You are on page 1of 27

Klaipdos universitetas Vadybos katedra

ANTANAS SEILIUS LIGITA IMANSKIEN

Vadybos (pagrind) kursinio darbo (projekto) raymo metodika

4 Klaipda, 2005 UDK 378.1:658(474.5) Se 42 i 53 Pritarta Klaipdos universiteto vadybos katedros posdyje 2005 05 23, protokolas 4658V. Recenzavo Vytauto Didiojo universitetas prof.habil.dr. Povilas Zakareviius (vadyba ir administravimas, 03S). Leidiama Klaipdos universiteto socialini moksl fakulteto Redakcins leidybins komisijos 2005- 06- 17 rekomendacija.

Metodika privaloma studentams ir dstytojams

Antanas Seilius, 2005 Ligita imanskien, 2005

ISBN 9955 Klaipdos universiteto leidyba Seilius A., imanskien L. Vadybos (pagrind) kursinio darbo (projekto) raymo metodika.

5 Klaipda, 2005

6 TURINYS vadas ...........................................................................................................................3 1. Bendrieji reikalavimai.............................................................................................5 2. Vadovavimas...........................................................................................................5 3. Kursinio darbo projekto tematika............................................................................6 4. Reikalavimai temos idstymui...............................................................................7 5. Ratvedybos reikalavimai........................................................................................15 6. Informacijos altiniai...............................................................................................15 7. Darbo struktra........................................................................................................16 8. Santrauka.................................................................................................................16 9. Turinys.....................................................................................................................16 10. vadas.......................................................................................................................16 11. Ivados.....................................................................................................................16 12. odynas...................................................................................................................16 13. Literatra.................................................................................................................17 14. Priedai......................................................................................................................17 15. Darbo vertinimas.....................................................................................................17 16. Privaloma literatra.................................................................................................18 Priedai.......................................................................................................................

7 VADAS Universitetini pagrindini vadybos bakalauro (dienini, neakivaizdini ir vakarini) studij programos tikslas rengti auktos kvalifikacijos, gebanius tenkinti darbo rinkos poreikius, mokanius dirbti nuolat kintanioje aplinkoje veikianiose organizacijos (verslo ir kitose), emesnio ir vidurinio lygmens vadovais, sukurti ir valdyti savo privat versl arba tsti studijas magistrantroje. Programos udaviniai: Bendramokslini humanitarini ir socialini moksl pagrindu ugdyti bsim vadov bendramogiksias etines savybes; vertinant globalizacijos grsmes ir ikius imokyti studentus smoningai suprasti ir praktikai panaudoti organizacij valdymo mechanizm (valdymo funkcijas) kaip tikslo siekimo metod; Per vadovavimo stili ir tip vairov ugdyti vadovo socialin atsakomyb, jo paskirt ir vaidmen siekiant organizacijos tiksl su jam patikt moni pagalba; Imokyti naudotis sprendim primimo, konfliktini situacij valdymo, nuolatinio personalo ugdymo bei organizacins kultros krimo princip; Imokyti teorikai ir praktikai parengti verslo plan, kurti ir valdyti smulkaus verslo organizacij. Siekiant minto tikslo ir udavini gyvendinimo vadybos bakalauro studij programoje svarbiausiu (esminiu) dalyku tampa vadybos pagrind teorins inios, nepriklausomai nuo to kaip yra vardijamas dalykas pvz.: vadyba, vadybos pagrindai ar dar kaip nors kitaip. Svarbiausia, kad dalyko struktra apimt organizacij valdymo mechanizm (valdymo funkcijas), vadovo viet organizacij valdyme, jo vadovavimo stili ar tip, metodus, mstymo bd bei principinius valdymo ingsnius, o taip pat sugebjim vertinti ir kurti organizacin kultr, kaip organizacijos vertybi visum, kuri utikrina vis dirbanij solidarum, siekiant bendro tikslo ir ymiai palengvina vadovavim organizacijai (1 pav.). ORGANIZACIJA Itekliai Valdymo funkcijos

Tikslas Organizacijos vadovas Organizacin kultra

Valdia

Valdymo ingsniai

1 pav. Vadovavimo organizacijai principas

8 Visa tai atsispindi vadybos dalyko studij programoje, kuri, pagal Klaipdos universiteto tradicijas, peratestuojama kas dvejus metus. Pagal studij program numatyta vadybos (pagrind) teorins paskaitos, seminarai ar kiti dalykiniai situacij nagrinjimo usimimai, raomas referatas ar kitokio pobdio savarankikas darbas bei laikomas egzaminas, kaip taisykl testas ratu. Programoje numatyta ne vliau kaip sekaniame, po to kaip buvo ilaikytas egzaminas, semestre rayti savarankik vadybos (pagrind) kursin darb arba kursin projekt (kursinis projektas grieiau reglamentuoja darbo turin, taiau labiau praktikas ir naudingesnis studentams). Studentas, raydamas kursin darb (projekt) gali rodyti, kad jis smoningai suvokia dalyko esm ir savarankikai naudodamasis bendromis valdymo mokslo iniomis, gali: pasirinkti tem arba vykdyti gaut uduot; pasirinkti temai reikiam literatr; analizuoti pasirinkt literatr; analizuoti (diagnozuoti) vidutini ir smulki organizacij valdymo proces, valdymo funkcijas, iorinius bei vidinius veiksnius lemianius valdym; atlikti konkrei duot projektin uduot; formuluoti ivadas; parayti darbo santrauk; sugebti apginti savo darb. i metodini nurodym tikslai yra: apibrti kursinio darbo (projekto) bendruosius reikalavimus; apibrti kursinio darbo (projekto) tematik; reikalavimus temos idstymui; ratvedybos reikalavimus; kitus reikalavimus. Norime priminti, kad vadybos (pagrind) kursinis darbas (projektas) studentui labai pageidautinas ir rekomenduotinos rayti tokia tema, kuri vliau galima bt iplsti iki vadybos bakalauro baigiamojo darbo. Tai lengviausias ir racionaliausias bdas profesiniam tobuljimui.

