Roma na s

I angl kalbos vert

Rasa KRulIKausKIen
APRI LYNNE PI KE
Visikai netiktinas, stebuklingas pasakojimas
UDK 820(73)-93
Pi51
Versta i: Aprilynne Pike
Wtngs
HarperTcen, 2009
Antroji pataisyta laida
ISBN 978-609-403-197-7
Wings
Copyright 2009 by Aprilynne Pike
Vertimas j lietuvi kalb, Rasa Krulikauskien, 2010
Virelio adaptacija, Andrius Morkelinas, 2010
UAB MEDIAINCOGNITO, 2010
Skiriama Kenny - tam, kuris man taip ir liko msl
PIRMAS
SKYRIUS
Nepaisydami nirios Lorels nuotaikos, mergaits batai
linksmai kaukjo. Jai ingsniuojant Delnorto mokyklos
koridoriais mokiniai palyddavo smalsiais vilgsniais.
Dukart patikrinusi tvarkarat, Lorel susirado biolo
gijos kabinet ir nuskuod usiimti vietos prie lango. Jei
jau reikia bti patalpoje, norjo bent jau stebti, kas vyksta
lauke. Po truput j rinkosi ir kiti bendraklasiai. Vienas ber
niukas eidamas j klass priek nusiypsojo Lorelei, tad ji
paband taip pat ispausti kak panaaus j ypsen. Tik
josi, jog neatrod taip, lyg vaipytusi.
Auktas, idivs vyras, prisistats ponu Deimsu, m
dalyti vadovlius. Knygos pradia atrod visai prasta -
augal ir gyvn klasifikacija, Lorelei tai nebuvo nauja, o
paskui prasidjo mogaus anatomijos pagrindai. Madaug
ties atuoniasdeimtu puslapiu vadovlio tekstas jau atrod
panaus j usienio kalb. Mergait tyliai suniurzg. Regis,
semestras bus ilgas.
Ponui Deimsui tikrinant mokinius pagal sra, Lo
rel atpaino kelis vardus, jau girdtus per pirmsias dvi
t ryt turtas pamokas, taiau ji suprato, kad praeis dar
daug laiko, kol simins bent pus t vard ir j supani
veid. Jautsi tarsi pasiklydusi nepastam moni j
roje.
Mergaits mama tikino, kad visi iki vieno antrosios kla
ss gimnazistai jausis taip pat - juk, kad ir kaip irsi,
jiems taiftaip pat pirmoji diena mokykloje, taiau kiti mo
kiniai neatrod nei pasimet, nei isigand. Galbt pralei
d kelerius metus mokykloje jie jau priprato jaustis isigan
d ir pasimet.
Pastaruosius deimt met Lorel buvo visikai paten
kinta mokydamasi namuose ir nemat jokio reikalo to at
sisakyti. Taiau tvai, regis, pageidavo vienintelei dukrai
utikrinti tai, kas geriausia. Kai jai buvo penkeri, tai reik
mokymsi namuose, maame miesteliuke. Akivaizdu, kad
dabar, kai Lorelei jau penkiolika, geriausiu tapo mokyma
sis gimnazijoje ir ne tokiame maulyiame mietelyje.
APRI LYNNE PI KE
10
Spar nai
Klasje sivyravo tyla, o Lorel atsikvojo tik tada, kai
mokytojas darsyk pakartojo jos vard.
- Lorel Siuvel?
- Esu, - skubiai atsiliep mergait.
Lorel spjo pasijusti labai nesmagiai, nes prie itarda
mas kit pavard mokytojas Deimsas tiriamai nuvelg j
pro akini rmeli vir.
Lengviau atsidususi - buvo net sulaikiusi kvpavim
bandydama pritraukti kuo maiau dmesio - mergait i
sim ssiuvin.
Kol mokytojas aikino semestro mokymosi planus, ji
neatitraukdama vilgsnio stebeilijo berniuk, prie pa
mok pradiuginus j ypsena. Vos susilaik pati neyp
teljusi, kai pastebjo, kad klass draugas taip pat vogia
vilgioja j.
Kai ponas Deimsas paleido mokinius pietauti, Lorel
apsidiaugusi simet knyg krep.
- Sveika.
Mergait pakl akis. Tas pats j stebjs berniukas.
Labiausiai krito akis jo vilgsnis. Skaisiai mlynos akys,
kontrastuojanios su rusva oda. Vos banguoti viesiai rudi
ilgoki plaukai velnia banga krito ant kaktos.
11
APRI LYNNE PI KE
- Tu Lorel, tiesa? - suvito ilta, bet kasdienika ypse
na, subolavo labai tiess dantys. Tikriausiai neiojo breke-
tus, nejuia braukdama lieuviu per natraliai tiesius savo
dantis pagalvojo Lorel.
- Aha, - balsas ustrigo kakur gerklje ir pasijutusi
kvailai mergait kosteljo.
- A - Deividas. Deividas Losonas. A... norjau tik
pasisveikinti. Ir gal dar pasveikinti atvykus Kreento
miest.
Lorel ispaud ypsenl.
- Ai, - sumurmjo.
- Gal hortum pietauti kartu su manimi ir mano drau
gais?
- Kur? - paklaus mergait.
- Kavinje, - keistu vilgsniu mergait nudelb Deivi
das.
- Aaa, - nusivylusi numyk i. Vaikinukas gal ir nieko
sau, bet Lorel jautsi pavargusi nuo tnojimo viduje. -
Ties pasakius, ketinu susirasti koki vietel lauke. - Kiek
patyljusi pridr: - Bet vis tiek, ai, kad pakvietei.
- Lauke ir man patikt. Palaikyti tau draugij?
- Tikrai nortum?
12
Spar nai
- Tikrai. Turiu kuprinje pietus, tad esu pasirengs. Be
to, - mesdamas ant peties kuprin pareik berniukas, -
neturtum pirmj dien mokykloje praleisti viena.
- Ai, - kiek padvejojusi tarsteljo mergait. - Bt
labai miela.
Jiedu kartu ijo j vidin kiem ir susirado ne per daug
lapi ols lopinl. Patiesusi ant ems striuk Lorel at
sisdo, o Deividas stypsojo apsirengs.
- Ar tau nealta? - paklaus berniukas, tariai nuvelgs
jos trumpus dinsus ir palaidinuk.
Isispyrusi i bateli Lorel panardino koj pirtus
tanki ol.
- Nedanai sulu - bent jau ne ia. Jei btume kur
nors, kur yra sniego, tada pasijusiau nekaip. Toks oras
man puikiausiai tinka, - nejaukiai nusiypsojo mergait. -
Mama net juokauja, kad esu altakrauj.
- Tau gerai. Atsikrausiau ia i Los Andelo prie pen
kerius metus ir vis dar nepripratau prie toki or.
- Bet juk nra taip alta.
- Tikrai, - ypteljs pritar Deividas, - bet nelabai il
ta. Kai jau buvome pragyven visus metus, pasidomjau,
kokie ia orai - ar inai, kad skirtumas tarp vidutins tem
13
peratros liep ir gruod yra tik keturiolika laipsni? tai
kas blogiausia.
Kol Deividas kramt sumutin, o Lorel knaib akute
salotas, abu tyljo.
- Mama djo man dar vien keks, - nutrauk tyl Dei
vidas. - Gal nortum? - ities nuostab mlynu glajumi
aptept keksiuk. - Keptas namuose.
- Ai, nenoriu.
Deividas tariai nuvelg mergaits salotas, paskui -
keks.
Supratusi, k berniukas pagalvojo, Lorel atsiduso. Ir
kodl visi tuojau pat padaro toki pat ivad? Juk ji ne-
vienintel pasaulyje, kuriai tikrai patinka darovs. Lorel
nagu pabarkino per Sprite grimo skardin.
- Dietos nesilaikau.
- A ir ne...
- Esu vegetar, - pertrauk Deivid mergait. - Ir, ties
pasakius, gana grieta.
-Tikrai?
Lorel linkteljo, nejaukiai sukikeno.
- Nedanai susiduri su vegetarais, tiesa?
- Tai jau taip.
APRI LYNNE PI KE
14
Spar nai
- Kada ia atsikraustte? - kosteljs paklaus Deivi
das.
- Gegus mnes. Daug dirbau pas tt. Jis turi knygy
n miesto centre.
- Tikrai? - nustebo Deividas. - Buvau ten praeit sa
vait. Puikus knygynas. Bet tavs nemaiau.
- Tai vis per mam. Tamp mane po parduotuves - vis
savait pirkome reikmenis mokyklai. ie metai pirmieji,
kai mokausi ne namuose, tad jai vis atrodo, kad man ko
nors trksta.
- Mokeisi namuose?
- Aha. O iemet tvai privert eiti mokykl.
- Na, labai diaugiuosi, kad jie taip padar, - isiiep
berniukas. Kelias sekundes sdjo nudelbs akis sumu
tin, paskui paklaus: - Ar ilgiesi miesto, kur anksiau gy
venai?
- Krtais, - velniai ypteljo mergait. - Bet ir ia gra
u. Orikas, miestas, kuriame gyvenau anksiau, yra tikrai
maytis. Tik penki imtai gyventoj.
- Oho, - sukikeno Deividas. - Los Andelas iek tiek
didesnis.
Usikvatojusi mergait paspringo grimu.
15
Atrod, kad Deividas nort dar kako paklausti, bet
nuskambjus skambuiui berniukas tik nusiypsojo.
- Ar galtume rytoj vl valgyti kartu? - Kiek palauks
dar pridr: - Gal su mano draugais?
Lorel n nesusimsiusi vos neatov ne, bet Deivi
do draugija jai patiko. Be to, bendravimas buvo dar viena
prieastis, kodl mergaits mama reikalavo, kad ji mokyt
si mokykloje.
- inoma, - skubiai atsak Lorel, kol neprarado dr
sos. - Bt smagu.
- Nuostabu, - atsistojs Deividas ities mergaitei ran
k. Padjo jai atsistoti, dar minutl kreivai ypsojosi, pas
kui sumurmjo: - Na, manau... dar susitiksime.
Lorel velg jam pavymui. varkas ir laisvi dinsai at
rod beveik taip, kaip ir vis kit, taiau utikrinta eisena
iskyr berniuk i minios. Mergait pavydjo to savimi
pasitikinio mogaus ingsniavimo.
Gal, kada nors...
Trinkteljusi kuprin ant stalo, Lorel sunkiai sudribo
ant taburets. Jos mama, Sara, pakl akis nuo minkomos
duonos.
APRI LYNNE PI KE
16
Spar nai
- Kaip seksi mokykloje?
- Ukniso.
Mamos rankos taip ir sustingo.
- Lorele, kaip kalbi.
- Tai, kad tikrai ukniso. Nra tinkamesnio odio.
- Turtum kiek luktelti, mergyt.
- Visi spokso | mane, lyg biau kokia isigiml.
- Spokso, nes tsi naujok.
- Atrodau kitaip nei visi.
- Nejaugi nortum atrodyti taip pat?
Lorel demonstratyviai uvert akis auktyn, bet teko
pripainti, kad mama ia teisi. Taip, ji moksi namuose ir
gal iek tiek palepinta, bet pati gerai inojo, kad atrodo vi
sai kaip modeliai urnal vireliuose ir televizijoje.
Ir jai tai patiko.
Brendimas Lorelei nepridar dideli rpesi. Beveik
perregimos baltos odos neimu spuogais, o viess plau
kai nesiriebalavo. Ji buvo maut, liauna penkiolikmet
dailiu ovaliu veideliu ir viesiai aliomis akimis. Mergait
visada buvo liekna, bet ne per daug liesa, o per pastaruosius
kelerius metus knas gavo kiek apvalesnes formas. Turjo
ilgas, grakias kojas ir vaikiojo tarsi okja, nors niekada
nebuvo mokiusis okti.
17
AP RI LYNNE PI KE
- Norjau pasakyti, kad a apsirengusi kitaip nei visi.
- Galjai apsirengti taip pat, jei tik norjai.
- Taip, bet kad visos mergaits avi tuos gremzdikus
storapadius batus, siaurus dinsus ir vienus ant kito susi-
velka kokius trejus markinlius.
- Na ir?..
- Nemgstu aptempt drabui. Spaudia, nejaukiai
jauiuosi. Ir i viso, kam gali patikti avti tuos storapadius
batus? Feee.
- Tai ir vilkk, kas tau patinka. Jei tavo drabuiai at
baido galbt drauges, tai jos ir nra draugs, koki tu no
rtum.
Labai jau motinikas patarimas. Mielas, nuoirdus ir vi
sikai nenaudingas.
- Ten siaubingai triukminga.
Mama met minkiusi duon ir nubrauk nuo veido
plaukus - ant antakio taip ir liko miltuota dr.
- irdele, juk nesitikjai, kad mokykloje bus tylu, kaip
pas mudvi namuose. Bk protinga.
- A ir esu protinga. Nekalbu apie savaime supranta
m triukm, bet visi laksto kaip iprotjusios bedions.
Staugia, kaukia ir cypia i visos gerkls. Ir dar tranko spin
teli dureles.
18
Spar nai
Mama sisprend rankomis j onus.
- Gal dar kas nors negerai ?
- Taip. Koridoriuose tamsu.
- Ten netamsu, - iek tiek pakeltu tonu atsiliep ma
ma. - Praeit savait apjau vis mokykl - koridori sie
nos baltos.
- Bet nra joki lang, tik tos baisios dienos viesos
lempos. Skleidia :oki blausi vies, kad beveik visai
neapvieia koridori. Juose tiesiog... tamsu. Pasiilgau
Oriko.
Mergaits mama pradjo dalyti tel kepaliukais.
- inai, k pasakysiu? Gal iandien nutiko kas nors
gera?
Lorel nuslinko prie aldytuvo.
- Ne, - mama viena ranka utvr jai keli. - Pirma kas
nors gera.
- Na... Sutikau miel vaikinuk, - atr mergait apei
dama mamos rank ir griebdama grimo skardin. - Dei
vid... Deivid ar kakaip panaiai.
Dabar jau atjo mamos eil uversti akis.
- Na, inoma. Persikeliame j kit miest, uraau tave j
nauj mokykl ir pirmasis mogus, ant kurio metiesi, vai
kinas.
19
AP RI LYNNE PI KE
- Nieko panaaus.
- Erzinuosi.
Lorel tyliai stovjo ir klaussi, kaip j stal vis tekteli
tela.
- Mama?
-K?
Lorel giliai atsiduso.
- Ar man tikrai reikia eiti j mokykl?
- Lorele, mes apie tai jau kalbjoms, - trindama pir
tais smilkinius murmjo mama.
- Bet...
- Ne. Daugiau dl ito nesiginysime, - mama palinko
vir stalo, veid prikio visai prie pat dukters. - Nemanau,
kad esu pajgi toliau tave mokyti. Metas mokykl.
- Galtum usakyti vien t nam mokymo program.
Maiau internete, - skubiai ibr Lorel neleisdama ma
mai net prasiioti.
- Ir kiek tai kainuoja? - paklusi vien antak tyliai pa
klaus mama.
Mergait tyljo.
- Paklausyk, - patyljusi prabilo mama, - kol ms
namai Orike neparduoti, neturime atliekam pinig. Pati
inai itai.
20
Spar nai
Nunarinusi galv Lorel velg stal.
Pagrindin prieastis, dl kurios eima persikraust
j Kreento miest, buvo ta, kad ttis Vaingtono gat
vje nusipirko knygyn. Kiek anksiau, tais metais va
iuodamas per miest jis pastebjo ant bankrutavusio
knygyno vitrinos ikab, kad pastatas parduodamas.
Lorel prisimin girdjusi tvus itisas savaites aptari
njant, k jie galt padaryti, kad nusipirkt t knygy
n - nuo pat vedyb abu apie tai svajojo, bet vis neu
tekdavo pinig.
Paskui, baigiantis balandiui, vyrukas, vardu Derema-
jas Barnis, atjo pas Lorels tv su pasilymu, nes susido
mjo jo namu Orike. Ttis namo gro vos ne okindamas
i diaugsmo. O paskui viskas klojosi taip greitai, kad Lo
rel vos prisimena, kas nutiko pirmiausia. Jos tvai praleido
kelias dienas Brukingso banke, ir gegus pradioje knygy
nas jau priklaus jiems, o eima kraustsi i mao namelio
Orike dar maesn Kreento mieste.
Taiau slinko mnesiai, o reikalai su Barniu vis dar ne
buvo baigti. O kol nebaigti, pinig trko, tvas po darbo
ilgiausiai utrukdavo knygyne, ir Lorelei teko kulniuoti
mokykl.
21
Mama udjo ilt, raminant deln ant Lorels rankos.
- Lorele, be to, kad mokymasis namuose kainuoja, turi
imokti susidoroti su naujovmis. Tau tai bus tik naud.
Kitmet galsi mokytis sustiprinto mokymo klasse ir sto
ti kok nors klub ar komand. Koledo reklaminiuose
bukletuose apie juos raoma labai graiai.
- inau, bet...
- A esu mama, - ypsena iek tiek suvelnino griet
ton, - ir a sakau mokykla".
Susikprinusi Lorel brino pirtu glaistu upildytas
siles ant plytelmis kloto stalvirio.
Mama paov orkait kepaliukus, nustat laikmat -
laikrodis m garsiai tiksti.
- Mama, ar turime tavo konservuot persik? Ialkau.
Mama suiuro dukr.
- Tu alkana?
Vengdama irti mamai akis Lorel perbrauk pirtu
per aprasojusi grimo skardin.
- Ialkau po piet. Per paskutin pamok.
Mama paband nesureikminti io reikalo, bet abi ino
jo, kad tai neprasta. Mergaits tvai jau seniai nedav jai
ramybs dl netikusi valgymo proi. Lorel valgydavo
APRI LYNNE PI KE
22
Spar nai
tik tam, kad tikt tvams, bet pati nejuto, kad jai reikt
valgyti, maistas jos n kiek nediugino.
tai kodl mama galop sutiko prigrsti piln aldytuv
Sprite grimo. Ji vis bambjo dl dar nevieinamos gazuot
grim alos, taiau nieko negaljo pasakyti prie skardi
nje esanias 140 kalorij. Tai visu 140 kalorij daugiau
nei turi vanduo. Taigi Lorel gaus daugiau energijos, net jei
tas maistas menkavertis.
Mama nukurnjo podl paimti persik stiklainio - gal
baiminosi, kad dukra apsigalvos. Keistas jausmas Lorels
skrandyje prasidjo per paskutinij ispan kalbos pamo
k, likus gal dvideimiai minui iki skambuio. Pakeliui
namo alkis iek tiek aprimo, bet visai neprajo.
- tai, - pareik mama statydama stiklain prieais
mergait. Paskui nusisuko palikdama j ramybje. Lorel
suiuro vaisius. Mama konservavo juos gana apdairiai -
vienas persikas pusei ar madaug pusei puodelio suli.
Mergait valg persik maais ksneliais ir spoksojo
mamai nugar - lauk, kol i atsisukusi vilgtels. Taiau
mama susikaupusi plov indus ir n kartelio neatsisuko.
Vis tiek Lorel jautsi, lyg bt pralaimjusi sivaizduoja
m kov, tad baigusi valgyti patyliukais pasim nuo stalo
23
APRI LYNNE PI KE
kurpin ir ant pirt galiuk istypiojo i virtuvs mamai
taip ir nespjus atsigrti.
ANTRAS
SKYRIUS
Nuskambjo skambutis, biologijos pamoka baigta, tad
Lorel skubiai grdo nekeniam vadovl kuo giliau
kurpin.
- Kaip antroji diena?
Paklusi akis mergait pamat Deivid, sitaisius kitoje
suolo pusje, atbulai apergus kd.
- Gerai.
- Pasiruousi?
Lorel pamgino nusiypsoti, bet burna neklaus. Kai
vakar sutiko papietauti su Deividu ir draugais, idja atrod
visai gera. Taiau mintis, kad reiks susitikti su briu visi
kai nepastam moni, vert mergait susigti.
- Taip, - ispaud, bet pati suprato, kad jos balsas skam
bjo netikinamai.
27
APRI LYNNE PI KE
- Esi tikra? Neprivalome.
- Visikai tikra, - skubiai ipokino mergait. - Tik pa
lauk, kol susirinksiu daiktus. - Neskubdama djosi ssiu
vin ir raiklius. Kai numet vien parker ant ems, Dei
vidas j pakl ir ities Lorelei. Pamusi ji trukteljo, bet
berniukas raiklio neatidav - nepaleido tol, iki mergait
pairjo j.
- Jie nesikandioja, - rimtai patikino Deividas. - Pa
adu.
Koridoriuje Deividas vis keli neusiiaupdamas tar
kjo, kol jiedu prijo kavin. Pamojavo grupelei, sitaisiu
siai ilgo, siauro stalo gale.
- Eime, - pakviet Lorel apkabindamas j per lie
men.
Atrod kiek keistoka, kad kas nors j taip lieia, taiau
tai netiktai nuramino. Berniukas lydjo j per sausakim
prajim tarp stal, o vos prijus prie reikiamo stalo, rank
patrauk.
- Sveiki, visi. ia Lorel.
Deividas rodydamas kiekvien draug sak j vardus,
bet vos po penki sekundi Lorel jau nebt galjusi pa
kartoti n vieno. Atsisdusi ant tuios kds alia Deivido
28
Spar nai
mergait m gaudyti pokalbio nuotrupas. Usimirusi ji
isitrauk skardin grimo, salot su brakmis ir pinatais
bei sultyse konservuot persik, kuriuos t ryt dar djo
mama.
- Salotos? iandien lazanijos diena, o tu valgai salotas?
Lorel atsisuko mergait garbanotais rudais plaukais,
kuri prieais save turjo padkl, nukraut mokykliniais
pietumis.
Neleisdamas Lorelei net pamginti k nors atsakyti,
Deividas skubiai ipokino:
- Ji vegetar - ir dar labai grieta.
Paklusi antak mergait dirsteljo sultyse plaukiojant
nediduk persik.
- Man regis, ne tik vegetar. Argi vegetarai nevalgo, pa
vyzdiui, duonos?
Lorel ispaud ypsen.
- Kai kurie valgo.
Deividas uvert akis auktyn.
- Palik j ramybje, Celse.
- Atrodo, laikaisi kakokios superdietos, - nekreipda
ma dmesio Deivid svarst Cels.
- Nieko panaaus. Tiesiog tok maist a mgstu.
29
Lorel irjo, kaip Cels vl nudelbia akimis salotas,
tad suprato, kad tuojau pasipils dar daugiau klausim. Tik
riausiai geriau nei igirsti dar dvideimt klausim Lorelei
pasirod ipokinti:
- Mano virkinimo sistema nesusitvarko su prastu
maistu, - lepteljo ji. - Nuo bet ko, iskyrus vaisius ir dar
oves, man darosi bloga.
- Tai baisiai keista. Kas gali bti gyvas vien alsiais? Ar
buvai pas gydytojus? Nes...
- Celse? - Deivido balsas nuskambjo tyliai, taiau
grietai. Lorel net suabejojo, ar dar kas nors prie stalo tai
igirdo.
Pilkos Celss akys truput isiplt.
- Oi, atsipraau, - nusiypsojo ji, o nuo ypsenos nuvi
to visas veidas. Lorel sugavo save taip pat besiypsant. -
Malonu susipainti, - pasak rudaplauk. Paskui nudelb
akis savo lktes ir n kartelio net nevilgteljo Lorels
maist.
Pertrauka truko tik dvideimt atuonias minutes -
kad ir kaip irsi, trumpa - taiau iandien, regis, tssi
vis aminyb. Kavin buvo gana nedidel, sienas tarsi
teniso kamuoliukai atsimudami aidjo balsai, skau
APRI LYNNE PI KE
30
Spar nai
diai eidiantys Lorels ausis. Mergait jautsi taip,
lyg visi i karto aukt ant jos. Keli Deivido draugai
paband traukti mergait j pokalb, bet jai nepavyko
susikaupti - kiekvien minut kavinje, regis, darsi vis
kariau. Niekaip negaljo suprasti, kodl ito niekas
kitas nepastebi.
S ryt vietoje palaidinuks Lorel apsivilko markin
lius, nes pirmj dien mokykloje jautsi nejaukiai. Taiau
dabar markinli kaklas, atrod, vis kyla auktyn, auk
tyn, kol galop mergait jautsi lyg vilkt megztin aukta
apykakle. Ir dar ankta apykakle. Galop suskambus skam
buiui ji nusiypsojo ir atsisveikinusi idm pro duris
Deividui n nespjus jos sugauti.
Skubiai numyn tualet, numet ant grind prie
palangs kuprin ir ikio galv lauk. kvpusi vsaus
sraus oro atitrauk markinlius kuo toliau nuo kno
bandydama leisti vjui atgaivinti. Per pietus nedavs ra
mybs vos juntamas pykinimas isisklaid, tad mergait
iskubjo i tualeto - kaip tik laiku, kad spt kit pa
mok.
Po pamok neskubdama parkulniavo namo. Saul ir
gaivus oras atgaivino mergait, o skrandyje sukils leik
31
APRI LYNNE PI KE
tulys visai dingo. Nepaisant ito, kai kit ryt rinkosi, k
apsirengti, nusprend vilktis palaidinuk.
Prie biologijos pamok Deividas klesteljo ant kds
alia Lorels.
- Neprietarauji? - pasiteiravo.
Mergait papurt galv.
- Ta, kuri paprastai ia sdi, vis pamok paialioja ir
deles kakam, vardu Stivas. Tai iek tiek blako.
- Turbt tai Stivas Taneris, - nusikvatojo berniukas. -
Jis labai jau populiarus.
- Spju, visos puola prie rykiausios asmenybs, - mer
gait isitrauk vadovl ir susirado lap, kurio numer mo
kytojas Deimsas buvo uras ant lentos.
- Ar norsi iandien vl papietauti su manimi? Ir mano
draugais, - skubiai pridr.
Lorel dvejojo. Ji numan, kad berniukas ito klaus, bet
vis dar nebuvo sugalvojusi, k jam atsakyti, kad neeist.
Deividas jai labai patiko. Ir jo draugai visai nieko - tie, ku
riuos per pietus pavyko igirsti.
- Nemanau, - pradjo Lorel. - A...
- Ar dl Celss? Nenorjo priversti tave drovtis dl
maisto, ji tik vis laik kalba tai, k galvoja. Kai pripranti,
tai netgi gaivinamai veikia.
' 32
Spar nai
- Ne, ne dl jos - tavo draugai tikrai auns. Bet nega
liu... negaliu paksti kavins. Jei turiu vis dien tupti vi
duje, tai bent per pietus privalau kvpti gryno oro. Spju,
deimt met laisvai mokiusis namuose, turiu problem -
ne taip lengva atsisakyti proi.
- Tai su draugais viskas gerai? - tyliai nipteljo Deivi
das, nes mokytojas m tildyti klas.
Lorel linkteljo.
- Gal neprietarausi, jei jie ateis pietauti kartu su mumis
lauke?
Lorel tyljo, nes klaussi prasidjusios paskaitos apie
biologinius tipus.
- Bt smagu, - nibteljo paskui berniukui.
Kai suskambo skambutis, Deividas pareik:
- Susitiksime lauke. Bgu, perspsiu draugus, kad jie
gali ateiti, jei nors.
Kai baigsi piet pertrauka, Lorel jau prisimin bent
puss vaik vardus ir sugebjo siterpti kelis pokalbius.
els ir Deividas kartu su ja nujo kit pamok, ir bti su
jais atrod visikai prastas dalykas. Kai Deividas mesteljo
juokel apie pon Deims, koridoriais nuaidjo Lorels
juokas. Vos po trij dien mokykla pradjo darytis sava,
33
APRI LYNNE PI KE
mergait nesijaut lyg pamestinuk, o moni spstis, taip
varginusi pirmadien, dabar neatrod tokia baisi. Pirm
kart nuo ivykimo i Oriko Lorel nesijaut vienia.
TREIAS
SKYRIUS
Kelios kitos savaits mokykloje pralk dar greiiau nei
Lorel bt galjusi sivaizduoti po t netikusi pirm
dien. Ji suprato, kaip pasisek, kad sutiko Deivid - jie
du danai kartu utrukdavo po pamok, o ir Cels moksi
toje paioje klasje. Lorel niekada nepietaudavo viena ir
juto, kad atjo tas metas, kai Deivid ir els galt vadin
ti draugais. Ir pamokos visai patiko. inoma, mokytis kar
tu su visais tokiu paiu tempu mergaitei buvo nauja, bet ji
jau pradjo prie to prasti.
Pradjo priprasti ir prie Kreento miesto. Jis, inoma,
buvo didesnis nei Orikas, taiau erdvus, o pastatai ne auk
tesni nei dviej aukt. Visur, net prie bakaljos krautuv
l, aliavo auktos puys ir plaialapiai mediai. Vejas den
g tanki alia ol, o beveik visus pastatus apsivij vijokliai
skleid iedus.
37
AP RI LYNNE PI KE
Vien rugsjo penktadien, po tdien paskutins ispan
kalbos pamokos, jau eidama pro duris Lorel kaktomua
susidr su Deividu.
- Atsipraau, - sustabd mergait is, udjs jai rank
ant peties.
- Viskas gerai, pati neiriu kur einu.
Lorel pavelg Deividui j akis. Droviai nusiypsojo ir
tik tada jai topteljo galv, kad stypso utverusi berniukui
keli.
- Oi, atsipraau, - sumurmjo traukdamasi nuo dur.
- Tai... kad a tik... ties sakant, tavs ir iekojau.
Berniukas, regis, nervinosi.
- Gerai, - Lorel ikl knyg, - tik turiu pasidti j
spintel daiktus.
Jiedu nujo prie Lorels spintuts, j kuri kiusi vado
vl mergait klausiamai suiuro Deivid.
- A tik pagalvojau, gal nortum iandien po piet su
manimi pasivaikioti?
Lorel ypsojosi, taiau juto, kaip pilve sukirba jaudu
lys. Kol kas jdviej draugyst apsiribojo tik mokykla. Lo
rel staiga suprato, kad dorai n nenutuokia, k Deividas
mgsta veikti, kai nepietauja ir nesimoko. Galimyb itai
suinoti staiga pasirod patraukli.
38
Spar nai
- K ketini veikti ?
- U mano nam yra mikelis. Kadangi tu mgsti bti
lauke, pagalvojau, kad galtume eiti pasivaikioti. Ten yra
toks tikrai aunus medis, tad pamaniau, kad tau galbt pa
tikt j j apirti. Na, ties sakant, du mediai, bet... supra
si, kai pamatysi. Aiku, jei tik nortum.
- Noriu.
-Tikrai?
- inoma, - nusiypsojo Lorel.
- Puiku, - berniukas nuvelg koridoriaus gale esan
ias galines duris. - Bus greiiau, jei ieisime pro galin
ijim.
Lorel nusek paskui Deivid per piln vaik korido
ri, ijo gaiv rugsjo or. Saul band prasiskverbti
pro rko yd, buvo vsoka ir drgna. Pt vakaris vjas,
neantis sursteljus vandenyno kvap. Lorel giliai kvpa
vo mgaudamasi rudeniku oru. Jiedu prijo ram sklyp
madaug u puss mylios pietus nuo Lorels nam.
- Tai tu gyveni su mama, - pasiteiravo Deivido.
- Aha. Tvai isiskyr, kai man buvo devyneri. Mama
atsim mane i mokyklos ir persikraustme ionai.
- Kuo ji dirba?
39
- Vaistininke Medicine Shoppe vaistinje.
- Oho, - nusijuok Lorel. - Keistas sutapimas.
- Kodl?
- Mano mama - patyrusi natropat.
- Kas tai per dalykas?
- Natropatu vadinamas tas, kuris visus vaistus gamina
i oleli. Mama netgi pati augina keli ri vaistaoles.
Niekada nesu gavusi joki vaist, net paracetamolio.
Deividas sistebeilijo mergait.
- Tikriausiai juokauji!
- N kiek. Mama gamina gydomuosius miinius, ku
riuos vartojame vietoje vaist.
- Manik iprott. Ji mano, kad visk galima gydyti
tabletmis.
- O mano mama mano, kad gydytojai tik ir siekia pri
baigti mog.
- Manau, jos abi turt ko pasimokyti viena i kitos.
- Tikriausiai, - nusikvatojo Lorel.
- Ar tavo mama niekada nesikreipia gydytojus?
- Niekada.
- Tai gal ir pagimd tave namuose?
- Mane vaikino.
APRI LYNNE PI KE
40
Spar nai
- Oi, tikrai? - Deividas kelias akimirkas patyljo. - Ar
inai, kas tavo tikrieji tvai?
- Ne, - prunkteljo mergait.
- Kodl juokiesi ?
Lorel prikando lp.
- Ar paadi nesijuokti ?
- Prisiekiu, - apsimestinai rimtai pakl rank Dei
vidas.
- Kakas paliko mane krepyje prie tvi namo dur.
- Negali bti! Tu jau ia visai mane mulkini. - Lorel
ipt akis. - Tai tu rimtai? - atsiduso Deividas.
- Taip, esu kdikis, rastas krepyje. Teisingiau, net ne
kdikis. Atrodiau kaip trej. Mama pasakojo, kad jiems
atidarius duris spardiausi ir bandiau isiropti i krepio.
- Tai tu buvai jau pagjusi ? Mokjai kalbti ?
- Taip. Mama sak, kad kalbjau juokingu akcentu, ku
ris isilaik dar metus.
- Tai bent. Ir neinojai, i kur esi?
- Sako, kad inojau tik vard, nieko daugiau. Nei i kur
esu, nei kas nutiko, nieko panaaus.
- Keisiausias pasaulyje dalykas, kok tik kada gird-
41
APRI LYNNE PI KE
- Uvir tikra ko dl statym. Kai tvai nusprend
sivaikinti mane, nusamd privat sekl, kad surast mano
gimdytojus ir vis kit informacij apie laikin glob ir pa
naius dalykus. Kol visi nesklandumai isisprend, utru
kome dvejus metus.
- Ar gyvenai vaik namuose ?
- Ne. Teisjas, su kuriuo bendravo mano tvai, buvo
gana geranorikas, tad viso proceso metu leido man gyven
ti su tvais. Kiekvien savait mus aplankydavo socialin
darbuotoja. Ir dar, iki man sujo septyneri, jie neturjo lei
dimo isiveti mane i valstijos.
- Nesmon. Ar kada susimstei apie savo kilm?
- Anksiau - taip. Bet kai vis nerandi atsakymo, po ku
rio laiko liaujiesi galvoti, nes tai tik kelia nerim.
- Jei bt galimyb suinoti, kas tavo tikroji motina, ar
nortum?
- Neinau, - atsak mergait kidama rankas kie
nes. - Gal. Bet man patinka mano gyvenimas. Nesigailiu,
kad patekau pas dabartinius mam ir tt.
- Tai aunu, - Deividas parod keliuk. - Eisime ia, -
pavelg dang. - Regis, greitai lis. Pasidkime kuprines
ir gal dar spsime apirti med.
42
Spar nai
- Ar tai tavo namai? Labai gras.
Jiedu jo pro nediduk balt namel su rykiai raudo
nomis durimis. Spalvingos gvaizdns vejo gli lysvje,
besidriekianioje prieais nam.
- Kurgi ne, - sukdamas j tak namo link idro Deivi
das. - i vasar net dvi savaites praleidau su teptuku ran
koje.
Numet kuprines prie pagrindinio jimo vaikai patrau
k tvarking, paprast virtuv.
- Gal galiau kuo nors pavaiinti ? - engdamas virtu
v ir atidarydamas aldytuv paklaus Deividas. Itrauks
skardin gazuoto grimo nuo spintels dar pagrieb du
t pyragaii su daru Tivinkies.
Pamaiusi pyraglius, Lorel i paskutinij pasisteng
susilaikyti nesuraukusi nosies. Apsivalg po virtuv. Akys
ukliuvo u dubens su vaisiais.
- Ar galiau pasivaiinti? - paklaus rodydama vie
utl ali kriau.
- Aha. iupk ir nekis, - berniukas ikl vandens bu
tel. - Vandens?
- inoma, - ypteljo Lorel.
Prisikims kienes ukandi, Deividas parod gali
nes duris.
43
APRI LYNNE PI KE
- tai, ia.
Prijs prie ijimo, jis atstm suveriamas duris.
Mergait ijo gerai priirim, tvora aptvert vidin
kiemel.
- Atrodo, ia nra jokio ijimo.
- Negudusiai akiai - galbt, - nusijuok Deividas.
Prijs prie lakbctonio blok tvoros, berniukas mikliai
liuokteljo, pasikabino ir prisitrauks usiropt ant bloko
viraus. sitaiss paauk.
- Eik, - ities rank, - padsiu.
Lorel nepatikliai nuvelg j, taiau rank ities. Jiedu
veik tvor stebtinai lengvai.
Mediai buvo isikeroj iki pat tvoros, tad vos strykte
lj emyn jie atsidr mike, po kojomis plytjo storas,
minktas nukritusi lap kilimas. Tankus ak salynas
slopino tolumoje riedani automobili es. Lorel susi
avjusi valgsi aplink.
- Grau.
sisprends rankomis onus, Deividas dirsteljo mer-
gait.
- Spju, kad neblogai. Nesu didelis pasivaikiojim
mgjas, bet ia randu daug skirting augal, kuriuos galiu
apirinti mikroskopu.
44
Spar nai
Lorel prisimerkusi suiuro j draug.
- Ar turi mikroskop? Tikrai, pamis dl moksl, -
prunkteljo mergait.
Deividas nusikvatojo.
- Taip. Bet Klark Kent, Supermen, taip pat visi laik
pamiliu. Prisimink film, kuo tai baigsi.
- Nori pasakyti, kad esi supermenas? - erzinosi mer
gait.
- Niekada negali inoti, - atov Deividas.
Lorel nusikvatojo ir staiga susidrovjusi nudelb akis
emyn. Kai vl pasiirjo berniuk, is spoksojo j j.
vilgsniai susitiko. Lorelei patiko, kaip jis irjo j
velniai ir tiriamai. Tarsi bt galjs daugiau suinoti apie
j paprasiausiai tyrindamas veid.
Po kiek usitsusios akimirkos iek tiek susigds
Deividas nusiypsojo ir krypteljo galva vos irim
tak.
- Tas medis tai ten.
Berniukas numyn pirmas, regis, be jokio reikalo en
ir ten vinguriuojaniu taku. Taiau po keli minui dr
pirtu j visai alia kelio besistiebiant med.
- Oho, - susiavjo Lorel. - Tai bent.
45
APRI LYNNE PI KE
Kaip Deividas ir minjo, tai buvo du mediai - alks
nis ir egl - idyg visai greta. J kamienai susipyn,
susiraizg, ir galop iaugo medis, kurio akos vienoje
pusje aliavo nuo spygli, o kitoje lamjo plats la
pai.
- Radau j, kai tik mudu su mama atsikraustme ia gy
venti.
- O kur dabar tavo ttis? - paklaus Lorel, atsirmusi
nugara j med, taisydamasi ssti ant minktos lap krvos.
Isitrauk i kiens kriau.
Deividas kimiai nusikvatojo.
- San Fransiske. Dirba didiulje kompanijoje teisi
ninku.
- Danai mataisi su juo?
Deividas prisdo ant ems alia Lorels, keliu vos prisi
liet mergaitei prie kojos. Ji nepasitrauk.
- Kart per kelis mnesius. Jis turi asmenin lktuv, tad
atskrids Maknamaros Fildo oro uost Kreento mieste
lyje pasiima mane savaitgaliui.
- aunu.
-Gal.
- Nemgsti tio.
46
Spar nai
- Visai nieko, - gteljo Deividas. - Bet jis mus pali
ko, niekada neband rasti daugiau laiko man, tad nejauiu,
kad biau jam labai svarbus, supranti?
- Gaila, - palingavo galva mergait.
- Viskas gerai. Mes visada smagiai leidiame laik.
Kelias minutes jiedu sdjo tyldami, miko aiktelje
tvyranti ramyb apm ir juos. Taiau kai dang perskrod
griaustinis, abu staiga suiuro auktyn.
- Geriau jau parvesiu tave namo. Tuojau prapliups lyti.
Lorel atsistojo, nusipurt prikibusius lapus.
- Ai, kad atsivedei, - tarsteljo rodydama med. -
Labai aunus dalykas.
- Diaugiuosi, kad patiko, - tar Deividas, vengdamas
irti mergaitei akis. - Bet... medis buvo ne svarbiausias
dalykas.
- Oi, - igirdusi kompliment, Lorel pasijuto nejaukiai.
- tai, ia, - parod keli Deividas ir nusisuko, nes vei
das vos rausteljo.
Per tvor jie persiropt, kai jau tiko pirmieji lietaus
laai.
- Gal nortum paskambinti mamai, kad atvaiuot tavs
pasiimti ? - paklaus Deividas, kai jiedu jau buvo virtuvje.
47
APRI LYNNE PI KE
- Ne, viskas gerai.
- Bet juk lyja. Turiau palydti tave.
- Nieko tokio. Tikrai - mgstu vaiktinti per liet.
- Tada galiu tau paskambinti, - kiek patyljs ipoki
no berniukas. - Gal rytoj?
- inoma, - nusiypsojo Lorel.
Taiau Deividas nesitrauk nuo virtuvs dur.
- Durys - ia, tiesa? - kiek galdama mandagiau pasi
teiravo mergait.
- Taip. Tik negaliu paskambinti tau, kol neinau tele
fono numerio.
- Oi, atsipraau, - isitraukusi raikl Lorel ura nu
mer ura knygelje alia telefono aparato.
- Gal galiau duoti tau savj?
- inoma.
Lorel pradjo atseginti kuprin, taiau Deividas j su
stabd.
- Neiekok, tai... - pams mergaits deln ura ant
jo savo telefono numer. - itaip jo nepamesi, - droviai
pridr.
- Puikumlis. Tai pakalbsime paskui, - iltai nusiypso
jusi berniukui Lorel nr gana stipriai pliaupiant liet.
48
Spar nai
Pajjusi gatve tiek, kad jau nebuvo matyti Deivido
nam, ji nusmauk nuo galvos gobtuv ir pakl veid j
dang. Giliai trauk or, o vanduo tiko ant skruost ir
varvjo kaklu. Jau ketino isksti rankas, bet staiga prisimi
n telefono numer. Sugrdusi rankas kienes paspartino
ingsn - nuskubjo ypsodamasi velniai tekenaniam
ant galvos lietui.
Kai mergait gro namo, telefonas skambjo. Ma
mos, regis, nebuvo namuose, tad Lorel keliais uoliais
prilkusi grieb telefono ragel, kol dar tas nenustojo
skambti.
- Klausau, - udususi pravokt.
- O, sveika. Tu jau namuose? K tik ketinau palikti i
nut.
- Deividas?
- Aha. Atsipraau, kad taip greitai paskambinau, - tar
kjo berniukas, - bet pagalvojau, kad kit savait laikysime
biologijos test, ir pamaniau, gal tu nortum ueiti rytoj ir
kartu pasimokyti.
- Rimtai? - nustebo Lorel. - Tai bt nuostabu! Taip
jaudinuosi dl to testo. Jauiuosi, lyg inoiau tik pus to,
k reikia imokti.
49
APRI LYNNE PI KE
- Puiku, - apsidiaug berniukas ir nutilo. - Ne tai pui
ku, kad jaudiniesi, - m teisintis, - bet puiku, kad... na,
supranti.
Girddama, kaip Deividas kliva u savo paties odi,
Lorel net nusiypsojo.
- Kada?
- Bet kada. Rytoj nieko neveikiu, nebent reikt padti
mamai tvarkytis namuose.
- Gerai, paskambinsiu.
- Puiku. Iki rytojaus.
Lorel atsisveikino ir padjo telefono ragei}. Liuoksda
ma auktyn i karto per du laiptelius mergait ypsojosi.
KETVIRTAS
SKYRIUS
etadienio ryt Lorel prapl akis vintant. Nekreip
dmesio - visada, kiek tik save prisimin, buvo vyturys.
Keldavosi bema valanda anksiau nei tvai, tad prie ke
liaudama j mokykl, kur ilgas valandas tekdavo tupti pa
talpoje, galdavo viena pavaiktinti ir pasimgauti nugar
ildaniais sauls spinduliais ir skruostus glamonjaniu
vjeliu.
Usitraukusi sarafan, i dklo, pastatyto prie galini dur,
mergait isitrauk sen mamos gitar ir tylutliai isprdo j
lauk pasimgauti ramia ankstyvo ryto gaiva. Ivaiks skais
ius giedrus rytus, vlyvas rugsjis atne nuo vandenyno vis
plstani migl, iki piet uklojani miest.
Lorel nukulniavo trumpu takeliu, vedaniu per vidin
kiemel. Nors namas buvo nedidukas, j supantis sklypas
53
atrod gana didelis, o mergaits tvai svarst, kad bt ge
rai kada nors j dar praplsti. Kieme augo keli namui pavs
teikiantys mediai, be to, Lorel praleido beveik vis m
nes paddama mamai sodinti galybes gli ir pagal visas
lauko sienas besivyniojanius vijoklius.
Seimai priklausantis namas buvo vienas i daugelio pa
gret isirikiavusi, tad i abiej pusi gyveno kaimynai,
bet, kaip ir daugelio kit Kreento miesto nam, galinis
kiemas ribojosi su laukiniu miku. Lorel daniausiai eida
vo pasivaikioti vingiuotais takeliais palei upel, srvant
per nediduko slnio vidur lygiagreiai nam, isirikiavu
si vienas greta kito.
iandien mergait nutapeno iki pat upelio ir prisdo
ant kranto. Sumerk kojas vs vanden, kuris rytais b
davo ypa skaidrus ir gaivus, tik vliau iekodami maisto
visokie vabalai ir uodai ilsdavo ir nutakuodavo vandens
paviri.
Atrmusi kel gitar Lorel pradjo brazdinti pavie
nius akordus, po kurio laiko suskambo ir melodija. Sma
gu, kai aplinkui liejasi muzikos garsai. Mergait pradjo
groti prie trejus metus, kai palpje rado sen motinos
gitar. Jai verkiant reikjo keisti stygas, suderinti, bet Lo
AP RI LYNNE PI KE
54
Spar nai
rel tikino mam, kad tuo verta usiimti. Mama pareik,
kad ta gitara dabar Lorels, bet mergaitei vis tiek labiau
patiko manyti, jog gitara - mamos. Tarsi kokia sena ei
mos relikvija.
Mergaitei ant peties nutps vabzdys m ropoti per
nugar. Lorel tekteljo per j, ir pirtai kak uiuo
p. Itiesusi rank kuo toliau, paiupinjo dar syk. Po
oda vis dar buvo keistas apvalus, vos uiuopiamas gum-
belis. Pasuko kakl, bet per pet nieko negaljo irti.
Paiupinjo dar kart, mgindama suprasti, kas gi ten.
Galop sunerimusi atsistojo ir patrauk namo apirti
veidrodyje.
Urakinusi vonios kambario duris Lorel prisdo
prieais veidrod ir grsi atgal, kol pamat veidrody
je savo nugar. Nusmaukusi sarafan emyn m iekoti
ikilimo. tai jis - visai tarp meni - nedidelis ikilus
apvalumas, beveik nesiskiriantis nuo aplinkui esanios
odos. Vos pastebimas, bet neabejotinai esantis. Mergait
nedrsiai pamaig gumbel - neskauda, taiau kraptant
m tarsi nieti. Atrod visai kaip spuogas. Gal ir ge
rai, - ironikai paman mergait. - Tik visai negeras tas
gerumas.
55
Igirdusi per koridori nugirgdant tylius mamos ings
nius, mergait ikio galv i vonios kambario.
- Mama!
- A - virtuvje, - iovaudama atsiliep i.
Lorel nusek jai i paskos.
- Man ant nugaros kakoks gumbas. Gal galtum pa
irti? - paklaus atsukdama nugar.
Mama kelis kartus atsargiai paspaud gumbel.
- Paprasiausias spuogas, - pareik.
- Ir a taip maniau, - pritar Lorel usitraukdama sa
rafan auktyn.
- Bet tu juk neturi spuog, - susigrieb mama. - Gal
pradjai... na, inai?
Lorel skubiai papurt galv.
- ia tik vienas spuogelis, - dusliai atsiliep ir perne
lyg linksmai nusiypsojusi pridr: - Kaip tu visada kar
toji, neatsiejama brendimo dalis, - nusisukusi mergait
iskuod i kambario mamai nespjus nieko daugiau pa
klausti.
Grusi kambar prisdo ant lovos ir m pirtu brau
kyti per gumbel. Jautsi keistai rami - ikilus pirmajam
spuogui pasijuto tarsi ilaikiusi brandos egzamin, venti
APRI LYNNE PI KE
56
Spar nai
nimo ceremonij. Mergait patyr brendim ne visai taip,
kaip raoma vadovliuose. Spuogai jos niekada nekamavo,
be to, kaip ir turjo bti, net kiek anksiau ikilus krtinei
ir suapvaljus klubams, sulaukusi penkiolikos su puse ji vis
dar nesirgo mnesinmis.
Mama ito nesureikmino sakydama, jog neinant mer
gaits biologins motinos medicinins istorijos galima tik
splioti, manyti, kad tai visai normalu, nes paveldta. Ta
iau Lorel jau mat, kad mama pradeda jaudintis.
Mergait apsivilko prast palaidinuk, dinsus ir iu
kavusi plaukus m riti juos uodeg. Tada prisimin tuos
paraudusius spuogus, kuriuos retkariais pastebdavo ant
kit mergaii nugar rengiantis rbinje, ir paliko plau
kus palaidus. Tik todl, kad vliau tas spuogas gali pavirsti
bjauresniu.
Ir dar sveiuojantis pas Deivid. Tai bt suknistas rei
kalas.
Sugriebusi obuol, mergait ikurnjo pro duris ir
atsisveikindama kteljo mamai. Buvo jau beveik prie
Deivido nam, kai paklusi auktyn akis ivydo prie
prieiais bgani Cels. Pamojavusi draugei, Lorel pa
auk j.
57
- Sveikut, - apsidiaug Cels, jai aplink veid links
mai suokiojo garbanls.
- Neinojau, kad bgioji, - ypsodamasi tar Lorel.
- Bgioju kros. Daniausiai treniruojams su koman
da, bet etadieniais - kiekvienas atskirai. K tu veiki?
- Einu pas Deivid, - paaikino Lorel. - Mokysims.
- Sveika atvykusi Deivido Losono gerbj klub, -
nusikvatojo els. - A jau irinkta prezidente, bet tu ga
ltum tapti idininke.
- Nieko panaaus, - uginijo Lorel, pati abejodama,
ar kalba ties. - Mes ketiname tik pasimokyti. Pirmadien
mans laukia biologijos testas, kur tikrai susimausiu, jei kas
nors nesiims rimtai padti.
- Deivido namai ia pat, u kampo. Palydsiu.
Pasukusios u kampo mergaits igirdo elektrins olia-
pjausts burzgim. Deividas nepastebjo besiartinanij,
tad sustojusios abi sispoksojo.
Berniukas stm oliapj aust per tankiai sulusi ol
vilkdamas tik senus sportinius batelius ir dinsus. Krti
n ir rankos buvo liesos, taiau ivagotos raumen, oda -
degusi saulje, vilganti nuo smulkui prakaito laeli.
Apviestas ryto sauls, berniukas judjo grakiai.
APRI LYNNE PI KE
58
Spar nai
Lorel negaljo susilaikyti neirjusi.
Daugyb kart buvo maiusi vaikinus bgiojant aplin
kui be markinli, bet is kartas atrod ypatingas. Stebjo,
kaip sitempia Deivido rankos, kai jis pasiekia ypa tank
vejos salyn ir turi stipriau stumti oliapjaust. Mergaitei
net iek tiek suspaud ird.
- Oi, kaip devintame danguje, - sunibdjo Cels, n
nesistengdama paslpti akyse rinio susiavjimo.
Tarsi pajuts ess stebimas, Deividas staiga atsisuko ir
pavelg Lorelei akis. Nunarinusi galv i m apirinti
kojas.
Cels n nemirkteljo.
Kai Lorel pagaliau pakl galv, Deividas jau rengsi
markinlius.
- Sveikos, draugus. Ankstyvos.
- Ar dar anksti? - sukluso Lorel. Juk jau beveik devy
nios valandos. - Oi, - staiga susigrieb susigdusi, - pa
mirau paskambinti.
- Nieko tokio, - ypsodamasis gteljo peiais Deivi
das. Parod oliapjaust. - A jau atsikls.
- Na, turiu bgti, - staiga udususi suvokt Cels. -
Tikrai. - Nusisukusi, kad jos veid matyt tik Lorel, be
59
APRI LYNNE PI KE
garso nusistebjo: - Oho! - ir pamojavusi draugams nu
dm gatve.
Deividas sukikeno, vis dar velgdamas jai pavymui pa
purt galv. Atsisuks j Lorel paklaus:
- Eime? Biologija laukia kaip niekas kitas.
Kai pirmadien mokiniams idalijo testus, Deividas at
sisuko j Lorel.
- Na, ir kaip? Tikrai pasirod toks sunkus?
Mergait nusiypsojo.
- Gerai. Visai nebaisus. Bet tik todl, kad padjai.
Jiedu moksi etadien gal tris valandas ir dar koki va
land kalbjosi sekmadienio vakar. Reikia pripainti, kad
tas telefoninis pokalbis neturjo nieko bendra su biologija,
bet gal ji imoko kai ko osmoso bdu. Taip, teisingai - os
mosas telefonu.
Prie atsakydamas berniukas tarsi kiek padvejojo.
- Galtume taip daryti visada. Norjau pasakyti - mo
kytis kartu.
- Aha, - pritar Lorel, pagalvojusi apie tai, kad kiti kar
tai bt ramesni. - Ir kit syk galtum ateiti pas mane, -
pridr.
60
Spar nai
- Puiku.
Kai baigsi biologijos pamoka, pyl lietus, tad draugai
susibr po nedidele stogine. Beveik niekas ten nepietau
davo, nes nebuvo ne tik stalo - net ir jokio grindinio, bet
Lorelei patiko tas grumstuotas ols lopinlis, niekada vi
sikai neidistantis net ir po stogu.
Lyjant lietui didioji dauguma vaik liko viduje, kartu
su Lorele ijo tik Cels ir Deividas bei dar vienas berniu
kas, vardu Rajanas. Deividas mtsi su juo i duonos tru
pini, o Cels komentavo - kritikavo taiklum, netikusi
sportin form ir nesugebjim susivaldyti ir netrankyti
irovi.
- Na, itas tai jau buvo mestas tyia, - pareik garban,
imdama trupin, kuris atsimu tiesiai jai krtin, ir svies
dama j atgal berniukams.
- Neeee, netyia, - teisinosi Rajanas. - Juk pati sakei,
kad nesugebu niek pataikyti.
- Tai gal tada taikykis mane, tada galsiu bti rami,
kad niekada nepataikysi, - atov Cels. Atsidususi at
sisuko Lorel. - Esu tiesiog nesukurta gyventi iaurs
Kalifornijoje, - pasiguod braukdama nuo veido plau
kus. - Vasar dar viskas gerai, plaukai klauso, bet vos tik
61
APRI LYNNE PI KE
prasideda nors menkiausias lietutis - paukt, ir tai ko
kios nesmons!
Cels turjo rudus katoninius plaukus, ilgomis garba
nomis krintanius ant nugaros. Saultomis dienomis gar
banos buvo velnios, ilkins, o drgname ir altame ore -
toks bdavo beveik pus dien - plaukai darsi neklusns
ir pasiiau. Mergaits akys buvo viesiai alios - jos pri
min Lorelei vandenyn kylant saulei - prieblandoje ban
gos atrod be galo nuostabios.
- O man tavo plaukai gras, - nustebo Lorel.
- Tai tik todl, kad jie ne tavo. Turiu kasdien naudoti
specialius ampnus ir kondicionierius, kad galiau susi
ukuoti, - pasiguod Cels ir perbrauk ranka per tiesius
lygius Lorels plaukus. - Tavikiai tokie velns. Kuo juos
plauni?
- Oi, bet kuo.
- Hmmm, - Cels darsyk paliet draugs plaukus. - Ar
naudoji nenuplaunam kondicionieri? Manikiams toks
tinka geriausiai.
Lorel giliai atsiduso ir pratar:
- Ties pasakius... nenaudoju nieko. Nuo bet kokio
balzamo mano plaukai tampa riebs, lyg taukuoti. O jei
62
Spar nai
naudoju ampn, tai plaukai labai, tikrai labai isausja,
net nuo drkinamojo.
- Tai tu visai neplauni galvos? - i mintis Celsei buvo
visai nesuvokiama.
- Labai gerai perplaunu vandeniu. Na, galva tikrai vari.
- Bet nenaudoji jokio ampno?
Lorel papurt galv ir jau nusiteik igirsti kritik pas
tab, bet Cels tik sumurmjo tau pasisek" ir nusisukusi
kibo valgyti.
T vakar Lorel m tyrinti plaukus. Ar juos reikia
plauti? Bet plaukai atrod kaip visada. Atsukusi nugar j
veidrod mergait m spaudyti ir maigyti gumbel. e
tadienio ryt atrods mautis, per savaitgal uaugo gana
didelis.
- Prakeiktas pirmasis spuogas, - sumurmjo savo at
vaizdui veidrodyje.
Kit ryt Lorel pabudo nuo nestipraus perjimo tarp
meni. Bandydama nepasiduoti panikai mergait nusku
bjo vonios kambar ir atsigrusi pasiirjo atvaizd
veidrodyje.
Gumbas buvo didesnis nei nykio galas!
63
Ne, tai ne spuogas. Mergait atsargiai paspaud j ir vi
sur, kur paliet pirtai, nusmelk keistas dilgiojimas. Ap
imta baims ji prispaud prie krtins naktinius ir nulk
koridoriumi prie tv miegamojo. Jau kl rank pasibels
ti, taiau prisivert sustoti ir atsikvpti.
Pavelgusi j save staiga pasijuto kvailai. K ji sau mano?
Stovi koridoriuje apsirengusi ne k daugiau nei apatiniai.
Susigdusi pasitrauk nuo tv kambario dur ir nuspdi
nusi j vonios kambar uov duris kaip galdama greiiau ir
tyliau. Atsisukusi veidrod m vl tyrinti gumb. Sukio
josi, apirinjo j vairiais kampais, kol galop tikino save,
kad jis n i tolo nra toks didelis, kaip buvo pasirod.
Lorel buvo pripratinta galvoti, kad mogaus knas
pats ino, kaip pasirpinti savimi. Dauguma dalyk, jei
nepradedi j gydyti, praeina patys. Abu mergaits tvai
taip elgdavosi. Jie niekada njo pas gydytojus, nevartojo
antibiotik.
- Tai tik didiulis spuogas. Pats pranyks, - pareik Lo
rel atvaizdui veidrodyje. Balsas skambjo visai kaip ma
mos.
Pasiknisusi mamos staliuje, mergait rado tbel te
palo, kur mama kasmet gamindavo. Ddavo rozmarino,
APRI LYNNE PI KE
64
Spar nai
levand, arbatmedio aliejaus ir vienas Dievas teino ko
dar, taiau gydydavo juo visas ligas.
Tikrai nepakenks.
Lorel pakabino pirtu salsvai kvepianio tepalo ir m
trinti nugar. Palietus gumb perjo, o dar degino ar
batmedio aliejus, tad, usitraukusi naktinius ant galvos,
visai nebeinodama, ko griebtis, nukr j savo kambar.
Apsirengti pasirinko laisvus sportinius markinlius
nudribusiomis rankovmis. Dauguma jos dvim palaidi
nuki vargu ar bt parodiusios gumb, bet Lorel neno
rjo n truputlio rizikuoti. Tas bjauryb vargu ar galjo
uaugti dar didesnis, nes jau bt buvs milinikas, o kai
taip nutiks, mergait nutar veriau slpti j po markin
liais. Spuogas skaudiai tvilkojo kiekvien kart j ukliu
dius - prisilietus ilgiems plaukams, rengiantis markin
lius ir, inoma, kiekvien kart spaudant j tarsi bandyt
priminti sau, kad spuogas tikras. Kol nulipo laiptais e
myn, mergaitei atrod, kad kiekvienas kno nervas lieiasi
prie to gumbo.
