You are on page 1of 31

Meislava ADAMAVICITE

KEISKIME MITYBOS PROIUS


Leidinlyje atskleidiama natraliosios higienos, sveiko maisto, tinkamos mitybos svarba, aikinama, kaip reikt derinti maisto produktus, taip pat yra vairi valgi, paruot laikantis netradicins kulinarijos taisykli, recept. Didiausia iuolaikinio m o g a u s bda ta, kad jis atitolo nuo gamtos, umiro jos dsnius ir gali. m o g u s pats susikr savo gyvenimo taisykles, gamina nenatral maist bei vartoja sintetinius vaistus, umiro, jog gamta gali j maitinti ir gydyti - tik reikia paklusti jos dsniams. Didiausi al savo knui m o g u s daro netinkamai maitindamasis. Dar Vydnas savo knygoje "Sveikata, jaunumas ir g r o " ra, kad mogus valgo per daug, per danai, vartoja daug gyvulins kilms maisto produkt. Taigi nenatralus, perdirbtas maistas yra nevertingas, tarsi svetimknis. N u o iigo terminio apdorojimo i maisto lieka tik tuios kalorijos. Toks maistas n e d u o d a jokios naudos, atvirkiai - daro didiul al, kadangi virkinimui eikvojama brangi organizmo gyvybin energija. Be to, organizme lieka daug visoki lak, kurie alina ms nerv sistem ir ardo sveikat. iuolaikin m o g labai vilioja skans, vairs maisto produktai, jis danai n e m a t o kito gyvenimo tikslo, kaip tik skaniai pavalgyti ir linksmai praleisti laik, o p a s e k m e s palieka "galingai medicinai". Sunku patikti, jog mogus taip apako ir apkurto, kad vis gilyn brenda prating m a l o n u m lin. Jis veriau n u o kdikysts iki s e n a t v s k s vairiausias ligas, b e t s a v o a l i n g proi neatsisakys. Ai Dievui, kad bent dabar vis daniau pasirodo literatros apie natrali higien, sveik maist. Tikiuosi, jog neseniai ileista knyga "Sveikata visam gyvenimui" (autoriai amerikieiai Hary'is ir Merilina Dajamondai) sukels ms visuomenje mitybos revoliucij. Jos tiraas nedidelis, bet, manau, jog Palangos sveikatos mokyklos direktorius D.Kepenis, kurio iniciatyva knyga iversta j lietuvi kalb, dar ne kart j pakartos. Si knyga turt bti kiekvieno lietuvio eimoje. Ne veltui ji yra iversta 29 kalbas ir visame pasaulyje s u k l didiul susidomjim. Viliuosi, ir m e s susimstysirne. kaip maitintis, kad btume sveiki. Autor ISBN 9986-520-50" 3

DVIDEIMT KETVIRTOJI KNYGEL

www.erdvese.org

NAUJA MITYBOS TEORIJA

Toksins mediagos pasiymi rgia reakcija. Tokia reakcija skatina vandens susilaikym organizme. D l to didja svoris. sivaizduokite, kad kasdien privalote imesti 10 mai atliek, o pajgiate - tik 6. Taigi per savait jau susikaupia 28 neimesti maiai. Ir tas kiekis kasdien didja. Taip ir su toksinmis mediagomis. Organizmo laiku nepaalintos toksins mediagos kaupiasi pirmiausia kno riebaliniame sluoksnyje ir raumenyse. Kai j susirenka daug, mogus pradeda nuolatos jausti jg stygi, j kamuoja mieguistumas, irzlumas, bloga nuotaika, nenoras judti,.ir taip pamau jis brenda depresijos ir lig lin. Jeigu tokia bkl trunka ilgai, mogus suserga. Toksemijos poymiai pasireikia vairi organ negalavimais, vadinami visoki lig pavadinimais ir gydomi vairiausiais medikamentais. Danai visa tai baigiasi visiku organizmo isireguliavimu mirtimi. Jeigu toksemija nra galutinai suardius! organizmo, visada surasite ieit. Pasitelkus visas natraliosios higienos priemones, pasirmus gamtos veiksniais, galima pagerinti organizmo bkl, o kartais ir visikai pasveikti. I savo patyrimo galiu pasakyti, kad daug kas priklauso nuo to, kaip mes patys vertiname ir suprantame-situacij, nuo ms noro, ryto, turim ini, kruoptaus kasdieninio darbo, laiko ir kantrybs. A P I E GYVJ VANDEN Ms planetos paviriuje yra 70 proc. vandens ir tik 30 proc. sausumos; taip pat ir mogaus kne - 70 proc. vandens ir 30 proc. saus mediag. Kad virkinimo ir mediag apykaitos procesai nesutrikt, ms dienos racione irgi turi bti 70 proc. vandens tik ne to, kur geriame. Tok kiek gyvojo vandens turi alios darovs ir vaisiai, o visi kiti produktai yra koncentruotas maistas, kuriame vandens sumaja, kai j verdame ar kepame. Nebtina valgyti vien tik alius vaisius ir daroves, taiau ie produktai turt sudaryti 70 proc. ms maisto ir 30 proc. gali bti msa, pieno produktai, kruopos, bulvs ir pan. Geriamas vanduo neprilygsta gyvajam vandeniui, gautam i darovi ir vaisi. Sis gyvasis vanduo ms kno lsteles patenka su vairiomis substancijomis, kurios ne tik maitina, bet ir padeda alinti i organizmo lsteli lakus. 6

V a i s i u o s e i r d a r o v s e yra vis o r g a n i z m u i r e i k a l i n g maistingj mediag, vitamin, enzim, mikroelement, mineralini drusk, baltym, riebij rgi ir kt. iuos tirpalus organizmas labai greitai ir lengvai pasisavina, ir jiems niekad neprilygs vitaminai ir mikroelementai kapsulse. K n o paviri m e s nuolat prausiame, o jo vidus utertas k o n c e n t r u o t a i s produktais, kuri s u v a l g o m e be g a l o daug. Utertumo poymiai - didelis svoris ir vairios ligos. Jeigu vartosime pakankamai vandening produkt, visi anksiau minti paros ciklai vyks lengvai ir netrikdomai, organizmas gerai isivalys nuo toksin. Labai lidna, kad iuolaikinis mogus daugiausia valgo t produkt, kurie ne valo, o teria ir alina organizm. Labai paplits ydingas protis - ne malinti tikr organizmo alk vertingais produktais, bet tenkinti savo apetit igalvotais patiekalais. Valgome ne tai, kas sveika, o tai, kas skanu. O reikt - kas ir skanu, ir sveika. Taigi svarbiausias mitybos principas - valgyti neperdirbtus, natralius produktus, kuriuose yra daug gyvojo vandens. Ar reikia gerti vanden? Ir kok - paprast ar mineralin? Jeigu js racionas" sudarytas i nekoncentruot produkt, n i e k a d o s nejausite trokulio. Geriau gerti paprast vanden. Mineralinis vanduo turi daug neorganini mineralini drusk, kurios nepasialina i organizmo. Labai teria organizm ir apsunkina virkinim netinkamai suderinti produktai.

KAIP VALGYTI VAISIUS Jau minjome, kad gyvojo vandens daugiausia yra vaisiuose ir d a r o v s e , m e s j u o s b e v e i k visi m g s t a m e , bet n e v i e n a s skundiams, kad nuo j didja rgtingumas, puia vidurius, atsirgstama ir pan. Todl neretai mons visai nevartoja i vertingiausi maisto produkt arba valgo j labai maai, dl to sutrinka mediag apykaita. I viei vaisi ir darovi mogaus organizmas gauna daug gyvojo vandens, prisodrinto vitamin, mikroelement. Harvardo Moksl Akademijos di. Viljamas Kastelis (Wiliam Casteli) teigia, jog vaisiai turi mediag, kurios profilaktikai

veikia irdies ir kraujotakos sistemos ligas, labai veiksmingi gydant nutukim. Tik reikia juos tinkamai valgyti. Vaisiams virkinti organizmas sunaudoja maiausiai energijos. Anot didelio sveikos mitybos autoriteto dr. Herberto eltono, vaisiai virkinami ne skrandyje - po 20-30 minui jie nukeliauja j arnyn. Taigi vaisius reikia valgyti, kol skrandis tuias. Mat, kai jis pilnas maisto, vaisiai negali pereiti arnyn - tai sukelia rgim. Dr. H. eltono manymu, vaisius reikt valgyti prie valg. Daugelis moni, suvalg vaisi po valgio, nejauia viduri ptimo, bet tai nereikia, kad jie nepaeidia dietologijos taisykli - tiesiog j organizmas turi didelius adaptacinius rezervus. Vaisiai, kaip ir darovs, neutralizuoja kraujo rgtin reakcij, alina i organizmo toksinus, o tai labai svarbu, ypa kai dauguma moni turi aling prot valgyti daug rafinuoto ir uterto maisto esant gana prastoms ekologinms slygoms. Kokius vaisius reikt valgyti? Tik vieius! Kepti, virti, konservuoti jie yra beveik beveriai. Taip pat ir sultis gerkite vieias, k tik ispaustas. Kiek laiko reikt nieko nevalgyti po to, kai suvalgte viei vaisi? Turt praeiti 20-30 minui, o jei vaisiai krakmolingi, pvz., bananai, figos, datuls, arba diovinti, - 45-60 minui. Kiek reikt palaukti po pusryi, piet ar vakariens, kad sau nekenkdami galtume valgyti vaisius? Jei valgte ali darovi salot - palaukite 2 valandas; po tinkamai sukomponuoto (pagal H . e l t o n ) maisto be m s o s - 3 valandas; po tinkamai sukomponuoto maisto su msa - 4 valandas; jei produkt visai nederinote - 8 valandas. Ligoti mons, nordami pagerinti savijaut, turt gerti vieias vaisi sultis ir valgyti vaisius pagal nurodytas taisykles. Seimininkes raginu atsisakyti konservavimo, nebevirti uogieni, neruoti marinat. Vaisius geriau aldyti ir diovinti. Organizmas turi savyb kaupti mikroelementus ir vitaminus. Todl s e z o n o metu reikt kuo daugiau valgyti viei, o iem diovint ar aldyt vaisi. KAIP DERINTI PRODUKTUS Kaip reikt maitintis, kad nuo ryto iki vakaro jaustumms vals ir darbingi?

Visi inome, kad soiai privalg apsunkstame, aptingstame, traukia pagulti. rodyta, jog maistui suvirkinti reikia daugiau gyvybins energijos negu jos ieikvojame bgdami, plaukdami, vaiuodami dviraiu ar pan. Niekas taip nepalengvina virkinimo, kaip tinkamai suderintas ir paruotas, gerai sukramtytas maistas. Ms organizmas vienu metu gali gerai suvirkinti tik vienos ries k o n c e n t r u o t produkt. Ir gyvuli virkinimo traktas pritaikytas tik vienos ries maistui: jie taip ir minta_ O mogus vien metu suvalgo daug vairaus maisto, ir tai labai apsunkina jo virkinimo sistem, sunaudojama daug gyvybins energijos, kurios reikia kitiems svarbiems gyvybiniams procesams. Ne veltui liaudies patarl sako: "Saikus valgymas jgos teikia, o gausus kapus lenkia". Valgome daug vairi patiekal vienu kartu: ms su bulvmis ir duona, sr su duona ir sviestu ir pan. Prisigalvojame visko - ir verdame, ir kepame, ir trokiname, m a i o m e net po keliolika patiekal ikart, kad tik bt skaniau. Taip ikraipomos natrali produkt savybs, ir ms organizmas nepajgia nei pasisavinti, nei normaliai suvirkinti t dirbtini kombinacij. Vien dl to nuolat jauiame energijos trkum ir susergame toksemija, kuri reikiasi vairiomis ligomis. M e t m e t u s keniame ir geriame vaistus, bet atsisakyti skanst nepajgiame. Pasiirkime, kas atsitinka ms skrandiui, kai j patenka msa su bulvmis ir duona. Msai, kuri yra baltymingas produktas, virkinti reikia skrandio suli rgios reakcijos, o bulvms ir duonai, kuriose daug angliavandeni - armins. Virldnant tos sultys vienos kitas neutralizuoja. Todl skrandis turi iskirti papildomai suli, o tam reikia papildomos gyvybins ..energijos ir laiko. Virkinimas utrunka, o skrandis susitraukindamas istumia nesuvirkint maist dvylikapirt arn ir toliau. Ilgai ibuv skrandyje baltymai dvylikapirt arn patenka ldek.paj>vJL.o angliavandeniai susifermentav. Tokia nesuvirkihta, pvanti mas ltai slenka ms arnynu nuodydama vidaus organus ir krauj. Organizmas i i produkt negauna jokios naudos, prieingai ieikvoja daug gyvybins energijos, kad neutralizuot ir paalint toksines mediagas, kurios isiskiria tokio "ikrypusio" virkinimo metu. Tyrimai rodo, jog netinkamai suderintas maistas skrandyje ibna apie 8 valandas, o arnyne kartais usilaiko net_40 valand. Dr. Arturas Casonas eksperimentais rod, jog, suvalgius m s o s

