm, manau, kad MAXIMA Lietuvos mastu tikrai ne Google. Ji darosi Microsoft.

Bruno: 3-ijų dienų "Wazzap" per 10 minučių. 3-oji dalis 2007-11-09 18:10 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 9 Patiko (0) | Nepatiko (0) 1-oji dalis yra čia. 2-oji dalis yra čia. DAY TWO: 9.00 - 13.00 III SESIJA: INTERNETO RINKODARA

sukurta DD

sukurta DD "Iš lūpų į lūpas" ir virusinė rinkodara. Kas veikia? PASAULINĖ PREMJERA.Bob Garfield, "Advertising Age", JAV Pradžioje supykau ant Bobo. Žadėjo superinę specialią WAZZAP'ui parengtą prezentaciją, o... hm, parašė turbūt prisėdęs lėktuve. Gal aš klystu, bet iš visų guru tikiuosi kažko pribloškiančio. Turime štai ką: tyrimą, kuo labiau tiki žiūrovai (nenuostabu - atakymai: 1. Recommendations from consumers (comments/blogs/friends), 2. Brand websites, 3. email, and so on). Holivudas nebereklamuoja filmo po premjerinės savaitės, nes tokia jau filmų dalia - toliau dirba "word of mouth". Cituojamas Andy Sernovitz, pasakęs, kad koks brangus bebūtų produktas, jo likimą nuspręs interneto bendruomenė jo pristatymo dieną. iPhone, Google, Youtube, vartotojai yra turinio kūrėjai, nevykęs AOL telefoninio konsultanto pavyzdys ir štai - įdomu - septynios taisyklės: 1. Cultivate influencers 2. Practice jujitsu 3. Seed the clouds 4. Have a good story 5. Monitor the conversation 6. Better yet, host the conversation 7. Behave yourself - or else... (skamba tikrai keistai be paaiškinimų. Bet jei ir juos čia sudėčiau, gautųsi atskira tema. o ir galų gale, turi ir Artūras iš kažko gyventi :)) Dar - Nebūk šiknos skyle (Donaldu Trumpu); jei autobusų kompanija yra tikrai bloga, galima marketingą pastatyti ant to, ir galų gale - Jeff Jarvis išganingoji frazė "There's a conversation going on about your brand in the open. You can either join it or not". Žodžiu į pabaigą nebepykau, nes buvo šis tas naujo man. Tikiuosi, ir kitiems. Tradicinė ir netradicinė reklama internete: Kaip verslas ieško svertų ir kuria reputaciją? Lietuvos reklamos kampanijų apžvalga, BLOGai ir naujos rinkodaros formos. Džiugas Paršonis, žurnalistas, technologijų entuziastas, reklamos praktikas, "nežinau.lt" autorius ir redaktorius Savo bloge Džiugas apie pranešimą Wazzap'e užsimena stebėtinai trumpai. Tik pasako, kad iš esmės pranešimas buvo panašus į Dienos duonos straipsnį. Džiugai, esu maloniai nustebęs, kad, atrodo, po mėtymosi ir vėtymosi per redakcijas, agentūrų kreatyvus (buvo ir toks etapas jo gyvenime), atradai save. Neblogai, turiu atsakyt, tik reiktų drąsiau. Gi galima ir šiaip, paimprovizuot, kai klausytojas iš salės klausia, ar blogeris nebus apkaltintas kyšio ėmimu, jei gaus gerą gadget'ą dovanų ir jį aptars savo bloge, o ne tik atsakyti "na, visko gali būti". Visa kita - tikrai neblogai.

Žiniasklaidos naudojimas ir Lietuvos interneto vartotojų požiūris į reklamą internete. Jolita Reidman, "Gemius Baltic" pardavimų vadovė

sukurta DD

sukurta DD Skaičiai, skaičiai, skaičiai. Be abejo, jie yra patys svarbiausi, kai skaičiuoji, kur ir kaip išleisti pinigus reklamai. Pamatėme, kiek ir kokiu internautų ką lanko ir kokią reklamą laiko korektiška. Svarbiausia, kad, anot apklausos, patys internautai pripažįsta, kad labiausiai juos nervinantys reklamos būdai internete yra paveikiausi. Be abejo, išskyrus "draugų rekomendacijas". O kai draugais tampama kad ir puslapyje pazintys.lt, tai tampa gan svarbiu momentu. Prezentacija demonstruota ne pirmą kartą, berods, e-versle ji buvo jau parodyta. Dėl statistinės imties - taip, ji, anot Jolitos, yra reprezentatyvi, tačiau auditorija suabejojo tikslinės auditorijos teisingu parinkimu (gal, pvz, daugiausiai apklaustųjų buvo tik iš Vilniaus, 15-25 metų amžiaus). Neteigiu ir neneigiu - įrodymų nebuvo, o p. Jolita Reidman sako, kad čia - viskas švaru ir teisinga. Interneto socialinių ryšių portalų sprogimas Baltijos šalyse: kas nutiko ir kaip tai keičia rinkodaros žaidimo taisykles? Aldas Kirvaitis, UAB "Forticom", valdančios ONE.LT ir VIDEOGAGA.LT vadovas Gerbiu Aldą Kirvaitį kaip lietuvišką interneto legendą. Ne tik gyvenantį internete, bet ir jį kuriantį. Kaip, beje, ir Darių Bagdžiūną. Tik pastarasis nuo pat pradžių turėjo užprogramuotą "showmanship" savybę, o Aldas ją vis dar vysto. Tačiau jo iškalba yra superinė - atsakė i beveik visus punktus. Tik... bėda yra tokia, jog viską pavertė ONE.LT reklama (o ko aš lengvatikis ir besitikėjau?) - Kur dingo pusė lietuviško interneto (išėjo į ONE.LT). Ar tiesa, kad paauglės bendrauja su senais diedais (numuilinta, tipo, ne, nes ten bendraujama KITAIP - draugai su draugais ir pan). Ar asmeninės naujienos išstumia nacionalines (lyg ir taip, daug kalbos apie myspace.com ir facebook.com, paminėti ir blogeriai, tačiau nei apie blogerių generuojamo kontento kongregatorius ar panašius įrankius nieko daugiau nebuvo). Bombonešius keičia snaiperiai (aha, banerius, kurie išdalijami visiems vartotojams keičia tik tam tikrai vartotojų grupei įdomus ir reikalingas rėmėjas, padovanosiantis wallpaper'į, kurį pakeist gali nebent kito rėmėjo dėka arba susimokėjęs SMS'u pačiam Aldui, t.y., ONE.LT). "Second life ir kiti virtualūs pasauliai (taip, dėmesį kreipti reikia, bet didesnį- į ONE.LT. tiesą sakant, šio teiginio esmė - kad nesistebėtume, jog žaidime ofisus atidaro ar reklamą talpina žinomų brand'ų savininkai). Dėl dešimt taisyklių. Jų galėjo būti ir šimtas. Nelabai reikšmingų. bet... neišduosiu, nes galbūt už tai Wazzap organizatoriai ir gauna pinigų :) Virtuali erdvė. Prognozės 2008 metams. Kas pasaulyje? Kaip tai arti Lietuvos? Darius Bagdžiūnas, UAB "Gaumina" direktorius.

sukurta DD

sukurta DD Du didžiausi lietuviško interneto veikėjai (gal ir per daug jiems skiriu nuopelnų, bet..) pasirodė panašiai. Gaila, kad neypatingai. Arba Wazzap jiems jau nusibosta, arba šį renginį jie laiko per prastu, kad pajudintų užpakalius ir padarytų ką nors naujo. Šis mano mėgstamas veikėjas bent jau pasistengė dėl šou. Jis buvo vienas iš trijų (per tris Wazzap dienas - mažoka, ne?), sugebėjusių pralinksminti žmones. Kitavertus, nežinau, ar pagavau esmę, nors tikrai stengiausi - Interneto televizija, webtrysnulis, Rich web applications, buvo prabėgtos taip, kad net ir vieninteliame mano smegenų vingyje nepaliko jokios info. Nors paskutinė daina, taip pat praleistas skyrius apie "virtualius pasaulius" (nes kolega Aldas pakalbėjo apie juos, t.y., ONE.LT pakankamai), personalizacija, mash-ups, o aš tai vadinčiau affiliation ir mobilieji sprendimai, šį - bei - tą paliko. Mąstau vis apie juos, ir galvoju, damn, Dariau. Skaičiau, girdėjau, mąsčiau ir taip toliau. Na, sakysim, gal čia aš toks gudrus, kad viską žinau, bet kaip kiti? kaip marketingo vadų deleguotos mergaitės, arba CEO nusiųsti pusžaliai marketingo žmogeliai, arba tas pats Giedrius Juozapavičius iš "Maximos" korporatyviojo marketingo? kam durninti liaudį, jei nori prognozuoti reklamos išlaidų augimą internete ir pasakyti tai, ką AdAge pasakė dar prieš tris (na, aš visada mėgau hyper. bet, tarkim, kad ir vienerius) metus? Beje, web3.0 laukiau labiausiai. Bet kalba apie kontekstinį internetą apsiribojo nerimta šneka apie... realiai jau keletą metų "Gūglės" naudojamas pardavimo metodikas. Kitą kartą prašau, pasiruošk. nes trečią kartą aš tavęs nebeklausysiu :) Bruno LR Vyriausybės tinklalapį „žmonėms” darys GAUMINA 2007-11-09 14:00 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) Lietuvos Respublikos Vyriausybė planuoja atnaujinti savo svetainę. „Gaumina“ laimėjo viešojo pirkimo konkursą www.lrv.lt dokumentacijai paruošti (kas bus tinklapyje, kaip atrodys, veiks ir pan.). Dokumentacija turėtų būti baigta gruodžio 15d. Pačiai svetainės gamybai bus skelbiamas naujas konkursas. Jame „Gaumina“ taip pat ketina dalyvauti. „Duotas šansas sukurti tinklapį ,,for the people”. Pirmiausia bandom paleisti klausimyną išsiaiškinti, ko reikia lankytojams. – rašo „Gaumina“ viešųjų ryšių atstovė Goda Januškevičiūtė. sukurta DD

sukurta DD „Pasakyti savo nuomonę, ar neužmiegat be scrollo, ar svajojat apie Vyriausybės blogą, kas gerai, dėl ko spaudžiat ,,Close“ kryžiuką, ką įsivaizduojate, kokio norite savo Vyriausybės tinklapio galite lrv.lt arba čia: - Simple (trumputė anketa) - Advanced (noriu tam skirti daugiau laiko) Jei manot, kad įdomu ir kitiems, feel free to “Blog it” and “Forward”. Bet kokia kritika ir patarimai labai laukiami.“

Jeigu turite ką nors įdomaus - apie akcininkų pasikeitimus, į viešumą nepatekusius skandalus, planuojamas naujas kampanijas arba šiaip naujienų - praneškite mums. ČILI ieško naujos kūrybinės reklamos agentūros 2007-11-08 23:56 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (0) | Nepatiko (0) Rinkoje kalbama, kad "Čili" paskelbė kūrybinės agentūros konkursą, kuriame dalyvaus ir dabartinė reklamos agentūra "Fabrica" (kartu dirba +/- 2 metus). "Fabrica" kūrė "Čili" Norisi savaime kampaniją. Neseniai rašėme apie "Čili" pasitraukimą iš Lenkijos, ar tik nebus šis pokytis susijęs su "greito maisto" invazija ir siekiu komunikacijos priemonėmis amortizuoti kebabų ir burgerių ataką? Šia tema keletą klausimų išsiuntėme "Čili" marketingo skyriaus vadovui p. Mindaugui Gumauskui. Jei atsakys ir kai atsakys - įmesime naują įrašą. Ačiū Nzn Jeigu turite ką nors įdomaus - apie akcininkų pasikeitimus, į viešumą nepatekusius skandalus, planuojamas naujas kampanijas arba šiaip naujienų - praneškite mums. HP paliko VRP dėl PUBLICUM, o IBM perbėgo pas Misiukevičių sukurta DD

sukurta DD 2007-11-08 23:34 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 8 Patiko (0) | Nepatiko (0) Insider'iai kalba, kad ko gero, didžiausią RsV biudžetą turinti IT kompanija Lietuvoje "Hewlett-Packard" tyliai prametė prieš porą metų pasirinktą RsV kompaniją "VRP Hill&Knowlton" ir lygiai taip pat tyliai be konkurso pagrindiniu RsV partneriu pasirinko "Publicum", o kai kurias veiklas atidavė nedidelei "Prime Partner". Latvijoje ir Estijoje HP ir toliau dirba su "Hill&Knowlton". Savo ruožtu, IBM Lietuvoje dar kartą pakeite RsV agentūrą (buvo DDB&Co.ir Katkevicius > PRService -> Manifesto) ir dabar dirba su "Misiukevičius ir partneriai". Pastaroji perėmė IBM persiviliojusi is Manifesto vieną šios kompanijos ikūrėjų Tomą Ganusauską. Ačiū Kronikininkui Jeigu turite ką nors įdomaus - apie akcininkų pasikeitimus, į viešumą nepatekusius skandalus, planuojamas naujas kampanijas arba šiaip naujienų - praneškite mums. Žurnalas "Veidas" kraustosi į internetą 2007-11-08 22:07 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Nuo š.m. lapkričio 15d. startuoja e-Veidas. Visa reklama ir straipsniai bus internete ir nemokamai iki naųjų metų. Vėliau - prenumeruojamas, mums praneša M. Trumpai tariant, bus galima užsisakyti (mokamai) "Veidą" pdf formatu. Atrodo, bandymas žengti jaunesnės auditorijos link, tiesa kažkoks nevykęs. Kas mokės už pdf formato žurnalą? "Verslo Klasės" redaktorius dėkoja, kad kažkas skenuoja VK ir "piratauja" žurnalą internete, nes toks reiškinys rodo leidinio pripažinimą, o "Veidas"? Jei jau "Veidas" ir susivokė, kad internetas yra alternatyva popierinei žiniasklaidai, gal susivoks, kad jau geras penkmetis laikas pakeisti tą akį sukurta DD

sukurta DD rėžiantį senovinį žurnalo dizainą? Jeigu turite ką nors įdomaus - apie akcininkų pasikeitimus, į viešumą nepatekusius skandalus, planuojamas naujas kampanijas arba šiaip naujienų - praneškite mums. Bruno: 3-ijų dienų "Wazzap" per 10 minučių. 2-oji dalis 2007-11-08 12:06 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) 14.00 - 18.00 II SESIJA: PREKĖS ŽENKLŲ ARCHITEKTŪRA Fenella McVey, "Prophet", Didžioji Britanija Pusė tų, kurie savo anglų kalbos žinias laikė bent jau geromis, panoro ausinių ir lietuviško vertimo. Klaikusis britiškas akcentas! :) Tiesą sakant, tokios paslaugos, kurias teikia Prophet, Lietuvoje būtų vertingos vos keletui įmonių. Kalbame apie brand'ų umbrella, brand'ų sąsajas vieno su kitais, ir jų valdymą, o svarbiausią, SUvaldymą. Nes šiais laikais matricos sistemose gyvenantys prekinių ženklų valdytojai dažnai pasimeta ir net priveda iki jų vienas kito kanibalizavimo. Irgi populiari tema iš vadovėlių. Klausimų iš salės daug nebuvo, nors p. Fenella buvo pasiruošusi drąsiai nerti į pasvarstymus. Nemažai ir savo įmonės reklamos, nors tą vakariečiai daro daug subtiliau ir priimtiniau nei mūsiškiai. "Baltika Group" prekių ženklų portfelio struktūra: "Monton", "Baltman", "Mosaic" ir "Ivo Nikkolo". Anu-Mall Naarits, "Baltika Group" grupės rinkodaros direktorė, Estija Kaip tarpusavyje susiję skirtingi prekių ženklai? Prekių ženklų sinergija – kas tai? Ar jie konkuruoja tarpusavyje? Kaip prekių ženklų portfelis valdomas skirtingose šalyse? Šalių panašumai ir skirtumai. Kokia situacija Lietuvoje? Daina Daubarė, "Baltika Lietuva" direktorė ("Monton", "Baltman", "Mosaic", "Ivo Nikkolo"). Oj ai ojojoi. Gerbiamas Artūrai, labai prašau to nedaryti. Kam kviesti tokios įmonės darbuotojus, kurie parodo dvi fotografijas apie savo "repozicionavimą", naudodami iš putoplasto iškirptus angelus prie parduotuvės, o visas kitas laikas suvalgomas įmonės struktūros, logistikos ir idealogijos pristatymams. Žinome, kad auditorija ir pirkėjai skirtingose šalyse, o galų gale, ir šalies regionuose skiriasi. Žinome, kad lėšos visur yra taupomos, o padalinių vadovai turi tam tikrą laisvę sprendimuose (lietuviams vis negana sukurta DD

sukurta DD puošnumo, o estams jo ir nereikia), bet damn it, sakykite tai vidiniuose įmonės susibūrimuose, o ne metiniame renginyje. "Lithuania Superbrands 2007" įžvalgos. Vilija Railaitė, "Saldo partneriai" rinkodaros komunikacijos konsultantė Kaip vyksta šis reikalas? Man labai panašu į išrinktųjų būrelio nusistatytas taisykles komisijos nariai yra tie, kurie sumokėjo atitinkamą sumą pinigų. Tada jie atskirai kiekvienas balsavo, ir po to aptarinėjo galutinį rezultatą. Kodėl taip? todėl, kad taip pasakyta taisyklėse. Ar tai reprezentatyvus ir ar reikalingas leidinys, parodys laikas, o kol kas Vilija aršiai puola bet kuriuos kritikuotojus ir narsiai saugo paslaptį. Bet apie visa kita pasakoja prezentacijose. Apie tai savo bloge jau parašė ir Efkom. Ateities "brand'ai". Tai pranešimas, spekuliacija, provokacija apie ateities brand’us. Tomas Bartninkas, "Astos dizainas McCann Ericsson" vykdantysis direktorius Kasdien "brand’ai" tampa vis galingesniais. Jau dabar mes labiau pasitikime "Coca Cola" nei vyriausybėmis, labiau tikime "Viagros" galia nei Kristaus apsireiškimu. Gal viskas kas mus supa ir yra "brand’ai" arba tiesiog jais privalo tapti, kad išliktų? Kaip vystysis "brand’ai" ateityje? Kaip kis tikslinė auditorija, produktai ir jų reklama? Kas iškils? Nebijantys inovacijų ar priešingai – konservatyvieji, bet kuria kaina norintys išlikti nepakitę per amžius? Po emociškai ir dinamiškai silpnų (o svarbiausia - neįdomių!!!) prieš tai buvusių prezentacijų Tomas buvo tikra atgaiva. Vartotojų tikėjimas kvestionuojamas jau nuo gilių viduramžių, kai Romos vyskupas, baisiai norėdamas popiežiaus titulo ėmėsi vartotojų mėgstamo frankų žemių karaliaus ir sudarė sandėrį. Istorijos spiralėje viskas kartojasi - tikime labiau brand'ais nei apreiškimais (nors politikai gi taip pat brand'as, ar ne?). Inovacijos, pavyzdžiai, inspiracijos - viskas viename, t.y., Tomo prezentacijoje. Šiuo atveju galima būtų teigti, kad net ir pačia š.....ausią pristatymą Tomas paverstų gėriu. Su akivaizdžiais pavyzdžiais, kad ne tik ketvirtojo (?) pasaulio šalių gyventojai pragyvena už 1 $ per dieną (o gi lietuvių vaikai darželiuose :)). super! "Starcom" laimėjo "Samsung" 2007-11-08 08:24 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) sukurta DD

sukurta DD Media planavimo agentūra "Starcom" laimėjo "Samsung". Kol kas, tiesa, pasaulinį konkursą. Bet žinant, kad Lietuvos "Starcom" gauna stiprų palaikymą iš regiono, galima manyti, kad šis accountas atiteks ir lietuviams. Jeigu neklystame, kol kas Lietuvoje su "Samsung" dirba (su dalimi produktų) "Inspired Communications". Ačiū "Adweek" už naujieną. Santykių marketingas. Požiūris į komunikaciją ir vartotojus. 2007-11-08 00:31 parašė Nasa Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) Artūras Olšauskas iš BM draugiškai pasidalino Tom Garrahan (The Marketig Show, JAV) mintimis iš šiųmetinio Wazzup? apie besikaičiančius media “vartojimo” įpročius. Nieko per daug naujo – rašėme apie tai ne vieną kartą ir ne mes vieni. Viskas aišku – turime ruoštis ir domėtis naujais komunikacijos kanalais ir būdais, bet iš tiesų dar ne viskas taip jau ir aišku... Iš Tom Garrahan kalbos: “Traditional media is not dead. No one is saying television, newspapers, magazines, billboards and radio are dead. But research is saying that viewing patterns are changing significantly enough that new methods and new visions for communication planning and implementation are needed.” “Procte & Gamble marketingo vice prezidentas Jim Stengel jau trečius metus kalba apie naują “relationship” (santykių) marketingą, kurs turi pakeisti senąjį “telling and selling” (sakyti ir parduoti) modelį, bet pačių P&G veiksmai nauja linkme beveik nepajudėjo. Senasis “telling and selling” modelis vis dar puikiai veikia. Kartais P&G kažką pakeičia savo elgsenoje, bet tai tik fragmentai” - sako AdAge apžvalgininkas Jack Neff. Žinoma, Procter & Gamble nėra “technologijų” ar paslaugų kompanija, be to, pardavimai didėja, tad jie tikrai nepuls keisti marketingo komunikacijos krypties pirmieji, bet jie tam ruošiasi. Jim Stengel (P&G) pabrėžia vieną svarbų dalyką: “Building relationships through our brands is not about new media models or tools, it’s about engaging people in a two way relationship”. Įkvepianti Jim Stengel kalbos ištrauka (AdAge podcast'as)

sukurta DD

sukurta DD Taigi, tiesa glūdi ne tik kanalų pasikeitime - reikia keisti visos komunikacijos požiūrį: ir internete ir televizijoje ir bet kur kitur. Nauji kanalai keičia žmogaus bendravimą, plečia akiratį, gerėja informacijos pasiekiamumas, todėl nepakanka tik BŪTI ten, reikia išmokti tiknkamai ELGTIS. Būtent ženklų elgesys ir gali kurti “ženklo ir vartotojo santykius”. Jim Stengel ir kalba apie ženklų elgesį: "It's about seeking to understand other person, rather then trying to control their actions". Senosios marketingo klišės, grįstos manipuliacija kuo toliau, tuo mažiau veiks. Mums lyg mana iš dangaus naujausias Maxima komunikacijos pavyzdys apie "pasipriešinimą infliacijai" - tipiška manipuliacija. Ji labai skambiai atrodo reklamose, bet pakanka kokiai nors prekybininkų ar gamintojų asociacijai paleisti "antimaximos infliacinę" kampaniją su loginiu paaiškinimu "Maxima spaudžia gamintojus gamintojas uždirba mažiau, reiškia - mažiau uždirba darbuotojas, kuris ir apsipirkinėja toje pačioje Maximoje" ir viskas apsisuks. Nejau mes tikime, kad žmonės tiki jiems peršamais neįtikinamais dalykais: Kad galime nubėgti į IKI ir apsipirki, kol uošvenė pasitaisys šukuoseną prie mano koridoriaus veidrodžio? Nejau galime patikėti, kad Cillit Bang vienu brūgštelėjimu nuvalys rūdis, o vaikas ims pradėti vaikščioti būtent RIMI ir dar griebsis apelsino? Kam gali pasirodyti įtikinama, kad kažkas pas bankininkės klaus ar tinka rankinė prie batų? Pažiūrėkime į vaistų reklamas - jų struktūra ne tik nuspėjama - ji žinoma iš anksto! "Telling and selling" komunikacija dabartinėje augančioje greito bendrabimo aplinkoje tiesiog praranda prasmę, turime atsigręžtį į vertybes ir suprasti, kad turime reikalų su žmonėmis, o ne "masėmis". Apie tai ir kalba p. Jim Stengel - THIS BUSINESS IS PERSONAL. Neabejotinai reklamos agentūros Not Perfect | Y&R jau 5-asis edukacinis projektas "Be brave" irgi apie tai. „Maksima LT“ su visais nutrauks sutartis 2007-11-07 19:51 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 9 Patiko (1) | Nepatiko (0) Ir tada su visais derėsis iš naujo. Kas nepaklus – galės eiti į „Norfą“, nes apie kompromisą kalbų nėra.

sukurta DD

sukurta DD Toks įspūdis susidaro skaitant šios dienos „Maksima LT“ reklamą „Verslo Žiniose“. Piktas ir labai karingas tekstas. Kas per PR agentūra jį rašė? Ar tai padarė patys įširdę „Maksima LT“ vyrukai, iki pusiaunakčio sėdėję prirūkytame kambaryje? Faktas, kad „Maksima LT“ lošia. Laimėjimas gali būti dvigubas. Pirma, suversdama ant tiekėjų visą kaltę už kylančias kainas, ji turės carte blanche juos dar stipriau spausti dėl nuolaidų, vis primindama jiems, kad „Maksima LT“ viso labo tik nori gero Lietuvos žmonėms. Toks krokodilas, maumojantis elniuką ir verkiantis. Bet užmirštantis pasakyti, kad akcininkai iš to turės papildomo pelno. Antrasis pliusas – „Maksima LT“ sėkmingai darys verslą, bet tuo pačiu metu ir taisys įvaizdį visuomenės akyse. Ji taps nebe išnaudotoja, bet nuskriaustųjų gynėja. Niekas nebesakys „vargšės maksimų kasininkės“. Visi minės tik „geresnes kainas žmonėms“. „Maksima LT“ sėdi gudrūs žmonės, nuolatos net keliais žingsniais lenkiantys varžovus. Bet ar šį sykį gudrumas neatsisuks prieš juos pačius? Šios akcijos nenuoširdumas labai jau akivaizdus. Jeigu dar žiniasklaida įsijungs į didesnį arba mažesnį smerkimo (arba bent jau objektyvios analizės) chorą, rezultatas gali būti atvirkščias. Bet šampano negeria tas, kas nerizikuoja. Visas šis „Maksima LT“ tūsas tik todėl, kad trūksta litų atominei statyti?

LNK investuoja į skaitmeną, TV3 nuo jos bėga 2007-11-07 19:14 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (1) | Nepatiko (0) Šios dienos Delfi.lt pasirodė pranešimas, kad nuo kito pirmadienio LNK į gyvenimą paleidžia skaitmeninį kanalą "Info TV". Kol kas, manome, jis bus toks pats liūdesį keliantis kanalas, kaip ir TV1, kuris tiek bendru mėnesio, tiek dienos pasiekiamumu nusileidžia net Tango TV.

sukurta DD

sukurta DD Taigi nei gero pavadinimo, nei reitingo, nei reklamos, nei turinio, nes iš pranešimo supratome, kad dabar ten suksis senos informacinės ir publicistinės laidos. Bet tai - investicija į ateitį. "MG Baltic" media holdingo bosas p. Paulius Kovas dirba. Matyt, gandai, kad holdingo vado kėdė - tik gražiai atrodanti vieta jam nuo LNK vairo nustumti, tėra gandai. Kai 2012 kitokios nei skaitmeninės TV neliks, LNK tuščiomis nestovės. Bet štai ką darys TV3, kurios licencija skaitmenai buvo panaikinta šių metų spalio 26? Kaip nors transliuos iš Švedijos?

CMS palieka projektų vadovas Tomas Markūnas 2007-11-07 15:12 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Gavome žinutę (ačiū M), jog jis pereina dirbti į kitą media agentūrą - „Initiative-VIA“. Mūsų žiniomis pareigos nesikeis. Tokiu būdu p. Giedrius Butvilas tęsia talentų supirkimą (dar anksčiau persiviliojęs p. Giedrę Martusevičienę iš „Mediapool“). Būtų įdomu sužinoti kokie užsakovai teks naujajam projektų vadovui. Atrodo, pastaruoju metu „Initiative-VIA“ nelaimėjo nieko stambaus, bet gal ruošiasi mus nustebinti? Jeigu turite ką nors įdomaus - apie akcininkų pasikeitimus, į viešumą nepatekusius skandalus, planuojamas naujas kampanijas arba šiaip naujienų - praneškite mums. Nakčiai: populiariausias spam'as reklamos agentūrose 2007-11-06 23:33 parašė Nasa Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (1) | Nepatiko (0)

sukurta DD

sukurta DD Draugas iš reklamos agentūros niekada nesiunčia jokio šlamšto, bet šį platina su malonumu. Anot jo, čia yra nemažai tiesos, nors kai kurie kolegos sako, kad tokį reikia siųsti kai kurioms reklamos agentūroms, o ne klientams.

Bruno: 3-ijų dienų "Wazzap" per 10 minučių. 1-a dalis 2007-11-06 22:29 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (0) | Nepatiko (0) Trys dienos, praleistos "Forum Palace" buvo keistos. Niekada dar tiek daug nedirbau "remote" būdu - tikrindamas elektroninį paštą tiesiog konferencijos pertraukų (arba neįdomių sesijų) metu. Nebuvau matęs tokio didelio pranešėjų skaičiaus, kalbančių panašiomis temomis, ir besiskiriančių ne tik iškalba ar prezentacijų kūrybingumu, bet ir reikalo esme. Akivaizdu, kad ne tik pats marketingas plečiasi ir nemaža jo dalis pamažu pereina į vartotojų rankas, bet ir tai, kad darosi sunku viską aprėpti greit ir tikrai suprantamai. Vieną Wazzap? aprašymą radau Verslo bangos bloge, kurį rašė Paulius Vitkus. Į nezinau.lt blogą apie savo dalyvavimą parašė (ir įdėjo prezentaciją) ir Džiugas Paršonis. Pastarojo svetainėje yra ir Aldo prezentacijos rezultatų aptarimas. Įdomu (arba aš esu baisiai neatidus), kad du didieji lietuviškojo interneto korifėjai apie savo dalyvavimą Wazzap'e savo saituose net neužsiminė. Žodžiu, bendri, subjektyvūs, kartais pikti komentarai apie visas, išskyrus vieną sesijas iš Wazzap'o. Atsiprašau iš anksto tų, kuriuos galbūt įžeidžiau, ar ką praleidau. Rašykite ir komentuokite - bandysiu taisytis. bruno DAY ONE: 9.15 - 10.45 Low Involvement: vartotojų reakcija į reklamas. Praktiniai pavyzdžiai iš Centrinės Europos. Jacek Kowalski, LABORATORY, Lenkija Esmė paprasta - kaip gi sužinoti, kaip įlįsti į vartotojo smegenis. To gi ir moko marketingas, ar ne? O lenkai, beje, britų akademiko inspiruoti, pasigavo šią idėją ir įgyvendino tiesiog pažodžiui. Nors, tiesa, skalpo niekam neėmė ir smegenų neištraukė. Ne pati naujausia, bet sparčiai vystoma sritis - Neuro Marketingas. Kol kas tai galima vadinti pre/post testais sukurta DD

sukurta DD vizualinei (o gal ir garsinei reklamai) - kišam N žmonių į tomografą (toks aparatas, paprastai naudojamas medicinai), šis fiksuoja tam tikrų smegenų sričių aktyvumą laike, ir vualia, galite turėti savo reklamos tyrimus, kurie bus nesumeluoti, neimpulsyvūs, ne mistifikuoti, o tiesiog... spalvoti :). Tiesa, tai - labai brangu, o perspektyvos tikrai gąsdina - čia kaip vėliau minimas Aldas sako "bombonešių keitimas snaiperiais" - ištirsime ir turėsime garantuotą rezultatą. Visgi, laiko dar turime - ne kiekvienas užsakovas ryžtųsi po kiekvieno neigiamo pre-testo klipą perfilmuoti ir vėl testuoti laboratorijoje. Ypač šalyje, kur reklamos gamybos biudžetas retai siekia 10% bendro kampanijos biudžeto. Ilona Čėsnienė, Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedros docentė Man patinka paprasti ir blaiviai aplinką suvokiantys žmonės. Vėliau kalbės ir Viktoras Keturakis, kuris man kažkuo panašus į Iloną, ir jų paskaitos paliko nedidelį, bet prasmingą antspaudą mano atmintyje. Kalbame apie atsakomybę, gal netgi, sakyčiau, socialinę atsakomybę, jei jau negalvojame, kur vartotojas dės jam įbruktą popierinę skrajutę (padengtą laku), arba kur dingsta prekių pakuotės, dažniausiai plastmasinės. Socialinė atsakomybė, kurią turi "vežti" ir brand'as ir jo savininkas, turi veikti siekdama savo tikslų, bet puikiai suvokdama, ką daro su ateities kartomis. Dažniausiai, daugiausiai ir visai pagrįstai čia buvo minimi vaikai. McDonalds, saldainių ir kolų industrijoje. Reklamos efektyvumo principas ir sėkmės įžvalgos. Asta Nartautaitė. E.P.I.C modelis – specialus Nielsen Winning Brands™ metodologijos modulis, skirtas reklamos efektyvumo matavimui. E.P.I.C. modelis sukonstruojamas išmatavus reklamos efektyvumą siekiant pagrindinių tikslų: empatija (angl. empathy), skatinimas pirkti (angl. persuasion), išskirtinumas, “prasimušimas” (angl. impact), komunikacija (angl. communication). UAB "Švyturys-Utenos alus" atvejo analizė. Marina Suchonosova, "Utenos" produkto vadovė, UAB "Švyturys-Utenos alus" Taigi, Empathy/Persuasion/Impact/Communication. Manrods, Nielsen šį savo produktą/ paslaugą pritempė prie gražaus pavadinimo. Nesu sociologijos metodologas ir bijau veltis į ginčą, bet paaiškinkite man, kaip galima skirtingų empatijos lygių vartotojus priskirti vienai grupei? kažkas čia man nesueina. Nors Marina iš "Švyturio" atėjo ir net atskleidė keletą įdomių faktų. Gal veikia, o gal "Švyturiui" labai patinka Nielsen? E.P.I.C. modelis konstruojamas taip, kad pasiektų reikiamus skaičius. Labiausiai man patiko atvirumas ir pavyzdžiai, parodantys, kad ir grandai kartais išeities iš padėties ieško apgraibomis. sukurta DD

sukurta DD Media vartotojai - psichologiniai ypatumai. Viktoras Keturakis, "Kitokie projektai" konsultantas Masinės komunikacijos psichologija ir praktiniai pavyzdžiai su auditorija. Atsakomybė ir vėl. Ir dar daugiau - vartotojas supranta, kad reklama yra nukreipta į (prieš?) jį. Visgi ją priima ir naudoja kaip informuojančią priemonę. Visgi paprastesnės, geriau įtikinančios ir didesnį poveikį darančios reklamos slypi kasdieniame gyvenime – spaudoje, bloguose, vitrinose ir kaimynų ar draugų rekomendacijose. Reklamai paliepus, man panorėjus. Nacionalinio vartotojo ypatumai. Arnoldas Rogoznyj, zudykreklama.lt redaktorius Esu mažumėlę pasimetęs - Arnolas šito neaprašė savo blog'e. Kodėl, Arnoldai? Manau, kad nesuklysiu sakydamas, jog ir šįkart ŽudykReklamą autorius ir redaktorius elgėsi kaip visada - su pavyzdžiais (nemažai jau buvusių jo blog'e), paprastai ir šmaikščiai. Įdomu, kokie jo santykiai su "Maximos" marketingistais. Nes Arnolas ir Qemm yra didžiausi blogo žodžio apie šiuos prekybos tinklus skelbėjai. Besiklausantieji Arnoldo buvo pavaišinti jo naujuoju radiniu iš "Maximos" - valgomu popieriumi. Krimstelėjau ir aš :) Ar Delfi patys dar supranta kas vyksta jų puslapiuose? 2007-11-06 21:21 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (0) | Nepatiko (0) Už mišrainės nuotrauką ačiū A.

sukurta DD

sukurta DD "Adnet" media direktorius - Linas Šiautkulis iš DDB 2007-11-06 08:04 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 8 Patiko (0) | Nepatiko (0) Gavome draugiškų žinių iš DD skaitytojų į p/d: nuo vakar interneto reklamos pardavėjo “Adnet” biure – naujas žmogus naujose pareigose. P. Linas Šiautkulis paliko projekto vadovo kėdę “DDB Vilnius” ir užėmė “Adnet” media direktoriaus krėslą. Deivido Talijūno iš "Adnet" ir Lino Šiautkulio "corporate" komentarai: DD: Deividai (“Adnet” verslo plėtros vadovas), dirbti media direktoriaus pareigas priėmėte kurybinės agentūros projektų vadovą. Kodėl ne media? Niekas nesikreipė? Juk "kūrybiniam" žmogui reikės daugiau laiko “įsivažiuoti”? Deividas: Taip, pastaruosius keletą metų Linas dirbo kūrybinėje agentūroje, bet prieš tai jis rūpinosi pardavimais interneto bendrovėje, taigi ši sritis jam labai artima ir pažįstama. Linas nebuvo “kūrybininkas” jis buvo labiau “vadybininkas”, o būtent tokio žmogaus mums ir reikia. Internetas gerokai skiriasi nuo kitų media kanalų, čia reikalingos ir techninės žinios, kurių Linas turi, šioje pozicijoje pravers jo derybiniai sugebėjimai, o turėdamas darbo patirties su dideliais reklamos užsakovais Linas galės geriau suprasti kaip jiems “parduoti” internetą. O, bene, svarbiausia, kad tai žmogus, kuris “tiki” internetu, tokių mums labiausiai reikia. DD: Kokie kompanijos lūkesčiai priėmus Liną? Deividas: Visų pirma mes tikimės, kad jis įneš daugiau tvarkos ir susistematizuos mūsų darbą su tinklalapiais. Tokios pozicijos seniau mūsų įmonėje nebuvo ir augant darbo apimtims natūraliai subrendo reikalas viską koncentruoti vienose rankose. Tokiu būdu galėsime skirti daugiau asmeninio dėmesio pagrindiniams mūsų partneriams, turėsime galimybę geriau suprasti kiekvieno tinklalapio galimybes ir juos efektyviau “parduoti”. Linas bus atsakingas ir už nestandartinių reklamos pasiūlymų (sponsoringas ar panašiai) ruošimą bei pardavimą dideliems reklamos užsakovams, čia jis galės išnaudoti ir visus savo “kūrybinius” sugebėjimus. DD: Linai, labai trumpai - tavo karjera iki “Adnet”? Kur dirbai, kiek laiko? Linas: Iki prisijungiant prie DDB, 3 metus dirbau interneto sprendimų bendrovėje “Idamas” pardavimų vadovu. “Idame”, kuriame dirbau beveik nuo pat įsikūrimo, rūpinausi interneto technologijomis paremtų sprendimų pardavimu. Vėliau sekė noras ir siekis dar geriau sukurta DD

sukurta DD pažinti visapusiškos reklamos “virtuvę” (ne tik interaktyviosios), todėl sėkmingai perėjau dirbti į DDB. Per du metus DDB turėjau progos dirbti su gerai žinomomis bendrovėmis ir jų prekių ženklais, dalyvauti komunikacijos strategijų kūrime, įgyvendinti reklamines kampanijas. DD: Kodėl išėjai is DDB? ("naujus iššūkius" palikime šone). Ar interneto pardavimas pasirodė įdomesnis? Gal priežastis DDB? Pinigai? Linas: Be šone paliekamų naujų iššūkių:), Adnet‘o veikla ir teikiamos perspektyvos labai gerai atitinka mano lūkesčius bei potencialą kurti ir parduoti geresnę, patrauklesnę reklamą vartotojui internete, gilinti reklamdavių tikėjimą šia media ir jos teikiamomis galimybėmis. DDB - puiki komanda, iš kurios gavau išties daug žinių, įgūdžių bei savotiškos reklamiškos pasaulėjautos. Todėl tikiu, kad "Adnet", kartu su šios srities įkvėpėjais, galėsiu visą šią patirtį ir asmenines savybes dar geriau išnaudoti. Jeigu turite ką nors įdomaus - apie akcininkų pasikeitimus, į viešumą nepatekusius skandalus, planuojamas naujas kampanijas arba šiaip naujienų - praneškite mums.

