You are on page 1of 16

Gargd Vaivorykts gimnazija

LIETUVI TRADICIJOS, PAPROIAI IR TAUTOSAKA SKAIDRI CIKLAS 9 KLASEI (I KL.)

Darb pareng I kl. mokini grup Vadovas lietuvi kalbos mokytoja metodinink Dalia urkauskien

Gargdai 2010

TURINYS vadas .............................................................................................................. 1. Lietuvi tradicijos, paproiai ir tautosaka (skaidri ciklas): 1.1. Jonini (Rasos) vents tradicijos, paproiai ir tautosaka. I c kl. mok. Emilija Kerpyt ............................................................................................... 1.2.Velniai lietuvi liaudies sakmse. I c kl. mok. Modestas Brazauskas ...... 1.3. Ki vents tradicijos, paproiai ir tautosaka. I c kl. mok. Simona Varkalyt............................................................................................................ 1.4. alio simbolika ir vaizdavimas lietuvi liaudies tautosakoje. I c kl. mok. Audrius Mangarovas ................................................................................ 1.5. Ki ir Kald tradicijos, paproiai ir tautosaka. I e kl. mok. Ernesta Kauyt ........................................................................................................... 1.6. Velyk tradicijos, paproiai ir tautosaka. I e kl. mok. Brigita Girskyt .... 1.7. Lietuvi liaudies vestuvi tradicijos, paproiai ir tautosaka. I e kl. mok. Lina Rusyt ..................................................................................................... 1.8 Vlini tradicijos, paproiai ir tautosaka. I e kl. mok. Karolina Abartyt 1.9 Jonini tradicijos, paproiai ir tautosaka. I e kl. mok. Aura Vaitieknait ................................................................................................... 1.10 Lietuvi laidojimo paproiai. I e kl. mok. ilvinas pekauskas ............. 1.11. Antgamtins lietuvi liaudies sakmi btybs. I e kl. mok. Martynas Ambrazaitis, Rimgaudas Rauktys ..................................................................... Ivados ........................................................................................................ vadas Dstant tautosakos kurs 9 klasje (I kl.) pagrindin mokymo priemon I. Kaniauskaits, N. ervinikaits, S. uko Literatros vadovlis 9 klasei. Jame yra pateikta daug vairios mediagos apie lietuvi tautosak: teorin dalis, tautosakos ir groins literatros tekstai bei klausimai ir uduotys mokiniams, taiau pasigendama isamesns informacijos apie lietuvi tautosakos ir tradicij bei paproi ry, tautosakini motyv paaikinimo. iame darbe dalinuosi savo patirtimi, kaip organizuoju lietuvi tautosakos pamokas 9 klasje (I kl.) ir kaip vadovaudamasi atnaujinta pagrindinio ugdymo bendrja programa, siekiu , kad mokiniai paint savo tautos tradicijas, paproius bei tautosak, ugdau j gebjim dirbti su vairaus pobdio (taip pat ir vairialyps informacijos) tekstais: savarankikai susirasti kelis vairaus pobdio altinius ir mokymuisi reikaling informacij, tinkamai j atsirinkti, klasifikuoti, vertinti altini informatyvum, patikimum. Prie pradedant dstyti tautosakos kurs, buvo pateiktas tem ir rekomenduojamos literatros sraas, i kurio mokiniai galjo rinktis vien tem ir sutartu laiku turjo pristatyti j klasei pasirinkta forma. Dauguma mokini darbus atliko Microsoft Office Power Point 2003 kompiuterine programa ir pristat skaidri ciklo forma. Dstyme pateikt skaidri cikl turinys yra netaisytas, t.y., toks, kok pateik mokiniai. Stiprisias ir silpnsias darb puses vertino klass mokiniai ir mokytoja. Mokini pateiktais darbais galima naudotis kaip mokymo priemone, dstant tautosakos kurs 9 klasje (I kl.).

3 4 6 7 8 9 11 12 13 14 14 16

1 . Lietuvi tradicijos, paproiai ir tautosaka (skaidri ciklas) 1.1. Jonini (Rasos) vents tradicijos, paproiai ir tautosaka. I c kl. mok. Emilija Kerpyt Skaidr 1
Gargd Vaivorykts gimnazijos 1cg kl. mok. Emilijos Kerpyts

Skaidr 6

Buvo tikima:
emdirbi sitikinimu, Jonini vidurnakt ant kiauli jojanios raganos susirenka krykelse ir skrenda pasilinksminimus ant atrijos, Rambyno kalno. Raganos ksindavosi atimti i kaimyni karvi pien, savo kerais uleisdavo rugi lauk.

Jonini (Rasos) vents tradicijos paproiai ir tautosaka

Skaidr 2
i vent vadinama vairiai: vasaros saulgros ar trumpiausios met nakties vente, Joninmis, Rasos vente, arba Kupole. Ikikrikionikas vardas, matyt, negrtamai pamirtas, o Ras ar Kupols vardai atsirado suteikus pirmenyb kuriam nors vents momentui Jonini ryto rasos apeigoms ar gydomj olyn rinkimui ivakarse.

Skaidr 7
Papario iedas
Tikta, kad Jonini vidurnakt ydi papartis, bet jo ied yra sunku nuskinti, nes jis ydi tik vien akimirk ir j saugo piktosios dvasios. Senovs lietuviai tikjo, kad tas, kuris ras papario ied, taps visk inaniu, mataniu slapiausius turtus, suprantaniu gyvuli bei pauki kalb.

Skaidr 3
Per Jonines bdavo garbinama suklestjusi augmenija, kuriai buvo priskiriama ypatinga reik m. mons tikjo, kad t dien ar jos ivakarse surinkti olynai turi nepaprast magik gali gydyti ligas, iburti bsimojo gyvenimo skm, atneti mogui laim . Todl veni ivakarse arba ryt prie saultek eidavo rinkti olyn tai vadindavo kupoliavimu.

Skaidr 8
iedo iekojimas
Norintieji rasti papario ied nakt eidav miko gilum, papartyne kokiu nors ventu daiktu apsibrdav trigub rat, jo viduryje patiesdav drobul ir atsisd laukdav. Vidurnakt praddavusios rodytis piktosios dvasios, baidykls ir vaiduokliai. mogus, pasirys gauti papario ied, turdavs neisigsti. Jeigu nusigrdavs, tai tuo metu praydus papario ied nugriebdavusios piktosios dvasios. Rads papario ied, sipjaudavs deins rankos maj pirt ir ied siddavs aizd. Toks mogus tapdavs labai laimingas.

Skaidr 4
Vainikai
Vainikai per Rasos vent bdavo pinami ne pramogai. Tai turjo didiul prasm. moni tikjimu, vainike kaupiasi amino augmenijos gyvenimo jga. Vainikas nemirtingumo bei gyv j ryio su mirusiaisiais simbolis. Lietuviai, prisiskyn pievose kupoli, grdavo kaim, kur pindavo vainikus ir juos (arba vairi olyn puoktes) priridavo prie karties kupols, kuri ikeldavo ir pritaisydavo prie vart, pro kuriuos bus veami javai.

Skaidr 9
Lauas
Jonini apeigos baigdavosi vakare prie sukurto lauo. ventiniai lauai nakt atstodavo saul ir saugojo mog skleisdami piktsias jgas atbaidani vies. Lauams mons parinkdavo graiausi apylinks viet, paprastai ant kalneli, paeerse, paupiuose. Ukurdavo varia, nesuterta venta ugnimi, kuri bdavo igaunama trinant vien medio gabal kit. Prie apeiginio lauo rinkdavosi kaim ir miest mons, ypa jaunimas. Jie okindavo per ugn, dainuodavo, okdavo ratelius ir linksmindavosi vis nakt iki pirm j gaidi ar net iki sauls patekjimo.

Skaidr 5
Burtai
Merginos ir vaikinai nakt pindavo vainikus i papari. Prie j pritaisydavo vakutes. Jas udeg paleisdavo upel. Jei merginos ir vaikino vainikai plaukdavo greta, tikta, kad tais metais ie jaunuoliai susituoks. Kai kur Lietuvoje merginos mesdavo ant papuotos karties rt vainiklius. Kurios vainikas usikabindavo, ta taip pat tikjo, kad greitai iteks. Merginos nupina vainikus, atsistoja nugara prie medio ir per galv meta vainik, kad jis usikabint u akos. Per kiek kart vainikas usikabina, u tiek met mergina iteks.