kartu su koncentruotais angliavandeniais (duona, bulvmis, koe), imatose randama nesuvirkint baltym ir angliavandeni, to nebna, kai maistas tinkamai suderintas. Be to, i blogai suvirkinto maisto isiskiria toksins mediagos, kurios veikia ms kepenis ir kitus organus panaiai kaip alkoholis. N o r d a m i ivengti toki negatyvi reakcij ir apsaugoti organizm nuo toksemijos, turtume vienu kartu valgyti tik vien koncentruot produkt. Msa, bulvs, duona, kiauiniai, sris, anktiniai valgomi tik su darovmis. Kiekvienas toks koncentruotas produktas yra atskiras valgis. Tarp valgi btina ilgesn pertrauka. Suvalgius koncentruot angliavandeni turi praeiti ne maiau kaip 2-3 valandos. Suvalgius baltym - ne maiau kaip 4 valandos. Baltymingus produktus palikite vakarienei, o vaisius, kaip jau rame, valgykite kaip pusryius arba 30-45 minutes prie valg. Rieutus geriausiai valgyti kaip atskir valg arba su alumyn salotomis, nekrakmolingomis darovmis. Nepatariama staigiai atsisakyti savo proi, bet tiems monms, kurie skundiasi sveikata, reikia bandyti pamau keisti savo mityb ir stebti, ar negerja savijauta. Netinkama ms mitybos samprata pridaro daug alos. Pus monijos serga ltine toksemija, kenia nuo per didelio svorio, skrandio ir arnyno iopjimo bei kit ltini lig. Kas pats nesugeba laikytis dietos, bet nori pajusti jos rezultatus, numesti nereikaling svor, imokti tinkamai maitintis ir palaikyti ger sveikatos bkl, tevyksta Palangos sveikatos mokykl, informacija teikiama telefonais: Vilniuje (8-22) 222725 nuo 15 val.. Palangoje (8-236) 53612. KETURIOS NAUJOS MAISTO GRUPS Ekspert duomenimis, 68 proc. miri prieasi siejasi su netinkama mityba, kuri iki iol buvo deklaruota pagal 1956 m. JAV ileist e m s kio departamento "Kasdienins mitybos patarj". Jame buvo silomos tokios maisto grups: msa, pieno produktai, grdai, darovs ir vaisiai. Tik po 35 met nustatyta, kad ioje standartinje dietoje yra per daug riebal, cholesterino, o iemos periodu jos laikantis mogui trksta lstelienos, vitamin, mineralini drusk ir sudtini angliavandeni.

Lstelienos, kuri virkinimui labai svarbi, m e s gauname perpus maiau negu reikia, o cholesterino - du kartus daugiau. 1982 m. "National Research Council" ispausdino straipsn "Dieta, mityba ir vins ligos", kuriame aikinama, kad vairi organ (arnyno, krt, prostatos ir kt.) vys yra susijs su netinkama mityba. Pastebta, j o g alyse, kur beveik nevartojami p i e n o produktai, retai sergama kaul iretjimu, nors p i e n o produktai iki iol buvo laikomi geriausiu kalcio altiniu. 1991 m. vyko keturi geriausi JAV atsakingosios medicinos gydytoj sjungos specialist susitikimas. Tai ymiausi pasaulio mokslininkai: Nealas D. Barnardas (sjungos pirmininkas), D e n i s Burkittas, Colinas Campbellas ir Oliveris Alabasteris. Dr. Barnardas jau anksiau yra paras knyg "Power of Your Plate", kurioje tyrimais rod, kad vegetarins dietos maina rizikos veiksnius sergant irdies ir kraujagysli, vinmis, nutukimo ir kitomis paplitusiomis ligomis. Autorius silo atsisakyti gyvulins kilms produkt (msos, pieno produkt, daugelio augalini aliej). Dr. Burkittas yra gerai i n o m a s v i s a m e pasaulyje. D i d e l populiarum ir autoritet jis p e l n savo iradimo dka: pirmasis rod, jog lstelienos trkumas mogaus organizme sukelia daug vairi sunki lig, taip pat ir vini. Dr. Campbellas, atliks mokslinius tyrimus Kinijoje, patvirtino, kad kinai, kurie maitinasi beveik tik augaliniais produktais, labai retai serga viu, kraujotakos bei virkinamojo trakto ligomis. Dr. Alabasteris savo moksliniuose darbuose, atliktuose Lig profilaktikos institute, taip pat teigia, kad ms mityb reikia i esms keisti. Po io garsij specialist susitikimo laikratyje " N e w York Taims" pasirod domi straipsni, kuriuose buvo aikinama, kodl reikia nevartoti m s o s ir pieno produkt ir kokios dietos reikt norint palaikyti ger sveikat. Naujos keturios maisto grups, kurias r e k o m e n d u o j a Atsakingosios medicinos gydytoj sjungos atstovai, yra tokios: darovs, vaisiai, anktins sklos ir javai. ie mokslininkai paneig nuomon, kad m s a yra vienintelis vitamino B 1 2 altinis. Tyrimais, atliktais Kinijoje, rodyta, jog kin, kurie maitinasi augaliniu maistu, organizme yra daugiau geleies negu daug msos ir pieno produkt valgani amerikiei. Kitais tyrimais patvirtinta, jog vegetar (mons, kurie valgo tik augalin maist), net ir t, kurie daugiau kaip 20 met nevartoja gyvulins

10

11

kilms produkt, organizme vitamino B ) 2 ir kit mediag yra pakankamai. Beje, reikia paymti, kad Vakaruose, kur pagal gydytoj ir dietolog standartinius nurodymus mityba yra miri, pasitaiko moni, kurie jau ankstyvoje vaikystje serga skleroze. Dr. Barnardo nuomone, gydytoj ir dietolog pareiga - ukirsti keli ioms ligoms plisti keiiant moni poir mityb. Jis teigia, jog tai padt pasiekti dietos be msos bei pieno produkt. Pvz., jau 1920 m. mokslininkai pastebjo, jog, traukus diet ms, padidjo kalcio isiskyrimas su lapimu. Vadinasi, jeigu dietoje nebus msos, nereiks valgyti pieno produkt, kurie, manoma, papildo kalc. Be kalcio, msos ir pieno produktai turi daug riebal bei cholesterino, kuris kenksmingas sveikatai. Tiek pat daug kalcio yra aliose darovse bei anktini sklose - tai kalcio altinis tiems, kurie nevalgo msos, be to, jiems io elemento maiau ir reikia. Augalin dieta labai sveika ir todl, kad darovse ir vaisiuose yra maiau baltym. Juk inome, kad ne tik baltym paalinimas i organizmo apsunkina inkst darb, bet ir azoto perteklius, kuris susidaro valgant daug msos. Gyvulins kilms baltymai smarkiai padidina galimyb akmenims lapimtakiuose atsirasti, todl vegetarai reiau serga inkst akmenlige. "Nereikia gryti rank ir verkti, - rao dr.Barnardo, - kad kai kurie mons nenori keisti savo proi. Pamau jie juos pakeis. Svarbiausias ms tikslas - formuoti jaunos kartos proius ir apsaugoti jaunim nuo irdies ir kraujagysli, vini bei kit sunki lig". AR BALTYMAI T I K M S O J E ? E s a m e imokyti ir tikinti, kad msa btina sveikai ir tinkamai organizmo bklei palaikyti. Baltymus sutapatiname su msa, todl i nuomon ir paplitusi. Neabejojama baltym reikalingumu mogaus organizmui, taiau pamirtama, kad j yra ne tik msoje, bet ir kituose maisto produktuose. Kas yra baltymai? Visuose fiziologijos vadovliuose baltymai apibdinami kaip vienas i pagrindini trij maisto komponent, alia riebal ir angliavandeni. Vis gyv organizm baltymai yra pagrindin sudtin citoplazmos - mediagos, i kurios formuojasi lstel, dalis, elementari biologin gyvybs struktra emje.

Visi baltymai gaminami i aminorgi - organini chemini jungini. 1 8 - 2 0 % ms organizmo sudaro baltymai, reikalingi enzim, hormon, hemoglobino gamybai, kuri dka palaikomos pagrindins organizmo funkcijos. Baltymai dalyvauja palaikant skysi pusiausvyr organizme, pasiskirstant skysiams lstelje. Isipt vaik pilvai byloja, jog organizmui trksta baltym ir tarp lsteli susilaiko skysiai. I naujai sintezuojam baltym gaminasi antiknai, kurie prieinasi virusinms infekcijoms. Kiek mogui reikia baltym ir i kur j gauna organizmas? Yra daug prietaring nuomoni. Moksliniais tyrimais rodyta, kad koncentruot baltym altinis - greta msos, p i e n o ir jo produkt, kiauini - yra anktiniai, rieutai, sklos ir javai. Danai tvirtinama, jog tik msoje yra pilnaveri baltym. Tai nra teisinga, nes visi baltymai gaminami i vairi aminorgi kombinacij. Kiekviena gyva lstel: mogaus ar bet kurio gyvio, augalo, yra sudaryta i vairi ri baltym. Skirtingi baltymai eina raumen, kaul, kraujo, nerv, limfos ir pan. sudt. Kiekvienas gyvis sudarytas i skirting baltym jungini - tai lemia jo individualus genotipas. Visi oldiai baltymus pasisavina i ols arnyno mikrofloros speciali bakterij dka. Aminorgtys, i kuri formuojasi baltymai, yra vienodos gyvulins ir augalins kilms produktuose. Kiekvieno baltymo m o l e k u l s struktra priklauso nuo organizmo genetinio kodo, lstels, kurios sudtyje jis yra. oldiai gyvnai ir bedions, kurios minta vaisiais, perdirba augalini baltym aminorgtis ir suformuoja struktras, tinkamas j organizmui. m o g a u s organizmo "netobulumas" tas, jog i 23 aminorgi, kurios reikalingos baltym sintezei, atuoni negali sintezuoti pats ir turi gauti j a s i maisto produkt. Tai vadinamosios e g z o g e n i n s aminorgtys: triptofanas, leicinas, izoleicinas, lizinas, valinas, treoninas, metioninas ir fenalaninas. Nra inoma produkto, iskyrus kiauinius ir pien, kuriame bt visos atuonios aminorgtys. Msoje, kuri priimta laikyti geriausiu baltym altiniu, yra nepakankamai triptofano, metionino ir valino. Anktiniuose per daug lizino, bet maoka metionino, grduose trksta lizino ir triptofano, utat darovs i aminorgi turi daug. tai kodl tik valgant vair maist organizmas gauna pakankamai baltym. Todl patiekalus i jav galima derinti su anktiniais ( p u p e l m i s , irniais, s o j o m i s , l i a i s , p u p o m i s ) .

12

13

M e t i o n i n o trkum anktiniuose k o m p e n s u o s metininas, esantis grd produktuose, miltuose, duonoje, o lizino trkum grduose anktiniai. Tokiu bdu organizmas i vairi mint produkt kompozicijos sintezuos pilnavert baltym. M e s prat, jog msa yra labai maistingas produktas ir kad ji o r g a n i z m a p r p i n a p i l n a v e r i a i s baltymais, kuri n e r e i k i a sintezuoti. Deja, yra ne visai taip. Ms virkinimo sistema baltymus (tiek g y v u l i n s , tiek a u g a l i n s k i l m s ) turi s u s k a l d y t i a t s k i r a s aminorgtis. N vienas gyvas organizmas nesisavina svetimo baltymo molekuli, o jas sintezuoja i atskir aminorgi. Baltym biologin vert priklauso nuo i veiksni: sunaudoto, pasisavinto ir ilikusio baltym kiekio organizme. Svarbiausias paskutinysis veiksnys - jis ir n u s a k o baltym biologin vert. Pai biologin vert lemia tinkamas aminorgi santykis. Labai svarbu sismoninti, kad ne visada baltym kiekis produktuose yra tiesiog proporcingas baltym biologinei vertei. ENZIMAI (FERMENTAI)

Pagrindinis organizmo efektyvus maitinimosi altinis yra gyvyb, esanti maiste, ir tie neapiuopiami elementai - enzimai, teikiantys organizmui galimyb maitintis ir gyventi. Jie gldi sklose ir augal daiguose ir yra gyvybs pagrindas. Tai e l e m e n t a i , padedantys suvirkinti ir pasisavinti maist. Tvirtinama, kad jie naikina vinius auglius. Gyvenimas ir mirtis negali egzistuoti kartu, ar tai bt kalbama apie m s organizm, ar apie daroves, vaisius, rieutus bei sklas. Ten, kur gyvyb, ten ir enzimai. Enzimai labai jautrs temperatrai. Auktesnje kaip 47"C jie tampa inertiki, 49C temperatroje suglemba ir nusilpsta, o 54C temperatroje sta. Sveikatai atgauti ir palaikyti reikia maisto, susidedanio i gyv organini element, kuri yra aliose darovse, vaisiuose r visuose nevirtuose augalins kilms maisto produktuose. Taigi reikt protingai pasirinkti maist, kuriuo js ketinate maitinti savo organizm. Jis turi bti ne tik alias (nevirtas), bet paruotas ir vartojamas taip, kad efektyviausiai maitint js kno lsteles ir audinius.

