You are on page 1of 52

Naujausių mokslinių pasiekimų, naujausių mokslinių tyrimo

metodų molekulinės biologijos srityje mokslinė studija
MOLEKULINĖ EKOLOI!"
Prof. Aniolas Sruoga
Biologijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Kaunas – 2007
#$ MOLEKULINĖ EKOLOI!"% MOK&LO '"I(" I' )"IK*M"&
iuolaikinis !oži"ris # !o!ulia$ijas% kai! vienos r"&ies organi'() geneti&kai
skirting) individ) gru!es% for(avosi vis* &i(t(et# nuo ++ a. !radžios. Kadangi
#vairi) sri,i) s!e$ialistai ak$entuoja skirtingas !u!ulia$ij) savy-es% -"tina a!i-r.žti k*
(es vadina(e ga(tine populiacija – tai vienos rūšies individų grupė, užimanti tam
tikrą teritoriją arba erdvę, kurioje jie keičiasi genetine informacija, palaiko
atitinkamą gausumą ir turi tik tai grupei būdingus požymius.
Visi organi'(ai% ne!riklauso(ai nuo j) evoliu$ijos% su a!linka ir tar!usavyje
yra susieti ekologiniais ry&iais. /rgani'() tar!usavio s*veika yra tokia sud.tinga% kad
dar ir da-ar (ažai žino(a a!ie konkre,ius% tar!usavyje susijusius ir vienas nuo kito
!riklausan,ius ekologinius !ro$esus% vykstan,ius tar! #vairi) individ)% !o!ulia$ij)%
-io$eno'i). i) ry&i) atskleidi(as ir tyri(as – viena i& sud.tingiausi) &iuolaikin.s
-iologijos !ro-le().
Be to da-artin.se s*lygose tai n.ra tik nat"raliai vykstantys !ro$esai% nes
ž(ogaus !raktin. veikla griauna evoliu$i&kai susiklos,iusius% nat"ralius (e$0ani'(us
ir !ir(iausiai tuos% kurie saugo ir !alaiko genetin1 #vairov1 ir vidin1 organi'a$in1
strukt"r*. Antro!ogeninis !oveikis% sti!riai kei,iantis ga(t*% nei&vengia(ai veikia
!o!ulia$ij) genetin1 strukt"r* ir !asirei&kia gen) dažni) !oslinkiu. Be to ž(ogaus
!oveikis land&aftui% kei,ia atrankos veiksnius% o tuo !a,iu ir !o!ulia$ij) strukt"r*.
2uo ++ a. a&tunto de&i(t(e,io ste-i(as kli(ato at&ili(as -ei !asikeit1
antro!ogeniniai veksniai turi !oveik# ir 3ietuvos gyv"n) !o!ulia$ijo(s. Paste-.ti
(igruojan,i) !auk&,i) r"&in.s sud.ties !oky,iai% atskridi(o4i&skridi(o laiko
skirtu(ai% ne-"dingas žie(oji(as% žuv) r"&in.s sud.ties% skaitlingu(o% -io(as.s
!oky,iai% va-'dži) dina(ikos !oky,iai% erki) !erne&a() infek$ini) lig) susirgi()
!adažn.ji(as d.l kli(ato kaitos.
Po!ulia$ij) genetin. strukt"ra ir jos genetinis kinta(u(as yra vienas i&
rodikli)% ats!indin,i) individ) !oky,ius -esikei,iant #vairia( gyveni(o s*lyg)
ko(!leksui ir leidžian,i) #vertinti vykstan,i) !oky,i) (ast* 52ei 6787% 9idley 200:%
Bee-ee 200;<.
=enetinis kinta(u(as yra ir individ) ada!ta$ijos #vairio(s gyveni(o
s*lygo(s rodiklis% tod.l jo tyri(as gali -"ti indikatorius ekologini) s*lyg) #vertini(ui
ir suteikti infor(a$ij* a!ie genofondo kiti(* ga(tin.se !o!ulia$ijose 5gen) dreif*%
(igra$ij*% a!linkos !oveik#<. >o #vertini(as tai! !at gali suteikti duo(en) a!ie
(igruojan,i) gyv"n) 5!v'.% !auk&,i) !erin,i) -endroje teritorijoje% o žie(ojan,i)
skirtingose vietov.se% (igruojan,i) # ner&tavietes žuv)< !o!ulia$ij) genetin1
strukt"r*% !auk&,i) !erne&a() !ara'it) kil(.s viet*% !latini(*? a!ie introdukuot) ir
reintrodukuot) gyv"n) !risitaiky(o (e$0ani'(us.
2"dienos -io(edi$inos ir fi'ikiniuose (oksluose tvirtai #sigali
tar!dis$i!linin. !rieiga. Paskutinio ++ &i(t(e,io !a-aigoje !asiekti re'ultatai
!arod.% kad ne#(ano(a i&anali'uoti 'oologini)% -otanini)% ekologini)% evoliu$ijos
!ro-le() -e genetikos% $0e(ijos% (ate(atikos% infor(a$ini) te$0nologij) !asieki().
Susifor(avo naujos tar!dis$i!linin.s (okslo &akos – (olekulin. -iologija%
-ioinfor(atika% -io(odeliavi(as. @olekulini) (etod) !anaudoji(as !o!ulia$ij)
ekologiniuose tyri(uose &iandien akivai'dus. Aer(inas Bmolekulinė ekologijaC
!rad.tas !la,iai naudoti #vairiuose kontekstuose% a!i(an,iuose -iogeo$0e(ini) $ikl)%
-iologi&kai aktyvi) organini) jungini)% ar ekotoksikologijos tyri(us !o tar!tautinio
žurnalo olecular !cology !ir(o nu(erio !u-likavi(o 6772 (. Durnalo redkolegija
nurodo% kad leidinyje !u-likuoja(i re'ultatai% kurie !anaudoja (olekulin1 -iologij*
#vairi) ekologijos ar !o!ulia$ij) -iologijos as!ekt) anali'ei% y!ating* d.(es# skiriant
nat"rali) ir introdukuot) !o!ulia$ij) -ei j) a!linkos tyri(a(s !anaudojant
(olekulin1 te$0nologij*% o tai! !at reko(-inantini) organi'() 5kitai! geneti&kai
(odifikuot) organi'()% =@/< i&leidi(o # a!link* studijo(s. +iandieninių po,i-riu
molekulinė ekologija apibrė,iama kaip molekulinių genetinių ,ymenų
panaudojimas tiriant ekologijos ir e.oliu/ijos problemas, apiman0ias genetinių
ry1ių tarp indi.idų, populia/ijų ir2ar r-1ių tyrimus, 3.ertinant kaip patelės
pasirenka patinus, populia/ijų prisitaikymo prie kintan0ios aplinkos
me/4ani5mus, e6ekty.aus populia/ijos dyd,io s.yra.imo .aidmen3 adapta/ijos
pro/ese, naujų r-1ių 6orma.imosi me/4ani5mus, introdukuotų ir reintrodukuotų
r-1ių po.eik3 .ietinėms populia/ijoms, r-1ims, antropogenin3 po.eik3 populia/ijų
strukt-rai, skirtingų genotipų adapta/ijai.
2uo 6772 (. leidžia(as tar!tautinis žurnalas E@ole$ular e$ologyB.
7$ )*'IMO ME)O("I MOLEKULINĖ!E EKOLOI!O!E
iandien% d.l žy(iai !adid.jusios ž(ogaus veiklos% ekosiste(os !astoviai yra
veikia(os #vairi) a-iotini) ir -iotini) veiksni). Pagrindinis vaid(uo organi'()
!risitaiky(ui -esikei,ian,iose ekosiste(ose tenka konkre,io(s organi'()
!o!ulia$ijo(s% j) s*veikai -endrijoje. Vertinant !o!ulia$ij) kinta(u(o !riežastis ir
dina(ik* -ei konkre,ios organi'() !o!ulia$ijos genetin.s strukt"ros !oky,ius laike
ir erdv.je ta( tikroje -uvein.je% gali -"ti !anaudoti daugelis (etod) leidžian,i)
nustatyti individ) genoti!us. Visus juos gali(a suskirstyti # kelet* gru!i)F 6<
(orfologiniai4-io(etriniai (etodai? 2< $itogenetiniai? G< i(unogenetiniai (etodai? :<
-io$0e(inis -alty() !oli(orfi'(as? ;< D29 !oli(orfi'(as.
Kieky-inei genetinio kinta(u(o $0arakteristikai -ei tyri(o (etoda(s
kelia(i keletas reikalavi()F 6< fenoti!iniai skirtu(ai% s*lygoti aleli) !akiti(ais
atskira(e lokuse% turi -"ti nustato(i skirtinguose individuose? 2< aleli) !akiti(ai
viena(e lokuse turi -"ti atskiria(i nuo aleli) !akiti() kita(e lokuse? G< žy(i dalis
aleli) !akiti() atskira(e lokuse turi -"ti atskiria(a viena nuo kitos? :< tiria(i
lokusai turi ats!ind.ti atsitiktin1 gen) i(t# !agal fi'iologin# !asirei&ki(* ir
kinta(u(o lai!sn#.
Kokius ,ymenis pasirinkti8
Pagrindin. !o!ulia$ij) -iologa(s i&kylanti !ro-le(a yra rasti tinka(iausius (etodus
"!cologyF vol.7752<% 6778 !.G72% ta-le G<% kurie !atiki(ai tiksliai atskleistu genetin#
kinta(u(* i&s!rendžiant konkre,ias !ro-le(as% susijusias suF
• ma,iausiu mėginių kiekiu,
• tyrimų i1laidos 9santykin. kaina: ir
• pa.ojus s.eikatai
Prii(tiniausi yra tie (etodai% kurie leidžia nustatyti
• (idel3 alelių skai/ių .iename lokuse irHar-a
• (aug lokusų su d.iem ar daugiau da,nai aptinkamais aleliais
Mor6ologinių !ožy(i) anali'. tenkina !ir(* ir antr* kriterij)% ta,iau kitos
netenkina(os% kadangi tik dalis alelini) !akiti() sukelia (orfologinius !akiti(us.
;itogenetiniai (etodai% !la,iai taiko(i antro!ogeninio !oveikio
(utageni&ku(ui #vertinti #vairiuose !o!ulia$ijose% ats!indi tik la-ai ry&kius
$0ro(oso(inius !akiti(us – geno(ines ir $0ro(oso(ines (uta$ijas% atsirandan,ias
d.l la-ai sti!raus (utageninio !oveikio organi'(a(s. 2esti!r"s veiksniai% s*veika
tar! skirting) genoti!) -endrijoje n.ra registruoja(a.
2ors imunogenetiniai (etodai !la,iai taiko(i gyv"n) selek$ijoje 5kai!
genetiniai žy(enys<% evoliu$ini) ry&i) nustaty(e% ta,iau vien tiktai kraujo gru!i)
anali'. neduoda !ilnos infor(a$ijos a!ie !o!ulia$ijos kinta(u(o lai!sn#% kadangi
(ono(orfini) lokus) skai,ius tokio tyri(o atveju lieka neai&kus.
++ a. s!ar,iai vystantis (olekulinei -iologijai ir atradus -alty() ir D29
!oli(orfi'(*% !astarieji du (etodai !adar. !ervers(* !o!ulia$ij) ekologijoje%
sudaryda(i gali(y-1 #vertinti r"&i) ir !o!ulia$ij) genetin# kinta(u(* laike ir
erdv.je% tirti r"&is% !aveiktas ne tik nat"rali) ga(tini) s*lyg)% -et ir ž(ogaus veiklos
!adarini)% nei&i(ant individ) i& ga(tin.s a!linkos% kas y!a, svar-u tiriant retas ir
nykstan,ias r"&is.
7$ #$ <altymų polimor6i5mas
<altymų polimor6i5mo anali'. !are(ta -alty() elekrto$0e(in.(is
savy-.(isF -alty() 5tai! !at ir fer(ent)< (olekuli) (i&inys (igruoda(as gelyje ir
veikia(as elektrinio lauko i&siskiria # frak$ijas !riklauso(ai nuo kr"vio% (olekulin.s
(as.s ir -alty() dydžio% kur# s*lygoja organi'(o genoti!as. Ivairi) organi'()
audini) !avy'džiai% norint i&laisvinti fer(entus ir kitus -alty(us i& l*steli)%
#omogeni$uojami 5sus(ulkina(i< #vairiuose ekstragavi(o -uferiuose%
$entrif"guoja(i ir su!ernatanto 5tir!ios frak$ijos< (.giniai užne&a(i ant geli).
iandien elektrofore'.je !anaudoja(i ivairi"s tvirti ne&.jai – !o!ierius% agaras%
agaro'.% krak(olas% !oliakrila(idas% a$etat$eliulio'. ir kt. geliai. Po to% !er gel# kelet*
valand) leidžia(a !astovi elektros srov.% kurios veikia(i -alty(ai juda gelyje.
>ud.ji(o greitis ir kry!tis !riklauso nuo !asirinkto elektrofore'.s (etodo -ei !a,i)
-alty() elektro$0e(ini) savy-i). Po elektroforetinio frak$ionavi(o% !anaudojus
s!e$ifinius 0isto$0e(inius fer(ent) dažy(o (etodus% geliuose vi'ualiai gali(a
nustatyti i'ofer(ent) i&sid.sty(*.
J'ofer(entai ar-a j) su-vienetai tarnauja kai! žy(uo savo genui. iuo (etu
-io$0e(in.s !oli(orfin.s -alty() siste(os !la,iai naudoja(os (olekulin.s
ekologijos la-oratorijose d.l keli) !atogi) !riežas,i)F
6< i'ofer(entus gali(a nustatyti (aža(e ekstrakto kiekyje?
2< tuo !a,iu (etu ir tokio(is !at s*lygo(is gali(a anali'uoti daug (.gini)?
G< tyri(o (etodika standarti'uota daugelyje !asaulio la-oratorij)?
:< nereikia daug laiko tiria() !avy'dži) anali'ei?
;< aleliniai genai vienas kito ne(askuoja – i&ry&k.ja kodo(inanti&kai?
0etero'igotose dalyvauja a-u ti!ai su-vienet)% 0o(o'igotose viena?
K< gali(a i&skirti nedideles (uta$ijas% ne!aste-i(as vi'ualiai?
7< gali(a anali'uoti i&kart kelet* atskir) lokus)% t.y. kelet* skirting) !ožy(i)?
8< anali'ei reikalingi !alyginti ne-rang"s reagentai.
7$#$#$ I5o6ermentai
=enetinia(e lyg(enyje !o!ulia$ijos yra !akanka(ai sta-ilios siste(os% kuri)
!astovu(* užtikrina genetin.s #vairov.s o!ti(u(as% -et koks nuokry!is – #vairov.s
su(až.ji(as ar !adid.ji(as% sukelia ne!alankias -iologines !asek(es ir gali -aigtis
!o!ulia$ijos degrada$ija. I!rastin.je a!linkoje o!ti(ali genetin. #vairov. !alaiko(a
veikiant !o!ulia$in.s dina(ikos faktoria(s – nat"raliai atrankai% gen) (uta$ijo(s%
(igra$ijai.
=enetinis -alty() !oli(orfi'(as sudaro dal# genetin.s #vairov.s% ste-i(os
skirting) r"&i) ga(tin.se !o!ulia$ijose. Vykstant neutralio(s (uta$ijo(s alelinuose
genuose% for(uojasi daugialy!.s -alty() for(os. Kiekvienas individas tik ja(
-"dinga% unikali* -alty() sud.t#% tod.l individ) atsitiktin.s i(ties !oli(orfi'(o
tyri(ai ats!indi genetinio kinta(u(o !ro$esus% kurie vyksta visoje !o!ulia$ijoje.
J'ofer(entai gali -"ti !anaudoja(i !o!ulia$in.je ir evoliu$in.je genetikoje% tai! !at
tiriant (orfogeninius !ro$esus% i'ofer(ent) s!ektro eks!resijos genetinius
(e$0ani'(us 5=la'ko% 678;<. Airiant i'ofer(entus gali(eF
6< Ivertinti vidur"&in# ir tar!r"&in# genetin# kinta(u(*?
2< J&ai&kinti filogenetinius ry&ius tar! skirting) taksonini) gru!i)?
G< Ivertinti genetinio kinta(u(o kiek# for(uojantis r"&iai?
:< Ayrin.ti (ikroevoliu$inio !ro$eso !oky,ius
J'ofer(entai – gen.tinai žy(enys. Bet kuris !oli!e!tidas yra žy(uo j#
koduojan,ia( genui% t.y. jei a!tinka(i kurio nors ti!o su-vienetai% tai tas genas yra
aktyviai eks!resuoja(as. Po!ulia$in.s genetikos tyri(a(s dažniau !asirenka(os
i'ofer(entin.s siste(os% kadangi i'ofer(entus lengviau a!tikti d.l jie(s -"dingo
s!e$ifinio katalitinio aktyvu(o. >uos !atogu naudoti% nes i'ofer(entus gali(a
nustatyti (aža(e ekstrakto kiekyje ir tuo !a,iu anali'uoti daug (.gini) vienu (etu
5Paulauskas ir kt.% 2002<.
