You are on page 1of 28

\

Kazio Vamelio namai - muziejus



VIRSELYJE:

Laukiniu. iirglf dresuotojas

FREDERIC SACKRIDER REMINGTON (1861-1909) Bronsa. JAV, 1909 111.

PasivaikSciojimai Nr. 3 KAZYS VA HNELlS

Drobe, aliejus. Stokbridzas, JAV, 1989 m.

I'I?IESANTI?ASTINIAME I'USLAPl'}F.:

Muzikos pamoka

MEISENO PORCELIANO D1RBTUVI:S Porcelianas. XVTIl a.

!'AoKUTINIAM" I'US/~AI'V.tF.:

Dekoraiyoine figiira su fakelu

AUTOHIUS NEZINOMAS

Meclis, polichrornija, auksavimas. Italija, XYlI a. pab.-XVW a. pI.

1\ \ /. / () r \ I: \ /.: /. / II \ \ \/ \ / _ \J I/./ /.: .I I .'

L.

Krisuipas Radvila (1585-1640), Lietuuos didysis

etmonas

Crnviura.

lSraize Cuif ielmo]. Delphia, Lenkija, 1639 J11., pagal

M ichielo Iohauo vall

M icreveklo (1567-161-1) tapyta portreia

Kazio Varnelio namai-muziejus

1\ I Z I (I \ I I: \ I·: I. I (I \ I II I I II I Z I 1-: .I I "

Y I L N I r\ LJ S senamiestyje auteruiskuose XV-XVII a. namuose jsikilres Kazio Vamelio rnuz iejus, ym unik alus ne tik savo riukiniais, het ir originaliu jl! eksponavimo budu. Visa lai sukaupta penk iasdesirnt metu gyvenant egzilyje ]ungiinese-Aillerikos Valst ijosc.

Kazys Varnelis gillle 1917 1l1. Alsedsiuose, Plunges raj. Baige Kauno taikomosios ir dekoralyvines dailes inslituta, zymalls l ieluviu dailininko modernisto Stasio Usinsko vadovaujarnq dek oratyvines iapybos studija. Nuo pat jaunystes dornejosi islorija if kolekrionavimu: Valstybinio rnuziejaus vedejo Pauliaus Calaunes pask atintas l iauclies meno dirhinius pradejo rinkti dar biidamas studentu. Muziejillinko patirties igijo 1941-1943 m. vadovaudamas Bazllylinio meuo muziejui Kaune. Dvejus rnetus stuclijavo Vienoje, Vaizduojamojo meno akadernijoje (Akculemie del' Bildenden Kiinstei. ten 194.5 Ill. gmo Aleculemisclier Maler cI i P:

IOIllC!. 1949111. persikele i JAV ir apsigvveno Cikagoje. 1968 Ill. hu vo

v '1

pak viestas destyti i Cikagos rnie-sto kole<lzq, k uri ame 1973 m. jam

suteiktas profesoriaus vardas.

Soh-anti merguui

E I: x sr SEC 1·:11 (I IH.H-I ');\())

BnlllZi.1.

B{-'rl\!li.I.-:;. ) <)()() Ill.

KAZIO VAI{NELIO NAMAI-MUZII;:.IUS

TRY S DES I M T M Eel AI, praleisti Cikagoje, buvo ypac svarbus dailininko kuryhoje: tuo metu susiformavo originalus jo tapybos stilius, vienijantis konstruktyvizmo, minimalizmo ir optinio meno elementus. Jis isitvirtino Ci kagos moclerniojo _meno avangarde, surenge personalines parodas Siuolaikinio me no muziejuje Cikagoje (1970), Milvokio meno centre (1974), Ajovos universiteto meno muziejuje (1975), Lietuvos dailes muziejuje Vilniuje (1988). Dalyvavo grupinese parodose: Cikagos rneno institute ("Chicago and Vicinity Artists Show" 1967, 1969, 1971, 1974), Vasingtono galerijoje The Corcoran (1973), Cikagos abstrakcionistu parodoje "The Five" (1976), Iietuviu dailininku parodose "Trys dienotvarkes" Nacionalineje Miicsarnok galerijoje Budapeste (1995) i1' Tamperes miesto muziejuje Suomijoje (1996), "Grupes 24" parodoje Moderniojo rneno muziejuje Rygoje (1997) ir kitose. Jo kuriniu yra !sigijy Gugenheimo muziejus Niujorke, Siuolaikinio meno t11Uziejus Ci kagoje, Lietuvos dailes rnuziejus, Cikagos ir Akrono meno 'institutai bei privatiis kolekcininkai.

