$QWDQDVNPD

%DOWDGUREXO
Palaiminti idiotai, nes
jie yra laimingiausieji
mons emfe.
Didiausiofi ismintis lvg
kvailumas, didiausia
grabvlvst lvg mikciofimas.
Laotse
Lapi vargonininkas mikciofo
kalbdamas, bet giedofo fis
graiai.
Is moni pasakofim
vadas
B.M.T. Broadway line. Ekspresas sustoja. Antanas Garsva iseina peron. Sesios iki
keturi po piet. Jis zingsniuoja apytusciu peronu. Dvi negrs zaliom sukniom stebi
iseinancius. Garsva uztraukia skotisk marskini ziper. Sla rank ir koj pirstai, nors
rugpicio mnuo New Yorke. Jis lipa laiptais aukstyn. Blizga isblizginti mokasinai. Ant
desinio mazojo pirsto auksinis ziedas, motinos dovana, senels prisiminimas. Ziede
igraviruota: 1864 metai, sukilimo metai. viesiaplaukis bajoras pagarbiai suklupo prie
moters koj. Gal as mirsiu, gerbiamoji ponia, jei zsiu paskutinieji mano zodziai bus as
jus myliu, atleiskite uz drs, as myliu tave...
Garsva eina pozeminiu koridoriumi. 34-tj gatv. Vitrinose stovi manekenai. Kodl
nerengia panoptikum sitokiose vitrinose? Sakysim, vaskinis Napoleonas rymo uzkiss
rank uz atlapo, o salia jo vaskin mergait is Bronxo. Suknios kaina tik dvidesimt keturi
doleriai. Tik tik tik tik. Sirdis per greit plaka. Noriu, kad susilt rank ir koj pirstai. Negerai
salti pries darb. Mano kisenje tablets. Tvarkoj. Daugelis genij sirgo. Be glad you're
neurotic. Knyg paras Louis E. Bisch, M.D., .Ph.D. Du daktarai viename. Dvigubas Louis E.
Bisch tvirtina: Aleksandras Didysis, Cezaris, Napoleonas, Michelangelo, Pascalis, Pope, Poe,
O. Henry, Walt Whitmanas, Moljeras, Stevensonas neurastenikai. Srasas tikins.
Pabaigoje: dr. L.E. Bisch ir Antanas Garva.
Ir Antanas Garsva pasuka desinn. Vl laiptai. Per daug laipt, jie kartojasi.
Surrealizmas zlunga? Tegul. As pastatysiu sventos Onos baznyci Washington skvere
(tesiunta Napoleonas, norjs j perkelti Paryzi), ir vid eis dailios vienuols su
geltonom zvakm nekaltose rankose. Elena mat, kaip is Vilniaus 1941 metais vienuoles vez
bolsevikai. Jas vez nuvalkiotame sunkvezimukyje, toji gatv nelygiai isgrsta,
sunkvezimukas krat, ir stacios vienuols griuvinjo, jos nebuvo sportininks. Kampuose
stovjo sargybiniai ir sautuv buozmis stumd ant j virstancias vienuoles. Vienai jie
praskl kakt, ir vienuol nenusluost kraujo, gal ji neturjo nosins.
Antanas Garsva, pro ,,Gimbels" konIekcijono stiklines duris, iseina gatv. Jis
prilaiko duris, kol prasmunka slakuota mergina, krtys aiskiai dirbtins, sesiasdesimt septyni
centai pora. Jis jos nebematys. Elena jis jos nebematys. Elena, a tau padovanosiu
karneolio zied ir uzmirst tramvajaus vagon Queens aikstje. Elena, tu man nulipdysi
bajoro galv, ji namo karnize, Pylimo gatvje, Vilniuje. Elena... nenork, kad verkciau.
Antanas Garsva eina trisdesimt ketvirtja. savj hotel. Stai uzkandin. 7 up, coca-
cola, sendviciai su kumpiu, sriu; italiski su salociais. Stai krautuv. Stiprs batai is Anglijos,
languotos kojins. Elena, tau padovanosiu kojines. Tu nesi tvarkinga, tu kreivai uzmauni
kojines, sil nusisukusi, numauk jas, numauk. As pats uzmausiu nupirktsias. Stangriai.
Elena, man patinka kartoti tavo vard. Pranczisko valso tempe. Ele na Ele na Ele na Ele na
Ele na a. Truputlis graudulio, truputlis skonio, esprit. Pangloss buvo
metaphysicotheologicocosmonigologijos proIesorius. Akmenys reikalingi tvirtovms statyti,
skelb jis. Keliai yra susisiekimo priemon, skelb vienas susisiekimo ministeris. Tavo
vardas reikalingas tave prisiminti. Viskas ismintinga. Noriu vl buciuoti tave. Ismintingai.
Tik lpas, tik lpas. As nubrsiu magiskja kreida Tristano ir Izoldos kard ant tavo kaklo.
Zemiau kaklo tavs nebuciuosiu. Tik tik, tik tik. Dkui Dievui, jau nebesla rank ir koj
pirtai. Ele na Ele na Ele na Ele na Ele na a. tai ir mano hotelis.
Antanas Garsva eina pro duris Ior employees, jis mosteli ranka watchmanui stiklineje
bdelje, jis istraukia is juodos lentos balta kortel. Kortelje pavard, elevator operator,
dienos, valandos. Cakt, ispunciuoja laikrodis metalinje dzutje. Keturios valandos ir viena
minut. Sirdis tik, laikrodis cakt. Watchmenai vaikscioja naktimis, pasikabin ant pilv
laikrodzius odinse makstyse ir punciuoja laik. Hotelio uzkampiuose montuoti plieniniai
stiebeliai. Cakt ispunciuota. Laikrodis lyg keks vaiksciojanti per namus. Po dviej
valand watchroanas gali surkyti dgaret, ir laikrodis ilsisi ant jo nudribusio pilvo. Mano
pilies mirs sauls laikrodis miega ant smlio raso lietuvis poetas.
Antanas Garsva lipa laiptais zemyn rs. Jis sutinka negr, kuriam ledams gaminti
masina nutrauk desinij rank iki alkns. Negras klausia. ,,Kaip gyveni?" Garsva atsako.
,,Gerai, o tu?"
Negras neatsako ir lipa virs. Vien kart jis staiga pajuto karst, ranka nukrito ant
ledo gabalo, tur bt, ranka susild led. Sis negras Ianatikas. Ledui paaukoti nuosav
rank? Herojiskas zygis. Negrui moka doler ir keturiolika cent valand.
Antanas Garsva eina rsio koridoriais. Pasieniais isrikiuotos skardins statins.
Sildomieji vamzdziai israngyti lubose. Jie pasiekiami ranka. Nra reikalo. Pirstai silti. Kraujo
transIzij atliko pats organizmas. Leonardo da Vinci be reikalo domjosi anatomija. Geriau
jis bty nutaps dar vien Paskutin Vakarien, ant drobs vakarien nepelyt. Geriau as
bciau nenujs tavern ir nekalbjs su simpatingu Elenos vyru.
Kad manvciau,
Pusiau dalvciau
Zali rast iurstelius.
Antanas Garsva eina nusirengiamj patalp. Jis junta pazstam smarv. Pirmame
ruime iseinamoji. Tik pertvarlmis atidalytos sdyns, ir, jei gretimojoje tupi kaimynas,
matai jo batus ir nusmukusias kelnes. Cia pat praustuvai ir veidrodziai. Hotelio instrukcijose
pazymta: tarnautojas privalo bti svarus ir glotniai susisukavs. Uzdrausta nepaklusni poeto
garbana. Dar uzdrausti geltoni batai ir rkymas tose patalpose, kuriose sutinkami hotelio
lankytojai. As prisimenu senelio kapeliono zodzius mums, vaikuciams. ,,Stai pavyzdys se.
Vaikutis se, grazutis se, svarutis se, nusiprauss se". O, kaip mes neapkentm pirmojo
mokinio!
,,Ko toks lidnas siandien, Tony?", klausia keltuvininkas Joe. Jis stambus ir rausvas
vaikinas. Jis sdi ant suolo ir sklaido ,,Fausto" klavir. Jis mokosi dainuoti baritonu.
,,A turiu apleisti jau ...", sudainuoja Antanas Garva.
,,itaip prasideda lietuvikai Valentino arija."
,,Muzikali kalba", sako Joe.
,,Stai ir esu lietuvi tautos ambasadorius", galvoja Garsva.
Desinje dur anga ir anapus zalios spintels drabuziams. Antanas Garsva atrakina
savj ir atitraukia skotisk marskini ziper. Jis nusirengia is lto. Valandl jis vienas. Jei
nebt Vilniaus, Elena nepasakot apie j. Jei nekybot sienoje moteris (jos rankoje smuikas
lyg maldaknyg, jos plaukai palaidi ir mlyni), as nekalbciau apie j. Ir as neisgirsciau
legendos apie klavesin ir nebciau tardomas teisj. Ein alltaglicher Vorgang, A hat mit B
aus H ein wichtiges GeschIt abzuschliessen. .. ir taip toliau. Trikampis: zmona, meiluzis,
vyras. Sulietuvjs aktorius mosteljo rankute ir istar ,,Buridano asile": ,,Esu meiluzis!" Kas
man yra siandien? Vaizdas seka vaizd. Gal praryti tablet? Siandien sekmadienis, siandien
sunki darbo diena.
Antanas Garsva nukabina keltuvininko uniIorm. Mlynas kelnes su raudona sile ir
burokins spalvos svark su mlynais atlapais, ,,auksinmis" sagomis, pintais antpeciais.
Svarko atlap kampuose blizga numeriai. 87 is kairs, 87 is desins. Jei svecias nepatenkintas
keltuvininku, jis gali, prisimins numer, sksti j starteriui. ,,87 kals vaikas, 87 uzkl
mane keturiais aukstais auksciau, 87 87 87, as sugaisau dvi minutes sioje dzje, prakeiktas
kals vaikas 87!" Smagu kolioti skaici. Smagu operuoti skaiciais. 24035 Sibir. Smagu. 47
zuvo lktuvo katastroIoje. Smagu. Parduotos 7038456 adatos. Smagu. Sinakt Mister X buvo
laimingas 3 kartus. Smagu. Siandien Miss Y mir 1 kart. Smagu. Siuo metu esu vienas ir
prarysiu vien tablet. Ir man bus smagiau. Antanas Garsva susiranda kelni kisenaitje
gelton ir pailg celiulioido sovinl ir praryja j. Jis sda ant pamestos dzs ir laukia. Tik
tik, tik tik mano sirdis. Mano smegenyse, mano gyslose, mano svajonje.
Lineliai, liniukai,
Lino iedas, ai tto,
Lino iedas, ratto
Linofi, linofi, tto'
Lino iedas, ai ratuto'
Daktaras Ignas mgsta lietuvi liaudies dainas. Jis cituoja posmus persviesdamas
ligon, badydamas j svirksto adata, rasydamas recept, spausdamas rank. ,,Lino ziedas, ai
ratuto, tiksims, js ateisite sveikesnis ketvirtadien. Liaudies dain pamgim daktarui
Ignui kvp Garsva vokietmeciu Kaune. Daktaras Ignas ir pats sukuria kok eilrast,
belaukdamas pacient. Jis ilgai tariasi su Garsva

dl kiekvienos stroIos. Jo apskritas veidelis
susvinta merginos rausvumu, kai jis isgirsta kompliment. Jo eilrasciai nepretenzingi,
eilrasciai sau. Daktaras Ignas j nespausdina. Jis skaito juos Garsvai ir savo tvui, kuris vos
paskaito laikrascius.
Antanas Garsva aplank daktar Ign pries dvi savaites. Ir vl sonkauliai rentgene; vl
issibraizo sirdies zigzagai slenkancioje juostoje; ir vl nuoga ranka apvyniojama guma; ir
pakyla gyvojo sidabro stulpelis iki kraujo nusprsto skaiciaus; ir vl stebimos akys.
,,Vai tu, rugeli, vai tu sibuonli", tar daktaras Ignas, kai juodu susdo kabinete, prie
rasomojo stalo, vienas priesais antr. Antanas Garsva lauk sprendimo. Daktaras Ignas tyljo.
Jo angeliska galvut nusviro, spindjo geltoni plaukai ant placios kaukols, dvi lidnos
rauksls nubgo pagal nos, ir ragini akini veidrodziuose atsispindjo subizantintas Garsvos
veidas. Tyloje rko cigarets. Supilkjo spalvoti piestukai, sukaisioti beisbolo sviedinlio
imitacij.
,,Laukiu tavo naujo eilrascio", tar Antanas Garsva. Daktaras Ignas nusim raginius
akinius ir padjo juos ant recept knyguts. Jis mirkciojo kaip ir daugelis trumparegi.
,,As neparasiau", tar jis lidnai.
,,Kodl?"
,,Ar tu galtumei nedirbti kur laik?", paklaus daktaras Ignas.
,,Ar reikalas rimtas?", paklaus Garsva.
,,Nra tragiskas, bet..."
, . .. bet as pareinu ant dvaro ir sutinku mociut su dviem sviesiom zvakelm, garsiai
prisimin Garsva. Ir tyliajame prisiminime grzo vasaros vakaras, ezeras, geltonos vandens
lelijos, tolsts karvi baubimas, nudegusios Jons kojos baltuose bateliuose ir daina dar is
toliau. Vakaras Lietuvos uzkampyje, kurio turtingiausias gyventojas buvo zydas Milleris,
pardavinjs sardines is Kauno.
,,Gali precizuoti ?"
,,Nra taip tragiska. Ateik poryt, apzirsiu tave dar kart ir precizuosiu. Jei tavo
piniginiai reikalai prasti, as padsiu."
Daktaro Igno galva dar labiau nusviro ant krtins. ,,Norciau dirbti iki treciadienio.
Bt apvalus cekis", tar Antanas Garsva.
,,Bandyk, bet btinai ateik poryt."
Garsva pakilo ir nujo duris. Prie dur juodu spusteljo rankas.
,,Ulioj, bite, ulioj, kadijle!", tar Garsva.
,,Biciute, bitele kadijo! Laukiu tavs poryt, atsak daktaras Ignas.
Dabar Garsva zvilgteri rankin laikroduk. Penkiolika minuci iki starto. Nra taip
tragiska? Nra tragedij situose metuose. Uzsilikusiuose New Yorko teatruose rodomos
pjess ir komedijos. Koturnai rodomi muziejuose. Drabuzi spintelje kybo skotiski
marskiniai ir rudos kelns. Sumodernintas Johann Strauss si keltuvininko uniIorma.
Operetinje uniIormoje gali susirgti zmogus, kurio numeris 87. As nenujau poryt pas daktar
Ign. Kit dien iskvieciau teleIonu Elenos vyr ir mudu susitikome Stevenso tavernoje. Gal
man spiauti darb, nusivilkti uniIorm ir aplankyti daktar Igna? Man nejauku. Nusilupusi
spintels dur kontrai lyg milziniska ausis. Kas uzdraud siurrealizm lietuvi literatroje?
Gal Mazvydas? Kaukus, Zempatis ir Lauksargus pameskiet, imkiet mane ir skaitykiet.
Negaliu nusivilkti uniIormos. Esu lietuvis kaukas is Johann Strausso operets. Imkiet mane ir
numarinkiet ir tatai marindami permanykiet. Nra tragedij situose metuose. Yra
nusilupinjusios spintels durys, dz nuo coca-cola keliolika minuci iki starto. Tik, tik, tik
mano smilkinyse, mano gyslose, mano svajonje. Imkiet mane, biciute, bitele, kadijo!
Celiulioido sovinlis istirpo, karts milteliai apkutojo smegenis. Jau ir ramiau, jau ir smagiau
87-jam. Skaici apvoz cheminiu gaubtu. Elena, as nepadovanosiu tau karneolio ziedo ir
uzmirsto vagono Queens aikstje. Elena, man vis tiek, tuoj bus visiskai vis tiek.
1
Dien ramu Stevenso tavernoje. Uz kampo gyva BedIord Avenue, ir atsitiktiniai
grjai retai teuzsuka. Stevenso (Steponaviciaus) klientra darbininkai. Jie uzgriva
vakarais ir savaitgaliais, o nupentame ir prityrusiame Stevenso veide siziebia paslaugioji
sypsena. Ir mechaniskai juda rankos ir mechaniskas issprsta smojis, ir Stevens mechaniskai
linguoja galv, jei tenka paguosti nelaiming grj.
Desimt valand ryto Stevens skait Daily News tuscioje tavernoje, kai pro duris jo
Antanas Garsva. Stevens mgo s liekn, linkterjus, sviesiaplauk vyr. Jis daznai
uzsukdavo dienos metu, jo balsas buvo malonus, jis nemgo girtis ar skstis. Stevensui tiko
dieninio kostiumieriaus santykis su juo. Beplepdamas su Antanu Garsva, Stevens juto, kad
jo paties gyvenimas teisingai surdytas.
Antanas Garsva vl mat pazstamus daiktus ir zmog. Sviesius staliukus, uzklotus
rausvomis languotomis staltiesmis, dar tebesvarias grindis. Svytjo issveistas baras,
veidrodziai, raudona aukst kdzi cerata, televizijos aparatas lub kertje, grojamoji masina,
svytjo grimai buteliuose. Ir tik sen boksinink snukiai dulkini kabojo sienose lyg
nevalomos relikvijos.
Antanas Garsva vl juto lengv, neisgarinam net pravirais langais alaus ir slapimo
kvap, jis isgirdo Daily News cezjim, jis tar.
,,Sveikas, misteri Stevens!,
,,Sveikas, misteri Garva!
Smuklininko veide sizieb pats svelniausias paslaugiausios sypsenos variantas.
,,Motina uzsmaug paduska trij met vaikel, o pati issoko pro lang is ketvirtojo
aukto. Tai atsitiko Bronx", maloniai painformavo Stevens.
,,Tolokai. Gal White Horse?
,,Ar kokia gera zinia, jei geri scotch?, paklaus Stevens.
,,Cia netrukus ateis dar vienas kostiumierius. Mudu kalbsims. Svarbus biznis.
Garsva sdjo prie baro. Jis mat savo veid veidrodyje, buteli apgaubime. Sviesus ir
pablysks, ir tamss poakiai, ir melsvos lpos. Si atsispindinti kauk prasyte prassi nuimama
ir suglamzoma.
,,Gera tavo karciama, Stevens. Pirkciau toki.
,,Taupyk, o as tau parduosiu karciam, tar Stevens, pildamas scotch is kliuksincio
butelio.
Skubus gurksnis ir greitas alsavimas, rausvi rutuliukai skruost kauluose. ,,Sis
vaikinas nra sveikas, pagalvojo Stevens.
,,Jei man seksis, pradziai siprasysiu partneriu, tar Antanas Garsva.
,,pilk.
,,O.K. Yea...
Sauls ketvirtainiai atgul grindyse. Suzrjo grojamosios masinos gaubtas
stiklinis burtininko rutulys: jame issigaub tavernos vidus, ir istso perspektyva, tolimos
durys, tolimas gatvs nujautimas. Ir nuozulniame sverdjime sustingo baldai ir zmons.
Antanas Garsva prarijo antrj gurksn. Padmavo veidas veidrodyje ir sublizgjo akys.
,,Excited, excited, jis trina delnais bar", dingteljo Stevensui. Baltas suneliokas pasitryn
anapus dur ir nubgo iskls uodeg. Ant baro guljo daimai ir nikeliai; grza ne tuoj pat
suzeriama kisen.
,,Malonus oras, tar Garsva.
,,Yea. Jau nebeilta, sutiko Stevens.
Elenos vyras atidar tavernos duris. Placi peci, tamsiais plaukais, mlynom akim,
seniai glaistytu pilku kostiumu, sportiniais marskiniais, issikisusiu smakru, atkaklus ir lidnas
lyg paklyds centauras. Jis lauk prie dur. Garsva nuslinko nuo kds. Elenos vyras lauk
kiek pasvirs priek, ir jo trumpai kirpti, siurksts plaukai ppsojo karingai susisiaus.
Garsva zeng kelet zingsni. Juodu stovjo vienas pries antr, kol akimis nutar nespausti
rank. ,,Jei bus kumstyns, gaus Garsva, nusprend Stevens.
,,Sskime, tar Garsva. Juodu pasirinko staliuk prie grojamosios masinos.
,,K gersite?
,,O k js geriate?
,,White Horse. Uzsakyti?
,,Aha.
,,Du, ir Garsva iskl du pirstus.
,,Ir dvi stiklines selterio.
Suneliokas grzo, vl pasitryn j tavernos duris ir dingo. Stevens atnes stikliukus ir
stiklines, o apjs bar pasim Daily News. Laikrascio cezjimas ir greitas Garsvos
alsavimas valandl tebuvo vieninteliai garsai tavernoje. Elenos vyras sipyl scotch stiklin
su selteriu.
,,As nemaisau, pazymjo Garsva.
,,Zinau, tar Elenos vyras.
Garsva kilsterjo vokus.
,,Man sak Elena.
,,Ji pasakojo apie mane?
,,Ji prisipazino.
Elenos vyras ramiai siurb savo grim.
,,Buvau nutars jus uzmusti.
,,Buvote nutars?
,,Buvau. Bet apsigalvojau. Meil stipresn uz mirt, ar ne, js geriau zinote, js
poetas.
,,Kvailas reikalas. As iskvieciau jus... nes esu priesingos nuomons.
Elenos vyras staigiai pastat stiklin ant stalo. Keli grimo lasai issiliejo ant rausvos
staltiess.
,,Mirtis stipresn uz meil, tar Garsva.
,,Esu tik inzinierius, pasak inzinierius.
,,Ir nemoku miglotai. Paaiskinkite. ,,Jei bus kumstyns, pagelbsiu Garsvai,
nusprend Stevens.
,,Vakar aplankiau savo daktar.
,,Zinau. Js vakar apalpote.
,,Ji jums visk papasakojo?
Garsva prarijo treci gurksn. Perbrauk delnu lpas. Jis stebjo inzinieri, tarytum
anas bty kunigas, skiris atgailos poterius. ,,Man nepatinka, kad Garsva bijo, supyko
Stevens ir pravert Daily News lap. tavern jo apdriskusi, nenusiskutusi zmogysta ir
pareikalavo alaus stiklo. Tyla issisklaid. Pasigirdo tolimj automobili dzgesys, ataids is
Bedford Avenue.
,,As panorau Elenos. Ji nesutiko. Mudu prakalbjome kiaur nakt. Bkite ramus, ji
istikima jums. Ji myli.jus. Garsva zaid su tusciu stikliuku. Jis sukiojo j tarp pirst, lyg
vilkiuk, kuris nesiduoda uzsukamas.
,,Man labai gaila, kad sitaip atsitiko, tar jis tyliai.
,,Ar js mylite Elen?, paklaus inzinierius, vl siurbdamas savo grim.
,,Labai, dar tyliau prisipazino Garsva.
,,Js rimtai sergate?
,,Dar kart eisiu pas daktar. Paaisks.
Dabar inzinierius iskl du pirstus, ir Stevens sunesiojo stiklines ir stikliukus. ,,Mano
vaikinas, matyt, turi neblog liezuv. Sis ponaitis jau vezlybesnis darosi, pagalvojo Stevens,
o sugrzs uz baro, pyl snduriuojanciai zmogystai neapmokam alaus stikl.
,,K js veiksite?
Garsva neryztingai zvilgterjo kupin stiklel. Jis neturjo kuo zaisti.
,,Nesu romantikas. Todl nesoksiu zemyn is trisdesimt penktojo auksto. Esu estetas,
todl ir nematydamas savs, nenorciau, kad kiti matyt mane neestetiskai sutraiskyt.
,,Nejuokaukite. K js veiksite?, paklaus inzinierius, preciziskai maisydamas scotch
su selteriu.
Garsvos pirstai lygino stalties. Jis dmiai pasizirjo alaus griko nugar, jis pajuto
salt rank ir koj pirstuose, jis panoro isgirsti Elenos bals, jis zinojo: jei isgers ketvirtj
stiklel tars k nors silto ir bejgisko.
,,A lauksiu.
,,Velnias, ko jis kruta! susijaudino Stevens ir sipyl sau alaus.
,,Mudu blogai pradjome, tar inzinierius, stebdamas Garsv nemirksinciomis
akimis. ,,Sitaip prasneksime kelias valandas ir issiskirsime nieko nepes. Tarkit savo
zodzius, as savo ir reziumuosime.
,,Nesu parengs prakalbos. Gal ir be reikalo jus iskvieciau. Elena ir as buvome sutar.
Prasysiu js skyryb. Bet... js zinote, kas atsitiko. Jau buvau issizadjs moters dl t paci
priezasci. Tenka issizadti Elenos. Tai bus paskutinis issizadjimas. Tur bt be reikalo
susitikome. Atleiskite. Kazkoks atavistinis sziningumas tai padiktavo. Ir... man rodos, mudu
galime issiskirti, jei js nepriestarausite.
Ir Garsva pakl stikliuk.
,,Statyk atgal! Negerk, grieztai tar inzinierius, ir Garsva pakluso.
,,Tau reikia gydytis. Gulsi ligonin?
,,Nezinau. Daktaras nusprs. Jis tepasak: man teks mesti darb.
,,Elena ir as aplankysime tave. Ligoninj arba namuose. Brkstelk atviruk.
Inzinierius isgr Garsvos scotch, jis uzgr savuoju, jis atsikl. Linguodamas jis
prijo prie baro ir, zvilgterjs snaudzianci zmogyst, tar.
,,Miega i pat ryto?
,,Toks bomelis, paaikino Stevens.
,,As moku uz visk.
Inzinierius grzo prie staliuko ir isties Garsvai rank.
,,Sveik. Laimingai. Iki greito pasimatymo.
,,Sudiev.
Juodu spaud rankas. Centauras pralinksmjo suzinojs keli j goj, jis dkojo
simpatingam ir lieknam Iaunui. Sauls atspindziai uzkop ant baro, ir jo veidrodziuose
isrikiuoti buteliai sviet lyg senobiniai minaretai.
Inzinierius paleido Garsvos rank ir isjo. Garsva stovjo prie baro. ,,Na ir story,
nesusimus!, nustebo Stevens ir paklaus.
,,Biznis O.K.?
,,O.K. Eisiu.
,,Bye. Ateik sestadien. Bus labsteriai. UzIundysiu.
,,Dkui. Bye.
,,Bye.
Garsva isjo gatv ir stabteljs zvalgsi valandl. Kur dingo sunytis, kuris trynsi
duris ir vizgino uodega?
* * *
Penkios minuts iki starto. Antanas Garsva palieka dzut. Jis ziri veidrod.
Baritonas dingo. Veidas nra tapybinis. Bet yra zyms. Zali ruozai pagal nos. Bet mano akys
juda, as jauciuosi ne per blogiausiai. Elgrekiskasis kardinolas ne konkurentas. Jo rbo
raudonumas nykesnis nei mano uniIormos. As pralinksmjau, ir man neberpi eleniskoji
atmosIera. Kvapas? Elenos ar kurios kitos moters koks skirtumas pagaliau? Ir sibavimas.
Antanas Garsva eina koridorium ,,back keltuv. Ir sibavimas. Tada kvapas aitrus ir
nebesvarbus veidas. Kvapas, slykstus kirpyklos tarnautojams kvapas: pudra, plauk tepalai,
sprand prakaitas. Tu nesi mano mylimoji. Tu esi paklusnus ir dvokis sibavimas. As
niekinu tavo gyvulisk patrauklum. Tu esi sumazinta iseinamosios sdyn. Tu uzmirsta.
Nors ir stuksenai duris ir dauzei jas kumsciais. Tu tapai sulyginta su visomis moterimis, nes
esu senbernis, kuris pasirenka kvaisteljusias ponias mieliau nei gatvines. As atsargus.
Izolda? As tik poetas. Ir tu esi medziaga mano naujiems eilrasciams. Apie Vilni. Rasysiu
elegantiskas legendas. Apie Vilni. As nebekartosiu tavo vardo. Pranczisko valso tempe.
Zola tempe. Na na na, Na na na, Na na na, Na na naa. Elena, jau dvi savaites neturjau tavs.
Antanas Garsva kyla virs. ,,Back keltuve susigrdimas. Negrs baltuose
chalatuose; portorikieciai istatuiruotomis rankomis; room service man, jo zalios uniIormos
rankogalyje penkios auksins zvaigzds. Po penkeri met jis gyja garb sisiti zvaigzd.
Nepavadintas zvaigzdynas zri zaliame rankogalyje. Room service man keliuose kliuksi
vanduo. Kai jis pasitrauks, jo viet soks tebeguvus vokietis su dvejom zvaigzdm. Antanas
Garsva jau virsuje. Siaurame koridoriuje jis ispunciuoja dar vien korteliuk: tikslus laikas,
dvi minuts iki starto. Jis praveria duris.
Astuoniamilijonin niujorkin didyb telpa main Iloor lobby. Architektas sulipd
pavyzdin maket turistams. Gelzbetonin, urbanistin apoteoz sitoje matematiskai
isplanuotoje salje, j prilaiko kvadratins kolonos, tamsiai raudonas. dazas silo hotelio
rimtum, tos pacios spalvos kilimas nebijo deganci nuork, raudona cerata aptraukti
Ioteliai sustatyti lyg gydytoj laukiamajame, kur kabintuose simtai gydytoj tiria, operuoja,
marina. Sviecia matins lempos, o vamzdeliai su ,,sauls sviesa nudazo lankytoj veidus
Juozapato pakalns prisiklimu. Sals viduryje stovi nuodingai zalias Plymouthas, j galima
laimti metus kvoterin kupon urn, salia kurios sdi, pagal brangiausi sun pavyzd
nukirpta ir suIrizuota, labai linksma panel, nuo valandini sypsen jai skauda skruost
raumenys, ir jos desimtdolerinio ziedo akutje atsispindi violetinis lub gipsas. Mlynieji
kapitonai sulaizyti, ispesiotais antakiais, garantuotu gebjimu pazinti klient, vaikscioja
vergiskai isdids, kai pro sal prabga juodasis menedzierius, plinks ir akylus, su
uniIorminiu baltu gvazdiku silkinio atlapo kilpelje. CaI rouge svakar groja zinomasis
,,bandas", taip pazymta rmintuose plakatuose, rausvame Ione; gaidos kojukai
nuzingsniuoti aplink, prancziskj pavadinim, aplink per traIaret nubraizytas raides.
Desinje lobby pusje pertvaros is politruoto medzio, ir uz j baltmarskiniai
short cut, brush cut, regular cut klerkai ir tamsiasukns merginos, begaliniai paslaugs
klientrai ir nirt ant kaimyno, kodl jis neleido pasinaudoti rasomja masinle. 1843
kriukeliai raktams montuoti uz slakuotojo klerko nugaros. Tiek kambari hotelyje. Salimai,
Iikus ir laur gojelyje, stovi, lyg numauta is medins baznycios, ambona, ir pats
elegantiskiausias kapitonas (zili plaukai paausiuose, smaili nosis, raudonos nuo kramtymo
lpos) dengtu bosu per metalin mikroIon kviecia reikalaujamus. Miss Alison laukia
misterio Crampton, bkite malonus, misteri Crampton, bkite malonus, miss Alison js
laukia!
Kairje lobby pusje krautuvs. Pirmosios vitrina prigrsta suvenyr. Greta stovi
kin mandarinai ir japon geisos uzsigrimav ir persireng europieciai, suIalsiIikuoti
tolimj ryt personazai is nemirtingos operos ,,Madam ButterIly; ,,vokiskieji moliniai
sotliai alui, priraizgyti suparodijuotais Halsais ir Duereriais; olandiskosios kepuraits
suamerikonjusio olando atsidsjimai; nulakuotas molis negriskos kauks, kurias
isvyds, homeriskai nusikvatot bet kuris negras is Kongo arba Sudano; indnisk rast
staltiesls, stropiai isaustos moderniausiomis staklmis; begal porceliano niekuci. Toliau
vyr reikmen vitrina. Kiekvienuose marskiniuose, kaklaraistyje, kelnaitse arba
suspenzorijume sita hotelio emblema: prasiziojs litas, kiek primens angliskj, ir
pavadinimas. Toks pat litas sitas kaimynystje moteriskuose dalykliuose. Hotelio
pasididziavimas laikrodzi vitrina lobby centre. Juos bestebint apima paprastumo panika:
labai kuklus laikrodis-brasletas kainuoja tkstant doleri, labai smulki moteriska perl kolje,
perlamutriniai auskarai, vos zirimi ziedeliai nusagstyti zaizaruojanciais briliantais.
Main Iloor lobby surandama drugstore. Joje skans pyragaiciai su zuvies pastetu.
Main Iloor lobby surandama coIIee-shop neturtingesnei klientrai: senyva pardavja ryt bus
atleista, ji kramt gum darbo metu, ir tai sidmjo menedzieriaus asistentas. Main Iloor
lobby surandamas laikrasci ir rkal kioskas, plikas ir pilkas savininkas svilpauja Ileita
sekmadieniais, jis priklauso sektai, kuri teturi 800 nari. Main Iloor lobby, palypjus laiptais
zemyn, talpus restoranas ir importuot vyn pavyzdiniai buteliai, sudlioti ant granitinio
pastovo lyg vairiaspalvs zvakuts padidintame torte. Main Iloor lobby galima nusikirpti,
issivalyti batus, praleisti valandl pas ,,Ladies ar ,,Gentlemen, maloniai besisnekuciuojant
su simpatingu negru ar negre, kuri oda isryskina baltutlius ranksluoscius, Cia galima
nusipirkti cigareci ir is vaiksciojancios su prikabintu padklu merginos, jos suknel giliai
kirpta ir, jei labai skubu, ji pakvies savo draug, pardavinjanci save taip, tarytum tai bt
pavasarinis ispardavimas. Cia galima atlikti vairiausias pinigines operacijas ir net iseiti is
proto, patyrs daktaras atzvimbs is desimtojo auksto.
Nuolatin lobby ritm piausto raudoni bellmenai; jie puola atvykstancij ir
isvykstancij lagaminus, jie uzkalba svecius, jei pastarieji pageidauja plepumo; jie
diskretiskai tyli, jei atvyklis tylus; daznas j psichologijoje nemaziau ismano uz dazn
psichoanalitik. Labai sunku pakliti bellmenus. Panasiai, kaip Prancz Akademij.
Nebent, kuris pasitraukia ar mirsta. Istreniruotas bellmanas surenka arbatpinigi iki simto
doleri savait.
Viena minut iki starto. Antanas Garsva eina ir stebi save veidrodziuose. Stai, Garsva,
stai, Garsva, stai 87-tasis. As sigijau nauj herb. Mano genealogijos medis issisakojo. Mano
motinos herbe stacia zuvis: ne tai karpis, ne tai karosas. Prasiziojs litas surijo pasvinkusi
zuv;. Tegyvuoja svetimtauci virskinimas. Tegyvuoja suparalizuota Anglija, kuri
reinkarnavosi zuvies ir lito hibrid. Tegyvuoja grapeIruitas ir hidrogenins bombos
element susijungimas pries sprogim. Tegyvuoja mano poilsio valandos. Amerikoniskasis
idealas. Ir rkas. Js negalite priartti. Js hotelio sveciai, menedzierius ir starteris. Net
starteris. Paskutinis veidrodis. Paskutin kart zvilgterk save, Antanai Garsva. Tu staiga, gal
per apsirikim, panasus savo tv. Kviestieji arbatai su zemuogi uogiene sakydavo:
,,Laaabai panasus motin! Apsisuk, Antanukai. Is tikrj kopija!" Jeigu tau spraust
rankas smuik, tau pritikt groti Wieniawskio cigonisksias variacijas. Mano draugas
baritonas Joe jau laukia. Ir mano draugas girtuoklis Stanley laukia.
Antanas Garsva atsiduria talpiame lobby dubime, kurio abiejose pusse keltuvai. Sesi
is kairs, sesi is desins. Kairje lokalai. Jie tepakyla iki desimto auksto, stabteldami
kiekviename, ir grzta. Desinje ekspresai. Jie pirm kart stabteli desimtame, ir auksciau
kiekviename, o astuonioliktas aukstas auksciausiasis. Hotelio keltuvai Westinghouse
sistemos, jie automatiski. Lobby dubimo sienose montuotos signalins masinos, zalia ir
raudona sviesa reguliuoja keltuv judjim. Panasiai kaip gatvi sankryzose. Lobby dubim
uzbaigia gli krautuvs vitrina. Uz issveisto stiklo rozs, gladiols, rododendronai,
gvazdikai, azalijos, oranzerijiniai lapai, kuriuos puosia baltos ir raudonos gyslels, zmogaus
nerv ir kraujo audinys anatominiame atlase.
Prie gli vitrinos naujos keltuvinink pamainos laukia starteris. Aukstas airis mlyna
uniIorma, sergs skilvio zaizda, mus ir vikrus, netiktai uzsiliepsnojs jam paciam neaiskiu
pykciu. Jis surenka korteles ir paskiria keltuvus.
,,Devintasis, Tony, sako jis, paduodamas baltas pirstines. Virs keltuvo skaiciai ir
strls. Antanas Garsva laukia nusileidziancio draugo. 12 rodo strl, stop, zemyn,
vienuoliktame nesustota. Tuojau devintasis atzvimbs lobby. Stai ir uzsimoviau chirurgines
pirstines. Pasislp senels ziedas is sukilimo laik. Gerbiamoji ponia, tu keista, man
nebesvarbi Elena. Esu svajotojas, kaip ir mano tvas. Esu lietuvis kaukas didziausiame New
Yorko hotelyje. Vien keturiasdesimt keltuvinink. Devintasis atskrenda. Durys atsidaro.
Septyni keleiviai nuteka. Mazasis italas sako.
,,Siandien vienas girtas kvailys bruko man doler. Tu turi savo raudon: Good bye,
Tony.
,,Good bye.
Garsva eina poliruot vid. dzut galvijams, sitaip pakrikstijo keltuvus
keltuvininkai.
2
Is Antano Garsvos uras
Mano tvas labai mgo smuikuoti. Jis smuikavo neabejotinai gabiai, tik jam trko
mokyklinio pasiruosimo. Jis su nirtimu grojo Wieniawskio variacijas, bet as nemanau, kad
jis veikt Bajer. Jis nubraukdavo istisas gaid laktas ir pakeisdavo jas blizgancia
improvizacija. Kaip ir visi mgjai, jis daug k istsdavo, perjausmindavo, pagreitindavo. Jo
povyza buvo dekoratyvaus smuikininko:lieknas ir vikrus knas, nervingos ir elegantiskos
rankos, astrus proIilis su ilga ir pakibusia nosimi. Viespatie, kaip jis skraid kambaryje!
Kiekviena jo poza buvo verta meniskos nuotraukos. Vliau Walt Disney Iilmuose maciau
savo tv, pasikartojant piestuose personazuose. Kai pradjau skaityti pirmsias rimtas
knygas, ,,genijaus vaizd atitiko mano tvas savo smuikinse mankstose. Besiklausydamas
jo peklisko grojimo, pajutau grozio asaras, nor mirti vardan sprogstancios manyje ekstazs.
Tai atsitikdavo vakarais. Mes turjome puiki zibalin lemp su abazru is zalio
stiklo. Vakarais lempa sviet, ir bet kokios sienos ir baldai minkstjo, atrod puosns ir
jauks.
Tvas lyg nenoromis liet smuiko pavirsi (smuikas kabojo virs galvos, sienoje) ir
veng zirti siuvinjancia motin, mane, bezaidziant nuosavomis rankomis. Jis lauk
prasomas. Tvaksjo laikrodziai, ms seima mgo laikrodzius. Svytuojs sieninis, varpelinis
zadintuvas, tvo sidabrinis padtas ant stalo, motinos ant kaklo, lyg padidintas medalionas.
Mes klausms zanginio laikrodzio akompanimento. As sugniauzdavau pirstus. Motinos
dygsniai ltjo, paskutinis arbatins rozs apvijas nebeissirangydavo staltiesje.
Akompanimentas tiksjo per ilgai, tarytum klausytojai dar neaprimo kdse, tarytum kazkas
kosjo. Tvas jau nervingai klabeno smuiko pavirsi. Kaip aiskiai mes girdjome laikrodzius!
Ploksci akmen kritim vanden, eglini spygli sj, adatos baksteljimus ; nepolitruot
metal, motiniskos silumos ritmingus zingsnelius. Ir motina tardavo kelis zodzius, ir mano
pirstai tsdavo voverin gimnastik, o tvo sisiurbdavo smuiko lak.
,,Kaip tu manai?
,,Apie k, klausdavo tvas.
,,As dabar galvoju apie Wieniawsk. Ar tikrai jo muzikoje nra...
,,Norjai pasakyti ji nra gili? Taip, tai tiesa. Bet Ji pasizymi toniniu groziu, ji yra
virtuoziska, o as mgstu virtuoziskum muzikoje smuikui. Pavyzdziui '
Smuikas buvo tvo rankose. Man nepasisekdavo pastebti jo nukabinimo. Atrod,
kad jis pats nusikabino nuo sienos ir soko tvui rankas.
,,Pavyzdziui, sis gabaliukas is koncerto numeris antras. D - minor. Paskutinysis
momentas. Cigoniskos variacijos. Tai briliantai.
Ir tvas praddavo svaidyti tuosius briliantus. Is pradzi jie krito smulks,
nenusliIuoti, ir vadinosi picikato. Tvas juos svaid sddamas. O vliau ateidavo
stambesnij ir blizgancij eil. Tvas jau stovjo, o man atrod, kad ne jis pats issities, o
kds spyruokls issvied j kambario vidur. Briliantai skraid zalioje sviesoje, variacijos,
variacijos, o as palenkdavau galv ir susigzdavau, kad nebciau suzeistas briliantinmis
variacijomis. Bet vis dlto paskiri akmenys astriomis briaunomis atsidauzdavo mano
stuburkaul, as jausdavau jaudinant salt, mano tvas buvo labai turtingas, jis turjo daugiau
briliant nei Nepalo maharadza. Ir jis skraid su jais zaliame kambaryje. Ir lankstsi, ir siuto.
As nesuprasdavau, kodl Wieniawskiui trksta gilumos. Cigoniskos variacijos? Mano
supratimu, cigonai buvo gili tauta. Jie sdjo naktimis prie lauzo arba soko, jie smeigdavo
peilius prieso kn ir puikiai vogdavo svetimus arklius. Jie buvo drss, purvini, j moterys
kitaip lingavo per liemen, jos br is kort, jas norjosi apkabinti, kad suzvangt ant kaklo
sukabinti medalikliai. Dabar mano tvas buvo cigonas, zalia lempa lauzas, motina
cigon karalien, o as
Juodi plaukai ir juodi plaukai. Raudona juosta ir islenktas liemuo. Zvilgsniai
susitinka, kibirkstys kaip Iejerverkai, Lermontovo Tamara man tokia cigoniska, nejaugi
Demonas gali apsijuosti raudona juosta, jis juodas, kaip neuzmigdoma baim lovoje nakt.
Demonui netinka sokis, bet salia lauzo jis gali stovti, jei cigons Tamaros medalikliai
zvanga.
Tvas baigdavo variacijas ilga ir silpnjancia gaida. Galimas daiktas, tvas
pavargdavo. Jis ir jo smuikas. As ryskiai maciau nusilupusi politr, pirstais isspaustas
duobeles, smuikas buvo senas, j reikjo atsargiai pakabinti sienoje, ir kd nepalsdavo pati,
susmukdavo tvas, muzikin entuziazm sugr kambarys. Motina turjo teis arbatins
rozs apvij , as savo rankas, tvas savo mintis. Konservatorija, jis buvo neturtingas, jam
pavyko issikovoti mokytojo proIesij, o konservatorija Neisbaigtos Wieniawskio
variacijos, rauksls smuike, rauksls tvo veide, du draugai, kurie dziaugsmingai puola viens
kitam glb, o po valandls issiskiria, du draugai, vengi nusiminti. Zalia sviesa atnesa nor
bti nepaprastam, bet nepaprastumas tetveria keliolika minuci, paskui telieka jauki
miescioniska lempa ir ilgas mokytojo vakaras. Ssiuviniai, klaidos, uzdaviniai, nuo stoties A
iki stoties B tiek ir tiek kilometr, O kiek kilometr iki C stoties? Kaip toli stotis C, kurioje
stovi puosni konservatorija, nes jos kolonos marmurins?
Ir mano tvas ras dramas. Jos buvo ziaurios, kruvinos ir eIektingos. Teigiamuosius ir
neigiamuosius personazus jis skirst tautybmis. Lietuvis doras, lenkas isdavikas, rusas
sadistas. Dramos tematika? Slapt lietuvisk knyg platinimas, nekaltos mergaits
iprievartavimas ir tragikas skendimas Nemune, aukso kasimas Sibiro taigoje ir, alia,
turtingas liaudies dain akompanimentas, kaip senobiniai keistaIormiai puodai, kuriuos
supilami zvangs heroj jausmai. Mazame miestelyje, kur valdzia pamirso gelezinkeli stot,
kadaise gyv ir triuksming, tarp sakais kvepianci varstot, stal ir pasliz, amat
mokyklos pastate, mano tvas pats rezisuodavo tsias dramas ir isvilkdavo paauglius
mokinius linguojanci scen, nes scena suposi ant medini ozi buvusiame antros klass
stoties laukiamajame. Mane ir daugel zirov pribloksdavo sceniniai eIektai natralistinje
tvo rezisroje. Aktoriai kirsdavo tikrus rugius (strops mokiniai juos susmaigstydavo
medzio kaladles); speciali masina paleisdavo pkus, vaizduojancius snieg, ir pkai
prilipdavo prie vilnoni pirmos eils zirov drabuzi (pirmoje eilje sddavo garbingi
miestelio atstovai: klebonas, notaras, policijos vadas, akuser, kuri kalbjo bosu). Veikalo
heroj, lenko ponaicio isniekinta iki nstumo, skandindavosi skylje grindyse (Nemune), ir
ten pat (skylje) tups berniukas kilsterdavo selterio butel, ir is jo tysko lasai nuo
paskenduols kno. Mano tvas buvo laimtojas, kai, uzdangai prasiskleidus, siunt rankomis
simbolinius bucinius estetinms zirov asaroms. Jis girdjo graud akusers bos:
,,Atsilikusi epocha! Sitoje intonacijoje skambjo zmogiskumo gaida.
Mano tvas buvo kalbtojas. Prie stoties augo liepos ir stovjo aukuras. Svenci metu
cia grdosi zmons. Plevsavo vliavos, zibjo gaisrinink orkestro ddos, riaugsjo jau
nusitass bgnininkas, garbingi miestelio atstovai dvjo mlynus ir pilkus kostiumus, o j
veid raumenys buvo rpestingai tempti, ir sis dirbtinis mslungis reisk rimt ir iskilming
moment. Buvo apsciai dkingos publikos: moter, norinci paverkti, ir vaik, istroskusi
taip ret miestelyje regini. Is aukuro rko dmai. Kad ugnis geriau sikurt, stoties sargas
prakurams prikimso aukur sen laikrasci, ir suangljusios skiauts skraid virs
susirinkusij galv. Ponios dvjo kaunietiskas skrybles, mirguliavo vairiaspalvs
plunksnos, ir ponios atrod lyg namins pauksts, laukiancios lesalo. Ir mano tvas buvo
susikrovs savo smegeninje aruodus tokio lesalo, kuris lengvai virskinamas, kuris issaukia
asaras, apatins ziaunos nuvpim, aplodismentus, ankstyvesniojo kalbtojo ir seimos
pavyd, gars ir vienbals ,,valio", kurio garsas ,,o" siverzia pro atdarus langus gelezinkelio
stoties buIet ir suzvimbina isrikiuotus degtins stiklelius. Mano tvo liekna Iigra
prieskariniame surdute styrojo it bestas zem obeliskas. Jo kalbos tema, kaip ir dramose,
buvo rus ir lenk neigiamosios savybs. Jo kalbos piesinys cigoniskosios Wieniawskio
variacijos. Jis ir cia naudojo savo zengiamj picikato, Tarytum jo kalba neparuosta, tarytum
jis tik dabar iesko reikaling zodzi, ir sis nuduotas ieskojimas sisunkdavo klausytoj
sielas, ir klausytoj sielos suaiddavo picikato, ir jie juto, kad kalbtojas sukaup savyje
brang ir reiksming turin. Zibjo stropiai issveistos gaisrinink ddos, zibjo dviraci
nikelis, zibjo svieziai pabertas smlys tarp gelezinkelio bgi, svieziai nuskusti vyr
smakrai, jau drkstancios sensteljusi poni akys, silkiniai atlapai mano tvo surdute. Jo
balsas kilo.
Trockis su savo sbrais valg pietus Taganroge, viesbutyje, antrame aukste, ir svaid
lkstes gatv. Gatvje stovjo alkana minia, gaud tas lkstes, it dangiskj man, ir cia pat
laiz jas. Virpjo pamlynav liezuviai.
Vilniaus lenkai siviliodavo lietuvi patriotus specialias tardymo kameras ir pildavo
jiems vanden pro nosis, patriot pilvai issipsdavo kaip orkestriniai bgnai.
Mano tvas iskeldavo rankas. Grmojo kumsciais. Piaudavo or surduto rankovm.
Rieskuciomis svaid zvilgsni zaibus. Jo balsastygs pavargdavo. Ir tada uzstodavo tyla.
Isbals tvas vl sustingdavo, kaip svieziai nutinkuotas obeliskas, kuriame dazytojas pamirso
perbraukti teptuku dviejose vietose. Tvo skruostuose blizgjo. du raudoni susijaudinimo
skrituliai. Minia os. Ponios verk, o vyr lpos susiaurdavo, galutinai issiziodavo vaikai, ir
kai kurie pamirsdavo nusisluostyti tekancias nosis. Debesys melsvais rutuliais ritosi
Ziezmari pusn. Gaisrinink orkestras jau vilg sukepusius liezuvius, ir juodasis dirigentas
akimis saud gaid lakstus. Vargsas bgnininkas riaugsjo gstanciais akordais, buvo
isseks ir priblokstas. Jis su pasibaisjimu zirjo savo bgn, lyg tai bt jo paties pilvas.
Tvo keliai linko is lto. Obeliskas smuko, tarytum jis bt is sniego ir anglies ir jausm
lietus tirpint j lyg pasiuciausioji pavasario saul. Mano tvas klpojo aikstelje prie stoties,
ties rkstanciu aukuru, dmai lyg pasakiskoji mistika, pleveno pro jo veid, o jo rankos buvo
isskstos.
,,Mes nuo jr iki jr, istardavo jis.
,,Iki jr, sitie zodziai issipsdavo ir skrido is lto. Mano tvas atsikeldavo staiga ir
greitais zingsniais eidavo pro besiskirstanci mini. jo nugar atsidauzdavo nirts
valiavimas, vaikai mt kepures, tribos drebino alaus bokalus stoties buIete, debesys ritosi.
Mano tvas jo kaip Ikaras, kuris tuojau pakils dang ir nuskris pro besiritancius debes
rutulius Ziezmari pusn. Siuo metu as tikjau savo tv skraiduol, as nebciau
nustebs, jei jis is tikrj bt pradjs skristi, savo ilgomis kojomis neuzkabins stoties
raudonplyci kaminli.
Mano tvas buvo zavus melagis. Kol gyveno su motina. Vliau savo iskalbingum jis
perkl vokieci kalbos mokytoj, ir as nebeisgirsdavau galantisk istorij.
Jis moksi TiIlise, Pedagoginiame Institute. Jis neturjo pinig, jis mito vynuogmis
ir sriu. Bet jis buvo elegantus ir is paskutinij apsivilkdavo gerai pasitu drabuziu. Miesto
sode, vakarini vaikstyni metu, gruzin kunigaikstyt Cevcevadze sak vezjui sustabdyti
keturiais baltakarciais pakinkyt atvir lando. Mano tvas stovjo atsisliejs zydint akacijos
med ir rk ilg ir brang papiros. Meil gim is pirmo zvilgsnio. Be zodzi mano tvas
sdo lando. Pakvietim isras juodos kaip smala kunigaikstyts Cevcevadze akys,
raudonos kaip roz kunigaikstyts Cevcevadze lpos, baltos kaip sniegas Kazbeko virsnje
kunigaikstyts Cevcevadze rankos. Juozapo skaisciausiojo ir ponios PotiIaros istorija
kartojosi. Mano tvas buvo isdidus ir nesukalbamas, ir as niekaip nesuprantu kodl. Jis
nevaziavo kunigaikstyts sakl, jis nepanoro valgyti jos silomo sasliko, jis nesutiko gerti
raudono vyno, giliausiai kasto zemje avies kaili burdiukuose, jis atsisak pabuciuoti net
smulkiausij jos pirstel. Jis islipo is lando ir nujo sau siauru takeliu tarp smailiavirsni
uol. Apacioje buvo gilus tarpeklis, ir kunigaikstyt Cevcevadze sak vezjui, arkliams ir
lando vieniems sugrzti. Ir kai jie isnyko uz poskio, ji nusoko zemyn ziant ir putojant
Terek. Jos lavonas nebuvo surastas. Sraunios Tereko bangos j nuplov Juodj ar
Kaspijos jr, dabar nebeprisimenu kuri. Meil mir vos gimusi, o mano tvas vl
stoviniuodavo miesto sode vakarini vaikstyni metu, atsisliejs i akacijos med.
Besivaiksciojantieji rod j, grazios moterys baimingai nusigrzdavo, ir, nors kai kurios siunt
jam is pasal garbinancius zvilgsnius, jis buvo nepajudinamas, kaip toji uola, prie kurios
kadaise prirakino Prometj.
Motina, isklausiusi si sidmtin jai legend, kartais iskosdavo ironisk pastab.
Kad Kaukaze caro laikais buvo daug vargs kunigaiksci ir kunigaikstyci, ir kai kurie j
tarnaudavo liokajais ir padavjomis net pigiausiuose TiIliso restoranuose, kur leidziama
uzsisakyti tik vynuogi ir srio. Bet tvas neisgirsdavo sios sidmtinos jam pastabos.
Mano tvas myljo gamt. Prisimenu mudviej pasivaiksciojimus Nemuno krantu
Aukstojoje Panemunje. Tai buvo jimas su klitimis. Gls, kadagi krmoksniai, vandens
tekjimas, debesys, aizus pusyno kvapas j sustabdydavo. Sios statiskos tvo pozos, mano
supratimu, buvo estetikiausios.
Tvas klpo ties paprasta ramune ir skaiciuoja jos lapelius. Kaip botanikas, kaip.
simyljlis, kaip naslaitis is pasak vaikams.
Tvas stovi ant Nemuno skardzio ir stebi posk pro Pazaislio vienuolyn. Jo siluetas
prasmina peizaz, ir mano vaizduotje prisikelia praeitis. Napoleonas ties Berezina; Vytautas
Didysis, stebs Zalgirio ms; Cingiz-Chanas Rusijos stepse; Neronas, deklamuojs eiles
Romai degant; maldininkas, laukis laivelio anapus, Pazaislio atlaidus; nusizudlis,
isbraukis paskutinj gyvenimo prasms argument.
Mano tvas guli zolje ir jo zvilgsnis klaidzioja pus virsni ir debes mezginyje. Jis
guli ilgai, kramto smilgas, jo krtin ritmingai kilnojasi, vjas judina jo sus, ir as
nenustebciau, kad istarti zodziai bt svarbs, ir manyje isnykt bet kuri baim ir abejojimas.
As gerbiau ir myljau savo tv, kai jis stebjo gamt. Ar jis j myljo tegaliu tik
spti. Jis veng pasnekesi apie j, jis prasnekdavo pabirais zodziais:
,,Zirk, saul, keista, kad sesi lapai, cia, pelkse, kai buvau mazas, maciau daug
gyvaci, zirk, kryzius blyksi, pasdkime dar.
Ir tada per mano tv siurbsi mane lidesys gamtoje, svetimumo pajutimas, vienisas
siluetas lap, medzi, vandens, oro apsupime, mane bad milijonai dygsni mano akis,
burn, ausis, od skverbsi vienisumas.
Grazu ir baisu stai pirmieji susiIormav abstrakts zodziai mano vaikiskoje
galvutje, nurimus tv gamtoje bestebint.
Kartais mano tvas musdavo mano motin.
* * *
Devintasis geras keltuvas. Jis retai uzspringsta tarp aukst ir jo durys greitai
atsidaro. Antanas Garsva stovi. desinje, priesais metalin lenta su mygtukais ir sviesos
signalais. Raudonas kvadratas susvinta pasiruosti, zalia strl patraukti ranken.
Sveciai eina. Juos skirsto starteris. Sekmadieniais hotelis perpildytas. Astuonioliktame
aukste ruimai baliams ir primimams, mezzanine konIerencijoms ir pobviams. Hotelyje
vyksta vestuvi minjimai, mason lozi susirinkimai, svetimtauci tautins svents, dant
gydytoj suvaziavimai, jaunimo sokiai, ,,The Ladies oI Hercules party, rus sventik
pobviai su raudonu vynu ir caristinmis dainomis, buvusij girtuokli party, Cankaiseko
karinink pasitarimai, progresyvij armn susirinkimai, persenusi boksinink party,
kardinolo ir jo svitos piets su lenk dvasininkais, gyv sinsil paroda Hotelyje
minima, puotaujama, susirenkama, svenciama, rodoma, pietaujama, prisimenama,
smokslaujama, tariamasi, garbinama, plstama
Starteris juda lyg israiskos sokjas. ,,Js kairje ekspresai, nuo desimto iki
astuoniolikto, js desinje lokalai, nuo pirmo iki desimto. Taip, sir, sinsilai virsuje, taip,
madam, masonai mezzanine. O ne, dvasiskas tve, parlor B, astuonioliktajame, taip, masonai
mezzanine, visai teisingai sinsilai, atleiskite, taip, kardinolas ir sinsilai tame paciame
aukste, Joe. Js kairje ir js desinje, taip, ne, ne, ne, taip '
Ir Antanas Garsva tsia ritual. Ekspresas nuo desimto iki astuoniolikto. Js
aukstas, prasau, dkui, jis spaudzia mygtuk, aukstas, dkui, prasau, mygtuk, dkui, prasau,
dkui siziebia zalia strl, Antanas Garsva istiesia rank baltoje pirstinje, baigta,
mes kylame. Jis spusteli ranken, durys uzsidaro ir keltuvas kyla. Virsuje mirga pravaziuotj
aukst skaiciai, 1,2,3,4,5,6,7,8,9,10. Vienuoliktas, prasau, dkui, svecias iseina, ranka
rankena, kylame, kazkas sustabd keltuv tryliktame, durys atsidaro, svecias eina, js
aukstas, prasau, mygtuk, dkui, ranka rankena, 14,15, sesioliktas, prasau, dkui, svecias
ieina, ranka rankena, mes kylame, 17, atuonioliktasis, praau. Visi ieina. Raudonas
kvadratas, zalia strl, mes leidziams, tas pats ritualas, kai leidziams.
Up ir down, up ir down grieztai rmintoje erdvje. Nauji dievai cia perkl SiziI. Sie
dievai humaniskesni. Akmuo neteko zems traukos. SiziIui nereikalingi gysloti raumenys.
Ritmo ir kontrapunkto triumIas. Sintez, harmonija, up ir down, Antanas Garsva dirba
elegantiskai. Prasau, ir jo dantys sublizga, dkui, sublizga, jis plastiskai istiesia rank, jo
liekna povyza maloniai priimli vaziuojantiems. ,,Tuoj pat pazinsi europiet, tar kart maloni
senut. ,,Europieciai skaito knygas atsiduso.
3
Apytams skaitykla Kauno Centriniame Knygyne. Ilgi ir nutrinti stalai, vakaryksciai
laikrasciai, pamauti ant gelton lazdeli, Gedimino, Mindaugo, Valanciaus litograIijos
sienose. Ir knyg skyrius. Spintos, atsuktos nugaromis, ir vienintelje propersoje, prie
nedazyto stalo tnojo akiniuotasis valdininkas. Lyg suslap zvirbliai, sdjo pasilenk ties
laikrasciais dieniniai skaitytojai, nenusiskut ir ziovauj rytmetiniu nuobodoliu. Antanas
Garsva buvo keturiolikos met, jis gyveno vienas Kaune ir moksi, jo tvas mokytojavo
provincijoje. Kartais Antanas Garsva apleisdavo pamokas ir, prisirinks knyg, jis liesomis
rankomis paremdavo savo veid, jis isblizgindavo mokinisko svarkelio alknes, raides ir
sakinius siurb sviezutliai smegenys. Knyg nugarls apdengtos ruda medziaga, knygos-
ristos kiet ir juod karton. Storos ir plonos. Vien storiausij Antanas Garsva skait
pakartotinai, ir tai pastebjo valdininkas, ir ironiskai klausdavo: ,,Ar nenusizudysi?
Mokiniskame ssiuvinyje tapo rasytos suprantamos Irazs Iiksuojamos neoIitiniu
karsciu.
Mes esame nelaimingi vieni, ir mes nelaimingi bendruomenje; ved ir neved; mes
lyg eziai, besiburi silimai, mums nepatogu, kai mes sugrsti, ir mes dar nelaimingesni
issiskyr; optimizmas yra karti pajuoka is zmogaus sielvarto; gyvenimas blogis, nes
gyvenimas karas; kuo tobulesnis organizmas, tuo tobulesnis kentjimas; istorijos motto:
eadem sed aliter; auksciau nei smoningas intelektas smoninga ar nesmoninga valia;
knas yra valios produktas.
Sitaip m save Schopenhauer Antanas Garsva. Ir kartu su storuoju pesimistu
grdosi plonesnij knyg herojai. Jojo raitelis be galvos, ir aplink jo galv svytjo
tomahauk aureol; isprotjusi lady Macbeth ties ramp nenuplaunamas rankas; Gustavo
Emaro mandags net pries mirti caballeros slav plunksnuotomis skryblmis grindis
nesuskaiciuojamuose reveransuose; labai giliai samprotavo susals Raskolnikovas, pasirengs
nuzudyti nieking senut; spurdjo Goethes homunculus; virs Ukrainos kaimo vart karst
mnulio pilnat gogoliskas velnias. Skulptrins knyg akys zvelg Garsvos siel, ir vis
knyg ermyder deng juodi issksti sparnai, ir jau nebebuvo apdulkjusi skaityklos lang, ir
nebebuvo smalsu, kaip juokiasi ,,Ausros" gimnazists antrame aukste. Gyvenimas-blogis.
Sita Iraz atrod galutin, jos nemanoma sukritikuoti, kaip nemanoma giliai atsikvpti
Luksio gatvje, kur zydisk krautuvli silkinis kvapas troskina, kur Liaudies Nam laiptai
apvemti uzklydusi girtuokli ir kur, kambarlyje neisgarinamas krokuvins desros,
olandisko srio, purvin skalbini, prargusios bat odos sisenjimas. Tie nukramtyti nagai,
besprendziant trigonometrines saradas. Tas prakeiktas avitaminozinis spuogas kaktoje; is jo
juokiasi mergaits gimnazistiniuose robaksuose ir neina sokti. Ir tas jaunuoliskas mirties
trokimas, kai gyvenimas dar neibandytas.
Antan Garsv veik du kolaborantai: Schopenhaueris ir akiniuotasis valdininkas su
hemoroidiniu humoru: ,,ar nenusizudysi?". Antanas Garsva patikjo jais ir vien rudenio
sestadien, grzdamas is gimnazijos, uzsuko krautuvl Luksio gatvje. Jis pareikalavo
virvs.
,,Kiek metr?, susidomjo senas zydelis pirklisku abuojumu.
,,Mano mirtis matuojama metrais, lidnai nutar Garsva.
,,Prasau tris metrus, manau, uzteks, papras..
,,Js isvaziuojate?, paklaus zydelis, matuodamas virv.
,,Toli, atsak Garsva.
,,Mano mirtis trij metr ilgio, suIormulavo mint ir nutar, kad tai bus paskutinis
rasas isminci ssiuvinyje. Jo paties sugalvotas.
Sekmadien jis nusiplov kojas, issival dantis ir, sukiss virv popierin maisel,
nujo Pajs. Jis pasikars tankmje. Jo lavonas negreit bus surastas. Juodi varnai isles jo
akis, vargsas gimnazistas karos tankmje, ir bus nemanoma nustatyti savizudybs priezast.
Jis juk nieko nemyljo! Kartais ir gimnazist sielos bna gilios kaip Schopenhauerio, kaip
Dostojevskio nusprs kriminalins policijos tyrintojai.
Pajsio molio drgm persisunk pro Garsvos batus, ir jis drebjo. Nuogos zilvyci
sakos brauk jo veid, jis aikteljo, kai stambesnioji uzgavo spuog. Nebuvo nei vieno
storesnio medzio sitoje raizgynje.. Jis pamat salt ir nyk Nemun, ir Sanci
namelikscius, pataikaujancius vanden nykumai. Jis issitrauk is maiselio virv. Svarus
baltumas buvo kontrastas peizazui.
,,Mirtis grazi, tar Antanas Garsva pusbalsiu.
,,Mirtis dieviska. As esu garbingesnis uz Muci Scevol. Vieni niekai apdeginti rank.
As esu vienintelis stoik pasekjas Kauno berniuk gimnazijoje. Tuojau as mirsiu, nes sitaip
tegaliu pasiprieinti Schopenhauerio valiai.
Pagaliau Garsva susirado storesnij drebul ir pradjo risti virv prie sakos. Jis
tebedrebjo, o drebul stovjo tiesi. Ir kai paruosta virv pakibo elegantiskai, Antanas Garsva
atsiklaup salia.
,,Dieve, mano Dieve! As mirstu, as mirstu. Kaip lidna. As rimtai mirstu.
Antanas Garsva persizegnojo, atsikl ir, prilauzs sak, pakrov jas kilpos apacioj.
Tada atsistojo ant neuzdegto lauzo ir kiso galv kilp. Beliko soktelti sal.
,,O kad degt sitas lauzas! Jis nedrebt, jis uostyt dmus, jo kojos susilt, kaip
herojiskai mir pirmieji krikscionys! Jie pakeldavo akis dang. Ir Antanas Garsva
pasizirjo dang. Nejudjo svininis debes uztiesalas. Soktelti sal? Salta. Salta. Reikia
sau kartoti, kad labai salta, kad reikia susilti, ir kisenje degtukai. Dabar Garsva aiskiai
pajuto degtuk dzut desinje kelni kisenje. Jis pajuto, kaip dzuts briauna liecia jo
slaun. Ir tuo paciu metu jis vos neteko smons. Atjo baim, ir tik sekund j isgelbjo.
Reikalaujanti baim vos neismus is po koj sak lauzo. Bet smon nugaljo, sirdziai
nirtusiai plakant. Antanas Garsva istrauk galv is kilpos ir nusoko zemn. Jis issim is
kisens degtuk dzut. Ir zieb vien degtuk. Liepsnel nudegino pirst galus. Jis numet
suangljus degtukl. Mucius Scevola, pirmieji krikscionys, stoikai ir Dievas isnyko. Jis
skubiai kop kaln, kad greiciau pasiekt keli. Liaudies Nam kambarlyje jis ilgai tryn
ranksluosciu drgnas kojas ir vliau, palinds po antklode, vienoje rankoje laik Pivosos
Ieljeton rinkin, o antroje ilgok krokuvins desros gabal. Buvo jauku. Vienu metu jis
prisimin vienis kilp Pajsy, bet tuoj pat uzmirso. Jis ismiegojo vienuolika valand.
* * *
Keltuvas kyla, keltuvas sminga. Svars, solids biznieriskai issikvpin masonai
(mezzanine stabteli ir ekspresas) iseina. Keturi Cankaiseko karininkai su raudusiais nuo
kokteili skruostikauliais, pabrztai malons ir vikrs, palieka keltuv vienuoliktajame.
Susiglaud stovi keturi lenk dvasiskiai. Antanas Garsva isleidzia juos paskutiniame aukste.
,,Atuonioliktas, sako jis lenkikai.
,,O snau!, maloniai nustemba vienas ir iskelia rank, lyg laimindamas.
Maloni senut skaito poezij. Ji citavo MacNeice.
I am not yet born, o fill me
With strength against those who would freeze my humanity, would dragon me into
a lethal automaton, would make me a cog in a machine, a thing with one face, a thing

