You are on page 1of 34

LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA

MUZIKOS MOKYMO STUDIJ CENTRAS

JUDITA UKIEN

MUZIKOS ISTORIJA: NUO ANTIKOS IKI BAROKO


elektroninis muzikos istorijos vadovlis vaik muzikos mokykl
57 kl. moksleiviams

(TEKSTAS ATSISPAUSDINIMUI)

Turinys
1. Antikos muzika ......................................................................................................... 2
2. Vidurami epocha ................................................................................................... 5
3. Vidurami pasaulietin muzika ............................................................................... 8
4. Renesanso epochos charakteristika, banytin muzika ........................................... 11
5. Renesanso pasaulietin muzika (ansona, madrigalas), kompozitoriai .................. 13
6. Baroko epochos charakteristika ............................................................................... 15
7. Baroko instrumentin muzika. A. Vivaldis ............................................................. 17
8. G. F. Hendelio krybos apvalga ............................................................................ 26
9. J. S. Bacho gyvenimas ir kryba ............................................................................. 28
10. J. S. Bacho muzikos kriniai ................................................................................... 30
LMTA MUZIKOS MOKYMO STUDIJ CENTRAS, 2008

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

Prieistor. Muzika skamba emje jau labai seniai. Matyt, tiek, kiek gyvena mogus. Svarbi ji
buvo vairiuose ritualuose ir ventse. Muzikuojama buvo senosiose kultrose (Senovs Egipte,
Mesopotamijoje), ir tai inome i archeologini radini (pieiniai su grojaniais muzikantais,
skulptros, muzikos instrument liekanos).

1. Antikos muzika
ANTIKA (pranc. antique < lot. antiquus senovinis) senovs graik bei romn
istorijos laikotarpis, buvs nuo 1250 m. pr. Kr. iki 476 m. (Vakar Romos imperijos lugimo).
Antikos meno stilius susidar Senovs Graikijoje, o vliau buvo perimtas ir toliau kuriamas Sen.
Romos valstybje. Antikos menas dar tak visos Europos menui.
Tuo metu sen. graikai tikjo daug diev, i kuri pats svarbiausias buvo Dzeusas; jie
stat jiems ventyklas ir kr giesmes. Didiuliai vaidinimai su muzika vykdavo ir rmuose, ir
aiktse, ir didiuliuose antikiniuose amfiteatruose.
Muzika. Senovs Graikijoje neegzistavo muzikos kaip atskiro meno supratimas. Ji
buvo susijusi su kitais menais poezija, okiu ir buvo neatskiriama dainos (poezija + muzika),
okio (okis + muzika), dramos vaidinim (poezija + drama + teatras + muzika) dalis. Sen.
graik odis musik (mz menas) reik kartu ir poezij, ir muzik. Supratimas apie muzikos
ir poezijos vienov m kisti apie III a. pr. Kr. Nuo tada ie menai tapo labiau savarankiki.
Dievikoji muzikos kilm. Apie muzikos atsiradim ir gali daug ini yra sen. graik
mituose. Graikai tikjo dievika muzikos meno prigimtimi, o muzikantai ir poetai buvo laikomi
apdovanotais diev. Pirmaisiais muzikais jie laik Dzeuso snus: Apolon ir Amfion (jo
grojimo lyra paveikti akmenys patys gul Tb miesto sien).
Apolonas buvo laikomas poezijos ir muzikos globju, mz valdovu. Dailje jis
danai vaizduojamas su lyra ar kitara rankose. Apolonui buvo pavaldios 9 mzos mokslo ir
meno globjos.
Apolonui danai buvo prieinamas augmenijos ir vyno dievas Dionisas, kuris visada
buvo siejamas su puiamojo instrumento aulo muzika. Su muzika susij ir graik mitai apie
Pan ir Dafn (Syring), Orfj ir Euridik ir kt.
Graik muzika buvo vienbals, dainuojama unisonu, danai su instrument pritarimu.
Archeolog rasti ir keli jos uraymai, taiau j nemanoma tiksliai iifruoti. Todl, deja, bet
negalime atkurti sen. graik muzikos skambesio. Apie sen. graik muzik suinome i mit,
literatros krini, teoretik darb. Muzikuojani muzik atvaizd gausu sen. graik dailje.
Muzikos instrumentai daugiausia buvo naudojami dainoms ir giesmms pritarti.
Populiars buvo styginiai gnaibomieji instrumentai kitara, lyra, arfa. I puiamj daniausiai
grota aulu (dvi ddels, turinios lieuvl), Pano fleita arba syringe (sudaryta i keli vairaus
ilgio vamzdeli), fleita, trimitu.
Svarbiausi sen. graik muzikos anrai buvo:
pajana (Apolonui skirta daina su kitaros pritarimu);
ditirambas (Dionisui skirta daina su aulo pritarimu);
trena (laidotuvi giesm);
himnas (ikilminga giesm).

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

V a. pr. Kr. svarbiausiu sen. graik meno anru tapo tragedija, apmusi choro
dainavim ir aktori vaidyb, suvienijusi kelet dabarties men dram, poezij, muzik ir
ok. Gerokai vliau baroko epochoje (XVII a.) pagal tragedij buvo sukurta opera.
Muzikos
teorija.
Senovs
Graikijoje susidar senovins derms. Joms
buvo duoti graik geni pavadinimai:
jonin, dorin, frygin, eolin ir kt. Jose
garsai buvo idstomi tarsi atvirkiai i
viraus apai:
Graik mokslininkai matavo atstumus tarp gars intervaluose ir lygino juos su planet
isidstymu. Jie tikjo dievikja harmonija, kuri mus supa dl aplink darniai skriejani ir
skambani planet (sen. graikai man, kad tokie dideli knai negali judti be garso). Kadangi
atstumai tarp planet yra panas kaip tarp muzikos gars, tai juddami jie turt skleisti darni
muzik. Taigi, tas darnus planet juddamas kosmose, skleidiantis (kaip buvo manoma)
ypating muzik, buvo vadinamas sfer harmonija.
Be to, senovs graikai man, kad muzika gali padti igydyti ligas ir yra labai tinkama
jaunimui auklti.

1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.

Klausimai
Kada buvo istorijos laikotarpis, vadinamas antika? Kokias dvi senovs kultras jis
apima?
K reikia sen. graik odis musik?
Kokia buvo sen. graik muzika?
Kokiais instrumentais buvo muzikuojama Sen. Graikijoje?
Kokius inote sen. graik muzikos anrus?
K inote apie antikoje paplitusias dermes?
Kas yra vadinama sfer harmonija?

Skaitiniai
Mzos tai devynios seserys, men ir moksl deivs. Jos globojo vairius Sen. Graikijos
menus ir mokslus. Iliustracijoje pavaizduotos visos mzos:

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

Klja istorijos mokslo mza,


Talija komedijos mza,
Terpsichor oki mza,
Euterp lyrins poezijos mza,
Polihimnija himn poezijos mza,

Kaliop epo ir mokslo mza,


Erat lyrins poezijos mza,
Uranija astronomijos mza,
Melpomen tragedijos mza.

Su muzikos menu susijusios net kelios mzos, nes gars menas buvo neatsiejama dramos,
poezijos ir okio dalis.
Senovs graik mitai pasakoja apie sen. graik diev, pusdievi, didvyri ir moni
gyvenim bei ygius. I mit, kaip i pasak, sen. graikai moksi gyvenimo ties.
I mit suinome apie diev Apolon, muzikos iradj, kurio skambinimui kitara niekas
negaljo prilygti. O kas juo suabejodavo, buvo skaudiai baudiamas.
Mituose atrandame istorij apie Pano fleitos, primenanios lietuvikus skuduius,
atsiradim.
Ypa inomas mitas apie daini Orfj, kuris u stabias dainas diev buvo labai mylimas
ir ne kart apdovanotas.
Apolonas ir Marsijas
Vien kart satyras Marsijas rado nendrin fleit, kuri buvo numetusi ir prakeikusi deiv
Atn. Neinodamas deivs prakeikimo, Marsijas pakl fleit ir labai greitai imoko ja puikiai
groti, tuo visus suavdamas. Ipuiko Marsijas ir ikviet varytis pat meno globj Apolon.
Apolonas atvyko pasipuos, su laur vainiku ir auksine kitara. Marsijaus grojimas fleita
negaljo prilygti nuostabiems Apolono kitaros garsams. Nugaljo Apolonas, u lum lieps
Marsijui gyvam nudirti od, o jo kraujas pavirto up Marsij.
Panas ir Siring
Vienas i sen. graik diev Panas gim labai negraus su oio kojomis ir ragais bei ilga
barzda. Gyveno jis tankiuose mikuose, kur vien kart pamat avi nimf Siring. Norjo prie
jos prieiti, bet i isigandusi m bgti. Panas puol j vytis. Pribgo Siring up ir m
maldauti diev j paslpti. Dievai igirdo Sirings mald ir pavert j nendre. Pribgs Panas
pamat tik liaun nendr. Baisiai nulido Panas. Nulaus kelet nendri stieb ir sutvirtins
juos vaku, jis pasidirbo skambi vilpyn, siringe arba Pano fleita vadinam.
Orfjas ir Euridik
ymus dainius Orfjas labai myljo savo mon nimf Euridik. Taiau netrukus po
vestuvi jai gl gyvat. Euridik mir, o Orfjas labai sielvartavo. Jo raud girdjo visi, ir ji
buvo tokia lidna, kad dievai nutar suteikti muzikui galimyb pabandyti susigrinti savo
mon i mirusij karalysts. Nusileids Hado valdas jis savo graiomis dainomis suavjo
eiminink, ir is leido parsivesti Euridik gyvj pasaul. Bet su viena slyga: kad grtant
Euridik eis u Orfjo, ir jis nebandys j pairti, kol abu pasieks ems paviri. Orfjas
sutiko, bet nesusilaik, ir prie pat ijimo vilgteljo atgal, ir taip prarado Euridik visiems
laikams.

