You are on page 1of 4

Rinkos tipai

Kaip pastebjote, verslas ir mainai supa praktikai kiekvien ms gyvenimo akimirk. Taiau, turbt taip pat pastebjote, kad pirkjai ir pardavjai nra vienodi. Kai nueinate parduotuv, tai galite rinktis i vis norim preki ar gamintoj. Taiau, kai, pvz., pasukate duo rankenl ir taip pradedate pirkti vanden, pasirinkimo lyg ir nra. Kitaip tariant, parduotuvje galite isirinkti kok tik norite vanden, taiau pasirinkti, koks vanduo bga i iaupo, galimybs nra (na, nebent renkats tarp alto ir karto vandens). Kodl taip yra? Kaip jau kalbjome anksiau, mons yra skirtingi. Lygiai taip pat, gamintojai ar pardavjai tai pat yra skirtingi. Kaip gamtoje, priklausomai nuo slyg isivysto aib skirting gyvn su savo skirtingomis savybmis, taip ir ekonomikoje priklausomai nuo verslininko sumanymo, nuo to, koki prek mon gamina, kas yra jos klientai ir konkurentai susiklosto skirtingos rinkos. Ir lygiai taip pat kaip gamtoje, kur viskas yra labai glaudiai susij, ekonomikoje viskas turi reikm. Pagal tai, kaip atrodo rinka, ekonomistai skirsto rinkas tam tikrus tipus: monopolija, oligopolija, monopolistin konkurencija ir tobuloji konkuren cija. Situacija ia yra panai kaip geografijos moksle, kur gamtins zonos einant nuo pusiaujo aigali link yra suskirstytos nuo dykumos iki tundros (o tiksliau iki arktins dykumos). Ir ekonomikoje, panaiai kaip geografijoje, kartais sunku pasakyti, kur baigiasi viena rinkos ris, ir kur prasideda kita. Todl danai ekonomistai rinkas link suskirstyti pagal tam tikrus poymius (r. emiau). Kaip paskaitysi emiau, ne viskas taip paprasta, kaip nurodyta lentelje, tad vertink j su emiau apraytomis ilygomis. Monopolija Kiek rinkoje Tik vienas pardavj? Kaip atrodo Tik viena prek prek? Oligopolija Nedaug Tos paios, arba nedaug besiskirianios preks Daug Nedaug Monopolistin konkurencija Daug I esms panaios, taiau dirbtinai skirtingos preks Nedaug, bet pakankamai Turi, bet daniausiai nedaug Daniausiai didelis Tobuloji konkurencija Labai labai daug Visos preks yra identikos

Kiek galios turi Labai daug pardavjas? Kiek galios turi Labai nedaug pirkjas? Ar didelis Daniausiai pardavjas? didelis

Neturi Labai daug, laisv rinktis

Labai maas, tiek maas, kad neturi jokios takos kainai Kas riboja Kiek pinig turi Pardavjai, kurie Pardavjas Pardavjai yra pardavjo pirkjas, baim, aktyviai derinasi tokie mai, kad galimyb kad atsiras naujas prie vienas kito net neturi takos nustatyti kain? konkurentas veiksm kainai Ar lengva rink Praktikai Sunku, gali Sunku, reikia Labai lengva,

Daniausiai didelis

eiti naujam nemanoma pardavjui?