Aai! !at svar-u !a(in.ti% kad aleliai i&ry&k.ja kodo(inanti&kai t.y.
0etero'igot) atveju vienas kito ne(askuoda(i. Letero'igotose dalyvauja a-u
i'ofer(ent) su-vieneto ti!ai% 0o(o'igotose tik vienas. A!ie genoti!* gali(e s!r1sti
!agal fenoti!) !ožy(# – i'ofer(ent) s!ektr*. Kodo(inavi(as !alengvina
elektrofotogra() i&ai&kini(* 5i&&ifravi(*<% nes tai! y!atingai !atogu dir-ti su
laukin.(is r"&i(s% kada 0i-ridiologin. anali'. yra a!sunkinta ar-a visai ne#(ano(a.
Svar-us as!ektas% kuris teikia i'ofer(enta(s !rana&u(*% tai laikas% kadangi
tiria() !avy'dži) anali'. nereikalauja daug laiko -ei re'ultatai gauna(i greitai -ei
yra lengvai #vertina(i% nereikia i&skyrin.ti D29. J'ofer(entai leidžia a!tikti
nedidelius gen) (uta$ijas% ne!aste-i(as vi'ualiai ir tuo !a,iu (etu anali'uoti kelet*
atskir) gen) lokus).
is (etodas duoda !ilna infor(a$ij* a!ie !o!ulia$ijos kinta(u(o lai!sn#.
Aa,iau kai! ir kiekvienas (etodas ir &is turi savoti&k) tr"ku(). J'ofer(entai !asižy(i
(ažu gausu(u -ei že(u !oli(orfi'(o lygiu. >) s!ektrus kartais sud.tinga
inter!retuoti d.l susidaran,i) ko(!leks)% kurie atsiranda d.l gen) !oli!loidijos ar-a
du!lika$ijos% -ei integralini) 0eterodi(er) susifor(avi(o.
Dir-ant su i'ofer(entais gali(i netikslu(ai% kurie atsiranda !akitus
i'ofer(ent) sud.,iai skirian,ioje ter!.je. Be to% i(ant !avy'džiui i& #vairi) audi() ir
juos 0o(ogeni'uojant% gali i&siskirti fi'iologi&kai aktyvios (edžiagos% kurios sukelia
ry&kius !akiti(us tiria(o fer(ento (olekul.je.
Anali'uojant i'ofer(entus elekrofore'iniais (etodais i&ry&kina(i tiktai tokie
aleliai% kurie s*lygoja i'ofer(ent)% -esiskirian,i) elektrofore'iniu judru(u. Dalis
!asikeitusi) a(inor"g&,i) gali keisti !oli!e!tido elektrin# kr"v# netiesiogiai kei,iant
fer(ento antrin1% tretin1 ar-a ketvirtin1 strukt"r*. Aaigi i'ofer(entai !arodo tik dal#
eg'istuojan,io -io$0e(inio !oli(orfi'(o. Be to% tas !ats elektrofore'inis alelis gali
tur.ti kelet* genetini) variant) 5Dukas% 200;<.
Balty() !oli(orfi'(o anali'. !are(ta -alty() elektro$0e(in.(is
savy-.(isF -alty() 5tai! !at fer(ent)< (olekuli) (i&inys% (igruoda(as gelyje ir
veikia(as elektrinio lauko% i&siskiria # frak$ijas !riklauso(ai nuo kr"vio% (olekulin.s
(as.s ir -alty() dydžio. =auti re'ultatai vadina(i elektro(orfais. Aai !aste-.jo ++
a(žiaus tre,iaja(e de&i(t(etyje A. Aisel. Priklauso(ai nuo su-vienet) skai,iaus%
-alty(ai elektrofore'.s (etu gali for(uoti kelet* elektro(orf) ti!). Lo(o'igot)
-alty(ai% koduoja(i vienod) vieno lokuso aleli)% for(uoja vien* frak$ij*.
Kartais elektro(orfai% vienodai judantys gelyje% gali -"ti koduoja(i skirting)
aleli)% nesF 6< genetinis kodas yra i&sigi(1s – viena a(ino r"g&tis gali -"ti koduoja(a
kelio(is nukleotid) seko(is? 2< !akeitus kai kurias a(ino r"g&tis% elektrofore'inis
viso -alty(o judru(as gali ne!asikeisti? G< gali atsirasti netikslu() d.l -alty(o
sud.ties !oky,i) ruo&iant (edžiag*.
7$#$7$ I5obaltymai
Poli(orfi'(as -"dingas ne tik fer(enta(s% -et ir daugeliui nekatalitini)
-alty() Le(oglo-inas% (ioglo-inas% feritinas% aktinas ir (io'inas turi !o kelet*
i'ofor()% kadangi yra oligo(erai% jie sudaryti i& dviej) ar-a daugiau su-vienet) ti!).
2efer(entini) -alty() daugy-in.s for(os i&tirtos (ažiau nei fer(entai% kadangi d.l
s!e$ifini) katalitini) savy-i) fer(entus lengviau a!tikti gru-iuose ekstraktuose
5Dukas% 200;<. Leterogeni&ku(o atveju% i'o-alty(a(s -"dingos tos !a,ios genetin.s
ir negenetin.s !riežastys. Kadangi -alty() !oli(orfin.(s siste(o(s -"dingas
nesud.tingas i&skyri(as% sta-ilu(as% infor(atyvu(as ir !a!rasta genetin. kontrol.%
jos !la,iai naudoja(os !o!ulia$iniuose tyri(uose.
2es!e$ifinio -alty(o elektro(orfuose i&siskiria (akroglo-ulinai%
!ostransferinai% transferinai% !retransferinai% !ostal-u(inai% al-u(inai ir
!real-u(inai. D(ogaus ir gyv"n) kraujo !la'(oje elektrofore'.s -"du geriausiai
i&siskiria al-u(inai% M
6
4 %M
2
4% N
6
4% N
2
4 ir O – glo-ulinai ir transferinai.
Al-u(inai sudaro ;:4;8 P vis) !la'(os -alty(). >ie dalyvauja #vairi)
(edžiag)% turin,i) 0idrofo-ines savy-es trans!orte -ei os(osinio sl.gio regulia$ijoje
5QRSTU% VWTXYZ[\% 6788<. >) !oli(orfi&ku(as yra a!ra&o(as re(iantis daugeliu
na(ini) gyv"n) tyri(aisF arklio% dideli) raguot) galvij)% ožk) ir kiauli). Balty(*
for(uoja viena !oli!e!tidin. grandin..
Aransferinai i&skirti i& daugelio organi'() yra !oli(orfiniai% kontroliuoja(i
autoso(inio lokuso !olialelin.s siste(os.
7$#$=$ <altymų elektro6ore5ė ir jos metodika
]lektrofore'. yra vienas i& svar-iausi) -alty(o !oli(orfi&ku(o tyri(o
(etod). ]lektrofore'.s tyri() !radininku laiko(as &ved) (okslininkas Aisel 567G7
(.<% kuris nustat.% kad !anaudojus elektrofore'1 laisva(e tir!ale kraujo seru(o
glo-ulinus gali(a i&skaidyti # kelet* frak$ij) – elektro(orf). ]lektrofore'.s (etodas
!ir(* a!ra&yt* tiriant estera'i) 0etero'igoti&ku(* 5@arket% Lunter% 67;7<. Krak(olo%
!oliakrila(ido geli) !anaudoji(as% 0isto$0e(inio dažy(o (etodikos #sisavini(as
atv.r. !la,iai duris augal) -ei gyv"n) genetinio kinta(u(o tyri(ui ir #vertini(ui ne
tik tar! atskir) r"&i) -et ir r"&ies viduje. 67KK (etais Larry% >o0son% o y!a, 3e^ontin
ir Lu--y !u-lika$ijos elektrofore'.s srityje% ta!o -endru (etodu ga(tini) !o!ulia$ij)
strukt"rai .
Ayrin.jant ga(tini) !o!ulia$ij) genetin1 strukt"r*% žy(eni(is naudoja(i
#vair"s -alty(ai ir fer(entai% elektrofotogra(ose (ato(i 0isto$0e(i&kai dažant
gelius !o elektrofore'.s. Balty(ai% kai! ir juos sudaran,ios a(ino r"g&tys% yra
a(foteriniai elektrolitai 5gali -"ti anijonais ir katijonais !riklauso(ai nuo !L<. D.ka
-alty(o daleli) jud.ji(o elektros lauke -alty() (i&inius gali(a frak$ionuoti. Per
tir!al* leidžiant elektros srov1% #elektrintos (olekul.s -ei jonai juda elektrodo%
turin,io !rie&ing* elektros kr"v# link. >ud.ji(o greitis !riklauso nuo judan,ios dalel.s
kr"vio dydžio% jos for(os ir (olekulin.s (as.s% tir!iklio savy-i)% te(!erat"ros ir kit)
veiksni) 5=le(ža, 678%<. D.l &i) skirtu() elektrinio lauko veikia(os elektringos
dalel.s tir!ale yra atskiria(os. Aai ir sudaro elektrofore'.s !agrind*. 5@i$kevi,ius,
6777<
Prie kit) veiksni)% veikian,i) judru(* !riklauso F
• !lektrinis laukas. >o #taka daleli) atskyri(ui !riklauso nuo nuolatin.s
srov.s sti!ru(o% #ta(!os ir varžos. >on) !erne&i(o greitis yra
!ro!or$ingas srov.s sti!ru(ui% o nueitas kelias – srov.s laidu(o laikui.
@igra$ijos greitis yra atvirk&,iai !ro!or$ingas varžai. Auk&tos #ta(!os
naudoja(os že(a(olinia(s junginia(s frak$ionuoti. J&skiriant &ilu(ai &ie
dydžiai kinta% tod.l -"tina &aldy(o siste(a.
• &uferis !alaiko ir sta-ili'uoja !L% #takoda(as (edžiagos (igra$ijos greit#.
Pradin.s -uferini) tir!al) savy-.sF jonin. j.ga% !L ir -uferin. tal!a.
Padid.jus joninei j.gai% kei,iasi ir su(in. srov.% tod.l !adid.ja ir
i&skiria(os &ilu(os kiekis. >ei naudoja(e -uferines siste(as su že(a
jonine j.ga% srov. ir i&siskiriantis &ilu(os kiekis su(až.ja% -et !adid.ja
difu'ija. 3a-ai svar-u #vertinti -uferio !L% nes !riklauso(ai nuo jo
kei,iasi judan,i) jungini) kry!tis ir dydis. Buferin. tal!a !asižy(i
didesniu ar (ažesniu suge-.ji(u neutrali'uoti elektroli'.s !roduktus%
susidaran,ius elektrofore'.s (etu.
• 'bsorbcija – 5!avy'džio (olekuli) sulaiky(as ant ne&.j)< Didžiausia
a-sor-$ija !asižy(i !o!ierius% tod.l (až.ja (etodo skiria(oji ge-a.
• !lekroosmo$ė – 5kr"vio atsiradi(as tar! -uferinio tir!alo vandens
(olekuli) ir n.&ejaus !avir&iaus<. J&&aukia L
G
0 susidary(*% kuris
!agreitina katijon) judru(*.
Be to% !ir(in.s fer(ento strukt"ros !asikeiti(as d.l !aveldi(oje (edžiagoje
#vykusios (uta$ijos% dažnai nors ne visada% #takoja ir su(in# (akro(olekul.s kr"v#.
Aod.l fer(ento (olekul.s% koduoja(os skirting) to !aties geno aleli)% dažniausiai
elektrinia(e lauke jud.s skirtingu grei,iu ir uži(s skirtingas !o'i$ijas !o
elektrofore'.s 5A_`yao-% 678G<.
]lektrofore'i) ti!aiF
6. Su juda(a ri-a – (akro(olekul.s yra visa(e tir!alo t"ryje. Aai analitinis
(etodas% naudoja(as nustatant -alty() judru(* ir i'oelektrin# ta&k*?
2. bonin. – tir!alas užne&a(as d.(i) ar-a juost) !avidalu. 2audoja(a
&varu(o nustaty(ui% judru(o ir konfor(a$ijos anali'avi(ui% tai! !at
grynini(ui.
G. 2e!ertraukia(a – !avy'dži) užne&i(as ne!ertraukia(ose 'onose
]lektrofore'. gali -"ti atlieka(a skystoje ter!.je. is (etodas !agr#stas
skiria()j) ri-) tar! -alty() ir -uferinio tir!alo !aste-.ji(u ir fiksavi(u. Aokiu -"du
nustato(a ar -alty() tir!alas yra vienalytis. iuo (etodu nustatyta sud.tinga kraujo
-alty() strukt"r* ir daugelio fer(ent) elektrofore'inis grynu(as.
Avirtuose ne&ikliuoseF !o!ieriaus% $eliulio'.s a$etato% !lonos silikagelio
aliu(inio oksido ar-a $eliulio'.s sluoksni)% krak(olo% agaro -ei !oliakila(ido.
Bendra vis) &i) ne&ikli) y!aty-. yra ta% kad atskiria(os (edžiagos juda ai&kio(is
'ono(is ir jose susitelkusias (edžiagas !o to lengva nustatyti kitais anali'.s (etodais
5@i$kevi,ius, 6777<. D.l geli) $0e(ini) savy-i) 5juose -eveik ne!asirei&k1 sor-$ija
nei elekroos(o'.<% -alty() 'onos nei&si!le,ia. ]lektrofore'. geliuose atlieka(a
dažniausiai tada% kai reikia anali'uoti% o ne !re!aratyviai ai&kinti -alty(us 5=le(ža%
6787<.
Agaro gelis dažniausia naudoja(as kai reikia anali'uoti nedidelius (edžiag)
kiekius. ]lektrofore'. a$etil$eliulio'.je naudoja(a klinikiniuose tyri(uose% kai reikia
greitai diagno'uoti kai kuriuos susirgi(us% !asirei&kian,ius eritro$it) ir kraujo seru(o
i'ofer(ent) s!ektr) !oky,iais. ]lektrofore'1 krak(olo gelyje kraujo seru(o -alty()
anali'ei !ir(asis !anaudojo S(it0% 67;7 (etais. >is !atogu naudoti dir-ant su
ne!atvariais fer(entais% kuri) aktyvu(o i&saugoji(as elektrofore'.s (etu susij1s su
ta( tikrais sunku(ais.
Vienas i& dažniausiai naudoja() geli) yra !oliakrila(ido% kuri !asižy(i
gero(is fi'in.(is ir $0e(in.(is savy-.(is. Pir(asis &# gel# !anaudojo 9ia(ond su
kolego(is 67;0 (etais. =elis gauna(as (ai&ant ir !oli(eri'uojant akrila(id* su 2%
2c4(etil4-is4akrila(idu ter!.je% kurioje yra katali'atorius. Katali'atorius % kai! laisv)
radikal) &altinis% naudoja(as oksida$in.s4reduk$in.s siste(os. Pavy'džiuiF
6. A(onio !ersulfatas 42%2%2%2c4 tetra(etiletilendia(idas 5A]@]D<
2. A(onio !ersulfatas G di(etila(in!ro!rio4nitrilas ir kt.
Svar-iausia% kad katali'atori) siste(os neturi veikti nei -uferini) tir!al)% nei
gelio elertolaidu(o -ei kla(!u(o. =elio kla(!u(as% elastingu(as ir tvirtu(as
!riklauso nuo !oliakrila(ido !oli(eri'a$ijos lai!snio 5nuo grandini) ilgio< ir nuo
susiuvi(o lai!snio% t.y. nuo !rid.to 2% 2c4(etil4-is4akrila(ido kiekio
Poliakrila(idinis gelis yra sta-ilus ir inerti&kas% la-ilios strukt"ros 5tai sudaro
gali(y-1 gauti gelius su nori(o dydžio !oro(is<. Poliakrila(idinis gelis
neatsor-uojasi% neturi elektooos(o'.s% ats!arus !L ir te(!erat"ros kiti(ais% netir!sta
daugelyje tir!ikliuose.
Atilikus elektrofore'1 fer(entai yra dažo(i. S!e$ifi&ku(* a!s!rendžia
dažan,io tir!alo sud.tyje esantis s!e$ifinis anali'uoja(a( fer(entui su-stratas ir
dažan,ios druskos% kurios reaguoja su fer(ento kanali'uoja(os reak$ijos !roduktu
5Ada_a% 678:% Larry % Lo!kinson% 6777<.
Aoje vietoje kur tiria(asis fer(entas% vyksta $0e(in. reak$ija F
Su-stratas e Produktasf druska e s!alvota su-stan$ija
Jlgesnia( geli) saugoji(ui agaro% a$etil$eliulio'.s ir krak(olo gelio
!avy'džiai džiovina(i% o !oliakrila(ido laiko(i 7P a$to r"g&tyje !o to džiovina(i.
