You are on page 1of 7

LIETUVOS JAUNŲJŲ MATEMATIKŲ MOKYKLA

5 tema. KOMPLEKSINIAI SKAIČIAI IR JŲ TAIKYMAS
(2007-2009)

Teorinę medžiagą parengė bei penktąją užduotį sudarė Vilniaus pedagoginio universiteto docentas Juozas Šinkūnas
1. KOMPLEKSINIAI SKAIČIAI IR VEIKSMAI SU JAIS Visiems gerai žinoma natūraliųjų skaičių aibė N. Šioje aibėje galima atlikti du veiksmus: sudėtį ir daugybą. Tačiau atvirkštiniai veiksmai – atimtis ir dalyba ne visada galimi. Jeigu prie natūraliųjų skaičių prijungsime nulį ir sveikuosius neigiamus skaičius, tai gausime sveikųjų skaičių aibę Z, kurioje galima atlikti atimties veiksmą. Tačiau aibėje Z dalyba ne visada galima. Sveikųjų skaičių aibę papildę trupmeniniais skaičiais, gauname racionaliųjų skaičių aibę Q, kurioje galimi 4 veiksmai: sudėtis, atimtis, daugyba ir dalyba iš nelygaus nuliui skaičiaus. Racionaliųjų skaičių aibėje yra išsprendžiamos pirmojo laipsnio algebrinės lygtys ax + b = 0, a, b ∈ Q. Bet paprasčiausia kvadratinė lygtis, pavyzdžiui, x 2 − 2 = 0 racionaliųjų skaičių aibėje neturi sprendinių, nes nėra tokio racionaliojo skaičiaus, kurio kvadratas būtų lygus 2. Yra žinoma, kad 2 yra iracionalusis skaičius. Prie racionaliųjų skaičių aibės prijungę visus iracionaliuosius skaičius, gauname realiųjų skaičių aibę R. Vis tik ir realiųjų skaičių aibėje ne visos algebrinės lygtys yra išsprendžiamos. Pavyzdžiui, kvadratinės lygtys, kurių diskriminantai yra neigiami, neturi realiųjų sprendinių. Taigi tikslinga praplėsti ir realiųjų skaičių aibę. Realiųjų skaičių aibę praplėsime iki kompleksinių skaičių aibės. Kompleksiniai skaičiai (menamieji dydžiai) buvo įvesti formaliai, sprendžiant kubines ir kvadratines lygtis. Pavyzdžiui, kvadratinės lygties x 2 − 4 x + 20 = 0 sprendiniai buvo užrašomi taip: x1 = 2 + − 16 = 2 + 4 ⋅ − 1 , x2 = 2 − 4 ⋅ − 1 ; ką reiškia simboliai − 1 , 4 ⋅ − 1 – neaiškinama. Prancūzų matematikas R. Dekartas (René Descartes, 1596–1650) simbolį − 1 pasiūlė vadinti menamuoju vienetu, o L. Oileris (Leonhard Euler, 1707–1783) šį simbolį pasiūlė žymėti prancūziško žodžio imaginaire (menamas, įsivaizduojamas) pirmąja raide. F. Gausas (Carl Friedrich Gauss, 1777–1855) reiškinį x + iy , x, y ∈ R , pavadino kompleksiniu skaičiumi. Mes kompleksinius skaičius apibrėšime kitaip. Kompleksiniu skaičiumi z vadinama realiųjų skaičių x ir y sutvarkyta pora ( x; y ) . Šios poros pirmasis skaičius x vadinamas kompleksinio skaičiaus z realiąja dalimi, o antrasis skaičius y – menamąja dalimi arba menamosios dalies koeficientu. Žymima: x = Re z , y = Im z . Kai y = 0 , kompleksinis skaičius z = ( x; 0) sutapatinamas su realiuoju skai-

o šių skaičių sandauga (žym. z1 ⋅ z 2 )– kompleksinis skaičius
( x1 ⋅ x2 − y1 ⋅ y 2 ; x1 ⋅ y 2 + x 2 ⋅ y1 ) . Taigi z1 + z 2 = ( x1 ; y1 ) + ( x2 ; y 2 ) = ( x1 + x 2 ; y1 + y 2 ) z1 ⋅ z 2 = ( x1 ; y1 ) ⋅ ( x 2 ; y 2 ) = = ( x1 ⋅ x 2 − y1 ⋅ y 2 ; x1 ⋅ y 2 + x 2 ⋅ y1 )

(2) (3)
z ⋅1 = z ,

Akivaizdu,

kad

z+0 = z,

z ⋅0 = 0 ,

i ⋅ i = i 2 = (0; 1) ⋅ (0; 1) = −1 , Taigi z = ( x; y ) = ( x; 0) + (0; y ) = ( x; 0) + (0; 1)( y; 0) = x + iy.

Vadinasi, kompleksinis skaičių z = ( x; y ) galima žymėti simboliu x + iy (kartais ir z = x + y i ). Ši išraiška vadinama kompleksinio skaičiaus algebrine forma. Toliau kompleksinius skaičius taip ir žymėsime. Atkreipkime dėmesį, kad (3) formulės įsiminti nereikia. Ją galima gauti formaliai dauginant dvinarį x1 + iy1 iš dvinario
x2 + iy2 . Nesunku įsitikinti, kad

i 3 = −i ,

i 4 = 1 , ...

i 4 k + p = i p , k ∈ N , p = 1, 2, 3. Kompleksinių skaičių aibė žymima raide C. Realiųjų skaičių aibė R yra kompleksinių skaičių aibės C poaibis (kiekvienas realusis skaičius yra ir kompleksinis skaičius, kurio menamoji dalis lygi nuliui). Dviejų kompleksinių skaičių z1 = x1 + iy1 ir z2 = x2 + iy2 skirtumas yra toks kompleksinis skaičius z = x + iy , kuris tenkina lygybę z 2 + z = z1 . Iš čia
z = z1 − z 2 = ( x1 − x 2 ; y1 − y 2 ) (4) Kompleksinis skaičius x − iy vadinamas kompleksinio skaičiaus z = x + iy jungtiniu skaičiumi ir žymimas z ( z = x − iy ).