toliau nebeprisimenu. Storos ir plonos, ant kreidinio popieriaus ir ant medienos,
pergamentai ir papirusai, molins lentels ir astriu akmeniu brzti hierogliIai uol
kiaurymse. Knygos. As dar nesu gims. Neparasiau geros knygos. O senut greit mirs, nes ji
jau uzgim. Ji skaito poezij po antrojo pasaulinio karo. Ji nedirba, ji gyvena is kapitalo, o
man belieka bti rato dantimi keltuve. Mano veidas, mano ranka baltoje pirstinje, mano
povyza, mano isieskotas kalbjimas esu sziningas rato dantis.
Vien kart augalas pasistieb, saknys issirov is zemes, marga plastak skrenda virs
pievos. Vien kart zauras issiziojo, ir laksto plunksna gaidas berasant.Vien kart
susiglaud minkstakniai, ir apie meil dainuoja poetai. Vien kart laiko ratas pasisuko
atgal, ir as pavirtau rato dant. Ir as nenustebsiu, jei mano ainiai pavirs asilais,
pelargonijomis ir pagaliau akmenimis. Koks nemalonumas! Du akmenys guls salia ir
nepajgs plepti. Apie Churchillio kalb, apie Rilks poezij, apie paryzietiskas skryblaites,
apie koks nedoras Petraitis ir koks as doras, apie niek nepleps akmenys. Liks zvaigzds,
mnulio uztekjimas, vandens atonalin muzika.
Norciau bti akmeniu, vandeniu, mnuliu, zvaigzde. Su akimis ir aplinkos pajutimu.
Tenoriu stebti ir zinoti stebjim. Bet man sunku pavirsti masinos sraigtu, nes tebeprisimenu
Elenos kumsci dzius i mano kambario duris. As neleidau jos. Girdjau, kaip ji sauk mano
vard ir kkciojo, ir pyko, ir ltais zingsniais stabteldama nulipo laiptais. Ir pro lang maciau
j einanci gatve. Jos veid, ji kelis kartus zvilgterjo virs. Ir man sunku, nes tebenoriu
rasyti. Elena pads man parasyti? Krastutinis individualizmas? Senas, egoistinis savo artimo
isnaudojimas? Pasitenkinti lovoje ir isgauti kelet legend? Specialiai suorganizuoti
kentjim ir medziag, kad laimtum pador eilrast?
Pasisamdyti tarn?
Jis eis paskui mane, isskleids skt virs mano galvos, ir as galsiu stebti ir analizuoti
liet, kuris mans nesuslapina. Bet as noriu eiti vienas, neapdengta galva, ir te niekas man
nepadeda. Up ir down, up ir down. Senos legendos nezsta. SiziIo beprasmiskume gldi
tiesa. Kai SiziIas pargrius, kitas atsirems akmen.
,,Oras malonus siandien, sako Garsva pilkam ponui, kuris nutar pasivaikscioti 34-
tja. ,,Js galite skaniai papietauti apacioje, jaunavedziams, kurie temato apsikabinimu
atspindzius savo akyse. ,,O taip, Rocky Marciano tikriausiai nugals, buvusiam boksininkui,
kuris isdidziai liecia savo sulauzyt nos. ,,Ne, madam, nesu pranczas, mergaitiskai senutei.
Ir vis dlto as negaliu uzmirsti. Visos problemos tirpsta, nes tebejauciu Elenos
pilkum. Nes atsizadjimas nebuvo padiktuotas nuobodulio ir issekimo.
Du zmons. Du akmenys, kurie sugeba kalbti ir jausti.
,,Visai teisingai, inilai atuonioliktajame, sir.
Jie tupi sau mediniuose narveliuose, nekaltai spokso ir tersia siaudus. Tokie nusiur
triusiai, tieji sinsilai. Ir kuri velni nuo j lupa kailius ir siuva kailinius?
4
Lengvutis Studebakeris zvimb autostrada. Zaluma stovjo is abiej pusi. Lenkti
tiltai smksteldavo virs galv, ir radijas akimirkai nutildavo, ir vl drasksi dainininkas
tekinamo metalo tonais. Inzinierius vairavo garantuotai. Jis nezymiai pristabdydavo masin
poskiuose, ir septyniasdesimt myli rod skaitliukas, kai autostrada smigo mlyno dangaus
sklypel.
Elena sdjo su Garsva uzpakalinje sdynje. Maza moteriskait pilka suknele,
pilksvais plaukais, pilkom akim ir Baldovinetti madonos veidu. Pilnos lpos detal, kuri
dailininkas nutap, kad paryskint pilkum. Jos plonuose pirstuose rko cigaret, ir sis
anachronizmas buvo lygiavertis pilnom lpom. Ir ji gal paskubomis uzsimov kojines,
desiniosios sil nusisuko sal. Priesais inzinieriaus plati nugara, monumento uzuovja,
isryskindavo Elenos proporcing trapum, jauk pasitikjim marmuriniu portiku. Is cigarets
tso mlynas dmas, ir pilkos akys perzvelgdavo Garsv ramiu smalsumu. Studebakeris
zvimb pilka autostrada, lapuoto misko zaluma rod tkm suledjs kanalo vanduo buvo sis
kelias, ir mlyname danguje slydo pilk debes gabalai,ir saul pasirodydavo netiktai, ir
lengvos pudros sluoksnis Elenos veide buvo lyg supancios masin pilkumos atosvaist.
,,Js mgstate gamt?, paklaus ji banaliai, nes tyla buvo per ilga, ji ismet nuork
pro lang, nuorka nuskrido lyg staiga mirusi plastak, sitame mechaniskame pasauliukyje
supleveno seni sesliai, kurie nemirsta. Nezymi nimIa merk kojas saltinio vanden, liesas
Iaunas stebjo j, prirkytos masinos vidus vdinosi, pilki dm pluostai sliuog pro pravirus
langelius.
,,As myliu vanden, pasak Garsva.
Autostrada pasisuko, ji uzkabino milijonieri kvartalus. Prabgo Fred Astairo soki
mokykla, puritoniskai nugenti parkai, kolonialinio stiliaus vilos, vienas antras Cadillacas,
nestumtas garaz, ir paskutiniuoju mirgjimu dingo raudona Shell reklamin lenta.
,,Mano zmona nemgsta gamtos. Ji tebra simyljusi Vilni, svied per pet
inzinierius ir pagarsino radij. Dabar sklido naujausias slageris, kimteljs mezzo-soprano
pras dar kart j apkabinti ir stenjo apgalvotu seksualumu.
Garsva dmiai apzirjo Elenos plaukus, saul vl pasislp, lyg ties medinmis
kaladlmis susimsts vaikas buvo sdinti moterisk.
,,Negyvenau Vilniuje. Pazstu j tik is dazn apsilankym. Man prisimena vienas
vykis. Siaura gatvel zyd ghetto: Tai buvo trisdesimt devintaisiais metais. Keistas reikalas,
ties permestu tilteliu, jungianciu namukus, sutikau toki vienuol, jaun ir isbalusi, ji buvo
paklydusi ir paklaus mans kelio, ir as tiksliai nezinojau. Pasiliau jai ieskoti kelio dviese.
Mudu jome ir nezinojome apie k kalbti. Buvo vasara, priespietis, nameliai atrod
neapgyventi, pakeliui mudu sutikome murzin vaikisci, negaljau nieko is jo ispesti, nors ir
brukau jam keliolika cent ir manoji vienuol nusisypsojo. Neprisimenu, kaip mudu
isnrme kazkur prie Ausros Vart. Ir vienuol tar atsisveikindama ,,Telaimina jus Dievas
ir truputl paraudo. Nezinau, kodl sis ieskojimas suponuoja man Vilniaus atmosIer. Sito
miesto gyvyb man giliai paslpta. As paklysdavau Vilniuje.
,,Reikjo paskirti vienuolei rendez-vous, gal ir isryskt toji gyvyb, vl linksmai
svied inzinierius. Elenos lpos virpteljo.
,,Bijau, kad ji perzegnot mane ir tuo viskas pasibaigt, atsak Garsva.
,,Ar js matte mirusi bajor skulptrines galvas nam karnizuose? Pylimo
gatvje?, paklaus Elena nezirdama Garsv.
,,Silpnai prisimenu. Berods, esu mats.
,,Jos paklaidino jus, ir ji nusisypsojo sau, tarytum Garsvos nebt salia. Inzinierius
staigiai atsisuko.
,,K tu pasakei?
,,Nieko ypatingo. Mudu prisiminme Pylimo gatv.
,,A, ir inzinierius susirpino vairu. Graudenanti netekto kno grauduliu melodija
pakeit mezzo-soprano seksualinius stenjimus. Lapuoto misko zaluma dingo. Autostrada
skrod pelkes. Pelki ezerliuose strigo zvejojimo valtys, lentins bdels pakrantse,
nendri laukai. Didziulis pilko dangaus gaubtas deng pelkes, nebebuvo mlyn lop, sauls
sviesa sunksi pro debesis plieniniu abuojumu, ir masinos kabinoje Iormavosi smokslas.
Moters rankos guljo ant keli, vyro ant ceratinio uzvalkalo. Ir moteris pradjo greiciau
alsuoti, ir vyras isgirdo, kaip tvaksi jo sirdis. Saltinio vanduo susald merktas kojas, o sauls
sviesa privert Iaun uzsimerkti. Juodu artjo vienas antr, lyg statulos, kurias stumt
smklos.
,,Jei jau pradjome dvasin pokalb, tai isdrstu pazymti, kad detals isspinduliuoja
atmosIer, tyliai tar Garsva, kad tik Elena girdt.
,,Ar js galtumte man papasakoti apie bajor galvas?
,,Kada nors, tyliai atsak Elena.
,,Stai ir Jones Beach bokstas!, rikteljo inzinierius.
Akiratyje islindo smailus keturkampis, jie stabteljo ties ilgu tiltu, inzinierius spraud
monetas tilto saugotojui, ir kazkas susiard viduje, kai masina vl riedjo virs ezerli,
paskandinusi pelkes. Garsva palinko priek, o Elena atsisliejo ir isnyko kamputyje. Ir sitaip
jie vaziavo masinoms skirt aikst, ir vyrai islip rk ir lauk, kol persirengs Elena ir
vliau, abu sulind vid, persirenginjo ir pagaliau visi trys maudymosi kostiumuose jo
cementiniu takeliu, ir pus kvapas glaudsi prie islaisvint kn, ir Elena pasilenkusi
nuskyn ramun, o jos vyras glost savo gauruot krtin, ir Garsva stebjo Elen zalsvame
maudymosi kostiumo aptempime. Ji jo nezymi, kaip ir savo nepretenzingoje suknioje. Ji
buvo sudta proporcingai, smulkiu isbaigtumu, ir atrod, kad j sutvr moteriskas dievas.
Barbarisku nuozmumu dst zingsnius jos vyras, suzmogjs centauras, ne per seniausiai
ismoks vaikscioti. Ir istss Iaunas, lyg Lehmbrucko skulptra, dar stangriais jaunuolio
raumenimis ir lengvaatlecio eisena, bet jau linkterjs keturiasdesimtmecio vyro nuovargiu,
jo Garsva.
Vl pasirod saul. Jie prajo uzdarus baseinus, zaidimo aiksteles, indnisk palapin
su apmokamu indnu (jis sek pasakas vaikams) ir prijo medin grindin su kaIeterijos
pastatu salia. Priesais vinguriavo papldimio laukas, lyg milziniska mongol stovykla.
vairiaspalviai sauls skciai, besti sml; tkstanciai nudegusi kn nuolatiniame
judjime; numesti buteliai jie spinduliavo prozektoriniu svytjimu; virps triuksmas,
tarytum mongolai tik k baig atonalin giesm, ir paskirieji garsai aidjo dantiskuoju
amzinumu. Ant lentini sost sdjo jauni gyvybi gelbtojai, skeptiski cerberiai, ir
plastiskais plaukj mosavimais sauk per toli bridusius okean. O didzioji up okeanas
duzo dviejom bang eilm, putodamas ir snioksdamas, atiduodamas ir pasiimdamas savo
vandenis, ir purslin auk maloniai ciulp drgnas smlis.
Trys zmons nuklampojo papldimiu. Dar galima buvo pastebti, kaip inzinierius
nuomavo sauls skt, o Elena ir Garsva snekjosi zirdami okean. Uz valandls trijul
dingo. Apie milijon niujorkieci maudsi t dien Jones Beach.
* * *
Man beliko keturiasdesimt minuci. Ir seks pus valandos pertraukos. As surkysiu
dvi cigaretes. Pasisneksiu su Stanley. Be balt pirstini. Gerai. Didel ramyb staiga apniko
mane. Man net malonu vazintis keltuvu. Mano sveciai simpatingi. Sis masonas skoningu,
vienos spalvos kaklaraisciu, galimas daiktas, verkt isgirds Wieniawskio variacijas. O jei
papasakociau jam savo praeit, jis pasilyt man nemokam kelion ir poils Floridoje. Nes jo
protviai niekad nesudav per sprand savo gizeliui hanziniame Luebecke. Si rudai
nusidaziusi moteris, placia ir raudona burna, jos auskarai sumazinti negriski ziedai,
savaitgalinmis naktimis prisiekia savo vyrui meil iki karsto lentos. Tai nesvarbu, kad ji
panasi vampyr. Trys nekalti vaikuciai sikimba jos sijon, ir vampyras seka pasakas apie
gerasirdzius nykstukus, apie giedant kaul, apie Joring ir Joring, apie ragani, kuris paliep
nesioti savo zmonai kiausin, apie Rip van Winkle, kgliuojant kalnuos, apie, apie, apie
Kaip nesmagu vampyrui! Jis paliko vaikucius namie pusvalandziui ir troksta kuo
greiciausiai sugrzti. Sis smulkutis kunigas teturi kelet desimtuk savo kisenje. Vis alg jis
isdalina vargsams. Kai kunigas eina Trecija Avenue, aplinkui susispiecia valkat brys ir
klausosi nemirting zodzi. Apie artimo meil, kaip kupranugaris lenda pro adatos skylut ir
kaip Kristus dalina duon ir zuvis minioms. Ir kunigas isdalina dolerius, kvoterius ir daimus
susispietusiems apie j. Zodis ir darbas koki nuostabi sintez nesioja savyje smulkutis
kunigas.
Didel ramyb staiga apniko mane. As suvokiu dykum. Smlys, atsiskyrlio asutin,
perdziv lapai snera, isblukus palapin, o medituotojau, tu laimsi Dievo malon, Sventoji
Dvasia pauksciu sukinjasi virs tavo galvos, ir geometriniai sviesos spinduliai sibeda tavo
sird. Ekstaz. Nra proto, nra smons, nra graikiskj idj, nra rytietisko Iatumo.
Nublokstas gnostiskasis Demiurgas virps velnikstis, persigands ir susigzs. Sventoji
Dvasia, nezvelgiama ismintis Tavo geometriniuose sviesos spinduliuose, jie nubraizyti pagal
liniuot kupoluose. Up ir down, up ir down, Akmens ridenimas ramina. As mgstu
beprasmiskum. Zmons eina, zmons iseina. Ar man suprasti visatos stipin sukimsi?
A esu vienumos neofitas ir Kristaus epigonas. A prisimenu Tavo itiestas rankas ir
nustebus Lozoriaus veid. As matau plaukus ant Tavo koj, juos buciuoja Magdalena. Ir
matau Tavo istemptus raumenis, juntu nervisk Tavo pykt, skrenda pirkliai ir preks nuo
sventyklos laipt. As suprantu Tavo pasmonin intuicij, Tu kalbi palyginimais, Tu zinai
reikia ieskoti. Golgotos keliu Tave lydjo antrininkai: lazd smgiai, kraujas, latrai-asistentai,
pervertas sonas, tamsos uzslinkimas. Ar Tavo Tvas prisimin Tave? Didziosios Raids
jos liko, Tavo Vardas rasomas Didziosiomis Raidmis.
Mano Broli, mano Mylimasai, igirsk mane.
Mano nuodme, mano beprotybe, mano subjektyvume, mano riksme, mano
vitaliskume, mano dziaugsme lioj ridij augo.
Mano Keltuve igirsk mane.
Mano Vaikyste igirsk mane.
Mano Mirtie igirsk mane.
Ateik sit hotel, paglostyk suIrizuotosios plaukus, mirktelk menedzieriui, duok
bellmanai tips.
Pranek, Keltuvininke.
Istark vienintel Zod.
Nes as zstu didelje ramybje.
Mane svilina niujorkin dykuma.
As isnyksiu nuolankus ir persigands, apsikabins susigzus Demiurg.
Mano Kristau isgirsk mane, mano Kristau as meldziuos Tave.
O felix culpa quae talem ac tantum meruit habere redemptorem!
Zoori, Zoori, lepo, leputeli, lioj, ridij, augo, argi vl pradeda suokti Aukstosios
Panemuns lakstingala?
Mano keltuvu daznai pakyla ir nusileidzia sesiolikamet mergina, cigareci
pardavjos draug. Ji atvira. Ji mgsta mane.
,,Ar mezzanine stambios zuvys?, klausia ji.
,,O yea, manau, j pinigins issiptusios, atsakau, draugiskai mirkteldamas.
,,Vakar vienas senukas glost mane dvi valandas ir nieko nepadar. O sumokjo
dvidesimt baks. Susigdins, tur bt.
,,Tau pasisek, Lili.
,,Nevisuomet taip. Pries savait, o gal pries dvi, as jau uzmirsau, varciausi kaip
cirkinink ant trapecijos.
Ir Lili juokiasi. Ji juokiasi taip, lyg eit zydr ezer su mylimuoju, kuris nedrsta
paliesti jos rankos.
,,Skms, Lili.
,,Dkui, Tony.
Jaunos mergaits man nebeegzistuoja. Vien kart as palikau maz provincijos
miestel ir isvaziavau miniatirin didmiestuk. Kaun. Kuklios mergaits suIrizavo
plaukus, nusidaz lpas, klubai pakilo ant aukst kuln, mergaits rausdavo vien likeri
kaitintos. As neberadau maloniausios kvailysts. Eini pelkmis pro linguojancius kupstus,
anoje ezero pusje gelsvas kno tyrumas, ir tu, lyg aiskiaregis, zirs kristolin rutul. As
neberadau kilnaus melo. Savo tvo pasakojim, vaik rasytoj, skautisk daineli, prastos
oleograIijos, kur angeliukai patenkinti, nes juos nutap optimistinis nemoksa. As nebegaljau
svajoti. As zinojau, svajoti tegalima rastu, ir tai uzmaskuotu rastu, kad kibls draugai ir
kritikai nesusukt. ,,Ponas! Tamsta krypsti sentimentalum! As daznai nordavau pravirkti
isvyds zydinci gl; mnulio zaidim vandenyje; sviesius plaukus, juos tars pavasarinis
vjas; nordavau pravirkti isvyds zvimbianci mus. Nevalia. Mano smegen centrinje sdi
rstus klerkas. Jis rsiuoja mintis ir jausmus. Keturiasdesimt met sdi klerkas toje pacioje
kdje. Stai kodl jis toks pedantiskas ir nepermaldaujamas. Ne, ponas, tamstai nevalia bti
sentimentaliu! Salin siuos popierlius, cerkst, cerkst, ir dz. Jie priklauso valytojai. Jis
logiskas, rstusis klerkas. Jei jo nepaklausyciau pralaimciau. Kaip Dante dang, kaip
Dostojevskis verkslenancius personazus.
Tyras aiskiaregio rutulys. Laikykis, Lili. Taupyk. Nusipirk krautuvl ir istekk uz
vyro, kuris geria al tik sekmadieniais. Pats Dante nesuras tau atitinkamo dangaus rato ir
Dostojevskis neisdrs tave pravirkdinti. Vartykis ant trapecijos, Lili.
Antanas Garsva zvilgteri laikroduk. Man beliko septyniolika minuci. O,
isganingoji cigarete, as meldziuos tave! Mano Kristau, k Tu jautei, kai Magdalena
sukniubo prie Tavo koj? Kadaise as myljau Jon ir maniau Ar svarbu, k as
maniau? Jei as suidiotsiu ir pravirksiu keltuve, abejoju, ar atsiras bent vienas rasytojas, kuris
meniskai atvaizduos mano asaras. Reikia keiktis. Tai padeda. Prakeikti kals vaikai, ismaltos
kekss, impotentiski palaizos, prasmird dezinterikai, siIilitiki alIonsai, ismat rijikai,
senuci nekromanai. K dar slykstaus galiu sugalvoti?
,,Labai malonus oras, madam. Js siandien nuostabiai atrodote! Vos pazinau, sako
Garsva hotelio gyventojai, kuri sesiasdesimties met.
,,Js esate zavus, atsako ji. Ir abu sypsosi.
5
Is Antano Garsvos uras
Moterys mano gyvenime tebuvo epizodai. Giliai sidjau galv vienos pusiaukekss
zodzius. ,,Neissieikvok simtaprocentiniai. Kuo daugiau nirtimo ir kuo maziau jausmo. Tavo
kaklo ilenkimas vaikikas. Tavo akys ir blakstienai moteriki. Tu myli vyrikai.
Kaukis, o nugalsi.
Ir as koviausi. Precizavau meils men. Ismokau vairiausi psichochemini reakcij.
Svelnum atmiesdavau astriu sarkazmu. Siltai cituodavau ger eilrast ir kandziai
apibdindavau sutikt praeiv. Smoningai valdydavau aistr, kad ji issiverzt nelaukta audra,
kai partner buvo nutarusi: esu galutinai issieikvojs. Mokjau kvpti mint: as pasitrauksiu
pirmas, brangink mane. Mokjau vairuoti. Laiku nulisdavau ir laiku pralinksmdavau.
Laiku supykdavau ir laiku nuduodavau apgailestaujs. Sugebjau taip vadinam meil
apibarstyti draugiskumo cukrumi. Todl, issiskyrus, mano meiluzs pavirsdavo
reklamuojancius mane komivojazierius.
Mano moterys buvo lyg Matisse Lorrainese kd, kuri isryskina sienos apmusal
mlyn monumentalum. Jas myldamas astriau pajusdavau mane supanci realyb. Staiga
isvysdavau daiktus ir j apraiskas, pro kurias bciau prajs abuojs. Dang, mro sien,
issiskleidusias alyvas, purius vaikiscio plaukus, gatvs zibint vaiduoklisk svies, tolim
garveziu dzges ir man buvo aisku: esu aprpintas gyva medziaga, esu pilnas, ir
man reikia rasyti, ir reikia skirtis su mylimja, bti vienam, kol visa isbls, nublanks, neteks
reljeIo ir spalv.
As gerai zinojau galo priartjim. Tuo paciu metu, kai jungdavausi su mylimja
sunkiu, gniuzdanciu glbiu, kai, bekrentant praraj, minci stiebuose sublizgdavo mirties
lapeliai, tuo paciu metu nulisdavau. Tarytum issiliejo paskutins meils liekanos. Ir man
buvo pikta: jos ne siai moteriai skirtos. Ir as prisimindavau Jon. As supratau teoretiskai:
laimjau Jon jos atsisaks. Bet si paradoksali paguoda tyciojosi is mans, lyg derviso kauk
groteskiskais bruozais.
Kokie trys kilometrai uz mazojo miestelio, uz sausinam pelki, kuriose
tebezingsniavo gandrai, tebeklyk pemps, tebeverk paskenduoli vls guljo ezeras.
Nuobodus ezeriokas pilksv kalv apsupime. Ir kai as, devyniolikametis vaikzas,
plaukdavau kit jo pus, dumblin pakrast, gelton vandens lelij, as zinojau: uz valandos,
uz antros, cia ateis Jon, ir mudu stebsime vienas antr, ir mudu grsime namo.
Maudytis kartu negaljome. Miestelis nepripazino maudymosi kostium. Vyrai ir
moterys pliuskinosi skyrium, siauro ezero atskirti. Jie aiskiai matydavo vieni kit nuogus
knus, ir sekmadieni popieciais vyrai ir moterys pasikeisdavo traIaretiniais smojais apie
tuj kn savybes, ir skardus juokas karpydavo or. Labai daznai panorusios susituokti poros
jau is anksto sumegzdavo akimis intym rys, ir kai israudusi nuotaka, kiek isbalusio
suzadtinio vedina, zengdavo baznyci, jis nebebuvo jai svetimas, ir ji saugiai atsisliedavo
jo pet.
Jon ir as buvome atostogaujantieji kaunieciai, mudu maudms kostiumuoti, bet
negaljome plaukti salia, nes miestelio moral tai draud, nes Jon buvo neturtinga mergait,
kuri aukljo ir leido gimnazij gimins: garbingas notaras, pasvents save preIeransui, ir
garbinga notarien dant gydytoja, nemgstanti plombuoti dant, o raunanti juos lauk be
pasigailjimo.
As ryskiai tebeprisimenu j, sesiolikamet mergin, visados aptemptu drabuzliu,
geromis akimis; as neuzmirsau jos lieknos, istreniruotos nugaros; as ir siandien tebemyliu jos
issigandus glb, atsakancias lpas, susizavjim mano idiotiskais eilrasciais. Jons
netekimas man yra jaunysts netekimas, kai tikrasis gyvenimas pasibaigia, o prasideda atsargi
ir sukta kova su mirtimi.
Mudu susipazinome kauki vakarlyje, kur sureng gaisrininkai-savanoriai.
Nediduks vidurins mokyklos sals lubas rengjai apraizg tautini spalv popierinmis
juostomis, suvesdami jas kabant centre lampijon, tarytum sis vakarlis vykt lietuvi-kin
susiartinimo zenkle.
Kauks trynsi nezinodamos k veikti. Tarnait Zos, vaizduojanti siaud kg,
stovjo sals kampe, ir sokjai brzavo jos savaitmis pint sijon, ir ant grind byrjo
perdziv siaudai, ir Zos pyko, nes jos eIektingas rbas nepaviliojo nei vieno sokjo.
Sals viduryje band juokinti pasto tarnautojas Zaleckis, uzmovs ant galvos velnio
kauk ir prie aksomini kelni prisisiuvs juodai nudazyt virv, kuria jis brauk sokj
kojas, silydamas atskir kambariuk pragare. Niekas nesijuok, ir netrukus velnias mirtinai
nusigr buIete ir uzmigo prie stalo garsiai knarkdamas: kauk trukd alsuoti.
Dar buvo laikrodis, nusipaiss ciIerblat sau ant uzpakalio, kokios sesios lietuvaits,
astrologas (jo astriakamp kepur greit suiro ir zvaigzds atsiklijavo), pora kiski, vienas
asilas ir dar kazkas.
Gaisrinink dd orkestras grojo suktin, valsus, polkas, ,,Elyt (vienintel Iokstrot,
kur temokjo) ir tango ,,Pantera laidotuvi marso tempe.
Kioskinink tepardav du ritinlius serpantino, ir dykai smuks vaikigalis pavog
maisel konIeti, cia pat j perpls ir isbarst konIeti ant grind. Svarbiausieji sveciai nesoko
ir nesilinksmino. Jie gr buIete.
Buvau smet baigs gimnazij ir atostogavau pas tv. Rbininkei atidaviau baltutl
studentisk kepurait. Vaikstinjau isdidziai sale. Sokau Iokstrot su zydelkaite is Jonavos.
Sutarme pasivaikscioti prie semaIoro, kuris saugojo nebenaudojam gelezinkel. Salia tojo
gelezinkelio myljosi nesiteisinusieji gerbtinoje meilje.
Jon atjo su pusbroliu, notaro snumi. J pazinojau. Jons prilaizyti plaukeliai buvo
berniukiskai nukirpti. Ji dvjo gimnazists uniIorm. Smet ji perjo astuntj klas,
paaiskino notaro snus. Iskvieciau j sokiui. Jos lieknas knelis prisiglaud prie manojo,
mudviej galvos susiglaud, as jutau jos vaikiskas krtis. Tokia tada buvo mada sokti.
Uosciau jos plaukus ir staiga netekau drsos, ir is lengvo stmiau j nuo savs, ir kazk
pradjau isdarinti kojomis, kad pasiteisinciau atsitraukim. Salia smksciojo poros. Dzin,
dzin pliauskjo bgno lksts, nuosirdziai melavo ddos, viena tautini juost atsikabino
nuo kinisko lampijono, ir besokdamas nutraukiau j. Tur bt, Jon kazk pastebjo mano
zvilgsnyje. Ji paklaus.
,,Js pykstate?
,,Netiks orkestras", atsakiau.
Vliau lydjau j namo. Notaro snus jau anksciau dingo su zydelkaite is Jonavos.
Silt vasaros nakt jome siauru saligatviu, juo reikjo atsargiai zengti, kad nekristum
salimais besitsiant griov. Labai geru saligatviu. Senu, nusitrynusiu, slidziu, reikalaujanciu
laikyti Jons rank auksciau alkns. Ji juk galjo paslysti, ji juk galjo kristi salimais
besitsiant griov.
Ir kai mudu prijome notaro nam su ilga, atvira veranda sustojome, nezinodami
apie k kalbti.
,,Grazi veranda, tariau.
,,Kartais, nakt sdziu joje. Kai nesimiega, pasak Jon.
,,Mastote k nors?
,,Svajoju.
,,Apie k?
Mudu susdome verandoje ant pinto suoliuko. Priesais styrojo tuscias laukas,
vasarinio mnulio globojamas. Reti gelezinkelio ziburiukai sviet uz tojo lauko, blankios
zvakuts. Ziburiukai ir pelki rkas jungsi su mnuline sviesa.
Jon neatsak, ir as zinojau, kas man veikti. Teturjau devyniolika met, bet
apsikabinimai man nebuvo svetimi. As net vedziau savo mylimj sras. Siuvjuks, Iabrik
darbininks, prostituts. Man tereikjo istiesti rank ir atsargiai paliesti Jons plaukus. Ir, jei
ji neatitrauks galvos, turjau teis jos kakl, pecius, lpas. As dar kart paklausiau,
neitiesdamas rankos.
,,Apie k svajojate?
,,As nezinau. Taip sau. Sdziu ir ziriu s lauk. As mgstu toki silt vasaros nakt
ir negaliu uzmigti."
Ji sujudjo.
,,As eisiu namo, tar.
,,Lukterkite. Mudu draugausime?, staiga man issprdo.
,,As nezinau. Jie mane saugoja. Turiu j klausyti.
Ir ji papasakojo apie savo neturting tv, Kauno Konservatorijos sarg, apie motin,
mirkstanci skalbykloje, apie didel laim, kad notaras teikiasi j globoti. Ir ji atsikl.
,,Js palaukite, kol ateis Vytautas, tariau. Toks buvo notaro snaus vardas.
,,As bijau. Jis tyciosis.
Ir as neistiesiau rankos. Pakilau ir spusteljau jos kiet rankut, galantiskai
nusilenkdamas, kaip mane buvo ismokiusi motina. Ir pasisukau lyg kareivis, netiktai
stabteljau, atsisukau, nevikriai issilenkiau ir pabuciavau Jon kakt. Tada nriau nuo
verandos siaur saligatv, kad notaro namas kuo greiciausiai atitolt, kad neatrodyciau
sumiss ir kvailas. Poskyje savo gatv sutikau svilpiniuojant notaro sn.
,,Kaip zydelkait?, skubiai paklausiau.
,,Ryt prie semaIoro vl bus dalykas. Mudu ciniskai nusikvatojome.
Tokia pat pilnatis sviet sekant vakar. Sdjau kambaryje ir pro lang zirjau
mnulio kraterius. Is j turjo atskristi poezija. Buvau nusprends studijuoti literatr.
Norjau per vasar parasyti kelet ger eilrasci, kad talentu zengciau universitet. Ant
stalo guljo knygos. Verlaine, Baudelaire, Poe, ,,Tkstantis ir viena naktis. Rankoje laikiau
plunksnakot. Kiekvienu momentu buvau pasirengs priimti save kraterin Mz. Ji turjo
apakinti, persmeigti, apdovanoti mane. Tuscias popieriaus lakstas lauk. Zadintuvas tvaksjo.
Nelojo sunys, nesigirdjo zmogisk bals, miestelis miegojo. Zinojau, kad kvpimas staigiai
nesoka poeto siel. Stebjau mnulio kraterius, klausiausi zadintuvo, laukiau. Bet Mza
nesiteik atskristi. ,,O, kad sulot suva, ar koks girtas nusikeikt! pagalvojau. Buvo
tylu.Atsikliau ir pazvelgiau veidrod, kuris kabojo sienoje. ,,Stai poeto veidas, nutariau.
,,Mano plaukai ilgi, akys svajingos. Tiesa, mano oda nudegusi, bet jei as gyvenciau
Brazilijoje? Gal man reikia gerti vyn, rkyti pypk, keiktis? Gal kvpimas nereikalingas?
Saltai pradjau rasyti.
Po.geros valandos baigiau eilrast. Sunku dabar j tiksliai prisiminti. Berods, ant
nyki liepos sak lingavo trys ar keturi pakaruokliai. Pt zvarbus vjas. Mergait,
issidraikiusiom kasom, raudojo apkabinusi graziausiojo pakaruoklio kojas. Ir poetas
begaliniai lidjo, nes kiti (du ar trys) neturjo taip jausmingai raudancios mergaits.
Pabaigoje sviet mnuo, klaikia rezignacija reaguodamas si tragedij.
As issitiesiau nugaltoju. ,,Stai poetas, sypteljau, zvilgterjs veidrod. Tada pirm
kart pastebjau, kad ir antras virsutinis dantis prakiuro. Juodos kiauryms dark sypsen.
,,Visur krateriai, pagalvojau. Ir vl, kaip Palangoje, isdidumas nusciuvo manyje. Perskaiciau
eilrast. Jis man nebepatiko. ,,Visur krateriai, krateriai, krateriai, kartojau pro sukstus
dantis. Sitie poetai ant stalo tobulomis stroIomis naikina mano poezij. Ir kur as susirasiu
alyvos med, po kuriuo atsisds dliociau marmurin groz, lyg Homeras? Reikia iseiti,
pasivaikscioti, patariama susijaudinusiems. Tyliai isslinkau pro duris.
Ir vos mano batai ritmingu kauksjimu sudrebino saligatv prisiminiau Jon.
Zvilgterjau laikrod. Kiek po dvyliktos. Vakar Jon pasak: ji svajoja verandoje. Stai kur
atsvara krateriams! Sinakt as istiesiu rank, nebuciuosiu kaktos, as buciuosiu Jons lpas,
priglausiu j stipriai. Ne, as ir nemanau vesti jos prie semaIoro! As galiu sdti susiglauds
daug ilgiau, nei ties eilrasciu apie pakaruoklius.
Veranda buvo tuscia. Ir pintas suoliukas. Ir, kaip vakar, styrojo tuscias laukas,
vasarinio mnulio globojamas. Ir reti ziburiukai sviet uz tojo lauko, blankios zvakuts.
Ziburiukai ir pelki rkas jungsi su mnuline sviesa.
Dvi ar tris valandas laukiau. Kiekvienas krebzdesys, tolimas ir neisaiskinamas garsas,
praskrends siksnosparnis, tyla, kuri, atrod, groja, tik tonai per auksti ir negali j isgirsti,
jaudino mane, ir as norjau pravirkti ir stengiausi susivaldyti. Jon neisjo svajoti. Kai grzau
namo sudraskiau eilrast.
Jau baigsi atostogos, o as tebelydjau Jon nuo ezero. Mudu isvaiksciojome pelkes.
As laikiau jos rank, bet neisdrsau Jons pabuciuoti, neisdrsau paklausti, kodl ji neisjo
verand. As juk dvi savaites slampinjau ties notaro namais. Naktys buvo vienodos. Mnuo is
lengvo tirpino savo kairj krast.
Ir vien popiet, kai mudu grzome namo, o Jon kvepjo vandeniu, man issprdo.
,,Tu esi melagl.
,,A?, nustebo ji.
,,Taip, tu. Tu niekados nesvajojai verandoje. As tikrai zinau. Dvi savaites vaiksciojau
prie tavo nam. Tu esi melagl ir nuduodi rimt,
Jon susijuok. Ji turjo netaisyklingus dantis, baltus ir blizgancius. Ji juoksi ilgai, ir
a supykau.
,,Nedera juoktis is romantikos. Jon zingsniavo salia, nudegusiom kojom, sportiniais
bateliais apsiavusi. Ji pasak.
,,As negaljau sdti verandoje. Man.tekt eiti per j kambarius, ir jie pabust. As tik
svajojau apie verand.
,,Tu galtum islipti pro lang. Reikt nusokti zemyn kok metr. As zinau.
Jon sunr rankas uz nugaros ir eidama spard grumstelius bateli kulnimis.
,,As ateisiu sinakt. Lygiai dvylikt.
Jon zvilgterjo mane. Gal as suklydau, pastebjs baim jos akyse. Mudu
issiskyrme tyldami, kai isniro miestelio vandens siurblys. Likau pelkse, kol nudegusios
Jons kojos pranyko uz pylimo. Bet istis pusdien temaciau j stangr svytavim.
Dar pries dvylikt stovjau prie verandos. Dang deng debesys. Pelki miglos
siverz tusci lauk ir slankiojo gatve. Jutau migl drgn. glamonjim. BeIormiai knai
vyniojosi aplink manj, ir kai as papurciau galv, nordamas juos nuvyti, simtai pirst
svelniu siutimu sibrov pro apikakl, ir mano oda suvirpjo saldanciu mane nujautimu
visiko galutinumo. Tai nebuvo paprastas drebulys, naktis slinko ilta, tai buvo senas ir
pazstamas laukimas, vl atsistojs salia grieztos ir rpestingos pamots teismis.
As perbraukiau ranka veid. Kaip kadaise, Palangoje, norjau riktelti zodzius. Jie
neturjo bti skoliniai is knyg. Mano smonje zaltiskai sliauz riksmas. Prie juodos Jros
didziuls akmen skeveldros guljo ant lipnios zems. KeistaIorms sraigs, uztrosk krabai,
pvancios zuvys, paparciai, kyb pries mano veid, lyg nesuplsomos vduokls.
As apsisukau. Verandoje lauk Jon. Nepastebjau, kada ji issoko pro lang. Uzbgau
verand, stvriau Jons rank ir nutempiau j saligatv. Mudu beveik bgome iki
gelezinkelio, kuriuo nevazinjo traukiniai, kur stovjo semaIoras. As suspaudziau Jon visa
savo raumen jga, ir ji aikteljo. As sisiurbiau jos lpas, ir tuo paciu metu mano rankos,
grieztos ir plsiancios, parvert j ant zols. As pamaciau jos nuogum: klubus, tams pilvo
trikamp, ir, kai sekundei atitraukiau savo lpas, kad traukciau plaucius oro, isgirdau jos
astr ir gerklin riksm.
Jon rk, ir vl maciau juod jr, ir suverstos pabgi krvos buvo didziuls
akmen skeveldros, ir keistaIorms sraigs. krabai, zuvys, paparciai artjo mus. Jon
rk, as juk girdjau jos riksm, kazkada, kai neturjau nei rank, nei koj, ir kamuoliu
riedjau akloje tamsoje. Jon rk, ir mano pulsuojs kraujas norjo istryksti is pabrinkusi
gysl. As plastaka uzgniauziau Jons burn. Ji nutilo, ir as j pamiau.
Kai visa pasibaig tariau.
,,Tu apsivilk.
Ir, kol ji tvarksi, zirjau semaIor. pakrypus semaIor, isdauztais signaliniais
stiklais, ant kurio stiebo buvo isbraizyti keiksmazodziai ir sirdys. Ir atsisukau neryztingai.
,,Tu tvarkoj?, paklausiau.
,,Tu man suplsei suknel, atsak Jon ir pravirko kkciodama.
,,Einam namo. Tu eik salia. As neliesiu tavs, tariau, zirdamas zem. Mudu
grzome. Pamazu ji nustojo verkusi, ir as tegirdjau ritming snirpstim nosimi. Mudu
sustojome ties veranda.
,,Tu nepyk, tariau tyliai.
,,Ar galtum laukti?
,,Ko?, paklaus Jon. Ir man palengvjo.
,,As labai myliu tave, Jone. Tu supranti, as pasikarsciavau, kada nors tau isaiskinsiu.
Ar tu galtum laukti, kol as sitaisysiu, gausiu koki tarnyb? As nedarysiu taip daugiau.
Prizadu.
Ir tada drebancia ranka palieciau Jons rank, ir ji rankos neatitrauk.
,,A vesiu tave, Jone. Gerai?
,,Gerai, tar ji. Ir pabuciavo mano skruost.
,,Tu eik miegoti. Mudu susitiksime rytoj, prie ezero. Gerai?
,,Gerai.
Ir as nujau namo. Ir nemaciau, ir nejutau, ir negirdjau mane supancios nakties.
Zinoma, mudu myljoms. Trejis metus. Aukstosios Panemuns pusyne, Jsios
lazdynuose, mano kambaryje, mano draugo kambaryje. Ir, kai pradjau apgaudinti Jon,
tikjau: vien dien j vesiu.
Mazas miestelis. Pilksvas ezeras dauboje. Sausinamos pelks, kuriose tebevaiksciojo
gandrai, tebeklyk pemps ir kartais pasigirsdavo nuskendusij vli aimana. Senas, siauras,
slidus saligatvis. Graudzios savo bejgiskumu kauks. Gaisrinink-savanori dd orkestras,
grojs tango ,,Pantera" laidotuvi marso tempe. Notaro veranda. SemaIoras. Mano jaunyst
issiverzianti pakaruoklisku eilrasciu ir pirmja meile.
* * *
Jie trise sdi nusirengiamoje patalpoje ant suolo ir rko. Joe, Stanley, Garsva.
,,Kit savait vaziuoju Philadelphij, sako baritonas Joe.
,,Ko? Mergait?, klausia Stanley. Jis truputl dvokia. Jis gurksteljo whiskey.
Stanley zilas, nors jis dvidesimt septyneri met. Jo rankos dreba, raustanti nosis isduoda
Stanley senel subankrutavus slktel kazkur is Mozr krasto. Jis tiesus ir plokscias.
Stanley moka lenkiskai situos zodzius: dzikuje, ja kocham, id( srac ir, kazkodl, zasvistali
pojechali.
,,Ne. Philadelphijos radioIonas kviecia. Sumoks kelions islaidas, apmoks valg ir
hotel, ir kisen dvidesimt penki doleriai.
,Juos dsi bank, uztikrina Stanley.
Apskritas Joe veidas parausta.
,,Zinoma, ne likerstors kas.
,,Tai ko rausti?
Joe sugniauzia kumst.
,,Pupeli kos", sako Stanley ir giliai traukia cigarets dmus.
,Joe nori dainuoti. Tai nra juokinga, sako Garsva.
,,Kiekvienas issiziojlis man juokingas, ramiai pastebi Stanley.
,,Ir tu pats sau?, klausia Joe.
,,Ir as pats sau. Tokiu atveju sikisu gerkl butelio kaklel.
Stanley nukrato cigarets pelenus.
,,Mano mergaits bamba giliai dubusi, staiga istaria. Garsva zvilgteri Joe.
,,Po dviej met ir tu sitaip kalbsi. Po dviej met darbo keltuve kiekvienam maisosi
galvoje.
,,Tau neteks laukti. Tau susimais galvoje, kai buvai motinos sciose.
,,Klausyk, Stanley!, suurzgia Joe.
,,Grazi gaida. Si bemol, rodos, konstatuoja Stanley. Joe ziri nustebs. Stanley
pradeda vilpiniuoti.
,,I kur?, klausia.
,,Nezinau, vaikiskai atsako Joe.
,,I allegro assai. Mozartas. Keturiasdeimtoji simfonija. G minor.
Stanley atsikelia, garsiai pagadina or, ,,kokia gaida?, klausia, ir iseina koridori.
,,Keistas vaikinas, sako Joe.
Ir juodu eina koridoriumi. A turiu kautis ir charakteriu, ir smegenimis. Skraidyti
keltuvu ir rasyti eilrascius. Tai nesvarbu, kad esu nusilps. Senukas Darvinas sypsosi,
Spartos aukltoj apsuptas. Kas manieji angelai sargai? Keletas pamisli, kurie ir rojuje
nesurast sau ramios vietos. Nediduk eilrasci knyga stai ko trokstu. As net pradedu
melstis.Tai stiprybs ar silpnybs zenklas? Nebetenku jg ieskoti atsakymo knygose.
Nebetenku jg ieskoti atsakymo savyje. Esu gamtos perprodukcija. Israuk ak, nukirsk rank
silo sventrastis. Kuri ak, kuri rank? Esu aplips akimis ir rankomis. Esu simtaakis ir
imtarankis.
Vl ,,back keltuvas, vl lobby, vl numeris devintasis. Taip, pone, ne, panele, o taip,
masonai, kardinolas, sinsilai. Strikt, strikt pieva, iskelta uodega, ar tai nra auksciausioji
palaima? Ir dantimis, ir nagais ir visu knu. Ir kraujas, kuris nebeslykstus. Ir smon, kurios
nebra.
6
1941-aisiais metais Antanas Garsva buvo partizanas. Raudonieji trauksi is Kauno.
Desperatiskas pasitraukimas, vokieci .armijoms spaudziant, gimd anarchij. Kartais
raudonieji trenkdavo sal ginklus ir uzmigdavo plent grioviuose.Juos galjo paimti
nelaisv romiausioji mergina, jie tepras duonos ir vandens. Kartais raudonieji iszagindavo
romiausias merginas ir subadydavo durtuvais sutiktuosius. Partizanai idygo staiga. Kaip ir
zinios apie raudonj traukimsi.
Kautyns vyko zaidimo slapukais principu. Is medzi paunksms, is po sugriaut tilt
issokdavo zmogystos ir sukibdavo mirtiname glby. Nezinia is kur atklydusios kulkos
prarzdavo medzi lapus ir isdauzdavo langus Aukstosios Panemuns vasarnamiuose. O
dienos ir naktys slinko grazios, giedrios, be vjo.
Antanas Garsva patruliavo Artilerijos parke. Jis gavo uzdavin: sekti, ar per Nemun
nesikelia raudonieji. Jis guljo ant auksto kranto, salia pasidjs sautuv, ir zirjo vanden.
Saul sviet ir zvirbliai cirsk. Anoje Nemuno pusje geltonavo smlys ir rudavo tvarkingai
sukrautos malkos. tyr dang kilo padegt Kauno pastat dmai.
Staiga Antanas Garsva isgirdo nepazstam gars. Garsas dejavo ritmingas ir nyksts,
lyg vaiko ar moters. A, a, a, a. Kai garsas nutrko, is Nemuno tyksteljo vandens lasai.
Nusilpusi kulka, kuri niek nepataik, baig savo skridim.
Sitai Antanas Garsva suprato vliau. Gi tuo momentu jis atsigrzo. Jis pamat jaun
rusel, koki septyniolikos met, sauniu veidu, mlynom akim, pasisiaususiu plauk kuokstu,
kuris vienoje dainoje apdainuotas kaip ,,ciubcik kuceriavyj. Ruselis neturjo sautuvo. Jis
buvo istiess rankas, linkterjs priek, pasirengs suoliui.
Antanas Garva praleido ilgas valandas bandydamas prisiminti visas smulkmenas. Bet
tai buvo nemanoma. Rezultatai sirz atmint, ir jis neuzIiksavo nirtusios kovos. Jis
prisimin tik kelet reljeIing detali. Prakaito kvapas; raudona migla akyse; astrus akmuo,
kur jis spjo nustverti; smgiai. Nusilpusi kulka tebeskrido sinkopiniuose smgiuose. Nuo
aki nuslinko raudonoji migla, ji apkutojo raudonarmiecio galv, migla virto krauju. Prakaito
kvapas aitrjo. Ir Antanas Garsva pajuto: jis vl turi kn. Skaudjo virsugalvis, pilvas ir
kairioji ranka.
Migla susikristalizavo zmog. Ant Nemuno kranto, zvyre, guljo ruselio lavonas.
Isnyko ,,ciubcik kuceriavyj. Smailiu akmeniu Antanas Garsva sutraisk, septyniolikmecio
galv. Kur laik jis stebjo uzmustojo plastakas. Nagai ir pirstai balo. ,,As uzmusiau zmog
pagalvojo Garsva. Bet sitie zodziai nieko nereisk. Lygiai taip pat praskambt: ,,siandien
grazus oras arba ,,ne, dkui, as negeriu pieno.
* * *
Laikina ramyb keltuve. Masonai puotauja, kardinolas pietauja, jaunimo sokiai
prasids apie desimt valand. Vienas antras svecias pakyla arba nusileidzia. Bet sviesas
reikia sekti: raudon kvadrat ir zalij strl. Eilrastis apie geometrines Iigras? Eilrastis
apie nusilpusi kulk? Sielos ekstaz Buvau gryna siela, kai skaldziau ruselio galv, ir
sventas Petras isvydo pasaulin baznyci keturkoj, zems sliuz, dangaus pauksci
pavidaluose kai norjo valgyti. Gerk mano krauj valgyk mano kn. Naikink kito
kn, stebk kito krauj. Esu modernus vampyras, bejgis kaip siksnosparnis dien. Poetas,
kuris neparaso gero eilrascio. Gal man reikt kariauti? Tada suzydt manoji siela visomis
gli varsomis?
Man belieka juoktis. Garsiai. Realyb egzistuoja. Skauda virsugalvis, pilvas, kojos,
kairioji ranka. Kazkodl realyb mgsta musti mane per virsugalv: pres-papj, kumsciu. O as
kertu atgal. Paleolitinis zmogus tebegyvas mano kraujuje, mano atsiteisime. Ir as tapau
savuosius bizonus, kad galciau juos uzmusti. Esu religingas. Magiskieji piesiniai uolose ir
smgis kuoka. Poetins stroIos popieriuje ir smgis akmeniu. Buvau laimingas sutass rusel.
Sutvarkiau j pagal taisykles. Pagal harmoningus mustyni statymus. Mano rankos
spinduliavo platoniskas idjas, Bergsono lan vital. Buvau Nietzschs antzmogis. Tur bt,
daugiakalbis Hegelis istart: pasaulio planas absoliuciai racionalus. Tur bt, egzistencialistai
sutart pilnai isreiskiau save, o Iatalistai tiksliai vykdziau likimo nuosprend. Kuri
nors IilosoIin sistem tepasirenka ruselis. Savo pralaimjimui isaiskinti. O as laimtojas. Ir
as labai norciau susokti laimtojo sok, dykumoje, prie lauzo, mojuodamas kuoka. Ritualin
sok savo Dievui, kuris akimirkai siknijo mano kn.
Akimirkai? O gal as prievartauju save, nes esu viduramzinio velnio apsstas? Jis kybo
apsikabins mane ir retkarciais spusteli mano gerkl. Koks skirtumas? Hotelis, Nemunas,
KaliIornija, kuris nors asigalis. Gerkls smaugiamos visuose kontinentuose. Ir tuo metu
sijungia kyri analiz. As, as, as, as kiti nesvarbs. As visatos centras. Dievas, kuris
bijo; Dievas, kuris nort, kad egzistuot dar vyresnis Dievas; Dievas, nors tapti vergu, ir
taps vergu, nort bti tik Dievas. Psichiatras ispls svar lapel ir rasys ligos pavadinim.
Sventas Petras istrauks kortel su trimis uzrasais: dangus, skaistykla, pragaras. Kuri vietov
jis brkstels raudonu piestuku? O kas galt rasyti manoje kortelje: bk siela? Melskis? As
meldziuos, as meldziausi.
Mgau geguzines pamaldas. Smilkalus medinje miestelio baznycioje. Grubiai islietus
sventuosius. Melodingus varpelius. Raudonai baltus patarnaujanci berniuk drabuzlius.
Storas vaskines zvakes. Jos man buvo mirusij parapijoni vls.
Liepsnels snypst amzinybs meditacija. Kunigas lankstsi prie altoriaus, ir lankstsi
kryzius jo nugaroje. Zirjau iskrakmolytus uztiesalus. AntiIon.
Is prasiziojusi burn sklido graudus savo nedarnumu giedojimas. IssiIiltruodavo
disonansiniai seni kranksjimai. Ten, prie kupolo, plauk svari giesm. Klpojau, uzverts
galv. Mano Dievas nematomomis rankomis nusitvr angel sparn ir pt is Savs
Sventj Dvasi. Jo veidas buvo dvilypis. Lyg Januso. Kairioji pus Jehovos, desinioji
Jzaus Kristaus. Sitaip vaizdavausi Svenciausij Trejyb.
Lyg senobinis zydas uosciau smilkal kvap. Tai buvo Libano kedras ir Sandaros
skrynios atsivrimas. Tai buvo Jobas, guls dykumoje, veidu sml. Tai buvo bang
lingavimas Raudonoje Jroje. Tai buvo Kristaus ranka, laiminanti raupsuotuosius. Jo jimas
vandeniu, Jo pdsakai kelyje Golgot. Tai buvo dviej moter rauda. Marijos ir
Magdalenos. J Mylimajam mirus.
AntiIona. Tavs saukiams! Tavs, Tavs, Tavs!
O vargsas Dostojevskis, sujungis verkslenancius simyljlius ir belyciame Aliosoje
iesks sprendimo.
Skeveldros nesusijungia. Jos atsoka kaip akmenys nuo gaslautojos kno senobinje
Jeruzalje. Bet jos istasko krtis, pilv, sutraisko kaulus.
Ne visais keliais praeina Kristus ir iskelia spjanci rank. Ne visais keliais
vaikscioja pasaka ir zmogiskasis ilgesys.
Mazytse krautuvse detaliai sursiuojami didesnieji ir mazesnieji apelsinai.
Bankuose sskaitos. Statistikos biuruose bsimj katastroI savaitgaliniai skaiciai.
Kariuomeni stabuose kasmetinis naujok derlius.
Mano Kristau, as lenkiuosi pries Tave, nes Tu ilgjaisi pasakos. Ir tu man truputl
juokingas, Platone, sudsts savo idjas, lyg nuobliuotas lentas tvarkingoje lentpivje. Tu
praziopsojai galingus tornado, kurie velniop nusluoja tavo lenteles. Zinoma, tau leidziama
pradti vl is naujo. Bet pries tai pasiskaityk savo idj draug Balzak. Kartos praeina ir
ateina kitos. Ir kentjimas, ir beprotyb, ir nesuradimas.
Ir vienisas zmogus keltuve, kuris medituoja, nusitvrs rankenos. As bijau ramybs. Ji
apglbia mane. Geriau baim. Pragare leidziama svajoti apie prarast roj. Taip, reikalingi
didziuliai katilai; velniski veidai ir verdanti smala; riksmas ir dant griezimas; pasisiaus
plaukai is sen giesmyn. Ir tada jau pasaka apie roj, kuris virto rojumi, nes
nebuvo prarastas.
Skeveldros liecia viena antr. Negaliu j sujungti, lyg vaikas, dsts kartonines
iskarpas: kelias, upelis, kalnai, stirna. Vaikas pliauksteri liezuviu, peizazas sudstytas.
Nejauku stovti prie sienos ir zirti kankintoj rankas, kurios tuscios, be akmen.
Si ramyb negera. Negeros juodos zvaks sidabrinse zvakidse. Negera sitoji moteris, jos
skruostai nelygiai nudazyti, ir ji nenupt pudros nuo kuprotos nosies. Negeras raudonas
kilimlis po mano kojomis. Negeras mano nujautimas. As nenoriu ramybs. Noriu kancios.
Elena eina keltuv, jos rankoje septynzvak zvakid, liepsnels nori atplysti. Elena
Jeruzals zydas prie Verksm sienos. Elena undin, kuri prisisiuva atplysusi uodeg.
Elena klpanti kariatid, ant jos galvos linguoja sventos Onos baznycia. Elena beisbolo
sviedinukas, pamestas zolje. Elena maza mergait, j taip mgdavau buciuoti.
K jaut sventasis Antanas, kai jam nesivaideno velniai ir moterys? K jaut
tkstanciai suvarytj gazo kameras, prie motinos koj klykia apsisnargliavs zydukas, ir
motina kandzioja savo pirstus? K jaut susal akmenis prie nukirst medzi, tolimoje
siaurje?
Gnothi seauton
I thank God, that I was born
Greek and not barbarian
Mantike manike
Noumenon noumenon noumenon
Epiphenomenon
Naturalism poetically expressed
Associations of mathematicians, chemists,
astronomers, business corporations, labor
organizations, churches, are trans-
national because
Because I love you Iliana
Mantike manike
Nike
No No No Noumenon
Gnothi seanton
Skamba kaip avangardinis eilrastis, ar ne?
7
Antanui Garsvai tereikjo pasukti North antrj. Jis stovjo gatvi sankryzoje. Cia
buvo vaistin, ir senukas vaistininkas sluost buteliukus, atsargiai slampindamas tarp
lentyn. Kitoje gatvs pusje sudribusi zyd snaud prie vaisi ir darzovi dzi,
knarkteldama ir atsiremdama auksinius apelsinus.
Garsva lauk. Jis mat namo kamp, kuriame gyveno Elena. Jis nezinojo, kur jos
butas. Jis nesiryzo pereiti gatv, nes atsidurt namo lang kontrolje. Vaistininkas kelet
kart paniurusiai zvilgterjo Garsv, nuslepseno prie kasos, uzrakino j ir rakt sidjo
kisen. Ir stabteljo prie dur kiem. Si vaistin buvo apiplsta dien panasaus vyruko gan
simpatiku veidu.
Ir nelauktai isjo Elena. Ji dvjo plat, languot sijon ir balt bliuzel. Ji apsidair,
lyg nezinodama, kur esanti. Garsva greitai nuzingsniavo j. Senukas vaistininkas klastingai
sypteljo ir grzo prie buteliuk. Nuo Garsvos zingsni pabudo zyd ir nusiziovavo pilna
burna.
Juodu stovjo vienas pries antr.
,,Labas, pasak Garsva.
,,Labas.
,,Kur einate?
,, krautuv.
,,Cia, netoliese, yra toks parkas. Kuriame nusov rabin. Jei turite valandl laiko,
mudu galtume pasivaikscioti. Beje, rabin nusov vakare. Dien ramu parke. Rabin nusov
astuoniolikametis vaikinas, nes norjo pataikyti judant taikin. Rabinas meditavo su Jehova,
tur bt. Parke yra suoliuk, ir anapus East River dangorziai. As manau, koki valand,
pusantros, dabar vienuolikta.
Elena zirjo Garsv, lyg jis bt nepazstamas, ir Garsva tar.
,,Man sunku pamirsti kelion Jones Beach. Sena kelion. Net uzvakar.
,,Nemaniau, kad js ateisite, tar Elena. Tomis paciomis gaidomis nutekjo zodziai.
,,Dar siandien, pabuds, as pats nezinojau, atsak Garsva.
,,Panorau isgirsti apie bajor galvas.
,,Gerai. Eime. Buvau js parke.
,,Kai juodu guli sitaip atrodziau as ir Misa, pagalvojo sudribusi zyd, kai
juodu jo pro sal, o jos akyse blyksterjo prarastas svajingumas.
,,Si lady turi vyr. Vyras dirba, o lady nedirba, todl padirbs su juo, pagalvojo
vaistininkas. Kadaise j apleido zmona, ir, kai ji mir, jis nenujo jos laidotuves, jis neved
kitos, jis gyveno vienas.
Juodu tyljo eidami. Nuleista Elenos galva ir palink Garsvos peciai; purvina BedIord
Avenue su gatviniais kioskais, kur kysojo ryt ateivi laikrasciai; besibri prie vaisvandeni
parduotuvi is arkli lenktyni pragyven tipai; kovbojiski vaikinukai ant skambaliukais ir
ddelmis apkabint dviraci; nusmegusios saligatvins plytos; svogn, cesnako, atmat
kvapas; pilkas lidesys, kurio nepajg issklaidyti auksiniai apelsinai, auksin saul, auksiniai
laikrodziai ir ziedai vitrinose; auksiniai merginos plaukai, ji stovjo rb valyklos tarpdury,
mlynas dangaus ruozas, suzvilgs skersgatvi propersose.
Ir juodu prijo didziul aikst, kuri Garsva pavadino parku. .Cia buvo beisbolo
aikstels, cementins sienos sviedinukams svaidyti, reti medziai, zol, suoliukai. Juodu
susdo. Ir mat priesais benzino cisternas, mokyklos pastat, vieno antro dangorzio bokstus.
,,Tai bus vienintelis susitikimas. Gal js klaidingai mane sivaizdavote? Mano vyras ir
a pavyzdinga pora.
,,Atleiskite. Jei norite, a eisiu sau.
Garsvos rankos sikibo suoliuko atram.
,,Eisiu sau.
,,Kodl?
Garsva nustebs ziurjo Elenos akis. Tikra ramyb, ir ramus smalsumas, ir truputlis
motinikumo.
,,Kodl?, pakartojo Elena.
,,Tai vienintelis susitikimas dviese. Mano vyras kviet jus apsilankyti. Ir as kvieciu.
,,Nenorjau js zeisti, tar Garsva.
,,Zinau, atsak Elena.
Garsva susirado cigaretes, ir juodu uzsirk.
,,Bsiu atviras. As kai ko ieskau.
,,Girdjau apie jus.
,,Taip? K, btent?
,,Girdjau, kad js mergisius.
,,Tai dar ne viskas. Sako, esu destruktyvus. Sako, gardziuojuos savo paties isrgomis.
Kartoju. As kai ko ieskau. Jau savait, kaip ieskau keli stroI.
,,Man patinka js eilrasciai. Jie tikri savo neuzbaigtumu.
,,Nemoku uzbaigti. Man trksta ramybs. Mano pasaulis dzta. Esu detalistas,
nemoku nupirkti urmu, Bet as branginu skeveldras. Noriu aprasyti slydim praraj. Siuo
metu ieskau sprendimo. Yra toks berniukas naujame eilrastyje. Jo motina mirsta gretimame
kambaryje. Durys uzrakintos, berniukas neleidziamas. Jis stebi, kaip siena sliauzia mlyna
mus. Tuoj ji pasieks lang, kurio virsus praviras. Ar mus isskris, ar liks kambaryje?
,,Jei as trupuciuk jauciu jus, tai mus isskris. Ir kai berniuk leis pas
mirusi motin, jis gailsis mlynos muss, nes ji isskrido.
Naujas, traskantis tonas nudaz Elenos zodzius.
,,Dkui uz dovan, tar Garsva. Elena zvilgterjo klausiamai, ir jos zvilgsnyje buvo
baim.
,,As neapsirikau. Zinojau, esu reikalingas js pagalbos. Tada automobilyje js
nusprendte, kad vienuol ir mane paklaidino mirusij bajor galvos. As intuityviai
supratau: js issprsite berniuk uzdarame kambaryje.
,,Esu tik buvusi gimnazijos mokytoja. Ir myliu Vilni, pasak Elena. Ji stropiai
uzgesino nuork batelio kulnimi, ir Garsva pastebjo, kad jos desinioji kojin ir siandien
nusisukusi sal. Jis pastebjo, kad pudros sluoksnis nelygiai uzdtas, antakiai per storai
prailginti, lpos ryskiau nudazytos, ir siandien Elena nebra pilka moteriskait, kaip uzvakar
Jones Beach. Jos pilksvose akyse pries valandl buvo baim, ir Garsva zinojo s zvilgsn. Is
veidrodzio, .kur jis zvilgterdavo, kai j praddavo smaugti nematomos rankos.
,,As zinau. Prisiminimai reiskia senatv. O ne, esu trisdesimties dvej met. Manau,
perkeltj senatv. Ir man pikta. Pazstamos ponios daug sneka apie praeit. Jos prisimena
madas, veidus, servizus, tarnaites. O as prisimenu bajor galvas, statulas ant Katedros stogo,
mrin sien prie Ras kapini, universiteto kiemo kolonas As panasi savo
pazstamas.
Ji nutilo, ji stebjo dangorzi bokstus. Garsva sujudjo, ir Elena pasak.
,,As spju, k js patarsite. Skaitau js eilrascius ir straipsnius. Bandziau sekti js
pdomis. Taip, mazytje galerijoje maciau Modiglianio gulincij moter. Magiskasis
gelsvumas, bizantiskas lidesys, raste js. Freska, gimininga Ireskoms Luksoro sventyklose,
citavote Cocteau. Modernaus meno muziejuje stebjau jsisk Soutine, sukrekjus krauj
zyduko rbelio klostse. Metropolitane stengiausi sizirti persisk miniatir ornament
tyrum. Ir gamtos muziejuje radau apskritos galvos kopij, dykum nukritus praeities
meteor, rodos, taip raste js. As neisiu j zirti daugiau.
,,Kodl?
,,Neisiu j zirti daugiau, pakartojo Elena.
Garsva sujudjo.
,,Js vl norite bgti?, paklaus Elena, ir Garsva susikiso rankas kisenes.
,,Anaiptol. As kiek susijaudinau. Js skaitytojas, kuris prisimena istisus sakinius. Ir
js sakote: as neisiu j zirti daugiau.
Elena susijuok. Pirm kart Garsva sizirjo jos dantis. Smulkius, taisyklingus,
melsvus. Su gerai statytomis plombomis. Jos juoke Garsva vl isgirdo traskant ton.
,,Kiek jums met?
,,Keturiasdeimt vieneri.
,,Koks js vaikiskas! As sivaizdavau ironisk piliet. O js jaudinats lyg
gimnazistas.
,,Padkite savo rankas ant rankinuko, saltai tar Garsva.
,,Jei as jaudinuos, jei as susikisau rankas kisenes, kad negniauzyciau suoliuko
atramos, tai jums patartina neglamzyti savo sijono. Verciau glamzykite rankinuko od.
Pro pudros sluoksn prasimus silpnas rausvumas, pirstai virpteljo ir sustingo
nusitvr sijono klosci. Bateli smaigaliai sibed zvyr. sitemp raumenys kojose ir pagal
lpas. Tai truko keliolika sekundzi, ir is lengvo Elenos knas atsileido, ir ji atsilos, kaip
darbinink pertraukos metu.
,,Atleiskite, Esu poetas, bet manyje pasireiskia ir prozaiko zyms, tyliai tar Garsva.
Elena neatsak. Du riebs balandziai vaikstinjo taku, tingiai sibuodami pilvais, it
nscios moterys. Juodas vaikinukas kaip pasls prazvimb raudonu dviraciu. kyriai zibjo
numestas sidabrinis popierlis nuo saldaini dzuts.
,,Papasakokite man apie jsisk Vilni, istar Garsva. Elenos blakstienai buvo drgni.
Ji tebesdjo atsilosusi, ir suciauptose lpose vingiavo skurdzios sypsenos likuciai.
,,Js klystate. Nenusivyliau js eilrasciais. ir straipsniais. Cia jau mano kalt. Mane
jaudina mano praeitis per juos. Kai as zirjau js dailininkus ir primiau js .vaizdus,
mano Vilnius isryskdavo, ir man skaudjo. Tikjau: mano prisiminimai guos mane iki
mirties. Js kryba vercia kentti. Ji verds aliejus, pilamas zaizdas.
,,Js antrasis mano skaitytojas.
,,Kas pirmasis?
,,A pats.
Elena atsistojo, ir riebs balandziai neissigando. Balandziai kraip galvutes, ir rudavo
j akys saguts.
,,As eisiu namo, tar Elena.
,,Js nepapasakojote, tebesddamas tar Garsva. Elena lygino languoto sijono
klostes.
,,Eisiu namo. Reikia nusipirkti io to, ivirti pietus.
,,Js nepapasakojote, tar Garsva atsistojs. Vienas balandis nuslitiniavo tolyn,
antras tebezvilgciojo sagutmis.
,,Js likite. Grsiu viena.
Elena palenk galv. Jos kaklo islenkime rudavo apgama, lyg toji balandzio akis.
,,Atleiskite.Nebegaliu daugiau. Gal kada nors, kit kart.
Garsva pamat, kad Elenos blakstienai dar labiau sudrko. Jis pam jos rank, ir ji
neistrauk rankos.
,,Ryt?, lpomis tar Garsva.
Nuskrido balandziai. Is zaidimo aiksteli ataidjo kurts sviedinuko smgiai
cementin sien, saul pasisuko, nebezibjo sidabrinis popierlis, susvito siaurutls kopcios
cisternose, ir Elena paklaus.
,,Tai btina?
Garsva zirjo jos dzistancias akis, ir atsakymas sutapo su sviedinuko aidu.
,,Btina.
,,Kada?
,,Ryt pradedu darb keturios trisdesimt po piet. Jei desimta valanda jums tinka

