You are on page 1of 77

XV SKYRIUS (99-113 straipsniai) NUSIKALTIMAI MONIKUMUI IR KARO NUSIKALTIMAI 99 straipsnis.

Genocidas Tas, kas siekdamas fizikai sunaikinti visus ar dal moni, priklausani bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, organizavo, vadovavo ar dalyvavo juos udant, kankinant, alojant, trikdant j protin vystymsi, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo slygas, kad jos lm vis j ar dalies t, ribojo toms grupms priklausani moni gimstamum ar prievarta perdav j vaikus kitoms grupms, baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos.
1. Komentuojamame straipsnyje numatyta atsakomyb u vien sunkiausi nusikaltim monikumui - genocid (lot. genus - tauta, grup, caedere - udyti). Siame straipsnyje tvirtint genocido veik sudtis i esms remiasi konvencine genocido samprata, suformuluota 1948 m. Jungtini Taut konvencijoje dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u j (Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios", 1992, Nr. 13-341) ir 1998 m. Jungtini Taut Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statute (Valstybs inios", 2003, Nr. 49-2156, 2165). Pastebtina, jog Lietuvos Respublikos BK numatyta genocido samprata yra platesn nei tarptautinje teisje, nes nukentjusiaisiais gali bti ir socialins bei politins moni grups, o veika gali pasireikti ir nukentjusij deportacija. 2. Genocido o b j e k t a s yra nacionalins, etnins, rasins, religins, socialins ar politins grups bei ias grupes sudarani moni teis gyvyb, sveikat, saugias egzistavimo slygas, ilikimo, vystymosi galimybes. Taigi genocidu yra ksinamasi monijos saugumo bei egzistavimo pagrindus, nes gali bti sumainta monijos vairov, griaunama tarptautin teistvarka. Specialioji dalis, XV skyrius 99 straipsnis 3. Genocido d a l y k a s ( n u k e n t j u s i e j i ) yra mons, priklausantys bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei. Paymtina, io nusikaltimo kvalifikavimui tam tikra prasme svarbus nukentjusij skaiius, nes genocidu pripastama tik tokia veika, kai siekiama sunaikinti visus arba dal moni, priklausani bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei. iame straipsnyje numatytos veikos, padarytos prie pavienius asmenis, turt bti kvalifikuojamos kaip nusikalstamos veikos mogaus gyvybei ar sveikatai, laisvei ir pan. 4 . N a c i o n a l i n g r u p - t a i moni grup, priklausanti tam tikrai nacijai. Nacija (lot. natio - gentis, tauta) - tai istorikai susiklosiusi moni bendrija, susidariusi j kalbos, teritorijos, ekonominio gyvenimo, kultros, tradicij, buities, charakterio, psichins sandaros ir kitoki ypatybi bendrumo pagrindu. Teritorijos bendrumas nra btinas nacionalins grups poymis genocido sampratos poiriu, nes grups nariai gali bti naikinami ne vienos valstybs teritorijoje. 5 . E t n i n g r u p - kokios nors tautos viduje istorikai susiformavusi pastovi moni grup, susijusi etniniais (tautiniais) ryiais, priklausanti tai paiai kalbinei, kultrinei, tradicij, paproi, buities ir pan. aplinkai. Etninei grupei bdingu poymiu paprastai laikoma jos kompaktin gyvenamoji vieta. 6. R a s i n g r u p - tai moni, priklausani kuriai nors rasei, grup. Ras (pranc. race - gentis, veisl) - tai istorikai susiformavusi moni bendrija, i kit moni isiskirianti poymi bei paveldim genetini, fiziologini savybi, pavyzdiui, odos, aki, plauk spalva, aki pjviu, galvos konfigracija, veido, nosies, lp forma, visuma. 7 . R e l i g i n g r u p - tai moni bendrija, susijusi bendromis religinmis pairomis bei sitikinimais ir gyvenanti pagal pasirinkt religij. Tai gali bti tikinij grup, ipastanti religij paprastai kitoki nei oficialiai vyraujanti toje visuomenje, kurioje gyvena i grup. 8 . P o l i t i n g r u p - tai moni bendrija, susijusi bendromis politinmis pairomis, sitikinimais, vidinmis nuostatomis, kurios savo fundamentalumu gali prilygti net religinms tiesoms. Tokiomis nuostatomis paprastai bna sins laisv, demokratijos, tautos isivadavimo, nepriklausomos valstybs atkrimo ir kt. panaios idjos. 9 . S o c i a l i n g r u p - tai moni grup, kuri sieja bendros, pastovios ir nekeiiamos arba labai sunkiai keiiamos objektyvios cha rakteristikos. i pakankamai skaitling grup siejantys poymiai gali bti gimti (pvz., nuosavyb, giminyst) ar gyti (pvz., praeities patirtis, profesija, isilavinimas) ir lemiantys atitinkam panai padt visuomenje. 4. Genocido objektyvioji pus pasireikia organizavimu, vadovavimu arba dalyvavimu padarant veikas, nukreiptas visik arba dalin moni, sudarani bet kuri nacionalin, etnin, rasin, religin, socialin ar politin grup, sunaikinim. Dl to udoma, kankinama, alojama ar sudaromos gyventi netinkamos slygos ir naudojami kiti numatyti komentuojamame straipsnyje bdai bei veiksmai. Taigi genocidas - paprastai aktyvs veiksmai, taiau manomas ir neveikimu (pvz., valstybs, jos institucij vadovai, inodami apie genocido vykdym alyje, nesiima priemoni jam nutraukti). Siekiant sunaikinti visus ar dal kurios nors (ar keli) i mint grupi moni, genocido nusikaltimas gali bti iplits didelje ar net ne vienos valstybs teritorijoje, j gali vykdyti daug subjekt. Atskir genocido veik pobdis toks, kad joms btinas valstybins valdios pritarimas ar net skatinimas, valstybs institucij galios, vairi itekli naudojimas, tai gali bti oficiali valstybin politika. Genocid gali lemti rasistin, religin, ateistin, ovinistin, nacistin, komunistin ar kt. ideologija. Genocidas nebtinai susijs su kariniais konfliktais - jis gali bti padaromas ir taikos metu. 5. Genocidas gali pasireikti organizavimu, vadovavimu arba dalyvavimu kurios nors i nurodyt grupi vis ar dalies moni fiziniam naikinimui, juos - udant, - kankinant, - alojant, - trikdant j protin vystymsi, - deportuojant, - kitaip sudarant tokias gyvenimo slygas, kad jos lemt vis j ar dalies t, - ribojant toms grupms priklausani moni gimstamum, - perduodant prievarta j vaikus kitoms grupms. 12. O r g a n i z a v i m u laikytini tokie iankstiniai asmens veiksmai, kuriais palenkiami, verbuojami asmenys dalyvauti darant genoci d, jie suvienijami, kuriami nusikalstamos veiklos 18 planai, numatomi j vykdymo bdai, priemons, paskirstomi vaidmenys ir nustatomi tarpusavio ryiai tarp kit genocido padaryme dalyvaujani asmen (apie organizatori plaiau r. B K 24 str. komentar). V a d o v a v i m u laikytini tokie asmens veiksmai arba nurodymai, kuriais genocido darymo metu nukreipiami, koordinuojami atskiri kit asmen veiksmai ir pan. D a l y v a v i m u laikytini tokie veiksmai (tiek iankstiniai, tiek genocido darymo metu, tiek ir po genocido padarymo), kuriais kurstoma, tiesiogiai realizuojama genocido objektyvioji pus, taip pat padedama padaryti genocid (apie vykdytoj, kurstytoj ir padjj plaiau r. BK 24 str. komentar). 13. u d y m u laikoma veika, kurios padariniai yra kit moni mirtis. udyti galima tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu (apie tai plaiau r. B K 129 str. komentar). 14. S u n k u s s v e i k a t o s s u t r i k d y m a s , t a i p p a t m o n i p r o t i n i o v y s t y m o s i t r i k d y m a s gali bti padaromas tiek veiksmais, tiek neveikimu. Btinas io pobdio veikos poymis - ala moni sveikatai (mogaus kno audini ir organ anatomins sandaros arba fiziologins funkcijos paeidimas). ala sveikatai gali bti padaroma fiziniu, mechaniniu, cheminiu, terminiu, biologiniu ir kitokiu poveikiu mogaus knui arba kitaip sutrikdant fiziologines mogaus organizmo funkcijas - ukreiant liga ar lig sukeliania infekcija ar kitaip susargdinant. Sveikatos sutrikdymas turi bti sunkus, t. y. dl to nukentj asmenys turi netekti regos, klausos, kalbos vaisingumo, ntumo ar turi bti kitaip sunkiai suluointi, susirgti sunkia nepagydoma ar ilgai trunkania liga, realiai gresiania gyvybei ar stipriai sutrik- dania mogaus psichik arba prarasti didel dal profesinio ar bendro darbingumo, arba turi bti nepataisomai subjauroti nukentjusij knai {apie iuos poymius plaiau r. B K 135 str. komentar). 15. K a n k i n i m u laikomas tyinis stipraus fizinio skausmo ar dvasini kani suklimas nukentjusiesiems, kurie yra suimti arba kuriuos kaltininkas kontroliuoja. Kankinimas yra viena i aukiausi nemoniko elgesio form, todl jo konstatavimui pakanka ir vienkartinio akto. Paymtina, kad kankinimu nepripastamas skausmas ar kanios, kurios atsiranda dl teist sankcij ar yra t sankcij neatskiriama dalis, arba atsiranda atsitiktinai. Kankinimas galimas tiek veiksmais, pavyzdiui, muimas, deginimas, aldymas, draskymas ir pan., tiek neveikimu - marinimas badu ir pan. Kankinimui btini bdingi tam tikri iaurumo poymiai: egzekucij vieumas, paniekinamas poiris mones ar j grup ir pan. 16. G y v e n t o j d e p o r t a v i m u laikomas priverstinis, laikinas ar nuolatinis masinis moni, priklausani kuriai nors i mint grupi, perklimas i teritorijos, kurioje jie teistai gyvena, kit teritorij, be jokio tarptautins teiss leidiamo pagrindo. Tarptautin teis leidia perkelti

mones i teritorijos, kurioje jie gyvena, tik tais atvejais, kai tai daroma i moni interesais, pavyzdiui, siekiant apsaugoti juos nuo karo ar ginkluoto konflikto veiksm, kitokio neigiamo poveikio monms galimybs ir pan. Deportavimas paprastai pasireikia perklimu neprastas, toli nuo prastos gyvenamosios vietos esanias vietoves, nepritaikytas ar dl klimato sunkumo apskritai netinkamas normaliam gyvenimui. I nuolatins gyvenamosios vietos kitas vietoves gali bti deportuojama paios valstybs viduje ar u jos rib ( usien), deportacijos vietoje nustatant special prievartos, vergovinio darbo, teroro, t. y. nemonik reim. Deportavimas gali bti tiesiogiai organizuojamas valstybs (ar kitos pakankamas galias turinios organizacijos) arba jos skatinamas ir nebaudiamas. Deportacija paprastai savaime sukelia tiesiogin real pavoj deportuojamos grups egzistavimui ir ilikimui. Jei deportuoti mons patys fizikai nesta, tai deportacijos slygos neretai prilyginamos slygoms, ribojanioms mintoms grupms priklausani moni gimstamum, t. y. naikinanioms nutremtj grup. 17. Gyvenimo s l y g , k u r i o s l m m o n i t , s u d a r y m u laikomi bet kokie veiksmai, kuriais sudaromos gyvenimo slygos lemia moni mirt per tam tikr laikotarp, pavyzdiui, maisto arba vandens atmimas, neleidimas miegoti, apgyvendinimas labai altose arba kartose patalpose, draudimas gauti btin medicinos pagalb ir pan. 18. T o m s g r u p m s p r i k l a u s a n i m o n i g i m s t a m u m o r i b o j i m a s gali pasireikti priverstine kastracija arba sterilizacija, priverstiniu ntumo nutraukimu, draudimu tuoktis arba turti vaik, vyr ir moter atskyrimu ir pan. 19. P r i e v a r t i n i s j v a i k p e r d a v i m a s k i t o m s g r u p m s gali pasireikti vaik pamimu prie j tv arba teist atstov vali ir perdavimu kitiems asmenims, kurie nra giminaiiai arba tos nacionalins, rasins, etnins ar religins grups nariai, arba patalpinimu vaik staigas ir pan. 20. Genocido nusikaltimo sudtis yra formali, taiau jos metu atsirad padariniai atskirai nekvalifikuojami. juos atsivelgiama paren kant ir skiriant bausm. 21. io nusikaltimo subjektyviajai pusei bdinga tik tiesiogin tyia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingum ir to siekia. Paymtina, jog genocido nusikaltimo sudiai privalomas specialus t i k s l a s - tai siekis fizikai sunaikinti visus arba dal moni, priklausani bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, socialinei ar politinei grupei. 22. Genocido s u b j e k t u atsivelgiant 1998 m. Tarptautinio gali bti pakaltinamas, sulauks 18 met amiaus Specialioji dalis, XV skyriusbaudiamojo teismo Romos statut 100-101 straipsniai fizinis asmuo. Jeigu nusikaltim padar arba bendrininkavo darant asmenys nuo 14 iki 18 met, jie traukiami baudiamojon atsakomybn u atskir veik, einani io nusikaltimo sudt (pvz., nuudym, sunk sveikatos sutrikdym ir pan.), padarym vadovaujantis BK 13 str. 1 ir 2 dalies reikalavimais. 23. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 6 dal priskiriamas labai sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. B K 11 str. komentar). 24. Komentuojamam nusikaltimui pagal BK 95 str. 3 dal nra senaties (apie tai plaiau r. BK 95 str. komentar). 25. Genocidas baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos. 100 straipsnis. Tarptautins teiss draudiamas elgesys su monmis Tas, kas tyia, vykdydamas ar remdamas valstybs ar organizacijos politik, dideliu mastu arba sistemingai upuldinjo civilius ir juos ud arba sunkiai sutrikd j sveikat; sudar tokias gyvenimo slygas, kad jos lm moni t; prekiavo monmis; deportavo gyventojus; kankino, agino, trauk seksualin vergov, vert usiimti prostitucija, priverstinai apvaisino ar sterilizavo; persekiojo kuri nors moni grup ar bendrij dl politini, rasini, nacionalini, etnini, kultrini, religini, lyties ar kit motyv, kuriuos draudia tarpta utin teis; mones sulaik, aretavo ar kitaip atm j laisv, kai toks laisvs atmimas nepripastamas, ar neprane apie moni likim arba buvimo viet; vykd apartheido politik, baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos.
1. Komentuojamas straipsnis numato atsakomyb u tarptautins teiss draudiam elges su monmis. iame straipsnyje pagal 1998 m. Jungtini Taut Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statut (Valstybs inios", 2003, Nr. 49-2156, 2165) numatytos veikos sudaro nusikaltimo monikumui sudt. 2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t a s - visuotinai pripainta elgesio su monmis, j grupmis ar bendrijomis tvarka. Papildomu objektu gali bti mogaus gyvyb ar sveikata, seksualinio apsisprendimo laisv ir nelieiamumas ir pan. 3. Nusikaltimo d a l y k a s ( n u k e n t j u s i e j i ) yra civiliai, moterys arba moni grup ar bendrija. Paymtina, kad io nusikaltimo kvalifikavimui yra svarbus nukentjusij skaiius, nes iame straipsnyje numatytos veikos turi bti padaromos dideliu mastu. D i d e l i s m a s t a s yra vertinamasis poymis, kuris nustatomas kiekvienu konkreiu atveju atsivelgiant nukentjusij skaii, teritorijos, kurioje padaromos veikos, dyd, dalyvaujani veikose asmen skaii ir pan. Siame straipsnyje numatytos veikos, padarytos prie pavienius asmenis, turt bti kvalifikuojamos kaip nusikalstamos veikos mogaus gyvybei ar sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui ir pan. 4. Tarptautins teiss draudiamas elgesys su monmis gali pasireikti tokio pobdio veikomis: - civili udymu ar sunki sveikatos sutrikdym padarymu; - sudarymu toki gyvenimo slyg, kurios lm moni t; - prekiavimu monmis; - gyventoj deportavimu; - kankinimu; - aginimu; - traukimu seksualin vergov; - vertimu usiimti prostitucija; - priverstiniu apvaisinimu ar sterilizacija; - moni grups ar bendrijos persekiojimu dl politini, rasini, nacionalini, etnini, kultrini, religini, lyties ar kit motyv, kuriuos draudia tarptautin teis; - moni sulaikymu, aretu ar kitokiu laisvs atmimu, kai toks laisvs atmimas nepripastamas, ar nepraneimu apie moni likim ar buvimo viet; - apartheido politikos vykdymu. 5. Mintos veikos turi bti padaromos vykdant 19 arba remiant valstybs ar organizacijos politik, dideliu mastu arba sistemingai upul- dinjant civilius. V a l s t y b s a r o r g a n i z a c i j o s p o l i t i k o s v y k d y m u laikomas valstybs valdios institucij (ar organizacijos) politini nuostat, kurios gali bti tiek vieai deklaruojamos, tiek neskelbiamos, gyvendinimas. V a l s t y b s a r o r g a n i z a c i j o s p o l i t i k o s r m i m u laikoma tiesiogin parama ar pagalba, taip pat dalyvavimas gyvendinant valstybs valdios institucij ar organizacijos politines nuostatas, kurias, beje, gali gyvendinti ir paios valstybs institucijos, pavyzdiui, ginkluotosios pajgos, policija, slaptosios tarnybos, taip pat nevalstybins organizacijos. O r g a n i z a c i j a - bet kokia moni grup, kuri vienija tam tikras veiklos tiksl bendrumas ir vidin hierarchin struktra. iuo atveju reikms neturi ar valstyb pripasta, ar ne i organizacij, taip pat organizacijos struktra, nari skaiius ir pan. Apie didelio masto poym plaiau r. io straipsnio komentaro 3 punkt. S i s t e m i n g u c i v i l i u p u l d i n j i m u laikomas ne maiau nei 3 kartus mint veik padarymas prie civilius, moteris arba moni grupes ar bendrijas. iuo atveju veikos sistemingumui reikms neturi ar upuldinjami tie patys civiliai, moterys arba moni grups ar bendrijos, ar kiti, taip pat ar padarytos veikos yra analogikos, ar ne. 6. u d y m u laikoma veika, kurios padariniai yra kit moni mirtis. udyti galima tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu (apie tai plaiau r. BK 129 str. komentar). 7. S u n k u s s v e i k a t o s s u t r i k d y m a s gali bti padaromas tiek veiksmais, tiek neveikimu. Btinas io pobdio veikos poymis - ala moni sveikatai (mogaus kno audini ir organ anatomins sandaros arba fiziologins funkcijos paeidimas). ala sveikatai gali bti padaroma fiziniu, mechaniniu, cheminiu, terminiu, biologiniu ir kitokiu poveikiu mogaus knui arba kitaip sutrikdant fiziologines mogaus organizmo funkcijas ukreiant liga ar lig sukeliania infekcija ar kitaip susargdinant. Sveikatos sutrikdymas turi bti sunkus, t. y. dl to nukentj asmenys turi netekti regos, klausos, kalbos vaisingumo, ntumo ar turi bti kitaip sunkiai suluointi arba susargdinti sunkia nepagydoma ar ilgai trunkania liga, realiai gresiania gyvybei ar stipriai sutrikdania mogaus psichik arba turi prarasti didel dal profesinio ar bendro darbingumo, arba turi bti nepataisomai subjauroti nukentjusij knai (apie iuos poymius plaiau r. BK 135 str. komentar). 8. G y v e n i m o s l y g , k u r i o s l m m o n i t , s u d a r y m u laikomi bet kokie veiksmai, kuriais sudaromos gyvenimo slygos lemia moni mirt per tam tikr laikotarp, pavyzdiui, maisto arba vandens atmimas, neleidimas miegoti, apgyvendinimas labai altose arba kartose

patalpose, draudimas gauti btin medicinos pagalb ir pan. Pabrtina, kad mintos slygos turi lemti moni t tik praju s tam tikram laikotarpiui. Jeigu mons dl toki slyg va i karto, tokia veika kvalifikuojama kaip civili udymas. 9. P r e k i a v i m u m o n m i s laikomas moni pardavimas, pirkimas arba kitoks perleidimas (pvz., mainai, dovanojimas, nuoma ir pan.) siekiant turtins ar kitokios asmenins naudos (apie tai plaiau r. B K 147 str. komentar). 10. G y v e n t o j d e p o r t a v i m u laikomas priverstinis, laikinas ar nuolatinis moni perklimas i teritorijos, kurioje jie teistai gyvena, kit teritorij be jokio tarptautins teiss leidiamo pagrindo. Tarptautin teis leidia perkelti mones i teritorijos, kurioje jie gyvena, tik tais atvejais, kai tai daroma i moni interesais, pavyzdiui, siekiant apsaugoti juos nuo karo ar ginkluoto konflikto veiksm, kitokio neigiamo poveikio monms galimybs ir pan. 11. K a n k i n i m u laikomas tyinis stipraus fizinio skausmo ar dvasini kani suklimas nukentjusiesiems, kurie yra suimti arba kuriuos kaltininkas kontroliuoja. Kankinimas yra viena i aukiausi nemoniko elgesio form, todl jo konstatavimui pakanka ir vienkartinio akto. Paymtina, kad kankinimu nepripastamas skausmas ar kanios, kurios atsiranda dl teist sankcij ar yra t sankcij neatskiriama dalis, arba atsiranda atsitiktinai. Kankinimas galimas tiek veiksmais, pavyzdiui, muimas, deginimas, aldymas, draskymas ir pan., tiek neveikimu - marinimas badu ir pan. Kankinimui btini bdingi tam tikri iaurumo poymiai: egzekucij vieumas, paniekinamas poiris mones ar j grup ir pan. 12. Z a g i n i m u laikomas lytinis santykiavimas su asmeniu prie jo vali panaudojant fizin smurt ar grasinant tuoj pat j panaudoti, ar kitaip atimant galimyb prieintis, ar pasinaudojant bejgika nukentjusio asmens bkle (apie tai plaiau r. BK 149 str. komentar). Pagal straipsn aginimu laikomas ir seksualinis prievartavimas, t. y. lytins aistros tenkinimas su mogumi prie jo vali analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio slyio bdu, panaudojant fizin smurt, grasinant tuoj pat j panaudoti ar kitaip atimant galimyb prieintis arba pasinaudojant bejgika nukentjusio asmens bkle (apie tai plaiau ir. BK 150 str. komentar). 13. t r a u k i m u s e k s u a l i n v e r g o v laikomas neteistas laisvs atmimas asmeniui, siekiant lytikai santykiauti su juo arba kitokiais, pavyzdiui, analiniu, oraliniu, inter femora (nesiskverbiant) ir pan. bdais patenkinti lytin aistr. 14. V e r t i m u u s i i m t i p r o s t i t u c i j a laikomas priverstinis asmens lenkimas lytikai santykiauti arba kitokiais, pavyzdiui, analiniu, oraliniu, inter femora (nesiskverbiant) ir pan. bdais patenkinti lytin aistr u pinigus, materialin arba kitok atlyginim. Specialioji dalis, XV skyrius 100-101 straipsniai 15. P r i v e r s t i n i u a p v a i s i n i m u laikomas neteistas laisvs atmimas moteriai, kuri buvo priverstinai apvaisinta, siekiant pakeisti gyventoj etnin sudt arba padaryti kitus rimtus tarptautins teiss paeidimus. 16. P r i v e r s t i n i u s t e r i l i z a v i m u laikomas priverstinis moters arba vyro vaisingumo panaikinimas paliekant lytin liauk hormonin veikl, siekiant pakeisti gyventoj etnin sudt arba padaryti kitus rimtus tarptautins teiss paeidimus. 17. m o n i g r u p s a r b e n d r i j o s p e r s e k i o j i m u dl politini, rasini, nacionalini, etnini, kultrini, religini, lyties ar kit motyv, kuriuos draudia tarptautin teis, laikomas tam tikr mogaus teisi ar laisvi atmimas arba rimtas apribojimas, prietaraujantis tarptautinei teisei, tam tikrai moni grupei ar bendrijai dl politini, rasini, nacionalini, etnini, kultrini, religini ar kit motyv, kuriuos draudia tarptautin teis, pavyzdiui, negalumo, seksualins orientacijos ir pan. moni grups ar bendrijos persekiojimas gali pasireikti atimant arba ribojant bet kurias mogaus politines, ekonomines, socialines ir pan. teises ar laisves, be tarptautinje teisje leidiamo pagrindo, pavyzdiui, atimant pasyvi rinkim teis, draudiant vartoti nacionalin (gimtj) kalb ribojant teis kreiptis teism ir pan. 18. m o n i s u l a i k y m u , a r e t u a r k i t o k i u l a i s v s a t m i m u , k a i t o k s l a i s v s a t m i m a s n e p r i p a s t a m a s , laikomas bet koks teistas ar neteistas laisvs atmimas monms, kur vykdo, leidia arba remia valstyb ar politin organizacija, kai vliau atsisakoma pripainti tok laisvs atmimo fakt arba nepraneama apie moni, i kuri atimta laisv, likim arba buvimo viet. 19. N e p r a n e i m u a p i e m o n i l i k i m a r b u v i m o v i e t pripastamas ilgalaikis informacijos apie moni, i kuri atimta laisv, likim arba buvimo viet nepateikimas siekiant atimti i i moni teis pasinaudoti teisine gynyba. Nepateikimas gali pasireikti tiek visiku informacijos neteikimu, tiek klaidingos arba nepilnos informacijos pateikimu. 20. A p a r t h e i d o p o l i t i k o s v y k d y m u laikomos nemonikos veikos, pagal savo pobd atitinkanios arba panaios io straipsnio komentaro 4 punkte nurodytas veikas, kurias padaro institucinis apartheido reimas, pagrstas vienos rass viepatavimu prie kit rasin grup ar grupes. iomis veikomis sistemingai engiant ir laikant savo valdioje kit rasin grup (grupes), turi bti siekiama isaugoti apartheido reim. 21- Tarptautins teiss draudiamo elgesio su monmis nusikaltimo sudtis yra formali, taiau jos metu atsirad padariniai atskirai nekvalifikuojami. juos atsivelgiama parenkant ir skiriant bausm. 22. io nusikaltimo subjektyviajai pusei bdinga tik tiesiogin tyia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingum ir to siekia. Paymtina, kad kaltininkas privalo suvokti, kad veikdamas dideliu mastu arba sistemingai upuldindamas civilius jis vykdo arba remia valstybs ar organizacijos politik. Kiti subjektyvs poymiai nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi, juos atsivelgiama skiriant bausm. 23. Tarptautins teiss draudiamo elgesio su monmis s u b j e k - t u, atsivelgiant 1998 m. Jungtini Taut Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statut, gali bti pakaltinamas, sulauks 18 met amiaus fizinis asmuo. Jeigu nusikaltim padar arba bendrininkavo padarant asmenys nuo 14 iki 18 met, jie traukiami baudiamojon atsakomybn u atskir veik, einani io nusikaltimo sudt (pvz., nuudym, iaginim, prekyb monmis ir pan.), padarym vadovaujantis BK 13 str. 1 ir 2 dalies reikalavimais. 24. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 6 dal priskiriamas labai sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 25. Komentuojamam nusikaltimui pagal BK 95 str. 3 dal nra senaties (apie tai plaiau r. BK 95 str. komentar). 26. Tarptautins teiss draudiamas elgesys su monmis nuo panai nusikalstam veik atribojamas pagal tai, jog is nusikaltimas padaromas vykdant ar remiant valstybs ar organizacijos politik, dideliu mastu arba sistemingai upuldinjant civilius. 27. Tarptautins teiss draudiamas elgesys su monmis baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos. 101 straipsnis. Tarptautins humanitarins teiss saugom asmen udymas Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto, okupacijos ar aneksijos metu paeisdamas tarptautins humanitarins teiss normas sak udyti ar ud: asmenis, kurie kapituliavo sudedami ginklus arba neturdami kuo prieintis; sueistus asmenis, ligonius ar vanio karo laivo jreivius; karo belaisvius; okupuotoje, aneksuotoje, ugrobtoje ar karo veiksm teritorijoje buvusius civilius ar kitus asmenis, kuriems karo metu suteikiama tarptautin apsauga, baudiamas laisvs atmimu nuo deimties iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos. 1. Keturios 1949 m. enevos konvencijos dl karo auk gynimo (dl sueistj ir ligoni veikianiose armijose padties gerinimo; dl sueistj, 20 ligoni bei asmen, itikt laivo avarij, esani ginkluotj pajg sudtyje, gerinimo; dl elgesio su karo belaisviais; dl civili gyventoj apsaugos karo metu) bei du 1977 m. papildomi Protokolai (dl tarptautini ginkluot konflikt auk apsaugos; dl netarptautinio pobdio ginkluot konflikt auk apsaugos), kuriuos Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2000 m. gegus 2 d. (Valstybs inios", 2000, Nr. 63-1905; 63-1906; 63-1907; 63-1908; 63-1909; 63-1910), numato valstybms - i sutari dalyvms - pareig savo nacionaliniuose statymuose numatyti atsakomyb u iose sutartyse vardytus karo nusikaltimus. Atsivelgiant iuos tarptautins humanitarins teiss reikalavimus, BK 101-113 str. numato atsakomyb u karo nusikaltimus. Paymtina, kad 1998 m. liepos 17 d. Romoje buvo priimtas Jungtini Taut Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statutas, kuris iplt ir kodifikavo visus karo nusikaltimus vienoje tarptautinje sutartyje. i sutart Lietuvos Respublika pasira 1998 m. gruodio 10 d., o Lietuvos Respublikos Seimas j ratifikavo 2003 m. balandio 1 d. statymu Dl Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo" (Valstybs inios", 2003, Nr. 49-2156; 2165). 2. Komentuojamos nusikaltimo sudties o b j e k t a s - visuotinai pripainta elgesio su civiliais, karo belaisviais ar kitais asmenimis, kuriems suteikiama tarptautin apsauga, tvarka. Be to, i sudtis turi ir papildom objekt - kito mogaus gyvyb. 3. Nusikaltimo d a 1 y k a s ( n u k e n t j u s i e j i ) yra: 1) asmenys, kurie kapituliavo sudedami ginklus ar neturdami kuo prieintis; 2) sueistieji, ligoniai arba vanio karo laivo jreiviai; 3) karo belaisviai; 4) okupuotoje, aneksuotoje, ugrobtoje ar karo veiksm teritorijoje buv civiliai ar kiti asmenys, kuriems karo metu suteikiama tarptautin apsauga. Nukentjusij skaiius takos nusikaltimo kvalifikavimui neturi, j atsivelgiama parenkant ir skiriant bausm. 4. A s m e n i m i s , k u r i e k a p i t u l i a v o s u d e d a m i g i n k l u s a r n e t u r d a m i k u o p r i e i n t i s ( h o r s d e c o m - b a t ) , laikomas bet kuris asmuo, kuris yra: a) prieikos alies valdioje; b) aikiai pareiks nor pasiduoti nelaisv arba be smons ar kokiu nors kitu bdu ijs i rikiuots dl sueidimo ar ligos ir todl negalintis gintis. iuo atveju toks asmuo privalo susilaikyti nuo bet koki prieik veiksm ir nesistengti pabgti. iai asmen kategorijai pagal 1977 m. 1-j papildom protokol priskiriami asmenys, okantys su paraiutu i katastrof patyrusio orlaivio (iskyrus oro desantininkus).

Toki asmen negalima pulti, kol jie nenusileidia prieikos alies kontroliuojamoje teritorijoje, neireikia savo noro pasiduoti ir jeigu jie akivaizdiai neatlieka prieik veiksm. 5. S u e i s t a i s i a i s i r l i g o n i a i s pripastami asmenys - karikiai ir civiliai, kuriems dl traum, lig ar kit fizini ar psichini negalavim btina medicinos pagalba ar prieira ir kurie susilaiko nuo bet koki prieik veiksm. iai kategorijai taip pat priskiriami nios moterys, naujagimiai ir kiti asmenys, kuriems nedelsiant gali prireikti medicinos pagalbos ar prieiros, jeigu pastarieji susilaiko nuo bet koki prieik veiksm. 6. v a n i o k a r o l a i v o j r e i v i a i s pripastami asmenys - karikiai ir civiliai, kuriems gresia pavojus dl jroje ar kituose vandenyse itikusios karo laivo ar lktuvo, kuriuo jie keliavo, nelaims, jeigu jie susilaiko nuo bet koki prieik veiksm. 7. K a r o b e l a i s v i svoka pateikiama 3-iosios 1949 m. enevos konvencijos dl elgesio su karo belaisviais 4 str. Jais pripastami asmenys, patek prieo rankas: - konflikto ali ginkluotj pajg nariai, milicijos (savigynos bri) arba savanori padalini, jungini, einani ias ginkluotsias pajgas, nariai; - kit milicijos (savigynos bri) ir savanori jungini nariai (taip pat organizuoto pasiprieinimo judjim), priklausantys konflikto aliai ir veikiantys savo teritorijoje arba u savo teritorijos rib (net jei i teritorija yra okupuota), jeigu jie atitinka ias slygas: a) jiems vadovauja asmuo, atsakingas u pavaldinius, b) neioja i toli matomus skiriamuosius enklus, c) atvirai neioja ginklus, d) vykdydami operacijas laikosi kariavimo taisykli ir paproi; - reguliari ginkluotj pajg, pavaldi prieo nepripaintai Vyriausybei ar valdiai, nariai; - asmenys, lydintys ginkluotsias pajgas, bet joms nepriklausantys, pavyzdiui, karini lktuv komandos nariai, karo korespondentai, vairi tarnyb, besirpinani ginkluotj pajg aptarnavimu, atstovai, gav leidim i lydim ginkluotj pajg ir turintys atitinkam identifikacin kortel; - konflikto ali laiv ir civili lktuv komand nariai, kuriems pagal bet kurios kitos tarptautins sutarties nuostatas netaikomos palankesns prieiros taisykls;
Specialioji dalis, XV skyrius 101 straipsnis

- neokupuotos teritorijos gyventojai, kurie, priartjus prieininkui, spontanikai pasiprieina ginklu, nesuspj susiformuoti reguliarius ginkluotj pajg dalinius, jei jie atvirai neioja ginklus ir laikosi kariavimo taisykli bei paproi. 8. nipai ir samdiniai karo belaisviais nepripastami. n i p u laikomas asmuo, veikis slaptai ar melagingai, apgaulingai siekdamas surinkti inias kitos kariaujanios alies veiksm rajone. nipu nelaikomas valgas, kuris prieo teritorijoje veikia apsirengs savo karine uniforma. Tuo atveju, jei nipas skmingai baigia savo misij ir prisijungia prie savo ar sjunginink ginkluotj pajg, vlesnis jo sulaikymas neatima i jo karo belaisvio statuso dl jo anksiau atlikt pionao veiksm. S a m d i n i u laikomas asmuo, kuris: 1) specialiai pasamdytas kovoti ginkluoto konflikto metu; 2) tiesiogiai dalyvauja kariniuose veiksmuose; 3) gauna aikiai didesn atlyginim nei tos alies ginkluotj pajg karikiai; 4) nra konflikto alies pilietis ar gyventojas; 5) nra konflikto alies ginkluotj pajg narys; 6) nra oficialiai sistas konflikte nedalyvaujanios alies ginkluotj pajg narys. 9. C i v i 1 i a i s pripastami visi asmenys, nesantys ginkluotj pajg nariai (kombatantai), esantys okupuotoje, aneksuotoje, ugrobtoje ar karo veiksm teritorijoje. Jei kyla abejoni, ar asmuo turi karo belaisvio, arba civilio status, laikoma, kad toks asmuo yra karo belaisvis arba civilis. Sis statusas asmeniui garantuojamas iki tikrojo jo statuso nustatymo. 10. Kitais a s m e n i m i s , k u r i e m s k a r o m e t u s u t e i k i a m a t a r p t a u t i n a p s a u g a , laikomi gydytojai ir medicinos personalas, kulto tarnai, Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Lito ir Sauls ar Raudonojo Pusmnulio organizacij atstovai, kit savanorik organizacij atstovai ir pan., esantys okupuotoje, aneksuotoje, ugrobtoje ar karo veiksm teritorijoje. 11. Tarptautins humanitarins teiss saugom asmen udymas gali pasireikti sakymu udyti arba udymu. 12. sakymu u d y t i laikomas privalomas vado (karinio virininko) ratikas ar odinis nurodymas pavaldiems kariams atlikti toki veik, kurios padariniai yra kito mogaus mirtis. 13. u d y m u laikoma veika, kurios padariniai yra kito mogaus mirtis. udyti manoma tiek aktyviais veiksmais (aunant, muant ir pan.), tiek neveikimu (neduodant maisto arba nesuteikiant medicinos pagalbos ir pan.). (Apie nuudym plaiau r. BK 129 str. komentar). sakymo udyti ir udymo sudtis yra formali, taiau jos metu atsirad padariniai atskirai nekvalifikuojami. juos atsivelgiama parenkant ir skiriant bausm. Specialiojiobjektyviosios dalis, XV skyrius straipsniai 14. iai nusikaltimo sudiai bdingas privalomas puss poymis - nusikaltimo100-101 padarymo laikas. sakymas udyti arba udymas utraukia baudiamj atsakomyb pagal BK 101 str. tuo atveju, jei jis padaromas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto, okupacijos ar aneksijos metu. Paymtina, kad tarptautins sutartys nepateikia karo" ir ginkluoto konflikto" sampratos. 1949 m. enevos konvencijos skelbia, kad jos taikomos visais paskelbto karo arba bet kokio kito ginkluoto konflikto, kuris gali kilti tarp dviej ir daugiau ali (net ir tuo atveju, kai viena i j nepripasta karo bvio), atveju". 15. K a r u pagal Karo padties statym (Valstybs inios", 2000, Nr. 52-1482) pripastamas paskelbtas karas ar bet kuris kitas tarptautinis ginkluotas konfliktas, kurio dalyv yra Lietuvos Respublika. Karo padties vedimo Lietuvoje pagrindus ir tvark nustato Konstitucijos 142 str. ir Karo padties statymas. Konstitucijos 142 str. numato, kad karo padt Lietuvoje veda Seimas kai prireikia ginti Tvyn arba vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipareigojimus". Ginkluoto upuolimo atveju, kai kyla grsm Lietuvos valstybs suverenumui ar teritorijos vientisumui, karo padt visoje valstybje ar jos dalyje gali vesti Respublikos Prezidentas. Tok Respublikos Prezidento sprendim turi patvirtinti (arba panaikinti) Lietuvos Respublikos Seimas. 16. T a r p t a u t i n i u g i n k l u o t u k o n f l i k t u laikomas bet koks ginkluotas konfliktas tarp dviej ar daugiau valstybi. Ginkluoto konflikto padiai reikms neturi, ar jis teisikai pagrstas ar ne (pvz., agresijos aktas ir pan.); ar jam prieinamasi, ar ne; okupuotos teritorijos dydis; sueistj ar karo belaisvi skaiius ir pan. Tarptautin humanitarin teis pripasta dvi ginkluoto konflikto ris: tai tarptautinis ir vidinis. i dviej ri skiriamasis poymis yra valstybs siena: karas tarp dviej ar daugiau valstybi pripastamas tarptautiniu ginkluotu konfliktu, o karas vienos valstybs teritorijoje laikomas vidiniu ginkluotu konfliktu (arba pilietiniu karu). 1998 m. Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statuto 8 str. ir 1977 m. 2-ojo papildomo Protokolo 1 str. vidin ginkluot konflikt apibria kaip <...> konflikt, kuris kyla vienos valstybs teritorijoje tarp valdios ginkluotj pajg ir sukilli ginkluotj pajg ar kit organizuot ginkluot grupi, kurioms vadovauja asmuo, atsakingas u pavaldinius, ir kurios kontroliuoja tam tikr teritorijos dal". Vidiniu ginkluotu konfliktu nelaikomi vidaus tvarkos paeidimai, tokie kaip neramumai, pavieniai ir sporadiki prievartos arba kiti panaaus pobdio aktai. Paymtina, jog remiantis Tarptautinio baudiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai apeliacins kolegijos 1999 m. liepos 15 d. nuosprendiu Tadic byloje ginkluotas konfliktas laikomas tarptautiniu, jeigu sukilli ginkluotas pajgas ar kitas organizuotas grupes kontroliuoja usienio valstyb, t. y. usienio valstyb finansuoja ir (ar) aprpina ias pajgas ar grupes, dalyvauja planuojant, organizuojant ir (ar) koordinuojant j karines operacijas. 17. O k u p a c i j a laikomas laikinas svetimos valstybs teritorijos umimas. Teritorija laikoma okupuota, jei ji i tikrj yra prieo ginkluotj pajg valdioje. Okupacijos reimas taikomas tik tai teritorijos daliai, kurioje nustatyta ir veikia prieo ginkluotj pajg valdia. Atkreiptinas dmesys, kad okupacijos bdas - panaudojant jg ar ne - okupacijos reimui reikms neturi. 18. A n e k s i j a laikomas svetimos valstybs dalies arba visos teritorijos prijungimas prie kitos valstybs teritorijos. Aneksija yra okupacijos tsinys, kuris pasireikia okupacijos teisinimu - savo valstybs valdios, valdymo ir teismini institucij krimu, statym galiojimo vedimu ir pan. 19. sakymas udyti arba udymas gali bti padaromas tiesiogine tyia, t. y. kaltininkas suvokia, kad dl jo sakymo arba veikos kitas mogus gali mirti ir to siekia. Motyvas ir tikslas nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi, juos atsivelgiama parenkant ir skiriant bausm. 20. sakymo udyti s u b j e k t u gali bti vadas (karinis virininkas), o udymo atveju - bet kuris karys. Pagal tarptautins teiss nuostatas tik karys (kombatantas) yra teistas karini veiksm dalyvis, galintis naudoti jg, dl ko va mons arba padaroma materialins alos ir jis neturi bti asmenikai atsakingas u tokius veiksmus ar pasekmes. Teisin kombatanto padtis pareigoja laikytis tarptautins humanitarins teiss, taikomos ginkluot konflikt metu, reikalavim. Kombatantas, paeids mintus reikalavimus, teisinio kombatanto statuso nepraranda, iuo atveju jis gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn u karo nusikaltim padarym. Pagal 1949 m. enevos konvencijas ir 1977 m. papildomus Protokolus k o m b a t a n t a i s pripastami: 1) vis ginkluotj pajg, grupi ar padalini, kuriems vadovauja asmuo, atsakingas u pavaldinius, nariai. Ginkluotosiose pajgose turi galioti vidin drausms sistema, kuri atitikt tarptautin humanitarin teis, taikom ginkluoto konflikto metu; 2) milicijos (savigynos bri) ir savanori jungini nariai, jei jie atitinka ias slygas: - jiems vadovauja atsakingas u pavaldinius asmuo, - neioja i toli matomus skiriamuosius enklus, - atvirai neioja ginklus, - vykdydami operacijas laikosi kariavimo taisykli bei paproi; 31 3) pasiprieinimo judjim ir ginkluotj pajg, pavaldi prieo nepripaintai valdiai, nariai. (Paymtina, kad privaios armijos, terorist grups arba individualus teroristas iai grupei nepriskiriami, nes jie nepavalds jokioms oficialioms ginkluotosioms pajgoms); 4) neokupuotos teritorijos gyventojai, kurie, priartjus prieininkui, spontanikai pasiprieina ginklu, nesuspj susijungti reguliarius ginkluotj pajg dalinius, jei jie atvirai neioja ginklus ir laikosi tarptautini kariavimo taisykli bei paproi. ios teiss gyventojai netenka, kai tik prieo ginkluotosios pajgos pradeda kontroliuoti teritorij, nes karo teis draudia civiliams, gyvenantiems okupuotoje teritorijoje, ginklu prieintis okupacinei valdiai. 21. 1977 m. 1-asis papildomas Protokolas numato vien iimt, pagal kuri medicinos personalas ir kulto tarnai nelaikomi kombatantais net ir tuo atveju, jei jie yra ginkluotj pajg nariai. 22. Tarptautin humanitarin teis reikalauja, kad kombatantai turt i toli matomus skiriamuosius enklus ir atvirai neiot ginklus. Praktikoje ginkluotj pajg atstovai i civili isiskiria neiodami uniform. Antra vertus, uniforma nra privalomas ir esminis kombatan- to poymis, iskiriantis j i civili asmen. 1977 m. 1-asis papildomas Protokolas reikalauja, kad kombatantai isiskirt i civili asmen, t. y. jie privalo atvirai neioti ginkl kiekvieno karinio susidrimo metu ir tada, kai juos, prie puolim atliekant ginkluotj pajg idstym, mato prieininkas. io reikalavimo galima nesilaikyti tik tais atvejais, kai dl puolimo pobdio ginkluotas kombatantas negali isiskirti (taiau ir iais atvejais btinas atviras ginklo neiojimas prie atak ar karinius veiksmus). Be to, kombatantas turi visur ir visada laikytis kariavimo taisykli ir paproi. 23. Vadovaudamiesi tarptautine humanitarine teise, tiksli valstybs ginkluotjpajg nario svokapibria nacionaliniai statymai. L i e t u v o s g i n k l u o t o s i o m i s p a j g o m i s pagal Karo padties statym ir Nacionalinio saugumo pagrind statymu (Valstybs inios", 1996, Nr. 2-16) patvirtintus nacionalinio saugumo utikrinimo pagrindus laikomos Lietuvos kariuomen ir karo padties metu priskirtos kitos ginkluotosios pajgos: 1) valstybs sienos apsaugos tarnyba; 2) specializuoti policijos daliniai; 3) Lietuvos auli sjungos koviniai briai; 4) koviniai piliei ir j organizacij ginkluoto pasiprieinimo (partizan) vienetai, pavalds ginkluotj pajg vadui. Kiekvienam mint subjekt nariui taikomas kario (kombatanto) statusas.

24. K a r i u pagal BK 330 str. 1 dal laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis privalomj (pradin ar aktyviajame rezerve), profesin ar savanori karo tarnyb. P r i v a l o m j k a r o t a r n y b sudaro statymo nustatytos trukms pradin karo tarnyba ir periodikai atliekama tarnyba aktyviajame rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju. T a r n y b a k t y v i a j a m e r e z e r v e sudaro privaloma nenuolatin iki statymo nustatyto amiaus atsargos kari atliekama (periodikai arba atsivelgiant krato saugumo aplinkybes) karo tarnyba. P r o - f e s i n k a r o t a r n y b sudaro savanorikai sipareigota raytine sutartimi su Krato apsaugos ministerija ir teiss akt nustatytomis slygomis bei tvarka atliekama nuolatin karo tarnyba kariuomenje ar kitose krato apsaugos sistemos institucijose, taip pat kitose institucijose ar tarptautinse struktrose. S a v a n o r i k a r o t a r n y b sudaro savanorikai sipareigota raytine sutartimi su Krato apsaugos ministerija ir teiss akt nustatytomis slygomis bei tvarka atliekama nenuolatin karo tarnyba krato apsaugos savanori pajgose (kariai savanoriai kario status gyja tik karini mokym, pratyb ar specialij uduoi vykdymo metu). 25. V a d u ( k a r i n i u v i r i n i n k u ) pagal Karo padties statym laikomas ginkluotj pajg vadas, lauko pajg vadas, kariuomens ri, jungini, dalini ir kit karini vienet vadai bei karo komendantai. 26. Vadas (karinis virininkas) ir karys turi bti pakaltinamas, sulauks 18 met amiaus. 27. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 6 dal priskiriamas labai sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 28. Komentuojamam nusikaltimui pagal BK 95 str. 3 dal nra senaties (apie tai plaiau r. B K 95 str. komentar). 29. sakymas udyti ir udymas nuo nusikaltim mogaus gyvybei atribojamas pagal nusikaltimo dalyk (nukentjusiuosius), nusikalt imo padarymo laik ir nusikaltimo subjekt. 30. sakymas udyti ir udymas baudiamas laisvs atmimu nuo deimties iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galv os. 102 straipsnis. Okupuotos valstybs civili trmimas ar okupavusios valstybs civili gyventoj perklimas

Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos slygomis sak tremti ar trm civilius gyventojus i okupuotos ar aneksuotos teritorijos okupavusios ar aneksavusios arba treiosios alies teritorij; sak perkelti ar perkl okupavusios valstybs civilius gyventojus okupuotos alies teritorij, Specialioji dalis, XVI skyrius 115-116 straipsniai baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki penkiolikos met. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IX-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (.in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija) Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t a s - visuotinai pripainta elgesio su civiliais tvarka. 2. Nusikaltimo d a l y k a s ( n u k e n t j u s i e j i ) yra civiliai, esantys okupuotoje arba aneksuotoje teritorijoje. Tremiam ar perkeliam civili skaiius takos nusikaltimo kvalifikavimui neturi, j atsivelgiama parenkant ir skiriant bausm. 3. Okupuotos valstybs civili trmimas pasireikia tokio pobdio veikomis: 1) civili trmimu i okupuotos ar aneksuotos teritorijos okupavusios ar aneksavusios arba treiosios alies teritorij; 2) sakymu tremti; 3) civili i okupavusios valstybs perklimu okupuotos alies teritorij; 4) sakymu perkelti. 4. T r m i m u laikomas civili gyventoj, esani okupuotoje ar aneksuotoje teritorijoje, priverstinis iveimas (ivarymas ir pan.) i j uimamos teritorijos nuolatiniam gyvenimui kit apibrt teritorij, esani okupavusioje, aneksavusioje ar treiojoje al yje. 5. s a k y m u t r e m t i laikomas privalomas vado (karinio virininko) ratikas arba odinis nurodymas pavaldiems kariams tremti civilius gyventojus i okupuotos ar aneksuotos teritorijos okupavusios ar aneksavusios arba treiosios alies teritorij. 6. P e r k l i m u laikomas civili gyventoj i okupavusios valstybs priverstinis arba laisvanorikas iveimas (pergabenimas ir pan.) nuolatiniam gyvenimui okupuotos alies teritorij. 7. s a k y m u p e r k e l t i laikomas privalomas vado (karinio virininko) ratikas arba odinis nurodymas pavaldiems kariams perkelti civilius gyventojus i okupavusios valstybs okupuotos alies teritorij. 8. Okupuotos valstybs civili trmimo nusikaltimui bdingas privalomas nusikaltimo padarymo laiko poymis. is nusikaltimas gali bti padaromas tik karo ar tarptautinio ginkluoto konflikto metu, okupacijos ar aneksijos slygomis (apie tai plaiau r. BK101 str. komentaro 14-18 punktus). 9. Okupuotos valstybs civili trmimo nusikaltimo sudtis yra formali, nereikalaujanti, kad civiliai realiai bt itremti arba perkelti. Dl veikos atsirad padariniai sudaro kitos nusikalstamos veikos sudt. 10. Subjektyviai is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyia, t. y. kaltininkas suvokia, kad sako tremti ir perkelti civilius arba kad dl jo veiksm tremiami ar perkeliami civiliai ir to siekia. Kiti subjektyvs poymiai - nusikaltimo motyvas ir tikslas veikos kvalifikavimui reikms neturi, juos atsivelgiama parenkant ir skiriant bausm. 11. sakymo tremti arba perkelti civilius s u b j e k t u gali bti vadas (karinis virininkas), o trmimo arba perklimo atveju - bet kuris karys. 12. Okupuotos valstybs civili trmim btina atriboti nuo genocido (BK 99 str.), tarptautins teiss draudiamo elgesio su monmis (BK 100 str.) ir tarptautins humanitarins teiss norm dl civili ir j teisi apsaugos karo metu paeidimo (BK 104 str.). 13. Objektyviai genocidas gali pasireikti tyiniu sudarymu toki gyvenimo slyg, kuriomis siekiama sunaikinti vis arba dal nacionalins, etnins, rasins, religins, socialins ar politins moni grups", kuris gali bti padaromas ir itremiant toki moni grup vietoves, nepritaikomas ar sunkiai pritaikomas mogaus gyvenimui, pavyzdiui, dykum, diungles, ledynus ir pan. iuo atveju genocidas nuo okupuotos valstybs civili trmimo atribojamas pagal pagrindin kriterij - nusikaltimo tiksl, nes civili trmimu nesiekiama sunaikinti visos ar dalies tam tikros moni grups bei papildomus kriterijus, tai: 1) nukentjusij rat (trmimo atveju - tik civiliai, o genocido atveju gali bti ir karo belaisviai, kiti asmenys); 2) nusikaltimo padarymo laik, nes trmimas galimas tik karo, tarptautinio ginkluoto konflikto, okupacijos ar aneksijos metu; 3) nusikaltimo padarymo bd, nes trmimas galimas tik okupavusios, aneksavusios ar treiosios alies teritorij, o genocido atveju - ir tos paios alies teritorijoje. 14. Tarptautins teiss draudiamas elgesys su monmis gali pasireikti gyventoj deportacija". iuo atveju tarptautins teiss draudiamas elgesys nuo okupuotos valstybs civili trmimo atribojamas pagal pagrindin kriterij - nusikaltimo padarymo bd, nes tarptau1.

32

102 straipsnis. Okupuotos valstybs civili trmimas ar okupavusios valstybs civili gyventoj perklimas Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos slygomis sak tremti ar trm civilius gyventojus i okupuotos ar aneksuotos teritorijos okupavusios ar aneksavusios arba treiosios alies teritorij; sak perkelti ar perkl okupavusios valstybs civilius gyventojus okupuotos alies teritorij, baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki penkiolikos met. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IX-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija) Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t a s - visuotinai pripainta elgesio su civiliais tvarka. 2. Nusikaltimo d a l y k a s ( n u k e n t j u s i e j i ) yra civiliai, esantys okupuotoje arba aneksuotoje teritorijoje. Tremiam ar perkeliam civili skaiius takos nusikaltimo kvalifikavimui neturi, j atsivelgiama parenkant ir skiriant bausm. 3. Okupuotos valstybs civili trmimas pasireikia tokio pobdio veikomis: 1) civili trmimu i okupuotos ar aneksuotos teritorijos okupavusios ar aneksavusios arba treiosios alies teritorij; 2) sakymu tremti; 3) civili i okupavusios valstybs perklimu okupuotos alies teritorij; 4) sakymu perkelti. 4. T r m i m u laikomas civili gyventoj, esani okupuotoje ar aneksuotoje teritorijoje, priverstinis iveimas (ivarymas ir pan.) i j uimamos teritorijos nuolatiniam gyvenimui kit apibrt teritorij, esani okupavusioje, aneksavusioje ar treiojoje alyje. 5. s a k y m u t r e m t i laikomas privalomas vado (karinio virininko) ratikas arba odinis nurodymas pavaldiems kariams tremti civilius gyventojus i okupuotos ar aneksuotos teritorijos okupavusios ar aneksavusios arba treiosios alies teritorij. 6. P e r k l i m u laikomas civili gyventoj i okupavusios valstybs priverstinis arba laisvanorikas iveimas (pergabenimas ir pan.) nuolatiniam gyvenimui okupuotos alies teritorij. 7. s a k y m u p e r k e l t i laikomas privalomas vado (karinio virininko) ratikas arba odinis nurodymas pavaldiems kariams perkelti civilius Specialiojialies dalis, XVI skyrius 115-116 straipsniai gyventojus i okupavusios valstybs okupuotos teritorij. 8. Okupuotos valstybs civili trmimo nusikaltimui bdingas privalomas nusikaltimo padarymo laiko poymis. is nusikaltimas gali bti padaromas tik karo ar tarptautinio ginkluoto konflikto metu, okupacijos ar aneksijos slygomis (apie tai plaiau r. BK 101 str. komentaro 14-18 punktus). 9. Okupuotos valstybs civili trmimo nusikaltimo sudtis yra formali, nereikalaujanti, kad civiliai realiai bt itremti arba perkelti. Dl veikos atsirad padariniai sudaro kitos nusikalstamos veikos sudt. 10. Subjektyviai is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyia, t. y. kaltininkas suvokia, kad sako tremti ir perkelti civiliu s arba kad dl jo veiksm tremiami ar perkeliami civiliai ir to siekia. Kiti subjektyvs poymiai - nusikaltimo motyvas ir tikslas veikos kvalifikavimui reikms neturi, juos atsivelgiama parenkant ir skiriant bausm. 11. sakymo tremti arba perkelti civilius s u b j e k t u gali bti vadas (karinis virininkas), o trmimo arba perklimo atveju - bet kuris karys. 12. Okupuotos valstybs civili trmim btina atriboti nuo genocido (BK 99 str.), tarptautins teiss draudiamo elgesio su monmis (BK 100 str.) ir tarptautins humanitarins teiss norm dl civili ir j teisi apsaugos karo metu paeidimo (BK 104 str.). 13. Objektyviai genocidas gali pasireikti tyiniu sudarymu to - ki gyvenimo slyg, kuriomis siekiama sunaikinti vis arba dal nacionalins, etnins, rasins, religins, socialins ar politins moni grups", kuris gali bti padaromas ir itremiant toki moni grup vietoves, nepritaikomas ar sunkiai pritaikomas mogaus gyvenimui, pavyzdiui, dykum, diungles, ledynus ir pan. iuo atveju genocidas nuo okupuotos valstybs civili trmimo atribojamas pagal pagrindin kriterij - nusikaltimo tiksl, nes civili trmimu nesiekiama sunaikinti visos ar dalies tam tikros moni grups bei papildomus kriterijus, tai: 1) nukentjusij rat (trmimo atveju - tik civiliai, o genocido atveju gali bti ir karo belaisviai, kiti asmenys); 2) nusikaltimo padarymo laik, nes trmimas galimas tik karo, tarptautinio ginkluoto konflikto, okupacijos ar aneksijos metu; 3) nusikaltimo padarymo bd, nes trmimas galimas tik okupavusios, aneksavusios ar treiosios alies teritorij, o genocido atveju - ir tos paios alies teritorijoje. 14. Tarptautins teiss draudiamas elgesys su monmis gali pasireikti gyventoj deportacija". iuo atveju tarptautins teiss draudiamas elgesys nuo okupuotos valstybs civili trmimo atribojamas pagal pagrindin kriterij - nusikaltimo padarymo bd, nes tarptautins teiss draudiamas elgesys padaromas dideliu mastu arba sistemingai vykdant arba remiant valstybs ar organizacijos politik. Be to, atribojimas galimas ir pagal papildom kriterij - trmimas galimas tik okupavusios, aneksavusios ar treiosios alies teritorij, o tarptautins teiss draudiamo elgesio su monmis atveju ir tos paios alies teritorijoje. 15. Tarptautins humanitarins teiss norm dl civili ir j teisi apsaugos karo metu paeidimas gali pasireikti civili ivarymu i gyvenamosios vietos arba perkeldinimu". io nusikaltimo atribojimas nuo trmimo galimas tik pagal vien kriterij - nusikaltimo padarymo bd. Ivarymas i gyvenamosios vietos arba perkeldinimas galimas tik tos paios alies teritorijoje, o trmimas - tik okupavusios, aneksavusios ar treiosios alies teritorij. 16. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 6 dal priskiriamas labai sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 17. Komentuojamam nusikaltimui pagal BK 95 str. 3 dal nra senaties (apie tai plaiau r. BK 95 str. komentar). 18. Okupuotos valstybs civili trmimas baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki penkiolikos met.
1.

103 straipsnis. Tarptautins humanitarins teiss saugom asmen alojimas, kankinimas ar kitoks nemonikas elgesys su jais Tas, kas karo ar tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos slygomis paeisdamas tarptautins humanitarins teiss normas sunkiai sualojo ar susargdino arba kankino sueistus asmenis, ligonius, vanio karo laivo jreivius, karo belaisvius, civilius ar kitus tarptautins humanitarins teiss saugomus asmenis, atliko su jais biologinj ar medicinin eksperiment, neteistai pam persodinti j organ ar audin, neteistai m j krauj arba kitaip nemonikai su jais elgsi, baud kriminalinmis bausmmis be nepriklausomo ir nealiko teismo sprendimo ar be gynybos garantij teisme arba iniekino nukautj palaikus, baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki dvylikos met. 1. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t a s - visuotinai pripainta elgesio su civiliais, karo belaisviais ar kitais asmenimis, kuriems suteikiama tarptautin apsauga, tvarka. Be to, i sudtis turi ir papildom objekt-tai kito mogaus sveikata. 2. Nusikaltimo d a l y k u ( n u k e n t j u s i a i s i a i s ) laikomi: 1) sueistieji; 2) ligoniai; 3) vanio karo laivo jreiviai; 4) karo belaisviai; 5) civiliai; 6) kiti tarptautins humanitarins teiss saugomi asmenys; 7) nukautj knai. Nukentjusij skaiius nusikaltimo kvalifikavimui takos neturi, j atsivelgiama skiriant bausm. Apie 1-6 punktuose minimus nukentjusiuosius plaiau r. B K 101 str. komentaro 5-10 punktus. 36 3. Tarptautins humanitarins teiss saugom asmen alojimas, kankinimas ar kitoks nemonikas elgesys su jais gali pasireikti tokio pobdio veikomis: 1) sunkiu sualojimu arba susargdinimu; 2) kankinimu arba kitokiu nemoniku elgesiu; 3) biologini ar medicinini eksperiment atlikimu; 4) neteistu organ ar audini pamimu persodinimui; 5) neteistu kraujo mimu; 6) nubaudimu kriminalinmis bausmmis be nepriklausomo ir nealiko teismo sprendimo ar be gynybos garantij teisme; 7) nukautj kn iniekinimu. 4. S u n k u s s u a l o j i m a s a r s u s a r g d i n i m a s gali bti padaromas tiek veiksmais, tiek neveikimu. Btinas io pobdio veikos poymis - ala sveikatai (mogaus kno audini ir organ anatomins sandaros arba fiziologins funkcijos paeidimas). ala sveikatai gali bti sukelta fiziniu, mechaniniu, cheminiu, terminiu, biologiniu ir kitokiu poveikiu mogaus knui arba kitaip sutrikdant fiziologines mogaus organizmo funkcijas ukreiant liga ar lig sukeliania infekcija ar kitaip susargdinant. Sualojimas arba susargdinimas turi bti sunkus, dl to nukentjs asmuo turi netekti regos, klausos, kalbos, vaisingumo, ntumo ar turi bti kitaip sunkiai suluointas, susargdintas sunkia nepagydoma ar ilgai trunkania liga, realiai gresiania gyvybei ar stipriai sutrikdania mogaus psichik, arba turi prarasti didel dal profesinio ar bendro darbingumo, arba turi bti nepataisomai subjaurotas nukentjusio asmens knas. Apie iuos poymius plaiau r. BK 135 str. komentar.

5. K a n k i n i m u laikomas tyinis stipraus fizinio skausmo ar dvasini kani suklimas nukentjusiajam, kuris yra suimtas arba kur kaltininkas kontroliuoja. K i t o k i u n e m o n i k u e l g e s i u laikomas tyinis, trunkantis tam tikr laik, fizini ar dvasini kani suklimas nukentjusiajam, kuris yra suimtas arba kur kaltininkas kontroliuoja. Kankinimas yra aukiausia nemoniko elgesio forma, todl jo kvalifika vimui pakanka ir vienkartinio akto, tuo tarpu kitokiam nemonikam elgesiui privalomas tam tikras veikos tstinumas. Paymtina, kad kankinimu ar kitokiu nemoniku elgesiu nepripastamas skausmas ar kanios, kurios atsiranda dl teist sankcij ar yra t sankcij neatskiriama dalis, arba atsiranda atsitiktinai. Kankinimas ir kitoks nemonikas elgesys galimas tiek veiksmais, pavyzdiui, muimas, deginimas, aldymas, draskymas, draudimas miegoti ir pan., tiek neveikimu - marinimas badu ir pan. Tiek kankinimui, tiek kitokiam nemonikam elgesiui btini tam tikri iaurumo poymiai. 6. Biologinio a r m e d i c i n i n i o e k s p e r i m e n t o a t l i k i m u laikomas bet koks neteistas biologinis ar medicininis klinikinis tyrimas su nukentjusiuoju, jo gyvybe ar sveikata. Tokiu bandymu gali bti nauj vaist patikrinimas, fizini mogaus gali imginimas (pvz., neduodant vandens ar maisto ir pan.), nauj gydymo metod tik-rinimas ir t. t. Biomedicinini tyrim teistumo slygas apibria Biomedicinini tyrim etikos statymo (Valstybs inios", 2000, Nr. 44-1247) 4 str. Jame nustatytos tokios eios slygos: 1) biomedicininis tyrimas turs mokslins ir praktins verts; 2) utikrinta tiriamojo interes apsauga bei informacijos apie tiriamj konfidencialumas; 3) gautas savanorikas tiriamo asmens sutikimas; 4) tyrjas ir biomedicininio tyrimo usakovas turi civilins atsakomybs draudim dl galimos alos tiriamajam; 5) gautas Lietuvos bioetikos komiteto ar Regioninio biomedicinini tyrim etikos komiteto leidimas; 6) tyrimo nedraudia kiti statymai. io pobdio veikos kvalifikavimui pakanka bent vieno i pamint teistumo slyg paeidimo. Paymtina, tarptautin humanitarin teis leidia biologin ar bet kok kit mokslin eksperiment, jei jis atliekamas nukentjusiojo medicininio, stomatologinio ar klinikinio gydymo tikslais arba kitais nukentjusiojo interesais. Tarptautins humanitarins teiss teorija numato 10 eksperimento princip, i kuri pamintini: savanorikas sutikimas; teis bet kuriuo metu pasitraukti i eksperimento; tinkamos medicinins slygos; eksperimentuotoj kvalifikacija ir 1.1.