Nesunku įsitikinti, kad, z1 + z 2 = z1 + z 2 , z1 ⋅ z 2 = z1 ⋅ z 2 ,
z + z = 2 x , z − z = 2iy , z ⋅ z = x 2 + y 2 ≥ 0 . Dviejų skaičių z1 = x1 + iy1 ir z2 = x2 + iy2 ( z 2 ≠ 0) dalmeniu vadinamas

_______

__

__

_______

__ __

toks kompleksinis skaičius z = x + iy , su kuriuo z 2 ⋅ z = z1 . Iš čia z x + iy1 ( x + iy1 ) ( x2 − iy 2 ) = = 1 z= 1 = 1 z 2 x2 + iy 2 ( x2 + iy 2 ) ( x2 − iy 2 )

čiumi x. Kai x = 0 , kompleksinis skaičius z = (0; y ) vadinamas menamuoju skaičiumi. Skaičiai (0; 0) = 0 , (1; 0) = 1 ir
(0; 1) = i atitinkamai vadinami nuliu, vienetu ir menamuoju vienetu. Du kompleksiniai skaičiai z1 = ( x1, y1 ) ir z2 = ( x2 , y2 ) vadinami lygiais, jeigu x1 = x2 , y1 = y2 . (1)

(5) . 2 2 + + y2 x2 Šios formulės atsiminti irgi nereikia. Dalijant kompleksinį skaičių iš nelygaus nuliui kompleksinio skaičiaus, reikia trupmenos skaitiklį ir vardiklį padauginti iš vardiklio jungtinio kompleksinio skaičiaus ir atlikti visus veiksmus.
2 x2 2 y2

=

x1 x2 + y1 y 2

+i

x2 y1 − x1 y 2

1 pavyzdys. Rasime kompleksinių skaičių z1 = 3 − 4i ir
z 2 = −1 + 5i

sumą

z1 + z 2 , skirtumą

z1 − z 2 , sandaugą

Dviejų

kompleksinių

skaičių

z1 = ( x1, y1 )

ir

z2 = ( x2 , y2 ) suma (žym. z1 + z 2 ) vadinamas kompleksinis skaičius ( x1 + x 2 ; y1 + y 2 ) ,

z1 . z2 Sprendimas. Remdamiesi 2, 3, 4, ir 5 formulėmis, gausime: z1 + z 2 = (3 − 4i ) + (−1 + 5i ) = (3 − (−1)) + i (−4 + 5) = 2 + i ;
z1 ⋅ z 2 ir dalmenį z1 − z 2 = (3 − 4i ) − (−1 + 5i ) = (3 − (−1)) + i (−4 − 5) = 4 − 9i ;

z1 ⋅ z 2 = (3 − 4i) ⋅ (−1 + 5i ) = −3 + 15i + 4i + 20 = 17 + 19i ;

z1 3 − 4i (3 − 4i)(−1 − 5i) (3 − 4i )(1 + 5i ) = = =− = 1 + 25 z 2 − 1 + 5i (−1 + 5i)(−1 − 5i)
= 23 + 11i 23 11 =− + i. 26 26 26

kampo φ reikšmė vadinama pagrindine argumento reikšme ir žymima ϕ 0 = arg z . Taigi
Arg z = arg z + 2kπ , k ∈ Z .

(7)

Aišku, kad

arg z = − arg z .

2 pavyzdys. Rasime, su kuriomis x ir y reikšmėmis teix − 2 + ( y − 3)i = 1 − 3i . singa lygybė 1+ i Sprendimas. Duotąją lygybę padauginę iš (1 + i ), gauname: x − 2 + ( y − 3)i = (1 − 3i )(1 + i ) , t. y. x − 2 + i ( y − 3) = 4 − 2i. Remdamiesi kompleksinių skaičių lygumo apibrėžimu, gauname: ⎧ x − 2 = 4, ⎨ ⎩ y − 3 = −2.

Iš čia x = 6 , y = 1 . Ats.: x = 6 , y = 1 . 2. KOMPLEKSINIŲ SKAIČIŲ GEOMETRINIS VAIZDAVIMAS. MODULIS IR ARGUMENTAS Sakykime, kad plokštumoje pasirinkta Dekarto koordinačių sistema xOy (1 pav.). Tada kiekvienam kompleksiniam skaičiui z = x + iy galima priskirti y plokštumos tašką M ( x; y ). Taigi tarp y M(x;y) kompleksinių skaičių ir plokštumos |z| taškų yra abipus vienareikšmė 1 atitiktis. Skaičiai z = x + 0 ⋅ i yra x x vaizduojami abscisių ašies (realiosios O 1 |z| ašies Re z ) taškais, o skaičiai z = 0 + iy – ordinačių ašies (menaN(x;y) mosios ašies Im z ) taškais. 1 pav. Kompleksinį skaičių z = x + iy galima pavaizduoti ir vektoriumi OM . Skaičius z = x + iy vadinamas taško M arba vektoriaus OM kompleksine koordinate. (Žym. ir M ( z)
OM ( z ) ). Antrame paveiksle yra pavaizduoti taškai A(2 + 3i) , B (2 − 3i ) , C (−2 + 3i ) , D (−2 − 3i ) , E ( −5) , F (−5i ) . Kompleksinio skaičiaus z = x + iy moduliu vadinamas jį vaizduojančio vektoriaus ilgis. Modulis yra žymimas | z | arba r. Taigi

Skaičiaus z = 0 argumentas yra neapibrėžtas, o modulis lygus nuliui. Iš kompleksinio skaičiaus modulio ir argumento apibrėžimų išplaukia, kad x = r cos ϕ , y = r sin ϕ . (8) Iš čia x y , sin ϕ = , (9) cos ϕ = 2 2 2 x +y x + y2 arba y (10) tgϕ = . x Taigi kompleksinį skaičių galima užrašyti vadinamąja trigonometrine forma z =| z | (cos ϕ + i sin ϕ) . (11)