9 1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI Vadybos (pagrind) kursinis darbas (projektas) savo apimtimi, struktra, reikme yra svarbiausias darbas, kur vliau tsiant galima rayti vadybos bakalauro baigiamj darb. Labai svarbu pasirenkant darbo tem numatyti galim darbo vystym, tiek teorine tiek praktine linkme. Taiau vadybos kursinis darbas (projektas) negali bti vadovlin tiesa, tiesiog nuraytas nuo vieno ar keli vadovli, nes nuraymas (plagijavimas) tai nra naujos inios. Kursiniame darbe nereikia rodinti kas yra tas dalykas. Jame reikia aprayti: 1) k reikia daryti; 2) kaip reikia daryti; 3) kodl taip, o ne kitaip reikia daryti. Konkreiu atveju vadybos (pagrind) kursiniame darbe (projekte) nereikia rodinti kas yra valdymas (nereikia kartoti vairi autori apibrim) nereikia rodinti kas yra pvz.: planavimas, organizavimas ar kita funkcija ir kam ji reikalinga, taiau btina parodyti kokius veiksmus reikia atlikti planuojant, kaip tuos veiksnius atlikti ir kodl taip reikia daryti. Taigi raant kursin darb (projekt) studentas rodo, kad jis jau ino kas yra valdymas ir sugeba savarankikai, naudodamasis vairi autori darbais sprsti valdymo organizacijoje problemas: analizuoti situacijas, aprayti procesus ir argumentuoti kodl taip, o ne kitaip reikia daryti. Vadybos (pagrind) kursinio darbo (projekto) raymas yra esminis student vadybos ini realus praktinis patikrinimas, nes raant darb reikia: gebti pritaikyti praktikoje studij metu gytas inias; mokti pasirinkti reikiam literatr ir gebti j analizuoti bei interpretuoti; argumentuoti savo teiginius; sugebti pasirinkti ir analizuoti valdymo proceso metodus bei modelius; gebti formuluoti reikiamas ivadas; mokti parayti darbo santrauk. Vadybos bakalauro studij programoje numatyta savarankikam vadybos (pagrind) kursiniam darbui (projektui) rayti 4 kreditai t.y. 160 valand. Turint galvoje, kad semestras sudaro 16 savaii, tai kiekvien savait reikt dirbti ne maiau, kaip 10 valand. Kadangi realiai utrunkama su temos pasirinkimu bei patvirtinimu, tai realiai tenka dirbti trumpiau, taiau ir intensyviau. I ia iplaukia ivada, kad studentai privalo atidiai planuoti laik, kad darbas bt atliktas numatytu laiku, juo labiau, kad tenka ir kitus dalykus studijuoti. Geriausia pasidaryti tinklin grafik arba kit sau tinkam darb vykdymo plan (grafik). Tai elementaraus vadybos ini panaudojimo atvejis. 2. VADOVAVIMAS Vadybos (pagrind) kursiniam darbui (projektui) gali vadovauti etatinis arba neetatinis Vadybos katedros dstytojas, turintis ne maesn kaip vadybos magistro laipsn arba dstytojas, kuris per paskutinius penkerius metus para ne maiau kaip penkis straipsnius recenzuojamuose moksliniuose urnaluose ar para monografij bei vadovl vadybos tematika. Vadovavimas eina dstytoj darbo krv, todl, kaip taisykl, jie skiriami katedros vedjo. Idealu bt, kad studentai galt pasirinkti vadovus, taiau dl daugelio prieasi iuo metu tai nerealu: studentai nepasta dstytoj ir j yra maai. Vadovaujantys kursiniam darbui dstytojai deuruoja pagal grafik katedroje ir tuo laiku priima studentus (kaip taisykl bna numatyta 1 val. per savait) ir paskutin kiekvieno mnesio etadien nuo 10 iki 14 val. vadybos katedroje, taiau jeigu studentams reikia, - dstytojai (susitarus) konsultuoja ir jums norimu laiku ir Jums papildomu laiku. Kadangi privaloma studentui(ei) kursinio darbo projekto konkreti uduotis, taigi joje ir raomi abipusiai reikalavimai: uduoties vykdymo terminai ir konsultavimo laikas bei vieta (r. uduot, 7 pried).

