Professional Documents
Culture Documents
M U N T H E
S a n M ik e l
I a n g l k a lb o s v e r t
V alentina C h u rgin ait
VILNIUS
Axel MUNTHE
THE STORY OF SAN
MICHELE
UDK 839.7-3
Mu59
ISBN 9986-16466-5
O Valentina Churginait,
vertimas lietuvi kalb, 2000
Ilona Kukenyt, dizainas, 2000
Tyto alba, 2000
AUTORIAUS PRATARM
A x e l M u n th e
tai tiesa, nes Mirtis retai teapleidia m ano sm on. Non nasce in me
pensier che non vi sia dentro scolpita la Morte"1, - ra Mikelandelas
Vazariui. A taip ilgai grmiausi su niria savo kolege ir visuom et pralak
medavau: m aiau, kaip ji vien po kito udo visus, kuriuos stengiausi
igelbti. Kai kuriuos j a turjau galvoje, raydamas i knyg, - tokius,
kokius maiau juos gyvus, kokius maiau juos kenianius, maiau juos
mirtanius. Tik tiek a tegaljau jiems padaryti. Tai buvo kukls mons ant j kap nra marmurini paminkl, ir daugelis j buvo umirti daug
anksiau, negu mir. Dabar jiems gerai. Senoji Marija Laikinink, kuri
trisdeimt m et neiojo m an laikus, skaiiuodama basomis kojomis
septynis imtus septyniasdeim t septynias finikietikas pakopas, dabar
neioja pat danguje, kur gerasis Pakjal sdi taikiai rkydamas pypk ir
iri berib jr, kaip kadaise irdavo j nuo San Mikels galerijos, ir
kur mano biiulis Arkandelas Fuskas, M onpamaso gatvi lavjas, luoja
n uo aukso grind vaigdi dulkes. Po didinga lazurito kolonada oriai
vaiktinja smagus ponas A lfonsas, Vargdieni seseli* prieglaudos
seninas, su naujutliu Pitsburgo milijonieriaus surdutu ir prie kiekvien
ventj kiloja savo mgstam cilindr, kaip kadaise sveikindavo visus
m ano biiulius, vaindamas po Kors m ano ekipau.
Donas, maas mlynakis berniukas, kuris niekuom et nesiypsodavo,
dabar linksmai aidia su daugybe kit laiming vaik senajame Bambino
lopelyje. Pagaliau jis imoko ypsotis. Kambarys pilnas gli, iulbdami
paukiai skraido ten ir atgal pro atdarus langus. Kartkariais dirsteli
vidun madona pairti, ar vaikams nieko netrksta. D ono motina, taip
velniai j slaugiusi Vilj aveniu, vis dar ia, su mumis. A ndien buvau j
sutiks. Varg Flopet, paleistuv, atrodo deimia m et jaunesn negu
tada, kai maiau j nakt bulvare, kavinj; dabar ji - antroji Marijos
M agdalenos kambarin ir vilki kuklia tvarkinga balta suknele.
N uoaliam e Eliziejaus lauk kampelyje yra un kapins. Ten visi
m ano mir draugai, j palaikai tebeguli po kiparisais prie senojo bokto,
ten, kur a juos palaidojau, bet itikim os j irdys jau paim tos dang.
ventas Rokas, maloningasis un globjas, sergi j kapines, o geraird
senoji panel H ol danai jas lanko. N e t nenaudliui Biliui, girtuokliui
pavianui, padegusiam kanauninko d on o D ainto karst, buvo leista
bent jau bandomajam laikotarpiui atsigulti paskutinje eilje gretimose
bedioni kapinse, nors prie tai ventas Petras, uuods viskio kvap ir
i pradi palaiks Bil mogumi, be galo atidiai j apirjo. Patsai donas
1M an nekyla jokios m inties, kurios n eb t paenklinusi Mirtis (it.).
K n y g a apie S a n M i k e l
10
A x e l M unthe
apsakym regimyb. Juk tai gal gale tik formos klausimas. Jei man tas
pavyko, bsiu labai patenkintas - tegul tik manimi netiki, nieko daugiau
man nereikia. Ir taip viskas pakankamai bjauru ir lidna. D ievas m ato,
kad man ir be to tenka u labai daug k atsakyti. A ntra vertus, a tai
netgi laikysiu kom plim entu, nes inau, jog didiausias rom antini apsakym raytojas - patsai Gyvenimas. Bet ar visada Gyvenimas itikimas
tikrovei?
G yvenim as tebra toks kaip visuom et: nejautrus vykiams, abejingas
moni diaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mslingas it sfinksas. Bet kad
nebt m onotonikum o, scena, kurioje vyksta i amina tragedija, be
paliovos keiiasi. Pasaulis, kuriame gyvenom e vakar, - ne tas pasaulis,
kuriame gyvenam e iandien; jis, kaip ir mes patys, nepermaldaujamai
skrieja per b egalyb p asitik ti savo likim o. m ogus n egali dukart
nusimaudyti toje paioje upje, pasak Herakleitas. Vieni liauioja keliais,
kiti jodinja ir vainja autom obiliais, dar kiti lenktyniauja su pato
balandiais, skraidydami lktuvais. Kam skubti? Visi mes neivengiamai
prieisime kelio gal.
N e, pasaulis, kuriame gyvenau bdamas jaunas, ne tas pasaulis, kuriame gyvenu dabar, - bent jau m an taip atrodo. M anau, kad su m anim
sutiks ir tie, kurie perskaitys i knyg apie praeities klajones, iekant
nuotyki. B anditas, kurio sin sutepta atuon i m oni krauju,
nebeuleis jums savo gulto ems drebjimo sugriautoje Mesinoje. Po Nerono vilos griuvsiais Kalabrijoje nebra gldanio granitinio sfinkso. Paklai
kusios iurks, mirtinai mane igsdinusios Neapolio lnose, kai ten siaut
cholera, jau seniai kuo ramiausiai gro Romos kloakas. Dabar Anakapr
galima nusigauti autom obiliu, Jungfrau virn pasiekti traukiniu, o
M aterhom kopti virvinmis kopiomis.
Lapi krate paskui js roges jau nebebgs per ualus eer ruja
vilk, kuri akys dega tamsoje kaip arijos. Galantikas senas lokys, pastojs
man keli nykiame Suvlos tarpeklyje, jau seniai ikeliavo Laimingosios
mediokls laukus.
Per putojant sraut, kur a perplaukiau drauge su jauna lapaite Ristina,
nutiestas geleinkelio tiltas. Paskutin siaubingojo S ta b tvirtov, Trol,
pervr tunelis. Mai mogeliukai, kuri trepsjim girdjau po lapi
iumais, nebenea maisto irtvose miegantiems lokiams; tai kodl dabar
vedijoje taip maai loki. N etikite? Praau, juokits i t mogiuk,
kiek tik jums patinka, - jeigu nebijot! Bet a tvirtai sitikins, kad jokiam
mogui, perskaiiusiam i knyg, neuteks lumo tvirtinti, kad gnomas,
kur maiau Forstugane sdint ant stalo ir atsargiai iupinjant m ano
K n y g a apie S a n M i k e l
11
laikrodio grandinl, nebuvo tikras gnomas. Taip, tai buvo tikras gnomas!
Kas gi daugiau ten galjo bti, jei ne jis? Sakau jums, kad aiki aikiausiai
maiau j abiem akim, kai atsisdau lovoje, o lajin vak sumirgjo ir
ugeso. Labai nustebau suinojs, kad esama moni, niekuom et nem a
iusi gnom. Toki moni galima tik gailtis. Tikriausiai j regjimas
sutriks. Tvukas Larsas Andersas i Forstugano, milinas su avikailiu ir
medinmis klumpmis, jau seniai mirs, kaip ir mieloji tetul Kerstina, jo
mona. Bet maasis gnom as, kuris sdjo sukryiavs kojas ant stalo
pakraigje vir karvids, dar gyvas. Juk mirtame tik m es, mons.
1930
Pirmas skyrius
JAUNYST
14
A x e l M unthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
15
16
A x e l M u n th e
bet ten gyven tik gente di montagna1 - visi labai iaurs mons; ten nra buvs joks forestiere2, ir ji pati niekuomet ten
neinanti. Kur kas geriau palypti iki Tiberijaus vilos, iki Arko
Naturale ar Grotta Matromania.
- Ne, a neturiu laiko, man tutuojau reikia kopti t
kaln.
Ir mes grom aikt, kai surdij senos campanile3 varpai
skambino dvylikt, pranedami, kad makaronai jau gatavi.
Gal vis dlto a pirmiau uksis po didija Albergo4 Pagano palme? Tre piatti, vino a volont, prezzo una lira.5
Ne, a neturs laiko, man reiki tutuojau kopti kaln.
- Addio6, Gioia bella! Addio, Rosina!
- Addio, addio, e presto ritorno!7
Ak, tasai presto ritorno!
- E un pazzo inglese8, - igirdau paskiausiai i raudon
Dojos lp, kai pakluss savo likimo auksmui, leidausi bg
ti finikietikais laiptais Anakapr.
Pusiaukelj pasivijau sen m oter, neani ant galvos
didiul pintin apelsin.
- Buon giorno, signorino.9
Ji pasidjo pintin ant pakopos ir padav man apelsin. Ant
vaisi guljo laikrai ir laik ryelis, suvyniotas raudon
nosin. Tai buvo senoji Marija Porta-Lettere, Laikinink, ku
ri dukart per savait nedavo pat Anakapr. Vliau mudu
susidraugavome visam gyvenimui, ir a maiau, kaip ji mir,
sulaukusi devyniasdeimt penkeri met. Ji pasiraus tarp
laik, itrauk didiausi vok ir papra mane pasakyti, ar
K alnieiai (it.).
2Svetim alis (it.).
3Varpin (it.).
4Smukl (it.).
5Trys patiekalai, vyno kiek nori, kaina - vien a lira (it.).
6Sudie (it.).
7G reitai sugrk (it.).
8Pamilis anglas (it.).
9Laba d iena, ponaiti (it.).
K n y g a a pi e S a n M i k e l
17
18
A x e l M u n th e
K n y g a a pi e S a n M i k e l
19
20
Axel M unthe
K n y g a a pie S a n M i k e l
21
22
A x e l M u n the
K n y g a apie S a n M i k e l
23
24
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
25
26
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
27
28
A x e l M unthe
Antras skyrius
LOTYN KVARTALAS
30
Axel M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
31
apie mogaus smegenis daugiau negu bet kas kitas, - jog kur
laik tikjau, kad jo tiesa. Genamas trokimo pateisinti pra
naavim, nepaisydamas nuovargio, miego ir net alkio, i pas
kutinij tempdavau visas proto ir kno fibras, stengdama
sis bet kuria kaina nugalti. Nebevaiktinjau daugiau po
Liuksemburgo sodo liepomis, nebedykinjau Luvre. Nuo ryto
ligi vakaro kvpavau ligonins palat ir auditorij tvaiku, nuo
vakaro ligi ryto - nesuskaitom papiros dmais tvankiame
Avenir viebuio kambaryje. Egzaminas jo po egzamino, - de
ja, taip greitai, kad i j nebuvo jokios naudos, - skm lyd
jo skm. Darbas, darbas, darbas! Pavasar turjau gauti di
plom. Laim visur, k tik paliesdavo mano ranka, pastovi,
stulbinanti, kone kraupi laim. Jau buvau istudijavs mo
gaus kno, to nuostabaus mechanizmo, sandar, dam jo ra
tuk darb, kai jis esti sveikas, sutrikimus susirgus ir t galu
tin suirim, kuris vadinamas mirtimi. Jau buvau susipains
kone su visomis ligomis, kurios prirakina serganiuosius prie
patalo ligonini palatose. Jau buvau imoks valdyti atrius
chirurginius instrumentus, kad galiau vienodu ginklu ko
voti su negailestingja prieininke, kuri su dalgiu rankoje vi
slaik - bet kuri dienos ir nakties valand - klaidiojo po
palatas, kiekvien akimirk pasiruousi kirsti. Ities, atrod,
kad Ji galutinai sikr ia, nirioje senoje ligoninje, kuri
tiek imtmei buvo kani ir skausmo prieglobstis. Kartais,
aklo nirio pagauta, Ji kaip beprot siverdavo palaton, smog
davo dein ir kair, jauniems ir seniems, i lto pasmaug
davo vien auk, nupldavo tvarst nuo atviros aizdos kitai,
ir kraujas ibgdavo iki paskutinio lao. Kartais aprimusi ir
tyli Ji prislindavo pirt galais ir kone velniu rankos prisi
lietimu uspausdavo akis kitam nelaimingajam, ir jo veid
nuskaidrindavo ypsena, kai Ji nueidavo. Mano pareiga buvo
neleisti Jai prisiartinti, bet a danai n nepajusdavau, kaip Ji
Pritykindavo. Tik mai vaikai prie motinos krtins pajusda
vo Jos artum ir krptelj nubusdavo, aukdami veriamu
skausmo balsu, Jai praeinant pro al. Ir danai senos vienuo
32
Axel M unthe
K n y g a apie S an M i k e l
33
j\ r paskutinje nelygioje kovoje a turiu bti pasyvus stebtojas, bejgikai ir abejingai irintis pragaiting Jos darb?
r man reikia nusigrti nuo aki, kurios maldauja mane
padti, kai jau seniai ukstas adas? Ar a turiu paleisti tuos
virpanius pirtus, sikibusius mano rank kaip skenduolis
iaud? A buvau nugaltas, bet ne nuginkluotas, mano ran
kose tebebuvo galinga smogiamoji jga. Ji turjo aminojo mie
go taur, bet ir a turjau savo taur, kuri man patikjo ma
loningoji Motina Gamta. Ar tuomet, kai Ji pamau varvina
savo gral, negaliau pilti savojo, m ielairdingai p a
verianio kani ramybe, agonij - miegu? Argi ne mano
pareiga palengvinti mirt tiems, kuriems negaljau isaugoti
gyvybs?
Senoji vienuol man buvo sakiusi, kad tai baisi nuodm,
kad tokia buvusi valia visagalio Viepaio, kurio imintis mums
nesuvokiama, kad juo daugiau skausmo jis kam teikis mir
ties valand, juo daugiau jis tam atleisis paskutiniojo teismo
dien. Net velnioji sesuo Filomena priekaitingai irdavo
mane, kai a, vienintelis i savo koleg, prieidavau su morfi
jaus virktu prie lovos, kai nuo jos pasitraukdavo senasis ka
pelionas, suteiks paskutin patepim.
Tuomet dar visose Paryiaus ligoninse galjai matyti jas,
gerairdes, pasiaukojanias en Vensen de Polio vienuolyno
seseris su dideliais baltais gobtuvais. Kryius tebekabjo ant
sienos kiekvienoje palatoje, o kapelionas kas ryt tebelaik
miias prie nedidelio altoriaus ventos Klaros palatoje. Vy
resnioji, ma mre1, kaip visi j vadindavo, dar kas vakar,
varpams skambinant Ave Maria, aplankydavo visus ligonius.
Tuomet dar nebuvo siliepsnoj ginai dl ligonini supasaulietinimo, ir paklaiks balsas dar nebuvo pradjs aukti:
Salin kunigus! alin kryi! Lauk vienuoles!" Deja! Kad ir
kaip gaila, netrukus jos turjo apleisti ligonines. Be abejo,
vienuols turjo trkum. Be abejo, j rankos buvo labiau
M ano motina (pranc.).
34
A x e l M u n th e
K n y g a apie S an M i k e l
35
36
A x e l M unthe
Treias skyrius
VILJ AVENIU
38
A x e l M unthe
davo, kai pridurdavau, jog man nelabai patinka j lieuvis, paprastai taip ir bdavo. Tokiais atvejais m ano diagnoz
daniausiai bdavo tokia: besaikis pyragaii ir saldumyn
valgymas dien ir per sunks piets vakare. Turbt tai buvo
teisingiausia diagnoz i ano meto mano praktikos, bet ji n e
turjo jokio pasisekimo. Niekas nenorjo apie tai girdti, nie
kam ji nepatiko. Visi avjosi apendicitu. Apendicitas tu o
met turjo didel paklaus tarp pasiturini moni, iekani
sau ligos. Visos nervingos damos sirgo apendicitu - jei ne
tikru, tai bent sikalbtu, ir jis labai joms pravert, taip pat ir
jas gydantiems daktarams. Todl ir a pamau tapau apendi
cito inovu ir danai nuo jo gydydavau, nors ne visuomet sk
mingai. Bet kai pasklido gandas, kad Amerikos chirurgai pra
djo kam panij u apskritai vis apendiks paalinim
Jungtinse Valstijose, mano pacient, sergani apendicitu,
m grsmingai mati. Siaubas! Paalinti apendiks! Mano
apendiks! - aukdavo elegantikos damos, beviltikai, lyg
motinos kdik, sikibusios savo processus vermicularis. - K
a be jo darysiu?!" Paalinti j apendiksus, ms apendik
sus! - sakydavo gydytojai, niriai tikrindami savo pacient
sraus. - Kokia nesmon! Bet j apendiksai visai sveiki. A
tai puikiai inau, nes dukart per savait juos apirinju. Ne,
a kategorikai atsisakau!"
Veikiai paaikjo, kad apendicitas baigia savo dienas ir kad
reikia sukurti nauj lig, kuri patenkint visuotin reikalavi
m. Specialistai neapvyl - rink buvo paleista nauja liga,
nukaltas naujas odis, tikra aukso moneta - KOLITAS! Tai
buvo maloni liga - apsaugota nuo chirurgo peilio, patenkinan
ti vis skon ir pasireikianti bet kuri akimirk - tereikdavo
jos usigeisti. Niekas neinojo, nei kada ji prasideda, nei kada
baigiasi. A inojau, kad kai kurie valgs mano kolegos jau
buvo iband kolit, gydydami savo pacientus, ir, beje, labai
skmingai, bet man laim dar nebuvo nusiypsojusi.
Viena i paskutinij mano pacieni, kurias gydiau nuo
apendicito, buvo, jei neklystu, grafien X, pasista pas mane
K n y g a apie S a n M i k e l
39
40
A x e l M unthe
jau priprats prie staigi savo pacient permain, taip apstuibau, pamats diaugsming jos ivaizd ir vytint veid, jog
paklausiau, kiek jai met.
Jai k tik sukak dvideimt penkeri. O atjusi ji vien tam,
kad suinot, ar kolitas ukreiamas.
Taip, labai.
Vos tik itariau t od, bem atant supratau, kad i jauna
btyb kur kas protingesn u mane.
Gal a gals pasakyti grafui, kad jiems nedert miegoti
viename kambaryje?
Patikinau j, kad tai anaiptol nebtina, kad a, nors ir netu
riu garbs painti grafo, esu tikras, jog jis neusikrs. Apsikrsti
gali tik tokie pernelyg jautrs ir nervingi mons kaip ji.
Bet a juk, aiku, nelaiks jos nervinga, uprotestavo gra
fien, neramiai nuvelgusi didelmis akimis kambar.
Neabejotinai.
O a gals j igydyti?
Ne.
Brangioji A na!
sivaizduok, brangioji, a sergu kolitu! A taip diaugiuosi... taip
diaugiuosi, kad Tu man rekomendavai t ved... O gal j reko
mendavo Sarko? iaip ar taip, jam pasakiau, jog mane atsiunt
Sarko, bent bsiu tikra, kad jis man skirs daugiau laiko ir dme
sio. Tavo tiesa, jis labai protingas, nors toks ir neatrodo. A jau
rekomendavau j visoms savo biiulms, neabejoju, kad jis pads
mano brolienei, kuri vis dar guli po to, kai pargriuvo ir taip smar
kiai susitrenk pas Tave, okdama kotiljon. Esu tikra, kad jai
kolitas! Gaila, brangioji, kad nepasimatysime rytoj pas Zozefin,
bet a jau paraiau jai, kad sergu kolitu ir jokiu bdu negalsiu
atvaiuoti piet. Ak, jeigu ji galt juos atidti iki poryt!
Tave mylinti Ziujeta.