Skaidr 10
Buvo tikima:
Jeigu vyrams ir merginoms pavyksta lengvai per okti lau, padai ar drabuiai neapsvyla, tai viskas tais metais gerai seksis: laukia meil , laim, turtas. Jeigu nuo dm akys aaroja, teks daug tais metais vargo pakelti, verkti. Jeigu per lau okanti pora nepaleidia rank, tai jie tais metais sukurs eim vis gyvenim tvirtai vienas kito laikysis.

Skaidr 11

Skaidr 14
ANT TVULIO DVARO
Ant tvulio dvaro Beras sibau, Mikliojos akels Liliau liliau. O kas tas miklisias akeles kirs, Jonini naktelaj Lauel kraus? Kaitrij ugnel Sukurs, sukurs, Baltsias rankelas Suils suils. Vyriausias brolalis akelas kirs, Jauniausioj sesut Lauel kraus. Sausj lauel Sukraus, sukraus, Kaitrij ugnel Sukurs sukurs.

Jonini lauas

Skaidr 12

Skaidr 15
Jonins iandien
Atjus krikionybei, pamau nyko senoji vents prasm, taiau pagrindiniai elementai i liko. Nors paprastai iandien vent vadinama krikioniku Jonini vardu, yra siekiani atsiriboti, vsti Rasas, tsti sensias tradicijas. Svarbiais vents elementais ilieka vanduo, ugnis, olynai, apeigose neapsieinama be lau , vainik, kupoliavimo.

Jonini vents dainos

Skaidr 13
OI TA TA, KUPOLIA GRA I
- Oi ta ta, kupolia, grai, Dai kur tu buvai, oi ta ta? - Oi ta ta, laukely buvau Rugi daboti, oi ta ta. - Oi ta ta, dai ko rugeliai U vis graesni, oi ta ta. - Oi ta ta, Jono rugeliai U vis graesni, oi ta ta. Oi ta ta, mona enytis Dai Jonukliui, oi ta ta. Oi ta ta, mona padaryt Saldaus aluio, oi ta ta.

Skaidr 16
altiniai
Pran Dundulien Lietuvi vents. Tradicijos, paproiai, apeigos Asta Tamoinien Kalendorins vents Lietuvi kalendorins vents 2006 Nijol Marcinkeviien Rasos. Jonins. Kupols. Internetas. Iliustracijos paimtos i interneto.

Oi ta ta, mona priprayt Miel sveteli, oi ta ta.

1.2. Velniai lietuvi liaudies sakmse. I c kl. mok. Modestas Brazauskas Skaidr 1 Skaidr 3
Lietuvi mitologijoje velnias yra treias i pagal svarbum pagoni diev. Tiesa, tada vadinosi Velu. Velu. Jis yra poiemi dievas, danai padeda neturtingiems ir baudia gobuolius. Jo pagrindinis prieas - Perknas. vairi ali sakmse ir padavimose raoma, kaip velnias kak pavogia i Dievo ir todl Dievas, kur bepamats, velni mua.

Velniai lietuvi liaudies sakmse


Darb atliko

Gargd Vaivorykts gimnazijos Ic kl. kl. mok. Modestas Brazauskas


2009 2010 m.m. m.m.

Skaidr 2

Skaidr 4
Atjus krikionybei jis tapo blogio siknijimu, pagrindiniu dievo prieu. Vaizduojamas juodos odos su ragais ir uodega. Krikionys velniui rankas dav Poseidono triak, taip parodydami, jog kita religija yra blogis. Velnias vaizduojamas pusiau mogus, pusiau gyvnas, visai kaip graik mitologin btyb kentauras. kentauras. Nuo kentauro velniui pripaiytos ir kanopos.

Skaidr 5

Skaidr 10

Skaidr 6

Skaidr 11
Velnio vardo pavadinimai
Velnio vardu pavadinti viskas, kas menkai auga ar yra nereikalingi (velniaol-niekam tikusi ol, velniagul- netinkama em). Velnio vardu yra pavadinta daug pelki , todl galima teigti, jog lietuvi tautosakoje velnias gyvena pelkse, mikuose, po akmenimis.

Skaidr 7

Skaidr 12

iais laikais mes nebetikime jokiais mistiniais padarais, todl apie velnius suinome nebe i lp, o perskait koki lietuvik sakm ar pasak. Todl iais laikais lietuvi tautosaka yra itin svarbi.

Skaidr 8
Velnio veiksmai sakmse
Velnias sakmse ir padavimuose kuria kratovaizd- nea akmen ir gaidiams sugiedojus pameta. Lietuvi sakmse ir tautosakoje velnias visaip mgina apgauti mog, taiau daniausiai lieka kvailio vietoje, nors ir beveik visi velnio dovanoti daiktai mogui atvirsta arklio kno dalimis arba imatomis. Velnias mog lydi visurvisur- vejyb, mediokl. Sukiojasi po laukus, darus ar namus, todl akivaizdu, jog dl vis nelaimi kaltinamas nelabasis.

Skaidr 13

Dkoju u dmes. Kad tave kur velnias.

Skaidr 9
Velnio vaizdavimas
Lietuvi tautosakoje velnias vaizduojamas gyvn, pauki ropli pavidalais. Sakoma, jog k velnias valdo, tuo ir pasiversti gali. Velnias tautosakoje danai vaizduojamas ir kaip jaunuolis, vokietukas ar ponaitis. Lietuvi tautosakoje velnias turi daugiau nei 200 pavadinim.

Skaidr 14

Informaciniai altiniai:
P. Dundulien. Senovs lietuvi mitologija ir religija N. Vlius. lius. Chtonikasis lietuvi mitologijos pasaulis Internetas

1.3. Ki vents tradicijos, paproiai ir tautosaka. I c kl. mok. Simona Varkalyt Skaidr 1
Gargd Vaivorykts gimnazijos Icg kl.mok. Simonos Varkalyts

Skaidr 6
Ki stalas ir vakarien:
Ki vakariens stalas buvo ir yra ypatingas. Pirmiausia, j apddavo ienu, kuris primindavo Betliejaus prakartl su kdikliu, uklodavo balta staltiese, kuri simbolizuodavo tyrum ir gerum, udegdavo vakes, papudavo egli, rt akelmis, suddavo valgius, kuri daniausiai bdavo 12,nes metai turi 12 mnesi. Kad jie bt sots, reikia kiekvienam mnesiui po valg paruoti.

Ki vents tradicijos, paproiai ir tautosaka

2009-2010 m.m.

Skaidr 2
Ki vents kilm:
Kios - tai eimos vent, veniama gruodio 24d., v. Kald ivakarse. Ji suartina visus eimos narius: ir gyvus, ir ijusius aminyb; tai - nakties vent, kuri prasideda vlai vakare, susdus visiems prie stalo, apdengto balta staltiese, o paliktos tuios vietos byloja apie mirusij prisiminim ir pagerbim.

Skaidr 7
Visi Ki valgiai gaminami be msos.Tai prskuiai su aguon pienu, uvis silk,lydeka, grybai, rauginti kopstai, darovi mirains, kisielius, diovint vaisi sriuba, irniai, obuoliai ir, svarbiausia, duona.

Skaidr 3
Vieni mano, kad Ki pavadinimas kilo i odio Kos (taip buvo vadinamos vls), kiti i vent kildina i odio kucija, kuris reik vairi jav patiekal, skirt vaiinti t dien apsilankanioms mirusij vlms.

Skaidr 8

tai Kiukai pagrindinis Ki stalo akcentas, be kurio i vent nesivaizduojama.

Skaidr 4
Pasiruoimas Kioms:
Ki diena siejama su visapusiku mogaus dvasiniu ir fiziniu apsivalymu. mons ne tik stengsi isivalyti namus, sutvarkyti buit , isimaudyti ir apsivilkti variais drabuiais, bet ir dvasikai atsigauti, atleisdami skriaudas ir nuoskriaudas, susitaikydami su visasi artimaisiais, baigdami darbus, grindami skolas. Nes ssti pri Ki stalo, kur ateina mirusij vls, galima tik bnant visapusikai variam, be pykio, blogio, sins grauaties.

