You are on page 1of 26

Ergonomikos princip taikymas vaik supanioje aplinkoje. Vaiko darbo ir poilsio vietos pritaikymas optimaliam vaiko organizmo funkcionavimui.

Darbo ir poilsio reimas. Fizinio krvio dozavimo principai vaik amiuje, nuovargis ir jo atsiradimo prieastys.
Kauno Medicinos Universitetas Ema Kviecinskait Slaugos fakultetas, kineziterapija, 6 gr. Kaunas, 2009

Vaiko kambarys (1)

Norint stimuliuoti vaiko poreik mokytis ir lavintis, reikia labai rpestingai suplanuoti patalpas, kuriose vaikas dirba ir praleidia daug laiko. Tinkamai parinkti baldai netrukdys koncentruotis ir neleis per greitai pavargti. Svarbiausia, kad visi daiktai, esantys kambaryje, bt saugs, patvars, kokybiki bei aismingi.

Vaiko kambarys (2)


Didiausias dmesys skiriamas bendriems ir individualiems vaik poreikiams. Vaikai daug laiko praleidia aisdami ant grind, tad reikia tinkamos grind dangos. Vaiko aidim neturt varyti baim k nors itepti, geriau nesirinkti sunkiau valomo kilimo. Kambarys gali skatinti vaiko krybikum, suteikti jaukumo ir ramybs jausm.

Vaiko kambarys (3)

Vaiko kambaryje turi bti vietos vaikui pasimanktinti, pabgioti. Sdti vienoje vietoje ilgiau kaip 4045 minutes negalima, todl reikia palikti vietos aktyviam poilsiui. Patartina vengti tapet aikiomis geometrinmis figromis. Abstrakts ratai leidia vaikams daugiau fantazuoti (pvz. taip, kaip irint debesis). Psichologai rekomenduoja sienoms pasirinkti iltus gelsvus, alsvus, alyvinius arba rausvus atspalvius. Aktyvios asmenybs kambario dekoravime dominuot ramesns altesns spalvos mlyna, ydra, alia. Ramesnei asmenybei ijudinti tikt iltesni geltoni, oraniniai, raudonai rudi tonai. Lova turi bti geros kokybs ir su labai geru iuiniu, nes augant vaikui, formuojasi jo stuburas ir taisyklingas kno sudjimas. Lova taip pat turt bti ne per daug, bet ir ne per maai minkta, aptrauktais kratais, kad lipdamas vaikas neusigaut koj.

Vaiko darbo kambarys

Ideali darbo vieta sdti nugara sien, o stalas prieais. Taip sdint, vaikui geriau susikaupti, jis jauiasi utikrintai ir ramiai. Didel klaida statyti stal tiesiai prieais lang vaikas irs, kas vyksta kieme ir tikrai nenors sdti namie ir ruoti pamokas. Jeigu kambaryje nemanoma stalo pasukti taip, kad vaikui u nugaros neatsidurt durys, reikia pasinaudoti veidrodiu: pakabinti arba pastatyti j greta stalo taip, kad vaikas galt kontroliuoti savo erdv.

Vaiko kambario ergonomika


Funkcionalus stali, lentyn bei kit bald idstymas. Aiki vaiko kambario funkcija pads jam geriau suriuoti daiktus bei aidimus ir ugdys tvarking mog. Lengviau tikinti palaikyti tvark, kai kiekvienas daiktas turi jam skirt viet. Jeigu vienas kambarys skirtas dviem ar daugiau vaik, jis neturt bti labai anktas, o kiekvienas vaikas turi turti savo darbo ar aidimo viet.

Ypa atskiras kambarys aktualus paauglystje, kai isiskiria atal pomgiai ir atsiranda skirtingi draugai. Todl idealu, kai vaikas turi savo kambar. Nesant tokios galimybs, geriau tiksliai apibrti kiekvieno vaiko erdvs ribas bendrame kambaryje.

Stalas
Stalai gali bti skirstomi raomuosius ir kompiuterio ir pagal technologin sudtingum mechanikai ir automatikai reguliuojamas stalo auktis, papildomos lentynls. Vaikam ypa patogs yra stalai, kuri stalvirio pasvirimo kampas yra reguliuojamas. Reguliuojamo stalvirio kamp reikt nustatyti, atsivelgiant tai, k veikia vaikas. Jei jis skaito, pieia arba rao, patartina nustatyti tokius pasvirimo kampus atitinkamai 05, 15 ir 30 laipsni.

