You are on page 1of 6

2014.09.

12
1
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
ĮVADAS Į CHEMIJOS DALYKO
STUDIJAS.
paskaita1
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
1. Darbo struktūra.
• Paskaitos : 45 val. rudens semestro metu.
• Laboratoriniai darbai: 30 val. rudens semestro
metu.
• Pratybos: 15 val. rudens semestro metu.
• Kontrolinis darbas: numatyti trys kontroliniai
darbai.
• Tarpinis egzaminas: iš teorinės dalies
• Egzaminas.
Modulio tikslas
• Suteikti fundamentalių žinių ir gebėjimų, reikalingų darbui
biotechnologijos kryptyje.
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
2. Modulio paskaitų temų sąrašas:

1. Įvadas į chemijos dalyko studijas. Svarbiausios chemijos
sąvokos ir dėsniai.
2. Medžiagų tirpimas ir tirpalų susidarymas. Tirpalų
koncentracijų reiškimo būdai.
3. Atomo sandara ir cheminės jungtys. Kompleksiniai
junginiai.
4.Termochemijos pagrindai.
5.Cheminė kinetika homogeninėse ir heterogeninėse
sistemose. Cheminė pusiausvyra ir jos poslinkiai. Katalizė.
6. Neektrolitų ir elektrolitų tirpalų savybės.
Chemija
7.Elektrolitinė disociacija, disociacijos laipsnis ir konstanta.
Jonų koncentracijų skaičiavimai. Reakcijos elektrolitų
tirpaluose.
8.Vandens disociacija, vandens joninė sandauga.
Vandenilio rodiklis pH ir hidroksilo rodiklis pOH. Buferiniai
tirpalai.
9.Druskų hidrolizė. Hidrolizės laipsnis ir konstanta,
hidrolizės taikymas.
10. Gamtinių vandenų sudėtis ir savybės. Vandens
kietumas ir jo minkštinimas.
11.Oksidacijos ir redukcijos procesai ir potencialai.
12.Metalų elektrodų potencialai. Standartiniai elektrodų
potencialai. Oksidacijos ir redukcijos procesai, vykstantys
galvaninio elemento elektrodų paviršiuose.

VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Chemija
13. Galvaninių elementų tipai. Praktikoje naudojami
nuolatinės elektros srovės šaltiniai (akumuliatoriai ir
sausieji elementai).
14. Elektrolitų vandeninių tirpalų elektrolizė. Elektrolizės
dėsniai ir jos taikymas.
15. Cheminė ir elektrocheminė metalų korozija.
16. Metalų apsaugos nuo korozijos būdai.
VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
3. Laboratorinių darbų sąrašas:

1. Laboratorinių darbų technika.
2. Tirpalų koncentracijų skaičiavimas ir ruošimas.
3. Medžiagų tirpumo nustatymas.
4. Buferinio tirpalo gamyba ir jo buferinės talpos
nustatymas
5. Neelektrolito molio masės nustatymas krioskopiniu
metodu
6. Silpnojo elektrolito disociacijos konstantos ir disociacijos
laipsnio nustatymas
7. Įvairių druskų hidrolizė
9. Kompleksiniai junginiai
10.Cheminė kinetika ir pusiausvyra

2014.09.12
2
Chemija
11. Koloidiniai tirpalai
12. Karbonatinio, pastoviojo ir bendrojo vandens kietumo
nustatymas
13. Vandens minkštinimas. Švaraus vandens gavimas ir jo
kokybės kontrolė
14. Cheminiai elektros srovės šaltiniai ir elektrolizė
VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Literatūra