Didysis gyvybs dsnis teigia: "Jeigu nevalgysime - mirsime". Galima pridurti: "Jeigu nevalgysime to maisto, kurio btinai reikia m s o r g a n i z m u i , tai n e tik m i r s i m e a n k s i a u , b e t dar i r kentsime". Maistas turi bti gyvas arba organinis (druskos bei mineralins mediagos), kad j organizmas galt pasisavinti savo lstelms ir audiniams atnaujinti. Sauls spinduliai siunia augalams milijardus kvant energijos, suaktyvindami enzimus, paversdami neorganinius e l e m e n t u s organiniais, turiniais gyvybikai btinus mitybos komponentus. M o k s l o laimjimai leidia iandien atskleisti ir ianalizuoti e l e m e n t u s , esanius maiste, ir subalansuoti j u o s pagal organizmo poreikius. D e g u o n i s - vienas svarbiausi e l e m e n t . Verdant maist, j a m e esantis d e g u o n i s prapuola, enzimai sta 54C temperatroje, ir didiausia gyvybins jgos dalis, btina mitybai, isisklaido. Tai, kad d a u g e l i s kart - milijonai m o n i g y v e n o ir gyvena v a r t o d a m i v i e n virt maist, dar nereikia, j o g j e g z i s t a v i m a s virto m a i s t o vartojimo rezultatas. I tikrj tie m o n s tarsi laipteliais lipa e m y n , n e p r i k l a u s o m a i n u o to, i n o jie a p i e tai ar n e . Tai patvirtino j o r g a n i z m o t o k s i n bkl. K o d l gi perpildytos ligonins, k o d l kasmet p a r d u o d a m a milijonai kilogram skausm malinani vaist, tiek daug m o n i serga d i a b e t u , v i u , a n f i z e m a , i r d i e s l i g o m i s , k o d l p r i e laik p a s e n s t a m a ir t.t.? Gamta apdovanojo mogaus organizm gimta didiule itverme. Kai v a l g o m e tai, kas kenkia m u m s arba nesuderinama su m s organizmo balansu ir reikmmis, organizmas perspja m u s skausmais arba spazmais. O tai artjanios ligos signalas. Tokia b a u s m irykja ne i karto, o dl n u o s t a b i o s m s o r g a n i z m o itverms pasireikia tik po d a u g e l i o dien, m n e s i ar m e t . Ir t u o m e t a t e i n a g a m t o s atpildo d i e n a u j o s d s n i nesilaikym. Kai a t r a d o m e natralius s v e i k a t o s a t g a v i m o ir p a l a i k y m o b d u s , taip pat i b a n d m e t p a l a i m o s jausm, kuris a t e i n a naudojantis kasdien iuo atradimu, m u m s atrodo keista, kad dauguma m o n i nesusimsto apie tai ir lyg tyia ltai nuodijasi. R e i k i a tiek n e d a u g ini ir valios, k a d ivengtume skausmingo organizmo sugriuvimo pirma laiko.

14

15

VIRTAS MAISTAS M e s gyvename atomo amiuje ir virtas maistas mus silpnina sukeldamas fizinius ir protinius stresus - o tai trikdo ms normal gyvenim. Anksiau minjau, kad vieios darovi ir vaisi sultys aprpina viso organizmo lsteles btinais elementais, kuriuos jos geriausiai pasisavina. M e s privalome gerai sidmti, kad virti ir perdirbti auktoje temperatroje maisto produktai palaiko ms egzistavim, taiau tai dar nereikia, kad jie sugeba regeneruoti atomus, suteikianius ms organizmui gyvybin jg. Atvirkiai, nuolat vartojant virt ir perdirbt maist, organizmo audiniai ir lstels isigimsta. Nra pasaulyje toki vaist, kurie sugebt taip aprpinti krauj, kad organizmas galt atsigauti. Galima per dien 4-5 kartus gerai maitintis, bet organizmas badaus, i maisto negaudamas btiniausi element dl sutrikusios enzim pusiausvyros. PRODUKTAI, RGTINANTYS AR ARMINANTYS ORGANIZM (pagal N. Uoker ir R. Poup) Sutartiniai enklai: 0 - silpnas, 00 - vidutinis, 000 - stiprus, 0000 - labai stiprus rgtingumas ar armingumas. Produktai Abrikosai (viei) Abrikosai (diovinti) Obuoliai (viei) Obuoliai (diovinti) Bananai (prinok) Bananai (ali) Vynuogs Rgtingumas
-

Vynuogi sultys (natralios) Vynuogi sultys (saldintos) Slyvos (diovintos) Slyvos (marinuotos) Persikai Vynios Citrinos sultys (natralios) Citrinos sultys (saldintos) Apelsin sultys (natralios) Arbzai Melionai Razinos Datuls Figos Serbentai Spanguols Uogos (vairios) Vaisiai (beveik visi) Vaisiai (virti su cukrumi) Kopstai iediniai kopstai Salierai Agurkai Salotos Svognai Pastarnokas irneliai (ali) (viei) (lapai) Kiaulpiens

000 00
-

00 000
-

000 00

000 -

000 000 000 000 00 00 0000 000 0 00-0000 000


-

0-000
-

000 000 0000 0000 000 0000 00 000 00

armingumas 000 0000 00 00 00


-

00
-

00

www.erdvese.org
16

GYVYBIN DAIGINTO G R D O JGA Daiginti grdai jau gilioje senovje buvo vienas i kin virtuvs patiekal. Manoma, kad j u o s taip pat valg s e n o v s graikai ir romnai. Bet tokia mityba ypa sigaljo, galima sakyti, tapo mada, XX amiaus antrojoje pusje. ioje srityje daug nuveik B o s t o n o Hipokrato institutas bei jo krja - ms kratiet (gimusi Lietuvoje) Ona Vigmore, kuri beveik 30 met propaguoja livingfood (gyvo maisto) diet. Jos pamatas - ali, neperdirbti augaliniai produktai, t.y. darovs, vaisiai, sklos, rieutai, jros augmenija; jie gali bti rauginti, diovinti ir daiginti. Ponia Ona sitikinusi, kad mogaus sveikata priklauso nuo jo gyvenimo ir gamtos harmonijos, ir teigia, jog ry padeda atkurti living food dieta. Pirmsias inias apie toki mityb O n a Vigmore gavo i savo moiuts. Stebuklinga moiuts dieta padjo isigelbti jai nuo mirties ir isigydyti sunkias ligas - gangren (grs abiej koj amputacija), artrit, migren ir storosios arnos augl. Mokslinink jau atvent savo 80-met, trykta sveikata, valumu ir energija. O n o s Vigmore publikacijos apie daig varojim mitybai darosi vis populiaresns, jos sudomino daugel mokslinink, kurie iandien tiria dygstanio augalo gali. Kurgi slypi tos stebuklingos daig savybs? K o d l daigai vertingesni u subrendus grd bei augal? Grdas augalo gyvenime atitinka gilaus miego etap. V i s o s sukauptos atsargos sudaro sudtingus junginius (baltym, angliavandeni ir riebal), kuri organizmas negali pasisavinti. Dygimas yra intensyviausias periodas tai atbundanti gyvyb. ios fazs metu vyksta gyvybs eksplozija (sprogimas, staigus isiverimas), o subrendusiame augale ie procesai vl sultja. Taigi dygstantis grdas turi didiul gyvybin jg, todl pagrstai laikomas vienu geriausi maisto produkt. Jau seniai pastebta, kad daiginti grdai gerina geleies ir kit mikroelement pasisavinim ir didina j maistingum. Pavyzdiui, daiginti kvieiai yra geriausias cinko, mangano, vario ir neorganinio fosforo altinis. Nustatyta, jog daigintuose grduose yra kelis kartus daugiau vitamin, ypa C ir B grups. Kai kuriose daigintose anktinse kultrose, palyginti su nedaigintais grdais, vitamino C kiekis padidja net 80 kart. 100 g viei ali liucernos arba ridik daig atstoja vitamino C dienos norm. Daigintame grde pasikeiia baltym savybs, ir organizmas lengviau gali juos pasisavinti. Pavyzdiui, sudtingi angliavandeniai 21

6. S k l luktus i m e s k i t e , varius daigus perkokite per sietel ir sudkite t pat stiklain ar kok kit ind (prie tai ant dugno reikt dti apverst mayt lktut, kad daigai nemirkt nutekjusiame vandenyje). Apdenkite marle ir pastatykite viesioje vietoje, kad daigai sualiuot (5 pie.).
K DAIGINTI?

Kvieius, rugius, avias, mieius, kukurzus, saulgras, pupas, irnius, taip pat liucernos, pipirns, ridikli, dobil, raudonj kopst, garstyi sklas, smenis. Galima eksperimentuoti ir bandyti valgyti kitoki skl daigus. Negalima valgyti daigint pomidor, bulvi, taip pat chemikalais dezinfekuot skl, nes jos yra nuodingos. Prie daiginim sklas reikia perrinkti, imesti paeistas, sutrkinjusias.
KAIP VARTOTI DAIGUS?

Daigintus grdus patartina vartoti iem ir anksti pavasar, kai trksta vitamin. alius lapinius daigus galima valgyti kaip salotas, dti sriubas, koes, darovi patiekalus. I daigint grd ir anktini galite paruoti daug vairi ali, virt, kept patiekal, sriub, grim, salot, tyreli ir pan.
KO TRKSTA JS ORGANIZMUI?

A inau: jei neigersiu pakankamai viei darovi suli mano organizmui truks svarbios sudtins mitybos dalies - enzim (ferment). O kokie js reikalai? Tik js pats atsakingas u tai, kuo maitinate savo organizm. Js organizmas susideda i milijard mikroskopini lsteli. mogaus egzistavimas priklauso nuo j, o toms lstelms reikia gyvo, aktyvaus maitinimo. Tik nuo js priklauso, kaip - gerai ar blogai - organizm maitina maistas, kur vartojate!

23

MAISTAOLS - M S GELBTOJOS Gamta visada buvo ir yra ms maitintoja. Tik iuolaikinis civilizacijos suviliotas mogus nenori pastebti t verting, nieko nekainuojani gamtos dovan. Neatsitiktinai pavasaris pilnas alumos. Tai geroji gamta rpinasi mumis. Pavasar po i e m o s isekusiam m o g a u s organizmui labiausiai reikia vitamin, mineralini mediag ir chlorofilo, kurie padeda ms knui atsigauti ir sustiprti. Ms protviai gerai jaut ir inojo oli svarb, todl jas gausiai vartojo. Ir dabar kai kuriose alyse, pvz., Kinijoje, Korjoje ir kt., laukiniai augalai yra labai vertinami. Svarbiausia oli sudedamoji dalis - chlorofilas (kuris ir nudao augal aliai) labai gerai veikia ms organizm. Maos jo dozs didina, o didels maina kraujospd (turintieji em kraujospd privalo atsargiai vartoti o l e s ) . Chlorofilas reguliuoja ms hemoglobin, stiprina viso organizmo bkl. oli lsteliena yra labai reikalinga arnyno mikroflorai, gerai veikia arn gleivin, skatina peristaltik, laisvina vidurius. Tai labai padeda organizmui greit isivalyti nuo teral. rodyta, jog laukiniai oliniai augalai daug vertingesni u sukultrintus, nes patys pasirenka sau tinkam viet augti, o nuo to priklauso j biochemin sudtis. Kiekvienoje olje yra skirtingas vitamin ir mikroelement kiekis. N e t tos paios ols akn, lap ir ied vitamin ir mikroelement sudtis skirtinga. Visos ols turi daug vairi ret vitamin ir mineralini mediag, bet svarbiausia - jos yra natralios, tai ne piliuls, ir j galima gauti nemokamai. Perms higienisto N.Korovkos 1977 m. tyrim duomenimis, 100 gram viei dilgls lap yra 200 m g % vitamino C - tai 2,5 karto daugiau negu citrinose, 10 kart daugiau negu obuoliuose ir bulvse; yra vitamin B 2 ir K, 50 m g % karotino, 5 , 5 % verting baltym, 6,6% riebal, 1 5 % angliavandeni (i j pus vynuoginio cukraus, kuris i vis maisto mediag lengviausiai tirpsta ir tuoj pat patenka krauj). Todl kaloringumu dilgl prilygsta bulvms, yra 2 kartus maistingesn u morkas ir beveik 3 kartus - u sukultrintus pinatus. Dilgl turi i mikroelement: 4,1 mg geleies, 1,3 mg vario, 8,2 mg mangano, 4,3 mg boro, 2,7 mg titano, 6,03 mg nikelio.