P S. Man k tik dingteljo mintis, kad vedui reikt dirstelti
Tavo uov, kuri taip kenia dl savo kurtumo. A puikiai inau,
kad markiz nebenori matyti gydytoj - kas gi to nori? - bet ar
K n y g a apie S a n M ik e l
41
42
Axel M unthe
K n y g a apie S a n M ik e l
43
44
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
45
46
A xe l M unthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
47
48
A x e l Munthe
jusi, kokie puons buv kai kuri lli rbai? Taip, ji paste
bjusi. Ar toji ponia grai? Labai. O ji dabar Paryiuje? Ne.
Galiausiai buvau priverstas ukirsti keli lli gamybai, nes
j jau turjau daugiau negu ligoni, ir isiuniau t poni
en Moric pakeisti aplinkos.1
Atsisveikindamas su grafiene prie jos rm, ireikiau ap
gailestavim, kad mums neuteko laiko aplankyti gorilos Bo
tanikos sode. Bet galbt ji vis dlto nesigaili vaiavusi su
manimi?
N kiek. A jums labai dkinga, tik, tik... man taip gda, ji kkiodama greitai dingo u savo rm vart.
Ketvirtas skyrius
MADINGAS GYDYTOJAS
50
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
51
52
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
53
54
A x e l M unthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
55
56
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
57
Penktas
skyrius
PACIENTAI
A labai pasigesdavau sekmadienini piet Fobur en ermene. Prajus madaug dviem savaitm po mano pokalbio su
abatu, grafien, impulsyvios prigimties moteris, staiga nusprend, kad jai reikia pakeisti aplink, ir pasak vaiuosianti su
grafu j pil Turene. Visiems tai buvo staigmena, tik abatas
lyg ir kak nujaut - an sekmadien, pietaudamas pas juos,
pastebjau, kaip linksmai ybioja senos protingos jo akys.
Grafien buvo tokia maloni, jog kas savait man praneinjo,
kaip jauiasi, be to, kartais paraydavo ir abatas. Viskas es
klojasi gerai. Grafas kas ryt jodinjs, dien niekad nebemiegs ir rks daug maiau. Grafien vl msi muzikos,
nuoirdiai rpinasi kaimo neturtingaisiais ir nebesiskundia
kolitu. Abatas prane ger naujien ir apie markiz, kurios
dvaras buvo nuo pilies valandl kelio karieta. Jinai jauian
tis labai gerai, uuot per dien dienas sdjusi krsle, nusimi
nusi ir vienia, ir sielvartavusi dl savo kurtumo, ji dukart per
dien ivedanti pasivaikioti brangiausi savo Lulu ir daug
laiko praleidianti su juo sode, kad uo gaut daugiau paju
dti, nes ess labai nusipenjs.
Tas lyktus padaras, - ra abatas, - tupi jai ant keli, vos
tik k pamats, iepia dantis ir urzgia, jau dukart kando kam
barinei. Visi jo nekenia, bet markiz dievina savo Lulu ir
kiauras dienas nesiliauja apie j nekjusi. Vakar, man b e
klausant markizs ipainties, jis staiga apvm puiki savo
ponios popietin suknel, ir ji taip dl to susijaudino, jog teko
nutraukti ipaint. Beje, markiz pra jus paklausti, ar tai,
K n y g a api e S a n M i k e l
59
60
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
61
62
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
63
64
A xel M unthe
K n y g a apie S a n M ik e l
65
66
A xe l M unthe
K n y g a apie S an M ik e l
67
T pat vakar juodu ilgai tarsi. Maai kas ino, koki jie
Padar ivad, bet tai buvo vienintel teisinga ieitis, teikian-
68
A xel M unthe
ti jiems abiem tik garbs. Kit ryt palatoje buvo tylu. Nakt
pasmerktiesiems buvo palengvintos kanios, j mirtis buvo
beskausm.
Tai sukl Paryiuje tikr sensacij. Visi laikraiai buvo
pilni iurpiausi straipsni apie rus muik mirt, ir dar ilg
laik mons tik apie tai ir tekalbjo.
Kart, vlai vakare, pas mane Vilj aveniu atbgo bai
siausiai susijaudins inomas norveg tapytojas animalistas.
Jam buvo kands rank jo mylimas uo, didiulis buldo
gas, nors ir labai atiaurios ivaizdos, bet nepaprastai lipnus
gyvulys, geras mano draugas - jo portretas, eimininko n u
tapytas, anais metais buvo eksponuojamas Salone. Mudu tuoj
pat nuvaiavome jo studij Terno aveniu. uo buvo ura
kintas miegamajame, ir norvegas mane papra tutuojau j
nuauti - jam paiam neutek drsos. Buldogas ia lakst
po kambar, ia, klaikiai urgzdamas, palsdavo po lova. Kam
baryje buvo taip tamsu, jog nusprendiau palaukti iki ryto ir
sidjau rakt kien. Idezinfekavs ir aptvarsts aizd,
daviau dailininkui migdomj. Kit ryt ilgai stebjau un
ir nusprendiau dar jo neudyti, nes, kad ir turdamas daug
akivaizdi rodym, vis dlto nebuvau sitikins, jog jis pa
siuts. Pasiutim pradinj stadijoj ne taip lengva diagno
zuoti. N et klasikinis simptomas, davs iai baisiai ligai pa
vadinim - h id ro fo b ija 1 reikia v andens baim , - nra
neabejotinas rodymas. Pasiuts uo ne visuomet bijo van
dens. Ne kart esu mats, kaip uo godiai lakdavo vanden
i dubens, kur kidavau narv. is simptomas btinai pa
sitvirtina tik tuo atveju, kai pasiutimo liga suserga mogus.
Daugyb un, pribaigt dl to, kad buvo tariamai pasiut,
i tikrj sirgo kitomis, palyginti nepavojingomis ligomis.
Bet tuo tikinti apkandiot mog nepaprastai sunku, net
jeigu tyrimas patvirtina, kad tas uo nebuvo pasiuts, - o
juk i deimties eilini gydytoj ar veterinar kain ar bent
1Pasiutimo liga.
K n y g a apie S an M i k e l
69
70
Axel M unthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
71
72
A x e l M unthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
73
Galima apgauti un, kuris aklai jumis tiki, bet jokiu bdu
neapgausit bedions, nes ji kiaurai jus mato. O bedion
gali jus bet kada apgauti ir labai mgsta i js pasijuokti,
daniausiai vien malonumo dlei.
Mano draugas iulis, senas Botanikos sodo pavianas, susi
ima rankomis pilv ir, nutaiss skausming min, rodo man
lieuv (bedion daug lengviau negu ma vaik priversti
parodyti lieuv), sakydamas, kad visai neteko apetito ir ma
no obuol suvalg tik i mandagumo. Bet kol a spjau isiio
ti, nordamas ireikti jam uuojaut, jis jau paiupo paskuti
n mano banan, sud ir, usikors narvo vir, svied mane
iev.
Malonk pairti t raudon spuogel man ant nuga
ros, - sako Eduardas. - I pradi maniau, kad kando blusa,
bet dabar taip degina, taip svilina, jog nebegaliu daugiau ken
tti. Ne, ne ia, truput aukiau; prieik artliau, juk inau,
kad neprimatai. Leisk, a tau parodysiu kur.
Ir tai jis jau tupi ant savo trapecijos ir gudriai ypsosi, i
rdamas pro mano akinius, o po valandls sudauo juos ir
ukes idalina kaip suvenyrus susiavjusiems savo draugams.
Bedions mgsta i ms aipytis, bet baisiausiai siunta, jei
tik nors kiek taria, kad ir mes norime i j pasityioti. N ie
kuomet nesijuokite i bedioni, jos negali to paksti. J ner
v sistema nepaprastai jautri. Staigi baim gali joms sukelti
beveik isterij, danai joms bna nerviniai traukuliai, a net
esu gyds bedion, sergani epilepsija. N uo netikto
triukmo jos gali iblykti. Jos labai greitai rausta, bet tik ne i
drovumo - bedions anaiptol ne drovios, - o i piktumo.
Taiau, jei norit stebti reikin* irkite ne tik bedio
ns veid - joms danai rausta kita, visai neprasta vieta. Ko
kiais sumetimais j krjas parinko btent t viet tokiai atmainingai ir gausiai spalv gamai, tokiam vairiausi ryki
spalv aismui - avietins, melsvos ir oranins, - tebra pa
slaptis nemokikoms ms akims. Daugelis apstulbusi i
rov nedvejodami skuba pareikti, jog tai labai lyktu. Bet
74
A x e l M unthe
K n y g a a pi e S a n M i k e l
75
etas skyrius
CHTEAU RAMEAUX1
K n y g a ap ie S a n M i k e l
77
78
A xe l M unthe
K n y g a apie S a n M ik e l
79
80
A x e l M u n the
liau inakt umigti! Kodl man paiam neigrus t nuostabi migdomj, kuriais aprpinu savo pacientus, stipri
vaist, kurie umigdyt mane dvideimt keturioms valandoms
ir padt visk umirti - ir Monparnas, ir Tureno pil, ir
grafien, ir kitk? Kritau lov nenusirengs - toks buvau
pavargs. Bet migdomj negriau - les cuisiniers riont pas
faim1y kaip sako Paryiuje. Kit ryt pamaiau ant stalo abato
laik. Gale buvo grafo prieraas: Js sakte, kad nepaprastai mgstate vyturio giesm. Kol kas jie dar iulba, bet greitai
nutils, todl skubiai atvaiuokit".
Vyturlis! O a jau dvejus metus nebuvau girdjs joki
pauki, kaip tik virbli irkes Tiuilri sode.
* * *
K n y g a apie S a n M ik e l
81
82
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
83
84
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M ik e l
85
86
A x e l M unthe
K n y g a a pi e S a n M i k e l
87
88
A x e l M unthe
K n y g a a pi e S a n M i k e l
89
90
A xel M unthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
91
92
A x e l M unthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
93
94
A xe l M unthe
K n y g a api e S a n M i k e l
95
96
A xe l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
97
98
A x e l M unthe
K n y g a apie S an M ik e l
99
100
A xe l M unthe
O gal jis tik djosi miegs, o i ties vis laik dbiojo mus
akies krateliu, tas senas sukius ir nusidjlis, sukrios
donuanas, oriai vaiktinjantis tarp vaigdi, nelyginant
senas bulvar dyknas, per daug isikvps, kad pats galt
mylti, bet su malonumu stebs, kaip kvailioja kiti.
- Kai kas mano, kad pilnatis - tai jauna grauol, - tar Leo.
- Netikk, mano mielas! Pilnatis - tai sudivusi senmer
g, klastingomis akimis stebinti i auktybi mirtingos meils
nemirting tragedij.
- Mnulis - tai mkla, - tar Leo.
- mkla? Kas tau sak?
- Vienas mano protvis sen senovj suinojo tai i seno
lokio en Bernaro perjoje. O tas suinojo i Ata Trolio, ku
riam itai pasak pats Didysis lokys, vis loki valdovas. Dan
guje visi bijo mnulio. Nieko nuostabaus, kad mes, unys, jo
bijome ir lojame, j pamat - juk net spindulingasis Sirijus,
un vaigd, vis un valdov, pabla, vos tik mnulis isli
kina i savo kapo ir i tamsos inyra kraupus jo veidas. Manai,
tik tu vienas emje negali miegoti, kai pateka mnulis? Visi
laukiniai vrys, visi liauiojantys ir ropojantys padarai girio
se ir laukuose, - visi ilenda i urv ir guoli ir klaidioja,
bauginti grsming jo spinduli. Matyt, vakar parke tu
vis laik kak spoksojai, nes tikrai btum pastebjs, kad
tave be perstojo seka vaiduoklis. Jam patinka slapstytis u
liep sename parke, tnoti pili ir banyi griuvsiuose,
klaidioti po senas kapines ir, pasilenkus prie kiekvieno
kryiaus, skaityti, kas ant jo parayta. Jis mgsta itisas valan
das pilkomis kaip plienas akimis stebti nykius sniego plotus,
lyg kaps dengianius negyv em, mgsta vilgiot pro lan
gus ir gsdinti mieganiuosius klaikiais sapnais.
- Gana, Leo, nekalbkim daugiau apie mnul, nes vis
nakt nesudsim aki. Mane ir taip jau iurpas krato. Laba
nakt, mano mielas, pabuiuok mane, ir eikim gulti.
- Bet tu juk usidarysi langines, tiesa? - paklaus Leo.
- Taip, a visuomet jas usidarau, kai vieia mnulis.
K n y g a apie S a n M i k e l
101
102
A x e l M unthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
103
A x e l M u n th e
104
Septintas
skyrius
LAPI KRATAS
106
A x e l M unthe
K n y g a a pi e S a n M i k e l
107
negi gali gyvulys ibti per vis iem neds? Turis nusijuo
k. Loki statymai draudia udyti mones. Jei lokys nusi
kalsta iam statymui, uldrai nebenea jam maisto, ir jis nega
li iem miegoti. Lokys nra toks gudrus ir klastingas kaip
vilkas. Lokys mgsta garbing kov. Jei mogus, j pamats,
prieina ir sako: Na, susigrumkim, a tavs nebijau!" - lokys
j parveria'ant ems ir nurepekoja, nepadars jam nieko
blogo. Lokys niekuomet nepuola moters - tik ji turi jam paro
dyti esanti moteris, o ne vyras.
Paklausiau Tur, ar jis yra kada mats uldr.
Jis pats ne, bet jo mona ir vaikai danai juos mat. Bet ir
jis girdjs juos trepsenant po eme. Uldrai vaikto tik nakt,
o dien miega, nes dienos viesoje nieko nemato. Jei kartais
lapiai pasistato iumus toje vietoje, kur gyvena uldrai, ie
spja juos persikelti kitur. Uldrai nedaro nieko pikto, tik ne
reikia drumsti jiems ramybs. Jei uldrus ukabini, jie pribars
to ant saman milteli, nuo kuri elniai gaita deimtimis.
Yra net buv atsitikim, kad jie pagrobdavo i lopio lapi
kdik ir paguldydavo jo viet savo. J kdiki veidai visi
apl juodais plaukais, o i bum kyo ilgi atrs dantys. Kai
kas sako, kad tokiu atveju j vaik reikia perti deganiom
bero ryktm, ir motina uldra, nebegaldama klausyti jo klyks
mo, grina mogaus kdik ir atsiima savo. Kiti sako, kad su
j kdikiu reikia elgtis taip pat kaip su savo, tada motina
uldra i dkingumo grins tavo kdik.
Kol Turis man visa tai pasakojo, sunerimusios moterys, glaus
damos prie krtins vaikus, m kartai ginytis, kaip geriau
tokiu atveju elgtis.
Pikiausias lapi prieas - vilkas. Jis nedrsta pulti elni
bandos, o stovi tyliai, kad jie su vju uuost jo kvap. Pajut
vilk, elniai isigand pakrinka, o tada jis ima juos pjauti vie
n po kito, danai sudoroja po deimt per nakt. Dievas suk
r visus gyvulius, tik vilkas yra velnio ipera. Kai mogaus
sin sutepta kito mogaus krauju ir jis neatgailauja, velnias
danai j paveria vilku.
108
A x e l M unthe
Vilkas gals lapius umigdyti, kai jie nakt saugo band jam tereikia pairti juos i tamsos aiaruojaniomis akimis.
Paprasta kulka vilko neima - prie tai j reikia du sekmadienius nusineti kienje banyi. Bet geriausia - pasivyti vilk
slidmis per minkt snieg ir trenkti lazda pai nos. Tuomet
jis apsiveria auktielninkas ir tuojau nugaita. Pats Turis to
kiu bdu nudobs kelias deimtis vilk, tik vienam nepataik,
ir vilkas kando jam koj - Turis parod man bais rand.
Praeit iem vien lap apkandiojo jau gaitantis apvirts vil
kas. mogus neteko tiek daug kraujo, jog umigo sniege, ir
kit dien j rado sualus alia negyvo vilko. Yra dar rosomacha, kuri sikimba elniui kakl prie pat didiosios venos ir
kabo, kol is, nubgs kelet myli, galiausiai netenka tiek krau
jo, jog griva negyvas. Paskui erelis, kuris nusinea naguose k
tik gimusius elniukus, jei motina bent akimirksn nuo j pasi
traukia. Ir dar lis - jei tik elnias atsiskiria nuo bandos ir
pasiklysta, ji prislina tykiai kaip kat, puola ant jo ir papjauna.
Turis pasak negals suprasti, kaip lapiai isaugodavo savo
bandas tais laikais, kai dar nebuvo sudar sjungos su uni
mis. Anksiau unys puldavo elnius drauge su vilkais. Bet
unys protingesni u visus kitus gyvulius ir suprato, kad jiems
parankiau dirbti su lapiais, o ne su vilkais. Ir uo pasisil
tarnauti lapiams su slyga, kad kol jis bus gyvas, su juo bus
elgiamasi kaip su draugu, o kai jam artinsis galas, eiminin
kas j pakars. tai kodl lapiai dar ir dabar karia pasenusius,
nebepajgianius dirbti unis ir k tik gimusius unyius, ku
riuos tenka naikinti dl maisto stokos. uo neteko kalbos do
vanos, kai j gavo mogus, bet jis supranta visk, kas jam sa
koma. Seniau visi gyvuliai galjo kalbti, taip pat gls,
mediai, akmenys ir visi negyvi daiktai, nes visus juos sukr
tas pats Dievas, kuris sukr mog. Todl mons turi bti
geri gyvuliams, o su negyvais daiktais reikia elgtis taip, lyg jie
vis dar girdt ir suprast. Paskutinio teismo dien Dievas
pirmiau paauks gyvulius, idant jie liudyt apie mirusj. Tik
po to, kai tars od gyvuliai, Dievas iklausys mones.
K n y g a apie S a n M i k e l
109
110
A x e l M unthe
K n y g a api e S a n M i k e l
111
112
A xel M unthe
K n y g a apie S an M ik e l
113
114
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
115
Mane paadino Ristina, padavusi raudon savo kepurait, piin mlyni. Nra ko stebtis, kad senasis lokys taip mgo ias
uogas - dar niekuomet nebuvau taip skaniai pusryiavs. Ir
vl keli. Aha! tai vl ms biiulis upoknis - linksmai
straksdamas per kalveles ir akmenis, jis oia mums aus,
kad drauge su juo leistumms kaln eer. Mes taip ir pa
darme, bijodami, kad jis vienas nepaklyst prietemoje. Kar
tais jo nematydavom, bet vis laik girdjom, kaip jis iurlena
netoliese. Tarpais jis lkuriuodavo ms, sustojs prie staios
uolos ar ivartos, bet paskui dar labiau skubjo, atsigriebda
mas u sugait laik. Veikiai jam jau nebebuvo pavojaus pa
klysti prietemoje: naktis septynmyliais ingsniais nurko miko
gilumon. Virpanti auksin viesa nutviesk medi virnes.
- Piavi! - tar Ristina. - Saul teka!
Pro slnio rk mums po kojomis kaln eeras atmerk ak.
jau prie eero, slegiamas neramaus nujautimo, kad vl
reiks isimaudyti lediniame vandenyje. Laim, kart apsi
rikau. Ristina sustojo prie nedidels eka, plokiadugns val
ties, kuri buvo paslpta po ivirtusi egle. i eka niekam ne
priklaus arba, tikriau sakant, priklaus visiems. Lapiai ja
retkariais keldavosi artimiausi banytkaim, kur mainyda
vo elni kailius kav, cukr ir tabak - vienintelius savo
gyvenimo prabangos dalykus. Vanduo eere buvo kobalto m
lynumo, graesnis u Kaprio ydrosios grotos safyro ml. Jis
buvo toks skaidrus, jog beveik tariausi mats skyl, baisiojo
stalo imut dugne. Vidury eero sutikom du didingus ke
liautojus, kurie plauk greta kits kito, ikl auktai vir van
dens nuostabius ragus. Laim, jie mane palaik lapi ir taip
arti mus prisileido, jog gerai siirjau romias graias akis,
velgianias mus be jokios baims. Briedi, kaip ir iaurs
elni, akys turi labai keist savyb: jos visuomet atrodo s
meigtos tiesiai tave, vis tiek kokiu kampu jas irtum.
