VERSALIO SISTEMA Keturiolikos punkt programa karui baigti. Paskelb JAV prezidentas Vilsonas (1918 m. sausio mn.

), Svarbiausi punktai: Naujos sienos Europoje pagal valstybi kalb ir kultr. Tik atviros taikos sutartys. Laisvas plaukiojimas jra taikos ir karo metu. Tarptautins prekybos suvarym panaikinimas. Daugiau dmesio gyventoj reikalams kolonijose. Taut sjungos krimas. Paryiaus taikos konferencija (1919-1920 m.). Dalyvavo 32 valstybs, taiau lemiam bals turjo JAV (Vilsonas), Didioji Britanija (Loidas Dordas) ir Pranczija (Klemanso). pasiraytos taikos sutartys su nugaltomis valstybmis: Vokietija (Versalio), Austrija (Sen ermeno), Vengrija (Trianono), Bulgarija (Neji), Turkija (Sevro). Karo padariniai ir rezultatai: Vokietija turjo prisiimti kalt dl karo suklimo. Buvo apkarpyta jos teritorija: Elzasas ir Lotaringija atiteko Pranczijai, Klaipdos kratas Antants valstybms, lenk ems su ijimu Baltijos jr Lenkijai, nuo Vokietijos atkirsti Rytprsiai, Reino sritis demilitarizuota, atimtos visos kolonijos. Apribotas karinis pajgumas, udrausta turti didesn nei 100 tkst. armij, gaminti tankus, karinius laivus ir lktuvus. Vokietija privaljo sumokti reparacijas. Austrijos-Vengrijos valstyb suiro Austrij, Vengrij, ekoslovakij, Jugoslavij. Susikr naujos valstybs: Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, ekoslovakija, Austrija, Vengrija, Jugoslavija. Galutinai irykjo JAV pirmaujantis vaidmuo pasaulio ekonomikoje ir politikoje. 1920 m. enevoje kurta nauja tarptautin organizacija Taut sjunga, kurios tikslas garantuoti taik pasaulyje, remiantis kolektyvinio saugumo principais. JAV prezidentas Vilsonas tikjosi, kad JAV per Taut sjung gals vadovauti pasauliui, taiau kongresas nubalsavo prie amerikiei dalyvavim sjungoje. Pasaulio emlapio pertvarkymas nepanaikino prieasi, suklusi kar: pralaimjusios valstybs siek revano, tarp nugaltoj nebuvo vienybs. uvo 10 mln. moni, sugriautas daugelio ali kis, badas, epidemijos, suirut. Paspartjo karo technikos tobuljimas. Padidjo moni revoliucingumas, ipopuliarjo socializmo ir komunizmo idjos. Totalitarizmas 1. Neribota valstybin valdia, kontroliuojanti vis politin, socialin, kultrin bei ekonomin gyvenim. Remiasi represiniu aparatu bei kariuomene. Tipiki pavyzdiai stalinizmas Soviet sjungoje, hitlerizmas Vokietijoje. 2. Politiniai reimai, reikalaujantys nuolatinio teroro bei mobilizacij, kaip politins varomosios jgos. J.Stalinas (1879-1953) tikroji pavard Diugavilis. Pseudonimas reikia ,,plieninis mogus. 1922 m. tapo Rusijos komunist partijos generaliniu sekretoriumi. Iki 1930 m. Soviet Sjungoje ved savo diktatr. Jis padar gal Lenino kini nuolaid (NEPo) politikai ir pradjo beatodairik SSRS pramoninimo ir kolektyvinimo program, vykdom penkmeiais. Organizavo masinius teroro aktus. 1939 08 23 pasira garsj pakt su A.Hitlerio valdoma Vokietija. Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo Teherano, Krymo, Potsdamo konferencijose. Pats sau suteik generalisimo vard. Po karo ved bolevikin reim daugelyje Vidurio ir Europos ali, vykd trmimus Pabaltijyje ir kitur. Pasiymjo kaip gudrus, energingas, valgus lyderis. Mir 1953 m. Apie j iki iol raoma: ,,Stalinas turbt ymiausias diktatorius istorijoje. A.Stulginskis (1885-1969) Lietuvos valstybs ir visuomens veikjas. 1917-20 m. Lietuvos Tarybos narys. Dalyvavo Lietuvi Vilniaus konferencijoje (1917 09 18-22), Lietuvi Krikioni demokrat partijos veikloje. Vasario 16-osios akto signataras. 1920-27 m. seimo atstovas, 1920-22 m. jo Lietuvos prezidento pareigas, 1922-26 m. prezidentas, 1926-27 m. buvo III Seimo pirmininkas. 1941 m. soviet valdios itremtas Sibir, kaljo. 1956 m. gro Lietuv. Mir 1969 m. Kaune. A.Smetona (1874-1944) Lietuvos valstybs ir visuomens veikjas, pirmasis Lietuvos prezidentas, vienas i tautinink sjungos krj ir ideolog. Dalyvavo 1905 m. Didiajame seime. Prasidjus Pirmajam pasauliniam karui dalyvavo Draugijos nukentjusiems nuo karo elpti veikloje. 1917 m. Vilniaus konferencijoje irinktas Lietuvos tarybos pirmininku, dalyvavo priimant 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybs akt. Buvo garsus urnalistas,

bendradarbiavo ,,Vilniaus iniose, redagavo ,,Lietuvos kinink, leido ,,Vilt, spausdino ir redagavo ,,vair, buvo ,,Lietuvos aido leidjas ir atsakingas redaktorius. Aktyviai dalyvavo tautos paangos partijos, 1924 m. pavadintos Lietuvi tautinink sjunga, veikloje. Po 1926 m. valstybs perversmo ved autoritarin valdym ir iki 1940 m. ibuvo prezidentu. 1940 06 15 pasitrauk Vokietij, vliau JAV. uvo Klyvlende per gaisr. K.Grinius (1866-1950) Lietuvos visuomens ir valstybs veikjas, treiasis Lietuvos prezidentas. Nuo 1883 m. pradjo platinti slapt lietuvik spaud, o nuo 1888 m. buvo varpinink organizacijos narys. Aktyviai dalyvavo nepriklausomos Lietuvos krime buvo irinktas Steigiamj Seim, I, II, III Seimus. Steigiamojo Seimo metu buvo ministras pirmininkas (1920-22). Jo vadovaujamai Valstiei liaudinink sjungai laimjus 1926 m. rinkimus, buvo irinktas Lietuvos prezidentu. 1926 12 17 po valstybs perversmo nualintas nuo valdios. Jo prezidentavimo laiku buvo panaikinta karo padtis, nustojo galioti ypatingieji valstybs apsaugos statymai, varantys pilieiams suteiktas konstitucines laisves, i kaljim paleisti politiniai kaliniai, buvo svarstoma galimyb sumainti kariuomen, nemokti alg kunigams. 1944 m. patrauk Vokietij, o 1947 m. ivyko JAV, kur 1950 m. mir.