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

2. Vidurami epocha. Grigalikasis choralas


VIDURAMIAI istorijos ir meno epocha. Muzikoje ji truko apie tkstant met
VXIV a.
I istorijos. Pasaulyje tuo metu vyko daug permain. lugus Senovs Romos imperijai,
krsi kitos imperijos ir naujos valstybs (Pranczija, Italija, Ispanija, Anglija ir kt.).
Europoje plito krikionyb, ir banyia buvo itin svarbi to meto moni gyvenime. Buvo
statomos banyios, kuriami vienuolynai. Vienuoliai usiimdavo ne vien religijos reikalais,
bet ir mokslu, perraindavo knygas (nes dar nebuvo irastas spausdinimas). Pradtos steigti
mokyklos, universitetai. Ir tik XIV a. banyia nustojo bti tokia svarbi mogaus mstymui ir
pasaulio supratimui.
Vystsi ir pasaulietin (ne banyios tarn) kultra. Buvo statomos pilys, kuriose
gyveno valdovai, o per karus slpdavosi visi apylinki gyventojai. Pradjo augti miestai.
Vidurami menas. VXIV a. daugiausia plito banytinis ir riteri (pasaulietinis)
menas.
Banyios taka visoms meno akoms buvo itin didel. Buvo siekiama, kad menas
padt labiau susikaupti maldai ir kad siel dang kelt. Manyta, jog visus graius meno
krinius kuria Dievas, kvpdamas meninink, tarsi perduodamas jam savo sumanym. Todl
ir menininkas atrod ne toks svarbus, beveik neinome to meto krj pavardi.
Pasaulietiniame mene klestjo riteri menas (atsirado XII a.), lovins drsius ygius ir
meil.
Vidurami muzika. Viduramiais skambjo banytin muzika, klajojani
muzikant ir vairi taut liaudies dainos. Kadangi banytin muzik pradta urainti, ji ir
iandien yra atliekama.
Vis vidurami muzik galime suskirstyti tris etapus:
1. Ankstyvieji viduramiai (VIX a.) vienbalsis grigalikojo choralo giedojimas.
2. Klasikiniai viduramiai (XXIII a.) daugiabalss muzikos atsiradimas.
3. Ars nova (XIV a.) permain muzikos teorijoje ir praktikoje laikotarpis.
Grigalikasis choralas. Seniausia mus pasiekusi muzika yra grigalikasis choralas,
atsirads VIIVIII amiuje. Pasak legendos, popieius Grigalius I arba Grigalius Didysis
(540604) atnaujino vairias banytines giesmes, jas suvienodino, surinko rinkin tai yra
atrinko, kurios labiausiai tinkamos giedoti visose banyiose.
Grigalikasis choralas tai vienbalsis banytinis giedojimas (arba giesm), lotyniku
neeiliuotu tekstu. Taigi, grigalikasis choralas buvo monodinis (vienbalsis, be pritarimo).
Giesms odiai ir muzika neatskiriami, nes ie tekstai visada buvo giedami. domu tai,
kad grigalikasis choralas neturjo prasto muzikinio ritmo ir metro. Jis giedamas tarsi
kalbant, o teksto frazs pabaiga kartu buvo ir muzikins frazs pabaiga. Ji pasibaigdavo
ilgesniu garsu ir atsikvpimu.
Grigalikojo choralo muzika buvo nevienoda. Yra ir labai puoni giesmi, su ilgais
vieno skiemens idainavimais. Todl grigalikasis choralas skirstomas tris tipus:
1) skiemeninis (silabinis) kai giedant vienam odio skiemeniui tekdavo
vienas muzikinis garsas;
2) grupinis (neuminis) kai vienam skiemeniui tekdavo keli garsai (14 natos);
5

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

3) puonusis (melizminis) kai svarbiausi skiemenys ir odi pabaigos bdavo


ipuotos ilgomis puoniomis melizmomis (i keli ar keliolikos nat sudarytomis nat
grupmis).
Notacija. Grigalikojo choralo muzikos uraymui pradta kurti uraymo bdus
notacij. I pradi vir odi buvo raomi enkliukai, nurodantys melodijos krypt ar ving.
Vliau garsus pradta ymti ant ir tarp linij (pradioje buvo 4 linijos). XI a. atsirado
neum notacija. Neumos tai vien ar kelis garsus uraantys enklai. Viena neuma skiriama
vienam odio skiemeniui itarti. Neum gali sudaryti nuo vieno iki visos grups gars. Taip
atrodo neumine notacija urayta grigalikojo choralo giesm Salve Regina (Sveika,
Karaliene):

O taip giesm uraytume iandien:

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

Grigalikojo choralo giesmynai buvo raomi ranka. Tai tikri meno kriniai.
Giesmi tipai. Grigalikj choral sudaro vairi tip (anr) giesms, bet
populiariausios yra psalms, himnai, vairi mii dali giesms.
Psalm tai giesm su i Biblijos pasirinktu psalms tekstu.
Himnas ikilminga giesm Dievo ar ventj garbei.
Sekvencija giesms tipo
intarpas miiose. Sekvencija Dies irae
(Dien rsi), kurioje pasakojama
apie mirties dien ir pragaro
baisumus, tapo mirties simboliu
muzikoje bei prasta geduling mii
(Requiem) dalimi.

Grigalikojo choralo giesms buvo giedamos banyioje per vairias apeigas.


Per banytines ventes banyiose buvo rengiami vaidinimai. Juose buvo vaidinamos
istorijos i ventojo Rato. Taip X a. atsirado liturgin drama (banytinis vaidinimas), ypa
ipopuliarjusi XIIXIII amiais. Jos tekstas bdavo lotynikas, giedamas grigalikojo
choralo (monodijos) bdu.
7

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

1.
2.
3.
4.
5.
6.

Klausimai
Kokia muzika buvo atliekama viduramiais?
Kas yra grigalikasis choralas? Koki tip jis bna?
K reikia odiai notacija ir neuma?
Kokius inote grigalikojo choralo giesmi tipus (anrus)?
Koks muzikinis krinys dar viduramiais tapo mirties simboliu?
Kas yra liturgin drama? Kaip ji bdavo sudaryta?

3. Vidurami daugiabals muzika


Daugiabals muzika atsirado X amiuje. Tuo metu prie pagrindins melodijos
pradtas pridti dar vienas balsas. XXII a. buvo giedami organumai (dvibalss giesms).
Pirmiausia atsirado paralelinis (balsai juda per kvartos ar kvintos interval), o vliau ir
laisvasis organumas.

Paralelinis organumas

Laisvasis organumas

Organumas ypa paplito Paryiuje, Dievo Motinos (Notre Dame, tariama Notr
Dam) katedroje. Ten dirbo pirmieji mums inomi kompozitoriai: Leoninas ir Perotinas.
XIII a. greta organumo plinta dar vienas muzikos anras motetas. Motetuose vir
pagrindins melodijos (danai grigalikojo choralo giesms) buvo pridedami kiti balsai su
naujais tekstais. Taigi, motetai buvo ne tik daugiabalsiai, bet ir daugiateksiai vokaliniai
kriniai.

