You are on page 1of 5

Paskaita Nr.

1
CHEMINIS IR ELEKTRINIS SIGNALAI. HORMONŲ SIGNALO PERDAVIMAS
DALYVAUJANT LĄSTELIŲ MEMRANOS RECEPTORIAMS. RECEPTORINIAI
!ERMENTAI "KINA#$S%
Tiks&as' Supažindinti su svarbiausiais signalo perdavimo būdais:
1. Nerviniu, kuris vysksta dėl veikimo potencialo sklidimo ir neuromediatiorių išlaisvinimo
sisnaps!.
". #$eminiu, kurio veikimas pagrstas c$eminio %unginio &$romono, neurmediatoriaus,
citokino' s(veik( su l(stelės)taikinio receproriais.
A(a&i)*+,a-i k&a*si-ai'
1. Nervinio signalo plitimo būdai.
". #$eminio signalo prigimtis* signalinės molekulės.
+. ,eceprorių tipai.
-. .)balymai.
/. ,eceptorinės kina0ės.
1. C./-i(i+ si0(a&+ 1&iti-+ 234ai.
1olekulės, kurios išskiriamnos iš l(stelės kaip atsakas tam tikr( dirgikl yra signalo perdavimo
pirminiai tarpininkai. #$eminiai signalai, veikia tik tam tikras l(steles, kurios vadinamos
l(stelėmis taikiniais. #$eminiai signalai valdo daugel l(stelių2organi0mo 3unkci%ų, svarbiausi
yra pavai0duoti 1 pav.
#$eminiai signalai atsiranda iš keleto šaltinių: 1. Speciali0uotų sekrecinių l(stelių, sutelktų
endokrininėse liaukose. 4ai $ormonai. ". Nervinių l(stelių. 4ai neuromediatoriai. +.Nespeci3inių
sekrecinių l(stelių, išskiriamos molekulės2
C./-i(i+ si0(a&+ 5/iki-as.
1. #$eminis signalas atkeliau%a su krau%u arba di3u0i%os būdu iš gretimų l(stelių ir %ungiasi su
l(stelės taikinio receptoriais. 4ai klasikinis $ormonų ir neuromediatorių veikimo būdas.
". #$eminis signalas pereina iš vienos molekulės kit( per tarpl(stelines plyšines %ungtis arba
tišskiriamas taip, kad tiesiai patenka prie kitos l(stelės receptoriaus. 4ai signalo perdavimas
tiesioginės s(veikos būdu. 5bie%ų minėtų signalo perdavimo mec$ani0mai pavai0duoti "
pav.
6
Ląstelę veikia daug signalų
Apoptozė
1 1a5. L6st/&7s 8*(k9i,: 5a&4;-as 9./-i(iais
si0(a&ais.
Signalinės molekulės užtikrina l(stelės taikinio
adaptaci%(.
Signalinės molekulės skatina l(steles taikinius
dalintis
Signalinės molekulės skatina l(stelės taikio
di3erenciaci%( &būdingų tik to tipo l(stelei požymių
atsiradim('
Signalinės molekulės aktyvina l(stelių
7susinaikinimo8 mec$ani0mus.
< 1a5. C./-i(i+ si0(a&+ 1/r4a5i-+ -/9.a(i)-ai
9ei tokio signalo perdaviklis yra molekulė, kuri %ungiasi su l(stelės taikinio receptoriais, tai %i
vadinama &i0a(4*. :igandui prisi%ungus prie l(stelės taikinio, šio%e l(stelė%e vyksta tam tikrų
vykių grandinė. ;ie vykiai pavai0duoti +pav.
Signalo perdavimo eig( galima suskirstyti šiuos etapus:
1. Signalinės molekulės sinte0ė sensorinė%e arba sekrecinė%e l(stelė%e.
". Signalinės molekulės išskyrimas ir pernešimas iki l(stelės taikinio.
+. Signalinės molekulės &ligando' susi%ungimas su receptoriais.
-. Signalo plitimas l(stelės taikinio membrano%e.
/. Signalo plitimas l(stelės taikinio citopla0mo%e.
<. =i0iologinis atsakas: l(stelės taikinio metanoli0mos, 3unkci%os arba raidos pokytis.
,emiantis struktūros požymiais yra skiriami šie signalinių molekulių tipai: peptidai ir baltymai
&insulinas, va0opresinas', steroidai &androgenai, estrogenai, gliuko) ir mineralokortikoidai',
aminorūgštys ir %ų darinai &glutamates, glicinas, .5>5, adrenalinas', du%os &#? arba N?'.
@isų signalinių molekulių eg0istavimo laikas neilgas, trumpiausia eg0istuo%a du%os, ilgiausia A
baltymai.
B
Neuroninis
Priklausomas nuo tiesioginių kontaktų
Neuromediatorius
Presinapsinė
ląstelė
Postsinapsinė
ląstelė
Neuroglija
Sekrecinė
ląstelė
Ląstelė
taikinys
Prie membranos pritvirtinta
signalinė molekulė
Plyšelinė jungtis
Pvz. acetilcholinas Pvz. Delta, asL
Neuroninis
Priklausomas nuo tiesioginių kontaktų
Neuromediatorius
Presinapsinė
ląstelė
Postsinapsinė
ląstelė
Neuroglija
Sekrecinė
ląstelė
Ląstelė
taikinys
Prie membranos pritvirtinta
signalinė molekulė
Plyšelinė jungtis
Neuroninis
Priklausomas nuo tiesioginių kontaktų
Neuromediatorius
Presinapsinė
ląstelė
Postsinapsinė
ląstelė
Neuroglija
Sekrecinė
ląstelė
Ląstelė
taikinys
Prie membranos pritvirtinta
signalinė molekulė
Plyšelinė jungtis
Pvz. acetilcholinas Pvz. Delta, asL
Cšorinis signalas
Sensorinė
l(stelė
Signalo generavimas
Signalo perdavimas
Signalo priėmimas
4aikinys
@
i
d
u
l
(
s
t
e
l
i
n
i
s

