You are on page 1of 4

LIETUVOS JAUNŲJŲ MATEMATIKŲ MOKYKLA

2.4. FIGŪRŲ PANAŠUMAS. TALIO TEOREMA IR JOS TAIKYMAI
Metodinė medžiaga ir užduotys

Vilniaus pedagoginio universiteto docentas Juozas Šinkūnas
Ketvirtosios užduoties sprendimus prašome išsiųsti iki 2000 metų gegužės 15 dienos mokyklos adresu: Lietuvos jaunųjų matematikų mokykla, Matematikos metodikos katedra, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, LT-2600 Vilnius. Lietuvos jaunųjų matematikų mokyklos taryba 1. Atkarpos AB ir CD vadinamos proporcingomis atkarpoms A1 B1 ir C1 D1 , jeigu jų ilgių santykiai lygūs, t.y. Atkarpų proporcingumas analogiškai apibrėžiamas ir didesniam atkarpų skaičiui. 1 teorema (Talio teorema). Lygiagrečios tiesės, kirsdamos kampo kraštines arba jų tęsinius, atkerta jose proporcingas atkarpas (žr. 1 pav.). AB CD = . A1 B1 C1 D1

1 a pav. Jeigu MN || BC , tai

1 b pav.

AM AN = – sakoma, jog trikampiams AMN ir ABC galima taikyti Talio teoremą. AB AC AM AN 1 išvada. Jeigu MN || BC , tai = . MB NC 2 išvada. Tiesė, lygiagreti trikampio kraštinei ir kertanti kitas dvi kraštines arba jų tęsinius, atkerta nuo jo trikampį, kurio kraštinės proporcingos duotojo trikampio kraštinėms (1 pav. a, b): AM AN MN = = . AB AC BC 3 išvada. Jeigu lygiagrečios tiesės, kertančios kampo kraštines, vienoje kraštinėje iškerta lygias atkarpas, tai jos iškerta lygias atkarpas ir kitoje kraštinėje. 2 teorema (Atvirkštinė Talio teoremai). Jeigu tiesė kerta dvi trikampio kraštines arba jų tęsinius, esančius vienoje trečiosios kraštinės pusėje, ir atkirstos atkarpos proporcingos atitinkamoms duotojo trikampio kraštinėms, tai ta tiesė yra lygiagreti trečiajai AM AN = , tai MN || BC . trikampio kraštinei (žr. 1 pav.): jei AB AC Taikydami Talio teoremą, galime įrodyti, kad 1) trikampio pusiaukraštinės susikerta viename taške ir tas taškas jas dalija santykiu 2:1 skaitant nuo viršūnės; 2) trikampio kampo pusiaukampinė prieš tą kampą esančią kraštinę dalija į atkarpas, proporcingas prie jo esančioms kraštinėms (žr.2 BD DC pav.): = ; BA CA

2 pav. 3) atkarpa, jungianti dviejų trikampio kraštinių vidurio taškus (vidurinė linija), lygiagreti trečiajai kraštinei ir lygi pusei tos kraštinės; 4) atkarpa, jungianti trapecijos šoninių kraštinių vidurio taškus (vidurinė linija), lygiagreti trapecijos pagrindams ir lygi jų sumos pusei. 1 pavyzdys. Trikampio ABC kraštinę BC taškas D dalija santykiu BD: DC = 1:2 , o taškas M atkarpą AD dalija santykiu AM : MD = 3:1 . Atkarpos BM tęsinys kerta trikampio kraštinę AC taške E . Apskaičiuosime santykį AE : EC (3 pav.).

3 pav.

Sprendimas. Atkarpą AD padalijame į 4 lygias dalis ir per dalijimo taškus išvedame tieses lygiagrečias tiesei BE . Pagal 3 išvadą atkarpa AF taip pat yra padalyta į 4 lygias dalis. Kraštinę BC padalijame į tris lygias dalis ir per dalijimo taškus išvedame tieses, lygiagrečias tiesei BE . Atkarpa EC taip pat yra padalyta į 3 lygias dalis. Kadangi atkarpa EF įeina į abu dalijimus, tai kraštinė AC yra padalyta į 6 lygias dalis. Taigi AE : EC = 1 . 2 pavyzdys. Trikampio ABC viduje pažymėtas taškas F . Atkarpų AF ir BF tęsiniai kerta trikampio kraštines atitinkamai taškuose E ir D (4 pav.). Apskaičiuosime santykį AF : FE , jeigu AD: DC = m ir EC: BE = n .