Dilgli mineralins mediagos pasiymi stipria armine reakcija, kuri gerina organizmo atsparum. Taigi dilgles valgyti ir sveika, ir maistinga. Ne m a i a u vertingos ir kitos labai paplitusios o l s : kiaulpiens, garva, notrel, kraujaol, loiiminis builis ir daugyb kit. Jau ankstyv pavasar, kai tik nutirpsta sniegas, tos ols pradeda dygti ir i j galima gaminti vairias skanias salotas, trokinius, skaninti sriubas, koes, vitaminizuoti uogienes, spausti sultis, gerti nuovirus. Taigi ols pads sustiprinti organizm ir sutaupyti pinig, nereiks pirkti brangi usienietik vaisi ir iltnamini oli bei darovi. Rinkdami oles, pasigrosite gamta, pakvpuosite grynu oru, o pasilenkdami prie kiekvieno augalo, gerai pasimanktinsite. SVEIKO MAISTO VIRIMO TAISYKLS m o g u s yra gamtos dalis. Taigi jo maistas turt bti gamtos dovanos - natrals, neperdirbti augalins kilms produktai. Kad mogaus organizmas normaliai funkcionuot, sklandiai ir lengvai vykt mediag apykaitos procesai, reikia valgyti daug alio ir trumpai virto maisto, mat 55C temperatroje sta p a i o s svarbiausios m a i s t o m e d i a g o s - enzimai, be kuri sutrinka virkinimas. aliame maiste yra daug sauls energijos, kuri organizmui labai svarbi. Taigi n e t r a d i c i n s k u l i n a r i j o s t a i s y k l i p a m a t a s ir yra natraliosios higienos komponentai. Noriau trumpai apibdinti ias taisykles: 1. Dienos racione turi bti 70 proc. vandeningo (ali vaisi, darovi) ir 30 proc. koncentruoto maisto (gyvulins kilms produkt, tai, kas virta ir kepta). 2. Ruoiant maist reikia laikytis produkt suderinamumo. 3. Virti bei kepti negalima auktoje temperatroje. 4. Negalima kepti riebaluose iki rusvos odels. 5. Neleistinas dvigubas terminis maisto apdorojimas (pvz., kepti, po to trokinti).

24

25

6. Negalima ipilti darovi, kruop, anktini nuoviro, nes kartu ipilamos vertingos maisto savybs. 7. Negalima daug vartoti (iki 2 g per dien) ir virti druskos reikia j dti jau paruot patiekal. 8. Vietoj ivalyt balt milt siloma vartoti rupiai malt grd miltus arba natralius grdus. 9. Konditeriniais gardsiais i milt, kiauini, cukraus ir riebal galima pasimgauti tik per ventes. 10. Vartokite tik natralius prieskonius (i darovi, vaisi, oli). 11. Nepatartina vartoti valyto cukraus, j galima pakeisti sausais vaisiais, fruktoze, melasa, medumi. 12. Negalima valgyti kartesnio u kno temperatr maisto. 13. Nemaiykite patiekalus ali vaisi (galima pilti tik suli); vaisius reikia valgyti atskirai, 0,5 vai. prie valg. I pirmo vilgsnio atrodo, kad i taisykli laikytis nemanoma. Bet jei sigilinsite ir gerai pamstysite, kodl to reikia, bus nesunku. Laikydamiesi i taisykli, per trump laikotarp pajusite tikr maisto skon ir suprasite jo poveik sveikatai. Ypa tie, kuri sveikata silpna. inoma, nepratusiam mogui i pradi toks maistas gali pasirodyti neprasto skonio. Bet prie jo labai greit priprantama. Be to, taip maitinantis sutaupoma laiko, produkt ir pinig. O svarbiausia - pagerja sveikata - didiausias ms turtas.

MAISTAS IR MET LAIKAI


ZIEJVfA
P u p e l i salotos 100 g virt pupeli (gelton, rud arba juod), 100 g raugint agurk, 100 g pakepint aliejuje svogn, truput prieskonins druskos, 100 g ali mork, sutarkuot burokine tarka. SaUier salotos su virtais kvieiais 8 pjaustyt diovint slyv, 50 g razin, 20 g lazdyno rieut, 20 g saulgr skl, 200 g stambiai tarkuot salier, 100 g virt kviei, 1 apelsino sultys. Visk sumaiykite ir aplakstykite apelsino sultimis. ali burokli salotos 100 g ali burokli, graikik rieut. 1 apelsino, imbiero arba gvazdikli,
1 0 0

Buroklius sutarkuokite iaudeliais, aplakstykite apelsino sultimis, maiykite truput imbiero arba sumalt gvazdikli, apibarstykite graikikais rieutais.

27

Pupeli salotos su ems rieutais 1 porcija i: 2 auktai virt pupeli, 1 auktas pakepint ems rieut, 1 smulkiai supjaustytas ropinis svognas, 1 didelis kubeliais supjaustytas pomidoras, truputis diovint prieskonini oli. Visk sudkite kartu. Svogn pakepinkite su aliejumi ir pabarstykite druska. Labai tinka dti saldij pipir. Kompotas 100 g diovint imbiero, cinamono. slyv, 100 g diovint obuoli, gvazdikli,

Vis ri miltus sumaiykite. Maiydami auktu, pilkite vanden. I telos su auktu (rankomis telos nelieskite) padarykite 15 rutuliuk ir apvoliokite juos miltuose. Po to ant iteptos aliejumi skardos dkite rutuliukus, peiliu juos suplokite ir kepkite 20 min., apverskite ir kepkite dar 15 min. Smen grstims, arba smen upilas S m e n i s ( p e r k a n t reikia paragauti, kad n e b t karts) pakepinkite sausoje keptuvje su jros arba paprasta druska (10 dali smen, 1 dalis druskos). Kepinkite nuolat maiydami, kol grdeliai prads okinti - tada ipilkite lkt, atvsinkite ir sumalkite kavamale. Pupeli su grybais salotos Stiklin virt balt pupeli, svogn, auktas aliejaus. 50 g diovint gryb, 2 galvuts

Nuplautus vaisius upilkite nelabai kartu virintu vandeniu ir palikite ne maiau kaip 12 vai. Jei vaisiai labai rgts, galite pasaldinti medumi. Mork ikra su sezamu 1 p o r c i j a i: 4 auktai smulkiai tarkuot mork, krien (pirktini ar pai paruot) dkite tiek, kad mas bt pikantika. dkite pakepint sumalt sezamo skl, jei neturite, galite pilti truput aliejaus. Skanu usitepti ant riekels duonos. Griliainiai saldainiai

Grybus imirkykite, iek tiek pavirkite. T u o m e t smulkiai supjaustykite, pakepinkite su svognais. Gerai imaiykite su pupelmis. Mork salotos su kruopomis Stiklin biriai ivirt perlini kruop, stiklin iaudeliais sutarkuot ali mork, 2 skiltels smulkiai supjaustyto esnako, 2 aukteliai aliejaus arba smen grstinio. Visk gerai imaiykite. Ryi salotos su sezamu Stiklin biriai ivirt ryi, 1 vidutinio dydio rupiai sutarkuota morka, 3 valgomieji auktai ali arba daigint irneli, 1 raugintas, supjaustytas iaudeliais agurkas, 2 auktai pakepint sezamo skl. Visk sumaiykite. Por salotos 1 valgomasis auktas susmulkint graikik rieut, 1 auktas nuplikyt ir ibrinkyt sezamo skl, 200 g grieinliais supjaustyt por, 1 apelsino sultys arba 2 auktai desertinio vyno, 2 auktai konservuot kukurz. Visk sumaiykite.

0,5 kg razin (be kauliuk), 150 g lazdyno rieut. Razinas variai nuplaukite, rieutus p a k e p i n k i t e sausoje keptuvje, kad gaut aromat. Visk kartu permalkite msmale (su smulkiu sieteliu). Jeigu mas per saldi, galite varvinti citrinos suli arba dti rgi vaisi (diovint svaraini, rgi obuoli). I gautos mass formuokite norimos formos saldainiukus ir apvoliokite susmulkint sausaini trupiniuose ar sutrint oleli miltuose. "Czapati" - makrobiotins bandels 1 litras rupaus malimo kvietini milt, 2 valgomieji auktai kukurz milt (neturint galima dti aviini dribsni), 2 valgomieji auktai rupiai malt rugini milt, 1 auktelis druskos, 1 litras karto vandens.

28

29

Salier salotos su virtais kvieiais 50 g razin, 100 g supjaustyt diovint slyv, 20 g lazdyno rieut, 20 g saulgr skl, 200 g stambiai sutarkuot salier, 50 g virt kviei. Galima aplakstyti apelsin sultimis. "Miusli" (I) 3 auktai virt kviei, 1 auktas supjaustyt diovint abrikos, 1 auktas razin, 1 auktas saulgr skl, 1 auktas pakepint sezamo skl, 1 apelsino sultys. Visk sumaiykite, upilkite sultimis. Galite dti imbiero ir cinamono. ali burokli salotos su grikiais 1 stiklin biriai ivirt griki, 0,5 stiklins iaudeliais sutarkuot ali burokli, 1 auktas smulkiai supjaustyto ropinio svogno, 1 skiltel esnako, truputis imbiero ir sumalt kmyn arba krap skl, 1 valgomasis auktas aliejaus. Visk gerai imaiykite. Pupeli sriuba 2 auktai perlini kruop, 2 auktai ryi, 3 auktai pupeli, 2 morkos, 1 svognas, 2 skiltels esnako, kmyn, mairno, aliejaus, diovint prieskonini oli. Perlines kruopas, ryius, pupeles pamerkite i vakaro altame vandenyje, ivirkite atskirai. Morkas sutarkuokite stambia tarka, svogn smulkiai supjaustykite ir visk pakepinkite aliejuje. 1,5 litro verdanio vandens sudkite pakepintas daroves, ivirtas kruopas ir pupeles, dkite supjaustytas esnako skilteles, kmyn, mairno ir pavirkite 1 min. Puod nukaiskite ir palikite udengt 15 min. dkite prieskonini darovi, alumyn. Greita burokli sriuba universal trokin (r. 34 p.) pilkite verdanio vandens. J pargtinkite raugintais agurkais, kopstais, citrinos ar kitomis sultimis. berkite iupsnel druskos, dkite prieskoni bei norim riebal. Galima pridti ali irneli bei kitoki anktini arba biriai, ivirt kruop. Skonis priklausys nuo js iradingumo. 30

Ryi sriuba su soja 1 stiklin ryi kos, 5 stiklins vandens, 1 stiklin sojos pupeli, 0,5 galvuts esnako, 2 svognai, 1 morka, 1 auktelis mairno, 1 auktas aliejaus. verdant vanden dkite ivirtos sojos. Mork sutarkuokite burokine tarka, svogn smulkiai supjaustykite ir pakepinkite aliejuje ant maos ugnies, kol jis pasidarys permatomas. Tuomet dkite smulkiai supjaustyt esnak, mairn ir dar pakepinkite 1 min. Mas sudkite sriub, berkite druskos, galite dti truput pomidor pastos arba smulkiai pjaustyt viei pomidor, bet j nevirkite. Tinka vieios prieskonins smulkiai pjaustytos ols. Vegetarika agurkien 1 litras vandens, I stiklin virt perlini kruop, 1 morka, 1 svognas, 1 didelis agurkas, 20 g sviesto arba aliejaus, 2 aukteliai susmulkinto esnako, 1 auktelis mairno, keletas lauro lapeli, prieskonins druskos. Mork s u t a r k u o k i t e b u r o k i n e tarka, s v o g n smulkiai supjaustykite. Daroves pakepinkite ant maos ugnies, kol svognas bus permatomas, tuomet dkite susmulkint esnak, mairn ir dar 1 min. pakepinkite. verdant vanden sudkite ivirtas perlines kruopas, pakepintas daroves, lauro lapus, smulkiai supjaustyt agurk, berkite druskos. Puod udenkite, nukaiskite ir palaikykite 5 min. sriub galite dti rgios grietins. Perlini k r u o p ko su ryiais ir m o r k o m i s 100 g ryi, 100 g perlini kruop, 4 morkos, 1 auktelis aliejaus. Ryius, perlines kruopas upilkite altu vandeniu ir mirkykite 2-3 vai. Morkas sutarkuokite rupia tarka. Pus j dkite puod, ant viraus - nukotas kruopas ir likusias morkas. Upilkite 2 stiklines karto vandens. Virkite 10 min. Nukaist ir udengt puod laikykite 20-25 min. Prie valgant pilkite auktel aliejaus, uberkite ali petraoli arba krap. Tinka ir diovintos prieskonins ols. Pupeli trokinys 200 g pupeli, 2 svognai, 2 morkos, esnako, mairno, kmyn, aliejaus. 2 pomidorai, skiltel