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

Pasaulietin muzika viduramiais buvo siejama su riteri menu (atsirado XII a.).
Riteri menas plito Pranczijoje, o vliau ir Vokietijoje. Riteriais tuo metu vadinti kilmingi,
turtingi kariai. Jie dalyvaudavo karo ygiuose, rengdavo turnyrus (varybas) ir kr poezij
bei dainas.
Tokie dainas kuriantys ir atliekantys riteriai Pranczijos pietuose buvo vadinami
truverais, iaurje trubadrais, o Vokietijoje minezingeriais. Jie dainuodavo dainas
apie meil ar apie didvyrikus ygius. Taiau dainuodavo tik rmuose, savo malonumui. Jas
girddavo ir imokdavo riteriams patarnaujantys ginklaneiai, tarnai, ir dainos
ipopuliardavo. Dainas iplatino emesnio luomo klajojantys muzikantai menestreliai,
onglieriai, pylmanai. Trubadr, truver, minezingeri dainos buvo ir vienbalss, ir
daugiabalss.
Instrumentai. Apie X a. banyiose pradta statyti vargonus.
Kiti to meto instrumentai: liutnia (primena gitar), arfa, psalterijus (primena kankles),
fidelis ir rebekas (smuiko pirmtakai), fleitos, almjus (obojaus pirmtakas), krumhornas ir
kiti.
Ars nova. Viduramiams muzikoje priskiriamas ir XIV a., vadintas Ars nova (lot.
Naujas menas) laikotarpis. Tuo metu toliau buvo kuriama daugiabals polifonin muzika
(ir banytin, ir pasaulietin). Populiariausias anras buvo motetas, plito daugiabalss
pasaulietins dainos. Italijoje atsirado madrigalas (daina gimtja kalba, danai apie meil).
Svarbi naujov banytinje muzikoje buvo mii anro atsiradimas. Iki tol buvo
kuriama muzika tik atskiroms mii dalims.
Miiomis vadinamos katalik banyios apeigos. Bet XIV a. atsirado ir miios,
muzikos anras. T. y. buvo sukurtas ciklas, kur sudar muzika visoms privalomosioms
(nekintanioms) mii dalims. ios dalys privalo bti visose miiose, o specialiomis
progomis gali bti pridedamos papildomos dalys taip miios pailgja.
Muzika prastai kuriama ioms mii dalims:
1. Kyrie (Kyrie eleison Viepatie, pasigailk);
2. Gloria (lov);
3. Credo (Tikiu);
4. Sanctus (ventas), Benediktus (Palaimintas);
5. Agnus Dei (Dievo avinlis).
Pirmos iki ms dien ilikusios miios buvo sukurtos 1364 metais. Tai prancz
poeto ir kompozitoriaus Gijomo de Mao Notr Dam miios (Messe de Nostre Dame).
Gijomas de Mao (Guilaume de Machaut, apie 13001377) ilg laik dirbo ekijos
karaliaus Jono Liuksemburgo sekretoriumi, su juo keliavo ir lydjo j vairius ygius
(1329 m. dalyvavo kryiaus ygyje Lietuv). Vliau apsigyveno Pranczijoje, pradjo kurti
eiles ir muzik. Ra ir banytin, ir pasaulietin muzik. Sukr dain, motet, miias.

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.

Klausimai
Kas yra daugiabals muzika ir kada ji atsirado?
Kokie yra pirmieji mums inomi kompozitoriai? Kur jie dirbo ir k kr?
Kas yra motetas?
Kas yra pasaulietin muzika ir kas j atlikdavo viduramiais?
Kokius inote vidurami instrumentus?
Kas yra Ars nova? Kokie muzikos anrai tuo metu buvo populiars?
Kas yra miios muzikoje? Kokios privalomosios dalys jas sudaro?
Kas ir kada sukr pirmsias miias?

Skaitiniai
Vienuoliai ir riteriai
Vienuoliai ir riteriai viduramiais buvo muzikos meno puoseltojai ir skleidjai. Taigi, kas
jie tokie buvo?
Vienuoliai. Vienuolikojo gyvenimo pradininkas ir vienuolyn steigjas buvo v.
Benediktas Nursietis. Apie 529 m. jis para regul (vienuoli ordino taisykles), kuri skyr
savo vienuoliams Monte Kasine. Taip atsirado vienuolynai. I vienuoli buvo reikalaujama
skleisti tikjim, nesituokti, neturti turto. Patiems vienuolynams emi ir kitoki turt
dovanodavo karaliai ir kiti didikai, todl vienuolynai praturtjo. Vienuolynai yra vyr ir moter.
Pagrindinmis vienuoli dorybmis buvo laikomos neturtas, skaistyb ir paklusnumas.
Vienuoliai turdavo laiko mokslui ir vairiems tyrinjimams (taip pat ir muzikos). Dauguma
vidurami filosof ir mokslinink buvo vienuoliai. Be to, jie perraindavo knygas (taip iliko
antikos literatra), giesmynus bei raydavo metraius.
Riteriai. Riteriu gimstama nebuvo juo tapdavo per ikilming ventinimo akt. Netgi
karalius turjo bti ventinamas riterius.
Tradicikai riterius ventindavo 21 met sulaukusius jaunuolius. Inauguracijos dien
riteriui teikdavo kard ir pentinus. <...>
Vakar Europoje kilmingj eim berniukai iki septyneri met buvo auginami namie,
vliau, iki keturiolikos met, senjoro dvare buvo mokomi bti paais (asmeniniais tarnais),
paskui tapdavo ginklaneiais, galiausiai juos ventindavo riterius. Pagal tradicij riteriai
privaljo inoti religijos tiesas, imanyti dvaro etiket (elgesio taisykles), turti septynias
riteri dorybes: gerai joti, kovoti kardu, meistrikai valdyti iet, plaukti, medioti, aisti
akmis (arba achmatais), kurti ir dainuoti eiles irdies damos garbei akompanuojant
muzikos instrumentais. Mokti skaityti ir rayti nebuvo reikalaujama. (Ikamas, p. 226)

10

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

4. Renesanso epochos charakteristika, banytin muzika


RENESANSAS (pranc. renaissance atgimimas) Europos meno kryptis, pirmiausia
susiformavusi Italijoje (XIV a., ypa dailje), vliau paplitusi ir kitose alyse. Muzikoje ji truko
por imtmei XVXVI amius.
Renesanso krjai avjosi senovs graik menu ir laik j savo idealu. Mene svarbs
tampa grois, harmoningumas, derjimas. Menas vis labiau tapo pasaulietikas.
I istorijos. XVXVI a. Europoje buvo gausu vairi vyki ir atradim. Baigsi
imtametis karas tarp Anglijos ir Pranczijos. Toliau augo Europos miestai, kuriuose formavosi
laisvo, isilavinusio mogaus idealas. I esms keitsi pasaulio supratimas. Buvo atrasta
Amerika (1492), jr kelias Indij, M. Kopernikas paskelb savo teorij, kad em aplink
Saul sukasi, o ne atvirkiai (i teorija i pradi banyios buvo udrausta). Taip pat buvo
atrastas knyg spausdinimas.
Muzikos kalba. Renesanso muzikoje dominavo daugiabals polifonija, pamau
gausjo imitacins polifonijos, atsirado aikesnis ritmo ir metro skaiiavimas, buvo naudojamos
senovins derms.
Renesanse klestjo banytin muzika, taiau buvo kuriama ir daug pasaulietini
krini. Renesanso kompozitoriai kr vairi anr muzik. Daugiabals polifonin muzika
darsi vis sudtingesn. Susiformavo keletas polifonins muzikos krybos centr,
vadinamosios polifonijos mokyklos. J centrais tapdavo t krat katedros bazilikos, nes jose
ir dirbdavo ymiausi to meto muzikai.
Nyderland mokykla. XIVXVI a. Nyderlandai buvo svarbus Europos mokslo ir
meno centras. Nyderland valstyb apm dabartini Olandijos, Belgijos, Liuksemburgo ir
dalies Pranczijos teritorij. Svarbiausias to meto muzikinis centras buvo Dionas (dabar
Pranczijos teritorijoje).
Nyderland polifonijos mokykla susiformavo 14201460 metais, muzikoje
tvirtindama grietj polifonin stili. Siekdami bals vienovs, kompozitoriai iekojo nauj
komponavimo bd. Taip atsirado imitacin technika, kuria sukurtuose kriniuose balsai tarsi
seka vienas kit, atkartodami t pat motyv ar fraz. Aikiausia imitacins polifonijos forma
yra kanonas.
Nyderland polifonijos mokykloje buvo
kuriamos keturbalss miios, motetai, ansonos ir
madrigalai. ia kriniai daniausiai buvo raomi
chorui a cappella (be instrument pritarimo).
Pavyzdiui, oskeno Depr motetas Ave Maria
(Sveika Marija) yra paraytas imitacine technika ir
skirtas atlikti keturi bals chorui a cappella (r.
kitame puslapyje).
Svarbiausi
Nyderland
mokyklos
kompozitoriai: Gijomas Diufai (Guillaume Dufay,
13971474), oskenas Depr (Josquin des Pres, apie
14501521), Orlandas Lasas (Orlando di Lasso, apie
oskenas Depr
15321594).

11

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

oskeno Depr motetas Ave Maria

Romos mokykla.
Romos mokyklos krjai dirbo Romoje,
Vatikane, v. Petro bazilikoje. Svarbiausias
krjas Dovanis da Palestrina (Giovanni da
Palestrina, apie 15241594) igrynino
daugiabalss muzikos skambes, tekstai tapo
suprantamesni. Jis igelbjo polifonin banytin
muzik, nes tuo metu buvo rimtai suabejota, ar
tokia sudtinga muzika yra tinkama skambti
banyioje.
Palestrinos muzikos stilius pasiymjo
aikumu, nuosekliu (beveik be uoli) bals
judjimu,
retu
chromatizm
vartojimu,
konsonansikumu.