Banerinę reklamą laikas leisti į pensiją. Todėl blogeriai uždirba po 1 mln. USD. 2007-11-06 07:50 parašė Christian Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (2) | Nepatiko (1) Nors išlaidos reklamai internete nuolatos auga (ankstesnis mūsų įrašas apie tai), vartotojai jos atžvilgiu yra nusiteikę gana skeptiškai. „Adweek“ žiniomis, „Nielsen“ atliko tyrimą 47iose rinkose ir nustatė, kad patikimiausiomis laikomos reklamos spaudoje ir TV. 63 % apklaustųjų nurodė, kad jie pasitiki laikraščių reklamomis, 56 % - TV klipais bei reklamomis žurnaluose. Baisiausia situacija su senosiomis banerinėmis reklamomis – jomis pasitiki tik 26 %. Akivaizdu, kad senasis reklamos internete standartas akivaizdžiai išgyvena žanro krizę. Kol nebuvo socialinių tinklų, tai buvo bene vienintelis patikimesnis būdas pasiekti vartotoją on-line. Bet dabar banerinės reklamos tiek daug, kad reikia vis išradingesnių formų, kad būtum pastebėtas.

sukurta DD

sukurta DD Jeigu banerinė reklama internete laikoma nepatikima, kodėl Lietuvoje mes jai leidžiame tiek daug pinigų? „Old-skool“ reklamos forma, be jokios abejonės, čia dar yra absoliučiai vyraujanti, o keli mūsų pakalbinti media agentūrų atstovai leido suprasti, kad jos puikiausiai užtenka. Matyt, jie dar nežinojo tyrimo rezultatų... Tad alaus gamintojams reikės gerai pasukti galvą su kuria agentūra susidėti kitais metais, nes ne visos jos suspėja koja kojon su laiku. Jau dabar "Švyturyje" neoficialiai kalbama, kad su interneto reklamos planavimu ne viskas gerai. Todėl ar nevertėtų kur kas dažniau rinktis ne taip pastebimą vartotojų nuomonės keitimo būdą? Pavyzdžiui, blogų? Tas pats tyrimas patvirtino, kad net 61 % apklaustųjų teigia pasitikintys blogais ir kita vartotojų sukurta media. Nenuostabu, kad Valstijose jau seniai kalbama, kad bloginimas tapo aukso kasyklomis. Didžiausių blogų sąvininkai uždirba iki 200‘000 USD per mėnesį, nesibodėdami ne tik įprastine reklama savo bloguose, bet ir pinigais iš PR agentūrų už teigiamus atsiliepimus. Štai kur verslumo dvasia.

Kai rašai apie marketingą, bet su juo susidūrei tik knygose 2007-11-04 23:15 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 11 Patiko (1) | Nepatiko (0) Prieš kokius penkis metus teko bendrauti su vienos gerai žinomos tarptautinės kompanijos atstovu Lietuvoje. Jo pasiteiravau kodėl jis nesigrieba RsV savo paslaugoms komunikuoti. Jis atsakė maždaug taip: „nematau reikalo tuo užsiimti, nes pas jus (Lietuvoje) nėra žurnalistų, kurie išmano mano sritį. Todėl jie negali objektyviai vertinti ir pateikti informacijos“. Tada jo nesupratau, bet šiandien man aišku – kai apie marketingą rašo žmonės, kuriems tiesiog tai daryti liepė redakcija, atsitikti gali visko... Štai citata iš Alfa.lt įrašo apie reklamą socialiniuose tinkluose „Reklamuotis socialiniuose tinkluose – tik mada?“: „Naujausių tyrimų duomenimis, efektyvias reklamines kampanijas vykdo vos ketvirtadalis socialiniuose tinkluose veikiančių verslininkų.“ sukurta DD

sukurta DD

O štai originalus šaltinis – „Brand Republic“: „However, its revealed that less than a quarter of those using such tactics plan to measure their effectiveness.“

sukurta DD

sukurta DD Nė žodžio apie tai, kad jos neefektyvios. Tiesiog tik ketvirtadalis ketina kaip nors matuoti efektyvumą. Dar vienos Alfa.lt citatos palyginimas: „Beveik pusė reklamdavių „MySpace“, „Facebook“ ir kituose panašiuose tinklalapiuose rengiasi pristatyti vartotojus įtraukiančias, interaktyvias reklamas artimiausiu metu, dar 25 proc. - panašias strategijas vykdys per ateinančius metus.“ „The survey found that more than 50% of online advertisers in Europe have run advertising campaigns that encourage user interaction and two thirds will do so in the next 12 months.“ Ne „rengiasi pristatyti“, o jau tai padarė. Ir iš kur 25 %, jeigu kalba eina apie du trečdalius? Paieškoję, matyt, panašių nesutapimų rastume ir kituose įrašuose. Jau nekalbant apie tai, kad dažnas Alfa.lt skyrelio apie rinkodarą įrašas net nemini kokiais šaltiniais remiantis visa tai parašyta. Suprask, tai originalus žurnalisto sukurtas tekstas. Tačiau kodėl taip primena „Brand Republic“ naujienas, tik papildytais informacija iš kitų šaltinių?

sukurta DD

sukurta DD

Gerbiame ir mėgstame p. A. Katkevičių, bet rugpjūčio „Verslo Klasės“ numeryje teko skaityti straipsnį apie prekės ženklų diktatą. Apie juos žurnalistė sugebėjo pasiteirauti tik reklamos agentūrų, nors geriausiai apie savo prekės ženklus žino jų sąvininkai. Tereikėjo pereiti per pastatą, kuriame yra „Verslo Žinių“ redakcija: „Nestle“, BBH, „Berlin-Chemie“ biurai yra šalia. Tai rodo žurnalistės įsivaizdavimą: agentūros kuria prekės ženklus, o jų sąvininkų rolė šiame dalyke, matyt, apsiriboja derybomis dėl išstatymo prekybos tinkluose. Jeigu jau nori rašyti apie prekės ženklus, gal ir neturi būti p. Bobas Garfieldas, bet p. Artūras Olšauskas - tai tikrai. Marketingas turi būti tavo kasdienio domėjimosi dalykas. Todėl kol kas į „Verslo Klasę“ tegul apie reklamą rašo p. Paulius Senūta, o straipsnyje apie prekės ženklus norėtųsi paskaityti ir jų savininkų nuomonių.

Auksiniai A. Katkevičiaus patarimai kuriantiems 2007-11-03 17:46 parašė Nasa Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 11 Patiko (0) | Nepatiko (0)

sukurta DD

sukurta DD vklase blogo verandoje Aurelijus Katkevičius dažnai pribamba gerų dalykų. Šį kartą apie išblėsusį įkvėpimą. Siūlome „pasiskolinti“. Geras patarimas ne tik rašantiems, bet apskritai kuriantiems - reklamas, prekės ženklus ar marketingo planus: “[...] Beje, kovose su dažniausiai pasitaikančia rašytojiško stabdžio (“writers block“) priežastimi (ta, kuri vadinasi „nėra įkvėpimo“), aš paprastai rekomenduoju dzenišką veiksmą: „Pasakok!“ Tiesiog pasakok – pradėk kad ir kur nori, nuo ko nori, nuo tako, kuriuo ėjai, nuo to, kaip pašnekovas buvo apsirengęs, nuo orų, nuo atsiminimų, nuo asociacijų, bet tik netrypčiok vietoje. Pasakok – paskui viskas susidėlios taip kaip reikia. O kai po trijų valandų rašymo be perstojo pastebėsi, kad baigi prirašyti jau antrą ploną sąsiuvinį, galėsi pradėti braukyti. Čia yra tokia maža paslaptis – kol viskas dar atrodo nuosavu krauju parašyta, labai gaila amputuoti vieną ar kitą pastraipą. Tada atidedame šitą procesą porai dienų – ir pamatysite, kaip lengvai nusikapos nereikalingi marmuro gabalai (Michelangelo atsimename? „Aš tik imu marmuro luitą ir nukapoju viską, kas nereikalinga“). Dar nemačiau teksto, kuris trumpinamas nepagerėtų. Dirbkite su daugeliu staklių vienu metu. Jūsų vienintelė valiuta – laikas – taip gerokai efektyviau bus investuojama.” Beje, apie atradimus - Pauliaus Rymeikio (reklamos kūrėjo) blogas "G." apie kultūrą ir įdomius dalykus. "Čili" sprunka iš Lenkijos, nes bijo kebabų konkurencijos 2007-11-02 15:08 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Vz.lt pranešė, kad "Čili" nutarė pasitraukti iš Lenkijos, iki metų pabaigos uždarydama abu ten veikiančius restoranus. Pirmasis buvo atidarytas 2006 m. gruodžio 19 dieną prekybos centre "Janki" šalia Varšuvos. Iš LR ambasados pranešimo 2007.01.02: "Į prekybos centrą „Janki“, kuriame dirba „Ikea“, „Praktiker“, „Geant“, „ElectrWorld“, eilė sporto drabužių, avalynės ir kitų prekių parduotuvių, kas mėnesį apsipirkti važiuoja dešimtys tūkstančių žmonių. Jame veikia ir lenkiško kapitalo viešo maitinimo tinklo restoranas „Sphinx“, amerikiečių KFC, japonų „Akasada“, taip pat „Mercere’s coffee“, „Coffee break“, „Firley Restaurants“. sukurta DD

sukurta DD Vadinasi, vieta ne tokia jau ir bloga, bet restoranas neveikė nė metų. "Čilijos" pranešime teigiama, kad Lenkijoje vyrauja greito maisto kultūra, bet ar "Čili" savo koncepcija kažkuo ypatingai skiriasi nuo "Pizza Hut", kurios Lenkijoje irgi netrūksta? Varšuvoje pilna ir "lėto" maisto restoranų, jeigu jau žvelgti į visą rinką, bet jie neužsidaro. Kame yra problema? Kai kurie lietuviai verslininkai mėgsta tik greitai atsiperkančias investicijas ir nėra pasiryžę dirbti sunkios konkurencijos sąlygomis? Ar lenkams "Čili" picos buvo pernelyg neįprastos? Ir jeigu jau bijoti greito maisto kultūros, gal verta pradėti galvoti apie "Čili Kebabas"? Nes visa žiniasklaida kalba, kad kebabinės dygsta kiekviename mieste, KFC ir "Pizza Hut" jau Lietuvoje, ateina "greitieji" suomiai ir net "McDonalds" pabudo iš letargo ir ketina vėl plėstis. Akivaizdu, kad lietuvių skonis irgi keičiasi ir galbūt "Čilijai" ne į gerąją pusę.

Neleiskite kūrybininkų pas užsakovus 2007-11-02 12:21 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) "Scamp" bloge, kurį Londone rašo BBH (ne "Baltic Beverages Holding") kopiraiteris, aptikome įdomių minčių apie tai, ar verta kūrybininkams patiems pristatinėti darbus užsakovams, ar geriau tai palikti projektų vadovams. Kelios priežastys mums itin krito į akis: "1. It's very hard for a Client to say directly to the person who had an idea: "I don't like it." Normally, and quite understandably, they will pretend they like it in the meeting, then call the account team a couple of days later and say: "Actually I don't like it." So you just wasted your time. And theirs."

sukurta DD

sukurta DD Visiškai sutinku. Kai matau užgautą kūrėjo savimeilę, kad jis vos valdosi arba kai matau jo liūdnas akis, esu priverstas elgtis lygiai taip pat. [...] 5. The more time you spend with a Client, the more you will get to know their business problems, their day-to-day concerns and all that malarkey. This is not always a good thing. You're a Creative, and you need to sit outside that. You need to have a general understanding of it all, and yet sit aloof from it. How else can you give them a fresh perspective? Plus you might have to eat in their canteen." Galbūt. Svarbiausia, kad paskui pasiūlytos idėjos būtų pagrįstos ir tvirtai argumentuotos, o ne šiaip iš piršto laužtos ir pateiktos kaip kūrybos viršūnė. Sporto marketingas 2007-11-01 17:49 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Tęsiant kalbą apie sportininkus ir jų reklamuojamus prekės ženklus, būtų įdomu sužinoti ar yra profesionaliai tuo užsiimančių Lietuvoje. Na, ir ką jie galvoja apie gyvenimą. Latvijoje žinome p. Kristaps Banga, bet Lietuva šiuo klausimu atrodo dykynė. Jeigu kas nors turi kontaktų, būtume dėkingi, jeigu įmestumėte dienosduona@yahoo.com. "Leo Burnett" Roberto Skiauterio baras 2007-11-01 17:34 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) Dažnai p. Robertas Skiauteris pristatomas kaip "Ežio" kūrėjas, bet jį pastaruoju metu būtų geriau pristatinėti kaip barų kūrėją. Atsikratęs "Briusly" (mūsų žiniomis, susipykęs su buvusiais partneriais, dabar dirbančiais "Milk"), atidarė naują "Mergelės.fm" barą priešais Prezidentūrą. Anksčiau ten buvo "Kolonos".

sukurta DD

sukurta DD Polinkis kurti barus, panašu, yra reklamos žmonių bruožas. Be p. Roberto ir "Milk" žmonių, dar vienas mums žinomas maitinimo - girdymo verslininkas yra p. Laurynas Sadauskas, "Starcom" vadovas. Jam priklauso "Transilvanija". Sportininkas – prekinis ženklas 2007-10-31 18:35 parašė bretonas Komentaras Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Reklamos specialistai seniai suprato, kad sportininkus galima išnaudoti ne tik reklamuojant sportinę aprangą bei sportinį inventorių, bet ir kitiems produktams. Ne visi sportininkai galimi būti reklaminiais veidais ir tuo pačiu ne visiems produktams jie yra tinkami. BBDO Consulting atstovybė Vokietijoje įvertino žinomų (žemiau pateikiame dvidešimtuką su įverčiu bei kai kuriais reklamuojamais produktais) futbolininkų prekinių ženklų kainą. Skaičiuojant kainą turėti omenyje sportiniai futbolininko pasiekimai, jų amžius ir žinomumas, o taip pat maksimalus pinigų kiekis, kurį galima gauti naudojant futbolininko vardą bei jį patį, kaip reklaminį veidą. 1. Ronaldinho (Brazilija) - 47 mln. eurų (Pepsi, Nike, Lays traškučiai, Lenovo nešiojami kompiuteriai, Danone jogurtai, Gatorade gėrimai, variklio alyva Chevron, kramtomoji guma, dantų pasta Trident). 2. David Beckham (Anglija) - 44,9 mln. eurų (Pepsi, Adidas, Vodafone mobilus ryšys, Motorolla telefonai, Marks&Spencer of Britain drabužiai, Siemens technika, Coty parfumerija, L‘Oreal plaukų priežiūros priemonės, Police akiniai nuo saulės, Brylcreem priežiūros priemonės, Rage kompiuteriniai žaidimai, Jaffa biskvitai, Meiji šokoladas, KLM aviakompanija, Combe Inn kosmetikos kompanija, Gillete skutimosi priemonės, Calvin Klein apatinis trikotažas). 3. Wayne Rooney (Anglija) - 43,7 mln.eurų (Coca-Cola, Asda prekybos tinklas, Nike, Pringles). 4. Samuel Eto‘o (Kamerūnas) - 30,7 mln. eurų (Gameloft žaidimai mobiliems telefonams). 5. Lionel Messi (Argentina) - 30,4 mln. eurų 6. Zlatan Ibrahimovic (Švedija) - 30,1 mil. eurų 7. Ronaldo (Brazilija) - 29,4 mln. eurų (Nike, Audi automobiliai, BenQ-Siemenes telefonai, Parmalat pienas). 8. Frank Lampard (Anglija) - 28,8 mln. eurų (Pepsi, Adidas, Gatorade gėrimai). 9. Thierry Henry (Prancūzija) - 28,7 mln. eurų (Pepsi, Adidas). 10. Michael Ballack (Vokietija) - 28,6 mln. eurų (Coca-Cola, Adidas, McDonald‘s, Sony). 11. Steven Gerrard (Anglija) - 27,6 mln. eurų (Persil skalbimo milteliai, Pringles). sukurta DD

sukurta DD 12. Raul (Ispanija) - 27,2 mln. eurų (Adidas, Pepsi). 13. Zinedine Zidane (Prancūzija) - 27,1 mln. eurų (Adidas, Dior tualetinis vanduo, Danone produktai, Audi). 14. Cristiano Ronaldo (Portugalija) - 26,8 mil. eurų (Pepe Jeans džinsai, Suzuki automobiliai). 15. Didier Drogba (Dramblio Kaulo Krantas) - 26,4 mil. eurų 16. Aleksandro Del Piero (Italija) - 18,6 mln. eurų (Adidas, mineralinis vanduo Uliveto, IBM kompiuteriai). 17. Ryan Babel (Olandija) - 18,2 mln. eurų 18. Rud Van Nistelroy (Olandija) - 17,4 mln. eurų 19. Lukas Podolski (Vokietija) - 16,3 mln. eurų (Adidas, Axe). 20. Andrey Ševčenko (Ukraina) - 14,3 mln. eurų (Armani drabužiai, Gillete skutimosi priemonės, Rogan alus). Žinoma, Lietuvoje tai bus ne futbolininkai, o taip pat aišku, kad mes tokio įvertinimo nepadarysime, nors Lietuvos BBDO galėtų pritaikyti metodologiją Lietuvos rinkoje. Bandau prisiminti, kurie sportininkai buvo naudojami reklamose ir štai jie: Arvydas Macijauskas – „Garnier Fructis“ šampūnas; Arvydas Sabonis – mineralinis vanduo „Vytautas“; Šarūnas Jasikevičius – PZU draudimas; Paulius Jankūnas – akcija „Stok į policiją“; Žydrūnas Savickas – Čili; Virgilijus Alekna – gėrimai „Rasa active life“; Robertas Javtokas – laikrodžiai „Eberhard“. Ar pasiteisino šių sportininkų panaudojimas? Kaip žinia, tai susiję su išlaidomis pritraukiant sportininkus ir jų rezultatais. Ir galų gale niekaip negaliu suprasti, kodėl laikrodžiai „Eberhard“ reklaminiu veidu pasirinko Robertą Javtoką? Automobiliai kenkia kaip tabakas 2007-10-31 14:33 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (1) | Nepatiko (0) Praėjusią savaitę Europos Parlamente buvo pristatyti pasiūlymai automobilių reklamoje ne mažiau 20 % ploto/ laiko skirti perspėjimams apie jų neigiamą poveikį aplinkai. Tiksliau, turėtų būti nurodoma kiek reklamuojamas automobilis sunaudoja kuro ir kiek į aplinką išmeta anglies dvideginio. sukurta DD

sukurta DD Kol kas pasiūlymai sklando tik Briuselyje, bet mes labai nenustebtume, jeigu tokius reklamos apribojimus po kurio laiko vienašališkai priimtu Švedija ir dar Lietuva (kadangi mėgstame skubiai ratifikuoti ES dokumentus). Lobistai jau dabar verkšlena, kad tokios drakoniškos priemonės sužlugdys tiek gamintojus, tiek reklamos agentūras. Bet kas čia tokio blogo? Švietimas juk gerai. Visi žinos, kad savo ego kitaip nepatenkinantis pusdžipio vairuotos nenaudėlis ne tik todėl, kad stovi invalido vietoje, bet ir todėl, kad teršia aplinką daugiau nei mano all-new „Audi 6“, šiek tiek toliau kultūringai pastatytas per dvi vietas. O gamintojai ir reklamos agentūros? Tabakas pristaikė, prisitaikys ir jie.

Omnitel kovoja už būvį: pelnas mažėja - reklamos daugėja 2007-10-31 01:06 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 15 Patiko (1) | Nepatiko (0)

Įdomūs reikalai telekomunikacijų rinkoje. Dar rugpjūtį didžiulį Omnitel reklamos kiekį siejome su krentančiomis kompanijos pajamomis. Baigėsi dar vienas ketvirtis. Tele2 rezultatų neskelbia, bet Omnitel ir Bitės politika mums draugiškesnė. Omnitel bando išsisukti pranešimą spaudai pradėdami padidėjusiomis investicijomis į vartotojų edukaciją naudotis 3,5 G mobiliuoju internetu (Omni Connect) ir į antrą planą nustūmė finansinius rezultatus, kurie aktualiausi akcininkams ir rodo tam tikras tendencijas: • Omnitel vartotojų skaičius stabilus: antro ketvirčio pabaigoje Omnitel turėjo 2,013 mln. vartotojų, o po trijų mėnesių – 2,04 mln. Klientų padaugėjo 27 000. sukurta DD

sukurta DD Omnitel pajamos antrą ketvirtį buvo 3,8% mažesnės nei pirmąjį ir 1,5% mažesnės pirmą pusmetį, o štai per trečią ketvirtį – padidėjo 5%. Pajamos per ketvirtį padidėjo 1,2%. • EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą) per pirmus du ketvirčius buvo 40,2%, arba 0,5 procentinio punkto daugiau nei pernai tuo pat metu, bet jau trečią ketvirtį sumažėjo 8 procentiniais punktais ir sudarė 35 procentus. Omnitel pranešimas spaudai leidžia suprasti, kad kompanija investicijose įskaičiuoja ir išlaidas komunikacijai “skatinant vartotojus suprasti bei išnaudoti šio tinklo (3,5 G – DD) galimybes”. 2007 m. trečiąjį ketvirtį Omnitel investavo 34,2 mln. Lt iš jų 23,37 mln. Lt reklamai žiniasklaidoje (Gross kainomis be kanalų suteikiamų nuolaidų, be išlaidų reklamos gamybai ir kūrybai), tad atmetus tikėtiną nuolaidą, liktų apie 10 mln. media kanalams ir dar reiktų pridėti kūrybai ir gamybai, taigi, daugiau nei trečdalis investicijų – reklamai. Pažiūrėkime 3-jų telekomunikacijų bendrovių išlaidas reklamai žiniasklaidoje: •

sukurta DD

sukurta DD

Gross kainomis ir neįvertinus kanalų kainų padidėjimo. Omnitel reklamai žiniasklaidoje per 9 šių metų mėnesius išleido 10 mln. daigiau nei per 2006 m. tą patį laikotarpį (Gross kainomis), tuo tarpu GRP TV surinko tik 1300 daugiau. Greičiausiai taip nutiko dėl padidėjusių TV kainų ir Omnitel biudžeto padidinimo kitiems kanalams.

sukurta DD

sukurta DD Ta i g i , O m n i t e l pavyko padidinti vartotojų skaičių, padidinti pajamas, bet nesisekė didinti ar bent išlaikyti pelno (EBITDA) lygio – jis krito. Konkurento Bitės reklamos štilis, atrodo, sąlygojo stebėtinai gerus veiklos rezultatus, o Tele2, nors ir neskelbia savųjų, įsismagino - didelės išlaidos reklamai, “pop” operatoriaus statusas tyrimų rezultatuose (nors jie ir pakankamai spekuliatyvūs). Atrodo, šiandien lūžio periodą išgyvena Omnitel. Kas nutiko? Didelio operatoriaus statusas nebepatinka vartotojams? Omnitel brandas nebesuteikia “added value”? Atlyginimų augimo laikotarpiu žmonės tapo dar jautresni kainai? O gal užstrigusi Omni Connect plokštelė ėmė erzinti ir išstūmė seną gerą “Su kas antruuu, per pus pigiaaaau…” privalumą? Atsakymas, turbūt, akivaizdus - Omnitel verslą pasuko nauja vaga – mobilus internetas, internetinė telefonija ir dar kartą mobilus internetas. Telefonija lieka pagrindiniu pajamų šaltiniu, bet tai jau organiška. Pelno kritimas yra laikinas ir, greičiausiai, buvo neišvengiamas. Tokiai kompanijai re-orientuoti verslą, teisingiau – išplėsti, reikia laiko ir sąnaudų, todėl natūralu, kad užsistagnavęs GSM tinklas sulaukė mažiau dėmesio. Bitė irgi nesėdi sudėjusi rankų aktyviai “stumdama” Vodafone produktus, todėl nauja konkurencijos “dėl interneto” banga dar mūsų laukia. Desertui - realiai egzistuojanti telekomunikacijų kompanija:

„Philip Morris“ rado būdą užsidirbti daugiau pinigų iš cigarečių 2007-10-30 17:19 parašė Christian DD zinios sukurta DD

sukurta DD Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Viskas per inovacijas. Kadangi tradicinis tabakas iš visų pusių atakuojamas, „Philip Morris“ investuoja į naujos kartos cigaretes: „[...]it has test-marketed Marlboro Ultra Smooth, a cigarette with a pellet-bearing charcoal filter. [...]Same for Marlboro Snus and Taboka, two spit-free products, which debuted before Marlboro Moist Smokeless Tobacco appeared in Atlanta this month. Both Marlboro smokeless products are likely to begin national distribution during the first half of 2008.“ „Brandweek“ rašo, kad bedūmių cigarečių pardavimai per metus auga 6 %, bendrai tabako rinkai JAV mažėjant. Nežinome, ar tokie produktai pasirodys Lietuvoje, bet kol kas atrodo, kad cigaretė be dūmo turėtų būti ne tokia skani. Ar SEB nesuklydo su priemonėmis verslumui skatinti? 2007-10-29 22:23 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 11 Patiko (0) | Nepatiko (0) Mūsų penktadienio įrašas (skaitykite čia) apie tai, kad SEB brandina kampaniją verslumui skatinti, pasirodė pranašingas – šiandien iš tiesų startavo „SEB Verslo menas“ projektas. Tiesa, mums žadėjo, kad kampanija vyks per TV3, bet šios dienos reklamoje „Lietuvos Ryto“ verslo priede „Vartai“ minimas LRT vardas. Gal šiek tiek suklydome, o gal dar ir TV3 prisijungs. Kol kas aišku, kad be televizijos, banko partneris bus ir „Lietuvos Rytas“. SEB idėja iš tiesų labai gera, nes kad lietuviai neverslūs, netikėti neturime pagrindo. LRT irgi gal ir gerai (nes kol kas nežinome kokia forma verslumas bus skatinamas šiuo komunikacijos kanalu). Tik ar tinkamiausia vieta yra „Lietuvos Ryto“ pirmadienio verslo puslapiai? Sprendžiant iš to, kad ten išspausdinta pirmoji projekto istorija, kitos bus ten pat. Bet... Juk neverslūs yra ne verslininkai, kurie, tikėtina, ir šiaip skaito „Vartus“, bet eiliniai žmonės, kurie verslo nesiima. O neverslūs lietuviai, savo ruožtu, neskaito „Vartų“, nes verslas jiems kol kas nė motais, nes jie neturi verslumo dvasios. Tokią bendrą Lietuvos nuomonę patvirtina ir TNS tyrimai: laikraščiuose (ne žurnaluose) įdomiausios mūsų šalies 20 – 49 metų gyventojams (t.y. potencialiems verslininkams) yra TV programos, Lietuvos sukurta DD

sukurta DD naujienos, horoskopai, kryžiažodžiai ir panašiai. Verslo temos populiarumu prilygsta meno, švietimo, etc. temoms. Žodžiu, marginalijoms, atsiliekančioms nuo populiariausių bent 3 kartus. Aišku, galima teigti, kad tas mažas procentas ir išganys Lietuvą, bet gal geriau jo pasieškoti ir kitoje, labiau „user-friendly“ aplinkoje? Kam baidyti baikščius būsimuosius verslininkus, kurie ir taip nesubręsta atidaryti pirmosios kebabinės? Gal būtų geriau „Vakaro Žinios“, populiarumu lenkiančios „Lietuvos Rytą“? Pasiekia 21 % vs. 19 % visos Lietuvos auditorijos, potencialių verslininkų tarpe irgi panašiai. Žinoma, „ne lygis“. „Valstiečių laikraštis“? Ne, atrodo pernelyg konservatyvu. Be to, žemokas reitingas. Tada gal tiktų bent jau „Lietuvos Ryto“ „Gyvenimo būdas“? Ten juk puikiausiai galima kalbėti apie verslumo istorijas, vietoj to, kad būtų aprašinėjamos emigrantų godos. Iš kitos pusės, SEB projektas tik startuoja, tad gal pamatysime verslumo skatinimo dar ir kitur. Bbaigiant, būtų įdomu sužinoti ir apie tai, ar SEB turės įdomių pasiūlymų potencialiems verslininkams? Iš jų daug stambių verslininkų greitu metu nebus, tad galime manyti, kad šia kampanija SEB orientuojasi į smulkųjį ir potencialiai gimsiantį smulkųjį verslą. Dabar jo įvaizdis aiškiai ne „pro-small business“, tad tokia kampanija pliusas ir politinio isteblišmento, ir potencialių klientų akyse.

Internetinės parduotuvės KAOBANGA.COM interviu Dienos Duonai 2007-10-29 17:28 parašė bretonas Interviu Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) Internetinės parduotuvės Lietuvoje yra turbūt ta niša, kuri dar nėra visiškai išnaudota. Jau dabar yra jų nemažai ir tenka girdėti, kad jų daugės, tačiau turbūt Kaobanga yra viena iš tų, kuri turi savo blogą ir tame bloge beveik kiekvieną dieną atsiranda naujas įrašas. Apie Kaobanga aš žinojau gana seniai ir mačiau kaip ji vystėsi. Pamenu, kad pačioje pradžioje šios parduotuvės pagalba galėjo prekiauti bet kas ir praktiškai bet kokiomis prekėmis, tačiau dabar profilis pasikeitė ir dabar parduotuvė padeda kurti originalius namus.

sukurta DD

sukurta DD Žemiau įdėti Artūro iš www.kaobanga.com atsakymai. Mes jų neiškraipėme ir iš konteksto netraukėme atskirų sakinių, taigi viskas gražu ir sąžininga. 1. Kodėl nusprendėte kurti internetinę parduotuvę? Juk lietuviai yra konservatyvūs ir nenori pirkti online. Idėja atidaryti online parduotuvę kilo, kaip sakoma, spontaniškai. Man web sritis asmeniškai labai patinka - įvairiausi klausimai nuo web-marketingo iki vartotojo sąsajų projektavimo ir derybų su tiekėjais, todėl pamaniau, kad galbūt tai bus sritis, kurioje galėsiu save realizuoti. Mano verslo partneriui patiko mintis kažką sukurti patiems ir prekybos jis nesibodėjo. Taip ir pradėjome. Be verslo plano bet su didelėm ambicijom ir dar didesnėm svajonėm :) 2. Kaip kilo idėja sukurti būtent toki prekybos modelį? Kuo jis skiriasi nuo kitų internetinių parduotuvių? Šiaip teisybės dėlei turiu pasakyti, kad mūsų modelis nėra kuo nors ypatingas. Žmonės sumoka pinigus ir gauna prekes. Paprasta, saugu, patogu. Tiek mums, tiek pirkėjams. Aišku, iš pradžių manėme, kad viskas bus kitaip. Galvojome kurti kažką panašaus į internetinio aukciono modelį, bet šis modelis krito nelygioje kovoje su mūsų liliputiniu rinkodaros biudžetu ir lietuvių taupumu :) 3. Ar būtumėte ėmęsis to darbo, jei prieš tai žinotumei kiek ir ką reikės dirbti? Na, turiu pasakyti, kad man įsivaizdavimas apie tai, ką reikės daryti, didele dalimi pasitvirtino, tad negaliu sakyti, kad dirbu kažką, ko nesitikėjau. Kita vertus, iš pat pradžių suvokėme, kad dirbti reikės viską ir viską patiems - nuo prekių atrinkimo iki jų pristatymo, nuo programavimo darbų iki reklamos kūrimo ir taip toliau. Tad vienas dalykas, ką mes turėjome buvo teisingi lūkesčiai. Na, o dėl to, kad teks dirbti TIEK daug, tai tikrai nesitikėjome. Nes darbo iš tikrųjų yra daug. Aišku, jo būtų mažiau, jei mes patys būtume talentingi programuotojai, kurie poros mygtukų paspaudimu sugebėtų sukurti reikalingą funkciją ar pataisyti užstrigusi krepšelį. Arba jei turėtume didelį, didelį biudžetą ir kokia bėdai nutikus paskambintume į solidžią kompaniją, kuri atsiųstų savo solidžius specialistus mums pagelbėti. Tačiau nei vieno, nei kito neturime, todėl tenka verstis savo jėgoms. Ir nuolatos mokytis. Kartais visai netikėtų dalykų, pavyzdžiui, šilkografijos ypatybių.

sukurta DD

sukurta DD 4. Žinant, kad interneto portalui reikia srauto, o internetinei parduotuvei reikia ir srauto, ir galutinio veiksmo - pirkimo, kaip sekasi su juo? Kokiomis priemonėmis skatinate pirkimus? Ar skatinimo nereikia? Šiuo metu mes galvojame, kad srauto ir pirkėjų niekada nebūna per daug :) Todėl įvairiais būdais siekiame jų pritraukti kuo daugiau. Pritraukimo priemonės gana standartinės reklama, reklama ir dar kartą reklama. Tačiau pačias reklamos formas stengiame parinki įvairias - buvo radijo reklama, tada internetinė reklama, tada netradicinės priemonės, pavyzdžiui, mūsų chill out palapinė b2gether festivalyje, daliname savo nemokamus atvirukus ir lipdukus, dabar rezgame planą bendradarbiauti su blogeriais. Dėl pirkimų organizuojame akcijas savo svetainėje [pvz. pirk ir gauk nemokamus marškinėlius] ir pan. 5. Ar reklamos kampanija per Zip FM (ir gal kitur) davė naudos? Kaip padidėjo srautas vs. pardavimai prasidėjus kampanijai ir po jos? Mano asmenine nuomone, kiekviena reklama yra naudinga, tiesiog kai kurios reklamos kainuoja brangiau nei nauda, kurią jos atneša :) Dėl ZIP FM, mes gavome tai ko norėjome - pirminį kontaktą su savo tiksline auditorija, žmonės išgirdo mūsų pavadinimą, lankytojų srautas svetainėje maždaug padvigubėjo. Pardavimai taip pat išaugo, bet ne per daugiausiai.

Jeigu sunku sugalvoti brendo strategiją kitiems metams... 2007-10-29 12:43 parašė Christian Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Pats metas pasinerti į kūrybos kančias, nes nerealūs, neįvykdomi kitų metų pardavimų planai su kiekviena diena vis arčiau. Netyčia aptikome visai įdomų įrankį „Excel‘iui“. Tad jeigu negimsta jokių genialių minčių, galbūt padės „vSente's Campaign Planner“. Parsisiuntę bandomąją versiją, galėsite patyrinėti. sukurta DD

sukurta DD Įrankis yra čia.