Baigiantis ketvirtadieniui Lorelei teko pripainti, kad
tas gumbas ant nugaros - kas tik nori, bet tikrai ne spuo
gas. Pastarsias kelias dienas jis ne tik augo, bet, regis,
65
didjo vis greiiau. T ryt gumbas jau buvo sulig golfo
kamuoliuku.
Lorel nusileido j valgomj nusiteikusi papasakoti t
vams apie t keist gumb. Giliau atsikvpusi isiiojo ir
ketino visk ikloti.
Paskutin sekund apsigalvojo ir paprasiausiai papra
tio perduoti jai meliono kantalupos.
Po markinliais, kuriuos mergait vilkjo paskutiniu
metu, ir po palaidais plaukais gumbo kol kas niekas nepa
stebjo, bet tai buvo tik laiko klausimas, ypa tada, jei jis
dar augt. Jei, - vis kartojo sau Lorel. - Jei jis augt. Gal
mamos gamintas tepalas padar stebukl."
Mergait tep gumb jau tris dienas, bet neatrod, kad
tepalas bent kiek padt. Kita vertus, kakas, augantis taip
greitai ir toks didelis, negali bti pagydomas brkteljus
arbatmedio aliejumi. Gal tai auglys. Lorel neabejojo ka
kada skaiiusi straipsni apie auglius ant nugaros. Sunkiai
atsiduso. Labai panau, kad ia auglys.
- Ei! Ar girdi mane? - Lorels mintis pertrauk Celss
balsas, tad mergait atsisuko j draug.
-K?
Draug nusikvatojo.
APRI LYNNE PI KE
66
Spar nai
- Ne, tikrai negirdi. - Paskui tyliau pridr: - Ar gerai
jautiesi? Buvai tikrai kakur iplaukusi.
Lorel pakl akis - koki akimirk net negaljo prisi
minti, j koki pamok jo.
- Viskas gerai, - sieidusi sumurmjo. - Tik usigal
vojau.
Cels kelias sekundes tiriamai nuirinjo jos veid, o
paskui nepatikliai kilsteljo antak.
- Na ir gerai.
Mergaites pasivijo Deividas, o kai nuo j atsiskyrusi
Cels nujo savo klas, Lorel paspartino ingsn, kad ap
lenkt berniuk.
- Ei, Lore, kur gaisras? Iki skambuio dar trys minuts.
- Nevadink mans itaip, - atov mergait ir tik tada
sustojo.
Deividas usiiaup, nieko nebesak, o tarp judviej vis
brovsi, skubjo mokiniai.
Lorel svarst, kaip atsiprayti, bet k ji galjo pasakyti ?
Atsipraau, Deividai, a tik nervinuosi, nes man tikriau
siai auglys." Uuot tai itarusi, mergait burbteljo:
- Nemgstu, kai prasivardiuoja.
Deividas jau buvo spjs narsiai isiiepti.
67
APRI LYNNE PI KE
- Neinojau. Atsipraau. - Perbrauk pirtais plau
kus. - Ar tu... - nebaigs klausimo nerytingai nutilo, re
gis, apsigalvojo. - Eime, palydsiu iki klass.
ingsniuodama alia Deivido Lorel jautsi nejaukiai.
Prijusi klas mergait atsisuko j j ir pamojavo.
- Iki pasimatymo.
- Lorele?
Mergait atsigr.
- K veiksi etadien ?
Lorel dvejojo. Tikjosi, kad jiedu su Deividu kak
veiks kartu. Iki io ryto pati mgino rasti prog tarsi tarp
kitko pasiteirauti. Bet dabar atrod, kad tai ne visai gera
mintis.
- Pagalvojau, kad galtume su draugais surengti vakar
l, gal net usikurti lau. inau puiki vietel papldimy
je. Cels sak, kad ateit, gal dar Rajanas, Mol ir Dojus.
Gali bti dar keli pastami.
Maistas, smlis ir lauo dmai. N vienas i dalyk ne
viliojo.
- Jau iek tiek altoka, tad maudytis nepavyks, bet... i
nai, kaip nutinka. Kas nors k nors stumia. Smagu.
Blausi Lorels ypsena visai pranyko. Negaljo paksti
ant savo kno sraus vandens. Net nusipraususi po duu
68
Spar nai
jusdavo drusk, tarsi i bt galjusi sigerti odos poras.
Paskutin kart maudsi vandenyne prie kelerius metus -
paskui kelias dienas jautsi apsunkusi ir pavargusi. Be to,
vilkdama maudymosi kostiumliu nebegalt nuslpti
gumbo, kad ir koks jis bt.
Pagalvojusi, koks didelis tas bjauryb uaugo per kelias
dienas, mergait net nusipurt. Negali eiti prie lauo, nors
ir nort.
- Deividai, - ir ji, - a negaliu.
- Kodl ne ?
Galjo pasiteisinti, kad turi dirbti knygyne, nes pastar
sias kelias savaites kiekvien etadien praleisdavo nema
ai laiko paddama tiui, bet negaljo prisiversti meluoti.
Tik jau ne Deividui.
- Paprasiausiai negaliu, - sumurmjo ir neatsisveiki
nusi murkteljo pro duris.
Iki penktadienio ryto gumbas jau buvo sulig beisbolo
kamuoliu. Joki abejoni - auglys. Lorel n nesivargino
eiti vonios kambar apirti. Juto apiuopusi rankomis.
Jokie markinliai jo nepaslps.
Mergaitei teko pasirausti spintoje, kol rado pkuot pa
laidinuk, kuri bent jau kiek umaskuot gumb. Kol atjo
69
APRI LYNNE PI KE
metas keliauti mokykl, lindjo kambaryje, o paskui sku
biai nr pro duris, tvams kteljusi tiktai labas rytas"
ir sudie".
Likusi diena slinko, regis, itis aminyb. Gumb jau
ne tik palietus, bet ir be perstogs dilgiojo. Mergait apie
niek daugiau negaljo galvoti - mintis apie augl kyriai
sukosi galvoje. Lorel su niekuo nesikalbjo per pietus ir
dl to jautsi kalta, bet kol taip skaudjo nugar, negaljo
nuvyti ramybs neduodani mini.
Kol baigsi paskutinioji pamoka, paaukta atsakinti
Lorel spjo keturis kartus leptelti nesmon. Klausimus
udavinjo vis lengvesnius, tarsi mokytoja, senjora Marti
nes, bt norjusi suteikti mergaitei prog pasitaisyti, bet
i to nebuvo jokios naudos, lyg bt kalbjusi svahili kal
ba. Vos tik suskambus skambuiui Lorel paoko nuo k
ds ir pirma vis nuskuod prie dur. Greiiau nei senjora
Martines sugalvojo pastatyti j kamp u pasibaistinus
atsakymus.
Lorel pastebjo Deivid ir Cels besinekuiuojanius
prie jos spintels, tad pati pasuko prieinga kryptimi ir sku
biai numyn prie galinio ijimo tikdamasi, kad n vienas
neatsisuks ir neatpains jos i nugaros. Vos tik ijusi i mo
70
Spar nai
kyklos, patrauk per futbolo lauk nelabai numanydama,
kur galt nueiti - miestas buvo vis dar nelabai pastamas.
Eidama negaljo atsikratyti vis labiau apimanios baims.
O kas, jei tai vys? Vys iaip sau nepraeina. Gal Reikt
pasakyti mamai ?
- Pirmadien, - tyliai sunibdjo Lorel. plaukus si
suko altas vjas. - Jei nepraeis iki pirmadienio, pasakysiu
tvams.
Garsiai bilsnodama mergait lipo metaliniais suolais,
kol galop pasiek vir. Sustojo prie turkl, nuvelg va-
karjaniame danguje rykjanias medi virnes. Bda
ma taip toli nuo nam jautsi atskirta, vienia. Bet jausmas
visai tiko.
Lorel staiga pakl galv - jai u nugaros pasigirdo
ingsniai. Atsisukusi pamat susigdus Deivido veid.
- Sveika, - tar berniukas.
Mergait tyljo, nes tuo paiu metu ir susierzino, ir pa
tyr palengvjim. Vir pam palengvjimas.
Deividas pamojo ranka suolel, ant kurio mergait sto
vjo.
- Galiu prissti?
Lorel kelias akimirkas pastovjo, paskui atsisdo ir
velniai ypsodamasi patapnojo viet greta savs.
71
APRI LYNNE PI KE
Skubiai, tarsi nepasitikdamas kvietimu Deividas kles
teljo alia.
- Neketinau tavs sekti, - pasiteisino palinks pirmyn,
remdamasis alknmis kelius. - Norjau palaukti apaio
je, bet... - berniukas gteljo. - K galiu pasakyti - esu
nekantrus.
Lorel tyljo.
Jiedu ilgai sdjo netardami n odio.
- Ar tau viskas gerai? - paklaus Deividas nenatraliai
garsiu balsu - is nuaidjo tarp tui metalini suol.
Lorel juto, kaip aaros grauia akis, bet susivald, ne
pravirko.
- Viskas bus gerai.
- Tu vis savait tokia tyli.
- Atsipraau.
- Ar... ar a k nors padariau?
- Tu? - staiga pakl galv Lorel. - Ne, Deividai. Tu...
tu nuostabus, - mergait apm kalts jausmas. Ji prisiver
t nusiypsoti. - Man iaip, prasta diena. Per savaitgal at
sigausiu. Paadu, pirmadien jausiuosi geriau.
Deividas linkteljo ir vl stojo tyla - ilga, nejauki. Pas
kui berniukas atsikrenkt.
72
Spar nai
- Gal galiau palydti tave namo?
- Ne, - papurt galv mergait, - ketinu dar ia pabti.
Man viskas bus gerai, - patikino.
- Bet... - Deividas nutilo nebaigs. Paskui tik linkteljo
ir atsistojs eng kelis ingsnius. Tada atsisuko. - Jei ko
nors reiks, inai mano telefono numer ?
Lorel linkteljo. Buvo imokusi j mintinai.
- Gerai, - berniukas vis mindiukavo nuo kojos ant ko
jos. - Tai a jau gal ir eisiu.
Beveik jam dingstant i aki Lorel paauk:
- Deividai!
Kai berniukas atsisuko - tokiu atviru ir nuoirdiu vei
du - Lorel neteko drsos.
- Gerai praleiskite laik rytoj, - droviai palinkjo.
Deividas kiek nusimin, taiau linkteljs kulniavo to
liau.
T nakt Lorel, prisdusi ant stalelio vonios kambaryje,
spoksojo nugar. Aaros sruvo skruostais, kai m trinti
gumb gydomuoju tepalu. Tas tepalas nieko nepadjo, ir
sveika nuojauta kudjo, kad kart taip pat negelbs, bet
juk reikjo kako griebtis.
PENKTAS
SKYRIUS
etadienio rytas iauo altas, visk deng viesi migla,
kuri saul sudraskys turbt tiktai iki vidurdienio. Lorel
spjo, kad galima beveik visikai garantuoti, jog prie lauo
visi nardo arba stumdosi ir krinta j vsias Ramiojo vande
nyno bangas, ir dar labiau diaugsi, kad isisuko nuo iky
los. Kelias minutes guljo lovoje stebdama kylani saul
ir aplink j rausva, oranine ir minkta kanota mlyna
viesa nutviekst dang. Dauguma moni mgaudavosi
saullydiais, bet Lorelei visada kvap ugniaudavo saul
tekio grois. Mergait pasir, atsisdo vis dar neatitrauk
dama aki nuo lango. Pagalvojo, kiek moni iame maa
me miestelyje dar miega ir nemato io netiktinai puikaus
vaizdo. Pirmiausia jos ttis. Nepataisomas miegalius, e
tadieniais, arba kaip jis vadino miegadieniais, retai kada
pakylantis iki vidurdienio.
77
APRI LYNNE PI KE
Prisiminusi tt mergait nusiypsojo, bet greitai vl su
gro realyb. Perbraukusi pirtais pet, plaiai atmerk
akis. Vos susilaik nerikteljusi, kai nordama patikrinti, ar
neapsiriko, paliet nugar kita ranka.
Gumbo neliko.
Taiau vietoje jo atsirado kai kas kita. Kakas ilgas ir
vsus.
Ir daug didesnis nei gumbas.
Keikdama save, kad kitaip nei kitos mergaits neturi
kambaryje veidrodio, Lorel pasuko galv, bandydama
irti, kas yra jai u nugaros, bet mat tik apvalius ka
ko balto galus. Numetusi plon uklot nubgo prie dur.
Tyliai palenkusi ranken pravr maut plyel. Girdjo,
kaip knarkia ttis, bet mama kartais atsibusdavo anksti ir
nekeldavo jokio triukmo. Mergait pravr duris - pirm
kart gyvenime pasijuto dkinga gerai suteptiems dur vy
riams - ir islikinusi koridori nugara sien nuslinko
prie vonios kambario. Tarsi tai bt nors kiek padj.
Drebaniomis rankomis udar vonios kambario duris,
sugrabaliojo spyn. Tik igirdusi, kaip spragteli uauna
mas sklstis, m traukti or. Priglaudusi galv prie grubiai
apdorotomis lentomis kaltos sienos, pamgino nurimti,
78
Spar nai
kvpuoti liau. Pirtais uiuop elektros jungikl, pa
spaud. Giliai atsidususi pamirkiojo, kad nustot mirgj
akyse, ir eng prie veidrodio.
Kad pamatyt, kas iaugo, nereikjo net pasukti galvos.
Ilgos, melsvai baltos iaugos kilo vir pei. Koki akimir
k tarsi pakerta, plaiai iptusi akis Lorel spoksojo
tuos blykius dalykus. Jie buvo siaubingai gras - beveik
per gras, kad bt galima apsakyti.
Mergait ltai pasisuko, kad galt geriau matyti. I tos
vietos, kur ppsojo gumbas, dygo kakas panaaus iedla
pius. Atrod panau vaigd keturiais velniai lenktais
spinduliais. Ilgesni, daugiau nei trisdeimties centimetr
ilgio ir beveik delno ploio iedlapiai kyojo vir pei ir
supo juosmen. Maesnieji, gal dvideimties centimetr il
gio iedlapliai sukosi viduryje upildydami vis laisv vie
t. Ten, kur didiul gl jungsi prie odos, augo net keli
mai ali lapeliai.
Visi iedlapiai viduryje buvo tamsiai mlynos spal
vos, kratus blyko iki dangaus ydrumo ir galop iki
baltos spalvos. Patys pakratliai buvo karpyti ir atrod
keistai, kaip afrikietikos nalaits, kurias mama stro
piai augino virtuvje ant palangs. Mergaitei i nugaros
79
APRI LYNNE PI KE
skleidsi dvideimt minkt kaip iedlapiai ataug. Gal
net daugiau.
Vl atsisukusi j veidrod nuvelg alia galvos plevenan
ius iedlapius. Atrod visai kaip sparnai.
Garsus beldimas duris paadino Lorel i gilaus susi
mstymo.
-Jau baigei? - apsimiegojusiu balsu paklaus mama. Lo
rel taip stipriai sugniau kumius, kad net nagai susmigo
j delnus - mergait su siaubu irjo j tas didiules baltas
ataugas. Taip, jos graios, bet kam, kam, po galais, ioje e
mje ant nugaros auga didiul gl ? Tai deimt, ne - imt
kart blogiau nei gumbas. Kaip t ied reiks paslpti ?
Gal iedlapiai paprasiausiai nusiskina? Suiupusi vien
ilgesnij ataug kaip reikiant trukteljo. Skausmas nudie
g vis nugar, tad mergaitei teko stipriai priksti vidin
skruosto pus, kad nesurikt. Taiau inktimo nuramdyti
nesteng - dejavo pro sukstus dantis.
Mama pabeld darsyk.
- Lorele, ar tau viskas gerai?
Keliskart atsidususi mergait palauk, kol skausmas ap
rims, ir tik tada galjo atsakyti.
- Gerai, - patikino iek tiek drebaniu balsu. - Dar mi
nutl, - akimis nar po vonios kambar iekodama, kas
80
Spar nai
galt praversti. Ploni, su petnelmis naktiniai marki
niai, kuriuos vilkjo mergait, nieko negelbjo. Nuiupusi
didiul rankluost Lorel usimet j ant pei ir apsigau
b. Skubiai dirsteljusi veidrod, kad sitikint, jog nema
tyti didiuli iedlapi, Lorel atidar duris ir prisivert
nusiypsoti mamai.
- Atsipraau, utrukau.
Mama sumirkiojo.
- Ar maudeisi? Negirdjau, kad bgt vanduo.
- A labai greitai, - mikiojo mergait. - Ir plauk ne
sulapinau, - dar pridr.
Taiau mama nekreip dmesio.
- Ateik, kai persirengsi, pagaminsiu tau pusryius, -
iovaudama pakviet. - Regis, iandien bus grai die
na.
Lorel smuko pro mam ten, kur buvo saugu - savo
kambar. Durys buvo nerakinamos, bet po dur rankena
mergait pastm kd, kaip buvo maiusi mones elgian
tis kino filmuose. Abejodama nuvelg t apsaug. Neatro
d, kad kd stipriai apsaugot, bet tai buvo geriausia, ko
galjo griebtis.
Nusimetusi nuo pei rankluost mergait m tyri
nti suglamytus iedlapius. Jie atrod kiek susilamd, bet
81
APRI LYNNE PI KE
neskaudjo. Permetusi vien, ilgj, per pet, mergait m
tyrinti. Didiulis gumbas - vienas dalykas, taiau k da
ryti su itais?
Pauosiusi baltos ataugos kratel sekundl lukteljo
ir pauost dar syk. Kvepjo kaip ydintis sodas, tik stip
riau. Daug stipriau. Atrus kvapas jau buvo gerai juntamas
kambaryje. Na, bent jau nedvok. Teks pasakyti mamai,
kad nusipirko naujus kvepalus ar kak panaaus. Lorel
dar kart kvp - bt gerai, jei kosmetikos parduotuv
je pavykt rasti bent kokius kvepalus, kurie kvept taip
gardiai.
Padties beviltikumas skaudiai prislg Lorel, regis,
net kambarys m suktis. Svarstant, ko reikt griebtis, su
spaud krtin.
Svarbiausia - tas ataugas reikia paslpti.
Atidariusi spintos duris, mergait atsistojo prieais ie
kodama ko nors, kas padt udengti t didiul i nuga
ros dygstani gl, bet rugpjt pirkdama drabuius tikrai
negalvojo apie tai. irdama lengv, plon bliuzeli
prigrst spint, Lorel net sudejavo. Vargu ar tie drabu
iai paslpt bent k nors.
Perirjusi vis spint mergait atsirinko kelias palai
dines. sitikinusi, kad kelias laisvas, nuskuod vonios
82
Spar nai
kambar, mintyse prisiekindama, kad iandien pat keliaus
j parduotuv ir nusipirks veidrod. Durimis trinkteljo
kiek garsiau nei ketino, bet kai kelias sekundes pastovjo
prie vsi dur lent priglaudusi aus, nusiramino - ma
mos kteljimo neigirdo.
Pirmoji nugriebta palaidin visai netiko ant didiuls
gls. Mergait spoksojo veidrod. Turi bti koks nors ki
tas bdas.
Sumusi kiek galdama ilg balt iedlapi paband
apsiausti jais peius. Nieko gero. Be to, neketino vis likus
gyvenim vilkti drabuius ilgomis rankovmis, kad ir ko
kio jos bt ilgumo.
Permetusi iedlapius per peius, apsuko juos apie lie
men. Geriau. ymiai geriau. Nuo pakabos nutraukusi ilg
rausv skar, mergait apsuko j aplink liemen, prispaus
dama iedlapius prie kno. Paskui usitrauk aukiau ir
useg ortus, kad jie prispaust skar. Neskaudjo, tik jau
tsi keistai sugniudyta ir kalinta.
Vis dlto tai jau buvo geriau nei nieko. Pamusi lengv,
kaimiko stiliaus palaidinuk usivilko j ant skaros. Pas
kui net virpdama atsisuko veidrod.
Gana spdinga - tiek tegaljo sau pasakyti. Palaidin
buvo laisva, tad negaljai nuspti, kad po ja kakas dar yra.
83
APRI LYNNE PI KE
Net i ono didiulis atsikiimas ant nugaros tebuvo vargiai
pastebimas, o jei dar plaukus suukuot atgal, niekas nieko
negalt prikiti. Viena nedidel problema isprsta.
Liko dar imtai dideli.
Ugriuvusi bda kur kas keistesn nei brendimo metu
laukiantys nemalonumai. Nuotaik kaita, veid bjaurojan-
tys spuogai ir net mnesius trunkanios mnesins buvo
pus velnio. Bet k galvoti apie i kamuolio dydio gumbo
ant nugaros isprogusios milinikos gls iedlapius? Tai
kakas visikai kita nei brendimas.
Taiau kas? Tokius dalykus rodo pigiuose siaubo fil
muose. Net jei nusprst kam nors pasakyti, kas patikt?
Niekada, net blogiausiuose komaruose nesapnavo, kad jai
galt kas panaaus nutikti.
i bda sugriaus visk: jos gyvenim, jos ateitj. Tarsi vis
kas bt akimoju nuluota.
Staiga vonios kambaryje pasidar per daug tvanku. Per
ankta, per tamsu, visko... per daug. Be galo trokdama i
trkti i nam, Lorel nuskubjo per virtuv, nugrieb g
rimo skardin ir atidar galines duris.
- Eini pasivaikioti?
- Taip, mama, - neatsisukdama sumurmjo Lorel.
- Gerai, smagiai praleisk laik.
84
Spar nai
Nekreipdama jokio dmesio j aplink aliuojani ra
sot ol, mergait nukulniavo takeliu tiesiai prie miko.
Vakaruose, horizonte, dar tvyrojo nuo vandenyno atsi-
ritanti migla, bet pats dangaus kratelis jau ydravo, o
saul atkakliai skynsi keli auktyn. Tikrai bus nuostabi
diena. Kakas ateina. Lorel pasijuto, lyg j erzint pati
motul gamta.
Susig u tankaus medi salyno, toliau nuo kelio
ir nam - vis dlto mediai slp nepakankamai. Mergait
skubjo toliau.
Po keli minui sustojusi siklaus, ar nieko neigirs
artinantis. Pasijutusi saugi, pakl markinius ir atrio ver
iani skar. Net atsiduso, kai iedlapiai gro viet ant
nugaros. Atrod, kad isivadavo i maos, anktos duts.
Pro medi laj spindo sauls spindulys, prieais mer
gait ant ols nutso elis. Atrod, lyg tupt didiul
platak perregijnais sparnais. Panaiai kaip ir nuo balio
no, nuo sparno krintantis juodas elis buvo vos melsvas.
Lorel paband suplasnoti tomis ataugomis. Nors ir juto
jas - kiekvien centimetr, juto, kaip sparnus ildo saul
kaita, valdyti j nevald. Taip siaubingai sugriovs gyveni
m dalykas neturt bti itoks nuostabus.
85
APRI LYNNE PI KE
Mergait ilgai spoksojo j savo atvaizd ant ems -
svarst, k daryti. Ar reikt pasakyti tvams? Juk prisiek
sau, kad pasakys jiems pirmadien, jei gumbas nepradings.
Na, bet gumbas dingo.
Patraukusi vien, ilgj, ataug per pet, Lorel paglos
t j. velni. Ir neskauda. Gal tie sparnai paprasiausiai
pranyks, optimistikai pagalvojo mergait. Juk taip visada
guosdavo mama. Galop juk viskas praeina savaime. Gal...
gal viskas bus gerai.
Gerai? Tas odis nedav Lorelei ramybs, regis, net gal
va plyo nuo jo skambjimo. Man i nugaros auga didiul
gl. Argi tai gali bti gerai?
Emocijos nerimo, kunkuliavo tarsi uraganas, ir staiga
mergait prisimin Deivid. Gal jis padt susivokti, kas
vyksta. Juk turt bti mokslinis paaikinimas. Draugas
turi mikroskop - tikrai ger, bent jau taip gyrsi. Galt
apirti t keist gl. Ir pasakyt jai, kas tai yra. Ir net jei
pasakyt, kad visikai nieko negali paaikinti, blogiau nei
dabar tikrai nebt.
Vl apvyniojusi gl skraiste, mergait nuskubjo atgal
namus ir beveik atsimu tt, kuris jo virtuv.
- Tti! - nustebusi kteljo mergait, o ir iaip jau
siaudrin nervai dar labiau sitemp.
86
Spar nai
Ttis pasilenk ir pakteljo Lorelei j virugalv.
- Labas rytas, grauole, - apkabino dukr per peius, o
i net sulaikiusi kvap tikjosi tik viena - kad ttis nepajus
po markinliais ppsani iedlapi.
Taiau ko jaudintis - ttis vargu ar i viso k nors paste
bi, iki igeria kelis kavos puodelius.
- Ko toks ankstyvas? - drebaniu balsu pasiteiravo
mergait.
Ttis sudejavo.
- Turiu atidaryti parduotuv. Madei reikjo laisvos
dienos.
- Aiku, - nerpestingai mesteljo Lorel, bandydama
apsimesti, kad toks prastos dienotvarks pakeitimas nra
blogas enklas.
Ttis jau buvo benuims rank mergaitei nuo pei, kai
staiga stabteljs m uosti or. Lorel net nustro.
- Skaniai kvepi. Turtum daniau kvpintis tais kvepalais.
Padrusiomis akimis Lorel linkteljo melsdamasi, kad
susivaldyt ir neitrkt i tio glbio. Skubiai priokusi
prie telefono ragelio, iupo j ir nusine laiptais auktyn.
Savo kambaryje dar ilgai spoksojo telefon, kol galop
pirtai suspaud Deivido telefono numer. Jis pakl ragel
po pirmojo signalo.
87
- Klausau?
- Sveikas, - skubiai sumurmjo mergait, vos stengda
ma valdytis, kad nepadt ragelio.
- Lorel! Sveika! Kas nutiko?
Sekunds virto ilga tyla.
- Lorele?
- Taip.
- Tu paskambinai man.
Vl tyla.
- Ar galiu ueiti? - vl murmteljo mergait.
- Na... inoma. Kada?
- Gal galiu dabar?
APRI LYNNE PI KE
ETAS
SKYRIUS
Po keli minui Lorel jau buvo urmusi dur ranke
n kde. Paklusi palaidin itrauk vien ilg baltai ydr
ataug i po roins skaros. Sparnas atrod nepaeistas -
tysojo delne. Bt galima beveik pamirti, kad tas daiktas
auga jai i nugaros. Pamusi mamos manikirines irklutes
Lorel m tyrinti iedlapio gal. Turbt nereikt kirpti
labai didels skyls. Dar syk nuvelgusi isirinko ma at
plai paiame pakratyje.
Susigusi, priglaud spindinias irkles, pasiruo
kirpti. Norjo usimerkti, bet bijojo, kad taip dar labiau
susieis. Tyliai skaiiavo. Vienas, du, trys!.. Oi, norjau
skaiiuoti iki penki. Mintyse ivadinusi save itile,
dar syk priglaud irkles. Vienas, du, trys, keturi, penki!
Paspaud irkles, ir tos variausiai nur ma gabal-
91
l iedlapio. Atraia nukrito ant lovatiess. Aikteljusi
mergait kelias sekundes okinjo, kol aprimo skausmas,
o paskui pavelg j nukirpt gabaliuk. Kraujas nebgo,
tik itryko laas skaidraus skysio. Lorel rankluosiu
nuval skyst}, o paskui vl apvyniojo sparn skara. At
kirpt gaball suvyniojo j nosinait ir rpestingai sid
jo j kien.
Stengdamasi atrodyti kuo natraliau, nustrykiojo laip
tais emyn. Prajusi pro susdusius pusryiauti mam ir
tt, mergait pareik:
- Einu pas Deivid.
- Palauk, - sustabd j ttis.
Lorel sustojo, bet atgal negro.
- Kaip tau skamba klausimas: Ar galiau eiti pas Dei
vid?"
Mergait atsisuko, ispaud ypsen.
- Ar galiau eiti pas Deivid?
Neatitraukdamas aki nuo laikraio, ttis pakl prie
lp kavos puodel.
- inoma, smagiai pabk.
Lorel prisivert nepagreitinti ingsnio, numyn iki
dur, taiau vos tik jos usidar, skuoste nuskuod prie
APRI LYNNE PI KE
92
Spar nai
dviraio, oko ant jo ir pasileido keliu. Iki Deivido nam
buvo vos keli kvartalai, tad greitai Lorel jau stat dvira
t prie draugo garao. Sustojusi ant kilimlio prie rykiai
raudon lauko dur, paspaud skambut, kol dar nespjo
pabrukusi uodeg idumti nam link. Igirdusi ingsnius,
mergait sulaik kvpavim. Durys atsivr.
Tai buvo Deivido mama. Lorel paband nuslpti nuos
tab - juk gal gale etadienis, ir Lorel turjo tiktis, kad
mama bus namuose. Taiau i moter Lorel mat tik ant
r kart gyvenime. Deivido mama vilkjo daili raudon
palaidinuk ir dinsus, o ilgi, beveik juodi palaidi plaukai
bangomis vilnijo ant nugaros. I vis Lorels kada nors
matyt mam, i buvo maiausiai panai mam. Gerja
prasme.
- Kaip miela tave matyti, Lorele.
- Sveiki, - nervingai sumurmjusi mergait liko styp
soti prie dur.
Laim, i u kampo pasirod Deividas.
- Sveika, - plaiai ypsodamasis pasisveikino. - Eime
vidun, - mosteljo ranka koridori. - Lorelei reikia pa
galbos, ruoime biologijos nam darbus, - paaikino ma
mai. - Bsime mano kambaryje.
93
APRI LYNNE PI KE
Deivido mama nusiypsojo vaikams.
- Ar ko nors nortumte? Kokio ukandio?
Berniukas papurt galv.
- Tik ramybs. Uduotis gana sunki.
- Tada paliksiu judu vienus.
Tamsiai alios durys Deivido kambar iojjo praviros.
Rankos mostu jis pakviet vieni vid. Pasilenks paimti
segtuvo su biologijos uraais, nuvelg koridori ir sitiki
ns, kad netoliese nra mamos, utrenk duris.
Lorel spoksojo atviras duris. Jau anksiau buvo ber
niuko miegamajame, jis niekada neudarydavo dur. Mer
gait pastebjo, kad duryse net nra spynos.
- Ar mama nesiklausys prie dur, kaip manai? - pa
klaus Lorel ir vos pasakiusi pasijuto kvailai.
- Niekada, - atr Deividas. - Usitarnavau pasitik
jim, nes ir pats niekada neklausiu, kodl mamos meiluiai
pasilieka iki ryto. Nesikiu mamos reikalus, o ji - ma
nuosius.
Lorel nusijuok: atjusi pas Deivid tarsi iek tiek ap
rimo.
Deividas parod jai sstis ant lovos, o pats prisitrauk
kd.
94
Spar nai
- Taigi, klausau, - tar po keli sekundi.
Dabar arba niekada!
- Ties sakant, tikjausi, kad galtum kai k patyrinti
mikroskopu.
- Mikroskopu? - aikiai sumio Deividas.
- Sakei, kad turi tikrai ger.
- Aaa, tikrai, - greitai atsitokjo berniukas.
Lorel kyteljo rank j kien ir isitrauk nosinait.
- Gal galtum pasakyti, kas tai ?
Deividas pam nosin, ivyniojo ir suiuro ma balt
atrail.
- Atrodo kaip iedlapio kratelis.
Lorel vos susivald neparodiusi, kaip susijaudino.
- Gal galtum pairti mikroskopu?
- inoma, - draugas nusisuko ilg stal, nudliot
vairiausiais rankiais - kai kuriuos Lorel prisimin ma
iusi biologijos laboratorijoje. Bet tik kelis j. Nutrauks
nuo vilganio juodo mikroskopo pilk udangal, Deivi
das pam vien objektin stiklel i ds, kur buvo daugy
b stikleli, atskirt plonomis audinio skiautelmis.
- Ar galiu atpjauti gabaliuk? - paklaus mergait at
sisuks Deividas.
95
Prisiminusi, kaip vos prie pusvaland kirpo t gaball
nuo savs, Lorel net suvirpjo.
- Kiek tik reikia, visas tavo, - linkteljo atsakydama
klausim.
Atkirps plonyt juostel Deividas udjo j ant stik
lelio, ulaino geltono skysio ir udeng dengiamuoju
stikleliu. Padjs ruoin po didinamuoju stiklu ir ir
damas pro okuliar m iekoti tinkamo didinimo. Ltai
slinko laikas - prajo itisos deimt minui. Berniukas
keit didinamuosius stiklus, sukiojo ruoin vairiais kam
pais. Galop atsilo.
- Viskas, k galiu garantuotai pasakyti, kad tai yra au
galo gabaliukas, jo lstels labai aktyvios, o tai reikia, kad
augalas vis dar auga. Sprendiant pagal spalv - ydi.
- Augalo ? Tu sitikins ?
- Tikrai sitikins, - patvirtino Deividas darsyk velg
damas pro mikroskop.
- Tai ne... gyvno gabaliukas ?
- Neeee... Jokiu bdu.
- I kur inai?
Panars tarp kitoje dutje sudt, jau anksiau pa
ruot irjimui ir suymt preparat, Deividas isirin
APRI LYNNE PI KE
96
Spar nai
ko vien su rausva dmele viduryje ir vl msi nustatinti
mikroskop.
- Ateik, - galop paauk rodydamas mergaitei ssti ant
jo kds.
Atsisdusi Lorel atsargiai palinko vir mikroskopo.
- Neks, - juokdamasis padrsino berniukas. - Pasi
lenk ariau.
Ji taip ir padar. Prie akis atsivr roinis pasaulis, irai
ytas tamsiai rudos spalvos linijomis ir takais.
- Ir k turiau matyti ?
- Atkreipk dmes lsteles. Jos atrodo visai kaip ilius
tracijos ms biologijos vadovlyje. Matai, kokios jos -
ovalios, kai kurios netaisykling form. Lyg sujungtos d
ms.
- Taip.
Deividas vl prisitrauk mikroskop ir pakio geltonuo
ju skysiu sudrkint ruoin, kur pagamino prie kelias
minutes. Parinks tinkam didinim, vl pastm mikros
kop mergaitei.
- Dabar pairk it.
Lorel vl palenk galv vir mikroskopo - irti dabar
bijojo dar labiau nei prie tai. Tikjosi, jog draugas nepa
stebs, kaip jai dreba rankos.
97
- Matai, kokios lstels? Jos visos gana kampuotos ir
taisyklingos. Augalo lstels isidsiusios tvarkingai, ki
taip nei gyvn organizmuose. Be to, jos turi storas sie
neles, kurios yra keturkamps, kaip ir matai. Na, negaliu
tvirtinti, kad nra keturkampi gyvno lsteli, bet jos n
i tolo nebt tokios tvarkingos, o lsteli sienels - daug
plonesns.
Lorel ltai atsilo. Aikinimas jai visai nepadjo.
Jai ant nugaros auga tikra gl! Mutante, gl parazite!
Ji pati didiausia i vis isigimli, ir jei kas nors kada nors
suinos, tai j tirs ir tyrins vis likus gyvenim. Lorelei
m svaigti galva, staiga pasirod, kad kambaryje trksta
oro. Krtin suspaud, mergait nebegaljo atsikvpti.
- Turiu eiti, - sumurmjo.
- Palauk, - iups u rankos sulaik Deividas. - Neik.
Bent jau kol itaip susijaudinusi, - berniukas band pa
velgti jai j akis, bet mergait suko vilgsn al. - A tikrai
labai jaudinuosi dl tavs. Gal galtum imti ir papasakoti,
kas nutiko?
Lorel pairjo mlynas Deivido akis. vilgsnis
velnus, atviras. Ne, ji n nepagalvojo, jog draugas gali
neilaikyti paslapties, mergait neabejojo - jis neiple
APRI LYNNE PI KE
98
Spar nai
ps. Suvok, kad pasitiki Deividu. Turjo kam nors pasi
pasakoti. Bandymas isikapanoti paiai nepavyko. Tikrai
nepavyko.
Gal Deividui pavyks paaikinti, kas vyksta. Ir k ji gali
prarasti?
Taiau vis dar dvejojo.
- Ar niekam nesakysi? Niekada?
- Niekada.
- Ar prisieki?
Berniukas ikilmingai linkteljo.
- Pasakyk tai garsiai, Deividai.
- Prisiekiu.
- Priesaika galioja aminai. Jei pasakosiu, - mergait la
bai aikiai pabr odel jei, - negalsi niekada niekam
iplepti. Niekada. Nei po deimties met, nei po dvide
imties ar penkiasdeimties...
- Lorele, baik! Paadu, kad niekam neipasakosiu, nie
kada. Nebent pati man lieptumei.
Mergait dmiai pavelg draug.
- Deividai, tai nebuvo iedlapio gabaliukas. Tai gaba
llis mans.
Deividas ilgai spoksojo Lorel.
99
APRI LYNNE PI KE
- Kaip suprasti - gabaliukas tavs?
Kelio atgal nra.
- Man ant nugaros iaugo gumbas. Todl ir buvau tokia
keista. Maniau, kad man vys ar auglys. Taiau j ryt man
ant nugaros suydjo ita... ita gl. Man ant stuburo auga
gl, - sukryiavusi rankas ant krtins mergait atsilo -
lauk, kol Deividas sukramtys naujien.
Berniukas prasiiojs spoksojo j draug. Paskui atsisto
jo, rytingai suspauds lpas, nuleids rankas atsisuko. Pri
js prie lovos atsisdo, pasirm alknmis kelius.
- Paklausiu tiktai kart, nes kitaip negaliu, bet daugiau
neklausiu, nes pasitikiu tuo, k sakai, gerai?
Mergait linkteljo.
- Ar tu pajuokavai, ar tikrai tiki tuo, k pasakojai?
Paokusi Lorel nuskubjo prie dur. Klydo atjusi pas
Deivid. Klaida, didiul klaida. Taiau nespjus mergai
tei paliesti dur rankenos, vaikinukas utvr jai keli.
- Palauk. Sakiau, kad turiu uduoti vien klausim. Jau
paklausiau. Prisiek, kad tai ne poktas, ir a patiksiu tavimi.
Lorel dmiai pavelg draugui akis. Tai, k pamat,
j nustebino. Akyse nebuvo matyti nepasitikjimo - tik
abejon. Berniukas nenorjo tapti kvailo pokto auka. Lo
100
Spar nai
rel panoro rodyti, kad negalt itaip juokauti - bent jau
ne su juo.
- Parodysiu, - tar, nors tai nuskambjo veikiau kaip
klausimas.
- Gerai, - Deividui taip pat buvo nedrsu.
Atsukusi nugar Lorel m knibinti skaros mazg.
Kai ji ilaisvino didiulius iedlapius, pakl palaidinuk,
kad ie galt pakilti savo viet.
Deividas aikteljo, plaiai ipts akis isiiojo.
- Bet kaip... negali bti... juk jie... kas ia, po galais?
Suiaupusi lpas Lorel tik palingavo galva.
- Aha...
- Ar galiu... ar galiu pairti i ariau?
Lorel linkteljo, ir Deividas nedrsiai eng ariau.
- Nesikandioju, - tar mergait, taiau tai nuskamb
jo visai nelinksmai.
- inau, a tik... - paraudo berniukas. - Nekreipk d
mesio. - Prijs ariau perbrauk pirtais ilgus, glotnius
iedlapius. - Liesti galima? - paklaus
Lorel linkteljo.
Deividas labai atsargiai apiupinjo ten, kur i odos
skleidsi mayiai ali iedlapiai.
101
APRI LYNNE PI KE
- Net nematyti jokios sils. Tiesiog peraug tavo od.
Pats keisiausias dalykas, kok tik kada nors maiau.
Lorel suiuro j grindis - net nenutuok, k pasakyti.
- Dabar tikrai suprantu, kodl i savait tu iek tiek
keistai elgeisi.
- Nieko tu nesupranti, - ssdamasi ant lovos sumurm
jo Lorel. Nugar atsuko lang, kad saul ildyt iedla
pius. Keista - justi ilum buvo taip malonu.
Deividas klausiamai irjo draug. Nieko nesak. At
sisdo kitoje kambario pusje - vilgsnis lakst nuo Lore
ls veido prie iedlapi galiuk, kyani vir pei, ir vl
prie veido.
- Ar tu?.. - nebaigs klausimo nutilo.
Po minutls atsistojo, kelis kartus perjo per kambar.
- Ar gali tas?.. - vl nutilo ir netardamas n odio
ingsniavo pirmyn ir atgal.
Lorel patryn smilkinius.
- Praau, nustok vaiktinjs - mane erzina.
Deividas tuojau pat klesteljo ant kds.
- Atsipraau. - Vl suiuro Lorel. - Ar supranti, kad
tai nemanoma?
- Patikk, kuo puikiausiai suprantu.
102
Spar nai
- A tik... Suprantu, kad turiu tikti tuo, k matau,
bet jauiuosi taip, lyg sumirkssiu ir pabusiu... arba tai,
kas vaidenasi prie akis, staiga dings ar dar kas nors nu
tiks.
- Nieko tokio, nepakeldama aki nuo rank, su
dt ant keli, tarsteljo Lorel. - A taip pat vis dar
laukiu, kad prabusiu, - permetusi rank per pet su
iupo ilg iedlap ir kelias sekundes atidiai tyrinjo,
paskui paleido. Atauga atoko atgal ir vl styrojo vir
peties.
- Neketini j vl pririti? - paklaus Deividas.
-Jiems geriau, jei laikau laisvus.
- Jiems geriau? Ar tu juos jauti ?
Lorel linkteljo.
Berniukas pavelg gabaliuk, kur mergait buvo nu
kirpusi.
- Ar skaudjo?
- Skaudiai gl.
- Ar... gali juos judinti ?
- Nemanau. O kodl tau tai parpo?
- Na, jei gali tas ataugas justi, tai gal jos yra tavo dalis, o
ne koks... svetimknis. Gal tai visai ne gls iedlapiai, gal
103
APRI LYNNE PI KE
kokie... na, lyg ir sparnai, - nusijuok berniukas. - Skamba
tikrai beprotikai, tiesa?
- Netgi kvailiau nei tai, kad jie iaugo man i nu
garos ?
- Gerai jau, nugaljai. Vienas takas tau, - berniukas
tau reikia laistyti... tuos?
- Neinau, - piktai r Lorel. - Argi nebt aunu?
Bt labai lengvas bdas atsikratyti t ataug.
Deividas kain k tyliai murmjo sau po nosimi.
- K ten bambi?
- Man jie gras, ir tiek, - gteljo berniukas.
Lorel vilgteljo per pet melsvus, karpytus sparn
kratelius, kyanius vir abiej pei.
- Patinka?
- Tikrai. Jei taip nueitum j mokykl, garantuoju, pus
mokyklos mergaii mirt i pavydo.
- O kita pus spoksot j mane kaip j koki isigiml.
Ne, dkui u pasilym.
- Tai k darysi?
Mergait papurt galv.
Mergait taip pat sukikeno.
atsiduso, vl nuvelg saulje vilganius iedlapius. - Ar...
104
Spar nai
- Nesivaizduoju, k galiau padaryti. Spju, kad nie
ko, - nelinksmai nusijuok. - Gal laukti, kol ta gl per
augs vis mano kn ir siu?
- Gal ji pranyks?
- Taip, kaip tik itaip ir kartojau sau, kol ant nugaros
ppsojo gumbas.
- Ar... sakei tvams? - nedrsiai pasiteiravo Deividas.
Lorel papurt galv.
- Manau, turtum.
Mergait sunkiai rijo seiles.
- Galvoju apie tai nuo pat ryto, - ji atsisuko draug. -
Jei tu btum tvas, o tavo vaikas imt ir pareikt, kad jam
ant nugaros auga milinika gl, k darytum?
Deividas jau iojosi kak sakyti, bet greitai nudelb
vilgsn grindis.
- Pasielgtum atsakingai. Nuvetum vaik ligonin, kur
j tyrint, tirt tol, kol is tikrai tapt medicinos auka,
isigimliu. Taip nutikt ir man. Deividai, nenoriu tapti
bandymams skirtu vaiku.
- Gal tavo mama pagamint koki stebukling priemo
n, - nelabai tikdamas tuo, k kalba, murmteljo Dei
vidas.
105
APRI LYNNE PI KE
- Mudu abu inome, kad is dalykas ymiai didesnis nei
mama galt padti, - Lorel sunr pirtus prieais save. -
Zinai, jei jau ios ataugos sunaikins mane, tai veriau tegu
daro tai tyliai. O jei pranyks, - mergait gteljo, skste
ljo rankomis, -^atgeriau niekas taip ir nesuinot.
- Gerai, - galop pritar Deividas. - Bet, manau, jeigu
dar kas nors nutiks, tau teks apsigalvoti.
- O kas dar gali nutikti? - paklaus Lorel.
- Tie sparnai gali augti arba plstis.
- Plstis ? - mergait apie tai net nepagalvojo.
- Taip, supranti - ant nugaros ims augti lapai arba i
dygs dar gli... kitose vietose.
Mergait ilgai tyljo.
- Pagalvosiu, k daryti.
Deividas lidnai sukikeno.
- Manau, dabar man aiku, kodl nenorjai eiti papl
dim.
- O varge. Labai atsipraau. Visai pamirau.
- Viskas gerai. Dar turiu por valand. - Kur laik pa
tyljs berniukas pridr: - Pakviesiau tave, bet... - paro
d iedlapius, ir Lorel lidnai palingavo galva.
- Neateiiau...
106
Spar nai
- Ar galiau paskui usukti pas tave? iaip, pairti,
ar viskas gerai.
Lorels akyse suvilgo aaros.
- Manai, viskas bus gerai?
Deividas prisdo alia mergaits ant lovos ir apkabino
j per peius.
- Tikiuosi.
- Bet neinai, tiesa?
- Ne, - siningai prisipaino berniukas. - Bet nuoir
diai tikiu.
Mergait persibrauk ranka veid.
- Ai.
- Tai ar galiu usukti pas tave ?
Nusiypsojusi Lorel linkteljo.
SEPTINTAS
SKYRIUS
Kai suskambo dur skambutis, Lorel tysojo ant sofos.
- A atidarysiu, - kteljo ji. Pravrusi duris mergait
nusiypsojo pamaiusi Deivid, vilkint juodais marki
nliais ir rykiai geltonomis trumpomis kelnmis. - Svei
kas, - tar berniukui eidama verand ir udarydama pas-
\
kui save duris. - Kaip vakarlis?
- Bt buv daug linksmiau su tavimi, - pareik gte
ljs peiais. Kiek palkjs pasiteiravo: - Kaip laikaisi?
- Gerai. Taip pat, kaip ryt, - irdama em atsak
Lorel.
- Neskauda? Gal iaip kas ?
Mergait papurt galv. Pajuto, kaip draugas glosto jai
rank.
- Viskas bus gerai, - velniai ramino j Deividas.
m
APRI LYNNE PI KE
- Kaip gali bti gerai? Man ant nugaros auga gl. itai
visai negerai.
- Norjau pasakyti, kad rasime koki nors ieit.
- Atsipraau, - lidnai nusiypsojo Lorel. - Atjai,
kad paguostum, o a... - mergaits odius nutrauk jai
veid suibusios rykios automobilio viesos. Iklusi ran
k prisideng akis ir stebjo, kaip prie namo privaiuoja
automobilis. I jo ilips auktas plaiapetis vyras patrauk
prie vaik.
- Ar ia gyvena Siuvelai? - emu niriu balsu sudude
no atvyklis.
- Taip, - atsak Lorel, kai vyras sustojo priebutyje.
Mergait nejuia surauk nos. Veidas atrod kakoks ne
simetrikas. Atsiki andikauliai, atrs bruoai, o kairioji
akis ukritusi. Ilga nosis atrod taip, lyg bt kelis kartus
sulauyta ir neteisingai sugijusi, ir nors vyras nesiaip,
burna buvo perkreipta, lyg is nuolat kst nusivylim. Pe
iai atrod nemonikai plats, o kostiumas, kur vilkjo -
visai netinkamas tokiam galinui.
- Ar tvai namuose? - paklaus vyras.
- Taip, luktelkite sekundl, - mergait ltai atsisu
ko. - Oi, atsipraau, ueikite. - Ji palaik praviras duris ir
112
Spar nai
abu - Deividas ir stambusis sveias - eng vid. Visi trys
stabteljo prie dur, dikis nusiiaudjo ir atsikrenkt.
- Tai linksminots prie lauo ar dar kur nors? - kriti
kai nuvelg berniuk vyras.
- Aha, - patvirtino is. - Papldimyje. Mane irinko
atsaking u lau ir, kaip ia pasakius, kol kriau j, buvo
daugiau dm nei ugnies, - vaikinukas sukikeno, bet pa
mats, kad vyras n neypteljo, nutilo.
- Einu, pakviesiu tvus, - suskubo Lorel.
- Ir a kartu, - nusek jai i paskos Deividas.
Vaikai jo virtuv, kur mergaits tvai gr arbat.
- Ten toks vyrikis atjo pas jus, - tar Lorel.
- Mat kaip, - ttis padjo puodel ir pasiymjo knygo
je, kur baigs skaityti. - Nagi, praleiskite.
Nenuleisdama nuo tio aki Lorel pasitrauk nuo
dur. Deivido ranka vis dar guljo jai ant juosmens, ir
mergait tikjosi, kad jis jos nepatrauks. Nepasakytum,
kad baiminosi, -tik niekaip negaljo atsikratyti jausmo, jog
kakas ne taip.
- Sara, - atsigrs kteljo ttis, - atvaiavo Dere-
majas Barnis.
Mamos puodelis garsiai trinkteljo stal - i taip pat
nuskubjo pro Deivid ir Lorel prie dur.
113
- Kas tas Deremajas Barnis? - tyliai pasidomjo Dei
vidas.
- Nekilnojamojo turto agentas, - paaikino Lorel. Ap
sivalg. - Eime, - tar griebdama draugui u rankos.
Nusitemp j prie laipt, u sofos, kur jau taissi sstis
ponas Barnis. Pirt galiukais pajo kelis ingsnelius, kad
jos ^nesimatyt. Mergait isprdo i Deivido glbio, bet
kai jiedu atsisdo, berniukas vl padjo rank ant laipto
jai u nugaros. Lorel atsilo, mgavosi, kad draugas alia.
Prisiglaudus isisklaid tampa, tvyrojusi nuo pat akimir
kos, kai privaiavo ponas Barnis.
- Tikiuosi, nepykstate, kad usukau?
- Ne, k js, - patikino Lorels mama. - Gal igertum-
te puodel kavos ? Arbatos ? Vandens ?
- Ne, dkui, - atsak atvyklis.
Nuo jo emo balso Lorel jautsi sitempusi visu knu.
- Prie pasiraant sandr, noriau uduoti kelis klausi
mus apie js nuosavyb Orike, - pareik ponas Barnis. -
Kaip suprantu, tai js eimos nuosavyb. Ar seniai tas na
mas priklaus js eimai?
- Nuo aukso kartins laik, - atsak mergaits mama. -
Kakuris i mano proproseneli usim t ems plot ir
APRI LYNNE PI KE
114
Spar nai
pasistat trobel. Deja, aukso taip ir nerado. Nuo tada te
nai ir gyveno tai vienas, tai kitas ms gimins moni.
- Niekas niekada neband parduoti?
Moteris papurt galv.
- Ne, tik a. sivaizduoju, kad motina kape apsiverst
suinojusi, bet... - gteljo peiais. - Nors ir labai neno
riai parduodame, yra svarbesni dalyk.
- Tikrai. Ar gyvendami tuose namuose nesusidrte su
kokiais nors... keistais dalykais?
Lorels tvai susivalg ir papurt galvas.
- Nemanau, - pareik ttis.
Barnis linkteljo.
- (p gal turjote bd su statymo paeidintojais ? Ban
daniais siverti perjnais? Nieko panaaus?
- Tikrai nieko tokio nebuvo, - tvirtino ttis. - Kartais
koks mogus pereidavo per lauk, pamatydavome vien
kit nepastamj. Bet ko daugiau tiktis - juk gyvenome
visai prieais Redvudo nacionalin park, ms em ne
aptverta ir nesame nurod joki nuosavybs enkl. Ne
abejoju, jei btumte netyia uklyd, nebtumte turj
joki problem.
115
- Nesugebjau rasti js nurodomos pageidaujamos
kainos, - Barnis paliko kaboti klausim ore.
Lorels ttis atsikosjo.
- Sunku nustatyti emei ger kain. Iki iol turjome du
vertintojus, bet jie abu sugebjo pamesti ms duotus do
kumentus. Tai labai erzina. Manau, nortume igirsti js
silom kain, o tada jau dersims.
- Suprantama, - atsistojo ponas Barnis. - Tikiuosi, per
savait pateiksiu jums pasilym ratu.
Paspauds rankas tvams agentas ijo.
Sulaikiusi kvap Lorel klaussi, kaip ukriokia u
vedamas automobilis, kaip jis irieda i kiemo. Deividas
num rank mergaitei nuo pei, Lorel nulipo emyn
laiptais.
- Pagaliau, Sara, - diugiai kteljo ttis. - tai jau be
veik ei mnesiai, kaip pradjome kalbtis su iuo agentu.
Jau buvau ms nuogstauti, kad mano pastangos veltui.
- Tapt ymiai lengviau gyventi, - pritar mama. -
Beje, sandris dar nebaigtas.
- inau, bet jau nedaug trksta.
- Ir anksiau jau yra panaiai atrod. Vasaros pradioje
buvo ta porel, taip susiavjusi ms namu.
APRI LYNNE PI KE
116
Spar nai
- Aha, tikrai susiavjusi, - ginijosi ttis. - Kai pa
skambinome tartis dl pardavimo, moteris pasak, paci
tuosiu: Koks dar namas ? Buvo visikai j j pamirusi.
- Tu teisus, - pasidav mama. - Spju, ji nebuvo taip
jau labai susidomjusi.
- Juk js neketinate parduoti nam tam vyrui ? - kartai
puol tvus Lorel.
Atsisuk jiedu klausiamai suiuro j dukter.
- Lorele? Kas nutiko? - paklaus mama.
- Oi, mama. Juk jis absoliuiai siaubingas.
Mergaits mama atsiduso.
- Juk neatsisakytum sandrio, kuris pakeis gyvenim
tik to<l, kad pirkjas nelabai avus.
- Tas vyras man nepatinka. Jis mane igsdino.
- Igsdino? - sukluso ttis. - O kas jame tokio bai
saus?
- Neinau, - atsak Lorel, ponui Barniui ijus jaus
damasi maiau bauginta. - Jis... jis atrod keistas.
Ttis nusikvatojo.
- Taip, tikriausiai mgsta aisti futbol ir kelis kartus
gavo per stipr spyr. Taiau negalima susidaryti nuomo
117
AP RI LYNNE PI KE
nes apie mog vien i jo ivaizdos. Juk apie knyg ne-
sprendi i jos virelio?
- Manau, taip, - sutiko Lorel, taiau nebuvo sitiki
nusi. Vyras tikrai buvo kakoks keistas, neprastos jo akys.
Mergaitei jis visai nepatiko.
- Man reikt eiti namo, - atsikrenkts prabilo Deivi
das. - Usukau tik minutei, jau pro al.
- Palydsiu, - suskubo Lorel vesdama draug prie
dur.
Lorel utruko vos sekundl, kol du kartus patikrino,
ar tikrai nieko nra priebutyje, ir tik tada eng lauk.
- Ar jis tau nepasirod paslaptingas? - vos udariusi
duris paklaus mergait.
- Ar tas, Barnis? - berniukas kiek palauk, paskui g
teljo peiais. - Nelabai, - pripaino. - Jis toks keistokas,
bet, manau, ia dl nosies. Ji kaip pas t aktori, Oven
Vilson. Tikriausiai nos susilau aisdamas futbol, kaip
sak tavo ttis.
Lorel atsiduso.
- Matyt, tik man taip atrodo. Tikriausiai esu per
daug jautri dl tos... - mosteljo galva nugar. - Pats
inai.
118
Spar nai
- Taip, - Deividas susigrdo rankas kienes, paskui
sukryiavo jas ant krtins. - inai, turiu tau, Lorele, pri
painti, kad tai pats keisiausias dalykas, kok tik kada nors
girdjau. Negaliu apsimesti, kad taip nra.
- inau, - linkteljo Lorel. - Esu visika isigiml.
- Ne, tu ne tokia. Na... supranti, tarsi ir taip, bet... Juk
tai ne tu, - skubiai mal berniukas. - Tau tik iaugo ta keis
tenyb. Ir a... a padarysiu visk, k galiu, kad padiau
tau. Gerai ?
- Tikrai? - sunabdjo mergait.
- Paadu, - linkteljo Deividas.
I dkingumo susigraudinusi Lorel vos susivald neap-
siverkusi.
- Ai.
- Rytoj su mama einu banyi, o paskui pietausime
restorane kartu su seneliais, bet vakare bsiu namuose. Pa
skambinsiu.
- Puiku. Pasilinksmink.
- Pabandysiu, - minutl padels. Jau atrod, kad apsi
suks ir nueis, bet paskutin akimirk engteljo prie mer
gaits ir apkabino j.
Nustebusi Lorel taip pat apglb draug.
119
APRI LYNNE PI KE
Mergait stebjo, kaip Deivido dviratis nyksta migloto
je prieblandoje. Ilgai dar stovjo velgdama pavymui, kol
berniukas visai pranyko i aki. Kai ryt nujo pas j
namus, buvo tokia isigandusi. Dabar inojo, kad jis buvo
tas mogus, kuriuo galima pasitikti. Nusiypsojusi pasuko
atgal namus.
Pirmadienis buvo pirmoji diena, kai Lorelei teks eiti
mokykl su didiuliu gls iedu ant nugaros. Mergait
pagalvojo, gal vertt apsimesti sergania, bet kas gali pa
sakyti, kiek ta gl yds? Gal aminai, drebdama svars
t mergait. Juk negalt kasdien apsimetinti sergania.
Sutiko Deivid mokyklos atriume, ir is kelis kartus j
patikino, jog negalt net tarti, kad kas nors slypi po jos
markinliais. Giliai traukusi oro mergait nuingsniavo
pirmj pamok.
Per pietus Lorel atsisdo ir sispoksojo Deivid. De
bes skraist kelioms akimirkoms praplyo, ir rykus sauls
spindulys apviet berniuk. Lorel pastebjo, kaip saul
nuviet jo smlio spalvos plaukus, kaip suibo ant blaks
tien galiuk. Anksiau ji nedanai susimstydavo, koks
Deividas patrauklus, bet paskutinmis dienomis sugauda
v o
Spar nai
vo save vis daniau irint berniuk, o per pietus jis net
dusyk atsisuks pastebjo j stebeilijant j. Lorel net tar,
kad jauia kak panaaus t jausm, knygose vaizdingai
apraom kaip drugeli kutenimas pilve.
Kai niekas neirjo, Lorel ikl savo rank prie sau
l. Ji atrod kakokia kitokia. Deividas visikai ustojo sau
l, spinduliai slydo tik pro onus. Mergaits ranka, regis,
ne visai sulaik sauls spindulius, viesa tarsi skverbsi pro
od. Lorel sugrdo rank kien. Matyt, darosi nesveikai
tari.
Aplink juosmen apvynioti iedlapiai vert jaustis nepa
togiai, mergait troko juos ilaisvinti, juo labiau kad vie
t saul, kuri - ji inojo - per artimiausius mnesius retai
i
kada iils. Taiau tokius nepatogumus galima, ir teks, iks
ti. Lorel tikjosi, kad saul dar kytels pro debesis vliau,
po piet, kai mergaitei pavyks isprsti pasivaikioti.
Cels liko namuose, nes sirgo, tad angl kalbos pamo
k Lorel palydjo tik Deividas.
- Klausyk, Deividai ? - prabilo mergait.
- Taip?
- Gal nortum iandien po piet su manimi truput pa
keliauti? Vyks ir mano tvai, - paaikino Lorel.
121
- Negaliu, - apniuko Deivido veidas.
- Kodl ne?
- U keli savaii laikau vairavimo egzamin, o mama
nusprend, kad degalams ir draudimui turiu usidirbti
pats. Ji rado man darb vaistinje - pradedu nuo iandien.
- Oi, nieko neminjai.
- Pats suinojau tik vakar. Be to, - berniukas palinko
ariau, - tavo problemos iuo metu didesns nei mano.
