Ką Turime Žinoti Apie Pasirengimą Ekstremaliosioms Situacijoms Ir Karo Metui

!
K TURIME
INOTI
apie pasirengim
ekstremaliosioms
situacijoms
ir karo metui
K turime inoti
apie pasirengim
ekstremaliosioms
situacijoms
ir karo metui
Krato apsaugos ministerija

Vilnius, 2014
UDK 355.58(474.5)
Ka-16
K TURIME INOTI APIE PASIRENGIM

EKSTREMALIOSIOMS SITUACIJOMS IR KARO METUI
Atsakingasis redaktorius dr. Karolis Aleksa
Kalbos redaktors Renata Alauskait-Mikalainien,
ydr vobien
Maketavo Violeta Pikinait
Krato apsaugos ministerija
ISBN 978-609-412-071-8
Turinys
ANGINIS ODIS
/ 5 /
I. VALSTYB TAIKOS IR KARO METU
/ 9 /
II. CIVILIN SAUGA TAIKOS IR KARO METU
/ 12 /
III. POKYIAI VALSTYBJE MOBILIZACIJOS
IR KARO METU
/ 47 /
IV. PILIEI VAIDMUO GINANT AL
/ 58 /
V. PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMS:
KAIP ELGTIS NELAIMI IR KARO ATVEJU
/ 73 /
REDAKTORIAUS BAIGIAMASIS ODIS
/ 94 /
LITERATROS IR ALTINI SRAAS
/ 96 /
anginis odis
Krato apsaugos ministras

Juozas Olekas
2014 metus drsiau vadinti neeiliniais metais ms valstybs gyvenime saugumo ir gynybos prasme. Iskiriau kelis ypa svarbius
momentus. Pirma, Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamos
politins partijos pasira susitarim saugumo ir gynybos klausimais, pagal kur numatomi konkrets praktiniai ingsniai stiprinant ms alies gynyb, tarp j didinti las krato apsaugai,
kad jos 2020 metais pasiekt 2 proc. bendrojo vidaus produkto
(BVP). Antra, prajus vos eeriems metams po siverimo Gruzij Rusija vl panaudojo karin jg prie savo kaimyn, kart Ukrain. Treia, Rusijos agresijos Ukrainos atvilgiu kontekste
sulaukme, kaip ir dera, stipraus NATO sjungininki palaikymo.
Tai rodo NATO kolektyvins gynybos garantij patikimum, kitaip
tariant, tai reikia, kad NATO gins Lietuv, jeigu to prireikt.
Be abejo, mes ir patys labai aikiai suprantame, kad turime stiprinti
savo alies gynyb. Ji prasideda, vis pirma, nuo ms pasiryimo
ir pastang tai daryti. Lietuvos piliei, skaitant politikus, itin
ANGINIS ODIS
aktyvus stojimas Lietuvos auli sjungos gretas, auganti alies

piliei finansin parama Lietuvos kariuomenei ir j pritarimas
tam, kad bt didinamas kariuomens finansavimas, rodo, kad
pasiryimo ir valios gintis mums netrksta. Iaugus visuomens
susidomjim saugumu ir gynyba rodo ir dano Lietuvos pilieio
pateikiami svarbs, su Lietuvos gynyba susij klausimai, pavyzdiui: k reikt daryti mobilizacijos paskelbimo atveju; kaip
bti naudingam Lietuvai, kai j prireiks ginti; ar turime slptuvi,
kuriose galtume slptis vykus nelaimms ar prasidjus karui.
Tai ir paskatino Krato apsaugos ministerij bendradarbiaujant su
Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentu prie Vidaus
reikal ministerijos parengti leidin K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui.
io leidinio tikslas kad visi Lietuvos pilieiai turt bendr supratim apie valstybs veiksmus reaguojant ekstremalisias situacijas, pavojus ir grsmes taikos ir karo metu (siekiant apsaugoti
pilieius), be to, ypa svarbu, kad jie inot, k, norint apsisaugoti
nuo nelaimi, reikia daryti jiems patiems ir kaip prireikus prisidti
prie alies gynybos.
Pirmoje leidinio dalyje trumpai apibdiname teisinius reimus ir
teisines padtis, kurios gali bti skelbiamos valstybje taikos ir
karo metu, bei pateikiame informacijos apie valstybs veiksmus
ekstremaliosios situacijos ar ginkluoto upuolimo atveju.
Antroje leidinio dalyje supaindiname, kaip valstyb utikrina civilin saug taikos metu ir kaip tai bt daroma, jei bt paskelbta karo padtis. Knygoje rasite vertingos informacijos apie tai,
kaip vykus nelaimei alies pilieiai bt perspjami, evakuojami
saugias teritorijas, kokios galimybs slptis kolektyvins apsaugos statiniuose, kaip atliekamas sanitarinis varinimas, kaip tokiu
atveju rekomenduojama planuoti eimos veiksmus.
Pilietinei gynybai ir galimybms jai pasirengti skirta ketvirtoji

leidinio dalis joje apraoma, kokius pilietins gynybos bdus
pilieiai galt pasirinkti prieintis agresijai ar okupacijai.
Ypa svarbi yra leidinio praktini patarim dalis. Joje labai konkreiai nurodoma, k daryti, kaip elgtis kiekvienam i ms, jei
itinka nelaim ar prasideda karas.
Manau, kad danam Lietuvos pilieiui gali kilti klausim, ar leidinyje pateikiama informacija ir patarimai yra vertingi kovojant su
prieu, taikaniu vadinamojo hibridinio karo metodus (pvz., nelegali ginkluot grupi, upuldinjani valstybs ir savivaldybi
institucijas, karinius dalinius, infiltracij al). Atkreipiu dmes,
kad pilietins gynybos dalyje ir pateikiama patarim, kaip pilieiams elgtis, jei prie al naudojami tokio pobdio hibridinio
karo metodai. Taiau ir visi kiti patarimai yra aktuals jais remtis
galima, nesvarbu, kokius karo metodus prieininkas pasirinkt
naudoti, ypa, kai reikia apsaugoti savo ir eimos nari gyvybes,
evakuotis i nesaugi teritorij.
Parengti leidin reikjo sutelkt nemao kolektyvo pastang. Nuoirdiai dkoju prie jo rengimo prisidjusiems Krato apsaugos
sistemos atstovams: A. Valiui, K. Aleksai, D. Bikauskienei, A. epuknui, V. Linkui, V. Rakuiui, E. Vaicekauskui, L. Kranauskienei,
L. Idzeliui ir Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento
prie Vidaus reikal ministerijos atstovams: R. Baniulienei, G. Graiinui, A. Rakauskui. Taip pat dkoju leidinio kalbos redaktorms: . vobienei ir R. Alauskaitei-Mikalainienei, maketuotojai
V. Pikinaitei.
7
ANGINIS ODIS
Treioji dalis skirta supaindinti su tuo, kaip veikia mobilizacijos

sistema ir kaip utikrinamos gyvybikai svarbios valstybs funkcijos mobilizacijos ir karo padties metu. ia taip pat apraoma
karo prievolinink aukimo ir informavimo, civili gyventoj informavimo tvarka.
ANGINIS ODIS
Baigdamas savo od, noriau pareikti, kad esu tvirtai sitikins

Lietuvos saugumu j utikrina ms pai pasiryimas ir valia
gintis bei NATO sjungininki kolektyvins gynybos sipareigojimai. Ms valia gintis tampa dar stipresn tada, kai esame
pasiruo galimiems veiksmams nelaimi ir karo atveju, kai
inome, kaip elgtis lemiam akimirk. Tikiu, kad iame leidinyje
pateikiama informacija suteiks dar daugiau pasitikjimo savimi ir
valstybe visiems Lietuvos pilieiams, o jo, prisidedant prie tvyns
saugumo ir gynybos utikrinimo, tikrai reikia.
Lauksime js nuomoni, pastebjim, pasilym. Galbt is
leidinys taps panaaus pobdio leidini serijos pradia. Linkiu
visiems domaus skaitymo!
I. VALSTYB TAIKOS
IR KARO METU
Kiekviena valstyb gali susidurti su vairiais ikiais, kelianiais

pavoj ir grsm jos tolesniam veikimui ir piliei sveikatai, saugumui ir gyvybei. Kadangi ikiai yra labai skirtingi, jiems atremti
reikia nevienod priemoni. Taikos metu (kol nra paskelbta karo
padtis), atsivelgdama susidariusi padt, Lietuva gali imtis
trij atsako bd: skelbti ekstremali situacij, vesti nepaprastj
padt ar paskelbti mobilizacij.
Ekstremalioji situacija
Ekstremalioji situacija tai padtis, kuri gali susidaryti dl kilusio
ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) vykio,
ir kelia didel pavoj moni gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai
arba lemia moni t, sualojim ar didelius turtinius nuostolius.
Sprendim dl ekstremaliosios situacijos paskelbimo nelaims
apimtoje savivaldybs teritorijoje priima savivaldybs administracijos direktorius, o jeigu ekstremalioji situacija iplinta daugiau
negu tris savivaldybes, valstybs lygio ekstremalij situacij
skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Tik paskelbus ekstremalij situacij galima pasitelkti trkstamus materialinius iteklius
VALSTYB TAIKOS IR KARO METU
10
i valstybs rezervo bei kio subjekt, taip pat pagalb kariuomen, evakuoti gyventojus ar pasitelkti juos privalomiems
darbams bei suteikti materialin param gyventojams, kio subjektams, staigoms, kurie dl ekstremaliosios situacijos patyr
alos. Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, veiksmai joms
gresiant ir j likvidavimas yra vardinami kaip civilin sauga.
Nepaprastoji padtis
Nepaprastoji padtis tai ypatingas teisinis reimas valstybje ar
jos dalyje, leidiantis taikyti laikinus naudojimosi fizini asmen
teismis ir laisvmis apribojimus bei laikinus juridini asmen
veiklos apribojimus. Nepaprastoji padtis gali bti vedama ne
ilgiau nei 6 mnesiams visoje valstybje ar jos dalyje, kai dl
valstybje ar kitose valstybse susidariusios ekstremaliosios situacijos kyla grsm Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai
ar visuomens rimiai ir ios grsms nemanoma paalinti nepanaudojus nepaprastj priemoni (minti laikini apribojimai).
Atitinkamu nutarimu sprendim vesti nepaprastj padt priima
Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos prezidentas, ileisdamas dekret. Seimas arba prezidentas gali nustatyti
kai kuri Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyt teisi ir
laisvi apribojim bei nepaprastj priemoni panaudojim tiek,
kiek to reikalauja padties kritikumas. Esant nepaprastajai padiai, gali bti vedamas tiesioginis valdymas, steigiamos vieosios
tvarkos apsaugos komendantros, pasitelkiama Lietuvos kariuomen, mobilizacinis rezervas, naudojamas valstybs rezervas.
Mobilizacija
Mobilizacija tai valstybs, savivaldybi institucij ar staig ir
kio subjekt veiklos pertvarkymas, taip pat karo prievolinink
aukimas privalomj karo tarnyb valstybei ginti ir (ar) Lietuvos
Karo padtis
Karo padtis yra ypatinga teisin padtis, kuri vedama prireikus
ginti tvyn ginkluoto upuolimo ar jo grsms atveju, kai kyla
grsm Lietuvos valstybs suverenumui ar jos teritorijos vientisumui, arba prireikus vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipareigojimus siekiant utikrinti valstybs gynyb ir kitas gyvybikai
svarbias valstybs funkcijas karo metu. Karo padt (visoje Lietuvos teritorijoje arba jos dalyje) veda Seimas, taiau prezidentas
ginkluoto upuolimo atveju taip pat gali priimti sprendim (jis
vliau turi bti tvirtinamas Seimo). Esant karo padiai, suformuojamos alies ginkluotosios pajgos. Joms vadovauti prezidento
dekretu skiriamas kariuomens vadas, kuris yra pavaldus gynybos veiksm civilinei vadovybei. Utikrinant savivaldos veiklos
tstinum, savivaldybse, kai i savivaldos institucijos negali
veikti, steigiamos karins komendantros. Joms vadovauja karo
komendantai. Esant karo padiai, gali bti steigti karo lauko
teismai (prezidento sprendimu) ir vestas karinis patruliavimas
(ginkluotj pajg vado sprendimu).
11
VALSTYB TAIKOS IR KARO METU
Respublikos tarptautiniams sipareigojimams vykdyti. Mobilizacij (dalin arba visuotin) skelbia Seimas prezidento silymu,
kai btina ginti tvyn arba vykdyti Lietuvos tarptautinius sipareigojimus. Mobilizacij dekretu gali paskelbti ir prezidentas dl
ginkluoto upuolimo, gresianio valstybs suverenumui ir teritoriniam vientisumui, taiau vliau is dekretas privalo bti patvirtintas Seimo. Seimas prezidento silymu skelbia demobilizacij,
kai inyksta prieastys, dl kuri buvo paskelbta mobilizacija.
Po mobilizacijos paskelbimo karo padtis gali bti ir nevedama:
mobilizacija ir demobilizacija gali vykti taikos metu. Kita vertus,
mobilizacija gali bti nepaskelbta, iki vedant karo padt, taiau
tai atliekama, kai tik vedama karo padtis.
II. CIVILIN SAUGA

TAIKOS IR KARO METU
Pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms

organizavimas
Bendrieji veikimo principai
alies pasirengimas reaguoti kilusius vykius ir susidariusias ekstremalisias situacijas tai strategija, sudaranti prielaidas aktyviai
apsaugai nuo gresiani ar susidariusi ekstremalij situacij.
Jis apima ekstremalij situacij valdymo planavim, pajg ir
itekli idstym bei rezervo kaupim, komunikacijos, informacijos valdymo bei koordinavimo proces sureguliavim, personalo
kvalifikacij, pratybas bei visuomens mokym. Jokia viena institucija negali skmingai ir veiksmingai suplanuoti ir gyvendinti
prevencini priemoni, pasirengti reaguoti paties vairiausio
pobdio vykius ar ekstremalisias situacijas, atlikti vis gelbjimo ir padarini likvidavimo darb. Todl Lietuvoje, organizuojant civilin saug, yra numatytos funkcijos ir pareigos visoms
Lietuvoje veikianioms valstybs, savivaldybi institucijoms, kio
subjektams bei kitoms staigoms. Civilins saugos srities funkcij
Civilins saugos sistema veikia nuolatins parengties principu:

jos pajgos turi bti nuolatos pasirengusios pagal kompetencij
dalyvauti likviduojant vyk ar ekstremalij situacij ir alinant
padarinius. Civilins saugos sistemos pajgos, gavusios informacij apie gresiani ar kilusi nelaim (potvyn, gaisr, avarij, grit,
riaues ir t. t.), nedelsdamos vyksta vykio viet ir atlieka reikalingus gelbjimo, paiekos bei kitus neatidliotinus darbus.
Kaip Lietuva rengiasi

ekstremaliosioms situacijoms
Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms apima: paeidiamumo ir rizikos vertinim, veiksm planavim bei mokym ir vietim. Tai reikia, kad i anksto yra svarstoma ir apgalvojama, kas gali
nutikti ir kaip elgtis, suplanuojami veiksmai bei reikalingi itekliai
galimoms situacijoms suvaldyti ir mokomasi veikti pagal parengtus planus. Kadangi pirmenyb valdant ekstremalisias situacijas
teikiama gyventoj apsaugai, neatsiejama gero pasirengimo dalis
yra gyventoj vietimas informavimas apie tai, kaip jie turt
elgtis ekstremalij situacij metu, kaip jie bus apsaugomi.
Lietuvoje rengiami valstybiniai, savivaldybi ir kio subjekt (staig) ekstremalij situacij valdymo planai. Tai daroma, atlikus
galim pavoj ir ekstremalij situacij rizikos analiz. Planuose
apraomos didel ir labai didel rizik keliani galim pavoj ir
ekstremalij situacij valdymo procedros.
13
CIVILIN SAUGA TAIKOS IR KARO METU
ir pareig bei jas vykdani subjekt visuma vadinama civilins

saugos sistema. Vadovaujanioji civilins saugos sistemos institucija yra Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie
Vidaus reikal ministerijos, kuris koordinuoja alies ekstremalij
situacij prevencijos vykdym, gyventoj, valstybs ir savivaldybi institucij ir staig, kit staig ir kio subjekt veikl civilins
saugos srityje ir planuoja valstybs pasirengim veikti ekstremalij situacij metu.
14
Lietuvos gyventoj teiss ir pareigos gresiant

ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms
Gyventojai turi teis:
gauti informacij apie tai, kas vyko ir kelia pavoj j gyvybei ar sveikatai, socialinms slygoms, turtui ir (ar) aplinkai;
gauti informacij apie tai, kaip elgtis, norint ilikti saugiems;
vykus nelaimei, gauti pagalb;
patyrus alos dl ekstremaliosios situacijos, prayti valstybs paramos.
Gyventojai privalo:
rpintis, kad savo veikla nesukelt pavojaus kit gyventoj
gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdyt normalaus (prasto) gyvenimo ar veiklos ritmo;
praneti civilins saugos sistemos pajgoms apie gresiani ar susidariusi ekstremalij situacij;
vykdyti gelbjimo darb vadovo, operacij vadovo teistus nurodymus ir ekstremalij situacij komisijos
sprendimus, reikalingus vykiui, ekstremaliajam vykiui ar
ekstremaliajai situacijai likviduoti;
neatidliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventoj
gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems
nuosavybs teise priklausaniais materialiniais itekliais;
kai yra inaudotos visos civilins saugos sistemos pajg
panaudojimo galimybs, atlikti privalomus darbus, btinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams
alinti.
Gyventojams svarbiausi yra savivaldybi ekstremalij situacij

valdymo planai. Kodl? Teritorinis principas yra vienas i esmini
civilins saugos organizavimo ir veikimo princip. Jis reikia, kad
civilin sauga valstybje organizuojama pagal jos teritorijos administracin suskirstym, t. y. pagal savivaldybi teritorijas. Ir btent
savivaldybi administracijos turi suplanuoti, kaip organizuoti j
savivaldybs teritorijose gyvenani ar esani gyventoj apsaug vykus nelaimei.
Savivaldybi ekstremalij situacij valdymo planai yra skelbiami j interneto svetainse. Juose yra apraoma savivaldybs:
gyventoj perspjimo ir informavimo apie gresiani ar susidariusi ekstremalij situacij tvarka;
gyventoj evakavimo organizavimo eiga;
kolektyvins apsaugos statiniai ir j panaudojimo galimybs:
nurodomi adresai, galimas priimti moni skaiius;
ekstremalij situacij valdymo organizavimo ir koordinavimo tvarka;
medicinos, socialins, psichologins ir kitos pagalbos teikimo,
vieosios tvarkos palaikymo organizavimo, vietimo ir kit
btiniausi paslaug teikimo gyventojams ekstremalij
vyki ar ekstremalij situacij metu eiga (kas teikia ir kaip
organizuoja).
15
Valstybinius planus, kuriuose apraoma, kaip bus valdomos

valstybs lygio ekstremaliosios situacijos, rengia valstybs institucijos pagal savo kompetencijos (veiklos) srit. kio subjekt
(staig) rengiamuose ekstremalij situacij valdymo planuose
numatoma tuose kio subjektuose kilusi vyki likvidavimo ir j
padarini alinimo organizavimo ir koordinavimo tvarka bei juose
esani ir dirbani moni apsaugos teikimo eiga: informavimas
ir perspjimas, evakavimas, asmenins bei kolektyvins darbuotoj apsaugos organizavimas ir t. t.
16
Ekstremalij situacij atvejais

kariniai vienetai gali bti pasitelkiami
padti Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo
departamentui vykdyti ias uduotis:
perspti gyventojus apie gresiant pavoj;
organizuoti ir evakuoti gyventojus ir turt;
pasitelkus turimas priemones bei darbo jg, rengti laikino apgyvendinimo vietas (pvz., statyti palapines, rengti
prausyklas, lauko virtuves ir t. t.);
aprpinti ir aptarnauti evakuotuosius (pirmoji medicinos
pagalba, apsauga, maisto ir labdaros dalijimas);
nustatyti cheminio, biologinio, radiacinio, branduolinio
pavojaus atvejais panaudotas kovines nuodingsias mediagas ir j iplitimo ribas;
padti palaikyti viej tvark, utikrinti gyventoj ir turto saugum nustatytuose nelaims rajonuose;
naudojant specialij aviacin rang (vandens krep) gesinti mik ir durpyn gaisrus, likviduoti kitus incidentus;
atlikti valgyb i oro kilus potvyniui, mik ir durpyn
gaisrui bei kitoms ekstremaliosioms situacijoms arba
vykiams;
orlaiviais, laivais gabenti specialistus, medikus, gelbtojus, rang ir reikalingas priemones ekstremaliosios situacijos vietas ar vykio idin, o ligonius ar nukentjusiuosius gydymo staigas;
teikti kai kurias medicinos pagalbos ir sveikatos prieiros
paslaugas;
organizuoti ir atlikti evakuojam gyventoj ir technikos
sanitarin varinim.
Lietuvos kariuomens pagalba

Vienas i pagrindini kariuomens udavini taikos metu yra
teikti pagalb valstybs ir savivaldybi institucijoms statym numatytais atvejais. Kilus ekstremaliajai situacijai, kai vykio mastas
spariai didja, gavus Vyriausybs ekstremali situacij komisijos
pirmininko arba savivaldybs, kurios teritorijoje yra ekstremaliosios situacijos idinys, administracijos direktoriaus raytin praym, kariniai vienetai krato apsaugos ministro sakymu gali bti
pasitelkiami pagalb tam tikroms gelbjimo ir kit neatidliotin
darb uduotims ekstremaliosios situacijos idinyje atlikti.
Civilin sauga nepaprastosios

padties metu
Civilin sauga nepaprastosios padties metu utikrinama taip
pat, kaip ir ekstremaliosios situacijos atveju. Skirtumas tik toks,
kad nepaprastajai padiai suvaldyti valstyb yra numaiusi
daugiau teisini mechanizm. Gyventoj apsauga tokiu atveju
organizuojama remiantis tais paiais principais: gyventojai informuojami apie tai, kas vyko ir kaip elgtis, esant reikalui evakuojami arba laikinai apsaugomi kolektyvins apsaugos statiniuose,
jiems teikiama medicinos, socialin, psichologin pagalba ir kitos
btiniausios paslaugos; organizuojamas gyventoj aprpinimas
maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, variais drabuiais ir pan.
Nepaprastosios padties metu taikomos nepaprastosios priemons:
valstybs rezervo naudojimas statym nustatyta tvarka;
strategin reikm nacionaliniam saugumui turini moni
17
Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, gebjimai reaguoti

kilusius vykius ir valdyti tam tikr situacij, parengto ekstremalij situacij valdymo plano veiksmingumas yra vertinamas per
organizuojamas civilins saugos pratybas.
18
ir rengini, valstybins reikms ir rizikos objekt sustiprinta