31

Pupeles ivirkite, svognus, morkas susmulkinkite ir pakepinkite aliejuje su prieskoniais, pjaustykite pomidorus, skiltel esnako. Visk sumaiykite, pilkite stiklin verdanio vandens, uvirkite ir palikite stovti 15 minui. Pupeli maltiniai 300 g pupeli, 2 svognai, 2 morkos su lapais, 0,5 stiklins man kruop, divsli, esnako, petraoli, krap, kmyn, aliejaus. P u p e l e s ivirkite i r s u m a l k i t e arba s u g r s k i t e , d k i t e susmulkintus ir pakepintus svognus, morkas, j lapus, petraoles ir prieskonius, pilkite man kruopas. Visk sumaiykite. Padarykite maltinius, apvoliokite juos divsliuose ir kepkite orkaitje. Valgykite su padau ir ali darovi salotomis. Sojos pupeli kotletai 1 stiklin sojos pupeli, 3 auktai biriai ivirt ryi, 2 vidutiniai svognai, 3 skiltels esnako, truputis mairno, sutarkuoto muskato rieuto, aliejaus. Sojos pupeles mirkykite 12 valand ir tame paiame vandenyje virkite 1,5 valandos. Po to kartu su ryiais sumalkite msmale. Smulkiai supjaustytus svognus pakepinkite aliejuje, sudkite smulkiai supjaustytas esnako skilteles, berkite mairno, imaiykite. Visk sukrskite kotlet mas. Tada gerai iminkykite. Jeigu tela per kieta, pilkite truput sultinio. Padarykite kotletus, pavoliokite divsliuose ir kepkite orkaitje arba keptuvje pyl aliejaus. Patiekite su pomidor padau ir darovi salotomis. Mork kotletai 300 g mork, 0,5 stiklins man, 0,5 aukto 1 auktas kvietini milt, truputis druskos, prieskoni. krakmolo,

oli, druskos, mairno, 2 stiklins rupiai malt kvietini milt arba man, nubrauktas auktas krakmolo. Morkas sutarkuokite vidutinio stambumo tarka, kopstus burokine tarka. Vis mas pyl miltus gerai imaiykite ir 20 min. palaikykite. Krakmol itirpinkite 0,5 stiklins alto vandens ir supilkite darovi mas. Visk gerai imaiykite. Formuokite nedidelius kotletukus ir kepkite teflono keptuvje, truput patep j aliejumi. Pup patetas 3 stiklins pup, 200 g svogn, 200 g mork, 2 valgomieji auktai aliejaus, 5 skiltels esnako, truputis mairno, 4 auktai pakepint ir su druska sumalt smen (10 dali smen, 1 dalis druskos), aliejaus. Pupas mirkykite 12 valand ir tame paiame vandenyje virkite, kol suminkts. Stambiai supjaustytus svognus patrokinkite aliejuje 3 minutes, tuomet dkite sutarkuotas morkas ir dar patrokinkite 3 minutes. Suberkite smulkiai supjaustytas esnako skilteles, mairn. Visk imaiykite. Pupas su trokintomis darovmis sumalkite msmale, jei j odel labai kieta, permalkite dar kart. Suberkite smenis ir gerai imaiykite, kad mas bt tirta. Jeigu ji skystoka, berkite daugiau smen. Sudkite lkt, graiai suformuokite ir papuokite paprika ar kitomis darovmis. Kukurz kruop apkepas 1 stiklin kukurz kruop, 4 stiklins vandens, 1 valgomasis auktas medaus, 50 g sviesto, 2 auktai uplikyt ir ibrinkint aguon. verdant v a n d e n maiydami pilkite kruopas, sukrskite ibrinkintas aguonas, sviest, vis maiydami pavirkite 3 min. Po to 10-15 min. brinkinkite. Tuomet dkite med, gerai visk imaiykite ir sukrskite sviestu itept form. Palaukite, kol sustings, kad galima bt pjaustyti gabaliukais. Jeigu trksta saldumo, galima nedideliame vandens kiekyje itirpinti med ir upilti ant sustingusio apkepo. Vir apibarstykite sausomis aguonomis.

Morkas sutarkuokite vidutinio stambumo tarka. Suberkite manus, dkite krakmol, kvietinius miltus, prieskonius, drusk. Visk gerai imaiykite ir 20 min. palaikykite, kad ibrinkt manai. Tuomet formuokite kotletus ir kepkite teflono keptuvje (riebaluose kepti nepatartina). Valgykite su grietine, padau ar sviestu. Mork - kopst kotletai 250 g mork, 250 g kopst, 200 g smulkiai supjaustyto svogno, 50 g smulkiai supjaustyto esnako, ali arba diovint prieskonini

32

33

Universahis r a u d o n a s trokinys 1/3 kubeliais supjaustyto ropinio svogno, 2/3 rupia sutarkuot burokli, truput aliejaus, lauro lapeli, kmyn. tarka

Spanguoli - graikik r i e u t uogien 0,5 l spanguoli, pagal skon. 150 g graikik rieut branduoli, medaus

puod (nesvarbu, kiek yra mass) pilkite verdanio vandens, kad l c m dengt dugn. D k i t e buroklius, p o t o svognus. Udenkite ir nuo uvirimo virkite 3 min. Tuomet nukaiskite - tegul 5 min. verda garuose. I io trokinio galima paruoti {vairiausi patiekal: kart garnyr, daug skani salot bei greit sriub, sumutini ir kt. Viskas priklauso nuo eimininks fantazijos ir skonio. Ryi apkepas su kokosu 1 stiklin ryi, 0,5 stiklins kokoso, 0,5 stiklins razin be kauliuk, 3 stiklins verdanio vandens, 1 arbatinis auktelis cinamono, 2 arbatiniai aukteliai medaus. Iplautus ryius ir kokoso droleles supilkite j verdant vanden. Virkite 5-7 min., po to dkite iplautas razinas, gerai imaiykite ir udenkite, kai prisirinks gar, nukaiskite, iltai apvyniokite ir pastatykite 20-30 min., kad ibrinkt. Po to berkite cinamono, imaiykite ir sukrskite metalin torto form, patept aliejumi arba sviestu. Mas gerai suspauskite, 5 min. palaikykite formoje, kad pravest. Tuomet supjaustykite gabaliukais ir, jeigu trksta saldumo, upilkite medumi, praskiestu su vandeniu. Galima pabarstyti kepintomis sezamo sklomis arba graikiko rieuto trupinliais. Sojos pienas Stiklin sojos smulkiai s u m a l k i t e kavamale. U p i l k i t e 5 stiklinmis alto vandens ir brinkinkite 2 valandas. A n t maos ugnies virkite 20-30 min. Kad neprisvilt, nuolat maiykite. Tuomet perkokite per tank sietel arba marl. Jeigu vanduo nugaravo, nukot skyst pilkite vandens, kad bt 5 stiklins, berkite truput druskos, dkite fruktozs, medaus arba cukraus. Sojos pien galite gerti atskirai arba juo baltinti kruopas, geriausiai tinka ryiai. Nukot tiri neimeskite, berkite druskos ir pastatykite iltoje vietoje (18C), po 2 par mas urgsta ir galima j valgyti vietoj varks.

Rieutus sutrinkite miltus, uogas galite sumalti msmale. Sudkite med, gerai imaiykite. Galima visk suplakti mikseriu. Diovint vaisi uogien 200 g razin be kauliuk, 200 g diovint rgi obuoli, 100 g diovint abrikos. Vaisius nuplaukite, nusausinkite ir sumalkite msmale. mas pilkite ilto vandens, gerai imaiykite ir palikite ibrinkti. Vandens pilkite tiek, kokio tirtumo norite uogiens. Kad kvept, galima dti prieskoni: cinamono, imbiero, anyi, muskato rieuto, koki nors diovint kvapni oleli. ios uogiens gali bti i vienos ar keli ri vairi uog ir vaisi. Tai priklauso nuo eimininks skonio ir iradingumo. Cukinijos padaas Pakepinkite smulkiai supjaustyt ropin svogn, pilkite vandens, dkite smulkiai sutarkuotos cukinijos, prieskoni, berkite druskos. Jei neturite cukinijos, galite dti mork. R a u d o n a s grietins p a d a a s 3 auktai atraus pomidor padao, prieskonini oli. 200 g grietins, diovint

Grietin sumaiykite su pomidor padau, dkite prieskonini oli. Pranczikas padaas 1 auktas citrinos suli, 1 auktas medaus, 1 auktas aliejaus, 2 auktai vandens. Visk sumaiykite. Galima upilti ant viei pjaustyt oli. Svogn padaas Smulkiai supjaustyt ropin svogn pakepinkite neutralaus aromato aliejuje, pilkite vandens ir dkite rgios grietins. berkite truput prieskonins druskos, mairno.

34

35

Gili kava vieias prinokusias giles padiovinkite orkaitje, kad lengviau nusilupt ievel. Upilkite vieiu pienu (0,5 1 gili reikia 1 1 pieno). Ant ltos ugnies virkite, kol pienas ivirs ir pagels. Likus skyst perkokite per sietel. Ivirtas giles sumalkite msmale ir paskrudinkite iki viesiai rudos spalvos (tik nesudeginkite), sumalkite kavamale. Tursite tirpios kavos. Stiklinje vandens uplikomi 2 arbatiniai aukteliai gili milteli. Kavos tiriai skans, juos sveika valgyti.

Mork salotos su garva 100 g mork, 0,5 stiklins jaun garvos lapeli blizgantys), 1 auktas aliejaus. (viesiai ali,

www.erdvese.org

Morkas sutarkuokite smulkia tarka, dkite supjaustyt garv, upilkite aliejumi. Galima morkas dti esnako. Ridikli salotos su lapais 200 g ridikli su lapais, 2 auktai grietins, 1 auktas atraus pomidor padao. R i d i k l i l a p u s ir s t i e b u s supjaustykite, b r a n d u o l i u k u s sutarkuokite burokine tarka, grietin sumaiykite su padau ir upilkite salotas. Svogn salotos su rieutais Supjaustykite s v o g n laikus, berkite truput druskos, sugrskite mediniu auktu, pjaustykite vieio agurko, palakstykite citrinos sultimis, uberkite graikik rieut arba saulgr skl. 37

Ridikli salotos su varke Ridiklius su lapais supjaustykite, aplakstykite apelsin sultimis ir dkite riebios varks. Galite pjaustyti kelis svogn laikus. Pomidor salotos su daigais Pus stiklins daigint kviei, pus stiklins daigint irni, 3 auktai smulkint petraoli lap, 2 auktai smulkint svogn laik, 4-5 vidutiniai gabaliukais supjaustyti pomidorai, auktas aliejaus, auktas citrinos suli, pagal skon esnako, mt lap. Visk gerai imaiykite. Kopst salotos su liucernos daigais 3 stiklins smulkiai supjaustyto kopsto, 2 rauginti agurkai, stiklin liucernos daig, pus stiklins daigint kviei, prieskoni, aliejaus. Visk imaiykite. Svogn laik salotos su kiauiniais Svognus supjaustykite, itrinkite su druska, uberkite tarkuoto, kietai virto kiauinio, ali krap. Pieni lap saldios salotos Jaunus pieni lapelius smulkiai supjaustykite, palakstykite citrinos sultimis, dkite medaus. Visk itrinkite mediniu auktu. Paskaninkite rieutais. itas salotas su batono riekele ar sausainiu labai mgsta vaikai. Daigint rugi salotos Stiklin daigint rugi (daigas ne maesnis kaip 1 cm), morka, svognas, auktelis kmyn, 2 aukteliai aliejaus, skiltel esnako, truputis mairno, druskos. Morkas sutarkuokite burokite tarka, svognus supjaustykite ir pakepinkite aliejuje su kmynais ir esnakais. pilkite truput vandens ir 2 min. patrokinkite, dkite mairno (galima ir kit prieskoni). Trokin sumaiykite su daigintais rugiais. Burokli salotos su daigintais rugiais 200 g burokli, stiklin daigint rugi (daigas ne maesnis kaip 1 cm), auktas malt smen. 38

Rugiai turi bti rgtoki, todl daigus reikia palaikyti par ne emesnje kaip 18C temperatroje. Padaigintus rgius rugius sumaiykite su sutarkuotais burokliais, dkite prieskoni arba ali prieskonini oli, ubarstykite smen arba upilkite truput aliejaus. ligs salotos lig, svogn laikai, krapai, krminis builis. Supjaustykite 2 stiklines ligs, stiklin svogn laik, po 0,5 stiklins krap ir krminio builio. Visk sumaiykite, sutrinkite mediniu auktu ir upilkite raudonu grietins padau. Burokli lap salotos Burokli lapai, gyslotis, svogn laikai, garva, krapai. Supjaustykite 2 stiklines jaun burokli lap, stiklin svogn laik, po 0,5 stiklins gysloio lap, garvos ir krap. Visk sumaiykite, sutrinkite mediniu auktu ir upilkite raudonu grietins padau. Burokli lap ir viei agurk salotos Burokli lapai, dilgls, kiaulpiens, svogn laikai, krapai, viei agurkai. Supjaustykite 2 stiklines burokli lap, stiklin svogn laik, po 0,5 stiklins dilgli ir kiaulpieni lap, 2 auktus krap, sutarkuokite 2 vieius agurkus. Visk sumaiykite ir upilkite raudonu grietins padau (r. 35 p.) arba grietine. Salotos "Sveikata" 1 stiklin garvos, 1 stiklin krminio builio, 1 stiklin notrels, 0,5 stiklins kiaulpieni, 0,5 stiklins dilgli lap, 1 stiklin kopst, 0,5 stiklins ropinio svogno. oles ir ropin svogn supjaustykite, kopst sutarkuokite. Visas oles sumaiykite, berkite druskos ir gerai itrinkite mediniu auktu. Kopst ir svogn sugrskite mediniu auktu su druska atskirai ir 5 min. palaikykite. Tuomet sumaiykite kartu su olmis ir upilkite padau. Padaui reikia velnaus skonio pomidor tyrs ir aliejaus arba grietins ir "Ketupo". Vaikams ios salotos patinka uteptos ant duonos ar batono riekuts.