- Gerai, skms tau, - palinkjo Lorel.
- Aha, dar bt gerai, kad su naujaisiais bendradarbiais
sutariau kaip su tavimi, - atsiduss nusijuok Deividas.
Paskui paklaus: - Kur vyksite?
- Iki ms senj nam. Jau pora dien, kai mama ne
kalba apie niek kita, tik apie namo pardavim. Ji labai dl
to diaugiasi, bet tarsi pradeda keisti nuomon.
- Kodl? Maniau, ji tikrai nori parduoti nam.
- Ir a taip maniau. Bet ji vis labiau nusimena. Visokie
prisiminimai. Supranti?
- Manau, tai siaubinga. Bt gerai, kad jums nereikt
parduoti nam.
- Noriau, - pritar Lorel. - Ne todl, kad ia bt
blogai, - skubiai pasitais. - Diaugiuosi, kad persikraus
AP RI LYNNE PI KE
122
Spar nai
tme. Bet man visai patikt, jei galtume sugrti, vis ap
lankyti senuosius namus.
- Ar buvote tenai nuo to laiko, kai persikraustte?
- Ne. Plujome i peties, kad pradt veikti knygynas,
be to, visokie kraustymosi reikalai - paprasiausiai nebuvo
laiko. Taigi mama nori nuvaiuoti ir sitikinti, ar tikrai nori
parduoti nam. Be to, kad jau bsime tenai, sugrbsime la
pus. Nuplausime langus. O ttis tikriausiai usigeis nuge
nti gyvatvores, - nelabai linksmai ypteljo mergait. -
Bus smagu, smagu, smagu, - paaipiai pridr.
Deividas linkteljo, paskui surimtjs pavelg Lo
rel.
- Labai noriau vaiuoti kartu, - pareik. - Tikrai,
labai.
Lorel stovjo nudelbusi akis - Deivido vilgsnis buvo
labai jau dmus.
- Kit kart, - entuziastingai tar paskui, bandydama
neparodyti nusivylimo.
- Tikiuosi.
ATUNTAS
SKYRIUS
Lorels plaukai buvo isiplaikst, visai susivl. Teks
ukuotis kok imtmet, taiau vertjo - keturiasdeimt
penkias minutes vaiavo atviru automobiliu, o vjas gai
viai plak veid. Automobiliui sukus ilg, iki pat namo
vedant keliuk, Lorel net sulaikiusi kvap stebjo, kaip
pro ai slenka medi tankyn ir pagaliau prie akis ikyla
\
namelis.
Senj nam vaizdas sukl tok ilges, kokio mergai
t tikrai nesitikjo. U iklerusios tvoros kyanti medin
trobel buvo nediduk, bet skendjo ramybje, apsupta
tankiai sulusios velios ols. Persikrausius gyventi
Kreento miest Lorel danai ilgdavosi senj nam,
bet niekada nejuto ito taip stipriai, kaip dabar, vl ivy
dusi namus po keturi mnesi. Dvylika met gyveno ia,
127
ioje emje. Paino visus vingiuotus didiulio miko ta
kelius - itisas valandas klaidiodavo jais. Nebt galju
si tvirtinti, kad nort vl ia apsigyventi, taiau prarasti
taip pat nenorjo.
Mergaits tvai pradjo krauti i automobilio grblius,
kibirus ir valymo priemones. Lorel nuo galins sdyns
pasim gitar, o mama nusijuok.
- Man smagu, kad groji ta seniena.
- Kodl?
- Ta gitara man primena laikus, kai pati ja grojau Berke-
ljuje, - ypteljo mama tiui. - Tada mudu pirm kart
susitikome. Tuo metu buvome tokie hipiai.
Lorel nuvelg ilg mamos kas, paprastus tio san
dalus ir suprunkt.
- Tai kad js ir dabar hipiai.
- Na, ia tai niekis. Tada buvome tikri hipiai, - mama
padav rank tiui, jdviej pirtai susipyn. - Nedavau-
si gitar visus vakarlius. Siaubingai nemokikai brzgin
davau, o visi staugdavome: Tik nemokykit ms gyventi".
Prisimeni?
Nusiypsojs ttis papurt galv.
- Seni geri laikai, - paaipiai tarsteljo.
AP RI LYNNE PI KE
128
Spar nai
- Oi, taigi buvo smagu.
- Na, jei taip sakai, - pasidav ttis ir pasilenk pakte
lti mam.
- Ar neprietarausite, jei truput pasivaikiosiu? - ka
bindama ant peties gitar paklaus Lorel. - Po kiek laiko
ateisiu padti.
- inoma, eik, - rausdamasi bagainje pritar mama.
- Greitai griu, - paadjo Lorel jau mindama takeliu
u namo.
Mike tankiai augo lapuoiai ir spygliuoiai, kuri pa
vsyje l aluma, tarsi kilimas dengianti em. Daugu
mos inedi kamienus deng tamsiai alios samanos, be
veik visai uklojusios iurki iev. Kur pavelgsi - visur
alia. T ryt truput palynojo, tad ilindusi saul apviet
galybes vandens laeli, ir tie sutvisko, tarsi nuklojo visk
aplinkui smaragdais. Takeliai vingiavo, ved medi tan
kumyn - vienu takeliu Lorel kulniavo gilyn mik.
Mergaitei nebuvo sunku sivaizduoti, kad ingsniuoja
venta eme - didiuls, neatmenamais amiais stkso
jusios katedros griuvsiais. Kai spinds sauls spindulys
nuviet samanomis apaugusi ak, Lorel net nusiyp
sojo ir perbrauk j ranka. vilgantys lietaus laai kaps
129
AP RI LYNNE PI KE
jo ant pirt ir krisdami ant ems sutviskdavo sauls
viesoje.
Nujusi tiek, kad tvai jau nebt jos pamat, Lorel
perkabino gitar ant krtins ir atrio skar. I palengvji
mo net atsidususi pakl markinlius ir leido gls iedla
piams atsitiesti. Beveik vis dien bdami priverti jie net
maud ir prasi atlaisvinami. iedlapiai skleidsi - ltai,
kaip atsitiesia nuo ilgo nejudjimo aptirp raumenys, o
Lorel toliau keliavo siauru lapais nuklotu takeliu. Tolu
moje igirdo iurlenant upel ir m per salyn brautis
prie jo. Po keli minui prijusi klesteljo ant pakrantje
stksanio akmens. Nuspyrusi bekulnius batelius sumerk
koj pirtus alt vanden.
Mergaitei visada patiko is upoknis. Jo vanduo buvo
toks skaidrus, kad buvo matyti neskubioje tkmje po
dugn en bei ten nardanios uvys. Nuo akmen krintan
tys nedidukai kriokliai plak vanden puikias baltas pu
tas, kurios atrod tarsi vonios put kepurs. Vaizdelis - lyg
i atviruko.
Lorel pradjo brzginti mgstamiausios Saros Mak-
lachlan dainos akordus. Mergait tyliai niniavo, o aplink
tvyrojo isiskleidusios gls aromatas.
130
Spar nai
Po pirmojo stulpelio mergait privert suklusti bruz
desys jai i deins. Atidiai siklausiusi paman, kad girdi
kak panaaus tyl nabdes.
- Mama? - nedrsiai paklaus Lorel. - Tti?
Atrmusi gitar med mergait kibo skaros mazg -
norjo vl suverti ja liemen. Geriau paslpti iedlapius,
kol j nepastebjo tvai.
Ilga ilkin skraist atsisak klausyti, mergait igir
do dar syk sulamant, dabar jau garsiau nei pirm kart.
vilgsnis sustingo ties vieta, i kurios girdjo sklindant gar
s - visai vir kairiojo peties.
- Kas ten?
Lorel rpestingai vyniojo minktus iedlapius aplink
\
liemen. Jau norjo verti juos skara, kai i u medio tarsi
bt stumtelta ivirto kakokia mogysta. Pasirods vy
rukas dar sekundl nuomiai velg med, paskui atsisu
ko Lorel. Susierzinimas kaipmat igaravo, akyse suvito
netikta iluma.
- Sveika, - ypsodamasis pasisveikino atjnas.
Aikteljusi Lorel band trauktis, bet kulnas ukliuvo
u aknies, ir mergait pargriuvo paleisdama iedlapius.
131
K nors slpti buvo per vlu - gls iedas tuojau pat
isiskleid.
- O, ne! Oi, labai atsipraau. Gal galiau padti? - pa
klaus nepastamasis.
Lorel pavelg jo tamsiai alias akis - beveik per daug
rykias, kad atrodyt tikros. Jaunojo vaikinuko veidas pa
kibo vir isitiesusios ant ems Lorels.
Vyrukas atkio jai rank.
- Tikrai, labai atsipraau. Mes... a ten triukmavau.
Maniau, girdjai mane, - nedrsiai ypteljo. - Spju, kad
klydau.
Nepastamojo veidas atrod lyg i seno paveikslo: ry
ks skruostikauliai kyojo i po lygios tamsiai degusios
odos, regis, labiau tinkanios kokiame nors Los Andelo
papldimyje, o ne vsiame samanotame mike. Plaukai,
kaip ir antakiai buvo tanks ir juodi, tokios paios ir blaks
tienos vir susirpinusi aki. Plaukai buvo gana ilgi ir
drgni, tarsi vyrukas nebt slpsis nuo lietaus ir dar -
jam kakokiu bdu pavyko paias plauk aknis nudayti
tokia paia sodria kaip ir aki aluma. Nepastamasis taip
velniai ypsojosi, kad Lorelei net kvap gniau. Kol atga
vo am, prajo kelios sekunds.
APRI LYNNE PI KE
132
Spar nai
- Kas tu toks ?
Vyrukas tyljo, velg Lorel keistu, dmiu vilgsniu.
- Na? - paragino kalbti mergait.
- Nepasti mans, tiesa? - pasiteiravo keistuolis.
Mergait neskubjo atsakyti. Jautsi taip, lyg bt pa
inojusi j. Prisiminimai buvo kakur visai ia pat, bet kuo
labiau stengsi prisiminti, tuo toliau tos atminties nuotru
pos sprdo nuo jos.
- Ar turiau? - atsargiai sukluso Lorel.
Tiriamas nepastamojo vilgsnis pasikeit taip staiga,
kaip atsirads. Keistuolis tyliai, beveik lidnai nusijuok,
o jo balsas nuaidjo atsimudamas medius ir atrod, kad
tai kvatoja ne mogus, o pauktis.
- A - Tamenis, - pareik vyrukas vis dar laikydamas
itiest ranlc, kad sikibusi Lorel atsistot. - Jei nori, va
dink mane Tamiu.
Staiga suvokusi, kad vis dar tyso ant drgnos ems, kur
parkritusi, Lorel pajuto, kaip j ulieja gda. Nekreipda
ma dmesio rank, paoko ant koj - net pamiro prilai
kyti iedlapius. Garsiai aikteljusi skubiai utrauk ant g
ls markinlius ir net susirauk iedui skaudiai trinantis
od.
133
AP RI LYNNE PI KE
- Nesijaudink, - nuramino vyrukas. - Laikysiuosi ato
kiau nuo tavo iedo, - pareik ir isiiep, o Lorel pasi
juto lyg nesupratusi to keisto juokelio prasms. - inau,
kieno iedlapius liesti man galima, o kieno - ne, - giliai
kvp aromato nepastamasis. - Mmmm. Taip gardiai
kvepiantys iedlapiai ne mano nosiai, - pareik. Paskui
kilsteljs antak pridr: - Bent jau kol kas.
Kilsteljo rank mergaitei prie veido - i negaljo n
pajudti. Nubrauk kelis lapus jai nuo plauk ir skubiai
nuvelg j vis.
- Regis, esi sveika. Joki nulusi iedlapi ar stie
beli.
- Apie k tu ia? - paklaus mergait bandydama pa
slpti iedlapius, kyanius jai i po markinli.
- Siek tiek vloka slpti, nemanai ?
Lorel dbteljo Tamen.
- K tu veiki iame mike ?
- A ia gyvenu.
- Tu ia negyveni, - sumio mergait. - Tai mano
em.
-Tikrai?
Lorel vl visa nukaito i gdos.
134
Spar nai
- Na, tai mano tv em, - aikino stipriai laikydama
markinli nugar. - O tu ia... nepageidaujamas, - drb
svarstydama, kaip gali to keistuolio akys bti tokios rykiai
alios. Galop nutar, kad tai kontaktiniai liai.
- Nejaugi?
Vyrukas eng artyn, Lorels net akys isiplt i nuos
tabos. Jo veidas buvo toks pasitikintis savimi ir ypsojosi
taip ukreiamai, kad mergait nepajg trauktis. Ji buvo
sitikinusi, kad nieko panaaus nebuvo sutikusi, taiau ne
dav ramybs keistas artimumo jausmas.
- Kas tu esi? - pakartojo mergait.
-Jau sakiau: Tamenis.
- Ne, kas esi i ties, - papuriusi galv paklaus Lorel.
Tamenis prispaud pirt prie lp.
- a/viskam savas metas. Eime su manimi, - pams
mergait u rankos - ji jos neitrauk - nusived gilyn
mik. Kita ranka pamiro, k daranti, Lorel paleido
markinlius. iedlapiai ltai kilo, kol galop isiskleid ant
nugaros visu graumu. Tamenis atsisuko.
- Na, itaip geriau, tiesa?
Lorel galjo tik palinguoti galva. Nedav ramybs
neaikios mintys ir, nors kakur giliai smonje mergait
135
suvok, kad turt nerimauti, kakodl visa tai, kas vyko,
neatrod svarbu. Vienintelis reikmingas dalykas - sekti
paskui it viliojaniai besiypsant vyruk.
Tamenis nusived Lorel nedidel aiktel, kur
proskyna tarp lapijos leido sklisti sauls spinduliams ant
ols, kai kur nustos minktomis aliomis samanomis.
Tamenis prisdo olje ir parod mergaitei sitaisyti
prieais j.
Susiavjusi mergait negaljo atitraukti aki. Juodai
ali vyruko plaukai ilgomis sruogomis krito ant kaktos,
deng akis. Tamenis vilkjo laisvus baltus markinius, ku
rie atrod lyg bt siti namuose, ir panaaus stiliaus rudas
apsmukusias kelnes, paritas emiau keli. Jos buvo aikiai
senamadikos, taiau dvimos io vyruko atrod madingos,
kaip ir visa kita. Pdos buvo basos, bet netgi tak nukloj
atrs pu spygliai ir aplinjusios akels, regis, jam vi
sai nedr. Buvo per sprind auktesnis u mergait ir ju
djo grakiai kaip kat - Lorel nemat taip vaiktant n
vieno berniuko.
Mergait atsisdo sukryiavusi kojas ir klausiamai su
iuro Tamen. Keistas trokimas sekti jam i paskos po
truput garavo, vietoje jo apm sumiimas.
Y
APRI LYNNE PI KE
136
Spar nai
- Nemenkai mus igsdinai itaip pabgdama, - vyru
ko balsas skambjo velniai, lyg ne visai britiku, veikiau
airiku akcentu.
- Kaip itaip? - susidomjo Lorel bandydama suvokti,
apie k jis kalba.
- Vien dien ia - kit jau dingusi. Kur buvai? Jau bu
vau isigands.
- Isigands? - Lorel atrod per daug sumiusi, kad
ginytsi ar ko nors klausint.
- Ar kam nors apie tai prasitarei? - rodydamas jai per
pet paklaus Tamenis.
Mergait papurt galv.
- Ne. Oi, sakiau. Pasakojau draugui Deividui.
Tamenio veidas staiga gavo neperprantam iraik.
- Tik draugui?
Lorel staiga m po truput atsitokti.
- Taip..., ne... Nemanau, kad tai tavo reikalas, - tar.
Tiktai tyliai.
Tamenio aki kampuiuose staiga simet nerykios
rauklels ir, vos akimirkai, Lorelei pasirod, kad ji paste
bjo vyruko akyse mstelint baim. Paskui jis loteljo at
gal, vl nusiypsojo - turbt mergaitei tik pasirod.
137
AP RI LYNNE PI KE
- Gal ir ne mano, - vyrukas aid su ols stiebeliu. -
Taiau tvai neino?
Lorel jau buvo pradjusi purtyti galv, tik staiga j pri
blok situacijos kvailumas.
- Ne... taip... gal - i viso - neturiau ia bti, - atiau
riai r stodamasi mergait. - Nesek i paskos.
- Palauk, - isigandusiu balsu sustabd j Tamenis.
Mergait prasibrov pro nulinkusi ak.
- Eik sau!
- Turiu tau daug paaikinti! - kteljo aliaakis.
Lorel stabteljo, pasiirjo atgal. Tamenis buvo paki
ls, klpjo ant vieno kelio, veido iraika maldavo pasilikti.
- Turiu atsakymus j visus tavo klausimus. Apie ied ir...
k tik nori.
Mergait neskubdama apsigr - abejojo, ar gali tuo
vyruku pasitikti.
- Papasakosiu visk, k tik nori igirsti, - tar Tamenis,
tik jau tyliau.
Lorel eng por ingsni artyn, ir jis isyk atsipalai
davo.
- Tu lik tenai, - pareik Lorel rodydama j tolimiausi
proskynos kamp. - O a atsissiu ia. Nenoriu, kad vl
mane liestum.
138
Spar nai
- Gerai, gal ir teisingai, - atsiduso Tamenis.
Mergait vl sitais ant ols, taiau taip ir liko sitem
pusi, budri, pasiryusi bet kuri akimirk pabgti.
- Na, tai kas man ant nugaros?
- Gls iedas.
- Ar jis pranyks?
- Dabar mano eil klausti. Kur buvai ivykusi?
- Kreento miest. Ar iedas pranyks? - pakartojo
Lorel grietesniu balsu.
- Lidna, bet taip, - Tamenis ilgesingai atsiduso. - I
ties labai gaila.
- Tu tikrai inai, kad jis pranyks? - Lorels drovumas
pranyko bemat, kai ji igirdo ger naujien.
- inoma. Vl suyds kitmet, bet kaip ir visi iedai -
jis neaminas.
- I kur tu tai inai ?
- Dabar vl mano eil. Kaip toli Kreento miestas?
- Keturiasdeimt, gal penkiasdeimt myli, - gteljo
peiais mergait. - Kakas panaaus.
- Kuria kryptimi ?
- Ot ir nesakysiu. Dabar mano eil. I kur inai apie
tuos iedus?
139
- A - toks pat kaip tu. Mudu priklausome tai paiai
riai.
- Tai kur tavo iedas ?
- A neydiu, - nusijuok Tamenis.
- Sakei, kad esame tos paios ries. Jei tai tiesa, tur
tum ir tu ydti.
Tamenis pasirm ant vienos alkns.
- Jei dar nepastebjai, tai a esu vaikinas.
Lorel pajuto, kad m greiiau alsuoti. O taip, ji net
labai pastebjo, kad tai vaikinas.
- Kuria kryptimi? - pakartojo klausim Tamenis.
- iaur. Argi neturi emlapio?
- Ar tai tavo klausimas? - nusiypsojo vaikinas.
- Ne! - kteljo Lorel ir suiuro Tamen, kuris m
juoktis. Mergait juto, kaip neduoda ramybs vienas klau
simas, bet ji baiminosi igirsti atsakym. Galop nurijusi sei
les pasiryo ir tyliai paklaus: - Ar a pavirsiu gle ?
Linksma ypsenl vysteljo Tamenio lp kamputyje,
bet jis nesusijuok.
- Ne, - nuramino velniu balsu.
Lorel visu knu pajuto palengvjim.
- Tu vis laik ir buvai gl.
AP RI LYNNE PI KE
140
Spar nai
- Atsipraau? - sukluso mergait. - K tuo nori pasa
kyti?
- Tu esi augalas. Ne mogus - niekada juo ir nebuvai.
iedas - tai tik pastebimiausias dalykas, - aikino Tame
nis ramiau nei Lorel man j j turint teis bti.
- Augalas? - negaljo patikti mergait, ji n nesisteng
slpti nuostabos.
- Taip. inoma, ne bet koks augalas. Aukiausiai pa
saulyje isivysiusi gyvosios gamtos forma, - kalbdamas
Tamenis palinko j priek, alios akys suiburiavo. - Lorele,
tu esi fja.
Supratus, kokia buvo kvaila, mergaitei net andikaulis
atkaro. Suklaidinta graaus veidelio, leidosi nuvedama j
miko gilum ir vos nepatikjo to grauoliuko pasakl
mis. Paoko ant koj i piktumo aibuodama akimis.
- Palauk, - kteljo Tamenis siekdamas sugriebti j u
rieo. - Dar nepabk. Man reikia inoti, k tavo tvai keti
na daryti su ia eme.
Lorel patrauk rank.
- Eik savais keliais, - sunypt piktai. - Jei dar kada
nors ia pamatysiu, ikviesiu policij, - ir ir apsigrusi
nudm traukdama ant iedlapi markinlius.
141
AP RI LYNNE PI KE
- Lorele, a turiu inoti. Lorele! - auk jai pavymui
vyrukas.
Mergait m bgti dar greiiau. Atrod, nra nieko
svarbesnio, kaip kuo toliau pasprukti nuo Tamenio, to
keistuolio, kuris suadino tiek emocij.
Pribgusi proskyn, kur sdjo prie pasirodant Tame-
niui, Lorel stabteljo, apsivyniojo iedlapiais liemen ir
suver juos skara. Pamusi gitar, permet jos dklo dir
per pet. Rank apviet sauls spindulys. Kiek palaukusi
mergait vl atkio rank prie saul. Rieas spindjo lyg
bt nubertas smulkiais blizganiais milteliais. Puikum
lis. Dar ir rank iterliojo. Visai kvailas triukas.
Prijusi ariau, kai jau buvo matyti senieji namai, mer
gait sustojo - krtin sunkiai kilnojosi. Dar syk pavelg
rie ir plsteljo pyktis. Tryn rank tol, kol neliko n
enklo t vilgani milteli.
DEVINTAS
SKYRIUS
Kit dien Lorel jautsi lyg zombis. Nenorjo patikti
tuo, k pasakojo Tamenis. Taiau negaljo liautis galvojusi
apie jo odius ir stebjusis. Ar taip gali bti? Paskui im
davo pykti ant savs, kad taip kvailai elgsi, o tada viskas
kartodavosi i naujo.
Deividas kelis kartus band Lorel susistabdyti korido
riuje, bet jai vis pavykdavo sprukti j koki nors klas.
Taiau per biologijos pamok draugo ivengti nebepa
vyko.
Berniukas nuskubjo savo prastin viet alia Lorels.
- Kas nutiko? - paklaus jis. - Ar tie... vis auga? - su
nibdjo nespjus mergaitei nusisukti.
Lorel papurt galv, plaukai tarsi vaikus skirianti siena
ukrito jai ant veido.
145
AP RI LYNNE PI KE
Deividas prisitrauk kd ariau, likusieji mokiniai
triukmingai ruosi pamokai.
- Lorele, turi man pasakyti. Laikydama visk savyje i-
sikraustysi i proto.
- Negaliu, - usikkiojo mergait, aaros uliejo
akis. - Negaliu dabar kalbtis.
Deividas linkteljo.
- Gal galtume pasikalbti po pamok? - sunibdjo
jis mokytojui Deimsui jau pradjus pamok.
Lorel linkteljo ir paband nepastebimai nusiluostyti
aaras.
Deividas po suolu patapnojo jai per koj, o tada m
kak kraigalioti ssiuvinyje. Lorel pagalvojo, kad jau ver
iau jis usirayt kuo daugiau - jai teks nusirayti.
Diena slinko, o mergaitei vis njo i galvos paadas papasa
koti Deividui - tai keik save u tai, tai diaugsi, kad turi kam
isipasakoti. Neinojo net nuo ko reiks pradti. Kaip tai da
roma - ateini ir sakai: Klausyk, a esu mitologin btyb"?
- Ne, - tyliai murmjo Lorel. - Tai kvaila.
Bet niekaip negaljo tikinti savs.
Po pamok jiedu su Deividu patrauk prie berniuko
nam. Draugas, regis, suprato, kad Lorel nepasiruousi
kalbtis, tad ingsniavo tyldami.
146
Spar nai
Berniukas ypa rpestingai padjo jai perlipti kiemo
sien, veng ranka paliesti nugar. Laik mergait u ran
k, kol i nuoko nuo tvoros, o kai pasiek kojomis em -
vis tiek jos nepaleido.
Lorel pajuto begalin nor prisiglausti prie berniuko
krtins ir pamirti visas nesmones. Taiau inojo, kad
tai nemanoma. Deividas n nemirksdamas irjo j,
kol mergait sukio rankas kienes ir nusisuko.
- tai, ia, - tar Deividas rodydamas keli prie susipy
nusi, suaugusi medi.
Lorel pakl galv auktyn, tanki medi lapij.
Buvo spalis, tad lapai margavo visu graumu. Pakratliai
oraniniai, raudoni - kai kurios akos rykjo geltoniu,
dasi viesiai rusvai, nors lapo centre dar buvo lik alios
spalvos. Spalvingas mikas tapo nuostabiai graus, bet ver
t Lorel lidti matant, kaip aluma pralaimi kov su ry
kesnmis spalvomis.
Rudens spalvos privert mergait susimstyti apie savo
ied. Ar jis nuvys taip pat pamau, kaip medi lapai ? Ar
skauds? Nuo toki mini Lorels ird staiga sugniau
baim. Net jei ir skaudt, verta kentti, kad tik jis dingt.
Bet Tamenis sak, kad kitais metais jai vl iaugs iedas.
147
AP RI LYNNE PI KE
Tikjosi, kad didioji dalis vyruko odi - tiesa. Visa
kita... ji nenorjo net pagalvoti apie tai.
Taiau mintys kyriai lindo galvon. Ir nors labai ne
noriai, teko pripainti, kad ne vien tik dl keistos, ne
prastos informacijos - dl paties Tamenio. Jis j sukr
t - sukl jausmus, kuri iki iol mergait nebuvo pa
tyrusi. Toks atrus geismas net nepastant mogaus -
niekada to nebuvo patyrusi. Su niekuo. Tai jaudino,
diugino, bet tuo pat metu ir gsdino. Regis, kakuri
jos dalis tapo visikai nevaldoma. Lorel neinojo, ar jai
tai patinka.
Tamenis buvo toks... graus. Ar tinka tas odis? Regis,
taip. Kad ir kas jis bt, mergait vargiai galjo atitraukti
nuo to vaikino akis. Atrod, kad jis j ubr kaip koks mi
raas. Nerealus kaip sapnas.
Mergait pavelg rie, nuo kurio buvo nutrynusi vil
ganius miltelius. ie buvo tikri. Parjusi namo rado nuo mil
teli tviskant ruoel ant dins. vilguiai kuo tikriausi.
O paskui m kyriai lsti mintis - tarimas, kad kakada
anksiau t vyruk jau buvo maiusi. Negaljo to tarimo
atsikratyti. O Tamenis tikrai elgsi taip, lyg j painot. I
kur jis galjo j painti? Kaip gali bti, kad jiedu pasta
mi? Nuo viso to mergaitei svaigo galva.
148
Spar nai
- Tai pasakok, kas nutiko vakar? - galop neikent ne
paklauss Deividas, kai jie prijo didel med.
Pagalvojusi, kaip kvailai visa tai atrodo po to, kai ji suti
ko papasakoti Deividui, Lorel net sudejavo.
- Tai juokinga. Neinau, kodl taip jaudinuosi. Gal to
dl, kad dl to, kas nutiko, negaliu nesijausti kvailai.
- Ar tai susij su... hmmm... gle?
- Na, tarsi ir taip. Neinau, - prakalbo Lorel spartin
dama ingsn. - Jei tik tai tiesa, be to, pati negaliu tuo pati
kti. Pradedu manyti, kad visk isigalvojau ar susapnavau,
tik neatsimenu, kad biau umigusi.
- Nieko nepaaikinai.
- Aikumo! - piktai r Lorel. - Kai papasakosiu, k
jis sak, neliks jokio aikumo.
- Kas sak?
Lorel tabteljo, atsirm med.
- Kai k sutikau. Prie senj nam. Tok vaikin, - pati
pagalvojo, kad ne visai mog, bet garsiai to nepasak. - Jis
pareik, kad tenai gyvena.
-Js emje?
- Taip ir pasakiau.
- O k sak tvai ?
- Jie nemat.
149
AP RI LYNNE PI KE
- Tai susitikai su juo viena?
Lorel linkteljo.
- Visikai viena bendravai su nepastamu? Tau pasise
k, kad nieko nenutiko! - kteljo Deividas. Kiek lukte
ljs tyliai paklaus: - Ar jis tavs neskaudino?
Bet mergait jau purt galv.
- Nebuvo nieko panaaus, - pareik ji. Akimirkai pri
simin t jausm, kuris buvo apms sdint miko lauky
mje. -Jauiausi saugi, buvau saugi. Jis... jis painojo mane.
Nesivaizduoju, i kur. Pamats gl visai nenustebo. Sak,
kad tai iedas.
- iedas?
- Dar sak, kad ji pranyks. Tai tik dalis ms pokalbio -
tikiuosi, meldiu, kad tai bt tiesa.
- Kas jis toks ? K dar sak ?
- Jo vardas Tamenis, - vos tik itarusi vyruko vard
Lorel pasigailjo. Tas vardas nuskambjo lyg ukeikimas,
vl sukl nevaldom jausm prover. Prie akis negaljo
matyti nieko daugiau, tik jo veid. Jo dmias akis, vos yp
sanias lpas, vl pajuto t nenusakomai ger jausm, kai
jis paliet mergaits rank.
- Tamenis? - realyb grino Deivido balsas. - Keis
tas vardas.
150
Spar nai
Lorel linkteljo, band susikaupti, galvoti tik apie tai,
kas yra dabar.
- K jis dar sak?
- Pareik ess tokios pat ries, kaip ir a, todl ir ino
jo apie ied.
- Tokios pat ries ? K tai reikia?
Bandydama atsikratyti tampos, Lorel nusijuok. Ne
palengvjo.
- Tai taip kvaila. Jis sak... sak, kad esu gl, augalas.
- Augalas?
- Kaip tik taip. Tai juokinga.
Deividas nutilo - band suvokti mergaits odius.
- K dar?
- K dar? Ar ito maa? Juk sak, kad esu isigims au
galas. 0 a - ne augalas. Ne, - dar patvirtino Lorel.
Atsirms nugara medio kamien Deividas slydo, kol
atsisdo ant ems. Sdjo pirtais barbendamas kelius.
- inai, itai daug k paaikint, - nedrsiai prasiiojo
berniukas.
- Oi, praau, Deividai, tik tu nepradk.
- Ar jis sak dar k nors? - nekreipdamas dmesio
mergaits praym paklaus jis. Nusisukusi al Lorel
151
AP RI LYNNE PI KE
m lupinti nedidelius ievs gabaliukus nuo medio,
kurj buvo atsirmusi.
- Jis prinekjo dar visoki nesmoni, tai ir viskas.
Deividas atsistojo, prijo prie medio, kur knebinjo
mergait, ir stypsojo, kol Lorel neikentusi pakl j j akis.
- Tai tik kvailos kalbos, ko tu taip nusiminei?
- Todl... todl, kad tai labai kvaila.
- Lorele.
Mergait pavelg auktyn.
- K jis dar sak?
- Tai kvaila. Sak, kad esu... Ne, tu juoksiesi.
- Nesijuoksiu. K jis apie tave sak?
Lorel giliai ikvp, nuleido peius, nunarino galv.
- A esu fja, - sunabdjo ji.
Deividas kur laik tyljo, paskui ikl rank rodyda
mas atstum tarp nykio ir smiliaus.
- Fja? - tariai pakartojo.
- Na, akivaizdu, kad esu didesn, - nusiaip Lorel.
Deividas tik ypteljo.
- Ir kaip tau tai? - mergaits balsas nuskambjo kiek
aiiau nei prastai, taiau ji neatsiprainjo.
- Juk tai... na, lyg ir visk paaikina.
Lorel usideng ranka burn.
152
Spar nai
- Kakoks iprotjs vyrukas aikina, kad esu mitologi
n btyb, ir tau tai visk paaikina?
Parauds Deividas gteljo peiais.
-Jei man tekt vardyti bent vien mog, pana fj,
tai btum tu.
Lorel tikjosi, kad Deividas nusijuoks ir pasakys, jog
visa tai kvaila. Ji tiesiog lauk ito, kaip igelbjimo. Taiau
berniukas tarsi patikjo. Ir nors pati suvok, kad elgiasi ne
protingai, pykteljo.
- Gal eime namo? - apsisukusi patrauk takeliu.
- Palauk, - Deividas bgte pasivijo mergait. - Argi tau
nesmalsu?
- Ne, Deividai, - atov i. - N kiek. Noriu tik vie
na - grti namo, griti miegoti ir atsibudusi suprasti, kad
visa tai buvo tik sapnas. Kad niekada nebuvo nei gls, nei
gumbo ir net mokyklos. tai ko noriau! - nusisuko ir net
nelaukdama, k is atsakys, nubgo pirmu pasitaikiusiu ta
keliu. Visai nesuko galvos, kur tas takas veda. Norjo tik
dingti kuo toliau.
- Ir ko labiau bijai, Lorele ? - kteljo jai i paskos Dei
vidas. - Kad tas vyrukas klydo ar kad jis teisus ?
Lorel bgo vis keli iki pat nam, udususi sustojo tik
prie vaiavimo kiem, kelias minutes palauk, kol atgaus
153
APRI LYNNE PI KE
kvap ir pasuko vingiuotu taku prie dur. Dienos buvo pra
djusios trumpti, tad saul jau leidosi. Mergait atsisdo
verandoje rankomis apglbusi kelius. Tai buvo tas nuosta
bus, stebuklingas metas, kai debesys nusidao violetine spal
va, tik pakratliai vyti rykia oranine. Lorelei patiko is
paros laikas. Naujieji j namai vakar pusje turjo didiul
vitrinin lang, pro kur Lorel su mama danai stebdavo,
kaip debesys daosi violetu, paskui pamau blsta iki alyvi
ns ir galop visk ulieja oranin besileidianti saul.
iandien saullydis visai nediugino irdies.
Lorel velg kiem, balt sedul gyvatvor, juo
siani pagrindin tak. Jeigu Tamenis sak ties - ji turi
daugiau bendra su mediais nei su jos tvais, kurie gyvena,
kvpuoja - laukia jos kitapus dur.
Mergait nuvelg pdas. N nepagalvojusi, k daro,
isispyr i bateli ir sukio pirtus grumstuot gli
klomb em. Kelis kartus skubiai giliai atsiduso, nuvaik
alin baim ir nupuriusi nuo koj purv vl sukio pdas
batelius. O kas nutikt, jei nujusi sodo gal ukast kojas
emse ir ikelt rankas auktyn? Ar jos oda pamau virst
medio ieve? Ar ji ileist daugiau iedlapi, gal ant pilvo
ar net ant virugalvio?
Tokia mintis igsdino.
154
Spar nai
Taiau Tamenis atrod normalus. Jei jis tikrai toks pat,
kaip ir Lorel, ar tai reikia, kad ji nepasikeis? Mergait vis
dar abejojo, ar galima tikti viskuo, k tas vyrukas pasak.
Subildjo namo durys, Lorel paoko, atsisuko - laukan
kaip tik tuo metu kyteljo tio galva.
- Pamaniau, kad kakas atjo, - ypsodamasis tar t
tis. - K ia veiki?
Lorel stabteljo, paband prisiminti, kodl parjusi
namo prisdo ant laipt.
- Usiirjau j saullyd, - prisivert nusiypsoti mer
gait.
Ttis atsiduso, atsirm dur stakt.
- Nuostabiai grau, tiesa?
Lorel linkteljo, paband ugniauti gerklf spaudian
t gniutul.
- Paskutines kelias savaites tu labai tyli, Lorele. Ar gerai
jautiesi? - atsargiai pasiteiravo ttis.
- Jaudinuosi dl mokyklos, - pamelavo mergait. -
Sunkiau nei maniau.
Ttis prisdo alia ant priebuio laipteli.
- Ar susitvarkai?
- Taip, tik reikia labai pasistengti.
155
Ttis nusiypsojo ir apkabino dukters peius. Lorel si
temp, taiau ttis, regis, nepastebjo to, kaip nepastebjo
ir iedlapi, nors jie buvo visai po jo ranka, vos slepiami
plono audinio.
- Na, turime daugyb persik palaikyti tavo jgoms, -
ypsodamasis tar jis.
- Ai, tti-.
- Pareik, kai panorsi, - dar pakviet. - Jau tuoj metas
pietauti.
- Tti ?
- Taip?
- Ar a vaikystje buvau... kitokia nei kiti vaikai ?
Ttis stabteljo ir pamats mergaits veid vl prisdo
ant laiptelio.
- Kaip suprasti tavo klausim?
Lorel pasvarst, ar nevertt visk papasakoti tiui,
bet greitai t mint atmet. Norjo pirma suprasti, kiek t
tis ino.
- Na, kad ir tai, k valgau. Kiti vaikai mgsta visai kito
k maist. Mano, kad a maitinuosi keistai.
- Siek tiek kitaip. Tikrai, nepastu n vieno, kuris su
valgyt vais ir darovi daugiau u tave. Manau, taip mai
tintis sveika. Be to, nesi sirgusi, tiesa?
AP RI LYNNE PI KE
156
Spar nai
Lorel papurt galv.
- Ar a kada nors buvau pas gydytoj?
- inoma. Kai tvarkme vaikinimo dokumentus, na
mus ujo vaik gydytojas patikrinti, ar esi sveika, - tar
ttis ir nutilo. Paskui pridr: - Ties sakant, tai juokinga
istorija. Gydytojas patikrino tave, viskas buvo gerai, - jis nu
sijuok. - Iskyrus tai, kad tavo kelis nereagavo stuksenim
plaktuku. Gydytojas susirpino, bet nemanau, kad tai buvo
svarbu. Paskui jis isitrauk stetoskop. tai tada ir prasid
jo. Dliojo t stetoskop visur - prie krtins, prie nugaros.
Paklausiau gydytojo, kokios problemos, bet jis atov, kad
reikia pakviesti motin. Norjo pakalbti su mumis abiem.
Taigi nujau jos pakviesti, o kai grome, jis jau djo krep
instrumentus. Nusiypsojs pareik, kad esi kuo sveikiausia.
- Tai kas tada j sujaudino?
- Paklausiau jo. Pasak, kad nesupranta, apie k kalbu.
Pridursiu tik tiek, kad tai nepagerino tavo mamos nuomo
ns apie gydytojus. Dar kelias savaites ji bambjo, koks tas
daktariktis netiks.
- Tai niekada ir nesuinojai?
Ttis gteljo.
- Nemanau, kad tau kas nors buvo negerai. Tikriausiai pa
sirod, kad suls stetoskopas, o gal jis nemokjo juo naudo
157
APRI LYNNE PI KE
tis ar kakas panaaus. Suprats savo klaid nenorjo pasiro
dyti nekompetentingas ir paband visk utrinti. Gydytojai
nemgsta prisipainti klyd, - ttis suiuro Lorel. - O ko
dl apie tai pranekai ? Gal nori, kad nuvestume pas gydytoj?
Parpinome atleidim nuo medicinins apiros mokykloje,
bet jei nori, galtume apsilankyti ten dabar.
Mergait papurt galv. Maiausiai norjo lankytis pas
gydytojus.
- Ne. Tikrai nenoriu.
- Ar gerai jautiesi ?
Lorel nusiypsojo.
- Taip. Manau, gerai.
- Tikrai? - neadyo ttis irdamas velniu, rpestin
gu vilgsniu.
- Taip, - linkteljo Lorel. - Gerai.
- Puiku, - ttis atsistojo ir nuspaud dur ranken. -
Beje, j ryt atjo pono Barnio pasilymas dl namo pir
kimo.
- Tai nuostabu, - pareik Lorel velgdama j tams
jant horizont. Dabar jai neberpjo, kad tas vyras keis
tas. - Tikiuosi, greitai nupirks' t nam. - Nenoriu ten
daugiau sugrti", - tyliai sukudjo mintyse.
DEIMTAS
SKYRIUS
Kai kit ryt susiruos j mokykl Deividas ijo pro
duris, Lorel sdjo verandoje. Berniukas kelias sekundes
spoksojo j, paskui giliai atsiduss urakino duris.
- Atsipraau, - tar Lorel berniukui n nespjus apsi
grti. - Nereikjo aukti ant tavs. Tu buvai toks aunus,
bandei pagelbti, o a vietoje padkos tkiau tau per veid.
- Viskas gerai, - kidamas j kien rakt sumurmjo
Deividas.
- Ne, negerai, - atr Lorel engdama alia jo. - El
giausi siaubingai - apaukiau tave. A niekada nekeliu bal
so. Tiesiog labai nervinausi.
Deividas gteljo peiais.
- Na, gal nusipelniau. Per daug kabinjausi. Reikjo pa
sitraukti.
161
APRI LYNNE PI KE
- Bet kartais man reikia, kad kas prispaust. Stengiuosi
vengti problem, bgu nuo sprendim. Tu su keblumais
susidoroji daug geriau nei a.
- Tik todl, kad i bda nelieia mans asmenikai. Gl
praydo ne man ant nugaros.
Stabteljusi Lorel iupo Deividui u rankos ir atsuko
jj save. Laik rank, nepaleido. Buvo taip gera justi jo
deln.
- Nesusidorosiu viena, be draugo. Tikrai, labai atsipra
au.
Deividas papurt galv, paskui ltai pakls rank nu
brauk Lorelei plaukus nuo veido, ukio sruog u au
sies - nyktys velniai brkteljo skruost. Mergait sto
vjo n nekrusteldama - mgavosi pojiais - buvo gera
justi berniuko rank prie veido.
- Ant tavs nemanoma pykti.
- Gerai, - sumurmjo Lorel. Stovdama taip arti Dei
vido, jusdama nuo jo sklindani ilum, ji staiga usiman
pabuiuoti j. N akimirk nesvarsiusi pasistieb, palinko
pirmyn. Taiau kaip tik tuo metu pro al pra automo
bilis, ir Lorel neteko drsos. Staiga nusisukusi patrauk
taku. - Juk nenorime pavluoti, - nervingai sukikeno.
162
Spar nai
Deividas pasivijo draug.
- Ar nori pasikalbti apie tai? - paklaus.
- Neinau, apie k reikt kalbtis, - atov Lorel.
- O kas, jei jis teisus? - usimin berniukas. N nesivar
gino aikinti, kas tas jis.
Lorel papurt galv.
- Nesmon. Pripastu - esu kitokia, o ta gl ant nu
garos - tikra keistenyb, bet kad biau augalas? Kaip a
tada dar gyva?
- Na, augalas gali reikti daugyb dalyk. Yra auga
l, gebani daugiau nei gali sivaizduoti - ir tai tik tarp
mokslininkams jau inom ri. Manoma, kad atogr
mikuose yra daugiau nei milijonas iki iol mokslui nei
nom augal ri.
- Tiesa, bet ar tau kada nors teko matyti augal, kuris
ilips i dirvos vaiktint gatve?
- Ne, - gteljo peiais Deividas. - Bet yra daugyb
dalyk, kuri man dar neteko matyti. Tai dar nereikia,
kad jie neegzistuoja, - pavart akis berniukas. - Kasdien
susiduriu su nepaaikinamais dalykais.
- Vis tiek nesmon, - laiksi savo Lorel.
- Ties pasakius, galvojau apie tai praeit nakt. Zinai,
turjau vilties, kad mudu dar pasikalbsime. Yra vienas
163
APRI LYNNE PI KE
palyginti nesudtingas bdas rodyti arba paneigti, jog esi
augalas.
- Kaip?
- Itirti audini pavyzdius.
-K?
- Duosi man savo kno lsteli ir mudu apirsime jas
mikroskopu - bus aiku, ar tai augalo, ar mogaus lstels.
Turt bti gana paprasta atskirti.
Lorel surauk nos.
- Kaip a tau duosiu t lsteli?
- Galima nugramdyti epitelio lsteli nuo skruosto,
kaip daroma kriminalini tyrim laboratorijoje.
- Kriminalini tyrim? - nusijuok Lorel. - Tai tu dar
ir itardysi mane ?
- Ne, jei nenori. Bet pamaniau, kad turtum bent jau
patikrinti, k sak tas vyrukas... Kuo jis vardu?
- Tamenis, - mergaits nugara perbgo iurpuliukas.
- Taip. Tai va, turtum patikrinti, k sak Tamenis - ar
tai tiesa.
- Kas, jei tiesa? - sustojo Lorel.
Deividas atsisuko - mergaits veidas buvo perkreiptas
i baims.
164
Spar nai
- Tada inosi ties.
- Bet tai reikia, kad mano visas gyvenimas bus kraupus
melas. Kur eisiu? K reiks daryti?
- Niekur tau nereiks eiti. Viskas liks, kaip ir buv.
- Ne, negalsiu gyventi taip pat. mons suinos ir no
rs... Pats supranti - ims tyrinti.
- Niekas neturi suinoti. Tu nesakysi, a taip pat tyl
siu. Laikysi t nuostabi paslapt, kuri tave iskirt i vis.
Paprasiausiai inotum, kad esi ta... mitin btyb, ir nie
kas nieko netart.
Lorel spard aligatv.
- Kalbi taip, lyg bti augalu vienas diaugsmas ir malo
numas.
- Gal taip ir yra.
Lorel stypsojo nejuddama, Deividas prijo ariau.
- Tau sprsti, - tar velniu balsu, - taiau kad ir k nu
tartum, padsiu. - Berniukas udjo ilt, velni rank jai
ant sprando - Lorelei net irdis sustojo plakusi. - Kad ir ko
prireikt - a su tavimi. Jei reiks iprotjusio moksliuko,
kad padt surasti atsakymus - a su tavimi, jei tau reikia
draugo, kuris per biologijos pamokas sdt greta ir pakel
165
t nuotaik, kai lidna - a su tavimi, - Deividas nykiu
velniai glost Lorelei ausies spenel, skruost. - Jei tau rei
kia, kad kas nors apgint ir apsaugot nuo t, kurie usi
manyt tave skaudinti - tai a tikrai su tavimi, - mlynos
berniuko akys velg tiesiai Lorels akis, sekundl i net
nustojo kvpavusi. - Taiau rinktis - tau paiai, - sunib
djo jis.
Pasilymas taip viliojo. Salia Deivido ji jautsi tokia
rami. Bet Lorel neinojo, ar sutikti bt teisinga. Ber
niukas jai patiko - labai - bet ji pati nebuvo tikra, ar tai
romantiki jausmai, ar jis paprasiausiai reikalingas. O kol
nebus tikra, negali rytis niekam.
- Deividai, manau, esi teisus - man reikia suinoti ties.
Taiau dabar viskas, ko man reikia, viskas, k galiu pakel
ti - tai draugyst.
Deivido ypsena buvo kiek priverstin, taiau velniai
spusteljs mergaitei pet jis tar:
- Tada tiek ir gausi.
Nusisuks jis numyn aligatviu, taiau nuo mergaits
nesitrauk - jiedu jo greta, kartais net susiliesdami pe
iais.
Lorelei tai patiko.
APRI LYNNE PI KE
166
Spar nai

- Lorele, tai tikrai augalo lstels, - pareik Deividas,
prisimerks stebeilydamas pro mikroskop.
- Ar tu sitikins? - sukluso Lorel lenkdamasi prie mi
kroskopo - atjo jos eil pairti j lsteles, nugramdytas
nuo skruosto. Net ir ji nesunkiai atpaino tas storasienes
kvadratines lsteles, isirikiavusias ant rykiai apviesto
stiklelio.
- Devyniasdeimt devyni procent garantija, - tar
Deividas, ikeldamas rankas vir galvos. - Manau, tas Ta
menis j t imano.
Lorel atsiduso, pavart akis.
- Tu jo nematei - tikrai nesveikas, - kartok sau, kar
tok tai, gal pati patiksi", kyriai kal galvoje balsas. Mer
gait nuvijo t bals alin.
- Tada judu tikrai artimi.
Lorel surauk antakius ir spyr Deivido kd. Berniu
kas tik kvatojo.
- Siaubingai sieidiau, - tar ji dramatikai iptusi
akis.
- Ir vis tiek, - atr Deividas, - panau, kad Tamenis
teisus. Bent jau dl to, kad esi augalas.
Lorel papurt galv.
167
AP RI LYNNE PI KE
- Turi bti dar koks nors paaikinimas.
- Yra dar vienas dalykas, bet... ne, tai kvaila, - kiek pa
tyljs prabilo Deividas.
- Koks?
Deividas minutl atidiai velg mergait.
- A... galiau patikrinti kraujo mgin.
- Oi, - Lorel i siaubo net nustro.
- Kas yra?
- Kaip tu gausi kraujo?
Deividas gteljo.
- |duriau j pirt - nesunku.
Lorel papurt galv.
- Bijau adat. Nejuokauju - jos mane gsdina.
-Tikrai?
Lorel linkteljo, veidas buvo persikreips.
- Man dar niekada neteko bti durtai.
- Niekada?
- Neteko sirgti, pameni - minjau.
- O kaip skiepai?
- A neskiepyta. Stojant mokykl mama upild spe
ciali anket.
- O siti aizdas - teko?
168
Spar nai
- O Dieve, - Lorel usideng burn ranka. - nenoriu
net pagalvoti apie tai.
- Na, gerai, pamirkime.
Kur laik sdjo tyldami.
- Man nereiks irti? - paklaus Lorel.
- Paadu. Ir tikrai neskauds.
Lorelei net kvap um, bet, regis, reikalas svarbus.
- Gerai, pabandysiu.
- Mano mama serga diabetu, tad ji turi special peiliu
k kraujo mginiui paimti. Turbt taip bus paprasiausia.
Tuojau griu.
Kol Deividas buvo ijs, Lorel pamgino apsiraminti,
kvpuoti lygiau. Berniukas gro tuiomis rankomis.
- Kur tas peiliukas? - sunerimo mergait.
- Nesakysiu. Ir net neketinu rodyti. Eik ariau, kai k
sugalvojau, - pakviet berniukas ssdamas ant lovos tiesiai
prieais mergait. - Nagi, ssk u mans ir apsikabink ran
komis per liemen. Gali remti galv man nugar, jei pasi
darys baugu - spausk.
Lorel pasislinko u Deivido. Prispaudusi veid jam
prie nugaros, apkabino ir kiek galdama suspaud ranko
mis liemen.
169
AP RI LYNNE PI KE
- Man reikia vienos rankos, - kiek sitempusiu balsu
tar berniukas.
Lorel prisivert atlaisvinti glb, atkio platak. Paju
ts, kad mergait vl ima spausti, pradjo velniai glostyti
jai deln.
- Pasiruousi ? - paklaus.
- Visiems netiktumams, - atsak Lorel.
Deividas dar paglost deln, o paskui mergait staiga
cypteljo, sudrebjo visu knu lyg bt trenkusi elektra.
- Gerai, viskas baigta, - nuramino Deividas.
- Ar jau paslpei t peiliuk? - nepakeldama galvos pa
klaus Lorel.
- Taip, - keistai dusliu balsu atsiliep draugas. - Klau
syk, tau reikia paiai pairti.
Smalsumas padjo veikti baim, ir mergait dirsteljo
Deividui per pet.
- K turiau matyti?
Berniukas atsargiai spaud bevardio pirto galiuk. I
tryko skaidraus skysio laas.
- Kas tai ? - susidomjo Lorel.
- Sakyiau, mane labiau domina ne kas tai, o kodl jis
ne... - susirpins kalbjo Deividas, - ... ne raudonas.
170
Spar nai
Lorel spoksojo iptusi akis.
- Hmmm, ar galiau, - Deividas parod j dut su
objektiniais stikleliais.
- inoma, - nustrusi sumurmjo mergait.
Pams plono stiklo juostel Deividas prispaud prie
jos Lorels pirt.
- Gal galiu padaryti kelis mginius?
Mergait tik linkteljo.
Padars tris atspaudus Deividas apvyniojo jos pirt ser
vetle, ir mergait susinr rankas ant keli.
Deividas prisdo alia - koja liet mergaits laun.
- Lorele, ar tau sipjovus visada bga toks... kraujas?
- Neatsimenu, kad biau sipjovusi.
- Bet juk turjai kada nors bent jau nusibrozdinti kel,
tiesa?
- Manau, taip, bet... - mergait nutilo: ji suvok, kad
negali prisiminti n vieno panaaus vykio. - Neprisime
nu, - sunabdjo.
Deividas perbrauk ranka plaukus.
- Lorele, ar tau i viso kada nors gyvenime bgo
kraujas?
Lorelei baisiai nepatiko draugo kamantinjimas, bet
teisyb bad akis.
171
AP RI LYNNE PI KE
- Neinau. Nemeluoju - tikrai neprisimenu, kad b
iau kraujavusi.
Deividas prisitrauk kd ariau mikroskopo ir po ap
viestu liu pakis nauj mgin ilgai j tyrinjo. Pakei
ts mgin kitu vl atidiai apirjo. Tada isitrauk kelis
anksiau paruotus mginius su raudona dmele viduryje
ir m lyginti vis keisdamas - tai vienus, tai kitus.
Lorel vis t laik n nekrusteljo.
Deividas atsisuko draug.
- Lorele, o kas, jei tu neturi kraujo? Kas, jei tavo veno
mis teka tik is skaidrus skystis?
- Nemanoma, - papurt galv Lorel. - Deividai, juk
visi turi kraujo.
- Vis epitelio lstels atrodo kaip mogaus, Lorele, bet
tavo - ne, - atov berniukas. - Sakai, tvai netiki medici
na. Ar tave kada nors apirjo koks nors gydytojas?
- Kai buvau dar visai maa. Ttis pasakojo man apie tai
vakar. - Staiga mergaits akys isiplt. - O Dieve. - Lo
relei staiga paaikjo. - Tas gydytojas suprato. Turjo su
prasti.
- Kodl nepasak apie tai tavo tvams?
- Neinau, - papurt galv mergait.
172
Spar nai
Surauks antakius Deividas tyljo. Prabilo tarsi dvejo
damas tuo, k sako.
- Ar neprietarausi, jei kai k pabandysiu padaryti ?
- Gerai, jei neketini daryti man skrodimo ir apirinti
vidurius.
Berniukas nusikvatojo.
Lorel sdjo rimta.
- Ar galiu patikrinti tavo puls?
Staiga mergait upldo palengvjimas, o kartu ir juoko
banga. Ji m juoktis, niekaip negaljo nustoti. Deividas
tylomis irjo draug, o i isterikai kvatojo, kol galop
susitvard.
- Atsipraau, - tar sunkiai gaudydama or - band
sulaikyti dar vien juoko priepuol. - Gerai... Tai ymiai...
ymiai geriau nei skrodimas.
Deividas ypteljo, uvert auktyn akis.
- Duok rank, - papra.
Kai mergait ities jam rank - udjo du pirtus ant
rieo.
- Tavo oda tikrai vsi, - pastebjo. - Keista, kaip nepa
stebjau ito anksiau. - Susikaups kur laik tyljo, pas
kui pasimuists papra: - Gal galiu pabandyti rasti puls
ant kaklo?
173
AP RI LYNNE PI KE
Vien rank udjs mergaitei ant sprando tvirtai pri
spaud pirtus prie deiniosios kaklo puss. Lorel juto
Deivido kvpavim tiesiai jai j skruost ir nors jis atkakliai
suko vilgsn al, mergait negaljo irti niekur kitur -
tik j. Pastebjo tai, k neatkreip dmesio anksiau: ke
lias strazdanles ant kaktos, rand visai alia antakio ir dai
liai lenktas blakstienas. Pajuto, kaip pirtai stipriau spusteli
rie. Kai mergait i susijaudinimo net nustojo kvpavusi,
Deividas nustojo spauds.
- Ar skaudjo?
Bandydama apsimesti, kad nepastebi, kaip Deividas
arti, Lorel papurt galv.
Po keli sekundi berniukas atitrauk rankas. Mer
gaitei nepatiko jo vilgsnis - tarp antaki buvo simetusi
raukl.
- Na, ir kaip? - paklaus ji.
Taiau Deividas tik purt galv.
- Reikia sitikinti. Nenoriu tavs gsdinti dl niek. Ar
galiu... paklausyti irdies?
- Kaip, stetoskopu?
- Neturiu stetoskopo. Bet jei pridiau dein aus tau
tiesiai prie irdies, tai turiau igirsti j garsiai ir aikiai.
174
Spar nai
Lorel atsities.
- Gerai, - sutiko tyliu balsu.
Deividas udjo rankas mergaitei ant on ir ltai pa
lenk galv. Lorel band kvpuoti ramiai, bet jai atrod,
kad irdis dauosi kaip palusi. iltas berniuko skruostas
glaudsi prie jos odos ten, kur baigiasi markinli apy
kakl.
Ilgai klauss Deividas pagaliau pakl galv.
- I r k...
- Sa, - berniukas nutild Lorel ir pasuks galv pri
glaud aus prie kitos krtins puss. Neilgai trukus vl pa
kl galv.
- Nieko nra, - pareik labai tyliu balsu. - Nei ant
rieo, nei ant kaklo. Ir krtinje nieko negirdiu. Tylu, lyg
bt... tuia.
- K tai reikia, Deividai?
- Tu neturi pulso, Lorele. Greiiausiai neturi ir irdies.
VIENUOLIKTAS
SKYRIUS
Dabar Lorel drebjo visu knu. Juto j laikanias Dei
vido rankas - tokias iltas ir sunkias, atrod, kad nejauia
nieko daugiau. Draugas tapo tarsi silas, ant kurio laikosi
jos gyvyb, ir atrod, kad jam paleidus mergait igyvent
vos kelias sekundes.
- K man daryti, Deividai?
- Tau nieko nereikia daryti.
- Tu teisus, - atsiliep mergait prislgtu balsu. - Rei
kia tik palaukti, kol suprasiu, kad i viso negyvenu - mano
knas mirs.
Deividas prisitrauk Lorel ariau, perbrauk ranka
jos plaukus. sikniaubusi draugui j markinius mergai
t apsipyl aaromis, spaud krtin - net buvo sunku
kvpuoti.
179
- Ne, - murmjo Deividas jai j aus. - Tu nemirsi.
Lorels skruostas trynsi dyg berniuko and.
Deividas perbrauk nosies galiuku mergaitei per veid.
Jusdama alia jo veid, i net nustojo verkusi. Berniuko
skruostas buvo toks iltas, ypa alia jos odos, kuri visad
bdavo vsi. Deividas lpomis perbrauk Lorels kakt,
mergaitei per nugar perbgo iurpuliukas. Jo akys at
sidr tiesiai prieais jos, ir mergait paskendo Deivido
aki ydrynje. Berniukas velniai perbrauk lpomis
Lorels lpas, ir j niek nepanai kario banga nusklido
per vis veid.
Lorelei nesujudjus Deividas pabuiavo j darsyk,
kart kiek drsiau. T pai akimirk berniukas pasidav
audrai, siautusiai mergaits irdyje, jos rankos apsivijo jo
kakl, prisitrauk berniuk ariau, spaud vis tviriau, lyg
bandyt traukti t netiktin ilum save. Galjo praeiti
sekunds, minuts, valandos - laikas tarsi itirpo, pranyko,
liko tik iltas knas, besiglaudiantis prie Lorels, ir ltai
pulsuojantis kartis.
Kai Deividas beveik grubiai atsitrauk ir bandydamas
atgauti kvap m traukti or, Lorel staiga suvok, kad
visa tai - tikra. K padariau?"
APRI LYNNE PI KE
180
Spar nai
- Labai atsipraau, - sunibdjo berniukas. - Neno
rjau...
- Sa, - nutild j Lorel udengdama pirtais jo lpas. -
Viskas gerai. - Mergait laik j apsikabinusi ir pamats,
kad ji nesiprieina, Deividas kiek nedrsiai vl pasilenk
artyn.
Paskutin sekund Lorel pridjo rank jam prie krti
ns ir papurt galv. Giliai atsidususi pasak:
- Neinau, ar tai, k jauiu, yra tikra, ar a taip elgiuosi
tik i baims, ar... - ji nutilo. - Negaliu ito daryti, Deivi
dai. Tik ne tada, kol neduoda ramybs visa ta nesmon.
Berniukas ltai atsitrauk tolyn ir kur laik tyljo.
- Tada palauksiu, - tar vos girdimai.