1. Jankauskas J. ir kt. Bendrosios chemijos
teoriniai pagrindai ir uždaviniai. Vilnius:
Technika, 2006
2. Petroševičiūtė O. Bendroji chemija. Kaunas:
Technologija, 2007.
3.Janickis V. ir kt. Neorganinė chemija. Kaunas:
Technologija, 2000.
4.Janickis V. Ir kt. Neorganinės chemijos
pagrindai: teorija, praktika, uždaviniai. Kaunas:
Technologija, 2009.
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
5. Buinevičienė G. ir kt. Bendroji chemija. Vilnius:
Mokslas, 1991.
6. Grevys S., Navickienė, R. Chemija. Programa,
pagrindai ir užduotys neakivaizdininkams.
Kaunas: Technologija, 2002



7. Žemaitaitis A. Polimerų fizika ir chemija.
Kaunas: Technologija, 2001.
8. Kazragis A. Cheminės medžiagos ir cheminiai
procesai automobilyje. Vilnius: Technika, 1996.
9. Petrucci, Ralph H. Bendroji chemija. Vilnius:
Tvermė, 2000.

Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
10. Segal B. G. Chemistry: Experiment and
Theory. John Wiley & Sons, 1993.
11. А. И. Горбунов, А.А. Гуров, Г.Г. Филиппов,
В.Н. Шаповал. Теоретические основы общей
химии. Москва : МГТУ им. Н.Э. Баумана,
2003 .


Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Svarbiausios mokyklinės žinios, reikalingos
moduliui studijuoti

Atomas
Molekulė
Vieninės medžiagos
Sudėtinės medžiagos
Atominė masė
Molekulinė masė
Tirpalas
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Viena svarbiausių tirpalo charakteristikų yra jo
koncentracija.
Tirpalo koncentracija rodo ištirpusios medžiagos
kiekį, esantį tam tikrame tirpalo ar tirpiklio
kiekyje.
Svarbiausi tirpalų koncentracijos reiškimo būdai:
masės procentinė C
%
, molinė C
M
, molinė
ekvivalentų (normalinė) C
N
, molialinė C
m
.

Masės procentinė koncentracija C
%
reiškiama
ištirpusios medžiagos gramų (ar kitų masės
vienetų) skaičiumi šimte gramų (arba šimte kitų
masės vienetų) tirpalo.
2014.09.12
3
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Tirpalo masė skaičiuojama:
m
t
= v
t
·ρ
t

m
t
– masė tirpalo, g.
V
t
- tirpalo tūris, mL.
ρ
t
– tirpalo tankis, g/cm
-3.


% 100
%
 
t
m
m
C
C
%
- procentinė koncentracija,
m – medžiagos (tirpinio) masė.
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Molinė koncentracija c
M
reiškiama ištirpusios
medžiagos molių skaičiumi viename litre tirpalo.
V M
m
C
M



1000
m – medžiagos (tirpinio masė), g
M – ištirpusios medžiagos molio masė, g/mol
V – tirpalo tūris, mL
M
m
n 
n – medžiagos kiekis, mol.
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Molinė ekvivalentų koncentracija C
N
(normalinė
N) reiškiama ištirpusios ekvivalentų molių
skaičiumi viename litre tirpalo.


V E
m
C
N



1000
m – tirpale, esančios medžiagos masė, g
E – ištirpusios medžiagos ekvivalento masė, g/mol
V – tirpalo tūris, mL
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Ekvivalento molio mase (ekvivalentu)
vadinamas medžiagos kiekis, kuris prisijungia
arba pakeičia vieną molį vandenilio jonų arba
vieną molį deguonies jonų, arba vieną molį
ekvivalentų kito elemento ar junginio, arba
vieną molį elektronų cheminiame junginyje.
Oksidams, druskoms ekvivalentas skaičiuojamas:

V n
M
E


E- medžiagos ekvivalentas, M – druskos, oksido
molio masė,g;
N- elemento atomų skaičius, V – valentingumas.
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Rūgštims ekvivalentas skaičiuojamas:


bazingumas
M
E 
Bazėms ekvivalentas skaičiuojamas:


OH
M
E
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Kai reaguojančių medžiagų koncentracijos yra
skirtingos, šių tirpalų tūriai yra atvirkščiai
proporcingi jų koncentracijoms:


