You are on page 1of 14

Kriterij, atskiriani skirtingas

Beata Martiien

darbo organizavimo formas, analiz


Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Privatins teiss katedros doktorant

Vilniaus universiteto Teiss fakultetas Saultekio al. 9, I rmai, LT-10222 Vilnius, Lietuva El. p. beatabubilaityte@yahoo.com; tel. + 370 5 236 6170
teikta 2010-10-01; priimta 2010-11-24 doi:10.5200/1822-9530.2010.20

Anotacija

Darbo panaumai pagal darbo ir civilines sutartis bei vis vairesni ekonominiai santykiai sudar slygas dirbti i pirmo vilgsnio miriomis darbo organizavimo formomis. Dl ios prieasties aktualu nagrinti i darbo organizavimo form atskyrimo kriterijus pasitelkiant istorin, lyginamj ir logins analizs metodus. I esms darbas pagal darbo sutart yra atskiriamas nuo darbo pagal civilines sutartis, asmenis klasifikuojant savarankikai dirbanius asmenis (angl. self-employed) ir darbuotojus (angl. employees). io straipsnio tikslas yra ianalizuoti esminius kriterijus, atskirianius skirtingas darbo organizavimo formas, taikant iuos kriterijus nustatyti ir ianalizuoti kylanias problemas ir nustatyti j reikm apibriant darbo teiss reguliavimo ribas ateityje. Tyrimo objektu pasirinktos Lietuvos ir Didiosios Britanijos (vartojant svok Didiosios Britanijos teis turima omenyje Anglijos ir Velso teisins sistemos ypatybs. kotijos teisins sistemos ypatumai nra nagrinjami) darbo organizavimo formos, stebima i ali patirtis tvirtinant mint klasifikacij. Straipsnyje remiamasi Lietuvos autori (Ipolitas Nekroius, Genovait Dambrauskien ir kt.) tyrimais, atliktais ioje srityje, taip pat ymiausi usienio teiss mokslinink (Simon Deakin, Gillian S. Morris ir kt.) darbais. iame straipsnyje siloma tobulinti Lietuvoje egzistuojanios dirbani asmen klasifikacijos taikymo kriterijus. Reikminiai odiai: darbuotojas, savarankikai dirbantis asmuo, darbo teiss ribos, pavaldumas.

Current Issues of Business and Law, 2010, 5(2)

405

Be ata M a rt i i e n

Analysis of the criteria defining different forms


of work organisation Abstract

Similarities of work under civil and labour contracts and the growing variety of economic relationships have provided conditions for work according to hybrid forms of work organisation. For this reason, it is a topical task to consider the criteria which serve to distinguish these forms of work organisation by employing historical, comparative and logical analysis methods. Work under a labour contract is distinguished from work under a civil contract through the classification of persons into self-employed and employees. The aim of this article is to analyse the key criteria which distinguish different forms of work organisation, employ these criteria in order to identify and analyse problematic issues and define the importance of the criteria in determining the boundaries of labour law regulation in the future. The article relies on the research conducted in this sphere by Lithuanian authors (Ipolitas Nekroius, Genovait Dambrauskien, etc.) and well-known foreign researchers in law (Simon Deakin, Gillian S. Morris, etc.). The present article suggests to improve the criteria of application of the classification existing in Lithuania. Keywords: worker, employee, self-employed person, boundaries of labour law, subordination.

vadas Vakar Europos valstybse XX a. pirmojoje pusje viduryje susiformavo tradicins darbo teiss reglamentuojam santyki modelis: tai dvialiai (tarp darbuotojo ir darbdavio), pastovs (ilgalaikiai, neterminuoti), atlygintiniai, subordinacija pagrsti darbo santykiai, kai vyras dirba vis darbo dien (o mona namie rpinasi eima ir t. t.) darbdavio (didels vertikaliai integruotos mons) patalpose. Tokia darbo teis turi grietai apibrtas teisinio reguliavimo ribas, kurios i esms priklauso nuo asmen klasifikacijos, skirstytinos savarankikai dirbanius asmenis (civilins teiss reguliavimo sritis) ir priklausomus darbuotojus (darbo teiss reguliavimo sritis). io straipsnio tikslas ianalizuoti esminius kriterijus, atskirianius skirtingas darbo organizavimo formas, taikant kriterijus nustatyti ir ianalizuoti kylanias problemas bei nustatyti j reikm apibriant darbo teiss reguliavimo ribas ateityje. Tyrimo objektu pasirinktos Lietuvos ir Didiosios Britanijos darbo organizavimo formos, stebima i ali patirtis tvirtinant mint klasifikacij. Darbo panaumai pagal darbo ir civilines sutartis bei vis vairesni ekonominiai santykiai sudar slygas dirbti i pirmo vilgsnio miriomis darbo organizavimo formomis. Dl ios prieasties aktualu nagrinti asmen klasifikacij, skirstytin savarankikai
406
Verslo ir teiss aktualijos, 2010, 5(2)