Lorel pam kuprin.
- Turiu eiti, - netikusiai tarsteljo.
Deividas nusek akimis per kambar ingsniuojani
mergait.
Prie ieidama ji dar stabteljo prie slenksio, atsigr,
o paskui udar paskui save duris.
Per biologijos pamok Lorel atsisdo prast viet,
taiau vadovli neisitrauk. Sdjo sitempusi it styga
181
AP RI LYNNE PI KE
ir itempusi ausis klaussi, kada igirs pastamus Deivido
ingsnius. Taiau vis tiek krpteljo, kai berniukas trinkte
ljo kuprin ant stalo, stovinio alia jos. Prisivert pakelti j
j akis, taiau uuot ivydusi sitempus, susijaudinus veid
mergait pamat vytini plai ypsen ir diugiai nukai
tusius skruostus.
- Vakar nakt skaiiau, - n nepasisveikins ir ber
niukas, - ir man galv ov keli paaikinimai.
Paaikinimai? Lorel nebuvo tikra, kad nori tai girdti.
Ties pasakius, berniuko veido iraika tikino j, kad ji i
ties nenori nieko apie tai girdti.
Atverts knyg Deividas pakio j Lorelei po nosimi.
- Jautrusis muskautas ? Na, tu tikrai moki bendrauti su
mergaitmis, - Lorel stumteljo knyg jam atgal, taiau
Deividas udjo abi rankas ir neleido jai stumti toliau.
- Paklausyk sekundl. Juk nesakau, kad esi kokia nors
saulaar. Bet paskaityk apie i augal mitybos proius.
- Deividai, jie msdiai.
- Galima sakyti ir taip, bet tu paskaityk, kodl jie to
kie, - berniukas pirtais brkteljo per pastraipas, kurias
jau buvo paymjs rykiai alia spalva. - Msdiai au
galai geriausiai auga prastoje dirvoje, tokioje, kurioje yra
182
Spar nai
labai maai azoto. Muskautai valgo muses, nes i vabz
di knuose yra labai daug azoto, taiau joki riebal ir
cholesterolio. Maistas priklauso ne nuo to, msa tai ar ne,
o nuo augalams reikaling mediag, - Deividas pervert
kit puslap. - Pairk, ia raoma, kaip maitinti namuo
se auginam jautrj muskaut. Rao, kad dauguma mo
ni maitina ias gles msainio arba kepsnio gabaliukais,
nes, kaip tu ir sakei, jie galvoja: tai msdis augalas. Taiau
i ties maitindamas muskaut msa gali j pribaigti, nes
msainiuose yra daug riebal ir cholesterolio, kuri auga
las nevirkina.
Persigandusi Lorel spoksojo siaubingo augalo nuot
rauk ir stebjosi, kaip i viso Deividas gali galvoti, kad ji
panai t pabais.
- Atsisakau toliau klausytis, - sausai mesteljo ji.
- Maistingosios mediagos, Lorele. Tu juk negeri pie
no, tiesa?
-Ne.
- Kodl?
- Man nuo jo bloga.
- Lainuosi, kad tikrai bloga, nes piene yra riebal ir
cholesterolio. K tu geri?
183
AP RI LYNNE PI KE
- Vanden, gazuotus grimus, - tar. Kiek pagalvojusi
pridr: - Dar sirup i mamos konservuot persik. At
rodo, tai ir viskas.
- Vanden ir cukr. O cukraus dedame vanden, kad
skintos gls ilgiau ydt. Cukrus glms patinka - tuo
jau susiurbia.
Deivido paaikinimas tiesiog priblok. Lorelei net su
skaudo galv.
- Tai kodl a nevalgau musi? - paaipiai pasiteiravo
pirtais masauodama smilkinius.
- Matyt, jos per maos, kad tau bt bent kiek naudos.
Bet pagalvok apie tai, k valgai. alius vaisius ir daroves.
Augalus, kurie i ems per aknis pasim maistingsias
mediagas. Valgai juos ir gauni tas paias mediagas, lyg
pati turtum aknis ir siurbtum pati.
Lorel kelias sekundes tyljo, nes mokytojas Deimsas
m raminti klas.
- Tai tu manai, kad esu augalas? - panibdomis pa
klaus Lorel.
- Netiktinai isivysts, aukiausiu intelektu pasiy
mintis augalas, - atsak Deividas. - Taip, btent augalas.
- Paistalai.
184
Spar nai
- Nepasakyiau, - ypsodamasis atsiliep draugas. -
Manau, visai aunu.
- Kurgi ne, tu juk esi pamis dl mokslo atradim. O
a - tik mergait ir noriu pereiti per sporto sal neatkreip
dama vis dmesio.
- Na ir gerai, - laiksi savo Deividas. - Manau, mums
abiem aunu.
Lorel piktai purkteljo, ir j pastebjo mokytojas
Deimsas.
- Lorele, Deividai? Gal nortumte papasakoti vi
siems? - paklaus ranka sisprends lies klub.
- Ne, pone, - atsak berniukas. - Bet ai, kad paklau
ste.
Mokiniai nusikvatojo, o ponas Deimsas neatrod labai
patenkintas. Lorel atsilousi nusiypsojo. Deividas - vie
nas takas. Mokytojas, panorjs atrodyti gudriau u Dei
vid - nulis.
etadien Lorel atjo pas Deivid mokytis". Draugas
parod jai internete rast straipsn apie augalus - kaip ie
lapais siurbia anglies dvidegin.
- O kaipgi tu? - paklaus berniukas. Mergait sdjo
ant jo lovos, ilaisvinti iedlapiai buvo atsukti vakarus,
185
siurb pro lang sklindani sauls ilum. Saul buvo tik
vienas privalumas i daugelio ger dalyk, dl ko buvo ver
ta beveik kasdien eiti mokytis j tuius Deivido namus.
Deividas karygikai stengsi nespoksoti, bet Lorel taip
ir nesuprato, kas labiau traukia jo vilgsn - iedlapiai ar
apnuogintas juosmuo.
Taiau koks skirtumas.
- Na, a neturiu lap, tik tuos mauius po iedlapiais.
Bent jau kol kas, - mslingai pridr ji.
- Toki kaip augalai gal ir neturi, bet, manau, nereikt
pamirti odos.
- Kodl? Ar paskutiniu metu ji paaliavusi? - paklaus
mergait ir tuojau usiiaup. Lepteljusi apie paaliavi
m prisimin Tamen ir jo alius plaukus. Nenorjo apie
j galvoti. Per daug jaudino. Be to, atrod nesininga pri
siminti t vyruk, kol draugauja su Deividu. Lyg tai bt
kokia keista neitikimybs forma. Nustm tokias mintis
nakiai - prie pat umiegant.
- Ne visi lapai ali, - nieko nepastebjs toliau tark
jo Deividas. - Daugeliui augal lapai yra didiausi plot
turintis iorinis pavirius, o tau tai - oda. Tai gal tu sugeri
APRI LYNNE PI KE
186
Spar nai
anglies dvidegin per od, - berniukas rausteljo, - nes vil
ki plonas palaidinukes net tada, kai alta.
Lorel iaudeliu pamai Sprite grim.
- Tai kodl tada kvpuoju? Zinai, a kvpuoju, - pa
brtinai pareik mergait.
- Bet ar tau tikrai reikia kvpuoti ?
- Kaip suprasti - ar reikia? inoma, reikia.
- Nemanau. Bent jau ne taip, kaip man. Arba ne taip
danai. Kiek gali ibti nekvpavusi?
- Gana ilgai, - gteljo peiais mergait.
- Na, juk plaukiojai, turtum inoti. Bent madaug, -
neatlyo berniukas matydamas, kad Lorel purto galv.
- Paprasiausiai kai nebenoriu bti po vandeniu - i-
neriu. Ilgai nebnu. Sulapinu plaukus ir ineriu, tad ne
inau.
Deividas nusiypsojo ir parod laikrod.
- Gal suinokime?
Lorel kelias sekundes stebeilijo draug, o paskui
stumteljo alin grimo skardin, ypsodamasi pasilenk
pirmyn ir dr pirtu Deividui krtin.
- Man jau atsibodo bti bandomuoju triuiu. Pair
kim, kiek gali ibti nekvpavs tu.
187
AP RI LYNNE PI KE
- Gerai, bet paskui patikrinsime tave.
- Sutarta.
Deividas kelis sykius giliai kvp ir, Lorelei davus enk
l pradti, pritrauk pilnus plauius oro ir atsilo. Ikent
penkiasdeimt dvi sekundes, iraudo ir garsiai vokdamas
ikvp - atjo Lorels eil.
- Nesijuok, - perspjo mergait. - Tikriausiai tu mane
nugalsi.
- Didiai abejoju, - patenkintas vypsojo berniukas. Vi
sada taip ypsodavosi, kai bdavo sitikins savo teisumu.
Giliai kvpusi Lorel atsilo ant pagalvi. Deividas
paspaud laikmat, is tyliai pypteljo.
Bgo sekunds, ir mergait nervinosi irdama t
pasitikini ypsen, tad ji nusisuko lang. Stebjo, kaip
blykiai melsvame danguje sklands pauktis dingsta i
aki nusklends u kalvos.
Neberadusi nieko domaus k irti, mergait atkrei
p dmes savo krtin. Darsi nepatogu. Dar truputl
palaukusi nutar, kad pojiai jai nepatinka, ir ikvp.
- Na, tai. Koks nuosprendis?
Deividas pairjo laikrod.
- Ar buvai sulaikiusi kvpavim tiek, kiek galjai?
188
Spar nai
- Tiek, kiek norjau.
- Tai ne tas pats. Ar dar galjai ibti?
- Gal, bet pradjo darytis nepatogu.
- Kiek dar galjai ibti ?
- Neinau, - sutriko mergait. - Kiek ibuvau?
- Tris minutes ir dvideimt atuonias sekundes.
Reikjo laiko, kad Lorel suvokt, k tai reikia. Mer
gait atsisdo.
- Ar tu pasidavei?
- Nieko panaaus. Tu tik rodei mano teorij.
Lorel apirjo rank.
- Lapas? Tikrai?
Deividas pam mergaits rank ir pridjo alia savj.
- Pavelk - kai apirinji i ariau, tavo rankos neat
rodo visai tokios pat. Matai? - aikino rodydamas venas,
kaip voratinkliai iraizgiusias berniuko rankas. - Be abe
jons, berniuk venos visada rykesns, ikilusios, bet tavo
oda tokia viesi, tad turt matytis bent jau blykiai mels
vos linijos. O nematyti.
Lorel apirjo rank ir susidomjo.
- O kada tai pastebjai?
Deividas kaltai gteljo peiais.
189
- Kai iekojau pulso. Tik tada buvai tokia isigandusi,
kad nusprendiau kiek palkti. Be to, norjau kai k pir
ma patikrinti.
- Ai... manau... - mergait kur laik patyljo, nes
galvoje dzg galyb mini. Tik ivada pirosi vis viena
ir ta pati.
- A tikrai esu augalas, tiesa?
Deividas pairjo j j, rimtai linkteljo.
- Manau, kad taip.
Lorel n pati nesuprato, kodl apsipyl aaromis. Juk
ta inia nebuvo staigmena. Tik anksiau mergait neir
jo j j rimtai. Dabar, supratusi, kad tai tiesa, pajuto ugri
vani jausm lavin: baim, palengvjim, nuostab ir dar
keist lides.
Deividas ulipo ant lovos alia mergaits. Netardamas
n odio atsirm lovos galvgal ir prisitrauk Lorel
prie krtins. Ji prigludo, tarsi mgavosi atsidrusi saugia
me glbyje. Berniuko rankos glostinjo jai nugar, rpes
tingai vengdamos kliudyti iedlapius.
Lorel girdjo, kaip ritmingai plaka draugo irdis, tarsi
primindama, kad bent jau kai kurie dalykai yra normals.
Patikimi.
AP RI LYNNE PI KE
190
Spar nai
iluma nuo berniuko kno sklido, persidav Lorelei
stebtinai panaiai kaip sauls skleidiama iluma. Nusi
ypsojusi mergait prigludo dar ariau.
- K veiki kit etadien ? - paklaus Deividas. Priglau
dusi prie krtins aus Lorel girdjo, kaip virpa, aidi jo
balsas.
- Neinau. O tu?
- Priklauso nuo tavs. Galvojau apie Tamenio odius.
- Nenoriu apie tai kalbti, - kilsteljo galv mergait.
- Kodl ne? Tamenis buvo teisus dl to, kad tu - auga
las. Gal jis neklydo ir dl to, kad... esi fja.
- Ir kaip tu drsti itaip kalbti savo mikroskopo akivaiz
doje, Deividai? - juokdamasi paklaus Lorel. Stengsi,
kad pokalbis neatrodyt pernelyg rimtas. - Jis gali nustoti
veiks, kai supras, kad jo savininkas toks nemokslikas.
- Gana nemokslika turti draug, kuri yra augalas, -
rimtai pareik Deividas, tarsi nepritardamas juokauja
mam mergaits tonui.
Lorel atsiduso, bet vl priglaud galv draugui prie
krtins.
- Kiekviena maa mergait svajoja apie tai, kad ji i
ties yra princes, fja, undinl ar dar kas nors. Ypa tos,
191
AP RI LYNNE PI KE
kurios neino, kas j tikroji mama. Bet nustoja svajojusios,
kai joms sukanka, tarkime, eeri. Ir jau tikrai nepuoselja
toki svajoni sulaukusios penkiolikos. Tokie dalykai kaip
fjos neegzistuoja, - pareik atkakliai atkiusi smakr Lo
rel.
- Gal ir neegzistuoja, bet tau nebtina bti tikra fja.
- K turi galvoje?
Deividas sistebeilijo j mergaits ied.
- Kit etadien mokykloje vyks karnavalas. Pamaniau,
gal galtum apsirengti fja ir pabandyti suvaidinti j. Su
pranti, priprastum prie minties, kad vaidini fj prie tap
dama tikra. Na, lyg apsiprastum su tuo.
- K? Prisiriti sparnus ir dar vilkti koki nors blizgan
i suknel?
- Man atrodo, kad sparnus tu jau turi, - rimtu basu
pastebjo Deividas. \
Lorelei pamau paaikjo, k jis nori pasakyti, ir mar
gait negaldama patikti dbteljo draug.
- Tu nori, kad ateiiau karnaval itaip? Kad visiems
parodyiau ied? Gal iprotjai! Ne!
- Paklausyk, - ssdamasis nuramino j Deividas. - Ap
galvojau tai. inai tas blizganias girliandas? Jei apvynio
192
Spar nai
tume jomis gls pagrind, permestume tau per peius -
niekas n nesuprast, kad tai tik imitacijos. Visi manyt,
kad tai nuostabus kostiumas.
- Negaliu apsimesti, kad iedas - tai kostiumas. Jis per
daug graus.
- mons daniausiai patiki tuo, kas jiems sakoma, -
gteljo peiais Deividas. Nusiypsojs pridr: - Ir i
nai, k? Bus toki, kurie pavelg tave sakys: Hmmm, ta
mergait - tikra gl".
Nuskambjo ities kvailai. Lorel prisimin dangaus
ydrumo blizgant kostiuml, kur vilkjo pernai vasar
per mamos pussesers vestuves.
- Pagalvosiu, - paadjo mergait.
Treiadien pasibaigus pamokoms Deividui reikjo
darb, tad Lorel nusprend eiti mokytis viej biblio
tek. Prijo prie aptarnavimo staliuko, kur bibliotekinink
stengsi iaikinti deimtain Diuji klasifikacij vaikui, ku
ris aikiai nei suprato, nei norjo suprasti. Po keli minu
i vaikis gteljs peiais nukulniavo nuo stalo.
Sutrikusi bibliotekinink atsiduso ir atsisuko Lorel.
- Taip, klausau?
193
APRI LYNNE PI KE
- Ar galima pasinaudoti internetu? - paklaus mer
gait.
Bibliotekinink nusiypsojo - tikriausiai apsidiaug
dl tokio protingo klausimo.
- tai, tenai kompiuteris, - parod ji. - Prisijunk su bib
liotekos kortels numeriu. Turi vien valand.
- Tik vien?
Bibliotekinink suokalbikai palinko artyn.
- i taisykl teko vesti prie kelis mnesius. Turjome
toki pagyvenusi dam, kuri ateidavo ir vis dien interne
tu lodavo kortomis vist, - gteljusi peiais biblioteki
nink atsities. - Supranti, kaip bna - dl keli keistuoli
nukeniame visi. Beje, internetas tikrai greitas, - pridr ir
nusisuko prie krvos knyg, kurias peririnjo.
Lorel pasuko prie skaitytojo darbo kabinos, kurioje
buvo vienintelis kompiuteris, prijungtas prie interneto. Vi
sai kitaip nei didiul Eurekos" biblioteka, kmoje mer
gait lankydavosi su tiu, Kreento miesto biblioteka
buvo vos didesn u paprasiausi nam. Joje stksojo, vie
na lentyna su vaikikomis knygomis, viena - su fantastine
literatra suaugusiems, o visa kita buvo seni inynai. Ir t
pai nelabai daug.
194
Spar nai
Mergait prisdo prie kompiuterio, prisijung. Greitai
vilgteljusi j laikrod pradjo Google paiek.
Po keturiasdeimt penki minui jau buvo radusi pa
veiksliukus su fjomis, kurios gyvena glse, vilki i gli
padarytus drabuius ir geria arbat i mayi glt puo
deli. Taiau niekur neminima, kad paios fjos bt gls.
Ar augalai. Ar i viso kas nors. Niekam tikusi paieka", -
piktai pagalvojo Lorel.
Paskui msi skaityti ilgiausi Vikipedijos straipsn, bet
vos paskaiius du ar tris sakinius tekdavo tikslintis ir ai
kintis nesuprantamus dalykus. O buvo veikusi tik kelias
pastraipas.
Giliai atsidususi prisimerk ir vl kibo straipsn.
- Oi, kaip man patinka fjos!
Visai prie ausies nuskardjus Celss balsui, Lorel vos
nenukrito nuo kds.
Draug siais alia.
- Persirgau ia liga prie kokius metus, kai viskas, k da
riau, buvo susij su fjomis. Turiu gal deimt knyg apie jas,
o lubos puotos fj pieiniais. Netgi radau vien lanksti
nuk, kur toks vyrukas dsto smokslo teorij apie tai, kad
Airij valdo Sili taryba - inai, tai tie, kurie valdo fjas.
195
APRI LYNNE PI KE
Nors to keistuolio idjos gal kiek per drsios, jis padar ke
lis gerus pastebjimus.
Lorel skubiai udar ekrane atsivrus lang, taiau
galvoje kyriai kal mintis: Per vlai, per vlai".
- Tamsiaisiais viduramiais mons man, kad visa, kas
nutinka bloga, fj darbas, - toliau plepjo Cels, regis, n
nepastebjusi, kad Lorel neitar n odelio. - inoma,
visi geri dalykai taip pat buvo priskiriami fjoms, tad spju,
kad lygiosios, - isiiep Cels. - Kodl skaitai apie fjas?
Lorelei net burna idivo. Paband sugalvoti kok nors
pasiteisinim, taiau prikimusi galv deimtimis viena ki
tai prietaraujani legend apie fjas nesteng sugalvoti
nieko tinkama.
- Hmmm, a tik norjau... - prie imdama meluoti, kad
to reikia angl kalbos pamokai, spjo prisiminti, jog els
taip pat sdi toje paioje klasje.
Staiga prisimin Deivido pasilym.
- S etadien eisiu vakarl apsirengusi kaip/fja, -
ipokino Lorel. - Pamaniau, kad galiau kiek daugiau
apie jas suinoti.
Celss veidas net nuvito.
- Kaip aunu. Labai noriau bti fja. Galtume apsi
rengti vienodai.
196
Spar nai
- Oi, tikrai puiki mintis. Ties pasakius, Deividas man
jau gamina tokius lyg ir sparnus. Sak, kad bus staigmena.
- Mat kaip, - tarsteljo Cels. Sekundl patyljusi pri
dr: - Gerai. A vis tiek turbt bsiu su Rajanu, - mer
gaits skruostai velniai rausteljo. - Pra, kad eiiau okti
su jud.
- Tai aunu.
- Aha. Jis toks mielas. Tiesa?
- Tikrai.
- Gerai, - Cels atrod sumiusi. - Tai tu eisi su Dei
vidu?
Lorel linkteljo.
Cels nusiypsojo, nors atrod lyg bt skaudinta.
- K gi, bsi nuostabi fja. Tu ir taip jau atrodai kaip
fja, tad viskas bus kuo puikiausiai.
-Tikrai?
Cels gteljo peiais.
- Manau, kad taip. Ypa tavo plaukai ir oda - jie tokie
viess. mons kartais maio angelus su fjomis, tad fjos
turi bti labai iblykusios ir trapios.
Trapios? - kiek nustebusi pagalvojo Lorel.
- Atrodysi nuostabiai, - pareik els. - Palauksiu ta
vs prie dur. Noriu pirma pamatyti tavo kostium.
197
- Sutarta, - prisivert nusiypsoti Lorel. Jai visai ne
patiko, kad staiga pasijuto kliuvusi Deivido pasilymo
pinkles. Taiau tai atrod vis tiek geriau nei pasakyti Celsei
teisyb.
- Bet vis tiek nesuprantu, kodl tu narai internete bib
liotekoje? - nusistebjo Cels. - Nejau neturi interneto
namuose?
- Telefono ryys, - uvertusi akis pareik Lorel.
- Tikrai? Ar dar itaip bna? Mano ttis puikiai ima
no kompiuterius, namuose taiss beviel ry. Pas mus yra
ei prie spariojo interneto prijungti kompiuteriai. Jei pa
pasakoiau, kad js vis dar naudojats telefoniniu ryiu,
ttis turbt grit negyvas. Turtum kit kart ateiti pas
mane.
Lorel sutiko n nepagalvojusi, taiau eiti pas Cels jo
kiu bdu negaljo. Draug per daug protinga, tuojau su
uost, kas ir kaip. ^
Taiau kol kas paiai Lorelei nebuvo aiku nei kas, nei
kaip. Mergait nerado n vienos uuominos apie tai, kad
fjos bt bent kiek panaios j. Artimiausios atrodedria-
ds - medi dvasios, bet ir jos buvo tik dvasios.
Lorel n kiek neabejojo, kad ji - ne dvasia.
AP RI LYNNE PI KE
198
Spar nai
- Na, turiu eiti, - pareik els. - Laukia tikras tyri
mas, - parod istorijos vadovl. - Turiu rasti bent tris lite
ratros altinius ne internete. Mokytoja Miel - kaip ko
kia gyvoji ikasena. Tai k - pasimatysime rytoj ?
- Taip, - modama ranka atsak Lorel, - rytoj.
Atsisukusi kompiuter msi dar vienos paiekos, bet
kai atidar narykl - jos laikas jau buvo pasibaigs.
Atsidususi mergait susirinko kelis uraus, kuriuos
spjo padaryti. Jei nort daugiau - teks grti kit dien.
vilgteljo u lentyn, kur buvo matyti okiojanios el-
ss garbanos.
Draugs namuose bt daug patogiau.
Deja, iomis dienomis patogumas buvo toli grau ne
svarbiausias dalykas.
DVYLIKTAS
SKYRIUS
- Vis dar nieko nauja? - paklaus Deividas, kai eta
dienio popiet, likus kelioms valandoms iki vakarlio, jam
paskambino Lorel.
- Nieko. Tris dienas i eils prakiurksojau bibliotekoje,
bet nieko.
- Net uuomin?
- Na, labai norint bet kur paaikinim galima pritemp
ti, bet joki apraym apie... - mergait pritilo, - fjas ar
kak panaaus j mane.
- O kaip ekspyras? Vidurvasario nakties sapnas"?
- Ties sakant, ten apraomos btybs yra panaiau
sios. Bet jos turi sparnus ir yra gana pasakikos. Jau nemi
nint to, kad gana elmikos ir idykusios. Juk a ne tokia...
tiesa?
203
- Ne, ne tokia, - nusikvatojo Deividas. Kelias akimirkas
patyljs pridr: - O gal tuose pasakojimuose netiesa?
- Visuose?
- O kiek tiesos yra legendose?
- Neinau. Manau, jei fjos egzistuot, bt bent kokie
nors t liudijantys dokumentai.
- Na, gerai, iekok toliau. Beje, ar pasiruousi iam va
karui ?
- inoma.
- Susitinkame atunt?
- Bsiu pasiruousi.
Po keli valand pasirod Deividas, neinas didiule
de, kurioje tariamai buvo sparnai. Lorel atidar duris
vilkdama ydr suknut ir aplink peius tvirtai apsukt
skraist.
- Oho, - kteljo Deividas. - Puikiai atrodai.
Lorel nudelb vilgsn beveik nordama, kad bt
pasirinkusi k nors ne taip krintanio j akis. Su/siais dra
buiais visi j j spoksos. Suknel buvo sita i vilganio
ydro atlaso, siuvinto sidabriniais karoliukais. Drabuis
buvo sukirptas taip, kad apgult mergaits figr. Priekyje
apykakl buvo gundomai ikirpta, o nugara - nuoga. U
APRI LYNNE PI KE
204
Spar nai
apvalinta ikirpt siek beveik juosmen ir buvo puota dar
daugiau sidabrini karoliuk. Drabu puo neilgas lei
fas nugaroje.
Deividas mvjo juodas kelnes ir balt smoking. Rau
dona ilkin juosta puo vaikino juosmen. Deividas net
gi sugebjo rasti ir po kaklu pasiriti kaklajuost. Baltos
pirtins kyojo jam i smokingo kienls ir netgi plaukai
buvo sutepti ele.
- Kas tu bsi? - dkinga, kad draugas taip isipuo,
pasiteiravo Lorel.
Deividas rausteljo.
- Gal avusis princas? - gteljo mergaitei mus juok
tis. - Pamaniau, mudu galtume bti kokie nors pasakos
veikjai.
- Mano mama ino, kad tu ateini, - sunibdjo Lorel
skubiai vesdama draug laiptais auktyn, - bet, manau, bus
geriau, jei mudu spsime pasiruoti jai dar nesuuodus, kad
esi ia. Gali usimanyti, kad laikyiau atviras duris, ar dar
ko nors.
- Joki problem.
Mergait stumteljo draug kambar ir tariai nuvel
gusi koridori udar duris. Atriusi baltos skraists maz
205
g, Lorel leido iedlapiams laisvai pleventi. Pasitais juos,
kad stovt tiesiai - paskutinmis dienomis jie atrod kiek
sugleb. Igirdusi, kaip garsiai atsidsta Deividas, mergait
atsisuko.
- Kas yra?
- Tie sparnai tokie gras - ypa kai vilki ia suknele.
Negaliu atsistebti kiekvien kart juos matydamas.
- Tai jau tikrai, - paaipiai atsiliep mergait. - Tiesiog
pasaka, kai jie ne tavo.
Kol Deividas pritvirtino prie pei ir apvyniojo apie
gls pagrind girliand, utruko vos kelias minutes. At
sisukusi j nauj veidrod, pakabint ant dur, Lorel net
nusijuok.
- Deividai, tu - genijus. Atrodo kaip tikras karnavalo
kostiumas.
Deividas stovjo alia, ypsodamasis velg jdviej
atvaizdus.
- A dar nebaigiau, - tar jis nusisukdamas i d. -
Ssk, - pasak rodydamas kd, - ir usimerk. (
Lorel taip ir padar, dabar jau diaugdamasi. Pajuto,
kaip berniuko rankos lieia jos veid, kakas altas brk
teli per aki vokus ir skruostus.
APRI LYNNE PI KE
206
Spar nai
- K darai?
- Neklausink. Ir neatsimerk.
Mergait igirdo kak purtant, ir tada vsi migla ukri
to jai ant plauk.
- Dar sekundl, - tar Deividas. Lorel pajuto jo ilt
alsavim, dar drgni aki vokai tarsi dar labiau atvso, ta
iau veidas suilo.
- Na, tai - baigta.
Atsimerkusi Lorel atsistojo ir suiuro veidrod. Aik
teljusi susijuok, pakreip galv j on - besileidianios
sauls spinduliai surjo jai ant skruostikauli ir aplink
akis. Plaukai taip pat buvo pilni iburiuojani kibirki,
kurios papurius galv iro ant suknels. Mergait beveik
neatpaino savs, tokios pasikeitusios, iburiuojaniu vei
du ir spindinia girlianda ant pei.
- Dabar atrodai kaip tikra fja, - drsinamai tar Dei
vidas.
- Jauiuosi kaip fja, - atsiduso mergait. - Niekada
nemaniau, kad pasakysiu tai. - Atsisukusi Deivid prid
r: - Tu - nuostabus.
- Nieko panaaus, - atov is ypsodamas. - Moksli
kai rodme, kad nuostabi - tu, - perbrauk pirtais vil
ganius mergaits plaukus. - O a - tik mogus.
207
AP RI LYNNE PI KE
ypteljusi Lorel suspaud draugui rank.
- Gal, bet tu esi geriausias mogus.
-Jei jau kalbame apie mones, - rodydamas duris tar
Deividas, - tai turtume eiti pasirodyti tavo tvams. Ma
daug u deimties minui mano mama adks pavti
ms.
Staiga vl upldo nerimas - o kaip praeis vakaras.
- Ar nemanai, kad tavo mama visk perpras? - paklaus
Lorel.
- Net netars, - patikino Deividas. - Neabejoju, - pa
m mergait u rank. - Ar pasirengusi ?
Ji visai nesijaut pasirengusi, taiau vis tiek nevikriai
linkteljo.
Deividas atidar duris ir mantriu mostu pasil sikibti
parank.
- Eime?
Lorels mama pastebjo juos lipant laiptais emyn.
- tai kur judu, - apsidiaug mojuodama fotoapara
tu. - Jau bijojau, kad paspruksite nuo mans. - ypsoda
masi apirjo Lorel. - Atrodai nuostabiai, - pareik. -
Tu taip pat graiai, - tarsteljo Deividui.
- Kur ttis? - susirpino mergait, valgydamasi po
svetain.
208
Spar nai
- iandien teko usibti darbe. Taiau priadjau jam
galybes nuotrauk. Nagi, nusiypsokite!
Ji spjo nufotografuoti gal penkiasdeimt kadr, kol ga
lop m signalizuoti atvaiavusi Deivido mama.
Lorel nusitemp Deivid paskui save, mama dar k
teljo jiems i paskos, kad gerai praleist laik. Deivido
mama irgi puol fotografuoti vaikus, bet kadangi jau buvo
spjusi nufotografuoti Deivid, tai jiems pavyko atsikraty
ti fotosesijos po penki ar ei kadr drauge.
Baigus fotografuotis, Lorels nuotaikos pasikeit.
- Per daug traukiu dmes, - nibteljo ji Deividui, a
lia kurio buvo sitaisiusi galinje automobilio sdynje. -
Kas nors ims ir supras.
- Niekas nieko nesupras, - nusikvatojo is. Ir utikri
no: - Paadu.
- Geriau jau bt tavo tiesa, - sumurmjo Lorel, auto
mobiliui riedant stovjimo aiktel alia mokyklos.
- Tik pairkit j! - vygteljo Cels, kai Lorel su
Deividu eng ipuot mokykl. - Deividas sak, jog
sparnai bus nuostabs, bet n nesivaizdavau, kad tokie
gras. - els privert Lorel apsisukti, pasirodyti i vis
209
APRI LYNNE PI KE
pusi. - inai, atrodo panaiau gl nei j sparnus. Kaip
manai?
- Spju, kad ia tokie gliasparniai, - nervingai sumur
mjo Lorel.
Taiau els tik gteljo peiais.
-Jie absoliuiai pasakiki. Deividai, tu genijus, - liesda
ma draugo pet pareik mergait.
Lorels ypsena sustingo veide. Visus laurus u gl
iandien susiers Deividas, taiau jai dl to tik geriau. Ypa
turint galvoje tai, kad kitu atveju visi suinot, jog ta gl
auga jai i nugaros!
Pasilenkusi prie peties Cels pauost, ir Lorel net su
stingo.
- Oho, - dabar jau godiai traukdama or nusistebjo
draug. - Kuo tuos sparnus ikvpinai? Kain k atiduo
iau u tokius kvepalus.
Lorel sekundl stovjo nustrusi, paskui atsikvojo.
- Ties pasakius, tai tik seni kvepalai, turiu juos jau iti
s aminyb. Net neatsimenu, kaip vadinasi.
-Jei kada nors atsibos, atiduok man. Mmmm, kaip kve
pia.
Lorel nusiypsojo, reikmingai vilgteljo Deivid ir
krypteljo galv kit sals pus... toliau nuo Celss nosies.
210
Spar nai
- Mudu eisime pasiimti ko nors atsigerti, - pareik
Deividas imdamas Lorel u rankos. Laim, prijo Raja
nas, tad Celsei neberpjo sekti paskui juos.
Lorel neitrauk rankos i Deivido delno. Jis nesak,
kad is vakarlis - jdviej pasimatymas, taiau nepareik
ir prieingai. Nepaisant mergaits nenoro vadinti Deivid
savo berniuku, ji nebuvo visikai utikrinta, kad ito neno
rt. Ko daugiau galt norti i vaikino? Deividas mielas,
kantrus, protingas, linksmas ir n neslepia, kad Lorel jam
patinka. Sekdama jam i paskos Lorel ypsojosi. Vaikti
ndami susikib rankomis gali susilaukti paskal, taiau
tai jos nejaudino.
Mergaitei einant minia skyrsi, tarsi nordama pada
ryti vietos Lorels sparnams". mons, kurie niekada su
ja nesikalbjo, dabar versi pasakyti, koks aunus jos kos
tiumas. Visur, kur pasisukdavo - mons spoksojo. Taiau
vakar Lorels tai nenervino. inojo, kad viskas, k kiti
mato - tai, k ji pati anksiau regjo veidrodyje. Mergait
atrod stebuklingai - kitas odis n netiko.
Madaug pus dvyliktos ugrojo lta muzika, ir Dei
vidas idrso usisakyti pirmj t vakar ok su Lorele.
Atsitrauks tolliau plepjo su draugais ir beveik vis va
211
AP RI LYNNE PI KE
kar stebjo mergait ir tai, kaip dar keli vaikinai kviet j
okti.
- Nagi, pasakyk, - paklaus Deividas prisitraukdamas
Lorel ariau, - ar taip jau blogai sumanyta?
Mergait nusiypsojo ir apkabino rankomis jo kakl.
- Ne, visai ne. Tu buvai visikai teisus.
- Dl ko? - nusijuok Deividas.
Mergait tebesiypsojo, taiau prakalbo rimtai.
- Visi mato mane toki, kokia esu, ir n vienas nesi
baido, nesibaisi. Niekas nepuola skambinti pamiusiems
mokslininkams ar dar kam nors. monms tiesiog patin
ka. - Kiek padvejojusi Lorel dar pridr: - Manau, tai
visai aunu.
- aunu. Nuostabu, - Deividas nusiypsojo. - Tu nuos
tabi.
Lorel nusuko vilgsn berniuko pet, dilgiojanti ilu
ma uliejo vis jos kn.
- Tad koks jausmas bti fja?
Lorel gteljo.
- Ne taip jau ir blogai. inoma, kiekvien dien viskas
bt kitaip.
- Ne, bet jei priprastum prie tos minties, gal tau prad
t atrodyti, kad tai yra tiesa.
212
Spar nai
Nustebusi Lorel suiuro draug.
- Nori, kad tai bt tiesa?
- O kas, jei taip?
- Kodl?
- Todl, kad niekada net nedrsau pagalvoti, jog gal
iau draugauti su mitine btybe.
- K nori tuo pasakyti ? Juk pats esi avusis princas.
- Taip, bet - supranti - ne i tikrj. O tu? Lorele, ma
nau, i ties esi fja. Ir tai nuostabu. Kas dar yra geriausias
fjos draugas? Niekas kitas!
Lorel nusiypsojo.
- Ar tikrai esu geriausia tavo draug ?
- Buvai, iki dabar.
Mergait eng ariau, padjo galv Deividui ant pe
ties - taip ir oko iki dainos pabaigos. Kai muzika nutilo,
mergait prigludo, apkabino draug.
- Ai, - sunibdjo berniukui aus.
Deividas nusiypsojo ir teatralikai pasil sikibti pa
rank.
- Eime?
Deividas palydjo Lorel prie stalo, kur sdjo, daugu
ma j draug, ir mergait klesteljo ant kds.
213
- Prisipainsiu, esu visikai nusikalusi, - pareik Lo
rel.
- O ko tikiesi ? - pasilenks prie ausies sunibdjo Dei
vidas. - Saul jau seniai nusileidusi. Visos pasak fjos tu
rt bti namuose, gulti gli lovelse.
Lorel nusijuok, bet pajutusi, kaip kakas tapnoja per
pet, nustro. Tiesiai jai u nugaros stovjo mokykloje ma
tytas vyresniosios klass mokinys.
- Ei, po okio tau nubyrjo itas. Pagalvojau, kad nor
tum atsiimti, - vaikinas ities ilg baltai ydr iedlap.
Plaiai iptusi akis Lorel spoksojo j Deivid. Po keli
sekundi is pam iedlap i j atneusio vaikino.
- Ai, mogau.
- Nra u k. I ko tu juos padarei? Atrodo kaip tikras
iedlapis.
- Firmos paslaptis, - ypsodamasis atr Deividas.
- Nuostabus dalykas, rimtai.
- Ai.
Vyresnlis vl simai mini, o Deividas padjo ied
lap ant stalo. Visi puol j apirinti, o Lorel susigdo.
Pasijuto keistai - tarsi draugas bt padjs ant stalo jos
apatinius.
AP RI LYNNE PI KE
214
Spar nai
-Jis taip m ir nukrito? - pasilenks ariau mergaits
paklaus Deividas. - Ar pajutai?
Lorel papurt galv.
-Juk negaljo nukristi taip, kad nepastebtum, tiesa?
Lorel prisimin t veriant skausm, kai prie kelias sa
vaites band itraukti vien iedlap.
-Jokiu bdu.
- Lorele, - m kudti Deividas taip tyliai, kad ji vos
girdjo, - ar ne taip Tamenis spjo nutiksiant?
Mergait skubiai linkiojo galva.
- Netikjau, negaljau patikti. Atrod per daug gerai,
kad bt tiesa, - burna automatikai br odius, taiau
i galvos njo vienintelis klausimas. Jei jis teisus dl ito, tai
gal neklydo ir dl to, kad esu fja?
Deividas sekundl velg grindis, paskui pasilenk ir
atsities rankose laikydamas dar du iedlapius. Nusiypso
js draugams gteljo.
- Regis, mano krinys byra gabalais.
- Tikrai, - lepteljo els. - Bet okiai vis tiek jau bai
giasi - liko vos kelios minuts, - ji nusiypsojo draugei. -
Atrod nuostabiai, kol nenukrito.
- Deividai, gal galime eiti, palauksime, kol privaiuos
tavo mama? - kartai puol maldauti Lorel.
215
APRI LYNNE PI KE
- inoma. Eime.
Vis keli iki dur Lorel skubiai rankiojo byranius
iedlapius, o Deividas skyn keli per mini. Taiau, kiek
vien kart mergaitei atsimuus j k nors, nubirdavo vis
daugiau iedlapi. Kai jiedu pasiek duris, ant mergaits
nugaros karojo vos keli, o visus kitus laik glbyje.
- Ar visus surinkau? - valgydamasi atgal sunerimo Lo
rel.
- Manau, taip.
Atsidususi Lorel perbrauk delnais veid. emyn pa
biro blizguiai.
- Oi, visai pamirau.
Nusijuoks Deividas pairjo laikrod;
- Dvylikta. Gal tu ir batel pamesi?
Lorel uvert akis auktyn.
- Visai nejuokinga.
Deividas susikio rankas kienes ir vypsojo.
- Kaip ten viskas atrodo? - atsukusi nugar paklaus
Lorel.
- Negaliu pasakyti, kol apvyniota girlianda.
- Gerai.
Mergait ilgai tyljo - velg piln glb iedlapi.
Gerkl staiga idivo. Ji pakl akis Deivid.
216
Spar nai
- Ar tai tiesa? Kaip manai?
- Kas?
Lorel gteljo peiais, taiau prisivert balsu pasakyti
tai, k galvojo:
- A tikrai esu fja, tiesa?
Deividas tik ypteljo ir palingavo galva.
Staiga neinia kodl Lorel pasijuto geriau. Ji net suki
keno.
- Tai bent.
Po keli minui priiuo Deivido mamos automobi
lis ir jiedu siropt galin sdyn.
- Sparnai visai nubyrjo, - pastebjo mama. - Gerai,
kad spjau nufotografuoti.
Lorel tyljo, tik pasisukusi pakl dar kelis iedlapius ir
padjo juos bendr krv.
Automobilis privaiavo posk Lorels namus ir Dei
vidas ilipo atidaryti draugei duris - jos rankos buvo pilnos
iedlapi.
- Liko tik penki, - pastebjo jis irdamas nugar. -
Ir tie patys greiiausiai nukris, kol miegosi.
- Cha! Jei isilaikys, iki kol eisiu gulti.
- Ar tau palengvjo? - paklaus Deividas.
217
AP RI LYNNE PI KE
Lorel minutl pasvarst.
- Lyg ir taip. Jauiuosi patenkinta, kad daugiau nieko
nereiks slpti - nebent ym, kur buvo ikils tas gumbas.
Smagu, vl galsiu vilkti palaidinukes. Bet... - mergait
dvejojo, ar sakyti, band sudlioti mintis. - vakar ka
kas pasikeit, Deividai. Kelias valandas ta gl man i tie
s patiko. Tikrai, nuoirdiai patiko. Jauiausi ypatinga ir
stebuklinga, - mergait nusiypsojo. - Tu leidai man taip
pasijusti. Ir... esu tikrai patenkinta.
- Prisimeni - kitmet vl praysi. Juk taip sak Tame
nis, tiesa?
Igirdusi t vard Lorel surauk antakius.
- Tai galt tapti tradicija. Kart per metus galtum ne
sislpti ir visiems pasirodyti kaip fja.
Lorel linkteljo. Ta mintis jai patiko labiau nei bt
galjusi tiktis iki io vakaro.
- Kitos mergaits pavyds, - perspjo ji draug. - Visos
nors, kad joms taip pat padarytum sparnus.
- Teks joms paaikinti, kad sparnus gali turti tik Lore
l. Jos n netars, kad tai - venta tiesa.
- Nemanai, kad kas nors supras ?
- Gal. Visada atsiranda toki, kurie slapta tiki mitais ir
legendomis ar bent jau kai kuriais juose pasakojamais daly
218
Spar nai
kais. ie mons mato ne vien tai, kas akivaizdu, ir pastebi
iame pasaulyje egzistuojanius ities nuostabius dalykus, -
berniukas gteljo peiais. - Nes likusieji, mes visi, kurie
velgiame pasaulj mokslikai ir logikai, nepastebtume
tiesos, net jei ji bt pakabinta skelbim lentoje. Man pasi
sek, kad kaip reikiant nustebinai mane - niekada neb
iau pripains, kas esi i ties.
- A esu a, Deividai.
- Ir tai geriausia.
Nespjo Lorel nieko daugiau pasakyti, o Deividas pa
silenk pirmyn ir velniai pabuiavo jai j kakt, paskui su
murmjs labanakt nuingsniavo j automobil.
TRYLIKTAS
SKYRIUS
Atsigrusi per pet Lorel spoksojo veidrod - nuo
g nugar. Viduryje bolavo plonyt balta linija, lyg koks
seniai pamirtas randas, vos pastebimas.
Atsidususi ji usitrauk per galv palaidinuk. Taip
daug geriau.
An vakar mintis, kad ji yra fja, atrod labai reali.
iandien - lyg u milijono myli. Mergait atidiai ity
rinjo veidrodyje atsispindinio veido bruous, lyg tikda
masi, kad jie pasikeit.
- A - fja, - sunibdjo ji. Taiau atvaizdas jai nieko
neatsak.
Sakydama tai balsu pasijuto kvailai. Lorelei visai ne
atrod, kad ji fja, nes nesijaut kaip nors kitaip nei anks
iau. Tiesiog normali mergait. Taiau kad ir kas bt,
223
AP RI LYNNE PI KE
dabar ji inojo ties. odis normali" jai daugiau niekada
netiks.
Reikia pasikalbti su Tameniu.
Mergait tyliai nustypiojo laiptais emyn ir pamu
si telefono ragel surinko Deivido numer. Tik tada, kai
draugas atsiliep prikimusiu balsu, Lorel prisimin, kiek
valand.
- Klausau.
Dti telefono ragel nebuvo jokios prasms - Deivid
vis tiek jau pat'dino.
- Sveikas. Atsipraau. Nepagalvojau.
- O k tu veiki et valand ryto? - mieguistu balsu
paklaus berniukas.
- Na... saul jau patekjusi.
- inoma, - suniurzg Deividas.
Lorel pavelg vos praviras tv kambario duris ir
sprdo sandliuk koridoriaus kampe.
- Ar gali mane iandien pridengti ? - pusiau panibdo
mis paklaus mergait.
- Pridengti?
- Pasakytum tvams, kad esu pas tave.
Deividas, regis, prasiblaiv.
- O kur i tikrj bsi ?
224
Spar nai
- Man reikia pasimatyti su Tameniu, Deividai. Ar bent
jau pabandyti j surasti.
, - Vyksi j senuosius namus? Kaip ketini ten nusigauti?
- Gal autobusu? Juk turt sekmadien vaiuoti bent
*
vienas, kaip manai?
- Taip, autobusu nukaksi iki Oriko, o paskui? Ar toli
tavo namai?
- Galiu vetis dvirat. Nuo autobus stoties iki nam
vos mylia - neutruksiu n deimties minui.
- Noriau turti vairuotojo teises, - atsiduso Deividas.
Lorel nusijuok. Jis danokai dl to sksdavosi.
- Liko dvi savaits, Deividai. Gausi jas.
- Ne tai svarbu. Noriau vaiuoti su tavimi.
- Negali. Jei Tamenis pajust, kad esi kartu, gal n ne
pasirodyt. Jam nelabai patiko prisipainimas, kad spjau
papasakoti tau apie t gl.
- Pasakojai jam apie mus ?
Lorel apvyniojo aplink rie telefono laid.
- Jis klaus, ar sakiau kam nors, o a miau ir iklojau
visk. Jis toks... kitoks - moka tikinti. Jam nemanoma
meluoti.
- Man tai visai nepatinka, Lorele. Tamenis gali bti pa
vojingas.
225
- Tu pats vis savait itisai kartojai, kad tas vyrukas tei
sus. Jis sak, kad yra toks pat, kaip a. Jei visa kita - tiesa, tai
kodl turjo meluoti dl ito?
- O kaip tas Barnis? Kas, jei jis tenai?
- Dokumentai dar nepasirayti. Mes vis dar esame sa
vininkai.
- Ar tikrai inai?
- Taip. Mama dar vakar tai minjo.
Deividas atsiduso. Ragelyje tvyrojo tyla.
- Gerai ? Man reikia ten nuvaiuoti. Turiu suinoti dau
giau.
- Gerai. Su viena slyga - grusi papasakosi visk, k
suinosi i Tamenio.
- Visk, k galsiu.
- K tai reikia?
- Neinau, k jis man papasakos. O kas, jei tai bus kokia
nors didiul fj paslaptis, kurios niniekas negali sui
noti?
- Gerai, visk, iskyrus didiausi pasaulyje paslapt -
jei tik tokia bus. Sutarta?
- Sutarta.
- Lorele?
APRI LYNNE PI KE
226
Spar nai
- Taip?
- Bk atsargi. Labai, labai atsargi.
4
Pririusi dvirat prie nedidelio medio Lorel usimet
ant peties kuprin. Praingsniavo pro tuius namus ir stab
teljo prie miko pakratyje besiakojani keli tak - jie
ved tankyn, krm salyn. Nusprend eiti taku, prie
kurio sutiko Tamen ankart. Atrod, visai geras planas.
Prijusi prie upelio stksani didiul uol, mergait
apsivalg. Prisdusi prie to nuostabaus upoknio ji pasi
jusdavo rami ir laiminga. Akimirk net pagalvojo, kad ga
lt valandiuk pasdti ir grti namo visai nepakalbjusi
su Tameniu. Tas pokalbis j labai nervino.
Taiau mergait prisivert nepasiduoti ir giliai atsikv
pusi kteljo:
- Tameni!
Balsas nenuaidjo, mediai tarsi sugr j, ir mergait
pasijuto visai'tnaut.
- Tameni! - darsyk paauk Lorel, dabar jau tyliau. -
Ar tebesi ia? Noriu pakalbti, - mergait sukosi ratu no
rdama matyti visas puses. - Tam...
- Sveika, - nuaidjo lyg ir draugikas, bet keistai nery
tingas pasisveikinimas.
227
Lorel atsisuko ir vos neatsimu Tameniui j krtin.
Grieb rankomis u burnos, kad nesurikt. Taip, tai buvo
Tamenis, bet atrod kitaip nei an kart. Rankos buvo
nuogos, taiau krtin ir peius deng kakas panaaus
arvus, padarytus i ievs ir lap. U nugaros vir peties
kyojo ilga ietis, kurios akmeninis antgalis buvo nusmai
lintas tarsi skustuvas. Vyrukas atrod priblokiantis kaip ir
anksiau, taiau kart j tarsi tirta migla gaub grsminga
aureol.
Tamenis ilgai velg mergait ir, nors labai stengsi,
jai nepavyko nusigrti al. Vyrukas puse lp ypteljo
(
ir per galv nusimov arvus, kartu isklaidydamas ir bai
m.
- Atsipraau, kad taip pasitinku, - tar kidamas ar
vus u medio. - iandien mes visi sukil, - atsitiess ne
rytingai ypteljo. - Diaugiuosi, kad grai. Abejojau, ar
dar pasirodysi. - Po arvais Tamenis vilkjo tamsiai alius
drabuius - aptemptus markinlius trij ketviri ilgio
rankovmis ir tas paias apdribusias kelnes kaip ir praeit
kart. - Ir pasirodei viena, - tai buvo ne klausimas.
- I kur inai?
Tamenis nusikvatojo iburiuodamas akimis.
AP RI LYNNE PI KE
228
Spar nai
- Koks i mans bt sargybinis, jei neinoiau, kiek
moni siver mano emes?
- Sargybinis?
- Taip, - vyrukas ved Lorel taku prie aiktels, kur
jiedu kalbjosi praeit kart.
- K saugai? - paklaus mergait.
Tamenis atsisuko ypsodamasis ir brkteljo jai per
nosies galiuk.
- Kai k labai, labai ypating.
Lorel paband atgauti kvap - vos pavyko.
- A atjau... hmm... atsiprayti, - ilemeno ji.
- U k? - neltindamas ingsnio paklaus Tamenis.
Ar jis erzinasi, ar tikrai tai, kas nutiko, jo visai nejau
dina?
- Praeit kart iek tiek per stipriai sureagavau, - pasi
vijusi vyruk aikino Lorel. - Buvau labai isigandusi dl
visko, kas vyko. To, k papasakojai, man pasirod per daug.
Bet vis tiek neturjau tavs taip usipulti. Taigi - atsipra
au.
Jiedu pajo dar kelis ingsnius.
- Ir?.. - ragino kalbti Tamenis.
- Ir k? - sukluso Lorel, o nuo dmaus ali aki
vilgsnio jai net suspaud krtin.
229
AP RI LYNNE PI KE
- Ir viskas, k sakiau, pasirod tiesa, o dabar atjai,
kad suinotum daugiau, - vyrukas staiga sustojo. - To
dl ir esi ia, tiesa? - atsirms j medj aismingai vilg
iojo Tamenis.
Negaldama tarti n odio mergait tik linkteljo gal
va. Dar niekada nesijaut taip siaubingai nepatogiai. Kodl
greta to vyruko visikai ukanda ad? Salia jo negali nei
galvoti, nei kalbti. Kita vertus, jis pats alia Lorels jautsi
kuo puikiausiai.
Tamenis grakiai nuslydo ant ems, ir Lorel suprato,
kad jie prijo t pai miko proskyn. Vyrukas parod
saman lopinl u gero pusmetrio nuo savs.
i
- Sskis, - pasak ir tapnodamas ol greta savs kreivai
ypteljs pridr: - inoma, gali ssti alia, jei tik nori.
Lorel atsikrenkt, prisdo prieais Tamen.
- Tai man dar nesiypso laim? - vyrukas sunr pirtus
u galvos. - Na, dar yra laiko. Tai k gi, - pareik mergai
tei sitaisius ant ols, - nuvyto tavo iedlapliai?
- Praeit nakt, - linkteljo mergait.
- Palengvjo?
- Labai.
- Ir atkeliavai, kad daugiau suinotum, k reikia bti
fja, tiesa?
230
Spar nai
Lorelei buvo gda jaustis tokiai perprantamai, taiau
Tamenis buvo teisus, tad neliko nieko kita, tik pripainti
tai.
- Neinau, k i ties turiau tau papasakoti - pati i
gyvenai dvylika met. Tau nereikia mano perspjimo, kad
nevalgytum druskos.
- Kai k teko itirti paiai, - tar Lorel.
- Tai gerai, - prunkteljo Tamenis.
- Kas?
- Paprasiausiai mons niekada ito nesupranta teisin
gai.
- Pastebjau. - Kiek patyljusi paklaus: - Juk neturi
po markinliais paslps sparn, tiesa?
- Gal nori patikrinti ? - vyruko ranka nuslydo emyn.
- Ne, ne, viskas gerai, - skubiai paprietaravo Lorel.
Tamenis surimtjo.
- Sparn nra, Lorele. Niekas j neturi. Kai kurie ie
dai labai panas j sparnus, kaip ir kai kurios gls primena
drugelius. Ties pasakius, tavo iedlapiai tikrai buvo kaip
sparnai. Bet vis tiek tai - tik gls, pati tai supratai.
- Kodl visos pasakos taip klysta?
- Manau, mons labai klysta aikindamiesi, k jie
mato.
231
APRI LYNNE PI KE
- Niekada neteko nieko skaityti apie fjas, kurios bt
augalai. O, patikk, tikrai iekojau bent uuominos.
- mons mgsta porinti istorijas, taiau apie kitokius
padarus, su sparnais, kanopomis ar stebuklingomis bur
t lazdelmis. Bet ne apie augalus. Ne apie tai, kuo patys
mons nra ir niekada negali tiktis tapti, - gteljo Ta
niems. - O mons tokie panas mus, tad nenuostabu,
kad fjas palaik monmis.
- Vis tiek nesuprantu. itaip klysti. A neturiu sparn ir
tikrai nedarau stebukl.
- Tikrai? - ypteljo Tamenis.
- Ar galiau? - ipt akis Lorel.
- inoma.
- Tai bent!
Matydamas tok Lorels susiavjim Tamenis nusikva
tojo.
- Tai stebuklai egzistuoja? Tikrai egzistuoja? Ne viskas
taip mokslika, kaip atrodo Deividui?
- Ir vl Deividas? - uvert akis Tamenis.
- Jis - mano draugas, - pasiiau mergait. - Geriau
sias draugas.
- Ne vaikinas?
- Ne. Manau... ne.
232
Spar nai
Tamenis kelias sekundes spoksojo j mergait.
- Tai vieta alia tavs laisva?
Lorel uvert akis.
- Mes nesikalbame apie tai.
Vyrukas dar kur laik jdmiai spoksojo j j, taiau Lo
rel atkakliai suko vilgsnj al. Tamenis velg taip savi
ninkikai, tarsi ji jau priklausyt jam ir dabar reikt tik
sulaukti, kol merg:na pati tai suvoks.
- Papasakok apie magij, - pakreip kalb kita tema
Lorel. - Ar gali skraidyti ?
- Ne. Tai tik pasakos, kaip ir sparnai.
- O k gali daryti ?
- Ar nesmalsu, k tu gali daryti ?
- Galiu daryti stebuklus ?
- Be abejons. Esi labai galinga stebukladar. Tu - ru
dens fja.
- K tai reikia?
- Yra keturios fj rys: pavasario, vasaros...
- Rudens ir iemos?
- Aha.
- Kodl a - rudens fja?
- Todl, kad gimei ruden. Todl ir praysti ruden
jant.
233
APRI LYNNE PI KE
- Nepanau, kad ia bt koks stebuklas, - iek tiek nu
sivylusi pareik Lorel. - Greiiau jau mokslas.
- Taip. Ne viskas ms gyvenime stebuklinga. Ties
pasakius, fjos yra visai prastas dalykas, bent jau didioji
j dalis.
- 'Tai kaip tada stebuklai?
- Na, kiekviena fj ris turi tam tikr gali, - Tame
nio veidas gavo pagarbi iraik. - iemos fjos yra galin
giausios i vis - ir paios reiausios. Kiekvienoje kartoje
gimsta vos dvi ar trys tokios fjos, kartais net maiau. Mus
visada valdo tik jos. Jos turi gali valdyti visus augalus. Vi
sus. Didiausia sekvoja sulinkt pusiau, jei iemos fja to
paprayt.
- Kalbi taip, lyg jos galt daryti beveik bet k.
- Kartais man atrodo, kad taip ir yra. Taiau iemos f
jos savo gebjimus laiko paslaptyje, perduoda tik i kartos
kart. Kai kas sako, kad didiausia iemos fj dovana yra
gebjimas saugoti paslapt.
- O k daro rudens fjos? - nekantriai paklaus Lore
l.
- Rudens fjos yra antros pagal galingum ir kaip ie
mos fjos, taip pat yra retos. Rudens fjos gamina.
234
Spar nai
- K gamina?
- Visk i augal. Eliksyrus, nuovirus, kompresus ir ki
tus panaius dalykus.
Tai jau atrod visai nestebuklinga.
- Ar a esu tarsi kokia virja? Maiau visokius skysius?
Tamenis papurt galv.
- Nesupratai. Tai nra paprasiausias maiymas - t ga
lt bet kas. Rudens fjos turi ypating gali painti auga
lus ir tinkamai panaudoti juos. Parodyk man knygas apie
vaistus - n vienoje nerasiau skysio, galinio sustabdyti
pels. Net jei ie gebjimai atrodo prasti - jie stebuklingi.
- Paprasiausiai neatrodo, kad tai bt stebuklinga, tai
ir viskas.
- Taiau taip yra. Skirtingos rudens fjos usiima skir
tingais dalykais. Jos gamina eliksyrus ir stebuklingus nuovi
rus vairiausiems tikslams: gali sukurti migl, kuri sulaiky
t sibrovlius, arba nuodus, kurie juos umigdyt. Rudens
fjos btinos rims igyventi. Jos labai, labai svarbios.
- Manau, tai aunu, - tar Lorel, nelabai tuo tikdama.
Atrod kakas panaaus chemij ir jeigu biologijos pay
miai atspindi gabumus, tai ji - nelabai gabi fja.
- O k daro vasaros fjos ?
235
APRI LYNNE PI KE
- Vasaros fjos - pramatnios grauols, - vl prastu
tonu paaikino Tamenis. - Kaip vasaros gls. Jos kuria
iliuzijas, netiktinus fejerverkus. Visokius tokius dalykus
mons paprastai ir vadina stebuklais.
Lorel negaljo nepagalvoti, kad bt daug smagiau
bti vasaros, o ne rudens fja.
- O tu - vasaros fja?
- Ne, - nenoromis prisipaino Tamenis. - Tik pavasa
rio.
- Kodl sakai tik?
- Pavasario fjos turi maiausiai gali, - gteljo pe
iais Tamenis. - tai kodl esu sargybinis. Dirbu ranko
mis. Dideli stebukl ia nra.
- O k gali?
Tamenis nusuko vilgsn al.
- Paadk, kad nesupyksi, jei pasakysiu.
- Kodl turiau pykti?
- Todl, kad prajus kart, kaip buvome susitik, kai k
tau padariau.
KETURIOLIKTAS
SKYRIUS
- K padarei? - Lorels balsas pakilo.
- Paadk, kad nenusiminsi.
- Ukerjai mane kokiu nors burtaodiu ir dabar ti
kiesi, kad ypsosiuosi ir tvirtinsiu, jog viskas gerai ? Na, jau
ne!
- Klausyk, tas burtaodis net nelabai pavyko... Neveikia
su fjomis.
- Nagi, pasakok, - sukryiavo rankas ant krtins Lo
rel.
Tamenis atsirm med.