Priklausomai nuo taško M ( z ) padėties koordinačių sistemoje, skaičiaus z = x + iy argumento pagrindinė reikšmė ϕ 0 apskaičiuojama taip:
y ⎧ etv ), ⎪arctg x , kai x > 0 (I ir IV ketvirčiai), ⎪ ⎪arctg y + π, kai x < 0, y > 0 (II ketvirtis), ⎪ x ⎪ y ⎪ ϕ 0 = arg z = ⎨arctg − π, kai x < 0, y < 0 (III ketvirtis), x ⎪ ⎪π ⎪ 2 , kai x = 0, y > 0, ⎪ ⎪− π , kai x = 0, y < 0. ⎪ ⎩ 2

(12)

3 pavyzdys. Skaičius: 1) z = 1 − i 3 ; 2) z = − 3 + i ; 3) z = −2 − 2i užrašykime trigonometrine forma (imdami tik pagrindinę argumento reikšmę).

Sprendimas.

1) Čia

x =1 ,

y=− 3 .

Todėl

C(-2+3i)

Im z

A(2+3i)

| z |= 1 + 3 = 2, tgϕ = − 3 . Kadangi M ( z ) yra ketvirtame ketvirtyje, tai ϕ 0 = −
⎛ ⎛ π⎞ π ⎛ π ⎞⎞ ir z = 2 ⎜ cos⎜ − ⎟ + i sin ⎜ − ⎟ ⎟ ⎜ ⎟; 3 ⎝ 3 ⎠⎠ ⎝ ⎝ 3⎠

E(-5)

O

Re z

2) Kadangi | z |= 3 + i = 2 , tgϕ = −
B(2-3i) F(-5i)

1 3

ir M ( z ) yra

D(-2-3i)

2 pav.

⎛ 1 ⎞ 5π π ⎟ antrame ketvirtyje, tai ϕ 0 = arctg ⎜ ⎜− 3 ⎟ + π = − 6 + π = 6 . ⎝ ⎠ 5π 5π ⎞ ⎛ Taigi z = ⎜ cos + i sin ⎟ ; 6 6 ⎠ ⎝ 3) Turime: | z |= 4 + 4 = 2 2 , tgϕ = 1 . Kadangi M ( z ) π 3π ir yra trečiajame ketvirtyje, tai ϕ0 = arctg 1 − π = − π = − 4 4
⎛ ⎛ 3π ⎞ ⎛ 3π ⎞ ⎞ z=2 2⎜ ⎜ cos ⎜ − 4 ⎟ + i sin ⎜ − 4 ⎟ ⎟ ⎟ Kai ⎝ ⎠ ⎝ ⎠⎠ ⎝ skaičiai vaizduojami vektoriais, Im z tai skaičių sudėtį ir atimtį galima pavaizduoti kaip vektorių sudėtį M2 (z 2) ir atimtį. |z 2 | Sakykime, kad z1 = x1 + iy1

r =| z |=| x + iy |= x 2 + y 2 . (6) Skaičiaus z = x + iy ir jungtinio skaičiaus z = x − iy moduliai yra lygūs: Im z M (z ) | z |=| z | . Orientuoto kampo φ, kurį sudaro vektorius OM su teigiama realiąja pusaše (tikslumu iki dėmens 2kπ , k ∈ Z ), didumas vadinamas skaičiaus z = x + iy argumentu ir žymimas Arg z (3 pav.).

kompleksiniai
M( z )
1 +z 2

ϕ

0

O

Re z

|
| |z 1

N( z )

M1 (z 1) Re z

3 pav.

Intervalui (− π; π] (arba intervalui [0; 2π) priklausanti

vaizduojamas vektoriumi OM 1 ,

O

|z

4 pav.

o z 2 = x2 + iy 2 – vektoriumi OM 2 . Šių skaičių suma
z = z1 + z 2 vaizduojama vektoriumi OM (4 pav.). Iš trikampio nelygybės išplaukia, kad | z1 + z 2 | ≤ | z1 | + | z 2 | .
→ → →

Jeigu z1 = r1 (cos ϕ1 + i sin ϕ1 ) ir z 2 = r2 (cos ϕ 2 + i sin ϕ 2 ) , tai z1 ⋅ z 2 = r1 ⋅ r2 (cos ϕ1 + i sin ϕ1 ) ⋅ (cos ϕ 2 + i sin ϕ 2 ) = = (cos ϕ1 cos ϕ 2 − sin ϕ1 sin ϕ 2 ) + i (cos ϕ1 sin ϕ 2 +
+i sin ϕ1 cos ϕ2 ) = r1 ⋅ r2 (cos(ϕ1 + ϕ 2 ) + i sin(ϕ1 + ϕ 2 )) . (14) Matome, kad dauginant du kompleksinius skaičius, jų moduliai sudauginami, o argumentai sudedami: | z1 ⋅ z 2 |=| z1 | ⋅ | z 2 |
Arg ( z1 ⋅ z 2 ) = Argz1 + Argz 2 .

(13)

Lygybė galima tik tada, kai arg z1 = arg z 2 , t. y., kai vektoriai OM 1 ir OM 2 yra kolinearūs ir vienakrypčiai. Kompleksinių skaičių z1 = x1 + iy1 ir z 2 = x 2 + iy 2 skirtumas z1 − z 2 pavaizduotas (žr. 5 pav.) vektoriumi OM . Vektoriaus
→ → → → →

M2 (z 2)

Im z
M M 1 2

M1 (z 1) O
5 pav.