Kriterij, atskiriani skirtingas darbo organizavimo formas, analiz

dirbanius asmenis (angl. self-employed) ir darbuotojus (angl. employees), pasitelkiant istorin, lyginamj ir logins analizs metodus. Straipsnyje remiamasi Lietuvos autori (Ipolitas Nekroius, Genovait Dambrauskien ir kt.) tyrimais, atliktais ioje srityje, taip pat ymiausi usienio teiss mokslinink (Simon Deakin, Gillian S. Morris ir kt.) darbais. 1. Darbo teiss rib nustatymo istorin raida Darbo santykiai plaija prasme skiriasi. Dl to jiems reglamentuoti nepakanka sukurti vieno teisinio modelio, bet btina diferencijuoti teisin reguliavim. Tai daroma jau nuo Senovs Mesopotamijos (skirtumai tarp atskir samdos sutari) iki i laik (darbas pagal skirtingas sutartis). Atsiradus darbo teisei buvo sukurta visikai nauja savarankika darbo organizavimo teisin forma darbas pagal darbo sutart. i teisin forma buvo grietai atribota nuo anksiau egzistavusi. I pradi buvo skirstoma pagal darbo pobd fizin darb dirbantys asmenys ir auktesnio statuso darbuotojai (Deakin etal., 2005). Vliau klasifikacija buvo pakeista skirstant savarankikai dirbanius asmenis ir priklausomus darbuotojus. Savarankikas darbas apima darb pagal civilines sutartis (rangos, atlygintin paslaug teikimo, pavedimo, jungtins veiklos (partnerysts), sporto veiklos sutartis, autorines sutartis ir kt.). Jam netaikomos darbo teiss taisykls, daug plaiau veikia sutarties laisvs principas, alys yra savarankikos viena kitai nepavaldios, lygiateiss ir lygiaverts partners. iuo atveju atlyginama u i anksto aptartus darbo rezultatus, atliekanti darb alis pati renkasi priemones, bdus, laik ir metodus jam atlikti. Paymima, kad savarankikai dirbantiems asmenims tenka j veiklos kin ir finansin rizika, jie patys atsako prie treiuosius asmenis ir moka mokesius (Engels, 2004). Asmen skirstymas savarankikai dirbanius asmenis ir darbuotojus pirm kart aikiai tvirtintas Didiosios Britanijos statym leidybos srityje, 1942 m. Socialinio draudimo statyme (Deakin, 2002). Paymtina, kad pirmiau sia ios klasifikacijos uuomazgos atsirado teism praktikoje. Tai reikia, kad klasifikacijos prigimtis yra ne teorin, o praktin. Netgi kai i klasifikacija buvo tvirtinta statym leidybos srityje, teism praktika daugiausiai prisidjo formuluojant ios esmins darbo teiss klasifikacijos turin. Teiss aktai tik vardijo mint klasifikacij kaip teisikai reikming, o jos kriterijus vardijo, aikino ir taik teism praktika. Taigi nors teiss aktuose i klasifikacija tvirtinta tik 1942 metais, taiau teism praktika j naudojo jau nuo XIXa. pab. (Deakin etal., 2005).
407

Current Issues of Business and Law, 2010, 5(2)

Be ata M a rt i i e n

Lietuvoje pirmieji darbo sutartis reglamentuojantys statymai pasirod tarpukario laikotarpiu: nors tiesiogiai teiss aktuose nebuvo vardijama, pagal j turin ir prasm galima kalbti apie savarankikos darbo organizavimo teisins formos atsiradim. Vliau okupacijos laikotarpiu socialistin teis taip pat skyr mintas dvi darbo atlikimo formas: dirbantiems pagal darbo sutart statymai numat teisi ir lengvat (mokamas atostogas, reguliuojam darbo laik ir t. t.), o kitais pagrindais (pagal civilines sutartis) dirbantys asmenys j neturjo (Nekraas etal., 1988). Taiau nors ios darbo organizavimo formos ir egzistavo, pirmenyb buvo teikiama darbui pagal darbo sutart: pagal Darbo statym kodeks darbininkai ir tarnautojai gyja teis dirbti, sudarydami darbo sutart monje, staigoje, organizacijoje. 1990 m. atkrus nepriklausomyb, vl buvo realibituota komercin teis ir ne tik teorikai, bet ir praktikai leista dirbti tiek pagal darbo, tiek pagal civilines sutartis (rangos, pavedimo, autorines, atlygintin paslaug teikimo ir kt.). Lietuvos Respublikos darbo kodeksas pateikia darbuotojo apibrim, Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymas individualios veiklos apibrim (tai bus analizuojama toliau iame straipsnyje). Taigi atsivelgiant klasifikacijos atsiradimo istorij galima apibendrinti, kad j sukr ne teiss teorija, o teisin praktika. Tai lm tokius gimtus klasifikacijos poymius kaip praktinis naudingumas, gebjimas prisitaikyti prie besikeiiani aplinkybi, kokybin klasifikacij lemiani kriterij paanga. 2. Kriterijai, atribojantys darb pagal darbo ir kitas sutartis Didiosios Britanijos teism praktika sukr kelet test, kurie taikomi, siekiant atskirti priklausom darb nuo savarankiko. iame straipsnyje bus analizuojami penki Didiosios Britanijos teism sukurti testai: kontrols, integralumo, ekonomins realybs, sipareigojim abipusikumo ir sudtinis. Pirmiausia buvo sukurtas kontrols testas, pagal kur darbdavys turi teis duoti uduotis darbuotojui, nusprsti dl priemoni iai uduoiai atlikti, dl laiko ir dl vietos, kur turi bti atliktas darbas. Taiau pripastama, kad modernios darbo rinkos slygomis kontrol gali bti ne tokia asmenin ir labiau biurokratin (Deakin etal., 2005). Kaip nurodo C. Engels, priklausom darbuotoj gali kontroliuoti tiek darbdavys asmenikai (jeigu tai fizinis asmuo) ar per savo atstovus (jeigu tai juridinis asmuo), tiek pasitelkti kitus asmenis ar netgi informacines technologijas (Petrylait etal., 2009). Dl to, kad kon408