Praktiki stalai
Praktiki stalai gali atlikti daugiau funkcij tai vieta mokykliniams reikmenims sudti, aislams paslpti, rengtos vietos smulkioms priemonms laikyti, grioveliai pietukams, raikliui, staliai ir knyg laikikliai ar net kabliukas kuprinei pakabinti. Tokios smulkmenos pratina vaik laikytis tvarkos visk sudti vietas.

Stalas ir kompiuteris

Didel dmes reikia atkreipti ir stalo paviri. Pagal Europos standartus stalo imatavimai turi bti: 160x80 cm. Tokie imatavimai utektini, kad kompiuterio monitorius bt pakankamai toli nuo aki (patariamas nuotolis maiausiai 50 cm). Pat monitori reikia pastatyti aki lygyje. Jeigu jis bus per auktai, vaikas vis laik irs auktyn. Dl to bus tempti nugaros ir kaklo raumenys. Taip pat patariama monitori ir klaviatr pastatyti tiesiai prieaky, o ne striai, kad vaikui nereikt vis laik sukiotis ir jisai galt sdti stabiliai. monitori neturi kristi tiesi viesa, riftas turi bti tamsus, o fonas viesus. Pagrindins mokyklos moksleiviai optimaliai prie kompiuterio gali dirbti 2025 minui, vyresnij klasi moksleiviai 80 minui su pertrauka. Jeigu vaikas dirba prie kompiuterio ilgiau, tai kas valand btina 15 minui pertrauka.

Apvietimas
Apvietimas: dieninis dien, o dirbtinis vakare. Raomj stal reikt pastatyti onu prie lang. Geriausia, kai viesa krinta i kairs puses, nes prieingu atveju rankos elis dengs tekst. Kairiarankiams viesa turi kristi i deins puss. Jeigu stalas labai arti lango (stalo pavirius lygiagretus palangei), nereikia jo prispausti prie paios palangs, nes sault dien viesa kris tiesiogiai akis ir trukdys dirbti.

Stalinse lempose nereikt naudoti stipresni kaip 60-80 vat lempui. Kartu su staliniu apvietimu turi degti ir bendras patalpos apvietimas (pagal pasirinkim bendro apvietimo lempos gali bti ant sien, lub arba stov).
Kambaryje reikalinga ir isklaidyta viesa tam, kad nebt dideli viesos-tamsos kontrast, kurie vargina akis ir gadina regjim.

Nuotolis tarp palangs ir raomojo stalo turt bti ne maesnis kaip 25 cm.
Jeigu raomasis stalas yra arti lango, nereikt ant palangs statyti dideli kambarini augal, nes jie 10-40 % sumains apvietim. Ypatingas dmesys turt bti skiriamas apvietimui vakare ir t patalp apvietimui, kuriose yra ribotas (nepakankamas) dieninis apvietimas. Rekomenduojamas lempos atstumas nuo stalo paviriaus 3040 cm. viesos srautas turi bti nukreiptas stalvir ir nemesti ryki eli. Tam labai tinka lanksios lempos.

Taisyklingas sdjimas

Taisyklingo sdjimo gidas: 1. Kojas laikyti lygiagreiai tiesiai, su grindimis sudarant 90 kamp. 2. launys laikomos lygiagreiai sudarant 90 kamp. 3. Atloas turi remtis juosmen nugaros srityje. 4. Rankas laikyti lygiagreiai su stalu sudarant 60-90 kamp. 5. Atstumas nuo aki iki stalo apie 30 cm. 6. Pdos remiasi em, rankos pilnai stal.

Kd ir stalas

Kds ir stalo auktis turi atitikti vaiko g. Vaiko pdos turi visikai pasiekti grindis ir stabiliai jas remtis. Prieingu atveju apsunkinamas kraujo cirkuliavimas, todl greitai atsiranda nuovargis.
Deja, iandien daniausiai visi stalai gaminami vienodo, standartinio aukio 72 cm.

Kds auktis turi bti pritaikytas ir vaiko giui, ir stalo aukiui. Kds atloas turi bti pakankamai stabilus, kad nedeformuot nugaros. Dirbdamas vaikas turi stabiliai padti alknes ant stalo, nes jos papildomas ramstis rankoms. Jaunesnij klasi mokiniams reikt pasirinkti stabilias nesisukanias kdes. Tai leis vaikui lengviau koncentruotis darbui ir sdjimo poza bus daug stabilesn. Jaunuoliams, kuri laikysena jau isivyst, patariama sigyti biuro kdes.

