PROTO TEATRAS

J ay I n g r a m

PROTO TEATRAS
JAY I NGRAM Smons udang paklus

I angl kalbos vert Aist Kvedarait-Nichols

V iln iu s

UDK 159.9^
It\6

Jay Ingram Theater Of The Mind Published by arrangement with HarperCollins Publishers Ltd, Toronto, Canada

Copyright 2005, by Jay Ingram. All rights reserved Vertimas lietuvi kalb, Aist Kvedarait-Nichols, 2010 Virelio dailinink, Asta Puikien, 2010 Leidykla VAGA, 2010 ISBN 978-5-415-02174-1

Skiriu sa v o e im a i

TURINYS

J A N G A .................................................................................................................... 11 Pirmas skyrius. KAS YRA SMON? ...................................................................13 Antras skyrius. SMONS POJ TIS.....................................................................33 Treias skyrius. A R SMEGEN ITIES REIKIA? ............................................. 52 Ketvirtas skyrius. SMONS SROVEL................................................................ 73 Penktas skyrius. PASMON .................................................................................. 87 etas skyrius. D ID IO JI ILIUZIJA....................................................................... 105 Septintas skyrius. LAIKAS ......................................................................................... 135 Atuntas skyrius. LAISVAS NEVALINGUMAS....................................................146 Devintas skyrius. LAISVA VALIA ............................................................................162 Deimtas skyrius. GYVN S M O N ................................................................. 178 Vienuoliktas skyrius. I KUR ATSIRADO SMON? ..................................... 207 Dvyliktas skyrius. SMONS IKILIMAS............................................................238 Tryliktas skyrius. SMEGEN PASIDALIJIMAS ................................................ 253 Keturioliktas skyrius. S A P N A I................................................................................... 270 Penkioliktas skyrius. SMEGEN TYRIMAI ......................................................... 288 eioliktas skyrius. KAIP TAI VEIKIA.....................................................................303 E p i l o g a s ................................................................................................................325 P a d k a .................................................................................................................... 333 R o d y k l ................................................................................................................ 335

P R O T O T E A TR AS

I 9

 A N G A

sivaizduokite gyvenim visikai kitokiame pasaulyje, nepas tamoje vietoje, kur negaltumte atpainti net savo proto, kur, bombarduojamas sensorini stimul, js protas tesuvokt ma yt visumos dalel, taiau js vis vien tiktumte - ar btumte priversti tikti - ess visaregis ir visainis. sivaizduokite, kad tame pasaulyje esate save apgaudinjantis robotas, kurio judesius, kalb bei elges lemia proto me chanizmo, apie kurio veikim js nieko neimanote, nustatytos komandos. sivaizduokite, kad viena io mechanizmo dalis regu liariai ir savavalikai surenka isklaidyt prieinam informacij ir sukuria mantri istorij, paaikinani, kas vyksta aplink. sivaizduokite, jog pasaulis, kuriame daugyb foton ata kuoja tinklain, tampa trij m atavim erdve, pilna objekt bei skirting paviri, kuriuos galima paversti vidiniu tos pat aplin kos vaizdiniu, kur vliau, bdam os visikai kitokios chemins bsenos, smegenys gali dar kart sugrinti prot, taiau kart jau kitoje, nepastamoje aplinkoje. Keisiausias io pasaulio dalykas yra jame vykstanios kone magikos transformacijos: elektros srovs bei chemini m edia g pagalba kuriamos idjos, vizijos, haliucinacijos ir prisimini mai. Sis vyksmas perengia rib tarp fizinio bei nematerialaus pasaulio ir nepaklsta nei logikos, nei mokslo dsniams. Visa tai tampa dar paslaptingiau dl to, jog vos pakeitus chemin sudt, elektros cirkuliacij ar net fizin smegen pamat, ios mintys bei vaizdiniai pakinta neatpastamai, taiau tuo pat metu nesutei kia jokios informacijos, kaip visa tai buvo sukurta.

P R O T O T E A TR A S

Tiesa, toli iekoti nereikia. Kaip tik tokiame pasaulyje mes ir gyvename. Tai smoningo proto pasaulis, kuris yra visikai kitoks, nei m ums atrodo. Per pastaruosius du deimtmeius s mons tyrinjimai pakeit m s poir smegen veikl bei tai, kaip jos kuria m s patiriam pasaul. I ties yra keletas proto teatr". Vienas j yra nedidel erdv js galvoje, kurioje, tarsi nesibaigiantis filmas, sukasi s moningo proto vykiai. Tai js proto aki namai. Siame teatre tra vienas irovas - js. Tik js galite mums papasakoti, kas rodoma teatre. Nenuostabu, kad taip jauiams, taiau kartais vidinio teatro koncepcija sipina taip giliai moni prot, jog net mokslininkai, kalbdami apie smon, remiasi ia idja. Daug met filosofas Danielis Dennettas praleido svarstydamas ir persvarstydamas i idj bei laikydamas j dekartikuoju teatru". Jis prietarauja miniai, jog kakas smegenyse apdoroja, redaguoja ir pateikia s mon. Tas kakas neegzistuoja - smon yra galutin riba. Jo odius igirdo. Smon tiriantys ekspertai bet kokio mis priemonmis stengiasi atsiriboti nuo vidinio teatro idjos, taiau tuo pat metu ilieka populiari visuotins darbo erdvs" teorija, atskleidianti, kaip veikia smon, lengviausiai supranta ma sivaizduojant tai kaip teatr, kurio scenoje rodomi smons vaizdiniai. Taiau is spektaklis rodomas net ir tuomet, kai nra irov. Per pastaruosius kelerius metus proto teatro paslapi at skleidimas tapo viena i labiausiai jaudinani ir didiausius i kius keliani mokslo srii. i knyga yra btent apie tai.

P ir m a s s k y r iu s

KAS YRA SM ON?

Baugu rayti knyg apie tai, ko tiksliai nusakyti negali net eksper tai. Sveiki atvyk smons valdas. I tikrj tai neturt bti su dtinga. Galbt mes retai susimstome apie smon, taiau puikiai inome, k reikia jos neturti. Miego metu, iskyrus tuomet, kai sapnuojame, esame be smons. Prarandame smon nualp arba kai mums gerokai trinkteli. Tuo metu, kiek mes inome, m s gal voje beveik nieko nevyksta. I ties m s smegenyse vyksta dau gyb proces, taiau mes to nesuvokiame. Smon ir suvokimas yra neatsiejami; ias svokas net galima laikyti sinonimais. Smons praradim as dl fizinio smgio arba miegas be sa pn yra daniausiai pasitaikanios smons nuokrypos, taiau ne vienintels. Jei operacijos metu jums suleidiama anesteti k, iliekate nesmoningi, kol veikia vaistai. Daniausiai taip ir bna, taiau yra moni, pasakojani stabias istorijas: A maiau gydytojus operacinio stalo gale ir pagalvojau: O, Die ve, jie prads operacij, nors a esu smoningas". Mginau jiems pasakyti, taiau negaljau kalbti, nestengiau net pajudti... Tai buvo vienas baisiausi mano igyvenim". Arba: Smoningu mas buvo gsdinanti patirtis... Tarsi beviltika gyvulika baim, kai mgini parodyti kitam, jog esi smoningas, taiau negali pa krutinti n pirtelio".1 * Ne tokiais dramatikais atvejais pacientai kartais prisimena arba atpasta tam tikrus aplinkini vartotus odius, kuomet juos veik" anestetikai. Kratutiniais atvejais menkinantys ko* Pastabos pateiktos skyri pabaigoje (vert. past.)

P R O T O TEATRAS

I 13

mentarai apie pacient (itam nevertas skirti daug dmesio") arba nerimastinga chirurg reakcija (Labai tiktina, kad tai au glys...") gali bti susij su ilgiau trunkaniu gijimu po operacijos. Tai rodo, jog tam tikra prasme pacientas girdjo iuos odius, taiau, regis, jie nepasiek smons. Kartais hipnozs seansai po operacijos patvirtina pacient i ties girdjus ir galint prisimin ti operacinje isakytus komentarus. Taiau ar tai leidia teigti, jog egzistuoja tam tikras smo ningumo lygis, kai mogus yra veikiamas anestetik? Nebtinai. Kartu su anestetikais pacientui suleidiama ir paralyi suke liani, raumenis atpalaiduojani vaist, todl retsykiais jis gali suvokti aplink, taiau nestengia to parodyti aplinkiniams. Tai gi mokslininkams tenka remtis netiesioginiais smons indikato riais (pavyzdiui, smegen bang modeliais), kol pacientai yra ijungti", arba pooperacins hipnozs bei kitais bdais igauti j prisiminimus. N vienas i bd nesuteikia grietai apibr t, patikim duom en, koki nortume. Tai smons tyrimuose nuolat ikylanti subjektyvumo problema: mano mintys ir jaus mai inomi tik man. Nors ir labai vaizdingai ar gyvai juos tau at pasakoiau, apibdinimas visada liks neisamus, kadangi mano smon bent i dalies tau neprieinama. Kas ino, galbt opera cijos metu mes visi esame smoningi, taiau visa tai pamirtame jai pasibaigus. Kas rodyt, jog tai ne tiesa?*
* Kad jau kalbame apie nemanomus rodyti dalykus, ikeikime - ir atmeskime - solipsizm, idj, jog visa yra absoliutus subjektyvumas. Solipsistai (jei i ties toki esama) tvirtina, jog egzistuoja tik protas, o visa, k mes suvokiame, tra jo kriniai. W oody Alienas puikiai pasak: O k, jei viskas tra iliuzija ir niekas i ties neegzistuoja? Tuomet u savo kilim a tikrai sumokjau per daug''. Viena linksmiausi netyini remark apie solipsizm priklau so Bertrandui Russellui, kuris pasakojo, jog jam paraiusi moteris tvirtino esanti solipsist ir buvo be galo nustebusi, jog kit neegzistavo (Bertrand Russell, Human Knowledge: Its Scope and Limits [London: Allen and Unwin, 1948]).

14

P R O T O T EA T R A S

O k manote apie atminties spragas vairuodami automobi l, kuomet staiga suvokiate, kad neprisimenate, kaip nuvaiavo te paskutiniuosius deimt kilometr? I pirmo vilgsnio jos gali atrodyti tarsi trumpalaikiai aptartojo fenomeno variantai, taiau nors ir neprisimenate vairav, vis dlto buvote smoningi. Galbt js kalbjote telefonu, klausts radijo ar leidote savo mintims klajoti kur kitur, taiau bet kuriuo atveju turjote bti smonin gi ir dmesingi. Tokios proto klajons" nuo vairavimo rutinos prie kit, domesni mini yra stulbinamas smons gebjimo priimti ar atmesti vairias protines veiklas pavyzdys. Tai taip pat iliustruoja, kaip lengvai mintis ar vaizdinys patenka smon arba i jos ipraomas, ir kiek nedaug laiko tam prireikia.* tai kas, bent jau trum pam, nutinka smoningumui vairuojant. Tai nereikia, jog tuo metu padidjo js galimybs pakliti eismo vyk kelyje, taiau kaip galtumte tai inoti? Bet kokios netiktos aplinkybs akimirksniu priverst jus pasijusti visikai smoningais, o jei ne, tai nieko nepakeist - js pda spaust stabdi pedal, nes taip liepia elgtis pasmon (isamiai tai bus aptariama vliau). Jei is trumpalaikis suvokimo trkum as ir ne ymiai sultint js reakcijos laik, veikiausiai, to net nesuino tumte. Su kuo palygintumte moment? Taip pat manoma, jog, jums kak pastebjus ir grus visiko smoningumo bse n, prisiminimai apie bet kok smons nuklydim bt itrinti. Turint galvoje, kad pasmon yra greta ir lengvai prieina ma bet kuriuo metu, bt paprasiau smon apibdinti kaip kit jos pus; tai dalyk visuma, dingstanti m ums esant nesmoJs galite kalbti su alia sdiniu keleiviu vairuodami pasmoningai, taiau negalite i dalyk daryti atvirkiai - kalbti pasmoningai, dmes nukreipdami keli. Tai rodo, jog kalba ir smon yra susijusios glaudiau, nei smon ir vairavimas.

P R O T O TEATRAS

I 15

ningiems. Taiau kas ie dalykai? Nesibaigiantis vaizdini ir o di - net muzikos - srautas, tekantis galvoje? Gebjimas atkurti toli esant ar jau nebeegzistuojant kambar sename name, u pildant j spalvomis, kvapais ir garsais? Gebjimas mstyti apie fakt, jog mes mstome? Atsakymas yra visa tai ir dar daugiau.

Kasdienika akimirka kupina smoning jspdi.

Ltai tapykime paveiksl: ankstyv ryt js sdite prie pusryi stalo, sauls spinduliai skverbiasi pro lang, puode lis kavos, maistas ir laikratis - i paprasta, rami scena glumi na sensorins informacijos kiekiu. Kaip puikiai js smons srautas (bene geriausiai inoma psichologo ir smons tyrim pradininko Williamo Jameso fraz) sugeba apdoroti i nuolatoskintani sensorin informacij bei atitinkamus prisiminimus, sitikinimus, emocijas, ir visa tai sujungti vien bendr smon? Daugumai i m s - gana neblogai; mes manome, jog visikai, absoliuiai ir itin kokybikai suvokiame pusryi stalo aplink.

proto

teatras

Kas toliau? Rib nra. sivaizduokite, jog pilate pieno kav ar arbat. Kaip nusprendiate, kada sustoti? Paprastai nusprsti padeda spalva. Kaip tai darote? Lygindami anksiau gerto g rimo spalvos prisiminim su besikeiiania spalva puodelyje, pasiruo sustoti, kai spalvos sutaps. Be abejo, tam reikia smo ns - jums neieit pilti pieno kav, jei tuo metu patirtumte vien i greitkelio atminties utem im ". Turite sutelkti dmes ir suvokti kavos paruoimo proces. Lengva pasakyti, taiau i kur kyla anksiau gertos kavos spalvos prisiminimas? Kaip sugriname j i ten, kur jis papras tai laikomas, smoning prot, kad, juo remdamiesi, galtume nustatyti, kiek pieno pilti kav? Kur paprastai saugomas is pri siminimas? Vienas paprasiausias prisiminimas neivengiamai sukelia kitus, gilesnius prisiminimus, pavyzdiui, apie nuos tab kavos puodel, kur vien alt rudens dien grte Banfo nacionaliniame parke. Tai nra vien sausos mintys - kartu jos sugrina tiek su prisiminimu, tiek su tuo momentu susijusias emocijas. Iki iol m s pusryi stalo situacijoje smon neatliko vie nos svarbios nuolatins funkcijos. Kiekvienas kavos gurkteljimas ar naujas laikraio puslapis atskleidia vis daugiau naujos informacijos, kuri traukiama smonje kuriam paveiksl, ta iau tuo pat metu mogus nuolatos suvokia pats save. Js inote, jog tai js, ne kas nors kitas, sdi prie stalo. Suvokiate, kad tks taniai moni mgaujasi ryto saule, taiau tik js mgaujats ja savaip. I ties tai nra papildom a js smons atsakomyb; asmenybs, privatumo bei subjektyvumo esm neatsiejama nuo mstymo, jausm bei pastabumo. Jei js protas yra visikai tu ias, nra kur pastebti savs.

P R O TO TEATRAS

I 17

Nors ir labai turtingas bt smons turinys, jis nra vie nintel smons sudedamoji dalis. Taip pat svarbi suvokiam dalyk kokyb, su jais susij jausmai, kakas, kas leidia mums suvokti, jog esame smoningi. Jei manote, kad sunku apibdinti mini smoningum, tai jausm smoningum apibrti dar sudtingiau. Filosofai iuos jausmus vadina qualia; kiek yra ino ma, minti jausmai nebdingi kitiems nesmoningai informacij apdorojantiems subjektams, pavyzdiui, kompiuteriams arba maas smegenis turintiems gyvnams ir vabzdiams. Taiau ie jausmai, be abejo, yra smons dalis. Kokie jie? iuo klausimu sutinku su tais, kurie apie juos msto. Filosofas Frankas Jacksonas rao: Papasakok man visk, k fiziko gali papasakoti apie gyvas smegenis, j bsenas, funkcin vaidmen, ry su tuo, kas vyksta kitu m etu arba kitose smegenyse, ir taip toliau, ir pana iai, taiau, net pasitelks vis imint bei sudjs pasakojim visum, nesuinosiu nieko apie tai, koks veriantis yra skausmas, kaip da nieulys, kaip kankina pavydas, arba kuo pasiymi ci trinos ragavimas, ros uostymas, didelio triukmo girdjimas ar irjimas dang".2Filosofas Davidas Chalmersas, galutin i potyri paaikinim taikliai pavadins sudtinga problema", prideda pana sra: Juntamos raudonum o savybs, viesos ir tamsos potyriai... klarneto garsai, kamparo kvapas... smonin go mini srauto patyrimas".3Galiausiai, neurologas Christofas Kochas kalba apie panai, taiau iek tiek sudtingesni pa vyzdi por: Primityvus nepam irtam lidn Mileso Daviso dainos Kind of Blue" gars igyvenimas ir ekstaze persmelktas trokimas okti vis nakt".4 iuos pavyzdius pacitavau nordamas parodyti, jog eks pertai ino, kas yra qualia, nors a pats ir nesu sitikins. Susidu

18

P R O T O TEATRAS

riu su tokia problema: jei m ano raudonos spalvos suvokim lydi raudonumo" jausmas, tuomet nesivaizduoju, koks is suvoki mas bt be jausmo. Bet kuriuo atveju, js patys galite tai isi aikinti ir net pridti sav pavyzdi: valgyti vir lauo ugnies paskrudintus zefyrus arba savo veidu jausti lauo ugnies kaitr. Daugelis filosof, kartu ir mintieji Jacksonas ir Chalmersas, mano, jog qualia taps didiule klitimi, siekiant mokslikai su prasti smon, ir kad i jausm paprasiausiai nebus manoma paaikinti vien smegen veiklos principais. Qualia galvoskis nesibaigia ties kaip" ir kodl"? Kodl m s smegenys sukuria prasto msainio potyr, kuomet pakakt ivardyti ilg chemini pried sra, itiusios bandels bei sunkiai sukramtomos m sos pojius, beskonio pomidoro grieinl, tuomet sudti iuos pojius vien ir imesti tok msain? Kas gero i msainio patirties"? tai kita medalio pus. Yra nemaai kitaip manani filo sof bei mokslinink, kuri qualia nebaugina. Kai kurie tvirtina, jog nieko nepaprasta ia nra ir, kai smon bus suprasta, qu
alia pasirodys ne kas kita, kaip dalis visumos. Kiti sutinka, jog

smoningumo potyriai, jausmai yra paslaptingas reikinys, ir neprietarauja palaukti, kol iuos jausmus bus galima paaikin ti paprasiau, tai yra, kai smon suprasime kur kas geriau. J nuomone, nors iuo m etu qualia ir yra nepaaikinamas reikinys, taiau po keleri met naujos inios gali padti kuo puikiausiai juos suprasti. Kam qualia gali prireikti? Psichologas ir regos specialistas Richardas Gregory tvirtina, jog qualia be galo reikia m s sme genims, jie kupini prisiminim , nujauiamos ateities vizij bei dabarties sudtingum o.5I j tik dabartis yra aprpinta su qualia

P R O T O TE A TR AS

I 19

susijusiais jausmais, taigi visa, kas betarpika ir aktualu, atrodo rykiau. Gregory (ir kiti) teigia, jog qualia ymi dabart", situaci j, kuri iuo m etu reikalauja m s dmesio. Be ios vliavls" dabartis, praeitis ir ateitis bt beviltikai sumi. Paprastes nms gyvybs formoms qualia nereikia, kadangi j gyvenimas paremtas stimulo atsako principu, kurio m etu daug mstyti ne reikia. Nesunkiai velgsite, kad tai gali bti teisinga. Obuolio skonio, ivaizdos ar tekstros prisiminimas tra blyki pojio, irint obuol ar jo atsikandant, imitacija. Prisiminimui trksta gyvybingumo (qualia), kuriuo pasiymi tikras potyris, taigi ne sunku juos vien nuo kito atskirti. Tikrasis obuolys, kur sukon centruojame savo dmes ia ir dabar, isiskiria i kit. Jis buvo paymtas. Gregory pasil tok eksperiment: atidiai siir kite kak iskirtinio, pavyzdiui, rykiai raudon kaklarait, tuomet usimerkite ir stebkite, kaip blsta jo rykumas. Dabar atlikite eksperiment atvirkiai: pradkite umerk akis, si vaizduokite kaklarait, tada atsimerkite. Kaip paymi Gregory, suvokimas yra stulbinamai rykesnis, palyginti su vaizduots vaisiumi a ^ ris im in im u ". Sis teiginys teisingas ne tik prisiminim atveju: mano galva, bet koks procesas ar tarpininkas (nors ir labai kokybikas), ski riantis jus nuo tiesiogins patirties, sumenkina tos patirties qua
lia. Puikiausias pavyzdys yra televizorius. Nesvarbu, net jei turi

te septyniasdeimt dviej coli striains plazmin ekran, gero * rykumo televizij ir kino teatrui prilygstani garso sistem. si vaizduokite, jog irite dokumentin film apie pakili nuotaik buriuojant. Ar tai prilygt potyriams, jei i ties stoviniuotum te denyje, justumte vandens purslus ant savo veido, burlaivio

20

P R O T O T E AT R A S

pasvirim, vjo gsius? Ne. Man teko igyventi kitoki, taiau toki pat efekting igyvenim besilankant MD Robotics Toron te, kur gaminama vairi ranga kosmoso tyrim programoms, skaitant nepaprastai sudtingus automatinius renginius Canadarm ir Canadarm 2. Prie ivyk buvau perirjs daug va land trunkanios tikros ir animuotos dokumentins mediagos apie automatini rank darb, taiau tai neprilygo jausmui, kur igyvenau, stovdamas alia vieno i robot. Tikrovje ie ren giniai sukonstruoti dar graiau, yra dar sudtingesni, blizgesni, masyvesni - neapsakomai spdingi; tik stovint greta, spindu liuoja nepamirtamus qualia. Taigi m s smegenys gali susitelkti ties aktualiais, ia ir dabar vykstaniais dalykais todl, kad prisiminimai ir kai kurie vaizdiniai nra tokie spalvingi, kaip juos sukr tiesioginiai pa tyrimai. Jei m s prisiminimai bt tokie pat ryks ar kupini
qualia kaip tikrasis pasaulis, nesugebtume jatslarti, ir tai pa-

verst prisiminimus haliucinacijomis. Vis dlto man ir paiam dar sunkoka juos suprasti. Klarneto garsai, mano manymu, yra dalis instrumento tapatybs - ties sakant, svarbiausia jos dalis. Todl gan sudtinga atskirti instru m ent nuo potyri klausantis jo gars. Jei sutinkate su manimi, tai dar keletas tbtini bandym paaikinti, kas yra qualia. Pirmiausia, neuropsichologo V. S. Ramachandrano pavyz dys apie skirtingas gyvn ris: sivaizduokite, kad Amazons upje gyvena elektrini uv ris, toki pat proting kaip mes. Taiau ios uvys pasiymi kai kuo, ko trksta mums - gebjimu justi elektros laukus specialiais odos organais. Mes galime ity rinti ios uvies neurofiziologij ir isiaikinti, kaip organai jos onuose pakeiia elektros srovs krypt, kaip visa tai perduoda

P R O T O TEATRAS

I 21

ma smegenims, kuri smegen dalis analizuoja gaut informacij, kaip i informacija panaudojama norint ivengti plrn, ie kant grobio ir panaiai. Taiau, jei elektrin uvis galt kalbti, ji pasakyt: Puiku, vis dlto js niekada nesuinosite, k reikia
jausti elektros srov".6

Tai turt jums padti, bet jei ne - tai dar viena analogija: sivaizduokite, jog vaisi ir darovi pramons mon sukons truoja robot, kuris gali tiksliai nustatyti, kada persikai visikai prinok ir tinka vartoti. Jis galt ivardyti visas chemines sude damsias persiko dalis, palyginti jas su prinokusio persiko dali veriais ir nusprsti, kiek itirtam persikui dar liko nokti iki to bulumo. Bet, manau, js sutiksite, kad is robotas negali patirti" vieio persiko skonio taip, kaip js ar a. (I kitos puss, kai kurie dirbtinio intelekto ekspertai tvirtina, kad robotui diegus tokias pat sudtingas kaip mogaus smegenis (procesorius), pastarasis taip pat patirt" persiko skon.) Galbt meknas mgautsi persiku, tuo tarpu skruzdl - ne. Nors ir kokie sutvrimai geba patirti, tai yra papildomas smons privalumas. Tai tai kas, grubiai tariant, yra smon. Taiau nebt protin ga sustoti ia, mat esama ir kitoki smons form - vienas i j tik spjame egzistuojant, kitas - i ties esame patyr. Viena i gal ir ne visiems m alonum sukeliani smons form yra sapnai. Tai ities keista smons forma, kupina vaizdini i bu draus m s pasaulio ir ne tik, sujungt netiktus derinius. Sa pnuojant nenaudojama jokia sensorin informacija - smegenys pasitelkia tik prisiminimus bei savo gebjim kurti vaizdinius ir su jais susijusius jausmus, o rezultatas, kad ir koks absurdikas atrodyt pabudus, visuomet irodo tiktinas. Siekdama paai

PROTO

teatras

kinti ar suteikti prasm gyvenimo vyki sekoms, bdraujanti smon prasimano tam tikr kiek dalyk, taiau sapnuose is gebjimas pasiekia visikai nauj lyg. Smon galima modifikuoti medituojant arba vaistais su keliant haliucinacijas. Abiem bdais galima suardyti kai kuriuos esminius normalios smons aspektus, pavyzdiui, jausm, kad js esate js, kad esate ribojami savo odos, ir kad ji skiria jus nuo aplinkos. Visi ie skirtingi smons variantai yra svarbs, mat jie silo alternatyvi poiri tiek juos patirianiam individui, tiek juos tiriantiems mokslininkams. Taiau, jei i esms nesiskiriate nuo kit, tuomet didij gyvenimo dal praleidiate bdraujan ios smons kasdienybje, ir btent i smons form nagrin siu i mokslo perspektyvos. Per pastaruosius deimt ar penkiolika m et mokslininkai, ypa neurologai, smon pradjo irti rimtai bei laikyti j mokslini tyrim, eksperiment objektu, kai kuo, kas - nors ir i esms subjektyvu - leidia rinkti objektyvius mokslinius duo menis. Didioji i mokslinink dalis tapatina prot ir smege nis bei mano, jog surink pakankamai duom en apie tai, kaip tiksliai funkcionuoja smegenys, kol esame budrum o bsenos, suprasime, kas yra smon. Ir nors kai kurie j taria, jog taip ir nerasime galutinio atsakymo, vis dlto jie pasireng dirbti tol, kol sustabdys neveikiama klitis. Gali bti, kad smegenys ir protas yra du visikai skirtingi dalykai (i pozicija vadinama dualizmu"): protas yra unikalus, nematerialus, taiau palaiko tam tikr ry su fizinmis smegeni mis; ry gali pertraukti miegas ar komos bsena. Tik labai ne daugelis smegenis tiriani mokslinink prisipasta es dualistai. Dauguma yra sitikin, jog smon bus manoma paaikinti

p ro to

teatras

i 23

smegen veiklos tyrim pagalba, o tie, kurie nra tuo tikri - kurie galbt yra plai pair ir neatmeta galimybs, jog protas yra kitokios, naujos ries energija ar materija, - savo dmes skiria toms problemos sritims, kurios atrodo isprendiamos.

S m o n in g a s term o sta ta s
Tai ne poktas. Idj, jog toks paprastas prietaisas, kaip termostatas, gali bti smoningas, jau kuris laikas aptarinja filosofai. Vienas ymiausi smons filosof Davidas Chalmersas teigia, jog informacija yra smons pamatas. Remiantis ia idja, net termostatas (kuris veikia reaguodamas besikeiian i informacij) turi smon. Reikia pridurti, kad Chalmersas i ties nemano, jog termostatas jo namuose jauia" tem peratros skirtumus. Idja apie smoning term ostat Chalmers sudom ino Stanfordo uni versiteto Informatikos fakultete dirbantis Johnas McCarthy'is.7 Jis tvirtino, jog tam tikromis aplinkybmis bt galima manyti, kad vienas ar kitas ren ginys turi tam tikr sitikinim, m at tai p adt lengviau suprasti jo atlieka mas funkcijas arba skirtingas bsenas, kuom et viduje vykstani operacij nem anom a isamiai paaikinti. Akivaizdu, jog kuo prietaisas sudtingesnis, tuo drsiau ja m bt galima priskirti tam tikr sitikinim. Kad ir kaip bt, McCarthy'is turi savo nuom on apie termostatus: Pirmiausia, sivaizduokite paprasiausi termostat, kuris automatikai ijungia ildym patalpoje, kai temperatra pakyla laipsniu aukiau u nustatytj, pradeda ildyti, kai temperatra nukrenta laipsniu emiau u nustatytj, ir nedaro nieko, kol temperatra patalpoje svyruoja dviej laipsni intervalu aplink nustatytj... Mes priskyrme jam tiksl: Kamba rio temperatra turi bti normali". Jei termostatas mano, kad kambaryje per karta ar per alta, jis nusiunia signal ildytuvui... Mes neskiriame

Pr o

to

teatras

jam joki kit sitikinim; jis neturi nuomons nei apie tai, ar ildymas jungtas, ar ijungtas, nei apie or, nei apie tai, kas laimjo Vaterlo m. Jis tuo labiau neturi introspektyvi sitikinim, t. y., jis nemano mans, kad kambaryje per karta.

Jeigu tai neprivert js b ent akimirk patikti, kad termostatai turi sitikini m, pam ginkite itai:

Temperatros reguliavimo sistem mano namuose galima apibdinti taip: termostatai pirmame ir antrame aukte pranea centrinei ildymo sistemai, kada jungti arba ijungti karto vandens tiekim iose patal pose. Centrinis vandens temperatr reguliuojantis termostatas pranea krosniai, kada sijungti arba isijungti, taip palaikydamas norim karto vandens temperatr rezervuare. Neseniai antrame aukte pasidar per karta, ir man ikilo klausimas, ar antro aukto termostatas klaidingai paman, kad antrame aukte buvo per alta, ar krosnies termostatas su klydo manydamas, kad vanduo per daug atalo. Pasirod, kad n vienas j neklydo; pirmo aukto reguliatorius mgino ijungti vandens tiekim, bet nesugebjo to padaryti, mat sklend buvo ustrigusi. Pirmo ikvieti mo metu santechnikas aptiko gedim, po to apsireik darkart, kai nauja sklend buvo usakyta. Santechniko paslaug kaina nuolatos kyla, tuo tarpu mikrokompiuteri - pamau krenta, taigi vis didja paskata sukur ti toki temperatros reguliavimo sistem, kuri inot daug daugiau, ne vien apie temperatros svyravimus visame name, bet ir apie savo svei katos bkl.

Smons platybse slypi ir keisti, vaizduots sukurti persona ai. Galimyb, jog smon perengia mokslo ribas, leidia filo sofams pasitelkti sivaizduojam sutvrim, zomb", siekiant

P ro to

teatras

I 25

pagrsti pozicij, jog protas ir smegenys yra du skirtingi daly kai. sivaizduokite tapaias kaip js btybes, kuri molekulin, atomin bei atomus sudarani dali visum a nieko nesiskiria nuo jsiks, kurios elgiasi kaip js, taiau neturi vidins gyvy bs, suvokimo arba smons. ios btybs yra ne kas kita, kaip robotai. Tokie zombiai tapt gyvu rodymu, jog protas ir sme genys nra vienas ir tas pats, mat jie turt tokias pat smegenis kaip js, taiau neturt proto. Bt sunku patikti, kad m s smegenys neivengiamai sukuria smon, jei zombi smegenys nesugebt to padaryti. Toki btybi egzistavimas net nepristabdo nepritariani dualistinm s idjoms, mat jie atremia iuos argum entus sakydami, jog, jei ie padarai turt smegenis kaip mogaus, jie bt neivengiamai smoningi. tai kaip vis kas paprasta. Smegen tyrim laboratorij sien nepuoia zombius vaiz duojantys plakatai, taiau yra kita, dar netikinamesn btyb homunkulas". Tai sivaizduojamas maytis mogeliukas (nie kada nemginta sivaizduoti moterikos lyties homunkul"), kuris patogiai sitais js smegenyse ir per didels striains kokybik ekran stebi vis js gaunam sensorin informa cij, apdoroja j ir msto js mintis. Gaila, kad jis toks nepo puliarus, mat geriausiai paaikint, kodl atrodo, jog smon tarsi sutelkta vien smegen dal u js aki. Tai bt proto teatro" vieta: ekranas, patogi kd, trakui trupiniais apibars tytas kilimas. (Ties sakant, i idja danai ijuokiama pavadi nant j dekartikuoju teatru" - antausis Ren Descartesui u drs teigin, kad smegenyse yra tam tikra vieta - jis pasirinko kankorin liauk - kur jos susitinka su protu). Nelaimei, jei savo smons egzistavim aikinate mauiu mogeliuku savo

26

P R O T O T EA T R A S

smegenyse, tuomet jis taip pat turi tok turti ir taip toliau. Taip sukuriam e nesibaigiant hom unkul matriok" rinkin* i neubaigtumo, nieko nepaaikinanti savyb pavert hom unku l persona non grata smons tyrim o moksle. Alternatyvi teorija vliau tai aptarsiu detaliau - teigia, jog smon yra pasklidusi po visas smegenis, o ne sukoncentruota viename take. Tai pa traukli idja, vienu umoju susidorojanti su zombiais ir hom un kulais bei pakeiianti pastaruosius daugybe gana kvail, neabe jotinai nesm oning (taiau darbi) zombi agent". Su jais susipainsime vliau. Mokslikai smon tyrinti nelengva ne tik dl to, kad smegenys yra be galo sudtingos, bet ir dl subjektyvumo aspekto. A i nau, kad esu smoningas. Taiau kaip galiu inoti, kad js esate smoningi? (Arba i kur js inote, kad a smoningas?) Mes visi atrodome ir elgiams taip, lyg btum e smoningi, taiau smo n yra toks subjektyvus dalykas, kad, neturdam as galimybs vilgtelti js smegenis ir patikrinti (joks smegen stebjimo duom en kiekis negali parodyti man, k jauiate), turiu patikti vien js odiu, ir atvirkiai. Dar daugiau, net jeigu a ir js esame smoningi, negaliu bti tikras, kad mano ir js smon yra tokios pat. (Tai senas galvoskis: js galite tam tikr spal v pavadinti oranine ir a sutiksiu, taiau mes neinome, ar i spalva tiek jums, tiek man atrodo taip pat. Galbt mano oranin spalva yra js alia, ir atvirkiai.)
* Ironika, taiau prie imtmeius pirmasis hom unkulas taip ir buvo sukurtas. Tai buvo miniatirinis individas, kuris, kaip buvo tikima, egzistavo m ogaus spermoje - i anksto susiformavs mogus" - ir po apvaisinimo pavirsdavo embrion. inoma, spermoje gyve nantis homunkulas turjo turti savo miniatirinius lyties organus, kuri spermoje egzista vo dar maesni i anksto susiformav moguiai, o sek ubaig paskutinis pasaulyje gims mogus. Suprantama, i teorij buvo sudtinga pritaikyti moksle.

P R O T O TEATRAS

I 27

Ne tik savo igyvenim negalite m an tiksliai apibdinti; js mginimai nupasakoti, kaip jauiats ar apie k mstote, taip pat yra abejotinos verts. is teiginys turt priversti jus stabtelti. Juk mes, aikus daiktas, inome, apie k galvojame! Kaipgi kitaip? Nelaimei, yra gausu rodym, jog ne k teinome apie giliausias savo mintis. Du eksperimentai turt jus tikinti. Pirmj, pavadint moni mstymas", 1931 m. atliko psichologas Normanas Maieris.8Jis pakviet tyrime dalyvavusius savanorius didel kambar, kuriame buvo pilna vairiausi objekt: kari, vertuv, repli, ilgintuv, stal bei kdi. Tuomet nuo lub jis nuleido du lai dus, kuri galai vos siek grindis tokiu atstumu, kad, sugriebs vieno laido gal, tiriamasis negaljo pasiekti kito laido galo. Tiria mj uduotis buvo sugalvoti, kaip panaudoti kambaryje esan ius objektus, kad bt manoma suriti kabani laid galus. Didioji dalis tiriamj beveik ikart pasirinko lengviau sius sprendimus. Vieni pririo vien laid prie kds, tuomet pa stm j kuo ariau kito laido, sugrieb antrojo gal ir surio juos abu. Kiti prie vieno laido galo pririo ilgintuv arba kart. Taiau daugum a tiriamj nepastebjo vieno sprendimo, taigi Maieris pateik jiems uuomin: jis prijo prie vieno i kabani laid ir paleido j sibuoti. Prajus vos kelioms sekundms - kiek vienu atveju, maiau nei minutei - eiolikai tiriamj toptel jo sprendimas. Jie pririo svor prie vieno i kabani laid, pa leido j sibuoti ir, pribg prie kito laido, lauk, kol pirmasis priarts pakankamai, kad bt galima j sugriebti. Idjos laikas buvo svarbus: nepaisant, kad daugeliui neprireik n minuts rasti sprendim po uuominos, uduotis privert juos mstyti apie 5-10 minui.

28

P R O T O TEATRAS

O kiek i t eiolikos tiriamj suvok, kad jiems buvo pa teikta uuomina? Vienas. Vienas! Kiti penkiolika sukr istorijas apie savo uduoties sprendimus. Jie tvirtino nepastebj sibuojan io laido, nesuvok, kad tai buvo uuomina, arba nemat tyrjo. Kaip tuomet jie man, kad tai nutiko? Paprasiausiai man ov mintis"; Galbt fizikos pamokos m an padjo". Vienas tiria mj, psichologijos profesorius, savo profesij pavert pajuokos objektu sakydamas: Kai imginau visk, beliko tik sibuoti laid. Man kilo mintis apie sibavim norint persikelti per up. sivaizdavau mediuose besisupanias bediones. ie vaizdi niai kilo kartu su sprendimu. Idja pasirod verta dmesio". Jei jums nepakako io eksperimento, tai dar vienas. Tai vienas i mano mgstamiausi nesugebjimo suvokti, kas dedasi m s galvose, pavyzdi. Tyrim atliko socialiniai psichologai Richardas Nisbettas ir Timothy Wilsonas.9 Prekybos centre jie pasistat stal su skelbimu Socialini tyrim institutas - Var totoj nuomons tyrimas - Kuri prek kokybikiausia?". Ant stalo jie idliojo keturias poras visikai vienod pdkelni (Agilon firmos, cinamono spalvos) ir klaus praeivi, kuri pora, j nuomone, kokybikiausia. Niekam nekilo sunkum i keturi identik por irinkti geriausi ar vardyti, kuo btent j pa sirinkta pora isiskiria i kit. Tarp pasirinkimo prieasi buvo mezgimo bdas, ratas, plonumas, tam prum as ir darbo meistri kumas. Penkiasdeimt moni i viso pateik atuoniasdeimt prieasi, taiau n vienas nevardijo tikrosios - idstymo po veikio. Poros buvo paymtos raidmis A-D i kairs dein, ir ia eils tvarka tyrimo dalyvi buvo pasirinktos, atitinkamai 12, 17,31 ir 40 procent. Tyrjams paklausus, ar apklaustj moni pasirinkimui takos galjo turti eils tvarka, visi, iskyrus vien,

P R O T O TEATRAS

I 29

atmet toki galimyb. Minta tiriamoji, tuo metu lankiusi trejus psichologijos kursus, suvok ir atsivelg lemiam idstymo svarb... ji pasirinko B por. Esm ta, kad ji pasirinko, kai tikrovje nebuvo i ko rinktis. ie du eksperimentai aikiai rodo, kad ne galime pasitikti savo mstymo procesu ar informacijos analize. O jei negalime mes, tuomet kas galt? Nors ir negalime bti tikri, vis dlto remiams prielaida, jog js esate smoningi, a esu smoningas ir kad m s smons daugma panaios. Bet ar tikrai vis moni smon tapati? Nepaisant vyr ir moter smegen sandaros bei funkcij skirtum, nra joki rodym, jog lyi smons kuo nors skiria si. inoma, vyrams ir moterims patekus toki pat vyki skur, j smoninga patirtis bus skirtinga - patirtis, taiau ne smon, bent jau ne taip, kaip, manau, neandertalieio smon skirtsi nuo msiks ar impanzs smon skirtsi nuo jo smons ar ms. Bet ir ia negaliu nieko tvirtinti vienareikmikai: ekspe riment su vairi ri primatais tendencijos rodo, kad jie yra paeng daug toliau, nei mes manme, o senas neandertaliei ir moderni moni (anksiau vadint Cro-Magnon (ankstyvaisiais Homo sapiens - vert. past.) skirstymas pamau persvarstomas neandertalieiai turjo didesnes smegenis nei mes iandien, jie gebjo pasigaminti sudting ranki (ne tik menk kirvuk) ir pergyveno drastik klimato pokyi. Prie penket deimtme i buvo manyta, kad mes, iuolaikiniai mons, inaikinome neandertalieius arba paprasiausiai pralenkme juos evoliuci jos lenktynse, taiau iandien j inykim svariausiai paaikina lemiami klimato pokyiai, prie kuriuos neandertalieiai neatsi laik. Ar neandertaliei smon skyrsi nuo msiks? Manau, kad taip, taiau sunku net sivaizduoti, kokia ji galjo bti.

30

P R O T O T EA T R A S

Be abejo, keliaujant dar toliau praeit, m s protviai ne buvo panas mus: j smegenys buvo kur kas maesns, ko gero, jie nemokjo kalbti ir nebuvo tokie iradingi. Tiktina, kad jie turjo smon, taiau ji neprilygo Homo sapiens. Kaip toli ga lime engti iuo keliu? Dauguma mokslinink iandien smon priskiria didiosioms bedionms, kai kurie dar prideda kates, unis arba apskritai visus induolius, taiau ios prielaidos su stoja ties varlmis, gyvatmis ir vabzdiais. Maai kas priskiria smon bakterijoms.* Taip bt galima bendrais bruoais apibdinti, kas yra s mon, arba kaip ji mums atrodo. Taiau svarbiausia, kad js smon priklauso jums ir niekam kitam. Filosofai ir smegen tyrimo ekspertai gali j nagrinti, taiau tik js inote, kaip jau iats ir k mstote. Prie pasineriant smons moksl, dert skirti iek tiek laiko pamstymui, k smon reikia... jums. Vei kiausiai iki iol apie tai danai nesusimstydavote, taiau kitas knygos skyrius privers jus padaryti kaip tik tai. Tada ir tik tada galsime pavelgti smon ir viet, kur ji neva gyvena - smege nis - per mokslin prizm.

PASTABOS 1. J. M. Evans, Patients' Experiences of Awareness during General Anaesthesia, Consci ousness, Awareness and Pain n General Anaesthesia, red. M. Rosen ir J. N. Lunn, (London: Butter worth's, 1987): 184-92. 2. F. Jackson, Epiphenomenal Qualia, Philosophical Quarterly 32 (1982): 127-36.

Viskas priklauso nuo to, su kuo js kalbate, arba bent su kuo btumte kalbj prajus imtmet. Net sibgjus dvideimtajam amiui, kai kurie drss biologai teig, jog tokie pirmuonys, kaip amebos ar klumpels, yra sm oningos gyvybs formos ir kad j judesiai at spindi aktyv mstym, o ne beprasmikas reakcijas chemines m ediagas ar aplink. Toki biolog, inoma, buvo mauma, taiau jie atstovavo idjoms, gyvavusiom s vis imtmet.

P R O T O T EA TR A S

I 31

3- D. Chalmers, Facing U p to the Problem of Consciousness, Journal of Consciousness Studies 2 (1995): 200-19. 4. 5. 6. Christof Koch, The Quest for Consciousness: A Neurobiological Approach (Englewood, CA: Roberts, 2004): 238. Richard Gregory, Flagging the Present M oment with Qualia, Toward a Science of Consci ousness III, red. Stuart R. Hameroff, (Cambridge, MA: MIT Press, 1998): 259-69. V. S. Ramachandran, W. Hirstein, The Three Laws of Qualia, Journal of Consciousness Stu dies 4 (1997): 429-58. 7. John McCarthy, Ascribing Mental Qualities to Machines (1979), http://www.formal, stanford.edu/jmc/. 8. Norman Maier, Reasoning in Humans: The Solution of a Problem and Its Appearance in Consciousness, Journal of Comparative Psychology 12 (1931): 181-94. 9. Timothy Wilson, Richard Nisbett, The Accuracy of Verbal Reports About the Effect of Stimuli on Evaluations and Behavior, Social Psychology 41 (1978): 118-31.

A n tr a s s k y r iu s

S m

ons

po j t is

Jau ilgiau nei deimtmet grup veicar mokslinink, vadovau jam Dietricho Lehmanno, registruoja elektrin smegen veikl tikdamiesi iskirti tam tikrus modelius - pastebimus tose sme genyse besisukani mini enklus.1Tai sudtinga uduotis tu rint galvoje, kad bet koks apiuopiamas elektrinis signalas yra bendros milijon smegen lsteli veiklos rezultatas, o tiksli j buvimo viet nustatyti sunku todl, kad signalas, prie patekda mas registruojanius elektrodus, turi nukeliauti per smegenis ir prasiskverbti per kaukol. Nepaisant to, Lehmannas pastebjo kelet intriguojani dalyk. Pavyzdiui, jis su savo kom anda nustat vadinamsias mikroikrovas" - neuron veiklos plips nius, trunkanius ne daugiau kaip 100 ar 200 milisekundi, pasireikianius skirtingose neuron grandinse. Dar svarbiau, jog ios mikroikrovos yra susijusios su tuometiniais mogaus igyvenimais. Labiausiai intriguojanio eksperimento metu savanoriai studentai buvo paprayti atsissti ir leisti savo mintims lkti laisvai. Tiriamiesiems tebuvo pasakyta, jog retsykiais jiems bus duotas garsinis signalas ir, j igird, jie turi tuojau pat papasako ti, apie k tuo m etu galvojo. Joki kit instrukcij jiems nebuvo duota (kuo m aiau apkrautos smegenys, tuo geriau). Lehmannas ir jo kom anda pastebjo, kad smegen veikl galima klasifikuoti vizuali ir abstraki. Pavyzdiui, sivaizduojama papldim io scena patenka vizualios veiklos kategorij, tuo tarpu studento svarstymai, k gali reikti odis tikjimas" - abstrakios vei

P R O T O TE A TR AS

I 33

klos. (is studentas taip pat buvo priskirtas prie neeilini baka lauro pakopos student.) Suskirsius mintis kategorijas, jos buvo lyginamos su dvie j sekundi EEG duomenimis, kurie buvo uregistruoti prie pat garsin signal. Nepaprasta pasirod tai, jog abstrakios min tys buvo susijusios su trum puiu smegen veiklos nukreipim u kairj smegen pusrutul, taiau tai vyko tik per paskutinius kelis imtus milisekundi iki garsinio signalo; vis dviej se kundi prie garsin signal EEG raas neufiksavo panaios smegen veiklos tendencijos. Kitais odiais tariant, i tiriam j mintys egzistavo vos deimtadal sekunds arba truput ilgiau. Ties sakant, apibendrin rezultatus tyrjai prijo prie ivados, kad, bent jau io eksperimento metu, mintis apytiksliai truko 120 milisekundi. Mokslininkai taip pat teig, jog tariama nenutrkstam a smons srov sudaryta i atskiriam, vienas kit sekani su dedam j blokeli", ir kl klausim, kodl, jei taip yra i ties, laikome smon nepertraukiama mini, vaizdini bei jausm seka. Galbt kaip tik taip mes ir protaujame. Mstymo proces jie prilygino filmui: jeigu yra tinkamai sumontuoti, dvi valandas trunkantys pabiri kadrai pavirsta nenutrkstam a vaizd juosta. Lygiai taip pat galtume suvokti ir m s smegen sugeneruotas mintis. Nejaugi ities tai, kaip mes patiriame savo smon, skiriasi nuo to, kokia ji yra? Nra abejoni, kad smon atrodo vientisa. Kiekvien sekund js, be abejo, suvokiate daugum aplink jus esani objekt, vyki, jumyse kylani mini bei jausm, ta iau jie nra statiki - jie ikyla, stabteli, tuomet paeiliui inyksta; i tkm niekada nenutrksta. Williamas Jamesas, kurio prie

34

P R O T O T EA T R A S

imtmet parayti darbai ir iandien laikomi kertiniu idj apie smon akmeniu, nukaldino termin, atspindint nuomon, jog mini judjimas niekada nesiliauja - smons srautas". Jamesas palygino j su upe, kuri nesustodama teka mogaus budrios smons valandomis". Tai ne tik psichologams skirtas terminas raytojai Saulis Bellow ir Jamesas Joyce'as iliejo savo smons sraut ant popieriaus, o Bobas Dylanas sudjo muzik. termi n taip pat pasiskolino interneto krjai (video srautas"). Smons srautas yra puikus atspirties takas, ties kuriuo galima pradti gilintis, kaip juntame smon. Problema ta, kad daugum a i m s apie tai visai nesusimstome, ir nors siekis nupasakoti, kaip juntame smon, nra mokslikas bdas anali zuoti klausim, jis bent paaikina, k mgina pasiekti moksli ninkai. Gal gale vidin proto sandara ir yra j tyrim objektas.
Js proto.

Pirmiausia, ar smon ities yra srautas, nuolatin vaizdi ni, mini ir jausm tkm? Net ir YVilliamas Jamesas raikiai teig, kad i dalies smons srautas yra tarsi paukio skrydis: Kaip paukio gyvenimas, tai tarsi nuolatinis skrydi ir tupjimo kaitaliojimasis. Tam tikros vaizduots veiklos ritmas pasiymi galimybe ilaikyti vienus ar kitus vaizdinius prote ne ribot laik bei mstyti apie juos pastarj nepakeiiant. Skry di periodai pripildyti statik bei dinam ik mini apie s sajas, kurios paprastai kyla tarp apmstom dalyk santykinio poilsio metu".2 Tai veria smon lyginti su Rbe Goldbergo renginiu, kur kamuoliukas nukrenta ant batuto, pastarasis j siunia atgal lovel, nuo kurio nusirits kamuoliukas atsitrenkia vytuokl, kuri tuomet pradeda sibuoti pirm yn atgal ir 1.1. Srauto tempas

p ro to

teatras

i 35

gali pakisti, j gali pristabdyti trum pesns ar ilgesns pauzs nuolatin kintanti tkm pirmyn. ios analogijos privalumas tas, kad ilaiko t beprotyb, kuri kartkartmis geriausiai apibdi na smon. Nei Jameso paukio skrydio, nei Rbe Goldbergo renginio analogija neprietarauja Dietricho Lehmanno eks perim ent rezultatams. Jei mikroikrovos i ties yra mintys", tuomet elektrini modeli kait galima laikyti smons sparn plasnojimu arba kamuoliuko ridenimusi. Yra duom en, dar tiksliau nusakani smons veiklos de tales. Deimtmeius psichologai mgino nagrinti bene tyriausi veikianios smons form - svajones. Taiau duom en rinki mas nra paprastas: lengva paprasiausiai leisti mogui atsissti ir mstyti, taiau kas kita siskverbti jo mintis. Vienas i metod - paprayti tiriamojo paspausti mygtuk, kai tik jo mintys pakinta (analogika Lehmanno tiriamj sme gen elektrins veiklos sekimui). Bet kaip galime bti tikri, kad mintys nepasikeiia dl fakto, jog jie privalo sekti savo mintis ir atitinkamai reaguoti? Tai sena dilema, kuri fizikoje padjo i kelti idjos apie kvantin mechanik: fenomenas pakinta, kai tik pradedam e j stebti. Kitas bdas vadinamas mini atranka". mogui duodam as skambutis arba koks nors kitas signalas, po kurio jis turi papasakoti, apie k tuo metu galvojo. iuo atveju, inoma, pasitikima mogaus atmintimi, todl kai kurie tyrjai baiminasi, jog gali bti prarasta smons dalis, vadinama pa darini dalelmis". Treiasis metodas - mstymas balsu. Taiau jis taip pat turi savo trkum : atrodo, jog tai darantys mons ties kiekviena mintimi apsistoja ilgiau, nei galbt taip elgtsi, jei nereikt jos ireikti balsu. Jie ipleia mini turin, tuo tarpu mini atranka j susiaurina. Bet kuriuo atveju, mstymas balsu

36

P R O T O T EA TR A S

padeda atskleisti sraut, okinjant kamuoliuk ar kaip tai be pavadintume. tai keletas pavyzdi i mstymo balsu nuora, kurie prie por deimtmei buvo surinkti Yale'io universitete:3
Sunku palyginti, sunku daug k sugretinti... plytelmis klotos grindys, mano vonios grindys... kurios atrodo tarsi filmas, nei nau kodl, Nepaprasta kelion" ikyla man prie akis. Panaiau Meksik. Kojins, batai, mlyni dinsai, pagalv, silai, balti ir mlyni silai, baltos sienos, padangos, 1950 metai, Kaliforni ja, Allenas Ginsbergas, barzdos, plaukai, juodi plaukai, raudoni plaukai, Lucille Ball, televizija, Bobas Hope'as, nosis, geidulingas, Nathanielis Westas, H. L. Smithas, pus dolerio, ei doleriai ir penkiasdeimt cent, aa... George'as Washingtonas, Abrahamas Linkolnas ir Abrahamo Linkolno gimtadienis, Valentino diena, saldainiai, sausainiai, cukrus, baltas cukrus, raudonas cukrus, rudas cukrus, baltas opiumas, baltas heroinas, rudas heroinas, Time urnalas, Newsweek urnalas, Life urnalas, mirties urna las, tarpinis urnalas, aaa... televizija, mmm... radijas, raudonos kojins, mlynos, aidimai su kamuoliu, kukurz spragsiai, derainiai, garstyios, geltona, aa... Johnas Lennonas, aa... akiniai, daugyb akini, Eltonas Johnas...

Tai bent srautas! tai dar vienas, visikai kitoks, taiau kartu toks panaus, pavyzdys:
Turiu galvoje, kad labiausiai noriau gyventi Niujorke, vienaip ar kitaip imginti savo jgas teatre, gyventi i to, bet mes su [as mens vardas buvo itrintas] vis planuojame, kad, kai nuvyksime Havajus, neveiksime nieko, kas padt k nors pasiekti. Galbt a sudalyvausiu atrankoje televizijos serial Hawaii Five-O". Ne, a mieliau gyveniau Kalifornijoje. Nesuprantu, kaip kas nors

P R O T O TE A TR AS

I 37

nort gyventi Rytinje pakrantje bet kuriuo metu tarp spalio ir vasario ar kovo. Jei Yale'io universiteto ia nebt, turiu omeny je, esu laimingas ia studijuodamas, nenoriau gyventi niekur kitur tik dl to, vienintel prieastis, kodl noriau vaiuoti ka kur kitur, yra klimatas. Jei visa tai bt galima perkelti Kalifor nij, bt idealu. Mano kojins yra per trumpos. Persivalgiau per priepie ius... Kur mano protas? Jauiu, lyg jis nustojo veikti vien dl to, kad turiu kak sakyti. Tai ne k tepadeda... Bt puiku, jei ga liau... Per dien nesiliauju galvoti apie tai, jog neturiau gal voti apie tai, apie k galvoju, todl negaliu susikaupti ties tuo, k turiau sutelkti dmes. Gerai, kad iandien njau paskait. Taiau, jei ir biau nujs, sdiau ir iriau pro lang ms tydamas apie tai, k dabar turiau daryti, ko nedarau ir kaip noriau savaitgal nueiti okius, jei jie vykt. Taigi dabar s diu ia, neturdamas k veikti, iskyrus mstyti, kadangi man tai patinka, taiau nedarau net ir to... Reikt nueiti apsikirpti. i ukuosena jau pradeda atsibosti.

ie pavyzdiai neatspindi tipikos m s gyvenimo akimirkos, m at jie surinkti kontroliuojamoje tyrimo aplinkoje (akivaizdu antrajame monologe), be to, daugum a i m s neturi tiek laisvo laiko galvoti apie niekus. Taiau tai savotikas langas m s m in i labirintuose. Ties sakant, yra pakankamai svari eksperimentais gaut rodym, jog m s smegenys nuolat yra tokios aktyvios, kaip atskleidia nuoraai. Prancz tyrim grup nepra savo tiria mj atlikti vienoki ar kitoki protini uduoi - j buvo pra oma negalvoti apie niek. Sunku sivaizduoti, kaip tai padaryti, taiau tiriamieji turjo sdti umerk akis, nejudti ir vengti toki protini veiksm, kaip skaiiavimas. Ufiksavus smege

P R O T O TEA TR A S

n veiklos duomenis paaikjo, kad jos buvo kur kas aktyvesns iomis slygomis, nei atlikdamos bet kuri i devyni pastang reikalaujani uduoi, pavyzdiui, odi suvokimo ar m a tematini veiksm. Patys tiriamieji pastebjo, jog poilsio metu j ga^va buvo kupina mini. Smegen aktyvumo stebjimo re zultatai patvirtino iuos teiginius, mat irykjo veikla smegen srityse, susijusiose su atmintimi, vaizdiniais bei emocijomis. Taigi pateiktus nuoraus laikykite ne tik m s smegen galimybi pavyzdiais, bet ir sudtingesns kasdiens smons mozaikos detalmis.* Trumpi pamstymai (turint galvoje, kokie netiksls jie gali bti) padeda sivaizduoti, kokios galt bti ki tos ios mozaikos dalys. K manote apie dainas, besisukanias js galvoje, kai ne sate susitelk ties konkreia uduotim i (raant i knyg, vis i nyra Dylano daina One More Cup of Coffee")? ios dainos ne galiu imesti i galvos jau por valand; ji suskamba tik tuomet... na, i ties neinau, kas paskatina ar leidia tok sikiim, bet atrodo, tarsi ji tykot ten, ukulisiuose, pasirengusi ieiti sce n bet kuri akimirk. Visi esame bent kart suvok, jog galvoje besisukanti daina (apie kuri danai nesusimstome itisus m nesius ar net metus) paprastai kakokiu keistu bdu yra susijusi su nesenais m s gyvenimo vykiais. Tikiu, jog kartais tai tik su tapimas, o kartais daina apie meil m ums primena asmenikus igyvenimus, taiau kartais atrodo, kad daina visai neprayta inyra i pasmons.
Ties sakant, kai kurie mokslininkai tvirtina, jog svajojimas ir sapnai turi kur kas daugiau bendro, nei mes link manyti, paprasiausiai svajons atrodo blankesns, ne tokios dramati kos ir paprastesns, nes turi nuolatos konkuruoti su priimama sensorine informacija. Sapnai nra veikiami ios informacijos. Taiau nra tiesiogini rodym, jog svajons yra bdravimo bsenos sapnai - ie fenomenai tik labai panas.

P R O T O TEATRAS

I 39

Mintis, jog egzistuoja tam tikra priesmon, vieta, kur idjos laukia savo eils pakl sparnus, paaikina kit danai patiriam fenomen. Kai galvoje turite daugyb mini ar reikaling atlikti darb ir vien po kito juos sprendiate, esate tikri, jei vien i j staiga pamirote, nes tai sukelia tam tikr nerimo jausm. Galbt nesuvokiate to tiesiogiai (negalite vardyti konkretaus asmens, vykio ar situacijos, suklusi jausm), taiau paprasiausiai inote, kad jis yra. Tai domi vyki seka: js inote, kad kakas slepiasi js smonje, kaip pliuinis aislas po antklode, kur iduoda tik nedidelis kauburlis. Nepaprasta tai, jog pagaliau tai vardijus, nerimo jausmas atslgsta, pakeiiamas suvokimo, k buvote pamir. Nerimas galbt neinyksta visikai, j pa prasiausiai ugoia tikslus ir tiesus dmesys, kur nukreipiate pam irt dalyk. Nesu girdjs apie tyrimus, patvirtinanius, jog egzistuoja tokie smons ukulisiai, taiau btent taip gal tume sivaizduoti. Williamas Jamesas man tai esant smons pakraiu": paprasiausias harmonijos ar disonanso jausmas, arba teisinga ar klaidinga mini kryptis". Yra ir kit dalins smons ar smons pakraio pavyz di. Vienas i j vadinamas ant lieuvio galo". Daugeliu atve j, kai neprisimenate odio, vis dlto kai k apie j inote: pirm skiemen ar bent pirmj raid, odio ilg, net paskutinis jo skie muo gali skambti pastamai (tai vadinama vonios" efektu, mat tai primena vonioje gulint labai aukt mog, kurio galva ir pdos kyo vir vandens, taiau svarbiausia dalis - vidurys-slypi po vandeniu). Jamesas turjo t pat galvoje:
Tarkime, kad mginame prisiminti pamirt vard. Ms sm o ns bsena tuo metu yra itin specifin. Joje ioji praraja, taiau ji nra paprasta. Toji praraja labai aktyvi. Joje tarsi plevena to vardo

40

P R O T O T EA T R A S

mkla, viliojanti mus reikiama kryptimi, priverianti akimirk pasijusti visai greta ir tuoj pat paleidianti mus sklsti tolyn ne suradus troktamo atsakymo. Jei tuo metu m ums pasilomi ne teisingi vardai, i keistai apibrta praraja tuoj pat juos atmeta. Pateikti vardai neatitinka prarajos formos. Skirting odi pra rajos nra vienodos, nors dl savo pavadinimo sivaizduojamos panaiai tuios.4

Smegen aktyvumo stebjimas lieuvio galo" fenomeno metu atskleid, jog su problemos sprendim u susijusios smegen da lys, stebinios, analizuojanios ir tikrinanios pasilyt sprendi mo variant teisingum, yra - nereikt stebtis - aktyvios tuo metu, kai subjektas mgina prisiminti pam irt od. Dar dvi smons pakraio ypatybs: pirmiausia, kai kit kart patirsite lieuvio galo ar pana smons pakraio fenomen, sigilin kite, kokius jausmus jie sukelia. Esu tikras, jog pastebsite, kad jiems trksta qualia - smons pakratyje vykstantys fenomenai nesukelia tokios intensyvios patirties, kaip visa smon. Antra, kartais tokiose situacijose pasmon ateina jums pagalb. Jei, kartojats parengt kalb (ar, dar geriau, dainuojate dain)Jr bijote, jog pamirite odius, geriausia apie tai per daug negalvoti, ir danai pasmon pasufleruoja reikiam od. l\Jors tik nedaugelis i m s turime galimyb ufiksuoti ne ril savo smons sraut taip, kaip tai padar Yale'io studentai, beveik visi galvose neiojams nenutylant komentatori, kuris, anot kai kuri ekspert, yra svarbi smons dalis. Alainas Morinas i Mount Royal universiteto Kalgaryje yra vienas i tvirtinan iu/ jog kakas, k vadiname vidine kalba", leidia mums ne tik ilikti smoningiems, bet ir apie tai galvoti.5 Vidin kalba yra bal su neireiktos mintys, besisukanios m s smegenyse (kai ku-

P R O T O TEATRAS

I 41

riais atvejais, sprendiant i mano apklaust moni, jos i esms nenutrksta).* Kartais vidin kalba nutraukia tyl, kai kalbame su savimi, taiau didij laiko dal ji paprasiausiai yra - retsykiais, galbt, kovoja su kyrjusia melodija, bet daniausiai komentuo ja galvoje vykstanius vykius. Be abejo, ios knygos skaitymas aktyvina js vidin kalb - be jos negaltumte skaityti. Mstymas apie savo smon laikomas savs suvokimu. Morinas tvirtina, jog viena yra bti smoningiems - matyti, uuosti, galvoti, jausti ir prisiminti - ir visikai kas kita - mstyti apie iuos smons elementus ar pasakyti sau: ia kvepia kaip mano moiuts virtuvje, kai i kak kepa", arba: Man taip nuobodu; domu, kada galsiu i ia itrkti". Pasak Morino, vidin kalba sustiprina smons sraut, suteikdama jam daugiau gyvumo, taiau ji tarnauja ne vien smonei. Pasitaiko atvej, kuomet dl smegen sualojimo vidin kalba pradingsta, taiau pacientas aikiai vis dar yra smoningas, nors smoningumas galbt su silpnja. Vidin kalba leidia jums sukurti savo vaizd; kaskart pildydam i klausimyn apie savo asmenines savybes, turite pasi kliauti vidine kalba, mat btent ja naudojats nordami nusakyti, kas dedasi js galvoje. Pirmajame knygos skyriuje minjau, jog inomasis smons praradim o pavyzdys - Kur dingo pastarieji deimt greitkelio kilometr?" - pavadintas netinkamai. Js nepraradote smons, ji tik buvo nukreipta nuo vairavimo kitus dalykus. Mano ma nymu, tam yra rimta prieastis. Ar kada nors susimstte, kaip koncentruojamas dmesys vairuojant? Tai neapsakomai nuo bodu! Vairuodami automobil, pamginkite: pavelkite vidin
* Filosofas Bernardas Baarsas tvirtina, jog vidins kalbos nemanoma sustabdyti ilgiau nei deimiai sekundi ir kad jis pats tesugebjo tai padaryti vos penkioms sekundms.

42

P R O T O T EA T R A S

galinio vaizdo veidrodl, tuomet nukreipkite vilgsn iorin, apvelkite upakalinius prieais vaiuojanio automobilio i bintus, meskite vilgsn degal rodykll ir greiio matuokl, tuomet vl grkite prie galinio vaizdo veidrodli, automobili ibint... greit pajusite, kad turite dvi ieitis: leisti savo mintims klajoti arba ieiti i proto. Taip pat tiesa yra tai, jog kuo geriau valdomi tokie gdiai, kaip vairavimas, tuo m aiau smoningo dmesio jie reikalauja. Psichologai tai vadina persimokymu". Taigi, jums sdus prie vairo, vairavimo veiksmai perduodam i budrios smons nereikalaujanioms nerv sistemos grandims, ir js galite leisti savo mintims nuklysti prie kit dalyk, nebent js protas visikai isijungt.* Smon m an atrodo iek tiek kitokia ir pirmomis praside danios dienos akimirkomis. Vos nubudus, smon akimirksniu neprisipildo - mintys kyla po truput: a nubuds, inau, kur esu, galiu vilgtelti laikrod ir suinoti kiek valand. Taiau dienos darbai dar nepradeda uimti savo vietos mano galvoje. Likusi dienos dal jie okupuos didij dal mano mini ar bent jau sklandys aplink, bet kol kas jie ikyla tarsi ekrano uduoi juos toje viena po kitos atsirandanios ikonos, jungus kompiuter. Po keli akimirk smon visikai usipildo, ekrane matyti visos ikonos, ir tai nepasikeis iki vakaro, kol eisiu miegoti. Kiekvienas i aukiau pateikt pavyzdi palieia vien i smons pojio aspekt. inoma, veikiausiai j yra kur kas daugiau - vienus patiriame visi, kitus juntate tik js ir niekas kitas. Galiausiai, noriau ikelti idj, kuri gali pasirodyti eks* .

Ar protas apskritai gali visikai isijungti"? Kai kuriose dzenbudizm o versijose viena i bsen vadinama nemstymu". Manoma, jog pasiek i bsen galite stebti, kaip mintis kyla, isilieja smon, tuomet nublanksta ir galiausiai inyksta, nesukeldama joki kit mini.

P R O T O T EA T R A S

I 43

tremali, bet tik todl, kad is klausimas retai uduodamas: kodl man atrodo, tarsi mano smons centras bt paiame galvos viduryje, tiesiai u aki?* Kaip galsite sitikinti, smon yra stipriai apdorota ir abstrahuota iorinio pasaulio versija, sud tingesnis krinys nei vien tik spdis, taigi, kodl atrodo, kad ji sukoncentruota tarp mano aus? Kodl ji negalt pleventi man vir galvos arba u jos, arba tik vienoje pusje? Klausiate, kodl taip turt bti? Juk, gal gale, visa tai vyksta smegenyse, o jos yra btent ten! Tiksliau sakant, atrodo, jog smons centras yra tarp aki ir aus, taigi kuo prasta mintis, jog m s savastis" yra greta dviej pagrindini jusli, regos ir klausos, padedani mums nustatyti, kur yra suvokimui per duodam i vaizdai bei garsai? Jei objektas yra tai ten", tuomet logika kuo efektyviau nukreipti savo akis bei ausis, kartu ir gal vos centr, tai ten, ypa jei objektas kelia pavoj. I kitos puss, priimti vaizdai bei garsai veikiausiai nra su vokiami tose smegen dalyse, kurias atkeliauja i regos ir klau sos organ - didel dalis ios sensorins informacijos apskritai nepasiekia m s smons. Apdorojimo metu smon patekusi sensorin informacija nuolat perkeliama i vienos smegen da lies kit; kartais ios dalys yra taip toli viena nuo kitos, jog no rdami jas parodyti, turtum e bakstelti dvi skirtingas kaukols vietas. Jei taip yra i ties, tuomet kodl smon negalt kart kartmis bent persikelti i vienos vietos kit? Dl vienos ar kitos prieasties - o galbt tokios apskritai nra - smon, regis, nuleido inkar m s galv viduryje. Reikia
* Fizikas Ervvinas Schrodingeris savo nedidelje, taiau itin vertinamoje knygoje, pavadinto je Kas yra gyvenimas?", tvirtino, jog smon, regis, yra colis ar du u tarpuakio" (What Is Life? The Physical Aspect of the Living Cell [Cambridge: Cambridge University Press, 1945]).

44

P R O T O TEA TR AS

pripainti, kad nors daugeliui i m s tai atrodo teisinga, taiau vairios apklausos atskleid ir kitas smons rezidencijas": savo knygoje Beyond the Body" Susan Blackmore paymjo, jog daugelis moni savj a" patalpina u aki, taiau kai kurie nurodo kaktos vidur, galvgal ar net gerkl bei ird".6 Kaip ir daugelis kit autori, ji teigia, jog prisimindami vairius vykius, mons save mato kitaip. Pavyzdiui, mgindami prisiminti, kada paskutin kart buvote papldimyje, veikiausiai matysite save i nugaros, i viraus ar i bet kur kitur, tik ne i savo galvos vidurio. Net jeigu pasirodys, jog smegenyse egzistuoja smons centras ( pana atradim velgiama itin skeptikai), pastaro ji neturi jokios prieasties vargintis atskleisti tiksli savo centro buvimo viet. Galiausiai, didij laiko bei vaizduots dal ji pra leidia keliaudama per erdv ir laik - kam reikt visus iuos vaizdinius sudti vien galvos vidur? Mano manymu, vienas i labiausiai kvepiani smons aikintoj, velionis Julianas Jaynesas, domjosi tuo paiu: Manyti, jog smon yra m s galvose... labai natralu, taiau nepagrsta. Tikrai nenoriu pasa kyti, jog smon yra atskirta nuo m s smegen; gamtos moksl keliamos prielaidos teigia, kad tai netiesa. Vaiuodami dviraiu naudojams savo smegenimis, taiau niekas nesusimsto, jog ie gdiai slypi m s galvose. Paslaptingoji smons buvimo vie ta nra tiksli".7 Atrodo logika, jog vaiavimo dviraiu gdiai yra m s smegenyse, o ne pdose, ar ne? iandien - taip. Taiau tai Aris totelio laikais irdis buvo laikoma intelekto centru. Ar tais laikais mons savj a" sivaizdavo esant kakur tarp onkauli? Ar tikjo, kad j akys bei ausys i prigimties buvo tarsi kno peris

P R O T O TEATRAS

I 45

kopas, stebintis pasaul i aukto? Greiiausiai, to niekada nesu inosime, m at eilinio senovs graiko nuomons istorija neisau gojo. (Be abejons, galime splioti, kaip savo knygoje The Origin of Consciousness in the Breakdown of the Bicameral M ind" ste bjosi Jaynesas; j vl minsiu V ir XI skyriuose. Jaynesas klaus savs, ar nebt natralu tarti, jog tam tikri sprendimai, suke liantys stres, oro trkum bei pagreitjus irdies plakim, pri imami btent tose kno dalyse?) Ar iandien esama savj a" suvokiani kitose kno da lyse moni?* Smegen operacij igyven pacientai pateikia tam tikr uuomin: keletui i pacient, siekiant ukirsti keli epilepsijos priepuoli plitimui abu smegen pusrutulius, buvo nutraukta didioji smegen jungtis - jungiamasis audinys, per duodantis informacij i vieno smegen pusrutulio kit. Ope racija beveik nepakeit kasdienio i pacient gyvenimo, taiau laboratorijoje jiems pateikti vien ar kit smegen pusrutul nukreipti vaizdai bei garsai leidia atskleisti dram atikus ope racijos padarinius (r. XIII skyri). Nors atrodo, jog kiekvienas pusrutulis pasiymi unikaliu mstymo bei kalbos bdu, net spe cifinmis iniomis, taiau paciento smon ilieka nepakitusi. Visi pacientai savj a" suvokia taip pat, kaip bet kuris mo gus, kurio informacijos perdavimo kanalai tarp smegen pus rutuli yra nepaliesti. Ne u kalb atsakantis pusrutulis, kuris, panau, kalba tik savo, o ne dvynio vardu, netvirtina ess galvos viduryje ir sutinka, kad jo vieta yra u kairiosios akies (u kalb
* Pakalbjs apie tai vienoje televizijos laidoje, sulaukiau elektroninio laiko i vyrikio, ku riam buvo diagnozuotas disociacinis asmenybs sutrikimas (anksiau vadintas asmenybs skilimu arba susidvejinimu). Jis pasakojo: Didij laiko dal praleidiu savo kaukols i orje, keleto coli atstumu nuo savo veido. Prie einant miegoti manasis a sugrta j mano kaukol (tarsi traukiamas vid)."

46

P R O T O T EA T R A S

beveik visada atsako kairysis smegen pusrutulis). Vis dlto pa cient su atskirtais smegen pusrutuliais tyrimai rodo, jog kiek vienas pusrutulis yra individualiai smoningas, jame kyla tik jam bdingos idjos, atsivelgdamas jas, generuoja atitinkamus veiksmus. Jei tai tiesa, tuomet kodl m s smon nepersikelia i vieno pusrutulio kit, atsivelgiant tai, kuris i j tuo metu aktyvesnis? Dar dramatikesni atvejai, kuomet maameiam vaikui dl itin sunkios epilepsijos ar gresiani smegen sutrikim paa linamas visas smegen pusrutulis. iuo atveju pusrutuliai ne siginija", kuris i j yra smons centras, mat yra tik vienas. I vieno smegen pusrutulio paalinimo operacij igyvenusi pa cient neteko girdti, jog j savasis a" bt sugrstas vien pusrutul vienoje galvos pusje, nors, mano iniomis, klausimas apie juntam smons centr jiems niekada nebuvo uduotas. Jei tiesa, jog suvokiamas smons centras glaudiau susi js su jutim organais nei paiomis smegenimis, tuomet galbt smons buvimo vieta pasikeist, vienaip ar kitaip pakenkus ju timo organui. Helen Keller yra dramatikas pavyzdys: bdam a akla ir kuria, ji pasikliov tik savo rankomis, mat pagrindins jos jusls viet um lyta. Nekilo abejoni, jog moteris buvo s moninga, taiau nra joki man inom uuomin, kur tiksliai ji juto savo smon esant. Potyriai, kai mogus jauia palieks savo kn, yra puikus atvej, kuomet savasis a" itrksta i kranialinio kaljimo, pa vyzdys. Kai mogus teigia kur laik paliks savo kn (jei tai i ties manoma), jis jauia, tarsi protas palieka fizin kn ir plevena vir jo arba, kratutiniais atvejais, ikeliauja kakur ki tur. inoma, kelions aspektas yra paranormalus ir neaktualus

Pr o

to

teatras

mginant nusprsti, ar smon gali bti juntam a kitur, nei kau kols viduryje, taiau paprastesnis jausmas, jog stebite save i viraus - nepakeitus nieko kito - atrodo puikus, klausim atsakantis pavyzdys. Belieka sitikinti, ar galime tikti tokiais pa sakojimais? Mokslini smons tyrim institute dirbantis Charlesas Tartas daug met tyrinjo ijimo i savo kno" patyrimus ir susidr su keletu nepaprast atvej.8 Sakykime, tiriamoji pane l Z. teig gan danai paliekanti savo kn miegodama. Vieno i igyvenim metu ji net sugebjo perskaityti ant lapelio po pieriaus, kur Tartas buvo padjs auktai ant lentynos, urayt skaii:
Kiekvien nakt, kai subjektas guljo lovoje pasiruos umigti, o jo fiziologiniai duomenys buvo normals, a nueidavau savo ka binet koridoriaus gale, atidengdavau lentel su atsitiktine tvarka idliotais skaiiais, mesdavau monet ant lentels ir nurayda vau penkis vir monetos esanius skaitmenis, mat taip norjau utikrinti, jog naudoju atsitiktinius skaiius. iuos apytikriai dviej coli dydio skaitmenis juodu tuinuku uraydavau ant lapelio popieriaus. Atsitiktine tvarka sugeneruotas penki skai tmen numeris ymjo parapsichologin vakaro taikin. Tuomet ddavau lapel nepermatom segtuv, ueidavau subjekto kambar ir paddavau j ant lentynos, niekuomet neparodydamas jo subjektui. Tokiu bdu lapelis buvo paveriamas taikiniu, kuris bt irimas, jei j velgtum e i ne maiau nei apytiksliai ei su puse pd aukio... Ketvirt nakt, 5:57 ryte, buvo ufiksuotos septynios neaikios EEG duomen minuts, kartais atrodiusios tarsi pirmoji m iego stadija, kartais - tarsi trumpos budrumo aki mirkos. Tuomet panel Z. nubudo ir per vidinio ryio sistem pa diktavo skaii 25132, kur paymjau ties EEG duomenimis.

Pr

oto

teatras

Paaikjo, jog subjekto padiktuotasis skaiius i ties buvo vakaro taikinys. Nuo pirmojo ijimo i kno eksperimento patobulinau j struktr bei patikslinau vertinimo sistem. Tikimyb, jog su bjektas atsitiktinai atsps penki skaitmen numer yra viena i imto tkstani, taigi tai i ties nepaprastas vykis!.. Panel Z. neturjo jokios galimybs pamatyti vakaro taikinio numer gul dama lovoje ir negaldama per daug laisvai judti dl pritvirtint elektrod, nebent, m ums neinant, ji bt pasinaudojusi kako kiu slaptu prietaisu ir pavietusi ar pavelgusi taikinyje nuro dyt skaii, nors nieko panaaus nebuvo reikalo tarti.

Be abejo, besidomdamas paranormaliais reikiniais, Tartas klaus savs, ar tokie atvejai, kaip panels Z., reikia, jog protas i ties gali palikti kn, ar tai tra paprasiausios haliucinacijos. (Bent jau panels Z. atveju, ie reikiniai negaljo bti laikomi sapnais.) Bet kuriuo atveju, protas nebtinai turi bti galvoje, nebent dl anksiau mintos prieasties, jog pravartu j turti u aki ir tarp aus, kai nuo to priklauso m s gyvyb. Btent tai mgina rodyti Tartas:
Apibendrindamas savo ir kit tyrimus, turiu pasakyti, jog ms smon verta laikyti nenutrkstama, dinamika realybs im i tacija, pasaulio model kurianiu procesu, vidiniu proto teatru, biopsichologine virtualija tikrove, kurioje smon ir gyvena... Pir miausia, turtume suvokti, jog prastas buvim o savo kne (pa prastai galvoje) jausmas tra konstrukcija, pasaulio imitacija, kuri daugeliu atvej optimaliai utikrina ms ilikim, taiau jokiu bdu nra neginytina galutin tiesa". Tartas tsia teigdamas: ... pravartu prisiminti, jog taip, kaip pasinrs auktos koky bs kompiuteriu sukurt virtuali tikrov m ogus pamirta,

P ro to

teatras

i 49

kur yra jo fizinis knas, ir patiria save kompiuterio sukurta me pasaulyje, taip ir m s sielos" galbt gyvena Marse, taiau m es esam e taip giliai panir BPVT (biopsichologin virtuali j tikrov), jog m s sm egenys priveria m us manyti, jog esa me ia, savo knuose. Tai beprotika idja, taiau ji primena, jog pojtis, kur mes esame, nra tik paprasiausias realybs suvokimas".9

Tik nedaugelis galt paprietarauti paskutiniajam sakiniui ar bent pirm am penketui jo odi. emikesni ijimo i savo kno pavyzdi galtume rasti atvejuose, kuom et pacientai, kuriems (epilepsijos gydymo sumetimais) smegenis buvo im plantuoti elektrodai, pasijunta beiein i savo kno, kuomet stimuliuojamos tam tikros j smegen sritys. i atvej tyrimai sutelkiami ties t smegen srii svarba kno dalims bei j po zicijoms suvokti. Vienas dalykas yra aikus: jei pagaunate save velgianius savo kn i aukto, galimas daiktas, kakas nuti ko tariamai js proto buvimo vietai. I ties beprotika idja", taiau tuo pat metu verianti kelti klausimus apie smon - ne tik apie tai, kodl juntame j esant vienoje ar kitoje kno vietoje, bet ir kas apskritai ji yra, ir dar aktualesnis klausimas - kaip ji skiriasi nuo to, kaip j jauiame. Nordami atsakyti klausim mokslikai, privalome susipainti su vieta, kur viskas praside da - smegenimis.

PASTABOS 1. T. Koenig, K. Kochi, D. Lehmann, Event-Related Electric Microstates of the Brain Differ Between Words with Visual and Abstract Meaning, Electroencephalography and Clinical Neurophysiology 106 (1998): 535-46. 2. William James, The Principles of Psychology (N ew York: Henry Holt, 1890).

P R O T O T EA T R A S

Kennetho S. Pope'o surinkti nuoraai, ispausdinti leidinyje The Stream of Consciousness: Scientific Investigations into the Flow of Human Experience, red. Kenneth S. Pope, Jerome L. Singer (N ew York: Plenum, 1978). James, The Stream of Thought, 9 skyrius, The Principles of Psychology . Alain Morin, Inner Speech and Conscious Experience, Science and Consciousness Review 4 (April 2003), http://www.sci-con.org. Blackmore verta paminti, kadangi ji pati igyveno ryk priemirtin potyr, kurio metu pleveno vir savo kno ir stebjo, kaip kalbant juda jos lpos. Susan J. Blackmore, Bey ond the Body: An Investigation of Out-of-the-Body Experiences. (London: Heinemann, 1982)

p. 165.
Julian Jaynes, Consciousness and the Voices of the Mind, Canadian Psychology 27 (1986): 128-39. Charles Tart, Psychophysiological Study of Out-of-the-Body Experiences in a Selected Subject, Journal of American Society for Psychical Research (1968): 3-27. Charles Tart, Six Studies of Out-of-the-Body Experiences, Journal of Near-Death Studies 17 (1998): 73-99.

T r e ia s s k y r iu s

A R SMEGEN ITIES REIKIA?

A nksiau m aniau, jog sm egen ys yra labiausiai stulbinanti organizm o dalis, bet vliau man topteljo: i, kas man tai sako."
KOMIKAS

EMO

PHILLIPSAS

io skyriaus pavadinimas kilo i 1980 metais rodytos provokuo janios televizijos laidos. Pagrindiniai jos dalyviai buvo velionis Manesterio pediatras daktaras Johnas Lorberis ir nedidel jo pacient grup. Lorberis specializavosi galvos smegen vande ns - hidrocefalijos - gydymo srityje (bkl, kuom et dl padid jusios gamybos arba sutrikusios cirkuliacijos kdikio kaukolje susikaupia per didelis kiekis smegen skysio). Jei spaudim su keliantis skystis laiku nepaalinamas, sutrinka normalus smege n vystymasis. Kdikio kaukol nesunkiai pasiduoda deforma cijai, taiau kur kas svarbiau tai, kad jos viduje smegenys patiria didiul spaudim ir negali tinkamai augti. Chirurginiu bdu implantuojami spaudim mainantys untai buvo pradti nau doti tik septintajame prajusio amiaus deimtmetyje; iki tol tik 20 proc. hidrocefalijos kamuojam vaik sulaukdavo pilname tysts ir net puss i j smegenys buvo rimtai pakenktos. Dakta ras Lorberis vienas pirmj pradjo naudoti mayius plastiki nius implantuojamus untus smegen skysiui paalinti, tokiu bdu suteikdamas iems kdikiam s nauj galimyb igyventi. Taiau jo pelnyt lov ugo kur kas prietaringesns aplin kybs. Lorberis tvirtino, jog kai kurie jo pacient, nepaisydami negrtam smegen pakenkim, tarsi numojo tai ranka ir gy

52

P R O T O TE A TR AS

veno normal ar net geresn nei normal gyvenim. tai k jis

sak

televizijos laidoje:
iame universitete studijuoja vaikinas, kurio IQ siekia 126, jis jau usitarnavo matematikos studij diplom su pagyrimu ir so cialiniu aspektu jis niekuo nesiskiria nuo kit. Taiau vaikinas praktikai neturi smegen... Nuskenav jo sm egenis suinojome, jog vietoje normalaus 4,5 centimetro storio smegen audinio tarp skilveli ir ievs, jis teturi plonyt, milimetro ar panaiai storio mantijos sluoksn. Jo kaukol i esms upildyta vien smegen skysiu... Sunku pasakyti, ar io matematikos studento smegenys sveria 50 ar 150 gram, taiau jos n i tolo neprilygsta norma lioms 1,5 kilogramo sverianioms smegenims, vaikino smegenys sudarytos vien i prim ityvesni gilij darini, kuri hidrocefalija santykinai nepalieia.

