MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO TEISS FAKULTETO BAUDIAMOSIOS TEISS IR KRIMINOLOGIJOS KATEDRA BAUDIAMOSIOS TEISS SPECIALIOSIOS DALIES PASKAIT IR SEMINAR

TEMINIAI PLANAI Pagrindini dienini studij 3 kurso studentams 5 semestras Paskaitos - 32 val., seminarai 32 val. Auditorinio darbo formul: 2+2 Pareng: doc. dr. Olegas Fedosiukas 5 semestro paskait ir seminar teminis planas:
Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. Temos pavadinimas vadas baudiamosios teiss specialiosios dalies studijas Nusikaltimai mogaus gyvybei Nusikaltimai mogaus sveikatai Nusikaltimai, pavojingi mogaus sveikatai ir gyvybei Nusikaltimai mogaus laisvei Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai vaikui ir eimai Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai asmens garbei ir orumui. Nusikaltimai asmens privataus gyvenimo nelieiamumui Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai asmens lygiateisikumui ir sins laisvei Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai asmens socialinms teisms I viso val. 2 8 4 4 6 8 2 3 3 18 2 1 1 Pask. (val.) 4 2 2 2 4 2 2 2 8 2 1 1 Sem. (val.) 2 4 2 2 2 4 2 1 1 8 1 1 2 2 Kolok (val.)

Nusikaltimai asmen rinkim ar referendum teisms bei tvarkai

1 semestro temos Viso:

64

32

30

Temos savarankikoms 5 semestro studijoms: 1. Nusikaltimai monikumui ir karo nusikaltimai. 2. Nusikaltimai Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. 3. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai piliei rinkim teisms ir Lietuvos Respublikos prezidento, seimo bei savivaldybi taryb rinkim ar referendum tvarkai.

5 semestro seminar teminis planas

1 seminaras. vadas baudiamosios teiss specialiosios dalies studijas (2 val.).

Tema: Nusikaltimai mogaus gyvybei (4 val.)

2 seminaras. Nuudymas (2 val.) 1. Nuudymo samprata: Gyvyb kaip statymo saugoma vertyb. Gyvyb kaip statym saugoma vertyb yra socialin vertyb saugoma visuomens beslygikai. Draudimas udyti yra btina visuomens gyvavimo i ilikimo slyga, socialins tvarkos neatimama dalis. Pati gyvyb yra biologin bsena bdinga mogui, kai mogus jau gims, bet dar nemirs. Gyvyb saugoma statymo nepriklausomai nuo mogaus padties, jo sveikatos bkls, amiaus. Su gyvybe susijs nusikaltimo dalykas, tai yra mogaus knas, gyvas mogus arba nukentjusysis (ne procesine prasme). Gyvybs pradios ir mirties momentai. Vaiko gimimo momento nustatymo statymas 4 straipsnis. Vaiko gimimo momentas 1. Vaiko gimimo momento konstatavimo kriterijai yra viso gyvybingo vaisiaus pasirodymas i moters organizmo. Mirties momentas labai svarbus ir tai nustato mogaus mirties ir kritini bkli statymas
Mirtis negrtama mogaus organizmo, kaip visumos, tis Mirties momentas laikas, kai negrtamai nutrksta mogaus kraujotaka ir kvpavimas arba kai negrtamai nutrksta vis mogaus galvos smegen struktr veikla.

Gyvybs atmimo bdai, prieastinio ryio nustatymo nuudym bylose ypatumai.

Pagrindinis nuudymo sudties subjektyvusis poiris yra veika, kuri pasireikia ir veikimu ar neveikimu. Daniausiai tai yra veikimas. Aktyvs ir daniausiai smurtinio poveikio veiksmai. Veik detalizuoja bdai (bdai yra fakultatyvusis poymis). Gali bti nuudymas ir nesmurtinis (nuodai, mechanizmu sugadinimas. Smurtas audiniu ir ju vientisumo pazeidimas. Neveikimas maisto nedavimas, vaistu nedavimas ir tt. Kai yra neveikimas, turi bti kakieno pareiga veikti. Gyvyb nors ir absoliuti vertyb, bet statymas turi iimi. statymas nesaugo gyvybs nuo saviudybs. Kartais veik pateisina specialios aplinkybs ir smurtin veikim kit asmen gyvybs atvilgiu pvz btinoji gintis, karo operacijos, tarnybos pareig vykdymas, tokie atvejai nelaikomi nuudymu, nes egzistuoja teistumo slygos. Veika turi bti neteistas aktas, prietaraujantis statymas. Po veikos kitas svarbus poymis yra padariniai arba mirtis ir mirtis turi bti vykusi, jei mogus dar bent kiek gyvas, nuudymas nebaigtas, yra tik pasiksinimas. Jei mir po pasiksinimo perkvalifikuojama. Tarp veikos ir padarini turi bti prieastinis ryys. Visada btina nustatyti, kad neteista veika tapo mirties prieastimi. Nuudymuose prieastinis ryys labai svarbus.
1. 2. 3. Nukentjusysis mirti gali ne i karto Nukentjusysis gali mirti nuo poveikio, kuris paprasta mirties nesukelia, pvz nuo vieno smgio. Kartais pati auka pasirenka dl veikos labai rizikinga gelbjimosi bd ir sta.

4. Atsakomyb u mogaus gyvybs atmim kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusi padarini (mirties) yra prieastinis ryys.

Jei nukentjusiojo mirties prieastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomyb u mogaus gyvybs atmim atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentjusysis mir tuoj po padarytos veikos, ar prajus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sualojimai, ir kad, nesant i aplinkybi, mirties galbt buvo galima ivengti. Jei dl kaltininko veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentjusiojo sveikata, taiau mirt sukl kita aplinkyb (pvz., dl to, kad gydymo metu buvo ukrstas kraujas, per klaid buvo pavartoti ne tie vaistai ir pan.), veika, atsivelgiant tyios r, kvalifikuojama kaip pasiksinimas nuudyti pagal BK 22 ir 129 straipsni atitinkamas dalis arba kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio atitinkamas dalis.

Tyin kalt. Apibrta ir neapibrta tyia nuudant. Motyv nustatymo reikm kvalifikuojant nuudymus.
5. Baudiamoji atsakomyb u nuudym pagal BK 129 straipsn kyla tada, kai mogaus gyvyb atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyia. Nuudymas yra padarytas tiesiogine tyia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika ksinasi kito mogaus gyvyb, numat, kad gali atimti gyvyb kitam mogui ir norjo j atimti. Nuudymas yra padarytas netiesiogine tyia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika ksinasi kito mogaus gyvyb, numat, kad gali atimti gyvyb kitam mogui, ir, nors ir nenorjo atimti gyvybs, smoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Smoningas leidimas padariniams atsirasti netiesiogins tyios atveju reikia kaltininko abejingum galimam kito mogaus gyvybs atmimui. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad mogui gyvyb bus atimta neivengiamai, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyia. 6. Nuudymas gali bti padarytas tiesiogine apibrta tyia, kai veikiama siekiant atimti gyvyb, ir neapibrta tyia, kai veikiama siekiant, ar sutrikdyti mogaus sveikat, ar atimti gyvyb. Neapibrtos tyios atveju kaltininkas galimyb atsirasti vairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo miriai) numato bendrai, t padarini savo smonje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio i j atsiradimo. i tyios ri nustatymas ypa svarbus atribojant pasiksinim nuudyti nuo tyinio sveikatos sutrikdymo kaip panaudoto smurto padarini. Veika gali bti kvalifikuojama kaip pasiksinimas nuudyti tik esant apibrtai kaltininko tyiai atimti gyvyb. Tyinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrtai tyiai atimti gyvyb, kvalifikuojamas kaip pasiksinimas nuudyti pagal BK 22 straipsnio 1 dal ir 129 straipsn, 130 ar 131 straipsnius. Taip pat kvalifikuojama veika, nesuklusi joki padarini (ov ir nepataik), jei tyia buvo nukreipta kito mogaus gyvybs atmim. Kai yra tiesiogin neapibrta tyia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius kaip nuudymas ar sveikatos sutrikdymas. Taip pat pagal atsiradusius padarinius kvalifikuojama veika ir tada, kai nustatoma, kad kaltininkas veik netiesiogine tyia. Apie kaltininko tyios turin teismas sprendia atsivelgdamas visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo rankius, bd, sualojim kiek, j pobd, viet (pvz., kai sualoti gyvybei svarbs organai), nusikalstam veiksm intensyvum ir j nutraukimo prieastis, kaltininko ir nukentjusiojo tarpusavio santykius, elges vykio metu, taip pat prie nusikaltim ir po jo padarymo ir kt. 15. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 4 punkt (nios moters) tik tuo atveju, kai kaltininkas inojo arba pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turjo ir galjo suvokti, kad nukentjusioji yra nia. Veikos kvalifikavimui pagal punkt neturi reikms nei nuudymo motyvai, nei moters ntumo laikas.

Nuudymo, padaryto bendrininkaujant, kvalifikavimo ypatumai.

7. Nuudymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant nusikaltim tyia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusi nusikaltimo subjektais galini bti asmen.

Susitarimas nuudyti kit mog gali bti ireiktas bet kokia forma odiu, ratu ar konkliudentiniais veiksmais ir vykti bet kurioje ios nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nuudymas yra padarytas bendrininkaujant ir tada, kai prie vieno asmens, daranio tyinius veiksmus, nukreiptus atimti gyvyb kitam mogui, tuo paiu tikslu savo veiksmais prisideda kitas arba kiti asmenys ir ksinimsi kito mogaus gyvyb pradjs asmuo tai suvokia. 8. Bylose dl nuudym, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, btina nustatyti kiekvieno i j dalyvavimo darant nusikaltim laipsn ir pobd, kurie nulemia bendrininkavimo form ir bendrinink ris. Dalyvavimo darant nusikaltim pobd parodo asmens funkcinis vaidmuo vykdant nusikalstam veik (vykdytojas, kurstytojas, organizatorius ar padjjas), o dalyvavimo laipsn bendrininko aktyvumo lygis atimant gyvyb. Pagal BK 24 straipsnio 3 dal nuudymo vykdytojas yra toks asmuo, kuris nukentjusj nuud pats arba pasitelks nepakaltinamus asmenis, arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dl nuudymo nra kalti. Asmenys, kurie dl nuudymo nra kalti, tai tokie asmenys, kurie, neturdami tyios atimti gyvyb, veik pagal kaltininko vali ir savo veiksmais nukentjusiajam atm gyvyb arba sutrikd sveikat. Jeigu toks asmuo turjo ir galjo numatyti, kad savo veiksmais nukentjusiajam gali atimti gyvyb arba sutrikdyti sveikat, tai jis atsako pagal BK 132 ar kitus straipsnius. Kai keli asmenys veikia kartu, turdami tyi nuudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvyb nukentjusiajam, tai jie visi yra nuudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nra btina, kad kiekvienas i toki vykdytoj padaryt mirtinus sualojimus, pakanka, kad tai padaryt bent vienas i j. Kit vykdytoj dalyvavimas gali pasireikti ne tik sutrikdant sveikat, bet ir atimant nukentjusiajam galimyb prieintis (suriant j, laikant u rank ir pan.) ksinimosi jo gyvyb metu. Toki bendrinink veika kvalifikuojama be nuorodos BK 24 straipsn. Jei smurt prie nukentjusj naudojo keli asmenys ir is mir nuo padaryt sualojim visumos, tai pagal BK 129 straipsn atsako visi kno sualojimus padar asmenys. Jei tokiu atveju nukentjusiojo mirt sukl vienas ar keli padaryti sualojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurt naudojo turdami tyi nuudyti, tai u nuudym atsako tik tie asmenys, kuri padaryti kno sualojimai buvo nukentjusiojo mirties prieastis. Jei kiti bendrininkai tiesiogiai nedalyvavo mogui atimant gyvyb, taiau organizavo, kurst arba (ir) padjo daryti nusikaltim kitam ar kitiems asmenims, j veikos papildomai kvalifikuojamos pagal BK 24 straipsnio atitinkam dal arba dalis. Taiau jei nuudymo kurstytojas ar padjjas dalyvavo ir tiesiogiai atimant mogaus gyvyb, tai jo veika kvalifikuojama tik kaip vykdytojo. Organizatoriaus, tiesiogiai dalyvavusio atimant mogaus gyvyb, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis. 9. Nuudymas gali bti padarytas bet kokia bendrininkavimo forma. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalies nuostat nuudymas yra padarytas bendrinink grups, kai bent du i susitarusi nuudyti kit mog asmen yra nuudymo vykdytojai. Nuudymas yra labai sunkus nusikaltimas, todl pagal BK 25 straipsnio 3 ir 4 dalis ir vienas nuudymas gali bti pripaintas padarytas organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo. Tada vis organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nari veika kvalifikuojama be nuorodos BK 24 straipsn, o nusikalstamo susivienijimo pagal BK 129 straipsnio atitinkamas dalis ir 249 straipsn.