Greitai ukopm staiu krantu ir vl nubridom per bekrat
pelkt lygum, orientuodamiesi tik pagal saul. Visos mano
116
A x e l M unthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
117
118
A x e l M unthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
119
120
A xe l M unthe
K n y g a a pi e S a n M i k e l
121
122
A xe l M unthe
galv klaussi, kaip jis tiksi. Jis buvo taip susidomjs, jog
nepastebjo, kad atsisdau lovoje ir j iriu. Staiga jis mane
pamat, met grandinl, vikriai kaip jrininkas nuliuo stalo koja ir spruko, kiek tik kabino jo mauts kojos, prie dur.
- Nebijok, gnomeli, - pasakiau. - Juk tai a. Nebk nuo
mans, a tau parodysiu, kas yra auksinj dutj, kuria buvai
taip susidomjs. Joje yra varpelis, galintis skambinti taip pat,
kaip skambina sekmadien banyioje.
Jis miai sustojo ir pavelg mane geromis akutmis.
- Nieko nesuprantu! - tar gnomas. - Lyg ir uuodiau ioj
kamarlj vaik, kitaip n nebiau js, bet tu atrodai suau
gs vyras. Se tau kad nori... - suuko jis ir usiropt ant k
ds, kuri stovjo prie lovos. - Na ir pasisek gi man! Kas gal
jo pamanyti, kad sutiksiu tave ia, kitam pasaulio krate! O
tu tebesi toks pat kdikis kaip ir tsyk, kai paskutin kart
maiau tave vaik kambaryje, js senajame name - kitaip
nebtum mans pamats vakar, kai sdjau ant stalo. Ar
gi mans nepasti? Juk tai a kas nakt, kai visi namai sumig
davo, ateidavau tavo kambar, paalindavau nesklandumus
ir isklaidydavau dienos rpesius. O tu per savo gimtadien
visuomet atnedavai man gaball torto, per Kaldas - rieut,
razin ir saldaini ir niekuomet nepamirdavai pastatyti man
dubenl aviiens. Kodl tu apleidai senuosius namus, ap
suptus dideli giri? Tada tu nuolat ypsodavais. Kodl dabar
atrodai toks lidnas?
- Nes mano mintys neduoda man ramybs, a niekur nega
liu ilgai pabti, nieko negaliu umirti, negaliu miegoti.
- Visai kaip tavo tvas. Kieksyk matydavau j kiaur nakt
vaiktant i kampo kamp po savo kambar.
- Papasakok k nors apie tv, a jo beveik neprisimenu.
- Tavo tvas buvo keistas mogus, paniurs ir tylus. Jis bu
vo geras vargams ir gyvuliams, bet su savo artimiausiais danai
elgdavosi iauriai. Tave jis vis mudavo, bet tu buvau abuojas
vaikas. Nieko neklausydavai, atrod, kad tu nieko nemyli nei tvo, nei motinos, nei brolio, nei sesers. Tiesa, man regis,
K n y g a ap ie S a n M i k e l
123
124
A x e l M unthe
veltui tavs iekojo tarnai. Galiausiai tave rado tvas, jodmas kaim praneti policijai; tu ramiai miegojai alikelj,
sniege, bet tavo uo, pamats tv, pradjo loti. A nugirdau,
kaip jo hunteris pasakojo tvarte kitiems arkliams, kad tvas,
netars n odio, kl tave baln, gro su tavim namo ir
urakino tamsiame kambaryje, kur ibuvai dvi paras, tegaudamas sausos duonos ir vandens. Trei dien tave nuved
tvo kambar, ir jis paklaus, kodl pabgai i nam. Tu atsa
kei, kad niekas namuose tavs nesupranta ir kad norjai
ivaiuot Amerik. Jis paklaus, ar gailiesi kands jam
rank. Tu atsakei, kad ne. Kit dien tave isiunt mokyklon
miest, o namo tau buvo leista grti tik Kald atostog.
Per Kaldas, ketvirt valand ryto, visi nuvaiavome banyi
rytmetini pamald. Vaiuojant per ualus eer, kandin
rogi bgo ruja vilk - iema buvo labai varbi, ir vilkai buvo
labai ibadj. Banyia skendjo vies jroje - dvi didels
Kald egls rjo prie didiojo altoriaus. Visi parapijieiai
sustoj giedojo Bk pasveikinta, aura viesioji14. Kai giesm
nutilo, tu atsipraei tv, kad kandai jam rank, ir jis pa
glost tau galv. Vaiuojant per eer namo, bandei iokti i
rogi, paaikins, jog nori sekti vilk pdomis ir pasiirti,
kur jie pasislp. Pavakare vl dingai, veltui vis nakt tavs
visur iekojo. Ryt eigulys rado tave miegant po didele egle.
Aplink buvo daugyb vilk pd, ir eigulys pasak, kad tik
per stebukl jie tavs nesudrask. Bet viskas nublanksta prie
tai, kas vyko per vasaros atostogas, kai kambarin rado po
tavo lova mogaus kaukol su rud plauk kuoktu ant pa
kauio. Visas namas buvo sukrstas. Motina apalpo, o tvas
taip tau ipr kail, kaip dar niekuomet nebuvo prs, ir vl
udar tams kambar, davs tik duonos ir vandens. Paaikjo,
kad nakt buvai nujojs ant savo ponio kaimo kapines, lin
ds rs ir pavogs kaukol, kuri guljo ant kaul krvos.
Klebonas, buvs berniuk mokyklos direktorius, pasak tavo
tvui, jog tai negirdtas dalykas, kad deimties met berniu
kas galt taip baisiai nusidti Dievui ir monms. Tavo moti
K n y g a ap ie S a n M i k e l
125
na, labai dievota moteris, taip ir neatsigavo po itokio smgo. Atrod, kad ji tavs bijo, ir ne tik ji viena. Ji sak nes
tengianti suprasti, kaip galjo pagimdyti itoki pabais. Tavo
tvas pasak, kad tu ne jo snus, o tikras velnio vaikas. Se
nosios eimininks manymu, viskuo buvusi kalta indyv, ku
ri tave pakerjo, kako udavusi su pienu ir ukabinusi ant
kaklo vilko nag.
- Nejaugi viskas, k papasakojai apie mano vaikyst, tie
sa? Taip, matyt, a tikrai buvau keistas vaikas!
- Viskas, k tau papasakojau, nuo pradios iki galo gry
niausia tiesa, - tar gnomas. - U tai, k pats pasakoji ki
tiems, a neatsakau. Tu, kaip ir visi vaikai, niekuomet neskiri tikrovs nuo sapn.
- Bet a nebe vaikas, kit mnes man sukaks dvideimt
septyneri.
- Ne, tu didelis vaikas, kitaip nebtum mans pamats.
Mus, gnomus, mato tik vaikai.
- O kiek tau met, mogiuk?
- ei imtai. O inau dl to, kad esu gims tais paiais
metais kaip ir senoji egl po tavo kambario langais, kurioje
buvo susisukusi lizd didel pelda. Tavo tvas visuomet sa
kydavo, kad tai seniausias medis visoje girioje. Argi neatsi
meni didels peldos, neatsimeni, kaip ji tupdavo palei lan
g ir spoksodavo tave apskritomis akimis?
- Ar tu veds?
- Ne. A viengungis, - atsak gnomas. - O tu?
- Kol kas ne, bet...
- Ir nevesk! Mano tvas nuolat kartodavo, kad vedybos labai rizikingas dalykas ir kad ne veltui sakoma: bk akylas,
rinkdamasis uov.
- ei imtai met! Nejaugi? Tu visai neatrodai toks senas.
Niekuomet nebiau patikjs - juk taip vikriai nusliuogei stalo
kja ir nubgai per asl, pastebjs, kad a sdiu lovoje.
- Mano kojos, ai Dievui, eiklios, tik akys truput pa
vargsta, ir dien beveik nieko nematau. Ir ausyse kakaip keis
126
A xe l M unthe
tai spengia nuo to laiko, kai js, dideli mons, pradjote sprog
dinti tas baisias minas aplinkiniuose kalnuose. Vieni gnomai
sako, kad js usimant atimti i troli auks ir gele, kiti kad darot urv tai didiulei geltonai gyvatei su dviem juodais
kryiais ant nugaros, kuri rangydamasi liauia per laukus,
mikus ir vandenis ir spjaudosi ugnimi bei dmais. Mes visi
jos bijome, visi giri ir lauk vrys, visi dangaus paukiai,
visos upi ir eer uvys ir net troliai kaln gilumoje, jai
besiartinant, siaubo apimti sprunka iaur. K darysime
mes, vargai gnomai? K darys vaikai, kai ms nebebus?
Kas juos umigdys pasakomis, kas saugos j sapnus? Kas i
rs arklius tvartuose, kas sergs, kad jie nepargrit ant sli
daus ledo ir nenusilaut koj? Kas adins karves ir pads
joms auginti jaunuius veriukus? Sunks atjo laikai, kakas
sugedo js pasaulyje, niekur nra ramybs. Tas nuolatinis
triukmas ir bildesys erzina mane. Bet a negaliu ilgiau su
tavim bti. Peldos netrukus umigs, visi giri ropliai sulin
do savo urvus, vovers jau grauia egli kankorius, vei
kiai ugiedos gaidys, o anapus eero vl ims griaudti baiss
sprogimai. Nebegaliu ilgiau kentti. Tai mano paskutin nak
tis ia, laikas atsisveikinti. Kol saul pateks, turiu nusigau
ti iki Kebnekaizs.
- Kebnekaizs? Juk Kebnekaiz toli iaurje, kaipgi tu, po
imts pypki, veiksi trumpom kojelm kelis imtus myli?
- Gal kokia gerv ar laukin sis nuskraidins ant savo
sparn. Jos dabar ten briuojasi, prie ilkdamos tolim al,
kur nra iemos. Blogiausiu atveju dal kelio pans ant kupros
lokys ar vilkas - mes, gnomai, su visais jais graiai sugyvenam. Na, man reikia eiti.
- Neik! Pabk su manim dar valandl, a tau parodysiu,
kas yra toj auksinj dutj, kuria buvai taip susidomjs.
- K tu laikai toj auksinj dutj? Kok nors gyvull? Man
pasigirdo, kad ten plaka kakieno irdis.
- Tu girdjai, kaip plaka Laiko irdis.
- O kas yra Laikas? - paklaus gnomas.
K n y g a apie S an M i k e l
127
128
A xe l M unthe
K n y g a apie S an M ik e l
129
Atuntas
skyrius
NEAPOLIS
K n y g a api e S a n M i k e l
131
(it.).
(it.).
Choleros kapins
(it.).
132
A xel M unthe
parveti atgal Neapol, vakare jau guljo negyvas savo fiakre. Niekas Portie nenorjo su juo terliotis, niekas man nepa
djo ineti jo i fiakro. Gavau pats ssti ant pasosts ir par
veti j Neapol. Ten vl niekas nenorjo su juo terliotis, ir
galiausiai, nestengdamas kitaip jo atsikratyti, turjau pats
nugabenti choleros kapines.
Danai grdavau vakare toks pavargs, jog krisdavau ant
lovos nenusirengs, net nenusiprauss. Argi vertjo praustis
tuo purvinu vandeniu, argi vertjo dezinfekuotis, jei visi ir
viskas aplinkui buvo apkrsta: maistas, kur valgiau, vanduo,
kur griau, lova, kurioje miegojau, oras, kuriuo kvpavau!
Danai net bijodavau atsigulti lov, bijodavau likti vienas.
Tada ibgdavau gatv ir likusi nakties dal pratnodavau
kokioj nors banyioj. Mgstamiausias mano naktinis prie
globstis buvo sena Santa Marijos del Karmine banyia, ir
niekur nesu taip puikiai miegojs, kaip kairiojoje jos navoje
ant suolo. Kai bijodavau grti namo, galdavau pasirinkti nak
vynei bet kuri banyi. imtuose Neapolio banyi ir kop
lyi per vis nakt degdavo adins vaks, per vis nakt
jose melsdavosi minios moni. imtai madon ir ventj
dien n a k t dirbo isijuos, lankydam i savo parapij
mirtaniuosius. Bet tiems, kurie idrsdavo pasirodyti sveti
moje parapijoje, bdavo riesta. Net garbingoji Madonna della
Colra, igelbjusi miest nuo baisios choleros epidemijos tks
tantis atuoni imtai trisdeimt ketvirtaisiais metais, prie ke
let dien buvo nuvilpta Bjanki Nuovyje.
Bet a bijojau ne tik choleros. Nuo pradios iki galo man
kl siaub iurks. Ln fondaci, bassi ir sotterranei - rsiuo
se ir poemiuose iurks jautsi taip pat laisvai kaip ir varg
dieniai, kurie ten gyveno ir mir. Vis dlto reikia pripainti,
kad apskritai tos iurks buvo nepiktos ir nekyrios - bent jau
gyviesiems; jos uoliai jo valytoj pareigas, kurios buvo pati
ktos iimtinai joms nuo Romos imperijos laik; tai buvo vie
ninteliai visu kuo aprpinti bendruomens nariai. Jos buvo
jaukios kaip kats ir beveik tokio pat dydio.
K n y g a apie S an M ik e l
133
134
A xel M unthe
K n y g a a pi e S a n M i k e l
135
136
A xe l M unthe
K n y g a apie S a n M ik e l
13 7
138
A xel M unthe
K n y g a apie S a n M ik e l
139
4Ragana (it.).
1Cholerai galas, tegyvuoja diaugsmas!
(It.)
140
A xe l M unthe
bar. Ten ant iuinio, padto ant grind, guljo daktaras Vilaris. Vos j painau. Tvas Anselmas suteik jam paskutin
patepim. Jis jau buvo algidinje stadijoje - knas buvo visai
atals, bet i aki maiau, kad jis dar turi smon. Pavel
giau jam veid ir nuiurpau - tai buvo ne mano biiulis, o
pati mirtis, kraupi, pasibaistina mirtis. Keliskart jis pakl
rankas, rodydamas mane, ir beviltikos pastangos kak pa
sakyti ikreip klaik jo veid. Trkiojanios lpos galiau
siai aikiai itar specchio1. Palkjus vienuol atne veidro
d, ir a palaikiau j prie primerktas ligonio akis. Jis keliskart
papurt galv, ir tai buvo paskutinis gyvybs pasireikimas; po
valandos jo irdis nustojo plakusi.
Prie vart stovjo veimas, turjs igabenti dvi t dien
mirusias vienuoles. inojau, kad nuo mans pareina, ar jis
bus igabentas drauge su jomis, ar paliks iki kitos dienos va
karo. Jei biau pasaks, kad jis dar gyvas, bt patikj - jis
atrod lygiai toks pat, koks buvo man atjus. A nieko nepa
sakiau. Po dviej valand jo knas drauge su imtais kit
kn buvo mestas bendr duob choleros kapinse. Supra
tau, kodl jis parod ranka mane ir kodl papurt galv, kai
pridjau prie aki veidrodl. mona neturinti matyti to, k
jis pats pamat veidrodyje. Jis norjo, kad nueiiau pas j, kai
viskas bus baigta, ir praneiau.
Sustojs prie jo namo, pamaiau lange iblykus moters,
kone vaiko, veid. Kai atidariau duris, ji siaubo kupinu vilgs
niu, sverddama pasitrauk atgal.
- Js esate tas svetimalis daktaras, apie kur jis man tiek
daug pasakojo? Jis negro namo, a vis nakt istovjau prie
lango. Kur jis?
Usimetusi ant pei skar, ji puol prie dur.
- Tutuojau nuveskit mane pas j, a tutuojau noriu j
pamatyti.
Sulaikiau j, paaikins, kad pirma turiu su ja pasikalbti.
1Veidrodis (it.).
K n y g a api e S a n M ik e l
141
142
A xe l M unthe
vo usuks tvas Anselmas ir pras man perduoti, kad tutuojau ueiiau vienuolyn.
Visas vienuolynas buvo sukrstas: dar trys seserys susirgo
cholera. Tvas Anselmas man prane, kad juodu su vyres
nija ilgai tarsi ir galiausiai nusprend prayti mane uimti
mirusio kolegos viet - jokio kito gydytojo nebuvo galima rasti.
Siaubo apimtos seserys vienos lakst koridoriais, kitos meld
si ir giedojo koplyioje. Trys vienuols guljo ant iaudini
iuini savo celse. Viena j vakare mir. Ryte liga parblok
senj vienuol, mano pagalbinink. J pakeit jauna sesuo,
kuri jau buvau pastebjs, kai pirm kart lankiausi vienuo
lyne - ties pasakius, jos nebuvo galima nepastebti: ji buvo
labai jauna ir nuostabiai grai. Su manim ji visai nesikalbjo,
paklausta net neatsak, kuo vardu. Bet i tvo Anseimo suino
jau, kad tai Suora1 Urul. Pavakare, kai pasakiau nors pane
kti su vyresnija, sesuo Urul nuved mane jos cel. Vy
resnioji nuvelg mane altomis verianiomis akimis, rsiai
ir tiriamai kaip teisjas. Senas jos veidas buvo sustings ir
negyvas, lyg ikaltas i marmuro; plon lp, rods, niekuo
met nebuvo suvirpinusi ypsena. Paaikinau, kad visas vie
nuolynas apkrstas, sanitarins slygos klaikios, sodo ulinio
vanduo utertas - jos turinios persikelti kitur, kitaip visos
nirsianios cholera.
Vyresnioji atsak, jog tai nemanoma, nes prietarauja j
ordino statams - dar n viena sesuo nra ijusi i j vienuo
lyno gyva. Jos visos turinios pasilikti ten, kur joms pridera
bti, ir pasikliauti madona bei ventu Denaru.
Kelias neumirtamas siaubo dienas niekur nebuvau ijs
i vienuolyno, tik ubgdavau vaistin pasistiprinti kaskart
didesnmis dono Bartolo stebuklingojo gyvybs eliksyro doz
mis. Pasisakiau tvui Anselmui, kad man reikia vyno, ir n e
trukus turjau jo apsiai, gal net per daug. Miegoti beveik
visai nemiegojau, atrod, miegas man nereikalingas. Nem a
1Sesuo (it.).
K n y g a api e S a n M i k e l
143
144
A xe l M unthe
- Js vienuolynas pastatytas ant senos ventovs griuvi. Net jos sienos subyrjo dulkes, o tas berniukas tebestovi
kur stovjs su pilna strline rankoje, pasiruos tempti lan
k. Jis nesunaikinamas, nes yra nemirtingas. Senovje j va
dino Erotu, jis - Meils dievas.
Vos tik itariau ventvagik od, koplyios varpas paau
k vienuoles vakarinei maldai. Sesuo Urul persiegnojo ir
skubiai ijo i sodo.
Po valandls atbgo kita vienuol ir nusived mane pas
vyresnij: ji apalpusi koplyioje, jos k tik j nuneusios
cel. Vyresnioji pavelg mane baisiomis akimis. Po to, pa
klusi rank, parod kryi, kabant ant sienos, ir jai buvo
suteiktas paskutinis patepimas. Ji nebeatsigavo ir neitar n
odio, irdis plak vis silpniau ir silpniau, gyvyb greitai geso.
Vis dien ji guljo umerkusi akis su kryiumi ant krtins ir
roiniu rankose, kol knas pamau visai sustingo. Keliskart
dar tariausi girds silpn irdies plakim, bet veikiai ir jis nu
tilo. irjau alt ir rst senos vyresniosios veid, kurio
net mirtis nesteng suvelninti. Beveik lengviau atsikvpiau,
kai jos akys aminai usimerk: kakokios bauginanios buvo
tos akys. Pavelgiau greta stovini jaunj vienuol.
- Negaliu daugiau pasilikti, - tariau jai, - nuo to laiko,
kai ia atjau, a nekart nemiegojau, man svaigsta galva, a
kaip nesavas, pats nebeinau, k darau, bijau savs, bijau j
s, bijau...
