P. 1
Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje

Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje

|Views: 4,480|Likes:
Published by jiveta

More info:

Published by: jiveta on Jul 09, 2009
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PPT, PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

05/11/2014

pdf

text

original

Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje

1794m. sukilimas
Tikslas: ► išsaugoti Abiejų Tautų Respubliką Pasekmės:

Rusija ir Prūsija pilnai išsidalino LDK teritoriją

Jokūbas Jasinskis (1761– 1794). 1794 m. sukilimo Lietuvoje vadas. Nuo 1790 m. Vilniaus karo inžinerijos mokyklos viršininkas. 1794m. vadovavo Vilniaus išvadavimui. Sukilimo vyriausybės – Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos – paskirtas Lietuvos sukilėlių ginkluotųjų pajėgų vadu. Mūšyje ties Polianais privertė pasitraukti iš Vilniaus prieigų caro kariuomenę. Nepatenkintas J. Jasinskio radikalumu vyriausiasis sukilimo vadas T. Kocsciuška pašalino J. Jasinskį iš Lietuvos sukilėlių vado pareigų. Žuvo vadovaudamas

Tadas Kosciuška (1746– 1817). Lenkijos politinis ir karo veikėjas, generolas. Vienas iš 1794 m. sukilimo organizatorių. 1794 m. kovo mėnesį Krokuvoje paskelbtas vyriausiuoju sukilimo vadu – diktatoriumi. Poloneco universalu suteikė asmens laisvę baudžiauninkams. 1794m. mūšyje ties Macejovicais buvo sužeistas ir pateko į caro kariuomenės nelaisvę, kalintas Petropavlovsko tvirtovėje. 1796 m. paleistas. Gyveno JAV, Prancūzijoje, Šveicarijoje. Laiškuose pabrėždavo esąs LDK pilietis, nors, vadovaudamas sukilimui, prisidėjo prie

Po trečiosios Lietuvos ir Lenkijos užgrobties (1795m.) Lietuvos žemės atsidūrė Rusijos imperijoje ir Prūsijos Karalystėje.

Lietuvos įjungimas į Rusijos imperijos sudėtį
► ► ►

► ►

1795m. nurodyta vadovautis Rusijoje įvesta tvarka. LDK teritorija padalyta į dvi gubernijas - Vilniaus ir Slanino. 1796m. Lietuvos įstaigoms grąžintos anksčiau turėtos teisės, atkurti miestų magistratai. 1797m. Vilniaus ir Slanino gubernijos sujungtos į Lietuvos guberniją su centru Vilniuje. LDK gyventojams leista vadovautis Lietuvos Statutu. 1801m. Lietuvos gubernija padalyta į Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas. 1843m. Iš vakarinės Vilniaus gubernijos dalies sudaryta Kauno gubernija. Lietuvą pradėta vadinti Rusijos šiaurės vakarų kraštu.

Užnemunės likimas
► ► ► ► ► ►

1795–1807 m. buvo Prūsijos karalystės provincija. 1807–1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystei. 1815–1915 m. – Lenkijos karalystei Rusijos imperijoje. 1867–1915 m. buvo Suvalkų gubernijos dalis. 1808–1940 m. Užnemunėje galiojo Napoleono kodeksas. 1807 m., anksčiau nei likusioje Lietuvoje, panaikinta baudžiava, čia anksčiau ėmė klostytis kapitalistiniai santykiai, plėtotis žemės ūkis, formuotis lietuvių inteligentija. XIX a. II pusėje Užnemunė buvo lietuvių tautinio judėjimo centras. Po Pirmojo pasaulinio karo tapo Lietuvos Respublikos dalimi.

Lietuva Prancūzijos ir Rusijos karo (1812m.) metu
► ► ► ►

1812m. Napoleonas pasiekė Lietuvą. Caras, jo kariuomenė bei Rusijos šalininkai pasitraukė iš Lietuvos. Lietuvos visuomenė Napoleoną sutiko palankiai. Dalis bajorų siekė atkurti Napoleono globojamą LDK. Lietuvoje Napoleonas įkūrė laikinąją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausybę. Tačiau Napoleonas abejingai žiūrėjo į Lietuvos ateitį ir viltys atgaivinti LDK greitai ėmė gesti. Imperatoriui buvo svarbiausia papildyti armiją naujais kareiviais bei aprūpinti ją maistu. Pasitraukus Napoleono armijai, Lietuvoje buvo grąžinta caro valdžia.