(15)

Re z M(z 1 -z2 )

Vektorius OM , kuris vaizduoja sandaugą z1 ⋅ z 2 , gaunamas iš vektoriaus OM 1 , vaizduojančio skaičių z1 , pasukant jį kampu ϕ 2 = arg z 2 , o

M( z ) ϕ

Im z M1 (z 1)
2

OM = OM 1 − OM 2 = M 1M 2 ilgis reiškia atstumą tarp taškų
M 1 ( z1 ) ir M 2 ( z 2 ) . Todėl lygties | z − z 0 | = a , a > 0 , sprendinių z vaizdai sudaro apskritimą, kurio centras taške z 0 , o spindulys a. Aišku, kad nelygybę | z − z 0 | ≤ a tenkina kompleksiniai skaičiai, kurių vaizdai priklauso skrituliui su centru z 0 ir spinduliu a.

M2 (z 2) ϕ ϕ1
2

4 pavyzdys. Pavaizduokime plokštumos sritį, apibrėžtą 3π π nelygybėmis: a) | z + 1 − i |< 3 , Re z ≤ 1 ; b) ≤ arg z ≤ , 4 6 1 ≤ Im z ≤ 3 .

Sprendimas. a) Kadangi | z + 1 − i |=| z − (−1 + i ) |< 3 , tai pavaizdavę nelygybės sprendinius, gausime skritulį (be kontūro), kurio centras Im z z 0 = −1 + i, o spindulys a. Kadangi Re z = x , tai nelygybę Re z ≤ 1 tenkiE(-1+i) na visi plokštumos taškai, kurių realiosios dalys ne didesO Re z nės už 1. Ieškomoji sritis yra abiejų sričių bendroji dalis. Ji pavaizduota 6 paveiksle 6 pav. (užbrūkšniuota du kartus). π b) Kompleksinių skaičių z , kurių arg z = , vaizdai yra 6 π spindulys, sudarantis su realiąja ašimi kampą , o 6 3π , vaizdai yra spindulys kompleksinių skaičių, kurių arg z = 4 su realiąja ašimi Im z sudarantis kampą 3π Im z = 3 . Nelygybę 4 π/6 1 ≤ Im z ≤ 3 , t. y. z= 1 ≤ y ≤ 3 , tenkina Im z = 1 taškai z = x + iy , O Re z esantys juostoje 7 pav. tarp tiesių y = 1 ir y = 3 . Ieškomoji sritis pavaizduota 7 paveiksle. Remdamiesi kompleksinio skaičiaus trigonometrine forma (11 formule), išsiaiškinkime kompleksinių skaičių daugybos geometrinę prasmę.
arg z= /4 3π arg

jo ilgį padidinant r2 =| z 2 | 8 pav. kartų (8 pav.). Pavyzdžiui, kompleksinį skaičių z dauginant iš i, vektorius → π OM ( z ) pasukamas kampu (prieš laikrodžio rodyklę), nes 2 → π arg i = . Vektoriaus OM ilgis nesikeičia, nes | i |= 1 . 2 9 paveiksle paIm z vaizduota kompM2 (z 2) leksinio skaičiaus M1 ' z 2 − z1 sandauga iš i. Kompleksinis M2 ' skaičius ( z 2 − z1 ) i M1 (z 1) vaizduojamas vekO toriumi
→ ' ' , M1 M2

O

Re z

Re z

9 pav.

kuris gaunamas iš vektoriaus M 1M 2 pasukus jį kampu
→ →

π . 2

' ' M 2 moduliai yra lygūs. Daugindami Vektorių M 1M 2 ir M 1

kompleksinį skaičių

z 2 − z1

cos α + i sin α , vektorių

M 1M 2 pasukame kampu α. Dalydami du kompleksinius trigonometrine forma, gauname: z1 r (cos ϕ1 + i sin ϕ1 ) = = 1 z 2 r2 (cos ϕ 2 + i sin ϕ 2 )
= =

skaičius,

išreikštus

r1 (cos ϕ1 + i sin ϕ1 ) (cos ϕ 2 − i sin ϕ 2 ) = r2 r1 [cos(ϕ1 − ϕ 2 ) + i sin(ϕ1 − ϕ 2 )]. r2

(16)

Taigi dalijant kompleksinį skaičių z1 iš skaičiaus z 2
( z 2 ≠ 0), reikia skaičiaus z1 modulį padalyti iš skaičiaus z 2

modulio ir iš skaičiaus z1 argumento atimti skaičiaus z 2 argumentą: z1 z1 = , z2 z2 (17) z1 Arg = Arg z1 − Arg z 2 . z2

3. KĖLIMAS LAIPSNIU IR ŠAKNIES TRAUKIMAS Sudauginkime n kompleksinių skaičių, išreikštų trigonometrine forma. Jeigu z k = rk (cos ϕ k + i sin ϕ k ),
k = 1, 2, 3, ..., n, tai z1 ⋅ z 2 ⋅ ... ⋅ z n = r1 ⋅ r2 ⋅ ... ⋅ rn (cos(ϕ1 + ϕ 2 + ... + ϕ n ) +

w0 = cos 0 + i sin 0 = 1,

w1 = cos w2 = cos

2π 2π 1 3 + i sin = +i , 6 6 2 2

+i sin ϕ1 + ϕ 2 + ... + ϕ n )).

(18)

Kai z1 = z 2 = ... = z n = z , gauname vadinamąją Muavro formulę:

4π 4π 1 3 + i sin = − +i , 6 6 2 2 6π 6π w3 = cos + i sin = −1, 6 6 w4 = cos w5 = cos 8π 8π 1 3 + i sin = − −i , 6 6 2 2 10π 10π 1 3 + i sin = −i . 6 6 2 2
6

z n = r n (cos nϕ + i sin nϕ).
Iš čia

(19) (20)
⎞ ⎟ ⎟ ⎠
40

z

n

= z , Arg z = n Arg z.
⎛ 1+ i 3 w=⎜ ⎜ 2 −i 2 ⎝

n

n

5 pavyzdys. Reiškinį

užrašykime

Visos šešios šaknies veiksle.
w2

1 reikšmės pavaizduotos 10 pa-

Im z w1

algebrine forma.