Skaidr 9
Po Ki vakariens stalas nenukraustomas, nes maistas paliekamas vlms. Nuo Ki stalo valgi duodama ir gyvuliams, bitms nuneamas gaballis paplotlio ar medaus, kad vasar daugiau medaus prinet.

Skaidr 5
Pasirodius vakarinei vaigdei, visi ssdavosi prie stalo. Tada ir prasiddavo Ki vakarien. Kalendorini veni apeigins vais turjo pabrti kaimo mogaus stalo turtingum. Ritualin gausa galjo bti ireikiama tik pagrindinio emdirbio maisto - duonos buvimu ant stalo. Labai domu, kad seniau viena svarbiausi Ki vakariens apeigini dali buvo ki duonos neimas aplink nam.

Skaidr 10
Ki nakties rimtis, paslaptingumas ir kartu aismingumas teik galimyb monms atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais jie stengsi suinoti savo ateit: ar geri, laimingi, derlingi, turtingi bus ateinantys metai, ar susilauks vaik, ar iteks, ir ar mirs. Burtai ir spjimai atliekami prie stalo, lauke, miegant, su iaudais, apavu, vaku, veidrodiais, aidiant loterij.

Skaidr 11
tai keletas burt ir spjim

Skaidr 14
Spjimai:
Jei Ki nakt bdavo vaigdtas dangus ir vaigds susibrusios krvomis, buvo tikima, kad kiti metai bus derlingi. Jei psdavo stiprus vjas, mons tikdavosi kitais metais daug rieut ir obuoli.

Skaidr 12
Burtas: Paimamos trys lkts, po viena dedamas raktas, po antra iedas, o po treia pinigas. Lkts sumaiomos ir reikai vien pasirinkti. iedas simbolizuoja meil, vedybas, raktas - eiminink savo bute ar name, o pinigas turtingus ateinanius metus.

Skaidr 15
Vidurnakt tariamai vykdavo vairiausi nepaprasti dalykai, nemanomi kitu metu: prabildavo gyvuliai, vanduo pavirsdavo vynu. Bet niekas neidrsdavo eiti tvart ir patikrinti, nes neva kas igirsdavo kalbanius gyvulius, ikart mirdavo.

Skaidr 13
Burtas: Surenkami troboje esani moni batai.Tada juos reikia sudlioti vien paskui kit dur link. Kieno batas atsiremia duris, tas pirmasis ieis i nam (kai kur sakoma, kad pirmasis mirs).

Skaidr 16
Literatra ir altiniai: 1.Asta Tamoinien Kalendorins vents 2.Arnas Vaicekauskas Lietuvi kalendorins vents 3.Pran Dundulien Lietuvi vents, tradicijos, paproiai, apeigos 4.Internetas

1.4. alio simbolika ir vaizdavimas lietuvi liaudies tautosakoje. I c kl. mok. Audrius Mangarovas Skaidr 1 Skaidr 3
aliai rpinasi visokeriopa savo globojam eim gerove. Vaisingumo, ntumo, meils idja buvo siejama su aliu. Tai turjo garantuoti gimins nesibaigiamum. Lietuvi tikjimuose gyvats bei aliai rpinasi moter vaisingumu ir turi jam takos. Dl to atsirado gyvatms skirtos apeigos, susijusios su moter vaisingumo gijimu arba jo suintensyvinimu. Todl buvo pieiami aliai ant moterik statulli arba alia j. Tautosakoje artimi gyvats ar alio ryiai su vaikais. aliai globoja, supa vaikus, miega su jais vienoje lovoje, aidia, gina nuo nelaimi.pasakoje gyvat atliauia prie naujagimio ir padeda ant jo arba prie jo labai grai gl. Turintis t gl vaikas uaugs nei kare, nei kitur neus. Taip atsilygina gyvat moteriai, davusiai jai duonos gimdant.

Darb atliko Gargd Vaivorykts gimnazijos Ic kl. kl. mok. Audrius Mangarovas 20092009- 2010 m.m. m.m.

Skaidr 2
altys saugo namus nuo perkno, lig, mogudysts, nelaimi. aliai globoja sodybos gyvulius, tvartus, arklides viso kio skmingum. Pasak S. Daukanto, aliai buvo laikomi nam sargais. Apie Kudirkos Naumiest buvo sakoma, kad kiekviena karv turi savo alt ir, jam nuklydus, duodanti maiau pieno. Perkant karv, buvo perkamas ir jos altys. Rodns apylinkse buvo draudiama muti tvart ar kiaulid atsliuogus alt, nes jis kartu su pareliais inda kiaul, nuo ko ji neserganti. alio globa, jo prielankumas susijs su turtu, derliaus padidinimu. Ten, kur bva altys, jis atnea palaim ir laim, tie namai laimingi, pilni visokio turto, be to, jis ir poemio lobi globjas. Ypa artimi ali ryiai.

Skaidr 4
Gyvats ar alio, kaip gerojo totemo, vaizdavimas daugiausia buvo susijs su mogaus ijimu i io pasaulio bei pomirtiniu gyvenimu. ie ropliai rpinosi ne tik gyvo mogaus gerove, bet ir tolesniu jo gyvenimu poemio karalystje, kur jie saugojo mirusj nuo pikt dvasi, turjo suteikti jam tariamj gyvybs jg. Gyvats ar alio atvaizdus pavaizduotus ant ied, apyranki, apykakli, ddavo mirusiesiems kap. Tai buvo tolygs paiam aliui amuletai, saugantys nuo visoki blogybi. Todl neatsitiktinai j gausu ms senkapiuose.

Skaidr 5
Tautosakoje danai altys ar gyvats vaizduojami be galv, iiotais narais ar su dviem realistiniais ar stilizuotais dviakiais ar triakiais galais. Teigiama, jog tai lieuvis. Toks vaizdavimas perimtas i bendruomenins santvarkos buvo inomas jau viduramiais. Liaudies mene realistinis alio vaizdavimas i silaik iki dabar. Siuetas perimtas i pirmykts bendruomens santvarkos buvo gyvas ir kapitalizmo laikotarpiu. Realisti kai gyvats ar aliai vaizduojami ant vairi darbo ranki, bald, dui, rankluostini, vai, epei. Be realisti kai vaizduojam ali, yra daugyb stilizuot, ireikt atitinkamais enklais ir simboliais. Taip jie vaizduoti ant papuo al, audini, darbo ranki, bald, susisiekimo priemoni , apyvokos daikt, juost ir kt.

Skaidr 8
Treioji funkcija - teisingumo vykdymas. Skriaud aliai nedovanodavo. Populiarus sakms motyvas, kaip altys neteks tvarte padt kiauini, apnuodija puodyn pieno, taiau pamats, kad kiauiniai grinti, puodyn apveria. Krikionybs paveiktose sakmse irykinamas alio demonizmas, demonizmas, pabriamas kertingumas. pyks altys mog lupa uodega, j apspjauna. Tada mogus apanka ir mirta. Nuudius alt, kiti aliai daniausiai kerija nusmaugdami pat udius arba jo artimj, ipjaudami gyvulius.

Skaidr 6
Juostos viena seniausi monijos drabui dali. J ornamentika, kurioje galima aptikti gyva i ir ali enklus, viena seniausi. Ypa j gausiai aliai vaizduoti Maojoje liaudies architektroje. J galima rasti ir vir langini, ir ant koplytstulpi. Daug koplytstulpi su alio atvaizdu rasta emaitijoje. Daug kur enklai sudtingai stilizuoti su papildomais enklais, sparneliais. Lietuvi liaudies mene danai aptinkama gyvat ar altys apsivynioj aplink Gyvybs med arba stulp. Taip vaizduojami pirmieji biblinio Rojaus mons Adomas ir Ieva, kuriuos altys sugunds suvalgyti vaisi. is motyvas per Biblij atjs i pirmykts bendruomens santvarkos, susijs su Gyvybs medio, Kosminio stulpo, Kosmins gyvats vaizdais.

Skaidr 9

Wikipedija.org Mokslai.lt

Skaidr 7

Lietuvi mitologinse sakmse pasakojama apie dvejopus alius apie gyvenusius kartu su monmis sodybose namines gyvates ir apie sutiktas mike. Mitologinse sakmse pagrindin alio funkcija teikti gerov namams, kuriuose gyvena. Sakyta, kad namai, kuriuose jis gyvena yra laimingi, juos netrenkia aibas, aplenkia ligos, geriau auga gyvuliai. Antroji ali funkcija draugavimas su vaikais. aliai su vaikais miegodav vienoje lovoje, valgydav i vieno indo, kartu aisdav. Jei koks vaikas alt nuskriausdavo, tai altys jam nekerydavs.