Dovanis da Palestrina

Venecijos mokykla. ia buvo itobulintas, igraintas, teatralizuotas banytins


muzikos stilius. Muzika buvo prisodrinta vairi pagrainim. ymiausias atstovas Dovanis
Gabrielis (Giovanni Gabrieli, apie 15541612), daugiau kaip 30 met dirbs v. Morkaus
katedroje Venecijoje vargonininku. Jis kr motetus, banytinius koncertus ir madrigalus.
Klausimai
1.
2.
3.
4.
5.

Kas yra Renesansas?


Kuo pasiymjo Renesanso muzikos kalba?
Kokias inote Renesanso polifonijos mokyklas?
Kokius inote Renesanso kompozitorius ir kokioms mokykloms jie atstovavo?
K reikia terminas a cappella?

12

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

Skaitiniai
Palestrina ir banytinis muzikos stilius
Dovanis da Palestrina gim ne Romoje, bet Palestrinos miestelyje. ios vietovs
pavadinim kompozitorius prisim kaip pavard. Didij gyvenimo dal Palestrina praleido
Romoje, dirbdamas vairiose banyiose kapelmeisteriu.
Tuo metu banytin muzika tapo labai sudtinga. Vienbalsis grigalikasis choralas virto
daugybs bals raizginiu. Buvo giedama keturiais, atuoniais ir eiolika bals. Dl to danai
odi nebdavo galima suprasti, nes skirtingi balsai ne visada kartu tardavo tekst.
Taiau banyiai rpjo odio aikumas, jo suprantamumas. Juk jos tikslas buvo ne
muzikos grois, bet Dievo garbinimas. Todl banyia pradjo vis prieikiau irti naujj
muzik. Ji tapo tokia sudtinga ir puoni, kad popieius j buvo visai beudraudis. Muzikos
instrument, iskyrus vargonus, buvo visai atsisakyta.
O Palestrina ra labai aikius krinius. Kompozitoriui niekas negaljo priekaitauti, kad
jis netinkamai naudoja Biblijos odius. Jo kryba sulauk pripainimo kompozitoriui dar esant
gyvam. Po Palestrinos mirties jo kriniai vertinami kaip idealios banytins muzikos
pavyzdiai. Jei vlesniais imtmeiais banytin muzika nuo savo paskirties nutoldavo,
kompozitoriai bdavo raginami prisiminti Palestrinos stili. Todl ir iandien su pagarba
atliekamos jo miios, motetai, litanijos, himnai ir kt. kriniai. (Pagal Hercfeldas, p. 32)

5. Renesanso pasaulietin muzika


Pasaulietin daina. Renesanso epochoje toliau plito pasaulietin muzika. Tie patys
kompozitoriai raydavo ir banytin, ir pasaulietin muzik. vairiuose Europos kratuose m
plisti vairi tip dainos, kuriose buvo dainuojama apie meil, karo ygius, kitus vykius. domu
tai, kad dainuodavo ir grodavo danai patys didikai, kurie alia kit dalyk mokydavosi ir
muzikos. Danai krinius atlikdavo visi kartu, tad nebdavo klausytoj buvo tik
muzikuojantys.
Pranczijoje klestjo ansona (chanson daina). ymiausias anson krjas buvo
Klemanas anekenas (Clement Janequin, apie 14851558). Jis sukr apie 250 anson, i
kuri ypa populiarios buvo Pauki iulbesys, Mediokl, Paryiaus ksniai, Karas.
Jose labai vaizdingai muzikos garsais buvo vaizduojama tai, apie k kalbama ansonos
odiniame tekste pamgdiojami pauki balsai, gatvs prekeivi ksniai, ginkl vangesys.
ansonas daniausiai ra 4 balsams a cappella (be instrumento pritarimo).
Pavyzdiui, ansonoje Karas (La guerre) vaizduojamas mis prie Marinjano,
kuriame pranczai nugaljo veicar armij (1515 m.). O ansonoje Pauki iulbesys (Le
chant des oiseaux) tarp priedaini pamgdiojami vairi pauki balsai.
Svarbus Renesanso pasaulietins muzikos anras madrigalas atsirads Italijoje
dar XIV amiuje. Tai italika daina, kurioje daniausiai dainuojama apie meil. Madrigalai buvo
raomi ital poet tekstais. Vienas ymiausi to meto poet Petrarka. Daug madrigal yra
sukr Renesanso kompozitoriai Orlandas Lasas, Palestrina, vliau Klaudijus Monteverdis.
Madrigalai buvo dainuojami visuose auktuomens sambriuose.
Vokietijos kratuose iplito vadinamasis lyd anras (lied daina).
Instrumentin muzika. XVI a. ipopuliarjo instrumentin muzika. I pradi
instrumentai pakeisdavo vien ar kelet bals vokaliniuose kriniuose, akompanuodavo, o
vliau atsirado kompozicij, skirt atlikti vien instrumentais.
13

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

Renesanso muzikos instrumentai. Renesanse buvo tobulinami senieji ir pamau


atsirasdavo nauj instrument. Banyiose toliau buvo grojama vargonais. XVXVI a. buvo
sukonstruoti nauji klaviiniai instrumentai klavesinas bei gerokai u j maesnis klavikordas.
Skambinant klavesinu klaviai kelia svirteles, prie kuri pritaisytos stygas
ugaunanios plunksnos, o klavikordu garsas igaunamas prie klavio galo pritvirtinto metalinio
virbo su plokia galvute smgiu styg. Klavikordo skambesys labai tylus, taiau turtingas
spalv, todl is instrumentas labiausiai tiko muzikuoti namuose. Klavesino tipo instrument
yra vairaus dydio: maas, ant stalo dedamas instrumentas vadinamas spinetu, Anglijoje
virdinalu; didelis ir skambesnis embalu. (Siitan, p. 151)
I stygini instrument buvo labai populiari liutnia (gitaros pirmtak) ir vairios violos
(i j netrukus isivyst smuiko tipo instrument eima). Labiausiai naudojamos buvo viola da
gamba (panai violonel, statomas tarp koj) ir viola da braccio (primena alt, tik ja grojama
pasidjus ant keli).
Tuo metu buvo grojama ir puiamaisiais: fleitomis, krumhornais, trimitais, trombonais
ir kt.
Instrumentins muzikos anrai. Pirmieji grynai instrumentiniai kriniai vairs
okiai (pavana, galjarda, pasamecas). Vliau Italijoje plito kansonos (i pradi tai buvo
instrumentiniai dain variantai). Nuo XVI a. pabaigos instrumentins pjess buvo vadinamos
sonatomis. Rierkarai, skirti ansambliui ar vargonams, pasiymi sudtinga polifonine
imitacine technika. Taip pat plito fantazijos (laisvos formos polifonin pjes liutniai ar
klavyrui), preliudai (angin pjes, tarsi improvizacija).

1.
2.
3.
4.
5.

Klausimai
Kas atlikdavo pasaulietin Renesanso muzik?
Kuo garsus Klemanas anekenas?
Paaikinkite, k reikia terminai ansona, madrigalas ir lyd.
Kokiais instrumentais buvo grojama Renesanse?
Kokius inote Renesanso instrumentins muzikos anrus?

14

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

6. Baroko epochos muzikos charakteristika.


Opera ir oratorija
BAROKAS (it. barocco keistas, mantrus, perdtai pramatnus) tai meno epocha,
muzikoje trukusi pusantro imto met 16001750 m.
I istorijos. XVII a. Europoje buvo gana audringas. Vyko karai, europieiai igyveno
maro epidemijas ir bad, o tariami raganavimu buvo deginami ant lau. 1649 m. Anglijos
karaliui Karoliui I nukirsta galva, o alis paskelbiama respublika (po 20 met karali valdia vl
buvo atkurta, bet jie neturjo tiek gali). Tuo metu buvo atrasta Australija ir Naujoji Zelandija.
Klestjo Pranczija ir Anglija, o Italija ir Vokietija igyveno ekonomikos nuosmuk.
XVIII a. I pusje stiprja moni susidomjimas mokslu.
Baroko muzikai perm kai kuriuos Renesanso muzikos praktikos ir teorijos dalykus
bei avjimsi antikos menu. I sitikinimo, jog manoma atkurti antikos tragedijos gyvavim,
atsirado svarbiausias baroko muzikos anras opera. Baroko laikotarpiu pasaulietin muzika
tampa tokia pat svarbi kaip ir banytin, klesti scenin muzika, pirm kart itin svarbiais
tampa instrumentiniai kriniai.
ymiausi baroko kompozitoriai:
italai Antonijus Vivaldis, Domenikas Skarlatis, Arkangelas Korelis;
vokieiai Georgas Friedrichas Hendelis, Johanas Sebastianas Bachas;
pranczai Francua Kuperenas, ana Filipas Ramo, anas Batistas Lully;
anglai Henris Perselas.
Baroko muzikos kalbos bruoai. Baroke muzika buvo suprantama kaip iraikinga
gars kalba, jausm ir igyvenim reikja. Buvo manoma, kad dainuojant muzika papildo,
parykina odi reikm ir pati yra tarsi kalba. Muzikos garsais bandoma pamgdioti kai
kuriuos garsus arba labai puoniai idainuojami tekste svarbiausi odiai (pvz., karnuotas,
valdovas ir pan.).
Didioji dalis baroko muzikos (kaip ir Renesanso) yra polifonin. Taiau
pasaulietinje muzikoje pamau atsiranda ir homofonija. T. y. greta polifonijos (kurioje visi
balsai savarankiki), atsiranda supratimas, kad pagrindin mint galima ireikti melodija, kuriai
kiti balsai tik akompanuoja.
Vietoj senovini dermi, tvirtinama maorominoro sistema. Tokiu bdu ilieka dvi
sensias dermes atitinkantys maoras ir minoras, o spalv vairov kuriama pasitelkus vairias
tonacijas (C-dur, D-dur, E-dur ir t. t.).
Banytin muzika daugiausia polifonin. Svarbiausi banytins muzikos anrai:
miios, motetas. Tuo metu atsiranda muzikos anr, kurie sutinkami ir banytinje, ir
pasaulietinje muzikoje kantata, oratorija, koncertas.
Scenin muzika. Baroko pradia skaiiuojama nuo pirmj oper sukrimo. Opera
atsirado Italijoje. Pirmoji opera parayta Florencijoje, 1600 metais tai D. Kaini ir D. Peri
opera Euridik. Pirmiausia operos buvo atliekamos didik rmuose. 1637 m. Venecijoje
atidarytas pirmasis vieas operos teatras, taigi ia jau galjo ateiti pasiklausyti dainavimo,
pairti vaidinimo kiekvienas, kuris galjo nusipirkti biliet. Opera netrukus tapo labai
populiari ir buvo atliekama visoje Italijoje ir u jos rib. ymiausi baroko operos krjai:
K. Monteverdis, A. Skarlatis (Italijoje), H. Perselas (H. Purcell, Anglija).