Bsiu cia desimt, tar Elena, ir Garsva paleido jos rank.
,,Nelydkite. Noriu grzti viena. Sudiev.
,,Sudiev.
,,Zinojau, kad ateisite, netiktai istar Elena. Ir nujo. Smulkiais, skubiais zingsniais.
Languotas sijonas cezjo nutoldamas. Ir pilkus plaukus, ir balt bliuzel stebjo Antanas
Garsva. Kol Elena pasuko BedIord Avenue.
* * *
Antanas Garsva isleidzia brel persenusi boksinink. Jie vazinja is auksto aukst
su whiskey stiklais ir sveciuojasi vieni pas antrus tokiuose pat kambariuose. Jie perdtai
juokiasi ir, sugniauz kumscius, imituoja smgius, kuriuos dav ar gavo pries keliolika met.
Kresnas vyras, veik be kaktos ir priplotomis ausimis, iseidamas, juokais, stukteli Garsvai
pet. Garsva vingteli visu knu ir paliecia kumsciu kresnojo krtin. Brelis nusijuokia.
,,Gerai, vaikine! Trenk jam. Jis buciuodavo grindis jau antrame raunde. Ir vienas spraudzia
Garsvai rank kvoter. Jie nuzingsniuoja koridorium, linguodami salis, tebesijauci jauni ir
stiprs nuo isgerto whiskey. Garsva uzdaro duris.
8
Pirmojo bolsevikmecio metu Antano Garsvos eilrasciai ir straipsniai nebuvo
spausdinami sovietiniuose laikrasciuose ir zurnaluose. Jo kryb pavadino reakcionieriska ir
Iormalistine. Garsva ir jo tvas gyveno Aukstosios Panemuns vasarnamy. Vasarnamis buvo
nedidukas. Keturi kambariai, virtuv, stiklin dengta veranda. Du kambarius nuomojo
matininkas ir jo zmona; tyls zmons, laisvalaikiu zaidzi sachmatais.
Garsvos tvas slampindavo po sod, stabteldavo ties kriausi medziais (kuriuos
kadaise isras is Danijos) ir ciupinjo dar zalius vaisius. Jam bolsevikai nutrauk pensij,
kaip Gedimino ordino kavalieriui, tokio ordino, kur nusipelniusieji Lietuvos valdininkai
buvo pareigoti pirktis. Garsvos tvas mazai tekalbjo su Garsva. Kriausi glamonjimas
buvo susmulkinta meditacija tos ankstyvesns, ant Nemuno kranto, Pazaisl bezvelgiant.
Dabar ten meditavo rus kareiviai su uzmautais ant sautuv durtuvais ir priartjusiam sauk:
,,Salin! Tvas nebeliet smuiko. Jis kabojo apdulkjs sienoje, ir kai vien kart tvas
suvirpino stygas, garsai nuaidjo, tur bt, jo sirdyje, nes tvas susirauk, lyg suvalgs kazk
rgstaus, o paskui, prisidjs rank prie sirdies, nuzingsniavo sod senamadiskas
kavalierius, meils deklaracija nesins.
T ram vasaros vakar Antanas Garsva sdjo stiklinje verandoje ir ras. Priesais
augo akacij krmai, medin tvora skyr vasarnamin pasauliuk nuo tykios gatvs. Sviet
lempa varpiniu abazru, pastatyta ant stalo sukryziuotomis ,,oziu kojomis. Vakarinje
ramybje suok lakstingala.
Garsva galvojo kad sis vitaliskas ir sinkopinis smigimas negailestingai tl poet
susaldintas. Jis prisimin tvo niniuojamas senas lietuvi. sutartines, tikras savo lyrine
atonalija. Atjo baudziava, ir, vliau, issivadav vergai tesugebjo konkuruoti su ponais:
harmonizuoti dainas ir perkelti siaur braskant Olimp. Perknas, Pykuolis, Patrimpas,
krivi krivaiciai ir vaidiluts, importuoti piet dievai ir j tarnai skubiai rdsi lietuviskais
tautiniais drabuziais.
Lole palo eglelo
Lepo leputeli,
Lo eglelo,
Lepo leputeli.