Nuudymo, padaryto perengiant btinosios ginties ribas, kvalifikavimas.

11. Nuudymas, padarytas perengiant btinosios ginties ribas, kvalifikuojamas tik pagal BK 28 straipsnio 3 dal ir 129 straipsnio 1 dal, net ir esant BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytiems kvalifikuojamiesiems poymiams.

2. Nuudym kvalifikuojani poymi turinys.

12. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkt (maameio), kai nuudomas asmuo, nesulauks 14 met amiaus, ir kai nustatyta, kad kaltininkas inojo ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turjo ir galjo suvokti, kad nukentjusysis dar neturi 14 met.

13. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkt (bejegikos bkls), kai nuudomas asmuo, kuris ar dl fizini, ar dl psichini savybi negali suprasti kaltininko veikos pobdio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieinti kaltininkui. Tokia bsena gali bti dl ligos, invalidumo ar senatvs, taip pat apalpus, praradus smon, miegant arba dl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag ir pan. Apie bejgikumo bsen teismas sprendia pagal konkreias nukentjusiojo fizin ar psichin bkl apibdinanias aplinkybes. Veika kvalifikuojama pagal punkt ir tada, kai nuudomas nukentjs asmuo, taps bejgikos bkls dl kaltininko ar jo bendrinink panaudoto fizinio smurto ar kitoki veiksm, jei sumanymas nuudyti kilo po to, kai nukentjusysis tapo bejgikos bkls po tokio smurto ar kitoki veiksm panaudojimo. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkt, kai kaltininkas suvokia nukentjusiojo bejgik bkl ir ja pasinaudodamas atima gyvyb. 14. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkt (savo motinos, tvo ar vaiko), kai kaltininkas nuudo savo motin, tv ar vaik, kurie tokie jam yra pagal kilm, ir i aplinkyb jam yra inoma. Veika kvalifikuojama pagal punkt ir tais atvejais, kai nuudomi motina ar tvas, kuriems kaltininko atvilgiu yra apribota tv valdia arba j teiss yra panaikintos vaik vaikinus, bet kaltininkas ino, kad tas asmuo yra jo motina ar tvas pagal kilm, taip pat ir tais atvejais, kai kaltininkas nuudo kit vaikint asmen, inodamas, kad nukentjusysis yra jo vaikas pagal kilm. Motinos ar tvo, nuudiusi savo vaik, veika kvalifikuojama pagal punkt nepriklausomai nuo nukentjusiojo amiaus. io nusikaltimo vykdytoju gali bti tik nukentjusiojo tvas, motina ar vaikas. Kit asmen, kurie atliko vykdytojo veiksmus nuudant bendrininko tv, motin ar vaik tai suvokdami, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dal ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkt. 15. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 4 punkt (nios moters) tik tuo atveju, kai kaltininkas inojo arba pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turjo ir galjo suvokti, kad nukentjusioji yra nia. Veikos kvalifikavimui pagal punkt neturi reikms nei nuudymo motyvai, nei moters ntumo laikas. 16. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkt (dviej ar daugiau moni), kai kaltininkas nuudo bent du asmenis vienu metu, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyia atskir nukentjusij atvilgiu, arba skirtingu laiku, veikdamas tiesiogine tyia pagal bendr nusikalstam sumanym nuudyti bent du asmenis. Vieno mogaus nuudymas ir rengimasis ar pasiksinimas nuudyti kit, kai yra sumanymas nuudyti du asmenis, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2 dal ir 21 ar 22 straipsnius ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkt. Kai ksinamasi nuudyti du asmenis, taiau n vieno nuudyti nepavyksta, veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsn ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkt. Tuo atveju, kai kaltininko sumanymas buvo nuudyti tris ir daugiau asmen, bet pavyko nuudyti du asmenis, o kitus tik pasiksinta, veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkt. Pagal punkt nuudymas kvalifikuojamas ir tada, kai kaltininkas sumanym nuudyti vien mog gyvendina numatydamas, jog dl jo veikos gali ti keli mons. Tokiu atveju, uvus bent dviem monms, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkt nepriklausomai nuo to, kad dl vien asmen gyvybs atmimo jo tyia buvo tiesiogin, o dl kit netiesiogin. 17. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkt (kankinant ar kitaip itin iauriai), kai kaltininko veika dl gyvybs atmimo bdo ar kit aplinkybi pasireikia ypatingu iaurumu. Kankinimas tai tam tikr laik trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kanias nukentjusiajam tiesioginiu poveikiu jo kn arba sudarantys slygas kilti tokioms kanioms (dl skausmo, alkio, trokulio, alio, kario, veriant atlikti nukentjusj eminanius veiksmus ir pan.). Nuudymas kitaip itin iauriai yra tada, kai gyvyb atimama itin skausmingu bdu (pvz., nuodijant skausmingai veikianiais nuodais, deginant, ukasant, numetant i didelio aukio ir pan.) arba padarant nukentjusiajam daug kno sualojim. iuo atveju neturi reikms, kiek laiko nukentjusysis po panaudoto smurto iki mirties jaut kno sualojim sukelt skausm.

Nuudymas itin iauriai gali bti pripaintas ir tada, kai prie atimant gyvyb ar jos atmimo metu i nukentjusiojo buvo tyiojamasi (jis veriamas pats save aloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyia trukdo suteikti pagalb jo sualotam nukentjusiajam, arba kai nuudoma suardant mogaus kno anatomin vientisum (pvz., nukertama galva ir pan.), arba kai nukentjusysis nuudomas jo artimj akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kanias. Nuudymas kvalifikuojamas pagal punkt, jei kaltininkas suvok itin iaur gyvybs atmimo ypatum. Veiksmai su lavonu, kai kaltininkas suvokia, jog nukentjusysis yra mirs, negali bti vertinami kaip nuudymo tsa, ir j pobdis nuudymo bdo vertinimui reikms neturi. Jeigu po nuudymo lavonas sunaikinamas ar susmulkinamas dalis, turint tiksl paslpti nuudym, dl to veika taip pat negali bti kvalifikuojama kaip nuudymas itin iauriai. Kai po nuudymo kaltininkas padaro veiksmus, kuriais iniekinamas mirusiojo knas, i jo pasityiojama, veika kvalifikuojama pagal nusikaltim sutapt BK 129 straipsnio 1 ar 2 dal ir BK 311 straipsnio 1 dal. 18. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkt (kit moni gyvybei pavojingu bdu), kai, siekdamas nuudyti asmen, kaltininkas panaudoja tok bd, kuris yra pavojingas ne tik siekiamo nuudyti mogaus, bet ir bent vieno kito mogaus gyvybei. Grsm kit moni gyvybei turi bti reali. Pavojus kit moni gyvybei paprastai kyla, kai nuudoma sprogdinant, padegant, audant, jei alia nukentjusiojo esama kit moni, apnuodijant maist ar vanden, kur vartoja ir kiti mons, ir pan. Veika kvalifikuojama pagal punkt nepriklausomai nuo to, ar panaudojus tok bd faktikai nukentjo bent vienas kitas mogus. Jei siekdamas nuudyti vien mog ir veikdamas pavojingu kit moni gyvybei bdu kaltininkas atima gyvyb dviem ar daugiau moni, nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus. Tuo atveju, kai veikdamas pavojingu kit moni gyvybei bdu kaltininkas siek nuudyti ir nuud vien mog, o kitiems padar sveikatos sutrikdym, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkt kaip nuudymas pavojingu kit moni gyvybei bdu ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkt, 138 straipsnio 2 dalies 7 punkt ar 140 straipsn, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio. Jei veikdamas pavojingu kit moni gyvybei bdu kaltininkas siek nuudyti du ar daugiau asmen, bet nuudytas tik vienas, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkta bei 22 straipsni ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus. Pagal punkt nuudymas kvalifikuojamas tik tada, kai kaltininkas suvok, jog jo pasirinktas nuudymo bdas kelia pavoj bent vieno kito mogaus gyvybei. 19. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkt (dl chuliganik paskat), kai jis padaromas dl aikaus mogaus ar visuomens negerbimo, elementari morals bei elgesio norm niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras ikis visuomeninei tvarkai, siekiant priepastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinant poir juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekst savo veiksmams maareikm dingst. Nuudymas i pavydo, kerto ar kitoki paskat, kilusi dl kaltininko ir nukentjusiojo asmenini santyki, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dal, jei nra kit 2 dalyje numatyt kvalifikuojamj poymi. Jei nuudydamas i pavydo, kerto ar kitoki paskat, kilusi dl kaltininko ir nukentjusiojo asmenini santyki, kaltininkas sutrikd visuomens rimt ar tvark, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dal ir 284 straipsn. Jei kaltininkas vienu metu dl chuliganik paskat nuud vien asmen, o kitiems sutrikd sveikat, be to, sutrikd visuomens rimt ar tvark, veika kvalifikuojama pagal 129 straipsnio 2 dalies 8 punkt ir priklausomai nuo jo tyios ries kit nukentjusij atvilgiu arba pagal BK 22 straipsn ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, arba pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkt, arba pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punkt ir 284 straipsn. Jei kaltininkas nuud nukentjusj po to, kai is pasiprieino jam kaltininko daromiems BK 284 straipsnyje numatytiems veiksmams, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkt. Kai kaltininkas nuudo mog dl to, kad is, atlikdamas tarnybos ar pilietin pareig, bando nutraukti kaltininko darom vieosios tvarkos paeidim, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punkt ir 284 straipsn. 20. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkt (dl savanaudik paskat), kai nuudoma siekiant turti i to koki nors turtin naud sau ar kitiems asmenims (gauti atlyginim

u nuudym, uvaldyti turt, gyti teises turt, ilaikyti turimas turtines vertybes arba faktikai valdomas ir naudojamas, tarp j ir neteistai, ivengti skolos, turto grinimo, aliment iiekojimo ar mokjimo, kito asmens ilaikymo ir pan.). Pagal punkt veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turjo iki nuudymo pradios arba jos kilo ksinimosi gyvyb metu. Jei siekis turti turtins naudos dl vienoki ar kitoki prieasi nebuvo gyvendintas, tai neturi takos nuudymo kvalifikavimui. Jei sumanymas uvaldyti turt kilo ir buvo realizuotas po to, kai kaltininkas nuud nukentjusj, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dal, jei nra kit 2 dalyje numatyt kvalifikuojamj poymi, ir 178 straipsn ar kitus Baudiamojo kodekso straipsnius. Asmens, kuris kit asmen kurst, organizavo ar padjo jam padaryti nuudym u atlyginim, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio atitinkam dal ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkt. Nuudymas, padarytas plimo ar turto prievartavimo metu, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkt ir atitinkamas BK 180 ar 181 straipsnio dalis priklausomai nuo kvalifikuojamj poymi arba pagal BK 254 straipsnio 2 dal, 256 straipsn ar 263 straipsnio 2 dal, jei plimo ar turto prievartavimo dalykas yra daiktai, numatyti iose normose, ir veikos, padarytos dl savanaudik paskat. Negali bti pripastami padarytais dl savanaudik paskat tyiniai nuudymai dl motyv, kuri formavimsi nulm turtiniai interesai (kertas skolininkui dl negrintos skolos, pyktis dl prarasto turto, pavydas dl praturtjimo ar nukentjusiojo atsisakymas vykdyti kitokias turtines prievoles, atsiradusias teistu pagrindu, ir pan.), bet dl ios veikos kaltininkas negauna turtins naudos. 21. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punkt (dl nukentjusiojo asmens tarnybos ar pilieio pareig vykdymo), kai jis padaromas siekiant sukliudyti nukentjusiojo teistai veiklai vykdant tarnybos ar pilieio pareigas dabar ar ateityje, taip pat kertaujant u toki veikl, vykdyt praeityje. Veika kvalifikuojama pagal punkt ir tuo atveju, jei nukentjusysis nuudymo metu jau njo t tarnybos pareig, dl kuri vykdymo kaltininkas ksinasi jo gyvyb. Tarnybos pareig vykdymas tai ne tik valstybs tarnautoj veikla, bet ir kiekvieno asmens, vykdanio tarnybos pareigas, iplaukianias i statym, kit teiss akt, tarnybini nuostat, pareigini instrukcij, darbo sutarties ir pan., valstybinje, visuomeninje ar privaioje monje, staigoje ar organizacijoje, veikla. Pilietins pareigos vykdymas tai asmens, kaip valstybs pilieio ar visuomens nario, vykdymas bet kokios visuomenei naudingos veiklos, kuri vykdyti tiesiogiai pareigoja ar galioja Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti teiss aktai, taip pat ir kitos visuomenei naudingos veiklos vykdymas (liudijimas teisme, praneimas teissaugos institucijoms apie rengiam, darom ar padaryt nusikaltim, upulto asmens gynimas ir pan.). Jei nuudoma dl aikiai neteist nukentjusiojo veiksm, taip pat ne dl nukentjusiojo, o dl jo artimj teisto toki pareig vykdymo, toks nuudymas negali bti pripaintas padarytu dl nukentjusiojo tarnybins ar pilietins pareigos vykdymo. Ksinimasis asmen, numatyt BK 115 ir 116 straipsniuose, gyvyb yra baigtas nusikaltimas nepriklausomai nuo kilusi padarini ir papildomai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punkt nekvalifikuojamas. 22. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punkt (siekiant nuslpti kit nusikaltim) tik nustaius tok tiksl, kuris yra btinas ios nuudymo sudties poymis. Toks tikslas yra tada, kai iki nuudymo teissaugos institucijai arba nra, arba, kaltininko manymu, dar nra inoma apie kit (baigt, pasiksint padaryti bet kok, o rengiam tik sunk ar labai sunk) nusikaltim, kur kaltininkas siek nuslpti. Kitas nusikaltimas kvalifikuojamas atskirai. Kitas nusikaltimas, kur kaltininkas siek nuslpti, gali bti padarytas jo paties ar kito asmens, taip pat tuo paiu kaip nuudymas ar skirtingu laiku. Kai kaltininkas nuudo, siekdamas nuslpti kito asmens padaryt nusikaltim, veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punkt, o pagal BK 237 straipsn papildomai nekvalifikuojama. Nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui pavyko pasiekti norim tiksl nuslpti kit nusikaltim, jis atsako pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punkt. 23. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 12 punkt (siekiant gyti nukentjusio asmens organ ar audin transplantavimui), kai nustatomas toks nuudymo tikslas nepriklausomai nuo to, ar pavyko kaltininkui audin ar organ igyti. 24. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsn (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentjusiajam gyvyb atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto bsenos, kuri sukl neteistas ar itin eidiantis j ar jo artim asmen nukentjusiojo poelgis. i bsena nustatoma pagal faktines bylos aplin-