]lektrofore'.s svar-iausi !rivalu(aiF
6. Anali'uoja(as sud.tingas -alty() (i&inys. 2audojant s!e$ifinius
0isto$0e(inius dažy(o (etodus% ne-ereikia !a!ildo(ai j) frak$ionuoti
2. gra gali(y-. tyrin.t &viežiai i&skirt* i& #vairi) audini) (edžiag*
G. Anali'.s !a!rastu(as ir gauna() re'ultat) infor(atyvu(as.
A(ino r"g&,i) skirtu() i&skyri(as -alty(uose !riklauso nuo -iologini) ir
-io$0e(ini) elektrofore'.s s*lyg)% toki) kai! tiria(as audinio ir gelio ti!as. >ei ne
visada vienodi visie(s individa(s ir la-oratorijo(s% kuriose yra atlieka(a genetinio
kinta(u(o anali'.. Skirtu(ai s*lygose gali #takoti kai kuriuos -alty() !oli(orfi'(o
i&skyri(o skirtu(us 5h_\ijk% 677G<.
Aa,iau ir -alty() !oli(orfi'(as ats!indi tik dal# vis) skirtu() D29
nukleotid) sekose% nes 6< skirtu(ai tar! sinoni(ini) kodon) nekei,ia koduoja()
a(inor"g&,i)? 2< 70P ar net daugiau D29% kuriai !riklauso intronai ir vien* nuo kito
geno skirian,ios nukleotid) sek) dalys% yra netransliuoja(os. Aod.l !askutinia(e
de&i(t(etyje !la,iai tiria(as (N' polimor6i5mas.
7$7$ (N' polimor6i5mas
Ivertinti D29 !oli(orfi'(o dyd# !agal nukleotidus gali(a keliais -"daisF
tiesioginiais (N' sek.ena.imo (etodais nustatant konkre,ios geno(o dalies
nukleotid) sekos #vairov1 skirtinguose individuose% ir netiesioginiu !agal (N'
restri/inių 6ragmentų ilgio polimor6i5m> 9'?I@:% !anaudojus Sout0ern -lotingo
(etod*? itin varia-ilias D29 sekas% sutru(!intai žy(i(os V2A9% dar vadina(i
4iper.ariabil-s minisatelitai 5D29 Bpirštų atspaudaiC% angl. fingerprints<? la-ai
tru(!as !asikartojan,ios sekos SA9% !avadintos mikrosatelitais% kurias gali(a
identifikuoti gen) intronin.se dalyse ar-a s!eiserin.je D29. Li!ervaria-ili) sek)
tyri(ui !akanka la-ai nedaug !radin.s D29 kiekio% nes panaudojus polimera5inės
grandininės reak/ijos 9@': metod>% s!e$ifiniai D29 frag(entai !agal atitinka(us
!rad(enis yra !adaugina(i 5a(!lifikuoja(a< iki tokio kiekio% kurio užtenka
elektrofore'inei D29 anali'ei% nudažius etidžio -ro(idu ar sida-ro nitratu.
2audojant #vairias restrik$ines endonuklea'es ir D29 žy(es% nustatytas daug
didesnis kinta(u(as nei !agal kraujo gru!es% i'ofer(entus ir kitus !ožy(ius%
!aveldi(us !agal @endelio d.snius.
7$=$ 'e5ultatų 3.ertinimas
=autie(s (olekulin.s ekologijos re'ultata(s #vertinti 1iandien !la,iai
naudoja(as kompiuterinis duomenų apdorojimas$ J'ofer(entini) siste() anali'.s
re'ultat) a!skai,iavi(ui ir genetinia(s !ana&u(a(s -ei skirtu(a(s #vertinti
naudoja(os ko(!iuterin.s !rogra(os Biosys46% Biosys42 ir D29 4 Po!=eneG2%
A9]]l/2. Statistinia(s duo(en) a!doroji(a(s tai! !at !anaudoja(os
ko(!iuterin.s !rogra(os P9J@]9 ;.0% SAAAJSAJlA K.0% taiko(os tiek vien(at.s
tiek daugia(at.s anali'.sF Kruskalo4Voliso testas? dis!ersin.s anali'.s 5A2/VA%
@A2/VAH@A2l/VA<% diskri(inantin. anali'.% (ultidi(ensinio skirsty(o 5@DS<
anali'. -ei 9]3AA] ir 2SAA=] anali'.s – !astarosios naudotos skai,iuojant
korelia$ij* tar! dviej) (atri$) ar-a tar! daugiau nei dviej) atstu() (atri$).
Dendrogra() sudary(ui naudoja(as mP=@A gru!avi(o (etodas.
=$ @O@ULI";I!O&, @O@ULI";INĖ ENE)IK"
=$# @opulia/ijos samprata ir tipai
(opuliacija 5lot. !o!uliatio% !o!ulus – liaudis% (inia< – tai vienos rūšies
genetiškai skirtingų individų grupė, užimanti tam tikrą teritoriją arba erdvę, kurioje
jie keičiasi genetine informacija) Po!ulia$ija yra ele(entari r"&ies eg'istavi(o for(a.
Po!ulia$ij) ekologijos ter(in* !ir(* kart* !anaudojo l. ]lton 56727< savo
knygoje B=yv"n) ekologijaC teigda(as% kad !o!ulia$ija yra svar-iausias ekologinis
vienetas% nes !o!ulia$ijoje gausiai atsiskleidžia r"&ies santykiai su a!linka ir
ada!ta$in.s gali(y-.s.
Po!ulia$ij) ekologijos 5de(ekologijos< k"r.jais laiko(i A. @a$felden 567K;<
ir S. var$. >ie tvirtino% kad n.ra kitos ekologijos% tik !o!ulia$ij) ekologija% ir kad tik
!o!ulia$ij) ekologijos !agal-a gali(a i&s!r1sti vis) lygi) ekologines !ro-le(as. Aik
tada% kai ]. /du( 5678G% 678K< !ateik. ekosiste() (okslo kon$e!$ij*% ta!o ai&ku%
kad !o!ulia$ij) ekologija n.ra visaa!i(antis (okslas.
Biologini) siste() 0ierar$0ijoje r"&is yra auk&,iau už !o!ulia$ij*. Kiekviena
r"&is gali sudaryti daug !o!ulia$ij). Pavy'džiui% ž(oni) !o!ulia$ij) yra la-ai daug% o
r"&is viena – *omo sapiens)
Skirtu(ai tar! tos !a,ios -iologin.s r"&ies !o!ulia$ij) n.ra dideli. Aos !a,ios
r"&ies skirting) !o!ulia$ij) individai skiriasi (orfologi&kai. =yv"nai skiriasi k"no
dydžiu% !lauk)% aki) s!alva% augalai – stie-o for(a% la!)% žied) ir vaisi) dydžiu%
for(a -ei s!alva. ]s(iniai yra vidiniai skirtu(ai% sly!intys genofonde. Kiekviena
!o!ulia$ija turi savo genofond*. Ao !aties genofondo individai yra geneti&kai
nevienodi ir individualaus vysty(osi (etu nevienodai !risitaiko !rie a!linkos s*lyg).
Aos !a,ios r"&ies skirting) !o!ulia$ij) individai gali tar!usavyje kryž(intis ir keistis
genetine infor(a$ija.
Po!ulia$ijoje vyksta vienokia ar kitokia panmiksija – #vairi) ti!) ga(et)
kryž(ini(asis !o!ulia$ijos viduje. Aar! skirting) r"&i) -iologini) savy-i)%
gyvy-ingu(o% suge-.ji(o !risitaikyti vienokiose ar kitokiose s*lygose.
@opulia/ijų tipai n.ra griežti. Pagal uži(a(as teritorijos dyd# ir individ)
skai,i) !o!ulia$ijos skirsto(os # geografines, ekologines ir elementariąsias ar-a
mikropopuliacijas)
+eografinės populiacijos uži(a didžiausias teritorijas ir yra didžiausios
individ) skai,iu(i. Pavy'džiui% se!tynta&k. -oruž.% uži(anti didel# areal* ]uro!oje%
A'ijoje ir iaur.s A(erikoje% sudaro keturias geografines !o!ulia$ijas% kurios skiriasi
aktyvaus !eriodo truk(e. Didžioji 'yl. sudaro !enkias geografines !o!ulia$ijas% kai
kurios i& j) net tar!usavyje nesikryž(ina.
!kologinės populiacijos – tai vietin.s -ioto!in.s !o!ulia$ijos% gyvenan,ios
konkre,ioje teritorijoje ar erdv.je. Pagal uži(a(* teritorij* ir !agal individ) skai,i)
jos daug (ažesn.s už geografines !o!ulia$ijas ir sil!nai i'oliuotos.
!lementariosios ar-a mikropopuliacijos n.ra savaranki&ka r"&ies eg'istavi(o
for(a. >os skiriasi viena nuo kitos (orfologiniais ir fi'iologiniais !ožy(iais% ta,iau
tar! j) vyksta !ilna genetin.s infor(a$ijos kai 俯a.
Visos !o!ulia$ijos yra dina(i&kos. Kintant !o!ulia$ijos individ) skai,iui ir
uži(a(os teritorijos dydžiui% !o!ulia$ijos ti!as gali keistis.
2uolat keliaujan,i) ar klajojan,i) r"&i)% !avy'džiui% &iaur.s elni)%
!o!ulia$ijos yra la-ai didel.s% -et j) (ažai. S.slio(s r"&i(s -"dinga daug s(ulki)
!o!ulia$ij).
Pagal ge-.ji(* savaranki&kai daugintis !o!ulia$ijos skirsto(os #
nepriklausomas, iš dalies priklausomas, priklausomas, pseudopopuliacijas ir laikinas
!o!ulia$ijas.
,epriklausomos ar-a !astovios !o!ulia$ijos gali daugintis savaranki&kai% -e
kit) tos !a,ios r"&ies individ) i(igra$ijos.
-š dalies priklausomos !o!ulia$ijos gali daugintis savaranki&kai% -et individ)
i(igra$ija !adidina !o!ulia$ijos gausu(* ir gyvy-ingu(*.
(riklausomos !o!ulia$ijos yra tokios% kuriose gi(sta(u(as neko(!ensuoja
(irtingu(o. >eigu # toki* !o!ulia$ij* nei(igruoja kit) tos !a,ios r"&ies !o!ulia$ij)
individai% ji (až.ja% degraduoja ir i&nyksta.
(seudopopuliacijos nesuge-a savaranki&kai reguliuoti savo nari) skai,iaus ir
visi&kai !riklauso nuo individ) i(igra$ijos i& kit) !o!ulia$ij).
.aikinos ar-a !eriodi&kos !o!ulia$ijos susifor(uoja i& nuo kit) !o!ulia$ij) d.l
kli(atini) ir (ity-os veiksniu !oveikio atskilusi) individ).
Kiekvien* !o!ulia$ij* a!i-"dina &ie rodikliaiF
• gausu(as?
• tanku(as?
• vidin. strukt"ra?
• gi(sta(u(as?
• (irtingu(as?
• augi(o greitis?
• (igra$ija.
(opuliacijos gausumas yra -endras !o!ulia$ijos individ) skai,ius jos
uži(a(oje teritorijoje.
(opuliacijos tankumas tai !o!ulia$ijos individ) skai,ius jos uži(a(os
teritorijos !loto 5k(
2
% (
2
% 0a< ar-a erdv.s t"rio 5(
G
< vienete. Auk&tesni)j) gyv"n) -ei
ž(oni) !o!ulia$ij) tanku(as !a!rastai vertina(as individ) skai,iu(i kvadratinia(e
kilo(etre.
Po!ulia$ijos gausu(* ir tanku(* reguliuoja a!linkos veiksniaiF kli(ato
s*lygos% dirvože(io derlingu(as% konkuruojan,i) r"&i) !oveikis% !ara'itai% !l.&r"nai
ir kt. Vienos !o!ulia$ijos kon$entruojasi nedidel.se teritorijose% !avy'džiui olandai%
ja!onai% kitos !asklinda !la,iai% uži(da(os dideles teritorijas 5rusai<. Isisavinda(os
naujas teritorijas ir did.da(os individ) skai,iu(i% !o!ulia$ijos !retenduoja i&
ele(entari) !ereiti # ekologines.
Po!ulia$ijos strukt"ra !riklauso nuo a-itini)% -iotini) ir antro!ogenini) a!linkos
veiksni) visu(os. D.l (orfologini)% fi'iologini)% -io$0e(ini)% genetini) !ro$es)%
!o!ulia$ijos individ) lyties% i&sid.sty(o uži(a(oje teritorijoje% a(žiaus% daugini(osi
y!atu()% konkuren$ijos susifor(uoja sud.tinga vidin. !o!ulia$ijos strukt"ra.
=$7$ @opulia/inė genetika
@opulia/inė genetika yra genetikos (okslo &aka% tirianti !aveldi(u(o ir
kinta(i(o d.sningu(us organi'() gru!.se% t.y. !o!ulia$ijose% kurie i&rei&kia(i gen)
dažni) !askirsty(u ir kiti(u #vairiose !o!ulia$ijose.
@opulia/ija 5lot) populatio – (inia% liaudis< – tai istori&kai susiklos,iusi%
vienos -iologin.s r"&ies geneti&kai skirting) individ) gru!.% gyvenanti ta( tikroje
ri-otoje r"&ies arealo erdv.je ar teritorijoje ir turinti savy-i)% #galinan,i) jai ilgai
eg'istuot.
Po!ulia$in.je genetikoje daugiausia d.(esio skiria(a lokalaus in-rydingo
gru!.(s 5kuo didesn.(s ir geografi&kai strukt"ri'uoto(s< – de(a(s% lokalio(is
!o!ulia$ijo(is% @endelio !o!ulia$ijo(s. B"tent &iose gru!.se ir vyksta siste(iniai
alelini) gen) dažni) !asikeiti(ai.
Po!ulia$ija% kurioje -et kuris !o!ulia$ijos narys gali atsitiktinai !oruotis su -et
kuriuo kitu !o!uli$ijos nariu 5(ano(a% kad !a!rastai jie yra skirting) ly,i)< vadina(a
Mendelio populia/ija. Auk&,iausio rango @endelio !o!ulia$ija yra rūšis)
"tsitiktinis kry,minimas – kryž(ini(as kai !o!r) susidary(ui neturi #takos
genetin. konstitu$ija. "sortaty.inis kry,minimas – !or) susidary(* s*lygoja
genoti!as.
Vienos -iologin.s r"&ies individ) gru!.% gyvenanti ta( tikroje ri-otoje r"&ies
arealo erdv.je ar teritorijoje dar vadina(a lokalinė populia/ija$
/rgani'() !asiskirsty(as r"&ies areale nera vienalytis – organi'(ai jungiasi #
1eimynines grupes 5!o :460 individ)<. 204:0 &ei(ynini) gru!i) gy(inyst.s ry&iais
susijungia # demus% o a!ie :P kryž(ini() #vyksta tar! organi'() i& skirting)
lokalin.s !o!ulia$ijos de().
eno6ondu vadina(a vis) !o!ulia$ijos individ) genoti!) visu(a. Di!loidini)
organi'() !o!ulia$ijos% sudarytos i& n individ)% genofondas susideda i& /n geno()%
t.y. i& /n kiekvieno lokuso gen) ir n !or) 0o(ologini) $0ro(oso().
=$= @opulia/ijos genetinė strukt-ra% 6enotipų, genotipų, alelių da,nių 3.ertinimas
populia/ijoje
Po!ulia$ijos genetin1 strukt"r* ir genofondo kiti(* nusako atskir) lokus)
aleli) dažnis ar-a genoti!) dažnis.
Vienetas% kuriuo o!eruoja !o!ulia$in. genetika% yra genas 4 fi'inis vienetas%
kuris re!roduk$ijos !ro$ese yra !erduoda(as i& t.v) vaika(s ir kuris nule(ia !a,ias
#vairiausias organi'(o savy-es. =enui -"dingos kelios alternatyvios savy-.s%
-"senos. Aod.l tokie genai vadina(i aleniniais. @olekuliniu !ožiuriu aleniniai genai
– tai skirtinga nukleotid) seka lokali'uota toje !a,ioje D29 atkar!oje.
Po!ulia$in.je genetikoje laiko(a % kad -et kuria(e genetinia(e lokuse yra
-ent du aleliniai genai 5geno(as di!loidinis<. >ei j) nukleotid) seka yra identi&ka%
laiko(a% kad individas !agal &# gen* yra 4omo5igotas% jei ne – 4etero5igotas% o
kartais sud.tinis 5$o(!ound< 0etero'igotas.
?enotipų da,nis – tai konkretaus feno dažnio !asirei&ki(as konkre,ioje
individ) gru!.je% lygus individ) !agal &# fen* skai,iaus santykiui su tirt) individ)
skai,iu(i 5n<.