Skambinoj kankleliai
Lioj ridij augo.
Senobiskai suok lakstingala. Jehova buvo pamirss s krast. Vis savo dmes Jis
sukoncentravo Mazj Azij.

Kambarys buvo baltai tinkuotas. Nedazytas stalas stovjo prie lango. Dvi kds. Ant
vinies kabojo blogo Iilco skrybl pralytais bryliais. Antanas Garsva pastebjo ant stalo sunk
pres-papje su dirbtinio marmuro gyslelmis. Ir dmt rasalin salia.

Neprieinamuose raistuose trikamps egls, lietuvisk sventykl bokstai, kilo
zvaigzdes. Formavosi slidinjancios kanos: laums, issidraikiusiom kasom; mazutliai ir
nudrisk kaukai; svilpi ore aitvarai; is zems issisunk lauksargai ir zempatys. Abstrakts
gamtos dievai, kas sekund keici savo pavidalus.
Lole palo eglelo
Lepo leputeli,
suok lakstingala. Tereikjo stovti misko tankmje ir zirti, kaip visu knu prilimpa prie
zems zalciai; isgaubtomis akimis stebi visat rupzs. Tereikjo medituoti nesvarstant.
Zodziai tebuvo magiskos Iormuls. Nesuprantamos ir reiksmingos kaip ir kan
Iormavimasis.Tereikjo stebti amzinos ugnies astrialiezuves liepsnas, jos apsviesdavo egles
bokstus, o sventykla buvo didel, neismatuojama zem.Gimti, gyventi, mirti. Istirpti
kanas, sussti aukstuose suoleliuose ir kartais klaidzioti po pazstamus miskus ir pelkes.
Ir jei atklysdavo lidesys ir baim, galima buvo skaptuoti is medzio pusiau zmogiskus
drozinius ir statyti juos pakelse. Lidna baim issidrozdavo pailgomis raukslmis,
sutrumpintu knu, galutiniu zemisku atsidavimu. Sitos medins skulptros nekonkuravo su
gamta. Gumbuot stuobri susikabinimuose, sakn raizgynje, ezer ir upi tekjime galima
buvo atpazinti tuos suzmogintuosius. Lidna baim saugojo gyvus.
Skambinoj kankleliai
Lioj ridij augo,
suok lakstingala.
Medaus koriai, rugi varpos, rtos, tulps ir lelijos. Tingios ir smalizs meskos. Pus
sakai auksinis gintaras, Baltijos put ltas siciulpimas gintarin sml.

Garsva dar kart nusluost atgalia ranka tebetekant is nosies krauj. Jis zvilgterjo
savo rank, o paskui rasalin. Rasalin buvo kupina juodo rasalo. Simutis giliai alsavo.
,,Ismetei Nemun? Zuika buvo teisus. Gerai, kad tu idiotas. Tik idiotas t pat ryt
eina autobus stot.
,,Turjau dvi savaites laiko, snirpsdamas nosimi atsak Garsva.
,,Verandoje, tar Simutis.

Varteliai tvoroje prasivr .Du vyrai jo verand ir sustojo priesais Garsv. Du
zalsvi siluetai stalins lempos sviesoje. Praeitinis pasaulis nugrimzdo nebt. Antanas
Garsva pakilo, rankomis atsirms stal.
,,Labas, drauge Garsva, tar poetas Zuika. Nepriklausomybs metais jis ras
proginius eilrascius. Apie kar, apie Vilni, apie tautines sventes. Eilrasciuose buvo apsciai
sauktuk ir kartojosi zodis ,L i e t u v a. Jis ir dabar ras proginius. Apie kar, apie Maskv,
apie komunistines sventes. Sitie eilrasciai ne per daug pasikeit. Jie pagausjo sauktukais ir
zodziu S t a l i n a s.
Zuika buvo neaukstas, dailaus veido, maza galvute, neaiskios spalvos plaukais ir
rausvomis nuo nemigo ir grimo akimis. Jis turjo putlias rankas, moteriskas, manikiruotas,
svarias. Zuika nuolatos jas zvilgciojo. Antrojo vyro Garsva nepazinojo. Aukstas, placiapetis,
issikisusiais zandikauliais, zema kakta, iskiliu smakru jis panasjo Iabriko meister.
,,Draugas Simutis. Jis keturis metus issdjo kaljime, tar Zuika. Putli rankut
nuskrido ir vl grzo, lyg Zuika bt policininkas, rods kelio krypt.
,,Sskite, tar Garsva ir pats atsisdo. Zuika nutp suole, Simutis atsirm
verandos lango rmus ir desin koj pastat ant balto, vasarvietisko suolo. Jo pda buvo
neproporcingai ilga juodame, kietame pusbatyje.
,,Tu nesistebk, kad mudu nakt, svelniu tenoru tar Zuika. Garsva sumiso. Juodu
buvo mazai pazstami, kreipinys ,,tu j nustebino. Zuika stvr nuo stalo prirasyt lakst.
Juodu suzaid vaikus. Garsva grieb lakst, bet Zuika paslp j uz nugaros. Simutis staiga
atsisdo suole tarp Garsvos ir Zuikos. Lakstas grzo, ir Zuika j perskait. Jo lpose vingteljo
sarkazmas.
,,Tipingas dekadansas su burzuazins tautosakos priemaisa, tar Zuika.
,,Tai pirmoji redakcija. Eilrastis vos pradtas, atsak Garsva ir tuoj pat suprato, kad
jis kazkodl teisinasi. Tada jis pasak ramius ir truputl skanduojamus zodzius.
,,Kokia teise js ateinate nakt ir kontroliuojate mane?
,,Bk saltas. Darbo liaudis turi teis kontroliuoti. Ir draugas Simutis garbingoje
N.K.V.D. tarnyboje.
Putli rankut pakartojo policininko gest. Valandl visi tyljo. ,,As neprivalau
bijoti, pagalvojo Garsva ir tar.
,,Jei as tiksliai prisimenu, vienas js eilrascio posmas skambjo sitaip:
Juk laisvs girdime garsus
Moksime f saugot!
Ir saulio vardas stabus
Kaip brolio arba draugo.
Pries savait skaiciau kitok variant.
Juk laisvs girdime garsus
Moksime f saugot!
Mums vardas Stalino viesus!
Kaip tikro tvo, draugo'
Js technika gerja. Rimas ,sviesus,` tobulesnis uz stabus`. Sveikinu.
Simutis skersomis zvilgterjo Zuik. ,,Ar tu zinai, kad sauli sjungos vadas grasino
man?!, sucyp Zuika. ,,K man! Mano seniems tvams. Jis zadjo isvyti juos is kelio ir
paversti elgetomis. Tada kapituliavau, teisingai, bet zinok: pirmoji redakcija buvo antroji, ir
as pakeiciau zodzius. Prievarta pakeiciau. Jau pries kelis metus rasiau apie Stalin, kai js
mgdziojote supuvusius izmus!
,,Kelis kartus maciau jus restoranuose su sauli sjungos vadu. Ar jis ir sskaitas,
mokjo prievarta?!, sypsodamasis paklaus Garsva.
,,Melas!, teistar Zuika.
Simutis pam lakst ir pradjo skaityti.
,,Nelabai suprantu, tar jis abuoju baritonu.
,,Ir nesuprasi. Zodzi akrobatika, kurioje slypi burzuazin agitka, siterp Zuika.
Simutis zirjo lakst, tarytum jis bt neisskaitomas. ,,As pradedu atsigauti. Man
reikia issisukti, pagalvojo Garsva ir tar.
,,Reikalas paprastas, drauge Simuti. Cia js matote pradmenis. Noriu parasyti eilrast
liaudies dain tema. Bet, deja, mano technika silpnoka, negaliu lygintis su mielu Zuika, ir
todl esu reikalingas keli redakcij. Kai baigsiu eilrastis bus suprantamas liaudziai.
,,Jis issisukinja. Jis sdi ant dviej kdzi, tar Zuika, vingteljs Simucio pus. Jo
putlios rankuts guljo ant stalo, ir lempos sviesa isryskino svelnias duobutes ir stropiai
lifuojamus nagus.
,,Stai mielas Zuika stropiai priziri savo nagus. Nag priezira nra bdinga
proletariniam poetui, svelniai tar Garsva. Zuikos pirsteliukai laipiojo vienas per kit.
Simutis padjo lakst ant stalo ir prasneko.
,,Nelabai suprantu, bet man patinka. Vaikystje kaime girdjau liaudies dainas. Grazu.
Vakare klausytis grazu. Cia taip pat daina. As galvoju, liaudies. Jei js parodysite kencianci
nuo pon priespaudos liaud, ir ji dainuos Jei pabaigoje susvis Stalino saul, as
galvoju, tiks. Apie liaud ras visi didieji poetai. Strazdelis, Donelaitis?
,,Teisingai, drauge Simuti.
,,Taigi, ir js bandykite. Bet nepamirskite. Priespauda pasibaig. Ateitis sviesi.
Norciau perskaityti s eilrast, kai baigsite. Kada baigsite?
,,Manau, uztruks savait, gal dvi.
,,Gerai, Sakykim, po dviej savaici su eilrasciu ateisite pas mane, drauge Garsva",
nusprend Simutis. Jis atsikl. Pakilo ir Garsva. Zuika tebesdjo, ir jo pirsteliukai
nebelaipiojo.
,,Tikiuosi, bsi ms, siltai tar Simutis, spausdamas Garsvos rank.
,,Drauge Simuti, as tau isaiskinsiu ", prasnypst atsikls Zuika.
,,Po dviej savaici issiaiskinsime. .Eime. Labanakt, drauge Garsva.
,,Labanakt.

Vienintelis langas buvo uztvertas pinuciais. Sonuose kybojo kartnins ir kadaise
sviesios uzuolaidos. Kampe stovjo emaliuota spiaudykl. Snargltoje kosje plduriavo
geltonos nuorkos. Nuorkos guljo ir ant nebesveiciamo parketo. Simutis sugavo Garsvos
zvilgsn.
,,Tu atsiklaupsi ir liezuviu isgraibysi nuorkas is spiaudykls, tar jis ir atsisdo ant
stalo krasto. Garsva snirpst nosim. Kraujas tebetekjo. Jis isgirdo automobilio signal ir
pamat mlyn mus. Ji is lto sliauz virs lango pinuciais.
,,Greiciau!
Lakstingala. suok. Ji nebuvo isdidaus arba persijaus-minusio poeto sekretor. Ji buvo
lakstingala. Lole palo eglelo sutartin. Slidinjancios kanos mirusij vls.
Pasaka pamirtoji kalba.
Antanas Garsva ras. Is pasmons atitekjo ramus neisvengiamumas. Lakstingala
nutilo. Auksciau tvoros pasviesjo. Lakstingalos giesmje per save Garsva ieskojo zuvusio
pasaulio. Lygiai taip sis nepuosnus paukstis giedojo pries tkstancius met. Jo giesm buvo
ifras, pirmasis suprastas hieroglifas.
Garsva susvilp, pamgdziodamas uzmigus paukst. ,,As rasau pasak. As tikiu
Ariadnos silu, tikiu intuicija. Praeities restauracij palieku senobini religij tyrintojams.
Tesigincija sau. Blogame medienos popieriuje gyveno du eilrascio posmai. Augo medziai ir
krmai zuvusiame pasaulyje. Egl, pusis, liepa, zuolas, berzas, kadagiai.

Simutis nuslinko nuo stalo ir atsistojo priesais Garsv.
,,A laukiu.
Garsva tyljo. Jis gavo smg pilvo tustum ir smuko grindis. Smon nujo ir
grzo. Jis pajuto smarv. Jam paleido vidurius.
,,Privarei kelnes, poete?

Juodu isjo. Varteliai uzsidar. Virs Artilerijos parko istrysko rausvuma. Garsva
suglamz prirasyt lakst ir sikiso kisen. ,,Reikia bgti, bgti. kaim. Jis uzgesino
lemp. jo kambarius. Atidar duris tvo miegamj. Tvo naktiniai .marskiniai buvo
prasiskleid, ritmingai kilnojosi ant krtins zil plauk kuokstas. Tvas miegojo prasiziojs.
Dvok senatviskas prakaitas. Raudona antklod vinguriavo kojgaly. ,,Tegul miega. Bgsiu
neatsisveikins. Garsva uzdar duris. Jis apsivilko nudvt svark ir jo virtuv. Isgr
dvi stiklines pieno. Suvalg duonos riek. Tada uzsirk papiros ir isjo gatv. Popieriaus
gniuzull jis sudrask zingsniuodamas pagal Nemun. Skutus sumet vanden. Skutai
sukdamiesi nuplauk tilto pusn.

Garsva band atsikelti. Trko kvpavimo. Pilvas ir kojos buvo nejudrs. Tada jis
pradjo zingsniuoti rankomis, vilkdamas apatin kno dal. Kaip suo, kuriam pervaziavo
kojas. spiaudykl. Jis ir urzg suniskai. Iki spiaudykls beliko pora metr. Garsva stabteljo.
,,Greiciau!
,,Tegyvuoja Babockinas, svelniai tar Garsva.
,,Kas toks?
,,Jis gerai vaidina Capajev.
Simutis stvr nuo stalo sunk pres-papje.
,,Ar liaui?
,,Nemusk, nemusk! suzvieg Garsva. Jis prasliauz dar gabal. Spiaudykl lauk cia
pat. Jo rankos pradjo drebti, ir jis sugriuvo. grindyse.
,,Pasikelk tar Simutis.
,,Tegyvuoja Babockinas, susnabzdjo Garsva.
Jis pasikl, drebdamas smulkiu virpuliu. Jis tejuto baim. ,,As darysiu visk, visk,
as kisiu liezuv, kad jis nemust!
Prie pat jo nosies stovjo Simucio pusbatis. Tepalas dvok aitriau nei Garsvos
ismatos. Garsva kilsterjo akis, vaikiskai nusisypsojo ir, zirdamas iskil Simucio smakr,
tar.
,,Nenoriu.
Simutis smog su pres-papj per virsugalv.

Antanas Garsva atsigavo verandoje. Jis guljo ant suolo, priesais stovjo Simutis ir
vyras baltame chalate.
,,Atsigavai?, paklaus Simutis.
Garsva sumirkciojo.
,,Gerai. As pasigailjau tavs. Tu girdi, k sakau?
,,Girdziu. Pasigailjai.
,,Gerai. Dabar klausyk. Tu jai Pirmosios Geguzs gatve. Norjai pereiti kit pus.
Daugiau nebeprisimeni. Kartok.
,,As jau Pirmosios Geguzs gatve. Norjau pereiti kit pus. Daugiau
nebeprisimenu.
,,Teisingai. Tave uzkliud autobusas. Aisku?
,,Aisku. Uzkliud autobusas.
,,Gerai. Kai pasveiksi, vl rasysi.
,,Gerai. Raysiu.
,,Tu man patinki. As sikarsciavau. Bet tau naud, as galvoju. Manau, bsi
ms. Sveik. Rasyk.
Simutis ir vyras baltame chalate isjo. Uz tvoros subirzg masina. Garsva paliet savo
galv. Ji buvo sutvarstyta.

Antanas Garsva pasveiko. Virsugalvyje liko. vingiuotas randas. Jis pradjo rasyti ilg
straipsn ,,Humanizmas soviet literatroje, bet nebaig. Lietuv siverz vokieciai Apie
dvejis metus Garsva dirbo knyg leidykloje. Jis tais korektras ir neberas.
Is pradzi mir tvas. Jis krapst savo nos valandomis, tyljo ir vliau pradjo
dejuoti. J isvez ligonin. Tvas mir psls vziu ir ilgai kankinosi, nes jo sirdis buvo
stipri. Matininkas ir jo zmona issikraust. Antanas Garsva liko vienas.
Ramyb gaub is lto. Jis pamirsdavo dienas ir valandas; Uzmigdavo prie stalo.
Neatsakinjo savo koleg rasytoj klausimus. Ir vien dien nebeatjo leidykl.
Kolegos atvez gydytoj. Gydytojas nusprend: Garsva nepavojingas, jo nereikia
gabenti ligonin. Retkarciais is miesto atvykdavo gydytojas, retkarciais, rasytojai su liesais
maisto rysuliais ir pinigais, uz kuriuos ne k galima buvo nusipirkti. Garsva vl pradjo
kalbti. Trumpai ir kondensuotai. Gydytojas ir rasytojai nutar: Garsva pasveiks.
Buvo ankstyvas ruduo, ir jis slampinjo po sod. Daznai jis nusiskindavo vysnios lap
ir ilgai stebdavo j. Tai buvo zemlapis. Jis ieskojo prarast plot vysnios lape.
Vysnios lapo gyslels mrin siena, solidi, lyg romn senatoriaus nosis. Aplinkui
zol. Cezaris klpojo ir ras lentelje. Gallia omnis est divisa in partes tres. Barbarai uzsidjo
vainikus ant galv. Zalius. Buvo svent. Kur? Prie jros. Lole? Lepo, Eglelo?..Lalo. Tu
teisus, senasis aisti. Zirk valandomis Baltijos bangas. vysnios lap. Ir kuo maziau
jausmo. ,,Issisupus placiai vakar vilnimis ne man. Kreivos pusaits prie jros.
Sakai sliuogia kamienu, smliu, sakus nustveria bangos. Brangus akmuo veneciskuose
mezginiuose. Romni senatorius laiko delne gintaro gabal: ,,Jis grazesnis uz auks, sako
senatorius, nes pilnos skrynios sestercij, o gintaras vienintelis. Augo? Ridij. Skambino?
Palo. Senasis aisti, muzikalusis aisti, parodyk man savj med, kur meldeisi. Ar jis sako?
Ne. Ar jis ramina? Taip. Zvilgterk dmus, kurie kyla dang, smilg, skrendant paukst.
vysnios lap. Galima.
Garsvai daznai paleisdavo vidurius. Jis lakst medin iseinamj, kurios duryse tvas
buvo ispiausts skyl kreivok sird. Garsva tupjo, ir pro sird mat dangaus sklypel.
,,Man krtin uzliek savo salta banga, deklamuodavo jis. Ir galvojo, kad reikt
parasyti eilrast, kurio skutus sumet Nemun. Bet jis nepajg. Tebuvo zodziai. Lalo,
aistis, romno nosis, skambinoj, dangus, gintaras. Po mnesio gydytojas sustabd jo
viduriavim.