Kds aukio nustatymas


Kaip nustatyti teising kds aukt: 1. Papraykite vaiko atsistoti nugara kds priek. 2. Viena ranka i apaios laikydami sdyn, sukant atlaisvinkite reguliavimo ranken. 3. velniai abiem rankomis pakelkite sdyn ir nustatykite aukt pagal kelio linij. 4. Priverkite ranken. 5. Vaikui atsisdus sureguliuokite atlo, kad nugara patogiai remtsi juosmens srityje.

Augantys baldai (1)


Auganti kd skirta vaikams nuo 3 iki 16 met, kuri gis 1-1,8 metro, svoris iki 80 kilogram. Pamok ruoimo, rankdarbi viet sudaro individualiai vaiko giui bei amiui pritaikyti stalas ir kd. Kuriant i kd, buvo bendradarbiauta su ergonomikos bei ortopedijos specialistais. Specialiai auganiam vaikui sukurta kd padeda ilaikyti taisykling sdsen, kadangi galima reguliuoti atlo ir sdimos dalies aukt pagal individual g bei sdjimo gyl. Kd turi universalius ufiksuojamus ratukus, kuriuos ufiksavus nebraiomos grindys.

Augantys baldai (2)


AUGANIOS KDS

PRIVALUMAI
Atrama nugarai, palaikanti ties stubur. Puikiai prisitaiko prie besikeiianio vaiko gio bei svorio. Ergonominiai igaubimai atitinka vaiko anatomij. Lengvai ir patogiai reguliuojama. Stabili penki vaigdi krym. Ratukai su stabdiais.

Fizinio krvio dozavimas


Principai: Nuo lengvo prie sunkaus; Nuo paprasto prie sudtingo; Nuo inomo prie neinomo; Nuo prasto prie nerasto; Nuo spontaninio prie sisteminio. Svarbiausia nuoseklumas. Pateikiamos uduotys turi bti konkreios, nuoseklios, vaikui vykdomos ir trumpos. Fiziniai pratimai atliekami palaipsniui didinant fizin krv. Kad kineziterapija bt efektyvi, pratimai turi bti ne per lengvi. Reikia vertinti vaiko dienos reim, kad laiko utekt pailsti, atgauti jgas. aidimuose turt bti veiklos kintamumas, nes jei atliekamos tos paios uduotys, vaikai praranda susidomjim, motyvacij. Pratimai gali bti panas, bet ne vienodi, keisti atlikimo aplinkybes arba priemones. Dirbant su vaikais labai svarbu: instruktavimas pasakyti vaikui: k ir kaip jis turs daryti ir kodl jis turs (motyvacija). usimim idstymas. Uduotis pagrsta: realiais vaiko sugebjimais (ne per sunki), aplinkos detalmis (gyvenimika). i informacija skirta tik eimos nari dalyvavimas. asmeniniam naudojimui.
Nekopijuokite

Reikalavimai fizinei veiklai


i informacija skirta tik asmeniniam naudojimui. Nekopijuokite

Fiziniai pratimai turi stiprinti vaik sveikat, skatinti normal organizmo augim ir vystymsi, gerinti funkcin organizmo bkl. Fiziniai pratimai parenkami atsivelgiant vaiko isivystym, amiaus ypatumus, sveikatos bkl, fizin pajgum, gebjimus. Vaikai tarpusavyje skiriasi savo fizinmis ir psichinmis savybmis. Pratimais siekiama stiprinti vairias organizmo sistemas visapusikai ugdyti vaiko asmenyb. aidimo taisykls moko paklusti, laikytis drausms, tvarkos, nuoseklumo, derinti savo ir draug veiksmus, dalintis priemonmis ir aislais. Judesi lavinimas siejamas su vaiko protiniu ugdymu: paprayti skaiiuoti kiek kart atliekama uduotis, nusakyti naudojam priemoni spalv, dyd, svor, vertinti atstum, laiko trukm. Ikimokyklinio amiaus vaik (iki 4-5 m.) fizinio ugdymo tikslas visapusikas j fizini gali pltojimas. Fizins ypatybs ugdomos kompleksikai. Fizinis ugdymas neatsiejamas nuo vis raumen grupi lavinimo. Judesiai atliekami i vairi pradini padi, keiiama atlikimo kryptis, amplitud, greitis. aidimas turi bti pagrindin vaikui iki 6-7 m. amiaus fizinio ugdymo ris. Judrieji aidimai teikia daug diaugsmo. Fizin veikla turi ugdyti gimtas fizines savybes.