>ei žino(as ry&ys tar! genoti!) ir juos atitinkan,i) fenoti!)% tai !agal
ste-i(us fenoti!) dažnius gali(a a!skai,iuoti genotipų da,nius. Konkretaus
genoti!o dažnis randa(as !adalijus atitinka() genoti!) skai,i) i(tyje i& viso i(ties
genoti!) skai,iaus n.
nenoti!) dažnis ne visada lygus genoti!) dažniui. >is lygus tik re$esyvini) ir
kodo(inuojan,i) aleli) genoti!) dažniui.
"lelinis da,nis – tai ta( tikro alelinio geno dažnis konkre,ioje individ)
gru!.je. Bet kurio alelinio geno dažnis 5p< tiria(oje individ) gru!.je yra lygus
dvigu-o 0o(o'igot) 5*m< !agal &# alelin# gen* skai,iaus 5kadangi kiekvienas
0o(o'igotas turi du tuos !a,ius alelinius genus< ir 0etero'igot) 5*t< !agal &# alelin#
gen* skai,iaus su(ai !adalintai i& dvigu-o individ) skai,iaus 5n< tiria(oje gru!.je
5nes kiekvienas individas turi du alelinius genus<% t. y.
p0"2 *m1*t232 n 5G.6.6<
A-iej) alelini) gen) dažni) su(a !o!ulia$ijoje visada lygi vienetui% t.y. 5p1406<.
Aai! nustatytas alelinio geno dažnis yra tik e(!irinis ir gali skirtis nuo tikrosios &io
geno dažnio reik&(.s konkre,ioje !o!ulia$ijoje. Aod.l i(tyje tiria() individ)
skai,ius turi -"ti !akanka(as 5ne (ažesnis 20<.
'etais aleliniais genais vadina(i tokie genai% kuri) dažnis tiria(oje
!o!ulia$ijoje yra (ažesnis už 0%0;. Daugelis ret) alelini) gen) yra žalingi ir d.l to
!o!ulia$ijoje dažniausiai !alaiko(i tik !asikartojan,i) (uta$ij).
enų ir genotipų da,niai
=enoti!) dažnis yra !akanka(ai !astovus !o!ulia$ijos !ožy(is% o gen) dažnia(s
nea!tinka(a y!atinga !o!ulia$in. s!e$ifika 5Benedi$tis de% 6778<
=enofond) kinta(u(as gali -"ti a!ra&o(as tiek gen)% tiek ir genoti!) dažniais. J(tis
turi -"ti re!re'enta$in. visos !o!ulia$ijos individ) atžvilgiu.
eno6ondas – vis) !o!ulia$ijos individ) genoti!) visu(a. Di!loidinia(s
organi'(a(s jis lygus 22% kur 2 – individ) skai,ius. Kiekviena(e geno(e yra
užkoduota visa genetin. infor(a$ija% kuri* tas individas gavo i& vieno i& t.v).
@opulia/ijos geno6ondas – susideda i& 22 kiekvieno lokuso gen) ir 2 0o(ologini)
$0ro(oso() !or)% kur 2 – individ) skai,ius. J&i(tisF lytin.s $0ro(oso(os ir su
lyti(i suki-1 genai% kurie% kiekviena(e 0eteroga(etinia(e organi'(e% eg'istuoja !o
vien* eg'e(!liori).
=en) dažniaiF
Ao52pA< f AB% Bo52pB< fAB – aleli) skai,ius% i&skai,iuoja(as i& fenoti!)?
Bendras aleli) skai,ius – 2n% nes kiekvienas individas ne&a !o du vieno alelio
variantus?
Alelio A dažnis F aoAH2n% n – individ) skai,ius.
Polialelini) siste() atveju skai,iavi() !rin$i!as i&lieka tas !atsF 0o(o'igotiniai
individai ne&a !o du tuos !a,ius alelius% 0etero'igotiniai – !o vien* skirting) ti!).
Viena !riežas,i)% kod.l !o!ulia$in.je genetikoje dažniau genetinis kinta(u(as
a!ra&o(as naudojant gen) o ne genoti!) dažnius yra ta% kad alelini) variant) yra
žy(iai (ažiau nei genoti!). qjei skirting) aleli) skai,ius lokuse yra k% tai #(ano()
genoti!) skai,ius yra k5kf6<H2r 5Alt"0ov<
Sud.tingu(as a!ra&ant !aveldi(os infor(a$ijos visu(a atsiranda d.l didelio
segreguojan,i) lokus) skai,iaus geno(e. Bet kokiu atveju% vienintelis -"das a!ra&yti
!aveldi(* infor(a$ij* – alelini) gen) dažni) nustaty(as kiekviena( lokusui. Dinant
&# dyd# ir ste-int jo !oky,ius laike 5erdv.je< atsiranda gali(y-. #vertinti genetinio
!ro$eso vyks(us !o!ulia$ijoje veikiant #vairie(s i&orinia(s ir vidinia(s faktoria(s.
Kodo(inantinio !aveldi(u(o atvejuF gen) dažni) #ver,i) !atiki(u(as !riklauso nuo
laukin.s !o!ulia$ijos i(ties dydžio. B"tinas i(ties dydis !riklauso nuo !o!ulia$ijos
genetin.s strukt"ros ir turi -"ti nustato(as !reli(inari) tyri() (etu.
Aarki(% kad i& 2 di!loidini) individ) 2
6
turi alel# A% 2
2
– 0etero'igotos AB% 2
G

0o(o'igotos BB? vis) 2
6%2%G%
su(a lygi -endra( individ) skai,iui 2. tokiu atveju
-endras gen) skai,ius yra 22. kiekviena 0o(o'igota AA turi du A genus% kiekviena
0etero'igota AB% !o vien* A ir B gen*. Bendras A gen) skai,ius !o!ulia$ijoje A o
22
6
f2
2
% o &io geno dažnu(asF !Ao 522
6
f2
2
<H22 o 52
6
f6H22
2
<H2. tai! !at a!ra&o(as
ir B alelio dažnu(as sB. Auo(et s f ! o 6. Aokiu !at !rin$i!u skai,iuoja(a ir
!olialelin.(s siste(o(s.
Pav. 9y&ys tar! aleli) ir genoti!) dažnio !agal Lardy4tein-ergo !usiausvyr*
=$A$ @opulia/ijos kintamumas
=enetinis kinta(u(as yra veiksnys !adedantis !risitaikyti !rie a!linkos
s*lyg) !oky,io. =enetiniai !ro$esai dalyvauja !o!ulia$ij) dydžio reguliavi(e ir
kituose ekologiniuose !ro$esuose. Atsirad1 !akiti(ai gali ne!asireik&ti !alikuoni)
fenoti!e% -"ti re$esyvin.je ar-a 0etero'igotin.je for(ose. Aokie(s !akiti(a(s
!asirei&kiant fenoti!e% gali(a nat"rali atranka% d.l kurios gali susifor(uoti ir nauja
r"&ys 5 A_`yao-% 678G<.
=enetinis kinta(u(as !la,iai !a!lit1s ga(tin.se !o!ulia$ijose% d.l ko yra !alankios
s*lygos evoliu$inia( kinta(u(ui. Ivairi) organi'() genetinis kinta(u(as yra
skirtingas 56 lentel.<.
5 lentelė) 6ai kurių gyvūnų ir augalų genetinis kintamumas gamtinėse populiacijose
"'yala, 57892
/rgani'(ai
9"&i)
skai,ius
Vidutinis
lokus)
skai,ius
r"&yje
Vidutinis
!oli(orfi'(a
s 5P<
Vidutinis
0etero'igoti&ku(as5L<
<estuburiai
:rosop#ila
2
8
2
:
0%;27 6%6;
Va!svos
K
6
;
0%2:G 0%0K2
Kiti va-'džai
:
6
8
0%;G6 0%6;6
>"rinai -estu-uriai
6
:
2
G
0%:G7 0%62:
Sausu(os sraig.s
;
6
8
0%:G7 0%6;
&tuburiniai
Duvys
6
:
2
6
0%G0K 0%078
Varlagyviai
6
6
2
2
0%GGK 0%082
9o!liai
7
2
6
0%2G6 0%0:7
Pauk&,iai
:
6
7
0%6:; 0%0:2
Dinduoliai
G
0
2
8
0%20K 0%0;6
"ugalai
Svidulkiniai 6 6 0%2G6 0%0GG
2 ;
Kryž(adulkia
i
;
6
7
0%G:: 0%078
Bidurkis
Bestu-uriai
;
7
2
2
0%:7K 0%6G:
Stu-uriniai
K
8
2
:
0%2:7 0%0K
"ugalai
6
7
6
K
0%2K: 0%0:K
Pagrindinai genetinio kinta(u(o !ara(etrai yra !oli(orfi'(o lygis 5P< ir
vidutinis 5faktinis< individ) 0etero'igoti&ku(as 5Lo< -ei aleli) skai,ius lokuse 5A<.
ie !ara(etrai naudoja(i atliekant skirting) ar !akanka(ai tar!usavyje nutolusi)
gyv"n) taksono(ini) gru!i) genetinio kinta(u(o lygina(*j* $0arakteristik*.
]voliu$ijos eigoje d.ka (uta$ij) kei,iasi genai ir !o!ulia$ijoje sutinka(i
nevienodoje% o keliose for(ose. Aokie genai kurie sudaryti daugiau nei i& vieno alelio
vadina(i !oli(orfinais. Poli(orfinai aleliai yra a!s!rendžia(i dviej) ar daugiau%
ry&kiai -esiskirian,i) for() koeg'istavi(*.
Po!ulia$ij) anali'1 gali(a vykdyti naudojant -et kok# !oli(orfini) siste()
kiek#. Ai&ku% didinant -alty() siste() kiek# !adid.ja ir gali(y-. a!tikti skirtu(us
tar! !o!ulia$ij).
Daug geresnis genetinio kinta(u(o (atas gali -"ti vidutinis individ)
0etero'igoti&ku(as. Skirtingai nuo !oli(orfi'(o &is (atas !asižy(i tuo% kad ja(e
n.ra laisvu(o ir netikslu(o. Po!ulia$ijos 0etero'igoti&ku(as skai,iuoja( dvie(
eta!ais. Pir(a susu(uoja(a 0etero'igotus # !agal kiekvien* genetin# lokus* j% o !o to
gaut* skai,i) !adalijus i& tirt) individ) skai,iaus n -ei tirt) lokus) skai,iaus k vidurk#F
@olimor6iniu laiko(as toks lokusas% kuria(e esan,io dažniausiai
!asitaikan,io alelinio geno dažnis yra (ažesnis už 0%7;.
3okusas% kuria(e nea!tikta skirting) aleli) n.ra !oli(orfinis% jis vadina(as
monomor6iniu.
Po!ulia$ijos polimor6i1kumas 5polimor6inių lokusų dalis< nustatu(as !oli(orfini)
lokus) skai,i) dalijant i& tirt) lokus) skai,iaus k F
P o !oli(orf. lok. H k
Bidutinis 4etero5igoti1kumas 96aktinis: C
o
nustatytas su(uojant
0etero'igotus # !agal kiekvien* genetin# lokus* j ir gaut* skai,i) dalijant i& tirt)
individ) skai,iaus n -ei vidurkinant !agal tirt) lokus) skai,i)F
k
L
o
o 6Hk ∑ L
j
5G.2.6<
j
L
j
o #3n 5G.2.2<
kur% L
j
– 0etero'igoti&ku(as j lokuse
gra teigia(a !oli(orfi'(o dydžio ir 0etero'igoti&ku(o lai!snio korelia$ija. Vidutin.
( reik&(. yra lygi 0%2K f 0%6;? vidutin. * reik&(. lygi 0%07 f 0%0;. D(on.(s
-"dingos tos !a,ios * ir ( reik&(.s kai! ir kitie(s žinduolia(s. J&tyrus euro!ie,ius
!agal 87 genetinius lokusus !ateikti tokie #ver,iaiF ( o 0%G8? * 0 0%07.
enetinio kintamumo 3.ertinimas$
Aradi$iniai genetin.s anali'.s (etodai genetinio kinta(u(o !o!ulia$ij) lyg(enyje
ne!arodo% tod.l vertinant genetin# kinta(u(* reikiaF
4 Nustatyti koks yra polimor6inių genų 3na1as populia/ijoje. Kadangi negali(
i&tirti vis) lokus) organi'(e 5(es net nežino(e tiksliai kiek t) lokus) ten yra<% reikia
!asirinkti lokus) i(t#% kuri turi -"ti atsitiktin.. Aokiu atveju re'ultatus gali(a
!ritaikyti visos !o!ulia$ijos (astu. 2orint #vertinti !oli(orfini) lokus) dal#% reikia
i&anali'uoti nedidel# skai,i) gen)% kurie atstovauja ne!riklauso(* i(t# i& vis) lokus)
rinkinio. 2audojant tradi$in.s genetikos (etodus tai yra ne#(ano(a% kadangi geno
-uvi(o faktas !as individ* yra nustato(as atliekant kryž(ini(* tar! individ)
!asižy(in,i) skirtingu fenoti!u !agal to geno koduoja(* !ožy(#. Auo(et n
6
nusta,ius koki* dal# uži(a individai su skirtingais fenoti!ais% gali(a i&siai&kinti% kiek
– .ienas ar daugiau, genų daly.auja jo 6orma.ime.
Aokiais (etodais gali(a a!tikti tik tuos genus kurie !asiduoda genetinia(
kinta(u(ui. Aokiu atveju negali( gauti ne!riklauso() gen) i(ties duotaja(
geno(ui% kadangi genai !agal kuriuos nevyksta kinta(u(as # i(t# ne!akli"na.
J&eitis atsirado !anaudojus (olekulin.s -iologijos (etodus. =enetin. infor(a$ija
užkoduota D29 strukt"rini) gen) nukleotidin.se sekose% translia$ijos (etu
!erduoda(a a(inor"g&,i) sekai% susidaro !oli!e!tidai.
Ayri(a(s i(a(a -alty() i(tis nieko nežinant a!ie jos !o!ulia$in# kinta(u(*.
Aokia i(tis – tai nesi(ai&anti% vis) duotojo organi'(o strukt"rini) gen)% i(tis.
>ei vienas ar kitas -alty(as yra vienodas !as visus individus% vadinasi &is genas
ne!asiduoda !o!ulia$inia( kinta(u(ui. >ei ste-i(i skirtingi -alty(o variantai –
genas !asižy(i !o!ulia$iniu kinta(u(u.
iuo atfveju gali(a #vertinti ir genetinio kinta(u(o lyg# t.y. nustatyti tiria(o -alty(o
varia$ij) skai,i) ir dažn#% kuriuo jos sutinka(os !o!ulia$ijoje.
@olimor6inių lokusų dalis populia/ijoje D @? neigia(os #ver,io savy-.s – negriežtas
!asirinki(as ir netikslu(as?
Poli(orfini) lokus) skai,ius !riklauso nuo i&tirt) individ) skai,iaus. Kad i&vengti
i(ties #takos P #ver,iui taiko(i keli kriterijaiF 0%7;% 0%77 ir !an. 2audojant skirtingus
kriterijus gauna(i skirtingi P #ver,iaiF jei lokusas (ono(orfinis !agal 7;P kriterij)%
tai jis gali -"ti !oli(orfinis !agal 77P kriterij) ir !an.
Be viso &ito P yra netikslus genetinio kinta(u(o #vertis – t.y. d.l% to% kad sil!nai
!oli(orfiniai lokusai su la-ai že(u vis) aleli) dažniu !riskiria(i% !agal P% kai!
lygiaver,iai lokusa(s% kuriuose yra tik keli aleliai% !asižy(intys nor(aliais dažniais.
Pv'.F 6 lokusas – a – 0%7;? - – 0%0;? 2 lokusas – 20 aleli) su dažniais 0%0; . 2 lokusas
yra žy(iai !oli(orfi&kesnis% -et !agal 7;P kriterij) a-u lokusai !ata(!a
lygiaver,iais.
Aikslesnis #vertis – C D 4etero5igotinių indi.idų skai0ius populia/ijoje. 2.ra
neigia() P savy-i).
Patiki(u(ui L turi -"ti skai,iuoja(as ne ma,iau kaip A lokusams. qP i&rai&kar
Aai !atiki(as kinta(u(o #vertis% nes ats!indi tiki(y-1% kad dvi duotojo lokuso alel.s%
atsitiktinai !ai(tos i& genofondo% !asirodys esan,ios skirtingos.
Bet% L neats!indi genetinio kinta(u(o lyg# !o!ulia$ijose% kuriose vyksta gi(iningas
kryž(ini(*sis 5Bkraujo(ai&aC<. uia 0o(o'igot) -us daugiau nei !o!ulia$ijose%
kuriose vyksta atsitiktinis kryž(ii(*sis% nors aleli) dažniai -ut) tokie !atys a-iejose
!o!ulia$ijose. ito i&vengi(ui skai,iuoja(as teorinis 0etero'igoti&ku(as% kuris
nustato(as !agal aleli) dažnius% darant !rielaid*% kad vyksta atsitiktinis
kryž(ini(*sis.