Varneliu narnai Cikagoje buvo panasus mUZleJI.!. 1978 m. seirna persikele ! sodyba Villa Virginia Stokbridze (Masacusetso valstijoje), kur erdviose salese ikLlre nuolat gausinamC\: kolekcija ir biblioteka.

Lietuvai atgavus nepriklausomyby, 1998 m. Gabriele ir Kazys Varneliai grizo i Lietuva. Padedant Kulturos ministerijai ir Vilniaus dailes akadernijai, Vilniuje buvo isteigtas Kazio Varnelio namai-muziejus, 2003 m. jis tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus filialu. 1993 t11. Kaziui Varneliui suteiktas Vilniaus dailes akaclemijos garbes daktaro laipsnis.

Ekspozicijos fragmetuas

Kazio Varnel io darbai Maza, qsotelis (1993)

i r Melynas orbaiinukas (1993)

K \1. I () \' \ H ~ I·: L I () ~ \ ~I \ I - "I I I. I I·: .I 1I S

~IUZlE.JUS !SlKDRl~S Didziojoje gatveje esanciuose Mazosios gilclijos ir Pirkliu gilclijos narnuose - vienuose is seniausiu Hotuses aiksteje islikusiq miiriniu pastatu, Tai puikus Vilniaus gotikos pavyzdziai, menantys XV a. pradaia. Mazosios gilclijos narnas ilgq laika priklause pi 1"k l iu Marnoniciu giminei, vel iau cia buvo prekiu sandeliai, arnatininku cI i rbtuveles, uzeigos, vaisti ne. [spudingi rusiai gotiki niai s kryzrniniais skliautais, dekoruotais XVIII a. tapyba; pirrnojo auksto skliautai taip pal gotikiniai, daug autenlisk u senosios archiiekturos detaliu - nisq, langu bei duru angq. Pirkliu gilclijos name yra isl ik usi ypac reta Vilniuje gotikine virtuve su atviru ugniakuru.

Ekspozicija sudaro ivairL's rinkiniai: senoji grafika, tapyba, sk ulptufa, renesanso bei velesniu epochu balclai, Rytq meno kolekcija, zelllelapiai. Visa lai eksponuojarna 33 salese. Dar tris sales uzima bibliofiliniq leidiniu ir senosios l ituanikos rinkiniu biblioteka.

Sis unikalus rnuz iejus prirnena gyvenalllqji namq. Nediclelese salese, kuriose gallsu isl ikusiu gotikines architekturos detaliu, irenglos istrnines grafikos ir Vakaru Europos skulpturos ekspozicijos. Ias papildo renesansiniu, harokiniu baldu ansambliai ir Varuelio ahstrak cijos. Tok ia kontrasto principu sukurta derrne ekspozicija claro is tikruju issk irtine.

Ekspozicijos fragmeruas

Kazin Varne-lio rlurha! Manorit mo» (I 'Jill j Nr. 2. Sador (1'),Oj ir Pl'aIl(,lIZijos \ \ III a. 1",1""i

L.

KAZIO VAHNEI.IO r\AM/II-MUZII'.IUS

eRA F I K 0 S R J N KIN IUS galima suskirstyti ! dvi pagrindines grupes. Pirrnaja sudaro originalus ir ikonografijos istorijai ypac svarbus XVIIXVIII a. grafikos darbai: Lietuvos ir Lenkijos karaliu bei Radvilq, Sapiegu ir kitu didiku giminil! portretai. Kita grupe - didziqjl! Vakaru Europos grafikos meistru kuriniai, pristatantys XVII-XIX a. grafikq ir atskleidziantys budingiausius baroko, neoklasicizrno, romantizmo stiliu bruozus, iliustruojantys siq laikotarpiu grafikos technikasIssiskiria Eriko Jonssol1o Dahlbergho ir Samuelio Pufendorfo raiziniu ciklas "Siames

!

karas", vaizduojantis istorinius lietuviu miisius su svedais, bei Ionuso

Radvilos kariuornenes artilerijos kapitono Kristupo Eigirdo sukurti rniisill su kazokais planai.

Mazosios Lietuuos zemelapis

Sudare T. F. Bergen, NiLuTlbergas, 17.10 m. lSleiclo Homanno jpedini q leiclykla, 17.~5 Ill.