Verslo ir teiss aktualijos, 2010, 5(2)

Kriterij, atskiriani skirtingas darbo organizavimo formas, analiz

trols testas negali pakankamai identifikuoti vis priklausomo darbo atvej (pavyzdiui, gydytoj darbas pasiymi savarankikumu) ir jo taikymas reikia formalistin poir (Davidov, 2006) priklausom darb, teism praktika sukr kitus testus. Pagal integralumo test darbo santykius galima identifikuoti nustatant darbuotojo priklausomyb nuo mons taisykli ir procedr. Pagal darbo sutart dirbanio asmens darbas tampa integruota verslo dalimi, o pagal civilin sutart dirbani asmen darbas yra neintegruotas, o papildomas (Deakin etal., 2005). Ekonomins realybs testas i esms tiria, ar asmuo versle dalyvauja savarankikai ar dirbdamas kitam asmeniui, kuriam tenka pelno ar nuostoli rizika. Taikant ekonomins realybs test tiriama: kiek atliekamas darbas yra potencialaus darbdavio prastinio verslo dalis ir kiek pelno/nuostoli rizikos prisiima dirbantysis bei asmuo, kuriam priklauso verslas (Engels, 2004); kam priklauso pagrindiniai rankiai ir priemons, btini darbui atlikti; kiek laiko trunka tarp ali susiklost santykiai (jeigu vos kelet dien, tiktina, kad tai civilins sutarties pagrindu susiklost santykiai); su kiek kontrahent dirba asmuo (kuo daugiau, tuo labiau tiktina, kad tai bus civiliniai teisiniai santykiai). Taip pat atsivelgiama atlyginimo mokjimo bd. Tiktina, kad asmenys, kurie gauna nekintant darbo umokest, priklausant nuo idirbt valand, bus pripainti darbuotojais. Taiau tai nereikia, kad tais atvejais, kai asmens atlyginimas u darb yra priklausomas nuo idirbio norm ar pelno, negalimi darbo santykiai. Toks asmuo taip pat gali bti darbuotojas, nes jis i esms neprisiima atsakomybs u vadovavim verslui, jo pelningum ir investavim j (Deakin, Morris, 2005). Taikant sipareigojim abipusikumo test akcentuojama, kad alis sieja abipusiai sipareigojimai ilaikyti darbo santykius tam tikr laikotarp. Taigi buvo gyvendinta idja, kad darbo sutart sudaro du lygmenys: 1) sutartis dl atlygintino darbo ir 2) abipusiai sipareigojimai dl elgesio ateityje. Btent antrasis darbo sutarties lygmuo sipareigojimas darbinti ir sutikti dirbti suteikia susitarimui stabilum ir tstinum. Tokie sipareigojimai gali trukti neilgai, gali bti nutraukiami spjus kit al, bet vis tiek yra neatskiriama darbo sutarties dalis (Deakin etal., 2005). Kaip io testo trkumai nurodoma tai, kad jis itin akcentuoja tstinum ir tai nepagrstai daro poym centrin darbo santyki atvilgiu. Kitas trkumas yra tai, kad formalus sipareigojimus paneigianios slygos egzistavimas gali paneigti darbo santyki egzistavim (Deakin etal., 2005). iuolaikinje Didiosios Britanijos darbo teisje n vienas i mint test nra lemiamas, sprendiant dl asmens pripainimo darbuotoju. Anot teisjo
Current Issues of Business and Law, 2010, 5(2)