10 3. KURSINIO DARBO (PROJEKTO) TEMATIKA Darb temos gali bti: 1. Konkreios organizacijos valdymo proceso diagnoz1 arba analiz2 (studentams, kurie dirba, gauna usakym arba susitaria tai daryti). 1.1. Konkreios didels organizacijos atskir valdymo funkcij; vadovavimo stili ar tip; sprendimo primimo; organizacins kultros; vieno i organizacins valdymo struktros padalinio; vertikali ar horizontali ryi sistemos bei kt., analiz, diagnoz (identifikavimas=tapatybs nustatymas). 1.2. Vadovavimo atskiriems konkreios organizacijos funkciniams padaliniams (rinkodaros, logistikos, gamybos, personalo ir kt.) diagnoz. 1.3. Organizacijos valdymui tobulinti projektai (temos); 2. Organizacijos krimo projekto parengimas (duodama konkreti uduotis): 2.1. Gamybos; 2.2. Prekybos; 2.3. Paslaug; 2.4. Aptarnavimo; 2.5. Pramog ir kt. 3. Valdymo proceso teorini poiri analiz. (Studentams neturintiems galimybi dirbti konkreioje organizacijoje). 3.1. Vadovo vadovavimo teorini stili ir tip analiz. 3.2. Poiri organizacins kultros tak valdymui analiz. 4. Laisvai pasirinkta valdymo (pagrind) apimtyje tema. Dmesio!

KURSINIO DARBO (PROJEKTO)

tem (uduot) konkreiam studentui (-ei) teikia darbo vadovas (-) su savo ir katedros vedjo parau (uduotyje privaloma urayti studento (-s) vardas pavard, grups nr., temos pavadinimas, prie tai pasirinktas studento suderintas su vadovu ir patvirtintas katedros bendrame dstytoj susirinkime, patvirtinimo katedroje nr. ir data, darbo perdavimo vertinimo data) (7 priedas).

1 diagnoz (diagnozavimas) (gr. diagnosis painimas, nustatymas) T (2001:210). 2 analiz (gr. Analysis skaidymas). 1. analizuoti; tyrinti; nagrinti. 2. mokslinis tikrovs painimo bdas metodas, pagrstas mintimis ar faktiniu visumos skaidymu sudedamsias dalis, siekiant nustatyti, kas tiriamajam objektui esminga, kas ne. 3. isamus ko nors nagrinjimas. 4. visumos studijavimas, tyrinjant j sudaranius elementus. T (2001: 72).

11 4. REIKALAVIMAI TEMOS IDSTYMUI Kursinio darbo (projekto) tematika diktuoja raymo savitumus (specifik). Trumpai juos pakomentuosime. Pvz.: pirmoji darb tem grup yra ,,Konkreios organizacijos valdymo proceso diagnoz (analiz). Sakykime, kad studentas() pasirinko tem ,,UAB ,Krosta valdymo proceso diagnoz (manome, kad visi dirbantys studentai privalt pasirinkti savo organizacijos valdymo proceso diagnoz), todl darb reikt pradti trumpu tos organizacijos pristatymu, pateikiant esmines organizacijos charakteristikas, kaip antai: k organizacija veikia (gamina, prekiauja, teikia paslaugas ir t.t.); rink, kurioje realizuojami veiklos rezultatai; darbuotoj skaii (kiek moni dirba, kokios pareigos, jeigu yra pateikti organizacin valdymo struktr, darbuotoj isimokslinim ir kt.); kas vadovauja organizacijai (savininkas, akcininkas ar samdomas mogus); padt duotoje veiklos rinkoje; ryi su visuomene form; kit reikaling analizei informacij. Po to btina pasirinkti teorin valdymo model, pagal kur vliau bt galima palyginti konkret organizacijos valdymo proces su teoriniu. Tam tikslui btina ianalizuoti teorin poir valdym. Paprasiausiai reikt palyginti ne maiau kaip trij autori klasikiniuose vadovliuose (pvz., Mescon ir kiti, 2002; Daft, 2002; 2004; Stoner ir kiti, 1999; ir kiti JAV klasikiniai vadovliai) idstytus valdymo poirius, principus, procedras ar taisykles. Pasirinkti i j vien, labiausiai priimtin, ir inoma teorikai teising valdymo (proceso) model, nubraiyti principin pasirinkt model ir vliau gretinti, to, pasirinkto valdymo proceso ingsnius su tais, kuriuos vardija (identifikuoja) nagrinjamoje organizacijoje. Tiktina, kad tai bus daug skirtum, kuriuos ir reikia darbe vardinti. Tokiu bdu nuosekliai palyginus visas valdymo funkcijas, procesus ir ingsnius galima nustatyti nagrinjamos organizacijos privalumus ir trkumus, pateikti ivadas. Pvz., pradedant nuo organizacijos planavimo reikt pirmiausia diagnozuoti kaip vyksta is procesas? Ar organizacijos vadovas vienas planuoja, o vliau patvirtin plan paveda pavaldiniams vykdyti; Ar organizacijos vadovas planuodamas tariasi su kitais emesnio rango vadovais; Ar organizacijos vadovas jungia visus darbuotojus planavimo proces; Ar dar kitaip planuoja. Vliau remiantis pasirinktu teoriniu modeliu diagnozuoti pvz., (2 pav.)