Televizijos laidoje Ar smegen tikrai reikia?" Lorberis pakar tojo, jog studento smegenys sudaro ne daugiau kaip 5 procen tus" normalaus smegen svorio. irovams buvo pateikiamos Sheffieldo universiteto matematikos studento kaukols kom piu terins tomografijos nuotraukos, kuriose aikiai matoma didiu l tutum a virutinje kaukols dalyje. Sunku irti, kur aps kritai yra jo smegenys - irimas vos milimetras prie kaukols prigludusio smegen audinio. Faktikai smegen nra... j ne manoma aptikti" - taip studento smegenis apibdino Lorberis. Tuomet jis parod mogaus smegen model ir didel viduryje iojini tutum. Tai tikras stebuklas: auktesnio nei vidutinis intelekto vaikinas beveik neturi smegen. Tuo metu tik keletas smegenis tiriani mokslinink Lorber irjo rimtai ar apskritai buvo girdj i istorij. Tai visi kai suprantama: vienas Lorberio interviu 1981 m. pasirod brit
Pr o 53

to

teatras

urnale The Nursing Mirror", kitas pasakojimas buvo trauktas 1983 m. ileist vokik knyg Hydrocephalus im friihen Kindesalter", kuriame jis teig ityrs 150 subjekt, keniani dl didiulio smegen audinio kiekio praradimo, i kuri apie 30, nepaisydami savo negalios, pasiek auktesn nei vidutin IQ. ia tema taip pat buvo sukurtas filmas, taiau nebuvo joki publika cij urnaluose, kuriuose rankraius periri ekspertai. urna lo Science" naujien skiltyje pasirod trum pa Rogerio Lewino apvalga, taiau nieko oficialaus. Nepaisant to, Lorberio darbai vis dar plaiai cituojami - ypa internete - ir laikomi rodymais, jog protas ir smegenys yra du skirtingi dalykai, ir kad protas eg zistuoja net tuomet, kai smegenys yra rimtai pakenktos. Ijs pensij Lorberis tapo truput eidus. inau tai, nes kart kalbjau su juo telefonu. Devintojo deimtmeio pra dioje CBC radijui1 kriau dokum entikos cikl apie smegenis (Cranial Pursuits"). Kai paskam binau Lorberiui nam us ir paklausiau, ar galtume pasikalbti apie jo atliktus tyrim us, pirm iausia jis pareikalavo 150 svar sterling, be kuri jis nepraversis burnos. Lorberis buvo kategorikas, nesunku suprasti, kodl. Kai kurie inomi smegen tyrjai, kuriems minjau Lorberio darb, net nesvarst j atmesdavo - jie buvo sitikin, jog Lorberio darbe nra n kruopels tiesos. Taiau jei vis dlto jis buvo teisus, tuo met didel dalis paskutiniojo imtmeio smegen tyrim neverti n sudilusio skatiko. Vien dl to nenuostabu, jog Lorberio darbas buvo visuotinai atmetamas - kitos ieities paprasiausiai nebu vo. Paradigma teigia, jog smegenys sukuria prot, taiau skaiiu sieji Thomaso Kuhno The Structure of Scientific Revolutions" ino, kad vyraujanti paradigm a nepripasta prietaraujani

54

P R O T O T E AT R AS

rodym. Paprastai paradigma nepasikeiia tol, kol visi jos gyn jai nemirta. Taiau yra ir kita prieastis, kodl smegen tyrjai ignoravo Lorber. Jo pateikti rodymai nra tvirti, didel j dalis nepagrsta ir, dar svarbiau, visi lik rodymai teigia, jog smegenys
yra reikalingos.

Dokumentinje televizijos laidoje m ums buvo pateiktos dvi panaios vieno i trij nepaprast Lorberio pacient hori zontalaus smegen pjvio nuotraukos ir buvo pasakyta, jog ie pjviai parodo du iek tiek skirtingus lygius", taiau nem ini ma, kaip toli vienas nuo kito ie pjviai" i ties padaryti. Jei atstumas tarp pjvi tebuvo vos m ilimetras ar du, tuom et ne manoma nustatyti, kokio dydio yra i tuia vertikali erdv. Akivaizdu, jog tai buvo viena i lemiam problem, kuri bt nesunkiai isprsta, jei gauti duomenys bt ne vien pristaty ti dokumentinje laidoje, bet ir rimtai perirti kit smegen tyrj. Pateiktos nuotraukos i ties atskleidia, jog kiekvieno se smegenyse esantys skilveliai, skysiu upildytos tutum os, stulbinamai isipleia dl per didelio smegen skysio kiekio. Minto matematikos studento smegen nuotraukos taip pat tai patvirtina. Taiau nei vienoje i nuotrauk nem atyti tokio plono, vos m ilimetro storio, smegen audinio, prispausto prie vidins kaukols puss. Tuomet Lorberis parod hidrocefalijos paveikt smegen model, kart perpjaut vertikaliai, ne horizontaliai. Jame taip pat matyti tuia erdv, taiau ir vl sunku nustatyti, kiek vietos ji uima. I m ums pateiktos vaizdins mediagos nemanoma apskaiiuoti, kiek smegen audinio buvo prarasta. Treiojoje dokumentins laidos dalyje daktaras Lorberis ir jo pacientai nuvyksta Kopenhag, kur tiriamas pacient smege

P R O T O TEATRAS

I 55

n dali aktyvumas. Rezultatai atskleid, jog pacient smegen dalys buvo reorganizuotos, pavyzdiui, regos centras i pakau io buvo perkeltas vien galvos pus. Laidoje nebuvo paminta, taiau smegen rentgeno nuotraukos aikiai atskleidia, jog ili k bene 50 proc. smegen audinio, ir jis yra aktyvus - tai daug daugiau, nei tvirtina daktaras Lorberis. Keista, kad kritikai nepasivargino kruopiai inagrinti ios dokumentikos, kitaip jie bt pastebj iuos neatitikimus. Jie paprasiausiai iurkiai atmet Lorberio darb arba apsigin klavo frazmis: Ak, vaizdin smegen tyrim mediaga tais laikais buvo tokia netiksli, tokia klaidinanti". Pastaruoju metu vienas i buvusi Lorberio koleg prisidjo prie io poirio teigdamas, kad jei smegen iev ities bt suspausta poros milimetr storio mantij, mes net negaltume jos irti rentge no nuotraukose".2 Kitas tvirtino, jog magnetiniu rezonansu gauti vaizdai rodo, kad hidrocefalijos paveiktos smegenys yra stum domos ir traukiamos vystymosi metu, taiau audinio praradim paprastai neufiksuojama. Jei pastarasis teiginys yra tiesa, tuomet Lorberio tvirtinimai tampa dar maiau stulbinantys. Gali pasirodyti, jog ginijuosi dl smulkmen, taiau, kai mginama rodyti, jog m s smege nys nereikalingos ar kad turime didiules smegen audinio at sargas, kurios gali bti panaudotos sunkios ligos ar nelaimingo atsitikimo atvejais, iliks smegen audinio kiekis yra lemiamas dalykas. Tiksliau tariant, 40 ar 50 procent smegen audinio praradimas, kad ir kaip netikimai tai skamba, prilygsta viso smegen pusrutulio paalinimui. Smegen pusrutulio alinimo operacijos metu ipjaunamas vairus kiekis smegen audinio, atsivelgiant individual atve-

56

P R O T O TEA TR A S

Pacientai, kuriems buvo paalintas vienas smegen pusrutulis, funkcionuoja normaliai, turint galvoje tokio didelio smegen audinio kiekio praradim. Kaip m atyti i nuotraukos deinje, jie praranda pana kiekj smegen audinio, kaip, anot Johno Lorberio, kai kurie hidrocefalijos kankinami vaikai. Lorberis taip pat tvirtin o, kad jo pacientai turt priversti mus abejoti, ar, norint mstyti, mums tikrai reikia smegen.

j, taiau keletu i j buvo alinamas ne tik visas pusrutulis, bet ir greta - viduryje ir emiau - esanios struktros. inoma, tokia operacija atliekama tuomet, kai kitos ieities nebra, pavyzdiui, siekiant sustabdyti smegen auglio didjim, arba kai epilepsijos priepuoliai yra per stiprs ir destruktyvs. Smegen pusrutulio alinimo operacijos vienaip ar kitaip suluoina pacient (neoperavus, be abejo, padariniai bt dar rimtesni). Taiau kai kuriais atvejais i operacija ne tik sustabdo ligos raid, bet ir leidia smegenims normaliai vystytis. Apskritai, yra moni, kurie pasiprieino likimui ir m gau jasi visaveriu psichiniu gyvenimu, nepaisydami nemao smege n audinio kiekio praradimo. Neinoma, ar tai lemia stulbinama reorganizacija bei smegen itekli perklimas kitas smegen dalis, ar atsinaujins smegen audinio augimas. Bet kuris i i

Pr o

to

teatras

I 57

mechanizm ar j kombinacija paaikina fenomen be porei kio tvirtinti, jog didel m s smegen dalis yra nepanaudojama, iskyrus kritinius atvejus, ar kad m s protai i ties nesusij su smegenimis. Atsakymas Lorberio klausim, ar m ums i tikr j reikia smegen?", yra taip". Kol dar kalbame apie tai, kiek smegen mums i ties reikia, sugriaukime sen mit, jog mes panaudojame tik 10 procent savo smegen". Sis mitas sklando bene imtmet. Procentai gali skirtis - esu girdjs apie 25 proc. - taiau, nepaisant skaiiaus, implikuoja ma, jog didel dalis m s smegen yra nepanaudojama ir pa prasiausiai laukia, kol mums j prisireiks. Tokius tvirtinimus pagrindiani rodym iandien nra, j niekada ir nebuvo, taigi kaip kilo i idja ir kodl ji vis dar gyvuoja? Simono Fraserio universiteto psichologas Barry Beyersteinas kruopiai iekojo ios idjos itak ir, veikiausiai, priartjo prie atsakymo tiek, kiek manoma. Viename i knygos Mind Myths" skyri jis atsek tvirtinim apie 10 proc. panaudojam smegen iki Williamo Jameso paskaitos, kuri 1906 m. gruod jis skait Amerikos filosof asociacijos susibrime. Taiau Jamesas pasak tai k: Mes tepanaudojame nedidel dal savo protini bei fizini itekli", o likusi paskaitos mediaga leidia daryti ivad, jog jis kalbjo ne apie didiul neveikli smegen dal, o apie nesuskaitom daugyb veiksni - skaitant nuovarg ar net sigaljusi visuomens santvark, - kliudani m ums laisvai bei energingai mstyti vis laik. Gali bti, jog nra vienareikmik 10 proc. idjos itak (t pat galima pasakyti apie tvirtinimus, neva mokslininkai ro

58

P R O T O T EA T R A S

d", kad kamans negali skraidyti), taiau antrajame ir treia jame XX amiaus deimtmeiuose ji buvo plaiai aptarinjama. Ariausiai i idj gyn knygos How to Win Friends and Inf luence People" autorius Dale'as Carnegie'as. 1944 metais jis ra: Kalbdamas apie tai, jog vidutinis individas ivysto tik 10 pro cent savo potenciali protini galimybi, garsusis Williamas Jamesas turjo galvoje savs taip ir neatradusius mones".3 Taigi originalus Jameso pareikim as ir net juo parem tas Carnegie'o kom entaras gali bti suprantam i vairiai. Jeigu jie turi omenyje, jog daugum a moni, varginam i nuobodios kasdienybs, jauia gal pasiekti daug daugiau, tuom et nra dl ko nesutarti. Taiau m oderni ios idjos interpretacija leidia manyti, jog mes turim e dideles, nieko neveikianias smege nis. Kaip tokia idjos mutacija sitvirtino? I dalies dl to kal tas m s polinkis manyti, jog greiiausiai galtum e gyventi kur kas aktyvesn protin gyvenim . Be to, keist ir nerody t (ypa psichini) fenom en alininkai gali besti pirtu 90 proc. neva nenaudojam smegen ir tvirtinti, jog j ginam i fenomenai vykt btent ten, jei tik im oktum e naudotis savo smegenimis. Nelaimei, nra joki rodym, jog kai kurios m s sme gen dalys yra nenaudojamos. Prieingai, smegen paeidimai (net jei prarandam a tik nedidel smegen audinio dalis) beveik visuomet sutrikdo normali j veikl. Jei 10 proc. tvirtinimas bt pagrstas, danai girdtumte gydytojus sakant: Jam pasi sek: insultas itiko nenaudojam jo smegen dal". Taiau jie to niekuomet nesako. vairs smegen aktyvum o stebjimo metodai atskleid, jog, atliekant tam tikr kiek fizini ir protini uduoi, pasi

P R O T O TEATRAS

I 59

telkiamas kiekvienas kubinis smegen centimetras, didel da lis - daniau nei vien kart. inoma, jei iuo m etu nevaiuoja te dviraiu, sauganios iuos gdius smegenli grandys nra tokios aktyvios, kokios bt i ties tai darant, taiau galiau laintis, jog jums sivaizduojant vaiavim dviraiu, jos surea guot. Galiau tsti dar toliau: garsus Kanados neurochirurgas Wilderis Penfieldas elektrodo pagalba ityr atidengt pacien to smegen dal ir nerado jokios didels nejautrios srities; be to, evoliucija vargiai bt paskatinusi augti 20 proc. kno deguo nies suvartojant organ, jei didioji jo dalis bt neveikli.

Motorin ievs dalis Kaktin skiltis

Sensorin ievs dalis Momenin skiltis Pakauin skiltis

Smilkinin skiltis

Tarpini smegen gumburas Didiosios smegenys Pogumburis

Migdolinis knas Hipokampas 2 Vidurins smegenys 3 galins smegenys ---Tiltas Smegenls _ Pailgosios smegenys Stuburo smegenys

Smegen iev, iorinis dangalas, yra didiausia mogaus smegen dalis. Ji tokia rauklta, kad jos neiardius, nemanoma irti, kokios didels apim ties ji yra. Viruje parodytas kairysis smegen pusrutulis. emiau - vidinis deiniojo pusrutulio pavirius, matomas paalinus kairj.

60

P R O T O TEA TR A S

M g in d a m i rodyti, jog s m o n e i ar p rotu i e g z istu o ti s m e g en nereikia, i id j alin in k ai b e n e d a n ia u sia i p asitelk ia Lorberio d arb u s b ei 10 proc. v eik li s m e g e n idj. Kaip p a m a ty sim e vlia u , e sa m a ir filo so fin i a rg u m en t , taiau ia n d ie n o s sm e g e n tyrim ai tvirtai rem iasi idja, jog b ten t s m e g e n y s yra v isa ko prad ia. Ir jei jau ie k o m e s m o n s n e kur kitur, o s m e g e n yse, vertt su sip a in ti su ia teritorija.

mogaus smegenys sveria apie pusantro kilogramo, j pa virius elastingas, beveik vis j dengia raukls bei tsios krau jagysls; irint i viraus aikiai matyti, jog smegenys padalytos perpus. I io apvalgos tako js matote ymiuosius kairj ir deinj pusrutulius, kurie tarsi gyvena visikai skirtingus gyve nimus, apie kuriuos js net nenutuokiate.* Smegen pusrutuliai i esms yra atskirti vienas nuo kito, taiau jei mgintumte perpjauti smegenis giliau, pasiekdami pat j vidur, ir itirti naujai atidengtus pavirius, pastebtum te, jog paeidte ne tik didij jungt tarp pusrutuli - corpus
callosum - bet ir padalijote pusiau kelet apatinje smegen da

lyje esani struktr. Tai i dalies nedideli (bent jau funkciniu aspektu), nepriklausomi organai - jie atsako u vairius dalykus, taiau visus juos sudaro tas pats smegen audinys. Tarp i orga n yra pagrindin vairiomis kryptimis signalus siunianti jung tis - tarpini smegen gum buras ir hipokampas, taip pavadintas dl to, jog kakas paman j esant pana jr arkliuk. Abiejose smegen pusse yra po hipokampo atak, ir jei jos abi chirurgi niu bdu paalinamos ar negrtamai pakenkiamos, j savinin kas praranda gebjim kaupti naujus prisiminimus: laikas bga, atsitinka nauj dalyk, taiau tai neufiksuojama smegenyse.
* r. XIII skyri Smegen pasidalijimas"

P R O T O TEATRAS

I 61

Kodl, klausiate, kas nors im tsi chirurginiu bdu paa linti toki nepaprastai svarbi smegen dal? Tai nutiko 1953 m., kai vyrikis, kur pavadinsim e H. M., tapo vis laik ym iau siu neurochirurgijos pacientu. Tuo m etu H. M. buvo netoli tris deimties; j kankino pasikartojantys epilepsijos priepuoliai. Operacijos tikslas tuom et - kaip ir dabar - buvo paeisto ar randinio smegen audinio paalinim as, kuris, m anoma, ir buvo priepuoli prieastis. H. M. operacij atlikti buvo pakviestas ym us neurochirurgas W illiamas Beecheris Scoville'is. Jo ss kaitoje jau buvo keletas hipokam po alinim o operacij schizofrenijos ir bipolinio sutrikim o pacientams; ios operacijos dav troktam rezultat - pacientai tapo ramesni. H. M. operacija buvo skminga... daugiau ar maiau. Priepuoliai liovsi, taiau nerim kl tai, jog nuo tos dienos jam pradjo sunkiai sektis prisim inti vairius dalykus. Jis pasiklysdavo ligoninje, beie kodam as savo palatos, neatpaindavo prie kelias valandas ar net m inutes sutikt moni. Greitai pasidar aiku, kad H. M. prarado gebjim generuoti naujus prisim inim us. strigo 1953 metuose. Jo bkl iliko nepakitusi ir iandien. Jis prisimena detales i savo vaikysts Hartforde, Konektikute, taiau negalt jums papasakoti nieko, kas nutiko po 1953 met. Jis nenutuokia, kiek jam met, kur jis yra, kas iuo m etu yra alies prezidentas ar ku rie dabar metai. Jo protas vis dar guvus - jis geba isprsti kry iaodius (jei tik sprendimas nereikalauja ini po 1953-ij), taiau daugeliu poiri jis yra sulugdytas mogus. Jei dar kar t papasakotume jam apie jo mylimiausio dds mirt (tai nutiko prie deimtmeius), jis staiga nulist, taiau po penki m inu i vl apie tai pamirt. Tai iek tiek baugu, taiau jis jauia, jog

62

P R O T O T EA T R A S

 jo atvejo ir kakokios nepasisekusios operacijos but galima pasimokyti svarbi dalyk.* Ironika, taiau jei Scoville'is bt tinkamai stebjs savo operuotus schizofrenijos pacientus, niekuomet nebt atliks to kios radikalios operacijos H. M. Problema buvo ta, jog schizofre nijos pacient atveju operacijos pagalba buvo siekiama juos n u raminti ir paversti lengviau kontroliuojamais. Sis tikslas buvo pa siektas, taiau tuo metu niekam neov galv patikrinti pacien t prisiminim. Kai po H. M. gydymo neskms tai pagaliau buvo padaryta, pasirod, kad ir operuotieji schizofrenijos paci entai strigo praeityje. Jei Scoville'is bt tai inojs, jis veikiau siai bt pasirinks ne tok kratutin gydymo bd. Dl aplaidumo sualotos smegenys taip pat yra be galo svarbios tiriant j struktr. Vienas nepaprastas pavyzdys buvo atrastas Vokietijoje atuntojo deimtmeio pradioje. Moteris buvo paguldyta ligonin dl stuporo. J kankino galvos skaus mai, pykinimas ir vmimas. Apiros metu buvo nustatyta, jog j itiks insultas pakenk pakauinei smegen skiliai, kurioje apdorojama vizuali sensorin informacija. Neprasta buvo tai, kad jos regjimas sutriko tik viename take - nedidelje smege n srityje, vadinamoje MT - ir tik vienaip: ji nebegaljo suvokti judesi. Gydytojai ataskaitose ra:
Jai nesisek pilti kavos ar arbatos puodel, mat skystis jai atrod sustings tarsi varveklis. Be to, negaljo laiku nustoti pilti, nes nesuvok puodelyje (ar virdulyje) kylanio skysio lygio. Pacient taip pat skundsi nesugebanti suprasti pokalbi, mat nesuvok
H. M. atmintyje yra ilik keletas su vykiais po operacijos susijusi fragment: pavyz

diui, jis ino, jog Jungtini Amerikos Valstij prezidentas buvo nuudytas, taiau jis tegali splioti, koks jo vardas, arba kur tai nutiko.

P R O T O TEATRAS

I 63

panekov veido, ypa lp, judesi. Patalpoje vaiktant dviems ar daugiau moni, jausdavosi labai prastai ir nesaugiai, todl i kart pasialindavo, mat mons i vienos vietos staiga persikelia kit, taiau a nemaiau j judant..." Ji negaljo savarankikai pereiti per gatv dl nesugebjimo vertinti automobilio greiio, nors paius automobilius atpaindavo nesunkiai. I pradi, kai pavelgiu automobil, jis atrodo toli. Taiau kai ruoiuosi pereiti per gatv, automobilis staiga idygsta alia". Pamau ji imoko vertinti" atstum iki judanio automobilio, siklausydama sti prjanius jo skleidiamus garsus.4

Pakartotin apira po keleto m et parod jos negali ilikus, taiau pacient prisitaik - imoko vairi prisitaikymo mecha nizm. Nieko neprasta, jog hipokampas ar regos srities vieta, vadi nama MT, atlieka specifines funkcijas smegenyse. Toki konkre ias uduotis atliekani srii, struktr bei grandi smegeny se apstu. Viena sritis padeda atpainti veidus, kita sritis - vietas, dar kitos sritys padeda suprasti ir generuoti kalb, palydi js rank iki kavos puodelio, leidia j vardyti (ar suranda j js proto akimis), atitinkamoms kno vietoms priskiria lytos poj ius, kontroliuoja judesius ir t. t. Smegenys sudarytos i daugy bs toki moduli". Kol kas nesutariama, kiek tiksliai moduli sudaro smegenis, mat mokslininkams dar toli grau iki ibaigto smegen emlapio ir informacijos apie tikslias kiekvienos srities funkcijas. Taigi kol kas atrodo, jog smegenys yra j dali visuma. Tai iek tiek primena devynioliktojo amiaus frenologij, kuomet skirtingoms smegen dalims buvo priskiriamos tokios charakterio savybs, kaip atsargumas, smalsumas, smojingu mas, prisitaikymas ir tutyb. Frenologija pasiymjo dar viena

Pr o

to

teatras

ypatybe: jei viena i mint smegen dali buvo neprastai gerai ivystyta, ji neva isikidavo, suform uodam a gum b kaukolje tiesiai vir jos. Taigi mogaus charakter buvo galima apibdinti apiuopiant iuos gumbus. iandien frenologija laikoma absur dikais masiniais neurologiniais kliedesiais, taiau gal mums nedert taip lengvai j ijuokti - gal gale, devynioliktajame amiuje psichini funkcij priskyrimas specifinms smegen sritims buvo vadinamas frenologija, o iandien tai vadinama moduli visuma. Dabar nuo grubaus smegen veiklos apibendrinim o pereikime prie m aiausi smegenis sudarani blokeli - smegen lste li, vadinam neuronais. Tai signalus perduodanios lstels, kuri veikla parem ta elektriniais impulsais bei cheminmis m e diagomis. Neuronai prim ena voratinkl, juos sudaro centrin dalis - trum pesnis nei deimtadalis milimetro lstels knas, ir ilgos, kelis m ilim etrus ar net centimetrus siekianios atakos. Paprastai neuronai turi vien labai ilg ataug, vadinam ak sonu, ir daugyb trum pesni, vadinam dendritais, kurie isi akoja, sudarydam i tinklin raizgin. Aksonu i vienos lstels kit perduodam as nervinis impulsas; dendrit pagalba ner viniai impulsai priim am i i kit lsteli. Atitinkamai pasukus neuron, jis tampa panaus isiakojus med, kur tbt rei kia apgenti. Pats impulsas yra aksonu nuvilnijanti elektrin banga. Pa sieks aksono gal, impulsas negali keliauti toliau, mat tarp jo ir gretimo neurono yra maulytis tarpelis, kurio impulsas per okti nesugeba. Taiau, jam esant pakankamai stipriam, imtai maui maieli, talpinani tkstanius neuromediatoriais

proto

teatras

65

vadinam molekuli, priveriami migruoti lstels vid, susi jungti su ja ir paleisti savo turin tarpel. Pakankamam kiekiui neurom ediatori persiklus per tarpel (kuris tra vienos penkiasdeimttkstantosios milimetro dydio) ir prisijungus prie atvirktini receptori, kuriais nustas neurono pavirius kita me tarpelio gale, impulsas sukuriamas kitoje lstelje. Elektrin banga neurono aksonu keliauja 5-10 m etr per sekund greiiu, ir nors smegen mastu tai visai neblogai, taiau toks greitis nra nepaprastas. Neuronus skiriantis tarpelis, vadinamas sinapse, yra pa grindinis bet koki vaist taikinys. Vienas geriausi pavyzdi yra prozak panas vaistai SSRI - selektyvs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai. tai kaip jie veikia: kai kuri psichini sutrikim, pavyzdiui, depresijos atveju, neprastai sumaja neurom ediatoriaus serotonino lygis. Nerviniai impulsai iskiria tam tikr jo kiek, taiau nepakankam, kad bt perduoti kit lstel. Paprastai iskirt serotonin tuoj pat surenka enzimai, paalinantys j i sinapss ir grainantys neuron, i kurio jis buvo iskirtas. Normaliu atveju tai protingas ingsnis, mat jei neuromediatoriams bt leista laisvai plduriuoti sinapsje, re ceptoriai bt nepaliaujamai j bombarduojami ir lstel tapt hiperaktyvi.* Taigi vadinamoji reabsorbcija yra be galo svarbi normaliai smegen funkcijai, taiau nenaudinga, kuomet pradi nis serotonino lygis per emas. Panas prozak vaistai sutrik* Kalbant apie hiperaktyvum, reikia paminti, jog dauguma haliucinacijas sukeliani nar kotik sudaryti i serotonin panai molekuli ir, rad keli sinaps, prisijungia prie t pai serotonino receptori. Akivaizdu, jog maiyti tokias mediagas, kaip LSD ir SSRI, ne protinga. Serotonin taip pat pasitelkia dls, reguliuodamos savo maitinimsi; kuo auktes nis io neuromediatoriaus lygis, tuo agresyvesns jos tampa. Tai privert mane susimstyti apie vasarnamio eiminink, ipilant vasaros prozako atsargas eer ir brendant isim au dyti. Toki maudyni, veikiausiai, jis nepamirt vis gyvenim.

66

P R O T O T EA T R A S

do reabsorbcijos mechanizm ir priveria serotonino molekules likti sinapsje, padidindam i j galimybes pasiekti receptorius ir stimuliuoti nervin impuls. Tai aplinkinis kelias utikrinant, kad nervinis impulsas i ties bt perduotas tolyn. Tai sivaizduoti visai nesunku, mat yra imtai skirting neuromediatori. Kai kurie j gali prisijungti prie trij ar keturi skirting receptori; kartais vienas neuronas gali iskirti keli skirting ri neuromediatorius; vieni suadina (stimuliuoja greta esant neuron), kiti slopina. Be to, visi pasiymi dar neat rastomis funkcinmis savybmis. Bet kuriuo atveju, tai pagrin diniai vienetai, i kuri sudarytos m s smegenys. Apibdinau juos btent taip, kadangi toliau paveikslas taps sudtingesnis. Aptarkime skaiius. Smegenyse yra bene 100 milijard neu ron - beveik tiek pat, kiek Amazons atogr mikuose auga medi. Dar spdingiau yra tai, jog kiekvienas i i neuron gali suformuoti iki deimties tkstani sinapsi su kitais neuro nais. Staiga santykinai paprasta ir ne itin greita signal perda vimo sistema tampa, kaip kai kurie link sakyti, sudtingiausia Visatos struktra.* imtas milijard neuron nra paprasiausiai sugrsti kaukol - jie isidst stulpeliais, gumulliais, grupelmis ir sluoksniais visose smegenyse, suformuodami specialisias mini smegenis, apie kurias usiminiau anksiau. Pavyzdiui, sivaiz duokite, jog perpjovme vien i pusrutuli ir velgiame naujai atidengtus pavirius. Sutelk savo dmes virutin smegen dal, velgsite perskyrim tarp ievs (smegen apvalkalo")
Ties sakant, neuron skaii sm egenyse pralenkia vadinamj neuroglijos lsteli kiekis. Tiksli i lsteli funkcija neinoma, nors iki iol jos buvo laikomos pagalbinmis". Taiau jei pasirodyt, jog ios lstels taip pat perduoda signalus, sm egenys tapt astronomikai sudtingos.

P R O T O TEATRAS

I 67

ir po ja esanios baltosios mediagos. iev sudaro neuron sluoksniai - vadinamoji pilkoji mediaga. Baltoji mediaga yra mielinas - riebalin danga, sauganti ievs neuron aksonus. Pastarieji sukuria ssajas su kitais, net tolimesnse smegen dalyse esaniais, neuronais. Mielinas izoliuoja aksonus, greitin damas jais keliaujanius nervinius impulsus. Paalinus mielin, kaip tai nutinka istins sklerozs atveju, nerviniai impulsai nu trksta. Kad ir kokios tankios, sudtingos ar didiuls yra sme genys, taiau bet kuris neuronas gali susijungti su kitu maiau nei septyni ingsni pagalba; tai tarsi ei susietumo ingsni (moni tinklo") ekvivalentas smegenyse. iev, paprastai laikoma stabiu neurologiniu monijos pasiekimu, yra surangytas pavirius, uimantis daugiau nei du virutinius smegen tredalius. Iskleistos ievs paviriaus (kartais net dvigubos) raukls, primenanios ups uutek, su daro (irint, kuo tiksite) nuo nosinaits iki teniso korto dydio dangal. Sutinku, palyginimas su teniso kortu yra netiktinas (nors taip buvo raoma New Scientist" urnale 1993 m.), taiau esu susidrs ir su kitokiais palyginimais: deimties coli ilgio ir tokio pat ploio (nosinaits dydio), pusantro kvadratinio metro, svetains grind ploto (taip teig Toronto universiteto psicholo gas). Naujausias mano girdtas spjimas yra keturi standarti ni popieriaus lap plotas, kuris, mano nuomone, atitikt ei mynins picos dyd. Bet kuriuo atveju aiku, kad galv sudtas nemaas kiekis smegen ievs. Kad tilpt kaukol, jis turi bti sulankstytas ir raukltas. Jei manytume nukeliauti smegen iev, galtume ste bti, kaip joje perduodam a informacija. Puikiausias pavyzdys yra vizuali informacija - vaizdinys. Pirmiausia, signalai i aki

68

P R O T O TEA TR A S

perduodam i galin smegen dal, vadinam regos sritimi. ia vykstantis informacijos apdorojimas yra santykinai nesudtin gas: objektai atskiriami nuo fono, nustatoma j kryptis, forma, spalvos bei judesiai. Ianalizuota informacija siuniama toliau, kur iskiriamos kitos detals, pavyzdiui, atpastamas ir var dijamas pats objektas. Pastamo veido atveju, ankstyvojo infor macijos apdorojimo metu nustatoma, jog akiratyje yra objektas, atitinkantis m atyt veido struktros model. (Neseniai buvo nustatyta, kad vienam vizualios informacijos vienetui apdoro ti reikia milijono neuron, ir tai tik objekt atpainimo srityje. Vis smegen regjimo srit veikiausiai sudaro apie du imtus milijon.) Galiausiai veidas (prisiminkime, jog j galime ir ti i vairiausi tak ir skirtingoje viesoje) priskiriamas pas tamiems arba ne. Tuomet su juo susiejamos bet kokios turimos informacijos detals bei jausmai. Svarbu nepamirti, jog anksty vasis informacijos apdorojimas vyksta vienoje smegen dalyje, o vlesnis - kitoje. tai taip veikia pilkoji mediaga, smegen ievs pavirius. mogaus smegen struktra parem ta dviem svarbiais organiza ciniais principais. Smegenys yra sudarytos i moduli; tam tikros nedidels j sritys skirtos specifinei informacijai apdoroti. Taip pat svarbu prisiminti, jog n viena i i srii nra atskirta nuo likusi smegen. Smegenyse vyksta eismas, kur enklina baltoji mediaga, tai rodo informacij keliaujant abiem kryptimis. Ji ne tik juda priek, suteikdama vis daugiau detali apie iorin pa saul, bet siuniama atgal ankstesnio apdorojimo centrus; taip po truput kuriamas objekto suvokimas. tai su kuo susiduria mginantys suprasti smons veiki m smegen tyrjai: imtas milijon neuron, kiekvienas turi

Pr o

to

teatras

I 69

iki deimties tkstani sinapsi - galingas renginys i kno ir kraujo. Nelaimei, visos, net ir protingiausi moni, smegenys atrodo beveik taip pat, todl iorikai nemanoma sprsti apie j galimybes. Prie beveik deimt m et Maskvos smegen tyrim instituto direktorius Olegas Adrianovas pripaino, jog septynias deimt met truk Lenino smegen tyrimai neatskleid nieko sensacingo", nors jis patvirtino, jog Lenino pilkoji mediaga neabejotinai priklaus talentingo mogaus smegenims". Kaip tiksliai jis tai nustat vien i smegen ivaizdos (jei apskritai nu stat), iki iol neaiku. McMasterio universitete Hamiltono mieste dirbanti daktar Sandra Witelson atidiai ityr dal Alberto Einteino smegen5ir nustat, jog nors daugum a aspekt jos nesiskyr nuo kontrolinio mginio, skaitant svor ir didij dal imatavim, kai kas vis dlto iskyr Einteino smegenis i vis kit: kairioji ir deinioji momenins skiltys (ievs dalys, dengianios smegen vainik) buvo platesns nei prasta, todl ir smegenys - apvalesns nei daugumos moni. Na ir kas? Sis neprastas momenini srii dydis bei neprasta tose smegen vietose ufiksuota topografija leido daktarei Witelson manyti, kad ios sritys isivyst pakan kamai ankstyvame amiuje ir galbt padjo pam at ymiajam Einteino erdviniam, vizualiam bei matematiniam mstymui. Yra inoma, jog momenin sritis yra susijusi su tokiu mstymo bdu. Sunku daryti tvirtas ivadas, kai inome, jog kalbame apie Einteino smegenis - daktar Witelson taip pat tai inojo, - todl tyrimo kontrolin grup sudar trisdeimt penki vyr ir trisde imt ei moter smegenys. Ankstesnis Einteino smegen dalies m ikrostruktr ty rimas taip pat leido daryti ivadas, kad jo smegenys buvo ne

70

P R O T O T EA T R A S

prastos dl padidjusio pagalbini lsteli ir neuron kiekio santykio; m anyta jo smegen neuronus dirbus labai temptai, utat jiems reikjo didesnio pagalbini lsteli kiekio. Nors is tyrim as pateikiam as psichologijos vadovli angose, taiau praktikai neturi verts i dalies dl to, jog kontrolins smege nys, su kuriom is buvo lyginamos Einteino smegenys, buvo be galo prastai apibdintos, be to, statistins analizs param etrai nurod iekoti statistikai reikm ing rezultat tol, kol jie bus rasti.6 Esu tikras, jog niekas nesitikjo Einteino smegenyse ras ti daugiau pagalbini, nei tikrj protin darb atliekani, ls teli! Tokios ssajos vilioja: Einsteinas i ties pasiymjo nepa prastomis protinmis galimybmis, todl bt avu susieti tai su fiziniais jo smegen ypatumais. Taiau ia slypi pavojus, jog toki ssaj bt iekoma tol, kol jos bt atrastos, nors nieka da nebuvo pagrstos. Taigi grkime prie klausimo: ar iuo metu turimos informacijos apie smegen veikl utenka, siekiant at skleisti smons paslaptis? Galiausiai, kiekvienas gali savaran kikai nusprsti, kuo tikti, taiau net ir tikintys, jog smons itakos slypi smegenyse, susiduria su svarbia problema: protas js mini, emocij, vaizduots, prisiminim bei vaizdini rin kinys, kliais besivartantis smons sraute, - yra nematerialus dalykas. ios ypatybs egzistuoja tik prote - j nemanoma i auginti mgintuvlyje ar nufilmuoti. Jos nra sudarytos i vieno kios ar kitokios fizins mediagos. Tuo tarpu smegenys yra ma terialios. Tai kaip tuomet smon ir smegenys veikia vienos kit? tai elementariausias pavyzdys: js nusprendiate, kad pakaks viso ito ir uveriate knyg. Toks veiksmas gimsta smegenyse, taiau galiausiai priveria raumenis judti. Pirmiausia, neuronai

P R O T O TEATRAS

I 71

pasiunia signalus smegenyse, kurie galiausiai perduodam i raumenis. Btent proces ir turime paaikinti.

PASTABOS 1. Cranial Pursuits su Ira Basenu, Christopheriu Grosskurthu ir Benu Schaubu, CBC radijas. (2004). 3. Dale Carnegie, How to Stop Worrying and Start Living (N ew York: Simon and Schuster, 1944), 123. 4. J. Zihl, D. Von Cramon, N. Mai, Selective Disturbance of M ovement Vision after Bilateral Brain Damage, Brain 106 (1983): 313-40. 5. Sandra Witelson, Debra Kigar, Thomas Harvey, The Exceptional Brain of Albert Einstein, The Lancet 353 (1999): 2149-53. 6. Terence Hines, Further on Einstein's Brain, Experimental Neurology 150 (1998): 343-44.

2. John McCrone, Exploding the 10 Percent M yth/' Science and Consciousness Review 1

K e tv ir ta s s k y r iu s

S m o n s

srovel

Pagrindinis ikis smon tyrinjantiem s m okslininkam s yra paaikinti ryius tarp dviej sudting dalyk - smons ir smegen. Sunkiausia yra nustatyti, kaip smon gimsta sme genyse, tuo pat m etu pripastant, jog esama ekspert, m anan i, kad protas neturi nieko bendra su smegenimis.* Taiau, jei tikite moksliniu poiriu, tuom et atsakym as klausim Kaip savo smegenyse sukuriam e smon?" tam pa pagrindine u duotimi, arba, kaip j pavadino filosofas Davidas Chalmersas, sudtinga problema". Net ir paprasti" udaviniai, anot Chalmerso, yra sudtingi. Jo manymu, tarp j yra supratimas, kaip smegenys koordinuoja sensorin informacij ir, remdamosi ja, kontroliuoja elges, arba kaip sugebame odiais nusakyti savo jausmus (tai domus iuolaikinis mokslas). Taiau galiausiai vis tiek prieinam e prie sudtingo klausimo: mes turim e gausyb neuron bei greitai besikeiiania seka smonje ikylanius prisiminim us, jausmus ir kvpim. Visi jie turi bti kakokiu bdu susij. Tai pagrstai sudtinga problema. Smegenys yra vientisas fizinis objektas: mes galime iimti jas i kaukols po mogaus mirties, stebti j chemin bei elektrin aktyvum ar stimuliuoti jas ir tiktis tam tikros reakcijos. Nra jokio pagrindo manyti jose vykstant kak, kas prietarauja fizikos ar chemijos dsniams.
* Egzistuoja daugyb proto" apibrim; taip pat gausu moni, linkusi palaikyti vien ar kit apibdinim. Taiau ioje knygoje od protas" vartoju smonei vardyti. Nelaimei, tai leidia manyti, jog prarad smon, prarandame ir prot, nors esu tikras, jog mano protas visikai nedingsta net ir m iego metu.

P R O T O T E AT R A S

I 73

Tuo tarpu dl proto nesame tokie tikri. Jis nra materialus ir pa siymi materialiems objektams nebdingomis savybmis. Mes net negalime rodyti, kad jis realus kaip smegenys. Kai kurie skirtum laiko neperengiama klitimi. Sme gen veikl galime isamiai paaikinti remdamiesi atomine bei molekuline jos sandara, jgomis bei energija; tokios fizins sis temos atliekama veikla turi bti paaikinama fiziniais terminais. Jei smegenys atlieka tam tikr funkcij, padariniai turi bti fizi niai. Taiau, jei smegenys, tarkime, pakelia js rankas, nes js to panorjote, vadinasi, j veikl skatina kakas ne fizinio. Kaip proto vaiduoklis sugeba gnybti smegenims per neperengia m barjer? Iekodamas analogijos iam teiginiui, filosofas Danielis Dennettas kart pasitelk pavyzd apie vaikus, kai pavelg elektroninio aislo vid jie nusprendia, jog kompiuterin mi kroschema negali bti susijusi su aislo atliekamomis funkcijo mis, ir yra sitikin, kad visk valdo baterija. Tuomet jis tvirtino, jog panaiai ir mes bijoms smegen. velgdami mogaus smegenis ir mgindami sivaizduoti, jog tai yra visos protins veiklos centras, i ties matome kak tokio nesuprantamo, k vaikas mato velgdamas mikroschem, m gindamas sivaiz duoti, jog ji yra visos nepaprastos aislo veiklos, kuri jis supran ta kaip paprasiausi aislo elges, centras".1 Protui apibdinti labai tikt epitetas magikas". Buvo m ginim tiesiogiai sujungti prot ir smegenis. Bene garsiausias buvo austral mokslininko ir Nobelio premijos laureato u si napsi veiklos tyrimus sero Johno Eccleso bandymas. Vlesniais savo gyvenimo metais Ecclesas tapo tiek pat filosofu kiek psi chologu, m gindamas atrasti mechanizm, kurio pagalba nema

74

P R O T O T EA T R A S

terialus protas galt sveikauti su materialiomis smegenimis, nepaeisdamas fizikos dsni. Iekodamas atsakymo, Ecclesas kreipsi kvantin m echa nik.2 Nenuspjamame kvantiniam e pasaulyje m s nenuste bint, jog materija gali - tiesiogine i odi prasme - atsiras ti i niekur, o viesos dalels - akim irksniu persikelti i vieno kambario galo kit. Taigi nebt nuostabu, jei nedidelio masto vykiai vykt be prastai reikalingos energijos snaud ar isky rimo. Ecclesas tiksliai apra, kaip tai galt vykti: neurom ediatori maieliai, ileidiami neuron atkeliavus elektriniam impulsui, yra isidst groteli pavidalo schema, tarsi ledo ku beliai aldymo padkllyje. Si schema vadinam a priesinaptiniu vezikuliniu tinkleliu. Ecclesas teig, jog nors toks psichinis vykis, kaip noras kak atlikti, negali paskatinti neurom ediatori maieli iskirti savo sudties tarpel tarp lsteli, taiau jis galt padidinti galimyb tai padaryti nerviniam im pulsui

Velionis seras Johnas Ecclesas buvo vienas i nedaugelio mokslinink, mginusi suderinti nematerial prot su materialiomis smegenimis. Paveiksle vaizduojama, kaip psichonai" (takuotos linijos) - proto elementai - sveikauja su neuron grupelmis, jo vadintomis dendronais".

PR O T O TEATRAS

I 75

(daugeliu atvej im pulsas nestengia priversti neurom ediatori isiskirti). Galiausiai, jis vardijo konkreius ioje schemoje dalyvau janius veikjus - grupes neuron ataug - dendrit, - susispie tusi Eccleso pavadintus dendronus". J kiekis stulbina: sme genyse yra apie 40 milijon dendron, o viename dendrone gal t bti apie 100 000 sinapsi, tikrj ssaj tarp neuron. Eccleso manymu, jie sudar smegen pus proto ir smegen suderinimo lygtyje. Dendronai, savo ruotu, sudaro jungtis su psichonais, kuriuos Ecclesas apibdino kaip psichinius vykius arba patirt. Eccleso moksliniuose darbuose pateiktos diagramos vaizduoja apversto kgio formos dendronus, dendrit grupeles, kuriuos gaubia yd panas perregimi psichonai. Tarp j esantis ryys paremtas kvantine tikimybe. Tai skamba logikai, kadangi tikimyb atlieka ypa svarb vaidmen kvantinje mechanikoje. Objekt nra nei ten, nei ia (jie net gali keisti pavidalus), taiau j elges lemia tikimyb - jie
gali bti ten arba ia. Labai panaiai Ecclesas teig, jog protinis

vykis gali paskatinti neurom ediatori isiskyrim, jei tik jie ir aplink juos esanios struktros yra pakankamai maos, kad pri klausyt kvantiniam pasauliui. ios idjos grois - nepaeisti energijos tverms arba barjero tarp fizinio ir nefizinio pasaulio. Jis visa tai apibdino itaip: Pasak hipotezs, priesinaptinis vezikulinis tinklelis suteikia galimyb psichiniam norui savaranki
kai pakeisti sinaptinio iskyrimo tikimyb". Tam, kad tai vykt

tinkamai, psichin intencija turt bti sutelkta ne ties keliomis, o daugybe sinapsi. Esu sitikins, jog iandien daugum a smege n tyrj Eccleso schem laiko desperatiku m ginimu suderinti prot su smegenimis, neapleidiant mokslinio poirio, kuris

76

P R O T O T EA TR A S

jam buvo toks brangus. Taip pat tikiu, kad iandien nebetikima Eccleso teisumu. Ecclesas buvo vienas i keleto pasiymjusi mokslinink, mgi nusi sugretinti prot ir smegenis. Kodl toki mokslinink nra daugiau? Daugum a tvirtina, jog viskas paaiks proceso metu supratus, kaip smegenys ir j neuronai sukuria smon, taps akivaizdu, kaip su visu tuo susijs protas. Kiti mano, jog mes jau turime rodym (neskaitant abejotin Johno Lorberio istorij), kad protui smegen nereikia. Bene labiausiai intriguojani rodym 2001 metais pateik oland tyrim grup.3 Jos mokslininkai kruopiai inagrinjo daugiau nei trij imt moni pasakojimus apie priemirtin patirt, sustojus irdiai, taiau ligonins personalui pavykus juos atgaivinti. Didel ataskaitos dal sudar pakankamai nuobodus pasakojimas, kas patyr priemirtin bsen, kas - ne, kas j pri simin, kas - ne ir 1.1. Taiau tyrjai ikl vien nepaprast klau sim: kaip pacientai galjo prisiminti priemirtin bsen - ke lions tuneliu pojt, susitikim su mirusiais artimaisiais ar dan gikus peizaus, jeigu smegen veikla, sustojus irdiai, taip pat turjo sustoti. Oland mokslininkai tvirtino, jog ie prisiminimai negaljo bti sukurti prie pat sustojant irdiai, nes tuo metu pacientai buvo budrs. Jie taip pat negaljo bti sugeneruoti i kart po atgaivinimo, mat tuomet pacientai buvo pernelyg sutrik. Taigi telieka laiko tarpas, kartais vos keletas minui, kuomet j irdis buvo sustojusi; paprastai, sustojus irdiai, smegenys tam pa neveiklios. Jei irdies smg patirianiam pacientui prijungia mi elektrodai, galima aikiai matyti - sustojus irdiai, smegen veikla nutrksta po 10-20 sekundi ir neatnaujinama tol, kol ir

P R O T O T E AT R A S

I 77

dis nepradeda savarankikai plakti. Taiau jei smegenys tuo metu yra neveiklios, kaip sukuriamos potyrio netoli Anapilio scenos, nebent, inoma, jas sukrusiam protui smegen neprireikia? Oland mokslininkai rao tiesiai viesiai: Tariamoji, taiau niekada nerodyta koncepcija, jog smon bei prisiminimai yra lokalizuoti smegenyse, turt bti apsvarstyta dar kart. Kaip aiki smon gali bti patirta u kno rib, kuomet klinikins mirties metu EEG nerodo jokios smegen veiklos?" Tuomet, jei tai dar nepakankamai tiesu, jie prideda: Priemirtin patirtis veria plsti medicinos idj ribas mogaus smons bei ssaj tarp proto ir smegen aspektu". Daugum ai m okslinink, tikini, jog smegenys sukuria prot, sunku susitaikyti su tokiais tvirtinimais, bet viliuosi, kad tai paaikinau. Ties sakant, tame paiame medicinos urnalo The Lancet" numeryje ispausdintame komentare Christopheris Frenchas teigia, jog nemaas skaiius po dvej m et apklaus t tyrime dalyvavusi pacient prisimin patyr priemirtin bsen, nors to nepapasakojo ikart po irdies smgio. Akivaiz du, jog tokiais pasakojimais tikti negalima, o jei taip, tuomet kas gali inoti, kuri pacient pasakojimai, uregistruoti pra jus kelioms dienoms ar savaitms po hospitalizavimo, yra ti kri? Taip pat nepateikiama joki tiesiogini rodym, jog tokie prisiminim ai nebuvo sukurti prie ar, ypa, po irdies smgio - tyrimo autoriai paprasiausiai man tai nesant tiktina*
* Be abejons, oland mokslinink ireikta nuom on nepriimtina daugeliui mokslinink, ypa ukietjusiems skeptikams. Skeptiko" skilties urnale Scientific American" autorius Michaelas Shermeris 2003 m. vasario numeryje oland mokslinink tyrim pakomentavo taip: Kasdieniai nutikimai yra iorini stimul suvokim o rezultatas, taigi, vienai smegen daliai patologikai kuriant ias iliuzijas, kita sm egen dalis priveria jas suvokti kaip iori nius vykius". Taiau jis nemini keblaus fakto, jog ias iliuzijas" kuriani sm egen veikla buvo tikr tikriausiai sustojusi.

78

P R O T O TEA TR A S

I io labirinto yra keletas ijim. Kai kurie, ypa Davidas Chalmersas, taria, jog galiausiai smon bus pripainta funda mentalia Visatos esybe, ir, kaip subatomini daleli elektros kr vio, jos nebus manoma suskaldyti maesnius vienetus. Taiau daugelis mano, jog toks futuristinis aikinimas nebtinas, ir sie kia smons suvokimo vildamiesi, jog, kart sugriebta, paslap tis bus atskleista kart ir visiems laikams. Jei ketinate pasirinkti pastarj keli, vertt inoti, kas tiksliai yra smon - arba kas ji nra. Pasirodo, lengviau nupasakoti, kas ji nra". Galiau la intis, jog pabaig skaityti knygos skyri, savo smon pra dsite velgti kitaip. Darkart nesigilindamas detales pasakysiu, jog smon yra nuo latos aktyvi - ji padeda suvokti aplink, yra ryki, visk apimanti ir atsako u js mstym. Taiau kiek js aplinkos suvokimas atitinka realyb? Ne itin daug. Nordamas pademonstruoti moni suvokimo selek tyvum, atliksiu patikrint triuk ir papraysiu atkreipti dmes upakalio pojius sdint ant kds.* Paprastai tai nra sun ku ir danai mons apie tai nesusimsto, kol nepapraoma to vardyti. is pavyzdys puikiai iliustruoja be perstojo smegenis i spaudim o receptori odoje siuniam sensorins informacijos sraut, kuris, kol nevardytas, nepasiekia smons. Psicholog Susan Blackmore padar panaias ivadas apie gars suvokim. Kokteili vakarlio metu pokalbio urmulyje igird savo vard, danai galite atkurti paskutinius vien ar du sakinius, retrospektyviai sijungti pokalb, kurio, jei neigirstu* Mano m ona nekenia io odio, taiau neseniai laikraio straipsnyje panaudojau termi n sdyn" ir buvau ijuoktas u savo drovum.

P R O T O TEATRAS

I 79

mt savo vardo, net nepastebtumt. K tai sako apie pokalb? Ar jis buvo js smonje, ar u jos rib? Blackmore taip pat pri min valandas muant laikrod, kurio dius igirstate tik jam pusjus, taiau sugebate prisiminti" pirmuosius dius ir ga lite tiksliai suskaiiuoti, kiek valand. Ar tie pirmieji laikrodio diai buvo js smonje, ar ne? Tas pats vyksta ir vaizdins informacijos suvokimo metu. Kiek kart bgiojote po namus, iekodami rakt ar svarbios po pieriaus skiautels, kol galiausiai supratote, kad vis laik jie guljo ant stalo js panosje? Tokiose situacijose supratau, jog efektyviausia yra pirma sivaizduoti iekom objekt, tuomet iekoti jo atitikmens realiame pasaulyje. tai dar vienas pavyzdys: sivaizduokite, jog esate gelein kelio stotyje ir stumiats prie moni sraut, iekodami pasta mo veido. Dabar sivaizduokite, jog toje pat geleinkelio stotyje mginate prasibrauti pro mini, skaiiuodami strazdanotus vei dus. Abiem atvejais velgtumte moni veidus, taiau at kreiptumte dmes visikai skirtingus dalykus, todl ir paius veidus matytumte" kitaip.* ie skirting jusli veikimo pavyzdiai iliustruoja, jog di del dalis suvoktos iorins informacijos ilieka nepastebta. Kalbdami apie smoningum priimant iorin informacij, s mons sraut galtume prilyginti upokniui ar srovelei. Kiek informacijos mes nepastebime? Sudtinga tiksliai ap skaiiuoti, kiek nedaug to, kas yra iorje, prisideda prie to, kas yra m s galvose, taiau, anot vieno vertinimo, tik viena mili* Psicholog Allison Sekuler pateik dar vien gra pavyzd: rodykl tarp E" ir x" FedEx logotipe. Jei anksiau jos nepastebjote, kit kart atkreipkite dmes. Ji stulbinaniai akivaizdi.

80

P R O T O T EA T R A S

jonin m s jusles bombarduojanios sensorins informacijos

dalis i ties patenka smon. Viena milijonoji. Kiek tos in formacijos sensoriniai organai perduoda smegenis? Vlgi, nors tiksliai apskaiiuoti sudtinga, taiau matuojant informacijos bitais/ tokie skaiiai, kaip deimt milijon bit per sekund i aki, milijonas per sekund i odos ir imtai tkstani per se kund i kit organ, nra itin stebinantys. Tuo tarpu smon nuteka tik apie keturiasdeim t bit per sekund. Pastebsite, jog matematikai ie skaiiai nesuderinam i: keturiasdeim t bit per sekund yra bene tris ar keturis kartus daugiau nei viena mili jonoji priimam os informacijos, bet argi verta priekabiauti? Esm ta, jog smon igauna tik mayt dalel visos jai prieinamos informacijos. Nesakau, jog tai, kad sileidiame tik m a dal sensorins informacijos savo smon, yra blogai. Didel jos dalis nra ak tuali ir paprasiausiai mus ugot, tarsi nesibaigianios haliuci nacijos. Tai bt sensorinis sunkum, su kuriais susidr garsus rus mnemonini technik ekspertas ereevskis, ekvivalentas. Jo atmintis tapo tokia panai enciklopedij, jog jam sunkiai se ksi itrinti jo nebedominanius prisiminimus. K tai sako apie pai smon? Taip, didioji dalis gauna mos sensorins informacijos taip ir nepasiekia smons, taiau nepanau, jog dl to ji funkcionuoja prasiau. Ji pasiymi ryku mu ir vaizduote, kurie paveria vidinius psichinius m s gyve nimus tokiais, kokie jie yra. Ir vis dlto, veikiausiai mes mgina me save tikinti, jog smon yra kur kas sudtingesn, nei taip yra i ties.
* Bitas dvejetainje sistemoje ymi informacijos taip/ne vienet, vien jungimo/ijungimo mygtuk. Bait sudaro atuoni bitai; megabait - atuoni milijonai bit.

P R O T O TE A TR AS

I 81

Pavyzdiui, kaip mums sekasi vertinti vairius dalykus savo galvoje? Kiek fakt galime ilaikyti smons dmesio centre? Ne itin daug. Psichologas George'as Milleris tai vienareikmikai patvir tino savo etajame deimtmetyje paraytame darbe, kuris laiko mas vienu svarbiausi straipsni j ispausdinusio urnalo isto rijoje.4Milleris kalbjo apie tai, kiek informacijos galime apdoroti vienu metu, pavyzdiui, kelis gars tonus ar skirting tirpal srum o laipsnius galime atskirti. Apibendrins daugyb tyrim, Milleris prijo ivad, jog mogus gali atskirti apie septynis skir tingus garso tonus arba septynis tirpalo srum o lygmenis, ar dar k kit septynis. Jis tai pavadino absoliuia vertinimo apimti mi". Taiau jis pabr, jog yra bd apeiti i rib, vienas i ku ri yra informacijos grupavimas". Pavyzdiui, prastai telefono num er sudaro septyni skaitmenys, ir perj i vieno kambario kit, mgindami tuo pat metu ilaikyti iuos skaiius savo galvo je, nesunkiai sutiksite, jog septyni yra protini galimybi riba. Taiau kas nutinka, jei prie telefono numerio turite pridti trien kl miesto kod? Daniausiai - nieko, mat miesto kodus, nors ir sudarytus i trij skaitmen, danai prisimename sugrupuoda mi" juos vien prisiminim: 416 - Torontas, 604 - Vankuveris. Taip nevarginame savo proto papildom a veikla. Be to, pirmieji trys telefono numerio skaitmenys paprastai yra danai pasikar tojantys, todl galime sugrupuoti" juos vien prisiminim. Nors Milleris apibdino m s trumpalaiks atminties dar vadinamos darbine atmintimi - galimybi ribas, btent ji ir yra m s smons pagrindas. Tai informacija, esanti js gal voje i akimirk. Savo klasikiniu laikom darb Milleris para 1956 metais, todl nenuostabu, jog nuo to laiko iuo klausimu

82

P R O T O TEA TR A S

buvo atlikta nemaai tyrim.* Vienintelis dalykas, k psicholo gai gali padaryti iandien, remdamiesi keturiomis deimtimis met tyrim nuo Millerio straipsnio ileidimo, yra sumainti stebuklingj skaii iki keturi ar, perfrazavus Miller, keturi plius m inus vieno. Taip pat buvo atlikta smegen fotografijos tyrim, kurie, nors ir netiesiogiai bei parem ti vien regjimo funkcija, leidia teigti, jog keturi yra tikslesnis stebuklingasis skaiius, palygi nus su Millerio septyniais. Vieno tokio tyrim o metu, magnetinio rezonanso tomografe gulintiem s tiriamiesiems buvo trum pai parodomi 1-8 objekt rinkiniai, ir po sekunds j buvo klau siama, kiek objekt jie mat. Skirtingi rezultatai svyravo apie keturis: jei objekt buvo maiau, tiriamieji nesunkiai prisim in davo j skaii, jei objekt buvo daugiau, tiriam j atsakym tikslumas enkliai suprastjo. Be to, smegen srities, vadinamos upakaline momenine dalimi, aktyvum as didjo tiriamiesiems velgiant 1-4 objektus ir isilygino ties keturiais. I to bt ga lima sprsti, jog momenin skiltis gali susidoroti su ne daugiau nei keturiais objektais vienu metu. domu tai, jog, subjektams paprasiausiai irint objektus ir nesistengiant j prisiminti, momenin skiltis reagavo vienodai, nepriklausom ai nuo to, kiek objekt buvo rodoma, tuo tarpu regjimo sritis smegen gale nesiliov skaiiuoti". Lengviausia tokius smegen veiklos ypa tum us bt paaikinti teigiant, jog momenins srities uduotis yra suvokti objekt skaii, tuo tarpu kiti vizualins informa cijos centrai, idstyti neurologinio informacijos apdorojimo
* Be to, nemaai toki tyrim buvo atlikta ir prie Miller. Vienas tyrjas, pavarde Jevonsas, 1871 metais ispausdino straipsn leidinyje Nature", kuriame aptar tyrim, kuomet d ut buvo mesta keletas pup. Tris ar keturias pupas tiriamieji galjo akimirksniu tiksliai suskaiiuoti, taiau pup skaii padidinus iki ei, tik 120 i 147 atsakym buvo teisingi.

P R O T O T EA T R A S

I 83

auktupyje, paprasiausiai atlieka prast apskait to, kas yra m ums prie akis. To negalima taikyti tiesiogiai smons veiklai, mat js trumpalaikje atmintyje gali bti smon t akimirk dar ne patekusios mediagos. Ties sakant, smons tyrjas Bernardas Baarsas tvirtina, jog smons apimtis yra ne septyni, ne keturi, o vienas objektas.5 Baarsas sutinka, jog t vien objekt gali sudaryti keli vien sugrupuoti" informacijos vienetai, taiau tikina, jog dvi prasm ik figr (pavyzdiui, iliuzij, kuomet matome triuio galv arba ant) suvokimo tyrimai patvirtina smons gebjim susidoroti tik su vienu objektu vienu duotuoju momentu. Btent todl vairuojant nepastamame rajone, beiekant konkretaus adreso, patariama ijungti radij, mat jis tampa konkuruojania informacijos srove ir suprastina js paiekos gebjim, nebent galtumte radijo skleidiamus garsus visikai istumti i savo smons. Palyginkime du telefono numerius: vien - gerai inom, kit - atsitiktinai parinkt telefon knygoje. Atrodo, jog galime suvokti - turti galvoje - vis inom telefono numer, tarsi visi septyni jo skaitmenys bt m s smonje tuo pat metu, mat, veikiausiai, jo pastamumas leidia j suvokti kaip vien infor macijos vienet. Tuo tarpu neinomi numeriai yra visai kita kal ba: mgindamas juos sivaizduoti ar sismoninti pastebiu, jog perskaitau tik po du ar tris skaitmenis vienu metu. Komentuodamas toliau, Baarsas stebjosi, jog, turdami to kias dideles smegenis, jose vienu metu gebame ilaikyti tiek ne daug informacijos. Mes esame menki - pigus kalkuliatorius, ku rio greiiausiai net nepasivargintumte pasilenkti ir pakelti nuo

84

P R O T O T EA T R A S

alikels, geba prisiminti daugiau skaitmen nei mes. Tai neturi jokios prasms. Argi nebt geriau ilaikyti kaip manoma di desn atminties apimt bei priimamos sensorins informacijos atsargas tam, kad galtume greitai reaguoti aplinkos vykius? Gali bti, jog toks platus suvokimas mus suglumint, in formacijos negaltume efektyviai susisteminti ir galiausiai io rinius vykius reaguotume neadekvaiai. I kitos puss, gausyb ms neuron atlieka prisiminim saugojimo funkcij, todl yra pagrindo tikti, jog turt egzistuoti tam tikras paiekos ir atran kos aktualiausij naujoje situacijoje bdas. Bene geriausias pavyzdys yra bits darbininks. J sme genys, sudarytos i m aiau nei milijono neuron, uima vien kubin milimetr. Tai 100 000 neuron maiau nei sutalpiname 1 500 000 kart maesnje erdvje. Ir vis dlto, bits darbininks sugeba sprsti labai sudtingus udavinius. Pavyzdiui, jei i ry tins maitinimosi vietos jos prat skristi namo viena kryptimi, o i popietins - kita kryptimi, perkeltos rytin maitinimosi viet po piet jos vis vien skris tiesiai savo avil. Keli namo jos i moksta kakokiu gilesniu bdu nei vien mechaniku siminimu. Be to, imokytos skristi dviem skirtingomis kryptimis, priklau somai nuo keli ymini dryi krypties, jos pasirinks vidurin m arrut tarp dviej inom krypi, jei pastebs atitinkamus keli yminius enklus. Bii smegen struktros ypatum ai leidia manyti, jog egzistuoja ne tik specials, vienintel ir nekintant atsak gene ruojantys neuronai, bet ir lsteli moduliai, gebantys prijungti gaunam informacij ir kurti naujus atsakus. Taiau iki iol nra inoma, kaip vyksta i tinkam nauj atsak generavimui neu ron (ar j grupi) atranka.

P R O T O T E AT R A S

I 85

Bii darbininki smegen struktra prim ena daugel dirbtinio intelekto versij ir galbt netgi mogaus smegenis: j smegenis sudaro daugyb vairi informacij talpinani mo duli bei papildomas siauros apimties dmesio mechanizmas, padedantis atrinkti aktualios informacijos dalis susidrus su problema. Taiau koki ios struktros dal galt sudaryti smon? Nepamirkime, jog apskritai smegen galimybs yra didiuls; vienu metu jos gali apdoroti gausyb informacijos. Kalbant tech niniais terminais, jas galima prilyginti kompiuterio procesoriui, kurio puik darb lemia ne neuron greitis, bet j kiekis ir viena laikikumas. Tuo tarpu smon yra tiesin, tarsi plonyt mini linija. Kaip ji iplaukia i smegen ir kuri smegen veiklos dal ji sudaro? Atsakymai iuos klausimus gali jus nustebinti.

PASTABOS 1. Daniel Dennett, Julian Jaynes's Software Archeology, Canadian Psychology 27 (1986): 149-54. Fields of Quantum Mechanics? Proceedings of the Royal Society of London, Series B, Biological Sciences 227, no. 1249 (1986): 411-28. 3. Pirn van Lommel, Ruud van Wees, Vincent Meyers, Ingrid Elfferich, Near-Death Experi ence in Survivors of Cardiac Arrest: A Prospective Study in the Netherlands, The Lancet 358 (2001): 2039-45. 4. 5. George Miller, The Magic Number Seven, Plus or Minus Two: Some Limits on OurCapacity for Processing Information, The Psychological Review 63, no. 2 (1956): 81-97. B. Baars, A Biocognitive Approach to the Conscious Core on Immediate Memory, Beha vioral and Brain Sciences 24 (2000): 115-16.

2. John Eccles, Do Mental Events Cause Neural Events A nalogously to the Probability

P e n k ta s s k y r iu s

PASMON
Civilizacija progresuoja didindam a operacij, kurias galim e atlikti apie jas negalvodam i, skaii.
ALFREDAS
AN

N O R T H AS

WHITEHEADAS,
1911 M.

INTRODUCTION

TO M A T H E M A T H I C S ,

Smons srovel teka tarsi priepriea faktui, jog m s smege nys yra nepaprastai didels, o elgesys - itin sudtingas. Kaip pa naudojamos smegenys? Kas paskatina vis m s elges? I ties nra jokios paslapties. Savo elges reguliuojame smegen veiklos pagalba, paprasiausiai nesuvokiame didiosios dalies informa cijos apdorojimo proceso - jis slypi pasmonje. ia neturiu galvoje froidikosios pasmons, kur slypi ne malonios nuslopintos idjos, retsykiais inyranios smon, prisidengusios keista maskuote. Neturiu omenyje ir kolektyvi ns pasmons, kuria neva dalijams su kitais ir per kuri galime atsekti monijos istorij. Mindamas pasmon, turiu galvoje ne suvokt m s smegen veikl. Prisiminkite, kaip mokts vai ruoti: turjote apmstyti kiekvien manevr. kiti rakt, pasukti j t pus, atleisti rankin stabd, atidiai pavelgti automatins pavar ds svirt ir sitikinti, jog perjungiate j vaiavimo, o ne atbulin ar neutrali pavar, patikrinti veidrodlius - ar visk, kas btina, atlikote? Pakelti pd nuo stabdio pedalo - visa tai atrod nesibaigianti kankyn. Ir tai tik prie ivaiuojant gatv! Procesas visikai pasikeit po keleto savaii ar mnesi vairavi mo. Js ir toliau atlikinjote mint veiksm rutin; paalinis ste btojas galjo pastebti tik tai, jog iuos veiksmus atlikote grei

P R O T O T EA T R A S

I 87

iau, taiau tikrasis skirtumas slypjo viduje - js liovts kreipti smoning dmes vairavimo veiksmus. Netiktoje ar nepras toje situacijoje smon galite pasitelkti vos prireikus, pavyz diui, galinio vaizdo veidrodlyje pastebj u js vaiuojanio automobilio ibintus. Taiau paiam vairavimui - sprendimams, kuri reikia vairuojant automobil kelyje, - smons nebereikia. Prie paplintant centriniam nam ildymui, Williamas Jamesas tai taip apibdino sprendim pasmoningum:
Puikiai inome, k reikia ilipti i lovos alt ryt neildomame kambaryje, ir kaip m umyse rusenanti gyvybin jga prietarauja iam veiksmui. Veikiausiai nemaai m oni tok ryt yra tno j lovoje valand, nestengdami prisiversti keltis. Mintys sukasi apie tai, jog pavluosime, todl nukents dienos darbai, sakome sau: A privalau keltis, toks elgesys gdingas" ir t. t., taiau lo vos iluma veria jaustis per daug gerai, o kambario altis, regis, yra per iaurus, taigi rytas nublanksta, o sprendim keltis ir to liau atidliojame, nors kartais atrodo, jog tuoj tuoj stryktelsime i patal. Kaip prisiveriame keltis tokiomis aplinkybmis? Jei galiau apibendrinti savo asmenin patirt, atsikeliame nesispyriodami ir nekaitaliodami savo sprendimo. Staiga suvokiame, jog jau atsiklme.1

Igird i istorij, daugum a moni nustemba ir velgia j skeptikai, taiau pamginkite patys. Suprantama, jei mstote apie sprendim o primimo proces, tuom et nesunkiai tikinsi te save, jog smoningai ilipote i lovos, taiau jei js protas klajoja kitur - danai taip ir yra - tuom et tai nutinka u js smons rib. Kit pavyzd pasil velionis Julianas Jaynesas.2 Pasidkite ant stalo du skirtingus objektus: puodel ir stiklin arba parker ir
P R O T O TEA TR A S

pietuk. Tuomet i lto pakelkite kiekvien atskirai ir pamgin kite nusprsti, kuris i j sunkesnis. Susikaupkite! Js suvoksite vairiausias su objektais susijusias detales: tekstr, svor, formos netobulumus, taiau ar tuo pat metu suvokiate pat vertinimo proces? Ne. Kaip teig Jaynesas, kakokiu bdu nerv sistema tai atlieka savaime".

Norite tikkite, norite ne, taiau abiej figr viduryje esantys apskritimai yra vienodo dydio. Savo sm oningo proto niekaip negalite tikinti, jo g tai tiesa, taiau pasmon tai puikiai ino.

Eksperiment, patvirtinani pasmons svarb kasdienia me gyvenime, atlikta imtai, taiau jums uteks tik keli, kad susidarytumte spd. Melas Goodale'as i Vakar Ontarijo uni versiteto pademonstravo stulbinam dalyk - jo eksperimentas parod, jog savo judesius galime kontroliuoti pasmoningai.3 Egzistuoja daugyb vizuali iliuzij, ikraipani tikrj objek t dyd. Tarp j yra Ebbinghauso iliuzija (r. iliustracij viruje), kurioje vieno dydio apskritim supa kitokio dydio apskriti mai. Vidurinysis apskritimas atrodo didesnis ar maesnis, at sivelgiant j supanij figr dyd. i iliuzija tokia tikina ma, jog net ir inodami, kad viduriniai apskritimai yra vienodo dydio, negalite atsikratyti jos sukelto sitikinimo, kad jie skir

P R O T O T EA T R A S

I 89

tingi. Goodale'as puikiai patobulino i iliuzij, sukonstruoda mas tikr disk model i pokerio eton. Naudodam asis juo parod, jog net tuo atveju, kai tiriamieji buvo visikai tikri, kad centriniai diskai yra skirtingo dydio, paprayti itiesti rank ir sugriebti disk, jie visuomet nustatydavo disko dyd, idealiai atitinkant tarp tarp savo nykio ir smiliaus. Tai tik vienas i keleto Goodale'o ir Davido Milnerio surinkt rodym, jog savo smegenyse turime du regjimo centrus: vienas j atsakingas u objekt atpainim pagal trimates charakteristikas, kitas - u j siekim ir sugriebim. Pastaroji sistema yra pasmoninga, neap sunkinta poreikio susieti objekto dyd su jo aplinka. Tai reikia, jog siekimo sistemos vairios iliuzijos apkvailinti negali. Teisyb, js nejauiate io prietaravimo, m at siekimo sistema visuomet ilieka neprieinama smoningam protui. Taip pat yra rodym, jog gebame pasmoningai suvokti vairius dalykus; tai ities domi mintis, mat daugum a i m s bei vairs odynai suvokim ir smon laiko itin glaudiai susi jusiais. odynuose danai randam e tokius suvokimo aikinimus: sismoninimas" ar jutim pagalba kak sismoninti". Ta iau sismoninimas ir suvokimas nra vienas ir tas pat. Water loo universiteto psichologas Philas Merikle'as pateik tikinam rodym, jog vairius dalykus galime suvokti ir pasmoningai.4 ie rodymai veria mus prisiminti devynioliktj ami. 1898 m. psichologas Borisas Sidisas atliko eksperiment, kurio metu ti riamiesiems buvo rodomos kortels su urayta raide ar skaitme niu. Korteles jis laik taip toli nuo tiriamj, jog ie, negaldami tiksliai irti, teig mat tik neryki dm arba nieko. Taiau Sidiso paprayti atspti", kas galjo bti urayta ant korteli, tiriamieji sugebjo tiksliai perskaityti tiek raides, tiek skaitme

90

P R O T O TEA TR A S

nis, o teising atsakym skaiius patvirtino, jog tai nebuvo vien atsitiktinumas. Kakokiu bdu informacija pasiek j smegenis, apeidama smoning suvokim. Galim silpnj io tyrimo viet atskleidia prielaida, jog tiriamiesiems neva nem atant raids ar skaiiaus, i ties j nesismonina. Js ir a galbt tiktume to kiais tiriamj atsakymais, taiau psichologai turi bti atsargs, keldami vairias prielaidas, ir nenueiti per toli. Galbt verbalinis subjekt suvokiam dalyk apibdinimas nebuvo visikai tiks lus ar ibaigtas, taiau nuo Sidiso eksperimento laik buvo atlik ta gausyb tyrim, patvirtinani jo teiginius. Atuntajame ir devintajame prajusio amiaus deimtme iuose buvo atlikta daugyb tyrim, iliustruojani, kokios vi sokeriopos takos pasmoningi psichiniai procesai turi m s smonei. Man asmenikai priimtiniausi tyrimai, kurie vienu kiriu pademonstruoja gil pasmons efekt. Vien toki eks perim ent 1980 metais atliko Robertas Zajoncas ir Williamas Kunstas-Wilsonas.5 ie tyrjai pradjo nuo pastabos, jog daikt pastamumas gali priversti m us juos labiau mgti, ir rmsi atveju, kuomet nuolatos klausomas muzikos raas tapo daug labiau mgstamas (paneigiant sitikinim, jog pastamumas sukelia paniek"). Taiau tuomet paprast pavyzd jie perk l kur kas keistesn srit. Tiriamj jie pra stebti rodomus netaisykling atuonkam pi derinius - paprastas juodas figras baltame fone. Svarbiausia, tiriamajam rod tik pus viso figr derinio, o vaizdas truko vos vien tkstantj sekunds. Antro joje tyrimo dalyje tiriamiesiems buvo tuo pat metu rodoma a tuonkam pi pora, kurios vien figr tiriamieji jau buvo mat, kitos - ne. Subjekt buvo praoma vardyti m atyt figr bei pa sirinkti labiau patinkani. Galite pamanyti, jog kvaila prayti

P ro to

teatras

I 91

mogaus isirinkti vien i dviej labiau patinkant atuonkam p, taiau po ia beprotybe slypjo metodas. Vertinimams buvo priskirtos skaitins sitikinimo reikms: 3 - esu tikras", 2 - esu beveik tikras", 1 - spju". Rezultatai buvo m a maiausia doms. Paprayt atpa inti jau matyt figr tiriamj atsakymus buvo galima laikyti ne k patikimesniais, nei atsitiktinumas. Nereikia tuo stebtis, kadangi figros tiriamiesiems buvo rodomos tik po vien milise kund, o sismoninti reikia kur kas daugiau laiko. Nepaisant to, paprayti pasirinkti labiau patinkani figr, tiriamieji daniau pasirinko matytj atuonkamp. I dvideimt keturi tiriamj, penki i kuri sugebjo atpainti pirmoje eksperimento dalyje m atyt figr, eiolika pasirinko matytj atuonkamp. Pasmoningas figros suvokimas kakaip turjo takos j vertinimui, nors jie ir neprisimin mat i figr anksiau. sitikinimo reikmi rezultatai taip pat buvo pakankamai keisti: jie leido manyti, jog tam tikra prasme subjektai nutuok, kas djosi j smegenyse, net jei formaliai to ir nesuvok. Savo vertinimui priskirdami spjimo" reikm, jie buvo teiss: tiek figros atpainimo, tiek pasirinkimo labiau patinkanios atveju j atsakymai buvo prilyginti atsitiktinumui. Taiau savo atsaky mams priskyr reikmes esu tikras" arba esu beveik tikras", jie pasirinko jau matytas figras kaip labiau mgstamas, nors ir neatpaino j i pirmosios tyrimo dalies. Zajoncas ir Kunstas-Wilsonas perkl gerai inom pas tam daikt pasirinkim kaip mgstamesni i smons pas mon; tai stulbinantis atradimas, ypa jei tursime galvoje, kad is fenomenas turi nuolatins takos mums visiems, tik mes to nesuvokiame.

92

P R O T O TEA TR A S

Tuo metu, kai Zajoncas ir Kunstas-YVilsonas demonstravo pasm oning daikt pastam um o efekt t daikt pomgiui, net jei tai buvo paprasiausios geometrins figros, Kembrido universitete dirbantis Anthony Marcelis atskleid kelet kit, ne maiau savotik pasm oningo proto ypatybi. Zajoncas ir Kunstas-Wilsonas neleido tiriamiesiems aikiai suvokti geo m etrini figr, sutrum pindam i j rodymo laik iki sekunds dali, tuo tarpu Marcelis naudojo vadinam j maskavimo" technik.6 Maskavimo metu akimirk rodomas tam tikras stimulas, iuo atveju - odis, kur tuoj pat keiia kitas vaizdas (Marcelio tyrime tai buvo uraas i atsitiktine tvarka sudt raidi). Maskuot kliudo odiui patekti smon, todl subjektai pa prasiausiai neino, koks is odis. inoma, kaip jau matme, jei odis nebuvo sismonintas, tai dar nereikia, kad jo nra kakur smegenyse. iam tyrimui buvo pasirinkti tokie grafikai, t. y. i vaizda, panas odiai, kaip pastamas" ir paibintas" arba uuomina" ir uuovja", bei semantikai panas odiai, pa vyzdiui, pastamas" ir draugas" arba uuomina" ir aliu zija". Tuomet subjekt buvo praoma suporuoti umaskuotus odius su tiksliniais pagal j grafin ar semantin panaum. Kaip tikjosi Marcelis, kuo greiiau po tikslinio odio buvo parodom as maskuojantysis, tuo maesn tikimyb, jog tiriamasis teisingai nusprs, kur i dviej pateikt tikslini odi mat. Jis taip pat atskleid kai k netikto: odio reikms vertinimas pasirod ess atspariausia maskavimui suvokimo funkcija. Dau giausiai klaid tiriamieji dar atsakydami, ar mat tikslin od (paklausti, ar matote tikslin od?", jie galiausiai pradjo sp lioti). Taiau tai nutiko prie tiriamiesiems prarandant gebjim

P R O T O TEATRAS

I 93

suporuoti odius grafikai, o net ir neinodami, ar reikiamas odis buvo jiems pateiktas, ar kaip jis atrod, vis dlto galjo vardyti nesuvokto odio reikm. tai kodl ie rezultatai buvo tokie svarbs. Anksiau ma nyta, jog odi suvokimo procesas vyksta tam tikra eils tvar ka, pradedant paprasiausiu odio sismoninimu, tuomet su vokiant grafines jo savybes ir, galiausiai, dar sudtingiau apdo rojus informacij, odio reikm tam pa aiki. Atrodo natralu, jog odio reikmei suvokti reikia daugiau smegen jgos, nei jo formai atpainti. Remiantis iomis prielaidomis, js, veikiausiai, tiktumts, jog maskavimas pirmiausia pakenkt odio reik ms, tuomet jo formos detali ir, galiausiai, vizualinei informaci jai dar labiau yrant, paties odio egzistavimo suvokimui. Taiau i tikrj tai vyksta atvirktine tvarka. sivaizduokite: jums pateikiamas odis, js net nenutuo kiate, kad esate j mat, tikr tikriausiai negalite jo prisiminti, taiau sugebate teisingai suporuoti j su panai reikm turin iu odiu. Veikiausiai pamanytumte, kad jums pavyko atspti; btent dl ios prieasties trys tiriamieji paliko Marcelio ekspe riment, kadangi jiems atrod nelogika mginti vertinti tai, ko jie visikai nesuvok. Suprantama, taiau prie pat ieidami jie atspjo" teising atsakym 60-70 proc. atvej. Sutik su iju siais eksperimento dalyviais, jog tyrimas neturi prasms", bet vis dlto pasilik j ubaigti, mgino pritaikyti skirtingas splio jimo technikas, taiau savo jausmais pasikliovusiems tiriamie siems seksi geriausiai. Marcelio eksperiment rezultatai turjo okiruoti m aniu sius, jog pasmon dalyvauja ankstyvame, paprastesniame vi zualios informacijos apdorojimo procese, palikdama sudtingas

94

P R O T O TEA TR A S

uduotis smonei. Galutins ivados yra paprastos: pasmon atlieka detali vizualios informacijos analiz, skaitant ir t, ku ri, atrodyt, sugeba atlikti tik smoningas protas. I ties nemanoma nustatyti, kiek visko iuo metu vyksta js smegenyse. Viliuosi, jog esate susikaup ties skaitymu, ta iau neivengiamai js smegenis, bet ne prot (turiu galvoje
smoning prot), keli randa daugyb paalini vaizd, gars,

lytjimo poji ir 1.1. ios mintys yra js galvoje, jos turi takos js mstymui, taiau n vienos i j nesismoninate. Didel ios informacijos dalis gali jus nustebinti, taiau egzistuo ja ir visiems pastamas pasmoningas informacijos analizs b das, apie kur nedaugelis tesusimsto. Tai aha" potyris. Aha" potyriu, kur, deja, igyvena tik nedaugelis moni, laikoma situacija, kuomet problemos ar udavinio sprendimas staiga auna m ums galv. Tiesa, apie sprendiam problem daug galvojame, taiau atsakymas inyra labai netiktai. Aki vaizdu, jog tai intriguoja psichologus, mat tai leidia manyti, jog pasmon ir vl buvo aktyvi - i kur gi kitur staiga inirt spren dimas? Daugum a psicholog fenomen vadina valga", ka kuo, kas leidia isprsti anksiau nepatirt problem; apie tai parayta ne viena knyga. Tai paslaptingas procesas, kuriam paaikinti sukurta gausyb teorij, taiau daugum a moni sutaria, kad jo sudtyje yra svarbus pasmons komponentas. Garsus matematikas Henri Poincar pabr, kaip svarbu pir miausia preliminariai apdoroti informacij, kuomet uduot pavelgiame i vis manom kamp, taiau kit, tarpin, ings n, prie surandant sprendim, paaikinti kur kas sunkiau. Jis tai

P ro to

teatras

I 95

vadino netikto nuvitimo reikiniu". Kiti tai laik inkubaciniu periodu, lydint smoning problemos apmstym. Ties sakant, kai kurie mokslininkai patikslino, jog norint valgiai isprsti problem, antrojoje atsakymo paiekos stadijoje reikt nuo jos trum pam atitolti: ieiti pasivaikioti, numigti ar nuveikti kak nesusijusio su sprendiam a uduotimi, mat btent tokiomis aki mirkomis kyla uduoties sprendimas. Pervelgdamas knygos skyri patyriau nepaprast pa smoning/smoning akimirk. Ruoiausi skristi susitikim Kalgaryje ir Toronto oro uoste sutikau kit ten pat skrendani susitikimo dalyv. A j painojau, puikiai prisiminiau tikslias m s painties aplinkybes (miau i jos interviu prie kelet met, kuomet dar vediau radijo stoties CBC program Quirks and Quarks"), taiau tuo momentu niekaip negaljau prisiminti jos vardo. Apskritai, man sunkiai sekasi sidmti moni var dus. Mes sdjome skirtingose eilse lktuve, vliau kiekvienas isinuomavome atskir automobil ir kiekvienas sau pasiekme bendr m s kelions tiksl. Taiau tai kaip galiausiai prisim iniau jos vard. Kelet kart pagalvojau apie j lktuve ir prisim iniau j turjus dvigu b pavard, o vardas prasidjo K raide. Tai buvo daugiausia, k stengiau prisiminti. Vliau netiktai pagalvojau apie jos vard vairuodam as ir ikart pajutau priartjs prie atsakymo, nors apie tai net nepagalvojau (smoningai) daugiau nei valand. Pri siminiau m s pokalbio tem - sveikatai keliami m arihuanos rkym o pavojai - ir galvoje staiga topteljo jos vardas. Pasmon visk atliko u mane. Taip pat domu, jog interviu tema padjo prisiminti jos vard. Veikiausiai jie visuomet liks susij mano galvoje.

96

P R O T O TEA TR A S

Esu tikras, jog klasikinis pasakojimas apie tai, kaip Archi medui ov galv bdas, kuriuo jis galjo patikrinti, ar karaliaus Herono II karna i ties buvo pagaminta i gryno aukso, yra kitas puikus pavyzdys, taiau beveik neturime informacijos, kas djosi jo galvoje, stebint vonioje kylant vandens lyg j panyrant, kai is suvok, jog galt t pat padaryti su karna ir patikrinti jos grynum. Tai ir buvo akimirka, privertusi Archimed nuo gutl lkti gatve ir aukti: Eureka!"* Einsteinas patyr panai akimirk: Sdjau patent biure Berno mieste, kai staiga man galv ov mintis: laisvo kritimo metu mogus nejauia savo svorio. Buvau be galo nustebintas. Si paprasta idja paliko m any je neidildom spd ir paskatino sukurti gravitacijos teorij".7 Keletas psicholog detaliai apra galvoje vykstant proce s nuvitimo" akimirkos metu. Pavyzdiui, Janet Davidson ir Robertas Sternbergas teig, jog valg sudaro trys atrankos pro cesai: selektyvus kodavimas, derinimas ir palyginimas. Selek tyvus kodavimas" nusako fakt, jog sprsdami problem galite staiga pastebti detal, kuri anksiau nepatrauk js dmesio, ar suvokti, jog vieni faktai yra aktualesni sprendimui, nei kiti. Selektyvus derinimas" - tai nesugretinam element grupavi mas anksiau neimgintu bdu. Selektyvus lyginimas" vyksta tuomet, kai lyginate nauj ir sen informacij taip, jog prasiveria durys sprendim. Keletas pavyzdi pads lengviau suprasti iuos ingsnius. Sternbergas ir Davidson savo tiriamiesiems pateik toki u* Daugumoje pasakojim apie valgos proces moksle nepamirtama paminti, jog nuviti mo akimirk lydi daug pastang reikalaujantis ir ne toks jaudinantis rodym rinkimo pro cesas. Archimedo atveju, iandieniniai tyrjai abejoja j isprendus uduot taip, kaip pasako ja legenda; bt buv per daug sudtinga pastebti skirtum tarp istumto vandens kiekio, panardinus gryno aukso, ir net nem a kiek sidabro turini karn.

