You are on page 1of 7

11 seminaras.

Privatieji juridiniai asmenys


Teism praktika:
1. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m.
birelio 22 d. nutartis byloje AB kio bankas v. A. L., bylos Nr. 3K-7-308/2004;
2. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m.
lapkriio 19 d. nutartis byloje UAB Skraidenis v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3495/2007, nutartis paskelbta biuletenyje Teism praktika Nr. 29, P. 79-90;
3. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m.
lapkriio 17 d. nutartis civilinje byloje B AVG Lankesa v. M. ., bylos Nr. 3K3-513/2009.
Klausimai:
1. Privataus juridinio asmens samprata pateikta Civilinio kodekso 2.34 str. 3 d. Tai juridiniai
asmenys, kuri tikslas tenkinti privaius interesus.

2. Privai juridini asmen klasifikacija ir poymiai:

pelno siekiantys, t. y. mons;


pelno nesiekiantys, pavyzdiui, daugiabui nam savinink bendrijos;
ribotos civilins atsakomybs;
neribotos civilins atsakomybs.

3. Pateikite individualios mons samprat.


Individuali mon yra privatus neribotos civilins atsakomybs juridinis asmuo,
nuosavybs teise priklausantis vienam fiziniam asmeniui.
4. Kas gali bti individualios mons steigju? Ar yra nustatyti kokie nors individualios
mons steigj skaiiaus apribojimai?
Remiantis ndividuali moni statymu darytina ivada, kad individualios mons
steigju gali bti tik veiksnus fizinis asmuo, taigi individuali mon steigia vienas
fizinis asmuo.
5. Individualios mons minimalaus kapitalo dydis.
statymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo.
6. Kokios yra individualios mons dalyvio teiss ir kompetencija?
Individualios mons savininko teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individuali
moni statymai, individualios mons nuostatai.
Individualios mons savininkas priima iuos sprendimus:
keisti individualios mons nuostatus;
pakeisti individualios mons buvein;
paskirti individualios mons vadovu kit asmen, jei tai nustatyta individualios mons nuostatuose,
j ataukti, individualios mons vardu sudaryti su juo darbo ar civilin sutart;
tvirtinti metini finansini ataskait rinkin, jeigu finansini ataskait rinkinio sudarymas yra
nustatytas individualios mons nuostatuose ir individualios mons vadovu yra paskirtas kitas
asmuo;
steigti filialus ir atstovybes, nutraukti j veikl ir tvirtinti filial bei atstovybi nuostatus;
pertvarkyti individuali mon;

reorganizuoti individuali mon, kai ji gali bti reorganizuojama;


likviduoti individuali mon.
Individualios mons savininkas turi ias teises:
gauti individualios mons peln;
paimti i individualios mons turt;
gauti likviduojamos individualios mons turt, likus atsiskaiius su individualios mons
kreditoriais;
gauti vis informacij apie individualios mons veikl ir susipainti su visais individualios mons
dokumentais, jeigu individualios mons vadovu paskirtas kitas asmuo;
7. Kaip organizuojamas individualios mons valdymas?
Individuali mon turi vienasmen valdymo organ individualios mons vadov. Individualios
mons savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios mons valdymo organas mons
vadovas, jeigu individualios mons nuostatai nenustato kitaip. Kai individualios mons savininkas
kartu yra mons vadovas, jam priskiriama individualios mons vadovo kompetencija.
Individualios mons savininkas gali individualios mons vadovu paskirti kit asmen, jei tai
nustatyta individualios mons nuostatuose. Apie individualios mons vadovo paskyrim arba su
juo sudarytos darbo ar civilins sutarties pasibaigim ne vliau kaip per penkias dienas turi bti
praneta juridini asmen registrui. Kai individuali mon steigiama, individualios mons vadovu
paskirtas asmuo pradeda eiti vadovo pareigas nuo individualios mons registravimo juridini
asmen registre dienos.
Kai individualios mons vadovu savininkas paskiria kit asmen, su individualios mons vadovu
sudaroma darbo ar civilin sutartis. Sutart su individualios mons vadovu individualios mons
vardu pasirao individualios mons savininkas. Individualios mons vadovas pradeda eiti pareigas
nuo sutarties sudarymo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Kai su individualios
mons vadovu sudaroma darbo sutartis, gali bti sudaryta jo visikos materialins atsakomybs
sutartis. Individualios mons savininkui primus sprendim ataukti vadov, su juo sudaryta darbo
ar civilin sutartis nutraukiama. Darbo ginai tarp individualios mons vadovo ir individualios
mons savininko nagrinjami teisme.
Individualios mons vadovas vienvaldikai veikia individualios mons vardu, jeigu individualios
mons nuostatai nenustato kitaip, ir atsako u individualios mons veiklos organizavim,
dokument ir kitos informacijos apie individualios mons turt bei veikl saugojim, metini
finansini ataskait rinkinio sudarym, jeigu individualios mons finansini ataskait rinkinio
sudarymas nustatytas individualios mons nuostatuose, individualios mons dokument ir
duomen pateikim juridini asmen registrui. Individualios mons vadovas taip pat turi ir kitas
Civiliniame kodekse, iame ir kituose statymuose, individualios mons nuostatuose nustatytas
teises ir pareigas.
8. Kas sudaro individualios mons turt?
Turtas individualiai monei priklauso nuosavybs teise.
Individualios mons turtas yra individualios mons nuosavybn perduotas individualios mons
savininkui asmenins nuosavybs teise priklauss turtas, taip pat turtas, gytas individualios mons
vardu. Individualios mons savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtins nuosavybs teise
priklausantis turtas perduodamas individualiai monei patikjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesusitaria
kitaip.
9. Ar yra koki nors individualios mons pertvarkymo apribojim? Nra.
10. Pateikite kins bendrijos samprat. kin bendrija tai privatus neribotos civilins
atsakomybs juridinis asmuo, steigtas keli fizini ir (ar) juridini asmen jungtins veiklos
sutartimi vykdyti komercin kin veikl