s
i
g
n
a
l
o
p
e
r
d
a
v
i
m
a
s
")iniai tarpininkai
3os3orilinimas
Signalo trans3ormavimas
Signalo nutraukimas
Cšorinis signalas
Sensorinė
l(stelė
Signalo generavimas
Signalo perdavimas
Signalo priėmimas
4aikinys
@
i
d
u
l
(
s
t
e
l
i
n
i
s

s
i
g
n
a
l
o
p
e
r
d
a
v
i
m
a
s
")iniai tarpininkai
3os3orilinimas
Signalo trans3ormavimas
Signalo nutraukimas
= 1a5. Si0(a&+
1/r4a5i-+ >5;ki: s/ka.
Speciali0uota sekrecinė
l(stelė išskiria signalines
molekules &ligandus',
kurios l(stelė%e taikiny%e
indukuo%a vidul(stelinių
baltymų aktyvumo
pokyDius, todėl stebimas
3i0iologinis atsakas
R/9/1t+riai'
4ai baltymai atpažstantys tik tam tikras siganlines molecules. Ead baltymas butų priskiriamas
receptoriams, %is turi tenkinti šiuos požymius:
1. 5trankiai pri%ungti signalin! molekul!.
". Fo signalinės molekulės pri%ungimo keisti savo erdvin! struktūr(.
+. Sukelti 3i0iologin atsak(.
,emiantis receptorių lokali0aci%a l(stelė%e yra skiriami šie %ų tipai: 1. Fla0minės membranos
receptoriai, kurie pri%ungia vandeny%e tirpius ligandus. ".@idul(steliniai receptoriai, kurie pri%ungia
vandeny%e netirpius ligandus, di3unduo%anDius pro pla0min! membran(.
Vi4*&6st/&i(iai r/9/1t+riai A tai baltymų šeima, kurie keiDia genų transkripci%os dažn. .ali veikti
per transkripci%os koaktyviklius. Fri%ung! ligand( dimeri0uo%asi. 9ų veikimas pavai0duotas - pav.
? 1a5. Vi4*&6st/&i(i+ r/9/1t+ria*s 5/iki-+ -/9.a(i)-as
P&a)-i(7s -/-2ra(+s r/9/1t+riai. ;iuo metu žinoma "G šių receptorių šeimų.;eimos skiriamos
pagal receptorių struktūr(, ligando pri%ungim( ir signalo perdavimo būd(.4os paDios šeimos
receptorių i0o3ormos atsirado dėl genų duplikaci%os ir divergenci%os.5tranki receptorių ekspresi%a
priklauso2lemia l(stelės 3unkci%(. :igando pri%ungimas arba 3i0inė energi%a aktyvina receptorių. Hra
skiriami šie pla0minės membranos receptorių tipai: 1. . baltymais susi%! receptoriai. ". 4iro0ino
kina0ės savybių turintys receptoriai. +.,eceptoriai susi%! su citopla0mos 3ermentais &citokinų
receptoriai'. -.9onų kanalų receptoriai. /.:(stelių sukibimo receptoriai
I
N!
"
#ranskripciją
aktyvinantis
$o%enas
DN& jungiantis
$o%enas
Ligan$ą jungiantis
$o%enas
'nhi(uojantis
(alty%as
)**!
+oaktyviklis
Ligan$as
&eceptori, prijungiantis
ele%entas
-en, transkripcija
N!
"
#ranskripciją
aktyvinantis
$o%enas
DN& jungiantis
$o%enas
Ligan$ą jungiantis
$o%enas
'nhi(uojantis
(alty%as
)**!
+oaktyviklis
Ligan$as
&eceptori, prijungiantis
ele%entas
-en, transkripcija
Nuo receptori,, susijusi, su -.(alty%ais,
priklauso%as signalo per$avi%as ląstelėse
/alty%as.receptorius
0on, kanalai
os1ati$ilionozitolio.
2 kinazė
A$enilatciklazė
&eceptori, kinazės
0on, kanalai
cA3P %a4ini%as
os1olipazės
cA3P$i$ini%as
DA- ir 'P2
$i$ini%as
&ho
aktyvini%as
Nuo receptori,, susijusi, su -.(alty%ais,
priklauso%as signalo per$avi%as ląstelėse
/alty%as.receptorius
0on, kanalai
os1ati$ilionozitolio.
2 kinazė
A$enilatciklazė
&eceptori, kinazės
0on, kanalai
os1ati$ilionozitolio.
2 kinazė
A$enilatciklazė
&eceptori, kinazės
0on, kanalai
cA3P %a4ini%as
os1olipazės
cA3P$i$ini%as
DA- ir 'P2
$i$ini%as
&ho
aktyvini%as
@ 1a5. S* GA2a&t;-ais
s*si,*si: r/9/1t+ri: k&as7
Si0(a&+ 1/r4a5i-as 4a&;5a*,a(t GA2a&t;-a-s.
. baltymas ) tai .4F)$idrola0inių savybų turintis onkogeno produktas. Fagal struktūr( %is yra
trimerinis baltymas, turintis α, β ir γ subvienetus. α)subvienetas yra .4F)a0ė ir aktyvina antrin
tarpinink( sintetinanDius 3ermentus, β ir γ subvienetai dalyvau%a alternatyviame signalo perdavimo
kely%e: s(veikau%a su baltymas ir %uos aktyvina2slopina, pv0.aktyvina E ir #a %onų kanalus, F:#J"
ir J+, J)adrenerginių