Specialioji dalis, XVI skyrius

116 straipsnis

7. Neteistas organ ar audini pamimas persodinimui gali bti padaromas tik veiksmais. O r g a n a r a u d i n i p a m i m u laikomas organ (irdies, inkst ir pan.), lsteli ar audini (odos ir pan.) imimas i gyvo nukentjusiojo organizmo norint transplantuoti juos kitam mogui. Organ, lsteli ar audini pamimo persodinimui teistumo slygas apibria mogaus audini ir organ donorysts ir transplantacijos statymo (Valstybs inios", 2004, Nr. 55-1886) 10 str. Jame nustatyta, kad audiniai, lstels ir organai gali bti imami i gyvo as mens tik recipientui gydyti ir kai nra mirusio asmens tinkam audini, lsteli ar organo bei kit efektyvi gydymo alternatyv, esant tokioms eioms slygoms: 1) audinius ir organus paimti galima tik i veiksnaus asmens, gavus jo ratik leidim; 2) neregeneruojanias kno dalis leidiama imti tik i genetikai artimo donoro arba sutuoktinio; 3) regeneruojanius audinius ir lsteles i nepilnamei leidiama imti tik esant j tv arba globj bei savivaldybs vaik teisi apsaugos tarnybos ratikiems sutikimams ir jeigu ie audiniai yra skirti transplantuoti donoro broliui ar seseriai (jei nepilnametis yra vyresnis nei 14 met, btinas ir jo ratikas sutikimas); 4) donoras turi bti suprantamai informuojamas apie galimas audini, lsteli ar organ donorysts pasekmes sveikatai; 5) prie paimant audinius, lsteles bei organus turi bti patikrinta donoro (ir recipiento) sveikata; 6) draudiama imti audinius, lsteles ar organus i neveiksnaus, ribotai veiksnaus asmens arba i asmens, jei tai labai pablogint jo sveikat ar sukelt grsm gyvybei. io pobdio veikos kvalifikavimui pakanka bent vieno i pamint teistumo slyg paeidimo. Paymtina, kad organ, lsteli ar audini pamimas ne persodinimui, bet, pavyzdiui, moksliniam tyrinjimui ar pan., nesudarys io pobdio veikos ir bus vertinamas pagal padarytos alos mogaus sveikatai pobd bei laipsn kaip sveikatos sutrikdymas. 8. Neteistas kraujo mimas gali bti padaromas tik veiksmais. K r a u j a s yra skystas mogaus organizmo audinys, susidedantis i kraujo plazmos ir kraujo lstelini komponent - eritrocit, trombocit, leukocit ir kamienini lsteli. K r a u j o m i m u laikomas kraujo ar kraujo sudedamj dali pamimas i nukentjusiojo organizmo. Kraujo donorysts statymas (Valstybs inios", 1996, Nr. 115-2666) nustato tokias kraujo mimo teistumo slygas: 1) 18-65 met sveiko ir veiksnaus asmens savanorikas, ratikas sutikimas duoti kraujo ar kraujo sudedamj dali; 2) krauj ar kraujo sudedamsias dalis ima sertifikat turintis asmens sveikatos prieiros specialistas kraujo donorysts staigoje arba jos ivaiuojamuosiuose padaliniuose; 3) prie imant krauj ar kraujo sudedamsias dalis patikrinama donoro sveikata; 4) kraujas ar kraujo sudedamosios dalys imamos nustatyta tvarka, dozmis ir danumu. io pobdio veikai kvalifikuoti pakanka jei yra paeista bent viena i mint teistumo slyg. 9. Paymtina, kad 1949 m. enevos konvencijos ir 1977 m. 1-asis papildomas Protokolas numato tokias mogaus organ, audini ar kraujo pamimo papildomas teistumo slygas: 1) kraujas gali bti ima mas tik jo perpylimui, o oda - tik115-116 persodinimui Specialioji dalis, XVI skyrius straipsniai (organ mimas yra draudiamas); 2) btinas savanorikas, gautas be fizins ar psichins prievartos, antao, kalbinjim ir pan. ratikas donoro sutikimas; 3) kraujas ir oda gali bti paimti tik gydymo tikslais; 4) kraujas ir oda gali bti paimti tik laikantis visuotinai priimt medicinos standart (pvz., dl gydytoj kvalifikacijos ir 1.1.) ir tiek donoro, tiek recipiento prieiros taisykli. 10. N u b a u d i m u k r i m i n a l i n e b a u s m e b e n e p r i k l a u s o m o i r n e a l i k o t e i s m o s p r e n d i m o a r b e g y n y b o s g a r a n t i j t e i s m e laikomas asmens pripainimas kaltu padarius nusikalstam veik ir kriminalins bausms paskyrimas remiantis ne nepriklausomo ir nealiko teismo sprendimu arba remiantis teismo sprendimu, kuris buvo priimtas neutikrinant gynybos garantij teisminio proceso metu. Apie ios veikos poymius plaiau r. B K 104 str. komentaro 14 punkt. Analogik veik, padaryt prie civilius, numato ir BK 104 str. Vadovaujantis bendros ir specialios normos konkurencijos taisyklmis, iuo atveju turi bti taikomas BK 104 str. 11. N u k a u t j k n i n i e k i n i m u laikomas bet koks nekrofilikas elgesys lavono atvilgiu, pasireiks jo alojimu, pasityiojimu i jo kit moni akivaizdoje ir pan. Nepagarba nukautj knams bus pripastama iniekinimu tik tuomet, kai toks elgesys arba jo pasekms bus vieos ir demonstratyvios. io pobdio veika gali bti padaroma tiek veiksmais, tiek neveikimu (pvz., nepalaidojant nukautj kn ir pan.). 12. Visai nusikaltimo sudiai bdingas privalomas objektyvus poymis - nusikaltimo padarymo laikas. Baudiamoji atsakomyb pagal BK 103 str. atsiras tik tuomet, jei nusikalstama veika bus padaryta karo ar tarptautinio ginkluoto konflikto metu, arba okupacijos ar aneksijos slygomis. Apie tai plaiau r. BK 101 str. komentaro 14-18 punktus. Prieingu atveju baudiamoji atsakomyb gali bti taikoma u nusikalstam veik mogaus sveikatai ir pan. 13. is nusikaltimas gali bti padaromas tik tiesiogine tyia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos (alojimo, susargdinimo, kankinimo, eksperiment atlikimo, organ, audini ar kraujo pamimo, kitokio nemoniko elgesio ir kt.), taip pat pasekmi pavojingum ir j siekia. Nukautj kn iniekinimo atveju privalomas arba kerto (t. y. siekimo atsilyginti u k nors), arba teroro (t. y. siekimo bauginti) tikslas. Kitais atvejais nusikaltimo tikslas ir motyvas veikos kvalifikavimui reikms neturi, juos atsivelgiama skiriant bausm. 14. Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t u gali bti bet kuris karys. 15. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 6 dal priskiriamas labai sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 16. Komentuojamam nusikaltimui pagal BK 95 str. 3 dal nra senaties (apie tai plaiau r. BK 95 str. komentar). 17. Tarptautins humanitarins teiss saugom asmen alojimas, kankinimas ar kitoks nemonikas elgesys su jais nuo nusikaltim mogaus sveikatai ir kit panai nusikalstam veik atribojimas pagal nusikaltimo dalyk (nukentjusiuosius), nusikaltimo padarymo laik ir nusikaltimo subjekt. 18. Tarptautins humanitarins teiss saugom asmen alojimas, kankinimas ar kitoks nemonikas elgesys su jais baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki dvylikos met.

104 straipsnis. Tarptautins humanitarins teiss norm dl civili ir j turto apsaugos karo metu paeidimas Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos slygomis paeisdamas tarptautins humanitarins teiss normas prievarta ivar i gyvenamosios vietos ar perkeldino civilius gyventojus, ar privert juos pereiti kit tikjim; agino moteris, trauk jas seksualin vergov ar vert jas usiimti prostitucija; priverstinai sterilizavo arba apvaisino; naudojo bauginimo ir teroro priemones; m kaitus; taik kolektyvines bausmes; udar koncentracijos stovykl; atskyr vaikus nuo tv ar globj; sukl jiems mirties nuo bado grsm; baud kriminalinmis bausmmis be nepriklausomo ir nealiko teismo sprendimo arba be gynybos garantij teisme; konfiskavo j turt ar vykd didelio masto jo nusavinim, nepateisinam kariniu btinumu; nustat nepagrstai dideles kontribucijas bei rek vizicijas, baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki penkiolikos met.
1. Komentuojamo nusikaltimo pagrindinis o b j e k t a s - visuotinai pripainta elgesio su civiliais tvarka, o papildomas objektas - sins laisv, seksualinio apsisprendimo laisv ir nelieiamumas, gyvyb ar sveikata, fizin asmens laisv, nuosavyb ir 1.1. 2. Nusikaltimo d a 1 y k u ( n u k e n t j u s i a i s i a i s ) gali bti tik civiliai. Nukentjusij skaiius nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi, j atsivelgiama skiriant bausm. 41 3. Tarptautins humanitarins teiss norm dl civili ir j teisi apsaugos karo metu paeidim sudaro tokio pobdio veikos: - ivarymas i gyvenamosios vietos ar perkeldinimas; - privertimas pereiti kit tikjim; - moter aginimas, j traukimas seksualin vergov ar j vertimas usiimti prostitucija; - priverstinis sterilizavimas arba apvaisinimas; - bauginimo ir teroro priemoni naudojimas; - kait mimas; - kolektyvini bausmi taikymas; - udarymas koncentracijos stovykl; - vaik atskyrimas nuo tv ar globj; - bado mirties grsms suklimas; - nubaudimas kriminaline bausme be nepriklausomo ir nealiko teismo sprendimo arba be gynybos garantij teisme; - turto konfiskavimas arba jo nusavinimas dideliu mastu, kai tai nepateisinama kariniu btinumu; - nepagrstai dideli kontribucij bei rekvizicij nustatymas. 4 . C i v i l i i v a r y m u i g y v e n a m o s i o s v i e t o s a r p e r k e l d i n i m u laikomas priverstinis, laikinas ar nuolatinis civili pasitraukimas i j gyvenamosios vietos arba perkeldinimas kit gyvenamj viet tos paios alies teritorijoje. Privertimas laikinai pasitraukti i gyvenamosios vietos, jeigu tuo siekiama apsaugoti civilius nuo karo veiksm, vykstani j gyvenamosios vietos teritorijoje, nesudarys io pobdio veikos poymi. Fizinis smurtas, kurio metu civilis nuudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata, sudaro savarankik karo nusikaltim arba nusikalstamos veikos mogaus gyvybei ar sveikatai sudt, o visa veika kvalifikuojama kaip dviej nusikalstam veik sutaptis.

5. C i v i l i p r i v e r t i m u p e r e i t i k i t t i k j i m laikomas priverstinis civili asmen tikjimo pakeitimas, pavyzdiui, i katalikybs islam ir pan. Privertimas gali pasireikti tiek fiziniu, tiek psichiniu poveikiu asmeniui, taiau fizinis smurtas, kurio metu civilis nuudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata, sudaro savarankikos nusikalstamos veikos mogaus gyvybei ar sveikatai sudt, o visa veika kvalifikuojama kaip nusikalstam veik sutaptis. 6 . M o t e r a g i n i m u laikomas vyro lytinis santykiavimas su moterimi prie jos vali panaudojant fizin smurt ar grasinant tuoj pat j panaudoti, ar kitaip atimant galimyb prieintis, arba pasinaudojant bejgika moters bkle (apie tai plaiau r. BK149 str. komentar). Pagal straipsn aginimu laikomas ir moters seksualinis prievartavimas, t. y. lytins aistros tenkinimas su mogumi prie jo vali analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio slyio bdu panaudojant fizin smurt, grasinant tuoj pat j panaudoti ar kitaip atimant galimyb prieintis arba pasinaudojant bejgika nukentjusio asmens bkle (apie tai plaiau r. BK 150 str. komentar). M o t e r t r a u k i m u s e k s u a l i n v e r g o v laikomas neteistas laisvs atmimas moteriai, siekiant lytikai santykiauti arba kitokiais, pavyzdiui, analiniu, oraliniu, inter femora (nesiskverbiant) bdais patenkinti lytin aistr. M o t e r v e r t i m u u s i i m t i p r o s t i t u c i j a laikomas priverstinis moter lenkimas lytikai santykiauti arba kitokiais, pavyzdiui, analiniu, oraliniu, inter femora (nesiskverbiant) ir pan. bdais patenkinti lytin aistr u pinigus, materialin arba kitok atlyginim. 7. P r i v e r s t i n i u a p v a i s i n i m u laikomas neteistas laisvs atmimas moteriai, kuri buvo priverstinai apvaisinta, siekiant pakeisti gyventoj etnin sudt arba padaryti kitus rimtus tarptautins teiss paeidimus. P r i v e r s t i n i u s t e r i l i z a v i m u laikomas priverstinis moters arba vyro vaisingumo panaikinimas, paliekant lytin liauk hormonin veikl, siekiant pakeisti gyventoj etnin sudt arba padaryti kitus rimtus tarptautins teiss paeidimus. 8. B a u g i n i m o i r t e r o r o p r i e m o n i n a u d o j i m u prie civilius laikomas bet koki neteist fizins ar psichins prievartos priemoni taikymas siekiant bauginti civilius. Atkreiptinas dmesys, kad kai kuri teroro priemoni naudojimas gali sudaryti keli nusikaltim sutapt, pavyzdiui, nukautj kn iniekinimo teroro tikslu atveju baudiamoji atsakomyb bus taikoma pagal BK 103 ir 104 str. Tuo tarpu fizinis smurtas, kurio metu naudojant prie civilius bauginimo ir teroro priemones civilis yra nuudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata, sudarys savarankikos nusikalstamos veikos mogaus gyvybei ar sveikatai sudt, o visa veika bus kvalifikuojama kaip nusikalstam veik sutaptis. k a i t m i m u laikomas neteistas laisvs atmimas mogui j sulaikant tam tikroje vietoje prie jo vali, kai tai susij su treij asmen Specialioji dalis, XVI skyrius antau. is antaas gali apimti grasinimus nuudyti, padaryti kno sualojimus ar toliau laikyti 115-116 kait,straipsniai jei antauojamasis neatliks reikalaujam veiksm arba neatsisakys atlikti tam tikrus veiksmus. antauojamuoju gali bti prieininkas, treioji valstyb, tarptautin organizacija ar kiti civiliai. kaito paleidimo slygos gali bti labai vairios: karo belaisvi paleidimas, susilaikymas nuo prieik veiksm ir pan., taiau net ir teist reikalavim iklimas nepaalina baudiamosios atsakomybs. 10. K o l e k t y v i n i b a u s m i t a i k y m u laikomas bet koki teiss aktuose numatyt baudiamj, administracini, procesini ir kit prievartos priemoni skyrimas tam tikrai moni grupei u vieno arba keli jos nari padarytus teiss paeidimus. io pobdio veikai bdingas bausmi teistumas (t. y. j numatymas tam tikruose teiss aktuose). Teiss aktuose nenumatyt prievartos priemoni taikymas sudarys kito pobdio veikas, pavyzdiui, ivarym i gyvenamosios vietos ar perkeldinim, bauginimo ir teroro priemoni naudojim ir pan. 11. U d a r y m u k o n c e n t r a c i j o s s t o v y k l laikomas civili izoliavimas specialioje vietoje paeidiant nustatyt pagrind arba procedras. Treioji 1949 m. enevos konvencija dl civili gyventoj apsaugos karo metu pareigoja okupuojani valdi pagal mintos Konvencijos reikalavimus nustatyti bendrsias udarymo koncentracijos stovykl taisykles. Jose turi bti nurodytas teismas ar kita institucija, kuri per manomai trump laik patikrint sprendim udaryti asmen koncentracijos stovykl, taip pat numatyta reguliari, ne retesn nei du kartus per metus tokio sprendimo perira ir pan. Udarymo koncentracijos stovykl pagrindas pagal mint Konvencij yra ypatingas btinumas saugumo tikslais. 12. V a i k a t s k y r i m u n u o t v a r g 1 o b j laikomas laikinas arba nuolatinis neteistas, priverstinis vaik ir tv ar globj iskyrimas, kuris gali pasireikti tik vaik ar tik tv evakuacija, udarymu koncentracijos ar internuotj stovyklas, repatrijavimu ir pan. Pabrtina, kad vaik atskyrimu nuo tv ar globj neturt bti laikoma laikina vaik evakuacija dl j sveikatos bkls, gydymo tikslais arba saugumo sumetimais, jeigu yra ratikas tv, globj arba asmen, kurie pagal statym arba paprot yra atsakingi u vaik glob, sutikimas. 13. Bado m i r t i e s g r s m s s u k 1 i m u laikomi bet kokie veiksmai, kurie sukelia mirties grsm civiliams dl maisto ar vandens stokos. ie veiksmai gali pasireikti maisto ar vandens atsarg puolimu, rekvizavimu, iveimu, atmimu ar nusavinimu i civili, maisto ar vandens nepateikimu civiliams, udraudimu treiosioms alims gabenti maisto ir vandens pagalbos siuntas, pasli, geriamo vandens rengim, irigacini sistem, maisto ar vandens atsarg sunaikinimu arba sugadinimu ir pan. Minti draudimai netaikomi tais atvejais, kai ie objektai skirti tik ginkluotj pajg nariams maitinti arba tiesiogiai kariniams veiksmams remti. Bado mirties grsm turi bti reali, t. y. objektyviai trkstant maisto ar vandens atsarg civiliams okupuojanti valdia nesiima reikiam priemoni ioms atsargoms papildyti. 14. N u b a u d i m u k r i m i n a l i n e b a u s m e b e n e p r i k l a u s o m o i r n e a l i k o t e i s m o s p r e n d i m o a r b a b e g y n y b o s g a r a n t i j t e i s m e laikomas asmens pripainimas kaltu ir kriminalins bausms paskyrimas remiantis ne nepriklausomo ir nealiko teismo sprendimu arba remiantis teismo sprendimu, kuris buvo priimtas neutikrinant gynybos garantij teisminio proceso metu. N e p r i k l a u s o m u t e i s m u pripastamas nustatyta tvarka sudarytas teismas, kuris vadovaujasi visuotinai pripaintais prastais teisminio proceso principais. Vertinant teismo nepriklausomum, atsivelgiama teisj skyrimo mechanizm, teisjo galiojim trukm, teisjo galiojim pasibaigimo pagrindus ir tvark, garantijas, apsauganias teism ir teisj nuo iorinio poveikio, ir pan. N e a l i k u t e i s m u pripastamas teismas, kurio nei vienas narys neturi iankstinio nusistatymo dl bylos. Tarptautinje teisje teismo nealikumas vertinamas pagal subjektyvj ir objektyvj kriterijus. Teismas bus subjektyviai nealikas, jei nei vienas jo narys nra asmenikai suinteresuotas ar neturi iankstins asmenins nuostatos dl bylos. Asmeninis teisjo nealikumas yra preziumuojamas, jeigu nepateikiami tai paneigiantys rodymai. Vertinant teismo objektyvj nealikum, atsivelgiama teismo vidin organizacij bei teismo nari vykdomas funkcijas. Teismo objektyvaus nealikumo paeidimu gali bti atvejai, kai byl nagrinjantis teisjas ankstesnje proceso stadijoje veik kaip prokuroras arba ikiteisminio tyrimo teisjas, arba buvo prims sprendimus dl prievartos priemoni, pavyzdiui, sumimo taikymo ir pan. Objektyvus nealikumas bus paeidiamas, jei teisjas dl ankstesnje proceso stadijoje atlikt procesini veiksm pobdio turjo susidaryti iankstin nuomon dl bylos esms. Tuo tarpu gynybos garantijomis teisminio proceso metu pagal tarptautin humanitarin teis pripastamos ios kaltinamojo teiss: 1) teis bti nedelsiant informuotam apie nusikaltim, kurio padarymu jis kaltinamas; 2) teis pasinaudoti btinomis gynybos priemonmis ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso metu; 3) teis bti laikomam nekaltu, kol kalt nerodyta statym nustatyta tvarka; 4) teis dalyvauti teisminiame procese; 5) teis nebti veriamam liudyti prie save ar prisipainti kaltu; 6) teis apklausti liudytojus, liudijanius prie j, arba reikalauti, kad tokie liudytojai bt apklausti, teis ikviesti ir apklausti liudytojus, liudijanius jo naudai; 7) teis vie teismo nuosprendio paskelbim; 8) teis apsksti teismo nuosprend. Bent vienas i pamint reikalavim ar kaltinamojo teisi paeidimas sudarys io pobdio veikos poymius. 15. T u r t o k o n f i s k a v i m u laikomas priverstinis neatlygintinis turto ar jo dalies pamimas okupuojanios valdios naudai u padarytus teiss paeidimus. T u r t o n u s a v i n i m u laikomas turto ar jo dalies pamimas okupuojanios valdios naudai, grindiamas kariniu btinumu. Turto nusavinimas sudarys io pobdio veik tik tuomet, jei bus padarytas dideliu mastu ir bus nepateisinamas karo btinumu. Didelis mastas yra vertinamasis poymis, kuris nustatomas kiekvienu konkreiu turto nusavinimo atveju. Vertinant, ar turto nusavinimas padarytas dideliu mastu, atsivelgiama 42 nukentjusij skaii, nusavinto turto vert, reikm, apimt, kiek ir pan. Turto nusavinimo negalima pateisinti karo btinumu, jei nusavintas turtas naudojamas ne kariniais tikslais arba ne okupuojanios valdios ginkluotosioms pajgoms, taip pat jei nusavinimas vykdomas kerto, atsakomj ar baudiamj veiksm ar akcij pagrindu. 16. K o n t r i b u c i j a laikomos karo metu prieo priverstinai imamos rinkliavos i civili pinigais arba natra, o po karo - pinigins sumos, kurias pagal taikos sutart nugaltoji alis priverstinai sumoka nugaljusiajai aliai. R e k v i z i c i j a laikomas priverstinis atlygintinis turto ar jo dalies pamimas arba laikinas pasinaudojimas okupuojanios valdios naudai. Rekvizicijos sprendime turi bti nurodomas jos veikimo rajonas, rekvizicijos objektas (transportas, maistas, rbai ar pan.), apmokjimo vieta ir laikas. Kontribucijos ir rekvizicijos nustatymas sudarys io pobdio veik jei ji bus nepagrstai didel. Kontribucija ar rekvizicija pripastama neteista, jeigu pavyzdiui, rinkliavos ar pinigins sumos nenumatytos taikos sutartyje, jos imamos paeidiant taikos sutartyje nustatyt tvark arba rekvizicija imama neatlyginant ar negrinant laikinai paimto turto, paeidiant rekvizicijos slygas ir pan. Atkreiptinas dmesys, jog tam tikrais atvejais rekvizicija gali bti tik esant tam tikroms slygoms, pavyzdiui, civili medicinos dalini rangos ar mediagos rekvizicija galima tik tada, kai btina skubi medicinos pagalba sueistiesiems, karo belaisviams ar ligoniams, ji vyksta tol, kol yra btina ir imamasi priemoni civili poreikiams tenkinti. N e p a g r s t a i d i d e l yra vertinamasis poymis, kuris nustatomas kiekvienu konkreiu kontribucijos ar rekvizicijos atveju. Vertinant, ar kontribucija ir rekvizicija yra nepagrstai didel, atsivelgiama proporcingum tarp nugaljusios valstybs patirtos materialins alos ir nustatomo kontribucijos ar rekvizicijos dydio. Nepagrstai didel kontribucija ar rekvizicija bus tuo atveju, kai patirta materialin ala yra aikiai maesn nei nustatomas kontribucijos ar rekvizicijos dydis. 17. Tarptautins humanitarins teiss norm dl civili ir j teisi apsaugos karo metu paeidimo sudiai bdingas privalomas objektyvus poymis nusikaltimo padarymo laikas. Tarptautins humanitarins teiss norm dl civili ir j teisi apsaugos karo metu paeidimas utraukia baudiamj atsakomyb pagal BK 104 str. tik tuomet, kai jis padaromas k a r o , t a r p t a u t i n i o g i n k l u o t o k o n f l i k t o , o k u p a c i j o s a r b a a n e k s i j o s m e t u (apie tai plaiau r. BK 101 str. komentaro 14-18 punktus). 18. is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos (ivarymo i gyvenamosios vietos ar perkeldinimo, privertimo pereiti kit tikjim, moter aginimo ir 1.1.) pavojingum ir to siekia. Priverstinio sterilizavimo arba apvaisinimo atveju privalomas t i k s l a s - siekis

pakeisti gyventoj etnin sudt arba padaryti kitus rimtus tarptautins teiss paeidimus. Tuo tarpu kit veik atveju kiti subjektyvs poymiai motyvas ir tikslas - veikos kvalifikavimui reikms neturi, juos atsivelgiama skiriant bausm. 19. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti bet kuris karys, moter aginimo atveju - karys vyras, o nepagrstai dideli kontribucij bei rekvizicij nustatymo atveju - vadas (karinis virininkas). 20. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 6 dal priskiriamas labai sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. B K 11 str. komentar). 21. Komentuojamam nusikaltimui pagal BK 95 str. 3 dal nra senaties (apie tai plaiau r. B K 95 str. komentar). 22. Tarptautins humanitarins teiss norm dl civili ir j teisi apsaugos karo metu paeidimas nuo nusikalstam veik mogui, turtini ir kit panai nusikalstam veik atribojamas pagal nusikaltimo dalyk, nusikaltimo padarymo laik ir nusikaltimo subjekt. 23. Tarptautins humanitarins teiss norm dl civili ir j teisi apsaugos karo metu paeidimas baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki penkiolikos met. 105 straipsnis. Civili ar karo belaisvi prievartinis panaudojimas prieo ginkluotosiose pajgose Tas, kas karo, ginkluoto tarptautinio konflikto, okupacijos ar aneksijos metu paeisdamas tarptautin humanitarin teis vert civilius ar karo belaisvius tarnauti j prieo ginkluotosiose pajgose, naudojo juos kaip gyvj skyd karo operacijoje, m ar verbavo v aikus iki atuoniolikos met ginkluotsias pajgas arba panaudojo juos karo operacijoje, baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki deimties met. 2. Tas, kas m arba verbavo vaikus iki atuoniolikos met karo tarnyb valstybs ginkluotosioms pajgoms nepriklausaniose ginkluotose grupse arba panaudojo juos karo operacijoje, baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki dvylikos met. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IX-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
1.

1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo o b j e k t a s - visuotinai pripainta elgesio su civiliais, vaikais ir karo belaisviais 115-116 straipsniai tvarka bei visuotinai pripainta kariavimoSpecialioji tvarka. dalis, XVI skyrius 2. Nusikaltimo d a l y k a s ( n u k e n t j u s i e j i ) - tik civiliai, vaikai iki 18 met ir karo belaisviai. Nukentjusij skaiius nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi, j atsivelgiama skiriant bausm. 3. Civili ar karo belaisvi prievartiniam panaudojimui prieo ginkluotosiose pajgose priskiriamos tokio pobdio veikos: 1) vertimas civilius arba karo belaisvius tarnauti prieo ar okupanto ginkluotosiose pajgose karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos slygomis; 2) civili ar karo belaisvi kaip gyvojo skydo naudojimas karo operacijoje; 3) vaik iki 18 met mimas arba verbavimas ginkluotsias pajgas; ir 4) vaik iki 18 met naudojimas karo operacijoje. Visos ios veikos gali bti padaromos tik karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos slygomis. 4. V e r t i m u t a r n a u t i p r i e o a r o k u p a n t o g i n k l u o t o s i o s e p a j g o s e laikomas bet koks - fizine ar psichine prievarta, antau, kalbinjimu, papirkinjimu ir pan. - reikalavimas tapti prieo ar okupanto ginkluotj pajg nariu, t. y. kariu (kombatantu). Atkreiptinas dmesys, kad savo valstybs civili piliei vertimas tarnauti ginkluotosiose pajgose nelaikomas io nusikaltimo objektyviu poymiu. 5. C i v i l i k a r o b e l a i s v i k a i p g y v o j o s k y d o p a n a u d o j i m u k a r o o p e r a c i j o j e laikomas nuolatinis ar laikinas, savanorikas ar priverstinis civili ar karo belaisvi traukimas gynybos funkcij ar priedangos atlikim karo operacijoje. Karo operacija pripastami kariniai veiksmai vykdant strategines, taktines ar administracines karines uduotis (misijas). Karo operacija gali bti puolamojo arba gynybinio pobdio. Civili ar karo belaisvi kaip gyvojo skydo panaudojimas gali bti padaromas tik veiksmais, kurie pasireikia, pavyzdiui, priedanga atakos metu, patalpinimu kariniame objekte gynybos tikslais ir pan. 6. V a i k i k i 1 8 m e t m i m u a r v e r b a v i m u g i n k l u o t s i a s p a j g a s laikomas bet koks vaik iki 18 met vertimas tapti prieo ar okupanto ginkluotj pajg nariu, t. y. kariu (kombatantu). io pobdio veik sudarys ir tie atvejai, kai vaikas iki 18 met kariu (kombatantu) tampa laisvanorikai, leidus tvams (globjams) ir pan. 7. V a i k i k i 1 8 m e t p a n a u d o j i m u k a r o o p e r a c i j o j e laikomas bet koks vaik iki 18 met traukimas karo operacij, kuris gali bti tiek laikinas, tiek nuolatinis; tiek savanorikas, tiek priverstinis. io pobdio veikai reikms neturi, ar vaikas iki 18 met yra ginkluotj pajg narys, taip pat karo operacijos pobdis ir pan. 8. Atsivelgiant Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkriio 12 dien ratifikuot 1989 m. Jungtini Taut Vaiko teisi konvencijos 2000 m. Fakultatyvin Protokol dl vaik dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose (Valstybs inios", 2002, Nr. 126-5727; 126-5734), komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta baudiamoji atsakomyb u jaunesni nei 18 met vaik mim ar verbavim karo tarnyb valstybs ginkluotosioms pajgoms nepriklausaniose ginkluotose grupse arba toki asmen panaudojim karo operacijoje. 9. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo o b j e k t a s - visuotinai pripainta elgesio su vaikais tvarka bei visuotinai pripainta kariavimo tvarka. N u s i k a l t i m o d a l y k u ( n u - k e n t j u s i a i s i a i s ) gali bti tik vaikai iki 18 met. Nukentjusij skaiius nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi, j atsivelgiama skiriant bausm. 10. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas pasireikia tokio pobdio veikomis: 1) vaik iki 18 met mimu arba verbavimu karo tarnyb valstybs ginkluotosioms pajgoms nepriklausaniose ginkluotose grupse; 2) vaik iki 18 met panaudojimu karo operacijoje. ios veikos gali bti padaromos tiek taikos, tiek karo ar (tarptautinio arba vidinio) ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos slygomis. Apie v a i k i k i 1 8 m e t m i m a r b a v e r b a v i m k a r o t a r n y b a r b a j p a n a u d o j i m k a r o o p e r a c i j o j e r. io straipsnio komentaro 6 ir 7 punktus. G i n k l u o t o m i s g r u p m i s , n e p r i k l a u s a n i o m i s v a l s t y b s g i n k l u o t o s i o m s p a j g o m s , laikomos valstybs oficialiai valdiai nepavaldios ginkluotos pajgos, grups ar padaliniai, kuri nariai pripastami kombatantais (apie tai plaiau r. B K 101 str. komentaro 20 punkt). 11. i nusikaltim sudtys yra formalios, nereikalaujanios padarini. Padariniai ir (ar) fizinis smurtas, panaudotas prie civilius arba karo belaisvius, veriant juos tarnauti ginkluotosiose pajgose arba bti gyvuoju skydu, imant ar verbuojant vaikus iki 18 met ginkluotsias pajgas arba panaudojant juos karo operacijoje sudaro savarankik karo nusikaltim arba nusikalstam veik mogaus gyvybei ar sveikatai, o visa veika kvalifikuojama kaip nusikalstam veik sutaptis. 12. iems nusikaltimams bdinga tik tiesiogin tyia, t. y. kaltininkas suvokia, kad veria civilius ar karo belaisvius tarnauti ginkluotosiose pajgose arba panaudoja juos kaip gyvj skyd, arba ima ar verbuoja vaikus iki 18 met ginkluotsias pajgas, arba panaudoja juos karo operacijoje ir to siekia. Kiti subjektyvs poymiai nusikaltim kvalifikavimui reikms neturi, juos atsivelgiama skiriant bausm. 13. io straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo s u b j e k t u gali bti bet kuris karys, o 2 dalyje numatyto nusikaltimo s u b j e k t u - bet kuris pakaltinamas, sulauks 18 met amiaus fizinis43 asmuo. 14. Komentuojami nusikaltimai pagal BK 11 str. 5 ir 6 dalis priskiriami sunki ir labai sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. B K 11 str. komentar). 15. Komentuojamiems nusikaltimams pagal BK 95 str. 3 dal nra senaties (apie tai plaiau r. B K 95 str. komentar). 16. Civili ar karo belaisvi prievartinis panaudojimas prieo ginkluotosiose pajgose baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki deimties met, o vaik iki 18 met mimas arba verbavimas karo tarnyb valstybs ginkluotosioms pajgoms nepriklausaniose ginkluotose grupse arba j panaudojimas karo operacijoje - laisvs atmimu nuo trej iki dvylikos met. 106 straipsnis. Saugom objekt naikinimas ar nacionalini vertybi grobstymas

Tas, kas dav karo btinumu nepateisinam sakym naikinti arba naikino tarptautini sutari ar valstybs vidaus teiss akt saugomus istorinius paminklus, kultros, meno, vietimo, aukljimo, mokslo ar religijos objektus, grobst nacionalines vertybes okupuotoje ar aneksuotoje teritorijoje ir padar didels alos, baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki dvylikos met.
1. Komentuojamo nusikaltimo pagrindinis o b j e k t a s - visuotinai pripainta kariavimo tvarka, o papildomas objektas - visuotinai pripainta elgesio su istoriniais paminklais, kultros meno, vietimo, aukljimo, mokslo ar religijos objektais arba nacionalinmis vertybmis tvarka. 2. Nusikaltimo d a l y k a s : 1) istoriniai paminklai; 2) kultros, meno, vietimo, aukljimo, mokslo ar religijos objektai, saugomi tarptautiniais ar valstybs vidaus teiss aktais; 3) nacionalins vertybs. Paymtina, jog teisin nusikaltimo dalyko priklausomyb (privati, valstybin ar pan.) nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi. 3. 1954 m. Hagos konvencijos dl kultros vertybi apsaugos ginkluoto konflikto metu (Valstybs inios", 1998, Nr. 102-2804) 1 str. k u l t r o s v e r t y b e s apibria kaip: 1) kilnojamsias ir nekilnojamsias vertybes, kurios yra ypa svarbios kiekvienos tautos kultros paveldui, tokias kaip religiniai ir pasaulietiniai architektros, dails ir istorijos paminklai; archeologins vietovs; istorins arba menins verts pastat

ansambliai; meno kriniai; menins, istorins ar archeologins reikms rankraiai, knygos ir kiti objektai; mokslins arba svarbios knyg, archyvini dokument arba anksiau ivardyt vertybi reprodukcij kolekcijos; 2) pastatai, i esms skirti tinkamai saugoti ir eksponuoti 1 punkte apibrtas kilnojamsias vertybes, tokias kaip muziejai, didels bibliotekos, archyv saugyklos bei slptuvs, skirtos 1 punkte apibrtoms kilnojamosioms kultros vertybms saugoti ginkluoto konflikto atveju; 3) 1 ir 2 punktuose apibrt kultros vertybi sankau pos centrai, vadinamieji paminkl sankaupos centrai". Remiantis ios konvencijos vykdymo taisyklmis yra sudarytas Tarptautinis specialiai saugom kultros vertybi registras, kuriame raytos vertybs skirstomos tris dalis: 1) slptuves, 2) paminkl sankaupos centrus; 3) kitas nekilnojamsias kultros vertybes. Registr traukiamos vertybs pagal valstybs paraik, kurioje nurodoma vertybs vieta ir jos apraymas. 4. 1954 m. Hagos konvencijos dl kultros vertybi apsaugos ginkluoto konflikto metu 1999 m. Antrasis protokolas (Valstybs inios", 2002, Nr. 13-462; 13-478) numato galimyb kultros vertybei suteikti sustiprint apsaug, jei ji atitinka ias slygas: a) kultros vertyb turi didiausios svarbos monijai; b) ji saugoma valstybs vidaus teisini ir administracini priemoni, pripastant jos iskirtin kultrin ir istorin vert bei utikrinant aukiausi apsaugos lyg; c) ji nra naudojama kariniais tikslais arba karinms zonoms pridengti ir jei alis, kontroliuojanti i kultros vertyb, yra padariusi pareikim, patvirtinant, jog ji nebus taip naudojama (jei tokia vertyb tampa kariniu objektu, ji netenka sustiprintos apsaugos statuso tol, kol yra naudojama kaip karinis objektas). Kultros vertybei sustiprintos apsaugos statusas suteikiamas nuo jos traukimo special Sra momento apie tai informuojant visas konvencijos alis. Kultros vertyb Sra gali bti traukta alies, kontroliuojanios vertyb, praymu arba kit ali, nevyriausybini organizacij ir pan. rekomendacija. 5. 1998 m. Jungtini Taut Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statuto 8 str. iam nusikaltimo dalykui taip pat priskyr meno, vietimo, aukljimo ir mokslo tikslams tarnaujanius pastatus. 6. Lietuvos Respublikos nekilnojamj kultros vertybi apsaugos statymas (Valstybs inios", 2004, Nr. 153-5571) n e k i l n o j a m j k u l t r o s v e r t y b apibria kaip kultros paveldo objekto ar vietovs reikmingum lemiani vertingj savybi, visuomenei svarbi kaip jos kultrinis turtas, visum, neatsivelgiant, kam nuosavybs teise priklauso objektas ar vietov. Kultros paveldo objektas yra pavienis ar kompleks einantis objektas, registruotas kaip nekilnojamoji kultros vertyb, t. y. ems sklypuose, sklyp dalyse, vandens, miko plotuose ar j dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingj savybi ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktins teiss objektai ar gali jais bti. Kultros paveldo vietove yra teritorija, kuri pasiymi istorikai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra Specialioji dalis, XVI skyrius 115-116 straipsniai kultros paveldo objekt. Kultros paminklas yra nacionalins reikms kultros paveldo objektas. Nekilnojamosios kultros vertybs registruojamos kultros vertybi registre kaip kultros paveldo pavieniai ar kompleksiniai objektai ar vietovs. 7. Lietuvos Respublikos kilnojamj vertybi apsaugos statymas (Valstybs inios", 1996, Nr. 14-325) k i l n o j a m j k u l t r o s v e r t y b apibria kaip pagal paskirt ir prigimt kilnojamj visuomens ir mogaus veiklos mediagin krin ir kit daikt, turint didels kultrins verts, t. y. reikmingi etniniu archeologiniu, istoriniu, meniniu, moksliniu, techniniu, religiniu ar kitokiais poiriais, taip pat tuo, kad apibdina tipikus bei specifinius nacionalinio gyvenimo reikinius ir traukti valstybin kilnojamj kultros vertybi apskait, o L i e t u v o s k u l t r o s p a m i n k 1 kaip kilnojam kultros vertyb, io statymo nustatyta tvarka paskelbt Lietuvos kultros paminklu. Valstybin kilnojamj kultros vertybi apskaita apima kilnojamj kultros vertybi, nesani valstybinse saugyklose, raym kultros vertybi registr (iame registre taip pat registruojamos ir nekilnojamosios kultros vertybs) bei valstybinse saugyklose esani kilnojamj kultros vertybi sra sudarym. Kilnojamj kultros vertybi apskait sudaro: 1) Lietuvos muziejuose ir bibliotekose saugom kilnojamj kultros vertybi inventoriniai sraai; 2) Lietuvos archyv fondo svadas; 3) Kilnojamj kultros vertybi registras. Kilnojamj kultros vertybi apskaitos tvark nustato, taip kilnojamsias kultros vertybes Registr rao (ir ibraukia) kultros ministras, o kilnojamj kultros vertybi saugom archyvuose, apskaitos tvark nustato Lietuvos archyv departamentas, suderins su kultros ministru. Reikmingiausias kilnojamsias kultros vertybes, trauktas valstybin apskait, kultros ministro silymu, pateiktu remiantis kilnojamj kultros vertybi vertinimo komisijos ivadomis, Vyriausyb gali paskelbti Lietuvos kultros paminklais. 8. Pagal 1954 m. Hagos konvencijos dl kultros vertybi apsaugos ginkluoto konflikto metu bei Lietuvos Respublikos nekilnojamj ir kilnojamj vertybi apsaugos statym reikalavimus, istoriniu paminklu laikomas kultros paminklas; kultros, meno, vietimo, aukljimo, mokslo ar religijos objektu, saugomu tarptautiniais ar valstybs vidaus teiss aktais, - nustatyta tvarka raytos Tarptautin specialiai saugom kultros vertybi registr arba Lietuvos Respublikos kultros vertybi registre registruotos nekilnojamos kultros vertybs; nacionalinmis vertybmis - Lietuvos kultros paminklai. 9. 1954 m. Hagos konvencijos dl kultros vertybi apsaugos ginkluoto konflikto metu saugomos kultros vertybs paskelbus kar arba kitokio ginkluoto konflikto tarp dviej ar daugiau valstybi taip pat visikos ar dalins okupacijos metu paymimos konvencijos simboliu, kuriuo yra smaigaliu emyn nukreipto baltai mlyno skydo formos (skydas yra sudarytas i rykiai mlynos spalvos kvadrato, kurio vienas kampas yra skydo smaigalys, ant kurio yra rykiai mlynos spalvos trikampis, o abiejose mlyn figr pusse esanius plotus upildo baltos spalvos trikampiai). simbol gali neioti konvencijos vykdymo kontrol vykdantys asmenys bei kultros vertybi apsaugos darbuotojai. 10. Saugom objekt naikinim ar nacionalini vertybi grobstym sudaro tokio pobdio veikos: 1) karo btinumu nepateisinamas istorini paminkl, kultros meno, vietimo, aukljimo, mokslo ar religijos objekt, saugom tarptautiniais ar valstybs vidaus teiss aktais, naikinimas; 2) karo btinumu nepateisinamas sakymas naikinti mintus objektus; 3) nacionalini vertybi grobstymas okupuotoje ar aneksuotoje teritorijoje, padars didels alos. 11. I s t o r i n i p a m i n k l , k u l t r o s , m e n o , v i e t i m o , a u k l j i m o , m o k s l o a r r e l i g i j o s o b j e k t n a i k i n i m u laikomas mint paminkl arba objekt (pvz., banyi, cerkvi, muziej, mokykl, teatr, universitet, akademij, institut ir pan.) gadinimas arba alojimas, kai ie objektai netenka savo verts arba j negalima panaudoti pagal paskirt, arba j verts sumainimas, kai be atstatymo ar remonto jie pasidaro netinkami naudoti. Naikinimas gali bti padaromas tik aktyviais veiksmais, kurie pasireikia, pavyzdiui, vandalizmo aktais, atsakomaisiais baudiamaisiais veiksmais: bombardavimu, apaudymu, deginimu, dauymu, griovimu ir pan. Atkreiptinas dmesys, jog istorini paminkl, kultros, meno, vietimo, aukljimo, mokslo ar religijos objekt naikinimas utraukia baudiamj atsakomyb pagal B K 106 str. tik tuomet, jei jis nepateisinamas karo btinumu. 1954 m. Hagos konvencija dl kultros vertybi apsaugos ginkluoto konflikto metu pateikia kai kurias principines nuostatas dl to, kas laikytina nepateisinama karo btinumu. Istorini paminkl, kultros, meno, vietimo, aukljimo, mokslo ar religijos objekt naikinimas bus nepateisinamas karo btinumu, jei minti paminklai ir objektai: 1) yra pakankamai toli nuo dideli pramons centr arba svarbi karini objekt, toki kaip oro uostai, transliacijos stotys, valstybs saugumo institucijos, uostai, svarbesns geleinkelio stotys ir ryi linijos; 2) nra naudojami kariniais tikslais. Istorinio paminklo, kultros, meno, vietimo, aukljimo, mokslo ar religijos objekto panau dojimu kariniais tikslais pripastamas kareivi arba karini mediag gabenimas (taip pat tranzitinis gabenimas) per j teritorij; juose vykdoma su karinmis operacijomis tiesiogiai susijusi veikla; karini dalini dislokavimas; karini mediag gamyba ir pan. Paymtina, net ir tuo atveju, kai minti objektai naudojami kariniais tikslais, karins operacijos gali bti vykdomos tik imantis vis manom atsargumo priemoni pasirenkant puolimo bdus ir priemones, leidianias ivengti atsitiktins alos, arba net sustabdant puolim, jei ala kultros vertybms bt per didel, lyginant su konkreiu ir tiesioginiu kariniu pranaumu, kurio tikimasi ir pan. Kultros vertybs, turinios sustiprintos apsaugos status, yra nelieiamos, t. y. nenaudojamos kaip parama 44 kariniams veiksmams ir nesirenkamos kaip puolimo objektas. Jei tokia vertyb praranda sustiprintos apsaugos status dl jos tapimo kariniu objektu, jos puolimas galimas jei: a) puolimas yra vienintel priemon nutraukti jos kaip karinio objekto panaudojim; b) imamasi vis manom atsargumo priemoni pasirenkant puolimo bdus ir priemones, siekiant ivengti alos arba j sumainti; c) sakym duoda aukiausias operacins vadovybs lygmuo; d) perduodamas iankstinis veiksmingas spjimas reikalaujant nutraukti kultros vertybs panaudojim kaip karin objekt; e) duodant tam tikr termin situacijai itaisyti. 12. s a k y m u n a i k i n t i p a m i n t u s o b j e k t u s laikomas karo btinumu nepateisinamas privalomas vado (karinio virininko) ratikas arba odinis nurodymas pavaldiems kariams naikinti mintus objektus. (Apie karo btinumu nepateisinimo ir naikinimo poymius r. io straipsnio komentaro 11 punkt). 13. N a c i o n a l i n i v e r t y b i g r o b s t y m u laikomas bet koks Lietuvos (arba bet kurios kitos valstybs) kultros paminkl grobimas, padarytas vagysts, plimo, prievartavimo, sukiavimo ar pasisavinimo bdu. Grobstymu laikomas ir nacionalini vertybi pamimas karo trofjumi. Pabrtina, jog io pobdio veikoms nepriskiriamas nacionalini vertybi iveimas saugojimui, jeigu jomis rpinamasi, jos nekonfiskuojamos ir konfliktui pasibaigus, bet ne vliau nei per 6 mnesius, grinamos. Nacionalini vertybi igrobstymas utraukia baudiamj atsakomyb pagal BK 106 str. tik tuomet, jei jis padaromas okupuotoje ar aneksuotoje teritorijoje ir padaro didels alos. 14. D i d e l a l a yra vertinamasis poymis, kuris nustatomas kiekvienu konkreiu nacionalini vertybi grobstymo atveju. Vertinant, ar grobstymas padar didels alos, atsivelgiama igrobstyt vertybi materialin ir kultrin vert, reikm, kiek ir pan. 15. Istorini paminkl, kultros, meno, vietimo, aukljimo, mokslo ar religijos objekt naikinti ir sakymo naikinti pamintus objektus sudtis yra formali, nereikalaujanti padarini, tuo tarpu nacionalini vertybi grobstymo sudtis yra materiali, reikalaujanti, kad bt padaryta didel ala. 16. is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyia, t. y. kaltininkas suvokia, kad dl jo sakymo ar veikos, kurie nepateisinami karo btinumu, yra naikinami istoriniai paminklai, kultros, meno, vietimo, aukljimo, mokslo ar religijos objektai ir to siekia arba kaltininkas suvokia, kad jis grobsto nacionalines vertybes ir kad tokia veika padarys didels alos ir to siekia. Kiti subjektyvs poymiai veikos kvalifikavimui reikms neturi, juos atsivelgiama skiriant bausm.

17. sakymo naikinti istorinius paminklus, kultros, meno, vietimo, aukljimo, mokslo ar religijos objektus s u b j e k t u gali bti vadas (karinis virininkas), o pamint objekt naikinimo bei nacionalini vertybi grobstymo atveju - bet kuris karys. 18. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 6 dal priskiriamas labai sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 19. Komentuojamam nusikaltimui pagal BK 95 str. 3 dal nra senaties (apie tai plaiau r. BK 95 str. komentar). 20. Saugom objekt naikinimas ar nacionalini vertybi grobstymas nuo turtini ir kit panai nusikaltim atribojamas pagal nusikaltimo dalyk, nusikaltimo padarymo viet, aplinkybes bei nusikaltimo subjekt. 21. Saugom objekt naikinimas ar nacionalini vertybi grobstymas baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki dvylikos met.

107 straipsnis. Vilkinimas repatrijuoti karo belaisvius Tas, kas po taikos sutarties sudarymo ar karo veiksm nutraukimo, nepateisinamai vilkino paleisti ar repatrijuoti karo belaisvius, baudiamas laisvs atmimu iki trej met arba bauda. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t a s - visuotinai pripainta elgesio su karo belaisviais tvarka. 2. io nusikaltimo d a l y k u ( n u k e n t j u s i a i s i a i s ) gali bti tik karo belaisviai (apie tai plaiau r. BK 101 str. komentaro 7 ir 8 punktus). 3. Objektyvij vilkinimo repatrijuoti karo belaisvius pus sudaro nepateisinamas vilkinimas paleisti ar repatrijuoti, t. y. grinti Tvyn, karo belaisvius, kai sudaryta taikos sutartis arba nutraukti karo veiksmai. Treioji 1949 met enevos konvencija dl elgesio su karo belaisviais reikalauja, kad nutraukus aktyvius karo veiksmus karo belaisviai bt ne tik paleisti, bet ir repatrijuoti. N e p a t e i s i n a m u v i l k i n i m u laikomas bet koks elgesys, dl kurio, be svarbi prieasi, delsiama paleisti arba repatrijuoti karo belaisvius. Vilkinimas gali bti padaromas tik neveikimu, kuris pasireikia, pavyzdiui, repatriacijos plano nesudarymu, faktiniu sudaryto repatriacijos plano nevykdymu, fizikai nepaleidiant arba neleidiant repatrijuoti karo belaisviams ir Specialioji gali dalis, bti XVI skyrius pan. Svarbiomis prieastimis, dl kuri karo belaisviai nepaleidiami ar nerepatrijuojami, 115-116 pagal straipsniai treij 1949 met enevos konvencij dl elgesio su karo belaisviais, gali bti pripastamos karo belaisvio liga, baudiamasis persekiojimas, kriminalins bausms atlikimas ir pan. Antra vertus, ir iais atvejais, tik inykus mintoms aplinkybms, pavyzdiui, atlikus bausm ir pan., karo belaisvis turi bti nedelsiant paleidiamas ar repatrijuojamas. 4. iai nusikaltimo sudiai btinas (papildomas) objektyvus poymis - nusikaltimo padarymo laikas. Vilkinimas repatrijuoti karo belaisvius gali bti padaromas tik s u d a r i u s t a i k o s s u t a r t arba n u t r a u k u s k a r o v e i k s m u s . Paymtina, jog karo veiksm nutraukimas turi bti galutinis, o ne laikinas. 5. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyia, t. y. kaltininkas suvokia, kad dl jo veikos nepateisinamai vilkinamas karo belaisvi ^ paleidimas ar repatrijavimas, ir to siekia. Kiti subjektyvs poymiai veikos kvalifikavimui reikms neturi, juos atsivelgiama parenkant ir skiriant bausm. 6. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti bet kuris karys. 7. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 3 dal priskiriamas nesunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 8. Vilkinimas repatrijuoti karo belaisvius baudiamas laisvs atmimu iki trej met arba bauda.
1.

108 straipsnis. Vilkinimas paleisti internuotus civilius ar trukdymas repatrijuoti kitiems civiliams Tas, kas po karo veiksm nutraukimo nepateisinamai vilkino paleisti internuotus civilius ar neleido kitiems to pageidaujantiems civiliams repatrijuoti Tvyn i ginkluoto konflikto teritorijos, baudiamas laisvs atmimu iki trej met arba bauda. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t a s - visuotinai pripainta elgesio su civiliais tvarka. 2. Nusikaltimo d a l y k a s ( n u k e n t j u s i e j i ) - t i k civiliai usienieiai (apie civilius plaiau r. BK 101 str. komentaro 9 punkt). 3. Vilkinim paleisti internuotus civilius arba neleidim repatrijuoti kitiems civiliams sudaro dvejopo pobdio veikos, tai: 1) nepateisinamas vilkinimas paleisti internuotus civilius, kai karo veiksmai nutraukti; 2) neleidimas kitiems civiliams j pageidavimu repatrijuoti Tvyn i ginkluoto konflikto alies teritorijos, kai karo veiksmai nutraukti. N e p a t e i s i n a m u v i l k i n i m u laikomas bet koks elgesys, dl kurio be svarbi prieasi delsiama paleisti internuotus usienieius civilius. Pagal ketvirtj 1949 met enevos konvencij dl civili gyventoj apsaugos karo metu, internavimas gali bti taikomas iimtinai saugumo sumetimais arba dl padaryto teiss paeidimo, o jo esm sudaro asmens udarymas internuotj stovykl. Vilkinimas gali bti padaromas tik neveikimu, kuris pasireikia, pavyzdiui, faktiniu civilio nepaleidimu, dokument neidavimu ir pan. Svarbiomis prieastimis, dl kuri internuoti civiliai gali bti nepaleidiami, pagal ketvirtj 1949 met enevos konvencij dl civili gyventoj apsaugos karo metu, gali bti pripastamos internuoto civilio liga, baudiamasis persekiojimas, kriminalins bausms atlikimas ir pan. Antra vertus, ir iais atvejais, kai tik inyksta mintos aplinkybs (pasveikus ir pan.), internuotasis civilis nedelsiant turi bti paleidiamas. N e l e i d i m u c i v i l i a m s r e p a t r i j u o t i T v y n laikomas bet koks laikinas ar nuolatinis draudimas ivykti civiliui Tvyn, jei jis buvo oficialiai pareiks tok pageidavim. io pobdio veikai btinas elementas yra tai, jog civilis fizikai bt ginkluoto konflikto alies teritorijoje. 4. Visai nusikaltimo sudiai btinas (papildomas) objektyviosios puss poymis - nusikaltimo padarymo laikas. Vilkinimas paleisti internuotus civilius arba neleidimas repatrijuoti kitiems civiliams galimas tik n u t r a u k u s k a r o v e i k s m u s. Paymtina, jog karo veiksm nutraukimas turi bti galutinis, o ne laikinas. 5. is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyia, t. y. kaltininkas suvokia, kad dl jo veikos nepateisinamai vilkinamas internuot civili paleidimas arba neleidiama kitiems civiliams repatrijuoti Tvyn ir to siekia. Kiti subjektyviosios puss poymiai veikos kvalifikavimui reikms neturi, juos atsivelgiama parenkant ir skiriant bausm. 6. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti bet kuris karys. 7. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 3 dal priskiriamas nesunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 8. Vilkinimas paleisti internuotus civilius arba neleidimas repatrijuoti kitiems civiliams baudiamas laisvs atmimu iki trej met arba bauda. 109 straipsnis. Neteistas Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Pusmnulio, Raudonojo Kristalo, Jungtini Taut Organizacijos emblemos ar kitos visuotinai pripaintos emblemos (enklo), ar pavadinimo panaudojimas
1.

Tas, kas tarptautinio ar netarptautinio ginkluoto konflikto metu neteistai panaudojo Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Pusmnulio, Raudonojo Kristalo, Jungtini Taut Organizacijos emblem ar kit visuotinai pripaint emblem (enkl), ar pavadinim, ^ baudiamas laisvs atmimu iki trej met arba bauda. (Lietuvos Respublikos 2008 m. sausio 18 d. statymo Nr. X-1433, sigal. 2008 m. vasario 5 d. (in., 2008, Nr. 15-516) redakcija)
1. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t a s - visuotinai pripainta Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Pusmnulio, Raudonojo Kristalo, Jungtini Taut Organizacijos emblemos ar kitos visuotinai pripaintos emblemos (enklo) arba pavadinimo naudojimo tvarka ir visuotinai pripainta kariavimo tvarka. 2. Nusikaltimo d a l y k a s yra Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Pusmnulio, Raudonojo Kristalo emblemos (enklai), Jungtini Taut Organizacijos emblema, kitas visuotinai pripaintas enklas ar emblema, pavyzdiui, NATO taikos palaikymo pajg enklas ir pan. bei pavadinimai. 3. Neteist Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Pusmnulio enklo, Raudonojo Kristalo, Jungtini Taut Organizacijos emblemos ar kitos visuotinai pripaintos emblemos (enklo), ar pavadinimo panaudojim sudaro neteistas Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Pusmnulio, Raudonojo Kristalo, Jungtini Taut Organizacijos emblemos ar kitos visuotinai pripaintos tarptautins organizacijos emblemos (enklo), ar pavadinimo naudojimas tarptautinio arba netarptautinio ginkluoto konflikto metu. Neteistu naudojimu laikomas bet koks mint enkl, emblem ar pavadinim naudojimas, neatitinkantis Raudonojo Kryiaus draugijos, Raudonojo Pusmnulio ir Raudonojo Kristalo emblemos ir pavadinimo statymo (Valstybs inios", 2008, Nr. 15-517), 1949 met enevos Konvencij bei j 1977 ir 2005 met papildom protokol Jungtini Taut Organizacijos stat, Raudonojo Kryiaus ir Raudonojo Pusmnulio nuostat kit visuotinai pripaint tarptautini organizacij stat ar statut enkl, emblem ar pavadinim naudojimas gali bti padaromas tik veiksmais, kurie pasireikia, pavyzdiui, enkl ar emblem iklimu ant karo arba civili laiv, neiojimu ant asmen neturini tokios teiss, uniformos, kovini ar civili transporto priemoni ymjimu ir pan.

45

4. Nusikaltimo sudiai btinas (papildomas) objektyviosios puss poymis - nusikaltimo padarymo laikas. Neteistas mint enkl, emblem ar pavadinim naudojimas gali bti padaromas tik tarptautinio arba netarptautinio ginkluoto konflikto metu (apie tai plaiau r. BK 101 str. komentaro 14-16 punktus). 5. Nusikaltimui bdinga tik tiesiogin tyia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteistai panaudojo mintus enklus, emblemas ar pavadinimus tarptautinio arba netarptautinio ginkluoto konflikto metu ir to siekia. Kiti subjektyvs poymiai veikos kvalifikavimui reikms neturi, juos atsivelgiama parenkant ir skiriant bausm. 6. Nusikaltimo s u b j e k t u gali bti tik karys. 7. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 3 dal priskiriamas nesunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 8. Neteistas Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Pusmnulio enklo, Raudonojo Kristalo, Jungtini Taut Organizacijos emblemos ar kitos visuotinai pripaintos emblemos (enklo) naudojimas tarptautinio arba netarptautinio ginkluoto konflikto metu baudiamas laisvs atmimu iki trej met arba bauda.

110 straipsnis. Agresija Tas, kas sukl agresij prie kit valstyb ar jai vadovavo, baudiamas laisvs atmimu nuo deimties iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos.
1. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t a s - visuotinai pripainta valstybi tarpusavio santyki palaikymo tvarka; taika santykiuose tarp valstybi. Taika yra visuotinai pripaintas teisinis gris (vertyb), pavyzdiui, Jungtini Taut Chartijos (Valstybs inios", 2002, Nr. 15-557) 1 str. nurodoma, kad Jungtini Taut tikslai yra palaikyti tarptautin taik, ukirsti keli grsmei taikai, pltoti draugikus taut santykius, grindiamus taut lygiateisikumo ir laisvo apsisprendimo principu, taip pat imtis kit reikiam priemoni visuotinei taikai stiprinti". Specialioji dalis, XVI skyrius 115-116 straipsniai 2. A g r e s i j a pripastamas tarptautinei teisei prietaraujantis valstybs ginkluotos jgos naudojimas prie kitos valstybs suverenitet, nepriklausomyb, teritorijos nelieiamyb ar konstitucin santvark. Tarptautin teis draudia bet kok agresyv kar - tiek paskelbtas, tiek nepaskelbtas karas, taip pat net karo paskelbimas laikomas agresija. Esminiu agresijos poymiu yra tai, kad iuo atveju viena valstyb panaudoja ginkluot jg prie kit valstyb, todl agresija nelaikomi atvejai, kai valstybs suverenitet, nepriklausomyb, teritorijos nelieiamyb ar konstitucin santvark ksinasi privaios ginkluotos p^fgos, taip pat pasienio ginkluoti konfliktai, vidinis karas ar ginkluotas konfliktas ir pan. Pabrtina, kad 1998 m. Jungtini Taut Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statutas, nors ir numato Tarptautinio baudiamojo teismo jurisdikcij agresijos nusikaltimui, taiau io nusikaltimo poymius paved nustatyti valstybi nari Periros konferencijai prajus 7 metams nuo ios sutarties sigaliojimo. 3. Agresija pagal Lietuvos baudiamuosius statymus gali pasireikti dvejopo pobdio veika: agresijos prie kit valstyb suklimu ar vadovavimu agresijai prie kit valstyb. 4. A g r e s i j o s p r i e k i t v a l s t y b s u k l i m u laikomi bet kokie veiksmai (elgesys), tiesiogiai lemiantys valstybs ginkluotosios jgos naudojim prie kit valstyb. ie veiksmai gali pasireikti sakymu ar nurodymu naudoti ginkluotj jg prie kit valstyb , karo paskelbimu ir pan. 5. V a d o v a v i m u a g r e s i j a i p r i e k i t v a l s t y b laikomi veiksmai (sakymai), nukreipti tiesiogiai gyvendinant ginkluotos jgos panaudojim prie kit valstyb. 6. Agresijos nusikaltimo sudtis yra formali, nereikalaujanti padarini. Atsirad padariniai kvalifikuojami kaip savarankikos nusikalstamos veikos. 7. Agresijos prie kit valstyb suklimas arba vadovavimas agresijai prie kit valstyb gali bti padaromas tik tiesiogine tyia, t. y. kal tininkas suvokia, kad dl jo veiksm (elgesio) bus panaudota valstybs ginkluota jga prie kit valstyb arba vadovauja valstybs ginkluotos jgos naudojimui prie kit valstyb irto siekia. Kiti subjektyvs poymiai - motyvas ir tikslas - nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi, juos atsivelgiama parenkant ir skiriant bausm. 8. Agresijos prie kit valstyb suklimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 18 met amiaus fizinis asmuo, uimantis valstybs valdios institucijose tam tikras pareigas, objektyviai leidianias daryti tak valstybs ginkluotos jgos naudojimui, pavyzdiui, R espublikos Prezidentas, Seimo pirmininkas, ginkluotj pajg vadas ir pan. Vadovavimo agresijai prie kit valstyb s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 18 met amiaus fizinis asmuo, uimantis valstybs valdios institucijose tam tikras pareigas, galinanias duoti privalomus nurodymus valstybs ginkluotosioms pajgoms, pavyzdiui. Respublikos Prezidentas, ginkluotj pajg vadas arba lauko pajg vadas. 9. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 6 dal priskiriamas labai sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 10. Komentuojamam nusikaltimui pagal BK 95 str. 3 dal nra senaties (apie tai plaiau r. BK 95 str. komentar). 11. Agresijos prie kit valstyb suklimas ar vadovavimas jai baudiamas laisvs atmimu nuo deimties iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos.

111 straipsnis. Draudiama karo ataka Tas, kas sak vykdyti ar vykd tarptautins humanitarins teiss draudiam karo atak prie civilius, medicinos ar civilin s gynybos personal, karo ar civilin ligonin, medicinos punkt, sueistus asmenis ar ligonius veani transporto priemon, Tarptautinio Raudonojo Kryiaus komiteto ar nacionalins Raudonojo Kryiaus ar Raudonojo Pusmnulio draugijos personal, karo atak prie neginam gyvenviet ar demilitarizuot zon, karo atak, nepasirinks konkretaus taikinio ir inodamas, kad dl jos gali ti civiliai ar bti sunaikintas civilinis objektas, arba karo atak prie aikiai i mio pasitraukusius ir nesiprieinanius kombatantus, baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki penkiolikos met. 2. Tas, kas sak vykdyti ar vykd prietaraujani tarptautinei humanitarinei teisei karo atak prie didel pavoj aplinkai ir monms keliant objekt - atomin elektrin, utvank, nuodingj mediag saugykl ar kit pana objekt, inodamas, kad dl jos gali atsirasti labai sunki padarini, arba karo atak naudojant masinio naikinimo ginkl, baudiamas laisvs atmimu nuo deimties iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos.
1.
46

1. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t a s - visuotinai pripainta kariavimo tvarka.