kybes, prireikus gaunama specialisto ivada arba skiriama teismo psichologin, teismo psichologin-psichiatrin ar kitokia ekspertiz. Neteistas poelgis gali pasireikti ir veikimu, ir neveikimu. Neteistas asmens poelgis tai bet koks prie kaltinink ar jo artim asmen nukreiptas prieingas teisei nukentjusiojo elgesys, kuris gali reiktis ksinimusi asmens gyvyb, sveikat, turt (tyia ar dl neatsargumo), smgi sudavimu, kankinimu, laisvs atmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu grasinimu panaudoti smurt, tyiojimusi, antau ir kitaip. Sprsdamas, ar nukentjusiojo poelgis yra itin eidiantis, teismas atsivelgia tai, kiek nukentjusiojo tyiniai veiksmai esmingai prietarauja morals bei dorovs principams, paeidia mogaus garb ir orum ir kaip tai paveikia kaltinink, atsivelgiant jo individualias asmenines savybes. Nuudymas pripastamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis vyko tuoj po nukentjusiojo neteisto ar itin eidianio kaltinink ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas tai. Jei nuo nukentjusiojo poelgio iki nuudymo prajo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruoimo tam veiksmus, toks nuudymas paprastai negali bti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes ios aplinkybs rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo bsena daugeliu atvej jam jau buvo prajusi. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsn nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas staiga labai susijaudino (buvo fiziologinio afekto bsenos) dl netikto, nelaukto nukentjusiojo poelgio, ar tas poelgis buvo paskutinis i ankstesni nevienkartini panaaus pobdio nukentjusiojo poelgi. Kaltininkui artim asmen svoka nra ribojama formaliais poymiais. Tai gali bti eimos nariai, artimi giminaiiai, kaimynai, draugai ar kiti asmenys, su kuriais kaltinink sieja glauds ryiai ir j pobdis leidia sprsti, kad nukentjusiojo poelgis dl to ir sukl labai didel kaltininko susijaudinim. Jei dl nukentjusiojo panaudoto smurto kaltininkas veik esant btinajai giniai, tai veikai taikomos BK 28 straipsnyje numatytos taisykls. Jei btinosios ginties ribos perengtos esant staigaus didelio susijaudinimo bsenai, tai tokia veika kvalifikuojama pagal BK 130 straipsn. Nuudymas staiga labai susijaudinus, padarytas net ir esant BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytoms kvalifikuojamosioms aplinkybms, kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsn. 25. Pagal BK 131 straipsn veika kvalifikuojama tada, kai motina nuudo savo naujagim dl gimdymo nulemtos psichins bsenos, o ne dl kit prieasi. Moters psichins bsenos, kuri sukl gimdymas, ypatybs nustatomos remiantis specialisto ivada, o prireikus gali bti skiriama teismo psichologin, psichologinpsichiatrin ar kitokia ekspertiz. io nusikaltimo subjektu gali bti tik naujagimio motina. Kit asmen, dalyvavusi nuudant naujagim, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies atitinkamus punktus arba, priklausomai nuo j vaidmens darant nusikaltim, ir pagal BK 24 straipsnio atitinkamas dalis. BK 131 straipsnis nereglamentuoja laikotarpio tarp gimdymo ir nuudymo trukms, todl, kvalifikuojant veik, medicininiai naujagimio svokos kriterijai neturi reikms. Jei sumanymas nuudyti savo naujagim motinai kilo i anksto, dar iki gimdymo, tada nepriklausomai nuo gimdymo sukeltos bsenos ypatybi motinos veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies atitinkamus punktus.

2 punktas ir 3 seminaras 3 seminaras. Privilegijuoti nuudymai ir neatsargus gyvybs atmimas (2 val.) 1. Nuudymas labai susijaudinus: Afekto samprata. Nukentjusiojo neteistas ar itin eidiantis poelgis kaip prieastis, sukelianti afekt. Laiko tarpo tarp nukentjusiojo neteisto ar itin eidianio poelgio ir nuudymo reikm. Kalts turinys. Nuudymo labai susijaudinus atribojimas nuo btinosios ginties rib perengimo. 2. Naujagimio nuudymas: Naujagimis kaip nukentjusysis. Gimdymo nulemta motinos bsena kaip privilegijuojantis poymis. Prieastinis ryys tarp gimdymo nulemtos bsenos ir veikos. Naujagimio motina kaip nuudymo subjektas. Kit asmen, kartu su motina dalyvavusi naujagimio nuudyme, veikos kvalifikavimas. 8

 Kalts turinys. 3. Neatsargus gyvybs atmimas ir jo poymiai. 4. Baudiamoji atsakomyb u sukurstym ar privedim prie saviudybs, taip pat u padjim nusiudyti. Literatra temai Nusikaltimai asmens gyvybei:
Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas Nr. 46 Dl teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose// Teism praktika. 2004. Nr. 21. Teism praktikos bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei apvalga // Teism praktika. 2004. Nr. 21. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato apvalga 1997 m. birelio 13 d. Dl btinosios ginties ir jos rib perengimo statym taikymo baudiamosiose bylose // Teism praktika. 1997. Nr. 7 Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. II. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius, 2009. Aliukonien R., Milinis A. Kit moni gyvybei pavojingas bdas kaip nuudymo, sunkaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojantis poymis // Teis. 2006. Nr. 59 . Kavolinait E. mogaus vaisiaus gyvybs apsauga baudiamojoje teisje //Teiss problemos 2006. Nr. 2 (52) arba http://www.teise.org/docs/research/egle(pataisytas).doc Liesis M. Baudiamosios atsakomybs u savanorik aktyvij eutanazij ir padjim nusiudyti kritika filosofiniu mogaus teisi aspektu // Teis. 2007. Nr. 64 Liesis M. Hipokrato priesaika ir eutanazijos bei padjimo nusiudyti kriminalizavimas: baudiamosios teiss ir morals santykio problemos // Teis. 2008. Nr. 66 (1) Milinis A. Nuudymo kvalifikavimo problemos teism praktikos pavyzdiu // Teis. 2003. Nr. 48.

Piesliakas V. Kalt ir jos nustatymo problemos bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei ir sveikatai teism praktikoje // Socialini moksl studijos. M.Romerio universiteto mokslo darbai. 2009. Nr.4 Piesliakas V. K galima vadinti udiku? // Justitia. 2010. Nr. 1 (73).
Riaubait E. Tyins ir neatsargios kalts atribojimas nusikaltimuose mogaus gyvybei ir sveikatai // Jurisprudencija. 2008. T. 11(113). Gumbis J. Eutanazija mogaus teisi ir autonomijos kontekstu // Teis 2003. Nr. 47. Jukeviius J. Kai kurie teiss gyvyb prenataliniu laikotarpiu probleminiai aspektai // Sveikatos mokslai. 2007. Nr. 2. Jovaias K. Nusikaltimai prie asmen BK projekte: statym ibaigtumo problema // Teiss problemos. 1997. Nr.2. Kavolinait E. mogaus gyvybs teisins apsaugos pradios koncepcijos //Teiss problemos 2005. Nr. 2 arba http://www.teise.org/docs/upload/kavoliunaitepataisyta%20(1).doc Kavolinait E. mogaus vaisiaus gyvybs apsauga baudiamojoje teisje //Teiss problemos 2006. Nr. 2 (52) arba http://www.teise.org/docs/research/egle(pataisytas).doc Klimka A. Baudiamoji atsakomyb u nusikaltimus gyvybei ir sveikatai.V.,1964. Liesis M. Baudiamosios atsakomybs u aktyvij eutanazij ir padjim nusiudyti reglamentavimas Lietuvos, Vokietijos ir Olandijos baudiamuosiuose kodeksuose // Teis. 2005. Nr. 54 Milinis A. Nuudymo samprata Europos sjungos valstybi nari baudiamojoje teisje // Teis. 2006. Nr. 59. Nocius J. Nusikaltimai mogui. V.1998.

Tema: Nusikaltimai mogaus sveikatai (2 val.)

4 seminaras. Sveikatos sutrikdymai (2 val.) 1. Sveikatos sutrikdymo samprata ir j klasifikavimas pagal sunkumo laipsn bei kalts form. Sveikata kaip statymo saugoma vertyb. Sveikatos sutrikdymo ir fizinio smurto samprat santykis. Sveikatos sutrikdymo kvalifikavimas, atsivelgiant atsiradusias pasekmes ir kalts form bei r. Apibrtos ir neapibrtos tyios taka kvalifikavimui. 2. Sunkus sveikatos sutrikdymas ir jo poymiai. Sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojantys poymiai. 3. Nesunkus sveikatos sutrikdymas ir jo poymiai. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojantys poymiai. 4 Fizinio skausmo suklimas ar neymus sveikatos sutrikdymas ir j pagrindiniai ir kvalifikuojantys poymiai. 5. Sveikatos sutrikdymo atribojimas nuo pasiksinimo nuudyti. 9

6. Sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo suklimas kaip kit nusikaltim sudi poymiai. Literatra temai Nusikaltimai mogaus sveikatai:
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Socialins apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegus 23 d. sakymas Nr. V-298/158/A1-86 Dl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykli patvirtinimo // in., 2003.05.30, Nr. 52-2357). Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. II. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius, 2009. Aliukonien R. Kankinimas ar kitoks ypatingas iaurumas kaip poymis, kvalifikuojantis sunk sveikatos sutrikdym // Teis. 2005. Nr. 54 . Aliukonien R. Milinis A. Kit moni gyvybei pavojingas bdas kaip nuudymo, sunkaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojantis poymis // Teis. 2006. Nr. 59 . Aliukonien R. Sunkus sveikatos sutrikdymas: teorins ir praktins kvalifikavimo problemos. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2007. Pekaitis. J.S. Baudiamoji atsakomyb u tyin sunk sveikatos sutrikdym // Teisiniai medicininiai smurto aspektai. Vilnius. 2002.

Tema: Nusikaltimai, pavojingi mogaus gyvybei ir sveikatai (2 val.)