409

Be ata M a rt i i e n

Raito (angl. Wright), is klausimas gali bti isprstas tik ianalizavus element visum, kurie yra bdingi tarp ali susiklosiusiems santykiams (Motreal v. Montreal Locomotive Works, 1947). Taip buvo suformuluotas sudtinis testas, kur taikant siekiama nustatyti tris slygas: 1)  asmuo sutinka u atlyginim dirbti darbdaviui, 2)  jis sutinka (sutikimas gali bti aikiai ireiktas ar numanomas), kad jo darbas bus darbdavio kontrols objektas (kontrols laipsnis darbo santyki atvilgiu turi bti pakankamas), 3)  kitos sutarties slygos neneigia darbo sutarties egzistavimo. Remdamiesi paskutine slyga teismai gali vertinti visus tam tikroje byloje pateiktus faktus (Deakin et al., 2005). Paymtina, kad n vienas i vertinam fakt nra lemiantis, o atsivelgiama j visum. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 15 straipsnis pateikia darbuotojo apibrim: tai fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeks turintis darbin teisnum ir veiksnum, dirbantis pagal darbo sutart u atlyginim. O Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymo 2 straipsnio 7 dalis nurodo, kad individuali veikla tai savarankika veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajam ar kitokios ekonomins naudos per tstin laikotarp: 1)  savarankika bet kokio pobdio komercin arba gamybin veikla, skaitant t, kuria veriamasi turint verslo liudijim; 2)  savarankika kryba, profesin ir kita panaaus pobdio savarankika veikla, skaitant t, kuria veriamasi turint verslo liudijim; 3) savarankika sporto veikla; 4) savarankika atlikjo veikla. Paymtina, kad Lietuvos teiss aktuose pateiktoms svokoms bdinga ne vardinti kokybinius svokoms bdingus skiriamuosius poymius, o nurodyti teisines formas, kuriomis realizuojama darbin veikla. Taigi ie apibrimai yra idem per idem: darbuotojas tas, kuris dirba pagal darbo sutart, o savarankikai dirbantis asmuo tas, kuris dirba pagal verslo liudijim, sporto veiklos sutart, autorin sutart ar kt. Taigi i statyminio reguliavimo nra aiku, kokie poymiai bdingi darbui pagal darbo sutart ir savarankikam darbui. Antra, neaiku, ar visi darbai gali bti dirbami remiantis abiem teisinmis formomis, ar tik kai kurie. Treia, ar alys gali savo nuoira pasirinkti, remiantis kuria teisine forma bus atliekamas darbas. Atsakym pirmj klausim pateikia Lietuvos teism praktika. Lietuvos Aukiausiasis Teismas iskiria esminius darbo sutarties poymius darbo funkcij (atliekamos ne konkreios uduotys, o tam tikra tstinio pobdio
410
Verslo ir teiss aktualijos, 2010, 5(2)

Kriterij, atskiriani skirtingas darbo organizavimo formas, analiz

funkcija, nesiejama su gaunamu rezultatu) ir pavaldum (darbuotojas dirbdamas privalo laikytis darbo tvarkos taisykli ir paklusti darbdavio nurodymams) (Janina Snukikien v. UAB Romerta, 2001; Zita Vaitaityt v. Stanislava Petraitien, 2002). Taiau tai, kad darbas yra apmokamas, nereikia, kad yra darbo santykiai (231-oji gyvenamj nam eksploatavimo bendrija v. Antanas Gaigalas ir Dal Markien, 2003). Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas pripasta ias darbo sutartims bdingas aplinkybes ir akcentuoja, kad savarankikai veiklai yra bdinga: savo ar skolint l investavimas, su veiklos vykdymu susijusi ilaid dengimas, paskirstymas bei gaut pajam naudojimas (A. B. ir N. B. v. Valstybin mokesi inspekcija prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos, 2009). Svarbu, kokio dydio naud asmuo gauna ir koki jo pajam dal sudaro i nauda (D. B. v. Valstybin mokesi inspekcija prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos, 2006). Taip pat Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas pabria, kad individualiai veiklai bdingi ie poymiai: savarankikumas (veikimas savo valia ir nuoira nepriklausomai nuo kit asmen), tstinumas (nevienkartinis veikimas, tstinis laikotarpis), verslikumas ir siekimas ekonomins naudos (pajam gavimas i tokios veiklos) (R. B. v. Valstybin mokesi inspekcija prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos, 2006). Taip pat iskiriamas atlygintinumo pobdis kaip darbo ir civilini sutari galimas skiriamasis poymis (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo..., 2005). Pabrtina, kad visi ie poymiai yra kritikuotini, nes dl vykusi ekonomikos, visuomens technikos pokyi jie gali bti bdingi dirbant tiek pagal darbo sutart, tiek pagal civilines sutartis. Antra, nra aiku, kiek i poymi turi bti, kad bt galima atskirti, kokia sutartis yra ar turi bti sudaryta. Kaip nurodoma Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymo komentare, darbo ir individuali veikla pagal savo prigimt yra skirtingos. Tradicinio darbo teiss modelio atveju darbo sutarties pagrindu susiklosto dvialiai (tarp darbuotojo ir darbdavio), pastovs (ilgalaikiai, neterminuoti), atlygintiniai, subordinacija pagrsti darbo santykiai, kai asmenikai darb atlieka darbuotojas visu etatu darbdavio (didels vertikaliai integruotos mons) patalpose. Individuali veikla tradicikai suprantama kaip savarankika veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajam ar kitokios ekonomins naudos per tstin laikotarp, neatsivelgiant tai, ar i veikla pelninga ar nepelninga. iai veiklai bdingi poymiai yra tstinumas, motyvas ir galimybs verstis tokia veikla ateityje, savarankikumas. Kai nra bding darbo santykiams poymi su kita sandorio puse (susitarimo dl darbo apmokjimo, darbo vietos ir funkcij, darbo drausms, atostog ir pan.), gyventojas pats sprendia su
Current Issues of Business and Law, 2010, 5(2)