11. Kokios yra kins bendrijos rys? Kuo jos skiriasi? kin bendrija gali bti dviej
teisini form (ri):

tikroji kin bendrija;


komandin kin bendrija.

Skiriasi asmenimis, kurie gali bti dalyviais. Tikruoju nariu negali bti kit bendrij tikrieji nariai,
individuali moni savininkai, valstyb, savivaldybs, valstybs mons, savivaldybs mons,
biudetins staigos, kins bendrijos ir individualios mons, taip pat Europos ekonomini interes
grups ir j nariai. Komanditoriumi negali bti valstyb, savivaldybs, valstybs mons,
savivaldybs mons, biudetins staigos.
12. Kaip organizuojamas kini bendrij valdymas?
kins bendrijos valdomos remiantis jungtine veiklos sutartimi.
13. Kokia yra kini bendrij nari atsakomyb u bendrijos prievoles?
Kai bendrijos prievolms vykdyti neutenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal
bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o komanditoriai pagal komanditins kins
bendrijos prievoles atsako tik tuo savo turtu, kur ne ir (ar) sipareigojo neti komanditin
kin bendrij. Asmuo, kuris nebra tikrasis narys, pagal bendrijos prievoles, atsiradusias, kol
jis buvo tikruoju nariu, atsako taip, kaip jis atsakyt bdamas tikruoju nariu. Tikrajam nariui
fiziniam asmeniui mirus arba pasibaigus tikrajam nariui juridiniam asmeniui ios dalies
nuostatos taikomos ir tikrojo nario teisi permjui, iskyrus valstyb ir savivaldybes.
14. Pateikite akcins bendrovs bei udarosios akcins bendrovs sampratas.
Tai bendrovs, kuri statinis kapitalas padalytas dalis, vadinamas akcijomis.
15. Kokie yra skiriamieji akcini bendrovi ir udarj akcini bendrovi poymiai?
Akcins bendrovs statinis kapitalas turi bti ne maesnis kaip 150 tkst. lit. Jos akcijos gali bti
platinamos bei jomis prekiaujama vieai, vadovaujantis vertybini popieri rink
reglamentuojaniais teiss aktais.
Udarosios akcins bendrovs statinis kapitalas turi bti ne maesnis kaip 10 tkst. lit. Joje turi
bti maiau kaip 250 akcinink. Udarosios akcins bendrovs akcijos negali bti platinamos ir
jomis prekiaujama vieai, jei statymai nenustato kitaip.
16. Kokias pagrindines teises ir pareigas turi akcini bei udarj akcini bendrovi
dalyviai?
Turi teis:
perleisti akcijas;
gauti reikiam informacij apie bendrov;
dalyvauti visuotiniame akcinink susirinkime;
dalyvauti bendrovs valdymo organ rinkimuose;
gauti bendrovs pelno dal;
kreiptis teism dl paeist teisi gynimo.
Dalyviai privalo bti lojals, veikti siningai ir atsakingai.
17. Kokie akcini bei udarj akcini bendrovi organai yra privalomi? Kokie gali bti
sudaromi?
Privalomi yra valdymo organai. Jie gali bti vienasmeniai arba kolegials. Taip pat btinas
dalyvi susirinkimas ( CK 2.82 str. 2 d.)