trukdyti aidjai

esami investuoti prekin enkl

joki barjer nra

Be abejo, kai kurie i kriterij yra nevienareikmiki. Kuo skiriasi daug nuo labai daug nra aiku, todl ir bandant apibdinti rink reikia naudoti aib kriterij. Bet net ir tada kai kurias rinkas tiksliai priskirti kuriam nors vienam apibdinimui gali bti sunku. Tobuloji konkurencija Tobuloji konkurencija yra domi tuo, kad yra grynai teorinis pavyzdys, kurio realiame pasaulyje nerasite. Tobulojoje konkurencijoje visi parduoda visikai identikas preke s, prekiauti gali bet kas, o pardavjai parduoda tiek maai preki, kad nei vienas i j negali paveikti kainos. Kam gi naudingas toks pavyzdys, kurio realybje nra? Moksle teoriniai pavyzdiai yra labai naudingi mstymui, nes, kaip pvz., iame pavyzdyje veikia kaip atskaitos takas. tai fizikoje skmingai naudojamos svokos absoliutus nulis (-273 laipsni Celsijaus), arba visikas vakuumas, nors realybje nei absoliutus nulis, nei visikas vakuumas nerandami. Monopolija Monopolija domi tuo, kad tokioje rinkoje prek parduoda tik vienas pardavjas, tad teorikai, jis yra vienintelis, galintis nustatyti kain, o pirkjai tuo tarpu turs toki prek pirkti, nes paprasiausiai neturs pasirinkimo. Toks pavyzdys danai naudojamas iliustruoti monopolijos al. Taiau realybje situacija yra kur kas sudtingesn. K reikia vienintelis pardavjas? McDonalds yra vienintelis Big Mac sumutini pardavjas, nes i tikro niekas kitas Big Mac sumutini negamina. Taiau Big Mac sumutiniui rinkoje yra pakaital. Vieniems Big Mac pakaitalas yra pica, kitiems cepelinai. Tai priklauso nuo paties vartotojo. Apple yra monopolistas iPod grotuv rinkoje, bet ne vis MP3 grotuv rinkoje; Coca Cola kompanija yra vienintelis Coca Cola grimo pardavjas, bet ne vienintelis kolos pardavjas ir t.t., ir t.t. Praktikai nemanoma surasti produkto, kuris neturt pakait. Net anksiau ms mintas vanduo, bgantis i iaupo, reikalui esant, gali bti pakeistas vandeniu i ulinio arba i parduotuvs (nors praustis bt nepatogu). Jei produkto apibrim traukiame pakaitus, monopolistas lyg ir pranyksta, arba tampa nebeaktualus ir nebebaisus. Analogikos problemos kyla ir mginant apibrti teritorij, kurioje veikia monopolija teritorijos apibrimas gal gale turt vesti prie viso pasaulio, o kiekvienas mginimas apibrti maesnes teritorijas jau klaida. Taigi, kiekvienas i ms yra savotikas monopolistas. Monopolin konkurencija Skirtingai nuo Tobulosios konkurencijos, Monopolin konkurencija veikia tik rame pasaulyje. Monopolin konkurencija pasiymi nemau pardavj skaiiumi tam tikrais jimo rink barjerais. Pardavjai turi iek tiek rinkos galios Monopolistins konkurencijos pagrindinis bruoas pardavinjami i esms panas, bet dirbtinai diferencijuoti gaminiai. tai pvz., kolos gaivij grim rinka. Pepsi Cola ir Coca Cola yra tiek panaaus skonio, kad dauguma moni, nematydami etikets sunkiai atskirt, kur grim

geria. Taiau tiek Coca Cola kompanija, tiek Pepsicola ileidia didiules sumas pinig, reklamuodami savo produkt, bandydami suteikti jam iskirtinumo, sukurti tam tikr vaizd. Daugelis vartotojams skirt kasdienini preki veikia monopolistins konkurencijos slygomis: gaivieji grimai, dant pasta, skalbimo milteliai ir t.t. Kas dar domiau, nemaa dalis prekini enkl i ties priklauso vienai kompanijai. tai, pvz., Coca Cola, Sprite, Fanta, Bonaqua ir dar apie 3000 prekini enkl priklauso Coca Cola kompanijai. Oligopolija Oligopolij ekonomistai tradicikai talpina kakur tarp monopolistins konkurencijos ir monopolijos. Tokioje rinkoje yra nedaug pardavj, kurie parduoda labai panaius produktus. Skirtumas nuo monopolistins konkurencijos pardavj yra maiau, o preks daniausiai nra dirbtinai diferencijuojamos. Pagrindiniu oligopolijos bruou tradicikai laikoma tai, kad pardavjai stebi vieni kit veiksmus, ir pagal tai atitinkamai elgiasi. Kadangi, pagal apibrim, pardavj yra nedaug, konkurentai seka vieni kit veiksmus. Geras to pavyzdys mobiliojo ryio operatoriai arba didieji prekybos centrai. Pairkite pvz., lojalumo akcijas prekybos centruose: dabar visi silo ne tik pana lojalumo mechanizm (pvz., lipduk rinkim), bet net ir praktikai tokius paius prizus. Kitas tradicinis oligopolijos bruoas oligopolija danai kaltinama dl slapto neteisto susitarimo kartelio sudarymo. Kartelio esm visos kompanijos rinkoje slapta susitaria nekonkuruoti ir pvz., pakelia kainas ar pan. ymiausias kartelis OPEC naft eksportuojani ali organizacija. Nepaisant to, kad OPEC kontroliuoja didel dal pasaulio naftos, net ir toks galingas kartelis turi sunkum susitarti ir nustatyti naftos kainas. Kitaip tariant, kaip ir visi panaaus pobdio susitarimai, dalyvaujanioms pusms kyla per daug pagund, kad kartelis skmingai isilaikyt ilg laik. Pamstyk 1 Kurio gamybos veiksnio pasaulyje daugiausia? Ar manoma tai imatuoti? 2 Ar laikytumte verslum gamybos veiksniu? Kodl taip, ar kodl ne? 3 Koki informacij pelnas teikia peln gaunaniam verslininkui? Koki informacij pelnas teikia kitiems verslininkams? 4 Kiekvienas i ms yra monopolistas. Pagrskite arba paneikite. 5 Ivardinkite jums inomas 3 monopolijas. Ar tikrai jos yra monopolijos? 6 Nemaai altini teigia, kad kolos gaivij grim rinka yra labiau panai oligopolij, nei monopolistin konkurencij. Ar sutinkate?