1.5. Ki ir Kald tradicijos, paproiai ir tautosaka. I e kl. mok. Ernesta Kauyt Skaidr 1
Lietuvi ietuvi liaudies kalendorins vents

Skaidr 3
L iteratra, altiniai
Pran D undulien L ietuvi vent s: tradicijos, papr oiai, iai, apeigos A sta T am o i nait K alendorin s vent s

Ki ir Kald tradicijos, tradicijos, paproiai, tautosaka

Skaidr 2
Darb atliko

Skaidr 4

KIOS
Gruodio 24 d. d. Kald ivakars
Kios - tai eimos vent, suartinanti visus eimos narius: ir gyvus, ir ijusius aminyb, taitai- nakties vent, kuri prasideda vlai vakare, susdus visiems prie stalo, apdengto balta staltiese, o paliktos tu ios vietos byloja apie mirusij prisiminim ir pagerbim. Reikia manyti, kad nuo vli vardo kos susidar Ki pavadinimas. i naktis nepaprasta kupina paslapties, burt, prietar. Buvo tikima, kad vidurnakt kalba gyvuliai, vanduo virsta vyn, o atliekant vairius spjimus, galima suinoti ateit.

Gargd Vaivorykts gimnazijos Ieg klass mokin Ernesta Kauyt


20092009-2010 m.m.

Skaidr 5
Ki vakariens stalas ypatingas. Pirmiausia j apddavo ienu, uklodavo balta staltiese, udegdavo vakes, papuodavo egli, rt, mirt akelmis, suddavo valgius, kuri daniausiai bdavo 12, nes metai turi dvylika mnesi. Kad jie bt sots, reikia kiekvienam mnesiui po valg paruoti. ti. Visi Ki valgiai gaminami be msos. Pasirodius vakarinei vaigdei, visi sdasi prie stalo. Susdus svarbiausia paplotlio dalijimas. VyriausiasVyriausias- senelis ar tvasvas- garsiai melsdavosi, o paskui visi vieni kitiems linkdavo sveikatos, laims, tikdami, kad tai isipildysi, nes per t vent pasakytiems linkjimams buvo priskiriama magika galia. Seniau viena i sudtini Ki vakariens apeigini dali buvo Ki duonos neimas aplink nam.

Skaidr 9

Skaidr 6
Po Ki vakariens stalas nenukraustomas ir maisto paliekama vlms. Nuo Ki stalo valgi duodama gyvuliams, bitms nuneamas gaballis paplotlio ar medaus, kad vasar daugiau medaus prinet. Visas Ki vakaras kupinas burt ir spjim.

Skaidr 10
Per Kaldas buvo puoiamos egluts Ki vakarui ir laikomos per vis Kald laikotarp iki Trij Karali. Seniau egluts puo rieutais, diovintais obuoliais, vakmis, o dabar graiais kaldiniais aisliukais. O Kald ryt atsikl vaikai po Kald eglute iekodavo dovan.

Skaidr 7

Skaidr 11

KALDOS
Gruodio 2525-26 d. d.
Tai senovin sauls grimo vent. Nuo ios vents diena ima ilgti. Lietuvoje vedus krikionyb, i diena minima kaip Kristaus Gimimo vent. Seniau Kaldos Lietuvoje vent tris ar net keturias dienas. Pirmoji buvo vadinama Didij ventimo diena, antroji Kald, treioji - Led , ketvirtoji - Berneli. Su pirmja Kald diena baigiasi Adventas ir prasideda msdis laikotarpis. Antrj Kald dien visi vainja vieni pas kitus sveius, vaiinasi, o jaunimas linksminasi. Vienas i senovini paproi buvo kaldojimas.

Dabar Kaldos veniamos beveik visame pasaulyje, danai suliejant vietines ir jau globalios kultros dalimi tapusias tradicijas. Visur atsiranda toki element kaip Kald Senelis, saldumynai, vairs aisliukai, blizguiais papuotos egluts, dovanles. Miestai puoiami mirganiomis lemputmis, prekybininkai kasmet vis anksiau ima silyti ventines nuolaidas. Dovan pirkimas neretai tampa galvoskiu: nenuostabu, kad Kaldos sukelia didel stres. Patas dirba liau nei paprastai, nes nespja ineioti gausybs kaldini atviruk. Vieose vietose visame pasaulyje skamba tos paios melodijos: Jingle Bells, We wish you a merry Christmas. Neretai prabylama apie tai, kad Kaldos praranda vents kaip vento laiko prasm: jos vis labiau sukomercinamos, sukomercinamos, tampa prievole.

Skaidr 8
Ms protviai per Kaldas klsi anksti ryt, nudenginjo Ki stal, stebdavo, ar nes vli buvimo pdsak. Nuimt nuo stalo ien dalindavo gyvuliams. Prosenovinis tradicinis Kald valgis buvo erniena arba kiauliena. Pirm Kald dien mons buvo rimtai nusiteik, niekur neidavo ir nieko nedirbdavo, bet burdavo ateinani met derli bei or. altos Kaldos reikia pavasar, saulta dienadiena- derlingus metus. Kald, kaip ir kit veni, dienomis didel magika jga buvo priskiriama sveikinimams bei link jimams. Apeigas atlikinjo yniai, vairs persirengliai. Po kiemus imta vaikioti persirengus Kald seniu arba Kalda ir linkti gero derliaus.

Skaidr 12

1.6. Velyk tradicijos, paproiai ir tautosaka. I e kl. mok. Brigita Girskyt Skaidr 1 Skaidr 2

Velykos lietuvi liaudies kalendorin vent (tradicijos, papro iai, tautosaka)

Ve rb se kmad ie nis:
Didioji, arba kanios, savait prasideda Verb sekmadien. Kartu su bundaniu pavasariu sekmadien atgydavo visa Lietuva. Keliais ir takeliais mirgte mirgjo moni breliai su verbomis rankose. Verb sekmadien eiti banyi be olyn nederjo.

Darb atliko Garg d Vaivorykts gimnazijos I e kl. mok. Brigita Girskyt 2009-2010 m.m.

Skaidr 3

Skaidr 8

Skaidr 4
Ug nis ir vand uo:
Didj etadien, daniausiai prie pietus, (iki ms imtmeio vidurio) ba nyioje ventinama ugnis ir vanduo. Juos parneti namus buvo vaik ir paaugli pareiga. i diena jiems suteikdavo daug spdi.

Skaidr 9
Ve lyk naktis:
Seniau nakia i Did iojo etadienio Velyk sekmadien mons, seni ir jauni, ypa atjusieji i tolimesni kaim, banyiose buddavo. Po ikilming mipar, jie, kaip ir per laidotuves, iki vidurnakio, o kartais ir ilgiau, melsdavosi, giedodavo. Ta proga jaunimas ir kitoki usimim turdavo. Banyiose ir ventoriuose Velyk nakt pasirodydavo alnieriai, vairs persirengliai, ivarydavo silk, suaudydavo gavn, saliutuodavo i patrankli ir kt.

Skaidr 5
Vanduo vanden nedavo soiuose, buteliuose, mediniuose induose. Buvo paprotys skubti pasisemti ventinto vandens kas pirmas pasisems, tas tais metais greiiau apsidirbs, bus laimingas. Apie tok skubjim kritikai atsiliep Vaigantas. Ugnis ventoriuose sukurdavo didiulius lauus; juos suddavo ir senus medinius kryius. Buvo paprotys lauus, kaip ikikrikionikuoju laikotarpiu nam idinius, ukurti trinant sausas skalas arba titnagu gauta ugnimi.

Skaidr 10
Ve lyk rytas:
Velyk ryt kininkai laik savo pareiga nueiti tvartus paglostyti ir paglamonti visus gyvulius. Tai darydavo tam, kad gyvuliai visus metus bt nepikti ir jauks. Eidamas tvart, tvas vesdavosi ir vaikus, gyvulius paerdavo geresniais paarais. Kiti tai darydavo Velyk nakt, prie guldami apeina savo kio pastatus, klojim, tvartus, namus ir kt. trobesius tuo apsaugodami savo k nuo pikta neani asmen, kad neu burt, lig nenet ir kt.