Ivertinant 0etero'igoti&ku(* reikiaF 6< i&tirti !akanka(ai didel# skai,i) individ)%
kad i(ties dydžiu a!s!rendžia(as nuokry!is -"t) (ini(alus? 2< i&tirti lokusus%
koduojan,ius skirtingas funk$ijas? G< Ayri(us -"tina vykdyti kik gali(a didesnia(
lokus) skai,iuje 56; – ;0 lokus <. Ayrin.jant 0etero'igoti&ku(*% svar-iausia ne i&tirt)
individ) skai,ius% -et i&tirt) lokus) skai,ius. Kuo jis didesnis% tuo !aklaida -"na
(ažesn.. Kieky-i&kai genetinio kinta(u(o anali'ei turi -"ti ne ma,iau kaip #A
lokusų.
=$E K"&)LO F C"'(* F G"IN<E'O (Ė&NI&
670G (.t. Kastlas 5t.]. lastle<% o 6708 (. =.L.Lardy ir t.tein-ergvas%
ne!riklauso(ai vienas nuo kito% sufor(ulavo alelių pusiaus.yros dėsn3
!an(iksin.(s !o!ulia$ijo(s% !agal kur# (ate(ati&kai #vertina(i fenoti!)% genoti!) ir
aleli) dažniai !o!ulia$ijoseF
jei !o!ulia$ija tenkina panmiksinės populia/ijos s*lygas
6. /rgani'(ai tiria(oje !o!ulia$ijoje yra di!loidiniai?
2. Po!ulia$ijos re!roduk$ija vyksta lytiniu keli?
G. Kartos !o!ulia$ijoje nesuta(!a?
:. Kryž(ini(asis !o!ulia$ijose yra atsitiktinis?
;. Po!ulia$ija yra la-ai didel.?
K. @igra$ijos !oveikis nereik&(ingas?
7. Jgnoruoja(as (uta$inio !ro$eso !oveikis?
8. Airia(o genetinio lokuso neveikia nat"rali atranka
tai 6< kei0iantis kartoms alelinių genų 9p ir q: da,nis nesikei0ia ir jų suma yra
lygi .ienetui
kadangi p1406% tai p
2
1p40p 5p1420p 5G.G.6<
2< bet kurios kartos genotipų AA, Aa ir aa pusiaus.yriniai da,niai
nesikei0ia i1 kartos 3 kart> ir yra atitinkamai lyg-s p
2
, 7pq ir q
2
? j) dažnu()
reik&(.s gauna(os aleli) dažnu() su(* !ak.lus kvadratuF
5p14<
2
0p
2
12p414
2
06 5G.G.2<
G< genotipų da,numas pusiaus.yr> pasiekia per .ien> palikuonių kart>.
Lardy 4 tain-ergvo4 Kastlo d.sningu(ai teisingi -et kuria( aleli) skai,iui k)
5p141r<
2
0p
2
12p414
2
f2pr12r41r
2
06
5p141)))1$<
2
0p
2
12p4)))14
2
f2p$12$41$
2
06
@olekulin. ekologija tiria !o!ulia$ij) genetin.s strukt"ros i&silaiky(o ir kiti(o
erdv.je ir laike d.sningu(us. L4t taisykl. ats!indi !an(iksin.s !o!ulia$ijos%
nea!ri-otos individ) skaitlingu(u ir eg'istuojan,ios ne s!e$ifin.je ter!.je% genetin.s
strukt"ros sta-ilu(o -"sen*. Aokioje !o!ulia$ijoje genoti!) !ro!or$ijos #gyja
!usiausvyr* jau !ir(oje laisvai -esikryž(inan,ioje !alikuoni) kartoje. Kadangi
laisvas kryž(ini(as tai atsitiktinis ga(et) a!sijungi(as% !
2
f2!sfs
2
o6% kai !fso6.
>ei n.ra neigia() faktori) veikian,i) # !o!ulia$ij*% tai genoti!) ir gen) dažni)
$0arakteristikos skaitlingu(as i&lieka ne!akit1s neri-otoje kart) kaitoje% t.y. genetin.
dina(ika lygi 0. Aai idealus atvejis ir ga(toje !rakti&kai nesutinka(as% nes visada yra
nat"ral"s faktoriai 5gen) dreifas% (igra$ijos% (uta$ijos% nat"rali atranka<% kurie i&veda
!o!ulia$ij* i& !usiausvyros ir !ažeidžia !o!ulia$ijos sta-ilu(*. Aai evoliu$ijos
veiksniai.
CardyFGainbergoFKastlo dėsnio taikymas
"$ enų ir genotipų skai0ia.imas, kai ne .isi genotipai identi6ikuojami dėl
domina.imo po.eikio
Pv'. D(ogaus al-ini'(as !o!ulia$ijoje a!tinka(as 6H60 000 dažnu(u.
Pagal L4t4K d.sn# genoti!o aa dažnu(as
4
2
o0%0006% ⇒ alelio a dažnu(as so50%0006<
6H2
o0%06
⇒ alelio ' – po640%06o0%77 % o genoti!o '' dažnu(as p
2
o0%77
2
o0%78
⇒ genoti!o 'a dažnu(as 2p4o2w0%77w0%06≈0%02
I1.ada% retas alelis !o!ulia$ijoje eg'istuoja 0etero'igotin.je % o ne 0o(o'igotin.je
-"senoje
>ei 2p4 3 4
2
o p 3 4 ⇒ kai s⇒∞ % o p o 6 – 4 % tai
2p4 3 4
2
o p 3 4 ≈ 6 3 4 ⇒ vadinasi% kuo (ažesnis 4% tuo didesnis
0etero'igot) skai,ius !o!ulia$ijoje.
Palikuoni) kart) skai,ius t o 6 3 4
t

; 6 3 4
o
<$ enų ir genotipų skai0ia.imas, kai genai sukibH su lytimi
Lo(oga(etin.s lyties 5(oters% dro'ofilos !ateli)% !auk&,i) !atin)< !alikuoni)
genoti!) dažnu(as suta(!a su !usiausvyriniais autoso(ini) gen) ir genoti!)
dažnu(aisF
>ei ' ≡ p ir a ≡ 4, tai '' – p
2
% 'a – 2p4 % aa – 4
2
Le(i'igotin.s lyties 5vyr)% dro'ofilos !atin)% !auk&,i) !ateli)< !alikuoni) genoti!)
dažnu(as suta(!a su gen) dažnu(ais -uvusiais !as 0o(oga(etin1 lyt#F
' 4 p ir a 4 4,
Kai re$esyvinis geno dažnu(as s% tai 0e(i'igotinio fenoti!o dažnu(as -us s%o
0o(oga(etinio 4 4
2
% tada
4 3 4
2
o 6 3 4
ir kuo (ažesnis 4 54⇒∞< % tuo 0e(i'igotinio fenoti!o dažnu(as -us didesnis.
I1.adaF nenoti!ai% s*lygoti re$esyvini) gen)% !as 0e(i'igotas !o!ulia$ijoje a!tinka(i
dažniau nei !as 0o(o'iga(etas
Pv'. Daltoni'(o genas ž(ogaus !o!ulia$ijose !a!lit1s dažnu(u so0%08.
Kadangi 4 3 4
2
o 6 3 4 o 6H0%08 o 62%; % tod.l vyrai 62%; karto dažniau serga
daltoni'(u nei (oterys.
@roblemos$
Le(ofilijos genas ž(ogaus !o!ulia$ijose !a!lit1s dažnu(u so0%0006. Kokiu
dažnu(u 0e(ofili'a !asireik& !as (oterisx
A ELEMEN)"'I& EBOLIU;I!O& @'O;E&"I
Aleli) dažnu(* kei,iantys !ro$esaiF
6. =enetin# kinta(u(* s*lygojantys !ro$esai
a< @uta$ijos
-< 9eko(-ina$ijos
2. Pro$esai !adedantys genetin# kinta(u(* !erduoti i& kartos # kart*
a< 2aturali atranka
-< @igra$ija
$< =en) dreifas
=enoti!) dažnu(as kei,iasi ir d.l asortatyvinio 5neatsitiktinio< !or) susidary(o
A$# Nat-rali atranka
2aturali atranka (olekulin.je ekologijoje – !agrindinis evoliu$ijos veiksnys%
i&&aukiantis ada!ta$inius !oky,ius !o!ulia$in.je strukt"roje.
t
t
– !o!ulia$ijos !risitaiky(as t.t. laiko (o(entu.
t
t
o2tH2o t.y. !rie& tai -uvusios kartos ir ateinan,ios kartos skaitlingu() santykiai?
t
t
y6% !o!ulia$ija auga?
t
t
z6% (až.ja?
t
t
o6% nekinta
=enetinis !o!ulia$ijos kr"vis 5@uller% 67;0<F sil!no letalu(o genai suge-a atne&ti
!o!ulia$ijai žy(iai didesn# nuostol#% nei (utantiniai genai% !asižy(intys sti!riu
letalu(u. @aksi(al) genetin# kr"v# viena(e dialelinia(e lokuse !o!ulia$ija ne&
tuo(et% kai a-i 0o(o'igotos letalios? tokiu atveju kiekvienoje kartoje ž"va ;0P
!alikuoni).
"tranka 4etero5igotų naudai
Atranka kai 0o(o'igotos turi že(esn# nei 0etero'igotos !risitaiky(* vadina(e
superdomina.imu ar-a 4etero5e
AA Aa aa viso a dažnu(as
!radinis 'igot)
dažnu(as
p
/
/p4 4
/
6 4
Prisitaiky(as% < 64s 6 64t
kiekvieno genoti!o
ind.lis # n6
!
2
564s< 2p4 4
2
564t< 64sp
2
4t4
2
nor(ali'uotas
dažnu(as
p
2
564s< H
564sp
2
4ts
2
<
2 p4 H
564sp
2
4ts
2
<
4
2
564t<H
564sp
2
4ts
2
<
6 46 o 5 4 4t 4
2
<H
564sp
2
4t4
2
<
Alelio dažnu(o !asikeiti(asF
∆4 o p45sp4t4<H564sp
2
4ts
2
<
=a(tin. atranka 0etero'.s atveju s*lygoja sta-ilios !oli(orfin.s !usiausvyros
susidary(*
∆4 o 0 % kai p45sp4t4< o 0
-et kai !o!ulia$ijoje eg'istuoja du aleliai% t.y. ! ir s ≠ 0 % !usiausvyra nusistovi kai
spot4 ⇒ s5644< o t4 ⇒ so45s f t<
4osH5sft< ir potH 5sft<
Pusiausvyriniai dažnu(ai 0etero'.s atveju a!s!rendžia(i santikin.(is atrankos
koefi$ient) reik&(.(is% -et ne a!soliutin.(is
Pv'. D(ogaus 0etero'. !jautuvin.s ane(ijos atveju
L-AL-A A-AL-S L-SL-S
@aliarijai i(l"s (aliarijai ats!ar"s ž"sta nesulauk1
lytin.s -randos
^ 0%88 6 0%6G
JVADAF genotipų prisitaikymas priklauso nuo aplinkos s>lygų
")'"NK" @'IE+ CE)E'OJIO)"&
Pv'. Ivykus transloka$ijo(s 0etero'igotos (ažiau !risitaikiusios už 0o(o'igotas d.l
že(esnio vaisingu(o
AA Aa aa viso a dažnu(as
!radinis 'igot)
dažnu(as
p
2
2p4 4
2
6 4
Prisitaiky(as% < 6 64s 64t
kiekvieno geno4
ti!o ind.lis # n6
p
2
2p4564s< 4
2
642sp4
nor(ali'uotas
dažnu(as
p
2

5642sp4<
2 p4 564s< HH
5642sp4<
4
2
H
5642sp4<
6 46 o 5 4 4s p4 <H
5642sp4<
Alelio dažnu(o !asikeiti(asF
∆4 o sp454;p<H5642sp4<
∆4 o 0 % kai p04%
5tai teisinga kai aleli) 0o(o'igot) < vienodi<
ta,iau !usiausvyra nesta-ili
kai 4 = p% ∆4 teigia(as 4 did.s kol A eli(inuosis
kai 4 > p% ∆4 neigia(as% o a art.s !rie 0
A.y. a< jei !o!ulia$ija ga(tin.s atrankos !radžioje n.ra tiksliai !usiausvyroje%
!o!ulia$ija tols nuo !usiausvyros kol alelio a dažnu(as% -uvusio že(iaiu
!usiausvyros% ne-us lygus 0 %o alelis !a&alintas i& !o!ulia$ijos
-< jei !o!ulia$ija yra !usiausvyroje% tai atsitiktinis nukry!i(as nuo
!usiausvyros 5gen) dreifas ar kitos !riežastys< !rives iki to% kad vienas ar kitas alelis
-us i&stu(tas i& !o!ulia$ijos. 5i ga(tin.s atrankos savy-. -ali -"ti !anaudota kovai
!rie& va-'džius4lig) !erne&ejus.<
<endras atrankos pagal .ien> lokus> modelis
=enoti!asF A
6
A
6
A
6
A
2
A
2
A
2
viso a dažnu(as
!radinis 'igot)
dažnu(as
p
2
2p4 4
2
6 4
Prisitaiky(as%
<
<
6
<
2
<
G
kiekvieno geno
ti!o ind.lis # n6
p
2
<
6
2p4<
2
4
2
<
G ^ o
p
2
<
6
f2p4<
2
f
4
2
<
G
nor(ali'uotas
dažnu(as
p
2
^
6
^
2 p4 ^
2
^
4
2
^
G
^
6 4
6
o
s5!^
2
f 4<
G
<
^
Alelio dažnu(o !asikeiti(asF
∆4 o p4 5p"<
2
;<
6
214"<
G
;<
2
< H^
kur ^ o p
2
<
6
f42p4 <
2
f 4
2
<
G
vidutinis !o!ulia$ijos !risitaiky(as
"tranka priklausanti nuo genotipų da,numo
Aai! !at !alaiko ir atveda !o!ulia$ij* !rie sta-ilaus genetinio !oli(orfi'(o
=a(tin. atranka !riklauso nuo genoti!) dažnu(o% kai genoti!) !risitaiky(as kei,iasi
!riklauso(ai nuo j) dažnu(o
6< P^ atranka didel. kai genoti!as retas ir (aža% kai genoti!as la-ai !a!lit1s
!o!ulia$ijoje. >ei eg'istuoja dažnu(as kai a-iej) aleli) genoti!) < vienodas% -us
!asiekta su-alansuota !o!i(orfin. !usiausvyra% net nesant 0etero'ei.
Pv'. !u!el.s (#aseolus lumetus trij) genoti!) SS% Ss% ss !risitaiky(as ^ ke,iasi i&
kartos # kart*% kei,iantis genoti!) dažnu(ui. t
Ss
2< 2uo dažnu(o !riklausanti lytin. atranka atsiranda kai kryž(ini(osi
tiki(y-. !riklauso nuo genoti!o dažnu(o. 5Pv'. iaur.s tauteli) !a!ro,iai<.
Vidurže(io vyra(s la-iau !atinka -londin.s% skandinava(s – -riunet.sF !ir(eny-.
teikia(a ret) 5!o!ulia$ijoje< aleli) ne&iotoja(s
J&vadaF a< nuo dažnu(o !riklausanti atranka ret) genoti!) naudai yra vienas i&
(e$0ani'() !alaikan,i) genetin# !oli(orfi'(* !o!ulia$ijose% kadangi genoti!o
!risitaiky(as ^ did.ja% (až.jant genoti!o dažnu(ui?
-< nuo dažnu(o !riklausanti lytin. atranka gali -"ti y!a, reik&(inga esant
(igra$ijai% nes nauji genai% atne&ti # !o!ulia$ij*% i&laiko(i.
A$7 MU)";I!O& I' MI'";I!O&
@uta$ija – nekry!tingi atsitiktiniai genetin.s (edžiagos !oky,iai% vykstantys
s!ontani&kai ar-a veikiant y!atingie(s fi'inia(s% $0e(inia(s ar -iologinia(s
faktoria(s. S!ontaninis atsiradi(as – tai !agrindas naujo(s alel.(s% !adidinan,io(s
!o!ulia$ijos genetin# kinta(u(*.
Daugu(a atsirandan,i) (uta$ij) yra žalingos organi'(ui 5@uller% 67;0<% -et naujai
atsiradusi alel.% nedaranti žalos 0etero'igotin.je -"senoje% !alai!sniui gali #sitvirtinti
r"&ies genofonde. Lo(o'igotini) žaling) aleli) atveju veikia nat"rali atranka.
Vyksta ir neutralios (uta$ijos ir &is !ro$esas gali nukrei!ti !o!ulia$ijos strukt"r* nuo
Ldytn- !usiausvyros 5Ki(ura% 678;<.