12

Misijos (paskirties) formulavimas

Tikslo formulavimas

Strategijos numatymas

Taktikos parengimas

Biudeto (finansinio plano) formavimas

2 pav. Planavimo ingsniai ia btina aprayti kaip organizacija laikosi numatyt ingsni (procedr) ir kaip tai praktikai daro. Vliau btina patikrinti ar organizacija suformuluoja misij (paskirt) ir tikslus: ar laikomasi tiksl hierarchijos (3 pav.) ir kokiu bdu visa tai praneama vykdytojams.

Misija (paskirtis)

Organizacijos tikslai Funkcini padalini tikslai emesni padalini tikslai Vykdytoj tikslai 3 pav. Tiksl hierarchija

13 Strateginio planavimo proces galima diagnozuoti pagal sekani schem (4 pav.), patikrinus ar visa tai kas parodyta schemoje vykdoma ir kaip tai daroma, iuo metu. Primename, kad tai tik pavyzdys. Js pasirinktas modelis gali bti geresnis. Organizacijos misija (paskirtis) Organizacijos tikslai Iorins aplinkos analiz Vidaus stipri ir silpn pusi analiz

Strategini alternatyv tyrimas

Strategijos vertinimas

Strategijos valdymas

Strategijos realizavimas

Strategijos pasirinkimas

Biudetas Tikslinis valdymas

Taktika

Politika

Procedros

Taisykls 4 pav. Strateginio planavimo procesas Priimta laikytis, kad strategija yra tikslo siekimo priemon arba paprastai sakant, kelias tiksl, todl danai mokslinje literatroje vartojama nuostata, kad strategija tai detalus, visapusikas kompleksinis planas, gali bti suprantamas ir plaiau pvz., kaip btin priemoni tikslui pasiekti planas. Darbe btina isiaikinti kaip organizacija kontroliuoja strategijos realizavimo proces (5 pav.)

14

Strategijos nustatymas ir kiekybikai imatuojam organizacijos tiksl praneimas

Rezultat vertinimas, trkum nustatymas ir grtamj ryi utikrinimas Vadov mokymas ir aukljimas pagal organizacijos stili ir vertybes Skatinimo sistemos, utikrinanios reikaling elgsen, formavimas Informacins sistemos, utiksrinanios adekvaius ir savalaikius veiklos duomenis sudarymas

Organizacins struktros vertinimas ir, jeigu reikia, pakeitimas

Itekli organizacijos padaliniams paskirstymas

Pagrindini valdymo udavini nustatymas

Uduoi paskirtiems organizacijos padaliniams skyrimas arba struktrini pakeitim atlikimas galiojim delegavimas ir koordinavimo metod nustatymas Veiklos politikos nustatymas

Veiklos rezultat imatavimo metod ir kriterij nustatymas

Pavieni vadov tiksl tikrinimas

5 pav. Strategijos realizavimo procesas

15 Tokiu pat principu diagnozuojamos ir kitos valdymo funkcijos: nubraioma principins schemos ir kiekvien tos schemos etap identifikuojama bei palyginama su teoriniu modeliu. Jeigu organizacija, kurios valdymo procesas diagnozuojamas, yra pakankamai didel tai pakakt darbe inagrinti vien i valdymo funkcij, ypa pageidautina smulkiau inagrinti organizavimo funkcij. Palyginti bent deimt organizacini valdymo struktr, vertikalius ir horizontalius ryius ir valdios pasidalijim. Kursinio darbo (projekto) tema gali tapti organizacins kultros diagnoz organizacijoje: jos tapatumo nustatymas (identifikavimas), vadovybs ir vis dirbanij supratimas, organizacins kultros krimo procesas ypa vertybins orientacijos, atitinkanios organizacijos tikslus, modeliavimas ir kt. (6, 7 ir 8 pav.).

Fizins aplinkos studijavimas Paios organizacijos pasisakym apie savo kultr vertinimas inios apie organizacijos santykius su klientais Organizacijos darbuotoj apklausa Organizacins kultros diagnozavimo priemons

Darbuotoj veiklos stebjimas

Kultrini ryi tinklo analiz: istorijos, herojai, anekdotai Darbuotoj reakcijos kritik i alies (konkurentai, klientai) analiz

6. pav. Organizacins kultros diagnozavimas

16 Esamos organizacins kultros ityrimas


Detalus pokyi naudos ir svarbos visiems darbuotojams iaikinimas

Naujos organizacins kultros vizija

Vis darbuotoj traukimas pokyi sistem

Neigiamas rezultatas Darbuotoj supaindinimas su nauja elgsena, nauj istorij krimas