- Ukerjau tave.
- Ukerjai ?
- Priveriau sekti i paskos.
- Kodl taip pasielgei?
239
- Turjai iklausyti ties.
- Ir... kaip tai padarei? Pametjai man j akis fj dul
ki?
- Ne, nesmon, - atr Tamenis. - Jau sakiau - tik
rieji fj burtai visai ne tokie, kaip apie juos galvoji. Nra
joki laumi dulki, kurios padt skraidyti, joki burt
lazdeli, niekas nepuia dm. Mokame tik tai, kas pade
da mums atlikti savo darbus.
- O kaip kerjimas tau padeda dirbti sargybinio dar
b? - kiek paaipiai mesteljo Lorel, taiau Tamenis lyg
to nepastebjs kalbjo toliau:
- Pati pagalvok. Galiu vaikyti sibrovl su ietimi, bet
kas i to? Jis tik pabgs, papasakos draugams, kas nutiko, ir
visi sugr ms iekoti, - Tamenis sksteljo rankomis. -
Uuot taip dars - ukeriu, duodu atminties eliksyro ir i
siuniu, kad dingt, i kur atjs. Ar kada nors girdjai apie
altvyksles?
- inoma.
- Tai esame mes. Kai mogus igeria stebuklingo eliksy
ro, viskas, k jis prisimena - tarsi bt seks paskui viesos
blyksn. Taip ramiau. Niekam neskauda.
- Bet a atsiminiau tave.
APRI LYNNE PI KE
240
Spar nai
- Tau ir nedaviau eliksyro, tiesa?
- Taiau burtais pasinaudojai, - nenorjo taip lengvai
pasiduoti mergait.
- Turjau. Ar btum sekusi paskui mane, jei nebiau
ukerjs?
Lorel papurt galv, taiau giliai irdyje inojo, kad tai
netiesa. Bt sekusi paskui Tamenj bet kur.
- Be to, kaip jau minjau, burtai kit fj kaip reikiant
nepaveikia. Netgi visai nepaveikia, jei ino, kas laukia. Kai
mstai apie tuos burtus - gan nesunkiai j atsikratai, - vy
ruko veide vl aid kreiva ypsenl.
- O kaip iandien? - suskubo klausti Lorel, kol ypse
na jos visai neuhipnotizavo.
- Ar bijai, kad vl ukerjau? - vypsodamas pasiteiravo
Tamenis.
- Tarkime, taip.
- Nieko panaaus. Esu avus i prigimties, - ypsena da
bar jau buvo pasitikinti savimi. Net pasiptlika.
- Paadk, kad niekada daugiau nenaudosi burt su
manimi.
- Nieko lengvesnio negali bti. Dabar, kai jau inai apie
burtus, jie nesuveiks, net jei bandyiau. N nebandysiu, -
241
APRI LYNNE PI KE
pridr Tamenis. - Man labiau patikt suavti tave be jo
ki burt.
Lorel pasisteng nuslpti ypsen ir atsilo laukdama,
kol isisklaidys maloni kn apmusi iluma.
Neisisklaid.
Mergait surauk antakius.
- Baik. Paadjai.
- K baigti? - ipt akis Tamenis.
- Kerti. Tu vis bandai.
Sumiusio vyruko veidas staiga suvito ilta ypsena. Pa
tenkintas pavelg Lorel.
- Tai ne a.
Lorel spoksojo j.
- Tai ms karalysts burtai. Jie sklinda i fj pasaulio.
Padeda sargybiniams jaustis kaip namuose, kai negalime
grti, - dabar Tamenio ypsena buvo rami ir tyli, akyse
aid pasitenkinimas. - Jau anksiau pajutai t ramyb -
inau, kad taip. Utat ir myli ems lopinl. Taiau da
bar, kai inai, kas esi, ir pirm kart praydjai, jusi daug
stipriau, - vyrukas palinko artyn, prikio nos visai prie pat
Lorels. Mergaitei net kvap um, pasijuto tirpstanti nuo
jo artumo. - Tai fj karalyst aukia tave namo, Lorele.
242
Spar nai
Mergait atpl vilgsn nuo gili Tamenio aki ir susi
kaup tai, k jauia. Nuvelgus aplink aliuojani lapij,
tas jausmas tik dar labiau sustiprjo. Malons pojiai, re
gis, sklido nuo medi, vibravo ore.
- Ar tai tikrai burtai ? - umusi kvap pasiteiravo mer
gait ir pati inodama, kad negali bti niekas kita.
- inoma.
- Ne tu?
Tamenis tyliai nusijuok, taiau jau nesierzino.
- Tai daug didesni burtai nei paprasiausia pavasario
fja galt net pasvajoti.
Lorels vilgsnis susitiko Tamenio akis ir kur laik ji
negaljo nusisukti alin. alios vyruko akys smigo tiesiai
josios. Tamenis atrod beveik kaip mogus, bet kakas -
negaljo,suprasti, kas - mergaitei aikiai rod, kad jis yra
daug daugiau nei tas, kuo apsimeta ess.
- Ar dauguma fj atrodo kaip tu? - tyliai paklaus ji.
Vyrukas sumirksjo ir Lorelei pavyko nusukti vilgsn
on.
- Jei turi galvoje mano aves ir imint - ne. A avus,
kitiems tik pasvajoti. Jei kalbi apie mano ivaizd... - nuti
ls Tamenis nuvelg save. - Spju, esu visikai normalus.
Nieko ypatinga.
243
Lorel bt galjusi su tuo ginytis. Vyruko veidas at
rod taip, kaip kino vaigdms pavyksta tik su makiau.
Taiau jei jis sako ties, matyt, visos fjos panaios.
Nustebusi Lorel pagalvojo, kad ji tikriausiai itaip
atrod savo bendraamiams. Jai paiai veidas atrod nor
malus, taiau nenuostabu - juk vis gyvenim mat save
veidrodyje.
Net mkteljo mintis, kad tai, k ji mato velgdama j
T amen, gali bti tas pats, kaip j mato Deividas.
i mintis privert pasijusti iek tiek nepatogiai. Atsi-
krenktusi mergait m raustis kuprinje - norjo nu
slpti sumiim. I kuprins isitrauk gazuoto vandens
skardin.
- Gal nori? - pasil atsainiai atidariusi skardin.
- Kas tai?
- Sprite grimas.
- Sprite?Juokauji.
Lorel uvert akis.
- Tai nori ar ne?
- inoma, noriu.
Mergait parod Tameniui, kaip atidaryti dangtel, ir
vyrukas msi atsargiai atidarinti.
APRI LYNNE PI KE
244
Spar nai
- Oho, tai bent dalyklis, - sumurmjo ir kelias sekun
des atidiai tyrinjo Lorels veid. - Tai itok grim visa
da ir geri? - paklaus paskui.
- Vienas i keli mano mgstamiausi dalyk.
- Nesistebiu, kad tavo plaukai ir akys beveik bespal
viai.
- Kaip?
- Niekada nepagalvojai, kodl manieji - ali?
- Na, manau... pastebjau, - velniai pasakyta.
- Geriu ir valgau daug alumyn. Daugiausia ups
dumblius.
- Fui...
- Visai ne fui, skanu. Juk tave iaugin mons piro
savo skon. Lainuosi - jei tik paragautum, ir tau patikt.
- Ai, nenoriu.
- Kaip nori. Ir taip atrodai gerai.
Mergait kukliai ypteljo, o Tamenis sveikindamas j
kilsteljo grimo skardin, paskui gurkteljo.
- Valgau persikus, - netiktai lepteljo Lorel.
Tamenis linkteljo.
- Manau, kad skanu. iaip jau a pats nelabai mgstu
saldsius.
245
- Ne tai norjau pasakyti. Kodl nenusidaiau oranine
spalva?
- C) k dar valgai ?
- Brakes, salotas, pinatus. Kartais obuolius. Daugiau
sia vaisius ir daroves.
- Maitiniesi vairiu maistu, tad nei plaukai, nei akys
nenusidao viena spalva - tiesiog lieka viess, - Tamenis
kvailai vypteljo. - Pabandyk savait nevalgyti nieko kita,
tik brakes - tai bent bus rpesio tavo mamai.
- Ar paraudonuoiau? - persigandusi sukluso Lorel.
- Ne visa, - atov vyrukas. - Tik akys ir plauk aknys.
Kaip mano. Gimtinje tai madinga. ydra, roin, violeti
n. Smagu.
- Kaip keista.
- Kodl keista? Vos ne pus moni porinam istorij
aikina, kad turime ali od. Tai kur kas keisiau.
- Gal, - Lorel staiga prisimin kai k i paskutiniojo
susitikimo su Tameniu. - Sakai, fj dulks neegzistuoja,
tiesa?
Tamenis kinkteljo galva tarsi sutikdamas, taiau veidas
liko neperprantamas.
APRI LYNNE PI KE
246
Spar nai
- Kai ankart buvau ia, griebei man u rieo, o vliau
ten pastebjau iburiuojanius miltelius. Kas tai, jei ne fj
dulks?
Dabar Tamenis susirauk.
- Atsipraau, turjau bti atsargesnis.
- Kodl? Ar tai pavojinga?
- Vargu, - nusikvatojo vyrukas. - Tai tik iedadulks.
- iedadulks?
- Taip, supranti, - Tamenis tyrinjo rankas, lyg ios
staiga bt tapusios labai domios, - apdulkinimui.
- Apdulkinimui ? - nusikvatojo Lorel, taiau i Tame
nio povyzos neatrod, kad is bt kalbjs juokais.
- Kaip manai, kam tau praydo gl? Juk ne vien tam,
kad pasigrotum. Nors, ties pasakius, tavoji buvo labai
grai.
- Ak, - Lorelei net ad ukando. - Juk gls dauginasi
iedadulki pagalba.
- Mes taip pat.
- Tai tu galjai... mane apdulkinti ?
- Lorele, niekada ito nepadaryiau, - rimtu veidu tei
sinosi Tamenis.
- Bet itaip galjo nutikti? - neatlyo mergait.
247
APRI LYNNE PI KE
Tamenis prakalbo atsargiai rinkdamasis odius.
- Teorikai tokia galimyb buvo.
- Ir tada - kas? Turiau kdik?
- Taip. Skl.
- Ar ji iaugt man ant nugaros?
- Ne, ne. Fjos iauga glse. Tai vienas dalyk, kuriuos
moni pasakls apibdina teisingai. Moterikos... lyties
fj apsklina patinas ir, kai iedlapiai nukrinta, iauga
skliuk. Skliuk reikia pasodinti, o kai gl praysta -
turime atal.
- Kaip js... mes... supranti - fjos... apsidulkina?
- Vyrikos lyties fja ant rank iskiria iedadulkes, o
kai dvi fjos nutaria apsidulkinti, jis rankomis liesdamas
kitos fjos ied sumaio iedadulkes. Tai toks labai sub
tilus procesas.
- Kakaip visai neromantikai skamba.
- Jokios romantikos ia ir nra, - atov Tamenis, jam
per veid nusidriek plaiausia ypsena. - Kai norime ro
mantikos, tam yra seksas.
- Tu vis dar?.. - nebaig klausimo mergait.
- inoma.
- Bet fjos negali pastoti?
248
Spar nai
- Niekada, - mirkteljo Tamenis. - Dauginimuisi skir
tas apsklinimas, o seksas - tik malonumui.
- Ar galiu pairti j tas iedadulkes ? - paklaus Lorel
siekdama paimti vyruk u rankos.
Sis atitrauk delnus, paslp u nugaros.
- Dabar j nra - tu neydi. iedadulkes gaminame tik
tada, kai alia yra ydinti moterikos lyties fja. Palikau tau
iedadulki ant rieo usimirs. Jau labai seniai nebuvau
alia ydinios fjos.
- Kodl?
- A - sargybinis. Sargybini yra ir daugiau, bet aplin
kui visi vyrikos lyties. O j gimtin grtu nedanai.
- Turtum bti vienias.
- Kartais, - Tamenis vilgteljo mergait - kakas
jo vilgsnyje'pasikeit. Numetus atiauri kauk veid ap
niauk gilus, sielvartingas lidesys. Buvo skaudu irti,
bet Lorel negaljo nusisukti.
Paskui taip pat staiga kaip ir pasirods lidesys dingo -
j pakeit nerpestinga ypsenl.
- Buvo smagiau, kol gyvenai ia. Beje, pridarei man ne
maai bdos.
- Kokiu bdu?
249
APRI LYNNE PI KE
- Dingai, - Tamenis nusijuok ir papurt galv. - O,
kaip mes diaugms tau grus. Kai tu...
- Kas tie mes?
- Juk nemanai, kad esu vienintel ia gyvenanti fja?
Lorel pa i kasos isprdusi plauk sruog.
- Na... lyg ir nemanau.
- Kol nepanorsime, nematysi ms.
Nepaisydama Tamenio odi, Lorel apsivalg u
medi.
- Kiek js yra? - paklaus stebdamasi - gal j supa
itisi legionai nematom fj.
- vairiai. Mudu su eriu beveik visada esame ia. Dar
deimt ar penkiolika daniausiai keiiasi kas eis mnesius
ar kart per metus.
- O kiek laiko ia gyveni tu?
Vyrukas kelias sekundes velg Lorel - veido iraika
buvo neperprantama.
- Seniai, - galop tarsteljo.
- Kodl ia gyveni ?
Tamenis nusiypsojo.
- Kad tave stebiau. Bent jau iki tol, kol dingai.
- Buvai ia, kad stebtum mane? Kodl?
250
Spar nai
- Kad padiau apsisaugoti. Kad niekas nesuprast, kas
esi.
Lorel prisimin kai k skaiiusi.
- Ar a... sukeistas vaikas... toks, kuriuos vadina laumi
vaikais?
Tamenis sutriko.
- Kakuria prasme taip. Tik mes negrobme vaiko tam,
kad vietoje jo pakitume tave. Esu links laikyti tave skie
pyta atala.
- O kas ta skiepyta atala?
- Tai augalas, kurio dalis priauginama j kit augal. Tu
buvai paimta i ms karalysts ir skiepyta moni pa
saul.
- Bet kam ito reikia? Ar daug yra toki... skiep?
- Ne. iuo metu tu vienintel.
- O kodl kaip tik a ?
Vyrukas palinko kiek ariau.
- Visko pasakoti negaliu, turtum itai suprasti, taiau
pasakosiu tiek, kiek galiu, gerai ?
Lorel linkteljo.
- Tave perkl moni pasaul prie dvylika met, kad
priprastum prie gyvenimo jame.
251
APRI LYNNE PI KE
Lorel uvert akis.
- Turjau susiprasti. Kas kitas galjo palikti mane krep
yje, svetimoje verandoje? - mergait ipt akis, nes Ta
niems m kvatoti.
Tik juoksi vyrukas dabar aiiau, net atverts galv.
- Ne, ne... buvau per jaunas, kad taip padaryiau. Ta
iau kai prisijungiau prie vietini sargybini, man trumpai
nupasakojo vis tavo gyvenimo istorij.
Lorel abejojo, ar jai patinka tai, k girdi.
- Vis mano gyvenimo istorij?
- Taip.
- Ar js nipinjote mane? - prisimerk mergait.
- Tai ne visai nipinjimas. Mes padjome.
- Ak... padjote, - Lorel sukryiavo ant krtins ran
kas.
- Tikrai. Reikjo kaip nors neleisti tavo tvams suino
ti, kas esi.
- Atrodo, tikrai puikiai suplanuota, - paaipiai drbte
ljo Lorel. - Nagi, pagalvokime, kaip neleisti tiems dviem
mogiukams suinoti apie fjas? tai - sugalvojau: imkime
ir nutkkime jiems vien fj tiesiog prie dur.
- Nieko panaaus. Reikjo, kad jie uaugint fj
vaik.
252
Spar nai
- Kam ito reikjo?
Tamenis patyljo, paskui papt lpas.
- Gerai, - pasipt ir Lorel, - supratau - baisi paslap
tis. Bet kodl nepadjote mans, kol buvau dar kdikis? -
mergait nejaukiai sukikeno. - Patikk, biau daug geriau
tilpusi krepyje nei trimet.
Dabar Tamenis nebesiypsojo.
- Ties pasakius, buvai vyresn nei trej.
- Kaip suprasti?
- Fjos kitaip skaiiuoja metus, kitaip sensta. Fjos ne
bna kdikiai. Supranti, jos atrodo visai kaip moni k
dikiai, bet fj vaikai ne tokie bejgiai kaip moni. Fj
mayliai atsiranda mokdami vaikioti, kalbti, o msto
madaug kaip... - Tamenis pasvarst, - gal koks penkiame
tis mogaus vaikas.
-Tikrai?
- Aha.
-Jie fizikai brsta kiek liau, tad kai fjos atrodo kaip
trimetis ar keturmetis moni maylis, i ties jau yra sep
tyneri ar atuoneri met amiaus... o protauja, lyg bt
vienuolikos ar dvylikos.
- Baisiai keista.
253
APRI LYNNE PI KE
- Nepamirk, kad esame augalai. Bejgiais mayliais
rpinasi tik gyvnai. Ne augalai. Augalai augina atalas, o
ios elia paios. Joms nereikia pagalbos.
- l ai kaip ia ieina? Fjos neturi tv? Neturiu tikr,
kakur gyvenani tv?
Prikands lp Tamenis nudelb vilgsn emyn.
- Fj karalystje viskas kitaip. Nra laiko aisti vaik
aidimus, o suaugusi fj ne tiek daug, kad galt sdti
ran kas sudjusios ir stebti vaikuius. Visi turi savo vaidme
n, pareigas, kurias prisiima labai anksti. Mes greitai suau
game. Dirbu sargybiniu nuo keturiolikos. Kiek per jaunas,
bet trko tik met kit. Dauguma fj pradeda dirbti ir
savarankikai verstis nuo penkiolikos ar eiolikos.
- Regis, nelabai smagu.
- Smagumas ia ne svarbiausia.
- Jei taip sakai, vadinasi, negaljau bti palikta, kol bu
vau tik kdikis, nes vaikiojau ir kalbjau, taip?
- Aha.
- O kiek man buvo met, kai palikote?
Tamenis atsiduso, kur laik Lorel net galvojo, kad jis
neatsakys. Paskui, atrodo, apsigalvojo.
- Septyneri.
254
Spar nai
- Septyneri? - ta mintis kiek priblok. - Kodl nieko
neprisimenu?
Tamenis palinko j priek, pasirm alknmis j launis.
- Nors neprisimeni, taiau pati ryaisi iam reikalui.
- Kokiam reikalui ?
- Tokiam. Atvykti ia, atlikti savo vaidmen, gyventi su
monmis ir visa kita. Buvai parinka Jiai misijai jau seniai,
ir pati sutikai vykti.
- Kodl neprisimenu?
- Pameni, pasakojau, kad galiu priversti mones pa
mirti maius mane, tiesa?
Mergait linkteljo.
- Tas pats nutiko ir tau. Kai sulaukei tokio amiaus, kad
galtum bti palikta kaip moni vaikas, tave privert pa
mirti vis fjos gyvenim.
- Gavau kokio stebuklingo grimo ar ko nors panaaus?
- Taip.
Nustebusi Lorel net atsisdo.
- Privert mane pamirti septynerius gyvenimo me
tus?
Tamenis msliai linkteljo.
- A... nebeinau k ir sakyti.
255
Kelias minutes abu sdjo tyldami - Lorel band su
vokti, k ie odiai jai reikia. Pradjo skaiiuoti, pridjo
prie savj metus, kuri, kaip sak Tamenis, ji neprisimi
n.
- Man devyniolika? - nusistebjo ji.
- Teorikai taip. Bet vis tiek atrodai kaip penkiolikmet
mergait.
- O kiek met tau? - neslpdama pykio balse ir
Lorel. - Penkiasdeimt?
- Dvideimt vieneri, - tyliai atsak Tamenis. - Mudu
beveik to paties amiaus.
- Mane paprasiausiai privert pamirti visk?
Tamenis gteljo peiais, veidas buvo sunerims.
Iki iol sugebjusi valdytis, Lorel visai pasiuto.
- Ar js bent pagalvojote, k darote ? Galjo nutikti mi
lijonai dalyk. Kas bt, jei mano tvai nebt panorj
priglobti mans? Kas, jei jie bt suinoj, kad neturiu
irdies, kraujo, kad man nereikia kvpuoti? Ar inai, kuo
dauguma tv maitina trimeius? Pienu, sausainiais, de
rainiais! Galjau mirti!
- Kuo mus laikai? - papurt galv Tamenis. - Nevyk
liais mgjais? Retai kada bdavo toks metas, kai tavs ne
APRI LYNNE PI KE
256
Spar nai
stebdavo bent penkios fjos, besirpinanios, kad viskas
vykt sklandiai. Ir nepasakyiau, kad didiausia problema
bt buvusi valgymas. Todl tave ir pasirinkome.
- Vadinasi, a nepamirau, k turiau valgyti?
- Tuo ir aunios rudens fjos. Dl savo burt jos ino,
k vartoti sveika ir k - nesveika, maist parenka ir sau, ir
kitoms fjoms. itokie gebjimai btini, jei nori gaminti
gydomuosius eliksyrus. inojome, kad laisva valia neb
tum suvalgiusi nieko netinkama. Reikjo sekti vienintel
dalyk - kad tvai ko nors nesumaitint prievarta. O ito
jie niekada nedar, - nespjus Lorelei n prasiioti patikino
Tamenis. - Viskas vyko kuo sklandiausiai, visk kontro
liavome. Na, - nenoromis pridr, - iki tol, kol ivaiavai.
- Iki kol ivaiavau? Jei taip akylai mane stebjote, tur
jote suprasti, kad ivykstame.
- Prie kelerius metus nustojome taip atidiai stebti.
A reikalavau. Esu... lyg ir atsakingas u tave. Tu jau buvai
ne vaikas. Pagal fj ami - netgi suaugusi. Tai, kad esi
fja, nekrito akis. Nedanai parkrisdavai, o tvai nekrei
p dmesio keistus tavo valgymo proius. Jutau, kad nu
sipelnei daugiau asmenins erdvs. Maniau, kad vertinsi
tai, - niriai pridr Tamenis.
257
APRI LYNNE PI KE
- Tikriausiai biau vertinusi, jei biau inojusi, -
prisipaino Lorel.
Vyrukas atsiduso.
- Atsitraukiau per toli, ir n nesuuodme, kad isike-
liatc, iki pasirod kraustymo komanda. Norjau tuojau
pat pulti ir visk sustabdyti. Apsvaiginti tuos kraustytojus,
parsiveti tave karalyst, pasmerkti vis projekt nesk
mei, bet... sakykime, mano pasilym dauguma bals at
met. Taigi, tu ir tvai sdote j automobil ir... tiek jus ir
tematme, - nelinksmai nusijuok Tamenis. - klimpau
iki aus, k ir sakyti.
- Atsipraau.
- Viskas gerai. Grai. Dabar viskas gerai.
Mergait tariai suiuro vyruk.
- Ar ketini sekti iki nam ir persikraustyti ms kie
m, kad jau taip mgsti mane stebti ?
Tamenis nusikvatojo.
- Ne. Ai, man ir ia gerai. Labiausiai jaudinoms dl
tavo ydjimo ir su tuo susijusi problem. Laim, pui
kiausiai susitvarkei.
- Tad ir toliau gyvensiu tenai, o js - ia?
- Kol kas.
258
Spar nai
- Tada kokia prasm buvo mane... skiepyti ? Ar a - tik
eksperimentas?
- Ne, visikai ne, - Tamenis giliai, teatralikai atsiduso,
skubiai apmet akimis proskyn. - Tave isiuntme, kad
padtum apsaugoti ias emes. Tai... fjoms labai svarbus
kampelis. Btina, kad i vieta priklausyt supratingam
mogui. tai kodl patekai pas dabartinius savo tvus. Kai
mir tavo moiut, mama labai nusimin ir tuojau pat m
pardavinti nam. Tada jai tebuvo devyniolika ir, spju,
gimtosios vietos adino per daug prisiminim.
- Mama pasakojo apie tai.
Tamenis linkteljo.
- Reikalai pasitais, kai mama itekjo u tavo tio, ta
iau namo pradavinti ji nenustojo. Tuomet Sili taryba
sugalvojo, kad reikt jiems duoti auginti tave. Pavyko ge
riau nei tiktasi. Kai mama pamilo tave kaip sav, pamiro
namo pardavinjim. Retkariais uklystantis vienas kitas
pirkjas mums buvo ne bda - lengvai su tuo susitvark
me. Dabar, regis, reikalai visai aprim, - Tamenis atsilo,
rankas sunr u galvos. - Mums telieka sdti ir laukti,
kol paveldsi em.
Lorel nudelb vilgsn emyn.
259
APRI LYNNE PI KE
- O jei nepaveldsiu? Kas, jei... jei tvai parduos na
mus?
-Jie negali parduoti, - atsainiai mesteljo Tamenis.
- Kodl ne, - kilsteljo galv mergait.
Tamenis klastingai ypteljo.
- Nemanoma parduoti namo, jei niekas neprisimena,
kad jis yra.
-K?
- Mes galime priversti mones pamirti ne vien tik tai,
k jie mat.
Lorelei supratus, net akys isiplt.
- Js neleidote parduoti namo! Privertte mones pa
mirti, kad jie i viso kada nors mat ms nam!
- Turjome.
- O vertintojai?
- Patikk, jei mama bt suinojusi, kiek ta em verta,
bt tik dar labiau susigundiusi.
- Tai ir juos privertte usimirti ?
- Buvo neivengiama, Lorele. Patikk manimi.
- Hmmm... Jums nepasisek, - tyliai sumurmjo mer
gait.
Tamenio veidas persimain, sunerimo.
260
Spar nai
- K nori pasakyti ? - paklaus rimtu balsu.
- Mama parduoda em.
- Kam? Niekas nebuvo apsiirti. Btume tuo pasi
rpin.
- Neinau. Kakokiam vyrukui, kur ttis sutiko Bru-
kingse.
- Lorele, tai labai svarbu, - palinko priek Tamenis. -
ios ems parduoti negalima.
- Kodl?
- Pirmiausia todl, kad a ia gyvenu. Nelabai pagei
dauiau likti benamis. Bet, - vyrukas apsivalg aplinkui ir
susijaudins net suurzg, - negaliu visko paaikinti tiesiog
dabar, bet negalima leisti, kad mama parduot namus. Kad
ir kas nutikt, turi pasikalbti su ja, kai tik gri namo, da
ryk bet k, tik tikink, kad pasakyt tam pirkjui Ne.
- Na... gali bti sudtinga.
- Kodl?.
- Pasilymas jau svarstomas. Greitai pasirays doku
mentus.
- Oi, ne... - Tamenis nubrauk nuo kaktos plaukus. -
Blogai, oi kaip blogai. eris mane nuds, - atsiduso jis. -
Gal galtum dar k nors padaryti?
261
- Sprendimus priimu ne a, - pasak Lorel. - Nesaki-
nju tvams, k daryti.
- Praau tik pabandyti. Tarkime... kai k... O mes ia
taip pat io to imsims. Jei tik inotum, kokia i em svar
bi ms karalystei, nesudtum aki, kol nesitikintum, kad
ji igelbta. Net neinau, ar man pavyks umigti, iki su
lauksiu tavs grtant ir pasakant, kad viskas gerai.
- Kodl?
T amenis giliai atsiduso, net suvokt.
- Negaliu sakyti - udrausta.
- Udrausta? Tai a fja, ar ne?
- Nesupranti, Lorele. Negali inoti visko tik todl, kad
esi viena ms - dar ne dabar. Paioje karalystje gyvenan
ioms jaunoms fjos neleidiama keliauti moni pasaul,
kol jos nerodo itikimybs, jei joms i viso tai pavyksta. O
tu praai mane, kad atskleisiau vien didiausi fj pa
slapi. Net nesitikk ito i mans.
Kelios sekunds praslinko tyloje.
- Padarysiu, k galiu, - galop paadjo Lorel.
- ito ir praau.
Mergait prisivert nusiypsoti.
- Tvai pagalvos, kad isikrausiau i proto.
APRI LYNNE PI KE
262
Spar nai
- Neprietarauju.
Prie usimodama trenkti vyrukui per pet, Lorel ke
lias sekundes dar spoksojo j jj.
Tamenis tik nusikvatojo.
Paskui surimtjs suiuro j mergait. Tarsi dvejoda
mas pasislinko artyn, perbrauk pirtais per nuog Lo
rels rank.
- Diaugiuosi, kad iandien atjai, - tar. - Pasiilgau
tavs.
- A... a... gal taip pat pasiilgau.
- Tikrai? - vyruko akyse suibo viltis - toks trokimas,
kad Lorel net nusisuko j al ir nervingai sukikeno.
- Zinai, i pradi galvojau, kad esi pakvais benamis.
Jiedu abu susijuok, ir Lorel susiavjo velniu, skam
biu vyruko balsu. Jai per nugar nubgo iltas, kutenantis
iurpuliukas. Mergait dirsteljo laikrod.
- Man... reikia eiti, - atsipraydama sumurmjo ji.
- Grk kuo greiiau, - pakviet Tamenis. - Daugiau
pasikalbsime.
- Noriau, - nusiypsojo Lorel.
- Ar paadi pasikalbti su tvais ?
- Taip, - linkteljo mergait.
263
- Pranei naujienas?
- Kai tik galsiu. Bet neinau, kada tai bus.
- Ar ketini apie vis reikal papasakoti tvams?
- Neinau, - atsiduso Lorel. - Nemanau, kad jie mani
mi patikt. Ypa dabar, kai nebeturiu iedo, kuris rody
t, jog kalbu ties. Tik taip tikinau Deivid.
- Deivid, - paaipiai pakartojo Tamenis.
- O kas ia tokio?
- Nieko. Bet ar garantuoji, kad jis patikimas?
- Esu tikra.
- Spju, kad turjai kam nors pasipasakoti, - atsiduso
Tamenis. - Vis dlto man tai nepatinka.
- Kodl ne?
- Nes jis mogus. Visiems aiku, kad mons yra nepa
tikimi. Turtum bti atsargi.
- Man nereikia saugotis. Deividas niekam nepasakos.
- Tikiuosi, esi teisi.
Jiedu neskubdami jo, Lorel pirma myn jau inomu
takeliu. Pamikje sustojo.
- Ar tau tikrai reikia skubti? - tyliai paklaus Tamenis.
Lorel nustebo - kaip jausmingai nuskambjo jo balsas.
Pokalbio metu ji juto, kad... labai patinka tam vyrukui. Bet
APRI LYNNE PI KE
264
Spar nai
dabar balse suskambo kakas daugiau. Kakas labiau as
menika. Mergait kiek nustebo, kad ir pati delsia nueiti.
- Mano tvai net neino, kad esu ia. Tiesiog ismukau
nieko nepasakiusi.
Tamenis linkteljo.
- Pasiilgsiu tavs, - sunabdjo.
Lorel nervingai sukikeno.
- Vos pasti mane.
- Vis tiek pasiilgsiu, - atr vyrukas. J akys susitiko. -
Jei kai k duosiu, ar laikysi mano prisiminimui? Gal tada
prisimintum mane daniau?
-Gal.
Tamsiai alios Tamenio akys, regis, vr mergait kiaurai.
Nutrauks nuo kaklo plon virvel, ities nediduk
vilgant apskritim.
- Tai tau.
Padtas ant Lorels rankos vilgantis daiktas sukibirk
iavo. Tai buvo spindintis auksinis ratukas, vos didesnis u
pup su mautle kritoline glyte ant viraus.
- Kas tai? - susiavjusi paklaus Lorel.
- Tai atalos iedas, - paaikino Tamenis. - Supranti,
maos fjos. Kiekviena naujai iaugusi fja gauna ied. Jei
265
neioja - iedas auga kartu su ja. Juos gamina iemos fjos.
Oi, ne visai - gamina pavasario fjos, iemos - tik ubu
ria. - Itiess rank parod ant savo pirto paprast sidab
rin iedel. - Matai, tai manasis. Buvo toks pat mautis
kaip ir ravo. O tu jau ne glis, tad iedas ant pirto netiks,
bet vis tiek pagalvojau, kad jis tau patiks.
Maas iedelis buvo ypatingo groio, ypa dailus.
- Kodl man j duodi?
- Kad labiau pasijustum esanti viena ms. Gali pasika-
binti ant grandinls, - tar Tamenis. Kiek padvejojs dar
pridr: - Pamaniau, kad tau reikt j turti.
Lorel klausiamai dbteljo Tamen, taiau is nusuko
vilgsn al. Mergait gailjosi, kad neturi daugiau lai
ko - ikamantint i jo paslaptis.
- Vis laik j neiosiu, - paadjo.
- Ir galvosi apie mane? - vyruko akys nedav mergaitei
ramybs, ji suprato, kad atsakymas yra tik vienas.
- Taip.
- Gerai.
Lorel jau sukosi alin, bet, nespjus jai engti n ings
nio, Tamenis sugrieb jai u rankos. Neatpldamas vilgs
nio nuo Lorels aki, pakl jos rank prie veido ir brk
APRI LYNNE PI KE
266
Spar nui
teljo krumpliais sau per lpas. Vos sekundl Tamenis
neteko savitvardos. Lorel net nustro pamaiusi, k jai
idav vyruko akys: tai buvo palusi, laukin aistra. Ne
spjus siirti atidiau, jis nusiypsojo, ir aistros blyksnis
prapuol.
Vos gaudydama or Lorel nuingsniavo prie dviraio -
band nusiraminti, taiau nuo rankos, kur paliet Tame
nio lpos, sklido ilumos bangos. Mindama dviraiu prie
greitkelio, ji vis griojosi atgal vyruk. Kiekvien kart
atsisukusi sugaudavo dm Tamenio vilgsn. Net minda
ma dviraio pedalus alia greitkelio einaniu dvirai taku,
Lorel juto, kaip vyruko akys seka j, nors pati jau jo nebe
mat.
PENKIOLIKTAS
SKYRIUS
Buvo keturios po piet, kai Lorel pastat dvirat gara
e - ymiai vliau nei galjo pasiteisinti utrukusi pamo
kose. sidrsinusi pravr nam duris.
Ttis tysojo ant sofos, skambjo tylus, ritmingas jo knar
kimas. I jo joks pavojus negrs. Mergait siklaus, kur
mama - virtuvje buvo girdti barkantys buteliai.
- Mama? - paauk pasukusi u koridoriaus kampo
mergait.
- Tu jau grai? Judu su Deividu labai greitai imokote
paskutin puslap. Skambinau vos prie pusvaland.
- Aha... Pasirod lengviau nei maniau, - skubiai ibr
mergait.
- Ar gerai praleidote laik? Deividas - mielas berniu
kas.
271
APRI LYNNE PI KE
Lorel linkteljo, bet mintys sukosi visai ne apie draug.
Kalbant tiksliau - madaug keturiasdeimt dvi mylios nuo
Deivido nam.
- Ar judu?..
- K mudu? - Lorel band suvokti, apie k kalba ma
ma.
- Na, pas Deivid praleidi siaubingai daug laiko. Pagal
vojau, gal judu abu... jau porel.
- Neinau, - nuoirdiai atsak mergait. - Gal.
- A tik... tik inau, kad Deivido mama kartais utrun
ka po darbo, tad judu su Deividu praleidiate daug laiko
vieni. Kai liekate vieni tuiuose namuose, reikalai gali tap
ti nevaldomi.
- Mama, bsiu atsargi, - paaipiai nuts Lorel.
- inau, kad bsi, bet a - mama ir vis tiek turiu per
spti, - ypsodamasi atkirto mama. - Nepamirk, kad,
nors dar nesergi mnesinmis, tai nereikia, jog negali pa
stoti.
- Mama!
- A tik primenu.
Lorel prisimin Tamenio tdien pasakytus odius:
Apdulkinimas skirtas tik dauginimuisi, o seksas - malo
272
Spar nai
numui. Mergait pagalvojo, k mama pasakyt, jei ji pa
reikt, kad negali pastoti ir mnesins niekada neprasids.
Kad seksas jai - tik seksas, be joki pasekmi. Jei Lorel ir
galjo drbtelti k nors tokio, kas ities sujaudint mam,
tai is pareikimas bt kaip tik toks. Po galais, niekaip ne
galjo nustoti galvojusi apie Tamenio odius.
- Mama, - mikiodama prabilo mergait. - Norjau
pakalbti su tavimi apie senuosius namus. Ms eima ten
gyveno nuo seno. Ir a praleidau tenai vis gyvenim, -
prisiminusi tikrj gimtin - slaptus namus, mergait pa
lenk galv. - Bent jau kiek save prisimenu, - netiktai
akys papldo aaromis, mergait vl suiuro j mam. - Tai
stebuklingiausia vieta pasaulyje. Labai noriau, kad ne-
parduotumte nam.
Mama ilgai velg j dukr.
- Ponas Barnis silo galyb pinig, Lorele. Viskas, ko
pastaruoju metu buvai usimaniusi ir ko negaljome sau
leisti, vl bus ms.
- O kas, jei neparduotumte ? Ar nenutikt nieko bloga?
Mama atsiduso, minutl pamst.
- Tio verslas klesti, bet nra garantij, kad taip bus ir
toliau, - mama pasirm alknmis j stal. - Dar ilgai tek
273
t gyventi taupant. Man nepatinka gyventi taip susispau
dus. Tu ne vienintel, kuriai tenka kai ko atsisakyti.
Kur] laik Lorel tyljo. Uduotis penkiolikmetei atro
d pernelyg didel. Bet juk esu, - pagalvojo ji, - nepapras
ta mergait!* Padrsinta tos minties, ji ryosi.
- ( ial galtum bent pagalvoti apie tai? Pavyzdiui, sa
vait, - paklaus Lorel, pamaiusi, kad mama papt l
pas.
- Turtume pasirayti dokumentus treiadien.
- Savait. Praau. Pasakykite Barniui, kad norite savait
pagalvoti. Ir jei tikrai pamstysite, daugiau nekyrsiu.
Mama nepatikliai irjo mergait.
- Mama, praau.
Mamos veidas suvelnjo.
- Spju, ponas Barnis tikriausiai neatsiims savo pasi
lymo, jei papraysiu dar vien savait pagalvoti.
Lorel apibgo aplink bar ir apkabino mam.
- Ai, - sunibdjo. - Man tai labai daug reikia.
- Taigi jis tikrai ne visk tau papasakojo, - tar Dei
vidas ssdamas ant baro kds virtuvje. Berniuko mama
buvo ilkusi pasimatym, tad jiedu su Lorele namuose
APRI LYNNE PI KE
274
Spar nai
liko visikai vieni. Deividas valg mikrobang krosnelje
paildytus piet likuius, o Lorel, bandydama nukreipti
dmes nuo maisto kvapo, kak paiinjo ssiuvinyje.
- Pakankamai, - tarsi gindamasi atr mergait. - Lyg
ir norjo daugiau papasakoti, bet negaljo.
Regis, draug tai erzino.
- Kakoks keistuolis.
- Tamenis tikrai kitoks, ir ne vien tik ivaizda, - Lorel
staiga nustojo sukusi pietuku spiral ir pakl akis - u
pldo prisiminimai. - Jis toks stiprus. Visi jausmai - geri
ir blogi - atrodo tarsi bt padidinti. Ir tai ukreia, - ji
vl m sukti pietuku ratus, - lyg usimanai jausti t pat,
k jis, bet nepavyksta, nes tie jausmai keiiasi labai greitai.
Bti tokiam aistringam turt bti labai sunku, - mergait
sudrebjo visu knu - suprato radusi tinkam od apib
dinti Tameniui. Aistringas, visada toks.
- Tai judu dabar lyg ir draugai >
- Neinau, - atsak mergait. Tiesa buvo ta, kad tas vy
rukas jos geid. Ir dar, nepaisant pastang atsispirti, ji jau
tsi lygiai taip pat. Praleidus vis dien su Tameniu atrod
tarsi idavyst vakare bti su Deividu. O gal atvirkiai.
Sunku buvo pasakyti, kaip yra i tikrj.
275
Lorel paliet ant tvirtos sidabrins grandinls paka
bint ied, kur dav Tamenis. Tdien jau buvo iupinjusi
j gal siuit kart. Vos palietus grdavo prisiminimai apie
vyruk. Per t trump pasimatym jiedu su Lorele tapo
<.laugiau nei draugai. Ne, ne daugiau - labiau nei draugai.
odis draugai" atrod per menkas apibdinti usimez
gusiam ryiui. Tikrai, buvo panaiau, kad jiedu neatsieja
mai susij. Negaljo ito pasakoti Deividui. Bt sunku
paaikinti net nealikam stebtojui, o Deividas toli grau
nebuvo nealikas. Jei bt bent numans, koki jausm
audr mergait pajusdavo pagalvojusi apie Tamen, bt
beprotikai pavydjs.
Bet tai nereik, kad Lorelei nepatinka Deividas. Laik
j geriausiu savo draugu, o kartais - net daugiau nei drau
gu. Deividas buvo visika Tamenio prieingyb - ramus,
susikaups, protingas, mokjo nuraminti. Mergaits jaus
mai jam toli grau nebuvo audringi - greiiau jau ramus,
stiprus potraukis. Deividas suteik gyvenimui pastovu
mo - i Tamenio ito niekada nesulaukt. Dvi puss, ku
rios niekada netaps viena.
Galop Deividas baig pietauti, ir pastmusi ssiuvin
al Lorel atsisuko draug.
APRI LYNNE PI KE
276
Spar nai
- Ai, kad pridengei. Nebiau net susapnavusi, kad
mama ims ir paskambins tau.
Deividas gteljo.
- Utrukai, o juk ji ino, kad i ties nemgsti biolo
gijos.
- i popiet truputj skaiiau, - pasiteisino Lorel. -
Zinai, kaip augalai siurbia i oro anglies dvidegin, o patys
gamina deguon, tiesa?
- Taip, todl ir turtume rpintis mediais ir panaiai.
- Pamaniau, kad a tikriausiai kvpuoju ne deguonimi.
- Tu... manai, kad sugeri anglies dvidegin?
- Taip. Ir ikvepiu deguon.
- Spju, tu gali bti teisi.
- Pamaniau, - neskubdama dst Lorel, - kad galtu
me pabandyti tok eksperiment.
- Kok eksperiment? - nustebs suiuro Deividas.
- Na, oro po mikroskopu nepakii, tad vienintelis b
das bt ibandyti, ar tu gali kvpuoti mano ikvepiamu
oru.
Deividui pradjo darytis aikiau, kurlink ji suka.
- Ir kaip tu silai itai padaryti? - paklaus, o burnos
kamputyje aid vos matoma ypsenl.
277
APRI LYNNE PI KE
- Na... pagalvojau, kad tai galt bti kakas panaaus j
dirbtin kvpavim i burnos burn. Tu ikvptum mano
burn pirmasis, o paskui, nekvpusi naujo oro, ikvpiau
a, - paaikino mergait, sekundl irjo Deivid, o
paskui paraudo. - Visai nebtina tai daryti. Man tik iaip
ov tokia mintis.
- A suavtas, - pareik Deividas. - Pati viena mokei
si biologijos.
Lorel pavart akis, bet nusiypsojo.
- Draugauju su Google.
Deividas suprunkt, taiau skubiai kosteljs nuslp
kilus juok.
Lorel dbteljo draug.
- Atrodo visai protinga mintis, - pripaino berniu
kas. - Pabandykime.
Berniukas atsisuko, prisislinko ariau, kad net lietsi j
keliai.
- Pirmiau kvpk oro tu, palaikyk apie deimt sekun
di, kad plauiai perdirbt j anglies dvidegin. Paskui i
kvpk mano burn, o a trauksiu. Tada palauksiu deimt
sekundi ir ikvpsiu atgal tau burn, gerai?
Deividas linkteljo.
278
Spar nai
Atrod gana paprasta. Na, gal tik iskyrus t dalj... bur
na burn. Bet juk galima susidoroti, tiesa?
Deivido krtin isipt, jis trauk pilnus plauius oro,
o sulaikius kvpavim net veidas paraudo.
Kelio atgal nra.
Po deimties sekundi berniukas pamojo Lorelei ir
pasilenk pirmyn - akys velg tik jai j burn. Mergait
paband susikaupti, pasilenk priek. Lpos velniai susi
liet, ir Lorel vos neusimiro - nervingai trukteljo oro
gurkn. Deividas prisispaud stipriau ir ikvp jai bur
n. Mergait trauk pilnus plauius.
Deividas atsitrauk, ir Lorel padar klaid - pavelg
jam akis. Nusiypsojusi paband nusukti vilgsn al, su
skaiiavo iki deimties. Paskui berniukas vl pasilenk, jo
ranka velniai spaud Lorels pet.
Mergait pasitiko j pusiaukelje, kart jau be dvejoni.
Berniuko lpos paliet josios, iek tiek prasivr. Lorel i
pt vis or, kur turjo plauiuose, Deividui burn, ju
to, kaip is kvepia. Berniukas kur laik dar dels, paskui
atsitrauk.
- Oho, - pareik ikvpdamas ir perbrauk pirtais
plaukus. - Nuostabu. Net galva svaigsta. Lorele, manau,
ikvepi gryniausi deguon.
279
- Ar nenukrisi nuo kds, k? - mergait udjo Deivi
dui ant koj rankas.
- Man viskas gerai, - ltai kvpuodamas atsak is. -
Duok dar kelias sekundes, tuojau atsigausiu, - jo rankos
nuslydo ant mergaits deln, vis dar gulini jam ant
koj.
Deividas apsilai virutin lp, nusiypsojo - Lorel
suiuro j j.
- Kas pralinksmino?
- Atsipraau, - vl paraudo Deividas. - Tiesiog tu saldi.
- Kaip suprasti - saldi?
Berniukas dar syk apsilai lpas.
- Kaip medus.
- Medus?
- Taip. Maniau, kad man pasivaideno tada... na, inai,
tada, kai... Bet iandien vl tas pats. Tavo lpos tikrai sal
dios, - pareik ir sekundl patyljs ypsodamasis pri
dr: - Ne, ne kaip medus, o kaip nektaras. Panaiau tai.
- Puiku. Dabar iki gyvenimo galo man teks aikintis
kiekvienam, su kuriuo buiuosiuosi, nebent tai btum tu
arba... kita fja, - mergait vos nelepteljo Tamenio vardo.
Pirtai patys nuslydo prie kabanio ant kaklo iedo.
APRI LYNNE PI KE
280
Spar nai
- Tai nebuiuok kit, tik mane, - gteljo berniukas.
- Deividai...
- A tik silau akivaizdiai protingiausi ieit, - ikls
rankas prietaravo is.
Mergait nusijuok, sumirksjo akimis.
- Manau, is atradimas neleis man tapti ta, kuri buiuo
jasi su visais i eils.
Deividas papurt galv.
- Tu niekada netaptum tokia. Esi per daug velni. Pra
dtum jaudintis dl kiekvieno pabuiuoto, kad sudauysi
jam ird.
Lorel nesuprato, ar tai turjo nuskambti kaip kompli
mentas, bet pasijuto pamaloninta.
- Hmm, ai. Gal ir taip.
- O kas ia? - paklaus Deividas rodydamas pakabuk
ant mergaits kaklo. - Vis aidi su juo.
Lorel paleido ied, is slysteljo ant markinli. Tar
si koks talismanas, tas iedas jos mintis tutuojau nuskrai
dindavo pas Tamen. Net pagalvojo - gal jis inojo tai dar
prie duodamas j mergaitei. Nustebo supratusi, kad dl to
n kiek nesieid.
- Tai iedas, - prisipaino galop. - Tamenis dav.
281
APRI LYNNE PI KE
Deividas keistai dbteljo j j.
- Tamenis tau dav ied?
- Ne taip supratai. iedus duoda jaunoms fjoms. Ma
nau, kiekviena bdama dar maut gauna po ied, - ne
paisydama didiulio noro ied laikyti paslaptyje, mergai
t itrauk grandinl i po markinli ir parod Deividui
t ma ratuk..
- Tikrai labai graus, - nenoromis pripaino berniu
kas. - Kodl jis dav t ied tau?
1.orel gteljo.
- Neinau. Norjo, kad turiau.
Prie paleisdamas ied Deividas dar ilgai j j j irjo.
EIOLIKTAS
SKYRIUS
- Kaip tik laiku, - pareik mama, kai rytojaus dien
Lorel parjo i mokyklos. - Tau skambina.
Lorel pam telefono ragel. Prie gatvs kampo k tik
atsisveikino su Deividu. Kodl turt jai skambinti?
- Klausau, - tariai atsiliep ji.
- Sveika, Lorele. Tai Cels.
- Sveika, - pasisveikino mergait.
- Ar usimusi? Grai diena, tad pamaniau, gal nor
tum apirti Beteri Pointo vytur ?
Lorel buvo girdjusi apie i istorin viet, bet matyti
jos dar neteko.
- Taip, - atsak ji. - Labai noriau.
- Usukti tavs penkt?
- Gerai.
285
AP RI L Y NNE PI KE
- Kur nors leki su Deividu? - paklaus mama, kai Lore
l padjo telefono ragel.
- Ties;} pasakius, su Celse. Ji nori apirti vytur. Ga
liu?
/inoma, nuostabu. Diaugiuosi, kad apsidairei aplin
kui. 'Zinai, man labai patinka Deividas, bet turtum turti
daugiau draug. Taip sveikiau.
Nujusi prie aldytuvo Lorel atsidar skardin gri
mo - Celss teks luktelti.
- iandien patu atsiunt vidurio semestro egzamin
vertinimus, - tarsteljo mama.
Lorel vos nepaspringo grimu. Iki ydjimo mokslai
visai gerai seksi, bet ji neinojo, kaip seksis dabar, kai gy
venimas pakrypo keista linkme.
- Trys vertinimai A, du B. Labai diaugiuosi, - yp
sodamasi pareik mama. Paskui nusijuokusi pridr: - Jei
jau atvirai, iek tiek didiuojuosi ir savimi. Neblogai padir
bjau mokydama tave - sekasi puikiai.
Kai mama padav dokument su paymiais, mergait
uvert akis. Biologijos vertinimas B nenustebino, ta
iau lygiai taip pat nestebino ir aukiausias balas i angl
kalbos. Viskas, ko reikia, - tai ilaikyti gerus paymius iki
286
Spar nai
semestro pabaigos. Neturt bti sunku. Blogiausia jau
tikrai praeityje.
- Kodl tio automobilis prie nam? - susidomjo
Lorel.
- Ttis serga, - atsiduso mama. - Vis dien. Net njo
darb.
- Oho, - nustebo mergait. - Jis niekada nra praleids
darbo.
- Taip. Priveriau gulti lovoje. Rytoj turt bti ge
riau.
Mergait igirdo kieme nuaidint automobilio signal.
- Tai Cels, - iupdama striuk pareik ji.
- Smagiai praleiskite laik, - ypsodamasi palinkjo
mama.
Lorel smuko Celss mamos automobilio galin sdy
n, atsisukusi draug plaiausiai isiiep.
- Oi, tas vyturys nuostabus. Klasikinis. Tau patiks.
Celss mama ileido mergaites stovjimo aiktelje.
- Griu madaug po dviej valand, - pasak ji.
- Iki, - mojuodama ranka atsisveikino els.
- Kur dabar? - velgdama vandenyn paklaus Lorel.
- Nueisime, - atsak Cels rodydama sal madaug u
penki imt pd nuo kranto.
287
- Nueisime j sal?
- Kai vanduo atslgsta, tai tarsi kyulys.
Pridengusi akis nuo sauls Lorel spoksojo sal.
- Nematau jokio vyturio.
Jis ne toks, kokius vyturius pieia paveikslliuose. Pa
prasiausias namas su iburiu ant stogo.
Cels nuved siaura smlio juosta, jungiania nediduk
sal su emynu. Buvo smagu eiti visai prie pat vandenyno
ir nesulapti. Lorelei patiko atrus, srus kvapas, kur at
nedavo gaivus vjas, glamonjantis jai veid, plaikstantis
draugs garbanas. Tikrai, keista, bet ji mgavosi uuosda-
ma vandenyn, nors sraus vandens nekent.
Mergaitms pasiekus sal, jos pamat vyruot keliuk,
vedant kalv. Vos prie kelias minutes pasuko nedidel
uuolank, o vyturys jau ikilo prie akis.
- Tikrai, visai kaip normalus namas, - nustebusi parei
k Lorel.
- Tik iburys, - rodydama pasak Cels.
Lorels draug tarsi kokia gid, akylai stebint apsaugos
darbuotojui, aprod Lorelei nediduk pastat ir papasakojo
vyturio istorij, taip pat ir tai, koks jis reikmingas, kai vos
ne kas dvejus metus Kreento miest uplsta cunamiai.
APRI LYNNE PI KE
288
Spar nai
- Bna nuostabiai grau, - pasakojo els. - Bent jau
tol, kol ne per dideli.
Lorel abejojo, ar verta taip avtis.
Cels nusived draug j vidin kiemel ir parod viole
tines glytes, elianias ant uol visose nedidels salos pu
sse.
- Tikrai graios, - grojosi Lorel lenkdamasi paliesti
gli lopinl, apsipylus smulkiais iedynais.
Cels i kuprins isitrauk paklot ir ities j ant
minktos ols. Susdusios mergaits tyldamos kelias mi
nutes stebjo jr. ioje nuoal ioje, nuostabioje vietoje Lo
rel jautsi nurimusi. Darsyk pasiraususi kuprinje Cels
itrauk Snickers okoladuk sau, o 1-orelei ities nedidel
Tupperivare dut.
- Kas ten? - paklaus Lorel.
- Braks. Natralios, jei tai svarbu, - atsak draug.
Nusiypsojusi Lorel atidar dangtel.
- Ai. Atrodo nuostabiai, - padkojo Lorel. Braks
buvo milijon kart geriau nei okoladukas, kuriuo mga
vosi Cels.
- Tai kaip sekasi su Deividu?
289
Lorel vos nepaspringo k tik pradta kramtyti brake,
stipriai u/sikosjo.
- K turi galvoje?
A tik pagalvojau, ar js jau pora.
Na, tai ir klausk, o ne kalbk uuolankomis, - murm
teljo Lorel labiau brakms nei Celsei.
Tu jam tikrai patinki, Lorele, - atsiduso draug. -
Noriau, kad bent pus tiek patikiau jam.
I .orel pasmeig akute brak.
- Manau, Deividas patinka man nuo tos dienos, kai tik
atsikraust ia. Mudu kartu aidme futbolo komando
je, - ypsodamasi aikino Cels.
Lorel sivaizdavo deimtmet Cels, visai toki pat kaip
dabar - usispyrusi ir tiesmuk, niekaip nepritampani,
susipastant su Deividu. Atlaidiu, draugiku Deividu.
Nenuostabu, kad Cels j nusiirjo. Bet vis tiek...
- Celse, nenoriu eisti, bet kodl man itai pasakoji?
- Neinau, - tar i. Mergaits kur laik tyljo. - Ne
noriu, kad pasijustum blogai ar dar kas panaaus, - patiki
no Cels. - inau, kad Deividui nepatinku taip, kaip nor
iau. Atvirai, jei jau jam norisi turti draug, tai veriau tai
bt tokia kaip tu. Tokia, su kuria galiau draugauti ir a.
AP RI L Y N NE PI KE
290
Spar nai
- Tai turbt gerai, - pasak Lorel.
- Ar... tu dabar jo panel? - nenorjo atstoti Cels.
- Neinau. Gal ?
- Tu mans klausi ? - ypsodamasi nusistebjo draug.
- Neinau, - Lorel panairavo j Cels. - Tavs tikrai
neskaudina, kad kalbu apie tai ?
- N kiek. Diaugiuosi dl tavs.
- Kartais tikrai kalbi keistai, - lidnai pastebjo Lo
rel.
- Aha, ir Deividas taip sako. A pati manau, kad mo
ns per retai sako tai, k galvoja.
- Na, ia tu nepralenkiama.
- Tai panel ar ne, - vl paklaus Cels - nesidav i
muama i vi.
Lorel gteljo.
- Tikrai nenutuokiu. Kartais galvoju, kad noriau, bet
niekada nesu turjusi vaikino. Net nesu artimiau drauga
vusi su berniukais! Draugyst su Deividu man labai patin
ka... nenoriau jos netekti.
- Gal nereiks.
- Gal. Tiesiog neinau.
- Gal dar ir pasipelnysi i to, - pasvarst Cels.
291
AP RI L Y NNE PI KE
- O kaip?
- Jei judu jau buiuojats, tai gal Deividas padarys u
tave nam darbus.
Hut neblogai, - mesteljo Lorel. - Biologija man
visai nesiseka.
Aha, - ypteljo draug. - Taip jis ir sak.
Negali bti! - ipt akis Lorel. - Tikrai?
Vargu ar tai paslaptis - dejuoji dl biologijos beveik
kasdien per pietus. Manau, Deividas bt puikus vaiki
nas, - pridr Cels.
- Kodl taip kalbi? Dauguma moni tavo vietoje ban
dyt mudu iskirti.
- A nesu dauguma moni, - gindamasi atov Cel
s. - Be to, - ts kiek velnesniu tonu, - jis tikrai bt
laimingas. O man patinka, kai Deividas laimingas.
- A namie, - tik engusi pro duris kteljo Lorel,
svied ant grind kuprin ir pasuko tiesiai sandliuk
kriaui kompoto. Mama pasirod po keli minui, kai
Lorel tiesiai i stiklainio vejojo kriaus pusel. Taiau
uuot susilaukusi tik mamai bdingo dbteljimo, rei
kianio pasiimk lktut", mama tik atsiduso ir ispaud
pavargusi ypsenl.
292
Sparnai
- Ar pasirpinsi savo pietumis pati?
- inoma, o kas nutiko?
- Tavo tiui blogiau. Jam skauda skrand, pilvas ips
tas, o dabar dar pradjo kariuoti. Temperatra nra labai
aukta, bet niekaip nepavyksta jos numuti. Nepadeda nei
alti kompresai, nei vsi vonia, nei juozaols ar saldyme
dio kapsuls.
- Tikrai? - nustebo mergait. Mama turjo oleli nuo
vis negalavim - jos darydavo stebuklus. Lorels draugai
danai jai skambindavo, kai jau nepaddavo jokie parduo
dami vaistai.
- Ar bandei duoti arbatos su eiuole? - pasil mergai
t, nes kaip tik ios arbatos jai visada duodavo mama.
- Paruoiau vis voni, atvsinau. Bet jis sunkiai ryja,
tad nebenumanau, kaip padti.
- Lainuosi, kad ko nors suvalg, - spjo Lorel.
- Gal, - isiblakiusi mesteljo mama, bet nuskambjo
netikinamai. - Jam tikrai pablogjo vos tik tu ijai. Bet
kokiu atveju, - atsisukusi dukter dar pridr: - praleisiu
vakar su juo. Gal pavyks padti pasijusti bent kiek geriau.
- Man viskas bus gerai. Turiu kriaui kompoto ir kr
v nam darb.
293
- Mudviej laukia aunus vakaras.
- Kurgi ne, - atsidususi tarsteljo Lorel irdama
krv knyg, laukiani ant stalo.
AP RI L Y NNE PI KE
SEPTYNIOLIKTAS
SKYRIUS
Ketvirtadien po pamok Lorel pasiiupo mlynj
darbin prijuost ir nuingsniavo gatve prie knygyno. T
io darbuotojai Den, Brcntas ir Mad dirbo papildomas
valandas, bet jei reikalai nesikeis, tai iki savaitgalio visi trys
jau bus virij leistinas keturiasdeimt savaitini darbo
valand. Lorel norjo, kad bent Brentas ir Den gaut
ieigin dien. Juodvi su Made susitvarkys paios. Mad
buvo vienintel darbuotoja, kuri ttis paveldjo" i anks
tesniojo knygyno savininko. Moteris dirbo ia jau ger de
imtmet, ir, laim, pati auniai tvarksi.
Taiau engdama pagrindins gatvs link mergait jau
dinosi ne dl knygyno. jusi tv miegamj iklausyti
tio nurodym, liko priblokta jo ivaizdos. Ttis visada
buvo liesas, bet dabar jo veidas buvo sukrits, po dubu-
297
AP RU. YNNE PI KE
siomis akimis juodavo eliai. Lpos - iblykusios, kakta
nusta smulkuiais prakaito laeliais. Lorels mama iban
d visk;}: levand ir rozmarin kompresus ant krtins,
pankoli arbat;} skrandiui nuraminti, galyb vitamino
C imunitetui stiprinti. Regis, jokie vaistai negelbjo. Kad
gei iau miegot, nakiai mama sugird tiui brendio ir
j oro drkintuv laino mt aliejaus. Jokio pagerjimo.