5 seminaras. Nusikaltimai, pavojingi mogaus gyvybei ir sveikatai (2 val.) 1. Neteistas abortas: Aborto samprata. Normini akt reglamentuota abort atlikimo tvarka. Neteistas abortas kaip veika ir kaip pasekm. Poymiai, rodantys kriminalin aborto pobd. Atsakomybn trauktinas asmuo. Kalts turinys. Neteisto aborto, suklusio moters mirt arba sveikatos sutrikdym, kvalifikavimas. 2. Privertimas darytis abort: Privertimo samprata: privertimas kaip veika ir kaip pasekm. Privertimo bdai. Kalts turinys. 3. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus mogaus gyvybei: Palikimo be pagalbos samprata. Pavojus kito mogaus gyvybei ir galimyb padti kaip btini nusikaltimo poymiai. Specialieji subjekto poymiai: pareiga rpintis nukentjusiuoju arba pavojaus jam suklimas kaip alternatyvios subjekto atsakomybs slygos. Kalts turinys. Palikimo be pagalbos, suklusio mogaus mirt arba sveikatos sutrikdym, kvalifikavimas. 4. Grasinimas nuudyti ar sunkiai sutrikdyti mogaus sveikat arba mogaus terorizavimas: Bendroji grasinimo samprata, realumas, turinio nustatymas. Grasinimas nuudyti ar sunkiai sutrikdyti mogaus sveikat kaip savarankika nusikalstama veika ir kaip kit nusikalstam veik objektyvusis poymis. mogaus terorizavimas ir jo galimos formos Literatra temai Nusikaltimai, pavojingi mogaus gyvybei ir sveikatai:
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. sausio 28 d. sakymas Nr. 50 Dl ntumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos // in., 1994.03.09, Nr. 18-299). Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. II. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius, 2009. aikovski A., ukovait I. Neteisto aborto kriminalizavimas Lietuvoje ir kitose Europos valstybse // Teis. 2010. Nr. 75. Docka P. Nuo aborto iki mogudysts // Justitia. 1999. Nr. 3. Fedosiuk O. Psichins prievartos samprata baudiamojoje teisje // Jurisprudencija. 2001. T. 21 (13). Kavolinait E., Ragauskas P. Teisiniai abort udraudimo problemos aspektai ir j vertinimas // http://www.infolex.lt/portal/papildomiok/isvados_apie_abortu_draudima.doc Marcinauskait R. Psichins bei fizins prievartos ssajos probleminiai aspektai baudiamosios teiss doktrinoje ir teism praktikoje // Jurisprudencija. 2008, Nr. 11(113). p. 42-49.

10

Tema: Nusikaltimai mogaus laisvei (24 val.)

6 seminaras. Neteistas laisvs atmimas, mogaus veiksm laisvs varymas (2 val.) 1. mogaus laisv kaip statymo saugoma vertyb. 2. Neteistas laisvs atmimas: Neteisto laisvs atmimo samprata, formos, baigtumo momentas. Kalts turinys. Kvalifikuojantys poymiai. Neteistas laisvs atmimas kaip kit nusikaltim poymis. 3. mogaus veiksm laisvs varymas: mogaus valios laisv kaip statymo saugoma vertyb. mogaus veiksm laisvs varymas kaip nusikalstamas vertimas elgtis prie savo vali. Neteisto reikalavimo ir psichins prievartos turinys, baigtumo momentas. Kalts turinys. Santykis su kitais nusikaltimais, kurie pasireikia kaip vertimas elgtis prie savo vali. 7 seminaras. Prekyba monmis, inaudojimas priverstiniam darbui (2 val.) 1. Prekyba monmis: Prekyba monmis tarptautinje ir ES teisje. Laisvs paeidimo mechanizmas prekiaujant monmis. Prekyba monmis kaip nusikaltimas, susijs su mogaus inaudojimu. Inaudojimo sritys. Asmens pardavimo, pirkimo, perleidimo, gijimo, verbavimo, gabenimo, laikymo nelaisvje sampratos. Baigtumo momentas. Veikos padarymo bdai (fizinis smurtas, grasinimai, kitoks atmimas galimybs prieintis, pasinaudojimas priklausomumu ar paeidiamumu, apgaul, naudos suteikimas). Juridinio asmens atsakomyb. Prekybos monmis subjektyvieji poymiai. Kvalifikuota prekybos monmis sudtis. Prekybos monmis normos santykis su kitomis LR BK normomis. 2. Inaudojimas priverstiniam darbui: Priverstinio darbo ir vergovs sampratos tarptautinje teisje Vertimas dirbti kaip veika. Baigtumo momentas. Vertimo dirbti bdai. Juridinio asmens atsakomyb. Subjektyvieji poymiai. Kvalifikuota sudtis. Inaudojimo priverstiniam darbui normos santykis su prekyba monmis. Literatra temai Nusikaltimai mogaus laisvei:
2002 m. liepos 19 d. Tarybos pagrind sprendimas 2002/629/TVR dl kovos su prekyba monmis (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 52) Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. II. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius, 2009. Bolzanas D., Drakien A. Prekybos monmis samprata // Teis 2004. Nr. 53. Fedosiuk O. Prekyba monmis kaip nusikaltimas laisvei // Jurisprudencija. 2003. T. 45 (37). Fedosiuk O. Prekyba monmis baudiamojoje teisje ir teism praktikoje // Teis. 2005. Nr. 54. Fedosiuk O. Prekybos monmis nusikaltimo normos naujosios redakcijos (2005 m. birelio 23 d.) aikinimo ir taikymo problemos // Jurisprudencija. 2007. T. 8 (98). Gutauskas A. Prekybos monmis baudiamojo teisinio vertinimo ypatumai Lietuvos teism praktikoje // Verslo ir teiss aktualijos. 2009. T. 3 (http://www.vtvk.lt/files/1299.pdf)

11

Mickeviius D. Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse tvirtint prekybos monmis ir vaiko pirkimo arba pardavimo sudi atitikties Lietuvos Respublikos tarptautinms sutartims ir Europos Sjungos teiss aspektai // Teis. 2005. Nr. 54.

Tema: Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui (4 val.)
8 seminaras. Iaginimas ir seksualinis prievartavimas (2 val.) 1. Seksualinio apsisprendimo laisv ir nelieiamumas kaip statymo saugomos vertybs. 2. Iaginimas: Iaginimo nukentjusysis. Lytinio santykiavimo, bdingo iaginimui, samprata. Fizins ir psichins prievartos, bdingos iaginimui, turinys. Kitokio atmimo galimybs prieintis samprata. Pasinaudojimas bejgikumu kaip iaginimo poymis. Baigtumo momentas. Atsakomybn trauktinas asmuo. Kalts turinys. 3. Iaginim kvalifikuojantys poymiai: Grupinis iaginimas. Nepilnameio ir maameio iaginimas. 4. Seksualinis prievartavimas: Panaumai ir skirtumai nuo iaginimo Kitokio fizinio slyio poymio aikinimas 9 seminaras. Privertimas lytikai santykiauti, lytins aistros tenkinimas paeidiant nepilnameio asmens seksualinio apsisprendimo laisv ir (ar) nelieiamum, seksualinis priekabiavimas ir maameio tvirkinimas (2 val.) 1. Privertimas lytikai santykiauti: Privertimo lytikai santykiauti kaip veika ir kaip pasekms. Baigtumo momentas. Psichin prievarta ir pasinaudojimas priklausomumu kaip bdai priversti lytikai santykiauti arba kitaip tenkinti lytin aistr. Kalts turinys. Kvalifikuota privertimo lytikai santykiauti sudtis. Privertimo lytikai santykiauti normos santykis su iaginimu ir seksualiniu prievartavimu ir j atribojimas. 2. Lytins aistros tenkinimas paeidiant nepilnameio asmens seksualinio apsisprendimo laisv ir (ar) nelieiamum. Pilnameio asmens lytinis santykiavimas ar kitoks lytins aistros tenkinimas su jaunesniu negu eiolikos met asmeniu ir atsakomybs u tai slygos. Lytinis santykiavimas ar kitoks lytins aistros tenkinimas su nepilnameiu u atlyg ir atsakomybs u tai slygos. Lytinis santykiavimas ar kitoks lytins aistros tenkinimas su nepilnameiu piktnaudiaujant turimais galiojimais ir atsakomybs u tai slygos. 3. Seksualinis priekabiavimas: Priekabiavimas kaip veika. Jos baigtumo momentas. Vulgars ir panas veiksmai, pasilymai, uuominos kaip priekabiavimo bdai. Nukentjusiojo priklausomumas kaip btinas poymis. Kalts turinys. 12

 4.

Seksualinio priekabiavimo panaumas ir skirtumas nuo privertimo lytikai santykiauti. Maameio tvirkinimas: Maametis kaip tvirkinimo nukentjusysis. Tvirkinimo samprata ir formos, baigtumo momentas. Atsakomybn trauktino asmens amius Kalts turinys. Tvirkinamj veiksm atribojimas nuo iaginimo ir kit lytini nusikaltim ir nusiengim.

Literatra temai Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui:
Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodio 30 d. nutarimo Nr. 49 Dl teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose bylose // Teism praktika. 2005. Nr. 22. Teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose bylose apvalga // Teism praktika. 2005. Nr. 22. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. II. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius, 2009. Abramaviius A. vedas G. Kai kurios baudiamosios atsakomybs u nusikaltimus vaik seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui reglamentavimo problemos // Teis. 2008. Nr. 66 (1) Dvilaitis V. Seksualinis priekabiavimas ir teisin atsakomyb u j // Jurisprudencija. Nr. 60 (52). Verekys P. Baudiamosios atsakomybs u seksualin priekabiavim reglamentavimo Lietuvoje problemos // Teis. 2008. Nr. 68

Tema: Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai vaikui ir eimai (2 val.)

10 seminaras. Nusikalstamos veikos vaikui ir eimai (2 val.) 1. Vaikas ir eima kaip statymo saugomos vertybs. 2. Vaiko pagrobimas arba vaik sukeitimas: Svetimo vaiko samprata. Vaiko pagrobimo ir vaik sukeitimo sampratos. Baigtumo momentas. Kalts turinys. Kvalifikuojantys poymiai. 3. Vaiko pirkimas arba pardavimas kaip speciali prekybos monmis norma. 4. Vaiko palikimas ir jo atribojimas nuo nuudymo ir sveikatos sutrikdymo. 5. Vaiko inaudojimas pornografijai. Vaiko inaudojimo pornografijai santykis su nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su disponavimu pornografinio turinio dalykais. 6. Piktnaudiavimas tv, globj ar rpintojo arba kit teist vaiko atstov teismis ir pareigomis: Piktnaudiavimo teismis ir pareigomis vaik atvilgiu samprata. Piktnaudiavimo bdai. Nusikaltimo baigtumo momentas. Specialieji subjekto poymiai. Kalts turinys. Piktnaudiavimo, suklusio vaiko sveikatos sutrikdym arba mirt, kvalifikavimas. Literatra temai Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai vaikui ir eimai:
2003 m. gruodio 22 d. Tarybos pagrind sprendimas 2004/68/TVR dl kovos su seksualiniu vaik inaudojimu ir vaik pornografija (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 7 tomas, p. 10) Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. II. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius, 2009. Abramaviius A. vedas G. Kai kurios baudiamosios atsakomybs u nusikaltimus vaik seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui reglamentavimo problemos // Teis. 2008. Nr. 66 (1) Dapys A., Sakalauskas G. Smurt patyrusi vaik reabilitacijos teisiniai aspektai. Teiss institutas. T. 2. Vilnius, 2005 Drakien A. Nusikaltimai nepilnameiams Lietuvos baudiamojo kodekso projekte // VII Baltijos ali kriminolog simpoziumo mediaga. Teiss instituto leidinys. Vilnius, 1995. Drakien A. Vaiko teisi konvencijos nuostat gyvendinimas nacionalinje baudiamojoje teisje // Teis. 2005. Nr. 54.

13

Grineviit K. iauraus elgesio su vaiku samprata baudiamojoje teisje // Jurisprudencija. 2008. T. 11(113). Grineviit K. Vaikas ir eima kaip baudiamojo statymo saugomos vertybs // Jurisprudencija. 2007. T. 8 (98). Grineviit K. Piktnaudiavimo tv, globj (rpintoj) arba kit teist vaiko atstov teismis ar pareigomis subjekto samprata // Socialini moksl studijos. M.Romerio universiteto mokslo darbai. 2009. Nr.4. Misinas J. Baudiamoji atsakomyb u nusikaltimus nepilnameiams (baudiamojo kodekso straipsni komentaras) // Teiss problemos. 2001. Nr.1. Nikartas S. Prekybos vaikais nusikaltimo teisin samprata // Teiss problemos. 2009. Nr. 2(64). Sakalauskas G. sel L. Smurto prie vaikus draudimo socialiniai ir teisiniai aspektai // Teiss problemos. 2007. Nr.
2 (56) arba http://www.teise.org/docs/publications/sakalovskis.doc

kas T. Vaiko inaudojimas pornografijai ir prostitucijai nusikalstam veik vaikui ir eimai sudedamoji dalis // Teis. 2008. Nr. 66 (1)

Tema: Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai asmens garbei ir orumui. Nusikaltimai asmens privataus gyvenimo nelieiamumui (2 val.)
11 seminaras. Nusikalstamos veikos garbei, orumui ir privataus gyvenimo nelieiamumui (2 val.) 1. meiimas: Garb ir orumas kaip baudiamojo statymo saugomos vertybs. Civilins ir baudiamosios teisins garbs ir orumo gynimo priemons. Informacija, kurios paskleidimas laikytinas meiimu. Paskleidimo samprata. Baigtumo momentas. Subjekto amius. Kalts turinys. Kvalifikuota meiimo sudtis. Baudiamosios atsakomybs u meiim ir odio laisvs santykio problema. Atsakomybs u viej asmen meiim specifika. 2. eidimas: mogaus paeminimo samprata ir bdai. Vieumo samprata. Subjekto amius. Kalts turinys. eidimo baudiamojo nusiengimo sudtis. eidimo santykis su meiimu ir j atribojimas. 3. Neteistas asmens bsto nelieiamumo paeidimas: Bsto nelieiamumas kaip ksinimosi objektas. sibrovimo samprata, bdai, baigtumo momentas. Subjekto amius. Kalts turinys. sibrovimas kaip kit nusikalstam veik poymis. Veikos kvalifikavimas, kai sibrovimas padarytas virijant galiojimus. 4. Asmens susiinojimo nelieiamumo paeidimas: Asmens susiinojimo nelieiamumas kaip ksinimosi objektas. Nelieiamumo paeidimo samprata ir bdai. Baigtumo momentai. Subjekto amius. Kalts turinys. Veikos kvalifikavimas, kai nelieiamumo paeidimas padarytas virijant galiojimus. 5. Nusikaltimai, susij su neteistu informacijos apie asmen rinkimu, atskleidimu arba panaudojimu.