Sprendimas. Abu kompleksinius skaičius užrašę trigonometrine forma, gauname:
⎛ 1+ i 3 w=⎜ ⎜ 2 −i 2 ⎝ ⎞ ⎟ ⎟ ⎠
40

⎛ ⎞ π π⎞ ⎛ ⎜ ⎟ 2 ⎜ cos + i sin ⎟ ⎜ ⎟ 3 3 ⎝ ⎠ =⎜ ⎟ ⎛ π⎞ ⎛ π ⎞⎞ ⎟ ⎜ 2⎛ ⎟ ⎜ i cos sin − + − ⎜ ⎟ ⎜ ⎟ ⎟ ⎜ ⎜ ⎝ 4⎠ ⎝ 4 ⎠⎠ ⎟ ⎝ ⎝ ⎠
40

40

w3

π/3 O

w0 1 Re z

=
w4
40

w5
10 pav.

⎛ 7π ⎞ 7π ⎛π π⎞ ⎛ π π ⎞⎞ ⎛ =⎜ ⎜ cos ⎜ 3 + 4 ⎟ + i sin ⎜ 3 + 4 ⎟ ⎟ ⎟ = ⎜ cos 12 + i sin 12 ⎟ ⎝ ⎠ ⎝ ⎠⎠ ⎝ ⎠ ⎝ 7 ⋅ 40π 7 ⋅ 40π = cos + i sin = 12 12 4π ⎞ 4π ⎞ ⎛ ⎛ = cos ⎜ 22π + ⎟ + i sin ⎜ 22π + ⎟= 3 ⎠ 3 ⎠ ⎝ ⎝

=

7 pavyzdys. Raskime nelygių kompleksinių skaičių poras, kurių kiekvienas skaičius lygus kito skaičiaus kvadratui.

Sprendimas. Sakykime, kad ( z1 , z 2 ) – ieškomoji komp2 ⎧ ⎪z = z2 , leksinių skaičių pora, Vadinasi, z1 ≠ z 2 ir ⎨ 1 2 ⎪ ⎩ z1 = z 2 . Sprendžiame lygčių sistemą ir gauname:
3 4 3 z1 = z1 ⇒ z1 − 1 ⋅ z1 = 0 ⇒ z1 = 1 arba z1 = 0 ⇒

π⎞ 4π 4π π⎞ ⎛ ⎛ = cos + i sin = cos ⎜ π + ⎟ + i sin ⎜ π + ⎟ = 3 3 3⎠ 3⎠ ⎝ ⎝ = − cos
n

π π 1 3 − i sin = − − i. 3 3 2 2 Kompleksinio skaičiaus z n-ojo laipsnio šaknimi (žym.

(

)

z ) vadinamas toks kompleksinis skaičius w, kurio n-asis

(z1 )k

= 3 1 = 3 cos 0 + i sin 0 = cos

laipsnis lygus z, t. y. n z = w , jei w n = z . Jeigu z = r (cos ϕ 0 + i sin ϕ 0 ) , tai w = r (cos ϕ 0 + i sin ϕ 0 ) =
n

k = 0, 1, 2 , arba z1 = 0 ⇒

(z1 )0 = 1 ,
2 3 , 2

2kπ 2kπ , + i sin 3 3

(z1 )1 = cos 2π + i sin 2π = − 1 + i
3 3 (21) 3 3 2 Iš 1-osios lygties randame:

ϕ + 2kπ ϕ + 2kπ ⎞ ⎛ = n r ⎜ cos 0 + i sin 0 ⎟ , k ∈ Z, n n ⎝ ⎠ arba ϕ + 2kπ ϕ + 2kπ ⎞ ⎛ wk = n r ⎜ cos 0 + i sin 0 ⎟, n n ⎝ ⎠
k = 0, 1, 2, ..., n − 1.

(z1 )2 = cos 4π + i sin 4π = − 1 − i

3 , arba z1 = 0 . 2

(22)

(z 2 )0 = 12 = 1,

⎛ 1 3⎞ ⎟ = − 1 −i 3 , (z 2 )1 = ⎜ − +i ⎜ 2 ⎟ 2 2 2 ⎝ ⎠ 1 (z 2 )2 = ⎜ − −i ⎜ ⎛ ⎝ 2 lygčių 3⎞ ⎟ = − 1 + i 3 , arba z 2 = 0 . 2 ⎟ 2 2 ⎠
2

2

Šioje formulėje skaičius šaknies reikšme. šeštojo laipsnio šaknies geometriškai.
6

n

r yra vadinamas aritmetine

6 pavyzdys. Raskime visas kompleksinio skaičiaus z = 1

1 reikšmes ir jas pavaizduokime

Taigi

sistemos

sprendiniai

yra:

(1; 1) ,

Sprendimas. Pagal (22) formulę turime: 0 + 2kπ 0 + 2kπ ⎞ ⎛ wk = 6 1 = 6 cos 0 + i sin 0 = 6 1 ⎜ cos + i sin ⎟, 6 6 ⎠ ⎝ k = 0, 1, 2, 3, 4, 5. Taigi

⎛ 1 ⎞ ⎛ ⎞ ⎜ − + i 3 ; − 1 − i 3 ⎟ , ⎜ − 1 − i 3 ; − 1 + i 3 ⎟ ir ⎜ 2 ⎜ ⎟ 2 2 2 ⎠ ⎝ 2 2 2 2 ⎟ ⎝ ⎠ (0; 0) . Uždavinio sąlygą tenkina tik pora
⎛ 1 ⎞ ⎜− + i 3 ; − 1 − i 3 ⎟ . ⎜ 2 ⎟ 2 2 2 ⎝ ⎠

⎛ 1 3 1 3⎞ ⎟. ; − −i Ats.: ⎜ − + i ⎜ 2 2 2 2 ⎟ ⎝ ⎠ 4. KOMPLEKSINIŲ SKAIČIŲ TAIKYMAI
1. Kompleksiniai skaičiai algebroje 7 pavyzdys. Remdamiesi kompleksinių skaičių z1 ir z 2 sandaugos modulio (15) savybe, raskime bent vieną lygties
x + y = 21 125
2 2