Pamynusi ididum mama griebsi netgi prast medicini-
niij priemoni - vaist nuo peralimo, paracetamolio, bet
t i u i ir nuo j n kiek nepagerjo. Liga, visiems atrodiusi
kai}) bjaurus gripas, ymiai greiiau nei mama tikjosi virto
rimtesniu susirgimu.
Kai Lorel pasisil po piet nueiti padirbti knygyn,
kad mama galt likti namuose su tiu, i tvirtai apglb
mergait ir jai aus sunibdjo: Ai. Ttis atrod su
vis nepanaus save, greiiau jau panajo ligot vos prie
kelias dienas vaiktinjusio vyro karikatr. Jis dar band
kaip anksiau ypsotis ir juokauti - visada, itaip daryda
vo - taiau net itam jg neuteko.
Lorelei atvrus knygyno duris, linksmai suskambo var
pelis.
Paklusi akis nusiypsojo Mad.
298
Spar nai
- Lorel? Tu vis graji, - pareik apkabindama mer
gait. Lorel prigludo - glbyje pasijuto kiek geriau. Mad
visad kvepjo sausainiais, prieskoniais ir dar kakuo - Lo
rel vis negaldavo suprasti, kuo.
- Kaip laikosi ttis? - vis dar apglbusi Lorel per pe
ius pasiteiravo moteris.
Bet kam kitam mergait bt paprasiausiai atsakius,
kad jam gerai, bet M ads klausimj negaljo atrti taip
atmestinai.
- Made, jis atrodo baisiai. Lik tik kaulai ir oda. Mama
nieko negali padaryti. Niekas nepadeda.
- Net yzopas ir jos ruotos saldymedio aknys?
Lorel skausmingai ypteljo.
- Ir a to paties klausiau.
- Na, kiek inau, tie vaistai stebuklingi.
- Tik ne tiui. Ir ne j kart.
- Kas vakar u jj udegu vak, - pasak Mad. Jei
Lorels mamai stebuklus darydavo yzopas ir saldymedio
aknis, tai Madei stebuklingos atrod vaks. i moteris
buvo atsidavusi katalik, ant palangs sudjusi galyb va
ki, kurias degdavo u visus i eils, pradedant mirtaniu,
vio pakirstu parapijieiu ir baigiant dingusiu kaimyn
katinu. Taiau Lorel vis tiek pasijuto dkinga.
299
- Ttis perdav planus likusiai savaits daliai.
Mad nusikvatojo.
- Guli paslikas lovoje ir vis tiek rezga planus - tai jau
aikiai nesiruoia greitai mirti. - Moteris ities rank. -
Nagi, duok tuos planus. - Perskaiiusi ranka rayt lap
tar: Kaip matau, sutrumpino ms darbo valandas.
Lorel linkteljo.
Dirbti kaip anksiau neutenka darbuotoj.
- Gerai. Jau seniai jam aikinau, kad kvaila atidaryti
knygyn atunt ryto. Kas eina pirkti knyg atunt va
land i ryto? - Mad palinko ariau, lyg nort pasakyti
koki paslapt. - Ties pasakius, netgi neturiu noro taip
anksti roptis i lovos.
Juodvi gana linksmai darbavosi kelias valandas ir abi
veng kalbti apie mergaits tt. Taiau Lorel nenustojo
apie j galvojusi. Palikusi Mad baigti tvarkyti dokumen
tus, ant dur pakabino enkl, atsipraant u neplanuot
knygyno udarym prie savaitgal.
Namo Lorel slinko koja u kojos: kelias valandas kro
vus lentynas vien knyg d po kitos, gl vis kn.
Pasukusi u paskutinio kampo, mergait pamat vaiavi
me kiem sustojus didiul automobil. Kol suvok, k
AP RI L Y NNE PI KE
300
Spar nai
matanti, prajo kelios sekunds, taiau kojos bgti pradjo
isyk, vos tik mergait pastebjo baltai raudon greitosios
automobil. siver pro duris kaip tik tada, kai greitosios
pagalbos medikai lipo laiptais emyn, ant netuv gaben
dami tt, vos per ingsn atsilikusi i paskos jo mama.
- Kas jam nutiko? - negaldama atplti vilgsnio nuo
tio kteljo Lorel.
Motinos veidu riedjo aaros.
- Pradjo kosti krauju. Turjau kviesti gydytojus.
Pagaliau laiptai atsilaisvino, ir mergaitei pavyko prasi
brauti prie mamos. Apsivijo rankomis jos liemen.
- Viskas gerai, mama. Jis bus patenkintas, kad taip pa
darei.
- Ttis nepasitiki gydytojais, - sumiusi murmjo
mama.
- Nesvarbu. Jam reikia pagalbos.
Mama linkteljo, bet Lorel abejojo, ar ji i viso igirdo,
kas sakoma.
- Turiu vaiuoti su juo, - aikino mama. - Greitja lei
diama vaiuoti tik vienam asmeniui. Manau, bus geriau,
jei paskambinsiu tau, kai tiui pagers.
Lorel linkteljo.
301
A P RI LY N N K PI KE
- Taip. Neprapulsiu ir viena.
Mergait dar spjo permesti rankin mamai per pet, o
i n nekreipdama dmesio dukr nuingsniavo prie grei
tosios pagalbos automobilio. Trinkteljusi durelmis net
neatsisuko atgal.
1,orel velg nuvaiuojaniam automobiliui pavymui,
jai i susijaudinimo suko, tarsi spaud skrand. Mergait
neprisimin, kad kuris jos tv bt pateks ligonin, ne
bent ko nors aplankyti. Lorel nenorjo patikti, kad tt
prigrieb kas nors rimiau nei virusas, man, kad galop vis
kas praeis savaime. Taiau, regis, is atvejis ne toks.
Mergait nupdino vidun, abiem rankomis pastm
duris. Trinkteljimas, atrodo, nuaidjo per vis korido
ri. Be tv namas atrod tuias, didiulis. Nuo per
sikraustymo prajo penki mnesiai ir mergaitei teko
ne syk bti namuose vienai, bet vakar viskas buvo
kitaip. Sukant spynoje rakt drebjo rankos. Nuslydusi
ant ems prie dur mergait sdjo ilgai - kol paskuti
niai besileidianios sauls spinduliai pranyko, ir Lorel
apgaub slegianti tamsa.
Uslinkusi tamsa tarsi leido uplsti ir nirioms min
tims. Atsistojusi mergait nuskubjo virtuv, kur prie
302
Spar nai
ssdama prie stalo uieb visas viesas. Isitraukusi i krep
io angl kalbos uduotis band jas veikti, bet perskaiius
pirm sakin raids prie akis m lietis - liko tik beprasm
kraigalion.
Mergait padjo galv ant knygos. Mintys klydinjo
nuo knygyno prie Tamenio, paskui prie Deivido, ligoni
n ivykusi tv ir vl i naujo tarsi suktsi ratu dar syk,
kol galop mergait usimerk.
Garsus skambjimas paadino Lorel i gilaus, painaus
sapno. Susikaupusi, girddama tik telefono skambut iaip
taip nuspaud mygtuk atsiliepti ir mieguistai, ukimusiu
balsu sumurmjo:
- Klausau.
- Sveika, aukseli. ia mama.
Lorelei tutuojau igaravo visi miegai - prisimerkusi su
iuro suglamyt vadovl.
- K sako daktarai ?
- Ketina laikyti tt per nakt, duos antibiotik. Rei
kia laukti, irsim, kas bus rytoj. - Kiek padvejojusi
mama pridr: - Jo dar neparve palat, kai parve,
bus jau vlu. Ar pernakvosi viena? Rytoj atvaiuotum
aplankyti ?
303
Lorel kelias sekundes pasvarst. Nedav ramybs jaus
mas, kad jei ji bt vaiavusi j ligonin, bt galjusi kuo
nors padti. Bet tai buvo kvaila. Rytojus jau gana greitai.
- Nesijaudink, mama, man viskas bus gerai, - nutais
linksm bals mergait.
- Myliu tave.
- Ir a tave.
Ir vl Lorel pasijuto viena tuiuose namuose. Pirtai
beveik patys suspaud Deivido telefono numer. Berniukas
atsiliep jai dar net nesuvokus, kad paskambino draugui.
- Deividai... - mikiodama ilemeno. - Sveikas. - Pa
velg pro virtuvs lang kylant mnul. Nenutuok, kiek
galt bti valand. - Ar gali ateiti?
Suskambus skambuiui, mergait lkte nulk prie
dur.
- Atsipraau, kad skambinau. Neinojau, kad taip v
lu, - skubiai mal Lorel.
- Viskas gerai, - tvirtai suspauds rankomis peius nu
ramino Deividas. - Dar tik deimta. Mama sak, kad galiu
grti namo, kada tinkamas. Visko nutinka. Kuo galiu pa
dti ?
Lorel gteljo peiais.
AP RI L Y NNE PI KE
304
Spar nai
- Mama ivaiavo... Nenoriu likti viena.
Deividas apglb mergaits peius, i prigludo prie jo.
Berniukas laik Lorel glbyje kelias minutes, o i spaudsi
jam prie krtins lyg iekodama paguodos. Deividas buvo
toks tvirtas ir iltas - ji laik apkabinusi jj taip tvirtai, kad
net paskaudo rankos. Kurj laik net atrod, kad tikrai vis
kas gali bti gerai.
Galop mergait atsitrauk. Taip ilgai leidusi Deividui
glausti j, pasijuto nejaukiai. Taiau is tik nusiypsojo ir
prijs prie sofos pam Lorels gitar.
- Kas ja groja? - paklaus braukdamas pirtais per sty
gas. - Ttis?
- Ne. Hmmm... a. Niekada nesimokiau. Daugiausia
brzginu, k pati sugalvoju.
- Kaip ia nutiko, kad neinau?
- Kad nelabai kaip groju, tikrai, - purt galv Lorel.
- Kiek laiko groji ?
- Madaug treji metai, - mergait pam gitar i drau
go ir pasidjo ant kelio. - Radau palpje. Anksiau pri
klaus mano mamai. Ji parod man pagrindinius dengimus
pirtais, o iaip daugiausia groju i klausos.
- Ar man k nors pagrosi ?
305
AP RI L Y NNE PI KE
- Oi, ne, - Lorel atitrauk pirtus nuo styg.
- Praau. Galiu laintis, kad pasijusi geriau.
- Kodl taip manai?
- Tu laikai gitar taip natraliai, - gteljo peiais
1)eividas, - tarsi ji tau bt tikrai brangi.
I .orel perbrauk ranka gitaros grif.
Taip ir yra. Ji labai sena. Man patinka seni daiktai. Jie
turi... istorij, turi savo praeit}.
- Pagrok, - sunrs rankas u galvos Deividas atsilo.
I .orel dvejojo, paskui tyliai brzgindama suderino sty
gas. Pamau rankos nuo derinimo akord perjo prie Do
no Lenono dainos Imagine". Sugrojusi pirm stulpel Lo
rel pradjo ltai, tyliai dainuoti odius. Ta daina atrod
labai tinkama tokiam vakarui. Perbraukusi pirtais pasku
tin akord, mergait atsiduso.
- Tai bent, - nustebo Deividas. - Daina tikrai nuostabi.
Gteljusi Lorel padjo gitar atgal dkl.
- Beje, neminjai ir to, kad dainuoji, - tar berniukas.
Kiek patyljs pridr: - Anksiau nieko panaaus nete
ko girdti. Visai nepanau popso daininink atlikim.
Skamba taip nuostabiai, raminamai. - Pams Lorel u
rankos paklaus: - Ar geriau jautiesi ?
306
Spar nai
- Taip. Ai, - nusiypsojo mergait.
Deividas krenkteljo, tviriau suspaud draugs rank.
- K veiksime dabar?
Lorel apsivalg. Nelabai k galima pasilyti.
- Gal nortum pairti film?
- inoma, - linkteljo Deividas.
Lorel irinko sen miuzikl, kuriame niekas neserga ir
niekas nemirta.
- Dainuojantys lietuje"? - truput} surauks nos pasi
tikslino Deividas.
- Smagus, - gteljo Lorel.
- Kaip nori.
Po penkiolikos minui Deividas kvatodamas neati
trauk aki nuo filmo, o Lorel stebjo tik jj - televizoriaus
skleidiamoje viesoje rykiai apviest siluet. Berniuko
veidas beveik vis laik ypsojosi, o kartkartmis uverts
galv atgal gardiai nusijuokdavo. Salia Deivido atrod
lengva umirti visa kita. Nesvarstydama, k daro, mergai
t prisislinko ariau. Beveik nejuia Deividas pakl rank
ir umet j Lorelei ant pei. i susig jam prie ono ir
padjo ant krtins galv. Tviriau apglbs mergait Dei
vidas padjo skruost jai ant virugalvio.
307
AP RI L Y NNE PI KE
- Ai, kad atjai, - ypsodamasi sunibdjo Lorel.
- Nra u k;j, - sukudjo berniukas lpomis braukda
mas jai per plaukus.
Nuaidjus vir knygyno dur kabaniam varpeliui, Lo
rel suiuro. Nebesitikjo galsianti ispausti ypsen dar
vienam pirkjui. Taiau pastebjusi Deivid su palengv
jimu ypteljo.
- Sveikas, - pasilabino ir trinkteljo riuojam knyg
krv ant stalo alia lentynos.
- Sveika, - tyliai pasisveikino draugas. - Kaip sekasi?
- Gyva, - prisivert nusiypsoti mergait.
- Vargu, - pastebjo berniukas. Kiek padvejojs pa
klaus: - Kaip tavo ttis?
Lorel nusisuko j lentyn - mirkiodama mgino sulai
kyti aaras - tdien jau kok penkiasdeimt kart. Pajutusi
peius glostanias Deivido rankas, atsiliejo j, leido sau
atsipalaiduoti, pasijuto geriau - saugesn.
- Tt perkelia Brukings, - sunibdjo po keli mi
nui.
- Ar jam blogiau?
- Sunku pasakyti.
308
Spar nai
Deividas priglaud skruost mergaitei prie virugalvio.
Varpelis prie dur vl suskambo, ir Lorel atlijo nuo
Deivido - nesvarbu, kad prie dur nuskubjo Den. Gi
liau atsidususi paband susivaldyti.
- Turiu baigti tvarkytis, - paaikino imdama nuo stalo
knyg rietuv. Po valandos parduotuv usidaro, o dar rei
kia ikrauti keturias des.
- Padsiu, - pasisil Deividas, - tik pasakyk, kur d
lioti. - Nusiypsojs pareik: - Gali bti priirtojas. -
Pams i mergaits knyg rietuv, kelias sekundes tryn
viruje gulinios spindint virel. - Gal galiau ir rytoj
usukti padti.
- Turi savo darb. Juk sakei, kati privalai pats mokti u
automobilio draudim.
- Lorele, man nerpi tas kvailas draudimas, - atriai
nukirto berniukas. Paskui jau prakalbo tyliu, ramiu bal
su: - i savait pirm kart matau tave ne klasje ir ne per
pietus. Pasiilgau, - pridr gteljs peiais.
Lorel tyljo.
- K manai?
- Gerai, bet tik kol ttis pasijus geriau, - nusileido mer
gait.
309
A P R11 ,Y N N E PI KE
- Greitai, Lorele. Brukingse dirba geriausi specialistai,
jie isiaikins, kokia liga griauia tavo tt, - nusiypsojo
Deividas. Tau pasiseks, jei galsi mane inaudoti bent sa
vait.
ATUONIOLIKTAS
SKYRIUS
Nepaisant optimistini Deivido paad, viena savait
virto dviem, o Lorels tio sveikata vis nesitais. Mergait
vaikiojo tarsi vaiduoklis, beveik su niekuo nesikalbjo,
tik su Made, Deividu ir Celse, kuri danai stabteldavo
prie knygyno paplepti. Pagalbos i Celss sulaukdavo ne
kain kiek - kaip ji pati juokavo, esanti gimusi vadovauti,
taiau dviej draug buvimas alia Lorel ramino.
Deividas laiksi duoto odio - dirbo knygyne ir lauk,
kol draugs ttis grj namo. Lorel jautsi kalta, nes laikas
bgo, o berniukas vis dirbo dykai, taiau bet kokj gin tuo
klausimu ji pralaimdavo.
Kelias dienas draugai praleido popietes valydami nuo
lentyn dulkes ir plepdami, ir Lorel bent kelioms mi
nutms umirdavo tio lig. Tik usimirimas trukdavo
313
neilgai. Dabar, kai jj perkl, mergait negaljo jo kasdien
lankyti. Vos tik gavs vairuotojo teises, Deividas pasisil
kas dvi ar trys dienos pavti draug iki ligonins.
Pirmj dien, kai tik gavo teises, Deividas nuve Lo
rel ir C-els iki Brukingso. Nors Lorel laiksi saugos dir
o taip, kad net pabalo krumpliai, o kiekvien kart viri
jus greit els idrodavo pamoksl, kelion prajo gana
sklandiai.
Lorel nuve tiui gli - paprasiausi, laukini,
skint i j kiemo. Tikjosi, kad prisiminimai apie namus
privers tt greiiau sveikti. Sis buvo labai silpnas - vos
sugebjo ibti kelias minutes atsimerks, pasisveikinti ir
leidosi atsargiai apkabinamas. Paskui vl nugrimzdo j mor
fijaus sukelt umart.
Tai buvo paskutinis kartas, kai Lorel mat tt atgavus
smon. Tuojau po to pasimatymo gydytojai nutar jam
leisti raminamuosius vis laik, kad nejust skausmo, ku
rio nepajg numalinti net morfinas. Slapta irdyje Lore
l diaugsi. Buvo lengviau irti miegant tt. Atrod
toks ramus ir patenkintas. Kai prabusdavo, mergait pa
stebdavo, kaip jis stengiasi nuslpti skausm, ir siaubingai
krisdavo akis, koks jis nusilps. Miegas buvo geriau.
AP RI L Y NNE PI KE
314
Spar nai
Laboratorijos darbuotojams pavyko rasti bd;}, kaip
nukenksminti toksinus tio kraujyje, taiau ligos suk
ljas gydytojams buvo neinomas, tad kol kas jie buvo
bejgiai kovoti su juo. Iband visk - prileido galybes
visokiausi vaist, kurie, kaip tikjosi, galjo padti, m
gindami nukenksminti toksinus, beveik pavert ttj ban
domja jr kiaulyte. Taiau nieko gero nepasiek. Knas
vis silpo, tad vienas gydytoj prie por dien isitemp
Lorels mam i palatos ir pareik, jog nors jie ir toliau
ds visas pastangas, bet jei nepavyks i kraujo paalinti u
krato, tik laiko klausimas, kada vienas po kito ims atsisa
kyti organai.
O dar vis neramino tai, kad kas vakar m skambi
nti ponas Barnis. Koki savait Lorelei pavykdavo pa
prasiausiai atsakinti, kad mamos nra namuose, bet
po kurio laiko kyruolis tuo nebetikjo. Por kart i
kamantinta, Lorel daugiau telefonu neatsiliepdavo -
leido skambuius priiminti automatiniam atsakikliui,
ragel paimdavo tik tada, kai mat, jog skambina Deivi
das arba Cels.
Apie Barn mamai neprasitar n puse odelio.
315
A P RI L Y NNE PI KE
Kiekvien vakar trindama atsakiklyje palikt inut -
kartais net dvi - jausdavosi kalta, bet buvo priadjusi Ta-
meniui, kad padarys visk, kas manoma.
Buvo keista dabar prisiminti Tamen. Sis vyrukas atrod
tarsi sapnas. Ypatingas, avus, sibrovs mergaits gyveni
m kartu su mintimi, kad ji yra fja. Taiau visa tai dabar
atrod nelabai svarbu. Lorel pagalvojo, gal vertt nuvyk
ti pas Tamen, bet net jei ir rast kuo nuvaiuoti - k jis
padaryt? Kerai tikrai nepads jos tiui pasveikti.
I .orel buvo adjusi, kad persps Tamen, jei namo par
davimas pakryps netinkama linkme, taiau kol tryn pono
Barnio paliekamas inutes, namui niekas negrs. Vliau
mergait visai imet Tamen i galvos.
Grusi i knygyno, dar lauke prie nam mergait igir
do aukt, skard telefono skambut ir paskubjo atrakinti
duris. Telefono ragel sugrieb po etojo skambuio ir i
girdo mamos bals.
- Labas, mama. Kaip iandien tiui?
Ragelyje tvyrojo tyla.
- Mama?
Mergait girdjo kim atods, o paskui mama vl pra
bilo:
316
Spar nai
- K tik kalbjau su gydytoju Hansenu, - drebaniu
balsu pareik ji. - Tio irdis silpnja. Jam liko maiau
nei savait.
Vairuodamas automobil tamsiu greitkeliu Deividas
tyljo. Lorel prisiskambino draugui mobiliuoju telefonu,
kai jis jau buvo beveik prie nam. Tai jis, Deividas, atkak
liai silsi pavti Lorel iki Brukingso t vakar, nelaukti
ryto. Lorel laik pravert lang, bet berniukas, nors turjo
bti sustirs nuo alto rudeninio vjo, sisukusio j automo
bil, n kiek neprietaravo. Mergait juto dm draugo
vilgsn, kartkartmis itiess deln Deividas paglostydavo
jos rank. Taiau kalbti - nekalbjo.
Jiedu vaiavo Brukingso medicinos centro automo
bili stovjimo aiktel ir pams Lorel u rankos berniu
kas nujo kartu su ja jau pastamu taku iki mergaits tio
palatos. Lorel tyliai pabeld atviras duris ir praskleidusi
tarpduryje kabani uuolaid kyteljo galv vid. Mama
kartu su kakokiu atsukusiu nugar duris vyru sdjo prie
nedidelio staliuko - pamaiusi Lorel ir Deivid pamojavo.
Lorel tutuojau paino sdintj. Stambs, plats pe
iai, regis, netilpo visai ne jo dydio markinliuose. Ute
317
A P RI L Y NNE PI KE
ko tik pamatyti t vyr, ir mergait susinervino. Tai buvo
ponas Barnis.
Sukryiavusi ant krtins rankas Lorel atsirm j sie
n mama vis kalbjosi su ponu Barniu. Ji kelis kartus
nusiypsojo ir palinkiojo galva. Nors mergait negirdjo,
k sako vyras, mama vis kartojo: O, taip ir inoma" bei
energingai linksjo galva. Lorel prisimerk, stebjo, kaip
mama vis ypsosi, linkioja ir n nevilgteljusi, kas paray
ta, pasirao dokumentus. Tojau per daug.
Mama nemgo sutari, nepasitikjo statymo kal
ba" - taip vadino visus dokumentus. Ji visad smulkiausiai
inagrindavo visus oficialius popierius, sutartis ir danai
prie pasiraydama ibraukydavo eilutes. Taiau dabar Lo
rel irjo, kaip mama pasirao atuoni lap sutart ne
perskaiiusi joje n odio.
Barnis per vis t laik j vaikus n nepavelg.
Lorelei net oda paiurpo, ji stipriau suspaud Deivido
rank, kai, gavs dar kelis paraus, susegt popieri pluot
j teik mergaits mamai, o likusius jsikio j krep. Paspau
ds rank mamai, atsisuko ir beveik t pai akimirk jo
akys susitiko su Lorels. Barnis dbteljo mergait, paskui
nuvelg Deivid ir vl Lorel. Veidas siaubingai persikrei
p - mergait net engteljo atgal.
318
Spar nai
- Lorele, - sududeno vyras balsu, kuris mergaitei atro
d labai apsimetlikas, - kaip tik teiravausi, kaip laikaisi.
Regis, n viena mano palikta inut nepasiek mamos, -
baigs kalbti vos girdimai suniurzg ir Lorelei i siaubo
net surakino andikaulius.
Barnis gteljo peiais ir isiviep.
- Laim, galop pavyko rasti tavo mam, tad viskas bai
gsi gerai.
Mergait tyldama spoksojo j vyr ir troko, kad jie
du su Deividu bt atskubj bent valandiuke anksiau.
Tada jie gal bt... k? Mergait n pati nenuman, taiau
labai norjo suprasti.
- Buvo labai malonu vl pasimatyti, Lorele, - Barnis
dar dirsteljo j mergaits mam, kuri vis ypsojosi. - Js
dukt... - vyras nutilo, ities rank mergaits link. i ban
d pasitraukti, bet ir taip jau srovjo atsiliejusi j sien, tad
tik nusuko veid. Vyro pirtai vis tiek brkteljo jai per
skruost. - ...Labai grai, - pareik jllis.
Kai praskleids uuolaid Barnis ijo, Lorel atsiduso
ir tik tada suvok, kad spaud Deivido pirtus taip, jog ie
net pabalo.
Lorel sugrie dantimis.
319
- K jis ia veik? - paklaus drebaniu balsu.
Mama spoksojo uuolaid, dar tebesisupani ijus
sveiui.
- K veik? - pakartojo ji eidama prie vaik. - Na... -
moteris pasuko prie stalo, m surinkinti, stumti j krv
popierius, - ... jis atvyko baigti tvarkyti nuosavybs Orike
dokumentus.
Mama, adjai, kad pagalvosi.
- Ir pagalvojau. Deja, tu nusprendei imtis sprsti u
mane, - mama reikmingai pairjo Lorel. - Nuo iol
man perduosi visus paliktus praneimus, supratai?
Lorel nudelb akis j em.
- Taip, mama, - tyliai sumurmjo.
Moteris pavelg j popierius ant mao stalelio, perbrau
k pirtu per pluoto krat, sulygino ir taip tvarkingai su
dt krvel.
- Ties pasakius, buvau nusprendusi, kad jei nortum
pasilaikyti tas emes, jos galt likti ms eimos nuosa
vyb.
Viltis upldo mergait. Gal dar ne per vlu!
- Taiau dabar ito nra ko n svarstyti, - tar mama.
Kur laik patyljo, o kai vl prabilo, balsas buvo tylus,
AP RI L Y NNE PI KE
320
Spar nai
sitemps: - Atvaiavs ponas Barnis pasil didesn kai
n. - Lorels mama pairjo mergaitei akis. - Turjau
sutikti.
Lorelei net pilv susuko, pasidar sunku kvpuoti, kai ji
galvojo apie tai, kad netenka ems - netenka Tamenio.
- Mama, negali parduoti nam! - auktu, spigiu balsu
sukliko mergait.
Mamos veidas tarsi suakmenjo, ji akimirk velg Lo
rels tt, o paskui engteljo kelis ingsnius prie dukters
ir pam j u asto. Nusitemp mergait paskui save -
nulk lyg vtra. Lorel juro, kaip mama spaudia rank
tarsi geleiniais gniautais - neprisimin, kad mama kada
nors bt taip iauriai elgusis. Stabteljo nedidelje nioje
kambario kampe ir tik tada paleido Lorels rank. i vos
ikent nepatrynusi nuspaustos vietos.
- Tai visai nesusij su tavo norais, Lorele. Negaliu lai
kyti tokios vertingos nuosavybs tik todl, kad tu usima
nei. Gyvenime taip nebna, - mamos veidas buvo atrus,
sitemps.
Lorel atsirm sien, leido mamai isilieti. Ilgas savai
tes i moteris buvo kieta tarsi uola, bet kas gali ibti taip
ilgai nepals.
321
AP RI L Y NNE PI KE
- Atsipraau, - sunabdjo mergait. - Man nereikjo
kauti.
C*iliai atsidususi mama nustojo ingsniavusi, pavelg
dukr. Ji.unpa veide atslgo, bet tuojau apsipyl aaromis.
Atsirmusi j sien nuslydo ant grind, o skruostais upeliais
tekjo aaros. Lorel atsikvp ir engusi kelis ingsnius at
sisdo Salia mamos. Apkabinusi j per liemen padjo galv
ant peties. Atrod keista guosti mam.
Ar nelabai suspaudiau rank? - paklaus mama, kai
aaros kiek pradivo.
- Ne, - pamelavo mergait.
Mama giliai, sunkiai atsiduso.
- Tikrai neketinau parduoti, Lorele. Bet neturiu kito
pasirinkimo. Per tas ligonins sskaitas klimpome
skolas.
- Ar neturime draudimo?
- Ne tiek daug, - papurt galv mama. - Niekada ne
pagalvojau, kad mums jo prireiks. Taiau visi tie tyrimai,
prieira ir tiesiog... tiesiog jau nebeigalime sumokti.
- Ar nra kito bdo?
- Noriau, kad bt. Ir iaip, ir taip sukau galv, bet
neimanau, kur gauti pinig. Reikia parduoti em arba
322
Sparnui
knygyn. Ir, jei jau atvirai, em verta daug daugiau. Pinig
turime tik sumokti u tio gydym iki ios dienos. Nie
kas mums daugiau neskolins.
Mama atsisuko j 1.orel.
- Turiu elgtis protingai. Tiesa ta, kad... - jos akys vl
suvilgo nuo aar, - ttis gali ir nepabusti. Niekada. Tu
riu velgti j ateitj. Knygynas - ms vienintelis pajam
altinis. O net jei ir pasveiks, po tokio finansinio smgio
neatsigausime nieko nepardav. K dar galiau daryti -
juk inai, kaip ttis brangina savo knygyn?
Lorelei buvo sunku irti j lidnas rudas mamos akis,
bet ir nusukti vilgsnio j al negaljo. Imetusi i galvos
Tamenj, paband mstyti blaiviai. Sukandusi dantis ltai
palingavo galv.
- Turjai parduoti em.
Mamos veidas atrod ivargs, velg nusikamavusiu
vilgsniu. Paklusi rank paglost I .orels skruost.
- Ai, kad supranti. Labai noriau, kad bt koks ki
tas pasirinkimas, bet jo neturiu. Ponas Barnis grj ryt su
dar keliais dokumentais, ir pardavimas bus galutinai for
mintas. emes prastums kuo greiiau, o jei lyds skm,
pinigai ms sskaitoje bus po savaits.
323
- Savaites? - mergaitei atrod, kad viskas vyksta taip
greitai.
Mama linkteljo.
I .orel dar dels.
Keistai elgeisi, kai tas vyras buvo ia. Atrodte tokie
laimingi, sutikai su viskuo, k jis sil.
Mama gteljo peiais.
Maniau, kad nutaisiau derybininks veid. Tiesiog
nenoriu, kad kas nors sutrukdyt parduoti emes. Ponas
Barnis pasil septynis imtus penkiasdeimt. Tie pinigai
padengs visas sskaitas ir dar is tas liks, - moteris atsidu
so. - Nenutuokiu, kiek ponas Barnis ino, bet noriu par
duoti, kol kaina aukta.
- Bet tu pasiraei visus popierius, kuriuos jis paklojo
prie tave, - neadyo Lorel. - Net neskaiiusi.
Mama lidnai palingavo galva.
- inau. Bet paprasiausiai nra laiko. Norjau pasi
naudoti pasilymu, kol jis dar ant stalo. Jei biau vl mu
si dvejoti, Barnis galjo nusprsti, kad esame pasiptliai,
ir visai mesti sandr.
- Manau, kad kalbi ties, - tar mergait, - bet...
AP RI L Y NNE PI KE
324
Spar nai
- Gana, Lorele, praau tavs. Negaliu dabar su tavimi
ginytis, - mama pam dukters rank. - Turi patikti,
kad stengiuosi kiek galdama. Gerai?
Lorel nenoromis linkteljo.
Mama ltai pakilo nuo grind, nusiluost nuo veido
paskutinius aar pdsakus. Trukteljusi mergait pastat
ant koj, apkabino.
- Isikapstysime, - paadjo. - Nesvarbu, kad ir kas nu
tikt, rasime ieit.
Kai juodvi vl atjo j tio palat, Lorels akys paios
nukrypo j kd, ant kurios buvo prisds ponas Barnis.
Mergaitei nebuvo bdinga imti neksti ko nors n nepa
inus jo. Taiau net nuo minties, kad teks ssti ant kds,
ant kurios sdjo Barnis, m iurpas. Nujusi prie stalo ji
pam sveio vizitin kortel.
Nekilnojamojo turto agentas D/.eremajas Barnis.
Apaioje adresas.
Kortel atrod prastai, taiau Lorel liko nepatenkin
ta. sikiusi vizitin kortel upakalin kien sugro prie
Deivido ir atsistojo alia jo.
- Ialkai? - reikmingai vartydama akis pasiteiravo
draugo.
325
A P RI L Y NNE PI KE
Tas nesuprato uuominos.
- Nelabai.
engusi dar ariau mergait sugrieb berniuk u mar-
kinli.
Mama, mudu su Deividu eisime, pavaiinsiu j pietu
mis. Grime po keli valand.
Kiek nustebusi mama pakl akis.
Jau po devyni.
Deividas ialks.
Ibadjs, - ypsodamasis patvirtino is.
-- Jis atve mane ia uuot ruos nam darbus, - pri
dr Lorel.
Kelias sekundes mama velg j juodu abejodama, bet
paskui nusisuko j miegant vyr.
- Tik nevalgykite kavinje, - perspjo.
- Kodl vl kiam nagus kur nereikia? - paklaus Dei
vidas, kai jie beveik valand prasimal po miest iekodami
reikiamos miesto dalies.
- Deividai, kakas su tuo vyruku negerai. Jauiu tai.
- Aha. Bet brautis pas j kabinet, spoksoti pro lan
gus ? To jau per daug.
326
Spar nai
- Na, o ko turiau griebtis? Paskambinti ir pasiteir
auti, kodl mane taip gsdina? Bt neblogai, - murmjo
Lorel.
- O k pasakysi policininkams, kai tie mus suims? - pa
aipiai paklaus Deividas.
- Na jau, tik nereikia, - nuramino draug mergait. -
Tamsu, o mes tik apeisime jo biur, pairsim per kelis
langus ir sitikinsime, kad viskas ten gerai, - mergait nu
tilo. - O jei netyia jie paliko atvir lang, na, tai jau ne
mano kalt.
- Kalbi nesmones.
- Gal, bet juk turiu tave.
Deividas uvert akis.
- tai ir privaiavome, - staiga tarsteljo Lorel. - I
junk viesas.
Deividas atsiduso, taiau pasuko prie aligatvio ir ijun
g automobilio ibintus. Slapta nuriedjo iki aklagatvio pa
baigos ir sustojo prieais apiurus pastat, atrodant taip,
lyg bt statytas paioje dvideimtojo amiaus pradioje.
- tai jis, - sunabdjo Lorel prisimerkusi stebeilyda
ma numerius ant aligatvio krato ir ant vizitins korte
ls.
327
AP RI L Y NNE PI KE
Deividas dirsteljo j priblokiant pastat.
- Nepanaus n j vien mano kada nors matyt nekil
nojamojo turto agentr. Atrodo visikai apleistas.
- Tuo maiau ans, kad mus pastebs. Eime.
Deividas tviriau susisiaut striuks skvernus, ir nus
lin aplink namo kamp vaikai m vilgioti pro langus.
Muvo tamsu, taiau viesiais markinliais vilkinti Lorel
jautsi matoma kaip ant delno. Galvojo, kad be reikalo
automobilyje paliko juod varkel. Bet jei bt grusi jo
pasiimti, nebt utek ryto dar kart eiti namo link.
Pastatas buvo didiulis, ums nema ems plot,
keli vliau prilipdyti priestatai stirksojo tarsi kokie ne
tinkantys prielipai. Lorel ir Deividas suiuro pro langus
vidun - keli neaiks tamss eliai dlavo tamsoje sken
diniuose kambariuose.
- Ten seni baldai, - patikino draug Deividas. Namas
atrod beveik tuias. - Negali bti, kad tas vyrukas ia
priiminja klientus, - pareik berniukas. - Kodl viziti
nje kortelje nurodytas is adresas?
- Todl, kad norjo kak nuslpti, - atsiliep Lorel. -
inau.
- Lorele, ar nemanai, kad kiam nosis, kur visai neder
t? Turtume grti ligonin ir pakviesti policij.
328
Spar nai
- Ir k pasakytume? Kad nekilnojamojo turto agentas
ant vizitins kortels nurod neteising adres? Tai ne nu
sikaltimas.
- Tada papasakoki m tavo mamai.
Lorel papurt galv.
- Mama labai nori parduoti. Matei j su tuo Barniu. Tas
niekas j tarsi uhipnotizavo. Mama tik ypsojosi ir link
iojo sutikdama su viskuo, k tas sako. Niekada anksiau
nemaiau jos taip elgiantis. C') tie popieriai, kuriuos pasira
- dievai ino, kas ten! - bambjo Lorel ir ikio galv
u vieno labai lenkto priestato. Pamojo Deividui. - Matau
vies.
Atskubjs berniukas susig alia jos. Tikrai, beveik
paiame namo gale pro ma langiuk spingsjo viesa.
Lorel sudrebjo.
- alta?
-Jaudinuosi, - papurt galv mergait.
- Ar apsigalvojai ?
- Jokiu bdu, - stengdamasi neukliti u didiuli
ak ir po kiem imtyt iukli Lorel slinko pirmyn.
Langas buvo pakankamai emai, kad pro jj bt galima
pavelgti klpint ant ems, tad draugai sitais abipus jo.
329
A P R 11 -Y N N E PI KE
Lango stikl deng aliuzs, taiau jos buvo sustumtos ir
netrukd pavelgti vidun. Buvo girdti balsai, viduje ka
kas judjo, taiau k kalba, suprasti nepavyko. Nordama
nusiramini i I .orel kelis kartus giliai atsikvp, paskui atsi
suko ir pavelg pro lang vid.
T pai akimirk ivydo Deremaj Barn - jo sp
ding stot, keist veid. Vyras sdjo prie stalo ir sklaid
popierius - mergait galjo tik spti, kad tai tie patys do
kumentai, kuriuos jis ryt pakio mamai pasirayti. Salia
stovjo dar du vyrai - mt strliukes taikin ant sienos.
Jei Barnis atrod nepatrauklus, tai iedu - visiki pabaisos.
Oda ant veid karojo tarsi atokusi nuo kaul, o burnos
atrod perkreiptos nuo iauri grimas. Vieno vyro vei
das buvo visas nustas randais, dmmis ir net i tolo buvo
matyti, kad viena jo akis beveik balta, o kita - juoda. Ant
kito vyro galvos keistais lopais l raudoni plaukai, keisto
vaizdo nepavyko pridengti n skryble.
- Lorele, - Deividas mojo mergaitei slinkti ariau jo
kit lango pus. Susigusi mergait pranr po palange ir
pavelg kambar.
- Kas ia, po galais?
Tolimajame kambario kampe priritas grandinmis
riogsojo kakoks padaras - pusiau mogus, pusiau gyvu
330
Spar nai
lys. Snukis buvo perkreiptas, msos kur ne kur karojo aut
kaul. Praieptuose nasruose bolavo lenktos iltys, vir per
kreipto andikaulio ppsojo kakoks msgalys, greiiausiai
nosis. Mergait pastebjo, kad tas menkai j mog tepami-
us padaras ant pei ir liemens turjo drabui draiska
nas. Taiau gyslot jo kakl juos antkaklis, tad padaras at
rod lyg koks keistas naminis gyvnas. Kuprotas jo knas
knibsojo ant murzino kilimlio ir veikiausiai miegojo.
Spoksodama j t padar Lorel nejuia suleido nagus
palang. I baims vos gaud or, bet vis tiek kakodl ne
galjo nusisukti. Kai tik mergait susikaup ir pagalvojo,
kad reikia nusisukti, viena mlyna padaro akis atsimerk ir
suiuro tiesiai Lorel.
DEVYNIOLIKTAS
SKYRIUS
Mergait atoko nuo lango.
- Jis j mane pairjo.
- Manai, pamat tave ?
- Neinau. Bet bkim i ia. (ireiiau! - i kambario
sklido urzgimas, ir mergait pajuto, kad keliai lyg prilipo
prie ems.
Du vyrikiai rikteljo padarui, kad tas usiiaupt, ta
iau Barnis juodu nutild - garsiai kteljo Lorelei nei
nom od. Paskui nuaidjo velnus niniavimas ir po ke
li sekundi keistasis padaras nutilo.
Lorel palinko prie lango, bet pajuto smarkiai trkte
lint u markinli nugaros. Atsisuko.
Deividas parod j automobil ir papurt galv.
Lorel stabteljo, taiau neatrod patenkinta. Paklusi
pirt Deividui, darsyk dirsteljo pro lango on.
335
AP RI L Y NNE PI KE
vilgsnis isyk smigo tiesiai Deremajui Barniui j akis.
- Bk! - suvokt mergait Deividui ir metsi prie kito
namo galo. Taiau nespjusi nubgti fi ingsnio mergait
igirdo duri ant stikl ir pajuto, kaip jai u kaklo sugriebusi
didiul ranka traukia per lang bjaur kambar. Grubs
pirtai drask gerkl, mergait juto, kaip trinkteljs jai
nugar skyla lango rmas.
Paskui ji skrido. Prie trenkdamasi sien kitoje kamba
rio pusje, dar spjo surikti. Svaigo galva. Tolumoje mer
gait girdjo sudejuojant Deivid, o paskui ir is tksi
sien alia jos. Lorel band susikaupti, bet kambarys, re
gis, sukosi aplinkui. Deividas prisitrauk j artyn - mergai
t pajuto, kaip jai ant peties kapsi karti kraujo laai.
Kambarys pagaliau nustojo suksis, ir Lorel suiuro
paaipiai isiviepus Barnio veid.
- Ir k gi mes ia turime? Tik pairkite - maoji Sa
ros dukrel. iandien apie tave prisiklausiau daugiau nei
noriau.
Lorel iojosi prietarauti, bet Deividas spusteljo jai
rank. Mergait juto, kaip i aizdos nugaroje srva tirtas
skystis, ir nusistebjo, kaip stipriai j galjo sueisti lango
rmas.
336
Spar nai
- Gera mergait, Bese, - pagyr Barnis tapnodamas
pusiau nuplikusi keistojo padaro galv. O paskui pritp
alia Deivido ir Lorels. - K js ia veikiate? - paklaus
velniu, taiau sakmiu balsu. Lorel nenoromis jau iojosi
atsakyti.
- Mes... mes... turjome suinoti, kodl... kodl js... -
lemeno mergait ir tik paskui susigriebusi usiiaup ir
dbteljo Barn.
- Mums kai kas pasirod tartina, - lepteljo Deivi
das. - Utat atvaiavome pasiirti, gal k surasime.
Lorel atsisuko, plaiai iptusi akis suiuro draug.
Sis velg tiesiai pirmyn, vilgsnis buvo tarsi apsvaigusio -
veido iraika atrod labai panai j mamos, kai ji vos prie
valand pasirainjo dokumentus.
- Deividai, - sunypt mergait.
- Ir k ketinote daryti, jei surastumte k nors tarti
na? - tuo paiu hipnotizuojaniu balsu suok Barnis.
- Paimti rodymus. Priduoti policijai.
- Deividai! - neikent Lorel, bet draugas, regis, ne
girdjo jos.
- Kas sukl js nerim? - pasiteiravo vyras.
337
APR11. YNNE PI KE
Deividas vl isiiojo, bet pasakyti nieko nespjo - labai
jau daug paslapi versi jam i lp. Lorel usimerk,
mintyse at sipra draugo ir i vis jg trenk jam antaus.
- udas! Ai! Lorele! - Deividas griebsi u skruosto,
tryn andikaul.
Lorel lengviau atsiduso, ji spusteljo berniukui rank.
is tik sumis valgsi.
Igirdau pakankamai, - stodamasis pareik Barnis.
Raudonplaukis nusiypsojo - iauri ypsenos karikat
ra privert Lorel susigti ir prisilieti prie Deivido kr
tins.
- Sulauykim jiems kojas - inau ger bd.
Lorel pajuto, kaip sitempia Deividas, kaip trkioja-
mai jis gaudo or.
Barnis papurt galv.
- Ne ia - is adresas nurodytas ant mano vizitins kor
tels. Ir taip jau teks valyti nemenkai kraujo. - Vl pritps
vyras ilgokai vilgiojo tai vien vaik, tai kit, o paskui
paklaus:
-- Ar judu mgstate plaukioti?
Lorel prisimerk, suiuro Barn, taiau Deividas su
laik mergait.
338
Spar nai
- Manau, trumputis panardymas etko upje inakt
jums pasirodys... gana gaivus, - Barnis atsistojo ir griebs
Deivid u pei pastat berniuk. - Apiekokit j.
Kiti du vyrai isiviep puol tutinti Deivido kienes -
itrauk pinigin, raktus, mtini ledinuk dut. Pakls
raktus Barnis padav randuotajam, o ledinukus ir pinigin
kio atgal berniuko kien.
- Policijai bus lengviau atpainti knus, kai juos ras pa
vasar, - kikendamas pareik.
Deividas Lorels nebelaik, tad i metsi ant Barnio,
kibo nagais veid, akis, visur, kur tik pasiekdama. Stum
teljs berniuk sbrams, u/pultasis grieb Lorel u rank
ir ulau jas u nugaros, suko, kol mergait m inkti i
skausmo. Prikis burn visai jai prie ausies, Barnis paglos
t Lorelei veid. Mergait negaljo n pasitraukti.
- Laikykis ramiai, - guodiamai sunabdjo Barnis. -
Nes jei tampysiesi, - ts jis tuo paiu saldiu balsu, - visai
nutrauksiu tau rankas.
Deividas grmsi su upuolikais, klyk ir versi pas
Lorel, bet ir jam seksi ne k geriau nei mergaitei.
- Tylt! - uriaumojo Barnis tokiu balsu, kad suskam
bo visas kambarys - aidas atsimu sienas. Deividas tuo
jau pat ukando ad.
339
APRI l . YNNE PI KE
- Paimkit automobil, - paliep Barnis. - Kai vaiuo
sit pro Azel, meskit juos up. Nepamirkite pririti k
nors sunkaus, - pridr paaipiai. - Pasirpinkit, kad ito
ji, - parod j I,orel, - jokiu bdu nepasirodyt, kol rytoj
nebus pasirayti popieriai, - nusikvatojo. - Pavasaris bt
geriausia, bet man visai vienodai, kada juos suras, svarbu
ne ryloj. Automobil ten ir palikit. Ne stovjimo aiktel
je kur nors prie aligatvio. Nepageidauju, kad kakoki
dingusi vaikigali automobilis stirksot prieais mano
biur, - Barnis panairavo vaikus. - Atgal pareisit psio
mis - jums tik naud.
- Jums itai nepraeis geruoju, - pro sukstus dantis i
ko Lorel.
Bet Barnis tik nusijuok. Paleids mergaits rank su
iuro raudon dm ant savo delno - Deivido krauj.
- Fui, lyktyn, - bambjo balta nosine trindamas
krauj nuo rank. - Veskit juos i ia.
Vyrai surio Deivid ir Lorel ir nusitemp grdo juo
du ant galins Deivido Civiko sdyns.
- I )abar galit aukti kiek tinkami, - vypsodamas meste
ljo raudonplaukis, - niekas js negirds.
Taiau aukti nebuvo jokios prasms.
340
Spar nai
Automobiliui pajudjus suvysiojo gatvs ibintai -
viesos uteko, kad mergait irt draugo veid, /an
dikaulis buvo perkreiptas, berniukas atrod isigands ne
maiau nei ji pati, taiau aukti n neman.
- Kaip smagu vl ilkti prasiblakyti, tiesa? - pirm
kart garsiai prabilo randuotasis. Visai kitaip nei sbro, io
vyro balsas buvo gilus, sodrus - tok galima tiktis igirsti
i kokio nors seno nespalvoto filmo herojaus lp, o ne i
tokio grubaus, netayto veido.
- Aha, - kvatodamas pritar randuotasis. Nuo to vok
ianio ir karkianio juoko I .orelei net skrand susuko. -
Jau ukniso tupinti apie t sen iukli krv ir laukti,
kol nutiks kas smagaus.
- Mes geriausi i viso brio, o Barnis elgiasi taip, lyg b
tume niekas. Pasiunt susitvarkyti su vaikais. Vaikigaliais!
- Aha. - Kelias sekundes patyljs pridr: - T urtume
ne mesti juos up, o suplyti gabalais. Pasijustume tikrai
geriau.
Nuostabusis kino vaigdei tinkantis balsas sukikeno -
tyliai, bet suskambo visas automobilis. Lorelei per nugar
perbgo iurpuliukai.
- Man patikt, - randuotasis atsisuko vaikus - jo rami
ypsena var siaub. Atsiduss vl suiuro keli. - Bet j
341
APRI l . YNNE PI KE
neturi rasti dar kelias dienas. Gabalus sunku paslpti, net
upje. - Patyljs pridr: - Geriau laikykims nurodym.
- Lorele?
Deivido nabdesys akimirkai atitrauk mergaits d
mes nuo upuolik.
K.|?
( i.tiliuosi, kad netikjau tavo kalbomis apie Barn.
Nieko tok'io.
Taip, bet turjau pasitikti tavo nuojauta. Kaip no
riau... - berniuko balsas nutilo, po keli sekundi vl
prabilo: - Noriau, kad btume...
- Nedrsk pradti atsisveikinimus, Deividai Losonai, -
kiek galdama tyliau sukudjo Lorel. - Dar niekas ne
baigta.
- Oi, nejaugi? - sumio berniukas. - Ir k tu silai?
- K nors sugalvosime, - atsak mergait. Spragteljo
poskio lemputs jungiklis, automobilis sultino greit.
Mergait juto, kaip ratai darda per purvin keliuk, o visos
viesos lieka u j. Kelias minutes automobilis dar pasikra
t, o paskui sustoj vyrai atidar dureles.
- Metas, - pareik randuotasis. Veide buvo neperpran
tama, buka iraika.
342
Spar nai
-Jums nebtina itai daryti, - isiiojo Deividas. Mes
tylsim kaip uvys. Niekas...
- Sa, - delnu udeng berniuko burn raudonplaukis.
Tylk ir klausykis. Gird i ?
Lorel sukluso. Girdjo kelis paukius, svirpiant io
gus, bet uvis garsiausiai tolumoje o etko ups vande
nys.
- Tai js ateities garsai. Up laukia nesulaukia, kol ga
ls apkabinti judu. Eime, - paragino grubiai statydamas
Deivid ant koj. - Jums paskirtas pasimatymas, nenor
tume, kad pavluotumte.
Vyrai nugin belaisvius tamsiu taku. Vienas vyr gerg
dianiu balsu trauk siaubingai nepataikydamas j nat:
O, Senandon, kaip troktu tave greiiau ivysti, o tolyn
vis savo vandenis nei... Lorel susirauk, nes bas koj
pirtai vl atsidau j akmen, ir mergait pirm kart gy
venime pasigailjo, kad neavi tikrais batais, o tik atviromis
basutmis.
Mediai praretjo, ir visi keturi sustojo prieais Cetko
up. Lorelei net kvap um irint lekianias pro al
putotas baltas bangas. Randuotasis pastm mergait ant
ems.
343
- Sdk ia, - suniurzg jai. - Tuojau grime.
Suritomis rankomis negaldama atsiremti, Lorel isi
ties ant pilvo, skruostu prigludo prie tamsios drgnos e
ms. Tuojau alia jos tksi ir Deividas, o j padtis atrod
visai beviltika. Lorel galvojo, kad viskas per j, bet kaip
atsiprayti mogaus, kur tuojau nuudys?
Nemaniau, kad viskas taip baigsis, - sumurmjo Dei
vidas.
Ir a ne, - pripaino mergait. - Mirti nuo... o kaip
manai, kas jie tokie? A ne... nemanau, kad tai mons. N
vienas j. Gal net ir Barnis - ne mogus.
Deividas atsiduso.
- Dar niekada taip nenorjau pripainti, jog esi teisi.
Kelias akimirkas draugai tyljo.
- Kiek ilgai tai truks? - paklaus mergait neatplda
ma aki nuo putot bang.
Deividas papurt galv.
- Neinau. Kiek ilgai gali sulaikyti kvpavim? - ber
niukas lidnai nusijuok. - Spju, iliksi daug ilgiau nei
a, - juokas nutilo, Deividas atsiduso.
Prireik keli sekundi, kol Lorelei staiga kai kas top
teljo galv.
A I* R I l.Y N N K I MK E
344
Spart i a i
- Deividai! - sukirbjo nediduk vilties kibirktl. -
Ar prisimeni ms eksperiment? Pas tave namuose, vir
tuvje? - mergait girdjo, kaip grdami nuo ups murma
upuolikai. - Deividai, giliai, labai giliai kvpk, - sunib
djo jam.
Vyrai nesi po akmen ir dainavo kakoki mergaitei
negirdt dain. Aplink rankas apsivijo dar kelios virvs
kilpos, mergait pajuto, kaip randuotasis tikrina, ar pa
kankamai sunkus akmuo, didumo sulig papldimio ka
muoliu.
Po keli minui taip pat buvo paruotas ir Deividas.
- Ar jau? - paklaus sbro randuotasis.
Lorel nenuleido aki nuo ups. Iki kranto dar bent
imtas pd, nejau tie du tikisi, kad vaikai nueis patys?
Tarsi pajuts mergaits nerim randuotasis viena ranka pa
kl Lorel, kita grieb akmen, tarsi nei vienas, nei kitas
nebt svr n svaro ar dviej. Raudonplaukis iupo Dei
vid. Lorelei nespjus n suvokti, kokie keisti dalykai de
dasi, randuotasis veit j or. Pro veid vilp altas oras,
mergait dar suriko, auktai ikilo, nuskriejo beveik ups
vidur. Dar spjo traukti nemenk oro gurkn ir vandens
paviri perskrods akmuo sitrauk j po vandeniu.
345
Vanduo skaudiai durst lyg altos adatos, vir galvos
usisklend riaumojanti tamsa. Atsimerkusi, ausis item
pusi Lorel m dairytis Deivido. Jo akmuo pralk visai
pro pat I,orely, vos nepataik j galv ir nugrimzdo j drums
t juodymy apaioje. Lorel pagavo kojomis berniuko kr-
tiny, kai is nr pro al. Prie Lorels virve priritas akmuo
trkteljo, ir mergait smarkiau apsivijo kojomis draug.
Vylsi, kad jis spjo gerai kvpti.
Prajo vos kelios sekunds, ir akmenys nykiai dunkste
ljo ups dugn. Lorel pavelg auktyn, bet neivydo n
menkiausio viesos ruoelio. Tiesiai prie akis bolavo bal
tas Deivido veidas, bet nebuvo galima suprasti, ar jis dar
turi smon. Mergait tamsoje lpomis paband surasti
Deivido burn. Pamaius, kad draugo veidas taip pat juda,
upldo palengvjimas. Judviej burnos susitiko, mergai
t atidiai priglaud lpas prie Deivido ir velniai ikvp
(iesiai jam burn. Kelias akimirkas sulaiks kvpavim
berniukas ikvp or atgal. Tikdamasi, kad jis supras, k
daro, Lorel atitrauk burn ir m rangytis, mgindama
atlaisvinti virves.
Vanduo buvo ledinis, tad mergait suprato, kad turi
veikti greitai. Pirma reikjo atkiti rankas prie save - jei
A P RI LY N N H PI KR
346
Sparu ai
to nepavyks padaryti, tai net negals vl prisikapstyti iki
Deivido ir duoti jam dar vien oro gurknj. Pasilenkusi
pirmyn mergait paband prakiti rankas, perlipti per jas,
bet nugara tiek neisiriet. Dar stipriau stengdamasi mer
gait juto, kaip skaudiai trina rie od, bet nenustojo
bandiusi - suprato, kad Deividas ilgiau neibus be oro.
Pabandius daugiau susilenkti, suskaudo nugar, bet mer
gait tik dar labiau stengsi.
Knas prieinosi, taiau galop rankos praslydo po ke
liais, ir perklusi per jas kojas mergait m bejgikai dai
rytis Deivido. Apkabinusi jo kakl vl prispaud lpas prie
jo burnos. Draugai pasikeit keliais atokvpiais, Lorel tuo
metu band nusprsti, ko griebtis toliau. Ikvpusi daug oro
Deividui j plauius, vl atsipl nuo jo. Patraukusi u vir
vs, kuri buvo pririta prie akmens, pasiek dugn ir sustin
gusiais i alio pirtais m graibytis ko nors atraus.
Taiau up pasirod per srauni. Viskas, kas kakada gal
ir buvo atru, dabar jau tapo nugludinta, lygu. Mergait pa
kilo aukiau, kad duot Deividui dar kelis kartus kvpti,
ir syk nusileido dugn sitvrusi draugo virvs. Pasi-
krapiusi aplink akmen apvyt mazg, ji ltai m traukti
vien kilp, bandydama j atmegzti.
347
Po keli bandym mergait vl parplauk atgal duoti
berniukui oro. Sis band prakiti rankas pirmyn, kaip ir
Lorel, bet nebuvo toks lankstus, tad seksi nekaip. Giliai
atsikvps Deividas vl msi bandyti perkiti rankas, ta
iau seksi n kiek ne geriau. Lorel sugrie dantimis -
teks kraptytis vienai. Ltai nusliuog virve emyn, prie
mazgo aplink akmen.
loko dar tris kartus kvpti or, kol galop mazgas ran
kose persiskyr. Taiau virv vis dar buvo strigusi po di
diuliu akmeniu. Tvirtai sispyrusi pdomis ups dugn
mergait kilsteljo akmen, paband ilaisvinti paskutin
virvs kilp. Kojos paslydo, nusmuko viena neriant ledin
vanden dar likusi spiriama basut. Koj pirtais apiupi-
njusi akmenuot dugn, rado kaip sispirti tviriau ir vl
kibo akmen - band pajudinti j dar bent truput. Pa
jutusi, kad akmuo pasiduoda, puol stumti dar tviriau.
Staiga kojos neteko atramos, Lorel paslydo. Ups srov
pagavo neti mergait, virv sitemp, kartu trkteljo ir
mergaits rankas.
Neamas srovs pro al nusklend balsvas Deivido e
lis - berniukas liko nepasiekiamas, Lorel nespjo net
pabandyti j sugriebti. Prabgo vos sekund, ir Deividas
AP RI L Y NNl i PI K Ii
348
Spar nai
dingo i aki, tik besisklaidani burbul pdsakas idav,
kad berniukas k tik buvo ia.
Deividui dingus Lorel apm neviltis. Turjo visk
geriau suplanuoti. Viskas, apie k galjo galvoti bejgikai
spoksodamaj tams, tai, kad prajo daug laiko nuo pasku
tinio Deivido kvpimo.
Baim neleido galvoti, bet Lorel band nepasiduoti
panikai. Oro stygius pradjo spausti krtin, taiau sukl
ne tiek daug nepatogumij, kaip kiti neduodantys ramybs
pojiai. Nuo Deivido akmens stmimo koj pdos buvo
nubrozdintos, rieus perjo ten, kur vis dar buvo siru
sios virvs, be to, mergait bejgikai skeryiojo pagauta
srovs.
Lorel usimerk, kelias sekundes prisimin tvus, pa
band atgauti ramyb. Negali leisti mamai netekti visos
eimos. Perimdama rankas mergait pamau prisitrauk
virve prie akmens. Jei pavyko Deivdui, tai telieka viltis ir
jai. Dl alio pirtai dabar buvo dar labiau sugrub, o ran
duotasis pasisteng labiau nei jo sbras. Mazgai pasidav
daug liau, ir kol juos atnarpliojo, krtin jau aukte au
ksi oro - tokios agonijos anksiau nebuvo jautusi.
O sunkioji dalis dar prie akis.
349
Suradusi patikim;} atram koj pirtams stumteljo
akmen melsdamasi, kad jis pasiduot lengviau.
Sis n nekrusteljo.
Mintyse susikeik ir apsiverk - net vandenyje skruostai
papldo aaromis. Kelias brangias sekundes utruko, kol
ijudino kelis maesnius, didiajam akmeniui neleidian
ius pakrutti akmenukus, ir vl sispyr periniomis,
tvinksiniomis pdomis. Stm i vis jg, ir kai jau aky
se bevelk pasidar tamsu, akmuo pajudjo. Lorel perkl
l ankas ir vl pastm, tuo paiu metu ikvpdama i plau
i paskutin or, o akmuo pasislinko perkelis centimetrus
pirmyn. Dar, dar truputl.