411

Be ata M a rt i i e n

savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo ilaidas, susijusias su veiklos vykdymu ir kt. Problema ta, kad i esms ie modeliai neegzistuoja ir pastaruoju metu itin padaugjo miri darbo santyki tai yra toki, kurie turi ir darbo, ir civilins teiss poymi. i problema Lietuvoje sprendiama ne tvirtinant bendr princip (kiek ir koki analizuojam santyki poymi turi bti nustatyta), o atsitiktiniu bdu fragmentikai nusprendiant dl tam tikro darbo ir galimybs j dirbti, remiantis atitinkama teisine forma. Taigi teorikai manoma, kad darbas gali bti atliekamas remiantis vairiomis ekonominmis ir organizacinmis formomis (Nekroius etal., 2008). Taip pat praktikai pripastama, kad darbas, kaip tam tikra veikla ar krimo procesas, gali bti atliekamas ne tik remiantis darbo santyki forma, bet ir kitomis teisini santyki formomis. Pavyzdiui, pagal civilin sutart (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo..., 2005). Taiau i tikrj alys ne visada gali pasirinkti darbo atlikimo teisin form. Pagal Lietuvos Respublikos kno kultros ir sporto statymo 35 straipsnio 1 dal sportininkas profesionalas, vykdydamas sportin veikl sporto organizacijoje, su ja privalo sudaryti sportins veiklos sutart. Pagal Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymo 37 straipsnio 4 dal su bendrovs vadovu sudaroma darbo sutartis ir t.t. Tai rodo, kad Lietuvoje, nors tiesiogiai ir nevardinta, egzistuoja darb sraas, kuriuos galima dirbti tik remiantis kuria nors viena teisine forma. Tokia sutarties ali valia pasirinkti santyki teisin form vertintina kritikai. Pirma, tai paneigia prigimtinius/koncepcinius priklausomo ir savarankiko darbo skirtumus. Antra, tokio reguliavimo fragmentikumas lemia nesistemin teisin reguliavim: nra aiki statym leidjo pozicija, nes tam tikrais atvejais pleiama darbo teiss, o kitais civilins teiss reguliavimo sritis. Treia, Lietuvos teism pagalba formuojama savarankika (nepriklausoma nuo statym leidjo pozicijos) praktika. Lietuvos Aukiausiasis Teismas, aikindamas teiss normas, neapsiriboja asmen skirstymu darbuotojus ir savarankikai dirbanius asmenis. Nors aikiai vardinta nebuvo, taiau i esms suformuluota darbuotoj, patenkani pilkj zon, kategorija. Tai jau minti akcini bendrovi vadovai. Nors pagal Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statym su akcins bendrovs vadovu sudaroma darbo sutartis, o pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 15 straipsn fiziniai asmenys, turintys darbin teisnum ir veiksnum bei dirbantys pagal darbo sutart u atlyginim, yra laikomi darbuotojais, taiau Lietuvos Aukiausiasis Teismas akcini bendrovi vadovus eliminavo i darbo

412

Verslo ir teiss aktualijos, 2010, 5(2)