2. Nusikaltimo d a l y k u ( n u k e n t j u s i a i s i a i s ) gali bti: 1) civiliai; 2) medicinos personalas; 3) civilins gynybos personalas; 4) Tarptautinio Raudonojo Kryiaus komiteto personalas; 5) nacionalins Raudonojo Kryiaus ar Raudonojo Pusmnulio draugijos personalas; 6) kombatantai, aikiai pasitrauk i mio ir nesiprieinantys (hors de combat)\ 7) karo ar civilin ligonin; 8) medicinos punktas; 9) transporto priemon, perveanti sueisti^ius ar ligonius; 10) neginama gyvenviet ar demilitarizuota zona; 11) didel pavoj aplinkai ir monms keliantis objektas. 3. Tarptautins humanitarins teiss draudiam karo atak sudaro sakymas vykdyti karo atak arba karo atakos vykdymas prie: - civilius, - medicinos personal, - civilins gynybos personal, - karo ar civilin ligonin, - medicinos punkt, - transporto priemon, perveani sueistuosius ar ligonius, - Tarptautinio Raudonojo Kryiaus komiteto ar nacionalins Raudonojo Kryiaus ar Raudonojo Pusmnulio draugijos personal, - neginam gyvenviet ar demilitarizuot zon, - kombatantus, aikiai pasitraukusius i mio ir nesiprieinanius, - karo ataka nepasirenkam konkretaus taikinio ir inant, kad ji gali sukelti civili t arba civilinio objekto sunaikinim. 4. s a k y m u v y k d y t i t a r p t a u t i n s h u m a n i t a r i n s t e i s s d r a u d i a m k a r o a t a k laikomas privalomas vado (karinio virininko) ratikas arba odinis nurodymas pavaldiems kariams vykdyti karo atak prie mintus objektus. 5. T a r p t a u t i n s h u m a n i t a r i n s t e i s s d r a u d i a m o s k a r o a t a k o s v y k d y m u laikomas dalyvavimas karo atakoje prie mintus objektus. K a r o a t a k a laikomi prievartos veiksmai sausumoje, vandenyse ar oro erdvje tiek puolant prie, tiek ginantis nuo jo puolimo. (i svoka taikoma ir tuomet, kai puolama i sausumos vandenyse ar oro erdvje esant prie, ir atvirkiai). Paymtina, 1977 m. 1-asis papildomas Protokolas nustato, kad rengiant puolim, btina imtis toki saugumo priemoni: sitikinti, kad puolamas karinis objektas, kurio pulti nra draudiama; parinkti tokius puolimo metodus ir priemones, kurie leist ivengti civili auk; tapus aiku, jog objektas nra karinis ir 1.1., puolim ataukti. Specialioji dalis, XVI skyrius 115-116 straipsniai

47

Tarptautin humanitarin teis nustato absoliut karo atakos prie tokius objektus draudim. 7. C i v i l i a i s laikomi visi asmenys, nesantys ginkluotj pajg nariais - kombatantais (apie tai plaiau r. BK 101 str. komentaro 9 punkt). 8. M e d i c i n o s p e r s o n a l u laikomi karikiai arba civiliai, vykdantys tik medicinines funkcijas arba administruojantys medicinos dalinius, arba tvarkantys ir valdantys medicinin transport. ias funkcijas asmuo gali vykdyti nuolat ir laikinai. Atsivelgiant 1949 m. enevos Konvencij bei 1977 m. papildom Protokol reikalavimus, medicinos personalo svoka turt bti aikinama pleiamai iai kategorijai taip pat priskiriant karinius ir civilius kulto tarnus. 9. C i v i l i n s g y n y b o s p e r s o n a l a s yra asmenys, kuriuos konflikto alis paskiria civilins gynybos uduotims vykdyti arba vadovauti civilins gynybos staigoms ar daliniams. Lietuvos Respublikos civilins saugos statymas (Valstybs inios", 1998, Nr. 115-3230; 2004, Nr. 28-872) nustato, kad civilins saugos sistem sudaro: 1) Vyriausybs ekstremali situacij komisija; 2) Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie Vidaus reikal ministerijos ir jam pavaldios staigos; 3) ministerijos, valstybs ir savivaldybi institucijos, savivaldybi priegaisrins ir kitos civilins saugos tarnybos, kio subjektai, staigos; 4) aplinkos stebjimo ir laboratorins kontrols tinklas. i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig pareignai ir tarnautojai bei kio subjekt darbuotojai pripastami Lietuvos Respublikos civilins gynybos personalu. C i v i l i n g y n y b a yra funkcij, skirt civiliams padti paalinti tiesioginius karo veiksm, ekstremali situacij ar katastrof padarinius, vykdymas. Pagal mint Civilins saugos statym civilins saugos sistema gyvendina tokius udavinius: 1) perspja gyventojus apie gresiani ekstremali situacij, informuoja apie jos galimus padarinius ir priemones jiems likviduoti; 2) atlieka ekstremali situacij prevencij; 3) organizuoja gyventoj aprpinim individualiosiomis ir kolektyvinmis apsaugos priemonmis; 4) valgo ir ymi pavojaus idinius; 5) gesina gaisrus; 6) atlieka gelbjimo ir kitus neatidliotinus darbus; 7) palaiko viej tvark nelaims rajone; 8) teikia medicinos pagalb ir vykdo visuomens sveikatos prieir ekstremali situacij atvejais; 9) evakuoja mones ir turt i pavojing teritorij; 10) vykdo sanitarin Svarinim ir kitas kenksmingumo paalinimo priemones; 11) organizuoja laikin nukentjusij apgyvendinim bei materialin aprpinim; 12) organizuoja uvusij laidojim; 13) organizuoja nutraukt btiniausi komunalini paslaug teikim; 14) teikia pagalb gyvybikai svarbiems objektams isaugoti; 15) kaupia gyvybikai svarbi materialini vertybi atsargas; 16) moko vadovus, darbuotojus, civilins saugos ir gelbjimo sistemos pajjlgas bei gyventojus veiksm ekstremali situacij atvejais; 17) tiria ir analizuoja ekstremali vyki prieastis. Specialioji dalis, XVI skyrius 115-116 straipsniai Atkreiptinas dmesys, kad civilins gynybos personalui priskiriami ir savanoriai, vykdantys civilins gynybos funkcijas. Be to, civilins gynybos personalu gali bti ir ginkluotj pajg nariai (kariai), jei jie vykdo iimtinai civilins gynybos funkcijas, aikiai isiskiria i kit kari tarpo neiodami tarptautin civilins gynybos skiriamj enkl, ginkluoti tik lengvaisiais asmeniniais ginklais, nedalyvauja karo veiksmuose ir civilins gynybos funkcijas vykdo tik savo alies teritorijoje. 10. K a r o a r c i v i l i n e 1 i g o n i n e laikoma karin arba civilin staiga, skirta sueistj ar ligoni diagnozavimui, gydymui ar slaugai. Ligonin gali bti stacionari arba kilnojama, nuolatin ir laikina. 11. Medicinos p u n k t u laikomas karinis arba civilinis objektas, skirtas sueistj ar ligoni paiekai, surinkimui, transportavimui, diagnozavimui ir gydymui. Tokiais objektais gali bti pirmosios pagalbos punktai, kraujo perpylimo stotys, profilaktikos centrai, medicinos saugyklos, vaist sandliai ir pan. Medicinos punktas gali bti nuolatinis arba laikinas, stacionarus ir kilnojamas. 12. T r a n s p o r t o p r i e m o n e , p e r v e a n i a s u e i s t u o s i u s a r l i g o n i u s laikoma bet kokia sausumos, vandens ar oro transporto priemon, skirta medicininiam transportavimui, pavyzdiui, automobilis, laivas, sraigtasparnis ir pan. Apie sueistuosius ir ligonius r. BK 101 str. komentaro 5 punkt. 13. T a r p t a u t i n i o R a u d o n o j o K r y i a u s k o m i t e t o a r n a c i o n a l i n s R a u d o n o j o K r y i a u s a r R a u d o n o j o P u s m n u l i o d r a u g i j o s p e r s o n a l u laikomi mint Komiteto arba draugijos atstovai. 14. Medicinos, Tarptautinio Raudonojo Kryiaus komiteto ar nacionalins Raudonojo Kryiaus ar Raudonojo Pusmnulio draugijos personalas, karo ar civilin ligonin, medicinos punktas ir transporto priemon privalo turti specialius tarptautinius skiriamuosius enklus - Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Pusmnulio arba Raudonojo Lito ir Sauls baltame fone emblem. Civilins gynybos personalas - tarptautin civilins gynybos skiriamj enkl - lygiakrat ydr trikamp oraniniame fone. 15. N e g i n a m a g y v e n v i e t e laikoma konflikto alies kompetentingos valdios vienaalikai paskelbta bet kuri gyvenamoji vieta, esanti ginkluotj pajg susikirtimo zonoje arba greta jos, atvira prieo okupacijai ir jei tokia vieta atitinka ias slygas: a) visi komba- tantai, mobilios karins priemons bei mobili karin ranga evakuotos; b) stacionarios karins mons ir rengimai nenaudojami kariniais tikslais; c) valdios institucijos ir gyventojai neatlieka joki karo veiksm; d) nesiima joki veiksm, palaikani karines operacijas. Paskelbus tam tikr viet neginama gyvenviete prieikai aliai pateikiama deklaracija, kurioje kuo tiksliau nurodomos ir apraomos neginamos gyvenviets ribos. Konflikto alis, kuriai skirta tokia deklaracija, patvirtina j gavusi ir nurodyt gyvenviet laikanti neginama. Atsisakoma pripainti negi nama gyvenviete tik tuo atveju, jei nesilaikoma a-d punktuose nurodyt slyg. Pabrtina, jog konflikto ali susitarimu neginama gyvenviete galima pripainti bet kuri viet, net jeigu ji ne atitinka mint slyg. Konflikto alis, kontroliuojanti neginam gyvenviet, privalo paymti j sutartais enklais ir idstyti iuos enklus aikiai matomose vietose, ypa ant jos rib, pagrindiniuose keliuose ir pan. Neginama gyvenviet praranda savo status tuomet, kai ji neatitinka a-d punktuose nurodyt arba dvialiame susitarime numatyt slyg. 16. D e m i l i t a r i z u o t a z o n a laikoma bet kuri teritorija, kuriai visos konflikto alys susitar suteikti demilitarizuotos zonos status. Toks susitarimas gali bti sudaromas odiu arba ratu, tiesiogiai arba per tarpininkus, taikos metu arba prasidjus karo veiksmams. Susitarime kuo tiksliau nurodomos ir apraomos zonos ribos bei numatomi jos kontrols metodai. Demilitarizuota zona paprastai turi atitikti ias slygas: a) visi kombatantai, mobilios karins priemons bei mobili karin ranga evakuota; b) stacionarios karins mons ir rengimai nenaudojami kariniais tikslais; c) valdios institucijos ir gyventojai neatlieka joki karo veiksm; d) nutraukiama bet kokia veikla, susijusi su kariniais tikslais (konflikto alys privalo susitarti dl ios slygos turinio). Konflikto alis, kontroliuojanti demilitarizuot zon, privalo paymti j sutartais enklais ir idstyti iuos enklus aikiai matomose vietose, ypa ant jos rib, pagrindiniuose keliuose ir pan. Konflikto alys, susitarusios dl demilitarizuotos zonos, neturi teiss vienaalikai ataukti tokio susitarimo arba panaudoti toki zon karini veiksm tikslais net ir tada, kai karo veiksmai priartja prie tokios zonos rib. Jei viena i konflikto ali i esms paeidia a-d punktuose nurodytas slygas arba vienaalikai ataukia susitarim, arba panaudoja zon karini veiksm tikslais, kita konflikto alis atleidiama nuo pareig, numatyt susitarime dl demilitarizuotos zonos, vykdymo. Pabrtina, kad kitaip nei neginamoje gyvenvietje, kurioje beslygikai draudiami kariniai veiksmai, demilitarizuotoje zonoje leidiamos karins operacijos, neprietaraujanios susitarimo dl demilitarizuotos zonos nuostatoms. 17. A t a k a n e s i r e n k a n t k o n k r e t a u s t a i k i n i o laikoma: a) puolimas, nenukreiptas konkret karin objekt; b) puolimas naudojant kariavimo metodus ir priemones, kuri negalima taikyti konkretiems kariniams objektams; c) puolimas panaudojant kariavimo metodus ir priemones, kurie gali suduoti smg be atrankos ir kariniams objektams, ir civiliams monms, ir civiliniams objektams; d) puolimas bombarduojant ar kitais bdais ir priemonmis, kai vienu kariniu objektu laikomi keli aikiai atskirti ir vienas nuo kito nutol kariniai objektai, esantys mieste, kaime ar kitoje vietoje, kur sutelkti civiliai arba civiliniai objektai; e) puolimas, kurio metu galimos atsitiktins civili aukos ar sualojimai, ala civiliniams objektams ir tai bt 48 pernelyg didel kaina tiesioginiam kariniam pranaumui pasiekti. Visais atakos nepasirenkam konkretaus taikinio atvejais btina, jog tokia ataka potencialiai galt sukelti civili t arba civilinio objekto sunaikinim. Karo ataka galima tik prie karin objekt, kuriuo pripastamas bet koks objektas, savo pobdiu, vieta, paskirtimi ar panaudojimu padedantis karo veiksmams ir kurio visikas ar dalinis sugriovimas, pamimas ar neutralizavimas suteikia aik karin pranaum. Visi kiti objektai laikomi civiliniais objektais. 18. K o m b a t a n t a i s , a i k i a i p a s i t r a u k u s i a i s i m i o i r n e s i p r i e i n u s i a i s ( h o r s d e c o m b a t ) , laikomi kariai, kurie yra: a) prieikos alies valdioje; b) aikiai pareik nor pasiduoti nelaisv arba be smons arba kokiu nors kitu bdu ij i rikiuots dl sueidimo ar ligos ir todl negalintys gintis. Tokie asmenys privalo susilaikyti nuo bet koki prieik veiksm ir nesistengti pabgti. iai asmen kategorijai priskirtini asmenys, okantys su paraiutu i katastrof patyrusio orlaivio (iskyrus oro desantininkus). Toki asmen negalima pulti, kol jie nenusileidia prieikos alies kontroliuojamoje teritorijoje ir neireikia savo noro pasiduoti, jeigu jie akivaizdiai neatlieka prieik veiksm 19. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota draudiamos karo atakos nusikaltimo sudtis, kuri sudaro sakymas vykdyti arba vykdymas tarptautinei humanitarinei teisei prietaraujani karo atak prie didel pavoj aplinkai ir monms keliant objekt - atomin elektrin, utvank, nuodingj mediag saugykl ar kit pana objekt inant, kad ji gali sukelti labai sunki padarini; arba karo ataka naudojant masinio naikinimo ginkl.
6.

112 straipsnis. Udraust karo priemoni naudojimas Tas, kas paeisdamas Lietuvos Respublikos tarptautini sutari ar visuotinai pripaint tarptautini paproi dl karo priemoni ar kariavimo bd nuostatas sak karo veiksmuose panaudoti arba panaudojo udraustas karo priemones ar kariavimo bdus, baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki deimties met. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t a s - visuotinai pripainta kariavimo tvarka. 2. Udraust karo priemoni naudojim sudaro dvejopo pobdio veika: 1) sakymas karo veiksmuose naudoti udraustas karo priemones ar karo vedimo bdus; 2) karo priemoni ar karo vedimo bd panaudojimas, kai tokiu sakymu arba panaudojimu paeidiamos tarptautini sutari ar visuotinai pripaint tarptautini paproi dl karo vedimo priemoni ar bd nuostatos. 3. s a k y m a s k a r o v e i k s m u o s e n a u d o t i u d r a u s t a s k a r o p r i e m o n e s a r k a r o v e d i m o b d u s - privalomas vado (karinio virininko) odinis ar ratikas nurodymas pavaldiems kariams karo veiksmuose naudoti udraustas karo priemones ar karo vedimo bdus. U d r a u s t o m i s k a r o p r i e m o n m i s a r k a r o v e d i m o b d a i s pripastamos tokios karo priemons ar karo vedimo bdai, kuri naudoti neleidia Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys ir statymai. Draudimas naudoti tam tikras karo priemones arba karo vedimo bdus gali bti absoliutus (pvz., sakymo, kad nebus pasigailjimo ir pan.) arba slyginis (pvz., padegamj ginkl ir pan.). 4. K a r o p r i e m o n i a r k a r o v e d i m o b d n a u d o j i m u p a e i d i a n t t a r p t a u t i n i s u t a r i a r v i s u o t i n a i p r i p a i n t t a r p t a u t i n i p a p r o i d l k a r o v e d i m o p r i e m o n i a r b d n u o s t a t a s laikomas slyginai udraust karo priemoni ar karo vedimo bd taikymas nesilaikant tarptautinse sutartyse ar tarptautiniuose paproiuose nustatyt reikalavim arba slyg. 5. iuo metu Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys ir statymai numato absoliut draudim panaudoti tokias karo priemones: pstinink minas, kuri negalima aptikti; minas-spstus bei lazerinius ginklus, kuri vienintel arba viena i kovini funkcij yra sukelti visik apakim; ginklus, kurie sueidia neaptinkamomis skeveldromis; didelio masto, ilgalaikius ar sunkius padarinius sukelianius aplinkos keitimo bdus. 6. P s t i n i n k m i n o m i s , k u r i n e gSpecialioji a l i m adalis, a p XVI t i kskyrius t i , pagal 1980 m. Jungtini Taut 115-116 konvencijos straipsniaidl tam tikr prastini ginkl, kurie gali bti laikomi pernelyg alojaniais arba veikia nesirink- tinai, naudojimo udraudimo arba apribojimo 2-j papildom protokol (Valstybs inios", 1998, Nr. 83-2312) pripastamas bet koks po eme, ant ems, alia jos ar ant kitokio paviriaus padtas sprogmuo, skirtas susprogti, kai ant jo ulipa, prie jo artinasi arba prisilieia asmuo ar transporto priemon ir kurio negalima aptikti prastine paiekos technika arba ranga (t. y. mina, neduodanti atitinkant 8 ir daugiau gram grynosios mass geleies atsakomj signal). 7. M i n o m i s - s p s t a i s pagal mint 2-j papildom protokol pripastamas bet koks sprogmuo, veikiantis netiktai, kai asmuo prisiartina ar palieia tariamai nealing objekt arba atlieka tariamai saug veiksm ir kuris pritvirtintas arba susijs su: 1) tarptautiniu mastu pripaintais apsauginiais enklais, signalais arba emblemomis; 2) serganiais, sueistais ar mirusiais asmenimis; 3) laidojimo ar kremacijos vietomis arba kapais; 4) medicinos staigomis, medicinos ranga, medikamentais arba medicinos transportu; 5) vaikikais aislais arba kitokiais neiojamais daiktais, specialiai skirtais vaik maitinimui, sveikatai, higienai, aprangai ar mokymui; 7) maistu ir grimais; 8) virtuvs indais ir prietaisais, iskyrus karinse staigose, kariuomens dislokacijos vietose ar karini atsarg tiekimo bazse; 9) akivaizdiai religinio pobdio daiktais; 10) istoriniais paminklais, meno kriniais ar garbinamomis vietomis, kurios sudaro taut kultrinio ir dvasinio paveldo dal; 11) gyvnais ar j maita; 12) savo forma atrodo kaip nealingas neiojamas daiktas ir kuri viduje specialiai montuota sprogstamoji mediaga. 8. L a z e r i n i a i s g i n k l a i s , k u r i v i e n i n t e l e a r b a v i e n a i k o v i n i f u n k c i j y r a s u k e l t i v i s i k a p a k i m , pagal 1980 met Jungtini Taut konvencijos dl tam tikr prastini ginkl, kurie gali bti laikomi pernelyg alojaniais arba veikia nes irinktinai, naudojimo udraudimo arba apribojimo 4-j papildom protokol (Valstybs inios", 1998, Nr. 83-2312) pripastamos bet kokios karins lazerins sistemos ir lazeriniai ginklai, kurie sukonstruoti taip, jog j vienintel arba viena i kovini funkcij yra sukelti neapsaugoto regjim o - plikos akies arba akies su korekcija - visik apakim. Visikas apakimas reikia negrinam ir nepataisom regjimo praradim, kai tikrinant abi akis regos atrumas yra maesnis nei 20/200 pagal Seleno skal. 9. G i n k l a i s , k u r i e s u e i d i a n e a p t i n k a m o m i s s k e v e l d r o m i s,pagal 1980metJungtiniTautkonvencjosdltam tikr prastini ginkl, kurie gali bti laikomi pernelyg alojaniais arba veikia nesirinktinai, naudojimo udraudimo arba apribojimo 1 -j papildom protokol (Valstybs inios", 1998, Nr. 83-2312) pripastami bet kokie ginklai, kurie paprastai sueidia skeveldromis arba dalelmis, mogaus kne nemanomomis aptikti rentgeno spinduliais. 10. D i d e l i o m a s t o , i l g a l a i k i a i a r s u n k i u s p a d a r i n i u s s u k e l i a n t y s a p l i n k o s k e i t i m o b d a i pagal 1976 m. Jungtini Taut konvencij dl aplinkos keitimo bd naudojimo karo ar bet kokiems prieikiems tikslams udraudimo (Valstybs inios", 2002, Nr. 40-1460; 40-1468) reikia bet kok ems, skaitant jos aplinkos komponentus, litosfer, hidrosfer ir atmosfer, arba kosmins erdvs dinamikos, sudties ar sandaros keitimo bd smoningai valdant gamtos procesus. ios Konvencijos priede ivardinti aplinkos keitimo bd pavyzdiai - ems drebjimas, cunamis, regiono ekologins pusiausvyros paeidimas, or pobdio pakitimai (debesys, krituliai, vairi tip ciklonai ir tornado tipo audros), klimato pobdio pokyiai, vandenyno srovi, ozono sluoksnio bkls ir jonosferos bkls pakitimai. is sraas nra baigtinis, j gali bti traukti ir kiti reikiniai. Priede taip pat pateikiamos aplinkos keitimo bd privalom poymi sampratos. D i d e l i o m a s t o p a d a r i n i a i bus tuomet, kai apimama keli imt kvadratini kilometr arba didesnio ploto vietov, i l g a l a i k i a i - keli mnesi arba apytikriai sezono trukms ir s u n k s - susij su dideliu ar pastebimu naikinimu arba ala moni gyvybei, gamtos ir kio itekliams ar kitam turtui. 11. Atkreiptinas dmesys, kad tarptautins sutartys gali numatyti draudim panaudoti ir kitus kariavimo ginklus, priemones bei bdus. tai 1997 m. Jungtini Taut konvencija dl priepstini min naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo udraudimo ir dl j sunaikinimo numato draudim panaudoti priepstines minas, kurios sukonstruotos taip, kad sprogt, kai prie j atsiduria, link j artja arba prie j prisilieia asmuo, ir kurios sualoja, sueidia ar umua vien ar kelis asmenis, o 1998 m. Jungtini Taut Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statutas draudia dar tokias karo priemones ir bdus kaip: 1) nuodus ir unuodytus ginklus; 2) dusinani, nuoding ir kit duj bei bet koki analogik skysi, mediag ar priemoni naudojim, lengvai sprogstani ar susiplojani mogaus kne kulk, pavyzdiui, kulk su apvalkalu, kuri kietas apvalkalas pilnai nepadengia visos erdies arba turi pjovas, panaudojim; 3) ginkl, audmen ar technikos, taip pat kariavimo bd, kurie sukelia ypatingai didelius sueidimus arba bereikalingas kanias, arba kurie i esms veikia nesirinktinai, panaudojim (su slyga, kad tokie ginklai ir bdai yra visikai udrausti ir traukti Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statuto pried). 12. 1949 m. enevos konvencijos ir 1977 m. papildomi protokolai numato absoliut draudim naudoti tokius kariavimo bdus: apgaul ir sakym, kad nebus pasigailjimo. 13. A p g a u l e laikomi veiksmai, kuriais siekiama gyti prieininko pasitikjim ir priversti j patikti, kad turima teis apsaug arba privaloma tokia apsauga pagal tarptautins teiss normas, taikomas ginkluot konflikt metu, kad bt galima naudojantis tokiu pasitikjimu prieinink umuti, sueisti arba paimti nelaisv. Apgaul gali pasireikti apsimetimu, kad iklus paliaub (balt) vliav ketinama dertis arba pasiduoti; apsimetimu, kad 72 dl aizd ar ligos pasitraukiama i rikiuots; apsimetimu civiliu arba asmeniu, turiniu saugomo asmens status, tam panaudojant Jungtini Taut, neutrali ar kit valstybi, nedalyvaujani ginkluotame konflikte, enklus, emblemas ar uniformas. Pabrtina, jog karins gudrybs nedraudiamos, ojomis laikomi veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti prieinink arba jis skatinamas veikti neapgalvotai, pavyzdiui, maskuots, spstai, dezinformacija, tariamos operacijos ir pan. 14. s a k y m u , k a d n e b u s p a s i g a i l j i m o laikomas privalomas vado (karinio virininko) odinis ar ratikas nurodymas pavaldiems kariams nepalikti n vieno gyvo mogaus ir tuo remiantis grasinti prieininkui arba kariauti. 15. iuo metu Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys numato slygin draudim naudoti tokias karo priemones arba nustato j n audojimo ribojimus: padegamieji ginklai, minos (svaidomosios pstinink minos). 16. P a d e g a m a i s i a i s g i n k l a i s pagal 1980 met Jungtini Taut konvencijos dl tam tikr prastini ginkl, kurie gali bti laikomi pernelyg alojaniais arba veikia nesirinktinai, naudojimo udraudimo arba apribojimo 3-j papildom protokol (Valstybs inios", 1998, Nr. 83-2312) pripastami bet kokie ginklai ar audmenys, skirti padegti objektus ugnimi ar kariu, dl j abiej sveikos padaryti asmenims nudegimus, kuriuos sukelia taikin paleistos mediagos chemin reakcija. Padegamaisiais ginklais gali bti ugniasvaidiai, fugasiniai sviediniai, artilerijos sviediniai, raketos, granatos, minos, bombos ir kiti padegamj mediag konteineriai. Mintas protokolas numato padegamj ginkl naudojimo ribojimus, pavyzdiui, j negalima naudoti atakuojant karin taikin, esant civili susitelkimo vietoje, arba atakuoti mikus ar kitoki augalij, iskyrus atvejus, kai gamtos objektai pridengia, slepia arba maskuoja kombatantus arba kitokius karinius taikinius ir pan. 17. S v a i d o m o s i o m i s p s t i n i n k m i n o m i s pagal 1980 met Jungtini Taut konvencijos dl tam tikr prastini ginkl, kurie gali bti laikomi pernelyg alojaniais arba veikia nesirinkti- nai, naudojimo udraudimo arba apribojimo 2-j papildom protokol (Valstybs inios", 1998, Nr. 83-2312) pripastamos minos, paleidiamos su artilerijos, minosvaidio, raketos, mortyros arba panaaus taiso pagalba arba imetant i lktuvo. Mintas protokolas numato min (svaidomj pstinink min) naudojimo ribojimus, pavyzdiui, negalima naudoti min, kuri paskirtis arba prigimtis - sukelti didelius sualojimus arba nereikaling kani; min, neatitinkani protokolo techniniame priede nustatyt standart; min, kuri specifin
1.

paskirtis - detonuoti sprogmen nuo paprastai naudojam min detektori; btinas iankstinis civili spjimas apie svaidomj min paleidim arba imetim (jei leidia aplinkybs); min naudojimas nesirinktinai ir pan. 18. sakymas karo veiksmuose naudoti udraustas karo priemones ar kariavimo bdus bei karo priemoni ar kariavimo bd naudojimas paeidiant tarptautini sutari ar visuotinai pripaint tarptautini paproi dl kariavimo priemoni ar bd nuostatas yra baigtas nusikaltimas davus sakym arba panaudojus mintas priemones ar bdus paeidiant sutari ar paproi nuostatas. i nusikaltimo sudtis yra formali, nereikalaujanti padarini. Dl veikos atsirad padariniai sudarys kitos karo, turtins ir pan. nusikalstamos veikos sudt. 19. is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyia, t. y. kaltininkas suvokia, kad sako karo veiksmuose panaudoti udraustas karo prie mones ar kariavimo bdus arba naudoja juos paeidiant sutari ar paproi nuostatas, ir to siekia. Kiti subjektyvs poymiai - motyvas ir tikslas - nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi, juos atsivelgiama skiriant bausm. 20. sakymo karo veiksmuose naudoti udraustas karo priemones ar karo vedimo bdus s u b j e k t u gali bti vadas (karinis virininkas), o panaudojimo paeidiant sutari ar paproi nuostatas atveju - bet kuris karys. 21. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 5 dal priskiriamas sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. B K 11 str. komentar). 22. Komentuojamam nusikaltimui pagal BK 95 str. 3 dal nra senaties (apie tai plaiau r. BK 95 str. komentar). 23. Udraust karo priemoni naudojimas baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki deimties met. 113 straipsnis. Marodieriavimas Tas, kas {sak grobti ar grob kautyni lauke turt i nukaut ar sueist asmen, baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met. M a r o d i e r i a v i m a s - tai turto grobimas kautyni lauke i nukautj arba sueistj. dalis, XVI skyrius 115-116 straipsniai 2. Marodieriavimo o b j e k t a s - visuotinaiSpecialioji pripainta elgesio su nukautaisiais bei sueistaisiais tvarka. i nusikaltimo sudtis turi ir papildom objekt - turt, esant pas nukautuosius arba sueistuosius. 3. Nusikaltimo d a l y k u gali bti bet koks turtas - rbai, avalyn, pinigai ir pan. Nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi nei turto vert, nei kaina ar teisin priklausomyb ir pan. 4. Marodieriavimas pasireikia dvejopo pobdio veika: 1) sakymu grobti kautyni lauke turt i nukautj ar sueistj; 2) pagrobimu kautyni lauke turto i nukautj ar sueistj. s a k y m a s g r o b ti - privalomas vado (karinio virininko) ratikas arba odinis nurodymas pavaldiems kariams grobti kautyni lauke turt i nukautj ar sueistj. G r o b i m a s - slaptas ar atviras pas nukautuosius ar sueistuosius esanio turto pamimas savanaudikais tikslais. Pabrtina, kad marodieriavimu pripastamas turto grobimas i nukautj ar sueistj, priklausani tiek savo, tiek prieo ginkluotosioms pajgoms, tiek civili asmen. 5. K a u t y n i l a u k u laikoma vandens ar sausumos teritorija, kurioje vyksta arba k tik vyko ginkluotas susirmimas su prieu. Kautyni lauku gali bti ir unugario rajonas, jeigu jame vyksta ar vyko ginkluotas susirmimas su prieo oro ar jr desantinmis pajgomis. 6. Marodieriavimu pripastami ir tokie veiksmai, kai grobiamas turtas i sueistj, veam ar neam i kautyni lauko medicinos staigas. Smurtas prie sueistj marodieriavimo atveju sudarys dviej nusikalstam veik (marodieriavimo ir nusikalstamos veikos mogui) sutapt. 7. Marodieriavimas laikomas baigtu sakius grobti (formali sudtis) arba uvaldius daiktus, buvusius pas nukautuosius ar sueistuosius (materiali sudtis). 8. iam nusikaltimui bdinga tik tiesiogin tyia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis sako grobti arba grobia daiktus, esanius pas nukautuosius ar sueistuosius, ir siekia juos grobti savanaudikais tikslais. 9. Marodieriavimo s u b j e k t u gali bti vadas (karinis virininkas) (sakymo pagrobti atveju) arba bet kuris karys (grobimo atveju). 10. Marodieriavimas nuo turtini ir kit nusikalstam veik atribojamas pagal io nusikaltimo dalyk, nusikaltimo padarymo viet bei nusikaltimo subjekt. 11. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 4 dal priskiriamas apysunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 12. Marodieriavimas baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met. XVI SKYRIUS (114-128 straipsniai)
1.

NUSIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBS NEPRIKLAUSOMYBEI, TERITORIJOS VIENTISUMUI IR KONSTITUCINEI SANTVARKAI 114 straipsnis. Valstybs perversmas Tas, kas organizavo ar dalyvavo smoksle valstybs perversmui vykdyti arba dalyvavo perversme, baudiamas laisvs atmimu nuo ketveri iki dvideimties met. 2. Tas, kas darydamas io straipsnio 1 dalyje numatyt veik panaudojo ginkluot jg arba jeigu dl jo veikos atsirado sunki padarini, baudiamas laisvs atmimu nuo deimties iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos. 3. Nuo baudiamosios atsakomybs atleidiamas io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytame smoksle dalyvavs asmuo, jeigu jis savo n oru valstybs institucijai suteik svarbi informacij apie rengiam valstybs perversm.
1.

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai (referendumais) ar per demokratikai irinktus atstovus ir kad valstybs valdi vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir Teismas (Lietuvos R espublikos Konstitucijos 4 ir 5 str.). Valstybs perversmo esm yra siekis nualinti teist valdi- nekonstituciniu bdu sustabdyti valdios institucij ar j vadov veikl, juos pakeisti arba nepakeisti pasibaigus galiojimams. 73 valstybs suverenitet. Tiesioginis io nusikaltimo o b j e k t a s yra valstybs konstitucin 2. Valstybs perversmu ksinamasi Lietuvos santvarka, papildomu gali bti valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisumas, mogaus gyvyb, sveikata. 3. O b j e k t y v i a i is nusikaltimas gali pasireikti smokslo valstybs perversmui vykdyti organizavimu, dalyvavimu tokiame smoksle arba dalyvavimu perversme. 4. S m o k s l a s yra rengimasis vykdyti valstybs perversm - nualinti teist valdi arba trukdyti teistos valdios institucij formavimui, ugrobti valdi. Smokslas - tai asmen ar j grupuoi susitarimas bendrai veikiant ugrobti ar neteistai ilaikyti valdi visoje valstybs teritorijoje arba jos dalyje arba neteistai pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucij. 5. S m o k s l o o r g a n i z a v i m a s yra pastangos suburti asmenis, grupuotes, organizacijas valstybs perversmui vykdyti. Tai organizatoriaus ar organizatori veiksmai, kuriais siekiama sudaryti slygas smokslui. Tai aktyvi veikla, kuri gali pasireikti labai vairiai. Organizatorius kuria smokslo planus, numato vykdymo bdus, lenkia, verbuoja jo dalyvius, rpinasi finansavimu ir pan. Smokslo organizavimas laikomas baigtu nusikaltimu pradjus organizuoti smoksl. 6. D a l y v a v i m u s m o k s l e laikomas dalyvavimas rengiant neteist Konstitucijos pakeitim, valdios ugrobim ar neteist ilaikym. Dalyvis ino smokslo, kuriame dalyvauja, tiksl, bent dal veiksm plan bet kuria forma yra davs sutikim vykdyti su smokslu susijusias pareigas. Dalyvavimas smoksle gali pasireikti ir neveikimu, turint pareig ir galimyb atitinkamai veikti. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo sutikimo atitinkamai veikti ar neveikti arba nuo atitinkam veiksm (neveikimo), kuriuos nurod smokslininkai, atlikimo. 7. D a l y v a v i m a s p e r v e r s m e manomas ir nedalyvavus smoksle valstybs perversmui vykdyti. Tai atlikimas veiksm arba neveikimas turint pareig ir galimyb atitinkamai veikti, kai tuo siekiama nualinti teist valdi, jos institucij vadovus, ugrobti valdi arba neteistai ilaikyti valdi, kurios galiojimai baigsi. 8. Valstybs perversmas gali bti taikus, taip pat smurtinis. Taikus, nesukls pasiprieinimo ir represij valstybs perversmas manomas neteistai ataukiant, pakeiiant ar papildant Lietuvos Respublikos Konstitucij, konstitucinius statymus ar tuos j straipsnius, kurie apsprendia valstybs status,

valdios institucij sudarymo tvark ir pan. Valstybs perversmas yra smurtinis, jeigu perversminink tikslams pasiekti, pasiprieinimui nuslopinti naudojamas fizinis ar psichinis smurtas. 9. Valstybs perversmas yra formalioji nusikaltimo sudtis, nereikalaujanti padarini Atsakomyb pagal BK 114 str. 1 dal atsiranda u smokslo organizavimo fakt, taip pat u dalyvavim smoksle bei perversme. 10. G i n k l u o t o s j g o s panaudojimas daniausiai galimas jau vykdant valstybs perversm, taiau ginkluota jga gali bti panaudota ir smokslo valstybs perversmui etape, pavyzdiui, veriant prisidti prie smokslo tam tikro kariuomens dalinio vadovyb ir pan. Ginkluotos jgos panaudojimas negali bti tapatinamas su bet kokio ginklo panaudojimu. Ginkluotos jgos panaudojimu laikytinas ginkluoto brio (pvz., kariuomens dalinio, antikonstitucins ginkluotos grups ir pan.) panaudojimas vykdant valstybs perversm ar pleiant smoksl valstybs perversmui vykdyti, arba didesnio galingumo ginkluots (pvz., kovini raket, karins aviacijos ir pan.) panaudojimas tais paiais tikslais. 11. S u n k s p a d a r i n i a i kaip valstybs perversm kvalifikuojantis poymis atsiranda tada, kai smokslas realizuojamas arba perversmas ilgam laikui sutrikdo valstybs institucij veikl, perversmo metu va bent vienas mogus, sunkiai sutrikdoma bent vieno mogaus sveikata, padaroma didel materialin ala ir pan. 12. Komentuojamas nusikaltimas padaromas t i e s i o g i n e t y - i a. Asmuo suvokia, kad jis organizuoja smoksl valstybs perversmui vykdyti, kad dalyvauja rengiamame smoksle, taip pat vykdant valstybs perversm ir nori taip veikti. Sunki padarini atvilgiu gali bti ir netiesiogin tyia. 13. Aptariamo nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo, nepriklausomai nuo jo pilietybs. 14. Pagal BK 114 str. 3 dal n u o b a u d i a m o s i o s a t s a k o m y b s a t l e i d i a m a s tik smoksle dalyvavs asmuo, jeigu jis savo noru valstybs institucijai suteik svarbi informacij apie rengiam valstybs perversm. Asmuo, organizavs smoksl valstybs perversmui vykdyti, taip pat asmuo, dalyvavs perversme, nuo baudiamosios atsakomybs pagal BK 114 str. 3 dal negali bti atleidiamas. 15. Informavimas apie rengiam valstybs perversm laikomas s a - v a n o r i k u, kai tai padaroma iki valstybs perversmo pradios. Valstybs institucijai suteikta i n f o r m a c i j a pripastama s v a r b i a , jeigu ja remiantis galima demaskuoti smokslininkus, ukirsti keli valstybs perversmui. 16. Valstybs perversmas pagal BK 11 str. 6 dal priklauso labai sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). Specialioji dalis, XVIketveri skyrius 115-116 straipsniai 17. Valstybs perversmas baudiamas laisvs atmimu nuo iki dvideimties met, o panaudojant ginkluot jg arba suklus sunki padarini - laisvs atmimu nuo deimties iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos. 115 straipsnis. Ksinimasis Lietuvos Respublikos Prezidento gyvyb Tas, kas ksinosi Lietuvos Respublikos Prezidento gyvyb, baudiamas laisvs atmimu nuo deimties iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos.
1. Lietuvos Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas. Ksinantis Lietuvos Respublikos Prezidento gyvyb, ksinamasi Lietu vos valstybingum. Pagrindinis nusikaltimo o b j e k t a s yra Lietuvos valstybs suverenitetas, papildomas - mogaus gyvyb. 2. N u k e n t j u s i u o j u gal i bti tik Konstitucijos nustatyta tvarka irinktas ir prisieks Lietuvos Respublikos Prezidentas, kurio galio jimai nra pasibaig. Nukentjusiuoju turi bti pripastamas ir irinktas Lietuvos Respublikos Prezidentas, kuriam buvo sutrukdyta prisiekti Lie tuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta tvarka (pvz., dl perversminink veiksm, Vilniaus okupacijos prasidjus karo veiksmams ir pan.). 3. Nukentjusiuoju pagal BK 115 str. negali bti nei Lietuvos Respublikos Prezident pavaduojantis, nei laikinai pareigas einantis asmuo. Pavaduoti Lietuvos Respublikos Prezident arba laikinai eiti jo pareigas gali Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas. 4. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y v i e j i p o y m i a i atitinka nuudymo poymius (apie tai plaiau r. BK 129 str. komentar), taiau aptariamas nusikaltimas laikomas baigtu nuo ksinimosi atimti gyvyb pradios (t. y. nuo pirmo veiksmo, tiesiogiai nukreipto Lietuvos Respublikos Prezidento gyvybs atmim) nepriklausomai nuo veikos padarini. Tiek pasiksinimas nuudyti Lietuvos Respublikos Prezident, tiek jo nuudymas yra baigtas nusikaltimas. 5. Ksinimasis Lietuvos Respublikos Prezidento sveikat, laisv, orum, nesiekiant atimti gyvybs negali bti kvalifikuojamas pagal komentuojam straipsn. Grasinimas nuudyti Lietuvos Respublikos Prezident, nesant rengimosi realizuoti grasinim poymi, t aip pat nesudaro io nusikaltimo sudties. 6. Kaltininkas, rengdamasis ar pasiksindamas atimti gyvyb Lietuvos Respublikos Prezidentui, veikia t i e s i o g i n e t y i a . Kokiais motyvais vadovaudamasis ir koki tiksl siekdamas kaltininkas rengiasi, pasiksina ar nuudo Lietuvos Respublikos Prezident, veikos kvalifikavimui reikms neturi. 7. Kai ksinimasis Lietuvos Respublikos Prezidento gyvyb turi ir valstybs perversmo (BK 114 str.), idavysts (BK 117 str.) arba padjimo kitai valstybei veikti prie Lietuvos Respublik (BK 118 str.) poymius, veika kvalifikuotina kaip i nusikaltim sutaptis. 8. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo, nepriklausomai nuo jo pilietybs. Asmuo nuo 14 iki 16 met amiaus, ksinsis Lietuvos Respublikos Prezidento gyvyb, atsako u nuudym pagal BK 129 str. (jei atsirado padariniai) arba pasiksinim nuudyti pagal BK 22 ir 129 str. (padarini neatsirado). 9. Nusikaltimas pagal BK 11 str. 6 dal priklauso labai sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 10. Ksinimasis Lietuvos Respublikos Prezidento gyvyb baudiamas laisvs atmimu nuo deimties iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos.

116 straipsnis. Ksinimasis kitos valstybs ar tarptautins vieosios organizacijos atstovo gyvyb Tas, kas ksinosi oficialiai Lietuvos Respublikoje esanio kitos valstybs ar tarptautins vieosios organizacijos atstovo gyvyb, baudiamas laisvs atmimu nuo deimties iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos.
1. Ksinantis oficialiai Lietuvos Respublikoje esanio kitos valstybs ar tarptautins vieosios organizacijos atstovo gyvyb sudaroma grsm Lietuvos tarptautiniams santykiams. Tiesioginis io nusikaltimo o b j e k t a s yra Lietuvos valstybs saugumas, autoritetas, papildomas - mogaus gyvyb. 2. N u k e n t j u s i u o j u gali bti laikomas tik kitos valstybs ar tarptautins vieosios organizacijos atstovas, oficialiai esantis Lietuvo je. K i t o s v a l s t y b s a t s t o v a s - tai bet kurios usienio valstybs ar vyriausybs vadovas - prezidentas, karalius, ministras pirmininkas, kancleris 74 ar kitaip vardijamas aukiausias pareignas, usienio valstybs delegacijos vadovas ar narys, diplomatas, akredituotas Liet uvos Respublikoje ar atvyks su specialia misija, kitas valstybs veikjas, oficialiai atstovaujantis usienio valstybei. T a r p t a u t i n s v i e o s i o s o r g a n i z a c i j o s a t s t o v a s - pavyzdiui, Jungtini Taut

Europos Sjungos, NATO, Pasaulio banko ir kit tarptautini viej organizacij pareignai, atstovaujantys ioms organizacijoms Lietuvoje ar atvyk su specialia misija. O f i c i a l i a i L i e t u v o s R e s p u b l i k o j e e s a n i u laikomas usienio valstybs ar tarptautins vieosios organizacijos atstovas, atvyks Lietuv savo valstybs ar tarptautins vieosios organizacijos pavedimu arba Lietuvos Respublikos institucij kvietimu. Ksinimasis usienio valstybs piliet, esant Lietuvoje privaiai, - turist, verslinink, mokslinink, urnalist ir pan., atstovaujant firmai, monei, organizacijai, bet ne valstybei ar tarptautinei vieajai organizacijai, nepriskiriamas komentuojamam nusikaltimui. 3. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y v i e j i poymiai atitinka nuudymo (r. BK 129 str. komentar) poymius, taiau aptariamas nusikaltimas laikomas baigtu nuo ksinimosi atimti gyvyb pradios (t. y. nuo pirmo veiksmo, nukreipto gyvybs atmim), nepriklausomai nuo veikos padarini. Tiek pasiksinimas nuudyti oficialiai Lietuvoje esant kitos valstybs ar tarptautins vieosios organizacijos atstov, tiek nuudymas yra baigtas nusikaltimas. 4. Ksinimasis aptariam asmen sveikat, laisv, orum, nesiekiant atimti gyvybs, negali bti kvalifikuojamas pagal komentuojam straipsn. Tokiais atvejais baudiamoji atsakomyb atsiranda bendrais pagrindais. Grasinimas nuudyti usienio valstybs ar tarptautins vieosios organizacijos atstov, nesant rengimosi realizuoti grasinim poymi, taip pat nesudaro io nusikaltimo sudties. Tokiais atvejais kaltininkas atsako pagal BK 145 str. u grasinim nuudyti (apie tai plaiau r. B K 145 str. komentar). 5. Kaltininkas, ksindamasis atimti gyvyb mogui, suvokia, kad nukentjusysis yra usienio valstybs ar tarptautins vieosios organizacijos atstovas Lietuvoje ir nori j nuudyti, t. y. veikia t i e s i o g i n e t y i a . 6. Ksinimasis BK 116 str. nurodyt asmen gyvyb yra nusikal timas valstybei nepriklausomai nuo kaltininko motyv ir tiksl jie gali bti nesusij su nukentjusiojo statusu ar veikla. Pakanka, kad kaltininkas suvokia, jog rengiasi, pasiksina ar nuudo oficialiai Lietuvoje esant kitos valstybs ar tarptautins vieosios organizacijos atstov. 7. Kai ksinimasis kitos valstybs ar tarptautins vieosios organizacijos atstovo gyvyb turi ir valstybs perversmo (BK 114 str.), idavysts (BK 117 str.) arba padjimo kitai valstybei veikti prie Lietuvos Respublik (BK 118 str.) poymi, veika kvalifikuojama kaip i nusikaltim sutaptis.
Specialioji dalis, XVI skyrius 116 straipsnis

8. Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo, nepriklausomai nuo jo pilietybs. Asmuo nuo 14 iki 16 met amiaus, ksinsis Lietuvoje esanio kitos valstybs ar tarptautins vieosios organizacijos atstovo gyvyb, atsako u nuudym pagal BK 129 str. (jei atsirado padariniai) arba pasiksinim nuudyti pagal BK 22 ir 129 str. (padarini neatsirado). 9. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 6 dal priklauso labai sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 10. Ksinimasis kitos valstybs ar tarptautins vieosios organizacijos atstovo gyvyb baudiamas laisvs atmimu nuo deimties iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos.

117 straipsnis. Idavyst Lietuvos Respublikos pilietis, karo metu ar po karo padties paskelbimo perjs prieo pus arba padjs prieui veikti prie Lietuvos valstyb, baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki penkiolikos met.
1. Idavyst - nusikaltimas Lietuvos valstybingumui, kur padaro Lietuvos Respublikos pilietis karo ar karo padties metu. Idavyste ksinamasi Lietuvos Respublikos suverenitet - valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark. Tai yra idavysts o b j e k t a s . BK 117 str. yra specialioji padjimo kitai valstybei veikti prie Lietuvos Respublik (BK 118 str.) norma. 2. O b j e k t y v i a i idavyst pasireikia perjimu prieo pus arba padjimu prieui veikti prie Lietuvos valstyb, jeigu tai padaro Lietuvos Respublikos pilietis karo metu arba po karo padties paskelbimo. 3. K a r o m e t a s yra laikotarpis, kai paskelbtas karas arba vyksta tarptautinis ginkluotas konfliktas, kurio dalyv yra Lietuvos Respublika. Tai reglamentuoja Karo padties statymas (Valstybs inios", 2000, Nr. 92-2855). 4. K a r o p a d t i s - Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Karo padties statymo nustatyta ypatinga teisin padtis, kuri vedama pri reikus Specialioji dalis, XVI skyrius 115-116 straipsniai ginti Tvyn nuo ginkluoto upuolimo ar jo grsms atveju, kai kyla grsm Lietuvos valstybs suverenumui ar jos teritorijos vientisumui, arba prireikus vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipareigojimus siekiant utikrinti valstybs funkcijas karo metu. 5. K a r o p a d t p a s k e l b i a Seimas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 142 str. Ginkluoto upuolimo atveju sprendim dl karo padties vedimo visoje valstybje ar jos dalyje priima Respublikos Prezidentas ir teikia tvirtinti Seimui. Karo padtis pasibaigia Seimui panaikinus Respublikos Prezidento sprendim dl karo padties vedimo arba inykus prieastims, dl kuri karo padtis buvo vesta, primus tam tikr statym. 6. P e r j i m a s p r i e o p u s - tai perjimas, perskridimas, kitoks perbgimas pas prie. Perjimas prieo pus yra ir savanorika tarnyba prieo kariuomenje ar kitose represinse institucijose. 7. P r i e u laikoma valstyb, su kuria Lietuva yra karo padtyje arba su kuria vyksta ar gresia ginkluotas konfliktas, dl ko paskelbta karo padtis. 8. P a d j i m a s p r i e u i v e i k t i p r i e L i e t u v o s v a l s t y - b gali pasireikti vairiais ardomaisiais veiksmais. Tai bet kurie veiksmai tiek vykdant prieo uduot, tiek savo iniciatyva siekiant jam padti veikti prie Lietuvos valstyb. Kai pagalba prieui suteikiama padarant kit sunk, grieiau u idavyst baudiam nusikaltim, pavyzdiui, nuudym, teroro akt ir pan., veika kvalifikuojama kaip idavysts ir to kito nusikaltimo sutaptis. Kitus nusikaltimus, pavyzdiui, nipinjim, mogaus sualojim, turto sunaikinim apima BK 117 str. 9. Komentuojamas nusikaltimas laikomas baigtu nuo perjimo prieo pus momento, o padjimo prieui atveju - nuo veikos, kuria norima padti prieui, atlikimo momento, nepriklausomai nuo tokios veikos rezultato, padarini. Idavyst yra formali nusikaltimo sudtis, padariniai turi reikms tik bausms individualizavimui. Kontakto su prieu umezgimas, sipareigojimas, paadas veikti jo interesais, traktuotinas kaip rengimasis idavystei. 10. Idavyst padaroma tik t i e s i o g i n e t y i a . Asmuo suvokia, kad jis karo metu ar esant karo padiai pereina prieo pus arba padeda prieui veikti prie Lietuvos valstyb ir to nori. Kokiais motyvais vadovaudamasis ir koki asmenik tiksl siekdamas jis tai daro nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi. Tai gali bti padaryta tiek dl prieikumo savo valstybei, tiek dl kerto ar savanaudik paskat, (pvz., u atlyginim), tiek dl psichins prievartos ar antao poveikyje. 11. Idavysts s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, tik Lietuvos Respublikos pilietis nuo 16 met. Juo gali bti tiek karys, tiek civilis asmuo. Usienietis, taip pat ir nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, u perjim prieo pus ir u padjim prieui veikti prie Lietuvos valstyb karo ar karo padties metu atsako pagal BK 118 str. 12. Idavyst pagal BK 11 str. 6 dal priklauso labai sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 13. Idavyst baudiama laisvs atmimu nuo penkeri iki penkiolikos met.

118 straipsnis. Padjimas kitai valstybei veikti prie Lietuvos Respublik Tas, kas padjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prie Lietuvos Respublik - jos konstitucin santvark, suverenitet, teritorijos vientisum, gynybos ar ekonomikos gali, baudiamas laisvs atmimu iki septyneri met. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IX-1495. sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003. Nr. 38-1733) redakcija) Padjimas kitai valstybei veikti prie Lietuvos Respublik - nusikaltimas Lietuvos valstybingumui, kur asmuo padaro taikos metu arba ikilus karo (ginkluoto konflikto) grsmei, bet dar nepaskelbus karo padties. io nusikaltimo, kaip ir idavysts, o b j e k t a s yra Lietuvos Respublikos suverenitetas - jos nepriklausomyb, teritorijos vientisumas, konstitucin santvarka. S u v e r e n i t e t a s yra svarbiausias valstybs savarankikumo poymis ir priklauso Tautai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 str.). Niekas negali varyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausani suvereni gali. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi L i e t u v o s v a l s t y b s n e p r i k l a u s o m y b , t e r i t o r i j o s v i e n t i s u m i r k o n s t i t u c i n s a n t v a r k ( L i e t u v o s Respublikos Konstitucijos 3 str. 2 d.). G y n y b o s i r e k o n o m i k o s g a l i a yra valstybs suvereniteto garantai. P a d j i m a s k i t a i v a l s t y b e i a r j o s o r g a n i z a c i j a i v e i k t i p r i e L i e t u v o s R e s p u b l i k yra vairiausios veikos, kuriomis siekiama, norima palengvinti bet kuriai usienio valstybei ar jos organizacijai vykdyti valgybin ar kitoki ardomj veikl prie Lietuvos Respublikos nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark, gynybos ar ekonomikos gali. Kitos valstybs organizacija gali bti tiek valstybin, tiek nevalstybin. Daniausiai sutinkama padjimo kitai valstybei forma yra nipinjimas, kuris sudaro 85 BK 119 str. (specialioji norma). savarankik nusikaltim ir kvalifikuojamas pagal O b j e k t y v i a i padjimas yra siejamas su ryi su kitos valstybs ar organizacijos atstovais umezgimu. Tuo tikslu kaltininkas veikia arba pagal gaut uduot, arba savo iniciatyva ir nuoira. is nusikaltimas gali bti padaromas veikimu ir neveikimu. Padjimas kitai valstybei veikti prie Lietuvos Respublik gali bti ireiktas kito nusikaltimo padarymu. Tokiais atvejais kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltim sutaptis, iskyrus nipinjim ir kolaboravim (BK 119 ir 120 str.), kurie yra savarankikos padjimo formos. Padjimas gali bti ireiktas veikomis, nesudaraniomis kito nusikaltimo sudties. i veik ratas labai platus, taiau jas apjungia j paskirtis - padti veikti prie Lietuvos Respublik. Tai gali bti, pavyzdiui, tik sikrimas nurodytoje vietovje, sidarbinimas nurodytoje staigoje, agent verbavimas usienio specialioms tarnyboms, pagalba usienio agentams gyti dokumentus, sidarbinti, tokios veiklos finansavimas ir pan. Taigi padjimas gali bti tiek intelektualinis, tiek fizinis. Nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veik, kuria norima padti. Galimos stadijos, pavyzdiui, bandymas nustatyti ry su usienio valstybs agentu, padjimo plan sudarymas ir pan. sudaro rengimosi padaryti nusikaltim stadij. Komentuojamas nusikaltimas padaromas tik t i e s i o g i n e t y - i a. Kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais ar neveikimu padeda veikti prie Lietuvos Respublik ir nori taip elgtis. Motyvai, kuriais kaltininkas vadovavosi, gali bti vairs, jie veikos kvalifikavimui reikms neturi. Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo. Juo gali bti tiek Lietuvos Respublikos pilietis, tiek usienietis. is nusikaltimas pagal BK 11 str. 5 dal priklauso sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). Padjimas kitai valstybei veikti prie Lietuvos Respublik baudiamas laisvs atmimu iki septyneri met.

119 straipsnis. nipinjimas Tas, kas turdamas tiksl perduoti usienio valstybei, jos organizacijai pagrob, pirko ar kitaip rinko informacij, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybs paslaptis, arba i informacij perdav usienio valstybei, jos organizacijai ar j atstovui, baudiamas laisvs atmimu nuo dvej iki deimties met. 2. Tas, kas vykdydamas kitos valstybs ar jos organizacijos uduot pagrob, pirko ar kitaip rinko arba perdav informacij, kur i yra Lietuvos Respublikos valstybs paslaptis, arba kit usienio valstybs valgyb dominani informacij, baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki penkiolikos met. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IX-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d (Zin.. 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
1.
1. nipinjimas yra atskira BK 118 str. numatyto nusikaltimo - padjimo kitai valstybei veikti prie Lietuvos Respublik - forma. nipinjimo pavojingum apsprendia tai, kad labai svarbi informacija, kuri yra valstybs paslaptis, arba kita informacija, kuria domisi usienio valgyba, gali ieiti i valstybs inios ir bti panaudota prie jos interesus. nipinjimas sudaro slygas daryti kitus nusikaltimus valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, taigi sudaro pavoj Lietuvos valstybs saugumui. Tiesioginis io nusi kaltimo o b j e k t a s Lietuvos valstybs saugumas. 2. nipinjimo d a l y k a s - tam tikra informacija ir toki informacij teikiantys materials dalykai. nipinjimo dalyku gali bti dvejopo pobdio informacija: 1) informacija, esanti Lietuvos Respublikos valstybs paslaptimi; 2) informacija, nesanti valstybs paslaptimi, taiau ja domisi usienio valgyba. 3. V a l s t y b s p a s l a p t i s - politiniai, ekonominiai, kariniai, teistvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kuri praradimas ar at skleidimas gali paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, gynybin ar ekonomin gali, pakenkti Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai, politiniams Specialioji dalis, XVI skyrius straipsniai interesams, sukelti pavoj mogaus gyvybei bei sveikatai, jo konstitucinms teisms (Valstybs ir115-116 tarnybos paslapi statymo 2 str. 2 d. (Valstybs inios", 1999, Nr. 105-3019)). Valstybs paslaptimi gali bti pripainti duomenys, kuri sraas yra nustatytas Valstybs ir tarnybos paslapi statymo 5 str. is statymas taip pat nustato tvark, pagal kuri institucijos - valstybs paslapi subjektai sudaro detalius valstybs paslapt sudarani dokument, duomen, informacijos, kuri yra susijusi su j veikla, sraus ir suteikia atitinkamas slaptumo ymas. 4. O b j e k t y v i a i nipinjimas gali pasireikti atitinkamos informacijos pagrobimu, pirkimu, kitokiu rinkimu turint tiksl j perduoti kitai valstybei, taip pat tokios informacijos perdavimu usienio valstybei. 5. P a g r o b i m a s yra informacijos rinkimo ris. Pavyzdiui, pagrobiami dokumentai, briniai, vaizdo, garso raai, gaminiai, detals ir pan. Kai pagrobiamas dalykas turi ir materiali vert, veika sudaro nipinjimo ir nusikaltimo nuosavybei sutapt. Pagrobimas gali bti slaptas ir atviras, apgauls bdu, naudojantis pasitikjimu. 6. P i r k i m u laikoma informacija, gauta u materialin atlyginim, mainais. 7. K i t o k s r i n k i m a s yra bet kuriuo (aukiau neaptartu) bdu duomen ar dalyk teikiani informacij, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybs paslaptis, arba kitos, usienio valstybs valgybos usakytos informacijos gavimas. Rinkimo bdai gali bti labai vairs: pavyzdiui, informacijos gavimas stebint objektus, reikinius, juos fiksuojant, klausantis ar raant pokalbius ir pan. Informacija gali bti gaunama naudojant fizin ar psichin smurt arba antauojant. Tokiais atvejais veika gali sudaryti nipinjimo ir nusikaltimo mogaus gyvybei ar sveikatai sutapt. 8. Informacijos p e r d a v i m a s usienio valstybei, jos organizacijai ar j atstovui - neteistas atitinkam duomen praneimas odiu, ratu, internetu, pateikiant susipainti ir pan., taip pat tam tikr dalyk, daikt perdavimas, persiuntimas, parodymas. 9. nipinjimo adresatas ar usakovas gali bti bet kuri usienio valstyb ar jos organizacija ar j atstovas, esantis tiek usi enyje, tiek Lietuvoje. 10. nipinjimas, numatytas BK 119 str. 1 dalyje, laikomas baigtu nusikaltimu, kai asmuo savo iniciatyva, o ne vykdydamas usienio subjekto uduot, pradeda rinkti tam tikr informacij turdamas tiksl j perduoti tam tikram adresatui ir bent dal jos gyja. Jeigu asmuo toki informacij turi legaliai, nipinjimas laikomas baigtu t informacij ar bent jos dal savo iniciatyva perdavus adresatui nepriklausomai, ar adresatas susipaino su jos turiniu ar ne, perdav j usien ar neperdav. Nepavyks bandymas rinkti tam tikr informacij mintam tikslui laikomas pasiksinimu nipinti. 11. nipinjimas yra sunkesnis nusikaltimas ir kvalifikuojamas pagal BK 119 str. 2 dal, kai informacija, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybs paslaptis, pagrobiama, perkama ar kitaip renkama arba perduodama ne savo iniciatyva ir nuoira, o vykdant kitos valstybs ar jos organizacijos uduot. Kvalifikuotu nipinjimu pripastamas ir kitokios informacijos, nesanios Lietuvos Respublikos valstybs paslaptimi, pagrobimas, pirkimas ar kitoks rinkimas, jeigu tai daroma vykdant kitos valstybs ar jos organizacijos uduot, kuri domina usienio valstybs valgyb. 12. I n f o r m a c i j a , d o m i n a n t i u s i e n i o v a l s t y b s v a l g y b , nesanti valstybs paslaptimi, gali bti tarnybos, komercin, profesin paslaptis arba visikai neslaptinta informacija ar dalykai. Tai gali bti tam tikros vietovs grunto mginys, transporto mazgo nuotrauka ar schema, publikacijos laikraiuose tam tikra tematika ir pan. Tokie duomenys usienio valstybs valgybai gali bti reikalingi rengiant ardomosios veiklos strateginius planus, analitiniam darbui. 13. Informacija, dominanti usienio valstybs valgyb, reikia, kad btent toki informacij usak usienio valgybos atstovas ar jo galiotas asmuo. 14. nipinjimas padaromas t i e s i o g i n e t y i a . Kaltininkas suvokia, kad atlieka veiksmus, nurodytus straipsnio dispozicijoje, t. y. pagrobia, perka ar kitaip renka turdamas tiksl perduoti arba perduoda atitinkamo pobdio informacij atitinkamam adresatui ir nori tai padaryti. Veikos motyvai gali bti vairs: savanaudikumas - kai nipinjama u atlyginim, kertas, neapykanta - dl to siekiama pakenkti Lietuvos valstybei arba baim, kai tai daroma dl psichins prievartos, antao. 15. nipinjimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo. Juo gali bti tiek Lietuvos Respublikos pilietis, tiek usienietis, tiek usienio valstybs ar jos organizacijos agentas, tiek asmuo, veikiantis savo iniciatyva (BK 119 str. 1 d. atveju). Tais atvejais, kai Lietuvos pilietis nipinja karo metu ar po karo padties paskelbimo, jo veika kvalifikuojama kaip idavyst (BK 117 str.). 16. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatytas nipinjimas pagal BK 11 str. 5 dal priklauso sunki, 2 dalyje - pagal BK 11 str. 6 dal labai sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 17. nipinjimas baudiamas laisvs atmimu nuo dvej iki deimties met, o vykdant kitos valstybs ar jos organizacijos uduot - laisvs atmimu nuo trej iki penkiolikos met.
86

120 straipsnis. Kolaboravimas Lietuvos Respublikos pilietis, okupacijos ar aneksijos slygomis padjs neteistos valdios struktroms tvirtinti okupacij ar aneksij, slopinti Lietuvos gyventoj pasiprieinim arba kitaip talkins neteistai valdiai veikti prie Lietuvos Respublik, baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met.
1 . K o l a b o r a v i m a s ( l o t . kollaboro - bendradarbiauju) yra veikos, i esms tapaios idavystei (BK 117 str.) ir padjimu kitai valstybei veikti prie Lietuvos Respublik (BK 118 str.), jeigu tai daroma okupacijos ar aneksijos slygomis. 2 . O k u p a c i j a ( l o t . occupatio - umimas) yra laikinas Lietuvos valstybs teritorijos ar jos dalies umimas kitos valstybs pajgomis ir faktikas jos valdymas. Teritorija yra okupuota, jei ji i tikrj yra prieo ginkluotj pajg valdioje. Okupacijos bdas - naudojama karin jga ar ne - okupacijos reimui reikms neturi. 3 . A n e k s i j a ( l o t . annexio - prijungimas) yra Lietuvos Respublikos teritorijos ar jos dalies prijungimas prie kitos valstybs. 4 . Kolaboravimo pavojingum apsprendia tai, kad bendradarbiaujant su Lietuv okupavusios ar aneksavusios valstybs valdios institucijomis padedama tvirtinti neteist valdi, t. y. veikiama prie Lietuvos valstyb, jos suverenitet. Tai yra io nusikaltimo o b j e k t a s . 5. O b j e k t y v i a i kolaboravimas yra veika, panai idavyst ir padjim kitai valstybei veikti prie Lietuvos Respublik, nes asmuo padeda veikloje, kuri yra prieika Lietuvos valstybs interesams, taiau tai daro okupacijos ar aneksijos slygomis. 6 . P a d j i m a s n e t e i s t o s v a l d i o s s t r u k t r o m s t v i r t i n t i o k u p a c i j a r a n e k s i j yra, pavyzdiui, dalyvavimas marionetinje vyriausybje; p a d j i m a s s l o p i n t i L i e t u v o s p a s i p r i e i n i m - tarnavimas okupacins valdios represinse institucijose,

patriot skundimas; k i t o k s t a l k i n i m a s n e t e i s t a i v a l d i a i v e i k t i p r i e L i e t u v o s R e s p u b l i k - pavyzdiui, okupant ideologijos skleidimas.

Specialioji dalis, XVI skyrius

115-116 straipsniai

87

7. Kolaboravimas yra privilegijuota idavysts (BK 117 str.) ir padjimo kitai valstybei veikti prie Lietuvos Respublik (BK 118 str.) sudtis. Kitaip nei idavysts ir padjimo atveju, kolaboravimo atveju prieikos Lietuvai valstybs veikloje Lietuvos pilietis dalyvauja jau okupavus ar aneksavus Lietuv ar jos dal ir kolaborantas, esantis okupuotoje teritorijoje, padeda tvirtinti okupacij. Todl btinas, apsprendiantis veikos kvalifikavim poymis yra tai, kad prieui padedama okupacijos ar aneksijos slygomis. Kolaboravimo, kaip ir idavysts sudtis yra formalioji, nereikalaujanti reali aling padarini. 8. Kolaboravimas, pasireiks genocidu, karo nusikaltim padarymu, nuudymu, kankinimu ir pan., kvalifikuojamas kaip atitinkamas sunkesnis nusikaltimas. 9. Kolaboruojama t i e s i o g i n e t y i a , suvokiant, kad taip talkinama neteistai valdiai veikti prie Lietuvos Respublik ir to norint. Kokiais motyvais vadovaudamasis ir koki asmenini tiksl siekdamas kolaborantas tai daro, reikms nusikaltimo kvalifikavimui neturi. tai (savo iniciatyva veik, ar buvo veriamas tai daryti) atsivelgiama skiriant bausm. 10. Kolaboravimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, tik Lietuvos Respublikos pilietis, sulauks 16 met amiaus asmuo. Lietuvos gyventojas, neturintis Lietuvos Respublikos pilietybs, pagal BK 120 str. neatsako. 11. Lietuvos Respublikos pilieiai, kolaborav sovietins okupacijos ir aneksijos metais, pagal BK 120 str. negali bti traukiami baudiamojon atsakomybn, nes tokia norma BK buvo papildytas 1998 metais ir ji neturi grtamosios galios. Jeigu kolaboranto veikoje yra nusikaltim monikumui ar karo nusikaltim poymi, jis trauktinas atsakomybn u tuos nusikaltimus, nes ie straipsniai turi grtamj gali ir iems nusikaltimams netaikomi senaties terminai (apie tai plaiau r. BK 3 ir 95 str. komentarus). 12. Kolaboravimas pagal BK 11 str. 4 dal priklauso apysunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. B K 11 str. komentar). 13. Kolaboravimas baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met. 121 straipsnis. Antikonstitucini grupi ar organizacij krimas ir veikla
Specialioji dalis, skyrius 133-134 straipsniai Tas, kas kr organizacijas arXVII ginkluotas grupes, turinias tiksl neteistu bdu pakeisti Lietuvos valstybs konstitucin santvark, ksintis jos nepriklausomyb, paeisti teritorijos vientisum, arba dalyvavo toki organizacij ar grupi veikloje, baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki deimties met.

1. Komentuojamu nusikaltimu ksinamasi Lietuvos Respublikos suverenitet - valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark. O b j e k t a s - valstybs suverenitetas. 2. Objektyviai nusikaltimas gali bti padaromas iomis veikomis: a) organizacijos, kurios tikslas yra neteistu bdu pakeisti Lietuvos valstybs konstitucin santvark, ksintis jos nepriklausomyb, paeisti teritorijos vientisum, krimu; b) ginkluotos grups tais paiais tikslais krimu; c) dalyvavimu tokios organizacijos ar grups veikloje. 3. A n t i k o n s t i t u c i n o r g a n i z a c i j a yra trij ar daugiau asmen susivienijimas, kurio narius sieja pastovs tarpusavio ryiai, vaidmen ar uduoi pasiskirstymas ir kurio tikslas - paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, t. y. daryti vairius nusikaltimus siekiant neteistu bdu pakeisti Lietuvos valstybs konstitucin santvark, ksintis jos nepriklausomyb arba paeisti teritorijos vientisum. 4. G i n k l u o t a g r u p yra trij ar daugiau asmen grup, turinti bent vien aunamj ginkl, sprogmen ar neaunamj ginkl, kurios narius sieja pastovs tarpusavio ryiai ir kurios tikslas - rengti ir daryti tokius pat nusikaltimus kaip ir antikonstitucins organizacijos. 5. O r g a n i z a c i j o s a r g i n k l u o t o s g r u p s k r i m a s - organizatoriaus ar organizatori veiksmai, kuriais norima ir siekiama suburti, sutelkti antikonstitucin organizacij ar ginkluot grup, kurios tikslas bt sudaryti slygas ksintis Lietuvos Respublikos suverenitet. Krimas gali pasireikti susitarimu burti toki organizacij ar grup, nari jai verbavimu, kurstymu, lenkimu, vertimu dalyvauti joje, organizacijos ar grups veiklos plan sudarymu, darytin nusikaltim rengimu, organizacijos veiklos materialins bazs, finansavimo parpi- nimu ir pan. Nusikaltimas laikomas baigtu organizatoriui pradjus kurti toki organizacij, burti grup. 6. PagalBK 121 str.atsakoir asmenys, d a l y v a v t o k i o s o r g a n i z a c i j o s a r g r u p s v e i k i o j e - inoj antikonstitucinius organizacijos ar grups tikslus, inoj ar bent numan jos veiksm planus ir bet kuria forma dalyvav tuos planus ar bent dal j realizuojant. 7. Komentuojamas nusikaltimas padaromas t i e s i o g i n e t y i a , t. y. suvokiant, kokio pobdio organizacija ar grup kuriama, kokioje organizacijoje ar grupje dalyvaujama, numatant, kad tokia veika ksinamasi Lietuvos Respublikos suverenitet. 8. Antikonstitucins organizacijos ar ginkluotos grups padaryti atskiri nusikaltimai valstybei, mogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei ir kiti inkriminuojami tiems organizacijos nariams, kurie dalyvavo juos rengiant ar vykdant. 9. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo, nepriklausomai nuo jo pilietybs. 10. Antikonstitucins organizacijos ar ginkluotos grups krimas siekiant vykdyti valstybs perversm kvalifikuojamas pagal BK 1 14 str. 11. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 5 dal priklauso sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 12. Antikonstitucini grupi ar organizacij krimas ir veikla baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki deimties met.