! S p D DIN G J\ SEN 0 S lOS kartografijos kolekcija sudaro ,apie 150 zemelapiu, kuriuos sukure garsus Europos meistrai. Cia surinkti bene visi svarbiausi Lietuvos kartografijos raida iliustruojantys senieji Lietuvos zemelapiai. Tarp ju yra Marco Beneventano 1507 m. Vidurio Europos zemelapis, kurio antrasteje pirma karta buvo paminetas Lietuvos vardas. Tai vienintelis sio zemelapio originalas Lietuvoje. Lankytoju demesj patraukia subtiliai nuspalvintas vadinamasis Didysis Radvilos zernelapis - 1613 111. Mikalojaus Kristupo Radvilos Naslaitelio riipesciu ir lesornis Amsterdame isspausdinto Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes zemelapio is Joano Blaeu atlaso atspaudas.

Haizill!s.

J{"iz(' Erik JiillSSOIl f)"hllH'rg:h (1()Li-17rJ:l)

S\ l·d iju, \ \ II u. '"11 r()j i "lise

Lietuoos Brastos apsiaustis 7657 m, geguzes men. lietuoiu ir lenku. kouu.

su. soedais meui

K II Z I 0 V A H \ Ie I. ION A ~I A I - ~I L I. I Ie .I l :i

TAP Y B 0 S K 0 L EKe [J 0 S kiiriniai atspindi pagrinelines renesanso , baroko, neoklasicizrno stiliu tenclencijas, aliejines tapybos raida Italijoje, Prancuzijoje, JAV. Eksponuojami portretai, peizazai ir religi nio turinio tapyba. Paraclinio rurnu portreto zanrui atstovauja Anglijos karaliaus Jurgio III rumu tapytojo Allano Ramsay (1713-1784) ir Liuclviko XV rumu clailininko Ieano Marco Nattier'o (1685-1766) sukurti portretai, o XIX a. peizazines tapybos ypatumus iliustruoja ankstyva amerikieciu Hudson River School nezinomo dailininko drobe. Eksponuojami elu zymiajarn Vilniaus tapytojui Jonui Rustemui (1762-1835) priskiriami portretai, perteikiantys XIX a. pradzios rornantizrno dvasia,

Svenloji seimyna

NEZINOMAS AUTOKIUS

Drobe, aliejus. ltulija, XVII a.

"

KAZIO VAHNELIU ~AMAI-MUZIE.lUS

S K UL PT 0 R 0 S K 0 L EKe 11 O.J E issiskiria du rinkiniai, kuriuos suclaro marmuro biustai ir bronzos liejiniai, claugiausia sukurti XVIII-XIX a. prancuzu ir anglu skulptoriu. Neoklasicizrno epochai atstovauja Williarno Behneso (1794-1864) ir. Francoiso Iosepho Bosio (1768-1845) marmuriniai biusLai. Bronzos kolekcijoje vyrauja XIX a. neoklasicizrno, secesijos periodo skulptiiros, Paryziaus salonui biidingi kuriniai. Plastiniu skulpturos formos modeliavirnu ir ekspresija issiskiria Frederico Remingtono (1861-1909) bronzinis raitelis "Laukiniq zirgq dresuotojas", 1aikomas rornantiskuoju Amerikos simboliu.

Lordo Meadowbanko biustas

SII~ FRANCIS LEGJlTT C 1-1 ANTI{ I; Y (17Rl-l8-11)

Marmuras.

Angl ij», 1840 ITI,

K £ RAM 1 K 0 SRI N KIN Y J E isskirtine vieta uzima italu majolikos kolekcija, kuriq sudaro protesionalu ir liaudies meistru kuriniai. XVlII-XIX a. Europos porceliano rinkinyje ryskiausios yra rokoko ir neoklasicizrno stiliu statuleles.

'1

KAZIO VAI1i\ELIO NAMAI-MUZIE.lUS

ATSKJRAI PRISTATOMAS RYTTJ MENAS. Cia derinarni isrnoningai parinkti ivairiu epochu ivairia technika sukurti darbai: japonu ukijo-e mokyklos spalvoti medzio raiziniai, tapyba ant ryziq popieriaus ir silko, japonu kaligrafija, porcelianas, bronziniai inelai. [ssiskiria spalvoti zyrnaus ukijo-e mokyklos atstovo Utagawos Toyokuni medzio raiziniu atspaudai. Ispuclingiausias sioje kolekcijoje yra Buelos sventtt vaizduojantis spalvintas XIV a. medzio raizinys.

Cloisonnee vaza

Kinija, XVIll a.