=

= x x x 2 sin − 2i sin ⋅ cos 2 2 2 n+2 nx nx n+2 − i ⋅ 2 sin ⋅ cos 2 sin x ⋅ sin x 2 2 2 2 = = x⎛ x x⎞ 2 sin ⎜ sin − i cos ⎟ 2⎝ 2 2⎠
2

cos x − cos(n + 1) x + i [sin x − sin(n + 1) x]

2 sin =

natūralųjį sprendinį. Sprendimas. Kadangi = (2 + i ) ⋅ (2 + i ) ,
21 125 = 53 ⋅ 132 ,
2

5= 2+i

2

nx ⎛ n+2 n+2 ⎞ x − i cos x⎟ ⎜ sin 2 ⎝ 2 2 ⎠= x⎛ x x⎞ 2 sin ⎜ sin − i cos ⎟ 2⎝ 2 2⎠

=

13 = 3 + 2i
3

= (3 + 2i ) ⋅ (3 + 2i ) ,
2

tai

2 sin =

nx ⎛ ⎛ 3π n + 2 ⎞ ⎛ 3π n + 2 ⎞ ⎞ x ⎟ + i sin ⎜ x⎟⎟ ⋅ ⎜ cos ⎜ + + ⎟ 2 ⎜ 2 2 2 ⎝ ⎠ ⎝ 2 ⎠⎠ ⎝ x⎛ ⎛ 3π x ⎞ ⎛ 3π x ⎞ ⎞ 2 sin ⎜ cos ⎜ + ⎟ − i sin ⎜ + ⎟⎟ ⎟ 2⎜ 2 2 ⎝ ⎝ 2 2 ⎠⎠ ⎠ ⎝

=

21 125 = (2 + i ) ⋅ (2 + i ) ⋅ (3 + 2i ) ⋅ (3 + 2i )
2

=
2

= ( 2 + i ) ⋅ ( 2 + i ) ⋅ ( 2 + i ) ⋅ (3 + 2i ) ⋅ (3 + 2i ) = 79i − 122 = 122 + 79 . Taigi x = 122, y = 79 . Ats.: (122; 79).
2. Kompleksiniai skaičiai trigonometrijoje 8 pavyzdys. Funkcijas sin 3 x funkcijomis sin x ir cos x .
2 2

=

ir

cos 3x

išreikškime

nx 2 = x sin 2 nx sin 2 = x sin 2 sin

⎛ ⎛n+2 1⎞ ⎞ ⎛n+2 1⎞ ⋅⎜ ⎟= ⎜ cos ⎜ 2 − 2 ⎟ x + i sin ⎜ 2 − 2 ⎟ x ⎟ ⎠ ⎠ ⎝ ⎠ ⎝ ⎝ n +1 n +1 ⎞ ⎛ ⋅ ⎜ cos x + i sin x⎟ . 2 2 ⎠ ⎝
sin nx n +1 nx n +1 ⋅ sin x x sin ⋅ cos 2 2 2 2 , S2 = . x x sin sin 2 2

Sprendimas. Pagal (19) formulę = cos 3 x + i sin 3x . Kadangi (cos x + i sin x) 3 =

(cos x + i sin x) 3 =

Vadinasi, S1 =

= cos 3 x + 3 cos 2 x ⋅ sin x ⋅ i − 3 cos x ⋅ sin 2 x − i sin 3 x =
= cos 3 x − 3 cos x ⋅ sin 2 x + i (3 cos 2 x ⋅ sin x − sin 3 x) , tai cos 3 x + i sin 3x = = cos 3 x − 3 cos x ⋅ sin 2 x + i (3 cos 2 x ⋅ sin x − sin 3 x) . Iš čia:

3. Kompleksiniai skaičiai geometrijoje

Remdamiesi kompleksiniais skaičiais, išnagrinėkime keletą geometrinių teiginių.
3.1. Vektorių statmenumas, kolinearumas. Trijų taškų priklausymas tiesei.

cos 3 x = cos 3 x − 3 cos x ⋅ sin 2 x , sin 3 x = 3 cos x ⋅ sin x − sin x .
9 pavyzdys. Apskaičiuokime sumas S1 = cos x + cos 2 x + ... + cos nx
2 3

11 paveiksle pavaizduoti du vektoriai OA ir OB , kurių kompleksinės koordinatės atitinkamai yra z A ir z B . Simboliu ∠ (OA, OB) pažymėkime kampą tarp vektorių OA ir OB . Akivaizdu, kad
→ → → → → →

Im z B(zB ) ϕ O
11 pav.

A(zA ) Re z

ir
S 2 = sin x + sin 2 x + ... + sin nx ,

kai x ≠ 2kπ , k ∈ N , n ∈ N . Sprendimas. Abi šias sumas apskaičiuosime kartu. Jei kompleksinį skaičių cos x + i sin x pažymėsime z, tai
S1 + i S 2 =

ϕ = ∠ (OA, OB) = arg z B − arg z A = arg arba ϕ = π tik tada, kai
→ →

zB . Kampas zA

ϕ=0

= (cos x + i sin x) + (cos 2 x + i sin 2 x) + ... + (cos nx + i sin nx) = = z + z 2 + ... + z n = z − z n+1 . 1− z

zB yra realusis skaičius. Taigi zA

Pertvarkydami sumą S1 + i S 2 , pritaikėme Muavro formulę ir geometrinės progresijos sumos formulę, kuri teisinga ir kompleksinių skaičių aibėje. Taigi, norint apskaičiuoti S1 ir
S 2 , reikia rasti reiškinio

vektoriai OA ir OB yra kolinearūs (taškai O, A ir B yra z vienoje tiesėje) tik tada, kai B yra realusis skaičius. zA Kai ϕ =
→ →

z π , t. y. kai B yra menamas skaičius, vektoriai zA 2

z − z n+1 realiąją ir menamą dalis. 1− z

Turime: cos x + i sin x − [cos(n + 1) x + i sin(n + 1) x] z − z n+1 = = 1− z 1 − cos x − i sin x