18. Ar akcini bei udarj akcini bendrovi valdymo organo nariai gali neturti
valdomos bendrovs akcij? Gali.
19. Visuotinio akcinink susirinkimo suaukimo tvarka.
Visuotinio akcinink susirinkimo suaukimo iniciatyvos teis turi stebtoj taryba, valdyba (jeigu
valdyba nesudaroma bendrovs vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausanios akcijos suteikia
ne maiau kaip 1/10 vis bals, jeigu statai nenumato maesnio bals skaiiaus.
Visuotinis akcinink susirinkimas aukiamas valdybos arba bendrovs vadovo sprendimu.
Visuotinis akcinink susirinkimas aukiamas bendrovs vadovo sprendimu, kai:
1) bendrovje valdyba nesudaryta, arba
2) yra ne daugiau kaip pus statuose nurodyto valdybos nari skaiiaus, arba
3) statymo nustatytais atvejais ir terminais bendrovs valdyba nesuaukia visuotinio akcinink
susirinkimo.
Jei bendrovs valdyba ar nurodytais atvejais bendrovs vadovas neprim sprendimo suaukti per
10 dien nuo paraikos gavimo dienos visuotin akcinink susirinkim, visuotinis akcinink
susirinkimas gali bti aukiamas akcinink, kuriems priklausanios akcijos suteikia daugiau kaip
1/2 vis bals, sprendimu.
Visuotinio akcinink susirinkimo suaukimo iniciatoriai valdybai ar bendrovs vadovui pateikia
paraik, kurioje turi bti nurodytos susirinkimo suaukimo prieastys ir tikslai, pateikti pasilymai
dl susirinkimo darbotvarks, datos ir vietos, silom sprendim projektai. Visuotinis akcinink
susirinkimas turi vykti ne vliau kaip per 30 dien nuo paraikos gavimo dienos. Visuotin
akcinink susirinkim suaukti neprivaloma, jei paraika neatitinka vis ioje dalyje nustatyt
reikalavim ir nepateikti reikiami dokumentai arba silomi darbotvarks klausimai neatitinka
visuotinio akcinink susirinkimo kompetencijos.
Jeigu visuotinis akcinink susirinkimas nevyksta, turi bti suauktas pakartotinis visuotinis
akcinink susirinkimas.
20. Visuotinio akcinink susirinkimo kompetencija ir balsavimo tvarka.
Akcinink susirinkimas renka valdymo organus.
21. ??? Kokie nustatyti terminai ginyti akcini bei udarj akcini bendrovi akcinink
susirinkimo sprendimus? Nuo kada ie terminai pradedami skaiiuoti?
Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais iekin dl bendrovs organ
sprendim negaliojimo gali pareikti akcininkai, kreditoriai, bendrovs vadovas, valdybos ir
stebtoj tarybos nariai ar kiti statymuose numatyti asmenys ne vliau kaip per 30 dien nuo
dienos, kuri iekovas suinojo arba turjo suinoti apie ginijam sprendim.
22. Stebtoj tarybos sudarymas ir kompetencija. Stebtoj taryba yra kolegialus bendrovs
veiklos prieir atliekantis organas. Stebtoj tarybai vadovauja jos pirmininkas. Stebtoj
tarybos nari skaii nustato bendrovs statai. Turi bti ne maiau kaip 3 ir ne daugiau kaip
15 stebtoj tarybos nari. Stebtoj taryb renka visuotinis akcinink susirinkimas.
Stebtoj taryba:
renka valdybos narius (jei valdyba nesudaroma bendrovs vadov) ir ataukia juos i
pareig. Jei bendrov dirba nuostolingai, stebtoj taryba privalo svarstyti, ar valdybos
nariai (jei valdyba nesudaroma bendrovs vadovas) tinka eiti pareigas;
priiri valdybos ir bendrovs vadovo veikl;
pateikia visuotiniam akcinink susirinkimui atsiliepimus ir pasilymus dl bendrovs
veiklos strategijos, metini finansini ataskait rinkinio, pelno (nuostoli) paskirstymo
projekto ir bendrovs metinio praneimo, taip pat valdybos bei bendrovs vadovo veiklos;
teikia silymus valdybai ir bendrovs vadovui ataukti j sprendimus, kurie prietarauja
statymams ir kitiems teiss aktams, bendrovs statams ar visuotinio akcinink susirinkimo
sprendimams;

sprendia kitus bendrovs statuose, taip pat visuotinio akcinink susirinkimo sprendimuose
stebtoj tarybos kompetencijai priskirtus bendrovs ir jos valdymo organ veiklos
prieiros klausimus.