122 straipsnis. Viei raginimai smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet Tas, kas vieai ragino smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet - pakeisti jos konstitucin santvark, nuversti teist valdi, ksintis jos nepriklausomyb arba paeisti teritorijos vientisum, iems tikslams kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus iame skyriuje numatytus nusikaltimus, kuriais ksinamasi Lietuvos valstyb, baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met.
1. Komentuojamu nusikaltimu ksinamasi Lietuvos Respublikos suverenitet - valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark. Tai yra io nusikaltimo o b j e k t a s . 2. O b j e k t y v i a i nusikaltimas gali bti padaromas iomis veikomis: a) vieais raginimais smurtu pakeisti Lietuvos Respublikos konstitucin santvark; b) vieais raginimais smurtu nuversti teist valdi; c) vieais raginimais smurtu ksintis Lietuvos Respublikos nepriklausomyb; d) vieais raginimais smurtu paeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisum; e) vieais raginimais kurti ginkluotas grupes sumintais tikslais; f) vieais raginimais daryti nusikaltimus, kuriais ksinamasi Lietuvos valstyb. 3. R a g i n i m a s suprantamas kaip apskritai moni ar specifini j grupi skatinimas, lenkimas, kurstymas atitinkamai veikti. Tokie ra ginimai gali 88 bti adresuoti usienio valstybei ar valstybms, j organizacijoms ar pilieiams, Lietuvos gyventojams ar j daliai, pavyzdiui, pagal tautyb, profesij, socialin padt ir pan. 4. V i e u m a s reikia, kad raginimai skirti neapibrtam ar konkreiam asmen ratui. Tai gali bti daroma odiu - kalbant mitinge, susirinkime, per radij, televizij arba ratu - platinamuose atsiaukimuose, rezoliucijose, spaudoje arba platinant tam tikro turinio garso, vaizdo raus, skaitant internet, literatr, kitus krinius. Privatus, nevieas konkretaus asmens ar asmen raginimas, lenkimas, kurstymas smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet- padaryti veikas, nurodytas BK 122 str. dispozicijoje, nesudaro komentuojamo nusikaltimo sudties. Tokie raginimai traktuotini kaip kurstymas daryti konkret nusikaltim. 5. Komentuojamas nusikaltimas laikomas baigtu vieai paskelbus, paskleidus, pateikus tokius raginimus nepriklausomai nuo padarini. Veikai kvalifikuoti reikms neturi kiek moni buvo raginta ir kok poveik tie raginimai jiems padar. 6. Aptariamo turinio ir paskirties atsiaukim, pasisakym, rezoliucij, spaudini, ra krimas, gaminimas ar laikymas turint tiksljuos platinti, skelbti, t. y. turint tiksl vieai raginti smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, yra rengimasis padaryti nusikaltim. Paymtina, kad vadovaujantis BK 21 str. 1 dalimi rengimasis padaryti BK 122 str. numatyt nusikaltim neutraukia baudiamosios atsakomybs (apie tai plaiau r. BK 21 str. komentar). Kita vertus, btinas atidus vertinimas, ar asmuo neatliko toki veiksm, kurie sudaro baigt nusikaltim arba pasiksinim (pvz., atitinkamo turinio raytini atsiaukim isiuntimas adresatams laikytinas pasiksinimu vieai raginti smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, net jei ie atsiaukimai nepasiek adresat arba nebuvo (negaljo bti) perskaityti. 7. Nusikaltimas padaromas t i e s i o g i n e t y i a , t. y. kaltininkas suvokia, kad vieai ragina smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, daryti atitinkamus nusikaltimus ir nori taip veikti. Nusikaltimo motyvai ir asmeniniai kaltininko tikslai gali bti vairs, neturintys takos veikos kvalifikavimui, juos atsivelgiama tik individualizuojant bausm.

8. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo. Juo gali bti tiek Lietuvos Respublikos pilietis, tiek usienietis. Jeigu veiksmus, nurodytus komentuojamoje normoje, padaro Lietuvos Respublikos pilietis siekdamas padti kit ai valstybei veikti prie Lietuvos valstyb, jo veika kvalifikuotina kaip idavyst (BK 117 str.) arba padjimas kitai valstybei veikti prie Lietuvos Respublik (BK 118 str.). 9. Komentuojamas straipsnis pagal BK 11 str. 4 dal priklauso apysunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 10. Viei raginimai smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet baudiami laisvs atmimu iki penkeri met.

123 straipsnis. Piktnaudiavimas oficialiais galiojimais Tas, kas bdamas galiotas atstovauti Lietuvos Respublikai palaikant santykius su kita valstybe ar kitos valstybs organizacija ar tarptautinje vieojoje organizacijoje virijo galiojimus arba smoningai neatliko pareig, arba netinkamai jas atliko ir dl to padar Li etuvos Respublikos interesams prietaraujani veik, dl kurios padaryta ar galjo bti padaryta didels alos, baudiamas laisvs atmimu iki atuoneri met.
1. Komentuojamas straipsnis yra specialioji nusikaltimo valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams - piktnaudiavimo (apie tai plaiau r. BK 228 str. komentar) atvilgiu norma. 2. Asmens, galioto atstovauti Lietuvos valstybei santykiuose su kita valstybe, kitos valstybs organizacija ar tarptautinje vieojoje organizacijoje, piktnaudiavimas tais galiojimais daro pavoj Lietuvos valstybs interesams. io nusikaltimo o b j e k t a s yra valstybs saugumas ir autoritetas, prestias. 3. K i t a v a l s t y b - bet kuri valstyb, su kuria Lietuvos Respublika palaiko santykius. K i t o s v a l s t y b s o r g a n i z a c i j a - tiek Specialioji dalis, XVII skyrius 133-134 straipsniai valstybin institucija, tiek visuomenin, privati organizacija, pavyzdiui, firma, vykdanti Lietuvos valstybs usakym ar privatizuojanti Lietuvos mon, ir pan. T a r p t a u t i n v i e o j i o r g a n i z a c i j a - Jungtins Tautos, Europos Taryba, Europos Sjunga, Pasaulio bankas ir pan. 4. O b j e k t y v i a i piktnaudiavimas oficialiais galiojimais gali pasireikti: a) g a l i o j i m v i r i j i m u , t. y. veiksm, kuriuos atlikti asmuo nebuvo galiotas, atlikimu; b) s m o n i n g u p a r e i g n e a t l i k i m u - neatlikimu t veiksm, kuriuos buvo galiotas atlikti; c ) s m o n i n g u n e t i n k a m u p a r e i g a 11 i k i m u. Visiems trims atvejams bdinga tai, kad padaryta veika p r i e t a r a u j a L i e t u v o s R e s p u b l i k o s i n t e r e s a m s . Be to, btinas io nusikaltimo objektyvus poymis yra didel ala arba reali tokios alos kilimo grsm. D i d e l a l a , kaip piktnaudiavimo oficialiais galiojimais realus ar galimas padarinys, yra vertinamasis poymis. ala gali bti materiali ar negautos naudos pavidalo, politin, valstybs vaizdio ir pan. Nusikaltimas laikomas baigtu pareignui virijus galiojimus, smoningai neatlikus pareig arba smoningai netinkamai atlikus savo pareigas, jeigu dl to Lietuvos valstyb patyr didel al arba kilo reali tokios alos grsm. 5. Piktnaudiavimas oficialiais galiojimais gali bti labai vairus, pavyzdiui, nepriimtinos, alingos Lietuvos inter esams sutarties pasiraymas arba priimtinos, naudingos nepasiraymas, neteising duomen derybose pateikimas ir 1.1. Piktnaudiavimas oficialiais galiojimais gali pasireikti ir kito nusikaltimo padarymu: valstybs paslapties atskleidimu, valstybs paslapties praradimu, kyio primimu, papirkimu, sukiavimu ir pan. Jeigu piktnaudiaujant oficialiais galiojimais kartu padaromas ir kitas sunkesnis u piktnaudiavim oficialiais galiojimais nusikaltimas, kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 123 str. ir BK straipsn, numatant atsakomyb u kito sunkesnio nusikaltimo padarym. 6. Piktnaudiavimas oficialiais galiojimais yra t y i n i s nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, jog piktnaudiauja savo galiojimais, atlieka veiksmus ar neatlieka pareig, kad tai prietarauja Lietuvos valstybs interesams ir gali padaryti jai didels alos. Tais atvejais, kai kaltininkas nori tokios alos, veika gali bti laikoma sunkesniu nusikaltimu - padjimu kitai valstybei veikti prie Lietuvos Respublik (BK 118 str.) arba idavyste (BK 117 str.). 7. io nusikaltimo s u b j e k t a s yra specialusis-tai pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus asmuo, oficialiai galiotas atstovauti Lietuvos Respublikai palaikant santykius su kita valstybe, kitos valstybs organizacija ar tarptautinje vieojoje organizacijoje. galioti atstovauti Lietuvai su kitomis valstybmis ir j organizacijomis yra Lietuvos Respublikos Prezidentas, ambasadoriai, kiti diplomatai, Ministras Pirmininkas, kiti pareignai pagal pareigas arba specialiu galiojimu. 8. Piktnaudiavimas oficialiais galiojimais pagal BK 11 str. 5 dal priklauso sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. B K 11 str. komentar). 9. Piktnaudiavimas oficialiais galiojimais baudiamas laisvs atmimu iki atuoneri met.

1231 straipsnis. Tarptautini sankcij paeidimas Tas, kas paeid Lietuvos Respublikoje gyvendinamas tarptautines sankcijas ir dl to padar didels alos Lietuvos Respublik os interesams, baudiamas teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimu arba laisvs atmimu iki penkeri met. 2. U iame straipsnyje numatyt veik atsako ir juridinis asmuo. (Lietuvos Respublikos 2004 m. balandio 27 d. statymo Nr. 1X-2169, sigal. nuo Lietuvos Respublikos stojimo Europos Sjung dienos (in., 2004, Nr. 72-2492) redakcija)
1.

1. Nekarini tarptautini sankcij, kurias nustato Jungtins Tautos ir kitos tarptautins organizacijos bei Europos Sjunga, gyvendinim Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos ekonomini ir kit tarptautini sankcij gyvendinimo statymas (Valstybs inios", 2004, Nr. 68-2369). Tiesiogiai tarptautini sankcij gyvendinim Lietuvoje nustato ir keiia Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutari mai, kuriais nustatoma, kokios tarptautins sankcijos gyvendinamos, j gyvendinimo trukm, slygos, galimos iimtys ir subjektai, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos. Taiau Europos Sjungos reglamentai dl tarptautini sankcij ir j gyvendinimo iimi priimti remiantis Europos Bendrijos steigimo sutartimi, yra tiesiogiai taikomi Lietuvos Respublikoje nuo j sigaliojimo. 2. T a r p t a u t i n s s a n k c i j o s - Jungtini Taut, kit tarptautini organizacij sprendim ir Europos Sjungos bei Lietuvos Respublikos teiss akt nustatyt apribojim ir pareigojim visuma. Tarptautins sankcijos gali bti ekonomins, finansins, politins, susisiekimo, visuomenins, taip pat kitokius apribojimus ir pareigojimus nustatanios sankcijos. 3. L i e t u v o s R e s p u b l i k o s i n t e r e s a i yra io nusikaltimo o b j e k t a s . Paeidiant tarptautines sankcijas ksinamasi Lietuvos valstybs interesus plaiausia prasme. Tai gali bti taikaus sambvio, nacionalinio saugumo, tarptautini santyki ir ekonominio stabilumo, Lietuvos valstybs patikimumo ir autoriteto tarptautinje bendrijoje interesai. 4. O b j e k t y v i a i komentuojamas nusikaltimas gali pasireikti tarptautini ekonomini, finansini, politini, susisiekimo, visuomenini sankcij taip pat kitokius apribojimus ir pareigojimus nustatani tarptautini sankcij paeidimu, t. y. j nevykdymu arba nepakankamu vykdymu. 5. E k o n o m i n i s a n k c i j p a e i d i m a i-civilins, dvigubos paskirties89 preki karins rangos, paslaug ir technologij importo, eksporto, reeksporto ir tranzito, skaitant tarpininkavim, apribojim nesilaikymas; prekybos su subjektais, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos, apribojim nepaisymas; Lietuvos Respublikos fizini ir juridini asmen ekonomins veiklos valstybje ar teritorijoje, dl kurios gyvendinamos tarptautins sankcijos, apribojim paeidimas; subjekt, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos, ekonomins veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojim nepaisymas. Eksportu laikomas preki iveimas arba isiuntimas i Europos Bendrijos muit teritorijos, programins rangos bei technologij perdavimas faksu, telefonu ar kitu bdu ir (ar) kitomis elektroninmis priemonmis paskirties viet u Europos Bendrijos muit teritorijos rib; paslaug teikimas u Europos Bendrijos muit teritorijos rib. odinis technologijos perdavimas telefonu iai svokai priklauso tais atvejais, kai i technologija yra aprayta dokumente, i kurio esmin technologijos apraymo dalis yra perskaitoma ar apibdinama telefonu. Importas - preki veimas arba atsiuntimas Europos Bendrijos muit teritorij, programins rangos bei technologij perdavimas faksu, telefonu ar kitu bdu ir (ar) kitomis elektroninmis priemonmis i u Europos Bendrijos muit teritorijos rib; paslaug gavimas i u Europos Bendrijos muit teritorijos rib. 6. F i n a n s i n i s a n k c i j p a e i d i m a i - t a i subjekt, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos, teisi valdyti, naudoti ir disponuoti pinigais, vertybiniais popieriais, daiktais, kitu turtu ir turtinmis teismis, apribojim nepaisymas; mokjim apribojim subjektams, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos, nepaisymas; kit finansins veiklos apribojim paeidimas. 7. P o l i t i n i s a n k c i j p a e i d i m a i - t a i oficiali viz apribojimo paeidimas; kelioni valstyb ar teritorij, dl kurios gyvendinamos tarptautins sankcijos, ar per i valstyb arba teritorij apribojim paeidimas; apribojim atvykti ar keliauti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorij asmenims, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos, paeidimas; diplomatini santyki apribojim ir kit politinio ir diplomatinio poveikio priemoni nepaisymas. 8. S u s i s i e k i m o s a n k c i j p a e i d i m a i - t r a n s p o r t o (geleinkeli, keli, vandens oro), pato, elektronini ryi ir (ar) kitoki ryi ir susisiekimo su subjektais, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos, apribojim paeidimas.

9. V i s u o m e n i n i s a n k c i j p a e i d i m a i-kultrini mokslo, vietimo, sporto ir kitoki visuomenini ryi su subj ektais, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos, apribojim paeidimas. 10. D i d e l a l a L i e t u v o s i n t e r e s a m s yra btinas io nusikaltimo objektyvusis poymis. Lietuvos Respublikos gyvendinam tarptautini sankcij paeidimas yra nusikaltimas tik tuo atveju, jeigu dl to paeidimo buvo padaryta alos Lietuvos valstybs interesams ir padaryta ala yra didel. Labiausiai tiktina tokiais atvejais ala yra politin - tarptautini santyki, valstybs vaizdio pablogjimas, valstybs institucij veiklos sutrikdymas, taip pat materialin, skaitant negaut naud. Didel ala i esms yra vertinamasis poymis, konstatuojamas kiekvienu atveju atsivelgiant padarini, kuriuos sukl konkretus tarptautini sankcij paeidimas, visum. 11. Komentuojamas nusikaltimas padaromas t i e s i o g i n e a r n e t i e s i o g i n e t y i a . Kaltininkas suvokia, kad jis paeidia tarptautines sankcijas ir nori, kad Lietuvos Respublikos interesams bt padaryta didel ala (tiesiogin tyia), ar nors ir nenori, kad tokia ala bt padaryta, bet smoningai leidia jai atsirasti (netiesiogin tyia). Tais atvejais, kai tarptautini sankcij paeidimu buvo siekiama padti kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prie Lietuvos Respublik, veika kvalifikuotina kaip padjimas kitai valstybei veikti prie Lietuvos Respublik (BK 118 str.), o tokia Lietuvos pilieio veika karo metu ar po karo padties paskelbimo - kaip idavyst (BK 117 str.). 12. Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaiau r. B K 20 str. komentar). 13. Tarptautini sankcij paeidimas pagal BK 11 str. 4 dal priklauso apysunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 14. Tarptautini sankcij paeidimas baudiamas teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimu arba laisvs atmimu iki penkeri met. 124 straipsnis. Neteistas disponavimas informacija, kuri yra valstybs paslaptis

Tas, kas neteistai gijo ar perleido informacij, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybs paslaptis, arba neteistai laik materialius objektus, kuri turinys ar informacija apie juos yra Lietuvos Respublikos valstybs paslaptis, jeigu nebuvo nipinjimo poymi, baudiamas bauda Specialioji dalis, XVII skyrius 133-134 straipsniai arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met.
1. iuo nusikaltimu ksinamasi Lietuvos valstybs saugum ir tai yra io nusikaltimo o b j e k t a s. Jei asmuo, neturintis teiss (leidimo) dirbti ar susipainti su valstybs paslaptimi, disponuoja tokia paslaptimi, atsiranda realus pavojus, kad j gali suinoti dar platesnis asmen ratas, taip pat usienio valgyba. 2. io nusikaltimo d a l y k a s yra informacija, pripainta Lietuvos Respublikos valstybs paslaptimi bei materials daiktai, kuri turinys arba informacija apie juos yra valstybs paslaptis. 3. L i e t u v o s R e s p u b l i k o s v a l s t y b s p a s l a p t i s - z r BK 119 str. komentar. 4. O b j e k t y v i a i is nusikaltimas gali bti padaromas neteistai gyjant, perleidiant, laikant informacij, ja disponuojant. 5. N e t e i s t a s i n f o r m a c i j o s g i j imas-tamtikroobjek- to fotografavimas, pokalbio pasiklausymas, raymas, informacijos ar objekto pirkimas, gijimas apgauls bdu, primimas kaip dovanos arba pagrobimas, pavyzdiui, atitinkamo dokumento, kompiuterinio rao vagyst ir pan., jeigu tai daroma neturint tikslo j perduoti usienio valstybei, ar jos organizacijai, t. y. nesant io nipinjimo poymio. 6. N e t e i s t a s i n f o r m a c i j o s p e r l e i d i m a s - i n f o r m a c i jos ar objekto pardavimas, perdavimas, praneimas asmeniui, neturiniam teiss ja disponuoti, paskelbimas, t. y. pavieinimas bet kuria forma. 7. N e t e i s t a s l a i k y m a s - objekto ar objekt, kuri turinys ar informacija apie juos yra valstybs paslaptis, turjimas savo inioje. 8. D i s p o n a v i m a s y r a n e t e i s t a s visais atvejais, kai asmuo neturi legalaus, nustatyta tvarka iduoto jam leidimo dirbti ar susipainti su ta valstybs paslaptimi, kuria jis disponuoja, o laikymo atveju objektas jam nra patiktas saugoti. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo tokios informacijos objekto gijimo ar perleidimo momento. 9. Komentuojamas nusikaltimas padaromas t i e s i o g i n e t y i a - neteistai disponuojama valstybs paslaptimi inant, kad tai yra valstybs paslaptis, taiau n e s a n t n i p i n j i m o p o y m i , t . y . neturint tikslo neteistai gyjam, laikom ar perleidiam informacij perduoti usienio valstybei, jos organizacijai ar j atstovui. 10. Neteisto disponavimo valstybs paslaptimi s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus asmuo, neturintis leidimo dirbti ar susipainti su disponuojama informacija, kuri yra valstybs paslaptis ir kuri jam nebuvo patikta dl jo tarnybos ar darbo. 11. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 3 dal priklauso nesunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 12. Neteistas disponavimas valstybs paslaptimi baudiamas bauda arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met.

125 straipsnis. Valstybs paslapties atskleidimas Tas, kas atskleid informacij, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybs paslaptis, jeigu jam ta informacija buvo patikta arba jis j suinojo dl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas viesias funkcijas, bet nebuvo nipinjimo poymi, baudiamas teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimu arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba laisvs atmimu iki trej met. 2. io straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikaltimas ir tais atvejais, kai ji padaryta dl neatsargumo.
1.

1. Jei valstybs paslaptis atskleidiama asmeniui, kuris negaliotas jos inoti, atsiranda galimyb j suinoti usienio valgybai, todl gali bti padaroma alos valstybs interesams, t. y. valstybs saugumui. Valstybs saugumas yra io nusikaltimo pagrindinis o b j e k t a s . 2. Valstybs paslapties atskleidimo d a l y k a s yra informacija, taip pat materials objektai, kuri turinys ar informacija apie juos yra L i e t u v o s v a l s t y b s p a s l a p t i s (apie tai plaiau r. BK 119 str. komentar). 3. O b j e k t y v i a i informacijos skleidimas gali pasireikti jos perdavimu odiu, ratu, atitinkam materiali objekt demonstravimu ar perdavimu kitam asmeniui ar asmenims, kurie neturi teiss su ia valstybs paslaptimi susipainti, j inoti.

90

4. Valstybs paslaptis laikoma a t s k l e i s t a , jei j suino bent vienas paalinis asmuo. Paaliniais laikomi visi asmenys, neturintys leidimo dirbti arba susipainti su ta paslaptimi, t. y. kuriems tie dalykai nra patikti, taip pat subjekto bendradarbiai, eimos nariai. 5. Paslaptis atskleidiama veikimu, kai atitinkama informacija paaliniam asmeniui perduodama odiu, ratu, paskelbiama arba parodant, perduodant dokumentus, daiktus ar kitus dalykus, kuri turinys ar informacija apie juos yra valstybs paslaptis. 6. Paslaptis gali bti atskleidiama ir neveikimu, t. y. kai subjektas nesilaiko valstybs paslapties ar dalyk, esani valstybs paslaptimi, saugojimo, naudojimo, laikymo, darbo su tokiais dalykais bendrj slyg ar speciali taisykli (pvz., neurakina seifo su tokiais dalykais, palieka dokumentus be prieiros) ir dl to paslapt suino paalinis. 7. Valstybs paslapties atskleidimo sudtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu, kai valstybs paslapt dl asmens, kuriam ji patikta, kalts suino bent vienas paalinis asmuo. 8. Valstybs paslaptis gali bti atskleista t i e k t y i a , t i e k d l n e a t s a r g u m o . Tyia gali bti tiesiogin ir netiesiogin. Taiau jeigu kaltininkas, tyia atskleisdamas valstybs paslapt paaliniam asmeniui suvok, kad dl toji taps inoma usienio valstybei ar jos organizacijai, veika sudaro nipinjimo sudt. 9. Neatsargaus valstybs paslapties atskleidimo atveju kaltininkas tyia ar dl neatsargumo paeidia paslapi saugojimo slygas ar tai sykles ir darydamas paeidim arba nenumat, kad dl to paslapt suinos paalinis, nors privaljo ir galjo tai numatyti (pvz., umiro urakinti seif ir pan.), arba toki galimyb numat (pvz., aptarinjo slaptus reikalus telefonu ir pan.), bet tikjosi, kad iuo atveju tai nevyks. 10- Jei paalinis asmuo suino valstybs paslapt, nors u j atsakingas asmuo nepaeid paslapties ar slapt dalyk saugojimo slyg ir taisykli, arba kai paslapt paalinis asmuo suino ne dl t slyg ir taisykli paeidimo, komentuojamo nusikaltimo nra. 11. Valstybs paslapties atskleidimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo, kuriam ta informacija (arba dalykai) buvo patikti, jis j suinojo, turjo legaliai, t. y. turjo leidim dirbti ar susipainti su ja. statyme nurodyta alternatyv a a r b a j i s j s u i n o j o d l s a v o t a r n y b o s , d a r b o a r a t l i k d a m a s v i e s i a s f u n k c i j a s " reikia, kad subjektu gali bti ir asmuo, kuris neturdamas leidimo nei Specialioji dalis, XVII skyrius 129 straipsnis dirbti, nei susipainti

su valstybs paslaptimi, j suinojo arba gavo todl, kad tarnauja tam tikroje staigoje ar dirba tam tikr darb. Pavyzdiui, laikraio kores pondentui kakas teik kaset su rau, sudaraniu valstybs paslapt, o is, inodamas, kad tai valstybs paslaptis, tos kasets turin paskelbia spaudoje arba internete. Be to, asmuo valstybs paslapt gali suinoti tiek neteistai veikdamas, tiek atsitiktinai (pvz., kurjeris i smalsumo susipasta su jam patikto paketo turiniu, darbuotojas nugirsta konfidencial pokalb ir pan.). Asmeniui, neturiniam leidimo dirbti ar susipainti su valstybs paslaptimi, valstybs paslapties atskleidimas gali bti inkriminuojamas su slyga, jog jis numat, kad jo gauta ir kitam atsk leista informacija yra valstybs paslaptis. Valstybs paslapties atskleidimas pagal BK 11 str. 3 dal priklauso nesunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). Valstybs paslapties atskleidimas baudiamas teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimu arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba laisvs atmimu iki trej met. 126 straipsnis. Valstybs paslapties praradimas Tas, kas sunaikino, sugadino ar prarado dl tarnybos, darbo ar viej funkcij atlikimo jam patikt dokument, daikt ar kit material objekt, kurio turinys ar informacija apie j yra Lietuvos Respublikos valstybs paslaptis, baudiamas teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimu arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba laisvs atmimu iki dvej met. 2. io straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikaltimas ir tais atvejais, kai ji padaryta dl neatsargumo.
1.

1- Sunaikinus ar sugadinus dalyk, kurio turinys ar informacija apie j yra v a l s t y b s p a s l a p t i s (apie tai plaiau r. BK 119 str. komentar), gali bti padaroma materialin ar kitokia ala valstybei, dalis, XVII skyrius 133-134 straipsniai 0 praradimo atveju -Specialioji dar ir grsm, kad valstybs paslaptis gali bti atskleista. io nusikaltimo o b j e k t a s - Lietuvos valstybs interesai, valstybs saugumas. 2- Valstybs paslapties sunaikinimo, sugadinimo ir praradimo d a 1 y k a s yra spausdinti, elektroniniu bdu ufiksuoti, ranka rayti dokumentai ir kiti materials daiktai ar objektai, valstybs ir tarnybos paslapi statymo numatyta tvarka pripainti valstybs paslaptimi ar suteikiantys informacij, kuri yra valstybs paslapti s. 3. O b j e k t y v i a i nusikaltimas padaromas paeidus dokument, gamini ar kit dalyk, kuri turinys ar informacija apie juos yra valstybs paslaptis, bendrsias ar specialisias prieiros, naudojimo taisykles, jeigu dl to paeidimo toks dalykas sunaikinamas, sugadinamas ar prarandamas. 4. Dalykas laikomas s u n a i k i n t u , kai dl jo prieiros, naudojimo taisykli paeidimo jo nelieka - sudega, kitaip inyksta, o s u g a - d i n t u - kai jis pakinta taip, kad jo negalima naudoti neatlikus tam tikro remonto, restauravimo ar pan. 5. Dalykas laikomas p r a r a s t u , kai j is tampa neinia kur esaniu, lieka be prieiros ir j gali rasti, su juo susipainti ir suinoti valstybs paslapt paalinis asmuo, t. y. gali bti atskleista valstybs paslaptis. Jei nustatoma, kad prarasta valstybs paslaptis tapo inoma paaliniam asmeniui, veika kvalifikuojama kaip sunkesnis nusikaltimas - valstybs paslapties atskleidimas (BK 125 str.). 6. Dalyk prieiros taisykls gali bti paeistos t i e k t y i a , t i e k d l n e a t s a r g u m o . Dalyko sunaikinimas, sugadinimas ir praradimas daniausiai suponuoja neatsargi kalt - nusikalstam pasitikjim arba nerpestingum. Padarini atvilgiu esant tyiai veika gali turti kito, sunkesnio nusikaltimo - padjimo kitai valstybei veikti prie Lietuvos Respublik (BK 118 str.), valstybs paslapties atskleidimo (BK 125 str.) poymius. 7. Nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo, kurio inioje yra objektas, esantis valstybs paslaptimi, jam patiktas dl jo tarnybos ar darbo arba dl to pas j pateks. Kai dalyk, esant valstybs paslaptimi, tyia ar dl neatsargumo sunaikina ar sugadina paalinis asmuo, jam BK 126 str. negali bti inkriminuojamas. 8. Valstybs paslapties praradimas pagal BK 11 str. 3 dal priklauso nesunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau ir. BK 11 str. komentar). 9. Valstybs paslapties praradimas baudiamas teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimu arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba laisvs atmimu iki dvej met. 127 straipsnis. Valstybs simboli iniekinimas

Tas, kas vieai nupl, sudrask, sulau, sunaikino, subjaurojo ar kitaip iniekino Lietuvos valstybs vliav ar herb arba vieai pasityiojo i Lietuvos valstybs himno, baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met.
1. Valstybs vliava, herbas ir himnas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos pripainti oficials Lietuvos valstybs simboliai. Tai yra valstybs skiriamieji enklai, simbolizuojantys jos nepriklausomyb. iuos simbolius vieai iniekinant ar i j pasityiojant ksinamasi valstybs autoritet, sukeliama moralin ala jos pilieiams, gali bti padaroma ir turtin ala. Pagrindinis komentuojamo nusikaltimo o b j e k t a s - valstybs autoritetas. 2. N u s i k a l t i m o d a l y k u gali bti: a) Lietuvos valstybs vliava; b) Lietuvos valstybs herbas; c) Lietuvos valstybs himnas. 2.1. L i e t u v o s v a l s t y b s v 1 i a v o s etaloninis atvaizdas, jos naudojimo vieta, laikas ir tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos valstybs vliavos ir kit valstybi vliav statyme (Valstybs inios", 2004, Nr. 115-4274). 2.2. L i e t u v o s v a l s t y b s h e r b o etaloninis atvaizdas ir jo naudojimo tvarka reglamentuota statyme Dl Lietuvos valstybs herbo" (Valstybs inios", 1990, Nr. 17-439). 2.3. V a l s t y b s h i m n a s yra Vinco Kudirkos Tautika giesm". Tai nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 16 str. Valstybs himno oficialaus atlikimo atvejus numato statymai (Valstybs inios", 1991, Nr. 32-860), jis gali bti grojamas ar giedamas ir statyme nenumatytais atvejais. 3. O b j e k t y v i a i nusikaltimas padaromas aktyviais veiksmais: a) vieai nupliant, sudraskant, sulauant, sunaikinant, subjaurojant ar kitaip iniekinant Lietuvos valstybs vliav arba herb; b) vieai pasityiojant i Lietuvos valstybs himno. Abiem atvejais btinas vieumo poymis. 4. V i e a i reikia, kad vliava ar herbas nupliamas, sudraskomas, sulauomas, sunaikinamas, subjaurojamas ar kitaip iniekinamas matant, stebint kitiems monms. Vieas i veiksm pobdis bus ir tuomet, kai minti veiksmai padaromi ir kitiems nematant, taiau iniekinimo faktas dsningai tampa akivaizdus kitiems asmenims vliau (pvz., asmuo nakt subjauroja prie valstybs institucijos ikabint Lietuvos valstybs vliav, o ryte subjaurot vliav pamato praeiviai ir pan.). Oficialiai demonstruojamo valstybs simbolio - vliavos ar herbo nuplimas siekiant pasisavinti traktuotinas kaip valstybs simbolio iniekinimas ir kvalifikuotinas pagal BK 127 str. Daniausiai iniekinami oficialiai vieai ikabinti valstybs simboliai, taiau nusikaltimu pripastamas ir nuosavo 105 valstybs vliava prie koto pritvirtinama atvirkiai ir taip valstybs simbolio vieas iniekinimas, iniekinto vieas demonstravimas (pvz., sava demonstruojama ir pan.). 5. V i e a s p a s i t y i o j i m a s i valstybs himno yra susijs su statyme numatyta jo atlikimo tvarka. statymas draudia valstybs himn naudoti kaip taikomj muzik - fonui, reklamai, negali bti keiiamas ar parodijuojamas jo tekstas bei melodija. vairs ciniki veiksmai oficialiai atliekant valstybs himn taip pat yra pasityiojimas i jo. 6. is nusikaltimas padaromas t i e s i o g i n e t y i a . Kaltininkas suvokia, kad jis savo veiksmais vieai iniekina valstybs vliav ar herb, tyiojasi i valstybs himno ir nori taip veikti. i veiksm motyvai ir tikslai nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi. 7. Valstybs simboli iniekinimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo, nepriklausomai nuo jo pilietybs. 8. is nusikaltimas pagal BK 11 str. 3 dal priklauso nesunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 9. Valstybs simboli iniekinimas baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met. 128 straipsnis. Usienio valstybs, Europos Sjungos ar tarptautins vieosios organizacijos simboli iniekinimas

Tas, kas nupl, sudrask, sulau, sunaikino, subjaurojo ar kitaip iniekino oficialiai ikabint usienio valstybs herb ar vliav, Europos Sjungos arba tarptautins vieosios organizacijos vliav, baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
1. Iniekinant oficialiai ikabint usienio valstybs herb ar vliav, Europos Sjungos arba tarptautins vieosios organizacijos (pvz., Jungtini Taut, NATO) vliav, ksinamasi tos valstybs ar organizacijos autoritet, gali bti padaroma alos Lietuvos tarptautiniams santykiams, taip pat moralins alos. Tai yra io nusikaltimo o b j e k t a s .

2. Nusikaltimo d a l y k u gali bti laikomi tik oficialiai ikabinti usienio valstybs, Europos Sjungos, taip pat tarptautins vieosios organizacijos simboliai - herbas arba vliava. 3. Usienio valstybi, Europos Sjungos ir tarptautini viej organizacij simboliai o f i c i a l i a i i k a b i n a m i prie Lietuvos Respublikoje teistai steigt t valstybi ar organizacij staig. Usienio valstybi, Europos Sjungoj ir tarptautini viej organizacij vliavos oficialiai gali bti ikeliamos ir prie Lietuvos Respublikos valdios staig, taip pat kit pastat oficiali vizit, ceremonij, tarptautini rengini metu. Kai kuriuos toki simboli demonstravimo atvejus reglamentuoja diplomatinis protokolas, kiti teiss aktai, pavyzdiui, vasario 16d., vasario 24 d. ir lapkriio 11 d. - Lietuvos, Estijos ir Latvijos valstybi nepriklausomybs dienomis prie Lietuvos Respublikos Seimo kartu su Lietuvos valstybs vliava oficialiai ikeliamos ir Estijos bei Latvijos valstybi vliavos (Valstybs inios", 1991, Nr. 20-517). 4. O b j e k t y v i a i simbolis i n i e k i n a m a s aktyviais veiksmais: tiek oficialiai demonstruojamo herbo ar vliavos nuplimu, sudraskymu, sulauymu, sunaikinimu, sugadinimu ir pan., tiek stebint kam nors, tiek niekam nematant (apie tai plaiau r. BK127 str. komentar). Oficialiai demonstruojamo usienio valstybs, Europos Sjungos ar tarptautins vieosios organizacijos simbolio nuplimas siekiant j pagrobti traktuotinas kaip to simbolio iniekinimas. 5. U oficialiai neikabinto usienio valstybs, Europos Sjungos ar tarptautins vieosios organizacijos simbolio iniekinim, pavyzdiui, vliavos sudeginim, suplym protestuojant dl ko nors, asmuo pagal BK straipsn neatsako. 6. Nusikaltimas padaromas t i e s i o g i n e t y i a . Kaltininkas suvokia, kad jis savo veiksmais iniekina oficialiai ikabint usienio valstybs ar tarptautins vieosios organizacijos simbol ir nori taip veikti. i veiksm motyvai ir tikslai nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi. 7. i simboli iniekinimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo, nepriklausomai nuo jo pilietybs. 8. is nusikaltimas pagal BK 11 str. 3 dal priklauso nesunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 9. Usienio valstybs, Europos Sjungos ar tarptautins vieosios organizacijos simboli iniekinimas baudiamas bauda arba laisvs ap ribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met. Specialioji dalis, XVII skyrius 133-134 straipsniai XVII SKYRIUS (129-134 straipsniai)

NUSIKALTIMAI MOGAUS GYVYBEI 129 straipsnis. Nuudymas kas nuud kit mog, baudiamas laisvs atmimu nuo septyneri iki penkiolikos met. (Lietuvos Respublikos 2007 m. birelio 28 d. statymo Nr. X-1233, sigal. 2007 m. liepos 21 d. (in., 2007, Nr. 81-3309) redakcija) 2. Tas, kas nuud: 1) maamet; 2) bejgikos bkls mog; 3) savo artimj giminait ar eimos nar; (Lietuvos Respublikos 2008 m. birelio 12 d. statymo Nr. X-1597, sigal. 2008 m. birelio 27 d. (in., 2008, Nr. 73-2796) redakcija) 4) ni moter; 5) du ar daugiau moni; 6) kankindamas ar kitaip itin iauriai; 7) kit moni gyvybei pavojingu bdu; 8) dl chuliganik paskat; 9) dl savanaudik paskat; 10) dl nukentjusio asmens tarnybos ar pilieio pareig vykdymo; 11) siekdamas nuslpti kit nusikaltim; 12) siekdamas gyti nukentjusio asmens organ, audin ar lsteles, (Lietuvos Respublikos 2008 m. gegus 8 d. statymo Nr. X-1527, sigal. 2008 m. gegus 24 d. (in., 2008, Nr. 59-2200) redakcija) baudiamas laisvs atmimu nuo atuoneri iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos. (Lietuvos Respublikos 2007 m. birelio 28 d. statymo Nr. X-1233, sigal. 2007 m. liepos 21 d. (in., 2007, Nr. 81-3309) redakcija) 1.Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji_ atsako- mybs u nuudym norma, taikoma padarius paprast nuudym, o 2 dalyje ivardyti nuudym kvalifikuojantys poymiai. BK 129 str. inkriminuojamas tais atvejais, kai nuudymas nra privilegijuotas, t. y. neturi BK 130 ar 131 str. numatyt poymi. 2. N u u d y m a s yra neteistas gyvybs atmimas kitam mogui tyia. Gyvybs atmimas kitam mogui nelaikomas neteistu, kai tai padaroma karo arba ginkluoto konflikto metu nepaeidiant kariavimo taisykli, btinosios ginties, profesins pareigos vykdymo ir pan. slygomis. Gyvybs atmimas kitam mogui dl neatsargumo nevadinamas nuudymu, tai yra savarankikas nusikaltimas, numatytas BK 132 str. (taip pat BK 176, 278 ir 281 str.). Saviudyb - gyvybs atmimas sau - nra nusikaltimas. Kito mogaus sukurstymas nusiudyti, privedimas prie saviudybs bei padjimas nusiudyti sudaro savarankikus nusikaltimus - BK 133 ir 134 str. Kai nuudymas yra vienas kitos nusikaltimo sudties poymi (pvz., BK 99, 100, 115, 116 str.), jis pagal BK 129 str. nekvalif ikuojamas. 3. Nuudymo o b j e k t a s yra kito mogaus gy^Yh, individo - homo sapiens biologin bkl, kai jis jau yra gims ir dar nemirs. Gyvybs pradia pagal senojo BK 106 str. buvo pripastama gimdymo pradia. Naujasis BK tai nereglamentuoja. CK 2.3 str. nustatyta, kad fizinio asmens gimimo momentu pripastamas pirmas savarankikas naujagimio kvpimas. Tuo tarpu Vaiko gimimo momento nustatymo statymas (Valstybs inios", 2002, Nr. 43-1602) reglamentuoja, kad vaiko gimimas yra gyvo vaisiaus istmimas arba itraukimas i moters organiz - mo ir kad vaiko gyvybingumo poymiai yra savarankikas kvpavimas ar irdies plakimas. Vaiko gimimo momentu is statymas pripasta viso gyvybingo vaisiaus pasirodym i moters organizmo". Paymtina, jog tiek CK, tiek Vaiko gimimo momento nustatymo statymas skirti kit, ne su gyvybs baudiamja-teisine apsauga susijusi funkcin paskirt, todl ir naujame BK gyvyb yra ginama nuo gimdymo pradios. Gyvybs pabaiga yra biologin mogaus mirtis. CK 2.3 str. nustatyta. kad fizinio asmens mirt ies momentu pripastamas j o kraujotakoj ir kvpavimo negrtamas nutrkimas arba jo smegen vis funkcij visikas ir negrtamas nutrkimas. mogaus mirties registravimo ir kritini bkli statymo.(Valstybs inios", 2002, Nr. 43-1603) 2 str. 1 dalyje i esms pakartojama CK 2.3 str. nuostata: Mirties momentas - laikas, kai negrtamai 106 nutrksta mogaus kraujotaka ir kvpavimas arba negrtamai nutrksta vis mogaus galvos smegen struktr veikla". 4. N u k e n t j u s y s i s yra gyvas mogus nepriklausomai nuo jo gyvybin gumo, amiaus, socialini poymi iskyrus Lietuvos Respublikos Prezident (BK 116 str.) ir kitos valstybs ar tarptautins vieosios organizacijos atstov (BK 117 str.). Ksinimasis mogaus vaisi iki gimdymo pradios yra abortas (BK 142 str.). Ksinimasis mirus mog laikomas pasiksinimu nuudyti (pasiksinimas netinkam da- lykjf Klaida dl nukentjusiojo asmenybs nekeiia nuudymo kvalifikacijos. Nukentjusiojo sutikimas ar_praymas atimti jam gyvyb nealina baudiamosios atsakomybs. 5. O b j e k t y v i a i nuudymas manomas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Daniausiai nuudoma aktyviai veikiant - fiziniu, mechaniniu, cheminiu, psichiniu poveikiu: aunant, muant, gsdinant, naudojant vairius daiktus, gamtos jgas ar reikinius, taip pat kalbant nusiudyti asmen, nesuvokiant io akto prasms (nuudymas nukentjusiojo rankomis). Nuudymas pasyviu elgesiu manomas tais atvejais, kai asmuo turi pareig ir galimyb atitinkamai veikti - rpintis kitu mogumi arba konkreiais veiksmais paalinti mirties grsm ir tos pareigos neatlieka (pvz., motina nemaitina naujagimio, medicinos sesuo nesuleidia btin vaist). 6. Nuudymas laikomas baigtu nusikaltimu atsiradus padariniams - mirus nukentjusiajam. Tarp kaltininko veikos ir nukentjusiojo mirties turi bti juridikai reikmingas prieastinis ryvs. nukentjusiojo mirtis turi bti dsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Nuudymo sudiai reikms neturi, po kiek laiko nuo veikos padarymo nuken- tjusysis mir. Svarbu, kad tai vyko dl kaltininko veikos. 7. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas 2004 m. birelio 18 d. nutarime Dl teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose" iaikino, kad jei nukentjusiojo mirties prieastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomyb u mogaus gyvybs atmim atsiranda nepriklausomai, ar nukentjusysis mir tuoj po padarytos veikos, ar prajus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sualojimai, ir kad, nesant i aplinkybi, mirties galbt buvo galima ivengti. Jei dl kaltininko veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentjusiojo sveikata, taiau mirt sukl kita aplinkyb (pvz., dl to, kad gydymo metu buvo ukrstas kraujas, per klaid buvo pavartoti ne
1. Tas,

tie vaistai ir pan.), veika, atsivelgiant tyios r, kvalifikuojama kaip pasiksinimas nuudyti pagal BK 22 ir 129 str. atitinkamas dajs arba kaip sunkus sveika- tos sutrikdymas pagal BK 135 str. atitinkamas dalis (Teism praktika", 2004, Nr. 21). 8. Nuudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine t y i a . Kaltininkas veikia smoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito mogaus mirt. Tiesiogins tyios atveju jis toki padarini nori, j siekia, o netiesiogins - nors ir nesiekia, taiau smoningai leidia jiems kilti. Tyia gali bti ir danai bna neapibrta, nekonkretizuota, pavyzdiui, mesdamas akmen, plyt mog mudamas, spardydamas ar kitaip smurtaudamas kaltininkas numato vairi padarini galimyb - nuo fizinio skausmo suklimo iki mirties. Kai kaltininkas smurtauja neapibrta (nekonkretizuota) tyia padarini atvilgiu, atsakomyb

Specialioji dalis, XVII skyrius

133-134 straipsniai

107

'kai padaryt al. Nukentjusiojo mirties atveju - u sinimas nuudyti manomas tik tiesiogins apibrtos izuotos) tyios atveju, t. y. kai kaltininkas siek nuudyti nu- jusji, taiau tai nevyko dl prieasi, nepriklausani nuo kal- inko valios. 10. Nuudymo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 14 met amiaus li/inis asmuo. 11. Nuudymas gali bti padaromas bendrininkaujant - kai darant nusikaltim tyia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitar nusikaltimo subjektais galintys bti asmenys. Susitarimas nuudyti kit mog gali bti ireiktas bet kokia forma - odiu, ratu ar konkliu- dentiniais veiksmais - ir vykti bet kurioje ios nusikalstamos veikos stadijoje. Jei keli asmenys kartu veikia siekdami nuudyti mog ir dalyvauja atimant gyvyb nukentjusiajam, jie yra,bendravykdvtoiai ir iu veika kvalifikuojama be nuorodos B K 24 str. Tu bendrinink, kurie tik organizavo, kurst arba padjo daryti tok nusikaltim, bet tiesiogiai nedalyvavo atimant gyvyb mogui, veikos papildomai kvalifikuojamos pagal BK 24 str. Jeigu nuudymas padarytas nusikalstamo susivienijimo, vis nusikalstamo susivienijimo nari veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. ir 249 str. 12. Nuudymas pripastamas sunkesniu nusikaltimu esant bent vienam i dvylikos poymi, numatyt BK 129 str. 2 dalyje. Aplinkybi, kvalifikuojani atsakomyb u nuudym sraas yra isamus, baigtinio Jeigu nusikaltimas turi poymi, nurodyt dviejuose ar daugiau 129 str. 2 dalies punktuose, veika kvalifikuojama pagal visus tuos punktus, taiau bausm tokiais atvejais skiriama bendra. Tai, kad nuudymas turi du ar daugiau kvalifikuojani poymi atsivelgiama individualizuojant bausm. 13. Kvalifikuojaniu nuudym poymiu pripastama nukentjusio asmens m a a m e t y s t ( B K 129 str. 2 d. 1 p.). Maameiu laiko- mas asmuo, jaunesnis nei 14 met. Asmens maametyst daniausiai yra akivaizdi. Jeigu kaltininkas siningai klydo dl nukentjusiojo amiaus, pagrstai j laikydamas vyresniu nei 14 met, inkriminuoti BK 129 str. 2 d. 1 punkt negalima. 14. Nukentjusiojo b e j g i k a b k l ( B K 129 str. 2 d. 2 p.) reikia, kad nukentjusysis arbajesuvokia grsms savo gyvybei, arba mogus gali bti dl fizini ar psichini savybi - aklas, be smons ar stipriai apsvaigs, miegantis ir pan. arba dl sunkios ligos, senatvs, psichikos sutrikimo s, XVII skyrius 129 straipsnis negalintis pasiprieinti udikui. Bejgikos bkls taip pat pripastamas mogus, kuriam atimta laisv arba kuris pagrobtas kaip kaitas. kaito arba mogaus, kuriam atimta laisv, nuudymas kvalifikuotinas kaip i nusikaltim ir nuudymo sutaptis. Be to, inkriminuoti BK 129 str. 2 d. 2 punkt galima tik tuo atveju, jeigu kaltininkas suvok nukentjusj esant bejgikos bkls. Paymtina, jog maametyst negali bti siejama su nukentjusiojo bejgika bkle, todl tokiais atvejais veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d. 1 punkt. BK 129 str. 2 d. 2 punktas inkriminuotinas ir tais atvejais, kai nuudomas nukentjusysis, taps bejgikos bkls dl kaltininko ar jo bendrinink panaudoto fizinio smurto ar kitoki veiksm (pvz., nukentjusj nugirdo, apnuodija ir pan.), jei sumanymas nuudyti kilo jau po to, kai nukentjusysis tapo bejgikos bkls. 15. S a v o a r t i m o j o g i m i n a i i o a r e i m o s n a r i o nuudymas (BK 129 str. 2 d. 3 p.) inkriminuojamas tais atvejais, kai nukentjusiuoju buvo kaltininko artimas giminaitis arba eimos narys. Artimasis giminaitis yra tvai (tviai), vaikai (vaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaiiai, o eimos narys - kartu su kaltininku gyven tvai (tviai), vaikai (vaikiai), broliai, seserys ir j sutuoktiniai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo kaltininkas gyveno bendrai neregistravs santuokos (partneryst), sutuoktinio tvai (apie tai plaiau r. BK 248 str. komentar). 16. _Nios m o t e r s nuudymas (BK 129 str. 2 d. 4 p.) inkriminuojamas tais atvejais, kai nustatom^ kad nukentjusioji buvo nia ir kaltininkas tai inojo, numat ar bent turjo ir galjo numatyti. Ntumo stadija, taip pat tai, kad nuudymo motyvai nesusij su ntumo faktu, nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi. Taiau jeigu kaltininkas nuudo ar pasiksina gyvyb moters dl jos tariamo ntumo, jo veika kvalifikuojama tik kaip pasiksinimas nuudyti ni moter pagal BK 22 str. 2 dal ir 129 str. 2 d. 4 punkt. manoma, kad nuudant ni moter vaisius neva, taiau i aplinkyb nekeiia veikos kvalifikacijos. 17. D v _ i e j a r d a u g i a u m o n i nuudymas (BK 129 str. 2 d. 5 p.) inkriminuojamas tais at veja i~~ kai padarytas" vie na s n u s i ka 1 timas tyia atimant gyvyb dviem ar daugiau moni. Daniausiai tai padaroma vienoje vietoje ir tuo paiu metu. Kaltininkas arba siekia nuudyti kelis mones, arba veikia neapibrta, nekonkretizuota tyia ir sukelia tokius padarinius. is punktas taikytinas ir tais atvejais, kai keli moni nuudym lemia vienodas nusikalstamas sumanymas, nors pirma nuudomas vienas, paskui kitas, nebtinai tuo paiu metu ir toje paioje vietoje. Kai vienas mogus nuudomas, o kito gyvyb tik ksinamasi ar rengiamasi nuudyti, veika negali bti vertinama kaip pabaigtas dviej moni nuudymas. Tokia veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 dal arba 2 dal (jeigu yra kitame ios dalies punkte numatytas poymis) ir pagal BK 21 ar 22 str. (rengimasis ar pasiksinimas nuudyti du mones) bei BK 129 str. 2 d. 5 punkt. Kai vienu metu vienoje vietoje tais paiais veiksmais gyvyb tipiama dviems ar daugiau moni, taiau vienam tyia, o kitam - dl neatsargumo, BK 129 str. 2 d. ^un^t^nkrminuoti negalima, nes yra du savarankiki nusikaltimai - nuudymas ir neatsargus gyvybs atmimas. 18. Nuudymas k a n k i n a n t a r k i t a i p i t i n i a u r i a i (BK 129 str. 2 d. 6 p.) sietinas tiek su nuudymo bdu, tiek su kitomis aplinkybmis, kurios liudija ypating nusikaltimo ir kaltininko iaurum. Kiekvienas nuudymas yra iaurus aktas, taiau ne kiekvienas gali bti pripaintas itin iauriu. Nuudymas kankinant yra tieatvejai, kai nukentjusiajam prie mirt sukeliamos fizins kanios jmuant, deginant, marinant badu, sualdant ir pan. Itin iauriais pripaintini nuudymai, kai prie mirt tyiojamasi i nukentjusiojo ir taip jam ar jo artimiesiems sukeliamos dvasins kanios. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas nurodo, kad veiksmai su lavonu, kai kaltininkas suvokia, jog nukentjusysis yra mirs, negali bti vertinami kaip nuudymo tsa ir j pobdis nuudymo bdo vertinimui reikms neturi" (Teism praktika", 2004, Nr. 21). 19. Nuudymas k i t m o n i g y v y b e i p a v o j i n g u bjdu (BK 129 str. 2 d. 7 p.) yra tada, kai kaltininkas, siekdamas atimti gyvyb vienam mogui arba veikdamas neapibrta (nekonkretizuota) tyia padarini atvilgiu, naudoja tokias priemones ar bdus, atlieka tokius veiksmus, dl kuri gali ti ne vienas mogus. Tai, kad veikiant tokiu bdu nuudomas vienas mogus, neatsiranda padarini, pavojing kit moni gyvybei ar sveikatai, nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi. Taiau grsm kit moni gyvybei turi bti reali ir kaltininkas turi j suvokti.

108

Jei nuudomas ne vienas, o keli mons, veika kvalifikuojama kaip dviej ar daugiau moni nuudymas pavojingu kit moni gyvybei bdu pagal BK 129 str. 2 d. 5 ir 7 punktus. Jeigu taip veikiant nuudomas vienas mogus, o kitiems sutrikdoma sveikata, veika kvalifikuojama pagal nusikaltim sutapt kaip nuudymas pavojingu kit moni gyvybei bdu (BK 129 str. 2 d. 7 p.) irtyinis sveikatos sutrikdymas priklausomai nuo jo laipsnio. Jeigu veikiant pavojingu kit moni gyvybei bdu ksinamasi du ar daugiau asmen, bet nuudomas vienas, veika kvalifikuojama kaip pasiksinimas nuudyti du ar daugiau mones ir nuudymas kit moni gyvybei pavojingu bdu pagal BK 129 str. 2 d. 7 punkt bei BK 22 str. ir 129 str. 2 d. 5 punkt. 20. Nuudymas d l c h u l i g a n i k p a s k a t ( B K 129 str. 2 d. 8 p.). Chuliganizmas sovietinje baudiamojoje teiseje buvo pripastamas savarankiku nusikaltimu. Naujajame BK chuliganizmo sudties atsisakyta, taiau chuliganikos paskatos pripastamos atsakomyb sunkinania aplinkybe bei nuudym kvalifikuojaniu poymiu. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas yra iaikins, kad nuudymas laikytinas padarytu dl chuliganik paskat, kai jis padaromas dl aikaus mogaus ar visuomens negerbimo, elementari morals bei elgesio norm niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras ikis visuomens tvarkai, siekiant priepastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinant poir juos arba visai be dingsties, arbapanaudojantjcap pretekst savo veiksmams maareikm dingst (Teism praktika", 2004, Nr. 21). 21. Nuudymas dl s a v a n a u d i k p a s k a t ( B K 129 str. 2 d. 9 p.) reikia, kad nuudyta siekiant gauti materialins naudos, gyti teis turt arba ivengti materialini ilaid. Savanaudikais laikomi nuudymai u atlyginim, siekiant paveldti ar pasisavinti turt, taip pat ivengti pareigos mokti skol, grinti turt, ilaikyti asmen ir pan. Pagal punkt veika kvalifikuotina tik tais atvejais, kai tokios paskatos yra iki nuudymo pradios arba jos kyla ksinimosi metu. Savanaudiku laikomas nuudymas tiek siekiant"materialins naudos sau, tiek kitam asmeniui, kurio padtimi kaltininkas suinteresuotas. Tai, kad kaltininkas ar asmuo, kurio materialiniais interesais padarytas nusikaltimas, tos naudos negauna arba ja nepasinaudoja ar jos atsisako, nusikaltimo kvalifikavimui takos neturi. Jei nuudoma dl kit motyv - kerto, pavydo, pavyduliavimo ir kaltininkas po to gyja teis turt, pasisavina nukentjusiojo turt ar turi kitokios materialins naudos, nusikaltimo kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 dalies 9 punkt negalima. io punkto inkriminuoti negalima ir tais atvejais, kai Specialioji dalis, XVII skyrius straipsnis nuudoma dl turtini interes taiau nesiekiant gauti turtins naudos, pavyzdiui, todl, kad 129 nukentjusysis negrina skolos, nevykdo kit turtini sipareigojim, arba kai nuudomas vagis, siekiant atsiimti tai, k is pavog, arba sutuoktinis u tai, kad ivaist pinigus.

Nuudymas, susijs su turto prievartavimu, tiek tiesiogine tyia, siekiant bauginti kitus, tiek netiesiogine tyia, kai smurtaujant auka nuudoma, visais atvejais yra BK 129 str. 2 d. 9 punkte ir BK 181 str. 2 dalyje numatyt nusikaltim sutaptis. Jei nuudoma plimo metu, veika kvalifikuotina kaip nuudymo dl savanaudik paskat ir plimo sutaptis. Jeigu nuudoma dl savanaudik paskat darant nusikaltimus, numatytus BK 254 str. 2 dalyje, 256 str. 2 dalyje, veika kvalifikuotina kaip BK 129 str. 2 d. 9 punkto ir mint straipsni sutaptis (Teism praktika", 2004, Nr. 21). 22. Nuudymas d 1 n u k e n t j u s i o a s m e n s t a r n y b o s a r p i l i e i o p a r e i g v y k d y m o ( B K 129 str. 2 d. 10 p.) Tarnybos pareig vykdymu laikomi asmens veiksmai, susij su jo profesija, valstybs tarnyba arba darbo sutartis su valstybs, savivaldybs, privaia ar kitokia nustatyta tvarka registruota staiga, mone ar organizacija nepriklausomai nuo jos nuosavybs formos ar su verslininku, kurio veikla neprietarauja statymams. Pilieio pareig vykdymu laikytini asmens veiksmai tiek vykdant specialias jam pavestas pareigas visuomens labui, tiek atliekant kitus visuomenei naudingus veiksmus. Tai gali bti liudijimas teisme, nusikaltlio sulaikymas, praneimas apie nusikaltim ar administracin teiss paeidim ir pan. Pilietini pareig vykdytoju gali bti tiek Lietuvos Respublikos pilietis, tiek usienietis. is kvalifikuojantis poymis atsiranda tada, kai mogus nuudomas dl tarnybos ar pilieio pareig vykdymo kertaujant u toki veikl praeityje, kai nuudymu siekiama nutraukti toki veikl dabartyje bei kai nuudoma siekiant ukirsti keli tokiai veiklai ateityje. Visais atvejais nusikaltimo prieastis yra nukentjusiojo tarnybos ar pilieio pareig vykdymas. Kaltininko klaida, neteisingas nukentjusiojo veiklos vertinimas, kai pastarasis nedar ar nesireng daryti tai, dl ko j nuud, veikos kvalifikavimui reikms neturi. Kai nuudoma dl neteist nukentjusiojo veiksm - piktnaudiavimo galiojimais, melaging parodym, meiimo ir pan., minto kvalifikuojanio poymio nra. io poymio nra ir tada, kai nuudoma dl teist ar neteist nukentjusiojo artimj veiksm. 23. Nuudymas s i e k i a n t n u s l p t i k i t n u s i k a l t i m ( B K 129 str. 2 d . U p.) reikia, kad buvo udoma tikintis nuslpti anksiau padaryt, darom ar rengiam padaryti kit nusikaltim, kurio sunkumas reikms neturi. Taiau tikslas nuslpti baudiamj nusiengim ar administracin teiss paeidim nra nuudym kvalifikuojantis poymis. Nusikaltimas, kur nuudymu siekiama nuslpti, gali bti padarytas, daromas ar rengiamas tiek paties nuudymo kaltininko, tiek kito ar kit asmen. Nuslpimu laikomas tiek nusikaltimo fakto, tiek
Specialioji dalis, XVII skyrius 133-134 straipsniai

118

konkretaus asmens dalyvavimo jj darant, nuslpimas. Pavyksta ar ne nuslpti kit nusikaltim, kvalifikuojant nuudym reikms neturi, svarbu pats siekis. Tas kitas nusikaltimas, kur siekiama nuslpti, jeigu j padar nuudymo kaltininkas, kvalifikuojamas atskirai, kaip sutaptis. BK 129 str. 2 d. 11 punktas apima tokius atvejus, kai nuudomas kito nusikaltimo liudytojas, nukentjusysis, asmuo, turintis nusikaltimo rodymus, ir pan. 24. Nuudymas s i e k i a n t g y t i n u k e n t j u s i o a s m e n s o r g a n , a u d i n a r l s t e l e s ( B K 129 str. 2 d. 12 p.) yra naujas nuudym kvalifikuojantis poymis. mogaus organo, audinio ar lsteli svokos apibriamos mogaus audini lsteli ir organ donorysts ir transplantacijos statymo 2 str., kuriame nurodoma, kad organai - atskiros mogaus kno dalys, sudarytos i vairi audini kurie ilaiko savo struktr, vaskuliarikum ir galimyb atlikti fiziologines funkcijas; audinys - i lsteli susidedanti mogaus organizmo dalis; lstels - individualios mogaus lstels arba mogaus lsteli rinkinys, nesujungtas jokiu jungiamuoju audiniu (mogaus audini, lsteli ir organ donorysts ir transplantacijos statymo 1, 2, 3, 4, 9, 10, 11 str. pakeitimo ir statymo papildymo 2', 5' straipsniais ir priedu statymas //Valstybs inios", 2006, Nr. 119-4545) Nusikaltimas daromas tiesiogine tyia, kai mogus nuudomas siekiant paimti jo organ, audin ar lsteles transplantavimo tikslais. Tyia nukentjusiojo mirties atvilgiu gali bti ir netiesiogin, kai darant neteist operacij nesiekiama jo nuudyti, taiau nukentjusysis mirta. Tais atvejais, kai nuudoma siekiant gyti nukentjusio asmens organ, audin ar lsteles dl savanaudik paskat - parduoti ar u kitok atlyg perduoti mogaus organ, audin ar lsteles, kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 9 ir 12 punktus. mogaus nuudymas siekiant paimti jo organ, audin ar lsteles ne transplantavimo, o pavyzdiui, kanibalizmo, seksualinio fetiizmo ir pan. tikslais, negali bti kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 12 punkt. 25. Jei nuudoma p e r e n g i a n t b t i n o s i o s g i n t i e s r i ba s, tokia veika nors ir turinti BK 129 str. Z dalyje nurodyt poymi, kvalifikuojama pagal BK28 str. 3 dal bei 129 str. 1 dal (Teism praktika", 2004, Nr. 21). 26. Nuudymas nepriklausomai nuo j kvalifikuojani poymi ?Specialioji dalis, XVII skyrius 129 straipsnis

pagal BK 1 LstLiLdal priklausoTabaFsunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. B K 11 str. komentar). 27. Nuudymas baudiamas laisvs atmimu nuo septyneri iki penkiolikos met, o kvalifikuotas nuudymas - laisvs atmimu nuo atuoneri iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos.

,/iVt <f

Specialioji dalis, XVII skyrius

133-134 straipsniai

120

130 straipsnis. Nuudymas labai susijaudinus Tas, kas nuud mog staiga labai susijaudins dl neteisto ar itin eidianio j ar jo artim asmen nukentjusio asmens poelgio, baudiamas laisvs atmimu iki eeri met.
1. Tai privilegijuotas n u u d y m a s ( i r . BK 129 str. komentar). Privilegijuojantis poymis yra tai, kad kaltininkas veikia staiga labai susijaudins ir t bsen yra sukls pats nukentjusysis savo neteistais veiksmais ar itin eidianiu poelgiu. 2. S t a i g u s d i d e l i s s u s i j a u d i n i m a s - Fiziologinio afek- to bsena, kai emocinis stresas stabdo intelektualin veikl, smarkiai susilpnja asmens gebjimas suvokti ir (arba) kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis, mogus tampa ribotai pakaltinamas (apie tai plaiau r. BK 18 str. komentar). Fiziologinio afekto bsena turi bti skiriama nuo patologinio afekto bsenos. Patologinio afekto bsena reikia, kad asmuo yranepakaltinamas dl laikino psichins veiklos sutrikimo, dl kurio jis visai negali suvokti savo veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmus (apie tai plaiau r. BK 17 str. komentar), todl, kilus abejonei dl kaltininko bsenos, skiriama teismo psichologin, psichiatrin ar kitokia ekspertiz. 3. Staig didel susijaudinim turi sukelti arba neteistas, arba itin eidiantis nukentjusiojo poelgis. N e t e i s t a s p o e l g i s - k s i nimasis [ kaltininko ar jo artimo asmens gyvyb, sveikat (tyia ar dl neatsargumo), antaas, eidimas, kitas nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas arba administracinis teiss paeidimas. Jei gyvyb atimama atsakant neteist nukentjusiojo smurt, tai gali bti btinosios ginties aktas (apie tai plaiau r. BK 28 str. komentar). 4. Kai nuudoma staiga labai susijaudinus dl teist, nors ir smurtini (pvz., dl profesini pareig vykdymo, sakymo vykdymo, btinosios ginties ir pan.) nukentjusiojo veiksm, veika kvalifikuojama bendrais pagrindais, t. y. pagal BK 129 str. 5. Staig didel susijaudinim gali sukelti ir i t i n e i d i a n t i s n u k e n t j u s i o j o p o e l g i s . Daugelis nusikalstam veik yra eidiantys poelgiai. Neabejotinai eidimas orumo paeidimas odiu, ratu ar veiksmu (apie tai plaiau r. B K 155 str. Specialioji toks dalis, XVIII skyrius yra tyinis asmens garbs ar136-137 straipsniai komentar). 6. Teism praktikoje sutinkami atvejai, kai nuudoma dl akivaizdaus sutuoktini ar kitokios intymios neitikimybs. Neitikimybs aktas yra eidimas tik tais atvejais, kai jis tyinis ir demonstratyvus. Taiau daniausiai tai siekiama atlikti slaptai, tikintis, kad artimas asmuo apie tai nesuinos. Tokia veika nesudaro eidimo sudties. 7. Sprsdamas, ar nukentjusiojo poelgis yra itin eidiantis, teismas atsivelgia tai, kiek nukentjusiojo tyiniai veiksmai i esms prietarauja morals bei dorovs principams, paeidia mogaus garb ir orum ir kaip tai paveikia kaltinink, atsivelgiant individualias asmenines jo savybes (Teism praktika", 2004, Nr. 21). 8. BK 130 str. inkriminuojamas ir tais atvejais, kai neteistas ar itin eidiantis poelgis nukreiptas ne pat kaltinink, o kit jam arti- ma asmen. Kaltininkui artim asmen ratas nra ribojamas formaliais poymiais. Tai gali bti eimos nariai, artimi giminaiiai, kaimynai, draugai ar kiti asmenys, su kuriais kaltinink sieja glauds ryiai ir j pobdis leidia sprsti, kad nukentjusiojo poelgis dl to ir sukl labai didel kaltininko susijaudinim (Teism praktika", 2004, Nr. 21). 9. Komentuojamas nusikaltimas gali bti padaromas tiesiogine ir netiesiogiae t v i a. Taiau tyia atimti gyvyb ar smurtauTiTnbti kilusi staiga, kaip reakcija neteist ar itin eidiant nukentjusiojo poelg ir neatidliojant realizuota. Didesnis laiko tarpas tarp poelgio, suklusio didel susijaudinim, ir nuudymo paalina galimyb taikyti BK 130 str. 10. Jeigu sumanymas nuudyti ar kitaip smurtauti atsirado anksiau ir neteistas ar itin eidiantis nukentjusiojo poelgis buvo tik pretekstas nuudyti, BK 130 str. taikyti negalima. 11. Staigaus didelio susijaudinimo bsena gali bti sukelta ir nevienkartini smurto veiksm ar eidiani poelgi, jei nuudymas sek ikart po paskutinio smurto ar eidianio veiksmo. Jeigu iki nuudymo prajo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruoimo tam veiksmus, toks nuudymas paprastai negali bti pripaintas privilegijuotu. 12. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo. o 13. Nimiiyrna staiga lahai si|sij)(liniis. nors ir padarytas esant nu- udym kvalifikuojani poymi, kurie numatyti BK 129 str. 2 dalyje, kvalifikuotinas pagal BK 1 30 str. (Teism praktika". 2004, Nr. 2 1). 14. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 4 dal priklauso apysunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 15. Nuudymas labai susijaudinus baudiamas laisvs atmimu iki eeri met.