P R O T O T E AT R A S

I 97

duot: Vien dien nusprendiate apsilankyti zoologijos sode. Bevaiktindami pastebite grupel iraf ir strui. Visi kartu jie turi 30 aki ir 44 kojas. Kiek gyvn i viso matote?"8 iuo atveju greiiausias bdas isprsti udavin yra suvokti, jog koj skaiius nesvarbus. Jei brys po dvi akis turini gyvn i viso turi trisdeimt aki, tuomet br sudaro penkiolika gyvn. Tai
p

gi Davidson ir Sternbergas vardijo, jog iuo atveju svarbiausias procesas yra selektyvus kodavimas - menas atpainti sprendim padedani priimti informacij. i dviej m okslinink teorija, aikinanti valgos proce s, nra vienintel, o minti trys ingsniai toli grau neapima vis jo aspekt. Pavyzdiui, bendrai priimta, jog vienas kelias valg yra pagrstas ankstesni idj atsikratymu, taip iven giant kyri jau pastam mini. Penktajame prajusio am iaus deimtmetyje buvo sukurtas klasikiniu laikomas pavyz dys.9 Karlas Dunckeris savo tiriamiesiems dav tris kartonines deles, vaki, degtuk ir smeigtuk. Ikis buvo sugalvoti, kaip pritvirtinti vakes prie dur (tariamam regjimo tyrimui). Sprendimas buvo ilydyti pakankam ai vako, jog bt galima pritvirtinti vak prie duts galo, ir prismeigti j prie sienos. Buvo aunu, kad vakes, degtukus ir smeigtukus dje gavu siems tiriamiesiems i uduot isprsti seksi sunkiau, nei vi sas mediagas atskirai gavusiems subjektams. Dunckeris teig, jog pirmajai grupei nesisek atsikratyti idjos, jog d buvo skirta daiktam s sudti, taigi laikyti d platforma jiems taip pat seksi sunkiau. Net ir pirmame skyriuje mano aprayta uduotis suriti dviej kabani laid galus, kuri panaudojau nordamas ilius truoti, kaip nesugebame suprasti, kas dedasi m s galvose, ga

98

P R O T O TEA TR A S

lt puikiai pademonstruoti, jog tinkamomis aplinkybmis sa vaime randam e valg problemos sprendim. Tai ir yra esm: sprendimus randam e savaime. Net turdam i galvoje visokeriop valgos analiz bei gausius sprendim primimo pavyzdius, negalime nepaisyti, jog smon nedalyvauja priimant sprendi mus; ji paprasiausiai patikrina jau priimtus sprendimus. Danai nuvitimo" akimirk patiriantys mons teigia net nenuman, jog vis dar mgino isprsti savo uduot. valga yra pasm o ningas procesas, kur pagreitina smoningo proto nukreipimas pasivaikiojim mike ar ilgai trunkant mgavimsi karta vonia, mat smoningo proto svarstymai tarsi kliudo pasmonei usiimti sprendimo paieka. inoma, bt puiku suinoti, kas tiksliai vyksta tuo metu. Kaip is pasmoningas mstymo procesas ieko problemos sprendimo, kol js - tiesiogine i odi prasme - apie j net negalvojate? Smegen veiklos stebjimo eksperiment pagalba neseniai buvo gauta keletas uuomin. Nors ios uuominos ir nepaaikina, kaip smegenys kuria valg, taiau bent pasufle ruoja, kurioje smegen dalyje tai vyksta. Siaurs Vakar univer sitete dirbantis Markas Jungas-Beemanas ir jo kolegos pateik savo tiriamiesiems vairi uduoi ir magnetinio rezonanso ar elektroencefalografijos pagalba fiksavo j smegen veikl.1 0 U duotys buvo m adaug ios: tiriamiesiems buvo pateikiami trys odiai, pavyzdiui, vitos", spanguoli" ir padae", tuomet j buvo praoma sugalvoti ketvirt od, kuris tikt prie duotj trij, iuo atveju krtinl". Tuo pat metu tyrimo dalyviai turjo atsakyti, ar sprendimas, jeigu j surado, reikalavo valgos. Tai neturt bti taip jau sunku: js inote, kada galv i niekur auna atsakymas.

P ro to

teatras

i 99

Atsakiusi, jog jie pasinaudojo valga, tiriamj smegen aktyvumo nuotraukos bei elektrins smegen veiklos stebjimo duom enys atskleid, jog tam tikros specifins smegen sritys nuvitimo" momentu buvo aktyvios, taigi ios tyrim techni kos buvo puikiai suderintos. valgos centras, bent jau odini uduoi sprendimo metu (ne koncepcini, kaip ankstesniuo se iame skyriuje pateiktuose pavyzdiuose), yra deiniajame smegen pusrutulyje, dalyje, vadinamoje prieakiniu virutiniu smilkininiu vingiu. Tai nedidelis gburlis smilkinins srities priekyje, prie pat deiniosios ausies. Jau buvo inoma, kad ios smegen srities veikla suaktyvja, kuomet mogus mgina nu sakyti igirsto pasakojimo tem ar tinkamiausiai ubaigti duot sakinio pradi, taigi nenuostabu, jog i smegen sritis atlieka svarb vaidmen kalbini uduoi sprendimo metu. Taiau i ties domu, jog ji nebuvo aktyvi, kuomet tiriamieji teig surad tinkam od be valgos pagalbos. Kitais odiais tariant, atro do, kad i smegen dalis susijusi su iskirtinai valga paremtais sudting odi reikmi uduoi sprendimais. Ssajas tarp ios smilkinins smegen dalies ir jos vai dmens tikrinant gausyb odi bei j reikmi, tyrjai aikina teigdami, jog valgai reikia plataus dmesio centro ir gebjim sugretinti tarpusavyje nederanius sprendim us bei atsikratyti ankstesni, jau imgint sprendim. Ne maiau svarbu tai, jog elektrins smegen veiklos rodmenys atskleid elektrinio akty vum o plipsn, kuris pasirod ess toks pat netiktas, kaip su bjektyvus suvokimas, jog problema buvo isprsta. Dar labiau intriguoja faktas, jog buvo pastebta ankstesn, taiau ne tokia intensyvi, elektrin smegen veikla daug ariau galvos vainiko. Jungas-Beemanas ir jo kolegos teigia, jog tai buvo iankstinis

100

P ro to

teatras

(sekunde anksiau kils) pasmoningas problemos sprendimo supratimas", sukls intensyvesn - ir smoning - plipsn smilkininje srityje. Galiausiai, pasmoninga psichin veikla tampa dar svar besn, jei turi takos m s elgesiui; keletas eksperiment ilius truoja btent tai. Jonhas Barghas i Niujorko universiteto atliko bene vaizdingiausius ir stulbinamus eksperimentus.1 1Vieno eks perimento metu Barghas tar, jog stereotipai keiia m s elges bdais, apie kuriuos net nesusimstome. Tarp toki stereotip yra plaiai inomas, ypa tarp universiteto student, vyresnio amiaus stereotipas. Tiksliau sakant, paprastai tikima, jog vy resnio amiaus mons yra ltesni ir silpnesni nei jaunesni u juos. iuo stereotipu Barghas ir pasinaudojo: savanoriams tyri mo dalyviams jis pateik neva sakinio i sumaiyt odi test. Pusei grups jis pateik odi rinkin, tarp kuri buvo senyvo amiaus mones primenani svok, pavyzdiui, Florida", Bingo" ir umarus", tuo tarpu kita pus tiriamj gavo to kius odius, kaip Kalifornija", nerangus" ir obuoliai". Tyr jai pasirpino, kad tyrim nebt trauktos tiesiogiai su ltumu ar silpnum u susijusios svokos. Atlik sakinio" test, tyrime dalyvav studentai buvo tikinti, jog eksperimentas baigtas, ir jiems buvo leista palikti pastat. Taiau jiems neinant, vienas i tyrj komandos nari fiksavo, per kiek laiko tiriamieji per eis koridori ir pasieks u keturiasdeimties pd esani ym. Kodl? Barghas ir jo kom anda prognozavo, jog vyresn ami primenanius odius gav tiriamieji pritaikys sau kai kuriuos stereotipo aspektus, pavyzdiui, ltum ar silpnum, ir iki y ms nueis liau nei kontrolins grups subjektai. Barghas buvo teisus - jie i ties utruko ilgiau. Nors tai skamba netiktinai,

P ro to

teatras

I 101

taiau vienintelis logikas paaikinimas yra tai, kad studentai i ties sisavino ltumo ar silpnumo idj, nors, suprantama, to nesuvok. Pagalvokite apie tai: stereotipas turjo nepastebimos ir nejuntamos takos bei tiesiogiai paveik ne tik tai, kaip greitai tiriamieji paoko ant koj, uleisdami kd vyresniam mogui, taiau ir j elges nedalyvaujant paaliniams. Siekdami pasir pinti, jog neprasto eksperimento dalyvi ltumo nelem t slogu tis (be abejo, sukeltas mini apie Florid ir bingo kartu), moksli ninkai ityr j nuotaik ir konstatavo, kad ltieji subjektai buvo geresns nuotaikos u kitus! Barghas ir jo kom anda atliko ir kit sum an eksperiment, kurio m etu tiriamiesiems buvo rodoma vaizdajuost su pokal biu dl darbo, taiau irovai buvo padalyti dvi grupes. Vienai grupei pasak, jog vaizdo rae aptariam as darbas urnalisti niame tyrime, kitai - padavjo darbas restorane. Pokalbis tarp potencialaus darbuotojo ir darbdavio buvo pakankam ai apiben drintas, jog tikt abejoms pareigoms, taiau bet kuriuo atveju subjektai turjo vertinti dl darbo besikreipianio mogaus kvalifikacij. pusjus darbo rao pokalbiui, treias veikjas vardu Mal kas, pasibeld duris ir paklaus darbdavio, ar jis nort kartu papietauti. Darbdavys atsak ess per daug uimtas ir piets turs palaukti arba juos teks atidti. Nuo to momento grupms rodomi identiki vaizdo raai pasuko skirtingomis kryptimis. Viename i j Maikas suirzo ir pareik, jog ir pats yra ne ma iau usims ir neturi laiko laukti; darbdavys patikino negals i minut ieiti, todl Maikas trenk durimis ir pasialino. Kito rao pabaiga buvo skirtinga: Maikas atsipra sutrukds ir nuo lankiai pasak lauksis u dur, iki darbdavys pasiruo ieiti.

102

P R O T O TEATRAS

Pasibaigus raui tiriamieji - greiiausiai, visai netiktai buvo paprayti vertinti Maiko asmenyb. ito tiriamieji nepla navo, mat Maiko pasirodymas buvo netiktas. Barghas tikjosi, jog Maiko asmenybs vertinimas priklausys nuo pareig, kurias, kaip tikjo tiriamieji, darbdavys sil savo panekovui. Jis ir vl buvo teisus. Subjektams, tikjusiems, jog pokalbis vyko apie urnalistin tyrim, labiau patiko paniurlis Maikas", tuo tar pu tiriamieji, man jog pokalbis skirtas padavjo darbui, didesn palankum ireik mandagiam Maikui". Abiem atvejais Mai ko asmenybs vertinimas, neturjs nieko bendra su paiu darbo pokalbiu, priklaus nuo to, kurios pareigos buvo aptarinjamos. Panau, jog paniurlio Maiko asmenyb labiau tiko urnalisti niam tyrimui, o m andagaus Maiko - klient aptarnavimui.* Keisiausia, kad net pasirink paniurl Maik tiriamieji pripaino jo elges buvus storievik ir nemalon. Jie to nenei g - pasmone jaut, kad jo asmenyb labiau tiko toje situacijoje. Alternatyvi eksperiment metu, kuomet subjektai nuo pat ra o pradios dmes sutelk Maik, jo vienareikmikai nemgo. Nemanau, kad jums bt sunku atlikti pana eksperiment. Galiau ir toliau nesustodamas vardyti eksperimentus, ta iau pagrindin mintis turt bti aiki. Matematikos inkubacin period sudaro trys ingsniai: smoningas klausimas, pasm o ningas sprendimo procesas ir smoningas sprendimas. Bernar das Baarsas, kurio globalios darbo erdvs teorija populiariai pa aikina smons isidstym bei sandar, tvirtina, jog iuos tris ingsnius galima pritaikyti ir atsakant tokius paprastus klausi mus, sakykime, Kokia js mamos mergautin pavard?". Js igirstate klausim, tuomet seka labai trum pa pauz, ir i kakur
* Iskyrus tai, jog visi lankms restorane, kur mus aptarnavo paniurlis Maikas".

P R O T O T E A TR AS

I 103

ikyla atsakymas. suvokus, jis jau laukia js. Atminties ite kli analiz bei reikiamos pavards parinkimas (ir dar bet kas, kas turjo vykti tarp i dviej proces) buvo pasmoningi. Apibendrin i informacij, pastebsime, jog didel dalis smegen veiklos yra pasmoninga. Surinkite visus iame sky riuje mintus eksperimentus, pritaikykite juos kur kas platesnei vyki sriiai bei tam tikram kasdieniam elgesiui ir taip pagrsite didel dal mogaus gyvenimo. Tai tiek i tos smons!

PASTABOS 1. William James, The Principles of Psychology, 26 skyrius. Houghton Mifflin, 1976). 3. 4. 5. M. Goodale, D. Milner, Sight Unseen: An Exploration of Conscious and Unconscious Vision (Oxford: Oxford University Press, 2004). P. Merikle, D. Smilek, J. D. Eastwood, Perception without Awareness: Perspectives from Cognitive Psychology, Cognition 79 (2001): 115-34. W. R. Kunst-Wilson, R. B. Zajonc, Affective Recognition of Stimuli That Cannot Be Reco gnized, Science 207 (1980): 557-58. Siekdamas karjeros Robertas Zajoncas tapo pakanka mai takingas, jog usitarnaut savo atrinkt darb" publikacij. 6. 7. A. Marcel, Conscious and Unconscious Perception: Experiments on Visual Masking and Word Recognition, Cognitive Psychology 15 (1983): 197-237. Abraham Pais, Subtle is the Lord...: The Science and the Life of Albert Einstein (Oxford: Ox ford University Press, 1982): 179. 8. Janet E. Davidson, The Suddenness of Insight, The Nature of Insight, red. Robert. J. Stern berg, Janet. E. Davidson, (Cambridge, MA: MIT Press, 1996): 33-62. 9. K. Duncker, On Problem Solving, Psychological Monographs 58, no. 5 (1945). Arambel-Liu, Richard Greenblatt, Paul J. Reber, John Kounios, Neural Activity When People Solve Verbal Problems with Insight, PLOS Biology 2 (4) (2004), http://biology. plosjoumals.org. 11. John A. Bargh, The Automaticity of Everyday Life, Advances in Social Cognition, red. R. S. Wyer Jr., vol. 10, (Mahwah, NJ: Erlbaum, 1997): 1-61. 10. Mark Jung-Beeman, Edward M. Bowden, Jason Haberman, Jennifer L. Frymiare, Stella

2. Julian Jaynes, The Origin of Consciousness in the Breakdown of the Bicameral Mind (Boston:

 e ta s s k y r iu s

D ID IO JI ILIUZIJA
Tiesa yra ne vien tai, jog smon patenka tik nedidel dalis poji pagalba priimamos iorins informacijos, bet ir tai, kad likusi informacija sudaro didij jos dal. I m s jusli pati svarbiausia yra regjimas: mes esame vaizdais pasikliaujantys padarai, kuri apie 50 proc. smegen skirta vizualios informa cijos analizei. Tai viena i prieasi, kodl siekiani paaikinti, kaip veikia smon, tyrj dmesys nukrypsta regjim. Ironi ka, taiau tuo pat metu regjimo tyrimai tik dar aikiau parod, kokia trapi ir ribota yra m s smon. Kad suprastume, kodl kai kurie tyrjai mano, jog regji mo tyrimai visiems laikams pakeit smons koncepcij, der t isiaikinti, kokio vaidmens regjimas neatlieka. Jo negalime sulyginti su filmavimo kamera ar fotoaparatu. Tiesa, esama tam tikr iorini panaum: akies liukas ir viesai jautrus aptaisymas galinje akies dalyje (tinklain) atlieka juostos ar, skai tmenini prietais atveju, mikroschemos vaidmen, taiau be i analogik struktr daugiau nra nieko panaaus. Fotoapa ratas ufiksuoja visk, kas yra jo akiratyje, taigi, jei jis tinkamai sufokusuotas ir blyksteli blykst, js isaugosite vaizd, kur buvote nusitaik. Akis veikia visikai kitaip; vienas geriausi bd iliustruoti pagrindinius skirtumus - panagrinti daugyb dram atik atvej, kuomet nuo maens akl moni regjim pavyko atstatyti. Bene ymiausias atvejis vyko dar 1728 metais. Tai ne pir mas kartas, kuom et aklas m ogus atgavo regjim, taiau is atsitikimas isamiausiai apraytas. Pacientas buvo trylikam e

P R O T O T E A TR A S

I 105

tis berniukas, kurio regjim nuo m aens blokavo katarakta. C hirurgui W illiamui Cheseldenui paalinus katarakt, berniu k pradjo lankyti labai keisti igyvenimai, daugelis kuri vi sikai neprim in regjimo, taip, kaip j suprantame. Labiausiai stulbino ryys tarp lytos ir regjimo. Berniukas turjo susieti savo nauj gebjim m atyti su prastu t pai objekt lytji mu. Pavyzdiui, Cheseldenas apra, kaip berniukas imoko vizualiai atskirti kat nuo uns: Jis danai pamirdavo, kuris i gyvn buvo kat, kuris - uo, taiau gdijosi klausti ap linkini. Buvo pastebta, jog jis pagaudavo kat, kuri gebjo atpainti prisiliets, dmiai j pavelgdavo ir paleids sak: K gi, katinli, kit kart tave painsiu"."1Paveikslai buvo itin sudtinga msl:
Mes manme, jog greit jis prads suvokti, k vaizdavo paveiks lai, kuriuos jam rodme, taiau vliau supratome klyd; per por gydym o mnesi jis suprato, jog juose buvo vaizduojami vien tisi knai; tai nebuvo tik i dalies nuspalvintos plotms ar vai riais daais atskirti paviriai, kaip jis buvo sitikins iki gydym o pradios; taiau net ir tada jis buvo nustebs ne k maiau, mat tikjosi, jog paveikslai bus juose vaizduojam daikt form, tai gi jis buvo apstulbintas, kad daais sukurti vies atspindintys, elius metantys, apvals ir nelygs daiktai paveiksluose, juos palietus, atrod plokti, todl jis klaus, kuris jutimas j apgaudi njo - lyta ar rega?

Prieingai nei mintas berniukas, mes niekuomet nesitiktume, jog nutapytas peizaas galt bti kakas daugiau nei plokias, da dmmis imargintas pavirius, ir tuo labiau nemanytume, jog paveiksle sukurt gilum galtume i ties apiuopti, kaip tikjosi jis. Kuomet berniukui parod tvo nuotrauk medaliono

106

P R O T O TEA TR A S

viduje, is apstulbo, kaip toks didelis veidas sutilpo tokioje m a oje erdvje. Taiau, nepaisant i dvejoni, berniukas puikiai prisitaik prie naujo regos jutimo ir patikino, jog kiekvienas naujas dalykas suteik naujo diaugsmo". Btent tokios reakci jos tiktsi matantys mons, taiau ne visada vykiai susiklosto itaip. Netolimoje praeityje vienas ymiausi m s laik regji mo tyrj Richardas Gregory tyrinjo vyrik, atgavus regjim, kur prarado bdam as deimties mnesi kdikis,2taiau jo isto rija nebuvo tokia laiminga. Prie infekcijos pakenkt ragen pa alinimo operacij, vyras, kur vadinsime S. B., viena akimi vos steng atskirti vies nuo tamsos, o kita - vos irjo rank judesius arti veido". Jis taip pat galjo atpainti balt, juod ir raudon spalvas. Toks ribotas regjimas vyrikiui nieko nerei k - gyveno taip, tarsi bt aklas. Vyresniame amiuje (kuomet jam buvo penkiasdeimt dve ji) jam buvo persodintos aki ragenos, taigi pirm kart po dau giau nei penkiasdeimties met jis praregjo. Taiau paaikjo, kaip ir Cheseldeno atveju prie 250 met, regjimas nebuvo toks paprastas dalykas, kaip mes sivaizduojame. Gregory ir jo tyri m asistent Jean Wallace pirm kart susitiko su S. B. prajus keturiasdeimt atuonioms dienoms po pirmosios ragen trans plantacijos. Kaip js veikiausiai tikjots, prisimin Cheseldeno pavyzd, S. B. dar nebuvo prisitaiks prie gebjimo matyti. Ties sakant, buvo akivaizdu, kad vyrikis nemat taip, kaip mato visi normal regjim turintys mons. Iorinis jo elgesys buvo keis tas: jis sddavo labai ramiai, neskenuodamas" patalpos, kaip darytum e daugum a i ms, taiau sutelkdavo savo dmes vien vienintel objekt ir j atidiai tyrindavo.

P ro to

teatras

I 107

I kitos puss, S. B. gebjo atpainti objektus, kuri tikrai nemat anksiau. Pasirodo, jog jis susiejo daugel m et rinktus, lytos pagalba susidarytus spdius su naujuoju savo gebjimu matyti. Pavyzdiui, Gregory' nustebino tai, jog S. B. galjo pasa kyti, kiek valand rod patalpoje esantis laikrodis. Paaikjo, jog vyras su savimi visuomet neiodavosi laikrod be stiklelio, mat taip galjo apiuopti rodykles ir suinoti, kiek valand. Atgavs regjim jis sugebjo susieti pastam pirt pozicij ant laikro dio rodykli su vaizdu prie akis. S. B. pademonstravo dar dramatikesn sugebjimo trans formuoti lytos pagalba susidaryt objekto vaizd regim vaiz din, kuomet atpaino tyrj atsinet urnal Everybody's". Paaikjo, jog jis mokjo perskaityti tik dvi pirmsias raides E ir V, todl nusprend, kad tai urnalas Everybody's". Intriga vo ir tai, jog mokydamasis skaityti aklj mokykloje, jis imoko atpainti apiuopiamas, i medio idrotas didisias raides, o urnalo virelyje didiosios - taigi atpastamos - buvo tik dvi pirmosios pavadinimo raids: Everybody's". Vis dlto lytos transformavimas regjim sukl nauj sunkum. S. B. puikiai seksi vertinti autobus ilg, taiau ne j aukt, i dalies todl, kad jis galjo eiti palei autobus, taiau ne turjo galimybs pasiekti jo stogo. Negaldamas pasitelkti lytos, sutrikdavo: jam sunkiai seksi atpainti veidus ar, tuo labiau, su prasti skirtingas veido iraikas. Paprastos geometrins figros j glumino. Pavyzdiui, jis niekaip negaljo suvokti, jog ymusis Nekerio kubas buvo trimat figra (p. 125). I pradi jis man, jog itiess rankas pro lang, esant tris deimties m etr auktyje, galt pasiekti em, taiau, pavel gs lang nuo ems, ikart suvok savo minties absurdikum.

108

P R O T O TEA TR A S

Vliau Gregory'is nusive S. B. London, taiau atrod, kad vyrikio visikai nedomino miesto vaizdai. Vienintelis j domi ns dalykas buvo judantys objektai, pavyzdiui, balandiai Trafalgaro aiktje. Lidna, taiau pasirod, jog regjimas S. B. nebuvo tokia nepaprasta dovana, kaip galtume manyti. Prajus keliems m nesiams po operacijos, vyrikis atrod nusivyls, nes jo gyveni mas nepasikeit. Ties sakant, jis ir toliau gyveno taip, tarsi bt aklas, kartais net nesivargindavo udegti viesos vakare, beveik neirjo film ar televizijos. I energingo ir entuziastingo mo gaus tapo prislgtu ir nerytingu. S. B. mir 1960 m., prajus sep tyneriems metams po regos atstatymo operacijos. Dar vlesnio atvejo herojus, kur pavadinsiu M. M., visikai prarado vien ak bdam as trej su puse, o kitos akies ragen sualojo chemins mediagos bei kartis. Po daugelio met ketu riasdeimt trej M. M. ragena buvo skmingai persodinta, taiau jis taip pat atsidr anksiau aptart pacient situacijoje. Kad ir kaip bt, M. M. bent jau galjo suteikti naudingesns informa cijos j tyrusiems mokslininkams, mat paioje io tkstantmeio pradioje magnetinio rezonanso pagalba jau buvo galima pam a tyti, kas vyko M. M. smegenyse jam praregjus. Ufiksuota sme gen veikla parod, jog regjimas su smegenimis susijs ne k maiau - o gal ir daugiau - nei su akimis. Buvo aiku, jog nors M. M. akis ir funkcionavo tinkamai, taiau smegenys nesugebjo reikiamai atsakyti joms perduoda m vizuali informacij. Jis nesugebjo suprasti, k reik du i dalies vienas kit dengiantys perregimi kvadratai; kaip ir S. B., jis visikai nesuvok Nekerio kubo; jam taip pat sunkiai seksi suprasti veidus. Ypa sunku M. M. buvo atskirti vyro veid nuo

P ro to

teatras

I 109

moters, lidn veid nuo linksmo. Magnetinio rezonanso M. M. smegen nuotraukos, pastarajam stebint moni veidus, paro d, kad veidams atpainti skirta smegen sritis - veid verpst deiniojoje smegen pusje - i esms neaktyvi. Tuo tarpu kitos pirminio vizualios informacijos apdorojimo sritys rod smege n suaktyvjim. Toks kontrastas tarp i dviej regjimo srii reikia, jog M. M mat veidus, taiau j neanalizavo. I kitos puss, M. M. gebjimas matyti ir suvokti judjim buvo pakankamai geras. Vienintelis logikas paaikinimas yra tai, jog i daugelio skirting vizualios informacijos ri judji m pradedam e suvokti ankstyviausiame amiuje - M. M. atveju, pakankamai anksti, nes smegenyse spjo susidaryti judesi su vokimo ssajos prie vyrikiui prarandant regjim. Taiau net ir stebti judjim i pradi jam buvo sunku. Bdamas aklas jis gebjo profesionaliai slidinti (vadovas nurodydavo krypt ir klitis leidiantis nuo kalno). Slidinjant po operacijos ir artjant prie kalno, i pradi j sukaustydavo baim. Nuo tada jis imo ko adekvaiau irti kalno form, iandien slidinja plaiai at merks akis ir labiau pasitikdamas savimi. Taiau jo gyvenimas nra tobulas. Kaip sako pats M. M.: Skirtumas tarp iandienos ir praeities yra tai, jog galiu tiksliau nuspti, k iriu. Nepasi keit tai, jog a vis dar splioju".3 ie kartais tragiki pavyzdiai iliustruoja, kad regjimas nra paprasiausias mus supanio pasaulio atspindys. Greiiau krinys, nei reprodukcija; krybos procesas, paremtas tik kai kuriais tinklainje ufiksuotais vaizdais, taiau j neribojamas. Per t laik, kol smegenys apdoroja, ianalizuoja, suredaguoja, o svarbiausia - patalpina smon i informacij, ji neatpasta mai pakinta. Jei tai nebt tiesa, regjim atgav pacientai i kar

PROTO

teatras

to patirt regimj pasaul taip pat, kaip sveik regjim turintys individai. Taiau taip nebna. Jie buvo akli brangiais ankstyvai siais savo gyvenimo metais, kuomet smegenys vyst j gebjim matyti. Jei ia galimybe nepasinaudojama, ji, regis, prarandam a visiems laikams, taigi ie individai nesugeba atlikti pagrindini regjimo veiksm, kuriuos mes laikome savaime suprantamais, pavyzdiui, atpainti veido iraik. Nordami tinkamai ver tinti kelet labiausiai stulbinam pastarojo deimtmeio eksperi ment, dar labiau suardiusi smons vaidmens svarb, turime suvokti, jog regjimas yra aktyvi, ne pasyvi funkcija. Pirmiausia, nedidel demonstracija. I kort malkos irin kite kortas su figromis, paimkite vien i j rank, itieskite rank al, o savo vilgsn sukoncentruokite priek. Dabar pa mau veskite rank priek, vis ariau tako, kur esate nukrei p savo vilgsn, kol sugebsite atpainti kortoje vaizduojam figr. Js regjimas neprastas, jei sugebate atpainti kort, lai kom didesniu nei keli centimetr (arba, naudojant tinkamus matavimo vienetus, laipsni) atstum u nuo centro. Js net nenu manote, k galite pamatyti aplinkoje u siauro skaidraus vaizdo cilindro iilgai savo regjimo linijos (is cilindras veikiausiai yra vos vieno ar dviej laipsni skersmens, apytiksliai nykio nago, laikomo itiestos rankos atstumu, dydio).* Tai tarsi regjimo ibinto spindulys. Visa, kas nepatenka i srit, nedetalu; kuo toliau objektas yra nuo regos linijos, tuo maiau jo detali iri me. Palyginkite tai su jus uplstaniu jausmu, kuomet pakeliate
* Savo knygoje Consciousness Explained" Danielis Dennettas sukr nepamirtam kam bario, nukabinto imtais Andy Warholo Merilyn Monroe plakat, scen. Prie einant tok kambar, trumputis vilgteljimas m us tikint, jog visas kambarys nuklijuotas Merilynomis, taiau Dennettas tikina, jog prie tokios ivados prieitume ne dl to, jog i ties matme visus plakatus, o todl, kad taip nusiteikme.

P R O T O T E AT R A S

I 111

akis nuo knygos ir apsidairote aplink: viskas js regjimo lauke

atrodo ryku ir skaidru. Taiau tai tra iliuzija.

Tinklain

j vies reaguojanios tinklains fotoreceptori lstels yra isidst galinje tinklains dalyje, u neuron jungi, perduodani gaut vaizd op tin nerv, ir fotoreceptorius maitinani kraujagysli. Tiesiogine i odi prasme, js turite irti perjuos. Dar nefunkcionaliau yra tai, jo g imtai tkstani i neuron, susispietusi vien viet, pralenda pro skyl tinklainje tapdam i op tiniu nervu. Toji skyl tampa js aklja dme.

Prie praddam i gilintis ios iliuzijos esm, turime suvok ti, jog santykinai nedetalus vaizdas nra didiausia m s pro blema, kadangi skaidraus vaizdo spindulio paonje egzistuoja skyl. Si vadinamoji akla dm yra apytiksliai itiestos rankos atstum u laikomos citrinos dydio ir visikai nejautri viesai ar spalvoms. Akloji dm egzistuoja dl to, kad m s akys sukons truotos griozdikai ir tarsi prastai isivyst. vies reaguojan ios tinklains fotoreceptori lstels yra isidst galinje tin klains dalyje, u neuron jungi, perduodani gaut vaizd

112

P R O T O TEA TR A S

optin nerv, ir fotoreceptorius maitinani kraujagysli. Esame tarsi priversti savo televizoriaus ekran irti per laid, jun giani j su vaizdo grotuvu bei video aidimais, raizgalyn. Dar blogiau, kad tokia laid ir vamzdi sistema turi kakaip pa siekti smegenis, o trum piausias kelias - pro tinklain. Taigi im tai tkstani vien viet susispietusi neuron pralenda pro skyl tinklainje ir tampa optiniu nervu, siunianiu smegenims gaunam vizuali informacij. Taiau fotoreceptoriai negali bti skyls viduryje, taigi taip atsiranda akloji dm. Jei visa tai tiesa, tuomet kodl pasaulis m ums neatrodo ap raizgytas kraujagyslmis ar, kur tik pavelgus, sudarkytas aklo sios dms? Siekdamos paalinti ias dvi problemas, m s sme genys atlieka kelet gudrybi. Su kraujagysli tinklu, kuris turt ustoti bet kok vaizd, padeda susidoroti paprastas mechanizmas: visa, kas tinklainje nejuda, inyksta. Js akims atliekant prastus, nutrkstanius judesius (sakadiniai judesiai) nuo vieno aplinkos objekto prie kito, kraujagysls nejuda taip, kaip prie jas esantis vaizdas, ka dangi jos yra akies dalis, todl pastarj nematote. Mano mgs tamiausiam bdui pademonstruoti princip, jog tai, kas nejuda, inyksta", naudojamas puikiai sukonstruotas renginys - kon taktinis lis su jame m ontuotu mayiu projektoriumi. Prie taisas sveria vos ketvirt gramo; jo pagalba ak projektuojamas vaizdas yra stacionarus: bet kokie akies judesiai paprasiausiai pasuka l su projektoriumi. Dl to vaizdai matomi tik kelet sekundi; tuomet jie pam au inyksta, uleisdami viet blan kiam pilkam arba, sykiais, blizgiam juodam fonui. Kartkartmis jie inyksta visikai ir sugrta vliau. Kartais, ypa naudojant sudtingesnius vaizdus, pavyzdiui, veido profil, jo dalys i

P R O T O TEATRAS

j 113

nyksta paeiliui, tarsi eyro katinas pasakojime apie Alis ste bukl alyje. Kak panaaus galite patirti mnesienos apviest nakt, kuomet spalvas fiksuojantiems viesai jautriausiems akies fo toreceptoriams, kgeliams, nepakanka apvietimo. Detaliausi vaizd padedanioje irti tinklains dalyje, duobutje, yra didiausia kgeli koncentracija. prastoje dienos viesoje aki nukreipimas, kad jus dominanio objekto vaizdas patekt duo but, yra naudingas, taiau jei t pat darysite mnesienoje ir su koncentruosite savo vilgsn, patirsite keist fenomen: objektas, kur irite, pam au inyks. Blyki viesa efektyviai sukausto scen, ties kuria sukoncentruota akies duobut. Taip pastaroji tampa aklja dme. Tokie gimti mechanizmai, leidiantys mums ignoruoti - ar bent nesuvokti - akies struktros trkum , turi biologins pras ms. Jie neleidia daryti ivad, jog regjimas yra netobulas, ta iau sutvirtina idj, kad neapdorotos informacijos perdavimas i akies smegenis, kur ji paveriama regjimu", yra itin sud tingas. Informacijos transformavimo metu vyksta keisti dalykai; kai kuriuos i j pavyko ufiksuoti per pastaruosius deimt met atlikt eksperiment pagalba. i tyrim rezultatai tokie stulbi nami, jog keletas ekspert buvo tikinti, kad regjimo galimybs yra pervertinamos, o pat regjim galime laikyti tik didija iliuzija". Vienas toki atradim vadinamas aklum u dl nedmesin gumo. Kol patys to nepatyrte, patikti sunku, taiau gausyb eksperiment parod, jog aklumas dl nedmesingumo ne rete nyb; tai prasta regos savyb. inomiausi io fenomeno atvej

114

P R O T O TEA TR A S

savo eksperimente devintojo deimtmeio viduryje padem ons travo psichologai Danielis Simonsas ir Christopheris Chabrisas.4 Tyrjai papra savo eksperimento dalyvi perirti vaizdo ra , kuriame dvi trij asmen komandos tarpusavyje perdavinjo kamuol. Tiriamieji turjo stebti juodus arba baltus markinlius vilkini kom and ir suskaiiuoti, kiek kart pastarieji perdav kamuol. Sudtingesnse eksperimento versijose tiriamj buvo praoma suskaiiuoti, kiek kart kamuolys buvo perduotas oru, kiek - atoks nuo grind. pusjus kom and aidimui, pro juos prajo moteris, neina skiu arba vilkinti gorilos kostium. Kiekvienu atveju sibrovl buvo galima aikiai irti scenoje itisas penkias sekundes. Baigusi irti ra tiriamj buvo klausiama: Ar pastebjote rae k nors neprasto, kol skaiiavo te kamuolio perdavimus?", Ar pastebjote dar k nors be ei aidj?" ir geriausias i vis: Ar matte skersai patalp rae einani goril (moter su skiu)?" Rezultatai skyrsi priklausomai nuo to, ar tiriamieji atliko sudtingesn kamuolio perdavim skaiiavimo uduot, ar ste bjo baltus bei juodus markinlius vilkinius aidjus, taiau apytiksliai 50 proc. subjekt nepastebjo nei gorilos, nei moters su skiu - priblokiantys rezultatai! Toliau ipltoto eksperi mento m etu gorila nuingsniavo tarp aidj, sustojo, atsisuko kamer, pradjo muti sau krtin ir baigusi ijo i kadro. Visas gorilos pasirodymas utruko devynias sekundes. Rezul tatai buvo tokie pat: pus irov grups kakaip gorilos ne pastebjo. Bandymo tsinyje apklaus tiriamuosius, Simonsas ir Chabrisas pastebjo, jog rao periros m etu gorilos ar moters su skiu nepastebjusieji negaljo prisiminti n vieno i j net ir tuomet, kai buvo pasakyta, jog jie buvo rae; daugelis net pa

P R O T O T EA TR AS

I 115

reikalavo perirti ra dar kart, nes negaljo tuo patikti. is eksperimentas atrodo netiktinas, ypa pavelgus atskirus rao kadrus, taiau jo rezultatai gali bti - ir buvo - pakartoti ne kart. Kituose laboratoriniuose eksperimentuose buvo naudoja mos paprastos raids ar figros; j rezultatai, galbt netiktai, atskleid, jog kuo naujas objektas panaesnis tuos, kuriuos sukoncentruotas tiriamojo dmesys, tuo didesn tikimyb, jog bus pastebtas. Atrodo, tarsi nukreiptas vien uduot m s dmesys negali nuo jos toli nuklysti. (i ivad patvirtina fak tas, jog gorilos eksperimento metu daniau j pastebdavo ti riamieji, stebj juodj komand.) Nors ie eksperimentai buvo atlikti kruopiai kontroliuojamomis psichologijos laboratorijos slygomis, negalime atmesti minties, jog rezultatai perengia pa prasto statistinio reikmingumo test ribas ir skiriasi dl papras iausi atsitiktinum. Tai tikri, rimti ir dramatiki pavyzdiai, atskleidiantys, kaip nesunkiai galime nepastebti svarbi ir ryki stebimos scenos ypatybi, kadangi j neiekome - esame nukreip dmes kitur. Kaip danai tai gali nutikti kasdieniame gyvenime? Pirmoji js reakcija - atsakymas niekada", taiau akivaizdu, jog, remiantis iais eksperimentais, tokiu tvirtinimu tikti negalima. Galbt pro jus iandien prajo gorila, taiau jos nepastebjote. ie eksperimentai, be abejo, avjo psichologus i dalies dl to, jog padjo atskleisti domi paradoks. Pavyzdiui, kai kurie mokslininkai teig, kad mes nematome" objekto, t. y. ne suvokiame jo, nors is yra mums prie akis, kol neatkreipiame j dmesio (nematome gorilos, nes m s dmesys nukreiptas lekiant kamuol). Taiau kaip galime atkreipti dmes objekt,

116

P R O T O TE ATR AS

Kadrai i ym iojo Christopherio Chabriso ir Danielio Simonso video eksperimento Gorilos tarp ms". Bene pus tiriam j, stebjusi kam uolj perdavinjani baltus markinlius vilkini komand, nepastebjo tarp aidj vaikiojusios gorilos! Tai klasikinis aklum o dl nedm esingum o pavyzdys.

kurio dar nesuvokme? inoma, tai visikai prietarauja m s turimam spdiui, jog matome visk, kas patenka m s akirat. K gi, abi prielaidos negali bti teisingos, o ir pakankamai ai ku, jog visiko vizualaus suvokimo spd dert apleisti. Btent i dilema tikino kai kuriuos tyrjus, kad jausmas, jog matome visk, k manoma matyti, tra iliuzija - didioji" iliuzija, mat ji visa apima ir yra be galo tikinama. Verta paminti, kad i iliuzij bruka m s pai smon. Nors ir kaip bt, tiesa yra ta, kad i ties viskas dar pras iau. Aklumas dl nedmesingumo yra tik viena problemos dalis. Taip pat egzistuoja fenomenas, vadinamas aklumu poky iams, apie kur itisus deimtmeius inojo kino film krjai, taiau tik neseniai jis buvo taip pavadintas. Aklumas pokyiams nuo aklumo dl nedmesingumo skiriasi tuo, jog pirmasis pa sireikia stebimoje scenoje kakam staiga pakitus. Prisimenate, kaip gorila jo filmuojam scen ir i jos ijo - tai nevyko staiga. Aklumo pokyiams pavyzdi yra daugiau nei vietos

P ro to

te atra s

i 117

juos aptarti, taiau visus juos vienija tas pat procesas: js stebi te tam tikr scen, staiga siterpia trum put klitis (tai gali bti mirksnis, vienas t greit, sakadiniais vadinam akies judesi, akimirksn trunkantis panirimas tam s ar, iuo atveju, puslapio pervertimas), tuomet kakuo pakitusi scena grta js akirat, taiau js, inoma, to nepastebite. Aklumas pokyiams tinkam iau iliustruoja vizualaus suvo kimo netobulum , kadangi jums gali bti pasakyta, jog stebimas vaizdas kakuo pasikeit, taiau to nepastebite net velgdami pokyt dar ir dar kart. (inoma, aklum o dl nedmesingum o atveju, vos tik jums pasakoma apie goril - vos tik nukreipia te savo dmes anksiau nepastebt objekt - jis tam pa ma tomas, kadangi io fenomeno pagrindas yra btent dmesys.) Aklum as pokyiams pasireikia ne tik irint paveikslus ar nuotraukas (keletas j pateikiama knygoje), taiau ir kasdienia me gyvenime. Pokytis gali bti toks paprastas, kaip (nepastebtai) sukeis tos dviej nuotraukoje esani moni galvos, taiau bene y miausias pavyzdys kilo i minto Danielio Simonso ir jo kolegos Danielio Levino eksperimento. Vienas i j apsimet emlapiu neinu studentu, klausianiu kelio universiteto teritorijoje. Jis prieidavo prie atsitiktini praeivi ir j arba j ukalbindavo. Po deimties ar penkiolikos sekundi du duris neantys vyrai storievikai praeidavo tarp j. Kai tik durys ustodavo praeiv, klausjas pasikeisdavo vietomis su vienu i duris neani vyr (kurio vaidmen atliko kitas eksperimento autorius); apsikeiti mas netruko ilgiau nei sekund. Dabar tiriamasis kalbjosi su mogumi, kuris, nepaisant rankose laikomo emlapio, atrod visikai kitaip: auktesnis, apsivilks kitus rbus, kalbantis kito

118

P R O T O TE ATR AS

kiu balsu ir, inoma, kitoki veido bruo. Taiau maiausiai 50 proc. tiriamj praeivi nepastebjo i pasikeitim.* Perirj eksperimento metu surinktus duomenis, Simonsas ir Levinas pastebjo, jog vyresni tiriamieji reiau pastebjo pa sikeitim. Sitai jie aikino teigdami, jog vyresnio amiaus mons link tik pagal bendriausius bruous klasifikuoti kelio klausiant asmen (Studentai - visi atrodo vienodai"), todl danai nepaste bi skirtumo, tuo tarpu bendramoksliai studentai lengviau pastebi tok drastik tos pat socialins grups atstovo pasikeitim. Taigi Simonsas ir Levinas pakartojo eksperiment, tik kart jie sukeit du statyb darbinink aprang vilkinius vyrikius, ir konstatavo, jog io eksperimento metu pastebti pasikeitim studentams seksi kur kas prasiau. Greiiausia taip buvo dl to, jog tiriamieji studen tai klasifikavo statyb darbuotojus pagal bendriausius bruous. Simonsas ir Levinas iek tiek nerimavo, kad netiktas ir ne prastas sutrukdym as (du vyrai, neini durimis) ikreip tyrimo rezultatus: ar aklumas pasireikt ne tokiomis dramatikomis aplinkybmis? Pasirodo, kad taip: jie atliko pana eksperimen t, kurio metu tiriamieji studentai stovjo ir lauk, o u prekys talio stovintis mogus pasilenk sakydamas: Tuojau duosiu jums ias formas". Tuomet pastarasis apsikeit vietomis su kitu asmeniu, kuris isities ir padav student praomas formas. Daugelis tiriamj, skaitant keturis i ei vos prie valand dalyvavusi psichologiniame instruktae, kuriame buvo pasa kojama apie original eksperiment su duris neaniais vyrais, ir vl nepastebjo pasikeitimo.
* D. J. Simons, D. T. Levin, Failure to Detect Changes to People during a Real-World Inte raction", Psychonomic Bulletin & Review 5 (1998): 644-49. Tai plaiai aptarinjamas darbas, taiau turiu pasakyti, jog greta stovini Simonso ir Levino ivaizda nra labai skirtinga. Tai sumenkino mano spd.

P R O T O TE A TR A S

I 119

Atidiai pavelkite virutin kiekvienos poros nuotrauk, tu o m e t pairkite apatin ir pam ginkite nurodyti, ko trksta. Daugeliui m oni sunkiai sekasi tai padaryti, nors abiem atvejais trkstamos dalys yra paiame scenos centre. Tai psicholog vadinamo aklum o pokyiams" pavyzdiai.

120

P R O T O T EA TR AS

P R O T O T EA T R A S

I 121

Kaip jau minjau, film redaktoriai pradjo naudoti aklum pokyiams daug anksiau, nei jis sitvirtino psichologinje kal boje. Jie inojo, jog kurtinamas garsas ublokuoja filmo irov suvokim, ir jie beveik nepastebi staigi bei danai nenuosekli pokyi filmo scenoje. Net iankstin nuomon gali ustoti stul binamus skirtumus. Dauguma Ozo alies burtininko" gerbj nesuvokia, kad, Dorotei sutikus kaliaus ir jiems abiem okant kukurz lauko pakratyje, mergaits plauk ilgis keiiasi kas akimirk: viename kadre jos plaukai ilgi, kitame jau trumpi, tuo met vl ilgi ir vl trumpi. Kol jums apie tai nepasakoma, nema tote pasikeitim. Yra begal toki pavyzdi; vienas i j - scena i filmo Mano asmeninis Aidahas", kurioje Riveris Phoenixas ir Keanu Reevesas sitraukia gil, rim t pokalb. Nelaimei, Phoenix nukreiptos kameros kadruose savo rankose jis laiko lazd, taiau Reeves sukoncentruotuose kadruose jis rodomas tuio mis rankomis. Kitoje scenoje i filmo Eisas Ventura: kai gamta aukia", bgant kadrams, nuo achmat lentos dingsta figros. Simonsas ir Levinas net atliko ekstremal eksperiment - nau dotame vaizdo rae vairs dalykai kinta kiekviename kadre: rodomos dvi besikalbanios moterys, o ant vienos j kaklo tai atsiranda, tai pranyksta alikas, rankos juda nuo smakro prie stalo, lkts keiia spalvas. Autoriai ra vadino Padriku mo cirku". Taiau ir iuo atveju didel dalis irov skirtum nepastebjo. Visi esame skirtingai akli pokyiams. Kompetencija gali pa dti. Vieno vokiei psicholog atlikto tyrimo rezultatai parod, jog amerikietiko futbolo taisykli imanymas - suprantama, re tas dalykas Vokietijoje - padeda monms pastebti reikmingus stebimos futbolo scenos pokyius. Nuotraukose inovai net pa

122

P R O T O TE ATR AS

stebdavo pozicijomis apsikeitusius puolimo linijos aidjus, tuo tarpu pro aidimo taisykli bei eigos neinani tiriamj akis tai nesunkiai praslysdavo. Aklumas pokyiams atskleid dar vien idjos nenuoseklu m, jog m s vizualus suvokimas yra visa matantis, arvuose. Jei vos akimirk truks sutrukdym as gali priversti mus nepaste bti akivaizdiausi stebimos scenos pokyi, k tuomet galime pasakyti apie mintos scenos suvokim? Na, galime sakyti, kad jis yra gana prastas. Jei gebtume suvokti visas stebimos scenos detales, nesunkiai pastebtume, jei viena i j bt paalinta. Ta iau akivaizdu, jog to padaryti nesugebame. Net jei sidmjome tik paias svarbiausias scenos dalis, nekreipdami dmesio tokias smulkmenas, kaip viduryje kambario stovinios sofos apmualo ratas ar tekstra, turtume pastebti, jei sofa staiga pradingt. O jei suvoktume tik vien ar du akivaizdiausius scenos bruous, arba vien abstrakias j savybes? M s smegenys turi ufiksuoti pakankam kiek tinkam detali, jei norime pastebti ko trks ta, kuomet stebimas vaizdas pakinta. kratutinum us link psichologai teigia, jog savo trum po joje atmintyje neisaugome beveik jokios informacijos apie k tik regt scen, nors esame tikri, kad apvelgme visk. Tai paver ia regjim ities didia iliuzija. Kaip kas nors gali isisukti teig damas kak radikalaus, kaip tai, jog prie m s akis esanio vaizdo praktikai nesuvokiame? Ekspertai gali sau leisti tvirtin ti tokius dalykus, kadangi tyrim duom enys rodo, jog tai gali bti tiesa: esame tokie sitikin, kad suvokiame visus prie m s akis esanius dalykus, kadangi galime tuoj pat pavelgti juos dar kart ir utikrinti save, jog viskas vis dar yra savo vietose. Kaip teig psichologas Kevinas O'Reganas, regimoji scena, kuri

P ro to

teatra s

i 123

manome tur savo galvoje, i ties yra ioriniame pasaulyje; mes tegalime atnaujinti nevisavert savo suvokimo atmint dar kart j pavelgdami.5 O'Reganas ir filosofas Aiva No mgino suvelninti io, re gis, netiktino argumento sukelt smg, pabrdami, jog nors nesusimstydami utikriname save, kad taip, mes matome vis k, kas mus supa, ir taip, m s matomas vaizdas yra pakanka mai detalus, i ties mes taip tik sakome. Susimst apie tai vos kelioms sekundms ar pamgin atlikti io skyriaus pradioje mintas uduotis - atpainti kortoje vaizduojam figr - ne sunkiai suprasime, jog gal tai ne didiul iliuzija, o visuotinis sitikinimas, kur trum pi pamstymai gali nesunkiai sugriauti.* Nusiteik ir toliau tikti savo regjimo tobulumu, susikuriate didj kliedes, taiau kalbj save akis ak susidurti su faktais, greitai pripainsite, kad tai paprasiausia netiesa. inoma, tai nepaaikina, kodl m s smon mgina mus tikinti, jog yra visa reginti, taiau tai jau visikai kitas klausimas. Smon ir pasmon ir vl sukryiuoja kardus. Keletas neseniai atlikt aklum pokyiams tiriani eksperim ent pa rod, jog daugum a moni, nors ir nepastebi akivaizdaus po kyio, pavyzdiui, pradingusio rbo arba pasikeitusios rankose laikomo kamuolio spalvos, vis dlto gali irinkti tinkam rb ar kamuolio spalv i duot keturi. Tai rodo, jog tam tikra in formacija apie nepastebt pokyt vis dlto ilaikoma. Problema ta, kad mons nesugeba palyginti arba paprasiausiai nepaly* O'Reganas ir N oe taip pat mgino paaikinti paradoks, neva mes matome objektus tik tuomet, kai nukreipiame j juos savo dmes, taiau to padaryti bt nemanoma, jei neb tume objekt regj i anksto. Jie tvirtina, jog tuos nepastebtus objektus mes regime tik savo pasmonje. To pakanka suadinti dmes, taiau per maai, kad juos suvoktume prie nukreipdami juos savo dmes.

124

P R O T O TE ATR AS

gina originalaus vaizdo su galutiniu, taigi nepastebi, kuomet pokytis vyksta. Man kyla tai koks klausimas. Jei regime tik minimal kie k prie mus esanios scenos detali, o m s smegenys upil do trkstamos informacijos plyius ar, m a maiausiai, tikina mus, jog suvokiame vis vaizd, tuomet kodl taip sunku si vaizduoti, kaip atrodys visas kambarys, nudaytas ant spalv palets pavyzdi lapelio parodyta spalva? Mano galva, smon yra puikiai pritaikyta tokiai uduoiai, taiau kakodl ji visikai nepadeda.
Nekerio kubas, viena ymiausi dviprasmik' figr. Gerai j sistebeilij pastebsite, jo g pastaroji kinta js akyse (i kubo, pasukto emyn ir deiniau, pasukt auktyn ir kairiau). Js matote iuos pasikeitimus, taiau negalite j kontroliuoti. Nekerio kubas aunus tuo, jo g pati figra nekinta, taiau js suvokimas apie kub keiiasi.

N ek erio kubas
Vizualios iliuzijos sutrikdo prot, taiau kai kurios i j suteikia galim yb isi aikinti dal su smone susijusios painiavos. Kalbu apiedviprasmikomis" va dinamas iliuzijas - paveikslus, kuriuose dvi alternatyvos keiiasi tarpusavyje. Bene paprasiausias ir inomiausias i j yra Nekerio kubas. Paprastuiai kubo kontrai nubrti tokiu kampu, jog jis gali bti laikomas pakreiptu emyn ir dein arba auktyn ir kair. Gerai siirkite kub, ir jis prads keistis i pa krypusio vienaip pakrypus kitaip, nepaisydamas js valios. Galite stebti,

P R O T O TE A TR A S

I 125

kas vyksta, taiau t kontroliuoti sunku. Kai kuri tyrim rezultatai rodo, kad kubo orientacijos pasikeitimas vyksta per apytiksliai tris sekundes. ie rezul tatai neabejotinai dom ina smegen tyrjus: koks smegen mechanizmas, kurio funkcijai vykdyti reikia btent tokio laiko tarpo, galt bti atsakingas u suvokimo pokyius? I kitos puss, js proto gebjimas paveikti trij se kundi laiko tarp parodo, jog paveikslas nra paprastas. Williamas Jamesas tikino, jog js galite pasirinkti, kur Nekerio kubo variant matysite:l anksto tvirtai sivaizduodami, kuri form matysime, pakeiiame vien akivaizdi figr kita".6 Jis taip pat tvirtino, jog pirmas vilgsnis dviprasmik figr gali pareikalauti nuodugnios apiros, kad velgtum e alternatyvas, taiau jas pam at niekuom et nebepamirime. Kokia Nekerio kubo paslaptis? Verta prisiminti, jog maiausiai du chi rurginiu bdu regjim atgav asmenys, S. B. ir M. M., nesugebjo velgti net trij figros m atm en, k jau kalbti apie figros orientacijos pokyius, taigi aiku, kad kubo vaizdo analiz atlieka aukto lygio smegen vizualins in formacijos apdorojim o sritys.* is informacijos apdorojimas avi psichologus, m at tas pat pieinys priveria mus matyti dvi skirtingas Nekerio kubo versijas. Taigi smegen regjimo sistema analizuoja lygiai toki pat vizuali inform a cij, taiau mes igyvename du radikaliai skirtingus smoningus potyrius. Bri t regjimo ekspertas Richardas Gregory savo knygoje The Intelligent Eye" puikiai tai apibdina: Akivaizdu, jog yra du vienodi suvokimo problemos sprendimai: koks tai objektas? Smegenys atsivelgia kiekvien i hipotetini sprendim paeiliui, taiau niekaip negali apsisprsti, kur pasirinkti".7 Tokios iliuzijos, kaip Nekerio kubas, suteikia unikali galim yb iekoti vietos smegenyse, kur ir kaitaliojasi vaizdai. Ar m agnetinio rezonanso pagal* Vienas puikus eksperimentas, kur atlikti gali kiekvienas, yra paremtas S. B. ir M. M. geb jimu lytos pagalba gaut informacij paversti nauja, vizualia. Trij matmen vielinis Nekerio kubo modelis nudaomas tamsoje vytiniais daais. Jei irsite j tamsiame kambaryje, jo orientacija kaitaliosis, nors lytos pagalba gauta informacija tikins, kad jis nekinta. Imginu sieji eksperiment teig, jog tai nepaprastai keistas potyris.

126

P R O T O TE ATR AS

ba g altum e ufiksuoti pastebimus smegen veiklos pokyius, kol tiriamasis iri Nekerio kub ir suvokia orientacijos pakitimus? Pats kubas nesikeiia, todl bet kokie smegen aktyvum o pokyiai turt vaizduoti potyrius - kubo suvokim. Jei tai bt m anom a, galtum e identifikuoti u smon atsakin gas smegen dalis ar bent prie j priartti. Tai gundanti, taiau sunkiai gyvendinam a mintis. Nekerio kubo suvo kimo atveju problema ta, kad u skirtingas figros orientacijas atsakanios smegen sritys veikiausiai yra labai arti viena kitos - per arti, jog bt m a noma jas atskirti magnetiniu rezonansu. Taiau kita, Rubino vaza vadinama, iliuzija gali padti apeiti i problem. Js galvoje Rubino vaza keiiasi tarp dviej veid ir vienos vazos vaizdo. irint i sm egen pozicijos, veidai ir to kie objektai, kaip vazos, analizuojami skirtingose srityse, esaniose pakanka mai toli viena nuo kitos, jog bt galima jas atskirti m agnetinio rezonanso nuotraukose. Keletas ios iliuzijos tyrim parod, jog smegen veikla pa grindinse srityse i ties kinta btent tuo metu, kai tiriamasis patiria vaizdo pasikeitim, o su tuo susijusios smegen sritys yra gantinai viena nuo kitos nutolusios.* i eksperim ent rezultatai aikiai patvirtina, kad skirtingos sm ege n sritys suaktyvja, kuom et, irint Rubino vaz, ji staiga pavirsta dviem veidais. Ar tai paaikina smon? Na, ne, taiau iliustruoja smegenyse vyks tanius reikmingus aktyvum o pokyius, kurie buvo pastebti suvokimo m o mentu; ir tai be galo dom u. inoma, tai tinka tik kalbant apie nedidel sme gen dal, kadangi, velgdam i iliuzij, tuo pat m etu suvokiate daugyb kit dalyk. Galbt iliuzijai teikiama pirmenyb, taiau ji nra vienintelis dalykas js prote. Kad ir kaip bt, ji priartja prie smons. Kodl tokios dviprasmikos figros, kaip Nekerio kubas ar Rubino vaza, ms akyse keiiasi? Kas skatina iuos pokyius? To niekas neino, taiau yra bdas, kurio pagalba galite patirti su tuo susijus, smons tyrj danai naur. XV skyri, p. 298.

P R O T O T EA TR AS

I 127

dojam fenom en -b in o k u lin konkurencij". Su jo pagalba taip pat m ato me i vienos situacijos kilusius du smoningus vaizdius. tai kaip galite patirti binokulin konkurencij: viskas, ko jum s reikia, tai tualetinio popieriaus ar popierinio rankluosio rulonlis ir ak traukiantis vaizdas. Rulonl ikelkite ir laikykite savo deiniojoje rankoje prieais dei nij ak. Tuo pat m etu kairj savo deln atsukite save ir laikykite j taip, kad vos liestumte kartonin tbel rulonlio viduje. Taigi deinija akimi irite pro rulonlio tbel ( pasirinkt itin detali scen), o kairija - tiesiai savo deln. I pradi atrodys, jog js delne ioji skyl, taiau laikui bgant ji usipildys. Tuom et pastebsite, kad du skirtingi js stebimi vaizdai kaitaliojasi tarpusavyje taip, kaip dvi skirtingos Nekerio kubo versijos. Tai nra idealus binokulins konkurencijos variantas, kadangi js delnas yra per arti ir tru put nerykus, o konkuruojantis vaizdas, kur irite deinija akimi, kur kas domesnis (bt aunu, jei js delnas bt itatuiruotas).Tuo tarpu, Nekerio kubo atveju, js ities negalite kontroliuoti alternatyvi vaizd kaitos, kadan gi jie konkuruoja tarpusavyje. Sm egen tyrimai veikiausiai atskleist svarbi tuo metu aktyvi smegen dali skirtum.

Akloji dm
velgdami tik viena arba abiem akimis, turtume tiktis nuolat matyti tamsi ar visikai juod dm apytiksliai 15 [laipsni] atstumu nuo vilgsn io centro. Taiau Dievikojo Krjo darbas negaljo bti toks netobulas... Toji dm v isuom et yra ne juoda, o tokios pat spalvos, kaip vaizdas, kur velgiame.
SF .RA S D A V ID A S

B R E W ST E R IS,

1832

M.

Kartais paprasiausi dalykai reikalauja giliausi paaikinim. Akloji dm yra vienas i j. Savo gyvenim e esate bent kart tai patyr; labiausiai tikti

128

P R O T O TEA TR AS

na - vartydami vaikik knyg ar urnal. Kaip m atote p. 130, kalbu apie du objektus: paprasiausi apskritim ir kryi, taiau galima rasti ir iradinges ni versij. Anglijos karalius Charlesas II neva sakydavo nukirsti galv bet kuriam dvarikiui, kur jis irinkdavo savo aklosios dms pagalba. Taiau pa versdami i idj tokia neprasta, nepastebime esms: intriga ir pramoga slypi paioje aklojoje dm je. tai kaip galim e tai patirti. Udenkite savo deinij ak, o kairiosios vilgsn sukoncentruokite tiesiai kryi, priartindami ir nutolindami knyg nuo savo veido. Paprastai, atitraukus knyg dvideimties centim etr atstumu nuo veido, kairiau esantis apskritimas visikai inyksta. Tai ir yra js akloji dm. Pro kiekvienoje akyje esani aklj dm neuronai i tinklains - gali nje akies dalyje esanios viesai jautri receptori dangos - pereina optin nerv, kuriuo smegenis apdorojim ui keliauja surinkta vizuali informacija. irint i tinklains centro, akloji dm yra ariau nosies esanioje akies da lyje. Toje vietoje i fotoreceptori sudaryta tinklains danga yra pertraukta, taigi kiekvienos akies regjimo laukui kako trksta. Tai stebtinai didel tu ia erdv: kiekvienos aklosios dms uimama vieta prilygsta deimiai eile irikiuot M nulio pilnai. Mgstantiem s techninius terminus, ji yra apytiks liai penki laipsni skersmens; M nulio pilnaties atvaizdas ms akyje uima pus laipsnio. Kitais odiais tariant, ji tokia pat didel, kaip itiestos rankos atstumu laikoma citrina. Taigi kodl, apvelgdam i bet koki aplinkos scen, mes, kaip teig Da vidas Brewsteris, nepastebim e didels tutumos jos viduryje? I dalies taip yra dl to, kad abiej aki aklosios dms nesutampa. Abi ms akys aprpia skirtingus (taiau tuo pat m etu persidengianius) prie mus esanios scenos segmentus: tai svarbiausias reikalavimas abiej aki - trij m atm en ar ste reo - regjimui, taiau tai taip pat reikia, kad kiekvienos akies akloji d m sukuria atskir skyl toje scenoje. I kitos puss, tai reikia, jog tai, k itrina

P R O T O T EA TR AS

I 129

 i r d a m i j b e t kur i i p av ei k s l , g a l i t e rasti s a v o ak l j d m . U d e n k i t e s a v o d e i n i j ak, o k air io sio s v i l g s n n u k r e ip k it e tie sia i kryi. Jei n e n u l e i s i t e n u o j o v i l g s n io , pr ia rt in d am i ir n u t o l i n d a m i k n y g n u o s a v o v e i d o , rasit e a t s t u m - apytiksliai d v id eim t ce n tim etr n u o js v e i d o , - ti e s ia v i e t a kairiau e s a n t i s a p s k r it im a s vis ai inyk s.

Kai vir a p s k r it im o e i n a n t i linija yra v i e n o a t s p a l v io , o p o j u o e s a n t i linija kito, a k lo j o je d m j e ap skr iti m ui p ra n yk u s , j o p a lik t t u t u m u p il d i u s io a t s p a l v i o n e m a n o m a atskirti. Jei ab i linijos b t t o p a ti e s a ts p a l v io , a p s k r it im o t u t u m u p i l d y t b t e n t jis.

Je i i a p s k r it im o i e i n a n i o s k etu rio s linijos n e s u l y g i u o t o s , ak lo j o je d m j e v e r ti k a li o s i o s tarsi susil iej a vi e n a p s k r it im k e r t a n i linij, ta ia u h o r i z o n ta l i s ia s ir t o l i a u m a t o m e s k i r t i n g a m e au k ty j e .

H o r i z o n t a l i o s e l in ij os e e s a n t y s tarpai sukuria iliuzij, j o g ja s vertikaliai kerta kita linija. Jei h o r i z o n ta l i linij yra p a k a n k a m a i d a u g , a tr o d o , j o g ta r ia m oj i ver tika li linija e i n a p er a p s kr it im . Taiau h o r i z o n t a l i linij s ka ii dr as ti ka i s u m a i n u s iki d v ie j ar trij, akloji d m u p i l d o j u o s e e s a n i u s ta r p u s ir v er ti k a li o s linijos nebem atom e.

vienos akies akloji dm , m atom e kita akimi, ir atvirkiai.Taigi, paprastai, n e paisant aklj dmi, jei abi akys atmerktos, regime vis scen. Taiau jum s umerkus vien ak, kaip js buvo praoma padaryti iame bandym e, dei nioji akis nebeaprpia kairiosios akies aklosios dms itrinto vaizdo. Atrad savo aklj dm , nesunkiai suprasite antrj prieast, kodl nem atom e didels tuios skyls vizualiame fone. Tutumos nem atom e todl, kad akloji dm nra paprasta regjimo skyl; ji geba silieti aplink plytini scen, suderindama akimi i ties matom os aplinkos tekstr, ra tus ir spalvas. Nordami i tikrj suvokti aklosios dms efekt, tu r tu m te atlikti kelet paprast eksperiment. M ano galva, geriausiai j apibdino regjimo tyrjas Jerome'as Lettvinas i Masasetso technologijos instituto. 1974 m. Lettvinas para straipsn, kuriame apibdino savo asmenin reak cij aklosios dms eksperim ent metu.8 Vienam e tokiam e eksperim ente jis ltai stm pietuko gal aklj dm . Lettvinas ra: Man atrod, kad pietuko galas pradingsta labai domiai. Pietukas nesibaigia ties riba, tarsi nupjautas; jo galas tiesiog nustoja egzistuoti. Ribos (kaip prasta, vartoju termin), yminios pietuko gal, paprasiausiai nra. Atrodo, tarsi visos vi zualios pietuko galo savybs inyksta. Pietuko galas tam pa nenusakomai nenusakomas". Man be galo patinka is apibdinimas, kadangi jis toks asmenikas. Pa tys imgin panai uduot, galbt sureaguosite kitaip, taiau kam tai rpi? Lettvinas pabr fakt, jog visi vizuals potyriai yra skirtingi, kad ir kiek pa naum juos siet. Jis taip pat mgino pasukti pietuk kitomis kryptimis ar savo aklj dm patalpinti skirting spalv ar rat popieriaus lap, stebda mas, ar aklosios dms sukurt tutum kas nors upildys. Jei turite laiko, i ties verta pam ginti atlikti panai pratim, m at tai, kas nutinka aklj dm patekusiems objektams, iki iol yra svarbus smons tyrim klausimas. Spausdintame popieriaus lape akloji dm , regis, susilieja su baltu fonu. Prarastoji" lapo sritis tam pa balta ar bent balsva. Ar tai svarbu m gi

PROTO

teatras

nant suprasti smons veikim? Atrodo, kad taip, jei tursime galvoje, kiek apie tai raoma. Filosofas Danielis Dennettas tiki, kad is fenomenas leido su kurti puiki, jo manymu, netinkam o poirio smon pavyzdi. Dennettas priklauso agresyviai prietaraujantiems pasenusiam smegen lyginimui su mayiu teatru, kuriame sdi js atstovas; tiesa ta, kad toks atstovas neeg zistuoja. Atstovauti nra kam, viskas paprasiausiai yra. Taigi Dennettas pra deda ginus su kiekvienu, kuris tvirtina, jog aklojoje dmjeprarast" vaizd upildo" smegenys: d m nudaoma mlynai (kad ir kokiu bdu smegen lstels ir j chemins mediagos tai padaryt) irint mlyn fon, lan guotai - j e i irima languot. Jis tvirtina, jog nra reikalo upildyti aklosios dms sukurtos tutumos, kadangi n viena smegen dalis nesitiki sulaukti informacijos i tos tinklains srities. Toje vietoje niekada nebuvo viesai ja u tri receptori, taigi nra ir j siuniam informacij analizuoti pritaikyto smegen audinio. Tai tarsi 108.9 FM radijo bangos: mes j nepraleidiame, nes jos paprasiausiai nepaymtos stoties nustatymo taise. D ennetto paaikinimas skamba neblogai, taiau jis i dalies yra klaidin gas. vairiausi aklj dm i eksperim ent pagalba buvo pademonstruota, jog ms smegenys i ties upildo prarastj" vaizdo dal, nors tai galbt atliekama ne taip tiksliai ar patikimai, kaip m anom e, arba kaip teigia D ennet tas. Sm egen tyrjas V. S. Ramachandranas sukr aklj d m i rinkin, kuris visikai pakeit j veikim o supratim. Patobulins paprasiausi ju o d ir balt rat aklajai dm ei surasti, Ramachandranas pademonstravo, jog prarastoji" sritis gali bti upildom a atitinkam a spalva arba ne. Jei skersai inyksiant disk nubriama vertikali tam tikros spalvos juosta, aklojoje dm je disko vieta bus upildyta tokia pat spalva, o pati juosta atrodys vientisa. Taiau jei juostos spalva vir disko ir po juo skiriasi, tu o m e t upildytos vietos spalvos atskirti nem anom a. Jei linijos gal vir ar em iau disko itrinsime, tu o m e t ji, regis, nepaveiks aklo sios dms.

132

P R O T O TE ATR AS

Ramachandranas taip pat sukr paveiksl, kuriame i disko visomis keturiomis kompaso kryptimis ieina po linij. Jei iaurs-piet linijos yra il gesns u ryt-vakar, aklojoje dm je tarpas tarp pirmj bus upildytas, o antrosios taip ir liks perkirstos. Jei linijos nesulygiuotos, aklojoje dm je vertikaliosios tarsi susijungia, sudarydamos vien linij, tuo tarpu horizonta liosios taip ir lieka nesulygiuotos. Jei vis dar abejojate, kad aklosios dms upildymas yra sudtingas procesas, is paskutinysis pavyzdys turt abejones isklaidyti. Jame nau dojamas paraleliai idstyt horizontali linij rinkinys; kiekvienoje linijoje tokiu pat atstumu nuo jos pradios yra nedidelis tarpas. Kartu ie tarpai su kuria iliuzij, jog vertikaliai jas kerta itisin juosta. Tuom et vien i centri ni horizontalios juostos tarp dedamas diskas. Jei horizontali linij yra pakankamai, aklojoje d m je tariamoji vertikali juosta, regis, tsiasi skersai disk. Taiau horizontali juost skaii sumainus iki dviej ar trij, aklojoje dm je upildomi btent j (ne vertikalios juostos) tarpai. i ir kit pavyzdi pagalba Ramachandranas, atrodo, skmingai ro d, jog Dennettas buvo neteisus: aklojoje dm je prarandamos vaizdo dalys yraupildomos". Taiau, jei m ginote aisti su aklja dm e, veikiausiai paste bjote, kad tai nra visikai patikimas dalykas. Reikt atsivelgti dar por aspekt. Pirmiausia, nors paioje aklojoje dm je nra fotoreceptori, taiau pasek optin nerv pagrindin, galinje smegen dalyje esani regjimo srit, rastumte neuron, kurie atsako u regjimo srit aplink aklj dm . ie neuronai suaktyvja tik tuo m et, kai aklj dm patenka vienas ar kitas objektas. Ar jie atlieka vaizdo upildym o funkcij? Atrodo, kad tai gali bti tiesa, taiau niekas to tiksliai neino. Antra, neseniai atlikt eksperim ent rezultatai leidia teigti, jog tai, k m atote savo aklojoje dm je, priklauso nuo to, kiek dmesio tai kreipiate. Jei laikysite pietuk taip, kad m atytum te abu jo galus, o vidurys patekt ! aklj dm, pastebsite, jog aklojoje dm je matomas vaizdas kinta pri

P R O T O TE A TR A S

I 133

klausomai nuo to, kur nukreipiate savo dmes: pai aklj dm ar pietu ko galus. Atrodo, jog vaizdo upildym o mechanizmas suaktyvja atitraukus dmes nuo aklosios dms ir nusilpsta, sutelkus dmes j. Remdamosi vizualia informacija, smegenys sukuria bet kok msmatom " vaizd; aklojoje dm je prarandam o vaizdo dali upildymas puikiai iliustruoja, kaip toji neapdorota informacija (kartais itin mantriai) pagrai nama, danai be ms inios. inoma, tvirtai rodinjame, jog visk m atom e patys", taiau mes paprasiausiai nesuvokiame, kiek nedaug prieinamos vi zualios informacijos i ties patenka ms smon.

PASTABOS 1. 2. Recovery from Blindness, The Oxford Companion to the Mind, red. Richard Greg, (Oxford: Oxford University Press, 1991): 94. R. L. G. Gregory, J. G. Wallace, Recovery from Early Blindness: A Case Study, Experimental Psychology Society Monograph 2, (1963; 2001). Oliveris Sacksas apibdino pana nelai ming atvej savo darbe An Anthropologist from Mars: Seven Paradoxical Tales (N ew York: Vintage, 1995). 3. I. Fine, A. R. Wade, A. A. Brewer, M. G. May, D. F. Goodman, G. M. Boynton, B. A. Wandell, D. J. MacLeod, Long-term Deprivation Affects Visual Perception and Cortex," Natu re Neuroscience 6 (2003): 915-16. 4. 5. 6. 7. D. J. Simons, C. F. Chabris, Gorillas in Our Midst: Sustained Inattentional Blindness for Dynamic Events, Perception 28 (1999): 1059-74. Kevin O'Regan, Solving the 'Real' Mysteries of Visual Perception: The World as an Out side Memory, Canadian Journal of Psychology 46 (1992): 461-88. W. James, Principles of Psychology. R. L. Gregory, The Intelligent Eye (London: Weidenfeld and Nicolson, 1970), 37.

8. Jerome Lettvin, On Seeing Sidelong, The Sciences 16 (1976): 10-20.

S e p t in t a s s k y r iu s

LAIKAS

Kuo daugiau suinome apie smon, tuo maiau ji mus stulbi na. Kas sekund ji ufiksuoja vos trupinl visos m s juslms prieinamos informacijos. Didel tos informacijos srovels apdo rojimo ir tobulinimo dalis vyksta pasmonje. Taiau mes vis vien guodiame save manydami, kad, galiausiai, m s protus pasiekia geriausia, aukiausios kokybs, optimaliai aktuali in formacija - m s pai ir m s sm oning gyvenim pam a tas. Galbt tai nra tikslus iorinio pasaulio atvaizdas, taiau tai aukto lygio adm inistracinis apibendrinimas, aplinkos distilia cijos produktas, kuris sukuria unikal vidin kiekvieno mo gaus pasaul. Tai leidia mums mstyti, kalbti ir veikti. Taiau net toks paprastas smons paveikslas ipuia jos adekvatum iorinio pasaulio atvilgiu. Laiko suvokimas yra vienas i intri guojani pavyzdi. Laikas yra vienas t prietaring dalyk, mat jis nra pa slaptingas ar nesuprantamas, taiau paprastai jo paaikinti taip pat nemanoma. Net fizikai, iandien Einteino dka apsipra t su idja, jog laiko tkm skiriasi priklausomai nuo to, kas j matuoja, nesugeba tiksliai jo charakterizuoti. Laikas nra jga, materija ar tam tikras paslaptingas laukas. Mums atrodo, kad jis gali tekti tik viena kryptimi - i praeities per dabart ateit, taiau fizikos dsniai to nereikalauja; juos galima pritaikyti lai kui tekant bet kuria kryptimi. Yra ir toki egzotik fizikos ak, kuri atstovai ribotas keliones per laik laiko manomomis, nors iki iol monijos vaizduot nesukr nieko, kas prilygt

P ro to

teatras

I 135

H. G. Wellso Laiko mainai" (The Time Machine) arba Atgal ateit" (Back to the Future). Vidinis m s laiko tkms pojtis nra patikimas, todl apsistatome laiko sekimo prietaisais. Vos saujel irinktj teigia gal pasakyti, kuri dabar valanda su vos poros minui paklaida, nepavelg laikrod, ar kasdien nubusti prie pat nuskam bant adintuvui, taiau daugum a i ms, pavelg laikrod, nu stembame suprat, kad net nenutuokme, kuri dabar valanda". Jei neegzistuot laikas, nebt ir smons srauto. tai i kur atsiranda jo tkm". Laikas ir smons srautas, regis, juda priek glaudiai vienas su kitu susij; mintis veja mint, sekun d veja sekund. Galbt js manote, kad laikas nustato smo ns srauto greit, taiau atvirktinis variantas taip pat bt tiesa. Ms smegen laiko matavimo mechanizm sudaro nervai bei chemins mediagos - ne vairiausi sraigteliai - taigi j gali veikti greta esanios smegen chemins mediagos ar nerviniai tinklai. Tikrai netrksta pavyzdi, iliustruojani, kaip galima sutrik dyti m s asmenin laiko matavimo proces. Gan paprast pa vyzd ketvirtajame deimtmetyje atrado biochemikas Hudsonas Hoaglandas. Jo mona labai kariavo, ir kuo aukiau kilo jos kno temperatra, tuo labiau ikreiptas tapo jos laiko pojtis. Vien dien jis ivyko vietin vaistin, ir, nors utruko vos dvi deimt minui, jo mona buvo sitikinusi, jog prabgo visa va landa. Kylanti tem peratra pagreitina chemines reakcijas, taigi kariavimas pagreitina vidin laikrod. Prieingas ponios Hoagland potyriui yra jausmas, jog lai kas pradeda bgti greiiau mums senstant. is fenomenas, regis, priklauso nuo vieno m s smegenyse esanio laiko sekimo me chanizmo, kuris (kaip daugelis kit) pam au ltja bgant me

136

P R O T O TEATRAS

tams. Kai laikrgdis eina liau, per vien minut, valand ar m e tus nutinka daugiau vyki, taigi m ums atrodo, kad laikas bga greiiau. (Kai kurie tyrjai prietarauja teigdami, jog is fenome nas yra kur kas sudtingesnis, jog daliai jausmo, kad laikas bga greiiau, takos turi nuolatos greitjantis gyvenimo tempas). Taip pat dar yra vadinamasis puodo, kuris niekad neuverda, stebjimas. Vienam ar kitam dalykui galime skirti tik tam tikr kiek dmesio ir kuo daniau susitelkiame ties ioriniais vykiais, tuo maiau dmesio lieka laikui sekti. Taigi, jei savo dmes sukoncentruojame ant virykls kaistant puod, pra randam e laiko tkms pojt. Jei dar pridsime paplitusi iliuzi j, jog kelion pirm yn visuomet trunka ilgiau nei kelion atgal, tam pa visikai aiku, kad, atsivelgiant aplinkybes, m s laiko tkms jausmas gal tik primena laikrodio rodom laik, taiau neturtum e tiktis nieko daugiau. Dl savo permainingumo ie pavyzdiai nesuteikia jokios svarbios informacijos apie smon, taiau jie atveria duris idjai, jog laiko suvokimas yra kur kas subjektyvesnis dalykas nei mes manome. Kiek subjektyvus jis galt bti? Atm laiko iliuzijas ku riani aplinkybi tak, paiame centre veikiausiai rasime nekintant laiko matavimo prietais. Gal gale, juk smon at rodo vientisa, nepadalyta segmentus ir, regis, egzistuoja iuo momentu. Mano odius skaitote... iuo momentu. inoma, is momentas" tuojau pat nuslysta praeit, taiau sekunds dal tai buvo dabartis. Apskritai, jis egzistuoja tarsi labai artimoje ateity je: raydamas iuos odius, mginu sudlioti sakinio pabaig ir galvoju, kaip pereisiu prie kito. Taiau visos kitos smoningos mintys bei vaizdai - pro lang besiskverbianti viesa, kom piute rio esys, nuolatinis priminimas sau, kada turiu ieiti i nam,

P ro to

te atra s

I 137

- yra siaknij dabartyje. Ar bent jau taip atrodo. I dalies tai tei singa, jei susitelksime ties santykinai ilgomis laiko atkarpomis, pavyzdiui, minutmis ar pora sekundi. Taiau keletas enkl tvirtai rodo, jog trum pesni laiko interval atveju i, dainai lai koma patikima, mintis yra visikai klaidinga: m s smegenyse esantys nuo smons tempo neatsiliekantys chronometrai grei iau kuria laiko iliuzijas nei i ties j seka. Vienas domiausi pavyzdi yra fenomenas, vadinamas chronostaze arba ualusio laiko" iliuzija. J galima sukelti ke letu bd, taiau patogiausias yra naudojant sienin ar rankin laikrod su sekundine rodykle arba bet kok skaitmenin chro nometr, pavyzdiui, mikrobang krosnels laikrod. Iliuzija sukuriama i pradi neirint mikrobang krosnel, tuomet atsisukant pasiirti, k rodo jos laikrodis. I pradi atrodys, kad skaitiklis tarsi sustings, tarsi pirmoji sekund bt ilgesn. Tuomet skaiiai pradeda keistis prastu greiiu. Dar kart nusi sukite, tada vl pavelkite laikrod - ir vl vyks tas pats. Pirmas skaii pasikeitimas (ar, rankinio laikrodio atveju, pirmasis se kundins rodykls judesys) utrunka ilgiau nei j sekantys. ios iliuzijos groio paslaptis ta, kad galite sustoti bet kuriuo metu ir bti tikri, jog po pertraukos neivengiamai vl tai patirsite, vos vilgtelj savo laikrod ar m ikrobang krosnel. Tyrjai i Didiosios Britanijos ityr keist fenomen 2001 metais ir prijo prie ivados, kad u laiko delsim atsako mogaus smegenys. Jos susidr su mayte tutum a patirties sraute, kuri sukr aki perklimas nuo ankstesnio dmesio objekto prie laikrodio. io judesio - sakados - m etu akys neturi laiko susikoncentruoti ar uregistruoti j kelyje esani objek t. T jos gali padaryti tik pasiekusios galutin tiksl. Nenor

138

P R O T O TE ATR AS

damos, kad aki judesio moment suvoktumte tarsi beprasm migl, smegenys atsuka laik ir leidia jums suvokti pirmj pam atyt laikrodio vaizd, kompensuodamos prarast laik akims judant. Taip man pirmieji chronostaz tyr mokslininkai, taiau nuo to laiko paveikslas tapo iek tiek sudtingesnis. Pirmiausia, chronostaz gali vykti jums laukiant, kol kitame laido gale pa nekovas pakels telefono ragel. iandien, teisyb, nereikia ilgai laukti, kol js skambutis bus peradresuotas balso pat, ta iau, jei skambinate technologikai atsilikusiam asmeniui, esate priversti klausytis vieno pypteljimo po kito. Jei tuo metu esate isiblak, atitrauk telefono ragel nuo ausies kalbate su kitu mogumi ar paprasiausiai nukreipiate dmes kitus dalykus, pradj klausytis pypteljim, i naujo pastebsite, kad pirmoji pauz tarp j atrodo ymiai ilgesn nei visos kitos. Tai gan arti ma analogija m ikrobang krosnels iliuzijai, taiau kart daly vauja garsas, ne regjimas, todl tai nesusij su sakadiniais aki judesiais. Kontroliuojamoje laboratorijos aplinkoje buvo skmingai pademonstruota, jog chronostaz gali bti susijusi ne tik su reg jimu ar klausa, bet ir kalba ar net klaviatros palietimu. Alanas Kingstone'as ir jo tyrj grup i Brit Kolumbijos universiteto teig, jog sudjus visus iuos rezultatus krv, galima m any ti, kad chronostaz yra neatsiejama nuo dmesio. Nukreipdam i savo akis m ikrobang krosnels laikrod, tikits pamatyti pir mj skaii, taigi momentas, kai js vilgsnis pirm kart sustoja ties tuo skaiiumi, yra itempiamas vos sekunds dal, taiau pa kankamai, kad bt galima pastebti. Tai daug kart sumainta neskubanio uvirti puodo stebjimo versija. Kingstone'as taip

P ro to

te atra s

i 139

pat pastebjo, kad kai tiriamj buvo praoma dmes sutelkti ne pirm, o ketvirt laikrodio rodom skaitmen, btent jis utruko ilgiausiai. Kaskart perklus didinamj dmesio stikl prie naujo objekto, dmesio centre esantis laiko tarpas pailgja. Nuo ko priklauso iliuzins pauzs trukm? Ankstyvieji eks perimentai leido manyti, jog kuo ilgiau trunka sakadinis judesys, tuo ilgesn iliuzija, mat reikia kompensuoti didesn laiko ply. Taiau akivaizdu, kad to negalima pritaikyti su lyta ar klausa su sijusioms iliuzijoms. Apskritai, jos visos gali skirtis. Kingstone'o grup teigia, kad dmesys, atmintis, protis - visi ie dalykai turi savo vaidmenis. Tyrjai taip pat paymjo, kad m ums puikiai se kasi vertinti laik vairuojant ar sportuojant; u didel i veikl dal atsako pasmon. Galbt ir ia smons sikiimas papras tai neprieinamos psichins veiklos srit turi takos specifiniam vertinimui. Iki iol atliktuose eksperimentuose, norint atskleisti iliuzij, teko naudoti tiksl laiko matavimo prietais. Taiau neturtum e atmesti prielaidos, kad tokios iliuzijos nuolat kyla kasdieniame m s gyvenime ar bent jau tuomet, kai smoningai suvokiame ar mstome apie bgant laik. Jei nra jas atskleidianio chro nometro, iliuzijos tam pa smegen sukurto vientiso vyki tinklo dalimi. Mums neatrodo, kad diena kupina utuuotos aki jude si sukurtos miglos ar neprastai ilg pauzi skambant telefo nui, taiau btent taip i ties ir yra. Nepanau, jog dienos metu m s psichinis laiko matuoklis isilaisvina i dmesio takos ir tiksi stabiliu, tarsi laikrodio tempu, nors mes esame sitikin, jog btent taip ir yra. Turtume diaugtis - galime patirti chronostaz tam tikro mis slygomis. Persikl dar smulkesnius laiko vienetus, nesu

140

P R O T O TEATRAS

vokiame, jog gali vykti kakas neprasta, taiau yra akis badan i rodym, kad prasimanymai - ar bent gudrios redagavimo bei krybos technikos - aktyviai dalyvauja smegenims ymint laik. sivaizduokite paprast scen: js sdite ant suoliuko par ke, stebite unis vediojanius mones. Prie jus i kairs dein praeina auktas vyras, vilkintis tamsiai pilk kostium. Tuo pat metu j pralenkia jauna, raudonas treningines kelnes ir geltonus markinlius vilkinti moteris, su savimi besivedanti vyro kostiu mo spalvos pudel. Jie praeina; js pavelgiate juos ir nukreipia te akis kitus dalykus. Paprasta, nesunkiai suprantam a scena, ar ne? Na, galbt ne visai. Viena stebinanti regjimo savyb yra ta, kad vairs vizu alios scenos poymiai analizuojami skirtingose smegen srityse ir, galiausiai, vl sujungiami visum. Js suvokiate tik galutin, i naujo sukomplektuot produkt. Tarp i poymi yra spalva, forma, vieta, judjimas ir kryptis. Dl to gin nekyla: jei galinje smegen dalyje esanti ievs regjimo sritis bt viena alis, tuo met atskirus regjimo m odulius galtume laikyti jos apskritimis, kuri kiekviena atsako u vis kit regjimo savyb. Vienas regi onas yra atsakingas u spalvas, kitas - u judjim. ie regionai skiriasi anatomikai; dl to augliai ar insultas gali ivesti juos i rikiuots skirtingai. Pacientai, patyr sueidim tik u spalvas atsakingoje sri tyje, j nebesuvokia, taiau visos kitos smegen ievs sritys ir toliau funkcionuoja tinkamai. Nepaprasta yra tai, kad po tokios traumos jie nebegali prisiminti, kaip atrod spalvotas pasaulis, nors ir vis gyvenim iki traumos jie regjo spalvas; dabar reg jimas, j supratimu, visada buvo ir yra vien pilk atspalvi rin kinys. Judjimo suvokimo regiono, dar vadinamo MT, traum os

p ro to

teatras

i 141

sukelia didesni sunkum. Bene ymiausias io atvejo pavyzdys yra mano anksiau minta moteris, kuriai po insulto pasaulis at rod tarsi atskir kadr seka. Tokie atvejai vienareikmikai rodo, jog priimama vizuali informacija yra iskaidoma atskirus komponentus, apdorojamus atskirai ir tik vliau sujungiamus visum. is procesas pats savaime atrodo be galo domus, taiau dar nepaprastesnis yra faktas, jog skirtingi informacijos apdorojimo ingsniai utrunka nevienodus laiko tarpus. Pirmiausia apdo rojama informacija apie objekto viet, tuome - apie jo spalv, krypt ir judjim. ie procesai atsilieka vienas nuo kito; bendras j udelsimas sudaro dvi deimtsias sekunds. Taigi vyras pil ku kostiumu ir moteris raudonomis sportinmis kelnmis meta ik m s smonei. Mums nesunku priskirti reikiamas spal vas, formas bei judesius iems dviem monms ir uniui, taiau kaip tiksliai mes tai atliekame? Ar anksiausiai apdorotos vaizdo savybs priverstos laukti kit? Ar apdorotos, bet dar smon neperkeltos spalvos akimirkai sulaikomos tam tikroje psichinje tutumoje, kol bus apdorota judjimo informacija? Akivaizdu, jog daniausiai mes nesusiduriam e su - ar pa prasiausiai nepastebime - i regjimo sistemos laiko skirtum sukurt iliuzij ar neatitikim. Tai nra blogai, mat, prieingu atveju, gyvenimas tapt labai painus. Pavyzdiui, aptarkime in triguojani iliuzij, vadinam fi spalvos efektu. Ji yra gan pa prasta. Ekrane ybteli alios spalvos takas, kur beveik ikart pakeiia iek tiek deiniau ybteljs raudonas takas. Jei laiko parametrai teisingi, jums neatrodys, kad matte atsirandant ir pranykstant ali tak, po kurio tuoj pat pasirod raudonas takas. Js bsite tikri, jog alias takas pajudjo i kairs dein

Pr o

to

teatras

r pakeliui pakeit spalv raudon. Su ia iliuzija isamiau su sipainti galite interneto svetainje http://www.philosophy.uncc. edu/faculty/phi/Phi_ Color2.html.* Fi spalvos iliuzij - ar bent jau jos dal - iki iol ypa mgsta smons tyrjai. Faktas, kad takas tarsi peroka i vienos vietos kit, gana prastas; btent tuo paremti kino filmai. Js sme genys pagrstai (taiau, iuo atveju, klaidingai) vertina, kad i pradi vienoje, tuomet kitoje vietoje pasirods objektas peroko i tako A tak B. Tai puiku, taiau spalvos pasikeitimas yra visai kas kita. Kaip manoma matyti ali tak keiiant spalv pakeliui antrojo tako viet, jei pastarasis dar net nepasirod? Jums nereikia pamatyti antrojo tako tik tuo atveju, jei gebate nuspti ateit. Taiau, kad ivystumte iliuzij, turite suvokti an trj tak. Ar tuomet ne per vlu? Pirmasis takas tuo m etu jau bus inyks. Vienintelis logikas paaikinimas, atrodo, yra tai koks: js smegenys akimirkai sustoja ir sukuria iliuzij po to, kai pasirodo abu takai, tuo pat metu tikindamos jus, jog viskas vyko realiuoju laiku. pynusios spalvos pasikeitim, smegenys parodo jums galutin, suredaguot (iliuzin) versij ir tikina jus, jog alias takas praskrido, pakeisdamas spalv raudon. i iliuzija tarp smons tyrj sukl kontroversij. Savo populiarioje knygoje Consciousness Explained" filosofas Danielis Dennettas j pavadino dar vienu, jo manymu, klaidingo kit moni mstymo apie smon pavyzdiu.1 Dennettas tvirtina, jog smegenims nereikia priimti informa cijos, jos redaguoti ir, galiausiai, paleisti rekonstruoto scenarijaus
Kasdieniame gyvenim e fi spalvos efekto versija sutinkama stebint viesofor. Raudonai viesai staiga pasikeitus ali, gali atrodyti, kad viesa tarsi peroko ir pakeliui pakeit savo spalv.