(ginkluota) apsauga;
valstybs sienos apsaugos sustiprinimas arba valstybs sienos priedanga;
draudimas sigyti, prekiauti, laikyti aunamuosius ginklus, audmenis, sprogstamsias, radioaktyvisias, nuodingsias ir kitokias pavojingas mediagas ar priemones, sprogmenis; laikinas
j pamimas i Lietuvos gyventoj, staig ir organizacij;
transporto priemoni judjimo apribojimas;
komendanto valandos vedimas;
draudimas be specialaus leidimo atvykti teritorij, kurioje
vesta nepaprastoji padtis, arba pakeisti nuolatin gyvenamj viet;
usieniei buvimo ir tranzito per Lietuvos Respublikos teritorij apribojimas, j prieiros bei viz reimo sugrietinimas;
nustatant leidim tvark, ne kins veiklos ir privai sujim, kuriuos susirenka daugiau nei 50 moni, ribojimas;
transporto priemoni ir asmen bei j bagao tikrinimas siekiant surasti ir paimti neteistai laikomus aunamuosius ginklus, audmenis, sprogstamsias, radioaktyvisias, nuodingsias ir kitokias pavojingas mediagas bei priemones, nustatyti
bei sulaikyti statym paeidjus, utikrinti viej tvark ir
visuomens rimt, apsaugoti gyventoj gyvyb, sveikat ir
turt;
Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimaniosios alies
paramos statymo nustatyta tvarka transporto priemoni ar
kito turto laikinasis pamimas arba rekvizicija siekiant ukirsti
keli itin pavojingiems ir sunkiems padariniams arba jiems
likviduoti, moni gyvybei, sveikatai ar turtui gelbti;
nepaprastosios padties metu teritorijoje vedamas medicininis ar veterinarinis karantinas;
laikinas gyventoj perklimas (evakuacija) i nepaprastosios
padties teritorijos;
asmenys, neturintys su savimi asmens tapatyb patvirtinani dokument, gali bti sulaikomi, kol bus nustatytas
asmens tapatumas, bet ne ilgiau kaip 24 valandoms;
atliekama pato siunt ir j dokument apira, kontrol
ir pamimas, slapta susirainjimo kontrol;
apribojama asmens teis iekoti, gauti ir skleisti informacij apie ekstremalij situacij ir gauti valstybs institucij
turim apie j informacij;
apribojamos mogaus teiss naudotis bsto nelieiamumu: pareignai turi teis bet kuriuo paros laiku eiti asmens bst be jo sutikimo, bstas gali bti panaudotas
kitiems asmenims apgyvendinti;
apribojama laisv kilnotis: udraudiama asmenims be
specialaus leidimo pakeisti savo nuolatin gyvenamj
viet, iskyrus atvejus, kai pasitraukiama i nepaprastosios
padties teritorijos arba ie asmenys evakuojami;
udraudiama atvykti Lietuvos Respublik be viz;
apribojamas tam tikros ries ar kategorijos transporto
priemoni, asmen vykimas ar preki (daikt) gabenimas
per valstybs sien arba laikinai udaromi tam tikri pasienio postai;
ribojama arba sustabdoma teis vienytis politines partijas, politines, visuomenines organizacijas ar asociacijas;
udraudiami susirinkimai vieose vietose.
19
vedus nepaprastj padt, gali bti taikomi

tokie Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyt teisi ir laisvi suvarymai ir apribojimai:
20
ypatingas maisto produkt bei kit btiniausi preki paskirstymas (tiekimas) nepaprastosios padties teritorijoje esantiems arba evakuotiems gyventojams;
laikinas moni, kit juridini asmen darbo reimo pakeitimas, j kins veiklos pertvarkymas gelbjimo ir atstatymo
darbams atlikti;
asmen sulaikymas, siekiant ukirsti moni ukreiamj
lig plitim, i asmen hospitalizavimas ir izoliavimas bei
gydymas.
Civilin sauga karo padties metu

vedus karo padt, valstybs, savivaldybs institucij ir staig
veikla pertvarkoma siekiant utikrinti, kad bt atliekamos gyvybikai svarbios valstybs funkcijos. ios funkcijos apima civilins
saugos utikrinim, gaisr gesinim, gelbjimo darb vykdym
ir vieosios tvarkos palaikym. Tai reikia, kad net ir karo metu
civiliai gyventojai turi bti apginti nuo pavoj: turi bti gyvendinamos gelbjimo, evakavimo ir kitos civilins saugos priemons,
taip pat turi bti sukurtos gyventojams ilikti btinos slygos jie
turi bti aprpinami maistu, medikamentais, kitomis medicinos
pagalbos priemonmis.
1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencij I papildomame protokole dl tarptautini ginkluot konflikt auk apsaugos yra ivardintos civilins gynybos humanitarins uduotys, kurios numatytos siekiant apsaugoti civilius gyventojus (r. 21 p.). Karo
apimtose teritorijose arba vietovse, kur vyksta arba gali vykti
miai, organizacijos ir personalas, vykdantis civili gyventoj
apsaugai skirtas humanitarines uduotis, pagal tarptautin teis
atpastamas i tarptautinio civilins gynybos skiriamojo enklo
ir asmens paymjimo. iuo paymjimu patvirtinamas jo, kaip
vykdanio civili gyventoj apsaugai skirtas humanitarines uduotis asmens, statusas.
Perspjimas, evakuacija;
slptuvi rengimas ir j tvarkymas;
viesos maskavimo priemoni naudojimas;
gelbjimo operacijos;
medicininis aptarnavimas, skaitant ir pirmj pagalb,
taip pat religin pagalba;
kova su gaisrais;
pavojing vietovi nustatymas ir paymjimas;
dezinfekavimas ir kitos panaios apsaugos priemons;
skubus bsto suteikimas ir aprpinimas;
skubi pagalba nelaim patyrusiose vietovse atkuriant ir
palaikant tvark;
skubus btin komunalini tarnyb atkrimas;
skubus mirusij laidojimas;
pagalba siekiant isaugoti btinus objektus;
papildoma veikla, btina bet kuriai mintai uduoiai vykdyti, skaitant planavim ir organizavim.
Tarptautinis civilins gynybos skiriamasis enklas lygiakratis

ydras trikampis oraniniame fone. Jis naudojamas civilins gynybos organizacij, j personalo, statini ir inventoriaus, taip pat
civili slptuvi apsaugai ymti (is enklas pavaizduotas galiniame io leidinio virelyje).
21
Humanitarins uduotys siekiant

apsaugoti civilius gyventojus karo ar
tarptautini ginkluot konflikt metu
22
Kadangi Lietuvoje civilins saugos organizavimo funkcijas organizuojanti, koordinuojanti ir vykdanti valstybs institucija yra
Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie Vidaus
reikal ministerijos, jo vadovaujam priegaisrini gelbjimo
pajg personalas bei visi itekliai karo metu bt skirti civilinei
saugai organizuoti ir civilins gynybos humanitarinms uduotims vykdyti. Taiau karo metu i institucija nebt vienintel,
vykdanti humanitarines uduotis. Visi civilins saugos sistemos
subjektai (valstybs ir savivaldybi institucijos ir staigos, kio
subjektai, kitos staigos), o, esant btinybei, ir kariniai vienetai,
turt atlikti civiliams gyventojams apsaugoti reikalingas civilins
saugos funkcijas (humanitarines uduotis).
Lietuvos Raudonojo Kryiaus

draugijos vaidmuo
Lietuvoje nuo 1919 met veikianti Lietuvos Raudonojo Kryiaus
draugija (LRKD) yra humanitarinio pobdio asociacija, priklausanti Tarptautiniam Raudonojo Kryiaus ir Raudonojo Pusmnulio
judjimui. Ji yra valstybs pagalbinink humanitarins veiklos
srityje, taikos ir karini konflikt metu veikianti pagal 1949 m. enevos konvencijas dl karo auk apsaugos ir j papildomus protokolus. Draugijos savanoriai teikia vairi pagalb nukentjusiems
gyventojams, padeda surasti dingusius artimuosius, dalyvauja
kitose ekstremalij situacij, nepaprastosios padties valdymo
veiklose. vykus didelei nelaimei, LRKD savanoriai padeda valstybs institucijoms teikti pagalb nukentjusiesiems:
padeda evakuoti, identifikuoti, registruoti nukentjusiuosius;
teikia pirmj ir psichologin pagalb;
teikia materialin ir moralin pagalb vaikams, monms, turintiems negali, taip pat sergantiems ltinmis ligomis, vyresnio amiaus bei kitiems pagalbos reikalingiems monms;
atlieka paiekos ir gelbjimo darbus;

organizuoja tarptautins pagalbos teikim, paskirsto gaut
humanitarin pagalb;
ieko Lietuvos gyventoj gimini usienyje ir usieniei gimini Lietuvoje, pasimetusi kilus ginkluotiems konfliktams
ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms.
Itikus didelei nelaimei, prireikt daug Lietuvos Raudonojo Kryiaus draugijos savanori, galini ir gebani pagelbti nukentjusiems monms. Norintieji jais tapti gali tai padaryti jau
iandien. Tereikia susisiekti su LRKD atstovais ir upildyti savanorio anket (Lietuvos Raudonojo Kryiaus draugijos kontaktai:
A. Juozapaviiaus g. 10A, 09311 Vilnius, tel. (8 5) 262 8037, faks.
(8 5) 261 9923, el. p. info@redcross.lt, LRKD interneto svetain
http://www.redcross.lt).
Perspjimas ir informavimas: perspjimo

sistema, civilins saugos signalai
mons visuomet nori inoti, kas atsitiko, k jiems daryti, kas yra
daroma situacijai suvaldyti, padtis gerja ar blogja. Informuoti
visuomen apie artjanias grsmes ar susidariusias ekstremalisias situacijas yra labai svarbu. Informacija apie artjant pavoj
maina pavojaus laukimo baim, o informacijos stoka kelia nerim ir sudaro slygas formuotis klaidingoms nuomonms ir plisti
gandams. Gyventoj perspjimo informacija turi bti gausi ir kuo
i vairesni altini, tuomet tiktina, kad j igirs daugiau moni
ir kad mons labiau paisys perspjim. Lietuvoje veikia gyventoj perspjimo ir informavimo sistema. Per j galima informuoti
gyventojus apie artjanias ar gresianias pavojingas situacijas,
23
teikia socialin pagalb: padeda paskirstyti gautas maisto mediagas ir geriamj vanden evakuotj stovyklose arba laikinojo apgyvendinimo vietose kurdintiems nukentjusiesiems;
24
nesvarbu, kur jie gyvena mieste ar kaime, nesvarbu, kur jie yra
namie, darbe ar kelyje.
Perspjimas visuomens informavimo

priemonmis
Gyventoj perspjimas ir informavimas yra vienas i pirmiausiai
atliekam veiksm. Danai pirmin informacija apie vykius gaunama i visuomens informavimo priemoni (iniasklaidos). Tai
yra normalu be j nemanoma tinkamai perspti ir informuoti,
be to, vieosios informacijos teikjai yra civilins saugos sistemos
dalis. J pareiga yra praneti visuomenei apie tai, kas vyksta. Lietuvos statymuose numatyta, kad valstybs ir savivaldybi institucij ir staig praneimai ir perspjimai apie gresiani ar susidariusi ekstremalij situacij, galimus jos padarinius bei priemones jai paalinti ir apie apsisaugojimo nuo jos bdus perduodami
per vairias visuomens informavimo priemones (televizij, radij,
spaud, interneto portalus, naujien agentras ir kitas priemones). Taip pat numatyta, kad gaivalini nelaimi, dideli avarij
ar epidemij, karo ar nepaprastosios padties atveju vieosios
informacijos rengjai ir skleidjai turi statym ir (ar) Vyriausybs
nustatytais atvejais ir tvarka nemokamai ir operatyviai skelbti
oficialius valstybs praneimus.
Gyventoj perspjimo
ir informavimo bdai
Praneimai ir perspjimai per vairias visuomens informavimo priemones;
trumpieji praneimai gyventoj mobiliuosius telefonus;
spjamasis garsinis signalas (jungiamos sirenos);
transporto priemoni ir moni garsiniai signalai, pasiuntiniai.
vykus nelaimei, dl kiekvienos udelstos valandos gali labai padidti auk skaiius ir materialiniai nuostoliai, todl gyventoj perspjimo ir informavimo sistema turi veikti greitai ir nepriekaitingai ir aprpti kuo daugiau alies gyventoj. Nuo 2012 m. Lietuvoje
veikia gyventoj perspjimo ir informavimo sistema (GPIS), kuri
veiksmingai realiu laiku perduoda informacij apie gresianius
pavojus, sisdama trumpuosius praneimus tiesiogiai gyventoj
mobiliuosius telefonus. Tam naudojama korinio transliavimo (Cell
Broadcast) technologija GSM tinkluose. Pagrindiniai korinio transliavimo technologijos privalumai, utikrinant patikim gyventoj
perspjim, yra tai, kad vienu metu galima isisti labai didel
trumpj praneim skaii, neapkraunant tinklo; trumpuosius
praneimus galima perduoti net ir esant perkrautam tinklui; nereikia inoti gavjo telefono numerio praneim galima perduoti
pavojaus zonoje esantiems monms (vienos GSM stoties aprpties zonos tikslumu). Trumpj praneim galima kartoti taip
galima spti ne tik pavojaus zonoje esanius, bet ir atvykstanius
j mones. Praneimai gali bti siuniami skirtingomis kalbomis dl to galima informuoti skirtingomis kalbomis kalbanius
alies gyventojus bei atvykusius kit ali pilieius. GPIS galima
naudoti ne tik siekiant perspti apie ekstremalisias situacijas, bet
ir skelbiant skubi dingusij paiek ar atliekant kraujo donor,
nusikaltli paiek tam tikrame rajone bei kitoms funkcijoms,
susijusioms su tvarkos ir visuomens gerovs utikrinimu.
Trumpuosius praneimus gali sisti Priegaisrins apsaugos ir
gelbjimo departamentas, Bendrasis pagalbos centras, apskrii
priegaisrins gelbjimo valdybos bei savivaldybi administracijos. Visgi GPIS efektyvumas priklauso nuo mogaus subjektyvaus apsisprendimo norti ar nenorti bti persptam. Tam, kad
gyventojai gaut trumpuosius praneimus, j mobiliuosiuose
telefonuose turi bti aktyvinta i praneim primimo funkcija.
25
Kas yra gyventoj perspjimo

ir informavimo sistema
26
ios funkcijos aktyvinimo mobiliuosiuose telefonuose instrukcijas

galima rasti GPIS interneto svetainje http://gpis.vpgt.lt.
Perspjimas sirenomis
Perspjimo sirenomis sistema tai elektromechanini siren
tinklas; daugiausia sirenos yra rengtos savivaldybi centruose.
jungus sirenas, perduodamas spjamasis garsinis signalas Dmesio visiems. Tai spjamasis pulsuojanio 3 minui trukms
kaukimo garsinis signalas (9 sekunds kaukimo 6 sekunds
pauz). Ne vliau kaip po 3 min. nuo spjamojo garsinio signalo
perdavimo pradios per Lietuvos nacionalin radij ir televizij,
kitus transliuotojus perduodamas praneimas apie tai, koks konkretus pavojus gresia (cheminis, radiacinis, potvynio, uragano, kt.)
ir k reikia daryti norint ilikti saugiems.
Svarbu inoti, kad siren gausmas nesuteikia jokios informacijos.
Igird kaukiani siren, gyventojai privalo jungti radij ar televizori ir iklausyti informacij bei rekomendacijas.
iuo metu gyventojams perspti naudojamos 489 centralizuoto
valdymo elektros sirenos. Jomis perspjama apie 50 proc. vis
alies gyventoj. Didioji centralizuoto valdymo elektros siren
dalis yra rengta miestuose bei savivaldybi centruose ir kaimo
gyvenvietse Ignalinos ir Zaras rajonuose, kur gyventoj skaiius yra 100 ir daugiau. bendr perspjimo sistem eina ir 485
vietinio valdymo sirenos. Vietinio valdymo perspjimo sistemos
daugiausia yra rengtos kaimo vietovse. Jas jungia i anksto
paskirti asmenys. iomis sistemomis perspjama dar apie 3 proc.
gyventoj. Siren jungimo pultai yra sumontuoti savivaldybi
centruose.
Gyvenamosiose vietovse, kuriose nra siren, apie artjant
didel pavoj gyventojai perspjami naudojant visas manomas
technines ir organizacines priemones, numatytas savivaldybs
ekstremalij situacij valdymo plane: visomis veikianiomis ryio
Gyventojai nra link i karto patikti gauta informacija. Tiktina,

kad, net ir igird kaukianias sirenas ar gav praneim mobilj
telefon, jie gali iekoti papildomos informacijos: skambinti draugams, artimiesiems, pareignams. Dl didelio skambui kiekio
ryio tinklas gali bti pernelyg apkrautas, o tai tapt nepakeliama nata institucijoms, valdanioms susidariusi situacij. Todl
susidarius didelio masto ekstremaliajai situacijai, nepaprastajai
padiai, numatyta kurti pasiteirauti skirtas kartsias linijas, informacijos centrus, o gyventoj praoma susilaikyti nuo nebtin
skambui.
Evakavimasis saugias teritorijas

Situacij, kai reikia evakuoti mones i nelaims zonos, pasitaiko gerokai daniau negu daugelis gali sivaizduoti. Kiekvienais
metais skirtingose valstybse daug moni priveriami skubiai
palikti savo namus dl vairi ekstremalij situacij. Daniausiai
mons bna priversti evakuotis dl karini konflikt, siauiani stichini nelaimi, gamtini gaisr ir potvyni. Gali atsitikti
ir taip, kad daugeliui ms prastos gyvenamosios vietos taps
netinkamomis gyventi dl chemini avarij ar pasklidusios radioaktyvios taros.
moni evakavimas tai organizuotas gyventoj perklimas i
teritorij, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, kitas teritorijas, laikinai suteikiant jiems gyvenamsias patalpas. Tai vienas i pagrindini gyventoj apsaugos bd, kuris gali bti taikomas, gresiant
ar susidarius ekstremaliajai situacijai arba karo padties atveju.
27
priemonmis, per vidaus ar lauko garsiakalbius, transporto priemoni ir moni garsiniais signalais, isiuniant policijos, ugniagesi, greitosios medicinos pagalbos ir kit tarnyb transporto
priemones, turinias garso stiprinimo rang, taip pat siuniant
pasiuntinius.
28
Evakavimas gali bti iankstinis ir skubus. Iankstinis evakavimas

vykdomas gresiant ekstremaliajai situacijai, jeigu pagal turim
informacij ir situacijos analiz matyti, kad monms gresia realus
pavojus ir geriausiai juos galima apsaugoti i anksto perkeliant
saugi teritorij. Skubus evakavimas vykdomas susidarius ekstremaliajai situacijai, kai situacija pavojinga ir reikia evakuoti mones
i pavojingos teritorijos nedelsiant.
Paskelbus gyventoj evakavim,

jiems teikiama btina informacija:
kad evakuotis yra btina;
per kiek laiko jie privalo ivykti i nesaugios teritorijos;
kaip bus evakuojami gyventojai, neturintys savo transporto;
kur yra evakavimo punktai (gyventoj surinkimo punktai);
kur yra tarpiniai gyventoj primimo punktai (jeigu reikia);
kur reikia evakuotis ir kur yra gyventoj primimo punktai
(tiems, kurie evakuojasi savo transportu);
k pasiimti;
koki saugumo priemoni imtis prie paliekant namus;
kokiais keliais (evakavimosi marrutais) vykti.
Kaip Lietuvoje organizuojamas

gyventoj evakavimas
Lietuvoje gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, sprendim evakuoti gyventojus i savivaldybs teritorijos kit tos paios
savivaldybs viet arba gretim savivaldyb priima savivaldybs
administracijos direktorius. Jeigu gyventojai evakuojami toli-
Gyventoj surinkimo punktai tai vietos, kurias evakuojant

renkasi gyventojai. Ten jie registruojami ir laipinami transporto
priemones, o tada organizuotai saugomomis ir priirimomis
transporto kolonomis iveami saugias teritorijas. Konkreios
gyventoj surinkimo vietos yra i anksto numatytos savivaldybs ekstremalij situacij valdymo plane, taiau tai nereikia,
kad visi privalo evakuotis tik per primimo punktus. Gyventojai,
turintys galimyb evakuotis nuosavu transportu, gali tai daryti
savarankikai.
Tarpiniai gyventoj evakavimo punktai steigiami ne visada, o tik
tuomet, kai gyventojai evakuojami i cheminmis ar radioaktyviosiomis mediagomis utertos teritorijos, kai reikia patikrinti
evakuojamj gyventoj utertum bei paalinti esam tar
(atlikti sanitarin varinim). Tarpiniuose gyventoj evakavimo
punktuose tikrinamas i utertos teritorijos atvet gyventoj
cheminis ar radioaktyvusis utertumas, jeigu reikia atliekamas
sanitarinis varinimas, jie perlaipinami varias (neutertas)
transporto priemones ir siuniami gyventoj primimo punktus.
Jeigu gyventojai evakuojami i neutert teritorij, evakuojamieji vyksta tiesiai primimo punktus.
Gyventoj primimo punktai tai vietos, kurias gyventojai turi
atvykti nuosavu ar savivaldybs transportu. Ten jie pasitinkami,
suskirstomi grupes ir palydimi iki jiems laikinai suteikt gyvenamj patalp. Jose organizuotai teikiamos gyvybikai btinos
paslaugos: aprpinama maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais,
29
mesn savivaldyb, sprendim, kur turi bti evakuojami gyventojai, priima Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas.
Gyventoj evakavimui organizuoti savivaldybse, i kuri ir
kurias evakuojami gyventojai, pradeda dirbti gyventoj evakavimo ir primimo komisijos, kuriami reikalingi evakavimo punktai:
gyventoj surinkimo, tarpiniai gyventoj evakavimo ir gyventoj
primimo.
30
higienos reikmenimis, variais drabuiais. i ir kit btiniausi

paslaug teikim, gautos humanitarins pagalbos paskirstym
organizuoja savivaldybs, kuri evakuojami mons, gyventoj
evakavimo ir primimo komisija.
Kaip galima evakuotis