T U RTI N GAS B AL D V R IN KI N YS kryptingai suclarytas is autentisku balelq, atspindinciu skirtingas epochas ir stili us l1l1O renesanso iki XX a. modernizmo. Mazosios gilelijos namo interjeruose - autentiskoje istorineje aplinkoje - eksponuojama viena didziausiu Lietuvoje italu renesanso baldu koiekcija ne tik pristato to laiko haldu stiliu, bet ir sukuria charakteringa istorini ansarnbli. Vertingiausi yra XVI a. italu renesan-

·7

sui budingas stalas Sll isdroj.inetornis chimeromis,indauja ir Ioteliu rin-

kinys. Atskira gruptt sudaro Prancuzijos baroko ir rokoko stiliu bei Venecijoje XVIII a. pagarninti puosnios tapybos baldai. IS moderniu baldu issiskiria Bauhauzo mokyklos baldai ir 1947 111. chrestornatine amerikieciq dizainerio Charleso Eameso kede.

KAZIO VARNELIO NAMAI-MUZIEJUS

D A U CUM 0 J E SAL T lJ kartu su unikaliais senojo merio pavyzdj iais eksponuojami modernus Kazio Varnelio kuriniai, Tai zymiausios XX a. 7-8 desimtrneciu konstruktyvistinio perioclo drobes ir skulpturos, taip pat paskutinio desirntmecio k~riniai, kurierns budinga biornorfine struktiira, minksti aliejines tapybos potepiai. Si kuryba skiriasi nuo koloristines ir ekspresyvios lietuviskosios tapybos sampratos. Abstrakciose didelio Formato Varnelio drobese vyrauja racionali architektonine kompozicija, ritmas, ornamentas, spalvos taupumas. Kuryboje dailininkas isradingai naudoja konstruktyvizmo, minirnalizrno ir optinio menD elementus; velesniojo kurybos periodo drobese isryskeja siurrealizmui !prasta deformacija ir naujojo daiktiskurno (Sharp Focus Realism) srovei budingas pabreztas objekto realistiskumas.

ANU Nr. 2

KAZYS VAHNELlS

Drobe, akrilas. Cikaga, J A V, j 977 111.

'1

K tI Z I 0 V A H N El.I n \ II \1 tI I - ~I U Z I E .I U s

N EAT S IE J A IV! A K 0 L EKe I J 0 S 0 A LJ S - beveik 7 tukstanciu leidiniu biblioteka. Ji buvo formuojama kartu su senosios dailes rinkiniais ir sutapo su paties Varnelio kurybos raida. Todel didesniaja jos dali suda- 1'0 me no albumai, dailes it' architekturos istorijos knygos. Sukaupta atskira bibliofi liniu leidiniu kolekcija, kuria sudaro XVIII-XX a. knygos, atspausclintos ant ranku darbo popieriaus, puikiai iris Los ir gausiai iliustruotos, dazniausiai isleistos rnazu tirazu, dazna su ekslihrisais, autoriu c1eclikacijomis ir autografais, Yra knygu, ieinanCi4 i pasaulio graziausiuju knyg4 auk so fonda, Be to, sukaupta daug vertingos knygotyrines literatures: leidiniq apie bibliofilijq, kolekcionavimq, knygosistorijq. Senosios Iituanistikos kolekcijoje yra chrestomatiniu kroniku su Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes aprasyrnais, XVIII-XIX a. Iietuviu kalbos, istorijos ir teises studiju, svarbiu Lietuvos kulturos il' istorijos tyrinetojams,

Aruifonalas

Pergallienlas~ oelos jrisilllati~ hronzos apkaustai. l span.ija , XV] a.

'7

PEN K [A SO E S I M T metu kaupta ir Tevynei paclovanota Varnelio kolekcija esmingai praturtina Lietuvos k ulturos vertybiu ri n ki n ius, uzpilc10 Lietuvoje turirnu kolekciju spragas, pristato naujus eksponavimo principus. Ji yra idorni ir placiajai visuomenei, ir specialistams.

"

Teksto aiuorius ZycLrllll<1S Mirinavicius Fotogrofas Kestutis Stoskus

lsleido Lieluvos nacionalinis muziejus Spausduio UAB "Sapllll Saln"

© Lietuvos nacionnlinis muziejus, 2004 ISDN 9955-415-33-9

UDK 75(=882:731 Vu209

KAZIO VARNELIO NAMAI-MUZrEJUS

Didzioji g. 26, Vilnius

Muziejl{ aplankyti galima kasdien, issloyrus sekmadieni ir pirmadieni, nuo 10 iki 16 val., is anksto susitarus telefonu. Lankymas nemokamas. Kuratoriaus paslaugos lietuuiu; anglu. ir ruSI{ kalbomis.

tel.: + 370 5 2791644 el. p.: kvmuziej us@lnm.lt www.lnm.lt