A nespjau ubaigti sakinio, ji nespjo atsitraukti, mano
rankos apglb j, ir pajutau, kaip smarkiai plaka jos irdis
prie mano irdies.
- Piet!1 - sunibdjo ji.
Staiga ji parod ranka lov ir, suklikusi i siaubo, spruko
pro duris. Vyresniosios akys irjo tiesiai mane - plaiai
atmerktos, baisios, grsmingos. Pasilenks prie jos, lyg ir igir1Pasigailkite (it.).
K n y g a apie S an M i k e l
145
146
A x e l M unthe
Ir dabar, kai po itiek met velgiu mintimis dienas, praleistas Neapolyje, mano poelgis atrodo toks pat nederamas,
tik galbt galiau i dalies j paaikinti.
Tiek met stebjs kov tarp Gyvenimo ir Mirties, vis dlto
t suinojau apie abu prieininkus. Kai pirm kart ivydau
Mirt, besidarbuojani ligonins palatose, tai buvo paprasiau
sias j susirmimas, vaik aidimas, palyginus su tuo, k pa
maiau vliau. Neapolyje mano akyse Mirtis nusinedavo dau
giau kaip po tkstant auk per dien. Mesinoje maiau, kaip
ji per vien akimirksn po nam griuvsiais palaidojo daugiau
kaip imt tkstani vyr, moter ir vaik. Vliau prie Verdeno maiau, kaip kruvinomis iki alkni rankomis jinai
iud kelis imtus tkstani vyr, kaip nuskyn visos armi
jos ied Flandrijos lygumose ir prie Somos. Ir tik pamats,
kaip Mirtis darbuojasi itokiais umojais, pradjau suprasti jos
taktik. Tai nuostabus tyrinjimas, kupinas paslapi ir prieta
ravim. I pradi viskas atrodo lyg klaikus chaosas, akiplotikos, beprasms skerdyns, kakokia kupina atsitiktinum
painiava. Vos tik Gyvenimas, mojuodamas nauju ginklu, per
galingai engia ingsn pirmyn, j vl bematant nublokia at
gal trium fuojanti Mirtis. Bet taip tik atrodo. i kov iki
maiausi smulkmen reguliuoja nekintamas pusiausvyros tarp
Gyvenimo ir Mirties dsnis. Visur, kur kokia nors atsitiktin
prieastis - epidemija, ems drebjimas ar karas - sutrikdo
i pusiausvyr, budrioji Gamta tutuojau imasi lyginti svars
tykles, kurti naujas btybes vietoj uvusij.
Paklusdami nenugalimai jgai - Gamtos dsniui, vyrai ir
moterys, geismo apakinti, puola vieni kitiems glb, net ne
nujausdami, kad alia j stovi Mirtis, vienoje rankoje laikan
ti meils grim, o kitoje - aminojo miego taur. Mirtis Gyvybs teikja, Gyvybs naikintoja, pradia ir galas.
Devintas skyrius
VL PARYIUJE
148
A xe l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
149
150
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
151
152
A xe l M unthe
K n y g a apie S an M ik e l
153
154
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
155
156
A x e l M unthe
Deimtas skyrius
DER LEICHENBEGLEITER1
158
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
159
paslapt, kad a jau seniai svajoju sigyti tok maut valdman - taip iuos nuostabius unis vadina j gimtinje. Nors man
su pinigais buvo labai striuka, nedvejodamas nusipirkau valdman u penkiasdeimt marki, ir mudu digaudami grom
Viktorijos" viebut. Valdmanas bgo i paskos be jokio sake
lio, tvirtai inodamas, kad jo ponas ne kas kitas, o a. Rytojaus
dien gavau papildom sskait u kakoki bd, atsitikusi
mano kambario kilimui. Mano kantryb iseko - ir taip jau
buvau sumokjs Viktorijos" viebuiui atuonis imtus mar
ki u kilimus. Po dviej dien kilim i jaunuolio kambario
padovanojau senam kurpiui, kur buvau mats taisant batus
prie savo vargingo buto, pilno apskarusi vaik. Viebuio di
rektorius i pasiutimo neteko ado, bet kilimas vis dlto atiteko
kurpiui. Visi mano reikalai Heidelberge buvo sutvarkyti, todl
nusprendiau rytiniu traukiniu grti Paryi. Per nakt apsi
galvojau ir nusprendiau vaiuoti vedij. Juk Paryiuje ma
ns niekas nelauk grtant anksiau kaip po dviej savaii;
savo ligonius buvau paveds Norstremui ir jau isiuniau te
legram broliui, kad adu dvi dienas pavieti senajame ms
name - tikriausiai panai proga aplankyti vedij daugiau ne
pasitaikys. Dabar man rpjo kuo greiiau itrkti i viebuio,
bet keleivin Berlyno traukin jau nebegaljau suspti, todl
nusprendiau ivykti vakare prekiniu traukiniu, tuo paiu, ku
riuo turjo bti veamas jaunuolio karstas iki Liubeko, o pas
kui tuo paiu ved garlaiviu plaukti Stokholm. Kai atsis
dau stoties bufete pavakarieniauti, oficiantas mane spjo, jog
vestis unis restoran verboten1. Daviau jam penkias markes, o
taks pakiau po staliuku, bet kai tik pradjau valgyt, nuo du
r pasigirdo griausmingas balsas:
- Der Leichenbegleiter!
Visi pakl nuo lki galvas, dairydamiesi kaimynus,
taiau niekas neatsistojo.
- Der Leichenbegleiter!
Draudiama (vok.).
160
A xel M unthe
mogus trenk durimis, bet tuoj vl pasirod su kitu tipu atpainau laidotuvi biuro tarnautoj. Griausmingo balso savininkas prijo prie pat mans ir suriaumojo:
- Der Leichenbegleiter!
Visi smalsiai suiuro mane. Pasakiau mogui, kad palikt
mane ramybj ir netrukdyt vakarieniauti. Ne, a turs tutuojau eiti pas stoties virinink, kuris nori su manim pasikalbti labai svarbiu reikalu. Milinas pasiiauusiais dygliakiau
ls sais, pavelgs mane pro auksinius akinius, atkio vis
glb popieri ir m rkti aus, kad a turiu tutuojau lipti
vagon, nes jau laikas j uplombuoti. Kaip sugebdamas jam
paaikinau vokikai, kad jau turiu nusipirks antros klass
biliet. Jis atsak, kad tai verboten - mane tuoj pat udarys
bagao vagone su karstu.
- K js ia nekat, velniai griebt?
- Argi js nesat Leichenbegleiter? Nejau neinot, kad Vo
kietijoje verboten gabenti numirl be Leichenbegleiter ir kad
juos urakina viename vagone?
Parodiau jam antros klass biliet Liubek ir pasakiau,
kad esu paprastas keleivis - vykstu atostog vedij ir netu
riu nieko bendro su karstu.
- Tai pagaliau ar js Leichenbegleiter, ar ne? - piktai suriau
mojo jis.
- inoma, ne. Mielai sutinku imtis bet kokio darbo, bet
grietai atsisakau bti Leichenbegleiter. Man nepatinka is odis.
Stoties virininkas suglums pavelg sn popieri ir pa
reik, kad jei per penkias minutes neatsiras Leichenbegleiter,
tai Liubeko vagonas su karstu bus atkabintas ir liks Heidel
berge, atsarginiame kelyje. Vos tik jis itar iuos odius, prie
jo prioko nedidukas kuprius raupuotu veidu ir neramiomis
akutmis su visu glbiu dokument.
- Ich bin der Leichenbegleiter\ - su neginijamu orumu pra^
ne jis.
1A esu palydovas (vok.).
K n y g a apie S an M ik e l
161
A vos jo neapkabinau - ne veltui visuomet jauiau kupriams slapt simpatij. Pasakiau, kad be galo diaugiuosi, ga
ldamas su juo susipainti, kad vykstu tuo paiu traukiniu
kaip ir jis, Liubek, o paskui tuo paiu garlaiviu Stokhol
m. Turjau sikibti stoties virininko stal, kai kuprius atsa
k vaiuojs visai ne Stokholm, o Peterburg, o i ten
Ninij Novgorod su rus generolo karstu.
Stoties virininkas pakl akis nuo dokum ent krvos, o
dygliakiauls sai dar labiau pasiiau i apstulbimo.
Potzdonnerivetter!1 - suriaumojo jis. - Vadinasi, iuo trau
kiniu Liubek vyksta du numirliai? Bet a primiau tik vie
n karst. vien karst negalima kiti dviej lavon, tai verboten! Kur antras karstas?
Kuprius paaikino, kad generolo karstas tuoj pat bus per
keltas i veimo vagon. Viskuo kaltas stalius, kuris tik pas
kutin minut baigs antrj d. Bet kas galjo pagalvoti,
kad jam t pai dien usakys dvi tokias milinikas des!
Rus generolas! Staiga prisiminiau, kad man kakas pa
sakojo, jog t pai dien kaip ir jaunuolis gretimame viebu
tyje nuo apopleksijos mir rus generolas. N et prisiminiau
kart mats pro lang rsios ivaizdos sen su ilga ila barz
da, kur veiojo riedamja kde po viebuio sod. Portj
man buvo saks, jog tai garsus rus generolas. Krymo karo
didvyris. Niekuomet nebuvau mats tokios atiaurios ivaiz
dos mogaus.
Stoties virininkas vl sigilino sujauktus popierius, o a
nusivediau kupri al, draugikai papleknojau per pet,
pasiliau penkiasdeimt marki grynais ir priadjau dar pen
kiasdeimt marki, kurias tikjausi pasiskolinti i vedijos kon
sulo Liubeke, jeigu jis apsiimt bti ir jaunuolio Leichenbegleiter. Jis mielai sutiko. Taiau stoties virininkas pareik, jog
tai beprecedentinis atvejis, nenumatytas statymo ir susijs
su dideliais keblumais; jis sitikins, kad vienam mogui lyd' Po imts velni (vok.).
162
A x e l M u n the
ti du karstus, be abejons, verboten. Jis turs atsiklausti Kaiserliche Oberliche Eisenbahn Am t Direktion Bureau\ ir atsaky
mas ateis ne anksiau kaip po savaits.
Padt igelbjo valdmanas. Per tas ms derybas keliskart
pastebjau, kad stoties virininkas meiliai vilgteljo pro auk
sinius akinius mano uniuk ir, itiess milinik rank, ke
liskart velniai paglost ilgas ilkines valdmano ausis. I n e
vilties ryaus paskutin kart pabandyt suminktinti virininkui
ird - netars n odio, ukliau valdman jam ant keli.
Aplais jam veid, taksas m peioti dygliuotus sus, ir griet
stoties virininko veid pamau nuskaidrino plati gerairdika
ypsena, suvelninusi beviltik mudviej padt.
Po penki minui kuprius pasira deimt dokument kaip
abiej karst Leichenbegleiter, o a su valdmanu ir sakvojau
buvau grstas perpildyt antros klass vagon, kai trauki
nys jau pajudjo. Valdmanas band kibinti alia ms sdini
stor poni, bet ji rsiai dbteljo mane ir pasak, kad ant
ros klass kup vetis unis verboten, ar jis bent stubenrein2? O
kaipgi! Jis nepaprastai valyvas nuo pat gimimo. Bet tai vald
manas susidomjo pintine, kuri storoji ponia laik ant keli,
godiai j apuost ir m pasiutusiai loti. Jis vis dar lojo, kai
traukinys sustojo artimiausioje stotyje. Konduktorius pasak,
kad veiotis unis be antsnukio verboten. Veltui, praiods vald
man, rodiau konduktoriui, kad jam dar tik kalasi dantys,
veltui brukau jam rank paskutines penkiasdeimt penkias
markes - jis buvo nepermaldaujamas: valdman reiki tu
tuojau nuvesti un skyri. Degdamas kertu, parodiau
storosios ponios pintin ir paklausiau konduktori, ar kates
veioti be bilieto ne verboten? Aiku, verboten. Storoji ponia
tebesiginijo su konduktoriumi, kai ilipau peron. un
skyriai tais laikais buvo gdingai baiss - tamsus narvas tie
siog ant rat, prirks garveio dm. Negi a galjau palikti
1Vyriausioji imperatorikoji geleinkeli valdyba (vok.).
2 Valyvas (vok.).
K n y g a apie S a n M ik e l
163
164
A xel M unthe
ved ponui nepakviet nei jo, nei jo monos. Ar tik jis nebus
taps kokios nors intrigos auka: j profesijoj nemaa konkurencija, ir du kolegos labai pavyds. Ivis ia gldi kakokia
paslaptis: jam taip ir nepavyk suinoti, koks daktaras balza
mavo kn. Balzamavimas - labai kruoptus ir sudtingas dar
bas. Visko gali bti ilgos kelions m etu, tuo labiau kad ir
kartis nepakeniamas. O a ar daug syki padjs balzamuoti?
- Tik vien, - atsakiau nukrstas iurpo.
- Gaila, kad negali pamatyti rus generolo, - entuziastin
gai tar Leichenbegleiter, rodydamas pypke kit d. - kar
t nuostabiai pavyko, sunku patikti, kad tai lavonas - net
akys atmerktos. Nesuprantu, kodl prie js taip prikibo sto
ties virininkas? - toliau nekjo jis. - Js, ties pasakius, gal
kiek per jaunas bti Leichenbegleiterf bet, man regis, visai pa
doriai atrodot. Tik reikia nusiskusti ir nusivalyti - js visas
apsivls uns plaukais; aiku, su itokiu aplusiu smakru jo
kiu bdu negalim rytoj prisistatyti vedijos konsului - tik
riausiai jau vis savait nesiskutot, esat labiau panaus
plik negu pador Leichenbegleiter. Kaip gaila, nepasimiau
skustuvo - galiau, sustojus traukiniui, jus nuskusti.
Atsidariau sakvoja ir pasakiau, kad bsiu labai dkingas,
jeigu jis mane nuskus, nes baisiausiai nekeniu tos kankyns
ir stengiuosi niekuomet pats nesisksti. Jis inovo akimis api
rjo mano skustuv ir pareik, kad ved skustuvai geriausi
pasaulyje, jis pats niekuomet kitokiais nesinaudojs. Jo ranka
esanti labai lengva, jis nuskuts imtus moni, ir niekas nie
kuomet nesiskunds.
I tikrj mans dar niekas nebuvo taip puikiai nuskuts taip jam ir pasakiau, neyktdamas pagyrim, kai traukinys
vl pajudjo.
- Niekas negali prilygti kelionms po svetimus kratus, tariau jam, plaudamasi nuo veido muil. - Kasdien suinai k
nors naujo ir domaus. Juo daugiau stebiu krat, juo labiau
sitikinu, kaip smarkiai vokieiai skiriasi nuo kit taut. Ro
manai ir anglosaksai niekuomet kitaip nesiskuta, kaip tik s
K n y g a apie San M ik e l
165
16 6
A x e l M unthe
minga vaigde - kitaip nesdtum dabar alia mans. Naudokis proga, nes tokios progos daugiau netursi! Nugabenk
savo karst vedij, kol a suvainsiu Rusij, ir grk
pirmuoju traukiniu Heidelberg. Bsi mano kompanionas.
Kol gyvas profesorius Fridreichas, darbo pakaks ir dviem Zacharijas veinfusas ino, k kalba. vedijoj tau nra ko veik
ti - ten nra garsi gydytoj, o Heidelberge j pilna. Geres
ns vietos u Heidelberg nerasi.
Nuoirdiai padkojau naujajam biiuliui ir pasakiau, jog
galutin atsakym duosiu i ryto, kai ms galvos kiek prablaivs. Po keli minui jau kietai miegojom ant vagono grin
d. A puikiai praleidau nakt, valdmanas kiek blogiau. Kai
traukinys vaiavo Liubeko stot, buvo visai viesu. Perone
jau lauk vedijos konsulato tarnautojas, kuriam buvo pa
vesta sutvarkyti karsto pergabenim ved garlaiv. N u o
irdiai atsisveikins su kuprium, nuvaiavau vedijos kon
sulat. Vos tik pamats uniuk, konsulas mane spjo, jog
veti unis vedij draudiama, kadangi iaurs Vokietijoje
pastaruoju m etu uregistruoti keli un pasiutimo atvejai.
Aiku, a gals pasikalbti su kapitonu, bet jis sitikins, kad
valdmano nepriims laiv. Kapitonas buvo labai blogai nusi
teiks - jrininkas nemgsta veioti numirli. Veltui a j
maldavau. Prisimins, kaip man pasisek suminktinti ird
Heidelbergo stoties virininkui, nusprendiau dar syk paban
dyti laim. Valdmanas aplai kapitonui vis veid, bet ir tas
negelbjo. Tuomet nusprendiau paveikti j kitaip ir usimi
niau apie savo brol. Taip, aiku, jis labai gerai pasts komo
dor Miunt, jie kartu plaukioj Vanadisu44, bdami gardemarinai, ir es geri biiuliai.
Nejaugi jis bus toks iaurus ir paliks mylim mano brolio
uniuk Liubeke, pas svetimus mones?
Ne! Toks iaurus jis vis dlto nebuvo. Po penki minui
valdmanas buvo urakintas mano kajutje, bet su slyga, kad,
atvykus Stokholm, pats tursiu kaip nors slapia perneti j
krant. A myliu jr, laivas buvo patogus, pietavau prie
K n y g a apie S an M ik e l
167
168
A xe l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
169
17 0
A xe l M unthe
Vienuoliktas
skyrius
PONIA REKEN
172
A xel M unthe
ame tos srities specialistai, nekviet chirurgo ar ginekologo, o pasiunt mans. Po keli kamparo ir eterio injekcij
moteris truput atsigavo. Kad ir dvejodamas, liepiau duoti
jai chloroformo, o pats miausi darbo. Kaip visuomet, mane
lydjo skm, ir viskas klojosi gana gerai; didiai nusteb
pamatm, kad net priduss kdikis atsipeikjo, energingai
padarius jam dirbtin kvpavim. Taiau ir motina, ir kdikis tik per plauk iveng mirties. Nebeliko nei vatos, nei
drobs, nei jokios tvarstomosios mediagos kraujavimui sustabdyti, bet, laim, aptikom pravir sakvoja, piln puiki
baltini ir moterik apatini rb, i kuri nieko nelauk
dami pasidarm tamponus.
- Kokie nuostabs baltiniai! - tar mano kolega, pakls
batisto markinius. - irkit, - suuko jis, rodydamas rau
don karnl, isiuvint virum raids M. - Ma foi, mon
cher confrre\ mes patekom diduomens sluoksnius! Be to,
galiu jus patikinti, tai labai daili mergina, nors dabar to n e
pasakytum, nepaprastai daili mergina; jei viskas laimingai baig
sis, mielai atnaujiniau su ja paint.
- Ah, la jolie brochel2 - suuko jis, paimdamas deimantin
seg, kuri, matyt, nukrito ant grind, kai mes rausms sak
vojae. - Ma foi! Blogiausiu atveju galsiu j pasilaikyti kaip
atpild u savo tris. Visko galima laukti i t usieniei,
neinia, kas aus jai galv. Ims ir dings vien grai dien
taip pat paslaptingai, kaip ir atsirado neinia i kur!
- Na, kol kas nra ko bijoti, - tariau ir, itrauks i kruvin
jo pirt seg, sidjau kien. - Pagal prancz statymus
laidotuvi biuro sskaita apmokama anksiau negu gydytojo, o
mes dar neinom, katra bus pateikta pirmoji. Kai dl kdikio...
- Dl to nesijaudinkit, - nusijuok jis. - Naujagimi ia
netrksta, blogiausiu atveju j visuomet galima pakeisti kitu.
Ponia Reken kas savait isiunia i Orleano stoties indy
1Kaip kain k, m ano brangusis kolega (pranc.).
2A k , kokia grai seg (pranc.).