Pasekmės: Per karą ir vadinamą prancūzmetį kraštas neteko daug žmonių, teliko trečdalis gyvulių, sunaikinta pusė pasėlių plotų, sudegė daug pastatų. Atkurti ūkį prireikė daug lėšų ir laiko.

Rusijos carų politika ir priešinimasis jai
► ►

► ► ►

Jau XIX a. pradžioje buvo apribotos baudžiauninkų, miestiečių, smulkiosios bajorijos teisės. Lietuvos visuomenės demokratėjimą Rusijos valdžia slopino, draudė Lietuvos dvarininkams išlaisvinti valstiečius. Baudžiauninkus ir laisvuosius žmones prislėgė nauja, didesnė negu seniau, mokesčių ir prievolių našta. Uždrausta nelaisviems valstiečiams siekti vidurinio ir aukštojo išsilavinimo. Apribotos katalikų bažnyčios teisės.


1832 m. uždarytas Vilniaus universitetas.
1840 m. caro įsakymu neteko galios Lietuvos statutas, veikęs Lietuvoje nuo 1529 m., ir galutinai įsigaliojo Rusijos teisė.

Carinė Rusija, prisijungusi Lietuvą, pirmiausia ją surusino politiškai, teisiškai ir administraciškai. Nors į valstybines įstaigas skverbėsi rusų kalba, didesnio kalbinio kultūrinio rusinimo kurį laiką nebuvo. Padėtis pradėjo staigiai keistis po 1831 – 1832 m. ir po 1863 m. sukilimų. Šalia politinio ir ideologinio, tada pradėtas plačiai vykdyti kalbinis kultūrinis rusinimas ir stačiatikinimas. Tačiau Lietuvoje augo nepasitenkinimas caro valdžia, aktyvėjo visuomeninis politinis gyvenimas.

Simonas Daukantas - lietuvių istorikas, švietėjas (1793 – 1864). Nuo 1826 m. dirbo Rygos generalgubernatoriaus raštinėje, 1835–1850 m. Rusijos senate (Sankt Peterburge) studijavo Lietuvos metriką ir kitus archyvų dokumentus. 1850 m. grįžo į Lietuvą. Simonas Daukantas – pirmasis istorikas, parašęs Lietuvos istoriją lietuvių kalba, dar vadinamas Lietuvos istorijos tėvu. Svarbiausi veikalai: „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“, „Istorija žemaitiška“, „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje“. Juose rašo apie Lietuvos praeitį iki Liublino unijos. Jis pabrėždavo lietuvių tautos politinio savarankiškumo – svarbiausios tautos gyvavimo ir pažangos sąlygos – reikšmę.

1830 – 1831m. ir 1863 -1864m. Sukilimai Lenkijoje ir Lietuvoje
1830 – 1831m. sukilimo tikslai: išsivaduoti iš Rusijos imperijos ► atkurti Abiejų Tautų Respubliką ► panaikinti baudžiavą (gauti nuosavos žemės ir asmeninę laisvę) ► bajorai siekė susigrąžinti žemes ir politines teises

1863 -1864m. sukilimo tikslai: išsivaduoti iš priespaudos ► atkurti Abiejų Tautų Respubliką ► pagerinti baudžiavos panaikinimo sąlygas

1830 – 1831m. sukilimo pasekmės:
► ► ► ►

1863 -1864m. sukilimo pasekmės:

panaikinta autonomija Lenkijai uždarytas Varšuvos Universitetas uždarytas Vilniaus Universitetas (1832 m.) 1840 m. sustabdytas Lietuvos trečiasis statutas, įvesti rusiški įstatymai, buvusioje LDK pradėta taikyti lenkų pradų naikinimo programa, kurios tikslas atskirti lietuvius nuo lenkų įtakos gyventojams uždėta kontribucija