15

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

Opera tai teatrinio stiliaus anras, kuriame susilieja odis, sceninis veiksmas ir
muzika. Operoje, kaip kino filme ar dramos teatro spektaklyje, vaidinami tam tikri vykiai,
veikia vairs veikjai (personaai). Tik viskas pasakojama ne kalbjimu, bet dainavimu. Todl
didij operos dal yra dainuojama.
Opera sudaryta i keli dali, vadinam veiksmais (danai 3 veiksm), o ie
suformuojami i vairi numeri. I j sukonstruojama visa opera, kuri prastai sudaro iki 20
numeri.
Numeris

uvertira
reitatyvas

arija

ansamblis
choro
numeriai
orkestro
numeriai

Kas atlieka

Paskirtis

Pavyzdiai

orkestras

anga, pagrindini tem


pristatymas
dainininkas
su tai tarsi kalbjimas; juo Buvo 2 tip:
istrumento() ar viso daugiausiai
pasakoma, 1.sausasis reitatyvas
orkestro pritarimu
papasakojama
balsui akompanuodavo tik
klavesinas
(akordais);
2.akompanuojamasis
reitatyvas

balsui
pritardavo orkestras.
dainininkas
su udaras solinis vokalisto arija,
instrumento()
ar numeris,
kuriame kavatina
viso
orkestro ireikiamas
vienas
pritarimu
jausmas ar nuotaika
keli dainininkai ir keli
persona duetas,
instrument
dainavimas
kartu, tercetas,
pritarimas
bendravimas
kvartetas ir pan.
choras ir orkestras
masinse scenose, kai choras,
scenoje matome daug himnas,
moni, dainuoja choras
daina
orkestras
okant,
ygiuojant
ir marai,
panaiais atvejais, kai vairs okiai
nedainuojama,
skamba
orkestro muzika

Oratorija. Labai artimas operai yra oratorijos anras. Oratorijos taip pat atsirado
Italijoje XVII a. pradioje. Jos primena operas pasakojami vykiai, sudarytos i vairi
numeri (uvertiros, reitatyv, arij, chor). Taiau oratorijose niekas nevaidina. Visi atlikjai
(dainininkai, choras, orkestras) yra vis laik scenoje, nra nei scenos dekoracij, nei speciali
veikj kostium.
Kitaip nei opera, kuri bna tik pasaulietin, oratorija gali bti ir banytin, ir
pasaulietin atsivelgiant jos siuet. Pavyzdiui, populiarios Kaldins oratorijos, kuriose
pasakojama kdiklio Jzaus gimimo istorija tai banytins muzikos kriniai.
Klausimai
1.
2.
3.
4.
5.
6.

Kas yra barokas?


Kokia muzika skambjo baroko epochoje?
Kokia buvo baroko muzikos kalba?
Kas yra opera?
Kaip sudaryta opera?
Kas vadinama oratorija?

16

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

7. Baroko instrumentin muzika. Antonijus Vivaldis


Instrumentin muzika. Baroko epochoje iplito instrumentin muzika ir orkestrin,
ir kamerin, atskiriems instrumentams. Orkestrus tuo metu turdavo didikai savo rmuose,
operos teatrai ir netgi didesns banyios. Orkestrai griedavo per vairiausias ventes ir
paddavo sukurti ikilming nuotaik.
Baroko instrumentai. Tuo metu buvo itobulinti seni bei atrasti nauji instrumentai.
Itobuljo vargonai. sitvirtino klavesinas, viol eim pakeit smuikas, altas, violonel,
kontrabosas. Gerokai patobulinti ir vairs puiamieji instrumentai: obojai, fleitos, trombonai ir
kt.
Baroko laik orkestras nedidelis, todl danai vadinamas kapela, o jos vadovas
(dirigentas) kapelmeisteriu. Kapelos dydis priklaus nuo jos savininko (didiko) turtingumo:
kuo turtingesnis buvo valdovas, tuo daugiau galjo nupirkti instrument ir pasisamdyti
muzikant. Todl tiksliai nebuvo nustatyta, nei kiek muzikant, nei kokie instrumentai turi bti
baroko laik orkestre, taiau visada jame igirsime ir klavesino tembr.
Baroke ypa ipopuliarjo muzika klavesinui. Buvo kuriamos pjess (su
pavadinimais), senovins sonatos, siuitos. Daug toki krini klavesinui sukr italas
D. Skarlati, pranczai . F. Ramo ir F. Kuperenas bei kiti.
Senovin oki siuita. Baroke buvo populiars vairi taut okiai. Sujungus keturis
skirting taut okius cikl, atsirado senovin oki siuita (oki ciklas). J sudar keturios
dalys:
1. alemanda (ramus, 4/4 metro, ikilmingas vokiei okis);
2. kuranta (greitas, 3/4, prancz okis);
3. sarabanda (labai ltas, 3/4, ikilmingas ispan okis);
4. iga (greitas, verlus, 6/8 arba 9/8 metro angl okis).
oki siuita galjo bti papildyta kitais okiais (menuetas, gavotas, bure) ar pjesmis
(preliudas, arija). Be to, kompozitoriai prie krin nurodydavo tik okio pavadinim atlikjui
i karto bdavo auiku, kokiu tempu j prasta atlikti.
Pavyzdiui, J. S. Bacho siuit Nr. 2 i Pranczik siuit rinkinio sudaro septyni
okiai:
1. alemanda 1 (allemande)
2. kuranta (courante)
3. sarabanda (sarabande)
4. gavotas (gavote)
5. menuetas (menuet)
6. arija (air)
7. iga (gigue)