Geriausi renginių rėmimo projektai jau praeityje 2007-10-29 07:31 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (1) | Nepatiko (0) Atrodo, vystomės visokeriopai: gyvenimo lygiu, atlyginimais, užaugo marketingo specialistai, tačiau remti renginių neišmokstame, veikiau atvirkščiai – atrodo, regresuojame. Rašysiu kaip koks senelis, bet menu laikus, kai Extra rėmė Radiocentro apdovanojimus – beveik tobula prekės ženklo ir renginio sinergija, kuri naudinga ir rėmėjui ir renginiui. Sakoma, “ten kur du stos,…”. Ne naujiena, kad remdami renginį pinigais, tik dėl to negalime tikėtis norimo rezultato. Pinigai, kuriuos mokame renginio organizatoriams yra teisė panaudoti renginį savo prekės ženklo labui: reklamoje, pardavimų skatinimui ar pan. Logotipas populiariai vadinamoje “bratskaja magila” naudos neduoda, net ir populiarus “renginį pristato” nelabai ką sako. Naivu tikėtis, kad vartotojas ims savo smegeninėje suvedinėti renginio turinį su prekės ženklo vertybėmis – žmonės tiesiog apie tai negalvoja - reikia gilesnio įtraukimo. Rėmimo nauda yra ne pačiame renginyje, o sugebėjime jį išnaudoti iki jo – bendra renginio ir rėmėjo komunikacija, kampanijos “pirk ir laimėk” bilietus, atributiką, afterparty ir kiti panašūs reikalai. Kažkada Extra specialiai Radiocento apdovanojimams sukonstruodavo visą kampaniją, šiandien promo vyksta, bet mažesniu kalibru. Tiesa, 2004 metais Omnitel sėkmingai pristatė Omni ID galimybes – e-bilietą į RC apdovanojimus Extra naudotojams. Kažkada Coca-Cola sunkė Foje, dabar užmojai didesni – Metallica ir reklamos kampanija per visas Baltijos šalis.

sukurta DD

sukurta DD Gaila, bet šiandien mūsuose remti renginį, reiškia tik pigiau nusipirkti eterį TV, bet tik ne “brand engagement”.

Socialinė reklama apie negalią. Ko galime pasimokyti. 2007-10-27 23:00 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 15 Patiko (1) | Nepatiko (0) Kad socialinė reklama mūsuose dažniausiai yra šlamštas, daug įrodinėti nereikia. Nesena klaikioji anti-negalios reklama lauko stenduose jau aptarta Žudyk reklamoje. Priežastis visi žino, bet niekas nesikeičia. Socialinės reklamos konkursų organizavimas išsigimęs: svarbiausias vertinimo “argumentas” išlieka kaina, sąlygos parašomos kažkam konkrečiai (kažkodėl kažkas nusprendė, kad kūrėjas nesugebės sukurti geros socialinės reklamos apie prekybą žmonėmis, jei iki tol nėra sukūręs 3-jų (!) tokių reklamų). Atrodo kaip kartais aptinkami darbo skelbimai: ieškome jauno vadybininko, gali būti studentas, siūlome puikias karjeros galimybes, būtina 3-jų metų patirtis. Mes neturime tiek žmonių ir pinigų, kiek JAV, kur žmogeliai investuoja dešimtis milijonų, kad sukurti filmą apie kokią nors sporto šaką, bet kaip sukurti reklamą apie negalią ir “pasiskolinti” gerų įžvalgų galime už kokių 12 Lt nuėję į kiną… “Music within” - naujas holivudo kalvių darbas neabejotinai išsunks ne vieno jūsų ašarą. Greičiausiai joks dileris taip ir neatveš “Music within”, nes premjera JAV jau buvo užvakar, o reklamos nematyti, bet esmę galima pamatyti filmo treileryje. Štai kaip reikia “kalbėti” apie negalią: “you don’t need to change their minds about peoples dissabilities, you need to chage their minds about themselves”. Karštas įrašas laukime: reikia kontakto 2007-10-26 21:31 parašė Nasa Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kompiuteryje garuoja naujas ir įdomus įrašas apie besivystančią verslo sritį - Lietuvos marketingo konsultantus. Mums dar trūksta nepriklausomo konsultanto Audriaus Savicko (ex-Adell Saatchi&Saatchi) direktoriaus nuomonės - turime jam klausimų. Būtume dekingi už A. Savicko el.pašto adresą į dienosduona@yahoo.com. Ačiū.

sukurta DD

sukurta DD

A. Savickas kažkur plaukioja... Galvosūkis savaitgaliui 2007-10-26 13:21 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) Ar tai tikras darbo skelbimas, ar parodija? Mes atsakymą jau žinome.

SEB verslumą skatins komunikacijos priemonėmis 2007-10-25 23:14 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0)

sukurta DD

sukurta DD

SEB Vilniaus banko vadas Audrius Žiugžda dar pirmadienio LTV „Forume“ prasitarė, kad ne už ilgo startuos lietuvių verslumą (kitaip: enterprenerystę) skatinantis visuomeninis projektas. P. Audrius tiesioginės transliacijos metu išlaikęs ilgą pauzę leido suprasti, kad mus užgrius lavina komunikacijos šia tema – didžiulė mass media kampanija. Nežinome ar tai bus dar vienas „reality show“ ar žaidimas „out of screen“, bet gavome pranešimų, kad dideliu ir panašiu projektu alsuoja TV3 koridoriai ir kabinetai. Buzz’as prasidėjo. LNK ir "Hansa" drebina kinkas, o Dienos Duona laukia daugiau žinių šia tema. Mokslo populiarinimo leidiniai siautėja Lietuvoje 2007-10-25 21:14 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 9 Patiko (1) | Nepatiko (0) Gavome žinutę (dėkojame autoriui), kad kitų metų pirmoje pusėje pasirodys ir „BBC Knowledge“ - šiuo metu specialiai ruošiama lincenzinė „BBC Focus“, „BBC Nature“, „BBC History“ ir „BBC Wildlife“ kompiliacija užsienio rinkoms. Numatoma apimtis - 82 puslapiai. Leis „Lilit Leidykla“, kuri leidžia ir FHM, ir „Lilit“, ir „Joy“ (gaila, kad seniau nebloginome, todėl nepastebėjome išsiskyrimo su „Cosmopolitan“ akimirkos). Labai džiugina, kad daugėja tokio tipo leidinių. Tik darosi neramu: ar rinka pajėgs suvirškinti tokią gausą? Turėsime jau tris (plius iš tarybinių laikų likusius), kurie konkuruos tiek dėl skaitytojų piniginių, tiek dėl reklamos davėjų dėmesio. Labai įmanomas variantas, kad visų trijų žurnalų skaitytojai bus panašaus demografinio profilio. O tai žada skausmą tiek žurnalų reklamos vadybininkams, tiek media agentūroms, kurios silpniausiąjį norės iš media plano iškratyti gražiuoju. Vis dėlto, konkurencija teikia vilčių, kad kokybei bus pirmutinis dėmesys. Kas iš tiesų rūpi Lietuvai? 2007-10-25 08:38 parašė Christian Komentaras sukurta DD

sukurta DD Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (2) | Nepatiko (0) Lietuva pamažu atranda, kad user-generated turinys didžiojoje žiniasklaidoje galėtų būti įdomu: „Lietuvos Rytas“ kviečia siųsti naujienas į savo naujienų portalą, LNK vilioja (ar bent jau viliojo) į TV žinias ir net siūlosi susimokėti. Kiek tame išskaičiavimo, o kiek šiaip pasidavimo bangai – neiašku. JAV ir Vakarų Europa nuėjo dar toliau: portalą „I-Caught“ išsukinėja ABC televizija. Vartotojų sukurtoms naujienoms skirta ištisa laida, o geriausi gabalai parodomi ir per „oficialią“ žinių laidą. Aišku, laidoje nemažai tiesiog juokingų vaizdelių, kurie neturi naujienų turinio, bet tai vis tiek nemažina žiūrovų (ir portalo lankytojų) susidomėjimo. Neatsilieka BBC. O vakar pasirodė ir naujiena, kad JAV „Fox News“ kanalas universitetų studentams suteiks galimybę jų sukurtą medžiagą transliuoti kai kuriose naujienų segmentuose. Tikra liaudies televizija. Žinoma, tiek BBC, tiek ABC, tiek „Fox“ vis dar eksperimentuoja, bet tokie pionieriai turi didžiausią šansą prisirišti tiek vartotojus, tiek reklamos davėjų pinigus. Kol kas man neteko matyti nė vieno vartotojų sukurto reportažo nei lrytas.lt, nei LNK naujienose, bet gal tiesiog nepastebėjau? Arba žiniasklada nemini, kad gavo tai iš žiūrovų? Lietuviški Youtube.com analogai irgi kol kas teturi vos vieną kitą bent kažkiek naujienų vertės turintį reportažą. Daugiausiai Lietuvoje turėtų laimėti tas portalas ar televizija, kuris pirmas sukaups kritinę vartotojų sukurtų naujienų masę, traukiančią vis daugiau apsilankymų ar žiūrovų. Kuris dės nuoširdžias pastangas tai reklamuoti ir privers žmones patikėti, kad įmanoma tapti žurnalistikos žvaigžde bent trumpam. Tik ar nebus taip, žmonėms iš tikrųjų ne politika galvoje (nors didžioji žiniasklaidą būtent politiką ir verslą stato į pirmą planą)? Journalism.co.uk skelbiamas tyrimas teigia, kad JAV vartotojų sukurtose žiniose (tiesa, internete) dominuoja technologijų, mokslo ir gyvenimo būdo temos. Panašiai turėtų būti ir user-generated televizijoje? Iki šiol aktualumas arba neaktualumas buvo žurnalistų, veikiančių kaip durininkai, rankose. Jeigu jiems kažkas neįdomu, tai ir visai Lietuvai neįdomu. Bet galų gale tikrai kažkuris TV kanalas ar interneto portalas galės sakyti: „Tai, kas rūpi Lietuvai“. Nes tai bus 100 % tiesa, o ne marketinginis triukas.

sukurta DD

sukurta DD

Due to popular demand: keli klausimai ir "Nordea" atsakymai 2007-10-24 16:38 parašė Christian Interviu Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (1) | Nepatiko (1) Vienas iš mūsų įrašų teigia, kad "Nordea" mums neatsako. Tačiau kadangi p. Raminta atsakė, būtų banko atžvilgiu neteisinga ir toliau taip tvirtinti. Todėl pateikiu klausimus ir atsakymus. 1. Kiek svarbus būsto paskolų augimui buvo naujų banko skyrių atidarymas, o kiek komunikacija vartotojams? Kaip ir visuomet, svarbiausias ne vienas kuris faktorius, o visuma. Naujų skyrių atidarymas svarbus, tačiau be komunikacijos jis gali likti nepastebėtas. Nepamirškite ir to, kad nemažą dalį paskolų „Nordea Bank Lietuva“ suteikia per paskolų brokerius. Taigi, labai svarbu ir tiesioginė komunikacija, ir banke nedirbančių specialistų rekomendacijos. 2. Nordea reklamuoja tik būsto paskolas. Kodėl toks dėmesys paskoloms, jeigu augimas atslūgsta? Kodėl nereklamuojate kitų paslaugų? Pvz., Savo interneto tinklalapyje rašote: "Mes siekiame būti geriausiais patarėjais investicijų klausimais Lietuvoje". Visai neseniai reklamavome savo investicinius fondus. Reklamuojame naujus indėlius, mokėjimo korteles. Šiuo metu diegiame ir pradedame komunikuoti naujus taupymo instrumentus. Be to, mums visuomet buvo labai svarbi „verslas-verslui“ komunikacija, seminarai, konferencijos, tiesioginiai kontaktai su įmonėmis, asociacijomis. Visuomet stengėmės būti arčiau klientų, net ir pirmaisiais savo veiklos metais Lietuvoje, kai „Nordea“ iš esmės buvo įmonių, o ne privačių asmenų bankas.

sukurta DD

sukurta DD (Christian: pasitikrinome. Teisybė - "Nordea" kitoms paslaugoms skyrė iki 50 % reklamos išlaidų. Matyt, nepastebėjome) 3. Anksčiau jūsų žinutė buvo "Nejuntama paskolų našta". Tai reiškė nedideles palūkanas. Dabar pakeitėte į "Bankas, kuris apie būsto paskolą kalba jūsų kalba". Ar tai reiškia, kad ankstesnė komunikacija neveikė? Ar mažos palūkanos rinkai nebesvarbu? Ankstesnė komunikacija veikė ir dabar mes manome, kad skoliname labai palankiomissąlygomis. Bet paskolų palūkanos yra nevienalytis darinys. Jei bankas ir toliau taiko maksimaliai mažą pelno maržą, tai bazinė palūkanų norma pastaraisiais mėnesiais gerokai pakilo. Vartotojas vertina galutinį skaičių, o jis tikrai nebėra labai mažas. Būtų naivu mėginti įtikinti, kad yra kitaip. 4. Kas lėmė kitų Nordea paslaugų augimą, jeigu jų aktyviai nereklamuojate? Kaip jau minėjau, mes mėgstame bendrauti su savo klientais. Todėl tie, kuriuos sudomino reklamuojamos paslaugos, dažnai pasidomi ir kitomis banko galimybėmis. Dažniausiai lieka maloniai nustebinti. Reklamuoti visko paeiliui nėra prasmės – kai kurios paslaugos yra pernelyg sudėtingos techniškai, kai kurios skirtos siauram klientų ratui. Apie jas klientai sužino tiesioginės komunikacijos būdu. Ankstesnis įrašas apie "Nordea".

Reklama neparduoda 2007-10-24 00:48 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0)

sukurta DD

sukurta DD "Parduodanti reklama" Kolega Christian kai kuriuose nesenuose įrašuose mini tokią savoką „reklama parduoda“ arba „reklama neparduoda“. Tokios frazės skamba ne vieno mūsų – marketingo mergaičių (termino autorius p. P. Senūta) ir marketingo berniukų lūpose begaliniuose begalinės trukmės susirinkimuose. Šiose frazėse („reklama parduoda“ arba „neparduoda“) yra keletas loginių nesutapimų: a) TV nėra parduotuvė, TV yra pramogą suteikianti priemonė, o reklama rodoma per TV, taigi, reklama rodoma ten, kur žmonės ieško pramogos. b) Kad parduoti, bet ką, veikia galingos sąveikaujančios sistemos – nuo organizacijos modelio iki marketingo skyriaus. Reklama visame tame sudaro tik kažkurią dalį. Net jei vadovautumėmės visiems žinomais ir įkyrėjusiais 4P’s, Promotion užima tik 25% viso pyrago. Išvada – reklama neatlieka pardavimo funkcijos. Reklama yra jungiančioji viso proceso grandis. Reklama yra darbo, kuris nuveiktas iki tol, finalinė stadija. Kai reklama eteryje, mes kaip grizliai virš krioklio išsižioję laukiame kol riebioji lašiša – vartotojas, pats įšoks į nasrus. Jei taip nenutinka: per mažai klientų/pirkėjų, jų perka ne tiek ir panašiai, kalta upė (reklama), kuri neatplukdė pakankamai lašišų „nepadarė pardavimų“. Satus quo nėra lygus – vartotojas turi galią rinktis, o produktas - ne. Taigi, produktas turi elgtis taip, kad vartojas norėtų jį pasirinkti. Reklama gali sudominti ir sukurti emociją, kuri sudaro prielaidas norui pirkti, bet ne parduoti. Radome protingų Mariaus Lukošiaus minčių kažkada išsakytų šia tema. Siūlome. "Tele 2" teigia, jog yra Nr. 1 Lietuvoje 2007-10-23 21:17 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) sukurta DD

sukurta DD "Tele 2" išplatino pranešimą, kad jie "[...] tapo populiariausiu mobiliojo ryšio tiekėju Lietuvoje – bendrovės rinkos dalis pagal mobiliojo ryšio kortelių skaičių pasiekė 37,6 proc. rinkos. Artimiausiems bendrovės konkurentams atiteko 35,2 proc. ir 24,6 proc. rinkos" Mobiliojo ryšio operatorius remiasi RAIT apklausa, o ne Tarnybos duomenimis, tad tai gerokai sumažina šio teiginio vertę konkurentų ir stebėtojų akyse. Čia lengvai galima pradėti spekuliuoti, kad tai nėra oficialūs duomenys, kad RAIT yra mažiau patyrusi įmonė nei TNS, todėl tai atsiliepia rezultatams, kad RAIT yra senas "Tele 2" partneris ir taip toliau. Netrukus turėsime malonumo stebėti "Omnitel" ir "Bitės" atsakomuosius veiksmus. Iš pranešimo: "Mindaugas Savickas, "Tele2" marketingo direktorius, teigia, kad "Tele2" populiarumą užtikrina bendrovės strategija, paremta trimis elementais: "Pirmiausia vartotojams garantuojame mažiausius paslaugos įkainius rinkoje ir esame neginčijami kainos lyderiai. Antra – siūlome paprastus naudoti produktus, tik tai, ko jiems iš tiesų reikia, ir galiausiai drąsiai metame iššūkius nusistovėjusiai situacijai rinkoje." Galima "Tele 2" mėgti, galima nemėgti, bet bet kokiu atveju: respektas, Mindaugai. Pirmoji ROI media agency Lietuvoje? 2007-10-23 17:44 parašė Christian Interviu Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Praėjusią savaitę pasirodė žinia, kad PHD vadovaus p. Nerijus Kalinauskas, perėjęs iš „Effigy“. Prieš tai, pasak mūsų draugų, jis dirbo „Sport Line“. Atvejai, kai žmonės iš kliento pusės pereina į agentūras, nėra labai dažni Lietuvos marketingo istorijoje (nekalbame apie tapima „marketingo konsultantu“, kas yra kiek kitas verslas). Mums žinomi vos keli. Iš tiesų, džiuginantis dalykas, kad agentūrose bus (tikimės, kad procesas nesustos) žmonių, kurie sugebės galvoti taip, kaip ir užsakovas. Ir rimtai žiūrės į ROI reikalą. Nes kol kas karjeros kryptis tarp reklamos agentūrų ir marketingo skyrių yra labai vienpusiška: nemažai puikių žmonių išeina, praturtindami kitą pusę, o kita pusė reklamai beveik nieko neduoda. Todėl ir atsiranda daug to nesusikalbėjimo, kurio visi norėtų išvengti. Žinoma, p. Nerijui nebus labai lengva, nes media planavimo versle užsakovui norisi dviejų dalykų: a) kad TV kaina metai iš metų mažėtų biudžetui nekintant; b) kad direktorius sukurta DD

sukurta DD atstovautų kompaniją kaip media planavimo profesionalas, nes konsultaciniame versle vyriausias partneris juk turi būti labiausiai patyręs vilkas. Pirmuoju atveju greičiausiai tai darys p. Ramunė Malinauskienė, kadangi ji tampa Omnicom grupės vadove. Matyt, ji ir derėsis su didžiausiais property tiekėjais žiniasklaidoje, apjungdama OMD ir PHD biudžetus. Antruoju atveju teks išmokti. O gal ir užteks ankstesnės patirties (žr. atsakymą į vieną iš klausimų). i) Kodėl išėjote iš Effigy? Jautėte, kad viską padarėte ir toliau nebeįdomu? Is Effigy isejau del paprastos priezasties – ieskoti nauju issukiu. Ziniasklaidos planavimo agentura PHD – vieta, kurioje galima realizuoti savo potenciala daug placiau, neapsiriboti vienu prekes zenklu. Effigy prekes zenklas (brand‘as) jau sukurtas, sekmingai ivestas i Lietuvos bei Ukrainos rinkas. Dabar ji reikia tik brandinti ir vystysti. PHD stengsis, kad sis prekes zenklas vystytusi ir brestu sparciau. ii) Ar Effigy yra sėkmingas projektas? Įvertinus visas investicijas į jį, ar jis jau generuoja pelną, ar dar tik plėtros stadijoje? Effigy – vienas idomiausiu ir perspektyviausiu Lietuvos drabuziu verslo prekes zenklu. Tai vienas is prekes zenklu, kuris stengiasi megzti dialoga su vartotoju ir duoti daugiau – ne tik drabuzius. Apie investiciju atsipirkima nieko negaliu pasakyti, bet as tikiu, kad imones apyvarta ir pelnas kasmet augs. Prekes zenklas ir drabuziu tinklas startavo tik siais metais, tad jam dar viskas priesakyje. iii) Ar tai, kad nesate media planavimo specialistas, netrukdys jums naujajame darbe? As esu ragaves media planavimo specialisto duonos (esu dirbes M-1 radijo stociu reklamos skyriuje („Reklamos agentura M-1“). Be to PHD klientams nuo siol galime pasiulyti platesni poziuri i veikla – ne tik kaip kuo efektyviau komunikuoti, bet ir kaip efektyviau parduoti. Linkime sėkmės p. Nerijui.

Klaidų nedaro tik... . 2 dalis: paslaugų sektoriaus reklamos dogmos ir erezijos 2007-10-23 08:00 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 49 Patiko (0) | Nepatiko (0) sukurta DD

sukurta DD Tikėtina, kad susilauksime nemalonių epitetų, bet turime tai padaryti. M. Liuteriui (ne Kingui), protestantų tėvui, irgi nebuvo lengva. Taigi, paslaugų sektorius. Daryti kampanijas, pastatytas grynai ant emocijos, bent kartą per metus yra dogma: „Omnitel“ su pantera, „Bitė“ su motociklininku, ERGO su džipu ir taip toliau. Vienų kampanijų selling message yra aiškesnė, kitų – mažiau: vienoje nematomas draugas tave saugo, kitur inteligentiškas ponas groja fortepijonu. Vis dėlto, jas vienija tai, kad racionalių argumentų, kodėl reikėtų rinktis tą ar kitą įmonę, nebūna. Tuo jos primena „Sprite“, kuri racionalių argumentų ir neturi (nereklamuosi juk citrinos skonio). Todėl mums jau seniai ramybės neduoda klausimas: „KODĖL taip daroma? Ar tikrai tai privaloma?“ Sutinkame – gražu. Bet juk pirkėjai paslaugas renkasi ne vien dėl emocijos. Daug kam patinka „Labas“, bet liūdnas faktas yra tai, kad dauguma vartotojų, esančių tame segmente, renkasi kas pigiau. Tyrimai, jau minėti viename iš ankstesnių įrašų, liudija, kad dažnai renkasi ir kas patogiau, kas pakeliui, kas sukelia mažiau problemų.

Dvi reklamos: 100 % įvaizdinė - emocinė „PZU Lietuva“ reklama su Š. Jasikevičium ir „Finastos“ reklama su pasiūlymu vaikų investiciniam fondui. PZU reklama neturi konkretaus pasiūlymo pirkėjui, o į „Finastą“ galbūt paskambins. Ar „Finastos“ reklama sukurta DD

sukurta DD formuoja įvaizdį? Žinoma, nes ir reklama skoninga, ir pasiūlymas rodo, kad kompanijai rūpi. „Nordea“ Lietuvoje, jeigu neklystame, niekada nedarė grynai emocinės kampanijos, bet įvaizdį (ko gero, visai neblogą) susikūrė savo būsto paskolų reklama. „D‘n‘B Nord“ darė emocinę kampaniją po to, kai juos įsigijo nauji sąvininkai, bet ar tai jiems padėjo išsiveržti į rinkos lyderius? „Tele 2“, jeigu neklystame, emocinių kampanijų irgi nedaro (arba beveik nedaro), bet įvaizdis gerėja: kokybiška komunikacija, kokybiškos paslaugos. Tai liudija ir gausiausias numerių pervedimas į šį tiekėją. Apie tai dar 2006 metais rašė ir „Brandweek“: “A meta-analysis of eight advertising research studies conducted by The Center for Emotional Marketing shows that advertising which provokes a strong emotional response without providing sufficient product information often breaks through the clutter, but is unlikely to change behavior and increase market share. The results, across a range of consumer product categories from food and health and beauty to automotive and technology show that purely emotional advertising doesn't build business. Such advertising connects with consumers, but then fails to make use of that connection with the credible information needed to change peoples' minds. It's like going to a restaurant with a fabulous ambience and enticing aroma, but the food never comes. They've put you in the mood, but they never give you anything to sink your teeth into” Visą straipsnį galima perskaityti čia. Europoje ir JAV gerai žinoma „recency advertising“ teorija: žmones reklama priverčia veikti tik tada, kai ji siūlo sprendimą jų poreikiams patenkinti kai tas poreikis kyla. Jeigu žmogus nutars, kad reikia apsidrausti turtą, jis greičiau sureaguos į konkretų pasiūlymą (nes dabar jau žinos, kad ta įmonė tai siūlo), pamaišytą su gera doze emocijos, o ne į bendrus dalykus siūlantį „įvaizdį“ (nes gal ir liks nesupratęs, kad ta įmonė siūlo ir jam reikalingą paslaugą). Jeigu jis bus skaitęs, kad BTA draudikai susimovė, jokia emocinė BTA kampanija nepadės. Visi prisimename garsiąją Al Ries knygą, privertusia suabejoti (bent jau trumpam) reklamos galia: joje tokių pavyzdžių netrūko. O jeigu biudžeto „Įvaizdinė reklama“ eilutės milijoną išleidus konkretiems pasiūlymams, kuriuose derintųsi ir geras emocinis, ir racionalus pardavimas, dar ryšiams su visuomene ir kokio orkestro parėmimui? Galbūt naudos bus daugiau? Įvaizdis fomuojasi per darbus, o ne vien per kalbas, kad „aš fainas“. "Pre-paidas" sveikatos apsaugoje sukurta DD

sukurta DD 2007-10-22 22:44 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kenas.lt įdėjo įdomų įrašą: jeigu telekomunikacijose yra išankstinio apmokėjimo paslaugos, tai kodėl tokio dalyko negali būti sveikatos apsaugoje? Gydaisi tada, kai tau to reikia, ir ne daugiau: už fiksuotą mėnesio mokestį gauni fiksuotą apsilankymų pas gydytoją skaičių, rentgeną ir net šiek tiek vaistų. Žinoma, kad tokie dalykai galėjo atsirasti tik JAV. Bet gal teisės aktai Lietuvoje irgi būtų palankūs mūsų gydytojams, pavargusiems nuo mažų atlyginimų? Ar “Nordea” klientams mažos palūkanos nesvarbios? 2007-10-22 08:31 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 12 Patiko (0) | Nepatiko (0) Praėjusią savaitę „Nordea“ išsiuntė pranešimą apie savo įspūdingą augimą. Vien paskolų portfelis augo 82,9 proc. nuo 2,173 mlrd. litų 2006 metais. Tą proga paklausėme p. Ramintos Vileniškienės (marketingo vadovės) apie tai, kodėl bankas pakeitė komunikaciją vartotojui nuo „Nejuntama paskolų našta“ į „Bankas, kuris apie būsto paskolas kalba jūsų kalba“. Nes jeigu jau bankas kalba mūsų kalba, tai gal kalbės ir blogerių kalba. Deja, ji neatsakė. Belieka mums spėlioti. Kodėl „Nordea“ aktyviausiai reklamuoja tik būsto paskolas, nors pranešime teigia, kad šio segmento augimas slūgsta? Ar žinutė „Nejuntama paskolų našta“ neveikė, kad teko pereiti prie „Kalbame jūsų kalba“? Ar mažos palūkanos vartotojams taip jau nesvarbu, kad nuo racionalios komunikacijos teko pereiti prie daugiau emocinės? Turėtų būti atvirkščiai, jeigu jau toks augimas, bet gal „Nordea“ pasidarytas tyrimas parodė, kad vartotojams palūkanos nė motais? Gal augimą lėmė naujų banko skyrių atidarymas, o ankstesnė reklama išties neveikė? Kokia agentūra pasiūlė idėją ir komunikacijos žinią naujai kampanijai, kuri vos ne vienas prie vieno primena senesnę rusų „Alfa Bank“ reklamą? Pvz., viename iš „Alfa Bank“ klipų ateina rusų reperis Decl ir pradeda kalbėti slengu. O trisdešimtmetė darbuotoja tokiu pačiu slengu atsako. Kitame ateina naujojo ruso žmona ir t.t. Bank, kotoryj govorit tvojim jezykom. sukurta DD

sukurta DD O gal naujoji komunikacija yra skirta nepastebimai pereiti nuo būsto paskolos prie masinės asmeninės bankininkystės formos kaip pagrindinio „Nordea“ pardavimų augimo variklio privačioje rinkoje?

Reklama žurnaluose vis dar pavaro 2007-10-20 18:42 parašė Christian Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) Netylant fanfaroms apie komunikacijos internete svarbą pardavimams, gali atrodyti, kad "tradicinė" žiniasklaida praranda savo svarbą. Vis dėlto, iš Britanijos atskriejo gerų naujienų: gyventi be interneto ir reklamos bloguose taip pat galima. "Millward Brown" priklausančios "Dynamic Logic" tyrimas: "It found that TV alone increased purchase intent by 4.6 percentage points. The addition of online added another one percentage point and the addition of magazines added seven percentage points. The combination of the three added 12.6 percentage points to purchase intent." [...] Online's best performance came in advertising awareness. In this category TV increased awareness by 9.8 percentage points; online by an additional 4.4 percentage points; and magazines by an additional 8.3 percentage points. The combination of the three added 22.5 percentage points." Žinoma, internetas suteikia galimybės sutaupyti. Dar negreitai reklamos kaina Delfi.lt bus palyginama su LNK. Įvertinus kainos ir sugeneruojamo awareness santykį, reklama internete gali būti sprendimas kai nėra didelio biudžeto. "Radiohead" ir 10 mln. dolerių uždarbis per savaitę 2007-10-20 18:25 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (1) | Nepatiko (1) Visi žinome priešistorę: "Radiohead" įdėjo savo naujausią albumą į internetą, pasiūlė nemokamai parsisiųsti ir, jeigu negaila, sušelpti vargšus muzikantus. Panašiai, kaip Pilies gatvėje. sukurta DD

sukurta DD Mashable.com rašo, kad per savaitę grupė uždirbo apie 10 mln. dolerių. Štai kur ritasi muzikos pramonė į vakarus nuo Lietuvos. Distribucija paprastėja, o pelnu nebereikia dalintis su platintojais. Laikas ir "Yvoms", "Biplanams" ir kitoms TV nudrožtoms žvaigždėms į internetą. Juolab, kad PayPal jau Lietuvoje. BITĖS komunikacijos bosas: expect a little bit of the unexpected 2007-10-19 09:26 parašė Nasa Interviu Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (0) | Nepatiko (0) BITĘ palikus p. Audronei Mažeikaitei, kompanijos komunikacijos vadžias į savo rankas perėmė kanadietis Gary McGuire. BITĖJE ir už jos ribų sklando legendos apie naujojo kolegos kūrybišką pradą. Viską Gary iškoljo mums ir jums: Gary McGuire: expect a little bit of the unexpected DD: Gary, we know you are very creative person. Tell us few words about your career and the way to the BITĖ? Gary: Well I worked several years ago in both a creative and managing capacity at a company in Canada called TAXI which is I believe one of the most creative ad agencies in the market at large. I got a lot of good brand mentoring there working on challenger brands like launching BMW MINI and telo Clearnet (3rd operator) which was sold to Telus (BIGGER operator) for some nice money. I then got a call to go to Prague to work on another challenger telco Oskar. They needed someone to build up their coms team, elevate creativity in their advertising, reposition the brand and help create a big cultural footprint internally. Great time, great brand whch was quickly bought by Vodafone. Helped on oskar brand migration and positioning evolution to Vodafone, a fun ride, which got some good attention for best in class amongst opcos (Operating Companies - DD). Next, got a call from Ken Campbell (CEO here) who heard I was fishing for another position. I bit on Bite which represents another great challenge for me. DD: You are marketing communication boss in BITĖ. Did you find it difficult to get familiar with Baltic communication environment?

sukurta DD

sukurta DD Gary: Its always a little difficult as the new guy coming in cold to get a fast sense of how things work in a new market. How media plays out, how the agencies work, what the competitors story is, where the white space is,... But hey, its kinda true of most new jobs and I believe it also helped to have worked for years in an eastern european company previous. DD: What are your main challenges and plans at BITĖ? Are they somehow related with rumors to sell BITĖ in the future? Particularly to Vodafone? Gary: Well my key role is in branding and communications. I need to go under the covers of the Bite brand and ensure we are creating something magnetic for customers that will best attract and bond with them over the long term adding of course shareholder value and again ensure creative excellence in the market place. Expect a little bit of the unexpected. DD: You are in close cooperation with Lithuanian ad agencies probably. McCann is no longer a creative agency for BITĖ and you left up with DDB and Momentum. What do you think of Lithuanian agencies and their work? Gary: Well its a little early to say right now. The key focus for an agency is to provide a long term creative vision for bringing the brand to life. I really don’t want one off solutions. I want to understand how each solution matches to the brand architecture and provides strong cues to the public of what we value and promise. I also want the agencies to create great stories that will engage and entertain the audience and give them something fresh and of course have a moral. Big thanx to Gary for his “food for thought”. Sporto rėmimo rinkos Europoje vertė siekia 6.7 milijardo eurų 2007-10-18 17:52 parašė bretonas DD zinios Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) Anot International Marketing Reports ataskaitos, Europoje sporto rėmimo industrijos vertė yra 6.7 milijardo eurų per metus. Daugiausiai remiamas yra futbolas bei motosportas. Lyginant su 2000 sporto rėmimo išlaidos 2006 metais padidėjo net 37 procentais.

sukurta DD

sukurta DD Finansinės paslaugos yra daugiausiai leidžiantis rinkos sektorius, kuris apima 13 procentų sporto rėmimo. Futbolas gauna didžiausią rėmimo dalį lyginant su kitomis sporto šakomis ir tai yra 1.9 milijardo eurų arba 38 procentai visos rinkos. Antroje vietoje yra motosportas su 1.6 milijardo eurų bei 32 procentais. Nėra kitų sporto šakų, kurios peržengtų 4 procentų ribą. Šalia 4 procentų ribos yra buriavimas bei dviračių sportas, kuriems remti išleidžiama 190 ir 184 milijonų eurų atitinkamai. Toliau seka regbis, kuriam tenka 161 milijonas eurų bei 3 procentai rinkos dalies. Vokietija yra didžiausia Europos sporto rėmimo rinka, kurios vertė 2.6 milijardo eurų arba 33 procentai rinkos, o antroje vietoje yra Didžioji Britanija su 1.4 milijardo eurų arba 17 procentų. Didžiausias individualus rėmėjas Europoje yra Deutshe Telecom, kuris pagal paskaičiavimus išleidžia 90 milijonų eurų per metus. Buvo manoma, kad uždraudus tabako reklamą bei neleidus tabako gamintojams dalyvauti sporto rėmime, sporto rėmimas sumažės, tačiau į tuščią vietą patraukė energetikos, lošimo bei avialinijų bendrovės, kurių dalis sporto rėmime sudaro 9 procentai lyginant su 3 procentais, kurie buvo 2000 metais. Tai vyksta Europoje, o kaip yra pas mus? Turbūt net neverta ginčytis, kad pirmoje vietoje yra krepšinis. Tačiau tuo mūsų žinios ir apsiriboja. O juk būtų įdomu sužinoti, kas antroje vietoje? Koks sektorius ar kuri bendrovė išleidžia daugiausiai sporto rėmimui? Ir iš viso kokios vertės yra ta Lietuvos sporto rėmimo rinka?

Atvirai apie reklamos festivalius. Kalbiname P. Senūtą ir R. Ragaliauską 2007-10-18 00:12 parašė Nasa Interviu Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (0) | Nepatiko (0) Didžiausiame Pasaulyje Kanų reklamos festivalyje lietuviškoji žiniasklaidos planavimo ir pirkimo agentūra Trendmark Universal McCann laimėjo sidabrinį liūtą. Kiek anksčiau Not Perfect | Y&R nukirto lietuviškąjį “Adrenaliną”, Lowe Age latvių “Golden Hammer” susipakavo kūrybinei agentūrai prie veido nederantį apdovanojimą už kūrybiškumą sukurta DD

sukurta DD žiniasklaidoje ir taip nušluostė nosis media agentūroms. Tie patys McCann ir Milk parsivežė apdovanojimų iš Maskvos reklamos festivalio. Žiniasklaida, kuri iš esmės gyvena iš klientų pinigų (o juos suplanuoja tos pačios media agentūros), turėtų būti suinteresuota ir reklamos ir jos formos kūrybiškumu, kad jų pačių turinys būtų įdomesnis, tačiau verslo žiniasklaida gan mažai skyrė dėmesio Universal McCann laimėjimui, kaip ir kitų pasiekimams. Be keleto pranešimų internete, “Laisvalaikio” publikacijos ir pranešimų profesinėse informacijos kanaluose, nelabai kas ir buvo. Mes kalbame apie dėmesį iš verslo spaudos ir žinių. “Savi” sužino ir žino, o kas klientams ir dėl jų? Jei LNK anonsas laimi “Golden Drum” – liaupsina ir pati televizija ir suinteresuoti spausdintiniai šaltiniai, o verslo spauda apie verslo partnerių pasiekimus dažniausiai tyli. Bendrą tokią aplinką gadina ir pati laimėjusi agentūra “pasigiriamuoju” reklaminiu maketu “Verslo klasėje”. Jei pasaulyje kažkas ir užsako panašius maketus, tai juose sveikina kitus, bet ne save. Prisiminkime visus “Adrenalinus” – viena progų priminti apie kūrybiškumo reklamoje svarbą - į kitus pažiūrėti, save parodyti bei vertinti tame kontekste. Ar tam verslo žiniasklaida skirė pakankamai dėmesio? Maža žinutė “Verslo žiniose”, kad toks renginys vyko ir viskas. O ir patys "Adrenalino" organizatoriai? Ką jie padarė, kad pakelti renginio prestižą, o taip – ir pačių apdovanojimų vertę? Jie pažada, bet taip ir nesugeba interneto svetainėje sudėti dalyvių darbų prieš festivalį! "Adrenalino" interneto svetainė, paprastai, esti tikrai graži ir kūrybiška, bet užgožią patį festivalį. Darbai turėtų būti tinklalapio pagrindas, o turime tik grožį. Laimėtojų darbai pateikiami jau tik po festivalio, kuomet susidomėjimas įvykiu nuslūgsta. Kiek nuosaikesnės nuomonės yra šių metų kūrybiškiausi mūsų pašnekovai: Paulius Senūta, reklamos agentūros Not Perfect | Y&R direktorius ir Rolandas Ragaliauskas, žiniasklaidos planavimo ir pirkimo agentūros Universal McCann vadovas.