P R O T O T EA TR AS

I 143

dar kart, kad galtumte patirti aplink. Visa tai yra jo kampani jos ilaisvinti pasaul nuo to, k jis laiko blogiausia senamadiko poirio smon liekana, dalis. Jis niekina idj, jog kakur js smegenyse yra maytis teatras, per kur teka smons srautas ir kuriame js (arba miniatirin js kopija) galite visa tai stebti. Galbt ir yra toks teatras, taiau jame nieko nerodoma; veikiau, en bei ten inyra mini ar suvokt objekt dalys, kurios kar tais pranyksta nespjus j suvokti, o kartais ilaiko js dmes kelet akimirk. Pasak Dennetto, tai nra neapdorota smons mediaga - tai pati smon. Kalbdamas apie fi spalvos iliuzij, Dennettas tvirtina, jog i ties nem anoma tiksliai suinoti, kaip m s smoningasis a" apkvailinamas. Galbt tai netikslus vykio ar tikslus iliuzi jos (kako, kas i ties nevyko) prisiminim as. Bet kuriuo atve ju, jis teigia, jog m s smegenys dar kart visk sutvarko be poreikio perirti surinkt informacij, kad suprastume, kas vyko. Jei tursime galvoje, kad vairs vaizdo aspektai analizuo jami skirtingu metu, fi spalvos iliuzija tampa dar nepaprastesn. I ties tai ne viena, o dvi iliuzijos: puikiai inomoji, kuri mus tikina, jog takas pakeiia spalv uolio metu, ir kita, kakokiu bdu umaskuojanti fakt, jog informacija apie dvi tako vietas apdorojama anksiau nei informacija apie dvi spalvas. Inarplio kite itai, jei tik sugebsite! Apibendrin visa tai neivengsite ivados, jog m s laiko tkms suvokimas yra visikai kitoks, nei nepriklausomas to pa ties laiko matavimas. Jis gali bti paprastesnis arba sudtinges nis; jis nepatikimas, iliuzinis, didioji jo dalis pramanyta. Jis to liau ardo nuostat, jog vidiniai m s patyrimai yra tiksli iorinio

144

P R O T O TE ATR AS

pasaulio kopija. Taiau ardymas yra viena, o sunaikinimas - vi sai kas kita. Btent prie to prisidjo toliau aptariami lovs - ir kritikos - sulauk eksperimentai.

PASTABOS i . Daniel Dennett, Consciousness Explained (Boston: Little, Brown, 1992).

A t u n t a s s k y r iu s

LAISVAS NEVALINGUMAS

Prajusiame skyriuje aptarti pavyzdiai aikiai parodo, kad m s smegen gebjimas sekti laik yra netikslus, kintantis ir danai remiasi m s vaizduote. Ir kas i to? Atrodo, jog m s gyvenim netrikdo netolygiai tekantis (sultjantis, pagreitjantis, itstantis, susitraukiantis ar tkms krypt keiiantis) laikas. Nepaisant laiko ypatybi, mes vis dar kontroliuojame situacij; praeitis yra praeitis, ateitis yra ateitis, o mes vis dar gyvename dabartyje. Bent jau taip atrodo. Taiau dabarties pojt stipriai suard prie kelet deimtmei atlikti eksperimentai. Nepai sant, jog kai kurie i j buvo atlikti dar septintajame deimtme tyje, rezultatai iki iol itin kontroversiki, o ivados, kurias jie leidia daryti, baugina net ir smegen tyrjus. Neurofiziologas Benjaminas Libetas i San Francisko suk r, paskatino ir gyn iuos eksperimentus. Jis pasitelk du vi sikai skirtingus poirius smons ir laiko ry: vienos ekspe riment grups pagalba buvo tiriama, kuriuo m omentu suvo kiame smegenis perduot pojt, kita eksperiment grup tyr, kada priimame sprendim imtis tam tikr veiksm. Sujungti vien, ie du aspektai i esms apima visa, kuo usiimame per dien. Libetas pademonstravo, jog n vienas i i proces nra toks, koks atrodo. Pirmieji jo tyrim subjektai buvo sunki neurologini su trikim kankinami individai, kuri savijaut buvo galima page rinti tik tiesiai smegenis sodint elektrod pagalba. Kai ku rie i pacient turjo toki judesi sutrikim, kaip Parkinsono

146

P R O T O T EA TR AS

sindromas, kitus kankino stiprs, sunkiai gydomi skausmai; abiem atvejais pacient smegenis buvo implantuojami elektro dai, siuniantys elektrinius impulsus tas smegen vietas, ku rios galjo suvelninti pacient simptomus. Toks pasiruoimas eksperimentams primin Wilderio Penfieldo darb etajame deimtmetyje: besiruodamas sunkios epilepsijos kamuojamo paciento operacijai, Penfieldas, prie atverdamas kaukol, turjo susiymti vairias smegen sritis. Jis siek apsaugoti smegenis nuo netyinio pakenkimo operacijos metu. Keletu atvej Penfiel das atvr vien smegen pus, smilkinin skilt, ir tyrinjo jos paviri elektrodo pagalba, taip nordam as rasti tas smegen sritis, kurias pjovs, nepakenkt paciento intelektui arba kalbai. Btent i tyrim dka Penfieldas pastebjo, jog vos juntamas elektrodo prisilietimas galjo suadinti rykius vaizdus, daugu ma kuri pasirod es seniai prarasti paciento prisiminimai.* Kai kurie Penfieldo tvirtinimai buvo laikomi kontroversi kais, taiau jie nesukl tokios audros, kaip Libeto pastabos. Libetui, kaip ir Penfieldui, atrod, jog tokia reta galimyb i arti pamatyti gyvas smegenis atvr duris gundantiems eksperimen tams. Taigi pirmos eksperiment grups metu Libetas tyr pri silietimo ir laiko ssajas.1Kai kuri pacient smegenyse elektro das buvo implantuotas somatosensorin ievs srit, einani skersai per virutin smegen dal. Tai viena svarbiausi lytos pagalba gautos informacijos primimo srii. Joje nustatoma, i kurios kno vietos atkeliauja signalai (prieingu atveju jie tebt neatskiriam nervini impuls krua). Impulsai, praneantys,
Daug met manyta, jog elektrodo pagalba iaukti gars ar vaizd fragmentai buvo pa cient prisiminimai, taiau galiausiai paaikjo, jog kai kuriais atvejais pacientai niekada nebuvo patyr prisimint" aplinkybi.

P R O T O T EA TR A S

I 147

kad usigavote kojos pirt, atpastami tik todl, kad atkeliauja u kojos pirto siuniam informacij atsaking somatosensorins ievs dal. i smegen sritis suskirstyta topografikai; vai ri kno dali gaunam informacij priimantys centrai irikiuoti nuo vieno somatosensorins ievs galo iki kito.* Taigi atrodo lo gika, kad elektrodo pagalba pasiuntus mayt elektrin impuls vien ar kit io emlapio viet, mogus pajunta, tarsi kakas liest atitinkam jo kno dal. rods, kad tai tiesa, Libetas atvr eksperimento potencia l. Jis norjo palyginti, kaip pacientas suvokia tikr prisilietim ir dirbtin, sukelt stimuliuojant atitinkam smegen srit. I pra di jis paliet paciento rank, tuomet palygino tai su atitinka mos smegen dalies stimuliacijos sukeltu pojiu. Abiem atvejais paciento pojio suvokimas buvo udelstas. Smegenyse esaniu elektrodu tekanti srov buvo nustatyta taip, kad tiek smegen dirginimui, tiek tikrajam rankos prisilietimui prireik apytiksliai tiek pat laiko, kad bt pasiektas vadinamasis neuron adekvatumas". Tipikas udelsimas truko 500 m ilisekundi arba pus sekunds. Kitaip tariant, ranka prisilieiama puse sekunds anksiau, nei mes tai suvokiame. Tariamasis prisilietimas taip pat suvokiamas prajus pusei sekunds po somatosensorins ievs sudirginimo. ( laik neskaiiuojama impulso kelions nuo rankos iki smegen trukm; kelions laiko intervalas yra pakan kamai trum pas - 10 ar 15 m ilisekundi - todl iuose eksperi mentuose buvo galima nekreipti j dmesio.) Patys pojiai taip
* Somatosensorinje ievje kno dalys idstytos atitinkama tvarka, todl gebame atkurti savo kno vaizd. Taiau u atskiras kno dalis atsaking centr dydis priklauso nuo kno dalies jautrumo, todl jais paremtas kno vaizdas yra toks ikraipytas, jog galt vaidentis pasakose. Jis primena Golem ir vadinamas homunkulu, kaip tas vienias proto teatro lan kytojas, taiau is yra tikras.

148

P R O T O TE ATR AS

pat buvo skirtingi: somatosensorins ievs dirginimas sukl ne tok aik, ne taip tiksliai lokalizuojam bei prastesns kokybs prisilietim, palyginus j su tikruoju. Tai neturt js stebinti, mat pojt sukl smegenis implantuotas dirbtinis elektrini impuls sistuvas. Bet kuriuo atveju suvokimo udelsimas buvo svarbiausia dalis. itai nustats, Libetas buvo pasirengs atlikti pirmj i savo sensacingj eksperiment. Pirmiausia, jis pasiunt elektri n signal paciento smegen dal, atsaking u, tarkime, dei nij rank, tuomet, palauks 200 milisekundi, paliet kairij paciento rank. Kurios rankos pojt pacientas pajuto pirmiau? 200 milisekundi - penktadalio sekunds - skirtumas turjo su teikti smegen dirginimui pakankamai pranaum o laiko atvil giu ir leisti pacientui pirm iau suvokti dirbtin prisilietim prie deiniosios rankos. Taiau taip nenutiko. Visi tiriamieji teig, jog pirmiau pajuto prisilietim prie kairiosios rankos. Kaip galjo prisilietimo prie kairiosios rankos pojtis laim ti lenktynes suvokim? Jis niekaip negaljo sutrum pinti pus sekunds trunkanios nervins veiklos: Libetas jau seniau buvo nustats, jog prisilietimo prie odos suvokimui reikia tokio u delsimo, todl jis neturjo jokios prieasties manyti, jog btent tai buvo ios laiko intervalo anomalijos prieastis. Ties sakant, Libetas negaljo vardyti jokio kliudiusio techninio ar proced rinio veiksnio: rezultatai buvo tokie, kokie buvo, ir juos reikjo paaikinti, taigi, galiausiai, jis apsistojo ties nepaprastu, stulbina mu ir kontroversiku paaikinimu, koks iliko iki iandienos. Jis teig, jog eksperimento rezultatai yra logiki tik tuo atve ju, jei manysime, kad prisilietimas prie odos lenktynes laimjo
tariamai. I ties jis iek tiek atsiliko nuo smegen dirginimo su

P R O T O T EA TR AS

I 149

kelto pojio, taiau smegenys atsuko pojio i odos atvykimo laik, todl pacientas j suvok beveik tuo pat metu, kai is i tikrj vyko. Kitaip tariant, smegenys itryn puss sekunds udelsim. Libetas tvirtino, jog kasdieniame gyvenirrie is laiko atsukimas leidia tikti, kad prisilietimas vyksta tuo pat metu, kai j suvokiame. Tuo tarpu laiko atsukimo mechanizmas nevei kia tiesioginio smegen dirginimo atveju, mat evoliucijos metu mogaus smegenims to niekada neprireik. i smegen gudryb Libetas pavadino prielaikiniu su bjektyviu smoningo potyrio perdavimu". Eksperiment rody mai turjo atitikti tam tikrus reikalavimus: stimulas (tikrasis prisi lietimas ar elektrinis impulsas) turjo trukti pakankamai ilgai, kad suadint suvokim. Jei jis per trumpas - nesuinosite, ar is buvo. Per ilgas - susidursite su problema, jog jis bus puse sekunds per senas. Siekdamos ilaikyti dabarties suvokim, smegenys nustums j praeit. Taiau i kur smegenys ino, kaip toli praeit nustumti potyr? Jei jos atsukt poji laik visa sekunde atgal, justumte" objektus prie juos paliesdami. Jei smegenys neatsukt pakan kamai laiko, prisilietimus justumte jiems seniai pasibaigus. Libetas suprato, kad jo idjos buvo tarsi laiko atsukimo vadovo ymeklis. Palietus paciento rank, pirmiausia (prie po jio suvokim) pastebime staig elektrins smegen veiklos padidjim elektroencefalogramoje, vadinam suadintu po tencialu arba SP. Libetas teig, kad smegenys naudojasi SP nu statydamos, iki kurio momento laikas turs bti atsuktas. Tai skambjo logikai, turint galvoje, kad, palietus somatosensorin iev elektrodu, SP neuregistruotas. Taigi tai galt paaikinti, kodl dirbtinio smegen dirginimo atveju laikas nebuvo atsuk tas. Nors nesame nei filosofai, nei smegen tyrjai, taiau net ir

150

P R O T O T EA TR AS

mums tai skamba keistokai: tam, kad patirtum e kak paprasto, kaip prisilietimas prie rankos, m s smegenys turi sugaiti tam tikr laik, kurdam os pojt, tuomet itrinti sugait laik, kad mums atrodyt, neva pojtis kyla tuo pat metu, kaip ir pats pri silietimas. Gausyb ekspert mano, jog tai ne tik keista, bet ir absurdika, nemanoma arba klaidinga. Kritikai rib nra; nesvarbu, ar pasirinksite palaikyti ar pasmerkti Libet, vienas dalykas yra tiesa: jis pritrauk kur kas daugiau kritikos ir nuo jos gynsi kur kas agresyviau, nei bet ku ris kitas smons tyrjas. Itisi mokslini urnal num eriai buvo paskirti kritikai ir Libeto atsakymams bei kritini argum ent paneigimams. Kartais jis net turi paneigti savo paneigim pa neigimus, taiau atrodo, jog jis tai daro su pasimgavimu, neat sitraukdamas n per centimetr. Veikiausiai ivarginiau jus pateikdamas gausi kritikos komentar (be to, neinia, kiek smons ekspert jie tikino), ta iau trum pas pavyzdys leis suprasti, kurie Libeto eksperimento aspektai labiausiai neduoda ramybs smons tyrjams. Viena me i originali i eksperiment apraym Libetas suteik od psichologui Donaldui Mackay'ui. Pokalbio metu pastarasis usi min mans, kad pacientai patyr iliuzij, neva pojt jie suvok anksiau, nei jis vyko i ties, ir smegenims nebuvo prieasties panaudoti laiko atsukimo mechanizm. Kaip pastebjome pra jusiame knygos skyriuje, laiko iliuzijos i tikrj egzistuoja, o kai kurios i j pasitaiko ypa danai. Kodl taip negaljo bti ir iuo atveju? Libetas pripaino galimyb, taiau ir toliau man, kad jo paaikinimas buvo tikinamesnis". Didel dalis kritikos buvo nukreipta m a tiriamj skai i bei netikslumus, neatsiejamus nuo asmenini j liudijim: ar

P R O T O TEA TR AS

I 151

jie buvo pakankamai tvirtai sitikin, jog prisilietim prie rankos patyr pirmiau? Nors subjektai galjo bti visikai sitikin, kur potyr pajuto pirmiau, taiau mes, ioriniai stebtojai, neturime galimybs rodyti taip buvus i ties. Mes remiams tik paciento liudijimu, nors ir kiek trkum jis turt. Danielis Dennettas i liudijim validum u abejojo teigdamas, jog nra joki rodym, patvirtinani smegenyse egzistuojani absoliui vyki tvar k, ypa jei pastarj laik matuojame deimtimis ar net imtais milisekundi.2 >Paalieiui toks atviras nuom oni mis atrodo toks pat patrauklus, kaip miniai - gatvs mutyns. Pradjus gilintis klausim, emocijos liejasi per kratus. Taiau kodl? Kodl tiek daug kritik siekia sugriauti Libeto eksperiment ivadas, kai, bent iuo atveju, jis tik mgina smegen nervini gudrybi pa galba paaikinti erzinanius udelsimus ir parodyti smonin gam mogui, jog ioriniame pasaulyje vykstantys dalykai turi prasms? Deja, viskas yra kiek sudtingiau, o labiausiai mones neraminanios implikacijos rykiausiai pastebimos antrojoje Li beto eksperiment grupje.3 ie eksperimentai i ties privert visus aiktelti. Jie buvo skirti ne vyki poji nuoseklumui tirti, o atsakyti klausim, kas vyksta m s smegenyse nusprendus imtis tam tikr veiks m?". kart Libetui nebereikjo sisti elektrini im puls giliai paciento smegenis, todl savo tiriamuosius jis paprasiausiai prijung prie iorini elektrod. Subjekt buvo praom a truput pajudinti pirtus arba rieus, kai jie patys to usimanydavo. Tiriamiesiems nebuvo grietai nurodyta, kiek truks eks perimentas, kiek judesi maiausiai jie turi atlikti vienos sesijos metu. Vienintelis reikalavimas buvo pajudinti pirtus, kai tik ie

152

P R O T O TEA TR AS

to panors. Tiesa, subjektai taip pat turjo praneti tyrjui, kada tiksliai prim sprendim pajudti. T padaryti jiems padjo prieais ant stalo pastatytas chronometras, kurio sekundin ro dykl atstojo ratu besisukantis takas. Taigi tiriamojo veiksm seka atrod taip: priimti sprendi m, pairti chronometr, pajudinti pirt arba rie. Gana paprasta. Jei paprayiau js atspti, kokius duomenis ure gistravo elektrodai, lainuosi, kad js atsakymas skambt apytiksliai taip: kakuriuo momentu prie paties judesio atliki m buvo pastebtas elektrins smegen veiklos suaktyvjimas, rodantis tiriamojo ketinim pajudti (gal gale, juk sprendimas yra priimamas kakurioje smegen dalyje), tuomet, galbt, buvo uregistruotas tolesnis elektrinis aktyvumas, kuomet smegenys pasiunt judesio signal raumenis, o galiausiai, tiriamajam atli kus judes, elektrinis aktyvumas pam au nuslgo. Taiau viskas vyko kitaip. I ties buvo pastebtas elek trinio aktyvumo plipsnis, rods sprendim atlikti judes. Pro blema buvo ta, kad tai vyko prie tiriamajam praneant apie sprendimo primim. Taigi, tipiniu atveju, smegen veikla suintensyvdavo, po trij deimtj sekunds subjektas pranedavo apie sprendim, o prajus dar dviems deimtosioms sekunds, atlikdavo judes. Ar verta stebtis, jog ie rezultatai okiravo daugel eksper t ir privert juos sutrikti? Nemaa j dalis paprasiausiai at sisak tuo patikti. Sis eksperimentas rodo, jog mums prim us sprendim kak atlikti, jau bna per vlu: sprendimas bna priimtas. Smegenys pradeda judes kontroliuojani veikl - pa smons lygyje - dar prie mums pasakant: Dabar pajudinsiu savo pirt".

P R O T O T EA TR AS

I 153

Libetas negaljo nekreipti dmesio toki rezultat poteks t. Jis suprato, jog, ekstremaliu atveju, tai kelia grsm laisvos valios koncepcijai; tai rod, jog m s smoningi protai yra ne kas kita, kaip pakeleiviai, stebintys nesibaigianias smegen kas dien priimam sprendim sekas. Suvokdamas situacijos rim tu m, Libetas pamgino isaugoti bent dalel laisvos valios idjos, teigdamas tai k: nors smoningas sprendimas pajudinti pirt ir yra pavluotas, taiau vis tiek turime iek tiek laiko - apie dvi deimtsias sekunds - prie pat veiksm, kurio m etu dar gali me suukti: Veto!". Taigi, bent jau io scenarijaus atveju, laisva valia pasireikia ne priimant pradin sprendim, o sustabdant atvirktin 200 m ilisekundi skaiiavim, kai veiksmas yra ant pakilimo tako, jei sprendim u suabejojame. Tai nra laisva valia; tai - laisva nevalia". Jei Libeto eksperimentai teisingi, tuomet m s psichiniai gyvenimai labai skiriasi nuo to, kaip juos patiriame. prasta diena atrodo kupina smoning pasirinkim: sveriame argumentus, apskaiiuojame padarinius ir, galiausiai, priimame vienokius ar kitokius sprendimus. prasta diena gali taip atrodyti, taiau Libeto eksperimentai leidia teigti, jog nors sprendimai ir yra priimami, tai vyksta prie m ums juos suvokiant. Kartkartmis ireikiame savo vali ir persigalvojame. inoma, jei nusprendiam e pasi naudoti ia smoninga veto teise, tuom et griname vykdomj gali pasmonei, kuri priima kit sprendim. Sprendim prim, mes j suvokiame. ie eksperimentai priauk dar didesn kritikos lavin ant Libeto galvos nei pirmoji tyrim grup. Didel kritikos dalis sukosi apie tyrimo subjektyvum: ar galime pasikliauti eksperi mento subjekt introspekcija, stebjimo bei praneimo, kas vyks

154

P R O T O TEA TR AS

ta j pai smegenyse, procesu? Ar tokiu bdu gauti duom enys tokie pat svars, kaip elektrod pagalba ufiksuoti smegen vei klos pakitimai? sivaizduokite, kad dalyvaujate tokiame eksperimente. Js turite nus.prsti pajudinti savo pirt ar rie ir tuo pat m etu ste bti laikrodio parodym us. Laikrodio ciferblatas padalytas eiasdeimt dali, visai kaip minuts dalija prasto laikrodio ciferblat, taiau sekundin rodykl atstojantis takas apsuka vis rat per apytiksliai dvi su puse sekunds. Js praneimo tikslumas yra labai svarbus, kadangi tyrimo rezultatai matuoja mi milisekundmis. Turite nenuleisti aki nuo laikrodio centro, sidmti tako-rodykls pozicij, vos pajut nor pajudinti pir t, bei prisiminti tai vlesniam laikui, kuom et praneite apie savo sprendim tyrjui. Tai gantinai sudtinga. Nors Libetas buvo patenkintas u duoties atlikimo pastovum u bei patikimumu, sunku nepasido mti, ar i ties taip lengva ufiksuoti pirmj ketinimo atlikti veiksm moment, net nekalbant apie laikrodio stebjim tuo paiu metu. (Prisiminkite Williamo Jameso perspjim, kaip sunku identifikuoti asmenini sprendim primimo proces.) Tuomet dar pridkite tikslios tako-rodykls pozicijos lokaliza vim. Galiausiai, turite susieti abiej uduoi rezultatus ir pra neti tyrjui, k rod laikrodis, jums nusprendus pajudti. Tai nevyksta i karto. Jums reikia tam tikro laiko, kad nustatytum t tako-rodykls pozicij: regimasis vaizdas turi bti perduotas optiniu nervu, apdorotas smegen gale esanioje ievs regji mo skiltyje ir, galiausiai, turime j suvokti. Ir dar yra visas abiej uduoi informacijos suderinimo procesas. Kai kurie kritikai teigia, jog tiriamj atsakymams takos gali turti iliuzijos, o lai

P R O T O T EA TR A S

I 155

ko intervalas gali bti pakankamai ilgas, kad subjektai pamirt ar klaidingai prisimint, kiek tiksliai viso proceso i ties pateko j smon. Kad ir kaip bt, abejons dl jo darbo neapsiribojo vien techniniais sunkumais. Kai kurie abejoja ir rezultat interpreta cija: galbt nedert viso dmesio skirti vieninteliam neuron aktyvumo plipsniui; galbt bendra smegen veikla paslepia sprendim primimo procesui lemiamos takos turinius ak tyvumo pdsakus. Galimas dalykas, jog tai, k mons vadina suvokimu", i ties yra pam au kylanio noro, prasidedanio jau tuomet, kai pradedam as fiksuoti pradinis pasirengimo po tencialas, ledkalnio virn. Kaip apibdino vienas apvalginin kas, tai vienas blankus smoningas momentas, pasiklyds keli rykesni j lydini m oment spindesyje". O galbt dl to, kad pirto ar rieo judesys yra tokia paprasta uduotis, smon ne atliko tokio pat vaidmens, kaip situacijoje, kurioje reikia priimti svarbesnius pasirinkimus. Keletas kit klausim buvo ikelta ir apie veto teis - t btin Libeto mginim priskirti smonei iok tok vaidmen sprendim primimo procese. Smoningas protas turi suvokti ne tik pat veiksm, bet ir potencialius jo padarinius; kaip kitaip jis vetuot bsim veiksm? Prie nusprsdam as pasinaudoti veto teise, jis turi inoti, k ketina daryti smegenys. Ne vien tai: jei veto yra smoningas veiksmas, tuomet jis turt reikalauti tiek pat pasmoningo apilimo, kaip ir bet kuris kitas. Taiau tokiu atveju iam procesui tra skirta perpus m aiau reikalingo laiko 200 milisekundi. Kai kas tvirtina, kad is eksperimentas visikai netyr laisvos valios, mat dalyviai inojo tursi atlikti kelet sponta
156 |

proto

teatras

nik", daugm a vienod judesi. Ties sakant, tiriamieji buvo anksto supaindinti su eksperimentu, taigi jie suvok jo ins trukcijas bei eig - giliai savo galvose inojo", k daro. Norda mi tikti tyrim o rezultatais, turtum e manyti, jog, kaskart tiria miesiems pajudinus rie ar pirt, mintas foninis suvokimas buvo laikinai suspenduojamas. Kai kurie kritikai tvirtina, jog tokia grietai suvaryta eksperimento aplinka n i tolo nepana i kasdien priim am sprendim - pusryi sklindius upilti braki ar mlyni uogiene, greitkelyje persirikiuoti automa tinio apmokjimo ar kasininko kontroliuojam eismo juost terp* Tai primena daleles tirianios fiziks dilem: ji bando i kuo ariau stebti smulkiausi pasaulio sandar ir tuo paiu metu ne sugeba lokalizuoti subatomins dalels bei detalizuoti jos jud jimo. O galbt iuo atveju galima pritaikyti reliatyvumo teorij: vykio laikas skiriasi pagal tai, kur mes esame ir kaip greitai ju dame? Bet kuriuo atveju, Dennetas (ir kiti) mano, jog, remiantis
* Danielis Dennettas siekia itraukti kilim i po koj visiems io parado dalyviams teig damas, jog i ties nra jokios prasms mginti tiksliai nustatyti, kiek laiko trunka vairs vykiai smegenyse. Jis tvirtina, jog norint nusprsti, kas sm egenyse vyksta pirmiau, reikia nustatyti tam tikr finio linij, taiau sm egenyse tokios nra. Toliau pateikiama itrauka atspindi Dennetto poir Libeto eksperimento moment, kuomet tiriamasis susiejo tako-rodykls pozicij ant laikrodio ciferblato su savo spren dimu pajudinti rie: Vidin vykio laiko" reprezentacija? vykio kur? Apskritai, takasrodykl nuolatos reprezentuojamas (skirtingose pozicijose) vairiose sm egen srityse, pra dedant akies tinklaine ir judant tolyn regjimo sistema. Iors takui-rodyklei judant, ios reprezentacijos kinta asinchronikai ir yra atskirtos erdvje. Kur visa tai tam tikru momentu susijungia smoning visum"? Niekur " (D. C. Dennett, M. Kinsboume Time and the Ob server: The Where and When of Consciousness in the Brain", Behavioral and Brain Sciences 15 [1992]: 183-247). Dennetto argumentai pagrsti laiko mat dydiu. Jis sutinka, jog balsu skaiiuojant 1, 2, 3,
4 / 5 -v natralu, kad 1 smon pasiekia pirmiau, nei 2, 2 - pirmiau nei 3 ir 1.1. Taiau Libeto

eksperimente vykiai matuojami tkstantosiomis sekunds dalimis; Dennetto manymu, to kioje karalystje viskas vyksta kitaip.

P R O T O TEA TR AS

I 157

vien eksperimento dalyvi praneimais, smegenyse vykstani vyki eils tvarkos tiksliai nustatyti nemanoma. Pabrdamas vien tik kritik, Libeto darbui nepriskiriu pelnytos reikms. Nemaai tyrj neabejoja jo eksperiment rezultatais ir stengiasi engti kit ingsn. Jordanas Petersonas ir jo kolegos i Toronto universiteto mgino paaikinti Libeto darb teigdami, jog didij dal savo psichinio gyvenimo praleidiame ne dabartyje, o ateityje.4 Peter sonas pabria du dalykus. Pirma, atlikdami bet kok pastam veiksm, net kak prasto, kaip itiesdami rank ir paimdami kavos puodel, mes remiams puikiai imokta motorine rutina, kuri sudaro atitinkam raum en pasirinkimas, j suaktyvini mo eilikumas, atgalinis sensorinis ryys palietus puodelio ran kenl, pirt suspaudim as aplink j, puodelio paklimas prie lp. Visus iuos judesius praeityje atlikome nesuskaiiuojam daugyb kart. Dar geresnis pavyzdys - profesionali pianist, kuri susitelkia ne ties iuo momentu grojamomis, o ties tolesn mis natomis bei bendru muzikos skambesiu. Kuo daugiau patir ties ji turi, tuo toliau natas ji geba velgti. Ji suvokia ne dabart, o ateit. Antra, smoningas m s protas susitelkia ties ateitimi, tuo tarpu mums atrodo, jog m s dmesio centre - dabartis. Smo ningo proto poiriu, ateitis ir yra dabartis. Libeto mint laiko atsukim Petersonas naudoja siekdamas perkelti ateit dabart, o ne dabart praeit, kaip tai padar pats Libetas, aikindamas, kodl mums atrodo, jog pojiai kyla tuo pat metu, kai juos su vokiame, nors i ties m s suvokimas vluoja puse sekunds. Be abejo, ateit laikyti dabartimi yra rizikinga - ateitis gali pasiro

158

P R O T O TEA TR AS

dyti ne tokia, kaip mes tikims. Petersonas pripasta, jog greitai besikeiianiose ar neprognozuojamose situacijose smon nek mums tepadeda. Galbt todl tokiomis aplinkybmis pasirenka me klaidingai. Benjamino Libeto eksperimentai yra nepaprastai kontro versiki dl to, kad jie meta ik kai kurioms fundamentalioms smons tyrj naudojamoms prielaidoms, kuri svarbiausia teigia, jog smon yra smegenyse ir j neuronuose; ji tikr ti kriausiai neplevena vir ir nra atskirta nuo smegen. N edide l dalis tyrj, palaikani idj, jog protas ir smegenys yra du skirtingi dalykai (kritikai sitikin, jog Libetas yra vienas i j), eksperiment rezultatus laiko rodymu, kad smon nra tie siogiai sujungta su smegen funkcijomis. Kaip gi tai galt bti tiesa, jei ketinim kak atlikti suvokiame po to, kai smegenys j sukuria? Libeto eksperiment rezultatai met ik ir jam paiam. Jie privert sukurti kur kas radikalesn, nei jo koleg mokslinin k, smons teorij. Jis mano, jog smegenis supa tam tikras neu ron sukurtas smons laukas", vadinamasis SPL (smoningo proto laukas). Tai reikia, jog jis apima smegenis ir nusitsia u j rib, bei, kaip elektrinis ar magnetinis laukas, jis nra mate rialus. Taiau panaum ai tarp jo ir elektros ar magnetinio lauko ia ir baigiasi. SPL, Libeto odiais tariant, nebt nusakomas jokiais ioriniams fizikos reikiniams priskiriamais terminais... SPL bt manoma aptikti tik subjektyvios patirties pagalba, jis bt prieinamas tik paiam individui".5 Sis laukas bt neatsie jamas nuo smegen neuron. Pacientai, kuri smegen pusrutu liai atskiriami chirurginiu bdu, regis, patiria atskir kiekvieno pusrutulio smon, todl Libetas pabria, jog tam, kad turt

P R O T O T EA T RA S

I 159

takos smonei, SPL turi bti sujungtas su smegenimis - jis nega li perokti tarp. Taiau kaip itirti neapiuopiam lauk? Pagrindin problema yra rasti bd patikrinti, ar nuo liku si neuron atskirta smegen dalis ir toliau fiksuot smons veikl dl tariamo ryio su smoningo proto lauku, kur yra pa nardinta. Turint galvoje, kad laukas negali perokti ar apeiti kli i, toji atskirta smegen dalis turt ilikti savo vietoje. Jau yra buv mginim atskirti dal smegen nuo likusio neuron tinklo ir palikti j savo vietoje. Tai buvo vadinama frontaline loboto mija. ias operacijas etajame ir septintajame deimtmeiuose atlik chirurgai paprasiausiai besdavo skalpel per akiduob, pasukindavo j pirm yn ir atgal, nupjaudam i visas kaktins skil ties ssajas su likusiomis smegenimis, ir itraukdavo skalpel. Procedra, kurios pagalba, Benjamino Libeto nuomone, bt galima aptikti SPL, yra kur kas tikslesn ir subtilesn, taiau ne k keistesn. Jis silo plona viela atpjauti nedidel kubel smege n, nukertant neuron jungtis i vis pusi. Be galo svarbu bt pjvius atlikti taip, kad nebt paeista paviriaus membrana, kurioje yra smegen audin maitinanios kraujagysls. Reikt atsivelgti ir kelet kit slyg, kuri svarbiausia - rasti paci ent, kuriam jau bt paskirta randinio smegen ievs audinio paalinimo operacija, stabdanti epilepsijos priepuolius. Tokiam pacientui i procedr bt galima atlikti prie pat pagrindin operacij. Pacientas turt bti smoningas, kad galt apibdin ti savo potyrius, taiau nekart praeityje pacient smegenys buvo operuotos jiems esant smoningiems ir galintiems kalbti. Eksperimentai galt judti priek, jei pavykt ipildyti visas ias slygas, o izoliuota smegen dalis, j stimuliuojant, su kelt patikim smoning potyri. (Libetas apytikriai apskaiia

vo

proto

teatras

vo, kad per metus toki pacient bna nuo penki iki deimties.) Izoliavs gaball smegen, chirurgas turt stimuliuoti j elek trodu, kaip etajame deimtmetyje tai dar Wilderis Penfieldas. Jei netiktai pacientas pranet apie tam tikrus jausmus, vaizdus ar kitokius smoningus potyrius, Libeto SPL staiga tapt realus. Vienintelis bdas, kuriuo izoliuota smegen dalis galt pra neti" apie potyrius atsakingoms u praneim sritims (kalbos skiltims kairiajame pusrutulyje), bt tam tikros smegen ior je esanios jungties - smoningo proto lauko - pagalba. Nepaisant to, ar tikite ia teorija ar ne, nedert pamirti, kad ji neegzistuot, jei ne stulbinami Libeto eksperiment rezul tatai. Kas bt nutik, jeigu bt paaikj, jog pirmieji elektri nio smegen aktyvumo enklai pasirod tuo pat metu, kai su bjektai prim sprendim pajudti? Nieko nepaprasta - teorija apie smons laukus nebt reikalinga. Taiau mokslas taip juda priek.

PASTABOS 1. B. Libet, E. W. Wright Jr., B. Feinstein, D. K. Pearl, Subjective Referral of the Timing for a Conscious Sensory Experience: A Functional Role for the Somatosensory Specific Projec tion System in Man, Brain 102 (1979): 193-224. 2. 3. 4. D. C. Dennett, M. Kinsboume, Time and the Observer: The Where and When of Consci ousness in the Brain, Behavioral and Brain Sciences 15 (1992): 183-247. B. Libet, Unconscious Cerebral Initiative and the Role of Conscious Will in Voluntary Action, Behavioral and Brain Sciences 8 (1985): 529-66. Azim F. Shariff, Jordan Peterson, Anticipatory Consciousness, Libet's Veto, and a Clo se-Enough Theory of Free Will, Consciousness and Emotion, red. Ralph D. Ellis, Natika N ewton, (Amsterdam: John Benjamins, 2005): 197-215. 5- Benjamin Libet, darbe Mind Time: The Temporal Factor in Consciousness (Cambridge, MA: Harvard University Press, 2004).

D e v in t a s s k y r iu s

LAISVA VALIA

Benjamino Libeto eksperimentai yra kontroversiki daugeliu as pekt, taiau labiausiai jie kelia nerim dl to, kad (jei tik bt tviriau pagrsti) suteikia konkrei neurofiziologini rodym apie m s laisvos valios trkum bei leidia manyti, kad m s smoningasis a" tra paalinis kasdien priimam sprendim stebtojas, o vienintelis jo turimas kontrols svertelis yra laisva nevalia". Taiau tai tra viena eksperiment grup, reprezentuo janti vien nedidel laisvos valios klausimo lopinl. Vis tks tantmet filosofai diskutavo platesniu, laisvos valios ir determi nizmo prieprieos, klausimu, niekaip neprieidami prie bendr ivad. Mane domina tik nedidel i debat dalis: ar m s tu rima laisva valia (nors kiek ir jei apskritai jos turtume) yra s
moninga, taiau i pradi verta apvelgti klasikiniais laikomus

debatus. Laisva valia nusako gebjim (kur paprastai laikome savu) kontroliuoti savo veiksmus - galimyb (kuria galime pasinau doti arba ne) laisvai nusprsti, koki veiksm imsims. Netu rdami laisvos valios, nebtum e n kiek pranaesni u robotus, kuri elges reguliuoja i anksto nustatyti parametrai ar progra mos, taiau taip nra. Ar bent jau jauiame, kad taip nra. Taiau, kaip sitikinome anksiau, jausmai nra patikimas realybs in dikatorius, ir jau kur laik egzistuoja prieinga nuom on - de terminizmas. io poirio gynjai tvirtina, jog laisva valia tra iliuzija, jog, nepaisant m s nuomons ar jausm, m s veiks mai ir sprendimai yra nulemti i anksto. Prie du imtus met

162

P R O T O T EA T R A S

determinizmo atstov poir paremti padjo fizikiniai rody mai. Varomosios jgos jam suteik Isaaco Newtono pamstymai apie judjimo dsnius, taiau bene inomiausias argumentas ia tema priklauso prancz matematikui Pierre'ui Simonui de Laplace'ui: Visas duotuoju momentu gamtoje veikianias jgas bei tuometines vis Visatos kn pozicijas inantis intelektas vienos formuls pagalba suprast didiausi pasaulio kn ir lengviausi atom judjim, kadangi jo galios pakakt visos ios informacijos analizei; tokiam intelektui niekas nebt abejotina, tiek ateit, tiek praeit jis laikyt dabartim i".1 Kitais odiais tariant, inodami net menkiausias dabarti ni aplinkybi detales, turime galimyb tiksliai nusakyti ateit. Galbt devynioliktojo amiaus mokslininkai de Laplace'o in telekt" galjo bent sivaizduoti (ir man, kad atitinkamo tik jimo pagalba jis galjo egzistuoti), taiau atradimas, jog gamtos pokyiai daniau pagrsti determinizmu nei chaosu, sunaikino svajones determinizm paremti moksliniais rodymais. Gamtoje galima sutikti gausyb pavyzdi - kuri akivaizdiausias yra oras - kuomet, net jei vykstantys procesai bent i dalies paremti determinizmu, mayiai (kartais net nepamatuojami) pradini slyg skirtumai neivengiamai lemia didiulius padarini skir tumus. Tai sena, drugelio efektu" vadinama, idja: drugelio sparn plasnojimas Malaizijoje galiausiai sukelia taifn Japo nijoje. Pasaulis ir Visata yra kur kas sunkiau nuspjami nei daug kart padidinto biliardo partija. Net jei jus nuram ino de Laplace'o chaotikai veikianios gamtos idjos atmetimas, ar esate visikai tikri, jog nesate tam tikri jausmus turintys robotai, besielgiantys pagal iankstin program? Pagalvokite tokiu aspektu: determinizmo atstovai

P R O T O T EA TR AS

I 163

tvirtina, jog efektyviausia bt atsekti veiksmo prieasties al tin. Taigi js turtumte pradti nuo smegen - laisvos ar ne valios altinio - ir keliauti gilyn neuronus, neuromediatorius, molekules, atomus ir, galiausiai, subatomines daleles; visi jie pa klsta nustatytiems fizikos dsniams. Reikia pripainti, jog kai kurios ios sekos grandys funkcionuoja nevisikai nuspjamai, taiau apskritai yra suvarytos. Mes paveldime tam tikras specifi nes smegenis. Bent i dalies j sandara ir funkcijos yra nulemtos i anksto, m at elektrini impuls cirkuliacijos sistemai, neuron skaiiui bei j gebjimui umegzti naujus ryius takos turi pa veldti genai. Dar pridkite gerai inom ankstyvosios aplinkos tak smegen vystymuisi, kuri lytikai subrendus pakeisti per vlu. Net kasdieniai potyriai, mokantis ar simenant, turi takos neuron jungi susidarymui, o ios, savo ruotu, bent jau i da lies atsako u js sprendim prim im bei elges. Tai dar ne viskas. Smegen nuotraukos rodo, jog psicholo g bei psichiatr naudojama pokalbi terapija turi takos sme gen veiklai - po ios terapijos magnetinio rezonanso tyrimai atskleidia tam tikrus smegen aktyvumo modeli pokyius. Nors smegen tyrimuose naudojamos technologijos dar nesuge ba aikiai nustatyti ar pademonstruoti organinio vis mstymo aspekt pagrindo, kiekvienas i m s galtume sudaryti ilgus vairi aplinkybi, kilusi m s smegenyse dl patirties bei i silavinimo, takos sprendim primimui sraus. Kaip gi js sin? Ar tai miniatirinis angelas ir velnias, tupintys ant js peties ir mginantys tikinti imtis j interesus atitinkani veiks m? Nepamirkite, jog js vardyti takos turintys veiksniai turi atstovauti tik nedidelei visumos daliai; tiktina, jog daugelis i t veiksni slypi pasmonje.

164

PR O TO TEATRAS

Visa tai nra solidus de Laplace'o determinizmas, taiau apibendrin m int informacij pastebsite, jog idja, neva m s psichins rankos - nors ir laisvai - yra suritos pakankamai, jog pradtum e abejoti savo valios laisve, nra nemanoma ar nepri imtina. Gal gale, ar suvoktume tai, jei m s elgesys ir sprendi mai priklausyt vien nuo iorini jg? Lainuosi, kad smon pasistengt m us tikinti, jog visk kontroliuojame mes - tiksliau,
ji pati.

Dabar galime iplaukti i retsykiais tamsi filosofijos van den laisvos valios smegenyse (ypa smoningos laisvos valios) tyrim platybes - idj, kad jauiame, tarsi kasdien smoningai priimtume sprendimus. Jei paskirsite tam laiko ir panagrinsite jumyse slypint proces, pastebsite, jog j sudaro maiausiai du ingsniai: kako panorti ir i ties tai padaryti. Paprastai ie du engia koja kojon, taiau nutrauk tarp j esant ry, sunai kintume vien svarbiausi mogaus smons ypatybi - jausm, jog atsakome u savo sprendimus bei veiksmus. tai trivialus ir gerai inomas pavyzdys. Patiems savs paku tenti nemanoma. Eksperiment pagalba pavyko atskleisti galim klit: gali bti, jog smegenys numano, k pajusime ranka pakute n savo pd, todl imasi veiksm sumenkinti pojt, ir kutenimo efektas tampa gerokai atskiestas". Tuo tarpu, jei mus pakutena kas nors kitas, smegenys neturi galimybs numatyti, kur ir ka da pajusime kutenim, todl pojtis yra kur kas atresnis. Tai intriguojanti, taiau nesudtinga mintis. Kutename mes patys arba kakas kitas. Taiau kas nutikt, jei skirtumas tarp i dviej atvej nebt toks akivaizdus? Vieno savs kutenimo eksperimento metu skirtumas buvo sumaintas naudojant prie tais, kurio pagalba tiriamieji galjo save kutenti netiesiogiai: ku

P R O T O T EA TR A S

I 165

tenimo veiksm atliko mechanin ranka (deins rankos delnas buvo braukiamas porolono gaballiu), taiau j tiriamasis pats kontroliavo kairija ranka. Taigi subjektai kuteno patys save, ta iau tai dar per tarpinink. Tyrimo gudryb atsiskleid pakeitus kutenimo laik. Jei mechanin ranka akimirk ar dvi udelsdavo kutenimo veiksm po to, kai tiriamieji j pajudindavo, kutenimo pojtis tapdavo intensyvesnis - kuo ilgesnis delsimas, tuo inten syvesnis pojtis. Kodl? Nors tiriamieji ir inojo kutenantys save, jie buvo (mes esame) priprat, kad veiksmus tuojau pat lydi padariniai. Kuomet kutenate patys save, kutenim o veiksm tuojau pat seka atitinkamas pojtis. Taiau, veiksm nuo pojio atskyrus vos dviem deimtosiomis sekunds, kyla abejons, ar i ties suklme veiksm. Tokiu atveju kutenimo pojtis labiau primena t, kur jauiame, kai mus pakutena kas nors kitas; smegenys nesugeba susieti veiksmo su pojiu, todl pastarasis yra inten syvesnis. Tai nesudtingas, taiau reikmingas pavyzdys, iliustruo jantis, kaip galima atskirti ketinim nuo veiksmo, ir kaip is at skyrimas sumenkina sitikinim, jog mes kontroliuojame veiks m. Harvardo universiteto psichologas Danas Wegneris rei kin ityr plaiau nei kas kitas; jis prijo prie ivados, jog mums atrodo, kad suklme veiksm (nesvarbu, ar tai tiesa ar ne), jei tik mint ir veiksm sieja trys svarbios savybs: prioritetas, sude rinamumas ir iskirtinumas. Kartu jos sudaro Wegnerio vadina mj Tariamo psichinio prieastingumo teorij" - ia pabria mas odis tariamo". Prioritetas", pasak Wegnerio, reikia, kad tariam veiksm suklusi mintis turi auti galv prie pat veiksm. Jei spus

166

P R O T O TE ATR AS

telite viesos jungikl ir tuo metu dingsta elektra, nesunkiai pa tiksite, jog vies ijungte patys. Taiau, jei elektra pradings prie jums spustelint jungikl ar prajus trisdeimiai sekundi, efektas bus visai kitoks. Wegneris ir Virdinijos universiteto psi cholog Thalia Wheatley prioriteto efekt aikiai padem onstra vo eksperimentu, kur kvp labai sena vidi lentos paslaptis.2
J eksperimente vidi lent atstojo kompiuterio pel su ant jos

pritvirtinta nedidele platforma, kur vietos pakako dviej mo ni pirtams. Vienas i tiriamj inojo apie eksperiment, ki tas buvo tikrasis subjektas. Kartu jie sdjo prieais kompiuterio ekran, kuriame buvo rodoma tipika I Spy" knyg scena (vai ri objekt netvarkoje reikia rasti tam tikrus daiktus). Eksperiment sudar keli ingsniai. Subjektams buvo pa sakyta, jog jie turi apie trisdeimt sekundi ltai ir apgalvotai sukti pel ratais, tuomet pasigirs muzika, ir po keli akimirk pel turt bti sustabdyta. Tuomet popieriaus lape skalje nuo 1 iki 10 jie turi vertinti, kokio svarbumo vaidmen jie suvaidino nustatant, kur pel sustos. ioje skalje 1 reik A leidau su stabdyti pel", 10 - A sustabdiau pel". Labai svarbu eksperimento metu buvo tai, kad kartkartmis tiriamieji ausinse igirsdavo tam tikr od. Kai kurie t odi atitiko ekrane esanius objektus, kiti - ne. Tiriamiesiems buvo pa sakyta, kad odiais mginama iblakyti j dmes, ir kad j tyri mo partneriams (kurie buvo tyrimo dalis) buvo pateikiami kitokie odiai. Ities subjekt partneriai klaussi t pai odi. Taip buvo sukurta puiki galimyb patikrinti, ar manoma tikinti tiria muosius, neva jie kontroliavo pel, net jei i ties taip nebuvo. Kai kuri bandym m etu subjekt partneriams buvo liepta sustabdyti pels kursori greta arba ant objekto, kur nurod per

Pr o

to

teatras

167

ausines. Greitai paaikjo, kad laikas atliko lemiam vaidmen. Tiriamieji, igird od gulb", trisdeimt sekundi prie tai, kai pels kursorius sustojo ant gulbs paveiksllio, daniausiai netikjo turj su tuo k nors bendra. Taiau, jei od gulb" i girsdavo penkios ar, dar geriau, viena sekund prie pelei susto jant, danai buvo sitikin, kad pel sustabd btent jie, nors i ties tai atliko tyrimo partneris. I kitos puss, tiriamieji nemat jokios prasms sustabdyti kursori ant konkretaus objekto, jei odis nuskambdavo prajus sekundei po pels sustojimo. Wegneris ir Wheatley paaikino, jog eksperimento rezulta tai iliustruoja tikimyb patikti, kad suklme tam tikr vyk, jei tik tuos veiksmus atliekame nuo vienos iki penki sekundi prie vyk, ne trisdeimt sekundi prie ar sekund po. (Ekspe rimentas taip pat buvo nukreiptas suderinamum o problem: ti kimyb, jog js atsakote u pels kursoriaus sustojim ant vieno ar kito objekto, atitinka situacij, jei, laikydami pirtus ant pels, sustabdote kursori ant paveiksllio, vaizduojanio js trum pojoje atmintyje jau esant od.) Ma maiausiai is eksperimentas pademonstravo, jog ne sunkiai sugebame tikinti save, neva atsakome u mus supanius vykius, net kai taip i ties nra, jei tik aplinkybs leidia tokios atsakomybs galimyb. Wegneris paminjo, jog io eksperimen to idj kvp vidi lentos naudojimo patyrimai, kuom et mo ns i tikrj turi takos lentels (miniatirinio trikojo suolelio) judesiams, taiau nenujauia savo vaidmens svarbos ir danai atsisako j apskritai pripainti. Trys Wegnerio slygos - priori tetas, suderinam um as ir iskirtinumas - paaikina vidi lentos veikim: lentels judesiai paprastai nesusij su tuo, kas prie aki m irk djosi js galvoje, taigi prioriteto slyga ipildoma retai;

168

P R O T O TE ATR AS

tai, kas neseniai vyko js galvoje, greiiausiai tiksliai neatitinka ir to, k sako" vidi lenta, taigi suderinam um as taip pat tam pa problema; be to, vidi lentos naudojimas paprastai susijs su ma iausiai vienu, o paprastai - keletu asmen, taigi js veiksmai nra iskirtiniai.5 * ' Treiasis - iskirtinumo - elementas turi nemaai galios. Js turite jausti, jog esate vieninteliai, galintys sukelti vyk. Prad j tarti, jog kakas kitas gali atsakyti u vykius, kuriuos kitaip priskirtumte sau, nesunkiai apleisite savo valios pojt. Ties sakant, mes visi pasiymime tvirta tendencija iekoti iorini veiksni, kuriems galtume priskirti atsakomyb u aplink mus vykstanius vykius bei veiksmus. Stulbina ir juokina tai, kad io teiginio iliustracijai jau daugiau nei eiasdeimt met.3 Eksperiment atliko psichologai Fritzas Heideris ir Anna Simmel. Kruopiai, kadras po kadro, tyrjai sudliojo dviej su puse minuts trukms film, kuriame buvo rodomas geometri ni figr (mao ir didelio trikampi, nedidelio apskritimo ir staiakampio, kurio viena siena buvo pasukta ior, tarsi vaiz duojanti atidarytas kambario duris namo projekte) judjimas i viraus. Kartais figros juddavo aplink, kartais eidavo kam bar", kartais prasilenkdavo, susidurdavo ar udarydavo" kam bario duris". Surinktoms io filmo perirai student grupms Heideris ir Simmel skyr skirtingas uduotis: viena grup turjo paprasiausiai usirayti, kas vyko filme", kita grup turjo at*

Jei tikite, jog vidi lenta yra vienas i bd, kuriuo galima bendrauti su dvasiomis, turtu

mte inoti, jog devynioliktojo amiaus fenomenas, vadinamas stalo sukimu, buvo laikytas tam paiam tikslui skirtu metodu. Keletas moni sussdavo aplink stal ir netrukus jis pra ddavo suktis, kartais net labai greitai, taiau aplink j sdintys m ons netikjo, jog jie galjo bti su tuo susij. Stalas net atsakinjo klausimus, trepteldamas koja. Didis angl chemikas Michaelas Faraday'us jgos matavimo prietaisais galiausiai rod, jog stal judti privert ne kas kita, o m oni rankos.

P R O T O TE A TR A S

I 169

painti individ veiksmus" filme bei atsakyti serij klausim, pavyzdiui, Koks mogus yra maasis trikampis?" arba Kodl apskritimas jo nam?".

Tai kadrai i Heiderio ir Simmel penktojo deim tmeio film o apie geometrines figras, judanias tarsi mons. Bent jau taip jas suvok dauguma film irjusi student, kuri buvo paprayta a p ibdinti, k jie mat. is tyrimas puikiai

iliustruoja ms polinkj priskirti jausmus, mintis bei vali bet kam, nepaisant, ar tas objektas gyvas, ar ne.

Tiriamj atsakymai apstulbino. I trisdeimt keturi pir moje grupje buvusi student tik viena tiriamoji figr jud jim apibdino grietais geometriniais terminais. Kas antram studentui figros atrod keistai panaios mones. tai judjimo apibdinimo pavyzdys (nepamirkite, kad j tebuvo praoma usirayti", k mat):

170

P R O T O T EA TR AS

Vyrikis planavo susitikti su mergina, taiau ji pasirod su kitu vaikinu. Pirmasis vyras liepia antrajam pasialinti; antrasis t pat pasako pirmajam, o is papurto galv. Tuomet abu vyrai susi mua, mergina pajuda kambario link, nordama pasitraukti jiems i kelio, tuomet suabejoja, bet galiausiai eina vid. Akivaizdu, jog ji nenori bti su pirmuoju vyrikiu. Pirmasis vyras nuseka merginai i paskos, palikdamas antrj vaikin gana prastos b kls, palinkus prie iorins kambario sienos. Mergina sunerim s ta ir nuskuba i vieno kambario galo kit.

Jei tokia poros trikampi ir apskritimo judjimo interpretacija jums atrodo priimtina, vadinasi, esate tik mogus. Taiau nepa mirkite, jog filme vaizduojam veiksm galima apibdinti ir kaip Euklido figr judjim, kaip tai padar viena i trisdeimt keturi tiriamj grups studeni: Didelis vienspalvis trikam pis plaukia staiakamp. Jis eina ir ieina i io staiakampio, o pastarojo kampas ir pus vienos sienos kaskart sudaro ang. Pasirodo kitas, maesnis, trikampis ir apskritimas. Apskritimas plaukia staiakamp, didiajam trikampiui esant viduje. Abi figros pradeda judti ratu". Teisyb, is apibdinimas skamba ne itin natraliai, taiau minta student vienintel i ties atliko kas buvo prayta pa daryti. Antrajai tiriamj grupei, kurios papra interpretuoti fi gr judesius kaip moni veiksmus", nekilo joki sunkum (tai padaryti nesunku buvo net ir pirmajai tiriamj grupei!), o j atsakymai vliau pateiktus klausimus taip pat buvo puiks. Pavyzdiui, klausim Koks mogus yra didysis trikampis?" studentai atsak tokiais bdvardiais: agresyvus, karingas, links
mutis , priekabus, neramus, nedoras, piktas, nesivaldantis - sraas

P ro to

teatras

I 171

tssi be galo. Ir nepamirkite, jog ia kalbame apie i staiakam pio ir j judanius trikampius bei apskritim. is eksperimentas buvo paskelbtas 1944 metais, kai psicho logai dar net neketino vaikytis smons (bent jau vieai). Hei deris ir Simmel nesiek paaikinti vieno ar kito laisvos valios aspekto, taiau jie pabr, kad student figr judjimo kaip moni veiksm interpretacija pt reikms tyrime naudotam filmui. J odiais tariant, judesiai daugiau nebesek vienas kito nepagrstai, tarsi nebt susij... Jie tapo reikminga m s realybs sivaizdavimo dalimi". Ar manoma dar aikiau pade m onstruoti m s tendencij priskirti atsakomyb u bet kokius veiksmus tam tikram ioriniam veiksniui, net jei tas veiksnys yra karingai nusiteiks trikampis? Tai perkelia mus keist ir i dalies haliucinacijomis pa remt pasaul, kuriame kakas turi kontroliuoti visus vykius, nesvarbu, ar dvasia, dievas, nematomas draugas, medis ar akmuo - bet kas, tik ne mes patys. ia taip pat galima pamiIjf-

'c

r-,A .

; YQ A

7/ s 3

/ai>y

nti atuntajame deimtmetyje isakytas Juliano Jayneso mintis, jog prie mums, monms, tam pant visikai smoningais, mes
tebuvome robotai, kuri veiksmus lm deiniajame smegen

pusrutulyje skambantys balsai.* Jaynesas tvirtino, jog iuos bal sus girdj mons priskyr juos dievams, kuri atvaizdai, savo ruotu, buvo sukonkretinti kuriant j statulas. Kuo skiriasi idja, jog m s veiksmus lemia sivaizduojam bals sakymai, nuo minties, kad veiksmus atliekame pasmonje, ir tik tuomet jie atskleidiami smoningam protui? Taigi, m um s dalyvaujant tam tikrame vykyje, smegenys pirmiausia ikelia prielaid, jog vienas ar kitas veiksnys - atei* r. XI skyri.

172

P R O T O TE ATR AS

viai, dievybs, kakas kitas ar mes patys - yra io vykio prieas tis. Be to, prie pat vyk mums padarius kak, kas ities galt sukelti tok vyk, smegenys nesunkiai patiks tokiu paaikinimu: mes i ties suklime vyk. Sprendimui priimti smegenims reikia tik tiek rodym. Heiderio ir Simmel eksperimente tiriamiesiems nebuvo priimtinas filmas apie geometrini figr judjim: jie
turjo sivaizduoti, jog figros simbolizuoja mones.

Jei Wegneris buvo teisus, o arvuotas m s jausmas, kad atsa kome u aplinkoje vykstanius vykius, i ties yra toks trapus, jog j nesunkiai sutrikdo ar apskritai sunaikina paprasti eksperi mentai ar net paranormaliems reikiniams palanki aplinka, kur tuomet tai palieka m s smoning vali? Anot Wegnerio, labai tiktina, kad vienintelis m s smoningo proto vaidmuo laisvos valios apraikose yra suinoti, kokie sprendimai ar veiksmai yra pakeliui po to, kai j buvo imtasi. Taigi, nusprend kak atlikti, mes i ties tik suvokiame pasmonje jau priimt sprendim; tuomet, pradj veiksmus, mes vl pavluotai suvokiame pas moning raginim veikti. Marvinas Minsky'is apie tai trum pai usimena savo knygoje The Society of Mind": N vienam i m s nepatinka faktas, jog m s veiksmai priklauso nuo m ums neinom proces".4 Taiau kam to reikia? Kodl m s smegenys varginasi i saugoti i galing smoningos valios iliuzij, jei i ties mes to kios neturime? Kodl negalime paprasiausiai gyventi pasm o ningai, nemgindami savs apgaudinti, neva kontroliuojame situacij? Wegneris tvirtina, jog smoningos valios iliuzijos ilaiky mas yra svarbus socialinei moni giminei. monija reikalauja

P R O T O TEA TR A S

I 173

tam tikro atsakomybs jausmo, o nordami bti atsakingi, turi me pripainti, jog patys esame savo veiksm autoriai. Taiau i ties js negalite to padaryti, nebent nuoirdiai tikite, jog esate savo veiksm krjai. Ko gero, neatsitiktinai mons mgina isisukti nuo atsako mybs u kvailus poelgius, tvirtindami, neva smoninga j valia trum pam isijung: A neinau, kas atsitiko - paprasiausiai a pratrukau"; Mano veiksmus lm impulsas"; Buvau tarsi nesavas"; A negaljau susitvardyti i siio". sitis yra do mus pasiteisinimas: kiek kelyje siio nesutram diusi vairuo toj mielai pripaint, jog rpestingai apgalvojo ir smoningai nusprend parodyti kitam vairuotojui pirt kombinacij, nusi keikti ir mginti ukirsti jam keli? Tikdami, neva tikrai esame atsakingi, rodome, jog esame aktyvs visuomens nariai. Aplinkiniams bt labai sudtinga su jumis bendrauti, jumis pasitikti ar abejoti, jei namai bt tu ti, jei daugiau nebt su kuo bendrauti ar kuo pasitikti. Tai bt logika prieastis, kodl smegenys siekia ilaikyti smoningos valios iliuzij, taiau i tikrj nra joki rodym, kad tai tiesa. Gal gale, idja, jog neturime smoningos valios, dar tvirtai nesigaljo smons tyrj bendruomenje. Taiau, kai apie tai pamstote, ji neatrodo nereali, ar ne?

Kiek laisvos valios yra js bake?

Keistoje laisvos valios prie determ inizm " debat maiatyje Roy'us Baumeisteris ir jo kolegos i Case Western Reserve universiteto ikl klausim, kiek laisvos valios mes turime? Savo tyrim o objekto jie nevadina tiesiogiai

174

P R O T O TE ATR AS

laisva valia" taiau juos nesunku vienas kitam prilyginti. Jie kalba apie s moningas, apgalvotas, kontroliuojamas ms reakcijas" bei sprendim ir pasirinkim primim, atsakomybs priskyrim sau, elgesio skatinim bei slopinim ir veiksm planavim bei gyvendinim". M ano galva, iuos daly kus galima laikyti valios apraikomis. Baumeisterio eksperimentas intriguoja tuo, jog leidia mums manyti, kad mes neturim e neisenkam galim ybi at likti iuos dalykus - ties sakant, vienas laisva valia paremtas veiksmas, arba valios aktas, apsunkina kito atlikim.5 tai pavyzdys.Tyrime dalyvav studentai buvo susodinti prie stalo, ant kurio stovjo dvi duts: vienoje buvo sudti okoladiniai saldainiai ir sau sainiai su okolado gaballiais, kitoje - raudonieji ir baltieji ridikliai.Tiriamie siems buvo pasakyta, jog jie dalyvauja skonio suvokimo tyrime, ir kiekvienam j buvo paskirti saldumynai arba ridikliai.Tai reik, jog kiekvienas tiriamasis turjo suvalgyti nedidel kiek vien arba kit produkt, taiau nebuvo leista ragauti jiems neskirto maisto. Eksperimentas buvo paremtas spjimu, jog ri dikli" grups tiriamiesiems atsispirti saldumynams bus kur kas sunkiau, nei saldumyn" grups subjektams - ridikliams. Pagrindinis galvoskis buvo, kaip pam atuoti sunkumo lyg? Susodinti u stalo studentai buvo paraginti paragauti jiems skirto maisto. Tuomet, po penki minui, tyrjas sugro patalp, idalijo tiria miesiems por klausimyn ir pasak, kad jie turs luktelti penkiolika mi nui, kol maisto sukelti sensoriniai pojiai nuslgs. Per t laik studentai turjo isprsti kelet galvoski (buvo pasakyta, kad tai kito eksperim en to dalis). Taiau i ties galvoski nebuvo m anom a isprsti - jie neturjo sprendimo. Pavyzdiui, vieno i galvoski m etu studentai turjo perbraiyti duot geom etrin figr neatitraukdami pietuko nuo popieriaus, taiau lini jos buvo nubrtos taip, kad to padaryti buvo nem anoma. Svarbiausias eksperim ento aspektas buvo laikas, kur studentai pralei do sprsdami uduot, prie pasiduodami frustracijai. Buvo pastebtas reik

P R O T O TEA TR A S

I 175

mingas atkaklum o sprendiant uduot skirtumas tarp maisto" grupi; kaip galjote tiktis, ridikli" grups tiriamieji, veikiausiai psichikai ivarginti siekio atsispirti saldumynams, pasidav neisprend galvoski daug anks iau, nei saldumyn" grups subjektai. (Stebtina, taiau n vienas ridik li" grups tiriamasis nesukiavo ir neparagavo saldumyn. Vienas i j buvo pams rankas sausain, pauost j ir padjo atgal dut - beveik galjote justi jo valios pastang silpnjim.)* I dalies siekdama ubgti u aki kritikai, neva atkaklumas sprendiant neisprendiamus galvoskius yra gan kvaila savyb ir kad pasiduoti anksti atrodo logika, Baumeisterio komanda atliko ir iek tiek kitok eksperiment, kuriame anagramos galvoskis buvo isprendiamas. iuo atveju studentai irjo film ir j buvo praoma ugniauti arba laisvai ireikti bet kokias kilusias emocijas. Kaip ir ankstesniame eksperimente, tiriamieji, kurie turjo dti daug pastang m gindami ugniauti emocijas, paprasiausiai nebetu rjo psichini jg atkakliai sprsti anagramos galvosk, tuo tarpu tokio stre so nepatyr tiriamieji galvoskiams sprsti skyr daugiau pastang ir laiko. Tai nepaprasti eksperimentai, kurie kartu yra visikai logiki, pritaikius juos smons tyrim karalystje. Jeigu valing poelgi itekli altinis nra neisenkantis - jei ms bake yra tik tam tikras kiekis laisvos valios - tuo m et natralu, jog siekiame kaip m anom a sumainti situacij, kuriose reikalingas toks stres sukeliantis mstymas, kiek. Jei kiekvien m inut turtu m e priim ti smoningus sprendimus, o Roy'aus Baumeisterio vadinami ego itekliai" bt taip lengvai ieikvojami, tu o m e t jau per pietus btum e bejgiai. iuo aspektu turtu m e bti dkingi savo pasmonei u tai, kiek daug ji nuveikia u mus: kitaip mes paprasiausiai neigyventume.

* Nordamas utikrinti, jog saldum ynus valg tiriamieji nebuvo itvermingesni sprsdami uduotis vien dl cukraus poveikio, Baumeisteris tyrim trauk ir kontrolin grup, kurios nariai nevalg nieko. J atkaklumas sprendiant uduotis buvo toks pat tvirtas, kaip ir sal dum ynus valgiusi subjekt.

176

P R O T O T EA TR AS

PASTABOS p de Laplace, Essai philosophique sur les probabilits, angl k. vert F. W. Truscott ir F. L Emory A Philosophical Essay on Probabilities (1820; N e w York: Dover, 1951). Y V . Wegner, T. Wheatley, Apparent Mental Causation: Sources of the Experience of Will, American Psychologist 54 (1999): 480-92. Fritz Heider, Mary-Ann Simmel, An Experimental Study of Apparent Behavior, American Journal of Psychology 53 (1944): 243-59. Marvin Minsky, The Society of Mind (N ew York: Simon and Schuster, 1985). R. F. Baumeister, E. Bratslavsky, M. Muraven, D. M. Tice, Ego Depletion: Is the Active Self a Limited Resource? Journal of Personality and Social Psychology 74 (1998): 1252-65.

D e im t a s s k y r iu s

Gy v n

sm on

1974 metais Thomasas Nagelas i Niujorko universiteto paskelb apybrai, kuri vliau tapo bene daniausiai cituojama smo ns paiekose. Ji buvo pavadinta K reikia bti iknospar niu?".1 domu tai, kad Nagelas nra nei rankasparni inovas, nei zoologas, nei biologas; jis yra filosofas. Jis ra ne apie tai, kaip jaustumms, jei turtum e gyvno, kurio kratovaizdio ir jame esani gyv btybi paveikslas paremtas ne rega, o echo lokacija, smegenis; jis tvirtino, kad mes net nestengtume to si vaizduoti. Nagelas pritar filosofiniam argumentui, vadinamam kit prot" problema, teigianiam, kad smon yra subjektyvi (a negaliu tiksliai suinoti, k reikia bti jumis, ir atvirkiai), todl tiktina, jog mes niekada nestengsime jos suprasti, kad ir kiek mokslini duom en bt surinkta, kad ir kokiais mantriais prietaisais j tirtume. Mes niekada nestengsime objektyviai velgti kak, kas yra unikaliai subjektyvu. Savo tikslams gyvendinti Nagelas pasirinko iknospar nius, o ne vabzdius ar uvis, mat jis suprato, jog visikai ne panaaus mog gyvno, kurio nerv sistema yra kur kas ma esn ar sudaryta visikai kitokiu principu, pasirinkimas sukelt klausim apie tai, ar gyvnas apskritai yra smoningas (tokiu atveju negaltume apibdinti, k reikt juo bti). Nors domi nuojanti sensorin iknosparni sistema m ums atrodo gana keista, vis dlto jie yra induoliai ir, nepaisant echolokacijos, ne labai skiriasi nuo ms. Nagelas taip pat nepra savo skaityto j sivaizduoti, jog jie turi plvtus sparnus, skraidydami minta

178

P R O T O T EA TR AS

vabzdiais ar kybo auktyn kojom nam mansardose. Nagelas pabr nors, kad skaitytojai pam gint sivaizduoti, kaip jaus tsi bdami iknosparniais, taiau i ties jis norjo atskleisti, k iknosparniui reikia bti iknosparniu - tai visai kas kita. Jis teig, jog net jei galtume pamau, neuronas po neurono, pavirs ti iknosparnius, vis vien nemanytume prognozuoti, koks bus galutinis rezultatas/ Galiausiai, Nagelo iknosparnis tebuvo prietaisas, kuriuo is siek atsakyti kur kas rimtesn klausim, ar smon apskritai galima itirti mokslikai. Jis tvirtino, kad tai nebt panau jo ki kit mokslo srit, kurioje informacijos bei stebjimo duom en suprastinimas priartina mus prie objektyvumo. Smons atveju, nemanoma prieiti prie objektyvesnio poirio tai, kas i pri gimties yra subjektyvu. Jis klaus: Kitais odiais tariant, ar yra skirtumas tarp klausim, kokie i ties yra mano potyriai ir kaip a juos igyvenu?" Nordamas rodyti savo ties, Nagelas tar, kad iknospar niai yra smoningi, taiau jo es pavadinim galtume suprasti iek tiek kitaip ir paklausti, ar apskritai k nors reikia bti ik nosparniu. Mes galime tarti (taiau i ties neinome), ar jie yra smoningi. Jei jau siekiame paaikinti mogaus smon, vertt suinoti, kaip plaiai smon paplitusi gyvn karalystje. Ar logika prielaida, kad induoliai yra smoningi? O paukiai? Reptilijos? uvys? Esu tikras, kad kiekvienas i i pavyzdi sukelia skirting momentin js reakcij, ir, jei priklausote di*

As manau, kad net jei trumpam pavirstumte iknosparniais ir tuoj pat atvirstumte

A v

mones, negaltumte apibdinti, kokius jausmus sukl laikina iknosparnyst" ne vien todl, kad tokiam apibdinimui nra tinkam odi, bet ir todl, kad nebeturtumte tam tinkam smegen.

P R O T O TEA TR A S

I 179

diajai daugumai, su kiekvienu srao pavyzdiu, veikiausiai, vis labiau abejojate. induoliai - galbt. uvys - neinau. Vabz diai - greiiausiai ne. Taiau jei nuodugniau apmstytumte to kio savo vertinimo prieastis, turtumte pripainti, jog jos nra tinkamai pagrstos ir, veikiausiai, tik remiasi faktu, kad kiek vienos i i grupi atstovai pasiymi vis labiau nuo msikio besiskirianiu elgesiu (taip pat galtumte pridti argum ent apie j smegen dyd, mat io srao grupi atstov smegenys atitinkamai maja).* ^ ^ " ' iS S aujus turtumte pasistengti labiau, kadangi, bdamas prieingos nuomons, galiau pateikti tiek pat mano poir patvirtinanios informacijos (t. y., nelabai daug). Pavyzdiui, js galtumte tvirtinti, kad js katei Pkutei labiau patinka vi tienos gaballiai nei malta msa, kadangi pirm uosius ji suda greiiau. Patinka"? Ar tai reikia, kad maoji Pkut msto apie dalo skon, ar paprasiausiai vitien greiiau suda dl to, kad j lengviau praryti, ar kad vaikystje ji buvo eriama vitiena daniau, ar kad vitiena pasiymi tam tikru chemini mediag deriniu, kuris, jai neinant, paskatina greit dim, ar kad js paprasiausiai stebjote j nepakankamai atidiai? Su kokia problema greiiausiai susidurtum te mgindami sivaizduoti, ar k nors reikia bti Pkute? Tai paprasta: ji pati negali jums pasakyti. Tai kaip galime manyti, jog ji yra smo* Ar sm egen dydis svarbu? Delfinai ir banginiai paprastai laikomi protingais, bent jau i dalies dl to, kad j sm egenys milinikos. Taiau delfin sm egen struktra skiriasi nuo msiks, jas sudaro maiau neuron nei esam e sitikin; viename i vertinim teigiama, kad jie turi tiek pat neuron kaip impanzs. Tai nra blogai, taiau tai toli grau nepagrindia idjos, kad jie yra ypa protingi. Jeigu remiams smegen dydiu, tuomet kodl drambliai nesusilauk tokios pat pagarbos? J sm egenys yra didiuls, struktra panaios msikes, o jei dar pridsime skirtumus tarp primat ir drambli smegen, jie turt turti tok pat kiek neuron kaip ir mes.

180

P R O T O TEA TR AS

ninga? Mes galime tuo tikti, taiau tai ne mokslas. (Rekomen duoju pairti ymj Gary Larsono animacin film, kuriame kat atidiai klausosi savo eimininko, o meils jo odiai katei skamba kaip bla bla bla bla bla".) Gyvnai nesugeba su mumis aptarti savo patyrim, todl mums ymiai sunkiau nustatyti, ar jie turi smon. Tiesa ir tai, kad, net jei jie galt kalbti, mes negaltume bti visikai tikri, taiau tuo pat metu t pat galime pritaikyti ir sau - viskas, kuo mes remiams, tra m s tvirtini mai, jog esame smoningi, ir paprastai to pakanka. Gyvnai sugeba atlikti itin sudtingus dalykus, taiau gali bti, kad tai tra elgesio vienet rinkiniai, apie kuriuos gyvnai ne msto, o paprasiausiai atlieka automatikai. Man beraant knygos skyri, buvo rodomas nepaprastai domus reportaas i Anglijos apie Naujosios Kaledonijos sal varnas Ramiojo vande nyno pietuose. ie paukiai ypatingi, m at siauruose plyiuose esaniam maistui pasiekti naudoja vyteles. Pora varn mayli buvo atskirti nuo suaugusi pauki ir imokyti savarankikai tai daryti, kiti du buvo palikti igyventi vieni. Stebtina, taiau visi keturi paukiukai be didesni sunkum imoko naudotis iais savotikais rankiais, o likimo valiai palikt mayli g diai buvo ne prastesni nei imokytj. Faktas, kad iems gdiams nemaai takos turi genetika, nekliudo pauki m stymui apie tai, taiau tuo pat metu tai at veria duris galimybei, jog j gdiai tra sudtingas, i anksto suprogramuotas elgesys, kurio atlikimas nereikalauja i pauk io apie tai mstyti. Nenoriu pasakyti, kad btent taip ir yra - pa prasiausiai siekiu pabrti, jog yra tokia galimyb: jei ketiname neabejotinai rodyti, kad gyvnai turi smon, tokios apm sty m nereikalaujanio elgesio galimybs turi bti paalintos.

P R O T O T EA TR AS

Nelaimei, itaip galime pradti abejoti daugeliu tariamai tikslingo gyvn elgesio modeli. Prisiminkite ymj pavyzd apie lizd saugant paukt, kuris, prislinus plrnui, prade da purpsti palei em, apsimesdamas sueistu, ir pamau vi lioja sibrovl tolyn nuo lizde tupini jaunikli. Toks elgesys
atrodo tikslingas. Taiau, nepaisant to, Carolyn Ristau i Barnar-

do koledo pademonstravo, jog elgesys gali pasikeisti kintant aplinkybms.2 Sjikai giesmininkai lizdus suka atvirose smlt papldim i erdvse. Ristau pastebjo, jog sjikas ilieka ramus, jei mogus praeina tolliau nuo lizdo, jo net nepastebjs. Ta iau mogui sustojus ir pasiirjus, pauktis tuoj pat pradeda sueisto sparno spektakl. Galiausiai, sjikai imoko atpainti konkreius, j manymu, pavojaus nekelianius mones ir likda vo tupti lizduose, net jei anksiau tokioje situacijoje galjo bti iprovokuoti. Toks elgesys panaus apmstyt, taiau pripainkime: mes esame link - o gal net suprogramuoti - kit gyvn el ges interpretuoti mogikojo elgesio terminais. Noriu pasakyti, kad jei priskiriame asmenybs savybes trikampiams, kaip anks tesniame skyriuje aptartame Heiderio ir Simmel eksperimente, tuomet garantuotai t pat galime padaryti su litais ar mlynai siais kktais. Greta tokio alikumo, galimas daiktas, kad sjik elgesys yra paremtas evoliucijos iaugintu sprendim mediu, pagal kur vienas artjanio gyvno veiksmas sukelia vienoki paukio reakcij, kitas - kitoki ir 1.1. Tokia veiksm seka reika lauja ilgo ir atidaus dalyvavimo evoliucijos istorijoje, taiau kiek vienas ingsnis taip pat turi bti logikas, pradedant pirmuoju: besiartinant grobuoniui nepalik savo lizdo paukiai neigyve no ir nesuspjo susiporuoti (j kiauiniai taip pat neiliko); pali

182

P R O T O T EA TR AS

kusiems lizd ir nuviliojusiems plrunus paukiams pasisek abiem atvejais. Toks skeptikas poiris gyvn smon natraliai kilo biheviorizmo, kuris deimtmeius dominavo psichologijoje dvideimtojo amiaus viduryje ir draud bet kokius spjimus apie keistus vidinius prote vykstanius dalykus. Biheviorizmo poir gyvn smon pradjo formuoti ars jo alininkai. Galbt B. F. Skinneris ir yra didis bihevioristas, taiau jam ke li nuties Conwy Lloydas Morganas. 1894 metais knygoje An Introduction to Comparative Psychology" Morganas tvirtino Morgano kriterij": Jokiu bdu negalime interpretuoti veiks mo kaip auktesnij psichini gali panaudojimo padarini, jei tas veiksmas gali bti laikomas psichologinje skalje emiau esani psichini gali panaudojimo rezultatu". Tai, kad iam teiginiui buvo suteiktas kriterijaus statusas, rodo, kaip rimtai jis buvo priimamas. Galbt net per daug rimtai: viskas, ko Morganas pra, tai kad mons atlikt eksperimen tus, o ne m gint per daug giliai kapstytis gyvn elgesyje be pakankamo pagrindo. Jo manymu, ikius keliantys klausimai turt bti atsakyti, jei t apskritai galima padaryti, ne daugy bs vairiausi istorij - kad ir kokios domios ar i dalies ver tingos jos bt - pagalba, o kruopiai atliktu eksperimentiniu stebjimu, kuris turt bti atliekamas kuo grieiau j kontro liuojant".3 Nesvarbu, ar Morgano darbus skait atidiai ar ne, taiau to meto psichologai sudar spd, jog Morgano kriterijus nuslopino idjas apie gyvn intelekt bei smon. Kartkartmis koks nors drsus mokslininkas isiskirdavo i kit tvirtindamas, jog smo n yra plaiai paplitusi tarp gyvn, ypa tarp induoli, taiau

P R O T O T EA TR AS

I 183

daugum a paprasiausiai veng io argumento (arba jam nepri tar). Kad ir kaip bt, sulaukus septintojo deimtmeio Lloydo Morgano kriterijaus taka nusilpo, ir per pastaruosius deimt ar penkiolika met mokslininkai pradjo kur kas drsiau diskutuo ti, ar plaiai tarp gyvn gali bti paplitusi smon. Taiau net ir dabar didioji dauguma tvirtinim apie smon nukreipiama nuspjam: didisias bediones, delfinus bei papgas. Idj apie didiosios bedions smon priimti mums nra taip sunku, kadangi inome, jog ji turi m s panaias, tik iek tiek maesnes, smegenis. Taiau tvirt smons egzistavimo rodym bedioni atveju galime gauti i maosios impanzs Kanzi, impanzs Ai ir gorilos Koko (nors apie pastarosios atvej beveik nieko nepaprasto mokslinje literatroje nra) atlikt in telekto ir kalbos uduoi. Delfinai taip pat yra akivaizdiai protingi bei pasiymi ka kuo panaiu lingvistinius gebjimus, kas suteikia jiems teis bti ms" klubo nariais.* Vlgi, mes tam neprietaraujame, kadangi j smegen iev yra nepaprastai didel (kaip ir ms, gal net truput didesn). Pilkosios papgos Alekso atvejis yra visikai kitoks: jis at lieka stulbinamus dalykus, taiau mes negalime bti tikri, jog u tai Aleksas turt dkoti smonei, kaip mes j suprantame, mat gan sudtinga gretinti papgos ir mogaus smegenis ir tuojau
* Atsipraau u nepatog termino kalba" pakeitim lingvistinius gebjimus". Nortsi rayti, jie gali kalbti!", taiau jie nesugeba kalbti tiesiogine io odio prasme - jie nau doja simbolius, ir net tokiu atveju dauguma kalbinink nort pamatyti kur kas daugiau, prie patvirtindami, kad bedion kalbjo". Jiems reikt pamatyti sudting, i sakini sudaryt m oni kalb, kuri papildo atpainimo gdiai, padedantys m um s suprasti, kad sakiniai Bilas dav Merei puodel" ir Mer gavo puodel i Bilo" reikia t pat. Taigi dve jodamas raau lingvistiniai gebjimai", mat taip noriu pabrti, jog minti gyvnai gali imokti bent kelet pagrindini kalbos element.