Naujos organizacins kultros patikrinimas organizacijos veikloje

Socializacijos sistemos vystymasis

Darbuotoj skatinimas ir motyvavimas

Teigiamas rezultatas

Naujos organizacins kultros tvirtinimas

7. pav. Organizacins kultros krimo etapai

17

Filosofija Vizija Misija Tikslas

Organizacijos istorijos ir ateities derinimas

Strategija Taktika Operatyvin veikla

Normos Taisykls Vertybs

Personalo susitapatinimas

Vadovavimo stili derinimas

Personalo komunikacija

Dalyvavimo organizacijoje skatinimas

Kontrol savikontrol

Organizacins kultros rezultatai

8 pav. Organizacins kultros formavimo modelis Panaiu principu yra daromi ir 1.3 organizacijos valdymui tobulinti projektai. Pirmiausiai diagnozuojama padtis, irykinami privalumai ir trkumai ir po to kuriamas projektas t.y. planas k ir kaip daryti. Antroji vadybos kursinio darbo (projekto) pagal svarb tematika yra ,,Organizacijos krimo projekto parengimas. Tai labai plati konkrei uduoi vairov, pradedant nuo gamybini moni ir baigiant subtiliausi paslaug teikimu. Tik nereikia ios temos painioti su verslo plano paruoimu. Verslo planas visada yra orientuotas finansins paramos gavim, o organizacijos krimo projektas ruoiamas tam, kad bet kuris mogus turdamas t idstyt projekt galt realiai j gyvendinti t.y. jame turi bti numatyta tikslas, strategija, metinis (taktinis) darb vykdymo planas, pajam ir ilaid smata (biudetas), darbuotoj skaiius ir idstymas pagal profesijas, darbo umokestis ir premijos bei kitos imokos, organizacin valdymo struktra ir vertikals bei horizontals tarp darbuotoj ryiai, reikalavimai vadovams pagal rangus ir pareigybiniai reikalavimai visiems kitiems darbuotojams, kontrols sistema ir kt. Kadangi organizacij (ia orientuojamasi verslo) vairov yra nepaprastai plati, todl j negalima ivardinti, nes visada kas nors nors sukurti toki mon kokios dar nebuvo.

18 Pavyzdiui gali bti tema kurti individuali mezgimo rankomis (pirtini, kepuri, kojini ar alik) mon, uduodant konkret gamini skaii per metus. Ir toki uduot jau galima gyvendinti, btina: itirti rink (per visas rinkodaros operacijas); suinoti k, kur ir u kiek parduosime; numatyti pardavimo viet, bd, metodus; nustatyti vieneto kain (parengti kalkuliacij); nustatyti darbuotoj skaii; patalpas; iteklius; organizacin valdymo struktr; valdymo (vadovavimo) principus; ryius ir t.t. Treioji kursini darb (projekt) tem grup yra tiems studentams, kurie neturi ir negali turti informacijos i realiai veikianios organizacijos. Jie gali rayti grynai teorinio pobdio darbus, btent ,,Valdymo proceso teorini poiri analiz. Tokie veiksmai atliekami ir raant darbus analizuojant konkreios organizacijos valdymo proces. Taiau jeigu raant pirmosios temos darbus btina pasirinkti valdymo model nemaiau kaip i 3 pagrindini autori, pagrindiant etalono pasirinkim, tai raant ios treios grups tema btina analizuoti ne maiau kaip 5-7 klasikini veikal (vadovli, monografij ar mokslini straipsni), palyginti j autori poirius, nuostatas, ivadas ir sprendimus, pateikiant panaumus ir skirtumus lentelse, pateikti motyvuotas pagrstas ivadas apie jas. Kadangi i tematik gali pasirinkti ne tik tie studentai, kurie neturi galimybi rayti apie konkreios organizacijos arba nenori rayti organizacij krimo projekt tema, bet ypa tie kurie plaiau domisi valdymo problemomis negu reikalauja valdymo pagrind programos, tai jie gali puikiai analizuoti (teorikai) valdymo proceso atskiras funkcijas (planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrols) be to tyrinti vadov valdymo stilius bei tipus, poiri skirtumus organizacins kultros viet organizacij valdyme, dalyvavimo organizacijoje, darbuotoj skatinimo bei motyvavimo principus ir kt. Ketvirta tematikos kryptis gali bti visikai laisvai pasirinkta i valdymo pagrind tema. ia tema raantys kursin darb (projekt) studentai vadovaujasi jau ivardintais ankiau principais.