receptorių kina0!, 3osos3oino0itidų +)kina0! &FC
+
kina0!', 15FE kaskados
komponentus* slopina 5#)C, bet aktyvina 5#CC, C@, @CC . .)baltymo sandų veikimo mec$ani0mas
pavai0duota < pav.
B 1a5. Si0a(&+ 1/r4a5i-as tar1i(i(ka*,a(t GA2a&t;-*i.
1olekulė, kuri sintetinama kaip atsakas .)baltymo sukelt( 3ermento aktyvinim(, vadinama
antrinių tarpininku. < pav. pavai0duotame kely%e c51F yra ir genų raiškos aktyvumao keitikslis,
Dia %is veikia transkripci%os valdymo lygmeny%e & 6 pav.'
C 1a5. G/(: raiDk+s 5a&4;-as 9AMP. CREA tai 9AMP 1ri,*(0ia(tis 2a&t;-asE k*ris ,*(0iasi
s* r/0*&ia9i(/ DNR s/ka.
1G
L6st/&7s atsakas
A$enilatciklazė
&eceptorius
+oaktyviklis
#ranskripcijos ko%ponentai
A$enilatciklazė
&eceptorius
+oaktyviklis
#ranskripcijos ko%ponentai
R/9/1t+ri(7s ki(a)7s.
4ai vandeny%e tirpių ligandų receptoriai, kurie 3os3orilina vidul(stelinius baltymus ir taip stiprina
signalo perdavim(. ,eceptorinės kina0ės sudarore didel! baltymų šeim(, kurios 3ologeninis medis
pavai0duotas B pav.
F 1a5. Ki(a)i:E 4a&;5a*,a(Gi: 1/r4*+4a(t si0(a&6E 8i&+0/(i(is -/4is
@iena iš dažniausiai pasitaikanDių receptorinių kina0ių pošeimė A receptorinės 4yr kina0ės, kurios
3os3orilina baltymų)taikinių 4yr liekanas. @eikiant receptorinėms 4yr kina0ėms vidul(stelinio
signalo perdavimo keliai persikerta, todėl ligandai veikiantys per šiuos rceptorius sukelia labia
skirtingus atsakus. Signalo perdavimo kelias per receptorin! 4yr kina0! pavai0duotas I pav.
11
I pav. Signalo perdavimo kelias per
receptorin! tiro0ino kina0!
Tirozino kinazių grupė
Receptorinės tirozino kinazės
Receptorinės
tirozino kinazės
Nuo ciklinų priklausomos
kinazės. Mitogenų
aktvinamos kinazės
!a"kalmodulinu valdomos
kinazės. Nuo #MP
priklausomos kinazės
!ikliniais nukleotidais
valdomos kinazės
!a$%os%olipidais valdomos
kinazės. &u P'#$P'! susi(ę
kinazės. Ribosomos )&
%os%orilinan*ios kinazės
Kmogaus genomas
koduo%a L"GGG
baltymų kina0ių