184

P R O T O TE ATR AS

pat nustatyti, ar jos panaios. Papgos trener Irene Pepperberg tai vadina suvokimo smone"; tai leidia manyti, jog Aleksas suvokia savo smegenyse apdorojam sensorin informacij, nors galbt jis nesuvokia, jog suvokia tai. Jo veiksmai pagrsti suvoki mu, o ne mstymu apie suvoktus dalykus. Keisiausios Alekso reakcijos eksperiment metu yra pa ios domiausios. Vieno testo, paremto seno aidimo su gaubtais psichologijos laboratorijos versija, metu Aleksui buvo parodytas mgstamas anakardio rieutas, kuris, jam stebint, buvo paslp tas po gaubtu. Tuomet tyrjai paslapia sukeit rieut su maisto irneliu, ir kai Aleksas pasirinko gaubt, po kuriuo turjo bti rie utas, bet vietoje jo rado maiau mgstam maisto irnel, jis su reagavo prisimerkdamas (i reakcija tyrjams jau buvo pastama kaip pykio iraika). Antrojo bandymo metu, greiiausiai taip pat i pykio, jis pradjo stuksenti snapu stal. Eksperimentu buvo siekiama itirti jo atmint bei objekt, kurie ilieka jo galvoje net ir po to, kai inyksta, suvokim, taiau rezultatai taip pat atskleid ne tik jo gebjim nustebti, bet ir emocin reakcij nustebim. Kito eksperimento pagalba pavyko pademonstruoti, kad net ir daug met su Aleksu dirbusi Irene Pepperberg ne visuo met gali perskaityti jo mintis.* Vieno eksperimento metu jam dav septynis skirting spalv, form bei mediag daiktus, ir Aleksas turjo atpainti, pavyzdiui, medinio kvadratinio daikto spalv. eis kartus i eils jo atsakymai buvo neteisingi, tuomet jis juos vien po kito pakartojo i naujo. Jeigu Aleksas atsitiktinai rinkosi atsakymus, tuomet bent kart turjo netyia surasti teisin* Tv

is asmenins patirties galiu pasakyti, kad Aleksas nra joks robotas. Man besilankant Pep-

perberg laboratorijoje, kur norjau nufilmuoti Aleks, atliekant vairias uduotis, jis tartum tyia neatlikinjo eksperimento uduoi. Jo elgesys net vert tarti, kad tai buvo jo sprendi mas, o ne nesugebjimas.

P R O T O T EA TR AS

I 185

g, bet kakodl jis buvo labai usispyrs. Kaip pasak Pepper berg: Pauktis turi turti vidinius vis ypatybi vaizdinius bei j reikmes, pritaikyti i informacij atitinkamo objekto paiekai (tai reikalauja gebjimo suderinti dviej ypatybi vaizdinius), priskirti reikm reikiamai ypatybei, tuomet vengti nurodyti tei sing reikm atsakant klaidingai 12 kart i eils. Mes manome, jog toks elgesys yra paremtas tam tikru suvokimo laipsniu".4 Pepperberg domjosi, ar tyia pateikdamas klaidingus at sakymus pauktis nemgina netiktai (bent jo priirtojui) at kreipti savo priirtojo dmes. Atsakyti teisingai bt logika; jei Aleksas tai inojo, taiau pasirinko nelogikus atsakymus, tuo met jis pademonstravo gan spding mstymo gebjim - gal bt jie buvo smoningi, taiau, nelaimei, to nemanoma rodyti. Taigi ios gyvn rys, ar bent jau individuals j atstovai, tikino daugel ekspert, kad smon egzistuoja, taiau vis dlto ilieka klausimas, kiek kit gyvn turi smon, ir, dar svarbiau, kaip fakt rodyti objektyviai - kaip i gyvn igauti smon rodani duomen. Kai kurie mokslininkai mgina atremti i k leisdamiesi evoliucijos m ediu emyn ir tvirtindami, jog ten rasime rimt gyvn smons aptikimo bd. Anilas Sethas, Davidas Edelmanas ir Bernardas Baarsas i San Diego neurologijos instituto Kalifornijoje mano, kad greta jau ap tart mginim komunikuoti yra dar du dmesio verti metodai.5 Pirmasis - nustatyti, kurios mogaus smegen dalys (ir joms bdingi aktyvumo modeliai) yra susij su smons generavimu, tuomet patikrinti, ar kit gyvn smegen struktra bei akty vumo modeliai yra tokie pat. Antrasis - itirti gyvn reakcijas tam tikrose situacijose ir palyginti jas su smoningomis moni

186

P R O T O T EA TR AS

dervinius tik us su kelia kiauto veik los sudirginim as

Obsesiniai kompulsiniai sutrikimai susij su per dideliu uodeguotojo branduolio aktyvumu

G um bu ra s

U nepasitenkinim gali bti atsakingas emas dopamino lygis

Valgymo sutrikimai gali bti susij su pogumburio defektais

Ne itin tiktina, kad kuri nors viena smegen dalis pasirodys esanti smons centru", taiau gumburas galt bent tai pretenduoti. Per jj eina nesuskaiiuojama galyb neuron jungi; jis ne tik kontroliuoja nervin informacijos sraut visagal smegen iev, bet ir jo aktyvum.

reakcijomis tokiose slygose. Abu m etodai suteik susimstyti veriani rodym, taiau n vienu i j kol kas nepavyko vie nareikmikai patvirtinti gyvn smons egzistavimo. Pirmojo, smegen palyginimo, metodo panaudojimui kyla sunkum i pat pradi* Iki iol nepavyko nustatyti n vienos
Vienas i garsiausiai savo mintis reikusi gyvn smons gynj, velionis Donaldas Griffinas, kitaip interpretavo argument apie sm egenis tvirtindamas, kad galbt tik didels smegenys turi tiek daug informacijos apdoroti pasmoningai, ir kad neapsunkintos tokios mformacins natos nedidels sm egenys i ties daniau pasikliauja smone. tariu, jog kai kurie sm egen tyrjai i idj priims rimtai, taiau beveik visi mano, kad smon ikyla tik tuomet, kai yra pakankamas sm egen mass kiekis.

P R O T O TE A TR A S

I 187

mogaus smegen struktros, kuri bt galima laikyti atsa kinga u smon. Ties sakant, didel dal m oderni mokslini program sudaro vadinam j nervini smons koreliat" paieka. Tai neuron grups ar jungtys, kurios atsako u smo ningos patirties krim. Jau yra rodym , kad, bent jau moni smegenyse, sudtingos neuron grandins, jungianios gumbur su ieve, yra btinos smonei egzistuoti, taiau vien j nepa kanka. Gumburas yra putpels kiauinio formos, ne didesnis u du greta sudtus graikikus rieutus. Tai smegen viduryje, tie siai po pusrutuliais paslpta milijon neuron mas. Tai ne tik paskutin didels sensorins informacijos dalies stotel prie ke liaujant auktyn smegen iev; gum buras taip pat perduoda nervinius signalus i ievs raumenis ir kontroliuoja i ir iev keliaujanios informacijos sraut bei intensyvum. Gumburas buvo pavadintas smegen skydine, taiau i metafora stipriai nuvertina jo atliekam vaidmen. Nutraukus vienos maos gum buro dalies audinio pluotel, neuron grupi telkin, vadinam intralaminariniais arba gum buro branduoliais, mogus panyra kom.* Vos keleto smegen dali paeidimai turi tokio dramatiko ir tiesioginio poveikio smonei. ie branduoliai ne tik padeda gum burui kontroliuoti nervin informacijos sraut, bet ir turi takos smegen pusrutuli
* Galbt prisimenate Karen Ann Quinlan atvej, kuomet ji, bdama dvideim t vieneri, 1975 m. perdozavo alkoholio bei valiumo ir visam laikui prarado smon. Jos eim os kova u teis atjungti dirbtin gyvybs palaikym tuo metu tapo svarbiausia inia Jungtinse Amerikos Valstijose. Kov jie laimjo, taiau, atjungus dirbtin gyvybs palaikym, Karen i gyveno slaugos nam uose dar deimt met. Skrodimo metu buvo patvirtinta, kad jos sm ege n pusrutuliai buvo beveik nepaeisti, taiau gumburas, skaitant ir gumburo branduolius, nukentjo gan stipriai. Vlesnis Terri Schiavo atvejis buvo kitoks. Smegen nuotraukos bei skrodimas parod, jog jos sm egen pusrutuliai buvo sunkiai sualoti.

188

P R O T O T EA TR AS

aktyvumo lygiui. J vaidmuo yra bendro pobdio: jie neatsako u informacijos perdavim, specifinius pojius ar idjas, taiau be j suvokimas nemanomas. Jei jus igsdina netiktai kilusi grsm, visi js pojiai paatrja, smegenys tampa budrios, ir visa tai, bent i dalies, gum buro branduoli dka. Taiau gum buras nra viskas. Kai kurie mokslininkai tvirti na, kad elektrinio mogaus smegen aktyvumo duomenis gali ma panaudoti mginant atskirti smoning smegen veikl nuo pasmoningos, ir kad tokius elektrins veiklos modelius aptikus gyvn smegenyse, bt galima manyti, kad jie taip pat turi s mon. Pavyzdiui, smoningos smegenys pasiymi tuo pat metu jose kylaniais aktyvumo plipsniais, kurie danai siejami su ei nania sensorine informacija. iuos veiklos modelius nesunku atskirti nuo toki nesm oning smegen bsen, kaip lt ban g miego metu. Tokios bsenos, kaip sufleruoja j pavadinimas, pasiymi nekintamu, ltu ir pasikartojaniu elektriniu modeliu, beveik nerodaniu reakcij jutimus ir nesukelianiu staigi neuron veiklos blyksni. Sethas, Edelmanas ir Baarsas teigia, jog reikia iekoti sme gen, pasiymini tankiomis jungtimis tarp gum buro ir ievs (ar bent jas panaiomis struktromis) arba suvokimui tipiku elektriniu aktyvumu. Ten, galbt, rasime smon. io poirio privalumas - jis skatina umesti itin plat tinkl smons kl je. Gal gale galime kalbti ir apie kitus gyvnus, ne vien didi sias bediones! Sethas, Edelmanas ir Baarsas pabria, jog pa grindin jungtis tarp gum buro ir ievs - jungtis, kuri yra btina, taiau, galbt, nepakankam a smonei egzistuoti,- susiformavo gyvn smegenyse jiems pirm kart pasirodius evoliucijos rauose daugiau nei prie 100 milijon met. i mintis stulbina:

Pr o

to

teatras

I 189

iki iol tebuvo ikelta labai nedaug prielaid, jog dinozaur ero je gyvnai buvo mstantys, suvokiantys ir smoningi padarai. Lygiai taip pat drsiai Sethas ir jo kolegos remia nuodugnesnius pauki ir galvakoj, ypa atuonkoj, tyrimus. inoma, jau anksiau bta mginim paukius laikyti s moningais. A papasakojau apie pilkj papg Aleks, taiau galite rasti daugyb kit tyrim, rodani pauki gebjim prisiminti, kur jie paslp tuzinus ar net imtus skl ar rieut ir net kurioje vietoje paslptas greiiau gendantis maistas, kur reikia sulesti pirmiau. Kol kas krankliai yra vieninteliai pakanka mai protingi paukiai, sugebantys pasiekti ant virvels po lakta kabani ms: jie po truput traukia virvel link laktos viena koja ir prispaudia prie jos kita, galiausiai pasiekdami maist. Yra ir maiau girdt pavyzdi, kurie, m ano manymu, dar labiau intriguoja. Pavyzdiui, 2001 metais Kembrido universi teto tyrjai iplatino kkt vagili tyrimo rezultatus. ie pauk iai gyvena pietvakarinje Jungtini Amerikos Valstij dalyje ir iem minta beveik vien gilmis ir kankori bei kitokiomis s klomis.6Jie taip pat vagiliauja kit pauki, pavyzdiui, Klarko rieutini, sirengtose maisto slptuvse. Jie nesidrovi vagiliauti ir i kit kkt. Nicola Clayton ir Nathanas Emery'is parod, jog ie kktai, regis, puikiai suvokia savo socialin padt ir su geba atlikti kak panaaus apgavyst. Jei iam kktui duotum e dubenl vakini kirmin ir sm lio piln padkl, pauktis mgint paslpti kirm inus vairiose vietose smlyje - tai nieko nestebina. Taiau, jei kitas kktas j stebi, o maist slapstantis pauktis nra ventasis, nes vagiliavo kit pauki maisto slptuvse, tuomet jis palauks, kol stebto jas nuskris, ir perkels kirminus saugesn slptuv.

190

P R O T O T EA TR AS

Dabar bent akim irk pagalvokite, k tai reikia. Kktas pa laukia, kol stebjusysis nuskris, tuomet paslepia kirm inus kitur. Kodl? Galimas dalykas, kad paukio smegenys automatikai aktyvuoja jo veiksm ir galim vyki program, kuri, galiau siai, priveria paukt pakeisti maisto slptuv. Jei tai tiesa, tuo met pauktis tikr tikriausiai prisim int naujj slptuvs viet, taiau net nesivaizduot, kodl jis turjo ten perkelti maist, pripainkime: kur kas logikiau bt manyti, kad maist sle piantis pauktis suvokia, kad stebintysis gali atlikti tai, k m sikis kktas dar praeityje - pavogti kirminus. Todl juos ir paslepia kitur. Emery'is ir Clayton tai pavadino pirmja eksperimentine demonstracija, jog nepriklausantis moni giminei gyvnas gali prisiminti socialin specifini praeities vyki kontekst ir adap tuoti savo elges taip, kad ivengt potenciali nuostoli atei tyje", taiau, mano nuomone, viskas yra kur kas dramatikiau. Atrodo, tarsi ie paukiai savo veiksmais rodinja tur teorin prot" - gebjim sivaizduoti save kakieno kito vietoje ir nu spti, ko jie gali imtis.

Teorinis protas"
Per pastarj deim tm et nemaai dmesio sulauk psichologin svoka te orinis protas. is terminas apibdina ms supratim, kad kiti individai turi savo prot ir kad d idij laiko dal tie protai yra sukoncentruoti ties kitokiais, nei ms p ad galvose esaniais dalykais, taiau ikilus tinkam om s aplinky bms, mes inome", apie k jie galvoja. A pastebsiu, jei konditerijos par duotuvje negalite atitraukti aki nuo okoladinio torto. Galbt galiau jus

P R O T O T EA T RA S

I 191

maloniai nustebinti, paslapia grs parduotuv ir j jum s nupirks. Galbt galiau nemaloniai nustebinti, leisdamas jums manyti, kad tai padariau, ir paskutin akimirk atskleisti negailesting ties. Bet kuriuo atveju, b tent teorinis protas" leidia man velgti js mintis. Keletas gyvnijos ekspert yra sitikin, jog teorinis protas yra neat siejamas nuo savs\suvokim o ir kad savs" suvokimas, savo ruotu, yra smons dalis. Taigi bet kokie rodymai, kad gyvnai gali sijausti kitus, apgauti juos ar kakokiu bdu inoti", kas dedasi kit gyvn galvose, pa tvirtina, kad tie gyvnai pasiymi teoriniu protu ir dl to yra ingsniu ariau smons. Gyvn teorinio proto tyrimai prasidjo nuo sumani Gordono Gallupo jaunesniojo eksperim ent prie bene keturiasdeimt met. Gallupas norjo suinoti, k b tent iri impanzs, spoksodamos savo atvaizd veidrodyje. Ar jos tem ato impanzs veid, ar vis dlto atpasta j kaip savo? Gallupas tyr prie veidrodi pripratusias impanzes; tru m p am jas um igdydavo ir ant kaktos nudaydavo spalvot dm. Pabudusios ir pavelgusios veidrod, paymtosios impanzs pakartotinai paliesdavo savo kakt. Da dms ant kaktos neturj ir paym tieji, taiau veidrod nepairj, gy vnai to nedar. O rangutangai ir delfinai taip pat ilaik savs atpainim o veidrodyje test, tuo tarpu gorilos ir bedions - ne. Nuo to laiko Gallupas dar detaliau apra savo tyrim rezultatus ir ikl dviej dali argum ent: save veidrodyje atpainti gebantys g yv nai pasiymi savs suvokimu, o is, savo ruotu, veda teorin prot. Prie g ebdam i atskirti savo mintis nuo kit, turim e inoti, kas esame (ir apie k galvojame). Gallupas tvirtina, kad veidrodio eksperim ente knytas savs atpainimas yra btina asmeninio identiteto, suvokimo, kad js esate js, dalis ir kad asmeninis identitetas, savo ruotu, veda prie teorinio proto. N e inodam i, kas dedasi kit m o n i galvose, mes n eg altu m e sijausti, ujaus ti ar apgauti.

proto

teatras

Teorinis protas yra pakeliui smon, taiau j sulyginti negalime. Vis dlto gana sunku sivaizduoti, kaip tam tikras sudtingas, taiau pasm onin gai veikiantis sm egen jungi rinkinys galt automatikai ir mums nems tant sveikauti su kitais ries atstovais tam tikrais tinkamais bdais, mums visikai nesuvokiant, kad tai vyksta. Kit m oni mini ir galim bsim veiksm supratimas, ma maiausiai, reikalauja m ano sugebjim o mstyti apie ateit; kai kurie ekspertai tai laiko svarbiu smons bruou. Gallupas ir buvs jo studentas Julianas Paulas Keenanas eng dar vien ingsn nustatydam i, kad savs suvokimas ir teorinis protas sly pi deiniajame sm egen pusrutulyje. Savanori tyrim o dalyvi jie pra perirti veid nuotrauk serij (nuotraukose tiriam j veidai keitsi su ymi m o n i portretais) ir vertinti nuotrauk sukeltus jausmus. Savojo veido testas privert suaktyvti daugel sm egen srii, i kuri dvi taip pat buvo aktyvios jausm" testo m etu. D abar Gallupas ir Keenanas tvirtina, jog ios sritys - vidurinis ir virutinis frontals deiniojo pusrutulio vingiai, jums, anatom ijos m gjai, - yra savs atp ainim o ir teorinio proto sostas. Kadangi ios sm egen sritys isivyst palyginti neseniai (didiosios frontalios skiltys, i esms, yra d idij bedioni ir vlesni g yv n bruoas), js g al tu m te pam anyti, jog, pasak io tyrim o rezultat, tik didel ir su dtingai rauklt sm egen iev turintys gyvnai gali suvokti save. Taiau nepamirkite t kkt. is tyrimas neprivers vis specialist pakeisti savo nuom ons per nak t. Daniausiai ginai kyla dl savs atpainim o veidrodyje testo rezultat interpretacijos. Ar gyvno gebjimas atpainti save veidrodyje reikia, kad jis suvokia save? Gallupas mano, jog tai tiesa, taiau kiti tvirtina, kad gyvn smegenys gali atlikti paprasiausi veido atpainim o procedr, kuri nero do auktesni psichini gali egzistavimo. Tam nereikia introspektyvaus savs suvokimo".7 Turdamas tokio tipo prot, gyvnas gali net nenutuokti, kas jam e vyksta, ar kad jis apskritai tok turi, taiau tuo pat m etu jis sugebt

P R O T O TEA TR AS

I 193

atpainti savo atvaizd veidrodyje. Gana paslaptinga tai, kaip toks gebji mas galjo isivystyti, jei gyvno vis g yvenim nesupo veidrodiai. Pasodindami smon deinj sm egen pusrutul, Gallupas ir Keenanas paveiksl netraukia kalbos (kalbos centrai paprastai yra kairiajame pusrutulyje). Tokiam tvirtinim ui pagrsti prireiks nem ao kiekio argum ent, m at daugum a ekspert sitikin, jog kalba atlieka svarb vaidm en mogaus smonje; akivaizdiausias ir lengviausiai pasiekiamas to pavyzdys yra ne nutylantis vidinis monologas, vadinamas vidine kalba". Pagaliau, perskirt smegen pacientai (r. XIII skyri) apsunkina deinio jo pusrutulio teorij, kadangi atskirti kairieji j pusrutuliai yra visikai smonin gi, su jais kur kas lengviau komunikuoti (kadangi btent is pusrutulis atsako u kalb). Taiau, jei smon vedantis savs suvokimas kuriamas deiniajame pusrutulyje, kaip teigia Keenanas ir Gallupas, tuo m et kaip jis nukeliauja kair j? Kiek a inau, kol kas nevystomos fakt paaikinanios teorijos, nors, i pacient atveju, jie buvo operuoti santykinai vyresniame amiuje, todl gali bti, kad savs suvokimas jau buvo siaknijs abiejuose pusrutuliuose.

Atuonkojai yra visai kas kita: jie kur kas protingesni nei gal tume tiktis i bestuburio gyvno, taiau ar jie turi smon? Be jokios abejons gana sudtinga sulyginti atuonkojo smegenis su msikmis. Ties sakant, atuoniuose jo iuptuvuose yra dau giau neuron nei jo smegenyse. Nepaisant to, jo smegenys pasi ymi panaia mogaus smegen elektrine veikla, nors, smons aspektu, m s smegenys taip smarkiai skiriasi nuo atuonkoj, jog sunku nustatyti, kuri smegen srii veikl dert fiksuoti. Atuonkojai sugeba sumaniai veikti labirintus; kartais su jais dirbantiems mokslininkams atrodo, jog ie gyvnai tarsi si vaizduoja labirinto idstym prie mgindami j veikti. Jie geba

194

P R O T O T EA TR AS

imokti atidaryti stiklin ind ir pasiekti jame esant grob - kra b. Taiau btent tai, kaip jie tai daro, priveria net ir sunkiau siai tikinamus skeptikus laikyti atuonkojus smoningais. Net po daugelio kartojim atuonkojis atlieka tuos paius veiksmus: sugriebia stiklain taip, kaip tai daro puldam as grob. iuo atvil giu jie nra tokie lanksts ar mstantys kaip pilkosios papgos. Komunikacija su jais kelia kur kas didesn ik, nei su kitais iki iol tirtais gyvnais, nors atuonkojai pasiymi nepaprastu gebjimu keisti savo odos spalv bei jos rat, taigi, kas ino. Gal bt jie galt panaudoti savo sugebjim praneti tyrjui, jog supyko, kaip tai dar Aleksas. Kitas Setho, Edelmano ir Baarso pasilymas buvo palyginti gyvn ir moni reakcijas analogikose situacijose; jei mons reaguoja smoningai, tuomet bt galima tvirtinti, kad gyvn reakcijos taip pat smoningos. Du eksperimentai ypa aikiai pa rodo, kaip tai galt pavykti. Ironika, taiau vien i j Robertas Clarkas ir Larry'is Squire'as atliko su monmis.8 Eksperimentas buvo visikai nesudtingas - paprasiausias Pavlovo slygojimo tyrim pakartojimas. Tiriamieji igirsdavo tam tikr gars, kur sek silpna oro srovel, nutaikyta tiriamojo ak, priverianti j ar j mirktelti. Be abejo, po daugelio bandym js mirkteltu mte vien tik igird gars. Taiau Clarkas ir Squire'as pastebjo kai k domaus, kuom et gars ir oro srovel skyr skirtingi laiko tarpai. Vieno i bandym metu gars ikart sek psteljimas; kito bandymo m etu juos skyr nuo pus sekunds iki sekunds truks laiko tarpas. Viso eksperimento metu tiriamiesiems taip pat buvo rodomas begarsis filmas. Rezultatai pasirod gana intriguojantys. Visi tiriamieji su reagavo pradin eksperimento dal, kurioje gars tuoj pat sek

P ro to

teatras

i 195

oro srovel; visi gijo Pavlovo atsak (mirkteljim) stimul (gars). Taiau antrojoje tyrimo dalyje, kuomet gars ir pste ljim skyr tam tikras laiko tarpas, tik vyki eig inantys ti riamieji, t. y. galj patvirtinti, kad gars seka oro srovel, gijo slygin atsak. Apie pauz tarp stimul, traukt vyki eig, neinoj tiriamieji taip ir neimoko mirktelti po nuskambjusio garso. Suvokimas buvo esminis komponentas; be jo slygojimas negaljo pasisekti. Detalesni tyrimai parod, jog netek atmin ties dl pogumburio, atsakingo u prisiminim krim, suei dim tiriamieji taip pat nesugebjo imokti reaguoti udelst stimul: jie paprasiausiai pamirdavo, kas vyko. Slygojimas nepaveik ir tiriamj, kurie tuo pat metu turjo susikoncen truoti ties dar viena uduotimi. Abu atvejai parem ia idj, jog slygojimas nevyksta, jei subjektas nesuvokia garso ir oro srove ls pateikimo laiko. ios ivados yra svarbios, m at ir triuiai, atrodo, yra toje pat padtyje: slygojimo eksperimentai su pogum burio sueidim patyrusiais triuiais buvo neskmingi, taiau sveiki gyvnai i moko slygin reakcij. tai k gauname, sulygin abi gyvn grupes: tiek triuiai, tiek mons turi suvokti eksperimento vy ki eig, kad slygojimas bt skmingas. Ar triuiai sugeba su vokti? O gal jie yra smoningi? Christofas Kochas, beveik prie penkiolika m et kartu su velioniu Francisu Cricku pradjs nervini smons koreliat paiek, klaus, ar turtume apsvarstyti galimyb, kad ir maisti ns muss gali turti smon, kadangi jas taip pat galima imo kyti slygini reakcij tokiu pat bdu. Jis pabria, kad mes net nenutuokiame, kiek smegen lsteli reikia smonei egzistuoti: milijardo, milijono ar deimties tkstani.

196

P R O T O T EA TR AS

A r vabzdiai gali turti smon?

Christofas Kochas teig, jog maistins muss taip pat gali bti smoningos, mat jas galima imokyti slygini reakcij tokiu bdu, kuris, atrodo, reikalau ja suvokimo apie tai, kas dedasi. Bet... maistins muss? Be menkos tikim y bs, jog tai gali bti tiesa, yra ir dar keletas prieasi manyti, kad vabzdiai nra smoningi. J nerv sistemos yra itin keistos. Jie nepasiymi niekuo, kas leist tarti smons buvim, taiau reikia pripainti, kad mes nesame tikri, ko iekoti. Be to, atrodo, kad jie paprasiausiai nekreipia dmesio luoinan ius sueidimus, pavyzdiui, poros koj praradim. Tai robotus primenanti reakcija. Be to, kai kurie vabzdiai subrend igyvena vos kelias valandas ar net minutes, o tiek laiko vargu ar pakanka bti smoningiems. Visa tai tiesa, taiau ar gali bti, kad vabzdiai mums yra tokie nepas tami, jog nuvertinam e j galimybes? Vien m ano mgiamiausi kom entar ia tem a savo knygoje Animal Consciousness" para filosof Daisie Radner. Ji pradeda perpasakodama istorij apie geltonsparn vapsv Sphexflavipennis (ichneumoneus). i vapsva devynioliktam e amiuje buvo pagrindin vei kja legendinio ento m o lo g o Jeano Henri Fabre tyrim e.9 Vapsvos patel padeda kiauinius poem inio tunelio gale, kuriame taip pat guli gyvas, vapsvos geluonies paralyiuotas svirplys. Isiritusios lervos panorj gali juo maitintis. Suaugusi vapsva, grusi lizd neina svirpliu, atlieka kelet veiksm. Ji palieka svirpl urvo angoje, pradingsta jo viduje patikrinti lizd, tu o m e t sugrta ir nuvelka svirpl paskui save. Tada ji padeda kiauinius ant svirplio. Fabre siterp i veiksm sek palauks, kol vapsva pradings tunelyje lizdo patikrinti, ir patrauk svirpl kelet centim etr al. Grusi vapsva a p sivalg, surado svirpl, n utem p j atgal tunelio ang ir vl pradingo jam e, tikrindama k tik apirt bst. Fabre patrauk svirpl keturiasdeimt kar

P R O T O TE A TR A S

I 197

t, ir tuos paius keturiasdeimt kart vapsva atliko tuos paius veiksmus. T pai beprasmik veiksm sek? itaip m an daugum a apvalginink. N e abejotinai taip m an ir pats Fabre, pastebdamas, kad instinktas ino visk, kas yra paym ta kelyje, nuo kurio jam nevalia nuklysti; jis neino nieko, kas yra u to kelio rib". is reikinys net buvo trauktas filosofin literatr ir pavadintas sfeksizmu". Daisie Radner nesutiko su tokia paprasta Fabre eksperim ento su Sphex interpretacija. Ji cituoja paties Fabre klausim: Ar gali bti, kad, prie nusi leisdama urv su sunkia nata, Sphex mano, kad bt protinga apirti savo bst ir sitikinti, jog ten tvarka ir joks parazitas nekrito urv prie jai ropojant?". Tai, inoma, galt bti logikas vapsvos elgesio paaikinimas, taiau jis neatskleidia nesibaigianio kartojimo. O gal? G indama vapsvos pozicij, Radner silo mogik analogij: Nesunku sivaizduoti situacij, kurioje bt protinga keturiasdeimt ar daugiau kar t apsiirti prie uol. Js esate penkioliktam e deganio pastato aukte. Apaioje jums itiesiamas apsauginis tinklas. Keturiasdeimt kart dmai ir krintanios nuolauos priveria jus atsitraukti. Kaskart prisiartin prie atbrai los sitikinate, kad tinklas vis dar toje paioje vietoje ir gaisrininkai neperkl jo kitur, nordami igelbti kit mog". Radner n em gino rodinti, kad Sphex yra smoninga, taiau ji abejo jo automatikai kilusia prielaida, kad vapsva yra, na, sfeksika. Galbt vaps va buvo tik nepaprastai apdairi, tru pu t paranojika ar netiktinai umari. (Ar tyrjas i kitos planetos atm est galimyb, jog esame smoningi dl to, kad, vos ij i nam , tuoj pat sugrtame ijungti jau ijungtos virykls? Ar tas pats tyrjas padaryt tokias pat ivadas apie obsesin kompulsin elges?) Negaliu sulaukti toki eksperim ent su maistinmis musmis.

198

P R O T O T EA TR AS

Greta slygojimo eksperiment tikima, jog galbt smegen aktyvumo nuotraukos gals padti nustatyti, kas turi smon, o kas - ne. Iki iol nebuvo sudtinga nustatyti, jog bedions pasiymi tokio pat tipo vizualine smone kaip mes. ie eksperi mentai paremti vadinamja binokulin konkurencija. Bedionei rodomas, tarkime, portretas, kur ji mato viena akimi, ir visi kai kitoks vaizdas, pavyzdiui, sauls spinduli sukurtas spal v ratas, kur ji mato kita akimi. Kiekviena akimi velgdami skirtingus objektus mons vienu m etu suvokia tik vien i j (taip, kaip vienu m etu matome tik vien Nekerio kubo variant). Vieno objekto pakeitimo kitu laikas yra nekontroliuojamas - tai paprasiausiai vyksta. Bediones galim a im okyti nurodyti, kur i dviej objekt jos mato, patraukus vien i dviej sviri. ie eks perim entai aikiai parod, kad jos m ato vien objekt, po to kit beveik tokiu pat greiiu, kaip ir mons. Vienintelis logi kas to paaikinim as, kad jos sm oningai suvokia vaizdinius, kaip mes. Taigi m um s nebereikia remtis vien savo intuicija. Yra eks perim ent, rodani, kad gyvnai suvokia juos supant pasau l. Taiau btent ia situacija tam pa miglota. Veikiausiai, js jau susidarte spd, jog smon, galbt, nra vienpus, bent jau kalbant apie gyvn smon. Turiu nuolatos m inti mogi kj" smon, m at daugum a idj apie gyvn smon rimtai priimani m okslinink yra pasireng sutikti, jog egzistuoja skirtingi smons lygiai ar tipai. Prisiminkite Irene Pepperberg tei8in / jog pilkoji papga Aleksas pasiym i suvokimo smo ne". Tai paprasiausias priimam os sensorins informacijos su vokimas. Taiau smon gali bti kur kas sudtingesn, kaip

P ro to

te atra s

i 199

skirtum as tarp trokulio jausmo ir mstymo apie fakt, kad esate itrok. Gyvnai gali pasiym ti tik pirmuoju, taiau ne turti antrojo. Ar gyvnai ino, kad yra smoningi? Ar jie gali sau pa sakyti: Tik pamanyk! A m stau apie tam tikr un dal, kurio ragavau prajusi savait"? Jei taip, tuom et jie patiria dar auktesn smons lygmen, kur sudaro savs suvokimas ir praeities bei ateities num anym as. Nelaimei, kiekvienas tyrjas yra links ias hipotetikai skirtingas smones vadinti savaip, ir i svok skaiius vis auga. Viename m ano neseniai skaity tam e straipsnyje buvo pam inta vienuolika skirting smons ri. Beprasmika jas visas vardyti: pagrindin idja yra tai, kad egzistuoja tam tikra smons lygi progresija, pradedant miglo tu suvokimu - pirmosiomis gyvn smons apraikomis (ku riomis, galbt, iki iol pasiymi reptilijos ir amfibijos - uvys, gyvats, vliai ir panaiai) - ir baigiant sudtingesnmis smo nmis, kaip papgos Alekso ir, galiausiai, msike - paangiau sia i vis. iuos smegen m stymo bdo pasikeitimus lydjo smegen dydio bei struktros pakitimai. Galbt nebtina (ar apskritai manoma) kiekvien smon tiksliai pavadinti, kaip pripainti, kad gyvn smon gali bti m ums visikai nepa stama. Taip pat verta paminti, jog didiojoje publikacij ia tema dalyje mginama susiaurinti praraj tarp gyvn ir moni, ta iau nemanau, kad kuris nors i t tyrj prietaraut, jog vis dlto egzistuoja gan ryki praraja tarp ri. Kokie faktai t pa grindia? Tiesa, kad m s smegenys, ar bent jau svarbiausiomis laikomos j dalys (smegen iev, ypa frontalioji), yra propor-

200

P R O T O T EA TR AS

cngai didesns. Taiau binokulins konkurencijos tyrimai aikiai parod, jog vairi ri bedions pasiymi msik_paniu suvokimu. Tuomet kodl,,kultra joms reikia J ai, kaif^ fe n t sutraikytrrabalHarJ^oku^ prie savosios smons supratimo. Siekis daugiau suinoti apie save, inoma, yra gyvn smons tyrim pagrindas, taiau kur kas svarbesn i tyrim prieastis yra susijusi su santykiais taip m s ir gyvn. Kur kas lengviau nugalabyti gyv padar (arba prastai su juo elgtis), jei esame sitikin j nesuvokiant, kas vyksta, arba jei jis nejautrus. Taiau, priskyrus jiems smon, viskas tam pa kur kas sudtingiau, mat net pradini smons uuom azg dal tu rt sudaryti skausmo pojtis. Nubrti smons rib nebus len gva, o rezultatai gali sukelti nerim. Tuo pat metu darbas su gyvnais, regis, kvepia moks lininkus apie smon mstyti laisvai. Puikus pavyzdys yra su maosiomis impanzmis, dar laikomomis antrosiomis im panzmis", daug m et dirbusios Sue Savage-Rumbaugh darbai. Maosios impanzs patinas Kanzi pademonstravo stulbinam gebjim bendrauti simboli pagalba ir net tam tikr angl kal bos supratim. Kanzi turi bti smoningas ir nra joki rodym, jog jis yra retas ar iskirtinis savo ries atstovas. Eksperiment su Kanzi ir kitomis maosiomis impanz mis pagalba Savage-Rumbaugh prijo prie stulbinamos ivados. Ji yra sitikinusi, kad smonei nepaprastai didels takos turi kul tra ir aplinka, todl analizuojant bet koki tyrim su bedio nmis rezultatus, privalu tai atsivelgti. Ji ir jos kolegos taip pat traukiant termi tus i j lizde? Atsak klausim, kur kas labiau priarttume

P ro to

te atra s

i 201

tiki, jog smon yra fundam entalus Visatos bruoas, kaip elek trinis krvis: Smon yra savyb, kuri smegenys valdo mums suvokiamais lenkimo, lankstymo, susitelkimo ar padidinimo bdais... Mes manome, kad realyb yra kultros suformuot smegen jg ilieta smons konstrukcija".1 0 Ji net tvirtina, jog kultra skatina nauj ri formavimsi: moni riai nepri klausantis primatas, kaip Kanzi, iaugintas tik moni aplinkoje ir gebantis suprasti nekamj angl kalb bei atsakyti j varto jantiems individams, turi pasiymti morfologikai kitokiomis nei laukins ar neiaugintos kalbinje-kultrinje moni aplin koje maosios impanzs smegenimis". Tai kerinti mintis: kaip smarkiai galtume pakeisti impan zs smegen dyd, form ar galimybes palankioje aplinkoje? Ar ir tuomet ilikt tam tikr neveikiam skirtum? Tai veria trokti, kad emje egzistuot dar viena prim at ris, dar viena didioji bedion, kurios smegen galimybs bt pusiaukelje tarp impanzs ir mogaus. Kaip atrodyt vidinis io gyvno pasaulis? Ar jis vis dar bt emiau kritinio mogikumo slenks io, ar kakur per vidur, taip leisdamas mums manyti, kad s mon yra laipsnika? Nors tokios bedions ir nra, taiau mes vis dar neinome, kaip delfinai ar didieji banginiai galt prisi dti prie auganio m s smons supratimo. Smegen dydio bei struktros aspektu tokie gyvnai kaip kaalotai galt pasi rodyti es labiausiai intriguojantys, jei tik galtume rasti bd su jais bendrauti. Turdami galvoje, kad tokios gyvn rys kaip kaalotai, vis dar yra m um s svetimos, noromis nenoromis suvokiame, jog iki iol vos palietme gyvn smons tyrim paviri. Esu ti kras, kad, gerjant m s supratim ui apie kitas gyvn ris, gy

202

P R O T O TEA T RA S

vn smons tyrimai stipriai prisids prie m us pai smons

supratim o.

iknosparnio pasaulis
Nors Thomasas Nagelas tiesiogiai nepra skaitytoj sivaizduoti, k savo naktiniame g yvenim e patiria iknosparnis (nepaisant jo darbo pavadinimo What It's Like to Be a Bat?" (Kq reikia bti iknosparniu?), vis dlto i inoma filosofin es veria susimstyti, k tai galt reikti. Brockas Fentonas i Va kar Ontarijo universiteto yra pasaulyje pripaintas iknosparni ekspertas. Sensorin iknosparnio suvokim jis imano geriau nei kas kitas, ir tai kaip, pasak jo, apeltuodegis lygianosis iknosparnis - labiausiai paplitusi ris iaurs Amerikoje - patiria pasaul skrydio metu:

Skraidydamas ir iekodamas grobio, pavyzdiui, sultingo drugio, a ileidiu apie keturis garsinius impulsus (echolokacinius signalus) per sekund. Garsai kyla mano balso aparate, o j aidas atsimua nuo mano kelyje esani objekt: medi, akmen ar, jei palenkiu galv, ems. Kaskart ileids echolokacin gars, jo detales uregistruoju savo smegenyse ir palyginu jas su grusiu aidu. Informacij apie grtanio aido laik a naudoju nordamas ima tuoti atstum tarp savs ir mano taikinio (drugio), o atsivelgs tolesni gars suteikt informacij, galiu sekti savo judjim drugio skrydio kryp ties atvilgiu. Mano ausys neleidia man leisti ir priiminti signal tuo pat metu, todl, artdamas prie taikinio, naudoju trumpesnius garso impulsus. Garso danio komponent ir jo aido (garso struktros) suteikta informacija padeda man nustatyti konkreias taikinio detales, form, sparn orientacij bei kno paviri. Nuo vyn neturini vabal grta

P ro to

teatras

I 203

aius aidas, tuo tarpu nuo vyneliais ar pkeliais pasidabinusi drugi (ar plaukuot apsiuv) atsimus aidas yra kur kas velnesnis. Nordamas pagerinti prie

mane esani vabzdi vaizd, a galiu keisti savo garso signal ilg. Ilgesni garso signalai leidia iplsti apvalgos lauk (galbt iki 20 metr), tuo tarpu trumpesni signalai suteikia informacijos apie netoli esanius tai kinius. Leisdamas ilgesniuosius garso signalus, savo energij sutelkiu e
A peltuodegiai lygianosiai iknosparniai gal ir yra paplit, taiau nemanoma sivaizduoti, k reikia v ie n j bti.

mesnius danio komponentus (apie 20 kHz). Signal bang ilgis leidia man nustatyti taikini detales, kurias

galiu pamatyti", palygins garsus su grusiais aidais. emi ilgesni signa l daniai ipleia mano apvalgos lauk, taiau nesuteikia informacijos apie aplinkos detales. Trumpesnieji signalai sudaryti i auktesni (35 kHz) ir emesni (20 kHz) komponent; tai suteikia detalesns informacijos apie taikinius. Naudodamas ilgus, emo danio signalus a nematau" ma vabz di (pavyzdiui, uod), mat mano echolokacijos radaras j paprasiausiai neufiksuoja. Bdamas peltuodegiu lygianosiu iknosparniu a matau ir gir diu pasaul taip, kaip dauguma induoli. Naudodamas echolokacij galiu medioti vabzdius nakt, kuomet viesos rykumo lygiai kliudo pa sikliauti regjimu.

204

P R O T O T EA TR AS

Daktaras Fentonas nutapo apeltuodegio lygianosio iknosparnio pasaul, kuris tuo pat m etu yra toks skirtingas nuo msikio ir toks j panaus. Kad ir pavyzdys apie garso signal ilgio pakeitimus, siekiant padidinti apvalgos lauk arba detalum . Kuo tai skiriasi nuo ms irjimo horizont ir vilgs nio rankin laikrod, kad suinotume, kiek valand? Akimirk truks tolim o vaizdo pakeitimas artim u ir detaliu. iknosparnio echoskopas daugeliu savybi panaus ms regji mo sandar. Lygus vabalo sparn pavirius atmua aid kitaip nei pkuoti ar vynuoti drugio sparnai; mums jie atrodo skirtingi. Keturi garso signal per sekund ileidimas - ir keturi aid sukrimas tuo paiu m etu - turt sukurti fragm entin, i atskir kadr sudaryt pasaulio vaizd; ms regji mas veikia panaiai: ms akys juda nuo vieno objekto prie kito kiekvien sekunds dal, o smegenys sujungia iuos paskirus kadrus vien nenutrks tam vaizd". iknosparnio echolokacija yra centruota jusl, bet, ties pasakius, mogaus regjimas nedaug kuo tesiskiria: detal vaizd mes m a tom e tik siaurame kgyje vilgsnio linijoje. Ir nors tiesa, kad naudodam as em o da nio signalus iknosparnis nem ato ma vabzdi, nepamirkime, kad mes n em atom e joki trum pesni u violetines (ultravioletini ir esani u j) ar ilgesni u raudonas (infraraudonj) e le ktrom agnetini bang. Nenustebtum e suinoj, jog apeltuodegio lygianosio iknosparnio smegen struktra yra pritaikyta kurti vaizdinius i gars taip, kaip ms smegenys kuria vaizdus i viesos ir eli. Sutikti su Nagelo sitikinimu, jog mes paprasiausiai negalim e sivaiz duoti, k tai reikia, mus veria skirtumai ir svetimomis mums atrodanios mintys. Mes m atom e drugio sparnus imarginus spalv rat, taiau neg a l e sivaizduoti, kaip iknosparnis gali j p am atyti echolokacijos pagalba.

(Taiau ar jiems to reikia? Viskas, k jie nori padaryti, tai prisiartinti drugiui i nugaros, praryti jo kn, o galv ir sparnus numesti al.)

P R O T O T EA TR AS

I 205

Kaip iknosparnis jauiasi iame nuolat besikeiiani gars pasauly je? Galbt taip pat, kaip mes jauiams regimajame. G albt ir ne.

PASTABOS 1. Thomas Nagel, What Is It Like to Be a Bat? The Philosophical Review 8 3 (1974): 435-50. 2. Carolyn Ristau, Aspects of the Cognitive Ethology of an Injury-feigning bird, the Piping Plo vers, darbe Cognitive Ethology: The Minds of Other Animals, red. C. A. Ristau (Hillsdale, N ew Jersey: Lawrence Erlbaum, 1991): 91-126. 3. Robert H. Wozniak, Conwy Lloyd Morgan, Mental Evolution and the Introduction to Comparative Psychology, C. L. Morgano darbe Introduction to Comparative Psychology, viixix (London: Routledge, 1993). 4. 5. 6. 7. 8. 9. Irene Pepperberg, Spencer Lynn, Possible Levels of Animal Consciousness with Referen ce to Grey Parrots (Pstittacus erithacus), American Zoologist 40 (2000): 893-901. A. Seth, B. Baars, D. Edelman, Criteria for Consciousness in Hum ans and Other Mam mals, Consciousness and Cognition 14 (2005): 119-39. N. J. Emery, N. S. Clayton, Effects of Experience and Social Context on Prospective Ca ching Strategies by Scrub Jays, Nature 414 (2001): 443-46. Alain Morin, kviestinis vedamojo straipsnio autorius, Science and Consciousness Review, no. 1 (November 2003). R. Clark, L. Squire, Classical Conditioning and Brain Systems: The Role of Awareness, Science 280 (1998): 77-81. Daisie Radner, Animal Consciousness (Amherst, N ew York: Prometheus Books, 1989): 179-78. 10. Sue Savage-Rumbaugh, William Mintz Fields, Jared Taglialatela, Ape Consriousness-Human Consciousness: A Perspective Informed by Language and Culture, American Zoolo gist 40 (2000): 910-21.

V ie n u o lik t a s s k y r iu s

I KUR ATSIRADO SM ON?

Pagrindinis io skyriaus keliamas ikis yra inoti, nuo ko pra dti. (Jei js nedomina vis tie patys apmstymai, ikart pereiki te prie XII skyriaus.) tai vienas i bd pradti i istorij: ian dien mes esame smoningi. Ar smon evoliucionavo? Galbt. Ar yra rodym, patvirtinani, kad tiesiogini m s protvi smon skyrsi nuo msiks? Jei taip, tai reikt, jog smon sitvirtino m s smegenyse laikui bgant (nors tuomet reikt atsakyti klausim, ar tai buvo laipsnikas, ar staigus procesas). Tiesa, kad prie kelis milijonus m et gyven monmis dar ne laikytini padarai pasiymjo maesnmis nei m s smegenimis (kad smegen dydis ir smon yra susij - viliojanti, taiau neb tinai teisinga mintis: maomis smegenimis pasiyminio, taiau protingo, hobitu arba homo floresiensis vadinamo padaro fosilijos, neseniai rastos Indonezijoje, rodo btent tai). Kad smon - arba ankstyvosios, paprastesns jos formos - galt sitvirtinti evoliu cijos aspektu, ji turjo suteikti tam tikro pranaum o ja pasiym jusi gyvn reprodukcijai. Smon turjo bti naudinga. Galbt taip buvo ir tebra, taiau keletas filosof bei moks linink tam grietai nepritaria. Jie tvirtina, jog smon yra epi fenomenas, alutinis produktas, kakas, kas vyksta neuronam s atliekant savo darb, taiau ji neturi jokios takos veiksmus, kal b ar sprendimus kontroliuojaniai smegen veiklai. ymusis Thomasas Huxley'is, labiausiai inomas u atkakli evoliucijos teorijos gynyb, nuties keli iam argum entui savo devyniolik tojo amiaus es, kurioje, ironika, taiau nesugebjo rasti vietos

P ro to

teatra s

I 207

smonei moni evoliucijoje.1 Huxley'is buvo sitikins, jog s mon mums neturjo jokios reikmingos takos, kaip gar vil pukas, lydintis garveio darb, neturi takos jo mechanizmui". Tuo pat m etu gyvens Darwino pusbrolis Francisas Galtonas s mon nuvertino iki bejgio, vos akimirk trunkanio automati nio smegen darbo stebtojo".2 Nors ie palyginimai ir yra gana vaizdingi, taiau m an labiausiai patinka velionio Juliano Jayneso epifenomenalizmo apibdinimas: I arfos sklindanti melodija, negalinti paliesti styg, putojantis ups vanduo, nestengiantis pakeisti srovs krypties, greta psiojo ingsnis ingsn en giantis jo elis, neturintis jokios takos savo kelionei".3 Ar smon naudinga? Juk vis dlto, nordam i utikrinti, kad suvalgysime viei apelsin, privalome igyventi visus jo valgymo sukeliamus pojius. O gal pakakt pasmoningo al kio? Esm ta, jog smonei ities esant paprasiausiam priedui, ji nebt galjusi vystytis, mat iuo atveju ji nebt galjusi prisi dti prie reprodukcijos skms. Taiau, jei ji nieko nedaro, negali bti jums naudinga! Vis dlto smon galjo vystytis ir tapti sudtingesne, sme genims didjant per imtus tkstani met, taiau tai reikia, kad evoliucija pasirinko didesnes smegenis (ir gebjim mstyti vis sudtingiau), o ne pai smon.* Apie iuos debatus bt galima parayti atskir knyg. Kad visa tai bt paprasiau, prisidedu prie palaikanij mint, jog smon yra vienaip ar kitaip naudinga ir gali bti veikiama evo liucijos jg. Kaip klaus Williamas Jamesas, jei smon yra ne* Danai gana sudtinga nusakyti, k evoliucijos jgos pasirinko, o ko ne: kojomis ne tik einame, bet ir spardome kamuol, okame bei balansuojame ant lyno; taiau i viso to tik jimas padjo ilikti, todl natralioji atranka j itobulino. Visi kiti gdiai tebuvo pake leiviai.

208

P R O T O T EA TR AS

reikalinga, tuomet kodl ji engia koja kojon su m ums kylaniais ikiais, klajodama, kai nereikia priimti svarbi sprendim, ir susikaupdama, kuomet tokia btinyb ikyla? Smons paiek susiaurin iki vizualaus suvokimo, Christofas Kochas ir Francisas Crickas tvirtino, kad net ir iame ribotame pavyzdyje smo n demonstruoja savo sugebjim irykinti svarbiausi apval gos lauko scen, palyginti j su praeities patyrimais (nesvarbu, individo ar visos ries patirtis), tuomet nusisti tinkamiausi atsak smegen sritis, galinias atgaminti praeityje surinkt in formacij.4 Jie pripaino, jog pasmon yra pajgi apdoroti toki informacij, taiau, veikiausiai, nerangi, jei reikia priimti rytin gus sprendimus (tarp kuri, inoma, galt bti pasirinkimas tarp kovos ir pasitraukimo arba kai kas santresnio, pavyzdiui, kalbjimas); smegenys yra kur kas tinkamesns sudtingam s moningam interpretavimui, kuris perduodam as u veiksmus at sakingoms j sritims ir ilaikomas ten pakankamai ilgai, jog bt manoma imtis t veiksm. Taip pat tiesa, jog metabolizmo aspektu smegenys yra labai brangus organas, m at jos sunaudoja 25 procentus kno gliukozs bei reikalauja nepertraukiamo deguonies tiekimo. Smon yra svarbi smegen naumo dalis, todl ne itin tiktina, kad j gene ruojantys mechanizmai bt isivyst, jeigu pastaroji neprisid t prie juos turini organizm pranaum o prie kitus. Ateities planavimas, alternatyv svrimas bei veiksm sivaizdavimas visi ie dalykai, regis, yra smons reikalaujanios ypatybs, ku rios taip pat galt bti naudingos reprodukcijai bei ilikimui. ios istorijos tkm priklauso nuo gyvn, i kuri esame kil bei su kuriais esame tiesiogiai susij: jei jie nra ar nebuvo smoningi, tuomet sunku sivaizduoti, kaip prie por imt

P R O T O TEA T RA S

I 209

tkstani m et staiga tokiais tapome mes. I kitos puss, o k, jei visi jie yra smoningi? Tuomet mes nesame niekuo ypatingi. Akivaizdu, jog tai kur kas sudtingesn problema, nei mgini mas atsekti kak tokio, kaip, tarkime, delno evoliucij. Pasta ruoju atveju galtume tyrinti vis senesnes fosilijas, iekodami pirmo gyvno su penkiapirtmis ataugomis, tuomet stebti, kaip laikui bgant jos vystsi ir tapo delnu, o ne letena ar pda. engdami kiekvien ingsn delno evoliucijos keliu, galtume mginti rasti rodym, paaikinani, kodl jis pasikeit vienaip ar kitaip. Taiau smons fosilijos neegzistuoja; turime ini tik apie galbt joms nam us suteikusi smegen vystymsi, taiau ir tai nra visikai aiku. Apskritai, neinodami, kiek smons ri i tikrj yra, kada jos atsirado ir kurie gyvnai jomis pasiymjo, nedaug k tegalime pasakyti. Taiau galime splioti. tai kodl smons evoliucijos mokslas yra viena auniausi mokslo srii. Cinikai galt j juodinti sakydami, jog ji nra ribojama mokslini duo men, taiau tai leidia vaizduotei klajoti laisvai; btent tai ia ir nutiko.

Prie tris tkstanius met

Nuo ko pradti? iandien, kaip inome, visi esame smoningi, taigi pamau grkime praeit. Pagrindin prieastis, kodl tai silau, yra mano trokimas pradti skyri nuo Juliano Jayneso ir vienetins jo knygos The Origin of Consciousness in the Bre akdown of the Bicameral Mind". i knyga yra tikra msl: kur kas daugiau moni, nei js galite sivaizduoti, apie j girdjo, turi bendr supratim, apie k joje raoma, arba i ties j skait. Ta

210

P R O T O T EA TR AS

iau tuo pat metu nesu girdjs apie mokslinink, kuris j irt rimtai. Taip yra dabar, taip buvo ir 1976-aisiais, kuomet ji buvo i leista. Niekada nepamiriu vieno ymaus smons eksperto man pasakyt odi: Tai puiki knyga - netikiu n vienu joje paray tu odiu". Ir vis dlto, pats Jaynesas buvo nuostabus mogus: draugikas, sumanus, i jo buvo smagu imti interviu, o jo knyga parayta puikiai. tai vado pradia, Smons problema":
O, koks kupinas nematyt vizij ir igirst tyl pasaulis yra i ne materiali smons alis! Kokie nenusakomai svarbs yra ie nepa lieiami prisiminimai ir neapibdinamos svajons! O jau viso to privatumas! Slaptas pirmini svarstym ir juos lydinio begarsio monologo teatras, nematomi vairiausi nuotaik rmai, mintys ir paslaptys, beribis atradim ir nusivylim prieglobstis. Itisa karalyst, kuri kiekvienas valdome atsiskyr, tyrindami va lios ribas ir duodami suvarytus sakymus. Paslpta cel, kurioje galime skaityti audring knyg apie jau gyvendintus ir dar tik bsimus dalykus. Vidinis kosmosas, kur galime laikyti savimi labiau nei bet kok atvaizd veidrodyje. Kas i smon, kuri yra manasis ar manieji a", kuri yra viskas ir tuo pat metu niekas? I kur ji atsirado? Ir kodl?

Skaitytojas panardinam as , pasak Jayneso, tok pastam ir kar tu svetim pasaul, kuris aukte aukiasi paaikinimo. Ir Jaynesas nesidrovjo tai daryti. tai labai glausta pagrindin mintis: se niau nei prie tris tkstantmeius mons dar nebuvo smonin gi, nors ir turjo iandieninms dydiu prilygstanias smegenis. Galbt atrod, jog jie turjo smon, taiau i ties j smegenys veik visai kitaip nei msiks. Jie nebuvo smoningi, neplanavo

P ro to

te atra s

i 211

savo elgesio, nepriiminjo sprendim ir nepasirinkdavo veiks m,* kitaip tariant, buvo robotai arba, jei jums labiau patinka, zombiai. ie prie smons egzistavim gyven mons nepriim da vo savarankik sprendim - jiems duodavo instrukcijas. Tiks liau sakant, deinysis smegen pusrutulis sakindavo kairiajam garsini haliucinacij - diev bals - pagalba. iems balsams prabilus, mons imdavosi veiksm. Prot sudar dveji rmai arba dvi dalys. Tviriausias Jayneso rodymas yra Homero Iliada". ia me epe niekas neatlieka nieko, kol to nesako dievai. Pavyzdi apstu. Agamemnonui pavogus Achilo mylimj, dievai perspja pastarj nekeryti (o kuomet karo pabaigoje Achilas primena tai Agamemnonui, is tai neigia sakydamas: Ne a buvau io akto prieastis, o Dzeusas"); dievas inyra i jros paguosti Achil papldimyje; dievai pradeda kar ir planuoja strategij, dievas veda kariuomen m, dievas kalba su kareiviais lemiamu mo mentu. Kaip teigia Jaynesas, Trojos kare sakymus dalijo haliu cinacijos". Grdamas prie mgstamiausio pavyzdio apie pasmo ningai automobil valdant vairuotoj, Jaynesas siekia paaikinti, k btent turi galvoje, kalbdamas apie dviej dali vyr (ar mo ter). Didel proto dalis yra uim ta vairavimo veiksmais, reakci jomis prie vairuotoj besikeiianius vaizdus, automobilio va riklio gars klausymusi, kelio per automobilio vair jutimu; pro tas yra visikai paskends priimamoje informacijoje ir reakcijose j, taiau visa tai vyksta smoningai nesuvokiant. Smoningas
* Patikj Danielio Wegnerio mintimis apie laisvos valios iliuzij IX skyriuje, nenustebs per skait ias idjas.

212

P R O T O TEA TR AS

protas tu o tarpu k la u so si radijo, b en drauja su k ele iv iu ar svajoja. Dabar, sak o Jaynesas, atim k ite i s m o n in g d al ir su in o site, k reikia b ti d v iej d a li m o g u m i.

Jaynesas nesikliauja vien Iliada". Jis taip pat tvirtina, jog to meto skulptra (prie 3-5 tkstanius met) pasiymjo ias ha liucinacijas kelianiomis savybmis: skulptros buvo tokios i kilios, milinikos, ak verianios, transo bsen vaizduojanios, jog priversdavo mones priimti j galvose skambanias haliuci nacijas. ventyklos buvo statomos tokiu pat bdu; jomis buvo siekiama priversti garbintojus susikoncentruoti taip, kad jie gal t aikiau girdti savo galvose skambanius balsus. Vardydamas keli skirting civilizacij kultrinius rodymus, jis mgina su tvirtinti savo argument, jog tais laikais moni smegenys buvo perskirtos kita prasme, nei tai chirurginiu bdu atliekama ian dien. Anuomet deinysis smegen pusrutulis nepasiymjo n trupinliu suvokimo, o kairysis neturjo jokios takos sprendim primimui. Kas juos suvienijo? Jaynesas tvirtina, jog didjantis gyven toj skaiius ir vis sudtingesnis socialinis gyvenimas pasirod ess nepakeliamas perskirtam protui, kuris geriausiai funkcio navo i dalies nekintamoje autoritarinje socialinje struktroje, kurioje mones jung vienas protas (ironika!). Kai kuri civili zacij lugimas, dl to susibrusios pabgli minios ir neiven giamas moni, kurie nors ir buvo panas proto pasidalijimo klausimu, girdjo gan skirtingus balsus savo galvose, susilieji mas naujus miestus ir gyvenvietes, pasirod es nepakeliami perskirtam protui, todl jis buvo priverstas susilieti. Puikiai i nodamas, jog to meto mons jau pasiymjo fizikai m oder niomis smegenimis, Jaynesas atsargiai aikina, jog dviej dali

P R O T O TEA T RA S

I 213

proto virsmas smoningu reikalavo tam tikr smegen pokyi, taiau ne nauj smegen sukrimo ar visapusik genetini po kyi. is gan sunkiai tikimas procesas reikalavo operacins sis temos, o ne technins rangos pasikeitimo. Jaynesas buvo sitikins, jog aplinka atliko itin svarb vai dmen iame procese, todl dvidalio proto laik vaikas, uau gintas dabartiniame pasaulyje, niekuo nesiskirt nuo ms, ir atvirkiai, dvidalio proto laikais egzistavus senovin Uro miest nukelto m oderni laik vaiko protas pam au persiskirt. Tai primena Sue Savage-Rumbaugh argumentus, jog lingvistiniai impanzi sugebjimai priklauso nuo socialini aplinkybi, nuo to, kaip gyvnas buvo iaugintas. Abiejuose atvejuose slypi tas pats principas: smegenys yra kur kas daugiau nei gen nulemta sistema; joms taip pat takos turi iorinis pasaulis. Aplinka gali lemti ne tik vystymosi sutrikimus (taip, kaip aklumas sutrikdo prast smegen ievs regjimo srities vystymsi), bet ir mo ni mstymo bdo pokyius. Kaip visa tai galjo veikti, jei diev balsai skambjo deinia jame smegen pusrutulyje, taiau buvo girdimi kairiajame? T paaikinti gan sudtinga, mat smegen kalbos centrai (primimo ir generavimo) beveik visada yra kairiajame pusrutulyje. Jayne sas tai aikino taip: kad ir kas vyko deiniojo pusrutulio srityse, atitinkaniose kairiojo pusrutulio kalbos centrus, tai turjo bti taip svarbu, jog tikrieji kalbos centrai nebuvo pasitelkiami. Kas tai galjo bti? Kodl diev balsai turjo bti sukurti btent tose deiniojo pusrutulio srityse, kurios, nors ir bebalss, buvo laiko mos kairiojo pusrutulio kalbos centr analogu.*
* Taip pat tiesa, kad deinysis pusrutulis gali tapti atsakingas u kalb, jei ankstyvaisiais gyvenim o metais vaikas patiria kairiojo sm egen pusrutulio traum, taiau is gebjimas, metams bgant, menksta.

214

P R O T O TE ATR AS

Po to, kai Jaynesas nustat bals altin deiniajame pusru tulyje, jam beliko paaikinti, kaip haliucinacins diev komandos patekdavo kairj pusrutul, kuriame buvo igirstos ir suprastos. i nepaprastos atsakomybs reikalaujani informacijos perda vimo uduot jis priskyr specifinms neuron sistemoms - prie akinms jungtims - kurios, neva, iki smons atsiradimo ant savo pei laik civilizacijos nat. Veikiausiai, knygai, kuria, kaip minjau anksiau, netiki n vienas aktyviai smon tyrinjantis ekspertas, jau skyriau per daug vietos, taiau man ji labai patinka, nes priveria apie s mon mstyti plaiai ir vaizdingai, ir galbt btent to dert i jos tiktis. Yra dar vienas Jayneso pateiktas rodymas, kur turiu paminti, prie pereidamas prie kritikos. Didel knygos dal Jaynesas paskyr schizofrenijai aptarti, tvirtindamas, jog is sutrikimas yra tarsi dvidalio proto laik lie kana ar dalinis sugrimas" prie jo.* Schizofrenikai teigia gird balsus savo galvoje, ir danai ie balsai duoda jiems vienokias ar kitokias komandas, kurioms ie individai link paklusti. Taiau kaip tai vyksta? Pirma, u didij dal kalbos sugebjim atsako kairysis smegen pus rutulis. Antra, yra tvirt rodym, jog schizofrenikai girdi savo pai balsus (vieno eksperimento metu, schizofrenijos pacientui buvo pritvirtintas mikrofonas, rainjs tiriamojo nibdamas komandas, kurias jis vliau pavadino haliucinacijomis). Sujunki me iuos faktus ir pastebsime, jog perasi ivada, kad girdim bals haliucinacijas schizofrenikai sukuria ir suvokia kairiuoju smegen pusrutuliu.
Netiktinai didel bendros m oni populiacijos dalis - apytiksliai penkiasdeimt procen t - teigia vienu ar kitu metu savo gyvenime, ypa streso metu, girdj balsus savo g a lv o je .^ Ar tai trumpalaikis dvidalio proto sugrimas? *-'A/P/$ 9
CQL

P R O T O T EA TR AS

I 215

Tai logika ivada, taiau nebtinai teisinga. Kairysis pus rutulis yra atsakingas u kalb, taiau deinysis reikmingai pri sideda prie kalbos generavimo ir supratimo, ypa tono ir tempo kontrols, kurie turi didels takos kalbjimui. Taip pat esama smegen tyrim, kurie (nors ir nra neabejotini) leidia many ti, kad schizofrenik prot sudaro dvi dalys. M a maiausiai galima teigti, jog deinysis j smegen pusrutulis vaidina reik m ing vaidmen haliucinacij krime. Vieno tyrimo, kuriame dalyvavo jaunas schizofrenikas, metu, deinioji jo smegen pus visai alia ausies suaktyvjo, o po trij sekundi jis prane ty rjams, jog patyr haliucinacij.5Toji smegen dalis iliko aktyvi, kol pamau sijung ir kitos sritys. Kitas dviej pacient tyrimas leido prieiti prie panai ivad, tik buvo nustatytas ir laiko tar pas: ta pati deinioji abiej tiriamj smegen dalis suaktyvjo 6-9 sekundmis anksiau, nei jie prane suvok savo haliucina cijas. ioms tsiantis, kitos deiniojo ir kairiojo pusrutuli dalys taip pat suaktyvjo.6 Kas vyksta deiniajame smegen pusrutulyje prie pasirei kiant haliucinacijoms? Jayneso knygos leidimo metais patikj jo teorija bt tuoj pat griebsi i tyrim. iandien rezultatai interpretuojami blaiviau, remiantis moderniosios psichiatrijos atradimais. Jayneso kritikai - toki buvo nemaai - puol jo teiginius keliais frontais. Jie negaljo patikti, kad smon atsirado taip neseniai, kad Iliad" galima interpretuoti taip tiesiogiai, arba kad stabai buvo sukurti haliucinacijoms sukelti... Galiau pra tsti. Mano nuomone, is darbas intriguoja, o Danielis Dennettas Jayneso knyg pavadino patraukliu programins rangos ar cheologijos" apraymu.

216

P R O T O T EA TR AS

P r ie t r i s d e i m t t k s t a n i m e t
Jau minjau, kad didioji ia tema besidomini moni dalis

netiki, kad moderni smon susiformavo vos prie tris tkstant meius. Taiau, jei ne tuomet, tai kada? Grtant praeit, kita po tenciali stotel yra apytiksliai prie trisdeimt ar penkiasdeimt tkstani met. Pirmoji data ymi sudtingus ir puikiai atliktus seniausius (iki iol rastus) pieinius olose Europoje. Tai laikotar pis, kuomet fizikai m odernus mogus persikl i Afrikos Eu rop ir Viduriniuosius Rytus, kur galjo konkuruoti su iabuviu neandertalieiu. Ties sakant, prie 30 000 m et neandertalietis jau buvo inyks.* Kodl pieiniai olose simbolizuoja smons pradi? Psicho logai Markas Leary'is ir Nicole Buttermore tvirtina, kad staig to meto menin sprogim galima laikyti geriausiu aukiausios mo gaus smons stadijos susiformavimo rodymu.7 Susiedami dvi skirtingas laiko juostas, Leary'is ir Buttermore kuria savo smo ns istorij. Viena t laiko juost remiasi bet kokiais prieistorini moni paliktais minties ir smons pdsakais, siauru akmenini ranki, ugnies naudojimo bei netiesiogini numatymo rodym, pavyzdiui, kooperatyvins mediokls, takeliu per laik. Kit, labiau teorin, laiko juost sudaro penki lygi smons klasifi kacija, pradedant paprasiausia jos forma, kuri leidia gyvnui suvokti iorin pasaul, bei tai, kad btent jis j suvokia, pereinant prie smons versij, leidiani jos savininkui bendrauti su ki tais, sivaizduoti praeit ir ateit, ir baigiant mogikja smone,
Visos ios datos nra galutins ir neginijamos; jos gali kisti radus nauj rodym, ityrus naujas vietas ar inykus senoms nuomonms. Taip pat visuom et egzistuos vieniems geriau nei kitiems smon paaikinantys artefaktai, gyvenviets bei laidojimo vietos arba faktas, neva neandertalieiai kr savotikus meno objektus, nors iki iol tuo nelabai tikima.

P R O T O T EA TR AS

I 217

kuri apima visus iki iol mintus gebjimus bei pasiymi sim bolizmo komponentu, leidianiu priskirti aplinkiniams mo ralumo", sociopatikumo" ar atsakomybs" savybes.* Reikia pripainti, kad toks smons apibrimas gana abe jotinas, taiau jo pagalba galima paaikinti elges. Pavyzdiui, tiek mons, tiek impanzs sugeba sivaizduoti ateit, taiau pastarj gebjimas nra taip puikiai ivystytas, kaip msikis. Treiajame deimtmetyje Wolfgangas Kohleris atliko ymiuosius eksperimentus, kuri metu impanzs turjo rasti bd, kaip pasiekti prie lub prikabint banan kek. Kai kurios paman, kad, sustat des vien ant kitos, pasieks bananus. Nors tokio tipo uduoties sprendimas, reikalaujantis sivaizduoti netolim ateit, seksi gana lengvai, kai kuriais atvejais jos nesugebdavo tos pat uduoties isprsti antr kart. Tai leido manyti, kad j gebjimas sivaizduoti ateit yra ribotas arba nepastovus, arba ir viena, ir kita. Pats Kohleris prijo prie ios ivados. Remdamiesi iuo poiriu, Leary'is ir Buttermore tvirtina, kad technikai vadinamas pereinamuoju tarp vidurinio ir vly vojo paleolito laikotarpiu, taiau kur kas daniau vairi autori laikomas krybins paangos" arba didiojo kultrinio spro gimo" periodas, simbolizuoja visikai isivysiusios smons atsiradim. Teigiama, kad per aptariamuosius dvideimt tks tani met moni mstymas pasikeit kur kas rykiau, nei per ankstesnius 5 milijonus. Turjo vykti kakas, kas pavert tokius
* Markas Leary'is visa tai apibdino itaip: Dauguma ms su ateitimi susiet mini yra labai abstrakios ir simbolins: ar gausiu ger darb? Ar mano vaikai uaugs laimingi ir tin kamai prisitaik? Ar bsiu nubaustas u savo nuodmes? Toki mini krimas reikalauja gebjimo mstyti apie abstrakias savybes". Tai pati sudtingiausia mini apie ateit forma. Prie atsirandant ioms mintims, mons, ko gero, tesugebjo sivaizduoti kitos dienos me diokl. Taiau mintims tapus abstraktesnms, m ons i savo ateities pradjo geisti gerovs ir populiarumo (taip, tai laikoma paanga).

218

P R O T O T EA TR AS

skirtingus nuo ms, jog net negalime sivaizduoti, k reikia jais bti, to meto mones panaiais mus. Galima tik splioti, koks vykis galjo tai lemti: galbt mogaus smegenys pagaliau suvienijo atskirus savo mstymo modulius, o gal tai lm simbo linio mstymo atsiradimas, kur atspindi to meto menas, ar net tam tikra nepaprasta mutacija? Niekas negali pasakyti. tai k mes inome. Pirmiausia, standartiniu moni ms tymo rodym u laikoma akmenini ranki gamyba jau tuomet buvo patyrusi dram atik revoliucij. Iki tol, vis milijon met, moni ranki dizainas iliko beveik nepakits, taiau prie pen kiasdeimt tkstani met viskas pasikeit. Iki tol i nuatrint akmen gaminti amenys uleido viet rankiams, turintiems aiki paskirt, pavyzdiui, kapoti arba skusti daiktus. mons taip pat pradjo naudoti dramblio ir kit gyvn kaulus bei ra gus; paprasti rankiai virto lankais ir strlmis, ietimis ir kabliu kais, prie kai kuri j kot buvo tvirtinami amenys. Beveik tuo pat metu mons pradjo kraustytis rsi iaur, valtimis yrsi Australij, gyveno ne tik olose, kaip teigia populiars mitai, bet ir pai i kari ir vir j itemptos odos ar kailio pasistatytose pairse. Pradjo vystytis pramon ir menas, nors jiems prireik iek tiek daugiau laiko. Gali bti, kad itisus tkstantmeius mons puo savo knus daais bei tatuiruotmis, taiau mes, veikiau siai, to niekada nesuinosime - viskas, k turime, tra j kaulai. Taiau i io periodo iliko pirmj kno puoybos karoliukais, apyrankmis, net galvos papuoalais rodym, be to, buvo i rasta kaulin fleita, skaptuojamos nedidels mones vaizduo janios statulls, laidojimo tradicijos buvo apipintos tikjimu pomirtiniu gyvenimu. Pranczijos ir Ispanijos olose buvo rasta

P ro to

teatras

i 219

netiktin kultros klestjimo rodym bei m antri pieini, datuojam trisdeimt tkstani m et prie m s er.* Tai sp dingi gyvenimiki gyvn atvaizdai (vieninteliai moni buvi mo rodymai yra tik krj palikti deln atspaudai), rodantys nepaprastus krybinius autori sugebjimus ir galbt kai k daugiau. Leary'is ir Buttermore tvirtina, kad greiiausiai tai sim boliniai toki gyvn, kaip bizonai ar elniai - pagrindiniai to meto moni mediokls taikiniai - atvaizdai. Argi ne t pat at lieka moderni mogaus smon: simboliai naudojami tikriems gyvnams vaizduoti, jie idstomi tam tikrais neprastais bdais, turjusiems to laikmeio monms nemenk reikm (taiau ne suprantami mums). Galbt tai buvo vienas i bd utikrinti, kad bsima grupin mediokl bus skminga? Akivaizdu, jog mes tegalime splioti, k galjo reikti pieiniai olose, taiau jie tikrai kak reik. Leary'is ir Buttermore tvirtina, kad tai buvo puikus metas moderniai mogaus smonei, pasiyminiai simboli naudoji mo bei praeities ir ateities sivaizdavimo sugebjimais, atsirasti. Tai nra netikima mintis, ypa susiejus visus to meto moni paliktus artefaktus. Kad ir kaip bt, ilieka du neatsakyti klau simai: kas paskatino engti paskutin ingsn visiko smonin gumo link ir kaip btent atrod to meto moni protas (pastara sis klausimas lygiai taip pat intriguoja, taiau j atsakyti kur kas sudtingiau)? Jeigu nemanoma sivaizduoti mogikojo" proto prie jo itobuljim, nejaugi t padaryti lengviau po to?
* Archeologas Stevenas M ithenas tvirtina, kad ie m eno kriniai sim bolizuoja protus, ku rie pasiym jo gebjimu kurti kitur gam tos pasaulyje neegzistuojanius vaizdus ir mintis. Krini autoriai nekalino j savo galvose visai aminybei; suteik jiems form, gam inda mi vairius objektus, paties M itheno vadinam us natrali nam prote neturini idj atvaizdais".

220

P R O T O T EA TR AS

Vieno tyrimo pagalba buvo mginama atsakyti klausim kaip atrod to meto moni protas?", ir nors nieko tiksliai pasa kyti nemanoma, ikeltos mintys yra ities domios. U tai tur tume dkoti psichologui Nicholasui Hum phrey'iui. Savo tyrimu jis pademonstravo, jog atvrus prot naujoms idjoms, galima velgti kitiems nematomus dalykus. Hum phrey'is palygino le dynmeio laik pieinius su vaik, kuriems buvo diagnozuota sunki autizmo forma, darbais ir prijo prie ivados, jog ledyn meio menininkai" greiiausiai pasiymjo iskirtinai priem odem iu protu, nesugebjo mstyti simboliais, nebuvo link bendrauti ir, apskritai, buvo savamoksliai ir negud. Pieinius olose dert laikyti ne paengusio proto enklu, o senojo proto gulbs giesme".8 Tyrime dalyvavusi mergait, vardu Nadia, kuriai buvo dia gnozuotas autizmas, gim Anglijoje 1967-aisiais. Ji buvo visikai negali; sulaukusi eeri, vis dar nemokjo kalbti ir nesuprato tinkamo socialinio elgesio norm. Taiau bdam a vos trej, ge bjo puikiai pieti gyvnus bei mones. Jos pieiniai ities ne paprasti, ypa turint galvoje, kad ji, regis, nepatyr ankstyvj menins brandos stadij - talentas pieti jai buvo ities duotas. Po to, kai daugyb Nadios darb buvo publikuoti, H um phrey'is pastebjo paslapting j panaum prie deimtis tkstani met olose pavaizduot gyvn pieinius. Tiek mer gaits, tiek olose rasti pieiniai savo forma, dydiu bei vaizduo jamais judesiais atrodo realistiki; abeji darbai pasiymi gyliu ir perspektyva; abiem atvejais vieni gyvnai buvo nupieti ant kit. Ledynmeio menininkai" itaip mgino pavaizduoti dide l gyvn skaii ar judes. Kai kurie padarai buvo panas dviej gyvn hibridus - atrod, tarsi dalinis vieno gyvno pa

P R O T O T EA TR AS

I 221

veikslo ubaigimas buvo laikytas kito gyvno pieinio pradia, tarsi autorius (ar autor) persigalvojo darbui pusjus. Panaumai netiktini, taiau neaiku, k tai galt reikti. Hum phrey'is pripasta, kad galbt tai paprasiausias, bet stul binamas sutapimas, taiau atmets atsargum, jis ikl dvi versijas: pirma, lygindamas pieinius jis nemgino pasakyti, jog ledynmeio menininkams" taip pat buvo galima diagnozuoti autizm, arba kad Nadios smegenys buvo tokios pat, kaip ledyn meio moni; antra, pieini palyginimas rodo, kad kai kuri prielaid apie ledynmeio mones daryti negalime, btent kad jie mokjo kalbti. Nadia nemokjo kalbti, taiau, bent jau H um phrey'io manymu, jos pieiniai prilygo ledynmeio laiko tarpio meninink" darbams. Nadios ir kit meninink, kuriems buvo diagnozuotas autizmas, atvejai net rodo, jog kalba tam tikru bdu susilpnina j menins raikos gebjimus. Nadiai sulaukus atuoneri ir inten syvaus kalbos mokymo pagalba pradjus plsti savo odyn, pieini kokyb suprastjo. iuo faktu Hum phrey'is grindia tvirtinim, jog ledynmeio menininkai" buvo paskutinieji, pasi ymj senuoju mentalitetu, kadangi jie nemokjo kalbti. Visi ie teiginiai prim ena Jayneso apmstymus tuo poi riu, kad daugum a apvalginink - kartais labai tvirtai - nesu tinka su Hum phrey'io nuomone. Tam yra keletas prieasi: Na dios ir ledynmeio laik pieiniai glbt yra panaus iorikai, taiau jie yra labai skirtingi gilesniu lygrneniu; tai yra klasikinis n=l atvejis, ir Nadios pavyzdys pats savaime nieko nerodo; tuo pat metu, kai buvo sukurti pieiniai olose, egstavo ir kit meno form, todl gan sunku patikti, kad iais, palyginti nesenais laikais mons dar nemokjo kalbti ar, prieingai, kakokiu

222

P R O T O TE ATR AS

Apie du labai skirtingus ir tu o pat metu labai panaius protus ie paveikslliai pasako daugiau nei bet kokia odin analiz. Pirmasis ir treiasis vaizduoja pieinius i Lasko {pranc.
Lascaux - vert. past.) ol;

antrj ir k e tvirtj nupie jauna meninink Nadia, kuriai buvo diagnozuotas autizmas.

P R O T O T EA TR AS

I 223

bdu ledynmeio menininkai" buvo vieninteliai moderns, bt nekalbantys mons (nors btent apie tai mst Humphrey'is). Daugiausia, k daugum a pripasta, kad H um phrey'is (yl, kaip ir Jaynesas) nusipelno pagarbos u ram i paleoantropologijos vanden sudrum stim . Mano nuomone, jo darbas vertingas, nes veria susimstyti, kokie tolimi laiko ir erdys poiriu le dynmeio laik mons. Galime dar kart perfrazuoti Thomaso Nagelo klausim: K reik bti ledynmeio laik m eninin ku"?" Negaliu atsitolinti nuo i moni gyvenimo epochos, neaptars labai seno klausimo, kas nutiko neandertalieiams. Daugumos ekspert nuomone, neandertalieiai buvo alutin moni genealoginio medio aka, tkstanius m et egzistavu si greta m oderni moni kai kuriose teritorijose, taiau beveik neprisidjusi prie iandieninio m s genofondo (nors idja, kad mons ir juos panaios btybs net nepersimet vilgsniais, atrodo absurdika). Iki iol nesutariama, kodl apgailtinas ledynmeio sly gas Europoje puikiai pergyven neandertalieiai po moderni moni atsikraustymo inyko vos per kelet tkstani met. Ar jie nebuvo pakankam ai protingi, ar nesugebjo prisitaikyti besikeiianioje Europos aplinkoje prie trisdeimt tkstani met? Ar jiems nepakako kalbini gebjim, kad igyvent, pradjus konkuruoti su naujais, sumaniais atvykliais? Visuo tinai priimto atsakymo iuos klausimus nra, taiau akivaiz du: jeigu sunku sijausti tiesiogini m s protvi, gyvenu si prie trisdeimt ar keturiasdeim t tkstani met, protus, tuomet k kalbti apie mginimus sivaizduoti, k reikt bti neandertalieiu? Kartkartmis mokslininkai drovisi splioti, k

224

P R O T O T EA TR AS

galjo reikti buvimas neandertalieiu, taiau keletas rom anist nusprend i io jausmo pasijuokti. Jean Auel yra geriausiai i noma u vo rom an cikl, prasidjus darbu Clan of the Cave Bear", tuo tarpu brit romanistas Williamas Goldingas savo knyg The Inl^ritors" para kur kas anksiau - dar etajame deimtmetyje. Goidingo poiris neandertalieius buvo laiko mas senamadiku, V a t brutalius, vyras prie vyr susirmimus jis laik pagrindine jHnykimo prieastimi, taiau tuo pat m etu jam, galbt, pavyko ufiksuoti kai kuriuos psichinius skirtum us tarp neandertalieio ir moctenaus mogaus. Jo neandertalieiai savo mintis tesugebjo p averstkietvirtu mikiojimu, taiau iam procesui kliud rykiais psichiniki^ vaizdais paremtos smons likuiai; kai kuriuos t vaizdini jie gljo ikviesti valingai, kiti kildavo neprayti. Vaizdais, o ne simboliais paremtas protas... Galbt taip ir buvo, taiau nesiyaizduoju\kaip galtume tai pa tvirtinti. / \ Galbt is skyrius atrodo iek tiek keistokas, turint galvo je, kad aptariu mokslu apsimetanius pram anu^ - sumiusius su pripaintomis fantazijomis - taiau ar pastarieji lbai skiriasi nuo vyraujanios mokslins nuomons apie smons evoliuci j? Visa ta splions, kiekvienas tyrimas yra netiesioginis (nors reikia pripainti, kad kai kurie i j galbt paremti solidesniais faktais nei kiti).

Prie tris imtus tkstani met?