OA ir OB yra statmeni. Trys taškai A( z A ) , B( z B ) ir C ( z C ) yra vienoje tiesėje tik tada, kai vektoriai AC ir AB yra kolinearūs, t.y. kampas tarp jų lygus nuliui arba π . Vadinasi, taškai A, B ir C yra
→ →

vienoje tiesėje, kai

zC − z A zB − z A

yra realusis skaičius. Kai

→ → zC − z A yra menamas skaičius, vektoriai AC ir AB yra zB − z A statmeni. Pavyzdžiui, taškai A(2 + 5i ) , B(1 + 3i ) ir C (i ) yra vienoje tiesėje, nes zC − z A i − 2 − 5i −2 − 4i = = = 2∈ R . z B − z A 1 + 3i − 2 − 5i − 1 − 2i

zC + z A z − zA +i C , 2 2 z + zC z − zC z + zB z − zB bei z M = A zN = B +i B +i A 2 2 2 2 2 zC − z A − z B z A − zB +i , ir z P − z N = 2 2 −2 zC + z A + z B z − zB z M − zC = +i A . 2 2 Tada pagal 10 pavyzdį zP = Matome, kad z M − z C = i ( z P − z N ) . Taigi, vektorių NP pasukus
→ π kampu, gauname vektorių CM . Vadinasi, 2 CM = NP ir NP ⊥ CM . →

3.2. Keturių taškų priklausymas apskritimui.

Sakykime,

taškai

A( z A ) ,
A B

B( z B ) , C ( zC ) D( z D ) ir priklauso apskritimui (12 pav.). Tada ∠ ACB = ∠ ADB ⇒

PASITRENIRUOKITE Šių uždavinių sprendimų nereikia siųsti patikrinimui.
D C
12 pav.

⇒ arg
arba

z A − zC z −z = arg A D , z B − zC zB − zD

z A − zB z A − zD : z B − zC z B − z D yra realusis skaičius. Teisingas ir atvirkščias tvirtinimas.

1. Kompleksinį skaičių

5+i užrašykite algebrine (1 + i )(2 − 3i )

12 5 ⎞ ⎛ forma. ⎜ Ats. : + i ⎟ . 13 13 ⎠ ⎝
2. Apskaičiuokite 1 + i + i 2 + ... + i 2009 . ( Ats.: 1 + i ) . 3. Raskite vektorių, į kurį pereis vektorius a (3 + 4i ) , jį du

Pavyzdžiui, taškai A(4 − i ) , B (−i ) , C ((2 − 2 2 ) + i ) ir
D (1 + 3 + i (2 + 3 )) priklauso apskritimui, nes
z A − zC 2 + 2 z − zD 3 − 3 = (1 + i ) , A = (1 + i ) . Taigi z B − zC 2 zB − zD 2 z A − zB z A − zD 2 + 2 = ∈R. : z B − zC z B − z D 3 − 3

kartus padidinus ir pasukus 120o kampu.

(Ats.: − 3 − 4

3 + i (3 3 − 4) .

)

10 pavyzdys. 13 paveiksle pavaizduoti 4 taškai A, B, C ir D. Be to, AC = CB = CD ir DC ⊥ AB . Raskime taško D kompleksinę koordinatę, jeigu taškų A ir B kompleksinės koordinatės yra z A ir z B .

⎛3 ⎞ 4. Išspręskite lygtį | z | − z = 1 + 2i . Ats.: ⎜ − 2i ⎟ . ⎝2 ⎠
5. Kokiu kampu reikia pasukti vektorių a 3 2 + i 2 2 , kad
→ ⎛ 3π ⎞ gautume vektorių b (− 5 + i ) ? Ats.: ⎜ ⎟ . ⎝ 4 ⎠ →

Sprendimas. Vektoriaus OC → z + zB . Vektorius CD zC = A 2 yra gaunamas vektorių CB π pasukus kampu. Kadangi 2

(

)

kompleksinė koordinatė
D Im z C A Re z
13 pav.

B

6. Pavaizduokite plokštumos taškų, kurių koordinatės tenkina π 3π nelygybes | z | ≥ 1 , | z + 1 | ≤ 2 , − ≤ arg z ≤ , aibę. 2 4 7. Apskaičiuokite sumas:

vektoriaus CB kompleksinė koorz − zA dinatė yra z B − zC = B , tai 2 vektoriaus
→ →

O

a) S1 = cos x + cos 3 x + ... + cos(2n − 1) x ; b) S 2 = sin x − sin 2 x + sin 3 x − ... + sin 99 x .
2 ⎛ ⎞ ⎜ Ats.: a ) S1 = sin 2nx ; S 2 = sin nx ; ⎟ ⎜ ⎟ 2 sin x 2 sin x . ⎜ cos 50 x ⋅ cos 49,5 x sin 50 x ⋅ cos 49,5 x ⎟ ⎜ ⎟ b ) ; = = ; S S 1 2 ⎜ ⎟ cos 0,5 x cos 0,5 x ⎝ ⎠

CD

koordinatė yra i ⋅

zB − z A . Iš lygybės 2 D koordinatę:

OD = OC + CD randame z − zA 1 zD = (z A + zB ) + i B . 2 2 11 pavyzdys. Trikampio ABC išorėje nubrėžti kvadratai ABCD, CBFG ir CKLA (14 pav.). Jų centrai atitinkamai yra taškuose M, N ir P. Įrodykime, kad NP = CM ir NP ⊥ CM . Sprendimas. Sakykime, kad taškų A, B ir C koordinatės yra z A , z B ir z C .

taško

K L A M E
14 pav.