2 2 1 1
V C V C   
V
1
, V
2
– pirmojo ir antrojo tirpalų tūriai,
C
1
, C
2
– pirmosios ir antrosios medžiagų tirpalų
procentinės, molinės,molinės ekvivalentų
koncentracijos.
2014.09.12
4
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Molialinė koncentracija c
m
– tai ištirpusios
medžiagos molių skaičius 1 kg tirpiklio.
t
m
m M
m
C



1000
m – tirpale, esančios medžiagos masė, g
M – ištirpintos medžiagos molinė masė, g/mol
m
t
– tirpiklio masė, g
Chemija
Pavyzdys. 1.

Ką vadiname tirpalu?
Kas yra tirpalo koncentracija?
Kokie yra kiekybiniai koncentracijos reiškimo
būdai?


VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Chemija
Pavyzdys 2.
Suformuluokite apibrėžimus, nusakančius
šias tirpalų sąvokas:
a) procentinis;
b) koncentruotas;
c) nesotus;
d) praskiestas;
e) persotintas.

VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Chemija
Pavyzdys 3.

Kokiame 15% azoto rūgšties (HNO
3
) tirpalo
(ρ = 1,065 g·cm
-3
) tūryje yra 6,3 g grynos
azoto rūgšties?

VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Chemija
Pavyzdys 4.
Kiek vandens reikia įpilti į 500 mL 0,5N
azoto rūgšties tirpalo, norint gauti 0,25N
tirpalą?


VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Chemija
Pavyzdys 5.
Apskaičiuokite koncentruotosios (94 %)
sieros rūgšties (H
2
SO
4
) (ρ = 1,84 g·cm
-3
)
molinę ekvivalentų koncentraciją
VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
2014.09.12
5
Chemija
Pavyzdys Nr. 6.
Kokia yra molialinė 56% gliukozės (C
6
H
12
O
6
)
vandeninio tirpalo koncentracija?


VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Chemija
Pavyzdys Nr.7.
Viename litre NaCl (ρ=1,190 g/ml) yra ištirpę
298g NaCl. Kokia yra šio tirpalo procentinė
(C
%
) koncentracija ir kokia yra molinė
ekvivalentų (normalinė) koncentracija?
Kiek reikės paimti mililitrų šio tirpalo, norint
pagaminti 2 litrus 0,2M tirpalo?


VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Chemija
Pavyzdys Nr. 8.
Apskaičiuokite 20% CaCl
2
tirpalo
(ρ = 1,178g/ml) molialinę ir molinę
ekvivalentų (normalinę) koncentracijas.
Kiek reikia paimti mililitrų šio tirpalo, norint
pagaminti 2 litrus 0,5 M CaCl
2
tirpalo?

VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Chemija
Pavyzdys Nr. 9.
Kiek mL 38% druskos rūgšties (HCl) ( tankis
1,19 g/mL) reikia 5L 2N tirpalo pagaminti?


Ats: 807,2 mL


VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Chemija
Pavyzdys Nr. 10.
Sumaišyta 3 litrai 0,1M ir 2 litrai 9% ( tankis
1,05 g/mL) fosforo rūgšties ( H
3
PO
4
) tirpalų.
Apskaičiuokite susidariusio tirpalo molinę
ekvivalentų koncentraciją.

Ats: 1,34N

VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
Chemija
Pavyzdys Nr. 11.
Pavirinus 400 g 50% H
2
SO
4
tirpalo, išgaravo
100 g vandens. Apskaičiuokite likusio tirpalo
procentinę koncentraciją.

Ats: 66,7%

VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė
2014.09.12
6
Chemija
Pavyzdys Nr. 12.
23 g etilo alkoholio ( C
2
H
5
OH) ištirpinta 30 g
vandens. Apskaičiuokite tirpalo molialinę
koncentraciją.

Ats: 16,7m

VGTU, 2014 rudens semestras Dėstytojas: Ingrida Bružaitė