19 5. RATVEDYBOS REIKALAVIMAI Kursinio darbo (projekto) apimtis 22-25 A4 formato (210 x 297 mm) lap be pried. Darbas turi bti ispausdintas kompiuteriu ant balto, lygaus (nebrkniuoto, neliniuoto) standartinio lapo, riftas Times New Roman, 12 pt dydiu, 1,5 eiluts protarpiu su paratmis: viruje ir apaioje 2 cm, kairje 3 cm, deinje 1 cm. Pastraip pradti 0,7 cm trauka. Puslapiai numeruojami viruje, per vidur. Tekstas turi bti tikslus, aikus, paraytas taisyklinga lietuvi kalba. Kiekvienas skyrius pradedamas rayti naujame lape. Data raoma trimis arabik skaitmen grupmis, paliekant tarp j vieno enklo dydio brkniukus. Pirmoji grup, yminti metus, susideda i keturi skaitmen, kitos dvi - i dviej skaitmen. Jeigu mnuo ir diena yra vienaenkliai skaiiai, prie juos raomas nulis, pvz.: 2005-0907. Tituliniame lape nurodoma darbo sritis, darbo pavadinimas, institucija, autorius, vadovas. Privaloma tiksliai nurodyti mokslo laipsnius ir vardus, vardus ir pavard (1 priedas). Darbas raomas tik lietuvi kalba. Btina laikytis ratvedybos taisykli, parengt pagal 2001 m. gegus 15 d. galiojusius teiss norminius aktus. 6. INFORMACIJOS ALTINIAI Kadangi Lietuvoje nra vieningos informacijos altini raymo sistemos, visi recenzuojami urnalai reikalauja skirting nuorod arba literatros sra raymo, todl silau iuo metu pasaulyje labiausiai pripaint ir racionaliausi amerikietikj literatros altini raymo bd. Tekste cituojami informacijos altiniai pateikiami, nurodant autori pavardes ir leidimo metus skliausteliuose (lenktiniuose), o literatros srae autori pavards raomos abcls tvarka, todl redaguojant ubaigt darb labai paprast traukti arba ibraukti vien ar kit autori ir tam nereikia daug darbo snaud (The Academy of Management Journal klasikinis, pasaulyje pripaintas pavyzdys). Pvz.: Literatros apvalgos rezultatai rodo, kad kolektyvinio valdymo reikm, priimant optimalius sprendimus, ypa maose organizacijose, vis didja (Priem, Harison, Muir, 1995; Bettenhausen, 1991; Priem, 1990). Taip ne tik lengviau priimti sprendimus, bet ir atlikti uduotis. Be to, teigiama (McGrath, 1984), kad susidrus su sudtingomis problemomis, maos grups priima naudingesnius sprendimus nei atskiri individai. Grup (du ir daugiau) moni, darydami vienas kitam tak, siekia bendr tiksl (Ghiselli, 1971). Taiau reikia vertinti t fakt, kad kolektyvinis rpestis ilaikyti harmonij grupse ir tendencija vengti vidini grups konflikt (gin) gali pakenkti sprendimo kokybei (Joplin, Daus, 1997; Seilius 1997a, 1997b). Kahai, Sosik, Avolio ( 1997) ityr, kad darbo grups veikla priklauso nuo vadovo darbo stiliaus ir grups uduoties prigimties atitikimo. Kai norima dar tiksliau pateikti literatros altinio nuorod, galima nurodyti leidinio puslap, pvz.: i sprag band upildyti Kahai, Sosik, Avolio (1997:121), iekodami ryio tarp vadovavimo stiliaus ir problem struktros.

20 7. DARBO STRUKTRA Kursinis darbas (projektas) turi bti vientisas ir logikai ibaigtas mokslinis darbas, kuriame darbo tikslas ir udaviniai suderinti su padarytomis ivadomis (darbo rezultatais). Darbe turi bti aikiai suformuluota problema, kuri autorius imasi sprsti, darbo rezultatas, ivados. Darbe btina pateikti isami mokslo darb, pasirinkta tema, analiz, teorij privalumus ir trkumus, autorines ivadas ir pasirinkt tyrimo model. 8. SANTRAUKA Santrauka riama po titulinio lapo (3 ir 4 priedai). Santrauka raoma lietuvi kalba. Santrauka tai labai glaustai (60-75 odiai) pateikiama informacija apie tai, koki problem autorius sprend, kokiais metodais naudojosi ir kokius rezultatus gavo. Santrauka raoma, kai darbas bna baigtas. 9. TURINYS Turinys riamas po santraukos. Turinio pavyzdys pateiktas 5 ir 6 prieduose. Turinio skyriai raomi didiosiomis raidmis, o poskyriai maosiomis. Santrauka, vadas, ivados, literatra pateikiami ne skyri lygyje. Turinys raomas arba bent jau patikslinamas kai darbas ubaigtas. 10. VADAS vade idstoma: problema; darbo objektas; darbo tikslas; darbo udaviniai; darbo tyrimo metodai. Darbo struktr, diktuoja konkreti tema ir todl skyri ar poskyri skaiius priklauso nuo temos idstymo. i dalis nereglamentuojama. 11. IVADOS Ivados turi atitikti tiksl bei udavinius. Ivados turi bti konkreios, aikios ir vienareikms. Ivad turi bti tiek, kiek reikia darbo rezultatams vertinti (puslapi skaiius nesvarbu). 12. ODYNAS Po darbo ivad riamas pagrindini darbe vartojam odi odynas. Kadangi vairs autoriai vairiai apibdina t pai svok ir jos danai bna klaidinanios, btina tiksliai apibdinti (determinuoti) svokas, kad visi vienareikmikai jas suprast. Danai vairius nesusipratimus tarp