► ► ►

įvestas spaudos draudimas (1864 - 1904 m.) uždarytos lietuviškos mokyklos dar labiau suvaržyta katalikų bažnyčios veikla inteligentijai buvo uždrausta dirbti Lietuvoje (išskyrus dvasininkus ir gydytojus) buvo uždėtos kontribucijos dvarininkams prasideda rusifikacija, oficialiai pavadinta “Rusiškų pradų atkūrimo

konfiskuoti sukilėlių dvarai, dalis ištremti į Sibirą arba atiduoti į rekrūtus ► uždaryta daug bažnyčių bei vienuolynų

1830 – 1831m. ir 1863 -1864m. sukilimų vadai
1830 – 1831m. sukilimas:

1863 -1864m. sukilimas:

Antanas Gelgaudas (1792-1831 m.) – sukilimo vadas Lietuvoje. 1830 m. vadovavo lenkų sukilėlių daliniams, buvo paskirtas vyriausiuoju sukilėlių vadu. 1831 m. sudarė Laikinąją lenkų centrinę vyriausybę Lietuvoje. Jo vadovaujama kariuomenė puolė Rusijos armiją ir paėmė Kauną, tačiau pralaimėjo kautynes ties Paneriais, Šiauliais ir buvo priversta trauktis. Prūsijos pasienyje A.Gelgaudą nukovė juo nusivylęs sukilėlių karininkas.

Antanas Mackevičius (1828-1863 m.) – vienas sukilimo vadų. Kunigas, labai apsišvietęs žmogus, Lietuvos patriotas, rūpinosi baudžiauninkų mokymu, agitavo valstiečius prieš caro valdžią. Kaip gerai išmanantis partizaninės kovos taktiką, 1863 m. buvo paskirtas Kauno gubernijos (vaivadijos) vaivada ir su kariuomene peržygiavo visą šią guberniją. Vykstantis į Varšuvą buvo suimtas. Net į kartuves ėjo iškelta

Emilija Pliaterytė (18061831 m.) – grafaitė, su pusbroliu Cezariu Pliateriu (1810-1869) Dusetose suorganizavo sukilėlių būrį ir dalyvavo sukilime. Dalyvavo eilėje mūšių: Prastavonių (Radviliškio rajone), ties Maišiogala, Kauno gynime, ties Šaukėnais ( Radviliškio rajone). Sukilėlių kariuomenei traukiantis į Prūsiją, mėgino prasiveržti į Lenkiją, persišaldė ir 1831 m. mirė prie Kapčiamiesčio. E.Pliaterytė buvo 25 pėstininkų pulko 1 kuopos garbės vadė.   

Konstantinas Kalinauskas (1838-1864 m.) – teisininkas, vienas sukilimo Lietuvoje vadų. Atsisakė karjeros ir asmeninio gyvenimo, pirmasis prabilo apie Lietuvos ir Baltarusijos tautų apsisprendimo teisę. Priklausė ,,raudonųjų srovei”. Žuvus Z.Sierakauskui, buvo pakviestas vadovauti ,,raudonųjų” vyriausybei. Stengėsi išlaikyti sukilėlių jėgas tikėdamas, kad sukilimas atgis. 1864 m. pavasarį buvo išduotas ir suimtas. Visą kaltę prisiėmė sau. Karo teismo nuteistas mirties bausme ir pakartas Lukiškių

Zigmantas Sierakauskas (1826-1863 m.) – vyriausias sukilimo Lietuvoje vadas, pasirinkęs Dolengos slapyvardį. 1863 m. pavasarį jo vadovaujam sukilėlių armija sumušė rusų kariuomenę prie Raguvos, Medeikių, tačiau pralaimėjo mūšį prie Biržų , kuriame mirtinai sužeistas pateko į nelaisvę. Karo lauko teismas nuteisė jį sušaudyti, tačiau M.Muravjovas įsakė pakarti. Nuosprendis įvykdytas Lukiškių aikštėje.

Michailas Muravjovas (1796-1866 m.) – Rusijos valstybės veikėjas, 1830-31 m. malšino sukilimą Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje. Priešinosi baudžiavos panaikinimui, buvo užkietėjęs slavofilas. 1863 m. paskirtas Vilniaus generalgubernatoriumi. Sukilimą slopino žiauriomis akcijomis. Už skyrimą mirties bausmes pakariant buvo pramintas Muravjovu Koriku.