Kriterij, atskiriani skirtingas darbo organizavimo formas, analiz

teiss reguliavimo objekto: akcins bendrovs vadovo ir bendrovs santykiai pasiymi tam tikrais ypatumais. Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje nurodomi trys ypatumai: 1)  pirma, tai yra atstovavimo santykiai, kuomet administracijos vadovui, kaip bendrovs galiotiniui, pavedama veikti bendrovs vardu ir savo veiksmais sukurti bendrovei teises ir pareigas; 2)  antra, administracijos vadovas teikia tam tikras intelektines paslaugas, t.y. utikrina kasdienin bendrovs funkcionavim ir jos reikal tvarkym; 3)  administracijos vadovo veikla yra jo profesin veikla ir pragyvenimo altinis, t.y. administracijos vadovo ir bendrovs santykiams bdingas darbuotoj ir darbdav siejanio darbo santykio elementas. Todl susiklost santykiai tarp mint subjekt nra tradiciniai ir i esms atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutart reguliuojanios teiss normos (Vygaudas Palinas v. Radvilikio rajono savivaldyb, 2001). Taiau Lietuvos Aukiausiasis Teismas nurod, kad akcini bendrovi vadovams taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo teisinius santykius reglamentuojantys teiss aktai, kurie bendrovs vadovo atleidimo atveju taikytini dl jo galimybs ateityje pasinaudoti socialinmis garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi ir jos nutraukimu. Taip pat nustatoma darbo sutarties pasibaigimo prieastis, forminamas darbo sutarties nutraukimas ir atleidimas i pareig bei nustatoma atsiskaitymo tvarka (Jadvyga Kakura v. UAB Kivija, 2005). Taigi Lietuvos teism praktika akcini bendrovi vadovus priskyr netikriems darbuotojams (angl. quasi-employee): jie neturi tiek teisi, kiek darbuotojai, taiau j apsauga didesn nei savarankikai dirbani asmen (Davies, 2004). J darb reguliuoja ir darbo, ir civilins teiss normos. Apibendrinant darytina ivada, kad darbo teiss ribas gali nustatyti tiek statymas, tiek teism praktika, tiek ir teiss doktrina. Antra, darbo teiss reguliavimo ribos Lietuvoje yra nustatomos srao principu: nurodoma, kokius darbus, remiantis kokia teisine forma galima dirbti. Tai vertintina kritikai. Silytina leisti alims paioms pasirinkti j tarpusavio santyki organizacin form (Dambrauskien, 2008). Taiau ali pasirinkimas turi atskleisti mint santyki esm, t.y. turi bti aikiai suformuluoti darbo ir civilini santyki modeliai, vardinti jiems bdingi poymiai ir jie turi atitikti tarp ali susiklosiusius santykius.

Current Issues of Business and Law, 2010, 5(2)

413

Be ata M a rt i i e n

3. Darbo teiss rib problema Teiss mokslininkai visame pasaulyje pabria, kad vienas i esmini darbo teiss trkum yra jos ribos. Todl vyksta diskusijos, kurios aptaria ir darbo teiss, kaip savarankikos teiss akos, likim. Darbo teiss rib problema analizuojama dviem aspektais. Pirma, svarstytina, kokiu bdu turi bti nustatomos darbo teiss ribos. Antra, diskutuotina, kokios jos turi bti. Analizuojant pirmuoju aspektu paymtina, kad iuo metu darbo teiss ribos nustatomos remiantis asmen suskirstymu darbuotojus ir savarankikai dirbanius asmenis. i klasifikacija kritikuojama, nes: neapima vis asmen, kuriems reikalinga darbo teiss apsauga; apima asmenis, kuriems tokios apsaugos nereikia; klasifikacijos kriterijai nra lengvai suvokiami, nes neaiku, k reikia priklausomas darbas iuolaikinmis slygomis ir kt. Todl galimos trys ieitys: galima tobulinti esam klasifikacij, galima pasirinkti kit klasifikacij, galima nesiremti jokia klasifikacija ir naudoti kitokius metodus darbo teiss dalykui apibrti. Esamos klasifikacijos asmen skirstymo priklausomus darbuotojus ir savarankikai dirbanius asmenis tobulinimas vertintinas teigiamai, nes: 1)  daugyb valstybi naudojasi ia klasifikacija, todl jos atsisakymas bt sudtingas; 2)  esant didelei ios klasifikacijos naudojimo praktikai galima iskirti geriausius jos taikymo atvejus, nustatyti trkumus ir juos veikti. vairiose valstybse i klasifikacija tobulinama skirtingai. Vienose valstybse buvo sukurti skirtingi testai priklausomo darbo nustatymui, kitose sudaryti priklausomo darbo poymi sraai (pavyzdiui, Vokietijoje nustatyti penki faktoriai, ir asmuo laikomas darbuotoju, jeigu bent trys i j egzistuoja), kai kurie teiss mokslininkai silo naujai aikinti darbuotojo (Davidov, 2006) ar darbdavio svok (Davies etal., 2006). Vis dlto nepaisant vis dt pastang tobulinant klasifikacij, ji tebra sudtinga, jos kriterijai yra vertinamieji ir sunkiai apibdinami. Nepaisant i trkum, alternatyvi klasifikacij teiss mokslininkai nepateikia. Daniausiai siloma treioji ieitis kitoki metod naudojimas apibriant darbo teiss dalyk. Pavyzdiui, mokslininkai silo remtis universaliomis mogaus teismis, t. y. tam tikros teiss ir garantijos suteikiamos asmeniui ne todl, kad jis yra priklausomas darbuotojas, o todl, kad jis yra mogus apskritai. Pagrindini mogaus teisi universalumas gali bti suprieinamas su darbuotojams suteikiam darbo teisi ribotumu. Ypa tai aktualu asmenims, kurie besivystaniose alyse dirba nelegaliai (Sankaran, 2006). i tendencij teisi atskyrim nuo darbo politikos ir priskyrim moterims,
414

Verslo ir teiss aktualijos, 2010, 5(2)