Rinka Rinka. Paprastai suprantama kaip prekiavimo vieta, kurioje perkamos ir parduodamos preks. Pagal ekonomistus, rinka tam tikra socialini ekonomini santyki sistema, kur preks mainomos

pinigus, kur vyksta preks visuomeninis vertinimas, pardavjo ir pirkjo interes suderinimas. Rinka - tai tam tikras kins veiklos reguliavimo mechanizmas, kuriame pagrindinis reguliavimo svertas kaina, o varomoji jga asmeninis interesas. Rinkoje sveikauja 2 grups rinkos subjekt su skirtingais interesais, kuriuos suderina kaina. Ji ir nustato rinkoje tvark. Remiantis ja priimami sprendimai: K gaminti? Kaip gaminti? Kam gaminti? Kiek gaminti? Ji informuoja rinkos dalyvius ir skatina j veikl. iuolaikinis rinkos kis tai vairi tip tarpusavyje susiet rink visuma. Teritoriniu poiriu rinka klasifikuojama : tarptautin, regionin, pasaulin, vietin. Pagal objekt iskiriamos gamybos veiksni (itekli) bei vartojimo preki ir paslaug rinkos. Pastarosios klasifikuojamos dar smulkiau, t.y. pagal atskiras produkt ris: drabui rinka, avalyns rinka ir t.t. Rinka gali bti legali (oficiali) ir nelegali. Pagal subjektus (rinkos dalyvius) rinka klasifikuojama : Tobulos konkurencijos: didelis rinkos dalyvi skaiius ir jie neturi jokios takos rinkos kainai. Netobulos konkurencijos rinka, kurios dalyviai gali paveikti rinkos kain. Jai priklauso: Monopolin rinka vienas gamintojas, kuris yra kain iekotojas; Oligopolin rinka kurioje ymi pasilos dalis tenka kelioms didelms firmoms. Jos turi monopolin gali, bet paviens vengia kain konkurencijos. Duopolin 2 pardavjai. Monopolins konkurencijos rinka gana daug nedideli firm, gaminani diferencijuot tos paios paskirties produkcij ir turi neym poveik kainai. Monopsonija rinka, kurioje yra vienintelis pirkjas. Oligopsonija rinka turinti kelis pirkjus. Abipus monopolija kai rinkoje yra 1 monopolistas-pirkjas ir 1 monopolistas-pardavjas. Konkurencija tai varybos tarp gamintoj (pardavj) siekiani parduoti savo prek ar pas laug arba pirkj, norini sigyti prek ar paslaug.. Rinkos neskms Rinka laikoma efektyvi, jei: prek ar paslaug gali sigyti kiekvienas norintis pirkjas u kain, kuri nedaug skiriasi nuo ribini preks pateikimo snaud; pirkjai, pirkdami prek, nepatiria papildom sandorio snaud. Rinkos neskm yra terminas, kur ekonomistai vartoja nusakyti situacijoms, kai sandorio snaudos tampa didels. Rinkos neskms rezultatas yra toks, kad per maai moni yra rinkos dalyviai. Blogiausias atvejis - kai sandorio snaudos tampa per didels, palyginti su pirkimo kaina, ir rinka nustoja egzistavusi. Tam tikru poiriu sandorio snaudos yra kaip pardavimo mokestis, ir jos gali stabdyti augim bei rinkos pltr taip pat kaip ir per dideli mokesiai. altinis: http://www.lrinka.lt/Pranesim/VISI_200910.pdf