39

Daigint kviei kremas Daigintus kvieius sumalkite msmale. sumalt mas galite pilti viei darovi suli arba dti smulkiai sutarkuot darovi, paskaninti j prieskoniais arba aliomis prieskoninmis olmis (krapais, petraolmis, salierais). Toks kremas valgomas kaip atskiras patiekalas arba tepamas ant sumutini. Kruopien su olmis 1 stiklin biriai ivirt perlini kruop, 1,51 vandens, didel morka, 2 ropiniai svognai, 2 auktai aliejaus, 1 auktas susmulkinto esnako, prieskonins druskos, auktelis mairno, 2 stiklins susmulkint vairi oli. biriai ivirtas kruopas pilkite verdanio vandens. Morkas su svognais pakepinkite aliejuje, po to dkite esnak, kai pakeps, - mairn. Daroves sudkite kruopas, suberkite oles (garv, buil, notrel, truput dilgls lap), puod nukaiskite ir udengt palaikykite 5 minutes. paruot sriub berkite truput prieskonins druskos. Keptos varnalos aknys Varnalos aknys skanios, maistingos, turi daug gydomj savybi. Jas galima valgyti alias, keptas ir virtas. Jos reguliuoja mediag apykait, gerina virkinimo organ darb. Valgiai i varnalos labai populiars Kinijoje ir Japonijoje. Varnalos aknis galima ikasti jau ankstyv pavasar. Didesns yra dvimeio augalo. Jas gerai nuplaukite, virkite arba kepkite su odele. Valgykite vienas arba su mgstamu padau. Galima dti kitas salotas. Dilgli trokinys 2 stiklins supjaustyt dilgli, svognas, prieskoni arba darovi, alumyn. aliejaus, diovint

razin, 1 auktas supjaustyt diovint slyv, 1 auktas saulgr skl, 1 auktas susmulkint lazdyno rieut, 1 auktas ibrinkint sezamo skl, apelsin suli. Pabarstykite ydiniais iedlapiais arba laukinmis olmis, pumpurais. Ryi sriuba su aviei lapais 1 l vandens, 2 auktai ryi, 1 morka, 90 g grietins. stiklin pjaustyt aviei lap,

Ryius perplaukite ir 2 valandoms umerkite. Pavirkite juos tame paiame vandenyje 3 minutes. Smulkia tarka sutarkuokite mork, smulkiai supjaustykite aviei lapus, dkite puod ir tuoj pat j nukaiskite. Palikite puod udengt 10 minui. Ipilst sriub lktes, dkite grietins. Mork sriuba su daigintais grdais 1 l vandens, 1 stiklin smulkiai sutarkuot mork, 4 auktai konservuot kukurz, vienai porcijai auktas daigint grd, 1 stiklin supjaustyt vairi laukini oli, druskos, riebal, prieskoni. verdant vanden dkite kukurzus, morkas ir oles. Puod nukaiskite ir palikite udengt 5 min. Tuomet pasdykite, dkite norim riebal, suberkite daigintus grdus. Sriubos nevirkite. Daigint kviei sriuba D a i g i n t u s kvieius s u m a l k i t e m s m a l e ir m a s pilkite verdanio vandens. Uvirkite, dkite smulkiai supjaustyt laukim oli - garvos, krminio builio, truput dilgli lap, berkite iupsnel druskos ir udengt puod palaikykite 10 min. Valgykite su aliejumi, grietine arba sviestu (geriau lydytu). Mork sriuba su olmis ir daigintais grdais Stiklin biriai ivirt ryi upilkite 1 1 verdanio vandens. dkite 1 stiklin smulkiai sutarkuot mork, 2 stiklines supjaustyt laukini oli, aukt susmulkinto esnako ir ropinio svogno, pakepinto aliejuje, prieskonins druskos. G a l i m a valgyti su sviestu arba grietine, t u o m e t s v o g n nekepinkite. Daigintus grdus dkite lkt prie valgant.

Dilgles variai nuplaukite, nuplikykite. Smulkiai supjaustyt svogn pakepinkite aliejuje, sudkite dilgles, prieskonius ir 1-2 min. visk dar pakepinkite. Trokinys tinka koldn darui, lietiniams, pyragliams. Galima valgyti su virtomis bulvmis, kruop komis ir duona. "Miusii" (II) 3 auktai sudrkint vandeniu aviini dribsni, 2 auktai daigint kviei, 1 auktas supjaustyt diovint obuoli, 1 auktas

40

41

Maiyt kruop ko su dilglm ir garva 3 auktai ryi, 3 auktai perlini kruop, 1 morka, 0,5 stiklins pjaustyt dilgli, 0,5 stiklins garvos, 2 auktai aliejaus, 1,5 stiklins vandens. Kruopas pamerkite alt vanden ir palaikykite 2 valandas. puod dkite stambiai sutarkuot mork, ant jos pilkite kruopas su vandeniu, kuriame jos mirko, uvirkite, nukelkite puod nuo ugnies ir 15-20 min. palikite udengt. Po to vl kaitinkite, kol uvirs. Sudkite oles, supilkite aliej, imai nukaiskite ir palaikykite 5 min., kad ols paskleist savo aromat. Kruop ko su dilglmis ir garva 100 g ryi, 100 g perlini kruop, 1 morka, 0,5 stiklins pjaustyt dilgli, 0,5 stiklins pjaustytos garvos, 1 auktas aliejaus. Ryius, perlines kruopas pamerkite alt vanden 2 valandoms. Stambiai sutarkuot mork dkite puod, supilkite kruopas su vandeniu, kuriame mirko. Vandens neturi bti daugiau negu 2 stiklins. Uvirkite, nukelkite puod ir laikykite udengt 20 min. Po to pakaitinkite, kol uvirs, dkite po 0,5 stiklins pjaustyt dilgli ir garv, pilkite aukt aliejaus. Visk sumaiykite ir puod palikite udengt 5 minutes. Daigint rugi ko 100 g daigint, msmale malt rugi, auktas razin. Rugius uplikykite verdaniu vandeniu, gerai imaiykite, dkite razin, 1 min. pavirkite ir palaikykite udeng 20 min. Galima pilti aliejaus arba berti malt smen, ubarstyti ali oli: krap, petraoli ir pan. Daigint grd paplotliai 0,5 kg daigint kviei, 0,5 kg daigint rugi, stiklin kvietini milt, stiklin slen arba man kruop, 2 valgomieji auktai kmyn, 3 auktai aliejaus, truputis druskos, 0,5 stiklins vandens. Grdus permalkite msmale. Rugius malkite atskirai. Jie sunkiai malasi, todl dar berkite slen arba man kruop. Sumaltus grdus gerai sumaiykite, sudkite kmynus, miltus, supilkite aliej ir minkykite ne maiau kaip pus valandos (jeigu tela kieta, pilkite vandens). Juo labiau grdai sudyg, juo skystesn tela. Iminkyt tel palaikykite, kol pasidarys vientisa, po to darykite nedidelius 42

2 cm storio - paplotlius ir kepkite ne trumpiau kaip 1 vai. nelabai kaitusioje orkaitje. Im sudrkinkite paplotli vir vandeniu ir udenkite juos drobule, kad suminktt. Dilgli kukuliai 0,5 kg dilgli, 1 kg virt bulvi, 5 auktai milt, 1 kiauinis, truputis krien. Bulves ir dilgles sumalkite msmale, suberkite miltus, mukite kiauin, visk gerai suminkykite. verdant vanden meskite 1 kukuliuk, jei isileidia, mukite dar 1 kiauin arba berkite daugiau milt ir vl iminkykite. Darykite n o r i m o dydio kukuliukus ir virkite. Galima valgyti su grietine arba paskaninti pakepint svogn su grietine upilu. Pabarstykite krapais arba kitomis prieskoninmis olmis. Koldnai su dilgli daru 500 g jaun dilgli lap, 250 g kvietini milt, 1 kiauinis, 100 g ropini svogn, 40 g aliejaus.

T e 1 a: i milt, kiauinio ir iki 35 laipsni paildyto vandens paruokite tel, palaikykite j 30 min. ir plonai ikoiokite. 43

d a r u i : supjaustytus svognus pakepinkite 1 min. ant maos ugnies, dkite supjaustytas dilgles ir dar 2 min. visk pakepinkite. V i r t u s k o l d n u s skanu valgyti su sviestu arba grietine. Pabarstykite alumyn. Dilgli tyrel 1 kg dilgli lap ir jaun stieb, 1 auktas milt, 2 ropiniai svognai, 1 auktas aliejaus, truputis krien. Dilgles nuplikykite verdaniame vandenyje, supjaustykite, apibarstykite miltais, sudkite puod, pilkite 2-3 auktus dilgli nuoviro, imaiykite ir vis maiydami pavirkite 2-3 minutes. Po to dkite krienus, smulkiai pjaustyt ir aliejuje pakepint svogn. Tyrel labai tinka prie vairiausi koi. "Jaunysts eliksyras" Kviei grdus pamirkykite 10-15 vai., nupilkite vanden ir daiginkite 2 dienas. Padaigintus grdus upilkite altinio arba virintu altu vandeniu (vandens turi bti 3 kartus daugiau negu grd) ir kambario temperatroje palaikykite 24 vai. Atsirads skanus roins spalvos putojantis skystis gerina virkinim, turi vitamin B, C, E, baltym ir angliavandeni. Igrus j, tuos paius grdus galima upilti dar du kartus. Po to i j isikepkite duonos arba paplotli. Grim pasaldin medumi ir nuspalvin burok sultimis, tursite raudono "ampano". Laukini oli grimas Pririnkite vairi laukini oli (notrels, pieni lap ir ied, rasakilos, truput dilgli lap, garvos). Suliaspaude ispauskite sultis arba supjaustykite jas, sugrskite mediniu auktu, upilkite vandeniu, 5 min. palaikykite ir perkokite. isunkt skyst dkite medaus ir pilkite citrinos arba kit rgi suli. io grimo nepatartina ilgai laikyti, nes maja jo vert. Laukini oli sultys labai stiprina organizm. Spausdami ir kitas sultis, neumirkite dti nors sauj laukini oli. Rabarbar grimas Smulkiai supjaustytus rabarbarus sugrskite mediniu auktu, upilkite altu virintu vandeniu ir 10 min. palaikykite. Po to

perkokite. Pasaldinkite medumi, dkite truput imbiero ir cinamono. (Grimo nedarykite labai rgtaus, kad nereikt dti daug medaus.) Erktuogi iedlapi uogien Sault dien pririnkite vari iedlapi ir sumaiykite su medumi. Tokias uogienes galima gaminti ir i ermukni, jazmin, bijn, pieni, alpusnio, raktaoli ir kit kvapni iedlapi. ermukni ied uogien Kaip reikiant praydusius iedus rinkite sault dien, neplaukite. Nuskabykite nuo iedkoi ir sumaiykite su medumi santykiu 1:1. Galima valgyti tuoj pat ir palikti iemai. Pieni ied uogien 1 stiklin sumalt pieni ied, 1 stiklin sumalt razin. Ispauskite truput citrinos suli ir visk imaiykite. Vartokite kaip dem prie arbatos, galite juo pertepti tortus, vaflius ir pan. Pien - vertingas augalas, todl nepatingkite prisirinkti j ied.