Pavojaus poveikio mastas ir intensyvumas, evakuacijos keli bkl
ir kitos aplinkybs gali labai pakeisti i anksto rengiamus gyventoj evakavimo planus. Gali bti sunku ar net nemanoma evakuoti
moni prastomis keli transporto priemonmis: autobusais,
automobiliais. Todl gali bti evakuojama geleinkelio transportu
(traukiniais) ar net ivedant psiomis (psij kolonomis). Visais
atvejais gyventojai informuojami, kaip ir kokiais keliais evakuotis,
o evakuojamj kolonos reguliuojamos ar net lydimos policijos ar
kariuomens pareign.
Bkite pasireng ivykti

bet kuriuo metu
Automobilio bakas visada turi bti pilnas.
Jeigu pavlavote ivykti automobiliu eikite psiomis.
Ivykimo keliai turi bti apgalvoti i anksto.
Btiniausi daiktai turi bti sudti i anksto, kad negaitumte laiko.
Ivykti geriau per anksti negu per vlai.
Evakavimasis psiomis gali bti labai tiktina pasitraukimo i

pavojing teritorij forma. Taip evakuotis sunku, bet tam tikrais
atvejais tai gali bti vienintel gelbjimosi galimyb. Gyventojai
psiomis gali evakuotis savarankikai arba organizuotai, kolonomis. Bet kuriuo atveju reikia inoti, kad evakavimas psiomis
Psiomis daniausiai evakuojamasi i karo veiksm ar ginkluoto

konflikto teritorijos. Taip besitraukiantys gyventojai turi atrodyti
pabrtinai kaip civiliai, tiesiog norintys ieiti i mintos teritorijos
(kaip ir yra). Reikia vengti rusvai alsvos (chaki) ar maskuojamj
spalv drabui, matomoje vietoje nesikabinti medioklini peili ar gertuvi, eiti neskubant, ramiai. Btiniausi daiktai, maisto
atsargos turt bti iskirstyti dalis: geriau penki ryulliai, nei
vienas didelis lagaminas. Keliaujant reikt vengti pavojing viet, keli, vedani pro strateginius objektus, toki, kurie galt
traukti prieikos puss kari dmes.
Evakuojantis organizuotai psij kolonomis, gyventojus surinkimo punktuose reikia skirstyti 5001000 moni kolonas, i
evakuojamj tarpo paskirti kolonos vadov, kuris vest kolon
numatytu marrutu, stebt evakuojamj bkl, organizuot
poils.
Evakuojantis geleinkelio transportu, kyla pavojus patekti spst
ir pamesti ne tik daiktus, bet ir ileisti i aki eimos narius. Kad
to nevykt, labai naudinga kiekvienam kienje turti lap ir ant
kuprins ar lagamino pakabint kortel su savo pavarde, nam bei
kelions tikslo (jeigu inomas) adresu, traukinio ar vagono nume-
31
turi bti planuojamas atsivelgiant tai, kad per par mons gali
eiti ne ilgiau 1012 valand ir nueiti ne daugiau 3040 kilometr.
Btiniausius daiktus patogiausia netis kuprinje. Po nuo valandos
iki pusantros valandos trukusio jimo reikia sustoti 1015 minui
poilsiui, o, nujus daugiau kaip pus t dien planuoto nueiti kelio, sustoti pailsti vienai dviem valandoms. Nakt reikt ilstis,
o poilsiui iekoti kuo saugesns vietos. Poilsio vietos pasirinkimas
priklauso nuo oro slyg ir nuo nelaims, dl kurios teko palikti
namus, pobdio. Jeigu evakuojamasi i karini veiksm teritorijos, geriau leisti nakt atviroje vietoje, o ne tuiuose pastatuose,
kuriuose vyko miai (jie gali bti uminuoti); jeigu evakuojamasi
i gamtos stichijos nusiaubtos teritorijos, geriau iekoti nakiai
pastogs.
32
riu. Traukinyje, autobuse geriausia savo daiktus laikyti gerai matomoje vietoje, o pinigus, dokumentus saugiausia laikyti prie savs.
Jeigu pareignai nurod evakuotis arba js patys nusprendte,
kad namie likti pavojinga:
Susirinkite btiniausius reikmenis, kuri jums gali prireikti evakuojantis ir apsistojus kitoje vietoje (r. praktinius patarimus,
8081 p.).
Persirenkite drabuiais, kurie suteiks tam tikr apsaug (ilgos
kelns, neperlampama striuk, guminiai batai, kepur).
Prie ivykdami apsaugokite savo namus:
nekite namus lauko baldus, vaik aislus,
atjunkite vanden ir dujas,
ijunkite i elektros lizd visus elektros prietaisus,
iimkite produktus i aldytuv ir aldikli,
udarykite ir urakinkite duris ir langus.
Ivaiuoti pasirinkite rekomenduojamus kelius, nebandykite
sutrumpinti kelio, nes kiti keliai gali bti ublokuoti.
Ivykite kuo anksiau, kad nepaklitumte spstus dl pasikeitusi oro slyg.
Bkite atsargs vaiuodami tiltais ir viadukais, nesustokite po
auktos tampos elektros laidais.
Slpimasis kolektyvins apsaugos patalpose

(statiniuose)
Kas yra kolektyvins apsaugos statiniai
Kolektyvins apsaugos statiniai tai statiniai arba patalpos, kurias
ekstremalij situacij ar karo metu galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusi gyvybei ar sveikatai pavojing
veiksni. Juose gali prisiglausti gyventojai, kurie neturi galimybi
Gyventojai, gav praneim apie ikilusi grsm ir apie btinum

pasitraukti saugias vietas, neturintys saugios vietos ar galimybs
evakuotis nurodyta kryptimi, turi eiti artimiausius kolektyvins
apsaugos statinius. Sugaitas laikas, iki artimiausio kolektyvins
apsaugos statinio einant psiomis, mieste neturt viryti 57
minui.
Kur yra artimiausi kolektyvins apsaugos statiniai, galima suinoti
savivaldybs interneto svetainse ten skelbiami kolektyvins
apsaugos statini sraai. Be to, visi statiniai ar patalpos, skirtos
kolektyvinei apsaugai, turi bti paymtos specialiuoju enklu, gerai matomu i toli bet kuriuo paros metu. Kolektyvins
apsaugos statinio specialusis enklas tai lygiakratis mlynas
trikampis oraninio fono kvadrate, apibrtame mlynos spalvos
rmeliu (is enklas pavaizduotas galiniame io leidinio virelyje).
Skubant slptis kolektyvins apsaugos statin, nereikia imti daug
daikt. Utenka pasiimti asmens dokumentus ir vaist (jei turite
sveikatos problem). Einantieji su maais vaikais turt paimti
maisto vaikui, vienkartini vystykl, antklod, aisl.
Kolektyvinei gyventoj apsaugai numatyti statiniai (patalpos) turi
bti tvirt konstrukcij, sandars, kad bt kuo maesnis lang,
33
patys evakuotis arba i kit teritorij evakuoti gyventojai. Kiekviena savivaldyb rpinasi savivaldybje gyvenani ir esani moni apsauga ir i anksto numato kolektyvinei apsaugai skirtus statinius (patalpas). Juose, esant reikalui, mons gali pasislpti, kad
apsisaugot nuo alingo aplinkos poveikio, kol bus organizuotai
iveti i utertos pavojingomis mediagomis teritorijos, arba
bti ten laikinai apgyvendinti, jeigu dl ekstremaliosios situacijos
turi evakuotis i savo nam. Daniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultros, sporto centrai. J mieste gali bti 10 ar
50 tai priklauso nuo savivaldybs gyventoj skaiiaus. Vidutinikai kiekviena savivaldyb yra numaiusi tiek vietos kolektyvins
apsaugos statiniuose, kad juose tilpt apie 20 proc. savivaldybs
gyventoj. Vienam gyventojui skiriama 1,5 kv. m patalpos ploto.
34
dur, vdinimo acht plotas. Tokie statiniai turi stovti saugiu

atstumu nuo tiesiogini savivaldybs teritorijoje esani chemins, biologins, radiacins grsms altini ir antrinio pavojingo
poveikio (gaisrai, potvyniai, pavojingj mediag isiliejimas,
statinio gritis, grandinins reakcijos efektas ir kt.), be to, bti arti
evakavimo punkt. Jie turi bti greitai ir kuo maesnmis snaudomis pritaikomi kolektyvinei gyventoj apsaugai.
Rekomenduojama iam tikslui skirtuose statiniuose laikinai apgyvendinti ne maiau kaip 100 moni, taip pat turi bti numatytos
atskiros patalpos laikinai apsaugoti ir saugiai laikyti gyventoj
naminius gyvnus.
Saugus buvimo laikas sandariose patalpose yra ribotas. Kad ir
kokios jos bt sandarios, yra rizikos, kad tara i iors vis tiek
po truput skverbsis vid. Be to, monms ilgesn laik pabuvus
udaroje patalpoje, joje pradeda kauptis anglies dvideginis, iluma, drgm, ir susidaro sveikatai kenksmingos slygos. Anglies
dvideginio koncentracijai ore pasiekus 1 %, gali pradti skaudti
galv, sutrikti irdies veikla. Ypa jautriai oro sudties pokyius
reaguoja pagyven mons ir vaikai. Todl svarbu sekti informacij apie situacij pastato iorje, ir, pareignams praneus apie taros sumajim, kuo skubiau ivdinti patalpas arba ieiti lauk.
Kokia kolektyvins apsaugos statini

ir slptuvi paskirtis
Kolektyvins apsaugos statiniai yra skirti laikinam gyventoj prieglobsiui saugantis nuo alingo aplinkos poveikio
bei evakuot gyventoj apsaugai.
Slptuvs yra skirtos ekstremalij situacij operacij
centr ir Bendrojo pagalbos centro nenutrkstamai veiklai
utikrinti.
Kam yra skirtos slptuvs
35
Slptuv tai specialios paskirties statinys arba specialiai rengta patalpa, skirta nuo atsiradusi gyvybei ar sveikatai pavojing
veiksni apsaugoti asmenis, kurie utikrina valstybs ir savivaldybi institucij ir staig ekstremalij situacij operacij centr
bei Bendrojo pagalbos centro nenutrkstam veikl ekstremalij situacij ar karo metu. ie asmenys organizuoja ir koordinuoja,
kad situacija bt stabilizuojama ir valdoma, organizuoja pagalbos teikim gyventojams evakavim, laikin apgyvendinim
kolektyvins apsaugos statiniuose, maitinim, rpinasi sanitarinmis slygomis ir kt. Kiekviena savivaldyb ir dalis valstybs
institucij turi slptuv, reikaling ekstremaliajai situacijai valdyti.
Slptuvse, skirtose operacij centr ir Bendrojo pagalbos centro

darbui, turi bti galimyb, esant reikalui, saugiai ir greitai evakuotis. ia taip pat turi bti nenutrkstamai tiekiama elektros energija (numatytas atsarginis elektros altinis), veikti oro filtravimo
sistema, vandentiekis ir kanalizacija, fiksuotojo telefono ryys,
esant galimybei ir mobiliojo telefono ryys, kitos priemons,
reikalingos, kad darbas slptuvje vykt kuo sklandiau.
Neretai mons sivaizduoja, kad gyventojai gali bti apsaugomi
tik slptuvse. Vyresniojo amiaus mons turbt dar prisimena,
kad sovietiniais laikais tokios patalpos buvo daugelyje pastat. J
yra ilikusi iki ms dien, taiau kai kurios tokios patalpos tapo
privaia nuosavybe, kai kurios buvo nepriirimos ir liko apleistos.
Tokiose patalpose organizuoti moni apsaug prireikt labai
daug itekli ir laiko, skubiai slptis bt nemanoma. Beje, buvusios slptuvi patalpos, kurios iuo metu savivaldybs sprendimu
gali bti vertintos kaip tinkamos kolektyvinei gyventoj apsaugai, yra vadinamos ne slptuvmis, o kolektyvins apsaugos statiniais (patalpomis). Slptuvs svoka taikoma tik toms patalpoms,
kuriose turi veikti ekstremalij situacij operacij centras.
36
Reikia inoti, kad, patekus utert ir netinkam monms gyventi teritorij, net ir puikiai rengtoje slptuvje ilgai ibti yra
nemanoma, o tai gerai parinktas ir rengtas kolektyvins apsaugos statinys gali tam tikr laik apsaugoti gyventojus nuo pavojing veiksni. Norint utikrinti tikr gyventoj apsaug, reikia ne
slpti, o evakuoti gyventojus i netinkam gyventi teritorij.
Tai domu
ISTORINIAI FAKTAI APIE CIVILIN SAUG
Pirmojo pasaulinio karo metu, pradjus plaiau naudoti
aviacij (diriablius ir vliau strateginius bomboneius),
bombardavimo objektais tapo ne tik karin infrastruktra
karins bazs, gynybins pozicijos, tvirtovs, bet ir pramons mons bei civili gyvenami miestai. Pagal ital karo
teoretiko Giulio Douhet doktrin, miest bombardavimas
palauia valstybs vali prieintis, upulta valstyb kapituliuoja ir tereikia nedideli sausumos pajg pasiektam
rezultatui tvirtinti. ios doktrinos nuostatos buvo labai
populiarios 19201939 met Europoje ir Jungtinse Amerikos Valstijose. Tuomets valstybs didel dmes skyr
savo gyventoj apsaugai: jau taikos metu buvo statomos
individualios ir grupins slptuvs, rengiama kita svarbi
infrastruktra, apmokomi specialistai.
19181940 m. Lietuvos urbanizacijos lygis nebuvo auktas.
Dauguma gyventoj turjo kur slptis kaimuose, kaip ir
buvo rekomenduojama karinje spaudoje. Tai daryti buvo
prasta Pirmojo pasaulinio karo metais, kai buvo susidurta
su maisto trkumu, ypa Vilniuje. Antrojo pasaulinio karo
metais, artjant frontui, nedidels slptuvs bunkeriai
buvo rengiamos pamikse ar tiesiog prie vis pagrindini
sodyb; jos igelbjo ne vien Lietuvos kaimo gyventoj.
moni sanitarinis varinimas

Kada gali bti reikalingas sanitarinis
moni varinimas
Sanitarinis varinimas (nukenksminimas, kenksmingumo paalinimas) tai biologinio, radioaktyviojo, cheminio utertumo paalinimas nuo nukentjusi moni. Jis reikalingas, siekiant sustabdyti ar sumainti neigiam chemini, biologini, radioaktyvij
(toliau ChBR) mediag poveik, be to, tokiu bdu apsaugoma,
kad ChBR mediagomis neusitert asmenys, galintys turti kontakt su nukentjusiaisiais.
Sanitarinis moni varinimas gali bti reikalingas, kai ChBR mediagos pasklinda moni susibrimo vietoje, kai yra nukentjusi moni ir kai tiktina, kad teralai pateko ant vykio vietoje (ar
netoli jo) buvusi moni.
Sanitarinis moni varinimas nra automatinis ar neivengiamas
procesas. Sprendim atlikti moni sanitarin varinim vykio
37
Prasidjus branduolinio ir kit masinio naikinimo ginkl erai,

civilinei gynybai skirtas didelis dmesys. Taiau toki ginkl
galia buvo tokia didel, kad jais ir buvo tikimasi atgrasyti
prie, todl grandioziniai pilietins gynybos planai danai
likdavo popieriuje. Totalitarinse valstybse, taip pat veicarijoje, Izraelyje ir kai kuriose kitose alyse buvo rengtos
valstybins slptuvs nemaai gyventoj daliai, slptuves
statsi mons ir privats gyventojai. Deja, sukurtos sistemos jau negaljo apsaugoti nuo masinio naikinimo ginkl.
Slptuvs iliko iki altojo karo pabaigos, o vlesniais laikais,
nesant realaus didelio karo pavojaus, m nykti, buvo privatizuojamos ar keiiama j paskirtis.
38
vietoje priima gelbjimo darb vadovas, atsivelgdamas aplinkybes, moni skaii bei turimus iteklius. Sanitarinis varinimas
turi bti atliktas taip greit, kaip tik manoma, ypa jeigu yra daug
nukentjusij su uterimo simptomais. Uterti pavojingomis
mediagomis mons, nuveti gydymo staigas, gali netiesiogiai
perduoti ChBR mediagas medicinos personalui. Todl reikia inoti, kad sanitarinis mogaus varinimas turi bti atliktas anksiau
negu jam bus suteikta skubi medicinos pagalba.
Uterti asmenys gali bti saugomi, kad neisivaikiot ir neskleist teral. Tai reikia, kad mons, nukentj nuo ChBR mediag, gali bti ivesti i didiausio utertumo zonos ir priversti
pasilikti gelbjimo darb vadovo nurodytoje vietoje, iki bus atliktas sanitarinis varinimas: teralai nuplauti vandeniu specialiose
palapinse arba, esant iltam orui, plaunami tiesiog atviroje vietoje, naudojant, pavyzdiui, ugniagesi technik. Gausi emo slgio
vandens iurkl puiki pirmin moni varinimo priemon: ji
fizikai paalina ir praskiedia teralus.
Kaip patiems atlikti sanitarin varinim

mons gali pasialinti i vykio vietos, kurioje ufiksuotas utertumas ChBR mediagomis, dar iki pareignams primus
sprendim atlikti sanitarin varinim. Jeigu tokie mons buvo
netoli teral paskleidimo vietos, tiktina, kad jie patyr kontakt
su teralais, tad, gr namus, turi bti labai atsargs. Jie turi
nesiliesti prie artimj, kad ie nepatirt antrinio uterimo ir dl
to nenukentt, ir patys atlikti mediag, kuriomis usiter, nukenksminim. Kaip tai padaryti? Reikia nusivilkti visus drabuius,
su kuriais bta vykio vietoje, ir labai kruopiai nusiprausti iltu
vandeniu ir muilu.
Nusirengus drabuius, paalinama 7590 % teral. Svarbu juos
nusirengti teisingai: drabuius reikia vilktis i viraus apai (pirma vark, markinius, tada kelnes), nesimauti per galv (kad
Praustis reikia po tekaniu ne kartu, o tik iltu (3840 0 C) arba

altu vandeniu ir btinai su muilu efektyviausiai teralus alina
kinis muilas. Pirmiausia gerai nuplaunamos rankos, toliau
veidas, kaklas, akys, ausys, skalaujama nosis ir burna, kruopiai
plaunamos sunkiau prieinamos kno vietos. Buvusieji vietoje, kur
pasklido chemins mediagos, turi praustis ne trumpiau kaip 35
minutes. Radioaktyviosios taros atveju praustis reikia ne trumpiau kaip 10 minui.
Pagalbos nukentjusiesiems organizavimas

Vienas i pagrindini civilins saugos organizavimo ir veikimo
princip yra saugumo ir paramos principas. Likviduojant vyki
ir ekstremalij situacij padarinius, turi bti teikiama pagalba
gyventojams ir utikrinama minimali gyvenimo kokyb.
Nukentjusieji tai nebtinai tiesiogiai paveikti ir sualoti asmenys. mons gali likti be nam (sugriauti, sudeg) arba j namai
gali bti netinkami gyventi dl potvynio, chemins ar radioaktyvios taros, deganio miko dm, nutraukto komunalini
paslaug (elektros, duj, ildymo, vandens) teikimo. Visais tokiais
ir daugeliu kit atvej btina organizuota pagalba. Organizuoti
pagalbos teikim nukentjusiesiems dl ekstremalij vyki ir
ekstremalij situacij yra pavesta savivaldybi administracijos
direktoriams. Esant nepaprastajai padiai, savivaldybs toliau
atlieka civilins saugos funkcijas. Kaip bus organizuojama tokia
39
teralai nuo drabui nepatekt ant veido, aki). Su nusivilktais

drabuiais reikia elgtis kaip su pavojingomis atliekomis: suvynioti
utertu paviriumi vid, sudti maius (supakuoti du kartus) ir
padti saugioje vietoje. K su jais daryti toliau, priklauso nuo to,
kokie teralai buvo pasklid, kokia j koncentracija, ar mogus
buvo toli nuo teral paskleidimo vietos. Galbt juos reiks atveti nurodyt viet ir priduoti kaip pavojingas atliekas, o gal pakaks
iskalbti skalbyklje.
40
veikla, savivaldybs yra suplanav ekstremalij situacij valdymo planuose.