Skaidr 6
Kamb ari p uo imas:
Laukiant Velyk, susitvarkius visoje sodyboje, puoiami kambariai. Puomenos buvo daromos i iaudeli, kiauinio keval, popieriaus, buvo panaudojami ir naturals alumynai.

Skaidr 11
Valg i ve ntinimas :
Velykinius valgius ba nyiose ventinti pradta VII amiuje. I pradi tai buvo avinlio msa, vliau j pakeit kiaulienos kumpis. Kiauinius ventinti imta XII amiuje.

Skaidr 7
Marg u i marg inimas:
Daugiausia d iaugsmo vaikams padarydavo margutis, tuo labiau, jeigu graiai imargintas ir skiriasi nuo kit. Susirink eiti atimtini ar kiauini ridenti vaikai pirmiausia apsi irdavo, kuris margutis graiausias.

Skaidr 12
Ve lyk p usry iai:
Visi stengdavosi kad Velyk , kaip ir Ki, stalas bt turtingas tuomet bus turtingi ir metai. Velyk stalas jau alsuoja pavasariu. Stalo viduryje dubenlyje sudti marguiai - jie puoti patais, brukni akelmis, samanomis, rugi elmenimis, emuogi lapeliais, kartais ibutmis. ventinti marguiai dedami ir prieldint avi ar miei duben. Skuode avias eldinant suformuodavo kg, o marguius sudliodavo lktje apie j.

10

Skaidr 13
Ve lyk b ob ut:
Auktaitijoje ir Suvalkijoje vaik laukiamas sveias Velyk bobut. akieiai iki Pirmojo pasaulinio karo j vadino Velyk karaliene. Pasvalieius, panevieius ir ukmergikius vietoje Velyks lank Velykis arba Velykius. Vaikai jau Velyk etadien po piet praddavo j laukti, ruoti vietel marguiams dareliuose prie med i, nam ssparuose, mediuose rengdavo gteles, ant palangi, stal, po suoliukais, prieangiuose, prie lovos ddavo pintinles ir dubenlius prieangyje vietoje j kartais palikdavo rtuk.

Skaidr 16
Atve lykis:
Pirmas sekmadienis po Velyk Velyk veni ubaiga. mons j vadina Atvelykiu, o emaiiai dar Velyklmis, Velykikmis, Ma osiomis Velyklmis. Vidurio ir iaurs ryt Lietuvoje Vaik Velykomis. Iki Atvelykio ilaikydavo kelet velykini kiauini arba naujai virdavo vaikams, neretai ir visus, per savait sudtus. Kartais juos nudaydavo tais paiais daais, kurie lik nuo Velyk, arba ir visai nedaydavo. Per Atvelyk daniausiai subaigdavo Velyk valgius arba vl ruodavo tokius pat kaip ir per Velykas, tik ventinti nebenedavo.

Skaidr 14
Kiau iniavimas:
Velyk antroji diena - kiauiniavimo, kavimo diena. Kiauiniauti eidavo visoje Lietuvoje: tai kriktavaikiai, kaimo vaikai, udarbiautojai, persirengliai, Krikto motina. Margutis kriktavaikiui velykin krikto motinos pareiga. vairiuose Lietuvos vietose krikto tv ir vaik susitikimo proiai skirtingi vienur tai daniausiai kriktamot margut atnea, kitur kriktavaikiai nueina, o ir toki viet bdavo, kur krikto motina nieko neturjo dovanoti.

Skaidr 17

Inform acijos m iau i knygos: Ve lyk ve nts . Juozas Kudirka.

Skaidr 15
aid imai su marg u iais:
Apie marguius sukasi dauguma velykini linksmybi. Gauti jie i savo tikros ir i krikto mamos, isiderti i mergin, susirankioti i artim kaimyn ir kaim, - i vien gauti kaip prievol, i kit vaiingumo ir nuoirdumo simbolis. Baigus kiauiniauti, visi tie ma i ir didelis keliai, lalauninkai, neini pilnomis kienmis, uaniais, maieliais ir pintinmis margui, susirinkdavo kur nors graioje vietoje krv, apsirodydavo, apsiirdavo, kas koki turi, kas daugiausiai surinko, kieno gra iausi. Ir prasiddavo aidyns.

Skaidr 18

Ai u dmes.

1.7. Lietuvi liaudies vestuvi tradicijos, paproiai ir tautosaka. I e kl. mok. Lina Rusyt Skaidr 1
L ietuvi liaudies ves tuvi tradicijos , papro iai ir tautos aka

Skaidr 3
P aprotys vestuv se u daryti vartus prie jaunaved io br, nuotaka vart saugotojui tur davo duoti por vilnoni kojni, o jos palydovai pinig . J aunosios slapstymasis ir verkimas, vi t ir kit daikt vogimas, i ve ant jaun j , - tai irgi monos vogimo tradicij leikanos. P ir li apsimetimas pirkliais, nuotakos vadinimas preke, der tuv s, iedo, vainiko, kasos, sodo, rt mok s iai, duodami nuotakai bei jos gimin ms, nuotakos pulko pirkimas, dovanos ir pan. P er mergvakar visi pa ad davo kas pusp r, kas av , kas ver ir t.t. T pat vakar padarydavo sand r, atlikdavo pintuves, pasikeisdavo iedais. T ada pir lys duodavo jauniesiems atsigerti i vieno indo alaus. Vestuv s da niausiai b davo antradieniais, o turting j sekmadieniais.

G arg d Vaivoryk ts gimnazijos mokin L ina R usyt, 1eg

Skaidr 2
V es tuvi papro iai, tradicijos :
Vedus broliams, i tek jus dukterims,

Skaidr 4
Dar X IX a. B uvo i lik s paprotys drausti moteriai nusiimti gobtuv , ypa rodytis neapgobta galva mon ms. Y pa emaitijoje ir S uvalkijoje, svarbi viet u m pir lio korimas. emai iai pir lio i kam ne tik kardavo, bet ir degindavo, o pat pir l visada i vaduodavo nuotaka. P agal sen tradicij pir lys sutuoktuves su jaunuoju va iuoja pirmoje ma inoje, o svo ia su jaun ja antroje. G r tant pir lys su svo ia pirmoje ma inoje, o u j jaunaved iai. Vienas i reik ming prie istorin s kilm s papro i buvo nuotakos atsisveikinimas su nam idiniu.

k pasidalydavo broliai. B davo atvej, kad kio nesmulkindavo, o vyriausias brolis i mok davo dal. I tekinamoms dukterims buvo duodama nekilnojamojo turto dalis, vadinama pasoga, susidedanti i gyvuli, jav , em s kio ranki, pakinkyt arkli, pinig ir kt. Vesti ar tek ti buvo leid iama i eil s pagal gimimo pirmum . P asitaikydavo, kad nei tek jus vyriausiai dukteriai, netek jusios likdavo ir kitos. G rupin s eimos u uomina yra vestuvini apeig mar ios okis, kur j okdina jaunojo broliai bei pusbroliai, o tik pats paskutinis jaunasis.

11

Skaidr 5
Nuotakos atsisveikinimas su

Skaidr 7
T autos aka :
P agroti per vestuves b davo kvie iami savo arba kaimynini kaim muzikantai. Muzika turi b ti vestuvi stiliaus, aisminga bei d iugi, vestuv se grodavo vairiausi ansambliai. G rojama buvo medin mis tribomis, kanklmis, bgnas, vamz deliais ir smuiku. okami vestuviniai okiai, pasakojamos legendos, istorijos, patarles. T aip pat b na daug visokiausi pok t ir anekdot bei begal m sli ir pan...

savo gimtuoju kaimu paprotys atspindi kaimo bendravimo tradicijas. J aunoji prie vestuves eidavo atsisveikinti su kaimynais. P la iai inomas paprotys jungtuvi dienos ryt nuotakai sl ptis nuo jaunikio pirkait je arba po drobule. J auniko pabroliai iaudiniais biz nais u mu davo vi t ir duodavo j mar iai pietums. P rie dedant krai ius ve im , da niausiai jaunikis, vyriausiasis pabrolys arba pir lys i pirkdavo krait i nuotakos motinos ar kit moter.