Pajuodintu riftu parykinti privalomj siuitos oki pavadinimai,

17

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

J. S. Bachas. Pranczikos siuitos, Siuita Nr. 2, alemanda, 15 taktai

J. S. Bachas. Pranczikos siuitos, Siuita Nr. 2, kuranta, 19 taktai

J. S. Bachas. Pranczikos siuitos, Siuita Nr. 2, sarabanda, 110 taktai

J. S. Bachas. Pranczikos siuitos, Siuita Nr. 2, iga, 111 taktai

18

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

Baroke buvo kuriama daug muzikos vargonams. ia vyravo polifonija. Svarbiausi


vargonins muzikos anrai: fugos, kanonai, preliudai, fantazijos, tokatos.
Koncertas. Baroko epochoje susiformavo instrumentinio koncerto anras.
Koncertai buvo soliniai (instrumento solo ir orkestrui) ir orkestriniai (concerto
grosso orkestras skaidomas koncertuojani ir orkestro grupes).
Italikas odis concertare reikia grumtis, ginytis. Koncerte tarsi rungiasi dvi
puss solistai ir orkestras. I pradi dali skaiius koncerte nebuvo grietai nustatytas (danai
bdavo keturios). Vliau tapo prasta kurti trij dali (greitaltagreita) koncertus.
Vienas ymiausi baroko solinio koncerto krj buvo ital kompozitorius Antonijus
Vivaldis.
Antonijus Vivaldis (Antonio Lucio Vivaldi, 16781741) savo laiku garsjo kaip
smuikininkas virtuozas, o vliau igarsjo ir kaip kompozitorius.
Biografija. Vivaldis gim Venecijoje, v.
Morkaus katedros smuikininko eimoje, tad
muzikos j mok tvas. Pasakojama, kad Antonijus
nuo pat vaikysts labai gerai grie smuiku ir
kartais net pakeisdavo tv orkestre. Jaunas tapo
kunigu. Dl savo rausv plauk buvo vadinamas
rausvaplaukiu kunigu (il prete rosso). Dl
silpnos sveikatos greitai buvo atleistas nuo mii
laikymo ir dirbo muzikos mokytoju, orkestro
vadovu ir muzikos direktoriumi mergaii globos
namuose (Po Ospedale della Pieta). ia mergaits
greta kit dalyk buvo mokomos ir muzikos.
Prieglauda turjo puik orkestr, kuris danai
atlikdavo A. Vivaldio koncertus. i koncert
mielai ateidavo pasiklausyti venecijieiai.
Be koncert kompozitorius dar kr operas, kurios buvo statomos ne tik Venecijos, bet
ir kituose Italijos bei kit ali operos teatruose. Todl A. Vivaldis daug keliavo. Mir
kompozitorius nuvyks Vien, kur buvo palaidotas bendrame kape (gyvenimo pabaigoje
nuskurdo, nes jo raomos muzikos stilius tapo nebepopuliarus).
Antonijus Vivaldis sukr labai daug krini (apie 770): oper (49), kantat,
oratorij, ir ypa daug (beveik 500) koncert. Didij j dal sudaro soliniai koncertai, i kuri
pats ymiausias keturi koncert ciklas Met laikai.
Kas gi skatino kompozitori tiek daug kurti? Kaip aikinama T. Siitano knygoje
Vakar ali muzikos istorija, ...turkime omenyje, kad tuo metu apskritai beveik nebuvo
vadinamosios klasikins muzikos publikai buvo atliekami tik naujausi kriniai, o
kompozitoriai didum krini yra para koki nors vyki proga konkretiems atlikjams. Todl
toks beprotikas bdavo dano kompozitoriaus darbo tempas, ir Vivaldis es gyrsi, kad geba
sukurti koncert greiiau, negu perraintojas perrao jo orkestrines partijas. Per penkias dienas
parayta opera Tito Manlio turbt yra tam tikras rekordas (Siitan, p. 195).
Koncert cikl Met laikai (1726 m.) sudaro keturi koncertai smuikui ir orkestrui:
Pavasaris, Vasara, Ruduo ir iema. Kiekvienas koncertas yra trij dali, o dalys
grupuojamos ilaikant tok pat tempo santyk: greitaltagreita.
Met laikuose, kaip ir kituose koncertuose (Naktis, Audra jroje), A. Vivaldis
muzikos garsais bando pamgdioti kai kuriuos gamtos ir moni skleidiamus garsus. Toks
19

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

bdas, kai kompozitorius muzikos garsais tarsi pieia krinio pavadinime nurodytus vaizdus,
vadinamas gars tapyba. Tapom garsais vaizd pagrindu Met laikuose tapo ne tik
koncert pavadinimai, bet ir keturi sonetai (14 eilui eilraiai), kaip manomi, parayti paties
kompozitoriaus. Juose apraomi vaizdai taikliai perteikia koncerto dali nuotaik ir turin
(plaiau apie krin skaitykite Skaitiniuose).
Klausimai
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.

Koks buvo baroko orkestras?


Kokias instrumentais buvo grojama baroke?
Kas yra senovin oki siuita ir kokios dalys j sudaro?
Kas vadinama koncertu? Kokie bna koncertai?
Kas buvo A. Vivaldis ir koki muzik jis kr?
Papasakokite plaiau apie Met laikus.
Kas yra gars tapyba?

Skaitiniai
Smuikas ir jo meistrai
Dar Renesanse naudotos violos buvo graaus, bet nestipraus garso instrumentai, jomis
buvo galima groti tik nedidelse patalpose. Meistrai iekojo sprendim, kaip instrument
patobulinti ir sustiprinti jo gars. Sumainus viol, pavyko pasiekti norim rezultat buvo
pradti gaminti smuikai. Smuikas puikiai galjo pagrieti ir pianissimo, ir fortissimo, tad puikiai
tiko to meto muzikai atlikti.
XVIIXVIII a. atsirado daug ger smuiko meistr. Ypa igarsjo ital smuiko meistrai.
Taip jau sutapo, kad nemaai j gyveno viename Italijos mieste Kremonoje.
Smuik meistrai Kremonoje gyveno vienoje gatvje, dirbo kartu, pasidalydami kai
kuriomis naujovmis. Taiau tam tikras paslaptis, inoma, jie vis dlto labai saugodavo,
pavyzdiui, kaip reikia med diovinti, apdoroti, padengti laku ir t. t. I ios gatvels tkstaniai
meistrikiausi smuik paplito po plat pasaul. Tada juos buvo galima nusipirkti visai pigiai, o
iandien daugelis j tapo didiulmis brangenybmis.
Garsiausi ia dirb smuiko meistrai buvo Nikolas Amatis (15961684), Antonijus
Stradivarijus (16441737) ir Diuzep Gvarneris (16981744). J tvai, broliai ir sns taip pat
dar smuikus, altus ir violoneles. (Pagal Hercfeldas, p. 4547)

A. Vivaldi koncertas Pavasaris (i ciklo Met laikai)


Antonijaus Vivaldio Met laikai yra tikras muzikos meno edevras, tad verta j
pastudijuoti detaliau. Smulkiau panagrinsime pirmj ciklo koncert Pavasaris (ypa
pirmj jo dal).
Pirma dalis Allegro
Vos atsivertus partitr (natas orkestrui) ir paleid muzikos garso ra igirstame
diaugsmu pulsuojani muzik. Atjo pavasaris (Giunte la Primavera) skelbia paties
kompozitoriaus natose paliktas uraas. Muzikoje diaugsminga nuotaika kuriama pasitelkus
maorin tonacij (E-dur), viso orkestro grojim kartu (taip vadinamas tutti visi), melodijai
ikilmingumo suteikiant kvintos uol auktyn, greitas tempas Allegro:

20

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

Verta stabtelti ir prie partitros detali. Be tempo, metro nuorod, prieraktini enkl
(4 diezai), ia ivardinti ir visi atlikjai:
Violino principale (Vl. princ.) solo smuikas
Violini I ir II (Vl.) pirmi ir antri smuikai
Viole (Vle.) altai
Bassi (B.) bosai, arba basso continuo (nuolatinis bosas). i instrument grup
sudar violonels, kontrabosai ir klavesinas. Klavesinininkas kaire ranka atlieka partijoje
uraytas natas, o deinija groja akordus, kuri intervalai nurodomi skaiiais. Todl basso
continuo vadinama skaitmeniniu bosu.
Taigi, koncert groja smuikininkas solistas (solo partija), pirm ir antr smuik bei
alt grups, o bos partij violonels, kontrabosai ir klavesinas.
Kas pasakojama pirmojoje koncerto dalyje?
Kaip jau minta, Vivaldis Met laikuose naudojo gars tapybos metod. Jis
garsais tarsi pie kai kuriuos vaizdus. Tai, kas vaizduojama, pamgdiojama urayta
partitroje.
Be to, ten raytos ir pilnas Vivaldio sonetas. Jame pasakojama apie atjus pavasar,
j sveikinanias diugias pauki giesmes, guviai iurlenant upel, staiga dang udengianius
debesis ir netikt griaustin. Bet taip pat greitai audra praeina ir vl gamta diaugiasi, girdti
pauki iulbesys. Visa tai tiksliai atsispindi muzikoje:
1. Atjo pavasaris diugus koncerto refrenas.
2. Pauki iulbesys (CANTO DE GLUCCELLI) solo smuikas iulba su
dviem i orkestro giedaniais smuikais (I Solo) (0:28 min. garso rae):

21

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

Skaiiai eiluts pradioje nurodo takto numer, o enklas

atskiria orkestro eilutes.