Pagalbos nukentjusiesiems teikimas gali apimti laikin apgyvendinim, btinosios medicinos pagalbos teikim, saugios aplinkos
sukrim, btinj poreiki patenkinim (atsigerti, pavalgyti, gyventi sanitarijos ir higienos normas atitinkaniomis slygomis bei
turti tinkamas poilsio slygas). Savivaldybs ekstremalij situacij valdymo plane yra numatyta, kiek ir koki itekli gali prireikti
teikiant pagalb gyventojams ir kokie savivaldybs kio subjektai
turi ir gali teikti reikalingus iteklius, kai j prireikia susidarius ekstremaliajai situacijai. Yra suplanuota, kas turi teikti maist, vanden, drabuius, vaistus, higienos reikmenis, antklodes, gultus ir t.t.
Prireikus i savivaldybs veikla organizuojama ir koordinuojama
per savivaldybs ekstremalij situacij operacij centr.
Jeigu savivaldyb neturi pakankamai reikiam itekli, yra numatyta, kaip j atsigabenti i gretim savivaldybi arba i valstybs
rezervo. Valstybs rezerve esanias btiniausias ems kio ir
maisto produkt, civilins saugos priemoni, medicinosir kitas
kio atsargas galima panaudoti Vyriausybs ekstremali situacij komisijos teikimu Vyriausybei primus sprendim. Valstybs rezervo civilins saugos priemoni atsarg pamim i j
saugojimo viet ir pristatym panaudojimo viet organizuoja
Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie Vidaus
reikal ministerijos, valstybs ems kio ir maisto produkt
atsargpamim ir pristatym vykio viet ems kio ministerija, medicinos atsarg Sveikatos apsaugos ministerija.
Privalomi darbai
Gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, nepaprastosios bei karo padties metu gyventojai, kio subjektai, staigos
gali bti pakviesti vykdyti statymuose numatyt pareig atlikti
Tokia pareiga gyventojams gali atsirasti, tik esant ypatingam

poreikiui. Ekstremaliosios situacijos metu gyventojai gali bti telkiami privalomiems darbams, tik kai yra inaudotos visos civilins
saugos sistemos pajg panaudojimo galimybs. Tokiu atveju
ekstremaliosios situacijos operacij vadovas (asmuo, vadovaujantis valdant ekstremalij situacij) nusprendia, kad yra toki
darb poreikis, bei kreipiasi savivaldybs (-i) administracijos
(-) direktori (-ius) telkti gyventojus, kio subjektus ir kitas staigas darbams atlikti. Sprendim dl privalom darb priima savivaldybs ekstremalij situacij komisija, o susidarius valstybs
lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikos Vyriausybs
ekstremali situacij komisija (VESK).
Savivaldybs administracijos direktoriaus ar VESK nurodyme atlikti privalomus darbus turi bti nurodyta, kas juos turi atlikti, kokio
pobdio darbai bus atliekami, kada ir kur mons turi atvykti registruotis, kiek laiko darbai gali utrukti. Darbus privalantys atlikti
gyventojai turi atvykti arba prireikus nurodyt viet atveami
centralizuotai savivaldybs ar valstybs ekstremalij situacij
operacij centro transportu. Esant poreikiui, darbus atliekantys
gyventojai aprpinami nemokama nakvyne, maistu, specialija
apranga, darbo priemonmis, jiems sudaromos minimalios sanitarijos ir higienos normas atitinkanios slygos.
Esant karo padiai, gyventojai gali bti telkiami privalomiems
darbams gynybos ar gyventoj evakavimo tikslais, ginkluotj
pajg vadui ar karo komendantams primus tok sprendim.
41
privalomus darbus. Darbus privalo atlikti darbingi gyventojai,

sukak 18 met, iskyrus tikrosios karo tarnybos karius, nias,
neseniai pagimdiusias moteris (moteris, pagimdiusias ir auginanias vaikus, kol jiems sukaks vieni metai), mones, turinius
negali, ir gyventojus, kurie vieni augina vaikus iki 16 met, taip
pat gyventojus, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal
tarptautin teis.
42
U privalomuosius darbus gyventojams gali bti atlyginama statym nustatyta tvarka.
eimos veiksm planavimas

Ar js eima yra pasirengusi rimtiems ibandymams? Ar kiekvienas js eimos narys ino, k turi daryti, itikus nelaimei, kad
padt ne tik sau, bet ir kitiems? Jeigu ne, laikas apie tai pagalvoti
ir pradti planuoti eimos veiksmus nelaims atveju. Planas pads
sumainti baim ir panik ir isaugoti gyvyb, sveikat bei turt.
Norint bti tinkamai pasirengus itikus nelaimei, reikia i anksto
apgalvoti daugel dalyk.

Gresiantys pavojai
Drauge su visa eima pasikalbkite apie tai, kas gali atsitikti,
kokios gali bti nelaims pasekms ir k konkreiai reikt
daryti, jeigu, pavyzdiui, kilt gaisras, didel audra ar potvynis. Planuokite veikti kaip komanda, bet atminkite, kad
kiekvienas komandos narys turi inoti, k privalo daryti ir
tuomet, jeigu kai kuri eimos nari, vykus nelaimei, nebus
namie.
Susitikimo vieta
Numatykite, kur susitiksite su eimos nariais, jeigu, nutikus
nelaimei, visi bsite skirtingose vietose ir jeigu reiks staiga
palikti namus. Numatykite dvi eimos nari susitikimo vietas:
vien lauke, kit pas jums artimus mones. Kiekvienas eimos narys turi gerai inoti susitikimo viet adresus ir artim
moni telefonus.
Saugios nam vietos

Isiaikinkite su visais eimos nariais, kurios vietos namuose
saugiausios, kokiais atvejais reikt slptis kuo toliau nuo
lang, kokiais atvejais slptis negalima.
Evakavimosi vietos
Apsvarstykite, k reiks daryti tuo atveju, jeigu pareignai
nurodys evakuotis, t. y. ivykti i nam saugi teritorij. I
anksto galima paprayti draug ar giminaii, kurie gyvena
kitose miestuose, kad jie suteikt prieglobst nelaims atveju.
Laikas susiruoti evakavimuisi

Pagalvokite, k galite padaryti i anksto, kad galtumte
evakuotis kuo greiiau. Jeigu namuose yra asmen, turini
negali, senyvo amiaus moni, laiko reiks daugiau. Pasitarkite visi drauge, kaip galtumte j sutrumpinti.
Evakavimosi bdai
Apsvarstykite, kaip evakuosits. Jeigu turite automobil,
planuokite ivykti vienu automobiliu, tai sumains galimyb
eimos nariams pasimesti. eimoms rinktis po vien automobil rekomenduojama dar ir dl to, kad evakuacijos teritorijoje
susitelkt maiau ivykstanio transporto. Visada evakavimo
atvejui bkite usipild mainos degal bak, nes susidarius
ekstremaliajai situacijai ar karo metu gali nedirbti degalins.
Jeigu automobilio neturite, pagalvokite, i ko j pasiskolintumte. Galite planuoti ivykti su kaimynais arba artimaisiais,
tik apie tai reikia i anksto su jais susitarti. Jeigu neturite
galimybi ivykti savo transportu, suinokite i anksto, kur artimiausi evakavimo punktai, i kuri gyventojai, itikus didelei
nelaimei, bus evakuojami organizuotai.
Evakavimosi keliai
Suplanuokite, kaip ir kokiais keliais kiekvienas eimos narys
bgt i nam, jeigu namuose kilt gaisras. Nusipiekite savo
nam ar buto plan ir paymkite pagrindinius ir atsarginius
ijimus. Danai antras ijimas galimas tik pro lang. Pasitarkite, ar tai manoma, sitikinkite, kad visi eimos nariai moka
atsidaryti langus, nuimti grotas. Apsvarstykite visus manomus bdus ieiti i degani nam, pagalvokite, gal tai padt padaryti verandos, balkonai, net dideli mediai, augantys
alia js namo.
43
44
Pagalbos tarnybos ir j telefono numeriai

Kiekvienas eimos narys turi inoti, kad isikviesti policij, gaisrin ir greitj pagalb galima paskambinus telefonu 112.
Bdami kitoje valstybje, suinokite ir usiraykite tos alies
gaisrins, policijos, greitosios pagalbos telefon numerius,
nes vykus nelaimei netursite laiko iekoti tokios informacijos.
Kontaktiniai asmenys
Jeigu, vykus nelaimei, negalsite prisiskambinti artimiesiems,
pabandykite susisiekti su kituose miestuose gyvenaniais
draugais ar giminaiiais. Susitarkite su jais i anksto, ar jie sutikt bti js kontaktiniais asmenimis, kuriems galtumte
paskambinti ir praneti savo buvimo viet bei suinoti apie
kitus eimos narius. Svarbu, kad kiekvienas namikis inot
kontaktini asmen vardus, adresus ir telefono numerius.
Paeidiamiausi eimos nariai

Kai kurie mons dl amiaus, fizins, psichins ar socialins
bkls gali laiku nesuinoti apie gresiant pavoj arba nesuprasti jo galimo poveikio. Jeigu eimoje yra maamei vaik,
senyvo amiaus moni ar moni, turini psichin ar fizin
negali, reikia pagalvoti, ar jie gals girdti ir suprasti perspjimus, ar gals (sugebs) greitai, savarankikai palikti namus.
Jeigu jie negali savimi pasirpinti, svarbiausias eimos tikslas suplanuoti, kaip juos igelbti ir kaip jiems padti. Jeigu
vaikai dar mai, i anksto reikia urayti ant kortels j vard,
pavard, adres ir pritvirtinti prie drabui.
eimos nariai, kuriems reikalingas gydymas

Jeigu eimoje yra nari, kurie nuolatos vartoja receptinius
vaistus, apsvarstykite, kaip pasirpinti toki vaist atsargomis, nes, vykus katastrofai, galite likti be vaist ir be recept.
I anksto reikia pasiteirauti gydytoj, k tokiu atveju daryti
tiems, kuriems reikalingi specials vaistai ar gydymas (metadonas, dializ, laelins, chemoterapija, radioterapija ir
pan.).
mons, galsiantys jums padti

Jeigu eimoje yra paeidiam, savimi negalini pasirpinti
nari, vieni galite nesusitvarkyti gali prireikti kit moni
pagalbos. Pirma geriausia pagalba tai mons, esantys alia
js ar gyvenantys netoliese. Kaimynai, jei su jais palaikote
gerus santykius, pirmiausia gali padti gelbstint gyvybes ir
js eimos turt. I anksto apgalvokite, kurie mons jums
atrodo patikimi turintys fizini ir emocini galimybi suteikti pagalb. Pasirinkite kelet toki moni. Jei pasirinksite tik
vien ir su juo nepavyks susisiekti, liksite be pagalbos. Pasikliauti vien pagalbos tarnybomis nereikt, nes gali bti, kad,
vykus nelaimei, nukentjusij bus labai daug arba pagalbos
prireiks labai greitai (pavyzdiui, reiks skubiai evakuotis i
pastato), kol tarnybos dar nebus atvyk.
Kaip ir kur namie ijungti vanden, dujas, elektr?

Visi eimos nariai turi inoti, kada, kaip ir kur namie ijungti
vanden, dujas ir elektr. raykite plane, kaip tai padaryti.
Kartais tai geriau padaryti i anksto, nelaukiant nepageidautin padarini, pavyzdiui, prasidjus audrai su perknija,
ijungti elektros prietaisus, pajutus ems drebjim, usukti
dujas ir pan.
Atsargos ir reikmenys nelaims atvejui

Turkite namuose maisto, gyvybikai svarbi vaist atsarg
bent tiek, kiek js eimai pakakt trims dienoms. Maisto
atsargos ir kiti btiniausi reikmenys gali bti reikalingi ir
evakuojantis. Juos geriausia laikyti tvirtoje kuprinje, kuri
lengva pakelti. Prie kuprins reikt i anksto pritvirtinti savininko kortel nurodyti vard ir adres (tam atvejui, jeigu
daiktai bus pamesti). Labai svarbu, kad visi daiktai ir maisto
atsargos bt laikomi sandariai. Smulkesnius reikmenis galima nuolat laikyti mainos bagainje. Tada, net jeigu negaltumte grti namo, jausits gerokai komfortikiau.
45
46
Dokumentai
I anksto pasidarykite vis dokument kopijas. Originalus
laikykite saugioje vietoje (dar geriau ugniai atsparioje dutje), o vien kopij komplekt perduokite saugoti patikimiems monms kitame mieste (itikus nelaimei, ypa per
evakuacij, dokumentai gali bti pamesti).

Namini gyvnli apsauga

eimos plane reikia numatyti ir tai, kaip bus gelbjami naminiai gyvnai. Gyvnliai negali likti utertose, per potvyn
vandens apsemtose teritorijose. Jeigu tenka evakuotis, geriausias bdas apsaugoti naminius gyvnus pasiimti juos su
savimi. Taiau reikt inoti, kad vietas, kur laikinai apgyvendinami mons, pagal pasaulyje priimt praktik, gyvnai nepriimami. Jeigu planuojate evakuotis pas pastamus mones,
gyvenanius saugioje teritorijoje, suplanuokite, kad reiks
pasiimti ir tai, ko gali prireikti js augintiniui: tvirt pavadl,
antkakl, antsnuk, dalo, paklot, pakrat, narv, plastikini
maieli ar kita.
Kaip eimai pasirengti

nelaims atvejui
Isiaikinkite, koki nelaimi gali nutikti.
Pakalbkite apie tai su eimos nariais.
Pasitarkite, k darytumte itikus kiekvienai galimai nelaimei.
Susitarkite, kaip veiksite, jeigu nutikus nelaimei visi bsite
skirtingose vietose.
Susitarkite, kaip pasirpinsite maais, senais ir negali
turiniais eimos nariais.
III. POKYIAI VALSTYBJE

MOBILIZACIJOS IR KARO METU
Mobilizacija ir karo padtis Lietuvoje skelbiama, kai btina ginti

tvyn arba vykdyti tarptautinius sipareigojimus. Norint utikrinti, kad bt atliekamos gyvybikai svarbios valstybs funkcijos,
ginkluotos agresijos atveju, kai valstybei ir jos gyventojams kyla
grsm, btina pertvarkyti valstybs veikim. Kad bus pertvarkoma valstybs, savivaldybi institucij ar staig ir kio subjekt
veikla, o karo prievolininkai paaukti privalomj karo tarnyb,
utikrina mobilizacija.
Mobilizacijos paskelbimas ir mobilizacijos

sistemos veikimas
Seimui paskelbus mobilizacij prezidento silymu ar prezidentui
paskelbus mobilizacij (esant ginkluotam valstybs upuolimui),
apie tai nedelsiant praneama per visuomens informavimo priemones. Visuotins mobilizacijos atveju nurodomas jos skelbimo
pagrindas, o paskelbus dalin mobilizacij, ne tik jos pagrindas,
bet ir tai, kurioje valstybs teritorijos dalyje mobilizacija skelbiama, kokios institucijos dalyvauja ir kokios priemons turi bti
gyvendinamos.
POKYIAI VALSTYBJE MOBILIZACIJOS IR KARO METU
48
Mobilizacijos sistem sudaro trys mobilizacijos subjekt grups:

savarankiki mobilizacijos subjektai (Vyriausyb, Krato apsaugos
ministerija, Lietuvos kariuomen ir Mobilizacijos departamentas
prie Krato apsaugos ministerijos); civilins mobilizacijos institucijos (kitos valstybs, savivaldybi institucijos ir staigos); kio mobilizacijos subjektai (valstybs ir privaios mons, kiti kio subjektai). Paskelbus mobilizacij, mobilizacijos sistemos subjektai
atlieka mobilizacijos planuose numatytus veiksmus (ie planai ir
j turinys nra vieai skelbiami). kio subjektai atlieka mobilizacinius usakymus ir vykdo priimaniosios alies paramos teikimo
sipareigojimus1. Visos kitos valstybs ar savivaldybi institucijos,
staigos ir kio subjektai, kurie nedalyvauja mobilizacijoje, bendradarbiauja ir padeda mobilizacines uduotis vykdantiems subjektams. Paskelbus mobilizacij, institucijos, staigos, kio subjektai ir gyventojai, kurie neturi mobilizacini ar priimaniosios
alies paramos teikimo uduoi, dirba toliau tsia savo veikl
kaip prasta.
Gyvybikai svarbi valstybs funkcij utikrinimas

Skelbiant mobilizacij siekiama pertvarkyti valstybs veikl,
ruoiantis atremti ginkluot agresij ar vykdyti tarptautinius sipareigojimus. Tai darant btina utikrinti visuomens saugum ir
stabilum valstybje. iems siekiams gyvendinti yra apibrtos
gyvybikai svarbios valstybs funkcijos, kurios bus utikrinamos
mobilizacijos ir karo metu:
Valstybs, savivaldybi institucij ir staig veiklos
tstinumas
Prezidento, Seimo, Vyriausybs, savivaldybi, ministerij,
Valstybs saugumo departamento veikla yra vienas svarbiau1
Priimaniosios alies parama reikiam preki, paslaug ar darb teikimas

pajgoms, kurios atvyksta dalyvauti tarptautinse operacijose, tarptautinse
karinse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose arba
vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorij.
Teisins sistemos institucij ir staig veiklos tstinumas

Gyvybikai svarbios teisins sistemos funkcijos, kurias utikrina valstyb, yra ios: ikiteismini tyrim atlikimas, teism,
prokuratros, advokatros, antstoli, bausmi vykdymo sistemos veikla.
Valstybs karin gynyba
Esant karo padiai, vykdomi ginkluotj pajg gynybos
veiksmai ir karins operacijos, gynybai rengiamas kariuomens personalo rezervas.
Vidaus saugumas
Iaugus usienio valstybi saugumo ir valgybos tarnyb,
teroristini organizacij keliamai grsmei, siekiama nustatyti
j veikim ir j paalinti.
Vieasis saugumas
Vieasis saugumas apima daugyb aspekt: valstybins sienos apsaug, valstybs ir savivaldybi svarbi objekt apsaug, vieosios tvarkos palaikym, priegaisrin ir civilin saug,
kov su nusikalstamomis veikomis, gaisr gesinim, strategin reikm nacionaliniam saugumui turini infrastruktros
objekt apsaug. Esant karo padiai, viena i didesni grsmi laikoma kova su nusikalstamomis grupuotmis jos gali
bandyti pasinaudoti valstybs persitvarkymu ir patikrinti,
kaip i ties veikia vieojo saugumo sistema.
Socialin apsauga
Esant karo padiai, valstyb utikrina dirbani, pensinio
amiaus moni, nalaii, kit remtin asmen socialin apsaug. Dl karo padarini asmen, kuriems reikalinga valstybs parama, skaiius gali labai iaugti. Tokiu atveju numatyta,
49
si agresoriaus taikini, todl tos veiklos tstinumui utikrinti

skiriamas ypatingas dmesys. Jei i institucij veikla i taikos
meto buveini tampa nebemanoma, jos perkeliamos specialiai paruotas darbo vietas.
50
kad valstybs institucijos ir toliau teikt jiems param, kuri

bus manoma tuo metu.
vietimo staig ir mokslini tyrim institut veikla
Karo metu j veikla tsiama, taiau galimybi tai daryti yra
maiau ypa vietimo staigoms ir moksliniams tyrimo institutams patekus karo veiksm zon.
Aplinkos apsauga
Karo metu deramas dmesys skiriamas prognozms bei patikimai informacijai teikti, o prireikus didel al aplinkai
darantiems padariniams alinti.
Sveikatos apsauga
Vykstant karui gali bti daug nukentjusi kari ir civili, dl
to tokiu atveju asmens ir visuomens sveikatos prieiros
svarbiausi paslaug svarba tik iauga. Ligonins ir kitos sveikatos prieiros staigos, karui tebesitsiant, gali susidurti su
medikament, rangos ir personalo trkumu.
ems kio sektoriaus veiklos tstinumas
Kaip rodo paskutini karini konflikt vykiai, miai daugiausiai vyksta miestuose (dl juose esani operacin ir strategin reikm turini objekt), tad tiesiogin ala ems kio
sektoriui gali bti ne tokia didel. ems kio veiklos tstinumui daugiau takos gali turti karini veiksm pasekms: pavyzdiui, kuro trkumas, ems kio technikos rekvizavimas.
Pramons sektoriaus veiklos tstinumas
Karo metu io sektoriaus veiklos tstinumas priklauso nuo
karini veiksm apimties: agresorius gali naikinti kai kuriuos
pramons objektus, jei j produkcija susijusi su karini dalini
aprpinimu. Dl kai kuri pramons objekt, kuriuose saugomos pavojingos mediagos, naikinimo gali kilti ekologini
nelaimi, o tai gali paveikti alia gyvenanius gyventojus.
Tokiu atveju vertt vertinti, ar saugu likti alia pramoninio
objekto.
Ryio priemoni ir pato veikla

Ryio priemons, gyventoj informavimas ir pato paslaugos
yra ypa svarbios karo atveju. Valstyb skiria deram dmes,
kad j veikla karo atveju bt utikrinta ir bt apsisaugota
nuo galimo agresoriaus pasinaudojimo jomis.
Transporto sistemos veikla
i sistema yra gyvybikai svarbi dl Lietuvos ginkluotj
pajg ir atvykstani sjunginink rangos perveimo bei
gyventoj evakavimo darb. Visi turimi valstybins ir vietins
reikms keliai, geleinkeliai, oro ir jr uostai turi ilikti funkcionals kaip galima ilgiau.
Valstybs finans valdymas ir mokesi administravimas
Vykstant karo veiksmams, mokesi surinkimas nenutrksta:
tai utikrina ne tik ginkluotj pajg finansavim, bet ir kit
valstybei gyvybikai svarbi funkcij vykdym.
Kredito staig, mokjimo staig ir mokjimo
sistem veikla
Esant karo padiai, finansiniai atsiskaitymai vyksta.
Gyventoj aprpinimas maisto produktais
ir geriamuoju vandeniu
Karo metu valstyb skiria ypating dmes gyventoj aprpinimui maistu ir geriamuoju vandeniu. Pajutusi maisto ir
geriamojo vandens stygi, valstyb gali kreiptis tarptautins
pagalbos.
Kultros paveldo apsauga
Karo atveju kultros paveldo objektams numatoma skirti ypating apsaug. Kariniai veiksmai alia toki objekt neturt
51
Energetikos sektoriaus veiklos tstinumas

Vykstant karui energetikai svarbiems objektams (suskystint
gamtini duj terminalui, elektrinms, kuro saugykloms ir kt.)
kilt grsm, todl j apsaugai karo metu sustiprinti teikiama
ypatinga svarba.
52
vykti. Istorins vertybs taip pat turi bti apsaugotos, prireikus evakuotos kitas alis, kur joms bt utikrinta reikiama
apsauga.
Tarptautinis bendradarbiavimas ir pagalba
Karo atveju NATO sjungininkai utikrins kolektyvin Lietuvos gynyb, o Lietuva diplomatinmis priemonmis siekt
tarptautini sankcij agresoriui, taip pat pagalbos nukentjusiems gyventojams.
Gyvybikai svarbios valstybs funkcijos parodo, kas jai yra svarbiausia mobilizacijos ir karo atveju. U kai kurias funkcijas atsako
viena valstybs institucija, taiau yra ir toki, u kurias yra atsakingos kelios. Pagal gyvybikai svarbias funkcijas nustatomos
konkreios mobilizacins uduotys ministerijoms, savivaldybms
ir kitoms institucijoms. Remdamasi tomis uduotimis, kiekviena
j pasirengia mobilizacinius planus, kuriuose apibria, kaip
utikrins, kad tos uduotys bt vykdytos mobilizacijos ir karo
atveju.
Karo prievolinink aukimas