aidimai
Tai emocinga fizinio lavinimo priemon, lavinanti judesi koordinacij, ugdanti aktyvum, dmes, disciplin. Ypatingai naudinga vaikams. Usimim charakteristika Laipsnikas skirting raumen grupi dalyvavimas. Pratimai atliekami ritmikai, ramioje aplinkoje, vidutiniu tempu. Kiekvienas pratimas kartojamas 5-8-12 kart. Fizinio krvio dozavimas, atsivelgiant sveikatos bkl. Neturi sukelti skausmo, didelio nuovargio.Palaipsnis fizinio krvio didinimas. Usimimo dalys: pradin dalis (apilimo) palaipsniui organizmas ruoiamas manktai. Paprasti pratimai smulkioms ir vidutinms raumen grupms, jimas, kvpavimo pratimai. iek tiek apilus galima atlikti kelet tempimo pratim. Trukm 15-20 % visos procedros. pagrindin dalis (aerobin) bendrieji lavinimo ir specials pratimai. Trukm 65-70 % visos procedros. baigiamoji dalis (atsipalaidavimo) mainamas krvis, taikant kvpavimo, atsipalaidavimo pratimus, jimas.Trukm 10-20 % visos procedros.

i informacija skirta tik asmeniniam naudojimui. Nekopijuokite

Kaip apsaugoti vaik nuo nuovargio?


Pasaulins Sveikatos Organizacijos ekspertai teigia, kad apsaugoti vaikus nuo nuovargio ir psichini sutrikim galima dviem bdais: 1. Formuojant teisingus mokymuisi reikalingus proius ir gdius (remiantis dienos reimu); 2. Kuriant stabili, teigiam atmosfer, alinti visus traumuojanius veiksnius. NUOVARGIS tai tokia organizmo bsena, kuriai bdinga ne tik laikini galvos smegen ievs veiklos sutrikimai, bet ir viso organizmo funkcij pakitimai. Jo metu pablogja informacijos pasisavinimas, vairi veiksm tikslumas ir greitis, sultja atsakomosios reakcijos.

Nuovargis
Dl netinkamo arba nuolat keiiamo ir nepastovaus dienos reimo maja vaiko darbingumas ir atsiranda nuovargis. Nuovargio fiziologin reikm yra dvejopa: - apsaugin apsigynimo reakcija nuo per didelio funkcinio isekimo; - atsistatymo proces stimuliatorius, padidinantis organizmo funkcines galimybes. Prie nuovarg atsiranda pavargimo jausmas. Bet tada joki objektyvi rodikli nepastebima (ypa jei darbas yra lydimas teigiam emocij). Po varginanios veiklos vaikus turi lydti poilsis, o organizmas privalo grti prastin bsen. Dl per didelio krvio atsiranda pervargimas. Tada gali sutrikti miegas, netenkama apetito, skauda galv, atsiranda abejingumas, silpnja atmintis, dmesys. Tai maina ir darbingum, ir paangum, sumaja atsparumas ligoms, moksleiviai gali susirgti neuroze. Stebjimai rodo, kad pervargimas ir neuroziniai sutrikimai daniau bna berniukams negu mergaitms. Todl atsivelgiant visus veiksnius btina vis moksleivio reim organizuoti taip, kad pervargimo nebt.

Vaik dienos reimas


REIMAS tai tiksliai nustatyta darbo, poilsio, maitinimosi tvarka. MOKSLEIVIO REIMAS tai toks vairi veiklos ri poilsio bei laisvalaikio kaitaliojimas, kuris geriausiai padeda atlikti mokyklos funkcijas vaik ir paaugli mokym, aukljim ir sveikatos saugojim. Sudarinjant vaik dienos reim labai svarbu inoti ir atsivelgti tam tikrus veiksnius . Mokyklinio amiaus vaik dienos reim slygojanius veiksnius galima suskirstyti individualius ir socialinius ekonominius. Individuals veiksniai: - vaiko amius; - lytis; - sveikata; - fizinis isivystymas; - polinkiai; - protinio darbingumo stereotipas. Socialiniai ekonominiai veiksniai: - eimos tradicijos, higienin kultra; - pajamos; - buities slygos; - regiono nacionaliniai ypatumai; - regiono socialin sankloda; - regiono ekonomin sankloda.