Paulius Senūta, Rolandas Ragaliauskas. Dienos Duona: Kokia nauda reklamos agentūrai būti apdovanotiems reklamos festivaliuose, be to, kad pasitenkinimą jaučia pati agentūra ir jos darbuotojai, bei visi kartu sudalyvauja bendrame vakarėlyje? sukurta DD

sukurta DD Paulius: Kaip bebūtų, reklamos festivalių apdovanojimai šiandien yra vienintelis egzistuojantis kūrybingumo vertinimo būdas. Kiek jis bebūtų netobulas, tačiau jis vienintelis. Kaip nekeista, galima pastebėti įdomią paralelę – apdovanojamos agentūros pasisako už, nelaiminčios apdovanojimų - agentūros prieš. Vieninteils dalykas skiriantis agentūrų nuostatas šiuo klausimu – ar agentūra laimi apdovanojimus. Panašiai ir su klientais – jie sako, kad jiems agentūrų apdovanojimai nesvarbu, tuo tarpu jiems kyla klausimai jei jų agenturos tų apdovanojimų nelaimi. Čia panašiai kaip su strateginėmis ir kūrybinėmis agentūromis. Strateginėmis agentūromis save vadina agentūros, kurios yra nekūrybiškos. Realybė tokia, kad visi šiuolaikiniame komunikacijų pasaulyje siekia verslo rezultatų – tik vieni tai daro kūrybiškiau t.y. efektyviau, o kiti - ne. Kol kas visi atlikti tyrimai šiuo klausimu randa ryšį tarp apdovanojimų (t.y. kūrybingumo) ir rezultatų. Taigi, jei agentūra apdovanojama, nepaisant visų pigių niurzgesių, ji stiprina savo reputaciją, o reklamos pasaulyje tai yra vienintelis dalykas į ką gali atsiremti reklamos agentūra. Rolandas: Festivaliai yra vienas iš bendravimo būdų su kolegomis, partneriais ir klientais, ir vien dėl to, yra geras stimulas ten dalyvauti. O jeigu dar ir gaunami apdovanojimai, tai padeda ir agentūros įvaizdžiui ir jos vardo žinomumui. Žinoma, materialiai mes neturime jokios naudos is tų laimėjimų be moralinio pasitenkinimo ir gražių prizų (beje, šių metų “Adrenalino” prizai buvo pagaminti labai nekokybiškai ir teko remontuoti). Daugumoje sporto sakų yra lygiai tas pats, bet dėl to žmonės nenustoja varžytis. Dienos Duona: Universal McCann laimėjo Kanų liūtą – tai kaip Oskaras kino pasaulyje. Ar nemanote, kad dėl mažo verslo žiniasklaidos dėmesio šiam įvykiui kalta pati reklamos industrija nesugebanti sudominti ir paaiškinti apdovanojimo reikšmę? Jei ne, kur priežastys? Paulius: Deja, sidabrinis Kanų liūtas media kategorijoje yra toli gražu ne Oskaras kino pasaulyje. Taip, Kanai yra pagrindiniai apdovanojimai reklamos pasaulyje. Tačiau skirtingai nuo Oskarų, kur yra 10+ apdovanojimų, Kanų liūtuose yra teikiami keli šimtai apdovanojimų. Universal McCann pasiekimas yra didis, bet tai toli gražu ne Grand Prix ar auksas. Ir kaip bebūtų, visuomet prestižiškiausiais apdovanojimais laikoma TV kategorija, ir toli gražu ne media. Tad ir laimejimas nėra lygus Oskarui. Nežiūrint į tai, reklamos festivaliai yra profesinai renginiai (nors jie kartais rengiami įspūdingai) ir jais domisi didžiąja dalimi profesine prasme susiję žmonės. Vykstant Kanų liūtų festivaliui net pats Kanų miestelis gyvena savo ritmu ir per daug jo nesureikšmina – tai konkrečios industrijos sventė. Tuo tarpu kinas yra skirtas plačiai visuomenei – tad ir susilaukia ženkliai stipresnio atgarsio. sukurta DD

sukurta DD Galų gale, mačiau nemažai spaudoje pastebejimų apie sį laimejimą, Universal McCann galėjo išspausti dar daugiau, bet manau išspaudė visai padoriai. Rolandas: Laimėję Kanų liūtą mes gavome tiek demesio iš įvairių žiniasklaidos kanalų, kiek nebūtumėm sulaukę per 10 gyvavimo metų. Nežinau kaip tai atrodė iš šalies, bet manau, kad dar nė vienais metais nebuvo rašoma tiek daug apie reklamos rinką ir agentūros pasiekimą, todėl to prizo reikšmę marketingo aplinkos žmonės tikrai suprato. Kitas dalykas – tikrai neturime institucijos, kuri deramai atstovautų reklamos rinkos dalyvių interesus, todėl kiekviena agentūra bando daryti, kaip jai pačiai išeina. Gerai, kad yra „best-marketing“, kurie bando sitą rinką išjudinti ir suklijuoti, nes iš reklamos agentūrų asociacijos jokios naudos nėra. Dėkojame Pauliui ir Rolandui. Lauksime dar daugiau įspūdingos kūrybos. Ar prisijaukintas Universal McCann liūtukas padės media agentūrai prisijaukinti švelnių klientų su dar jaukesniais jų biudžetais - pamatysime.

Kam tos išlaidos lojalumo kortelėms, jeigu klientai yra vis tiek nelojalūs? 2007-10-16 19:29 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (2) | Nepatiko (0)

Viename ankstesnių postų rašėme apie tai, kad nemažai Lietuvos įmonių nesugeba pasinaudoti lojalumo programų teikiama nauda. Tačiau yra dar ir kitas šio klausimo aspektas – žemas pačių klientų lojalumas. Apie tai, žinoma, jau buvo kalbėta ne kartą. 2005 metų pabaigoje “ACNielsen“ tyrė prekybos centrų lankytojų lojalumą ir nustatė, kad pirkėjams nėra svarbu kur pirkti. Svarbu tik pasiūlos gausa ir patogumas, o ne parduotuvės įvaizdis. Šių metų TNS „Conversion Model“ tyrimas apie lojalumą mobiliojo ryšio tiekėjams parodė priešingai – klientai nėra linkę išduoti (aišku, tai nemažai lemia ir faktas, kad su „post-paid“ nėra taip paprasta kaip nueiti į kitą parduotuvę). sukurta DD

sukurta DD Ir štai dar faktai iš užjūrio. CRM-daily.com skelbia JAV marketingo asociacijos IPA atliktą tyrimą, kuris parodė, kad tik 9 % lojalumo skatinimo kampanijų duoda naudos (būtų įdomu žinoti kas buvo kalbama tose kampanijose). Blogiausia, kad lojalumo kampanijos niekaip nepadaro esmų klientų lojalesniais, o tik pritraukia naujų nuolaidų ieškotojų. „Binet believes the potential of loyalty to generate huge profits is a myth propagated by management consultants, and for which there is little evidence. He points to research by marketing scientist Andrew Ehrenberg, which suggests loyalty does not differ significantly between brands within a category, and that trying to build a brand this way is futile.“ Tyrimo autoriai teigia, kad kompanijos turi tik trumpalaikės naudos, nes ilguoju laikotarpiu tai vis tiek nepadidina rinkos dalies ir pelningumo. O išlaidų visam tam tikrai nemažai. Ar taip yra ir Lietuvoje? Sunku pasakyti. Didieji prekybos, degalinių tinklai, žinoma, savo patirtimi nesidalina. Tačiau sprendžiant pagal dažno piniginę, kurioje yra kelių tinklų kortelės, daug kam nėra ypač svarbu kur eiti. Pavasarį ir vasarą vykusi „Rimi“ akcija, kurios metu galėjai įsigyti lėkščių rinkinį, daugiau pirkėjų priviliojo tik tol, kol ji vyko. Matyt todėl rudenį „Rimi“ ir vėl daro tą patį. Sprendimas? „It is a waste of time rewarding customers with discounts on products they willingly pay full price for, he argues; instead, marketers should be trying to boost sales and margins, using incentives to cross-sell and up-sell more profitable products and services.“

Kitaip tariant, geriau kortelės turėtojus ne įtikinti pigiau nusipirkti lietuviškų bulvikių, o pasiūlyti nusipirkti kelis skirtingus produktus: perki skumbrės, va tada su nuolaida gauk ir „Mennen“ dezodorantą.

Kaip sekasi MTV Lietuvoje? 2007-10-16 08:56 parašė bretonas Komentaras Rašyti naują Komentarų: 7 Patiko (0) | Nepatiko (0) Prieš metus startavusi MTV turėjo padaryti didžiulį perversmą ne tik Lietuvos televizijos rinkoje, tačiau ir žmonių sąmonėse. Apie tai buvo daug rašoma, kalbama, šnekama, tačiau neatrodo, kad viskas yra taip kaip planuota.

sukurta DD

sukurta DD Panagrinėsiu pirmąjį aspektą, t.y. perversmas Lietuvos televizijos rinkoje. Pažiūrėkime į tokius rodiklius, kaip GRP, Reach ir Share. Žinoma, galima sakyti, kad MTV yra nišinis kanalas ir parduodamas ne tik GRP, bet ir turinys. Tačiau atleiskite man, bet vis dėl to TV rinkos pagrindinė valiuta yra GRP, o kiti rodikliai dažniausiai padeda susigaudyti situacijoje. Lentelėje pateikti 2007 m. rugsėjo mėn. bendros auditorijos ir pagrindinės MTV (18 – 30 metų amžiaus) palyginimai. Ta i g a n ė t i n a i n o r m a l i situacija visiems rinkos dalyviams, bet panašu, kad patiems MTV darbuotojams tai atrodo nenormalu, nes žiūri jų draugai, pažįstami, o tuo pačiu ir kiti turėtų žiūrėti. O pagal TNS Gallup skaičius kiti nelabai žiūri, nes ne visi turi kabelinę televiziją, be kita ko nepamirškime, kad kaime gyvena 33 proc. gyventojų, kurie kabelinės televizijos neturi ir reiškia, kad jie net negali žiūrėti šios puikiosios bei įdomiosios televizijos. MTV nepasidavė ir bandė alternatyvius tyrimo metodus žiūrimumui paskaičiuoti. Teko girdėti, jog buvo naudojamas Omnibusas, kurio imtis paprastai siekia 1000 respondentų, bet tai nėra nuolatinis žiūrėjimo fiksavimas, o tik atsakymas apklausos atlikimo momentu. Beje, net teko matyti internetinės apklausos rezultatus, tačiau jau čia apie duomenų reprezentatyvumą net neverta šnekėti, kai tik apie trečdalis gyventojų naudojasi internetu. Alternatyvių tyrimų rezultatai buvo palankesni, tačiau TNS Gallup skaičiai, kurie reprezentuoja Lietuvos gyventojus, rodė ką kitą. Galų gale MTV Baltics nusibodo tokia kova ir nuo 2008 metų pradžios MTV Latvija (MTV Latvijoje turi mažiausius reitingus iš visų Baltijos šalių), anot M. Veselio blogo, traukiasi iš TV metrų sistemos. Apie tai plačiau galima paskaityti „Verslo žiniose“. Ir galvos, ar nepadaryti to pačio Lietuvoje bei Estijoje. Tik man kyla klausimas, o kas toliau? Kaip pardavinėsite savo laiką? Juk TNS Gallup ir toliau stebės MTV kanalą. Sutinku, kad tie reitingai maži, tačiau tai yra toji valiuta, kuria atsiskaitome, o toliau tas skaičius juk gali augti. Ar čia pasireiškia lietuviško verslo sindromas, visko dabar ir staigiai? Nieko baisaus nebūtų dėl to mažo GRP, vis tik kanalas Lietuvoje tik metai, bet pasižiūrėjus į kainą pagalvoji, ar ne per brangu? Žemiau esančioje lentelėje matyti visų kanalų sukurta DD

sukurta DD gross CPT (angl. cost per thousand – kaina vienam tūkstančiui žiūrovų pasiekti) rodiklis. Palyginimui paimtos tik brangiausios kanalų laiko zonos. Nepaisant didelės MTV kainos, šis kanalas sugeba pardavinėti ir kaip matome, tarp visų Lietuvos TV kanalų per devynis šių metų mėnesius atrodo visai neprastai.

Pabaigai norėčiau pažymėti, kad visgi GRP televizijos rinkoje yra karalius, bet ar pati televizija vis dar karalius fragmentuojančioje žiniasklaidos rinkoje?

Naujiena apie šviežią portalą ir fantazijos BLOGų globalizacijos tema 2007-10-15 23:40 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (1) | Nepatiko (0)

sukurta DD

sukurta DD Šiandien gavome pranešimą “apie greitai startuosiantį naują internetinį portalą - www.elt.lt. Portale bus skelbiami Lietuvos ir užsienio interneto dienoraščiuose (blog'uose) pasirodantys įrašai. www.elt.lt sieks stiprinti interneto dienoraščius rašančiųjų bendruomenę, didinti jų autorių įžvalgų, minčių ir idėjų sklaidą.” www.elt.lt galite atakuoti jau šiandien – jis veikia, o štai mūsų galvose šmėstelėjo kita mintis: o kas jei BLOGus paveiktų globalizacija? T.y. panašios tematikos BLOGai susijungtų į vieną? Jiems susijungus sumuotųsi rašytojų skaičius bei prasiplėstų ir pagerėtų turinys. Juk iš dalies nezinau.lt sėkmės priežastis yra didelis kontributorių skaičius. Sakykim, sujungtume mūsų erdvės BLOGus: dabar skaitote Dienos Duoną, vėliau (arba jau skaitėte) - Žudyk reklamą, pridėkime įdomiają Dievų Žiniasklaidą, gerąjį efkom, o jei dar integruoti Best-Marketing... Gal tai ateitis? TV reklama mažina pirkėjų jautrumą kainos pokyčiams 2007-10-15 17:12 parašė bretonas DD zinios Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Turbūt kiekvienas esame girdėję apie kylančias maisto produktų kainas. Apie tai šneka ir paprasti žmonės, ir valstybės vadovai. Kalbėti apie kylančias kainas priversti ir maisto produktų gamintojai, bet gal jiems to netektų daryti, jei būtų žinoję apie JAV atliktą tyrimą. Štai ką rašo AdAge: "TV ads really do reduce sensitivity to price differences, particularly when consumers are frequent buyers in a category, according to new research from the Apollo pilot project, which is tracking consumers' media and shopping habits. The study by Apollo, which combines media-exposure data collected from consumers using Arbitron's Portable People Meters with purchase data culled from Nielsen Co.'s ACNielsen Homescan consumer panel, found exposure to TV ads decreases consumers' tendency to react to price changes.

sukurta DD

sukurta DD The study, involving an unnamed "Brand X," broke consumers down into heavy, medium and light category purchasers, finding that heavy purchasers were most likely to have their price sensitivity reduced by exposure to TV ads." Žinoma, tai turbūt ne išeitis, bet gana įdomus tyrimas, kuris priverčia susimąstyti. Beje, o tai kiek gi kainuoja “Colgate” dantų pasta? Ar ji brango pastaruoju metu? Nepastebėjau. Nuo ko prasideda viešieji ryšiai 2007-10-12 12:39 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kai kada ir nuo paprasčiausio elektroninio pašto BNS pranešime. Turime keletą provokuojančių klausimų UAB "Fast foods", kurie Lietuvoje atstovauja KFC ir "Pizza Hut", bet nėra galimybių paklausti. Internetinės svetainės irgi nėra. O telefonu juk neskambinsi. Klaidų nedaro tik tas, kuris nieko nedaro. 1 dalis. 2007-10-11 21:47 parašė Christian Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) Penktadienio įrašas apie spaudos reklamą, kurį išėmėme, buvo mums proga išmokti dvi pamokas. Pirma, internetas yra vieša vieta, o viešoje vietoje tariamus žodžius reikia rinktis atsakingiau. Antra, komunikacija yra komplikuotas reikalas, todėl tai, kas tavo galvoje, nebūtinai akivaizdu ir pašnekovui. Šimtą kartų skaitytos ir mokymuose girdėtos tiesos, bet... Žemiau yra dalis originalaus posto apie spaudos reklamą. Tik pabaiga yra kita, kad būtų aišku ką iš tikrųjų norėjome pasakyti. Kūrybininkai neretai mėgsta pabrėžti, kad reklama turi išsiskirti. Su tuo ginčytis neketiname. Tačiau šiandien prieš patvirtinant reklamos agentūros sukurtą maketą, marketingo žmonėms (ir maketą atsiuntusiems kūrėjams) siūlome susipažinti su ištrauka iš pranešimo, „GfK Starch Communications“ direktoriaus praėjusią savaitę daryto JAV marketingo asociacijos susirinkime. „Starch Communications“ yra garbinga tyrimų kompanija, daugiausiai pagarsėjusi spaudos tyrimų sferoje. sukurta DD

sukurta DD Štai kelios pardavimų vertos mintys: „Keep it simple, entice readers to delve into body copy with a compelling benefit, don't play "guess this product," and don't distract Internet users with lots of what Shakespeare called "sound and fury signifying nothing." [...] „When readers read copy they are likely to take action, and that's the engagement issue," he says, adding that those who delve into ad copy are also people who are favorably inclined toward a brand, or who just bought the brand's product and are reading the ad for confirmation of their decision.“ „Get a powerful image with a single focal point using colors like blue, green, gold and yellow and red; emphasize product benefits; don't be afraid of body copy. "If you are in the right publication where people are receptive, they will read it. It's not all about the medium, but the individual creative differences" that define an ad's success or failure.“ Tai buvo tik kelios citatos. Dar vienas įdomus faktas yra tai, kad dauguma JAV parduodančių reklamų gal ir nebuvo įdomios bei labai kūrybiškos, bet jos įtikino. Tad apibendrinant, ne absoliutus kūrybiškumas yra svarbiausia. Kad ir ką bekalbėtume, bet reklamos tikslas yra pardavinėti (t.y. informuoti ir sukelti norą įsigyti), o ne šiaip pristatyti produktą ar paslaugą. Tai yra investicija, kuri turi atnešti pelną. O marketingo skyriaus – su kuo mažesniais pinigais padaryti kuo daugiau pardavimų. Toliau viskas priklauso nuo verslo specifikos ir terminų interpretacijos. Paimkime FMCG. Iš karto sakau - nekalbėsiu apie nuolaidų akcijų reklamą. Ar „Coca-cola“ reklama pagal „Grand theft auto“ yra įvaizdinė ar „pardaviminė“ (produktinė)? Aš tai vadinu „pardavimine“, nes parduoda džiaugsmą, kurį tu jauti gerdamas „Cola“. „Kalnapilis“, sakydamas, kad laikas keistis, parduoda galimybę išsiskirti iš minios. Pardavimas vyksta per emociją, bet tai vis tiek yra pardavimas. O mano mieliausi šampūnai ir veido kremai apskritai neišgyventų be „hard sell“ apie savo privalumus. Įvaizdis formuojasi kaip dalis viso komplekso, bet jis nėra savitikslis. Todėl ir sakome: svarbiausia yra pardavimas (konkretus pasiūlymas pirkėjui), o ne įvaizdis. Jis tik tarnauja pardavimams. Įvaizdis susiformuoja per ir po pardavimo. Reklama gali nelaimėti prizų „Adrenaline“, bet jeigu ji atlieka savo funkciją – ji yra gera. sukurta DD

sukurta DD Galbūt yra išimčių, bet dauguma sėkmingų FMCG produktų eina per konkretų pardavimą (pasiūlymą, žinią pirkėjui), per emocines arba racionalias naudas. Kitą kartą – apie paslaugų sektorių ir pora radikalių pastabų. Auksinės „Unilever“ marketingo idėjos „Selitai“, „Libellai“ ir „Švenčionėlių vaisvandeniams“ 2007-10-11 21:36 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) Mus pasiekė įdomi žinia apie tai, kad FMCG gigantas pasidarė mokslinę studiją, kurią, žinoma, netruks panaudoti savo produktų reklamai. Spėjame, kad tai gali būti ir „Lipton Ice Tea“. Ką tik „American Journal of Clinical Nutrition“ paskelbtame straipsnyje rašoma: „The study group received a daily drink with either a mix of micronutrients (iron, zinc, folate and vitamins A, B-6, B-12 and C) or with omega-3 fish-oils (DHA and EPA), or with both added, and the placebo group received the drink with nothing added. „[...] supplementing nutrients in schoolchildren can positively affect their cognitive development, and possibly academic performance, even if they already have a nutritious diet.“ Kol Unilver nesusizgribo savo gėrimus vaikams atsivežti į Lietuvą (greitai tai, matyt, ir neatsitiks), mūsų šalies gamintojai jau gali pradėti kurti bei reklamuoti. Gėrimas, kuris pirmas sugebės įtikinti, kad yra toks naudingas, negali nepasisekti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tik šypsosis atlaidžiai.

E-sprendimų guru ir web reklamos lyderis apie Lietuvos žiniasklaidą 2007-10-10 21:54 parašė Nasa Interviu Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (2) | Nepatiko (0) sukurta DD

sukurta DD Kompanijos Europoje ir JAV vis daugiau pinigų išleidžia komunikacijai internete ir vis mažiau televizijoje, o radijo išlaidas jau aplenkė. Taip vyksta dėl televizijų reitingų kritimo ir interneto augimo – keičiasi žiniasklaidos vartojimas. Šiame kontekste auga nauja „kompiuterinė“ ir „telefoninė karta“. Apie tai keletas Dienos Duonos klausimų web dizaino ir e-sprendimų kompanijos GAUMINA direktoriui Dariui Bagdžiūnui ir interneto reklamos pardavėjo ADNET verslo plėtros vadovui Deividui Talijūnui. Dėkojame Dariui ir Deividui už labai įdomias mintis.

Darius Bagdžiūnas, GAUMINA direktorius vadovas

Deividas Talijūnas, ADNET verslo plėtros

1. Kaip galėtumėte apibūdinti Lietuvos/pabaltijo žiniasklaidos struktūrą/modelį po 5-10 metų? Darius Bagdžiūnas: Pokyčiai Lietuvos ir Pabaltijo žiniasklaidoje – tai tik JAV ir Vakarų Europos tendencijų atspindys. Tendencijos akivaizdžios: spauda – žemyn, TV – žemyn, "web‘as“ – į viršų. Pernai išlaidos interneto reklamai D. Britanijoje viršijo išlaidas nacionaliniams dienraščiams. "Gartner“ rašo, jog po trijų metų vien JAV turės 48 milijonus interneto TV žiūrovų. ,"Interactive Advertising Bureau” ir "Price Waterhouse Coopers“ duomenimis, po tų pačių trijų metų D. Britanijos išlaidos interneto reklamai viršys išlaidas reklamai televizijoje. "Media Feodalizmą” keičia "Media Youcracy“. Turinį kuria ir sąlygas diktuoja vartotojas (sužinoti plačiau, verta pažiūrėti goViral vadovo Jimmy Maymann paskaitą šiųmetiniuose "Kanų Liūtuose“). Jei anksčiau norint pasiekti didžiąją dalį savo pirkėjų pakako nuvežti savo reklamą "Panoramos“ transliuotojams, šiandien vieno mygtuko paspaudimu jūsų vartotojas žinias gali rasti BBC Online, delfi.lt, digg.com, "Žvaigždžių karų“ personažo Chewy bloge, išgirsti iš draugo "My Space“ arba jau pusę metų gyventi iš naujienų rašymo socialinių naujienų portalui newsvine.com. "Youtube“ per du metus pasiekė tai, kam MTV prireikė poros dešimtmečių. Todėl po 5-10 metų: • Internetas susijungs su TV. Tokie pavyzdžiai, kaip BBC sukurtas interneto TV kanalas iš laikraščių antraščių virs kasdienybe. • Išplis nišiniai, personalizuoti kanalai – specializuoti naujienų, gandų ar serialų portalai, atskiros sekcijos jau egzistuojančiuose tinklapiuose ar TV programose sukurta DD

sukurta DD (pasiekiami ne tik jūsų distanciniu pultu, bet ir mobiliuoju telefonu). Internete vartotojas turi didžiausią galimybę rinktis, ir renkasi tai, kas įdomu jam. • Žiniasklaidą bus galima pasiekti ,,visais būdais“, pirmiausia – mobiliuoju telefonu. Prieš gerą mėnesį "iPhone‘as” atpigo nuo 499-599 iki 200 JAV dolerių. Kompiuteris, mobilusis telefonas, paprastas arba išmanusis ar šaldytuvas su internetu(!) – tai tik kanalai, iš kurių žiniasklaidos puslapiai turės atrodyti ir veikti puikiai. • Turinys kuriamas tiek žurnalistų, tiek vartotojų. Socialinių naujienų portalas newsvine.com šiandien sulaukė populiarumo leisdamas "Associated Press” naujienoms konkuruoti su parašomomis vartotojų (titulinis dėliojasi tik pagal balsų skaičių.) Apie tą patį galės rašyti ir profesionalas, ir studentas, ir namų šeimininkė. Didės objektyvumas. Redaktoriaus paliepimas susikaus su liaudies balsu. Turbūt, dažniausiai girdimas pavyzdys, kalbant apie šiandienos medijas - "radijas neišnyko pasirodžius televizijai“. Žinoma, televizija ir spauda neišnyks, tačiau gali įgauti naujų bruožų. Pavyzdžiui, spauda taps interaktyvi ir personalizuota per el. popierių. Deivida Talijūnas: Galėčiau atsakyti klausimu į klausimą – o kaip po dešimties metų atrodys patys žiniasklaidos kanalai? O dabar pabūsiu futurologu ir pabandysiu pats į savo klausimą atsakyti. Manau, kad tokios senoviškos žiniasklaidos priemonės: spauda, radijas iš esmės nesikeis, tik mažės jų užimama rinkos dalis. Lauko reklama pavirs kažkokiais vaizdo ekranais, bet dėl to vargiai ar padidės jų rinkos dalis. O štai kas atsitiks su televizija ir internetu sunku pasakyti. Aišku viena – mes nebeturėsime tokios televizijos, kokią turime dabar. Mes turėsime kažkokios rūšies televiziją „pagal pareikalavimą” ir galėsime rinktis ar žiūrėti programas su reklama ar mokėti pinigus ir nematyti reklamos, ar įsirašyti programas ir iškirpti reklamas. O įdomiausias klausimas yra tas, kad neaišku per ką mes tą televiziją žiūrėsime – per didelį ekraną ant sienos ar per vidutinio dydžio ekraną, kurį išsitrauksime iš kišenės ar tašės, o gal vaizdas bus tiesiog projektuojamas akinių stikle? Kas tai bus televizija pasiekianti mus kompiuteriniais tinklais (internetu) ar internetinė televizija? Kokia bus reklama – 30 sek. videoklipas, pertraukiantis laidą, kontekstinė reklama (tekstas, baneris) ekrano krašte, kuri rodo reklamas atitinkančias rodomam vaizdui ar žiūrovo elgsenai. O gal tai bus tokia reklama, kad žiūrėdamas Džeimsą Bondą galėsi sustabdyti vaizdą, paspausti pelytę ant agento 007 laikrodžio ir pasižiūrėti kiek Omega kainuoja artimiausioje parduotuvėje? Kas tai bus reklama per televiziją ar reklama internete? Gal ir nusifantazavau, bet interneto ir televizijos liejimasis neišvengiamas, pirmuosius ženklus jau labai aiškiai matome ir Lietuvoje. Taigi, reklama neišvengiamai persikraustys į šitą naują ir interaktyvią erdvę ir turės prisitaikyti prie naujų sąlygų. 2. Kokia Jūsų verslo vizija besikeičiančiame žiniasklaidos kontekste? Darius: Naujos technologijos, nauji įrankiai ar kūrybinės mados. Itin sparčiai į ES plėsis ,,Gauminos“ tinklas. Nesikeis du dalykai: sukurta DD

sukurta DD 1. Aukščiausia kokybė. 2. Orientacija į efektyvumą ir konkretaus verslo rezultato matavimą. Ir toliau padėsime agentūroms ir klientams išnaudoti virtualios erdvės galimybes. Deividas: Kaip ir pastaruosius keletą metų, stengsimės eiti viso šito proceso priešakyje. Įtakosime pokyčius ir bandysime rasti savo vietą toje naujoje erdvėje. Kuo toliau tuo didesnį vaidmenį reklamos planavime, paskirstyme, efektyvumo apskaičiavime vaidins įvairūs technologiniai dalykai. Stengsimės turėti geriausius sprendimus, geriausius darbuotojus ir teikti pačias geriausias paslaugas savo klientams. 3. JAV pasirodo nuomonių, kad reklamos agentūros turi susirūpinti, nes „interaktyvios“ bendrovės tampa vis reikšmingesnės ir atims (jau atima) dalį verslo iš tradicinių reklamos agentūrų. Kokie iššūkiai laukia interaktyvius sprendimus teikiančių kompanijų ir kuo jos taps ateityje? Darius: Dot.com2 laikais, dolerių lietumi drebinančiais Vakarus, pasigirsta nuomonių (kurios yra pagrindžiamos tyrimais), kad žmogus nebenori į internetą! Jis nori, pavyzdžiui, į gamtą. O gal gamta irgi virtualus pasaulis? Atsakymas į šį klausimą ir viskas, kas bus po to, yra didžiausias iššūkis kiekvienos interaktyvios kompanijos psichikai. Deividas: Dauguma JAV ar tarptautinių reklamos agentūrų tai jau suprato ir bando prisitaikyti kurdamos savo interaktyvios rinkodaros padalinius arba įsigydamos internetinės reklamos kompanijas. Ten jau senai suprato, kad tai visiškai atskira ir labai kitokia veiklos sritis ir tuo turi užsiimti profesionalai. Labai lėtai, bet panašių procesų užuomazgos matosi ir Lietuvoje. Problema tame, kad mes čia beveik neturime šios srities specialistų, nėra jiems iš ko mokytis. O augant internetinės reklamos rinkai čia dirbančioms specializuotoms kompanijoms atsiveria labai gražios perspektyvos. Mūsų paslaugų reikės vis daugiau ir daugiau. Mes puikiai suprantame, kad šioje srityje konkurencija augs labai greitai, bet, mano galva, rinkos augimas bus dar spartesnis. Daugiau nuomonių ir plačiau apie komunikacijos aplinką keičiantį internetą konferencijoje WAZZAP?, interneto rinkodaros sesijoje spalio 25 d.

Pasaulio pabaiga 2: „Procter & Gamble“ išmetė marketingo knygas 2007-10-09 21:08 parašė Christian DD zinios sukurta DD

sukurta DD Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Relaunchindami „Dawn“ skystį skalbimui, „Procter & Gamble“ vadybininkai nutarė pamėginti vieną ir tą patį brandą iš karto pritaikyti trims kainų segmentams. „The premium tier (so called because SKUs are premium priced) features Dawn Direct Foam and Dawn Simple Pleasures. The plus line includes Dawn Plus Odor Eraser, Dawn Plus Oxi and three scents of Dawn Plus Power Scrubbers. The base tier includes the original blue scent as well as anti-bacterial formulas, both in Ultra Concentrated and nonUltra SKUs.“ Brando architektūros klasika teigia, kad premium ir value produktai turi būti skirtingi brandai, nes value temps premium produktą žemyn: kam mokėti brangiau, jeigu ir pigi produkto versija turi tuos pačius emocinius privalumus, o funkciniai skiriasi nedaug? Todėl FMCG pasaulyje daug kas (nors ir ne visi) taip ir elgiasi: Bonux vs. Ariel, Delma vs. Rama, Garnier vs. L‘Oreal. P&G visada šių principų laikėsi nuosekliausiai. Aišku, J. Troutas abejoja, kad „Procter & Gamble“ pasiseks. Tačiau nebandysi – nežinosi. Ir jeigu jau P&G traukiasi nuo klasikinių principų, ko tada vertos visos brendingo teorijos, Ph. Kotlerio paskaitos ir visi Lietuvoje esantys rinkodaros konsultantai? Kam kankintis dėliojant produktų portfelį? Daryk kaip išmanai? Bet kokiu atveju būtų įdomu po poros metų sužinoti kaip gyvena „Dawn“. Jeigu pasiseks, tada ir mes galėsime D. Aakerio knygas mesti į unitazą. Jeigu ne – bučiuosime profesoriaus nuotrauką. Darvino dėsniai žiniasklaidos rinkoje: p. G. Vainauskas maumoja „5 Kanalą“ 2007-10-09 08:08 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (3) | Nepatiko (0) Tik labai keista, kad lrytas.lt iki pat pirmadienio vakaro dar neskubėjo džiaugtis žinia, jog motininė bendrovė nusipirko net 51 % „5 Kanalo“ akcijų. Berods, daugiausiai tai rūpėjo tik Delfi.lt, „Verslo Žinioms“ ir DievuZiniasklaida.lt.

sukurta DD

sukurta DD „Verslo Žinios“ rašo, kad šalių susitarimu televizijos finansiniai rodikliai neskelbiami, sandorio suma taip pat. Tačiau nelabai kas ir yra: TNS duomenimis, per 2007 metų 1mąjį pusmetį televizija iš reklamos teuždirbo apie 3.5 milijono litų iki nuolaidų, per 2006 metus – apie 7 milijonus. Atmetus labai tikėtiną 50 % nuolaidą reklamai, „5 Kanalas“ nuo pat pradžios dirbo į visišką minusą. Todėl suprantamas „Rubikon“ noras atsikratyti šio asseto. Turinio kūrimas nėra lengvas darbas. Dar blogiau, kad tam reikia ne tik idėjų, bet ir pinigų. „5 Kanalas“ pastaruoju metu mėgino išvažiuoti BBC ir rusiškomis laidomis, bet tinklelis buvo klaikiai nesubalansuotas. Tą patį galvojo ir žiūrovai – vidutinė dienos auditorija pavasarį siekė tik 11.1 % (palyginimui TV3 – 51.5 %, Tango – 14.7 %). Ir kaip galėjo būti kitaip, jeigu „Rubicon group“, kaip ir „Achema“, įsitikinę, kad žmonės žiūri bet ką. Kėdėje lieka p. Linas Ryškus, bet ko gero, tai tik laiko klausimas, kada p. E. Jakilaitis atsidurs jeigu ne vadovo vietoje, tai bent jau tarp kanalo ideologų – jis turi patirties televizijoje. Be to, mūsų draugai pasakoja, kad jis yra gerai įvaldęs ir kovos po saule didelėse kompanijose techniką. Senokai sklandę gandai, kad vieną gražią dieną „Lietuvos Ryto televizija“ iš TV3 išsikraustys kažkur kitur, pagaliau išsipildys. Ši komanda turi nemažai patirties, todėl kurti naują kokybišką televizijos turinį nebus sunku. Be to, netrukus turėtume ir išgirsti, kad televizija plečiasi į naujus miestus. Kam „Lietuvos Rytui“ vien tik Vilniaus regionas? Kadangi „5 Kanalas“ nuo 2006 metų transliuojamas ir palydovu, tai atveria nemažas ekspansijos galimybes. Ir galų gale naujasis media holdingas gal įves JAV visiems įprastus paketinius reklamos laiko ir ploto pardavimus? Perki laiką TV, gauni geresnę nuolaidą laikraštyje ir dar bonusą „Ekstroje“. Kodėl to dar nedaro „Balto media“ – man iki šiol mįslė.