Paskelbus visuotin mobilizacij ir esant poreikiui visi Lietuvos kariuomens parengtojo personalo rezervo karo prievolininkai (nuo
18 iki 55 met karo prievolininkai, kurie yra gij pradin karin
parengtum; atsargos karininkai, generolai (admirolai) ir atsargos
kariai, turintys gydytojo ar gydytojo padjjo specialyb, iki 60
met) aukiami karo tarnyb. Paauktieji karo tarnyb privalo
atvykti karo prievols ir komplektavimo padalin. Paaukus karo
prievolininkus, gali bti nurodoma atvykti ir karini vienet
dislokacijos ar kitas nurodytas vietas. Karo prievols ir komplektavimo padaliniuose suteikiama informacija ir karinio parengtumo
neturintiems karo prievolininkams. Patikrinus sveikat, tinkami
atlikti tarnyb karo prievolininkai nukreipiami paskirtas tarnybos
vietas karinius vienetus.
iuo metu pasirengti tarnybai galima savanorikai, pasirenkant

bazinius karinius mokymus ar kario savanorio tarnyb. Auktj
mokykl studentams skirti jaunesnij karinink vad mokymai.
Paskelbus dalin mobilizacij, karo prievolininkai aukiami tik
tada, jei tai nurodoma skelbiant mobilizacij. Paymtina, kad
karo prievolininkai, veng aukimo karo tarnyb esant karo padiai, baudiami laisvs atmimu iki penkeri met.
Karo prievolininkai, paaukti karo tarnyb,

turi atvykti iuos karo prievols ir komplektavimo padalinius:
Alytaus, Naujoji g. 2-320, tel. (8~315) 74 139 (Alytaus miesto,
Alytaus rajono, Varnos, Druskinink raj. savivaldybs);
Marijampols, Vilkavikio g. 2 / Kauno g. 3, tel. (8~343) 54 628,
53 581 (Marijampols, Vilkavikio, Lazdij ir Kalvarijos raj.
savivaldybs);
Kauno, Jonavos g. 64 / P. Kalpoko g. 93, tel. (8~37) 330 244,
332 401, 332 079 (Kauno miesto, Kauno rajono, Prien, Kaiiadori, Jonavos, Kdaini, Raseini, Kazl Rdos, Birtono,
Jurbarko, aki raj. savivaldybs);
53
Paskelbus mobilizacij ir esant poreikiui, karo prievolininkai, kurie

nra gij pagrindinio karinio parengtumo, aukiami mokymus, o juos baigusieji skiriami (pagal turim karin ir (ar) civilin
specialyb) pareigas kariniame vienete. Jeigu moterys yra gijusios pradin karin parengtum arba yra baigusios auktojoje
mokykloje medicinos, slaugos ar akuerijos studij programas,
jos taip pat aukiamos karo tarnyb. Ir vyrams, ir moterims, baigusioms (-iems) mintas studij programas, karo prievol galioja,
iki sukanka 60 met.
54
Klaipdos, Vytauto g. 5, tel. (8~46) 412 611 (Klaipdos miesto, Klaipdos rajono, Plungs, Rietavo, Kretingos, Skuodo,
Palangos, Neringos raj. savivaldybs);
Taurags, Vinco Kudirkos g. 9, tel. (8~446) 61 697 (Taurags,
iluts, ilals, Paggi raj. savivaldybs);
Panevio, Dembavos g. 30, tel. (8~45) 594 556, 594 532
(Panevio miesto, Panevio rajono, Pasvalio, Bir, Kupikio
raj. savivaldybs);
Utenos, Maironio g. 9, tel. (8~389) 559 475 (Utenos, Rokikio,
Anyki, Zaras raj. savivaldybs);
iauli, Dvaro g. 77, tel. (8~41) 524 682 (iauli miesto,
iauli rajono, Radvilikio, Jonikio, Kelms, Pakruojo raj.
savivaldybs);
Teli, Karaliaus Mindaugo g. 1, tel. (8~444) 74 886 (Teli,
Akmens, Maeiki raj. savivaldybs);
Vilniaus, Mindaugo g. 26, tel. (8~5) 210 3723, 210 3720,
210 3721 (Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, alinink, irvint, Trak, Elektrn, Molt, Visagino, Ignalinos, venioni,
Ukmergs raj. savivaldybs).
2015 m. planuojama steigti 2 naujus karo prievols ir komplektavimo padalinius Jurbarke (Jurbarko, aki ir Raseini
savivaldybs) ir Moltuose (Molt, Visagino, Ignalinos, venioni ir Ukmergs savivaldybs).
Pastaba. Prie atvykstant karo prievols ir komplektavimo
padalinius pagal gyvenamj viet, rekomenduojame kontaktus pasitikrinti puslapyje www.karys.lt.
Karo prievolinink informavimas
55
Praneimas apie karo prievolinink aukimo pradi skelbiamas

per visuomens informavimo priemones (radij, televizij, spaud), krato apsaugos sistemos (KAS) informacins visuomens informavimo priemones (Krato apsaugos ministerijos ir kit krato
apsaugos sistemos institucij interneto svetainse: www.kam.lt,
http://kariuomene.kam.lt, www.karys.lt, socialinio tinklo Facebook puslapiuose; KAS leidiniuose, plakatuose, informacinse
skrajutse) arba karo prievolininkai informuojami asmenikai.
Paskelbus mobilizacij, usienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos pilieiams galioja ta pati tvarka, atsakomyb, teiss ir pareigos, kaip ir Lietuvoje gyvenantiems pilieiams. Atsivelgiant
paskelbtos mobilizacijos mast, poreik, karo prievolinink karinio
parengtumo lyg ir ami, pilieiai aukiami atlikti karin tarnyb
Lietuvoje.
Usienyje gyvenantys pilieiai atnaujinti asmeninius ryio duomenis gali kreipdamiesi (asmenikai, telefonu ar el. patu) artimiausi pagal savo registruot gyvenamj viet Lietuvoje karo
prievols ir komplektavimo padalin. Paskelbus mobilizacij visa
reikalinga informacija taip pat teikiama usienio alyse esaniose
Lietuvos ambasadose ir konsulatuose.
Svarbu inoti, kad karo prievolininkai privalo: pateikti papildom, dokumentais pagrst informacij, btin karinei skaitai
tvarkyti, jeigu taip nurodo karo prievol administruojanti krato
apsaugos sistemos institucija; pagal karo prievol administruojanios krato apsaugos sistemos institucijos nurodym laiku atvykti karo prievol administruojani krato apsaugos sistemos
institucij ar aukimo punkt, krato apsaugos sistemos sveikatos
prieiros staig ar ios staigos siuntimu kit sveikatos prieiros staig. Btina atkreipti dmes ir tai, kad karo prievol atliekantys Lietuvos Respublikos pilieiai statym nustatyta tvarka
56
atleidiami nuo darbo (dirbantys pagal darbo sutart ar valstybs

tarnyboje) arba studij auktojoje mokykloje, garantuojant jiems
darbo viet, pareigas ar studij viet.
Karinio parengtumo gijimas

ir gdi atnaujinimas
Baziniai kariniai mokymai trij mnesi savanoriki
mokymai, kuri metu gyjama pagrindini karybos ini.
Skmingai baigusieji iuos mokymus gali tapti profesins
karo tarnybos, aktyviojo arba parengtojo rezervo kariais.
iuos mokymus kvieiami atvykti reikalavimus atitinkantys
vaikinai ir merginos.
Tarnyba Krato apsaugos savanori pajgose. Kariai savanoriai sudaro aktyvj kariuomens rezerv ir tarnyb yra
kvieiami 2030 dien per metus.
Jaunesnij karinink vad mokymai, skirti auktj mokykl studentams. Juos baigusiesiems suteikiamas atsargos
karininko laipsnis, jie taip pat yra traukiami parengtojo
rezervo sraus.
Kartotins rezervo kari pratybos. Atnaujinti karini ini
yra kvieiami parengtojo rezervo kariai (2030 dien per
penkerius metus). Pratyb metu jie yra aprpinami gyvenamja vieta, maistu, apranga ir ekipuote; suteikiamos visos
kariui priklausanios socialins garantijos (mokamas turim
karin laipsn atitinkantis tarnybinis atlyginimas arba asmens
gaunamas vidutinis darbo umokestis).
Daugiau informacijos Lietuvos kariuomens interneto
svetainje http://kariuomene.kam.lt/lt/tapk_kariu.html,
www.karys.lt, nemokamu telefonu (8 800) 12 340.
Civili gyventoj informavimas
57
Kiekviena savivaldybs administracija Vyriausybs nustatyta tvarka yra pasiruousi gyvendinti valstybs ir savivaldybi mobilizacijos planus ir vykdyti mobilizacinius nurodymus. Savivaldybse
yra u mobilizacij atsakingi pareignai, kurie pagal turimus
planus ir nurodytus poreikius atitinkamos grsms atveju turi
informuoti savivaldybi gyventojus apie j teises, pareigas ir visas
priemones, kurios taikomos mobilizacijos metu. Priegaisrins
apsaugos ir gelbjimo departamentas informacij gyventojams
perduoda, naudodamas korinio transliavimo technologij: sisdamas trumpuosius praneimus mobiliuosius telefonus.
Tai domu
ISTORINIAI FAKTAI APIE MOBILIZACIJ
Mobilizacijos istorija labai artimai susijusi su visuotins karo
prievols atsiradimu XVIII a. pabaigos Pranczijoje, o XIX a.
ir kitose Europos valstybse. Iaugus kariuomeni skaiiui,
alys buvo priverstos taikos metu didel kariuomens dal paleisti, o karo metu vl mobilizuoti. Mobilizacija paliesdavo visas moni veiklos sritis: pramon, geleinkelius,
nuosavyb. Anksiau mobilizacij vykdiusi valstyb gaudavo esmin pranaum. Pavyzdiui, skminga mobilizacija
Prsijai leido primesti savo karo plan Pranczijos imperijai,
priversti pastarj stoti kov esant nepilnos sudties daliniams ir gal gale gdingai kapituliuoti 18701871 met
kare. Prsijos mobilizacijos planuotojai buvo gerai imok
1866 met PrsijosAustrijos karo pamokas. Per kar su
Pranczija j parengtas mobilizacijos planas, kurio sudtine
dalimi tapo geleinkeli veiklos optimizavimas ir sinchronizavimas, buvo gyvendintas tiksliai pagal planuot grafik.
IV. PILIEI VAIDMUO

GINANT AL
Bendrasis piliei veikimo pamatas:

teis prieintis bei teis ir pareiga ginti
Kiekvieno alies pilieio santyk su Lietuvos valstybe jos gynybos
klausimu apibria Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri skelbia,
kad tauta ir kiekvienas pilietis turi teis prieintis bet kam, kas
prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark (3 straipsnio 2 dalis), ir kad
Lietuvos valstybs gynimas nuo usienio ginkluoto upuolimo
yra kiekvieno Lietuvos Respublikos pilieio teis ir pareiga (139
straipsnis). Pilieiai, ruodamiesi ginti savo valstyb, turi inoti,
kad Lietuvos gynyba organizuojama laikantis visuotins ir beslygins gynybos principo. Gynybos visuotinumas reikia, kad
Lietuv ginklu gina valstybs ir NATO sjunginink ginkluotosios
pajgos, gynybai naudojami visi valstybs itekliai, o kiekvienas
pilietis ir tauta prieinasi visais pagal tarptautin teis leistinais
bdais. Gynybos beslyginumas reikia, kad Lietuvos gynyba
nra saistoma joki slyg, vadinasi, niekas negali varyti tautos
ir kiekvieno pilieio teiss prieintis agresoriui, okupantui ir bet
Lietuvos pilieio teiss ir pareigos ginti valstyb negali suvaryti

jokia valstybs institucija ar pareignas, priimdamas sprendim
arba duodamas sakym, draudiant ginti Lietuvos nepriklausomyb, teritorijos vientisum ar konstitucin santvark. Toks
sprendimas ar sakymas bt niekinis, o jo nevykdymas neutraukt jokios atsakomybs. Ir prieingai Lietuvos pilieio veikimas prie Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum ir konstitucin santvark yra traktuojamas kaip nusikaltimas
ir utraukia baudiamj atsakomyb. Atkreiptinas dmesys ir
tai, kad pilietis, gindamas al, turi laikytis statym ir tarptautins
teiss norm.
Jeigu prieas okupuot dal ar net vis Lietuvos teritorij, net ir
tada galiot tik Lietuvos Respublikos Konstitucija ir statymai,
taip pat Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys. Prieo okupuotoje Lietuvos Respublikos teritorijoje okupavusios valstybs
valdia ir okupacin administracija bt neteistos. Lietuvos Respublikos pilieiai ir gyventojai nra pareigoti laikytis okupacins
administracijos sakym ir kit teiss akt. Teista valdia prieo
okupuotoje Lietuvos teritorijoje bt laikomos pagal Lietuvos
Respublikos Konstitucij sudarytos valstybs valdios institucijos,
valstybs gynybos civilin ir karin vadovyb bei jos paskirti
pareignai, o jiems negalint veikti, tautos pasiprieinimo vadovyb ir jos paskirti pareignai. Lietuvos Respublikos teritorijoje, skaitant prieo okupuot teritorij, teisingum vykdyt tik
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym nustatyta tvarka
sudaryti teismai, o, jiems negalint veikti, tautos pasiprieinimo
vadovybs sudaryti karo lauko teismai. Prieo okupuotoje Lietuvos Respublikos teritorijoje veikianios vietos savivaldos instituci-
59
PILIEI VAIDMUO GINANT AL
kam, kas prievarta ar kitais neteistais bdais ksinasi Lietuvos

valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum ir konstitucin santvark. Taigi Lietuva ir jos pilieiai prads gintis nuo to
momento, kai alis bus upulta, nelaukdami NATO sjunginink
pagalbos (ji bus suteikta).
60
jos, taip pat ioje teritorijoje savo funkcijas atliekantys policijos ir

kiti valstybs bei savivaldos pareignai ir tarnautojai, nepriskirti
ginkluotosioms pajgoms, privalt vykdyti Lietuvos Respublikos
valstybs gynybos civilins ir karins vadovybs sakymus bei
nurodymus, o, jai negalint veikti, tautos pasiprieinimo vadovybs sakymus bei nurodymus. Okupuotoje teritorijoje veikianios
institucijos, pareignai ir tarnautojai privalo nutraukti savo veikl
(t.y. boikotuoti), jeigu jie yra okupacins administracijos veriami
padti kovoti su Lietuvos Respublikos ginkluotosiomis pajgomis
ar pilietiniu pasiprieinimu agresijai, dalyvauti veiksmuose prie
ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo agresijai dalyvius arba talkinti okupacinei administracijai taikant priemones, kuri tikslas
inaudoti okupuotos teritorijos gyventojus karo tikslams ir karo
rengini apsaugai.
Ginkluotas pasiprieinimas
Karo metu pradeda veikti alies ginkluotosios pajgos, kurias
sudaro Lietuvos kariuomen, Valstybs sienos apsaugos tarnyba
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos, Vadovybs
apsaugos departamentas prie Vidaus reikal ministerijos, Vieojo
saugumo tarnyba prie Vidaus reikal ministerijos, koviniai Lietuvos auli sjungos briai, taip pat kiti koviniai piliei ir j organizacij ginkluoto pasiprieinimo (partizan) vienetai, pavalds
ginkluotj pajg vadui. Tautos ir valstybs gynybai vadovauja
laisvai ir teistai veikianios valstybs institucijos, o jei jos negali
veikti, tautos sukurtos arba jos pripastamos vadovavimo pasiprieinimui institucijos.
Ginkluotosios pajgos turi i anksto parengtus veiksm planus
agresijai atremti, todl agresijos atveju ginkluotj pajg dalini
vadai, vadovaudamiesi iais planais ir nelaukdami atskiro politinio
sprendimo, nedelsdami sakyt ginklu pasiprieinti agresoriui,
ginti Lietuvos valstyb, jos laisv ir nepriklausomyb bei teritorijos
Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas

apibria nusikaltimus Lietuvos valstybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai
ir numato laisvs atmimo bausmes u:
idavyst: Lietuvos Respublikos pilietis, karo metu ar po karo
padties paskelbimo perjs prieo pus arba padjs prieui veikti prie Lietuvos valstyb, baudiamas laisvs atmimu
nuo penkeri iki penkiolikos met.
padjim kitai valstybei veikti prie Lietuvos Respublik:
pilietis, padjs kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prie
Lietuvos Respublik jos konstitucin santvark, suverenitet, teritorijos vientisum, gynybos ar ekonomikos gali,
baudiamas laisvs atmimu iki septyneri met.
kolaboravim: pilietis, okupacijos ar aneksijos slygomis
padjs neteistos valdios struktroms tvirtinti okupacij
ar aneksij, slopinti Lietuvos gyventoj pasiprieinim arba
kitaip talkins neteistai valdiai veikti prie Lietuvos Respublik, baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met.
61
vientisum. Jei dl agresijos ar kitokios prievartos prie Lietuvos

valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum ar konstitucin
santvark pareignas negalt laisvai vykdyti valstybs gynimo
pareig arba su gynyba susijusi funkcij ar perduoti sakym,
emesniosios grandies pareignai gynybos funkcijas vykdyt
savarankikai. Tokiu atveju i pareign sakymai yra privalomi,
o karini dalini, piliei ir j savaveiksmi darini pasiprieinimo
bei kovos veiksmai teisti. Kiekvienas pilietis, prisijungs prie ginkluotos alies gynybos, tampa kombatantu, t. y. jis privalo laikytis
tarptautins teiss nustatyt elgesio karinio konflikto metu taisykli. Ginkluot piliei ir j organizacij ginkluoto pasiprieinimo
(partizan) vienetai bus traukti ginkluotj pajg sudt ir
privals vykdyti ginkluotj pajg vadovybs sakymus.
62
antikonstitucini grupi ar organizacij krim ir veikl:

asmuo, krs organizacijas ar ginkluotas grupes, turinias
tiksl neteistu bdu pakeisti Lietuvos valstybs konstitucin santvark, ksintis jos nepriklausomyb, paeisti teritorijos vientisum, arba dalyvavs toki organizacij ar grupi
veikloje, baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki deimties met.
vieus raginimus smurtu paeisti Lietuvos suverenitet:
asmuo, vieai ragins smurtu paeisti Lietuvos Respublikos
suverenitet pakeisti jos konstitucin santvark, nuversti
teist valdi, ksintis jos nepriklausomyb arba paeisti
teritorijos vientisum, iems tikslams kurti ginkluotas grupes
arba daryti kitus pagal Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks numatytus nusikaltimus, kuriais ksinamasi Lietuvos
valstyb, baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met.
Pilietin gynyba
Pilietins gynybos esm ir jos principai
Pilieiai gali prieintis agresijai prie savo valstyb ne tik dalyvaudami ginkluotoje alies gynyboje. Pilietin gynyba, dar kitaip
vardinama kaip pilietinis ar nesmurtinis pasiprieinimas, yra dar
vienas piliei pasiprieinimo agresijai bdas. Garsaus amerikiei profesoriaus Gene Sharpo, reikmingai prisidjusio pltojant
nesmurtinio pasiprieinimo teorij ir u savo veikl net tris kartus
nominuoto Nobelio taikos premijai, poiriu, pilietin gynyba yra
pai piliei (ne kariuomens) vykdoma gynyba naudojant pilietines, o ne karines ar i dalies karines kovos priemones. Pilietins
gynybos bdas isiskiria tuo, kad juo smoningai siekiama neiprovokuoti, nesuteikti akivaizdios dingsties prieui panaudoti
ginkl, taiau paveikti agresori ir konflikt stebinias valstybes
Pilietins gynybos tikslas yra sulaikyti ir veikti usienio agresorius, okupantus bei perversmo keliu valdi atjusias jgas.
Tokia gynyba vyksta kaip plataus masto nebendradarbiavimo ir
politinio nepaklusnumo kampanija. Pilietin gynyba gali bti itin
veiksminga pradinje karinio konflikto stadijoje, kai trukdoma
agresoriui sitvirtinti. io nesmurtinio pasiprieinimo jg lemia
tautos valia ir apsisprendimas kovoti u savo laisv bei kiekvieno
pilieio pasiryimas visais manomais bdais prieintis upuolikui
ar okupantui ir taip prisidti prie Lietuvos gynybos. Visgi pilietin
gynyba yra veiksmingiausia tuomet, kai padeda atgrasinti potencial agresori nuo ginkluoto Lietuvos upuolimo. Potencialus
agresorius, inodamas, kad jo taikinyje atsidrusios valstybs pilieiai nebendradarbiaus ir nepaklus okupanto valdiai, bus labiau
links apsigalvoti dl savo plan. Taiau savo planus agresorius
bus links gyvendinti, jei tiksis, kad bent dalis upultos alies
gyventoj bendradarbiaus su okupantais.
Pilietins gynybos udaviniai ir metodai