14

Literatra temoms Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai asmens garbei ir orumui. Nusikaltimai asmens privataus gyvenimo nelieiamumui:
Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. II. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius, 2009. Jovaias K. Informacijos apie privat mogaus gyvenim rinkimo teistumo kriterijai // Teiss problemos. 2004. Nr. 2(44). Jovaias K. mogaus garb ir orumas: interpretavimo ir gynimo problemos // Teiss problemos. 2004. Nr. 1(43).

Tema: Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams (8 val.)
12 seminaras. Vagyst ir plimas (2 val.) 1. Baudiamojo statymo saugomos vertybs. 2. Vagyst: Vagyst kaip turto pagrobimo ris. Turto pagrobimo samprata. Turto kaip vagysts dalyko samprata, pagrobto turto verts nustatymas ir jo reikm veikos kvalifikavimui. Vagyst kaip nesmurtinio pagrobimo ris. Vagysts padarymo bdai. Turtin ala kaip vagysts padarinys ir jos turinys. Vagysts baigtumo momentas. Kalts turinys. Vagysts kvalifikavimas esant apibrtai ir neapibrtai tyiai. Vafyst kvalifikuojantys poymiai. Nedidels verts turto vagyst kaip baudiamasis nusiengimas. Administracin atsakomyb u vagyst. 3. Plimas: Plimas kaip smurtinis turto pagrobimas. Vagysts ir plimo atribojimas. Fizinis smurtas, grasinimai ar kitoks atmimas galimybs nukentjusiajam prieintis kaip turto pagrobimo bdai. Plimo baigtumo momentas. Kalts turinys. Plim kvalifikuojantys poymiai. 13 seminaras. Turto prievartavimas (2 val.) 1. statymo saugomos vertybs. 2. Objektyvieji turto prievartavimo poymiai: Neteistas vertimas suteikti turtin naud kaip veikos poymis. Neteisto vertimo umaskuoti ir atviri bdai. Turtins pretenzijos neteistumo samprata ir turto prievartavimo atribojimas nuo savavaldiavimo. Kaltininko siekiamos neteistos turtins naudos rys: turto perdavimo, turtins teiss suteikimo, turtins prievols panaikinimo, kit turtinio pobdio veiksm ar susilaikymo nuo j sampratos. Psichins prievartos, bdingos turto prievartavimui, rys bei turinys. antaas kaip specifin psichins prievartos forma. Turto prievartavimo baigtumo momentas. 3. Kalts turinys. 4. Turto prievartavim kvalifikuojantys poymiai: 5. Turto prievartavimo atribojimas nuo plimo. 14 seminaras. Sukiavimas ir turtins alos padarymas apgaule. Neteistas naudojimasis energija ir ryi paslaugomis. (2 val.) 1. Sukiavimas: statymo saugomos vertybs. 15

 Sukiavimo metu gaunamos turtins naudos rys. Svetimo turto uvaldymo, turtins teiss gijimo, turtins prievols panaikinimo ir turtins prievols ivengimo sampratos. Veikos padariniai ir j turinys. alos turinys kaltininkui uvaldius svetim turt, gijus turtin teis, panaikinus arba ivengus prievols. Apgauls kaip turtins naudos gavimo bdo samprata. Apgaul ir melas, i svok atribojimas. Aktyvioji ir pasyvioji apgaul. Piktnaudiavimas pasitikjimu kaip apgauls ris. Apgaul darant poveik elektronini duomen perdavimo ar apdorojimo procesui. Apgauls ivengiant turtins prievols ypatumai. Sukiavimo baigtumo momentas. Kalt ir jos turinys. Didels verts turto ar didels mokslins, istorins ar kultrins reikms vertybi sukiavimas kaip kvalifikuota sudtis. Nedidels verts turto sukiavimas kaip baudiamasis nusiengimas. Administracin atsakomyb u sukiavim. 2. Turtins alos padarymas apgaule: Vengimas atsiskaityti u atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas bei vengimas privalom mok kaip veika. Turtin ala kaip nusikalstamos veikos pasekm, turins alos turinys. Apgaul kaip atsiskaitym ar privalom mok vengimo bdas. Turtins alos padarymo apgaule baigtumo momentas. Kalt ir j turinys. 3. Sukiavimo ivengiant turtins prievols ir turtins alos padarymo apgaule santykis, i veik atribojimas nuo civilinio delikto. 4. Neteistas naudojimasis energija ir ryi paslaugomis: Turtas ir paslaugos, tiekiamos vartotojams per tiekimo linijas, kaip nusikaltimo dalykas. Neteistas naudojimasis per tiekimo linijas tiekiamu turtu kaip veika. Neteisto naudojimosi bdai. Turtin ala kaip veikos padariniai ir jos turinys. Kalts turinys. Didels turtins alos padarymas kaip kvalifikuojantis poymis. Nedidels turtins alos padarymas kaip baudiamojo nusiengimo poymis. Neteisto naudojimosi energija ir ryi paslaugomis atribojimas nuo vagysts ir civilinio delikto. 15 seminaras. Turto pasisavinimas ir turto ivaistymas. Nusikalstamu bdu gauto turto gijimas arba realizavimas (2 val.) 1. Baudiamojo statymo saugomos vertybs. 2. Svetimas turtas ir svetimos turtins teiss kaip pasisavinimo ir ivaistymo dalykai. Kaltininkui patikto ir kaltininko inioje esanio turto ir turtins teiss sampratos. 3. Turto pasisavinimas: Turto pasisavinimas kaip veika ir kaip padariniai. Padarini turinys. Turto pasisavinimo atribojimas nuo vagysts, sukiavimo, turtins alos padarymo apgaule ir radinio pasisavinimo. Turto pasisavinimo baigtumo momentas. Subjekto amius, specialieji subjekto poymiai. Juridinio asmens baudiamoji atsakomyb Kalts turinys. Didels verts turto ar turtins teiss, didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turini vertybi pasisavinimas kaip kvalifikuojantis poymis. Nedidels verts turto ar turtins teiss pasisavinimas kaip baudiamasis nusiengimas. 16

 Administracin atsakomyb u turto pasisavinim. 4. Turto ivaistymas: Ivaistymo samprata ir jo panaumai bei skirtumai su pasisavinimu. Specialieji subjekto poymiai. Juridinio asmens baudiamoji atsakomyb. Kalts turinys. Didels verts turto ar turtins teiss ivaistymas kaip kvalifikuojantis poymis. Nedidels verts turto ar turtins teiss ivaistymas kaip baudiamasis nusiengimas. Administracin atsakomyb u turto ivaistym. Tyins ir neatsargios kalts turinys. 5. Juridini asmen baudiamoji atsakomyb. 6. Nusikalstamu bdu gauto turto gijimas arba realizavimas: Nusikalstamu bdu gauto turto kaip nusikaltimo dalyko samprata. Veikos poymi gijimas, naudojimasis ir realizavimas turinys. Nusikaltimo baigtumo momentas. Juridinio asmens baudiamoji atsakomyb. Kalts turinys. Didel turto vert, didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs kaip kvalifikuojantis poymis. Nedidel turto vert kaip baudiamojo nusiengimo poymis. Nusikalstamu bdu gauto turto gijimo arba realizavimo atribojimas nuo bendrininkavimo turtiniuose nusikaltimuose. Literatra temai Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams:
2001 m. gegus 28 d. Tarybos pagrind sprendimas 2001/413/TVR, skirtas kovai su sukiavimu negrynosiomis mokjimo priemonmis ir j klastojimu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 123) LR Aukiausiojo Teismo Teisj senato 1996 m. birelio 21 d. nutarimas Dl teism praktikos nagrinjant turto prievartavimo baudiamsias bylas.// Teism praktika. 1996. Nr.3-4. LR Aukiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodio 22 d. nutarimas Nr. 8 Dl teism praktikos sukiavimo ir turto pasisavinimo arba ivaistymo baudiamosiose bylose (BK 274 str. ir 275 str.). // Teism praktika. 1998. Nr.10. statym dl baudiamosios atsakomybs u sukiavim, turto pasisavinim arba ivaistym taikymo teism praktikoje apibendrinimo apvalga// Teism praktika. 1998. Nr.10. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2005 m. birelio 23 d. nutarimas Nr. 52 Dl teism praktikos vagysts ir plimo baudiamosiose bylose // Teism praktika. 2005. Nr.23. Teism praktikos vagysts ir plimo baudiamosiose bylose apibendrinimo apvalga// Teism praktika. 2005. Nr. 23. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. II. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius, 2009. Bukelien D. Nusikalstamo turto ivaistymo subjektyvij poymi nustatymo problemos // Teiss problemos, 2004. Nr. 3 (45). Bukelien D. Turto pasisavinimo subjektas: ypatumai ir problematika // Teis. 2004. Nr. 53. Bukelien D. Baudiamoji atsakomyb u turto pasisavinim ir turto ivaistym (teoriniai ir praktiniai aspektai).Vilnius: Eugrimas, 2008. Drakien A., Stauskien E. Nusikaltimai nuosavybei Lietuvos ir kit ali baudiamuosiuose statymuose. V.1998. Drakien A. Baudiamoji atsakomyb u vagyst // Teis, 2000. Nr. 37. Fedosiuk O. Turto prievartavimas ir jo kvalifikavimas. V., 2002. Fedosiuk O. Turto prievartavimo atribojimo problemos // Kriminalin Justicija. LPA Mokslo darbai. 1997. T.6. Fedosiuk O. antaas usienio valstybi ir Lietuvos baudiamojoje teisje // Teiss problemos. 1998. Nr. 3-4. Fedosiuk O. Turtin nauda kaip nusikalstamos veikos dalykas: sistemin norm analiz // Jurisprudencija. MRU mokslo darbai. T. 60 (52). 2004. Fedosiuk O. Nuosavyb ir turtas civiliniame ir baudiamajame kodeksuose // Jurisprudencija. 2002. T. 28 (20). Fedosiuk O. Baudiamosios ir civilins atsakomybs takoskyra turtini prievoli ivengimo bylose // Jurisprudencija. 2006. Nr. 7(85). Fedosiuk O. Sukiavimo normos koncepcija naujame Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse ir jos gyvendinimo problemos // Teis. 2003. Nr. 48. Fedosiuk O. Patiktos svetimos turtins teiss pasisavinimo ir ivaistymo samprata // Jurisprudencija. 2008. T. 11(113).

17

Gutauskas A. Nusikalstamu bdu gyto turto ar pinig legalizavimo baudiamasis teisinis vertinimas // Jurisprudencija. 2007. T. 8 (98). Piesliakas V. Nusikalstam veik atribojimo nuo civilins teiss paeidim problemos Lietuvos teisje ir teism praktikos pavyzdiai // Justitia. 2005. Nr. 2. Sinkeviius E., Fedosiuk O. Turto problema baudiamojoje teisje// Justicija.1999. Nr.5-6. Vosylit A. Baudiamoji atsakomyb u kvalifikuot vagyst. Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas. Vilnius. 2009. Vosylit A. Vagysts baigtumo nustatymo problemos Lietuvos Respublikos teism praktikoje // Teis. 2007. Nr. 64 Vosylit A. sibrovimo patalp, saugykl ar saugom teritorij kaip vagyst kvalifikuojanio poymio samprata teiss moksle ir teism praktikoje // Teis. 2008. Nr. 66 (1) Vosylit A. Vagyst kvalifikuojanio poymio didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinios vertybs, samprata teiss moksle ir teism praktikoje // Teis. 2010. Nr. 75.

16 seminaras. (kolokviumas).

Pastaba: Jei dl tvarkarai pasikeitimo, veni ar kit prieasi nevyksta paskaitos ar seminarai, studentai privalo praleistas temas studijuoti savarankikai.