Skaidr 6
S enj ves tuvi veik jai :
J aunikio s varbiaus ias is veik jas - pir lys . T ai vienas i spalvingiausi fig r lietuv i liaudies vestuv se. P ir lys vadovauja vestuv ms, jis i siskiria dideliais vaidybiniais, improviz aciniais bei retoriniais sugeb jimais. P ir l jaunikis pasirinkdavo i s avo gimini ar pa stam rato. P ir lybos visoje L ietuvoje vykdavo da niausiai baigiantis lauko darbams, ruden arba iem , per m sied . Nuotakos s varbiaus ioji veik ja s vo ia . J i lietuvi liaudies vestuv se nuotakos pus je vyriausioji. S vo ia bdavo kvie iama vyresnio am iaus i tek jusi nuotakos giminait. J os pareiga buvo lyd ti nuotak jungtuves, vadovaudavo apeigoms. Vyriaus ioji pamerg jaunoji savo netek jusi seser, giminait ar artim draug paskirdavo vyriausi ja pamerge. J i atlikdavo tam tikras pareigas ruo iantis vestuv ms. J aun j tvai nuotakos tvas tam tikr vaidmen atlikdavo per pir lybas. J aunikio pusei atstovaudavo pir lys, o jaunosios jos tvas.

Skaidr 8
Informacija i knyg : P ran Dundulien . L IE T UVO S E T NO G R AF IJ A B alys B ura as . L IE T UVO S K AIMO P AP R O IAI J uoz as K udirka . L IE T UVI L IAUDIE S P AP R O IAI I. epien . L IE T UVI L IAUDIE S VE S T UVI VE IK J AI

A i u d mes .

1.8. Vlini tradicijos, paproiai ir tautosaka. I e kl. mok. Karolina Abartyt Skaidr 1
Vlins - lietuvi liaudies kalendorin vent (tradicijos, paproiai, tautosaka)

Skaidr 4
Vlini paproiai

Per Vlines buvo paplits paprotys susdus u stalo pasakoti iurpias istorijas apie vles. is paprotys iliko iki dabar, jo laikosi daugiausia jaunimas. Pagonys daydavo kiauinius raudonai ir juodai, nedavo juos ant kap ir tikdavosi, kad tai atne jiems ger derli ar dar k nors. Anksiau Vlini nakt uklyds namus nepastamas kareivis bdavo graiai sutinkamas, tikta, kad tai vli pasiuntinys.

Skaidr 2
Kas yra Vlins?

Skaidr 5

Vlins - tai mirusij pagerbimo vent. Gyvieji aplanko mirusij kapus, udega vakes. Jos bna kart metuose.

Viena

i vents dali vais. Tik Tikta, kad jose dalyvauja ir mirusieji. Vlini vaii metu aplink stal udegami iburiai vaks ar kitokia ugnis. iais laikais Vlines vieniame eidami kapines ir ant kap udegdami vakes.

Skaidr 3

Skaidr 6

mogus man, kad mirusiojo vl gyviesiems yra pavojinga, todl atsirado paproi, magik veiksm, apeig.

Darb atliko Gargd Vaivorykts gimnazijos Ie kl. mok. Karolina Abartyt 20092009-2010 m.m.

12

1.9. Jonini tradicijos, paproiai ir tautosaka. I e kl. mok. Aura Vaitieknait Skaidrs 1
J o n i n i p a p r o i a i , t r a d i c i j o s i r t a u t o s a k a
Drab atliko Gargd Vaivorykts gimnazijos 1eg kl. mokin Aura Vaitieknait

Skaidrs 6
Jonini lauas ir saultykis
l a u a i b u v o d e g i n a p a s i l i n k s m i n u m u i . J a i r s e n i p r i e l a u o d a i n u o d a v o , o k d a v o , v a i i n d a v o s i . J o n i n i n a k t i s b u v o s k i r t a j a u n i m u i . T n a k t n i e n e i d a v o m i e g o t i , k a d n e p r a m i e g o t s a u l t y M a t J o n i n i r y t e s a u l t e k d a m a o k i n j a i r m a i n o s p a l v a s . P a m a t o k i n j a n i s a u l y r a l a b a i n a u d i n g a : b s i l a i m i n g a s i r s v e i k a s v i s u s m e t u s . m i u n i

k a s k i o . y t i

2009-11-25

Skaidrs 2
Jonin s -kale ndorin lie tuvi liaudie s ve nt
J o n in s-tai vidu rvasa rio ven t , ven iam a n uo sen iausi , n eatm en am laik n e tik Lietuvo je, bet daugelyje k it Euro po s k ra t . sigal jus k rik io n ybei, pago n i k a ven t suta patin im a su k rik io n i k a v. J o n o K rik tyto jo ven te. No rs k alen do riuje yra pa ym ta daugia u dien v. J o n o vardu, bet lia udis tvirtin da vo , k a d visi J o n ai ven ia bir elio 2 4 dien .

Skaidrs 7
A p eig os
J o n i n i a p e ig o se y p a t i n g a s d m e sy s b u vo sk i r i a m a s v a n d e n i u i, k u r i s l a i k o m a s t u r i n i u g a li a p v a i si n t i e m , su t e ik t i j a i j g , t o d l b u r t a i, m a g i k i ve i k sm a i b u vo a t lie k a m i p r ie va n d e n s a r b a su va n d e n iu . J o n i n i i va k a r se a r b a J o n i n i a n k st r y t , p r ie sa u l s p a t e k j im , lig o n i a i e id a vo u p e s a r e e r u s m a u d y t is, n u o k o t ik d a v o si p a sve i k t i, a p sisa u g o t i n u o l ig , su st ip r i n t i sv e ik a t . Y p a t i n g a i J o n i n i r y t st e b t a r a sa ( t a i e sm i n g y vy b s a p r a i k a ) . K u o d i d e sn j i b u vo ve n t s r y t m e t , t u o g e r e sn i o d e r li a u s t ik t a si.

Skaidrs 3
i ven t vien a lin k sm iausi ir po pulia riausi vasa ro s ven i . Ta i trum piausia m et n ak tis ir ilgia us ia dien a . I tik r j v. J o n o n a k t Lietuvo je beveik n esutem sta .

Skaidrs 8
Tautosaka
Per Jonines dainuojamos dainos, pasakojamos istorijos. Visi pritaria dainininkui ir dainuoja kartu. Lietuvi Jonini dain, nors urayta yra nedaug, bet jos gana savitos ir vertos dmesio. O per Jonines pasakojama, kaip iekojo papario iedo, kokie buvo spdiai.

Skaidrs 4
Paproiai
I lik sen ie ji papro iai yra su sij su van den s, u gn ie s, au gme n ijos sim bolik a: vain ik pyn im as, m e il s be i ve stu vi bu rtai, oliavim as ir k u poliavim as, papar io ie do ie k ojim as, lau k re n im as, ok in jim as pe r ugn .
Svarbi Jonini dalis - vainik pynimas. Ivakarse merginos nusipindavo i kupoli vainiklius ir plukdydavo juos, mtydavo per lau, taip burdamos savo vestuvin laim. Vainik reikdavo pinti i 9 arba 12 ri gli: baltj ir raudonj dobil, ramuni, kkali, rugiagli, rt... Vainikas tai sauls enklas, meils ir skaistumo simbolis, Jonini ivakarse moterys laukuose ir mikuose rinkdavo vaistaoles kupoliaudavo . Buvo nemaai burt . Pvz., jaunimas Jonini nakt okindavo per lau. Buvo manoma, kad jei mergina ir vaikinas kartu peroka lau susikib rankomis, jie iemet susituoks.

Skaidrs 9
Jo n i n i v a i z d a i

Skaidrs 5
Papario iedo simbolio reikm
Manoma, kad Jonini nakt ydi papartis. Liaudis, pripratusi prie vairiausi gamtos apraik, paindama savo aplinkos augmenij, inojo, jog visi augalai prasideda i sklos. Taiau papartis-kitas dalykas. Augalas velus, alias, visur augantis, ypa mikuose, drgnuose pievose, ydi paiu magikiausiu met laiku-v. Jono nakt. Papario iedas panaus blizgant, tviskant raudon ar vaivorykts spalv iburl. Jis prasiskleidia lygiai 12 val. Jonini nakt. Papartis ydi tik trumpuiuk akimirk. mogaus dmes nuo io stebuklingo reginio stengiasi nukreipti vairios baidykls, raganos. Matyt, kad joms visuomet pavyksta, nes mogus taip ir neranda papario iedo . Kol lauksi papario iedo praystant, tave gsdins piktosios miko dvasios, todl turi bti drsus, susikaupti ir nesigrioti. Papario ied patariama sikiti po oda, prasipjovus rankos od, kad jo nepamestum .