Siekiant, kad pilietin gynyba atgrasint potencial agresori
arba (jei nepavyko atgrasinti) neleist jam tvirtinti savo valdios
(r. pilietins gynybos udavinius), reikia bti pasiruous imtis i
pagrindini pilietins gynybos metod:
protesto ir tikinimo;
nebendradarbiavimo;
sikiimo.
Nesmurtinio protesto ir tikinimo metodai daugiausia yra simbolikos demonstracijos, skaitant paradus, ygius ir budjimus.
Nebendradarbiavimo metodas apima administracin, socialin
63
ir j visuomenes. is bdas yra ypa svarbus hibridinio karo grsms kontekste, kai pilieiai gali tapti masini informacini ir psichologini agresoriaus atak, kuriomis siekiama palauti piliei
vali prieintis, taikiniais.
64
ir ekonomin nebendradarbiavim (pvz., boikotai ir streikai) bei

politinio nebendradarbiavimo aktus. sikiimo metodu laikomos
badavimo akcijos, nesmurtinis patalp ar vietos umimas. Kompleksinis i metod taikymas kiekvienam agresoriui ir okupantui
sukelia papildom problem ir silpnina jo vali.
Pilietins gynybos
udaviniai
Pasiekti, kad agresorius negalt valdyti okupuotos valstybs ir palenkti visuomens savo valiai;
sukliudyti agresoriui pasiekti savo tikslus;
neleisti sudaryti veiksmingos okupacins administracijos;
pasiekti, kad agresoriui jo ginkluoto upuolimo ir okupuotos valstybs valdymo katai bt nepriimtini;
silpninti agresoriaus karinius ir administracinius pajgumus.
Pilieiai gali patys pasirinkti, kuriuos i i metod taikyti. Politiniais nebendradarbiavimo aktais ir protestu pilieiai nepripasta
agresoriaus ar okupanto teiss valdi, nebendradarbiauja su
okupant reimu, boikotuoja neteistus rinkimus. Pradin trukdomoji veikla ir nesmurtinio pasiprieinimo okupant kariuomens dislokavimui aktai kiekvienam agresoriaus kareiviui aikiai
parodo, kad, nepaisant visko, kas jiems buvo sakoma, ia jie yra
nelaukti siverliai. Nordami parodyti, kad yra nusiteik prieintis, mons taip pat gali usiriti gedulo raiius, neiti i nam, surengti ribot visuotin streik ar nepaisyti komendanto valandos.
Per miestus judantys okupant kariniai vienetai gali bti sutinkami neprastai tuiomis gatvmis ir udengtais langais, bet kokie
viei kolaborant organizuojami sutikimai turi bti boikotuojami.
Tokie veiksmai ir draugui, ir prieui parodo, kad okupacijai bus
Kalbant apie pilietin pasiprieinim, svarbus ir valstybs institucij (jeigu jos dar veiks) bei visuomenini grupi vaidmuo. Pavyzdiui, teismai, paskelb, kad upuolj valdia yra neteista, turi
ir toliau dirbti vadovaudamiesi prie upuolim galiojusiais teiss
aktais. vietimo ir mokslo institucij vadovyb turt atsisakyti
skleisti okupanto propagand. Profesins sjungos ir darbuotoj
grups galt prieintis okupant valdiai, tvirtai laikydamosi
galiojusi prie okupacij savo stat ir darbo tvarkos, nepripaindamos nauj organizacini darini, sukurt okupant arba j kolaborant, atsisakydamos mokti nario mokesius ar lankyti nauj, okupantus palaikani organizacij susirinkimus, rengdamos
streikus, boikotus ir taikydamos vairias politinio nebendradarbiavimo formas. ie pavyzdiai rodo, kaip valstybs institucijos ir visuomenins grups gali nepripainti okupant valdios teista ir
su ja nebendradarbiauti. Tokie pilietinio pasiprieinimo bdai neleist okupantui palauti visuomens ir palengvint tolesn pasiprieinim.
65
smarkiai prieinamasi ir moni kovingumas bei rytas neleis pasiduoti ir kolaboruoti. Nebendradarbiaujama gali bti ir kovojant
su tam tikra agresoriaus politikos linija. Ekonominis nebendradarbiavimas pasiymi tuo, kad pilieiai skelbia visuotinius streikus,
specialiai sultina darbo temp, o iskirtin kompetencij turintys
pilieiai atsisako padti okupantui. Pilieiai gali rinktis aktyvesnes
pasiprieinimo formas, pavyzdiui, platinti proklamacijas, dirbti
pogrindio spaustuvje, skelbti bado streikus. Gyventojai taip pat
gali kalbinti okupant karius netikti savo vad propaganda,
juos informuoti, kad gyventojai prieinsis, taiau tas pasiprieinimas bus savitas, nukreiptas prie pastangas ugrobti alies valdi,
bet visai nekeliantis grsms jiems, kaip atskiriems monms. Ne
maiau veiksmingos gali bti ir kitos, galbt maiau rizikingos
pasiprieinimo formos: uuot streikavus, eiti darbus, bet dirbti
liau arba prasiau nei paprastai arba susirgti ir nebesugebti
dirbti; apsaugoti vaikus nuo okupant propagandos, atsisakyti
stoti tam tikras okupanto kuriamas organizacijas.
66
Dl plataus masto nebendradarbiavimo ir politinio pasiprieinimo agresorius ar okupantas gali bti priverstas prarasti anksiau
turt alies kontrol (jeigu j buvo pavyk tvirtinti). Pavyzdiui,
okupant karins pajgos gali pasidaryti nepatikimos, imti nebevykdyti sakym ir nerepresuoti rezistent. Okupant lyderiai gali
laikytis usibrt tiksl, taiau faktikai tokiu atveju neturt
galimybi j gyvendinti. Tai bt nesmurtinio privertimo metodo
pritaikymo rezultatas.
Kad pilietinis pasiprieinimas bt skmingas, sprendimui imtis,
rengtis ir galiausiai vykdyti nesmurtins gynybos bd turi pritarti visi gyventojai (pilietins gynybos atveju visa visuomen tampa
nesmurtins kovos jga). ia btina aktyvi plai visuomens
sluoksni, taip pat svarbiausi visuomens institucij parama ir
dalyvavimas. Pilieiai turi pasiryti ir sugebti ginti savo visuomen nuo grsms jos laisvei ir nepriklausomybei.
Pilietinio solidarumo demonstravimas

hibridinio karo grsms akivaizdoje
Siekiant tinkamai pasirengti pilietinei gynybai, reikia puoselti
pilietin solidarum. Pilietinis solidarumas, kuris pasireikia ir rpinimusi aktuali valstybei ir visuomenei problem sprendimu,
ir kasdiene atsakomybe u savo gyvenamj aplink, turi bti
puoseljamas pai piliei. Jiems turi rpti, kad j valstyb eit
paangos keliu, kad kiekvienas i j galt prisidti prie paangos
krimo. Pilietinis solidarumas, galintis prireikus virsti veiksminga
pilietine gynyba, yra ypa svarbus reaguojant ir vadinamojo hibridinio karo grsm. Lietuvos gyventojai, kurie pastebi, kad, pavyzdiui, j gyvenamoje aplinkoje ar kitoje alies vietoje pradeda
veikti neaikios ginkluot asmen grups, turt apie tai praneti
Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112. io centro darbuotojai
informacij perduot policijai, o i, esant btinybei, Krato apsaugos ministerijai ir (ar) Lietuvos kariuomenei (praydama padti
Pasirengimo pilietinei gynybai galimybs

Rengiantis pilietinei gynybai, reikia inoti, kokios yra gyvybikai
svarbios valstybs funkcijos, nusimanyti apie potenciali agresori silpnybes. Veiksminga pilietin gynyba nesivaizduojama be
svaraus visuomenini organizacij, ypa Lietuvos auli sjungos,
indlio. Siekiant stiprios Lietuvos auli sjungos btina, kad:
pilieiai aktyviai dalyvaut Lietuvos auli sjungos veikloje.
Lietuvos auli sjunga, kaip savanorika sukarinta pilietins
savigynos asociacija, agresijos ar okupacijos metu tapt itin
svarbia pilietinio pasiprieinimo dalimi; net tuo atveju, kai
aulys tiesiogiai nedalyvauja ginkluotame pasiprieinime,
buvimas organizacijos nariu neabejotinai stiprina jo vali
prieintis kitomis priemonmis ir bdais;
jaunieji Lietuvos pilieiai (vaikai ir paaugliai nuo 11 iki 18
met) bt skatinami tapti jaunaisiais auliais. Jaunieji auliai,
dalyvaudami praktiniuose ir kitokiuose usimimuose (pvz.,
poilsinse ir sukarintose stovyklose), tapt pilietikesni, puoseljantys tautines vertybes, sportiki;
bt stiprinamos Lietuvos auli sjungos rinktins visoje
Lietuvoje agresijos ar okupacijos metu jos padt utikrinti
ryi palaikym. Stiprios Lietuvos auli sjungos rinktins
visoje alies teritorijoje taip pat padt pilieiams veiksmingiau vykdyti ir nebendradarbiavimo, politinio nepaklusnumo
kampanijas.
Rengiantis visuotinei krato gynybai taip pat svarbu, kad:
pilieiai nagrint nesmurtinio pasiprieinimo pavieniui ir
grupmis bdus, diskutuot apie tai su eimos nariais, kai-
67
utikrinti alies ir visuomens saugum). Prireikus 2014 m. lapkriio 1 d. pradjusios veikti Lietuvos kariuomens greitojo reagavimo pajgos reaguot ir neutralizuot tokio pobdio grsmes.
68
mynais bei visuomeninse organizacijose. Geriau suprasdami

iuos bdus, pilieiai bus geriau pasireng juos panaudoti, jeigu tvynei ikils pavojus. Tuo tikslu gali bti organizuojamos
pratybos, per kurias sivaizduojam okupacij pilieiai sutikt
pilietiniu pasiprieinimu. Tai bt galima daryti savo gyvenamose vietose, staigose ar gamyklose, miestuose, rajonuose ir
net visoje alyje.
profesins grups (atstovaujanios sektoriams, kurie utikrina, kad bt atliekamos gyvybins valstybs funkcijos) tiksliai
inot, kaip j veikla ir pareigos galt padidinti nesmurtinio
pasiprieinimo veiksmingum.
valstybei numatant, kad agresoriaus upuolimas yra neivengiamas, gyventojams bt nurodytos pagrindins pasiprieinimo kryptys. Pagal iuos nurodymus, kai agresorius upuls,
gyventojai turt prieintis net ir negav konkrei gynybos
vadovybs instrukcij.
pilieiai inot, kad savo iniciatyva pogrindins ryi sistemos
nereikt organizuoti iki karo veiksm pradios, kad prieininkams bt sunkiau suinoti, kokia yra asmenin pasiprieinimo judjimo sudtis ir struktra. Pratybos taikos metu gali
suteikti pilietins gynybos specialistams galimyb inagrinti
alternatyvias tokios ryi sistemos organizavimo galimybes.
Turint tarim dl neaiki ginkluot asmen

grupi atsiradimo alies teritorijoje ar kit
valstybs saugumui grsm keliani enkl
gyventojams rekomenduojama
kreiptis Bendrj pagalbos centr telefonu 112,
kur pateikta informacija bus perduota atitinkamoms
greitai reaguoti galinioms valstybs institucijoms.
Jau dabar Lietuva susiduria su informacinmis atakomis, kuriomis

siekiama sumenkinti Lietuvos istorij, konstitucin santvark,
piliei pasitikjim ir pasididiavim savo valstybe. Kibernetins
atakos danai yra neatskiriama informacinio karo dalis. Todl labai
svarbu, kad pilieiai galt veiksmingai kovoti informaciniame ir
kibernetiniame frontuose, kai to prireiks.
Pilietin gynyba informacinje erdvje
iuolaikinis karas pasiymi tuo, kad informacins kovos
priemons yra ne maiau svarbios nei konvencins karins
priemons. Informacinmis kovos priemonmis siekiama
palauti vali prieintis, daryti tak sprendimo primimo procesui ir tvirtinti savo gali. Valia prieintis palauiama atviros
propagandos bdu per visas informavimo priemones platinant tam tikrus simbolius, ikraipytus faktus arba tiesiogin
mel (falsifikat). Piliei veiksmai tokiu atveju turt apimti
visas valios prieintis palaikymo formas, taip pat tiesiogin
prieo propagandos naikinim, melo demaskavim. Galima
veikti per socialinius tinklus, mobiliojo ryio tinklus, tiesioginiu bdu skleidiant ties organizuojant atsiaukimus
ar spausdintu odiu ar naikinant prieo propagandinius
simbolius, ivedant i rikiuots elektronines ir kibernetines
propagandos platinimo priemones. Sprendimo primimo
proces efektyviausia veikti per prieo visuomen. Btina
inaudoti visas priemones, parodant prieo visuomenei jos
autoritet, lyderi, vad ar vyriausybs vykdomas nusikalstomas veikas, agresij ir pan. Rekomenduotina kreiptis laikais,
per socialinius tinklus, iniasklaid, tarptautines informavimo priemones. Taktiniais veiksmais btina neleisti tvirtinti
prieui savo galios okupuotose teritorijose rengiant taikius
mitingus, streikus ir demonstracijas, blokuojant technikos
judjim parankinmis priemonmis, naudojant klaidinimo
69
Pilietin gynyba informacinje

ir kibernetinje erdvse
70
taktik (praneant apie neva uminuotas vietas). Tikslinga

kenkti okupacinms pajgoms (turint omenyje j logistik
ir isilaikym), klaidingai praneant apie ligas, sprogdinim,
gaisrus, duj, vandens ar kuro nuotkius bei geriamojo vandens rezervuar uterimus.
Pilietin gynyba kibernetinje erdvje
Jeigu prasidjus kariniam konfliktui, ilieka galimyb naudotis
internetu (t. y. jei jis nebus ijungtas atitinkamomis slopinimo priemonmis), pilieiai, kurie yra informacini technologij specialistai, turi galimyb rengti kibernetines atakas prie
agresoriaus ar okupanto informacines sistemas (ypa karini
pajg ir ypatingos svarbos infrastruktros) bei padti kovoti
informacin kov. Tai galima daryti utikrinant informacini
portal, skleidiani pilietinio pasiprieinimo inutes, kibernetin saugum. Kibernetinio saugumo specialistai taip
pat turi galimyb kurti tarptautines kibernetini savanori
koalicijas, kurios galt organizuoti kibernetines atakas prie
agresoriaus ypatingos svarbos informacin infrastruktr.
Informacinje kovoje
svarbu
Ilaikyti vali prieintis.
Siekti paveikti agresoriaus ar okupanto sprendim primimo proces.
Neleisti tvirtinti prieui savo galios okupuotose teritorijose.
ISTORINIAI FAKTAI APIE GINKLUOT

IR NEGINKLUOT PASIPRIEINIM
Visuomens, kuri valstybs bdavo okupuojamos, daniausiai pasirinkdavo ginkluoto pasiprieinimo bd. Kad
visuomen prieintsi, turdavo bti palankios ir kitos
slygos: pakankami krato itekliai, tinkamos gamtins ir
kt. slygos bei kit valstybi teikiama pagalba. Pavyzdiui,
Napoleonui Bonapartui pavyko apgaule neutralizuoti Ispanijos karalysts monarchijos administracij ir kariuomen,
taiau ispan tauta nebuvo linkusi su tuo susitaikyti. Taip
prasidjo ilgai truks ispan karas su pranczais. Ispan
sukilliams padjo Didioji Britanija, kurios kariuomen
dominavo jrose, bei Ispanijos landaftas, kur spaudiami
kamp sukilliai surasdavo saug prieglobst. Karas su
partizanais demoralizavo prancz kareivius ir diskreditavo
pai Pranczijos revoliucijos idj i geriausiai buvo priimama neseniai ukariautose ir laisvs isiilgusiose alyse,
tokiose, kaip Lenkija ar Lietuva.
Ginkluoto pasiprieinimo gali rodo ir partizaninio karo
Lietuvoje 19441953 m. pavyzdys. is ginkluotas pasiprieinimas antrajai sovietinei okupacijai isiskyr savo trukme,
dideliu aktyvi ginkluotojo pasiprieinimo dalyvi skaiiumi (ne maiau kaip 50 tkst. moni) ir viso pasiprieinimo
dalyvi skaiiumi (apie 100 tkst. moni).
Neginkluotas pasiprieinimas buvo efektyvus alyse, kurios
kultrine, idjine prasme lenk ukariautojus, taip pat kai
ukariautojams rpdavo j pai vaizdis arba jie nordavo
paisyti tarptautini norm. tai XX a. 8-ajame ir 9-ajame
deimtmetyje leista Lietuvos katalik banyios kronika
Tai domu
71
72
diskreditavo Soviet Sjungos tariamos religins laisvs

politik bei menkino Soviet Sjungos, kaip tarptautins
kovos su priespauda ir persekiojimu centro, vaizd ir paioje SSRS, ir u jos rib.
Kovos formos tiesiogiai priklaus nuo okupanto silpnj
pusi. Jeigu okupantas nordavo pabrti, kad kratas prisijung savanorikai, prie j bdavo veiksmingos ginkluoto
pasiprieinimo formos tokios, kokiomis ne tik buvo ireikiama krato valia, bet ir kurios kl problem okupanto kariuomenei, jos motyvacijai, kvestionavo okupanto
gebjim kontroliuoti krat. Ginkluotas pasiprieinimas
tokiu atveju neutralizuodavo okupanto pastangas sukurti
teistos valdios vaizd ir taip sudarydavo slygas krat
anksiau ar vliau ivaduoti (mik ir jr gezai Nyderlanduose, Josipas Broz-Tito tuometje Jugoslavijoje ar Ho i
Minas Vietname).
Pradjus ginkluot pasiprieinim, tampa nemanoma konflikto sureguliuoti taikiu bdu, kovotojai danai tapatinami
su teroristais, maitininkais ir kitais blogieiais. Tad labai
svarbu, be ginkluoto pasiprieinimo dalyvi, turti ir kit
civilizuot pasiprieinimo grand, kurioje bt solidi,
tarptautins bendruomens vertinam autoritet.
V. PRAKTINIAI PATARIMAI
GYVENTOJAMS: KAIP ELGTIS
NELAIMI IR KARO ATVEJU
1. K daryti igirdus kaukiani siren

Dmesio visiems tai spjamasis pulsuojanio 3 minui trukms kaukimo garsinis signalas (9 sekunds kaukimo 6 sekunds
pauz). Juo praneama apie artjanios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos grsm, perspjimo sistemos patikrinim ar
civilins saugos pratybas.
Igird sirenos kaukim:
junkite radij arba televizori ir iklausykite informacij
bei rekomendacijas;
grietai laikykits rekomendacij;
bkite sijung LRT radijo ir (arba) LRT televizijos programas;
laukite tolesni nurodym.
Cheminis pavojus tai balsu skelbiamas signalas-praneimas,
spjantis apie real ar gresiant chemins taros pavoj atitinka-
PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMS
74
moje teritorijoje. Jis transliuojamas per radij ir (arba) televizij,

garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas ne
vliau kaip per 3 min. nuo spjamojo garsinio signalo Dmesio
visiems perdavimo pradios.
Igird signal:
nedelsdami pasialinkite i utertos teritorijos. Judkite
statmenai vjo krypiai, kad vjas pst on;
jei nra galimybs skubiai pasitraukti i taros zonos, likite
udarose patalpose arba, jei esate lauke, eikite vid;
ijunkite vdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir ildymo oru sistemas, udarykite langus, orlaides, dmtrauki
sklendes, udenkite vdinimo angas, patikrinkite, ar nra
plyi, usandarinkite bsto langus ir duris;
be reikalo neikite lauk, prireikus ieiti, saugokite kvpavimo takus: usirikite sudrkint vatos ir marls rait arba
nos ir burn prisidenkite drgnu rankluosiu. Jei turite,
naudokite respiratori. Btina saugoti od, tam geriausiai tinka vandens nepraleidiantys drabuiai ir avalyn.
Gr btinai nusiprauskite po duu, apsirenkite variais
drabuiais, o utertuosius sudkite polietilenin mai ir
inekite i gyvenamj patalp;
ruokits galimam evakavimui.
Radiacinis pavojus tai balsu skelbiamas signalas-praneimas,
spjantis apie real ar gresiant radioaktyviosios taros pavoj
atitinkamoje teritorijoje. Jis transliuojamas per radij ir (arba)
televizij, garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines
sirenas ne vliau kaip per 3 min. nuo spjamojo garsinio signalo
perdavimo pradios.
Igird signal:
likite udarose patalpose arba, jei esate lauke, eikite vid;
ijunkite vdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir ildy-
be reikalo neikite lauk, prireikus ieiti, saugokite kvpavimo takus: usidenkite vienkartine kauke, nosine ar
rankluosiu. Jei turite, lauke naudokite dujokauk ar respiratori;
suvarykite netoli esanius gyvulius ir naminius gyvnus
tvartus, udarykite iltnamius, udenkite ulinius;
gr btinai nusiprauskite po duu, apsirenkite variais
drabuiais, o utertuosius sudkite polietilenin mai ir
inekite i gyvenamj patalp;
ruokits galimam evakavimui;
nepasiduokite panikai, perspkite artimuosius, kaimynus.
Katastrofinis utvindymas tai balsu skelbiamas signalas-praneimas, spjantis apie katastrofinio utvindymo grsm dl galimos avarijos Kauno hidroelektrinje. is signalas skelbiamas
Kauno m., Kauno, aki, Jurbarko, iluts r. gyventojams. Jis transliuojamas per radij ir (arba) televizij, garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas ne vliau kaip per 3 min. nuo
spjamojo garsinio signalo perdavimo pradios.
Igird signal:
jei esate Kauno hidroelektrins utvindymo zonoje, kuo
skubiau pasitraukite auktesnes, saugias vietas;
Kauno gyventojai praomi ivykti i Petrain, Panemuns, emj ani, miesto centro, Jiesios, Geleinkelio
aikts, Aleksoto emutins dalies, Vilijampols, Marvels,
Lampdi ir emutini Kanik;
Kauno, aki, Jurbarko, iluts rajon ir Paggi savivaldybs gyventojai praomi ivykti i gyvenviei prie Nemuno;
75
mo oru sistemas, udarykite langus, orlaides, dmtrauki

sklendes, udenkite vdinimo angas, patikrinkite, ar nra
plyi, sandarinkite bsto langus ir duris;
76
ivykdami i nam, ijunkite dujas, elektr, usukite vanden, pasiimkite dokumentus, pinigus, kitus vertingus
daiktus. Jei neturite galimybs ivykti, pakilkite virutinius
nam auktus;
Potvynio pavojus tai balsu skelbiamas signalas-praneimas,
spjantis apie potvynio grsm dl polaidio ar intensyvi lii
upse pakilus vandens lygiui iki pavojingos ribos. Jis transliuojamas per radij ir (arba) televizij, garsines avarinio signalizavimo
sistemas, elektronines sirenas ne vliau kaip per 3 min. nuo spjamojo garsinio signalo perdavimo pradios.
Igird signal:
bkite pasireng apsaugoti savo gyvyb, gyvulius ir turt;
paruokite visas turimas plaukiojimo priemones, apsirpinkite paprasiausiais plaustais, neperlampama apranga
(vej batais, apsiaustais ir pan.);
pasirpinkite, kad turtumte ilgai negendani maisto
produkt, geriamojo vandens, btiniausi vaist;
automobilius palikite saugioje teritorijoje, vertingus daiktus sukelkite kuo aukiau;
sutvarkykite vandens nutekjimo sistemas, nuvalykite lietaus nutekjimo groteles;
Uragano pavojus tai balsu skelbiamas signalas-praneimas,
spjantis apie artjant hidrometeorologin reikin, galint sukelti ekstremalij situacij. Jis transliuojamas per radij ir (arba)
Igird signal:
likite udarose patalpose arba, jei esate lauke, eikite vid,
nesislpkite prie lengv konstrukcij ar dideli medi;
ugesinkite ugn krosnyje, ijunkite i elektros tinklo nenaudojamus elektros prietaisus ir usukite dujas. Udarykite duris, langus, orlaides, dmtrauki sklendes, udenkite
vdinimo angas;
i balkon inekite lengvus daiktus arba juos gerai pritvirtinkite. Nepalikite automobili prie dideli medi;
jei gyvenate mediniuose arba lengvos konstrukcijos namuose, slpkits rsiuose;
atidkite planuotas keliones;
nepasiduokite panikai, perspkite artimuosius, kaimynus;
moni, staig ir organizacij vadovai turi perspti darbuotojus apie artjant uragan ir informuoti, kokie darbai turi bti nutraukti. Pasirpinkite, kad bt sutvirtinti
laikinieji pastatai ir konstrukcijos, taip pat mechanizmai ir
renginiai.
Oro pavojus tai balsu skelbiamas signalas-praneimas, spjantis apie tiesiogin prieo upuolimo grsm. Jis transliuojamas
per radij ir (arba) televizij, garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas ne vliau kaip per 3 min. nuo spjamojo
garsinio signalo perdavimo pradios.
Igird signal:
privalote ijungti i elektros tinklo nenaudojamus elektros
prietaisus, dujas ir vanden;
pasiimkite dokumentus, pinigus, maisto produkt, vandens, turimas asmenins apsaugos ir medicinos pagalbos
77

perdavimo pradios.
78
priemones, btiniausi vaist, apsirenkite ir skubkite artimiausi kolektyvins apsaugos statin ar kit priedang;
jei liekate namuose, ugesinkite vies, utraukite uuolaidas, slpkits rsyje ar kitoje priedangoje;
Perspjimo sistemos patikrinimas tai balsu skelbiamas signalas-praneimas, spjantis apie vykdom perspjimo sistemos
patikrinim. is signalas skelbiamas ir tuomet, kai vyksta nesankcionuotas siren jungimas. Jis transliuojamas per radij ir (arba)
perdavimo pradios.
2. Kaip elgtis vykus nelaimei