18

6 semestras Paskaitos - 24 val., seminarai 24 val. Auditorinio darbo formul: 2+2

6 semestro paskait ir seminar teminis planas:

Nr. 1 2 3 4 5 6 7 Temos pavadinimas Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai ekonomikai ir verslo tvarkai Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai finans sistemai Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai teisingumui Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valdymo tvarkai Nusikaltimai visuomens saugumui 1-7 temos Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, susij su disponavimu ginklais, audmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis mediagomis, radioaktyviomis mediagomis arba karine ranga Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, susij su disponavimu narkotinmis ar psichotropinmis, nuodingomis ar stipriai veikianiomis mediagomis Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai transporto eismo saugumui Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai vieajai tvarkai Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valstybs tarnautojo ar vieojo administravimo funkcijas atliekanio asmens veiklai Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai dorovei Viso: I viso val. 10 4 2 4 4 4 2 3 Pask. (val.) 4 2 2 2 2 2 1 Sem. (val.) 6 2 2 2 2 2 2 Kolokv. (val.)

8 9 10 11 12

3 4 4 2 2 48

1 2 2 2 2 24

2 2 2 22

Temos savarankikoms 6 semestro studijoms: 1. 2. 3. 4. 5. Nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei. Nusikaltimai elektronini duomen ir informacini sistem saugumui. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai aplinkai ir moni sveikatai. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai mirusiojo atminimui. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai krato apsaugos tarnybai.

19

6 semestro seminar teminis planas: Tema: Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai ekonomikai ir verslo tvarkai (6val.)
1 seminaras. Ekonominio nusikaltimo samprata. Kontrabanda (2 val.) 1. Ekonominio nusikaltimo samprata. Ekonominiai nusikaltimai siaurja ir plaija prasme. Ekonomini ir turtini nusikaltim santykis. Ekonomini nusikaltim sistema. 2. Kontrabanda: statymo saugoma vertyb. Kontrabandos dalykas. Baudiamosios ir administracins atsakomybs atribojimas. Neteistas daikt gabenimas per valstybs sien kaip veika. Neteistumo poymiai: nepateikimas ar kitoks muitins kontrols ivengimas. Kontrabandos baigtumo momentas. Kalts turinys. Kontraband kvalifikuojantys poymiai. 3. Muitins apgaul ir jos poymiai. 4. Neteistas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekmis. 5. Neteistas preki ar produkcijos neiveimas i Lietuvos Respublikos. 2 seminaras. Atsakomyb u ekonomins veiklos bendros tvarkos paeidimus. Nusikaltimai vartotoj interesams (2 val.) 1. Neteistas vertimasis kine, komercine, finansine ar profesine veikla: Bazini ekonomini statym nustatyta ekonomins veiklos tvarka kaip apsaugos objektas. Komercins, kins, finansins ir profesins veikl sampratos. Baigtumo momentas. Veiklos neteistumas. Licencijuojam ekonomins veiklos rys. Administracins ir baudiamosios atsakomybs atribojimas pagal veiklos mast. Atsakomybn trauktinas asmuo. Kalts turinys. Udraustos komercins, kins ar finansins ar profesins veiklos sampratos problema. 2. Neteista juridinio asmens veikla: Vieojo ir privataus juridinio asmens sampratos ir j veiklai keliam reikalavim skirtumai. Steigimo dokumentuose nenumatytos veiklos samprata ir draudiamumas vieajam juridiniam asmeniui. Administracins ir baudiamosios atsakomybs atribojimas pagal veiklos mast. Atsakomybn trauktinas asmuo. Kalts turinys. Juridinio asmens, naudojamo neteistai veiklai slpti, steigimas ir vadovavimas jam kaip veikos. Slepiamos veiklos rys. Slepiamos veiklos masto lyginant su teista veikla problema. Baigtumo momentas. Atsakomybn trauktinas asmuo. Asmen, dirbusi juridiniame asmenyje bei vykdiusi neteist veikl, veiksm kvalifikavimas. 3. Neteistas nam gamybos stipri alkoholini grim, nedenatruoto, denatruoto ar techninio etilo alkoholio, j skiedini (miini) ir aparat jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas: 20

 Nam gamybos stipri alkoholini grim, etilo alkoholio, j skiedini ir aparat jiems gaminti poymiai. Gaminimas, laikymas, gabenimas, realizavimas kaip veikos. Neteistumo samprata. Baigtumo momentas. Kalt ir realizavimo tikslai kaip subjektyviosios puss poymiai. Realizavimo tikslo nustatymo kriterijai. Kvalifikuota sudtis. Baudiamojo nusiengimo sudtis. Realizavimo tiksl nebuvimas kaip nusiengimo poymis. Baudiamosios ir administracins atsakomybs atribojimas. 3 seminaras. Nusikaltimai kreditori interesams (2 val.) 1. Turtiniai kreditori interesai kaip statymo saugoma vertyb. 2. Kredito, paskolos ar tikslins paramos panaudojimas ne pagal paskirt ar nustatyt tvark: Kreditas, paskola, tikslin parama kaip nusikaltimo dalykai, j btinas dydis. Kredito, paskolos ar tikslins paramos panaudojimo ne pagal paskirt samprata. Kredito, paskolos ar tikslins paramos panaudojimas ne pagal nustatyt tvark samprata Nusikaltimo baigtumo momentas. Kalts turinys. Kvalifikuotos nusikaltimo sudties poymiai: kredito ar paskolos negrinimas ir turtin ala kreditoriui, laiduotojui ar kitam asmeniui. alos turinys. Nusikaltimo baigtumo momentas. Atsakomybn trauktinas asmuo. . Kalts turinys. Kredito, paskolos ar tikslins paramos panaudojimo ne pagal paskirt atribojimas nuo turto pasisavinimo ir turto ivaistymo. 3. Kreditinis sukiavimas: Kreditiniai sipareigojimai ir subsidija kaip nusikaltimo dalykas. Kreditini sipareigojim gavimo apgaule samprata. Baigtumo momentas. Atsakomybn trauktinas asmuo. Kalts turinys. Kreditinio sukiavimo atribojimas nuo sukiavimo. 4. Skolininko nesiningumas: Sunkios ekonomins padties, nemokumo ir bankroto grsms sampratos. Nesiningas vieno ar keleto kreditori reikalavim patenkinimas (favoritizmas) arba toki reikalavim utikrinimas kaip veika. Turto, galinio padengti kreditori reikalavimus, paslpimo, ivaistymo, perleidimo ar pardavimo nepateisinamai pigiai samprata ir poymiai. Turtins alos kreditoriams turinys. Nusikaltimo baigtumo momentas. Atsakomybn trauktinas asmuo. Kalts turinys. 5. Nusikalstamas bankrotas: Blogo mons valdymo samprata. mons bankroto samprata. Prieastinis ryis tarp blogo mons valdymo ir bankroto bei turtins alos kreditoriams. Kreditoriams padaromos turtins alos turinys. Bankroto baigtumo momentas. Atsakomybn trauktinas asmuo. Kalts turinys. 21

Literatra temai Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai ekonomikai ir verslo tvarkai:

LR Aukiausiojo Teismo Teisj senato 2003 m. gruodio 29 d. nutarimas Nr. 43 Dl teism praktikos kontrabandos bylose // Teism praktika. 2004. Nr.20. Teism praktikos, nagrinjant baudiamsias bylas dl kontrabandos, apvalga// Teism praktika. 2004. Nr.20. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. II. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius, 2009. Abramaviius A. Kai kurie baudiamosios atsakomybs u nusikaltimus kininkavimo (verslo) tvarkai klausimai pagal naujj Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks // Teis. 2003. Nr. 48 Ivoka G. Nusikalstam veik ekonomikai ir verslo tvarkai objekto apibrimo teorins ir praktins problemos // Teiss problemos. 2003. Nr. 2 (40). Ivoka G. Baudiamosios atsakomybs u nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai reglamentavimo Lietuvos Respublikos baudiamaisiais statymais problemos. Daktaro disertacija. Vilnius, 2006. Kunceviius G. Apgaulingas buhalterins apskaitos tvarkymas kaip mokesi vengimo bdas: administracin ir baudiamoji atsakomyb // Jurisprudencija. 2007. T. 1 (91). Panomariovas A. Vieai neskelbiama informacija baudiamajame procese. Daktaro disertacija. V., 2001. P. 4-85. Piesliakas V. Ekonominiai nusikaltimai Vakar Europos valstybi ir JAV teisje. // Kriminalin Justicija. LPA Mokslo darbai. 1993. T.1. Piesliakas V. Nusikaltimai ekonomikai. Vertimasis udrausta komercine kine veikla. Neteista mons veikla. Komentaras. // Teiss problemos.1994. Nr.2. Piesliakas V. Nusikaltimai kininkavimo tvarkai. Kontrabanda. Komentaras // Teiss problemos. 1993. Nr.1. Sinkeviius E. Veikos, susijusios su neteistu banko kredito gavimu arba panaudojimu, bei j teisinio vertinimo problemos. Daktaro disertacija. V. 1999. Sinkeviius E. Neteistas banko kredito gavimas arba panaudojimas ir j kvalifikavimas. - Vilnius, 2002.

Tema: Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai finans sistemai (2 val.)

4 seminaras. Nusikalstamos veikos, susijusios su mokesi vengimu ir apskaitos tvarkos paeidimais (2 val.) 1. Mokesi nesumokjimas. Finans sistema kaip statymo saugoma vertyb. Mokesi sistema Lietuvos Respublikoje. Mokesi rys, dl kuri vengimo gali atsirasti baudiamoji atsakomyb. Pajam ir turto deklaravimo subjektai. Mokesi nesumokjimas laiku kaip veika. Priminimas apie pareig sumokti mokesius kaip btinas nusikaltimo poymis. Nusikaltimo baigtumo momentas. Atsakomybn trauktinas asmuo. Kalts turinys. Kvalifikuota mokesio nesumokjimo sudtis. Baudiamojo nusiengimo sudties poymiai. 2. Neteising duomen apie pajamas, peln ar turt pateikimas Neteising duomen deklaracij arba kit ataskait ar dokument raymas kaip ir io dokumento pateikimas kaip veikos poymiai. Baigtumo momentas. Atsakomybn trauktinas asmuo. Kalts turinys: kalt ir tikslas. Neteising duomen apie pajamas, peln ar turt pateikimo baudiamojo nusiengimo sudtis. 3. Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas. Pajam ir turto deklaravimo subjektai. Ataskaitos ir kito dokumento samprata. Deklaracijos nepateikimas laiku kaip veika. Priminimas apie pareig pateikti deklaracij kaip btinas nusikaltimo poymis. Nusikaltimo baigtumo momentas. Atsakomybn trauktinas asmuo. Kalts turinys. Kvalifikuota deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimo nusikaltimo sudtis 22

4. Apgaulingas ir aplaidus apskaitos tvarkymas. Norminiuose aktuose reglamentuotos apskaitos tvarkymo pagrindins taisykls. Veikos, sudaranios apgauling apskaitos tvarkym: apgaulinga apskaita, apskaitos dokument paslpimas, sunaikinimas, sugadinimas. Veikos, sudaranios aplaid apskaitos tvarkym: apskaitos netvarkymas, aplaidi apskaita, dokument neisaugojimas. Apgaulingos ir aplaidios apskaitos padariniai kaip btinas nusikaltimo poymis. Baigtumo momentas. Atsakomybn trauktinas asmuo. Apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo kalts turinys. 5. Nusikalstamos veikos, susijusios su neteistu mokjimo instrument gaminimu, gijimu, laikymu ir panaudojimu (BK 214-215 str.). 6. Nusikalstamu bdu gyt pinig ar turto legalizavimas. Literatra temai Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai finans sistemai:
2001 m. birelio 26 d. Tarybos pagrind sprendimas 2001/500/TVR dl pinig plovimo, nusikaltimo priemoni ir nusikalstamu bdu gyt pajam nustatymo, paiekos, aldymo, aretavimo ir konfiskavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 158) Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodio 29 d. nutarimas Nr. 55 Dl teism praktikos nusikalstam veik finans sistemai baudiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai). // Teism praktika. Nr. 24 Teism praktikos nusikalstam veik finans sistemai baudiamosiose bylose apibendrinimo apvalga// Teism praktika. Nr. 24 Greiius M. Nusikalstamo apskaitos tvarkymo dalyko samprata bei reikm kvalifikacijai // Jurisprudencija. 2003. Nr. 45 (37). Gutauskas A. Nusikalstamu bdu gyt pinig ar turto legalizavimo baudiamasis teisinis vertinimas // Jurisprudencija. 2007, Nr. 8(98). Ivoka G. Nusikalstam veik finans sistemai kriminalizavimo ir dekriminalizavimo kryptys ir problemos naujajame Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse// Teis. 2001. Nr. 41. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. III. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius, 2010. Piesliakas A., Dvilaitis V. Elektronins mokjimo priemons, kaip BK 214 ir 215 straipsniuose numatyt nusikalstam veik dalyko, samprata // Jurisprudencija. 2008. T. 11(113). Piesliakas A. Nusikalstam veik susijusi su mokjimo instrumento panaudojimu kvalifikavimas // Jurisprudencija. 2007. T. 8 (98). Piesliakas V. Nusikaltimai finansams. Operacij su pinigais ar vertybiniais popieriais taisykli paeidimas. Komentaras // Teiss problemos. 1994. Nr.4. Piesliakas V. Nusikaltimai kininkavimo tvarkai. Nusikalstamas apskaitos vedimas. Komentaras // Teiss problemos. 1993. Nr.2. Sinkeviius E. Vertybiniai popieriai kaip nusikaltim dalykas // Kriminalin Justicija. LPA Mokslo darbai. 1997. T.6. Uinskait D. Mokjimo instrumento svoka Lietuvos baudiamojoje teisje // Jurisprudencija. 2004. Nr. 60 (52).