Skaidrs 10

Darydama darb rmiausi interneto informacija ir knyga Danut Brazyt Lietuvi paproiai ir tradicijos. tai tiek domi dalyk suinojau raydama darb, tikiuosi, kad perskait kak nauja suinojote ir Js.

13

1.10. Skaidr 1

Lietuvi laidojimo paproiai. I e kl. mok. ilvinas pekauskas Skaidr 5


Kn deginimas
Apie XI a. vakarinje Lietuvos dalyje sivyrauja kn deginimas. deginimas. XIIXIIXIII a. visoje Lietuvoje kn deginimas pasidaro vienintele laidojimo forma. Tuo metu buvo tikima, tikima, kad sudeginant kn ivaduojama siela. siela. Galbt kaip tik tuo laikotarpiu imta labiau atskirti kno ir sielos svokas. vokas. Deginimas lengvesnis sielos ilaisvinimas i kno. no. Taiau siela liko artima mirusiojo knikam vaizdui ir taip susijusi su paiu mirusiuoju, mirusiuoju, kad pomirtinio gyvenimo supratime neymu jokio skirtumo: skirtumo: dl to ir toliau kap dedami tokios pat kaps. Deginimas pomirtinio gyvenimo nepakeit, pakeit tik pair mirusj. Eilinius mones laidodavo ir em, taiau kilminguosius ir ypa kunigaikius btinai degindavo. degindavo. Buvo sudeginti Mindaugo, Mindaugo, Gedimino, Gedimino, kit kunigaiki knai. nai. Hermanas Vartbergas Livonijos kronikoje pasakoja kaip 1377 m. buvo ikilmingai sudegintas Didysis Lietuvos kunigaiktis Algirdas su daugybe daikt ir 18 kovos irg. XIV a. kryiuoi metratininkas Vygantas Harburgietis Naujosios Prsijos kronikoje aprao kaip 1383 m. Vilniuje ikilmingai, kilmingai, kartu su rbais, bais, ginklais, ginklais, kovos irgu, irgu, mediokls unimis ir sakalais buvo sudegintas kunigaiktis Kstutis. stutis. Mirusij ir j daikt deginimas labai stebino Vakar Europos krikionis, ionis, kur tokio paproio nebta ir iki krikionybs vedimo. vedimo.

ilvinas pekauskas 1eg


pristatys apie senovs lietuvi laidojimo paproius. Ir tikiuosi, kad bus domu.

Skaidr 2
Laidojimo bdai

Skaidr 6
Laidojimo paproiai
Labai svarbu buvo mirusj palaidoti deramai. is paprotys yra kils i sen laik tikjimo, jimo, kad tinkamai nepalaidotas mogus neturi kape ramybs: jis vaidenasi ir kerija savo artimiesiems dl j neatliktos pareigos. pareigos. Visais laikais mirusieji laidoti ne kur pakliuvo: pakliuvo: kapinynams irenkamos vietos pakilumoje, pakilumoje, danai ant kalnelio, kalnelio, ups pakrantje ar netoli eero, ero, mike ar netoli miko. ko. Paproiuose taut, kuri nekrokultui bdinga mirusij baim, laidojimo vieta atskiriama udara linija. linija. Baltai kapines ir jo kaip protvi bendrijos viet. Su visomis deramomis apeigomis palaidotas mirusysis engia mirusij pasaul ir ten bdamas likusij iapus jau nebebaugina. nebebaugina. Kapai balt tikjime tai atskira erdv, kuri buvo gerbiama ir jos pagarbiai bijomasi. bijomasi. Laidotuvi paproiuose buvo daugyb perspjim, patarim, draudim . Skirtinguose Lietuvos regionuose ir skirtingu laiku jie skyrsi, si, taiau bta ir daug bendra. bendra. tai keli j: Kad kuo greiiau nutrkt ryys su mirusiojo vle, le, per ermenis ir kur laik po j buvo vengiama minti mirusiojo vard, nes ypatingu laiku itartam od iui buvo teikiama nepaprasta galia. galia. Tai slygojo tikjimas, jimas, kad daiktas, daiktas, pavadintas vardu, vardu, turs pasirodyti. pasirodyti. Kai numirta mogus, mogus, tos eimos nariai, nariai, netgi artimos gimins, negali jo nuprausti, nuprausti, tai turi daryti svetimi. svetimi. Svetimi turi pasiti kas reikalinga, reikalinga, taip pat ir duob ikasti. kasti. Gedulingas vaies paprastai ruodavo kaimyns. Kvieiamos eimininkauti svetimus namus, namus, moterys neatsisakydavo: neatsisakydavo: atsisakymas rei ks nepagarb mirusiajam. mirusiajam. Numirus, Numirus, tuoj uspaudia lavonui akis, akis, kad neirt ir kit neviliot an pasaul. Jei mirta geras mogus, mogus, tai mirta ramiai ir siela atsiskiria nuo kno lengvai, lengvai, Jei mirta blogas - jis smarkiai blakosi, kosi, siela sunkiai skiriasi nuo kno, no, nes ino, ino, kad jos laukia kanios nori dar gyventi ir pasitaisyti. pasitaisyti.

Baltai mirusiuosius laidojo trejopai: laidojimas mediuose, laidojimas emje ir kremavimas. ie bdai atitinka mirusiojo susijungim su trimis pirmapradiais gamtos elementais: eme, oru ir ugnimi. Tai tarsi mogaus perjimas kit pasaul, sivaizduojamas i trij element tarpininkavimo dka.

Skaidr 3
Laidojimas mediuose
Laidojimas mediuose buvo maiausiai paplits paprotys. paprotys. Klimas med buvo siejamas su senovs lietuvi Deivs Motinos kultu. kultu. Deiv Motina buvo siejama su eme. eme. J sakralizacija slygojo tam tikr tabu atsiradim : lavono ukasimas emje imtas suprasti kaip paios ems iniekinimas. niekinimas. Mirusij knus imta kelti auktyn, tyn, o em juos ukasdavo tik tada, tada, kai telikdavo kaulai. kaulai.

Skaidr 7
Krikionybs taka
Dl krikionybs takos pradta aikiai skirti materialin ir dvasin puses - kn ir siel. sigaljo sitikinimas, sitikinimas, kad numirlio nereikia per daug gailti, ti, nes j apsunkina (mirusiojo nereikia verkti, verkti, nes jo vlei reikia aaras neioti). Jei mirtaniojo labai gailimasi, , tai jam sunku mirti ir taip gailimasi prailginamos jo emikos kanios. ios. Jeigu numirlio labai verkia, verkia, tai pyksta velniai, velniai, nes jiems ugnis blogai krenasi. renasi.

Skaidr 4
Laidojimas emje
Laidoti u kasant em pradta neolite, o neolito pabaigoje kapuose randama ir kapi (daugiausia akmenini kovos kirvuk). Labiau nusistovj balt laidojimo papro iai pastebimi tik alvario amiuje, o paprotys dti kapes visuotinai sigali nuo II. Vliau VIII m sigali paprotys laidoti mirusius sudegintus kartu su kapmis. Su Deivs motinos kultu siejamas ir laidojimas em je. Tai turjo mirusj priartinti prie gyvyb teikiani Deivs motinos gali, sugr inti j tarsi embrionin bkl (nuo sen laik mirusieji laidoti suriesti), tikint, kad visa, kas reikalinga mogaus atgimimui, vyks savaime. Mirusieji buvo laidojami su ieiginiais drabuiais ir papuoalais. kapi djimas kap rodo, jog pomirtinis gyvenimas buvo sivaizduojamas panaus emikj. Antra vertus, turjo magikj prasm ir atspindjo gyvj santykius su mirusiuoju, nes tai privaljo utikrinti tolesn normal mirusiojo gyvenim. Balt pasauliroje egzistavo atvirktinio pasaulio modelis, kur ai kiai atspindi kaps. Anapusini taisykli dar neperprats mirusysis tur jo bti atitinkamai joms paruo iamas. kap dedami indai buvo specialiai sudauomi jei kitame pasaulyje viskas atvirkiai, tai sudau ytas indas anoje pusje bus sveikas. i nuo sen laik gyva tradicija isilaik pakankamai ilgai. Dar XVI a., kaip liudija kapai Vilniaus katedroje, lietuvi didikams kap dedamos taur s buvo specialiai dauomos. Dievams gali bti aukojamas prastas, ligotas gyvulys, taiau anapus jis taps sveiku. Keiiasi ir kairs deins simetrija. Kardas, turs bti prie kairiojo ono, dedamas prie deiniojo - aname pasaulyje vyrauja veidrodin orientacija. Atsekamas dar vienas atvirktinio pasaulio po ymis. Lietuvoje tarp kapi randami miniatiriniai juost vijimo rankiai, dalgeliai, keramikos dirbiniai ir pan. Matyt, miniatirins kaps aname pasaulyje tur t virsti tikrais, natralaus dydio rankiais. Buvo bdinga ir laiko samprata. Laikas eina ta paia kryptimi, kaip ir emikasis, taiau jo santykis su pasauliu ypatingas - dangikoji diena prilygsta emikajam imtmeiui ar tkstantmeiui.