23. Valdybos sudarymas ir kompetencija. Valdyba yra kolegialus bendrovs valdymo organas.
Valdybos nari skaii nustato bendrovs statai. Turi bti ne maiau kaip 3 valdybos nariai.
Valdyb renka stebtoj taryba bendrovs statuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 met
laikotarpiui. Jeigu stebtoj taryba nesudaroma, valdyb renka visuotinis akcinink susirinkimas.
Valdybos nariu gali bti renkamas tik fizinis asmuo.
Valdyba svarsto ir tvirtina:
bendrovs veiklos strategij;
bendrovs metin praneim;
bendrovs tarpin praneim;
bendrovs valdymo struktr ir darbuotoj pareigybes;
pareigybes, kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
bendrovs filial ir atstovybi nuostatus.
Valdyba renka ir ataukia bendrovs vadov, nustato jo atlyginim, kitas darbo sutarties slygas,
tvirtina pareiginius nuostatus, skatina j ir skiria nuobaudas.
Valdyba nustato informacij, kuri laikoma bendrovs komercine (gamybine) paslaptimi ir
konfidencialia informacija ir kt.
24. Bendrovs vadovo rinkimas, ataukimas ir kompetencija. (AB 37 str.)
Bendrovs vadovas yra vienasmenis bendrovs valdymo organas.
Bendrovs vadov renka ir ataukia bei atleidia i pareig, nustato jo atlyginim, tvirtina
pareiginius nuostatus, skatina j ir skiria nuobaudas bendrovs valdyba (jei valdyba nesudaroma,
stebtoj taryba, o jei nesudaroma ir stebtoj taryba, visuotinis akcinink susirinkimas).
Bendrovs vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo irinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje
nenustatyta kitaip. Bendrovs vadovas turi teis atsistatydinti pateikdamas raytin atsistatydinimo
praneim j irinkusiam bendrovs organui.
Bendrovs vadovas savo veikloje vadovaujasi statymais, kitais teiss aktais, bendrovs statais,
visuotinio akcinink susirinkimo sprendimais, stebtoj tarybos bei valdybos sprendimais ir
pareiginiais nuostatais.
Bendrovs vadovas organizuoja kasdienin bendrovs veikl, priima darb ir atleidia
darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.
Bendrovs vadovas veikia bendrovs vardu ir turi teis vienvaldikai sudaryti sandorius, iskyrus
atvejus, kai bendrovs statuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei.
Bendrovs vadovas atsako u:
bendrovs veiklos organizavim bei jos tiksl gyvendinim;
metini finansini ataskait rinkinio sudarym ir bendrovs metinio praneimo parengim ir kt.
25. Kokios yra bendrovs akcij rys? Remiantis CK 1.102 str. 2 d., akcijos gali bti vardins
arba pareiktins, paprastosios arba privilegijuotosios, materialios ir nematerialios.
26. Kokie egzistuoja apribojimai perleisti akcijas kitiems asmenims?
Asmuo, sigijs visas bendrovs akcijas, arba ios bendrovs vis akcij savininkas, perleids
dal bendrovs akcij kitam asmeniui, apie akcij sigijim ar perleidim ne vliau kaip per 5
dienas nuo sandorio sudarymo turi praneti bendrovei. Praneime turi bti nurodytas sigyt ar
perleist akcij skaiius, akcijos nominali vert ir duomenys apie akcijas perleidus ir jas
sigijus asmen (fizinio asmens vardas, pavard, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio
asmens pavadinimas, teisin forma, kodas ir buvein). Papildomai praneime gali bti nurodytas
adresas korespondencijai.