Tema: Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams (2 val.)

5 seminaras. Nusikaltimai tarnybai ir vieiesiems interesams (2 val.) 1. Valstybs tarnyba ir vieieji interesai kaip statymo saugomos vertybs. Valstybs tarnautojo ir jam prilyginto asmens kaip nusikaltim subjekt sampratos. 2. Kyininkavimas ir papirkimas: Kyio samprata. Kyininkavim sudaranios veik primimo, paadjimo, susitarimo priimti, reikalavimo ir provokavimo sampratos. Tiesioginis ir netiesioginis kyininkavimas Baigtumo momentas. Teisto veikimo ar neveikimo, u kur duodamas kyis samprata. Kyininkavimo kalts turinys. 23

 Kyininkavim kvalifikuojantys poymiai: faktas, kad kyis buvo duotas u neteist veikim ar neveikim; didel kyio vert. Kyininkavimo baudiamojo nusiengimo sudtis. Baudiamoji atsakomyb u papirkim ir atleidimo nuo jos specialioji ris. 3. Tarpininko kyininkavimas: Pasinaudojimas tiktina taka, adant u ky paveikti institucij ar asmen, kaip veika. Baigtumo momentas. Kalts turinys. Tarpininko kyininkavimo skirtumas nuo bendrininkavimo kyininkaujant. Tarpininko kyininkavimo skirtumas nuo sukiavimo. Tarpininko kyininkavimo baudiamojo nusiengimo sudtis. 4. Piktnaudiavimas: Piktnaudiavim sudarani veik sampratos. Didel ala kaip btinas nusikaltimo poymis. Prieastinio ryio nustatymo problema Specialus piktnaudiavimo subjektas. Kalts turinys. Kvalifikuota piktnaudiavimo sudtis. Turtins ir asmenins naudos siekimo kaip kvalifikuojani poymi sampratos. Piktnaudiavimo skirtumas su tarnybos pareig neatlikimu. Literatra temai Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams:
2003 m. liepos 22 d. Tarybos pagrind sprendimas 2003/568/TVR dl kovos su korupcija privaiame sektoriuje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 182) Teism praktikos nusikaltim ir baudiamj nusiengim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams baudiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apvalga // Teism praktika. 2007. Nr. 26. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. III. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius, 2010. aikovski A. Tarptautins ir Europos Sjungos teiss reikm reglamentuojant ir aikinant nacionalinje teisje baudiamj atsakomyb u piktnaudiavim tarnyb // Teis. 2005. Nr. 54. aikovski A. Valstybs tarnautojui prilygintas asmuo: funkcijos ir galiojimai // Jurisprudencija. 2007. T. 6 (96). aikovski A. Nusikalstam veik valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams subjektas. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2007. Gavelyt I. Kyininkavimas kaip korupcin nusikalstama veika // Teis. 2004. Nr. 53. Gavelyt - Kalytien I. Kyininkavimo prevencija ir kontrol. Daktaro disertacija. Vilnius, 2006. Girdenis T. Didels alos darymas valstybei, tarptautinei vieajai organizacijai, juridiniam arba fiziniam asmeniui kaip piktnaudiavimo sudties poymis // Jurisprudencija. 2006. Nr. 7 (85). Gutauskas A., Laucius J. Korupcija Lietuvoje: ikiteisminio ir teisminio nagrinjimo praktika. Teiss institutas T. 4. Vilnius, 2007 Gruodyt E. Nukentjusiojo samprata Nusikaltim valstybs tarnautojo ar vieojo administravimo funkcijas atliekanio asmens veiklai skyriuje // Jurisprudencija. 2007. T. 1 (91). Gruodyt E. Valstybs tarnautojo samprata nusikaltim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams skyriuje // Jurisprudencija. 2006. Nr. 7 (85). Jovaias K. Nusikaltimai valstybs tarnybai // Teiss problemos. 1996. Nr.1. Taip pat r. Verslo ir komercin teis. 1999. Nr. 4-5. Michailovi I. Korupcijos apibrimo problematika // Teis. 2005. Nr. 54. Paktaitis L. Kyininkavimo baudiamumas baudiamosios politikos kontekste // Jurisprudencija. 2003. Nr.45 (37) Paktaitis L. Tarpininko kyininkavimas ir jo kvalifikavimo klausimai // Jurisprudencija. MRU mokslo darbai. T. 60 (52). 2004. Paktaitis L. Nusikalstam veik imituojanio elgesio modelio taikymas tiriant kyininkavimo nusikaltimus. // Jurisprudencija. Mokslo darbai. 2001. Nr. 23 (15) Paktaitis L. Kyininkavimo nusikaltim kriminalizacijos raida Lietuvoje // Teis. Mokslo darbai. 2001, Nr. 41. Paktaitis L. Baudiamoji atsakomyb u kyininkavim pagal Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks: teorins ir praktins problemos. Daktaro disertacija. Vilnius. 2004. Paktaitis L. Piktnaudiavimo kriminalizavimo, vertinimo bei normos tobulinimo problemos // Jurisprudencija. 2006. Nr. 7 (85).

24

Piesliakas V. Nusikaltimai valstybs tarnybai Lietuvos baudiamojoje teisje (nuo 1961 met iki naujo LR BK projekto) // Tarptautinio seminaro Korupcijos prevencija, vykusio Lietuvos policijos akademijoje 1997 m. balandio 8-9 d., mediaga. Pivorinas A. Nusikaltimai valstybs tarnybai ir korupcija problemos bei j sprendimo bdai//Justitia. 1997. Nr.6.

Tema: Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valdymo tvarkai (2 val.).

6 seminaras. Nusikalstamos veikos valdymo tvarkai (2 val.) 1. Valdymo tvarka kaip statymo saugoma vertyb. Nusikalstam veik valdymo tvarkai klasifikacija. 2. Neteistas valstybs sienos perjimas ir neteistas moni gabenimas per valstybs sien: Valstybs sienos samprata. Valstybs sienos neteisto perjimo samprata. Veikos baigtumo momentas. Prieglobsio siekimas kaip aplinkyb, rodant nusikaltimo sudties nebuvim. Kalts turinys. Specialios atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs u neteist valstybs sienos perjim rys. Usienio pilietis, neturintis nuolatins gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje kaip gabenimo per valstybs sien ir slpimo Lietuvos teritorijoje objektas. Neteisto mogaus gabenimo per valstybs sien ir jo slpimo sampratos. Baigtumo momentas. Kalts turinys. Neteisto usieniei gabenimo per valstybs sien ar j slpimo organizavimas kaip kvalifikuota sudtis. 3. Savavaldiavimas. Saugoma vertyb. Subjektyvi teisi gyvendinimo tvarka ir principai. Savavaliko savo ar kito asmens teiss vykdymo samprata. Tikros ir tariamos teiss sampratos. Didel ala asmens teisms ar teistiems interesams kaip btinas poymis. Savavaldiavimo baigtumo momentas. Kalts turinys. Kvalifikuota savavaldiavimo sudtis. Savavaldiavimo atribojimas nuo turto prievartavimo ir kit turtini nusikaltim. 4. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu. Dokumento samprata. Tikro ir netikro dokumento sampratos. Alternatyvi veik sampratos ir baigtumas: a) netikro dokumento pagaminimas; b) tikro dokumento suklastojimas; c) suklastoto ar netikro dokumento laikymas; d) suklastoto ar netikro dokumento gabenimas; e) suklastoto ar netikro dokumento siuntimas; f) suklastoto ar netikro dokumento panaudojimas; g) suklastoto ar netikro dokumento realizavimas. Kalts turinys. Kvalifikuotos sudtys. 5. Antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas. 6. Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas.
Literatra temai Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valdymo tvarkai:

25

2002 m. lapkriio 28 d. Tarybos direktyva 2002/90/EB, apibrianti padjim neteistai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 64 Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. III. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius, 2010. Aidukas M. Baudiamosios atsakomybs u dokument suklastojim problemos naujajame Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse // Teis. 2003. Nr. 48. Aidukas M. Baudiamoji atsakomyb u dokument suklastojim, suklastoto dokumento panaudojim arba realizavim pagal kai kuri usienio valstybi baudiamuosius statymus // Teis. 2006. Nr. 59. Sinkeviius E. Dokument suklastojimo koncepcija pagal nauj Lietuvos Respublikos Baudiamj kodeks. LTU Mokslo darbai. Jurisprudencija. 45 (37) 2003. Sungailait J. Neteistas valstybs sienos perjimas ir atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs //Justitia. 2004. Nr.2(40). Sungailait J. Neteistas valstybs sienos perjimas pagal naujj Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks //Justitia. 2004. Nr. 2(49). Tamaauskien A. Dokumento samprata ir jo reikm nusikalstamos veikos kvalifikavimui // Jurisprudencija. MRU mokslo darbai. T. 60 (52). 2004.

Tema: Nusikaltimai visuomens saugumui (2 val.)

7 seminaras. Nusikaltimai visuomens saugumui (2 val.) 1. Visuomens saugumas kaip statymo saugoma vertyb. 2. Nusikalstamas susivienijimas: Nusikalstamas susivienijimas kaip bendrininkavimo forma, atspindinti organizuoto nusikalstamumo reikin. Dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje samprata. Baigtumo momentas. Nusikalstamo susivienijimo dalyvi padaryt nusikaltim kvalifikavimas. Kalts turinys. Nusikalstamo susivienijimo ginkluotumas kaip kvalifikuojantis poymis. Nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir vadovavimas jam kaip kvalifikuota nusikaltimo sudtis. 3. Teroro aktas: Veikos, sudaranios teroro akt: sprogdinimas, padegimas, sprogmen padjimas. Sampratos, baigtumo momentai. Teroro akto atribojimas nuo kit nusikaltim, kurie gali pasireikti sprogdinimais bei padegimais. Kalts turinys. Kvalifikuotos teroro akto sudtys. Terorist grupi (bendrinink grups, organizuotos grups, organizacijos) krimas ir dalyvavimas j veikloje kaip atskiros nusikaltim sudtys. 4. Terorizmo kurstymas: Terorizm kurstanio pareikimo samprata Teroro akto auk niekinimo samprata. Kalts turinys. 5. mogaus pagrobimas kaitu: Dvi skirtingos mogaus pagrobimo kait rys, numatytos dispozicijoje. Pirmos ries mogaus pagrobimo kaitu objektyvieji poymiai: mogaus pagrobimas, jo laikymas ir reikalavimas treiajam asmeniui. Reikalavimo adresatas. Baigtumo momentas. Antros ries mogaus pagrobimo kaitu objektyvieji poymiai: sulaikymo grsm, mogaus pagrobimas, grasinimas j tuoj pat nuudyti, reikalavimas treiajam asmeniui. Baigtumo momentas. Kalts turinys. Kvalifikuota sudtis. 26

 mogaus pagrobimo kaitu santykis su kitomis nusikalstamomis veikomis, pasireikianiomis kaip vertimas elgtis prie savo vali.
Literatra temai Nusikaltimai visuomens saugumui:
2002 m. birelio 13 d. Tarybos pagrind sprendimas 2002/475/TVR dl kovos su terorizmu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 18) Teism praktikos nusikalstamo susivienijimo baudiamosiose bylose apibendrinimo apvalga // Teism praktika. 2007. Nr. 26. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. III. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius, 2010. Fedosiuk. O. Atsakomyb u nusikalstamo susivienijimo krim bei dalyvavim jo veikloje (BK 227 1 str.). // Kriminalin Justicija. LTA Mokslo darbai. 1997. T. 7-8. Gutauskas A. Organizuotas nusikalstamumas ir jo teisinio apibrimo problema // Jurisprudencija: LTA mokslo darbai. 1999. T. 13(5). Gutauskas A. Organizuotas nusikaltimas jo teisinis vertinimas. Daktaro disertacija. V., 2002. Gutauskas A. Tarptautinio organizuoto nusikalstamumo prevencijos organizavimas Lietuvoje. V. 2000. Gutauskas A. Organizuoto nusikalstamumo baudiamasis teisinis vertinimas pagal nauj baudiamj kodeks // Jurisprudencija. 2003. Nr. 45(37) Gutauskas A. Terorizmo baudiamasis teisinis vertinimas pagal naujj Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks // Teis. 2005. Nr. 54. Paukt A. Terorizmo svoka // Jurisprudencija: mokslo darbai. 2004, T. 59 (51) Paukt A. Pagrindins iuolaikinio terorizmo ideologins kryptys // Jurisprudencija: mokslo darbai. 2005, T. 68 (60) Paukt A. Terorizmas ir jo prevencija Lietuvoje. Daktaro disertacija. Vilnius. 2006 Piesliakas V. Organizuotas nusikalstamumas: samprata ir definicija // Teiss problemos. 1993. Nr. 1.