3. Upelio iurlenimas (SCORRONO I FONTI) tarsi banguoja smuik partijose


(1:06 min.):

4. Griaustinis (TUONI) vaizduojamas prastai greitu vieno garso kartojimu. O


aibas visuomet pieiamas tarsi lauyta, daug uoli turinia melodija
(smuiko solo partija) (1:34 min.):
22

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

5. Pasigirsta diugus pavasario motyvas ir vl skamba Pauki iulbesys


(CANTO DE GLUCCELLI) (2:06 min.):

23

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

6. Dal baigia pavasario motyvas (2:44 min.):

Taigi, pirmoji koncerto Pavasaris turi savo siuet, kuris perteikiamas muzikoje.
Kaip pirmoji dalis padaryta?
Ji parayta senovine koncertine forma. Ji sudaroma i riturnels (pagrindins temos) ir
epizod. Riturnel (ymima R) skamba pradioje, po kiekvieno epizodo ir pabaigia dal.
Epizodai (E) bna skirtingi, j muzika vliau nesikartoja, todl kiekvienas epizodas gauna
skirting numer. Pavasario pirmosios dalies formos schema atrodo taip:
Schema
Taktai
Trukm

R
113
0:00
0:28

E1
13-27
0:28
0:59

A. Vivaldi. Koncerto Pavasaris I dalies schema


R
E2
R
E3
R
E4
27-30
31-40
40-43
44-55
56-59
60-66
0:59
1:06
1:26
1:34
1:59
2:06
1:06
1:26
1:34
1:59
2:06
2:22

R
66-77
2:22
2:31

E5
70-75
2:31
2:44

R
76-82
2:44
3:01

Pirmj koncerto dal sudaro riturnel, skambanti penkis kartus ir keturi skirtingus
vaizdus pieiantys epizodai.
Antra dalis Largo
Antroji koncerto Pavasaris tai ramus dviej dali muzikinis snaudianio piemens
paveikslas. ia orkestras tarsi padalinamas ir vaizduoja tris dalykus:
1.
solo smuikas turi nuorod Snaudiantis piemuo (IL CAPRARO CHE DORME) ir
grieia daining piemens melodij,
2.
pirmi ir antri smuikai pamgdioja Lap ir augal narjim (MORMORIO DI
FRONDE E PIANTE),
3.
o altai imituoja uns lojim (CANE CHE GRIDA).

24

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

Bos partijos ioje dalyje visai atsisakyta. Todl orkestras skamba tyliau, silpniau,
matyt, kad nepaadint piemens...

Treia dalis Allegro


Ir vl orkestras grieia visas. Prasideda guvus Piemen okis (DANZA
PASTORALE):

25

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

8. G. F. Hendelio krybos apvalga


Tais paiais metais 1685-aisiais Vokietijoje, netoli vienas kito gim du ymiausi
baroko kompozitoriai: Johanas Sebastianas Bachas ir Georgas Frydrichas Hendelis. Abu jie
buvo vokiei kompozitoriai, abu puikiai vald vlyvojo baroko muzikos stili ir j gerokai
itobulino, abu sukr puiki muzikos meno edevr. Taiau kartu j kryba ir skirtinga.
Bachas kr daugiau banytin ir orkestrin muzik, kuri toliau ts vokiei muzikos
tradicijas.
Georgas Frydrichas Hendelis (Georg Friedrich Hndel, 16851759) igarsjo savo
teatrinio stiliaus kriniais (operomis ir oratorijomis), o jo muzikai takos turjo vokiei, ital,
angl ir prancz kompozitori kriniai.
Biografija. Hendelis gim Halje, kirpjo
eimoje. Muzikos moksi pas vietin vargoninink,
vliau buvo stojs mokytis Hals universiteto
Teiss fakultet. Bdamas atuoniolikos, buvo
paskirtas katedros vargonininku, taiau galimyb
tapti banyios muziku jo neviliojo. Devyniolikos jis
ivyko Hamburg, to meto vokiei operos centr.
Ten grie smuiku operos teatro orkestre, tapo
orkestro dirigentu. Hamburge sukr savo pirmj
oper (Almira). Susiavjs iuo muzikos anru
Hendelis ivyko operos tvyn Italij, kur toliau
moksi, bendravo su ymiausiais to meto ital
operos krjais. Italijoje praleido beveik ketverius
metus.
Trumpam grs Vokietij, Hendelis gavo kvietim atvykti London. ia j puikiai
prim Anglijos karalien ir auktuomen. Hendelis tapo kurto nuolat veikianio teatro vadovu,
kuriame buvo statomos jo operos. Tokia skm tssi beveik por deimtmei (17191737).
Vliau italika opera Anglijoje tapo nepopuliari.
Hendelis m daugiau rayti orkestrins ir klavesino muzikos. O netrukus paband vl
kurti oratorijas (pirmsias sukr Italijoje). Oratorijos, paraytos tekstu i Biblijos, angl kalba,
labai patiko angl klausytojams.
1751 m. pradjo spariai silpti Hendelio regjimas. Netrukus kompozitorius apako. Kai jis
mir, laidotuves susirinko tkstaniai angl. Hendelis buvo palaidotas greta Anglijos karali ir
didvyri Vestminsterio abatijoje. Tad net dvi tautos vokieiai ir anglai Hendel laiko savo
kompozitoriumi.
Kriniai. Hendelis sukr oper (apie 50) Rinaldas, Julijus Cezaris, Kserksas,
oratorij (22) Saulius, Izraelis Egipte, Mesijas, muzikos orkestrui concerto grosso ir
siuitos.
Stilius. Hendelis kr baroko stiliaus, daniausiai polifonin muzik. Kaip jau minta,
Hendelis savo kryboje skmingai sujung vokiei, ital, angl ir prancz muzikos tradicijas.
Besimokydamas Vokietijoje, jis imoko komponavimo technikos, polifonijos. Italijoje gilinosi
operos ir oratorijos meno subtilumus. Gyvendamas ir kurdamas Anglijoje, jis kriniuose
naudojo vietos muzikai bdingus dalykus (pavyzdiui, daugiau traukdavo angl publikos
mgstamus chorus). I prancz muzikos Hendelis perm kai kuriuos orkestruots niuansus.
Hendelis itin itobulino baroko teatrin muzik. Pirmiausia tai dar, skmingai kurdamas
italikas operas. Opera seria rimtoji ital opera tuo metu igyveno nuosmuk. Operos
26

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

darsi panaios koncertus su kostiumais. Operos numeriai buvo atliekamai vienas po kito kaip
koncerte, daugiausia kreipiant dmes daininink meistrikum. Hendelis sugebjo oper vl
priartinti prie dramos. Jis operos numerius jung scenas, kuriose vyko veiksmas. Veiksmo
pagrindas buvo antikos laik istorijos ir j veikjai. Svarbiausiu operos numeriu Hendelio
operose iliko arijos, taiau jos buvo trumpesns, nemonotonikos, kontrastingesns nei kit to
meto kompozitori.
Hendelio oratorijos sukurtos pagal istorijas i ventojo Rato. Bet daniau buvo
atliekamos operos teatruose nei banyiose. Oratorijos gerokai primin operas, tik joms
nereikjo kostium, scenografijos, reisros (todl buvo pigiau pastatyti). Be to, oratorijos buvo
kuriamos vairiomis kalbomis (ne tik ital, kaip opera). Hendelio oratorijos paraytos angl
kalba, tai lm publikos simpatijas iam anrui. Hendelio oratorijos (palyginti su ital
kompozitori) yra dramatikesns, vaizdingesns.
Pati ymiausia Hendelio oratorija Mesijas (Messiah, 1742 m.) buvo sukurta vos per tris
savaites. Tai didingas krinys, kuriame pasakojama Kristaus gyvenimo istorija. Kaip ir daugelis
Hendelio oratorij, Mesijas yra trij dali, kurios sudarytos i reitatyv, arij, chor ir
orkestro numeri. Pats ymiausias io krinio numeris yra choras Aleliuja, ubaigiantis
antrj oratorijos dal. ia skelbiama apie Kristaus prisiklim ir tai daroma labai spdingai,
naudojant vairias muzikos iraikos priemones.
O k gi atliekant oratorijas veikdavo pats kompozitorius? Pats Hendelis grojo maais
vargonais (pozityvu), vadovavo orkestrui, maam chorui (chore daniausiai bdavo ne daugiau
kaip 20 daininink: iki 6 berniuk sopran grupje, visi kiti vyrai) ir akompanavo solistams.
Pertraukose tarp oratorijos dali jis tradicikai tuo paiu pozityvu atlikdavo savo vargoninius
koncertus. (Siitan, p. 264)
Muzika orkestrui. I instrumentini krini labiausiai ipopuliarjo Hendelio concerto
grosso (koncertai orkestrui) ir dvi orkestrins siuitos: Muzika ant vandens (Water music) ir
Muzika karalikajam fejerverkui (arba Fejerverko muzika Music for the Royal
Fireworks). J muzika, kaip ir daugelio Hendelio krini, didinga, spdinga.
Klausimai
1.
2.
3.
4.
5.

Kur gyveno ir dirbo Hendelis?


Kokio stiliaus yra Hendelio muzika?
Kokios yra Hendelio operos?
Kokias inote Hendelio oratorijas?
K Hendelis yra sukrs orkestrui?