Baudžiavos panaikinimas

panaikinta paskelbus Aleksandro II-ojo manifestą apie baudžiavos panaikinimą, kuris susidėjo iš: bendrųjų nuostatų, taikomų Rusijos gyventojams vietinių nuostatų, taikomų užimtoms žemėms, pvz. Lietuvai

Panaikinimo priežastys: ► didelis Rusijos ekonominis nuosmukis (kol Rusijoje buvo baudžiava, likusioje Europoje jau vyko pramonės perversmas) ► nesėkmė Krymo kare ► valstiečių bruzdėjimai

Sąlygos: ► suteikta asmens laisvė - ex-baudžiauninkas galėjo rinktis veiklą, disponuoti turtu, turėjo kilnojimosi teisę ► dviems metams išliko lažas ► žemė liko dvarininko nuosavybe ► bežemiai valstiečiai gavo žemės ► Užnemunės valstiečiai gavo žemės be išpirkos, bet turėjo mokėti didelius žemės mokesčius ► valstiečiai galėdavo išsipirkti žemės tik dvarininkui sutikus Reikšmė: ► pagyvina kapitalistinių santykių raidą ► reforma palanki dvarininkams, kurie iš valstiečių už atleidimą iš baudžiavos išsireikalavo daug naudos

Baudžiava - visuomeniniai santykiai, kai valstiečiai yra priklausomi nuo žemės savininko ir už naudojimąsi žeme turi atlikti įvairias prievoles: atlikti lažą - darbą dvarininko ūkyje, mokėti činšą - mokestį pinigais.

Caro valdžios politika po 1863m. sukilimo
Apsispręsta dėl rusinimo politikos. Ją vykdyti pavesta Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui. Parengtas radikalių pertvarkymų Šiaurės vakarų krašte planas - „rusiškų pradų atkūrimo programa“: ► pašalinti lenkų kalbą iš viešojo gyvenimo
► ► ► ► ► ►

neleisti katalikams užimti valstybinės tarnybos postų kontroliuoti ir varžyti Katalikų bažnyčią sudaryti sąlygas plisti stačiatikybei sparčiai steigti rusiškas pradines mokyklas skatinti rusus keltis į lietuviškas gubernijas lotyniškąją abėcėlę pakeisti rusiška ir uždrausti imperijoje lietuvišką spaudą lotynišku raidynu.

Spaudos draudimas - draudimas spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus spaudinius lotyniškomis raidėmis (1864–1904 m.). Be to, buvo uždarytos visos nevalstybinės mokyklos. Leista naudoti tik lietuviškas maldaknyges ir elementorius rusiškomis raidėmis. 1873 m. uždrausta įvežti ir spaudinius gotiškomis raidėmis. Draudžiamos knygos buvo spausdinamos ir platinamos slapta, daugiausia Mažojoje Lietuvoje, Prūsijoje, veikė nelegalios knygnešių organziacijos. Carinei valdžiai buvo siunčiami prašymai grąžinti lietuvišką spaudą.

Lietuvos visuomenės priešinimasis

Gyventojai priešinosi draudimui, spauda leista užsienyje, ją platino knygnešiai, steigtos slaptos spaudos platinimo draugijos. Nuo 1865 m. lietuviškos knygos leistos Mažojoje Lietuvoje, 1867m. Motiejus Valančius sukūrė pirmąją nelegalią knygnešių organizaciją (veikė iki 1870 m.). Knygnešiai - lietuviškų spaudinių gabentojai per Vokietijos–Rusijos sieną į Lietuvą arba platintojai Lietuvoje spaudos draudimo (1864–1904) metu. Įveždavo Mažojoje Lietuvoje išleistas knygas, laikraščius. Kūrėsi knygnešių ir spaudos platinimo draugijos – „Atgaja“, „Sietynas“, Garšvių draugija. Knygnešių veikla buvo baudžiama. Žymiausi knygnešiai – Jurgis Bielinis, Motiejus Baltūsis, Matas Slančiauskas ir kiti.

Motiejus Valančius - lietuvių rašytojas, švietėjas, katalikų bažnyčios veikėjas, Žemaitijos vyskupas (1801 – 1875). 1840–42 m. Vilniaus, 1842–45 m. Peterburgo dvasinės akademijos profesorius. 1845–50 m. buvo Varnių kunigų seminarijos rektorius. Nuo 1850 m. Žemaitijos vyskupas. Steigė parapijų mokyklas, skatino mokymą lietuvių kalba, organizavo blaivybės draugijas, rėmė knygnešių veiklą. Parašė didaktinio pobūdžio apsakymų, pasakojimų, religinių knygų, išleido tautosakos rinkinį „Patarlės žemaičių“. Žymiausi veikalai – apysaka „Palangos Juzė“, istorinis darbas „Žemaičių vyskupystė“.