Kriterij, atskiriani skirtingas darbo organizavimo formas, analiz

negaliesiems ir t. t. pabria ir kiti autoriai (Arthurs, 2006). Taiau paymtina, kad vien tik mogaus teisi doktrina sunkiai tenkina iuolaikinius darbo santyki reglamentavimo poreikius: trksta detalumo ir aikumo bei problema, kad pagrindini mogaus teisi doktrina apima ne visus darbo santykius. Antrasis diskusinis klausimas, kokios turi bti darbo teiss ribos. iuo metu darbo teis reguliuoja tik vien i darbo atlikimo form btent priklausom darb. Pabrtina, kad praeityje ir dabar tai populiariausia darbo organizavimo forma, taiau pastaruoju metu atsirado ir ipopuliarjo nauj darbo organizavimo form. Todl dabar naujosios ir senosios darbo organizavimo formos egzistuoja kartu. Darbas ne pagal darbo sutart pasiymi charakteristikomis, kurios gali bti patrauklios tiek darbdaviams, tiek darbuotojams (bent jau trumpuoju laikotarpiu), taiau kurios gali turti skaudi neigiam pasekmi (bent jau ilguoju laikotarpiu). Taigi darbo teis susidr su reglamentavimo rib problema: 1)  darbo teis gali nekeisti savo teisinio reguliavimo rib, taiau tokiu atveju iuolaikins nauj darbo form populiarjimo tendencijos kelia grsm darbo teiss ilikimui; 2)  darbo teis gali iplsti teisinio reguliavimo ribas, turint omenyje tik naujai atsiradusias mirias darbo organizavimo formas (pavyzdiui, darbas pagal terminuotsias sutartis Lietuvoje) arba gali iplsti kai kuri savo nuostat galiojim visiems asmenims (pavyzdiui, kolektyvini deryb teiss suteikimas visiems bet kokia teisine forma dirbantiems asmenims) (Stone, 2006), gali nustatyti, kad dirbti galima tik pagal darbo sutart (absoliutus rib ipltimas). Taigi skirtingi mokslininkai kitaip mato tiek darbo teiss ateit, tiek jos reguliavimo ribas, tiek silo skirtingus t rib nustatymo metodus. Ianalizavus visas alternatyvas, manytina, kad nevertinga udrausti darbo atlikimo form vairovs. Pirma, pats darbas yra vairus, todl ir jo organizavimo metodai turi bti skirtingi. Antra, asmenys taip pat yra vairs ir skirtingai vertina kiekvienos darbo organizavimo formos teikiamus privalumus ir esamus trkumus (pavyzdiui, daug moni yra link prisiimti rizik ir u tai gauti savarankikum). Treia, valstybei taip pat naudinga turti skirtingas darbo atlikimo teisines formas, nes vairov padeda atrinkti geriausius metodus, skatina produktyvum. Taigi asmenims turi bti suteikiama laisv dirbti pagal skirtingas darbo organizavimo formas. Valstybs pareiga iuo atveju utikrinti, kad is asmen pasirinkimas bt laisvas. Taip pat galima skatinti darb pagal pranaiausi darbo organizavimo form nustaius vienos ar kitos darbo atlikimo formos pranaumus.
Current Issues of Business and Law, 2010, 5(2)

415

Be ata M a rt i i e n

Ivados Kadangi darbo santykiai yra skirtingi, siloma neatsisakyti diferencijuoto teisinio reguliavimo. Darbas pagal darbo sutart yra tik viena i darbo organizavimo teisini form. Tai reglamentuoja darbo teis, kurios ribos Lietuvoje iuo metu yra apibriamos naudojant klasifikacij, skirstani asmenis darbuotojus ir savarankikai dirbanius asmenis. Silytina neatsisakyti ios klasifikacijos, nes ji pasiymi praktine nauda, gebjimu prisitaikyti prie besikeiiani aplinkybi ir kokybin klasifikacij lemiani kriterij paanga. Ilgas tokio skirstymo naudojimas leido sukaupti pakankamai patirties, kuri btina siekiant patobulinti jo taikymo kriterijus. Silytinos trys tobulinimo kryptys. Pirma, Lietuvoje btina suvienodinti statym leidjo ir teism pozicijas. Antra, silytina atsisakyti nors tiesiogiai ir nevardinto, bet praktikai egzistuojanio srao principo ir leisti alims pasirinkti, remiantis kokia teisine forma bus atliekamas darbas. Treia, silytina teisinti bendr princip (kiek ir koki analizuojam santyki poymi turi bti nustatyta), kuris nulems, kurios teiss akos civilins ar darbo normos reglamentuos atliekam darb. Manytina, kad dl i pokyi darbo organizavimo form atskyrimo kriterijai taps aikesni ir prisids prie ribini teisini santyki (arba pilkosios zonos teisini santyki) teisinio kvalifikavimo problemos sprendimo. Literatra
A. B. ir N. B. v. Valstybin mokesi inspekcija prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo teisj kolegijos 2009 m. vasario 19 d. nutartis administracinje byloje Nr. A-442-66/2009. Arthurs, H. W. (2006). What ? immortal hand or eye? Who will redraw the boundaries of Labour Law? In G. Davidov; B. Langille (Eds.), Boundaries and Frontiers of Labour Law (pp. 373388). Oxford: Hart Publishing. Dambrauskien, G. (2008). Darbo teiss modernizavimo bei tobulinimo problemos. Jurisprudencija, 8(110), 912. Davies, A. C. L. (2004). Perspectives on Labour Law. Cambridge: Cambridge University Press. doi:10.1017/CBO9780511617348 Davies, P.; Freedland, M. (2006). Complexities of the employing enterprise. In G. Davidov; B. Langille (Eds.), Boundaries and Frontiers of Labour Law (pp. 273293). Oxford: Hart Publishing. Davidov, G. (2006). The reports of my death are greatly exaggerated: Employee as a viable (though over-used) legal concept. In G. Davidov; B. Langille (Eds.), Boundaries and Frontiers of Labour Law (pp. 133152). Oxford: Hart Publishing.