Zenia atjo vakarjant, svari, ne per daug susenusi, kaip ir daugelis smulki
moteriskaici. Garsva sdjo verandoje. Ant suolo guljo akacijos sakeli pluostas. Jis laik
sakel, skab lapelius, lyg simyljlis, buris ,,myli-nemyli, ir svaid juos.
,,Labas, katine, tar Zenia. ,,Girdjau tu sergi. Vienas tavo draugas pasakojo.
Garsva sypteljo ir tyldamas skab lapelius. Zenia padjo ant stalo lagamin.
,,Atveziau sviesto, lasini ir kiausini. As neuzmirsau tavs, katine.
,,Dziaugiuos, tar Garsva.
,,Grazu cia. Galiu apzirti kambarius?
,,Eik, pasil Garsva.
Po valandls Zenia grizo.
,,Neblogai. Reikt isvalyti.
,,Jei netingi, sutiko Garsva, gendamas paskutinij sakel. Zenia svelniai
brksteljo pirstais per Garsvos kakl.
,,Galiu apsigyventi pas tave? Tu juk vienas?
,,Vienas. Tik neturiu daug valgyti.
,,Nesirpink. Mudu pasidarysime maisto.
,,Mudu pasidarysime.
,,Manau, si vieta eis, tar ji lyg sau.
,,O, taip, ji eis, sutiko Garva.
,,Ar tu zinai?, nustebo Zenia.
,,K?
,,K galvoju?
,,Manau, k nors grazaus?
Zenia dmiai apzirjo Garsv.
,,Pasakyk vienas.
,,Vienas.
,,Du.
,,Du.
,,Kiek bus du syk du?
,,Keturi?
,,O dvylika plius penkiolika?
,,Dvideimt septyni? Tu mokaisi aritmetikos?
,,Atrodo, tu tvarkoj, konstatavo Zenia. Staiga ji pasilenk ties juo ir susnabzdjo.
,,Pasakyk. A Antanas Garva."
,,As Antanas Garsva. Buvau ir bsiu. Ant amzi amzinj, amen, susnabzdjo
Garva.
,,Tu beveik tvarkoj. Einu kepti kiausinien.
T nakt Garsva prisimin jau pamirstus dalykus. Jis permiegojo su Zenia ir pusryci
susveit keturis kiausinius su lasiniais.
Zenia prasneko antrj viesnags dien. Buvo vakaras, ir geltona pilnatis slinko virs
Artilerijos parko. Siltu rudeniu kvepjo akacijos. Girgzdjo perdzivs suolas verandoje. Ant
stalo guljo sviestas, duonos rieks Zenia atsikl ir pradjo tvarkyti stal. Kai ji sudjo visk
medinio padklo istar.
,,junk svies. Garsva spusteljo mygtuk. Zenia nusluost stalo pavirsi.
,,Ryt pradsiu bizn, paskelb ji.
,,Tu nori rengti krautuv? Neapsimoka. Dabar nra preki, o ir pirkjai nelankys
nuoalios vietos.
Zenia piktai blyksterjo akimis.
,,Ar tu kvailas, ar vaizduoji tok?
,,Kartais man atrodo, visada buvau toks.
Garsva nusisuko nuo jos. Pro verandos stiklus jis stebjo pilnat.
,,Klausyk, katine. As tebebizniauju tuo paciu.
,,O, istar Garsva, stebdamas pilnat. Ji atsisdo ant kareivini dabokls kamino ir
primin vaik piesiam zmogiuk.
,,Tu supranti, noriu bizniauti cia. Mudu uzdirbsime.
,,Kiek moksi uz patalpas?
,,Tu bsi sotus, as tave aprengsiu, ir tu man nemoksi.
,,Dievika propozicija.
,,Sutinki?
,,Kokios klientros tikiesi?
,,Vokieciai. Tu nebijok, as neduodu paprastiems kareiviams. Dabar mano mark
kyla.
Garsva nusijuok.
,,Mano pazstamas kepjas tabako Iabriko direktorius. Kordebaletas dalina butus ir
orderius medziagoms. Klarnetistas is Bremeno diriguoja Haendel. Bremo miesto muzikantas.
Man pasakojo: vienas kininkas ismain miltus pianin ir kiaur dien vienu pirstu
dzindzina suktin. Rus belaisviai valo jo laukus. Neseniai perskaiciau tok vaizdel tokiame
savaitinukyje. Vaizdelyje keliasdesimt syki kartojosi zodziai ,kazkas` ir ,kazkodl`. Kokio
laipsnio karikiams duodi?
,,Tu rimtai kvailas, lidnai tar Zenia.
,,Iseik, ramiai tar Garsva.
,,Sudei mano lasinius ir kiausinius, o dabar iseik!, suurzg Zenia.
,,Mano kambaryje guli paauksuotas portsigaras. Stverk j ir iseik, dar ramiau, pasak
Garva.
Pilnatis nuslinko nuo kamino. Dangiskasis Picasso suskald naivi harmonij.
Vsuma verzsi pro atdar lang. Garsva uzdar j. Jis dar kart norjo pasakyti ,,iseik, bet
apglobusi j ramyb buvo galingesn. Garsva nusisypsojo, lyg tas vaikiskas mnulis virs
Artilerijos parko.
,,As rasysiu ger eilrast, tar jis svelniai.
,,As pradedu suprasti transcendencij. Migla. Migla is miestelio pelki. Migla is
sutartini. Migla mano galvoje. Tikra migla. Migloje gimsta zodis, tai Ionetiska migla
ir kaip tu manai, Zenia? As panaudosiu pelkes, panaudosiu smtkel, panaudosiu lo eglelo,
panaudosiu K man dar panaudoti? A, Zenia?" ,,Kvailas durnius", prasnabzdjo
Zenia. ,,K man dar reikt panaudoti? A, Zenia?
,,Kvailas durnius, prasnabzdjo Zenia.
,,K dar reikt panaudoti, suciupti? A, Zenia?
,,Ciupk sau uz ', ji nebaig ir nujo kambarius. Garsva isjo lauk. Jis
pamirso pilnat, kuri nuslinko uz jo namo stogo. Kareivini dabokls kaminas styrojo lyg
paprastas kaminas. Garsva atlauz akacijos sakel.
Zenia liko. Verandoje ji pastat gelezin krosnel ir langus uzkabino kareiviskomis
antklodmis. Garsvos name apsigyveno dar dvi merginos: sviesios, linksmos, storokos.
Bordelis veik pavyzdingai. Aidjo begeriancij dainos. Vokieciai mielai atvaziuodavo
uzmiest. Garsvos kolegos rasytojai atsidr gatvs zvyre, kai band isvaduoti Garsv. Zenia
vesdavo savo klientus verand ir lauzyta vokieci kalba aiskindavo.
,,Jis yra zinomas lietuvi poetas. Bolsevikai j ziauriai kankino. Jie dauz plaktuku jo
galv, labai is lto, kol jis sukvailjo. Bet jis nepavojingas. Jis net raso. Jis gerbia vokieci
kariuomen. Uz isvadavim.
Klientai stebdavo besisypsant Garsv ir, vaisindavo j konjaku. Garsva isgerdavo,
tardamas ,,Ich danke Ihnen recht schn, ir spausdavo rankas. Tada aiskindavo, kad Zenia ir
vokieci kariuomen j isgelbj nuo skurdo, ir jis nepaprastai laimingas, nes gali medituoti
apie transcendencij. Jis parasysis verting knyg. Joje tilps ciklas eilrasci, pasvst
nuostabiajai vokieci kariuomenei ir jos genialiajam vadui. Jis seksis tobuliausij mistik
Friedrich Nietzsch.
Klientai sutardavo, kad Garsva protingas beprotis ir sumokdavo Zeniai aukstesn
kain arba atsivezdavo impozantiskus maisto rysulius. ,,Mes ne Ivanai, mes kultringi,
sakydavo jie.
Bordel uzdar netiktai. Viena mergin pavog virsilai auksin laikrod. Zeni ir
merginas patupd kaljim, o Garsvos kolegos j nuvez ligonin.
Garsva aiskiai prisimin skaidr ziemos ryt, kai jis atgavo piln smon. Jis pabudo
ir zvilgterjo grindis. Grindyse buvo priberta zali lap. Garsva pasizirjo pro lang. Ant
stog guljo stori sniego klodai. Ir uz j baltai apkepuriuota Kauno Katedra. Garsva
suprato, kad guli ligonins kambaryje. Jis buvo pailgas, ankstas, rudom sienom. Gelezin
lova, stalelis, langas uztvertas pinuciais. Garsva nubrauk antklod ir atsisdo lovoje.
Paglost savo dryzuot pizam. Tada pakl nuo grind vien lap. Jis buvo popierinis. Ant
staliuko guljo vielels, apvyniotos zaliu popierliu su suktais lapais. Medzio sakeli
imitacijos. Garsva susirado skambut ir spusteljo j. kambar jo gailestingoji sesuo,
aukta, sena moteris, vienuoliku veidu.
,,Labas rytas, tar Garsva.
,,Labas rytas, pone Garva.
Garsva tebelaik popierin lap.
,,K tai reiskia?
Sesuo stebjo ji tirianciai.
,,Js mgiamiausias darbas.
,,As skabiau lapelius nuo si vieleli?
,,Daznokai. Retkarciais, js raste.
,,Galiu zvilgterti?
Sesuo pravr staliuko stalci ir istrauk kelet smulkiai prirasyt lakst. Garsva
pam juos. Jis skait, o sesuo stovjo ir zirjo j.
,,Lole palo kal virgdas
Sio Se Senatoriaus dalia
Ne? Lapas turi spalv
Ne? Js klvstate madame`,
perskait jis garsiai.
,,Ar ilgai ar ilgai buvau toks?
,,Ilgokai. Keliolika mnesi.
,,Ar galciau matyti gydytoj?
,,Tuojau.
Sesuo isjo. Garsva atsikl. Pravirame stalciuje zvilgjo kiseninis veidrodlis.
Garsva pasizirjo save. Plaukai buvo nukirpti. Nuo virsugalvio bgo zemyn vingiuotas
randas. Garsva mat pilk veid, keli dien barzd, nepazstamas rauksles pagal lpas,
nudribus smakr. kambar jo gydytojas. Apskritu, angelisku veideliu, glotniai
susisukavs, patrauklus svariu chalatu.
,,Kaip laikaisi, kolega?
,,As ne daktaras, tar Garsva ir djo veidrodl ir lakstus . stalci.
,,Bet asen poetas. kvpim suteiki tamsta. Js cia deklamavote liaudies dainas. As
pareinu ant dvaro ir sutinku mociut su dviem sviesiom zvakelm, padeklamavo daktaras,
lyg temperamentingas nuovados virsininkas, vaidins dramoje ,,Zmogzudzio snus.
,,Kaip jauciats?, paklaus surimtjs.
Garsva perbrauk ranka pizam.
,,Yra veranda, taip, veranda vasarnamyje, menulio pilnatis, tokia mergina, vokieci
kareivis su buteliu ir man rodos, kazk aiskinu apie Nietzsch.
Staiga Garsva nusikvatojo. Ir istar atsiprasanciai.
,,O, atleiskite, daktare. Pavluota reakcija. Js kreipts mane ,kolega. Suprantu,
buvau kvaisteljs. O kokia js savijauta?
,Js man labai patinkate siandien, linksmai susuko daktaras.
,,Beje, vadinkite mane daktaru Ignu. Cia visi mane taip saukia.
Po mnesio Garsv isleido. Ir, kai Lietuv vl grzo bolsevikai, jis pabgo
Vokietij.
* * *
Keltuvas kyla, keltuvas smunka. Ne visi prisiminimai sugrzo. Dalin amnezija liko.
Sutartins ir lakstingala nuzingsniavo pasmons tankm. Istirpo pavasarinis sniegas.
Nebra pdsak garuojancioje zemje. Bet atsirado didelis noras susigrzinti drgn
kvepjim, akacijas, lakstingal, senobinius zenklus. As lyg mokslininkas, kuriam dingo
Iormuls. Ir as nenoriu rasyti populiarios brosiros. Man tenka pradti is naujo. Reikia laukti
ziemos smonje, sniego.
As noriu, kad grzt tas vakaras Aukstojoje Panemunje, verandoje. Esu reikalingas
geometrins malons. Mistikos. Teismo.
Susirenkama Juozapato pakalnje. Atvaziuoju mlynuoju autobusu. Gerai, kad jis
mlynas. Tai vilties zenklas. Vairuotojas neatsako mano klausimus, bet as nepykstu, nevalia
kalbtis su vairuojanciuoju. Man nerodomi prabgantieji vaizdai. Autobuso langeliai
nepermatomo stiklo. Ir vairuotojas atskirtas juoda medziaga. Pagaliau sustojama. Islipu.
Autobusas nuvaziuoja.
Cementu islieta pakaln Juozapato. Ji aptverta mrine siena. Ji kambario dydzio.
Prasiveria varteliai sienoje, ir pakaln eina trys teisjai. Jie apsivilk teisjiskais drabuziais,
balti zabo isryskina pergamentinius veidus. Vidurinysis atsivercia stor knyg ir prasneka.
,,Js pavard?
,,Antanas Garva.
,,Profesija?
,,Poetas ir nevyks zems gyventojas.
,,Js pasaulzira?
,,Nesuformuluota.
,,Kokioje pasaulziroje esate gims?
,,Formaliai tikincij, bet '
,,Komentarai nereikalingi", nutraukia, teisjas.
,,Js vykdte tikincij sakymus?
,,As, galimas daiktas, nevykdziau j dogmatiskai, bet '
,,Be komentar, vl nutraukia teisjas.
,,Ar vykdte sakymus taip, kaip jus mok?
,,Atrodo, ne.
,,Labai gerai. Pagal astuntj paragraI ,js pasmerktas sunaikinimui. Dkui uz
atsakymus.
,,Ar galciau suzinoti astuntojo turin?
,,Tai ilgokas paragraIas. Trumpai. Sunaikinamas kiekvienas, kuris nesilaik sakym.
Pavyzdziui. Tikintysis tikincij, netikintysis netikincij, melagis melagiskj,
zmogzudys zmogzudiskj, bailys bailiskj, moralistas moraliskj. Gi sakymus
vykdziusieji perkeliami dang.
,,As vykdziau ieskancij sakymus.
Dabar trys teisjai ritmingai nusikvatoja. Lyg operos choristai.
,,Sitokia kategorija neegzistuoja, Juozapato pakalnje.
,,Atleiskite. Dar vienas klausimas. Kodl mane atvez mlynuoju autobusu? ,,Si
spalva. sukelia vilt,
Bet teisjai nespja atsakyti. Antanas Garsva jau apacioje, durys prasiveria, ir duryse
starteris.
,,Klausyk, Tony, sako jis rsciai. ,,K tu pridirbai su sinsilais?
Kiek atokiau stovi senukas ir senut. Zvairas senukas laiko medin narvel. Viena
lentel pralauzta, ir smailiasnukis sinsilas, iskiss galv, godziai uosto senuko pirstus. Gi
patel ramiausiai miega, susirietusi kamuol. Salia stovinti senuk ziri Garsv, tarytum jis
bt bands nunuodyti jos ankus.
,Jie sako: tu per greit uztrenkei duris astuonioliktajame, suskaldei narvel, vos
neuzmusei sinsil!
,,Teisingai, O`Casey, as praskliau narvel, nes sis ponas jo keltuv ir staiga, man
nezinomais tikslais pasisuko ir band grzti. Tuo laiku uzsitrenk durys, ir kiek nukentjo
narvelis. O sinsilai, as manau, tvarkoj. Tiesa, vaikinas kiek issigands. Bet jo mylimoji
ramiausiai sau miega. Atrodo, sinsilas nerviskesnis, kaip ir daugelis vyr.
Starteris nusisypsojo lpomis. ,,O.K., Tony. Eik uz kampo ir, kai sitie isgaruos,
grzk.
Garsva eidamas girdi starterio zodzius.
,,Jis prisistatys menedzieriui ir bus nubaustas. Is tikrj, tai kriminalas! Vargsai
gyvulliai!
Kai Garsva sugrzta, starteris sako.
,,Prasmird sinsilai! J vieta pragare. Bk atsargus, Tony.
,,Dkui, O`Casey. Bsiu.
Ekspresas nuo desimto iki astuonioliktojo. Js aukstas, prasau, dkui, mygtuk,
ranka rankena, mes kylame. As nepykstu, kad seneliukai mane skund. Buvau neakylas. Kas
pras Iantazuoti apie Juozapato pakaln? Vargsai seneliukai. Gal jie neturi vaik ir augins
tuos sinsilus kaip savo mieliausiuosius. Gal ir man reikjo pasekti j pavyzdziu, ir tai mane
isgelbt
Elena ir as kartu. Seimyniskoje ramybje. Namelikstis kur nors Jamaicoje. Visas
aukstas mudviem priklauso. Mudu pasikabiname reprodukcijas. Mudu sudliojame knygas.
Rimtai zvelgia meno leidiniai ir poetai. Atskira lentynl saviesiems. Vakarais mudu
klausoms muzikos, skaitom, gincijams, be pykcio, pasiskondami. Sviecia lempa, o jos
abazras zalio stiklo. Mudu susirandame C stot, ji neturi marmurini kolon, bet jos
laukiamajame ramyb. Ir ant zemo staliuko gyvos gls. Ir ms veiduose nuolatinis
sypsenos uzgimimas. Ir ms sapnuose pabudimo nujautimas. Ir ms apsikabinimuose
pirmoji kelion Jones Beach. Ir ms emblema mirusij bajor galvos. Mes
zaidziame laisvalaikiu. Dstome kaladles, statome pilis, Iantazuojame apie gyvenim ir
mirt. Ir is knyg ateina pagalba. Nebtinai Homeras arba Dante. Ateina ir savieji. Geriame
putojant vyn, ir suliepsnoja Ilamingas juodmedzio brangiam stale; plaukiame Keturi
Kanton ezeru; ir aname kraste mirs berniukas skambina gitara zemje dar negirdt dain;
ir saulel vl atkopdama pabudina ms sviet; ir gyvename vsioj, begalinj siaurj; kur
laukas, kelias, pieva, kryzius; palms mano, palms, dainuokite lieknos vj oazj!
Zoori, zoori, magiskasis zodis, magiskasis raktas, magiskasis noras, magiskasis
miescioniskumas, magiskoji nostalgija, nesudauzomo narvelio nostalgija.
Ir vien dien ms narvelyje gimsta vaikas.
9
Is Antano Garsvos uras
Mano pirmieji prisiminimai nra dramatiski. Bet j ryskumas ir neistrinamumas
pralenkia vlesniuosius, zymiai svarbesnius konvencionaline vertinimo prasme. Mano
vaikysts prisiminimai tarytum tos negriskos kauks. Storos lpos, aki skyls, hipnotizuojs
veido reljefas.
Zinoma, tai nesmon pirmojo prisiminimo autentiskumas. Tikriausiai, j
padiktavo vliau sigytasis zinojimas. Bet ir siandien man atrodo, kad akloje tamsoje staiga
pajutau, kad esu; As, be kno, erdvs, laiko, su vieninteliu, bejausmiu savs suvokimu.
Tarytum bciau primityvesnis uz ameb. Tarytum bciau Dievas, plevens juodoje nebtyje
pries visatos sutvrim.
Toliau seka Karlsbadas, zmogus, vysni kek. Pries pirmj pasaulin kar ms
seima praleido vien vasar siame Austrijos kurorte. Motina mineraliniais vandenimis tirpd
akmenis inkstuose. As silpnai atsimenu Karlsbad. Tvai prisipirko spalvot atviruk ir
vliau, rodydami juos man, aiskino, kuriose vietose buvome ir k veikme. Ir man atrod, lyg
matau skliautuot hal, ponias susmaugtais liemenimis ir milziniskomis skryblmis, mlyn
ezero vanden ir raudonus laivelius, snieguotus konusinius kalnus. Bet ir sitie prisiminimai
giminingi amebos ar Dievo atsiradimui. 0 kelion Iunikulieriumi tikra ir neabejotina.
Mes kilome virs. Vagone sdjau prie lango. Prisimenu mezginius motinos
rankogaliuose, astrius tvo sus, kreiv egli kritim atgal. Ir sustojim, ir kit vagon
priesais. Jo lange kysojo zmogus. Zmogaus veidas buvo raudonas, ir jis valg tokios pat
spalvos vysnias. As zirjau vysnias, o zmogus mane. Tada pro lang jis iskiso dvi vysnias
ir kazk pasak silydamas. Vysnios zrjo sauls sviesoje. Pamiau jas. Vagonai issiskyr.
Zmogaus nudardjo apacion, ms nustenjo virsun. Dvi lipnios, apskritos, raudonos
vysnios, kurias gaila buvo suvalgyti, guljo mano delne. djau jas burn ir vl istraukiau.
,,Valgyk, tar motina. Nedrsau. ir vartaliojau jas delnuose. Vysnios buvo grazios,
norjau jas zirti; vysnios buvo saldzios, norjau jas suvalgyti.
As nebeprisimenu vysni likimo. Prisimenu lipnius pirstus, dviej uog suglebim
neaiski rezignacij.
Vliau sirz laukimas, Buvau astuoneri met Ms namelis stovjo miestelio
pakrasty. Salia gyveno. pelks. Kupstai ir kreivi berzeliai; eglynas akiratyje; gailus pempi
klyksmas; migla, kurios nepajg sutirpdyti ir vidurvasario saul.Migla guljo virs lin ir
varli pempi zoli atvaizdai svytjo kaip simtameciuose veidrodziuose. Ir jai sitose pelki
akyse isvystum Pelen, tai nebt stebuklas. Pelen, padmavusiais skarmalais, kraitele
rankoje, ieskanciu karalaicio zvilgsniu, raudonomis slepetikmis, kurias supurvino pelks.
Mano tvas buvo nusprends, kad.jis sugeba tinkuoti sienas. Zinoma, netrukus grubus
tinkas sudzivo, skilo, krito ant grind geometrinmis Iigromis. Sitie netaisyklingi
trikampiai, kvadratai, staciakampiai buvo mano pamgtieji zaislai; is j dliojau pilies sienas
savajai Pelenei. Tvai uzrakindavo mane tusciame bute, juodu mokytojavo vidurinje
mokykloje. As njau mokykl, namie. Tuo laiku buvau nusilps, man svaigo galva, ir mans
neleido vieno pasivaikscioti.
Laukimas ateidavo netrukus. Jis atsistodavo salia. Kaip rpestinga pamot. Salta,
griezta, teisinga, nepermaldaujama.
Stai cia yra kelias. Zvirgzdtas kelias vjo nelieciamose pelkse. Niekados vjas
nesujudina eglyno keter. Mano sutrumpjs knas atsispindi linuose. Plaukai, uzkrit ant
peci. Auksin kaklo grandin. Salia eina Pelen. Vedu j nebaigt pil, kuri pastaciau is
grubaus tvo tinko. Pelens kraitelje vienintel roz. Kodl? Rozs nezydi pelkse. Ten,
uz eglyno, yra kitas pasaulis, kitas dangus. .Kvepis, svelnus, migds. Ir jis aptvertas storomis
sienomis, ant j stovi sarvuoti sargybiniai ir laiko parengtas sviedimui ietis. Bet ietys nulinks,
ir vartai prasivers, ir Pelen ves mane vid. Ir tegul viduje ne per daug. Rusvas grind
dazas; plysiai; ropojs voras, labai ismintingas nebaigtos pilies savininkas. Jis zino, kodl
kvepia roz, kodl Pelens eisena vercia sargybinius nulenkti ietis ir pagarbiai atsiklaupti.
Bet salia stovjo laukimas. Staiga isvysdavau kambar, kuriame zaidziau.
Sudliotus pusraciu tinko gabalus. Zali paveiksl. sienoje; j padovanojo tvui jo mokiniai.
Nukopijavs atviruk, dailininkas blogai istryn skritul aplink besileidzianci saul,
sziningai nubraizyt su piestuku Nr. 1. Maciau stalo kojas, po viena buvo pakistas
sakaliukas. Maciau skyl soIoje ir besiverziancias piuvenas. Maciau savo purvinus nagus.
Krapsciau nos. Norjau verkti, juoktis. Jutau didel tv laukim, kurie negreit sugrs.
Tada nutardavau kovoti. Nuvyti salin laukim. Isgsdinti. Sunaikinti. Prajuokinti. Ir,
atidars lang, girdjau pempi klyksm, ir traukdavau plaucius grasi vsum.
As buvau indnas. Narsus ir negailestingas. Mano rankos gniauz kruvinus pries
skalpus. Laukimas turjo issliuogti pro atdar lang.
A buvau riteris. Dviamenis kalavijas prakirsdavo lubas, sutrupindavo elektros
lemput, israizydavo soI. Laukimas turjo bti sukapotas gabalus.
As buvau kanibalas. Snypst didziuliai katilai, juose vir baltieji. Kambarys z nuo
ugnies ir dm. Laukimas turjo sudegti ar uztroksti.
As buvau cirko klounas. Verciausi per galv, lakstute krisdavau ant grind. Kvatojau
klaikiu balsu. Laukimas turjo pralinksmti.
Ir pagaliau isvargdavau. Vl sdjau prie isspardyt tinko gabal. Voras ir pilies
sargybiniai pasislp grind plysiuose. Pelen jos nra. Nra kito pasaulio ir kito
dangaus. Kvepiancio, svelnaus, migdancio. Laukimas tebestovjo salia. Rpestinga pamot.
Uzdarydavau lang. Nenorjau klausytis pempi, nenorjau kvpuoti vsuma. Vl stebjau
stalo kojas, paveiksl, piuvenas, zali lemp, smulkiai debesuot dang. Ausyse zvimb.
nepagaunama melodija. Gal jau tada gim garsas, kuris virto zodziu Zoori!
Laukiau tv sirdziai plakant. Palengva temo. Dangus ir daiktai pilkjo.
Nebesipriesinau laukimui. Sdjau ant grind ir krapsciau nos. Tur bt, rkciau, pajuts, kad
laukimo nebra. Garsai is miestelio atsidauzdavo lango stikluose. k manevrinis garvezys,
dardjo vezimo ratai, gaud baznycios varpai. Plak berniukiska sirdis. Garsiau uz rimstancio
vakaro garsus.
Tvai atsirasdavo netiktai. Taip bna, kai labai lauki. Jie is pradzi lyg ir
nepastebdavo mans, susirpin savo paltais, atsinestais is gatvs sakiniais, lempa, pietumis.
Krito ant grind batai, keiciami slepetes, skilo balanos, uzgiedodavo krosnis, ir, kol visa
aprimdavo, buvau vienisas. Visiskai vienisas, nes laukimas pasitrauk. Kur? Gal prasmuko
pro duris ir nunr pelki dugn? Gal smuko grind plys? Gal susirang apskritoje
saulje, kuri nutap mokinys? Ir man buvo lidna, kad netekau pamots. Ir as nesupratau sio
priestaravimo. Laukiau tv ir nusiminiau sulauks. Ir as tyldavau, kai tvas, pastebjs
ismtytus tinko gabalus, bar mane, nes esu apsileidlis, ir mano silpnumas tinginio, ir as
negerbiu tvo darbo, ir mane reikia atiduoti kurpiui uz mokin, ir kad Dievas daznai baudzia
zmog sitokiais vaikigaliais.
Pelen su kraitele rankoje, o kraitelje roz. Mans lauk aritmetikos uzdaviniai ir
uzsirstins tvas kitoje stalo pusje. Kitas pasaulis? Purvina ir nejauki nuogyb. Zoori, kur
melodija? Jos negirdziu. Ar isgirsiu?
Dar vliau pamaciau med. Buvau sesiolikos met. Mes vasarojome Palangoje. Mano
draug Aldona pasijuokdama met Rzs upel mano bambukin lazd. Ji pridr: esu
plonesnis uz lazd, o mano dantys lyg ichtiozauro.
T popiet vaiksciojau pajriu vienas. Ten guljo zvej valtys. Jos kvepjo smala ir
zuvimis. Sustojau prie j. Bato smaigaliu ariau sml. Rami jra teliuskavo salia. Smulkios
bangos skyr mane nuo balzgano svytjimo. Norjau palikti atkrant ir nueiti sau jra. Kaip
Kristus. Keli zingsniai teskyr mane nuo stebuklo. Supratau, stebuklas bt patobulinta
realyb. Panasiai kaip suolis virs. Negaljau persokti metro sesiasdesimt. Prie geriausios
Iizins kondicijos metras penkiasdesimt septyni buvo galutin riba. Negaljau vaikscioti
jra. Tegaljau pasksti arba zirti j. Sksti bijojau.
Tad zirjau jr. Akiraciu slinko laiv burs. smeigti stieb su isblukusiu brezentu
ir isplaukti stipriai vairo nusitvrus? Uosciau smalos ir zuv kvap, bato smaigaliu ariau
sml.
Staiga visas sudrebjau ekstazje. Karstame salty. Man rodsi, kad tstu aukst, ir
mano galva pralenkia pusis Sved kalne. Rankose nulaikyciau karst saul ir kaip
juokinga tenorti vaikscioti jra! Israuti medzius ir issvaidyti juos, tegul nustemba sved
uost gyventojai, apiberti pusiniais spygliais. Pakabinti danguje Biruts kalno koplyci.
Iszvejoti savo bambukin lazd, chaldj burtininko lazdel ir isbraizyti ja ore magiskuosius
zenklus. Tegul dien prasikala zvaigzds, tegul dainuoja zvaigzds ir garbina mane, pat
galingiausij. Pagaliau nebtini, didieji stebuklai. Juk as talpinu savyje dziaugsm ir jg,
kurie begaliniai!
Nebeprisimenu visa, k isdirbinjau pajryje, prie zvej valci. Dainavau toreadoro
arij dirbtiniu baritonu, isdidziai atmets koj, ir aukstoji ,,sol" kunkuliavo kauksmu, kur
malsino monotonus jros osimas.
Sokau improvizuot sok. Jis reisk vaidiluts mald Kastyciui ir Jratei,
besimylintiems jros pilyje. Mano ilgos kojos raus sml, as pritpdavau, jas suglauds,
vingiavau uzpakaliu, varciau aki baltymus.
Dar sakiau prakalb milijonams, ir zodziai tebuvo simboliai kazko nepaprastai
reikmingo.
,,Js zinote tai yra viskas skelkime ugn, tegyvuoja kelkite
ir prisikelkite visi aukstyn as jums parodysiu keli stebuklingj
zibur, as, as '
Ir spaudziau rankas mane sveikinantiems, zaviai sypsojausi ir sokteljau virs, nes
minia iskl mane ant rank ir nes saukdama.
,,Jis! Jis! Ms Jis!
Ir tada ekstaz sijung naujas pojtis, kuris kyriai smelksi kn, ir jau slgo
didingumas, kaip tos bang putos smlio sugeriamos. Akys tarytum prasivr. Stai guli zvej
valtys. Ir tolliau pajuodusios kriaukls. Priesais pilka jra. Liesos pusys auga Sved
kalne. Tuscias pajris nyksta poskyje. Supratau. Noriu nusislapinti. Stai kas sunaikino
ekstaz. Prisisliejau prie valties krasto. Jutau palengvjim nuo ilgoko susilaikymo. Ir tuo
metu, kai mano slapim lyg bang putas gr smlys, isgirdau cezjim. Pasukau galv.
Prakeikimas! Uzmirsau zvilgterti Biruts kalno pusn. Moteris buvo cia pat. Stipriai
nudegusi, skaisciai raudonu maudymosi kostiumu, o ant jos peties kabojo oranzinis chalatas.
Tikriausiai, ji mat ir girdjo mano idiotisk dain, sok, prakalb, o dabar stebjo susirietus
prie valties.
Moteris prajo pro sal. Rkianti dm pilkame pasaulyje. As pravirkau gdos
asaromis. Ir smliu nuzingsniavau namo. Isgaravo burt pasaulis. Stai per ilgos kojos!
Ichtiozauriski dantys! Nuosava smarv! Stai puskvailis!
Salia guljo tuscias pasivaiksciojimo tiltas, lyg isgrauztas zarsteklis, sals baloje.
Dvok Baltijos isplautos zols. Ir lietus prapliupo, ir susnarjo neuzaugos pusaits. jau
kurortinmis gatvmis. Traskjo zvyras, slapo nosis, niezjo nugara. Sioje viloje gyvena
Aldona. Kvailiausioji mergait Palangoje. Kas is to, kad jai uzaugo krtys ir ji vingteli
uzpakaliu? Nutariau nebegalvoti.
T vakar guljau lovoje ir zirjau pro lang. Nebelijo. Maciau med ir dvi
zvaigzdes. Buvau nurims. Pirstai vaiksciojo antklode.
Zvaigzds vaikscioja antklode. Vorai. Abi turi po .penkias kojas. Slampinja
zvaigzds tamsia antklode. Sukimba kojos, kaulai lanksts, zvaigzds mylisi arba kaujasi. Is
juodos skardos iskirptas stovjo medis. Pajutau. Sla koj pirstai. Apsisukau sien. Dienos
nuotrupos vyniojosi kamuol gerklje. Nereikjo taip ilgesingai spoksoti tai mergpalaikei
akis. Ir kodl atidaviau jai puiki, bambukin lazd, tarytum karalaitis Pelenei? Aldona ne
Pelen. Jos tvas zymus pareignas Iinans ministerijoje, ir j isteks uz nuolatinio Kurhauzo
svecio.
mi gda uzliejo mane. Sugniauziau koj pirstus. Toji scena pajryje! Bejgiska
didyb! Uz lango styrojo medis ir dvi zvaigzds.
Skardin mas nepraeinama. Mano kambarlis mazas. O as smulkus gniuzulas,
kur artja triuskinancios sienos. Viduramziai artjo. Mane uzdar kankinim kameroje,
kurios sienos susijungs. Jos traiskins mane is lto, ir ilgai raitysiuos. Pasaulis trauksi.
Skardins sienos buvo cia pat.
Issokau is lovos. Pribgau prie lango. Aci .Dievui, skardin mas tebuvo medis! As
galjau zirti paskirus lapus. Ir daugel zvaigzdzi danguje. Trupuciuk os jra. Isgirdau
tv knarkiant gretimame kambaryje. Vaiksciojau basas keli kvadratini metr erdvje, ir ji
buvo milziniska kaip visata. Pasijutau jaunas ir stiprus.
Juk gerai zaidziu Iutbol, plaukiu ir, nors mano rankos ne per stipriausios, esu net du
priesus pagulds nokautu. Esu vikrus. Sako: mano eilrasciai neblogi ir juos reikt pasisti
moksleivi zurnal. Salin viduramziai! Salin Aldona ir pelsinga Rz! Smagu vaikscioti
basam nakt. Ryt bandysiu nusokti delIinu nuo penki metr. Nuo trij suolis dieviskas,
bet ryt, tikiu, dar dieviskiau laimsiu penkis. Ryt vyks stebuklas. Atsiguliau ir netrukus
uzmigau.
* * *
Ilgoji pertrauka. Nuo 8,30 iki 9,15. Garva ir Stanley eina kartu.
,, kaIeterij?, klausia Garsva.
,,Pirmiau rs, atsako Stanley.
,,Kodl?
,,Matysi.
,,Atrakinsi spintel?
,,Koks tu nedomus, Tony.
Juodu laukia ,,back keltuvo. Cia starteris linguoja salis, jis vaik paralyziaus
suzalotas.
,,Desimt met hotely, sako Stanley.
,,Linguoja?
,,Ir mgsta virsvalandzius. Jo zmona dirba virtuvje. Jos meiluzis portorikietis. Juodu
vengia virsvalandzi.
Suparalyzuotasis starteris draugiskai mirkteli.
,,Tuoj gausite keltuv, vaikinai.
,,Jo veidas malonus, pastebi Garva.
,,Ir jo zmonos, priduria Stanley, zirdamas keltuvo rodykles.
Koridoriaus gale sukrautos senos kds. Staiga su triuksmu nurieda kd, nes placiai
atidaromos durys is lobby. Du stambs hotelio detektyvai velka nualpus sveci. Jis senas, jo
kojos velkasi grindimis, jo vyzdziai isnyk virsutiniuose vokuose, ir aki baltymai sviecia lyg
matiniai lemp gaubtai. Jo burna praverta, ir pro dirbtinius dantis teka seils. Uzpakaly eina
juodai apsivilkusi moteris, rausvu ir idiotiku veidu. Jos bateliai sutrypti, balti rankogaliai
murzini ir senamadiska skryblait rudai isblukusi. Vienoje rankoje ji laiko permatom
maisel su valakiskais riesutais, antroje tris riesutus.
,,Tai jo, sako ji.
,,Skubiai desimt, sako vienas detektyv. Starteris nulinguoja prie mygtuk dzs ir
spusteli visus.
,,Pasiimkite, sir, sako moteris, brukdama apalpliui maisel su riesutais.
,,As manau, kad siuo metu riesutai dzentelmenui nedoms, mandagiai prakalba
Stanley.
,,Tai jo riesutai. Jis jo lobby ir laik juos rankoj. Tada sugriuvo. As pakliau maisel.
Trys riesutai isbyrjo. Surinkau juos, aiskina moteris, kaisiodama tris riesutus Stanley po
nosim.
,,Atrodo, jis mirs, pastebi antras detektyvas, spusteljs senio rank.
,,Gydytojas k tik pakilo desimt, inIormuoja starteris. Senis netiktai kriokteli.
,,Zirk, jis gyvas!, nustemba antrasis.
,,Neilgam. Esu prisizirjs sitoki mirci, paaiskina jo draugas.
Atzvimbia keltuvas, sekunds, ir trys keleiviai isnyksta.
,,Misteri! Misteri! Js riesutai! Pamirsote savo riesutus!, desperatiskai saukia
moteris, nors keltuvo rodykl jau rodo sestj aukst.
,,Js galite juos ramiausiai suvalgyti. Arba isdalinkite vaikuciams, pataria Stanley.
Ir juodu eina keltuv, kuris leidziasi rs.
Po desimties minuci Garsva ir Stanley su padklais stovi hotelio tarnautoj
kaIeterijoje. Bedantis portorikietis zvangina lkstes. Katiluose garuoja vakaryksciai
patiekalai, kuri nesuvalg sveciai.
,,Kalakuto liekan?
,,Gerai
,,Ir stiklin pieno?
,,Gerai.
,,Ryzi?
,,Gerai
,,Tu nekus iandien, Tony. Senis ir rieutai?
,,Gal.
,,O, a matau.
KaIeterija antrame aukste. Ji zema ir siaura. Plats langai 34-tj. Raudonos, baltos,
zalios, mlynos reklamins sviesos atsispindi sdincij veiduose, nes, taupumo dlei,
kaIeterijoje silpnos lemputs. Tas pats tamsiai raudonas dazas, kaip ir visame hotelyje. Tik
cia jis purvinesnis, nykesnis. Kadaise sienose kabojo paveikslai. Bta neaiski peizaz
reprodukcij. Staiga jas num. Naujas menedzieriaus asistentas nutar: reprodukcijos
pasenusios. Asistentas lanksis Modernaus Meno Muziejuje, zadjs parpinti modernij.
Bet jis teissilaik vien mnes. J pasalino hotelio vadovyb, suzinojusi: modernusis
asistentas pozemini stotyse reiskiasi kaip ekshibicionistas. Ir kaIeterijoje nepakabino naujj
reprodukcij. Sienose liko isbluk kvadratai, lyg menami drabuziai pasakoje apie karali
nuogal.
Garsva ir Stanley atsisda prie lango. Juodu valgo zirdami gatv. J galvos
svaigsta. Stanley spintelje guli tuscias Seagram`s butelys. Prie gretim staliuk klega
uzkandziaujantieji. Bellmenai atsiseg raudonas uniIormas;virtuvs darbininkai
dmtomis prijuostmis; klerkai besigaivin koIeinu; moteris IotograIas, kurios veidas taip
nuteptas, kad ji ir pati nezino, kiek jai met.
Salimais sdi kambari valytoj negri ketveriuk. Po kiekvieno istarto sakinio
jos klykia dar neuzmirstu juoku.
,,When de golden trumpets sound
Where will yo soul be found?
Standin aroun standin around
when de golden trumpets sound,
sako Garva, kramtydamas kalakuto liekanas.
,,Negro songs?
,,Yea.
,,Tu tebesi entuziastas, pastebi Stanley, gerdamas pien. Garsva nustoja kramts.
,,Kodl?
,,Jutau t pat, kai pirmus kartus girdjau Mozart.
,,O dabar?
Stanley isbrink vokai uzciaupia akis.
,,Dabar tepaliko zinojimas, kad yra tokia muzika.
,,Tu nebesiklausai Mozarto? Akys ineria, bet rausvas sluoksnis palieka. Stanley
veid nudazo raudona reklam sviesa.
,,Yea. Concerto in B flat major. Nuostabus larghetto. Italikos operos arija smeigia
skausmingu groziu. Concerto in D major smuikui. Rondo grakstus, kaip mano motina,
sokanti mazr. Ar zinai, mano motina tebesoka mazr lenk parties. Sako, gerai. Yea.
Haffnerio simfonija. Berods, allegro con spirito. Velnias su peruku tuoj nusilenks,
kviesdamas menuetui. Yea. A nebesiklausau net Requiem. Nes a, kaip ir Mozartas, esu
mirties taske. Klausausi, k man sako Seagram`s. 7 Crown, as manau.
Negrs tebesijuokia po kiekvieno istarto sakinio. When de golden trumpets sound.
Around, around, around, around. Moteris IotograIas valgo is lto. Jos bruozai nejuda.
Stambus bellmanas garsiai pasakoja.
,,Js sivaizduokite! Keturi lagaminai, lyg akmen prikrauti ir tik kvoteris.
Dar jam isaiskinau pozemini sistem. Kur yra Halsey gatv. Ir kad Eisenhoweris vakar
pietavo gretimame hotelyje. Ir dar kazkokius niekus. Kvoteris! Jo paltas kupranugario
vilnos!
Golden around. Vien isblukus kvadrat sienoje nudazo svysteljusi ir uzgesusi
reklamin zvaigzd. Atgimsta Renoiras ir mirsta. The trumpet oI art. kaIeterij eina du
portorikieciai. Jie tarska ispaniskai ir mosuoja rankomis. Neissilieja is nesam stiklini
apelsin sunka. Dreba pilvas besijuokiancios negrs. ,,Tai vikrs!, suklykia ji. Ir choras
pritaria. Juodasis graikiskas choras sumazintose dimensijose. Aroun` aroun` aroun`. Garsai
,,a ir ,,o nuaidi dziungliskai prislopinti, kai dziungls garuoja po smarkios lities. Gatve
vaziuoja automobiliai; isgelts klerkas ziri tusci kavos puoduk; is main Iloor lobby ataidi
dengto boso kvietimai, bet nemanoma suprasti, k jis kviecia ir kodl. Aroun` aroun` aroun`
aroun.
,,K tu snabzdi?, klausia Stanley.
,,Around, atsako Garva.
,,Tu blogai baigsi.
,,Zinau tai dvidesimt met.
,,Norjau pasakyti vien dien blogai baigsi.
,,Kiekvienas baigia vien dien. Nakt. Ryt. Vakar.
,,Ismintingi zodziai. Atrodo, tu kazk sprendi?
,,O tu?
,,Sokratikas metodas?
Garsva stebi Stanley. Mozarto gerbjas, kuris girdjo ir apie Sokrat. Nutss
nusigrusio slktels veidas. Virpancios rankos.
,,Klausyk, Stanley. Kodl tu '
,,Kodl cia dirbu, norjai suzinoti? Laikinai. As nusizudysiu. Zasvistali pojechali
Garsva neisdrsta klausti ,,kodl. Jis geria pien ir stebi gimstant ir mirstant
Renoir. Negrs nebesijuokia.
Jos sukisa galvas ir snabzdasi lyg smokslininks. Jos tariasi nuzudyti turting nasl.
Kai ji uzmigs, dvi stovs koridoriuje ir saugos, o dvi troskins nasl pagalvmis. Ir tada stvers
brangenybes, ir visos keturios slapstysis Harleme. Jos atgailaus juodojo pranaso bute, ddoms
spiegiant ir bgnams dundant. Nesmon! Negrs, galimas daiktas, apkalba savo drauges arba
skundziasi sveciais.
,,Thomas WolIe per kelis puslapius apraso zmog, kuris nusoks gatv is kazkurio
aukto, sako Garva.
,,Literatroje viskas grazu. Net biaurs dalykai. Nusizudyti biauru. Bet man reikia.
,,Kodl?!
,,Negaliu nurodyti rimtos priezasties. Lankiau high school. Mokiausi skambinti
pianinu. Ir pradjau gerti. Kodl? Gal tu atsakysi? Tu esi europietis ir turi tradicinius
atsakymus.
,,Nesi galutinai atviras, reziumuoja Garva.
Stanley ziri j lyg mokin, kuris issisukinja, neismoks pamokos.
,,Esu atviras. As labai noriu nusizudyti. Dzikuj.
,,Ko delsi?, klausia Garsva ir truputl nusigsta, nes Stanley veidas surimtja,
kazkas neuzciuopiamai plono jo bruozuose. Gal tai praeities isdidumas, bajoriskasis kardas,
ambicingas lp susiaurjimas, vairiaspalvis rbas, kontusai ir konIederatka.
,,Id( srac, sako Stanley, atsikelia ir nueina. Garsva susigzia. As nenorjau zeisti, as
tik paklausiau. Gal as panasus sen, kuri sil mirstanciajam riesutus? Reprodukcij dms
sienose, ar tai atsakymas? Stanley siela isbluk kvadratai, ir Mozartas uzges, kai nebedegs
reklamin uzkandins zvaigzd. Ir negrs nebesikuzds, kai valys kambarius. Ir isgelts
klerkas jau skaiciuoja uz pertvaros. O man liko dar dvidesimt astuonios minuts. Tikrai
nenorjau zeisti Stanley. mano klausim nra atsakymo. Atsakym suIormuluos teologai,
psichologai, sociologai, moralistai, teziniai rasytojai. Tenka elgtis sitaip. Reikjo elgtis sitaip,
tai ir nebt anaip. Arba. Anaip sitaip.
Jau isjo negrs. Dvidesimtojo amziaus Veronika, moteris IotograIas, gesina
peleninje nuork. Dingo portorikieciai. Tustja kaIeterija. Nebegroja auksins trompets.
Aroun`? Aukstoji Panemun aplinkui. Vls nulipo nuo aukst suoleli ir apstojo mane.
Neziriu Iorm. Viskas sumiso. Gumbuotos medzi saknys, kanotas pelki sibavimas,
stovi medinis Kristus ant grimstancio kupsto, ar tai asaros Jo isdroztuose bruozuose, ar
smulk liet pabr dangus? Klavesinas? Gali bti ir klavesinas. Kas cia nuostabaus, jei vl
skambins klavesinu? Vlei nesvarbi epocha ir drabuzis. Yra zodziai. Magiski zodziai.
Skulptrins mirusij bajor akys .ir zalvariniai zalciai, sliuogi pro surdijusi grand
ranken. Ir kauk, zempaci, lauksargi choras.
Dumbluoja dienel,
Dumbluoja giedrioji
In vakar, vakarl.
Oi, leidias saulel
Tamsiuosna debesysna,
U ali gireli.
Ar tai blasIemija, jei Kristus paplos per pet kaukui ir pelki vandenis pavers raudonu
vynu? Arba laum nusluostys kasomis aplyt Jo veid? Manau, kad ir sitaip galima sprsti.
Sprsti? Nejau Iormuojasi eilrastis, kurio seniai laukiu?
Bet kodl salia girdziu juodj graikisk chor? Negri juokas dziungli tamtamai.
Negri juokas Elenos kumsci dziai uzrakintas duris. Dieve, mano Dieve, kuris esi
manyje, as j myliu! Tegaliu kartoti nukartotus zodzius. As j myliu, myliu, myliu, myliu. As
j, Elen, myliu. Stanley, kur tu? Stanley, matai, esu sentimentalus kaip senmerg. Bet as
neissoksiu pro lang. Bijau mirti Stanley.
10
Chagallio reprodukcija nepakito. Moteris debesiniais plaukais skriejo virum rusiko
miestelio. Ir is jos liemens krito zemyn antra, rankoje ji laik zalumyn puokst. Slinko
neryskios rogs, ir zmogus mojavo botagu. Sienose tebebuvo spausti ornamentai, panass
romniskuosius. Tvarkingai sudliotos lentynose ir suverstos ant stalo guljo knygos.
Aplipusios dulkmis. Liuksusinis leidinys buvo atverstas, ir issiskts Soutine vaikiscias
pleveno puslapyje, lyg kartoninis zmogiukas, kur trukteljo uz virvuts. Salia stovjo dvi
stiklins drumzlinomis nuosdomis dugnuose su palikta vysnia vienoje, pilna nuork
pelenin, rankinukas. Vyriski ir moteriski drabuziai ir baltiniai buvo sukrauti ant vienintelio
krslo. Nuo zalios soIos tso suglamzyta paklod, o antklod melsvame uzvalkale guljo ant
glto grind linoleumo.
,,As tau padovanosiu karneolio zied ir uzmirst tramvajaus vagon Queens aikstje,
tar Garsva. Jis pabuciavo apgam kaklo islenkime.
,,Zied nunesiu ryt pas juvelyr. Jis pritaikys tavo pirstui. Vagon apzirsime kit
antradien. Esu laisvas antradien.
Elena aplaiz savo sausas lpas.
,,Nori gerti?`, paklaus Garsva.
,,Noriu. Vandens.
Jis atsikl ir susirado savo mlyn chalat. Jo nugaros raumenys sitemp valandlei.
Ir, kai jis grzo is virtuvs su vandeniu, Elena pasak.
,,As zinojau, kad.tu guljai smlyje salia mans, ir as maciau tavo nugar. Labai
norjau paliesti j.
Ji gr vanden, o Garsva pakl nuo grind ,,White Horse butel ir prisipyl trecdal
stiklins.
,,Tu geri be vandens?
,,Taip
Jis isgr scotch vienu gurksniu. Atsisdo soIoje prie jos koj. Jis glost koj od su
paiurusiais ir auksiniais plaukeliais.
,,Tu gulk taip, gulk, tar jis, nes Elena krpteljo.
,,Tu gulk.
Buvo kanota diena.
,,Tu gulk, stai ir viskas.
Jis pabuciavo jos koj riesus.
,,Uzklok mane, man trupuciuk salta.
Jis uzklojo j antklode. Dabar ji parod savo dantis. Smulkius, taisyklingus, melsvus.
,,As sumelavau. Vakar laukiau tavs. Maciau tave. Tu stovjai prie vaistins. Mario
langas kampinis. Ir pridr.
,,Labai daug mlynos spalvos tavo kambaryje. Chalatas, uzvalkalas, knyg nugarls,
laikrodis, linoleumas. Tau patinka mlyna?
,,Man patinka melsvos gyslels tavo kojose, tar Garsva.
,,Nezongliruok. Tu esi labai jaunas, ir as pavargau. Mano galva tuscia. Lyg bajoro.
,,Lyg bajoro?
,,Manasis bajoras panoro klausytis klavesino. Zinai, mano vyras tyciojasi.
As.pripirkau ploksteli su klavesino muzika.
Garsva pam butel.
,,pilti?
,,Trupuciuk. mano stiklin su vandeniu.
Juodu isgr tyldami.
,,Nenorciau, kad tyciotumeisi. Tylk. Skaiciau tavo eilrascius. Prasiau savo vyr,
kad nusivezt tave Jones Beach. Zinojau, judu susipazinote pas Vaineikius. Zinojau, is
anksto, taip, tu bsi mano. Tu galvoji, salta kombinacija? Tylk. Patikk man, as nezinau,
tikrai nezinau. Teisingai, kai k buvau apskaiciavusi. Tavo grimas sildo. Ne, dabar
nebuciuok mans. Kodl pirkai j? Tau reikalinga dirbtin meil? Tylk. Jei nori gerk. Ir
man pilk. Uztenka.
Ir juodu isgr.
,,Man sukasi galva. Koks skirtumas? Tikra, dirbtin Esu tik buvusi
gimnazijos mokytoja. Ir myljau Vilni. Vaiksciojau valandomis: Vien ruden, zinai, tos
populiarios knygos apie metapsichoz, atrod, visa jau esu isgyvenusi daugel kart. Nori,
papasakosiu tau, tu juk prasei mans? Apie mirusi, bajor galvas? Gerai. Klausyk. Vien
nakt Pylimo gatve jo saunus vaikinas. Pasistats apikakl, pt zvarbus vjas, buvo ruduo,
jis skubjo namus, jis grzo is paskait, zinai, kolonos universiteto kieme?Tu nesijuok. Tu
poetas. Prie kiekvienos kolonos prisislieja jaunas svajotojas, jo kaklaraiscio kaspinai
plevsuoja, sausi lapai ceza, jis deklamuoja eiles. Tylk. As labai norjau verkti, vakar,
aikstje. Seniai verkiau. Man jauku pas tave. Klausyk. As pasakoju toliau. Ir, jei bus
nedomu, nutrauk. Ne, nebuciuok. Saunus vaikinas, sviesus, ir keliolika strazdan prie nosies,
nesisypsok, as taip sugalvojau, ir alkanas, nes neturtingas, tebnie sablonas, visa istorija
atsitiko vokietmeciu, vaikinas skubjo, tuojau uzdraustas vaiksciojimui laikas. Prie namo,
kurio karnizuose skulptrins bajor galvos, jis isgirdo klavesin. Zinoma, jis stabteljo,
keista isgirsti klavesin, vokietmeciu. To namo sunkios durys, jose varins lit galvos, ir
grandys j nasruose, ir saunus vaikinas nesiryzo paliesti grandies. Ir tada durys pacios
prasivr, ir tamsu buvo viduje, o is virsaus sklido zalsva sviesa. Vaikinas lipo granitiniais
laiptais. Sviesa ryskjo. Ir klavesino garsai. Virsutinje laipt aikstelje paauksuotos statulos
laik isklusios deglus, ir jie deg zalsva liepsna. Ir poskyje raudonas kilimo takas ved
sal. Ne, negirdyk mans. Sdk ramiai. Vaikinas jo sal. Deg daug zvaki malachitinse
zvakidse, riebs angeliukai pt ilgus vamzdzius, baltos vynuogs, obuoliai ir kriauss
pintose kraitelse, ir zvaki liepsnos styrojo nejuddamos, nors sviesus vaikinas juto, kaip jo
nugar pucia vjas. Nesisypsok, as taip sugalvojau. Logiskai sugalvojau. Lauko durys buvo
praviros, tu supranti? Salje stovjo nejudrs zmons, tamsiai apsivilk, smailomis
barzdomis, baltais zabo, baltais veidais, be aki, nes sesliai krito ant vok. As manau,
skulptrins bajor galvos buvo uzdtos ant aksomini drabuzi. Jie stovjo pagarbiai,
nulenk galvas. Ir klausyk. Salje, prie sienos zalsvas klavesinas, keista, ar ne,
juk zvaki liepsnos skaisciai geltonos? Ir baltoje suknioje, kurios mezginiai guljo ant
parketo, isblizginto lyg veidrodis, baltoje suknioje sdinti moteris skambino. Tejudjo
vaskins rankos. Ilgi pirstai vaiksciojo klavisais. Du raudoni tarnai prilaik aklj, jis, atrodo,
klaussi patenkintas, nes sypsojosi. Tu nori zinoti, koks skambinancios veidas? Nezinau.
Vien kart sivaizdavau savo veid. Nesijuok, as nusipudravau ir stebjau save veidrodyje.
Tada nutariau: tai as. Bet pagaliau nesvarbu, koks skambinancios veidas. Ji atitrauk rankas
nuo klavis, kai pastebjo svies vaikin. Ir, savaime suprantama, jis priartjo, atsiklaup ir
pabuciavo istiest rank. Jei nori, buciuok dabar mane. Uztenka. Vliau, mielas. Sdk ir
klausyk. Sviesus vaikinas iskviet sokiui moter baltoje suknioje. Du raudoni tarnai atsargiai
pasodino aklj kdutje, ir jis pradjo skambinti menuet. Jis kinkavo galva, tur bt, jam
buvo linksma. Ir bajor galvos lingavo takt sokantiems.Ir isblizgintame parkete
atsispindjo viskas. Ir ne, leisk man pravirkti, jos vaikiskos, mano asaros.
Paauksuotos statulos nulipo nuo pjedestal, tu atsimeni, statulos is virsutins aikstels. Jos
jo sal, zalsva degl sviesa uzliejo visa, ant statul kakl kybojo nutrauktos grandys, lit
grandys. Gerai. pilk truputl. Dkui. Gana. Ir sviesus vaikinas pamat: jis apsikabins
medzio stuobr. Ir aplinkui stovjo pusraciu mediniai ir begalviai stuobriai. Aplinkui
sutrnijus klavesin. Ir pelsiais aplip riebs angeliukai, j vamzdziai, vaisi pintins.
Uzgeso zvaks. Deglai deg. Kur dingo aklasis ir raudoni tarnai? Nezinau. Islzusiose
parketo liekanose krebzdjo pels. Sviesus vaikinas paleido juod stuobr. Jis nukrito, ir
keliolika kart atsikartojo kritimo aidas. Ir vaikinas nr zemyn ir girdjo, kaip kazkas dauz
kumsciais klavesin. Klavesinas klyk lyg deginamas. Kai vaikinas atsidr gatvje, durys
uzsidar. Sviet mnuo, bajor galvos kabojo karnizuose. Dabar as tau paaiskinsiu. As, ne
visk isgalvojau. Vilniuje gyveno tokia senut lenk, pusiau pamisusi, skurstanti tarp zvaki
ir knyg. Lyg islikusi ragana. Trupuciukas lasini, sviesto ir lenk kalba nuteik j
draugiskai. Mudvi sisnekjome. Apie klavesin. Dabar eiks pas mane.
Garsva nutrauk antklod, nusivilko chalat ir atsigul salia. Elenos pirstai vaiksciojo
jo knu.
,,Zinai, kas atsitiko sauniajam vaikinui?
,,Taip?
,,Kit ryt jis aplank nam. Jis susiieskojo sarg, ir sis leido j. Namas buvo uzdaras
eil met. Jis rado visk kaip mat isbgdamas. Mediniai stuobriai buvo kazkokio dievdirbio
nebaigti sventieji. Niekas nezinojo, kodl jis nebaig, Ir '
,,Ir?
,,As meluoju. Si istorij man papasakojo sena lenk. As aplankiau t nam. Ir
bandziau skambinti sutrnijusiu klavesinu. Disonansiniai garsai. Dulks. Saltis. Paauksuotos
statulos pakenciamai issilaik. Tau patiko si istorija?
,,Ji jaudina save sitokiom istorijom. HoIImannas prisikl, kad pagarbint Eros,
pagalvojo Garsva ir tar.
,,As prisiminiau savo motin.
,,Mylk mane, pasak Elena.
Vl tebuvo Chagallio reprodukcija, tvarkingos ir ismtytos knygos, pilna nuork
pelenin, rankinukas, sumesti drabuziai, issiskts Soutine vaikiscias, suglamzyta paklod,
dvi stiklins ant linoleumo ir salia guljo antklods gniuzulas melsvame uzvalkale.
* * *
Stanley grzta su dviem kavos puodukais.
,,A labai atsipraau, itaria juodu kartu. Ir kaltai ypteli.
,,Gerk kav, sako Stanley, pastmdamas puoduk.
,,Nenorjau tavs zeisti, Stanley, sako Garsva.
,,Matai, as ir savs daug ko klausinju. Tu zinai, esu rasytojas. Gerai, kad grzai,
,,Gerk kav, teistaria Stanley. Ir patyljs.
,,Mano tvas pasakojo: lenkai karstoka tauta. As tikiu juo. Jis lupo mane. Jis ir
dabar mielai prilupt. O as prilupciau kai kuriuos svecius. Apskritai, prizadu nesikeikti
lenkikai. Anglikai, tikiuosi, leisi?
,,O taip, dk.
,,O.K., Tony.
,,O.K
Juodu geria kav.
,,Nori zinoti, kodl delsiu ?, staiga klausia Stanley, zirdamas Garsvai akis.
,,Nebtnai.
,,Tu mandags. As turiu mergait. T paci, kurios. bamba dubusi. Kocham, Aisku?
,,Labai. Nes ir as turiu mergait.
,,Mudu juokingi vaikinai. Tur bt, mudu antrininkai.
,,Daug antrinink pasaulyje. Ir jie turi mergaites.
,,Ar tavoji myli tave?
Garsva geria kav. Pagaliau iskosia.
,,As j praradau.
,,Kodl?
,,Atsisakiau jos.
,,Ji neitikima?
,,Negaljau jos mylti.
,,O, tu jau
,,Ne tai. As sergu, Stanley. Apalpau paskutin kart. Ir kalbjau su jos vyru. Ir
pazadjau jam, mudu nebesimylsime. Ir neleidau jos, kai ji atjo pas mane.
,,Tu j tebemyli?
,,Labai, Stanley.
,,Kuo tu sergi?
,,As tikrai nezinau. Kadaise man praskl galv. Bet ir anksciau, jaunystje,
mane sugriebdavo priepuoliai.
,,Buvai pas daktar?
,,Buvau. Jis liep dar kart ateiti. Nebenujau.
,,Prakeiktas pragaras, nusikeikia Stanley ir isgeria savo kav. Ir patyljs ramiai sako.
,,As savj nutvriau su tokiu klerku is downtowno. Ir tebemyliu j, kaip ir anksciau.
Jau ir bellmenai isjo. Ir moteris IotograIas. Kampe sdi senelis watchmanas ir valgo
makaronus. Makaronai ilgi, jis ryja juos, lyg Goya Saturnas savo vaikus. Nebeataidi dengtas
kapitono bosas. Tylu kaIeterijoje. Kaip privaciame bute. Dar ryskesnis raudonas ir purvinas
dazas, isblukusios dms sienose, reklamini ugni svysteljimai, nuorkos, kramtomosios
gumos popierliai, cigareci dzuts grindyse.Pro duris eina KaIka. Lidnas zydas, jo akyse
zinojimas: Jehova nesiteik paskirti jam audiencijos. ,,Kodl nesu Moz? KaIkos akyse. Pro
duris eina Oscar Wilde. Jo rankoje saulgrza, jis apsizvalgo, tarytum cia bt Senos
atkrant ir Senoje plaukt Dorian Gray lavonas. Pro duris eina Baudelaire. Jis stebi
makaronus, kurie sliuogia watchmano burn. Tai kirminai, jie ciulpia jo pusiau
apnuogintj. Pro duris eina Rimbaud. Jis svirduliuoja, pilnos rankos sautuv, kard ir
durkl. Is jo glbio sprsta girtas laivas. Pro duris eina girtutlis Verlaine. ,,Religin ar
pikantisk eilrastuk?, klausia jis siteikianciai ir ziri kavos puodelius. Pro duris eina
Emily Dickinson. Prie baltos suknios prismeigti isgelt laiskai. Ji dmiai apzvelgia Garsv ir
Stanley, ji sako. ,,Taigi, mano ponai, elizijumas taip toli, kaip ir gretimas kambarys. Pro
duris eina Ezra Pound ir prataria ironiskai. ,,Ar js zinote, kas yra phanopoeia ir jos dalys:
rose white, yellow, silver; saltus; concava vallis? Ir Ezra Pound suunka ,,aoi! aoi!, o jo
veidas ismintingo kino. Pro duris eina Zenia. J lydi Nietzsche ir dainuoja ekstazje.
,,Ariadna, as myliu tave! Pro duris eina Garsvos motina ir ziri j paskutiniuoju zvilgsniu.
11
Is Antano Garsvos uras
Mano motina buvo bajoriskos kilms. Ji turjo herb: skyde stacia zuvis. Bet ji
nemgo apie tai kalbti, ir as nesuzinojau jos tikslios genealogijos. Nebent, kad ji kilusi nuo
Telsi.
Motina buvo mano pirmasis mokytojas (tvas mok aritmetikos). Ir vl mudviem
talkininkavo ta pati lempa zaliu abazru. Knygos apipesiotomis nugarlmis, cia jau mano
kalt: neismoks pamokos, prailgindavau atsakym lies pirst grybsteljimais. Motinos
balso gaidos isskrisdavo apvalios ir svelnios, o man atrod, kad jei uzmigciau j
besiklausydamas, tai susapnuociau miel sapn.
Mano motina mgo juodo aksomo suknias. Jos isryskindavo siaur juosmen, pilnas
krtis ir strnas. Jos pirstai glamonjo stalties, ir kart vos neapverciau rasalins ritming
palietim uzhipnotizuotas. Prie pat sirdies priartdavo sieninio laikrodzio dziai, o raids
vadovliuose mirguliavo dingusios salies hierogliIais.
As prisimenu motinos pamokas. Tai buvo spdziai zmogaus, kuris laikinai apsistojo
zemje.
,,Karalius uzsivilko sarvus. Sarv dirbjai isliedino juose lelijas. Karalien verk ir,
kai asaros krito pilies grindis, drauge verk Ireilinos ir pels. Karalius isjojo. Ir ginklanesys
isjojo. Ir riteriai. Gi gretimoj pilyje gyveno kitas karalius. Ir jis uzsivilko sarvus. Sarv
dirbjai isliedino juose litus. Karalien verk ir, kai asaros krito pilies grindis, drauge verk
Ireilinos ir pels. Karalius isjojo. Ir ginklanesys isjojo. Ir riteriai. Zalioje lygumoje du
karaliai, du ginklanesiai, dvi kariuomens susitiko. Kruviname msyje abu karaliai zuvo. Ir
abu ginklanesiai. O riteriai grzo savo pilis. Ir prisiek karali snums, zaddami kerst.
Karaliens augino karalaicius, Ireilinos ginklanesius, pels peliukus. Tokia yra kar
prasm, mano berniuk.
Ir vliau tomis paciomis gaidomis motina isklodavo vykius ir datas. As suzinojau, kad
zemje gyveno Aleksandras Makedonietis, Kiras, Neronas, Atila, Karolis Penktasis. Bet man
jie tebuvo karaliai, kuri sarvuose islieti kitokie zenklai ir metai.
Pamokos baigdavosi netiktai. Motina uzvozdavo knygas ir valandl mst. Laukiau
si pauzi, lyg intermedijos stebukl. Kambarys, baldai, lempa susvytdavo. Kiekviena
dulk, net muss nuosda ryski ir reikalinga. Rankos, auksinis mano senels ziedas, kurio
nevalia nusimauti. Tai prilygt pirsto nupiovimui.
Ir motinos akys sudrkdavo. Ji deklamuodavo eilrast. Kartais jis bdavs
prancziskas, kartais vokiskas, rusiskas, lietuviskas. Nezinau, kodl man strigo sis
ketureilis.
Knig ist der Hirtenknabe,
grner Hgel ist sein Thron,
ber seinem Haupt die Sonne
ist die grosse goldne Kron!
Galimas daiktas, cia buvo kaltas istorijos karaliskumas.
Egzistavo kazkoks Muznierovskis. Neprisimenu Muznierovskio. Prisimenu piktus
tvo zodzius.
,,Zinau, mgsti lenkus. Nusilenks, rankut cmakt, cmakt, melagingi komplimentai,
sai istepti Iiksatuaru, trubadriskas susizavjimas. O is tikrj kiaulyst, lova, seimos
ardymas. Muz-nie-rovs-kis. Neuzmirsai?
Motina maldavo akimis. Tvas nemat mans. ,,Neuzmirsai, a? Muznierovsk, a?
Muznierovskiskus sus? As dvidesimt valand par dirbau seimos labui. Grztu namo,
ponas ir ponia! Panstwo. Ar davei Muznierovskiui?!, surikdavo tvas, ir mano sirdies
plakimas buvo garsesnis uz vis laikrodzi tvaksjim. Rieskucios astriabriauni akmen
skendo dumblinoje kdroje. Dvejas kisenes prisikrov mano tvas. Vienoje zrjo briliantai,
antroje trynsi akmenys. Ir motina tyliai palikdavo kambar. Bandziau skaityti knyg, bet
knyginiai zodziai pynsi su tviskaisiais. , Seni buvo laikai. Tada ir zmons ne tokie
buvo, kaip dabar, ir gyveno kitaip. Fiksatuaru, Iiksatuaru ru ru Iikssss. Gausiai zem tada
derdavo, girios knibzddavo zvri, pauksci, ir zmons tvirtesni, veiklesni bdavo.
Muznie-rovskis, ar davei, daaaavei! Kitas jaunas aiposi, cmakt, cmakt, fiksatuaru, seni
zmons, kuri, pramans '
Mano akys slapo, tekjo nosis, sluosciau j kumsciu, ir knyginiai zodziai
issigaubdavo, lyg pro padidinamj stikl skaitomi.
,,Eik gult!, suspiegdavo tvas, ir as isnykdavau kamuoliu.
Muznierovskio istorija Kart, kai guljau lovoje, ji slinko balta ir rami,
patais antklod ir susnabzdjo.
,,Myljau vien zmog, Antanukai. Ir issiskyriau. Likau su tvu. Nes tu esi. Nes
seima. Gal, kai uzaugsi, suprasi mane. Ir savo tv.
,,As visados mylsiu tave, mama, tariau.
,,Mylk, Antanuk. O dabar miegok. Labanakt.
Daugiau ji nebekalbjo apie tai, nors ir bandziau j isprovokuoti.
Ar kankinimas Muznierovskiu buvo ligos pradzia? Sunku atsakyti. Zymus psichiatras
tvirtino, kad motina paveldjo sizoIrenij. Ir galas privaljo bti. Visa nelaim, kad tvas ne
tuoj pat reagavo ligai prasidjus.
Nebeprisimenu tikslios datos. Taip atsitinka. Tarytum sveika motina bt ateities
svajon, o sergancioji nuolatin dabartis.
Tuo laiku tvas grojo Wieniawskio variacijas vokieci kalbos mokytojai. Mokytoja
buvo pagyvenusi nasl, kresna, klisomis kojomis, Goeths nosimi, juodais ir siurksciais
plaukais. Ji man primin isdarkyt rb sepet, nes jos taukuota oda blizgjo. Ir vis dlto ji
buvo grazesn uz mano motin. Nesuprantu, kaip tai atsitiko. Kur dingo pailgas veido ovalas,
sviess plaukai, drgnos ir didels akys, vesls blakstienai, siauras juosmuo, pilnos, bet
nenudribusios krtys. Kur dingo plastiskas besiilsincios cigons judesys, minkstas lp
piesinio nutekjimas, pirst hipnozas, kai kiekvienas pirstas seka antr, lyg besivejancios
gaidos simyljusio muzik kompozitoriaus parasytos. Dar seniai tvas atnes ir pakabino
sienoje didel motinos nuotrauk. Ir motina paraudo, zvilgterjo tv keistom akim, ir tvas,
vienintel kart man bestebint, apkabino j ir pabuciavo lpas.
Dabar ji buvo slyksti moteris. Nutso oda. Smakras, skruostai, krtys nukaro lyg
ismirk baltiniai. Sukrekjusios lpos primin nuospaudas. Sunkiai lingavo drimbs knas
ant isbrinkusi koj. Sviess plaukai draiksi raganiskomis kuokstmis. Ir neplombuojam
dant kiauryms juodavo kaukols prisiminimu.
Ir vis dlto ji tvark kambarius, lop skalbinius, band buciuoti mane uzmiegant. Jos
kalba suprastjo. Ji judjo ir dirbo, lyg nuteistasis, kuris zino, kad mirs kaljime. Jos
vaizduot atgydavo priepuoli metu. Jie buvo netikti, ir kiekvien kart tvui ir man atrod
tai pirmasis. Pradzioje jie sutapdavo su periodais, ir kazkoks provincinis gydytojas zadjo
isgijim, kai sie periodai baigsis. Gal tas pazadas, o.gal neisnyks sentimentas sulaikydavo
tv nuo sprendimo.
Priepuolis. Pirmiausiai praskaidrjimas, Motinos akyse atgimdavo buvusioji
svelnuma. Ir ji visa tarytum palengvdavo. Kaip senut, prisiminusi jaunyst. Matme ji nori
istarti kazk mielo ir iesko reikaling zodzi. Tv ir mane gsdindavo sitoji pastanga. Mudu
laukme. Tuoj prasids, vyks, negalima sustabdyti.
,,Zuvys. Grazios zuvys. Sidabrins, tardavo motina, o jos pirstai judjo. Sena ir
nutukusi balerina rod, kokia ji kadaise buvo graksti. Jos zvilgsnis smigdavo tv. Tvas
privaljo atsakyti, nes zvilgsnis smeigdavo btinumu. Tvas band laisvai.
,,Kokios zuvys, mamule?
,,Sidabrins. Plaukia. Prisimeni? Motina sulaikomai ir paslaptingai suprunksdavo.
,,As visada sakiau, ji nemoka virti braski uogiens. Brasks issileidzia. Cukraus
mazai djo. Mano teisyb?
,,Tavo, mamule, tvo zodziai buvo bespalviai.
,,Cha, cha. Mano teisyb, mano, mano, cha, cha. Archangelskas taip pat neteisinga.
Turi bti Angelskas. Ten tra sniegas ir mezginiai. Archangel sparnai sitokie.
Motina pakildavo ir iskeldavo siuvin. Gal jau dveji metai j siuvinjo. Purviname
drobs gabale raudoni kryziukai, issiti netaisyklingais ornamentais. Sis gabalas reisk
staltiesl, klojam ant naktinio staliuko.
,,Teisingai. Archangel sparnai sitokie, beviltiskai sutikdavo tvas.
,,Tu manai? Taip manai? Manai, manai?
Motina stovdama lauk atsakymo. Atsakymas issprs visatos prasm. Ji zirjo
tv, lyg jis but prisikls numirlis, kuris mat anapus.
,,As sitikins, atsakydavo tvas. Staiga motina nurimdavo. Ssdavos. Ir prasnekdavo
labai paprastai.
,,Tu nemanyk, kad as nezinau. As visk zinau. Tu groji vokieci kalbos mokytojai. Tu
groji, o ji mano, tu pirm kart groji. O tu anksciau man grojai. Kvaila tavo mokytoja.
Mano motina kikeno patenkinta ir laimjusi. Kenksmingas prokuroras tsk
svariausij argument, kaltinamasis bus nuteistas, visi prisiekusieji mintyse nusprend.
Tvas pasokdavo. Automatiskai sukdavos kabanciojo smuiko pusn, bet nusigrzdavo
ir eidavo duris.
,,Tu palauk, palauk, palauk! Jei iseini, ir as nesu tavo, imk savo drabuzius, jie ne
mano, ne mano!
Dabar as sugniauzdavau pirstais savo veid. Negaljau sito matyti. Ir pabgti
negaljau. Kojos prisisiurb prie grind. Gniauziau pirstais savo veid ir girdjau zodzius.
,,Tu kisi savo kn jos kn, kisk, kisk! Te, imk, imk!
,,Nutilk, nutilk!, rk tvas.
Raudonoje tamsoje klausiausi dueto. Sitaip dainuot deginamieji kaitinta gelezimi.
Viespatie, kodl buvau toks silpnas? Kodl nemokjau surikti garsiau nei juodu? Kodl
negaljau raitytis grindyse? Buvau siaubo sutriuskintas. Tegaljau atgniauzti pirstus ir zirti.
Motinos suknel ir baltiniai guljo ismtyti. Maciau glytes suknioje, rausvus
marskinius, kojini gniuzulus. Audra praz, nudrask skudurus ir uzmet ant motinos juod
ir trump apsiaust, kuris kriukeliu susegamas apikaklje. Apsiaust is mergautini laik.
Rankomis motina prilaik skvernus. Prie dur stovjo isbals tvas. Buvo tylu. Paskutiniojo
veiksmo uzdanga skleidsi is lto.
Sitas riksmas buvo galutinis. Vienintelio zmogaus zstanciojo zemje. Ir vis dlto
aiskiai maciau, kaip drebjo motinos gurklys. Sena primadona m aukstj gaid. Tvo
veidas pritvinkdavo krauju. Jis puldavo rasomj stal, istraukdavo nikeliuot revolver su
bgneliu ir vadziojo tta pagal smilkin. Lyg barzdai skusti sepetliu.
,,Nusisausiu, nusisausiu! O motina rk. Tvas, svieds revolver, sokdavo prie jos,
versdavo motin soI ir mus kumsciais. Apsiaustas prasiskleisdavo, maciau savo motinos
nuog, rieb kn. Ir dabar ji neberk, o staug kaip skriaudziamas zvris. Ir tada as
bgdavau lauk ir saukiausi pagalbos.
Paskui viskas vyko migloje. Ramin kaimynai; moter aprengiama, motina; tvas,
sukniubs soIoje; balsai, kurie man aiskino, kad esu vargsas berniukas.
O sienoje kabojo smuikas.O ant valgomo stalo guljo obuoliai ir kriauss. Prie ms
namo augo liepos. Jos kvepjo liepos mnes. Mano draugai zaid plsikus ir detektyvus.
Miestelio kine juokino Carli Caplinas, ir baznycioje giedojo kunigas pastatytu baritonu. Ir as
jau kitaip zirjau mergaites, skaiciau, svajojau. Norjau gyventi. Kaip daugelis.
Pagaliau tvas nusprend. Buvau vienintelis, kuriuo motina pasitikjo. Todl
vykdziau apgavyst. tikinau motin: mudu; vaziuojame vasaroti Palang. Ji dziaugsi
kelione. Ji kalbino mane. Plepjo, kad esu geras snus, kad man reikia daugiau valgyti, nes as
liesas. Ji klausinjo mane apie moksl, knygas ir draugus. Mudu vaziavome automobiliu,
vairuotojas buvo sptas, jis tyljo, mudu buvome vienisi draugai. Jai patiko plentas, medziai,
trobos, moterisk su kibirais. Ji atrod visiskai normali. Vakarjant vaziavome pro vartus ir
sustojome prie raudon plyt pastato, kuriame buvo uzrasyta: Psichiatrin Ligonin.
Vairuotojas, sanitarai ir as vos isvilkome is automobilio mano motin. Ji nerk. Ji
zirjo. Tur bt, sitaip zirt mirusiojo zmogaus siela, kuri pamatyt, kad aname pasauly
tra pragaras.
Ir sis motinos zvilgsnis man vaidenosi, kai mano mokytojai aiskino, jog visata
sutverta Grio, Grozio, Harmonijos zenkle, ir zmogus kaltas savo nelaimse.
* * *
,,As nepaskambinau jai laisv dien, pasakoja Stanley.
,,Yea. Nujau namus. Durys buvo uzrakintos. Nutariau lukterti gatvje. Ir laukiau
dvi ar tris valandas. Ji grzo apsikabinusi su tuo klerku. As paguldziau j per por minuci. Ir
po to atsiguliau su ja. Antr kart sugavau klerk jos kambaryje. Jis buvo apsivilks ir spjo
pranerti. Ir vl sugulme. Palauk! Tuoj prisiminsiu. Psiakrew. Teisingai istariau?
,,Teisingai.
,,Matai, protvi kraujas prasneko. Tebevaikstau pas j. Psiakrew. Tu nesivaizduoji,
kaip gerai ji sit supranti? Kocham. Dzikuj. Yea.
,,O Mozartas?
,,Mozartas? As negaliu atsissti prie instrumento. Noriu israuti klavisus ir sulauzyti
lentas. Zirk, mano rankos dreba. Vien kart man pasil groti elektriniais vargonais
tavernoje. Tvas sirgo, reikjo pinig. Ar girdjai si siaubing dz? Elektriniais vargonais
groti uzsakymus. Prakeiktas pragaras. Yea. Tarytum Bachas arba Haendelis isprotjo.
Tavernoje greit prantama gerti. Yea. As nebegrzau prie Mozarto. Teisingai. Jei negrzau,
vadinasi, ne Mozartui skirtas.
,,Bet Joe
,,Joe? Jis pradjo Faustu, o baigs naktiniame lokale. Gerai, jei gerame lokale. Ar.tu
siklausei jo balso tembr, kai jis dainuoja iseinamoje? Stebuklingas girgzdjimas. Yra
vilci.
,,Tvarkoj, Stanley. Tu man atleisk, bet kodl toks grieztas sprendimas?
,,Kodl noriu nusizudyti? As niekuo nebetikiu. Ir nieko negaliu.
,,Tu esi neurastenikas.
,,Dkui. Sakiau, mudu antrininkai.
,,Mes trise.
,,Kas trecias?
,,Moteris, kuri sil riesutus. Stanley nusijuokia. Jaunuolisku juoku, baltais dantimis.
,,Sis miestas isprotja, galvoja Antanas Garsva.
Jau palieka kaIeterij rasytojai. Susikisa rankas per ilgo palto kisenes KaIka ir iseina
palinks. Ir, mojuodamas saulgrza, iszengia Oscar Wilde. Dar, kart zvilgteri watchmano
lkst Baudelaire. Ji. tuscia. Nebra, Baudelaire. Ir, droviai sypsodamosi, ima po ranka
Rimbaud mergautiniai ruzava Emily, dabar jis lengviau nesa savo krovin. Ir nusimins
issvirduliuoja Verlaine, jam nepyl kavos, jo genijus nevertintas. Ir isdidus palieka kaIeterij
Ezra Pound. Jis vertintas. Kurioje ligoninje gydosi Ezra Pound? Hitleriskai iskelia rank
Nietzsche, skteli ,,Ariadna, as myliu tave! ir isnyksta duryse, kurias atidaro Zenia. Ir atbula
plaukia Garsvos motina, ir gsta paskutinysis zvilgsnis jos akyse.
,,Nesok pro lang, Stanley. Nereikia. Neimituok Thomas WolIe personazo. Ar zinai,
kaip mir Thomas WolIe? Rkdamas. Jam nuvoz galvos kiaus, bet jo neisgelbjo. WolIui
pries operacij nukirpo plaukus. Jo plaukai buvo tamss, grazs, pasakoja jo sesuo.
Stanley prasneka, lyg negirdjs Garsvos zodzi.
,,Ar zinai, kodl delsiu? Sulaiko mano jaunyst. As gyvenu B Avenue. Ketvirtame
aukste. Laiptai aplz. Kambariai tamss. Vanduo nenuteka iseinamoje, kelis kartus trauki
ranken. Motina kazk murma lenkiskai. Tvas miega ir girtas, ir blaivas. Ar zinai, kaip buvo
linksma savaitgaliais? Kai grzdavau is muzikos pamok? K tu zinai! T mergait vedziojau
toki skyl ant kampo. Led valgyti. Tamsi skyl. Tikras rojus. Ausyse skamba Mozartas.
Dzikuj. Bet vien dien nusoksiu. Spiaut roj. Ir lov. Tegul klerkas joje miega.
,,Tu nenuoksi, Stanley.
,,Manai?
,,Tu nori gyventi ir todl sneki, kad nusoksi.
,,Nepazsti Amerikos, Tony. Mudu antrininkai, kurie k tik susipazino. As nesversiu
,uz ir ,pries. Kaip js, europieciai.
Ir Stanley zvilgteri laikrod.
,,Laikas eiti, sako jis. Juodu atsikelia. Eina.
Ar mano jaunyst gali isgelbti? Jei rasyciau apie j eilrast, tur bt, pasakyciau, k ir
daugelis. Tai bt trapi ir svelni nostalgija. Pelks. Egls ir berzai. Nuvirts telegraIo stulpas.
Vos pasivelks kuinas moltu keliu. Kilnus melas. Tiesa nenustveriama. Nors tuoj
slinksiu ties. Ir up ir down, up ir down. Stai ir devintasis.
12
Is Antano Garsvos uras
Buvau dvidesimt vieneri met, gyvenau Kaune, studijavau literatr, o pinigus
pramogoms pasidarydavau losdamas biliard.
Tais metais Laisvs Alja modernjo. Isnyko apskrit akmen grindinys ir arklinio
tramvajaus bgiai. Gatv uzliejo didmiestiniu asIaltu. Praturtjusi valdzia prismaigst
elegantisk pusiaudangorzi. Raudoni autobusai minkstai supo klubais spyruokliuojancias
ponias ir smailiasius, meiluziskus ponus, j vata iskimsti peciai styrojo lyg ledlauziai.
Konrado kavinje grz is Paryziaus dailininkai svaidsi prancziskais vardais ir valandomis
gr vien kavos puoduk. Knygyn vitrinose guljo nauji meno leidiniai, zurnalai, knygos.
Valstybs Teatras eksperimentavo puosniais pastatymais ir kuone kas savait skelb zymij
gastrolieri pavardes. ,,Versalyje seksiniame sokyje vinguriavo nudvta mulat, ir zinomas
inzinierius permokdavo jai uz nakt. Puoseivos svaigo is pasididziavimo, uzsiris kaukianci
spalv kaklaraiscius, uz kuriuos permokdavo kaip uz mulat.
AsIaltas rmino skritulius jau senstancias liepas. Bulvaru isdidziai zingsniuodavo
graziausieji Pabaltyje policininkai, Ilegmatiskai rk papirosus balti desreli pardavjai, ir
zymusis operos tenoras prazygiuodavo lyg Otello scenoje. Prisisteig apsciai alaus bar, su
losiamaisiais pinig automatais, su kelintaeili artist, rasytoj, valdininkli klegesiu.
Ir naujoji Juozapota, kuri dabar sauk madame Kukarek, pusiau pamisusi senut,
nebekreip dmesio ,,kiek daug pon, kokie visi grazs, o slepsjo, snekdama pati su
savimi, ryskios sviesos, nauj nam, asIalto, liep, policinink, desrelnink, puoseiv
mirgjime.
Ir kai sutemdavo, o patamsjusi liep aureolje siziebdavo zibintai, saligatvius lyg
is atlaid issipildavo breliai keksi, kuri dantyse spinduliavo viliojanti kaina. Ir godziai
apzirinjo jas ,,sliIuojantieji saligatvius gimnazistai. Ir apsimesdavo j nepasteb
ledlauziniai kavalieriai, besived amerikoniskus Iilmus kandidates zmonas arba meiluzes,
susiukavusias ir apsirengusias vakarietikai.
O ilgaplaukis poeta jo bulvaru, uzverts galv, lyg nordamas spti zvaigzdzi
paslapt. Jo proIesinio kaklaraiscio galai ritmingai lingavo ant neskalbtos ,,maniskos, ir
batus jis buvo prisikimss kartono, nes puspadziai seniai nusidvjo. Ir jo vaizduotje lingavo
sodziaus svirtys, giedojo ankstyvieji gaidziai, Laisvs Aljos liepos kvepjo galulauks
liepomis.
T vakar buvau laimingas. Kelni kisenje zvangjo keliasdesimt lit. As suciupau
auk is Panevzio ir numelziau s nuplikus dvarininkl, tai pralosdamas, tai atsargiai ir
neuztikrintai islosdamas, vl Iataliskai pralosdamas ir pagaliau po keli eIekting partij,
besizavintiems zirovams keikiantis, suzriau kisen pinigus ir palikau dvarininkl
drebanciomis lpomis besiurbiant alaus bokal.
Giliai atsikvpiau Laisvs Aljoje. Dvi, trys paros buvo mano. jau iskls galv.
Negaljau uzmirsti, koks puikus buvau siandien. Mano pirstai ramiai sliuog zalia gelumbe,
mano akys tiksliai matavo nuotolius, lazda smog taikliai, ir nemanomi kamuoliai krito
krepius.
Staiga pajutau naujien. Silpnas drebulys bangelmis ritosi stuburkauliu. Svaigo
galva. ,,As keiciuosi?, sov keista mintis. Stabteljau ties kinu. ,,Laisvs Alja keiciasi?
Atsirmiau vitrin. Bangels tebesirito nugara. ,,Nuvargau belosdamas, pagalvojau. Ir tuo
metu pastebjau Zeni. Nediduk, svari, szining, geros nuotaikos keksel darbo metu.
Stvriau j uz rankos ir nutempiau skersgatv, namo sesl.
,,Atrodo, tu siandien islosei?, tirianciai paklaus Zenia.
,,Iloiau, atsakiau.
,,Nori mans?, vl paklaus Zenia. Tyljau.
,,Man rodos, pirmiausiai tu nori isgerti, nusprend Zenia.
,,spjai. Lukterk cia. Uzbgsiu krautuv. Sinakt gersime raudon krupnik.
,,As tave mgstu. Ir ne uz raudon krupnik, tu pats zinai, paprastai tar Zenia.
,,Tu nesivaizduoji, o issigrs nesikeiki. Siandien bsi mano pirmutinis. Bsi
patenkintas, katine.
Pasirausiau kisense ir istraukiau dviej lit monet.
,,Imk, kad neuzmirsciau. Tur bt, jau dvi savaits, kai esu tau skolingas. Dkui.
Zenia met monet rankinuk.
,,Tvarkoj, katine. Visados paskolinsiu, jei prireiks.
Situos zodzius ji pasak seimynisku siltumu, ir as perbraukiau ranka jos papurusius
plaukus.
Vl buvau Laisvs Aljoje. Naujas jausmas dingo. Gastronomijos krautuvje
nusipirkau degtins, krupniko, cigareci, sprot, kumpio, sviesto, duonos, sokolado.
As prisimenu t nakt. Liep kvepjim; savo lengvus zingsnius; Zenios rank, kuri
glaudziau, lyg ji priklausyt suzadtinei; liekn muziejaus bokst; dang, mnul, zvaigzdes,
Zaliakaln; rakt, kuriuo rakinau duris. As myljau Jon, ir sinakt laikinai myljau Zeni. Sis
dvigubumas nekankino mans.Buvau persikrausts kit kambar ir sumelavau Jonei; gyvenu
padorioje seimoje, ir ji negali uzeiti. Mudu myljoms gamtoje ir mano draugo kambaryje. As
apgaudinjau Jon, nes buvau jaunas, stiprus, tiks savimi. As gyvenau.As nuosirdziai
dziaugiausi. Tai nebuvo Palangos ekstaz, atmiesta gera vaidybos doze. Tai buvo jaunatv.
Sinakt keksels Zenios draugystje.
Ryt pabudau desimt valand. Zenios nebebuvo. Ji mokjo isnykti laiku. Mano
kambarlyje sumiso kvapai: alkoholio, valgio liekan, isalsuoto oro. Pasiraiviau lovoje.
Dvelkterjo susijungimo aitrumu. Issokau ir atidariau lang; liep kvepjimas persirito
kambariu ir nuplov nakt. Nusitvriau kds ir iskliau virs savo kn. Trupuciuk
drebjo rank riesai. ,,Viskas tvarkoj, pagalvojau. Sutvarkiau kambar, nusiskutau,
issimaudziau, apsivilkau sviesiai pilku kostiumu. Isjau gatv.
Man sunku prisiminti paskutiniuosius zingsnius. Vl suvokiau kad pasaulis keiciasi. Is
pradzi akis brovsi detals. Funikulieriaus rankena nevalyta; priesais mane sdi ponia, ir
jos lp kertelje duonos trupinys; stai vienintelis liepos ziedas, vienintelis tarp
tkstanci; vaziuoja autobusas, ir prie padangos prilipusi laikrascio skiaut; sis zmogus
juodai nutep geltonus batus. Ir man buvo keista, kad uzrakinau savo kambar, kad raktas
kisenje, kad lipau Iunikulieri ir islipau. Ir kad tos keliolika minuci tebuvo blyksterjusi
akimirka.
Stovjau Laisvs Aljoje. Prie ,,Maisto krautuvs vitrinos.
Zoori! Duokite man Zoori! Mano pinigin pilna, esu dailiai apsirengs, tokio stiliaus
jaunuoliams sypsosi pardavjos. Grazi diena. Nusipirksiu knyg. Vartysiu j pirmai pazinciai
miesto sode ir vliau savo kambaryje. Siandien paskaitos popiet, svakar nereikalingas
biliardas, svakar sdsiu kine su Jone. Keliasdesimt zingsni iki knygyno. Arti.
Zoori! Ar sis pasaulis vadinosi zem? Sis issveistas stiklas? Ir namai, medziai,
Soboras, policininkai, zmons, ar jie is tikrj?
As surikau dusliai. Trumpas garsas issprdo, ir praeiviai galjo nutarti, kad sis
jaunuolis atsirgo po vakarykscios nakties. Sugniauziau kumscius, sukandau dantis. Jutau,
trkcioja veido raumenys. Norjau iskelti rankas, rkti visa gerkle. Prasiverzti senj pasaul.
Bet as stovjau atsisliejs ,,Maisto vitrin. Jos stikle maciau savo veid. Nerysks
kontrai, pilksva spalva, mechaniskas trkciojimas. Argi taip buvo pries milijonus met?
zia jra, ropoja didziuliai vzliai, mano astrs nagai rausia drgn sml. Smonje
priesmirtinis nujautimas: mirtis tra durys dar baisesn pasaul. Ten nustojama kno, ten
gyvena zemje sukurti kosmarai.
Zoori! Zoori, gelbk mane!
Beveik bgau Laisvs Alja. Lenkiau praeivius, pastmdamas juos ir
neatsiprasydamas. Zoori,. zoori, smigo zodis. Zvimb ausyse plonutls metalo strls. Jos
vijo mane. Pirmyn, pirmyn. Pro sal bgo detals, svarbios lyg sapne. Mlynos mergaits
akys, prigrstas portIelis. Ir akys, ir portIelis gsdino mane. Tarytum bciau isvyds smklas,
su kuriomis gyvensiu amzinai.
Sis psichiatras buvo zinomiausias Kaune. Sdjau priesais j odiniame Iotelyje.
Isklausintas, isstuksentas, subadytas. Laukiau sprendimo. Zydiskas psichiatro veidas dvelk
svetimos rass paslaptimi. Jis sukiojo pirstais plunksnakot, jis dar nebuvo israss recepto.
Sioje pauzje grojo uzlanginiai garsai. Automobili signalai; praeivi skteljimai; Iabriko
svilpukas, atklyds is Aleksoto. ,,Uvertira, pagalvojau. Sujudjau Iotelyje.
,,Tebesijauciate blogai?, paklaus jis.
,,Kazkas suverzia gerkl ir vl atleidzia, atsakiau.
,,Netrukus praeis. Vaistai neissivaiksciojo.
Psichiatras pastukseno plunksnakociu stal.
,,Js, be abejo, norite suzinoti diagnoz?
,,Taip.
,,Ji nra tokia baisi, kaip js sivaizduojate. Ibseno laikai prajo, ir paveldjimas
nebtinai turi jus suzlugdyti. Savaime suprantama, jums reikia santriai gyventi, as brziu tai,
bet as nemanau, kad js isprotsite ar mirsite. Js neurastenikas.
,,Ar a pasveiksiu?
Plunksnakotis nurimo jo pirtuose.
,,Sunku pasakyti. Nesu ruzavos medicinos adeptas. Bet bandysime. Tai, k js man
pasakojote, vercia mane atvirai kalbti. Js liga nra galutinai istirta. Js gi zinote, nerv
centrai. Labirintai, kuriuose tebeklaidziojame.
Jis kazk sumurmjo lotyniskai, ir as jo nesupratau. Tada jis pasak.
,,Js mirstate ir vl prisikeliate is mirusij.
Psichiatras sypteljo, tur bt, jis susizavjo vikriu ligos apibdinimu.
,,Plaukis siaubas, pridr. Ir pradjo rasyti recept. Uzlanginiai garsai tebegrojo.
Tebezvimb ausyse nutils Aleksoto svilpukas. Du vyrai sustojo prie lango.
,,Tu klysti, Banaitis nra doras.
,,Netikiu. Vakar jis
Psichiatras uzdar lang, ir as nebegirdjau pokalbio. Padjau ant stalo du banknotus.
,,Noriu vesti, man issprdo.
,,Nepatarciau. Bsit nasta savo zmonai. Jei jums prireiks moters ", ir jis
nusisypsojo, kaip ir anksciau.
,,Suprantu, proIesoriau. Dkui ir sudiev.
,,Po mnesio atsilankykite. Sudiev.
Isjau gatv. Rankose laikiau sprendim. Balt recept. siskaiciau zodzius. Bromo
variantas. svirksti vaistai veik. Buvau mieguistai ramus. Zmons ir daiktai nebegsdino
mans. Vaistinje gavau rud butel su raudonu liezuviu. Suvalgiau pietus ,Metropolyje. ir
grzs namo, uzmigau tokiu miegu, kuriame neegzistuoja sapnai.
Kai pabudau vakarjo. Uz pusvalandzio pasimatymas su Jone. Mane kankino liep
kvepjimas, siziebi ziburiai Aleksoto paslaitse, vakarin vsuma, prislopintas tratjimas
gatvse, mano stangrs raumenys, geros Jons akys, nusprstas sakinys; ,,as vesiu tave.
As surikau garsiau nei dien prie ,,Maisto krautuvs. Uztrenkiau lang. Isgriau
bromo. Prietemoje. stenjau sugniauztus kumscius. Kol atslinko apmalsinimas.
Dabar ji eina, stabteli ties pastu, zvilgteri laikrodzio rodykles. Dvi minuts
po devyni. Jis kiek vluoja, galvoja ji, susiranda bat krautuv ir apzirinja naujausij
model is Sveicarijos. Penkiolika minuci po devyni. Jon eina is lto, ir kiekvienas vyriskis,
yra jos laukiamasis. Dvidesimt dvi minuts po devyni. Gal jis serga, ji nueit jo aplankyti,
bet ji nezino jo adreso. Lygiai pusvalandis. Jon grzta namo
Baigta, Antanai Garsva. Tu mylsi Zeni ar kuri kit, jei tau prireiks moters. Tu zaisi
biliard zymiai ilgiau. Sdsi karciamoje su kokiu plepiu draugu. sigilinsi literatr.
Zinoma, tu gali nusizudyti, jei galvoji: sitaip gyventi nemanoma. Bet tavo gyvybs
instinktas stiprus, raumenys istreniruoti, sirdis sveika, plauciai svars, virskinimas puikus.
Baigta, ir pradk is naujo, Antanai Garsva.
Buvau sentimentalus t vakar. Gailjausi savs. Ir parasiau Jonei laisk. Skiriuosi,
nes ji man mirtinai griso.
Prajo savaits, ir as parasiau eilrast. Jis buvo koks dvidesimtasis, ir as nedrsiai
jau Konrado kavin, kurioje tikjausi surasis pazstam kritik. Kritikas sdjo vienas
kavins kertje ir skait pranczisk laikrast. Mudu susipazinome ,,Versalyje, ir as paprasiau
j perzirti mano eilrascius. Kai jis grzino juos, jo veide isskaiciau ironisk atlaidum.
Kritikas dvjo akinius, jo pajuodavusiame veide tso rausvi sesliai, jo sulinkusioje povyzoje
tno jo dziova. T kart jis pasak.
,,Nori bti poetas?
,,Noriu, atsakiau.
,,Visa tai ne tavo. Iekai klasiko vaizdo, metro, rimo. Tai maniera jaunuoli. Tu esi
kitoks. Si niek nerekomenduociau rimtam zurnalui.
Jis pastebjo mano nusiminim.
,,As nesakau, kad negali rasyti. Bandyk. Bet ne per daug pasitikk vien
technika. Poezija reikli merga. Ji nemgsta ir kombinatori, ir impotent. Tau, tur bt,
sekasi biliardas?
,,Ne per blogiausiai, pasigyriau.
,,Taip ir maniau, perskaits situos, ir kritikas grzino lakst pluost.
Siandien as tyliai prislinau prie jo. Ir kai nusitvriau kds, kritikas krpteljo,
sublizgjo akini stiklai, jis padjo laikrast ant staliuko.
Ssk.
Atsisdau, glamzydamas kisenje vienintel eilrast. Jo akini prozektoriai apsviet
mano rank kisenje.
,,Vl prirasei?
As istraukiau popieriaus lakst.
,,Tik vienas?!, perdtai nustebo kritikas. Jis pam lakst, rpestingai islygino j ir
pradjo skaityti. Jis skait zymiai ilgiau nei tikjausi. Juk eilrastis buvo neilgas. Ir kai jis
baig, paklaus mane siltu ir mielu balsu.
,,Kas tau? Sergi?
Pajutau, mano lpos dreba, akyse renkasi asaros.
,,Nepagydoma liga, atsakiau.
,,Neblogas eilrastis, tar kritikas. ,,Pasistengsiu, kad j isspausdint.
* * *
Aukstas ir rudas zmogus eina tusci keltuv astuonioliktajame. Jo veidas lyg is
arbzo ispiaustytas. Halloweno kauk uzsimov suaugs. Palik lp kampuciai, apskritos ir
bespalvs akys, issiptusi genijaus ar vandenlige sirgusio kakta. Jis piktas, ir antaki
sesliai suaug trikampiu. Jis apsivilks taskuotu sportiniu kostiumu, siauras svarkas
sujuostas dirzu.Rudasis sypsosi vienodai, o geltoni, stambs ir smails dantys atgula ant
priekins lpos.
,,Zemyn. junk ,pass`',bespalviai sako zmogus.
,,Js hotelio tarnautojas?, bespalviai sako zmogus.
,,Taip.
Garsva spusteli ,,pass mygtuk, keltuvas sminga zemyn, jo negalima sustabdyti
tarpiniuose auktuose.
,,Grazi vasara pastebi zmogus.
,,Labai.
,,Felix culpa jums netinka. As manau, js jau zengte ruden.
,,Js skatote mano mintis?, klausia Garsva.
,,Truputl. Ir as pastebjau kai kuri disproporcij.
,,Manyje?
Visiskai teisingai. Js desinioji veido pus kreivoka. Tiesa kreivumus sunkiai
pastebimas, bet nuotraukose
,,As spyriausi sliuokdamas s pasaul. Mane trauk replmis.Gydytojas per stipriai
spusteljo ir todl as IotograIuojuosi rakusu, nutraukia Garsva.
,,Tai ir norjau pazymti.
Rudo zmogaus rankos strazdanotos ir stambios.
,,Js airis?, klausia Garsva.
,,As nesidomiu savo praeitimi, nes neturiu jos. Stai js kitas reikalas. O ne, as
nepriekaistauju, tai normalu, js sekate amzin tradicij.
Atsipraau, bet
Zmogus ziuri Garsv. Patyrs kunigas, ismans apie nusidjlius.
,,Per vlu.
,,Kas per vlu?
,,O felix culpa quae talem ac tantum meruit habere redemptorem. Nepamirote?
,,Negaliu.
,,Taigi.
,,Jai js prisimenate, greitai aiskina Garvsa, ,,jei js prisimenate, as galvojau, as
galvojau, kai meldziausi, as noriu islyginti.
,,Per vlu, sako zmogus, mosteljs strazdanota ranka.
,,Js mgstate svajoti apie Krist. Ar Kristus kalbjo apie savo praeit?
Kaip ilgai sminga keltuvas nestabteldamas tarpiniuose aukstuose! Ir Garsva galvoja,
kad s zmog jis nort matyti nuolatos salia savs ir nuolatos kalbtis su juo.
,,Tuomet velnias pam j sventj miest, pastat ant sventyklos virsaus ir jam tar:
jei tu Dievo Snus, pulk zemyn, sako Garsva.
,,Didybs manija jums nepavojinga, svelniai taria zmogus.
Jis zvilgteri skaicius. Jie nesiziebia tamss ornamentai palubj. O keltuvas
sminga zemyn.
,,Jons kojos baltuose bateliuose, bespalviai sako zmogus. ,,Ir tvas, stebs Pazaislio
vienuolyn. Ir motinos riksmas zstancioje zemje. Ir dvi lipnios, suglebusios vysnios. Ir
vienintelis eilrastis suglamzytame popieriaus lakste. Ir besisypsanti senut.
,,Ir lioj, ridij, augo?, su viltimi klausia Garva.
,,Vl, balta drobule apsisiautusi. Js isganymas.
As surinksiu visas skeveldras, prizada Garsva. Jis labai nort paliesti strazdanot
rank, bet nedrsta.
,,As neuzmirsiu js.
,,Uzmirsite. Mes jau lobby, sako zmogus.
,,Jau lobby?
,,Jau. Js prisimenate pasakait apie angel ir naujai gimus?
,,Ne.
,,Kai angelas atsisveikina su naujai gimusiuoju, jis paliecia pirstu jo veid, kad
atvyklis zem neprisimint dangaus. Stai kodl tarp nosies ir virsutins lpos spaustas
griovelis. Js veidas kreivokas nuotraukose. Suvokiate palyginim?
Garsva ziri zmogaus veid. Halloweeno kauk neturi griovelio.
,,Js neturite griovelio, js neturite!, susunka Garsva.
,,Zoori. Vienintelis zodis. Geras zodis. Svajokite apie zoori. Gera svajoti apie zoori. Ir
atidarykite duris.
13
,,As pasitikjau juo. Jis stiprus. Jam sekasi. Jis nupirko masin, ms sskaita banke
auga, jis nuzirjo nam Jamaicoje. As negaliu skustis. Jis atidus ir paprastas.
,,Ir tu gali ramiai svajoti apie Vilni?
,,Nesityciok. Zinok. Nebijau dirbti. Dirbau siuvykloje dvejus metus. As rytoj galiu
dirbti. Tu netiki?
,,Atleisk. Tavo vyras. Suprask.
,,Suprantu. Buvau tau itikima ias dvi savaites.
,,Tu
,,Mes retai mylims. Manau, jis netrukus mans panors.
,,Ir?
,,Nusprsk.
,,Tu j paliktum?
,,Taip.
,,As sutaupiau trupuciuk. As nupirksiu dar vien soI. Si per siaura miegui. Ateik, as
lauksiu.
,Jei as grsiu siuvykl, mane priims. Buvau gera darbinink.
Savo mlyname. chalate Garsva atrod isvargs ir sunyks. sirz poaki rauksls,
nusviro lp kampai, jis liet savo veid drebanciais pirstais. Jis sdjo krsle, ir popieriaus
lakstai ant stalo buvo suverzti guminmis juostomis.
,,Perskaitei mano uzrasus?
Elena guljo. Pilka moteriskait, apklota antklode melsvame uzvalkale.
,,Man, skaudjo. Nepyk. As ne apie literatrin vert.
Ji nutilo.
,,Groteskas?, paklaus Garsva.
,,Tu nervingas, todl ir groteskas.
,,O tavo bajor galvos?, astriai terp Garsva.
,,Todl mudu ir susitikome.
,,Du groteskai.
,,Mudviem reikia bti drauge. Tai nra groteskas.
,,Tu nebijai sito ', paklaus Garsva, zirdamas suverztus lakstus.
,,Mudviem reikia bti drauge. Ir as tau padsiu.
Garsva nustvr ,,White Horse butel.
,,Negerk, papras Elena.
,,Bijau mirti, todl geriu. Bijau mirti, todl rasau. Bijau mirti, ryju tabletes. Viskas
vardan mirti. Poetas Vaidilionis pasak: medziai, apaug sungrybiais, ironiski. Mano
gyvenimas ironiskas. O taip, sdi, sakysim, optimistinis rasytojas savo kabinete. Tikiuosi,
pedikiuras tvarkoj, subtilus odekolono kvapas, atmosIera. Istiesi rank. Dramblio kaulo
prespapj. Istiesi rank. Mirusij sielos su Chagallio iliustracijomis. Istiesi rank. Platonas ir
suplatonintas Dievas. Ir, jei nuobodoka, sienoje kabo Renoiras. Rojus zemje. Ir kaip domiai
issprsta negriskoji kauk! Ir parke nugenta zol, isbaigtumas, harmonija. Mano atmosIera,
atleisk, tra sugadintas oras, jauki smarv. Bciau groteskas, jei kandidatuociau Platonus.
Gal, jei sitaisyciau naktiniu sargu, gal ir isspausciau Fausto pasakas vaikuciams. Kancia, ir
kaip zavu, ar nra groteskas? Van Goghas nusisov laukuose, ir kokios zavios jo zydincios
vysnios! Poe mir nusigrs, ir kaip zaviai kranksi varnas! Ciurlionis bgo is beprotnamio per
snieg, ir koks muzikalus zavumas pavasario sonatose! ,,Nuzudykit mane, daktare, arba
js zmogzudys, maldavo KaIka. Is tikrj zavus sis zydukas savo baimi kosmaruose!
,,Atleisk, tu pyksti, o tai
,,Zinau. Ir priestarauju pats sau. Ir pavydziu. Ir esu nelogiskas. Teisingai. As tyciojuos.
As zaviuosi. Geriu, myliu. Nes patinka gerti, mylti, tyciotis. Jei susirasciau harmoning
ties pralaimciau. Ir pralaimsiu, nesurads tiesos.
Du rausvi skritulliai isniro Garsvos skruostuose. Jis isgr pus stiklins vienu
gurksniu. Jis stipriai spusteljo stiklin pabalusiais pirstais. Elena sujudjo. Garsva pastat
stiklin ant stalo.
,,Tu gulk. Man ramiau, kai guli cia. Bk.
,,Negerk, vl tar ji.
,,Bk.
Drgna buvo lauke. Vsoka. Ant istiestos virvs karojo trisdesimt astuoni balti
chalatai, Garsva juos suskaiciavo belaukdamas Elenos. Gretimojo namo langins buvo
uzdaros, ir is tolimojo liejyklos kamino verzsi debesis plevsuojanti ugnis.
,,Mano juvelyras tingi. Nesusiaurino karneolio ziedo. Mudu neaplankme vagono
Queens aikstje. Mudu iseiviai, reikalingi anachronizm. Tu legend, as neuzbaigt
eilrasci.
,,K sako tavo daktaras?
,,Nieko aikaus.
,,Kada aplankysi j?
,,Ryt.
Garsva staigiai persdo soI. Jis atsirm rankomis Elenos pecius.
,,Tu nori gyventi su manimi? Bt gerai. As nebegersiu ir maziau rkysiu. Pakeisiu
darbo laik, kad vakarais btume drauge. Retkarciais prasysiu tavs: nueik kin, aplankyk
pazstamus. As rasysiu. Nebesityciosiu daugiau. Man bus gerai su tavimi. As labai norciau
istarti kelet zodzi. Galutini zodzi. Paciam sau. Norciau parasyti cikl eilrasci, kur
kiekviena raid lyg neisskaptuojamas ornamentas. As ilgai dirbciau, kad jie atsirast. Man
gerai su tavimi. Tu negalvok, sitaip plepu isgrs. As vis laik sergu situo. Keletas brksni
marmure, tai ko troktu. Nemirtingumo iliuzija? Tegul. Numirti su tikra iliuzija, tikras
reikalas. As dkosiu. Tvui, motinai, pelkms, semaIorui, Jonei, mano priepuoliams, mano
kritikui, knygoms, slampanciai senutei, Zeniai, Vaidilioniui. Visiems. Jei tu manai, mudu
galime bandyti, tai bandykime. Gal as laimsiu. Jei tu tiki manimi, tai bk. Jei ir tau esu
reikalingas.
,,As myliu tave, pasak Elena. ,,Siandien kalbsiuos su vyru. Ir bsiu cia.
,,Nereikia. As pats paprasysiu jo skyryb.
Isnyko laikas. Sugniauzti pirstai, galutinis atnasavimas, nuozulnus slydimas zemyn ir
laimtas gyvuliskasis riksmas.
Ir nebtis vienam laimjusij. Antanui Garsvai. Raumenys atsileido. Jo gstancioje
smonje bepaliko desiniosios rankos siluetas. Ir jis nejuto, kaip slysta nuo soIos zemyn. Jis
dar nusitvr savo mlyno chalato, o pirstai sugniauz silkin skvern.
Antanas Garsva guljo ant glto linoleumo. Jo burna buvo praverta, ir is jos sunksi
zalsvos putos, nutekdamos smakru ir lasdamos ant Iantastiskos gls. Vyzdziai isnyko
vokuose. Jis vaikiskai suriet po savimi kojas. Gelto rank ir koj pirstai. Elena stvr savo
sukni, niro j, nubgo virtuv ir grzo su kupinu vandens dubeniu. Ji palenk duben ties
Garvos galva.
Plati srov tisko ant nosies ir tekjo veidu grindis. Is lengvo grzo smon. Is vok
vyzdziai. Sujudo oda zemiau spenio, sirdis pulsavo. Pirstai paleido chalato skvern.
Antanas Garsva, Elenos prilaikomas, atsisdo soIoje. Jis perbrauk delnu slapi veid. Is
narveli issiverz prakaitas, knas sublizgjo, lyg atleto, istepto aliejumi.
,,Batai, istar jis. ,,Van Gogho batai. Maciau juos. Van Gogho batai. Man buvo pikta.
Purvini batai stovjo ant stalo. Duok man cigaret.
,,Lukterk. Igerk vandens.
Elena prism vandens is dubenio, ir Garsva pam stiklin.
,,Mano kelm kisenje rasi dzut. Duok j.
Jis rpestingai atidar dzuts dangtel, isbr ant delno du gelsvus celiuloido
sovinlius, sumet juos bum ir uzgr vandeniu. Tada uzsivilko chalat ir susiverz juosta.
Istrauk nosin ir nusluost savo veid.
,,Kaip as atrodziau apalps?
,,Neklausk, nereikia.
,,Kaip as atrodziau apalps?
,,Tu guljai ant linoleumo. Pariets kojas ir nusitvrs chalato.
,,Tebnie taip. Lyg veneciskas dozas, nusinuodijs prie mylimosios lovos. Arba.Lyg
nukautas zvris mlyno kraujo klane. Sitaip issprst romantikas. Dabar palik mane. As
uzmigsiu.
,,Koks tavo daktaro telefonas?
,,Nra reikalo jam skambinti. Tai nebe pirmas kartas. Kai sitoks priepuolis praeina,
daktaras nebereikalingas. Uzmigsiu ir vl bsiu sveikas.
,,Nenori, kad likciau?
,,Ne. Keista psichin reakcija. Noriu bti vienas. Tai padeda. As tau vliau
paaikinsiu. Dovanok.
,,Ateisiu rytoj. Atvaziuosiu. Su daiktais.
,,Dar ne rytoj. As tau paskambinsiu. Gal as bsiu pas daktar. Paskambinsiu rytoj.
Elena apsivilko tyldama, ir Garsva uzsideg cigaret. Jis lengvai atsistojo ir
pabuciavo Elen. Siltomis gyvybe lpomis.
,,Btinai paskambink rytoj.
,,Btinai. Dkui ir atleisk.
,,Myliu tave, pasak Elena. Ir isjo.
Garsva sipyl stiklin ,,White Horse. Isgr. Zvilgterjo pro lang. Trisdesimt
astuoni chalatai tebekarojo, langins tebebuvo uzdaros, ir plevsuojanti ugnis verzsi
debesis.
,,Pirmas kartas. Pirm kart apalpau. K tai reiskia?
,,K!, rikteljo jis. Karsta ramyb palengva kutojo smegenis.
,,Kodl nepasakiau jai, kad buvau beprotnamy? Kodl neuzrasiau?
* * *
Apie desimt valand prasideda spstis. Jaunimo sokiai astuontoliktajame.
Linksminsis vaikinai ir merginos is uzuolaid Iabriko Brooklyne. Ne per seniausiai baig
puot masonai. Jie baig planingai. Ruzavi seneliukai ir seneliuks leidosi zemyn,
uzsimaukslin margaspalves, popierines kepuraites. Viduramzin palikim. Skambaliukai
dzindzino virs solidzi galv. Jie pt kartonines ddeles, ir is ddeli issokdavo nepadoriai
rausvi gniuzulliai. Kai kurie band mesti savo damoms dekolte gumines varles ir driezus,
visai kaip gyvus. Ir kvatojo.
Dabar kyla jaunieji. Jie kyla lidni ir apsikabin. Popierini kepuraici spalvos
reinkarnavosi mergin sukniose, auskaruose, dirbtinse glse, skruostuose ir antakiuose;
vaikin kaklaraisciuose; sagtyse, kojinse.
Jie veik nesikalba, jie kyla poromis ir ziri vieni antriems akis. Pasmerktieji
okiams. Jie stebi akis, lyg isiskirdami. Pasaulis atsistojo ant galvos. Linksminasi
nusileidziantieji. Sie jaunimo sokiai lli balius. Jis vyksta laidotuvi kontoroje.
Kai kurie kyla jau isgr. Jie rko pigius cigarus, bando snekti, ir zodziai tie patys,
kaip ir Iabrike. Uzuolaidos is nailono sukaupia savyje daug elektros ir, kai kabini jas ant
gelezini lazdeli, elektra trenkia per pirstus. Yra tokios gltos uzuolaidos, ir, kai jas karpai,
kosi, nes krakmolo dulks skraido ore. Ir labai smagios paprastos, baltos uzuolaidos, zirkls
rzia jas greitai, ir darbo diena bematant prabga. Visa tai Garsva suzino is t, kurie kyla be
mergin.
,,Taip, vaikine, ir tau nelengva.
,,Matyt, skilvis geras.
,,Taip, vaikine, rytoj vl uzuolaidos.
,,Mums nepasisek, mes tik desimtai valandai gavome sal.
,,Taip, Iabrikas svencia savo sukakt. Mes nemokame. Bosai moka.
,,Naujas formanas kimba be reikalo. Visi naujieji kimba.
Kaip graziai plevsavo uzuolaidos Cocteau Iilme! Ilgas pilies koridorius, atdari langai,
vjas ir baltos uzuolaidos. Tos pacios, kurias bekerpant darbo diena greit prabga.
Jaunimas is uzuolaid Iabriko. Lli balius. Uzuolaidos neissprendziamumo
simbolis. Kazkas sujudo anapus, ir pervertas krito Polonijus. Uzuolaidos issprendziamumo
simbolis. Paskutin kart nusitvr uzuolaid Otello. As mgstu uzuolaidas. Jos gyvos, kaip ir
lls. Jos amzinos savo minkstumu, ir lls ta pacia israiska. Subtilus derinys: lls
pakabintos ant uzuolaid. Teplevsuoja vjui puciant. Lidnos ir apsikabinusios poros.
Dvejos sirdys pervertos strle. Taiklus Kupidonas eina zalia pieva, jo kojos rausvos, o nagai
perlamutriniai.
,,Taip, vaikine. Nori cigar? Imk.
Pasaulis ant galvos. Kodl js ne masonai, o masonai ne js? Istss vaikinas, dar
kupidoniskai rausvas, buciuoja savo mergait kakl. Juodu prisispaud prie sienos. Ll
stebi skaicius pravrus burn, ir Garsva laukia, kada girgztels spyruokls ir mergait istars:
,,ma - ma.
Js aukstas. Astuonioliktas, astuoniolikameciai. Buciuokits sokdami; buciuokits
ant aksomini soI, jos stovi hotelio koridoriuose, as nematysiu. Ir pamirskite uzuolaidas.
Ave Caesar, vivantes te salutant!
Keista. Lidnos poros atsines vilt. Kiekvien dien, kiekvien valand esu vis
turtingesnis. As pasirinkau puik darb. Net galiu sivaizduoti, kad tycia pasirinkau. Man
nebereikia klampoti per liet. Senut atliko savo ir palaiminta pva karste. Gera, stovyklin
senut. O poetas Vaidilionis raso eilrascius apie real vaidil, kur pasiskolino is romantik,
kuris niekad neskambino kankliais devyniolikto amziaus melodijas kryziuoci gadynje. O
poetas Vaidilionis kaiso stroIas Jerichono ddas. Kad marche Iun bre galt groti dd
orkestras. Kuriame tik kornet a pistonas apytikriai groja.
14
Is Antano Garsvos uras
Si D.P. stovykll patupd plynuose Bavarijos laukuose. Keturiuose barakuose,
kuriuos sukal rus belaisviams. Moltoje zemje. Kai mes eidavome po lietaus atsiimti
maisto davinio, ms brezentiniai batai aplipdavo sunkiai nuvalomais grumstais. Mums
isdalino drabuzius. Kanadoje atliko zalios girinink uniIormos, ir mes, nusipls skudurinius
zenklus, saugojome kelet nusususi krmoksni, savo nerim, alkan zmoni pykt, savo
groteskisk davin (kazkodl su tualetinio popieriaus pertekliumi), savo tamsiai zali vilt.
Ir rinkome komitetus. Ir sventme savo salies sukaktis. Ir sikarsciav kalbtojai
sauk: ,,kitais metais sugrsime! Ir verkme, kai sesiamet mergait deklamuodavo eilrast,
kuriame atsikartodavo ms salies vardas. Ir vakarais prie barak susd vyrai trauk dainas,
jose ritmingai pasikartodavo posmai, ir tirpo Iinalin gaida. Ir man vaidenosi: tai sviesus
ruozas, j paliko krints meteoras, kuris k tik sudeg.
Mes buvome sentimentals, isvarg, pavyds, pikti. Ir seksuals. Mes viliojome
svetimas zmonas, mes myljoms Volkssturmo iskastuose grioviuose ir ryt uzmirsdavome
vakarykst apsikabinim. Daznai skub, bail, nevykus. Ir kai kurie, nusikrat praeities,
prekiavo obuoliais, brangenybmis, benzinu, karvmis, tarytum sudegintj pirkli vls
siknijo juos.
Keturi barakai, sumesti molt zem. Gelezies lauzo krvos (kadaise cia stovjo
lktuv angarai, kuriuos subombardavo) ms vaik zaidimo vieta. Brezentini bat
zlegsjimas purve; tais metais daznai lijo. Ir nenusibostancios kalbos, kuriose ateities
kronikininkas tesurast vien pazymtin sakin: ,,Kai as gyvenau Lietuvoje '
Du simtai zmoni. 84 vyrai, 82 moterys, 36 vaikai.
Jau seniai neberasiau eilrasci. Tiesa, as tebesidomjau naujausiomis knygomis ir
zurnalais. Ir rasiau apie lietuviskj ir vokiskj teatr, apie paveiksl parodas, koncertus,
knygas. Sitaip sukrapstydavau marki, kurios man buvo reikalingos alkoholiui.
Mano patirtis istobuljo, ir pragaro kancios dabar man atrod lyg tie Gulivero
nuotykiai milzin kraste.
Apvaizda mane paskyr lavon stebtoju. As j prisizirjau vairiausiose padtyse.
Rytprsiuose maciau negyv moter, ji guljo salia kriauss medzio, aplipusio rausvais
ziedais. Veimaro mieste zirjau, kaip traukiamos is rsio, suvirintos per bombardavim
karstame vandenyje, uniIormuotos mergaits. J galvos issipt, o veid spalva buvo lyg t
poni, kurios piktnaudoja kvarco lempas. Prie Cekoslovakijos pasienio, atsarginiuose
bgiuose, mes uztikome prekin vagon, ir is jo sklido smarv. Kai j atidarme, suradome
apie trisdesimt apipuvusi vaik nuo trij iki septyneri met amziaus. Taip ir nepaaiskjo,
kas juos uzmirso atsarginiuose bgiuose. Vyriskos lyties suaugusij lavonai man buvo
neeIektingi, tarsi bciau patyrs duobkasys.
Buvau privilegijuotas ir gyvenau kambarlyje su poetu Vaidilioniu. Neapkenciau jo
asketisko veido; giliai sdusi aki; kresno kno; stambi rank (simtai jo protvi raus
nederling zem, ir jo pirstai per snarius buvo sulink, lyg priesmirtinje agonijoje);
specialios sukuosenos, jo siurksts ir juodi plaukai tycia krito ant placios kaktos; gelton koj
nag, kuriuos jis piaustydavo virtuviniu peiliu; jo sventvagiskumo, kai jis prissdavo prie
stalo ir rasydavo eilrast, sustings ir linkterjs, lyg kunigas per pakyljim.
Sekiau Vaidilionio populiarum. Lietuviskieji laikrasciai ir zurnalai talpindavo jo
eilrascius pirmuose puslapiuose, ir daznai zvelg skaitytojus rstus veidas prasmingai
suciauptomis lpomis. Vaidilion deklamuodavo aktoriai, mgjai, vaikai; j cituodavo
kunigai, stovykl pareignai ir recenzentai.
Vaidilionis eiliavo sklandziai. Jis aplaist ms tamsiai zali vilt rausvu izopu. Jis
neuzrasinjo smlyje tylios melodijos; nedegino ms lta ugnimi; nesiblask tarp sviesi
vaikysts vaiduokli; neieskojo pilies skaidriais langais, zibint ir vezci auksini.
Vaidilionis ramino ir kl nuotaik. Keliose suspaustose stroIose prasliauzdavo karo
baisumai, bet tuoj pat saukis ir galingas balsas (kartais Dievo, kartais kurio sventojo ar
paties poeto) issvaidydavo moltoje zemje marmurinius pjedestalus ir sustatydavo ant j
mus. Siauromis kelnmis, pilkais veidais, ranka rankon su praeities kunigaiksciais,
romantiskais kaip uzguitos tarnaits svajons. O ant auksciausiojo pjedestalo stovjo pats
Vaidilionis. Vaidila ant uolos.
Ir aplinkui Vaidilionis meistriskai sudstydavo rpestingai surankiot rekvizit.
Cinkveisin Nemun, nulakuotas kaimo svirtis, talismanisk tvo pypk, sudziovint
maldaknygje ramunl, zvaigzdes prielanki angel sparnuose, patriotiskai kaukiant sun.
Ir paskutiniuose posmuose vl isdygdavo kunigaiksciai, sauki mus skaisci ateit.
Mus, natralius j pdinius, karzygiskus lyg legendariniai vikingai. Mus besidraskancius
dl kiekvieno dovanoto skuduro; mus laukiancius isvezimo uzjrius ir savo vaizduotje
besimgaujancius soIos stangriomis spyruoklmis, nikotine ismirkusiomis cigaretmis.
kremu, kailiniais, sviezia msa.
Jau pirmas pasimatymas su Vaidilioniu buvo Iataliskas. Kai jau kambarl ir
numeciau ant grind lies kuprin, Vaidilionis sdjo ant sudedamos lovos ir ras.
,,Sveikas, estete Garsva, tar jis ir atidjo taisyklingai israsytus lakstus. Mudu
buvome pazstami jau Lietuvoje.
,,Sveikas, numirli Vaidilioni, atsakiau. Jis zvilgterjo mano batus, nuvalkiotus iki
galutinio begdiskumo. Atsisdau taburetje.
,,Sitie batai puse numerio mazesni. Todl mano kojos dvokia. Atidaryk lang, nes
kambarys prasmirs, tariau.
Vaidilionis tyldamas zirjo mano batus, ir as pajutau gdos ir susierzinimo misin.
,,Paslpk savo eilrascius. Laikinai. Kol pravdinsiu ir isplausiu kojas, pasakiau,
susikaups ties virvutmis, vaizduojanciomis raiscius.
,,As uzjauciu tave, brzdamas priebalses, tar Vaidilionis.
,,O a tave.
Vaidilionis ts lyg nenugirds.
,,Pries eil met mudu astriai susikirtome. Tu motyvavai savo nuomon paradoksais ir
tarytum laimjai. Tu nekotiravai morals, idealizmo, gerojo Dievo. Tu garbinai tik literatr.
Savo paties isrgas, siandien isdrstu patikslinti. Prisimenu tavo lig. Kiek tu parasei
eilrasci tremtyje?
,,Pabgs nei vieno, tariau.
As atrisau virveles ir numoviau batus. Ir nykiai zirjau savo purvinus pirstus,
smalsiai kysancius pro kojini liekanas.
,,Kiek tu prirasei straipsni ir recenzij?
,,Daug.
,,Prausykla koridoriaus gale, tar Vaidilionis.
,,Kai grsi uzksime.
As ilgai prausiausi. Neapksdamas gausi vandens ciurksli. Jos glamonjo mano
od, lyg iki zmogzudysts grisusios moters palietimai, kuri lytiskai esi reikalingas.
Kai grzau, Vaidilionis buvo sudsts ant taburets konservus, duon, butel
burokins.
,,Kur tu basteisi? Po karo gyvenai privaciai? Man sak redaktoriai.
,,Man seksi. As tris mnesius kasiau apkasus Rytprsiuose. Vliau prie
Cekoslovakijos. Ir pabgau. Tepergyvenau vienintel bombardavim Veimare. Ir apsigyvenau
kaime. Ten mane globojo tokia vokiet. As miegojau su ja. As apmziau jos darz ms
seimos mslu. Pagaliau ji mane isvar.
,,Uz k?
,,Per daug griau.
,,Tu bandysi Amerik?
Bandysiu.
Vaidilionis sek mano drebancias rankas ir lpas, kai griau is stiklins burokin.
,,Tavo rankos virpa.
,,Dar nesu mirs. Kaip tu, pavyzdziui.
,,Paaiskink", tar jis ramiai.
,,Vienoje stovykloje susibr jaunuoliai, pasakiau, godziai rydamas jautienos
konservus. ,,Jie raso eilrascius. Jie skaito Eliot, Pound, kitus. Jie susipazin su Heideggeriu,
Jaspersu, Sartre. Jie myli naujj tapyb.
,,Jie negabs vakarieci epigonai, terp Vaidilionis. ,,Jie tiki poezija. J
eilrasciuose as suradau ir meil savo krastui. Savo vaikysts meil. Suduzusi zaisl meil.
Ir klausim ,kodl`. Ir nor issilaikyti. Beje, kitoje stovykloje gyvena ir vienas tavo kolega. Jis
eiliuoja ,klasiskai` kaip ir tu. Senelis Homeras patenkintas trina delnus Hade. Senuks moiros
pagarbiai stebi j. O tu moiroms nedomus.
Konkretizuok.
,,Tavo likimas nuverptas. Tu isrki didzius zodzius apie praeit, sviesius zodzius apie
ateit. Tu esi moralus ar apsimeti tokiu. Todl meluoji.
,,Alkoholis jau veikia tave, saltai ir tyliai tar Vaidilionis ir isgr gurksn burokins.
,Valgyk, pridr.
Paskui atsikl ir susikiso rankas kisenes.Jis stovjo, ir as zirjau sagas jo svarke.
,,Fanatikai ir.j pasekjai tempia ir raumenis, ir siel, pagalvojau.
,,O kas gi pats toks bsi?, paklaus jis mane.
,,As laukiu, tariau, sveisdamas konserv likucius.
,,As zinau tavo isgyvenimus. Kartoju. Uzjauciu tave. Bet rezultatai lidni. Tu nebegali
rasyti. O bejgiai pikti is pavydo. Nors tu esi sziningas. Nerasai, kai negali. Gerbiu tave uz
tai.
As stengiausi is paskutinij, kad nedrebt mano rankos. Ant gaballio duonos
uzdjau ms, is lto kliau j prie burnos, is lto griau ir tusci stiklin laikiau pries savo
veid.
,,Ar galiu perzvelgti tavo naujausius eilrascius? ,,Gali. Skaityk ir, jei nori, niekink.
Bet sidmk. Mane spausdina, skaito, deklamuoja. Ir sako. As palaikau vilt gyventi. Visos
tautos vilt.
Ir Vaidilionis padav man prirasytus lakstus. Skaiciau, ir kraujas tvaksjo
smilkiniuose. Vaidilionis tebestovjo, susikiss rankas kisenes.
Kai baigiau, padjau lakstus ant zalios antklods.
,,Stai kur tipinga impotencija. Keturiuose eilrasciuose tris kartus spaustas zodis
Lietuva. Eilrasci idja: rasinis lietuvi kilnumas. Technika svari. Galtum reklamuoti bat
tepal. Vaizdai nevargina. Savaime suprantama, kad miske tyresnis oras. Kas kvp Vytaut
Didj zalioje pievoje? Tu pats zaliose kelnse?
,,Mano diagnoz teisinga, tyliai tar Vaidilionis, linguodamas galva.
,,Linguok, linguok galva, populiarusis poete! Tave uzmirs!
,,Tave jau uzmirso, ramiai tar Vaidilionis.
As nutilau. Ir tyljau keturis mnesius.
Jau gil ruden, kai lietus zliaug be paliovos, stovykloje numir senut. Pirmoji,
israsyta anapus barakiniame gyvenime. Senut neturjo ypating zymi. Ji uoliai lankydavo
pamaldas, dziaugsi dalinamu maistu ir mir nuo sirdies smgio, nors skundsi koj reumatu.
Buvo nutarta j iskilmingai palaidoti, kaip pirmj auk.
Keistu sutapimu ms stovykloje gyveno buvs dd orkestro grojikas. Jis
sukomplektavo orkestr, nes Unros direktorius, uoliai isgeris Ohio msininkas, padovanojo
ddas, kurias nusavino is vokieci. Ddinis veteranas susirado kelis jaunuolius ir skubiai
ismok juos groti mars ,,Du broliukai kunigai ir ,,Lietuvisk melodij pot-pourri, kur dar
Lietuvoje sudliojo tlas zydas. Gi senuts laidotuvms tapo surepetuotas Chopino Marche
funbre, ,,desertas, kaip issireisk kapelmeisteris, tebenesiojs tradicinius sus ir grojs
kornet-a-pistonu.
Senut apvilko juoda suknia, gailestingos ponios pasiuvo j is vairiaspalvi skudur,
kuriuos nudaz erzaciniais dazais, ir zalsvos dms skaidrino mirusios apdar. Karst sukal
stalius Rimsinis, parinks maziausiai apipuvusias lentas is t, kurios guljo prie nebaigto
barako. Is didels stovyklos atvyko kunigas, malonus ir droviai nusisypss, jei isgirsdavo
prastin keiksm.
Mums reikjo zygiuoti apie dvejet kilometr iki mazycio miestelio didingu
pavadinimu. Iki KnigshaIen. Buvo vidudienis, ir lietus nustojo lijs. Mes issirikiavome.
Jaunesnysis skautas Povilnas nes kryzi. Siltai apvilktas kunigas brido siavs skolintus
kaliosus. Kinkavo liesas arklys, kazkodl riebiu pilvu, ir ant paprasciausio svabisko vezimo
kratsi senut. Ir jo orkestras, isdidus dd blizgjimu.
Senut neturjo gimini, ir todl pirmose eilse zygiavo stovyklls pareignai ir
auksta zmogysta: ji nulaikydavo prakalbas, ir jos stebino daugtaski gausybe. Ir mes.
Kok kilometr jome darnioje tyloje. Dd orkestras dels. Kapelmeisteris ne per
daug pasitikjo savo kolegomis, jis saksi tik kart nustebinsis. Tada ir vl pradjo lyti.
strizai teskjo vanduo ms veidus, arklio ausis, aptask Nukryziuotj, skauto Povilno
plaukus, o vandens klaneliai ant karsto nugaros teissilaikydavo sekundes ir srovelyts tekjo
zemyn. Karstas buvo su plysiais, platesne apatine dalimi, todl lietus, be abejons, mirk
senuts sukni.
,,Senut slampa, tariau Vaidilioniui, kuris zingsniavo prasmingai suciauptomis
lpomis.
,,Nesityciok, iskos Vaidilionis.
,,As ir nemanau. Salta oda ir saltas vanduo. Nejauki jungtis. Kodl negroja Jerichono
orkestras?
Kapelmeisteris mosteljo ranka, ir grojikai, issitrauk zalias nosines, nusluost
aprasojusias ddas. Kaip ciauptai zlagsjo kunigo kaliosai. Kelias tebebuvo moltas, ir, man
atrod, pajutau siurbianci zems trauka. Pro lietaus dang artjo miestelio baznycios
bokstas. Aplinkui suposi nugrimzd laukai, ankstas pasaullis, is kurio bandme issiverzti.
,,Dabar lietus tirpdo erzacinius dazus. Juodas skystis dazo nekaltos senuts od. Gan
rezultatyvus eIektas. Juk laidotuvs juodame zenkle. Vis dlto dangus toleruoja
zmogiskuosius simbolius. Jei smarkiau lis, mes palaidosime negr.
Vaidilionis nusitver mano pet. Jo slapias veidas buvo kvailas tzimu. As cypteljau.
Vaidilionis susniokst.
,,Tu esi paranoikas. Tavo vieta beprotnamy.
,,Nusivalyk nos, atsakiau.
Staiga uzddavo orkestras. Mes prijome miestelio darzus, ir vasarins bdels
issirikiavo slapiame nuogume. Chopinas skambjo visu klaikumu. Naujokai pt savo
ddas, nepataikydami nei bgno takt, nei grasinant kapelmeisterio lingavim pusiauju. Jo
kornet-a-pistonas raiz keli metr erdvel, ir astrs melodijos brksniai nyko cia pat.
,,Sis dzisna baigia prispiaudyti klarnet, tariau pusbalsiu.
Vaidilionis atitrko nuo mans. Chopinas pargriuvo. Jo lakuoti bateliai sudrisko,
marskiniai susilamd, jis neteko mezginiuot rankogali, jis sutep moliu stiling veid, jo
garbanos prisivl zvyro, jis raudojo balsu. Jis persisald. Dziova? Ne, dziova lta. Chopinas
susirgo mirtinu plauci uzdegimu.
,,Kiekviena karta isgyvena pasaulio gal, tariau aukstai. zmogystai, nulaikanciai
prakalbas.
,,Zvilgterkite kapelmeisterio sus. Jie nulinko.
,,Apie k js, ponas?, paklaus zmogysta.
,,Marche funbre geras Laisvs Aljoje. Zym valstybs vyr belaidojant. Ismirkusiai
senutei pakakt skautiskojo bgnelio.
As apsisukau ir grzau stovykl. Lietus lijo iki vakaro. Kaip vliau suzinojau,
laidotuvininkai pasislp miestelio karciamoje. Isbuvau vienas kelet valand.
As rasiau. Ilgomis eilutmis. Mano smegen grioviuose sruveno komplikuotas
kokteilis.
Sdjau savo guolyje apatinse kelnse, nes drabuziai dzivo skalbykloje. Vedziojau
stroI po stroIos,maciau puldinjancias raides, geltonus pirstus nuo svabisko tabako,
Maironio IotograIij virs Vaidilionio lovos. Savo vaizduotje pasistaciau totem. Nezinomas
kareivis, murkdoma senut statulisku grieztumu koregavo mano zodzius.
Kazkur buvo daug sviesos ir vaiskaus oro. Praeitame laike kitoks miestelis, kitoks
Kaunas atsigrz mane. As ilgai ieskojau paslpt dur purkstoje sienoje. Daug gumburli
buvo joje. Per daug. Taip, buvau sziningas ir ilgai graibaliojau sien, ieskodamas mygtuko.
Bet as jo neradau ir nusilpau. As sustirau prie uzmaskuot dur, ir man beliko aprasinti
monotonius gauburlius, abstrakt, pasikartojant reljeI.
Numir naivi stovyklls senut, mgusi maldas ir pasaullio santvark. Ir j
pasarvojo, grdo karst dazytoje suknioje ir j vez lietuje, abuoj ir slampanci. Svabisk
lauk pilkumoje, groteskiskoje laidotuvi eisenoje man buvo leista krptelti ir atsigrzti.
Nekalta senut spusteljo jai vienai tezinom gauburiuk, ir durys prasivr. Dkingumo
nereikalaujs totemas isties rank rodykl, ir as paklusniai jau savo puldinjanci raidzi
lydimas.
As dirbau savait. Vaidilionis netrukd. Mudu persimesdavome tik btinais sakiniais.
Kartais savo pakausy, smilkiniuose, kaktoje jutau jo tiriant zvilgsn. Ir vis dlto Vaidilionis
buvo taktiskas. As daznai pasokdavau ir bandziau vaikscioti siame lentiniame narvelyje. Ir
Vaidilionis ieidavo, ir dvi ar tris valandas buvau vienas.
Praslinko savait, ir mudu tyldami valgme zirni sriub is konservini katiliuk. Po
pagalve guljo prirasytas lakstas.
,,Sri sriuba, netiktai pratar Vaidilionis. Jo plaukai, glotniai susukuoti, krito ant
kaktos taip vadinama ,,nepaklusnia garbana, kuri jis kiekvien ryt raitydavo tankiomis
sukomis. Aliumininis saukstelis jo zemdirbiskose rankose tebuvo titano pasityciojimas is
zaisliskos civilizacijos. Asketo veidas? Siandien maciau valios, minios pagarbos ir viduri
uzkietjimo misin.
,,Zirniai negerai. Ispucia vidurius, atsakiau.
,,Pradarysime lang. Siandien neberasai?, Vaidilionio zvilgsnis buvo tyras. S
zvilgsn jis naudojo estradoje, kai skait savo lyrinius eilrascius.
,,Tavo akys nekaltos siandien. Lyg tosios senuts, kuri palaidojome.
,,Tu nepalaidojai.
,,Teisingai. As j amzinau. Savyje. As mechaniskai atsikliau, istraukiau popieriaus
lakst ir padaviau Vaidilioniui.
,,Skaityk. Tai pirmoji redakcija.
Jis skait, ir as stebjau jo veid. Jis suciaup burn traIaretiniu tempimu, ir jo
virsutin lpa isnyko. Nusileido siurksts ir tiess blakstienai kaljimo pinuciai. Jis jau
turjo uztikti mano beviltisk klampojim moltu keliu, dd zviegim, purvin Chopin,
liet ir rami, slapi, isjuodint senut. Tolimoje siaurje jo Kauno pastatai. Soboro
drambliskos kojos mind sprunkancius salis Sanci namelius. Sniokst garveziu raudonplyt
Katedra. Ties Pazaislio vienuolynu styrojo sala. Joje stovjo mano motina. Jos rankose
purvinas drobs gabalas, issiuvintas kryziukais, ir virs jos angelai ir archangelai. Angel
kariuomen virs prarastojo Kauno. Nakt angelai byrjo ziezirbomis, sviesios plastaks
smukdavo Laisvs Aljos zibintus, ir nuo j sparn nutsdavo ilgi sesliai ant uzledjusio
cemento. Ir jo nebylus dd orkestras. Blizgjo mnulio issveistos ddos, orkestr ved
velnias, prie aksomini kelni prisisiuvs juodai nudazyt virv. Ir paskui orkestr lingavo
karstas, j nes keturi svyturio sargai, ir karste sdjo besisypsanti senut. Plauk pilnatis,
mano motina, Chopino mezginiai, zalias Nemunas, besisypsanti senut.
Vaidilionis baig. Nei vienas raumuo nekrusteljo jo veide. Virsutin lpa tebebuvo
isnykusi. Jis grzino man popieriaus lakst. Pakisau j po antklode. Nusitvriau konservini
katiliuk.
,,Einu iplauti, tariau.
Vaidilionis zvilgterjo mane. Pakilo kaljimo pinuciai.
,,Kaip manai pavadinti an ?
,,K reiskia an ?
,,Klausim. Jei nori, visas eilrastis tra klausimas.
Tyljau, zvangindamas katiliukais. Lyg lkstmis aprasytame orkestre.
,,Prastas reikalas. Nepyk, daug prastesnis nei Kaune, kada valdei save. Nenorciau
tvirtinti, kad pd trkumas reikst poeto smukim. Bet tu zongliruoji vaizdais. Be prasms.
Tai gudrumas neurastenijos lydimas. Gali isjungti mano pazir: mums nevalia dabar
rpintis vien savimi. Mums reikia rpintis tauta. As nereikalauju is tavs epigonavimo. Rasyk
apie save. Bet neuzmirsk: intelektualin neurastenija ir dekadansas tolygs.
,,Tu sklandziai kalbi. Taskai, kableliai. Gaila, nemoku stenograIuoti. Kitaip
iskabinciau tavo zodzius sakym lentoje, tariau nebezvangindamas katiliukais.
,,Tu stengies bti ironiskas. Ironija priklauso patologijai. Matei medzius, apaugusius
ungrybiais? Jie ironiki. Bet ar jie sveiki?
Ir Vaidilionis atsargiai paglost speciali garban. Mano rankos kybojo, ir ant pirst
kybojo svarsciai katiliukai.
,,Mudu susirasime teisj. As sibteljau katiliuku Maironio IotograIijos link.
,,Gal j? Nors, bijau, jis nuteis tave. Kaip aktori, kuris deklamuoja aktoriams. Tau
reikt deklamuoti Lietuvoje, miske. Tavs klausyts pasiruos mirti. Tavo patriotika bt dar
vienas ginklas. Cia tu esi saugus ir gauni atlyginim. Tai nepadoru.
Vaidilionio tyrame zvilgsnyje blyksterjo zaibukas. Jis atsistojo.
,,Vis dlto, as gerbiu tave. Uz technik. ,Ir bus laisva Tvyn!` Pakeisk vienintel
raid. ,Ir zus laisva Tvyn!` Tavo technika nepalyginama. Zinai, tu man primeni vien poet.
Zuik. Prisimeni j? Js abu cinikai. Nors, atsiprasau. Tu kvailesnis. Netrukus tiksi, kad esi
misionierius.
,,Lauk is kambario! Lauk tuctuojau!, suklyk Vaidilionis.
As paleidau kairj katiliuk lang. Jis isdauz drumzlin stikl ir nukrito prie koj
buvusio generolo zmonai, kuri jo pro sal.
,,Paetai musasii!, sauk kieme, generolien.
Vaidilionis islk pro duris. As prapliupau spazminiu, isterisku juoku.
Stovjo lova, uzklota zalia antklode su spaustais uzpakaliu dubimais. Ir auksciau,
sienoje, kabojo Maironis. Nujau prausykl, mojuodamas konserviniu katiliuku. Koridoriuje
grdosi stovyklautojai.
Mane ilgai tyr daktarai, bet nesurado pamisimo. As issikliau kit stovykl.
* * *
Antanas Garsva sypsosi. Keista, kad uzrasiau sitokius dalykus. Praleidau lygiai
svarbius. As uzmusiau zmog, norjau nusizudyti, mane mus, isgyvenau be smons
Aukstojoje Panemunje, Kauno ligoninje. Visa tai isbluko. Bet kai k reikt prisiminti. Kas
zingsniavo drauge. As uzliejau mane supanci aplink zaliuoju Toledo peizazu. As priartinau
perspektyv. Mano Juozapato pakaln kambario dydzio. Mano vaikyst, mano jaunyst
kambario dydzio. Buvau pernelyg nirus savo praeiciai. Pasirinkau t pat metod, kaip ir tie,
kurie is savo praeities issunk vien elegisk lides. Tiesa, mazai turjau zruci. Bet vis
dlto jie zrjo. As uzakcentavau special pozir savj realyb. Man ir daugiau buvo duota
valand, is kuri galciau laimti save. Gal jos buvo svarbios ir, btent, jomis reikia
susirpinti. Tada prisiminsiu ir tai, k esu praleids. Toledo peizazas uzliejo pasmon.
Zruciai sumesti tamsiausij jos kert. Atridenti juos reikia, kaip raktelius, kurie uzkrit po
spinta. Reikia issitiesti grindyse, tempti vis save ir istiesti rank. Kai tursiu raktelius -
atrakinsiu spint. Dabar zirjau spintos neatrakinamum, lyg neissprendziamas
uzuolaidas. As zvilgtersiu spintos vid ir, tepadeda man visi dievai, issprsiu uzuolaidas.
,,O yea, nra taip blogai. Keliasdesimt doleri issinesi. Kartais gauni virsvalandzius.
O tu dirbi virsvalandzius. Cigaret?
,,Dkui. Rkysiu vliau. Keltuve uzdrausta.
,,Kvaila dz.
,,Kvailoka.
Garsva sideda cigaret kisenait. Noriu bti laimingas, gyventi noriu. Up ir down,
keliasdesimt doleri, laim. Yra ir kontrargumentai. Bna dar blogiau.
Vzys, priverciamosios stovyklos, kankinimai, artimj mirtys. K reiskia mylimosios
netekimas? Netekau Jons ir prisimenu j, kai mane uzvaldo graudulys. Bet graudulys
trumpai tetrunka. Tai savisaugos instinkto skydas. Ispazintis, po kurios maloniau gyventi kur
laik. Sitaip nusigraudens ir Elenos prisiminimas. As rasysiu. Ir man belieka dziaugtis. Esu
gyvas ir laisvas. Absurdinis zmogus, anot Camus? Tebnie. Absurdinis zmogus, kuris
pasikalba su Kristumi. Ir.su IilosoIais. Galima. FilosoIija taip pat menas. Tvarkoj. Zirsiu
realyb kaip medziag, is kurios mano dvasia sukurs amzinyb. Kuri mirs su manimi, ir
kuri zvilgterjs naujai gims sukurs nauj amzinyb. Tai nesvarbu, kad nieko nemylsiu.
Labas, IilosoIe Spinoza! Eina gandas, kad tu puolei IilosoIij, nes praradai mergin?
Tvarkoj. Mano akys zironai, pro kuriuos zirima atvirksciai. Pasaulis nutolsta ir
isryskja. As galiu priversti akmen dainuoti apie pavasar. Galiu paliepti tulpms skambinti
gregorianisk prisiklim. Ir tegul ant dangorzio stogo, mnuliui svieciant, stovi sventasis
Antanas ir zegnojasi, nes lietuviskj paskenduol jam atveda du nusizemin kaukai, apiplys
ir besisyps. ,,Sventasis Antanai, padovanok mudviem kelnytes, juk tu sventasis. Ir tegul
Stevenso tavernoje susirenka mano vaikysts draugai: mergait, ji liep man slapintis
medin puodel, mes zaidme svecius, kurie geria arbat; vaikinukas, su kuriuo dauzme
telegraIo stulpus. Visos mano mylimosios, jas atves trys vyriausios haremo zmonos: Jon,
Zenia, Elena.
Ir Kristus. Mes pagarbiai J sutiksime. Atsiklaupsime ir buciuosime Jo rbo krast. Ir
Stevens visiems pils brangiausiojo scotch, zinodamas, kad butelys neistusts. Ir sugiedosime
giesm. Apie vaikyst, gyvenim, mirt. Ir Kristus issauks savo konkurent Buddh. ,,Labai
gerai, prasneks Buddha. ,,Esu laisva ir ismokslinta dvasia. Tu esi Dievo Snus. Ir as isgersiu
su Tavimi, nors uz tai mane kankins kosmarai nirvanoje. Ir Kristus palies delnu Buddhos
kakt ir tars. ,,Ne, jie tavs nekankins. Ilssies ramybje, Buddha. Ir Kristus tarnaus
Buddhai, kaip anksciau prasnekusiam.
Tvarkoj. As sutalpinu savyje savo visat. Praeit, dabart, ateit. Bet nesu antzmogis.
As zmognukas, suvystytas kartnin, purvin ziurst. Kuris nori pasvsti save
issisakymui. Nepaisysiu uzpatentuotos realybs. Nebijosiu auto da I. Tegul mane veda bas,
apvilkt geltona mantela, su strizu kryziumi, tegul uzkabina man ant kaklo ilgus skaplierius,
o rankas spraudzia gelton zvak. As tikiu: mans pasigails amzinybs inkvizicija, ir jos
sprendimas bus tolygus Giordano Bruno iraytajam.
,,Nuzudyti gailestingiausiai. Be kraujo praliejimo. Sudeginti gyv. Tvarkoj.
15
Ir pelks bna grazios. Kai ryto saul supasi ant eglyno keteros. Kai is bal
atosvaistins strls skrenda gil dang, strles svaido besilinksminancios pelki vls. Kai
ant pakrastini kupst linguoja asteniskos ramuns, sergancios mergaits, kurios sveiksta
pavasar. Kai pempi sparn mirgjimas privercia uzsokti ant palangs, tabaluoti kojomis ir
svilpauti. Kai manevrinis garvezys kauja, lyg vaikas zaidzis slapukais, ir baznycios varpai
kybo cia pat, ant telegraIo stulp, ir skamba nematomi. Dziai krinta zaliuojanci zem, ir
zem garuoja.
Garsva prisimin t dziaugsm, kai naktin tv staliuk pavert altoriumi. Jis
pristm staliuk prie lango, uzdeng j svaria staltiese, joje mirguliavo lelijos ir tulps
motinos issiuvintos. Jis susirado balt zvak molinj zvakidj. Jis apsisiaut vasariniu tvo
apsiaustu, ant kaklo pakabino ranksluost, jo galuose lingavo raudoni kutai. Ir Garsvukas
zieb zvak. Blyski ugnel virpjo sauls sviesoje. Jis isskt rankas ir, lyg tikras kunigas
prie tikro altoriaus, iskl galv. Kristus buvo cia pat, nematomas kaip ir baznycios varpai.
Keli Krists buvo cia pat. Pempi sparnai, varp dziai, garvezio svilpukas, kupst ramuns,
blyski ugnel.
Dominus vobiscum, istar Garsvukas.
Et cum spiritu tuo, atsak.
Gloria, gloria.
Deo gratias, amen, amen.
Snau pasaulio Atpirkfau,
Asperges me, gloria ir confiteor.
Jo misiolas buvo stora knyga ,,Patarimai virjai. Jis atmintinai kartojo lotyniskus
zodzius, kurie jam buvo svetimi ir todl paslaptingi ir grazs.
Credo gloria,
asperges gloria,
Dieve.
Confiteor gloria,
et cum spiritu tuo.
Amen.
Dominus vobiscum.
Amen.
Kyrie eleison.
Christe eleison,
Amen.
Ir, kai Garsvukas nebeatsimin kitoki lotynisk zodzi, jis jung mald.
Kristau igirsk mus.
Kristau. iklausyk mus.
Tve, is Dangaus Dieve,
ventoji Dvasia,
Dieve.
Credo gloria
confiteor gloria
Amen.
Et cum spiritu tuoooo , pragydo jis. Garsvukui nebeuzteko maldos. Jis
nusimet tvo apsiaust, uzpt zvak, kakl apvyniojo ranksluosciu, jis dar auksciau iskl
galv ir uzdainavo pilnu balsu.
Atskrend sakalelis per ali gireeee