Moksleivi darbo dienos reimas


Moksleivio darbo dien sudaro pamokos, fakultatyviniai usimimai, vairus popamokinis ir umokyklinis darbas, kuris padidina darbo krv. Moksleivio darbo diena tsiasi namuose (pamok ruoimas, vairi mokyklos uduoi bei sipareigojim vykdymas). Dl bioritmini svyravim mogaus organizme vyksta labai daug vairi pakitim paros metu (temperatros, irdies ir kraujagysli sistemos veiklos, fizinio ir protinio darbingumo pakitimai). Nuo 2 iki 4 ir nuo 13 iki 14 valandos pablogja darbingumas, atmintis, sugebjimas sukaupti dmes, sultja judesiai, silpnja j koordinacija, o 8 12 ir 16 18 valandomis darbingumas padidja, smegen ir raumen veikla suaktyvja. Bet moksleivi paros ritmams bdinga, kad dien funkcijos anksiau pasiekia maksimum, o vakare jos greiiau nusilpsta.

Vaik poilsis
Moksleivi dienos reimas yra skirstomas mokymosi ir nesimokymo laik. Nesimokymas tai tas laikas, kur vaikai skiria poilsiui, laisvalaikiui, fiziologiniams, emociniams ir kitiems poreikiams tenkinti. Vaik poilsis skirstomas aktyv ir pasyv. Aktyvus poilsis yra tada, kai viena veikla yra keiiama kita (skaito, groja, aidia kieme ir pan.). Pasyvus kai vaikai nieko neveikia (gulinja, sdi, miega ir kt.). Ilstis btina tiek, kad organizmas per t laik grt pradin bsen (atkurt ieikvot energij ir tvirtint organizmo funkcin bsen). Aktyvus poilsis tai leidia pasiekti ymiai greiiau.

Poilsio reimas
Pradini klasi mokiniai 3 3,5 val., o vidurini ir auktesnij klasi ne maiau kaip 2,5 valandas kasdien turi skirti aktyviam poilsiui gryname ore. Net ir energingas jimas i pat ryto (kai atliekami kvpavimo pratimai ar mankta) gali atstoti rytin gimnastik. Po to i lauk galima eiti po piet. Trei kart lauk patariama eiti vakarop ir usiimti judresne sportine veikla (jei lieka laiko ta laik galima skirti visuomenei naudingai veiklai pvz. teritorijos tvarkymui ar pan.). Ypa gerai, kai moksleiviai lauk ieina prie mieg. Tai slopina jaudinimo procesus ir moksleiviai greiiau umiega. Bet aidimai neturi bti pernelyg judrs, kad neisekint nervini lsteli ir nepavargt dar labiau. Vis dlto daugelis tyrim rodo, kad mokinai per maai laiko praleidia gryname ore (tik 41 46 % pradinuk tai daro kasdien; ir tik 30% vyresni klasi mokini). Vienas svarbiausi mokyklinio amiaus vaik dieno reimo sudedamj element yra miegas. Miego trukm btinai turi atitikti mokinio ami. 6 7 met moksleiviai turi miegoti ne maiau kaip 11 12 valand per par, 8 10 met apie 10, o 11 14 met nuo 9 iki 9,5 valand per par. Vyresnse klasse (15 17 met) rekomenduojama 8 ar 9 valandas skirti miegui.

Literatra
Andriulis E. ir kt. Moksleivio fiziologija ir hiegiena. Vilnius, 1994. Martinkus A. Vaiko sveikatos pagrindai. Klaipda: KU l kla, 1995. Augantys baldai. Prieiga per internet: http://www.vadasiga.lt/lt/produktai/augantys_baldai/ Kids ergonomics. Prieiga per internet: http://www.backcare.com.au/html/product_sub.php?id=Kids%20Erg onomics/ Svarbiausias mokinio baldas. Prieiga per internet: http://www.city24.lt/client/city24client;jsessionid=B3EAE35BEB2924 D006C2544EC05A94E2?&pageId=15&objId=NewsObject&stateId= NewsByCat&eventId=NewsArticleEvent&articleId=49691/ Vaiko svajoni kambarys. Prieiga per internet: http://www.domusgalerija.lt/news.php?id=7653&strid=1034/ aidimai. http://kineziterapija.wordpress.com/2008/08/07/gydomiejipratimai/ Informacija i Editos Bagdits paskait (2007 01 19).

Ai u dmes