www.erdvese.org

44

M o r k a s sutarkuokite iaudeliais ir sutrinkite su smulkiai supjaustytais esnakais ir greipfruto sultimis. d k i t e supjaustytos paprikos ir agurk, pilkite aliejaus ir atsargiai imaiykite. Sudj dubenl, graiai p a p u o k i t e alumynais. Svogn su alyvuogmis salotos 100 g balt ropini svogn, 100 g juodj alyvuogi, 100 g geltonos paprikos, 1 apelsino suli, 1 auktas alyv aliejaus. G r i e i n l i a i s s u p j a u s t y t u s s v o g n u s 0,5 m i n u t s p a v i r k i t e vandenyje, n u k o k i t e p e r sietel (svognai turi ilikti nesugleb), upilkite apelsino sultimis. I alyvuogi, atsargiai perpjov, iimkite k a u l i u k u s ( p u s e l s t u r i likti g r a i o s ) . P a p r i k s u p j a u s t y k i t e juostelmis, pilkite aliejaus, atsargiai dviem akutmis imaiykite ir sudkite dubenl. P a p u o k i t e aliais petraoli lapeliais. M o r k i r a g u r k salotos 200 g mork, 100 g agurk, 2 auktai susmulkint krap, skiltel esnako, arbatinis auktelis medaus, auktas grietins. M o r k a s rupiai sutarkuokite, agurkus supjaustykite grieinliais, dkite smulkiai supjaustyt e s n a k o skiltel ir gerai itrinkite. G r i e t i n sumaiykite su m e d u m i , supilkite salotas, imaiykite ir ubarstykite krap. Atrios ali b u r o k l i salotos 100 g burokli, 100 g mork, 300 g kopst, raudonj pipir, esnako. p a r a g i n i pupeli salotos 300 g paragini pupeli, alias pomidoras, esnakas, aliejaus, alumyn. Pupeles ivirkite ant gar arba vandeny. Supjaustykite esnak, svogn, s u d k i t e susmulkintus alumynus, supjaustyt pomidor, ivirtas pupeles, pilkite aukt aliejaus, sumaiykite. Mork salotos 200 g mork, 50 g alios paprikos (saldij pipir), 50 g raudonos paprikos, 100 g raugint agurk, 1 auktas aliejaus, keletas skilteli esnako, greipfruto ar citrinos suli. Buroklius, morkas ir kopstus stambiai sutarkuokite. Kopstus sugrskite su skiltele smulkiai pjaustyto esnako. Visk sumaiykite, uberkite truputl raudonj pipir. pilkite aukt aliejaus arba berkite sauj kepint rieut. B u r o k l i lap salotos 2 stiklins pjaustyt jaun burokli lap, 0,5 stiklins svogn laik, 0,5 stiklins krap. Padaas i grietins ir "Ketupo" arba atraus pomidor padao (30 g grietins, 10 g padao). Supjaustytus svognus su krapais sutrinkite m e d i n i u auktu, sumaiykite su burokli lapais, upilkite p a d a u .

46

47

Nasturt lap salotos 1 stiklin supjaustyt nasturt lap, 100 g virt bulvi, 20 g krap, auktas grietins. Virtas bulves supjaustykite kvadratliais, sumaiykite su smulkiai supjaustytais nasturt lapais ir krapais, upilkite grietine, imaiykite, papuokite nasturt iedais. Saldios agurk salotos Agurkus supjaustykite gaballiais, dkite medaus, uberkite susmulkint rieut ir ali krap. Vietoj rieut galima dti grietins. ali iedini kopst salotos 200 g smulkiai supjaustyt iedini kopst, supjaustyt ali mork, 100 g viei agurk. 50 g kubeliais

Morkas ir burok sutarkuokite burokine tarka ir dkite verdant vanden, berkite prieskonius, supjaustyt svogn ir virkite 5 minutes. Kruopas sumalkite kavamale, imaiykite altame vandenyje ir pilkite sriub. Kai uvirs, puod nukaiskite ir palaikykite udengt 10-15 min. dkite ali ar diovint prieskonini oli. Nevirt darovi sriuba 1,5 litro duonos giros, 1 morka, 2 agurkai, 0,5 stiklins jaun dilgli lap, 0,5 stiklins burokli lap, 0,5 stiklins svogn laik ir krap, 100 g grietins. Mork ir agurkus stambia tarka sutarkuokite, dilgli, svogn ir burokli lapus supjaustykite, sutrinkite mediniu auktu ir visk upilkite gira. Dkite smulkiai supjaustytus krapus, grietin, imaiykite. Valgykite su vieiomis bulvmis, ikeptomis su lupenomis. Trumpai virta darovi sriuba Uvirus vandeniui, puod nukaiskite ir dkite 2 smulkiai supjaustytus, aliejuje ar svieste, pakepintus svognus, smulkiai supjaustyt kopst, 2 iaudeliais sutarkuotas morkas, konservuot ali irneli arba kukurz, 2 skilteles smulkiai supjaustyt esnak, ali arba diovint prieskonini oli (por, petraoli, salier), turint galima dti kari (imbiero, esnako ir kitoki prieskoni miinys). Udenkite ir palaikykite 5 min. Valgant galima paskaninti grietine. Saltibar.iai kitaip Sutarkuokite arba supjaustykite vairi darovi, pagal skon upilkite k tik ispaust darovi suli (mork, burokli, agurk). dkite krap, petraoli, pilkite truput virinto vandens, dkite rgios grietins arba pilkite lakel aliejaus. Juodj ridik sriuba 1 juodasis ridikas, 100 g diovintos juodos duonos, 1 arbatinis auktelis aliejaus, prieskoni. Ridik stambiai sutarkuokite, dkite diovintos juodos duonos gabaliukus, pilkite 3 stiklines virinto alto vandens, arbatin auktel aliejaus arba grietins, dkite prieskoni ir ubarstykitealumyn.

U p i l k i t e prancziku arba raudonu grietininiu padau, uberkite krap. Saldios pomidor salotos (I) Pomidorus supjaustykite kubeliais, dkite medaus ir rgios grietins, galima uberti krap. Pomidor salotos (II) saldias pomidor salotas (I) dkite biriai ivirt ryi arba divsli, uberkite cinamono. viei agurk sriuba 1,5 litro vandens, 2 agurkai, 2 bulvs, 2 morkos, 1 svognas, truputis krap, 90 g grietins. verdant vanden dkite supjaustytas morkas, bulves ir svogn, pavirkite 3 minutes, po to dkite smulkiai supjaustytus agurkus. Puod nukaiskite ir palikite udengt 10-15 minui. Supilst sriub lktes, dkite krap ir grietins. Burok sriuba / vidutinio dydio burokas, 2 morkos, 1 svognas, lauro lap, keletas gvazdikli, 1 valgomasis auktas aviini kruop arba dribsni, 1 litro vandens.

48

49

Mork sriuba 3 morkos su lapais, 2 petraoli, aliejaus, grietins. vidutins bulvs, svognas, krap,

Bulves ir morkas variai nuplaukite su epetliu. Bulves smulkiai supjaustykite, morkas sutarkuokite stambia tarka. Dkite puod bulves, morkas, supjaustyt svogn ir upilkite litru verdanio vandens. Pavirkite 5-7 min., nukaiskite ir udeng palaikykite 10-15 min. Prie valgant sriub berkite smulkiai pjaustyt mork lap, krap, petraoli. pilkite auktel aliejaus arba dkite grietins. Nasturt grimas 1 litras vandens, nasturt lap, 150 g tarkuot krien, medaus. 70 g

keptuvje arba orkaitje. Visus vaisius sumalkite msmale, dkite smulkint rieut, pus slen, prieskonius, uogien arba dem. Mas gerai imaiykite. Po to darykite vairi form saldainius ir apvoliokite likusiose slenose. Saldainiams apvolioti galima paruoti vairi spalvot milteli: i apelsin, mandarin, saus obuoli ieveli, diovint oli. Taip saldainius aromatizuosite ir papildysite vitaminais bei mikroelementais. Saldainiai negenda, tik dista. Todl juos reikia sudti dutes. Saldainiai su slenomis 200 g razin, 100 g slen, 100 g igliaudyt lazdyno rieut, citrinos arba svaraini suli. Rieutus pakepinkite sausoje keptuvje iki trapumo, slenas kepinkite, kol sukeps krakmolas. Razinas ir rieutus sumalkite msmale. Visk gerai imaiykite, dkite truput imbiero, ispauskite citrinos suli, formuokite norimos formos saldainius ir apvoliokite sausaini arba rieut trupiniuose. Diovint slyv saldainiai 200 g diovint slyv, trupinli, auktas medaus. 100 g paskrudintos juodos duonos

Nasturt lapus ir krienus sumalkite msmale, upilkite iltu virintu vandeniu, dkite medaus ir laikykite 10-12 valand. Po to perkokite. Grimas patiekiamas altas. Galimj vartoti 2-3 dienas aJi burokli, mork ir obuoli grimas Morkos, burokliai, obuoliai, prieskonini darovi lapai. Sumaiykite k tik ispaust 0,5 stiklins burokli suli, 0,5 stiklins mork suli bei 0,5 stiklins obuoli suli ir tuoj pat gerkite, nes ilgai laikomos jos praranda daug verting savybi. Spausdami suliaspaude, dkite ali petraoli lapeli, krap, pieni, garv ir kit valgom oli. Greitai rauginti agurkai Agurkus supjaustykite iilgai j 4 dalis, uberkite smulkiai pjaustyt esnak, druskos ir krap. Udeng dangiu kratykite, kol atsiras sunka. Palaikykite pusvalandi, ir agurkai primins raugint agurk skon. Diovint vaisi saldainiai 300 g diovint obuoli, 100 g diovint slyv, 200 g diovint abrikos, 200 g razin, 100 g graikik rieut, 100 g slen, 100 g uogiens arba demo, gvazdikli, cinamono ir kit prieskoni. Diovintus obuolius, diovintus abrikosus, razinas, diovintas slyvas nuplaukite. Rieutus ir slenas pakepinkite atskirai sausoje 50

Slyvas sumalkite msmale arba supjaustykite. Dkite med ir duonos trupinlius. Mas turi ibrinkti. Jeigu per kieta, pilkite truput vandens, jeigu per skysta, berkite daugiau duonos trupinli. I mass formuokite saldainius ir apvoliokite duonos trupinliuose. ali burok saldainiai 0,5 kg smulkia tarka sutarkuot burok, 150 g diovint slyv (be kauliuk), 200 g paskrudintos iki rudumo juodos duonos trupinli. Sutarkuotus burokus sumaiykite su slyvomis, sumaltomis msmale, ir 0,5 vai. brinkinkite. Tuomet berkite imbiero, malt kmyn. Duonos trupinli dkite tiek, kad mas bt kieta, bet ne visus i karto: jie turi dalimis ibrinkti. Jeigu trksta saldumo, dkite medaus. Darykite norimos formos saldainius, galite j duonos trupiniuose ir neapvolioti. Agrast saldainiai Su stora odele, nelabai sultingus, bet prinokusius agrastus sumalkite msmale ir sumaiykite su kokoso drolmis. Palaukite, 51

kol mas ibrinks. Jeigu agrastai ne salds, dkite truput malt razin arba medaus. Saldainius apibarstykite kokosu. vid galima dti po nedidel migdolo branduoliuk. Pieni ied s a l d a i n i a i 1 stiklin msmale sumalt pieni ied, 1 stiklin sumalt razin, 100 g pakepint ems, lazdyno ar koki nors kit rieut arba susmulkint abrikos branduoli. Visk gerai imaiykite ir darykite norimos formos saldainius. Apibarstykite sausaini, vafli, rieut trupinliais. Saldainiai " G r i i i a a s " 300 g plaut razin, 100 g pakepint iki kvapnumo lazdyno rieut (kitokie netinka), citrinos suli arba rgi diovint vaisi. Visk sumalkite msmale. I gautos mass darykite norimos formos saldainius. Apvoliokite juos apelsino ieveli, diovint dilgli, diovint mork milteliuose. Saldainiai bus spalvoti. Saldainiai "Sermuknl" R a u d o n prinokus ermukn blaniruokite - palaikykite verdaniame vandenyje 1 minut. 1 stiklin sumalt m s m a l e ermukni sumaiykite su 2 stiklinmis malt razin. dkite kokoso droli, tegul ibrinksta. M a s turi bti stangri. saldaini vid galite dti migdolo branduoliuk. Saldainius apvoliokite kokoso drolse. S l u o k s n i u o t a s diovint vaisi ir viei darovi t o r t a s 200 g sausaini trupini, biskvito laktas. I s l u o k s n i u i : 0,5 l smulkiai tarkuot mork, 150 g msmale sumalt razin, 1 auktelis cinamono, 50 g pakepint ir susmulkint ems rieut. II s l u o k s n i u i : 0,5 l smulkiai tarkuot burokli, 150 g diovint slyv be kauliuk, 2 auktai citrinos suli, 100 g kokoso droli. III s i u o k s n i u i: 0,5 l smulkiai tarkuot mork, 200 g msmale sumalt diovint abrikos.

metalin torto form dkite biskvito lakt, ant jo - 1 sluoksn, tuomet uberkite 0,5 cm sluoksniu sausaini trupiniais, po to dkite II sluoksn ir vl uberkite sausaini trupini ir galiausiai - III sluoksn. Susluoksniuot tort laikykite ne maiau kaip 3 vai. Po to iimkite i formos ir papuokite.

www.erdvese.org

52

K o p s t salotos su vieiais agurkais S a l o t o m s t i n k a tik b a l t a s t r a p u s k o p s t a s . J s m u l k i a i supjaustykite, dkite susmulkint svogn laik, berkite druskos ir visk gerai itrinkite mediniu auktu. Tuomet palakstykite citrinos sultimis, tarkuokite agurko, maiykite grietins arba pilkite aliejaus ir apiberkite krapais. Pupeli salotos 100 g pupeli, prieskoni. 2 pomidorai, 2 svognai, petraoli, aliejaus,

Pupeles ivirkite, svognus p a k e p i n k i t e aliejuje, p o m i d o r u s supjaustykite. Visk sumaiykite, berkite petraoli, prieskoni. ali aguroi salotos 200 g aguroi, 100 g viei pomidor, 2 auktai susmulkint krap, arbatinis auktelis aliejaus arba grietins.