21 autoriaus ir oponent gali isprsti toks odynas. Pageidautina, kad bt apibdintos pagrindini odi svokos. Btina naudotis vairiais altiniais (tarptautini odi odynais, specialiais odynais niekada nepasikliauti vieninteliu autoriumi). 13. LITERATRA Literatros sraas sudaromas abcls tvarka. Kad bt patogiau, rus kalba nurodyta literatra abcls tvarka raoma po lotynikosios. Kokia seka turi bti raomi bibliografiniai duomenys, pateikiama 2 priede. 14. PRIEDAI Prieduose pateikiama mediaga, kuri btina papildomam tekst paaikinimui. Tai statistika, tarpiniai tyrimai, skaiiavimai ir kt. Mediaga prieduose numeruojama (1 priedas, 2 priedas ir t.t) ir darbo apimt netraukiama. Priedai riami po literatros srao. 15. DARBO VERTINIMAS Danai vairs dstytojai, ypa kai nepakankamai sigilina darbo turin, struktr, tekste bei studento (s) poirio raik arba visai jo nebuvim, nevienodai vertina darbus. Kartais geresni darbai bna prasiau vertinti negu prasti (geriausia, kad visos grups darbus galt vertinti vienas dstytojas, taiau dl darb gausos toje paioje grupje darbams vadovauja keli dstytojai). Siekiant vertinimo objektyvumo metodikoje numatomi darb vertinimo kriterijai: remiantis kuriais tiktina darb vertinimas labiau arts prie objektyvumo. Svarbu, kad studentai taip pat domtsi vertinimo kriterijais ir orientuotsi geresn rezultat siekim. Silomi kriterijai i esms apibria darbo esm. Jie pateikti 1 lentelje. Remiantis iais kriterijais darbai gali bti vertinami ginant juos grupse vieai, leidiant papildomai dalyvauti vertinime ir j kolegoms, tai bt papildomas mokymas, nauj gdi formavimas. Pagaliau galima vieai ginti darbus, dalyvaujant visiems grups nariams ir visiems toje grupje vadovavusiems dstytojams, kas dar labiau padidint vertinimo objektyvum. Vienok kokia gynimo ar individualaus vertinimo sistema gali bti naudojama, apibria studij nuostatai ir atskiru atveju katedros dstytoj sutarimai. Svarbiausia visada yra studento nuostata jo noras parayti ger darb, t jis gali padaryti konkreiai konsultuodamasis su savo darbo vadovu (-e).

22 Kursinio darbo (projekto) vertinimo kriterijai Eil. Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 ymjimas P1 P2 P3 P4 P5 P6 P7 1 lentel Vertinimo kriterijai Koeficientas Ar kursinis darbas (projektas) visikai atitinka 0,2 vadybos (pagrind) turin? Ar darbo turinys ir struktra atitinka darbo 0,1 pavadinim? Ar pasiektas darbo tikslas? 0,2 Ar darbo ivados atitinka darbo tem ir 0,2 struktr? Ar yra autoriaus indlis? 0,1 Ar tinkama ir pakankama naudota literatra? 0,1 Ar darbas formintas pagal visus 0,1 reikalavimus? 1,0

Pmax = P1 x 0,2 + P2 x 0,1 + P3 x 0,2 + P4 x 0,2 + P5 x 0,1 + P6 x 0,1 + P7 x 0,1 = 10 Pastaba: 1. Negalima kursinio darbo (projekto) vertinti pagal kitus, kuri nra parodyta ioje lentelje, kriterijus, net jeigu dstytojui atrodyt, kad j ia nepakanka. 2. Koeficientas negali bti skaidomas (mainamas), bet turi bti priimtas toks koks ia parodytas. 3. Paymys negali bti nei didinamas nei mainamas, remiantis kitais argumentais. 16. PRIVALOMA LITERATRA Kadangi vadybos (pagrind) kursinis darbas (projektas) apima tik i esms valdymo mechanizm (1 pav.), tai pirmiausia btina studijuoti ir remtis visame darbe ia pagrindine (ms rekomenduojama) literatra, kuri yra pasaulyje pripainta, kaip vadybos pagrind klasika: Ivancevich J., Donnelly J., Gibson J. 1989. Management. Boston: Homewood. David F.R. 1995. Strategic management. Prentice Hall, Englewood Cliffe. Palubinskas, G.T. 1997. Strateginio planavimo procesas. Kaunas: Technologija. Seilius, A. 1994. Firmos krimas ir valdymas. Klaipda: Rytas. Stoner, J., Freeman, E. 1992. Management. Prentice hall, Englewood Cliffs, New Jersey. Stoner, J., Freeman, E., Gilbert, D. 1999. Vadyba. Kaunas: Poligrafija ir informatika (gali bti ir kit met laidos). imanskien, L. 2002. Organizacins kultros formavimas. Klaipda: KU leidykla. Vasiliauskas, A. 2002. Strateginis valdymas. Vilnius: Enciklopedija. , .. 2002. ee. -: . ec, ., , ., , . 2002. ee. : . Be to btina nuolatos sekti naujausios vadybins literatros bibliotekoje pasirodym ir ja naudotis. Jeigu sunku apsisprsti dl jos tinkamumo, reikia tartis su darbo vadovu (-e).

23 1 priedas KLAIPDOS UNIVERSITETAS SOCIALINI MOKSL FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA

UAB ,,VERSTA VALDYMO PROCESO ANALIZ Vadybos kursinis darbas (projektas)

Darb pareng: SMV-2 gr. st. Lina Vaitkut Data, paraas Darbo vadovas: Prof. habil. dr. Jonas Zutkis Data, paraas

Klaipda, 2005

24 2 priedas LITERATRA Argyris, C. 1957. Personality and Organization. New York. Atkinson, J.W. 1958. Motives in fantasy, action and society. Princeton: Van Nostrand. Barvydien, V., Kasiulis, J. 1998. Vadovavimo psichologija. Kaunas: Technologija. Ivancevich J., Donnelly J., Gibson J. 1989. Management. Boston: Homewood. David F.R. 1995. Strategic management. Prentice Hall, Englewood Cliffe. Palubinskas, G.T. 1997. Strateginio planavimo procesas. Kaunas: Technologija. Seilius, A. 1994. Firmos krimas ir valdymas. Klaipda: Rytas. Stoner, J., Freeman, E. 1992. Management. Prentice hall, Englewood Cliffs, New Jersey. Stoner, J., Freeman, E., Gilbert, D. 1999. Vadyba. Vilnius: Poligrafija ir informatika. imanskien, L. 2002. Organizacins kultros formavimas. Klaipda: KU leidykla. Vasiliauskas, A. 2002. Strateginis valdymas. Vilnius: Enciklopedija. , .. 2002. ee. -: . ec, ., , ., , . 2002. ee. : . , .Y. 1991. . : .