Po pavadinimo klaustuk palikau ne iaip sau: beprasm ika tsti i kelion smons laiku, kaip ir beprasm ika sekti pdsa kais sismarkavus audrai - kelio beveik nematyti, taigi negali-

P R O T O T EA TR AS

I 225

me daryti logik ivad. Dl daugiau nei prie penkiasdeim t tkstani m et sukurt meno dirbini nra vienos nuom o ns, neegzistuoja ir kultros rodym , taigi daryti ivadas apie smons atsiradim ar priskirti jai tam tikr laikotarp yra be galo sunku. Nepaisant to, dert aptarti tam tikrus rodymus, o praeities migla neturt adinti mini, neva spjimai apie smons vert ar naud reprodukcijai, dl kurios, galbt, evo liucijos jgos j ir pasirinko, yra nesvarbios. Daugum a taria, jog smon vienaip ar kitaip yra m um s naudinga; tai turjo iry kti kakuriuo m etu mogaus gyvenim o istorijoje, nepaisant, ar galime t laikotarp tiksliai nustatyti, ar ne. Trys imtai tks tani m et prie m s er skamba taip tikinimai, kaip ir kiti variantai, kadangi btent tuo metu, po milijon m et sstingio iradim ir inovacij srityje, netiktai prasidjo akm enini ran ki gamyba. Redingo universiteto Anglijoje paleoantropologas Steve nas Mithenas pritaria, kad nors meno pltojimasis prie pen kiasdeimt tkstani m et ir reik dram atik - galbt, dra
matikiausi - ingsn link m odernios mogaus smons, turjo

vykti ir tam tikr paruoiamj proces. Galbt dar nesubren dusi smon vystsi akm enini ranki, ypa rankini kirvuk, gamybos pagalba.9 ia jis nukrypsta nuo tradicins nuomons teigdamas, jog toki ranki gamyba ne tik leidia sprsti, kas djosi gamintojo galvoje, bet ir drsino pat ranki gamintoj iekoti nauj mstymo bd. Bent jau smegen atvilgiu, ran ki gamyba yra dvikryptis procesas. Rankiniai kirvukai ika sen rauose pasirod gana anksti, m adaug prie pusantro milijono m et (nors iki tol bene milijon m et buvo gaminami prim ityvesni akmeniniai rankiai), ir iliko nepakit vis milijo

226

P R O T O TE ATR AS

n met. Nepanau, jog tuo m etu mginta juos kakaip tobulinti ar pagrainti* Mithenas teigia, jog rankinio kirvuko gamyba reikalauja keturi proto savybi; jis sitikins, kad prieistoriniai mons iais gebjimais pasiymjo dar prie pagaminant pirmuosius rankius. ios savybs yra: tiksli koordinacija, supratimas, kaip skyla akmuo, planavimas bei simetrijos pojtis. Nevalds tiksli motorini gdi, prieistorinis mogus nebt sugebjs kirsti akmens reikiamu kam pu reikiama jga, kad atskilt norimo dy dio gabalas. Tai neatsiejama ir nuo akmens savybi supratimo; tokiu supratim u pasiymi ir rieutus gliaudyti imokusios im panzs: po daugelio bandym jos sugeba praskelti kiaut, nesutrupindamos viduje esanio rieuto.** Planavimo svarba neapsiriboja vien akmens skaldymo veiksmais. Planuoti reikia perneant kirvukus t viet, kur jie bus naudojami; tokioje situacijoje impanzs vl padem onstra vo panai ateities num atym o gebjim. Ketvirtja kirvukams gaminti btina protine savybe Mithenas pasirinko simetrijos pojt ne tik dl to, kad simetrikas rankis yra kokybikesnis, bet ir todl, kad potraukis simetrijai - ypa potenciali partneri kn atvilgiu - yra labai senas psichinis polinkis. Kiekvienas i
* Buttermore ir Leary'is mano, jog imtus tkstani met akmeniniai rankiai iliko ne pakit, kadangi j gamintojai neturjo tvirtos ateities koncepcijos. Nesugebant suvokti ateities, nra reikalo mginti tobulinti kok nors rank, siekiant, kad ateinaniais metais ar mnesiais jis atnet daugiau naudos. N eym s ranki skirtumai ne tik bgant laikui, bet ir skirtingose vietovse, rodo priblokiani savitos kultros stok - net vairiose Afrikos dalyse gyvenanios impanzs pasigamina skirtingai atrodani ranki. Tai nereikia, jog ie prieistoriniai m ons buvo kvailesni u impanzes, taiau aikiai parodo, kaip smarkiai jie skiriasi nuo ms. Verta pastebti, kad, prieingai ms prastam vyras=rankis poiriui, impanzi patels yra atkaklesns ir greiiau gunda naudoti rankius nei patinai. Tai leidia manyti, kad, galbt, moterys atliko lemiam vaidmen ranki tobulinimo procese ir gal net smons vystymesi.

P R O T O TEA TR A S

I 227

i keturi reikalavim, veikiausiai, vystsi nepriklausomai nuo kit kur kas anksiau, nei rankiai buvo pradti gaminti, taiau galiausiai jie buvo sujungti tam tikr trumpalaik ranki ga mybos smon. Kas galjo juos suvienyti? Mithenas mano, kad tam takos galjo turti kalbjimas su savimi - tylus murmjimas, lydjs akmens skaldym", - apibdina jis, bei vidins kalbos irai ka balsu. Pasak Mitheno, po to, kai daugelis ranki gamintoj gudo gaminti kirvukus, i kalba sujung kitu atveju paskiras psichines ypatybes (kuriomis to meto mons jau pasiymjo) ranki gamybos smon. Ji neprilygo olose pieinius palikusi meninink" smons auktumoms, taiau tai buvo naujas suvo kimo lygmuo. Toks procesas turjo bti panaus Juliano Jayneso sivaizduot programins rangos" pokyt, nors aukiausias mogaus smons isivystymo lygis dar nebuvo pasiektas. Mithenas nra vienintelis mokslininkas, manantis, jog pa grindin smons vystymsi skatinusi prieastis buvo kalba. Kalbos atsiradimas datuojamas tarp 100 000 ir 200 000 m et prie m s er; apytiksliai tokio pat amiaus laikomos ir seniausios modernias smegenis turjusi moni ikasenos, taigi atrodyt, jog visas projektas buvo gyvendintas tuo pat metu. Taiau net ir Mitheno pateikiamas kalbos vaidmens apibdinimas yra gana miglotas. Kuo tiksliai gebjimas kalbti galjo bti naudingas? Yra nuomoni, jog tai pagrindinis gebjimas, leidiantis mums ne tik mstyti apie savo situacij, bet ir apie pat fakt, jog tai darome. Niekas nra tikras dl un, kai ar impanzi, taiau daugum a smons tyrj taria, jog mes esame vieninteliai e mje, galintys mstyti apie mstym, ir daugumos i m s kalba yra neatsiejama nuo io gebjimo.

228

P R O T O TEA TR AS

Kalbos itakomis besidomintys mokslininkai gali jus nustebin ti, netiktai susiedami jas su kitu mogaus elgesiu, remdamiesi faktu, jog tiek vienam, tiek kitam reikia nuodugniai apmstytos veiksm sekos. Laisvai galdami kalbti, iandien nepagalvotu me apie tokias ssajas, taiau nordami suprasti kalbos itakas, turtume nusikelti laikus, kai m s protviai dar nebuvo visa veriai mons; tokiai kelionei" reikia plai pair. Lingvistas Derekas Bickertonas daug laiko skyr apmsty mams apie kalbos atsiradim. Jis mano, kad kalba ir smon ga lt bti susij netiesiogiai, dar neinomos treiosios alies dka. Toks pasilymas leidia apeiti vitos ir kiauinio dilem arba klausim, kas kieno vystymsi paskatino, kadangi taip pripas tama galimyb, kad j abiej atsiradimui pasitarnavo tam tikras veiksnys. Bickertonas mano, kad tas veiksnys galjo bti laikas (teisyb, jis ir yra visagalis).

Mus supantis pasaulis

Psichologas Bjornas Merkeris i Upsalos universiteto vedijoje pateik nau j prieast, kuri, jo manymu, privert smon vystytis.1 0 Jo tvirtinim u, visk lm mobilumas: vos tik gyvnai pradjo judti, jie turjo tapti smoningi. Kodl? Vos jiems tapus mobiliems, prisijo skirti nem a protini gebjim dal, kad ukirst keli j pai jusli sukeltai painiavai. Atliekant paprast uduot - pereinant nuo vieno kambario galo iki kito dairantis alis, kambarys atrodo stabili, nejudanti vieta, erdv, kurioje judate, nesikeiia. Taiau pagalvokite apie sensorin informacij, leidiani jums susikurti tok paveiksl. Js akys okinja pirmyn ir atgal, galva s

puoto

T EA TR AS

I 229

kiojasi alis, einant knas linguoja priek ir atgal, kair ir dein - js smegenis skverbiasi keisiausia vizualios informacijos maialyn. Merkerio odiais tariant, vienintelis akies judesys paleidia pasaul lkti skersai tin klain, taiau ms patiriamas pasaulis net nesuvirpa". T pat (tik gal ne tokiu dideliu mastu, turint galvoje vizualios inform a cijos taig) galima pasakyti ir apie ms girdimus garsus, po ms pdomis jauiamas grindis, net i virtuvs vis dar sklindant prajus vakar gam in to maisto kvap. Tokios poji kakofonijos suvokimas mums bt visikai nenaudingas. Jis mums kliudyt. Mums reikia, kad kambarys atrodyt kaip kambarys, o ne linksmieji atrakcion parko kalneliai. Sprsdamos i proble m, smegenys nusiunia didij priimamos neapdorotos sensorins infor macijos dal pasmon, kur ji apdorojam a, suredaguojama ir paveriama suprantama visuma. Tai tik pus istorijos. ia informacija paremti visi, kartais ir itin d ram a tiki, ms veiksmai, pavyzdiui, uolis saugi viet, kur ms nepasieks kardadantis tigras, ar paprasiausias nabdesys draugui. Priimama inform a cija sukelia tam tikr reakcij; jas, inoma, skiria, tam tikri apm stymai. Na, taip, mums nebtina suvokti sudtingo proceso, psichin veikl paverian io veiksmais, taigi jis gali slypti ms pasmonje. Merkerio nuom one, tam, kad mobils gyvnai bt efektyvs ir ilik t gyvi, evoliucija turjo palaidoti j psichin sensorins informacijos a p d o rojimo proces pasmonje, suvokimui palikdama prieinam tik galutin io proceso rezultat. Mums reikia inoti, mes turim e reaguoti; vienintelis daly kas, kurio mums nepavyksta suinoti - suvokti, kaip mes visa tai darome. Ms knai yra ms orientacinis takas pasaulyje. Mus, tiesiogine io odio prasme, supa pasaulis, todl mums reikia inoti, kaip ms knai j reaguoja kiekvien akimirk. Skaitydamas M erkerio straipsn, negaljau negalvoti apie kelis fantas tikus robotus, kuriuos man teko m atyti Japonijoje. Jei konvejerius sudaran

230

P R O T O T EA TR AS

tys renginiai netrukus uleis keli savarankikai judaniam robotui, ar ir jam reiks smons? Dar labiau intriguoja klausimas, ar turdam i diegt naviga cijos juos supanioje erdvje sistem jie savaime ivystys smoningum?

Prieistoriniai mons buvo mediotojai ir rankiotojai; esama rodym, leidiani manyti, kad akmenini kirvuk ar peili svaidymas buvo viena pagrindini mediokls technik. Kart piktas impanzs patinas apmt mane akmenimis (ir pataik), taiau jo taiklumas neapstulbino. Tikriausiai jam paprasiau siai pasisek. I kitos puss, mons pasiymi keistu sugebji mu tiksliai svaidyti objektus, kuris, veikiausiai, vystsi deimtis tkstani met. Taiau vieno ar kito daikto svaidymas judan t - ar net stovint - taikin reikalauja nepriekaitingo gebjimo kontroliuoti judesi laik. Jei akmen paleisime sekunds dalimi per anksti ar per vlai, ginklo kelions metu i klaida padids daugyb kart. Bickertonas pastebi, kad toks judesi laiko tiks lumas reikalauja sinchroniko gausybs neuron darbo. Nedide lis kiekis neuron paprasiausiai nesugebt utikrinti reikiamo tikslumo. Didesnio neuron kiekio poreikis galjo nutiesti keli smegen mass augimui, o padidjus smegenims, galjo atsirasti ir kit, nenum atyt galimybi. Pavyzdiui, tobulai tikslaus sviediamo objekto metimo ju desi sekai reikalinga kiekvieno snario koordinacija, pradedant klubo pozicija ir peties pasukimu, baigiant alkns itiesimu, rieo apvertimu bei pirt atlenkimu. Dar svarbiau, kad vienas judesys sukelt kit, pavyzdiui, js rieas nejuda tol, kol ran ka nepradeda judti greiiau. Bickertonas (ir kiti) pastebi, jog i tiksli judesi seka galt bti analogika kalbai: veiksnio, tarinio

P R O T O T EA TR AS

I 231

ir papildinio pozicijos priklauso nuo kit sakinio dali vietos sakinyje. (Kiti pastebjo kalbos panaum akmenini ranki gamybos ingsnius.) Taigi svaidymas tampa tam tikru mokomuoju poligonu, kuriame smegenys gijo kalbai reikaling mini sek bei imo ko kontroliuoti lieuvio ir lp judesius. U kalbos konstrukcij atsako vadinamoji Brok sritis, ji persidengia su metimo metu atliekamus rankos judesius kontroliuojania ir net u pirt ju desius veriant sil adat atsakinga smegen dalimis. Visa yra judjimas: lpos, lieuvis ir kvpavimas btini norint kalbti, rankos ir delnai - svaidyti. Stevenas Mithenas gina vlesnius tuo paiu principu pa remtus vykius. Jo manymu, skirting smegen srii su joms bdingais specifiniais gebjimais susivienijimas galjo bti meno ir kultros sprogimo prieastimi. Toks susijungimas galjo pa gimdyti nauj psichini gebjim, tarp kuri, galbt, net buvo visikai isivysiusi smon. Taigi kol kas dar neaikiu bdu ranki gamyba, svaidy mas, kalba, planavimas bei mstymas galjo persipinti. Nors i gdi pyn ir nepaliko savo rodym daugiau nei milijo n met, taiau ji galjo puikiausiai egzistuoti besivystaniose mogaus smegenyse. iems vykiams datas priskirti sudtinga, taiau prie 300 000 met evoliucija gavo temp, o prie 50 000 m et jau dominavo naujo mstymo bdo nukaldinti pokyiai. Reikia pripainti, kad tikslios smons atsiradimo datos nustatyti nemanoma. Be to, vis ilieka klausimas kodl?". Ko kios naudos m um s teikia smon, kurios negaljo suteikti pa smoningas protas? Galtume splioti, kad tam tikros savybs (kurios jau buvo vardytos kaip ingsniai smons link), kaip

232

P R O T O TE ATR AS

planavimas ar gebjimas sivaizduoti praeit ir ateit, pagerino ilikimo galimybes, ir jei jos galjo egzistuoti smons ir tik s mons dka, tuomet bt aiku, kodl pastaroji isivyst. Nesu gebjusiems kurti ateities plan - galbt neandertalieiams - ne pasisek, tuo tarpu gebj tai daryti - iliko. Yra ir gausyb kitoki mini. Vien man patinkani idj ikl Mattas Rossano. Jis pripaino, kad lyginamieji mogaus smons tyrimai yra nemanomi, kadangi iki i dien igyveno tik viena m s gimins ris, taiau jis tvirtina, kad kompetencija yra smons pagrindas ir kad jos tyrimai gali padti atsakyti klausim, kodl esame smoningi?1 1 Rossano susitelk ties su dmesiu susijusia smons dalimi. Raydamas i knyg, a vis grdavau prie paties populiariau sio smons potyrio pavyzdio apie vairuotoj, nesuvokus pa skutini deimties nuvaiuot kilometr. I pradi maniau, jog nekreipiame dmesio vairavim, nes didij laiko dal tai labai nuobodu, todl neverta vaistyti smons. Taiau tai tik i dalies tiesa: taip pat pastebjau, kad kuo sudtingesns eismo slygos, tuo labiau m ano smon susikoncentruoja keli. Kitais odiais tariant, smon pasitelkiama, jos tikrai prireikus. Tai neprieta rauja idjai, kad smons paskirtis yra priirti ir kontroliuoti mokymosi proces, taiau, mums sisavinus bet koki rutin, s mon pajuda kitur - ji ieko naujovi ar situacij, kuriose prasto imokto elgesio gali nepakakti. N audodam i smon mokymosi tikslais, gyjame kompe tencijos. Ties sakant, vairavimas galt bti geriausias pavyz dys. Kur laik pavairav automobil, savo galvoje nebekartojate veiksm sekos, kuri atliekate kiekvien kart sd prie vairo. Tuos veiksmus paprasiausiai atliekate. Taiau rodymai

P R O T O TEA TR A S

I 233

patvirtina, kad kompetencijai gyti reikia praktikos. Egzistuoja net vadinamoji deimties met taisykl", pasak kurios, tikroji kompetencija reikalauja maiausiai deimties met pasirengimo, deimties met kruopios praktikos. Vieno tyrimo metu buvo atskleista, kad labiausiai nusipeln muzikantai turjo prakti kuotis apie deimt tkstani valand dar nesulauk dvideim ties. iuo atveju kalbama apie aukiausio lygio kompetencij, nesvarbu, ar js skmingas golfo aidjas, ar achmat turnyro dalyvis. Taiau buvimas geriausiu savo rajone nelaikytinas auk iausia kompetencija. Rossano mano, kad toks mokymasis bdingas tik mo nms: ilikimo gudrybi gyvnai daugiausia imoksta aisdami, o ne smoningai kartodami ir praktikuodamiesi. Kompetencijos gijimas reikalauja gilaus mstymo: mes visuomet lyginame save su geriau vienokius ar kitokius gdius valdiusiais individais. Tai leidia manyti, kad mogus nuolat velgia priek keisdamas ir gerindamas savo sugebjimus. Be abejo, galv ikart auna mintis apie inovacij sausr akmenini ranki gamyboje, kuri truko ilgiau nei milijon met. Kur tuo metu buvo kompetenci jos siekiantieji? Rossano tvirtina, kad tiek kompetencijai, tiek apgalvotai praktikai, tiek planavimui reikia smons, taigi, jei radote kompe tencijos egzistavimo rodym, tuo pat metu aptikote ir smons pdsak. Siekdamas pagrsti savo teiginius, jis mini intriguojant eksperiment, kuris iek tiek primena manj aktyvios smons patyrim prastomis eismo slygomis. Eksperimento m etu gud pianistai turjo imokti neilg krin, taiau, atjus metui j pa groti, buvo liepta kai k pakeisti (pavyzdiui, groti viena ranka arba tik kas antr takt). Nepaisant nieko, j pasirodymas dl

234

P R O T O T EA TR AS

i nenum atyt pakeitim praktikai nenukentjo. Tai leido ty rjams manyti, kad pianistai negaljo naudoti kruopiai simin t, potencialiai pasm oning veiksm sek; jie turjo pasikliauti smons lankstumu. Rossano nerimauja dl galimybs, kad kompetencijos giji mas gali bti pasmoningas, taiau jis aptaria rodymus, patvir tinanius, jog pasmoningo informacijos apdorojimo pagalba nemanoma imokti ilgai atmintyje iliekani veiksm sek, sujungti tam tikr dalyk neprastais bdais ar paremti ketini m atlikti vien ar kit veiksm; visi ie sugebjimai yra susij su kompetencijos gijimu. Ties sakant, yra nemaai tyrim, rodan i, kad gebjimas greitai pakoreguoti savo elges ir prisitaikyti prie besikeiiani aplinkybi reikalauja smons. Visa tai puiku, taiau ar nukeliauti praeit ir aptikti kom petencijos atsiradim yra nors kiek lengviau, nei rasti smons egzistavimo rodym? Galbt. Daugelis ekspert, tyrinjusi gyvn nuolat kartojamus veiksmus, prijo prie ivados, kad, kaip nesiliaujantys ridenti i folijos padaryt kamuoliuk ka iukai, gyvnai tik aidia, o ne smoningai praktikuojasi. Kita problema yra tikroji praktikos prigimtis: mons mgina pato bulinti vienokius ar kitokius gdius, kaskart iek tiek pakeis dami veiksm sek, bei vis pertikrinti rezultatus, taiau gyvnai to nedaro - toji mane akmenimis apmiusi, nelaisvje gyvenanti impanz neskiria laiko metimui patobulinti. velgdamas praeit, Rossano pastebi ioki toki kompe tencijos egzistavimo rodym akmenini ranki gamybos pro cese. Jis sutinka su Steveno Mitheno nuomone, jog rankini kir vuk gamyba reikalavo laiko, energijos bei modelio sisavinimo, taiau vlgi, ie rankiai maai tepasikeit per milijon met, tai

P R O T O T EA TR AS

I 235

gi negalime kalbti apie tvirtjanios kompetencijos apraikas.* Rossano teigia, kad jei ie ankstyvieji mons ities bt praktikavsi, tuomet pastebtume ranki kokybs skirtum, taiau rodymai leidia manyti, kad kokybikiausiais laikomi kirvukai buvo pagaminti i geriausi mediag, o paties gamintojo g diai buvo ne tokie svarbs. Kad ir kaip bt, prie 300 000 m et ar iek tiek vliau ran ki gamyba pradjo intensyviai pltotis, jie tapo sudtingesni, pirm kart buvo pradtos naudoti net kelios naujos detals. Btent iuo laikotarpiu kai kurie ekspertai velgia neginijam ssaj su kalba: veiksm sek, kuriose vienas veiksmas priklau so nuo vykdyto prie j, reikalaujanti ranki gamyba yra tarsi sakiniai, kuriuose, tarkime, kiekvienas veiksnys tokiu pat bdu susijs su kitomis sakinio dalimis. iandien tokia idja (pripai nimas, kad ginkl svaidymas ar ranki gamyba panas kal bjim) mums gali pasirodyti keistoka, taiau btent taip viskas galjo vykti. Sujung visus turim us rodymus, galime daryti ivad, jog m oderni mogaus smon isivyst laipsnikai, lyddama mogaus smegen pokyius, nors pastarieji nebuvo apriboti vien dydio pakitim, bet apm ir socialini bei kit aplinkos pokyi sukeltus struktrinius pakitimus. iandien sutariama, jog tokie ankstyvieji hominidai, kaip australopitekai, dar nebu vo visikai smoningi. Bent jau nra j sm oningum patvirti nani rodym. Daugelis paleoantropolog nelink smons egzistavimo priskirti ankstesniam nei meno atsiradimo laiko* Nepaisant to, rankini kirvuk klausimas yra dom us tuo, jog pasitaiko viet, kuriose rasti imtai, regis, nepanaudot ranki. Kas atsak u tok kirvuk pertekli ir kam jie skirti? Yra tvirtinani, neva gud kirvuk gamintojai juos gamino ne darbui dirbti, o siekdami pada ryti spd moterims. Gal ir keista, taiau tai leist manyti, kad kirvukus gamino tik vyrai.

236

P R O T O TEA TR AS

tarpiui. Nelaimei, iuos du periodus skiria tokia didel pilkoji zona", kad joje tilpt rankini kirvuk pilnas sunkveimis. Gali bti, kad taip ir liks.

PASTABOS 1. Thomas H. Huxley, On the Hypothesis That Animals Are Automata, and Its History, The Fortnightly Review, nauja serija 16 (1874): 555-80. 2. Francis Galton, Psychometric Facts, Nineteenth Century (March 1879): 425-33. H oughton Mifflin, 1976). 4. 5. F. C. Crick, C. Koch, Are We Aware of Neural Activity in Primary Visual Cortex? Nature 375 ( 1995 ): 121-23. Belinda R. Lennox, S. Bert, G. Park, Peter B. Jones, Peter G. Morris. Spatial and Tempo ral Mapping of Neural Activity Associated with Auditory Hallucinations, The Lancet 353 (1999): 644. 6. S. S. Shergill, M. J. Brammer, E. Amaro, S. C. Williams, R. M. Murray, P. K. McGuire, Temporal Course of Auditory Hallucinations, The British Journal of Psychiatry 185 (2004): 516-17. 7. 8. 9. Mark Leary, Nicole Buttermore, The Evolution of the Hum an Self: Tracing the Natural History of Self-Awareness, Journal for the Theory of Social Behavior 33 (2003): 365-404. Nicholas Humphrey, Cave Art, Autism, and the Evolution of the Human Mind, Journal of Consciousness Studies 6, no. 6-7 (1999): 116-43. Steven Mithen, Handaxes and Ice A ge Carvings: Hard Evidence for the Evolution of Consciousness, Toward a Science of Consciousness III: The Third Tucson Discussions and De bates, red. Stuart R. Hameroff (Cambridge, MA: MIT Press, 1999). 10. Bjom Merker, The Liabilities of Mobility: A Selection Pressure for the Transition to Cons ciousness in Animal Evolution. Consciousness and Cognition, vol. 14, (2005): 89-114. 11. Matt Rossano, Expertise and the Evolution of Consciousness, Cognition 8g (2003): 207-36. 3. Julian Jaynes, The Origin of Consciousness in the Breakdown of the Bicameral Mind (Boston:

D v y lik t a s s k y r iu s

S m o n s

ik ilim a s

Teiginiui, jog smon (veikiausiai pamau) pasirod moderniam mogui kilus i m s hom inid protvi, pagrsti esama nema ai rodym. Ar taip pat teisingas ir teiginys, jog smon sitvir tina pamau, m ums vystantis nuo vaikysts iki brandos? O gal sugebame suvokti aplink nuo pat pradi? Yra prieasi ma nyti, kad smon sitvirtina laipsnikai, taiau rodyti smons ikilim mogaus gyvenime yra taip pat sudtinga, kaip ir tiks liai apibdinti smons evoliucij - paprasiausiai trksta tvirt, vienareikmi rodym. Ir vl susiduriame su ta paia klitimi, kuri pastoja keli mums aikinantis, ar gyvnai turi smon: keletas didij be dioni, galbt, yra iimtis, taiau apskritai mes negalime ap klausti gyvn. Vaikai paprastai nepradeda kalbti anksiau nei sulauk dvej m et amiaus, taigi iki tol mokslininkai neturi ki tos ieities, kaip tik remtis netiesioginiais poymiais, kurie leist nustatyti, ar tie vaikai yra smoningi, ir jei taip, tuomet kokiu mastu. Ar j smon dar tik vystosi subrendusio mogaus smo ns linkme, o gal jau pasiek t lyg? Taiau stop! Ar nepraleidau svarbiausio dalyko? Kakada mes irgi buvome kdikiai, taigi turtum e i t laik prisiminti tai bt tiesiogin asmenin informacija apie ankstyvj smon. Taigi galtume paprasiausiai pamginti prisiminti, ar bdami ei mnesi, ar vieneri-dvej m et pasaul patyrme taip pat, kaip iandien, kai jau esame smoningos, mstanios btybs. Tokiu bdu gautum e tvirto pranaum o prie mginanius ro

238

P R O T O T EA TR AS

dyti gyvn smons egzistavim.* Taiau i prisiminim at gaminimas yra visikai atskira problema. Tai skamba tarsi vertas dmesio poiris, taiau tuoj pat atsitrenkiame atminties sien, vadinam vaikysts arba infantiline" amnezija. is terminas nusako fakt, jog negalime prisiminti nieko, kas vyko per pirmuosius trejus ar ketverius m s gyvenimo metus.** Tai nereikia, jog prisiminimai apie pirmj gyvenimo met vykius neegzistuoja. Prieingai, visai nesunku pademons truoti, jog jaunesni nei dvej met amiaus vaikai sugeba pri siminti, k dar prie pusmet (kai kuriais atvejais jie prisimin vykius, vykusius, kai jiems buvo vos ei mnesiai), taiau, pereng i paslapting rib, jie, regis, visam laikui praranda ankstyvuosius prisiminimus. Jums gali atrodyti, kad savo galvoje isaugojote iuos prisiminimus, taiau nepamirkite, kad tv bei seneli pasakotos istorijos apie js vaikysts nuotykius bei ei mos nuotrauk albumai gali skiepyti prisiminimus, ir yra gau syb rodym, jog nemanoma patikimai atskirti i dirbtinai su kurt prisiminim nuo autentik, parem t tiesiogine patirtimi. Vaikysts amnezijos prieastis yra kontroversika, taiau pamau besikaupiantys rodymai leidia manyti, kad durys ankstyvuosius prisiminimus neutrenktos; greiiau, gebjimas kurti ilgalaikius prisiminimus vystosi pamau, ir j lemia kele tas skirting veiksni. Argi ne nuostabu, kad net neabejodami
* Spju, kad yra moni, tvirtinani, jog prajusiame gyvenim e jie buvo vienokie ar kitokie gyvnai, taigi jie galt papasakoti apie savo igyvenimus, taiau tokie pasakojimai netrau kiami smon nagrinjani literatr. Yra ir prieing tvirtinim. Radijo laid apie smegenis serijoje Cranial Pursuits", kuri

1993 -aisiais kriau radijo stoiai CBC, urnalistas Chrisas Grosskurthas m interviu

i Va

ingtone gyvenusio metrdotelio Jacqueso Scarella'os, kuris ne tik pasiymjo fenomenalia atmintimi, kas valg jo restorane, kada tai buvo ir k usisak, bet ir tvirtino gals prisiminti vykius i pirmj ei savo gyvenim o mnesi. Nelaimei, tokius tvirtinimus labai sudtin ga patvirtinti nepriklausomai.

P R O T O T EA TR AS

I 239

pripastame nepaprast fakt, jog m s gyvenime stkso ne veikiamas barjeras, amiams atskiriantis ankstyvuosius m s gyvenimo metus taip, kad j tegalima prilyginti visikai retrogradinei amnezijai, kuria skundiasi sunki smegen sualojim patyr pacientai. Kaip tai susij su smons sitvirtinimu? Tvirtindami, neva vaikai nepradeda gyvenimo visikai smoningi (t galima tar ti remiantis naujagimi elgesiu), turime pripainti, kad smon gali pasiymti skirtingomis charakteristikomis, ir nors jaunesni nei dvej met vaikai yra smoningi, j smon nra tokia sud tinga, kokia tam pa jiems suaugus. Naujagimiai, veikiausiai, dar nemsto apie savo ateit, taiau j smon, galbt, yra tiesiogiai susijusi su juslmis, kuriomis jie jauia maisto skon, alt, moti nos ilumos keliam malonum, apie tai daug nemstydami. Tai galt bti paprasiausias poji suvokimas ir nieko daugiau. Taiau, sitvirtinus savs suvokimui, viskas pasikeiia: skonis ne bebt vien skonis, o vienas i skaniausi mano ragaut apel sin"; altis nebt vien altis, o paskutin kart m an buvo taip alta besilankant Edmontone", motinos iluma nebt vien tik iluma, o man labiau patinka, kai mane apkabina mama, nei jaunesnioji sesuo". Viena i svarbi smons savybi yra suvokimas, jog esate tas pats asmuo, kuris egzistavo ir anksiau, o vykiai i js su rinkto patirties katalogo nutiko jums. Be ios asmenins istorijos suvokimo, kad js gyvenimas nusitsia ir praeit, ir ateit, smon nra ibaigta. iuo poiriu inirimas i vaikysts amne zijos simbolizuoja smons sitvirtinim. Atsiduriame intriguojanioje vaikysts amnezijos suprati mo kelio atkarpoje: buvo atmestos kelios galimos jos egzistavimo

240

P R O T O T EA TR AS

prieastys ir nustatyti keli lemiamos takos ilgalaiki asmenini prisiminim vystymuisi turintys veiksniai. Viena senesni idj yra mintoji teorija apie tai, jog prisiminimai apie vykius, mums dar nesulaukus trej ar ketveri met, neegzistuoja. iandien ne bra abejoni, jog prie pasiekdami atminties barjer - arba, dramatikiau tariant, amnezijos laikotarpiu - mes jau pasiymime puikiausiai funkcionuojania atmintimi. Psicholog Katherine'a Nelson i Niujorko miesto universiteto mini mergaits, vardu Emily, vadinamosios vaikikos lovels kalbos" fragment, mer gaitei esant trisdeimt dviej mnesi amiaus. Mergaits kalba buvo rainjama jai neinant, po to, kai tvai paguld j lovel, palinkjo labos nakties ir ijo i kambario. Tvams ijus i kam bario, jos kalbos tonas drastikai pasikeit - nuo nerimasting mginim tikinti tvus pasilikti ji perjo prie nesen savo gyve nimo vyki apmstymo: Mes nusipirkome kdik, nes, kadangi, kai ji, na, mes galvojome, kad tai bus Kaldoms, bet kai nujome p-p-parduotuv, mes nebuvome apsireng varkelio, bet a pa maiau llyt ir paaukiau savo mam, ir pasakiau, kad noriu to kios llyts. Taigi, kai apsipirkome parduotuvje, nujome atgal pas llyt ir ji m an j nupirko. Taigi dabar turiu llyt".1 Nra abejoni, kad Emily sugebjo prisiminti pastaruosius savo gyvenimo vykius, ir, daugeliu poiri, jos prisiminimai buvo sujungti panaiai kaip ms. Kiti tyrimai patvirtino, jog jaunesni nei ketveri m et vaikai sugeba prisiminti vykius, ku rie vyko net prie eis mnesius. Taiau, ianalizavus Emily's pokalbius su savimi, paaikjo, kad, kaip ir pateiktame pavyzdy je, daugum a jos aptart prisiminim buvo susij su niekuo ne prasta kasdiene veikla, o ne tokiais reikmingais jos gyvenimo vykiais, kaip broliuko gimimas ar kelions aplankyti artimj.

P R O T O T EA TR AS

I 241

inoma, galiausiai ji pamiro tiek svarbias istorijas, tiek kasdie nio gyvenimo vykius. Nereikia stebtis, kad i prisiminim praradim Freudas priskyr nuslopinimui (jis pirmasis pradjo vartoti termin infantilin" amnezija). Jo poiriu, ie prisiminimai sukuriami Edipo periodo m etu ir yra per daug emocionals ir nepakeliami, kad juos bt galima sileisti smon. Taiau mokslininkai pa demonstravo, jog ie ankstyvosios vaikysts prisiminimai nra nei labiau bauginantys, nei nepatogesni u vlesniuosius - tokiu pavyzdiu galt bti ir Emily's dialogas su savimi - taigi froi dikasis poiris nra pirmaeilis moksliniame vaikysts amnezi jos bei smons aikinime. Netiesa ir tai, kad ankstyvosios vaikysts prisiminim ne manoma itraukti i atminties vanden dugno dl to, kad tai nutiko per daug seniai. Nors ir tiesa, kad dvideimtmeiai ne prisimena dien, kuomet jiems buvo dveji, taiau atuoniasde imties sulauk individai geba prisiminti vykius, kuomet jiems buvo deimt met, taigi atminties rib kaltinti negalime. Vlgi, esm ne tai, kad prarandam e prisiminimus, o tai, kad isiugdome gebjim prisiminti. Atrodo, jog su iuo procesu susij veiksniai yra kalbos vys tymasis, bendravimas tarp vaiko ir motinos bei savs suvokimo sitvirtinimas; galbt netgi manoma susieti iuos veiksnius su pagrindiniais smegen vystymosi etapais. ia svarbu pripainti, kad yra keletas skirting atminties ri ir kad tik daugum os va dinama autobiografin" atmintis iuo atveju yra svarbi. Tai a buvau ten ir dariau t" pobdio atmintis, ne prisiminimai apie tokius fizinius gdius, kaip vaiavimas dviraiu ar bendrosios inios (is keturkojis gyvnas yra uo, o anas - kat).

242

P R O T O T EA TR AS

Nors maameiai vaikai geba puikiai prisiminti prie pus met vykusius dalykus, yra enkl, rodani, jog ie prisimini mai kuriami ir isaugomi kitaip, nei subrendus. Tyrim metu, kuomet vaik buvo praoma pakartoti suaugusiojo jiems pa rodyt veiksm sek, vyresni vaikai j prisimindavo ilgiau nei jaunesni. Taigi, pavyzdiui, vieneri met vaikas veiksm sek geba teisingai prisiminti tik apie mnes, tuo tarpu dvideimties mnesi vaikas t pai sek prisimena beveik visus metus. Vai kams sulaukus dvej, jie jau turi pakankamai patirties atlikdami tokius veiksmus, kaip aidimas kuk" ar lls maitinimas bei maudymas. Taiau i dalyk negalime laikyti autobiografijos tvirtinimo rodymais. Pavyzdiui, pusantr m et vaikai kalba apie praeit, taiau tai daro prabgomis, nesusiedami vyki ir danai susieja iuos prisiminimus su vos prie kelias minutes nutikusiais dalykais. Kalba yra nepaprastai svarbi: geriau imok kalbti vai kai gali kokybikiau nupasakoti savo praeities vykius. A tm in ties priklausom yb nuo kalbos gyviausiai vaizduoja eksperi mentai, kuri m etu vaik gebjimas prisim inti aidim buvo lyginam as su j odynu. Viename toki tyrim , kur atliko Harlene Hayne ir Gabrielle Simcock, dvej trej m et am iaus vaikai buvo supaindinti su aidimu, kuris vadinosi Stebu klinga daiktus m ainanti maina".2 Vaikas turjo dti didel aisl m ain ir j jungti. Lemputs praddavo mirkioti, eks perim ento vadovas pasukdavo ranken, kuri sukeldavo keist gars, tuom et vaikas atidarydavo mainos priekyje esanias dureles ir rasdavo identik, taiau kur kas m aesn aisl. Vaikams tai turjo atrodyti labai domu. Tuo pat m etu buvo vertinam as vaik odynas. Paskui i vaik prisim inim ai apie

P ro to

te atra s

I 243

m ain buvo darkart tiriam i po ei ar dvylikos mnesi. Re zultatai apstulbino. Visais atvejais tyrime dalyvav vaikai aidim apibdino vartodam i odius, kuriuos inojo pirmojo tyrimo metu, prie pusmet ar metus. Kuo jaunesni vaikai buvo aidimo metu, tuo paprastesnis buvo j odynas ir tuo maiau detals buvo j verbaliniai prisiminimai. Taiau tuo pat m etu vaikai sugebjo neverbaliniu bdu prisiminti papildom fakt, pavyzdiui, at paindam i aislus paveikslliuose, i naujo aisdam i aidim. Taigi, i tikrj jie isaugojo detalius prisiminimus, tik nemokjo ireikti j odiais. J prisim inim us apie aidim aikiai ribo jo aidimo m etu turti verbaliniai gdiai, nepaisant to, kiek buvo pagerj j lingvistiniai gebjimai pakartotini tyrim metu. inoma, is tyrim as apima vos vieneri m et laiko tarp, taiau perasi aikios ivados: detals, odiais reikiami prisi minimai, kuriuos ilaikome iki brandos, pradeda formuotis tik imokus gerai kalbti. ioje situacijoje yra kai kas baugaus ir keistoka: mes visi, veikiausiai, igyvenome panai patyrim bdam i dvej ar tre j metuk, taiau, kad ir kokie ryks buvo ie igyvenimai, jei neturime galimybs pavelgti su jais susijusias nuotraukas arba sugrti viet, kur jie vyko, t vyki prisiminimai priklauso nuo vieno paprasto dalyko: ar mokjome pakankamai odi juos apibdinti? Nra odi, nra ir prisiminim. Ar m s proto ukaboriuose galt slypti neodini pri siminim? Galbt, taiau j atgaminimo tikimyb artim a nuliui: net jei m ums pavykt atkurti toki pat akimirk, veikiausiai ne pavykt atgaminti prisim inim apie j, mat iki tol j n karto neaplankme ir neatnaujinome. O galbt js t miglotai pri

244

P R O T O TEA TR AS

sim en ate, taiau is p r is im in im a s b u v o tiek d a u g k art k eista s ir atnaujintas, jog tikroji jo p r ig im tis prarasta v is ie m s la ik a m s. Idja, jog r e ik ia m o d y n g y ja m e tik su la u k trej ar k etveri , todl n e g a lim e p r isim in ti n iek o, k as v y k o p irm a isia is m s g y v e n im o m etais, i d a lie s k elia n e r im d l m s trok im o, k ad sitv ir tin u si au tob iog rafin a tm in tis b t v isa v e rt ir ib aigta, m at p r is im in im u s la ik o m e eg z istu o ja n ia is sa v aran k ik a i, n e p aisant, k ap ie ju o s sa k om e. A k iv a iz d u , jog iu o atveju taip nra*

iuo atveju vyksta keletas dalyk: vaikas ne tik pradeda vis efektyviau kalbti, taigi ir detaliau apibdinti savo potyrius, bet ir pati kalba, regis, padeda tvarkyti tuos prisiminimus. Kai kurie tyrjai besivystani kalb link vadinti pastoliais, padedaniais statyti prisiminimus vliau traukiamus istorijos elementus. Taip pat tiesa, kad ilavinti kalbos gebjimai leidia lengviau dalytis savo patyrimais su aplinkiniais monmis, o tai, savo ruotu, padeda kurti turtingesnius bei detalesnius prisiminimus. Aplin kini moni vaidmuo turi lemiamos takos: globjai, ypa moti nos, praydam i papasakoti daugiau, padeda igauti daugiau de tali i vaiko atminties, be to, motinos pasakojim stilius, galbt stebtina, taiau yra svarbus jos vaiko atminties vystymuisi. Ypa detaliai su savo vaikais aptarianios praeities vykius motinos (skirianios laiko upildyti vaik praeities prisimini m spragas bei skatinanios juos plaiau pasakoti apie savo po* Pasitaiko, kad vaikai gana ilgai nepradeda kalbti. ymiausias pavyzdys yra siaubing emocin smurt (skaitant ir jos tv nebendravim su ja) patyrusi mergait Genie. Ji pradjo mokytis kalbti tik bdama trylikos, kuomet i jos tv buvo atimtos globos teiss, taiau, mano iniomis, informacijos apie ankstyvuosius jos prisiminimus nra. Turint galvoje jos aplinkybes, net jei tokie prisiminimai ir egzistavo, nereikt stebtis, jeigu jie bt per daug skausmingi smoningai juos suvokti.

P R O T O TEA T RA S

I 245

tyrius) iaugina vaikus, kurie geba kur kas detaliau prisiminti daug ankstesnius savo gyvenimo vykius. Vaik, kuri motin pokalbio stilius yra paprastesnis bei pagrstas pakartojimais, ku ri motinos, vaikui besidalijant prisiminimais, pasitenkina atsa kymais kaskart tuos paius klausimus, ankstyvj prisiminim tyrim rezultatai paprastai yra kur kas prastesni. tai pavyzdys, padsiantis aikiai atskirti iuos pokalbi stilius;3pirmasis pokalbis vyksta tarp vaiko ir detalius pokalbius mgstanios jo motinos:
m o tin a : v a ik a s: m o tin a :

Su kuo mgdavai aisti papldimyje? Neinau. Ar prisimeni, kaip eidavome pasivaikioti, vaiktin-

davome netoli vandens...

v a ik a s: m o tin a : v a ik a s: m o tin a : v a ik a s: m o tin a : v a ik a s:

Hmmm, mamyt. Ir k mes rinkdavome? Neinau. Neprisimeni? Tu man pasakyk. Prisimeni, mes rinkdavome jros... Aha.

Palyginkite pokalb su kitu, kuriame dalyvaujanti motina ne mgsta detali panekesi:

m o tin a :

Kas dar su m umis vaiavo? Prisimink, kas dar buvo au

tomobilyje, kai vaiavome ...

v a ik a s: m o tin a : v a ik a s: m o tin a :

Tyleris. Ar Tyleris vaiavo su mumis? Taip. Ne, Tylerio su mumis nebuvo. Kas dar vaiavo? Tvelis

vaiavo?

246

P R O T O T EA TR AS

v a ik a s: m o tin a :

Taip. Tikrai? Pagalvok, kas dar buvo automobilyje kelions

dien.
v a ik a s:

Tu ir t v e l i s .

m o tin a :

Tvelio su m umis nebuvo.

Pagrindinis dalykas yra istorijos pasakojimas. Plsdamos vaiko pasakojim, detalizuoti link motinos upildo spragas vertingo mis smulkmenomis, taiau jos tai daro struktrikai. J vaikai savaime imoksta, kad praeities prisiminimas yra paprasiausios istorijos, turinios pradi, vidur ir pabaig. Pats vaikas taip pat nra pasyvus pokalbio dalyvis: nors pirmaisiais mnesiais mo tinos atlieka didij darbo dal, tokius santykius su jomis pa laikantys vaikai netrukus imoksta kontroliuoti vykius, suteik dami motinoms teigiamo atgalinio ryio; itaip pastarieji skatina jiems itin nauding motinik elges. Tik pamanykite, tai, kaip js motina pasakojo jums isto rijas bei klausinjo apie js patyrimus, papild js prisimini mus, padjo susikurti tam tikr pasakojimo scenarij, padjus jums prisiminti vienokius ar kitokius vykius, ir, veikiausiai, prisidjo prie ankstyviausio js prisiminimo datos nustatymo. Tai puikus socialinio gyvenimo takos js smegen vystymuisi pavyzdys. Kalba, socialinis gyvenimas bei i dviej veiksni derinys yra svarbs vaiko gebjimui prisiminti reikmingus vykius (bei subrendusiai smonei sitvirtinti). Taiau tai nra vieninteliai takos turintys veiksniai. Nedert pamirti, kad kalbame apie autobiografinius prisiminimus, kurie gali egzistuoti tik tuomet, kai turime autobiografij. inojimas, jog esate toks vienintelis, tas pats asmuo, kuris nuolat yra js gyvenimo vyki centre, kad

P R O T O T EA TR AS

| 247

js dar laukia ateitis, kad skiriats nuo savo broli, seser, tv bei draug - savs suvokimas taip pat yra be galo svarbus. Taiau ir vl ikyla problema. Kaip galime tiksliai isiaikin ti, ar maametis vaikas itaip suvokia save, ypa jei lingvistiniai jo gebjimai dar nepakankamai isivyst, kad jis galt atsakyti klausim? Yra vienas bdas - veidrodio testas, pirm kart ioje knygoje pamintas X skyriuje. test bene prie keturias deimt met sukr Gordonas Gallupas jaunesnysis, nordamas nustatyti, ar impanzs sugeba atpainti save. Gallupas trum pam umigdydavo impanzes ir j kaktas nudaydavo spalvo tais daais. N ubud ir pavelg veidrod paymtieji gyvnai vis liesdavo savo kakt. Tyrime dalyvavusios impanzs ilaik savs atpainimo veidrodyje egzamin, ir tai leido manyti, kad jos sugeba suvokti save. iais tyrimo rezultatais Gallupas grind tvirtinimus, jog im panzs bei kitos didiosios bedions yra smoningos. Toks pat veidrodio testas buvo atliktas su vaikais, dauguma j ilaiko su lauk pusantr ar dvej met amiaus. Sudtingesns veidrodio testo versijos, kuri buvo trauktas delsimas, pagalba buvo siekia ma nustatyti ne tik vaiko savs suvokim, bet ir tai, ar jie sugeba suvokti laik (ar jie ino, kad j a" dabartyje yra toks pat, kaip praeityje). io eksperimento metu, kai trimeiai ir keturmeiai vai kai riavo kortas, kiekvienam i j ant kaktos paslapia buvo pri klijuotas lipdukas. Tuomet, prajus keletui minui, vaikams buvo rodomas raas, kuriame jie mat, k neseniai veik, pamat save rae, jie tuoj pat besdavo pirtu. Trej met vaikai dar tik tiek ir nieko daugiau. Tuo tarpu ketveri met amiaus tiriamieji steng si nulupti lipduk nuo savo kaktos. Taigi, sulauk ketveri met, vaikai ne tik suvokia save, bet ir tai, kad tasai a" turi praeit.

248

P R O T O TEATRAS

Vienas i paskutinij ingsni smons link yra vadina masis teorinis protas (taip pat mintas X skyriuje). i svoka reikia, kad a galiu numanyti, kas dedasi js galvose, ir kad suvokiu, jog js, galbt, turite kitoki mini nei a. A inau, kad js turite savo prot. Svarbi teorinio proto dalis yra supra timas, kad js (ar a) kartais mstome klaidingai. Taiau ir iuo atveju esama rodym, kad teorinis protas vaiko smegenyse ne atsiranda staiga. Michaelas Lewisas i Roberto Woodo Johnsono medicinos mokyklos Niudersyje tvirtina, jog yra maiausiai ke turios teorinio proto gijimo stadijos. Pirmasis lygmuo yra A i
nau; j vienintel vaikai patiria iki dvej m et amiaus. Jam viet

uleidia antrasis lygmuo A inau, kad inau; jam dominuojant, vaikai suvokia savo inias ir sugeba nukreipti dmes vidin pa saul bei isiaikinti, k jie ino. inojim, kad inote, iliustruoja posakis a, prisimenu tai!". Kitas lygmuo yra A inau, kad tu inai. Pasiek lygmen vaikai praktikai gyja teorin prot, mat pradeda suvokti, jog kiti mons turi savo protus. stadija ymi apgavysts uuom az gas, kadangi vaikai supranta, jog galbt ino kak, ko neinote
js. Galiausiai, ketvirtoji stadija, pasak Lewiso, yra A inau tave inant, kad a inau. ioje stadijoje pradeda reiktis sudtingas

(geriausias ir blogiausias) mogaus elgesys. Keli film siueto pltojimasis yra paremtas iuo A inau tave inant, kad a inau principu? Anot Lewiso, visavert teorin prot vaikai gyja apytiksliai ketveri met amiaus, beveik tuo pat metu, kai nusileidia vai kysts amnezijos udanga. Sutapimas? I ties, prisiminimai apie gyvenimo vykius turi prasms tik tuomet, jei egzistuoja praeitis, kuri galima atsigrti, jei mogus gyvena visavert psichin gy

P R O T O T EA TR AS

I 249

venim su visomis jo brandos charakteristikomis, tarp kuri yra ir teorinis protas. O k galima pasakyti apie smegen vystymsi? Ar jose vyksta kakas, k bt galima susieti su iais dramatikais vai kikos smons pasaulio pasikeitimais? Galbt ir taip. Smegen vystymosi tyrim metu pavyko atskleisti, jog, sulaukus ketve ri met amiaus, iki tol vyrav procesai pasikeiia. Iki ketveri dominuoja smegen augimas, spariai didja neuron skaiius, o tai veria smegenis plstis. Taiau sulaukus ketveri vyksta esmini pokyi: neuron kiekis pradeda mati, o baltosios mediagos, apsaugins akson dangos, kurios pagalba neuronai palaiko tarpusavio ryius, mas pradeda didti. Taigi smegenys, ypa priekins skiltys, pam au traukiasi, net jei komunikacija tarp neuron gerja. Kai kurie tyrjai taria, jog is komunika cijos tarp neuron gerjimas leidia kurti dalines informacijos nuorodas, kurios yra btinos autobiografinei atminiai bei s monei. Kol kas galima pasakyti tik tiek: is smegen lsteli re tjimas prasideda beveik tuo pat metu, kai usimezga ilgalaik autobiografin atmintis, taiau nra joki prieasties ir padarinio rodym. Nors ir labai nuodugniai nagrintum e turim informacij, aiku viena: kol kas nra rodym, jog i vaikysts amnezijos mus ivaduoja tam tikri netikti pokyiai ankstyvaisiais m s gyvenimo metais. Ties sakant, teisingesnis atrodo prieingas teiginys - gebjimas kurti tokio tipo asmeninius prisiminimus, kurie pirm kart pasireikia m adaug ketvirtaisiais gyvenimo metais, isivysto pam au per por socialins bei smegen raidos met. Vaikysts amnezija taip pat nesibaigia staiga. Vieno tyri mo pagalba buvo pademonstruota, jog tarp ankstyviausio ir j

250

P R O T O T EA TR AS

lydinio suaugusio mogaus prisim inim yra apytiksliai vieneri metai. Gana sudtinga turti omenyje toki skirting vairi veiksni tak smons vystymuisi. Psichologas Nicholasas Humphrey'is, atrads panaum tarp ledynmeio periodo ol pieini ir piejos Nadios, kuriai buvo diagnozuotas autizmas, darb, apie kuriuos buvo kalbama XI skyriuje, pritaik savo k rybin talent smons ikilimui, palygindamas savo m aam e io snaus smegenis su scen besirenkaniu ir repetuojaniu simfoniniu orkestru. I pradi kiekvienas m uzikantas ir jo ar jos instrum entas skleidia su aplinkiniais nesusijusius garsus; nra darnos. Retkariais pasigirsta darnus puiamj instru m ent arba sm uik duetas ar trio, taiau j sskambis pasks ta gars kakofonijoje. Atvykus dirigentui, orkestras netiktai susivienija: m uzikantai derina garsus, taiau pasirodymas dar neprasideda. Reikia vadovo, kuris, nors ir neprisideda prie gar s visumos, taiau utikrina, kad i ios kakofonijos gim t su dtinga muzikin kompozicija. Visa yra susiejama su tuo m etu aktualiu tikslu. Pana proces H um phrey'is sivaizduoja savo snaus smegenyse:
tai jis blakosi aplink. Skirtumas tarp mans ir jo tas, kad jis dar neturi tikslo (projekto), kuris suvienyt jo savastis... Taiau net ir dabar regiu jo pokyius. Suprantu, kad kdikis pamau auga ir vystosi. Jau dabar galima pastebti nedideli, vienumo reika laujani projekt uuomazg: jo akys ir rankos dirba kartu, jo veidas ir balsas, jo burna ir pilvukas. Laikui bgant, kai kurie i projekt bus skmingi, kitus jis paprasiausiai apleis. Taiau nenumaldomai bgant dienoms, savaitms ir mnesiams, jis taps koordinuotu, smoningu mogumi".4

P ro to

teatras

| 251

Vaik smons vystymosi lyginimas su mogaus smo ns atsiradimu vilioja, be to, regis, jog svarbiausiais laikomi io proceso elementai yra bendri abiem atvejams: kalba, socialinis gyvenimas, teorinis protas, autobiografin atmintis ir tam tikra smegen reorganizacija. Taiau vien pagundos nepakanka. Mes paprasiausiai neturime pakankamai informacijos, ypa susiju sios su mogaus smons istorija. Jei tarp i dviej reikini eg zistuoja paralel, j galima nusakyti taip: vienu m etu mes - kaip ris ir kaip individai - nebuvome smoningi, bent jau visikai m oderniu ar brandos poiriu, o vliau tokiais tapome. Taiau kaip visa tai vyko, yra visikai kitas klausimas.

PASTABOS 1. Katherine Nelson, Explaining the Emergence of Autobiographical M emory in Early Childhood, Theories of Memory, red. A. F. Collins, S. E. Gathercole, M. A. Conway, P. E. Morris, (Hillsdale, NJ: Erlbaum, 1993): 355-85. 2. 3. 4. G. Simcock, H. Hayne, Breaking the Barrier? Children Fail to Translate Their Preverbal Memories into Language, Psychological Science 13 (2002): 225-31. K. Nelson, R. Fivush, The Emergence of Autobiographical Memory: A Social Cultural Developmental Theory, Psychological Review 111 (2004): 486-511. Nicholas Humphrey, The Mind Made Flesh: Essays from the Frontiers of Psychology and Evo lution (Oxford: Oxford University Press, 2002).

T r y lik ta s s k y r iu s

Sm e g e n

pa sid a l ijim a s

Juokui utenka vieno pusrutulio, taiau verksmui reikia smegen.

BOBAS DYLANAS
( A R B E N T J AU T A I P T U R J O JIS P A R A Y T I )

Jau seniai anatomai inojo, kad mogaus smegenys - irint i viraus - atrodo tarsi perskeltos pusiau ir, regis, sudaro dvi vieno das dalis, taiau tik 1844-aisiais gydytojas Arthuras Ladbroke'as Wiganas atkreip dmes, kad ten, kur yra du pusrutuliai, tur t egzistuoti ir du protai.1 Wiganas tiesiai viesiai pasak: Du smegen pusrutuliai i ties yra du skirtingi, vientisi organai, kiekvienas i j yra visikai isivysts ir puikiai pritaikytas veik ti, kaip ir abi m s akys". Savo teiginius jis pagrind iurpiomis istorijomis apie sunkias pacient traum as arba susirgimus, kurie beveik sunaikindavo vien smegen pusrutul, taiau psichika dl to nenukentdavo. Kaip galjo taip atsitikti, nebent liks svei kas pusrutulis pajgus savarankikai kontroliuoti vis mogaus elges bei intelekt? Taiau Wiganas neabejojo ir toliau tvirtino, kad abiejuose pusrutuliuose laisvai galjo bti talpinamos skirtingos idjos bei norai. Jo nuomone, paprastai vienas pusrutulis dominuoja kito atvilgiu (nuolaidusis" pusrutulis atlieka darbininko asisten to" vaidmen), taiau kai kuriais atvejais, kuomet dominuojantis pusrutulis yra nusilps, konfliktas tarp j gali sukelti beprotyb. Jis net teig, kad psichini sutrikim atvejais beveik visuomet galima pastebti dvi paskiras mini kryptis, i kuri kiekviena priklauso vienam i pusrutuli.

P ro to

teatra s

i 253

W iga n a s n e b u v o m etratin in k a s d yk n as: jis tikjosi, kad, v is u o m e n e i p ri m u s jo d viej p rot vien oje galvoje idj, is i ru tu lios naujas p o i ris, g a ile stin g u m o ja u sm as d a u g e lio n e la im in g b ty b i a tv ilg iu , kuri sm e g e n im s reikia n u o la tin s k ontrols, kurie, n ep a isa n t n u o ir d ia u si p a sta n g , kartkart m is j praranda ir p a sid u o d a ekstravagancijai ir kvailystm s".*

Nors Wigano darbai nesulauk visuomens dmesio itisus deimtmeius, taiau j galima laikyti idjos, jog m s galvose yra dvejos smegenys, pradininku; tik septintajame prajusio am iaus deimtmetyje buvo rasta kur kas dramatikesni io tvir tinimo rodym. iandien i dviej pusrutuli sudarytos sme genys nuolat atsiranda smons kontroversijos centre, o sveika tarp pusrutuli nuties keli idjoms apie tai, kaip smon gal t funkcionuoti. Pirm kart smegen perskyrimo operacija buvo atlikta septintajame deimtmetyje. i pacient kairysis ir deinysis pusrutuliai buvo atskirti perpjovus corpus callosum - pagrindin tarpin jungt. Tokia procedra atlikta siekiant apriboti sekinan i epilepsijos priepuoli plitim. Didiosios smegen jungties pjvis izoliuoja priepuolius tame pusrutulyje, kuriame ie pra sideda, ir labai palengvina paciento gyvenim. Nors procedra atrodo itin drastika ir yra taikoma tik nepadjus jokioms kitoms priemonms, taiau pacientai, kuriems ji buvo atlikta, gali gy venti i esms norm al gyvenim. Jeigu jums tekt sutikti vien i toki moni, esu tikras, kad greiiausiai nepastebtumte jo* Filosofas Rolandas Puccettis i idj ipltojo savo knygoje The Trial of John and Henry Norton". Tai keistai ikreipta istorija apie vyr, kurio deinysis pusrutulis privert j apgal votai iprievartauti ir nuudyti savo mon. Nekaltasis kairysis vyro sm egen pusrutulis, apdovanotas kalbos gebjimu, nepailsdamas tvirtino savo nekaltum. Nordami suinoti, kas vyko toliau, tursite perskaityti knyg. R. Puccetti, The Trial of John and Henry Norton (London, England: Hutchinson & Co., 1973).

254

P R O T O TEATRAS

ki iorini enkl, rodani, jog jo ar jos smegenys buvo stipriai pertvarkytos.* Stulbinamos smegen ypatybs buvo atskleistos laboratori jose, pradjus tyrinti perskirt smegen pacient elges. Opera cijos metu perpjauta didioji smegen jungtis - corpus callosum yra nepaprastai svarbi normaliai smegen veiklai. J kerta apie 200 milijon nervini skaidul, perduodani informacij i vie nos smegen puss kit - tai daugiau nei pusrutuli jungtis su likusiomis smegenimis. Ironika, kad tikroji jos svarba paaikjo po didiosios jungties perpjovimo ityrus nuo likusi smegen atskirtus pusrutulius. Sveikose smegenyse vienam ar kitam pusrutuliui priklau santi informacija neapsistoja vien jame - didija jungtimi ji be veik tuojau pat perduodam a kit pusrutul. Taiau, perpjovus jungt, kiekvienas pusrutulis gali ilaikyti tik jam priklausani informacij ir, dar svarbiau, tam pa manoma atskleisti j galimy bi ypatum us bei ribas. Keisto smegen sujungimo dka paveikslus, raytinius o dius ar odines komandas galima nukreipti vien ar kit pus rutul. Pavyzdiui, js kairje akimirk blyksteljs paveikslas (jums velgiant tiesiai prie save) nerviniais kanalais, praside daniais akyje ir nusitsianiais i kairs dein, nukeliaus deinj smegen pusrutul. (Atvirkias variantas irgi teisingas: toli deinje parodytas paveikslas nukeliaus kairj pusrutul.) Perskirt smegen pacient atveju, pusrutuliai nesidalija ia in formacija. Ties sakant, kiekvienam pusrutuliui galima parodyti vien po kito paveikslus ir sukurti situacij, kuomet kiekvienas
* Vis dlto tiesa, kad ie pacientai susiduria ir su nedideliais skaitymo sunkumais arba trum posios atminties sutrikimais.

P R O T O T EA TR AS

I 255

t pai smegen pusrutulis turi skirtingos informacijos. Toki situacij gali sekti keisti vykiai. Smegen ekspertas Michaelas Gazzaniga dalyvauja perskir t smegen tyrimuose nuo pat pradi. Viename inomiausi jo eksperiment pacientui tuo pat metu buvo parodyti du paveiks lai: vienas - kairje, kitas - deinje, taigi kiekvienas pusrutulis gavo skirtingos informacijos. Kairiajam pusrutuliui buvo paro dyta vitos koja, deiniajam - snieguota scena. Tuomet paciento papra i papildom o paveiksl rinkinio irinkti susijus su k tik matytuoju. inoma, iuo atveju toks praymas gali pasirodyti sudtingas, mat abi paciento smegen puss mat skirtingus da lykus. Taiau tai kaip viskas buvo atlikta: paciento papra bet kuria ranka parodyti atitinkam paveiksl. Rank judesiai taip pat kontroliuojami i kairs dein ir atvirkiai, taigi deinij rank kontroliuoja kairysis smegen pusrutulis, o kairij - de inysis. Siame eksperimente pacientas kairija ranka parod sniego lopet, susijusi su deiniojo pusrutulio matyta snieguota scena, o deinija ranka - vit. Iki tol viskas vyko prastai. Taiau po to sek netiktas ingsnis: Gazzaniga paklaus paciento, kodl jis parod lopet kairija ranka. Sis klausimas ikl pacientui pro blem, mat jis buvo paklaustas. Klausimo pateikimas odiu u tikrino, kad jis bus apdorotas kairiajame smegen pusrutulyje, kadangi pagrindiniai tiriamojo - bei daugumos i m s - kalbos centrai isidst btent ten. Taigi kairiojo paciento smegen pus rutulio buvo klausiama to, ko is negaljo inoti: u kairiosios rankos pasirinkim - sniego lopet - buvo atsakingas deinysis pusrutulis, tuo tarpu kairysis pusrutulis net nenutuok apie de iniojo turim informacij. Taiau kairysis paciento pusrutulis

256

P R O T O T EA TR AS

n eatsak paprasiausiu neinau", o paaikino: Vitidei ikuop

ti reikia lopetos". Nepaprastas iradingumas! Kairysis tiriamojo smegen pusrutulis inojo tik tai, jog deinija ranka suporavo vit su vitos koja; jis neturjo supratimo, kodl kairija ranka buvo pasirinkta lopeta, taiau nedvejodamas j trauk mint sce narij. Tai tik vienas i daugybs kairiojo smegen pusrutulio sugebjimo (ir, dar svarbiau, trokimo) logikai paaikinti vykius pavyzdi. Kita pacient, kurios deiniojo pusrutulio gebjimas suprasti raytines komandas buvo ribotas, pamaiusi od eiti", atsistojo. Paklausta, kodl taip pasielg, ji pasitelk kairj pusru tul ir atsak: A noriu gerti. Tik ketinau nueiti atsineti limo nado".* Yra daugyb pavyzdi, kuomet kairysis smegen pusru tulis sukuria istorijas, paaikinanias jam ne iki galo supranta mus dalykus. Gazzaniga ir jo kolegos tvirtina, jog ie pavyzdiai atskleidia kako, k galima pavadinti vertju", egzistavim kairiajame pusrutulyje. Tai smegen modulis, kurio uduotis paaikinti ir net kurti istorijas apie gluminam kartais prieta ringos informacijos sraut, atkeliaujant i kit smegen srii. Tiksliai neinoma, kur kairiajame pusrutulyje slypi is modulis (nors Gazzaniga taria, jog jis gali bti kaktinje skiltyje), kiek vietos uima, kaip sudarytas. Neabejoju, kad yra smegen eks pert, abejojani paiu jo egzistavimu. Kad ir kaip bt, jei vertjas ar kakas panaaus j i ties egzistuoja, kodl kiekvienas i m s negaltume jo turti (ne* Panai pavyzdi galima sutikti hipnozs atvejais. Viename j moteris, kuriai hipnozs metu buvo teigta pabudus pradti ropinti keturiomis, pasielg btent taip, aikindama, jog kakur ia pamet auskar".

P R O T O T EA TR AS

I 257

Bene ymiausias p e rs k irt sm egen keiste nybi atvejis pavaizduotas viruje. P acientui tu o pat m e tu bu v o p a ro d y ti du sk irtin g i paveikslai. Kairysis jo pu srutulis m a t " vitos koj, deinysis - ap snigt scen. T u om e t tiria m o jo bu vo praoma i p a p ild o m paveikslli p a rin k ti vien, kuris b t susijs su k t ik m a ty tu o ju . Kairija ranka, k o n tro liu o ja m a s n ieg uot scen maiusio de in io jo pu sru tu lio , jis pa rinko sniego lop e t ; dein ija ranka sud erino vitos koj su vita. Taiau kairio jo (kalbos) p u s ru tu lio paklausus, kodl tiriam asis pasirinko lope t, jis n egaljo net jsivaizduo ti, mat kairysis pu srutu lis n e k o n tro liu o ja kairiosios rankos. N epripains p ra la im jim o kairysis p a cie nto pu srutu lis atsak": V itidei ikuopti reikia lopetos".

paisant, kad j atrado tirdami perskirt smegen pacientus). Tei syb, jei didioji js smegen jungtis sveika, js nesusiduriate su tokia dramatika jo veiklos demonstracija, taiau kiekvien dien, galbt kiekvien minut, js smegenyse slypintis ver tjas atlieka tai, k sugeba geriausiai: aikina bei racionalizuoja kasdienius vykius. Kaip tai atrodo? Js smegenis nuolat atakuoja vairiausi ri sensorin bei atmintyje saugoma informacija. Atmetus di dij jos dal arba apdorojus pasmoningai, gali pasirodyti, kad likusi informacija nedera tarpusavyje ar yra prietaringa. Taiau galiausiai viskas privalo bti logika, susieta vientis istorij, kad galtume adekvaiai reaguoti. Kai kuriais, pavyzdiui, ne prastais perskirt smegen pacient, atvejais vertjas yra vi sikai neteisus. Taiau daugeliu atvej vertjas turi bti teisus,

258

P R O T O TEA TR AS

kad niekas - nei jus, nei jus supantys mons - nepastebt jo klaidos. Michaelas Gazzaniga tiki, kad kairiojo smegen pusrutulio vertjas rao pasakojim, kur mes vadiname smone, taiau per skirt smegen pacient tyrimai ne tik remia tok tvirtinim, bet ir gimdo j nukreiptus prietaravimus. Vos prasidjus perskirt smegen pacient tyrimams, su jais ge riausiai susipain mokslininkai spliojo, ar perskyrus smegenis taip pat perskiriama ir smon. Nors ir tiesa, kad n vienas per skirt smegen pacientas neprane apie smons pakitimus, taiau turint galvoje, kad j kalbos raik riboja tik vienas pus rutulis, nesitiktume igirsti nieko kita. Jei ir egzistuot antroji smon, ji bt nebyli. Taiau tai nereikia, kad ji negalt eg zistuoti (nebent js, kaip kai kurie ekspertai, tikite, kad smon neatsiejama nuo kalbos); i pacient tyrimai patvirtino bent jau tai, kad smegen pusrutuli stilius yra labai skirtingas,* o kele tas i j net atskleid poirio bei suvokimo skirtum. ie tyri mai leidia daryti prielaid, kad vienoje kaukolje gali slypti du smoningi protai". Viename toki tyrim dalyvavo pacientas P. S., vaikys tje patyrs kairiojo smegen pusrutulio traum , dl kurios kai kurie kalbos sugebjimai buvo perkelti deinj pusrutul. P. S. buvo rodomi odiai, kuriuos jis turjo vertinti skalje nuo 1 iki 7, kur 1 reik ger, o 7 - blog. odi srae buvo ios svokos: mielas, maina, karas, buinys , velnias, pinigai, moti* ie skirtumai buvo netiktinai ipsti tvirtinant, neva, naudodamiesi deiniuoju pusrutu liu, galite tapti geresniais teniso aidjais arba geresniais monmis, jei maiau orientuosits kairj pusrutul. Daugum a to, kas raoma deiniojo prie kairj" tema, yra visikas absur das, neparemtas jokiais moksliniais duomenimis.

P R O T O T EA TR AS

I 259

na, seksas, vmalai, sekmadienis, tiesa, neapykanta ir meil. Stebino

tai, kad skyrsi pusrutuli vertinim o balai: deinysis pu sru tu lis nuolat vertino odius auktesniais - blogiems artim esniais balais. is bei po jo sek eksperim entai leidia manyti, kad t pai smegen pusrutuli poiris ar m anieros gali skirtis. Pa prastai deinysis pusrutulis pasiym i negatyvesniu poiriu nei kairysis.* Kitas tyrim as atskleid, kad pusrutuliai skiriasi ir uduo i sprendimo bdu. Perskirt smegen pacient buvo prao ma atspti, kuris i dviej spalvot tak pasirodys kompiuterio ekrane. I anksto buvo suprogramuota, kad raudono tako pa sirodymo danis bt 75, o alio - 25 procentai, taiau abudu pasirodyt atsitiktine tvarka. Nieko stebtina, jei pradjus rody ti takus mgintumte rasti optim aliausi splioni strategij. Viena i j bt nuolat pasirinkti raudonj tak, mat pastebite, jog is pasirodo kur kas daniau. Prim tok sprendim, nebesivargintumte m styti toliau ir, iuo atveju, btum te teiss 75 procentus bandym. Kita strategija galt bti mginimas nustatyti tak pasirodymo sistem. Turint galvoje, kad tokios sistemos nra, i strategija nebt efektyvus pasirinkimas. tai domus dalykas: deinysis i pacient pusrutulis pasirinkda vo paprasiausi ir, galiausiai, efektyviausi strategij nuolatos rinktis raudonj tak, taiau kairysis pusrutulis nesiliov kai talioti strategijas ir mginti iifruoti neegzistuojani sistem. Tai vienas i keleto tyrim, kurie leidia manyti, kad deinysis smegen pusrutulis paprastai renkasi nesudtingus uduoi
* ie tyrimai taip pat suteik galimyb atlikti kelet unikali apklaus. Kart, kai kairy sis P. S. pusrutulis buvo paklaustas, kok darb pasirinkt, jis (tiriamasis) atsak projekto krjo", tuo tarpu deiniojo pusrutulio atsakymas buvo automobili lenktynininko". Du skirtingi protai tose paiose smegenyse?

260

P R O T O T EA TR AS

sprendimus, kaip tai daro balandiai, ne taip, kaip jo partneris kitoje kaukols pusje. U i nevaising kairiojo pusrutulio tam tikro prieastinio ryio paiek Gazzaniga kaltina vertj - pastarasis paprasiau siai nesiliauja iekojs sistemos. Ties sakant, tyrime, kurio daly viai buvo patyr kairiojo ar deiniojo pusrutulio insult, sveik kairj pusrutul turintys subjektai visada pasirinkdavo, j nuo mone, egzistavusio modelio paiek, tuo tarpu tiriamasis, kurio kairysis pusrutulis buvo sualotas ir kuris buvo priverstas pa sikliauti deiniuoju, rinkosi paprastus ir, galiausiai, skmingus sprendimo bdus. Jei js smegenys vientisos, tuomet, galimas daiktas, tarp i dviej galimybi kyla tam tikra tampa. Kaip man inoma, beveik nra rodym, iliustruojani, kaip i tam pa paprastai numalinama, nors iandien patvirtinta, jog mons yra vienintel gyvn ris, naudojanti kairiojo smegen pusru tulio vertjo strategij iekoti sistemikumo. Dar labiau stulbina jaunos moters atvejis, kuriai atlikta ope racija lm ne tik atskirt pusrutuli nesutarimus, bet ir nirtin gus pastarj konfliktus. Victoras Markas dirbo su paciente jos reabilitacijos metu: Kart ji paminjo, kad nejauia kairiosios savo rankos. Man pakartojus jos odius, ji tvirtino, kad ran ka nebuvo nejautri, o tvirtinim pasek vienas kit keiiani taip!" ir ne!" atsakym gritis, po kurios beviltikai prisipai no: Neinau"". Daktarui M arkui padjus lap popieriaus su paym tais odiais TAIP ir NE prieais pacient, tarp pusrutuli tssi di alogas: Man paklausus, ar tavo kairioji ranka nejautri?", pa cient kairija ranka tuoj parod od NE, o deinija - TAIP. Emocikai j prislg toks dvilypum as; pykusi ir toliau mgino

Pr o

to

teatras

261

nurodyti teising" atsakym, taiau rezultatai nepasikeit. Ga liausiai, kairioji ranka nustm deinij ir udeng od TAIP! T akim irk pacient buvo aikiai susisielojusi, kad nesugeba apsisprsti, todl ji num et popieriaus lap".2 ia egzistuoja prietara. Michaelas Gazzaniga yra sitikins, jog kairiojo pus rutulio vertjas gali paaikinti, kodl jauiams tur vienintel smon, nors m s smegenys sudarytos i keleto atskir m odu li. I kit smegen dali vertj nuolatos pasiekia informacija, o jo uduotis yra j logikai idstyti, sukurti tam tikr pasa kojim, kuris, Gazzanigos odiais tariant, leidia manyti, jog kairiojo pusrutulio vertjas gali sukurti jausm mumyse, neva esame sujungti ir vieningi".3 Taiau nedert pam irti smegen pusrutuliuose perskirtos smons vis rodym , kuriuos taip pat reikia paaikinti: jei kairiojo smegen pusrutulio vertjas kuria m s smon (tik tuo atveju, jei m s pusrutuliai neat skirti), tuom et kas atsako u k tik m atytus deiniojo pusru tulio smons pavyzdius? Nra joki rodym apie ten esant vertj. Nra rodym, nra ir sutarimo. Deinysis pusrutulis ne abejotinai yra smoningas, taiau kai kurie ekspertai tvirtina, kad toji smon nra taip visapusikai isivysiusi, kaip kairia jame pusrutulyje. Deiniojo pusrutulio uduoi sprendimo ge bjimas, regis, yra kur kas prastesnis u kairiojo, be to, daniau siai jis yra nebylus. is skirtumas tarp pusrutuli, galbt, ir yra svarbiausias. inoma, kalba nebtina iokiai tokiai smonei - pagalvo kite apie kdikius arba suaugusiuosius, kuriems smegen trau mos lm kalbos sutrikimus. (Man teko bendrauti, ar bent jau mginti bendrauti, su keletu toki moni, ir nors dl kalbos su

262

P R O T O TEA TR AS

trikim jie praktikai nesugeba normaliai dalyvauti pokalbyje, j pastang keliama frustracija bei agonija patvirtina, kad jie yra s moningi.) Taiau tokie tyrjai, kaip Alainas Morinas i Kalgario Mount Royal koledo, tvirtina, kad kalbos reikm neapsiriboja pokalbiu: ji taip pat sudaro slygas egzistuoti vidinei kalbai", nenutylaniam monologui m s smegenyse.4 Kairiojo pusrutu lio insult patyr pacientai teigia, kad j smoningumas buvo pristabdytas tuo metu, kai dl insulto buvo pertraukta vidin kalba. Vienas i pacient, psichologas Claude'as Scottas Mossas, ra: Prarads gebjim bendrauti su aplinkiniais, praradau ir gebjim kalbtis su savimi. Kitais odiais tariant, negaljau galvoti apie ateit - jaudintis, laukti ar suvokti - bent jau ne verbaliai. Taigi pirmsias keturias i penki savaii po hospitaliza vimo a paprasiausiai egzistavau".5 Mosso pasakojimas rodo, kad neteks vidins kalbos jis ne buvo be smons tiesiogine i odi prasme, taiau jis nebuvo ir visikai smoningas. Esama ir kit panai pasakojim, kurie leidia manyti, kad paprastai nekalbus deinysis pusrutulis gali bti smoningas, taiau nevisikai. Ties sakant, P. S. atvejis lei dia tikti kalbos svarba, kadangi is pacientas dl savo lingvisti ni sugebjim abiejuose pusrutuliuose yra puikiausias perskir t smegen individo su dviem atskiromis smonmis pavyzdys. Atrodo, tarsi abu jo smegen pusrutuliai turi po atskir savs suvokim.* Perskirt smegen pacient atvejai rodo, kad dei nysis pusrutulis patiria vis emocij spektr, taiau, veikiausiai, nesugeba apie tai mstyti. Morinas prilygina vidin kalb ibin
io S. atveju dom u tai, kad jo pusrutuliams sutariant, jis elgiasi graiai ir yra ramus, taiau j sunku suvaldyti, jei pusrutuliai nesutaria tam tikru klausimu. Tai labai primena Arthuro Wigano tvirtinim, kad psichiniai sutrikimai kyla tarp pusrutuli siplieskus konfliktui.

P R O T O TEA TR A S

I 263

tuvlio viesai tamsiame kambaryje. Nors galtume rasti keli apgraibomis, vidin kalba suteikia rykumo ir tikslumo". Taigi, jei deinysis pusrutulis paprastai nepasiymi vidine kalba ir neturi savo vertjo (turint omenyje, kad vertjo vaidmuo yra lemiamas), tuomet kokia jo turima smon? Kokios naudos visoms smegenims turi is pusrutulis? Atsakym, veikiausiai, rasime viename i daugelio pasi lyt scenarij, tarp kuri yra mintis, jog perskirt smegen pa cientai vis vien teturi vien smon, kad jie turi dvi lygiavertes smones, dvi atskiras smons puses arba tiksime nepaprasta idja, kad mes visi turime dvi smones, net jei m s smegenys vientisos. Alainas Morinas pritaria kompromisui, kad abiejuose pusrutuliuose yra po atskir smon, taiau vidine kalba pasiy mintis - daniausiai kairysis - pusrutulis turi turtingesn, pra bangi smon".* Tokiu atveju deiniajame pusrutulyje esanti smon turt bti panaesn impanzs ar net js uns. Taiau nepamirki te, kad vientis smegen pusrutuliai nuolatos keiiasi informa cija, taigi n vienas nra savarankikas smons atvilgiu. Svei ka nepaprastai naudinga abiem pusrutuliams: net jei deinysis pusrutulis yra nebylus, jis vis vien pasiymi savotiku mstymo bdu bei unikaliu uduoi sprendimo stiliumi. (Didioji dalis atuntojo deimtmeio triukmo apie deinj smegen pusrutul ireklamavo jo holistin" poir pasaul.) Taigi ribotos dei niojo pusrutulio galimybs, kurias atskleid tyrimai su perskirt
* Nemanoma nesplioti, k bt atskleids Benjamino Libeto pasilytas eksperimentas su savanoriais, kuriems bt atidengta dalis sm egen (VIII skyrius), jei jis bt atliktas su per skirt sm egen pacientais. Jei i ties egzistuoja smoningo proto laukas", jis, veikiausiai, gaubt visas smegenis, taiau, jei turime po smon kiekviename pusrutulyje, tuomet kyla problema. K parodyt tokio tyrimo rezultatai? Du laukus, kurie susitinka virugalvyje? Du persidengianius proto laukus? Tai neturi prasms.

264

P R O T O TEA TR AS

smegen pacientais, nra tokios akivaizdios sveikose smegeny se. Jaunesnysis partneris" ir toliau ilieka nepaprastai svarbus. Ties sakant, yra rodym, jog, nors perskirt smegen pa cientai, nestebimi psicholog, gyvena normal gyvenim, jie yra nuskriausti vienu itin intriguojaniu atvilgiu. J fantazij pasau lis bei sapn gyvumas rykiai sumenksta po operacijos. Jei ie psichiniai potyriai priklauso nuo visaverts komunikacijos tarp pusrutuli, tuomet tai rodo, kad visavertei smonei reikia ne vien sveiko galingo kairiojo pusrutulio, taiau j abiej. Sapnavimas uima itin svarbi viet smons tyrimuose, mat tai kitokia nuolat patiriama smons ris. Btent tam skirtas kitas knygos skyrius.

Smegen traumos ir suvokimas

Ne tik chirurginiu bdu perskirt sm egen atvejai leidia teigti, kad kairysis pusrutulis atlieka ypating vaidm en ms psichiniame gyvenim e. Dl insul to deiniojo pusrutulio traum patyrusi m oni kairioji kno pus neretai lieka paralyiuota (deinysis pusrutulis kontroliuoja kairij kno pus). Ta iau kai kuriais atvejais greta paralyiaus pasireikia ir kit - keist - bkli, kuom et pacientai neigia es paralyiuoti ar net tvirtina, kad paralyiuotos rankos ar kojos jiems nepriklauso. (Medicinos kalboje tai vadinam a anozognozija arba asomatoagnozija.) Daktar Sandra Black i Sanibruko ir moter koledo sveikatos moksl centro Toronte yra susidrusi su nesuskaiiuojama daugybe toki atvej. Apie vien i j ji man papasakojo prie kelet met. Perengusi eiasdeimties met slenkst medicinos sesuo buvo paguldyta Sanibruk dl nusiskundim galvos skausmais ir netikto kairiosios kno puss paralyiaus. Ji patyr rimt deinio sios smegen puss insult. Bet po keturi savaii jau tapo guvi ir nerod joki

Pr o

to

teatras

I 265

akivaizdi intelekto suprastjimo enkl. Nors kairioji kno pus buvo visikai nejautri, ji nesiliaudama neig, jog kairioji ranka i ties priklaus jai:

Ar bent numanote, kam galt priklausyti i ranka?" Taip, a vilgteljau j juostel [ligonins asmens tapatybs apyrank] ant jos rieo; jos savininks pavard panai mano. Tai veria mones ma nyti, kad ranka priklauso man". Kokia yra ta pavard?" H-Y-N-E-K" [Pavard pakeista, siekiant apsaugoti pacients privatum]. Kokia js pavard?" H-Y-N-E-S" (pabria S) J abiej vardai buvo tokie pat. Kas tokia yra ponia Hynek?" Greiiausiai, prie man atsigulant j i palat, ia guljo moteris, pa varde Hynek". Kaip manote, kaip jos ranka galjo atsidurti js kne?" A nejauiu, kad ji bt mano kno dalis. Ranka paprasiausiai guli ant jo. Ji tokia sunki ir labai mane erzina". Ar tos moters ranka kakokiu bdu liko ligoninje po to, kai pacient buvo irayta?" Tai vienintelis mano tarimas. Negaliu suprasti, kaip tai galjo nutikti".

Paskutinioji scena atskleidia kebli vargs moters situacij: ji ities negali suprasti, kaip tai nutiko. Ji nieko neneigia - paprasiausiai neturi jokios infor macijos, kuria galt remtis. Michaelas Gazzaniga yra sitikins, jog kairiojo pusrutulio vertjas tokiose situacijose atlieka pagrindin vaidm en. Prisimin kite, vertjas surenka informacij ir m gina j logikai paaikinti. Jei para lyi bt suklusi rankos traum a, deinysis sm egen pusrutulis pranet vertjui negauns sensorins informacijos ir negals jos pajudinti. Tuom et vertjas pritaikyt i informacij ir leist individui aikiai ir vienareikmikai

266

P R O T O TEA TR AS

suvokti, kad jo ar jos kairioji ranka yra paralyiuota. Taiau kuom et sueis ta ne ranka, o ta deiniojo sm egen pusrutulio dalis, kuri kontroliuoja kai rij kno pus, situacija visikai pasikeiia. Deinysis pusrutulis nepajgia vertjui nieko praneti, taigi pastarasis nieko neino apie pakenkt rank. Nepaisydamas nieko, jis turi ilaikyti savo vyki dstym o vientisum, todl pasitelkia paralyiaus neigim. Smegen tyrjas V. S. Ramachandranas i Kalifornijos universiteto San Diege taip pat gilinosi iuos lidnus atvejus, nordamas daugiau suinoti apie kairiojo pusrutulio pasakotojo" vaidmen, taiau jis silo iek tiek kito ki perspektyv.6 Kaip ir Gazzaniga jis mano, kad kairysis smegen pusrutulis atsako u vientisos istorijos pynim i pavieni smegen gaunamos informa cijos vienet, taiau, jo manymu, kairysis pusrutulis yra iek tiek atkaklesnis ir ne toks irankus. Ramachandrano nuomone, jis panaesnis pasakotoj, nei vertj, kuris taip stipriai sikabins savo versij, jog pasirengs traukti bet kokios, net visikai nepagrstos, informacijos vienet. Paprastai vienintelis j sulaikantis dalykas yra deinysis pusrutulis, aktyviai stebintis priimamos infor macijos sraut bei iekantis anomalij arba nederani detali. Toki atrads, deinysis pusrutulis tuoj pat informuoja kairj. Tik retais atvejais kairysis pusru tulis netikinamas atsisakyti t akimirk pasakojamos istorijos ir j perrayti. Neigusi, kad paralyiuota kairioji ranka i ties priklaus jai, moteris, Ramachandrano poiriu, yra per didelio kairiojo pusrutulio uolum o pavyz dys. Atrodo, kad jis mieliau ilaut faktus i pirto, nei pripaint, kad jo istorija apie dvi sveikas galnes yra klaidinga. Taigi jis sukuria keist, haliu cinacini apibdinim , kurie leidia nekliudom am tsti gyvenim o istorijos pasakojim. I ties, tsiantis ponios Hynes" apklausai, i net pradjo api rinti savo kairiosios rankos pirt nagus ir tvirtino j galus buvus kitokios formos. Ji neatpaino net savo vestuvinio iedo. Pasak Ramachandrano, d e inysis pusrutulis paprastai nutraukt tikrovs neigim, taiau jis buvo taip sunkiai paeistas, jog nesteng atlikti prasto priirtojo vaidmens.

P R O T O T EA TR AS

I 267

Eksperimento pagalba Ramachandranas rod deiniojo pusrutulio prieingo poirio gynjo" vaidm ens egzistavim. Jis naudojo keist m e tod - tiriam ojo ausis buvo uliejama altu vandeniu. Tai suaktyvina priein gos sm egen puss veikl. i technik Ramachandranas iband su viena i savo pacieni, B. M., patyrusi klasikin kairiosios kno puss paralyi, kur sek deiniojo pusrutulio insultas. I pradi ji neig bet koki negali:

Ar galite pajudinti savo deinij rank?" Taip". Ar galite pajudinti savo kairij rank?" Taip, galiu". (To padaryti ji negaljo.) Ar abi js rankos vienodai stiprios?" Taip, inoma, kad jos vienodai stiprios".

T uom et deinij jos aus buvo pripilta ledinio vandens, taiau tai nepakei t jos sitikinim:

Ar galite pajudinti abi savo rankas?" Taip, a galiu pajudinti abi savo rankas".

Taiau kai kas stipriai pasikeit, kuom et kairij jos aus buvo pripilta alto vandens ir taip suaktyvintas pakenktas deinysis pusrutulis:

Ar galite pajudinti savo rankas?" A galiu pajudinti deinij rank, o kairiosios - ne. Noriu j pajudinti, bet ji mans neklauso". Ponia M., kiek laiko js ranka buvo paralyiuota? Ar tai vyko tik dabar, ar anksiau?" Ji paralyiuota jau kelet dien..."