131 straipsnis. Naujagimio nuudymas Motina, dl gimdymo nulemtos bsenos nuudiusi savo naujagim, baudiama aretu arba laisvs atmimu iki penkeri met.
1. Komentuojamas straipsnis numato privilegijuoto n u u d y m o (.r. BK 129 str. 1 d. komentar) sudt, kurios privilegijuojantis poymis yra tai, kad naujagim nuudo jo motina dl gimdymo nulemtos bsenos. Tai reikia, kad kaltininks psichin bsena buvo sutrikusi dl gimdymo ir todl jos gebjimas kontroliuoti savo veiksmus buvo sumajs, faktikai ji buvo ribotai pakaltinama. 2. io nusikaltimo o b j e k t a s - naujagimio gyvyb. 3. N u k e n t j u s y s i s nuo io nusikaltimo yra naujagimis. N a u j a g i m i u pripastamas neseniai gims ar gimstantis kdikis, nuo gimdymo pradios (apie tai plaiau r. BK 129 str. komentar). Vaisiaus sunaikinimas iki gimdymo pradios traktuotinas kaip neteistas abortas (apie tai plaiau r. BK 142 str. komentar). Lietuvos Respublikos statymai naujagimysts trukms, t. vjkiek laiko gims mogus yra naujagimis, nereglamentuoja. Medicinoje pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. birelio 17 d. sakymu Nr. V -357 patvirtint Vaiko gaivinimo standarto 2 punkt naujagimiu laikomas kdikis nuo jo gimimo iki 28 dien, t. y. keturi savaii amiaus (Valstybs inios", 2003, Nr. 64-2914). (statymas naujagimysts trukms nenustato, todl logika bt vadovautis medicinos nuostata, kad naujagimis yra iki keturi savaii amiaus, taiau Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas konstatavo, kad kvalifikuojant veik medicininiai naujagimio svokos kriterijai neturi reikms (..Teism praktika", 2004, Nr. 21). Tai reikia^sprgstj^ar nuudytasis yra naujagimis, ar jau ne naujagimis, paliekama teismui, nenurodant joki sprendimo kriterij. 4. O b j e k t y v i a i nusikaltimas gali bti padaromas aktyviais veiksmais, pavyzdiui, mirtinu mirusio galvos sualojimu, pasmaugiant bei pan. ir 121 neveikimu - nemaitinant, paliekant be prieiros ilgam laikui.

i^s

Specialioji dalis, XVII skyri

131 straipsnis

5. Naujagimio nuudymas turi bti skiriamas nuo jo palikimo be pagalbos. Jeigu motina, siekdama atsikratyti naujagimio, j palieka be prieiros, taiau tokioje vietoje, kur, jos supratimu, j turt rasti ir juo pasirpinti, t. y. be tyios atimti gyvyb, motinai atsakomyb ikyla pagal BK 158 str. 6. Komentuojamas nusikaltimas gali bti padaromas tiesiogine ir netiesiogine t y i a , jeigu tai buvo padaryta dl gimdymo nulemtos bsenos. 7. io nusikaltimo s u b j e k t a s - specialusis, juo gali bti pakalti- nama, tik nukentjusio naujagimio motina (gimdyv), jeigu jai jau buvo suj 16 met. Kiti asmenys. bendrininkav darant tok nusikaltim. atsako pagaTBK 129 str. 2 dalies atitinkamus punktus. 8. Kiekvienu naujagimio nuudymo atveju teissaugos institucijos ir teismas, nustats visas nusikaltimo aplinkybes, jeigu reikia , remdamasis psichologine ar psichiatrine ekspertize, turi nusprsti, ar motina naujagim nuud dl gimdymo sukeltos riboto pakaltinamumo (apie tai plaiau r. BK 18 str. komentar) bsenos, ar veikdama visikai smoningai, ar visikai nesmoningai. 9. Gimdymo nulemta bsena gali turti psichologines prieastis, ypa kai ntumas ir gimdymas nepageidautinas, moteris kenia nuo liguist idj, baimi. iuos reikinius sustiprina gda dl ntumo ne santuokoje, materialiniai sunkumai ateityje ir pan. Tokios aplinkybs nealina atsakomybs, bet liudija apie maesn veikos pavojingum. 10. Gimdymo nulemta bsena gali bti ir laikinas psichikos sutrikimas, nealinantis pakaltinamumo, bet j ribojantis. Daniausiai tai yra gimdymo ir pogimdymins psichozs - depresija, kliedesiai, dirglumas ir pan., jos gali kilti ir gimdymo metu ir po gimdymo. Pogimdyminis periodas paprastai gali tstis iki dviej mnesi. Motina tokiais atvejais traktuojama kaip asmuo, ne visikai galintis suprasti savo veiksm prasms arba j valdyti. Toki bkl gali paskatinti, pavyzdiui, vaiko tvo atsisakymas tvysts, adt vedyb artimj smerkiami veiksmai ir pan. 11. Kai motina, bdama mintos bsenos, naujagimjnuudojesant ir BK 129 str. 2 daTyeliurodytnuudym kvalifikuojamj poymi, pavyzdiui, nuudo dvynukus ar itin iauriai, jai inkriminuotinas tik BK 131 str. 12. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas iaikino, kad, jei sumanymas nuudyti savo naujagim motinai kilo i anksto, dar iki gimdymo, tada, nepriklausomai nuo gimdymo sukeltos bsenos ypatybi, motinos veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 dalies atitinkamus punktus (Teism praktika", 2004, Nr. 21). 13. Naujagimio nuudymas pagal BK 11 str. 4 dal priklauso apysunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. B K 11 str. komentar). 14. Naujagimio nuudymas baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki penkeri met.

132 straipsnis. Neatsargus gyvybs atmimas Tas, kas dl neatsargumo atm gyvyb kitam mogui, baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki ketveri met. 2. Tas, kas dl neatsargumo atm gyvyb dviem ar daugiau moni, baudiamas laisvs atmimu iki eeri met. 3. Tas, kas padar io straipsnio 1 ar 2 dalyje numatyt veik paeisdamas teiss akt nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudiamas laisvs atmimu iki atuoneri met. 4. U io straipsnio 3 dalyje numatyt veik atsako ir juridinis asmuo.
1.

1. N e a t s a r g u s g y v y b s a t m i m a s yra gyvybs atmimas kitam mogui dl nusikalstamo pasitikjimo arba nusikalstamo nerpestingumo. BK nelaiko neatsargaus gyvybs atmimo nuudymo rimi, nes tai yra kaltininko nepagrsto pasitikjimo, nedrausmingumo, neatidumo, neapdairumo padarinys, ymiai maiau pavojinga u nuudym veika. 2. BK 132 str. 1 dalis yra bendroji atsakomybs u neatsargaus gyvybs atmimo norma, inkriminuojama tais atvejais, kai neatsargiai gyvyb atimama vienam mogui ir kai veika neturi neatsargaus gyvybs atmimo paeidiant teiss akt nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles poymi, t. y. kai tai padaroma buityje nepaisant visuotinai pripaint bendrj atsargumo taisykli. 3. io nusikaltimo o b j e k t a s yra kito mogaus gyvyb. N u k e n t j u s y s i s yra mogus nepriklausomai nuo jo amiaus ir sveikatos bkls. 4. O b j e k t y v i a i neatsargus gyvybs atmimas manomas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Nusikaltimas gali bti padaromas nusikalstamais ir nenusikalstamais veiksmais, poelgiais, neatitinkaniais prast, visuotinai pripaint atsargumo reikalavim. ie veiksmai ir poelgiai gali bti padaryti tiek tyia, tiek dl neatsargumo. 5. BK 132 str. inkriminuojamas nustaius, kad btent kaltininko veika buvo nukentjusiojo mirties prieastis, kad yra teisikai reikmingas prieastinis veikos bei padarini ryys ir kad ie padariniai buvo dsningas veikos rezultatas. I dalies mogaus mirties prieastimi gali bti ir paties nukentjusiojo neatsargumas bei kit asmen veiksmai. Jeigu tokie kit asmen veiksmai padidina mirties tikimyb, u atsiradusius padarinius atsako ir jie. 6. S u b j e k t y v i a i neatsargaus gyvybs atmimo atvejais veikos atvilgiu gali bti ir tyia, ir neatsargumas, o padarini t. y. nukentju siojo mirties atvilgiu, tik neatsargumas - nusikalstamas pasitikjimas arba nusikalstamas nerpestingumas. 7. Nusikalstamas pasitikjimas yra tais atvejais, kai kaltininkas supranta, kad elgiasi rizikingai, numato abstraki galimyb, kad tokia veika gali sukelti kito mogaus mirt, taiau, turdamas omenyje konkreias aplinkybes, tikisi, kad iuo konkreiu atveju toki padarini ivengs, bet tas pasitikjimas nepasitvirtina, pasirodo ess lengvabdikas. 8. Nusikalstamas nerpestingumas reikia, kad kaltininkas nenumato, jog dl jo veikos gali ti kitas mogus, taiau pagal buvusi situacij privaljo ir galjo tai numatyti, jeigu bt buvs apdairesnis, atsargesnis. 9. Jeigu asmuo, dl kurio veikos uvo mogus, nenumat ir pagal vykio aplinkybes neturjo arba negaljo numatyti toki padarini, jo veika traktuojama kaip kazusas, tai yra gyvybs atmimas be kalts. Nra kalts ir tais atvejais, kai asmuo, numatydamas kito mogaus ties galimyb, siekdamas ivengti toki padarini, padaro visk, k gali, kad j nebt taiau padariniai atsiranda, mogus va dl prieasi kurios nuo asmens nepriklauso. 10. D v i e j a r d a u g i a u moni neatsargus gyvybs atmimas (BK 132 str. 2 d.) - kai dl kaltininko neatsargumo va ne vienas, o keli mons ir tai yra vienos, o ne keli veik padarinys. 11. Neatsargus gyvybs atmimas p a e i d i a n t t e i s s a k t n u s t a t y t a s s p e c i a l i a s e l g e s i o s a u g u m o t a i s y k l e s (BK 132 str. 3 d.) inkriminuojamas, kai bet kurioje veiklos sferoje dl to, kad buvo paeistos oficialiai patvirtintos bendrosios ar inybins elgesio saugumo taisykls, va bent vienas mogus, iskyrus atvejus, kuriems taikomos specialiosios BK normos. 12. Veika kvalifikuojama kaip nusikaltim sutaptis tais atvejais, kai padaromas kitas nusikaltimas, kurio padarinys yra vieno ar keli moni tis, pavyzdiui, neteistas abortas (BK 142 str.), palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus mogaus gyvybei (BK 144 str.), piktnaudiavimas (BK 228 str.), aunamojo ginklo, audmen, sprogmen ar sprogstamj mediag laikymo taisykli paeidimas (BK 255 str.), aplinkos apsaugos arba gamtos itekli 122 naudojimo taisykli paeidimas (BK 270 str.), sakymo nevykdymas (BK 317 str. 2 d.) ir kiti nusikaltimai, sukeliantys tokius padarinius ir j atvilgiu yra neatsargi kalt, taiau toki padarini suklimas konkreiai nevardytas kaip nusikaltim kvalifikuojantis poymis. 13. Ir atvirkiai, tais atvejais, kai neatsargus gyvybs atmimas mogui BK straipsnyje numatytas kaip kit nusikaltim kvalifik uojantis poymis, pavyzdiui, neteista farmacin veikla (BK 275 str. 2 d.), keli transporto eismo saugumo ar transporto priemoni eksploatavimo taisykli paeidimas (BK 281 str. 5 ir 6 d.), transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykli paeidimas (BK 282 str.), ie straipsniai apima ir neatsarg gyvybs atmim, kur taip pat apima ir BK 176 str. 1 dalis, numatanti atsakomyb u darb saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavim paeidim, jeigu dl to vyko nelaimingas atsitikimas monms. 14. Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo. U neatsarg gyvybs atmim paeidiant teiss akt nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles (t. y. pagal BK 132 str. 3 d.) atsako ir juridinis asmuo (apie tai plaiau r. BK 20 str. komentar). 15. Neatsargus gyvybs atmimas baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki ketveri met, neatsargus gyvybs atmimas dviem ir daugiau moni - laisvs atmimu iki eeri met, o neatsargus gyvybs atmimas paeidus specialias elgesio saugumo taisykles - laisvs atmimu iki atuoneri met. 133 straipsnis. Sukurstymas nusiudyti ar privedimas prie saviudybs

Tas, kas sukurst mog nusiudyti arba iauriu ar klastingu elgesiu prived mog prie saviudybs, baudiamas laisvs apribojimu arba aretu, arba laisvs atmimu iki ketveri met. Komentuojamame straipsnyje numatyta atsakomyb u du i dalies panaius, taiau skirtingus nusikaltimus - sukurstym nusiudyti ir privedim prie saviudybs, [statym leidjas, atsivelgdamas didel saviudybi skaii Lietuvoje, kriminalizavo mogaus sukurstym nusiudyti, prilygindamas sukurstym privedimui prie saviudybs.

S a v i u d y b - gyvybs atmimas sau - nra nusikaltimas, todl nra nusikaltimas ir pasiksinimas nusiudyti. Taiau sukurstymas nusiudyti yra akivaizdiai pavojinga veika statyme traktuojama kaip savarankikas nusikaltimas. Sukurstymo, taip pat ir kurstymo nusiudyti atvejais, nors ir netiesiogiai, ksinamasi mogaus gyvyb. Taigi io nusikaltimo o b j e k - t a s yra kito mogaus gyvyb. Veikos pavojingum lemia tai, kad ji yra amorali, paeidianti kito mogaus dvasin pusiausvyr. N u k e n t j u s y s i s yra psichikai sveikas asmuo nuo 14 met, kuris sukurstomas nusiudyti arba kurstomas tai padaryti - pasiksinimo sukurstyti atveju. O b j e k t y v i a i sukurstymas nusiudyti gali pasireikti labai vairiai - skatinimu, lenkimu arba slyg nusiudyti sudarymu, kitokiu padjimu mogui nusiudyti, jeigu nra BK 134 str. nurodyt padjim nusiudyti privilegijuojani poymi. Sukurstymas yra tiek tais atvejais, kai mint nusiudyti inicijavo kaltininkas, tiek tais, kai kaltininkas tik paskatino ar padjo realizuoti paties nukentjusiojo ketinim, sumanym nusiudyti. Sukurstymas nusiudyti gali pasireikti ne tik intelektualiu poveikiu - lenkimu, kalbinjimu, patarimais, bet ir fiziniais veiksmais - saviudybs priemoni parpinimu, pritaikymu, kit slyg nusiudyti sudarymu ar palengvinimu. 6- Kitaip nei nuudymo, sukurstymo nusiudyti atveju nukentjusysis nusiudo pats smoningai veikdamas - igeria nuod, pasidaro mirtin injekcij, nusiauna, pasikaria ir pan. Tais atvejais, kai sukurstomas nusiudyti asmuo, kuris dl maametysts, psichikos sutrikimo ar kitokios fiziologins ar patologins bsenos nesuvokia ar ne visai suvokia savo veiksm, poelgio prasms arba negali valdyti savo veiksm, veika sudaro nuudym nukentjusiojo rankomis (apie tai plaiau r. B K 129 str. 2 d. komentar). 7. Sukurstymas nusiudyti yra materialioji sudtis, baigtu nusikaltimas pripastamas nukentjusiajam nusiudius. Pastangos, kad kitas mogus nusiudyt skaitant ir tuos atvejus, kai nukentjusysis pasiksino nusiudyti, kvalifikuojamos kaip pasiksinimas sukurstyti nusiudyti. 8. Sukurstymas nusiudyti yra tyinis nusikaltimas, padaromas tik t i e s i o g i n e t y i a , t. y. mogus kurstomas ar jam padedama nusiudyti smoningai, nepriklausomai nuo tokios veikos paskat motyv tiksl. Paskatos, kurios gali bti tiek savanaudikos, tiek ir altruistins, veikos Specialioji dalis, skyrius kvalifikavimui takos neturi, betXVII jas atsivelgiama skiriant bausm. 133-134 straipsniai 9. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo. 10. P r i v e d i m a s p r i e s a v i u d y b s - nors i veika reglamentuojama tame paiame BK straipsnyje kartu su sukurstymu nusiudyti, faktikai sudaro savarankik nusikaltimo sudt, nes i esms skiriasi sukurstymo nusiudyti ir privedimo prie saviudybs tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji poymiai. Kaltininkas, kitaip nei sukurstymo nusiudyti atveju, gali ir nekurstyti kito mogaus, t. y. nesiekti nukentjusiojo saviudybs. 11. Privedimo prie saviudybs kaip ir nuudym o b j e k t a s yra kito mogaus gyvyb. N u k e n t j u s y s i s yra asmuo nuo 14 met. Tais atvejais, kai privedamas prie saviudybs to siekiant asmuo, kuris dl maametysts, psichikos sutrikimo ar kitokios fiziologins ar patologins bsenos nesuvokia savo veiksm prasms arba negali j valdyti, veika traktuotina kaip nuudymas nukentjusiojo rankomis. 12. O b j e k t y v i a i privedimas prie saviudybs yra asmens veiksmai, dl kuri kitas mogus atima sau gyvyb - nusiudo. Taiau tai ne bet kokie veiksmai, poelgiai, paveikiantys kit mog taip, kad jis apsisprendia nusiudyti ir tai padaro, o tie atvejai, kai yra: 1) iaurus ar klastingas kaltininko elgesys nukentjusiojo atvilgiu; 2) nukentjusiojo saviudyb; 3) prieastinis ryys tarp kaltininko iauraus ar klastingo elgesio ir nukentjusiojo saviudybs. 13. i a u r u s e l g e s y s - muimas, kankinimas, sualojimai, vertimas dirbti nepakeliamus darbus, atlikti neteistus ar eminanius / veiksmus - daryti nusikaltim, elgetauti, verstis prostitucija ir pan., tyiojimasis, meiimas, eidinjimai, vairs grasinimai ir panas veiksmai nukentjusiojo ar jo artimo asmens atvilgiu. 14. K l a s t i n g a s e l g e s y s - apgaulingas, skaudinantis, dvasikai lugdantis kit mog elgesys, dl kurio jis nusiudo. 15. Pagal komentuojam straipsn, jei nra elgesio, poelgi, dl kuri nukentjusysis atsiduria bent subjektyviai beviltikoje padtyje, sistemos, vienkartinis sumuimas, eidimas, apgavimas ar kitoks nu- skriaudimas paprastai negali bti vertinamas iauriu ar klastingu elgesiu. Taiau tais atvejais, kai kaltininko vienkartinis poelgis pasiymi ypatingu iaurumu ar klastinga idavyste ir tai yra tiesiogin saviudybs prieastis, turt bti inkriminuojamas BK 133 str. 16. Jeigu saviudybs prieastimi yra neigiama asmeniui situacija, susidariusi dl teist pareigno, tarnautojo ar kito asmens veiksm, baudiamosios atsakomybs nra. 17. Tais atvejais, kai kaltininkas iauriu ar klastingu elgesiu siek, kad kitas asmuo nusiudyt taiau nukentjusysis nenusiud, inkriminuojamas pasiksinimas privesti prie saviudybs. 18. Atsakomyb u privedim prie saviudybs atsiranda tik tuo atveju, jei nustatomas juridikai reikmingas prieastinis ryys t arp kaltininko iauraus ar klastingo elgesio ir nukentjusiojo saviudybs, t. y. kai kil padariniai yra kaltininko veiksm, o ne kit prieasi rezultatas. 19. Galiojantis baudiamasis statymas privedimo prie saviudybs atveju nereikalauja nustatinti nei materialins, nei kitokios nukentjusiojo priklausomybs nuo kaltininko, taiau tai, kad mogus nusiudo dl kito asmens elgesio, veiksm, neabejotinai liudija, kad jis kuriuo nors bdu faktikai nuo jo buvo priklausomas. 20. Privedimas prie saviudybs yra t y i n i s nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad iauriai ar klastingai elgiasi kito mogaus atvilgiu ir to nori, t. y. veikia tiesiogine tyia. Padarini - nukentjusiojo saviudybs atvilgiu gali bti tiesiogin tyia, jeigu kaltininkas nori, savo elgesiu siekia, kad kitas mogus nusiudyt ir netiesiogin tyia, jeigu iauriai ar klastingai elgdamasis kaltininkas nesiekia toki padarini, bet suvokia, kad skriaudiamasis gali nusiudyti. Tais atvejais, kai asmuo, iauriai ar klastingai elgdamasis nenumato, kad jo skriaudiamas mogus gali nusiudyti, jis u privedimprie saviudybs pagal komentuojam straipsn neatsako, nes nra kalts. Tokiais atvejais skriaudikas atsako tik u tuos nusikaltimus, kuriuos jis padar iauriai ar klastingai elgdamasis su saviudiu, pavyzdiui, sveikatos sutrikdym, meiim, eidim, sukiavim, vagyst, turto sunaikinim, neteist laisvs atmim ar kitus. 21. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo. 22. Sukurstymas nusiudyti ir privedimas prie saviudybs pagal BK 11 str. 4 dal priklauso apysunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 23. Sukurstymas nusiudyti ir privedimas prie saviudybs baudiamas laisvs apribojimu arba aretu, arba laisvs atmimu iki ketveri met. 134 straipsnis. Padjimas nusiudyti
123

Tas, kas beviltikai serganio mogaus praymu padjo jam nusiudyti, baudiamas teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimu arba vieaisiais darbais, arba aretu, arba laisvs atmimu iki ketveri met.
1. Komentuojamame straipsnyje numatyta atsakomyb u padjim nusiudyti, kuris yra privilegijuota sukurstymo nusiudyti (apie tai plaiau r. BK 133 str. komentar) sudtis. 2. Padjimo nusiudyti o b j e k t a s - beviltikai serganio mogaus gyvyb. 3. N u k e n t j u s y s i s - beviltikai sergantis ir praantis padti jam nusiudyti mogus, pats negalintis to padaryti. 4. Padjimas nusiudyti yra privilegijuotas sukurstymas nusiudyti esant abiem dispozicijoje nurodytiems poymiams - nukentjusysis yra beviltikai sergantis ir pats prao padti jam nusiudyti. 5. B e v i l t i k a i s e r g a n i u laikomas asmuo, sergantis mirtina ar kita nepagydoma liga, dl kurios patiria dideles fizines ar moralines kanias ir dl to nebenori gyventi. 6. Saviudio p r a y m u reikia, kad iniciatyva saviudybei priklauso paiam nukentjusiajam, kuri jis nedviprasmikai ireikia. Jeigu beviltikai serganio mogaus nusistatym nusiudyti inicijavo padjs jam tai padaryti asmuo, jis atsako u sukurstym nusiudyti pagal BK 133 str.

7. O b j e k t y v i a i padjimas nusiudyti gali bti intelektualus ir fizinis. I n t e l e k t u a l u s p a d j i m a s - tai patarimai, kokiomis priemonmis naudotis, kokiu bdu, kur, kada, kaip tai padaryti ir pan. F i z i n i s p a d j i m a s - priemoni parpinimas, klii paalinimas, kitoks slyg nusiudyti sudarymas. 8. Nusikaltimas padaromas t y i a , suvokiant, kad padedama nusiudyti beviltikai serganiam mogui jo praymu ir to norint. 9. Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo, kurio beviltikai sergantis mogus prao padti nusiudyti. Juo gali bti ligonio artimieji giminaiiai, eimos nariai, gydytojai, paaliniai asmenys. 10. Padjimo nusiudyti atveju gyvyb sau atima pats ligonis. Gyvybs atmimas, kad ir beviltikai serganio mogaus praymu, pavyzdiui, mirtina injekcija, btinos vaist injekcijos neatlikimas, gyvyb palaikanios aparatros ijungimas ar tokios aparatros nejungimas ir pan., kol nelegalizuota eutanazija, yra nuudymas (BK 129 str.). 11. Padjimas nusiudyti pagal BK 11 str. 4 dal priklauso apysunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. B K 11 str. komentar). 12. Padjimas nusiudyti baudiamas teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimu arba vieaisiais darbais, arba aretu, arba laisvs atmimu iki ketveri met. 13. Padjimo nusiudyti baudiamumas, kol nelegalizuota eutanazija, yra juridikai ydingas ir antihumanikas. Juridikai ydingas, todl, kad ioje sudtyje faktikai nra nukentjusiojo, vieno i btin nusikaltim gyvybei poymio. Nelogika laikyti nukentjusiuoju mog, kuris beviltikai serga, patiria kanias, nebenori gyventi, tiksliau - vegetuoti, ir prao padti, kad baigtsi jo kanios, nes pats negali nusiudyti, pavyzdiui, yra paralyiuotas ar pan.

Specialioji dalis, XVII skyrius

133-134 straipsniai

124

XVIII SKYRIUS (135-141 straipsniai) NUSIKALTIMAI MOGAUS SVEIKATAI 135 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas Tas, kas sualojo ar susargdino mog, jeigu dl to nukentjs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, ntumo ar ki taip buvo sunkiai suluointas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkania liga, realiai gresiania gyvybei ar stipriai sutrikdania mogaus psichik, arba prarado didel dal profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentjusio asmens knas, baudiamas laisvs atmimu iki deimties met. 2. Tas, kas sunkiai sualojo ar susargdino: 1) maamet; 2) bejgikos bkls mog; 3) savo artimj giminait ar eimos nar; (Lietuvos Respublikos 2008 m. birelio 12 d. statymo Nr. X-1597, sigal. 2008 m. birelio 27 d (in., 2008, Nr. 73-2796) redakcija) 4) ni moter; 5) du ar daugiau moni; 6) kankindamas ar kitaip itin iauriai; 7) kit moni gyvybei pavojingu bdu; 8) dl chuliganik paskat; 9) dl savanaudik paskat; Specialioji dalis, XVIII skyrius 136-137 straipsniai 10) dl nukentjusio asmens tarnybos ar pilieio pareig vykdymo; 11) siekdamas nuslpti kit nusikaltim; 12) siekdamas gyti nukentjusio asmens organ, audin ar lsteles, tLietuvos Respublikos 2008 m. gegus 8 d. statymo Nr. X-1527, sigal. 2008 m. gegus 24 d. (in., 2008, Nr. 59-2200) redakcija) baudiamas laisvs atmimu nuo dvej iki dvylikos met. sutrikdant j funkcijas. S u a l o j i m a s yra mogaus kno audini ar organ anatominio vientisumo ar j funkcij paeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu, o s u s a r g d i n i m a s - organizmo funkcij sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu arba nesuteikiant btinos medicinos pagalbos. 2. Vis sveikatos sutrikdym o b j e k t a s yra kito mogaus somatin ar psichin sveikata nuo jo gyvybs pradios iki mirties momento (apie tai plaiau ir. BK 129 str. komentar). N u k e n t j u s y s i s - kitas mogus, jau gims ir dar nemirs, nepriklausomai nuo jo sveikatos bkls. Savos sveikatos sutrikdymas nra nusikaltimas, jeigu veika nesudaro kito nusikaltimo sudties, - aukimo privalomj karo tarnyb vengimo (BK 314 str.), aukimo karo tarnyb karo padties metu vengimo (BK 315 str.), vengimo atlikti karo tarnyb (BK 316 str.).
1.

3,10 b j e k t y v i a i sveikatos sutrikdym sudaro tik neteistas kito mogaus sveikatos sutrikdymas. Btini objektyvieji io nusikaltimo poymiai yra: 1) pavojinga kito mogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) alingi padariniai - mogaus sveikatos sutrikdymas; 3) prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir kilusi aling padarini. 4. Kaltininko veikimas gali bti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentjusiajam. Sveikatos sutrikdymas gali bti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turdamas pareig ir galimyb atitinkamai veikti, to nepadaro ir dl to buvo sutrikdyta kito mogaus sveikata. Tarp kaltininko veikos ir kilusi padarini - sveikatos sutrikdymo turi bti juridikai reikmingas prieastinis ryys, nukentjusiojo sveikatos sutrikdymas turi bti dsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. 5. Tiriant sveikatos sutrikdymo bylas privaloma skirti teismo medicinos ekspertiz. Sveikatos sutrikdymo nustatymo ekspertiz atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka. Teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialins apsaugos bei darbo ministr 2003 m. gegus 23 d. sakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklmis" (Valstybs inios", 2003, Nr. 52-2357) ir i taisykli priedu - Bendro darbingumo praradimo lentel" teikia ivad dl sveikatos sutrikdymo fakto ir jo masto. 6. Sveikatos sutrikdymas yra s u n k u s , jeigu sualojimas ar susargdinimas sukl bent vien i 12 padarini, nurodyt BK 135 str. 1 dalyje: 1) regos netekim; 2) klausos netekim; 3) kalbos netekim; 4) vaisingumo netekim; 5) ntumo netekim; 6) kitok sunk suluoinim; 7) sunki nepagydom lig; 8) ilgai trunkani, realiai gresiani gyvybei lig; 9) ilgai trunkani lig, stipriai sutrikdiusi mogaus psichik; 10) didels dalies profesinio darbingumo netekim; 11) didels dalies bendro darbingumo netekim; 12) nepataisom sukentjusio asmens kno subjaurojim. 7. R e g o s n e t e k i m a s yra visikas aklumas arba abiej aki regos susilpnjimas, kai geriau matanios akies regjimo atrumas su korekcija sumaja iki 0,03 arba regjimo lauko koncentrinis susiaurjimas yra iki 5 laipsni nuo fiksacijos tako. 8. K l a u s o s n e t e k i m a s yra visikas kurtumas arba abiej aus klausos susilpnjimas, kai nukentjs negirdi kalbanio prie ausies kauelio, o audiogramoje - daugiau kaip 91 db. 9. K a l b o s n e t e k i m a s yra negaljimas reikti mintis suprantamais odiais. 10. Va i s i n g u m o n e t e k i m a s yra lytins veiklos sutrikimas, atimantis gebjim natraliu bdu apvaisinti, pastoti, ineioti ar gim dyti. 11. N t u m o n e t e k i m a s yra ntumo nutrkimas arba jis nutraukiamas dirbtinai dl sualojimo arba susargdinimo nepriklausomai nuo ntumo trukms. 12. K i t o k s s u n k u s suluoinimas yra sualojimas, susargdini- mas arba jo sukeltos komplikacijos ir j pasekms: 12.1. kaukols skliauto atviri ir spaustiniai bei pamato kaul liai; 12.2. galvos smegen sumuimas su rykiais neurologiniais idini- niais simptomais, patvirtintas specialiais tyrimais; 12.3. sunkus difuzinis galvos smegen akson sualojimas; 12.4. kraujo ar likvoro isiliejimas vir kietojo ar po kietuoju galvos smegen dangalu, suspaudiantis galvos smegenis; 125 12.5. kaklo slankstelio inirimas (panirimas) ar lis su nugaros smegen arba nugaros nerv akneli paeidimu; 12.6. nugaros smegen sualojimas su rykiais idininiais simptomais, patvirtintas specialiais tyrimais; 12.7. kiauryminis rykls, stempls, gerkl ar trachjos sualojimas; 12.8. gerkl ar trachjos sualojimas, sukls kvpavimo sutrikim, kuriam paalinti nukentjs asmuo buvo intubuotas arba jam buvo atlikta tracheostomija; 12.9. krutins lstos ertms ar pilvaplvs ertms kiauryminis sualojimas su/be vidaus organ paeidimu; 12.10. atviras inkst, lapimtaki, antinksi, kasos, lapimo psls, lapls, prieins liaukos ar tiesiosios arnos sualojimas; 12.11. udaras krtins ar pilvo organ sualojimas, nustatytas operacijos metu; 12.12. aortos, bendrosios, vidins ar iorins miego arterij, porak- tins, paastins, asto, bendrosios, vidins ar iorins klubo, launies, jos giliosios akos kamieno ar pakinklio arterij arba jas atitinkani ven sualojimas; 12.13. atviras astikaulio, launikaulio ar blauzdikaulio kn lis arba udari kuri nors dviej i nurodyt kaul kn arba astikaulio ar launikaulio kaklo liai; 12.14. dubens kaul abipusiai liai, suard dubens iedo vientisum; 12.15. sualojimo sukeltas sunkus okas, riebalin ar oro embolija, mus inkst veiklos nepakankamumas ar kita pavojinga gyvybei bsena;

1 BK XVIII skyriuje reglamentuojama baudiamoji atsakomyb u vairaus pobdio ir laipsnio sveikatos sutrikdymus. Terminas s v e i k a t a reikia natrali konkretaus mogaus organizmo bkl iki nusikaltimo, o s u t r i k d y m a s - ios bkls pakitim, pablogjim dl kaltininko veikos. S v e i k a t o s s u t r i k d y m a s - mogaus sualojimas arba susargdinimas paeidiant jo kno audini ar organ vientisum arba

12.16. vairios kilms nudegimai, kai 2 A (II) laipsnio bendras nudegimo plotas apima 30 proc. ir daugiau kno paviriaus; kai 2 B (III) laipsnio nudegimo plotas apima 20 proc. ir daugiau kno paviriaus; kai 3 (III-IV) laipsnio nudegimo plotas apima 10 proc. ir daugiau kno paviriaus; kvpavimo tak nudegimas; 12.17. III-IV laipsnio nualimai, apimantys 10 proc. ir daugiau kno paviriaus; 12.18. jonizuojanios radiacijos sukelta sunki spindulin liga; 12.19. kaklo suspaudimas ar kitokia mechanin asfiksija, lydima objektyviais duomenimis patvirtinto galvos smegen kraujotakos sutrikimo; 12.20. kitokio pobdio sunkus suluoinimas, pavyzdiui, galns - rankos ar kojos - arba jos funkcijos praradimas. 13. S u n k i n e p a g y d o m a 1 i g a yra IV infekcija, juodlig, stablig, pasiutlig, hemoragins kartligs (Ebolo, Marburgo, Laso), dujin gangrena, Creutfeld-Jakobo liga, maras, cholera, raupai, geltonoji kartlig. 14. I l g a i t r u n k a n t i l i g a , r e a l i a i g r e s i a n t i g y v y b e i , yra narkomanija, TBC, hepatitas B, hepatitas C, sifilis, brucelio z, trichinelioz, leimanijoz. 15. I l g a i t r u n k a n t i l i g a , s t i p r i a i s u t r i k d a n t i m o g a u s p s i c h i k . Psichikos sutrikimo fakt kiekvienu atveju vertina ir apie priskyrim stipriai sutrikdani mogaus psichik lig grupei sprendia - nustato sveikatos sutrikdymo mast- teismo psichiatr ekspert komisija. 16. D i d e l s d a l i e s p r o f e s i n i o d a r b i n g u m o n e t e k i m a s - kai mogus praranda 30 ar daugiau proc. savo profesijos darbingumo, t. y. tiek sumaja jo gebjimas ir galimyb atlikti savo profesin darb, reikalaujant speciali ini, kvalifikacijos ir gdi . Profesinio darbingumo netekimo fakt ir mast nustato Valstybin medicinins socialins ekspertizs komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir socialins apsaugos ir darbo ministr 2000 m. balandio 28 d. sakymu Nr. 226/49 Dl ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos patvirtinimo" (Valstybs inios", 2000, Nr. 36-1011). 17. D i d e l s d a l i e s b e n d r o d a r b i n g u m o n e t e k i m a s - kai mogus praranda 30 ar daugiau proc. bendro darbingumo, t. y. tiek sumaja jo gebjimas ir galimyb dirbti darbus, nereikalaujanius speciali ini, kvalifikacijos ir gdi. 18. N e p a t a i s o m a s k n o s u b j a u r o j i m a s yra estetinis sualojimo, operacijos, amputacijos dl sualojimo, nudegimo, ligos (pvz., raup) Specialioji dalis, XVIII skyrius 136-137 straipsniai padarinys. Veido subjaurojimas yra akies obuolio netekimas, nosies net ekimas ar deformacija, ausies kauelio ar jos dalies netekimas, ymus veido randas, asimetrija ir pan. Kit kno viet subjaurojimas - tai, pavyzdiui, rankos pirto, tuo labiau viso delno ar rankos netekimas arba jos funkcijos praradimas, ryks randai kne, kno asimetrija. Knas pripastamas subjaurotu nepataisomai, kai toki padarini negalima paalinti prastu chirurginiu bdu (ne kosmetine operacija) ir daro j nenormaliu - negraiu, atstumianiu. Jeigu tokiems padariniams paalinti reikalinga kosmetin operacija, subjaurojimas pripastamas nepataisomu. Kno subjaurojimo fakt konstatuoja teissaugos institucija, o ar subjaurojimas pataisomas, ar ne, sprendia teismo medicinos ekspertai. 19. Sunkaus sveikatos sutrikdymo sudtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu kilus bent vienam i padarini, nurodyt komentuojamo straipsnio 1 dalyje. 20. BK 135 str. numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali bti padaromas t i e s i o g i n e i r n e t i e s i o g i n e t y i a . Kaltininkas veikia smoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito mogaus sveikat. Tiesiogins tyios atveju jis toki padarini nori, o netiesiogins tyios atveju nors j nenori, nesiekia, taiau smoningai leidia tokiems padariniams kilti. Tyia gali bti ir danai bna neapibrta, nekonkretizuota, pavyzdiui, mesdamas sunk daikt mog, spardydamas ar kitaip smurtaudamas kaltininkas numato vairi padarini galimyb - nuo fizinio skausmo suklimo iki mirties. Kai kaltininkas smurtauja neapibrta (nekonkretizuota) tyia padarini atvilgiu, atsakomyb ikyla u faktikai padaryt al. Sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju jis atsako pagal BK 135 str., nukentjusiojo mirties atveju - u nuudym. 21. Pasiksinimas sunkiai sutrikdyti sveikat manomas tik tiesiogins tyios atveju, t. y. kai kaltininkas veik nordamas sunkiai sutrikdyti sveikat, pavyzdiui, idurti ak, taiau jam nepavyko to padaryti dl prieasi, nepriklausani nuo jo valios. 22. Sunkaus sveikatos sutrikdymo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 14 met amiaus fizinis asmuo. 23. Sunkus sveikatos sutrikdymas pripastamas sunkesniu nusikaltimu esant bent vienam i dvylikos poymi, numatyt BK 135 str. 2 dalyje. Aplinkybi kvalifikuojani atsakomyb u sunk sveikatos sutrikdym, sraas yra isamus, baigtinis, be to, identikas nuudym kvalifikuojantiems poymiams (apie tai plaiau r. BK 129 str. komentar). 24. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 11 str. 5 dal priklauso sunki, o 2 dalyje pagal BK 11 str. 6 dal - labai sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 25. Sunkus sveikatos sutrikdymas baudiamas laisvs atmimu iki deimties met o kvalifikuotas sunkus sveikatos sutrikdymas - laisvs atmimu nuo dvej iki dvylikos met. 136 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus

Tas, kas sunkiai sualojo mog staiga labai susijaudins dl neteisto ar itin eidianio j ar jo artim asmen nukentju sio asmens poelgio, baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki ketveri met.
1. Komentuojamas straipsnis taikomas u s u n k s v e i k a t o s s u t r i k d y m (apie tai plaiau r. BK 135 str. komentar), padaryt staig a l a b a i s u s i j a u d i n u s (apie tai plaiau r. B K130 str. komentar). 2. Inkriminuojant komentuojam straipsn BK 135 str. 2 dalyje nurodyti sunk sveikatos sutrikdym kvalifikuojantys poymiai veikos kvalifikavimo nekeiia, juos atsivelgiama skiriant bausm (apie tai plaiau r. B K 54 str. komentar). 3. Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus pagal BK 11 str. 4 dal priklauso apysunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 4. Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki ketveri met.

137 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo


Tas, kas dl neatsargumo sunkiai sualojo ar susargdino mog, baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki trej met. 2. Tas, kas dl neatsargumo sunkiai sualojo ar susargdino du ar daugiau moni, baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met. 3. Tas, kas padar io straipsnio 1 ar 2 dalyje numatyt veik paeisdamas teiss akt nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudiamas laisvs atmimu iki septyneri met. 126 4. U io straipsnio 3 dalyje numatyt veik atsako ir juridinis asmuo.
1.

1. Komentuojamas straipsnis taikomas u padaryt s u n k s v e i k a t o s s u t r i k d y m (apie tai plaiau r. BK 135 str. komentar) dl neatsargumo. 2. BK 137 str. 1 dalis yra bendroji atsakomybs dl neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo norma, taikoma tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo paeidiant teiss akt nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles poymi, t. y. kai tai atsitinka buityje nepaisant visuotinai pripaint bendrj atsargumo taisykli io nusikaltimo o b j e k t a s yra kito mogaus sveikata. N u k e n t j u s y s i s - kitas mogus, neatsivelgiant jo ami. 3. O b j e k t y v i a i sunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo manomas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. is nusikaltimas gali bti padaromas ir nusikalstamais, ir nenusikalstamais veiksmais, poelgiais, neatitinkaniais tiek prast, visuotinai pripaint bendrj atsargumo, tiek speciali oficialiomis taisyklmis reglamentuot atsargumo reikalavim. ie veiksmai ir poelgiai gali bti padaryti tiek tyia, tiek dl neatsargumo. 4. Komentuojamas straipsnis inkriminuojamas nustaius, kad btent kaltininko veika buvo sunkaus sveikatos sutrikdymo prieastis, kad yra teisikai reikmingas prieastinis veikos bei padarini ryys ir kad ie padariniai buvo dsningas veikos rezultatas. I dalies nukentjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo prieastimi gali bti ir paties nukentjusiojo neatsargumas bei kit asmen veiksmai. Jeigu tokie kit asmen veiksmai reikmingai padidina padarini tikimyb, u atsiradusius padarinius atsako ir jie. ^Neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais veikos atvilgiu gali bti ir tyia, ir neatsargumas, o padarini t. y. sunkaus sveikato"sutrikdymo atvilgiu - tik n e a t s a r g u m a s - nusikalstamas pasitikjimas arba nusikalstamas nerpestingumas. 6. Nusikalstamas pasitikjimas yra tais atvejais, kai kaltininkas numato abstraki galimyb, kad tokia veika gali sukelti kito mogaus sunk sveikatos sutrikdym, taiau, turdamas omenyje konkreias aplinkybes, tikisi, kad iuo atveju toki padarini bus ivengta, bet tas pasitikjimas nepasitvirtina, pasirodo ess lengvabdikas.

7. Nusikalstamo nerpestingumo atveju kaltininkas nenumat, kad dl jo veikos gali bti sunkiai sutrikdyta kito mogaus sveikata, taiau pagal buvusi situacij privaljo ir galjo tai numatyti, jeigu bt buvs apdairesnis, atsargesnis. 8- Jeigu asmuo, dl kurio veikos buvo sunkiai sutrikdyta mogaus sveikata, nenumat ir pagal vykio aplinkybes neturjo arba negaljo numatyti toki padarini jo veika traktuojama kaip k a z u s a s , t . y . sunkios alos sveikatai padarymas be kalts. Nra kalts ir tais atvejais, kai asmuo, numatydamas sunkaus sveikatos sutrikdymo grsm, siekdamas ivengti toki padarini, padaro visk, k gali, kad j nebt, taiau padariniai atsiranda dl nuo asmens nepriklausani prieasi. 9. D v i e j a r d a u g i a u moni neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 137 str. 2 d.) atveju dl kaltininko neatsargumo sunkiai sutrikdoma sveikata ne vienam, o keliems monms ir tai yra vienos, o ne keli veik padarinys. 10. Neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas p a e i d i a n t t e i s s a k t n u s t a t y t a s s p e c i a l i a s e l g e s i o s a u g u m o t a i s y k l e s ( B K 137 str. 3 d.) inkriminuojamas, kai bet kurioje veiklos srityje paeidus oficialiai patvirtintas bendrsias ar inybines taisykles, sunkiai sutrikdoma bent vieno mogaus sveikata, iskyrus atvejus, kai yra BK numatytos specialiosios normos. 11. Veika kvalifikuojama kaip nusikaltim sutaptis tais atvejais, kai padaromas kitas nusikaltimas, kurio padarinys yra vieno ar keli moni sunkus sveikatos sutrikdymas, pavyzdiui, neteistas abortas (BK 142 str.), palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus mogaus gyvybei (BK 144 str.), vaiko palikimas (BK 158 str.), aunamojo ginklo, audmen, sprogmen ar sprogstamj mediag laikymo taisykli paeidimas (BK 255 str.), aplinkos apsaugos arba gamtos itekli naudojimo taisykli paeidimas (BK 270 str.), sakymo nevykdymas (BK 317 str. 2 dalis) ir kiti nusikaltimai, kurie sukelia tokius padarinius ir kuri atvilgiu yra neatsargi kalt, taiau toki padarini suklimas konkreiai nevardytas kaip nusikaltim kvalifikuojantis poymis. Ir atvirkiai, tais atvejais, kai sunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo BK straipsnyje numatytas kaip nusikaltim kvalifikuojantis poymis (pvz., neteista farmacin veikla (BK 275 str. 2 d.), kenksming mogaus sveikatai ar gyvybei produkt gamyba arba prekyba jais (BK 276 str. 2 d.), transporto priemoni ar keli, juose esani rengini netinkama prieira ar remontas (BK 278 str. 1 ir 2 d.), keli transporto eismo saugumo ar transporto priemoni eksploatavimo taisykli paeidimas (BK 281 str. 3 ir 4 d.), ie straipsniai apima ir sunk sveikatos sutrikdym dl neatsargumo. 12. Sunk sveikatos sutrikdym dl neatsargumo apima ir BK 176 str. 1 dalis, nustatanti atsakomyb u darb saugos ir sveikatos apsaugos darbe Specialioji dalis, XVIII skyrius 136-137 straipsniai reikalavim paeidim, jeigu dl to vyko nelaimingas atsitikimas monms bei keli nusikaltimai krato apsaugos tarnybai, kuriuose kvalifikuojaniu poymiu numatyti sunks padariniai, - grasinimas vadui ar smurtas prie j (BK 318 str. 3 d.), smurto veiksmai prie pavaldin (BK 319 str. 2 d.), kario terorizavimas (BK 320 str. 3 d.). 13. Neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo. U sunk sveikatos sutrikdym dl neatsargumo paeidiant teiss akt nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles (t. y. pagal BK 137 str. 3 d.) atsako ir juridinis asmuo (apie tai plaiau r. B K 20 str. komentar). 14. Neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki trej met, neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas dviems ir daugiau moni - laisvs atmimu iki penkeri met, o neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas paeidus teiss akt numat ytas specialias elgesio taisykles - laisvs atmimu iki septyneri met.

138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas Tas, kas sualojo ar susargdino mog, jeigu dl to nukentjs asmuo prarado nedidel dal profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodyt padarini, baudiamas laisvs apribojimu arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met. 2. Tas, kas nesunkiai sualojo ar susargdino: 1) maamet; 2) bejgikos bkls mog; 3) savo artimj giminait ar eimos nar; (Lietuvos Respublikos 2008 m. birelio 12 d. statymo Nr. X-1597, sigal. 2008 m. birelio 27 d. (in., 2008. Nr. 73-2796) redakcija) 4) ni moter; 5) du ar daugiau moni; 6) kankindamas ar kitaip itin iauriai; 7) kit moni gyvybei pavojingu bdu; 8) dl chuliganik paskat; 9) dl savanaudik paskat; 10) dl nukentjusio asmens tarnybos ar pilieio pareig vykdymo; 11) siekdamas nuslpti kit nusikaltim; 12) siekdamas gyti nukentjusio asmens organ, audin ar lsteles, (Lietuvos Respublikos 2008 m. gegus 8 d. statymo Nr. X-l527, sigal. 2008 m. gegus 24 d. (in., 2008, Nr. 59-2200) redakcija) baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met.
1.

1 N e s u n k u s s v e i k a t o s s u t r i k d y m a s yra tuo atveju, kai sualojimas ar susargdinimas nesukelia nei vieno i padarini, nurodyt BK 135 str. 1 dalyje (apie tai plaiau r. BK 135 str. komentar), taiau nukentjusysis dl to praranda nedidel dal profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai serga. 2. N e d i d e l e d a l i m i p r o f e s i n i o a r b e n d r o d a r b i n g u m o n e t e k i m u sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykls laiko tuos atvejus, kai dl sualojimo ar susargdinimo nukentjs asmuo praranda maiau nei 30 procent, bet daugiau kaip 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. 3. I l g a l a i k e l i g a sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykls laiko tuos atvejus, kai dl sualojimo ar susargdinimo nukentjs asmuo serga ilgiau nei 10 dien 4. Nesunkiu sveikatos sutrikdymu pripastami smulkij kaul liai ar skilimai, smulkij snari inirimai, vienos puss keli onkauli liai, vidutinio laipsnio galvos smegen sukrtimai, gilios aizdos, dl ko nukentjs asmuo serga ilgiau nei 10 dien ir pan. 5. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine t y i a . Daniausiai tyia yra neapibrta (nekonkretizuota). Nesunkus sveikatos sutrikdymas nuo pasiksinimo nuudyti ir pasiksinimo sunkiai sutrikdyti sveikat atribojamas pagal i nusikaltim subjektyviuosius poymius, lemiam reikm turi kaltininko tyios turinys ir kryptingumas. 6. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo. 7. Nesunk sveikatos sutrikdym kvalifikuojantys poymiai, numatyti BK 138 127 str. 2 dalyje, yra analogiki sunk sveikatos sutrikdym ir nuudym kvalifikuojantiems poymiams (apie tai plaiau r. BK 129 str. komentar). 8. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatytas sveikatos sutrikdymas pagal BK 11 str. 3 dal priklauso nesunki o 2 dalyje pagal BK 11 str. 4 dal apysunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 9. Nesunkus sveikatos sutrikdymas baudiamas laisvs apribojimu arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met o kvalifikuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas - laisvs atmimu iki penkeri met. 139 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsTR^umo 1. Tas, kas dl neatsargumo sualojo ar susargdino mog, jeigu dl to nukentjs asmuo prarado nedidel dal profesinio ar bend ro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodyt padarini, baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki vieneri met. 2. Tas, kas dl neatsargumo nesunkiai sualojo ar susargdino du ar daugiau moni, baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki vieneri met. 3. U io straipsnio 1 dalyje numatyt veik asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentjusio asmens skundas ar jo teisto atst ovo pareikimas, ar prokuroro reikalavimas. (Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. statymo Nr. IX-1706, sigal. 2003 m. liepos 25 d. (in., 2003, Nr. 74-3423) redakcija) Komentuojamas straipsnis taikomas tada, kai n e s u n k u s s v e i k a t o s s u t r i k d y m a s (apie tai plaiau r. BK 138 str. komentar) padaromas dl neatsargumo, iskyrus atvejus, kai ie padariniai yra kito, sunkesnio nusikaltimo, pavyzdiui, keli transporto eismo saugumo ar transporto priemoni eksploatavimo taisykli paeidimo (BK 281 str. 1 d.) poymis.

BK 139 str. inkriminuojamas nustaius, kad o b j e k t y v i a i btent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo prieastis, kad yra teisikai reikmingas prieastinis veikos bei padarini ryys ir kd ie padariniai buvo dsningas veikos rezultatas. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo dl neatsargumo atvejais veikos atvilgiu gali bti ir tyia, ir neatsargumas, o padarini at vilgiu tik n e a t s a r g u m a s - nusikalstamas pasitikjimas arba nusikalstamas nerpestingumas. Nusikalstamas pasitikjimas yra tada, kai kaltininkas numato abstraki galimyb, kad tokia veika gali nesunkiai sutrikdyti kito mogaus sveikat, bet, turdamas omenyje konkreias aplinkybes, tikisi, kad iuo atveju toki padarini bus ivengta, taiau tas pasitikjimas nepasitvirtina, pasirodo ess lengvabdikas. Nusikalstamo nerpestingumo atveju kaltininkas nenumat, kad dl jo veikos gali buti nesunkiai sutrikdyta kito mogaus sveikata, taiau jeigu bt buvs apdairesnis, atsargesnis pagal buvusi situacij privaljo ir galjo tai numatyti. Nesunkaus sveikatos sutrikdymui dl neatsargumo kvalifikuoti reikms neturi, ar tai buvo padaryta paeidiant bendrsias, ar teiss akt nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Dviej ar daugiau moni nesunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo, jei tai padaryta viena veika, yra nusikaltim kvalifikuojantis poymis (BK 139 str. 2 d.). Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad u io straipsnio 1 dalyje numatyt veik asmuo atsako tik tuo atveju, jei yra nukentjusio asmens skundas ar jo teisto atstovo pareikimas, ar prokuroro reikalavimas. Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2004 m. balandio 20 d. nutartyje (baudiamoji byla Nr. 2K-254/2004) nurod, jog baudiamojo proceso kodekse nra nustatyta nukentjusiojo skundo forma ir turinys, taigi svarbiausia yra nukentjusiojo iniciatyva pradti baudiamj persekiojim dl padarytos nusikalstamos veikos, todl policijoje suraytas protokolas-pareikimas laikytinas nukentjusiojo skundu, nurodytu BPK 3 str. 1 dalies 6 punkte". Nesunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki vieneri met, o nesunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo dviem ir daugiau moni - aretu arba laisvs atmimu iki vieneri Specialioji dalis, XVIII skyrius 136-137 straipsniai met. 140 straipsnis. Fizinio skausmo suklimas ar neymus sveikatos sutrikdymas Tas, kas mudamas ar kitaip smurtaudamas sukl mogui fizin skausm arba neymiai j sualojo ar trumpam susargdino, baudiamas vieaisiais darbais arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki vieneri met. 2. Tas, kas io straipsnio 1 dalyje nurodyt veik padar maameiui arba kankindamas nukentjus asmen, baudiamas laisvs atmimu iki dvej met. 3. U io straipsnio 1 dalyje numatyt veik asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentjusio asmens skundas ar jo teisto atst ovo pareikimas, ar prokuroro reikalavimas. (Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. statymo Nr. IX-1706, sigal. 2003 m. liepos 25 d. (in., 2003, Nr. 74-3423) redakcija) 1. Komentuojamame straipsnyje numatytu nusikaltimu ksinamasi mogaus kno nelieiamum (tik fizinio skausmo suklimo atveju) arba sveikat (neymiai ar trumpam laikui j sutrikdius). Tai ir yra nusikaltimo, numatyto BK 140 str., o b j e k t a i . 2. N u k e n t j u s i u o j u pagal BK 140 str. 1 dal yra asmuo nuo 14 met, pagal BK 140 str. 2 dal - asmuo nuo gimimo iki 14 met, iskyrus kankinimo atvejus (antruoju atveju - nuo gimimo iki mirties). 3. O b j e k t y v i a i is nusikaltimas gali pasireikti muimu ar kitokiu smurtavimu, suklusiu fizin skausm arba neym sveikatos sutrikdym. Ta i materialioji nusikaltimo sudtis - muimo, kankinimo atvejais turi bti sukeliamas fizinis skausmas nukentjusiajam arba neymus sveikatos sutrikdymas. 4. M u i m a s a r k i t o k s s m u r t a v i m a s reikia poveik mogaus kn siekiant sukelti fizin skausm, taiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesualojant, nesusargdinant ir toki padarini nesiekiant. Tai gali bti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis mogaus kn: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudiant, stumiant, tempiant, lauant, aldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvnus ar gyvius, pavyzdiui, usiundant un, uleidiant bites ir pan. 5. Jeigu smurtaujant siekiama nesunkiai ar sunkiai sutrikdyti sveikat arba atimti gyvyb, nors sukeliamas tik fizinis skausmas, veika kvalifikuotina kaip pasiksinimas atitinkamai sutrikdyti sveikat ar nuudyti. 6. Komentuojamas nusikaltimas apima smurtavim tiek nepaliekant ymi, tik sukeliant fizin skausm, tiek neymiai sualojant (kraujosrvos, negilios aizdos), tiek trumpam susargdinant. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykls nustato, kad t r u m p a l a i k i s s u s a r g d i n i m a s yra tada, kai nukentjusysis serga ne ilgiau nei 10 dien. 7. Neymus sveikatos sutrikdymas yra ir tuo atveju, kai dl sualojimo ar susargdinimo nukentjusysis praranda 5 proc. profesinio arba bendro darbingumo. Maesnio nei 5 proc. profesinio ar bendro darbingumo netekimas nelaikomas sveikatos sutrikdymu. 8. BK 140 str. 3 dalyje nurodyta, kad u io straipsnio 1 dalyje numatyt veik asmuo atsako tik jei yra nukentjusio asmens skundas ar jo teisto atstovo pareikimas, ar prokuroro reikalavimas (apie tai plaiau r. B K 139 str. komentar). 9. N u k e n t j u s i o j o m a a m e t y s t kaip nusikaltim kvalifikuojantis poymis yra tada, kai nukentjs asmuo yra jaunesnis nei 14 met ir kaltininkas tai inojo arba turjo ir galjo numatyti. 10. K a n k i n i m a s kaip nusikaltim kvalifikuojantis poymis reikia, kad smurtauta buvo ilgai, arba kad buvo tyia sukeltos ne tik stiprios fizins, bet ir moralins, dvasios kanios. 11. Nusikaltimas padaromas t i e s i o g i n e a r n e t i e s i o g i n e t y i a , siekiant sukelti fizin skausm, kankinti, neymiai sualoti ar trumpam susargdinti arba smoningai leidiant kilti tokiems padariniams. Jeigu veika susijusi su kankinimu, jai bdinga tiesiogin tyia. Daniausiai tiesiogine tyia sukeliamas ir fizinis skausmas, kadangi kaltininkas arba to siekia (nori), arba is veikos padarinys yra neivengiamas. 12. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo. 13. is nusikaltimas pagal BK 11 str. 3 dal priklauso nesunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 14. Fizinio skausmo suklimas ar neymus sveikatos sutrikdymas baudiamas vieaisiais darbais arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki vieneri met, o fizinio skausmo suklimas ar neymus sveikatos sutrikdymas padarytas maameiui arba kankinant nukentjus asmen - laisvs atmimu iki dvej met.
1.
128

141 straipsnis. Svok iaikinimas io skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatyt sveikatos sutrikdym poymius apibdina Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar jos galiotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykls. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykls patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegus 23 d. sakymu Nr. V-298/158/A1 -86 (Valstybs inios", 2003, Nr. 52-2357).

i^s

Specialioji dalis, XVII skyri

131 straipsnis

XIX SKYRIUS (142-145 straipsniai) NUSIKALTIMAI, PAVOJINGI MOGAUS SVEIKATAI IR GYVYBEI 142 straipsnis. Neteistas abortas Gydytojas, turintis teis daryti aborto operacijas, padars abort pacients praymu, jeigu buvo kontraindikacij arba tai padaryta ne sveikatos prieiros staigoje, baudiamas vieaisiais darbais arba teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimu, arba laisvs apribojimu, arba laisvs atmimu iki dvej met. 2. Sveikatos prieiros specialistas, neturintis teiss daryti aborto operacijas, sveikatos prieiros staigoje padars abort pacients praymu, baudiamas vieaisiais darbais arba teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimu, arba laisvs apribo jimu, arba laisvs atmimu iki trej met. 3. Tas, kas neturdamas teiss daryti aborto operacijas nutrauk ntum paios moters praymu, baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki ketveri met.
1. 1. Aborto operacijas gali atlikti tik gydytojai akueriai-ginekologai (iskyrus tuos gydytojus akuerius-ginekologus, kurie teikia tiktai pirminio lygio ambulatorines akuerijos ir ginekologijos asmens sveikatos prieiros paslaugas) tik sveikatos prieiros staigose ir tik nesant kontraindikacij, t. y. nepaeidiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. sausio 28 d. sakymu Nr. 50 patvirtintos ntumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos (Valstybs inios", 1994, Nr. 18-299) ir 2003 m. rugsjo 9 d. sakymu Nr. V-527 patvirtint Ambulatorini akuerijos ir ginekologijos asmens sveikatos prieiros paslaug teikimo reikalavim (Valstybs inios", 2003, Nr. 89-4046; 2008, Nr. 106-4055). Abortas, padarytas paeidiant i teiss akt reikalavimus, iskyrus btinojo reikalingumo arba profesins pareigos vykdymo atvejus, laikomas neteistu. 2. Komentuojamame straipsnyje numatyta veika - neteistas tyinis ntumo nutraukimas niai moteriai praant. Ntumo nutraukimas prie nukentjusios vali, bejos praymo yra ne abortas, o sunkus sveikatos sutrikdymas (apie tai plaiau ir. BK 135 str. komentar). 3. Neteisto aborto o b j e k t a s yra nios moters, kuriai daromas abortas, sveikata ir gyvyb, nes nelegaliai darant aborto operacij kelia mas pavojus niosios sveikatai ir gyvybei. 4. N u k e n t j u s i j a pripastama pati nioji moteris, kuriai daromas neteistas abortas, nors jis ir daromas paiai niajai praant, jai sutinkant. 5. O b j e k t y v i a i a b o r t a s y ra dirbtinis moters ntumo nutraukimas, t. y. mogaus gemalo, vaisiaus sunaikinimas iki gimdymo pradios. Tai gali bti chirurgin operacija ar kitoks poveikis moters organizm ar gemal, kurio padarinys - ntumo nutrkimas, negimusio vaisiaus tis. Si sudtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu nutraukus ntum. 6. Abortas laikomas neteistu esant bent vienai i aplinkybi: 1) esant kontraindikacij, t. y. kai i operacija medicininiu poiriu neleistina ; 2) abortas padaromas ne sveikatos prieiros staigoje; 3) abort padaro asmuo, neturintis teiss daryti ios operacijos, t. y. ne gydytojas akueris-ginekologas. 7. K o n t r a i n d i k a c i j o m i s laikomi dvylika savaii virijantis ntumas, ms ir pomiai genitalij udegimai, ms ir pomiai kitos lokalizacijos udegimai, mios infekcins ligos. 8. Abortas laikomas baigtu nutraukus ntum. Kai abortas sukelia prielaikin gimdym ir kdikis gimsta gyvas, abortas taip pat laikomas baigtu nusikaltimu. 9. Jeigu neteistas abortas sukelia sunkius padarinius - nukentjusiosios mirt ar sunk sveikatos sutrikdym, veika kvalifikuojama kaip neteisto aborto ir atitinkamo neatsargaus nusikaltimo (BK 132 ar 137 str.) sutaptis. 10. Neteistas abortas padaromas t i e s i o g i n e t y i a . Nusikaltimo motyvai galt bti vairs. Daniausiai ie nusikaltimai padaromi dl savanaudik paskat, u atlyginim. Taiau gali bti ir kiti motyvai, pavyzdiui, gailestis, noras padti ir pan. Motyvai nusikaltimo kvalifikavimui takos neturi, taiau juos atsivelgiama parenkant ir skiriant bausm. 11. Neteisto aborto s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo. Juo gali bti ir asmuo, neturintis medicininio isilavinimo, ir sveikatos prieiros specialistas, neturintis teiss daryti aborto operacij, taip pat ir gydytojas, turintis teis daryti aborto operacijas. 12. G y d y t o j u , t u r i n i u t e i s d a r y t i a b o r t o o p e r a c i j a s , laikomas asmuo, baigs auktj medicinos moksl ir turintis akuerio-ginekologo specializacij bei turintis teis teikti antrinio lygio akuerijos ir ginekologijos paslaugas. Toks gydytojas atsako pagal BK 142 str. 1 dal, jeigu padar abort esant kontraindikacij arba ne sveikatos prieiros staigoje. 13. S v e i k a t o s p r i e i r o s s p e c i a l i s t a i s , n e t u r i n i a i s t e i s s d a r y t i a b o r t o o p e r a c i j , laikomi vis kit specializacij gydytojai (chirurgai, terapeutai, psichiatrai ir t. t.), taip pat vidurinis medicinos personalas - medicinos seserys, akuers. Toks medikas atsako pagal BK 142 str. 2 dal, jeigu abort padaro sveikatos prieiros staigoje, o jeigu ne sveikatos prieiros staigoje - pagal BK 142 str. 3 dal, kaip ir asmenys, neturintys medicininio isilavinimo. 14. Nioji moteris, pati sau padariusi abort, baudiamja tvarka neatsako. Nors toks neteistas abortas padaromas niajai praant, nioji moteris yra nusikaltimo kurstytoja, net organizator, taiau baudiamja tvarka ji neatsako, todl nelaikoma bendrininkavimu ir pagalba moteriai, kad jai bt padarytas neteistas abortas. Tuo tarpu padjimas kaltininkui laikomas bendrininkavimu (apie tai plaiau r. B K 24 str. komentar). 15. Neteistas abortas, numatytas komentuojamo straipsnio 1 ir 2 dalyse, pagal BK 11 str. 3 dal priklauso nesunki, o 3 dalyje pagal BK 11 str. 4 dal - apysunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 16. Neteistas abortas, padarytas gydytojo, turinio teis daryti aborto operacijas, ne sveikatos prieiros staigoje arba esant kontraindikacij, baudiamas vieaisiais darbais arba teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimu, arba laisvs apribojimu, arba laisvs atmimu iki dvej met; neteistas abortas, padarytas sveikatos prieiros specialisto, neturinio teiss daryti aborto operacijas, - vieaisiais darbais arba teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimu, arba laisvs apribojimu, arba laisvs atmimu iki trej met; neteistas abortas, padarytas 129 asmens, neturinio teiss daryti aborto operacijas, - aretu arba laisvs atmimu iki ketveri met. 143 straipsnis. Privertimas darytis neteist abort

Tas, kas panaudodamas psichin prievart nukentjusiajai ar jos artimiesiems privert ni moter darytis neteist abort, baudiamas laisvs apribojimu arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. 1X-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d (in.. 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
1. Privertus ni moter darytis neteist abort, atsiranda grsm jos sveikatai ir gyvybei, be to, ksinamasi mogaus laisv pasirinkti savo elges, iuo atveju - gimdyti ar negimdyti. Pagrindinis io nusikaltimo o b j e k t a s yra nios moters sveikata ir gyvyb, nes darant neteist abort, sukeliamas pavojus iems griams. Papildomas objektas - mogaus veiksm laisv. 2. N u k e n t j u s i o j i yra nia moteris, kuri buvo priversta darytis neteist abort (apie tai plaiau r. BK 142 str. komentar). Tais atvejais, kai nia moteris priveriama darytis teist abort arba pasidaryti abort paiai, veika kvalifikuojama kaip mogaus veiksm laisvs varymas pagal BK 148 str. 3. O b j e k t y v i a i privertimas darytis abort yra psichinis poveikis niai moteriai ar jos artimiesiems, dl kurio pastaroji sutiko ir jai buvo padarytas neteistas abortas. Tai materialioji nusikaltimo sudtis. Nepavyks vertimas darytis neteist abort yra pasiksinimas padaryti nusikaltim. 4. P s i c h i n p r i e v a r t a - tai grasinimas reikalavimo darytis neteist abort nevykdymo atveju padaryti alos nukentjusiosios ar jos artimj interesams - panaudoti fizin smurt, padaryti turtins alos, atskleisti kompromituojanias inias ar kitaip pakenkti tuojau ar ateityje. 5. Privertimas darytis neteist abort yra tyinis nusikaltimas, kuris padaromas tiesiogine tyia. 6. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo, kuris suinteresuotas, kad nia moteris sutikt, jog jai bt padarytas neteistas abortas.

i^s

Specialioji dalis, XVII skyri

131 straipsnis

Privertimas darytis neteist abort pagal BK 11 str. 3 dal priklauso nesunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 8. Privertimas darytis neteist abort baudiamas laisvs apribojimu arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met. 144 straipsnis. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus mogaus gyvybei Tas, kas sukls pavoj ar turdamas pareig rpintis nukentjusiu asmeniu, jam nepagelbjo, kai grs pavojus io mogaus gy vybei, nors turjo galimyb suteikti jam pagalb, baudiamas teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimu arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 118-4030) redakcija) 1 . Palikus be pagalbos mog, kurio gyvybei gresia pavojus, netiesiogiai ksinamasi jo gyvyb, tad io nusikaltimo o b j e k t a s yra mogaus gyvyb. 2. Nukentjusysis yra mogus, kurio gyvybei gresia pavojus. 3 . O b j e k t y v i a i nusikaltimas padaromas neveikimu turint pareig ir galimyb atitinkamai veikti, suteikti pagalb nukentjusiajam. 4 . P a v o j a u s g r s m m o g a u s g y v y b e i - pavojinga gyvybei padtis yra kritin situacija, kai dl asmens tyins ar neatsargios veikos, arba nelaimingo atsitikimo, stichins nelaims, ligos ir pan., mogui gresia realus mirties pavojus ir jam aikiai reikalinga neatidliotina pagalba, t. y. kai pavojus gyvybei gresia dabar, ne ateityje ir mogus negali jo paalinti pats. 5 . P a l i k i m a s b e p a g a l b o s - pasyvus elgesys, kai kitam mogui gresia mirties pavojus ir akivaizdu, kad asmuo turi pareig ir galimyb, nors ir rizikuodamas, j suteikti. Nusikaltimas laikomas baigtu palikus be pagalbos, jos nesuteikus nepriklausomai, kad kiti galjo ar suteik pagalb, pats isigelbjo. 6. Jeigu paliktas be pagalbos nukentjusysis dl to mirta arba sunkiai ar nesunkiai sutrinka jo sveikata, kaltininko veika, atsivelgiant kalts form i padarini atvilgiu, sudaro sunkesn nusikaltim ir pagal BK 144 str. nekvalifikuojama. 7 . P a v o j a u s m o g a u s g y v y b e i s u k l i m o a t v e j u asmuo savo tiek tyine, tiek neatsargia veika pastato mog pavojin g gyvybei padt. Taiau pagalbos nesuteikimas gali bti nelaikomas nusikaltimu tais atvejais, kai jos nesuteikia asmuo, nors pats sukls pavojing gyvybei padt, bet tai padar atremdamas nukentjusiojo" nusikalstam ksinimsi neperengdamas btinosios ginties rib, vykdydamas sakym ar profesin pareig ir pan. 8 . P a r e i g a r p i n t i s n u k e n t j u s i u a s m e n i u atsiranda tiek tais atvejais, kai grsm mogaus gyvybei sukelia pats kaltininkas, tiek tais, kai tokia pareiga numatyta statyme (pvz., tvai turi rpintis savo nepilnameiais vaikais), kyla dl asmens profesijos (pvz., gydytojo, medicinos darbuotojo, laivo kapitono, gaisrininko, vaik staigos darbuotojo pareig), sutartini santyki (aukl, slaug privalo rpintis savo priirimuoju), dl konkliudentini veiksm (pvz., asmuo, pasikviets turistin kelion nepilnamet ar invalid, turi juo rpintis). 9,.Komentuojamas nusikaltimas inkriminuojamas ir autotransporto priemons vairuotojui, dalyvavusiam autoavarijoje, kurioje nukentjo ar galjo nukentti mons, pasialinusiam i vykio vietos, nepriklausomai, ar autoavarija vyko tuiame kelyje ar mieste, taip pat baudiamosios atsakomybs nealina tai, kad pagalb nukentjusiajam suteik ar galjo suteikti kiti. Jos nealina ir ta aplinkyb, kad pagalbos i tikrj net nereikjo (dl susidrimo niekas nenukentjo ar patyr nedidel traum) arba suteikti pagalbos jau nebuvo kam (nukentjs jau buvo mirs), taiau kaltininkas pasialindamas to neinojo. Tokiais atvejais veika traktuojama kaip pasiksinimas palikti be pagalbos. 10. Palikimas be pagalbos nra nusikaltimas, jeigu j suteikti nebuvo manoma. Kit asmen teisi paeidimas suteikiant pagalb privalo turti btinojo reikalingumo, profesins pareigos vykdymo, sakymo vykdymo ir pan. poymius (apie tai plaiau r. BK 30, 31, 33 str. komentarus). 11. is nusikaltimas padaromas t i e s i o g i n e t y i a . Asmuo suvokia, kad mogus yra tokioje bklje, kai pagalba jam reikalinga neatidliojant ir kad jis pats toki bkl sukl, arba nors ir nesukl, bet turi pareig teikti pagalb, taiau to nedaro. 12. Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo, turintis pareig ir galimyb iuo atveju teikti pagalb pavojingoje gyvybei padtyje esaniam mogui. 13. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 3 dal priklauso nesunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 14. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus mogaus gyvybei, baudiamas teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimu arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met. 145 straipsnis. Grasinimas nuudyti ar sunkiai sutrikdyti mogaus sveikat arba mogaus terorizavimas
7.