25 3 priedas Santraukos raymo pavyzdys MONS PERSONALO VALDYMO TOBULINIMAS Aurelijus Jankauskas iame darbe rodyta, kad gatvi prieiros monje personalo valdymo principai, lyginant su inomomis valdymo teorijomis, panaudojami tik dalinai, dl ko valdymo naudingumas nra optimalus. Autorizuot anonimini anket pagalba apklausta trys aukiausio, septyni vidutinio, dvideimt vienas emesnio lygio vadovai, trylika tarnautoj bei septyniasdeimt devyni darbininkai ir nustatyta (apdorojus programa SPSS duomenis) tiesiogin priklausomyb tarp vadovo vadybinio ratingumo ir personalo valdymo naudingumo. Vadybikai labiau iprus vadovai dirba 32 % naiau. Suformuluoti personalo valdymo tobulinimo principai ir bdai tikslui pasiekti.

26 4 priedas Santraukos raymo pavyzdys VYKDOMJ TARNYB VADOVUI BDINGI VADOVAVIMO BRUOAI IR PELNINGUMAS SUVOKTO APLINKOS NETIKRUMO SLYGOMIS DAVID A. WALDMAN Arizonos valstybinis universitetas GABRIEL G. RAMIREZ Virdinijos sandraugos universitetas ROBERT J. HOUSE PHANISH PURANAM Pensilvanijos universitetas Panaudodami 48 i 500 skmingai dirbani firm duomenis, mes vertinom transakcin bei charizmatin vykdanij tarnyb vadov (VTV) vadovavim kaip geros finansins veiklos garant. Mes taip pat suformulavome prielaid, kad bdingi vadovavimo bruoai susij su suvoktu aplinkos netikrumu. Netikrumas enkliai suvelnino santyk tarp veiklos (itirtos vlesniais metais) bei transakcinio vadovavimo ir charizmos. Taiau transakcinio vadovavimo ir netikrumo sveika neturjo reikmingo poveikio. Pagrsdama viltis, charizma numat veikl netikrumo slygomis, o ne atvirkiai utikrintumo slygomis.

27 5 priedas TURINYS VADAS..........................................................................................................................0 1. TEORIJ GRUPINI SPRENDIM PRIMIMO PROCESUI TOBULINTI ANALIZ...............................................................................................3 1.1. Grupini sprendim primimo teorini tyrim apvalga.............................3 1.2. Sutarimo svokos vardijimas.......................................................................5 1.3. Teorini vadovavimo grupiniams sprendimams priimti...............................8 tyrim apvalga 1.4. Pirmojo skyriaus ivados..............................................................................11 2. GRUPINI SPRENDIM PRIMIMO SUTARIMU PROCESO TYRIMAI.....................................................................................................................12 2.1. Tyrim metodas............................................................................................12 2.2. Tyrim rezultatai...........................................................................................17 2.3. Antrojo skyriaus ivados...............................................................................21 IVADOS........................................................................................................................23 ODYNAS......................................................................................................................24 LITERATRA................................................................................................................25 PRIEDAI

28 6 priedas

Turinys (planas)
vadas ..............................................................................................................................3 1. Dstymo pirmas skyrius...............................................................................................5 1.1. Poskyriai.............................................................................................................6 1.2...............................................................................................................................7 1.3...............................................................................................................................9 2. Dstymo antras skyrius................................................................................................10 2.1 Poskyriai..............................................................................................................11 2.1.1. Skirsniai.....................................................................................................11 2.1.2......................................................................................................................12 2.1.3......................................................................................................................13 2.2...............................................................................................................................15 2.3...............................................................................................................................18 3. Dstymo treias skyrius...............................................................................................19 3.1...............................................................................................................................20 3.2...............................................................................................................................21 Ivados.............................................................................................................................23 odynas............................................................................................................................24 Literatra..........................................................................................................................25 Priedai

29 7 priedas

Vadybos (pagrind) kursinio darbo (projekto)

UDUOTIS
Vadybos katedros posdio 2005 m. rugsjo 19 d. nutarimu Nr. 0-71 SV-O gr. studentui (-ei) VARDELEI PAVARDLEI patvirtinta vadybos (pagrind) kursinio darbo (projekto) tema: ,,UAB ,,B rinkodaros skyriaus valdymo analiz Per dvi savaites btina: 1) parinkti btin pagrindin literatr; 2) paruoti pirmin darbo raymo plan; 3) paruoti darbo raymo grafik ir 1 egz. asmenikai teikti darbo vadovui. Darbo pristatymo vertinimui (gynimui) data: 2005-12-12. Vadovas (-) konsultuoja kiekvien savait pirmadieniais nuo 15 iki 16 val. 222 auditorijoje. Darbo vadovas (-) doc.dr. Ugnis Jatas (paraas, data) Vadybos katedros vedjas doc.dr. Rimantas Stays (paraas, data)