Slaptosios mokyklos Spaudos draudimo laikotarpiu kurtos nelegalios kaimo mokyklos, kuriose mokyta lietuvių kalba. Mokyklos veikdavo 3–8 metų mėnesius, mokydavosi 5–15 (kartais iki 50) mokinių. Buvo mokoma iš įvairios religinės ir pasaulietinės literatūros, pirmiausiai mokyta skaityti ir rašyti lietuvių kalba, skaičiuoti, bažnytinių giesmių ir maldų. Didžioji dalis mokyklų buvo kilnojamos. Dauguma daraktorių buvo mažamoksliai (XIX a. pabaigoje gausėjo išprususių), jie palaikė ryšius su knygnešiais ar patys jais buvo. Daraktoriai caro valdžios persekioti, bausti iki 300 rublių bauda arba areštu iki 3 mėnesių

„Aušra” – pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas spausdintas mėnesinis visuomeninis politinis ir literatūrinis laikraštis lietuvių kalba 1883 – 1886 m. leistas Ragainėje ir Tilžėje. Pirmasis numeris pasirodė 1883 m. Raigainėje, iš viso išleista 40 laikraščio numerių. ► Laikraštis skirtas caro valdomos Lietuvos dalies skaitytojams ir tiems Rusijos miestams, kur gyveno lietuviai inteligentai. Reikšmė: ► sužadino tautinį lietuvių sąmoningumą, subūrė lietuvius inteligentus ir padėjo formuoti jų tolesnės veiklos pagrindus. ► aiškino lietuviams, kad mūsų praeitis šlovinga, kad lietuviai turėję kilnius ir didžius valdovus. Kėlė viešumon skriaudas, ragino tikėti šviesia

Jonas Basanavičius - lietuvių tautinio atgimimo patriarchas, tautosakininkas, istorikas ir archeologas (1851–1927). 1879 m. baigė Maskvos universitetą. 1879–1905 m. dirbo gydytoju Bulgarijoje. 1883 m. parengė ir išleido pirmąjį „Aušros“ numerį. Nuo 1905 m. gyveno Vilniuje. 1907 m. J. Basanavičiaus iniciatyva buvo įkurta Lietuvių mokslo draugija. Pats įkūrėjas iki mirties buvo šios draugijos prezidentu. J. Basanavičių labiausiai domino lietuvių tautos etnogenezės ir kultūros istorijos klausimai; jis parašė daugiau nei 40 studijų iš istorijos, archeologijos, etnografijos, folkloristikos, kalbotyros ir kitų sričių. Paskelbė hipotezę apie lietuvių kilmę iš trakų-frygų.

„Varpas“ – literatūros, politikos ir mokslo mėnesinis laikraštis, ėjęs 1889 - 1906 m. Tilžėje ir Ragainėje. Reikšmė: ► stengėsi sutelkti visas lietuvių inteligentų jėgas. Žurnale buvo rašoma apie visas lietuvių gyvenimo problemas ir visus visuomenės sluoksnius. ► tikino lietuvius pasitikėti savo jėgomis, darbu, nelaukiant staigių pokyčių. Pabrėžtinai skatino priešintis rusinimui.

Kudirka Vincas (1858–1899m.) visuomenės veikėjas, rašytojas, varpininkų judėjimo dalyvis ir organizatorius. 1889 m. baigė Varšuvos universiteto medicinos fakultetą. 1888 m. prisidėjo kuriant nelegalią Lietuvos studentų draugiją „Lietuva“. Žurnalo „Varpas“ redaktorius, žurnalo „Ūkininkas“ (1890) leidimo iniciatorius. Parašė prozos, poezijos, kūrinių, publicistikos, rinko ir vertė tautosaką, kūrė muziką. V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ – Lietuvos Respublikos himnas. Žymiausi kūriniai – poezijos rinkinys „Laisvos valandos“, satyriniai apsakymai „Viršininkai“, „Vilkai“, „Lietuvos tilto atsiminimai“, „Cenzūros klausimas“.