„Hermis Capital“ uždarys ir „Vilniaus Dieną“? 2007-10-08 21:10 parašė Christian DD zinios Rašyti naują sukurta DD

sukurta DD Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) Prieš savaitę Lietuvoje pradėjo skrieti pranešimai apie „Hermio“ ambicijas. Uždarę žurnalą „Panorama“ kaip nepelningą verslą, jie ėmėsi plano įsibrauti į Vilniaus rinką su „Vilniaus Diena“. Čia, kaip žinia, tvirtai sėdi „15 minučių“, „Lietuvos Rytas“, „Respublika“, „Vakaro Žinios“ ir kiti. Barbarosos planas pradedamas vykdyti spalio 22. Tą dieną pasirodys pirmasis dienraščio numeris. Bet jeigu „Hermis Capital“ bus tokie nekantrūs kaip ir su žurnalu, ar nebus taip, kad laikraštį teks uždaryti taip pat greitai? Investuotojas aiškina, kad tik birželį pradėta su „Kauno Diena“ platinti „Panorama“ buvo neperspektyvi, nes tektų konkuruoti su „Veidu“ ir „Ekstra“. „Panoramą“ vasarą skaitė 1.5% Lietuvos gyventojų, o „Veidą“ - 5.1 %. Bet ar ne pernelyg trumpas laikotarpis investicijai atsipirkti? Štai „Lietuvos Žinios“ kiek metų kankinasi, ir nieko. O čia viso labo buvo keli mėnesiai be jokios reklamos kampanijos, be PR, be intensyvaus reklamos pardavėjų darbo su media agentūromis bei potencialiais užsakovais tiesiogiai. Panašiai klostosi scenarijus ir dabar. Irgi nėra jokios reklamos (nors, tiesa, žadama). Jokio buzzo. Kodėl vilniečiai turėtų jį pirkti? Kuo jis bus įdomesnis nei kiti? „Panorama“ teturėjo du konkurentus, o „Vilniaus Dienai“ teks susidurti su kur kas didesne jų grupe. Ir pabaigai – sąmokslo teorija. O gal „Hermis“ ruošiasi Lietuvoje leisti „The Economist?“ Juk išleis metinį šio žurnalo leidinį. Gal tai – didelio ir gražaus jausmo, vadinamo meile, pradžia? Kai nuomonės tyrimas – pinigų išmetimas. 2007-10-08 09:26 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (0) | Nepatiko (0) Vienas legendinis komunikacijos strategas teigia, kad kompanijos, atlikdamos vartotojų apklausas išmeta pinigus, nes dažnu atveju dar prieš apklausą nujauti koks bus rezultatas. Nejau dirbdami ne vienerius ir net ne kelis metus savo kompanijoje nenumanote ką apie jus ar jūsų produktą mano vartotojai ar klientai? Kokios galimos žmonių asociacijos? Jei kilo abejonių, gal tada paklausti aplinkinių? Buvo populiari nuomonė, kad nevalia klausti savo sekretorės apie produktą, paslaugą ar reklamos maketą, nes ji nėra vartotojas. Kodel gi ne? Jei ji atitinka mano tikslinei audtorijai sukurta DD

sukurta DD keliamus minimalius reikalavimus, gal net būtina paklausti ką ji mano? Tris metus mūsų biure dirbanti sekretorė bus atviresnė su manimi ar su p. Rūta Vilniuje, Raugyklos gatvės veidrodiniame kambariuke? Ar būtinai reikia atlikti kai kuriuos tyrimus, kad išsiaiškinti visiems žinomas tiesas? Kartais sakoma – reikia pasitikrinti, užsitikrinti, kad tikrai taip, o ne kitaip. Kam kiltų klausimas su kuo asocijuojasi Prancūzija? Ar neaišku, kad tyrimo ataskaitoje bus parašyta: mada, kvepalai, vynas, sūris? Kam kiltų klausimas, kad “Švyturys”, tai - tradicijos, paveldas, Klaipėda, jūra? Štai vienas tokių naujų pavyzdžių: “Tyrimo metu paaiškėjo, kad Neringos keliamos asociacijos visose apklaustose grupėse yra panašios. Daugeliui miestas neatsiejamas nuo gamtos ir poilsio, taip pat ir nuo istorijos, legendų apie Neringą.” “Ekspertai pabrėžė nepakankamą informacijos apie Neringą sklaidą užsienio šalyse, o kaip galimus konkurentus nurodė ne tik artimiausių kaimynių, bet ir Viduržemio jūros kurortus.” “Nuomonės tyrimas atliktas įgyvendinant Neringos miesto įvaizdžio formavimo projektą. Jį vykdo viešųjų ryšių agentūros „PR Service/ Edelman Affiliate“ ir konsultacijų bendrovės „NPR“ konsorciumas. Nuomonės tyrimą atliko bendrovė „RAIT“.” Oho, kokie atradimai! Mes suprantame, kad konkursas buvo privalomas, pinigus išleisti reikia, o konkurso laimėtojams juos pasiimti, bet ar šiuo atveju nevertėjo pastangas nukreipti naudingesne linkme? Tarkim, pagalvoti, kodėl Neringa niekada nebus konkurentas Viduržemio jūros kurortams? Ar teko juose būti, kad iš vis kyla mintis lyginti? Ar labai jau taip Neringai reikalingi užsienio turistai? Kur juos apgyvendinsime, jei statybos beveik uždraustos? P. Linas Kontrimas pranešime mini jaunimo išlaikymą Neringoje, ar tik ne per drąsu? Dėl tų pačių infrastruktūrinių ribojimų jaunimas bus mažai linkęs likti, juoba, kai Klaipėda greta. Reklama praranda savo sex appeal 2007-10-07 14:18 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (0) | Nepatiko (0) sukurta DD

sukurta DD Tingiai sekmadienio popietei reikia neįpareigojančio skaitalo. Tokius kriterijus atitinka "The New York Observer" paskelbtas straipsnis apie tai, kad JAV reklama pastaruoju metu savo žavesiu, seksualumu, etc. nusileidžia PR (kad ir kiek šis žodis nepatiktų p. D. Lialytei). Jaunimas, kuris nori įvykių centre, dabar jau nebesirenka kopiraiterio karjeros, o siunčia CV į kokius "Weber-Shandwick". "The glory days of advertising just aren’t around anymore,” sighed a 28-year-old copywriter at a large agency. “The multimillion dollar account and cocaine in the boardrooms are fewer and farther between. And now, you can’t ethically have an expense account and take clients on crazy vacation shoots.” Tant pis, mon chou! “It’s not to say it’s without its perks or glamour, but the persona of the power suit is playing for much lower stakes now, and the unchecked excess of that whole industry is such that it’s much more regulated than it used to be." [...] "When I first started, it was pretty decadent—people working drunk and everything—but it’s definitely lessened over the years. The whole decadence thing in advertising is kind of looked down upon,” said Mark Duffy, a copywriter who’s been in the business for nearly 20 years and writes the Copyranter blog." Lietuvoje situacija, ko gero, panaši. Po R. Pakso prezidento kampanijos visi tik ir kalbėjo apie naują stebuklus darantį komunikacijos būdą. Ir juk PRščikai sėdi meetinguose su valdybos nariais, o reklamos žmones kankina žalios marketingo mergaitės. Rekomenduojame.

Moteris lietuviškoje reklamoje 2007-10-07 13:33 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Visiškai atsitiktinai užklydę į Lygių galimybių plėtros centrą, radome tekstą apie moteris lietuviškose reklamose. Kelios įdomesnės citatos: "[...] merginos, moterys tarsi nėra nei engiamos, išnaudojamos, jos nėra marginalizuotos “paribių” gyventojos be balso teisės. Bet iš tiesų tokio pobūdžio užmaskuoti neva tai neutralūs vaizdinia yra patys pavojingiausi, nes jų poveikis slaptas – iš pirmo žvilgsnio neutralus, nekenksmingas ir nežeminantis kaip Krekenavos agrofirmos reklama “Kai norisi mėsos”, tačiau faktiškai jos įtvirtina visuomenėje dominuojančius moters stereotipus kaip sukurta DD

sukurta DD nereikšmingo sociumo nario turinčio tik dekoratyvinę funkciją. Dominuoja estetinis žvilgsnis į moterį, o tai suponuoja požiūrį į ją kaip į gėrėjimosi objektą, kuriuo žavimasi dėl tam tikrų jo ypatybių, o ne kaip į [aktyvų] subjektą.". Arba: "Todėl gana keista, kad Lietuvoje moters vaizdinys pateikiamas gana vienodai ir nureikšminamas – ji pasirodo tik kaip vizualinis objektas, kuris nėra socialiai reikšmingas. Jis galėtų būti įvairesnis ir subtilesnis netgi turint galvoje, kad pateikiami situacija yra dirbtinė: pirma kuriamas noras ar problema, o po to tai patenkinama pasitelkus vartojimą". Vienpusiškas tekstas, bet užtat visiškai atitinkantis užsakovo poreikius.

INTEGRITY PR direktorės interviu Dienos Duonai 2007-10-06 23:20 parašė Nasa Interviu Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0)

Į Dienos Duonos klausimus RsV agentūrų atstovams atsako INTEGRITY PR direktorė p. Daiva Lialytė. Pateikiame viską, ką turime.

INTEGRITY PR direktorė Daiva Lialytė Daiva Lialytė (DL): Jei jau pretenduojame (ir Jūs, ir mes) vadintis ir būti komunikacijos specialistais, tai susitarkime dėl padoresnių terminų: PR vadinkime lietuviškai – (ryšiai su visuomene - RsV), dizasterius – krizėmis, o mūsų kompaniją ne agentūra (nes mes nieko neagentaujame), o konsultavimo bendrove. Dėkui. Dienos Duona (DD): PR dizasteriams vadovėliuose skiriama nemažai dėmesio, tačiau ar tikri PR dizasteriai įvyksta Lietuvos versle, ar tėra mitas pradedantiesiems agentūrų paslaugų pirkėjams? Štai buvo skandalas dėl salotų „Rimi“, dėl išnaudojamų kasininkių

sukurta DD

sukurta DD „IKI“. Praėjo banga ir visi toliau kaip pirko, taip ir perka. Gal nereikia samdyti PR agentūros, kad ji valdytų skandalus? Gal užtenka poros pranešimų į BNS? DL: Jei žvelgsime paviršutiniškai – taip, po šių krizių ir toliau dirba kai kurios kompanijos, kuriose jos atsitiko (tačiau yra ir tokių, kurios užsidarė! Pvz. Enron, Artur & Andersen…). Tačiau jei norime išties suvokti krizės padarinius, reikia „pjauti“ žymiai giliau, užduodant tokius klausimus: - kiek vartotojų pasuko į kitą prekybos centrą? - kiek darbuotojų nuėjo darbintis kitur? - kaip pasikeitė vartotojų požiūris į konkretų produktą ar paslaugą ? - jei į bendrovę dairosi potencialūs investuotojai, kaip jie įvertino ne tiek mūsų krizę (kam gi jų neatsitinka?), bet ir mūsų reakciją į ją: ką mes pasakėme ir ką padarėme, kad tai nepasikartotų. Krizė yra bendrovės reputacijos nuodai – ir juos reikia išvalyti. Pranešimai spaudai irgi gerai, bet ar jie bus tinkamas įrankis konkrečiai situacijai spręsti, priklauso nuo pačios krizės ir daugelio papildomų veiksnių, kuriuos įžvelgti gali padėti profesionalus konsultantas. Kuo didesnė krizė, tuo sunkiau naikinti jos padarinius. Kartais užtenka vidinių resursų, o kartais - anaiptol. DD: Šiais laikais komunikacija internete (bloguose, portaluose, socialiniuose tinkluose, etc.) įgauna vis didesnę svarbą. Ten riba tarp PR ir reklamos dažnai tampa labai nepastebima. Gal man kaip reklamdaviui užtenka samdyti reklamos agentūrą ir ji viską padarys? Ar PR agentūra turi kompetencijų (darbui internete), kurių negali turėti reklamos agentūra? DL: Reklamos bendrovės visų pirma yra vaizdų, o RsV bendrovės - žodžio meistrai. Tad darbo šioje srityje užteks visiems. DD: Kuo realiai PR agentūros skiriasi viena nuo kitos? Kūrybinėse renkiesi dizainą, media – TV kainą. O kas skiria PR agentūras? DL: Mano galva, klientai visose šiose srityse renkasi žmones ir tarpusavio „chemiją“. Galima būtų teigti, kad RsV kompanijos pridėtinė vertė – turimi ryšiai (bet tai irgi priklauso nuo žmonių!) DD: Su ankstesniu klausimu susijes ir šis. Agentūros dauginasi dalijimosi būdu: išeina darbuotojas, įkuria naują PR agentūrą. Na, o klientai dažnai eina paskui žmogų, nes sukurta DD

sukurta DD tokiose paslaugose kaip PR, iš agentūros perki konkrečių žmonių dėmesį, o ne dar kažką. Kaip bandote su tuo kovoti? DL: Su tuo kovoti nereikia, reikia mylėti ir gerbti komandą. Jei darbuotojams gera ir saugu, pakanka saviraiškos, suteikiamas sąžiningas atlygis už indėlį, socialinės garantijos, tai kam jiems ieškoti, kur žolė žalesnė? Beje, daugelis tokių atskilusių kompanijų, deja, neišgyvena daugiau nei 2 metus, nes pritrūksta atkaklumo ir kompetencijos. DD:Ir dar apie asmenybes. Kiek metų reikia dirbti agentūroje, kad galėtum padoriai konsultuoti klientą? Juk niekas Lietuvoje normaliai PR nedėsto. Žinoma, vadovai turi daug patirties, bet juk ne kiekvienas biudžetas nusipelno vadovo dėmesio? DL: Visas Lietuvos verslas labai jaunas. Štai reklamos agentūrų - vos 5 metais senesnis, bet jau subrendo! Subręs ir RsV. Jau ir dabar pirmajajme dešimtuke pagal pajamas esančiose RsV bendrovėse dirba ne vienas ir ne du patyrę RsV specialistai. DD: Teko girdėti apie tokią pasiūlytą strategiją: pranešimas spaudai kartą per mėnesį ir visi aplink jus žinos.. Gal iš tiesų to užtenka ir nereikia sukti galvos dėl strategijų? DL: Kartais tai išties racionaliausia ir efektyviausia startegija (pvz., esate akcinė bendrovė, listinguojama biržoje, ir kas ketvirtį privaloteskelbti finansinius rezultatus. Jei rezultatai stabilūs ir nėra jokių kitų pokyčių – pranešimas spaudai bus būtent tai, ko reikia). Bet tai bene vienintelis toks pavyzdys, visai kitai komunikacijai yra 100 plius 1 būdas.

JCDecaux taps monopolininke Vilniuje bei žinia apie Balsas.lt 2007-10-04 22:31 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (1) | Nepatiko (0) Internetas_LT informuoja, kad Balsas.lt, sunkiai beatpažįstamas kadaise egzistavusio Omnitel Laikas šešėlis, yra parduotas naujiems sąvininkams. Jeigu tai tiesa, vadinasi „Naujosios Komunikacijos“ akcininkų grupė, 2005 metais užlenkusi „Naujosios Komunikacijos“ žurnalą iki bankroto (dabar jį leidžia „Leidybos idėjos“), atsikratė paskutinio žiniasklaidos asseto (neprisimename lietuviškai). Įdomu, ką darys direktorius Ernestas Parulskis? Ar keisis portalo dizainas? Ar jo brolis poetas Sigitas Parulskis čia teberašys? Portalų pradžios laikais tai buvo vienas iš rimtesnių Delfi.lt konkurentų.

sukurta DD

sukurta DD „Brand Republic“ informuoja, kad „Clear Channel Communications“, kuri valdo (berods, per švedus) „Clear Channel“ filialą Lietuvoje, gali parduoti savo lauko reklamos verslą Europoje. Konkrečiau, „Brand Republic“ kalba apie pardavimą D. Britanijoje, tačiau mini tai kaip „smaller elements of the company“ dalį. Jeigu jau parduoda britus, gana tikėtina, kad mažesnė nei Londonas Lietuvos rinka (bei kitos panašios) pateks į tą patį katilą. Ir, žinoma visi to lyg ir nesitikėjo, potencialus pirkėjas yra „JCDecaux“. Jeigu iš tiesų taip atsitiks Lietuvoje, p. Žanetai Fomovai staiga baigsis nemalonumai Vilniaus savivaldybėje dėl sutarties? „JCDecaux“ rinkos dalis padidės dar 15 – 20 %... O p. Artūrui Štaudei...?

"JCDecaux Lietuva" merginos

Kaip pasirinkti media agentūrą? 2 2007-10-04 18:38 parašė Nasa Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (1) | Nepatiko (0) Dienos duona nusprendė, kad paskutinės temos "Kaip pasirinkti media agentūrą?" vienas komentarų vertas ypatingo Jūsų dėmesio - atskiro įrašo. Teksto autorius Agency insider (žmogus iš agentūros). Tai konkretūs patarimai, praversiantys kiekvienam susiduriančiam su media agentūrų darbu. Core statement: jums reikia skubiai keisti agentūrą jei reitingai nesurinkti, tikslai nepasiekti, bet pinigai išleisti – tokiu atveju agentūra arba nekompetentinga, arba jus tiesiog “duria”. Kaip išsirinkti gerą agentūrą: 1) rinktis ne pagal tinklo pavadinimą, o pagal agentūros lygi vietinėje rinkoje (jei jums agentūrą "numetė" kolegos iš regiono, užuojauta). Tinklai nėra homogeniški ir to paties tinklo agentūrų kompetencijos lygis gali skirtis pakankamai žymiai ne tik skirtinguose regionuose, bet ir to paties regiono šalyse. sukurta DD

sukurta DD 2) rinktis projektu vadovą, su kuriuo dirbsi. Reikalaukite, kad prezentuotų žmogus, kuris su jumis dirbs laimėjus konkursą. Kasdieniame darbe direktoriai ar Client Service direktoriai tikrai nedalyvaus. Kadangi tai konsultacinis verslas, projekto vadovo patirtis yra neabejotinas privalumas – tikimybė, kad dėl nesurinktų reitingų kalti žiūrovai, bus gerokai mažesnė. 3) rinktis veikiančius "tools'us", o ne prezentuojamus tools'ų interfeisus (dauguma tarptautiniu tools'u Lietuvoje neadaptuoti arba apskritai neveikia dėl duomenų bazių ir k.t. skirtumu). Nepagailėkite laiko ir paprašykite agentūros pademonstruoti juos praktiškai, net jei nesuprasite, kas vyksta monitoriuje. 4) konkursų metu pirkti ne kainą, o kompetenciją. Tikra tiesa, kad konkursų metu kanalai dėl įvairių priežasčių pateikia nelabai realius kainų pasiūlymus, o po konkursų, prasidėjus tikrosioms deryboms, kaina paprastai sumažėja. Drąsesnės (o gal mažiau sąžiningos) agentūros blefuoja ir dažniausiai laimi konkursus. Jei blefas buvo per drąsus, galime lažintis, kad po konkurso jums bus pasiūlytas “optimalesnis kanalų parinkimas”, reitingai bus nesurinkti “dėl TV žiūrovų kaltės” arba bus atrastas dar koks “forsmažoras” įsipareigojimų nevykdymui paaiškinti. 5) konkurso metu klausinėkite. Paruoškite klausimų “ne į temą”. Tikrai nebūtina žinoti, kas yra tie GRP, TRP, CPP, nes agentūros/ žmogaus kompetenciją, mastymo gylį parodo ne terminų žinojimas,o žiniasklaidos vartojimo/ poveikio ypatumų išmanymas, žinojimas, kas kiek ir kur bent apytiksliai kainuoja, gebėjimas vertinti alternatyvas. Tad visada klauskite “kvailų klausimų”, tarkime: Skelbimą į “Lietuvos Rytą” geriau dėti trečiadienį ar ketvirtadienį? Kas geriau - stotelės ar tripusiai stovai? Geriau spauda ar radijas? Geriau daug trumpų klipų ar mažai, bet ilgų? Ir t.t. Aš tikrai nesakau, kad yra “teisingi” atsakymai į šiuos klausimus, ir daugeliu atveju atsakymas turėtų prasidėti teiginiu “Priklauso nuo aplinkybių…”. Tačiau kompetentinga agentūra/ projektų vadovas sugebės argumentuoti atsakyti į klausimą “Tai kokiomis, pavyzdžiui, aplinkybėmis X geriau už Y?” 6) reikalaukite aiškios atskaitomybės ir numatykite “nuobaudas”. Padori agentūra visuomet prisiims pagrįstus įsipareigojimus arba labai pagrįstai pasakys, kodėl to ar ano įgyvendinti negali. GRP ar TRP surinkimo patvirtinimai galėtų būti net ir iš trečiųjų šalių, pvz TNS ar konkuruojančios agentūros, nes teko girdėti kad nevengiama parodyti tokius reitingus, kokių “reikia”. Kaip išsirinkti media agentūrą? 2007-10-04 00:43 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 11 Patiko (0) | Nepatiko (0)

sukurta DD

sukurta DD

Su kolegomis diskutuojame – kokiais kriterijais remiantis pasirinkti žiniasklaidos planavimo ir pirkimo (media) agentūrą? Visos, atstovaujančios kažkokį tarptautinį tinklą, turi savo “tools’us”, kuriais didžiuojasi ir pristato kaip unikalius. Visos jos, neva, perleidžia nuolaidas, kurias suteikia media kanalai, bet tuo pačiu esant reikalui visada “išsidera didesnes” ir jau vieša paslaptis - dažnai blefuoja apie nuolaidų dydžius konkursuose. Visos jos “copypaste’ina” vienetukus į excel’ines lenteles, ir galiausiai - kriterijus – žmonės, kurie arba aukščiau arba žemiau minėtųjų dalykų. Kaip palyginti, kieno tools’as yra geresnis? Visi paruošti pasiūlymai pagal tools’us atrodo gražiai, įtikinamai ir labai “protingai”. Bet kai kampanijos pabaigoje paruošiama ataskaita – reitingai nesurinkti, tikslai nepasiekti, bet pinigai išleisti. Ir kas kaltas? Tikrai ne tools’as ir ne media agentūra. Šį kartą netgi ir ne klientas kaltas. Kalti žiūrovai, kurie dėl gero oro nežiūrėjo televizoriaus. Dar blogiau, kai tools’o pagalba sudėlioti vienetukai į excel’inę lentelę atsilieka nuo šiandieninių realijų: telikas jau transliuoja anonsus, o media agentūra vis dar planuoja pagal senąjį tinklelį, nes kanalas nepateikia naujojo (dažniausiai tai nutinka metų pabaigoje). Linksmiausia, kai tie vienetukai sudaro kažkokį ornamentą visoje lentelėje - kūrybinio media planavimo pusė? Kažkada vienas media kanalo atstovas išsidavė: “ai, skambino man iš x media agentūros konkursui ruošiasi. Daviau nuolaidą, bet aišku, mažesnę, nei y media agentūrai”. Kokie, velniai rautų, tools’ai… - ŽMONĖS! Dauguma klientų Lietuvoje yra minimaliai išprusę media planavimo labirintuose. Dažnai jie patiki ant ausų kabinamais makaronais ir tuo media agentūros naudojasi. Galbūt su milijoniniais klientais elgiamasi atsargiau, bet eilinius “ikimilijoninius” maudo kaip kačiukus - kiekvienam nesurinktam GRP yra logiškas paaiškinimas.

sukurta DD

sukurta DD Tai kaipgi rasti tą vienintelę media agentūrą? Rinktis pagal žmones: direktoriaus santykius su kanalais, projektų vadovo profesionalumą? Bet iš kur tokius dalykus žinoti, jei dar nepažįsti būsimojo partnerio? Kaip ir su visais kitais? Konkursų metu pajautei mentalinį ryšį arba ne, o “primestu atveju” (jei esi tarptautinis klientas ir privalu dirbti su kažkuria media agentūra) – “perlipti per save” ir tiesiog prisiversti rasti sąlyčio taškų? Ką manot jūs? Pilietinė žiniasklaida ir PR agentūros 2007-10-02 23:19 parašė Christian Interviu Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (0) | Nepatiko (0) Žmonės iš viešųjų ryšių sferos kalba apie tai, kad jų užsakovams yra be galo svarbu teisingai kalbėtis su tikslinėmis auditorijomis. Bet ar jie patys visada kalbasi? Juk pilietinės žiniasklaidos pusėje šiais laikais gali sėdėti tas pats užsakovas, su kuriuo bendrauta prieš kelias valandas. O svarbiausia - daugėjant specializuotų blogų, jais galima "sukti" sau arba klientui reikalingą info. Akivaizdu, jog internetas - dar wild frontier... Iš tiesų, per praėjusią savaitę siuntėme elektroninius laiškus įvairaus dydžio Lietuvos PR agentūroms, norėdami užduoti porą politiškai nekorektiškų klausimų. Atsakyma (kol kas) gavome tik iš BVRG. Žemiau – ištraukos (viskas netelpa) iš interviu su agentūros direktorium Jonu Blinstrubu. PR dizasteriams vadovėliuose skiriama nemažai dėmesio, tačiau ar tikri PR dizasteriai įvyksta Lietuvos versle, ar tėra mitas pradedantiesiems agentūrų paslaugų pirkėjams? Štai buvo skandalas dėl salotų „Rimi“, dėl išnaudojamų kasininkių „IKI“. Praėjo banga ir visi toliau kaip pirko, taip ir perka. Gal nereikia samdyti PR agentūros, kad ji valdytų skandalus? Gal užtenka poros pranešimų į BNS? Ryšių su visuomene krizės nėra mitas. Jei tam skiriamas tinkamas dėmesys, krizės neišsiplėtoja. Esu tikras, kad Lietuvoje buvo daug krizių apie kurias plačioji visuomenė taip ir nesužinojo. Dėl jūsų pateiktų pavyzdžių neturime duomenų, kokį poveikį krizės turėjo pardavimui ar naujų darbuotojų pritraukimui. Tačiau bent vienu iš paminėtų atveju tai kaip krizę teko sukurta DD

sukurta DD komentuoti vienam laikraščiui, o tai jau rodo jos išsiplėtojimą, kuris tikrai nenaudingas įmonės reputacijai. Jei valdant krizę nedalyvauja ryšių su visuomene konsultantai, yra labai didelis pavojus kad į ją kompanija „nepažvelgs iš šalies“ – tai yra parinks kalbėti kompanijos vardu netinkamą žmogų, kuris nesugebės sulaukti žiniasklaidos ir visuomenės simpatijų. Nebus patarėjų, kurie padėtų kompanijos veidui per trumpą laiką surasti tinkamiausius trumpus paaiškinimo sakinius. Pagaliau, yra didelis pavojus kompanijos vidiniam žmogui prabilti „dalykine“ ar „teisine“ kalba, pagunda neigti ar „truputį pagražinti faktus“, kas tik gilins krizę, jei tuo bus suinteresuota žiniasklaida. Šiais laikais komunikacija internete (bloguose, portaluose, socialiniuose tinkluose, etc.) įgauna vis didesnę svarbą. Ten riba tarp PR ir reklamos dažnai tampa labai nepastebima. Gal man kaip reklamdaviui užtenka samdyti reklamos agentūrą ir ji viską padarys? Ar PR agentūra turi kompetencijų (darbui internete), kurių negali turėti reklamos agentūra? Būtent! Blogai ir socialiniai tinklai savo veikimo principu yra pakankamai panašūs į žiniasklaidą. PR agentūros turi daugiau kompetencijų ir patirties kalbant bei tinkamai įtikinėjant šioje srityje. Todėl reklamos agentūrai skiriamo rinkodaros biudžeto dalis mažės, o PR agentūros – didės. Kuo realiai PR agentūros skiriasi viena nuo kitos? Kūrybinėse renkiesi dizainą, media – TV kainą. O kas skiria PR agentūras? Lietuvoje PR agentūros yra, deja, vis dar „aušros“ stadijoje. Dar neseniai agentūras galėjo skirti „užrašų knygutės su žurnalistų adresais“ (arba rolodekso) plotis ir gylis – ryšiai su žurnalistais. Dabar svarbus yra agentūros daugiafunkciškumas, gebėjimas suprasti ir atlikti sudėtingas, įvairias užduotis bei tam parinkti tinkams darbuotojus. Ginant ir kuriant reputaciją, šiais laikais naudojama daugybė įrankių – nuo „in house“ dizainerio iki vidinio tyrimų padalinio, jau nekalbant apie įvairaus lygio renginių ar net gandų organizavimą. Aišku, labai svarbūs ir žmogiškieji resursai – darbuotojai, kurie sugeba įsigilinti į kliento sritį ir tą sritį atstovaujančios žiniasklaidos pasaulį. Taip pat jų kūrybiškumas. Jei nuolat randi kūrybišką sprendimą kuris klientui leis pasiekti tikslą daug efektyviau ir pigiau nei reklama, tai – sėkmė. Su ankstesniu klausimu susijęs ir šis. Agentūros dauginasi dalijimosi būdu: išeina darbuotojas, įkuria naują PR agentūrą. Na, o klientai dažnai eina paskui žmogų, nes

sukurta DD

sukurta DD tokiose paslaugose kaip PR, iš agentūros perki konkrečių žmonių dėmesį, o ne dar kažką. Kaip bandote su tuo kovoti? Pas mus tokio atvejo dar nepasitaikė, bet akivaizdu kad tinkamą dėmesį skiriantis žmogus gali būti greičiau pakviestas prisijungti prie kompanijos „in house“ komandos. Priešingai, net ir išsivedęs kelis klientus darbuotojas neišvengiamai susidurs su situacija, kad norėdamas plėstis jis turės pats spręsti žmogiškojo kapitalo. O taip pat daugiafunkciškumo ir „suspėjimo tinkamai aptarnauti“ problemas. Todėl mažų naujų PR agentūrų skaičius nėra begalinis. Be to, jos neturi iš pasaulinių tinklų gaunamos metodikų panaudojimo ir daugelio kitų didesnių agentūrų privalumų.

Anonsas: startuojame su nauja rubrika INTERVIU. 2007-10-02 15:04 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) Jau nuo rytojaus startuojame su nauja rubrika (įrašų kategorija) INTERVIU. Dienos Duona kalbins Lietuvos marketingo, žiniasklaidos, viešųjų ryšių ir reklamos specus šiandien ir rytojui aktualiomis temomis, dalinsimės įžvalgomis ir nuomonėmis. Smagaus skaitymo! Mus tuoj suskaičiuos 2007-10-01 21:33 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Iš JAV sklinda džiugios žinios FMCG gamintojams (ir kitiems gyvenantiems supermarketuose): vartotojų žvilgsniai bus suskaičiuoti ir sunumeruoti. "Nielsen In-Store, a unit of Brandweek parent Nielsen Co., has been working with the InStore Marketing Institute, Skokie, Ill., on the second trial of an effort to establish a standard metric for the reach of retail displays and signage. That phase involved measuring traffic via electric eye sensors and observers in more than 160 stores. The Nielsen unit announced last week that it will wrap the second trial in December and syndicate the data sometime in 2008." sukurta DD

sukurta DD Tai atveria neribotas galimybes tiek gamintojams, tiek property sąvininkams (prekybos tinklams). Pirmieji galės, pvz., įvertinti savo pakuotės patrauklumą, o antrieji nugręžti papildomų pinigų, pvz., už akių lygyje esančias pozicijas prekybos centre. Leidinio agenda – užsakovo rankose 2007-10-01 21:16 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kenas.lt mini JAV atliktą studiją apie tai, iš kokių pinigų gyvena žinomi medicinos žurnalai, stipriai lemiantys tenykštės sveikatos ekonomikos raidą bei gydymo rekomendacijas. „The display ads represent 10 percent to 21 percent of the journals' overall revenue, according to one study", teigia autoriai. Skaitant toliau, susidaro įspūdis, kad jie šiek tiek šokiruoti. Tačiau tokie dalykai mums atrodo savaime suprantami. Iš ko gi jiems dar gyventi? Profesinių asociacijų paramos, prenumeratos, valstybės dotacijų? Į rankas paėmus dažną Lietuvoje leidžiamą specializuotą žurnalą, į akis pradeda lįsti neįkyrus, tylus PRiukas. Todėl tyrimą darant čia analizuoti tektų ne tik reklamas, bet ir leidinių turinį. Bet tai net paprasčiau: žiūrėdamas į reklamos maketą, lengvai supranti apie ką bus šalia rašoma. Prie reklamos tarsi netyčia įsipaišo pagal temą panašus straipsnis. Nesakau, kad ten rašomas melas. Ten rašoma viskas teisingai. Tiesiog reklama įtakoja spaudos tematiką, o ne žurnalistinis užsidegimas rašyti apie aktualijas. Leidinių agenda – užsakovų rankose. Dauguma produktų panašūs, tad straipsnyje pateiktą informaciją dažnai galima pagal poreikį pritaikyti tiek vieno, tiek kito reklamdavio verslui. Viską lemia tik interpretacijos ir/ arba reikalingas faktų pateikimas. Baisiausiai situacija atrodo leidiniuose (ir TV bei radijo laidose), skirtuose sveikatai. Sferoje, kur objektyvi informacija yra ypatingai svarbi, rytinės sveikatos laidos, pavyzdžiui, užmiršta į kampą įsidėti „R“ ženklą, todėl vyresnio amžiaus pirkėjai pirmadieniais plūsta į vaistines ir šluoja maisto papildus. Pavyzdžių, nors ir ne taip rėžiančių akį, galima susirasti ir kitose verslo šakose – automobiliai, kompiuteriai, netgi fast moving consumer goods. Pasiėmei margarinus, sukurta DD

sukurta DD padarei kelių ekspertų komisiją ir testuoji, ir interpretuoji: nuo skonio iki jausmo tepant ant raguolio. Jeigu nebūdavo ką interpretuoti, tai bent pats sau darydavaisi reklamą, rašydamas į AA „Reklamos ir marketingo idėjas“. Tai ir buvo viena žurnalo nesėkmės priežasčių. Tad ar specializuota žiniasklaida gali būti objektyvi? Tik iš dalies. Juk dažnai tokia žiniasklaida reklamos užsakovų gal ir lepinama, bet lepinimas neateina lengvai. Masinio skaitytojo nėra, media agentūros abejingos, konkurencija žiauri, o akcininkai reikalauja.

Geriausia CRM programa – mūsų galvos 2007-09-30 21:10 parašė Nasa Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 10 Patiko (1) | Nepatiko (0) Dažnai mūsų įmonėje kažkas vis sugrąžina įniciatyvą įdiegti kokią nors CRM programą. Iniciatyvos sveikintinos, bet siutina, kad mažiausiai jos kyla atsiradus poreikiui, o daugiausia dėl paties iniciatyvos fakto ar didesnės ketvirčio premijos. Jei panašiai nutinka ir jūsų kompanijoje, pabandykime iš to išspausti ką nors gero ir padėti nukreipti iniciatyvą geraja linkme arba net patiems tapti “geraisiais CRM diegimo iniciatoriais”. Sutarkime dėl sąvokų: žinome, kad yra toks dalykas “Customer Relationship Management” (CRM), o įmonėje galima įsidiegti “CRM programą” ryšiui su klientais palaikymui ir vystymui. Visų pirma, “CRM programa” yra ne kontaktų sąrašas, o nuolatinis kliento pirkimo istorijos kaupimas, tai ryšys tarp jūsų prekių ar paslaugų ir kliento elgesio jas perkant ar vartojant pagal įvairiausius parametrus. Antra – tai kompiuterinė programa sukonstruota algoritminiu principu, kuri minėtą ryšį palaiko, bet ji pati sprendimo nepadiktuos – reikia mokėti naudotis ne programa, o informacija, kurią galima išgauti. “CRM” yra informacijos apie kliento pirkimo istoriją valdymas, naudojimasis ja. Taigi, “CRM” ir taip vadinamos “CRM programos” yra skirtingi dalykai. Mes daugiausia kalbėsime apie CRM. Mūsų pačių ir mūsų pirkėjų piniginės prikimštos plastikinių kortelių. Dažniausiai tik kelios jų yra bankinės, likusios – lojalumo, nuolaidų, kliento - visokių CRM veiksmų atributai. Vienos naudojamos dažniau, kitos rečiau, dar kitos iš vis pamirštos. Kiek mes – kortelių išdavinėtojai iš to išspaudžiame naudos ir kiek jos duodame kortelių turėtojams? sukurta DD

sukurta DD Nuolaidos ir visokių balų ar taškų davimas ir tikėjimas, kad dėl to klientas ateis pakartotinai yra tik mažoji dalis to, ką gali suteikti tokia kortelė.