268

P R O T O T EA TR AS

Jei tai neatrodo pakankamai stebtina, po pusvalandio ponia M. vl gro ankstesn kliedesi bsen ir tvirtino, kad kairioji jos ranka buvo sveika, visi kai pamirdama, jog k tik pripaino - ar suvok - kad ji buvo paralyiuota. Kairiosios pacients ausies uliejimas altu vandeniu, regis, pakanka mai sukrt deinj sm egen pusrutul, jog is, remiantis Ramachandrano teorija, pakilo i potraum inio sstingio ir um savo prast viet, priversda mas kairj pusrutul pripainti pacients paralyi. Taiau, alto vandens po veikiui nusilpus, kairysis pusrutulis vl liko vienas ir ts pradtus kliedesius. Daugum a pacient, kaip B. M., galiausiai pasveiksta nuo anozognozijos ir pripasta savo paralyi, taiau ne visada prisimena negalios neigim o met. Vienas toks pacientas sak Ramachandranui: Na, jei taip sakiau, vadi nasi, melavau, nors a paprastai sakau ties". Tai skamba beprotikai, taiau prisiminkite, kad, kai kako nesuvokiate, atrodo, nem anom a prisiminti net irto suvokimo.

PASTABOS 1. 2. Arthur Ladbroke Wigan, A View of Insanity: The Duality of the Mind (1844; Malibu, CA: Joseph Simon, 1985). Victor Mark, Conflicting Communicative Behavior in Split-Brain Patient: Support for Dual Consciousness, Toward a Science of Consciousness, red. S. R. Hameroff, A. W. Kaszniak, A. C. Scott, (Cambridge, MA: MIT Press, 1996): 189-96. 3. 4. M. Gazzaniga, Cerebral Specialization and Interhemispheric Communication, Brain 123 (2000): 1293-1326. Alain Morin, The Split-Brain Debate Revisited: On the Importance of Language and SelfRecognition for Right-Hemispheric Consciousness, Journal of Mind and Behavior 22 (2000): 207-18. 5- C. S. Moss, Recovery with Aphasia: The Aftermath of M y Stroke (Chicago: University of Illi nois Press, 1972). 6. V. S. Ramachandran, L. Levi, L. Stone, D. Rogers-Ramachandran, R. McKinney, M. Stalcup, G. Arcilla, R. Zweifler, A. Schatz, A. Flippin, Illusions of Body Image: What They Re veal About Human Nature, The Mind-Brain Continuum: Sensory Processes, red. R. Llinas, P. S. Churchland (Cambridge, MA: MIT Press, 1996): 29-60.

K e tu r io lik ta s s k y r iu s

Sa p n a i

Abejoju, jog egzistuoja mogus, niekada nespliojs, k galt reikti kitokios smons patyrimas. Minios meditacija usiiman i bei psichik veikianias" mediagas vartojani individ tai patvirtint. Taiau visai nebtina itaip vargintis: paprasiausiai eikite miegoti ir, galbt, sapnuoti. Sapnai nra niekuo neisiski rianti psichin mediaga, kuri praosi interpretuojama. Tai kita smons ris, pasiekiama kiekvienam i ms. Isiaikinti savo sapnus trokta visi, ne tik nordam i su prasti keistas ir netiktas j kryptis, bet ir siekdami suprasti sa pnus apskritai: kaip gali tokia domi labai tikim ir pastam vaizd maialyn bti suderinama su netiktinais ir svetimais dalykais? Ir kokie gi procesai m s smegenyse leidia m ums alta kraujikai priimti sapn keistenybes bei vos nubudus suprasti, kaip absurdika tai buvo? Paaikinti reikia ne tik visa tai, taiau ir akivaizd m s nesugebjim prisiminti daugelio savo sapn, nebent vos nubud j ufiksuojame. Kodl ie dalykai mus taip domina? Kadangi kiekvienas i j visikai skiriasi nuo jam analogiko bdraujanioje smonje. Kai esame budrs (o m s psichin bsena nra labai pakitusi), kiekviena prie m us besirutuliojanios scenos detal sujungia ma su visuma daugm a logikai. Nutinka stabi dalyk, taiau po trum p paaikinim visi jie atrodo logiki. Retai kada susi mstome apie prie kelet minui nutikusius vykius ir konsta tuojame: Negaliu patikti, jog maniau, kad tai turjo nors kiek

270

P R O T O T EA TR AS

prasms". Taip pat paprastai nemanoma prisiminti neseniai nu tikusi dienos vyki. Dl to, kad sapnavimas yra smons forma, nekyla joki abejoni: js suvokiate, kas esate (ir tai, kad esate tas pats as muo, kuris yra ir pagrindinis bdraujanios smons veikjas) ir k veikiate, be to, taip pat akivaizdu, kad didioji dalis sapn mediagos gaunama i bdraujanios smons. mons, vietos ir net atsitikimai yra pastami. Smons tyrjams labai pasisek, kad sapnai egzistuoja. Tai vienintel smons forma, kuri patiriame nuolatos: sapnai mus ima ir aplanko. Be to, i smons forma skiriasi nuo bdravi mo tiek, jog ne tik yra avinga savarankikai, taiau, su trupuiu skms, gali suteikti informacijos apie bdraujani smon. Ar sapnavimas gali mums pasufleruoti, kurioje smegen dalyje sly pi smon? Ar sapnuojanti smon pasiymi savybmis, kurios leist mums geriau suprasti bdraujani jos form? Perskirt smegen pacient atvejai, aptarti XIII skyriuje, suteikia iek tiek informacijos apie sapnavimui be galo svarbias smegen dalis, taiau ios informacijos toli grau nepakanka. Prisiminkite, klausdami moni apie j sapnus, i ties klausia me j kairiojo pusrutulio, kadangi daugeliu atvej btent iame pusrutulyje idstyti kalbos centrai. Uduodam i bet kok klausi m perskirt smegen asmeniui, klausiate kairiojo jo smegen pusrutulio (nebent pasirpinate, kad klausimas bt igirstas tik kairija ausimi). Taigi izoliuotieji smegen pusrutuliai gali sapnuoti. Tai akivaizdiai nustebino daugel, mat sapnai pasiymi savybmis, kurias sumaniausiai kuria deinysis pusrutulis. Sapnus paprastai sudaro daugyb vaizdini, o vizualios bei erdvins informacijos

P ro to

teatras

I 271

apdorojimas yra deiniojo pusrutulio arkliukas. Be to, paprastai sapnai yra emocikai negatyvs (ir galbt atspindi nir dei niojo pusrutulio poir gyvenim). Taiau perskirt smegen pacient tyrimai parod, jog kairysis pusrutulis taip pat sugeba sapnuoti, taiau yra viena mayt detal - jame generuojami sa pnai yra blanks. Ties sakant, ymioji fraz bjaurus, bukas ir trum pas" puikiai apibdina perskirt smegen moni sapnus, nors i pradi septynioliktojo amiaus filosofas Thomasas Hobbesas ja nusak mogaus gyvenim. inoma, nra galimybs su inoti, ar tylusis pusrutulis-kompanionas tuo pat metu mgau jasi savais sapnais ir ar tie sapnai nors kiek primena tuos keistai stulbinanius, kuriuos sapnuojame daugum a i ms. Taiau informacija, kuri galime gauti tirdam i perskirt smegen pacientus, yra ribota. i pacient ligos istorijos gana sudtingos: daug m et prie operacij jie daniausiai vartojo stiprius priepuolius malinanius vaistus (ir, nepaisant to, vis vien juos patiria), taigi gan rizikinga manyti, kad j sapnavimo bdas, net ir perskyrus pusrutulius, panaus kit moni. Ta iau devintajame deimtmetyje apvelg smegen sualojim patyrusi moni sapnus, M artha Farah ir Markas Greenbergas aptiko panaum perskirt smegen pacient tyrim rezul tatus.1 Per keturis deimtmeius buvo itirti devyni sugebjimo sapnuoti visiko praradim o atvejai. Atuoniais i j buvo aptik ta kairiojo pusrutulio sualojim (devintuoju atveju pasirod, jog buvo sualotas deinysis smegen pusrutulis, taiau taip pat paaikjo, kad paciento smegen pusrutuliai buvo apsikeit vaidmenimis). ie bei kiti atvejai rodo, jog kairysis pusrutulis turi lemiamos takos sapnams, taiau dl nublankusio perskirt smegen pacient sapn rykumo galima teigti, kad deinysis

272

P R O T O T EA TR AS

pusrutulis taip pat yra svarbus kuriant sapnus, kokius paprastai sapnuojame visi* Neseniai atlikt tyrim pagalba pavyko nustatyti kele t smegen srii, kurios atlieka tam tikr vaidmen generuo jant sapnus; bet kurios i j paeidimai ikreipia arba apskritai paalina gebjim sapnuoti. Ypa stulbina statistika, kad apie 80 procent schizofrenik, kuriems penktajame ir vlesniais de imtmeiais buvo atlikta lobotomija, prarado gebjim sapnuoti. Nelaimei, tai geriausias rodymas, kad kaktins smegen skirtys yra nepaprastai svarbios sapnavimui. Iki iol nesutariama, kaip daugelis smegen nervini centr dalyvauja ar veikia sapnavi m, ir kurie btent centrai yra svarbs. Bent jau iuo poiriu sapn smon nesuteikia informacijos apie bdraujanij. Vienas rykus skirtumas tarp sapnavimo ir bdravim o yra tai, kad sapnai nra nenutrkstantys. Ties sakant, anksiau buvo manoma, kad sapnuojame tik greit aki judesi (REM rapid-eye-movement - vert. past.) miego metu, kuris kartkartmis

pasireikia miegant. Nepaisant pavadinimo, REM miegas nra paprasiausia bsena, kuomet akys atlieka kak neprasta; dau guma pagrindini raum en grupi yra paralyiuotos (tam, kad negaltumte atlikti sapnuojam veiksm), o elektrin smegen veikla primena vieslent. Na, galbt ir ne, taiau smegenys ioje miego stadijoje yra tokios pat aktyvios, kaip ir budrum o bse noje. REM miegas labai skiriasi nuo likusio miego ciklo, vadina mo ne REM miegu. Taiau per pastaruosius por deimtmei surinkti rodymai sukl nedidel revoliucij miego tyrimuose,
Mokslinink dmesio neiveng ir faktas, kad dominuojanio kairiojo pusrutulio, kuriam tik in a ne toks svarbus deinysis, idja pabria kalbos svarb. Kairysis pusrutulis j iko duoja ir generuoja; deinysis atsakingas u pagrindinius ritmo bei tono elementus.

P R O T O TEA T RA S

| 273

kadangi paaikjo, jog sapnuoti galime ir ne REM miego metu. Kol kas vis dar diskutuojama dl to, ar ne REM miego metu ge neruojami sapnai yra tokie pat, kaip REM stadijos, ar jie tra su prastinta j versija, ar kakas visikai kita. Be to, ir toliau ilieka akivaizdu, kad rykiausius, sudtingiausius ir simintiniausius sapnus sapnuojame REM miego metu. Dar pridkite fakt, kad kai kuriais smegen traum atvejais individai patiria REM mie go stadijas, taiau nesapnuoja, taigi nra abejoni, kad ryys tarp REM miego ir sapn nra toks tvirtas ir iskirtinis, kaip buvo manyta iki iol. Visa tai komplikuoja faktas, kad gana sudtinga suinoti, k ir kada mogus sapnuoja. Tais laikais, kuomet REM miegas ir sapnavimas laikyti sinonimais, mieg tiriantys mokslininkai rmsi iuo ryiu, rinkdami informacij apie sapnus: jie nelauk, kol tiriamieji nubus ryte ir pamgins prisiminti, k sapnavo t nakt; jie stebjo elektrines subjekt smegen bangas elektroen cefalogramose ir paadindavo juos tuoj pat po REM miego stadi jos. Pasirod, kad itaip prisiminti sapnus kur kas lengviau. Ta iau tai veria kelti klausim: jei paadinti i REM miego stadijos tiriamieji savo k tik m atytus sapnus apibdina kur kas detaliau, nei paadintieji i ne REM miego stadijos, ar tai reikia, kad pa tys sapnai buvo kitokie, ar kad juos paprasiausia sunkiau prisi minti, nubudus i ne REM miego? Kad ir kas bt nusprsta santykinio REM prie ne REM sapn statuso klausimu, bet kurios i i miego stadij tyrimai gali padti geriau suprasti tiek sapn, tiek, galbt, bdraujani smon. Sapn tyrimai atskleid dom dalyk: mogaus raidos atvilgiu, sapnai atsiranda kur kas vlesniame amiuje nei b draujanti smon. Tik apie 20 procent vaik iki deimties met

274

P R O T O TEA TR AS

amiaus paadinti i REM miego pranea sapnav. Sulaukusi dvylikos met sapnuojani vaik procentas iauga iki 80. Kol kas neinoma, kokie procesai, retus sapnus paveriantys da nais, vyksta smegenyse per tuos lemtingus dvejus metus. Vaik sapn turinys taip pat yra unikalus. Ikimokyklinio amiaus vaikai, paadinti i REM miego, pasakoja nedomius, stereotipikus, statik gyvn paveiksl arba su valgymu susi jusius sapnus. Be to, j sapnai nra tokie negatyvs, palyginti su tipikais suaugusij sapnais. ie duomenys rodo, kad sapnavi mas nepasiekia visikos brandos anksiau nei dvyliktais gyveni mo metais, kuomet smon seniausiai subrendusi.* Nors ir tiesa, kad smonei subrsti reikia laiko, taiau tikrai ne dvylikos met. Jei, kai kuri ekspert nuomone, visika sapn branda turi pa laukti, kol smegenyse isivystys tam tikros fundamentalios ner vins jungtys, tuomet kodl nedelsia bdraujanios smons rai da? Kodl sapnuojanioms smegenims reikia kako iskirtinio, be ko bdraujanios smegenys veikia kuo puikiausiai? Tarp i dviej smons bsen turi bti kakoki reik ming skirtum, taiau neatrodo, kad sapnavimas reikalaut vienokio ar kitokio vlyvojo smegen tobuljimo. Sapnuose vy kiai sudliojami keistu, logikai prietaraujaniu bdu; i netvar ka leidia daryti prielaid, jog kakas smegen skydinje nebuvo iki galo pabaigta ar itobulinta. ie skirtumai tarp suaugusij ir vaik, regis, yra vienas labiausiai intriguojani atradim sapn poiriu, nors j reikm iki iol nra visikai aiki.

Paradoksalu, kad REM miego trukm pamau trumpja brstant vaik sapnams. Kdikiai miega beveik nuolatos ir pus to laiko praleidia apimti REM miego stadijos, tuo tarpu i atuoni suaugusij m iego valand per nakt tik 25 procentai yra REM miegas. Vaikai pa siekia suaugusij lyg sulauk deimties.

P R O T O T EA TR AS

I 275

Vienas daug adantis poiris sapn smons supratim buvo paremtas smegen chemine sandara bei jos pokyiais REM ir ne REM miego metu. inoma, ikilus rim t abejoni, kad sapnai yra neatsiejami nuo REM miego, io darbo pranaum as gerokai nublanko. Taiau daugelis smegen tyrj juo vis dar tiki, ir is poiris vis dlto gali bti tinkamiausias kelias suvokti, kodl sapnai taip skiriasi nuo budrum o bsenos. Mums perjus i ne REM REM miego stadij (pirmj i keturi ar penki period per nakt, kuris paprastai prasideda prajus apytiksliai pusantros valandos po to, kai umiegame), pasikeiia santykinis keleto svarbi neurom ediatori - moleku li, leidiani neuronam s perduoti nervinius signalus - kiekis. Allanas Hobsonas i Harvardo universiteto energingai tvirtino, kad ie chemins sandaros pakitimai suteikia daugiau informaci jos apie smegenis nei tai kada nors padar Freudas.* tai kaip galima nupasakoti REM sapn chemines bei elek trines savybes: prie prasidedant REM miegui, smegenys yra i dalies neveiklios, o neuronai signalus perdavinja kur kas re iau, nei bdam i budrum o bsenos. Kaktinse skiltyse esanios sritys, atsakingos u darbin atmint, dmes ir mstym i es ms ijungia". REM miegas prasideda nuo elektrini signal plipsni, kylani smegen kamiene ir iplintani po visas smegenis. Jie priveria gum bur paokti" i gilaus, lto ritmo ir aktyvina tokias u emocijas atsakingas sritis, kaip limbin siste* Jei nesate girdj, tai k Freudas trumpai sak apie sapnus: vadinamieji dienos likuiai, prisiminimai apie vykius sujaudina vien i pasmonje slypini udraust, nuslopint (paprastai, seksualini) trokim saugykl. Trokimas pradeda stumtis smon, taiau jo keli blokuoja cenzorius", todl is atsitraukia ir usimaskuoja. iuo keliu jis gali apeiti cenzori ir patekti smon kaip sapno dalis. Jo maskuot tokia efektyvi, jog neatpastame paties trokimo.

276

P R O T O TEA TR AS

ma. Svarbiausia, anot Hobsono ir jo koleg, yra tai, kad smegen suaktyvinimas REM miego metu tiek chemikai, tiek geografi kai skiriasi nuo budrum o stadijos. Svarbus skirtumas: gilaus miego metu neveiklios kaktins sritys tokios ilieka ir REM aktyvumo metu. Dl to sapnuojanios smegenys praranda i srii indl, kur sudaro gan spdingas sraas: savs vaizdas, laiko sekimas, abstraktusis mstymas, logikas sprendim primimas bei prisiminim atgaminimas. Nenuostabu, kad sapnuodam i netenkame gebjimo logikai mstyti! Prisiminimams kurti btin toki chemini mediag, kaip serotoninas bei norepinefrinas, kiekiai gerokai sumaja; tai paaikint, kodl sapnus sunku prisiminti. Nepaisant i trkum, smegenys yra nepaprastai aktyvios. I ramaus miego gilum jos sugrta tok aktyvumo lygmen, kuriuo pasiymi bdravimo metu, taiau joms tra prieinamos tik jau sukauptos inios, mat tuo metu nepriimama jokia sensorin informacija.* Taigi smegenys yra budrios, taiau j veiksnumas ribotas. Pa prastai vienu metu neaktyvios smegen sritys jungiamos kartu, su regjimu bei emocijomis susij jungtys stimuliuojamos - taip kuriami vaizdiniai. Sudkite visa tai ir gausite haliucinacinio REM sapn pasaulio recept. Smegenys kakaip turi pasistengti visa tai logikai paaikinti, todl kuriamos istorijos. Taip gimsta sapnas. Allanas Hobsonas ir jo kolegos tvirtina, kad chemins smegen sandaros pakitimai priveria m us patikti, kad esame
Tai, kad ms vizuali smon yra ne tokia galinga ir tobula, kaip manome (r. VI skyri), galt paaikinti, kodl sapnuose scenos keiiasi taip greitai ir beprasmikai. Bdami budru mo bsenos, galime atnaujinti iorinio pasaulio vaizd vos j pavelg - taigi nusisukite, pamginkite prisiminti, k tik k irjote, tuomet vl tai pavelkite ir scena sugr. Nelai mei, sapnuojanios sm egenys negali padaryti to paties, kadangi jos negauna naujos vizualios informacijos. Taigi, sapne jums nusisukus ir vl pavelgus t pai viet, scena, veikiausiai, bus visikai pasikeitusi.

P R O T O T EA TR AS

I 277

budrs, nors i ties taip nra, neleidia suvokti, kokie absur diki yra sapne vykstantys dalykai, bei padaro sunkesn sapn prisiminim nubudus. Ir visam iam paradui vadovauja kuklutis smegen kamienas, kurio elektrini signal plipsniai yra tarsi sapn varomoji jga. Hobsonas teigia: Bdravimas nuslopina haliucinacijas, uleisdamas viet mstymui, tuo tarpu REM mie gas ilaisvina haliucinacijas mini sskaita". Kitais odiais ta riant, REM miegas yra artimiausia psichozei bsena, koki tik galite patirti.* Kokios reikms visa tai turi bdraujaniai smonei? Ities viskas priklauso nuo to, ar REM sapnai pasirodys es unikals ir visai kitokie, nei sapnuojami ne REM miego metu. Jei tarp skir ting miego stadij sapn ymi skirtum nra, tuomet aptarti chemini m ediag pakitimai ne tokie svarbs. Taiau jei sapnai vis dlto pasirodys es skirtingi, tuomet ios srities tyrim pa galba bt galima irykinti smegen chemins sandaros svarb smonei. Pakeit neuromediatorius, visikai pakeistume ir paty rim pobd. Be to, tai susilpnina idjos, kad protas ir smegenys yra du skirtingi dalykai, pozicij. Juk tokiu atveju nuo smegen atskirtam protui fizinje smegen karalystje vykstantys poky iai neturt jokios takos. Nors ir kaip bt, daugum a smegen tyrj netiki nuo smegen atskirto proto idja apskritai. Ar inios apie REM miego metu vykstanius cheminius pakitimus smegenyse leidia bent truput priartti prie smons supratimo? Hobsonas ir jo kolegos mano, kad taip. Savo REM
* Hobsonas yra paras tuzinus darb apie REM mieg ir sapnus. Vienas aktualiausi sapn ir beprotybs idjos atvilgiu yra A Model for Madness?", ispausdintas urnale Nature" (2004 07 01). Kituose darbuose jis ir jo kolegos teig, kad beprotyb" intensyvja bgant nakties valandoms: ankstyvieji tiek REM, tiek ne REM sapnai yra racionalesni, tuo tarpu vlesnieji - na, beprotiki. Ironika, kad sapn smon gali suteikti daugiau informacijos apie psichozs bsenas, nei apie normali bdraujani smon.

278

P R O T O T EA TR AS

miego tyrimais jie grindia teigin, jog daugelis smons form, pavyzdiui, koma, bdravim as ar sapnavimas, egzistuoja dl trij pagrindini veiksni - suaktyvjimo, vesties altinio ir mo duliacijos - kaitaliojimosi tarpusavyje. Detals yra gana sudtin gos, taiau bendras vaizdas visikai aikus: m s potyriai kinta pagal skirting smegen srii suaktyvjim; potyriai keiiasi ir tuomet, kai susiduriame su skirtingais vesties altiniais, t. y. priimamos sensorins informacijos paket pobdiu; kintant nervini schem moduliams arba chemini mediag kiekiams, smegen sritys yra sulaikomos arba ilaisvinamos. Jei ias cha rakteristikas laikysite trimis smons dimensijomis, tuomet bet koki sivaizduojam ar ne smons bsen galima apibdinti tam tikru skirting i dimensij lygi deriniu. Ar sapnai naudingi? Tai svarbus klausimas, susijs su dar svarbesniu - ar naudinga smon? Jie svarbs ypa tuo atveju, jei pritariate miniai, neva smon generuoja smegenys, m at tuo met, greiiausiai, manote, kad jai egzistuoti yra tam tikra prie astis: evoliucija nebt paskatinusi smons atsiradimo, jei ji nebt turjusi jokios naudos ilikimui. Taiau, jei jau sudtinga rodyti smons naud, tuomet evoliucijos terminais paaikinti sapnus yra dvigubai sudtingiau. Tam yra pora prieasi. Pirma, net jei galtume rodyti, jog REM miegas yra naudingas per dien sukauptiem s prisim i nimam s apie veiksmus bei mintis tvirtinti, ar i ties btina REM miegui pasireikti vyki kupino sapno forma? Tai atrodo abejotina: esama rodym , kurie patvirtina, kad tam tikri g diai imokstami greiiau, jei besimokantis individas turi laiko REM miegui vien ar dvi naktis po mokymosi, taiau gdi mokymasis esant bdravim o bsenos nereikalauja smons, tai

P R O T O T EA TR AS

I 279

kodl jos reikt gdi mokymuisi miegant? Pasmoningas mokymasis, regis, yra pakankam ai efektyvus. Be to, tik labai nedidel prisim inim us tvirtinant REM mieg lydini sapn turinio dalis yra bent truput susijusi su gdiais, kuri moko ms. Yra teorij, kuriomis mginama paaikinti, kodl sapnavi mas galjo isivystyti, o viena i j netgi yra glaudiai susijusi su mano sapnuotais sapnais. 1996-aisiais nusipirkome eimynin miko trobel iaur nuo Toronto. Trobel supo daugiau nei devyniasdeimt akr ems, o u jos, kiek apvelgsi, plytjo negyvenama teritorija. Netoli esantys vandens telkiniai labiau primin ulusias, be br apgyvendintas kdras, bet, nepaisant nieko, tai nepaprastai graus kratas. Kelerius metus vis sapnuodavau, jog atvaiuoju savo tro bel ir matau, kad mano emje arba aplinkui prasidjo gyve namj nam statybos. Kur pavelgsi, riaumoja buldozeriai. Tai buvo siaubingi, slogs ir lidni sapnai - tikri suaugusio ems savininko komarai. Jie baigdavosi tik man nubudus. iandien juokiuosi i savs dl toki sapn, taiau viena teorija, kodl mes sapnuojame, paaikina, dl ko mane perse kiojo btent tokie sapnai. Suomi smegen tyrjo Antti Revonsuo ikelta teorija teigia, kad sapnai yra tam tikro elgesio, kurio prireikt imtis grsmingoje situacijoje, repeticijos.2 Esame uuo maros - deimtis ar net imtus tkstani met m s prot viams mediojant bei renkant maist, jiems grsm kl plrs gyvnai ir prieikai nusiteik j pai ries atstovai. Jei, pasak Revonsuo, jie suburdavo iuos grsm kelianius vaizdus savo sapnuose bei repetuodavo atitinkamas savo reakcijas, tuomet

280

P R O T O TE ATR AS

bdavo geriau pasireng gyvenimui dienos metu bei, dar svar biau, inojo, kaip ivengti susidrimo su realia grsme.* Revonsuo mano, kad besirutuliojantis sapno pasakojimas, nors ir koks keistas bt, pasiymi tokiu dideliu uuom in apie real pasaul skaiiumi, kad jo negalima laikyti neturiniu pras ms. Daugeliu poiri sapn pasaulis primena msik. Sa pnuose ir toliau naudojams visomis savo juslmis, m s a" yra beveik toks pat, kok pastame ir mylime - visa yra per daug aiku ir suprantama, kad bt galima laikyti vien atsitiktini vaizdini bei mini gniuulu, paprasiausiai mestu chaoti kai veikianias smegenis.** Revonsuo sapnus laiko virtualiosios budraus gyvenimo realybs versija.
* Revonsuo teorija toli grau nra vienintel. Kit man patinkani mint, kuri, regis, nesusilau k tokio pat dmesio, 1999-aisiais pirmasis pasil Jacquesas Montangero. Jis mano, kad sapnai yra btina veikla mstanioms smegenims, mat neturdamos j, smegenys pradt galvoti apie kitus dalykus ir, veikiausiai, nuolat trikdyt ms mieg bei priverst pabudinti. Protas nemiega taip, kaip mes, taigi leiskime jam sapnuoti! Nepasitenkins tik vienu miego tikslu, Montangero, neprietaraudamas Revonsuo, taip pat tvirtina, kad sapnai padeda mums savo sprendim primimo bei planavimo gebjimus ilaikyti tikslius bei paruoti juos naudoti dienai iauus. Nicholasas Humphrey'is, vienas i lakiausia vaizduote pasiymini mstytoj apie smon, pastebi stulbinam panaum tarp aidim ir sapn, mat abi veiklos yra tarsi realaus gyvenimo repeticijos ar socialinio gyvenimo situacij simuliacijos. Taiau, jei tai tiesa, kodl tuomet, pasak Revonsuo, grsming situacij sapnuose nuolat sutinkama tiek daug gyvn? Humphrey'is mano, kad jie yra paprasiausi pavoj keliani moni vaizdiai. J. Montange ro, A More General Evolutionary Hypothesis about Dream Function," Sleep and Dreams (1999): 973. N. Humphrey, Dreaming as Play," Behavioral and Brain Sciences (2000): 953. Tuo tarpu filosofas Ericas Schwitzgebelis tvirtino, jog mes negalime aklai pasitikti senso rinmis sapn savybmis, kaip nortume manyti. Literatros apie sapnus apvalgoje jis tei gia, kad pirmojoje dvideimtojo amiaus pusje dauguma m oni buvo sitikin, jog sapnai yra nespalvoti, tuo tarpu pripainimas, kad sapnai gali bti spalvoti, yra iuolaikinis feno menas. Tai jis aikina faktu, jog iki septintojo deimtmeio visuom ens informavimo priemo ns (fotografija, kinas bei televizija) buvo nespalvotos, ir m ons nesmoningai pavert jas sapn modeliu. Ties sakant, jis kl klausim, ar m s sapnai apskritai gali bti spalvoti, turdamas galvoje objektus romanuose, kuri, nebent krinyje pabriama prieingai, mes nenuspalviname" skaitydami knyg. tai dar viena mintis pamstymui: Schwitzgebelis splioja, ar pradsime suvokti, kad sapnuose galime objektus paliesti, kuomet bus sukurtos masins informacijos priemons, leidianios paliesti rodomus objektus. Eric Schwitzbegel, Why Did We Think We Dreamed in Black and White?" Studies in History and Philosophy of Science 33 (2002): 649-60.

P R O T O T EA TR AS

I 281

Savo teorijos dka Revonsuo isiskiria i kit tyrj (t ne sunku suprasti, kuomet apvalgininkai pagiria ekspert u dr s" teigti tai, k jis teig) ir, be abejo, esama jos kritik. Vieni tvirtina, jog esame link prisiminti emociniu poiriu rykiau sius sapnus (pavyzdiui, grsming situacij), ir dl to, kad daugum a universali mogikj emocij yra neigiamos, sapnai gali paprasiausiai atspindti tai, kas likusi laiko dal bet kuriuo atveju dedasi m s galvose. Kiti rodinja, jog paadinti tiriamuosius i miego ir papra yti papasakoti k tik regt sapn yra viena, tuo tarpu pertrauk ti televizori irinio mogaus dmes ir paprayti papasakoti, apie k buvo jo irima laida, yra visikai kas kita. Visi puikiai inome, kad net rykiausias sapnas nubudus gali inykti per ke lias sekundes, taigi ne itin realu tiktis, kad vis dar mieguistas ir nesusitelks protas prisimins svarbiausius sapno faktus. Dar svarbiau tai, kad smegenys puikiai sugeba kurti istorijas, taigi gali atsitikti, jog sapno pasakojim bus traukti i ties nesa pnuoti vykiai. Su ia idja susijs kitas argumentas, jog grsmingus sapno vykius prisiminti lengviau, nes jie visada yra rykesni, nors Re vonsuo prietarauja teigdamas, kad budrum o bsenos atmintis pasiymi tokiu pat polinkiu, taiau vien dl to idjos apie grsm nekyla daniau. Atsivelgus iuos faktus, mano sapnai apie miko trobel tam tikra prasme yra visikai logiki. A sapnavau grsm, ga ljusi sugriauti visk, kas miko trobels poiriu man buvo svarbu - aplink j esani em. Be to, tai buvo tarsi puolimas i pasal, kai kas, kas nutiko m an apie tai neinant, kadangi tuo m etu ten nebuvau. Nors sapnavau visus mane bauginusius daly-

282

P R O T O T EA TR AS

kus, vis dlto aikja keletas teorini netikslum. Savo sapnuo se neimokau atitinkamai reaguoti; daugum a j paprasiausiai privert mane susierzinti ir nulisti. Kitas keistas dalykas - tai buvo sapnai apie itin modernias problemas: prieistoriniams mediotojams bei rankiotojams nereikjo jaudintis dl godi nekilnojamojo turto agent ar buldozeri. Taiau iuos m an ne rim klusius dalykus galima paaikinti. Pirmiausia, faktas, kad nesugebjau, bent jau sapne, tinkamai reaguoti, nebtinai rodo teorijos pavirutinikum, nors kritikai pabr, jog danai sa pne itinkantis paralyius link m s artjant traukiniui, vargiai gali vadintis tinkama reakcija prie pavojing situacij. Taiau Revonsuo tvirtina, kad 90 procent jo ianalizuot sapn pasi ymjo adekvaiomis reakcijomis pavoj ir tik keletas i j buvo netinkamos ar nemanomos. Kalbdamas apie m oderni vyki sapnus, Revonsuo ai kina, kad reakcij grsm mechanizmai veikia prisimenant ar mstant apie bet kokius rykius dalykus, o turint galvoje, kad mums nebereikia bgti nuo puolani plrn, taiau turime jaudintis dl kitoki grsmi visuomeniniame gyvenime, ne nuostabu, kad apie tai ir sapnuojame. Tuomet kodl apskritai vis dar sapnuojame apie seniai inykusias grsmes? Tokius sapnus galime laikyti turiniu pagal nutyljim"; juos sapnuojame tais atvejais, kai sapn sistemoje nekyla joki kit grsmi, apie ku rias galtume sapnuoti. Tai vienas poiris sapn smon - tikti, kad jos egzista vimui yra rimta prieastis. I kitos puss, galtume pritarti prie ingam poiriui ir paklausti, kodl sapnai privalt turti kok nors tiksl. Tokie ekspertai, kaip Revonsuo, tikintys, jog sapn vystymsi nulm evoliucija, turi pripainti galimyb, kad bet

P R O T O T EA TR AS

I 283

kokia psichin veikla nakties metu tra paprasiausias alutinis smegen veiklos produktas. Filosofas Owenas Flanaganas yra vienas toki sapn skep tik.3Jo manymu, sapnai tra paprasiausias triukmas, kylan tis tuo metu, kai [smegen] sistema atlieka, k sukurta atlikti". Jis usimena apie smegen gebjim kurti prasmingas istorijas tvirtindamas, kad nors individualios sapn akimirkos ir yra triukmas (jas vadina chaotikomis neuron kaskadomis"), ta iau smegenys sujungia jas kak, kas primena vientis istorij. Flanaganas visa tai priskiria nepaprastai krybikam smegen ievs istorij pasakojimo sugebjimui (primena tiek Michaelo Gazzanigos, tiek V. S. Ramachandrano smegen pusrutuli vai dm en apibdinimus). Flanagano poiriu, smegenys su sapn turiniu tai daro dl to, kad t pat atlieka ir su bet kokia kita jose vykstania nervine veikla. Taigi is poiris leidia manyti, kad m s sapnai yra bereikmiai tol, kol mes patys nesuteikiame jiems prasms. Pasak tai sapnavau dl to, kad...", suteikiate sa pnui vienintel jam kada nors priklausysiani reikm. Flanaganas kruopiai atskiria greit aki judesi mieg nuo sapn. Jis pritaria, kad REM miegas pasiymi keliomis nau dingomis funkcijomis, kurias galjo pasirinkti evoliucija, pavyz diui, sumajusio smegen neurom ediatori lygio atstatymas ar nereikalingos informacijos itrynimas. Taiau, jo nuomone, sapnai nra reikalingi ioms funkcijoms vykstant. Jo odiais ta riant, REM miego, galbt, reikia mokantis aibs nereikming skiemen, taiau tyrim subjektai niekada neprane apie juos i tikrj sapnav. Jis pripasta galimyb, kad sapnai yra vienaip ar kitaip naudingi, net jei toji nauda neisivyst natralios atrankos dka.

284

P R O T O TEA TR AS

S a p n u s su d a ra n ty s elem en ta i tra triu km as, taiau tai, k aip m e s su ju n g ia m e juos v ie n tis sa p n o istorij ir su te ik ia m e jiem s p ras m s, ro d o u n ik a l a sm en in d irb ani m s s m e g e n p oi r. F lan aganas taria, k ad j s ir m a n o sm e g e n im s d a v u s tok i pat atsitiktini sa p n elem en t , i j su k u rtu m e sk irtin gas istorijas, kurios, stilistin iu a t v ilg iu u n ik alio s, g a l t b ti labai n a u d in g o s tiek jum s, tiek m a n - jos su teik t g a lim y b v ilg te l ti m s s m e g e n darbo y p a tu m u s ir g alb t p riverst ap ie sa v e p rad ti m styti iek tiek kitaip. iu o atveju sa p n a i i ties b t n a u d in gi - ar, tiksliau sakant, pasirodyt e s n a u d in g i, - taiau i n a u d a n ep a sk a tin o e v o liu c in s j atrankos.

Mano nuomone, ios idjos trkum as yra tai, kad ji nepa aikina, kodl sapnavau gyvenamojo rajono statybas savo priva iose valdose, arba kodl, bent jau kur laik, tai buvo vieninteliai nemalons mano sapnai. Nors t sapn elementai kaskart buvo vis kitokie, taiau tuo pat metu jie buvo itin glaudiai susij, taigi praktikai nemanoma tvirtinti, kad kiekvienas sapnas buvo as meninis tarpusavyje nesusijusi vaizdini rinkinys. i diskusija sibuoja tarsi vytuokl, ir iuo metu sunku pasakyti, kaip pasibaigs. Siekdamas sutvirtinti savo poir, Re vonsuo pasitelkia vien i paties Flanagano sapn. Pasirodo, b damas penkeri, Flanaganas sapnavo, kad j vijosi vilk gauja. Flanaganas sapn sieja su skaityta pasaka apie tris parelius, taiau Revonsuo nra toks tikras, mat vilkai Flanagano sapne buvo visai kitokie: pasakose vilkai paprastai vaizduojami pa nas kraujo itrokusius, sumanius mones vilk kailyje. Re vonsuo teigia, kad jei sapnuojami grsmingi gyvnai bt kil i pasak, tuomet m s sapnuose knibdt vokiani ir senelmis persirenginjani" vilk.

Pr o

to

teatras

285

Revonsuo teorija nra vienintel, aikinanti sapn vaidmen; j galima sugretinti su svarstymais apie smons tikslingum apskritai. Kol kas sapn tyrim ai n kiek nepadjo nuviesti b draujanios smons veikiausiai todl, kad ir pati sapn smon galutinai neiaikinta. Ryio tarp i smons form raktas turi slypti sapn ypatumuose: pastamo ir keisto derinyje, neabejojime sapn vyki, nors ir kokie keisti jie bt, tikrum u bei trapiuose sapn prisiminimuose. iais atvilgiais sapnai skiriasi nuo budrum o bsenos ir net svajojimo; pastarasis, nors ir gali laisvai skrieti nuo vienos temos prie kitos, taiau niekuomet ne sujungia svajoni element taip, kaip tai atliekama sapnuose. Galiausiai, paveiksl komplikuoja kai kuri moni ge bjimas sapnuoti nepaprastai rykius sapnus, kuri m etu jie suvokia, jog sapnuoja ir gali apie tai praneti sapn tyrjams, pavyzdiui, i anksto sutartais aki judesiais. Skaidrs, ryks sapnai liudija budrios smons sibrovim sapn, m um s i tie s nepabudus. Kai kurie patyr ryki sapn sapnuotojai net gali kontroliuoti sapno vyki tkm. Literatroje apie rykius sapnus daniausiai pabriamas neemikas, kosminio nuviti mo aspektas, taiau ryki sapn sapnavimas ne m aiau avi ir smons poiriu, kadangi jis atspindi tarpin budrum o ir sapnavimo bsen. Dl tos paios prieasties jis sunkiai supran tamas. Pavyzdiui, jei sutinkate su Allano Hobsono poiriu, jog chaotika sapn beprotyb kyla dl chemini pokyi REM miego metu bei kaktini skili neveiklumo, tuomet, sapnuo jant skaidrius sapnus, kain kaip turi bti atstatoma budrum o bsena. Prieingu atveju, rykius sapnus sapnuojantys individai

286

P R O T O TEA TR AS

negalt priimti sprendim ar gyvendinti plan savo sapnuose, kaip, atrodo, jie tai daro nuolatos. Be to, jei visi REM miego metu stebimi aki judesiai atsitik tinai generuojami dl smegen kamiene kylani impuls, tuo met kaip rykius sapnus sapnuojantys individai galt tikslingai pajudinti akis, nordami duoti signal tyrjams, jog sapnuoja ryk sapn? Kakokiu bdu kai kurios budrios smons sa vybs patenka sapn, ir nors buvo atlikta eksperiment, kurie padjo rodyti ryki sapn fenomeno realum bei tai, kad jis pa sireikia REM ir tik REM miego metu, taiau vis dar trksta ro dym, kaip is fenomenas skiriasi nuo prasto sapnavimo. Rasti toki rodym nelengva: didioji dalis duom en apie cheminius pakitimus REM miego m etu buvo surinkta tiriant gyvnus, ku rie negali patvirtinti, jog sapnavo ryk sapn, be to, nra joki garantij, kad moni smegen nuotraukos pads atskleisti skir tum tarp ryki ir prast sapn. Vis dlto, jei toki skirtum bt rasta, jie tapt vertingais duomenimis, rodaniais skirtu mus tarp budrios ir sapn smons. Freudas bt suavtas to kiomis iniomis.

PASTABOS 1. 2. Mark Greenberg, Martha Farah, The Laterality of Dreaming, Brain and Cognition 5 (1986): 307-321. Antti Revonsuo, The Reinterpretation of Dreams: An Evolutionary Hypothesis of the Function of Dreaming, Behavioral and Brain Sciences 23 (2000): 793-1121. 3- Owen Flanagan, Deconstructing Dreams: The Spandrels of Sleep, Journal of Philosophy 92 (1992): 5-27.

P e n k io lik ta s sk y riu s

Sm e g e n

t y r im a i

Mes gyvename laikais, kuri smons paiek pionieriai negal jo net sivaizduoti. iandien galime i ties pamatyti, kaip atrodo smegenys, igauti ne tik skaitmeninius fizins jos struktros, bet ir funkcionuojani neuron vaizdus. Pamanytumte, jog ap siginklav tokiomis galimybmis nesunkiai nufotografuotume smoningas smegenis ir palygintume ias nuotraukas su nes m oning smegen vaizdais. Aptikti skirtumai reprezentuot pirmsias istorijoje smons nuotraukas. Williamas Jamesas pa tirt ekstaz; Descartesas bt pribloktas. Smegen funkcijoms atskleisti galima pasitelkti kelet skirting metod; smons tyrimuose daniausiai naudojama pozitronins emisijos tomografija (PET), funkcinis magnetinis rezonansas (fMR) ir elektroencefalografija (EEG).* Metodo pa sirinkim, bent jau i dalies, lemia tyrimo tikslas: tiksliam sme genyse vykstani proces laikui nustatyti tinkam iausia EEG; jei jus labiau dom ina lokalizavimas, galite rinktis tarp PET ir fMR. Prieingas variantas irgi teisingas: PET ir fMR nenaudingi nustatant laik, o EEG nepadeda tiksliai nustatyti konkreios vietos. Nepaisant i trkum , galite tik sivaizduoti, koki pagund kelia ios technologijos. Galime iki begalybs kalbti apie tai, kaip jauiame smon, arba k reikia ragauti vieio persiko, taiau jei galite pamatyti, kas dedasi smegenyse, kai
* Taip pat naudojama su EEG susijusi technologija, vadinama su vykiais susijusiu poten cialu, arba SP, kuri leidia konkrei sudtingos ir painios sm egen veiklos maiaties dal, ufiksuot EEG pagalba, susieti su tam tikru vykiu, pavyzdiui, paveikslo arba sakytinio odio pateikimu.

288

P R O T O TE ATR AS

visa tai vyksta , tuom et argi nesate ties absoliutaus smons su

pratimo riba? Na, ne visai. Nors i perspektyva atrodo puiki ir viliojanti, taiau viskas nra taip paprasta, kaip atrodo. Problema ta, kad po imtmeius trukusi apklaus bei tyrim niekas vis dar neino, kas tiksliai yra smon ar, tiksliau sakant, kokie procesai (ir kur) smegenyse j kuria, todl jos paiekos tam pa ymiai sunkesns. Niekas nenor atsidurti girtuoklio, iekanio savo automobilio rakteli po gatvs ibintu ne todl, kad juos ten pamet, bet dl to, kad ta vieta geriau apviesta, pozicijoje. Anttis Revonsuo, teigs, jog sapnai yra reakcij grsm re peticijos, ireik savo abejones dl smegen tyrim technologij galimybi atrasti smon.1Jis nra sitikins, kad smegen tyr jams prieinamais rankiais galime nustatyti kak, ko prigimtis yra tokia neaiki. Revonsuo paymi, jog yra keletas nuomoni, kur turtum e iekoti. Jei mesiau jums obuol ir paprayiau j sugauti bei gerai j siirti, kurioje smegen dalyje smonin gai suvoktumte obuolio pasirodym? Negalima pamirti fakto, jog skirtingi obuolio aspektai - jo spalva, forma bei skrydio ore trajektorija - apdorojami skirtingose smegen dalyse. Gal kai ku rie ginytsi, kad, nepaisant to, kakur, kakokiu bdu irykt bendrasis obuolikumas". Kiti gal net sakyt, kad tokios vietos smegenyse apskritai nra. Taigi, kaip isprsti galvosk? Taip pat svarbus laiko klausimas. Esama tarim, jog su smone gali bti susijs ne tik paprasiausias neuron signal siuntimas, taiau ir vairiose smegen dalyse tuo pat metu sinch ronikai signalus siuniantys neuronai. Be to, reikia atsivelgti ir greiio faktori. Mes sugebame perkelti savo dmes nuo vieno objekto prie kito m ilisekundi greiiu. Revonsuo silo bandy

P R O T O T EA TR A S

I 289

m, kuris suteikia dar vien prieast atsissti prieais televizo ri. Ijunkite televizoriaus gars, usimerkite ir pradkite keisti kanalus. jung kiekvien kanal, atsimerkite ir vl usimerkite kuo greiiau. Veikiausiai, prie tai niekada nesate mat t vaiz d, neinote, k pamatysite, taiau lengvai atpastate kiekvien i j. Paprastai pakanka vienos deimtosios sekunds dalies; tai reikia, kad smon turi gebti perkelti savo dmes btent tokiu greiiu. Taigi ji dinamika ir sunkiai lokalizuojama - ities nepa gaunamas taikinys. Tai svarbs techniniai reikalavimai. Revonsuo spja, kad, bent jo sitikinimu, iuolaikins technologijos nra pakankamai galingos, kad padt nustatyti smon atspindini smegen veikl. Geriausiu atveju, jos gali padti identifikuoti vienaip ar kitaip su smone susijusi smegen veikl, taiau ne galutin re zultat pateikianias funkcijas. Nors tai bt nemaas ingsnis nuo menko teiginio, jog smon yra smegenyse, taiau, Revon suo manymu, smons pagrind sudarani mechanizm tiks liai nustatyti nesugebsime. Sakykime, EEG duomenys yra nepaprastai jautrs laikui: EEG pagalba galima ufiksuoti vos milisekund, tkstantj se kunds dal trunkanius vykius. Taiau tam tikru poiriu EEG ufiksuoti elektrins smegen veiklos modeliai nra apibr ti. Pirmiausia, duomenys nra tiksls lokalizavimo poiriu, kadangi bangos turi nukeliauti i smegen, per kaukol, ra anius elektrodus. Galime nurodyti, kad tam tikras elektrini bang modelis prasidjo apytiksliai apibrtoje srityje, taiau jo nemanoma atsekti iki j sukrusios neuron grups. Revonsuo visa tai apibendrina sakydamas: Mes matome tik iurkius er dvinius greit pokyi vidurkius sinchronikoje milijon sinap-

290

P R O T O TEA TR AS

s veikloje; i sinapsi tikslios buvimo vietos nustatyti negali me". Taigi EEG buvo ir tebra naudojama elektrinms smegen bangoms, veikiausiai, kakaip susijusioms su smone, fiksuoti, taiau iuo metu tai tiksliausia, k galime pasakyti (vis dlto at siverskite XVI skyri). EEG nuvilia tuo poiriu, kad neleidia tiksliai nustatyti elektros srovs altinio vietos. O kaip PET ir fMR? Tai puikios priemons vietai, nustatyti. ios priemons nepadeda fiksuoti pai elektrini neuron siuniam impuls, taiau j pagalba galima rayti tuos im pulsus ymini veikl - kraujo apyta kos suintensyvjim tam tikroje smegen srityje. Teisyb, vis kas yra kur kas sudtingiau, taiau mokslininkai sutinka, kad vienai ar kitai smegen sriiai nuvitus", toje srityje esantys neuronai staiga suaktyvja. Svoka toje srityje" yra tikslingai miglota: iose smegen nuotraukose matomos spalvotos dms gali rodyti ne didesn nei kvadratinio milimetro smegen audi nio dal, taiau tiek vietos vis vien pakanka sutalpinti milijonus neuron su deimtimis milijon sinapsi. Tai vienas trkum as. Kitas, kaip minta anksiau, yra laikas. Nufotografuoti smege n veikl utrunka vos sekund ar panaiai, taiau pati veikla trunka imtus kart trum piau. ios nuotraukos yra panaios tas, kuriose, dl per ilgo ilaikymo, nem anoma ufiksuoti ju djimo. Apie ias smegen veiklos fiksavimo technikas Revonsuo yra tokios pat nuomons, kaip apie EEG: j pagalba galime ka k pamatyti, taiau tas kakas toli grau neprilygsta smons vaizdui; apskritai, gali bti, kad m s naudojamos technologijos yra netinkamos. Jei su smone kakokiu bdu susij, plaiai po smegenis pasklid neuronai derina savo signal perdavimo da

P R O T O T EA TR AS

I 291

n, siekdami sinchronizuoti savo darb,' tuomet sunku sivaiz duoti, kaip tai galtume ufiksuoti fMR pagalba. Revonsuo kritikai (diskusijose apie smon j niekada ne stinga) reikia nepasitenkinim dl to, jog jis palaiko pustuts stiklins" poir, ignoruodamas jo atm etam technologij srity je pasiekt paang, ir tvirtina, kad su smegen veiklos fiksavi mo technologijomis susipains ekspertas nemgint teigti, jog jos pads atskleisti galutin atsakym. Bet kuriuo atveju, jei ma nte, kad smegen veiklos nuotraukos pads m ums pamatyti, kas tiksliai yra smon, turiu jus nuvilti. Taiau jos gali atskleisti kelet dalyk, kurie vyksta mums esant smoningiems (iandien gerai inoma fraz nerviniai smons koreliatai"), taigi, bdam i deramai atsargs, pairkime, k smegen nuotraukos mums parod iki iol. Vieno mano mgstamiausi - ir labai, labai sumani - eks periment, kuriame naudojama ymioji Rubino vazos iliuzija, pagalba mginama susekti vien i smons aspekt. Rubino vaza yra tinkamiausia tokiam tikslui iliuzija, mat tai dvipras mika figra (kaip VI skyriuje mintas Nekerio kubas). irint paveiksl, vazos atvaizd keiia du vienas kit velgiantys profiliai. Nuostabus sutapimas ir tai, kad mogaus smegenys veidus (kurie yra be galo svarbs socialiai btybei) apdoroja ki toje srityje, nei vairius objektus. Be to, Rubino vazos, kaip ir kit dviprasmik figr, privalumas tas, kad joje slypintys vaizdai vienas kit keiia savaime, be menkiausi m s pastang. Kas vyksta smegenyse vaizd pasikeitimo metu? Brit mokslinink komanda, vadovaujama Colino Blakemore'o, tai isiaikino.2 Savanorius paguld magnetinio rezonanso aparat, po to jiems parod Rubino vazos iliuzij. Kaip tiktasi, tiriamieji steb-

292

P R O T O TEA TR A S

Rubino vaza yra dar viena dviprasmika figra, kaip ir Nekerio kubas, taiau ji tinkamesn smons tyrimams, kadangi alternatyvs vaizdai - vaza arba du veidai - suvokiami skirtingose smegen dalyse. Sumani eksperiment bei tinkam smegen veiklos fiksavimo technik pagalba gal suinosime, kurios smegen sritys suaktyvja, do m inuojant vienam arba kitam vaizdui.

jo, kaip vienas iliuzijos vaizdas keiia kit. vykus pasikeitimui, jie turjo spustelti mygtuk. Tuomet tyrjai galjo susieti m ygtu ko spusteljimus (rodiusius, kuri iliuzijos versij tiriamieji tuo metu mat) su magnetinio rezonanso nuotraukomis. I dalies rezultatai pasirod nuspjami. Kaskart tiriamiesiems praneus, jog vazos vaizd pakeit veidai, nuvisdavo vadinamoji veid verpsts sritis". Tai mogaus smegen sritis, kurioje, regis, suvo kiami veidai. Tuo tarpu prieingu atveju to paties pasakyti nebu vo galima: u negyv objekt suvokim atsakingos smegen sri ties aktyvumas nepakito iliuzijos vazai pakeitus veidus. Tyrjai teigia, kad nors ir pademonstravo, jog tiriamiesiems velgiant vienprasmikus objektus, pavyzdiui, viestuvus ar mikrosko pus, u j suvokim atsakinga smegen dalis suaktyvja, taiau gali bti, kad iliuzijos vazai stinga detali, kurios pakankamai sujaudint i smegen srit. Net ir iliuzijos veidai nesuaktyvino antrosios veidams jautrios srities taip, kaip vairi moni veid nuotraukos. Taip buvo greiiausiai dl to, jog pastaroji smegen dalis atsako u veido detali - vilgsnio krypties, lp judesi bei veido iraikos - suvokim, taiau i detali iliuzijos vei duose nra.

P ro to

teatras

i 293

Tai aunus eksperimentas, paremtas atsitiktiniu faktu, jog i iliuzija, prieingai nei daugelis kit, suaktyvina skirtingas sme gen sritis. iam tyrimui Nekerio kubas netikt, kadangi vien pus pakrypusi figra negali suaktyvinti visikai kitos smegen dalies, nei kit pus pakryps kubas. Taiau k tiksliai is suma nus eksperimentas mums rodo? Jis rodo, kad tiksliai apibrta smegen sritis suaktyvja mogui suvokiant veidus paveiksle, taiau taip nenutinka suvokiant vaz. Jei prielaida, kad vazos atvaizdas nebuvo pakankamai detalus, jog atitinkama smegen sritis tapt aktyvesn, teisinga, tuomet galtume manyti, kad tam tikrais atvejais kilt sumaitis, jei vaizd alternatyvos bt labai panaios. Esu tikras, kad patyriau subjektyvi io teiginio pus prie pat praddam as rayti skyri. iemos metu vaiavau kaimo keliuku netoli savo sodybos, iaur nuo Toronto, ir netiktai pastebjau pakelje stovint un. Tokiuose keliuose reikia bti atsargiam, mat vietiniai unys mano, kad turi teis perbgti per keli kada panorj. Bet ar ti
krai tai buvo uo? Geriau siirjs supratau, kad tai tebuvo dvi

pato duts. Jos kabjo viena u kitos, pritvirtintos prie greta vienas kito kalt kuol, kurie primin kojas, o paios duts iek tiek persideng ir atrod tarsi uns knas. Keisiausias daly kas buvo tai, kad is dviprasmikumas neinyko m an priartjus; pato duts netapo panaesns pato dutes, kol nepriva iavau visai arti. Tuomet ir ivydau, kad tai vis dlto buvo uo. Nemanau, kad kas nors yra atliks magnetinio rezonanso tyrim su tiriamaisiais, kurie stebjo unis ir pato dutes, taiau esu sitikins, jog mano smegenys tuos du objektus suvok skirtin gose srityse, ir galiu tik sivaizduoti sumait savo smilkininse skiltyse to nesusipratimo metu.

294

P R O T O TEA TR A S

Taigi t smegen srii veikla yra susijusi su smone, ta iau, turint galvoje Revonsuo spjimus, bt per drsu splioti, k tai galt reikti. Nedert pasiduoti pagundai ir tvirtinti, kad veid verpsts veikla yra viskas, ko m ums reikia, jog suvoktume ir veid, taiau akivaizdu, kad tai itin svarbu. Buvo ir kit eksperiment, atskleidusi su suvokimu susi jusi tam tikr izoliuot smegen srii veikl. Galinje smegen dalyje esanti MT sritis atsako u judjimo suvokim. (Galbt prisi menate pasakojim i III skyriaus apie moter, kuri dl tos smege n dalies traumos visam laikui prarado gebjim suvokti objekt judjim.) MT yra be galo svarbi vadinamajai krioklio iliuzijai: jei siirsite objekt, pavyzdiui, kriokl, kuris be perstojo juda viena kryptimi, ir po kiek laiko nukreipsite vilgsn nejudani scen, atrodys, jog pastaroji juda prieinga nei krioklys kryptimi. Tai nepaprastai domi iliuzija, o smegen nuotraukos atskleid, kad j patiriani moni MT sritis yra aktyvi. Aktyvumas nesu maja net ir mogui irint nejudani scen. Aktyvumui su majus (tai nutinka po keli sekundi), judesio iliuzija inyksta. Ar MT sritis yra viskas, ko reikia m s judjimo suvokimui? Nancy Kanwisher i Masasetso technologijos instituto (MIT) silo pamginti sivaizduoti tok eksperiment.3 Stimu liuojant nedidel MT srities dal bedions smegenyse, galima nesunkiai pakeisti jos judjimo suvokim. Jei tai tiesa, tuomet sivaizduokite, jog paaliname dal MT srities (net ir i mogaus smegen), ilaikydami j gyv ir nepaeist. Tuomet pradeda me j stimuliuoti, gulini laboratoriniame inde. Ar ir i atskir ta smegen dalis patirs" judjim? Kaip btent? Tai visikai nelogika: smon sudaro gausyb vairiausi jungi, ji geba nukreipti m s dmes nuo vieno objekto prie kito nepaprastu

P ro to

teatras

i 295

greiiu, taigi tokios sritys, kaip veid verpst ar MT, privalo bti susijusios su kitomis, nuo j nutolusiomis smegen sritimis. Bet kuriuo atveju ie tyrimai rodo, kad mintos smegen sritys atlieka svarb vaidmen m ums patiriant smon. Taiau tai dar ne viskas. Marcusas Raichle'is ir keletas jo koleg i Va ingtono universiteto Sent Luise daug met tyr smegenis ms tymo metu ir pademonstravo, jog net ir paios paprasiausios uduotys suteik vis naujos informacijos apie smon.4 Tyrjai stebjo, kas dedasi smegenyse, kuomet subjektams prie juos esaniame ekrane buvo pateikti daiktavardiai. Jie klaus, kuo skiriasi paprasiausias velgimas od, jo itarimas balsu bei veiksmaodio pritaikymas duotajam daiktavardiui. Nejuokavau sakydamas, kad tiriamieji turjo atlikti paprastas uduotis: sivaizduokite, kiek kart sudtingiau bt balsu per skaityti straipsn laikratyje ir aptarti j su kitu mogumi. Nepaisant, kad uduotys buvo labai paprastos, jos padjo atskleisti kelet svarbi fakt apie smon. Pirmiausia, vien pas kir daiktavardi pasirodymas ekrane sukl aktyvumo ban g tiriamj smegen regos centruose, nors subjektams tebuvo liepta velgti ekran. Nebuvo aiku, kokie procesai vyko tose keliose smegen srityse, taiau akivaizdu, kad vienas odis gali sukelti kelias skirtingas reakcijas. Dar daugiau veiklos buvo pastebta tiriamiesiems itarus odius balsu. Kai kurios suaktyvjusios smegen sritys pasiro d es atsakingos u kalbos struktr bei su ja susijusius lp ir lieuvio judesius. Taiau domiausios nuotraukos buvo gautos skeneryje gulintiems tiriamiesiems mginant sugalvoti su pa teiktu daiktavardiu derant veiksmaod. Netiktai kilo nauja aktyvumo banga; kai kurios suaktyvj sritys buvo gantinai nu-

296

P R O T O T EA T R A S

fiksacija neumerkus aki

p a s y v u s vil gs n is daiktav ar dius b e fiksacijos

d aiktavard i sk ait ym as balsu b e p a s y v a u s v i l g s n io j u o s

x=-9

x=-5 ..............

x=- 1

x=3

x=7

x=11

s u a k ty v ji m o nra i.....

m ak si m alu s s u ak ty v ji m as

ios nuotraukos iliustruoja smegen veikl monms atliekant net ir labai paprastas uduotis. Tamsesns zonos rodo veikl, kuri nebuvo ufiksuota atliekant prie tai buvusi uduot. a) Paskir daiktavardi pasirodymas ekrane (antroji nuotrauk eil) sukl aktyvu m o bang regjimo srityse, nors tiriamiesiems buvo liepta paprasiausiai irti ekran. Akivaizdu, jo g net vienintelis odis gali sukelti kelet skirting reakcij. b) Kitokio po bdio veikla buvo pastebta tiriamiesiems itarus odius balsu (treioji nuotrauk eil). Kai kurios i suaktyvjusi srii atsako u kalbos struktr bei j kurianius lp ir lieuvio judesius. c) {domiausia smegen veikla buvo ufiksuota tuom et, kai skeneryje gulintys tiriam ieji turjo sugalvoti su daiktavardiu derant veiksmaod (ketvirtoji nuotrauk eil). Netiktai kilo nauja aktyvum o banga; kai kurios suaktyvjusios sritys buvo gerokai nutolusios nuo regos centro galinje smegen ievs dalyje.

tol nuo galinje smegen dalyje esanios regos ievs. Prisimin kite, kad vienintelis skirtumas tarp ios uduoties ir daiktavar dio itarimo balsu yra tai, jog veiksmaodiui sugalvoti reikia mstymo bei novatorikumo, ne vien tik raikiai skaityti balsu. ie rezultatai n kiek nestebina: kilus poreikiui atlikti ka k neprasta, turime pasitelkti daugiau smegen galios. Situacija tapo dar domesn, kai tiriamiesiems buvo leista pasipraktikuoti

P ro to

teatras

i 297

kurti veiksmaodius. Kuomet tiriamieji pagerino savo gdius ar net pradjo atsakinti stereotipikai (pakartoti savo veiksma od, igird jau girdt daiktavard), smegen srii suaktyvji mas, kai i uduotis tiriamiesiems dar buvo nauja, pam au tapo fonine smegen veikla, tuo tarpu paprast, beveik refleksini ekrane pasirodiusio daiktavardio skaitymo uduoi metu i rykjusi smegen srii veikla vl suintensyvjo. Ar is tyrimas patvirtina idj, jog smon sijungia mums susidrus su nauja, nepastama veikla ir pasitraukia, kuomet m s gdiai, reikalingi tai veiklai, patobulja? Atrodo, kad tai gali bti tiesa, o analogikas eksperimentas, regis, tai patvirtina. io tyrimo m etu subjektai turjo imokti vesti raikl labirintu uritomis akimis (labirinto sienas ymjo reljefiki kratai). Pra dinje mokymosi stadijoje kai kuri smegen srii aktyvumas buvo silpnesnis, tuo tarpu kitos buvo stimuliuojamos, taiau, kaip ir daiktavardi eksperimente, tiriamiesiems imokus la birint, smegen aktyvumo modelis pakito. iuose tyrimuose buvo stebimos skirtingos smegen sritys, taigi, nors smon ir tam pa aktyvi mokymosi metu, taiau skirting uduoi atve jais suaktyvja vis kitos smegen sritys. Taip, kai kuriais atvil giais smon yra nuspjama, taiau kitais - ji gali bti kur kas sudtingesn nei mes baiminoms. Paskutin pastaba i Raichle'io tyrim: net tiriamiesiems gulint skeneryje umerktomis akimis ar velgiant tak televi zoriaus ekrano centre, buvo pastebtas suaktyvjimas palei sme gen vidurio linij. Tai nebuvo paprastas esys, primenantis stovinio automobilio variklio gausm; sunaudojamo deguonies bei gliukozs kiekiai smarkiai virijo prastus poilsio bsenos rodiklius. Btent i smegen srii aktyvumas susilpnja sme

298

P R O T O TEATRAS

genims susidrus su nauju ikiu ir vl sustiprja individui i tobulinus reikiamus gdius. Gali bti, kad ios smegen sritys atsako u nuolatin aplinkos stebjim, sensorins informacijos apdorojim bei prasm ing reikini paiek. Vos tik smegenims prireikia sukoncentruoti dmes, tarkime, derinti veiksmao dius su daiktavardiais, i srii veikla susilpnja ir sugrta, kai galime atlikti tam tikr uduot, per daug apie j nem styda mi. Manau, js sutiksite, jog ia galima ivesti domi paralel su ms patyrimais. I pradi smoningai suvokiame, kas dedasi aplink mus, tuomet sustabdome mini sraut bei susikoncen truojame ties nauja uduotim i ir, galiausiai, kuomet gdi tai uduoiai atlikti pakanka, vl galime grti prie kasdieni savo mini. M s smon io proceso metu nebt pertraukiama, paprasiausiai pasikeist dmesio centras; iuos pasikeitimus galime ufiksuoti smegen nuotraukose. Kiti mokslininkai, atsivelg iuos rodymus, jog egzis tuoja tam tikros smegen sritys, kurios ilieka aktyvios m ums nesutelkus dmesio konkreius dalykus, svarst, ar tos sritys negalt bti susijusios su pagrindine smons savybe - savojo a" palaikymu. Stabtelj susimstyti, inote, jog mstote b tent js, jog tas pats js" egzistavote praeityje ir, jei pasiseks, tas pats js" egzistuosite ateityje. Jei visi smons aspektai kuriami smegenyse, tuomet jose tam tikras kiekis neuron turt atsaky ti u savojo a" koncepcijos palaikym. Taip pat bt logika, kad ie neuronai ilikt aktyvs net ir tuomet, kai smegenys nra uimtos jokiomis kitomis uduotimis. Mokslinink i Danijos kom anda msi gan neprast ios idjos tyrim.5 Tiriamj jie papra pagalvoti apie savo asme nyb bei fizin ivaizd ir palyginti su Danijos karaliens asme

P R O T O TE A TR AS

I 299

nybe bei ivaizda. Palyginimui buvo pasirinkta Danijos karalie n, kadangi nebuvo tiktina, jog eksperimento dalyviai turt vienoki ar kitoki asmenini ryi su ja, taiau tuo pat metu j painot. Guldami skeneryje, tiriamieji turjo tik mstyti ir nieko daugiau, taiau vliau privaljo paaikinti, apie k mst. tai keletas j mini:
A e su k a lb u s e k stra v e rta s, ta ia u k a i k u ria s m a n o a sm e n y b s p u s e s p a s ta tik d ra u g a i. E su a tsid a v s sav o d ra u g e i b e i sav o e i m a i ir k itie m s a rtim ie s ie m s. Ir d m e sin g a s. I k ito s p u s s , k a rta is g a liu b ti abejin g as".

Ji a tro d o a tv ira ir n u o ird i. Ji y ra a u to rite tin g a - p u ik i D an ijo s atstov. Ji a tro d o to k ia k a ra lie n , k o k ia g a lim e d id iu o tis . Ji y ra k ry b in g a , d o m isi m e n u b e i n a u jo m is p a in tim is ".

A e su ta m s i p la u k ir r u d a k i . M a n o n o sis ir a u sy s y ra g a n d id e ls. G alv o jau ap ie sav o l p a s ir v iso k n o form ... Eeee... D ar tu r iu pilv... T u riu p a ly g in ti d id e le s ra n k a s".

A m a n ia u , k a d jos p la u k a i ilgi, n o rs j n ie k a d a n e m a ty ti. Jie v is a d a s u s u k ti k u o d e l. Jos v e id a s ir k a k la s ilgi, o a u sy s n o rm alio s".

Subjekt smegen PET skenavimas tuo metu, kai ie mst apie aukiau pateiktus dalykus, atskleid nekintam skirtum tarp mstymo apie save ir mini apie karalien. Kai kurios su ms tym u apie save susijusios smegen sritys pasirod es greta arba sutapo su tomis sritimis, kurios buvo aktyvios Marcuso Raichle'io ir kit tyrimuose, kai nieko ypatingo smegenyse nevyko. Tyri mo autoriai tvirtina, kad savojo a" suvokimas ir palaikymas yra bendradarbiavimas tarp sensorini smegen srii galinje

300

P R O T O TEA TR A S

smegen dalyje bei vykdomj" dali smegen priekyje; kitais odiais tariant, savs suvokimas simbolizuoja i dviej srii susitikim". Ar rodymai, jog ios smegen sritys i ties yra msikio a" sostas, pakankamai tvirti? Mintas tyrimas prietarauja kito darbo rezultatams, kuriame nurodom a kaktin deiniojo pusru tulio skiltis, o ne ties smegen vidurio linija esanios priekins bei galins sritys. i eksperiment metu tiriamj smegenys buvo skenuojamos pastariesiems irint savo bei kit moni veid nuotraukas arba veidus, sukurtus kompiuteriu, sujungus tiriamj bei nepastam us veidus. Pastebta, kad savo veido atpainimas beveik visuomet susijs su intensyvesne deiniojo pusrutulio veikla. is tyrimas seka kandin veidrodio atvaizdo atpainimo testo (r. X skyri), jais buvo paremtas argumentas, neva bet kuri btyb, suvokianti, jog veidrodyje regimas atvaiz das yra jo, yra smoninga ar bent geba suvokti save. Tokie prietaravimai atbaido nuo kakurio vieno paaikini mo palaikymo, o tai, veikiausiai, nra blogai. Nenordamas vl kartoti Antti Revonsuo spjim apie smegen tyrim technikas bei smon, tik pabriu, kad smegen skenavimas, galbt, yra langas smegenis, taiau jis yra labai nedidelis ir apmusijs, pro j tegalime velgti prastai apviest kambar. Nors ir nepamin jau eksperiment, kuriuose smoningiems vykiams smegenyse aptikti buvo naudojami EEG arba SP (su vykiais susijs poten cialas - elektrin technika, pasiyminti fantastika laiko skiria mja geba), galite bti tikri, jog pranaesni galimybi fiksuoti greitus vykius dka ie metodai atskleid, kad bet koki sme gen veikl lydi ne tik kit smegen srii suaktyvjimas, bet ir kosminiu greiiu aplink smegenis skriejanti aktyvumo banga.

p ro to

teatras

i 301

Kol kas dar neturime idealios smegen tyrim technikos, kurio je bt sujungtos pranaiausios turim metod savybs ir ku rios padedami, igautume pirmj, i ties detal, laiko atvilgiu adekvat smegenyse vykstani proces vaizd. Dvi paskutins mintys: nereikt pamirti, kad nors mili sekundes trunkanios veiklos sekimas maytse smegen audi nio srityse ir sudaro nepaprasto tikslumo spd - elektronin mini mikroskopija, - taiau per trum put laik, toje nedi delje srityje veikia tkstaniai, o gal milijonai, neuron, kuri kiekvienas sudaro imtus ar net tkstanius jungi su aplink j esaniomis lstelmis. Kaip paprasta bt nepastebti kako itin svarbaus! Kitas veiksnys yra chemin sandara. N euron kom u nikacija vyksta neurom ediatori dka. Yra tuzinai skirting i molekuli ri; daugum a j turi daugiau nei vien paskirt; j kiekiai stulbinamai kinta kaitaliojantis miego, sapn ir bdravi mo bsenoms; jos turi reikmingos takos reakcijoms vaistus bei narkotikus ir vairi psichini sutrikim vystymuisi. Taiau iki iol chemin bdraujanios smons sandara beveik nebuvo aptariama. aspekt taip pat reikia traukti bendr kontekst.

PASTABOS 1. 2. A. Revonsuo, Can Functional Brain Imaging Discover Consciousness? Journal of Consci ousness Studies 8, no. 3 (2001): 3-23. Timothy J. Andrews, Denis Schluppeck, Dave Homfray, Paul Matthews, Colin Blakemore, Activity and the Fusiform Gyrus Predicts Conscious Perception of Rubin's Vase-Face Illusion, Neuroimage 17 (2002): 890-901. 3. 4. 5. N. Kanwisher, Neural Events and Perceptual Awareness. Cognition 79 (2001): 89-113. M. Raichle, The Neural Correlates of Consciousness: An Analysis of Cognitive Skill Lear ning, Philosophical Transactions of the Royal Society of London B 353 (1998): 1889-1901. Troels Kjaer, Markus Nowak, Hans Lou, Reflective Self-Awareness and Conscious States: PET Evidence for a Common Midline Parietal-Frontal Core, Neuroimage 17 (2002): 1080-86.

 e io lik ta s s k y r iu s

KAIP TAI VEIKIA

Mano iniomis, smons tyrjai bei apvalgininkai sutaria tik vienu klausimu: dar yra daugyb su smone susijusi dalyk, kuri mes neinome. Kai kurie net teigia, kad kai kuri dalyk niekada ir nesuinosime. Taiau, kaip ir bet kuriame moksle, tik dalins turimos inios nesustabdo teorij apie smons veikim daugjimo. Gal gale, juk dl to jos ir vadinamos teorijomis. Taiau, jei mginiau ivardyti visas egzistuojanias smo ns teorijas, paprasiausiai sukuriau idj katalog, kuris neat skleist, kurios i j kvp tyrj vaizduot, kurios nuskendo tarsi akmenys, o kurios buvo vieai ijuoktos. iame skyriuje daugiausia dmesio skirsiu vienam i scenarij, vadinamam glo balia darbo erdve, ir pamginsiu parodyti, kodl iandien tai vie nas populiariausi poiri smons veikimo aikinim. Pirmiausia, kuo turi pasiymti bet kokia smons teorija? Ji turt nubrti aiki rib tarp smoningos ir pasmoningos psichins veiklos; joje turt bti nurodom os smegen dalys, ku ri veikla susijusi su smone; ji neturt prietarauti arba turt paaikinti tokias smons savybes, kaip aukto lygio selektyvu mas, prastos psichins veiklos tapsimas pasmoninga, pokyiai dl traum ar chirurgins veiklos ir, idealiu atveju, sudtingiau sias ikis - patirties kokyb, qualia, bei jos ssajos su smone. Deja, vos viena kita teorija aikina qualia patenkinamai plaios smons tyrim bendruom ens atvilgiu. Yra keletas mini, kodl kai kuriuos dalykus suvokiame itin rykiai, pavyzdiui, ros spalv ar apelsino skon, taiau n viena i j nepaaikina,

PR O T O TEATRAS

I 303

kaip ie patyrimai kyla, taigi, jei norime ilikti realistais, reika lavim tursime ibraukti i srao. Likusios inomos smons charakteristikos turi bti aptar tos smons veikim aikinanioje teorijoje. Tuo pat metu, turint galvoje, kad smon yra naudinga j turiniam organizmui, s mons modelis turt apimti: juslmis gaunamos informacijos apdorojim, ios informacijos sujungim bei ini apie aplink krim, kurios leist imtis atitinkam veiksm bei adekvaiai reaguoti, ir, bent jau auktesnij organizm, gebjim panau doti i informacij bei turim us prisiminimus planuojant, ren kantis tarp elgesio alternatyv ar bendraujant. Tai ilgas teorini reikalavim sraas, ir jei teorija negali apimti j vis, bent netu ri jiems prietarauti. Globalios darbo erdvs teorija gim prasidjus dirbtinio intelekto krimo darbams. ioje teorijoje apraoma kuo efekty vesn dirbtini sistem struktra. Smegen tyrjas Bernardas Baarsas i San Diego smegen tyrim instituto buvo vienas pir mj, entuziastingai pritaikiusi ias idjas smonei, ir iandien daniausiai siejamas su jomis, taiau keletas kit mokslinink iplatino darbus, remianius globali darbo erdv arba pripas tanius, kad i idja simbolizuoja progres ar net ubaigt teori j. Net ir Danielis Dennettas, kur, pelnytai ar ne, ioje knygoje paveriau skeptiku, pripaino, kad skirting stovykl teoreti kai, vertindami globalios smons neuron darbo erdvs mode l, pam au buriasi draugn".1 Tai kas toji globali darbo erdv? Aikindamas fenomen, Bernardas Baarsas pasitelk teatro analogij, puikiai suvokdamas, jog bet kokios uuominos apie teatr smons diskusijoje padidi na rizik bti susietam su gd usitraukusia dekartikojo tea

304

P R O T O T EA T R A S

tro" idja, kuri minjau I skyriuje.2 Taiau iame palyginime su teatru nekalbama apie tai, kad smon yra tarsi filmas, kur, pa togiai sitaiss smegenyse, iri vienas individas - homunkulas, arba savasis a". Globalios darbo erdvs teatre scenos viesos irykina tai, k tuo metu nukreiptas smons dmesys. io teatro apvietim valdo dmesys; tuo galite nesunkiai sitikinti, pasitelk sen triuk: pamginkite nukreipti savo d mes nuo skaitom odi kitus aplinkos elementus, kuriuos iki ios akimirkos ignoravote, pavyzdiui, fono garsus, kiet kd, spaudiani js upakal, vos juntam us skonius savo burnoje. Perkelkite savo dmes atgal prie knygos, ir visi ie da lykai, akimirkai patek js smon, pam au nublanksta ir vl susilieja su fonu. Teigiama, kad dmesio krypt nustato priekaktins smegen sritys, taiau i kontrol gali pertraukti i aplink stebini smegen dali gaunami perspjamieji signalai. Scenoje apviesta informacija transliuojama arba tampa prieinama auditorijai, kuri yra tamsi, pasmoninga ir, kaip dau gumoje teatr, uima kur kas daugiau erdvs nei scena. Be to, scenoje esani informacij kontroliuoja arba formuoja ukuli siuose vykstantys dalykai. Baarsas pabria, kad, kaip ir tikrame teatre, bet kuri akimirk scenoje esanti informacija yra trum pa laikis i daugybs altini surinktos mediagos distiliatas, ir, pa naiai, kiekvien akimirk su i scenos iplaukiania informacija irovai turi susidoroti kaip tik sugeba.*
* Jei jums domu, kodl pravartu suvokti tik sm egenyse vykstanios psichins veiklos fra gment, pateiksiu puiki analogij i DVD disk srities. Ar ities smagiau pamatyti visas j film nepatekusias scenas, atsitiktinius interviu bei nesvarbi juostos atsiradimo istorij, kuriuos gaunate pirkdami DVD ra, ar ikart mgautis originalia vaidybine juosta? Dabar iplskite i mint iki DVD ra, kuriuose pateikiama detali informacija apie kamer vei kim, maitinimo tvarkarat, visi elektroniniai laikai bei finansin ataskaita - veikiausiai, sutiksite, kad maiau gali bti daugiau.

P R O T O T EA TR A S

I 305

Teatro vaizdo perklimas smegen tyrimus leidia sukurti tok smons paveiksl: bet kuriuo momentu scenoje esanti in formacija yra tai, k tuo metu nukreiptas js smons dme sys. Tai js darbin atmintis. Darbin atmintis yra trumpalaiks atminties sinonimas. J sudaro skirtingos dalys: vidinis klausos komponentas, kuriame ilaikote aktuali odin informacij, pa vyzdiui, telefono numer, kur m urm ate panosje, eidami link telefono; vizualus-erdvinis bloknotas", kuriame akimirksniu isaugomi vaizdai; ir tam tikras iam pasirodymui vadovaujan tis vykdomasis elementas, kuris, galbt, slepiasi ukulisiuose. Skaitydami iuos odius, naudojate savo darbin atmint, no rdami savo galvoje" ilaikyti iame bei keliuose paskutiniuose sakiniuose isakytas mintis. Tam darbin atmintis turi bti s moninga. Nra rodym, kurie patvirtint, jog darbin atmin tis gali funkcionuoti pasmoningai, o prabgusios akimirkos prisiminimas (kuriam, inoma, reikia darbins atminties) tai tik patvirtina. Kaip galtumte sekti savo mintis ar odius, jei j smoningai nesuvoktumte? Daniausiai darbin atmintis yra trumpalaik, taiau taip yra ne visuomet: savo smonje galite kur laik ilaikyti telefono numer, jei nuolat j atnaujinate ir kartojate. I kitos puss, egzis tuoja tam tikras minimumas. Jei informacijos vienet nekreipia me dmesio pakankamai ilgai, jis nepasiekia smons. Tai galima palyginti su ijimu scenos krat, kai scenos viesos js ne pasiekia; taip prarandate smoningos lovs akimirkos galimyb. Ieit, kad nordamas pasiekti smon stimulas - tarkime, kva pas - turi atitikti du reikalavimus. Pirma, jis turi ilikti pakanka mai ilgai, jog nosyje esantys neuronai j aptikt, ir, antra, jo sukel ta veikla turi tstis pakankamai ilgai, kad spt pasiekti smon.

306

P R O T O TEA TR A S

Isiaikinome, kad ant scenos esantys dalykai simbolizuoja visos tinkamos atrankai smegen turimos informacijos srovel. irov mas sudaro nesuskaiiuojama gausyb pasmons moduli - paskir konteineri ar informacijos grandini - sme genyse, kuri mes smoningai nesuvokiame. Tarp i m oduli yra atsaking u dalykus, kurie niekada nepasiekia smons, pavyzdiui, gramatikos taisykls, leidianios mums suprasti anksiau nematytus sakinius, ar imt vizualios informacijos vienet, kuri daugum a praslysta nepastebti, apdorojimo pro cesai.* Taiau yra moduli, kuriuose saugom informacij gali me kelti savo smon - jie taip pat yra irov dalis. ie pas moningi elementai ir suteikia informacijos scenai, ir priima joje rodom mediag. Globalios darbo erdvs teorijoje pabriama paskutin mintis: smons uduotis - perduoti savo turin liku sioms smegenims. Globalios darbo erdvs konstrukcij Baarsas kart apib dino kaip viesias specialist bendruom ens sistemas. einan ios informacijos specialistai (pavyzdiui, jutimins sistemos) varosi, kad patekt globali darbo erdv; gav leidim eiti, paskleidia inut visai sistemai kaip vienetui. Jei uduoiai ga lima pritaikyti nuspjam sprendim, jos imasi specializuotas mechanizmas. Taiau, susidrus su naujomis uduotim is ar pri reikus suplanuoti ir vykdyti nuoseklius veiksmus, globali darbo erdv tam pa labai reikalinga".3 Nors tinkam a tokiam leidiniui, kaip Journal of Consci ousness Studies", taiau teatro metafora neatskleidia dydio
Eksperimentais buvo rodyta, jog mes sugebame prisiminti tkstanius vizualios informa cijos vienet (vaizd), pavelg kiekvien i j vos penkias sekundes. Vizualios atminties ekspertai apskaiiavo, kad, jei m um s bt parodytas milijonas skirting paveiksl, i j at paintume 986 000, jei btume apklausti tuoj pat.

P R O T O T E A TR A S

I 307

skirtum tarp scenos ir irov, kaip, pavyzdiui, roko koncer tas Vudstoke po atviru dangum i ar, dar geriau, SARS koncertas Toronte 2003-aisiais, kuriam e irov ir atlikj santykis buvo apytiksliai 100 000 ir 1 - mayt scena moni jroje. Tokie pa lyginimai geriau dera su Baarso nuolatiniu tvirtinim u apie eg zistuojant fundam ental prietaravim. I vienos puss, turi me plaiausi, tuo pat m etu (arba paraleliai) funkcionuojani pasmons resurs, taiau, nordam i patekti plonyt smons srovel, jie priversti pralsti pro siaurut tarpel. tai pavyzdys: angl kalboje yra daugyb daugiau nei vien reikm turini odi, daugum mes inome, bet tik vien i j galime aki m irksniu prisim inti iuo momentu. Taigi, pavyzdiui, Baar sas pabria, kad odis st" gali reikti vairiausius dalykus, atsivelgiant kontekst: jet set" (pasiturintys mons - vert.
past), sunset" (saullydis - vert. past.), ready, set, go" (pasiruot, dmesio, mar - vert. past.), a set of tennis" (teniso setas - vert. past.), a set of tools" (ranki rinkinys - vert. past.). Galbt, i

gird od set, tuoj pat pagalvojate apie vien i i reikmi, galbt - ne, taiau pasmonje jos yra paruotos naudoti: jei pridsite kontekst nurodant od (kurio js smonje nebu vo, kol ia neperskaitte), atitinkam a reikm tuojau ikils js mintyse. Suprantama, tai tapo daugybs anekdot bei pokt pagrindu, mat darom a prielaida apie vien odio reikm, kol juokingiausioje vietoje aikiai nenurodom a turint galvoje visai k kita. Siauru takeliu patekusi scen, dabar jau smoninga in formacija tuoj pat perduodam a atgal auditorijai. Smon leidia dalytis informacija skirtingoms bei viena nuo kitos nutolusioms smegen dalims; is dalijimasis, manoma, vyksta kur kas grei

308

P R O T O TEATRAS

iau ir efektyviau, nei pasmoning m oduli mginimai tuo pa sirpinti savarankikai.* i teatro metafora drsi ne tik dl to, jog primena vadina mj dekartik teatr", i kurio mielai tyiojasi smons tyrjai, bet ir todl, kad gali pasirodyti, neva joje mginamas atkurti pa tyi taikinys - hom unkulas - sdintis teatre ir stebintis prie j besiskleidiani smons dram. is hom unkulas pats savaime yra problema - jam paskyr pagrindinio irovo vaidmen, neisprendiame galvoskio: paprasiausiai sumenkiname save ir esame priversti pasiaikinti, kodl hom unkulas yra smoningas, ir taip toliau. Aikus daiktas, globali darbo erdv sugrina ho m unkulams iek tiek pagarbos, padidindam a j skaii ir sum en kindama intelekt. io teatro auditorij galima sivaizduoti kaip tkstanius gana kvail homunkul, kuri kiekvienas sugeba atlikti vien ar du informacijos apdorojimo proces elementus. N vienas j nra smoningas ir kol jiems priskiriama minimali atsakomyb, jais galima remtis, aikinant mokslinius dalykus. Labai svarbi ios konstrukcijos dalis yra tai, kad visos sme gen dalys turi bti nesunkiai prieinamos smonei. Turint gal voje, kad smegenyse yra apie 100 milijard neuron, i uduotis baugina, taiau, kaip minta, tiesa ir tai, kad kiekvienas neuronas gali bti susijs su kitais ne daugiau, nei per septynis ingsnius. Tai automatikai primena ei ingsni moni tinklo idj, kuria teigiama, jog su bet kuriuo mogumi pasaulyje jus jungia ne daugiau kaip i ei moni sudaryta grandin. 1998-aisiais matematikai Stevenas Strogatzas ir Duncanas Wattsas paskelb
Tai daugiau nei prielaida - tai prieastis, kodl globali darbo erdvs konstrukcij suk r dirbtinio intelekto tyrimus atliekantys mokslininkai: geriausias bdas sukurti adekvat uduoi sprendimo informacijos paket i gausi resurs - naudoti tiksliai sufokusuot, trumpalaik, aktyv atrankos metod.