Politinių partijų kūrimasis

Partija – tai politikų ir juos remiančių piliečių organizacija, kurios pagrindinis tikslas laimėti rinkimus, valdyti valstybę ir įgyvendinti savo įdėją.

1896m. – pirmoji partija Lietuvoje – Lietuvos socialdemokratai Nepriklausomybės idėja:

1902m. – Lietuvos demokratų partija Nepriklausomybės idėja:

„Savystovi demokratiška

„ Lietuvių demokratų

respublika, susidedanti iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių, paremta ant liuosos federacijos.“

idealas yra liuosa ir savo etnografinėse ribose neprigulinti nuo kitu viešpatysčių ir tautų Lietuva.“

XXa. pradžios pasikeitimai Lietuvos politiniame ir kultūriniame gyvenime
Spaudos draudimo panaikinimas (1904 m.) ► XX a. pradžioje pakito carizmo tautinė politika. Oficialioje spaudoje pasirodė straipsnių, smerkiančių represijų politiką. Kova dėl spaudos smarkiai išjudino įvairius Lietuvos gyventojų sluoksnius. Praėjo 40 metų, kol Rusijos valdantieji sluoksniai pagaliau suprato, spaudos draudimas buvo klaida, kurią reikia kuo greičiau ištaisyti. 1904 m. gegužės 7 d. caro vyriausybė panaikino lietuvių spaudos draudimą. ► Aktas reiškė lietuvių tautos egzistavimo pripažinimą. Šis rusų valdžios žingsnis buvo svarbus lietuvių tautos laimėjimas: buvo sukurtos palankesnės sąlygos tautinės kultūros raidai. ► Viena svarbiausių priežasčių, sužlugdžiusių spaudos draudimo politiką, buvo lietuvių inteligentijos veikla užsienyje ir aktyvi knygnešių kova pačioje Lietuvoje. Be didesnių rezultatų liko ir Stačiatikių bažnyčios pastangos įsitvirtinti Lietuvoje.

Didysis Vilniaus seimas (1905 m.)

Suvažiavimą organizavo komitetas, vadovaujamas J.Basanavičiaus. Susirinko apie 2000 atstovų iš įvairių gyventojų sluoksnių: valstiečiai, inteligentai, dvarininkai, dvasininkai. Pagrindinis nutarimas: reikalauti Lietuvai autonomijos su seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu balsavimu. Autonomija – savivalda, savarankiškumas, teisė pačiam tvarkyti savo reikalus. Tai etnografinė Lietuva ir ekonomiškai, tautiškai, kultūriškai jai artimi kaimyniniai kraštai. Suvalkų lietuviai siekė prijungti Užnemunę prie Lietuvos. Senoji Rusijos santvarka turi būti panaikinta, caro vyriausybė nuversta.

► ►

Priemonės:

► ► ► ► ►

vienyti lietuvių politines jėgas ir jungtis su kitomis Rusijos tautomis boikotuoti rusų valdžią: nemokėti mokesčių uždarinėti monopolius neleisti vaikų į rusiškas mokyklas neiti į kariuomenę, teismus ir kitas valdžios įstaigas rengti streikus.

Tautinis ir kultūrinis Mažosios Lietuvos judėjimas
Inteligentija savo idėjas skleidė leidžiamuose laikraščiuose, aktyviai veikė lietuvininkų draugijos. Reikšmingiausia iš jų „Birutės“ draugija (1855-1914). ► Nuo 1911m. kaimo kultūrinę saviveiklą organizavo jaunimo kultūros ir švietimo draugijos. Jų veikla koordinavo draugijų atstovybė „Santara“, vadovaujama rašytojo, filosofo Vydūno. ► Lietuvininkai aktyviai palaikė Didžiosios Lietuvos kovą prieš caro valdžią. 1863m. sukilimo metu, o vėliau prasidėjus spaudos draudimui, jie padėjo „didlietuviams“. Spaudos leidyba buvo organizuojama Prūsijos miestuose – Tilžėje ir Ragainėje. Prie knygų ir beveik visos periodinės spaudos leidimo prisidėjo Mažosios Lietuvos inteligentai.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->