Igirdus praneim, kad vyko nelaim ar artinasi pavojus, patariama:
igird praneim apie nelaim, elkits ramiai;
igird informacij apie pavoj, nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite;
nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingo reikalo;
iklaus praneim apie vykusi ar artjani nelaim,
toliau vadovaukits nurodymais, be ypatingos prieasties
niekur nevaiuokite;
jeigu js vis dlto privalote vykti, ijunkite elektr, usukite duj, vandens sklendes, udarykite langus, langines,
urakinkite duris ir atlikite visus prastus veiksmus, kuriuos
darote ivykdami bent kelioms dienoms;
automobilyje sijunkite radij. Klausykits informacini
praneim ir rekomendacij;
igird informacij apie pavoj, neperkraukite ryio linijos;
skambinkite tik nordami praneti apie btin pagalb,

sueistus asmenis ar apie kok nors netikt pavoj.
Nelaimei prajus:
bkite atsargs sugr vietov, kur vyko nelaim;
atsargiai apirkite pastatus. Jie gali bti apgadinti arba
net ir suniokoti, todl ypa pavojingi, nes gali bet kada
sugriti;
eidami pastat jokiu bdu nevieskite sau kelio fakelu ar
vake. Nerkykite, nes gali kilti gaisras arba vykti sprogimas. Tai gali atsitikti dl daugelio prieasi. Pirmiausia
dl isiverusi duj, isiliejusi degij mediag;
laikykits toliau nuo nutrkusi laid (taip pat telefono).
Bet kuris laidas mirtino pavojaus altinis;
nejunkite elektros jungikli, kol nesitikinote, kad laidai
tvarkingi ir nepaeisti;
patikrinkite, ar name arba alia jo nra duj, kit chemini
mediag kvapo;
neskubkite vartoti namie likusi maisto produkt. Pirmiausia patikrinkite. Jie gali bti paeisti chemini mediag, pelsi arba suged;
neskubkite vartoti vandentiekio ar ulinio vandens. sitikinkite, ar jis varus;
jeigu atsidrte netoli vietos, kur vyksta gelbjimo darbai,
o js pagalbos ten nereikia, be reikalo netrukdykite gelbtojams;
79
stenkits be btino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pastamiesiems mobiliojo ar fiksuotojo ryio telefonais, nes tuomet ryio linijos gali bti perkrautos ir ublokuotos. Gelbjimo darb pajgoms bus
ypa reikalingas laisvas ryys, kad galt gauti praneimus, kokie gyvenamieji rajonai nukentjo, kiek ten yra
nukentjusij, kur sisti pagalb;
80
niekur nevaiuokite i nam. Keliai gali bti sugadinti arba

uversti. Ypa pavojingi po nelaimi nedideli mediniai
tiltai. Jeigu vis dlto privalote vykti, bkite itin atsargs
vaiuokite saugiu greiiu. Susidr su kokia nors klitimi,
pavojinga eismo dalyviams, kaip galima greiiau pranekite apie tai civilins saugos tarnyboms.
Btinieji reikmenys nelaims atveju

Kilus nelaimei, kiekviena minut yra labai svarbi, ir jeigu i anksto
turime sudtus visus reikalingus daiktus, tai gali padti isaugoti
ir sveikat, ir gyvyb. Daugelio daikt gali prireikti ne tik skubiai
evakuojantis, bet ir liekant nelaims atveju namie. Todl geriausia
juos laikyti supakuotus, kad prireikus bt galima greitai paimti.
Be to, visi eimos nariai turi tiksliai inoti, kur jie yra.
Pagrindiniai nelaims atveju btinai reikalingi daiktai:
neiojamasis radijo ar televizijos imtuvas su atsarginiais
elementais;
neiojamasis ibintas su atsarginiais elementais;
pirmosios medicinos pagalbos reikmenys;
nuolat vartojam vaist atsargos;
pinigai (grynieji ir kreditins kortels);
dokumentai (pasas, asmens tapatybs kortel, socialinio
draudimo paymjimas, draudimo polisai, gimimo ir mirties liudijimai, nuosavybs dokumentai);
atsarginis automobilio rakt komplektas;
degtukai (pakuoti vandeniui atspari pakuot), iebtuvliai;
signalins priemons;
emlapis ir telefon numeriai tos vietovs, kuri numatote ivykti;
Evakuojantis prireiks papildom daikt. Reikia atsivelgti vis

eimos nari poreikius, ypa kdiki, vyresnio amiaus ar negals moni, kuriems reiks specifini reikmen. Rekomenduojami pasiimti daiktai:
vanduo (ne maiau kaip 12 litr vandens kiekvienam eimos nariui);
negendanios maisto atsargos trims dienoms;
maistas kdikiams, senyvo amiaus arba turintiems laikytis
specialios dietos monms;
virtuviniai reikmenys (skardini atidarytuvas, vienkartins
stiklins, lkts, universalus peiliukas, iukli maiai);
komplektas atsargini drabui kiekvienam eimos nariui
(avalyn, neperlampamos striuks, kepurs ir pirtins,
ilti drabuiai, akiniai);
antklod ar miegmaiis kiekvienam eimos nariui;
sanitarins ir higienos priemons (tualetinis popierius,
iukli maiai, vienkartins servetls, rankluosiai, muilas, dezinfekavimo priemons, ampnas, dezodorantas,
dant pasta ir dant epetlis, ukos, lp balzamas ir kt.);
priemons praleisti laikui laukiant (knygos, aidimai, aislai
vaikams);
eimynins relikvijos, kelios eimos nuotraukos;
kiti reikmenys: popierius, raiklis, silai ir adatos, kastuvlis,
repls, verliaraktis, vilpukas, palapin, kompasas, virv,
lipni juosta ir pan.
81
specialios individualios priemons (pvz., vatos ir marls

raitis, nuolat vartojam vaist receptai ar j kopijos,
klausos aparato ar invalido veimlio atsargins baterijos,
atsarginiai akiniai ir kt.).
82
3. Kaip elgtis vykus sprogimui

Kriskite ant ems ir rankomis usidenkite galv. Jei yra
galimyb, btinai pasinaudokite bet kokia priedanga tai
gali bti pastatas, griovys, dauba, medis ar net aligatvio
bortas, patalpos viduje spintel, stalas, siena;
neskubkite palikti priedangos. Kai kurios skeveldros skrenda bumerango principu ir apsukusios rat nukrenta netoli
sprogimo vietos;
jeigu nenukentjote, o skeveldros daugiau nekrenta, pasitraukite i sprogimo vietos. inokite, kad sprogimas gali
pasikartoti toki taktik labai danai naudoja teroristai:
vykd gana nedidel sprogim, jie lukteli, kol atvyksta
specialiosios tarnybos, ir tada vykdo tikrj teroro akt,
taip sutrikdydami specialij tarnyb darb;
jeigu sprogimas vyko pastate, ieidami naudokits avariniais ijimais. Naudotis liftais ir kitais elektriniais renginiais grietai draudiama;
padkite sueistiesiems evakuotis saugi viet ir suteikite
pirmj pagalb. Rinkdamiesi saugi viet, venkite apgriuvusi pastat, nes jie ar j dalis gali visikai sugriti;
apie vyk pranekite bendruoju pagalbos numeriu 112.
4. Kaip elgtis, patekus po nuolauomis

Svarbiausia neprarasti vilties. Kvpuokie giliai, vertinkite
situacij ir stenkits bet kokia kaina igyventi;
atlaisvinkite prispaustas rankas ir kojas. Tai daryti reikia atsargiai, i lto judinant prispaustas galnes emyn ir onus, stengiantis nesujudinti vir js kabani nuolau,
kad jos nesugrit ant js;
rpinkits savimi. Apsiirkite aizdas, jeigu stipriai kraujuojate, prispauskite aizdos viet. Jeigu lauke alta, reikia
stenkits kaip nors praneti apie savo buvimo viet. aukite, belskite, ypa jeigu girdite, kad vyksta gelbjimo darbai.
inokite, kad gelbtojai kiekvien paiekos valand ijungs
veikiani technik ir suorganizuos bent 10 minui tylos,
kad galt igirsti pagalbos aukiani moni balsus.
Efektyviausias garsas bus beldiant kokiu nors gelgaliu,
akmeniu per kok nors nutrkus vamzd. Jeigu turite mobilj telefon skambinkite ir pranekite apie save;
bandykite rasti galim ijim. Tik nereikia beatodairikai
bandyti ijudinti sugriuvusi balki, plyt ir kitoki nuolau, nes gali bti, kad btent jie laiko vir js kabanias
pastato nuolauas. Neatsargiai itrauk laikani detal,
galite bti prispausti viso kalno kit nuolau;
bandykite isiaikinti, ar alia nra daugiau moni, patekusi toki situacij.
5. K daryti, jeigu jus pam kaitu

Prisiminkite, kad turite tik vien tiksl igyventi;
susitaikykite su situacija ir bkite pasiruo laukti. Pasistenkite nusiraminti ir neleiskite panikuoti kitiems kaitams;
inokite, kad bijoti yra normalu. Pirmosios 1545 min. yra
paios pavojingiausios, todl vykdykite visas grobj instrukcijas. Kuo ilgiau bsite kartu, tuo maesn tikimyb,
kad grobjas jus sualos;
nekalbkite be reikalo, tik jei btina, stenkits bti draugikas, bet nesukiaukite;
83
gultis ant ono, susiriesti kamuoliuk ir pakiti po savimi

rank, kad slytis su alta eme bt kuo maesnis. Galima
ir sdti kelius pritraukus prie krtins, pasilenkus ir galv
pridengus rankomis. Jeigu alia yra koki nors drabui,
antklodi, laikrai, kartono ir pan., reikia tai panaudoti
kaip patiesalus ir antklodes;
84
nemaldaukite, nesiteisinkite ir neverkite;

nesakykite pastab ir neduokite pasilym grobjams;
nesiginykite su grobjais ir kitais kaitais, ireikkite bendr poir;
neatsukite grobjus nugaros, jeigu negausite i j tokio
nurodymo. Aki kontaktas gali bti geras dalykas, mons
link maiau udyti, jei juos irima, bet nespoksokite
pagrobjus be perstojo;
jeigu jums silo pavalgyti, neatsisakykite, net jeigu nenorite. Tai jums suteiks jg, o atsisakymas suprieins;
pabandykite pailsti, atsisskite, jeigu galite. Jeigu situacija
ilgai usitst, pabandykite pamiegoti;
nebandykite bgti, kol nebsite visikai tikras, kad pasiseks, ir netgi jei esate tikras, pagalvokite dar kart prie
bandydamas;
jei kam nors i kait reikalinga medicinos pagalba, pranekite tai grobjams, kalbkite trumpai ir ramiai, nieko
nedarykite, kol negausite leidimo;
jei tikite, kad gelbjimo operacija tuoj vyks arba girdite
triukm ir susiaudym, raskite saugi viet, gulkite ant
grind, galv udenkite rankomis ir nedarykite joki staigi
judesi. Jokiu bdu nebkite pareign, kurie vykdo ilaisvinimo operacij, link, nes galite bti palaikyti grobjais.
6. Kaip saugiai elgtis minioje

Eidami masin rengin, neimkite namini gyvn, dideli
daikt (kuprins, lagamino), vaizdo kamer, fotoaparat;
vilkkite lengvus, patogius drabuius, kruopiai usisekite
sagas, utrauktukus. Jeigu manoma, nesirikite aliko, kaklaraiio, skarels, nesijuoskite diro;
avkite patogi, emakuln avalyn, gerai usirikite batraiius;
bdami minioje, bkite kuo toliau nuo scenos, tribn;

jeigu renginys vyksta udaroje erdvje, stenkits nebti
minios centre ar paiame pakratyje;
nesiartinkite prie neblaivi, agresyviai nusiteikusi ar ginkluot moni;
jeigu renginys vyksta atviroje vietoje, saugiausia bti minios pakratyje;
judant miniai, eikite su minia, nesikabinkite u joki objekt;
jeigu patekote didel spst, laikykite rankas ties diafragma arba onuose, sulenktas per alknes minioje didesn
tikimyb ne suklupti, o bti suspaustam;
nelaikykite rank kiense;
nesistenkite kelti nuo ems nukritusi daikt, netgi labai
brangaus daikto gyvyb brangesn;
bdami panikos apimtoje minioje, imeskite visus durianius, atrius daiktus, kurie gali sueisti jus ir aplinkinius, jei
neiojate akinius, juos nusiimkite (geriau be akini negu
likti be aki), taip pat isisekite auskarus, nusisekite grandinles, karolius, nusirikite alikus, skareles tokios detals
minioje gali bti mirtinai pavojingos;
minioje, kuri veriasi i udaros patalpos, pasitraukite kuo
toliau nuo pakraio ir stenkits ilaikyti pusiausvyr;
jei minia spaudia, pamginkite apsisukti ir sustoti su
dviem alia stoviniais monmis suremdami peius trikampio forma. Tai minimaliai padt padaryti vietos judti
krtins lstai (kvpuoti);
pargriuvus svarbiausia apsaugoti galv ir atsistoti. Jeigu atsistoti nepavyksta, susirieskite, kelius priglauskite prie pilvo ir rankomis usidenkite galv, stengdamiesi apsaugoti
gyvybikai svarbius organus.
85
nelaikykite kiense atri, smaili daikt;
86
7. Kaip suteikti psichologin param

alia esantiems monms
Rpinkits ir saugokite juos nuo pavoj. Stebkite, kad
mons negrt pavojingas vietas ir nenukentt nuo
vykio poveikio, kurio nevertina dl psichins bkls;
bkite tolerantiki galimoms stresinms reakcijoms.
mons jauia nerim, baim, pykt, gali sutrikti atmintis,
tapti sunku orientuotis, blaiviai mstyti, gali atsirasti vairi
sveikatos sutrikimo simptom. Net paios netikiausios
reakcijos yra normalios ir turbt neivengiamos;
padkite parpindami maisto ir grim, drabui, apklot,
gult, pasirpinkite minimaliomis sanitarinmis slygomis;
pasirpinkite nukentjusij fizine bkle, prireikus suteikite pirmj medicinos pagalb (sutvarstykite aizdas,
duokite vaist);
pasiteiraukite dl moni specialij poreiki: negalij
veimlio, akini, klausos aparato, vaiktyns, specialios
medicinos rangos. Jeigu galite, parpinkite juos;
kalbkits apie tai, kas vyko, kas vyksta. Paneikite jaudinanius gandus, paaikinkite, kaip yra i tikrj;
paaikinkite apie pagalb. Nemeluokite netgi nordami
padrsinti;
bkite kantrs. Jeigu tarp nukentjusij yra senyvo amiaus moni, gali tekti kelet kart kartoti atsakymus
tuos paius klausimus kas atsitiko, kas jiems pads, kur
jie nakvos ir pan. Su stres patyrusiais monmis kalbkits
aikiai, glaustai, suprantamais odiais, nevartokite specifini termin;
nepalikite n vieno mogaus vienio. Leiskite jiems suprasti, kad domits, kad suprantate j bsen ir gerbiate j
jausmus. Nekritikuokite, nekaltinkite;
nesakykite viskas bus gerai nukentjusiems taip neatrodo, geriau sakykite taip, buvo baisu, taip, buvo lidna,
bet pavojus jau prajs, mes esame saugs;
skatinkite mones pasitikti savimi. mons jauiasi blogai,
kai yra bejgiai ir labai priklausomi nuo t, kurie juos globoja. Suraskite visiems kokios nors veiklos;
skatinkite bendrauti tarpusavyje. Adekvaiau situacij reaguojanius mones galima paskatinti pasikalbti su atriai
situacij reaguojaniais monmis;
padkite susisiekti su eimos nariais. Neinoma eimos
nari buvimo vieta, neinia, ar jie saugs, didina nerim ir
sunkina psichologin bkl. Darykite visk, kas manoma,
siekdami isiaikinti eimos nari kontaktus ir su jais susisiekti;
nordami pagelbti tiems, kuri artimieji uvo, elkits pagarbiai ir ujauiamai. Neverskite kalbti, nekamantinkite,
leiskite pabti vieniems.
8. Kaip elgtis prasidjus karui

(ar pasirodius prieikiems kariams
js mieste ar gyvenvietje)
Pirmiausia reikia sismoninti, kad js civilis gyventojas, kuriam
rpi ilikti gyvam ir saugiai pasitraukti i karo veiksm zonos. Js
nesate pareignas, karys, rezervistas ar savanoris jie turi elgtis
pagal i anksto numatyt plan ir organizuotai. Kol kas js neturite speciali ini ir gdi, kaip kariauti. Js tikslas pasiekti
saugi zon ir ten apsisprsti, kaip elgtis toliau.
87
ujauskite nukentjusius mones, paskatinkite juos kalbti

ir iklausykite. Padrsinkite ir nuraminkite. Suteikite vilties
ir tikjimo, kad sunkumai bus veikti;
88
Civiliai gyventojai konflikto metu turi suprasti, kad namai, kuriuose gyvena, nra svarbiau u j gyvyb, todl nereikia stengtis
bet kokia kaina bst ginti ir saugoti. Jei tikimasi, kad js gyvenamajame rajone vyks susirmimai, patartina evakuotis kaimo
vietoves, kuriose galima i anksto sukaupti atsarg igyventi. Labai tiktina, kad konflikto ar karo metu pinigai turs maai verts,
todl kur kas svarbiau kaupti potencialiai paklausius produktus ir
daiktus (pvz., cigaretes, baterijas, akumuliatorius, degtukus, negendanius maisto produktus, stipr alkohol), kurie taps main
objektu.
Prasidjus karui ar pasirodius prieikiems kariams js mieste ar
gyvenvietje, itin svarbu (bandant evakuotis):2
1. Isaugoti alt prot. Nepanikuokite ir nepraraskite sveikos nuovokos. viai u lango dar nra pasaulio pabaiga. Net
jeigu js laiptinje sikr sueistj primimo punktas, o
kaimyniniame bute sitvirtino kulkosvaidininkai, tai dar nereikia, kad turite bgti, kur akys mato. Toks sprendimas jums
gali kainuoti gyvyb. vertinkite, kas k audo ir kodl.
2. Laikytis atokiau nuo kari. Jeigu js bstas atsidr
aktyvi karini veiksm zonoje turite trauktis. Ypa, jei alia
js sitvirtino vienos ar kitos puss kariai. Anksiau ar vliau
jie prads susiaudym, o, bdamas beginklis civilis, js galite
tapti atsitiktine auka.
3. Pasirpinti atsargomis. Didmiesi problema juose
labai trksta maisto. Kaime atsarg galima rasti daugiau, o
didiuosiuose miestuose gauti maisto gali tapti didele problema jau prajus parai nuo karini veiksm pradios. Pirkti
maisto atsargas manoma tik i anksto. Nuaidjus pirmiesiems
viams ir atsiradus realiai grsmei ti, parduotuvs bus
udaromos, jos gali tapti plik taikiniu. Tiktina, kad maisto
2
i patarim dalis parengta remiantis ir Ukrainos patirtimi, kaip igyventi karo

metu.
4. Apsirpinti vandeniu. Vanduo itin didel problema.