Staiga mergait nuskriejo su srove tarsi skudurin ll,
n nenutuokianti, kuri pus virus. Bejgikai spardsi,
band ko nors sitverti drumzliname, tamsiame vandeny
je. Pirtu ukliud akmen, prilenkusi kelius atsispyr ir i
paskutini jg nr auktyn. Kai pagalvojo, kad daugiau
neitvers n sekunds, veidas iniro paviri, ir mergait
kvp pilnus plauius oro.
Srov vis dar ne mergait, ir nors i yrsi kranto link,
knas visikai neklaus. Uiuopusi dugn, mgino stotis,
bet kojos linko per kelius. Banga parblok j emyn, kojos
ir rankos tranksi akmenis.
A P K I I.Y N N K 1MK H
350
Sparnui
Kakas teljo vir galvos, ukrito tiesiai am I,orels.
Mergait sudejavo - suprato, kad j surado tiedu g.ilv.i
udiai ir dabar jie imsis ubaigti pradt darb. T.iiau
stiprs gniautai pasiek mergaits liemen ir kilsteljo j
auktyn. Tolyn nuo negailesting akmen.
- Pagavau tave, - mergaitei aus sunibdjo Deivi
das, jo odius nusine niokianti up. Vis dar suritos
berniuko rankos buvo permestos Lorelei per liemenj, jis
sunkiai slinko per seklum prie kranto. Nutemps mergai
t dar kelias pdas krantu, sunkiai sudribo ant nendrmis
nuklotos ems. Abu guljo sunkiai gaudydami or, visai
prie ausies mergaitei kaleno I )eivido dantys.
- Ai, Dieve, - atsiduso berniukas, ir jo rankos aplink
Lorels liemenj suglebo.
DVIDEIMTAS
SKYRIUS
Prajo keliolika minui, kol vaikai sugebjo pajudti.
Nukls rankas nuo Lorels, 1)eividas visu knu virpjo i
alio.
- Jau maniau, kad niekada tavs nepamatysiu, - tar
jis. - Kai perkliau rankas j priek ir galjau stebti laikro
d, tu ibuvai po vandeniu beveik penkiolika minui.
Penkiolika minui! Lorel staiga labai apsidiaug,
kad pirma ivadavo Deivid. is bt mirs ir po penki
minui.
- Kaip tau pavyko pasiekti krant?
- Tik per didel, labai didel usispyrim, - vangiai nu
siypsojo Deividas. - Abejojau, ar i viso pavyks. Taiau vis
yriausi, kapanojausi, kai tik galdavau - atsikvpdavau ir
galop pasiekiau seklum, - berniukas palinko artyn, j
355
APRI L Y NNE PI KE
dviej peiai susiliet. - Nesivaizdavau, kur tu buvai. Net
nesuvokiau, kurioje vietoje likai pririta, nes visa up juo
davo tamsoje. Vis vaikiojau krantu en bei ten iekoda
mas bent kokio enklo.
- O k, jei tiedu bjaurybs bt lauk? - susirpino
Lorel.
Buvau pasirys surizikuoti, - velniai atsak berniu
kas. Visas jo knas sudrebjo, ir Lorel sunkiai pakilo ant
koj.
Keikia tave suildyti, - pareik ji. - Pabuvs tokiame
vandenyje gali visai atalti.
- O tu? Juk pralindjai vandenyje dar ilgiau.
Lorel papurt galv.
- A nesu iltakrauj, pameni? Eime, paiekosim ko
nors atraus nupjauti virvei, - mergait pasilenkusi prad
jo valgytis po krant.
- Ne, - paprietaravo Deividas. - Grkime mano au
tomobil. Tenai turiu peil. Taip utruksime maiau laiko.
- Manai, rasi j?
- Geriau jau rastume, kitaip jokios naudos i to, kad
isikapstm i ups.
Vaikai sunkiai nupdino upe auktyn - jo kelias minu
tes, kol vietovs pradjo rodytis pastamos.
356
Spar nai
- tai, - rodydama j em kteljo Lorel. Ant kranto
kuo ramiausiai tysojo balta jspiriama mergaits basut
kita dar laiksi ant pdos. - Tikriausiai pameiau j, kai
randuotasis mane pakl.
sispoksojs j basut Deividas stabteljo.
- Kaip jiems tai pavyko, Lorele ? Pakl mane viena ran
ka!
- Ir mane, - linkteljo mergait. Nenorjo pasakoti
Deividui, kokie sunks buvo tie du pririti akmenys. -
Automobilis turt bti kakur ten, - mosteljo ji galva.
Troko kuo toliau palikti up ir niekada prie jos negrti.
- Nenortum pasiimti ? - paklaus Deividas lenkdama
sis pakelti batelio.
Pavelgus j nutrint balt basut, Lorelei net skrand
susuko. Kojos buvo nubrozdintos, bet nenorjo n pagal
voti apie tai, kad vl apsiaus pamest bat.
- Ne, - tvirtai atr ji. - Mesk atgal.
Takeliu vaikai kapstsi ltai - neviet net mnulis. Du
kartus teko grti i kur atjus, bet neprajus n pusvalan
diui Deividas suklupo prie automobilio ir m rato dang
tyje iekoti atsarginio rakto.
- Sakiau mamai, kad tai kvaila mintis, - kalendamas
dantimis aikino berniukas, - bet ji patikino mane, jog vie
357
AP RI L Y NNE PI KE
n dien labai diaugsiuosi, kad j ten pasidjau. - Sugrai
bs vilgant rakt ikl j drebaniomis rankomis. - Ne
manau, kati mama galvojo kaip tik apie toki situacij. -
Berniukas kio raktel automobilio bagains spynel, ir
abu vaikai lengviau atsiduso, kai spyna spragteljo ir baga
ins dangtis pakilo. - Kai tik parsirasiu namo, nupirksiu
jai gli. paadjo jis. - Ir dar okolado.
Deividas nerangiai pasiraus ranki dutje, itrauk
i jos nediduk kienin peil. Kol nudzirino storas virves,
prajo kelios minuts, bet tai vis tiek buvo milijon kart
geriau nei zulinti jas akmeniu. Uveds varikl, pasuko il
dymo rankenl iki pat galo. Abu vaikai sitais ant prie
kini sdyni, rankas sukio prie pat ilt or puiani
ventiliatori ir band pradiovinti dar lapius drabuius.
- Galtum nusivilkti markinlius ir apsirengti mano
striuk, - pasil Lorel. - Ne kain kas, bet ji bent jau
sausa.
- Negaliu, - papurt galv Deividas. - Tau paiai reikia.
- Mano knas prisitaiko prie bet kokios temperatros -
bent jau visada prisitaikydavo. Tai tau reikia suilti, - pa-
aikino mergait matydama, kaip keiiasi draugo veidas -
Delvldas niekaip negaljo apsisprsti, kas svarbiau - den
telmenikumas ar noras suilti.
358
Spar nai
Uvertusi akis Lorel grieb nuo galins sdyns siriu
k.
- Tutuojau apsirenk, - paliep.
Berniukas dvejojo, bet po keli sekundi nusivilko la
pius markinius ir apsigaub striuke.
- Kaip manai, ar pajgsi vairuoti?
Deividas niurkteljo nosimi.
- Pajgsiu nuvaiuoti iki policijos skyriaus. Bus gerai?
- Negalime kreiptis j policij, - sulaik Deivido rank
ant bgi perjungimo svirties mergait.
- Kodl ne? Du vyrai k tik pasiksino j ms gyvybes!
Patikk, toki gaudymu ir usiima policija.
- Deividai, policija ia bejg. Ar pamirai, kaip tie vy
rai met mudu up tarsi btume pkeliai ? Kaip manai,
k padaryt keliems policininkams ?
Berniukas spoksojo vair ir netar n odio.
-Jie ne mons, Deividai. Bet koks jiems skersai kelio
stojs mogus nukents.
- Tai k darysime? - aiiu balsu paklaus berniukas. -
Nekreipsime dmesio? Cimpinsime namo pabruk uode
gas?
- Ne, - tyliai atsiliep Lorel. - Vaiuosime pas Tamen.
359
AP RI LYNNE PI KE
Kai vaikai pasiek mik, i palengvjimo Lorels akys
papldo aaromis - taip buvo gera vl pasijusti tankms
prieglobstyje. Mergait nubrauk isidraikiusius plaukus
nuo veido, neskmingai band juos suglostyti pirtais ir
lubiojo blausiai apviestu taku prie upoknio. Buvo tokia
ivargusi, kad vos bepavilko kojas.
- Tameni? - tyliai paauk. Tamsi, tyki naktj balsas
nuskambjo neprastai garsiai. - Tameni? Reikia pagal
bos.
Tamenis atsirado alia mergaits taip tyliai, kad ji n ne
pastebjo jo einant alia, iki tas prakalbo.
- Drstu spti, kad tas vaikinukas automobilyje - Dei
vidas?
Mergait sustojo ir sisiurb akimis miko dvasi. is
nevilkjo arv - buvo apsirengs ilgarankovius juodus
markinius ir tokias pat tamsias kelnes, tad buvo beveik
nepastebimas miko eliuose. Naktis buvo tokia tamsi,
kad mergait mat tik Tamenio veido kontrus, tokius
velnius ir ypa patrauklius. Norjo pulti jam glb, taiau
susivald.
- Taip, tai Deividas.
360
Spar nai
Tamenio akys velg velniai, taiau tiriamai.
- Kodl j atsiboginai?
- Neturjau kito pasirinkimo.
- Na, bent jau liepei jam pasilikti automobilyje, - kils
teljo antak Tamenis.
- Klausyk, a stengiausi. Bet inakt jis vienintelis gal
jo padti man atvykti ia.
Atsiduss Tamenis suiuro tak, kur Lorel ir Deividas
buvo pasistat automobil.
- Turiu pripainti, kad i esms labai diaugiuosi, kad esi
ia. Taiau mikas pilnas fj - nelabai tinkamas metas.
- O kodl fjos ia?
- Siame rajone... sustiprjo prieo puolimai. Nelabai
suprantame, kodl. Tiek tegaliu pasakyti, - Tamenis vl
skubiai dirsteljo tak. - Eime kiek tolliau, - pams
mergait u rankos nusived taku.
Pats pirmasis ingsnis skausmu pervr koj, nes akel
smigo nubrozdint koj.
- Praau, sustok, - m maldauti mergait, taiau i
nakt to n kiek nesigdijo. Kai sustojs Tamenis atsisuko,
Lorels veidu sruvo aaros.
- Kas nutiko ?
361
Pradjusi verkti mergait jau negaljo sustoti. Vakare
patirti baim ir igstis plsteljo kaip etko ups srov -
mergait vos spjo gaudyti or.
Tamenio rankos apsivijo mergait, priglaud prie krti
ns - nepaisant alto oro ji buvo ilta. Tamenis glost Lo
rels nugar - auktyn, emyn, kol uiuop lango rmo
kirst aizd. Mergait nesusilaik nesudejavusi.
- Kas tau atsitiko? mergaitei j aus sunabdjo Tame
nis, rankomis tarydamas jos plaukus.
Lorels pirtai sugrieb jo markinlius, paband i
silaikyti ant koj. Tamenis pasilenks pakio rankas po
mergaite, pakl j, priglaud prie savs. Lorel usimer
k, tarsi bt uhipnotizuota graki ir ritmik vaiki
no ingsni, kurie, regis, neskleid jokio garso. Kelias
minutes pajs taku, Tamenis paguld mergait ant
minkt saman.
ybteljo kibirktis, ir miko dvasia udeg tarsi kok
nedidel alvarin rutul. Kibirkiuojanti viesa sklido pro
imtus maui skylui rutulyje - visa proskyna nuvito
velnia viesa. Nusimets nuo pei kuprin Tamenis pri
klaup prie Lorels. Netars n odio prispaud jai po
smakru pirt ir pasuko veid vien on, paskui kit.
AP RI LYNNE PI KE
362
Spar nai
Perbrauk per rankas, kojas, murmjo vos pamats kok
brim ar nubrozdinim. velniai usikls ant keliij
mergaits pdas kakuo velniu tryn atidauytas pdas,
o Lorel uuod pastam levand ir kvapij kanangij
aromat. Minutl dilgiojo, beveik perjo, o paskui m
vsinti ir raminti skaudanias kojas.
- Ar dar kur nors sueista? - paklaus Tamenis, kai jau
apirjo visas matomas aizdas.
- Nugara, - atsak Lorel sukdamasi ant ono ir kelda
ma markinlius.
Tamenis sulaik kvpavim, paskui vilpteljo.
- Prastai. Teks apriti.
- Ar skauds? - sunkiai rinko odius mergait, nes
vytintis rutulys, regis, apsupo vis kn.
- Ne, bet tursi labai saugotis kelias dienas, kol suaugs.
Lorel linkteljo ir pasidjo galv ant rankos.
- Kur susieidei ? - pasiteiravo Tamenis pirtais velniai
tvarstydamas gili aizd. - Fjos nra nerangios.
Lorelei apsunko lieuvis, taiau ji band neskubdama
paaikinti.
- Jie band mus nuudyti. Mane ir Deivid.
- Kas? - vyruko balsas skambjo velniai, taiau Lorel
pajuto, kaip jis sitempia.
363
APRI LYNNE PI KE
- Neinau. Kakokie bjaurybs, nepanas mones.
Vyrai, kurie tikino mam parduoti em.
- Bjaurs?
Lorel linkteljo. Pasakodama apie Deremaj Barn ir
tt usimerk, odiai pradjo pintis.
- Apnuodijo? - Tamenis vis klausinjo, o mergaits vo
kai apsunko, atrod, kad jo balsas vis tolsta, tolsta.
- Rytoj turt pasirayti dokumentus, - atsiduso Lore
l, i vis jg stengdamasi idstyti svarbiausi naujien, o
jos oda velniai dilgiojo, tarsi ji gult vidurdienio sauls
atokaitoje.
Po keli sekundi mergait apglb ranka, Lorel dar
sikibo j, Tamenio skruostas prigludo jai prie plauk.
- Miegok, - sunabdjo jis. - Niekam neleisiu skriaus
ti tavs.
- D...d...deividas... laukia...
- Nesijaudink, - ramino Tamenis glostydamas Lorelei
rank, - jis taip pat miega. Seris pasirpins juo. Judviem
reikia pailsti.
Lorel pajg tik linktelti, prigludo Tameniui prie kr
tins ir nugrimzdo umart.
364
Spar nai
velns pirtai perbrauk Lorels plaukus, mergait l
tai isities, persivert ant nugaros. Akys atsimerk ir suti
ko Tamenio vilgsn.
- Labas rytas, - pasisveikino jis velniai ypsodamasis
ir prisdo alia mergaits galvos.
Lorel taip pat ypteljo, o tada suiuro vaigdt
dang ir nediduk rutul, vis dar kabant ant ak jai vir
galvos.
- Ar rytas?
Tamenis nusikvatojo.
- Na, dar labai anksti, bet taip - jau rytas.
- Ar tu miegojai?
- Per daug turjau darb, - papurt galv vyrukas.
- Bet...
- Viskas gerai. Bdavo ir blogiau, - Tamenio ypsena
dingo, veidas tapo grietas. - Metas eiti.
- Kur eiti? - ssdamasi paklaus mergait.
- Imsims troli, kol jie dar nepribaig tavo tio.
- Troli? - mergait papurt galv. Tikriausiai jai pa
sigirdo. Per greitai atsisdo - tai ir viskas. - Mano tio?
Gali padti tiui ?
365
AP RI LYNNE PI KE
- Neinau, - prisipaino Tamenis. - Bet tai nesvarbu,
nes pirmiausia imsims troli, - Tamenis vos regimai pa
kreip galv j on. - Ilsk, eri. inau, kad klausaisi.
I u medio ilindo dar vienas vyrukas - Lorel bt
galjusi prisiekti, jog tas medis toli grau per menkas, kad
u jo bt galima pasislpti. Vyruko povyza buvo tokia pat
pasitikinti ir akys tokios pat alios, kaip ir Tamenio. Plauk
aknys taip pat aliavo, taiau toliau jie viesjo, buvo ilgi
ir suukuoti atgal nuo veido. eris atrod toks pat tobulai
graus kaip ir Tamenis, visgi jo bruoai buvo grubesni, at
resni. is vyrukas buvo auktesnis - beveik Deivido gio,
ilgomis, raumeningomis kojomis ir tvirtomis rankomis bei
krtine.
- Lorele, tai eris. eri, susipaink - Lorel, - pristat
Tamenis neirdamas pasirodius vyruk.
Lorel spoksojo plaiai iptusi akis, bet eris tik linkte
ljo ir, sukryiavs ant krtins rankas bei atsirms med,
u kurio k tik slpsi, klaussi.
- Turjau suprasti, kad tai troliai bando nupirkti i
em. Tie padarai, apie kuriuos pasakojai, negali bti nie
kas kitas. Reikia juos prigriebti, kol popieriai dar nepasi
rayti.
366
Spar nai
- Troliai? Tikri troliai? Tu rimtai? Kodl turt... tro
liams rpti ta em. Ar tik todl, kad ia gyvenate js?
Tamenis dirsteljo per pet j er, tada vl atsisuko Lo
rel.
- Ne. Todl, kad ia yra vartai.
- Vartai?
- Tameni, tu jau per daug pliurpi, - suniurzg Seris.
Tamenis atsigr j.
- Kodl? Ar nemanai, kad kas jau kas, o ji turi teis i
noti, kas vyksta?
- Ne tau sprsti. meisi reikalo per daug asmenikai.
- Tai ir yra asmenika, - pareik Tamenis, balse buvo
aikiai justi kartlis. - Visada taip buvo.
- Laikysims plano, - neatlyo Seris.
- Jau dvylika met laikausi plano, eri, bet troliams iki
ems uvaldymo liko vos vienas ingsnis - dar valanda, ir
jie pasieks savo, nors tai toli grau neeina plan, - Tame
nis nutilo, dbteljo bendrayg. - Viskas pasikeit, mer
gait turi inoti, kas pastatyta ant kortos.
- Karalienei tai nepatiks.
- Karalien beveik per visus valdymo metus vert mane
jaustis nykiai. Gal bt geriausia, jei viskas apsiverst auk
tyn kojomis.
367
- Tikiu tavimi, Tameni, bet, inai, daugiau slpti ne
galiu.
Abu vyrukai ilgai dbsojo vienas antr.
- Taip ir bus, - pareik Tamenis ir atsisuko Lorel. -
Kart tau minjau, kad saugau kai k ypatinga. Kai k, ko
nepa nei, nepajudinsi - todl i em tokia svarbi. Tai
vartai j karalyst. Vienintelis saugomas ijimas Avalon.
- Avalon? - sulaik kvpavim Lorel.
Tamenis linkteljo.
- Visame pasaulyje yra tik keturi i karalyst vedan
tys vartai. Prie imtus met vartai buvo atviri. Vietos buvo
laikomos paslaptyje, saugomos t, kurie apie tai inojo, bet
reikalas tas, kad t inanij tapo per daug. Nuo pat e
ms gyvavimo pradios troliai band perimti Avalon. Tai
toks nuostabus ems kampelis, o gamta - ne vienintelis
gausos altinis. Auksas ir deimantai ten tokie pat prasti,
kaip akels ir akmenys. Mums jie nieko nereikia - tik
tiek, kad tinka papuoimams, - ypteljo Tamenis. - i
nai, mgstame visk, kas iba.
Prisiminusi stiklines prizmes, kurias prie metus ikabi
njo per vis miegamojo lang, Lorel nusijuok.
- Maniau, kad tik man patinka.
APRI LYNNE PI KE
368
Spar nai
- Dar nesu sutiks fjos, kuriai nepatikt, - ypsoda
masis pareik Tamenis. - O tai troliai nuolat bando pa
pirkti keli j moni pasaul kyiais. Kai kurie pabaisos vis
gyvenim paskiria turt medioklei, o Avalonas per daug
didelis lobis, kad j paleist i nag. Ilgus amius i vieta
buvo mirties ir kov vieta, nes troliai band mus nugal
ti ir sunaikinti, o fjos i paskutinij gyn namus. Taiau
karaliaus Artro valdymo laikais viskas pasikeit.
- Karaliaus Artro? To paties karaliaus Artro? Juo
kauji?
- N truputlio, nors apie j sklandanios istorijos ne
visk nuvieia teisingai. Zinai, k pasakysiu? Jei nori ilai
kyti paslapt - paversk j moni legenda. mons j taip
supainios, kad vos prabgus imtmeiui niekas nebesuge
bs atskirti, kur tiesa, o kur pramanas.
- sieisiau, nebent suprasiau, kad legendos yra tiesa.
Tamenis gteljo peiais.
- Ir k padar karalius Artras ?
- Gal daugiau jo burtininkas Merlinas padar. Artras,
Merlinas ir Oberonas...
- Oberonas? ekspyro Oberonas?
- ekspyras vargu ar buvo pirmasis, paminjs vard,
bet taip, tai tas pats karalius Oberonas. Kartu su Artru ir
369
APRI LYNNE PI KE
Merlinu jis sukr kard, kuris buvo toks stebuklingas, jog
turintis ginkl bet kuriame myje tapdavo nugaltoju.
- Ekskaliburas, - vos girdimai sunabdjo Lorel.
- Tiksliai. Obcrtonas, Artras ir Merlinas ved didiau
si, koki tik kada nors Avalonas regjo, armij j m prie
trolius, kad juos amiams igint i i emi. Kovsi f
jos, Artras ir jo riteriai, Merlinas su trimis iniuonmis ir
pats ( )bcronas. Troliams neliko n menkiausios galimybs.
Fjos Avalonc atsikrat troli, o karalius Oberonas suk
r vartus, sauganius nuo i pabais grimo. Vart galia
pasirod didesn nei galjo pakelti bet koks augalas, net
iemos fja. Didingiausias pasaulyje fj valdovas paauko
jo savo gyvyb, kad sukurt vartus, kuriuos man patikta
saugoti.
- Visa tai skamba netiktinai, - sumurmjo Lorel.
- Tai tavo istorija, - atov Tamenis. - Tavo itakos.
U nugaros stovintis Seris suniurzg, bet Tamenis ne
kreip j dmesio.
- tai kodl taip svarbu, kad ios ems nepatekt tro
liams nagus. jimo niekada nesunaikint, taiau j sau
ganius vartus - gali. O jei bt sunaikinti vartai, Ava-
lon galt patekti bet kas. Ms namai vl tapt karo ir
370
Spa r nai
udyni vieta. inome, kokio baisaus kerto troliai grie
bsi prie Kamelot, tad galime sivaizduoti, kad panaus
likimas laukt ir Avalono, jei tik troliai rast keli j.
- Kodl viskas vyksta kaip tik dabar? Mano mama jau
kuris laikas bando parduoti ias emes. Troliai galjo nusi
pirkti jas seniausiai.
Tamenis papurt galv.
- Neinome. Prisipainsiu, beveik bijau suinoti tai.
Troliai nemgsta pralaimti. Niekada nepuola, jei nra si
tikin, kad bus j virus. Gal dabar susirinko tikrai didelis
j brys. Gal... gal... - Tamenis atsiduso, - net neinau. Bet
jie turi kakoki paslapt, leidiani manyti, kad persvara
j pusje. Ir gali bti, kad mes neturime joki ans lai
mti, nebent suinotume t paslapt. - Kiek patyljs fj
sargybinis pridr: - Mes n netarme, kad troliai ino,
kur yra vartai.
- Kodl ne? Nejaugi jie neband brautis Avalon nuo
to laiko, kai buvo sukurti vartai ?
- Tarkime, i Avalono paspruko vos keli gyvi troliai. Il
gus metus mes tik tarme, kad lik gyvi prieai madaug
nujaut vart buvimo viet, galbt jie ir perdav inais
palikuonims, taiau iki iol troliams nesisekdavo nustatyti
tikslios vart vietos.
371
APRI LYNNE PI KE
- Kas nutiks, jei troliai ras vartus?
-Jei taip ir bus, mes juos nudsime. Todl ir esame ia.
Bet tai ne blogiausia, kas gali nutikti. Jei jiems pavyks nu
pirkti em, gali atsisti ia gausyb moni, kurie imsis
kokio nors didiulio projekto, statyb ir sugriaus visk
greiiau nei spsime pabaisas nudti nepatrauk moni
dmesio. Vartai labai tvirti, bet nra neveikiami. Keli bul-
dozeriai ir truputis sprogios mediagos galt juos nune
ti. Taigi ma maiausiai reikia, kad vartus pastebt tie,
kurie trokta juos surasti.
- Tu sakai, kad troliai susargdino mano tt ? - sunab
djo mergait.
Tamenis ilgai velg j blizganiomis i pykio akimis.
- Manau, taip. Ir dar - laikausi nuomons, kad dl i
nuod...
Seris krenkteljo, kreipsi Lorel.
- Tamenis mgsta pliurpti, bet esu tikras, jog sutiksi,
kad turime maai laiko.
Papts lpas Tamenis pavelg dang.
- Jau ir taip per ilgai utrukau, - pripaino pats. - Tu
rime skubti. Nortume sugauti trolius, kai dangus dar tik
rausvja.
372
Spar nai
- Kodl?
- Troliai yra naktiniai padarai, saulei nusileidus jie mie
liau miega. Jei suiupsime juos baigiantis j dienai, bus pa
varg ir silpni.
Lorel linkteljo. Dar syk pasir ir nenoromis atsi
stojo, atsargiai tikrindama, ar kojos j ilaikys. Mergaits
nuostabai, pdos buvo beveik kaip visada. Ji nesijaut i
vargusi ar vangi, o visas knas buvo atsigavs, valus.
- Kaip tai padarei? - susidomjo ji.
Tamenis nusiypsojo ir parod viesul.
- Sakei, kad nortum pamatyti stebukl.
Lorel spoksojo nedidel vytint rutul.
- K jis padar?
- Tas rutulys veikia kaip dirbtinis viesos altinis. Skati
na kn regeneruoti, tarsi btum rykioje saulkaitoje. Per
danai naudoti negalima, nes lstels pajunta skirtum,
taiau nelaiming atsitikim atvejais - tinka. Vis tiek, -
rausdamasis kuprinje kalbjo Tamenis, - tikriausiai ne
atsisakysi it, - padav mergaitei por minkt bateli,
visai toki pat, kokius avjo pats.
Kai Lorel usirio bat raitelius, eris eng pirmyn ir
udjo rank Tameniui ant peties.
373
APRI LYNNE PI KE
- Skms. Jau paaukiau pastiprinim - jie turt ia
atskubti per valand.
- Tikkims, kad jums neprireiks pagalbos, - atov
Tamenis.
- Jei tai tikrai troliai ir ino tiek, kiek tari, tai sivaiz
duoju, kad ioje laukymje pads galvas daugyb, daugyb
sargybini.
- Turint galvoje-paskutinisias kelias savaites, tai labai
daug pasako, - paaipiai pridr Tamenis.
- Ar tikrai manai, kad nenori, jog judu dar kas nors ly
dt?
- Geriau, kad ms bt kuo maiau, - ypteljo
Tamenis. - Be to, yra tik keturi troliai, o vienas j - jau
nesnysis. Tu paprasiausiai pavydi, kad neleidau keliau
ti kartu.
- Gal iek tiek. Bet tikrai, Tami - vienas trolis juk vy
resnysis. Nenuvertink jo. Nenoriau eiti iekoti tos kos,
kuri liks i tavs.
- Paadu - nereiks.
cris kur laik tyljo, paskui kilsteljo smakr auktyn
ir palingavo galva.
- Hekats akis tave budriai saugos.
374
Spar nai
- Ir tave, - nusisukdamas tyliai pratar Tamenis.
Jiedviem skubiai minant takeliu, Lorel stebjosi, kaip
gerai ji jauiasi. Po negailestingos kovos u savo ir Deivido
gyvybes upje, mergait buvo isekusi labiau nei kada nors
gyvenime. Dabar jautsi pakankamai vali, o jusdama vel
n Tamenio rankos spaudim norjo strykioti.
Vis dlto, pavelgusi paniurus Tamenio veid, Lorel
nusprend atsispirti iam norui.
Po keli minui jiedu pamat automobil.
- Ar pasiruo s ? - paklaus Lorel.
- Sunaikinti troli br? Taip. Susitikti su Deividu?
Tikrai ne.
DVIDEIMT
PIRMAS
SKYRIUS
Reikia pripainti, kad Deividas susivald ir susitikimo
metu elgsi kuo puikiausiai, ypa turint galvoje tai, kad
j priadino keistuolis, kuris tik dbsojo j, kol Lorel le
mendama pristatinjo vyrukus vienas kitam. Paaikinim,
kad tie upuolikai buvo troliai, jis prim geriau nei Lore
l - mergait net paman, kad Deividas ne visai pabuds
arba dar neatsigavs i nuostabos. Kad ir kaip ten buvo, jis
pajg vairuoti.
Tamenis siropt ant upakalins sdyns ir paliko
dureles atviras, vilgsniu rodydamas Lorelei ssti alia jo.
Mergait dirsteljo Deivid - drabuiai suglamyti, mur
zini po nuotykio upje, o ant skruosto, kur ugavo Lorel,
jau rykjo mlyn, ir atsipraomai nusiypsojusi bei uda
riusi galines automobilio dureles slysteljo ant priekins
379
keleivio sdyns. Tamenis taip lengvai nesitaikst su prara
dimu ir, kai Deividas pasuko greitkel, pasilenks pirmyn
apglb sdyns atlo, kad galt udti rank Lorelei ant
peties.
Jei Deividas prieblandoje tai ir pastebjo - nieko ne
sak.
I,<>rel pavelg laikrod. Beveik keturios. Mergait at
siduso.
- Mano mama isikraustys i proto. O tavoji? - paklau
s ji Deivido.
- Tikiuosi, kad ne. Pasakiau jai, kad galiu pasilikti su
tavimi per nakt. Mama dar pridr, kad nieko tokio, jei
praleisiu pamokas. Kai tik bus tinkamas metas, paskam
binsiu jai ir pasakysiu, kad esu su tavimi.
-Jei ji bent nutuokt... - neaikiai numyk Lorel.
- Koks planas? - paklaus Deividas, mgindamas pa
keisti tem.
Atsiliep Tamenis.
- Nuvei mane prie to namo, a pasirpinu troliais,
parvei mane atgal. Labai paprasta.
- Papasakok daugiau apie tuos trolius, - papra Deivi
das. - Tai baisiausi padarai, kokius tik kada nors maiau.
APRI LYNNE PI KE
380
Spar nai
- Tikiuosi, baisesni ir neivysi.
Deividas net sudrebjo.
- Ir a tikiuosi. Kai jie nusitemp mus prie ups, tas...
trolis pakl mane tarsi biau koks pkelis. O a juk ne
maiukas.
- Na, u mane auktesnis, itai pripastu, - Tamenis
atsisuko Lorel, ir jo globjikas tonas dingo staiga, kaip
ir atsirads. - Troliai yra... na jie tarsi kokia evoliucijos
klaida. Troliai - gyvnai, kaip ir tu, Deividai - primatai.
Taiau ne mons. Kaip jau patys patyrte - stipresni u
mones ir greiiau isigydo sueidimus. Kakas panaaus,
tarsi evoliucija bt bandiusi sukurti tok lyg ir supermo-
g, taiau jai nepavyko.
- Nepavyko, nes jie bjaurs? - paklaus Deividas.
- Bjaurumas - tik paalinis poveikis. Bda ta, kad jie
nedera.
- Kaip suprasti - nedera? - susidomjo Lorel.
- Troliai - nesimetriki. mons daniausiai simetri
ki - kiek tik tokie gali bti gyvnai, turint galvoje j netai
syklingos formos lsteles. Dvi akys, dvi rankos, dvi kojos.
Viskas to paties ilgio ir proporcij, bent jau madaug. Tik
rai spdinga, kai pagalvoji.
381
- K pagalvoji ? - karkai puol Deividas.
- Kai pagalvoji, kad lstels tokios nevienodos. ito ne
paneigsi net ir bdamas toks protingas, kaip Lorel nuolat
kartoja man, - pastaba buvo padaryta taip pat gana kar
takoikai, taiau netiktai nuramino Deivid. - Mudu su
Lorele, - kalbdamas Tamenis paglost mergaitei kakl, -
esame absoliuiai simetriki. Jei galtum perlenkti kn
pusiau, kiekviena dalel idealiai sutapt. tai kodl Lorel
atrodo visai kaip viena js mados modeli. Simetrija.
- O troliai - nesimetriki? - paklaus mergait, trok
dama kuo greiiau nukreipti kalb nuo savs.
Tamenis papurt galv.
- N i tolo. Pameni, minjai, kad Barnio akis ivar
vjusi ir nosis ne viduryje veido. Tai tik fizin asimetrija.
Beje, pas Barn ji dar nelabai pastebima. Paprastai itaip
nebna. Man teko matyti troli kdiki taip siaubingai
ikraipyt, kad net j bjauriosios motinos nenordavo to
ki auginti. Kojos auga i galvos, kaklai kreivai statyti
peius. Vaizdas - kraupus. Kakada seniai fjos bandydavo
tokius nelaimlius priglausti. Taiau jei evoliucija numojo
ranka, tai nieko nepadarysi - inykimas neivengiamas.
Beje, problemos ne tik dl ivaizdos. Kuo esi kvailesnis -
APRI LYNNE PI KE
382
Spar nai
kuo labiau evoliucija pasityiojo i tavs, tuo maiau kne
simetrijos.
- Kodl troliai visikai neimir? - negaljo suprasti
Deividas.
- Deja, nra to blogo, kas neieit j gera - tokie kaip
Barnis troliai gali prasmukti j moni pasaul. Kai kuriems
netgi pavyksta gauti tam tikros valdios. Net nesivaiz
duojame, kiek j galt bti, bet troli galima tiktis ivys
ti bet kur.
- Kaip juos atskirti nuo moni?
- ia ir yra bda - tai nelengva. Kartais beveik nema
noma, bent jau ne sargybiniui. Troliai paprasiausiai nepa
siduoda ms apavams.
- Visikai? - susidomjo Lorel.
- Bent jau ne pavasario fj burtams. Gaila, bet ne. ian
dien bt daug lengviau susidoroti su jais. Yra keli enklai,
kurie leidia atskirti trolius nuo moni, taiau daugum
t enkl galima nuslpti.
- Kokie tai enklai? - vl paklaus mergait.
- Nuo sen senovs troliai gyveno po eme, nes j oda
bijo sauls viesos. iuolaikiniai iradimai, tokie kaip kre
mas nuo sauls, apsauginiai losjonai, leidia jiems geriau
383
jaustis ant ems, taiau net ir tokiu atveju retai kada j
oda atrodo sveikai.
Lorel net susirauk prisiminusi, kaip to padaro Bess
oda, nutrinta antkaklio, luposi, plyinjo ir skilinjo.
- Be to, kad troliai nesimetriki, j akys daniausiai
bna skirting spalv - tik itai taip pat galima nuslpti
kontaktini li pagalba. Tikriausiai vienintelis bdas
sitikinti, ar prie tave trolis - tai pastebti j demonst
ruojant jg arba sugauti dant didiul kruvinos msos
gabal.
- Barnis buvo suavtas ivyds ant mano rankos krau
j, - prisimin Lorel.
- Tu nekraujuoji, - nustebo Tamenis.
- Na, tai nebuvo mano kraujas - kraujavo Deividas.
- Ant tavo rankos ?
Mergait linkteljo.
-Jis sipjov rank, kai mus sitrauk pro lang. Ten pat
siriau nugar.
- Ir daug nukraujavo? - susidomjo Tamenis.
- Pakankamai, kad isikruvint visas Barnio delnas, kai
jis sugrieb mane.
Tamenis sukikeno.
APRI LYNNE PI KE
384
Spar nai
- Tai paaikina, kodl jus met up. Joks trolis, bda
mas sveiko proto, nebandyt paskandinti fjos. Jis nesu
prato, kas esi.
- O kaip galjo suprasti ?
Tamenis atsiduso.
- Deja, labai nesunku atskirti fjas nuo moni. Tro
liai puikiai jauia kraujo kvap, o fjos kraujo neturi. Trolis
negali visikai uuosti fjos, nebent kai i ydi. Pasirods
krauju nekvepiantis mogaus pavidalo padaras bt tuo
jau pat sukls troli tarimus.
- Bet ant mans pribgo nemaai Deivido kraujo. Taigi
Barnis uuod jo kvap ir nieko netar ?
- Tai vienintelis logikas paaikinimas.
- O kaip tuomet ligoninje?
- Ligonin troliams visa kvepia krauju. Net dezinfek
cinis skystis nepermua kraujo aromato. Ligoninje trolis
nepastebt n deimties fj.
- O namuose, - prabilo Deividas, - k tik grs nuo
lauo atsidaviau dmais.
- Barnis buvo pas jus namuose? - stipriau suspausda
mas mergaitei pet sunerimo Tamenis. - Pamirai itai pa
minti.
385
- Seniai. Tada neinojau, kas jis toks.
Tamenio ranka dar stipriau sikirto mergaitei pet.
- Tau labai, labai pasisek. Jei jis bt anksiau suprats,
kas esi, dabar tikriausiai tavs jau nebt tarp gyvj.
Lorelei m svaigti galva, ji atsilo, atsirm sdyn,
prisiglaud tiesiai Tamniui prie skruosto. Suprato pada
riusi klaid, bet nepasitrauk.
Automobilis artinosi prie Brukingso, ir Tamenis prad
jo kamantinti Lorel apie Barnio nam iplanavim.
- Bus paprasiau, jei eisiu su tavimi, - paprietaravo
mergait apibdinusi t nam visais, kokius tik galjo su
galvoti, bdais. Tai buvo ne kain kas - nam mat tik
tamsoje.
-Jokiu bdu. Nerizikuosiu tavimi - esi per daug svarbi.
- Ne tokia jau ir svarbi, - bambjo mergait slysdama
ant sdyns iek tiek emiau.
- Tu esi emi paveldtoja, Lorele. Nemanyk, kad tai
menkniekis.
- Galiau padti, bti unugaryje.
- Nereikia man tavo pagalbos.
- Kodl? - pykteljo mergait. - Ar todl, kad nesu
specialiai pasirengusi sargybin?
APRI LYNNE PI KE
386
Spar nai
- Todl, kad tai per daug pavojinga, - atov Tamenis
pakeltu tonu. Atsirm j atlo. - Nenoriu vl tavs netek
ti, - sunabdjo jis.
Mergait atsiklaup ant sdyns ir atsisukusi suiuro
fj sargybin. Jo veidas ankstyvoje ryto prieblandoje buvo
vos matomas.
- O kas, jei priadsiu nesirodyti, laikytis nuoalyje? Jei
tau kas nutiks, mes turime inoti.
Tamenio veidas n nekrusteljo.
- Nebandysiu kautis ar dar k nors daryti, - paadjo
Lorel.
Tamenis tyljo, kelias sekundes svarst.
- Jei neleisiu, vis tiek seksi paskui mane ?
- inoma.
Atsiduss Tamenis uvert akis.
- Paklausyk, - pasilenk pirmyn, nosimi beveik liet
mergaits nos ir prakalbo tyliai, bet taip sakmiai, kad Lo
rel pasigailjo i viso usiminusi apie tai. - Jei kils proble
m, mane paliekate. Vaiuojate tiesiai pas er ir pasakote
jam, kas nutiko. Paadi?
- Negaliau palikti tavs, - papurt galv mergait.
- Noriu, kad priadtum, Lorele.
387
APRI LYNNE PI KE
- Taip vis tiek nenutiks. Kaip sakei eriui - nra ko ne
rimauti.
- Nenukreipk kalbos. Noriu, kad priadtum.
Lorel prikando apatin lp, pasvarst, ar nra kokio
bdo kaip nors isisukti. Taiau Tamenis n neketino at
stoti.
- Paadu, - niriai sumurmjo mergait.
- I ada gali eiti kartu.
- O kaipgi a? - sukluso Deividas.
- Nemanoma.
- Kodl? - neatlyo berniukas spausdamas vair. - I
mans daugiau naudos nei i Lorels. Oi, tik nesieisk, -
ypsodamasis pridr.
- Gerai, manau, kad galtum eiti kartu, - gudriai yp
sodamasis nusileido Tamenis, - jei nori pabti masalu.
- Tameni! - pykteljo mergait.
- Tai tiesa. Jis mogus ir dar turi atvir aizd. Ponas
Barnis uuos j i toliausiai - u koki trij imt metr.
Gal net toliau. Arba Deividas rytasi bti jauku, arba nra
ko eiti, - pasilenks Tamenis kumteljo Deivido pet -
bet kas kitas bt itai palaiks draugiku stukteljimu,
taiau Lorel inojo geriau. - Nagi, draugui. Silau tau
vart vairuotojo pareigas.
388
Spar nai
Deividas negaljo ginytis. Nebent bt primygtinai
reikalavs tapti masalu troliams.
I 101 gatvs pasuko j Alderio gatv kaip tik tada, kai
pradjo rausvti dangus. Kai privaiavo Meipl gatv ir pra
djo judti tuo paiu marrutu, kuriuo Deividas ir Lorel
skubjo praeit nakt, mergait m vis labiau nervintis.
Praeit nakt ji buvo tokia pasitikinti savimi, net pasip
tusi. inojo, kad yra teisi, norjo suinoti ties. Dabar jai
niekaip njo i galvos, su kuo teks susidurti, ir pasitikji
mas savimi spariai nyko.
- Tameni? - kreipsi mergait, nors gerai suprato, kad
laikas netinkamas. - Kokiu bdu augalas gali nugalti
siaubingai stipr trol?
Tamenis n neypteljo. Veidas liko akmeninis, akys
primerktos.
- Slaptumu, - tyliai atsiliep po kurio laiko. - Slaptu
mu ir greiiu. Tai vieninteliai privalumai, kuriuos turiu.
Lorelei nepatiko tai, kaip nuskambjo is atsakymas.
DVIDEIMT
ANTRAS
SKYRIUS
Deivido civikas ltai riedjo aklagatv prie Syklifo.
- Tas namas pats paskutinis, - rodydama pareik Lo
rel.
- Tada sustokime tai ten, - nutar Tamenis.
Deividas nuvairavo automobil prie aligatvio, ir visa
trijul sdjo irdami didiul nam. Suvitus pirmie
siems ryto spinduliams, buvo galima spti, kad pastatas
kakada buvo pilkas. Lorel apirinjo apepusius riestus
droinius ant pakraigs ir igraintus lang rmus, band
sivaizduoti, koks nuostabus turjo bti is namas prie
imt met. Kaip seniai jis priklauso troliams ? Pagalvojusi,
kad t nam jie galjo nusipirkti arba paprasiausiai iu
dyti eim, kuriai jis priklaus, mergait sudrebjo. iuo
metu antrasis variantas atrod tiktinesnis.
393
Tamenis i kuprins isitrauk dir, patikrino ant jo
esanias mautes kienles. Ities mergaitei odin juost,
kurioje buvo u/kitas peiliukas.
- Gal prireiks, - pasak.
Peilis guljo mergaits delne, atrod gana sunkus. Ke
lias akimirkas Lorel spoksojo j j.
- Dir reikia usijuosti ant juosmens, - usimin Ta
menis.
Mergait dbteljo j, bet usijuos dir ant liemens,
usiseg.
- Pasiruousi? - paklaus Tamenis. Dabar jo veidas bu
vo rimtas. Plauk sruogos, ukritusios ant kaktos, met
elius, kurie atrod kaip ant aki ipieti dryiai. Buvo
susikaups, surauktais antakiais, ant kaktos sirusi rauk
l gadino puikius jo bruous.
- Pasiruousi, - sunabdjo mergait.
Tamenis isiropt i galins sdyns ir labai tyliai u
dar duris. Atsisegusi saugos dir Lorel pajuto ant peties
Deivido rank. Kai mergait atsisuko, jis akimirk dbte
ljo Tamen.
- Neik, - sukudjo piktai.
Mergait suspaud jam rank.
AP RI LYNNE PI KE
394
Spar nai
- Privalau. Negaliu leisti eiti jam vienam.
Deividas sukando dantis ir niriai palingavo galva.
- Grk, - paliep.
Lorel neprisivert tarti n odio, tik linkteljo ir ati
dar dureles. Palenks galv Tamenis dirsteljo Deivid.
- Madaug po deimties minui pajudk, privaiuok
kiek ariau. Jei tame name iki to laiko dar niekas neinos
apie mus, vadinasi, esame nebegyvi.
Deividas sunkiai nurijo seiles.
- Bk labai budrus. Jei kuris nors trolis atgrius ir nors
tave prigriebti automobilyje - spausk kuo toliau, jei jie tave
paiups, ir mums galas. Sauk kuo greiiau iki Lorels gim
tins ir papasakok visk eriui.
Lorelei i dalis visai nepatiko.
Tamenis kiek padvejojo.
- Atsipraau, negaliu leisti tau imtis ko nors daugiau, -
pridr nuoirdiai. - Tikrai, man labai gaila, - sargybinis
pam Lorel u rankos ir n neatsigrdamas nujo prie
namo.
Atsisukusi per pet mergait dar ilgai velg Deivid,
tik paskui nusigr.
Tamenis ir Lorel nujo aplink didiul plot uiman
t nam, beveik tuo paiu keliu, kuriuo praeit nakt jo
395
Lorel ir Deividas. Kidama savo pdomis mergait juto,
kaip spaudia krtin - vis labiau artinosi prie padar, ku
rie band j nuudyti. Kas savo noru eina tiesiai miriai
j nagus? Net papurt galv - niekaip negaljo atsikratyti
kyrios minties. vilgsnio neatitrauk nuo Tamenio nuga
ros. Jo pasitikinti savimi laikysena, net slinant pagal sien,
suteik mergaitei daugiau drsos. Turiu bti ia dl jo, -
mintyse vis kartojo Lorel, kol galop toks elgesys pradjo
atrodyti protingas.
Kai jiedu priartjo prie idauto lango, Tamenis staigiu
rankos judesiu sulaik mergait, prispaud prie apsilaupiu
sios sienos. Dirsteljs j sulauyt lango rm, kurio troliai
n nepasivargino ukalti, m raustis prie diro pritvirtin
tose kiense. Itrauk kak panaaus j bronzin iaud ir
kio jo vidun kakok ma daikiuk. Priklaups ant vie
no kelio pasitrauk toliau nuo sienos, akimirk pasirody
damas tiems, kurie galjo bti kambaryje. Paskui psteljo
iaud, ir Lorel igirdo kain k zvimbiant ore.
Tada Tamenis griuvo ant pilvo ir nuropojo po sulauyta
palange, tiesiai prie namo galo. Prigulusi prie ems Lorel
nusek jam i paskos.
- K padarei ? - paklaus panibdomis.
APRI LYNNE PI KE
396
Spar nai
Taiau Tamenis tik prispaud prie lp pirt ir toliau
slinko pirmyn. Po keli sekundi Lorel igirdo tyliai gau
dianius balsus. U gero pusmetrio prie j stovjo Tame
nis - band iniuktinti, k pavyks pamatyti u kampo.
vilgteljs senovines medines groteles vijokliams, vos
pastebimai ypteljo. Atsisuks j mergait parod j em
greta savs ir be garso paliep: Lik ia.
Lorel norjo ginytis, bet pamaiusi, kokios tos gro
tels suskilinjusios ir aplinjusios, nusprend, kad pa
pildomas jos svoris tikrai ieit ne j gera. Tamenis tylut
liai kilo auktyn - Lorel neman, kad tai bt manoma
kariantis tokiu mediniu voratinkliu. Jis atrod tarsi kokia
mikli, j med besiropianti bedion.
Susigusi prie namo kampo mergait vilgteljo, kas
vyksta. Randuotasis ir raudonplaukis tysojo ant murzinos
sofos lygiai tokiame paiame purviname priebutyje. J bal
sai buvo per tyls, kad mergait suprast, apie k troliai
kalba, bet prisiminus j pokalbius automobilyje gal buvo
geriau negirdti.
Randuotasis nusiiovavo, o kitas trolis atrod beveik
bemiegs. Kai Tamenis skuod per stog, Lorels ausis
sugavo vos girdim slysteljim, taiau greiiausiai abu pa
397
APRI LYNNE PI KE
baisos buvo per daug pavarg ar isiblak, nes n vienas
net nedirsteljo j t pus.
Nors to ir tikjosi, Lorel vos ugniau nuostabos ks
n, kai Tamenis grakiai nuskriejo nuo stogo ir nutp ant
ems tiesiai troliams prie nosis. Staigiu lyg aibas rank
judesiu griebs troli galvas dunksteljo jas vien kit. Pa
baisos sudribo ant sofos pagalvi ir nebejudjo.
I .orel eng ingsnel artyn, po koja suejo sausas la
pas.
- Palauk, - tyliai perspjo Tamenis. - Leisk man baigti.
Tau nereikia ito matyti.
Pagunda buvo pernelyg didel. Fj sargybinis neir
jo mergait, tad i nepatrauk galvos atgal u kampo - su
siavjusi Tameniu stebjo ir svarst, k jis ketina daryti.
Sargybinis rm kel randuotojo pet ir abiem rankom
sum jo galv. Kol Lorel sumojo, kas tuojau vyks, buvo
per vlu. Plaiai ipltusi akis spoksojo, kaip Tamenis nusu
ko troliui sprand, ausis pasiek bjaurus trekteljimas. At
rms randuotj pagalv, nusisuko kit trol, o mergait
negaljo irti niekur kitur, tik suglebus veid - be jokios
gyvybs ir pirm kart neperkreipt paaipios ypsenos.
Kai Tamenis pakl kel prie kito trolio peties, Lorel
skubiai pasitrauk u kampo ir pirtais usikio ausis. Nie
398
Spar nai
ko tai negelbjo. Raudonplaukio kaklo trakesys vis tiek
prasibrov iki aus bgneli, ir vaizduot nupie tai, ko
nemat akys. Atsargus Tamenio pirt prisilietimas priver
t mergait paokti.
- Judinkis, turime skubti, - apkabins Lorel sargybi
nis trauk j tolyn nuo negyv troli, taiau mergait vis
tiek atsigrusi per jo pet vilgiojo du knus, kurie, re
gis, paprasiausiai miegojo.
- Ar btinai reikjo ito? - sunabdjo mergait ban
dydama prisiminti, kad tie patys vyrai band nuudyti j ir
Deivid. Bet dabar jie atrod tokie bejgiai, ryto prieblan
doje dluojantys veidai - sugleb ir visikai rams.
- Taip. Viena sargybini taisykli skelbia, kad niekada
negalima palikti prieikai nusiteikusio trolio gyvo. Daviau
priesaik itaip elgtis. Sakiau - tau nereikjo eiti.
Prireik vos akimirkos, kol Tamenis kak isitrauk i
u diro ir papurk galini dur vyrius. Kai duris past
m, ios atsidar be jokio garso. Lorel prisimin Bes ir
labai nenoromis nusek paskui Tamen. Bet Bes nejud
dama tysojo ant grind. Vyrukas pritp alia jos, itrauk
i kaklo nediduk strlyt. Mergait prisimin rudj iau
d - dabar suprato, k jis padar.
399
APRI LYNNE PI KE
- Ar ji negyva? - sunabdjo Lorel.
Tamenis papurt galv.
- Tik miega. Mirtinos strliuks daug didesns ir ne
taip greitai veikia. Pabaisa bt dar paokinjusi ir sugrio
vusi visus planus, - Tamenis vl ukio rank u diro. At
suks ma buteliuk atsiduso.
- Dl it padar visada gailiuosi. Jie per daug kvaili,
kati suvokt, k daro. Ne k kaltesni u tigr ar lit, kurie
persekioja grob, bent jau i pradi. Tik tada, kai imoks
ta iauriai neksti fj, kai tampa paklusniais eimininko
nurodym vykdytojais, pasidaro be galo pavojingi - tokie
ir lieka.
Pakls Bess akies vok laino por geltono skysio
la.
- Nusibaigs po keli minui, - pareik ddamas bu
teliuk atgal krepel.
Atsisuks Lorel Tamenis prikio veid taip arti, kad
galjo nabdti tiesiai jai aus.
- Neinau, kur kitas padaras. Jei pavyks j surasti ir ne
tiktai uklupti, bus lengva. Taigi, sek mane, bet nuo iol -
daugiau n odio. Gerai?
Lorel linkteljo ir tikjosi, kad jai pavyks eiti bent pu
se tiek tyliai, kaip Tamenis. Niekada anksiau ji nesijaut
400
Spar nai
nerangi - vaikiodavo grakiau nei bendraamiai, taiau
palyginti su Tameniu pati sau atrod nevikri kaip meka.
Nenuleisdama aki nuo vyruko koj ir engdama tiksliai
jo pdomis, mergait veik laiptus daugiau ar maiau ty
liai.
Jiedu prajo trejas praviras duris - viduje nieko nebuvo,
tik paklodmis udangstyti baldai ir skuriais kylanios
dulks. vilgteljs pro ketvirtsias duris, Tamenis tuojau
pat griebsi diro. Lorel pastebjo Barnio el, nutsus
ant grind nuo pro rytin lang spindusios sauls, kako
kiu bdu net elio profilis neleido suklysti, kad tai tas
pats vyras. Tamenis vl isitrauk ilgj iaud ir priklaup.
Sulaiks kvap rpestingai nusitaik. Menkas psteljimas,
ir strliuk nulk.
Lorel irjo akis smeigusi el. Staigus judesys,
trolis tyliai suurzg. Slinko aminybe tapusios sekunds,
paskui elio galva bumbteljo stal. Fj sargybinis pa
rod em, kur prie sienos kitojo susigusi Lorel, ir
sunibdjo jai likti.
kart mergait pakluso.
Tamenis paselino pirmyn ir kelias sekundes patupjo
susigs u nejudanio trolio. Mergait stebjo elius -
mat, kaip prie pabaisos galvos pakyla sargybinio rankos.
401
inodama, kas bus toliau, ji stipriai umerk akis ir ranko
mis usideng ausis. Taiau garsas, kuris nuaidjo vliau,
buvo ne trakteljimas, bet emas bosas, atsimus j sien
mergaitei u nugaros.
- Nejau manei, kad pavyks tais kvailais fj triukais ap
mulkinti mane?
Lorel atsimerk ir oko ten, kur vos prie kelias se
kundes dingo Tamenis. Barnio nemat, taiau jos draugas
knibsojo ant ems alia sienos ir spoksodamas Barn
purt galv. Mergait mat, kaip ilgasis elis metasi ant
Tamenio, ir jau iojosi rkti, kad perspt fj sargybin,
taiau is jau buvo dings, o Barnis plojosi sien suskaldy-
damas tink. Tamenis strykiojo po vis kambar, o Lorel
vis labiau spaudsi prie sienos. Drebjo visas namas, nes
trolis vis puldinjo vyruk, o is nuolat isisukdavo jam i
nag. Sulaikiusi kvap Lorel irjo, kaip strykioja j e
liai, ir baiminosi, kad bet kuriuo metu nors menkiausias
garselis gali j iduoti.
Sukrioks galingu ilg rank mostu Barnis sugrieb Ta-
men u krtins ir svied j pietin sien, tiesiai prieais
duris, u kuri gsi Lorel. Toje vietoje, kur sargybinis
atsitrenk, gipsin siena sueijo, o jis pats sudribo ant
grind. Mergait vylsi, kad draugas pakils ir vl stryktels,
APRI LYNNE PI KE
402
Spar nai
taiau Tamenio galva karojo nusvirusi j on, jis sunkiai
gaud or.
- Taip geriau, - sududeno Barnis.
Lorel skubiai trauk galv atgal u kampo, bet tai jau
nebuvo svarbu, nes atsuks j nugar viduryje kambario
tarsi boktas stksojo trolis. Pasilenks apirjo Tamen,
paskui nusijuok gergdianiu balsu.
- Tik pairk. Berniktis. Kdikis. Ar tu i viso toks
jaunas gali bti sargybinis?
- A pakankamai suaugs, - suvokt Tamenis nenu
leisdamas nuo trolio pikt, beveik juod aki vilgsnio.
- Ir tave pasiunt susitvarkyti su manimi? Js, fjos, vi
sada buvote kvailos.
Tamenis ities koj, bet kart per ltai. Barnis sugrieb
j u blauzdos ir sukteljo pakeldamas vyruk nuo ems,
apsukdamas ratu ir vl tkdamas j sien taip stipriai, kad
toji dar keliose vietose skilo.
- Nenori graiuoju - galima piktuoju, - sukriok Bar
nis. - Ties sakant, man piktuoju patinka labiau.
Lorel ipt akis matydama, kaip trolis isitraukia i u
diro pistolet, nusitaiko Tamen ir paspaudia gaiduk.
DVIDEIMT
TREIAS
SKYRIUS
Kai kambaryje nuaidjo vis, Lorel mintyse aiiai,
kurtinamai sukliko, taiau i jos lp isiver tik tylus
inktimas. Nos ugniau parako kvapas, duslus ksnis
pasiek ir mergaits ausis. Atsimerkusi ji vilgsniu surado
Tamen. Vyruko veidas buvo perkreiptas i skausmo, o pro
sukstus dantis vis versi dejon. velgdamas j trol laik
susigriebs u kojos, o pirtai buvo drgni nuo besiverian
i syv.
Barnis vl nusitaik autuvu, ir kart, kai kulka perv
r kit laun, Tameniui nepavyko sulaikyti skausmingo
ksnio. Lorel visa drebjo - tas klyksmas, regis, skrod
kiaurai, smelksi iki kiekvienos simetrikos jos kno ls
tels, drask ir niokojo jas. Mergait pasislinko per ings
n priek, ir Tamenis skubiai met j vilgsn, kuriuo
407
grietai prisak likti vietoje. Vos dirsteljs mergait,
tuojau vl smeig akis trol. Vyrukui ant kaktos suvilgo
prakaito laai. Barnis garsiai barkteljo ginkl ant stalo ir
eng artyn.
- Tai k - jau nepabgi?
Tamenis spoksojo vir jo palinkus gremzdik trol.
- Pasirodai ia tada, kai ketinu vaiuoti pasirayti doku
ment dl ems, kurioje yra js nuostabieji vartai. Nesu
toks kvailas, kad laikyiau tai atsitiktinumu. I kur suino
jote ?
Suiaups lpas Tamenis tyljo.
Barnis paspyr jo pd, ir vyrukas nesusivald - tyliai
sudejavo.
- Kaip? - suuko trolis.
Tamenis atkakliai tyljo, o Lorel nusistebjo - kiek
jai pavyks itverti tokius vaizdus. Tamenio akys buvo tvir
tai umerktos, o kai jis atsimerk, akimirk velg tiesiai
mergait.
Lorel suprato, ko draugas nori. Nort, kad ji laikytsi
paado. I ties nort, kad ji nusigrt nuo jo, pati viena
dumt laiptais emyn ir grt perspti er.
Ji dav od.
AP RI LYNNE PI KE
408
Spar nai
Bet mergait suprato, kad itaip pasielgti negals. Ne
gals palikti Tamenio. Akimoju suvok, kad veikiau mirs
kartu nei paliks j j vien prati.
Ir kaip tik t akimirk Lorels vilgsnis ukliuvo u au
tuvo.
Barnis buvo paliks jj ant stalo ir visai nebekreip d
mesio.
Prisimerks Tamenis sek mergaits vilgsn. Darsyk
dbteljs j j papurt galv tokiu neymiu judesiu, kad
Lorel vos pastebjo. Tada susirauk ir sudejavo, nes Barnis
vl spyr jam j koj.
- Kaip?
Barnis atsitp prieais Tamen. Lorel inojo, kad tai
geriausia, kokia tik gali pasitaikyti proga. Stengdamasi pa
mgdioti miklius Tamenio ingsnius - mat jj taip laks
tant vis ryt - mergait strykteljo pirmyn.
- Po deimties sekundi nutrauksiu tavo pd ir sulau
ysiu visus kojos stiebelius.
Mergait sugniau alt plienin vamzd ir pamgino
prisiminti visk, k jai prie kelerius metus apie audym
aikino ttis. Sis ginklas buvo sunkus, kampuotas - atrod
beveik kaip juodas vandens pistoletas. Apirinjo j, bet ne
409
APRI LYNNE PI KE
rado nei saugiklio, nei gaiduko. Usimerk - tik sekundlei,
i paskutinij vylsi, kad tai paprasiausias autuvas.
- Paskutinis ansas kalbti, fj vaike. Vienas. Du...