8 seminaras. Kolokviumas (2 val.)

Tema: Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, susij su disponavimu ginklais, audmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis mediagomis, radioaktyviomis mediagomis. (2 val.)
9 seminaras. Nusikalstamos veikos, susijusios su neteistu disponavimu ginklais, audmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis mediagomis (2 val.) 1. Neteistas disponavimas aunamaisiais ginklais, audmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis mediagomis: aunamojo ginklo, audmen, sprogmen ar sprogstamj mediag sampratos. Veik, sudarani neteist disponavim, sampratos. Ginkl ir audmen kontrols statyme pateikta klasifikacija ir jos reikm nustatant disponavimo neteistum. Kalts turinys. Kvalifikuojantys poymiai: didelio kiekio, didels sprogstamosios galios sampratos. 2. aunamojo ginklo, audmen, sprogmen ar sprogstamj mediag pagrobimas: Mint daikt pagrobimo samprata. Baigtumo momentas. Kalts turinys. Kvalifikuotos pagrobimo sudties poymiai. 3. Neteistas disponavimas neaunamuoju ginklu: Neaunamojo ginklo ir kitokio monms aloti pritaikyto taiso sampratos ir j rys. Neteisto gaminimo ir realizavimo sampratos. Baigtumo momentas. Kalts turinys. gijimas ir neiojimas kaip baudiamojo nusiengimo poymiai. gijimo ir neiojimo neteistumas.
Literatra temai Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, susij su disponavimu

ginklais, audmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis mediagomis, radioaktyviomis mediagomis: 27

Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. III. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius, 2010. Misinas J. Nusikaltimai visuomens saugumui ir vieajai tvarkai (234, 234-1, 234-4, 235, 236 str.) // Verslo ir komercin teis. 1999. Nr. 4-5. Misinas J. Baudiamoji atsakomyb u nusikaltimus, susijusius su aunamojo ginklo, audmen, sprogmen, sprogstamj mediag, taip pat neaunamojo ginklo apyvartos paeidimais//Teiss problemos. 1998. Nr. 3-4. Pivorinas A. Neteistas aunamojo ginklo panaudojimas: Problemos ir kontrol. // Teiss problemos. 1997. Nr.1. Kurapka E., Malevski H., Pekaitis J., Vaitkeviius E. Lietuvos Respublikos ginkl ir audmen kontrols statymas baudiamosios teiss ir kriminalistikos kontekste // Jurisprudencija. 2006. Nr. 7 (85).

Tema: Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, susij su disponavimu narkotinmis ar psichotropinmis, nuodingomis ar stipriai veikianiomis mediagomis (2 val.)
10 seminaras. Nusikalstamos veikos, susijusios su neteistu disponavimu narkotinmis ar psichotropinmis, nuodingomis ar stipriai veikianiomis mediagomis (2 val.) 1. Neteistas disponavimas narkotinmis ar psichotropinmis mediagomis. Tarptautins kovos su narkotinmis ar psichotropinmis mediagomis konvencijos, prie kuri prisijungusi Lietuvos Respublika. Narkotini ir psichotropini mediag sampratos, rys. Oficialus i mediag sraas. Neteist disponavim sudaranios veikos ir j sampratos bei baigtumo momentas. Kalts turinys. Platinimo tikslo buvimas ar nebuvimas kaip kvalifikavimo ir atsakomybs diferencijavimo kriterijus. Neteisto disponavimo be platinimo tikslo nusikaltimo ir baudiamojo nusiengimo sudtys. Nedidelio kiekio narkotini ar psichotropini mediag kriterijai. Neteisto disponavimo turint platinimo tiksl pagrindin ir kvalifikuotos sudtys. Didelio ir labai didelio kiekio kriterijai. Speciali atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ris Speciali narkotini ar psichotropini mediag platinimo nepilnameiams norma 2. Neteistas disponavimas pirmos kategorijos narkotini ar psichotropini mediag pirmtakais (prekursoriais) Prekursori samprata ir j rys. Oficialus prekursori sraas. Neteist disponavim sudaranios veikos ir j sampratos bei baigtumo momentas. Kalts turinys. 3. Narkotini ar psichotropini mediag vagyst, prievartavimas arba kitoks neteistas uvaldymas. Mint daikt vagysts, uvaldymo apgaule ir prievartavimo sampratos, baigtumo momentai. Kalts turinys. Fizinis ir psichinis smurtas kaip nusikaltim kvalifikuojantys poymiai. Didelis narkotini ar psichotropini mediag kiekis kaip nusikaltim kvalifikuojantis poymis. Dalyvavimas organizuotoje grupje kaip nusikaltim kvalifikuojantis poymis. 4. Lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines mediagas. Kito asmens pratinimo vartoti narkotines ar psichotropines mediagas samprata ir jo bdai (padjimas sigyti, vertimas, lenkimas ir kt.). Baigtumo momentas. Kalts turinys. Lenkimas nepilnameio vartoti narkotines ar psichotropines mediagas kaip kvalifikuota sudtis.
Literatra temai Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, susij su disponavimu narkotinmis ar psichotropinmis, nuodingomis ar stipriai veikianiomis mediagomis) :

28

2004 m. spalio 25 d. Tarybos pagrind sprendimas 2004/757/TVR, nustatantis btiniausias nuostatas dl nusikalstam veik sudties poymi ir bausmi neteistos prekybos narkotikais srityje (OL 2004 L 335, p. 8) Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2002 m. birelio 21 d. Nutarimas Nr. 37 Dl teism praktikos nagrinjant psichotropini ar narkotini mediag grobimo, neteisto i mediag ir j pirmos kategorijos pirmtak (prekursori) gaminimo, gijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudiamsias bylas (BK 232-1, 232-2, 232-5, 232-10 str.)//Teism praktika. 2002. Nr.17 Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. III. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius, 2010. Gruodyt E. Baudiamoji atsakomyb u veikas, susijusias su neteista narkotini ir psichotropini mediag apyvarta. Daktaro disertacija. Vilnius. 2003. Gruodyt E. Narkotikai ir baudiamoji atsakomyb. Vilnius. 2004. Pekaitis J. statym, nustatani baudiamj atsakomyb u neteistus veiksmus su psichotropinmis arba narkotinmis mediagomis, tobulinimo problemos // Jurisprudencija: LTA mokslo darbai. 2000. T. 10 (2). Pekaitis J. Narkotins ir psichotropins mediagos kaip nusikaltimo dalykas // Jurisprudencija: LTA mokslo darbai. 2000. T. 15 (7). Pekaitis J. S. Neteist veiksm, susijusi su narkotinmis ar psichotropinmis mediagomis, baudiamasis teisinis vertinimas pagal 2000 m. Baudiamj kodeks // Jurisprudencija. LTU mokslo darbai. T. 45 (37). 2002

Tema: Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai transporto eismo saugumui (2val.)

11 seminaras. Nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui (2 val.) 1. Keli transporto eismo saugumo ar transporto priemoni eksploatavimo taisykli paeidimas: Transporto priemons samprata. Transporto priemon vairuojantis asmuo kaip specialus subjektas. Eismo saugumo ar transporto priemoni eksploatavimo taisykli paeidimas kaip veika. Padariniai ir prieastinis ryys tarp veikos ir padarini. Prieastinio ryio nustatymas. Dvigubo prieastingumo nustatymo teisins pasekms. Padariniai kaip atribojimo nuo administracins atsakomybs kriterijus. Padarini sunkumas ir vairuotojo blaivumas ar neblaivumas, apsvaigimas nuo narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag kaip veikos kvalifikavimo ir atsakomybs diferencijavimo kriterijai. Neblaivumas ir apsvaigimas. Kalts turinys. Veikos kvalifikavimas kaip paeidimas padarytas tyia. 2. Transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykli paeidimas: Eismo tvarkos ar saugumo taisykls. Norminiai aktai, numatantys tokias taisykles. Eismo tvarkos ar saugumo taisykli paeidimo samprata bei rys. Padariniai ir prieastinis ryis tarp paeidimo ir padarini. Asmuo, nevairuojantis transporto priemon kaip nusikaltimo subjektas. Kalts turinys. 3. Transporto priemoni ar keli, juose esani rengini netinkama prieira ar remontas. Transporto priemoni ar keli netinkama prieira ar remontas kaip veikos. Tarnybos, atsakingos u prieir ir remont. Padariniai ir prieastinis ryis tarp netinkamos prieiros ar remonto ir padarini kaip btini nusikaltimo poymiai. Baigtumo momentas. Atsakomybn trauktinas asmuo. Kalts turinys. Kvalifikuota netinkamos prieiros ar remonto sudtis. Baudiamojo nusiengimo sudtis. Reali grsm kaip nusiengimo poymis. Kalts turinys. 29

4.

Transporto priemoni ar keli, juose esani rengini sugadinimas. Iardymas ir sugadinimas kaip veikos. Iardymo ir sugadinimo dalykai. Sunki padarini grsm kaip btinas sudties poymis. Baigtumo momentas. Atsakomybn trauktinas asmuo. Kalts turinys. Kvalifikuota sudtis.

Literatra temai Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai transporto eismo saugumui:

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teism praktikos keli transporto eismo saugumo ar transporto priemoni eksploatavimo taisykli paeidimo (baudiamojo kodekso 281 straipsnis) baudiamosiose bylose apvalga. (Teism praktika, Nr. 30). Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. III. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius, 2010. Zdanaviit I. Baudiamosios atsakomybs u transporto eismo saugumo taisykli paeidimus problemos pagal naujj Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks // Jurisprudencija. 2003. Nr. 45 (37). Truncien I. Kalt ir jos nustatymas bylose, susijusiose su kli transporto eismo saugumo ir transporto priemoni eksploatavimo taisykli paeidimais // Jurisprudencija. 2004. Nr. 53 (45). Truncien I. Keli transporto eismo saugumo ar transporto priemoni eksploatavimo taisykli paeidimas ir jo baudiamasis teisinis vertinimas. Daktaro disertacija. Vilnius, 2005.

Tema: Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai vieajai tvarkai (2 val.)

12 seminaras. 1. Vieoji tvarka kaip statymo saugoma vertyb. 2. Vieosios tvarkos paeidimas: Nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ar aplinkai kaip veika. Nepagarbos demonstravimo bdai: ls veiksmai, grasinimai, patyios, vandaliki veiksmai. Vieosios vietos samprata. Visuomens rimties ar tvarkos sutrikdymas kaip padariniai. Baigtumo momentas. Kalts turinys. Vieosios tvarkos paeidimo santykis su kitais nusikaltimais, padarytais vieojoje vietoje. Vieosios tvarkos paeidimo baudiamojo nusiengimo sudtis. Necenzrini odi ir nepadoraus elgesio samprata. Baigtumo momentas. Kalts turinys. Atribojimas nuo nusikaltimo ir nuo administracins teiss paeidimo. 3. Riaus: moni sambrio samprata. Sambrio vieai smurtauti, niokoti turt ar kitaip iurkiai paeisti viej tvark organizavimo, iprovokavimo ir tiesioginio dalyvavimo riause sampratos. Baigtumo momentas. Kalts turinys. Kvalifikuota riaui sudtis. Riaui atribojimas nuo vieosios tvarkos paeidimo ir kit nusikaltim. 4. Melagingas praneimas apie visuomenei gresiant pavoj ar itikusi nelaim. Melagingo praneimo turinys ir adresatas. Sumaities ir didels turtins alos kaip padarini sampratos. Baigtumo momentas. Kalts turinys. Melagingas praneimo baudiamojo nusiengimo sudtis. Melagingo praneimo apie visuomenei gresiant pavoj ar itikusi nelaim atribojimas nuo melagingo skundimo ar praneimo apie nebt nusikaltim.
Literatra temai: Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai vieajai tvarkai:

30

Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. III. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius, 2010. Gruodyt E. Takoskyra tarp administracinio teiss paeidimo ir nusikalstamos veikos vieosios tvarkos sektoriuje // Jurisprudencija. 2007. T. 8 (98).

Egzaminas Baudiamosios teiss specialioji dalis Pastaba: Jei dl tvarkarai pasikeitimo, veni ar kit prieasi nevyksta paskaitos ar seminarai, studentai privalo praleistas temas studijuoti savarankikai.

31