416

Verslo ir teiss aktualijos, 2010, 5(2)

Kriterij, atskiriani skirtingas darbo organizavimo formas, analiz D. B. v. Valstybin mokesi inspekcija prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo teisj kolegijos 2006 m. spalio 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. A-14-916/2006. Deakin, S.; Morris, G. S. (2005). Labour Law (4th ed.). Oxford and Portland, Oregon: Hart Publishing. Deakin, S. (2002). The many futures of the employment contract. In J. Conaghan; R. M. Fischl; K. Klare (Eds.), Labour Law in an Era of Globalization: Transformative Practices and Possibilities (pp. 176196). New York: Oxford University Press. Engels, C. (2004). Subordinate employees or self-employed workers? In R. Blanpain; J. Baker; M.Biagi; G. Bamber; R. Ben-Israel (Eds.), Comparative Labour Law and Industrial Relations in Industrialized Market Economies (9th ed.) (pp. 275291). Netherlands: Wolters Kluwer Law & Business. 231-oji gyvenamj nam eksploatavimo bendrija v. Antanas Gaigalas ir Dal Markien. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. balandio 23 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-543/2003. Jadvyga Kakura v. UAB Kivija. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-191/2005. Janina Snukikien v. UAB Romerta. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2001 m. sausio 31 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-123/2001. Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybs inios, 2000, Nr. 641914. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybs inios, 2002, Nr. 642569. Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybs inios, 2002, Nr. 73-3085. Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymo komentaras. Interaktyvus altinis, irta 2010-06-07. Prieiga per internet: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id= 1000085214&tree_id=1000007316. Lietuvos Respublikos kno kultros ir sporto statymas (su pakeitimais ir papildymais). Valstybs inios, 1996, Nr. 9215. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo aprobuotas Teism praktikos administracini teiss paeidim bylose dl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teiss taikymo rekomendacijos. (2005). Interaktyvus altinis, irta 2010-11-16. Prieiga per internet: http://www.lvat. lt/media/8178/07_bylu_del_nelegalaus_darbo_apibendrinimas.pdf. Montreal v. Montreal Locomotive Works. Supreme Court of Canada, 1947, 1 DLR 161, 169. Nekraas, V.; Nekroius, I.; Dambrauskas, A. (1988). Lietuvos TSR darbo statym kodekso komentaras. Vilnius: Mintis. Nekroius, I. etal. (2008). Darbo teis. Vilnius: Teisins informacijos centras. Petrylait, D.; Tamaauskait, G. (2009). Informacini technologij panaudojimo darbo vietoje reglamentavimo ir taikymo problemos. Verslo ir teiss aktualijos, 3, 194230.

Current Issues of Business and Law, 2010, 5(2)

417

Be ata M a rt i i e n R. B. v. Valstybin mokesi inspekcija prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo teisj kolegijos 2006 m. birelio 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. A-5-902/2006. Sankaran, K. (2006). Protecting the worker in the informal economy: The role of Labour Law. In G. Davidov; B. Langille (Eds.), Boundaries and Frontiers of Labour Law (pp. 205220). Oxford: Hart Publishing. Stone, K. V. W. (2006). Rethinking Labour Law: Employment protection for boundaryless workers. In G. Davidov; B. Langille (Eds.), Boundaries and Frontiers of Labour Law (pp. 155179). Oxford: Hart Publishing. Vygaudas Palinas v. Radvilikio rajono savivaldyb. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-760/2001. Zita Vaitaityt v. Stanislava Petraitien. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m. vasario 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-264/2002.

Informacija apie autor


Beata Martiien yra Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Privatins teiss katedros asistent, nuo 2008 met studijuoja darbo teiss specializacijos doktorantroje. Mokslini interes sritis yra darbo ir civilins teiss sveika, darbo santykiai.

418

Verslo ir teiss aktualijos, 2010, 5(2)