Tas, kas grasino nuudyti mog ar sunkiai sutrikdyti jo sveikat, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bti vykdytas, baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met. 2. Tas, kas terorizavo mog grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitoki pavojing gyvybei, sveikatai ar turtui veik arba sistemingai baugino mog naudodamas psichin prievart, baudiamas laisvs atmimu iki ketveri met. 3. U io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentjusio asmens skundas ar jo teis to atstovo pareikimas, ar prokuroro reikalavimas. 4. U iame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. (Lietuvos Respublikos 2005 m. birelio 23 d. statymo Nr. X-272, sigal. 2005 m. birelio 30 d. (in., 2005, Nr. 81-2945) redakcija)
1. 1. Tiek grasinimas nuudyti, sunkiai sutrikdyti mogaus sveikat, tiek mogaus terorizavimas sukelia pavoj mogaus sveikatai ir gyvybei. Komentuojamais nusikaltimais psichikai traumuojamas nukentjusysis. i nusikaltim o b j e k t a s - mogaus psichin ir fizin sveikata. 2. N u k e n t j u s y s i s - asmuo, kuriam grasinama, kuris terorizuojamas, taip pat jo artimieji. 3. O b j e k t y v i a i g r a s i n i m a s pasireikia aktyviais veiksmais praneant mogui, kad jis bus nuudytas arba sunkiai sualotas ar susargdintas. Tai gali bti padaryta odiu, ratu, gestais, telefonu, faksu, internetu nukentjusiajam ar kitiems asmenims, i kuri jis tai suino. Grasinimas gali bti isakytas nukentjusiajam tiesiogiai, per kitus asmenis, taip pat vieu pasisakymu, pareikimu. 4. Grasinimas turi bti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentjusiojo, aplinkybs, kurioms esant buvo grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realum reikms turi tai, kaip j suprato nukentjusysis. 130 5. Tai formalioji nusikaltimo sudtis, nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareikimo - jo isakymo nukentjusiojo ar kit asmen akivaizdoje, kai apie grasinim suino nukentjusysis. 6. Nuo rengimosi nuudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikat grasinimas skiriasi tuo, kad iuo atveju tik ireikiamas ketinimas tai padaryti, bet neatliekami rengimosi veiksmai, nesiksinama nuudyti, sunkiai sualoti ar susargdinti. 7. Grasindamas kaltininkas suvokia, kad grasina kitam mogui atimti gyvyb ar sunkiai sutrikdyti sveikat, baugina j, kad grasinimas bus vykdytas. Grasinimo sudiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti spd nukentjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas. Nusikaltimo motyvai ir tikslai gali bti vairs. 8. Tais atvejais, kai grasinimas nuudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikat yra kito nusikaltimo, pavyzdiui, mogaus veiksm laisvs varymo (BK 148 str.), iaginimo (BK 149 str.), plimo (BK 180 str.), turto prievartavimo (BK 181 str.) ir pan. padarymo bdas, komentuojamas straipsnis neinkriminuojamas. 9. m o g a u s t e r o r i z a v i m a s ( B K 145 str. 2 d.) yra vairs veiksmai, kuriais grasinama susprogdinti, padegti, pavyzdiui, nam, automobil, pat mog arba padaryti kitoki pavojing gyvybei, sveikatai ar turtui veik - apnuodyti ulin, pagrobti vaik, sukelti autoavarij, kitok nelaiming atsitikim ir pan. 10. S i s t e m i n g a s b a u g i n i m a s - tai ne maiau nei 3 kartus pasikartojantys, atviri ar anonimiki vairs grasinimai siekiant sukelti stres, nerim, baim mogui. 11. Tiek grasinimas nuudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikat, tiek mogaus terorizavimas yra tyiniai nusikaltimai, padaromi t i e s i o g i n e t y i a . 12. Grasinimo nuudyti ar sunkiai sutrikdyti mogaus sveikat, taip pat mogaus terorizavimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaiau r. B K 20 str. komentar).

i^s

Specialioji dalis, XVII skyri

131 straipsnis

13. Baudiamasis persekiojimas dl grasinimo nuudyti ar sunkiai sutrikdyti mogaus sveikat ir mogaus terorizavimo gali bti pr adedamas kai yra nukentjusio asmens skundas ar jo teisto atstovo pareikimas, ar prokuroro reikalavimas (apie tai plaiau r. BK 139 str. komentar).

131

14. Grasinimas nuudyti, numatytas BK 145 str. 1 dalyje, pagal 11 str. 3 dal priklauso nesunki, o mogaus terorizavimas (BK 145 str. 2 d.) pagal BK 11 str. 4 dal - apysunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 15. Grasinimas nuudyti ar sunkiai sutrikdyti mogaus sveikat baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met, o mogaus terorizavimas - laisvs atmimu iki ketveri met. XX SKYRIUS

(146-148 straipsniai) NUSIKALTIMAI MOGAUS LAISVEI 146 straipsnis. Neteistas laisvs atmimas Tas, kas neteistai atm mogui laisv, jeigu nebuvo mogaus pagrobimo kaip {kaito poymi, baudiamas bauda arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met. 2. Tas, kas padar io straipsnio 1 dalyje numatyt veik panaudodamas smurt arba sukeldamas pavoj nukentjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentjus asmen nelaisvje ilgiau nei 48 valandas, baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki ketveri met. 3. Tas, kas neteistai atm mogui laisv udarydamas j psichiatrijos ligonin ne dl ligos, baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki penkeri met.
1.

1. io nusikaltimo o b j e k t a s - mogaus laisv pasirinkti savo buvimo viet. N u k e n t j u s i u o j u gali bti asmuo, turintis 14 met. Analogiki laisvs atmimui veiksmai jaunesnio asmens atvilgiu laikomi vaiko pagrobimu ir kvalifikuojami pagal BK 156 str. i^s Specialioji dalis, XVII skyripasirinkti 131 straipsnis 2. O b j e k t y v i a i neteistas laisvs atmimas - neteistas mogaus laisvs savo buvimo viet suvarymas j pagrobiant, sulaikant, udarant arba laikant apibrtoje vietoje prie jo vali. mogaus laisvs pasirinkti savo buvimo viet suvarymas yra teistas, jeigu tai padaroma btinosios ginties, btinojo reikalingumo, profesins pareigos vykdymo, nusikalstam veik padariusio asmens sulaikymo ir pan. slygomis (apie tai plaiau r. BK 28, 29, 30, 31 ir kit straipsni komentarus), areto, terminuoto laisvs atmimo ar laisvs atmimo iki gyvos galvos bausms vykdymo, taip pat kitais, statymuose numatytais atvejais. m o g a u s p a g r o b i m a s k a i t u pripastamas nusikaltimu visuomens saugumui ir kvalifikuojamas pagal BK 252 str. Tais atvejais, kai neteistas laisvs atmimas yra kito, sunkesnio nusikaltimo, pavyzdiui, prekybos monmis (BK 147 str.), inaudojimo priverstiniam darbui (BK 147' str.), plimo (BK 180 str.) poymis, jis savarankikai nekvalifikuojamas. 3. Neteistas laisvs atmimas gali bti smurtinis, atviras arba slaptas ar apgauls bdu gyvo mogaus pagrobimas kaip daikto paimant j ir perkeliant i buvimo vietos ir laikant j kitoje vietoje prie jo vali, apribojant mogaus laisv judti erdvje, pasirinkti savo buvimo viet. Tai gali bti padaroma tiek naudojant fizin jg, grasinimus, tiek apgauls bdu. Nusikaltimas laikomas baigtu faktikai pagrobus mog perkeliant j kit viet arba sulaikant j esamoje vietoje prie jo vali ir nukentjusiajam tai suvokus. 4. Nusikaltimas padaromas t i e s i o g i n e t y i a . Kaltininkas suvokia, kad neteistai pagrobia mog ir prie jo vali perkelia j kit viet arba laiko esamoje vietoje ir to nori. Motyvai ir tikslai gali bti vairs: savanaudikumas, kertas, pavyduliavimas, chuliganikos paskatos, siekis sutrukdyti nukentjusiajam kur nors bti arba turint tiksl palengvinti kito nusikaltimo padarym ir pan. 5. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo. Juo taip pat gali bti valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, veiks kaip privatus asmuo. Valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo u neteist laisvs atmim naudojantis savo tarnybos padtimi arba virijant galiojimus atsako pagal BK 228 str. u piktnaudiavim, jeigu yra kiti btini piktnaudiavimo poymiai. 6. Neteistas laisvs atmimas kvalifikuojamas pagal BK 146 str. 2 dal esant bent vienam i i poymi: 1) jeigu buvo panaudot as smurtas; 2) jeigu buvo sukeltas pavojus nukentjusiojo gyvybei ar sveikatai; 3) jeigu asmuo nelaisvje laikytas ilgiau nei 48 valandas. 7. S m u r t o p a n a u d o j i m a s reikia, kad neteistai atimant laisv ar laikant nelaisvje prie nukentjusj, o pagrobimo atveju - ir prie kitus asmenis, kurie prieinosi ar galjo pasiprieinti mogaus pagrobimui, buvo panaudotas fizinis arba psichinis smurtas, t. y. grasinta tuoj panaudoti fizin smurt. Psichiniu smurtu laikomas ir grasinimas aunamuoju ar neaunamuoju ginklu. Smurto padariniai mogaus sveikatai arba gyvybei inkriminuojami kaip nusikaltim sutaptis. 8. P a v o j a u s a s m e n s g y v y b e i a r s v e i k a t a i s u k l i m a s . Realus pavojus mogaus gyvybei ar sveikatai gali kilti tiek dl jo pagrobimo, sulaikymo bdo, tiek dl laikymo nelaisvje slyg, pavyzdiui, nukentjs mogus, kuriam btina medicinos pagalba, sulaikomas dl autoavarijos, arba mogus buvo laikomas patalpoje, netinkamoje bti mogui, ir pan. Jeigu pagrobimo, sulaikymo ar laikymo bdas ar slygos sukl alingus padarinius nukentjusiojo sveikatai ar gyvybei, veika kvalifikuojama kaip nusikaltim sutaptis. 9. L a i k y m a s n e l a i s v j e i l g i a u n e i 4 8 v a l a n d a s . is kvalifikuojantis poymis inkriminuojamas tuo atveju, kai nukentjusysis nelaisvje be pertraukos ilaikomas ilgiau nei 48 valandas, neatsivelgiant laikymo slygas. 10. Neteistas u d a r y m a s p s i c h i a t r i j o s l i g o n i n n e d l l i g o s ( B K 146 str. 3 d.) yra specifika neteisto laisvs atmimo ris. N u k e n t j u s y s i s iuo atveju yra mogus, nesergantis psichikos liga, arba sergantis, kai liga aikiai nereikalauja jo laisvs apribojimo. Psichikos ligoni hospitalizavimo tokiose ligoninse pagrindus ir tvark nustato Psichikos sveikatos prieiros statymas (Valstybs inios", 1995, Nr. 53-1290; 2001, Nr. 64-2326). mogaus, kad ir serganio psichikos liga, negalima udaryti ir laikyti psichiatrijos ligoninje be jo ar jo globj sutikimo. Tik iimtiniais atvejais, kai ligonis yra pavojingas sau ar aplinkiniams, tai galima padaryti ir be tokio sutikimo, taiau tik statym nustatyta tvarka. 11. O b j e k t y v i a i udarymas reikia neteist inomai psichikai sveiko asmens arba serganio, bet nesant pagrindo j hospitalizuoti, hospitalizavim ir laikym psichiatrijos ligoninje. io nusikaltimo sudties poymio nra tuo atveju, kai asmuo udaromas psichiatrijos ligonin dl jo realios ir akivaizdios psichins ligos, sudaranios pagrind j hospitalizuoti (pvz., sunki psichikos liga, dl kurios ligonis kelia reali grsm savo ar aplinkini gyvybei ar sveikatai), nors tai padaryta ir ne visikai laikantis statym nustatytos tvarkos (pvz., pavlavus kreiptis teism dl leidimo pratsti priverstin hospitalizavim ir priverstin gydym ir pan.). Nusikaltimas laikomas baigtu faktikai hospitalizavus ir tsiasi tol, kol toks mogus laikomas psichiatrijos ligoninje. 12. Komentuojamas nusikaltimas padaromas t i e s i o g i n e t y - i a, smoningai siekiant neteistai hospitalizuoti asmen tokioje ligoninje. Jeigu 132 tai padaroma per klaid, dl netikslios diagnozs, sitikinus, kad veikiama teistai, BK 146 str. 3 dalies inkriminuoti negalima. Motyvai ir tikslai veikos kvalifikavimui reikms neturi. 13. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo. Juo gali bti privats asmenys, nukentjusio artimieji giminaiiai, eimos nariai, globjai, gydytojai psichiatrai ar kiti asmenys, inicijav, dalyvav neteistai mog udarant ir laikant psichiatrijos ligoninje. Jei tai padaro sveikatos prieiros staigos tarnautojas, naudodamasis savo tarnybos padtimi, veika traktuojama

kaip nusikaltimas valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams - piktnaudiavimas (BK 228 str.). 14. Neteistas laisvs atmimas, numatytas BK 146 str. 1 dalyje, pagal BK 11 str. 3 dal priklauso nesunki, o 2 ir 3 dalyse pagal BK 11 str. 4 dal - apysunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 15. Neteistas laisvs atmimas baudiamas bauda arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met; kvalifikuotas neteistas laisvs atmimas aretu arba laisvs atmimu iki ketveri met; neteistas laisvs atmimas udarant psichiatrijos ligonin ne dl ligos - aretu arba laisvs atmimu iki penkeri met. 147 straipsnis. Prekyba monmis Tas, kas pardav, pirko ar kitaip perleido arba gijo asmen, arba verbavo, gabeno ar laik nelaisvje mog panaudodamas fizin smurt ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimyb prieintis, arba pasinaudodamas nukentjusio asmens priklausomumu ar paeidiamumu, arba panaudodamas apgaul, arba sumokdamas pinigus ar suteikdamas kitoki turtin naud asmeniui, kuris faktikai kontroliuoja nukentjus; asmen, jeigu kaltininkas inojo arba siek, kad nukentjs asmuo bt trauktas prostitucij ar bt pelnomasi i io asmens prostitu cijos arba jis bt inaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui, baudiamas laisvs atmimu nuo dvej iki deimties met. 2. Tas, kas io straipsnio 1 dalyje numatyt veik padar dviem ar daugiau nukentjusiems asmenims, arba dalyvaudamas organizuotoj e grupje, arba siekdamas gyti nukentjusio asmens organ, audin arba lsteli, baudiamas laisvs atmimu nuo ketveri iki dvylikos met. 3. U iame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. (Lietuvos Respublikos 2005 m. birelio 23 d. statymo Nr. X-272, sigal. 2005 m. birelio 30 d. (in., 2005, Nr. 81-2945) redakcija)
1.

1- Prekyba monmis yra nusikaltimas, paprastai susijs su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu. Dl ios prieasties prekybos monmis problemai tarptautiniu lygmeniu ypa daug dmesio skiriama nuo pat XX amiaus pradios. Kriminalizuoti prekyb monmis pareigoja daugelis dalis, XXIII skyrius straipsniai tarptautini teiss akt, i kuriSpecialioji pamintini 2000 m. lapkriio 15 d. Protokolas dl 157-158 prekybos monmis, ypa moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo u vertimsi ja, papildantis Jungtini Taut Organizacijos konvencij prie tarptautin organizuot nusikalstamum, 2002 m. liepos 19 d. Europos Sjungos Tarybos pagrind sprendimas 2002/629/TVR dl kovos su prekyba monmis, 2005 m. gegus 16 d. Europos Tarybos konvencija dl veiksm prie prekyb monmis (prie pastarosios konvencijos Lietuva dar nra prisijungusi) irkt. 2. P r e k y b o s m o n m i s esm - nemokamos ar pigios darbo jgos parpinimas inaudojimo tikslais, paeidiant mogaus laisv paiam pasirinkti darb. Vlesnis asmens inaudojimas nra prekyba monmis, bet tai gali sudaryti kitus nusikaltimus, pavyzdiui, inaudojim priverstiniam darbui (apie tai plaiau r. BK 147' str. komentar), pelnymsi i kito asmens prostitucijos (apie tai plaiau r. B K 307 str. komentar) ir pan. 3. Prekyba monmis yra mogaus teisi ir laisvi, kurias gina Lie tuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautiniai teiss aktai, paeidimas. iuo nusikaltimu paeidiama mogaus teis laisv, teis asmens nelieiamum, teis privataus gyvenimo nelieiamum, teis seksualin apsisprendim ir nelieiamum, teis apsaug nuo kankinimo ar kitokio iauraus elgesio, teis apsaug nuo vergovs ar kitokio priverstinio darbo, teis savarankikai pasirinkti darb, teis teising darbo apmokjim ir pan. 4. Komentuojamame straipsnyje numatyto nusikaltimo rinis o b j e k t a s - mogaus laisv. Tiesioginis prekybos monmis objektas - mogaus veiksm laisv, t. y. laisv pasirinkti, k, kur ir kokiomis slygomis dirbti, kur ir kaip keliauti ir pan. Prekiaujant monmis neteistai disponuojama kitu mogumi - jis parduodamas ar kitaip perleidiamas, perkamas ar kitaip gyjamas, verbuojamas, gabenamas ar laikomas nelaisvje, t. y. su mogumi elgiamasi kaip su preke, daiktu. Nukentjs asmuo patenka ar jau yra faktinje kaltininko kontrolje, tuo siekiant i nukentjusio asmens priklausomyb panaudoti inaudojimo tikslais. Faktiniu nukentjusio asmens kontroliavimu laikytinas kaltininko galimybs valdyti ar manipuliuoti nukentjusio asmens veiksmais atsiradimas. is valdymas gali bti absoliutus, kai nukentjs asmuo i esms turi paklusti visiems kaltininko reikalavimams, ir santykinis, kai nukentjusysis turi tam tikr veiksm laisv, taiau svarbiausius sprendimus jo atvilgiu priima kaltininkas. Manipuliavimas yra tuomet, kai nukentjs asmuo klaidingai sivaizduoja turs veikimo laisv, taiau jo elges i ties reguliuoja kaltininkas. Nukentjs asmuo gali susivokti pateks kito asmens faktin kontrol tiek pirmaisiais prekybos monmis etapais (pavyzdiui, pagrobus, grasinant smurtu ir pan.), tiek baigiamojoje fazje (pvz., panaudojus apgaul). Konkreiu nusikaltimu gali bti paeidiami ir kai kurie kiti objektai, kurie laikomi papildomais, pavyzdiui, mogaus garb ir orumas, valdymo tvarka ir pan. Jie veikos kvalifikavimui reikms neturi. 5. Prekybos monmis n u k e n t j u s i u o j u yra bent vienas fizinis, nusikaltimo padarymo metu sulauks 18 met amiaus (suaugs) asmuo: tiek moteris, tiek vyras. Prekyba vaikais, t. y. nepilnameiais asmenimis, kriminalizuota BK 157 str. kaip vaiko pirkimas arba pardavimas (apie tai plaiau r. BK 157 str. komentar), kuri yra specialioji prekybos monmis atvilgiu norma. Paymtina, kad tuo atveju, kai prekyba monmis sudaro kito, sunkesnio nusikaltimo - tarptautins teiss draudiamo elgesio su monmis (apie nusikaltim plaiau r. B K 100 str. komentar) poym, veika kvalifikuojama tik pagal BK 100 str. 6. Prekybos monmis o b j e k t y v i e j i p o y m i a i statyme apibrti sudtingai: is nusikaltimas padaromas vienu ar keliais alternatyviais veiksmais (neveikimu) - pardavimu, pirkimu, kitokiu perleidimu, kitokiu gijimu, verbavimu, gabenimu, laikymu nelaisvje ir panaudojant vien ar kelet alternatyvi nukentjusio asmens vali palenkiani bd: fizin smurt, grasinimus, kitaip atimant galimyb prieintis, naudojantis nukentjusio asmens priklausomumu ar paeidiamumu, apgauls bdu, sumokant pinigus ar suteikiant kitoki turtin naud asmeniui, kuris faktikai kontroliuoja nukentjus asmen. Kitaip tariant, prekybos monmis sudiai konstatuoti btina nustatyti bent v i e n n u s i kals tarn . ve i k sm (n e v eikim) irbenuvien nukentjusio asmens valios palenkimo bd. Nesant vieno ar kito poymio, prekybos monmis pagal BK straipsn nra (plg. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-332/2006). Kartu paymtina, kad ivardinti nusikalstami veiksmai ir nukentjusio asmens valios palenkimo bdai nebtinai turi bti padaromi atskirais veiksmais, juos gali apimti ir viena veika (pvz., laikymas nelaisvje atimant galimyb prieintis). 7. statyme numatyti ie nusikalstami veiksmai (neveikimas) - mogaus pardavimas, pirkimas, kitoks perleidimas, kitoks gijimas, verbavimas, gabenimas, laikymas nelaisvje. Paprastai tai yra aktyvs veiksmai, nors, pavyzdiui, laikymas nelaisvje gali pasireikti ir neveikimu. Veiksmai (neveikimas) yra alternatyvs, todl prekybai monmis konstatuoti nesvarbu, ar kaltininkas padar vien, kelis ar visus iuos veiksmus (neveikim). 8. P a r d a v i m u i a r p i r k i m u i nra taikomos CK numatytos pirkimo-pardavimo sandorio taisykls, nes mogus negali bti civilini teisini santyki objektas. Dl ios prieasties pardavimas ir pirkimas turt bti suprantami taip, kaip tai numato baudiamasis statymas. P a r d a v i m u laikomas nukentjusio asmens perleidimas pirkjo ar jo nurodyto kito asmens kontrolei u pinigus ar kitoki turtin naud, kuri suteikiama pardavjui ar jo nurodytam asmeniui. P i r k i m u laikytinas nukentjusio asmens gijimas pirkjo ar jo nurodyto kito asmens kontrolei, kai pardavjui ar jo nurodytam 133 kitam asmeniui sumokami pinigai ar suteikiama kitokia turtin nauda. Taigi parduoti ir pirkti galima ne tik savo, bet ir treiojo asmens naudai. Pirkimas ar pardavimas laikomi baigtais, kai atliekama bent dalis atitinkam pirkimo ar pardavimo veiksm: 1) vyksta pinig perdavimas ar kitokios turtins naudos suteikimas arba 2) nukentjs asmuo perduodamas kito asmens faktin kontrol. 9. K i t o k i u p e r l e i d i m u a r k i t o k i u g i j i m u laikomi visi kiti atvejai, kai nukentjs asmuo perleidiamas kito asmens kontrolei, pavyzdiui, kaip dovana, mainais, u suteiktas neturtinio pobdio paslaugas, paadant atsilyginti ateifyje ir pan. Paymtina, kad nukentjs asmuo paprastai gaunamas i treio asmens, taiau jis gali bti gytas ir savarankikai, pavyzdiui, pagrobiant. Kita vertus, gijimo veiksmai, nukreipti pat nukentjus asmen, daniausiai sudaro atskir statyme vardint nusikalstam veiksm-nukentjusio asmens verbavim. 10. V e r b a v i m a s i esms yra specifin nukentjusio asmens gijimo forma, pasireikianti aktyviais kaltininko veiksmais, kuriais siekiama palenkti nukentjusio asmens vali ir j perimti savo ar kito asmens kontroln. Verbavimas pasireikia statyme ivardintais asmens valios palenkimo bdais - naudojama apgaul, fizinis smurtas, asmens priklausomumas ar paeidiamumas ir pan. Verbavimas laikomas baigtu pradjus atitinkamus verbavimo veiksmus, naudojant vien ar kelis asmens valios palenkimo bdus. Nepavyks verbavimas taip pat yra baigtas nusikaltimas. 11. G a b e n i m u laikomas nukentjusio asmens fizinis perklimas ar transportavimas kit viet Lietuvoje ar usienio valstybje. Gabenimu nelaikomi atvejai, kai nukentjs asmuo savarankikai vyksta i vienos vietos kit, iskyrus atvejus, kuomet toks asmens judjimas yra i anksto suplanuotas ir nulemtas kaltininko, pavyzdiui, nukentjs asmuo pagal kaltininko nurodym vyksta "keleiviniu transportu ir pan. Gabenimas yra baigtas pradjus nukentjusio asmens perklim ar transportavim. statymas nereikalauja, kad nukentjs asmuo bt nugabentas galutin paskirties viet. 12. L a i k y m a s n e l a i s v j e yra nukentjusio asmens fizinio judjimo laisvs, t. y. laisvs pasirinkti savo buvimo viet apribojimas. Paymtina, kad laikymas nelaisvje nebtinai turi pasireikti asmens fiziniu izoliavimu, pavyzdiui, suriimu, urakinimu patalpoje ar pan. Asmuo gali bti nelaisvje vien dl to, kad jo atvilgiu naudojami komentuojamame straipsnyje nurodyti asmens valios palenkimo bdai ir todl jis faktikai negali pakeisti savo buvimo vietos, pavyzdiui, jam yra grasinama arba pasinaudojama jo paeidiamumu. Svarbesnis yra pats asmens laikymo, t. y. turjimo savo dispozicijoje faktas, siekiant j inaudoti, o priemons, kuriomis tokia situacija pasiekiama, ivardintos kaip asmens valios palenkimo bdai.

Laikymas nelaisvje gali pasireikti ir nukentjusio asmens slpimu. iuo atveju nukentjs asmuo yra slepiamas nuo teissaugos institucij, taiau tuo paiu prievarta, apgaule ar kitais bdais gali bti suvaroma jo paties laisv. 13. Prekybos monmis sudtyje svarbi nukentjusio asmens s u t i k i m o problema. Baudiamosios teiss doktrinoje teigiama, kad nukentjusio asmens sutikimas alina kaltininko baudiamj atsakomyb, taiau toks sutikimas turi bti laisvas ir nevaromas kaltininko veiksm. Minti tarptautiniai teiss aktai pabria, kad prekybos monmis aukos sutikimas ketinamam arba faktiniam jo inaudojimui reikms neturi, jei panaudojamas bent vienas komentuojamame straipsnyje numatytas asmens valios palenkimo bd. statym leidjas preziumuoja, kad panaudojus bent vien i i bd nukentjusio asmens veiksm laisv yra suvaroma, todl jo sutikimas ar nesutikimas kaltininko elgesiui statymo poiriu yra nesvarbus. inoma, ie asmens valios palenkimo bdai turi bti esmin prieastis, dl kurios nukentjs asmuo patenka faktin kaltininko kontrol. 14. Komentuojamame straipsnyje ivardinti ie asmens valios palenkimo bdai - fizinio smurto, grasinim panaudojimas, kitoks galimybs prieintis atmimas, pasinaudojimas nukentjusio asmens priklausomumu ar paeidiamumu, apgauls panaudojimas, pinig sumokjimas ar kitokios turtins naudos suteikimas asmeniui, kuris faktikai kontroliuoja nukentjusi asmen. J panaudojimas yra priemon kaltininkui padaryti veik - pirkti, parduoti arba kitaip gyti ar perleisti, verbuoti, gabenti ar laikyti nelaisvje nukentjus asmen. Jeigu asmens laisv nra suvaroma, vargu, ar galima kalbti apie prekyb monmis. iuo aspektu prekyba monmis skiriasi nuo teist veiksm, pavyzdiui, tarpininkavimo u atlyginim surandant darb. Ivardinti asmens valios palenkimo bdai yra alternatyvs, todl prekybai monmis konstatuoti nesvarbu, ar kaltininkas panaudojo kakur vien, kelis ar visus i j. Kaltininkas gali naudoti kelet statyme ivardint priemoni, todl turi bti vertinama j poveikio nukentjusiam asmeniui visuma, o ne atskiros priemons. statym leidjas pateikia isam asmens valios palenkimo bd sra, todl veikos padarymas naudojant kitas priemones, pavyzdiui, kalbinjim, nra laikomas prekyba monmis. 15. F i z i n i o s m u r t o panaudojimo atveju nukentjusio asmens esamam ar galimam pasiprieinimui veikti kaltininkas naudoja veiksmus, kuriais paeidiamas nukentjusio asmens kno nelieiamumas, mogaus kno audini ar organ anatominis vientisumas arba j funkcijos. Tai gali bti nukentjusiojo muimas, smaugimas, priverstiniai lytiniai santykiai ar kitoks lytins aistros tenkinimas (apie tai plaiau r. BK149151 str. i^s Specialioji dalis, XVII skyri 131 komentarus), priverstinis alkoholio, narkotini, psichotropini mediag ar mogaus vali paveikiani vaist sugirdymas ir pan. Fizinio smurto pobdis straipsnis ir intensyvumas kvalifikuojant veik reikms neturi, svarbu tai, kad jo pakanka palauti nukentjusio asmens pasiprieinim. Nukentjs asmuo neprivalo savo pasiprieinimo demonstruoti aktyviais veiksmais (gintis, auktis pagalbos, skstis teissaugos institucijoms), todl ir jo pasyvi, rezignuojanti laikysena, nulemta panaudoto fizinio smurto, liudija apie palaut pasiprieinim. Jeigu smurtaudamas kaltininkas sunkiai sutrikdo nukentjusio asmens sveikat, tokie veiksmai kvalifikuojami kaip BK 135 ar 137 str. atitinkamoje dalyje ir BK 147 str. atitinkamoje dalyje numatyt nusikaltim idealioji sutaptis. Nesunkus ar neymus sveikatos sutrikdymas kaltininkui papildomai neinkriminuojami -juos apima prekybos monmis sudtis. 16. G r a s i n i m a i s laikomi bet kokie grasinamo pobdio veiksmai, kuriuos kaltininkas panaudoja esamam ar galimam nukentjusio asmens pasiprieinimui veikti. Jie gali bti ireikti odiu, ratu ar veiksmu. iuo atveju svarbu tai, kad nukentjs asmuo savo supratimu neturi kitos realios ir jam priimtinos alternatyvos kaip tik paklusti kaltininko valiai. Gali bti grasinama tuojau pat ar ateityje panaudoti fizin smurt prie nukentjusi asmen ar jo artimuosius, sunaikinti nukentjusio asmens ar jo artimj turt, paskleisti kompromituojanias inias ir pan. Kaltininkas gali grasinti, kad panaudos ir teistas priemones, pavyzdiui, prane teissaugos institucijoms apie nukentjusio asmens padaryt neteist veik, kreipsis teism ar antstolius dl pasiskolinto turto iiekojimo ir pan. iuo atveju svarbu neteistas kaltininko tikslas, o ne tai, kuo jis grasina. 17. K i t o k s g a l i m y b s p r i e i n t i s a t m i m a s reikia, kad nukentjusio asmens pasiprieinimui veikti kaltininkas panaudoja bdus, kuri neapima terminai fizinio smurto panaudojimas" ar grasinimas", taiau jais palauiama nukentjusio asmens valia prieintis ir paeidiama jo laisv, dl to asmens perleidimas, verbavimas, gabenimas ar laikymas nelaisvje vyksta prie nukentjusiojo vali. Tai gali bti nukentjusiojo suriimas (jei tam nenaudojamas smurtas), migdomj ar kitoki vali paralyiuojani vaist, narkotini arba psichotropini mediag sugirdymas nukentjusiajam be jo inios ar apgaule arba kitaip prie jo vali, melagingas kokios nors reikmingos nukentjusiojo apsisprendimui inios praneimas, udarymas izoliuot patalp atimant laisv. is poymis yra glaudiai susijs ir netgi kakiek sutampa su komentuojamo straipsnio dispozicijoje nurodytu alternatyviu veiksmu laikymu nelaisvje", taiau btina paymti, kad nusikalstamoje veikoje laikymu nelaisvje" akcentuojamas asmens turjimas savo dispozicijoje, o tai pasiekiama naudojant asmens valios palenkimo bdus, tarp j nukentjusio asmens galimybs prieintis atmim. 18. P a s i n a u d o j i m a s n u k e n t j u s i o a s m e n s p r i k l a u s o m u m u reikia, kad kaltininkas suvokia, jog nukentjs asmuo yra priklausomas nuo jo ar nuo kito su nusikaltimu susijusio asmens ir piktnaudiaudamas iuo priklausomumu atlieka nusikalstamus veiksmus. Priklausomumas gali atsirasti dl giminysts (vaikai priklausomi nuo tv), santuokos, tarnybos (virininkas ir pavaldinys, darbdavys ir sam domas darbuotojas), materialins priklausomybs (asmuo teikia materialin param nukentjusiajam) ir pan. Priklausomumo buvimas turi bti vertinamas kiekvienu konkreiu atveju, analizuojant bylos aplinkybes ir nukentjusio asmens situacij. Priklausomumas turi bti toks, dl kurio nukentjs asmuo visikai ar i dalies praranda galimyb efektyviai pasiprieinti neteistam kaltininko elgesiui. Savaime priklausomumo egzistavimas nesuponuoja prekybos monmis, todl turi bti nustatyta, kad kaltininkas tikslingai naudojasi ia galimybe nusikalstamiems kslams realizuoti. Tokio pasinaudojimo pavyzdys bt santuokos sudarymas su usienieiu, kuris kitaip negalt patekti al, o vliau tuo pagrindu daromas spaudimas, kad jis usiimt prostitucija ar leistsi inaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui. 19. P a s i n a u d o j i m o n u k e n t j u s i o a s m e n s p a e i d i a m u m u a t v e j u kaltininkas suvokia, jog nukentjs asmuo yra bejgikos ar kitokios paeidiamos bkls, ir tuo piktnaudiaudamas realizuoja nusikalstamus ketinimus. Paeidiamumas danai glaudiai susijs su priklausomumu, nes dl savo paeidiamos padties nukentjs asmuo tampa priklausomas nuo kaltininko. Bejgika bkl yra nukentjusio asmens fizin ar psichin bkl, kuri lemia tai, kad jis objektyviai negali duoti sutikimo nusikalstamiems veiksmams jo atvilgiu. Nukentjusio asmens fizin bkl, galinti lemti jo bejgik bkl, gali bti asmens negalumas, amius ar liga, dl kurios jis negali pasiprieinti kaltininkui. Nukentjusiojo psichin liga, atimanti galimyb suvokti su juo darom veiksm pobd ir esm, taip pat gali lemti bejgik bkl, todl iam faktui nustatyti gali bti reikalinga specialisto ivada arba teismo psichiatrin ekspertiz. Bejgik nukentjusio asmens bkl gali lemti ir apsvaigimas nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag, jeigu teismas nustato, kad toks apsvaigimas taip paveik nukentjusj, jog atm galimyb suprasti su juo darom veiksm esm ar prieintis kaltininkui, ir nusikalstami veiksmai atlikti prie nukentjusiojo vali. Kitokia paeidiama bkl yra vairi prieasi (bloga materialin padtis, dideli turtiniai sipareigojimai, socialin atskirtis, prasta sveikata, buvimas usienyje, nelegalus teisinis statusas ir pan.), dl kuri nukentjs asmuo yra itin sunkioje padtyje ir neturi kitos realios ir jam priimtinos ieities, kaip tik paklusti kaltininko reikalavimams, kompleksas. Si nukentjusio asmens itin sunki padtis gali atsirasti savarankikai, bet danai kalti ninkas pats tikslingai j sukuria ar palaiko, pavyzdiui, paima asmens dokumentus, vizas, kelions bilietus arba pinigus, laiko nepastamoje vietovje ir pan. Savaime paeidiamumo egzistavimas nesuponuoja prekybos monmis, todl btina nustatyti, kad kaltininkas tikslingai naudojasi ia aplinkybe nusikalstamiems kslams realizuoti. 20. A p g a u l s p a n a u d o j i m a s yra tyinis nukentjusio asmens suklaidinimas, siekiant, kad is dl suklydimo savo noru elgtsi pagal kaltininko nurodym. Apgaul gali pasireikti pateikiant suklastotus dokumentus, praneant neteisingus (melagingus) duomenis, nutylint esmines aplinkybes, kurios svarbios nukentjusio asmens apsisprendimui. Apgauls bdu nukentjs asmuo gali bti suklaidinamas dl visko, kas su juo daroma (pvz., teigiama, kad jis veamas poilsin kelion, o i ties gabenamas darbui vienamyje), arba tik dl tam tikr aplinkybi (pvz., nukentjs asmuo ino, kad jis gabenamas darbui prostitucijos srityje, bet meluojama dl darbo slyg - klient skaiiaus, j pasirinkimo galimybs, atlyginimo, poilsio trukms ir 134 pan.). Svarbu tai, kad apgaule nukentjs asmuo suklaidinamas dl esmini aplinkybi, turini reikms jo apsisprendimui. 21. P i n i g s u m o k j i m a s a r k i t o k i o s t u r t i n s n a u d o s s u t e i k i m a s a s m e n i u i , k u r i s f a k t i k a i k o n t r o l i u o j a n u k e n t j u s i a s m e n , yra nukentjusio asmens pirkim apibdinantis poymis. iuo atveju nukentjs asmuo yra priklausomas ar kitaip faktikai kontroliuojamas treio asmens, o kaltininkas gyja" nukentjusi asmen vien dl to, kad nuperka" j i io asmens. Nukentjusio asmens valia yra palenkta jau ankstesnio valdytojo, be to, naujasis savininkas" gali reikalauti atidirbti skol". Nustaius nukentjusio asmens nupirkimo" i kito asmens fakt, papildomai nustatyti ir rodinti kit asmens valios palenkimo bd nereikia. 22. Prekyba monmis apibrta formalija nusikaltimo sudtimi, todl nusikalstam padarini (pvz., nukentjusio asmens privertimo usiimti prostitucija, kitokio priverstinio darbinimo ir pan.) atsiradimas ar neatsiradimas neturi reikms prekybai monmis kvalifikuoti. 23. Prekyba monmis s u b j e k t y v i a i padaroma tiesiogine tyia, t. y. kaltininkas suvokia pavojingprekybos monmis pobd ir nori taip veikti. Kadangi prekybos monmis galutin paskirtis - priverstinis ekonominis asmen inaudojimas, baudiamajame statyme tvirtintoje prekybos monmis sudtyje taip pat reikalaujamas vienas i dviej papildom subjektyviosios puss poymi - arba kaltininko siekimas statyme ivardint nusikalstam tiksl, arba kaltininko inojimas, kad ie nusikalstami tikslai bus gyvendinti kit asmen. Pirmu atveju prekybos monmis sudiai bdingas nusikalstamas tikslas - siekis, kad nukentjs asmuo bt trauktas prostitucij ar bt pelnomasi i io asmens prostitucijos arba jis bt inaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui. iuo atveju kaltininkas nori, kad nukentjs asmuo bt inaudojamas prostitucijai, pornografijai ar priverstiniam darbui ir dl to daro nusikalstamus, prekyb monmis sudaranius veiksmus. Pavyzdiui, kaltin inkas perka ar kitaip gyja nukentjus asmen, siekdamas j darbinti vienamyje. Antru atveju prekybos monmis sudiai bdingas ne nusikalstamas tikslas, o papildomas intelektualiojo tyios momento aspektas - inojimas (suvokimas), kad nukentjs asmuo bus trauktas prostitucij ar bus pelnomasi i io asmens prostitucijos arba jis bus inaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui. iuo atveju kaltininkas neturi tikslo inaudoti nukentjusio asmens prostitucijai, pornografijai ar priverstiniam darbui, taiau suvokia, kad savo veika tam pasitarnauja. Faktikai tai reikia, kad kaltininkas

suvokia kit asmen nusikalstamus ketinimus ir nors pats j neturi, taiau padeda jiems juos realizuoti. Pavyzdiui, kaltininkas parduoda ar kitaip perleidia nukentjusj kitam asmeniui, kuris ruoiasi nukentjusj panaudoti prostitucijai. Kaltininkas, perleisdamas nukentjusj, neturi tikslo j inaudoti prostitucijai, jis siekia tik gauti u tai pinig, taiau suvokia, kad nukentjs asmuo bus panaudotas prostitucijai. inojimui konstatuoti nebtina, kad kaltininkas tiksliai inot, kur ir kaip bus inaudojamas nukentjs asmuo, svarbu, kad jis suvokia pat fakt, jog /S nukentjus asmen ruoiamasi panaudoti prostitucijai, pornografijai ar priverstiniam darbui. Siekimas ir inojimas yra alternatyvs subjektyviosios puss momentai, todl prekybai monmis konstatuoti turi bti nustatomas bent vienas i j. Abu ie elementai savo esme labai nesiskiria, nes abiem atvejais kaltininkas suvokia, kad jo daroma nusikalstama veika - prekyba monmis - yra priemon vlesniam nukentjusio asmens inaudojimui ir nori taip veikti. 24. Prekybos monmis s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaiau r. BK 20 str. komentar). 25. traukimas prostitucij, pelnymasis i kito asmens prostitucijos, inaudojimas priverstiniam darbui savaime yra atskiros nusikalstamos veikos (apie tai plaiau r. BK 307, 308, 147' str. komentarus). Prekybos monmis atveju traukimas prostitucij papildomai nekvalifikuojamas, nes prekybos monmis paskirtis ir buvo traukti nukentjusj prostitucij. Taiau jei prekybos monmis rezultatas - vlesnis pelnymasis i nukentjusio asmens prostitucijos arba jo inaudojimas priverstiniam darbui, tai sudaryt abiej nusikalstam veik sutapt. Prekybos monmis sudiai konstatuoti nebtina, kad traukimas prostitucij ar pelnymasis i kito asmens prostitucijos arba inaudojimas priverstiniam darbui bt draudiami toje valstybje, kur tai ketinama daryti. Pakanka fakto, jog prekiaujant monmis siekiama, kad nukentj asmenys usiimt prostitucija ar i ios prostitucijos pelnytsi kitas asmuo (svadautojas, suteneris) arba jie bt inaudojami priverstiniam darbui. Paymtina, kad nors BK kriminalizuotas tik vaik inaudojimas pornografijai (apie tai plaiau r. BK 162 str. komentar), prekyba monmis gali bti padaroma ir suaugusij inaudojimo pornografijai tikslais inant ar siekiant, kad suaugs asmuo bt inaudojamas pornografijai, t. y. jis kaip modelis bus naudojamas pornografinio turinio dalykams gaminti. Tai, kad suaugusio asmens inaudojimas ne visais yra kriminalizuotas (apie tai plaiau r. B K 309 i^s pornografijai Lietuvoje ar kitose valstybse Specialioji dalis, atvejais XVII skyri 131 straipsnis str. komentar), nepaalina prekybos monmis iais tikslais baudiamumo. 26. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje idstyti ie alternatyvs prekyb monmis kvalifikuojantys poymiai: 1) veika padaryta dviem ar daugiau nukentjusiems asmenims; 2) veika padaryta dalyvaujant organizuotoje grupje; 3) veika padaryta siekiant gyti nukentjusio asmens organ, audin arba lsteli. 27. Veikos padarymas d v i e m s a r d a u g i a u n u k e n t j u s i e m s a s m e n i m s reikia, kad nuo vienos ir tos paios veikos nukentjo ne maiau nei du mons. Prekyba monmis abiej asmen atvilgiu turi bti pavienis nusikaltimas, t. y. apibdinamas vienodu nusikalstamu sumanymu, kalte ir pan. Tai gali bti ir tstin nusikalstama veika, kai prekyba monmis yra vienas nusikaltimas, susidedantis i dviej ar daugiau atskir epizod. Pagal poym kvalifikuojama, kai nuo prekybos monmis nukenia du ar daugiau suaugusi, t. y. sulaukusi pilnametysts, asmen. Jei nuo prekybos monmis nukenia ir suaug, ir vaikai, galimas skirtingas nusikalstam veik kvalifikavimas. Jei nuo vieno prekybos monmis nusikaltimo nukenia vienas ar daugiau suaugusij ir vienas nepilnametis, kaltininko veika turt bti kvalifikuojama kaip BK 147 str. 2 dalyje ir BK 157 str. 1 dalyje numatyt nusikaltim sutaptis. Jei nuo vieno prekybos monmis nusikaltimo nukenia vienas ar daugiau suaugusij ir vienas maametis arba du ar daugiau nepilnamei, kaltininko veika kvalifikuojama kaip BK 147 str. 2 dalyje ir 157 str. 2 dalyje numatyt nusikaltim sutaptis. 28. Veikos padarymas d a l y v a u j a n t o r g a n i z u o t o j e g r u p j e reikia, kad nusikaltimas padaromas bendrininkaujant dviems ar daugiau bendrinink, o j bendrininkavimo forma atitinka BK 25 str. 3 dalyje nurodytus organizuotos grups poymius (apie tai plaiau r. B K 25 str. komentar). 29. Veikos padarymas s i e k i a n t g y t i n u k e n t j u s i o a s m e n s o r g a n , a u d i n a r b a l s t e l i reikia, kad prekyb monmis sudarantys nusikalstami veiksmai daromi turint nusikalstam tiksl- i nukentjusio asmens kno paimti organ, audin ar lsteli j persodinimo, medicinini tyrim, eksperiment ar kitais tikslais. iuo atveju tikslas gyti mogaus kno dalis yra kvalifikuojantis poymis, pakeiiantis paprastoje prekybos monmis sudtyje tvirtintus tikslus: inaudoti nukentjusj prostitucijai, pornografijai ar priverstiniam darbui, todl kvalifikuota prekyba monmis kvalifikuojama ir tais atvejais, kai nukentjusio asmens neketinama inaudoti prostitucijai, pornografijai ar priverstiniam darbui, o tik siekiama gauti jo organ, audin ar lsteli. Lietuvoje teisto mogaus organ, audini ar lsteli pamimo i mogaus kno tvark nustato mogaus audini, lsteli ir organ donorysts ir transplantacijos statymas, Kraujo donorysts statymas, kiti teiss aktai. iuose statymuose pabriama viena esmini teisto mogaus organ, audini ar lsteli pamimo slyg - donoro sutikimas. Kadangi prekyba monmis yra nusikaltimas mogaus laisvei, ja palenkiama nukentjusio asmens valia, todl kvalifikuotos prekybos monmis poym sudaro ir tokie nusikalstami veiksmai nukentjusio asmens atvilgiu, kuriais tikimasi jo organ, audini ar lsteli gauti formaliai teiss akt nustatyta tvarka. m o g a u s o r g a n a i yra atskiros mogaus kno dalys, sudarytos i vairi audini, kurie ilaiko savo struktr, vaskuliarikum ir galimyb atlikti fiziologines funkci jas. m o g a u s a u d i n i a i yra gyvo ar mirusio mogaus kno dalys, reikalingos recipiento organizmo funkcijoms atkurti. m o g a u s l s t e l s yra kraujas ar jo komponentai, skaitant kraujodaros ka- mienines lsteles, igaunamas i suaugusio mogaus arba placentos ar placentinio kraujo po vaiko gimimo, taip pat sperma, kiauialsts, embrionas ar embriono lstels, vaisiaus lstels ar audiniai. 30. Paprasta prekyba monmis pagal BK 11 str. 5 dal priskiriama sunki, o kvalifikuota prekyba monmis pagal BK 11 str. 6 dal - labai sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 31. Paprasta prekyba monmis baudiama laisvs atmimu nuo dvej iki deimties met, o kvalifikuota prekyba monmis - laisvs atmimu nuo ketveri iki dvylikos met. 147' straipsnis. Inaudojimas priverstiniam darbui Tas, kas panaudodamas fizin smurt ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimyb prieintis, arba pasinaudodamas mogaus pri klausomumu neteistai vert j dirbti tam tikr darb, baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met. 2. Tas, kas padar io straipsnio 1 dalyje numatyt veik versdamas mog dirbti vergovs ar kitokiomis nemonikomis slygomis, baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki atuoneri met. 3. U iame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. (Lietuvos Respublikos 2005 m. birelio 23 d. statymo Nr. X-272, sigal. 2005 m. birelio 30 d. (in., 2005, Nr. 81-2945) redakcija) nutarimu (Valstybs inios", 1991, Nr. 9-244; 2006, Nr. 68-2497), 4 bei 23 str., Tarptautinio ekonomini, socialini ir kultrini teisi pakto, prie kurio prisijungta Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos -Atkuriamojo Seimo 1991 m. kovo 12 d. nutarimu (Valstybs inios", 1991, Nr. 9-244; 2002, Nr. 77-3290) 6 str., Tarptautins darbo organizacijos konvencija Nr. 29 Dl priverstinio ar privalomojo darbo" (Valstybs inios", 1996, Nr. 27-648), taip pat 2000 m. lapkriio 15 d. Protokolas dl prekybos monmis, ypa moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo u vertimsi ja, papildantis Jungtini Taut Konvenci- jprie tarptautin organizuot nusikalstamum (Valstybs inios", 2003, Nr. 49-2166), 2002 m. 135 liepos 19 d. Europos Sjungos Tarybos pagrind sprendimas dl kovos su prekyba monmis (2002/629/TVR) numato valstybms, i konvencij dalyvms arba Europos Sjungos narms pareig savo nacionaliniuose statymuose nustatyti atsakomyb u asmen inaudojim priverstiniam darbui. Taigi is nusikaltimas yra tarptautinio pobdio (konvencinis). 2 2. BK 147 str. reglamentuojama baudiamoji atsakomyb u mogaus neteist vertim dirbti tam tikr darb, kurio jis neprivalo atlikti dirbdamas tam tikr darb pagal darbo sutart ar pagal savo uimamas pareigas. 3. Nusikaltimo o b j e k t a s - mogaus laisv pasirinkti, dirbti darb ar jo nedirbti apskritai, taip pat teis pasirinkti tam tikr konkret darb. 4. Pagal komentuojam straipsn svoka d a r b a s apima bet kok usimim, darb, versl ir pan., kur nukentjusysis veriamas dirbti prie jo vali. Darbas, kur nukentjusysis veriamas dirbti, gali bti bet kokio pobdio - tiek fizinis, tiek protinis; tai gali bti tiek nedraudiamas dirbti darbas, tiek toks, kuris yra draudiamas. Reikms veikos kvalifikavimui taip pat neturi tai, ar asmuo veriamas dirbti legaliai, ar nelegaliai. 5. Neteistu vertimu dirbti tam tikr darb pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str., Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 4 str., Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 8 str. bei Tarptautins darbo organizacijos konvencijos Nr. 29 Dl priverstinio ar privalomojo darbo" 2 str. negali buti laikomi atvejai, kai asmuo kompetenting institucij pareigojamas dirbti atitinkamus darbus stichini, visuotini
1.

2 Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos 1995 m. balandio 27 d. (Valstybs inios", 2000, Nr. 96 -3016) 4 str., Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto, prie kurio prisijungta Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo 1991 m. kovo 12 d. nutarimu (Valstybs inios", 1991, Nr. 9-244; 2002, Nr. 77-3288), 8 str., Visuotins mogaus teisi deklaracijos, prie kurios prisijungta Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 m. kovo 12 d.

nelaimi atvejais, okupacijos, karo ar nepaprastosios padties atvejais, taip pat nuteistj pareigojimas dirbti laisvs atmimo bausms atlikimo staigoje bei darbas atleidimo nuo laisvs atmimo bausms laikotarpiu, taip pat karins tarnybos atlikimas bei tarnybos, kurios reikalaujama i asmen, atsisakani nuo karins tarnybos dl sitikinim, atlikimas vietoj karins tarnybos tose alyse, kur toks atsisakymas yra pripastamas. 6. Veikos pagal komentuojam straipsn kvalifikavimui reikms neturi, ar nukentjusiajam u t darb yra atlyginama, ar ne. iuo atveju svarbus tik faktas, kad asmuo yra veriamas dirbti tok darb, kurio dirbti tuo metu ir toje situacijoje jis nenori. 7. Pagal komentuojam straipsn nra laikoma nusikalstama tokia veika, kai asmuo veriamas dirbti pagal darbo sutart sulygt ar pagal uimamas pareigas priklausant darb, kurio jis nenori, tingi ir pan. tuo momentu ar apskritai dirbti. 8. Nusikaltimas gali bti padaromas, t. y. nukentjusysis veriamas dirbti tam tikr darb, alternatyviais veiksmais: panaudojant fizin smurt, grasinimus, kitaip atimant galimyb prieintis, pasinaudojant mogaus priklausomumu. Nusikaltimo objektyviosios puss realizavimui pakanka, kad bt atliktas bet kuris vienas io straipsnio dispozicijoje numatyt veiksm. 9. F i z i n i o s m u r t o p a n a u d o j i m u suprantamas tyinis, prieingas teisei poveikis nukentjusiojo ar kito asmens kno nelieiamum. Fizinis smurtas gali pasireikti smgi sudavimu, muimu, sveikatos sutrikdymu, kankinimu, smoningu skausmo suklimu, nukentjusiojo suriimu, udarymu patalpoje, prievartiniu laikymu kur nors, apkvaiinani, narkotini, psichotropini mediag prievartiniu sugirdymu, injekcijos suleidimu, smaugimu ir kitais prievartiniais veiksmais. Fizinis smurtas gali bti pavartotas tiek prie pat nukentjusj, tiek prie jam artimus asmenis, taiau bet kuriuo atveju fizinis smurtas turi bti nukentjusiojo valios palauimo priemone. Tais atvejais, kai nukentjusiajam fizinio smurto panaudojimu yra padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas ar atimama gyvyb, kaltininko veika kvalifikuojama atitinkamai kaip inaudojimo prievartiniam darbui ir sunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 135 str.), nuudymo (BK 129 str.) ar neatsargaus gyvybs atmimo (BK 132 str.) sutaptis. 10. G r a s i n i m u turi bti laikomas nukentjusiojo bauginimas objektyvia forma ireiktais ketinimais, kurie rodo kaltininko ketinim panaudoti fizin smurt tiek prie pat nukentjusj, tiek prie jo artimuosius (pvz., tvus, vaikus, brolius, seseris, sutuoktin, sugyventin) ar kitus asmenis (pvz., i^s Specialioji dalis, XVII skyri 131siekis nuslopinti nukentjusiojo globotinius). Taigi grasinimu pagal komentuo jam straipsn laikomas psichinis smurtas, kurio panaudojimo tikslas yra straipsnis prieinimsi ar ketinim prieintis. Grasinimas turi bti nukentjusiojo valios palauimo priemone. Grasinimas turi bti realus ir akivaizdus. Grasinimo pobdis vertintinas pagal tai, kaip j suvokia nukentjusysis - pastarasis j turi suvokti kaip real, kuris bus realizuotas, jei jis prieinsis. Vertinant grasinimo realum btina atsivelgti visas konkreios baudiamosios bylos aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, santykius tarp kaltininko ir nukentjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaltininko asmenyb ir pan. iuo atveju veikos kvalifikavimui reikms neturi, ar kaltininkas ireikt grasinim ketina realizuoti, ar to daryti nesirengia. Grasinimas gali bti ireiktas bet kokia forma: ratu, odiu, gestais, demonstruojant ginkl, suduodant smgius, atimant laisv ir pan. Grasinimas turi bti konkretus, o ne abstraktus, t. y. reikiantis konkreius, o ne kakokius veiksmus, kurie atsisakius paklusti kaltininko vertimui dirbti tam tikr darb atveju bus padaryti nukentjusiajam. Grasinimas gali bti adresuotas tiek paiam nukentjusiajam, tiek kitiems asmenims, svarbu, kad grasinimo turinys (t. y. veiksmai, kuriuos nepaklusus kaltininko vertimui dirbti tam tikr darb atliks kaltininkas) yra nukreiptas prie nukentjusj. Grasinimo realizavimo komentuojamo straipsnio sudtis neapima, todl kaltininkui realizavus grasinim jo veika turi bti kvalifikuojama kaip inaudojimo priverstiniam darbui ir kitos veikos pagal kilusias pasekmes sutaptis. 11. K i t o k s a t m i m a s g a l i m y b s p r i e i n t i s-veiksmai, kai mogui atimama laisv, jis udaromas patalp, i kurios negali pasikviesti pagalbos, kai nukentjs asmuo suriamas, apsvaiginamas vaistais, alkoholiu, narkotikais, uhipnotizuojamas ir pan. Taigi tai gali bti bet kokie kaltininko veiksmai, kai jis nukentjusiajam atima galimyb pasiprieinti jo vertimui dirbti tam tikr darb. 12. P a s i n a u d o j i m a s m o g a u s p r i k l a u s o m u m u yra tais atvejais, kai kaltininkas neteistai veria dirbti tam tikr darb nukentjusj, kai tarp j abiej yra tam tikras ryys, kuriam esant nuo kaltininko valios, noro ir pan. priklauso esmini nukentjusiojo poreiki, interes patenkinimas. Komentuojamo straipsnio atveju priklausomumo ris reikms neturi - tai gali bti bet koks priklausomumas. Materialinis priklausomumas yra tais atvejais, kai nukentjusysis i kaltininko gauna las pragyvenimui, nuo pastarojo priklauso materialin nukentjusiojo padtis. iuo atveju reikms neturi, ar nukentjusysis yra kaltininko ilaikomas pilnai ar i dalies. Tokioje priklausomybje gali bti nepilnameiai vaikai nuo tv, nusen tvai nuo savo vaik, negals asmenys nuo juos globojanio asmens, mona nuo vyro ir pan. Tarnybinis priklausomumas yra tuo atveju, kai nukentjusysis kaltininkui yra pavaldus pagal tarnyb (tiek valstybs tarnyboje, tiek privaiame sektoriuje) kaip pavaldinys virininkui, taip pat tie atvejai, kai nukentjusysis yra priklausomas nuo kaltininko kaip valdios atstovo, nors pastarasis ir nra tiesioginis nukentjusiojo virininkas (pvz., apylinks teismo teisjas nuo auktesns instancijos teismo pirmininko). Tarnybi niu pavaldumu nelaikomi atvejai, kai kaltininkas ir nukentjusysis yra lygiose tarnybinse, darbinse pareigose. Pagal komentuojam straipsn priklausomumas gali bti ir kitoks, tiek formalus, pavyzdiui, mokinio nuo mokytojo, sportininko nuo trenerio, ligonio nuo gydytojo, tiek neformalus: kareivio nuo dedovinos", nusikalstamo susivienijimo nario nuo tokio nusikalstamo susivienijimo vadovo. 13. Komentuojamame straipsnyje tvirtina nusikaltimo sudtis yra f o r m a i i. Neteistas vertimas panaudojant fizin smurt ar grasinimus arba kitaip atimant galimyb prieintis arba pasinaudojant mogaus priklausomumu dirbti tam tikr darb laikomas baigtu nuo i veiksm atlikimo momento. Pavyko tokiais veiksmais neteistai priversti nukentjusj dirbti tam tikr darb ar ne, veikos kvalifikavimui pagal BK 147' str. reikms neturi, todl jei mintais veiksmais kaltininkas privert nukentjusj padaryti nusikalstam veik ir tokia prievarta vertinama kaip priversto atlikti tam tikr darb asmens baudiamj atsakomyb alinanti aplinkyb, kaltininkas atsakys u abi nusikalstamas veikas, o u padaryt kit nusikalstam veik - kaip padaryt per tarpinink. 14. io nusikaltimo subjektyviajai pusei bdinga t i e s i o g i n t y i a . Kaltininkas suvokia, kad panaudodamas fizin smurt ar grasi nimus arba kitaip atimdamas galimyb prieintis arba pasinaudodamas mogaus priklausomumu neteistai veria nukentjusj dirbti tam tikr darb ir siekia tai daryti. Veikos padarymo motyvai ir tikslai yra u komentuojamo nusikaltimo sudties rib. 15. Neteisto vertimo panaudojant fizin smurt ar grasinimus arba kitaip atimant nukentjusiajam galimyb prieintis arba pasinaudojant mogaus priklausomumu dirbti tam tikr darb s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaiau r. BK 20 str. komentar). 16. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje tvirtinta kvalifikuota neteisto vertimo panaudojant fizin smurt ar grasinimus arba kitaip atimant nukentjusiajam galimyb prieintis arba pasinaudojant mogaus priklausomumu dirbti tam tikr darb nusikaltimo sudtis. is nusikaltimas laikomas sunkiu, kai kaltininkas mintais bdais neteistai veria nukentjusj dirbti vergovs arba kitokiomis nemonikomis slygomis^ j 17v V e r g o v pagal 1926 m. rugsjo 25 d. Konvencij dl vergovs yra padtis ar bkl asmens, su kuriuo elgiamasi i dalies arba visikai taip, kaip su nuosavybe. v \ j 18. K i t o k i o m i s n e m o n i k o m i s s l y g o m i s laikyti- nto. situaci jos ir atvejai, kai dirbti veriama tokiomis slygomis, kurios nukentjusiajam sukelia dideles fizines ar dvasines kanias, pavyzdiui, vertimas dirbti ilg laik be miego ar poilsio, vertimas dirbti altyje ar kartyje, toksikomis ar nuodingomis mediagomis ukrstoje aplinkoje, nesuteikiant reikiam darbo saugos priemoni, vertimas dirbti mogaus orum 136 menkinaniomis, niekinaniomis (eminaniomis) slygomis ir pan. 19. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal BK 11 str. 3 dal priskiriamas nesunki, o numatytas 2 dalyje - pagal BK 11 str. 5 dal - sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. B K 11 str. komentar). 20. Neteistas vertimas panaudojant fizin smurt ar grasinimus arba kitaip atimant galimyb prieintis arba pasinaudojant mogaus priklausomumu dirbti tam tikr darb baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu arba laisvs atmimu iki trej met, o neteistas vertimas panaudojant fizin smurt ar grasinimus arba kitaip atimant galimyb prieintis arba pasinaudojant mogaus priklausomumu dirbti tam tikr darb vergovs ar kitokiomis nemonikomis slygomis baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki atuoneri met. 148 straipsnis. mogaus veiksm laisvs varymas Tas, kas reikalavo i mogaus atlikti neteistus veiksmus ar susilaikyti nuo teist veiksm atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodym panaudodamas psichin prievart nukentjusiam asmeniui ar jo artimiesiems, baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met. 2. U io straipsnio 1 dalyje numatyt veik asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentjusio asmens skundas ar jo teisto atstovo pareikimas, ar prokuroro reikalavimas. 3. U iame straipsnyje numatyt veik atsako ir juridinis asmuo. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
1.