RUDUO
ali molig salotos /. 200 g moligo, 100 g diovint slyv, auktas malt rieut. Molig sutarkuokite burokine tarka, im kauliukus supjaustykite slyvas, visk sumaiykite, ubarstykite susmulkint rieut. //. 200 g gabaliukais supjaustyto moligo, truputis krap, 2 auktai raudono grietininio padao (r. 35 p.). Visk imaiykite. Molig salotos su sultimis 200 g moligo, 50 g saldiargi obuoli suli, auktas citrinos suli, auktas susmulkint rieut (vietoj rieut galite dti grietins; citrinos sultys nebtinos). Molig sutarkuokite buroldne tarka, palakstykite citrina (jei j turite), gerai imaiykite, ubarstykite rieut arba upilkite grietins. Cikorij salotos 300 g cikorijos, 50 g graikik, ems ar lazdyno rieut, 10 diovint slyv, 2 auktai supjaustyt ali petraoli lap, 2 auktai citrinos suli, 1 auktas aliejaus. Visk imaiykite. 54

A g u r o i u s s u t a r k u o k i t e s t a m b i a t a r k a , s u d k i t e smulkiai supjaustytus pomidorus, pilkite aliejaus arba grietins, uberkite krap. ali iediniu kopst salotos 200 g iedini kopst, 50 g agurk, truputis svogn laik ir krap, grietins ir pomidor tyrs "Ketupo".

D a r o v e s smulkiai supjaustykite, grietin sumaiykite su "Ketupu", kad bt saldiai rgtaus pikantiko skonio, upilkite daroves ir gerai imaiykite. iediniai kopstai tinka vartoti ir su lapais. ali burokli salotos 200 g burokli, 100 g mork, krap, auktas aliejaus. esnako, 2 auktai susmulkint

dkite smulkiai tarkuot ali mork: nevirkite, tik palaikykite udeng 5 min., kad morkos ileist saldum. Sriub galima valgyti su pienu ir su rgia grietine. Jei valgysite su grietine, virdami kukulius dkite aliejuje arba svieste pakepint svogn ir prieskoni. Sojos sriuba 150 g sojos, 2 dideli svognai, paprikos, svogno laik. 3 skiltels esnako, mairno,

Buroklius ir morkas rupiai sutarkuokite, dkite smulkiai supjaustyto esnako ir gerai itrinkite (kad atsirast suli). Po to dkite krapus, pilkite aliej, gerai visk imaiykite. Galite ubarstyti petraoli. Salier su rieutais salotos 100 g salier, 50 g mork, iluktent graikik rieut. 2 auktai greipfruto suli, 20 g

Soj mirkykite 12 vai. Tuomet ivirkite ir sumalkite msmale. Svognus, esnako skilteles smulkiai supjaustykite ir pakepinkite aliejuje. berkite mairno. Pakepintas daroves ir sumalt soj upilkite 1 1 verdanio vandens. Sriub galite pagrainti smulkiai pjaustyta paprika, svogn laikais, paskaninti konservuotais kukurzais. Gryb sriuba 1,5 l verdanio vandens, 100 g pievagrybi, 1 morka, 2 bulvs, 1 svognas, 1 nedidelis poras, 1 auktas aliejaus. Svognus ir morkas supjaustykite ir vos vos pakepinkite aliejuje. Bulves variai nuplaukite su epetliu ir supjaustykite su lupenomis. Grybus ir bulves dkite verdant vanden ir 3 min. pavirkite. Po to dkite pakepintas su svognais morkas, supjaustytus porus ir udeng puod palaikykite 5 min. Prie valgant sriub paskaninkite grietine. Ryi sriuba su porais 1 stiklin biriai ivirt ryi, 1,5 l verdanio vandens, 1 stiklin iaudeliais sutarkuot mork, 150 g por, prieskoni, druskos, auktas smulkiai supjaustyto esnako. Ivirtus ryius upilkite verdaniu vandeniu. Kai ryiai uvirs, dkite morkas, esnak, grieinliais supjaustytus porus, berkite p r i e s k o n i n s druskos. T u o m e t p u o d u d e n k i t e ir nukaist palaikykite 15 min. Sriub paskaninkite g r i e t i n e ir velniu "Ketupu", uberkite ali prieskonini oli. Bulvs, keptos vandenyje 2/3 bulvi ir 1/3 ropini svogn. Bulvi nelupkite, o tik variai jas nuplaukite su epetliu. Po to supjaustykite iaudeliais ir sudkite puod. Ant viraus dkite grieinliais supjaustytus svognus, upilkite verdaniu vandeniu,

Salierus stambiai sutarkuokite ir sumaiykite su smulkiai sutarkuotomis morkomis, dkite iek tiek pakepint ir susmulkint rieut, upilkite greipfruto sultimis. Por salotos 200 g por, auktas aliejaus, 2 auktai susmulkint petraoli lapeli, auktas citrinos suli, arbatinis auktelis medaus. Nuvalytus ir gerai nuplautus porus supjaustykite smulkiais grieinliais, truput pasdykite, aplakstykite citrinos sultimis, aliejumi, gerai imaiykite, ubarstykite petraoli. ali pastarnok - mork ko 100 g nulupt pastarnok, petraoli lapeli arba krap. 100 g mork, 15 g aliejaus, ali

Smulkia tarka sutarkuokite daroves, pilkite aliejaus, gerai imaiykite, apiberkite alumynais. Toki ko galite valgyti pasninko metu. Bulvini kukuli sriuba kitaip Kukulius darykite taip pat kaip visada, tik bulves variai nuplaukite su epetliu ir sutarkuokite su lupenomis. Virkite vandenyje, kai kukuliai ikils, sriub supilkite visk, k ispaudte i-burVi tarki, kad vanduo sutirtt. Prie*rrukaisdami puod, 56

57

kad bulvs iki puss bt apsemtos. Kai uvirs, pavirkite dar 5 minutes. Tuomet puod nukaiskite ir sandariai udeng palaikykite 10-15 min. Prie valgant {dkite norim riebal, imaiykite, ubarstykite prieskoni. Patiekalas valgomas ir be riebal. Vegetarika pica I tradicins picos telos ikepkite picos pagrind arba nupirkite gatav (tinka ir apvalios bandels, jas reikia perpjauti pusiau, iimti i vidaus minktim ir paskrudinti orkaitje, kad bt trapios). darui vienodu santykiu grieinliais pripj austykite svogn ir stambiai pritarkuokite mork. Svognus 3 minutes pakepinkite aliejuje, tuomet dkite morkas ir 3 minutes trokinkite. Po to dkite smulkiai pjaustyto esnako, iek tiek mairno ir dar 0,5 minuts patrokinkite. |darui taip pat tinka daiginti irniai, kvieiai, alieji irneliai, konservuoti kukurzai, vairi spalv paprika, pakepintos sezamo ir lin sklos (smenys). Picos pagrind pirmiausiai aptepkite "Ketupu", tada dkite trokint dar, ant jo - grdus, irnius, uberkite smulkiai pjaustytos spalvingos paprikos, pakepint sezamo ir lin skl. V i s k a s p r i k l a u s o n u o e i m i n i n k s fantazijos ir s k o n i o . Vegetarikos picos paprastai bna labai skanios. Jas galima valgyti ir altas - paildytos praranda savo maistines savybes. Pyragaiiai i moligo

sudkite sluoksniais daroves - pirma buroklius (nes kietesni), po to morkas ir bulves. Udenkite. Kai uvirs, pavirkite 5 minutes ir nukaiskite. Tegul 15 min. verda susikaupusiuose garuose. Tada dkite prieskonius, riebalus, berkite druskos. I io trokinio galite paruoti vairi kart patiekal bei alt salot, irint k j dsite. Pavyzdiui, raugint agurk, pupeli, sojos ar kit darovi. Visi darovi trokiniai verdami panaiai. Vasar, ruden darovi nelupkite. Universalus geltonas trokinys

300 g supjaustyt svogn, 300 g rupiai sutarkuot mork, 2 auktai smulkiai supjaustyto esnako, 3 auktai aliejaus, 1 auktelis mairno.
Morkas ir svognus kepkite keptuvje su aliejumi, kol morkos suminkts. Tada dkite esnak, dar pakepinkite 1 min., po to berkite mairn, drusk, prieskonius ir nukaiskite. Trokinys tinka kaip daras blynams, koldnams, balandliams, kos apkepams, picai. Juo galite paskaninti sriubas, pupeli salotas. Varnal a k n kava

0,5 kg varnal akn, medaus.


Varnal aknis nuplaukite, nuvalykite, susmulkinkite, idiovinkite ir paskrudinkite orkaitje iki rudumo. Sumalkite kavamale. 2 arbatinius auktelius milteli uplikykite 200 g verdanio vandens, udenkite ir palaikykite 10 min. Gerkite nesaldint arba su medumi. Mork suli g r i m a s Ispauskite 0,5 litro mork suli, pilkite litr virinto, citrinos sultimis ir medumi arba fruktoze paskaninto vandens, berkite truput smulkiai sumalto cinamono ir imbiero. Saulgr g r i m a s

1 kg moligo, 0,5 stiklins grietins, arbatinis auktelis cinamono, 2 auktai medaus, 0,5 stiklins malt rieut.
Moligo vid iimkite, bet odos nenulupkite, supjaustykite pailgais, ne maesniais kaip 4 cm ploio gabalais. Sudkite ant skardos odele apai ir kikite orkait. Kai pavirius apkeps, patepkite grietine, ubarstykite cinamono. irkite, kad moligai neperkept ir nepasidaryt labai minkti. Kai praves, patepkite medumi, graiai supjaustykite vairi form gabaliukais. Galima papuoti plakta grietine su elatina, vieiom ar aldytom uogom, apibarstyti rieutais, alumynais (prieskoninmis olmis - petraolmis, krapais, melisa, mta ir pan.). Spalvotas darovi trokinys Buroklius, morkas, bulves (lygiomis dalimis) supjaustykite maais kubeliais. puod pilkite stiklin verdanio vandens ir 58

0,5 stiklins saulgr, 1,5 l vandens, medaus.


Saulgras pakepinkite (branduoliai neturi bti karts). Pakepintas iplaukite ir lapias permalkite msmale. Po to upilkite altu vandeniu ir ant maos ugnies virkite. Kai uvirs, dar pavirkite 2 minutes, tuomet puod nukelkite ir udengt palikite ne trumpiau kaip 2 vai. Kuo ilgiau laikysite, tuo skanesnis ir vertingesnis bus

59

grimas. Perko paskaninkite medumi. Galite j gerti alt, bet paildytas skanesnis. Migdol pienas 100 g migdol rieut upilkite kartu vandeniu ir 10-15 min. palaikykite. Po to nulupkite odel ir sumalkite msmale (su tankiu sieteliu). Tuomet upilkite 2 stiklinmis alto virto vandens, palaikykite pus valandos ir perkokite. Tiri neimeskite, juos galima dti salotas arba taip suvalgyti. ermukni uogien P r i n o k u s i u s e r m u k n i u s b l a n i r u o k i t e 1 min., t u o m e t perplaukite altu vandeniu. Kai nusivarvs, sumalkite msmale. Sumaiykite tokiomis proporcijomis: 1 stiklin sumalt razin, 0,5 stiklins sumalt ermukni. ermukni uogien laikykite aldytuve, j reikia greitai vartoti. S v a r a i n i uogien Prinokusius geltonus svarainius perpjaukite, i j iimkite sklas, smulkiai sutarkuokite ir sumaiykite su medumi. 0,5 1 svaraini tarkinio reikia 3 valgomj aukt medaus. Tokios uogiens ilgai nelaikykite. iemai ruoiama uogien maioma lygiomis dalimis.

TURINYS
REIKIME M I T Y B O S PROIUS .. NAUJA M I T Y B O S T E O R U A Gyvybs dieta Apie gyvj vanden Kaip valgyti vaisius Kaip derinti produktus Keturios naujos maisto grups Ar baltymai tik msoje? Enzimai (fermentai) Virtas maistas Produktai, rgtinantys ar arminantys organizm GYVYBIN DAIGINTO G R D O JGA MAISTAOLS - M S GELBTOJOS SVEIKO M A I S T O V I R I M O TAISYKLS MAISTAS IR M E T LAIKAI iema Pavasaris Vasara Ruduo 3 4 4 6 7 8 10 12 14 16 16 21 24 25 27 27 37 46 54