K n y g a apie S a n M ik e l
173
Dvyliktas skyrius
MILINAS
K n y g a apie S an M i k e l
175
176
A x e l M un the
K n y g a ap ie S a n M i k e l
177
178
A x e l M unthe
K n y g a apie S an M i k e l
179
Tryliktas skyrius
PANEL AGATA
K n y g a apie S an M ik e l
181
182
A x e l M unthe
K n y g a api e S a n M i k e l
183
1 84
A xel M unthe
K n y g a api e S a n M i k e l
185
186
A xel M unthe
- Vadinasi, ji ved? Tuo geriau - blogiausiu atveju pasirpinsiu per pasiuntinyb, kad j itremt i Pranczijos. Ueisiu pas tave Vilj aveniu deimt valand ryto, irk, kad
btum namie.
- Ne, ai, tikrai nebsiu! A niekuomet nelieku su ja, jei
galiu to ivengti.
- Et pourtant tu couches avec elle!1 - suuko pulkininkas ir
apstulbs pavelg mane.
Gerai, kad jis laiku man padav stipraus konjako su sodos
vandeniu, nes biau apvms jo kilim; sutiks rytoj pas j
papietauti - atvsti pergal, - sverddamas ijau.
Kit dien pietavom dviese su ponia Staf. Pulkininkas n e
kaip jautsi ir pra po piet ueiti pas j. monos nuomone,
vis dar atsiliepianti sena aizda, gauta prie Gravelots. au
nusis pulkininkas guljo lovoje su altu kompresu ant galvos.
Jis atrod labai susens ir sunyks, akys buvo smeigtos tui
erdv, ko anksiau niekuomet nebdavo.
- Ar ji nusiypsojo? - paklausiau.
Jis sudrebjo visu knu ir ities rank, siekdamas konjako
su sodos vandeniu.
- Ar pastebjai jos nykio kabl, ilg ir juod kaip iknos
parnio?
Jis iblyko ir nusiluost nuo kaktos prakait.
- K man daryti? - paklausiau nusimins ir susimiau ran
komis galv.
- Yra tik viena ieitis, - silpnu balsu atsak pulkininkas. Tau reikia vesti - kitaip prasigersi.
Keturioliktas
skyrius
VIKONTAS MORISAS
188
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
189
190
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
191
192
A xe l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
193
194
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M ik e l
195
196
A xel M unthe
Penkioliktas
skyrius
DONAS
198
A xe l M unthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
199
200
A x e l M unthe
U jo tarpdury stovjo moteris su kdikiu prie krtins ir apstulbusi spoksojo mane; jos sijon buvo sikib dar du bam
bliai. Batsiuvys pasak, kad velnikai diaugsis, atsikrats ber
nikio, - tik tegul jam pirmiau sumoka priklausanius pinigus.
Jis kelet kart ras poniai Reken, taiau negavs atsakymo.
Gal ji mananti, kad jis ers t apgailtin marmot1 u savo kru
vinu prakaitu udirbtus pinigus? Jo mona pasak, kad dabar,
kai pati susilauk kdikio ir dar du pasim auginti, labai diaug
tsi, atsikraiusi bernikio. Ji kak sunabdjo batsiuviui,
ir juodu atidiai apirjo mano veid, o po to berniuko. Vos tik
jie jo kambar, vaiko akyse vl pasirod igstis, ir rankut,
kuri laikiau suspauds, m drebti. Laim, laiku prisiminiau,
kad iandien Kaldos, ir itraukiau i kiens medin arkliuk.
Berniukas pam j tyldamas su tokiu nevaikiku abejingu
mu, lyg jam tas visai nebt domu.
- irk, - tar batsiuvio mona, - kok gra arkliuk tau
atve i Paryiaus ttis. Matai, iuli?
- Jis vardu Donas, - tariau a.
- C est un triste enfant2, - tar batsiuvio mona, - jis nieko
nekalba. Net nepasako mama" ir niekuomet nesiypso.
Apvyniojau j savo pledu ir nujau pas klebon, kuris buvo
labai malonus ir pasiunt savo eiminink nupirkti mums ke
lionei vilnoni markini ir iltos skaros.
Klebonas atidiai pairjo mane ir tar:
- Mano, kunigo, pareiga smerkti nuodm bei ydas ir bausti
u jas, bet negaliu nepasakyti jums, jaunasis mano biiuli, jog
gerbiu jus u tai, kad bent stengiats ipirkti savo kalt, kuri
itin baisi, nes bausm itinka nekaltus kdikius. Pats laikas j
isigabenti, esu palaidojs ne vien deimt i varg pames
tinuk, o netrukus biau palaidojs ir js vaikel. Teisin
gai pasielgt, a jums dkoju! - tar senasis klebonas, tapno
damas man per pet.
'Vaikiktis (pranc.).
2 Lidnas vaikas (pranc.).
K n y g a apie S a n M ik e l
201
202
A xe l M unthe
K n y g a a pie S a n M i k e l
203
204
A x e l M unthe
K n y g a apie S an M i k e l
205
206
A xe l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
207
208
A xe l M unthe
K n y g a a pi e S a n M ik e l
209
210
A xel M unthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
211
212
A xe l M unthe
eioliktas
skyrius
KELION \ VEDIJ
214
A xe l M unthe
Ryt j igabeno Pasi, daktaro Blano ligoninn. Garsusis psichiatras i karto tar progresuojant paralyi. Po dviej mnesi diagnoz pasitvirtino, liga buvo neigydoma. Kadangi
laikyti ligon pas daktar Blan buvo labai brangu, n u
sprendiau j perkelti valstybin psichiatrijos ligonin Lun
de, nedideliame miestelyje vedijos pietuose. Daktaras Blanas band mane atkalbti. Jo nuomone, tokia kelion brangiai
atsieit ir bt labai rizikinga: laikinu ligonio smons pra
blaivjimu negalima pasikliauti, iaip ar taip, j turt lydti
du patyr priirtojai. Paaikinau, kad kuklias jo santaupas
reikia isaugoti vaikams, todl taupumo sumetimais pats vie
nas nugabensiu j vedij. Kai, atsiimdamas ligon, pasirainjau popierius, daktaras Blanas dar syk spjo mane ratu,
bet, aiku, neperkalbjo. Nuveiau ligon tiesiai Vilj ave
niu. Per pietus jis elgsi ramiai ir protingai, tik band meilin
tis panelei Agatai, kuri tikriausiai dar niekad nebuvo patyru
si itokios laims. Po dviej valand mudu jau vaiavom
naktiniu Kelno ekspresu, usirakin pirmos klass kup - va
gon su koridoriais tais laikais dar nebuvo. Vienas i Rotil
d, kuriems priklaus Chemins de Fer du Nord1, buvo mano
pacientas, todl buvo duotas sakymas teikti mums visokerio
p pagalb, konduktoriams liepta ms netrukdyti, kadangi
mano globotinis lengvai susierzina, pamats nepastamus mo
nes. Mano biiulis buvo labai tylus ir paklusnus, ir mudu atsigulm miegoti. Pabudau pajuts, kaip pamilio pirtai grieb
man u gerkls - dukart jis oko ant mans vikriai kaip pan
tera, dukart j partrenkiau - maai betrko, kad bt mane
pasmaugs. inau tik tiek, kad smarkiai tvojau jam per galv
ir, matyt, apsvaiginau, o kas buvo toliau - nebeprisimenu.
Ryt, kai traukinys atvyko Keln, mudu rado gulinius be
smons kup ant grind ir nugabeno iaurs" viebut, kur
iguljom lovose vis par viename kambaryje. Turjau pasa
kyti vis ties gydytojui, kuris usiuvo man aizd - mano au
1iaurs geleinkeliai (pranc.).
K n y g a ap ie S a n M i k e l
215
216
A xe l M unthe
K n y g a api e S an M i k e l
217
Septynioliktas
skyrius
GYDYTOJAI
K n y g a ap ie S a n M i k e l
219
220
A xe l M unthe
K n y g a api e S an M i k e l
221
222
A xel M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
223
2 24
A xel M unthe
K n y g a apie S an M ik e l
22 5
226
A xel M unthe
K n y g a apie S an M ik e l
227
228
A xe l M unthe
K n y g a a pi e S a n M i k e l
229
nes inojom, kad net nuo balso skambesio gali kilti gritis.
Staiga Buasonas atsigr ir parod ledkiriu juod ruo,
lyg kokio milino ranka nubrt baltame laite.
Wir sind alle verloren\ - sunabdjo jis, ir t pat akimirksn beribis sniego laukas trko pusiau ir, baisiausiai dundda
mas, nugarmjo emyn, pasiutusiu greiiu nubloks mus atkalnn. A nieko nejauiau, nieko nesupratau. Staiga tas pats
refleksinis impulsas, kuris garsiajame Spalancamo bandyme
privert begalv varl pakreipti kojyt ton vieton, kuri bu
vo duriama adata, tas pats impulsas paskatino didel paslik
gyvul reaguoti veriam skausm - a pakliau rank ir prisi
djau prie sueisto pakauio. Rusenantis periferinis pojtis
paadino mano smonje savisaugos instinkt, tveriant ilgiau
siai. Beviltikai temps visas jgas, pradjau kapstytis i po
sniego dangos, po kuria buvau palaidotas. Aplink spindjo
melsvo ledo sienos, o vir galvos praraj, kurion mane buvo
nublokusi gritis, pro ply skverbsi dienos viesa. Keista,
bet pamenu, kad visai nejauiau baims ir neturjau jokios
nuovokos apie praeit, dabart ir ateit. Paskui pajutau, kaip
atbukusiose smegenyse siieb kakoks neapiuopiamas noras
ir, pamau stiprdamas, galiausiai pasiek smon. Tai buvo
seniai pastamas noras, sena mano svajon, nenumaldomas
smalsus trokimas suinoti apie Mirt visk, k manoma apie
j inoti. Pagaliau man pasitaik proga - jei tik, aiku, pavyks
neprarasti nuovokos ir nesudrebjus pavelgti jai tiesiai akis.
inojau, kad ji ia pat, beveik tariausi mats, kaip artinasi
prie mans, apsigaubusi ledo drobule. K ji man pasakys? Ar
ji bus iauri ir nepermaldaujama, ar pasigailjusi paliks ra
iniai gulti sniege, kol sualsiu, umigs aminu miegu? Nors
ir labai netikima, bet neabejoju, kad kaip tik i paskutin
mano smons provaist, is atkaklus noras painti Mirt ir
igelbjo man gyvyb. Staiga pajutau, kaip pirtai spaudia
ledkirt, pajutau, kad liemen juosia virv. Virv! O kur abuMes visi uv (vok.).
230
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
231
(pranc.).
I k t tai jis, inom a, jis! (Pranc.)
Kad j kur griausmas! Po imts velni! A tsikabink n u o m ans, prakeiktas
232
A x e l M unthe
Atuonioliktas
skyrius
SALPETRIJERAS
234
A xe l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
235
kur, pradedant Fobur en ermenu ir baigiant bulvarais, aktors, okjos, midinets, grizets, paprasiausios paleistuvs - dar labiau pagreitino io Taureau triste1q, kaip j vadino
biiuliai, prat. Jis nepaprastai didiavosi savo pasisekimu ir
nuolat usimindavo apie paslaptingas auktosios visuomens
damas, kurias itikimas tarnas Fransua leidia jo but Klozelio gatvje. Tai buvo pirmas prasidedanios didybs manijos
simptomas. Jis danai atvaiuodavo Vilj aveniu, ubgdavo
laiptais ir, atsisds kambario kampe, tyldamas smeigdavo
mane liguistas, man taip gerai pastamas akis. Danai, atsi
stojs prie idin, kelias minutes dmiai irdavo veidro
d, lyg matydamas jame svetim mog.
Kart jis man pasakojo, kad vien dien, kai sdjo prie
raomojo stalo, niks naujj savo roman, labai nustebo,
pamats, jog nepaisydamas tarno grieto budrumo, kabinet
jo kakoks nepastamas mogus. Nepastamasis atsisdo
prieais kitoj stalo pusj ir pradjo jam diktuoti tai, k jis pats
ketino rayti. Jis jau buvo beskam bins Fransua, kad is
iprayt atjn, tik staiga pasibaisjs pamat, jog tas ne
pastamasis - jis pats.
Po keli dien stovjau alia jo Didiosios Operos ukulisyje
ir irjau, kaip panel Ivona oka padekatr, vogiomis ypso
dama savo meiluiui, kuris nenuleido nuo jos spindini aki.
Paskui, nors jau buvo vlu, nuvaiavome nedidel elegantik
butuk, kur Mopasanas neseniai buvo jai inuomojs, ir pava
karieniavome. Ivona nusiplov nuo veido daus, ir a nusigan
dau, ivyds, kaip ji iblyko ir sunyko nuo to laiko, kai pirm
kart buvau mats j jachtoje. Ji pasak okdama visuomet uos
tanti eter, - niekas taip puikiai nepakelis tonuso kaip jis visi j balete uost eter, net pats Monsieur le Directeur du Corps
de Ballet2. (I tikrj, prajus daugeliui met, savo akimis
maiau, kaip jis nuo to mir savo viloj Kapryje.)
1Lidnasis bulius
(pranc.).
236
A xe l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
2 37
grti savo but, kad ir kaip Mopasanas pra, ir dingo neitirtose didiulio miesto gelmse kaip mirtinai sueistas vris,
kuris prie nugaidamas lenda kok nors urv, kad niekas jo
nematyt.
Visai atsitiktinai pamaiau j po mnesio. en Lazare, kur
baigiasi vis puolusi ir bedali Paryiaus moter kani ke
lias. Pasakiau Ivonai, kad praneiu Mopasanui ir jis, be abejo,
tuoj pat j aplankys. Aikiai supratau, kad jai beliko gyventi
vos kelios dienos, todl ilgai nelaukdamas t pai popiet
nuvaiavau pas Mopasan.
Kaip visuomet, Fransua itikimai lyg Cerberis stovjo sar
gyboje, saugodamas savo pon nuo atjn. Veltui praiau
leisti - jam buvo grietai sakyta jokiu bdu nieko neleisti. Ir
vl paslaptinga dama, pagalvojau sau.
Beliko parayti kelet odi apie Ivonos bkl, o Fransua
paadjo tuoj pat perduoti laikel savo ponui. Neinau, ar jis
gavo laikel, ar ne, greiiausiai ne, kaip ir a pats esu links
manyti, nes Fransua visuomet stengdavosi apsaugoti mylim
pon nuo nemalonum, susijusi su moterimis. Kai kit dien
atjau en Lazar, Ivona jau buvo mirusi. Vienuol man
pasakojo, kad vis ryt ji grainosi: pasida skruostus, susiuka
vo, net pasiskolino i gretimoj lovoj gulinios senos paleistu
vs raudon ilkin skarel, paskutin buvusios prabangos at
minim, ir prisideng ja sulysusius peius. Ji pasak vienuolei,
kad ateis jos Monsieur, ir vis dien nekantriai jo lauk, bet
Monsieur neatjo. I ryto j rado lovoj negyv - ji buvo igru
si vis buteliuk chloralio.
Po dviej mnesi, atvyks Pasi, pamaiau Gi de Mopasa
n garsios daktaro Blano psichiatrijos ligonins sode. Pasir
ms ant itikimojo Fransua rankos, jis svaid Mil Sjjo"
mostu akmenukus gli lysv ir kalbjo:
irk, irk, jei tik palis, pavasar ia pridygs ma
Mopasaniuk.
Daugel met atspjamu laiku tyrinjau hipnoz, ir tie vaidinimai, rengiami Salpetrijere visam Paryiui", man atrod tik
absurdikas farsas, nevyks apgauls ir tiesos kratinys. Kai kurios i hipnotizuojamj buvo neabejotinai tikros somnambu
les ir pabudusios tiksliai atlikdavo visk, kas joms bdavo teig
ta miegant. Taiau daugelis buvo paprasiausios apgaviks,
kurios puikiai inojo, ko i j laukiama, ir su didiausiu malo
numu idarindavo vis akivaizdoje vairius triukus, mulkindamos tiek gydytojus, tiek irovus, - mat isteriks pasiymi
nepaprastu gudrumu. Jos bet kuri akimirk buvo pasiruousios
piquer une attaque\ vaizduodamos klasikj Sarko grande
hystrie, arc-en-ciel2 ir t. t. arba demonstruodamos jo tris gar
sisias hipnozs stadijas - letargij, katalepsij, somnambuliz
m, - sugalvotas paties Metro ir niekur kitur, kaip tik Salpet
rijere, beveik neaptinkamas. Vienos su malonumu uostydavo
amoniak, kai joms sakydavo, jog tai roi vanduo, kitos
graudavo anglies gabal, jeigu j pavadindavo okoladu, dar
kita ropodavo keturpsia, pasiutusiai lodama, kai jai teig
davo, kad ji uo, arba mosuodavo rankomis, tarsi skrisdama,
kai j paversdavo balandiu. O kai jai prie koj mesdavo pirti
n, teigdami, jog tai gyvat, ji pasikaiydavo sijon ir imdavo
klaikiai aukti. Buvo ir tokia, kuri vaikiodavo, laikydama
rankose cilindr, supdavo j ir meiliai buiuodavo, jeigu jai
sakydavo, kad tai jos kdikis.
Kone visos nelaimingos merginos, kurias nuo ryto ligi va
karo hipnotizuodavo gydytojai ir studentai, kiauras dienas b
davo pusiau smoningoje bklje, atbukusios nuo visokiausi
kvail taig, beveik netekusios nuovokos ir, be abejo, nega
ldamos kontroliuoti savo veiksm; anksiau ar vliau joms
visoms buvo lemta baigti dienas nerv lig palatoje, jei ne
pamili namuose.
1S uvaidinti priepuol (pranc.).
2 Didieji isterijos priepuoliai su lankais (pranc.).
K n y g a apie S an M ik e l
239
240
A xe l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
241
242
A xe l M unthe
Abudu buvo taip isigand, jog net negaljo verkti. Paaikinti tiems vargams valstieiams, kas atsitiko, buvo nelengva.
A ir pats neinojau, kaip j dukt, dirbusi virtuvje, atsidr
isteriki palatoje. Stengiausi kiek galdamas juos nuraminti
ir pasakiau, kad j dukt netrukus pasveiks. Motina apsiver
k, maos mirksinios tvo akuts piktai suaiaravo. tikinau
juos grti savo kaim ir paadjau, kad j dukt, kai tik bus
galima, parvaiuos namo. Tvas norjo tutuojau j pasiimti,
bet motina pritar man, pasakiusi, kad geriau tegul ji pabna
ligoninje, kol pasveiks - tikriausiai ji ia rpestingai gydo
ma. Dar kart paadjau kuo greiiau sutvarkyti su profeso
riumi ir klinikos direktorium i reikiamus formalumus, kad
enevjev, lydima ligonins slaugs, bt ileista namo, ir man
vargais negalais pavyko kalbti senukus ssti fiakr ir vaiuoti
Orleano stot, o i ten artimiausiu traukiniu savo kaim.
Kiaur nakt nesudjau aki - vis galvojau apie senukus. Kaip
itessiu savo paad? Puikiai inojau, kad kam kam, bet man
tai tikrai nedera kreiptis tuo reikalu Sarko. Taip pat gerai
inojau, jog savo noru Zenevjeva niekuomet nesutiks ivaiuo
ti i Salpetrijero ir grti kukli tv ferm. Ieitis, mano
manymu, buvo tik viena - nustelbti jos vali ir primesti jai
savj. inojau, kad enevjev nepaprastai lengva uhipnoti
zuoti. Daugyb kart ir a pats, ir kiti jai teigdavome, k ji
turi daryti pabudusi, ir ji visuomet vykdydavo ms sakymus
taip pat nenukrypstamai, kaip kad paleistas akmuo krinta
emn, ir kone su astronominiu tikslumu; be to, jai buvo b
dinga visika amnezija - pabudusi ji nieko neatsimindavo,
kas jai buvo teigta miegant. Papraiau klinikos direktori
leidimo tsti su enevjev pradtus telepatinius bandymus,
kurie tada buvo visuotinio dmesio centre. Jis pats labai do
mjosi ta problema, todl leido man kasdien po valand dirbti
niekieno netrukdomam jo kabinete ir palinkjo skms. Bet
a j apgavau. Pai pirmj dien gilios hipnozs metu tei
giau enevjevai, kad kit antradien ji nesikeis i lovos ir
neis auditorij, kad ji bjaurisi savo gyvenimu Salpetrijere ir
K n y g a apie S a n M i k e l
243
nori grti pas tvus. Vis savait kasdien jai kartojau t tai
g, bet nemaiau rezultat. Vis dlto kit antradien ji n e
nujo auditorij, ir vaidinimas dl to smarkiai nukentjo.