2aujai atsiradusios (uta$ijos !raradi(as – negr#žta(as !ro$esas ir jos ne#sitvirtina
!o!ulia$ijoje.
@uta$ijos nuolat% kiekvienoje kartoje atsiranda i& naujo% ir neat(eta(a tiki(y-.% kad
tai! vadina(os naujos (uta$ijos ne-uvo atsiradusios anks,iau.
Kuo(et alelio dažnis !o!ulia$ijoje yra (ažas% jo (utavi(o # kit* aleli a!tikti
!rakti&kai ne#(ano(a.
Anali'uojant (uta$ij) #tak* # !o!ulia$ij) genetin1 !usiausvyr*% reikia atsižvelgti # tai%
kadF
6. tiesiogini) genetini) (uta$ij) greitis yra viena eile didesnis nei gr#žta()
2. nors (uta$ij) te(!as yra skirtingas kiekviena(e lokuse% ta,iau alelio ' virti(o #
a greitis yra !akanka(ai že(as – vidutini&kai 60
4;
460
4K
eil.s 5genuiH!er karta<.
@igra$ijos – la-ai svar-us !o!ulia$in.s dina(ikos faktorius% kadangi kiekviena
!o!ulia$ija ga(toje eg'istuoja ne tik !ati sau% -et tai! !at s*veikauja ir su kito(is
!o!ulia$ijo(is 5ne-ent yra !ilna i'olia$ija<. Vyksta gen) kaita. >ei in(igrantai skiriasi
geneti&kai% jie gali i&&aukti atitinka(us aleli) dažni) !oky,ius jau !ir(oje kartoje. >ei
gen) i(igra$ija ir e(igra$ija yra vienodoi intensyvu(o% !o!ulia$ijoje nusistovi
sta$ionarus !ro$esas.
A$= ")&I)IK)INI& ENK ('EI?"&$
Atsitiktinis genų dreifas tai sto$0astinis gen) dažni) !okytis sekan,iose kartose
vykstantis d.l ri-oto% -et kurios realios !o!ulia$ijos skaitlingu(o.
Aleli) dažni) kiti(as% vykstant kart) kaitai% i&&aukia(as atsitiktini) !riežas,i)% !v'.F
(ažu !o!ulia$ijos skaitlingu(u. Aai visi&kai atsitiktinis !ro$esas% kuris !riklauso t.t.
rei&kini) klasei% vadina(ai i(ties klaida. Kuo (ažesn. i(tis% tuo didesn. !aklaida%
t.y. kuo (ažiau individ) kryž(inasi tar!usavyje% tuo daugiau !oky,i)% nule(ia()
gen) dreifo% vyks aleli) dažniuose. Kuo didesnis skai,ius individ) dalyvauja sukuriant
kit* kart*% tuo arti(esnis teorinia( yra aleli) dažnis.
uia svar-iausia yra efektyvioji !o!ulia$ijos dalis% kuri ir duoda !radži* sekan,iai
kartai.
Kadangi aleli) dažni) !oky,iai vyksta viso(is kry!ti(is% tenden$ija alelio dažnio
su(až.ji(uiH!adid.ji(ui visada gali !akisti # !rie&ing* !us1% kol alelio dažnis
ne!asiekia 6 ar-a 0. >ei alelis !raranda(as 50< ar-a fiksuoja(as 56<% !ro$esas -aigiasi.
Aleli) dažnis ne-ekinta tol% kol d.ka atsitiktin.s (uta$ijos neatsiranda naujas alelis.
>ei žino( t.vini) individ) skai,i) -a'in.je !o!ulia$ijoje ir aleli) dažn# ja(e% gali(
i&skai,iuoti tiki(y-. gauti vienus ar kitus aleli) dažnius n
6
kartoje. Variansa –
kinta(u(o #vertis% gauna(as lyginant dvi i(tis. >ei yra du aleliai su dažniais ! ir s%
t.vini) individ) skai,ius lygus 2 5-a'in.s !o!ulia$ijos gen) skai,ius -us 22<% tuo(et
aleli) dažni) variansa !ir(oje kartojeF s
2
o!sH22% o standartinis nuokry!is s – &aknis i&
!sH22. &ios for(ul.s ats!indi atvirk&tin. !riklauso(y-1 tar! i(ties dydžio 522< ir
teori&kai tik.tino aleli) dažnio kinta(u(o.
Ku(uliatyvinis efektas – atsitiktinio gen) dreifo (etu atsirandan,i) !oky,i) kau!i(o
efektas% kuris veda !rie to% kad aleliai fiksuojasi !o!ulia$ijose.
Auo atveju kai aleli) dažni) duotaja(e lokuse neveikia jokie kiti !ro$esai 5(uta$ijos%
(igra$ijos ar atranka<% evoliu$ija !riveda !rie to% kad vienas aleli) -us fiksuoja(as% o
visi kiti alternatyv"s – eli(inuoja(i. >ei !o!ulia$ijoje vyksta tik gen) dreifas% tai
tiki(y-. kad duotasis alelis galiausiai fiksuosis yra lygi to alelio !radinia( dažniui.
>ei #vyksta naujo alelio atsiradi(as 5(uta$ija< tai jo dažnis 6H22 ir tai tokia tiki(y-.%
kad jis kada nors #sitvirtins toje !o!ulia$ijoje.
Vertinant atsitiktin# gen) dreif* la-ai svar-u #vertinti N
e
D geneti1kai e6ekty.i>
populia/ijos dal3.
Lo(o'igot) sukau!i(as vykstant gen) dreifui !arodo jo tiesiogin# ry&# su in-rydingu%
t.y. a!ri-otoje skaitlingu(u !o!ulia$ijoje yra sukau!ia(a neatsitiktin. ga(et)
aso$ia$ija. Aoks nuokry!is nuo !an(iksijos – sti!r.ja? i&auga BkraujoC gi(inyst.s
lygis tar! !o!ulia$ijos individ). qeiti # in-ryding*r.
A$A IN<'*(INO KOE?I;IEN)"&
Lardy4tein-ergo d.snis teisingas tik tuo atveju% kai vyksta atsitiktinis
kryž(ini(asis. >a( nesant% vyksta asortaty.inis kry,minimasis% t.y. individai su
ta( tikrais genoti!ais tar!usavy susieina dažniau% nei tik.tina atsitiktinio
kryž(ini(osi atveju. Asortatyvinis kryž(ini(as nekei,ia gen) dažni)% -et kei,ia
genoti!) dažn#. Asortatyvus kryž(ini(asis vyksta tada% kai dažniau kryž(inasi
!ana&i) fenoti!ini) -ruož) individai (isasortaty.us kry,minimasis vyksta tada% kai
tar!usavyje dažniau kryž(inasi skirting) fenoti!) individai
Kry,minimasis ir genotipai
Jn-rydingas yra geneti&kai susijusi) individ) kryž(ini(asis
Outbrydingas yra geneti&kai nesusijusi) individ) kryž(ini(asis
2esant kit) evoliu$ijos veiksni)% in-rydingas ar out-rydingas nekei,ia aleli) dažnio%
ta,iau d.l tokio kryž(ini(osi yra !ažeidžia(as genoti!) -alansas ir jis ne-eatitinka
Lardy4tein-ergo !usiausvyros
3a-ai #do(i asortatyvinio kryž(ini(o for(a – in-rydingasF kryž(ini(*sis
gi(ining) individ) tar!e yra dažnesnis nei gali(a tik.tis atsitiktinio kryž(ini(osi
atveju.
Kadangi gi(iningi individai yra la-iau geneti&kai !ana&"s tar!usavyje% nei
negi(iningi% tai in-rydingas veda !rie 0o(o'igot) !adid.ji(o ir 0etero'igot)
su(až.ji(o% lyginant su teoriniais duo(eni(is atsitiktinia( kryž(ini(ui% nors ir
nekei,ia aleli) dažnio.
Jn-rydingas !adidina žaling) re$esyvini) aleli) !asirei&ki(o tiki(y-1.
Inbrydingo koe6i/ientas D ? – tiki(y-.% kad kurio nors individo duota(e lokuse
atsiras dvi alel.s% identi&kos !agal savo kil(1 5t.y. tikslios !rot.vinio alelio ko!ijos<.
Dvi alel.s% identi&kos !agal savo strukt"r*% ne-"tinai yra identi&kos ir !agal kil(1% ir
gali -"ti !aveld.tos i& !rot.vi)% neturin,i) joki) gi(inyst.s ry&i).
>ei kiekvienoje kartoje naudoja(as vienas ir tas !ats in-rydinio kryž(ini(o ti!as% tai
in-rydingo koefi$ientas auga sulig kiekviena karta. Kas kiekviena karta n i&auga !use%
!rie& tai -uvusios kartos% 0etero'igot) dažnio #ver,iu. Jn-rydingo re'ultate%
0o(o'igot) dažnis !o!ulia$ijoje i&auga 0etero'igotini) individ) s*skaita. Atsitiktinio
kryž(ini(osi !o!ulia$ijose% kuriose a!tinka(i aleliai A ir a su dažniais ! ir s%
0etero'igot) dažnis -us 2!s. Po!ulia$ijose% kuriose yra in-rydingo koefi$ientas n%
0etero'igot) dažnis -us 564n< nuo j) dažnio atsitiktiniai -esikryž(inan,ioje
!o!ulia$ijoje.
Kai no0% in-rydingo n.ra% genoti!) dažniai atitinka Ldytn- !usiausvyr*.
n ats!indi individ)% 0o(o'igotini) !agal kur# nors lokus*% !ertekli) !o!ulia$ijoje? tai!
!at ats!indi 0o(o'igotini) lokus) dalies !adid.ji(* atskir) individ) genoti!uose.
Jn-rydingo koefi$ientas tai! !at vadina(as 6iksa/ijos koe6i/ientu$ Aai
!aai&kina si(-ol# ?) Fiksacijos koeficientas yra tikimybė, kad alelis populiacijoje
bus fiksuotas #omo$igotinėje būsenoje
I !o!ulia$ij* kurioje vyksta in-rydingas gali(a ži"r.ti kai! # dviej) dali)
-endruo(en1% i& kuri) vienoje yra visi&kas in-rydingas% o kita – visi&kai !an(iksin..
Aokiu atveju% dviej) ga(et) A a!sijungi(o tiki(y-.F laisvo kryž(ini(osi
-endruo(en.je yra !
2
% o esant in-rydingui turi -"ti didesn. kažkokiu teigia(u dydžiu
{ t.y. !
2
f{ 5yra daugiau 0o(o'igotini) individ) <
ga(et) a a!sijungi(o tiki(y-eF s
2
f{?
ga(et) a ir A – 2!s 42{
=enetin.s !usiausvyros atveju in-rydingo koefi$ientas 5lygys korelia$ijos koefi$ientui
tar! a!sijungian,i) ga(et)<F
no {H!s t.y. { o n!s
Aokiu atveju 'igot) dalisF AAF |
6
o !
2
fn!s ? AaF |
2
o 2!s564n<? AAF |
G
o s
2
fn!s
Kai |
6
f|
2
f|
G
o6.
>ei didel. !o!ulia$ija yra !adalinta # k !an(iksini) gru!i)% tai tokioje visu(oje yra
ste-i(as efektas% !ana&us # in-rydingo !asek(es esan,ias ne!adalintoje !o!ulia$ijojeF
0o(o'igot) dalis i&auga tar!o!ulia$in}.s gen) dažni) variansos dydžiu% 0etero'igot)
dalies su(až.ji(o s*skaita. 3i 56778<F B!o!ulia$ij) !adaliji(as # atskiras
-esikryž(inan,ias gru!es for(aliai ekvivalenti&kas in-rydingo !oveikiui visos
!o!ulia$ijos (astuC. Aokios diferen$ia$ijos lai!snis tiesiogiai susij1s su
tar!o!ulia$ini) gen) dažni) !lo,iu 5variansa< – kuo sti!riau geneti&kai skiriasi
su-!o!ulia$ijos% tuo didesn. variansos Vs vert..
trig0tvo n4statistika 567:G%67;6< – nustat. kelet* n4koefi$ient)% kurie a!i-"dina
genetin1 diferen$ia$ij*F
6. n
JA
– individo in-rydingo koefi$ientas visos !o!ulia$ijos atžvilgiu
2. n
JS
– individo in-rydingo koefi$ientas su-!o!ulia$ijos% kuriai jis !riklauso%
atžvilgiu
G. n
SA
4 su-!o!ulia$ijos in-rydingo koefi$ientas visos !adalintos !o!ulia$ijos
atžvilgiu
n
SA
oVsHvid.s564vid.s<%
s4geno dažnis !adalintoje !o!ulia$ijoje
Santykis tar! &i) koefi$ient)F n
JA
on
SA
f564n
SA
<n
JS
Visi &ie indeksai rodo nuokry!# nuo !an(iksijos atsirandant# d.l a!sijungian,i)
ga(et) korelia$ijos ir% galiausiai% nustato(i 0o(o'igotini) ir 0etero'igotini) genoti!)
santykiu.
n
SA
la-ai svar-i -iologin. !ras(.F sta$ionario(is s*lygo(is ats!indi !o!ulia$ij)
genofond) diferen$ia$ijos ir integra$ijos !ro$es) -alans*.
=
SA
52ei%7;<F n4statistikos ekvivalentas% suri&antis -endr* 5L< ir vidu!o!ulia$in1 5L<
gen) #vairov1 tokia for(uleF
=
SA
o 5L
A
4vid.L
S
<HL
A
%
kur L
A
o64~vid.!
i
2
vid.Ls o6Hn~Ls
Lso64~!
JS
2
%
kur !
JS
4 i4ojo alelio dažnis S su-!o!ulia$ijoje% o
vid.!
i
– vidutinis i4ojo alelio dažnis visoje !adalintoje !o!ulia$ijoje%
kuri* sudaro n su-!o!ulia$ij).
Vid.Ls4vidutinis su-!o!ulia$ijos 0etero'igoti&ku(as?
- L
A
4 visos !adalintos !o!ulia$ijos 0etero'igoti&ku(as% laikant kad ta
!o!ulia$ija atstovauja vieningai( !an(iksinei -endruo(enei
Inbrydingo koe6i/ientas skai0ia.imas
Jn-rydingo koefi$ientas 5n< gali -"ti suskai,iuotas genealogijoje anali'uojant
gi(iningu(o lai!sn#.
Jn-rydingo koefi$ientas skai,iuoja(as tai!F
6. 2ustato(as -endr) !rot.vi) skai,ius
Bendras !rot.vis yra tas% kuris yra -endras a-ie(s individo t.va(s
JV46 turi vien* -endr* !rot.v# J42
2. 2ustato(as in-rydingo keli) skai,ius
Inbrydingo kelias 0 trumpiausias genealogijos kelias, jungiantis abudu tėvus ir
bendrą protėv@)
Kiekvieno in-rydingo kelio ilgis suskai,iuoja(as sudedant visus individus%
sudaran,ius keli*% i&skyrus tiria(*j# individ*
Pateikta(e !avy'dyje yra tik vienas keliasF
 JV46 àJJJ42 à JJ42 à J42 à JJ4G à JJJ4G
># sudaro !enki nariai.
Pav. D(ogaus genealoginis (edis% rodantis in-ryding*
=$ &kai0ia.imams naudojat 6ormulH
? o A 56H2<
n
56 f ?
A
<
Kur ? yra tiria(ojo individo in-rydingo koefi$ientas%
n yra individ) kiekis in-rydingo kelyje 5i&skyrus in-redin# individ*<%
?
A
yra -endro !rot.vio in-rydingo koefi$ientas%
A rodo su(* dydži) 56H2<
n
56 f ?A<% !askai,iuot) kiekviena( in-rydingo
keliui
Pateikta(e !avy'dyje yra tik vienas -endras !rot.vis. Kadangi nieko nežino(a a!ie
jo !aveld.ji(*% daro(a !rielaida% kad ?
A
o0
 ? o A 56H2<
n
56 f 0<
?o 56H2<
;
o 6HG2
? o G.62;P
"? o G.62;P< 9odo geno 0o(o'igoti&ku(o tiki(y-1 individe JV46. Aai atsitinka d.l
!aveld.ji(o i& -endro !rot.vio J42
Inbrydingo pasekmės gali -"ti #vertintos ir !o!ulia$ijoje.
Aegul aleli) ' ir a dažnis yra p ir 4) Aada genoti!) dažniai -us nusako(i tai!
p2 f ?!s atitinka '' dažn#
2p456 – ?< atitinka 'a dažn#
42 f ?!s atitinka aa dažn#
Aegul p o 0.8% 4 o 0.2 ir ? o 0.2;% tada genoti!) dažniai -us
'' o p2 f ?!s o 50.8<2 f 50.2;<50.8<50.2< o 0.K8
'a o 2p456 – ?< o 250.8<50.2<56 – 0.2;< o 0.2:
aa o 42 f np4 o 50.2<2 f 50.2;<50.8<50.2< o 0.08
]sant in-rydingui -usF K8P '' 0o(o'igot)% 2:P 0etero'igot)% 8P aa 0o(o'igot)
2esant in-rydingo 5t.y.% ?o0< -usF p2 o K:P '' 0o(o'igot)% 2p4 o G2P
0etero'igot)% 42 o :P aa 0o(o'igot)
J&vadaF Aaigi% in-rydingas didina 0o(o'igot) dal# ir (ažin* 0etero'igot) dal#.