Palanga. Rami vasarviet. Plati, lygi geltono smlio atkrant, kuria tebevaiksciojo
poetas Maironis. Kreivos pusaits, tolimos giminaits tj, is kuri varvjo geltoni sakai, ir
juose sustingdavo amziams klimp vabzdziai. Nejudanti up Rz. Medins vilos ir
nameliai, pasivadin vilomis. Zvyru isberti takai. Dirbtini uol Liurdas su amzinanciais
IotograIais. Dar is caro laik liks Kurhauzas. Jame vakarais soko, jame rinko sezono
karalius, dazniausiai kok aktori, soki mokytoj ar imtyninink. Pajrio restoranas, kurio
laiptelius laiz bang putos, ir kur prie staliuk rymojo rasytojai, dailininkai, porels, vienas
antras vienisasis. Jau apsiur graI Tiskevici rmai, isdids senatve, raudonomis rozmis ir
rozes laiminancia Kristaus statula. Medin estrada pusyne, kurioje kariskas dd orkestras
grojo pot pourri is ,,Traviatos, ,,Pers mug arba nepaprastai karingus marsus, juos
komponavo raudonskruostis, apskritapilvis dirigentas, mgsts juok, moteris ir degtin.
Koplytl ant Biruts kalvos; kelios pusys Sved kalnelyje. Pazstamos iki smulkmen
zymiosios vietos; kiekvien vasar tos pacios, kiekvien vasar t paci vasarotoj su
pasiilgimu atrandamos. Ir saul, ramiais vakarais prapiaunanti akiracio juost ir visa
nudazanti krauju, kas ir dera ramiam saulleidziui. Ir mnulio takas, naktimis, anapus, tj
sal, kurioje kadaise gyveno geltonplaukiai ir barzdoti vikingai. Ir tylus jros dejavimas, ir
nirsulingas jros osimas. Ir zvaizgds, savaime suprantama, tos pacios, kurias stebi
apsikabinusieji. Ir smlys. Pakrantje, kopose, takuose. Iskratomas is apavo, nupurtomas nuo
kno, sausas ir drgnas, geltonas ir rudas Palangos smlys. Milijardai grdeli, juos norjosi
nusivezti miest. Kad neuzmirstum ramiausios vasarviets Siaurs Europoje. Palangos. Ir
tiltas.
T paci vasar, kai Garsva sak prakalb, dainavo, soko, stebjo med, jis plauk
aplinkui tilto iskysul. Tai buvo baigminis ratas. Ant tilto mirguliavo chalatai, maudymosi
kostiumai, mergin kaspinai plaukuose, gumins kepuraits, spindincios akys. Saul
sproginjo virs susirinkusij galv. Vakar buvo audra ir, nors vjas nurimo, stambokos
bangos spraudsi pro isgrauztus tilto stulpus, putodamos duzo pirmj kart ir, pusiau
numalsintos, sliuoz skersos moter papldim. Garsva zvilgterjo atvir jr. Buvo
skaudu zirti put svytjim. Akiratis nuslinko Svedijos pusn. Pirmutins, vos matomos
bangos nyko danguje. Garsva norjo apsisukti, bet isgirdo mergin balsus ir liko bezirs
tyskancius vandenis, atkakl bang nor isgrauzti medinius tilto stulpus.
,,Garsva nelaims, tar aukstas balsas.
,,Jis labai liesas.
,,Jo, sutiko zemas balsas.
,,Laims Mazeika. Garsva ateis antras arba trecias.
,,As manau, Garsva neislaikys, kai apiplauks iskysul ir teks kastis pries bangas,
reziumavo zemas balsas.
Garsva pasuko galv. Dvi sviesios merginos, nudegusios ir akiplsiskos balt dant
zrjimu, stovjo netoliese. Dvi aukstos merginos, stangrios ir isdidzios savj kn
pazinimu. Garsva ispt krtin ir prajo pro sal.
,,O kaip sivaizduoja !, isgirdo zemj bals.
Atsirms turklus, lauk Mazeika. Trij sezon laimtojas. Tipingas plaukikas,
placia krtine, raumen gniuzulais rankose, kojose, nugaroje. Jo rudi plaukai buvo isbluk
nuo sauls, ir karingai kysojo kuprota nosis, antaki seriai, kvadratinis smakras, juodasis
gintaras sidabriniame ziede. Ant grindinio sdjo ir masazavo savo kojas treciasis varzovas.
Grazus, tamsiaplaukis vaikinukas. Proporcingas, apskritas, nutekanciais raumenimis, juos
deng jaun riebal sluoksnis.
,,Pasiruoskite!, rikteljo teisjas.
Trijul issirikiavo. Svis, ir jie nusoko bangas. Garsva panaudojo dar nezinom jo
konkurentams kraulio stili. Jie plauk is jros puss, tilto iskysulys guljo lygiagreciai
krantui. Buvo manoma plaukti krauliu. Reikjo pranerti pro eilin bang, kad ji nenublokst
tilto stulpus. Garsvos konkurentai plauk krtine, ir jis bematant pasiek iskysulio gal,
vinkteljo ir pasisuko priesinga kryptimi. Dabar prasidjo tikroji kova. Kraulis nebetiko.
Reikjo irtis krtine pries bangas, jos negailestingai temp papldim.
Garsva iskl galv. Ant tilto, prie turkl, stovjo zirovai, vairiaspalv juosta
akinancios sauls tviskjime. Garsvai pasirod, kad sviesiaplauks merginos stovi greta ir
moja rankomis. Garsva plauk krtine, giliai ir ritmingai kvpuodamas, palenkdamas galv,
kai prasiverzusi pro stulpus banga norjo j nusinesti krant. Jis zvilgterjo atgal. Mazeika
artjo. Kai Garsva lenk iskysul, jis buvo taip toli ir staiga priartjo. ,,Per silpni rank
raumenys, sutvaksjo mintis. Garsva juto baim, ta. vaikiskj ir t med bezirint. Ir jis
pamat, kad zirov juosta sudrisko. Kybojo rudas knas. Apskrit vaikinuk temp virve
virs. Jis neislaik. Garsva vl atsigrzo. Uzpakaly teplauk Mazeika.
Garsva prisimerk. Jis yrsi priek, tiksl, kopcias, kuriomis uzlipama tilt. Jis
nebejuto savo rank, koj, pilvo. Tebuvo galva ir sunkus, ltjs kvpavimas. Ir noras
pralaimti. Pasisukus desinn ir rikteljus ,,virv, virv! Bet Garsva tebeplauk. Kaip toli
buvo kopcios, kuriomis uzlipama virs? Toli buvo kopcios. Nepasiekiamos amziais.
Staiga jis pajuto dygsn smegenyse. Kairje, lygiagreciai, plauk Mazeika. Is vandens
ir put isnirdavo raumenys, ir Garsva ryskiai mat prasiziojusi burn ir aki baltymus.
Garsva plduriavo vietoje, o Mazeika plauk. Baisiai is lto. Nuslinko galva, pazastys ir
sonkauliai, ir netrukus oranzins kelnaits ir kojos, issiskeciancios ir susiglaudziancios
zirklmis. ,,Jis mane lenkia, suprato Garsva. Jis iskl galv. Cia pat buvo kopcios. Gal uz
desimties metr.
Tada Garsva giliai atsikvp ir nr po vandeniu. Jis juto. Turi rankas ir kojas. Jis
zirkliavo greitai, o vanduo slg. Tada iskvpdavo truputl oro ir vl zirkliavo. Vandens
klodai sunkjo, nebebuvo oro plauciuose, ir Garsva isnr. Pries akis buvo kopcios. Jis
sikibo jas, bet nebepajg uzlipti. Kazkas stumteljo j. Salimais kybojo Mazeika.
,,Neuzlipi?, paklaus jis.
,,Ne, norjo istarti Garsva, bet nebegaljo. Pasaulyje nebebuvo oro, ir krtinje
tranksi sirdis. Mazeika apkabino Garsv, ir sitaip juodu uzkop virs.
Ir jau ant tilto lent Garsva kelis kartus giliai atsikvp. Kazkas apdeng j chalatu.
Pasaulis buvo zalias, vert vemti, ir Garsva norjo uzmigti, norjo nebti. Knas drebjo
smulkiu virpuliu. Kazkas bruko jam rankas sidabrin moters statull ir k tai pasak. Ir tik
po keli minuci Garsva suprato, kad jis laimtojas ir pralenk Mazeik puse kno.
Namo jis grzo su asistentais. Dvi sviesiaplauks merginos jo is abiej pusi, ir
Garsva joms pasakojo apie kraul, naujausij plaukimo stili. Jei jra bt ramesn, jis
pralenkt Mazeik penkiasdesimcia metr. Kai jo basos kojos sibed silt kop sml, jis
suprato, kad laimjimas linksmas dalykas. Jis apkabino abi merginas per pecius, zaviai
nusisypsojo ir tar.
,,Gal norite, kad judvi treniruociau?
,,Norim, norim!, suuko auktas balsas.
,,Ryt susitiksime pirm ant tilto. Gerai?, nusprend zemesnysis ir pam is Garsvos
statull, nes jam buvo nepatogu j nesti.
,,Tvarkoj, sutiko Garva seno meisterio tonu.
Trys sviesios galvos plauk Palanga. Ramia vasarviete.