Man buvo praneta, kad ji peralo ir guli lovoje. Po dviej
dien utikau j vartani traukini tvarkarat; pamaiusi
mane, ji tutuojau sikio j kien, o tai buvo neabejotinas
visikos amnezijos poymis. Netrukus jai teigiau, kad ketvir
tadien, kai nebus bandym, ji nueis parduotuv ir nusi
pirks nauj skryblait. Kit ryt pamaiau, kaip ji didiuoda
masi rodo Lizetei savo pirkin. Dar po dviej dien jai buvo
pasakyta kit dien, dvylikt valand, kol seserys neios ant
ruosius pusryius, patyliukais ieiti i ventos Agniets pala
tos, prasmukti pro vartininko bdel, kai tas valgys, okti
fiakr ir vaiuoti tiesiai Vilj aveniu. Grs namo priiminti
ligoni, radau j sdini laukiamajame. Paklausiau, kaip ji
ia atsidr, ir ji labai sumiusi murmteljo, kad nort pa
matyti mano unis ir bedion, apie kuriuos jai buvau pasa
kojs. Rozali valgomajame pavaiino j kava, o paskui sodi
no fiakr ir liep vaiuoti ligonin.
Cest une belle fille, - tar Rozali ir, baksnodama sau pirtu
smilkin, pridr: - Mais je crois quelle a une araigne dans le
plafond. Elle ma dit quelle ne savait pas du tout pourquoi elle tait
venue ici1.
S io parengiamojo bandymo skm paskatino mane su p
rastu impulsyvumu rytis nedelsiant vykdyti savo plan. Po
dviej dien Zenevjevai vl buvo sakyta t pai valand ir
su tokiu pat apdairumu atvykti Vilj aveniu. Buvo pirma
dienis, ir a pasikvieiau pusryi Norstrem, nordamas tu
rti liudinink, jei kartais atsirast koki nenumatyt kebluni. Kai papasakojau jam savo plan, jis mane spjo dl galim
rimt nemalonum, nesvarbu, ar man pavyks, ar ne, nors jis
Pats neabejojo, kad Zenevjeva ivis neateis.
1Grai mergina. Bet a m anau, kad jai ne visi nam ie. Ji m an pasak pati n e i n a i
ti ko ia atjo (pranc.).
244
A x e l M unthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
245
24 6
A xel Munthe
Ji pati prisipaino kart jau lankiusis pas mane, ir mano stonikas planas antr kart pasinaudoti jos bejgikumu sugriu
vo tik atsitiktinumo dka. Tai ess kriminalinis nusikaltimas,
ir jam reikt atiduoti mane policijai, bet i pagarbos ms
profesijai ir raudonam kaspinliui mano atlape jis pasitenkin
sis ivarydamas mane i savo klinikos - jis nenors mans
daugiau matyti.
Jauiausi lyg perkno trenktas, lieuvis prilipo prie gomu
rio, negaljau itarti n odio. Bet staiga supratau tikrj
lyktaus jo kaltinimo prasm, ir baim inyko. Piktai atsa
kiau, kad ne a, o jis su savo pakalikais praud valstiet mer
gin, kuri pereng ligonins slenkst stipri ir sveika, o ieis i
jos pamiusi, jei dar ilgiau ia pasiliks. A buvau pasirinks
vienintel man prieinam bd grinti j seniems tvams. Ir
labai gailiuosi, kad man nepavyko jos igelbti.
Asse?:, Monsieur!1 - suriko jis ir, pasisuks klinikos di
rektori, pasak nuvesti mane iki bdels ir perduoti jam Sarko
sakym niekuomet daugiau neleisti mans ligonin. Ir dar
pridr, kad jeigu jis nra pakankamai autoritetingas paalinti
mane i savo klinikos, tada kreipsis Assistance Publique. Pas
kui atsistojo ir ltu sunkiu ingsniu ijo i kambario.
Devynioliktas
skyrius
HIPNOZ
248
A xe l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
249
250
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
251
252
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
253
Dvideimtas skyrius
NEMIGA
K n y g a apie S a n M i k e l
255
256
A x e l M unthe
antiji, sutarme, kad a su ymiuoju savo tautieiu tutuojau nuvaiuosiu jo rmus Fobur en Zermene. Kai mudu su
Norstremu atvykom pavakare pas kunigaikt, mus ten sutiko profesorius Geno de Miusi. Pamokiau Norstrem, kad jis i
kailio nertsi, vaizduodamas gars iijo specialist, bet, gink
Dieve, nesileist ta tema kalbas. Greitai apirj ligon,
abu sitikinom, kad masaas ir pasyvus manktinimas neabejotinai gali jam padti. Kit dien kunigaiktis, Norstremo
lydimas, ivaiavo antiji. Po dviej savaii perskaiiau Figarou, jog pasaulinio garso ved specialistas daktaras Norstrmas buvo ikviestas antiji gydyti Omalio kunigaikio.
Jo didenyb jau mat pat vien, be niekieno pagalbos vaikti
njant po park - ities stebuklingas igijimas. Daktaras Norstrmas taip pat gyds ir kunigaikt Monpansj, kuris daugel
met buvs suluointas, o dabar jau spariai taissis.
Paskui atjo eil princesei Matildai, po jos dar buvo donas
Pedras i Brazilijos, du didieji Rusijos kunigaikiai, Austri
jos erchercogien ir Ispanijos infant Eulalija.
Grs i antiji, Norstremas aklai klaus kiekvieno mano
odio, o a jam grieiausiai sakiau tuo tarpu negydyti joki
kit pacient, tik kilmingsias personas. Patikinau j, kad tai
imintinga taktika, pagrsta tvirtais psichologijos dsniais.
Po dviej mnesi jis vl sikr madingame savo bute Os
mano bulvare. jo priimamj plauk minios pacient i vis
krat, ir pirmiausia amerikieiai. T ruden Aeto leidykla
Paryiuje ileido daktaro Gustavo Norstremo Manuel de Mas
sage Sudois\ kur mudu kartligiku greitumu sulipdm i
vairi vedik altini. Tuo pat metu i knyga pasirod an
gl kalba Niujorke. Prasidjus iemai, Norstremas buvo pa
kviestas Niujork gydyti senojo pono Vanderbilto - honora
r turjo nustatyti jis pats. Labai j nulidinau, neleids
vaiuoti; bet po mnesio senasis milijonierius pats atplauk
Europ ir prisidjo prie kit Norstremo pacient - gyva rekla1vediko m asao vadovas" (pranc.).
K n y g a apie S an M i k e l
257
ma milinikomis raidmis, matoma visose Jungtinse Valstijose. Dabar Norstremas nuo ryto ligi vakaro mank didiu
liais delnais pacientus, ir jo nyki minktimai pamau isi
pt kaip aguroiai. Veikiai jam teko paaukoti net etadienio
vakarus Skandinav klube, kur anksiau, apsipyls prakaitu,
jis uoliuodavo po vis sal, okindamas i eils visas damas ir
taip gydydamas savo kepenis. A not jo, nieko nes sveikiau
kepenims, kaip okiai ir prakaitavimas.
Nors tremo pasisekimas taip mane pradiugino, jog kiek laiko
buvau beveik pamirs savo pralaimjim. Deja! Netrukus ma
ne vl m persekioti tas siaubingas negandas - i pradi
unuodijo man sapnus, o paskui ir mintis. Danai prie umig
damas pro sumerktas blakstienas vl ivysdavau gding tra
gedijos pabaig, ir mano ateitis likdavo anapus nusileidusios
udangos. Tamsoj suaiaruodavo baisios Sarko akys, ir a vl
pamatydavau save, paskutin kart ieinant i Salpetrijero
tarp dviej asistent, kaip nusikaltl, varom dviej anda
r. Supratau savo kvailum, jauiau, kad Norstremo diagno
z - donkichotikas beprotikumas ir besaik puikyb" - vis
dlto teisinga. Ir vl don Kichotas!
Veikiai ivis nebegaljau miegoti - prasidjo tokia baisi ne
miga, jog vos neiprotjau. Nuo nemigos mogus nemirta, jei
pats nenusiudo, bet labai danai ji bna saviudybs prieas
tis. Nemiga umua joie de vivre1, pakerta jgas, kaip vampyras
iiulpia i irdies ir smegen krauj. Nakt ji veria mog
atsiminti tai, k jis trokta umirti palaimingame miege, o
dien veria umirti tai, k jis privalo atsiminti. Pirmiausia
sta atmintis, paskui bangos nuplauna vien po kitos biiu
lyst, meil, pareigos jausm ir net gailest. Tik neviltis tebe
silaiko sikibusi pasmerkt laiv, stengdamasi nublokti j
staiai uolas visikai praiai. Volteras sak ties, lyginda
mas mieg su viltimi.
1G yvenim o diaugsmas (pranc.).
25 8
Axel M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
259
260
A x e l M unthe
K n y g a apie S an M ik e l
261
262
A x e l M unthe
Ir a nebegaliu, - piktai pertrauk mane Norstremas. Bk geras; liaukis tauks nesmones apie savo antrinink.
Dvasin vivisekcija - pavojingas aidimas tam, kuris negali
miegoti. Jei ir toliau taip bus, tai tu kartu su savo antrininku
netrukus atsidursi ventos Anos beprotnamyje. A nusiplau
nu rankas. Jei nori isiadti karjeros, jei tau nerpi nei repu
tacija, nei pinigai, jei ibaltintas kambarys Kapryje tau m ie
lesnis u prabang b ut, tai praom - vaiuok, kuo
greiiausiai vaiuok savo numylt sal ir bk ten laimingas,
nes ia tikrai iprotsi. O dl tavo antrininko, tai malonk
jam perduoti geriausius mano linkjimus ir pasakyti, jog jis
ne kas kitas, kaip apgavikas. Kertu layb i ko tik nori, kad
jis netrukus sigis dar vien Bucharos kilim, kur pasities po
tavo puiniu stalu, dar vien Sienos madon ir flamandik
gobelen, kuriuos pasikabins ant savo ibaltinto kambario sie
n, taip pat penkioliktojo imtmeio Gubijo lkt ir senovin
venecijietik bokal, kad turtum i ko valgyti makaronus ir
gerti baltj Kaprio vyn!
Dvideimt
pirmas
skyrius
264
A xel M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
265
266
A xe l M unthe
K n y g a apie S an M i k e l
26 7
26 8
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
269
270
A xe l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
271
272
A xe l M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
273
274
A x el M unthe
PIAZZA DI SPAGNA1
276
A x e l M unthe
K n y g a a pi e S a n M i k e l
277
278
A x e l M unthe
simpatij ir sutiks gatvje visuomet nepaprastai maloniai pasisveikindavo, mojuodamas cilindru. Jis visuomet apgailes
taudavo, kai pavasar pirmas ivaiuodavau i Romos, o kai
grdavau ruden, visuomet sutikdavo mane iskstomis ran
komis, nuoirdiai aukdamas: Ben tornato, Signor Dottore!1
Tiesa, per Kaldas vyko ioks toks nesusipratimas, kai jis
man atsiunt dvylika buteli vyno, ireiks vilt, jog atei
naniais metais dar glaudiau bendradarbiausim . Jis labai
sieid, kai atsisakiau juos priimti, ir pasak, kad n vienas
mano koleg niekuomet nebuvo atmets tos menkos dovan
ls, rodanios jo palankum. Toks pat nelemtas nesusiprati
mas kuriam laikui buvo atalds nuoirdius mano santykius
su abiem svetimaliais vaistininkais.
Buvau labai nustebintas, kai vien dien mane aplank se
nasis daktaras Pilkingtonas, kuris turjo ypating prieasi
mans neksti. Jis pats ir jo kolegos, pasak jis, veltui lauk,
kad a, kaip reikalauja neraytos etiketo taisykls, pirmas pa
daryiau jiems vizit. Bet kadangi kalnas neatjo prie M aho
meto, tai Mahometas atjo prie kalno. Beje, Mahomet jis
niekuo nepanjo, nebent kad buvo su ilga balta oria barzda jis veikiau atrod kaip apsiauklis, o ne kaip pranaas. Pil
kingtonas paaikino atjs kaip Romoje gyvenani sve
timali gydytoj seninas pakviesti mane stoti k tik j
steigt Savitarpio pagalbos draugij, kurios tikslas - padaryti
gal nesantaikai, i seno viepataujaniai tarp j. Draugij
stoj visi jo kolegos, iskyrus sen nenaudl daktar Kempbel, su kuriuo n vienas j nesikalba. Opus honoraro klausi
mas jau isprstas, ir visi es patenkinti: bendrai nutarta lai
kytis dvideimties lir minimumo, o maksimumas paliekamas
kiekvieno nario nuoirai, priklausomai nuo aplinkybi. Jo
kio balzamavimo - vis tiek, ar tai bt vyras, moteris ar vai
kas, - negalima daryti pigiau kaip u penkis tkstanius lir.
Jam nemalonu man apie tai praneti, bet Draugija neseniai
1Sveikas sugrs, ponas daktare! (It.)
K n y g a a pie S a n M i k e l
279
280
A xel M unthe
K n y g a a pie S a n M i k e l
281
282
A xel M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
283
Dvideimt
treias skyrius
VL GYDYTOJAI
K n y g a apie S a n M i k e l
285
286
A xel M unthe
apgailestavim, jog negaljau apsiimti jos gydyti. Mane apstulbino santri jo laikysena. Atsaks, kad j gydo daktaras
Donsas ir kad kdikis gali gimti kiekvien akimirksn, jis
atsuko man nugar ir nujo.
Per dvideimt keturias valandas i istorija pasklido po vis
miest. J pasigardiuodami kartojo visi svetimaliai gydyto
jai, j inojo visi j pacientai, inojo abu anglai vaistininkai,
anglas kepjas Babuino gatvj, inojo Kuko agentra ir visi
pension gyventojai Sistinos gatvje, visose angl kavinse
tik apie tai ir tebuvo kalbama. Netrukus visi angl kolonijos
nariai suinojo, koki baisi a padariau klaid ir kaip eidiau
garbiojo D onatano atm inim . Visi inojo, kad daktaras
Donsas budi Rusijosw viebutyje ir kad apie vidurnakt bu
vo pakviesta akuer. Kit dien Romos angl kolonija suski
lo dvi prieikas stovyklas. Ar bus kdikis, ar nebus kdi
kio? Visi anglai gydytojai, j pacientai, dvasininkai ir itikimi
j parapijieiai, taip pat ir Kondoio gatvs anglas vaisti
ninkas - visi buvo sitikin, kad kdikis bus. Visi mano pa
cientai, antrasis vaistininkas i Minjanelio aikts, ano kon
kurentas, visos Ispanijos aikts glininks, visos pozuotojos
ant Trinit dei Monti laipt po mano langais, visi antikvarai,
visi Margu tos gatvs scalpellini1 atkakliai tvirtino, kad jokio
kdikio nebus. Anglas kepjas svyravo. Mano biiulis, Angli
jos konsulas, kad ir labai nenoromis, vis dlto patriotiniais su
metimais prisidjo prie mano prieinink. Pono Komakjos, lai
dotojo, padtis buvo itin kebli, ir jam reikjo didelio apdairumo.
Viena vertus, jis tvirtai tikjo mudviej bendradarbiavimo vai
singumu. Taiau vis dlto nebuvo galima neigti to neginijamo
fakto, kad jam, kaip laidotojui, bt kur kas naudingiau, kad
pasitvirtint ne mano, o mano prieinink spjimas. Netrukus
pasklido gandas, kad Rusijos4 viebut konsilium buvo pa
kviestas senis Pilkingtonas ir kad, jo manymu, bus ne vienas, o
du kdikiai. Tuomet ponas Komakja nusprend, kad vienin
1Akm enskaldiai (it.).
K n y g a ap ie S a n M i k e l
287
2 88
A xe l M unthe
K n y g a api e S a n M i k e l
289
sic
290
A xe l M unthe
K n y g a api e S a n M i k e l
291
292
A x e l M unthe
K n y g a apie S a n M ik e l
293
maniu gydytoju - talentas ir arlatanikumas puikiai suderinarni, dl to arlatanai ir yra itin pavojingi. Taiau arlatanas
veikia vienas, kaip kienvagis, o is mogus pats mane atsive
d savo klinik ir be galo didiuodamasis demonstravo kaip
tik labiausiai j diskredituojanius atvejus. Be abejo, jis buvo
arlatanas, bet visai neprasto tipo, ir todl j vertjo atidiau
patyrinti. Juo daniau j maiau, juo labiau man krito akis
liguistas jo mstymo skubotumas, neramus vilgsnis, ypa grei
ta kalba. Bet tik pamats, kokiomis dozmis jis skiria digital galingiausi, bet drauge ir pat pavojingiausi ginkl kovoje
su irdies ligomis, - ne juokais sunerimau. Kart vakare vie
no jo paciento dukt atsiunt man ratel, praydama tutuo
jau atvaiuoti - to primygtinai reikalaujanti slaug. Slaug
pasived mane al ir paaikino, kodl pra atvykti: ia de
dasi keisti dalykai, ir ji labai susirpinusi, kad ko neatsitikt.
Ji n kiek neklydo. Ligonio irdis buvo taip paveikta nuolat
duodamo digitalio, kad jo gyvybei grs mirtinas pavojus. Mano
kolega kaip tik rengsi padaryti dar vien injekcij, bet a
itraukiau jam i rank virkt ir paklaikusiose jo akyse skaiiau baisi ties. Tai nebuvo arlatanas - tai buvo beprotis.
K man reikjo daryti? sksti j kaip arlatan? Tas dar
labiau padidint jo pacient, o galbt ir auk skaii. Pra
neti, kad jis pamilis? Tai reikt nepataisomai sugriauti vi
s jo karjer. O koki a galjau pateikti rodym? Mirusieji
negali kalbti, o gyvieji nepanors. Jo pacientai, slaugs, biiu
liai - visi susitelkt prie mane, nes kaip tik man bt dau
giausia naudos, jei sulugt jo karjera. Nieko nedaryti? Palik
ti j ramybj, leisti beproiui disponuoti gyvenimu ir mirtimi?