Prieš kokius 3 ar 4 metus pirkau batus “Danijoje”, prie kasos pastebėjau pasiūlymą tapti “Danijos” klubo nariu, neva, manęs laukia kažkas gero – pasiūlymai, nuolaidos ar pan. Aš susigundžiau ir lig šiol esu minėtojo klubo narys. Per tą laiką ne kartą pirkau batus ir “Danijoje” ir kitur, bet per tuos metus narystė klube man tesuteikė “privilegiją” gauti SMS’us ar el. laiškus apie parduotuvėse suteikiamas sezonines ar kitokias nuolaidas. “Danija” kortelė neturi magnetinės juostelės, todėl jie negali matyti mano pirkimo istorijos ir nieko iš esmės apie mane nežino. Kam jie iš vis gamino tą kortelę ir ją išdavė? Juk ji jiems kainavo pinigus! Ar verta investuoti į tokių kortelių diegimą, tik tam, kad pranešti man apie nuolaidas ar naujas kolekcijas? Informaciją, kurią “Danija” siunčia pirkėjams yra ta pati, kuri yra mass reklamoje… Be to, kaip minėta, jie siunčia viską - ir apie nuolaidas ir apie naujas kolekcijas net nenumanydami kas iš jų man svarbiau. Ką “Danija” galėtų padaryti, jei žinotų ką aš perku? Mano 3-4 metų pirkimo istorija “Danijai” suteiktų galimybę pasiūlyti, tai ko, greičiausiai, man reikia, nes žinotų, kad aš perku laisvalaikio stiliaus batus, kurių kaina svyruoja nuo 200 iki 300 Lt, perku tik nuolaidų metu rudenį ir pavasarį, keletą kartų pirkau vasarą šlepetes ir sutapimas ar ne, dažniausiai perku “Lorenzo” prekės ženklo batus. Jei “Danija” žinotų tokius dalykus apie visus savo klubo narius, ar jiems vertėtų jiems visiems ir man siųsti žinutes apie naujas kolekcijas? Gal labiau apie nuolaidas Lorenzo batams rudenį? Tokie pat CRM principai galimi pritaikyti ir kitose verslo srityse. Batus žmonės perka tik kartą per sezoną, ką jau kalbėti apie dažnau perkamas prekes arba paslaugas: prekybos centrus, maitinimo įstaigas, rūbų parduotuves ir kita. Britų prekybos milžinas “Tesco” naudodamas informaciją apie kliento prekių krepšelį, savo parduotuvėse net koreguoja prekių išdėstymą lentynose, pvz. sudėlioja duoną ir pieną šalia, nes jei perkamas pienas, dažniausiai perkama ir duona. Įdomu ar kažką panašaus daro “Maxima”, “Iki” ar “Rimi”, be to, kad dalina taškus ir premijas? “Maxima” reguliariu paštu siunčia visokią informaciją apie parduotuves, jų remontus, nuolaidas, bet niekada nesu gavęs jokio pasiūlymo, susijusio su man aktualiomis prekėmis. Ar “Maxima” duodama man taškų mato, kad mano krepšelio turinys neapsieina be pakelio sulčių? Kodėl jiems neatsiuntus informacijos apie naujas sultis arba sulčių sukurta DD

sukurta DD akcijas? Tokia pozicija gali būti net parduodama tiekėjams. Žinoma, reikia nepersistengti, kad nepradėti erzinti klientų, bet jei pasiūlymas pagal vartotojo poreikį, jis jį ir vertins labiau. Gerai suorganizuotas CRM padės matyti ir stebėti klientų pirkimus. Tokia informacija apie mūsų klientą pasako daug daugiau nei bet koks tyrimas ir įgalina tikslingiau pasiūlyti reikalingų prekių, kolekcijų ar nuolaidų. Pagal pirkimus, galima daug lengviau ir smulkiau segmentuoti vartotojus. Ir mums gerai ir klientas labiau jus mylės už geras įžvalgas. „The Sopranos“ sukūrė „Mad Men“ 2007-09-29 16:13 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Nuostabus serialas žmonėms prie reklamos/ marketingo ir visiems svajojantiems apie tai. Ilgas ir lėtas, bet verta kiekviena akimirka. Idealus dalykas norinčiam kažko naujo. 7-asis dešimtmetis JAV. Klykiančiai gražūs projektų direktoriai ir kopiraiteriai kostiumuose bei su kaklaraiščiais, daug ir skaniai rūkomos cigaretės, įkvėpimas restorane ir greitos pastabos ant servetėlės – patys nuostabiausi stereotipai, kuriuos tik gali turėti apie industriją. Moterys – tik sekretorės, namų šeimininkės ir meilužės, puošiančios baltųjų vyrų dominuojamą pasaulį. Pati pirmoji serija padės pradėti kurti reklamą nuo body teksto ir užmiršti vaizdo supremacy. Serijas už juokingus pinigus galima pirkti iTunes. „Advertising is based on one thing: hapiness.“

sukurta DD

sukurta DD Kūrybinis printo konceptas be teksto 2007-09-28 08:21 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 16 Patiko (0) | Nepatiko (0) Vakar mane suneramino mano partneriai reklamoje. Reaguodami į gautą briefą, jie pateikė printo maketą/konceptą, kuris perteikia jų idėją ir atsako į užduotį. Tiksliau, turėtų perteikti. Bet aš jo nesupratau, nes gavau tipiškai lietuvišką produktą – konceptą be teksto. Tik vaizdas, šūkis ir standartinis pseudolotyniškas tekstas šalia. Anksčiau tai gaudamas buvau laimingas, bet šį sykį – ne. Kas darosi Lietuvos reklamoje? Kodėl agentūros klientams gabena vien tik vaizdus? Juk konceptai be reklamą paaiškinančio teksto – niekas. Nėra pusės reklamos, nes abi dalys viena kitą papildo. Juk pirkėjas, užkabintas reklamos, norės paskaityti ir suprasti. Vien vaizdu sotus neliks. Vien vaizdas jo patikėti neprivers. Todėl iš karto reikėtų dirbti ir su tekstu, o ne pačioje pabaigoje jį pritaikyti pagal poreikį: jeigu nėra vietos – įdėsime mažai, o jeigu yra tos vietos – vis tiek nereikia. D. Ogilvis savo klasikinėse knygose rašė, kad reklamos versle kopiraiteris dirba kartu su dizaineriu. Ten – gal, o pas mus? Man atrodo, kad breinstormina vieni kūrybininkai, o kopiraiteriams tenka kalbos redaktorių vaidmuo. Todėl Lietuvoje – vien tik vaizdai. Pas mus sukuriamas vaizdas, šūkis, o tekstas, tarsi jis būtų nesvarbus, paliekamas nuošaly. Agentūros sako, kad jį sukursime paskui. Kliente, svarbiausia žiūrėkite į vaizdą, į idėją. Todėl ir kyla ginčai su agentūra: tai perteikia briefą ar neperteikia. Jie sako, kad taip, o as žiūriu, jaučiu, kad kažkas ne taip, bet nesutikti tarsi ir neišeina. Kai šalia nėra kitos esminės reklamos dalies, nuotrauką galima traktuoti ir taip, ir taip. Atrodo, dažnai JAV reklamose yra daug teksto. Bet kodėl pas mus to nėra? Ar todėl, kad mūsų reklamščikai yra savamoksliai? Niekas normaliai nedėsto reklamos Lietuvoje, todėl ir esame vaizdo reklamos šalis. Matyt, kiekvienas jaunasis dizaino wannabe mokosi žiūrėdamas į prancūziškas kvepalų reklamas, kadangi vyresni kolegos leidžia suprasti, kad su amerikietišku „into your face“ supratimu karjeros nedarysi. sukurta DD

sukurta DD Bet gal geriau daryti atvirkščiai – parašai body tekstą, išdėstai kas bus, susistemini ir surikiuoji mintis, o tada ir pridedi vaizdą, kuris atsako į produkto vartotojų poreikius? Tada ir daugiau pardavimų turėsime. Pasenę lietuviški prekių ženklai 2007-09-27 01:07 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 13 Patiko (0) | Nepatiko (0) Gaila, bet tenka pripažinti, kad kai kurių kompanijų veikla ar produktai, kuriuos jie sukuria, pranoksta pačią kompaniją korporaciniame lygmenyje. Keista, bet kai kurie gigantai, atrodo, pamiršo, kad pagrindas ant kurio jie sėdi – jų logotipas - yra papelijęs, o vartotojai juk mėgsta tai, kas šviežia, ar ne? Dienos Duonoje jau publikavome vieną marketingo klaidų: kompanijos per daug susikoncentravo į komunikaciją (reklamą) ir pamiršo, kad pati kompanija savaime arba jos pačios elgsena kultūrinėje ir socialinėje aplinkoje yra taip pat labai svarbi: ko mūsų vartotojai gali tikėtis iš kompanijos, kuri prisistato pelėsiais apaugusiu logotipu? Iš anksto noriu amortizuoti būsimus prieštaravimus dėl pasaulinių ženklų logotipų, gyvuojančių dešimtmečiais ir net šimtmečiais: mūsų ženklai neturi tos charizmos, kurią turi logotipai, peraugę žmonių kartas, o ir mūsų smegenų „apyvartumas“ yra (buvo) daug greitesnis, bet svarbiausia – aplinka, kurioje mūsų pirmieji logotipai buvo kuriami, ir aplinka, kurioje jiems tenka konkuruoti šiandien – tai du skirtingi pasauliai. Pasvarstykime, kas šiandien yra tie paskutiniai mohikanai: Prieš 15 metų, “Dvarčionių keramika”, galbūt, pardavinėjo deginto molio kvadratą, šiandien jų reklama mums siūlo pirkti “madingą namų aksesuarą”. Kol, bičiuliai, nepakeisite logotipo, liksite deginto molio pardavėjais su visais jiems priklausomais kokybiniais suvokimais vartotojų galvose. Čia paprasta. Kompanija visiškai pasimetusi savo ženkluose ir, atrodo, pati nesupranta kas vyksta. Kam pipirą pakišti po šiaudiniu stogeliu? Kad šis taptų “lietuviška” daržove? Arba apraizgius kiniškais motyvais tikėtis autentiškos kinų virtuvės įvaizdžio? Kai šlamščiau picą Konstitucijos pr. (ne „Europoje“, o tame viename iš buvusių 3-jų picerijų) pipiras buvo tai ko sukurta DD

sukurta DD reikia, bet šiandien… “Čili” akivaizdžiai ir seniai peraugo savo esamą ženklą, ar ne laikas būtų transformuotis? Senovė ir mada, mada ir senovė, atgyvena ir kostiumas, tarybiniai laikai ir darbo kostiumėlis. Help. Nors kiek vėlokai, bet “Utenos Trikotažas” ėmėsi rimto darbo rebrendinti savo mažmeninę pusę pristatant rinkai EFFIGY ir, berods, pakankamai sėkmingai, nors keitimosi į EFFIGY procesas dar nesibaigė, bet rezultatas jau aiškus – “Utenos Trikotažas” liks tik gamintoju - užsienio prekių ženklų drabužių gamintoju – tai pakankamas argumentas rūpintis savo ženklo evoliucija, nes mūsų darbo jėga jau seniai nebėra pigi, o jos augančią vertę reikia pagrįsti.

Dėdulių ir tetulių bendrovė. Be jokių TNS išvedžiojimų aišku, kad juos taip mato visuomenė. Nepaisant to, komunikacija stabili ir kryptinga, bet šiam logotipui, kuris tempia paskui save sunkų, didelį biurokratinį-nomenklatūrinį šleifą, vargu ar reklama padės. Vėl gi, per daug koncentruojasi į komunikaciją, bet pamiršo apie esmę. Kaip ponas Styvas Džobsas („Apple“) vienoje iš savo konferencijųbenefisų sakė rodydamas Windows Vista ženklą: „Jūs galite “langus” įdėti i apvalų burbulą, bet dėl to esmė nesikeičia – tai tie patys “langai“. Jis, žinoma turėjo omeny kitką, bet su Omnitel panašiai - į kokį kvadratą logotipą bedėtume, pats logotipas nepasikeitė - gavosi logotipas logotipe ar kažkas panašaus ir, deja, nieko daugiau. Dar keletas lietuviškų prekių ženklų, kurie prašosi reanimuojami:

Prekių ženklus reikia atnaujinti – vystyti. Vystyti ta kryptimi, kuria vystoma pati kompanija, nes ženklas – parašas po visais kompanijos pažadais (komunikacija). Jie negali vienas kitam prieštarauti. sukurta DD

sukurta DD Veliau publikuosime straipsnį apie naujus logotipų dizaino vėjus Pasaulyje remiantis logotipų kūrybos stebėjimais. Tyrimų milžinė GfK jau ir Lietuvoje 2007-09-26 16:53 parašė bretonas DD zinios Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Seniai to laukiau ir pagaliau tai įvyko. Šalia visiems ir visame pasaulyje žinomos TNS Gallup atsidarė ir GfK atstovybė Lietuvoje (teko matyti jų Omnibuso pasiūlymą). Tiesa, tai, kad GfK kažką rengiasi daryti Lietuvoje jau tapo aišku senokai. Neveltui vartydavau šeštadieninio “Lietuvos ryto” darbo skelbimus, nes ten galima surasti visai įdomių dalykų, o tarp jų ir tai, jog GfK ieškojo naujų darbuotojų. Atstovybė Lietuvoje yra GfK CR Baltic dalis ir vienas jų siūlomų produktų yra GfK Baltic Omnibusas. Omnibusas vienu metu apima visas Baltijos šalis po 500 respondentų. Prisipažinsiu, nežinau, ar kita tyrimų kontora Lietuvoje ką nors panašaus siūlo. Įdomu, kaip seksis naujai agentūrai? Viena aišku, kad TV auditorijos matavimuose GfK nedalyvaus, nes kiek teko bendrauti su tyrimų agentūrų atstovais, tai visi pripažino, kad tai brangus projektas ir vargiai kas nors galėtų konkuruoti su TNS Gallup. Taigi lieka rinkos tyrimai, kur vyksta gana arši konkurencija. TNS Gallup rinkos lyderis ir dažnai būna pasirinkimas numeris pirmas tarp marketingo specialistų, antroje vietoje stumdosi Baltijos tyrimai ir RAIT, o jau pačiame gale Spinter bei Vilmorus (yra ir daugiau tyrimų agentūrų, tačiau mažiau žinomos). Kur įsiterps GfK? Vienas iš jų privalumų tai pasaulinio tinklo “know-how” bei patyrę darbuotojai, nes kiek man žinoma ten dirba G. Plepytė, kuri spėjo padirbėti ir TNS Gallup, ir RAIT. O pabaigai mane nustebinęs dalykas, suvedus naršyklėje www.gfk.lt atsidaro angliškas latviško puslapio variantas.

Ar įmanomas dar vienas sėkmingas prekybos tinklas Lietuvoje? 2007-09-25 20:50 parašė Christian Komentaras Rašyti naują sukurta DD

sukurta DD Komentarų: 5 Patiko (0) | Nepatiko (0) Atrodytų, jog ne: „Rimi“ turi nemažai skandinaviškų pinigų, bet su plėtra ne pyragai. „Norfa“ irgi ne greitai turės galimybę girtis didžiule rinkos dalimi. „Lidl“ suprato pastangų beviltiškumą ir gėdingai pabėgo net neatsidariusi. Tad „Maksima“ ir „IKI“ dominavimui pavojaus tarsi ir nėra. Panaši realybė, be abejonių, pažįstama ir JAV prekybininkams – „Wal-Mart“ sunku ignoruoti. Tačiau kadangi britai „Tesco“ yra nieko nebijantys aristokratai, jie vėl mėgina užgrobti savo seną koloniją. Invazijos planas ruoštas itin kruopščiai: „Tesco’s US research did not stop at just shopping with consumers. In east Santa Monica, away from the beaches and tourists, Tesco constructed a dummy store within a warehouse. “Knock down the walls of the warehouse and it could be a standalone fully functioning store,” said a Tesco insider. Such is the secrecy surrounding Tesco’s US plans that when it first built the store it pretended to be making a film set. More than 200 focus groups have toured the store, providing feedback. “From what I hear, the ready meals are to-die-for. And Californians are wealthy and busy enough to try them all out,” said a member of the Santa Monica Chamber of Commerce.“ „Tesco“ planas – apie šimtas parduotuvių JAV Vakarų pakrantėje per 2007 metus. Tam, kad nesupanašėtų su „Wal-Mart“, britai „go green“: „Tesco is setting out to conquer the West Coast of the US with a network of small stores in densely populated areas with a format "designed to draw customers back to their local neighbourhoods". The offer will be based around freshly prepared food, such as salads, pasta dishes and poultry. Tesco's US operations will be based on "environmentally-friendly practices". Notably, carbon labels will be assigned to products, some stores will provide bicycle racks and a solar-power roofing system - larger than the one currently being installed at Google's headquarters - has been ordered for its distribution centre. Tesco will ditch its blue-and-red stripes for a green logo and the stores will trade under the brand name "Fresh & Easy". Žinoma, pilna abejojančių, kad „Tesco“ pavyks. Nesėkmės istorijų apie europiečių retailo invazijas į JAV užtenka. Tačiau BBC savo podcaste (sorry, netradau kaip įterpti mp3 failo) teigia, jog ankstesni bandymai buvo pastangos kovoti su „Wal-Mart“ jo paties ginklu, t.y. žemomis sukurta DD

sukurta DD kainomis. „Tesco“ ateina su visiškai kita koncepcija. Gal tokia koncepcija leistų laimėti ir pas mus? Žinoma, tiek „Rimi“, tiek ir kiti tinklai nevengia reklamuoti (tarsi susitarę visi vienu metu) savo šviežių vaisių ir kitų produktų, bet tai ne koncepcinis, ne idėjinis „žalumas“. Tai daugiau skamba kaip „commodity“ reklama, kuri tą pačią vertę turi ir kitame tinkle. Tikrai idėjinių „eco-friendly“ parduotuvių dar nėra. Tad gal tai neužimta niša geram verslui? "Golden Hammer" mums prizų davė per mažai 2007-09-24 20:36 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Šį penktadienį lietuviai gavo porą aukščiausių prizų "Golden Hammer" ir paskui guviai vaišinosi gėrimais afterparty. Jau tampa tradicija, kad auksą gauna media agentūra "Trendmark Universal McCann" už bendrą darbą su "Astos Dizainu" įvedant į rinką EMP. Bet visus pribloškė "Lowe AGE" už netradicinį media panaudojimą "Walmark" (maisto papildai) produktui "Prostenal". "Best Marketing" galima pasižiūrėti ar tikrai jie buvo to verti. Vis dėlto, lyginant su kaimynais, lietuvių darbų nugalėtojų tarpe mažoka. Nejaugi visi talentai išvažiavo į Naująją Zelandiją? Ak tas reklamšikų džiaugsmas ir noras save pagirti... Bet tegul džiaugiasi. Kad tik pardavimai mums būtų...

Life is fun and full of joy 2007-09-24 13:33 parašė bretonas DD zinios Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (0) | Nepatiko (0)

sukurta DD

sukurta DD Lapkritį persotintoje moteriškų žurnalų rinkoje pasirodys naujas žurnalas Joy. Ech, o kodėl ne naujas leidinys vyrams? Užteks dūsauti. Geriau aš daugiau parašysiu apie šią naujieną. Žurnalas skirtas jaunai moteriai nuo 18 iki 36 metų. Tai būtų nedidelio formato (tokio pat, kaip mažasis Cosmopolitan), gana pigus žurnalas, kuris rašytų apie tai kas įdomų jaunai moteriai. Vienas iš mane užkabinusių dalykų - "Kaip pakabinti vaikiną" (šaunu, neteks pačiam kabinti merginų). Šio žurnalo apimtis siektų 140 puslapių ir būtų platinamas 30 tūkst. vienetų tiražu. Beje, tas pats Cosmopolitan bus pagrindinis naujojo žurnalo konkurentas. Anot žurnalo vyr. redaktorės Skaivos Jasevičiūtės, šis žurnalas bus tikras perversmas rinkoje. Turbūt visi nauji žurnalai tikisi, kad jie atneš naujų vėjų į rinka. Tiesa, turiu pripažinti, kad pirmą kartą dalyvavau tokiame žurnalo pristatyme, kurio metu išsamiai papasakojama apie žurnalą. Ir net pirmą kartą išgirdau, kad žurnalo atstovai kalba apie USP ir jį akcentuoja. Periodinė marketingo elementų lentelė 2007-09-24 08:01 parašė Christian Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Marketingo apibrėžimus galima pateikti ir nenuobodžia forma. JAV marketingo konsultantai "Kolbrener" tai padarė pasinaudodami D. Mendelejevo periodine cheminių elementų lentele ir kūrybiškai ją apdorodami. Interaktyvi lentelė yra čia. Siūlyčiau jos mokyti "Tarptautinės verslo mokyklos" 3-iajame bakalaurų kurse. P.S. Jokiu būdu nesišaipau iš TVM. Reklamos agentūrai Red Squad vadovaus media agentūros žmogus 2007-09-22 17:07 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Gavome žinutę (ačiū p.), kad Red Squad įvyko šiokių tokių pasikeitimų. Vadovės postą palieka jos įkūrėja Vilija Dovydėnaitė (bet lieka akcininke). Įdomu, kokie jos tolimesni sukurta DD

sukurta DD planai? Ji pati nusprendė ar pasiūlė kiti akcininkai? Beje, Red Squad ji įkūrė išėjusi iš SAN Vilnius. Naujasis direktorius ateina iš OMD ar PHD. Jam apie 22 metus. Aš nieko prieš, kad jauni žmonės dar karjerą, bet kaip jis pardavinės savo paslaugas tokiems barzdočiams kaip aš? Nejaugi aš tikėsiu jo įžvalgomis ir patirtimi? Kaip iš marketingui skirtų pinigų lengvai sukurti vertę akcininkams 2007-09-21 08:11 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) Receptas labai paprastas. Paimame tarptautinę kompaniją, pardavinėjančią kavą. Paimame solidų biudžetą, skirtą marketingo reikmėms: reklamos gamybai, klipams ir maketams, vėliavėlėms ir karuliams prekybos centre. Pridedame pardavimų planus, metų pradžioje ambicingai didinimo linkme koreguotus ambicingo regiono vadovo. Užmetame metų viduryje kilusį poreikį dar padidinti pelno maržą prieš neramų institucinių akcininkų susirinkimą bei vadovų norą gauti geresnę premiją šiais metais. Situacija? Pardavimai auga, bet ne tiek, kiek reikia. Laukto maržos didėjimo nėra. Tikslas? Pagerinti. Pasiūlymas? Nuimame reklamą ir Net profit is excellent. Labai pažįstamas receptas žmogui, ne vienerius metus praleidusiam tarptautinėse FMCG korporacijose. Dažniausiai tai vyksta akcinėse bendrovėse, kurioms svarbu ką galvoja pensijų fondai. Jeigu matai, kad pusę metų aktyviai reitingus pirkusi įmonė kažkur staiga pradingo – viskas aišku. Taupo. Gerina biudžeto vaizdą. Lietuvoje pavyzdžių netrūksta: žinomos FMCG, farmacijos bendrovės. Tik liūdna, kad pvz., Nestlei 2004 metų antrojoje pusėje visiškai nukirtus reklamos biudžetą, kitais metais teko gerokai paplušėti vejantis Kraft. Tačiau už jūros esantiems akcininkams tokie dalykai rūpi mažiausiai. Svarbiausias dalykas yra akcijų kaina.

sukurta DD

sukurta DD Visi tarsi ir sutinka, kad reklama - ne privalomos išlaidos, o investicijos. Bet kai ateina laikas taupyti, pradedama taupyti ne optimizuojant personalo, kelionių, biuro išlaidas, ne pasidarius vartotojų tyrimą prieš kuriant reklamą, ne atmetus aklai centro siūlomą kokioje Italijoje sukurtą klipą, bet nurėžus išlaidas marketingui. Tai aiški ir apčiuopiama pinigų suma, kuri vadovui, nutolusiam nuo kasdienės jos kontrolės, atrodo tinkama visokioms išlaidoms. Net ir išlaidų taupymui. Kas tokioje situacijoje lieka nuliūdusiems marketingistams? Tik gailėtis, kad dirba tarptautinėje, o ne lietuviškoje kompanijoje, priklausančioje keliems privatiems akcininkams. Tie bent supranta, kad tai investicija, o ne nereikalingos išlaidos kažkokioje šalyje, kur gyventojų mažiau nei Londone. Dar vienas eros pabaigos ženklas 2007-09-19 21:20 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (1) | Nepatiko (0) "New York Times" paskelbė, kad atsisako mokamų paslaugų savo interneto svetainėje. Amerikiečiams prireikė šiek tiek daugiau laiko nei "Verslo Žinioms", kad suprastų, jog mokamas modelis šiais laikais ateities nebeturi. Verslas, mano nuomone, buvo ne toks jau ir blogas (cituoju "Brandweek"): "The move comes two years to the day after the Times began the subscription program, TimesSelect, which has charged $49.95 a year, or $7.95 a month, for online access to its columnists’ work and to the newspaper’s archives. TimesSelect has been free to print subscribers to the Times, and to some students and educators.... "The newspaper said the TimesSelect project had met expectations, drawing 227,000 paying subscribers—out of 787,000 over all—and generating about $10 million a year in sukurta DD

sukurta DD revenue. 'But our projections for growth on that paid subscriber base were low, compared to the growth of online advertising". Naujas NYT požiūris mane džiugina, nes ne kartą teko palikti jų puslapius mintyse keikiantis rusiškai. O dar prieš 4 - 5 metus verslo spaudoje skaičiau pranašystes, kad ateitis - mokama informacija... Bujojanti interneto reklamos rinka 2007-09-18 23:09 parašė bretonas Komentaras Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Daugelis šneka, o taip pat mes esame užsiminę savo bloge, kad interneto reklamos išlaidos sparčiai didėja ir kada nors turėtų aplenkti kokią nors tradicinę žiniasklaidos rūšį. Ir tai nėra tušti žodžiai bei postringavimai, nes anot eMarketer ataskaitos pasaulinės interneto reklamos išlaidos 2008 gan nemažu skirtumu viršys radijo reklamos išlaidas. Pasak eMarketer ataskaitos “Radio Trends: On Air and Online” 2008 net interneto reklamos išlaidos pasaulyje pasieks 28.2 milijardus dolerių (30 procentų augimas lyginant su 2007 metais), o tuo tarpu net radijo reklamos išlaidos tik per penkerius metus sugebės pasiekti 22.6 milijardus dolerių. Tuo tarpu net interneto reklamos išlaidos padidės dvigubai. Lietuvoje situacija šiek tiek kitokia, nors ir mūsų šalyje pastebimas net interneto reklamos išlaidų augimas bei vis didesnis reklamdavių nors didinti išlaidas interneto reklamai kitų žiniasklaidos rūšių sąskaita. Pagal mūsų prognozes Lietuvoje 2008 net interneto reklamos išlaidos beveik pasivys net radijo reklamos išlaidos, o jau 2009 aplenks ir toliau augs dideliais tempais. Iš žemiau esančio grafiko matosi, kaip keisis net reklamos išlaidos internete bei radijuje.

sukurta DD

sukurta DD Ar radijas yra žlunganti žiniasklaidos rūšis, kuriai teks kristi nelygioje kovoje su internetu? Ne, ir dar kartą ne, nes radijo stotys taip pat gali iš to uždirbti. Visų pirma, galima išnaudoti savo tinklapius kaip reklamos plotą, t.y. priversti tuos tinklapius ne tik naudoti radijo stoties resursus, bet ir nešti pelną. Antra, o kaip transliacijos internetu? Prieš tai, kol klausytojas pradeda girdėti radijo stoties transliaciją jam tektų išklausyti trumpą audio klipą. Tai beveik kaip video reklama, tačiau be vaizdo. Įdomu, ką apie tai mano radijo stočių savininkai bei vadovai? Ar jie tik pavydžiomis akimis žiūri į interneto reklamos pardavėjus ir graudulingai dūsauja? O gal jų galvose bręsta kokie planai? "Astos Dizainas" išsiskyrė su "Bite" 2007-09-18 20:46 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) "Best Marketing" paskelbė, kad "Astos Dizainas" nutraukė sutartį su "Bite", su kuria dirbo nuo 2000-ųjų metų. Agentūra su reklamdaviu pradėjo bendradarbiauti Norberto Žiobos (dabar "Sampo" valdybos narys) laikais, laimėjusi "Labas" konkursą. Vėliau ji dirbo ir su vad. "postpaid" bei B2B paslaugomis. Įdomus faktas yra tai, kad apie sutarties nutraukimą pirmoji skelbia agentūra. Tačiau iš tikrųjų tai yra pastangos pasitraukti garbingai, kadangi pastaruoju metu "Bitę" daugiausiai aptarnavo DDB. Kad ir kaip būtų, "Astos Dizaino" ir "Bitės" bendradarbiavimą galima laikyti gražios ilgalaikės partnerystės pavyzdžiu. Žinoma, ne "Coca-cola" ir "McCann-Erickson" draugystė JAV, bet kiek tam lietuviškam marketingui metų... Savimylos reklamos agentūros, jų arogantiški užsakovai ir brendo vertybės 2007-09-18 08:13 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 7 sukurta DD

sukurta DD Patiko (1) | Nepatiko (0) Adelewww el. paštu mums atsiuntė komentarą, kurio negaliu nepaskelbti - tiek jame teisingų pastebėjimų. „Klientas yra visada teisus“. Klasikinė frazė, atrodo, tinkanti bet kokiam verslui. Tačiau tik ne kliento ir reklamos agentūros santykiams. Pamenu dar tuos laikus, kai prieš dešimt metų reklamos verslas tik kūrėsi, o aš, tik baigusi „aukštuosius vadybinius mokslus“, jau turėjau svajonių darbą reklamos agentūroje. Tuomet klientų marketingo ar reklamos (tais laikais dažnai dar vadintiems „komercijos“) skyriams vadovaudavo koks nors komercijos direktorius, kuris visą gyvenimą rūpinosi tik tiekimu. Arba dar geriau – gamybos cecho viršininkė, kuri puikiai žinojo tik tai, kaip gaminama produkcija. Tuomet visada teisi būdavo agentūra. Tais laikais darbas su tarptautiniais klientais buvo tikroji reklamos mokykla, nes tik iš jų gaudavai kompetetingus argumentus ar teisingą supratimą apie reklamą ar marketingą apskritai. Tuomet, dirbant su lietuviškais klientais, suvokdavai, kokie tie klientai neišprusę ir įtikinti juos būdavo pakankamai nesudėtinga: pora protingų frazių, perskaitytų knygutėse, keletas angliškų išsireiškimų, išmoktų iš tarptautinių klientų, ir rezultatas – klientas ne visada teisus J Ar kas nors pasikeitė šiandien? Klientų marketingo skyriams nebevadovauja gamybos cecho viršininkės, klientai tapo labiau išprusę ir patyrę. Ne vienoje įmonėje sutiksi netgi ir buvusį reklamos agentūros darbuotoją. Atrodo, kad reklamos agentūros turėtų lengviau atsipūsti ir pasidžiaugti, kad pagaliau nebereikės įrodinėti kvailų tiesų, o galima bus padiskutuoti viename lygmenyje. Ar tai vyksta? Panašu, kad agentūros, įsijautusios į mokytojo vaidmenį, pamiršo laiko tėkmę. Jos ir toliau „moko“ klientus bei pateikinėja kvailus argumentus jų idėjai nupirkti. O kur dar ta arogancija ir nuolatinis mąstymas, kad klientas yra kvailas ir jis nieko nesupranta? Galbūt laikas pabusti iš šio miego ir suvokti, kad klientas – verslo partneris? Gal metas nustoti daužyti klientui per galvą, kad „aš geriau žinau, nes dirbu agentūroje“ arba įrodinėti, kad tas vienintelis pasiūlytas maketas yra labai „konceptualus ir kūrybiškas“? Man labai patiko „Not Perfect“ išleistas sąsiuvinys klientams. Tai priminė tą reklamos verslo „saulėtekį“, kai pasiūlytos idėjos buvo vertinamos „gražu-negražu“. Tikiu, kad šiandien bet kuris klientas galėtų išleisti panašų sąsiuvinį, skirtą reklamos agentūrai. Manau, kad ankstyvosios agentūrų kartos žmonės vis dar mąsto, kad klientas yra kvailys ir nieko nesupranta, o jaunoji karta turi per mažai patirties.

sukurta DD

sukurta DD

Iš čia ir atsiranda užprogramuotas konfliktas: • • • agentūra besąlygiškai nori parduoti, tai ką sukūrė, nes: tai labai kūrybiška atėjo terminas, o geriau nieko taip ir nesukūrė tai puikiai atsako į brief’ą klientas nenori pirkti, nes:

• pasiūlytos idėjos neatitinka brief’o • neatitinka brando vertybių • nepatiko daugumai įmonės darbuotojų Ar įmanoma konfliktą paversti bendradarbiavimu? Manau, kad taip. Bet to turi norėti abi pusės. Ir abi pusės turi dėl to stengtis.

„Tele2“ media planavimo konkurse liko du 2007-09-17 08:28 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (0) | Nepatiko (0) Mūsų draugai agentūrose informavo, kad į antrąjį šio auksinio reklamdavio media planavimo konkurso etapą iškopė tik dvi įmonės – „Starcom“ ir „Carat“. Nugalėtojas paaiškės jau visai netrukus. sukurta DD

sukurta DD Jeigu mūsų šaltiniai nesuklydo, visos Europos konkurso baigtį lems agentūrų pasirodymas nepagrindinėse rinkose (t.y. ne didžiosiose šalyse). Na, ir žadėtos Samsung išlaidos. Jeigu pasaulinio konkurso bangos atsiris ir iki Lietuvos, arba „Starcom“ (vėl „Starcom“!), arba „Mindshare“ (Lietuvoje juos atstovauja „Media Bridge“) gaus visai sexy, kaip vadina žmonės agentūrose, accountą. Nejau TV3 nebemyli krepšinio, alaus ir pergalių? 2007-09-16 21:51 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (0) | Nepatiko (0) El. paštu gavome trumpą, bet labai įdomią žinutę, kad kitais metais TV3 ketina sumažinti krepšinio transliacijų kiekį, dalį jų perkeldami į „Viasat“. Atsilaisvinusiame Prime time laike norima transliuoti produktus, pajėgsiančius konkuruoti su LNK programomis. Jeigu visa tai tiesa, turėsiu pirkti lėkštę? Tikimės, kad šiuo klausimu pavyks gauti daugiau informacijos. O šį vakarą Lietuva valdo!

Ar turėsime dar vieną naujienų portalą? 2007-09-14 09:17 parašė bretonas DD zinios Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (2) | Nepatiko (0) Media grupė Diena Media visai neseniai pristatė savo struktūrą. Paveiksliuke matome, kaip tai atrodys.

sukurta DD

sukurta DD Kiekvienas Diena Media padalinių užsiims savo veikla: DM News – regioninių dienraščių leidyba (Klaipėda, Kauno diena ir netolimoje ateityje pasirodys Vilniaus diena), žurnalų leidyba (TV Panorama, The World in 2008), reklaminių medžiagų ir leidinių platinimas; DM Print – laikraštinių leidinių spauda, žurnalinių leidinių spauda, reklaminių leidinių spauda (tuo užsiims Klaipėdoje esanti spaustuvė); DM Web – internetiniai dienraščių puslapiai, naujienų portalai.

-

Išskyriau naujienų portalus, nes kol kas Diena Media tokio neturi. Ar tai reiškia, kad naujienų portalų rinkoje sutiksime naują žaidėją, kuris atims dalį „unikalių“ lankytojų iš kitų tokių portalų? Pasaulio pabaiga: "Wal-Mart" jau ne "Always low prices" 2007-09-13 19:37 parašė Christian Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Taip ir žinojau (perskaitęs knygą apie Semą Waltoną), kad po jo mirties viskas eis tik blogyn. Menedžeriai ėmė gyventi prabangiuose viešbučiuose, ofise nebereikia pirkti kavos už savus, o dabar ir Core message pasikeitė. Retailing giant Wal-Mart rolled out a new company slogan today—”Save Money. Live Better”—after having used “Always low prices” for 19 years. The move comes, according to Reuters, as the company tries to incorporate a more emotional tone into its ads. Lietuvoje tiek mažmeninės prekybos, tiek vaistinių tinklai, jeigu spręsti pagal jų reklamas, labai myli "Wal-Mart"idėjas. Tad jau ir mūsuose laikas "rebrendinimo" bangai. M. Feigelovičius palieka ”DDB Vilnius” 2007-09-12 23:00 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (1) | Nepatiko (0) Ilgametis "DDB Vilnius” generalinis direktorius Mikaelis Feigelovičius traukiasi iš reklamos agentūros vadovo pareigų - praneša Dienos Duonos skaitytojai el. paštu. Jo vietą greitai užims agentūros projektų direktorė Dovilė Dovidavičiūtė, o pats M. Feigelovičius, beje, sukurta DD

sukurta DD praeity buvęs legendinės lietuviškos heavy metal grupės SBS gitaristas taps “DDB Vilnius” valdybos nariu. Beje, gavome pranešimą, kad būsimoji direktorė D. Dovidavičiūtė yra konkuruojančios reklamos agentūros “Adell Taivas Ogilvy” direktoriaus Lino Paškevičiaus žmona. Gal kada nors sulauksime naujo šeimyninio reklamos biznio? Abejonės: „Vodafone“ pirks „Bitę“ ir dar pradės konkuruoti su „Teo“? 2007-09-12 21:19 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (0) | Nepatiko (0) “Financial Times” sukėlė mūsų blogerių komandai svarstymų priepuolį, nes praėjusią savaitę šio laikraščio puslapiuose aptikome žinutę, kad “Vodafone” Italijoje ir Ispanijoje perka šį tą iš „Tele2“ assets. Konkrečiau – fiksuotą plačiajuostį ryšį, nes nori teikti didesnį paslaugų paketą savo klientams. Lietuvoje “Tele2” fiksuoto neplečia nuo 2005 metų, nes nepajėgė konkuruoti su tuometiniu “Lietuvos Telekomu”. Įdomu, kokios problemos privertė atsisakyti plačiajuosčio tose šalyse? Jeigu čia „Vodafone“ nusipirks „Bitę“ ir geis teikti tokį patį paketą Lietuvoje (kaip, pavyzdžiui, jau teikia Vokietijoje), tada imsis „Tele 2“ svajonės likučių ir svies milijonus svarų prieš senuką „Teo“? O gal „Vodafone“ ir „Bitės“ santuoka yra tik gandas, nes pirkinys bus „Tele2“? O gal apskritai niekas nieko nepirks?

sukurta DD

sukurta DD Globalinį atšilimą sukelia dešros valgymas, 2 dalis 2007-09-11 20:47 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (1) | Nepatiko (0) Kaip rodo Lietuvoje 2004 metais atliktas tyrimas, daržovių suvartojimas per beveik 10 metų gerokai padidėjo. 1996 m. bent 3 dienas per savaitę šviežių daržovių valgė 18,1 % vyrų ir 24,8 % moterų, o 2004 m. – jau 39,9 % vyrų ir 49,9 % moterų. Tas pats ir su žuvimi. 64 % Lietuvos gyventojų ją valgo bent 1 – 2 kartus per savaitę. Beje, tyrimas darytas palyginus seniai, todėl galima manyti, kad „sveiko“ maisto vartojimas dar padidėjo. Kas iš to Lietuvos verslui? Galima sekti tuo, ką daro Kraft: sukurti ekologiškų produktų liniją ir taip pasiimti premium pinigų. „In terms of product nutrition, Friedmann said that improving the nutritional profile of the company's portfolio has the double benefit of improving what consumers eat while at the same time also driving sales. „Kraft's 'better-for-you' products are identified by a Sensible Solution flag, which was launched in 2005 to help consumers easily identify healthier products. The program is based on Kraft's own nutrition criteria, which set limits on calories, fat, sodium and sugar. In addition, products carrying the mark can provide "nutritionally meaningful" levels of protein, calcium, fiber or whole grains.“ „General Mills“ irgi siūlo paprastą receptą: pradėk kalbėti, kad tavo produktai pradeda spręsti kurią nors iš pertekliaus visuomenei aktualių problemų (kaip „Danacol“ mažina cholestrolio kiekį) ir pardavimai ne už kalnų. "We are focused on doing three things well in response to consumers' major health concerns: weight management, heart health and proactive health," said Belton, adding that proactive health encompasses simplicity, organics, probiotics, and omega 3.“ Tad kuris bus pirmas iš Lietuvos gamintojų, pradėsiantis planingai pūsti savo sveikatos dūdą? SAMSUNG skelbia 700 mln. $ pasaulinį media konkursą 2007-09-11 12:19 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 2 sukurta DD

sukurta DD Patiko (1) | Nepatiko (0)

Anot Media Asia, Samsung paskelbė pasaulinį žiniasklaidos pirkimo ir planavimo konkursą, kurio vertė 700 mln. USD. Tikimasi, kad dabartinė media agentūra MindShare, kuri dirba su elektronikos gigantu nuo 2004 m. konkuruos su Starcom, kurios seserinė agentūra Leo Burnett teikia kūrybines reklamos paslaugas Samsung. Starcom anksčiau negalėjo pakovoti dėl minėtojo media „akaunto“, nes turėjo keletą konkuruojančių Sony projektų kai kuriuose Azijos rinkose. Dabar Sony jose taip pat rengia konkursą nedalyvaujant Starcom, todėl Publicis korporacijai priklausančiai Starcom atsirišo rankos. Pirmasis konkurso etapas numatytas spalio vidury. Lietuvoje Starcom laikosi taip pat neblogai, žinoma, daugiausia tarptautinių klientų dėka (Kraft foods, Jacobs, Coca-Cola). Matant Samsung reklamos kiekius ir investicijas į komunikaciją, Samsung bus visai neblogas kąsnis Starcom arba MindShare. Globalinį atšilimą sukelia dešros valgymas 2007-09-10 19:53 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (1) | Nepatiko (0) Radikalieji vegetarai siūlo kovoti su savo potraukiu kotletams, nes kaip teigia JT ataskaita, gyvulininkystė šildo planetą geriau nei transportas. Vis dėlto, toks radikalus požiūris kol kas priimtinesnis JAV nei Lietuvoje, todėl mūsų piliečiai su atšilimu kovoja keisdami savo mitybos įpročius. Tai keičia ir mūsų verslo požiūrį į parduodamus produktus bei jų marketingą. „The main factors driving a growth in health and wellness in foods are an ageing population, rising obesity rates, nutrient deficiency and consumer demand, according to Lance Friedmann, Kraft's senior vice president of global health and wellness and new category development.“ Žinoma, L. Friedmanas kalba apie JAV, bet pas mus atmosfera panaši. Tik Lietuvoje vietoj pensininkų - praturtėję ir prisipirkę namų aplink Vilnių vadybininkai, jau pasiruošę investuoti į sveikatą. sukurta DD

sukurta DD Kažkada sveikiausias maistas buvo daugiau premium segmente, bet dabar jis pamažu tampa mainstreaminiu reikalu. Visi „going green“. Žinoma, kol kas „Maximoje“ išlieka dedikuotos lentynos vadinamajam sveikam maistui, bet tai tik laiko klausimas kada „žalumas“ ir sveikata užpils visas likusias lentynas. Dešrelės jau dabar reklamuojasi, kad jos yra be E arba bent jau be pakaitalų. Galima nusipirkti įklotų „Naturella“, jeigu neklystu, įkvėptų gamtos. McDonalds skelbiasi apie posūkį į sveikatą. Gazuotuose gėrimuose dauginasi vitaminai, o „Coca-cola“ aktyviai reklamuoja šaltą arbatą ir gėrimus su sultimis. Kažkada niekam nerūpėdavo, kad kalendorius pagamintas ant „recycled paper“, bet dabar tai, ypač užrašyta riebiomis raidėmis, laikoma „lygiu“. Kažkada buvo žinoma tik silkė ir karpis, dabar daugelis renkasi otą, pangasijų arba lašišos kepsnį. Ką rodo statistika ir kas iš to mums visiems? Apie tai kitame poste.