Komentuojamu nusikaltimu ksinamasi mogaus laisv pasirinkti savo elges, poelgius, veiksmus, inoma, teistus. Naudojant psichin prievart mogus veriamas elgtis prie savo vali, veikti taip, kaip nori kaltininkas, t. y. varoma jo laisv. Nusikaltimo o b j e k t a s - mogaus laisv. Btini o b j e k t y v s io nusikaltimo poymiai - reikalavimas elgtis taip, kaip nurodo kaltininkas ir psichins prievartos naudojimas. R e i k a l a v i m a s gali bti ireiktas odiu, ratu ar konkliu- dentiniais veiksmais, tiesiogiai ar per tarpininkus. Reikalaujama arba atlikti neteistus veiksmus, arba susilaikyti nuo teist veiksm atlikimo, arba kitaip elgtis pagal kaltininko nurodym. Reikalavimas a t l i k t i n e t e i s t u s v e i k s m u s - padaryti administracin teiss paeidim, slpti nusikaltim, dalyvauti neteistoje veikloje. Reikalavimas padaryti nusikaltim, dalyvauti nusikalstamoje veikloje kvalifikuojamas kaip kurstymas padaryti atitinkam nusikaltim (apie tai plaiau r. BK 24, 26 str. komentarus). Reikalavimas s u s i l a i k y t i n u o t e i s t v e i k s m a t l i k i m o - pavyzdiui, neliudyti teisme, nesikreipti teissaugos institucijas, nedalyvauti privatizuojant turt, aukcione, konkurse, nesituokti ir t. t. Reikalavimas k i t a i p e l g t i s p a g a l k a l t i n i n k o n u r o d y m reikia bet kok reikalavim elgtis prie savo vali, jeigu to siekiama naudojant psichin prievart. P s i c h i n s p r i e v a r t o s p a n a u d o j i m a s yra grasinimas reikalavimo nevykdymo atveju padaryti al nukentjusio asmens ar jo artimj interesams - sumuti, sualoti, atimti laisv, sunaikinti ar sugadinti turt, atskleisti kompromituojanias inias ar kitaip pakenkti tuojau ar ateityje. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo reikalavimo, grindiamo grasinimu, pateikimo momento, inoma, nukentjusiajam suvokus, kad jis veriamas veikti prie savo vali. Grasinimo realizavimo atveju yra io ir kit nusikaltim mogaus sveikatai, laisvei, garbei, nuosavybei ir pan. sutaptis. Kai pagrindiniai komentuojamo nusikaltimo poymiai sutampa su turto prievartavimo (BK 181 str.), privertimo darytis neteist abort (BK 143 str.), inaudojimo priverstiniam darbui (BK 147' str.), privertimo lytikai santykiauti (BK 151 str.), i dalies su savavaldiavimo (BK 294 str. 2 d.), i^s Specialioji dalis, XVII skyri 131 kyininkavimo (BK 225 str.) poymiais, ios normos yra specialiosios BK 148 str. atvilgiu. straipsnis Komentuojamas nusikaltimas padaromas t i e s i o g i n e t y - i a, norint priversti mog elgtis pagal kaltininko reikalavim, suvokiant reikalavimo ir grasinimo neteistum, kad reikalavimas varo kito mogaus laisv. Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaiau r. BK 20 str. komentar). Kai analogikai veikia tarnautojas ar jam prilygintas asmuo naudodamasis savo tarnybos padtimi, veika sudaro nusikaltimo valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams - kyininkavimo (BK 225 str.) ar piktnaudiavimo (BK 228 str.) sudt. mogaus veiksm laisvs varymas yra privataus kaltinimo deliktas, baudiamasis persekiojimas pradedamas esant nukentjusio asmens skundui ar jo teisto atstovo pareikimui, o esant reikalui ir prokuroro reikalavimu (apie tai plaiau r. BK 139 str. komentar). mogaus veiksm laisvs varymas pagal BK 11 str. 3 dal priklauso nesunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). mogaus veiksm laisvs varymas baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met. XXI SKYRIUS (149-153 straipsniai) NUSIKALTIMAI IR BAUDIAMIEJI NUSIENGIMAI MOGAUS SEKSUALINIO APSISPRENDIMO LAISVEI IR NELIEIAMUMUI 149 straipsnis. Iaginimas 1. Tas, kas lytikai santykiavo su mogumi prie io vali panaudodamas fizin smurt ar grasindamas tuoj pat j panaudoti, ar kitaip atimdamas galimyb prieintis, ar pasinaudodamas bejgika nukentjusio asmens bkle, baudiamas laisvs atmimu iki septyneri met. 2. Tas, kas su bendrinink grupe iagino mog, baudiamas laisvs atmimu iki deimties met. 3. Tas, kas iagino nepilnamet asmen, baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki deimties met. 4. Tas, kas iagino maamet asmen, baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki penkiolikos met. 5. U io straipsnio 1 dalyje numatyt veik asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentjusio asmens skundas ar jo teisto atstovo pareikimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. U io straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. (Lietuvos Respublikos 2006 m. birelio 22 d. statymo Nr. X-711, sigal. 2006 m liepos 14 d. (in., 2006, Nr. 77-2961) redakcija) 2. Iaginimu gali bti ksinamasi tiek moters, tiek vyro seksualinio apsisprendimo laisv, taip pat maamei seksualin nelieiamyb. N u k e n t j u s i u o j u gali bti tiek moteris, tiek vyras. 3. O b j e k t y v i a i iaginim sudaro dvi stadijos: fizinio ar psichinio smurto naudojimas arba kitoks atmimas galimybs prieintis ir lytinio akto atlikimas. Savarankika iaginimo forma yra ir naudojimasis nukentjusio asmens bejgika bkle. 4. L y t i n i s s a n t y k i a v i m a s yra medicininis terminas. Seksologijoje, o dabar ir baudiamojoje teisje lytinis santykiavimas suprantamas kaip lytins aistros tenkinimas tik natraliu bdu, t. y. vagi- nalinis lytinis aktas tarp vyro ir moters, kai kontaktuojama vyro varpa ir moters vagina. Lytins aistros tenkinimas kitais bdais - analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio slyio bdu, taip pat vyro su vyru bei moters su moterimi lytiniu santykiavimu nepripastamas. Tai gali bti seksualinis prievartavimas - BK 150 str. 5. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas 2004 m. gruodio 30 d. nutarime Dl teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo bylose" iaikino, kad jei asmuo, prievarta lytikai santykiavs su nukentjusiuoju, be to dar tenkino lytin aistr ir analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio slyio bdu, ios veikos sudaro nusikaltim sutapt ir kvalifikuojamos pagal BK 149 ir 150 str. (Teism praktika", 2005, Nr. 22). 6. F i z i n i o s m u r t o p a n a u d o j i m a s - muimas, smaugimas, kitoks fizinio skausmo suklimas, sualojimas ir panas smurto veiksmai prie nukentjusi asmen siekiant nuslopinti jo pasiprieinim ar kad nebt prieinamasi ir lytikai santykiauti prie jo vali. Kai fizinio smurto panaudojimas sukelia nukentjusio asmens mirt arba sunk sveikatos sutrikdym, yra iaginimo ir nusikaltimo gyvybei arba sveikatai sutaptis. Jei prie nukentjusjfizinis smurtas naudojamas ne pasiprieinimui veikti, o kitais tikslais (pvz., siekiant atkeryti dl asmens nesutikimo lytikai santykiauti, dl nepasisekusi lytini santyki ar dl eidimo), arba fizinis smurtas panaudojamas po lytini santyki ar lytins aistros tenkinimo, toks fizinio smurto panaudojimas, priklausomai nuo kilusi padarini, kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas (Teism praktika", 2005, Nr. 22). 7. Grasinimas t u o j p a t p a n a u d o t i f i z i n s m u r t yra psichinis smurtas, kurio tikslas - nuslopinti nukentjusiojo pasi137 prieinim ar kad nebt prieinamasi, ir lytikai santykiauti prie nukentjusio asmens vali. Grasinimas - tai nukentjusiojo bauginimas odiais arba veiksmais, kurie reikia ketinim tuoj pat panaudoti fizin smurt prie nukentjus asmen ar jo artim mog, pavyzdiui, vaik, sutuoktin, draug ir pan. Grasinimas turi bti toks, kad nukentjusysis j suprast kaip reali grsm savo ar sau artimo asmens gyvybei ar sveikatai tuoj pat. 8. Grasinimu pagal komentuojam straipsn nelaikomas grasinimas panaudoti fizin smurt ne tuoj, o ateityje, grasinimas sunaikinti ar sugadinti turt tiek tuoj, tiek ateityje, taip pat grasinimas paskleisti kompromituojanias, garb eminanias inias. Tokie grasinimai gali sudaryti privertimo lytikai santykiauti poymius - BK 151 str. 9. K i t a i p a t i m a n t g a l i m y b p r i e i n t i s - tai veiksmai, kai mogui atimama laisv, jis udaromas patalp, i kurios negali pasikviesti pagalbos, kai nukentjs asmuo suriamas, apsvaiginamas vaistais, alkoholiu, narkotikais, uhipnotizuojamas ir pan. 10. P a s i n a u d o j i m a s b e j g i k a n u k e n t j u s i o a s m e n s b k l e reikia, kad nukentjusysis dl savo fizins ar psichins bkls ypatum - fizini trkum, ligos, maametysts, senatvs, psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesmoningos bsenos - negali suvokti jo atvilgiu atliekam veiksm esms arba kad ir suvokia, bet dl bejgikos bkls negali pasiprieinti kaltininkui, o kaltininkas supranta, kad asmuo yra bejgikos bkls ir tuo pasinaudoja, t. y. lytikai su juo santykiauja. 11. Kai lytikai santykiaujama su nuo alkoholio ar narkotik apsvaigusiu asmeniu, bejgika bkle gali bti pripaintas tik toks apsvaigimo laipsnis, kai asmuo dl to negali suvokti aplinkos, su juo darom veiksm esms arba negali pasiprieinti. Taiau jeigu asmuo, suvokdamas kito asmens ketinimus su juo lytikai santykiauti, pats smoningai save pastato toki bsen - nusigeria, panaudoja stipri doz narkotik, lytinis santykiavimas su nors ir praradusiu smon asmeniu nelaikomas iaginimu.

12. Jeigu pagal bylos mediag galima manyti, kad bejgik nukentjusio asmens bkl sukl narkotikai, vaistai, stipriai veikianios ar nuodingos mediagos, j savybes ir poveik mogaus organizmui turi nustatyti tam tikri ekspertai, kuri ivad atsivelgiama vertinant nukentjusio asmens bsen. 13. Lytinis santykiavimas su psichikos ligoniu, neveiksniu asmeniu, inant, kad jis toks yra, laikomas iaginimu pasinaudojant bejgika bkle. Taiau jei psichikos sutrikim turintis asmuo suvokia lytinio santykiavimo prasm, tokia jo bkl gali bti nelaikoma bejgi ka. Tais atvejais, kai nukentjs asmuo turi psichikos sutrikim, skiriama psichiatrin ekspertiz, kurios metu nustatomas sutrikimo pobdis ir laipsnis bei gebjimas suvokti lytinio santykiavimo socialin reikm. 14. Lytinis santykiavimas su maameiu asmeniu, nors jam ir sutinkant, laikomas iaginimu pasinaudojant bejgika bkle. Kai lytikai santykiaujama su maameiu, neturiniu 14 met asmeniu, turi bti nustatomas ne tik nukentjusiojo amius, bet ir tai, kad jis nesuvok lytinio santykiavimo socialins reikms. Tais atvejais, kai sprendiant pagal vykio aplinkybes maametis dl savo fizinio ir psichinio isivystymo bei patirties suvokia lytinio santykiavimo prasm ir socialin reikm, taip pat atsivelgiant partnerio asmenyb (pvz., trylikametis, tu rintis lytinio santykiavimo patirt, iprovokuoja keturiolikmet lytikai santykiauti), 14 met neturjimas negali bti laikomas veiksniu, apsprendianiu bejgik bkl, tuo paiu negali bti ir pasinaudojimo ja. 15. Lytinis santykiavimas panaudojant apgaul, piktnaudiaujant pasitikjimu, pavyzdiui, apgaulingai adant vesti, aminai mylti ir pan., kai taip pasiekiamas partnerio sutikimas, negali bti laikomas iaginimu. 16. Iaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio akto pradios. Fizinis ar psichinis smurtas ar kitoks atmimas galimybs prieintis, pavartotas siekiant lytikai santykiauti prie partnerio vali - muimas, sualojimas, grasinimas tai padaryti, laisvs atmimas, suriimas, iren- gimas ir 1.1. - yra pasiksinimas iaginti. 17. Pasiksinimas iaginti skiriasi nuo seksualinio prievartavimo (apie tai plaiau r. BK 150 str. komentar), nuo privertimo lytikai santykiauti i^s Specialioji dalis, XVII skyri 131 (apie tai plaiau r. BK 151 str. komentar) ir nuo kit nusikaltim, susijusi su ksinimusi mogaus garb, orum, kno nelieiamum, sveikat ir straipsnis gyvyb. Pagrindinis skiriamasis poymis - kaltininko tyios kryptingumas, tikslas. 18. Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikaltim alina atsakomyb u pasiksinim iaginti. Taiau u faktikai padaryt al - eidim, sumuim, sveikatos sutrikdym, neteist laisvs atmim ir kitus veiksmus, sudaranius kito nusikaltimo sudt, kaltininkas atsako. 19. Atsisakymas pabaigti nusikaltim pripastamas savanoriku tik tais atvejais, kai kaltininkas objektyviai turjo galimyb pabaigti nusikaltim ir tai suvok. Priverstinis atsisakymas, pavyzdiui, sitikinimas, kad nepajgs palauti pasiprieinimo arba sukelti erekcijos, nra savanorikas. 20. Komentuojamas nusikaltimas padaromas t i e s i o g i n e t y - i a. Kaltininkas suvokia, kad lytikai santykiauti su asmeniu jis nori prie partnerio vali, be jo sutikimo ir pasiekia tai panaudodamas fizin ar psichin smurt, kitaip atimdamas galimyb prieintis arba pasinaudodamas bejgika aukos bkle. 21. Jeigu pasiprieinimas yra netikras, tariamas, arba asmuo siningai klysta laikydamas pasiprieinim netikru, jgos pavartojimas palauti tariam pasiprieinim negali bti laikomas fiziniu smurtu. Jeigu asmuo taip sieks lytikai santykiauti, sitikins, kad pasiprieinimas nra apsimestinis, atsisako bandymo suartti, nra ir pasiksinimo iaginti. Iaginimo motyvu gali bti ne tik siekis patenkinti seksualin poreik, bet ir kertas, noras paeminti mog, priversti santuokai ir pan. 22. Iaginimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 14 met amiaus fizinis asmuo. Juo gali bti abiej lyi asmenys. Nepilnameio ir maameio iaginimo atveju (BK 149 str. 3 ir 4 d.) - ir juridinis asmuo (apie tai plaiau r. BK 20 str. komentar). 23. Bendrinink grups padarytas iaginimas (BK 149 str. 2 d.) yra tuo atveju, kai iaginant susitar dalyvauja keli asmenys, i kuri bent du yra iaginimo vykdytojai. 24. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas iaikino, kad iaginimo vykdytoju pripastamas asmuo, kuris darant nusikaltim naudojo fizin smurt, grasinimus ar mintais veiksmais atm nukentjusiajam galimyb prieintis ir lytikai santykiavo su nukentjusiuoju. Iagi nimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizin smurt, grasino ar kitais veiksmais atm nukentjusiajam galimyb prieintis, bet lytikai su nukentjusiuoju nesantykiavo. Taip pat vykdytoju laikomas asmuo, kuris nors ir nenaudojo smurto, negrasino nukentjusiajam, taiau, kitiems bendrininkams palauus nukentjusiojo pasiprieinim arba pasinaudojant bejgika nukentjusiojo bkle, lytikai santykiavo su juo. Iaginimo vykdytoju pripastamas ir toks asmuo, kuris organizavo, kurst ar padjo padaryti iaginim asmeniui, kuris dl amiaus ar psichins bkls neatsako pagal baudiamuosius statymus. Jei darant nusikaltim, be vykdytoj, dalyvavo kiti bendrininkai (organizatoriai, kurstytojai, padjjai), j veikos kvalifikuojamos pagal BK 24 str. 4, 5 ar 6 dal ir BK 149 str. 2 dal, jei jie bendrininkavo iaginant su bendrinink grupe (su ne maiau kaip dviem vykdytojais) arba pagal kitas BK 149 str. dalis, jei jie bendrininkavo su vienu vykdytoju (Teism praktika", 2005, Nr. 22). 25. Intelektualus ar fizinis padjimas - slyg iaginimui sudarymas, pavyzdiui, supaindinimas arba suvedimas su auka, automobilio, ginklo tam reikalui parpinimas, klii alinimas saugant nusikaltimo viet ir pan. grups poymio nesudaro. 26. N e p i l n a m e i o a s m e n s iaginimu (BK 149 str. 3 d.) laikomas atvejis, kai auka neturi 18 met ir kaltininkas tai inojo, numat arba pagal vykio aplinkybes turjo ir galjo numatyti. Jeigu kaltininkas siningai klydo dl aukos amiaus pagrstai laikydamas suaugusiu asmeniu, BK 149 str. 3 dalies jam inkriminuoti negalima. 27. M a a m e i o a s m e n s iaginimu (BK 149 str. 4 d.) laikomas atvejis, kai auka neturi 14 met ir kaltininkas tai inojo, numat arba pagal vykio aplinkybes turjo ir galjo numatyti. i aplinkyb daniausiai yra akivaizdi, taiau jei tai nra akivaizdu ir kaltininkas siningai klydo dl aukos amiaus (pagal tam tikras faktines aplinkybes 13 met amiaus asmen pagrstai palaik vyresniu), inkriminuojama komentuojamo straipsnio 3, o ne 4 dalis. 28. Jei asmens padarytoje veikoje yra keli iaginim kvalifikuojantys poymiai, veika kvalifikuojama pagal BK 149 str. dal, numatani pat sunkiausi kvalifikuojant poym, taiau nuosprendio apraomojoje dalyje turi bti nurodomi visi byloje nustatyti kvalifikuojantys nusikaltim poymiai. 29. alingi padariniai, kuriuos sukl iaginimas, - nukentjusio asmens mirtis ar sunkus sveikatos sutrikdymas (ukrtimas mogaus imunodeficito virusu, venerine liga, psichikos sutrikimai) kvalifikuojami savarankikai kaip nusikaltim sutaptis. Nukentjusiojo mirtis ir sveikatos sutrikdymas gali bti ir kaltininko tyios, ir neatsargumo padarinys. 30. Kai nukentjs asmuo va ar susialoja gelbdamasis nuo agintojo, ie padariniai kaltininkui gali bti inkriminuojami tuo atveju, jeigu jis tokius padarinius turjo ir galjo numatyti. 31. Nukentjusiojo nuo iaginimo saviudyb gali sudaryti privedimo prie saviudybs sudties poymius (BK 133 str.). 32. Baudiamasis persekiojimas pagal BK 149 str. 1 dal gali bti pradtas esant nukentjusio asmens skundui arba nukentjusio asmens atstovo pareikimui, o esant reikalui ir pagal prokuroro reikalavim (apie tai plaiau r BK 139 str. komentar). 33. Iaginimas, numatytas 149 str. 1 138 , 2 ir 3 dalyse, pagal B K. 11 str. 5 dal priklauso sunki, o numatytas 4 dalyje, pagal BK 11 str. 6 dal

- labai sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 34. Iaginimas baudiamas laisvs atmimu iki septyneri met; iaginimas, padarytas bendrinink grups, - laisvs atmimu iki deimties met; nepilnameio iaginimas - laisvs atmimu nuo trej iki deimties met; maameio iaginimas - laisvs atmimu nuo penkeri iki penkiolikos met. 150 straipsnis. Seksualinis prievartavimas Tas, kas tenkino lytin aistr su mogumi prie io vali analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio slyio bdu panaudodamas fizin smurt ar grasindamas tuoj pat j panaudoti, ar kitaip atimdamas galimyb prieintis, ar pasinaudodamas bejgika nukentjusio asmens bkle, baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki septyneri met. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (Zin., 2004. Nr. 108-4030) redakcija) 2. Tas, kas su bendrinink grupe atliko io straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, baudiamas laisvs atmimu iki atuoneri met. 3. Tas, kas io straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko nepilnameiui asmeniui, baudiamas laisvs atmimu nuo dvej iki deimties met. 4. Tas, kas io straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko maameiui asmeniui, baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki trylikos met. 5. U io straipsnio 1 dalyje numatyt veik asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentjusio asmens skundas ar jo teisto atst ovo pareikimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. U io straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. (Lietuvos Respublikos 2006 m. birelio 22 d. statymo Nr. X-711, sigal. 2006 m liepos 14 d. (in., 2006. Nr. 77-2961) redakcija) kuriuos seksualinio pobdio veiksmus (iskyrus vaginalin akt tarp vyro ir moters) fizikai kontaktuojant, jeigu jie padaryti panaudojant fizin ar psichin smurt ar kitaip atimant galimyb prieintis arba pasinaudojant bejgika nukentjusio asmens bkle. 2. Seksualinio prievartavimo kaip ir iaginimo o b j e k t a s - s e k sualinio apsisprendimo laisv ir maamei asmen seksualinis nelieiamumas. Specialioji dalis, XXIII skyrius 157-158 straipsniai 3. N u k e n t j u s i u o j u nuo seksualinio prievartavimo gali bti tiek moterikos, tiek vyrikos lyties asmuo. 4. O b j e k t y v i a i seksualinis prievartavimas pasireikia neteistu lytins aistros tenkinimu su nukentjusiuoju. 5. Lytins aistros tenkinimas pagal komentuojam straipsn yra skirting lyi asmen arba tos paios lyties asmen veiksmai, kai lytin aistra tenkinama kitais, nei numatyti BK 149 str., bdais: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio slyio bdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, lieiant lytiniu organu kito mogaus kn ir pan.) (Teism praktika", 2005, Nr. 22). 6. Komentuojamas nusikaltimas nuo iaginimo (BK 149 str.) i esms skiriasi vienu poymiu - lytins aistros tenkinimo forma. Tai nra lytinis santykiavimas, vaginalinis lytinis aktas. Objektyviai tai gali bti lytinio akto imitavimas ir kiti veiksmai lieiant nukentjusiojo - moters arba vyro lytinius organus ar kitas kno dalis, jeigu tai daroma siekiant seksualinio pasitenkinimo. Tai lytins aistros tenkinimas ne natraliu bdu ir ne tik su prieingos lyties asmeniu. 7. A n a l i n i s lytins aistros tenkinimas yra tada, kai vyro varpa dirginama moters arba vyro ieinamojoje angoje, o o r a l i n i s - moters arba vyro burnoje. 8. Lytins aistros tenkinimas k i t o k i o f i z i n i o s l y i o b d u apima visas homoseksualaus, lesbietiko, sadistinio, mazochistinio seksualinio pasitenkinimo formas fizikai kontaktuojant lytiniais organais, rankomis, lieuviu, kitomis kno dalimis. 9. F i z i n i o s m u r t o p a n a u d o j i m a s , g r a s i n i m a s t u o j p a t j p a n a u d o t i , k i t o k s a t m i m a s g a l i m y b s p r i e i n t i s i r p a s i n a u d o j i m a s b e j g i k a n u k e n t j u s i o a s m e n s b k l e yra identiki iems poymiams iaginimo atveju (apie tai r. B K 149 str. komentar). 10. Nusikaltimas padaromas t i e s i o g i n e t y i a , t. y. kaltininkas suvokia, kad atlieka seksualinius veiksmus, fizikai kontaktuoja su nukentjusiu asmeniu prie jo vali panaudodamas fizin smurt ar grasindamas tuoj j panaudoti ar kitaip atimdamas galimyb prieintis arba pasinaudodamas bejgika nukentjusio asmens bkle ir nori patenkinti savo seksualin poreik btent tokiu bdu. 11. Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 14 met amiaus fizinis asmuo. Juo gali bti abiej lyi asmenys. Nepilnameio ir maameio seksualinio prievartavimo atveju (BK 150 str. 3 ir 4 d.) - ir juridinis asmuo (apie tai plaiau r. BK 20 str. komentar). 12. nusikaltim kvalifikuojamieji poymiai, numatyti BK 150 str. 2, 3 ir 4 dalyse, yra identiki iaginim kvalifikuojantiems poymiams (apie tai plaiau r. B K 149 str. komentar). 13. Baudiamasis persekiojimas pagal BK 150 str. 1 dal gali bti pradtas esant nukentjusio asmens skundui arba nukentjusio asmens atstovo pareikimui, o esant reikalui ir pagal prokuroro reikalavim (apie tai plaiau r. BK 139 str. komentar). 14. Seksualinis prievartavimas, numatytas 150 str. 1, 2 ir 3 dalyse, pagal BK 11 str. 5 dal priklauso sunki o numatytas 4 dalyje, pagal BK 11 str. 6 dal - labai sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 15. Seksualinis prievartavimas baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki septyneri met; seksualinis prievartavimas, padarytas bendrinink grups, - laisvs atmimu iki atuoneri met; nepilnameio seksualinis prievartavimas - laisvs atmimu nuo dvej iki deimties met; maameio seksualinis prievartavimas - laisvs atmimu nuo trej iki trylikos met. 151 straipsnis. Privertimas lytikai santykiauti
1.

Tas, kas grasindamaspanaudoti smurt, panaudodamas kitoki psichin prievart arba^sinaudodamas asmens priklausomumu privert j lytikai santykiauti ar kitaip tenkinti lytin aistr su kaltininku ar kitu asmeniu, baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki trej met. 2. Tas, kas io straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko nepilna; meiui asmeniui, baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met. 3. U io straipsnio 1 dalyje numatyt veik asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentjusio asmens skundas ar jo teisto atst ovo pareikimas, ar prokuroro reikalavimas. 4. U io straipsnio 2 dalyje numatyt veik atsako ir juridinis asmuo. (Lietuvos Respublikos 2006 m. birelio 22 d. statymo Nr. X-711, sigal. 2006 m. liepos 14 d. (in., 2006, Nr. 77-2961) redakcija)
1.
139

1. Lytinis santykiavimas ar lytins aistros tenkinimas kitokia forma pagal komentuojam straipsn gali bti kvalifikuojamas tiktais atvejais, kai veika nesudaro nei iaginimo (BK 149 str.), nei seksualinio prievartavimo (BK 150 str.) sudties. 2. iuo nusikaltimu ksinamasi mogaus seksualinio apsisprendi- mo laisv, tai yra io nusikaltimo o b j e k t a s . 3. N u k e n t j u s i u o j u gali bti ir moterikos, ir vyrikos lyties asmuo, paprastai ne jaunesnis nei 14 met. Maameio privertimas lytikai santykiauti ar kitaip tenkinti lytin aistr pagal bendr taisykl kvalifikuojamas arba kaip iaginimas, arba kaip seksualinis prievartavimas pasinaudojant bejgika nukentjusiojo bkle (apie tai plaiau ir. B K 149~ir~150 str. komentarus). 4. O bj e kt y v i a i is nusikaltimas pasireikia privertimu lytikai santykiauti ar kitaip tenkinti lytin aistr prie nukentjusio asmens vali, kai tai pasiekiama grasinimu pavartoti fizin smurt ar kitokia psichine prievarta, arba pasinaudojant nukentjusiojo priklausomumu. 5. P r i v e r t i m a s lytikai santykiauti yra lytinis santykiavimas ar lytins aistros tenkinimas kitomis formomis, ka i tai pasiekiama panaudojant psichin prievart arba pasinaudojant nukentjusio asmens priklausomumu, arba prispyrimas tai daryti su kitu, kaltininko nurodytu asmeniu.

r6. G r a s i n i m a s p a n a u d o t i s m u r t , kitaip nei iaginimo ir seksuaHniojmevartavimo atveju, reikia grasinim tai padaryti ne tuoj pat, betffieityiTbrie nukentjusj ar jo artimuosius ir nukentjusysis gali imtis priemoni, kad tas grasinimas nebt vykdytas. 7. K i t o k i a p s i c h i n p r i e v a r t a - tai gali bti grasinimas sunaikinti, sugadinti turt tuoj gat_ar ateityje, grasinimas padaryti kitoki al, paeisti nukentjusiojo ar jo artimo asmens interesus, grasinimas paskleisti kompromituojanias inias ar kitaip pakenkti. 8. P a s i n a u d o j i m a s a s m e n s p r i k l a u s o m u m u yra specifika privertimo lytikai santykiauti ar kitaip tenkinti lytin aistr forma, kuri gali bti nesusijusi su jokiais grasinimais ar kitokia psichine prievarta, o tik pasinaudojant faktiku nukentjusio asmens priklausomumu nuo kaltininko, dl ko jis ir sutinka bti seksualiai inaudojamas. 9. P r i k l a u s o m u m a s gali bti labai vairus: eimyninis pr^ klausomumas (vaiko - nuo tv kit giminaii), materialinis (globotinio nuo globjo), tarnybinis (pavaldinio nuo virininko, darbininko nuo darbdavio, moksleivio nuo mokytojo) ir 1.1. Priklausomumas gali bti tiek formalizuotas, tiek neformalus (paaugli grups nario priklausomumas nuo jos lyderio, nusikaltli gaujos nario - nuo jos vadovo) ir pan. 10. L y t i n i u s a n t y k i a v i m u suprantamas natralus lytinis aktas (apie tai plaiau r. BK 149 str. komentar), k i t o k i u l y t i n s a i s t r o s t e n k i n i m u oralinis, analinis aktas, vairs fizinio slyio ar kitokie veiksmai, arba, pavyzdiui, nukentjusiojo masturbacija, apsinuoginimas ir pan., sukeliantys kaltininko seksualin pasitenkinim (apie tai plaiau r. BK 150 str. komentar). 11. Komentuojamas nusikaltimas laikomas baigtu privertus nuken- tjus asmen lytikai santykiauti ar kitaip tenkinti lytin aistr su kalti ninku ar jo nurodytu asmeniu. Pastangos priversti asmen tenkinti lytin aistr sudaro pasiksinim padaryti nusikaltim. 12. PasilymaS^ilnameiuTjpriklausomam asmeniui intymiai santykiauti, taip pat sangulavimas su tokiu asmeniu neveriant jo tai daryti aptartu bdu, o pavyzdiui, palenkus paadais dovanomisJr pan., nesudaro jo nusikaltimo sudtiesJasilymas tai i^s ar faktikai suteikiamomis privilegijomis, Specialioji dalis, XVII skyri 131 straipsnis daryti (pepilnameiut) priklausomam asmeniui traktuotinas kaip pasiksinimas priversti lytikai santykiauti. 13. Nusikaltimas padaromas t i_es i o g i n e t y i a , smoningai veriant priklausom asmen atlikti nurodytus veiksmus su kaltininku

140

ar jo nurodytu asmeniu ir to norint. Treiasis asmuo jeigu jis ino kokiomis slygomis nukentjusysis buvo priverstas su juo lytikai santykiauti ar kitaip tenkinti lytin aistr, atsako kaip bendrininkas. 14. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks T6_met amiaus fizinis asmuo. Juo gali bti abiej lyi asmenys. Nepilnameio privertimo santykiauti atveju - ir juridinis asmuo (apie tai plaiau r. BK 20 str. komentar). 15. N u k e n t j u s i o j o n e p i l n a m e t y s t kaip nusikaltim kvalifikuojantis poymis (BK 151 str. 2 d.) reikia, kad nukentjusysis yra vyresnis nei_14 met ir jaunesnis nei 18 met ir kaltininkas tai inojo arbajturjo ir galjo tai numatyti. Jeigu kaltininkas siningai klydo dl nukentjusio asmens amiaus, pagrstai j laikydamas pilnameiu, atsakomyb ikyla pagal BK 151 str. 1 dal. 16. Baudiamasis persekiojimas pagal BK 151 str. 1 dal gali bti pradtas esant nukentjusio asmens skundui arba nukentjusio asmens teisto atstovo pareikimui, taip pat pagal prokuroro reikalavim (apie tai plaiau r. B K 139 str. komentar). 17. Privertimas lytikai santykiauti, numatytas komentuojamo straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 str. 3 dal priklauso nesunkiu, o numatytas 2 dalyje, pagal BK 11 str. 4 dal - apysunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 18. Privertimas lytikai santykiauti baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki trej met, o nepilnameio privertimas lytikai santykiauti - laisvs atmimu iki penkeri met. 1513 straipsnis. Lytins aistros tenkinimas paeidiant nepilnameio asmens seksualinio apsisprendimo laisv ir (ar) nelieiamum Tas, kas lytikai santykiavo ar kitaip tenkino lytin aistr su nepilnameiu asmeniu pasils, paadjs suteikti ar suteiks jam u tai pinig ar kitokios formos atlyg, jeigu nebuvo iaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytikai santykiauti poymi, baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met. 2. Tvas, motina, globjas, rpintojas ar kitas teistas vaiko atstovas arba kitas asmuo, turintis statymuose nustatyt galiojim nepilnameio i^s Specialioji dalis, XVII skyri 131 asmens atvilgiu, lytikai santykiavs ar kitaip tenkins lytin aistr su tuo nepilnameiu asmeniu, jeigu nebuvo iaginimo, seksualinio straipsnis prievartavimo ar privertimo lytikai santykiauti poymi, baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki ketveri met. 3. U iame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. (Lietuvos Respublikos 2006m. birelio 22 d. statymoNr. X-711. sigal. 2006m. liepos 14d. (in., 2006, Nr. 77-2961) redakcija) fizjjm.k4isichima^ bej patirties suvokia lytinio santykiavi mo prasm ir socialin reikm, lytinis santykiavimas su juo u atlyg kvalifikuotins pagal BK 151' str. 4. L y t i n i u s a n t y k i a v i m u suprantamas natralus lytinis aktas (apie tai plaiau r. BK 149 str. komentar), k i t o k i u l y t i n s a i s t r o s t e n k i n i m u - oralinis, analinis aktas, kitokie fizinio slyio veiksmai arba nukentjusiojo masturbacija, apsinuoginimas, sukeliantys kaltininko seksualin pasitenkinim (apie tai plaiau r. BK 150 str. komentar). 5. Nusikaltimas padaromas t i e s i o g i n e t y i a smoningai siekiant, kad nepilnametis asmuo u pinigus ar kitok atlyg lytikai santykiaut su kaltininku ar kitaip tenkint jo lytin aistr. 6. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, tik pilnametis (t. y. 18 met amiaus) fizinis asmuo (tiek vyrikos, tiek moterikos lyties), taip pat juridinis asmuo (apie tai plaiau r. BK 20 str. komentar). 7. Lytins aistros tenkinimas, numatytas komentuojamo straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 str. 3 dal priklauso nesunki, o numatyt as 2 dalyje apysunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 8. Lytins aistros tenkinimas paeidiant nepilnameio asmens seksualinio apsisprendimo laisv ir (ar) nelieiamum baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met, o kai toki veik padaro tvas, motina, globjas, rpintojas ar kitas teistas vaiko atstovas arba kitas asmuo, turintis statymuose nustatyt galiojim nepilnameio asmens atvilgiu, - bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki ketveri met. 152 straipsnis. Seksualinis priekabiavimas
1.

Tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panaiais veiksmais, pasilymais ar uuominomis priekabiavo prie pagal tarnyb ar kitaip priklausomo asmens, padar baudiamj nusiengim ir baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu. 2. U io straipsnio 1 dalyje numatyt veik asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentjusio asmens skundas ar jo teisto atst ovo pareikimas, ar prokuroro reikalavimas.
1.

1. Seksualinis priekabiavimas - nauja sudtis BK, traktuojama baudiamuoju nusiengimu. BK 152 str. taikytinas veikoje nesant eidi- mo (BK 155 str. 1 d.), pasiksinimo priversti lytikai santykiauti (BK 151 str. 1 d.), vieosios tvarkos paeidimo (BK 284 str. 1 d.) nusikaltim sudties. 2. Komentuojamu baudiamuoju nusiengimu ksinamasi mogaus seksualinio apsisprendimo laisv, taip pat garb bei orum. Pagrindinis o b j e k t a s - seksualinio apsisprendimo laisv. 3. N u k e n t j u s i u o j u gali bti abiej lyi asmenys, pagal tarnyb arba kitaip priklausomi nuo kaltininko. 4. O b j e k t y v i a i seksualinis priekabiavimas gali pasireikti labai vairiais vulgariais ar panaiais veiksmais, pasilymais ar uuominomis. V u l g a r s v e i k s m a i - tai gestai, ireikiantys siek seksualiai bendrauti ar imituojantys tok bendravim. Tai gali bti prisilietimas, pliaukteljimas, paglostymas, per ilgas rankos palaikymas sveikinantis, oro buinys ir pan. Vulgarum gali apsprsti veido, aki iraika. P a s i l y m a s a r u u o m i n a gali bti ireikti odiu, ratu, gestu, mimika. Meilinimasis, pasilymas, uuomina intymiems santykiams neabejotinai tampa priekabiavimu, kai tai daroma pakartotinai po to, kai tok poelg buvo reaguota nedviprasmikai neigiamai. 5. Btinas komentuojamo baudiamojo nusiengimo poymis yra t a r n y b i n i s a r k i t o k s n u k e n t j u s i o a s m e n s p r i k l a u s o m u m a s nuo kaltininko. Tai gali bti pavaldinio priklausomumas nuo virininko, darbuotojo nuo darbdavio, mokinio nuo mokytojo, aidjo nuo trenerio, ilaikytinio nuo globjo ir 1.1.

141

3 Lytins aistros tenkinimas paeidiant nepilnameio asmens seksualinio apsisprendimo laisv ir (ar) nelieiamum taip pat yra nauja sudtis BK, kuri kriminalizuoja lytins aistros tenkinim su nepilnameiu asmeniu jam sutinkant u atlyg ar atlygio paad nesant sunkesnio nusikaltimo seksualinio apsisprendimo laisvei ar seksualiniam nelieiamumui sudties poymi (apie tai plaiau r. BK 149, 150 ir 151 str. komentarus).

6. Seksualinis priekabiavimas yra tiek tais atvejais, kai tokiais veiksmais siekiama lytinio bendravimo bet kuria forma (natralia, homoseksualia ar lesbietika), tiek tada, kai pats priekabiavimo faktas teikia seksualin malonum kaltininkui.

Specialioji dalis, XXIII skyrius

157-158 straipsniai

142

pripainus sunkesniu nusikaltimu, ymiai susiaurjo veik, traktuotin kaip maameio tvirkinimas, ratas. Pagal BK 153 str. kvalifikuotini: 1) seksualini veiksm - lytinio santykiavimo, kitokio lytins aistros tenkinimo su partneriu, masturbacijos, ekshibicionizmo - atlikimas maameio akivaizdoje; 2) maamei lenkimas, vertimas atlikti seksualinius veiksmus tarp savs ar su savimi; 3) pornografijos demonstravimas maameiams; 4) kitoks intelektualinis tvirkinimas - amorals pasakojimai apie seksualinio potraukio tenkinim ir pan. Pagal BK 153 str. kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai lytikai santykiaujama ar lytin aistra tenkinama su maameiu jam sutinkant ir teismas, vertins to asmens psichin ir socialin brand, padar ivad, kad sutikimas yra smoningas ir duotas suvokiant su juo darom veiksm pobd ir esm. Lytinis santykiavimas su maameiu iki 14 met tiek jam nesutinkant, tiek sutinkant paprastai yra iaginimas pasinaudojant bejgika nukentjusiojo bkle (BK 149 str. 4 d.). Lytins aistros tenkinimas su maameiu iki 14 met fizinio slyio bdu (inter femora) tiek jam nesutinkant, tiek sutinkant paprastai yra seksualinis prievartavimas pasinaudojant bejgika nukentjusiojo bkle (BK 150 str. 4 d.). Nusikaltimas laikomas baigtu atlikus tvirkinimo veiksmus nepriklausomai nuo jpoveikio maameiui. Tai, kad maametis jau yra tvirkintas ar lytikai santykiavs, veikos kvalifikavimui reikms neturi. Maameio tvirkinimas padaromas tiesiogine tyia (pvz., lytinis santykiavimas su partneriu nepaisant, kad tai stebi maametis). Kaltininkas suvok, kad nukentjusysis yra maametis (t. y. neturintis 14 met), arba turjo ir galjo tai numatyti. Maameio tvirkinimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo. Juo gali bti abiej lyi asmenys. Maameio asmens tvirkinimas pagal BK 11 str. 3 dal priklauso nesunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). Maameio asmens tvirkinimas baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met.

Specialioji dalis, XXIII skyrius

156 straipsnis

XXII SKYRIUS (154-155 straipsniai) NUSIKALTIMAI IR BAUDIAMIEJI NUSIENGIMAI ASMENS GARBEI IR ORUMUI 154 straipsnis. meiimas Tas, kas paskleid apie kit mog tikrovs neatitinkani informacij, galini paniekinti ar paeminti t asmen arba pakirsti pasitikjim juo, baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki vieneri met. 2. Tas, kas mei asmen, neva is padar sunk ar labai sunk nusikaltim, arba per visuomens informavimo priemon ar spaudinyje, baudiamas bauda arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met. 3. U iame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentjusio asmens skundas ar jo teisto atstovo pareikimas, ar prokuroro reikalavimas.
1.

1. meiimu ksinamasi kito mogaus garb ir orum. Tai yra io nusikaltimo o b j e k t a s . mogaus garb siejama su tuo, kaip aplinkiniai, kiti mons vertina konkret individ -jo padt visuomenje, ga- bumSsT3Srbtum, padorum, dorovingum ir pan. Tai yra mogaus reputacija, labiausiai priklausanti nuo paties asmens, jo santyki su kitais, taip pat ir nuo to, k apie j kalba, skelbia kiti. Orumas siejamas su tuo, kaip pats mogus save vertina, su jo poiriu f save. meiimo atveju nukentjs eminamas kit moni akyse, o tai paeidia ir jo orum. i^s Specialioji dalis, XVII skyri 131 2. N u k e n t j u s i u o j u gali bti kiekvienas mogus, taip pat ir asmuo, kuris pats nesuvokia savo paeminimo (maametis, psichikos ligonis), straipsnis taiau tai supranta j artimieji, aplinkiniai. Mirusio mogaus meiimas yra baudiamasis nusiengimas mirusiojo atminimui ir kvalifikuojamas pagal BK 313 str. 2 dal. 3. O b j e k t y v i a i meiimas yra aktyvs veiksmai paskleidiant apie kit mog melaging informacij, galini padaryti alos jo gar bei ir orumui. 4. P a s k l e i d i m a s yra tikrovs neatitinkanios informacijos praneimas kuriuo nors bdu bent vienam asmeniui, iskyrus nukentjusj. Jei tokia informacija praneama tam paiam mogui, apie kur ji yra, tai gali sudaryti eidimo sudt (apie tai plaiau r. BK 155 str. komentar). Informacija gali bti paskleidiama odiu, ratu, vaizdiniais perduodant j vienam mogui personaliai ar neapibrtam j ratui, pavyzdiui, kalbant susirinkime, skelbiant spaudoje, internete. 5. T i k r o v s n e a t i t i n k a n t i i n f o r m a c i j a yra melagingos inios ir kaltininkas tai suvokia. Jeigu asmuo siningai klysta dl skleidiamos informacijos teisingumo,"yra sitikins, kad ji teisinga (suinojo tai i suklastot dokument, kuriuos palaik tikrais, i asmens, kuriuo man gals pasitikti ir pan.), i aplinkyb alina atsakomyb. Taiau jeigu asmuo tik vylsi, kad jo skleidiama informacija yra teisinga, nebuvo tuo sitikins, i aplinkyb atsakomybs nealina. 6. Jei skleidiama eminanti, kompromituojanti kit asmen informacija (difamacija) yra teisinga, ji nelaikoma meiimu, nra nusikaltimas. 7. Paskleista informacija turi bti mog eminanti, galinti pakirsti jo reputacij, sumenkinti kito mogaus ar moni pasitikjimjuo, pavyzdiui, informacija, kad mogus padar nusikaltim, serga venerine liga, pasielg amoraliai, melavo ir pan., be to, tokia informacija turi bti konkreti, kurios faktus galima bt patikrinti. Pasakymai, kad mogus yra blogas, nepatikimas, melagis, amoralus, nenurodant tai patvirtinani fakt nra meiimas. Tai gali bti vertinta kaip eidimas (BK 155 str.). 8. meiimas laikomas baigtu nusikaltimu paskleidus atitinkam informacij, t. y., kai su tokia informacija supaindinamas bent vienas asmuo (iskyrus nukentjusj). }Q JrOhf 9. meiimas padaromas t i e s i o g i n e t y i a , kaltininkas suvokia, kad skleidia tikrovs neatitinkani informacij apie kit asmen, supranta, kad ji emina mogaus garb ir to nori. 10. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 meti amiaus fizinis asmuo. Neatitinkanios tiesos informacijos autoriumi gali bti tiek jos platintojas, tiek kitas asmuo. 11. Komentuojam nusikaltim '^kvalifikuojantys poymiai yra meiimas padarius sunk ar labai sunk nusikaltim ir meiimas per visuomens informavimo priemon bei spaudinyje. 12. S u n k i u a r l a b a i s u n k i u n u s i k a l t i m u laikomi tie tyiniai nusikaltimai, u kuriuos baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm virija eerius metus laisvs atmimo (BK 11 str. 5 ir 6 d.)- Kai meiiama sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu turint tiksl, kad bt pradtas baudiamasis persekiojimas nukentjusiajam, veika kvalifikuojama kaip melagingas skundimas ar praneimas apie nebt nusikaltim pagal BK 236 str. 13. meiimas p e r v i s u o m e n s i n f o r m a v i m o p r i e m o n - laikratyje, per radij, televizij, internet yra sunkesnis nusikaltimas, nes sudaro galimyb su melaginga informacija susipainti daugeliui moni. Tai pasakytina ir apie meiim s p a u d i n y j e . Spaudiniu laikytina ne tik knyga, urnalas, bet ir bet kuriuo bdu padauginti ir paskleisti lapeliai su atitinkamu tekstu. 14. meiimas yra privataus kaltinimo deliktas, dl kurio baudiamasis persekiojimas pradedamas tik esant nukentjusiojo skundui ar jo teisto atstovo pareikimui, arba pagal prokuroro reikalavim (apie tai plaiau r. BK 139 str. komentar). 15. meiimas pagal BK 11 str. 3 dal priklauso nesunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 16. meiimas baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki vieneri met, o meiimas sunkinaniomis aplinkybmis - bauda arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met. 155 straipsnis, (eidimas

Tas, kas vieai veiksmu, odiu ar ratu ugauliai paemino mog, baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki vieneri met. 2. Tas, kas nevieai eid mog, padar baudiamj nusiengim ir baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba aretu. 3. U iame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentjusio asmens skundas ar jo teisto atstovo pareikimas, ar prokuroro reikalavimas.
1.

Nusikaltimu pripastamas tik vieas eidimas, o nevieas traktuojamas kaip baudiamasis nusiengimas. 202 2 . Tiek komentuojamu nusikaltimu, tiek baudiamuoju nusiengimu ksinamasi kito asmens orum ir garb (ir. BK 154 str. komentar) - tai yra i veik o b j e k t a s . N u k e n t j u s y s i s - asmuo, suvokiantis, kad yra eminamas. eidimas yra ir tuo atveju, kai ugauliai paeminamas kito asmens artimasis - sutuoktinis, vaikas ar mirs artimas mogus, jeigu asmuo iuos veiksmus suvokia kaip savo paties paeminim. 3 . O b j e k t y v i a i eidimas yra vieas (nusikaltimo atveju) kito mogaus ugaulus paeminimas veiksmu, odiu arba ratu. 4 . eidimas yra v i e a s, kai tai padaroma kit asmen akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomens informavimo priemon, spaudinyje, internete. 5 . eidimas v e i k s m u - tai eminantis poelgis nukentjusiojo akivaizdoje, pavyzdiui, antausis, spjvis, nepadorus gestas. eidimas veiksmu skiriasi nuo muimo (BK 140 str.) tuo, kad iuo atveju siekiama paeminti mog, o ne sukelti fizin skausm. 6 . eidimas o d i u a r r a t u skiriasi nuo meiimo (BK 154 str.) tuo, kad iuo atveju nenurodomi konkrets faktai, neigiamai apibdinantys nukentjus, o neigiamai, ugauliai atsiliepiama apie nukentjusio asmenyb, jo savybes. Be to, eidimo atveju reikms neturi, ar is vertinimas atitinka ties. 7. U g a u l u m a s reikia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdiai prietarauja prastoms elgesio taisyklms, bendramogikos morals reikalavimams. Ugauliu laikomas toks elgesys, kuriuo iurkiai pa
1.

eidiamas kito mogaus orumas, pavyzdiui, spjvis veid, tampymas u nosies, apliejimas fekalijomis ir pan. 8. Nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, eminanius kito 9. eidimas padaromas t i e s i o g i n e t y i a , kaltininkas suvokia ugaul ir mogaus orum arba kai ugaul, emieminant savo veiksm pobd kito asmens atvilgiu ir nori j paeminti. nukentj nant savo asmenybs vertinim. 10. N e v i e a s mogaus eidimas, pavyzdiui, antausis niekam nematant, laike nukentjusiajam ir pan., yra ne nusikaltimas, o baudiamasis nusiengimas (BK 155 str. 2 d.). 11. eidimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo. 12. Savarankikus nusikaltimus sudaro teismo ar teisjo eidimas dl j veiklos (BK 232 str.) ir valstybs tarnautojo ar vieojo administravimo funkcijas atliekanio asmens einant savo pareigas eidimas (BK 290 str.). 13. eidimas, kaip ir meiimas, yra privataus kaltinimo deliktas, dl kurio baudiamasis persekiojimas pradedamas tik esant nukentjusiojo skundui ar jo teisto atstovo pareikimui, arba pagal prokuroro reikalavim (apie tai plaiau r. BK 139 str. komentar). 14. eidimas, numatytas komentuojamo straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 str. 3 dal priklauso nesunki nusikaltim grupei, o numatytas 2 dalyje, pagal BK 12 str. - baudiamj nusiengim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 ir 12 str. komentarus). 15. eidimas baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki vieneri met, o eidimas kaip baudiamasis nusiengimas - vieaisiais darbais arba bauda, arba aretu.

i^s straipsnis

Specialioji dalis, XVII skyri

131

203

XXIII SKYRIUS (156-164 straipsniai) NUSIKALTIMAI IR BAUDIAMIEJI NUSIENGIMAI VAIKUI IR EIMAI 156 straipsnis. Vaiko pagrobimas arba vaik sukeitimas Tas, kas pagrob svetim maamet vaik arba sukeit naujagimius, baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki atuoneri met. Tvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobs savo ar savo artimj maamet vaik i vaik staigos arba asmens, pas kur vaikas teistai gyveno, baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met.
1. 2.

1. BK XXIII skyriaus Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai vaikui ir eimai" nuostatos atsivelgiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ( Valstybs inios", 1992, Nr.33-1014) ir tarptautini teiss akt reikalavimus yra susijusios su vaiko ir eimos apsaugos utikrinimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. skelbia: eima yra visuomens ir valstybs pagrindas" (38 str. 1 d.), valstyb saugo ir globoja eim, motinyst, tvyst ir vaikyst" (38 str. 2 d.), todl valstyb privalo utikrinti eimos apsaug. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 str. 3 dalyje nustatyta: Nepilnameius vaikus gina statymai", todl valstyb turi priimti tokius statymus, kurie utikrint tinkam vaikyst, sudaryt visas slygas vaikams mokytis ir lavintis, ukirst keli galimai alingai takai. Vaiko ir eimos interes apsaugai skirtas dmesys Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje, Generalins Asambljos priimtoje ir paskelbtoje 1948 m. gruodio 10 d. rezoliucijoje 217 A (III) (Valstybs inios", 2006, Nr. 68-2497), 1966 m. sausio 1 d. priimtame Tarptautiniame pilietini ir politini teisi pakte (Valstybs inios", 2002, Nr. 77-3288). Ypa daug i^s Specialioji dalis, XVII skyri 131 dmesio vaiko teisi ir eimos apsaugai yra skirta 1924 m. enevos vaiko teisi deklaracijoje, Jungtini Taut Vaiko teisi deklaracijoje, straipsnis paskelbtoje Generalins Asambljos 1959 m. lapkriio 20 d. 1/86 (XIV) rezoliucija, Vaiko teisi konvencijoje (Valstybs inios", 1995, Nr. 60-1501). Valstybs pareig utikrinti eimos apsaug taip pat slygoja Vaiko teisi apsaugos pagrind statymas (Valstybs inios", 1996, Nr. 33-807). 2. Komentuojamame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudties pagrindinis o b j e k t a s - vaiko teis gyventi kartu su savo tvais ar kitais teistais savo atstovais, teis augti eimoje, vaiko laisv. Papildomas objektas - tv, globj teiss ir interesai. Pagal Jungtini Taut Vaiko teisi konvencijos 3b str., valstybs dalyvs imasi vis reikiam priemoni nacionaliniu, dvialiu ir daugiaaliu lygiu siekdamos ukirsti keli vaik grobimui, prekybai arba j kontrabandai, nesvarbu, kokiems tikslams ir kokia forma (Valstybs inios", 1995, Nr. 60-1501). Pagal Vaiko teisi apsaugos pagrind statymo (Valstybs inios", 1996, Nr. 33-807) 23 str. 1 dal, vaikas turi teis gyventi kartu su savo tvais ar kitais teistais savo atstovais. io statymo 23 str. 2 dalyje numatyta, kad iskirti vaik su tvais ar kitais teistais jo atstovais prie vaiko, taip pat tv (teist jo atstov) vali galima tik iimtiniais statym numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu (nuosprendiu) ir kai toks iskyrimas vaikui yra btinas (siekiama ivengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, btina pasirpinti jo prieira, aukljimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus). Maameio vaiko pagrobimas arba vaik sukeitimas laikomas neteisto laisvs atmimo rimi. BK 156 str. yra specialioji BK 146 str. atvilgiu norma. 3. N u k e n t j u s y s i s pagal komentuojam straipsn yra tikjria- ametis,'t. y. neturintis 14 met asmuo, taip pat'naujagimis j Sulaukusio 14 met vaiko pagrobimas yra neteistas laisvs atmimas (BK 146 str.). r 4. Nusikalstama veika o b j e k t y v i a i pasireikia dviem alternatyviais veiksmais: vaiko pagrobimu)arba j sukeitimu. P a g r o b i m a s yra slaptas, atviras, apgauls bdu ar piktnaudiaujant pasitikjimu m- amecftrvaiko pamimas savo inion, turint tiksl laikyti j savo nuoira parinktoje vietoje. Vaikas gali bti paimamas i vaik staigos, taip pat asmens, pas kur vaikas teistai gyveno (tv, globjo ir kt.) ir pan. Pagrobimu laikomas ir paklydusio, atsitiktinai atsidrusio be prieiros vaiko sulaikymas tuo paiu tikslu ar jo pasilikimas savo inioje, turint pareig perduoti j tvams. Pagal CK 3.168 str. 3 dal tvai turi teis reikalauti grinti jiems nepilnameius vaikus i kiekvieno asmens, laikanio juos pas save ne pagal statym ar teismo sprendim. Vaiko sutikimas ar nesutikimas, jeigu jis ir suvokia vykio prasm, veikai vertinti reikms neturi. Svarbu, kad vaikas paimamas ar laikomas savo nuoira prie tv, artimj giminaii, vaik staigos, kurios inioje Jis buvo arba asmens, pas kur teistai gyveno, vali ar be j inios. Pagrobimas laikomas baigtu, kai maametis vaikas yra paimtas ir kaltininkas turi reali galimyb juo disponuoti. Lietuvos Aukiausiojo Teismo iplstins septyni teisj kolegijos 2008 m. sausio 15 d. nutartyje pabrta, jog statym leidjas nesieja padarytos veikos kvalifikavimo nei su tam tikrais tikslais, nei su vaiko pagrobimo pabaiga, nei su konkreiais padariniais. Taigi vaiko pagrobimas kaip nusikaltimas yra baigtas nuo jo pamimo i tv, globj ar vaik staigos, prie pastarj vali ar be j inios, turint tiksl laikyti j savo nuoira pasirinktoje _vietoje" (kasacin byla Nr. 2K-7-127/2008). Jeigu pagrobiant vaik ar laikant pagrobt, padaroma ala jo ar kit asmen sveikatai, nuosavybei, veika traktuojama kaip nusikaltim sutaptis. Vaiko pagrobimas, kai yra mogaus pagrobimo kaitu poymiai, kvalifikuojamas kaip mogaus pagrobimas kaitu (BK 252 str.). Vaiko pagrobimas, turint tikslj parduoti, atitinkantis dar ir vaiko pirkimo arba pardavimo poymius (BK 157 str.), kvalifikuotinas kaip i nusikaltim sutaptis. 5. N a u j a g i m i s u k e i t i m a s yra viena i vaiko pagrobimo apgauls bdu form, kai pagrobiamas naujagimis, pakeiiamas kitu. Jei naujagimis buvo paimtas nepakeiiant jo kitu, veika turi bti traktuojama kaip vaiko pagrobimas. Nukentjusysis - tik naujagimis. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. birelio 17 d. sakymu Nr. V-357 patvirtint Vaiko gaivinimo standarto 2 punkt, "naujagimio amius yra nuo gimimo iki 28 par1 (Valstybs inios", 2003, Nr. 64-2914). Naujagimi sukeitimas yra BK naujov, nes pagal anksiau galiojusio BK 127 str. buvo baudiama tik u vaik iki 14 met sukeitim. O b j e k t y v i a i naujagimi sukeitimas paprastai galimas betarpikai po gimdymo, gimdymo staigoje. Taip pat galimi naujagimi, palikt be prieiros vieosiose vietose, pavyzdiui, gatvje (veimlyje), parduotuvje, sukeitimo atvejai. Sveiko vaiko sukeitimas su serganiu veikos kvalifikavimui reikms neturi, taiau tai turt bti atsivelgta individualizuojant bausm. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo sukeitimo momento. 6. Vaiko pagrobimas ar naujagimi sukeitimas padaromas tik t i e s i o g i n e t y i a . Kaltininkas suvokia, kad pagrobia maamet vaik ar sukeiia naujagimius ir nori tai padaryti. Kaltininko motyvai ir tikslai veikos kvalifikavimui reikms neturi. Lietuvos Aukiausiojo Teismo iplstins septyni teisj kolegijos 2008 m. sausio 15 d. nutartyje pabrta, jog <...> teiginys, kad veiksmai nekl pavojaus visuomenei, nes ji veik siekdama sivaikinti maamet vaik, t. y. ne prie vaiko ir visuomens interesus <...> nepagrstas. Baudiamasis statymas draudia bet kokias veikas, kuriomis ksinamsi statym garantuotas vaiko, jo tv ar globj (staig) teises ir teistus interesus" (kasacin byla Nr. 2K-7-127/2008). Taigi, vaiko pagrobimo tikslu gali bti noras gauti turtins naudos, parduoti kitiems, kertas tvams, pavydas, chuliganikos paskatos, bevaiks eimos siekis sigyti ir auginti kaip savo pagrobt svetim vaik. Tiesiogine tyia veikia gimdymo staigos medicinos sesuo, kuri u atlyginim sukeiia gimdyvs naujagim, pavyzdiui, berniuk sukeiia mergaite, nes kita motina, norjusi berniuko, pagimd mergait. Tiesiogin tyia galima ir tuomet, kai moteriai pagimdius vaik su negalia, jis pakeiiamas sveiku vaiku. 7. Vaiko pagrobimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, 16 met fizinis asmuo. Kvalifikuojant veik pagal BK 156 str. 1 dal, pagrobtas maametis 204 vaikas turi bti svetimas, todl pagrobju negali bti laikomi vaiko tvas, motina, vaikintojas, artimasis giminaitis. Naujagimi sukeitimo subjektu gali bti pakaltinami, sulauk 16 met tvai, gimdymo ir vaik staig medicinos personalo darbuotojai, kiti asmenys. 8. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta privilegijuota nusikaltimo sudtis, iuo atveju atsakomyb atsiranda, jei savo ar savo artimj maamet vaik neteistai i vaik staigos arba asmens, pas kur vaikas teistai gyveno, pagrob tvas, motina ar artimasis giminaitis. Artimieji giminaiiai iuo atveju yra tviai, broliai, seserys, seneliai (apie tai plaiau r. BK 248 str. komentar). Teistai gyventi pas kit asmen vaikas gali pagal statym ar teismo sprendim. Maamet vaik gali pagrobti tvai, kuri valdia yra apribota, kai buvimas pas juos kenkia vaiko interesams, pavyzdiui, kai vaiko tvai ar artimieji giminaiiai piktnaudiauja alkoholiniais grimais, narkotinmis ar psichotropinmis mediagomis ir pan. Maametis vaikas gali bti pagrobiamas vadovaujantis ne savo, o vaiko interesais, tikrais ar sivaizduojamais, pavyzdiui, siekiant apsaugoti j nuo blogo poveikio, skriaudimo, i meils jam ir pan. Pagal CK 3.272 str. 2 dal, vaiko globjas (rpintojas) turi teis teismo tvarka reikalauti grinti jam vaik i bet kuri asmen, laikani j pas save neteistai. 9. Komentuojami nusikaltimai pagal BK 11 str. 5 ir 6 dalis priskiriami sunki ir nesunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 10. Vaiko pagrobimas arba vaik sukeitimas baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki atuoneri met, o tvo, motinos ar artimo giminaiio savo ar savo artimj maameio vaiko pagrobimas - vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met.

157 straipsnis. Vaiko pirkimas arba pardavimas Tas, kas sil pirkti ar kitaip gyti vaik arba pardav, pirko ar kitaip perleido arba gijo vaik, arba verbavo, gabeno ar laik nelaisvje vaik inodamas arba siekdamas, kad jis bt trauktas prostitucij ar bt pelnomasi i jo prostitucijos arba jis bt inaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui, baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki dvylikos met. 2. Tas, kas io straipsnio 1 dalyje numatyt veik padar dviem ar daugiau vaik arba maameiui,j arba dalyvaudamas organizuotoje grupje, arba siekdamas gyti nukentjusio asmens organ, audin arba lsteli, baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki penkiolikos met. 3. U iame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. (Lietuvos Respublikos 2005 m. birelio 23 d. statymo Nr. X-272, sigal. 2005 m. birelio 30 d. (in., 2005, Nr. 81-2945) redakcija)
1.