4 pav. Sprendimas. Per tašką E išveskime tiesę EG , lygiagrečią tiesei BD . Taigi lygiagrečios tiesės BD ir EG kerta kampų EAC ir AF AD GC EC = = n. ACB kraštines. Remdamiesi 1-ąja išvada, gauname: = ir FE DG DG BE DC DG + GC GC = = 1+ = 1+ n . Iš paskutiniųjų lygybių išplaukia, kad DG DG DG AF AD DC = ⋅ = m (1 + n) . Vadinasi, FE DC DG 3 pavyzdys. Atkarpos EF galai yra trapecijos ABCD šoninėse kraštinėse AB ir CD . Apskaičiuosime EF ilgį, jeigu ji lygiagreti pagrindams, BE : EA = λ ir BC = a , AD = b (5 pav.).

5 pav. Sprendimas. Duota ABCD – trapecija, EF || AD|| BC , BE : EA = λ , AD = b , BC = a . Rasti EF . Sakykime EF = x . Per tašką F nubrėžkime tiesę, lygiagrečią AB . Ji pagrindus arba jų tęsinius kirs taškuose G ir H . Tuomet CH = x − a , GD = b − x . Kadangi CH ||GD , tai trikampiams CFH ir DFG galima taikyti Talio teoremos a + λb CH HF CH BE x−a . = λ . Iš čia x = = . Kadangi HF = BE , FG = EA , tai = = λ . Taigi 1+ λ DG FG DG EA b− x Apibrėžimas. Du trikampiai vadinami panašiais, jeigu jų atitinkami kampai lygūs ir vieno trikampio kraštinės proporcingos atitinkamoms kito trikampio kraštinėms. 2-ąją išvadą: Trikampio panašumo požymiai: 1) jeigu vieno trikampio du kampai lygūs kito trikampio dviems kampams, tai trikampiai yra panašūs; 2) jeigu dvi vieno trikampio kraštinės proporcingos kito trikampio dviems kraštinėms ir kampai tarp tų kraštinių yra lygūs, tai trikampiai yra panašūs; 3) jeigu vieno trikampio trys kraštinės yra proporcingos kito trikampio kraštinėms, tai trikampiai yra panašūs. Aišku, kad trikampiai, kuriems galima taikyti Talio teoremą, yra panašūs. Apibrėžimas. Du daugiakampiai ABCDE... ir A1 B1C1 D1 E1 ... vadinami panašiais, jeigu jų atitinkami kampai lygūs ir prieš lygius kampus esančios kraštinės yra proporcingos, t.y. AB BC CD ∠ A = ∠ A1 , ∠ B = ∠ B1 , ∠ C = ∠ C1 , … , = = = ... A1 B1 B1C1 C1 D1 Skaičius AB = k vadinamas proporcingumo koeficientu. Panašių figūrų perimetrai proporcingi skaičiui k , o jų plotai proporcingi A1 B1

skaičiui k 2 . 4 pavyzdys. Duota ∠ABD = ∠BCD ; S ABD = S ; BC = 3 ; BD = 2 . Apskaičiuokime S BDC .

6 pav.

Sprendimas. Trikampiai ACB ir ABD yra panašūs pagal 1-jį panašumo požymį: ∠A – bendras, ∠ABD = ∠ACB pagal sąlygą. S ABC  3  5 S+X 9 = . Iš čia: X = S . =   . Kita vertus, S ABC = S + X , todėl turime lygtį: 4 S 4 S ABD  2  5 Ats.: S BDC = S . 4 5 pavyzdys. Atkarpa MN yra lygiagreti trapecijos ABCD pagrindams BC ir AD ir dalija trapeciją į dvi panašias trapecijas AMND ir MBCN. Apskaičiuokime MN ilgį, jeigu BC = a, AD = b (7 pav.). MN AD = , t.y. MN 2 = BC ⋅ AD . Taigi MN = a ⋅ b . Atkarpa Sprendimas. Remdamiesi trapecijų panašumo apibrėžimu, turime: BC MN MN yra vadinama atkarpų AD ir BC geometriniu vidurkiu. Todėl
2