G N C B F

8. Išspręskite lygtį z 5 + z 4 + z 3 + z 2 + z + 1 = 0 .
⎛ ⎜ Ats.: z1 = 1 + i 3 , z 2 = − 1 + i 3 , z 3 = −1, ⎜ 2 2 2 2 ⎜ ⎜ z = − 1 −i 3 , z = 1 −i 3 ⎜ 4 5 2 2 2 2 ⎝ ⎞ ⎟ ⎟ ⎟. ⎟ ⎟ ⎠

P

D

9. Išspręskite lygtį ( z + i ) 4 − ( z − i ) 4 = 0 . ( Ats.: 0; 1; − 1) .

[Ats.: 4α − β = (J. Machin, reikšmę.)

Nurodymas. Lygtį padalykite iš ( z − i ) 4 ir suraskite z+i reikšmes. visas z −i
10. Jeigu w = −
C (w2 z0 )

π . Remdamasis šia formule, J. Mašenas 4 1686–1751) apytiksliai apskaičiavo π

Nurodymas. Raskite skaičių z1 ir z 2 argumentus.

1 3 +i , tai taškai 2 2

A( z 0 ) , B ( wz 0 ) ir

yra lygiakraščio trikampio viršūnės (čia

PENKTOJI UŽDUOTIS
1. Su kuriomis x ir y reikšmėmis kompleksiniai skaičiai 6 z1 = ( x + y ) 2 − − x ir z 2 = − y − 1 + 5 i ( x + y ) yra i lygūs?
⎛ 1+ i 3 ⎞ ⎟ 2. Raskite Re w, Im w, arg w , kai w = ⎜ ⎜ −1+ i ⎟ ⎝ ⎠
20

z 0 ≠ 0 ). Įrodykite.

11. Trikampio ABC viršūnių koordinatės yra z A , z B ir z C . Raskite sąlygą, kad trikampis ABC būtų: a) statusis

lygiašonis su ∠C = 90 o ; b) lygiakraštis. ⎛ Ats.: a ) z C − z A = i (z B − z A ); ⎞ ⎜ ⎟ ⎜ ⎟. ⎛1 3⎞ ⎜ ⎟ (z B − z A )⎟ +i ⎜ b) z C − z A = ⎜2 ⎟ ⎜ ⎟ 2 ⎠ ⎝ ⎝ ⎠
12. Trikampio ABC kraštinė AC pasukta 90° kampu prieš laikrodžio rodyklę apie tašką A, o kraštinė BC pasukta 90° kampu apie tašką B pagal laikrodžio rodyklę ir atitinkamai užima AM ir BN padėtis. Įrodykite, kad PA = PB ir PA ⊥ PB , jei taškas P yra atkarpos MN vidurys. 13. Vienoje atkarpos AB, kurios ilgis a + b , pusėje nubrėžti besiliečiantys kvadratai ACDE ir CBFG, kurių kraštinės AC = a ir CB = b . Šių kvadratų centrai O1 ir O2 atkarpomis sujungti su atkarpos AB vidurio tašku P. Apskaičiuokite kampo O1 PO2 didumą.

3. Kokiu kampu reikia pasukti vektorių

a ( 4 − 3i) , kad

1 7 gautume vektorių b ⎜ ⎜− 2 + 2 ⎝

→⎛

⎞ i⎟ ⎟? ⎠

4. Pavaizduokite plokštumos taškų, kurių kompleksinės koordinatės tenkina nelygybes | z − 1 + i |≤ 4 , π π ir Im z ≥ −2 , aibę. − ≤ arg z ≤ 4 2 5. Su kuriomis n (n ∈ N ) reikšmėmis teisinga lygybė

Nurodymas. Koordinačių sistemą pasirinkite taip, kad atkarpa AB būtų realiojoje ašyje, o atkarpa CG – menamojoje ašyje. Apskaičiuokite taškų O1 , O2 ir P koordinates, kad
zB = b

(1 + i ) n = (1 − i ) n ?
6. Raskite nelygių kompleksinių skaičių poras, kurių kiekvienas skaičius lygus kito skaičiaus kubui. 7. Raskite bent vieną lygties x 2 + y 2 = 32 045 natūralųjį sprendinį. 8. Funkcijas sin 4 x ir cos 4 x išreikškite funkcijomis sin x ir cos x . 9. Apskaičiuokite

ir

z A = −a .

π⎞ ⎛ ⎜ Ats.: ∠O1 PO2 = ⎟ . 2⎠ ⎝
14. Lygiakraščiai trikampiai OAA' , OBB' , OCC ' , turintys tik vieną bendrą tašką O, yra išdėstyti prieš laikrodžio rodyklę. Įrodykite, kad atkarpų A' B , B' C ir C ' A vidurio taškai M, N ir P yra lygiakraščio trikampio viršūnės. Nurodymas. Sakykime, kad taškų A, B ir C koordinatės yra z A , z B ir z C . Raskite taškų M, N ir P

reiškinio
2

α 999 + 4α 666 + 5α 66 + 1998

reikšmę, jei α yra lygties z + z + 1 = 0 sprendinys.
10. Trikampio ABC išorėje nubrėžti kvadratai ACFG ir AEDB. Įrodykite, kad trikampio pusiaukraštinė AM yra 1 statmena EG ir AM = EG . 2

koordinates ir įrodykite, kad vektorius AN yra gaunamas → π iš vektoriaus PM , pasukus jį kampu . 3
15. Įrodykite, kad kompleksiniai skaičiai z1 = (5 − i ) 4 (1 + i ) ir
z 2 = 956 − 4i yra lygūs.

Remdamiesi šia lygybe, apskaičiuokite 4α − β reikšmę, kai tgα = 1 1 ⎛ π⎞ , tgβ = , α, β ∈ ⎜ 0; ⎟ . 5 239 ⎝ 2⎠

Penktosios užduoties sprendimus prašome išsiųsti iki 2008 m. spalio 15 d. mokyklos adresu: Lietuvos jaunųjų matematikų mokykla, Matematikos ir informatikos metodikos katedra, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius. Mūsų mokyklos interneto svetainės adresas: www.mif.vu.lt/ljmm/
LIETUVOS JAUNŲJŲ MATEMATIKŲ MOKYKLOS TARYBA