Ilgai dvejojau, bet galiausiai nusprendiau pasikalbti su
jo alies pasiuntiniu, kuris, kaip inojau, su juo gerai sugyve
no. Pasiuntinys nepatikjo. Jis jau daug met painojo mano
koleg ir visuomet j laik sumaniu ir patikimu specialistu ir jis pats, ir jo eima ne kart gavo sitikinti, koks tai puikus
gydytojas. Tiesa, jis labai irzlus ir truput ekscentrikas, bet jo
protiniai sugebjimai nekelia joki abejoni - jis toks pat nor
294
A x e l M unthe
GRAND HTEL
296
A xel M unthe
K n y g a apie S a n M ik e l
297
tutuojau pakviesiu slaug. Motina pareik norinti pati slaugyti berniuk. Vis nakt grandiau vaikui i gerkls j smau
gianias difterines plveles. vintant pasikvieiau daktar Erhart ir papraiau, kad jis man padt padaryti tracheotomij vaikas duste duso... irdis buvo taip nusilpusi, jog nesiryom
duoti jam chloroformo; abudu svyravom, ar verta operuoti, ar
ne - vaikas galjo mirti operacijos metu. Paaukiau tv, bet
igirds od difterija", jis ibgo i kambario ir toliau su ma
nim kalbjo vos pravrs duris. Jis ir girdti nenorjo apie ope
racij ir sil sukviesti konsilium visus geriausius Romos
gydytojus. Pasakiau, kad to visai nereikia, be to, jau per vlu;
tik mudu su Erhartu turim nusprsti, ar daryti operacij, ar
ne. Susupau mergait antklod ir liepiau jam nusineti
savo kambar. Jis pasak nepagailsis milijono doleri, kad
tik bt igelbta snaus gyvyb. Atsakiau, kad ne pinigai
svarbu, ir utrenkiau jam prie pat nos duris. Motina stovjo
prie lovos, nenuleisdama nuo ms paklaikusi aki. Paaiki
nau jai, jog kiekvien minut gali prireikti operuoti, o ka
dangi greiiau kaip per valand slaug neprisistatys, ji pati
turs mums padti. Ji linkteljo nepasakius n odio, tik vei
das persikreip, besistengiant sulaikyti aaras - tai buvo drsi
ir maloni moteris. Patiesiau ant stalo po lempa var rankluost
ir jau pradjau ruoti instrumentus, kai Erhartas pasak, jog
kaip tik t ryt per Vokietijos pasiuntinyb gavo i Marburgo
laboratorijos naujojo antidifterinio Beringo serumo pavyzd,
kurio buvo pras. inojau, kad keliose vokiei klinikose is
serumas jau buvo labai skmingai vartojam as. A r n e p a
bandius ir mums? Nebuvo kada svarstyti - vaiko gyvyb ges
te geso, ir mudu abu buvom tos nuomons, kad beveik nra
vilties j igelbti. Motinai sutikus, nusprendm virkti se
rumo. Bematant prasidjo baisi reakcija. Vaiko knelis pa
juodo, temperatra paoko iki keturiasdeimt vieno laipsnio
ir vl staiga nukrito emiau normalios, j pradjo krsti baisus
drebulys. I nosies ir viduri pasipyl kraujas, irdis plak la
bai netaisyklingai, atrod, kad prasideda kolapsas. Vis dien
298
A x e l M unthe
K n y g a a pi e S a n M i k e l
299
300
A xe l M unthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
301
302
A xel M unthe
K n y g a ap ie S a n M ik e l
303
Dvideimt penktas
skyrius
VARGDIENI SESELS"
K n y g a apie S a n M i k e l
305
306
A x e l M u n th e
K n y g a ap ie S a n M i k e l
307
308
Axel M unthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
309
310
A xel Munthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
311
312
Axel M unthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
313
Dvideimt
etas skyrius
PANEL HOL
Daugelis mano t laik pacient tikriausiai prisimena panel Hol - teisyb sakant, kas bent kart j pamatydavo, vargu
ar kada umirdavo. Tik Didioji Britanija didiausio kvpi
mo akimirk galjo sukurti unikal ankstyvosios Viktorijos
epochos senmergs tip - ei pd trij coli aukio, saus
ir stangri kaip lazda, maiausia dviej negimusi kot kar
t arida nutrix1. Per penkiolika ms painties met panel
Hol ivaizda n kiek nepasikeit - nuolat tas pats vytintis
veidas t pai nublukusi aukso garban rmuose, ta pati
margaspalv suknel, ta pati skryblait su roynu. Neinau,
kiek monotoniko savo gyvenimo met panel Hol buvo pra
leidusi vairiuose antrariuose Romos pensionuose, veltui
laukdama nuotyki. Bet inau, kad sulig ta diena, kai sutiko
mane ir Tapij prie Borgezs vilos, ji rado tikrj savo paauki
m, rado save. Nuo to laiko ji kas ryt ukuodavo ir valydavo
epeiu mano unis altame kaip ledain kambaryje po Trini
t dei Monti laiptais ir savo pension pareidavo tik antrj
pusryi. Trei valand visa Ispanijos aikt vl matydavo j
ieinant i Kytso namo ir plaukiant per aikt: jai i kairs ir
deins, apsigaubusios raudonomis skarelmis, medinm klum
pm kaukdavo Rozina su Dovanina, kone dvigubai u j
maesns, apsuptos vis mano un, kurie diaugsmingai lo
davo, nujausdami, kad gaus palakstyti po Borgezs vil. Dova
nina ir Rozina priklaus San Mikels personalui, ir a n ie
1Bergdia pentoja (b t.).
K n y g a ap ie S a n M i k e l
315
316
A xel M unthe
K n y g a api e S a n M i k e l
317
318
Axel Munthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
319
320
A x e l M u n th e
K n y g a apie S an M i k e l
321
322
A xel Munthe
rykliai mito mogiena, bet geriau apie tai nekalbsiu. Tuo paiu
mito ir tkstaniai benami kai ir un, kurie naktimis
landiojo po griuvsius, kol j pai nesugaudavo ir nesury
davo isigelbj mons. A pats ant spiritins lempels buvau
isikeps kat. Laim, soduose galjai pasirakyti kiek tinka
mas apelsin, citrin ir mandarin. Vyno buvo per akis; nuo
pat pirmos dienos prasidjo vyno rsi ir parduotuvi plimas,
o j buvo imtai; vakarais beveik visi - a taip pat - bdavo
daugiau ar maiau girti; girtumas buvo tikras iganymas: jis
nuslopindavo kamuojant bado jausm, mons net umigda
vo, nors blaivs vargu ar bt drs miegoti. Beveik kas nakt
kartojosi poeminiai smgiai, lydimi grivani nam trakesio
ir siaubingo moni klyksmo gatvse. Apskritai a gana gerai
miegojau Mesinoje, nors ir reikdavo nuolat keisti nakvyn.
Saugiausia vieta miegoti, inoma, buvo rsiai, bet ia tave
persekiodavo klaiki baim, kad, ugriuvus sienai, neliktum
palaidotas gyvas. Geriausia buvo gulti po mediu apelsin
giraitje, bet po baisi lii, trukusi dvi dienas, naktys per
daug atvso, kad mogus, kurio visa manta tilpo kuprinje,
miegot po atviru dangumi. Neteks savo mgstamos ko
tikos pelerinos, kiek manydamas guodiausi mintimi, kad
dabar ji dengia labiau nuskarusius drabuius negu mano. Ir
vis dlto, kad ir turdamas galimyb, nebiau j keits
geresnius. Tik labai drsus mogus galjo smagiai jaustis,
vaikiodamas padoriais rbais tarp vis i moni, isigel
bjusi tik su naktiniais markiniais, paklaikusi i siaubo,
alkio ir alio, - bet ir jis neilgai jais bt diaugsis. Nerei
kia stebtis, kad kol atvyko kariuomen ir buvo paskelbta
karo padtis, gyvj ir mirusij apiplimai, upuolimai ir
net nuudymai buvo prastas reikinys. Bet ar yra alis, kurio
je nebt itaip buv panaiomis nesivaizduojamomis aplin
kybmis? Padt sunkino dar ir tai, kad lyg tyia i atuoni
imt Koledo Militere karabinieri isigelbjo tik keturioli
ka, tuo tarpu pats pirmas poeminis smgis atidar kamer
duris keturiems imtams nesualot profesionali galvaudi
K n y g a api e S a n M i k e l
323
1Skaitytojams, m ylintiem s gyvulius, gal bus domu suinoti, kad abu arklius ir
asiliuk, prajus septyniolikai dien po em s drebjimo, itrauk gyvus i j
kaljimo ir kad ilgainiui jie atsigavo. (Aut. past.)
324
Axel M unthe
K n y g a api e S a n M i k e l
325
326
Axel M unthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
327
328
Axel Munthe
K n y g a api e S a n M ik e l
329
330
A xel M unthe
K n y g a api e S a n M i k e l
331
332
A xel M unthe
K n y g a api e S a n M i k e l
333
334
Axel M unthe
Jis stengsis, bet nieko i to neij: jos nepripasta pakankarnai pamiusia. Ir koki jiems dar reikia rodym? O gal a
galiau pabandyti Italijoje?..
Deja, atsakiau, turbt ir ia nemanoma.
Mudu pavelgm kits kit su didjania simpatija.
Jis pasak, kad, pagal daktaro Denkinso statistik, ji nie
kuomet nebuvo simyljusi to paties gydytojo ilgiau kaip m
nes; daniausiai utekdavo dviej savaii. Tad mano laikas
greitai baigsis - ar negaliau jo pasigailti ir pakentti ligi
pavasario?
Deja, daktaro Denkinso statistika nepasitvirtino - ponia
Perkins nesiliov mans kankinusi vis laik, kol gyvenau Ro
moje. Vasar ji atsigrdo Kapr ir band nusiskandinti yd
rojoje grotoje. Kai ji perlipo per San Mikels sodo mrin
sien, a taip siutau, jog vos nenutrenkiau jos praraj. Tur
bt biau taip ir padars, jeigu jos vyras atsisveikindamas
nebt m ans spjs, kad nukristi nuo tkstanio pd
aukio jai vieni niekai.
Visikai galimas daiktas, nes vos prie por mnesi viena
kvankteljusi vokietait, nuokusi nuo garsiosios Pino sie
nos, tik susilau kulkn. Po to, kai Romoje nebeliko n vie
no vokieio gydytojo, kur ji nebt kreipusis, jos auka ta
pau a. Padtis pasidar itin klaiki dl to, kad panel Frid
pasiymjo neprastais sugebjimais kurti eiles: jos produkcija
siekdavo madaug deimt puslapi per dien, ir visa toji lyri
ka bdavo suveriama man. Kentjau vis iem, bet kai at
jo pavasaris, - o pavasar tokiems ligoniams visuomet prasi
deda pablogjimas, - pasakiau jos kvaiai motinai, kad jeigu
jiedvi su panele Frid negr ten, i kur atsidangino, a im
siuos vis priemoni, kad jos dukt bt udaryta pamili
namus. Galiausiai jos susiruo kit dien vaiuoti Vokietij.
Nakt mane prikl ugniagesi komanda, atvykusi Ispanijos
aikt - deg gretimo nam o, Europos" viebuio, antras
auktas. Panel Frid vien su naktiniais markiniais ligi ryto
sdjo mano svetainj ir, kvpimo pagauta, kr eiles. Ji pa
K n y g a api e S a n M i k e l
335
siek, ko norjo: jos ibuvo Romoje dar vis savait, kol poli
cija ityr vyk ir kol jos atlygino nuostolius - mat gaisras kilo
j svetainje. Panel Frid pamirk ibale rankluost, met
j fortepijon ir padeg.
Syk, ieidamas i nam, susidriau tarpduryje su jauna
dailia amerikiete. Mergina atrod tiesiog ydinti, jos nervai
taip pat, ai Dievui, buvo sveiki. Pasakiau, kad labai skubu,
o jai tikriausiai nieko neatsitiks, jei priimsiu j ne iandien, o
rytoj. Ji pasak irgi skubanti, nes atvyko Rom tik pamatyti
popieiaus ir daktaro Miunts, kuriam pavyko visiems m e
tams sutramdyti tet Sal, ko nesugebjo padaryti joks kitas
gydytojas. Paadjau jai padovanoti nuostabi Botielio Pavasario spalvot reprodukcij, jeigu ji isivet tet atgal
Amerik. Bet ji atsak, kad nesusigundyt net originalu. O
i jos tetuls visko galjai laukti. Neinau, ar Kytso draugi
j a 4, nupirkusi nam, kai a isikrausiau, stat naujas duris
kambaryje, kur buvo mirs Kytsas ir kur galjau mirti a (bet,
matyt, mano valanda dar nebuvo atjusi). Jei durys tebra tos
paios, tai kairiajame kampe, madaug mano galvos aukty
je, turi bti nedidel kulkos pramuta skylut - a utaisiau
j tinku ir pats udaiau.
Kita nuolatin mano priimamojo lankytoja buvo drovi, bet
iaip labai kultringa ponia, kuri syk, maloniai ypsodama,
suvar alimais ant sofos sdiniam anglui koj ilg skryb
laits smeigtuk. itoj kompanijoj buvo dar kelios kleptoma
nes; didiam mano tarnaii pasipiktinimui, jos isinedavo
pasikiusios po apsiaustais visk, kas tik paklidavo po ranka.
Kai kuri mano pacieni ivis nebuvo galima leisti laukia
mj, ir jos sddavo bibliotekoj arba galiniame kambaryje kartu
su Ana, kuri nenuleisdavo nuo j budrios akies. Ana buvo
nuostabiai kantri, daug kantresn negu a. Taupydamas lai
k, kai kurias sivesdavau valgomj ir pusryiaudamas iklau
sydavau j sielvartingas istorijas. Valgomojo langai velg
nedidel kiemuk po Trinit dei M onti laiptais, kur buvau
paverts savo gyvuli ligonine ir prieglauda. Tarp jos nami
336
A xel M unthe
buvo avi peldl, tikriausiai tiesiogin Minervos peldos palikuon. Radau j Kampanijoje su nulautu sparnu, pusgyv
i bado. Po to, kai sparnas sugijo, du kartus buvau j nuves
ton paion vieton ir paleids, bet ji nepanoro skirtis - abu
kartus atskrido atgal prie mano karietos ir atsitp man ant
peties. Nuo to laiko peldl tupdavo ant kartels valgomojo
kampe, meiliai irdama mane auksinmis akutmis. Ji net
liovsi miegojusi dien, kad tik galt mane matyti. Kai glos
tydavau putl jos knel, jinai i diaugsmo prisimerkdavo ir
mayiu smailiu snapeliu velniai baksnodavo man lpas, peldikai mane buiuodama.
Tarp pacieni, leidiam valgomj, buvo viena labai
irzli jauna rus, su kuria turjau daug vargo. Sunku patikti,
bet toji moteris taip pavyduliavo peldlei ir tokiomis klai
kiomis akimis irdavo pauktel, jog grietai sakiau Anai
niekuomet nepalikti j vien kambaryje. Kai syk parjau pus
ryi, A na pasak, kad rus ponia k tik atne popieri
suvyniot pel - jinai pagavusi j savo kambaryje ir pagalvo
jusi, kad peldai bus skans pusryiai. Taiau pelda buvo
kitos nuomons: ji nutrauk jai galv, kaip pratusios visos pe
ldos, bet st ned. Nuneiau pel angl vaistininkui - joje
buvo tiek areniko, jog bt nusinuodijusi net kat.
* * *
K n y g a api e S a n M i k e l
337
VASARA
K n y g a ap ie S a n M i k e l
339
340
A xel M unthe
K n y g a api e S a n M i k e l
341
342
Axel M unthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
343
dos ryto dirbau isijuoss sauls atokaitoje. Nuvargs ir alkanas pavalgiau kuklius pietus virutinj lodoj, dkodamas li
kimui u dar vien laiming dien. Apaioj, sodo terasoje,
mano isipuo sveiai sdjo aplink milinik duben ma
karon ir didiul sot geriausio San Mikels vyno. Garbin
goje vietoje, stalo priekyje, sdjo Romos duobkasys, jam i
deins ir kairs - abu Kaprio duobkasiai, o paskui Baldasa
r, mano sodininkas, Gaetanas, mano jachtos jrininkas, ir
meistras Nikola su trim snumis. Visi kalbjo, rkdami viens
per kit. Moterys Neapolio paproiu stovjo aplink stal ir
susiavjusios irjo puotaujaniuosius. Saul pamale
grimzdo jron. Pirm kart gyvenime lengviau atsikvpiau,
kai ji pagaliau pasislp u Iskijos. Kodl a taip ilgjaus su
tem ir vaigdi, a, sauls garbintojas, i pat vaikysts
bijojs tamsos ir nakties? Kodl man taip degdavo akys, i
rint spinduliuojant sauls diev? Ar jis buvo ant mans
usirstins, ar norjo nugrti nuo mans savo veid ir pa
likti tamsybj, nors a klpodamas staiau jam nauj ven
tov? Vadinasi, gundytojas, apsisiauts raudona m antija,
man sak ties prie dvideimt met, kai pirm kart pavel
giau puikij sal, stovdamas prie San Mikels koplyios?
Vadinasi, teisyb, kad per didel viesa kenkia mogaus
akims? Saugokis viesos! Saugokis viesos! - skambjo man
ausyse kraupus jo spjimas.
A sutikau su jo slygomis, sumokjau paskirt kain: pa
aukojau savo ateit u San Mikel. Ko jam dar reikia? Koki
dar didiul kain, anot jo, tursiu sumokti prie mirdamas?
Tamsus debesis staiga apgaub jr ir sod po mano kojo
mis. Pasibaisjs umerkiau deganius vokus...
Klausykit, biiuliai! - suuko Romos duobkasys i tera
sos. - Klausykit, k a jums pasakysiu! Js, valstieiai, j ma
tote tik vaikiojant po skurd kaim, bas ir pusplik kaip
ir js patys; o js inot, kad Romoj jis vainja karieta, pakin
kyta dviem arkliais? neka net, kad j buvo pakviet pas pat
popiei, anam susirgus influena. Sakau jums, biiuliai, jam
344
Axel M unthe
nra lygi, jis geriausias Romos daktaras. Atvaiuokit ir apirkit mano kapines, tada patys suprasit! Sempre lui! Sempre
lui!1 O a su savo eima - kas bt atsitik mums, jei ne jis jis ms geradarys! Kam mano mona parduoda visus vaini
kus ir gles, kaip js manot? Jo pacient artimiesiems. O visi
tie svetimaliai, kurie skambina prie vart ir duoda mano vai
kams po skatik, kad juos leist, - ko jie ateina, kaip js
manot? Ko jiems reikia? inoma, vaikai nesupranta, k tie
mons neka, ir anksiau juos vediodavo po visas kapines,
kol jie susirasdavo tai, ko reikia. Bet dabar, kai svetimaliai
paskambina prie vart, mano vaikai jau ino, ko jiems reikia,
ir veda juos tiesiai prie j kap eils, o svetimaliai bna labai
patenkinti ir duoda vaikams skatik viraus. Sempre lui! Sempre lui! Ir beveik kas mnes jis skrodia kapini lavoninj
mirus savo ligon, nordamas suinoti, kas jam buvo, o man
duoda po penkiasdeimt lir u kiekvien, kad vl paguldyiau
karst. Sakau jums, biiuliai, jam nra lygaus! Sempre lui!
Sempre lui!
Debesis jau buvo nuslinks, jra vl suibo auksine viesa,
mano baim inyko. N pats velnias nieko negali padaryti mo
gui, kol jis dar sugeba juoktis.
Piets pasibaig. Diaugdamiesi gyvenimu, apsvaig nuo
vyno, mes isiskirstm ir netrukus jau miegojom teisuoli
miegu.
* * *
Vos umigau, pasijutau bestovs nykioj lygumoj: aplinkui m
tsi apgriuvusi sien nuolauos, didiuliai travertino luitai
ir marmuro gabalai, apraizgyti gebeni, rozmarino, laukini
sausmedi ir iobreli. A nt apirusios opus reticulatum sienos
sdjo senas piemuo ir Pano ddele kak grojo savo ok
bandai. Atiaurus jo veidas su ilga barzda buvo nugairintas
vjo ir nudegintas sauls, akys aiaravo i po tanki kaip kr1Visuom et jis (it.).
K n y g a apie S an M ik e l
345
346
A x e l M unthe
K n y g a apie S an M ik e l
347
348
Axel Munthe
K n y g a apie S an M i k e l
349
350
Axel M unthe
Be to, turjau kitoki rpesi. A visuomet gyvai domjausi don Daintu ir labai norjau smulkiau suinoti, kaip
jis mir, - kaip jis gyveno, inojau puikiai. Donas Daintas
buvo laikomas turtingiausiu mogum saloje, sklido kalbos, kad
jo pajamos siekia dvideimt penkias liras per valand anche
quando dorme - net kada miega! Daugel met stebjau, kaip
jis atiminjo paskutinius skatikus i varg savo nuominink,
kaip ivarydavo i nam, jei, neuderjus alyvoms, jie negal
davo sumokti nuomos, kaip leisdavo mirti badu, kai pasen
nebepajgdavo jam dirbti. Nei a, nei kas kitas niekuomet
negirdjo, kad jis bt kam davs nors vien skatik. Jauiau,
kad nustosiu tikjs dievikuoju teisingumu ioje emje, jei
visagalis suteik tam senam kraugeriui didiausi malon, ko
ki tik gali suteikti mogui - leido jam numirti miegant.