=a(tin.se !o!ulia$ijose in-rydingo koefi$ientas did.ja% (až.jant !o!ulia$ijos
dydžiui.
Jn-rydingas gali tur.ti tiek teigia()% tiek ir neigia() !asek(i) !o!ulia$ijai.
Aeigia(os !asek(.s ste-i(os že(.s "kio kult"rose 4 in-rydingas gali !adidinti
!ro!or$ij* 0o(o'igot)% turin,i) reikaling* !ožy(#. Kai! neigia(a !asek(. yra tai%
kad !adid.ja !aveldi() re$esyvini) lig) 4 in-rydingas !adidina 0o(o'igoti&ku(o%
tuo !a,iu ir ligos% tiki(y-1.
Inbrydinė depresija ir 4etero5ė$
Selek$ijos (etu siekia(a i&vesti linijas !asižy(in,ias !a,io(is geriausio(is
savy-.(is% tod.l t.viniai individai atrenka(i su ry&kiausiais !ožy(iais. Vyksta
dir-tin. atranka. Dažnai vykdo(as siste(ingas in-rydingas% !adidinantis
0o(o'igoti&ku(*•-et•in-rydingas dažnai !riveda !rie la-ai svar-i) gyvy-i&k)
savy-i)% kai! re!roduk$ija% gyvy-ingu(as% su!rast.ji(o !as !alikuonis. Aai
vad5ina(a in-rydine de!resija. >i atsiranda d.l letali) re$esyvini) aleli)
0o(o'igoti&ku(o.
Cetero5ės e6ektas – !rie&ingas in-rydinei de!resijai. Pasiekia(as kryž(inant
ne!riklauso() in-rydini) linij) atstovus. Li-ridai !asižy(i geresn.(is savy-.(is.
Jn-rydin.s linijos dažnai -"na 0o(o'igotin.s !agal kur# nors reikia(* Bteising*C
alel#% tod.l jas sukryž(inus% 0o(o'igoti&ku(as !agal dir-tinai atrinktus !ožy(ius
i&lieka% o BneteisingiC aleliai !ereina # 0etero'igotin1 -"sen*.
E ENE)INI& @"N"+UM"& I I' (I&)"N;I!" (
Aurint daugiau nei dvi i(tis% ir anali'uojant kelias !oli(orfines siste(as reikia
#vertinti genetinio pana1umo indeks> 9I:$
@olekulin.je ekologijoje la-ai svar-u žinoti koks skai,ius gen) suta(!a ir koks
yra skirtingas tar!e dviej) tiria() !o!ulia$ij). Aokios žinios duot) atsaky(* #
klausi(*% kokio kiekio reikia gen) !akaital)% kad dvi !alikuoni) linijas at!ažinti kai!
naujas r"&is. J&anali'avus ry&# tar! gen) ar D2A $0e(in.s strukt"ros ir -alty(us
sudaran,i) a(ino r"g&,i) seg(ent) atsirado gali(y-. studijuoti genetinius skirtu(us
anali'uojant -alty() a(ino r"g&,i) sek*. Daugelis tyr.j) anali'avo to !aties -alty(o
a(ino r"g&,i) seg(ent) skirtu(us !as skirtingus organi'(us ir nustat. a(ino r"g&,i)
ir gen) !akiti() !er t.t. laiko vienet* konstantas. is (etodas la-ai !asitarnavo tiriant
ilgalaik1 evoliu$ij*% kai! &ei()% eili) ir klasi) evoliu$ij*. 9"&i) ir !or"&i) lygyje &is
(etodas n.ra la-ai s.k(ingas% kadangi genetiniai !oky,iai &ia(e lyg(enyje !er
(etus yra !er (aži. Kad &is (etodas -"t) naudingas anali'uojant r"&i) evoliu$ija turi
-"ti i&tiria(a la-ai daug -alty(u siste()% o a(ino r"g&,i) sek) tyri(ai yra
!akanka(ai -rangus.
=ali(as ir kitas (etodas kuris yra greitesnis ta,iau ne toks tikslus. =ru-us
!ana&u(o #vertini(as gali -"ti gauna(as anali'uojant -alty() elektroforetin#
judru(*. is (etodas -uvo !anaudotas Lu--io ir A0ro$k(ortono studijose
anali'uojant genetines distan$ijas tar! dvieju skirting) :rosop#ila ru&i). J&anali'avus
didel# kiek# -alty(ini) siste() -uvo !arodyta kad si-sa(s -udinga didesnis kiekis
-endr) -alty(u negu ne4si-sa(s% -ei (orfologini) !ožy(i) korelia$ija su -alty() ir
gen) skirtu(ais. Kadangi a(ino r"g&,i) !akiti(ai !er (etus !asirod. -es* konstanta
ir -"dinga daugeliui skirting) r"&i)% !asi"lyta i&vada kad si-sa(s -"dinga didesn.
divergen$ija vienie( nuo kit)% nei ne4si-sa(s.
@. 2ei !asi"l. !atog) -"d*% !agal kur#% turint elektrofore'inius duo(enis
gali(a #vertinti !o!ulia$ijoje vykstan,i* genetin1 diferen$ia$ij*. 2audoja(i du
#ver,iaiF
Genetinis panašumas I!, @vertinantis struktūrinių genų dal@, kurie identiški
abiejose populiacijose)
Genetinė distancija "!, @vertina vidutinišką alelinių pokyčių skaičių
kiekviename lokuse, @vykusių šių populiacijų atskiros evoliucijos metu)
Aleliniai !oky,iai atsiranda tuo(et% kai alelini) (uta$ij) vykstan,i) atskiruose
lokusuose (etu% alelis yra !akei,ia(as kitu aleliu ar-a !asikeis visas alelini) gen)
rinkinys i& karto.
is (etodas #vertina tai% kad aleli) !akeiti(as gali -"ti ne!ilnas% t.y. kažkurioje
!o!ulia$ijos dalyje naujas alelis gali !akeisti sen*% kuris% su didesniu ar (ažesniu
dažniu% vis tiek yra a!tinka(as !o!ulia$ijoje.
LMIM#, 04 lygina(ose !o!ulia$ijose n.ra -endr) aleli)? 64 aleli) dažniai yra
vienodi a-iejose !o!ulia$ijose?
LM(MN, 0 4 n.ra joki) alelini) !oky,i). i reik&(. gali -"ti didesn. už 6
kadangi evoliu$inio !ro$eso (etu% vykstan,io ilg* laik*% kiekvieno lokuso aleliai gali
-"ti ne vien* kart* !ilnai !akei,ia(i.
I
k
OPa
i
b
i
2 QPa
i
7
P b
i
7
,
k4 lokusas kurio atžvilgiu !o!ulia$ija yra !oli(orfin. !agal i skirting) aleli)? A
ir B – dvi !o!ulia$ijos? a
i
ir -
i
% i4ojo alelio dažniai atitinka(ai A ir B 5laisvai
-esikryž(inan,ios< !o!ulia$ijose. >ei a-i !o!ulia$ijos (ono(orfin.s !agal t* !at#
alel# lokuse% t.y. a ir - lyg"s 6% ge(netinis !ana&u(as irgi lygus 6% t.y. !o!ulia$ijos yra
ta!a,ios !agal &# lokus*? jei lokusas (ono(orfinis !agal skirtingus alelius 5a40% -46<% J
-us 0% t.y. n.ra visi&kai jokio ta!atu(o. €€€
Keli) lokus) atveju
I
ab
ORa
i
b
i
, I
a
ORa
i
, I
b
ORb
i
, tada IOI
ab
2QI
a
I
b
/ genetin. distan$ija
(O F lnI
>ei nevyksta selek$ija ir alel.s atsiranda d.l !rot.vin.je !o!ulia$ijoje #vykusios
(uta$ijos J
a
%
J
-
yra lyg"s trig0tvo in-rydingo koefi$ientui.
=enetin.s distan$ijos ir !ana&u(o #vertini(ui u,tenka = lokusų 5(in<
Pv'.F J40%;2;% D40%K::% dviej) !o!ulia$ij) ne!riklauso(os evoliu$ijos eigoje
kiekviena(e i& 600 lokus) vidutini&kai #vyko K:%: aleliniai !akiti(ai 50%K: !akiti(ai
viena( lokusui<.
Aaikant te0r0a0nsvo5677;< q&is i&rado tiki(y-in# (etod*% kuriuo yra tiria(i
0o(ologini) -alty() tar!e atsirandantys kr"vi) !oky,iai? (inusas – daryta !rielaida%
kad !o!ulia$ija !rasideda nuo vieno alelio.r !o!ulia$in.s divergen$ijos nu(erinius
a!skai,iavi(us 2ei 56772< distan$ijos !atikrini(ui% -uvo !arodyta% kad &i D
i&skai,iuota i& elektrofore'ini) duo(en) yra (aždaug 60P (ažesn. nei tik.tinas
a(inor"g&,i) !akiti()% i&&aukian,i) kr"vio !oky,ius ankstyvojoje !o!ulia$ij)
divergen$ijos stadijoje% skai,ius ir tai gali nule(ti ne!akanka() #ver,ius lyginant dvi
r"&is.
Indi.idų imtis #vertinant vid.L gali -"ti la-ai (aža% jei yra i&anali'uoja(as
didelis lokus) skai,ius ir vid.L yra že(as. Jndivid) skai,ius D #vertini(ui tai! !at
gali -"ti la-ai (ažas jei D yra didel.% o vidL tar! dviej) lygina() r"&i) yra že(as.
Pai&ant dendrogra(as% re(ia(asi D skirtu(ais tar! skirting) r"&i) !or). >ei &ie
skirtu(ai (aži% D turi -"ti i&studijuota !re$i'i&kiau. Aokiu atveju turi -"ti i&tirtas
!akanka(ai didelis individ) skai,ius kiekviena( tiria(a( lokusui. >ei skirtu(ai la-ai
dideli% net vieno individo gali užtekti% kad nustatyti jo tiksli* dendrogra(os
to!ologij*. /rgani'(uose% kuriuose vidL didesnis už 0%6 turi -"ti i&anali'uotas
s*lyginai dielis individ) skai,ius% kad dendrogra(a -"t) teisinga.
2ei un-iased vidL ir D #ver,ius gali(a taikyti -et kokia( individ) skai,iui% ir
tie #ver,1iai -us koky-i&ki% ne!riklauso(ai nuo to kiek lokus) yra i&anali'uota.
Skirtu(ai tar! -iased ir un-iased #ver,i) yra la-ai (aži kai i&tirt) individ) skai,ius
yra la-ai didelis 5;0 ir daugiau<.
@inDo4ln •vid=
a-
H‚vid=
a
vid=
-
ƒ%
vid=
a
ir vid=
-
vidurkin.s reik&(es 52n
a
J
a
46<H52n
a
46< ir 52n
-
J
-
46<H52n
-
46< !er visus
i&tirtus lokusus r% atitinka(ai% o vid=
a-
o J
a-
. n – individ) skai,ius 5A5a< ir B5-<
!o!ulia$ijose<. =
a
%=
-
ir =
a-
yra ~!
i
2
%~s
i
2
% ~ !
i
s
i
reik&(.s !er visus lokusus geno(e. J
a
% J
-
ir J
a-
individ) geno identi&ku(asF ~a
i
2
%~-
i
2
% ~ a
i
-
i
vidurkin.s reik&(.s r i&tirtie(s
lokusa(s.
mn-L naudoja(a jei yra (ažas individ) skai,ius% ir nedidelis skai,ius lokus)
i&anali'uotas 5nor(oje turi -uti atlieka(a (in;0 lokus) anali'.<. Pavy'dži) variansa
#vertina ytar!lokusin1 ir vidulokusin1 variansas.
=enetinis !oli(orfi'(as ste-i(as ga(tin.se !o!ulia$ijose yra #vairi)
evoliu$ini) j.g) ilgalaikio !oveikio re'ultatas. Aokiu atveju% teorija ai&kinanti
genetinio !oli(orfi'(o es(1 tur.t) !aai&kinti ir evoliu$inius !oky,ius !o!ulia$ijoje
vykusius !raeityje. 3i ir 2ei 5677;<F laikantis (uta$ij) dreifo 0i!ote'.s% tik.tina kad
L korelia$ija sil!n.ja grei,iau% nei genetinis J% iklgejant evoliu$ijos laikui.
Kit) autori) for(ul.s
;a.alliF&6o5a et al567K7<F
grei,iausiai% j* reik naudoti kai anali'uoja(a !o!ulia$ij) divergen$ija r"&ies
viduje veikiant atsitiktinia( gen) dreifui.
Jo52‚2H„<‚564r<%

(
kur ro~‚!
i
s
i
% rz6? ro6% kai lygina(os !o!ulia$ijos yra identi&kos.

io6
EdSards 9#TU#:%
8564r<H 56f~‚!
i
H(<56f ~‚s
i
H(<
( – su(inis aleli) skai,ius lygina(ose !o!ulia$ijose.
€€€€€€€€€€€€€€€€€€€€€€€€
Nei 9#TU7:

(

( (
Jo~5!
i
s
i
<H ‚ 55~!
i
2
<5~s
i
2
<<%

io6 io6 io6
gali -logai #vertinti !ana&u(*% jei !o!ulia$ija ry&kiai skiriasi !agal retus alelius
520P<. >ei A ir B !o!ulia$ijose suta(!a 20P aleli) tai J rodo visi&k* !ana&u(o
ne-uvi(*.
€€€€€€€€€€€€€€€€€
&okal, &neat4, #TV=%
Jo~!
i
s
i%
kuo !oli(orfi&kesn.s identi&kos !o!ulia$ijos tuo (ažesn. J reik&(..
€€€€€€€€€€€€€€€€€€€€€€€
'ogers 9#TU7:%
Do‚~5!
i
4s
i
<
2
%
Kuo !oli(orfi&kesn.s lygina(os !o!ulia$ijos tuo rodo (ažesn1 D
2. lentel.. =en) dažnu() !% s -ei genoti!) dažnu() !
2
% 2!s% s
2
reik&(.s.
! !
2
2!s s
2
s ! !
2
2!s s
2
s
.06 .0006 .0678 .7806 .77 .2K .0K7K .G8:8 .;:7K .7:
.02 .000: .0G72 .7K0: .78 .27 .0727 .G7:2 .;G27 .7G
.0G .0007 .0;82 .7:07 .77 .28 .078: .:0G2 .;68: .72
.0: .006K .07K8 .726K .7K .27 .08:6 .:668 .;0:6 .76
.0; .002; .07;0 .702; .7; .G0 .0700 .:200 .:700 .70
.0K .00GK .6628 .88GK .7: .G6 .07K6 .:278 .:7;6 .K7
.07 .00:7 .6G02 .8K:7 .7G .G2 .602: .:G;2 .:K2: .K8
.08 .00K: .6:72 .8:K: .72 .GG .6087 .::22 .::87 .K7
.07 .0086 .6KG8 .8286 .76 .G: .66;K .::88 .:G;K .KK
.60 .0600 .6800 .8600 .70 .G; .622; .:;;0 .:22; .K;
.66 .0626 .67;8 .7726 .87 .GK .627K .:K08 .:07K .K:
.62 .06:: .2662 .77:: .88 .G7 .6GK7 .:KK2 .G7K7 .KG
.6G .06K7 .22K2 .7;K7 .87 .G8 .6::: .:762 .G8:: .K2
.6: .067K .2:08 .7G7K .8K .G7 .6;26 .:7;8 .G726 .K6
.6; .022; .2;;0 .722; .8; .:0 .6K00 .:800 .GK00 .K0
.6K .02;K .2K88 .70;K .8: .:6 .6K86 .:8G8 .G:86 .;7
.67 .0287 .2822 .K887 .8G .:2 .67K: .:872 .GGK: .;8
.68 .0G2: .27;2 .K72: .82 .:G .68:7 .:702 .G2:7 .;7
.67 .0GK6 .G078 .K;K6 .86 .:: .67GK .:728 .G6GK .;K
.20 .0:00 .G200 .K:00 .80 .:; .202; .:7;0 .G02; .;;
.26 .0::6 .GG68 .K2:6 .77 .:K .266K .:7K8 .276K .;:
.22 .0:8: .G:G2 .K08: .78 .:7 .2207 .:782 .2807 .;G
.2G .0;27 .G;:2 .;727 .77 .:8 .2G0: .:772 .270: .;2
.2: .0;7K .GK:8 .;77K .7K .:7 .2:06 .:778 .2K06 .;6
.2; .0K2; .G7;0 .;K2; .7; .;0 .2;00 .;000 .2;00 .;0
V$ MOLEKULINĖ& EKOLOI!O& L"<O'")O'INI"I ("'<"I
$ <altymų 3.airo.ės tyrimas
)ikslas% 2ustatyti ta( tikros vietov.s gyv"n) i'ofer(entin# kinta(u(*.