1. Vaiko pirkimas arba pardavimas - speciali prekybos monmis sudtis. Komentuojamas straipsnis yra specialioji BK 147 str. atvilgiu norma. Paymtina, kad tuo atveju, kai vaiko pardavimas sudaro kito, sunkesnio nusikaltimo - tarptautins teiss draudiamo elgesio su monmis (apie nusikaltim plaiau r. B K 100 str. komentar) poym, veika kvalifikuojama tik pagal BK 100 str. Pagal Jungtini Taut Vaiko teisi konvencijos 35 str., valstybs dalyvs imasi vis reikiam priemoni nacionaliniu, dvialiu ir daugiaaliu lygiu siekdamos ukirsti keli vaik grobimui, prekybai arba j kontrabandai, nesvarbu, kokiems tikslams ir kokia forma. Komentuojamame straipsnyje atsivelgta 2000 m. Protokol dl prekybos monmis, ypa moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo u vertimsi ja, kuris papildo Jungtini Taut Organizacijos konvencij prie tarptautin organizuot nusikalstamum (Palermo protokolas) (Valstybs inios", 2003, Nr. 49-2166); 2002 m. liepos 19 d. Europos Sjungos Tarybos pagrind sprendim dl kovos su prekyba monmis (2002/629/ TVR); 2000 i^s Specialioji dalis, XVII skyri 131 pornografijos, ratifikuoto 2004 m. gegus 25 d. Vaiko teisi konvencijos Fakultatyvinio protokolo dl vaik pardavimo, vaik prostitucijos ir vaik straipsnis m. birelio 10 d. (Valstybs inios", 2004, Nr. 108-4037) reikalavimus. 2. Nusikalstamos veikos o b j e k t a s yra normalusjvaiko vystymasis, jo laisv, nelieiamyb, taip pat vaiko eimos interesai. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatytoje veikoje n u k e n t j u s i u o j u gali bti vaikas, t. y. asmuo, neturintis 18 met. Jeigu nukentjusysis yra ntaaineiTT v. asmuo, nesulauks 14 met), veika kvalifikuojama pagal komentuojamo straipsnio 2 dal. Apie vaiko svok taippatr. BK lJfstr komentaro 1 punkt. 3. O b j e k t y v i a i vaiko pirkimas arba pardavimasjgadaromas vienu ar keliais alternatyviais veiksmais: silymu pirkti ar kitaip gyti vaik, vai ko pardavimu, vaiko pirkimu, kitokiu neteistu perleidimu, kitokiu neteistu gijimu, vaiko verbavimu, gabenimu, laikymu nelaisvje. Vaiko pirkimo arba pardavimo atveju statymas nereikalauja "nukentjusio asmens vali palenkiani bd panaudojimo, numatyt prekybos monmis atveju (panaudojant fizin smurt, grasinimus, kitaip atimant galimyb prieintis, pasinaudojant nukentjusio asmens priklausomumu ar paeidiamumu, panaudojant apgaul, sumokant pinigus ar suteikiant kitoki turtin naud asmeniui, kuris faktikai kontroliuoja nukentjusi asmen (apie tai plaiau r. BK 147 str. komentar). Vaiko pirkimo arba pardavimo sudiai konstatuoti btina nustatyti bent vien nusikalstam veiksm. 4. S i l y m a s pirkti ar kitaip gyti vaik gali pasireikti vairiais bdais - atvirai ir umaskuotai, odiu ir ratu. 5. Vaiko p i r k i m a s a r p a r d a v i m a s visuomet yra neteistas. Vaiko pardavimu laikytinas vaiko perleidimas pirkjo ar jo nurodyto kito asmens kontrolei u pinigus ar kitoki turtin naud, kuri suteikiama pardavjui ar jo nurodytam asmeniui. Vaiko,pirkimu laikytinas vaiko gijimas pirkjo ar jo nurodyto kito asmens kontrolei, kai pardavjui ar jo nurodytam kitam asmeniui sumokami pinigai ar suteikiama kitokia turtin nauda. Parduoti ir pirkti galima ne tik savo, bet ir treiojo asmens naudai. Pirkimas ar pardavimas laikomas baigtu, kai vaikas pereina kito asmens faktin kontrol. 6. K i t o k s n e t e i s t a s p e r l e i d i m a s a r k i t o k s n e t e i s t a s g i j i m a s - kai vaikas neteistai perleidiamas kito asmens kontroln, pavyzdiui, mainais, kaip dovana, u skol, u paslaug. Vaiko perleidimas (gijimas) gali bti teistas, perduodant (priimant) j globoti, rpintis, sivaikinti (sivaikinant), laikantis statym nustatytos tvarkos. Formaliai teistas vaiko gijimas, jeigu faktikai gijimo tikslas yra tas, kuris nurodytas BK 157 str. dispozicijoje, yra nusikaltimas. 7. V a i k o v e r b a v i m a s pasireikia aktyviais kaltininko veiksmais, kuriais siekiama j perimti savo ar kito asmens kontroln, naudojant apgaul, fizin smurt, pasinaudojant vaiko priklausomumu, paeidiamumu ir pan. Verbavimas laikomas baigtu, kai vaikas pradeda elgtis pagal verbuotojo nurodym, t. y. patenka kaltininko ar kito asmens faktin kontrol. Nepavyks verbavimas gali bti laikomas kaip pasiksinimas pirkti arba parduoti vaik. 8. G a b e n i m u laikytinas vaiko fizinis perklimas ar transportavimas kit viet Lietuvoje ar usienio valstybje. Vaikas gali bti gabenamas vairiai - atvirai, taip pat j slepiant. Gabenimas gali bti, pavyzdiui, umaskuojant dalyvavimu turistinje grupje, prisiden giant kvietimu aplankyti pastamus" ar draugus" ir pan. Pagal komentuojam straipsn kvalifikuojamas ir tv ar kit teist atstov usien gabenamas vaikas, siekiant ten j priversti usiimti prostitucija ar inaudoti kitok jo darb. 9. V a i k o l a i k y m a s n e l a i s v j e - jo fizinio judjimo laisvs apribojimas, turjimas kaltininko dispozicijoje, yra tuo atveju, kai vaikas sulaikomas ar udaromas tam tikroje vietoje, jam sutinkant ar prie jo vali, panaudojant smurt, taip pat apgauls bdu (apie tai plaiau r. B K 146, 147 str. komentarus). 10. Kvalifikuot vaiko pirkimo arba pardavimo sudt sudaro komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaryta: 1) dviem ar daugiau vaik arba maameiui, arba 2) dalyvaujant organizuotoje grupje, arba 3) siekiant gyti nukentjusio asmens organ, audin arba lsteli. 11. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo dviem ar daugiau vaik arba maameiui atveju kaltininkas turi suvokti, kad bent du nukentjusieji yra vaikai, t. y. asmenys iki 18 met arba nukentjusysis yra maametis. 12. Jei dl vaiko pirkimo-pardavimo dalyvaujama organizuotoje grupje, btina nustatyti, kad nors i vienos vaiko pirkimo-pardavimo sandorio alies dalyvauja organizuota grup (apie organizuot grup plaiau r. B K 25 str. komentar). 13. mogaus audini lsteli ir organ donorysts ir transplantacijos statymo 11 str. 1 dalyje yra tvirtinta: gyvo ar mirusio mogaus audiniai, lstels ir organai negali bti civilini komercini sandori objektas" (Valstybs inios", 1996, Nr. 116-2696; 2004, Nr. 55-1886). Apie kaltininko siekim gyti mogaus organ, audin arba lsteli r. BK 147 str. komentar. 14. S u b j e k t y v i a i i nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyia. Veikos kvalifikavimui btinas kaltininko inojimas arba sieki mas, kad vaikas bt trauktas prostitucij ar bt pelnomasi i jo prostitucijos arba jis bt inaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui. Kaltininko inojimas, kad vaikas bus trauktas prostitucij ar bus pelnomasi i jo prostitucijos arba jis bus inaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui reikia, kad kaltininkas suvokia kit asmen nusikalstamus ketinimus ir nors pats j neturi, bet padeda jiems juos realizuoti. inojimui konstatuoti pakanka, kad kaltininkas suvokia, jog vaik ruoiamasi panaudoti prostitucijai, pornografijai ar priverstiniam darbui. statyme ivardint nusikalstam tiksl atveju kaltininkas siekia, kad vaikas bt trauktas prostitucij ar bt pelnomasi i jo prostitucijos arba jis bt inaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui. Nusikalstamos veikos motyvai gali 204 bti vairs: savanaudikumas, noras atsikratyti vaiko, noras gauti turtin naud ir t. t. Motyvai nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikms neturi, juos atsivelgiama skiriant bausm. 15. Jei vaiko pirkimo arba pardavimo rezultatas - jo traukimas prostitucij ar pelnymasis i jo prostitucijos, inaudojimas pornografijai ar priverstiniam darbui, disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas, tai sudaro nusikalstam veik sutapt (r. B K147', 162, 307, 308, 309 str. komentarus). 16. Jeigu kaltininkas tyia sunkiai sutrikdo nukentjusio asmens sveikat, tokie kaltininko veiksmai turt bti kvalifikuojami kaip BK 157 str. atitinkamoje dalyje ir BK 135 str., reglamentuojanio atsakomyb u tyin sunk sveikatos sutrikdym, atitinkamoje dalyje numatyt nusikaltim idealioji sutaptis. Tyinio nesunkaus ar neymaus sveikatos sutrikdymo, taip pat sunkaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo dl neatsargumo kaltininkui papildomai neinkriminuojama, nes vaiko pirkimo arba pardavimo sudtis juos apima. Seksualins prievartos vaiko atvilgiu panaudojimo atveju reikt kvalifikuoti sutapt su nusikaltimais mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui (BK 149-153 str.) 17. Pagal komentuojam straipsn vaiko pirkimo arba pardavimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, 16 met fizinis asmuo. Tai gali bti medicinos, vaik staig (gimdymo staig, vaik nam ir pan.) darbuotojai ir kiti asmenys, tarp j - tvai, tviai, globjai. U iame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo (apie tai plaiau r. BK 20 str. komentar). 18. Komentuojami nusikaltimai pagal BK 11 str. 6 dal priskiriami labai sunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar).

19. Vaiko pirkimas arba pardavimas, numatytas komentuojamo straipsnio 1 dalyje, baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki dvylikos met, o vaiko pirkimas arba pardavimas sunkinaniomis aplinkybmis, numatytas komentuojamo straipsnio 2 dalyje, - nuo penkeri iki penkiolikos met. 158 straipsnis. Vaiko palikimas Tvas, motina ar globjas arba kitas teistas vaiko atstovas, paliks negalint savimi pasirpinti maamet vaik be btinos prieiros nordamas juo atsikratyti, baudiamas vieaisiais darbais arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met. Komentuojamas straipsnis yra specialioji BK 144 straipsnio atvilgiu (palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus mogaus gyvybei) norma. O b j e k t a s - maameio vaiko sveikata ir saugumas. Pagal komentuojam straipsn asmuo, kurio atvilgiu gali bti padaroma veika, - negalintis savimi pasirpinti maametis (btina abiej poymi visuma). Maametis vaikas negali savimi pasirpinti, jei negali pats utikrinti savo btin poreiki ir saugumo atsivelgiant nepakankam jo psichins brandos ir fizinio isivystymo lyg. Nukentjusiuoju pagal komentuojam straipsn gali bti ir naujagimis. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. gegus 4 d. nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K- 327/2004 paymta, kad <...> 18 dien naujagimio palikimo laiptinje be prieiros 8 valandoms (tiek laiko prajo iki jis buvo surastas) faktas kl grsm jo gyvybei, nes nebuvo utikrinti naujagimio fiziologiniai poreikiai bei jo saugumas". O b j e k t y v i ai palikimas J)e btinos prieiros pasireikia tokiu kaltininko elgesiu, kai asmuo, privalantis priirti negalint savimi pasirpinti maamet vaik, nevykdo ios pareigos. Palikimu laikomas ne tik maameio asmens prieiros nevykdymas, bet ir btinos pagal bos nesuteikimas pasialinant nuo maameio vaiko. Tai yra formalioji nusikaltimo sudtis. Nusikaltimas laikomas baigtu palikus negalint savimi pasirpinti maamet vaik be prieiros, nesvarbu, ar atsirado pavojingi vaiko gyvybei ar sveikatai padariniai, ar ne. Jei ie padariniai atsirado (pvz., maametis vaikas mir ir pan.), tai priklausomai nuo j veika turi bti kvalifikuojama pagal BK straipsn, reglamentuojant atsakomyb u nusikaltimus gyvybei arba sveikatai. Komentuojama nusikalstama veika padaroma t i e s i o g i n e "TyTTaTjVaiko palikimo tikslas - noras juo atsikratyti. Kaltininkas suSpecialioji dalis, XXIII skyrius 157-158 straipsniai "pranta,""kad maameiam vaikui btina neatidliotina prieira ir jis gali j priirti, taiau nepriiri, nordamas juo atsikratyti. BK 158 str. taikomas motinai, kuri, nordama atsikratyti savo naujagimio, palieka j be btinos prieiros, tikdamasi, kad kas nors j ras ir juo pasirpins, nesiekdama tyia j nuudyti. Tuo atveju, kai motina nuudo savo naujagim dl gimdymo nulemtos bsenos, jai taikomas BK 131 str. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus, vaiko tvas, motina, globjas arba kitas teistas vaiko atstovas. Tai asmuo, turjs ir galimyb, ir speciali pareig rpintis nukentjusiuoju. Speciali pareiga rpintis maameiu vaiku gali bti nurodyta statyme, pavyzdiui,Jvai (tviai) privalo rpintis savo vaikais; globjas (eima, eimyna, vaik globos institucijos atstovas) privalo rpintis savo globotiniu. Kitas teistas vaiko atstovas tai asmuo, turintis rpintis maameiu vaiku, pavyzdiui, pagal sutart (aukl, slaug, kuriai tvai patikjo savo vaik, privalo rpintis savo priirimuoju); taip pat mokymo, aukljimo, sveikatos prieiros institucijos atstovas, kai vaikas yra ios institucijos priirimas. Tvais laikomi tiek kraujo tvai, skaitant tuos, kuri tvyst nustatyta teismo, tiek pagal statym turintys tv pareigas - vaikintojas, patvis, pamot. Pagal CK 3.251 str. 1 dal, vaikams, kurie neturi 14 met, nustatoma globa (CK 3.251 str. 2 d.); pagal CK 3.269 str. 1 punkt, vaiko globju (rpintoju) negali bti skiriamas asmuo, neturintis 21 met, iskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimas giminaitis. Pagal Vaiko teisi apsaugos pagrind statymo (Valstybs inios", 1996, Nr. 33-807) 3 str. teisti vaiko atstovai yra tvai, tviai, globjai, rpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal statym ar kit teiss akt privalo rpintis vaiku, j auklti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teistus interesus. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 3 dal priskiriamas nesunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komen- tar). Vaiko palikimas baudiamas vieaisiais darbais arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met. 159 straipsnis. Vaiko traukimas nusikalstam veik Tas, kas tikindamas, praydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu bdu trauk vaik nusikalstam veik, baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met.
1 . Veikla, nukreipta nesusiformavusi vaiko psichik, gali padaryti jai kenksming poveik. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 str. 1 dal, nepilnameius vaikus gina statymas. Pagal Vaiko teisi apsaugos pagrind statymo (Valstybs inios", 1996, Nr. 33 -807) 43 str. 1 dal valstybs, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaik nuo neigiamos socialins aplinkos takos. 2. Nusikaltimo pagrindinis o b j e k t a s yra vaiko saugumas nuo neigiamos socialins aplinkos takos. Papildomas objektas - vaiko psichikos vystymasis, jo sveikata. N u k e n t j u s y s i s - asmuo, neturintis 18 met: tiek nepilnametis, tiek ir maametis (pgl. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarti baudiamojoje byloje Nr. 2K-121/2008). BK nenustato emutins amiaus ribos, nuo kurios galimas vaiko traukimas nusikalstam veik. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija 2006 m. spalio 10 d. nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-532/2006 paymjo: Nukentjusiojo nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 159 str. - vaiko - svokos baudiamasis statymas neapibria, todl siekiant j atskleisti turi bti remiamasi kitais norminiais teiss aktais. 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Seimo statymu ratifikuotos 1989 m. lapkriio 20 d. Jungtini Taut Generalins Asambljos priimtos Vaiko teisi konvencijos 1 str. numatyta, kad vaiku laikomas kiekvienas mogus, neturintis atuoniolikos met, jei pagal taikom statym pilnametyst nepripainta anksiau. Analogika nuostata yra ir remiantis Vaiko teisi konvencija 1996 m. kovo 14 d. priimtame Vaiko teisi apsaugos pagrind statyme: vaikas yra mogus, neturintis 18 met, iskyrus atvejus, kai statymai numato kitaip". Taigi tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu vaiko svoka yra unifikuota, vadinasi, nukentjusiuoju nuo BK XXIII skyriuje numatyt atitinkam veik taip pat ir nuo nusikaltimo, numatyto BK 159 str., yra asmuo, nesulauks 18 met nebent jam pritaikytas CK reglamentuotas emancipacijos institutas".

207

3. O b j e k t y v i a i vaiko traukimas nusikalstam veik pasireikia bet kokiais aktyviais veiksmais, kuriais siekiama, kad vaikas sutikt dalyvauti darant nusikalstam veik (nusikaltim ar baudiamj nusiengim), ir vaiko dalyvavimas nusikalstamoje veikoje. iuo atveju svarbu prieastinio ryio tarp vaiko skatinimo - veikos ir rezultato - traukimo nustatymas. Komentuojamame straipsnyje vaiko traukimas nusikalstam veik numatytas kaip naterialioji nusikaltimo sudtisj kurios objektyvioji pus pasireikia veiksmais (tikinjimu, apgaule, bauginimu, em paskat suadinimu ir kt.), sukelianiais vaiko nor dalyvauti darant nusikalstamas veikas. traukiama vairiais bdais: - tikinjimais, t. y. vairiais veiksmais, siekiant sukelti vaiko neapykant tam tikr asmen atvilgiu, skatinant savanaudikus siekius, emas paskatas ir kt.; - praymais, teigiant, kad kaltininkui btina vaiko pagalba; - papirkinjimais, lenkiant u pinigus ar kitokias materialines vertybes dalyvauti nusikalstamoje veikoje; - grasinimais, lbauginant_va[k, pavyzdiui, grasinant susidoroti su vaiku ar jam artimais monmis, sugadinti turt, apmeiti jo bendraami akyse. Jei smurtas buvo panaudotas, yra nusikaltim sutaptis; - apgaule, suklaidinant vaik, pavyzdiui, praneant jam netikras inias apie aplinkybes, turinias jam reikms arba j nutyljimas, siekiant sukelti vaiko kerto jausm skriaudjui ir palenkti j nuudyti arba sutrikdyti jam sveikat; - kitokiu bdu traukimas nusikalstam veik- tai gali bti vairs paadai, pavyzdiui, apsaugoti vaik nuo galimos alos, nuo kno sualojimo padarymo ir pan. Nugirdymas turint tiksl suadinti vaiko nor daryti nusikalstam veik taip pat laikytinas vienu i bd traukti vaik nusikalstam veik. 4. Kvalifikuojant veik pagal BK 159 str. pakanka, kad vaikas bt trauktas bent vienos nusikalstamos veikos padarym. Jei st raipsnio dispozicijoje nurodytais bdais kaltininkui nepavyko traukti vaiko nusikalstam veik, t. y. vaikas nedalyvavo nusikalstamoje veikoje, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip pasiksinimas traukti vaik nusikalstam veik. 5. Komentuojamame straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tie si o fliflfi ty"pTiP\Kaltininkas suvokia, kad veikia vaik, nori pakeisti jo elges, kad is pradt nusikalstamai elgtis. Kaltininkas turi inoti, kad nusikalstam veik trauk vaik, t. y. mog, neturint 1B met. 6. Komentuojamo nusikaltimo su b j e k t u gali bti pakaltinamas^ pilnametis (t. y. 18 met amiaus) fizinis asmuo. Jei pilnametis padaro nusikalstam veik kartu su vaiku, dalis, nesulaukusiu amiaus, nuo kurio galima baudiamoji atsakomyb (numatyto BK 13 str.), jis atsako pagal BK 159 Specialioji XXIII skyrius 157-158 straipsniai str. ir kaip padarytos nusikalstamos veikos vykdytojas, o jei su nepilnameiu, kuris gali atsakyti pagal baudiamj statym, jo veika turi bti kvalifikuojama kaip nusikalstam veik, padaryt kartu su nepilnameiu, ir nusikaltimo, numatyto BK 159 str., sutaptis. 7. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 3 dal priskiriamas nesunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau ir. BK 11 str. komentar). 8. Vaiko traukimas nusikalstam veik baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met.

160 straipsnis. Vaiko traukimas vartoti vaistus ar kitas apkvaiinanias priemones Tas, kas trauk vaik ne gydymo tikslais vartoti vaistus ar kitas apkvaiinanias nenarkotines priemones, baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met.
1. Pagal Jungtini Taut Vaiko teisi konvencijos 24 str. 3 dal valstybs dalyvs, siekdamos panaikinti tradicinius proius, kenkianius vaik sveikatai, sipareigoja imtis tam reikaling ir veiksming priemoni, pagal ios Konvencijos 27 str. 1 dal valstybs dalyvs pripasta kiekvieno vaiko teis turti tokias gyvenimo slygas, koki reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Pagal Vaiko teisi apsaugos pagrind statymo (Valstybs inios", 1996, Nr. 33-807) 43 str. 1 dal valstybs, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaik nuo neigiamos socialins aplinkos takos. 2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t a s yra vaiko sveikata j" saugumas nuo neigiamos socialins aplinkos takos. N u k e n t j u s y s i s asmuo, neturintis 18 met. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija 2006 m. spalio 10 d. nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-532/2006 paymjo <...> tiek tarptautiniu, tiek ir nacionaliniu lygmeniu vaiko svoka yra unifikuota, vadinasi, nukentjusiuoju nuo BK XXIII skyriuje numatyt atitinkam veik <...>, yra asmuo, nesulauks 18 met, nebent jam pritaikytas CK reglamentuotas emancipacijos institutas". 3. O b j e k t y v i a i vaiko traukimas vartoti vaistus ar kitas ap: kvaiinanias nenarkotines priemones pasireikia aktyviais pilnameio vEiksmais. kuriais vaikas bent vien kart jas vartojo ne gydymo tikslais. ie veiksmai gali pasireikti parduodant vaikui ar padedant jam sigyti mintas priemones ir inant, kad v aikas jas vartos apsikvaiinti, 4 taip pat silant vaikui, kalbinjant j vartoti ias priemones arba jas vartojant kartu su vaiku, prievarta sugirdant vaistus ir pan. Svarbu prieastinio ryio tarp i veiksm rezultato - vaiko traukimo nustatymas. t r a u k i m a s reikia tam tikr rezultat - vaist ar kit apkvaiinani nenarkotini priemoni vartojim. ios priemons gali bti vartoja- mos valgant, genant, kvpuojant, darant injekcijas ir kitokiu bdu turint tiksl apsikvaiinti. 4. Vaistai gali bti raminantys, stimuliuojantys ir kt. Pagal Farmacijos statymo 2 str. 50 punkt, vaistas (vaistinis preparatas) - vaistin mediaga arba j derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vien i kriterij: 1) pasiymi savybmis, dl kuri tinka mogaus ligoms gydyti arba j profilaktikai; 2) dl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali bti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti mogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti mogaus ligas" (Valstybs inios", 2006, Nr. 78-3056). K i - t o s a p k v a i i n a n i o s n e n a r k o t i n e s p r i e m o n s yra augalai, stipriai veikianios mediagos, buityje naudojami cheminiai preparatai (parfumerijos, skalbimo, valymo bei kitos priemons) ir pan. Siekiant nustatyti, ar ios priemons sukelia apkvaiinim, skiriama ekspertiz, kvieiami specialistai, apklausiami liudytojai, renkami kiti rodymai. 5. Baudiamoji atsakomyb u nepilnamei lenkim vartoti narkotines ar psichotropines mediagas numatyta BK 264 str. 2 dalyje. N a r k o t i n s a r p s i c h o t r o p i n s m e d i a g o s yra mediagos, trauktos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotini ir psichotropini mediag sraus (apie tai plaiau r. BK 269 str. komentar). 6. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai vaikas sutiko pavartoti straipsnio dispozicijoje nurodytas priemones ir bent kart jas pavartojo. Ar dl to vaikas pajuto apkvaiim, ar ne, reikms neturi. Toks vaist ar kit apkvaiinani priemoni pavartojimas gali sukelti sunki padarini vaiko sveikatai. Jeigu dl to vaikas buvo susargdintas arba mir, veika turt bti kvalifikuojama kaip nusikaltimo mogaus gyvybei ar sveikatai priklausomai nuo padarini ir vaiko traukimo vartoti vaistus ar kitas apkvaiinanias priemones sutaptis. 7. S u b j e k t y v i a i komentuojama veika padaroma tiesiogine tyia, t. y. kaltininkas suvokia, kad skatina vaik ne gydymo tikslais vartoti vaistus ar kitas apkvaiinanias nenarkotines priemones, numato, kad vaikas vartos ias priemones ir to nori. 8. Vaiko traukimo vartoti vaistus ar kitas apkvaiinanias priemones s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, pilnametis (t. y. 18 met amiaus) fizinis asmuo. 212 9. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 3 dal priskiriamas nesunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. B K11 str. komentar). 10. Vaiko traukimas vartoti vaistus ar kitas apkvaiinanias priemones baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met.

161 straipsnis. Vaiko traukimas girtauti Tas, kas trauk vaik girtauti, baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba laisvs atmimu iki dvej met. 2. Tas, kas nugird vaik, padar baudiamj nusiengim ir baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu.
1.

r juridiniai asmenys privalo saugoti vaik nuo neigiamos socialins aplinkos takos; sveiko gyvenimo bdo propagavimas ir vaik teisinis vietimas yra svarbios valstybs socialins politikos ir veiklos kryptys, o 44 str. numato, jog vaikams turi bti ugdoma nuostata prie rkym ir alkoholini grim vartojim. 2 . Pagal komentuojamo straipsnio 1 ir 2 dalis v a i k a s_j asmuo iki 18 met amiaus. Sulaukusiu 18 met asmuo laikomas prasidjus kitai parai po atuonioliktojo gimtadienio. takos neturi, ar tai kaltininko vaikas, ar svetimas, kokia nors forma pavaldus jam ar ne. Paymtina, jog nukentjusiojo maametyst nra btinas iame straipsnyje numatyt nusikalstam veik poymis, todl nukentjusiojo maametyst turi bti laikoma kaltininko atsakomyb sunkinania aplinkybe (apie tai plaiau zr. ba o u str. Komentar). 3 . O b j e k t y v i a i komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudties poymiai yra v a i k o t r a u k i m a s e i r t a u - t i. Tai manoma padaryti tik v e i k i m u . Girtavimo sukelti padariniai ir kitos objektyvios aplinkybs veikos kvalifikavimui reikms neturi. Kiti bendri nusikalstami veiksmai (pvz., vieosios tvarkos paeidimai) ar sukelti padariniai kvalifikuojami papildomai. 4 . t r a u k - kaltininkas tam tikrais veiksmais (silymu, kalbinjimu, grasinimu, bauginimu, praymu, raginimu, reikalavimu, papirkinjimu, konkliudentiniais gestais ir pan.) pasiek, kad vaikas sitraukt girtavim (pagal dabartins lietuvi kalbos odyn t r a u k t i iuo kontekstu - padaryti dalyviu, nariu). traukimu nelaikoma situacija, kai vaikas girtaujanij aplinkoje yra dl objektyvi prieasi (ten, kur girtaujama, gyvena, dirba, mokosi, sveiuojasi ar pan.), jo buvim girtaujanij aplinkoje lemia tam tikras giminysts ar pavaldumo santykis su girtaujaniu asmeniu, jis patarnauja girtaujantiems asmenims, taiau pats vaikas tiesiogiai girtavime nedalyvauja (svaigij grim nevartoja). traukimas suponuoja tam tikr santyk su kaltininku, jis yra tuomet, kai girtaujama su konkreiu kaltininku (jei vaikas girtauja vis su kitais asmenimis, t r a u k i m o poymio nra). 5 . G i r t a u t i - sistemingai vartoti svaigiuosius grimus. Pagal Dabartins lietuvi kalbos odyn g i r t a u t i - nuolat gerti svaigiuosius grimus, girtuokliauti. Semantine prasme odis girtauti siejamas su tam tikru sistemingumu, nors komentuojamo straipsnio dispozicijoje toks poymis tiesiogiai netvirtinamas. Baudiamosios teiss teorijoje ir teism praktikoje sistemingumas siejamas su kartotinumu (3 ir daugiau kart), periodikumu, nedideliu laiko tarpu (tarp igrim), svaigij grim vartojimo intensyvumu. Svaigij grim stiprumas ir igertas kiekis veikos kvalifikavimui reikms neturi, taiau g i r t a v i m u neturtbti laikomas atsitiktinis mao kiekio alkoholinio grimo davimas vaikui paragauti, patenkinant vaiko smalsum, nors ir kelis kartus, vienkartinis atsitiktinis vaiko dalyvavimas igertuvse (vienkartinis vaiko nugirdymas; apie tai plaiau r. io straipsnio 2 d. Specialioji dalis, XXIII skyrius 157-158 komentar). G i r t a v i m a s reikia, kad vaikas traukiamas grim, kuriuose yra etilostraipsniai alkoholio, vartojim. traukimas vartoti vaistus ar kitas apkvaiinanias priemones utraukia atsakomyb pagal BK 160 str., lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines mediagas - pagal BK 264 str. 2 dal. 6. Komentuojamas nusikaltimas yra b a i g t a s tuomet, kai vaikas nuolatin svaigij grim vartojim

7. Nusikaltimas padaromas tik t i e s i o g i n e t y i a . Kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais traukia pilnametysts nesulaukus asmen girtauti, tok padarin numato ir jo nori. Kaltininkas turi inoti, kad girtavim traukiamas asmuo yra nesulauks 18 met. Kaltininko motyvas ir tikslas (palankumo siekimas, draugikumo parodymas, aukljimo sumetimai ir pan.) nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi. 8. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, tik pilnametis (t. y. sulauks 18 met) fizinis asmuo. Jeigu nepilnametis traukia kit nepilnamet girtauti, pagal straipsn jis neatsako. 9. Komentuojamo straipsnio 2 dalies dispozicij o b j e k t y v i a i sudaro v a i k o ( r. io straipsnio komentaro 2 punkt) n u g i r d y m a s . Pagal Dabartins lietuvi kalbos odyn n u g i r d y m a s - a p - svaiginimas girdant svaigalais. N u g i r d y m a s reikia, kad kaltinin- Tas-tyiniais veiksmais skatino (kalbinjo, grasino, baugino, pra, ragino, kviet, sil, reikalavo ir pan.) ar privert (apgaule, fiziniu smurtu ar pan.) vaik gerti svaigiuosius grimus, dl to vaikas juos vartojo (jie jam buvo sugirdyti) ir apsvaigo. Pagal semantin odio prasm, nugirdymas sietinas su grim, kuriuose yra etilo alkoholio, vartojimu. Jeigu vaikas apsvaiginamas kitokios kilms mediagomis, tai nelaikoma n u g i r d y m u ( apie narkotines ir psichotropines mediagas plaiau r. B K 264 str.; apie vaistus ir kitas apkvaiinanias nenarkotines priemones plaiau r. BK 160 str. komentarus). 10. Komentuojama nusikalstama veika laikoma b a i g t a , kai nepilnametis apsvaigsta (iatedali-baudiamojojausiengimo sudtis). Kaltininkui skatinus ar vertus vaik gerti svaigiuosius grimus, o vaikui j negerus ar igrus tik labai ma kiek, veika kvalifikuotina kaip pasiksinimas nugirdyti vaik. Jeigu nugirdymas sukelia papildomus. | sunkesnius padarinius (sveikatos sutrikdym, vaiko mirt ar pan.), velka" kvalifikuojama priklausomai nuo kalts formos pagal kilusius padarinius, o nugirdymas nekvalifikuojamas. Kilus sunkesniems p a - d a r i n i a m s , nei vaiko apsvaigimas, alkoholis gali bti laikomas tik priemone (pvz., kdikiui nuraminti duodama igerti degtins ir tai sukelia jo mirt)- Jeigu yra kaltininko tyia, pagal padarinius veika kvalifikuotina kaip nuudymas ar sveikatos sutrikdymas {plaiau r. BK 129, 131, 135, 138 str. komentarus), jeigu neatsargumas - kaip neatsargus gyvybs atmimas arba sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo (apie tai plaiau r. BK 132, 137, 139 str. komentarus). 11. Kaltininkas pagal io straipsnio 2 dalyje tvirtint baudiamojo nusiengimo sudt turi veikti t i e s i o g i n e t y i a, t. y. jis turi suvokti, kad vaikui duoda svaigij grim, numatyti vaiko apsvaigim ir to norti. Aplinkyb, kad girdomas asmuo yra vaikas, kaltininkas turi inoti (plg. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m. balandio 5 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-278/2005). Jeigu kaltininkas siningai klysta dl etilo alkoholio grime buvimo arba vaikas alkoholinius grimus vartoja be aukiau mint kaltininko veiksm, t i e s i o g i n s t y i o s nugirdyti vaik nra. 12. io baudiamojo nusiengimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, tik pilnametis (t. y. sulauks 18 met amiaus) fizinis asmuo. Jeigu nepilnametis nugirdo nepilnamet, pagal straipsn jis neatsako. 13. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika laikoma b a u d i a m u o j u n u s i e n g i m u . Nuo komentuojamo straipsnio 1 dalyje tvirtintos nusikalstamos veikos sudties ji skiriasi objektyviais veikos poymiais ir kalts intelektiniu bei valiniu poymiais. Komentuojamo straipsnio 2 dalies poymis n u g i r d y m a s yra vienkartinis veiksmas, o 1 dalies g i r t a v i m o poymis suponuoja tam tikr (vaiko nugirdymo) sistemikum. Baudiamojo nusiengimo atveju (2 d.) kaltininkas suvokia, kad nugirdo vaik, tai numato ir to nori, o nusikaltimo atveju (1 d.) kaltininkas suvokia, kad traukia vaik girtauti (sistemingai vartoti alkoholinius grimus), tai numato ir to nori. 14. iuo metu galiojanio ATPK 180 str. taip pat numato administracin atsakomyb u nepilnameio nugirdym. Senojo BK 241 str. 2 dalis numat baudiamj atsakomyb u nugirdym nepilnameio, padaryto asmens, nuo kurio nepilnametis priklaus pagal tarnyb, o ATPK 180 str. numat administracin atsakomyb u toki pai veik kitiems asmenims. sigaliojus naujajam BK ir likus galioti senajam ATPK, is skirtumas inyko ir atsirado norm kolizija. Pagal galiojanio ATPK 9 str. 2 dal administracin atsakomyb u ATPK numatytus teiss paeidimus atsiranda, jeigu savo pobdiu ie paeidimai pagal galiojanius statymus neutraukia baudiamosios atsakomybs (apie tai plaiau r. BK 2 str. komentaro 25 punkt). Visgi i nuostata prietarauja proporcingumo ir baudiamosios atsakomybs kaip paskutins priemons (ultima ratio) principui. 15. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika pagal BK 11 str. 3 dal priskiriama nesunki nusikaltim grupei (apie tai 213 plaiau r. B K 11 str. komentar). 16. Vaiko traukimas girtauti baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba laisvs atmimu iki dvej met, o vaiko nugirdymas - vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu.

162 straipsnis. Vaiko inaudojimas pornografijai Tas, kas jtrauk vaik dalyvauti pornografinio pobdio renginiuose arba inaudojo vaik pornografinei produkcijai gaminti, arba pelnsi i tokios vaiko veiklos, baudiamas bauda arba aretu, arba laisvs atmimu iki penkeri met. (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d. statymo Nr. IX-1992, sigal. 2004 m. vasario 14 d. (in., 2004, Nr. 25-760) ir Lietuvos Respublikos 2006 m. birelio 22 d. statymo Nr. X-711, sigal. 2006 m. liepos 14 d. (in., 2006, Nr. 77-2961) redakcija) 2. U iame straipsnyje numatyt veik atsako ir juridinis asmuo. (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d. statymo Nr. 1X-1992, sigal. 2004 m. vasario 14 d. (in., 2004, Nr. 25-760) redakcija) ar imituojamoje akivaizdiai seksualinje veikloje, vaizdavimas arba vaiko lyties organ vaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais (apie pornografijos poymius plaiau r. BK 309 str. komentar). Vaiko teisi apsaugos pagrind statymo (Valstybs inios", 1996, Nr. 33-807) 47 str. tvirtinta, jog u vaiko panaudojim pornografijai, taip pat gaminant ar platinant pornografinius leidinius ar kitokius pornografinio ar erotinio pobdio dalykus taikoma statym numatyta administracin arba baudiamoji atsakomyb. Europos Sjungos Taryba 2003 m. gruodio 22 d. prim pamatin sprendim Dl kovos su seksualiniu vaik inaudojimu ir vaik pornografija" (2004/68/TVR), pagal kurio 1 str. vaik pornografija (io straipsnio kontekstu) laikoma pornografin mediaga, kurioje vaizdiai parodomas arba vaizduojamas realus vaikas, atliekantis vairius lytinius veiksmus, arba juose dalyvaujantis, skaitant gal vaiko genitalij arba gaktos srities demonstravim. 2 . V a i k a s - asmuojki 18 met amiaus. Sulaukusiu 18 met asmuo laikomas prasidjus kitai parai po savo atuonioliktojo gimtadienio. takos neturi, ar tai kaltininko vaikas, ar svetimas, kokia nors forma pavaldus jam ar ne. Paymtina, jog nukentjusiojo maametyst nra btinas iame
1.

straipsnyje numatyt nusikalstam veik poymis, todl Hkentiuslojb maametyst turi bti laikoma kaltininko atsakomyb sunkinania aplinkybe (apie tai plaiau r. BK 60 str. komentar). Jeigu pilnametis asmuo gaminant pornografin produkcij vaizduojamas kaip vaikas, is straipsnis neinkriminuojamas, taiau jeigu vaikas pornografinje produkcijoje vaizduojamas kaip suaugs - inkriminuojamas. 3. O b j e k t y v i a i komentuojamo nusikaltimo sudtis apibriama alternatyviais poymiais: vaiko traukimas dalyvauti pornografinio pobdio renginiuose, vaiko inaudojimas pornografinei produkcijai gaminti, pelnymasis i pornografinio pobdio rengini, kuriuose dalyvauja vaikas, arba pelnymasis i vaiko inaudojimo pornografinei produkcijai gaminti. 4. Vaiko t r a u k i m a s d a l y v a u t i p o r n o g r a f i n i o p o b d i o r e n g i n i u o s e reikia, jog kaltininkas tam tikrais veiksmais (silymu, kalbinjimu, grasinimu, bauginimu, praymu, raginimu, reikalavimu, papirkinjimu, konkliudentiniais gestais, apgaule, piktnaudiaudamas pasitikjimu ir pan.) pasiek, kadvaikas dalyvaut pornografinio pobdio renginiuose (pagal Dabartins lietuvi kalbos 6dyn t r a u k t i iuo kontekstu - padaryti dalyviu, nariu). Vaiko dalyvavimu pornografinio pobdio renginiuose pripaintini atvejai, kai vaikas yra aktyvus tokio renginio veikjas (pvz., ant scenos ir pan.) arba kai vaikas tokio renginio metu atlieka pagalbin vaidmen (pvz., padeda nusirengti ar apsirengti, paduoda daiktus ir pan.), arba kai vaikas yra pasyvus tokio renginio irovas (stebtojas), taip pat ir tie atvejai, kai vaikas kaip techninis pagalbininkas (kaip statistas, atliekantis antraeil vaidmen ir pan.) dalyvauja pornografins produkcijos gamybos procese (nepriklausomai, ar jis gauna atlyginim u i veikl ar ne). 5 . P o r n o g r a f i n i o p o b d i o r e n g i n i a i - moni susibrimai, kuriuose demonstruojama, peririma, kuriama ar pan. (nebtinai vaik) pornografija (apie pornografijos poymius plaiau r. BK 309 str. komentar). 6 . I n a u d o j o v a i k p o r n o g r a f i n e i p r o d u k c i j a i g a m i n t i - vaikas savo noru arba priverstinai dalyvauja pornografins produkcijos gamyboje, kuri organizuoja kaltininkas. Terminas i n a u d o j o iuo atveju suponuoja tam tikr nelygiavert santyk tarp vaiko ir suaugusio asmens (inaudotojo), atsirandant dl preziumuo- jamo socialinio ir psichinio vaiko nesubrendimo. Vaikas traukiamas bet koki veikl, susijusi su pornografins produkcijos gaminimu, kurioje jis pats panaudojamas kaip objektas (vaik pornografija). pornografinei produkcijai i^s Specialioji dalis, XVII skyri Vaiko inaudojimas 131 straipsnis gaminti reikia tiesiogin vaiko dalyvavim pornografinio pobdio veiksmuose. Vaikas gali bti filmuojamas, fotografuojamas ar kitomis priemonmis ufiksuojamas pornografinse scenose. Terminas i n a u d o j o visais atvejais reikia betarpik (asmenin) vaiko dalyvavim pornografins produkcijos gamyboje (pvz., paprast vaik vaizduojani nuotrauk ar vaizdo ra, neturini pornografijos poymi panaudojimas (atitinkamai sukarpant, sumontuojant ir pan.) pornografinei produkcijai, iuo kontekstu nelaikytinas vaiko i n a u d o j i m u ) . 7. Apie p o r n o g r a f i n produkcij (pornografij) r. BK 309 str. komentar. 8. P e l n y m a s i s i p o r n o g r a f i n i o p o b d i o r e n g i n i a r b a v a i k o i n a u d o j i m o p o r n o g r a f i n e i p r o d u k c i j a i g a m i n t i reikia tam tikr materialin naud, peln i mintos veiklos. iuo atveju kaltininkas gali bti tiesiogiai netrauks vaiko pornografinio pobdio renginius ir jo neinaudoti pornografinei produkcijai gaminti (tai padar kiti), taiau jis gauna materialins naudos, dal ar vis tokios veiklos peln (pvz., nuomoja patalpas tokio pobdio renginiams ar produkcijai gaminti ir tai jam yra inoma, tokiai veiklai perduoda sau pavald vaik ir i to pelnosi ar pan.). 9. Komentuojamo nusikaltimo b a i g t u m a s priklauso nuo alter- . natyvi veiksmi^ numatyt ioje nusikaltimo sudtyje, atlikimo. Kai ^vaikas/traukiamas j pornografinio pobdio renginius, nusikaltimas ' laikonraSTiaigtu nuo vaiko dalyvavimo pradios, t. y. nuo momento, kai jis pradeda dalyvauti renginyje. Vaiko inaudojimas pornografinei produkcijai gaminti baigtu laikytinas nuo pornografins produkcijos, kurios gamyboje dalyvauja vaikas, pradios, nesvarbu, ar produkcija jau pagaminta ar dar ne. Pelnymosij pornografini rengini, kuriuose dalyvauja vaikas, taip pat i pornografins produkcijos gamybos, kurioje dalyvauja vaikas, baigtinumas sietinas su realios materialins naudos gavimu. Veiksmai, kuriuos kaltininkas atlieka turdamas minimus ketinimus iki nusikaltimo pabaigos, kvalifikuotini kaip pasiksinimas. 10. Nusikaltimas padaromas t i e s i o g i n e t y i a - kaltininkas suvokia, kad traukia vaik pornografinio pobdio renginius, inaudoja j pornografinei produkcijai gaminti arba i tokios veiklos pelnosi, tai numato ir to nori. Kaltininkas turi inoti, kad is asmuo yra vaikas. Kaltininko motyvai ir tikslai veikos kvalifikavimui reikms neturi. 11. io nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, tik pilnametis (t. y. sulauks 18 met amiaus) fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaiau r. BK 20 str. komentar). 12. Baudiamoji atsakomyb u pornografinio turinio dalyk, kuriuose pavaizduotas vaikas, pagaminim, sigijim, laikym, demonstravim, reklamavim, platinim numatyta BK 309 str. (plaiau r. BK 309 str. komentar). 13. Jeigu maametis inaudojant pornografijai dar buvo tvirkinamas, papildomai inkriminuojamas BK 153 str., jeigu maametis iam tikslui buvcTpTrktas ar kitaip gytas - BK 157 str., jeigu vaikas buvo veriamas lytikai santykiauti ar tenkinti lytin aistr prie j o vali arba lytikai santykiaujama arba tenkinama lytin aistra paeidiant nepilnameio asmens seksualinio apsisprendimo laisv ir (ar) nelieiamum, papildomai inkriminuojami atitinkamai BK 149, 150, 151, 1511 str. 14. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 4 dal priskiriamas apysunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 15. Vaiko inaudojimas pornografijai baudiamas bauda arba aretu, arba laisvs atmimu iki penkeri met. 163 straipsnis. Piktnaudiavimas tv, globjo ar rpintojo arba kit teist vaiko atstov teismis ar pareigomis Tas, kas piktnaudiavo tvo, motinos, globjo ar rpintojo arba kit teist vaiko atstov teismis ar pareigomis fizikai ar psichikai gniudydamas vaik, palikdamas j ilg laik be prieiros ar panaiai iauriai elgdamasis su vaiku, baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki penkeri met. Komentuojamame straipsnyje numatyto nusikaltimo o b j e k t a s yra vaiko asmens nelieiamyb ir laisv. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Valstybs inios", 1992, Nr. 33-1014) 38 str. tvirtinta tv pareiga auklti savo vaikus dorais monmis ir itikimais pilieiais, o pagal Konstitucijos 39 str. nepilnameius vaikus gina statymas. Pagal Jungtini Taut vaiko teisi konvencijos (Valstybs inios", 1995, Nr. 60- 1501) 19 str. 1 dal valstyb imasi vis reikiam teisini ir administracini priemoni, siekdama apginti vaik nuo vairiausio pobdio fizinio ar psichologinio smurto, eidim ar piktnaudiavimo, grubaus elgesio ar inaudojimo, skaitant seksualin piktnaudiavim, kuriuos jis gali patirti i tv, teist globj ar kurio nors kito j globojanio asmens. Komentuojamame straipsnyje v a i k a s - asmuo iki 18 met amiaus. Sulaukusiu 18 met asmuo laikomas prasidjus kitai parai po savo atuonioliktojo gimtadienio. Paymtina, jog nukentjusiojo maametyst nra btinas iame straipsnyje numatyt nusikalstam veik poymis, todl nukentjusiojo maametyst turi bti laikoma kaltininko atsakomyb sunkinania aplinkybe ( apie tai plaiau r. BK 60 str. komentar). O b j e k t y v i a i komentuojamo nusikaltimo sudtis apibriama alternatyviais poymiais: piktnaudiavimas tvo, motinos, globjo ar rpintojo arba kit teist vaiko atstov teismis ar pareigomis fizikai ar psichikai gniudant vaik, piktnaudiavimas mintomis teismis ar pareigomis paliekant vaik ilg laik be prieiros arba panaiu iauriu elgesiu su vaiku. 214 Piktnaudiavimas tvo, mo tinos, globjo ar rpintojo arba kit teist vaiko atstov teismis ar pareigomis f i z i k a i a r p s i c h i k a i g n i u d a n t v a i k reikia, jog minti asmenys, turdami tam tikras teises ir pareigas vaikams, jomis naudojasi netinkamai, prieingai vaiko interesams, jomis prisidengdami paeidia vaiko asmens nelieiamyb ir laisv, daro al vaiko psichiniam ir socialiniam vystymuisi. Nusikaltimas gali bti padaromas tiek v e i k i m u , tiek n e v e i k i m u. Tv teiss ir pareigos tvirtintos CK 3.155 str., pagal kur tvai turi teis ir pareig dorai auklti ir priirti savo vaikus, rpintis j sveikata, ilaikyti juos, atsivelgdami j fizin ir protin bkl sudaryti palankias slygas visapusikai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bt parengtas savarankikam gyvenimui visuomenje. Tv teises ir pareigas tvirtina ir kiti CK straipsniai, taip pat kiti statymai (vietimo statymas (Valstybs inios", 2003, Nr. 63-2853), DK (Valstybs inios", 2002, Nr. 64-2569), Darbuotoj saugos ir sveikatos statymas (Valstybs inios", 2003, Nr. 70-3170), BPK (Valstybs inios", 2002, Nr. 37-1341) bei kt.), kuriuose tvirtintos tv teiss ir pareigos iplaukia i CK 3.155 str. nuostatos. G I o b j i r r p i n t o j p a r e i g o s i r t e i s s tvirtintos CK 3.271 ir 3.272 str. Globj ir rpintoj teiss, palyginus su tv teismis, yra siauresns, o pareigos - platesns. F i z i n i s a r p s i c h i n i s g n i u d y m a s reikia ilgalaike, sistemingai vartojam fizin ar psichin prievart (smurt), kuri yra savitiksl arba nukreipta kaltininko ar treij asmen interesams patenkinti. P i k t n a u d i a v i m o m i n t o m i s t e i s m i s p a l i e k a n t v a i k i l g l a i k b e p r i e i r o s poymio turinys priklauso nuo vaiko amiaus ir poreiki. Atitinkamos prieiros reikia keli mnesi, serganiam vaikui ar vaikui su negalia, kitokios - sveikam, jau lankaniam mokykl ir pan. P r i e i r a reikia rpest vaiku, jo stebjim ir reagavim vaiko poreikius. P a l i k i m a s - vaikas atribojamas nuo tokios prieiros galimybs, jis lieka be suaugusi asmen prieiros ir ikilus btinybei i prieira nebt utikrinta. iuo atveju tikimyb, kad vaik kakas igirs, pamatys ir pan. nra pakankama laikyti, kad vaikas buvo bent minimaliai priirimas. I l g l a i k reikia, kad vaikas be prieiros paliekamas tokiam laikui, kuris, pri-

klausomai nuo jo amiaus ir poreiki, slygoja ilgalaik fizin ar psichologin nepatogum, diskomfort, dl kurio kyla grsm jo psichologinei bsenai, fizini, psichini ir socialini poreiki patenkinimui. P i k t n a u d i a v i m a s m i n t o m i s t e i s m i s i r p a r e i g o m i s p a n a i u i a u r i u e l g e s i u s u v a i k u - t a i vairios kitos galimos iauraus elgesio su vaiku formos: tyiojimasis i vaiko, vertimas dirbti sunkius ar eminanius darbus, nesirpinimas jo sveikata, iauri bausmi taikymas ir pan. 9. Nusikaltimas laikomas b a i g t u piktnaudiavimui tam tikra forma savo teismis ar (ir) pareigomis pasiekus psichinio ar fizinio vaiko gniudymo lyg, palikus j ilg laik be prieiros arba kitaip iauriai pasielgus su vaiku. Paymtina, jog fizinis vaiko gniudymas turi apimti tokius padarinius kaip fizinio skausmo suklim ir neym sveikatos sutrikdym. Tuo tarpu tokiais veiksmais suklus tam tikrus padarinius (neteistai atmus laisv, sunkiai sutrikdius sveikat, atmus gyvyb ir pan.), priklausomai nuo kaltininko kalts formos, veiksmai ar padariniai kvalifikuojami kaip tam tikras kitas nusikaltimas, o is straipsnis neinkriminuojamas. 10. Nusikaltimas padaromas t i e s i o g i n e t y i a - kaltininkas suvokia savo teises ir pareigas vaikui bei tam tikra forma smoningai jomis piktnaudiauja ir nori taip veikti (neveikti). 11. Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus vaiko tvas ar motina, taip pat vaiko globjai ar rpintojai, kiti teisti vaiko atstovai (pagal K 3.269 str. vaiko globju (rpintoju) negali bti skiriamas asmuo, neturintis 21 met iskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimas giminaitis). Asmenys, nesantys teistais vaiko atstovais, pagal straipsn baudiamojon atsakomybn netraukiami. 12. iuo metu galiojanio ATPK 181 str. ir 181' str. numato administracin atsakomyb tvams ir globjams (rpintojams) u tv valdios nepanaudojim arba panaudojim prieingai vaiko interesams ir u vaiko globjui (rpintojui) nustatyt pareig nevykdym arba vykdym prieingai vaiko interesams. ie administraciniai paeidimai nuo komentuojamo nusikaltimo skiriasi veiksm (neveikimo) intensyvumu, atliekam veiksm (neveikimo) pobdiu, j trukme ir pan. Administracin atsakomyb numatyta u daniausiai vienkartinio pobdio veiksmus (ar neveikim), prieingus vaiko interesams, nesant ios nusikaltimo i^s sudties dispozicijoje numatyt poymi. Specialioji dalis, XVII skyri 131 straipsnis 13. is nusikaltimas pagal BK 11 str. 4 dal priskiriamas apysunki nusikaltim grupei (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 14. Piktnaudiavimas tv globjo ar rpintojo arba kit teist vaiko atstov teismis ar pareigomis baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki penkeri met. 164 straipsnis. Vengimas ilaikyti vaik Tas, kas veng pareigos pagal teismo sprendim ilaikyti vaik, mokti las vaikui ilaikyti ar teikti kit btin materiali param vaikui, baudiamas vieaisiais darbais arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met.
1. Komentuojamame straipsnyje numatomos nusikaltimo o b j e k t a s - vaiko teis jo materialin ilaikym. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (,, Valstybs inios", 1992, Nr. 33-1014) 38 str. tvirtinta tv pareiga auklti savo vaikus dorais monmis ir itikimais pilieiais, iki pilnametysts juos ilaikyti, o pagal Konstitucijos 39 str. nepilnameius vaikus gina statymas. 2. CK 3.192 str. tvirtina, jog tvai privalo materialiai ilaikyti savo vaikus, o jeigu tvai (ar vienas j) nevykdo pareigos materialiai ilaikyti savo nepilnameius vaikus, teismas ilaikym priteisia pagal vieno i tv ar vaiko globjo (rpintojo) arba valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos iekin; ilaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tvai, nutraukdami santuok ar praddami gyventi skyrium, nesusitar dl savo nepilnamei vaik ilaikymo (CK 3.194 str.). 3. CK 3.196 str. numato, jog teismas gali priteisti ilaikym nepilnameiams vaikams i j tv (vieno j), kurie nevykdo pareigos ilaikyti savo vaikus, iais bdais: 1) kas mnes mokamomis periodinmis imokomis, 2) konkreia pinig suma, 3) priteisiant vaikui tam tikr turt. 4. CK 3.236 bei 3.237 str. tvirtina pareig broliams ir seserims, turintiems galimyb ilaikyti paramos reikalingus nepilnameius savo brolius ir seseris, o seneliams - atitinkamai savo vaikaiius. Ilaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomos nuostatos, nustatanios ilaikymo tvark tvams. Tai reikia, kad teismas ilaikym gali priteisti ir broliams, seserims bei seneliams ir jeigu jie po io nustatymo vengia ilaikyti nepilnamet vaik, gali bti traukiami baudiamojon atsakomybn pagal komentuojam straipsn. 5. Pagal CK 3.194 str. 3 dal pareiga ilaikyti vaik gali ilikti ir vaikui sulaukus pilnametysts, jei vaikas yra nedarbingas dl negalu mo, kuris jam nepilnameiui nustatytas, arba kai vaikui btina parama, jis mokosi vidurini, auktj ar profesini mokykl dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis nei 24 met. Sisteminiu, loginiu ir lingvistiniu poiriu komentuojamame straipsnyje vaiku laikomas tik n e p i l n a m e t i s a s m u o . Tokiu bdu u vengim ilaikyti asmen, sulaukus pilnametysts, nors tai ir bt, pavyzdiui, biologinis ilaikym teikti turinio asmens pilnametis negalus vaikas, baudiamoji atsakomyb netaikoma. 6. Ilaikyti vaikus yra civilin pareiga ir jos nevykdymas beslygikai baudiamosios atsakomybs nesukelia, baudiamas_tik piktybinis vengimas ilaikyti vaikus (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-129/2006). 7. O b j e k t y v i a i komentuojamo nusikaltimo sudtis apibriama alternatyviais poymiais: vengimas pareigos pagal teismo sprendim Ilaikyti vaik, vengimas pareigos pagal teismo sprendim mokti las vaikui ilaTIcytilarba vengimas pareigos pagal teismo sprendim teikti kit btin materialin param vaikui] 8. V e n g p a r e i g o s p a g a l t e i s m o s p r e n d i m - a s muo nevykdo siteisjusio teismo sprendimo visikai ar i dalies, tiesiogiai atsisako vykdyti teismo sprendim arba vykdo nepakankamai, kiek nustat teismas. Asmuo, kuriam teismo sprendimu nustatoma pareiga teikti ilaikym vaikui, privalo j tiksliai be ilyg vykdyti, jis negali savavalikai pakeisti ilaikymo teikimo formos (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-491/2005). is straipsnis neinkriminuojamas, jei asmuo nevengia ios pareigos, bet jos nevykdo dl objektyvi prieasi - nedarbo, ligos, ilgalaiks nelaims ir pan., t. y. neturi pajam dl pateisinam (svarbi) prieasi. V e n g i m a s - jei asmuo turi turto ar l, taiau t y i a neteikia ilaikymo vaikui, t y i a nedirba ar dirba nelegaliai, simuliuoja lig, slepia savo pajamas, jas ivaisto, panaudoja kitur nevykdydamas teismo sprendimo. Baudiamojon atsakomybn pagal B K 164 str. asmuo negali bti traukiamas tik tuo atveju, jei yra nustatoma, kad pareiga ilaikyti vaik nra vykdoma dl svarbi prieasi: nedirba dl ligos, bedarbysts, esant sunkiai finansinei padiai ir pan. {Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008) 9. T e i s m o s p r e n d i m a s - t e i s j o ar teismo priimtas aktas (dokumentas) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. kovo 30 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-269/2004). 10. I l a i k y t i v a i k , m o k t i l a s v a i k u i i l a i k y t i a r t e i k t i k i t b t i n m a t e r i a l i p a g a l b - reikia, kad asmuo privalo ilaikyti vaik teismo nurodytais bdais. ie poymiai alternatyvs - pakanka, kad kaltininkas paeidia bent vien i teismo nurodyt ilaikymo bd. Ilaikom vaik skaiius reikms neturi. 11. Nusikaltimas laikomas b a i g t u nuo vengimo pagal teismo sprendim ilaikyti vaik, mokti las ar teikti kit btin materiali param vaikui pradios, t. y. nuo to momento, kai galdamas mokti las, teikti ilaikym ar kit materiali param kaltininkas to nepadaro. Tai trunkamoji veika, ji trunka iki nuosprendio primimo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m .lapkriio 20 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-695/2007). 215 12. Nusikaltimas padaromas t y i a - kaltininkas ino (suvokia) savo pareig pagal teismo sprendim ilaikyti vaik, mokti las ar teikti jam kit btin materiali param ir galdamas i pareig vykdyti, smoningai jos nevykdo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. vasario 13 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-65/2007). 13. Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, 16 met vaiko tvas ar motina (arba abu), taip pat vaiko broliai, seserys ar seneliai, kuriuos teismas pareigojo ilaikyti vaik (vaikus). Pagal CK 3.194 str. 5 dal, jei asmuo, i kurio buvo priteistas ilaikymas, mirta, ilaikymo pareiga pereina jo pdiniams, kiek leidia paveldimas turtas. iuo atveju asmenys, gij pareig ilaikyti vaik, mokti las ar teikti jam kit btin materiali param ir jos nevykdantys, nors tai gali daryti, taip pat trauktini baudiamojon atsakomybn pagal straipsn. 14. Komentuojamas straipsnis yra specialioji BK 245 str., numatanio atsakomyb u teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdym (apie baudiamj nusiengim plaiau r. BK 245 str. komentar), atvilgiu norma. 15. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 str. 3 dal priskiriamas n e s u n k i n u s i k a l t i m g r u p e i (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). 16. Vengimas ilaikyti vaik baudiamas vieaisiais darbais arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met. XXIV SKYRIUS (165-168 straipsniai)

NUSIKALTIMAI ASMENS PRIVATAUS GYVENIMO NELIEIAMUMUI 165 straipsnis. Neteistas asmens bsto nelieiamumo paeidimas

Tas, kas neteistai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaul ar smurt arba kitokiu bdu prie savininko ar jo galiot asmen vali sibrov kito mogaus gyvenamj nam, but ar kit gyvenamj patalp arba jos priklausinius, skaitant saugom bsto teritorij, baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met. 2. U iame straipsnyje numatyt veik asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentjusio asmens skundas ar jo teisto atstovo pareikimas, ar prokuroro reikalavimas.
1.

1 . mogaus bsto nelieiamumas yra viena svarbiausi demokratiniais pagrindais tvarkomos visuomens gyvensenos vertybi. Jos apsaug skelbia Visuotins mogaus teisi deklaracijos 12 str., Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 17 str., mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 8 str. Kartu numatomos iimtins situacijos, leidianios riboti i teis, kai t numato statymas ir kai tai btina valstybs ar visuomens saugumo arba alies ekonomins gerovs interesams, siekiant ukirsti keli teiss paeidimams ar nusikaltimams, taip pat apsaugoti moni sveikat ar dorov arba kit asmen teises ir laisves. Aikinantis bei taikant reikmingas komentuojamam straipsniui interpretuoti mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 8 str. nuostatas svarbi ir privaloma yra Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencija. mogaus bsto nelieiamumo aspektais reikmingi io Teismo sprendimai, priimti bylose Niemetz v. Vokietija, Mentes ir kiti v. Turkija, Gillow v. Jungtin Karalyst, Buckley v. Jungtin Karalyst, SelcukirAskerv. Turkija, Dulas v. Turkija, Bilgin v. Turkija, Akdivar ir kiti v. Turkija, MeLeod v. Jungtin Karalyst, Camenzind v. veicarija ir kt. 2. mogaus bsto apsauga yra tvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str., kuriame skelbiama, kad mogaus bstas nelieiamas. Be gyventojo sutikimo eiti bst neleidiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba statymo nustatytajvarka tada, kai reikia garantuoti viej tvark, sulaikyti nusikaltl, gelbti mogaus gyvyb, sveikat ar turt. Asmens teis bsto nelieiamyb su tam tikrais apribojimais tvirtinta ir BPK 44 str. 9 dalyje. i^s Specialioji dalis, XVII skyri 131 3. Veiksmai, kuriais paeidiamas straipsnismogaus bsto nelieiamumas, daro al fundamentalioms asmens privataus gyvenimo vertybms, turinioms konstitucinio lygio apsaugos garantijas. 4. Naujojo BK 165 str. yra perimta dalis to, kas buvo nustatyta senojo BK 136 str., taip pat atsirado nauj kvalifikavimui reikming poymi. Atsisakyta tiesiogins nuorodos neteist krat, neteist ikeldinim, keldinim, taip pat veiksm, paeidiani piliei buto nelieiamyb, taiau nesusijusi su sibrovimu bst. Pateikta platesn bsto samprata, be mogaus gyvenamojo namo, buto ar kitos gyvenamosios patalpos raius dar ir tokios patalpos priklausinius, saugom bsto teritorij. 5. Komentuojamas straipsnis numato pagrindin formalij^udtin- g su alternatyviais poymiais nusikaltimo sudt. 6. Nusikaltimo o b j e k t a s - mogaus bsto nelieiamyb. 7. O b j e k t y v i o j i p u s pagal straipsnio dispozicij apibriama kaip neteistas slaptas ar atviras, panaudojant apgaul, smurt arba kitok bd, sibrovimas prie savininko ar jo galiot asmen vali kikTzmogaus gyvenamj nam, but ar kit gyvenamj patalp arba jos priklausinius, skaitant saugom bsto teritorij. 8 . m o g a u s b s t a s - jo gyvenamasis namas, butas, vila, sodo namelis, viebuio, motelio, poilsio nam, bendrabuio kambarys, automobilio priekaba-miegamasis, specialiai rengtas kempingo automobilis ir 1.1. Kartais tai ir privatumo slygas mogui suteikianti darbo patalpa, ypa jeigu ji naudojama paties savininko tiek jo asmeninms reikmms, tiek kaip krybins dirbtuvs, notaro, advokato biuras, gy- i dytojo kabinetas ir pan. P r i k l a u s i n i a i - tai garaai, sandliukai, malkins, pirtys ir kitokie panas objektai, tiek sudarantys sudtines gyvenamojo pastato dalis, tiek stovintys atskirai, taiau saugomoje asmens bsto teritorijoje. S a u g o m a t o k i o b s t o t e r i t o r i j a - aptvertas kiemas ar kitaip i iors nuo paalini ginama privati nam valda, jos dalis ir pan., kai tokios teritorijos perimetras aikiai ir suprantamai nuymtas kaip draudiamas perengti be leidimo. 1 . I a g i n i m u laikomas lytinis santykiavimas tarp vyro ir moters prie vieno i j vali, jeigu tai daroma naudojant fizin ar psichin smurt ar kitaip atimant galimyb prieintis arba naudojantis bejgika nukentjusio asmens bkle. Pagrindinis io nusikaltimo o b j e k t a s - mogaus seksualinio apsisprendimo laisv bei maameio seksualin nelieiamyb. 1 . S e k s u a l i n i s p r i e v a r t a v i m a s - nauja sudtis BK, apimanti dal veik, anksiau traktuot kaip iaginimas, tvirkinamieji veiksmai, taip pat upildanti spragas, buvusias reglamentuojant atsakomyb u nusikaltimus mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui. Komentuojamas straipsnis numato atsakomyb u bet 2 . O b j e k t y v i a i veika pasireikia lytiniu santykiavimu ar kitokiu lytins aistros tenkinimu su nepilnameiu asmeniu pastarajam sutinkant, jeigu tas sutikimas buvo pasiektas u pinigus ar kitokjtygl arba u paad suteikti nukentjusj dominant atlyg, pavyzdiui, priimti darb, nuveti usien ir pan. 3 . N u k e n t j u s i u o j u gali bti nepilnametis asmuo nepriklausomai nuo jo lyties. Nepilnameiu pripastamas asmuo, vyresnis nei 14 met ir jaunesnis nei 18 met ir kaltininkas tai inojo arba turjo ir galjo tai numatyti. Pagal bendr taisykl lytinis santykiavimas ar kitoks lytins aistros tenkinimas su maameiu, neturiniu 14 met, pripastamas nusikaltimu - iaginimu ar seksualiniu prievartavimu (BK 149 ir 150 str.), taiau nustaius, kad nukentjs maametis dl 7. is nusiengimas padaromas t i e s i o g i n e t y i a , kaltininkui suvokiant, kad jo meilinimasis, pasilymai, uuominos priklausomam asmeniui yra nepriimtini, nemalons ir norint taip veikti. 8. Komentuojamo baudiamojo nusiengimo s u b j e k t u gali bti pakaltinamas, sulauks 16 met amiaus fizinis asmuo, nuo kurio nukentjusysis yra pagal tarnyb ar kitaip priklausomas. Juo gali bti abiej lyi asmenys. 9. Baudiamasis persekiojimas pagal BK 152 str. gali bti pradtas esant nukentjusio asmens skundui arba pagal nukentjusio asmens teisto atstovo pareikim ar prokuroro reikalavim (apie tai plaiau r. BK 139 str. komentar). 10. Seksualinis priekabiavimas pagal BK 12 str. yra baudiamasis nusiengimas (apie tai plaiau r. BK 12 str. komentar). 11. Seksualinis priekabiavimas baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu.

153 straipsnis. Maameio asmens tvirkinimas Tas, kas atliko maameio asmens tvirkinimo veiksmus, baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met. 1.Maameio tvirkinimo o b j e k t a s yra maameio, t. y. asmens iki 14 met, seksualinis nelieiamumas. 2. N u k e n t j u s i u o j u gali bti abiej lyi maameiai, t. y. asmenys, jaunesni nei 14 met. 3. O b j e k t y v i a i t v i r k i n i m o v e i k s m a i reikia veiksmus, galinius sukelti maameio lytin susijaudinim, per ankstyv susidomjim 216 santyki tarp lyi sivaizdavim ir sutrikdyti vaiko fizin ir psichologin vystymsi. lytinmis funkcijomis, nesveik, ikreipt 4. BK numaius seksualinio prievartavimo sudt (BK 150 str.), lytins aistros tenkinim bet kokio fizinio slyio (inter femora) bdu 1. Komentuojamame straipsnyje numatyt nusikalstam veik o b j e k t a s yra vaiko sveikata ir jo saugumas nuo neigiamos socialins aplinkos takos. Ankstyvas alkoholio vartojimas daro neigiam tak vaiko fizinei ir psichinei sveikatai, vaiko traukimas girtavim ir jo nugirdymas slygoja neigiam socialins aplinkos tak. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Valstybs inios", 1992, Nr. 33-1014) 39 str. 3 dalis nustato, jog nepilnameius vaikus gina statymai. Jungtini Taut vaiko teisi konvencijos (Valstybs inios", 1995, Nr. 60-1501) 24 str. 3 dalis nustato, jog valstyb imasi vis veiksming ir reikiam priemoni prastai praktikai, daraniai neigiam poveik vaik sveikatai, panaikinti, o 27 str. 1 dalis - jog valstyb pripasta kiekvieno vaiko teis turti tokias gyvenimo slygas, koki reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Vaiko teisi apsaugos pagrind statymo (Valstybs inios", 1996, Nr. 33-807) 43 str. yra tvirtinta, jog valstybs, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai 1. Komentuojamame straipsnyje numatyto nusikaltimo o b j e k t a s yra vaiko saugumas nuo seksualinio inaudojimo. Pagal Jungtini Taut vaiko teisi konvencijos (Valstybs inios", 1995, Nr. 60-1501) 34 str. valstyb sipareigoja imtis vis reikiam priemoni, kad bt udraustas vaik inaudojimas pornografijai ir pornografiniams leidiniams. Vaik pornografijos draudimo turin tarptautiniu mastu detalizuoja Jungtini Taut Vaiko teisi konvencijos Fakultatyvinis protokolas dl vaik pardavimo, vaik prostitucijos ir vaik pornografijos (Valstybs inios", 2004, Nr. 108-4037). io Protokolo 2 str. vaik pornografija apibriama kaip bet koks ir bet kokia forma vaiko, dalyvaujanio realioje