Nusprendiau aplankyti savo biiul klebon don Antoni
j - jis tikriausiai gals praneti, k man rpjo suinoti, juk kone penkiasdeimt met donas Daintas buvo mirtinas
jo prieas.
Klebonas sdjo lovoj - jo koja buvo apvyniota didiuliu
apklotu, veidas vytjo. Kambarys buvo pilnas dvasinink, o
tarp j stovjo Marija Laikinink ir mal lieuviu, kone
springdama i susijaudinimo: nakt vento Kostanco banyioj,
kur paarvotas donas Daintas, kils gaisras, ir karstas visai
sudegs. Vieni sak, kad pats velnias apverts kandeliabr su
vakinmis vakmis ir padegs katafalk, ant kurio stovjs
dono Dainto karstas. Kit nuomone, tai plik gaujos dar
bas - jie norj pavogti sidabrin vento Kostanco statul.
Taiau donas Antonijus buvo tikras, kad vak apverts pats
velnias - jis visuomet tvirtins, kad donas Daintas sudeg
sis pragaro liepsnoje.
Marijos Laikininks pasakojimas apie dono Dainto mir
t atrod labai tikimas - velnias pasirods kanauninkui lan
ge, kai is kalbjs vakarines maldas. Donas Daintas ms
auktis pagalbos, ir j kone apalpus nune lov. I igsio
jis netrukus ir mirs.
K n y g a apie S a n M i k e l
351
352
A x e l M u n th e
K n y g a apie S a n M ik e l
353
354
A x e l M u n th e
Dvideimt
atuntas
skyrius
PAUKI VENTOV
356
A x e l M un th e
K n y g a apie S an M i k e l
357
358
A xel M unthe
K n y g a apie S a n M ik e l
359
sojo man avia ypsena, pavergusia visos Italijos irdis, ir teiki pakviesti pusryi. Pirmieji odiai, kuriuos perskaiiau
meniu, buvo Pt dalouettes farcies1. Buvau kreipsis popiei,
ir storas kardinolas man prane, kad kaip tik t ryt autant
ventasis tvas ivyks palankinu Vatikano sodus pasiirti,
kaip gaudomi kilpomis paukiai. Caccia2 buvusi skminga pagav daugiau kaip du imtus pauki.
Nuveiiau rdis nuo dvisvarins patrankls, kuri tks
tantis atuoni imtai atuntais metais anglai paliko mano so
de, ir pradjau audyti kas penkias minutes nuo vidurnakio
iki saultekio, tikdamasis nubaidyti paukius nuo to n e
lemto kalno. Buvs msininkas patrauk mane teism, kad
trukdau jo teistam verslui, ir man buvo paskirta dviej im
t lir bauda nuostoliams atlyginti. Visikai atsisaks miego,
pripratinau savo unis kiaur nakt loti. Po keli dien staiga
nugaio m ano didelis Maremos uo - jo skrandyje radau
areniko. Kit nakt nutykojau udik, pasislpus u sodo sie
nos, ir partrenkiau ant ems. Msininkas vl mane apskun
d, ir turjau sumokti penkis imtus lir baud u eidim
veiksmu. Pardaviau graij graikik vaz ir savo mgstam
Deziderijaus di Setinjano Madon, kad sudaryiau milinik
sum, kurios msininkas pareikalavo u savo kaln - kaina bu
vo imt kart didesn u tikrj jo vert. Kai nuneiau pini
gus, jis griebsi senos taktikos ir aipydamasis pareik, jog
per t laik kaina padvigubjusi. Jis inojo, kas a per mogus.
Mano apmaudas pasiek tok mast, jog biau galjs paau
koti vis savo turt, kad tik tapiau kalno savininku. Pauki
udymas tebesits. A visai negaljau miegoti ir apie niek
kita negalvojau. Nevilties apimtas, pabgau i San Mikels ir
iplaukiau Monte Krist, nusprends grti tik tada, kai visi
paukiai jau bus pralk pro sal.
Vos tik parvaiavau, suinojau, jog msininkas guli mirties
1Vieversli patetas (pranc.).
: M ediokl (it.).
360
A x e l M u n th e
1Igstis (it.).
2 M ago akis (it.).
3Stebuklas (it.).
K n y g a apie S a n M i k e l
3 61
KDIKLIS JZUS
1Galbt n esate girdj apie keist sen paprot. Kai gyvenau San M ikelje,
m ane kasm et aplankydavo Bam bino14 (Kdiklis Jzus). Tai b u vo didiausia
garb m ano nam am s. Paprastai jis ibdavo San M ikelje v ien savait.
K n y g a apie S a n M i k e l
363
364
Axel Munthe
Trisdeimtas
skyrius
366
Axel Munthe
K n y g a apie S a n M i k e l
367
368
A x e l M u n th e
K n y g a apie S a n M i k e l
369
370
A x e l M un th e
REGATA
372
Axel M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
373
374
Axel Munthe
K n y g a apie S a n M i k e l
375
376
Axel M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
377
378
A x el Munthe
K n y g a api e S a n M i k e l
379
380
A xel M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
381
aukdama, kad ventj reikia iimti i nios ir neioti gatvmis, idant jis juos apgint. Lemtingos dienos ivakarse Pakjal nujo pas klebon ir papra patarimo. Baldasar taip
pat buvo ujs pas klebon ir gro nurims - klebonas j
patikino, kad plikai nelies suduusi daktaro akmen, mo
lini puod ir robo a n t ic a Baldasar gals n kiek nesirpinti
dl viso to lamto - tegul jis guli kur guljs, o dl Pakjals,
kuris atsakingas u bures, tai padtis esanti kur kas lidnes
n, paaikino klebonas. Jei plikai upuls sal, vadinasi, at
plauks laivais, o burs jrininkams - pats vertingiausias gro
bis. Paslpti jas rsyje pavojinga, nes jrininkai taip pat
mgsta ir ger vyn. Veriau tegul jis nunea jas nuoal
savo sklyp po staiais Dam ekutos skardiais - tai tinka
miausia vieta, nes plikai tikrai nels t praraj. Negi jie
rizikuos dl buri nusisukti sprand!
Sutemus Pakjal, jo brolis ir du patikimi compagni2, apsi
ginklav tvirtais vzdais, nutemp naujsias mano bures jo
sklyp. Naktis buvo audringa, netrukus m pliaupti lietus,
ibintas ugeso. O jie, rizikuodami gyvybe, apgraibomis leido
si nuo slidi uol. Vidurnakt nusigavo iki sklypo ir paslp
neul lupomanaro grotoje. O gegus pirmj vis dien is
djo ant permirkusi buri ryulio, i eils buddami prie ur
vo angos. Saulei leidiantis, Pakjal nusprend pasisti savo
brol, nors tas ir spyrsi, kaim apsivalgyti, tik patar saugo
tis ir be reikalo nerizikuoti. Po trij valand jis gro ir pra
ne, kad joki plik n i tolo nematyti, kaime ramu kaip
visuomet. Visi mons susirink aiktje, prie altori d e
ganios vaks, o vent Antonij netrukus inei aikt, ir
visi jam padkosi, kad jis dar kart, igelbjo Anakapr nuo
praties. Vidurnakt vyrai ilindo i grotos ir, vilkdami per
mirkusias bures, vl usiropt staiomis uolomis kaim.
Pamats, kas beliko i mano buri, Pakjal norjo nusiskan1S en ien os (it.).
2Biiuliai (it.).
382
A xel M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
383
384
A xel Munthe
Trisdeimt
antras skyrius
GALO PRADIA
Visus metus buvau toli nuo San Mikels - kiek sugaita lai
ko! Grau be vienos akies. Bet kam apie tai kalbti - turbt
a pradjau gyvenim su dviem akim, kad likimas vien atim
t. Grau tarsi kitas mogus. Man atrodo, kad dabar iriu
pasaul ta viena likusia akimi visai i kitokio matymo kampo
negu kadaise. Nebematau viso to, kas lyktu ir ema, sugebu
matyti tik tai, kas grau, velnu ir tyra. N et mane supantys
mons atrodo visai kitokie negu anksiau. Dl keistos opti
ns iliuzijos dabar matau juos ne tokius, kokie jie yra i tikr
j, o tokius, kokie galt bti, kokie jie nort bti, jeigu
jiems leist likimas. Aklja akimi dar matau daugyb pasip
tusi kvaili, bet jie mans nebeerzina, j plepalai man n e
trukdo - tegul sau neka k nori. Toliau kol kas dar nenuen
giau - bijau, kad tursiu netekti ir antrosios akies, kol imoksiu
mylti mones. Negaliu jiems atleisti, kad jie tokie iaurs
gyvuliams. Atrodo, mano smonj vyksta kakokia atbulin
evoliucija, kuri mane vis labiau atitolina nuo moni ir vis
labiau priartina prie Motinos Gamtos ir gyvuli.
Visi vyrai ir moterys aplinkui dabar man atrodo anaiptol ne
tokie svarbs pasauliui, kaip kadaise maniau. Jauiu, lyg
biau su jais gais laik. Puikiausiai galiau apsieiti be j,
kaip jie apsieina be mans. inau, kad nesu jiems daugiau
reikalingas. Geriau filer I anglaise\ kol neipra lauk.
Turiu dar daug k nuveikti, o laiko turbt jau maai beli1Ismukti nepastebtam (pranc.).
386
Axel Munthe
K n y g a apie S a n M i k e l
38 7
daugiau kaip apie men. Jis ibuvo visus metus Italijoj, bet nie
ko taip ir nesuprato apie gotik, rstus primityv grois jam liko
svetimas - jo idealas buvo Karlas Dolis ir Gvidas Renis. Net
tyriausias graik menas nejaudino Gts - j avjo Belvederio
Apolonas. ubertas niekuomet nebuvo mats jros, ir vis dlto
joks muzikas, joks dailininkas, joks poetas, iskyrus Homer, ne
buvo taip giliai atskleids ramios jros puikybs, jos paslaptingu
mo ir jos rstybs. Jis niekuomet nebuvo mats Nilo, vis dlto
pirmieji jo nuostabaus Memnono taktai bt galj skambti
Luksoro ventovje. Apie graik men ir literatr jis inojo tik
tiek, kiek jam galjo papasakoti jo biiulis Majerhoferis, ir vis
dlto jo Graikijos dievaiu, Prometjas", Ganimedas" ir Frag
mentai i Eschilo" - tikri Elados aukso amiaus edevrai. Jo ne
buvo myljusi n viena moteris, o koks neprilygstamas ird ve
riantis aistros auksmas skamba jo Gretchen prie ratelio". Ar
manomas graudesnis nuolankumas negu jo Minjona", avin
gesn meils daina negu Serenada"? Jis buvo trisdeimt viene
ri met, kai mir tokiam pat skurde, kokiam gyveno. Tas, kurs
para Muzikai", net neturjo savo fortepijono! Po mirties visa
jo manta - rbai, kelios knygos, lova - buvo parduota i varyti
ni u eiasdeimt tris florinus. Nuiurusiame lagamine po jo
lova buvo rasta apie dvideimt kit nemirting dain, daug ver
tesni u vis Rotild auks toje Vienoje, kur jis gyveno ir mir.
* * *
Vl atjo pavasaris. Jo sklidinas visas oras. Proimiai ydi, mirtos
krauna pumpurus, vynuogienojai leidia glius. Visur gls!
Ros ir sausmedis apraizg kiparis kamienus ir pergols ko
lonas. Pluks, krokai, laukiniai hiacintai, ibuokls, orchid
jos ir ciklamenai stiepiasi i kvapios ols. Katilliai ir rykiai
ydri kietagrdiai, tokie ydri kaip ydroji grota, smelkiasi
net i plik uol. Drieai vaiko kits kit gebense. Vliai
ropinja ir smagiai dainuoja - o js turbt ir neinojot, kad
vliai moka dainuoti! Mangusta visai nenustygsta vietoje.
Maoji Minervos peldl plasnoja sparnais, lyg ruodamasi
388
Axel M unthe
skristi Kampanij aplankyti kokio nors savo biiulio, Barbarosa, didiulis Maremos uo, kakur isidangino, net nukars
Tapijas, ir tas, atrodo, mielai sutikt paidykauti lapi krate.
Bilis slampinja po figmediu, elmikai blykiodamas akimis,
kaip tikras miesto dyknas, ijs iekoti nuotyki. Dovanina be perstojo nekuiuoja prie sodo sienos su degusiu saul
je savo amoroso, bet ia nieko blogo - po vento Antonijaus
vents juodu susituoks. ventasis kalnas virum San Mike
ls pilnas pauki, grtani tvyn sukti lizd ir penti
maiuk. Kaip a diaugiuosi, kad jie ia gali ramiai pailsti!
Vakar pakliau varg vieversl, kuris buvo taip ivargs po
ilgos kelions per jr, jog net neband sprukti, o tupjo ra
mutlis m ano delne, lyg suprasdamas, kad tai biiulio, gal
net tvynainio ranka. Paklausiau, ar jis man nepaiulbt prie
iskrisdamas - jo giesm m an mielesn u bet kurio kito
paukio, - bet jis atsak neturs laiko, jam reikia skubti
namo, vedij, ir ten apreikti pavasar.
Jau daugiau kaip savait mano sode skamba velnus it flei
tos daina volungs balsas. Andien maiau jos mylimj, be
sislapstant laur krm e. O iandien aptikau j lizd pauki architektros stebukl. Rozmarino tankmj prie
koplyios be paliovos girdti sparn naresys ir velnus irpi
mas. Dduosi nieko nepastebjs, bet a sitikins, kad ten
vyksta flirtas. Koks tai galt bti pauktis? Vakar vakare
paslaptis iaikjo, nes, man einant gulti, laktingala po lan
gu m suokti uberto Serenad":
Leise flehen meine Lieder
Durch die Nacht zu dir;
In den stillen Hain hemieder;
Liebchen, komm zu mir.1
Kaip igrajo Pepinela, - pagalvojau umigdamas, - kain
ar Pepinela..."
1D ainos m anosios plevena / Pas tave nakia, / Tu ateik, brangioji m ano, / Girion
paslapia.
SENAJAME
BOKTE
K n y g a api e S a n M i k e l
391
392
A xel M unthe
II
K n y g a apie S an M i k e l
393
394
A xel M unthe
K n y g a apie S a n M i k e l
395
III
396
A xel Munthe
K n y g a apie S a n M i k e l
397
398
Axel Munthe
K n y g a apie S a n M i k e l
399
400
A xel M unthe
ariau tos salies, kur nra nei nakties, nei mirties. Pagaliau
jis atsidr prie dangaus vartus, auksinmis svaromis pritvirtintus prie deim antins uolos. Vartai buvo udaryti.
Aminyb, dien, o gal tik akimirksn jis klpojo ant slenksio,
kad ir neturdamas vilties, bet vis tiek vildamasis patekti vi
dun. Staiga nematoma ranka plaiai atvr didiulius vartus
ir leido plevenani ore btyb su angelo sparnais ir ramiu
mieganio kdikio veidu. Keleivis paoko ir, nevilties padr
sintas, smuko vid prie pat usitrenkiant vartams.
- Kas tu esi, lus sibrovli? - pasigirdo rstus balsas.
Prie mane stovjo auktas siluetas, apsisiauts balta m an
tija, su auksiniu raktu rankoje.
- Dangaus vart saugotojau, ventas Petrai, maldauju, leisk
man ia pasilikti!
ventas Petras dirsteljo mano popierius, apgailtin
emikojo mano gyvenimo ataskait.
- Blogai! - tar ventas Petras. - Labai blogai. Kaip tu ia
patekai? Tikriausiai per klaid...
Jis miai nutilo, nes prie mus nutp mautis angelas auk
lys. Suglauds purpurinius sparnelius, jis pasitais trumput
tunik, iaust i voratinkli ir roi iedlapi, rini ryto
rasa. Jo kojyts, rausvos kaip roi iedai, buvo apautos auksi
niais sandalais. Garbanot galvel puo usmaukta ant au
sies kepurait, nupinta i tulpi ir pakalnui. Jo akys buvo
kupinos sauls spindesio, lpos kupinos diaugsmo. Mautse
rankose jis laik ornamentuot brevijori, kur, oriai ypsoda
mas, teik ventam Petrui.
- Jis visuomet kreipiasi mane, kai pakliva bd, - su
niurnjo ventas Petras, skaitydamas brevijori. - Kol viskas
gerai klojasi, nepaiso mano spjim. Pasakyk jiems, - tar jis
angelui aukliui, - pasakyk jiems, kad tuoj ateisiu. Tegul be
mans nieko nesprendia.
Angeliukas pridjo rausv pirtel prie tulpi kepuraits,
iskleid purpurinius sparnelius ir greitai nulk, iulbda
mas kaip pauktis.
K n y g a apie S a n M i k e l
401
402
A xel M unthe
ir planet, sklidin gyvybs ir viesos, kurios keliavo joms paskirtu keliu begalybje.
- Ar matai t mayt dmel, blausi it baigianios degti
vaks viesa? Tai pasaulis, i kurio atvyko tuodu mons skruzds, rpliojanios po ems grumst.
- Dievas sukr j pasaul ir sukr juos paius, - tariau.
- Taip, Dievas sukr j pasaul. Jis sak saulei itirpinti
sualusias j ems gelmes, jis irai t em upm ir jrom,
apdeng iurkt jos paviri giriom ir laukais, apgyvendino
mielais vreliais. Pasaulis buvo puikus, ir viskas gerai klojosi.
Paskum, paskutin dien, jis sukr mog. Gal bt buv
geriau, jeigu jis bt ilsjsis ne po to, o prie tai, kai sukr
mog. Turbt tu inai, kaip viskas buvo. K art didiul
bedion, paklaikusi i alkio, sugalvojo pasidaryti grubltomis rankomis ginkl kitiems gyvuliams udyti. Ar galjo eiacols machairodo iltys veikti uatrint jos titnag, atresn
u kardadanio tigro dantis? Ar galjo lenkti urvinio lokio
nagai veikti jos medio ak, apsmaigstyt dygliais, kuole
liais ir atriabriauniais kiaukutais? Ar galjo j laukin jga
veikti jos gudrum, jos spstus ir jos abangas? Taip atsirado
iaurus protantropas, udantis ir draugus, ir prieus, vis gy
vn siaubas, tonas tarp vri. Atsistojs ant dviej koj,
jis ikl kruvin pergals vliav vir savo auk, vir gyvuli
pasaulio, ir pasiskelb viso pasaulio viepaiu. Natrali at
ranka itiesino jo veido nuolyd, praplt kaukol. Gvergdiantis pykio ir baims riaumojimas virto rykiais garsais ir
odiais. Jis imoko prisijaukinti ugn. Taip pamau vystyda
masis, jis tapo mogumi. Jo jaunikliai iulpdavo krauj i dar
iltos jo umut gyvuli msos ir pedavosi tarpusavy kaip
alkani vilkikiai dl skani kaul, kuriuos jis bdavo sutraikins baisiais nasrais ir imts po vis urv. Taip jie uaug
davo tokie pat stiprs ir iaurs kaip ir jis, itrok grobio,
pasiruo upulti ir suryti kiekvien gyv padar, pasipainio
jus j kelyje, kad ir savo pieno brol. Giria nuidavo, jiems
artinantis, gyvuliai i prigimties bijodavo moni. Netrukus,
K n y g a ap ie S an M i k e l
403
404
A xel Munthe
K n y g a api e S a n M i k e l
405
406
Axel M unthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
407
408
A xel M unthe
K n y g a ap ie S a n M i k e l
409
410
Axel M unthe
K n y g a api e S a n M ik e l
411
412
A x el Munthe
TURINYS
M unthe, Axel
Mu59
9 9 8 6 -1 6 -1 6 6 -5
AXEL M U N TH E
K N Y G A APIE S A N MIKEL
Romanas
ar
*r
TYTO kl ALBA
ISBN
TTflb-lt-lbb-S