Vykstant aktyviems kariniams veiksmams daniausiai jis
tiesiog ijungiamas. Be to, gali bti ir dl diversijos akt, ir atsitiktinai paeisti vandentiekio vamzdiai. Nereikia panikuoti.
Yra viet, kuriose vanduo kaupiasi. Viena j tualeto bakelis.
Prisipilkite io vandens indus. Jo vienam mogui pakaks
savaitei. Vandens gali bti ir tirpstaniame aldytuve. Be to,
daugelis ms namuose laikome skysi ir maisto atsarg.
Prie pasitraukdami i bsto pasiimkite tai, kas btiniausia.
5. Nelaikyti visko vienoje vietoje. Jei rengiats pasitraukti i
konflikto ar karo zonos, susidkite atsargas krepius, kuriuos
galsite paneti. Jei aplinkui audo, automobil nesskite jis
taps lengvu taikiniu ir n viena kariaujanti pus jums laisvai
judti neleis. Karo zonoje galimas pavojaus altinis yra likviduojamas. Juo labiau kad prasidjus karui keliai sugadinami
arba udaromi. Btinai susidkite vien maesn kuprin, kurioje bt maisto ir vandens. Jos niekada nenusiimkite. Kuprin nekite tik ant nugaros. Ant pilvo neturi bti joki daikt,
nes nuaidjus viams js tursite kristi ant ems. Jei neuliai
neleis jums priglusti prie ems, tapsite lengvu taikiniu.
6. Aikiai parodyti, kad esate civilis. Pasiimkite balt antklod ar paklod ir apvyniokite ja kuprin. Joki maskuojamj spalv ar karik simboli negali bti js aprangoje,
joki speciali pirtini, matomoje vietoje pakabint medioklini peili ar gertuvi. Js esate civilis ir turite tai i karto parodyti. Karo lauke kas atrodo kaip karys, tas ir kariauja.
Jei esate civilis ir tai aikiai parodote, vargu ar kas nors skubs
jus udyti. Aiku, tai nereikia, kad galite laisvai vaikioti
miesto gatvmis visikai nesisaugodami. Atsitiktin kulka gali
atlkti bet kuriuo metu.
89
sandlius, produkt bazes ar didesnius prekybos centrus

perims pasiprieinimo ir alies gynybos veiksmus vykdantys
karikiai, nes jie privalo usitikrinti maisto atsargas.
90
7. Neaukoti gyvybs dl nuosavybs. Prisiminkite, kad

jokie pasaulio turtai neverti js gyvybs. Jeigu js but
atj ginkluoti kariai m kraustyti spintas, jokiu bdu neprovokuokite konflikto. Gerai, jei pavyks ramiai ieiti pro duris.
Kiekvienas bandymas pasiprieinti, apginti bet kok savo turt
(bst, automobil, vertingus daiktus ir pan.), rodinti savo
teises tik iauks agresij. Tai btina atsiminti, ypa jei alia yra
js vaikai. Daniausiai jokie praymai ir maldavimai, kad keliaujate su vaikais, nepads. Jau aptarme, kad reikia dtis dvi
kuprines didesn ir maesn. Didel tikimyb, kad, atmus
didesnij kuprin, maesnioji liks jums, jei parodysite, kad
joje yra tokie patys daiktai, kaip ir didiojoje, vanduo, maistas, ilti rbai (jei lauke alta). Prisiminkite, kad karo veiksmai
ne vien jus paskatins palikti namus. Keliaudami didesnmis
grupmis, mons paprastai padeda vieni kitiems, padidja
j galimybs apsiginti nuo plik.
8. Pamirti smalsum. Js tikslas itrkti i miesto ar kovos veiksm zonos. Joki nukrypim nuo kurso, kad pasiirtumte, kas vyksta. Per mius miestuose abi kariaujanios
grups plaiai naudoja diversant grupes, todl bet koks
susitikimas su jais gali bti lemtingas galite bti palaikytas
prieu, nipu ar panaiai ir sunaikintas.
9. Keliauti tik dien. Vykstant karo veiksmams su neuliais
per par nueiti 1015 kilometr yra normalu. Nesitikkite
itrkti greitai, ypa jei keliaujate su vaikais. Vaikams tokia kelion yra rimtas ibandymas, todl itin venkite judti tamsoje.
Dl savo saugumo js turite bti gerai matomi. Nakt civil
nuo kario atskirti labai sunku, todl tikimyb sulaukti kulkos
iauga kelis kartus. Pasirinkite tinkam viet nakvynei. Nedekite ugnies. Pamirkite cigaretes j kvapas ir liepsna lengvai
patrauks nereikaling dmes.
10. Neiti bet kur iekoti kontrols punkto. iuolaikiniai
miestai danai supami iedini keli. Tai leidia miest apsupti
Jeigu evakuotis nepavyko, btina:

1. Pasirpinti maistu. Igyvens tie, kurie turs k valgyti, k
gerti, k mainyti tai, ko trksta (arba, pavyzdiui, turs k
imainyti teis pereiti pro saugom sargybos post). Jeigu
einate parduotuv pasikvieskite draug. Taip galsite parsineti daugiau produkt, maesn tikimyb, kad grtant jus
apipl.
2. sigyti ginkl. Tai priemon apsisaugoti nuo bandit.
Atkreipiame dmes, kad ginkl naudoti galima tik savigynos tikslu.
91
labai greitai. Retai kada prasidjus karo veiksmams vykdoma

visika miesto blokada. Daniausiai bgantys civiliai ileidiami pro tam skirtus punktus. Btent j ir iekokite, neikite bet
kur. Kontroliniai punktai tam ir rengti, kad i apsupties civiliai
galt saugiai ieiti. Nenustebkite, jei punkte i js bus atimta viskas, k neats vertinga. Js prieikos valstybs gyventojas. Kariams js mantos tampytis nereiks, todl jie gali
paimti visk ir tai sandliuoti. Jums svarbiausia pasitraukti i
karo veiksm zonos. Apsupt palikti be joki asmenini daikt
yra normalu. Net jei manote, kad papuoalus paslpte labai
gerai, patikkite, btent ten kariai iekos pirmiausia. Itrk i
karo veiksm zonos aikiai nusibrkite tolimesn marrut.
Galbt pasiekiamu atstumu yra js sodas, kur turite maisto
ir ilt drabui. Galbt inote artimiausi kaimo sodyb,
kur galima gauti geriamojo vandens. Eiti inomu marrutu
bus patogiau ir saugiau. Stenkits nepasiklysti. Atgav jgas
tursite priimti sprendim. Jei norite toliau trauktis js
galutinis tikslas turi bti artimiausios draugikos valstybs siena. Jei js valstyb apsupta prie, be dokument ir pinig
trauktis usien bus beveik nemanoma. Tursite likti alyje ir
sitraukti pasiprieinimo judjim: bti pasiuntiniais, maisto
tiekjais, o gal ir tiesiogiai su ginklu ginti savo al arba tiesiog
stengtis igyventi ten, kur karo veiksmai nra tokie aktyvs.
92
3. vertinti, ar js bstas yra alia minosvaidio pozicijos, ar ant js namo stogo sitais snaiperis, taip pat
ar js bstas gali patekti valymo zon. Prieininkai
stengsis sunaikinti minosvaidio pozicij, o snaiperi pozicijos gali bti apaudomos netgi tank. Namai daniausiai
valomi labai grubiai (metamos ir granatos). Jei js bstui
gresia toks pavojus, btina greitai i jo pasitraukti.
4. Neliesti uvusij. Po lavonu gali bti granat, todl,
nordami paimti uvusiojo ginkl ar ovinius, padarykite tai
jo neapversdami ir jo kruopiai neapiekodami.
5. Susirasti likimo draug. Jeigu jau likote mieste, stenkits
telktis draugn su pastamaisiais, draugais, giminaiiais
kartu bus daug lengviau apsiginti nuo bandit ir marodieri.
6. sirengti slptuves. Visuose daugiabuiuose yra sandliuk. Juose galima slptis nuo bombardavim, kartu tai gera
vieta produkt, kuro, medikament paprastoms atsargoms
saugoti. Jeigu neturite sandliuko, tokiu atveju galite sirengti
saug kambar. Labiausiai tinka mrinio namo apatinis auktas. Pasirinkite kambar, kuriame maiausiai lang, nes juos
privaloma utaisyti. Taiau nepamirkite, kad langas yra tinkamiausias atsarginis ijimas, nes jeigu aklai usibarikaduosite,
ugriuvus perdangoms, bsite kalinti.
Kaip rs paversti slptuve:

geriausiai tinka rsiai betoniniais perdengimais, tvirtomis
sienomis;
sukalkite tvirtas plaias lentynas ir pastatykite jas palei sien. Prireikus lentynos daiktams sudti gali bti panaudotos
kaip suolai ar gultai;
i anksto numatykite antr ijim i rsio, jeigu yra galimyb, j sirenkite;
jeigu rsyje turite krosnel, jos dmtraukis turt bti ivestas lauk, o grindys po krosnele apsaugotos nuo galimo gaisro (iklotos plytomis, udengtos betonine plokte
ir pan.);
rsio grindis iklokite lentomis ar medio ploktmis ilumai sulaikyti;
jeigu rsys su langais, turkite mai. Rsio langai i iors
turi bti udengti smlio pripiltais maiais, kad vid nepatekt skeveldr;
atsinekite rs portatyvin virykl (dujin), ibalin lemp;
rsyje laikykite dal atsarg (vandens, maisto), ilt drabui, btinj reikmen;
vandeniui laikyti turkite 40 l talpos bidon ar kit talpykl;
i anksto nusprskite, kurioje vietoje rengsite tualet (galima naudoti kibir su dangiu);
jeigu gyvenate daugiabutyje, tiktina, kad rsyje slpsits
ne vieni, todl galsite telktis draugn su kaimynais:
uteks keli krosneli visam rsiui jas reikt pastatyti
alia rsio lang, o dmtraukius ivesti pro langus; krosnels atliks ir apvietimo funkcij;
galsite skirti vien patalp maistui, atskir patalp tualetui; bendrai gaminti valg, bendromis pastangomis
papildyti maisto produkt ir vandens atsargas.
93
rsyje i anksto turi bti rengta ventiliacijos anga. Numatykite ir papildom ventiliacij tinka apie 150 mm skersmens vamzdis. Pagalvokite, kaip greitai galsite j pritaikyti;
Redaktoriaus baigiamasis odis
Lietuvos piliei domjimasis saugumo ir gynybos klausimais bei

j informuotumas apie elges karo ar kitokios grsms valstybei
atveju neabejotinai yra vieni svarbiausi valstybs saugumo
veiksni.
Akivaizdu, kad alies pilieiai neabejingi Lietuvos saugumui.
Siekme, kad iame leidinyje jie gaut visapusikos informacijos
apie valstybs ir galimus savo veiksmus itikus nelaimms ar prasidjus karui. Stengms pateikti vis btin informacij, taiau
suprantame, kad galjo likti klausim, kuriems reikt dar papildom atsakym ir paaikinim.
Tiems, kurie nort plaiau pasidomti igyvenimo karo slygomis bdais, rekomenduojame paskaityti Pilietinio pasiprieinimo
rengimo centro 2002 metais parengt leidin Pilietinis pasiprieinimas ypa tas dalis, kur apraomas savanorio igyvenimas karo
metu ir pasiprieinimo dalyvi bei amunicijos slptuvs. Su ios
knygos turiniu galima susipainti ir Krato apsaugos ministerijos
interneto svetainje http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/leidiniai/leidiniai_876.html.
Norime atkreipti dmes ir Krato apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomens, Lietuvos auli sjungos, Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos leidiamus leidinius, kuriuose
taip pat raoma apie vairius domius krato apsaugos sistemos
aspektus.
Besidomintiesiems galimybmis prisidti prie Lietuvos saugumo
ir gynybos stiprinimo silome plaiau susipainti su Krato apsaugos savanori pajg ir Lietuvos auli sjungos veikla, taip
pat su bsim Lietuvos karinink karin kasdiens veiklos
Dr. Karolis Aleksa
ODIS
BAIGIAMASIS
Piliei informavim aktualiais saugumo ir gynybos politikos klausimais visuomet laikme ypatingos svarbos prioritetu. Tam dar
didesn dmes skyrme Rusijos agresijos Ukrainos atvilgiu fone.
iuos darbus tsime ir toliau. Visgi tikims, kad is leidinys netaps
tik paprasta instrukcija, kurioje nurodoma ir patariama, kaip pilieiams elgtis nelaimi ir karo atveju, bet ir paakins plaiau kalbtis
apie Lietuvos saugumo ir gynybos problemas, o tai leis mums dar
veiksmingiau stiprinti savo alies saugum ir gynyb.
95
REDAKTORIAUS
ypatybmis (Savanoris, Trimitas, Karinas ir kiti leidiniai, kuriuose apie tai raoma, publikuojami Krato apsaugos ministerijos
svetainje http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/karine_ziniasklaida_655.html).
Literatros ir altini sraas
1. BANIULIEN, Renata; ir kt. Civilin sauga. Mokymo priemon profesinio mokymo staigoms. Kaunas, 2014. 256 p. ISBN 978-9955-77256-9.
2. BANIULIEN, Renata; KRULIKAUSKAS, Valdas. Protection of the
population and environment in Georgia. Family mobilisation before
any disaster. Tbilisi, 2013. 98 p.
3. MANKEVIIUS, Vytautas; DAUGIRDAS, Albertas. Pilietinis pasiprieinimas. Vilnius, 2002. 187 p.
4. MINIOTAIT, Graina. Pilietinis pasiprieinimas Lietuvos saugumo ir gynybos sistemoje: raida ir perspektyvos. I Lietuvos metin
strategin apvalga 2003. Vilnius, 2004, p. 195209.
5. MINIOTAIT, Graina. Pilietinis pasiprieinimas Lietuvos saugumo ir gynybos sistemoje: raida ir perspektyvos. I Vietoje ivad:
straipsni rinktin. Vilnius, 2014, p. 4362.
6. PAKEVIIT, Alina; ir kt. Civilin sauga maiems ir dideliems.
Vilnius, 2007. 248 p. ISBN 978-9955-611-11-0.
7. SHARPAS, Gene. Pilietin gynyba. Postmilitarini ginkl sistema.
Vilnius: Mintis, 1992. 161 p. ISBN 5-417-00629-7.
8. SHARPAS, Gene. Savarankika gynyba be bankroto ir karo. Vilnius,
1992. 77 p.
9. Deimt praktini patarim, kaip igyventi prasidjus karui [interaktyvus]. S. l.: portalas 15min.lt, 2014-03-18 [irta 2014m. lapkriio 30 d.]. Prieiga per internet: <http://www.15min.lt/naujiena/
aktualu/karo-zona/desimt-praktiniu-patarimu-kaip-isgyventiprasidejus-karui-784-412730>.
11. Lietuvos Respublikos civilins saugos statymas [interaktyvus]. [irta 2014 m. lapkriio 30 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=465456&p_tr2=2>.
12. Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo agresijai statymas [interaktyvus]. [irta 2014 m. lapkriio 30 d.].
Prieiga per internet: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=373781&p_tr2=2>.
13. Lietuvos Respublikos karo padties statymas [interaktyvus]. [irta 2014 m. lapkriio 30 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.
14. Lietuvos Respublikos karo prievols statymas [interaktyvus]. [irta 2014 m. lapkriio 30 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucija [interaktyvus]. [irta 2014 m.
lapkriio 30 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.lrs.lt/pls/
inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=465070&p_tr2=2>.
16. Lietuvos Respublikos krato apsaugos sistemos organizavimo ir
karo tarnybos statymas [interaktyvus]. [irta 2014 m. lapkriio 30 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/
dokpaieska.showdoc_l?p_id=476622&p_tr2=2>.
17. Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimaniosios alies paramos statymas [interaktyvus]. [irta 2014 m. lapkriio 30 d.].
18. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas
[interaktyvus]. [irta 2014 m. lapkriio 30 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=442449&p_tr2=2>.
97
LI T ER AT R OS I R ALT I N I SR A A S
10. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas [interaktyvus]. [irta 2014 m. lapkriio 30 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=471480>.
LI T ER AT R OS I R ALT I N I SR A A S
98
19. Lietuvos Respublikos nepaprastosios padties statymas [interaktyvus]. [irta 2014 m. lapkriio 30 d.]. Prieiga per internet:
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=435626&p_tr2=2>.
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2010 m. gegus 12 d. nutarimas
Nr. 529 Dl Kolektyvins apsaugos statini poreikio nustatymo
tvarkos aprao patvirtinimo [interaktyvus]. [irta 2014 m. lapkriio 30 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/
dokpaieska.showdoc_l?p_id=372297&p_tr2=2>.
21. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2010m. spalio 20d. nutarimas Nr.1502 Dl gyventoj evakavimo organizavimo tvarkos
patvirtinimo [interaktyvus]. [irta 2014 m. lapkriio 30 d.].
22. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2012 m. gegus 29 d. nutarimas Nr. 631 Dl gyvybikai svarbi valstybs funkcij srao
patvirtinimo [interaktyvus]. [irta 2014 m. lapkriio 30 d.].
showdoc_l?p_id=426220&p_tr2=2>
23. 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencij papildomas protokolas
Dl tarptautini ginkluot konflikt auk apsaugos (I protokolas)
[interaktyvus]. [irta 2014 m. lapkriio 30 d.]. Prieiga per
internet: <https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?document
Id=TAR.04EB951D68F0>.
UDK 355.58(474.5)
Ka-16
K TURIME INOTI APIE PASIRENGIM

EKSTREMALIOSIOMS SITUACIJOMS IR KARO METUI
Atsakingasis redaktorius dr. Karolis Aleksa
Kalbos redaktors Renata Alauskait-Mikalainien, ydr vobien
Maketavo Violeta Pikinait
2014 12 19. Tiraas 5000 egz. Usakymas Nr. GL-475

Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerija,
Totori g. 25, 01121 Vilnius, www.kam.lt
Maketavo Krato apsaugos ministerijos bendrj reikal departamento
Leidybos skyrius, Totori g. 25, 01121 Vilnius
Spausdino Lietuvos kariuomens Karo kartografijos centras,
Muitins g. 4, Domeikava, 54359 Kauno r.
ISBN 978-609-412-071-8
Tarptautinis civilins
gynybos skiriamasis
enklas
Kolektyvins apsaugos
statinio specialusis
enklas

Ką Turime Žinoti Apie Pasirengimą Ekstremaliosioms Situacijoms Ir Karo Metui

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Ką Turime Žinoti Apie Pasirengimą Ekstremaliosioms Situacijoms Ir Karo Metui

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

!

Krato apsaugos ministerija

K TURIME INOTI APIE PASIRENGIM

Krato apsaugos ministerija

Krato apsaugos ministras

aktyvus stojimas Lietuvos auli sjungos gretas, auganti alies

Pilietinei gynybai ir galimybms jai pasirengti skirta ketvirtoji

Treioji dalis skirta supaindinti su tuo, kaip veikia mobilizacijos

Baigdamas savo od, noriau pareikti, kad esu tvirtai sitikins

Kiekviena valstyb gali susidurti su vairiais ikiais, kelianiais

VALSTYB TAIKOS IR KARO METU

II. CIVILIN SAUGA

Pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms

Civilins saugos sistema veikia nuolatins parengties principu:

Kaip Lietuva rengiasi

ir pareig bei jas vykdani subjekt visuma vadinama civilins

CIVILIN SAUGA TAIKOS IR KARO METU

Lietuvos gyventoj teiss ir pareigos gresiant

Gyventojams svarbiausi yra savivaldybi ekstremalij situacij

Valstybinius planus, kuriuose apraoma, kaip bus valdomos

CIVILIN SAUGA TAIKOS IR KARO METU

Ekstremalij situacij atvejais

Lietuvos kariuomens pagalba

Civilin sauga nepaprastosios

Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, gebjimai reaguoti

CIVILIN SAUGA TAIKOS IR KARO METU

ir rengini, valstybins reikms ir rizikos objekt sustiprinta

vedus nepaprastj padt, gali bti taikomi

CIVILIN SAUGA TAIKOS IR KARO METU

Civilin sauga karo padties metu

Tarptautinis civilins gynybos skiriamasis enklas lygiakratis

Humanitarins uduotys siekiant

CIVILIN SAUGA TAIKOS IR KARO METU

Lietuvos Raudonojo Kryiaus

atlieka paiekos ir gelbjimo darbus;

Perspjimas ir informavimas: perspjimo

CIVILIN SAUGA TAIKOS IR KARO METU

Perspjimas visuomens informavimo

Kas yra gyventoj perspjimo

CIVILIN SAUGA TAIKOS IR KARO METU

ios funkcijos aktyvinimo mobiliuosiuose telefonuose instrukcijas

Gyventojai nra link i karto patikti gauta informacija. Tiktina,

Evakavimasis saugias teritorijas

CIVILIN SAUGA TAIKOS IR KARO METU

Evakavimas gali bti iankstinis ir skubus. Iankstinis evakavimas

Paskelbus gyventoj evakavim,

Kaip Lietuvoje organizuojamas

Gyventoj surinkimo punktai tai vietos, kurias evakuojant

CIVILIN SAUGA TAIKOS IR KARO METU

higienos reikmenimis, variais drabuiais. i ir kit btiniausi

Kaip galima evakuotis

Bkite pasireng ivykti

Evakavimasis psiomis gali bti labai tiktina pasitraukimo i

Psiomis daniausiai evakuojamasi i karo veiksm ar ginkluoto

CIVILIN SAUGA TAIKOS IR KARO METU

Slpimasis kolektyvins apsaugos patalpose

Gyventojai, gav praneim apie ikilusi grsm ir apie btinum

CIVILIN SAUGA TAIKOS IR KARO METU

dur, vdinimo acht plotas. Tokie statiniai turi stovti saugiu

Kokia kolektyvins apsaugos statini

Kam yra skirtos slptuvs

CIVILIN SAUGA TAIKOS IR KARO METU

Slptuvse, skirtose operacij centr ir Bendrojo pagalbos centro