Bdavo ramios naktys ir Kaune, birzelio mnes, kai vos pora valand skiria sutemas
nuo ausros. Toki nakt Antanas Garsva, palydjs Jon, grzo namo Laisvs Alja. Jau
uzgeso vitrin sviesos; aureoles skleid bulvaro zibintai; sensteljusios liepos susvito lyg
nusidaziusios moterys; ir nubluko spalvingos policinink uniIormos; ir balti desreli
pardavjai rideno savo dzutes; ir Soboras deng jau svintant dang. Kauksjo Garsvos batai.
Nenupirktos prostituts lidnos dairsi skersgatviuose. ,,Rambyn beviltiskai kop du
girtuokliai, juos stm zemyn petingas restorano tarnautojas. Tamsioje gli krautuvs
vitrinoje lauk ryto rozs, ir zibint sviesa, kaip alchemiko rankos, pavert rozes stiklinmis
statullmis, ir zieduose galima buvo zirti mirusij moter veidus. Prie Mickeviciaus
gatvs solidus ponas, sviesiu kostiumu, rk papiros Ir lauk autobuso.
Soboras artjo. Danguje geso vos spjusios siziebti zvaigzds. Antanas Garsva
nepasuko Mickeviciaus gatv. Jis nutar kopti Vytauto kaln ir pasizirti brkstant
Kauno ryt. Jis aplenk Sobor. Akmens mas prisiplojo prie zems. Sioje nerealioje nakty,
baltj siaurs nakt giminaitje, bizantiskoji jga, mongoliskj kard lenktumas, rusiskj
vienuolyn snaudulys buvo sunkus ir susiskalds Dievas, kuris savo pavaldiniuose temat
smoksl. Laisvs Aljos kilimas ved Sobor, ir lengvi Kauno nameliksciai jam nes
nuolatines dovanas. Lyg Auksins Ordos chanui, kuris prim krikscionyb. Granitiniai
laiptai, sunkios durys, kolonos, kupolas, kryzius. Gelsvas ketvirtainis. Jame meldsi ir
Maskva, ir Roma.
Antanas Garsva jo bulvaru, ir priesais lauk Vytauto kalnas. Tamsus, vasara kvepis.
Smksteldavo tusti suoliukai. Dviauksciai namai lygiavo salimais. Uz prospekto Alja virto
puosnios vasarviets gatve. Garsva isgirdo verksm. Jis ne tuoj pat susivok, kur verkiama.
Toki nakt galjo pravirkti ir vaiduoklis. Garsva buvo jaunas, ir jo vaizduot lengvai
nugaldavo logisksias proto znyples. Auksti tonai, ritmingi ir skards, rz tylum kalno
papdje. Senas vaiduoklis pt karklo ddel, islaikydamas pauzes, ir jo ddel dejavo.
Garva sustojo. ,,Tai tema, pagalvojo jis. ,,Man nesvarbu, kas verkia. Kuriame nors name
atdaras langas, ir lovutje pabudo vaikas. Man jis senas vaiduoklis, dar is t laik, kai
Nemuno ir Neries santakoje stovjo sveikutl pilis. Jau ismir vaiduoklio artimieji.
Nusiskandino jo mylimoji laum, nes nusiuro ir praretjo jos auksins kasos. Pasikor pilies
griuvsiuose Lauksargis, jam atm laukus, jis myljo s derling trikamp. Pasismaug
silkine skarele narsaus ir ziauraus kunigaikscio dvasia, jo plieniniai sarvai sutirpo, ir jis
nebepajg deginti ant lauzo kryziuoci siel. Ir isprotjo kunigaikstyts vl; ta pati, kuri
myljo jaunas Sarno karys. Ji nuklydo prie Raudons pilies, apsisiaut balta drobule, ji
vaiksciojo liep parke ir dainavo t paci dain.
Jai vdk, vdk,
Balta obelle,
Jai vdk, vdk,
Sausa be lapeli'
Jai kaip man vdt,
Baltai obellei,
Jai kaip man vdt,
Sausai be lapeli?"
Verksmas sklido cia pat. Antanas Garsva zvilgterjo paskutin Aljos suoliuk. Ant
jo guljo kazkas balto. Tai buvo kdikis. Zmognuk vyniojo purvin, kartnin ziurst.
Zvaigzdzi sviesoje rauksljosi gelsvas veidelis. ,,Gudri kombinacija. Vaikas paliktas
turtingj kvartale. Garsva pam j ant rank. Artjancio ryto vsumoje Garsva juto, kaip
syla jo rankos. Pamestinukas nutilo. ,,Atrodo, j neseniai maitino, ir jam tetrko motiniskos
silumos. Kur as j dabar dsiu? Senas vaiduoklis bruko man vaikel? Nesmon. Cia reikalas
rimtas. Garsva prisimin, kad netoliese, Gedimino gatvje, policijos nuovada. Jis grzo,
atsargiai laikydamas ramiai alsuojant zmognuk. ,,Sitok tursiu, kai vesiu Jon. Kai bsiu
zinomas poetas ir gausiu valstybin premij. Kai imsiu j ant rank, jis nebeverks. Tai nra
miescioniska. Tai misteriska. Daug laiko prajo, kol susiIormavo zem, zols, vairs
dinozaurai, Laisvs Alja. Tai neisaiskinamas ir tikras reikalas. As mylsiu Jon ir girdsiu
verksm, ir girdsiu juok. Ir matysiu isminting savo vaiko veid. Isminting, nes jis dar
nieko neismano. Tok burbul, kur bestebint parasomas optimistinis eilrastis. Galimas
daiktas, as tapsiu originalus ir isgarssiu. Kad isgarstum siame amziuje, reikia rasyti
optimistinius eilrascius.
Antanas Garsva jo nuovad. Dezuruojs policininkas kazk ras.
,,Radau, tar Garsva, laikydamas zmognuk prie pat veido, lyg suskilusi porceliano
vaz.
,,Ant suoliuko, prie Vytauto kalno.
,,Kad ji kur velniai griebt!, tsk policininkas.
,,Jau antras sinakt. Vl koki zydo tarnait uzpiov kareivis. Padkite j ten, ant stalo.
Surasysime protokol.
Kai Antanas Garsva isjo gatv, jau svito. Jis pasirinko tiesiausij keli namus. Jis
kop Ausros Taku. Apacioje guljo Kaunas. Is melsvos prieblandos dygo Katedra, Tilmanso
Iabrik kaminai, Nemuno vingiai, Linksmadvario pakriauss, rausvas dangaus prisiklimas.
Traskjo papuv laiptai. Baltai nutinkuoti nameliai tnojo medzi apgaubime. Vis labiau
svito. Garsva stabteljo virsutinje Ausros Tako aikstelje. Jis atsirm vos besilaikant
turkl. ,,Noriu vesti Jon. Noriu vaiko. Noriu eilrasci. Noriu pinig. Noriu garbs. Noriu
bti laimingas. Gyventi noriu, galvojo Garsva, tarytum jis bt paleids is tinklo auksin
zuvel, ir si nusprend tuctuojau knyti jo norus.
Pabaiga
Kai Antanas Garsva atidaro duris ir isleidzia mergin skaudziai raudonoje suknioje,
jis mato Elen. Ji apsivilkusi pazstamu, pilku kostiumliu, tinklas nuo pilkos berets
uzleistas ant veido, ir jos kojins tvarkingai uzmautos. Ji kalbasi su O`Casey.
,,Elena!, susunka Garsva. Juodu isgirsta ir eina keltuv. O`Casey klausia
ypsodamasis.
,,Juk ne per daug keleivi, Tony?
,,Ne per daug, lpomis atsako Garsva.
,,As laikinai isimu devintj. Eikite septintj ir pasikalbkite. Kai bus darbo
sktelsiu.
,,Dkui, O`Casey, prasnabzda Garsva..
,,Dkui, mister O`Casey, sako Elena.
,,Visada pasiruoss Jums patarnauti, madam, ir jis atidaro septintj.
,,Vis dlto vazink, Tony. Supranti, jei menedzierius
,,Suprantu. Dkui.
Garsva spusteli ranken, ir juodu kyla.
,,Grazus keltuvas, sako Elena.
,,Taip. Nes ir hotelis grazus.
,,Man truputl zvimbia ausyse.
,,Sitie keltuvai greiti, sako Garsva ir sustabdo keltuv septynioliktajame. Jis
neatidaro dur. Jis ziri Elen.
,,Tu atjai. Gerai. Tu atjai. Pakelk tinklel.
Ir Elena pakelia tinklel, ir jis atgula ant berets virsaus. Garsva stebi artim veid.
,,Tu atjai, kartoja jis.
Juodu nejuda.
,,Kodl neleidai mans?, klausia Elena. Garsva tebeziri mylim veid. Tos pacios
akys, lp vingiai, tas pats lp dazas, lengvas pudros sluoksnis. Matins lemputs sviesoje ji
stovi atjusi is prarastojo pasaulio. Baldovinetti madona. Laikas apsisuko, praeitis grzta.
Nebereikia klausytis kumsci dzi uzdaras duris. Zingsniai tolsta laiptuose, pilka
moteriskait eina gatve ir isnyksta uz poskio. Praeitis tebegrzta. Garsva kaire ranka
apkabina Elen, priglaudzia j ir buciuoja lpas. Is lto, minkstai, lyg motin. Stebuklas
vyko. Ir stebuklas svelnus, kaip Elenos lpos, veidas, knas, alsavimas. Ir tuo paciu metu,
nezirdamas lent, Garsva perjungia mygtukus. Juodu leidziasi zemyn ir sustoja
dvyliktame.
,,Atleisk, sako Garsva. ,,Neleidau tavs. Tu pati zinai, k jutau, kai neleidau. Tu
zinai, kodl. Bijojau savo ligos. Atleisk man. As myliu tave. Labai. As persistengiau, Elena.
Bet dabar esu tikras. As pasveiksiu. Tikiu, as pasveiksiu. Ir bsiu su tavim. Zinau, apgavau
tavo vyr, dar kart kalbsiuos su juo. Galutinai. Ir tu bsi mano, as tikiu, tu bsi mano, jei
atjai cia, keltuv.
,,Bsiu tavo, sako Elena, ir juodu vl kyla virs. Iki septynioliktojo.
,,Kai susitiksime, ispasakosiu visk. Per daug minci. Per daug skeveldr. Per mazai
laims.
Pilka moteriskait ir 87-asis uniIormoje. Blizga tuscios, ispoliruotos keltuvo sienos.
Praeitis tebegrzta. Visos moterys sugrzta. Visos vienoje.
,,Tu nezinai, kaip bijojau. Tu sergi, tu nemyli, tave isvez ligonin, tave pervaziavo
masina, tu susiradai kit moter.
,,As prasau tavs, ateik, vl ateik mano kambar, sako Garsva ir spusteli ranken.
Juodu sminga zemyn ir sustoja sestame.
,,Ryt aplankysiu daktar. Poryt mano laisva diena. Ateik poryt. Anksti. Labai lauksiu.
Tu ir nezinai, koks esu laimingas. Poryt mudu isgersime, o ne, nebijok, truputl, ir
mylsims daug. Ir, jei mudviem nepakaks, as gausiu kelet dien atostog. Ir as
manau, atleisk, tau laikas eiti. O`Casey geras starteris, bet nenorciau per daug isnaudoti jo
gerumo. Siandien jau antr kart jis man padeda.
Kai juodu nusileidzia zemyn, Elena klausia.
,,Tu nebuvai pas daktar?
,,Kart. Ir nenujau antrj, nors jis liep.
,,Nueik rytoj. Gerai?
,,Jau sakiau, nueisiu, ir Garva atidaro duris.
Kai O`Casey priartja, Elena istiesia jam rank.
,,As zinau, Amerikoje neatsisveikinama rank paspaudimu. Bet as jums labai dkinga.
Siandien ', ji nebaigia ir nusisypso. O`Casey ima jos rank ir buciuoja.
,,As kilimo airis, madam. As gerbiu europejinius paprocius. Ir geriausios skms. Ir
OCasey diskretikai pasitraukia.
,,Tu nuostabi iandien, sako Garva.
,,Ir tavo kojins tvarkingai uzmautos.
,,Galvojau apie tave. Sudiev. Bsiu poryt.
,,Sudiev.
Ir Elena eina. Tamsiai raudonu kilimu. Isbaigta smulkiu proporcingumu, lyg j sutvr
moteriskas dievas. Ir ji isnyksta uz kampo, ir jos nebra.
OCasey prieina ir klausia.
,,Kas ji?
,,Mano suzadtin.
,,Maloni moteris. Ir zavi.
,,Dkui, O`Casey.
Ir O`Casey pliauksteri delnu Garsvai per pet.
,,Grzk devintj, Tony. Ir nusisluostyk lpas. Ji nudaz tave.
Devintasis kyla, devintasis sminga. Ekspresas nuo desimto iki astuoniolikto. Js
aukstas, prasau, dkui, mygtuk, dkui, prasau. siziebia zalia strl, Antanas Garsva istiesia
rank baltoje pirstinje, baigta, mes kylame. Ranka rankena. Virsuje mirga aukstai.
1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11.
Puikus up ir down. Sitaip skrajoja susitikusieji anapus. Vaikiskieji aitvarai, vasarins
plastaks, planetos, pieni pkai. Sitaip skrajoja pasaka, rimciausioji nesmon, kuri tik
zmogui priklauso.
Prasau, dkui, svecias iseina, ranka rankena, kylame, kazkas sustabd keltuv, durys
atsidaro, svecias eina, kylame. Kylame, kylame. Astuonioliktasis, prasau. Visi iseina.
Blizga tuscios, ispoliruotos keltuvo sienos. Adomas ir Ieva sugrzo roj. Nra jame
Iantastisk gli, taiki panter, dviprasmisko zalcio. Suspaustoje erdvje, tarp plastikini
sien, matinei lemputei ir aukst skaiciams svieciant, du pirmieji zmons stovi susiglaud.
Laukiame raudono kvadrato ir zalios strls. Ir leidziams. Leidziams, leidziams.
Tas pats ritualas. Up ir down, up ir down.
Esu keltuvinis angelas operetinje uniIormoje. Sitokios rsies angelai linksmai
nusiteik. J uzpakaliukai rausvi. Jie isdrsta pat Diev timptelti uz skverno, kai Jis sprendzia
tragisksias visatos problemas. Ir Dievas atlaidziai nusisypso. ,,, js vaikinukai, mars pas
Svenciausij Panel, tegul Ji isduoda jums po riestain Mano Vardu. Ir angelai skrenda
briu, znaibydami vienas antr, ir danguje sklinda neapsakomas triuksmas, ir net sventas
Tomas Akvinietis pakelia galv nuo rasomo laisko Jacques Maritain, kuriame jis aiskina, kad
Exodo Dievas nra btis (kiekviena btis gali egzistuoti arba neegzistuoti), bet Jis yra Btis.
Esu persodintas akacijos krmas. Mano saknys ciulpia naujos zems syvus, ir, nors
kelios sakos nuvyto, mano virsn suzaliavo lipniais lapais, ir ant jos nutp grakstus
paukstis. Jis kilnoja kojytes pilkose kojinse ir patenkintas cypia dainel.
Oh, Susan Van Dusan,
The goal of my choosin
She sticks to my bosom
Like glue
Esu kvaliIikuotas atsiskyrlis, kuriam mirtinai griso dykuma, asutin, ryksts,
meditacijos, saman guolis. Atsiskyrlis, kuris nueina didel miest ir prisimena, kad jo
nam rsy tebeuzkasti auksiniai pinigai. Ir jis uzkalbina jaun mergin.
Esu lietuvis kaukas, susirads sau draug moteriskos gimins. Ir mudu susirasime
seiminink, kuris uz nudirbtus darbus padovanos mudviem linines kelnytes.
Esu 87-asis zmognukas astuoniamilijoniniame New Yorke.
Esu laimingas.