27. Kas yra dividendai? Dividendas bendrovs nariui ir pajininkui paskirta pelno dalis, kuri
yra proporcinga j pajaus vertei. Pajus - bendrovs nari turtinis ir neturtinis naas.
28. Daugiabui gyvenamj nam ir kitos paskirties pastat savinink bendrijos, kaip
privatieji juridiniai asmenys. Bendri bruoai. Daugiabui gyvenamj nam ar kitos
paskirties pastat savinink bendrija (toliau bendrija) ribotos civilins atsakomybs
pelno nesiekiantis juridinis asmuo, steigtas naudoti, valdyti, priirti bendrosios dalins
nuosavybs teiss objektus arba juos sukurti bendrijos nari poreikiams, arba tenkinti kitus
bendruosius poreikius.
29. Kooperatins bendrovs. Bendri bruoai. Kooperatin bendrov statym nustatyta
tvarka fizini ir (arba) Lietuvos Respublikoje steigt juridini asmen, kitoje Europos
Sjungos valstybje narje ar Europos ekonomins erdvs valstybje steigt juridini
asmen ar kit organizacij ir j filial (toliau juridinis asmuo) steigta mon, skirta nari
ekonominiams, socialiniams ir kultriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai nea las
kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto rizik ir naud pagal nari preki ir paslaug
apyvart su ia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatins bendrovs valdyme.
30. ems kio bendrovs. Bendri bruoai. ems kio bendrov yra fizini asmen pagal
ems kio moni turto privatizavimo statym privatizuota buvusi ems kio mon arba,
sudarius steigimo sandor, fizini ir juridini asmen steigta mon.
31. Maoji bendrija. Skirtumai nuo udarosios akcins bendrovs ir individualios mons.
Skirtumai nurodyti dstytojos atsistoje lentelje.

Normin literatra:
1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (patvirtintas Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymu 2000-0718 Nr. VIII-1864 // in., 2000, Nr.74);
2. Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymas // in., 2000, Nr. 64-1914;
3. Lietuvos Respublikos daugiabui gyvenamj nam ir kitos paskirties pastat
savinink bendrij statymas // in., 2000, Nr. 56-1639;
4. Lietuvos Respublikos individuali moni statymas // in., 2003, Nr. 112-4991;
5. Lietuvos Respublikos kooperatini bendrovi (kooperatyv) statymas // in.,
1993, Nr. 20-488;
6. Lietuvos Respublikos kini bendrij statymas // in., 2003, Nr. 112-4990;
7. Lietuvos Respublikos ems kio bendrovi statymas // in., 1991, Nr. 13-328;
8. Lietuvos Respublikos maj bendrij statymas // in., 2012, Nr.: 83-4333.
Udavinys:
Individualios mons savininkas B. Benaitis nutar savo mon likviduoti. Vietiniame laikratyje tris
kartus kas keturiasdeimt dien vieai paskelbus apie mons likvidavim, vykdius kitus
formalumus ir atsiskaiius su visais bendrovs kreditoriais, kurie kreipsi, praydami grinti
skolas, mon buvo iregistruota i juridini asmen registro. Liks turtas buvo grintas savininkui.
Prajus dvejiems su puse met, B. Benait kreipsi kitame mieste gyvenantis likviduotos mons
kreditorius V. Varnas ir pareikalavo nedelsiant grinti siskolinim. Jam buvo paaikinta, kad
mon likviduota, o visi kreditoriai dl mons skol turjo kreiptis likvidavimo procedr metu. V.
Varnas likviduot mon iki jos iregistravimo i juridini asmen registro nesikreip, todl B.
Benaitis skol grinti atsisak. Tuomet V. Varnas kreipsi su iekiniu teism, praydamas iiekoti

skol i B. Benaiio asmeninio turto. Turto nepakakus, likusi skolos dal pra priteisti i B.
Benaiio sutuoktins ir pilnamei vaik.
1. Kaip teismas turt isprsti i byl? Atsakym pagrskite.
2. Ar kas nors keistsi, jeigu B. Benaiio mon bt likviduota dl bankroto? Atsakym
pagrskite.

Atsakymai:
2. Kai likviduojama dl bankroto individuali (personalin) mon, kuri yra neribotos
civilins atsakomybs asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) ir nra io juridinio asmens
dalyvio turto, kur gali bti nukreiptas iiekojimas tenkinant ios mons kreditori
reikalavimus, laikytina, kad ios mons savininko (dalyvio) prievols prie mons
kreditorius pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).

Specialioji literatra:
1. Egidijus Baranauskas, Inga Karulaityt-Kvainauskien, Julija Kirien ir kt. Civilin teis.
Bendroji dalis. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007. P. 226-276.
2. Civilin teis. Bendroji dalis / Vytautas Mizaras, Alfonsas Vileita, Valentinas Mikelnas ir
kt., Vilnius: Justitia, 2008. P. 296-302; 315-316.