- Trys, - vietoje Barnio kteljo Lorel taikydamasi
jam galv.
Trolis sustingo.
- Stokis, - paliep mergait laikydamasi atokiau, kad
jos nepasiekt.
Barnis ltai atsistojo ir truput pasisuko mergait.
- Prie sienos, - komandavo i. - Pasitrauk nuo jo.
Barnis nusikvatojo.
- Tu k - tikrai manai, kad mane nuausi? itokia nus-
murgl...
Nuspaudusi gaiduk mergait net krpteljo ir vos ne
suriko i palengvjimo, nes pastangas apvainikavo sien
smigusi kulka. Pistolet vl nukreip trol.
- Neblogai, - sumurmjo is ir atsitrauk perkelis ings
nius, vis sukdamasis, kad bt veidu mergait. Atpainus
jos veid trolio akys isiplt.
- Maniau, kad pribaigme tave.
- Manyk i naujo, - atr Lorel didiuodamasi, kad
balsas nedreba beveik kaip ir kojos.
410
Spar nai
- Ar mano vyrukai pamiro... Palauk... Negali bti, -
trolis tariai trauk nosimi or. - Tu... a ne... - nutils jis
atsisuko Tamen ir piktai sukikeno. - Dabar suprantu.
Fjos pradjo pakiinti vaikus. Persodina! - Barnis spok
sojo vilgsn nudelbs emyn, Tamen, kalbjo lyg niekur
nieko: - Ir kada js, fjos, suprasite, kad geriausios mintys
auna troliams?
Lorel dar syk pykteljo sien, ir Barnis paoko.
- Gana kalb, - perspjo j mergait.
Jiedu nejuddami stovjo vienas prieais kit. Barnis,
regis, n neabejojo, kad mergait jo nenuaus, lygiai t
pat mst ir ji. Taiau negaljo leisti troliui itai supras
ti.
Deja, buvo vienintelis bdas isklaidyti abejones - i
ties nuauti Barn. Pirtai ant pistoleto gaiduko prakaita
vo, mergait kl ginkl, kol jo vamzdis visai ustojo trolio
veid.
Kol kas pajg tik tiek.
- Prisimink, k tau pasakojau, Lorele, - labai tyliai pra
bilo Tamenis. - Tai jis sak nuudyti tave, jis apnuodijo
tavo tt, jis apgaudinjo tavo mam... Ir vl griebsis to pa
ties, jei leisi jam pasprukti.
411
AP RI LYNNE PI KE
- Baik, pervertini mane, - ypsodamasis erzinosi Bar
nis.
Lorel kelis sykius pratisai, vokiamai atsikvp, ban
d priversti pirtus susilenkti. Taiau mergaits rankos la
bai neymiai nusviro, ir Barnio lp kampuius ikreip
ypsena.
- Taip ir maniau, kad nesugebsi, - paaipiai drb tro
lis. Paskui pritp ir oko ant mergaits.
V iskas, k Lorel spjo pastebti, tai buvo krauju pasru
vusios, udyti itrokusios akys ir rankos iskstais pirtais,
panaesns j naguotas letenas. Mergait n nebejuto, k
turinti rankoje, pirtai patys susilenk ir ausis apkurtino
vio garsas. Barnis atlijo, o kulka perskrod jam pet. Su
rikusi Lorel imet pistolet.
Dejuodamas Tamenis pasislinko pirmyn, sugrieb nu
kritus ginkl. Barnis i skausmo kriok, taiau vilgsnio
neatpl nuo mergaits.
- Palik j ramybje, Barni! - suklyk taikydamasis Ta
menis.
Barnis vargiai teturjo laiko svarstyti apie autuv, nu
taikyt jam galv. Net kai fj sargybinis nuspaud gaidu
k, Barnis metsi pro lang ir vos ne su visais rmais tksi
412
Spar nai
emyn. Tamenio paleista kulka jo nekliudiusi smigo sie
n. Pribgusi prie sulauytos palangs, mergait dar spjo
pamatyti, kaip trolis skuodia prie ups ir kruvinas jo k
nas dingsta u kalvos.
Tamenis trenk pistolet ant grind. Parkritusi ant ke
li Lorel puol jam j glb. Vyrukas sudejavo tiesiai jai
aus, bet kai ji paband atsitraukti, stipriai priglaud prie
krtins.
- Niekada, niekada daugiau nedrsk taip gsdinti
mane.
- Tai a gsdinau? - paprietaravo mergait. - Juk ne
mane paov! - apsivijusi rankomis jo kakl drebjo visu
knu.
Igirdusi ant laipt ingsnius Lorel staiga atsisuko. Ta
menis j pastm truput al ir griebs ginkl nusitaik
tiesiai duris.
Laipt viruje pasirod iblyks Deivido veidas. Tame
nis atsiduso, jo ranka atsipalaidavo, nusviro emyn.
- Girdjau vius, o paskui maiau Barn nubgant, -
drebaniu balsu tar berniukas. - Ar jums nieko nenutiko?
- O veniausioji Hekate, nejau n vienas judviej ne
mokate paklusti nurodymams? - suniurzg Tamenis.
- Pasirodo, ne, - abejingai atov Lorel.
413
AP RI LYNNE PI KE
- Kas ia vyko ? - paklaus Deividas plaiai ipts akis,
dairydamasis po suniokot kambar.
- Pakalbsime automobilyje. Greiiau, Deividai, Tame-
niui reikia pagalbos.
Paki rankas po fj sargybiniu, pakl j nuo grind.
Tamenis tvardsi, taiau kiekvien kart, kai i jo lp i
sprsdavo dejon, susiraukdavo ir Lorel. Draugai beveik
vilkte nuvilko j prie dur, tik staiga mergait sustojo.
- Palaukite, - tarsteljo ji permesdama vis Tamenio
svor laikyti Deividui. Nuskubjusi prie stalo pavelg
dokumentus. Virutiniai lapai buvo nutakyti smulkuiais
kraujo laeliais. Trolio kraujas", - susiraukusi pagalvojo
mergait. Taiau giliai atsidususi vis tiek prisivert pervers
ti popierius. Visus dokumentus, kuriuose buvo minima jos
motina ar gimtj nam adresas, Lorel pasigrieb su sa
vimi.
- Eime, - paragino vl palindusi Tameniui po ranka.
Pro mirusi troli knus trijul nukblino tyldami.
Saul jau kaip reikiant spigino, bet Lorel tikjosi, kad nie
kas nepastebs j tempiant akivaizdiai sueist mog
automobil. Po kiek laiko ji net susirpino, ar niekas, be
Deivido, neigirdo vi. Dairydamasi en ir ten po gatv,
kitus apgriuvusius ir apiurusius pastatus, mergait pa
414
Spar nai
galvojo, kad vargu ar tai svarbu. Rajonas atrod panaus j
tokj, kur viai - kasdienyb.
Deividas paguld Tamen ant galins sdyns, paband
taisyti j patogiau, taiau is nustm jo rankas.
- Vek mane pas er. Greiiau.
Deividas laik priekines dureles atidarytas - lauk Lo
rels, bet i tik papurt galv ir n nevilgteljusi draug
sitais gale, greta Tamenio.
Mergait padjo ant keli Tamenio galv ir krtin, o
is prigludo prie jos kaip vaikas ir kiekvien kart Deivi
dui vaiuojant per kok grumst sudejuodavo. Veidas buvo
iblyks, o juodi plaukai sulip nuo prakaito. Mergait
band prikalbinti Tamen atsimerkti, taiau is n neke
tino. Kvpavimas darsi vis vokiantesnis, tad mergait
pakl akis Deivid, kuris vis dirsiojo j galinio vaizdo
veidrodlyje.
- Gal galtume vaiuoti greiiau? - papra jo.
Deividas papt lpas ir papurt galv.
- Negaliu itaip lkti, Lorele. Per daug pavojinga. Kaip
manai, k pasakyt policininkas, jei mus sustabds pama
tyt Tamen? - atsak jis. Pavelgs Lorels akis veidro
dlyje pridr: - Vaiuoju taip greitai, kiek tik drstu - pa
adu tau.
415
AP RI LYNNE PI KE
Mergaits akys sublizgo nuo aar, bet ji linkteljo ir
paband nekreipti dmesio, kad Tamenis vis silpniau spau
dia jai rank.
Kelias buvo beveik tuias, bet kiekvien kart Kre-
ento mieste, paskui Klamate prasilenkiant su kokiu ret
kariais pralekianiu automobiliu mergait sulaikydavo
kvap. Vienas vairuotojas netgi pairjo j mergait, o ji
tuojau susirpino - ar tie akiniai nuo sauls neslepia skir
tingos spalvos aki. Kaip tik tuomet, kai ji jau neabejojo,
kad tai j persekioti pasistas trolis, vyras nusigr ir pa
suko onin gatvel.
Galop akiratyje pasirod vaiavimas gimtuosius na
mus, ir Deividas isuko i greitkelio. Neasfaltuotas keliu
kas buvo duobtas, taiau Tamenis nedejavo netgi tada,
kai automobilis okiojo provose. Kai Deividas pasiek
keliuko gal ir pasuko park, Lorelei ugniau gerkl.
- Praau, paskubk, Deividai, - panibdomis maldavo
mergait.
Apibgs automobil berniukas padjo fj sargybiniui
ilipti. Jiedu su Lorele nutemp Tamen pastamu takeliu
tolyn pro senuosius namus. Vos tik jie pasiek medius, i
graudulio drebaniu balsu Lorel m aukti:
416
Spar nai
- eri! eri! Mums reikia tavo pagalbos.
Beveik akimoju eris atsirado ant takelio - asteljo i
u medio. Jei ir buvo isigands, tai jo veide to nebuvo
matyti.
- Paimsiu j j, - ramiai pasak. Pams Tamen i Lorels
ir Deivido rank velniai usimet j ant pei.
- Tau toliau eiti negalima, - perspjo Deivid eris. -
Ne iandien.
Berniukas surauk kakt, pavelg Lorel. i apsika
bino j.
- Nepyk, - sunibdjo ir nusisuko.
- Juk tu gri, tiesa? - grieb mergait u rankos Dei
vidas.
- Paadu, - linkteljo Lorel ir itraukusi rank nusku
bjo takeliu paskui neam bejausm Tamenio kn.
Vos tik Deividas dingo i aki, ant takelio pasirodiu
sios kitos fjos puol padti neti Tamen - tarsi kokios
netiktinai grai vyr eityns, kai kurie j netgi vilkjo
slepiamosios spalvos arvus. Kiekvienos fjos pasirodymas
leisdavo Lorelei pasijusti vis geriau. Tamenis dabar ne vie
nas - fjos ras bd, kaip padaryti, kad viskas bt gerai.
Ji turi tuo tikti. Brys nesi Tamen vingiuotu taku, ku
ris atrod keistai nepastamas, o paskui sustojo prie seno
417
APRI LYNNE PI KE
medio, kuris net ir vs vl ruden dar nebuvo pakeits
lap spalvos.
Kelios fjos paeiliui glaud delnus prie negilios drevs
ant medio kamieno. Galop Seris pakl suglebusi Ta
menio rank ir padjo jo deln ant medio. Kelias sekun
des n vienas nejudjo, regis, niekas nevyko. Paskui medis
pradjo svyruoti, ir Lorel net aikteljo i nuostabos, kai
prie jo akn atsivr plyys. Anga vis pltsi, didjo, st
m kamien tolyn, lenk j kaip koki ark. Oras kibirk
iavo, mirgjo, galop tapo visai nemanoma irti. Paskui
ybteljo akinama viesa, Lorelei teko net prisimerkti. Kol
usimerk ir vl atsimerk prajo vos akimirka, bet vytin
tis oras virto auksiniais vartais, apsipylusiais baltais iedais,
mirganiais nuo milijon rini brangakmeni.
- Ar tai Avalono vartai? - vos drsdama kvptelti Lo
rel paklaus erio.
eris teiksi vos dirstelti mergait.
- Utverkit jai keli. Ateina Deimisonas.
Mergaitei prie nos susikryiavo ietys - ji suprato, kad
spjo engti kelis ingsnius priek. Buvo beveik priblok
ta, kaip troko prasiverti pro ietis ir bgti pro spindinius
vartus, taiau prisivert likti ten, kur stovjusi. Vartai jud
jo - iek tiek spavosi arkoje, o visos fjos atsitraukusios
418
Spar nai
padar vietos. Likusi u iei Lorel ne kain k temat,
taiau jai pavyko pastebti smaragdo alumo med, sidab
rikai ydr dang ir tarsi deimantus tviskanius sauls
spindulius. Stiprus vieiai sujudintos ems ir dar kakoks
keistas atrus kvapas apsvaigino mergait. Kitapus tviskan
i vart lauk baltaplaukis, ilgu, iki ems besidriekian
iu sidabriniu rbu vilkintis vyras. Lorel negaljo atplti
aki nuo jo, o is nuingsniavo ir atsistojo alia Tamenio.
Perbrauks pirtu vyruko veid, atsisuko j kelias kitas fjas,
neanias minktus baltus netuvus.
- Greitai paimkite, - paragino jas baltaplaukis. - Jis jau
gsta.
Tamen perkl ant netuv. Lorel bejgikai velg,
kaip j nea spindini, nuo vart sklindani vies. Tu
rjo tikti, kad jam viskas bus gerai, kad vl j pamatys. I
ties juk niekas negali patekti tok stebukling pasaul ir
nepasveikti.
Kai mergait pakl akis, senoji fja stebeilijo j.
- Spju, tai ji, - tar baltaplaukis. Balsas skambjo taip
muzikaliai, maloniai, lyg bt ne i io pasaulio. Artinosi
prie mergaits tarsi sklst oru, o veidas, kur pavelg,
buvo nuostabaus groio. Vyras tarsi vytjo, ydros akys
velg velniai, o aplink jas besidriekianios rauklels
419
AP RI LYNNE PI KE
buvo ne ivagojusios veid voratinkliu, kaip ant Mads vei
do, o sirusios tiksliai ir lygiai, tarsi bt rpestingai su
klostytos. Vyras meiliai nusiypsojo Lorelei, ir paskutini
dvideimt keturi valand skausmas itirpo.
- Tu buvai labai drsi, - tar Deimisonas tuo paiu sal
diu angeliku balsu. - Nemanme, kad tavs taip greitai
prireiks. Bet niekada nebna, kad viskas vykt pagal plan,
tiesa?
Mergait papurt galv ir atsisukusi dirsteljo pro var
tus, kur buvo matyti tik Tamenio virugalvis.
- Ar jam... ar jis... pasveiks?
- Nesijaudink. Tamenis visada buvo stipresnis nei atro
do. Tu n nenumanai. Mes juo gerai pasirpinsime, - vyras
udjo rank mergaitei ant peties, paragino eiti nepasta
mu takeliu.
- Ar eisi su manimi?
Lorel negaljo atitraukti aki nuo vart Avalon, bet
n negalvodama pratar:
- inoma.
Tyldami ingsniavo kelias minutes, paskui Deimiso
nas pakviet mergait prissti ant nuvirtusio stuobrio. Pats
prisdo alia, j peiai beveik lietsi.
420
Spar nai
- Papasakok apie trolius, - papra baltaplaukis. - Pa
nau, kad turjote bd.
Lorel linkteljo ir papasakojo, koks apdairus ir dr
sus buvo Tamenis. Kai ji nupasakojo, kaip Tamenis net ir
paautas atsisak kalbti, Deimisono akys pagarbiai yb
teljo. Neplanavo pasakoti apie save, bet nejuia lepteljo
ir apie tai, kaip laik autuv ir negaljo prisiversti nudti
pabaisos, kol gyvybei negrs pavojus. Net ir tada iov
tarsi netyia.
- Tai trolis paspruko? - visikai nekaltindamas pasitei
ravo fj vyresnysis.
Lorel linkteljo.
- Supranti, tai ne tavo kalt. Tamenis - apmokytas sar
gybinis, labai rimtai iri j savo darb. O tu - tu gimei gy
dyti, o ne udyti. Manau, biau labai nusivyls, jei btum
galjusi nuudyti k nors, netgi trol.
- Bet dabr jis ino. Suprato, kas esu, - Deimisonas
linkteljo.
- Ir ino, kur tu gyveni. Turi bti budri. Dl tv ir savo
paios labui. Skiriu tave j saugotoja. Tik tu inai paslap
tis, kurios gali isaugoti j gyvybes.
Lorel prisimin ligonins lovoje gulint tt - gali bti,
kad kaip tik dabar jis ileidia paskutin atods.
421
AP RI LYNNE PI KE'
- Mano ttis mirta, o po keli dien liksime tik mudvi
su mama. Negaliu bti tokia, kokia tikits mane bsiant, -
drebaniu balsu prisipaino mergait. Usidengusi veid
delnais mergait pasidav neviliai.
Fj senolio rankos tuojau pat apglb mergait, pri
glaud, o jos veidas paniro vyro rb lyg minkiausias
plunksnas.
- Nepamirk, kad esi viena ms, - sunibdjo mergai
tei j aus. - Esame ia, kad padtume tau kuo tik galdami.
Naudotis ms pagalba turi visas teises - tai tavo paliki
mas. - Kyteljs rank j drabuio klostes, Deimisonas i
trauk nediduk tviskant buteliuk, piln tamsiai mlyno
skysio. - Nelaims atvejui, - paaikino duodamas. - Tai
labai retas eliksyras, kur seniai seniai pagamino viena ru
dens fja. Dabar labai retai gaminame vaistus, kurie galt
pagydyti mones, bet dabar tau j reikia, o gal prireiks ir
ateityje. Dviej la burn turt pakakti.
Lorelei tiesiant rankas prie mauio buteliuko, jos dre
bjo. Deimisonas padjo jai ant delno buteliuk, udeng
j savuoju delnu.
- Saugok kaip savo ak, - perspjo. - Neinau, ar yra
dar viena rudens fja, pakankamai stipri, kad pagamint
pana vaist. Bent jau kol kas.
422
Spar nai
Lorel linkteljo.
- Nortume tau padti dar kuo nors, bet, - vyras ikl
ilg pirt auktyn, - yra viena slyga.
- K tik pasakysite, - rytingai atsak Lorel. - Visk
padarysiu.
- Slyg teks vykdyti ne tau. tai, - atgniau deln,
ant kurio guljo beveik golfo kamuoliuko dydio briauno
tas tviskantis akmuo. - Noriau, kad pasilytum jj savo
mamai, - vyras padjo brangakmen mergaitei ant delno,
i nustebusi sispoksojo j j.
- Ar ia deimantas ?
- Taip, vaike. Tokio dydio akmens uteks padengti vi
soms js ilaidoms. tai koks ms pasilymas. Zinai, jog
buvai patikta auginti monms tik dl tos prieasties, kad
po j mirties paveldtum em. - Kai mergait linkteljo,
vyras ts toliau: - Pastarieji vykiai parod, kad tai labai
svarbu, tad turime gauti t em kuo greiiau. is brang-
akmeriis yr tavo tvams, jei jie sutiks perrayti emes tau,
ir kuo greiiau, kai tik tavo tio sveikata leis tai padary
ti. Kaip ir k jiems pasakoti gali nutarti tik tu pati, - vyro
balsas tapo labai grietas. - Tu privalai perimti emes, Lo
rele. O mes tikrai sumoksime, kiek tik reiks, kad taip ir
vykt.
423
APRI LYNNE PI KE
Lorel linkteljo ir sikio deimant kien.
- Esu tikra, jog jie sutiks.
- Tikiuosi, esi teisi, - tar Deimisonas. - Turi pasku
bti, Lorele. Dabar tavo tiui liko nebe dienos, vos kelios
valandos.
- Ai, - sunabdjo mergait ir pakilo eiti.
- Tiesa, Lorele...
-K?
- Tikiuosi, greitai susitiksime. Labai greitai, - pridr
vyras. Akys suiburiavo, o lpas nuviet velni, imintinga
ypsena.
DVIDEIMT
KETVIRTAS
SKYRIUS
Atrod, kad skubant i Oriko Brukings, kai Lorel lai
k ant keli gstant Tamen, laikas tekjo nemanomai l
tai. Taiau likus tik su Deividu, kiense turint dvi didiau
sias, kokias tik mergait galjo sivaizduoti, brangenybes,
mylia po mylios slinko dar liau nei kada nors. Galvoje vis
skambjo fj senolio odiai. Jis sak, kad tiui gyventi
liko nebe dienos, o tik valandos. Sak, kad valandos, pa
vartojo daugiskait, bet k tai reikia? Ir kiek laiko liko iki
minuts, kai jau bus per vlu? Lorel vis trauk i kiens
buteliuk, palaikydavo delne ir vl kidavo j atgal neino
dama, kaip j saugiau laikyti. Galop paliko buteliuk kie
nje, bent jau dl to, kad Deividas neudavint klausim,
kuriuos ji atsakyti negaljo.
427
APRI LYNNE PI KE
Kol kas jis neklausinjo. Apkabins draug tyliai atida
r automobilio dureles ir pasitikslino: ligonin? Pas
kui nepratar n odio. Mergait buvo labai dkinga u
t tyl. Dar nebuvo apsisprendusi, k galimajam pasakoti,
o ko - ne. Prie kelias savaites buvo priadjusi papasakoti
visk apie Tamen, nutylti nebent koki nors fj paslap
t. T aiau net pati nesitikjo, kad jai bus patiktos tokios
svarbios detals.
Dabar ji ino. ino, kur yra vartai. Dl prijimo prie t
vart j ir mones, kuriuos ji myli, nudt bet kuris trolis. Gal
papasakojusi Deividui tik stumt j dar didesn pavoj?
Galop berniukas vaiavo ligonins automobili sto
vjimo aiktel ir pavelg aukt pilk pastat.
- Ar nortum, kad eiiau kartu?
- Mes abu atrodom baisiai, - papurt galv mergait. -
Jei eisiu viena, gal nepatrauksiu tiek daug dmesio, - paai
kino, bet pati sau pagalvojo: Kain.
- Tada pasiliksiu, paskambinsiu savo mamai, - nu
sprend Deividas. Kiek padvejojs udjo deln mergaitei
ant rankos. - Man reikia grti Kreento miest, turiu
kelias valandas - kai paskambinsiu, mama sprogs i pasiu
428
Spar nai
timo. Pasiunt man telefonu bent dvideimt inui. Bet
jei ko nors reiks... - berniukas nutilo, gteljo peiais. -
Zinai, kur mane rasti.
- Tuojau nusileisiu atsisveikinti. Bet dabar turiu tuojau
pat skubti pas tt.
- Fjos tau dav koki nors vaist, galini igelbti
ttj, tiesa?
Lorels akys suvilgo nuo aar.
- Jei dar ne per vlu.
- Tada eik... Palauksiu.
Prie atidarydama automobilio dureles, mergait pasi
lenk, apkabino draug, o paskui nuskubjo prie ligonins
jimo.
Lorel kiek galdama veng paalini vilgsni. Jos pa
laidinuk buvo dmta nuo Cetko ups dumblo, o vark,
kad prisidengt, pamiro paimti i Deivido. Gal gale jos
plaukai buvo susivl, vir deinio kelio dinsuose iojjo
skyl, o ant koj avjo keistus, nematytus mokasinus.
Up bent jau nuplov nuo markinli Deivido krauj,
o jai ant veido nesipuikavo gausyb mlyni, kuo nebt
galjs pasidiaugti Deividas. Bent jau nematyti sumui
429
m, liesdama skaudi viet ant skruosto pasidiaug mer
gait.
Jai pavyko pasiekti tio palat niekam beveik n ne-
ukalbinus, nors sulauk keli tiriam vilgsni. Prie
pabelsdama ir atidarydama duris, mergait giliai atsi
kvp. Dirsteljusi u uuolaidos ivydo mam - i mie
gojo nusvarinusi galv tiui ant launies. Kambaryje
sklido tie patys pastami garsai: tio irdies plakimus
skaiiuojantys pypteljimai monitoriuje, tylus nos per
vamzdel puiamo deguonies nyptimas ir kraujo spau
dim matuojanio aparato dzgimas. Taiau kitaip nei
per pastarsias tris savaites, ie garsai ne baugino, o sukl
palengvjim. Ttis dar gyvas, nesvarbu, kad gyvyb kabo
ant plauko.
Mama tutuojau atsimerk.
- Lorel? Lorele! - paokusi pribgo prie dukters, ap
kabino j. - Kur buvai ? Kaip isigandau, kai vakar vakare
negrai. Pagalvojau... net neinau, k pagalvojau. Milijo
nai siaubing mini vijo viena kit. - Mama pakrat Lo
rel sumusi u pei. - Jei nebiau tokia laiminga, kad
atsiradai, gautum nam aret kokiam mnesiui. - Atlijusi
mama nuvelg dukr. - Kas tau nutiko? Atrodai baisiai.
APRI LYNNE PI KE
430
Spar nai
Lorel vl krito mamai j glb - ten, kur jau niekada
nesitikjo patekti, kai murkdsi murzino Cetko ups van
dens spstuose.
- Buvo ilga naktis, - tar drebaniu balsu, nes aaros
ksinosi pasipilti i aki.
Mama spaud prie savs mergait, o Lorel per pet pa
velg tt. Jis praguljo ligonins lovoje taip ilgai, kad
atrod labai keista sivaizduoti j pakylant ir lipant i jos.
Lorel atlijo nuo mamos.
- Turiu kai k tiui. - Nusijuokusi pridr: - Ir kai
k tau. Juk i kelions niekada negrtama be lauktuvi,
tiesa?
Mama pairjo dukr labai keistai, nes i vis kikeno.
Apjusi tio lov i kitos puss, pristm jam prie gal
vos kd su ratukais.
- Nieko neleisk vidun, - perspjo mam ir isitrauk i
kiens ma buteliuk.
- Lorele, kas ia...
- Viskas gerai, mama. Nuo t vaist jis pasijus geriau, -
mergait atsuko buteliuko kamtel ir trauk truput bran
giojo skysio pipet. Labai rpestingai pasilenkusi vir t
io spaud du stebuklingus mlynai tviskanius laus jam
431
APRI LYNNE PI KE
j burn. Paskui irdama j jo iblykus veid varvino dar
vien la. Dl viso pikto. Pavelg mam.
-Jam viskas bus gerai.
Mergaits mama net isiiojusi stebjo dukr.
- I kur gavai tuos vaistus?
Lorel vilgteljo mam, ispaud pavargusi ypse
nl.
- Tu nieko neklausi apie savo dovan, - pastebjo veng
dama atsakyti klausim.
Mama sudribo fotel alia lovos, o Lorel prisitrauk
kd ir prisdo alia jos. Kelias sekundes patyljo - nei
nojo, kuo ko pradti. Nuo ko reikt pradti pasakoti to
ki usitsusi istorij? Pavelgusi laikrod mergait atsi
krenkt.
- Ponas Barnis ryt nepasirodys.
Mama pasilenk, tarsi norjo kak sakyti, taiau mer
gait neleido jai prasiioti ir pasakojo toliau:
- Mama, jis niekada nepasirodys. Tikiuosi, daugiau
niekada jo nepamatysi. Jis ne tas, kuo j laikai.
Mamos veidas ibalo.
- Bet... bet em, pinigai, a neinau, kaip... - balsas nu
tilo ir skruostais m riedti aaros.
432
Spar nai
Lorel ities rank, udjo j ant mamos rankos.
- Viskas bus gerai, mama. Viskas bus gerai.
- Bet, Lorele, juk kalbjoms apie tai. Nra kito bdo.
Mergait itrauk i kiens deimant ir ities j ant
delno.
- Yra kitas bdas.
Mamos akys vangiai dbiojo tai deimant, tai Lore
ls veid.
- Kur j gavai ? - paklaus grietu balsu, neatitraukda
ma vilgsnio nuo vytinio brangakmenio.
- Mans papra pateikti pasilym.
- Lorele, tu mane gsdini, - kiek drebaniu balsu prisi
paino mama.
- Ne, ne. Nebijok. Viskas gerai. Tai tik... - mergait
rinko odius, - kai kas nori, kad em likt ms eimos
nuosavyb. Kad a biau jos savinink. Tie mons nor
t duoti deimant mainais u ems dokument perray
m mano vardu.
Mama ilgai tyljo ir spoksojo dukr.
- Tavo vardu?
Lorel linkteljo.
433
- Mainais it? - mama parod brangakmen.
- Btent.
- Ir igelbti tt ?
- Taip.
- Nesuprantu.
Lorel taip pat velg deimant. Vis keli i Bruking
so Orik ji niekaip negaljo nusprsti, k nort pasakyti
mamai. O tai dabar atjo metas kalbti, ir ji vis neino,
kaip prabilti.
- Mama? A... a ne tokia kaip tu.
- Kaip suprasti - ne tokia, kaip tu?
Atsistojusi mergait nuingsniavo per vis palat prie
dur. Udar jas, paman, kad gerai bt spyna. Neskub
dama gro atgal prie mamos.
- Ar niekada nesistebjai, kodl esu kitokia?
- Tu ne kitokia. Esi nuostabi, labai grai. Neinau, ko
dl staiga tuo suabejojai.
- Valgau keistai.
- Bet visada buvai sveika. Ir...
- Neturiu pulso.
- Ar a gerai igirdau?
AP RI LYNNE PI KE
434
Spar nai
- Nekraujuoju.
- Lorele, tai tik...
- Ne, mama. Kada paskutin kart buvau sipjovusi?
Kada matei, kad man bgt kraujas? - mergait kalbjo
vis garsiau.
- A... a... - staiga sumiusi mama apsivalg aplin
kui. - Neatsimenu, - prisipaino silpnu balseliu.
Ir tada viskas, viskas Lorelei paaikjo.
- Neprisimeni, - tyliai pakartojo ji. - inoma, neprisi
meni... -Jie neleido mamai prisiminti daugybs nutikim,
kurie bt sukl tarimus. imtus kart, kai vyko kas nors
per daug keista. Lorelei staiga pasidar silpna.
- Ak, mama, man taip gaila.
- Lorele, kai engei palat, nuo to laiko dar nesupra
tau n vieno tavo pasakyto odio.
- Sara... - jas abi privert atsisukti gergdiantis silpnas
balsas.
- Markai! Markai, tu pabudai! - suuko mama, pa
mirusi, kokia sumiusi k tik buvo. Ji ir Lorel stovjo
abipus tio lovos, stvarst jam u rank, o is vangiai
markstsi.
435
APRI LYNNE PI KE
Pamau ttis pradjo aikiau matyti, vilgsnis aplakst
palat, pastebjo galybes medicinini aparat, pypsini
ir dzgiani aplinkui.
- Kur, po galais, esu? - paklaus ttis niriu balsu.
Kai persirengusi variais mamos markinliais Lorel
ijo j lauk, j automobili stovjimo aiktel, Deividas,
atsisds ant bagains dangio, jau lauk.
- Ar viskas gerai? - tyliai pasiteiravo.
- Taip. Ar bent jau bus taip, - nusiypsojo Lorel.
- Ar ttis pakilo?
Lorel velniai nusiypsojo ir linkteljo.
- Dar tik kapstosi i ligos, nes veikia visi tie nuskausmi
namieji ir migdomieji, kuri pripumpavo, bet vos tie vais
tai nustos veik, gals kilti i lovos, - mergait usiropt
ant bagains dangio alia draugo, is apkabino j ranka.
Mergait padjo galv jam ant peties.
- Kaip tavo mama reagavo ? - paklaus ji.
Deividas nusijuok.
- Gana neblogai, tik reikia nepamirti, kad melavau net
susiriesdamas. Pasakiau, kad palikau telefon per nakt au
tomobilyje, o miegojome tio palatoje. - Berniukas pa
i
436
Spar nai
velg j nediduk telefon delne. - Na, bet jau pus to, k
pasakiau, yra tiesa.
Lorel uvert akis auktyn.
- Mama atskait man moral, ivadino neatsakingu,
bet automobilio neatims, nebaus. Spju, ia reikt dkoti
tau. Ji ino, kad padedu tau.
- Aha, - atsidususi pritar mergait. Deivido mama
niekada nesuinos n puss teisybs.
- Tik neinau, k ji darys, kai pamatys it, - pasak
Deividas rodydamas didiul mlyn ant veido, - ir it, -
pridr irdamas j aizd ant rankos. - Ties pasakius,
bala ino, kas ten galjo bti toje upje - gal reikt eiti
pasiskiepyti nuo stabligs. Gal aizd susiti, - berniukas
nelinksmai nusijuok. - Spju, tau teks kak sugalvoti,
kaip paaikinti tuos sueidimus.
Lorel kelias sekundes spoksojo j plai, raudon aiz
d, paskui apsisprend. Jei Deividas ito nenusipeln, tai
kas tada nusipeln ? Isitraukusi i kiens stebukling vais
t buteliuk, atsuko jj.
- K darai? - susidomjo Deividas.
- Sa, - sunibdjo mergait pasukdama draugo galv,
kad galt pasiekti skruost. Usilainusi ant pirto skysio
437
la patryn vis rykjani mlyn. - Gali perti, - per
spjo ir ant aizdos ulaino kit la.
Kol mergait sikio buteliuk kien, mlyns jau be
veik nebuvo matyti, o Deividas isiiojs spoksojo, kaip
aizda tiesiog akyse keiiasi - nuo rykiai raudonos iki
velniai rausvos spalvos. Jei taip ir toliau, po keli minui
neliks n rando.
- Ar ito davei tiui? - paklaus berniukas vis dar
spoksodamas j nykstani aizd.
Lorel linkteljo.
Deividas nusiypsojo.
- Tai jis tuojau bus sveikas kaip ridikas. Kas yra labai
gerai, - vaidindamas sieidus pareik Deividas. - Jau
pavargau vergauti tau tame knygyne. Zinai, ir a turiu tei
ses, - juokdamasis pridr, kai Lorel juokais voteljo jam
per pet. Laik mergait sugriebs u rie, kol i pasidav,
o tada stojo nemaloni tyla.
- Kada gri? - paklaus Deividas.
Lorel gteljo.
- Nemanau, kad ttis dar usibt ligoninje. Gal j i
leis savaitgal.
- Ar esi tikra, kad nuo t vaist jis visikai pasveiks?
AP RI LYNNE PI KE
438
Spar nai
- Neabejoju.
irdamas j savo sveikutl rank Deividas nusiypsojo.
- inai, ir a n kiek neabejoju. - Kiek patyljs pasitei
ravo: - K pasakojai savo mamai?
Lorel atsiduso.
- Pradjau pasakoti teisyb, bet tada pabudo ttis. Tu
rsiu jai k nors pasakyti. Tik dar neapsisprendiau, k.
- Manau, geriausias pasirinkimas bt tiesa. Ne, ne apie
visk. Gal nutarsi praleisti tuos vykius su troliais ir apie
tai, kad tvai namuose priiminjo pabais udik.
Lorel linkteljo.
- Bet tvai turi inoti ties apie tave. Neturtum slaps
tytis savo namuose.
Jdviej pirtai susipyn, berniukas paspaud Lorelei
rank.
- Fjos, troliai... Kas dar yra tokio, kuo niekada netik
jau. Pasirodo, dar stebuklingi vaistai. Beje, ai.
- Tu nusipelnei, - atsak Lorel. - Per mane daug prisi
kentjai. Turiu galvoje ne tik nugalt trol.
- inojau, kas laukia, kai sipainiojau reikal, - g
teljo Deividas. - Na, gal ne visk inojau, bet juk maiau,
kad esi kitokia. Kai tik ivydau tave pirm kart, supratau,
439
APRI LYNNE PI KE
kad esi tokia... ypatinga, - perbrauk mergaits skruost
pirtu. - Ir buvau teisus.
- Ypatinga? - pasiaip Lorel. - Tai tu itaip vadini?
- Taip, - laiksi savo Deividas. - itaip ir vadinu. - Kiek
patyljs pam mergait u rankos, sum abiem savo del
nais. Kur laik vl tyldamas velg j, o paskui pakl
rank jai prie skruosto, prisitrauk j kiek ariau. Mergait
nesiprieino, kai Deivido lpos prigludo prie josios - bui
nys buvo lengvas lyg vjelis. Atsitrauks Deividas pavelg
mergait.
Lorel tyljo, nepasilenk prisiglausti. Jei Deividas, kai
viskas itaip pasisuko, ketina ir toliau dalyvauti visuose jos
gyvenimo vykiuose, tai turi bti jo sprendimas. Ji ino, ko
nort, bet tai jau lieia ne vien tik j.
Kiek padvejojs berniukas prisitrauk mergait dar ar
iau ir vl pabuiavo. Lorel vos neatsiduso i palengvji
mo, kai Deivido rankos apsivijo jos liemen. Jo lpos buvo
tokios minktos, iltos ir velnios - kaip ir jis pats.
Pabuiavs mergait, Deividas atsistojo prieais j, su
m abi rankas. N vienas nekalbjo. Nereikjo nieko sa
kyti. Lorel nusiypsojo, perbrauk pirtu per skruost,
paskui nuslydo nuo automobilio bagains dangio.
440
Spar nai
Deividas atsisdo j vairuotojo viet, bet aki vis nenu
leido nuo Lorels. velgdama, kaip automobilis irieda i
stovjimo aiktels ir tyliai nutolsta atgal j 101 gatv, atgal
normal gyvenim, mergait mojo ranka.
DVIDEIMT
PENKTAS
SKYRIUS
- Ar tikrai nenori, kad keliauiau kartu? - paklaus
Lorels mama pasukusi ilg, duobt namo link vedant
keliuk.
-Jei tu bsi, jie gali nesirodyti, - paaikino mergait. -
Man viskas bus gerai, - nusiypsojo velgdama j medi
tankyn. - Nemanau, kad kokiame kitame ems kampe
lyje biau saugesn.
Pastarsias tris dienas praleido tikindama tvus, kad
ji yra fjav o beveik vis ryt, kad jiems reikt priimti
fj pasilym. Ir nors tvai buvo nusiteik nepatikliai,
j bandymas prieintis pateiktam planui atrod visai ne
reikmingas, palyginti su faktu, kad fjos igelbjo tio
gyvyb. Paveik dar ir pradinis neapdoroto deimanto
vertinimas, kurio metu buvo paskaiiuota, kad brang
445
APRI LYNNE PI KE
akmenis vertas beveik atuoni imt tkstani dole
ri.
Lorel pasilenkusi apkabino mam.
-Juk tu grji, tiesa? - paklaus i.
Prisiminusi, kad ir Deividas klaus to paties, mergait
nusiypsojo.
- Taip, mama, griu.
Lorel eng i automobilio alt gaiv or. Dangus
buvo apsiblauss, paskends pilkuose debesyse, i kuri
grasinosi prapliupti lietus, taiau Lorel nenorjo to pri
imti u blog enkl.
- Tai tik iemikas oras, - murmjo sau po nosimi. Ta
iau spaud prie krtins maiel su minktais bateliais,
tarsi tie bt galj apsaugoti j nuo blog naujien, lau
kiani jos tame mike.
Negali bti blogos naujienos, svarst Lorel. Negali!
engusi miko el nuingsniavo takeliu prie ups. i
nojo, kad j turt supti fj sargybiniai, bet nesivargino
paaukti j - nebuvo tikra, kad net pasitelkusi vis vali
bt ispaudusi bent garsel.
Pasiekusi srvant vanden, padjo maiel ant akmens,
ant kurio sdjo, kai pirm kart sutiko Tamen. Prisdo
ant jo palaukti ir dabar. Paprasiausiai palaukti.
446
Spar nai
- Sveika, Lorele.
Bt painusi t bals bet kur, paskutines keturias paras
jis persekiojo j sapnuose. Ne, netiesa. Keturis mnesius.
Atsisukusi puol j glb Tameniui, ir io markiniai tuojau
sudrko nuo mergaits palengvjimo aar.
- Mane galt ir daniau paauti, - pareik is tvirtai
apkabins Lorel.
- N nebandyk, - pagrasino mergait skruostu lyg pri
lipusi prie sargybinio krtins. Jo markiniai visada tokie
velns. Dabar ji nenorjo pakelti veido nuo tos minktos
mediagos, niekada. Tamenio rankos paniro jai plaukus,
glost peius, luost aaras nuo smilkinio - rodos, spjo
visur vienu metu. Vis t laik velniai murmjo kako
kius Lorelei nesuprantamus odius, guodianius j taip
puikiai, lyg tai bt burtaodiai. Jai buvo visai nesvarbu,
kad Tamenis vargiai mokjo burti - jis pats jai buvo ste
buklingas.
Kai mergait galop atsitrauk nuo Tamenio, nusijuoku
si nusiluost akis.
- Diaugiuosi tave matydama, tikrai, labai diaugiuosi.
Ar tau viskas gerai? Prajo tik keturios dienos.
Tamenis gteljo.
447
- iek tiek skauda ir ia esu tik tam, kad pasveikiau, ne
sargyboje. Bet inojau, kad ateisi. Norjau bti ia, kai pa
sirodysi, - pasilenks nubrauk, ukio mergaitei u ausies
plauk sruog.
- A... a atneiau ituos, - sulemeno mergait keldama
maiel su mokasinais. Bdama arti Tamenio nejuia im
davo drebti.
Sargybinis papurt galv.
- Padariau juos tau.
- Kad nepamiriau tavs? - paklaus Lorel, pirtais
liesdama mayt ant kaklo pakabint iedel.
- Niekada negali bti per daug prisiminim, - Ta
menio vilgsnis nuslydo nediduk proskyn. Atsi
krenkts kalbjo toliau: - Bet pirma apie reikalus.
Man pavesta paklausti, kaip tau seksi pateikti ms
pasilym.
- Gana gerai, - beveik tokiu pat apsimestinai oficialiu
tonu atsak mergait. - Dokumentai bus pasirayti kiek
galima greiiau. Manau, tvai ketina padaryti man kaldi
n dovan.
Nusijuoks Tamenis prisitrauk mergait ariau.
- Eime i ia, - pasak. - Mediai turi akis.
APRI LYNNE PI KE
448
Spar nai
- Nemanau, kad tai mediai, - paaipiai lepteljo Lo
rel.
- Gal ir ne, - sukikeno Tamenis. - Eime tenai.
Pams mergait u rankos nusived j takeliu, kuris
vingiavo en ir ten, atrod, niekada nesibaigs.
- Ar tavo ttis sveikas ? - paklaus Tamenis spausdamas
mergaitei rank.
Si nusiypsojo.
- Paleidia iandien po piet. Rytoj i ankstyvo ryto
ketina eiti j darb, kuo valiausias, - mergait surimtjo. -
Todl ir atvaiavau. Po keli valand ivykstame j Kre-
ent. A... - ji nudelb vilgsn j batus, - neinau, kada
griu.
Tamenis atsisuko ir pavelg mergait - akys buvo tar
si gils uliniai, o kas j gilybje, Lorel nesuprato.
- Tai atjai atsisveikinti?
Jam itarus garsiai, tie odiai nuskambjo labai atriai.
Lorel linkteljo.
- Kol kas.
Tamenis basa koja paspyr ant ems gulinius sudi
vusius lapus.
- K tai reikia? Kad renkiesi Deivid, o ne mane?
449
Lorel vaiavo j mik ne pasikalbti apie Deivid.
- Tameni, noriau, kad viskas bt kitaip. Bet dabar
negaliu gyventi js pasaulyje. Turiu likti savajame. Ir k
turiau daryti - prainti mamos arba Deivido, kad kar
tais mane atvet ia pasimatyti su vaikinu?
Tamenis nusisuko, engteljo kelis ingsnius, bet Lorel
prisivijo j.
- Gal tau rayti laikus ar skambinti telefonu? Neturiu
jokio pasirinkimo.
- Galtum likti, - atr Tamenis taip tyliai, kad mer
gait vos igirdo.
- Likti?
- Galtum gyventi ia... su manimi, - prakalbo vyru
kas, nespjus jai n siterpti. - ems greitai priklausys tau.
Tenai yra namas. Galtum likti!
Malonios mintys apie gyvenim su Tameniu m suktis
mergaits galvoje, taiau ji nustm jas alin.
- Ne, Tami, negaliu.
- Jau gyvenai ia anksiau. Ir viskas buvo gerai.
- Gerai? Kaip galjo bti gerai? Mane nuolat stebjote
ir dar - girdte mano tvus atmint panaikinaniais eliksy
rais, tarsi tai bt vanduo!
AP RI LYNNE PI KE
450
Spar nai
Tamenis sispoksojo em.
- Supratai itai?
- Tai vienintelis logikas paaikinimas.
- Na, jei tau nuo to geriau, man tai lygiai taip pat ne
patiko.
Mergait giliai atsiduso.
- Ar jie... ar js ir mane priversdavote pamirti? Nuo
tada, kai apsigyvenau pas mones?
Tamenis neirjo jai akis.
- Kartais.
- Ar tu kada nors tai darei? - atsargiai pasiteiravo Lorel.
Tamenis pavelg j plaiai ipts akis, paskui papur
t galv.
- Negaljau. - Pasilenks artyn tyliu, vos girdimu balsu
pridr: - Kart turjau taip padaryti, bet negaljau.
- Kas nutiko?
Tamenis pasikrapt kakl.
- Gaila, kad neatsimeni.
- Atsipraau.
Vyrukas gteljo peiais.
- Buvai dar maa. O a buvau vieiai ikeptas sargybi
nis - dirbau gal vos savait - pasirodiau nerangus, ir tu
pastebjai mane.
451
- Maiau tave?
- Taip, tau tada buvo gal deimt metuk skaiiuojant
moni amiumi. Tada tik priglaudiau pirt prie lp,
kad tyltum, ir dingau u medio. irjai j mane minut
ar dvi, bet po valandos, regis, visai pamirai.
Lorel ilgai stovjo ir tyljo.
- A... prisimenu t vyk. Kaip pro migl. Tai buvai
tu?
Tamenio akys suvito diaugsmu.
- Tu prisimeni?
Lorel nusuko akis j al.
- Siek tiek, - tyliai tarsteljo. Paskui atsikrenktusi pa
klaus: - O kaip mano tvai? Ar jiems davei umarties
grimo?
- Kelis kartus, - atsiduso Tamenis. - Privaljau, - pasi
teisino neleisdamas Lorelei pulti ginytis. - Tai buvo mano
darbas. Bet tik du ar tris kartus. Kai buvau paskirtas dirbti
ia sargybiniu, tu jau buvai vyresn, ne tokia paeidiama.
Nebetekdavo taisyti klaid kart per savait. O kartais, kai
tvai suinodavo per daug, paskirdavau tuo usiimti k
nors kit, - vyrukas vl gteljo. - Visad sakydavau, kad
is planas netiks.
APRI LYNNE PI KE
452
Spar nai
Lorel kur laik tyljo.
- Tai gal ai ir u tiek.
- Neiprotk. Jei dabar liktum, viskas bt kitaip. Tu
visk inai. Netgi tvai ino. Mums nebereikt saugotis.
Mergait papurt galv.
- Turiu likti su tvais. Jiems dabar gresia didesnis pa
vojus nei kada nors anksiau. Man tenka atsakomyb
juos apsaugoti. Negaliu dabar nusisukti nuo j. Jie mo
ns - gal tu juos laikai menkesniais. Bet a myliu tvus
ir neleisiu, kad juos nudt pirmas pasitaiks, j kvap
uuods trolis.
- Tai ko ia atvaiavai? - kartlio kupinu balsu met
Tamenis.
Mergait palauk kelias sekundes - band suvaldyti u
pldusias emocijas.
- Ar bent sivaizduoji, kaip noriau likti? Myliu
mik. Myliu... - mergait nutilo, - man patinka bti su
tavimi. Noriau klausytis apie Avalon, justi mediuose
jo galing jg. Kiekvien kart ivaiuodama stebiuosi -
kodl.
- Tai kodl tada vaiuoji? - jau garsiau, reikalaujamai
prabilo fj sargybinis. - Lik, - papra pams mergait
453
AP RI LYNNE PI KE
u rank. - Lik su manimi. Nusivesiu tave Avalon. Ava
lon, Lorele. Tu gali ten patekti. Mudu abu galime.
- Gana, Tameni. Negaliu. Dabar negaliu bti tavo pa
saulio dalis.
- Ir tavo pasaulio.
Lorel vos linkteljo galv.
- Mano pasaulio, - pripaino ji. - Taiau mano eima
dabar per daug priklausoma nuo mans. Turiu gyventi
mogikj gyvenim.
- Su Deividu, - tk Tamenis.
Sumiusi Lorel papurt galv.
- Taip, jei nori inoti, Deividas man labai svarbus. Bet ai
kinu tau, kad tai nra pasirinkimas tarp tavs ir Deivido. N
neketinu nusprsti, kuris js yra tikroji meil. Viskas ne taip.
- Tau gal ir ne.
Tamenio balsas buvo tylus, vos girdimas, bet jame buvo
tiek jgos, kad mergait pasijuto tarsi gavusi smg.
- Ko reikia, Lorele? Padariau visk, k galjau. Gyniau
tave, mane net paov. Pasakyk k, ir padarysiu. Visk, ko
nori, tik pasilik.
Mergait prisivert pavelgti vyrukui akis - niekada
anksiau nepatirt jausm sklidinus tvenkinius. Band
prabilti, bet burna pasirod perdivusi.
454
Spar nai
- Kodl taip myli mane, Tameni? - ipokino klausi
m, kur taip magjo uduoti jau senokai. - Juk tu vargiai
tepasti mane.
Vir galv nugriaudjo griaustinis.
- O kas, jei... kas, jei tai netiesa?
Jiedu stovjo ant prarajos krato - mergait juto tai. Ir
nebuvo tikra, kad ras jg okti.
- Kaip gali bti netiesa... - sunabdjo paskui.
Tamenio vilgsnis vis dar svilino, velg tiesiai jai akis.
- O kas, jei pasakyiau tau, kad mudviej gyvenimai
sen seniausiai persipyn, - paklaus imdamas Lorel u
rankos, taip ir laik sunrs pirtus.
Mergait spoksojo j rankas.
- Nesuprantu.
- Pasakojau tau, kad atjai gyventi pas mones septy
neri. Bet fj pasaulyje buvai labiau subrendusi, pameni?
Pas fjas jau turjai savo gyvenim, turjai draug. - Tam-
nis kiek patyljo, Lorel pastebjo, kad jis bando suvaldyti
vl upldusias emocijas. - Turjai mane, - vyruko balsas
skambjo vos garsiau u nabdes. - Painojau tave, Lo
rele, ir tu painojai mane. Mudu buvome tik draugai, bet
labai geri draugai. A... praiau tavs neiti, bet atrei man,
455
APRI LYNNE PI KE
kad tai tavo pareiga. Apie pareig ir atsakomyb igirdau i
tavs, - Tamenis pavelg emyn ir pakl jos rankas sau
prie krtins. - Sakei, kad bandydavai prisiminti mane,
bet jie privert umirti. Maniau, mirsiu, kai pirm kart
pavelgei mane ir nepainai.
Lorels akys suvilgo nuo aar.
- Melavau... supranti, melavau apie t ied, - velniu,
bet rimtu balsu kalbjo Tamenis. - Nedaviau tau pirmo
pasitaikiusio iedo. Jis buvo tavo. Atidavei man j j pasau
goti, kol ateis laikas grinti j tau. Tu manei, tikjaisi,
kad galbt jis pads prisiminti gyvenim iki patenkant
moni pasaul, - Tamenis gteljo. - Akivaizdu, kad
nepadjo, bet adjau tau, kad pabandysiu padti prisi
minti.
Mergait stovjo tyliai, ant jos rank nulanojo altas
lietus.
- Niekada nepasiduosiu, Lorele. Prisiekiu, rasiu keli
grti tavo gyvenim. Tapau sargybiniu kiek tik galda
mas anksiau, pasitaikius bet kokiai progai praydavausi
sargyb prie vart. Man padjo Deimisonas. Esu skolin
gas jam labiau nei kada nors pajgsiu grinti, - Tamenis
kilsteljo mergaits rankas prie veido ir velniai brkte-
456
Spar nai
jo lpomis per krumplius. - Stebjau tave ilgus metus.
Maiau, kaip augi, i maos mergaits virsti suaugusia fja.
Kai buvome mai, buvome geriausi draugai, o pastaruosius
penkerius metus praleidau alia tavs beveik kiekvien die
n. Ar neturjau teiss simylti tave?
Vyrukas tyliai nusijuok.
- Ateidavai ia, prie upelio, sddavai ir dainuodavai
grodama gitara. O a tupdavau kur nors medyje ir klau
sydavausi. Tai buvo mano mgstamiausias usimimas. Tu
taip graiai dainuoji.
Tamenio kirpiai krito ant kaktos velniomis drgno
mis sruogomis. Lorels vilgsnis nuslydo emyn - mink
tos juodos kelns, paritos ties keliais, aptempti ali mar
kinliai ir veidas - graesnis nei kada nors galt norti bet
kuris moni vaikas.
- Tu mans taip ilgai laukei? - panibdomis paklaus
mergait.
Tamenis linkteljo.
- Ir dar lauksiu. Vien dien tu gri Avalon, ir kai ateis
laikas, parodysiu tau, k galiu pasilyti savo pasaulyje, ms
pasaulyje. Tu pasirinksi mane. Mudu kartu grime namo, -
kalbjo Tamenis laikydamas delnuose mergaits veid.
457
APRI LYNNE PI KE
Nuo aar Lorelei jau perjo akis.
- Tu negali inoti, kas bus, Tameni.
is nervingai apsilai lpas, paskui veide atsirado dirb
tin ypsena.
- Ne, - kimiai pritar. - Neinau.
Tamenio delnai, vos prie sekundl atrod alti kaip
akmuo, dabar, regis, suilo nuo jo aki ilumos, nykiais
perbrauk mergaits skruostikaulius.
- Bet turiu tikti. Turiu viltis.
Lorel norjo pasakyti jam, kad geriau velgti realiai -
netikti tuo, kas gali niekada nevykti. Bet nepajg prisi
versti itarti itai garsiai. Net mintyse i fraz atrod netei
singa.
- A lauksiu, Lorele. Lauksiu, kiek tik reiks. Niekada
tavs neapleidau, - prispaud lpas jai prie kaktos, - ir nie
kada neatiduosiu.
Prisitrauks mergait artyn laik priglauds, n vienas
nekalbjo. Vien nuostabi akimirk pasaulyje neegzista
vo niekas daugiau - liko tik mediais apaugs takas.
- Eik, - darsyk priglausdamas paragino Tamenis. -
Tavo mama ims nerimauti.
Jiedu nujo susikib rankomis, eng vingiuotu taku,
kol mergait pradjo atpainti vietoves.
458
Spar nai
- Paliksiu tave ia, - pareik fj sargybinis, kai iki pa
miks liko keli imtai metr.
Lorel linkteljo
- Ne aminai, - paadjo ji.
- inau.
Mergait pakl plon sidabrin grandinl, ant kurios
kabojo maytis iedelis, apirjo j j - dabar jis tapo ymiai
reikmingesnis.
- Galvosiu apie tave, kaip ir adjau.
- O a galvosiu apie tave, kaip iki iol kasdien galvoda
vau, - paadjo Tamenis. - Labanakt, Lorele.
Nusisuks jis nujo atgal vingiuotuoju taku, Lorel nu
sek j akimis. Sulig kiekvienu ingsniu, regis, nusinedavo
mergaits irdies gaball. Kai ali markiniai jau buvo be
veik ding u medi, Lorel stipriai usimerk.
Kai vl atsimerk, Tamenis jau buvo dings.
Atrod, kad kartu su juo dingo ir visas miko paslaptin
gumas. Dingo gyvyb, kuri tarsi vibravo aplinkui ir pldo
pro vartus. Be ios gyvybs energijos mediai stypsojo lyg
bedvasiai ir tuti.
- Palauk, - sunibdjo Lorel. eng ingsn pavymui
ir kojos paios m bgti.
459
- Ne! - riksmas pats ilk mergaitei i gerkls, ji bgo
skindamasi rankomis keli per akas. - Tameni, palauk! -
pasuko dar u vieno vingio, akimis iekojo jo silueto. - Ta
meni, praau! - kojos bgo, skubjo pirmyn, vijosi tuos
tamsiai alius markinius.
Ir pagaliau - jisai, pusiau atsisuks j mergait, akys vel
gia atsargiai. Mergait nesustojo, n nesultino ingsnio.
Pasiekusi Tamen abiem rankomis sugrieb markinius ant
krtins, prisitrauk ir sisiurb lpomis jam burn. U
pldo kario banga, mergait glaud veid ariau. Vyruko
rankos apsivijo mergait, ir j knai itirpo begaliniame
gerume, apie kok nedrso n pasvajoti. Jos lpos apsalo
nuo jo burnos, Tamenis laik priglauds Lorel taip, lyg
bt galjs kakokiu bdu j siurbti, sugerti, kad ji tapt
jo dalimi.
Akimirk mergait taip ir jautsi. Tarsi jdviej buinys
bt nutiess tilt per praraj tarp dviej pasauli, nesvar
bu, kad tik trumpai surjusiai akimirkai.
Kai jiedu atsipl vienas nuo kito, Tamenis atsiduso,
nukrito ilgus metus neiota nata.
- Ai, - sunabdjo jis, beveik per tyliai, kad tai bt
igirsta.
APRI LYNNE PI KE
460
Spar nai
- A... - Lorel prisimin namuose jos laukiant Deivid.
Kodl, kai ji bna su vienu, negali negalvoti apie kit? Tai
neteisinga - jaustis vis laik taip ploma. Neteisinga nei
jai, nei Deividui, nei Tameniui. Mergait pakl akis, prisi
vert pavelgti Tameniui akis. - Neinau, kas bus toliau.
Bet mano tvai pavojuje. Tami, jiems reikia mans, - Lorel
juto, kaip skruostu nurieda aara. - Turiu juos apsaugoti.
- inau. Neturjau prayti likti.
- Jei jiems mans nereikt, a... - K a daryiau?" -
pagalvojo mergait.
Atsakymo ji neinojo.
- Ta maoji fja, kuri dav tau ied, Tami... Neprisime
nu jos. Neprisimenu ir tavs. Bet kakas... kakuri mano
dalis prisimena. Kakur giliai manyje vis dar slypi prisimi
nimai apie tave, - Lorel nuleido galv. - Ir tu man labai
svarbus.
Tamenis ypteljo keista, lidna ypsena.
- Ai, kad suteikei vilties, nors vis tiek pabgi.
- Viltis, Tameni, mirta paskutin.
- Dabar sutinku.
Mergait linkteljo, prisivert paleisti Tamenio marki
nius ir pasuko ten, i kur atskubjusi.
Pike, Aprilynne
Pi51 Sparnai: romanas / Aprilynne Pike ; i angl kalbos vert Rasa Krulikaus-
kien. - 2-oji patais, laida. - Kaunas : Obuolys [i.e. MEDI A INCOGNITO,
2010].-461, [3] p.
ISBN 978-609-403-197-7
Lorel Siuvel visuomet buvo iek tiek kitokia. Rasta lopyje prie dur, auginta
ir mokyta hipi namuose iki atuntos klass, grieta vegetar Lorel nemgsta
boti udarose patalpose. Persiklusi su eima didesn miest ji turi priprasti prie
kitokio gyvenimo ir bendravimo su bendraamiais. Laim, jau pirm dien mer
gina susidraugauja su Deividu, rimtu ir patikimu bendraklasiu. Jam gali atskleisti
didiausi savo paslapt - tarp meni iaugus pumpur, kurio iedlapiai primena
trapius sparnus. Kas ji? Kodl jos lstels labiau primena augalo nei mogaus?
Kodl oda perregima ir negirdti pulso? Paslaptis netrukus iaikja...
UDK 820(73)-93
Aprilynne Pike
SPARNAI
I angl kalbos vert Rasa Krulikauskien
Virel pritaik Andrius Morkelinas
Maketavo Daiva trvaitien
29 sp. 1. Usakymas Nr.
Ileido OBUOLYS
(OBUOLYS yra registruotas leidybinis enklas,
kur pagal sutart naudoja UAB MEDIA INCOGNITO)
Butrimoni g. 9, LT-50220 Kaunas
knygos@obuolys. lt | www.obuolys.lt
Akcijo s ir nuo laido s Nemo kamas katalo gas
j Skaityto j klubas Knyg itrauko s i
LEVELw w w . l e v e l . l t 2 8 7 0 0 5 5 7 7 5
Spausdino UAB Spindulio spaustuv",
Vakarinis aplinkkelis 24, LT-48184 Kaunas