P R O T O TEATRAS

I 309

tokio socialinio tinklo analizs rezultatus. Jo pagalba mintieji ry iai tarp moni tapt manomi. J analiz parod, jog, sujungus tvarkingo" (kuriame kiekvienas individas sudaro tok pat ryi skaii su kitais ir visi glaudiai susispiet klasterius) ir atsi tiktinio (vairiausiomis kryptimis ir atstumais plytini jungi) tinklo savybes, bt manoma sukurti i esms tvarking mo ni tinkl, taiau jis pasiymt atsitiktinmis, toli siekianiomis jungtimis tarp klasteri.4 Sis modelis primin ei ingsni moni tinklo" idj: nustatyta, jog daugum a santyki yra tiek geografikai, tiek socialiai artimi, taiau kiekvienas mogus turi atsitiktin tolim pastam. Nors nerodyta, kad btent taip su tvarkytos m s smegenys, taiau minta struktra neprietarau t egzistuojaniam neuron tinklui bei sukurt netikt ssaj tarp smegen sandaros ir moni socialinio gyvenimo. Reikia bti atsargiems dl vieno: visuomet ilieka rizika su painioti susidarytj globalios darbo erdvs vaizd su tuo, koks jis i ties turt bti, jei smon vis dlto sukonstruota btent taip. Viena aiku: tiek teatro metafora, tiek svoka darbo erdv" implikuoja didels tuios erdvs smegenyse egzistavim, kuris ities nemanomas. Kaip galima sutalpinti imtus milijard lste li 1 400 kubini centimetr audinio ir tiktis, kad liks daugyb vietos? Kitas apgaulingas terminas yra modulis", kuris, bent jau man, leidia manyti, kad tai kompaktikas, tiksliai apibrtas vienetas, kur galiu prijungti prie savo kompiuterio. Taiau iuo atveju modulis" i ties reikia ribot funkcij, o ne viet; tai kakas panaaus veid verpsts srit, kuri nors yra smilkininje skiltyje, taiau gali turti nesuskaitom daugyb neuron, apsivijusi vienas kit ir susijungusi su nutolusiomis smegen sritimis.

310

P R O T O TEA TR A S

Be to, teatro metaforos nedert suprasti tiesiogiai konkre ios vietos, scenos, kur vyksta smons spektaklis, prasme. Kol kas atrodo, kad smons nemanoma priskirti vienai konkreiai sriiai, vietai, kur viskas susijungia visum. Kai kurios smegen dalys laikomos neatsiejamomis nuo smons, taiau tai nerei kia, kad smon slypi vienoje i j. Taigi teatro metafora taiky tina ne smons struktros, o joje vykstani proces atvilgiu. Visai nesvarbu, ar scena yra visos smegenys, ar viena vieta vien akimirk ir kita vieta - kit, ar tokios vietos apskritai nra, tik vienalaikikumas.* Be to, kai kuriose teorij apvalgose buvo pastebta, jog tea tro metafora turi prasms smons proces atvilgiu, taiau ji yra per daug statika, kad galt tinkamai iliustruoti smon. Faktas, kad naujos idjos blyksteli smonje kas kelias deimtsias se kunds, visikai neatitinka tipikoje scenoje vykstanio veiksmo, o auditorijos atskyrimu nuo scenos bei apvietimo ignoruojamas nepaprastas smons takumas. I ties, irovai tampa aktoriais, aktoriai - irovais, viesos kaip palusios blyksi ir darosi sun ku atskirti scen nuo ukulisi. Kartais tokio skirtumo apskritai
nra. Galbt svarbiausia yra turti galvoje fakt, jog akimirkoms

bgant mes patys kuriame visk: aktorius, irovus, scen - vis k. Siame teatre mes nesame stebtojai: mes esame teatras. Meta foros yra naudingos, taiau jos toli grau nra tikrov.
* Nepaisant to, nemaai drsi mokslinink nurodo konkreias sm egen dalis, kuriose neva slypi smon. Pavyzdiui, fizikas ir matematikas Johnas Tayloras tvirtina, kad ta vieta yra mom enins skiltys, mat jose saugomas kno vaizdas, be to, tiktina, kad i sm egen dalis saugo pagrindinius darbins atminties elementus. Taip pat egzistuoja rodym, kad vizu ali smon susijusi ne tik su regos centrais smegenyse, bet ir su kaktini skili dalimis. Daugelis sutaria, kad gumburas yra dar vienas svarbus elementas. Dabartins teorijos yra apimanios, o ne iskirianios. John G. Taylor, The Importance of the Parietal Lobes for Consciousness," Consciousness and Cognition 10 (2001): 379-417.

P R O T O TE A TR AS

I 311

Koki turime rodym?

Globalios darbo erdvs teorij sudaro daugyb element, kuriuos vienaip ar kitaip galima paaikinti teatro metaforos pagalba: sce na, apvietimu, spariai scenoje vienas kit keiianiais atlikjais, nematoma ukulisi taka, pasmoninga auditorija ir, svarbiau sia, informacijos paskleidimu nuo scenos irovams, kurie, prie ingu atveju, nieko apie j neinot. Taigi koki turime rodym, paaikinani tiksl smons mechanizmo paveiksl? Veikiausiai, niekas neprietaraut tvirtinimui, jog didio ji dalis smegen yra susijusi su pasmone. Dal viso to sudaro automatinis apdorojimas, pavyzdiui, aki tinklainje esani viesos rat transformacija pastam us objektus (ypa nepri klausomi vienas nuo kito, paskiri kanalai, kuriais keliauja infor macija apie spalv, judjim ir form). Smoningai mes i pro ces nepatiriame - kaip mus tai suglumint! - greiiausiai todl, kad nra neuron grandini, kurios bt susijusios su gausybe kit smegen srii, galini ikelti i informacij smon. Juos bt galima palyginti su kaimo keliais, nepasiekianiais greitkelio.* Taiau iuo metu js smegenyse yra ir tokio pasmo ningo turinio, kaip asmeniniai prisiminimai, apie kuriuos dabar negalvojate, bet, jums panorjus, jie gali bti perkelti smon. Taip pat yra nemaai rodym, jog i pasmoninga informacija turi takos js mintims bei sprendimams net nepatekusi smo n (pavyzdi pateikta V skyriuje).
* Spliota, kad retai sutinkami individai, vadinami autistikais eruditais", galintys pagroti muzikos krin, igird j vos kart, apskaiiuoti, kokia savaits diena buvo bet kokia pa skutinio penkiasdeimtmeio data, arba ivardyti keleto skaitmen ilgio pirminius skaiius, kakaip geba pasiekti mums smoningai nesuvokiamas sm egen operacijas. inoma, u neeilinius sugebjimus ie individai sumoka atitinkam kain: paprastai jie nesugeba atlikti kasdieni paprast uduoi.

312

P R O T O TEA TR A S

Per daug nediskutuojama ir dl idjos, jog bet kuriuo metu scenoje esanti aktori trup - tas nedidelis procentas smegenyse esanios informacijos, kuri i ties smoningai suvokiame, keiiasi nepaprastu greiiu; apie tai galite sprsti i akimirksniu besikeiiani patyrim. Taip pat inote, kad iuo momentu js smonje esanti informacija gali suadinti iki tol pasmoningas inias ir sileisti jas smoning suvokim, upildydam a scen visikai nauja aktori trupe. Taiau ar yra koki nors rodym be subjektyvi jausm, pagrindiani argument, jog iuo mo m entu scenoje esanti informacija transliuojama visoms smege nims, o kartu ir didesnei, pasmoningai irov auditorijai? Dviej tip rodymai leidia manyti, jog tai tiesa. Pirmasis tipas yra anatomins savybs: smegenys yra sujungtos taip, kad greta esani srii aktyvumas gali bti perduotas nutolusias sritis ir atgal. Tiek i kairs dein (i vieno pusrutulio kit), tiek i priekio gal (i momenini kaktines skiltis) smegenis kerta pluotai toli siekiani neuron. I i grandini isiskiria jungianios smegen viduryje esant gum bur su virutinje bei galinje dalyje esania ieve; kai kuriose teorijose ios jungtys atlieka reikming vaidmen veikiant smonei. manoma aptik ti neuron grupes, jungianias visas smegen dalis, kuri, vei kiausiai, reikia smonei palaikyti, skaitant sensorines, ilgosios bei darbins atminties, dmesio bei motorines sritis. Taiau pli kas faktas apie i jungi egzistavim dar nerodo, kad smon i ties yra iomis jungtimis signalus aplink smegenis siunian tis procesas, trum palaikiu jos turiniu besidalijantis su daugybe skirting srii tuo paiu metu. Esama rodym, jog ios jungtys i tikrj paskirsto informacij su globalios darbo erdvs teorija suderinam u bdu.

p ro to

teatras

i 313

E. Roy'us Johnas i Niujorko universiteto Medicinos fa kulteto itisus deimtmeius smegen struktros bei funkcij tyrimams naudojo EEG, o paskutiniais prajusio tkstantmeio metais jis ir jo kolegos sukonstravo aving eksperiment, ku rio metu sek elektrin smegen veikl, tiriamiesiems atliekant paprastas vizualias uduotis darbins atminties pagalba.5 Tipin uduotis truko eiolika sekundi: keturias sekundes tiriamie siems ekrane buvo rodomas paprastas kryius, keturias sekun des - paskir raidi rinkinys, keturias sekundes - tas pats kry ius, keturias sekundes - raidi rinkinys, kur sudar naujos ir pirm kart rodytos raids. Tiriamieji turjo nurodyti, ar kiek viena i antr kart pateikt raidi buvo parodyta ir pirmj kart, ar ne. Eksperimentas leido Johnui daryti tam tikr prielaid: re akcijos kryi metu turt bti pastebta tam tikros papras iausios smegen veiklos, tuomet turt bti aptikta reikmin g skirtum, tiriamiesiems velgiant pirmj raidi rinkin. Antrasis kryiaus pasirodymas turt sukelti kitoki smegen reakcij, mat darbin atmintis tuo metu vis dar yra aktyvi ir m gina ilaikyti pirmj raidi rinkin (tuo tarpu pirm kart pasiro dius kryiui, jos neapsunkino tokia uduotis). Galiausiai, antro jo raidi rinkinio pasirodymas turt paskatinti nauj veikl, m at tuo metu tiriamieji turi palyginti darbinje atmintyje esant pirmj raidi rinkin su k tik pasirodiusiu. Rezultatai intrigavo. Po netiktinai sudtingo statistinio duom en apdorojimo, leidusio tyrimo autoriams igauti reik ming elektrini signal i fonins smegen veiklos maiaties, irykjo trys modeliai. Pirmasis buvo i lto plintanti elektrinio aktyvumo banga, kilusi galinje smegen dalyje ir pam au ju

314

Pr o

to

teatras

danti pirmyn. Tai buvo gana domu, kadangi atrod, jog i banga atspindi pirmin vaizdo uregistravim galinje smegen dalyje esanioje regos ievje, kur sek bangos judjimas priek, ro dantis tolesn vaizdo apdorojim kituose smegen centruose. Tai ypa intriguojanti vyki seka, kadangi kaktins smegen sritys, manoma, yra susijusios su veiksm alternatyv pasirinkimu bei planavimu. Toks aktyvumo bangos judjimas i galins priekin smegen dal inomam smegen tyrjui Robertui Doty primin sen ios srities specialist aforizm, kad galin smegen dalis simbolizuoja praeit, o priekin - ateit: galin smegen dalis gau na informacijos apie tai, kas vyko, tuomet ji perduodam a prie kin dal, kurioje paruoiama atitinkama reakcija tuos vykius.6 Antrasis Johno eksperimento pagalba atskleistas modelis buvo plintantis aktyvumo spindulys, tarsi vandens raibuliavi mas, kdr metus akmen, prasidedantis apytiksliai smegen centre. Treiasis modelis - aktyvumo banga, plintanti i kairiojo pusrutulio deinj. Komentuodamas io tyrimo rezultatus, Ber nardas Baarsas - galbt viltingai - teig, jog antrojo aktyvumo modelio itakos slypi gumbure, kuris, be abejo, buvo daugelio pripaintas neatsiejamu nuo smons signal paskirstymo li kusioms smegenims. I kairs dein plintanti smegen veikla buvo aikinama kalbos centr indlio judjimu deinj pusru tul. I dalies modeli tikslumas nebuvo toks reikmingas, kaip pats faktas, kad tokie modeliai egzistuoja, yra dinamiki, kad tai EEG fiksuojami enklai, jog informacija transliuojama i altinio nutolusias smegen dalis.*
* domu tai, kad nors pats Johnas pripaino, jog i elektrini sm egen tendencij nustaty mas gali paremti globalios darbo erdvs idj, taiau nuo to laiko jis iplatino visai kitoki savo - smons teorij.

P R O T O TEA TR A S

I 315

 globalios darbo erdvs teatro metafor taip pat patenka ukulisiai, kuriuos sudaro tam tikru bdu smons kontekst formuojanios esybs. Tai skamba gan miglotai, taiau stebti nai akivaizdiai t iliustruoja vadinamasis ignoravimo sindro mas. Dl io sindromo keniantys pacientai praranda dalies juos supanios erdvs suvokim. Daniausiai inyksta kair nuo j esanti erdv; taip nutinka dl deiniosios puss momenins skil ties, virugalvyje esanios smegen dalies, traum. Atrodo, kad ioje smegen dalyje saugomas m s knus supanios erdvs emlapis ir, dar svarbiau, ji atsako u io emlapio prieinam u m smonei. emlapio paeidim atveju, j sukelt ignoravi mo sindrom patiriantys pacientai nemano, kad dalis aplink juos esanios erdvs paprasiausiai inyko, dar blogiau, jie nebegali suvokti, kad toji erdvs dalis turt egzistuoti ar, daugeliu atve j, apskritai neprisimena j kada nors egzistavus. Nepaisant to, kad ignoravimo sindromas per pastaruosius dvideimt met buvo nuodugniai itirtas, labiausiai stulbinantys io sindromo pavyzdiai mus pasiek i atuntojo deimtmeio pabaigos. Tai buvo eksperimentas, kurio objektu buvo pasirinkta Piazza del Duomo katedros aikt Milane.7 Pagrindinis aikts akcentas yra i balto ir rausvo italiko m arm uro pastatyta ka tedra, ipuota gausybe skulptr bei smaili bokt. Prieais katedr esanti aikt yra futbolo stadiono dydio, joje nra nie ko daugiau, tik karaliaus Viktoro Emmanuelio, raginanio savo pulkus m, statula. Aikt i vis pusi rmina pastatai, tarp kuri yra stiklintas devynioliktojo amiaus prekybos centras Galleria, Duomo viebutis, Rinascente universalin parduotuv ir vyrik drabui salonas Galtrucco. Kodl tai buvo puiki vieta eksperimentui? Kadangi kiekvienas Milano gyventojas katedros

316

P R O T O TEA TR A S

aikt pasta kaip penkis savo pirtus. Neuropsichologas Edoardo Bisiachas papra dviej savo milaniei pacient, paty rusi deiniosios smegen puss insult, sivaizduoti katedros aikt ir pamginti ivardyti kuo daugiau j supani pastat. Tyrimo gudryb buvo ta, kad tiriamieji turjo sivaizduoti aikt i dviej tak: pirmiausia, stovdami aikts gale ir velgdami katedr, tuomet - stovdami ant katedros laipt ir apvelgdami aikt i prieingos puss. Abu pacientai, sivaizduodami stov prieais katedr, suge bjo ivardyti po kelet pastat, esani deinje aikts pusje, bet n vieno kairje. Taiau paprayti sivaizduoti, jog stovi ant katedros laipt, tuoj pat pradjo vardyti visai kitok pastat s ra, kur sudar dabar deinje esantys pastatai (kuri jie nesu gebjo prisiminti anksiau), taiau n vieno dabar kairje aikts pusje esanio pastato, nors kelet i j k tik minjo. Bisiacho pacient nesugebjimas net sivaizduoti kairiosios juos supanios erdvs puss pademonstravo, jog ignoravimo sindromas yra ne paprasiausias nesugebjimas matyti kairje esani erdv, o ne sugebjimas j suvokti. Po neilg tikinjim vienas i pacient sugebjo vardyti vien jo kairje esant pastat, taiau apskritai pacientai pademonstravo nekintam nesugebjim suvokti kai riosios katedros aikts puss, nepaisant nuo j sivaizduojamo apvalgos tako. Grkime prie globalios darbo erdvs idjos. sivaizduokite, kad momenin skiltis yra vienas i t smons kontekst kurian i agent ukulisiuose, kuris, nors ir neprisideda prie scena rijaus dialogo, taiau paveria scenoje vykstanius dalykus tin kamais, iuo atveju, palaikydamas aplink mus esanios erdvs suvokim. Tai skirtumas tarp deiniojo pusrutulio suvokimo, jog

P R O T O TEATRAS

I 317

kakas yra negerai, tarkime, kairiajai rankai, ir ios informacijos perdavimo bei to paties deiniojo pusrutulio paeidimo ir jo ne sugebjimo praneti apskritai nieko. is pavyzdys atskleidia du dalykus: pavojingas ignoravimo sindromo sukeliamas trkum as yra neatsiejamas nuo nesugebjimo kreipti dmes kairij er dvs pus ir, inoma, be j sukoncentruoto dmesio, jokia sme gen veikla negali patekti smon. Tokiu atveju turime ioki toki rodym, jog smon gali priklausyti nuo smegen struktros, primenanios tam tikr glo bali darbo erdv. Kaip minta, tai tik vienas smons modelio pavyzdys, ir nors jis padeda gana skmingai paaikinti smons veikl, ne kiekvienas ekspertas tokiu paaikinimu tiki. Negal iau iskirti vienoki ar kitoki kritik argument, taiau vienas i j iliustruoja, dl ko gali kilti prietaravim. Daktar Susan Blackmore mano, kad globalios darbo erdvs idja pasmerkta lugti. Psichologs ir raytojos Blackmore globalios darbo erdvs teorija visikai netikina, kadangi ji leidia manyti esant smo ns sraut, besirutuliojani nuosekli istorij scenoje, kuri, Blac kmore nuomone, apskritai neegzistuoja.8 tai k ji tvirtina: remiantis globalios darbo erdvs teorija, informacija yra smonje arba u jos rib, taiau esama paty rim, rodani k kita. Pavyzdiui, sivaizduokite, sako ji, kad atunt valand vakaro skaitote knyg ir staiga igirstate (suvo kiate) gars, kuris prim ena sieninio laikrodio dius - kak, ko, js iniomis, iki to momento nesuvokte. Jei tai tiesa, tuo met i kur inote, kad laikrodis jau sumu keturis kartus ir kad sum u dar keturis? Laikrodio di seka kakaip pateko js prot, taiau, kiek jums inoma, iki tol ji nebuvo js smons srauto dalis.

318

Pr o

to

teatras

Nesu tikras, ar man teko patirti btent toki igyvenim (nors kalbjausi su monmis, kurie tai patyr), akimirk, kuo met netikt tam tikro besitsianio reikinio suvokim galima atsekti iki pat pradios momento, taiau is konkretus pavyz dys veda prie Blackmore teorijos, kuri ji suprieina su smo ns srautu, pavadindam a iliuzine atbuline tkme". Ji tvirtina, kad bet kuriuo momentu smonje nra n vieno apibriamo dalyko; taip tik atrodo j tiriant. Taigi, pavyzdiui, kakas js paklausia, apie k galvojote, arba kakas patraukia js dm e s ir motyvuoja jus susimstyti apie tai, kas djosi js galvo je. Tokiomis aplinkybmis nesunku suvokti, kas tuo metu buvo js smonje, taiau kas atsitikt tokio klausimo neudavus? Blackmore teigia, kad m s smegenys ongliruoja daugybe in formacijos, jausm, suvokim bei prisiminim vienet (j tvarka iame srae nesvarbi). Tai smegen kvantins teorijos versija, kurioje vykiai neapibrti, kol fizikas nepamatuoja j savo prie taisais. Tik tuomet daugyb galimybi isisklaido, uleisdamos viet vienintelei. Blackmore pripasta, kad ios idjos primena ymij Danielio Dennetto daugelio projekt teorij, kurioje lai ko ties bei smons srautas uleidia viet sumiusiam viena laikikumui - triukmingam informacijos vienet, kuri n vie nas nepriskiriamas smoningiems" arba pasmoningiems", turgui. Bent jau n vienas i i informacijos vienet nelaikomas smoningu arba ne, kol mes nepriskiriame jiems ios etikets: tai ir yra skirtumas tarp tiksliai apibdintos psichini vyki sekos ir jos spdio. Akivaizdu, jog Blackmore skirstym tarp smoningo ir pasmoningo velgia tariai. Jos nuomone, tokio skirstymo aps kritai nra (turiu galvoje abi galimas prasmes). Srautas, kur ga-

P R O T O T EA T R A S

I 319

lime laikyti smoningu, taip pat neegzistuoja. Blackmore teigia skatinanti savo studentus daug kart per dien savs klausti, ar dabar esu smoningas?". Ji tvirtina, kad kartojimo pagalba to kia savistaba i pradi sukelia sumait, taiau po kurio laiko atskleidia kelet persidengiani, persipinani gij (daugyb toki gars, kaip sieninio laikrodio diai, galt bti geras pavyzdys), galbt simbolizuojani ne vien, o kelet nedideli smons sroveli. Jos negali egzistuoti nepriklausomos; jos su kuriamos refleksijos akto pagalba. Paskutin kart grdamas prie jau pabodusio pasm onin gai automobil greitkelyje vairuojanio mogaus pavyzdio, su prantu, kaip iuo atveju pritaikyti Blackmore idj: i ties tuos paskutinius deimt kilometr js nevairavote pasmoningai, paprasiausiai dabar apie juos susimsius, jums taip atrodo, ka dangi negalite prisiminti kreip dmes keli. Taiau ar negaljo bti, kad ities js dmesys buvo sutelktas keli, bent jau tas kelias akimirkas, po kuri jis vl grdavo prie pagrindinio js prot uimanio dalyko - radijo ar pakeleivio? Jei tie trumpuiai smoningi momentai nebuvo simintini, tuomet gali atrodyti, kad apskritai nekreipte tai dmesio. Taiau kaip rodyti Blackmore tvirtinimus? Jei, remiantis apibrimu, smon yra asmenin bei privati (net smegen akty vum fiksuojanios technologijos nenurodo, ar fiksuojama veikla yra smoninga, ar ne) ir jei kaskart j tirdamas atrandu jos sraut, kaip patvirtinti, jog is srautas tra iliuzija? Blackmore pripasta, kad tai iek tiek primena mginim suinoti, ar aldytuve nuolat dega viesa, staigiai arba kuo liau atidarant jo duris, taiau ji teigia, kad mintasis refleksijos procesas paremia jos tvirtinimus, jog niekada neegzistavo vienintelis smons srautas.

320

P R O T O TEA TR A S

Prisipainsiu, kad danai to nedarau, taiau, mano nuom o ne, neatrodo sudtinga sekti besirutuliojani mini, jausm, prisiminim ar net keist asociacij sek. Nors sutinku, kad yra momentas, kuriuo man sunku nustatyti, k smoningai suvokiu, o ko - ne. Taip yra m an kalbant. Jei jums kyla mintis, k norite pasakyti, ir js j ireikiate, kas dedasi js galvoje tariant o dius? Mano atveju nevyksta beveik nieko. Galbt tai prieta rauja senam, tarp smegen tyrj populiariam posakiui: I kur galiu inoti, apie k mstau, kol nepasakau to garsiai?", leidian tis manyti, kad i tikrj mintys yra taip glaudiai susijusios su kalba, jog negalime tvirtinti, kad mintis kyla pirmoji. Taiau a nemanau, kad tai tiesa. Paprastai, kalbdami turite galvoje no rim ireikti mint, o ne tiksli odi formuluot. Mintys, re gis, isakomos daugiau ar maiau spontanikai. Taiau net ir tuo atveju, kas vyksta js galvoje tariant odius? Pamginkite. Bernardo Baarso nebaugina Blackmore pozicija; elektroni niame laike man jis komentavo: Jei Sue Blackmore yra teisi, vadinasi, evoliucija ikrt mums pikt pokt. Teorikai mes nesugebame smoningai prognozuoti ateities. Taiau neabejoti nai t darome kiekvien dien, mat, prieingu atveju, be tikslo klajotume po pasaul tarsi skanus ksnelis praslinaniam tigrui. Taigi kasdiens m s patirties poiriu, hipotez yra neteisinga. Jei negalime prognozuoti net netolimos ateities (naudodamiesi smoningomis ir pasmoningomis iniomis), kokia tuomet i m s nauda?" Sunku nuspti, kuo baigsis i diskusija: kaip minjau, Su san Blackmore abejons globalios darbo erdvs teorija atspindi tik vien poir. Iki iol neprisiveriau suskaiiuoti vis teorij apie smons veikim, bet j turt bti tuzinai. Taiau galiau

P roto

teatras

i 321

laintis, kad kakur tarp teatro metaforos ir Blackmore modeli chaoso gldi tiesa, ar bent tai, kas netoli tiesos. Nebt logika ubaigti i tem, nepaminjus, kiek daug dar reikia paaikinti. Akimirk sivaizduokite, kad globalios darbo erdvs idja yra teisinga; arba yra kakas, ko ji neapima? Prad kime nuo minties, kad smon leidia pasmons moduliams pa siekti informacij, kad problem isprstume pasitelkdami visas manomas inias. Kaip tiksliai vyksta is perdavimas? Daugelis tiki, kad besidalijaniose informacija smegen dalyse signalus siuniantys neuronai turi kakokiu bdu sinchronizuoti savo darb. Taiau ar tai reikia, kad visi perduoda signalus tuo paiu metu, ar kad j veikla koordinuojama taip, kad ltesnieji neuro nai paspartina savo veikl, o greitesnieji - pristabdo? Jei smon generuoja perduodam signal tempas, tuomet ar ji atsiranda netiktai, kai perengiama tam tikra kritin aktyvumo riba, ar pa mau, aktyvumui intensyvjant? Visi ie variantai yra manomi. Pamginkite perkelti kok nors prisiminim savo smo n, pavyzdiui, apie pirmj js eimos automobil. Kas vyko js smegenyse, ikylant iam vaizdiniui? Ar u tai, kad pas moningas vaizdinys tapo js mini centru, atsako tam tikr nerv grups signal perdavimo greitis, ar intensyvumas? Pri siminkite, jog smegen veiklos tyrimai atskleid, kad tam tikros smegen sritys tam pa ypa aktyvios, atsivelgiant suvokim, u k tos sritys atsako, pavyzdiui, veid verpst tam pa akty vi, smoningai suvokiant veid. Taiau ios sritys gali bti akty vios ir smonei nedalyvaujant. Taigi kas tuomet atlieka lemiam vaidmen? Ir kokios takos visam tam turi neuromediatoriai? J pagalba nerviniai impulsai perduodam i i vieno neurono kit,

322

P ro to

teatras

o turint galvoje, kad vienas neuronas gali sudaryti tkstanius jungi su kitais, tampa aiku, kad cheminis smons aspektas yra be galo svarbus. Deja, iskyrus sapnavimo bsen, apie tai nedaug kas teinoma. Visikai neaiku, k bendra mediatoriai turi su pirmojo js eimos automobilio prisiminimu, taiau aki vaizdu, kad sutrikus neurom ediatori iskyrimui ar j recepto ri veiklai, pavyzdiui, schizofrenijos atveju, smon pakinta. ie atsakym laukiantys klausimai yra itin svarbs, taiau pagrindinis - sudtingoji problema - ilieka ne tik neatsakytas, bet net ir neaptartas ne tik globalios darbo erdvs teorijoje, bet ir jokioje kitoje.* Dar kart pagalvokite apie pirmj js eimos automobil (prisiminimas apie kur, tiktina, ir vl paniro savo viet pasmonje) ir paklauskite savs, k tiksliai apie j prisi menate, neskaitant spalvos ir modelio? Ar savo mintyse m ato te automobil i lauko, ar velgiate i prastos keleivio sdyns? Ar prisimenate dur trinkteljim, naujo automobilio kvap, ar ginus, kuriuos nuolat siveldavo priekyje sdintys js tvai? Dabar paklauskite savs, kaip btent daugelio smegen srii suaktyvjimas sukuria iuos vaizdus bei jausmus, kurie ulieja milijardus sinapsi? Galbt dmesys klajoja aplink, taiau visa tai yra fizika ir chemija, o ne protavimo bdas. Mintys neturi m a ss, arba kol kas ji neatrasta. Sudtinga problema, anot filosofo Davido Chalmerso, yra, pasitelkus turimas chemijos bei fizikos inias, sukurti tas mintis.**
* Kvantins smons teorijos alininkai tvirtina, kad j teorijos pagalba galima bent priartti prie sudtingosios problemos. Tam reikia prastas chemijos bei fizikos inias paversti kvanti niais fenomenais. Skeptikai atmeta tokius tvirtinimus sakydami, kad vienintelis bendrumas tarp kvantins fizikos ir smons yra j paslaptingumas. ** Chalmersas tvirtina, kad smon yra viena i fundamentalij Visatos savybi, kaip gra vitacija ar elektros ikrova. Jei i ties taip, nenuostabu, kodl iki iol mums nepavyko jos apiuopti.

P R O T O T EA TR A S

I 323

I vis su smone susijusi klausim, skiriani mokslinin kus nuo filosof, bei skatinani abiej disciplin atskir grupi krimsi, sudtingoji problema yra pati svarbiausia. Kai kuriuos ji apskritai atbaido nuo bet kokio progreso; kitus ji skatina keliau ti tolimiausius mokslo pakraius - ir u j - mginant susiau rinti praraj tarp fenomen, kuriuos reikia paaikinti, ir iandien prieinamos informacijos; dar kitus ji veria pripainti, jog iuo m etu neturime tinkam priemoni paaikinimui suformuluoti, taiau dl to nevertt apleisti io klausimo. Nauj technologij, ini bei gausybs tyrim pagalba kol kas tolimi ir svetimi atsa kymai ateityje gali paaikti.

PASTABOS 1. 2. 3. Daniel Dennet, Are We Explaining Consciousness Yet? Cognition 79 (2001): 221-37. Bernard Baars, In the Theatre of Consciousness, Journal of Consciousness Studies 4 (1997): 292-309. Bernard Baars, H ow Does A Serial, Integrated and Very Limited Stream of Consciousness Emerge from a N ervous System That Is Mostly Unconscious, Distributed, Parallel and of Enormous Capacity? Experimental and Theoretical Studies of Consciousness, Ciba Foundati on Symposium 174, red. G. R. Bock, J. Marsh (Chichester, UK: Wiley, 1993): 282-304. 4. 5. 6. D. J. Watts, S. H. Strogatz, Collective Dynamics of 'small-world' Networks, Nature 393 (1998): 440-42. E. R. John, P. Easton, R. Isenhart, Consciousness and Cognition May Be Mediated by M ultiple Independent Coherent Ensembles, Consciousness and Cognition 6 (1997): 3-39. Robert Doty, Commentary on E. R. John, P. Easton, R. Isenhart, Consciousness and Co gnition May Be Mediated by Multiple Independent Coherent Ensembles, Consciousness and Cognition 6 (1997): 40-41. 7. E. Bisiach, C. Luzzatti, Unilateral Neglect of Representational Space, Cortex 14 (1978): 129-33. 10. Susan Blackmore, There Is N o Stream of Consciousness, Journal of Consciousness Studies 9 (2002): 17-28.

Ep i l o g a s

i knyg pradjau rayti paslapia baimindamasis, jog nema noma apibrti jos pagrindins temos; j baigiu nerim audam as dl to, kad perskaitytos mintys sukels jums daug apimani klausim, kuriuos, nelaimei, nemanoma atsakyti. Rimtai ir be sarkazmo atsakym iuos klausimus silyiau iekoti tokiuose leidiniuose, kaip Oxford Companion to the Mind". Viskam yra savas laikas bei vieta; mano tikslas buvo kuo kruopiau nuta pyti smons, kuri vienija mus visus, paveiksl. Taiau nenoriu atsisveikinti nepaminjs, kaip kasdienika smon tam tikromis aplinkybmis gali apstulbinti. Kosmin smon", be abejo, galima laikyti viena t nepa prast variacij. Veikiausiai, yra keletas jos ri bei pasiekimo bd, taiau apskritai pamus, tai trum putis laiko tarpas, kuo met jauiame ramyb ir pakyljim, vienyb su Dievu, pom irti niu gyvenimu bei Visata, ir dar daugiau dalyk, kuri nem a noma apibdinti odiais. Jos yra, kaip mgsta sakyti filosofai, neapsakomos". Dviej individ liudijimai, galbt, pads susidaryti kosmi nio potyrio spd. Asmeniniai liudijimai, kaip jau matme, yra reikmingi tyrinjant smon, taiau jie kur kas svarbesni tokiais atvejais kaip is, mat toliau apraoma smoningoji patirtis stipriai skiriasi nuo daugelio moni. Pirmj pasakojim ura devy nioliktojo amiaus kanadiei gydytojas Richardas Maurice'as Bucke'as, krs Vakar Ontarijo medicinos universitet. Dar ne sulauks dvideimt vieneri, jis jau galjo pasigirti kelione trau kiniu i Fort Livenvorto Kalifornij iekoti sidabro, kurios m etu

P ro to

teatras

i 325

nuals jis neteko pdos. Didij savo gyvenimo dal jis usim medicinos praktika Vakar Ontarijuje, taiau danai keliaudavo Anglij - kur baig mokslus - ir btent vienos toki kelioni metu jis susidr su gyvenim keiianiais patyrimais. vyk jis pasakoja treiuoju asmeniu, taiau pagrindinis ios istorijos veikjas yra jis pats. Vien devynioliktojo amiaus pir mojo deimtmeio vakar po su draugais praleisto poezijos va karo dviraiu ekipau jis gro savo nam us Londone, kai
N e tik ta i, b e jo k io p e rsp jim o , p a siju to a p sia u sta s sp a lv o to liep sn o jan io d e b esies. A k im irk jis p ag alv o jo ap ie g a isr , n e ti k t v y k d id ia ja m e m ieste, ta ia u tu o j p a t su p ra to , jo g v ie sa s k lin d a i jo v id a u s. N e ilg tru k u s j u lie jo n e p a p ra s ta s d iu g e sy s, d id iu l laim , k u ria i k a n d in sek in te le k tu a lu s n u v itim a s , k u rio a p s a k y ti p a p ra s ia u sia i n e m a n o m a . Jis m a t ir su p ra to , k a d K o sm o sa s n ra n e g y v a m aterija, o, p rie in g ai, g y v a E syb, k a d m o g a u s siela y ra n e m irtin g a , o V isata s u d a r y ta taip , jo g v is a v eik ia i v ie n k ie k v ie n o ir v is la b u i".1

Transcendentiniai Bucke'o igyvenimai tetruko vos kelias aki mirkas, taiau niekada i tikrj jo nepaliko; jis visuomet juos prisimin ir tikjo j tikrumu. M s dienoms artimesns perspektyvos, ispausdintos to paio leidinio Journal of Consciousness Studies" straipsnyje, kurio autorius Allanas L. Smithas. Mokslininko Smitho gyve nim visam laikui pakeit potyriai, daugeliu poiri panas Bucke'o igyvenimus. Po j jis kelet kart mgino pakartoti iuos igyvenimus LSD pagalba. To padaryti nepasisek (savai me suprantama, tai nulidino), taiau jis gijo patirties, leidusios atskirti ias dvi patyrim ris.

326

P R O T O TEA TR A S

Smitho kosmin akimirka prasidjo paiu keisiausiu b du: jis sdjo krsle stebdamas saullyd, kai netiktai pajuto neprast dilgiojim savo tarpvietje - srityje tarp genitalij ir iangs (arba, kaip mano mona pasil j pavadinti, neutra lioje vietoje tarp priekio ir upakalio"). Kodl tai buvo prana ikas enklas, sprskite patys. Dilgiojimas netrukus uleido viet Smith supusios viesos pasikeitimui ir netrukus - dar gilesniems potyriams: A susiliejau su viesa ir visa, skaitant mane, tapo nedaloma visuma. Nuo Visatos mans niekas nebe skyr. Ties sakant, teigdamas, kad egzistavo Visata, a pats ar dar kakas", jus tik suklaidiniau... Nieko nevyko" - tssi ne sibaigianti vienybs bsena". Smitho atveju, ekstaz truko geras dvideimt minui (jam taip atrod, nes laikas buvo sustojs). Kaip ir Bucke'as, jis m gino pakartoti iuos igyvenimus, taiau nepasisek. Bet kuriuo atveju, potyriai vartojant LSD, atskleid kelet domi skirtum tarp narkotini mediag poveikio ir tikrojo kosminio igyveni mo. Kai kurios i patyrim savybs buvo panaios: laiko tkm sultjo, pasikeit viesa bei, kaip jis pats apibdino, pasireik neapsakomo tam tikr objekt reikmingumo potyris". Taiau LSD sukeltai bsenai trko kosminio elemento: lai kas sultjo, taiau nesustojo; jo nuotaika buvo permaininga, o ne diugi; savastis galbt kur laik pakito, taiau niekuomet ne inyko visikai. Smithas yra sitikins, jog ie du patyrim tipai, nors ir panas, taiau yra visikai skirtingos smons bsenos. Jei jas pridsime prie sapnavimo bei bdraujanios smons, mogaus bsen katalogas pamau ims plstis. Kas vyko? Vie nas i domi i asmenini jausm aspekt yra tai, jog bent jau vien i j galima patirti tam tikrais meditacijos bdais.

P ro to

teatras

i 327

Knygos Why God Won't Go Away" autorius Andrew Newbergas i Pensilvanijos universiteto smegen nuotrauk pagalba nagrinjo patyrusi Tibeto budist smegen aktyvum m edita cijos m etu ir nustat, kad kaktins j smegen skirtys pastebimai suaktyvja, tuo tarpu momenins skiltys praktikai isijungia. Kyla pagunda susieti iuos rezultatus su meditacijos potyriais. Kaktins skiltys leidia visikai susikoncentruoti, k greiiausiai ir darote meditacijos metu, kartodam i paprast mantr. Viena i svarbiausi momenini skili funkcij yra kurti savj a", jo pozicij bei viet erdvje ir j supanios erdvs form. Galtum te tvirtinti, kaip tai dar Newbergas, kad tokius smegen akty vum o pokyius, koki tiktums i mogaus, kuris jauia, neva tarp jo ir j supanios aplinkos esantis barjeras pam au nyksta, i ties matome smegen nuotraukose: momenini skili, ku riose pirmiausia ir sukuriam as m intas barjeras, aktyvum as su silpnja* Visa tai skamba tobulai, ar ne? Savo noru galite pasiklys ti Visatoje vien dl to, kad smegenys nuleidia utvaras, kurios paprastai kliudo iems potyriams. Taiau tokias ivadas dert daryti atsargiai: t pai smegen skili traumos gali sukelti ignoravimo sindrom, dl kurio kairioji jus supanios erdvs pus paliekama u smoningo suvokimo rib. Kosmini igyve nim metu, atrodo, erdvs suvokimas nedingsta, tik pasikeiia jo prigimtis. Bet kuriuo atveju, js jau inote, mes tik pradedam e aikinti, kas dedasi momeninse skiltyse smons atvilgiu. Dar reikt paminti dom ry su kitais smons aspek tais. Prie kur laik gavau elektronin laik i surat shabd jog
* Neseniai publikuotame tyrime, kuriame dalyvavo Tibeto vienuoliai, pastebta, jog, ir dami toki dviprasmik figr, kaip Nekerio kubas, vienuoliai sugebjo sustabdyti alter natyvi vaizd kait kartais net kelioms minutms.

328

P R O T O TEA TR A S

praktikuojanio vyrikio, kuris apibdino pana atsiskyrim nuo fizinio kno: Tai labai tikrovikas pojtis. Jis prasideda kno galnse, keliauja jomis auktyn ir, galiausiai, pavirsta tam tikru smons lygmeniu, kurio centras, regis, yra tarp aki, ties virutine nosies dalimi. Reikia bti usimerkusiam, o vilgsn i laikyti apvalgos lauko centre". is apibdinimas stebina ne tik dl patiriamo kno isiskaidymo, bet ir dl fakto, kad galiausiai liekanti smon yra btent toje vietoje - tarp aki, u nosies kurioje, anot smons ekspert, ji paprastai yra bdravim o b senos. Allanas L. Smithas pastebjo, kad gyvenimas, apsvaigus nuo LSD, atrodo blykus, palyginti su kosminiais patyrimais, taiau yra buv kit pasakojim apie narkotini mediag su keltus smons pokyius, kurie leidia manyti, jog egzistuoja daugiau ir dar keistesni bsen. Galbt pastate daktar Andrew VVeil i ypsanio veido afiose, kuriose jis reklamuoja vitaminus ar savo recept knyg, taiau Weilo smons tyrimai intriguoja, vienu i j jis sutiko pa sidalyti su darb apie smon kolekcija.2 Weilas yra botanikas ir gydytojas; ankstyvaisiais savo karjeros metais tyrinjs ne tik santykinai standartini narkotik, pavyzdiui, marihuanos ar haliucinogenini gryb, bet ir egzotini mediag, kurias var toja Amazons baseine gyvenanios gentys, poveik psichikai. domiausia, kad kartkartmis, nors ir netiktinai tai skamba, kai kurias i jo tirt m ediag grupe vartojantys mons kakaip igyvena toki pat smons potyri, kaip kiti juos supantys in dividai. Pats Weilas apibdina igyvenimus, kuriuos patyr rky damas tam tikru bdu paruotus dykum rups nuodus. Tai

P ro to

teatras

I 329

narkotin mediaga, kuri gali pasirodyti iek tiek per stipri ne patyrusiems vartotojams". Daugeliui pradinis nuod poveikis pasireikia suvokimo praradim u penkioms ar septynioms m inu tms - vartojantysis nuodus paprasiausiai nustoja egzistuoti. Tuomet, pamau, prastas suvokimas sugrta; kai kurie varto tojai sugrim apibdina kaip stulbinam (ir, esu tikras, rami nam) pojt. Weilas i nuod mgino kart: kvpiau gar su draugu, kuris buvo j bands, pradin intoksikacijos faz buvo... na, a paprasiausiai jos neprisimenu. Taiau sugrimo ir savs bei aplinkos suvokimo atkrimo metu, igyvenau ryk potyr, kuris tssi minut ar dvi, tarsi mes btum e vienas kito smon je. Narkotik poveikiui atslgus, m ano draugas pasakojo, kad ir jis igyveno t pat". Galbt ie potyriai atrodo nepaprasti ar net keisti, taiau tai tik dalel to, k pasakojo kiti. Weilas apra Manuelio Curdovos potyrius vartojant narkotines mediagas, vadinamas ajahuaska, su dvylika kit vyriki. Apsvaig visi mat keist diungli gyvn vizijas: Kai kuri anksiau nebuvau mats. Maiau gelsvai rusv pum, kelet skirting maesni dmtj ocelot, tuomet - didiul dmt jaguar. Grupje kil nabdesiai rod pritarim. Neapsakomo dydio gyvnas, nuleids galv ir ikis lieuv, nuslikino tolyn. Jo burna buvo pilna dideli, bjauri dant. Netiktas plrno elgesio pasikeitimas tarp m klik stebtoj sukl virpul". Kas galt bti geriau u paslaptis, besikaupianias ant pa slapi? prasta smon pasiymi gausybe iki iol nepaaikint savybi, dl kuri jas patinantieji vis dar negali sutarti. O dar bendra smon? Weilas savo es baigia taip: Nemanau, kad ga lime drsti paalinti paslapties aspekt i realybs patyrimo. Taip

330

Pr o

to

teatras

pat nemanau, kad mokslas turt mginti tai padaryti. Moks lo pagalba galima priartti prie paslapties atskleidimo. Bet kuo rykiau mokslo viesa apvieia realyb, tuo aikiau suvokiame, koki neapsakomo dydio erdv apima tamsa". Kasdiens budrios smons supratim as yra pakankamai paslaptingas; jau minjau daugyb kart, yra sitikinusi, jog niekada nesugebsime jos paaikinti. Taiau, jei mokslininkai nemgins bent kilstelti udangos ir vilgterti stebukling mechanin smons sandar, kaip galsime vertinti arba, juo labiau, suprasti ia perpasakotas istorijas? Manau, visi smons tyrjai sutiks, jog iandien nra ade kvaios teorijos, kuri pradt aikinti, kaip aplink lau sdini moni grup galjo pamatyti" t pat baug gyvn. Taiau tai nereikia, kad vien dien negalsime kalbti apie vienokias ar kitokias valgas iuo klausimu. Vis dlto pirmiausia turime suprasti paprastesnius dalykus, pavyzdiui, sprendim, kad iuo m etu nieko nenorite labiau u bokal alaus. Pirmyn! Taiau nemanykite, kad su iuo sprendim u js smoningas protas tu rjo k nors bendra.

PASTABOS 1. Citata i Allan L. Smith ir Charles Tart, Cosmic Consciousness Experience and Psyche delic Experiences: A First Person Comparison, Journal of Consciousness Studies 5 (1998):

97-1072. A ndrew Weil, Pharmacology of Consciousness: A Narrative of Subjective Experience, Toward a Science of Consciousness, red. S. Hameroff, A. Kaszniak, A. Scott (Cambridge, MA: MIT Press, 1996): 677-89.

Pa d k a

Raydamas i knyg supratau vien dalyk: nra pasaulyje la biau erzinanio darbo u knygos autoriaus tyrim analitiko tri s. iuo atveju Tamara Adamek buvo i laimingoji". Jos indlis galutin produkt greiiausiai nebuvo toks, kok ji sivaizdavo: keletas jos kruopiai atrinkt (taiau sekinamai isami) darb segtuv, kuriuos ji surinko mano pasilytomis temomis, apleis t, taiau verting, vis dar guli tvarkingoje snyje mano kabi nete. Tai ne jos kalt: paprasiausiai mano nuomon apie tai, kas turt patekti knyg, o kas - ne, nuolat keitsi. Ji prisidjo savo neblstaniu entuziazmu, susidomjimu, kandia kritika, hum o ro jausm u bei tikjimu knyga. Jei visi ie dalykai sudaro m edia gos paiek, tuomet puiku. Be j nebiau judjs priek. Kevinas Hansonas i HarperCollins leidyklos dalijosi su manimi savo nemirtingu tikjimu. Jis praktikai sukr i kny g ir n akimirk ja nesuabejojo. Redaguodamas Jimas Giffordas perskait rankrat net kelet kart (drsus mogus). Su hum oru ir dmesiu detalms Stephanie Fysh pavert nuobodi mano proz tikra angl kalba. Daugelis mokslinink mielai atsak praymus suteikti informacijos bei dar neileist mokslini darb versij. Tarp j buvo Bernardas Baarsas ir jo kolegos i Smegen tyrim instituto San Diege, Christofas Kochas, Jamesas Rutka, Ronas Rensinkas ir Brokas Fentonas (apras iknosparnio gyvenim). Dkoju jiems. Taiau du psichologai, Alanas Kingstone'as ir Allison Sekuler, padrsino ir kvp mane labiau nei kiti, tiek rengiant i knyg, tiek anksiau. U tai jiems esu ypa dkingas.
p ro to teatras i 333

Ro dyk l

A b stra k ti sm e g e n v eikla 33, 34 A d ria n o v a s, O leg as 70 A fazija A h a " p o ty ris 95, 96,1 0 1 A ja h u a sk a 330 A k y s 85 A kloji d m 1 1 2 ,1 1 3 ,1 2 8 -1 3 1 A k lu m a s D l n e d m e sin g u m o 114-118, 124 P o k y ia m s 117-123 R egjim o a tsta ty m a s 105,111 A k m e n in i ra n k i g a m y b a 219, 226, 232, 234, 235

A p g a v y st G y v n g eb jim as 190,191 V aik g eb jim as 248-249 A p lin k a ir sm o n in g o p ro to a tsira d im a s 212, 213 A p e ltu o d e g ia i ly g ian o sia i ik n o sp a rn ia i 204 A rc h im e d a s 97 A so m a to a g n o z ija 265 A tu o n k o ja i 1 9 0 ,1 9 4 ,1 9 5 A teitis S m o n s su site lk im a s ties 158, 159, 320 im p a n z i geb jim as j s iv a iz d u o ti 218 A tm in tis A u to b io g ra fin " 242 Ir savojo a " p e rk lim a s 44,

A k so n ai 65, 66, 68, 250 A lek sas (pilkoji p a p g a ) 184-186, 199, 200 A lienas, W o o d y 14 A m eb o s 31 A m n ezija 239-242, 249, 251

45
M a v a ik 240-243, 245-248 N e p a tik im u m a s 14 P ra ra d im a s 61-63 P rik la u so m y b n u o sm o n s 1 6 ,1 7 R yys su te o rin iu p ro tu 249 Ssajos s u k alb a 242-245 V izu ali 207

An Introduction to Comparative Psychology (M o rg an as) 183

A n estezija 1 3 ,14

Animal Consciousness (R ad n er)

197, 206 A n o zo g n o zija 265, 269 A n t lieu v io galo", fen o m en as 40

P ro to

teatras

i 335

T. p. r. tr u m p a la ik a tm in tis A u e l, Jean 225 A u tistik i e ru d itai" 312 A u tiz m a s 221-223, 251

C a m e g ie 'is, D a le 'a s 59, 72 C h a b risas, C h ris to p h e ris 115,

117,134
C h a lm e rsa s, D a v id a s 18,19, 24,

32, 73/
B aarsas, B e rn a rd a s 42, 84, 86,103, 1 8 6 ,1 89,195, 206, 304, 305, 307,
308 315 321 3 2 5 ,3 3 3

79'

323

C h a o tik o s n e u ro n k a sk a d o s " 284 C h e se ld e n a s, W illiam as 106,107 C h ro n o sta z 138-140 C lay to n , N ico la 190,191, 206 C lan of th e C ave B ear (A uel) 225 C lark as, R o b ertas 195, 206

, , ,

B altoji m e d ia g a 68, 69 B an g in iai 180, 202 B arghas, Jo h n as 101-104 B au m eisteris, R o y 'u s 174-177 B eyersteinas, B a rry 'is 58

Consciousness Explained
(D en n ettas) 111,1 4 3 -1 4 5

Beyond the Body (B lackm ore) 45, 51

B ed io n s 192 J v iz u a lin s m o n 199, 200 B ickertonas, D erek a s 231 B ih ev io riz m as 183 B in o k u lin k o n k u re n c ija 128, 199, 200 B isiachas, E d o a rd o 317, 324 Bits d a rb in in k s 85 Black, S a n d ra 265 B lackm ore, S u san 45, 51, 79, 80, 318-322, 324 B lak em o re'as, C o lin as 292, 302 B. M. (k o d in is p a c ie n to v a rd a s) 268, 269 B rew steris, D a v id a s 128,129 B rok sritis 232 B uckle'is, R obertas M a u rice 'a s 325 B u tterm o re, N icole 217, 218, 220, 227, 237

Cranial Pursuits (CBC rad ijo la id

ciklas) 54, 72, 239 C rick as, F ran cisas 196, 209, 237 C u rd o v a , M a n u elis 330

D a b a rtis A tsk y rim a s n u o p ra e itie s 20 S u v o k im a s 1 4 6 -1 5 2 ,1 5 8 ,1 5 9 D alijim asis s m o n e D a rb in a tm in tis 305, 306, 314,

315
A p rib o jim ai 82-85 V iz u a lin s in fo rm acijo s ila ik y m a s 123,124 D a v id so n , Ja n e t 97, 9 8 ,1 0 4 D e L a p la c e'a s, P ie rre 7as S im o n as 1 6 3 ,1 6 5 ,1 7 7 D e k a rtik a sis te a tra s " 12, 26, 304, 309

336

P R O T O TEATRAS

D elfinai 1 8 0,184,192, 202 D e n d rita i 65, 70 D e n d ro n a i 75, 76 D e n n ettas, D an ielis 12, 74, 86,

D ra m b lia i 180, 219 D ru g e lio e fe k ta s" 163 D u a liz m a s 23 D u n ck eris, K arlas 9 8 ,1 0 4 D u o b u t 114 D v iej d a li p ro ta s 213, 214 D v ily p s m o n 253, 254, 259, 262-265

132 133 143 145 152 157 161 216 304 3 1 9 ,3 2 4

, , - , , , ,
, ,

A p ie g lo b a lin s d a rb o e rd v s teo rij 304 D a u g e lio p ro je k t teorija 319 D escartesas, R ene 26 D eim ties m e t ta isy k l " 234 D ein y sis p u s ru tu lis Ir haliu cin acijo s 215, 216 Ir sav s a tp a in im a s 193 P o i ris u d u o i s p r e n d im 259-262 P rie in g o p o i rio g y n jo " v a id m u o 268, 269 S m o n ja m e 262-264 V aid m u o k alb o s ap d o ro jim e 214-216 D e ta lu m m g stan io s m o tin o s 245-247 D e te rm in iz m a s 1 6 2 ,1 6 3 ,1 6 5 ,1 7 5 D ls 66 D m esio cen tra s 8 2 ,1 0 0 ,1 4 0 ,

E b b in g h a u so iliuzija 89 Ecclesas, se ra s Jo h n as 74-77, 86 E ccleso p a v e ik sla s 75 E cholokacija 178, 204, 205 E d e lm a n a s, D a v id a s 186,189, 194, 206 E go ite k lia i" 176 E in stein a s, A lb e rta s 70-72, 97,

104 , 135
E lek tro en cefalo g rafija (EEG) 34, 48, 78, 288, 290, 291, 301,

3M, 315
E lgesys I a n k sto u p ro g ra m u o ta s 181,182 P a s m o n s ta k a 101-104 E m ery 'is, N a th a n a s 190,191, 206 E m ily 241, 242 E p ife n o m e n a liz m a s 208 E pilepsija 46, 47, 50, 57, 62,1 4 7 , 160, 255

158,299
D idysis k u lt rin is sp ro g im as" 218 D idioji sm e g e n ju n g tis 46, 256 D irbtinis in telek tas 22, 86, 304, 309 D isociacinis a sm en y b s su trik im a s 46 D o ty 'is, R o b ertas 315, 324

E u re k a " a k im irk a 97

Everybody's ( u rn ala s) 108

P ro to

teatras

I 337

F ab re'as, Jean as H e n ri 197, 198 F a ra d a y 'u s, M ich aelas 169 F arah, M a rth a 269, 272 F en to n as, B rockas 203, 205, 332 Fi sp alv o s efek tas 142-144 Fizikai, j p o i ris la ik 135 F lan a g an as, O w e n a s 269, 284, 285 F o to recep to riai 1 1 2 -1 1 4 ,12 9/ x33 F ren ch as, C h ris to p h e ris 78 F renologija 64, 65 F re u d a s, S ig m u n d a s 242, 276, 287 F u n k cin is m a g n e tin is re z o n a n sa s (fMR) 288, 291, 292

L in g v istin ia i su g e b jim a i 184, 201 P a tirtie s gijim as a id im m e tu 234, 235 Santykiai su m o n m is 201,202 Savs su v o k im a s 191-193 T. p. r. in d iv id u a li g y v n tip u s G lijos l stels 67, 71 G lo b a lin s d a rb o e rd v s teorija 303-324 K as j n e tra u k ia m a 322-324 K ritik a 318-321 P a g rin d ia n ty s ro d y m a i

G a llu p as, G o rd o n a s Ja u n e sn y sis 192-194, 248 G alto n as, F ran cisas 208, 237 G alv o s sm e g e n v a n d e n 52 G az zan ig a, M ich aelas 252, 256, 257, 259, 261, 262, 266, 267, 284 G e lto n sp a m s v a p sv o s 197 G e n etik a 181 G en ie 245 G ird im o sio s h aliu cin acijo s 212-215 G yvnai G ebjim as a p g a u ti 190,191 G ebjim as m sty ti 185,186 I a n k sto u p ro g ra m u o ta s elgesys 1 8 1 ,1 8 2 ,1 9 4 ,1 9 5 ra n k i n a u d o jim a s 181, 227 J em ocijos 185 J sm o n 31,178-206, 209, 210

312-321 T eatro m e ta fo ra 301-311 G o ld in g a s, W illiam a s 225 G o o d a le 'a s, M elas 89, 9 0 ,1 0 4 G o rilo s 1 1 5 -1 1 8 ,1 3 4 ,1 8 4 ,1 9 2 G raikija, sen o v s 45, 46 D iev ai k a ip g ird im o sio s h aliu cin acijo s 212-215 G re e n b erg a s, M ark as 269, 272 G re g o ry 'is, R ic h ard a s 19, 20, 32, 1 0 7 -1 0 9 ,1 2 6 ,1 3 4 G riffinas, D o n a ld a s 187 G ro ssk u rth a s, C h risas 72, 239 G u m b u ra s 61 REM m ie g o m e tu 276, 277 R yys su s m o n e 187,189 S m o n s sig n a l p a sk irsty m a s 315 G u m b u ro b ra n d u o lia i 188,189

338

Pr o

to

teatras

H ay n e, H a rle n e 243, 287 H aliu cin acijas su k elian io s m e d ia g o s 66 H aliu cin acijo s 215, 216 G ird im o sio s 212-215 H eid eris, F ritzas 169,171-173, 177,182 H id ro cefalija 52, 53, 55-5 7 H ip e ra k ty v u m a s , sm e g e n l ste li 66 H ip n o z 14, 257 H ip o k a m p a s 60-62, 64 H ip o k a m p o p a a lin im a s 61, 62

In fo rm acija G ru p a v im a s 82-85 K aip s m o n s p a g rin d a s 24,

25
In su lta s 265-269, 317 P o v eik is sm o n e i 263, 264

Is Your Brain Really Necessary?

(L orberis) 52, 53, 55, 56 I a n k sto u p ro g ra m u o ta s g y v n e lg esy s 181,182 Ijim o i k n o p o ty ria i 47-50, 329, 330

Hydrocephalus im frhen Kindesalter (L orberis) 54

H . M . (k o d in is p a c ie n to v ard a s) 62, 63 H o a g la n d a s, H u d s o n a s 13 H o b so n a s, A lla n as 276-278, 286 H o m e ra s 212 H o m o flo resien sis 207 H o m u n k u la i 26, 27,148, 305, 309 H u m p h re y 'is , N ich o lasas 221, 222, 224, 237, 251, 281, 287 H u x ley 'is, T h o m asas 207, 208, 237

p ra sta veik la, p a s m o n in g a s a p d o ro jim a s 14,15, 42, 43, 87,

88
si tis kelyje 174 taig a, ja u tru m a s jai 28, 29 v alg a 95-100, 331

Jack so n as, F ra n k a s 18,19, 31 Jay n esas, Ju lia n a s 45, 46, 51, 86, 88, 8 9 ,1 0 4 ,1 7 3 , 208, 210-216, 222, 224, 228, 237 Jam esas, W illiam a s 58, 59, 88, 126,155, 208 S m o n s p a k ra ty s" 40, 41

Id j in te m a liz a v im a s 101-104 Ig n o ra v im o s in d ro m a s 316-318, 328 Iliad a (H o m eras) 212, 213, 216 In fan tilin am nezija. Zr. v aik y sts am n ezija

S m o n s sra u ta s 16, 34, 35 J a u tru m a s iliu zijo m s 89-91 Jo h n as, E. R o y 'u s 314 Ju d jim a s K o n tro l 152-157 S u v o k im a s 63, 64, 295

P R O T O TE A TR AS

I 339

J u n g a s - B e e m a n a s , M ark a s 99,

K etin im a s, a tsk irta s n u o v e ik sm o 165-169 K in g sto n e 'a s, A la n a s 139,140, 332

100, 104

K a iry sis p u s r u tu lis

K in sb o u rn e 'a s, M arcelis 157,161

271, 272

G eb jim as sa p n u o ti

K it p ro t " p ro b le m a 178 K lark o rie u tin s 190 K lau sa ir c h ro n o s ta z 138,139 K lu m p e ls 31 K ochas, C h risto fa s 18, 32,196, 197, 209, 237, 332 K ohleris, W o lfg an g as 218 K oko (gorila) 184 K o m a 2 3 ,1 8 8 , 279 K o m p eten cija 233-237 K o sm in s m o n " 325 K ran k liai 190 K r m o k n in ia i k k ta i 190,191 K u h n as, T h o m a sa s 54 K unstas-VVilsonas, YVilliamas

K a lb o s a p d o ro jim o g e b jim a s
215, 216

P o i ris u d u o i s p re n d im 259-261 V aid m u o sa p n u o ja n t 272 V ertjo v a id m u o 256-259, 261, 262, 265-269 K ak tin s sk ilty s 193, 250, 301 M editacijos m e tu 328 N e v e ik sn u m a s REM m ie g o m e tu 276-278 K alba K ilm 228, 229 R yys su a tm in tim i 242-245 R yys su s m o n e 15,194, 228, 229, 262, 263 S lo p in an tis p o v eik is k ry b in e i raik ai 222 V idin 41, 42,194, 228, 263, 264 K albjim as P rik lau so m y b n u o sm o n s 15 K a n k o rin lia u k a 26 K an w ish er, N a n c y 295, 302 K anzi (m ao ji im p a n z ) 184, 201, 202 K eenanas, Ju lian as P au las 193,194 Keller, H e le n 47

9 1_ 93, 104
K d ik i se n so rin is su v o k im a s 240 K n o d a il 219, 220 K ry b in is s p ro g im a s" 218 K v an tin m e c h a n ik a 36, 75, 76 K v an tin s s m o n s teorijos 321-323

L aik as 135-152 F izik p o i ris 135,136 S u b je k ty v u m a s 136-140 S u sto jim as 137-140 L aiko a tsu k im a s 1 5 0 ,1 5 1 ,1 5 8

340

proto

teatras

L aiko sek im as P rietaisai 136 S m o n s v a id m u o 139,140 L aik ro d iai 43, 8o, 108,136-140, 155/157/ 205, 318, 320 L aisva v alia 1 5 2 -1 57,162 -1 7 6 A p rib o jim ai 174-176 A tsisa k y m a s 168-173 L eary'is, M a rk a s 217, 218, 220, 227, 237, L eh m an as, D ietrich as 33, 36, 50 L eninas, V. I. 70 L ettvinas, Je ro m e 'a s 131,134 L evinas, D an ielis 1 1 8 ,1 1 9 ,1 2 2 L ew inas, R o g eris 54 L ew isas, M ich aelas 249 Libetas, B en jam in as 146-152, 154-162, 265 L im bin siste m a 276 Lyta L aikas 147-152 Ssajos su re g a 106-108 L obotom ijos 160, 273 L orberis, Jo h n a s 52-56, 58, 61, 77 LSD 66, 326-328

M arcelis, A n th o n y 'is 93, 9 4 ,1 0 4 M ark as, V ictoras 252, 261 M a sk a v im as 93, 94 M ao sio s im p a n z s 184, 201, 202 M sty m a s A p ie n ie k 38, 43 B alsu 36-38 M c C a rth y 'is 24, 32 M ed itacija 270, 327, 328 M e d io k l k a ip p a g rin d a s k alb o s v y sty m u isi 231, 232 M erik le'is, P h ila s 9 0 ,1 0 4 M erk eris, B jo m as 229, 230, 237 M ieg as 13, 23, 43, 4 8 ,1 8 9 , 270, 273-280, 282, 284, 286, 287, 302 M ielin as 68 M ik ro ik ro v o s 33, 36 M illeris, G e o rg e 'as 82, 83, 86 M iln eris, D a v id a s 9 0 ,1 0 4 M. M. (k o d in is p a c ie n to v a rd a s) 1 0 9 ,1 1 0 ,1 2 6 M in d M y th s (B eyerstein) 58 M in i a tra n k a 36 M in sk y 'is, M a rv in a s 175,177 M in ty s A p tik im a s 33, 34

M a ck ay 'u s, D o n a ld a s 151 M ag n etin is re z o n a n s a s (M R) 83, 288, 292, 293 R egjim o ty rim a i 110 M aieris, N o rm a n a s 28, 32 M aistin s m u s s 196-198 M a n d a g u s is M ik e 'as" 103,104

M ik ro ik ro v o s k a ip 36 T ru k m 34 M ith en as, S tev e n as 220, 226-228, 232, 235, 237 M o k y m asis Ir REM m ie g a s 279, 280 Ir s m o n 296-299

P R O T O TE A TR A S

I 341

P a s m o n in g u m a s 279, 280 M o m e n in skiltis 70, 311, 316,

N e u ro n a i 65-69, 313 Ju n g ty s ta rp j 309, 310 N e u ro n veik la 3 3 ,1 8 9 N e w b e rg a s, A n d re w 328 N isb e tta s, R ic h ard a s 29, 32 N o e, A iv a 124 N o re p in e frin a s 277 N u m a ty m a s 217, 227

317
M editacijos m e tu 328 M o m en in iev 83 M o n ta n g e ro , Jacq u e sa s 281 M o rg an as, C o n w y L lo y d a s 183, 206 M o rg a n o k riteriju s 183,184 M o rin as, A lain as 41, 42, 51, 206, 252, 263, 264 M ossas, C la u d e 'a s Scottas 252, 263 M o tin o s, v a id m u o v a ik p risim in im k rim e 245-247 M T (sm e g e n sritis) 63, 295

O p tin is n e rv a s 1 1 2 ,1 2 3 ,1 2 9 ,

133/155
O p tin s iliuzijos 130 E b b in g h a u so iliuzija 89, 90 Fi sp a lv o s iliuzija 142-144 K rio k lio iliuzija 295 N e k e rio k u b a s 108,109,

N a d ia 222 N ag elas, T h o m asas 178,179, 203, 205, 206, 224

1 2 5 -128,199, 292-294, 328 R u b in o v a za 127, 292-294 O ra n g u ta n g a i 192 O 'R e g a n a s, K ev in as 123,124 O x fo rd C o m p a n io n to th e M in d

N a rk o tik a i, h a liu c in o g e n a i 60, 302, 329, 330 N au jo v s 233 N e a n d e rta lie ia i 30, 217, 224, 225 N e k e rio k u b a s 1 0 8 ,1 0 9 ,1 2 5 -1 2 8 , 199, 292-294, 328

134/ 325
P a k itu si s m o n 329-331 P an el Z (k o d in is p a c ie n t s v a rd a s ) 48, 49 P a n iu r lis M ik e 'a s" 103 P a ra p sic h o lo g ija 48 P a s m o n 87-104 G eb jim as v eik ti a tm in tie s b lo k a v im 41, 96 Ir d e ta li v a iz d in s m e d ia g o s a n a liz 93-95

N elso n , K a th erin e 24, 287 N e rv in ia i im p u ls a i 65, 66, 68, 69 P rie a sty s 75, 76 N e s m o n in g u m a s 13-16 N e u ro m e d ia to ria i 65-67, 322, 323 Isid sty m a s 75, 76 V eikla REM m ieg o m e tu 276-278

342

P R O T O TEATRAS

Ir id j in te rn a liz a v im a s 101-104 p ra s t u d u o i atlik im a s 14, 15, 42, 43, 87, 88, 298, 299 tak a elg esiu i 101-104 tak a sm o n ei 91-93, 312 S en so rin s inform acijo s a p d o ro jim a s 229, 230 S p re n d im p ri m im o k o n tro l 88, 89 V aid m u o u d u o i sp re n d im e 95-101 V izu alin s inform acijo s a p d o ro jim a s 109,110 P au k iai 35, 3 6 ,1 7 8 ,1 8 1 -1 8 3 , 190,191 P enfieldas, W ild eris 6 0 ,1 4 7 ,1 6 1 P e p p e rb e rg , Iren e 1 8 5 ,1 8 6 ,1 9 9 P e rs k irt sm e g e n p a c ie n ta i 46, 47, 253-265 D v iej d a li sm o n s p o te n c ia la s 259, 262-265 G ebjim as sp r sti u d u o tis 259-261 J sa p n a i 265, 271-274 P eterso n as, Jo rd a n a s 158,159, 161 P ia z z a d el D u o m o 316 P iein iai olose 217, 220-223, 228, 251

Pojiai J la ik o a tsu k im a s 149 P a s m o n in g a s ap d o ro jim a s 79/ 80 S m o n in g a s su v o k im a s 14-17, 146-152 P o k a lb i te ra p ija 164 P o z itro n in s em isijos to m o g rafija (PET) 288, 291, 300, 302 P ra k tik a , k a ip v ie n m o n m s b d in g a s siek is 233-236 P riek in ia i v in g ia i 215 P rie k in s sk ilties lo b o to m ija 160, 273 P riek in is v iru tin is sm ilk in in is v in g is 100 P rie a k in s ju n g ty s 215 P rie m irtin b se n a 77-78 P rie -s m o n 39, 40 P rie sin a p tin is v e zik u lin is tin k lelis 75, 76 P risim in im a i G eb jim as ju o s k u rti 239, 243, 250, 251 P a ly g in im a s su n e se n a p a tirtim i 20 P ro ta s D v iej d a li 212-216 N e p rik la u so m y b n u o s m e g e n 7 7 -7 9 ,1 5 9 /1^ 1 S k irtu m a s n u o sm e g e n 23, 26, 52-59, 70, 71

P ilk o sio s p a p g o s 184,195 P o h ip n o z in taig a 257 Poincar, H e n ri 95

P R O T O T E AT R AS

I 343

P. S. (k o d in is p a c ie n to v a rd a s)

S a k a d o s 1 1 3 ,1 1 8 ,1 3 8 -1 4 0 S a p n ai 22, 270-287 A tsim in im a s 278, 280, 281 Ir REM m ieg o stad ijo s 273-275

259/ 263
P sich o n a i P sic h o z
75, 76 578 254

P uccettis, R o la n d a s

K aip p a sire n g im a s p a v o ju i 280-283

R ad n er, D aisie 197,198, 206 R aichle'is, M a rc u sa s 296, 298, 300, 302 R a m a c h a n d ra n a s, V. S. 21, 267-269, 284 A p ie ak lsias d m e s 132,133 R an k in iai k irv u k a i 226, 236 R an k in iai la ik ro d ia i 138 R egjim as 105-134 A tsta ty m a s 105-111 Ir ch ro n o sta z 138-140 Jo la u k a s 112 Ssajos su ly to s p o j iais 106-108 R eg os sritis ievje 68, 69, 83 R EM (g reit ak i ju d e si ) m ie g a s 273-280, 284, 286, 287 R ev o n su o , A n ttis 269, 280-283, 285, 286, 289-292, 295, 301, 302 R istau , C a ro ly n 182, 206 R y k s sa p n a i 286 R obotai, j s m o n s p o te n c ia la s 11, 22, 2 6 ,1 6 2 ,1 6 3 ,1 7 2 ,1 8 5 , 197, 212, 230, 231 R ossano, M attas 233-237 R u b in o vaza 127, 292-294 R u ssellas, B e rtra n d a s 14

K aip s m o n s r is 270, 271 N a u d a 279-285 P aly g in im a s su sv ajo n m is 39/ 286 P e rs k irt sm e g e n p a c ie n t

265, 371-275
R y k s 287 S en so rin s y p a ty b s 280, 281 V aik 275 S a v ag e -R u m b a u g h , S ue 201, 206, 214

S av asis a " B uvim o vietos priskyrim as 43-46 P erk lim a s 44 S avs k u te n im a s 165 S avs su v o k im a s 17, 288-301 G y v n 191-193, 248 Ir a tm in tis 242, 243 Ir s p r e n d im p ri m im a s 152-154 T r k u m a s 27-29 V aik 239, 240, 248, 249 V id in k a lb a ir 41, 42 S ly g o jim as 1 9 5 ,1 9 6 ,1 9 9 S m o n 322, 323 A b ejo n s a tsk y rim u n u o p a s m o n s 319, 320

344

P ro to

teatras

A p ib r im a s 13-22 A p tik im a s 14, 33, 34 C h a ra k te ristik o s 317, 318 C h e m in ia i p ro cesai 322, 323 D alijim asis 22, 23, 326, 327 D v ily p 253, 254, 259, 262-265 Filosofiniai ty rim a i 17-27 G ebjim as j tuoj p a t a tg a u ti 15 G ebjim as racio n alizu o ti 28, 29 G lo b alin s d a rb o e rd v s teorija 303-324 Ir d ie n o s m e ta s 43 Ir sm e g e n d y d is 180,184, 187, 231 Ip ro v o k a v im a s n e p a sta m o se situacijo se 298, 299, 251, 252 Ja u sm a i 18, 22 Jos evoliucija 207-210, 229-231 Jos p asik e itim a i 329-331 K aip e p ife n o m e n a s 207, 208 K aip fu n d a m e n ta li y p a ty b 79 K aip j p a sie k ia stim u la i

K v a n tin s teorijos 319-323 L ygiai 199, 200 M o k slin iai ty rim a i 27-30 M o m e n tin s sp ra g o s 14,15,

42, 43
N a u d in g u m a s 207-209, 233-237 P a k ra ty s" 40, 41 P a s m o n s ta k a 91-93 P a d a rin i d a le l s" 36 P e rs k irt sm e g e n p a c ie n t 259 P ra ra d im a s 1 3 ,1 4 ,1 7 S sajos su sly g o jim u 195,196 S e le k ty v u m a s 14,15, 79-82, 306-308 S k irtin g i tip a i 22, 23, 30, 31, 325-330 S ra u ta s. Zr. S m o n s sra u ta s S u site lk im a s a teit 158,159 S u v o k im o 199, 200 T eatro m e ta fo ra 26,1 4 4 , 304-311 Teorijos, j b ru o a i 303-309 V a id m u o la ik o sek im e 138-144 V a id m u o s p re n d im p ri m im e 1 64,165, 209 Veto" te is s p re n d im m e tu

305,306
K aip ji ja u iam a 33-50 K aip p ra d in esy b 79 K albos sv a rb a 15,194, 228, 229, 262, 263 K ilm 210-237 K o m p eten cijo s reik m 233-237 K o m u n ik acija su p a s m o n e 312, 313, 322

153-157
V ieta 44-47, 288-290, 310, 311 V iz u a lin 199 T. p. r. p ro ta s S m o n s p a k ra ty s 4 0 ,4 1

P R O T O TEATRAS

I 345

S m o n s srau ta s

16,

34 39 79

- , - 82

S im o n sas, D an ielis 1 15,117-119, 122,134 S in ap ss 66, 67, 70, 74, 76, 291, 333 S k in n eris, B. F. 183 S kizo fren ija 62, 63, 215, 216, 273, 323 S lo p in im as 175 S m eg e n y s C h e m in s sa n d a ro s p o k y ia i m ie g o m e tu 276-279 E nerg ijo s in te n sy v u m a s 209 F iziologija 6 0 -6 8 ,1 8 6 -1 8 9 ,

A b ejo n s jo e g z is t a v im u
3 1 8 -3 2 0

P rik la u so m y b n u o laik o 136 S an ty k is su v id in e k a lb a 41, 42 S m o n in g a valia. Zr. la isv a valia S m o n in g o p ro to la u k a s (SPL) 159-160 S. B. (k o d in is p a c ie n to v a rd a s) 1 07-19,126 Scarella, Jacq u esas 239 S chiavo, T erri 188 S ch ro d in g eris, E rw in a s 44 S chw itzgebelis, E ricas 280 S coville'is, W illiam a s 62, 63 S ekuler, A llison 80, 332 S ele k ty v u s d e rin im a s 97 S ele k ty v u s k o d a v im a s 97, 98 S ele k ty v u s ly g in im a s 97 S ele k ty v s se ro to n in o reabsorbcijos in h ib ito ria i 66 S en so rin inform acija P a s m o n in g a s a p d o ro jim a s 229, 230

313-315
Ir c h ro n o sta z 138-140 K alb o s a p d o ro jim a s 214, 215 M o d u lik u m a s 65, 69 N e p rik la u so m y b n u o p ro to 7 7 -7 9 /1 5 9 -1 6 1 P a n a u d o jim o p ro c e n ta s 58-61 P a s m o n s tu rin y s 312 P e rsk irto s 46, 47, 253-265 P o j i la ik o a tsu k im a s 149-152 P rie k a k tin s srity s 305 P u s ru tu lia i A p sik e itim a s in fo rm acija ta rp
255 264 265 3 1 4 ,3 1 5

S ero to n in a s 66, 67, 277 S ethas, A n ilas 1 8 6 ,1 8 9 ,1 9 0 Sjikai 182 S fek sik u m as 198 S h erm eris, M ich aelas 78 S idisas, B orisas 90, 91 Sim cock, G ab rielle 243, 287 S im m el, M a ry -A n n 1 69,171-173, 177,182

, , ,

A tsisk y rim a s p rie -s m o n s la ik a is 213 K o n flik tai ta rp 261-263 S k irtin g i stiliai 46, 47, 259-261 T. p. r. k a iry sis p u s ru tu lis ; d e in y sis p u s ru tu lis

346

Pr o

to

teatras

S k irtu m a i n u o p ro to 23, 26, 52-59, 70, 71 S ocialinio g y v e n im o ta k a j v y sty m u isi 247 S u ak ty v jim as p o ilsio m e tu 39 S u sitik im o su p ro tu v ie ta 26, 73-86 V eid a tp a in im a s 68, 69, 293-295 V izu a lin s inform acijo s a p d o ro jim a s 68, 6 9 ,10 9 -1 11 V y sty m asis an k styvojo je vaik y stje 249-250 y m jim as 147 S m e g e n n u o tra u k o s 55,1 0 0 , 110, 288-302 Ir m e d ita cija 327, 328 Ir p o k a lb i terap ijo s p o v e ik is 164 Ir s m o n s p a k ra ty s 40, 41 Ir s m o n s v ie ta 33, 34, 288-290, 295-302 Ir tru m p a la ik s a tm in tie s ty rim a i 84, 314-316 M ik ro ik ro v o s 33, 36 S m e g e n p u s ru tu lio p a a lin im a s

S m ith as, A lla n a s L. 326, 327, 329,

331
Socialinis g y v e n im as, ta k a s m e g e n v y sty m u isi 247 S o lip siz m a s 14 S o m a to se n so rin iev 147-150, 161 S p a lv su v o k im a s 141-145 S p re n d im p ri m im a s ta k a ird ie s ir k ra u ja g y sli siste m o s v eik lai 46 P a s m o n in g u m a s 88, 89, 152-157 S m o n s v a id m u o 164,165, 209 Stalo su k im a s 169 S te reo tip a i 101,102, 275, 298 S te m b e rg a s, R o b ertas 97, 9 8 ,1 0 4 S tro g atz, S tev e n 309, 324 S u b je k ty v u m a s 14, 27, 30 P o ty ri 178-180 S u d tin g a p ro b le m a " (C h a lm e rsa s) 18, 73 Su v y k ia is susijs p o te n c ia la s 288, 301 S u ra t s h a b d jo g a 328 S u v o k im as 1 3 ,1 5 ,1 9 , 20, 26, 39, 40, 42, 44, 50, 69, 79, 80, 84, 85, 9 0 -9 4 ,1 0 0 ,1 1 0 ,1 1 7 ,1 1 8 , 1 2 2 -1 2 4 ,1 2 6 ,1 2 7 ,1 3 5 ,1 3 7 ,1 4 1 , 1 4 4 ,1 4 8 -1 5 0 ,1 5 6 -1 5 8 ,1 7 4 ,1 8 5 , 1 8 6 ,1 8 9 ,1 9 2 -1 9 4 ,1 9 6 ,1 9 7 ,1 9 9 , 200, 201, 203, 209, 213, 228, 230,

47.56
S m e g e n v eik la 33-39 P a s m o n in g a 312 P oilsio m e tu 39, 327, 328 S m e g e n iev 60, 67-70 R yys su s m o n e 186-189 S m ilk in in skiltis 60

P ro to

teatras

I 347

240, 242, 248, 259 / 26 3/ 26 5/ 2^ 9/ 293, 295, 300, 301, 313, 316, 317, 319, 322, 328, 330 S u a d in ta s p o te n c ia la s (SP) 150 Svajojim as 36 Palyginim as su sap n av im u 39,286 S q u ire'as, L a rry 'is 195, 206

T ik im y b 49, 76, 9 3 ,1 1 6 ,1 6 8 ,1 9 7 ,

244
T in k la in 1 1 ,1 0 5 ,1 1 0 ,1 1 2 -1 1 4 , 1 2 9 ,1 3 3 ,1 5 7 , 230, 312 T riu iai 8 4 ,1 9 6 T ru m p a la ik a tm in tis 305, 306,

314/ 315
A p rib o jim a i 82-85 V iz u a lin s in fo rm acijo s ila ik y m a s 123,124

ereev sk is 81 ik n o sp a rn ia i 178,179, 203-206, 332 im p an zs 192, 231 ra n k i n a u d o jim a s 227 J ateities kon cep cija 218 Savs su v o k im a s 248

U d u o i s p re n d im a s 2 7-29 P a s m o n ir 90-101 P e rs k irt sm e g e n p a c ie n t g eb jim as 259-261

T aylor as, Jo h n as 311 T ariam o p sich in io p rie a stin g u m o teo rija (W egneris) 166 T artas, C h arlesas 48, 49, 51, 331 T eorinis p ro ta s 191-193, 249, 250, 252

V a b zd iai 18, 3 1 ,1 7 8 -1 8 0 ,1 9 7 , 204, 205 V aikai A tm in tis ir 240-243, 245-248 G eb jim as a p g a u ti 248, 249 J s m o n 238 240-243,

245- 248,252
P o j i su v o k im a s 240 S a p n ai 275 Savs suvokim as 239,240,248,249 V aik y sts am n ezija 239, 240, 242, 249, 250 V arn o s 181 V e id ro d io te stas 248 V eid v e rp s t s sritis 293, 310 V eiksm ai J k o n tro l 152-157

The Inheritors (G o ld in g as) 225 The Origin of Consciousness in the Breakdown of the Bicameral Mind
(Jaynesas) 46, 210-216

The Society of Mind (M in sk y 'is)

173/177
The Structure of Scientific Revolutions (K u h n as) 54 The Trial of John and Henry Norton
(P uccettis) 254

348

P R O T O TEATRAS

Susij su m in tim is 166-169 V id in k alb a 41, 42,194, 228, 263, 264 V idi le n ta 167-169 V izu alin atm in tis 307 V izu alin s m o n 199, 277 V izu alin sm e g e n v eik la 33 V izu alin is-erd v in is b lo k n o ta s" 306

Z ajoncas, R o b ertas 9 1 -9 3 ,1 0 4 Z o m b ia i 26, 27

W allace, Jean 107,134 W attsas, D u n c a n a s 309, 324 W egneris, D an as 166-168 ,1 7 3 ,1 7 7 W eilas, A n d re w 329-331

What Is Life? (S ch ro d in g eris) 44

W heatley, T h alia 1 6 7 ,1 6 8 ,1 7 7 W ig an as, A rth u ra s L a d b ro k e 'a s 252-254, 263 W ilsonas, T im o th y 'is 29, 32 W itelson, S a n d ra 70, 72

Q u a lia 18-20, 303 N e b u v im a s v y k i s m o n s p a k ra ty je m e tu 40, 41 Q u in la n , K aren A n n 188

Ingram, Jay
In64 Proto teatras : sm ons udang paklus / Jay Ingram ; i angl kalbos vert Aist Kvedarait-Nichols. - Vilnius: Vaga, 2010. - 352, [1] p.: iliustr. R-kl: p. 335-349 ISBN 978-5-415-02174-1 Smon yra vienas populiariausi i dien tyrim objekt. O Jay'us Ingramas yra geriausias kelions j ios srities paslaptis gidas. Pasitelks savo gerai inom us aikum ir ikalb, Ingramas kvieia m us stebukling pasi vaikiojim m ogaus proto veikimo keliu. UDK 159.92

JAY INGRAM

PROTO TEATRAS
P ro jek to v a d o v V aiva v ag d ie n V irelio d a ilin in k A sta P u ik ie n M a k etu o to jas E rn e sta s V inickas
Leidykla VAGA, Gedimino pr. 50, LT-01110 Vilnius EI. patas: info@vaga.lt, http://www.vaga.lt tel. +370 5 2498121, faks. +370 5 2498122 AB AURA, Vytauto pr. 23, LT-44352 Kaunas Tiraas 1850 egz. Usakymas 438

A r kada nors vaiavote greitkeliu ir netiktai suvokte, jog neprisim e nate paskutinij deim ties kilom etr? Kodl atrodo, kad kelion p ir m yn visuom et tru n k a ilgiau nei kelion atgal? O gal kada nors norjote suinoti, ar pasaul m atote tok pat, kaip ir jus supantys mons? Knygoje P roto teatras" ymusis radijo diktorius bei raytojas m oksli nm is tem om is Jayus Ingram as gilinasi iuos ir kitus klausim us apie sm on bei m s sm egen veikl, m gindam as isiaikinti, kaip pasau lis, j suvokiant, gauna prasm s.

M okslinius tyrim us Ingram as nepaprastai puikiai iveria visiems su pran tam kalb. Bendrais bruoais jis apibdina tuzinus eksperim en t, kurie pakl udang ir leido vilgtelti sielos skiautel - smon... G eriausia inia yra tai, jog, kaip visada, darbas atliktas nepriekaitingai ir yra ne tik lengvai prieinam as, bet ir labai smagiai skaitomas! The Globe and Mail P roto teatre atsisakom a epizodini es form ato, kuriuo iki iol buvo m ginta am bicingai bei detaliai analizuoti vien objekt - m ogaus s m on... Ingram as sm ulkiai nupasakoja susim styti verianius eksperi m entus ir tyrim us, kurie parodo, kaip toli paengm e smons suvoki m o kelyje ir kiek daug d ar liko nueiti. Ottawa Citizen Jayus Ingram as lydi m us kelionje pasroviui sm ons upe... M aloni i kyla.

ISBN 9 7 8 - 5 - 4