Krumholda mums rašo: Šimonio benefisas arba kaip galima sugadinti neblogą konferenciją 2007-09-07 19:57 parašė Christian Rašyti naują Komentarų: 5 Patiko (1) | Nepatiko (0) Mus pasiekė patys karščiausi pastebėjimai iš Ph. Kotlerio renginio, pasibaigusio tik prieš gerą valandą. Krumholda: "Turėjau sėkmės sudalyvauti konferencijoje „Diena su Kotleriu“. Už tai, visų pirma, labai esu dėkinga savo vadovams. Bet apie patį seminarą gal kitą kartą. Per kavos pertraukėles ir „Omnitel“ dovanoto vakarėlio metu pagrindinė tema buvo - moderatorius. Kodėl renginio moderatoriumi buvo pasirinktas Linas Šimonis – paslaptis visiems konferencijos dalyviams. Vienintelis pateisinimas konferencijos organizatoriams „LT konferencijos“ – L.Šimonis save puikiai supozicionavo J Konferencija prasidėjo nuo Lino pasirodymo kalėjimo prižiūrėtojo vaidmenyje: „Prašau visus išjungti telefonus, arba kitaip bus įjungtas telefonų slopintuvas ir visi žinos, dėl kieno kaltės jūs net nesužinosite, kas jums bandė prisikambinti“. Po tokio įvado salėje pasigirdo šurmulys ir susirinkusi intelektuali publika nustėro: ar galima taip pradėti metų rinkodaros renginį? Čia kaip visiems gerai žinomame anekdote galima pasakyti: „Pivo niet“ arba „Pivo niet“. Ačiū dievui, kad marketingo GURU išėjus į sceną šis incidentas buvo greitai pamirštas – dėdė greit viską ištaisė. Bet, kaip ir minėjau, apie tai – kitą kartą. sukurta DD

sukurta DD O dabar grižtu prie Šimonio. Jau konferencijos eigoje kilo įtarimų dėl jo anglų kalbos tobulumo: tarsena „vrait“ (eng. Write) kliuvo daugeliui be ausinių sėdėjusių klausytojų, kai Linas bandė kviesti dalyvius rašyti savo klausimus. O kai atėjo laikas diskusijai, kurios metu turėjo būti atsakinėjami dalyvių klausimai, prasidėjo tikrasis šou. Ant scenos sėdėjo keturiese: mano asmeninis marketingo guru Sigitas Urbonavičius, „Ober house“ generalinis direktorius Vytas Zabilius, Omnitel viceprezidentas Remigijus Štaras ir gerb. profesorius P.Kotleris. Tačiau visą dėmesį sau bandė susirinkti išdidusis ir arogantiškasis L.Šimonis. Jis vaikščiojo po salę su pluoštu publikos klausimų ir juos skaitinėjo. Didysis Linas leido sau pačiam atrinkti, kas gali būti užduodama Kotleriui ir tuomet bandydavo paskaityti anglišką tekstą, parašytą į lapelį. Didžiausias absurdas tame, kad klausimo negalėjo suprasti ne tik auditorija, bet ir pats Kotleris. Po kažkelinto klausimo Kotleris perklausė šalia sėdinčio R.Štaro, ko jo klausia. Remigijus tik gūžtelėjo pečiais. Iš publikos skriejo replikos, kad mes nesuprantame, ko klausiama. Mano žiniomis, netgi buvo nusiųstas raštelis Šimoniui nebekalbėti angliškai, o atiduoti klausimus pačiam Marketingo guru. Publika piktinosi: dalis klausimų buvo padedama į šoną, ir buvo aišku, kad jos niekada nepasieks Philipo, dalis klausimų buvo sutrumpinta taip, kad prarasdavo esmę, o kita dalis būdavo paklausta taip, kad niekas taip jų ir nesuprato (netgi ir Kotleris). Į pabaigą pats P.Kotleris nebeapsikentė ir pradėjo moderuoti diskusiją: paklausė, gal salė turi klausimų. Rankų buvo ne viena. Vienam iš jų savininkų pasisekė – jis turėjo galimybę užduoti savo klausimą. O po atsakymo į jį vėl iššoko Linas Šimonis ir pasakė – „Viskas, baigta (nors iki oficialios pabaigos dar buvo likusios 20 minučių)“. Dauguma klausimų taip ir nebuvo užduoti. Nežinau, ar pavyko perduoti tą nuotaiką, kuri tvyrojo konferencijų salėje. Bet reziumė yra vienas – salėje sėdėjo didžioji Lietuvos marketingo atstovų dalis. Jie niekada nebesamdys Šimonio. Matyt jam teks laukti, kol užaugs naujoji marketingistų karta, kuri vėl juo patikės. O tiems, kurie dalyvavo konferencijoje buvo sugadintas visas gerasis gerojo dėdulio Kotlerio įspūdis. Kai nuščius šios aistros, manau, kad parašysiu jums apie daugumos marketingistų pirmojo mokytojo – Philipo – seminarą. Patikėkit, tas dėdė dar turi savyje parako!!! Unilever pavarys? 2007-09-07 17:16 parašė Christian DD zinios Rašyti naują sukurta DD

sukurta DD Komentarų: 2 Patiko (1) | Nepatiko (0) Lietuvos padangę pasiekė žinios, kad Unilever, senas ir garbingas FMCG gamintojas, trokštamas klientas, vienas didesnių reklamdavių Lietuvoje bei visa kita, nuo rugsėjo turi naują Global media vadovę Laurą Klauberg, kuri pakeitė Alaną Rutherfordą. Atrodytų, tokios žinios yra menkniekis bei jokios įtakos mums neturintis dalykas? Ne, ir dar kartą ne. Įprasta, kad nauji bosai griebiasi taurų tikslą turinčių optimizavimo iniciatyvų, kurių tarpe labai dažnai būna ir agentūrų optimizavimas. Lietuvoje kol kas Unilever aptarnauja OMD filialas PHD (jeigu neklystu), bet gal tai tik laiko klausimas? The World in 2008 bus išleistas ir Lietuvoje 2007-09-07 10:14 parašė bretonas DD zinios Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (2) | Nepatiko (0) Vakar media grupė Diena Media paskelbė, kad 2008 gruodį Lietuvoje išleis savaitraščio The Economist leidinio The World in 2008 lietuvišką versiją. Tai leidinys, kuriame pasaulio politikai bei mokslininkai pateikia savo įžvalgas ateinantiems metams. Lietuviškame leidinyje trečdalis turinio turėtų būti skirta Lietuvai ir planuojama, kad šio leidinio tiražas sieks 20 tūkst. vienetų. Leidinio apimtis apie 150 psl., tačiau gali plėstis iki 200 psl. Turbūt apimtis priklauso nuo to, kiek bus parduota reklamos ploto. Diena Media grupės atstovai minėjo, kad jau parduota 15 psl., o tikimasi, jog bus pasiekta 50 psl. Hm, ar nebus per daug tos reklamos? Sporto rėmimas - naudos ir pavojai 2007-09-06 00:31 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Pati ta aplinka prabilti apie sportą – sporto marketingą. Iš tikrųjų, kol kas, kalbėsime apie sporto rėmimą, o sporto marketingui ateity pasistengsime skirti daugiau dėmesio ir labiau juo pasidomėti. Vienas Dienos Duonos autorių Bretonas labiau pasikaustęs šioje srityje, todėl kartu lauksime žinių iš jo. Šiandien kaip niekada, renginių ir sporto rėmimas populiarėja Europoje ir Pasaulyje: FIFA siekia sumažinti rėmėjų skaičių 2010 m. pasaulio taurės turnyre, vietoj 15 palikti 6. sukurta DD

sukurta DD Madrido Real neseniai sudarė brangiausią rungtynių transliavimo per TV sutartį Pasaulyje - 1,1 milijardas Eurų už 7 metų transliacijas. Tokie faktai rodo, kad kompanijos pasiruošusios mokėti už buvimą sporte vis daugiau, nes siekia kuo labiau įtraukti prekės ženklus į vartotojo interesų aplinką. Sporto rėmimas – dar viena erdvė prekės ženklų komunikacijai - žinomumo ir tam tikrų asociacijų kūrimui. Moterų teniso asociacija (WTA) iki 2005 metų išgyveno krizę, kol tais pačiais metais sudarė sutartį su Sony-Ericsson. Didžiausia teniso ir moterų sporto istorijoje 88 milijonų USD sutartis šešiems metams prikėlė moterų tenisą. Toks bendradarbiavimas padarė sportą labiau interaktyvų ir suartino su žiūrovu. Bendradarbiavimo rezultatas – 62 turnyrai 32-jose Pasaulio šalyse – abipusė nauda. Yra kita medalio pusė – ji rizikingesnė – pavienių sportininkų ar vienos komandos rėmimas. Tai artima mūsiškei rinkai, didieji ženklai tai išnaudoja labiausiai. Didžiausia rizika ta, kad be sugebėjimo išnaudoti rėmimą IKI įvykio (varžybų, turnyro), prekės ženklui svarbu, kad remiamas sportininkas ar komanda laimėtų, nes antraip galimas žiūrovų, sirgalių nusivylimas (bent jau tuo momentu). Prieš kelis metus NIKE sprendė ar verta toliau remti geriausią Pasaulio golfo žaidėją Tiger Woods’ą, nes jis nebelaimi taip, kaip NIKE tikėjosi ir tiek, kiek jam moka. Kompiuterio pakampėje radau printscreen’intų komentarų iš delfi.lt, kai Lietuvos krepšininkai 2006 metais Pasaulio čempionate Japonijoje žaidė prastokai… Fanai emocijas išlieja ne tik keiksmažodžiais, bet kliūva ir rėmėjams:

sukurta DD

sukurta DD

Oi... Kroatai ispanams pakrovė, kol rašiau.. „Coca-Cola” lyderiauja Pasaulio prekių ženklų TOP 100 (2007 m.) 2007-09-05 14:06 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 7 Patiko (1) | Nepatiko (1) Kiek pavėluotai, bet įdomiai. Jūsų dėmesiui BusinessWeek ir konsultacinės kompnijos Interbrand liepos mėn. paskelbtas, jau septintus metus sudaromas Pasaulio brandų top 100. “Coca-Cola” išlaikė lyderio poziciją palikdama Microsoft ir IBM pasekėjo pozicijose. Google, Zara, Apple ir Nintendo augo daugiausiai iš visų, jų reitingas kilo, tuo tarpu lyderio „Coca-Cola“ krito, nepaisant pastangų tampant sveikesnių gėrimų gamintoju. Google pakilo keturiomis pozicijomis į 20 vietą.Starbucks – trimis pozicijomis į 88, o Nokia – viena į6 poziciją.

sukurta DD

sukurta DD Rank Company 2007 Brand Value ($m) %Change (on 2006) Country of Ownership 1 Coca-Cola 65,324 -3% US 2 Microsoft 58,709 3% US 3 IBM 57,091 2% US 4 GE 51,569 5% US 5 Nokia 33,696 12% Finland 6 Toyota 32,070 15% Japan 7 Intel 30,954 -4% US 8 McDonald's 29,398 7% US 9 Disney 29,210 5% US 10 Mercedes-Benz 23,568 8% Germany 11 Citi 23,443 9% US 12 Hewlett-Packard 22,197 9% US 13 BMW 21,612 10% Germany 14 Marlboro 21,283 0% US 15 American Express 20,827 6% US 16 Gillette 20,415 4% France 17 Louis Vuitton 20,321 15% US 18 Cisco 19,099 9% US 19 Honda 17,998 6% Japan 20 Google 17,837 44% US 21 Samsung 16,853 4% S. Korea 22 Merrill Lynch 14, 343 10% US 23 HSBC 13,563 17% Britain 24 Nescafe 12,950 4% Switzerland 25 Sony 12,907 10% Japan 26 Pepsi 12,888 2% US 27 Oracle 12,448 9% US 28 UPS 12,013 12% US 29 Nike 12,004 10% US 30 Budweiser 11,652 0% US 31 Dell 11,554 -6% US 32 JPMorgan 11,433 12% US 33 Apple 11,037 21% US 34 SAP 10,850 8% Germany 35 Goldman Sachs 10,663 11% US 36 Canon 10,581 6% Japan 37 Morgan Stanley 10,340 6% US 38 Ikea 10,087 15% Sweden 39 UBS 9,838 13% Switzerland sukurta DD

sukurta DD 40 Kellogg's 9,341 6% US 41 Ford 8,982 -19% US 42 Philips 7,741 15% Netherlands 43 Siemens 7,737 -1% Germany 44 Nintendo 7,730 18% Japan 45 Harley-Davidson 7,718 0% US 46 Gucci 7,697 8% Italy 47 AIG 7,490 NEW US 48 eBay 7,456 10% US 49 AXA 7,327 NEW France 50 Accenture 7,296 8% Bermuda 51 L'Oreal 7,045 10% France 52 MTV 6,907 4% US 53 Heinz 6,544 5% US 54 Volkswagen 6,511 8% Germany 55 Yahoo! 6,067 0% US 56 Xerox 6,050 2% US 57 Colgate 6,025 7% US 58 Chanel 5,830 13% France 59 Wrigley's 5,777 6% US 60 KFC 5,682 6% US 61 Gap 5,481 -15% US 62 Amazon.com 5,411 15% US 63 Nestle 5,314 8% Switzerland 64 Zara 5,165 22% Spain 65 Avon 5,103 1% US 66 Caterpillar 5,059 10% US 67 Danone 5,019 8% France 68 Audi 4,866 17% Germany 69 adidas 4,767 11% Germany 70 Kleenex 4,600 -5% US 71 Rolex 4,589 8% Switzerland 72 Hyundai 4,453 9% S. Korea 73 Hermes 4,255 10% France 74 Pizza Hut 4,254 -9% US 75 Porsche 4,235 8% Germany 76 Reuters 4,197 6% Britain 77 Motorola 4,149 -9% US 78 Panasonic 4,135 4% Japan 79 Tiffany & Co. 4,003 5% US sukurta DD

sukurta DD 80 Allianz 3,957 NEW Germany 81 ING 3,880 12% Netherlands 82 Kodak 3,874 -12% US 83 Cartier 3,852 15% France 84 BP 3,794 -5% Britain 85 Moet & Chandon 3,739 15% France 86 Kraft 3,732 -5% US 87 Hennessy 3,638 2% France 88 Starbucks 3,631 17% US 89 Duracell 3,605 1% US 90 Johnson & Johnson 3,445 8% US 91 Smirnoff 3,379 11% Britain 92 Lexus 3,354 9% Japan 93 Shell 3,331 5% Britain 94 Prada 3,286 14% Italy 95 Burberry 3,221 16% Britain 96 Nivea 3,116 16% Germany 97 LG 3,100 3% S. Korea 98 Nissan 3,072 -1% Japan 99 Polo RL 3,046 NEW US 100 Hertz 3,026 NEW US Tai kiek Omnitel išleidžia reklamai? 2007-09-04 08:38 parašė bretonas Rašyti naują Komentarų: 6 Patiko (1) | Nepatiko (0) Viename iš blogo įrašų buvo minėta, kad netolimoje ateityje turėtume pateikti mobiliųjų operatorių gross (nėra paskaičiuotos įvairios nuolaidos) išlaidas reklamai žiniasklaidoje. Pažadą bandome tesėti ir žemiau galite matyti nedidelį grafiką, kuris padarytas remiantis TNS Gallup duomenimis. Prie šių išlaidų vertėtų pridėti tuos pinigus, kuriuos operatoriai išleidžia reklamos gamybai, ir tuomet skaičiai turėtų tapti įspūdingesni. Tikiu, kad daugelis su marketingu susijusių žmonių galėtų pasakyti, kiek vidutiniškai kainuoja TV klipo ar spaudos maketo gamyba. Beje, o kiek dabar per TV yra transliuojama skirtingų Omnitel klipų? sukurta DD

sukurta DD

LNK ir TV3 atsisako rėmėjų paslaugų 2007-09-03 21:11 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 2 Patiko (1) | Nepatiko (0) Nuo šiol (t.y. nuo 2007 rugsėjo) remti laidas šiose televizijose bus mažiau naudinga, kadangi pradėjus priekabiauti valstybinėms priežiūros institucijoms, televizijos laidos viduje nebegali transliuoti 10 sekundžių rėmėjui skirtų klipų prieš reklamines užsklandas. Buvo visiems gerai, kad remdamas laidą gauni krūvą anonsų (iki 30-ies anonsų geriausiojo laiko laidoms), klipus prieš/ po laidos bei du klipus laidos viduje. Tai sukuria krūvą reitingų, todėl per pastaruosius 5 - 6 metus laidų rėmimas tapo tokiu masiniu reiškiniu. Maisto papildai, „Viči“ krabų lazdelės, batai ir visi kiti, kurie netingėjo, pigiai darė žinomumą ir, kas svarbiausia, pardavimus. Žinoma, media agentūros, kai jų paprašai suplanuoti rėmimų kampaniją, rauko nosis ir braižo grafikus, teigdamos, kad 3 sekundžių anonsai yra nepilnaverčiai reitingai, niekada neatstosiantys 30 sekundžių klipo. Bet toks jų darbas. O mes žinome, kad rėmimai puikiausiai parduoda. Tačiau yra ir gera naujiena. LNK anksčiau anonsuose sutikdavo rėmėjui skirti tik 3 sekundes, bet dabar susimylėjo ir pridėjo dar dvi. Žiūrovai, pasiruoškite naujam reklamos onslaughtui!

Blaivusis marketingas sukurta DD

sukurta DD 2007-09-01 21:43 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (1) | Nepatiko (0) Šiandien tinkamiausia diena tokiam post’ui “sausasis” šeštadienis – rugsėjo pirmoji. Aš bandau įsivaizduoti kokio vokiečio vadybininko veido išraišką, kuriam viešbučio baro padavėja atsisakys atnešti, anot, “Švyturio-Utenos alaus” ir “DDB Vilnius”, to nuostabaus “Švyturio” alaus. Tai viena iš priežasčių kodėl šią dieną pasistengiau nelįsti “į miestą” ir nepatirti gėdos. Net jo ekselencija prezidentas Valdas Adamkus pripažino, kad toks draudimas – nesamonė. Ar tik patarėjas, pakišęs pasirašyti po tokiomis pataisomis, nebuvo pats pavargęs “iš po vakar”? Biblijos pradžios knygoje mus moko, kad geidžiamo dalyko uždraudimas prie nieko gero neprives, tik sukels atvirkštines pasekmes. Uždrausti prekiauti alkoholiu rugsėjo pirmąją ir tikėtis, kad taip sumažinsime alkoholio vartojimą jaunimo tarpe yra mažų mažiausiai neapgalvotas žingsnis. Prieš priimant panašaus pobūdžio sprendimus kažką uždrausti, reikia nepamiršti, kad kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį, o draudimas yra tik kraštutinė priemonė, kuria valia pasinaudoti tik prieš tai išbandžius visas kitas. Pabandykime pasvarstyti ką galima buvo (ir vis dar galima) padaryti marketingo (ir ne visai) priemonėmis, norint sumažinti alkoholio vartojimą ne tik jaunimo tarpe, bet gal ir apskritai: a) padidinti akcizus alkoholiui, taip pasunkinti prieinamumą jaunam žmogui, kurio pajamos mažos. Beje, šiuo metu Jungtinėje Karalystėje vyksta prekybos tinklų puolimas dėl mažų privačios etiketės silpno alkoholio kainų (sidro ir alaus) – ten gvildenamos panašios problemos b) palengvinti prekybininkų dalią perkeliant dalį atsakomybės už alkoholio įsigijimą patiems nepilnamečiams c) įsigilinti į jaunimo alkoholio vartojimo priežastis ir pasitelkti komunikacijos specialistus suformuluojant įžvalgas ir įgyvendinant komunikacijos kampaniją (ne trumpalaikę, o ilgalaikę – 3-5 metų) apie alkoholio poveikį, vartojimo kultūrą ir pan. d) skatinti pačius gamintojus tapti labiau socialiai atsakingais ir veikliais, užsiimti šviečiamąja veikla skatinančia saikingą silpnojo alkoholio vartojimą. Net Coca-Cola ant savo buteliukų rašo, kiek reiktų išgerti pop gėrimo per dieną! Tai tik kelios idėjos šovusios galvon blaivųjį šeštadienį - labai neteiskite, jei jos pasirodys nepriimtinos. Savo mintis kviečiu išsakyti komentaruose. sukurta DD

sukurta DD Apie kokias priemones be kalbėtume, reiktų prisiminti vieną Morcheeba dainos pavadinimą - “Rome wasn’t build in a day”. Tik nuoseklūs veiksmai turės žymų poveikį ilgalaikėje perspektyvoje, negalime tikėtis sėkmės remdamiesi “akcijiniais” principais, nes jos - tik momentinio poveikio priemonės, kurios dažnai nebūna efektyvios net ir trumuoju periodu. Blaivių sprendimų seimui, vyriausybei, prezidento patarėjams ir mums visiems. Kodėl tarptautinė media planavimo agentūra Carat Lietuva neturi savo svetainės? 2007-08-31 17:17 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (1) | Nepatiko (0) Internetinės, žinoma. Ir pritaikytos Lietuvai, o ne nuorodos esančios network corporate website. Jie yra Lietuvoje, bet aš beveik nieko nežinau apie juos, išskyrus tai, kad praėjusiais metais pasikeitus vadovams, vadovauja Rita Jermakaitė. Bet kas dar? Ką man, dideliam vietos reklamos užsakvui, renkantis media planavimo konkursui, sužinoti apie juos? Gal ten dirba tik vienas žmogus? O gal jų klientas yra mano pikčiausias priešas „Radviliškio sūreliai“? Jeigu jau rimčiau, tai šiais laikais tarsi jau ir nebesiginčiajama, kad paslaugų sferoje (ypač paslaugų) internetinė vitrina yra būtinas dalykas. Neskambinsi juk 118 norėdamas sužinoti su kuo čia galima bendradarbiauti. Internetu paprasčiau ir išsamiau.

O gal rinka maža ir todėl visi viską ir taip žino? Abejoju. Pro mano verslo centro langus jų klientų, paslaugų ir pasiekimų sąrašo nesimato. „Verslo žinių“ numeriuose "Carat" nešmėžuoja. Todėl kviečiant į konkursą į galvą ateina tik didžiausių agentūrų pavadinimai. Ką daryyyt, ką daryyyt...? Gaila. Mažasis „Carat“ taip ir liks nepakviestas, nors gal jie teikia ir puikiausią aptarnavimą. Jeigu netikite, galite pamėginti patys surasti. sukurta DD

sukurta DD

Naujas sezonas – naujas žurnalas 2007-08-31 08:12 parašė bretonas Rašyti naują Komentarų: 7 Patiko (1) | Nepatiko (0) Artėjantis ruduo Lietuvos liaudį džiugins ne tik naujomis TV laidomis bei serialais, bet ir naujais žurnalais apie mokslą ir techniką. Ar pamenate žurnalą „Mokslas ir gyvenimas“? O gal dar prisimenate „Mokslas ir technika“? Aš juos buvau pamiršęs, nors TNS Gallup tyrimuose jie yra, tačiau su prastais reitingais ir tiesa pasakius po apsilankymo šių žurnalų tinklapiuose man neatsirado didelio noro jų įsigyti. Ech, tas mano įprotis viską gauti apdorotą ir lengvai suprantama. Rugsėjo mėnesį startuos „Technika mums“. Anot leidėjų, tai itin populiarus žurnalas Suomijoje bei Estijoje. Žurnalo strategija yra nusitaikyti į panašių pomėgių skaitytojų grupes. Pagrindinė tema – automobiliai (kiek gi dar bus tų žurnalų apie automobilius?), o jau likusi žurnalo dalis atiteks naujausioms technologijoms, įprastai elektronikai ir kitiems techniniams dalykams. Manoma, kad tokiu būdu atsiranda didesnis pirkėjų ratas. Planuojamas tiražas apie 20 tūkst. vienetų. O štai spalio 15 d. mus nudžiugins „Iliustruotas mokslas“, kuris šiemet taip pat pasirodys JAV ir Rusijoje. Jis jau yra sėkmingai leidžiamas ir kitose šalyse, tarp kurių yra ir Latvija. Planuojama apimtis apie 100 psl., o tiražas apie 14 tūkst. vienetų. Žurnalas rašys apie kosmosą, astronomiją, fiziką, matematiką, chemiją, gyvąją gamtą ir pan. Taip pat žurnalo atstovai teigia, kad bus lengvi ir pagaulūs tekstai. Hm, tai ir aš gal suprasiu apie tuos mokslinius dalykus. Štai ir sulaukėme laiko, kai Lietuvoje pradėjo atsirasti ne tik „pliatkų“ žurnalai, bet ir kokybiški leidiniai. Tačiau įdomu, kaip gi šiems žurnalams seksis? Kaip sako Rusijos žurnalų rinkos ekspertai, mokslo populiarinimo ir pažintinių žurnalų segmente visuomet yra problema su reklamdaviais. Ar nebus problemų ir Lietuvoje? Parodys laikas ir TNS Gallup duomenys. Bent jau aš galiu pažadėti, kad ir vieną, ir kitą nupirksiu. Beje, ar girdėjote, kad leidybinė grupė, kuri leidžia savaitraštį „Žmonės“ rugsėjo viduryje planuoja atidaryti naują internetinį portalą „Žmonės24.lt“? Ar tai nebus pirmas konkurentas www.posh.lt Lietuvoje? Podcasting’as - dar neatrasta priemonė Lietuvos žiniasklaidoje sukurta DD

sukurta DD 2007-08-30 22:42 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 4 Patiko (1) | Nepatiko (0) Važinėtojų dviračiais ypač padaugėjo šią vasarą. Dviratis mada – trendas, jį privalu bent turėti, taip nors idėjiškai prisidedi prie “going green” idėjos, ir visai nesvarbu, kad tai dar vienas gargaras tavo namuose, o tai jau konsiumerizmas – visai priešinga ideologija “einantiems į žalią”. Tiek to, geri norai jau yra gerai, nes reiškia socialinę brandą. Neatsiejamas dviračio atributas – mp3 grotuvas. Itin dažnas dviratininkas skrodžia miestų gatves užsimaukšlinęs ar įsigrūdęs ausines. Mes net neabejojame, kad jo ausyse dungsi būtent tas muzonas, kurį klausantis norisi “spausti”. Muzika žadina emocijas, taip mes pailsime ir taip atsiribojame nuo aplinkos, tačiau ar būtų mums įprasta važiavimą dviračiu ar net automobiliu stovint rytiniuose kamščiuose išnaudoti naudingai klausantis podcast’o? Juk tai labai naudinga! Atsikeli iš ryto, begerdamas puodelį kavos į savo grotuvą ar CD susimeti rytines The Economist bankinių naujienų žinias arba kokio nors Lietuvos portalo, tarkim, sporto, verslo ir kultūros naujienas ir visa tai perklausai mindama/-as pedalus arba automobilyje sėdėdama/-as kamščiuose vietoj kvailų radijo žaidimų?! Pabandykit – internete galima rasti daug naudingų podcast’u bet kokia jus dominančia tema. Net jei jūs esate šunų mylėtoja/-as rasite naujausių šunų priežiūros patarimų. Tokių temų – tūkstančiai. Gaila, bet kol kas nepavyko rasti nė vieno lietuviško portalo, internetinio puslapio ar bendrovės, kuri siūlytų podcast’us. Keista, bet tai neišnaudota galinga marketingo priemonė, kuria galėtų pasinaudoti valstybinės institucijos, bei savivaldybės ataskaitoms ir naujienoms, kompanijos ir asociacijos tokiems pat tikslams, nekalbant apie naujienų portalus lrytas.lt, alfa.lt, balsas.lt ar delfi.lt, kurie siūlo video reportažus, bet audio naujienų kažkodėl nerasi?.. Naujovių jūsų versle ir gyvenime linki Dienos Duona. Išbandykite trendseterišką www.pravda.lt, kuri siūlo atsisiųsti ilgus, bet nenuobodžius podcast’us “gražiausia muzika pasaulyje”. Meilė ir neapykanta reklamai 2007-08-30 22:32 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 0 sukurta DD

sukurta DD Patiko (2) | Nepatiko (0) Prieš kelias dienas www.lrt.lt pasirodė Andriaus Navicko straipsnis, kuriame jis su žeme sumaišė reklamą. Na, o netiesiogiai kliuvo ir jos kūrėjams, transliuotojams ir tiems, kurie apskritai nutaria, kad reklama jiems praverstų. Na, parduoti vieną kitą dešrelių kilogramą, vieną kitą įklotų konteinerį. Tipiška visuomenės kritiko poza jis mus aprėkė: „Ar idiotiškos reklamos, su zujančiais aborigenais, ekstazę dėl higieninių paketų patiriančiomis merginomis ir riaugėjančiais ir žmones ryjančiais augalais nepažeidžia žmogaus orumo?... …Pabandžiau prisiminti – kada paskutinį kartą mačiau reklamą, kuri tikrai informavo, o ne gundė, provokavo ar tiesiog kvailino... …Šiandien didžioji dalis reklamos yra virtusi savotišku psichologinio teroro veiksmu, kuriuo bandoma prasiskverbti į potencialaus vartotojo sąmonę….” Andrius Navickas kalba taip, tarsi jis gyventų ne šiame pasaulyje. Jis nesinaudoja Nokia telefonu, kuris tik dėl aršios konkurencijos, padedamos reklamos, tapo tokiu tobulu daiktu. Jis nerašo Microsoft Word programa, kurią Bilas mums įstūmė tik per kovą su Lotus, Perfect ir kitais programų paketais. Naudodamasis reklama, žinoma. Ką jis man siūlo kaip marketologui? Kaip pardavinėti prekes? Kaip pristatyti produktą? Pasiimti “Alio reklamą” ir ten dėti skelbimus apie tai, kad parduodu “Nemateko” dešreles už tam tikrą kainą? Jis sviedžia: “Aišku, lengviausia patarti – išjunk televizorių ir galvoje taps šviesiau. Tačiau kodėl mes turime televiziją ar net visą žiniasklaidą paaukoti ant bukinančios reklamos aukuro? Netiesa, kad vienintelė alternatyva: jokios reklamos arba bet kokia, neribojama reklama” O kaip jūs manote, Audriau, kas išlaiko televiziją? OK, jūs galbūt žiūrite tik LTV, bet yra daugybė kitų, kuriems vien tik L. Donskio neužtenka. Reklama iš tiesų suteikia galimybę rinktis. Tačiau daugelis jos kritikų kažkodėl nesuvokia vieno svarbaus dalyko – reklamą suteikia galimybę rinktis ne tik prekes, bet ir televizijos kanalą, laikraštį, net ir internetą, t.y. tą žiniasklaidą, į kurią dažnas kritikas taip bėga. Visi vadinamieji “social networks”, visi Googlai ir fantastiški internto greičiai gal ir gimė kaip gražios idėjos, bet parsidavė už gerus pinigus. Nes be reklamos, vien tik iš idėjos, toli nevažiuosi. Be reklamos būsime nublokšti į vienintelio radijo taško laikus.

sukurta DD

sukurta DD Ir dar R. Paleckis prisijungė prie antireklaminio choro. Bet tada, mielas Rimvydai, niekada neikite į komercines televizijas, nes jos gyvena iš negerų reklamos pinigų. Ir jums atlyginimą tokiais mokės. Iš dangaus nukrito naujas komandos narys - Bretonas 2007-08-30 21:17 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Rytoj savo pirmąjį įrašą ketina postinti naujas mūsų komandos narys Bretonas, turintis fantastiškos patirties žiniasklaidoje. Jis tikrai nušvies mūsų kasdienybę. Jeigu norite prisijungti prie mūsų blogerių komandos, drop us a line (e-mailas prie blogo pavadinimo). Internetas keičia žiniasklaidą - keisis ir marketingo komunikacija 2007-08-28 21:58 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Vis daugėja pranešimų apie besikeičiantį žiniasklaidos vartojimą. Technologijos keičia naujienų skaitytojų įpročius - pateikia delfi.lt IBM tyrimą. Ne tik naujienų skaitymo, bet ir pramogų įpročius, pridėtume mes, tyrimas juk vadinasi Survey of consumer digital media and entertainment habits. Suprantame delfi.lt norą akcentuoti naujienas, bet keičiasi ir TV žiūrėjimo įpročiai – vis daugiau pasirinkimo internete: galimybių rasti video informacijos, video naujienų, kurios greičiau atsiduria būtent internete, galimybė pačiam rinktis ir pramogų ir žinių turinį. Labai svarbu ne tik tai, kad atsirandant technologijoms mes keičiamės, bet dar svarbiau tai, kad su naujai gimstančiomis technologijomis gimsta nauja karta. Mums malonu atsiversti rytinį popierinį laikraštį, išgerti puodelį kavos, o rūkantieji pridės ir cigaretę prie komplekto. Šiandieniniai dešimtmečiai ir penkiolikmečiai po dešimties metų gali pakeisti tokius įpročius – laikraštį pakeis kompiuteris arba mobilusis telefonas, o popierinis laikraštis ar žurnalas jiems atrodys kaip pasenęs nerūpestingas požiūris į gamtą ir bereikalinga išlaidų eilutė asmeniniame biudžete. Tiesa, taip skambiai planuotas knygos saulėlydis taip ir neįvyko, kažkuria prasme net atvirkščiai. Čia suveikė keli aspektai: 1) nei autoriai nei leidėjai nenori paleisti knygų į sukurta DD

sukurta DD pasaulinį tinklą, nes atsiras piratavimo problema (kaip su muzika), o pajamų niekas nenori prarasti, 2) vartojimo aspektas – knygos, paprastai, neperskaitai per 2 val. t.y. pramogos “suvartojimo” laikas yra kur kas ilgesnis. Svarbiausia, vis dėlto, laikyčiau pirmąją priežąstį. Grįžtant prie naujienų ir pramogų, „vartojimo“ pokyčių mums svarbiausios pasėkmės – kaip šie pokyčiai turėtų įtakoti marketingo veiksmus ir kaip tai pakeis reklamos išlaidų eilutes jos augs ar mažės, komunikacijos kanalų daugės ar mažės. Faktas vienas – vartotojas pats rinksis turinį, todėl rinksis ir reklamą. Jau dabar Bud ir Burger King kuria savus media kanalus: interneto portalus ir net žaidimus, jie siekia padaryti savo prekės ženklus įdomiais ir pramoginiais. Nuobodūs prekių ženklai bus niekam neįdomūs, nes bus vis sunkiau juos įpiršti vartotojui. Media kanalai taps įvairesni ir reiks būti įdomesniais, patrauklesniais ir dar labiau integruotais. Išlaidos pradiniame etape augs, tačiau anksčiau ar vėliau reikės rinktis prioritetus: TV ar internetas. Lietuvoje ir ne tik čia, dar daug kas priklausys nuo pačių media kanalų, ar TV bei spaudos kanalai sugebės integruotis į internetą, o interneto portalai pasiūlyti TV turinį. Ne naujiena, kad LNK turi alfa.lt, o „Lietuvos Rytas“ investavo į saviškį lrytas.lt, tad jau judame naujaja linkme. Ar tam yra pasiruošę reklamdaviai? Dienos duona, esant progai, pasistengs paklausti pačių kanalų ir reklamdavių ką jie patys mano apie šias tendencijas ir kokią viziją piešia savoms media priemonėms ir kaip mato ateities komunikaciją.