Penkios minuts po pirmos. Garsva palieka hotel. Naktis silta. Uzgeso reklamins
sviesos. Zingsniai kauksi lyg Kaune. Ta pati vsuma, zvaigzds, reti praeiviai. Kaunas
pasistieb iki debes. Sibuoja dangorzi bokstai, nutilo baznycios varpai pelki miestelyje,
senas vaiduoklis sikiso uzantin karklo ddel ir nujo miegoti Third Avenue. Nebeosia
nurims okeanas. Vilkikai ir laivai prigludo prie atkranci. Jreiviai miega apsikabin pigias
mylimsias. Ryt dvi sviesiaplauks merginos nusoks mlyn Baltij. Tamsios stiklins
,,Gimbels konIekciono durys. Laiptai, laiptai, laiptai. Miega stovdami, lyg arkliai,
manekenai, ir aidi pozeminiai. Prie ,,Men dur svirduliuoja girtutlis vyras ir snekasi su
savimi. ,,As gudrus. Ryt as jam parodysiu, kals vaikui! Perone laukia traukinio naktiniai
darbininkai, pastat valytojos, jaunuoliai, grzt is pasimatym, Antanas Garsva. Triuksmas
ryskja, is poskio isnyra traukinys. Dvi zalios akys, dvi raudonos, baltas langas. Girgzda
stabdziai, atsiveria durys. Uz j pinti suolai, mieguisti veidai, sugrzimas. Namo, namo.
B.M.T., Broadway Line. Ryt. Poryt. Ryt ir poryt magiski zodziai.
Antanas Garsva atsikelia devint valand. Jis nusiskuta, issiprausia, suvalgo du
kiausinius, isgeria kavos puodel. Tada nueina krautuv ir skambina daktarui Ignui.
,,Labas. Norciau pat matyti.
,,Seniai reikjo. Kaip savijauta?, priekaistingai atsako daktaras Ignas.
,,Puikiausia. Vakar viskas apsivert aukstyn kojomis. O, atleisk. Viskas atsistojo ant
koj. Vis dlto norciau pat matyti.
,,Jei tavo savijauta gera, atvyk apie antr. Dabar vaziuoju lankyti pacient.
,,Tvarkoj. Bsiu antr. Is tavs keliausiu darb. Iki pasimatymo.
,,Iki.
Garsva grzta namo. Sda prie stalo. Susiranda popieriaus lakst. Ima plunksnakot.
S ryt jauku Garsvos kambaryje. Sauls spindulys, smuks pro lang, apsviecia
Chagallio moters debesinius plaukus. Kyla knygins dulks ir susijungia su cigarets dmais.
Skaidri mlyna kambario spalva. Girgzda krslas, cerska plunksna. Ritmingas rasanciojo
alsavimas.
Pagaliau tikroji ramyb aplank mane. Esu objektyvus, esu mediumas, nenoriu bti
absoliuciai originalus. Mano dvasia rado santyk su pasauliu. As bsiu nezinomas, lyg
senobinis japon tapytojas. Seksiu pdomis didzij meistr. Ir as dkoju savo Dievui uz
pamirstus gyvenimo gabalus: vaikiskas misias, rungtynes, pamestinuk. Dkoju uz rusel.
Buvau tikras, kai meldziausi, plaukiau, svajojau apie vaik, uzmusiau zmog. Buvau kno ir
dvasios sintez. Esu Chin Shengt`an, kuris po ilgo lietaus, skaidr ryt, vl girdi pauksci
balsus, praskleidzia uzuolaidas ir mato issimaudziusi saul, ji sviecia virs misko.
Mano retortos suvirino mano gyvenim, mano stebjim, mano galvojimus. Keletas
grdeli. Keletas eilrasci. Vienintel, apciuopiama tiesa.
As pamirsau, kad gyvenu tik vien, kart. Gyvenau, lyg ruosciausi naujiems
gyvenimams. Ir praradau daug laiko. Nors liIe begins at Iorty, paskelb tlas
amerikietis. Vyras susiIormuoja keturiasdesimties met, tvirtino romnai. Man keturiasdesimt
met, ir as pradsiu gyventi. Ir kai atsilankys mirtis, ramiai j pasveikinsiu: Ave Caesar,
vivans te salutat!
Lioj, ridij, augo, lepo, leputeli suokia lakstingala. Klampios pelks. Svilpia ore
aitvarai. Isgaubtomis akimis stebi visat rupzs. Lietuvisk sventykl bokstai, trikamps
egls, kyla zvaigzdes. Gimti, gyventi, mirti. Sussti aukstuose suoleliuose. Du apdrisk
kaukai atveda Krist. ,,Padovanok mudviem kelnytes, paversk pelki vandenis raudonu
vynu. Medaus koriuose, rugi varpose, rtose ir lelijose, gumbuot stuobri
susikabinimuose, sak raizgynje, vanden tekjime Tu.
Lioj. Ridij. Augo.
As supratau save. Skeveldros susidst. Vaikas stebi peizaz. Kelias, upelis, kalnai,
stirna. Zaltys, prie zems prisiglauds. Laums, kasas sukuojancios. Slidinja kanos.
Dumbluoja dienel, dumbluoja giedrioji. Pempi sparnai, varp dziai, dominus vobiscum.
Antanas Garsva uzsidega kelintj cigaret. Jis pajunta skausm virsugalvyje. ,,As
persirkiau, galvoja jis. Garsva suglamzo cigaret peleninje. Jis neryztingai sukinja
plunksnakot. Skausmas nekyrus. Jis dings. Kaip ir niri praeitis. Antr valand daktaras
Ignas. Ryt Elena. Poryt? Prasysiu atostog poryt. Ir, galimas daiktas, keisiu hotel. Viskas
atsinaujins. Meil, poezija, zmons, gatvs.
Nebereiks Mano Keltuve, isgirsk mane. Mano Vaikyste, isgirsk mane. Mano
Mirtie, isgirsk mane, credo gloria ir conIiteor gloria. Nebereiks Mano Nuodme, Mano
Beprotybe, isgirsk mane. Dumbluoja dienel, dumbluoja giedrioji. Kauk, Zempaci,
Lauksargi choras. Lioj.
As spsiu. As prizadu. As padovanosiu tau. Karneolio zied. Vagon Queens aikstje.
Savo meil.

Elena maudosi vonioje. Baltos putos ciuozia jos kojomis, ir sprogsta vaivorykstiniai
burbulai. ,,Jis buciuos mano kojas. Is lto. Kai jis buciuoja riesus, as tikiu savo laime. As
neuzkankinsiu jo. Bsiu santresn.
Ji atsikelia, pilkoji AIrodit skardinje vonioje, jungia svirkst, ir drungnos vandens
ciurksls nuplauna putas.
,,As spustelsiu skambut, ir durys atsidarys. Greiciau, nei atitrauksiu pirstus. Ryt.

Skausmas kyrus. Virsugalvis dega. Nra baims. Bet ir ramyb nyksta. Skausmas ir
abuojumas. Staigs driai ir vliau kurtus kamuolio ridenimasis. Kamuolys auga, tuoj , jis
issivers. Plunksna nebecirska. As nebeturiu tableci. Garsva atsikelia, eina virtuv ir grzta
su stikline. Jis isgeria ,,White Horse. Vl sda. Vl ima plunksnakot.
Balta moteris skambina. O felix culpa quae talem ac tantum meruit habere
redemptorem. Dvi vls ir klavesinas. Bga paauksuotos statulos granitiniais laiptais. Uzgeso
deglai j rankose. Ir dziaugiasi skulptrins bajor galvos. , ridij augo! , Ielix culpa! As
myliu melsvas gysleles tavo kojose. Sudrkusius blakstienus. Tristano ir Izoldos kard,
apgam tavo kakle. Lioj.
Sliauzia smliu gintariniai vabzdziai. mlyn Baltij. ,,Vai zydk, zydk, balta
obelle, dainuoja vl, balta drobule apsisiautusi. O Ielix culpa! Mano vaikyste, gyvenime,
mirtie. Lioj.
Skausmo nra. O kamuolys didziulis. Jis nebetelpa smegenyse ir jis negali issiverzti
pro galvos kaulus. ,,Reikia vaziuoti pas daktar Ign, svysteli kovojanti mintis. Garsva
skubiai velkasi kostiumu. Pirstai neklauso. Uzspringo kelni ziperis, bet j pasiseka
islaisvinti. Kaklaraistis? Nereikalingas. Pinigai? Ant stalo astuoni doleriai. Uzteks taksiui.
Rudas zmogus keltuve. Staiga j prisiminiau. Jis mirtis? Jis Dievo spjimas?
Dieve, Tu matai, koks a nelaimingas.
As zinau, as per vlai, bet gelbk mane.
As prizadu.
As sudraskysiu savo uzrasus, eilrascius.
A nebegalvosiu, kaip Tu nenori.
A melsiuos.
As eisiu vienuolyn.
Dieve, nors mirstant padk man.
As tikiu, Tu atleidi paskutinij minut.
Uz vis gyvenim.
Dieve, Dieve, Tavo rankas
O ne, as zmognukas, zmognukas, Dieve.
Dieevee!
,,Zoori, zoori, snabzda Garsva.
Kur yra zoori? Kas yra zoori? Kodl yra zoori? As pameciau zoori. Padkite man j
surasti! Gal jis isskrido? Gelbkit! Antanas Garsva unkscia. Jis rkia. Ir kumsciais dauzo
sienas. Issoksta smeigtukai. Chagallio reprodukcija. apsivercia ir pakimba atvirkscia.

Tiltu eina Stanley. Jis kiek svyruoja, Seagram`s butel jis met East River. Stanley
baigia rkyti cigaret, nusviedzia j ir apsidairo. Tiltas tuscias. Paciame jo gale tolsta zmogus.
Stanley atsiremia turklus ir stebi Didj New York. Ant uol pastat uolas. Dangorzius.
Plaukia laivai ir vilkikai. Tolumoje kyso kaminai. Atidunda traukinys, drebindamas bgius.
Greit artja triuksmas.
Stanley atsargiai perkelia kojas per turklus. Jis neziri vanden.. ,,Id( srac", sako jis
ir smunka zemyn tyldamas.

Kelios minuts iki dvyliktos. Garsva sdi ant. glto linoleumo. Jis sdi rojuje. Prie
mlyn kaln. Aplinkui zydi gls ir didels plastaks tingiai mojuoja sparnais vduoklmis.
Garsvai vsu ir gera. Jo rankoje roz. Mirusios moters veidas. Jos lapeliai minksti kaip
uzuolaidos. Garsva laiko popieriaus lakst ir plso j siauras juostas. Jo veidas laimingas.
Ramaus idioto. Jis uosto popieri. Jo veidas sinsilo.
Tebekyla virs knygyns dulks. Sauls spindulys apsviecia nuog sien, nes
reprodukcija karo seslyje. Skaidri mlyna spalva. Jauku.
1952-1954 metai