1.11. Antgamtins lietuvi liaudies sakmi btybs. I e kl. mok. Martynas Ambrazaitis, Rimgaudas Rauktys Skaidr 1 Skaidr 2
Antgamtins lietuvi liaudies sakmi btybs
Mitins lietuvi sakmi btybs
Mitines lietuvi lietuvi

sakmi btybs: Laum, Giltin, Kaukas, Aitvaras, Babauis, Maumas, Numir liai, Velniai.

14

Skaidr 3
Nam dvasios:

Skaidr 8
Laums: Ugnys.
Laum viena seniausi lietuvi dangaus ir ems deivi, Perkno sutuoktin, nublokta em. Jos tarpininks tarp emikosios ir dangikosios sferos. mones apdovanodavo materialinmis grybmis , o kai kada lemdavo pra t ir mirt. Laums ypa gr smingos vyrams. Laums bendraudavo su dangaus dievais , ypa su aukiausiuoju dievu Praamiumi bei dievu Perknu. nu. Didioji Laum buvusi stebuklingo groio deiv, kuri gyvenusi debesyse, debesyse, sdjusi mitologiniame dangaus centre. Ten po laums akmeniu esantis ir gyvybs vanduo. vanduo.

Aitvarai,

Kaukai,

Skaidr 4
Aitv : itvaras: aras
Aitvaras (Atvaras, Damavykas, Gausinlis, Koklikas, Pkis, Sparyius, Spir kas, Svitelis, altvikas, alviskas) lietu etuvi mitologijoje pagonikojo panteono dievika btyb, atmosferos, , vandens, , ypa debes, atmosferos vandens saugotojas, turintis ry su eme ir jos turtais. Tai materialines grybes neanti btyb.

Skaidr 9

Undinls:

mons tikjo, kad pilnaties naktys malonios ne tik jiems, bet ir mitinms btybms. Tuo laiku prie pelki ar upeli rinkdavusios laums, dainuodavusios undins, viliodavusios graius jaunikaiius. . ius

Skaidr 5
Kaukas:
Kaukai

Skaidr10
Vjai: jai:
Vjas puia, kur nori; jo oim girdi, bet neinai, i kur ateina ir kurlink nueina. Taip esti ir su kiekvienu, kuris gim i Dvasios

u pikt galdavo taip pat atsilyginti piktu , pridarydami begales nelaimi ir atnedami imtus r pesi. Todl mons stengdavosi bti dorais ir siningais, nes, jei nor jai bti laimingas, vis pirma, tur jai bti siningas. Svarbiausia monms buvo sutarti ne tik s u kaukais ir laummis, bet ir su paiu velniu.

Skaidr 6
Nam dvasia ugnis:

Skaidr 11
Nepaprastieji mons:
Raganos, Burtininkai, Vilktakiai.

Tikta, jog ugnies ugesimas ugnies mirtis, o tai jau atsiliepia visai bendruomenei. Labai svarbu bdavo, kad ugnis neugest per iemos vent . mons man, kad per iemos vent trukusi pora savaii visur piln visokiausi baisybi ir kad ugnis galinti juos apsaugoti nuo j , manyta kad ugnis ne palaim. monse buvo ilgai i liks paprotys kiekvien dien, verdant maist , maitinti nam idin. Maitindavo daniausiai mesdami drusk, sakydami vairius posakius.

Skaidr 7
Gamtos dvasios:

Skaidr 12
Ragana:

Laums, Undins, Vjai.

Raga na moterika pasak ir sakmi btyb, turinti stebukling gali. Svoka raga na pradta taikyti taip vadinamuose ra gan teismuose moterims, kur daug daniau buvo vartoja mi odiai (lenk, kanc. slav, lotyn kalbomis) reikia ntys 'ker toja, blogadarys'.

15

Skaidr 13
Burtininkas:
Burtininkas mogus, kuris usiima brimu. rimu. Tikta, kad burtininkas baudia kenkianias raga nas, , gydo gyvulius ir nas mones, i veda gyvates, , peles, , gyvates peles sura nda pavogtus daiktus, s pja ateit, kartais ir kenkia monms (pa ver ia juos gyvuliais, s usargdina, pa juokia), gyvuliams, gamtai.

Skaidr 17
Moterikos ios mitins btybs:
Gerosios ir blogosios moterikosios mitins btybs: Deivs pragimdytojos Lada ir Lela, , Laums, Gimimo ir Lela mirties deivs, Bii deiv Austja, , Va nden deivs, ja ems deivs, Ugnies deivs, Saul ir jos dukrels.

Skaidr 14
Vilktakia i:

Skaidr 18
Vandens motyvas senovs lietuvi mitologijoje
Vanduo yra labai svarbus senovs lietuvi tikjime, lietuvi literatroje, mituose. Vanden antga mtins btybs, archajins deivs undins. "Jrat ir Kastytis".

Vilktakiai yra vadinami ir kitais vardais : vilkalokas, vilktakas, vilktakas, vilkolakis, vilkatas, vilkalakas, vilkuodegis. Daugelyje sakmi ir tikjim nieko nemini apie vilktaki ivaizd. Kartais pasakoma, kad jie turi uodegas, retus dantis, jei ant jo kas pirtyje upildavs vandens, jam pasirodydavusi trumpa uodega. Pastebta, kad daugiausiai uodegas turi tie vilktakiai, kuriems kas nors sutrukd tapti normaliais monmis. Danai sakoma, kad moni, pasivertusi vilkais, ivaizda yra tokia pati, kaip ir paprast vilk, taiau kartais pasakoma, kad jie ties pakakl mis turi balt ym, kuri atsiradusi dl to, kad kai jie buv monmis, neioj balta sermgl.

Skaidr 15
Nepaprastieji gyvna i:

Skaidr 19
Pabaiga

aliai, rups, vilkai, mekos.

Ai u dmes.
Darb atliko Gargd Vaivoryk ts gimnazijos I e kl. kl. mokiniai Rimgaudas Rauktys Martynas Ambrazaitis

Skaidr 16
Turbt daniausiai tautosakoje minimas velnias. Taiau velnias niekada nebna mogaus draugas.
Velnias (Kaulinis senis) chtonin senovs lietuvi mitologin figra. Poemio dvasia, sauganti emje slypinius, moni paslptus, ukeiktus lobius. Velnias ypa artimai susijs su mirusij pasauliu. Pagrindin velnio pareiga saugoti ems lobius, globoti ne tik vargus, neturtingus, bet siningus mones, bausti skriaudjus gobuolius, piktadarius, girtuoklius.

3. Ivados 1. 2. Per tautosakos pamokas mokiniai turjo galimyb painti savo tautos tradicijas, paproius ir tautosak. Buvo ugdomas mokini gebjimas dirbti su vairaus pobdio (taip pat ir vairialyps informacijos) tekstais: savarankikai susirasti kelis vairaus pobdio altinius ir mokymuisi reikaling informacij, tinkamai j atsirinkti, klasifikuoti, vertinti altini informatyvum, patikimum. Tautosakos pamokos buvo domios, mokiniams patiko, nes patys aktyviai dalyvavo ne tik ruodamiesi ir pristatydami savo darb, bet ir vertindami klass mokini darbus.

3.

16