Farmacijos kompanijų marketingistai - vieni žulikai 2007-08-27 20:57 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Neseniai Lietuvoje kilo nedidelis skandalas apie tai, kad kai kurios vaistų kompanijos, prisidengdamos tuo, kad Lietuvoje užsiima tik vaistų marketingu, sumokėjo pernelyg mažai mokesčių. Tuo susidomėjo net JAV žurnalo "Brandweek" blogas, skirtas farmacijos rinkodarai. Malonu, kad bent kažkuo esame įžymūs. Bet kai palygini su jų apimtimis... Drugmakers are in trouble again. Tax authorities in the small Baltic country Lithuania accuses them of tax evasion and demands that they pay up. A tax audit concluded that some of the pharmaceutical manufacturers, who claimed that they only did “marketing,” in sukurta DD

sukurta DD Lithuania, are in fact engaged in “selling.” And if they sell something, Lithuania wants sales tax. The companies involved were not named, but Eli Lilly, Pfizer and AstraZeneca have come forward and said that they would fight the demands that they pay their taxes. Hence, we assume that they are involved. "Jaguar" ir "Land Rover" keliaus į Bombėjų 2007-08-27 20:25 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kaip bus su britiškų automobilių žavesiu po to, kai juos nupirks Višnu ir Šivos pasekėjai? Ar magnetolos gros tik Bolivudo dainas? Warc.com praneša: There will be mixed feelings today (Monday) in Britain's West Midlands region following news that India's Tata Group is mulling a bid for Ford Motor Company's Jaguar and Land Rover marques. The Indian conglomerate, which already owns UK steel giant Corus as well as the iconic Tetley Tea brand, confirmed Friday that it is considering a bid for the two auto lines, currently up for auction by cash-strapped Ford. Trečioji „Lietuvos Žinių“ reinkarnacija 2007-08-27 20:05 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Eilinį kartą „Lietuvos Žinios“, paleidusios reklamos kampaniją, mėgina pritraukti skaitytojų ir vėl tapti reklamos užsakovams svarbia žiniasklaidos priemone. Ar pavyks? Blogosferoje apie tai pasipylė komentarai, o „didžioji“ žiniasklaida, žinoma, tyli. Net ir „Verslo Žinios“, kurios, „Dienos Duonos“ nuomone, turėtų nemažai dėmesio skirti rinkodarai. Juk „Lietuvos Žinias“ vargu ar galima pavadinti konkurentu – tokie tai skirtingi skaitytojų segmentai.

sukurta DD

sukurta DD Pažįstami „Lietuvos Žinių“ žmonės ne kartą apgailestavo, kad buvo radikaliai atsisakyta ankstesnio laikraščio veido (berods, tai įvyko jį nusipirkus B. Lubiui). Nors J. Troutas šiais laikais ir nemadingas, panašu, kad laikraščio atveju veikė klasikinio pozicionavimo principai – būk kitoks, turėk savo poziciją, ir būsi skaitomas. Ir todėl „Lietuvos Žinios“ buvo „bulvaras“, ir todėl turėjo savo skaitytoją. Kam Lietuvai reikėjo dar vieno „rimto“ laikraščio? Šalis maža, o į tokį titulą jau pretenduoja „Lietuvos Rytas“, „Respublika“, „Kauno Diena“ ir kiti regioniniai. Naujieji sąvininkai norėjo ruporo? O geltonoji spauda blogai tam? Juk Britanijoje būtent vadinamieji tabloidai dažniausiai nulemia rinkimų nugalėtojus. „Lietuvos Žinios“ prarado veidą, jų nišą sėkmingai užėmė „Vakaro Žinios“, prasidėjo darbuotojų ir redaktorių kaita, bet viskas „in vain“, kaip sakoma. Ko gero, ši reklamos kampanija taip pat nelabai ką pakeis, nes skaitytojas ateis ne tada, kai pamatys reklamą, o tada, kai bus ką skaityti. Arba bus kitoks formatas. Arba bus bent jau aiški ideologinė kryptis, aiškiai besiskirianti iš minios. Svajonių mero marketingas 2007-08-25 17:50 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Politinis marketingas - labai įdomi sritis. Ne kiekvienas marketologas ją išmano ir galėtų juo užsiimti. Vienas žmogus aiškiai supranta ką daro - Artūras Zuokas. Festivalyje Be2Gether šeštadienį 13:00 mušė kulną į G&G Sindikato dainų ritmą kartu su kokiais 500 jaunų žmonių ir mielai leidosi fotografuojamas su gerokai alaus įvartojusiais bendraamžiais jaunuoliais. Svajonių politiko komunikacija - svajonių meras.

“Verslo žinios” neigia marketingo egzistavimą 2007-08-24 00:08 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują sukurta DD

sukurta DD Komentarų: 5 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kas yra marketingas neaiškinsime, ir taip visi čia apsilankantys žinote. Verta tik paminėti, kad marketingu užsiima ne tik marketingo skyrius įmonėje, bet ir kiekvienas darbuotojas: darbininkas besiskundžiantis atlyginimu pusbroliui ir vadovas duodantis interviu televizijai. Abiejų šnekos yra reikšmingos, o tai marketingas. Kiekviena įmonė, net pati mažiausia kažką parduoda, kuria produktus, nustato kainas, reklamuoja, taigi – užsiima marketingu. O kur gi galima sužinoti marketingo naujienas ir jas atnaujinti? Pasaulio, Europos patirtį ir kaip tai gali įtakoti Marijos žemės marketologus? Specialiąjai literatūrai, atrodo, rinka per maža… Best marketing bent jau reklamines ir konferencijų naujienas siunčia. Pagarba Dienos Duonos draugui Artūrui Olšauskui. Marketingui trūksta masiškumo, o švietėjiška misija ir vizionierizmu turėtų užsiimti lyderiai (bent taip teigia marketingo teorija), taigi “Verslo žinios” turėtų skirti daugiau dėmesio pačiai svarbiausiai verslo disciplinai (atsiprašau finansininkų…). “Verslo žinios” maitina prenumeratorius priedais apie statybą, karjerą (eičiarą - HR), žurnaliukais su konferencijų salėmis ir dar visu kuo, bet tai nuo ko viskas prasideda – ne. Nejau neturime kas kompetetingai rašytų marketingo temomis? Veikiausiai tai ne ta sritis, kur galima tikėtis reklamos užsakymų VŽ puslapiuose, todėl patogu apsimesti, kad marketingas neaktualus… Marketingas Lietuvoje žengia brandžius žingsnius, bet tai daro dar tik vienetinės lietuviškos (ir ne tik) kompanijos, o kitoms vis dar trūksta kompetencijos. Galime dėl to pykti ir nuogąstauti, bet tuo pat metu reikia apgailestauti, kad neturime aplinkos kur mažesnieji ar mažiau suprantantys galėtų tobulėti – trūksta viešų naujienų ir švietimo. Kol Dienos duona bandys šią spragą užpildyti, raginame jus prie to prisidėti naujienomis minėta tema: dienosduona@yahoo.com Laisvamaniškumo Reklama tualete įžengė į mūsų blogą 2007-08-22 22:25 parašė Christian Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0)

sukurta DD

sukurta DD Žinau, kad vadinamojo "indooro" media atstovus labai nervina kitas jų pavadinimas "reklama tūlikuose". Skamba visiškai neseksualiai ir ne-didelį-reklamos-biudžetągeneruojančiai. Vis dėlto, indooras (ar kitas jo pavadinimas) irgi stengiasi būti modernus bei skatinti teisingą supratimą ir įvaizdį. Todėl naujasis indoor reklamos operatorius (kiek jų jau pasikeitė per tuos 10 metų, kai aš dirbu marketinge?) Baltic Indoor Media paleido blogą, kuris turėtų žmonių kalba paaiškinti, kad jų siūlomose vietose reklamuotis nėra kažkas tokio, o kontaktas labai efektyvus. Sutinku. Kai stovi restorano tualete, akys nori ar nenori kažko ieško. Ir jeigu Vokietijoje tūlą superbrandą galima matyti virš bakelio arba ant durų (jeigu aš mergina, pvz.), tai kodėl to bijo mūsiškiai? Visa tiesa apie indoor media slypi čia. MTV Oops! Tikras ups. 2007-08-21 08:08 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Taip reklamavo, taip gyrė pro visus galus, o gavosi... Sukūrė net dedikuotą mikrosvetainėlę MTV svetainėje. Žiūrint Oops, susidaro įspūdis, kad net dalyviams nuobodu: Jurgis atvirai žiovauja, Tomas žiovauja... Kai tik MTV pradėjo reklamos kampaniją savo laidai, man iš karto kilo klausimas: kam gaivinti realybės šou kūdikystės laikų formatą? Kam įdomu žiūrėti kaip studijoje sėdi keturi žmonės ir per jėgą bando aptarinėti iš piršto laužtas temas? Kas šiais laikais norėtų vėl žiūrėti „Akvariumą“ arba „Big Brother“? Juk reikia veiksmo, judesio, dalyvių ir situacijų kaitos. Ir ko ten ėjo muzikantai? Ar jie nori mums perduoti kažkokią slaptą žinią? OK, Jurgiui, teko girdėti, kūrybinė krizė, todėl galbūt reikia pinigų. O ko ten reikia Tomui Sinickiui? Dar daugiau šlovės ir žinomumo? Jau geriau būtų pagrojęs festivalyje Be2gether, o ne arogantiškai atsisakęs. Na, bet juk mokomasi iš klaidų. Amerikietiškus išbaigtus produktus, kuriuos savo TV sete matome kopijuojamus lietuvių, juk irgi ne genijai iš pirmo karto sukūrė.

sukurta DD

sukurta DD 7 mirtinos marketingo klaidos 2007-08-21 00:03 parašė Nasa Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Gareth Kay, Modernista! planavimo vadas ir Mark Lewis, reklamos planavimo bosas DDB San Francisco paskelbė septynias, tikrai žudančias marketingą klaidas neseniai vykusioje reklamos planavimo konferencijoje San Diege: 1. Gyventi pagal seną supratimą, kad reikia koncentruotis į vieną ar kelias brand’o savybes, vietoj to, kad leisti pačiam vartotojui pasirinkti jam svarbiausias. 2. Siekti klaidingų tikslų: rūpintis brand’o nuoseklumu, bet ne jo energija, kuri ir sąlygoja jo novatoriškumą. 3. Labiau ieškoti tvarkos ir tęstinumo nei atrasti naujovių. 4. Galvoti, kad brand’o komunikacija svarbiausia, kuomet kompanijos elgsena ir kultūriniai, bei socialiniai požiūriai tapo reikšmingesni. 5. Eikvoti laiką modeliuojant brand’ą, vietoj to, kad auginti jį organiškai – savaime. 6. Galvoti, kad svarbiausia - dideli dalykai, pamirštant, kad mažieji gali turėti daug didesnę įtaką. 7. Dirbti pagal supratimą “mokykis, tada daryk”, vietoj įkvepiančio “bandyk, mokykis, tada vėl bandyk”. Dienos Duona linki dinamiškumo.

Gareth Kay, Modernista! Mark Lewis, DDB San Francisco Not Perfect | Y&R palieka projektų direktorius Nidas Kiuberis 2007-08-20 22:49 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 0 sukurta DD

sukurta DD Patiko (0) | Nepatiko (0) Anot mus pasiekusių žinių elektroniniais kanalais Not Perfect | Y&R palieka ilgametis projektų direktorius ir DJ'jus Nidas Kiuberis (Dusia). Kodėl ir kur Nidas kelia sparnus Dienos Duona nežino, bet pasiekė gandas apie Nido rezgamą nuosavą reklamos verslą. Lauksim naujienų reklamos agentūrų padangėje ir jūsų informacijos į dienosduona@yahoo.com Štai ir sulaukėme info: Nidas, pasirodo, yra Coffee Inn verslo savininkas, ir jokio alternatyvaus reklamos reikalo nekurpia. Kava skani - ragavau, sėkmės jam. Sezonins reklamos agentūrų išpardavimas 2007-08-20 08:31 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Dienos Duona sužinojo, kad AGE Com, gerai žinomas investuotojas į marketingo komunikacijos įmones, pardavė savo seniausią verslą - reklamos agentūrą Lowe AGE. Ir pridėjo dar Exto Marketing, užsiimančius renginiais. Pirkėjai – irgi reklamos rinkos dalyviai, iki šiol Lietuvoje valdę reklamos agentūrą Astos Dizainas McCann-Erickson. Lowe AGE pastaruoju metu susirinko visai padorų portfelį: Sampo bankas, Coca-Cola, Walmark. Didesnis Astos Dizaino laimėjimas pastaruoju metu buvo tik DnB Nord. Beje, iš „auksinio“ kliento Bitės Astos Dizainą išstūmė DDB Vilnius. Tokiu būdu AGE Com Lietuvoje lieka tik su media planavimo agentūromis Initiative-VIA, Trendmark Universal McCann ir PR agentūra Contact Market. Investuotojui dar priklauso akcijų dalis Media House ir Adell Taivas Ogilvy, bet jeigu mūsų šaltiniai nesuklydo, tai nebėra kontroliniai paketai. Įdomi tendencija: AGE Com pamažu atsikratė visų reklamos agentūrų (beje, prisimenate tokią Bates ADM?). Verslo optimizavimas? Nes juk iš media pinigai didesni. Ar tiesiog nusibodo? Tiesa, ir AGE Com ekskursijos į PR ne visada sėkmingos. Po V. Uspaskicho skandalo išsiskyrė investuotojo ir Lauryno Filipavičiaus, PRO Group sąvininko, keliai. Jeigu turite informacijos, kuria norėtumėte pasidalinti su broliais/sesėmis rinkodaroje, parašykite mums adresu dienosduona@yahoo.com. Spausdinsime originalo kalba. Patarimai kaip sukurti gerą PR. Ir tau akcininkai padėkos 2007-08-18 00:01 parašė Christian Metodine informacija sukurta DD

sukurta DD Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Netyčia užklydau į blogą, apie kurio egzistavimą neturėjau nė žalio supratimo. Tas blogas apie mūsų blogą irgi neturi žalio supratimo. Bet užtat ten yra fantastiškų žurnalistės (tikiuosi) pastebėjimų apie tai, kokius PR pranešimus ji iš karto siunčia į šiukšlių dėžę. Dabar kai mano draugai rašys PR pranešimus apie naujų skalbimo miltelių pasirodymą rinkoje, jie nedarys tokių elementarių klaidų kaip antai: 3. Treti parašo, kad siunčia pranešimą spaudai ir kad būtų labai malonu, jei redakcija juo susidomės. Toks parašymas mane siutina, nes jį priimu kaip įkyrų zyzimą. Taip ir įsivaizduoju kostiumuotą uodą, kuris skraido aplink ir zirzia „Patalpink mano pranešimą spaudai, juk man už tai pinigus moka…“. Read on, folks.

Mes atvedėme Burger King į Lietuvą 2007-08-17 23:33 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) Ne kiekvienas tai galėtų pasakyti. Mes irgi negalime, nes Burger King, nepaisant to, kad jį labai viliojome, nepasirašė. Kame mūsų bėda? Ar todėl, kad rašėme iš Yahoo pašto dėžutės? Ar todėl, kad esame negražūs? Viena aišku – man teks susikoncentruoti į kebabų kiosko verslo plėtrą, o Nasai vėl grįžti prie darbo santechnikos parduotuvėje. Mano kolega Nasa parašė tokį graudulingą laišką... O gavo štai tokį rūpestingai paruoštą atsakymą. Dear Sir, Thank you for your email and your interest in Burger King. We are aware of the potential for Burger King restaurants in your country, however presently our expansion plans for Europe are focused on those countries where we

sukurta DD

sukurta DD already have restaurants and then selected new countries that we can enter and where we can extend and utilise as much of our existing systems and infrastructure. We believe that you country will be a very interesting market for Burger King, and we have communicated this to our board of directors. we are currently at the preliminary stage of undertaking an in-depth market study and analysis on supply, logistics, consumers, competitors and of course economics for the market. Once we have completed this work we will then have an understanding of the work we have to do and the timings and also the franchising strategy we will adopt. Once again, thank you for your interest in Burger King. Ačiū už dėmesį. Atsakymas buvo tikras. Aš jo nesugalvojau.

Tele 2 ir Omnitel stipriai kirs per pajamas 2007-08-16 20:59 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Europoje Tele 2 paskelbus media agentūrų konkursą reklamos planavimui ir pirkimui, jau kuris laikas Lietuvos media agentūrų tarpe vyksta nemažas sujudimas. Tele 2 mūsų šalyje yra vienas didžiausių reklamuotojų, todėl laimėsiantis gaus tikrą aukso puodą. Kaip teigia mūsų draugai iš media agentūrų, Lietuvoje konkurse dalyvauja bent 6 agentūros, atstovaujančios tarptautinius tinklus. Dabar Tele 2 aptarnaujanti Mediapool Lietuva, kuri neatstovauja jokio tinklo, į konkursą nepateko. Žinant, kad tai yra vienas didžiausių šios agentūros klientų, galima prognozuoti, kad Mediapool teks pergyventi ne visai malonų etapą. Kiti mūsų šaltiniai teigia, kad Omnitel rinkodaros skyriuje jau kuris laikas brandinama mintis, kad dabartinė media planavimo agentūra Media House taip pat ne visai pateisina lūkesčius. Jeigu tas tiesa, tai kvepia seisminiais pokyčiais. Jeigu turite informacijos, kuria norėtumėte pasidalinti su broliais/sesėmis rinkodaroje, parašykite mums adresu dienosduona@yahoo.com. Spausdinsime neredaguotą.

sukurta DD

sukurta DD

Jeigu pelnas nesivirina, prisiviliok jį antibiotikais 2007-08-16 20:55 parašė Christian Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Jeigu jūs esate prekybos tinklo rinkodaros specialistas ir niekaip nesiseka sugalvoti NEXT BIG IDEA kaip padidinti rinkos dalį, kad gautumėtė metinę premiją, turiu jums fantastišką idėją. Kaip rašo kenas.lt, rinkos dalį galima pasididinti nemokamai dalinant antibiotikus. Padėtumėte tiek sau, tiek mūsų vargšei sveikatos ekonomikai. Idėjos detalės yra čia. O dabar, atsivertęs Konkurencijos tarybos 2007 vasario 28 dienos ataskaitą (tiesa, ji remiasi gana pasenusiais – 2004 ir 2005 metų – duomenimis) ir įvertinęs susiklosčiusią situaciją, šią idėją galiu pasiūlyti tiek Rimi, tiek Norfai, tiek Palink, nes daugumoje savivaldybių dominuoja Maksima LT.

Ar Omnitel panikuoja? 2007-08-15 14:37 parašė Nasa DD zinios Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Omnitel pajamos ir klientų skaičius mažėjo šių metų antrą ketvirtį ir pirmą pusmetį bendrai, skelbia vz.lt, jei neklystam, taip nutiko pirmą kartą ne tik Omnitel, bet ir visų Lietuvos mobiliųjų operatorių istorijoje. Omnitel tai aiškina didelių vienkartinių investicijų atsiradimu, bet tai tik pateikimo kampas. sukurta DD

sukurta DD Negalime nepastebėti vieno - užgriuvusio Omnitel reklamos kieko per TV. Panikos požymiai? Verta pažymėti, tai, kad tie patys konkurentų rodikliai augo. Beje, vasaros pradžioje Omnitel pakeitė VRS reklamos agentūrą į NOT PERFECT | Y&R. Omnitel reklamą taip pat kuria MILK. Artimiausią darbo dieną pasistengsime surasti ir DD žiniose pateikti Omnitel gross reklamos išlaidas antą pusmetį ir palyginti su pirmuoju, kaip ir su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu. IKI PR dizasteriukas - nedizasteriukas 2007-08-15 11:53 parašė Christian DD zinios Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Skaitant pranešimus apie sukilusias kasininkes, norom nenorom pradedi galvoti, kad IKI yra didelis piktas monstras, purvinais moliniais batais trypiantis žmogiukus. Bet prabėgs keli mėnesiais, ir vėl visi užmirš. O IKI, matyt, net ir nelabai pajus kokių pasekmių. Ar kas nors šiandien prisimena sugedusias Rimi salotas? O kažkada, Pizza Jazz tik atėjus į Vilnių, pranešimus apie jų supelijusias picas? Delfi skelbia interviu su kasininke. “Kada ateina dead line'as marketingo specialistui?“ 2007-08-14 00:53 parašė Nasa Komentaras Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) Kiek daugiau nei prieš 2.5 metų Lietuvoje užgimė Marketingo specialistų asociacija (MSA). Asociacijos tikslas skamba taip: "pagrindinė asociacijos funkcija – patirties apsikeitimas – realizuojamas seminarų ir diskusijų metu". Per tuos 2.5 metų asociacija sugebėjo pasiekti "aukštą" patirties dalinimosi lygį. Trumpai apžvelkime veiklos istoriją, kurią mums pateikia pati asociacija: 2005 m.: "Susitikimo metu bus aptariami projektai šiems ir kitiems metams, suplanuojama, bei pasidalinama veikla." sukurta DD

sukurta DD 2006 m.: "Grupes nariai siulo temas diskusijoms, aptaria galimus budus surengti seminarus su apmokamais/ neapmokamais pranesejais. 2007 m.: Asociacijos suvažiavimo programa: "darbo grupių temos: 1. į ką galėtų/turėtų išsivystyti asociacija? 2. Kokia tai turi būti asociacija – ar specialistų, ar prestižinė kaip klubas, ar atvirkščiai ir pan. Kokius uždavinius sau turėtų kelti asociacija? 3. Kas gali būti MSA partneriai (su kuo galėtume/ turėtume aktyviai bendradarbiauti)? 4. Kokios aktualiausios pranešimų/seminarų temos MSA, kurias turėtume inicijuoti? 5. Ką norėtų MSA nariai matyti kaip pranešėjus?" Kad mūsu su Christian nelaikytumėte tendencingais, verta paminėti, kad asociacija dar rengia įvairius "seminarus", teisingiau pasakius - paskaitas, kurias mielai skaito MSA rėmėjai: Euro RSCG PR, Tele2, kartais ir ne tik jie - net Senūta skelbė pozicionavimo mirtį, rengia įvairių boulingo pasižaidimų, kuriuos dosniai sponsoriauja ACM (dar vienas asociacijos rėmėjas), pasivažinėjimų kartingais, kurie neįvyksta, dėl "nedidelio uzsiregistravusiu dalyviu skaiciaus". Bet pats graudžiausias dalykas, kurį pavyko aptikti - diskusijų tema “Kada ateina dead line'as marketingo specialistui?“, o jos rezultatai tokie: „Koks yra marketingo specialsto atlyginimas“. Buvo diskutuojama, kokiu budu reiktu suorganizuoti tokia MSA nariu apklausa, kad ji isliktu anonimine. Vienas is pasiulymu buvo artimiausio seminaro metu surganizuoti „balsu dezute“. Diskusijos dalyviai iskele ir kitus aktualius klausimus: „kokias funcijas imonese atlieka darbuotojai, dirbantys marketingo skyriuose?“, „Koks yra marketingo specialisto amziaus vidurkis?“. Viena is diskusijos dalyviu pateike labai idomu klausima:„Perejimas i konkurencinga firma – daugiau pinigu ar daugiau etinis klausimas?“. Taip pat buvo pasiulyta MSA forume padiskutuotis siomis temomis:„Atsiliepimai apie imones vadovus“ bei „Kokios buna biudzeto strukturos?“." Kaip ten be būtų, reikia gerbti žmones už iniciatyvą organizuojant tokia asociaciją, suprasti, kad specialistai dirba ir asociacijos veiklai skiriami tik vakarai ar nuo darbdavio nugvelbti pusvalandžiai. Linkime daugiau autoritetingų marketologų asociacijos gretose, prasmingos veiklos, pvz. išreiškiamos pozicijos dėl alkoholio reklamos įsatymo pataisų, jūsų darbdavių investicijų ir taip išaugti į autoritetingą organizaciją. „Second Life“ valgo jūsų pinigus ir skaniai čepsi 2007-08-13 21:49 parašė Christian Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 0 Patiko (0) | Nepatiko (0) sukurta DD

sukurta DD Lietuvos žiniasklaidoje pastaruoju metu pastebiu nemažą susidomėjimą „Second Life“. Tai interneto portalai skuba skelbti BNS pranešimą, kad vokietė ar amerikietė uždirba tūkstančius iš virtualių madų, tai Delfi parašo kaip ten visi darosi pinigus, tai Verslo Žinios skelia tekstą apie tai, kaip tai teigiamai įtakoja bendravimą su klientais. Pamažu net ir pats pradėjau tikėti, kad jeigu savo kebabų kiosko neįdėsiu į „Second Life“ ir ten nesukursiu kebabų imperijos, apie imperiją Lietuvoje nėra nė ko svajoti. Nes štai ką dėsto „Cisco“ vadovas nesename „Verslo Klasės“ numeryje: „Taip, mes turime savo biurą „Second life“, mes ten rengiame seminarus, konferencijas. Viso to paklausa yra neįtikėtina. Avatarai („Second life“ įsikūnijimai) ateina ir klausosi mūsų konferencijų. Klientai apžiūrinėja mūsų įrangą trimačiame pasaulyje, ją išbando.“ Cool. Taip ir turi būti. Todėl, jeigu neklystu, „Švyturys“ taip pat susiruošė į „Second Life“. Kaip ir „Coca-cola“. Bet štai ką dėsto „Coca-cola“ worldwide head of interactive marketing: „As worldwide head of interactive marketing at Coca-Cola, Donnelly was fascinated by its commercial potential, the way its users could wander through a computer-generated 3-D environment that mimics the mundane world of the flesh. So one day last fall, he downloaded the Second Life software, created an avatar, and set off in search of other brands like his own. American Apparel, Reebok, Scion — the big ones were easy to find, yet something felt wrong: "There was nobody else around." He teleported over to the Aloft Hotel, a virtual prototype for a real-world chain being developed by the owners of the W. It was deserted, almost creepy. "I felt like I was in The Shining." Pasirodo, mūsų žiniasklaidoje taip noriai cituojami milijonai dalyvių yra gana tuščias dalykas: „Second Life partisans claim meteoric growth, with the number of "residents," or avatars created, surpassing 7 million in June. There's no question that more and more people are trying Second Life, but that figure turns out to be wildly misleading. For starters, many people make more than one avatar. According to Linden Lab, the company behind Second Life, the number of avatars created by distinct individuals was closer to 4 million. Of those, only about 1 million had logged on in the previous 30 days (the standard measure of Internet traffic), and barely a third of that total had bothered to drop by in the previous week. Most of those who did were from Europe or Asia, leaving a little more than 100,000 Americans per week to be targeted by US marketers.“ Tai ir daugiau galite paskaityti „Wired“ puslapiuose.Kitą nuomonę galima perskaityti „Verslo Žiniose“ ir „Delfyje“.

sukurta DD

sukurta DD Pozicionavimas ne tik nebemadingas, bet ir kenksmingas 2007-08-12 04:01 parašė Nasa Metodine informacija Rašyti naują Komentarų: 3 Patiko (0) | Nepatiko (0) “Pozicionavimas yra tai kaip potencialus vartotojas suvokia prekę ar prekės ženklą”. Panašu, kad “užsipozicionavimo” mada per ilgai užsilaikė: dar vis tenka išgirsti, kad “mes pozicionuojamės” taip ir anaip, “mūsų brendas pozicionuojamas anaip”, o mes save pozicionuojame dar taip ir taip”. Dar juokingiau pasidarė kažkur nugirdus klausimą “kaip mes save pozicionuosime tame renginyje?”. Sutinku, kad žodis pozicionavimas skamba gražiai. Jis ne lietuviškas, todėl jo naudojimas mums gali suteikti išprusimo įspūdį. Čia panašiai kaip reklama ir komunikacija – pastaruoju metu reklamistai, nenorėdami pasirodyti neišmanėliais, vis dažniau naudoja žodį „komunikacija“, o reklama – old school’as. Niekas per daug nesigilina į šių žodžių reikšmių skirtumus, todėl per daug ir nepyksti, jei kokiame nors pasisakyme reklamos agentūros atstovas kalbėdamas apie reklamos klipą, mini „komunikaciją“ ir taip nevalingai apsijuokina ir net apsimeluoja… Bet grįžkime prie pozicionavimo. Pozicionavimo tėvas Trout’as ir visi jo pasekėjai teigia, kad prekės ženklui yra svarbiausia atrasti neužimtą nišą žmogaus smegeninėje ir būtinai ją užimti, t.y. “užpozicionuoti” jį ten, kur niekas nėra nieko „užpozicionavęs“ arba kėsintis į konkurento silpnąjį pozicionavimą, pvz.: “pirmas”, “didžiausias”, “pigiausias”, “draugiškiausias” ir pan. Tuo būdu, anot, pozicionavimo prelegentų, žmonės turės konkretų suvokimą apie jūsų prekės ženklą ir taip jis bus identifikuojamas. Tarkim, kad viską padarėme gerai ir po metų džiaugiamės darbo vaisiais – draugai, pažįstami ir net tyrimai rodo, kad jūsų prekės ženklas identifikuojamas su šeima, taigi, „nusėdome“ žmonių smegeninėje toje vietoje, kur pas jį „gyvena šeima“. O kas tada? Džiaugiamės esamomis pajamomis ir ramiai gyvename? Anksčiau ar vėliau valdyba ar akcininkai „užkelia“ dar didesnius pardavimų planus ir tenka veikti vėl, ir ką tada darome? Didiname vartojimo dažnį, kiekį, vertę, o paskui? Investuojame į socialines programas didinančias šeimų skaičių, nes mes taip užsipozicionavome? Dažniausiai tokiais atvejais pradedama svarstyti apie naują pozicionavimą ir vėl viskas iš naujo... Visa bėda tame, kad pozicionavimo idėja taip kaip mes ją interpretuojame verčia mus prekės ženklą daryti vienpusį, nepaliekant erdvės jo vystyti ir plėsti emocinio suvokimo ribų. Realusis pozicionavimas yra tai, kaip žmogus supranta mūsų ženklą, o ne tai kaip mes ji pateikiame savo reklamose. Žmonės patys atsirenka ką ir kaip pas save galvoje pozicionuoti, jie patys padaro išvadas iš to ką jie mato ir girdi.

sukurta DD

sukurta DD Marijonas Mikutavičius daug metų žiniasklaidoje ir suinteresuotųjų televizijų ekranuose buvo vadinamas „svajonių jaunikiu“ – o tai juk kiekvieno nevedusio vyro svajonių pozicionavimas! Ką Marijonas darė tam, kad užsitarnautų tokį „titulą“? Jis nevaikščiojo kiaurus metus su užrašu ant marškinėlių „aš - svajonių jaunikis“, jis nerašydavo straipsnių apie tai koks jis geras ir neturi žmonos ir apskritai, man susidarė įspūdis, kratydavosi jam primesto „štampo“! Minėtąjį „titulą” jam prilipdė kiti dėl to, kad jis protingas, turi iškalbą, laido sąmojingus juokelius, nebanalus, kuria gražius dainų tekstus, muziką, dainuoja ir, po velnių, - yra nevedęs! Jei jūs esate nevedęs ir krioksite aplink visiems, koks jūs puikus ir kad esate svajonių jaunikis, jūs būsite niekam neįdomus, net jei būsite pakankamai protingas ir sąmojingas, bet vis vien apie tai rėksite irgi būsite neidomus, bet jei būsite protingas ir sąmojingas ir elgsitės brandžiai, tikėtina, kad kažkas jus pavadins „svajonių jaunikiu“. Minėtas pavyzdys panašus į anekdoto siužetą apie viešųjų ryšių pranašumą, tačiau tai artima ir reklamai ir komunikacijai apskritai. Užsikabinti už vienos produkto ar prekės savybės, t.y. surasti savo pozicionavimą ir apie tai nuolat kalbėti reklamose iš pirmo žvilgsnio atrodo patrauklu, bet šiandien vienodėjant produktams ir ypač paslaugoms vienakryptė komunikacija ne tik kad riboja jūsų prekės ženklą ir jūsų veiksmus, bet greičiausiai jūsų žmogus jūsų nuolat brukamą savybę priskiria jūsų konkurentui. Vieniems „pigiausias“ yra Ežys, kitiems – Pildyk, vieniems „skaniausia“ yra Pizza Jazz, kitiems – McDonalds, vieniems „patogiausias menu“ yra SonyEricsson, kitiems – Nokia. O priežasčių kodėl žmonės „pozicionuojamus“ suvokimus priskiria skirtingiems prekių ženklams yra daug: vieni naudojasi Tele2, moka mažai, o kito teta dirba Omnitel, todėl Ežys bus iausias, žmonės naudojasi skirtingais telefonais, nes sąvokai „patogus menu“ kelia skirtingus reikalavimus, taip pat ir su kitais populiariais pozicionavimo teiginiais: skoniu, greitumu, paprastumu, dydžiu ir t.t. – kiekvienas suvokiame savaip. Žmonės iš prekės ženklo patys atsirenka kas jam artima ir ką priimti, o ką ne, o prekės ženklas savo ruožtu stengiasi duoti kuo daugiau. Jei prekės ženklas yra daugialypis, paslankus, jis artimesnis žmonėms, todėl produktą bus lengviau parduoti. Jei norite, pavadinkime tai multipozicionavimu arba įvairiapusiškumu. Komunikacijos ir, turbūt, apskritai viso marketingo uždavinys pasiekti, kad produktas ir prekės ženklas taptų kuo artimesnis žmogui, tam, kad reiktų kuo mažiau pastangų jį parduoti, todėl labai keista, kai elgiamės su produktais ir ypač su prekių ženklais taip, lyg nesuprastume, kad turime reikalų su žmonėmis – jis miega, pusryčiauja, eina į tualetą, puošiasi, valgo, dirba, važinėja dviračių, eina į sporto klubą, prakaituoja, ravi daržus, kasa bulves, žaidžia ir dar daro tūkstančius dalykų. Žmogus yra įvairiapusis - būtent tokiais turi būti ir prekių ženklai! Reklamą galima pamėgti, pasirodo 2007-08-11 22:32 parašė Christian sukurta DD

sukurta DD Komentaras Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Reklama užknisa, telikas užknisa, o interneto naujienų portalai nuobodūs - vien tik politikų vagystės ir išdavystės. Kaip sako mano draugas FBK Kaunas žaidėjas, aplink vien vagys ir aferistai. Bet, hosanna!, radau vietą, kur gali žiūrėti juokingas reklamas. Man gerai, nes manęs niekas neparina ir neverčia tai daryti, marketingo skyriams gerai, nes aš savo noru žiūriu reklamą ir mano sąmonėje liks vieno - kito produkto logo, o websaito sąvininkams gerai, nes statistika rodo, kad didėja jų lankomumas ir praleidžiu ten daug laiko. Kas iškrito? Reklamos agentūros. Bet jos jau ir taip susižėrė bablos krūvą, tad projektų vadovai geria Manhattan savo apartamentuose ir šniaukščia kokainą. O ką reklamoje dar galima daryti? Very funny ads. It says everything, folks.

Mediapool'o gėda-pelėda 2007-08-11 20:52 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Hipokratai, išsigydyk save! Taip sakydavo senovės romėnai, kai juos parindavo koks daktariūkštis, kuriam iš nosies varvėdavo snarglys. Jeigu pats negali išsigydyti, kaip gali gydyti kitus? Jeigu pats esi atsilikęs arba nesugebi bent jau susitvarkyti savo nuosavo interneto, kaip gali planuoti interneto kampanijas klientams? Mediapoolas rodo neįtikėtiną stabilumą. Naujienų Lietuvoje nėra, klientai, matyt, lochai, o mes patys geriausi. Kažkas Vakarų Europoje rašo, kad media nuo šiol tampa internetcentric, bet tai aktualu tik ne Mediapool‘ui. Ir kas su tokia agentūra dar gali dirbti? Nėra nuostabu, kad Giedrė išėjo pas G. Barausko chebrą, t.y. „Initiative-VIA“, dar geriau žinomus kaip „VIA Media“. Daugiau žiūrėkite čia.

sukurta DD

sukurta DD

Galimybė tapti 007 ir dar prisidėti prie pilietinės visuomenės kūrimo 2007-08-09 22:08 parašė Christian Komentaras Rašyti naują Komentarų: 1 Patiko (0) | Nepatiko (0) Savo gėdai tik neseniai sužinojau, kad slaptuosius pirkėjus galima ne tik samdyti, bet ir jais tapti. Nuo šiol nuėjęs į banką arba kavinę tarsi netyčia demonstruosiu slapto pirkėjo pažymėjimą ir mėgausiuos pagreitėjusiu servisu. Mhahaha! http://www.spect.lt/

sukurta DD

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful