You are on page 1of 33

UfTVVCS nit AUI($TOJO UI SPEC"o.l'OIO V,OURINIO MOKSLO MiNIStERIIA VILNIAUS INZiNEltlNIS STATV80S !

NSTITUYAS

~ .. -

LAS I KI.NiIU ORD.E:R1U.

STlJ[)lJA

..,ll.NIUS - 1981

~os !SIt Am.tSTG..TO m SP:mcIALIOJO 1"llIJ1lmo MOltSOO MDttSTERIJA

VILHIAUSDlZ:tI:IRUIB SU!!J:l()S ms~I~

Rmlgi L.Zlb.rkas

V 1In! U.1l ~ "1 ClP!'7

.~---:: ----: -

... VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS ~ UNIVERSITETO BIBLIOTEKA

~IIIIIIIIII

038 001192202

I

tams tUrf.: ment·

I

~C'l'fjPC':L'~O ~~CI4teI'O H epe;.uiSPo CneL\liaJ!bHoro 06Pa:30BaHV.R ..lhrro DC !<O~ CCP

Sil'JIbHOCC KHit IfUtKeHepHO-C'1'pOHT~Hl:I"it HHC l'wry'l'

~yqe!i6(e KJI8.CC W-IeC KID{ opnepo 8. MeTO;U,M~eCKiI!e YRa3aHH.fI (Ha ~TOBCKOM ~3NKe)

CoC'!'UWl'OJIb 311C5JtP~-:ac JIeoHH,l!.B.C D030BlIft:I .BUbHOO, 193?

sist .tikm

stud

I

ir E pajt: kant

LTSR aukstojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija VilJ:Liaus iD.i,inerinis ststybos institutaa

bei tU8l rai

sie:

l t

K::ta~ ikiniq, orderi\! studij a. Range Ziberkas LaonidsB

V ilniua, 1987

Metodikos nnrodymei

Tei(

-,,------_._-----,-.-------------

turi aer zic dyt -!)ra

dai bam

ftedagsv~ A.C~snBVici€ne

?~S1~syt8 apausdinti 87.02.0~. Formatas 60 x 84 1/8

S~ude. rotaprillt1ne. Popie:riuB laikrsstinis. 2,50 apak, 1. 1. Tirazas 240 egz , Uzs. Nr. Kailw. 20 kp ,

V1lnisUJJ iuzinerilJ.is etatybos inst:ttutA.S, 2)20541' vilnius, S~ul~tek10 al. 11

Sp8W1d~no VISl rotap,rfntas, 2)2054, Vilnius, SSllletekio tl.l. 1.1

5,58 s~l. sp.l., 1:36

liE:

arc re1 veJ us.

II

VilaiBUB tnZtnertnio ststyboe m.tltuto·sudarymas, 1987

V3RO~(~G6J Vilniaus Inzinerinlo statybos instituto 81BUOTEKA



lVADAS

Sis metodlkos nur-odymaL l'Jkirt.i archi tekt'O.ro5 specialybes stnd@:rttams, kurie mokos I architekt'Qrl!lio projektavimo pagrino:q. Arehitekturinia projektavimo kurso metu reikia mokytis klasikinio. orderio elementlb j1.! kcmponav.imo principq bel gratinio atlikirno bild:q.

Orderyje~ kul.p jokloje kitoje architekt'Ur~neje-kompoz1e1neje sLstemoje, yre isbalansuotas konstrukcijos 11" menines israiekoe ati-

.tik.'!Iuo, atspi:n.deta v.i.sumoe ir detales rysiu. logika. Todel orderio stuflijevimas .... tai ne tHe pagar-ba j 0 dutUkstantmetei istorijai " bet ir sera mok::rkla, padedanti suprasti formos susidarymo desningumus, pajusti sistemiskumo reiksm~, ismokti. kantrybes ir kruopstumo at1iekant sruh'>tingus bre?Hniu.s •.

Klasikinio orderic terns atliekami du grsfiniai darbai: orderie be L por-t Lkaa braizomas piestuku ir orderi.ne detaleda.z.oll!8 skieetu. tUBU. Kad butli galima kvalifikuotai stlikti sias uzduotis, bntille. geral susipazinti su klasikinio orderio elementaie, j~savitarpio rysiais, moduline dydzi't! sistema.

Pi.rmame leidinio skyrelyje supazindinama au orderi'll kilm(!e!l 1r raidos istorija (detallsi sie klausimai nagrinejami velien architektu:r'os istorijo8 kurse), 811tramp- ir treciame - aprasomi kanoninill orderi1i elemental. bet jii teikymas pagrindini.uDse archi tekturini'll kompo-. zicij-q tipuose. l~entelese pateiktFlma grafine medziag6., ku:rioje nurodyi;i visi order ill tipai bel. J1i elementai, ismatavima:i profiliai, '!:>raizymo budai, teip pat ko'l or adu , arkadtl, portilcq konstravimo metoda L ir nuose1-:lumas:' Visa • ..>1 med z Laga skirts. e.tlikti kureinianedarbarns, kuri-q uzduotys ir pavyzdzhti peteikti 4 skyrelyje.

Parengti siuos metodikos nur-odymus paskatino tai, ke.d Tienintelis verslinis 'Tadoy?!lis lietu:vitl lealbe (T.B.Miehalov8k1:s "Klftsikq nrehi tektllros foI'lTl'q teorija"), isleistas 1949 m., tapobS.bliografine retenybe, 0 Maskvos architektilros il1stituto 1974 m. isl.~i,8t8m1! vedovelyje (Vvedenije v ar-chf, tekturnoje proektiroV'W'lij~n) pateiicta nepilna medzie.ga ir joa nepekanka kursiniams dar'""ams atl1kti.

Da:r'bl\ r-ecenzevc arch. kand .. doc. S .AbramtuUtk&s.

I

\

J

I£~ tsut'q kulj;'iiI'ol't~t~181.·41d:~l;~ r~1kiJiltl tUJ'.'ejo senoves ~1kijos .~ irruok!alo lJukle$'ie.jUll&8 J28k:ut1l'l1.eilSiais amziaie pries ~e:l:"<i.GrAilt:.q :p~uJ1ekiTii8i 8.I''lmitektiiros ir skUlpt1lrOs, po.ezijoe i1' d~oa!, ~atWiatikos i:r i'il,Q!lo!ijos sri.tyse ti'lpodaugelio tautoq savoe kU11;f.iros ~~o b£i2fe.

Gra1kq, stetinill vig,.1UlioS iratsk!rq deali-q isbaigt.umse, s.iski ir ~~li idejaataispUtdej.oareh1teki;""u.rm1-q :t'fl~ sistemoje, leuri vadilWltt~orieri" (letY31i.ike.s iodis "oric" reiikiatftvark~ft, Uda~n) ~ Ord~1"18 tapa stulpb:lem .... a ij inea konst'ruktyvines e i.stamos meniska 10- raiak~ f6~8. Order~ selima ap1b~inti kaip tam tikr~ racional~ bUd~t ~l~;:tkanoiolSios 1r laikorllosiO"s dalys su]£u.ria israiskingq form~, il!t1~t,~cf~ pmlktin~ irM~nin~ ststiniopaakirtt..

O:rderio'Visumo3 ir atskirq dali\! dydz1\~, santy-kine bel pX"oporCij~~9 Ql\9hH~!rt'q pro!111us l.ame mectziaga (amuo) f ie kurios j is stlik'tes irBtatmitt (~v~:n.tyAr:lfi}a3, p&Ela,u1ietiniaivisuooienes pastatal), kur1~@ j'is b~o na'Udojsmaa, re1~Qi1i~as ..

Ol"deri, u1p k~a?rtrukt;YV1.n,-arGhitektnrin~ fo.t:'m~ ,su,daro vert ikallo~ atrarllfJi! - kolonos i:r horizont·al.i, uzdeta ant lcolcm-q d81ie - antabl~ntas {pe~deilgiJl"s) ..Slelementari archi tekt11rine forma tenk1~op6.gt'iw1mef3 ~it&ktill"cs funkeijss: naudJ4, pasto~t gro!:t~ ~3;f':i.s sp$a~imQgqnuo lietaf.U!l 11" sau1s§, uztilcr.iJ:ta pastato koru'J-

. ~tyt'mt pe.to",,~ J 3u.k1.1X'l.11 pas'ttitQ m~nin, s ist~ml!t"

~~~Q'1ai.,yete$i.latplmiikal, pagal kel.$t&:\amz11l.. Ar~l~e~ioa.('Vrn""'a •.. p ..... e .. ) st1prija polle patine ,t\:emobati.. ~~ va14~ ·t~t~uatal~ :in~ Ttsucmea1n1" paiJ-



tst'lJ: tipai. Sie p51statai tuz-ejo l~fi'ti netikpatogft8, bct 1r atap1J1- deti pelieo mintis i1' jeusmus~ Reikejo Budaryti tQk14e~ohlt;e](t~1- nil! priemonll.l 3iste~, kurt t1kt'4, e,"YV~lleJ!lojo Mmof tl~k1r d1cU.ngos s'Ventyklos architekturinirun ivaimdz1ui s~,tkUl"tt~ Tok:1.a ~lstee t3po arch! tekti'il'iniai orderie i $ StlSitaN~'fJ'~pel.~ei.natrt is p17tUle~""Rt,ol~. i 8.kmen1:a~v1fH.lOntenmi~ :p~~tat'q stai;y;b~o

Klasikinf.ame l'eriode (480-400Ui,.p~m., ~~) Ql:"l~~iB t-'lmpa ~gf':md1- niu archi tektfl't"inefJ kaHyos el,~~m01l.tu ''1:h~I:X;'fll~t':t:Ln.i'l.i p~st;at'q bel kul to pastat'\.! ststyboje.

Antikines Graikijcs kU.1. "r,?ffit~!!Ii dvi.~j14 pagTmd1ntq graikq

g.im:i.ni1.1 - doren-q ir j onenu t ekt-rQ"o j es us 1f'O'rmaVl7 issivyste tr'ecies graikisJetH3

·1

Jdlo is Korinto m:t~rf8i;O z ;} lIB b~,r!J'O' pil'uM;:;,k~rt p8ll.aUdOt2S).

V'isi try£'! (;;1' $~\l~tr~iktyvi:nl{? ~ehem~ 1,:!:> b~nd:r&a

pagz i:ridj"ne~ dal is: kf)l~)Il~ ~ a:ata'bl,ement~ 1.'1.' ~fitJ~'~~b&t~ (l.i!lptV.lot~ pag-

ri.:nd~) _ Kolo:uos '\t"i1"suje ! apacioje ba~ud.1'l

~~m1as:L i t$ti,lQ~t'qf Sir:f#Z"e.ooate dal~).

Vi:rsuti1l9 o1"lierio ~l.l:"tlirJ .' dslf.}maaJi tr1s dell!s:

arehi.trev~ co ste.mbla,s E1S p hes:Lreml~:tIi~i$,~ ~ kolO!:t,* kepi'te-

lius ir laikanciae per:."lt;ngi.nt; ., \i'e,j~~d,u,.o.~enti 1i'~l'~@ngi~ (jo-

neninio orderio Mazotil\lc~ A 0;S ·{"'1.:,,~;ta.n;t:e fri.!thGllI,Qr&}; kB.,~.1mfl - _1 ...

nikuojanti e.rrtablem~nt~ L1:' {1Hljtl..fig~.a:r::!.t1· :,i~ 5ilErtc*gu."

Doreninio orderio struktfi:ra labai grlez'te. 1rde~lli?1~ .. Jam bO.dingos glaudziai sustatytos kolonos s masyvuJiJ antabl.emen.tas .. Pa~tatu:l doreninis ol"deriesut.eikia mon.umer.ftalumo ~ jegos 11." r1mties 1~liq. (Doreninis orderis pavaizdllotas 1. len.teleje,1-2 }).1&5.)·

Dorenines koloIloa buvo kalamos ia vientiao akm_s arbs ,.la8- kirq,gabali.!,sujungiant jUos mediniais 'klldacleia .. Kol-.es l.:.1Muo aiaureja i "!first!, dazuai turi siek tiek islenkt~ i 11s.o~ ~fl1t· Kolonos pevirsius pagyvinamas vertikaliom:LeisdrCl30m1s - b:me11~aj okapi teliB nuo kolonosstieoo atskirl;Ma5 gUisvsgole e".

\

f

f

.

Dcr6ni1'i1."ka.p1tells peprastss? monumentalus su sme.rkiai iskiste

~tine plokste-e.bs.ku., antkuriotiesiogiai remissi architraves. ~~ abako ir ko1.onoe. l.iemensyra perei:namasis kreive'.linij inio 'Pro f1- 1.io 'eletaen'tet! - echl:nas,kuri apacioje juorda ) ... 5 ziedai.

ApatiBe antablemento dn:Lis architravas (gr. epistLlis) :{ra sudeWis 1s dTiejl.tlll.lgl.e.us"tttskmen\l - sijl.~; masyvus, be dekoro element'll_ V.1:i"a arehi:t'g'$voyre frizas, kur:!-suda.ro pastkartojanci'll triglif\! ir metop1'4: elle.

!r21g1.1tal - tai emenys? kuri-q priekinejeplokstumoje yra dvi 'isd.rt.l-zos tr lluskeltlkra.stai. Jie etatomi kolontt asi'q tfJsinyje ir

.. ta....~kol~io vidu!"yje~ Pestato kam.pe trlglifei;nesutampa su kolonos ,uDni.·Kad atstumaa ta:rp triglif'l irsioje st tuncijoje but'll toke pet, b~ lDazmamas atstamastarp dvi.ej'tt krastinittkolQi'tl\t •

• eto~ef3- tal kvsdrato foX'mos idl.lbimai tarp trigli,f\t~ Jose M~iml~i8i bUYo ta.lpina:ni bS1"eljefai.

- Trigl.tftl 11" metopltl ktlmB siejame. eu medlnes B):>chitektnr(;lS pr(')&c~~af.pu{;;4teigedal."Vl:t;ruvijws), leur triglifais OllVO uzdengiami lub'Ll g1~pl.ai~o metopea (graikisks,i metape reiskia i'tarpak~") :s.r:l'6. tax-po -t~ t.iij.'q gal-quzpildas (l l~ntele t 6 piee.)

~ig!lto apsi.'Hoje visuome't 'bu"o tvirtinamB. nedidele lent~nele - ~~~a~ n.isfbeigianti a~ei.aj .. s Iaseis .... gutais.

A~cia.u.1'rizo<esa.nti~karni~as (gr~ ge.isonas) smar:?:iai i~sik·~.sa ~i§ $l1tabl@ll11~to epntiniti dali-q. Pegrindinis karnizo elemelltas yra kabmlt1plokitslt p~l11ta akmeni.:tl.emia p1.okstemis - nrotul.ais, isdesty~l!1. Tire t.riglifl! 1; metop.i'l.:!. Motultt apst.b'.tk plokst~a pasviru.si ze ... ~" ,Joje 'talpUIAma 18 lest:! ( .. rijoseeilese po sesislasus) .. Virs ~bw:l~tus dal1es buyo :j.rengia.mc.svande:n.s sW':'inkimo latRkas - siMa. IStJ:rinejepnsej.e sim~ puosia palmetes i:t' lifit1.1ge.lvos, pro kuritt '~1:0t.U8118B!'l1S is"teke begantis nuo$togo vanduo.

D~~ninio oraerio kolonos 'QUV'o statomos lledideliu atstumu - ~~~oltwn:ljwni viena !lUG kites ~ k8dangi ekmenines denginiokonstrilkci,j_~.aeatsperios lenld.mui .ir gal! 1.1lzti del nuoeavo evaria. ~~l"l.ln1ln1j8~ d,ydis yrikleus.e :Lr nuo e.hsol!.utaus pa.stato dydzio. lbzuc8ftpest&tnoseatetuma:1tarp kolonl.! santykinai didesni negu s+emhi.~i'nmtyklose,kad8n.gi:ti318.ikyti vienodli s~'ntyk,f tarp kolonoEJ ~.a1o·:.u-·bt'8rkoltmlttijatt~· dydzlo mazame irstambiame pastate ne~ma~'de.i •• ~ineto akmetlSrItle.tsparumo l.enkimui.

°:ledtattl.ifllordc-to elMJent'q It:i.ek1s,paeto~lj'll isdestymo schema pk:liud~graikanmkurt~l.ahai ~va~ios kompozicinesisraisko18 pastatw

-7-

Pletusinterkolumnijus buvo' derinnmas su zemuj' lengvu. antablementu, si[1,uras - au 8ukstesniu, masyvesniu. Senosiose doretl.1.:t sventyklose kolonos labaistol"os, ryzkusent&zis (tat kolonos lieae.D.$ iilenk1mae), ist~stas kepi telio echi-.nas (tal sumaz1ndavo perdengiamos engosd1dt) t auksti antablementai. Toki'l statiniq kompozieineisraisk8 labal su.uki, tvirta.

Velesniuose pCstatuose gane. stipriaipaetke1te at.sk1:M. e1..ts;. bei bendrosios proporcijos: kolonos tapo plotteBne8~entazi8 'Woe pas t eb Imaa arbs viseli jo atslse.koma, kepitel:i.aisiaure$U1, antabJ.ementa aukstis me.zesnis. Tuo paciu order-is tapo.1e~esn15j tikllmtnges:ilis. Didziaisi~ pastovum~ per visE!. graikl.t dorenin.1oome:t":i.o ftoliucij~ is~ai,ke frizo skaidymns triglifats :U- meto~!s.

\.l Graikq jonenini.s ord$ri~ huvo inte:rp~ttloj~!i 4m- ~va1r1.au

o ne~u dcreninis 11'" &kyretsi nuo jogrskst~fJnem1fil propol:'Ciao:rd.;B, awietingesnemis ir $until1au ibo.neliUl')tomie feil':!i'momi;s, gausi,ll d.ela>:ru .. Vi truvijus teige, kad jOllen;i.xd.eord.erlil atspim'li woteri.$qj~g'l'Oz;" o doreninis ... '\lyl'iSkftjf! je~.

Ta:cpe daugelio joneninio orierio VB.:t"t~'t~$ kl1ri'qekirttll&\.1 Jfnl hazi'!iy antablem~Jltt!, kapiteli-q deta:Les~, ii~ku-1amj,du p8gr1nd1llid. t;'pai: Mazosios Azijos ir Atikoa .. P1:!:'masi-1f3 1s j\lsv:ud.formsvo VI a.p.m.a

~ do.reniuioorderio i:r Ryt'q m$110 ~takoje'f antl."'&sia - VI ·e. ... p.m.e .. predzioje Delfuose, 0 gal\lti:n~ ro~ ·~SS~.ltikOje. (1. l._t., 3-4 plea).

Joneni.nio orderio kolonos z:ymiai g.rak~t~enefj (j'Q, aukStta k1to nuo 8 iki 9,5 kolonos d.iamet.rq) p kaneli1l.'t>os iak'i:!l.l.tos .\1t~l.1.a1a (takeliais), e:ntaze nelabsi :t'Yski~stl.,p!"1ai is".yatyi;os'baS'M U' .kap1teliai ..

uk- Ol"'i.ginal1ausia jonen.inio orie:T"io da1..i~ y.ra kaplt:eltIJ f!1l~k-

teringomis jam vollutomis. V",llutostiWJid.are ttZisnktttt sptNcl~,p1@ki(Hosio!! kapitelio da1ies - pegal.vQs kl"aitus .. Del..s'VtJt1iku T011at'q fo·:rmos kapitelyje atsu-ado du 'skirttngltasndai. Prl&kud.wneiawade matome dvi spirale besisukancias formae - 'Voliu:tae,ciontn!11l8e -

ra- ve~en~, v~d.inem!!l b~l.lus:tra .. Ve..,p •• ni" •. e .. antroje pUS'eje AtmUO'ft 11«1- Tyste naujo tipo kampin18kepitelis, kuri~e kempiD.e T01111ia bUTa statome. 45° kampn e.biej-qfassd'l F.tb'11g1u~

IS

~tas.

it: "

- B··-

i~~iOf$iOfll A~ijos jOfb~ninio ord~!"io BV.teblementae suaideda is ~~Mit~vo U' karnizo. Arehitr~'Ves sudalintas -; tris iuostas-

~ 0-

JU.meija8, t.ru'Pu.t1- issikisan.ciea viene kites atzvile:iu. Tarp archit-

~If) tr k':e.rnizo yre dantu.k1.! eile~ kurios niekuomet neaptinkame Atik,o.s jrulen.ini.&we ()rde!'yje. Pestarojo orderio 8..'1.tablernentr:s sudarytas ;li>tri.jl!dalilt: et'chitravo, trizc i1' kat':lizo. Skirtingai rre gu doren.i:l;'!iame o:rderyje" jonenin.:i.s :trizas;rra. lygw:: arba puostes istisine bare1.jetli juol'3ta.

is si

JiOl:nenin.iuose past.atuose inte.t'kolumnijus zymia i d idesnis negu do- tv

:K'ezniud.uc-se. Akrneninio perdengi;no L~ikymo g81imyb~sbtrvo isnaudOjnfllos ir

~a..k$j.m81iaL 1a1 ku:rinose st8tiniuose, s u y?ac dideliu interkolunmi- do

jWl11~ il@.8l"lcme. buvus madiu} perdengini. Keip ir dO!'8ninis, jon(:minis et

Qrd~ria .:tormavos:L med In.i.o pTototipo pagrindu. (1 lent., 7 pi.es.).

vo ri vi

K~'i?intinit'3 order:i.s GrE.ikij oj e pr; f' irod,:e tuo me t.u , ke i do!'0.ninis ;l:j;' j~4!ninis orderiai jf1U buvo pasn. eke aukscieuEd.~ Hisiv~rstymo lygi. KM."~:\:l:t;i.;Pio OI'r'.e:,io archi tel:::ttlrine gi~temr.. 11?,oai nrt Lma j onen tne L, Pt>.grindi.nis s}:irtumss yra siek tiek lieu..'I1.esn'~ kalona (jos Bukstis l:rgas lO-CSiai slcersmenti) 1.1:' e.ukstas, simetriskas vaz-po formes l{epi~~l>i,s. Jis gausi.aipapuostas Bugaltniais mot YV'€;, is , kuriuos sud er-o dT1~M;Bnto lap1.t eiles 1.1' st':ebeliai, uzsibaigianty.J sralgemis. Kololtl.! b~zes r.;!lologiskos jCr..teniner:u? Tq pat~ galime pas8.lryti ir apie antabl;$\j,[l&ntq" kuris ti.i:r R.amos archltekturoje ;bgavo skirt1llgq bruoz-q_

Vie:n~ is gr8i~ kor.intinio orderiovarient't! matome 1 lent. 5 plc~sil1yje paveizduotame Lisikrato paminklo Atenuose orde:r'yje.

Gilian paanalizav~ graikit arehttekturini pa1.ikimCl, pastebesim.e, lmd~~risfiil.a1kYdall!as pagtovi~ elementL1').~ sut'ieti, uztikl'ino ~e!t\areh1:tekt'W."'ini:q-menini'l! pr1ernoni,+siste~. Ra1edami svarbtiittlStlt .tn"de;rio el..eJnent'l santykius aroe absoliuc ius j'4, dydz ius, grai~l~nlku.l'e llkUoti:t.'l.go pobildziotivairausmasto bei architektilrin.io _i~do ritat1niu. Ord.eria suteikestatinie.ms rirnt1es il' kartu neis»0~oven.s.m<> jegoe bruoz-q., kurie tape graikti meno s:Lnonimu ".llj()S ·kUl.t~s reitit'je.

te

na n1 vi

na

Vi (ll tc ti

01

l"E



- 9- ROMmv OMERIAI

Toliau orferie.i vystesi eenoves Romes kultu.:roje, peremueioj. is gre.tkq pa~indiniuBorderines architektil.:r-os pril:t.eiptU!l,f.~11lsioje JUDe ir ,ritaikiusioje naujoms reimems, .nau.jie_ paatat\t t1- palUS.

Romos erchite.ktiira isugde nauj~ konstruktYV1n~~tektord.n9 stst ... mep sienin,-skliautin~. J'll viesos paskirtiee paetatai laba141dell, tvirti ir puosn:us. Sill pestatli meniniam apipavidali.ni.Jl'tuidab!laWit1el ir buvo naudojame.s orderis. Romenai graikq :p:avyzdzill sukii:r.'essvttS· doreninio, joneninio be L korintinioorderiq varisntus, pereme is etrusktt toskanini orderi.

lle. .. p.m.e., e t.r-uakema ta:puB Rcmoa ;roespubllkosde.litni, asitnilia'Vosi etruskq ir ital\! kulturos irissivyete s8vitastoekaninio ·orderio tipas, gana artimas dorEminiam, taciau mas:y'"Vesnis,su lyga.us paviI's i8.US ko.Lona , lygiu) nethrrnc Lu de '\roroelement\t. fr1zu.

Romeniski.ej i orderia:i. vystesi labainenuoseklia.1. Pr1esin.goB tend.encijos daz.nai egzistavo gretsj II' ltokio nO:t"Stlpoorde:r:-:i.o 601111- navimas konkreciame laikotarpyje !lesutap.osujoevolllWtJaallk:s~ il.iame etape. Psvyzdziui, res}:\ublikos laikotarrn~d-orenmi.8ord1.tris vienu atvej u cuvo nat\d.ojamae l.engvq proporeij1l:-,ld:tu - stmki:q. De.z-

na i, pHS itaiko terpiniaitarp toskaninio i1' dereninioOrderil! verian'tei.

Joneninis orderisbuvo vartojama.S su dVie;jl! -tiptt kapiteliais.

Viename orderio variante kapitelis bavo Buneyienodais tasadais

(ka Ip ir graikq oroeryje), kitame - au vienodais fe.sadsi8, karvo11utOB orientuotos abako istriiaini'lt kryptimis. Sls jcmeninio orderio tipas t-apo pagrinduv&liau stl.sii'ormavueiS1mpenktajeln rom.eniekojo orderio tipui- .kompoziciniamarba sUdetiniam orderiui.

Dar II a.p.m. e. labai megiamas tape korintil+isorderia. J1e

;!.gavo ll6uj1! bruoz'l palyginti au graikiskuo.ju OOZtea'spren1i1me, ante.bl ... mente, kapitel.io akento lap-q tl"'akt.aotej.a.

ai~ Romos imperi.j.osl.a.ikottar:pyj~ (27 m.e. meta! -V e..) ~ do-

.rellini.s Ql."deris tapa dar puosneanis; antablementes:tsiranda dan.tukq eil.e, rozetes irkiti d.ekoraty-v-iniai ·el ementai. Iskilmingu, pare.d1~ , niu orderiu tape> korintinis, 0 "~liau ir kompoziein.isorderie.1..l88- tarojo ka.pitelyje vientis!t derini sudare korintinio orderio a1am:t:o lapl.t vainikai ir joneninio b,pitelio voliutos. Naujlltnot;rvq{immJ,i1&. Zveriq atvaizd:q) stsiran.d.a vad~uosiu.ose· !1gQl-~iuo •• kapite11\1.OH.

f

t

I

\;

,

-~o -

Orderio elementai labai pekito Romos uzkarisutuose DE'.stuoses ~

tar pasil"eiske· vietiniq archi tektUros tradicijtt i taka. :r;

Palai;l'I3niui Romos archi tektUroje orderis neteko bUdingo graikams 1

tektonini.o pl'asmingu.rno tiek traktuojan.t ardcrio atskiruselementus, i

t-lekpanaudojent ke-ip stul.pin~-sijin~ konstrukcijq. OroeTia buvo 1

nUol:atoB ll"P.ud.ojam&s si.enos plokstllll'a i paivairintit sudalinant jq pus-j kolonemis arba piliastraie d:eri.nyjeeu kolo.nomis arba ir be j1,f. Sis 1

nao.jas orderio, keip s1 enos elemento, p8...naudoj Lmo metodassuteike Btenos pavirsiui ne til: dekoretyvu.~., bet ir tvirtumo, pas t.ovumo pojnt,t. T;xo paciu romcnai suk-urena.ujEl, orderio pritaikymo tektonin~ s!.stemq. kuri ypacplE..ciai DUvo taikoma ir istobulinta ren.esanso ar-

.chitektm je.

Su.kUr~ sevus ord.erio variantus, romenai pateike irsav&s naujas kcmpcz Lc Lne s fOrUl2.S - orderi.n.~ srkadq bei arkadq, besiremiancl.~ i kolonas.

1

RZlm6.A.NSO CRDERIAI

Ramos imperijos zlugimq lydejo ir kul.tilros sunykimo procesas.

Neuj-q ~ai.kti zmonill pas8:.lleziu.r8! kit:i. gyvenimo pD.reikiai ir uZdavt":" niai Ugiems amziaffis nugrimzdino uznta.rtstin graik'"q ir romen1.t mena , aunaikino dE:.ugum~ }culturos, taip pa't ir D.rchitektilros paminklrt. lJ.'ik n a it€.liG~q !""~1i (palaeo) architektu.roje velpamatcme ord-erio 61ementus # kurieveliau papli to iT k.itm)se krastuose" iga.udamisavi tu., bruoz1i, bet atspindedarni benora. s1;i1.11.1 - lienesans~ s'tilili_

1420 m , Florencijos architektas Filipa:s Bruneleskis par.l-5udojo "kl.asikines" fo~aE aavo pastatuo.'e. Sie lIletai;laikomi Reneaansc stiliar.zs arehi tektu.roje pradzia.

Renes6...>1.Seypatingasdemesys buy'o siciriama13 a.nt ikinei kul tura.i studijuotLXl 19 • .11' ypacXVI e .• pasi:rnde daug traktatq, studij1.lapie gre. ikq 1r .romenq orde:rin~ arcnitektu.r£:t, atski.rJ..tdalitt dydz ius ir

aavita:t-pioprfklsumi)myhes • .Benbtttr.'inioq ctyrio:q, XVI a. tearetikai. lta1pl:r ?elesni.1.lmnziq tyrejai, !1aud.~josi Romosarchitekto Vitr~j:tmS<t%'clttatu 8!lie arehitcekt~, kurio J, 4 ir 5 kn,ygosak1rtos orderi-q • .k;:taet.f'ikavimo ir kcnst:ravimo. problemoms.

"iymiausi renesansoaroottekta.i: .Al.herlis, Sansovinas. Serlijae, Sksmoc1.&., Pal,ad1jtls,Vinjols,be-statin.illpali.k:o teori.nills darbt.ts

~~~-----------------

- IIiI

r

- 11 - ,

ap Le orderin~ e.rchitekttlI'q •. Ypac 1'yskia.i issiskyre sie du teare-tilts! ... Dzakomas Baroci~ Vinjolo (1507-1573) ir Andreas Pa1adijue (150)- 1580), sukUr~ isbaigtaa Renes8l1:!\o orderio ~istemal!l, }curiae studljsvo i.r naudojc praktiniame darbe velee:niqj-qamzi'q. arohiteld:.ai. J'l parengtoa orde1'ines s istemos pasizymi isbaigtuITtU. Vieiorderio elemental iSreiskiami abstrakciu dydz"iu-moduliu arba jo dalimie - pB:rtomis. Papra~tai modu.1it.l buvo la.ikomas kolono~skersmuo arbs epindulya. :Pa";' rinkus !nodulio konkretl'.. dyd;i. met:t"ineje ar bet kurioje matqeistemoje, galime lengvai isbraizyti vis~ orderi.Tiks1iai gBlime isbraizyti 1r

v i.sua sudetingis.usiua profi1ius, kad angd jie I!ludaryti is. geometrisJca1. taisyklineq figUI'"t!.Tokieorderiai buvo ir tebe1'a placiai naudojaml

ne tik projektuojant konkrecius objektus, bet i1' akademiniame specia .... list'! rengimo procese.

Didziausiq popuf.Lar-uma musq architekturineje pre.ktikoje ir teorijoje igavo Vinjoloa kanonizuotaoroerine sistema, au kurla stuJipa. z~_ate ir musq studentai architekta.L Vinjoloe orderiai bus detaliai neg~inej~mi sekanciame skyrelyje.

Renesanso epochoje orde1'ie buvonsu.dojamas tv-airioee architektilrinese kompozicijose: ko:Lonadose, arkado!le, portiku~se.Ypa.c oharakteringas ir bilditlgae renesrulE:ui buvo ord~r1\hI!U1d.a:-yt'Q.1.s puakoloniq arba piliastrq, isdestyrna.s. au.kste..5~. kur kt~k'Vi.enas is j'q bllVo uz'bsigiamas s.nt!?'blementu. Dazniaueiei orde:-ial J..sde~tom.i v~rti1calis kryptLmi sitaip: pirmame aulcate sunku!l oreerle (tO$k~in1. arbs dorell:i.nis), an+reme - lengveenis (pvz. jotteninUa), tl'eo1ame ... dar lengvesnls (pvz., korintinis, kompozieinis).

Didesniam momumentalu.mo ll'lpildziui eukel ti buy!) "tterotC)jaltli ord&riai per vise, ar deli f~st.":o a.ukseio, nesiflkslte.nt Stl aukstq e1taiciumi; daznaipirmo~mksto s Lenos buve mtirijamo!l ie stamb1\l ameDll - rust'q., 0 orderiai ded.ami virsutiniuoee eukstuoee.

ale pagrind1niai orderi'q taikymop1'inoipai i.splitoV1:q taut'q,

.. kurias veike Renesanso itaka~ architekt'ilroje. Siep1'incipai. tVB1r1o-.

se formose bu.vo taikomi. velesnese stilistineee epochose 1r. "Pee b"'t'oke.

XVII e. .. viduryjearehitekt~rines minties c'en.tree pe.la1pen1u.l pe.!rsikele is Romos :} Paryzi'q.. Jeigu italiska.jam.e renesa.nse'Osgri.lld1- nie crd.eric taikymo metodasbuvo sienos i1" order+.oderi.n..ys,>"tai

---32 -

p!"er_cn.~-l traktuoteje orderis orientuojemal!J tent1kin1ue psvyzdzitu!l, eiek1ame. eutetkt1 kla&ikiniem portiku1uaujEl iera.1sk!!. Ati.trauktss nuo-sienos order1egrtzta i erdv~, atks.rtodamae k1asikin~ kolonadoe ar pcrtik:o ferm~. 'rei ypec sV!1.rbus klaaicizmo archttektllros bruo~as. Jiso-tspi.ndl nBujE! p3state reiksmingumo erdves orgr.nizacijoje supratimEi. K1Asicizrue pe.~ta.ta5 tel'si atsivere mteste erdvGje. de portikst 1~ kolon.8.do8 tapoaktyviu elementu, formuojanciu ir ritmizuojanciu an-irafl' miesto erc.ves - sRtves bei aikstes. Siep8state erdel'ines kornpc=icijos ~t'incip'Ji XVIII B. "auvn placiBi teikomi Europos urbanietikoje, 0 XIX 8. praclzioje buV'oryski£i j .. ktmytiPeterburgo statyboee.

Kla.sicizrno erc~:'tel{±i1roje didelis d?mes~rS bUVD skiriarnas orderio "gr~nurnuitl t t~y. jo elementai turejo e.titikti t1idealius" klasikin:Lo order:Lo pez-ame+r-us ,

Sud~tingo~ e ~~D:-XJ:a .pradzicj e ar-cn I tektUros ra idoj e orderis isliko ViCllt:. is sv&x·bi'1usit! paststl! rneninAs is~a iskos prie;-noDi-q. S iame le.ikotflrr:rje buvopppli tr>s t i_ek ive.irhi tauttl vietiniu~ ar-ch i, tektiiros tra'.iicij1.l transportuota8 orderis, tiek konkreci1{ p sm i.nk.l.i; ord€-ris, nekrei~iant aerneeio i tektonikoE bei klaslkin~3 kompozicijo~ p:rinCipUB.

ORDERIS LIETUVOS ARCHITEI:TUROJE

Lietuvoje ank:styviausi.tt crderines architektu"t'os elernenttt pasitaiko reneSE.llSO pastntl..lose. Nuo :XvI 8. pirrnos .pUBeS orderi.s paplito ple.stiskuose be-roko stn"tinill fe-seduose, interjere. Orderio element-q taiky.Jl&s Lietuvos archit~kturoje bU'Vo natCfralus dar :ir todel, kad dau~ st8mbe~ni'l pastatl..l tame l.aikotsr;-pyjestate ital-q ar-eh i. tektai.

XVIII e. Lietuvoje pradejoplistikla.sicizmo architek-'tilr('JSel~aentai. Viename is pirm1.!jl.! klas icizrno pas.tEitl..l., arch.. T. Zebrau;sk:o ir JLKD8.k:.fuso ps!rtatytoje Vilnist2$ univers i"teto on.ee:r"V'S.tarijoje, matome fl."'l.zEl su t:r igJ.ifais ir met.opom.is ...

Rysklaus iUB ord. erines kompozicijaspan'SBlctls L i.etuvO'S lU'chitektiiraje pe.lik:o Vil.niauB universi tetodes.tytojai, kaip K.Spampanis ..

1r profe:sorius, klaeicizmo arehirehilrosviria.usie.s mel:st:ra1!!l La~-e Stu.oke.-Gud.zeviciua (1753-1798h 5usipazin~s au Europo!! architekttira.., ma.k{Hsis zy;:nioje Zako Fransua Blondelio architektilroJ! rnokykloje :Pa .... ryiiuje, dvejus rnetus pr-abuvee It"alijoje. leur. studijavorom$Il'Qltl.asikiJl:i. arch! tektnr~s pal.iki.m'i beiprs.ilf, ren8aansoa:rah1t.ekt'q lU'a-

IEntt klul tuod.! tektf

inteJ kolOl arde:

Myka; resi baZn, kari

. yra o!'de

l'lIlO lis1

na!

ne "

'bei

lead:

rine

ti I

taa

mo·, auk bua

nin 1M

h

I_

\' \

\

~--------------------------~

o

-13-

I8l1.t_, P&.J..ad1.j.s.us ir kt. k'O.rybl\, LietuToje j15 st~el ~f11egtil klaailcine8 ar<lhitektilros tradicijae, lai!Jvai operuodama. 1r ta~ tU.odf:UD8.8 ol."<ieriAemis sistemom.is, ieskojo savito.,k1.e.eicismoarch1- tekttlrOs iiraiikoa.

SaTO 1d1ry'tloje L.Stuoka-Gudceviciu.e ·dazniausiaiaa1l.'Cl.Qj.o l.a",l interpreta.ojf!Mll (neke.nollizuotfl) dorenin! orde%i- .. su 11'ge$!J parrJ.riiaus ko~onr>mis {bUT. V ilniaWt lea t ears, rot uaee.r1lmal ),i;aippetjonenia!o' a.rdericelemen.tu (Verki~ rIl!:lIai, rotuSes inte.rjeras·11" let.) ~

IUasieiatines architektii.ros i·dejas Lietuvojepuosslejotai.ppat Myk:ol.as Su.lcas (1769-1812) ,Karolis Podoa.sinskis (1790-.l,860).1>"--' ra.sie XIX a. treoiame desimtmetyje Vilniuje pastatytoje ~1k1l bamycioje (dab. kino teatrae. ttKronikatt) panaudojo supe.p.rastmtll korint~order~.

Orderio panaUdojlme pavyzd.z1\l XIXa. Lietuvos e.rchitek"tilroj-e

, yra garia d.aug. Miesto rUl'ID.1:architektfi.rojesutinkeme graik:q-04m'8n.iJQ. o·!'der.i (pVz", Me:u.o darbuotoj't! l."ibnuos·e .Vilniuje) , beveikTleu.erome-

n:q orderiq tipus. Provin.cijos dvarqe.rohitektilrai ypaebt1diDgi. 4i4z,1.t.t-,. Iiai partilea!., imitl10jantys grynuosiW! irmisriW! orderiq tipw!,dainaieavo gabarita.is ir masteliu disonuojantys Stl stat1llio ltompozioi-

ne visuma.

..

SevotiBbtord~rio 1nterpretacijq pasitaiko medme:je gy'\1'e1l81llqj-q,

bei ukinitt trobe8i't are-hi tektiiroje.

Ap.ibertdrindami si~ trum~ ordeTi't1:raidos apZvfilgfl., pazymeeime"

ked:

"

- orderis daugiau keip au tUksianciue metq 'bU"f'O viena ispag""! rindinitt architektilros kornpozicinee farsiakos priemoniq;

- naudodami order~"skirtingq epdcl1tt kUrejai sugebeJo1ireik~ ti savo visuornenes meninius idealue;

- ord.eris pas iiyrnejo nepaprastu. lanketumu.Mokamalp!1D1U4etas, jie statiniu1 su.teike monumentalumo, iskilmingumoarba '~ mo, lyriskumo; atapindej.o patve.ldystee arbs d~kr'at'ljt'tS·prilu'Jtpua; aukStlnQ arbamtmkino !meR; ladino itampoa arbs. dT_mea P8UlY'oea bilSenas·

t ,

- gimf'S kaip stu.lp1nes-$i31n~a konsf;rukt7Y1l1bc1Jtnw. MJ.... ,

nine format.orderia pui.kia! l-au.gc t kitH. kontrtr8vlllo81at_.JlBPleta statinio tekton1:Skumo I!I~Tolc08 l!'ibaa.

sio kol

met ded tre

2 .. ORDERIV DALYS, TIPAI m SICIRI.?MD"...JI BRUOZAI

lao pa§ tn

PAGRIHDTIf:';s ORDERIO DALYS. Archi tekt'Qrinis orderis sus Ld ede is taj

tri;j-q pagrindinitt dalitt. SVarbiausioj i, laikanc ioj i orderio dalis brE

yrc kolona; vi:rs jos esanti dalis - antablementas ir zemiau kolonos kq

eGanti dali~ pjedestalas. Jeigu orderis turi visas tris isvardintas viI

delis,' jis vad tnamae pilnuoju orderiu, 0 jeigu turi tik kolon~ ir tal

antahlement~ - nepilnu o~deriu. Kit1! vari8l1ttt nega1i buti, nes azrtab- 101

lementes be ko l onoe ir atvirksciai ~a abaur-dae , nul

Tarp kolonos, antablemento ir pjedastalo dydzitt yra nusistavej~

konkl'etus sant:rkiai. Pagel Vinjo1€! antab1emento aukstis eud.ar-o 1/3 no:

kolonos aU.kscio. Taigi o:rderio dnlys sant:y:kiauje kelp 1/4:1:1/3. ino

Subendravardikli.nus gaunamas scmtyki~ 3:12·:4, kurio skaic1l! SUJ.l1a ly- no

gi 19. Naudodamiesi siuo santykiu.., nesunkiai galime surasti bet kokio vei

pasu'inkto dydzio orde.rio atskiras delis. Duot~ji auksti sudalinus 1'8

i 19 deli-q, 3 virsutines delis atskirsime antablementlLt,4 apatine~

dalis pj€destalui, likusi~s 12 dalil.! sudarys kolonos auksti (2 lent., at

1 pies.). ci

Ki&kviena- is min8ttt orderio dalitt su~ideda is smulkesni~ sud&de.ml.lj'4,. Panagrinesime jas pradedami nu.o svarbiausios dalies - kolonos H

KOLmIA. JEl aud ar-o apsk:ritimo konti1ro plane i VUStt laibejr:mtis ~c

st~ebaz, uzoibaigiantis virsuje ir a:pacioje nedideliais praplateji- rE

mais. Kulonos vidurinioji, evarbiausioji dalis vadinama limeniu.., ill!

arbs stiebu.; virsutiu.is iSpletimas -kapi teliu ir apatinis - baae ,

{2 Lcrrt , , 2 piesjdl

KolollOS laibeji;:nas i virsl! yra aiskinamas :?:.vairiai. .Pil-mykBciuo- t

ae mediniuoae stetiniuo8e stulpai .buvo daromi is med~iO kamd.eno , kuris i:

kllip zin1.a, l.aibaja i V"i.r~. Si akiai iprasta kolonos forma buvo per- b

keJ.ta 1r i kit14. medzia.gCl - amen=!.. Antra vertus, cilindrinis stul- k

paa db.lr6gej1n:o ypatUJIlll strada 1. virs-q pl.atejrn tit!l .• Norint isvengti i

,

sios optines iliuzijos, kolona i. virsll ploninanla. Trec1s, lalbejantt

kolona vieuomet atrodo au..1diteene uz tokio pat dydzio eil.1ndr1n~ kolOl:llt

Kolonoa laibejimas neralabai didelis. Kolonos viraut1nis 41&metras sudero nuo 4/5 iki 5/6 apatinio ekresmens. Laibejimas prae1- deda ne nuo apacHos, bet nuo 1/3 kolonos aukscio. Apatinls kolono. trecdalia yra cilindro formoso Kolona p10neja ne pagsl tie.~ (taip labai isryskeja perejimo is cilindrinio i. kugini pavirslll rlba)~ bet pagal parabolin~ kreiv~, lieciamCl,j~ epntinio kolonos trecdalio ve:rtikalinei linijai. Ko'Lonoa laibini.mas vadinamas entaze.

Brezinyje entaze ga.li buti nubraizoma dviem bildais, pavaizduotais 2 lent. 7 ir 8 piesiniuose. 7 pies.i.nyje pavaizduotas entazee brezimo budas, kai is taBko A dydziu R uzkertame kolonos asyje taskCi:B. Prat~5~ ties~ AB iki joe susikirtimo au hcrizontale, isvesta vieno trecdalio kolonos aukstyje, gauname susikirtimo task~ O. 'Is tasko Obreziame bet kuri kieki tiesi-q ir nuo j-qsusikirtimo su kolonos aairni vietos atidedame dydi R. Gautua taskus sujung~ lekalu, nubresime entez~.

~ 8 piesinyje pava tzduo+o entezes brezimobiidoesmeta, kad kolo-

nos apa t Ln Lo spL.ldulio R i1" vil"sutinio r skirtUlllu iaski.rt~ apskritiinodali AB ii- kolonos laibe j anc Los dalies aukst~ 0-0 dalin.ame * vie-

I

noda La Lsva l uzsiduodt:t dali'l.l skaici1.l ir ~ brezdami-is taak:'q 1,2,3,4

io vertikalias bei 4orizontalias tieses iki jl.l susikirtimo, gauname parabolines kreives.taskus'I, II, III, TV.

Kai kuriaia atvejais kolona buvoploninama ir i apaci!l. Siuo atveju storiausia kolonos liemens delis yr~ viename t~ecdalyje aukScio nuo apacios.

Kolonos liemuo daug~~oje orderi-q buvo puosiamas vertikaliomis isdrozomis - kan~lii1romis (2 lent., 5 pies.). KaneliUrol! sukurla idomesn.i sviesos - seselio zaismq, len.gvina iraukstinakolontt. Paprastai j1.l buvo deroma 20 arbs.' 24. Kanelii:lr-q tadestymoir iabraizymo

. ,

LOS

.s

r

15 -

metodai parodyti 2 lenteleje 9 piesillyje.

Apatini kolonos ispletim~- 'baz~ sudero vienas arbs keli zie-

dai,paleipaniui platejantya i apa0i~,ir kvadratine plokste, sudaran-

10- ' ti baze s pagrindl\_ Papras~iausi~ bazi: audero viens!! ziede.s - velenas

ria, ir kvadra. t me p.lokSte - plintas (2 lent., 3, 4, 11 P .Lea. ). Gratinis

~r- bazes plocio radimobiidas parodytas 11 pieainyje. Baze yra avarbue konatruktyvinis elementas, nee j'i suteikia kolona! didesD.t pastoVWllll

ti ir isskaido apkrovas :i. didesni pagrindo plotll.

-1.6-

-.

V1.riut.1.l.l4. kO~Oll'''S iapletimlt - k~pit.e1i slldero trys dal.ys: )rak-



l.ell.a, ec.hi.nae .ir abalm.8 (21 1~14:t., .J, 5 pi~5.). Abakas - tai virsa-

tme kapite.l.io d.a:U.s, kVadratoarba jo pa.grirJdu sudar;y-tos formos aklJtenB pl.oknte., + la.1:rilt tlesiogiai remiasi denginio konstrukcija.

Ecrd .. na8 - pusvelenio tormos ~iedas tarp abako ir kaklelio. cite remiaaarkiai igsikisant~ abakCi ir kartu yra peI"einBlll8 .forma nuo apvalios kolones i staciakamp:i- 5bakEi,.

Xsl:l.elis - eilind.ro formes, kolollD's virsu.tL"1ie akez-smena dydzie., elementas, jungianti~ ko.Lonce li€.meni au echinu ..

Bal';es i.;3pletirno kilme ir nc_udingun18s yra neabejotini, 0 kapitelio vaidmuo aiskinc:>.mas g8.na :i:l'airiai. Kai kurie teoretikai kapitelio

. atE iradimq sieja su med.i.nes konstr!li.cij as protot ipu (zr. 1 Lezrt , ) be i noru aumeziI:ti l'~isvq perdenginio ilgi.. Be to, daug didesnis abako negu kolono~ skcrspjuvio plctas pale.;J.gVina perdellginio montavimq .•

Kapitelio kilme l:/-iski.nama. ir v8dovaujau:tis meninio pobudzio samprotc.vixais. Ko.Lcna oe 1.:spitGlio suke'LLa nep8sitik~jimo jos laikomqJa galia ;bspUiii.!. Kolona au ks.:piteliu asocijll.ojs.si s u r-anke , le.ikencia s~ svuri., ir tuo l'aor2zia;',1cs kolonos ka Lp atramos reiksmingutnas.

ANT;.J3I.}~rJ:F::KTj.S. KolonoG, sustatytos i eil~, sudaro virsLttine'lS pas-

tate dalis bc i sto~ laik&.l1.ci~ konstrukcijq. Vis~ virsutinb4 p-6stato dali:q svor~ ~. ke.Lcnas pe.rd uoda armens blokais ij as ~ dengianc Los tar!'~ t ar-p koloL:q. Sis 8l.::nenS blokas vad Lnemas archi travu. Archit.ravas

yra E:varbiausioji antablemerto delis, juosianti vi:Sq pasta.t~. ViI'S architravo dedamas ~ smu.lkesni-q akmem; frizas, o V irs jo - virsuti-

ne anta.blemento delis ka...-nizes (2 lent., 2 pies.)

Ke.r:u.iZ8E susideda is trij'-! dali\!: I'emiamosios, kabamosioe ir

ve.inikuojamo.sios,. Karnizas yra. 1abai svarbus orderio ir kartq pasta- tos

t-&elementas, apsaugantis antablementq eroa sien~ nuo e:togu .nutelean- tor

ci.o yandens n.eigiamo pDV'eikio. Karnizss ypac reikamingas pas-tate korn.- ne s

paz.i.ciE.i.1!elem.ent,es. Jis pe.ryskine 5ienos irstog~ jl.11!lgt:t., viznaliai tat

th"kiria atskiru8 peata'to aukst:ws.~ .. ~. eLl.aut e.eie1~, ja~ da~ ziTI

~t:rv:ini'q ~ kom

S'V'Brbiausta~o d.al.iB - ka~.il1)·j:i .. .lee .apat.i.'ne;je pJ..okStu.- surn

mojoebUtiD&i iSke.lmma-s griove1.is-l.a.staka.,- kuru sustabdo vandens,

~cioant karniso paviriisl1'8, tioli.memQ.&k"f'erbi.metsi .. Kadt)'Q.'b! jt{

gall_ tol.i.au 1SJc.1~i kab~nudfl karniso dall, n.epueid.iZ1antjoe pasto- (if

~ 8~ T~'b:mrCJ paettm-,:tWllt8s* isores pus" tuo tIlume.zir.t.ant In!

l.aia.aika'ba:nc.iOa A.al.1.ee ;dyd~.S ~ pastor1,nimas 'yre.' :rem.1etmQ.j i kami- mu 1

zo 4al.is •

lat~

Pjec

rini

mas

V'adJ

lien

ta 1

aut: lab!

arc]

mo 1

net:

pav;

1 .

.. ler

tum'

. ~~--------------------------------

- 17

Virsutin~ karnizo Q81i'sud.aro eraikiekojo vandens !!!urinkimo latako-simos fo.crnq atkartojantis e Lemezrt.aa , vainikuojanti deli!!!.

PJEDESTALA3. Pilnarne orderyje kolona statorne. ant pjedestal0.

Pjedestalns - tai kvadreto formos plane staciakarnpis gretasienil!l, turintis virsuje ix apacioje ispletimus. Virsutinis ispletimas vadtnamas pjedestalo kaznf su , 0 apa t In Ls - baze , Vidurine pje.destalo dalis vadinama pjedestalo liemeniu (2 lent. 2, 11; 12 pies.). Pjedestalo liemene plotts yra lygus kolonos hazes plinto ploeiui. pjedestalo bazes radimas pavaizduotas 12 piesinyje.

NENUOKARUIVIO TAISYKLE. Orderio elementuQse laba:f. aiskiai isreilcsta kiekvieno is j1t konstruktyvine reiksme. Elementai, sudarantys vir- 8utinius ispletimus, negali butt apkrauti, kadangi jie kabo ir turi labai rnazq atramOB plotq• Komponuojant klasikin:i,. order:! bei ivairias architekt'Qrines kompozicijas, butina laikytis vad.inamosios nenuom-rlAmo taisykles, kuri sako, ked archi tekt'i."iros element-q virsutinesdalys neturi hilti platesnes uz apatines dalis. Si~ taisykl~pa.aiskinsime pe.vyzdziais: kolonos hazes plotis negali ,buti didesnis uz pjedestalo J.iemens ploti. nes priesingu atveju haze dengs dali pjedestalo karnizo, kuris del papildomos apkrovos gali nuluzti; architravo plotis turi buti 1ygus kolonos lielnens virsutiniamskersmeniui, ked neapkreut ume issikisusi-q kapitelio dalill (2 lent., 10 pies.).

ORDERIlJ PlEa! m SKIRIAMlEJI BRUOZAI

Pd.rmame skyrelyje buvo rasoma ap i.e 'pagrindinill orderi-q tip-q - toskaninio,doreninio, joneninio, korintinio kilm~ bei vystymosi 113- torij~, taip pat svarbiausias j'll dalis. Dabaz- mes detaliau panagr~nesime atskiI'\! dalil{ dydzius bei sudarymo taisykles, kurias savo traktatuose aprase Vinjola bei kiti XVI a. teoretikai ir kurias biltina Ziuoti, norint nuosekliai ir'ki1rybiskei atlikti praktiniusorder1l.l kompozicijos darhus. Atskirtt orderiq a.prasym<\gretineime su .j-q paaasumo ir skirtingumo bruoz'll analize.

Trecioje lenteleje pavaizduoti keturi pagrindlnie;i orderiai bel j~ atskiri elementai, isdestyti jq sudetingumo didejimo kryptimi (isskyrus 1 piesini). Antrame p.iesinyje matome orderiW!J ,kurl11kolom; aukstis vienodas. Pirmasis .--toskaninisorderis issiskirla mssyvumu , ° paskW1inis - korintinis yra jo priesingybe 1r pas1zymi kolonos

Vllnlaus inZ'lnerinio statybos instituto BIBUOTEKA



- 18 -

tJ. I

grakstQ~U be~ smu1kesnemis Qetalemis. Du viduriniai orderiai yra tarsi tarpiniai krast..J:licmts, kur dor~ninis orderie: 8.rtimesnistoskanin1am, 0 joneninis - kor1ntiniam~

O:rderio proporcijas sqlygoja jo kolonos storioiI' aukscio santyk1.a. Me.l!f;'9Vieusia. yrfi toskanin§ kolona.Joe storie lygus 1/7 aukscio, e korintines kolonos aukstis lygua 10-ciai 5kersrn~n'tt, dorenineB - 8-iems, joneninea - 9-iems.

Jeu pirmame skyrelyje minejome, ked visos orderio d81ys p:riklausovi.ena nuo kitos t tod.el jll ntatovienetu netikslinga taikyti ahsoliu· ~iua dyd?3iwn metrll, ped~, nrsinCi i1' kt. Mato vienetu turi bati patmta.s vieno is orderio eleMent11G.ydis, kuriuo butl! isreiskiami likusill orderio d81ii.J. dydziaL Tokiu sqlyginiu matu laikomas apatinis kolonos spl.nd!.1lys ir vadinamas moduliu (z:-nnimas raide M) •

.3 lent. 2 piesinyje, kur- ol'deriai :p8veizduoti vienodo aukscio, mat ome , kad toskaninio orderio moduli:3 didzi8usias ~ 0 korintinio - meziauaias .. Visiems order.iarrm pnrj.nkus vienodo dyd~Ho moduli (3 lent. 1 :pies.), tampa ekivaizdus o1'deritl absoliucill, dydz:1.1.1Skirtumas. Cia toskanme kolona 'STa 14--08, dorenine - 16-kos, j onenine - 18-os i1' korintine 20-ies Ir!odulitl aukscios 0 8.Tltablementas atitinkamai 3,5 M; 4 M; 4,5 M; 5 H aukscio.

Modl1..1ie yore. pel" stambus vienetassmulkill, order-io elementq nuzymejimuit tonel jis yra dalom'3.s j. 12 erba 18dali'll - partli (n), T. t '''!kan:i.nio ir dorenin:iQ orderi'q} kur-Luoae nez-a Laba I smulkh! detali'll, modalis delil1al'l1as ~ 12 part'4" 0 joneninio ir korintinio-t 18 part"ti. Lenteleee P8V8i~duot'it bre~ini1! viei ismata'Vimai z'ymimi moduli2is i1'

moe

auks dul1 .ze,

skiJ kuo -cuo chi' juo: nil!

pus Kit tam nrc i1'

kit daJ Do:

tOI

r-ei

da

partomis. vi

Visl! orderill baz u; 8ukstis yre. lygus vie:t:l;&,m mcduliui. Be.zel!':!

plintss toskenj.11ieme ir dorentnigme crrde:riuo'3e yra J..ygus 1/2 M, 0 1"8

jone.L1inis.me ir korintini:?me- I/3 M ar-ba 6 p. Pastaruosiuose orde- 2

riuose daug sudetingiau peretti nuo kalonas liernens t p1intq• Jis

sueidedcl is d8ugelic pro.fili\i (velel'l'Li~ ilarJ.1nD, kurie talpi:nami vir- ms

sutineje bazes dalyje ,uzimElllcioje· 2/3 'Viso bazes 8.uk~cio. kc

To:skaninio i:r doreninio orderi'l.t kapitelie.i yralygi1s vienam mo-

duliui. 0 pegrindi:UGs kapiteliodnlys ... abake,s, echin.as ir kaklelis k:

yra tarpuasyy ly£il& irau.daro po trecdali kapi tel io auksc io. Joneni- (,

nio ol'd,erio kap L tells l1ctu.ri kaklello, tod61 j 0 8t.tkst is lygus 2/3 k

modull.o .. Korintinio k9.pitE>lio 8.u,kstis lygus 2/3 mcdu'l.Lo, kur 1/ j g

modu.l~_ou1.ima abakas ir2r.1odu..lius pagrindine, apversto vaz-po for- a

g

~z .

II;

--. --------~--------------------------------------

mos kapitelio dalis.

Pj~destalo bazePl ir karnize.i. daugeliu etvej'1, yra 1/2modulio aukscio. Korint inio oroerio pj edestalo ba~~ i1' karn1zas yra 5/6 modulio Hukscio. Tokil.! paei'll gaba1"it'lt yra :tr doren:i.nio pj~de$tal0 baze, kuri turi du plintus9

Lygind.ami oX'deritt anteblementus, pastebesime j't! atskil'1.l deli'll

skirtingus eantykius. Bendres visiems orderiameprincipae yratoke:

f- kuo eudetingesnis e Lemenfra.s., kuo d aug Lau jame dekoratyv1ni-q deteliq,

.u- tuo dides:ni gabaritai.J?apr&stos formos doreninis ir toskaninie ar-

I- chitl"'a:vai yra v Leno modulia aukscio, jonEminis, suekaidytas t tr1s juostas i1" vainikuojnnti profili - 1 l/4modulio, odarsudetingesni'll, korintinis - 1 1/2 M.

Frizui ir karnizui skiriemB dalisdore:niniame o!'deryje de-lome. pusiau, kad.angi frize g8USU puosybos elemen.t1.l (triglifai, metopee). Kituase orderiuose karn:Lzui~ keip 9udetingiausiem ir gaueiau dekoruo-

t , tam e Lemerrt u i., ek i.r.Lame didesne d21ts. Toskeninio, do!."eninio, jonenin i o 1r korinttnio orderi1.!friz8i ir' kEu:'nizai Yra told:q dydziq: 1 1/6 14 ir 1 1/3 Mf 1 1/2 i:r 1 /3 M;; 1 1/2 WI 1'3:' 1 3/4 M, 1 l/2ir 2 M.

Didziausi sktrtu,ms.i tV8.iri'l..! t ip-q ka.rnizuose yre. Jq dali\! ea.nty'kiuase bei remiamqju.: o.a11"4, puosyboje ... Toskaninio ke.rnizo remiamoj i

'- d a.l.Le yra label paprafOta$ todel joe auk.stis Iygu.s kitome dviem dalime.

Doreninio i1' joneninio ke:rniz'll remiamo5 d.alys yra la'biau isvystytos, todel joms ak i.r-Lama pus s v i.ao karniz:o euks(SioF Korintiniame karnize 1'emiamoj i delis 8ua.etingiausia, joje' isskiriamos kelioe sudetines dalys, todel jai skiriama 2/3 viso aukscio. Yainikuoj'a.moeioe dalys

v Lsuoae karnizuoseyra 1:-73i08 kabamosiomadalims.

Si'q pa.J..yginemrqj1l d uomem; vl.siskai pakanke , ked bu.t'q gelima nubraizytivisl.l tipu.: orderiu2 mae em i.s, keip pavaizduota 3 lent., 1 ir 2 piesiniuose.

l'ROFILIl) ELEMENTAl. ·Orde.:rio dalys gnl:l.. but i smulkinamos ik1

t'- ma2:iausi'll e'Lemenru, kur-Le vadinamiprofili'llele'rnentais .. Profiliu. 18.1.-

kamas architekturinie tibjekto kOllt'llras dangaul5 f'cne ,

t)- Profili1i elementaipege.l konfigiiracljll skirstomi :i. tiesius 1r

s kreivus. Tiesieji elementai, tai- juosta, lentY-..lele ir pl.Lntas

i- (4 lent., 1-3 pies.) .. Lentynele visuomet eiauresne 11' daugiau 18s1- kisusi nue plokstU:lloS negu juosta. Apacieje lentyn,ele eu siena jungiara8 Bvelniu pe:r.'ej ilUU, ku:t':!. skerspjfivyje atitinka ketvirte.da1is apskri t Lme , Sis suapvalinima.ss:xteikia lentynelei atspal"lllTlO 1.re.psau"'!.

go jl; nuo nuskilimo, iskalant j~akme:nyje.

.. 19 ...

,:

~

- 20-

PlintS8 yra apatinis kolano~, pjedestalo el~mentes. Jia isskirato apkrov~ ~ di~esni plot~. ?lintai niekuomet nepuosifu~i ornamentais ar papildomais s~ulke~ni~is profiliais.

Kreivieji pro!ili~ elementai skirsto~i ~ dvi grupes - paprastuosiU!!, apibreziamus is vi-eno centro ir f!udetiniu5 - epibreziamus is dviej~ centrq. Peprastieme profiliams p~iskirinmi - velenas, pusvelenis ir :j..l::mkis (4 lent., 5-7 pies.). Velenas tu:ri pus e s apskri timo kontUrPt ir da~~ieusisi pssit.eiko kolon~ bezese. Pusvelenis turi ketvirtadalio apskritim? isgau~t~ kontUr~, 0 ilankis - toki pat kont~ tik ~g!"ubtq. Pusve.Len Ls ir il:mzis gali butt tiesioginis ar-ba etvirkstLnis. Tie~ioginis yra toka profilis, kuris ele~ent~ paplntina i virs~, Q aLvirkstinis - i 8paci~.

S ude t iniai prof ilitt elementai susideda i3 dviejtt krei vill, dazniausiai n~'"l"eipt\.f i priesill::;8s pue e s , Profilis, turis virsuje igaubi!D~, 0 epacisje isgauoil"!lct, vadUlsm8S israita ir atitinkamai ntvirkstine iEreite:.. P~o-=ilis, tur.ts 7irsuje isg8ubim~, 0 .qpa,:Sioje ig~lubim~, vad Lnamaa 1rulneliu ir s t i t tnkema t atvirkstin:u kulneliu (4 lent., 13-16 pies.).

Be ei~ sudetin64 profili~, jon9nini~ ir korintini~ kolonq bazese pe5italko elementas skocija. Jis suderytas is tvairaus kreivumo ~~aubimq (4 l~nt., 10-12 pies.).

P:'o:'ilitte1e:ne!!.tE.i, besi~lmgd2mi v-Lenas su kitu, sud ar-o turting~ ir tV2:ir-y: proftlt. Ypac daznai ~utinkamas ve l.ene Li.o ir lentyneles derinys, vad iriamae a~tragalut taip pat Lerrtyne Le s ir kulnelio kompozicija.

P=ofili-q, elementai ord~riuose issid2Sto page.l tam tilcrc! konstru1:cL'1~ bei menin~ logi.kG,. Elementai, kurie La i.kc virsuje e sanc Las dslis, d2.znisusiai turi masyvesnt profil~ - pusve'Lenj, , kulnel~, 0 nee.pkrauti elementai lengvesni - ilan]Q., israit~.

Atidziai ~siziUrej~ i orderio profili~ elementus, atseksime svarb-q profiliavim.o princip~:· visuose orderiuose pagrindiniai platus elementai gretinami su antraeiliais siaurais, tie-sus - eu kreivais. Tuo p.abreziamas atskirq e.Lementru reikSmingume.s t og.retinBmi skirtingo charakter!.o profiliai isryskina vienas ki to fo~ beigrozi. S.i profiliavimo taisyklg, neigianti panasi-q savo f ozma ir dydziu. element'q gretinim4" aktuali ir sifmdienineje archi tektilrod kompozicijoje.

Dabar, kai zincme pagrindin~us orderi~ tipus, orderio pagrindines dBlis, jtt dydz.ius bei profili-q elementus, trumpai apzvelgsime

YI pc Ie Kc 10

ns

te 1i

vi

du

au

he da ne 1a da ju

is

moi

dy ji

ne da:

yrt p.l:

su:

dru

rira- . ~ais

rtuo-

.S

.imo

:et-

Ur~ irksvir- I

z-

9.U-

rks-

ima ,

.n,es

'0-

s

U.s

- 2l -

tik atskiriems orderi-q tiparns budingus bruozue bei detal.es, l.entelese pai;eiksime pagrindines kiekvieno orderio projekcijasIJu deli,. matmenimis.

TOSKf. .. NDrrS ORDERIS. Sia orderis vaizduojamas 5 lente1eje. Jia' yra paprasciflu~ias puosnumo atzvileiu ir sunkiau9ias pagsl !laTO p:"0- porcijas. Kolonosstoris St;,cllAro.,l/7dali ,jOB aukscio. Virsutin1s kolonos skersmuo 1/5 maz.esn1s-uz~pp:.tin~: Kolonos entazis gana ryskus. Kolonoa liemuo uzsibaigia astragalu. Vieno modulio aukscio baze dalorna i dvi lygias dalis - kvadr-a't.o formos pl1ntc! ir veleD4 IOU lentynele, kurios deka baze sklandziai susijungia su kolonos stiebu. Kapitelis t oi.p pat Y!'8 v'Leno modu'Li.o auksciL~ d.alomas.i_~~~~.lygie:s da~' li~ J'.t? 4 partas. Apc:tine d8.1is - keklelis yra kolonos stiebo t~sinyl!,

'--~-~-.'- -_'_- .. _-" .. _--.- - .. --- . '-.

vidl'..rme - e chanas suside:da is pusvelenio ir lentyneles, virsntine-

e'bakas yra kVfld.:rato formos,virsuje uzbaigiamas lentyn.ele l!U Uankiu.

Jmtablemento konstrukcija gena papr-na't e , Architraves - vieno 1110- dulio (M) au.ksci,o, uZsibaigio. stambia Lerrtyne Le , Frizas - ~ 1/6 M

~ ------> -._---. ---_._-!--- .-.-

aukscio, lygus':-:r:OJ.nizas - 1 1/3 M aukscic, suski:f:stYtas l tria dali!l.

hemiamoj i dalis turi-klllnelioproJ'ifr~--sVarbiausia karnizo kabamoj i dalis arba Instaka. Toskaniniame orderyje lastakEi yra Budeti.ngesne negu kituose orderiuose. JOB forma aiskiai matomapjfiVyje (2 pies.). Lastakos apatininme pavirsiuje :yra 18droza, kurios proiilis yra BUdarytas is ketvirtadalio apskritimo ix tiesEB. Greta isdrozos yre. juostele.is vienos pUses apribota mazo apskritL~o ~tvirte.daliu, 0

1z ki tos - tiesia at kaz-pe Le , Vainikuojantidalis yra pusvelenio formos. Atl::reipsime demesl,kad 5 lenteleje pavaizduote.me karnize nurodyti jo dali-q ismatavimai neaut ampe au m'UB'q aprasytais. Cis._~e.n:'llamo-

j i ir va inikuo j amoj i da1. is 4 part1! auksc io, 0 kabanc:Loj i -8 part,. •

.., ---.... - --- .. --~.----.----- ..

Siu,os ismatavimus nur-od e Vinjola, tacian daugelio speciali.stli nuomo-

ne, jo orderyje kabancioji delis ~~ per masyvi, tOdel. praktikoje dazniausiai vartojamas m~l aprasytas variantas.

Toskeninio orderio pjedeste,las uzima 1./3 kolnnos aukScio. plane yra kva.drato formoso ... ~o· haze yra 1/2 modulio aukscio ir suderyta is plinto ir lentyneles. Kar~zas yrataippat l/~io. st1lcsc1.o ir suda.rytas is kulnelio be~lent;ynelee.

DORE.N'INIS ORDERIS romen\}, archii1ekt'L'lroje issivyste .t do. t1pU!l: dantuotq dorenL~ orderi - paprastesni Dr dorenin.t ordeT1 au moduljonnis - sudettngesni. Dantuotasis orderis pavaizdo.otae 6 ~ente~eje,

. 0 crde::,io su ;nodtC..joneis kc:-.tliz8S i:" ks,1teli~ .... J len~cl~je .. Abi~j~ o:rr.!.~:':"i'4 sk.:Lrtu:.hd!J ::r:-a cntabla:n~n.tucee ir };epitcliu('}!e .. J~ 1:0101:\1 ~i'!meny8, 'hazes i.::' pje'le~":~l5.:t y:rt~ vienodi.

Do!'r3ni.nes kalona:! npe.t i:li~ ti1n:net:8:3 sudrr.rol/8 kelenc:as eukocio 13.5.1.1'. .. Kol0I:.c,g virsu.ti::.is die.:rl~tres ~a~e!!~:ts uz E!P~ t 1.n~ 1/6. Stie'ba.s .::. be.z~ de::,ei.n.~ per jungi9.1'ne,j~ elel:'1e~ttl - atvi::-k:zt::.n~ astragnl~.

. Do!'~n.i!:.io o.!'d.ez-io pj~destalas Vl.!'Buje b9.igie~i 1/2 modulio euks .. cia kt:.rnizu, a t:pecioje-10 pt:' .. rt'-q .:'1w:scio 'baze -ookoliu. Pjedestalo kp.!"!lizC) del31's enclogis~{os tcsknniJlio oraerio kcrnizui. 0 bl"'.ze ::;-ra dauG labi~t! iBvy:c'tyta :'1' su:;;:id~d.a is c.v1l/ljq plitltiit etvirket:i...nio

,,....;."' '4 .... 1'.,... a+v: .... k'~+-~1"!.;O "''''-t- .... s··!C''''''o .

A _ '\.. ..... ,_,~-.J '_. \j \' __ .&. .t.::J., ....... _.:.. ...... iJ "'_ .. be;;...... •

A.'::lbjuoz~ Qo:-en.-1"'io order:':::> tipunse kepite:lis turi tas paci.ee pe...:;:::-ina.i:::.es dcl:'s. J,! ski.rttl:!1as :,)"1"0. detalere. Dan:t:;.otajeme oZ"de!'Y2e kepitelio echines su kakltliu j:.L.'"lciasi 1;l'i:':!i$ ziedais, oorderyje au moduljanais - :l.~t::-c.gt;lu. Be to, pe:ste~ojo ard~!'io ke.:pttelis de-ka::u.cj:::une.e.

Archi-:!'f.VC.S Y!'B. 1 mod:..;.lio aukcc io t virsuj e uz~ ibe.igia lentJl1~ne.

F-ri:::as 1 1/2 4:od.ulio eu1:sc Lo , j r;.:ne 1sd( stytos 1 mod uk Lo plocio il' fr:"::o auksc 10 plok~.t€les - trie;11.f'e i. De+.elie.i trigl!!,! struktilrs pevsizG.~o-ca 6 lem.teleje, 3 pief~yje.

va- .... ~ ",:" -.~ : .... ,:. ~ )'Ie's ,l", ,~~ .... '1 0· .. ," .... od.,.~ .... o ... .." -. ~,. .... ~ La \' -0 "'!'/'Ii""mo"' i

..u.. .... -... .. _~..... t-: ....... \.- - __ ~ ....... .-10.-...... ~ ........... .: k...I v \' _.vu... .;, u .;;.) c::;;._'~_..,JI. ~.~. ;-:, .. 'OI .. ,-=-J... ~

delis suski.:rst::;rra :1. kc:et~ jl.lcr:tt.l. Apet L"'le j ue s ta t iee t:r ig1 U·a.l~ tu.ri iskil:..:,:t::.s ir sujungiatrigli.fus bei metcpes. ViI'S JOE; yrs ktllne1la p:rof:'lio j ucz t e, pal"e:nicmti juostel~ su d811tuka ie: ~ isdestyteie ~ par-t cs stst'.:.:::u. KabA'nqj4 d:s.l:t 13.stakti. suda.:ro akmuo ,vi:rsutir.l.eje dsl;rj e tl1--':.ntis p:rcf il;', su::a:.:·y~q i.e lentj."'!1§lElS i!' k'u.lnelio t 0 a1'at:':::lcje plokst:.:.."U.cje - pt:Z8se.psr..:itimo izd::-ozEi, beiissikis~i~ juoetel~, del ku=ios $usid.aro ~gi.1i.nl.mas J uzi~arJ.tis beveik , .. :teE/; le.stekinia e.k:ncl'l~ epA.-tin~ pavi!'sl1t. :?e.ste.rojo puvi=sis.us e.pipavidl:ilinime.s galle. sud;?t:LngE'.s ir detaliai p:::..rodyte.s 6 lenteleje, 4 piesinyje. Veinikuoja.."lti ke.:'llizo de.J.is Basi-dada is ilanldo su maze lenty:nele virau.je.

Dor~!l.inic c::'de!'io au moduljonais ar-ch ; traves :rra '7ien.o modulio 9.ilkscio, bet sl.1sid.edais dvi~j1! juost'qt ku:-i'l! ploci'tt sentykis ;y=-a: 2:.3 • .F.::-izas y-:-3. PU101ogickaE: dantu..otojo orde:rio frizui 0 lre:rniz8.!l, noz-s ma~e:nisis a.:rtiIn~e, dete.lemie laneti skiria5i. Vie::oje dantuh.\i 5ierne kS.:T..ize d.tnninooja ebnenir.es plokstes - moduljon.ai, paka.nil .. ti pe kr'!;3..-:~ja karnizo d~liml. Mod.ulJOll-q plotielygue: lmodul1uL Tokiu;

d.yd::!.uj ie 1skii'tl ,llUO' remie.mos k~-ni£o dali$s. Modul.j on'l.tpes'te.t:T=lo

vie~ ma : o.rne

kom~ Jo : riru vad: eio; VAr' tur:

P~'V'I 010

esel

did;

je

lio for

kra

sie

bs!

9 I

tOf

vc~ sk~ kiE

kil ni ap

vi.e~a. cutl"ln'\pe. su triclifais', 0 su Inst'3.kinio ~brf';:na epetine J;lokstuma jiejunc;iami ku1:n~lio profiliu. VninikuojE.rnoji Jtarnizo d.Rli~ siame orde~yj~ susideda is isreitos ir lent~~eles.

JOK~rn~:tS ORDERI3 - ele€;Ent :;'skac, tobul'lt p:ropc!"cij'q, dazne1 181- kcmas lnbiaus 1a1 iCvystytu ord.{'~riu. S:i. ord~r~. mat ome 7 lentelej e.

Jo l:~lonos dinrnetrGS f'ltunazeja 1/6. KolunC! p;.lQsia 24 k8!leliUros, kurine sl:e!'~pj'ilvY'je a t L t~'1kt.! pltZe apekri timo Lanko ir tarpel1e1 te.rp jl1. ved inemi, te.keliais. Kaneliuros virsllje uzbp.igie.mos le.r...keliei8, epacioje - tiesio;-nis atkrrpor~is. Kolonos bez e gali huti kelil.t varif:'.l'lt\t, vRrtojam'lt tiek jon:~nir:.ialT1e, tiekkorintiniame crderiuose. ViBOS jot! . turi pr-o+o s Lpa , t.y., pagrindin~ baz{!. Si brize , vad Lname atik1ne beze, p:3."Itaizduote 7 lente16je. Vieno modutIo 8.ukscio baz~ sudar-o 1/3au.ks- 010 plintas ir du velenai, jl.l.'lJ.giami tarpusevyje skocija. Virs plinto

eacnf L do.li~ skirstome dElr i tris lygirs delis, kuri'll a.pa.tL"1.~ u.zima didY$is vele~es, vidurin~ - ekocija. su si~uromis lentJ~elemis virsuje ir apacioje, 0 virsutin~ - m~zs.sis velenas 5U lentynele.

He. To-:>ula .forma pEsizyrr.i i.r joneninis ke.pitelis. Jis neturi kekle-

lic, tcdel jo s.ukoi:is lygus r-e 1 moduliili, bet 213M. "'lire pw;:velenio' to:-:nos echino Yl'S. nciprastos f ormoo abeka s , kuri aude.ro kva.a.rato formos plck3te, tt.:.!'inti le:ltyneles iT kulnelic profili, ir pagalve, kra6tuo~e e usukt e spi.:oali-q pa.vida.lu. Siosspirales - voliutos - tur1 [HeY.: tiek iBkilusiEi lent ynel,:, , kuri .. tris kez-t us pilna1 epsieo.lru.si, b~igiesi r.J.8ZU ekrituliuku ,",oliutos centre. Sis Ekrituliukas vedi:l::l.Et-'

is m8.S voliutos akut e , Jos yra nutol~ nuo ko l.onos esies per 1 modul~ 1r yra vienoje tieseje su virsutine kolonos 6.stregalo l::.nije. Didziau~ies at.s t umas nuo akut e s iki voliutos kr8stO yTe 1/2 modulio arbs

9 partos (Jvneninio orderio modulis de.lomas i 18 part'll). Per 1/4

epskri timo e.tstU::1as t ar-p 'Volh:.tos krasto iT akutes sumazeja viena ~arta. Aps ukue visq retq~ sis etstu.~esbus 1ygus :5 partoms iT vo1iutos lent~~eles trieuna sutepa su echtno virsuiine linijs. Tolesnis vcliutos sQ~imosi kelia~ link ekutes yra sudetineeenis ir sveike10 eka ioi&is n£isrei8kiama~. Vienss is voliu:toe isbreizymobiid-q patei-

kiamee 4 lenteleje.

Jontninio orderio ardhitrevas, 3udalintas i tris juostae santykiu 5:6:7, virsuje uzsibslgia lentyneles ir kulnelio profiliu. Karnizo !'~mia!!la deliE'! l1.Zilne PUSQ vise auk~cio. J~ audez-e dsntul!:'4: juoetn, apr-emf.nt a a:;>acioje kulnelio profiliu, virsuje ... 8Etr&&$.lu' iJ:' rU15vel~ :ciu. Lestaka l.lZb3igi~ma lentyne).es ir kt;].llelio pro!'Uiu, 0 epacioje

'ie-- I
lor..'t
:ocio
bas
cuks-
~lo
I
·-Ie
\, is

- ~3 -

- 24 -

turi pl&t~ ~gilinim~. VeinlkuojaMcji delia tuxi tobul~. dazniausiai vartoj~~~ formG - isr8it~ au 1entyne1e.

Jone:c.inio o::-derio pjedests1ooa.ze ir kazn.Laas tuxi ly~ auksti- . po 1/2 !llodtU1c. Bazes plintes gana zemaa, kadnngf perej i;nui :1. pj edestal.o li~;l1en.i panaudo t ac J:ro!i1iavimaa - atvirkstinis a~tragR1as.~ stvirkStine israita bei lentynele.

KORDITnrIS OR DEn IS , kurt ma t ome 8 lenteleje, yra puosniausias ir gxaksciausias. Jo kolonos dLsme tz-as sud ar-o 1/10 kolonoa atlkticio, o st'.laib?j 1mas (en+cz Ls ) 1/6. Kolonoa st Le ba s turi 24 kan e Ld.ur-as su take1ipis, kurios virsuje i1' 9.pacioje uzbaigaL-nos pue'Lankf.a f,s , Kolo-

nOB oaze yra atikini.o tipo variantas, kur t ar-p dviejl.l ve Lenu i t ez-ptoa dvi s.i:.oeijos, etE'kil'tos tiesiogin.iu i1' atvirl::stiniu astragaleis. Kapitelis vz-a d~_agon8.1inio t Lpo , Abakas yra plokst9s pavi.de Lo au nukirstais st~t~en2i disecn31e~is (4 modulili ilgio) kampais. Abnko eonines kr2.stL1'l9S smarlriai :tlenkto~ t vidtt •. Iesikisusias abako (I.alia laiko vo1i:1:::11 pav Ld.a Lo dldzi£.ucic~ ar-aLgo s , 0 r-oz e t e s abako tlen.kimo vietoje - m2z~s sraiges. Eap Lt-e Li,c pe[s;::'indq s ud ar-o t.aur-e , kurioe ske! muo aubampe au !c:melit"'-~os igilinimu, 0 virGuje issipleci1"' i1:::i abako konturo.

Korintinio or-d ezLo arcnitrav."'s panusu.s t jonenini, bet ekiriasi tum

tv-estaie 2.r:'b:'.'':-leilia:'s pr of L'l La i.e , nu~:.rm: .. nci~is horizontal.l.l suskeidy- pri

m~. Friz2.8 uzba Lg Lamas ast.:-agaJ..u. 'KaI"nizo remiamoj i ir vainikuojamo- kol

ji dalys artimos jO:J.sninirun orderiui. Remiancicji delis padidinta lyg

tveda):!t pepUdomC'c Ju()si:Ci, kurioje talpinamikrons-c;einl.l pav Ld a'Lo mo- pie

dulj ens i, p.::..laikantys kabarn~jq ke,:rnizo dr-.li. Moduljonai susided.a is 1 p

abako , s onucae turinc io kulnelio profil,t, ir po j ue talpin2:l11u pegr In- 18.i

diniu elementu, is sono primer:.anciu dvispir-ales, uzriestas i prie- ta:r

singas .pusee , 0 is priekio artima ;1cneninei baliustrai. Sie moduljo-

nai isdestomi sutnp.dinant jUos sn ko.Lonu aSimis, 0 1ikusiej i isskirs- tei

tom! vienodais atstumais, nevirsijanci~is1 modu1io dydzio. Toll

nan

vel ord

m'3n

vis

lon kol

Korintinis pjedesta.las skirias i !lUO anksciau nagrinettl nedide1iu frizu, at3kirtu nu.o pjedestn1.o liemens astragalu. Pjedestalo baze psdideja iki 5/6 modulio, kadang5. tarp plinto ir israitos ,tvest8s velenas, kurio nere joneniniame W'deryje.

ste

du Sic HiE go go

1

~-~ ..

IIIIIIi::

..

3. ORDERIV TAIKYMAS ARCHITEKTORmEsE KOY:POZICLl'OBE

I

Orderi~ vystymosi apivalgoje jau minejome kaikurluo8 orderio panaudojimo arehitektiiriniuose objektuoae atvejus. Dabal!' trumJlll1 apzvelgs ime pagrindinesarehi telctilrinitt kompozicij'1.l, kur108e pr1 ta1komi oroeriai, ruSis! kolonadas, e.rkadas, port1kus.

KOLONADA vadinama eile kola,nq, leikancitt vi~ bend~ antablemerrta , Tipingiausiu ko'l.onadu pa-vyzdziu gali b1iti gra1kq aventykls, visu per~etru apjuoste viens arba dviem kolanq eilem. Kolonados koLones damiausiai naudoj amos be pjedestsl'l1 arbs au bendru keletu.1 kolan'l1 pjedestalu.

Norint gemi suprojek tuoti k18sikin~ kolont:t" trtltinB zinot1 atsturn~ !~~p kclon-q. Sis dydis svyruoja nec.idelese r.iboee ir dazn1sueisi.

-------,.-

prilyginamas tncdeliui kolonoa aukscio (9 lent. 1, 2 pies.). Je1gu

kolonos stetomos ant pjedestalo, tai -ststumas tarp jtt kolonadoje yrs _ lygue trecdaliui bendro kolonos ir pjedestalo aukscio (9 lent., 3 pies. ). KetUTil.l kaloll'Ll koloD.ada sudar-o kvadrat~, ka1p metome 9 lent. ~ 1 piesinyje. Uorint pedidinti ,atstu."IRl tarp kolontt, kva.drato krastine Le Lkcma ne ko.Lonoa , bet kolono~ ir antablemento aaksc1.tl swns. Tll.omet ta:rpkolonis stldSJ:'O 1/3 visa orderio aukscio.

Projektuojantpastat~, is viS'tt pusilt apsu!'tf/: ko1onom1s, jameuteikiami tokie gabaritei, ked kolono!! iS8ideS"tyttt vi~odais atstuma1 •• Toka pastetas dazniausiai peroengiamas dv1s~aic1u arbs k.tu:ril.a~c1u stogu.

KetUX"slai tis sto?Bs g~tm.ames iSvedus keturias pal:-1n.ltus18S vicodu kampu plokstumas per vitSns keturis pas't8t~snpancio karn1so eonus. Sias plokStumos susikirsdamos sudaro keturias pal.1nkus1ae br1stm8s', iseinancias is kampq, ir vieD4 horizontalifl t1el!l~, kuri vsdinsma .togo kraigu (9 lent., 4 B pies.). Pasvirusioa p1ontumos vadinamoll .to-go sla1tais, arbe valmomis. Jeigu pestetes plane 1!'8 kYadrato tormoll.:

.-----.,j ..... - .

--

- 26 -

tal keturs1aitis stoges igauna pirernides fo.I"llUl, .nes kraigas virsta tssku {9 1ent., 4 C pies.).

!tomen-q ir greikq stegai turejoskirting~ pasvirimo kamp~. J,* nueJ.ydziQ k<m1po gx-afinis radimo bUdes pavaizduotas 10 l1!ntel.eje, 3 A ir

:3 E piesiniucae. Rom~ l!Jtogo pe.svirimui surfi\sti (3 A pies.). is tea-

ko 0 bet kuriu.o spindul.iu O's brezia.ne l~ Uti susikirtim:o au: atatmeniu O'b. Is taako 0' , spinduliu O'&,breziame lankq iki susikirtimo su statmeniu O'b. Sujung{' taskus a ir b , gauname stOgo nuol.ydzi.o kryptt·

Labau papli t~ bavo l'le ketursJai.ciai, bet dvL8laiciai stogai.

Dvislaiti stOgE; sudaz-e dvi staciakampes plokstumos, iaveste!'! PeT vi!-sut:!.nes ilgqj-q siemt .ka:rn1zq linijas, ir susikertancios tarpusavyje viTa pe.stato vidurio linijos. Toki stog(!%, pavaizduot~ is virsaus, matome 9 lenteleje, 4 A piesinyje. Uzdengus pastetq dVis)llciu s+ogu , galinittose faseduoSe susid.aro trikampiai, knri-q elvi krastinesatitinka stege nuolydzio krypt:!-.· Sis trikampis uZpild.omas statybine medziagair'sudaro sienos deli-, sutampanci& suantab~ernento vertikalia .plaks. tuma. Stego plokstumos, ribojeneios st trikam:p~, uzbaigia.mos pasvirusiaiskarnizais, kU.!'ie susijtmgia su herizontaliuoju antablemento karnizu ir eadar-o archi tektUrin~ form'l, vadinamEj, frontonu. Tarp siq karniz'tl susidaT{'s trikampis, kurio plokBtuma sutampa eu antablemento vert1.kaJ.ia plokstuma, vadinamas timpanu (9 lent., 1 pies.).

Proje1.-tuojant frentoD4, reikia atkreipti demes:!- t pasvir'q ir horison.telau.s karnizq s!ljungimq• Frontonas konstruojamas tam tikru nuo-

eeklumu. Virs frizo ded.amos remiamoj i ir kabamoj i kar:nizo dalys. Nuo is

pastarosios d.alies prasid.ed.astogo paev Lr-Imas , Poliau, ismu.rijus tim- Jej

pana , kuz-Lo pasvirusios· tieses atitinka stogo nuolyd.i, d.edamce pasvf,- ani

=0 kar.nizo remiamoji ir kabamcji dalys, analogiskos atitinkamoms hori-

zonta1aus kernizo de-lime. Gauname frontonq, kario pasvi.r'q ir horizon- Jo:

... tl'

tal sus ke.rniZl! kabamoe Lca dalys yra vienoje plokstumoje. Po to tren-

giama stego konstrukcija ,kurios susijungimo au kar-n.Lzu viets nuzy- u: mima vainikuojancia karnizo dalimL Tuo bluiu frontono pp.svirtlcose kar- 10l nizuose atsi:randa vainikuojancios dalY'S, 0 hoxizontalusis karnizas

lieka nepilnas, t.y. be vainikuojancios dalies. Frontono pjilvis, ku- to

riame atsispindi mineta konstruktyvine logike, matomas 10 lenteleje, na

2 D piesinyj e. en

ARKADA Tsd:iname kuetas vien~ll pasikartojanci'q ang-q., pe.rd~ (1'

maz

2:3

tim

kos

tal

jam . dal

see

ir

v

nas

.

sta

9 ]

nOE

:a

: nue>-

ir taBtatrtii.o

ririe ma-

inialoksra-

II to

10- 10-

to

.m-

'i~in-

1:'-

- 27 -

arkomis. Klasikinea arkados' Budaromoa pagel tam tlkras taisyklee~

nus t a tanc Laa engu aukst;!, ir ploti, atstum~ tarp j'q ir Sen'q etor~. Sie viai dydziai vieni nuo kitq priklauso. Angoe plotts yra dvigubal mazesnis uz aukst;i., a ts tumas tarp angi; - yra vadinamas sientarplu i1" yra dvigubai mazesnis uz anges plet;i., e sien'q storis dvigubai mazeenis'uz sientarp;i.(9lent., 5; 6 pies.).

Angos forme. sudaroma is staciakampio, kurio krastinillsantykla 2:3. ir puses apskritimo lanko. Angos staciakampis vadinamas pusantro kvadrato staciakampiu, 0 visa anga - 'dviejq kvadratll (dviejll apekrltinrl1) anga , Krastinis sienos tarpas vadinarnas pilonu. Pusepskrite arkos anga , apvedama remu, vad rnamu archivoltu, kuris remiasi i horizon-' talias juostas, iskistas is tarpsien'io plokstumos, vadinamas 1mpostais.

Archivoltas pabrezia arkos konstruktyvin~ eeme , Arkine ~ mnrijama is kylio formos akmem; ar-ba plyt11o, kurie laiko virsutines sien'll ,dalis. Ypac reiksming8.s vidu:rinysis akmuo, sujung.iantis abi arkoe pu- . sese Jc konstrukt~-viniB reiksrningumas pabreziamas stambesniu gabaritu ir vad Inamas spyna.

Arkad~s sienos aukstis DllJtatomas vadovaujantis staciakampl~ pa:mSUJllU. Tarp pagrindo linijos ir gretitntt sientarpi'4, vidurio linij-q ibreziame staciakampi, kur-Lo pagr-Lndaa lygus 2, o. aukStis 3, t.y .. t staciakampi panasi; i 8.rkinee angos stacia.kampi, kario santykis 2:3.;

9 lenteleje 6 piesinyje parodyta.,kaip grafiskai randamas arkados sienos aukstis, vadovaujantis panasi~ staciekampi'q istrizaini'q lygiagretuna

Arkados sieno. uzbaigiama antablementu, kurio dydis nustatomae

is bendrtJ.j'4, orderio proporcij'4,. kolonos auksciu laikalit sienoe aukst~. Jeigu sienos auksti laikysirne kolonos ir pjedeetalo auksci'q B\lII18, tai antablemento aukstis 8.titinkamai pakis (sumezes).

Arkpd'4: puosimui kolonos visuomet statomos sientarpio viduryje.

Joe gali buti ileistoa puse ar vienu ketvirtadaliu i sien~. gali buti nuo jos atitrauktos. Pastaruoju atveju sienoje uz kolonos derome, 1/5-1/6 kolonos storio, issikisusi juosta, t1ksliai a.tkartojanti leolonos gabaritus ir elementus. Si plokscia juosta vadiname. piliastru.

PORTIK!i.S - tai architekturine kompozicija, kuri plane yre kvadra ....

~ ,

to formos pa.stataa au vienodaia fasadais. Kiek:viename faeade yra Ti&::-

ns arkine anga ir j~ ribojantys pilonai. Pastatas viriuje uibaigle.maa antablementu ir ji ~engianciu keturslaiciu piramides formoaatogu . (10 lent., 1 pies.). Arkinee angos gabaritai, pi~onlt, B1eno-l!!Il!!ltor1al~

¥'

--------.

. ,

I

Orderil.l tems atliekami du darbsi: pirmas -skirimnas archi tektilril:liams orderiams studijuoti ir braizyti, sutree - klaeikines architel turos detaJ.es formai mode~iuoti, dazant jfl. skiestu tUBU.

1 darbo tiks~as ir uzdaviniei: '

ltv!.rtinti teorines zinias apie archi tekturini order~ t jo delis ir.elementus, p.l"oporcijas.ir formas skirtingq orderi'4: palyginimo metodu, iasiais.idnti j'4, kompoz Lc Lnee galimytes. Suprasti praktinio orde'

till tv iltJmo :j, V9 4'i, oS,e a.r ch I t ektm- ine se k ompoz i c i j cae p.raeme , S us i,pa- :,,', zinti BU nesude'tl.ngo arcb.itelcturillio objekto - portiko - struktura, '

jo atsktrq da1i'4: bendramatiskumu bei modulia reiksme. i

Lygiagrec ia.l sprendziami iJ.~ ki"to pobiidzio uzdaviniai: architektii· rinio brezinio atlikimo technikos - linijines grafikos, kOniponavimo, uzras\l at 1 iklmo =!-gUdz i'll laviniInas.

II darbo tikslas ir uZdaviniai:

Isstudijuoti klasikines architektfirines detalee .str~, medzi g~, fOrLlq" atskl.eisti joe mastelio rysius au bendr~ja ststlimio kompozicija. Pazinti arehitektiirines formos sudarymo desningumus, Sviesos bei seselio reiks~ formos isra.iSki.Xl.gwmll,. +gyti praktinius dazyrno skiestu tu.eu teclmiltos ~giidzius.

Darbo swiet.ia:

I darbe reikia isbraizyti duot6 tipo ord.eri bei PQrtik~t puost~ kitu orcieriu, paTyBdziui: toska:rJini order+ i.:r doren~ porlik~ (uZdu. t1aa var1a#t_~do destytoj as). Beai1t prival.omq komP0ll8l1't\l, stude:ataa gal.t pas.:irUlkt1DalpspUdyti d~ amerine;s areh1tektflro80 JDaDtatB: ka10D8dDf.il1ll, arkadomis, orierio detal.em.1s 1r let. Darbe isbra1Zcmoe siu ~1tt kampcm.ent'q projeke1jOll: orde.rio - fsaadas pjttv1.a 1r leal.=- ~SDU:POX'ti.ko - :ruadss ir plen.afJ. Dsrbo pavadi-



Pirmasie dar-baa atliekamas tokiu nuoe ek'Iumut

1. Parenkarnos p1'ojekeijos bei j'l dydzisi i1' paruosiarni komponavimo eskizai. 2. Juodrastyj e braizomas portikas pagal pas irinktEl modul~. 3. Proj ekeij os perkeliamos ~. svarrast~ ir braizornos mase,mis. 4. Projekeijos detalizuojamosa 5. Isryskinami brezinio elementai apvedziojant piestuku i1' darami uz1'asai.

7Sx50 em formato lepe studentas pagal uzduot~ atlieka pirminius', projekeij'l.l komponav imo variantus. Tam reikia nuatatytl orde1'io bei

~.- :>ortiko moduli'll skaitmenines reiksmer: 11' apskaiciuoti atskirtt j:Jrojekcijlt gabar-L t us , Kar-tu numatomi papi1dom'\.le1ement'l.l bei uz1'as'l v ietos i1' dydziai. Kompcuaviro.as atliekamas eskiz'I.!-variant'l.l metodu, atrenkant labiausiai paeisekusi pavyzdi, kuris veliau braizomas avarrastyje.

Kartusu b1'ezinio komponavimo esklza.is juodrastyje braizamas 1'ortikas, vadovaujantis 10giBka braizymo seka, kuri pateikiama 11 lenteleje. raaiskLnsime si~ s~k4 amulkiau~

Atsizve1giant i brezinl0 sukomporiavimo idej!t, pirrniausia pal."enk:a~~ mas modulio dydil!5. Patogiausls par5..nkti tok';" modulio cydi, kad jo partos atitikt'l sveikus arbs pusi:'.ius skaiciue. Toskaniniam bei doreniniam or-d er-Larr s , kurilt modUl..is dalinamas i 12 partll, modulia gali bi1ti prilyginamas 12 ;18;2.4;30 milimetrq, tuomet partes bua etitinkama1 1ygios 1; 1,5; 2.; 2,5 ••• milim~tr8ms. Joneninio i1' korintinio order1~ modulis dalomas ~ 18 part'!, todeljo moduli. turetll bllt! kB:rtot1n1a astuoniolikai arbs devyniems.

Jeigu b'iltina, braizyt.f, tokio dydzio port1k~, kuriopartoe uerti kartotir..is sveikiems skaiciams. patogieu.sia n8udotis linij in1u maat.liu.

Parin.k~ modulio dydi,-" gelima pradeti konstruoti portikp. P1r-

miaisia randeme atstumE\ tarp kolono!! aei'q, kuria lyg45 2/3 R, leur H \\ yra ko1onos aukstls (11 lent., 1 pies.). Jetg\; bre1zomas portikae su. kolonomis,stovinciomis ant pjedestel-q, tai atstu.mas te.rp kolon'q ai11l bus lygue 2/3 (H+h), kur h yra pjedestaloau.kstis.

- 29 -

nimss rasomas klasikin1u srif'tu.

II-ajame darbe pega1 duotq. :pavyzdi atliekamas detalus su seaelill kontilrais brezinys, kuris dazomas skiestu tUBU "plovimo" teehnika. Lape taip pat ~komponuojamidu staciakampiai.eudalint1 t desimtt dali'll. Vienae is ataciakampil.l dazomas toninio laiptav1mo, entree - nuoseklsue toninio pe1'ejimoprineipu.

Darbll at1ikimo etapai ir nuoseklurnalS

.6-

_l

I

- )0 -

Gau.tq atstUnlC! tarp kolo!l'l! asi'l! dalome ~ 6 .lygias delis. Keturio5 vidurines dalye audero arkin~s ausos ploti, 0 krastines - atitinLa puses pilano ploti. Atid8j~ :f:. krastus nno ~sil! dar po vien~ dRl~, gaus ime pilontt plo::iu s , Ark1nes angos auks t is randamas is mums z inomo santykio l:2 (dvigubo k~adrato santykis;.

Lygiagreciai braizome porti~o planq, pirmiausia pazymedarni pilon~ plecius ir storius (11 lent., 1 pies.).

Dabar gslime isbraizyti pagriudines anteb1emento dulis - architrevCi, friz~ ir karLi~c:, bei kolone.s,issikisusie.s is sienos trim ketvirtad~:'ieis apa t Ln i o d t.ame t r o (11 lent., 2 pies.). Svarbu, ked kolonos but~ ~lei3tcs + sienq tiksliai vienu ketvirtadaliu. Tam kolonos

'ssyje (plane)~ puses DOQuIio atstLtTIu nuo s.enos i'iksuojc.mas taskas - ko1onos c ent r-as , is zur-Lc b.rez.iemi kolonos bei oP.zes pr-o f i.LLu korrt ur-a:

Sekancia:::le e t.ape braizo21e 1co10.2.8S soninese portiko pus e s e ir pastoriname vi.din{! p Ll.onu puse , Sio pea t or Ln imo dydis r-and amae isv€:dus ko1oIl013 Cis.Le-;:;:ro konturui liectines, lygiagl'etes kc'l onu 8sims

r1u (arl dzi'

det zic 3. ton

mio

man

dar j)az gal slu

("'1 J + '" '" \

~ _en •• , ~ p~E~.).

Isbre.i~~ ma t oma s an t ab Lernerrt c Q'?lis Yire 8oninit! ko t onu, konst- :i.ir

ruojame s t oga , ?::ctoginu:Oia predeti oreizyrl1q nuo priekinio frontono. le~

J,. tidej~ hcz-Lz on't s.La us kaz-n i z o remi2.me"jq ir kaDE.ffiqje" dalis, port i.ko Da~

a::54es ~r ~r11"~"t';""6s l';"n;-io~ su.:::.;',i .... t4mo t0~,re 0 e t a t ome ekr-Les tuvo Le:

........ - ,- ....... '- ....... ~~ , ....... .l-c.J.... j..J __ ",_",,-'" •• ~,.)..,..J.,i.... - .~ ....

koje1~ Lr spinduliu O~ pa z ym ime tsskq 0' , is kurio spinduliu O'd breziane Lanka iki Busikirtimo au E.simi teske b. Tiese ab atitinka pa~virusio karnizo kabaulosio.s dslie.s virsutin{! briaunq. Dabar iskeliame jai stetmenq ties~, !ru~ioje i apaciq 8tdedame kabamosios ir rem Lanc Los t oe , 0 :l. \T'i.rS1.1 va i.n Lkuo j anc.Los Los daliq dydzius. Isbrez~ per ~3iuos t askus l;ygiagretes, gstJ.name pasv Lz-us ; karnizCi.

Toliet;, braizome pagr-Lnd iziea portiko dalies - branduolio - piramidin:l. stog& bei soninius ~~tab1ernentus uzdengiancius dvislaicius stogus. Lieka tik isb.re.izyti impostus, archivoltq bei spyn/:i ir portiko braizymas masemis uzbaigtas.

Tolieu eina detalizavimo pr-cce sae , Viai prof11iai, taip pat ir kreivi5ji., braizomi irankiaist ti.ksliai surandant cerrtr-us , naudojant pagalbines linijas, nes darbc vert~ lemia ne tik galutinis rezultatas, bet i1' teisinga braizymo eiga.

BaigU!! braiZyti 'Visuselementus, atlikus uzrasu5, pradedama brezinio elemeni1! linij me diferenciacija, t .y. 1sskiriarni pjauti ir konttlriniai elementai. Kontu.riIliai elemental sevo ruoztu linijll sto-

sal

ka: ka:

mo

zo

st

'"

za

rno at

fc

SE

a'

zy-

- .31 ...

riu diferencijuojami pagalj'4, sV'arbEi, dyd:1-, ps.riet:1. zinrovo atzv;ilgiU

/

(arciaut toliau). oondras pr-Incf.pae t kurLuo turirne vadovautiB apve-

dziodami brezini, j:ra geras jo skai tomumae e

Antrasis darbes atliekamas tokiu nuoseklumu: 1. Architekt1lr1n! detale kopijuojama ir isdidinama, atsizvelgiant :i bendr~ lapokompo-o zieijEi. 2. Detale ir toniniai staciakampiai braizomi svaz-rastyje.

J. Paruosiamas dazyno tusu "p l.ov lmo" teehnika eBkizas. 4. Dazomi toniniai staciakampiai: 5. Dazoma architekturine detale.

Darbas atliekanas 75x50 em. formato lape, aptemptame ant poremiD. Siam d&rbui v~tojamaB akvareliais rupiu, kietu pavirsiumi vatmanas (tipo "Gosznatc"),

Toninio dazymo eakt sas atliekamas siekiant ~gyti dazymo "plovimo" t echn Lkoa teiIdzius .. Jvaldyti sit:! technikEi galima tik praktiniame I darbe, todel ci3 susipa~insime tik su pagrindiniais JOB ypatumaie. Dazoma tik skaidrials dazais - kinisku tU8U arba ak~arele, kuriais ga.I irna perteikti tvairius toniniuB niuansus, islaikyti skaidrq dazt! sluoksni, per kur:i Illatyti brezinio linij os , Dazoma minksta.is akvarej.iniais 16-22 numertc teptukais. Kiniskas tUBas sutrinamas dregnoje ).eksteje, pr-aakf.ed aiemas virintu vandeniu ir fil truojamas per vatCl. Dazomae pav Lr-s Lus palenkiamas 20-30° kampu , ked dazl3.i sklandzisi leist-qsi popieriumi zemyn.

Pavirsiai galL buti dazomi lygiu tonu arba au perejimu nuo §Viesaus t intensyvq; tona ir atvirksciaLTamsu.s tonai isgaunami daug kart~ dazant tq pati pavirsi~ neintensyviu daz~ skiediniu. Kiekvien~ kartq naujq dazymt;t galima pr-ad e t L tik ant visiskai isdziiivusio dazomojo pavirsiaus, be to, reikia keisti dazymo krypti (vien~ kart~ dazoma lygiagreciai vi ena L ploksturnos krastinei, kit~ - kitai).

Nuoseklus toninis perejimas isgaunamas pa.laipsniui iliejant vie stipresnio tono dazug erba daug kart'4, dazant vienodo intensyvumo dazeis, bet kiekvienCi kartq pae'Lenkarrt dazymo pradziE! tone intensyvejirno kryptimi. Siuo 8tireju pradedama dazyti svariu vand en.Lu , 1- kur:i atitinknmoje vietoje ~_liejflmi dezai.

Ka i. dazoma sud§i; Inga .p.etal§, pirmiausia isryskinama j os bendroj i forma (pavyzdziui, dazant kepiteli, pirmi8.usia isgaunamas jo apvalumas) t po to isryskinamos Lab Laua iai apsviestos vietos, pustoniai, seseliai ir refleksai. Dar-be pabaigoje atvaizduojamos detales ir fakt1roB

Sio II d ar'bo verte priklauso nuo formos raiskumo, apsvietimo, atvaizdavimo lygio, dazymo kokybes (lygumo, toninilt perejimltsklandu-

'8-

--

-32-

mo). visq darbo kom:ponen'tll tonines gradacijos wlygumo .sukomponav1- mo ].ape.

1. Kchal.O"9"Skis I. Klasikini-q arc.hitektilros fonn:q teorije. - Vilnius VaJ.stybine po1itines ir mokelines Ilteratilros leidykla, 1949",,- 272 p.

2. B8eD,eHHe B ~KT,ypHOe rrpoeKTRpo&8Hite. - At; CT}Xlj.1K3n.aT, I974. - 174 c.

3. ~B K. COBpeMeHH~ apxHTeK'l'.VPJi&R I"p8$MK&. - M.: Hall,8.TeJIbCTBO .R'1'epltTypW no C'I'pOH'l'eJIbC'l'BY ,I970. - 202 c.

4. BeeoOtl1M WCro-plut apx:MTeKTypW, '1'.2. - M.: HsltltTeJtbcTBO .1lHrepa'I'Ypi IIO C'l'POWI'e.HbCTBY, I973. - 7I1 c.

lva.das • • . . . -. . . -. • • • •• . •• • . . . • • . • . . J

Trumpa orderiq kil.'!les 1r raidoa apzTe.l.ga • • Orderil; dalya, tipsi ir skiriamiej i bruozsi

4 . 14

. . .

• • •

• •

. .

• • • •

• • 25

Orderi-q taik..vmasarchitekturlnese kompozicijose Prsktmiai darbai klasik1ni-q orderi'l te!'OO. • • •

· . • • • . 28

· . • • • • 33

Lentelee • • • • • • • • • • • • • • • • • • • •

44",,0:-

--.-----