7 pav. Ats.: MN = a ⋅ b . Stačiakampis vadinamas auksinės proporcijos stačiakampiu (auksiniu, tauriuoju), jeigu jo kraštinių ilgių santykis lygus 1 1+ 5 Φ= . Skaičius Φ yra lygties 1 + = x sprendinys. Jis vadinamas auksine proporcija. x 2 Skaičius Φ yra vienas iš labiausiai paplitusių matematikoje skaičių. Apie jį galima paskaityti [ Peteris Tannenbaumas, Robertas Arnoldas. Kelionės į šiuolaikinę matematiką, TEV, Vilnius, 1995; Gediminas Stepanauskas. Fibonačio skaičiai, Matematikos žurnalas “alfa plius omega”, 1998, Nr. 2(6), 78-84.]. Dž. Bermanas skaičių Φ laikė skaičiavimo sistemos pagrindu. Štai keletas natūraliųjų skaičių , išreikštų auksine proporcija. 1 1 1 1 1 = + 2 , 2 = Φ + 2 , 3 = Φ2 + 2 , Φ Φ Φ Φ 1 1 1 2 0 3 4 = Φ + Φ + 2 , 5 = Φ + + 4 , …. Φ Φ Φ Tikimasi, kad skaičiavimo sistema, kurios pagrindas Φ , bus pritaikyta supergreituose kompiuteriuose, informacijos kodavime. 6 pavyzdys. Įrodysime, kad auksinį stačiakampį galima padalyti į kvadratą ir mažesnį stačiakampį, kuris taip pat yra auksinis. Pastarąjį stačiakampį vėl galima padalyti į kvadratą ir auksinį stačiakampį ir t.t. (8 pav.).

8 pav. Sprendimas. Duota: AB = a , BC = aΦ , ABEF – kvadratas, FGHD – kvadratas ir t.t. Įrodysime: 1) stačiakampis EFDC – auksinis; 2) stačiakampis GECH – auksinis. EF a 1 1 = = = = Φ . Taigi Įrodymas.1) Iš sąlygos: BE = EF = a , EC = aΦ − a = a (Φ − 1) . Apskaičiuosime santykį: EC a (Φ − 1) Φ − 1 1 Φ stačiakampis FECD – auksinis. 1 EC a (Φ − 1) 1 Φ 2) GE = a − a (Φ − 1) = a (2 − Φ ) . Taigi = = = Φ ⇒ GECH – auksinis. Analogiškai įrodoma, kad = EG a (2 − Φ ) 1 − 1 Φ − 1 Φ keturkampis EGKL irgi auksinis ir t.t. Į kiekvieną kvadratą įbrėžus ketvirtį apskritimo, gaunama kreivė, kuri vadinama spirale.

KETVIRTOJI UŽDUOTIS 1. Smailiojo trikampio ABC kraštinių AB ir BC projekcijų į tiesę AC ilgiai atitinkamai lygus 4 cm ir 6 cm. Raskite šio trikampio pusiaukraštinių projekcijų į AC ilgius. 2. Per trikampio ABC pusiaukraštinių susikirtimo tašką išvesta tiesė l, nuo trikampio viršūnių B ir C nutolusi atitinkamai b ir c atstumais. Raskite šios tiesės nuotolį nuo viršūnės A. 3. Per trapecijos ABCD istrižainių susikirtimo tašką išvesta tiesė, lygiagreti pagrindams AD ir BC. Ji kerta šonines trapecijos kraštines taškuose E ir F. Apskaičiuokite atkarpos EF ilgį, jeigu BC = a, AD = b. 4. Trikampio ABC kraštinę BC taškas D dalija santykiu BD : DC = 1 : 2 , o atkarpą AD taškas M dalija santykiu AM : MD = 3 : 2 . Tiesė BM kerta trikampio kraštinę AC taške E. apskaičiuokite S MECD : S ABC . Nurodymas. Prisiminkite, kad trikampių, kurių aukštinės bendros, plotų santykis lygus jų pagrindų ilgių santykiui. 5. Į 60! kampą įbrėžti du išoriškai besiliečiantys apskritimai. Raskite tų apskritimų spindulių santykį. 6. Trikampio ABC viduje pažymėtas taškas D. Tiesės AD, BD ir CD kerta trikampio kraštines atitinkamai taškuose E, F ir G. Apskaičiuokite CF : FA , jei AG : GB = m , BE : EC = n . 7. Trapecijos ABCD pagrindai AD = 39 cm ir BC = 26 cm, o šoninės kraštinės AB = 5 cm ir CD = 12 cm, Raskite spindulį apskritimo, kuris eina per viršūnes A ir B ir liečia kraštinę CD arba jos tęsinį. 8. Stačiakampis, kurio kraštinės 8 cm ir 34 cm, padalytas į du panašius nelygius stačiakampius. Raskite jų plotus. 9. Atkarpa KL, lygiagreti trapecijos ABCD pagrindams AD ir BC, trapecijos plotą dalija į dvi lygiaplotes dalis. Apskaičiuokite atkarpos KL ilgį, jeigu BC = a, AD = b. 10. Trikampis ABC lygiašonis (AB = BC), AE – kampo A pusiaukampinė. Jeigu trikampis ABC panašus į trikampį CAE, tai abu minėti AC AB = Φ ir = Φ . Įrodykite. trikampiai yra auksiniai (taurieji), t.y. CE AC