)yrimo med,iaga$ Balty() elektrofore'.s (etodu tyri(ui naudoja(a !o 204
G0 individ) i& : 5ar daugiau< rajon)% :48 skirting) -ioto!)% audini) 5kraujo% rau(en)
ar ke!en)< (.giniai.
Lo(ogeni'avi(asF At&ildytas ke!en) audinio ga-aliukas 0o(ogeni'uoja(as
stiklinia(e 0o(ogeni'atoriuje !ridedant 0%K (l 0o(ogenato tir!alo.
Lo(ogeni'avi(o ter!. ruo&ia(a i&F
6P Aritonas +–600 46 (l
@gll2 w KL2/ – 0%: g
0%2 @ Aris – Lll -uferis !L 8 4 iki 600 (l
5Aris – 0%K g? 6 2 Lll 4 27%; (l? vanduo iki 600(l<
Saugant -iologinius !avy'džius nuolat vyksta natyvios -alty() strukt"ros
!akiti(ai% d.lF
• denat"ra$ijos 5!oli!e!tidini) grandini) strukt"riniai !oky,iai<?
• agrega$ijos 5keli) (olekuli) susijungi(o<?
• de'agrega$ijos # su-vienetus 5ketvirtin.s strukt"ros !raradi(as<?
• !oli!e!tidini) grandini) degrada$ijos 5!ir(in.s strukt"ros !oky,iai d.l
!roteolitini) fer(ent) veiki(o<.
Visi i&vardyti !ro$esai nule(ia -alty() -iologini) savy-i) !raradi(*
5fer(entin# aktyvu(* ir kt. funk$ijas< ir tuo #takoja j) elektrofore'in# !aslanku(*.
Paruo&tus 0o(ogenatus iki -andy() ir tar! j) laiko(i 420…l te(!erat"roje%
kad fer(entai nedegraduot)% nea!sikr.st) -akterijo(is ir gry-eliais% #ne&an,ius
!a!ildo(o !rotea'i) aktyvu(o.
lentrifugavi(asF >o (etu !avy'džiai !aruo&ia(i tyri(ui. lentrifugavi(o
greitis !riklauso nuo !avy'džio savy-i). lentrifuguoja(a 6; sek. 6%; t"kst.
a!sisuki() !er (inut1 grei,iu.
Elektro6ore5ė poliakrilamidiniame gelyje 9@"":
A!arat"raF
2es!e$ifini) -alty() ir i'ofer(ent) elektrofore'ei PAA= gelio -loke -uvo
naudoja(a vertikalios gel4elektrofore'.s a!aratai ELJ@nJ33B% Aallin 5: pav)<%
kuriuos sudaroF
F 2ejudr"s !lieno ir !latininis elektrodai
F Ka(eros -uferiui. Sufor(uoja(os #sta,ius r.(elius ne&.jui.
F 9.(eliai ne&.jui% kur# kiekvien* sudaro kor!usas ir du stiklai
566;w620w6%; ((<.
F Standartin.s E&ukut.sB !avy'dži) užne&i(o vieto(s 5E&ulin.lia(sB<
for(uoti gelyje.Eukut.sB sudaro 6G E&ulin.liusB for(uojan,i) !lok&teli)
F Aekan,io vandens !rin$i!u veikianti &aldy(o siste(a 5 !alaiko(a f:†l
te(!erat"ra<
Dar-o (etu naudoja(i 2G06 @$rodrive 6 Po^er Su!!ly ir ‡ˆ‰46
(aitini(o &altiniai.
9 pav) Bertikalios gel;elektrofore$ės aparatai
PAA= -loko !aruo&i(asF
]lektrofore'.% !riklauso(ai nuo tiria(os i'ofer(ent) siste(os% -uvo
atlieka(a dvisluoksnia(e vertikalia(e ; H 7%; P ir vienasluoksnia(e ; P PAA
gelyje. =eliai ruo&ia(i re(iantis Larry ir Lo!kinson 5677;< (etodin.(is
reko(enda$ijo(is su kai kurio(is (odifika$ijo(.
Pir(iausiai -uvo !aruo&ia(a 20P AKAF
Akrila(idas 7Kg
Bis :g
Dist.vanduo iki ;00(l
Paruo&tas tir!alas nufiltruoja(as ir laiko(as ta(soje !rie G4:†l
te(!erat"roje.
Aai (ono(er) tir!alas naudoja(as akrila(ido linij) !oli(er) susiuvi(ui.
2uo jo santykio !riklauso gelio elastingu(as ir !oringu(as.
Aai! !at reikia !asiruo&ti gelin# -ufer# 5Aris4gli$ininis -uferis% !L 8%G<F
0%0:7; @ Aris Kg
0%G8G @ =li$ininas 28%8g
Dist.L2/ iki 6000(l
Aris4 ]DAA4L
G
B/
G
-uferis
%
!L Š8%G – 8%: 5Pea$o$k et al.% 67K;<
0%7 @ Aris 607%G g
0%02; @ 2a
2
]DAAp 2 L
2
/ 5trilonas B< 7%G0 g
0%87 @ L
G
B/
G
;;%0: g
L
2
/ dist. iki 6000 (l
Dar-inis -uferisF
Aris4 ]DAA4L
G
B/
G
-uferis% !L 8%G 48%: 200 (l
L
2
/ dist. iki 2000 (l
=elinis -uferis !alaiko ir sta-ili'uoja ne&.jo !L% tai! #takoda(as (edžiagos
(igra$ijos greit#. Be to jis tai! !at naudoja(as kai! tiria(o !avy'džio tir!iklis.
2audojant didel.s jonin.s j.gos -uferius% !avy'dži) (igra$ijos greitis (až.ja%
su(arin. srov. did.ja% i&siskiria &ilu(os kiekis. @ažinant -uferio jonin1 j.g*
(igra$ijos greitis did.ja% su(arin. srov. ir i&siskiriantis &ilu(os kiekis (až.ja% did.ja
difu'ija ir (až.ja skiria(oji ge-a.
Paruo&ia(i PAA= su skiria(osio(is AKA kon$entra$ijo(isF
A]@]D 52%2%2%2c4 tetra(etiletilendia(idas< naudoja(as kai! !oli(era'in.s
reak$ijos katali'atorius.
PlA naudoja(as kai! !oli(eri'a$ijos ini$iatorius.
9uo&iant dvisluoksn# PAA=% kon$entruojantis sluoksnis sudaro 6HG46H:
-endro galutinio tir!alo% o skiriantysis 2HG4GH:. @DL 5@alato de0idrogena'.<% @]
5@alik fer(entas< ir =KPD= 5=liuko'.4K4 fosfato de0idrogena'.< siste(as tiriant
Ko(!onentai =elio kon$entra$ija
EW U,ELW
20 P AKA 20 (l G0 (l
Pagrindinis -uferis 8 (l 8 (l
A]@]D 0%08 (l 0%08 (l
Dist.L2/ iki 7; 7; (l
PlA 0%08 g 0%08 g
=alutin. i&eiga 80 (l 80 (l
-uvo naudoja( vienasluoksnis ; P PAA gelis% o 2B 52es!e$ifinis -alty(as< ir ]SA
5]stera'.s< dvisluoksnius ; P H 7%;P PAA gelius.
Pagrindin.s savy-.s suteikian,ios PAA= !rivalu(* !rie& kitus ne&.jusF
• Pagal !or) dyd# gali(a varijuoti !la,iose ri-ose. =elio !ro$entingu(as
!asirenka(as e(!iri&kai% atsižvelgiant # frak$ionuoto o-jekto (olekulin1
(as1.
• 2audoja(o -uferio !L neturi ry&kios #takos gelio !oli(eri'a$ijos
!ro$esui% kas suteikia gali(y-1 eks!eri(ento (etu !asirinkti !a,ias
!alankiausias s*lygas.
• PAA= -"dinga že(o lai!snio a-sor-$ija ir elektroendoos(o'.% d.l ko
(akro(olekuli) (igra$ijos (etu dažniausiai i&vengia(a &alutini) efekt).
• @akro(olekuli) frak$ionavi(o laikas PAA= yra s*lyginai tru(!as
lyginant su kitais ne&.jais.
Prie& sustingstant geliui # j# #deda(a E &ukut.sBkurios !rie& eks!eri(ent*
i&i(a(os ir for(uoja Eki&enesB # kurias #ne&a(as tiria(as 0o(ogenatas. =eli)
!oli(eri'a$ija trunka a!ie 6;420 (inu,i).
]lektrofore'.s !aruo&i(asF
Ka(era elektrofore'ei -uvo !aruo&ta sekant nurody(us instruk$ijoje.
]lektrodiniai indai už!ila(i atitinka(u elektrodiniu -uferiu. 2audoja( &aldy(o
siste(a% kuri elektrofore'.s ka(erose !alaiko G4;†l te(!erat"r*. ]lektrofore'.s (etu
-loko !a&ildy(as gali sukelti fer(ent) inaktyva$ij* -ei re'ultat) i&krai!y(*.
Paleidžia(a !reelektrofore'1 56K0V% G0 (inu,i)<% kurios (etu i& geli) i&varo(as
PlA 5nes jis yra vienintelis kenks(ingas ko(!onentas% kuris veikia fer(entus% tod.l
!rie& !radedant frak$ionavi(* !a&alina(as i& gelio !reelektrofore'.s -"du<.
Prie& eks!eri(ent* -uvo !asiruo&ia(a de&i(t -andini) su 7 ‹l :0 P
sa$0aro'.s tir!alo% kuris suteikia kla(!u(* ir neleidžia !avy'džiui i&!laukti
a!saugoda(as nuo i&!lauki(o efekto !avy'dži) užne&i(o # Eki&enesB (etu. Aai! !at
#la&ina(a la&as -ro(fenolio (.lynojo. Aai vadina(as lyderinis dažas 5angl. tracker
dye< kurio (igra$ijos greitis yra didesnis nei frak$ionuoja() siste()% tod.l !agal j#
ste-i(a elektrofore'.s eiga. Aai! !at i(a(a 60 ‹l -andinio ir su(ai&ius su sa$0aro'e
-ei -ro(fenolio (.lynuoju užne&a(a individualiai # ja( skirt* Eki&en1B.
]lektrofore'. vykdo(a tokiu reži(uF
I etapasF Pavy'dži) i&.ji(as i& Eki&eni)B 5:0(A% 20 (inu,i)<. io eta!o (etu
-alty(ai kon$entruojasi -uferioHgelio ri-oje ir glaustesn.je for(oje !atenka # gel#.
II etapasF Dar-inis reži(as. Srov. !akelia(a iki 2;0V ir frak$ionavi(as
atlieka(as 642 valand).
<altymų da,ymas
Dažy(o !rin$i!asF
Po elektrofore'.s i'ofer(ent) lokali'a$ija nustato(a dažy(o (etu.
S!e$ifi&ku(* a!s!rendžia dažan,io tir!alo sud.tyje esantis s!e$ifinis anali'uoja(a(
fer(entui su-stratas ir druskos% kurios reaguoja su fer(ento kanali'uoja(os reak$ijos
!roduktu F
Su-stratas f fer(entas e !roduktasf druska e s!alvota su-stan$ija
2es!e$ifinio -alty(o ir estera'i) dažy(o (etu s!alvota su-stan$ija susidaro
vykstant drusk) kondensa$ijai su aro(atiniu dia'otiniu ko(!onentu 5nB99% lBB<.
2es!e$ifin.s estera'.s 5]SA< !asižy(i la-ai didele genetine #vairove.
De0idrogena'i) dažy(o (etu% vyksta teta'olio 52BA< oksida$ijos 4 reduk$ijos
reak$ija% susidaro for(a'anas% netir!us ta(siai (.lynos4violetin.s s!alvos junginys.
Dažai ga(ina(i !rie& !at dažy(*. Bandy(o (etu -uvo dažo(i &ie fer(entaiF
• @DL 5 @alato de0idrogena'.<?
• @] 5@alik4fer(entas<?
• =KPD= 5 =liuko'.4K4 fosfato de0idrogena'.<?
• 2SP 5 2es!e$ifinis -alty(as<
• ]SA 5 ]stera'.s<
• 3DL 5 3aktato de0idrogena'.<
• +DL 5 Ksantino de0idrogena'.<
Daž) !aruo&i(asF
MalikF6ermentas XME, E$;$ #$#$#$AL
Pagal Ayala et. 56772<% lross et al..56777< (etodikas su ta( tikro(is
(odifika$ijo(isF
0%0; @ Aris4Lll -uferis% !L 8%; 600 (l 5 2; (l 0%2 @ Aris f 6; (l 0%6 2 Lll
f dist. L2/ iki 600(l< ar-a 5 0%K g Aris # 2; (l L2/ f 6; (l 0%6 2 Lll f dist. L2/
iki 600(l<
@ali$ a$id 2a2 salt 0%6 g
@gll2 ΠK L2/ 0%02; g
P@S 0%002 g
2BA 0%0G g
2ADP 0%0: g
Jnku-uoja(a G7†l te(!erat"roje ta(soje 24: valandas. @] i'ofer(entai
dažosi ta(siai violetine s!alva.
9eak$ijaF @ali$ a$id 2a
2
salt f 2ADP • !iruvatas f l/
2
f 2ADPL f L
Malato de4idrogena5ė XM(C, E$;$ #$#$#$=UY
Pagal Bre^er 5 6770< (etodika su ta( tikro(is (odifika$ijo(isF
0%0; @ Aris4Lll -uferis% !L 8%; 600 (l 5 2; (l 0%2 @ Aris f 6; (l 0%6 2 Lll
f dist. L2/ iki 600(l< ar-a 5 0%K g Aris # 2; (l L2/ f 6; (l 0%6 2 Lll f dist. L2/
iki 600(l<
2atrio (alatas 0%6 g
2AD 0%0G g
2BA 0%0G g
P@S 0%002 g
Jnku-uoja(a G7†l te(!erat"roje ta(soje 2 valandas. @DL i'ofer(entai
dažosi ta(siai violetine s!alva.
9eak$ijaF 2atrio (alatas f2AD • oksala$etatas f2ADL fL
luko5oFVF6os6ato de4idrogena5ė XV@(C, E$;$ #$#$#$ATY
Pagal Bre^er 5 6770< (etodika su ta( tikro(is (odifika$ijo(isF
0%; @ Aris4Lll% !L 7%6 2; (l 56%2g Aris f :; (l 0%6 2 Lll iki !L7 f dist.
L2/ iki 600(l<
2ADP 0%0G g
2BA 0%02 g
P@S 0%002 g
D4glu$ose4K4!0os!0ate disodiu( salt 0%2 g
L2/ iki 70(l
=elis inku-uoja(as G7†l te(!erat"roje ta(soje a!ie 6 valand*. Aktyvu(as
!asirei&k1 ta(siai (.lyno(is juosto(is.
Estera5ės XE&), nespe/i6inėsY
Pagal Bre^er 5 6770< (etodika su ta( tikro(is (odifika$ijo(isF
M42aftila$etato tir!alas 0%0K g
A$etonas G (l
nB99 5 angl. ?ast blue CC salt< 0%0K g
L2/ iki 600(l
Jnku-uoja(a G0 (inu,i). ]stera'.s !asirei&kia rausvos4 rudos s!alvos
'ono(is% naudojant M4 i'o(era – ta(siai rudos s!alvos.
Nespe/i6inis baltymas XN&@Y
lo(asie -lue =42;0 ar-a 942;0 0%2 g
Lll/: 67%; (l
L2/ iki ;00(l
Jnku-uoja(a ka(-ario te(!erat"roje a!ie vien* !ar*. Balty() frak$ijos
nusidažo ta(siai (.lyna s!alva.
Laktato de4idrogena5ė XL(C, E$;$ #$#$#$7UY
0%0; @ Aris4Lll -uferis% !L 7%; 600(l
2a laktatas 0%2 g
P@S 0%00; g
2BA 0%0G g
2AD 0%02 g
Jnku-uoja(a !rie G7†l te(!erat"roje ta(soje a!ie valand*. dažosi ta(siai
(.lyna s!alva.
Ksantino de4idrogena5ė XZ(C, E$;$ #$#$#$7LAY monomeras arba dimeras)
0%0; @ Aris4 Lll -uferis% !L 8%; 600(l
Ly!owant0ine 0%6 g
2AD 0%0G g
2BA 0%02 g
P@S 0%002 g
Jnku-uoja(a !rie G7†l te(!erat"roje ta(soje.
Po dažy(o geliai fiksuoja(i 7P a$to r"g&ties tir!ale ir #deda(i # uždaro(*
(ai&el#.