Skaitiniai
arlzas Bernis apie Hendelio asmenyb.
Hendelis buvo stambus, dramblotas, nerangi judesi, taiau jo veido iraika, kuri a
puikiai prisimenu, lyg biau mats j vakar, buvo kupina ugnies ir orumo. Toks spdis, kad
isyk supranti sutiks asmenyb ir genij.
Jis buvo verlus, iurktokas, valing manier, pokalbiuose nemgo prietaravim, bet
visikai neturjo pagieos ar piktavalikumo. I ties jo nekantrumo protrkiai ir daugyb gyv,
piktok replik lauyta angl kalba skambdavo nepaprastai juokingai, buvo kupinas
originalaus humoro ir komizmo. Jo smojingumas, humoras bei sugebjimas maikiai
pasakoti paprasiausius atsitikimus parodydavo mones ir daiktus labai juokingose situacijose...
Jis vertino laik, neleido jo lengvabdikiems usimimas, neskyr tutiems, nors ir
auktus postus uimantiems panekovams. Hendelis dievino muzikos men, kruopiai dirbdavo

27

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

savo darb, vis laik leido studijoms, gyveno udarai, todl j retai buvo galima pamatyti
visuomens sambriuose, taip pat ir vieuose pasilinksminimuose, kuri jis veng...
Hendelio ivaizda buvo rsti ir niri, taiau kai jis nusiypsodavo, rodos, saul
vilgteldavo pro juodus debesis. Tai bdavo toks netiktas proto, iminties ir sveiko humoro
blyksnis, rykiai nuviesdavs veid, kokio a niekur nesu mats. (Hanning, p. 323)

9. J. S. Bacho gyvenimas ir kryba


Johanas Sebastianas Bachas (Johann
Sebastian Bach, 16851750) danai muzikos
istorik pristatomas kaip Hendelio prieingyb. Ir
i ties Bachas nekr muzikos teatrui, propagavo
daugiausia vokiei muzikos tradicijas ir savo
laiku buvo daugiau inomas kaip virtuozikai
grojantis banyios vargonininkas, o ne kaip
muzikos
krjas.
Taiau
abu
vokiei
kompozitoriai puikiai vald polifonijos technik ir
sukr puiki krini.
Biografija. Vokietijoje (daugiausia Tiuringijoje) XVII a. gyveno plati Bach gimin,
kurioje buvo daug muzikant. Eizenacho muzikantas Johanas Ambraziejus, kaip ir kiti Bachai
mok savo vaikus muzikos. Vienas i jo sn Johanas Sebastianas Bachas tapo ymiu
vargonininku ir kompozitoriumi.
Kai Johanas Sebastianas buvo devyneri, mir jo motina, o po met ir tvas. Nalait m
globoti jo vyresnis brolis Johanas Kristofas, Ordurfo vargonininkas. Po to J. S. Bachas moksi
vairiose mokyklose ir bdamas 17-os jau buvo puikiai pasirengs muzikantas, mokantis grieti
smuiku ir altu, skambinti klavesinu, vargonuoti ir vadovauti chorui. Atuoniolikos jis pradjo
savarankikai dirbti. I pradi dirbo banyiose vargonininku Arntate ir Miulhauzene. ia jis
pradjo kurti muzik. Vlesn Bacho kryba skirstoma tris laikotarpius. Jie vadinami miest,
kuriuose Bachas dirbo, pavadinimais.
Veimare (17081717) Bachas dirbo rm muzikantu ir vargonininku. Rmuose buvo
turtinga biblioteka, kurioje Bachas turjo galimyb susipainti su kit ali kompozitori
kriniais. Kadangi pagrindinins jo pareigos buvo vargonuoti rm banyioje, tai iuo
laikotarpiu Bachas daugiausia ir kr vargonams.
Ktene (17171723) Bachas buvo rm kapelos vadovas kapelmeisteris. Kteno
kunigaiktis labai mgo muzik ir turjo ger kapel, kurioje grojo, dirigavo Bachas. iuo
laikotarpiu Bachas sukr savo svarbiausius instrumentinius krinius: muzik orkestrui,
klavesinui, kitiems instrumentams.
Leipcige (17231750) Bachas um prestiines pareigas buvo v. Tomo banyios
kantorius ir miesto muzikos direktorius. Jis turjo rpintis miesto muzikiniu gyvenimu,
kiekvienam sekmadieniui sukurti ir surepetuoti nauj kantat, vadovauti chorui ir nedideliam
banyios orkestrui. Be to, Bachas dar ved pamokas prie v. Tomo banyios veikianioje
mokykloje. Leipcige Bachas daugiausiai kr banytin muzik: ra kantatas, sukr
didiuosius vokalinius-instrumentinius krinius. Keiiantis muzikos madoms, Bacho kriniai
atrod senamadiki, tad paskutiniame gyvenimo deimtmetyje jis jau maiau kr ir koncertavo.
Gyvenimo pabaigoje kompozitorius visikai apako.
Kriniai. Bachas sukr daugiau kaip 1000 krini: kantat, mii (ymiausios Miios hmoll), pasij (Pasija pagal Mat), krini vargonams (Tokata ir fuga d-moll), koncert
vairiems instrumentams ir orkestrui (i kuri ypa ipopuliarjo 6 Brandenburgo koncertai),
klavyrini krini siuit, preliud ir fug, invencij ir kt.
28

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

Stilius. Bacho kryba yra laikoma baroko muzikos meno virne. Jis puikiai vald
polifonijos technikas, kr sudtingas kompozicijas, kurios stebino iradingumu, idj
turtingumu, racionalumu ir kartu iraikingumu. Bachui ypa artimas buvo banytins muzikos
stilius, kur dar praturtindavo ir teatrins muzikos elementais. I muzikos form Bachas ypa
meistrikai kr fugas. Bdamas puikus atlikjas (grojo vargonais, klavesinu ir smuiku), ir savo
kriniuose raydavo sudtingas atlikti instrument partijas. Bacho kryboje susilieja senj
polifonijos meistr, vokikosios dainos (lyd), protestantikojo choralo ir vairi baroko
kompozitori instrumentins muzikos tradicijos. iam kompozitoriui pavyko sukurti savit
muzikos stili, o jo kriniai dabar skamba visame pasaulyje (po Bacho mirties jo muzika buvo
tarsi umirta, taiau romantikai XIX a. vl j atgaivino, pradj vl atlikti koncertuose
didiuosius Bacho krinius).

1.
2.
3.
4.
5.

Klausimai
Kokios alies kokiuose miestuose gyveno ir dirbo Bachas?
Kuo dirbo Bachas?
Koki muzik jis kr?
Kiek Bachas para krini? Ivardinkite kelis ymiausius.
Trumpai apibdinkite Bacho muzikos stili.

Skaitiniai
imtai kantat
Tomo banyios kantorius Bachas buvo atsakingas u sekmadienio pamaldas, ir ne tik
ioje, bet ir dar dviejose kitose didelse banyiose. Kiekvien pamald svarbiausia muzikin
dalis buvo kantata, atliekama prie arba po pamokslo. Kiekvien kart buvo tikimasi igirsti
nauj kantat, sukurt Tomo banyios kantoriaus.
Taigi Bachas kiekvienam sekmadieniui sukurdavo po kanatat. Jam paiam tekdavo
susirasti tekst ir parayti partitr. Paskui reikdavo irayti balsus ir imokyti chor, ma
orkestr bei solistus, kad sekmadien j galima bt atlikti. Vien tik tai reikalaudavo visos
savaits darbo.
ias sunkias pareigas Bachas atlikdavo siningai. Ne maiau kaip septynerius metus jis
ra kantatas. Kiek sukr, tiksliau neinoma, nes sekmadien, kantatai nuskambjus, toliau
niekas jos natomis nebesirpindavo. Taip uvo didel kantat snis. Niekas nepagalvodavo
apie tai, kad tos kantatos vertingos ir galt bti dar kart atliktos.[...]
Taiau Bachas kantatas ra ne tik pamaldoms. is anras jam taip patiko, kad jis sukr
apie dvideimt pasaulietini kantat. Danai jas kompozitoriui mons usakydavo, pavyzdiui,
kokiam kilmingam asmeniui pagerbti. I i pasaulietik kantat matyti, kad Bachas buvo ne
tik grietas magistras, bet mgo ir poktus.
ymiausia i pasaulietik yra Valstiei kantata, ne maiau mgstama ir Kavos
kantata. Parayti kantat btent apie kav tuo metu buvo visikai natralu, nes ji vos tik
pasirod Europoje. Puodelis kavos tuo metu laikomas didiausiu gardumynu, tuo tarpu iandien
tai visai eilinis malonumas. Leipcigieiai turjo itin mgti kav, nes Bachas su kantata perspja
apie pavoj, kuris gals itikti per daug besimgaujanius kava. (Hercfeldas, p. 60-61).
Bachas ir sns
Bachas, kaip ir daugelis to meto moni, turjo daug vaik - 20. Ne visi jie uaugo, kai
kurie dar mai mir nuo vairi lig. Be to, gan jauna mir ir Bacho pirmoji mona Marija
Barbora. Su ja Bachas susilauk septyni vaik, i kuri Vilhelmas Frydemanas ir Karlas
Filipas Emanuelis tapo ymiais kompozitoriais.

29

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

Antr kart Bachas ved rm trimitininko dukter An Magdalen, jau inom


daininink. Su ja Bachas susilauk 13 vaik, i kuri ne vienas taip pat buvo muzikas, o ypa
igarsjo Johanas Kristofas Fridrichas ir Johanas Kristianas. Anai Magdalenai Bachas
para dviej dali rinkin Anos Magdalenos Bach nat ssiuvinis. J sudaro dainos ir
nesudtingos pjess klavesinui, ir iandien danai mokini grojamos.
Kartais Bachas trumpam isiruodavo pavieti pas savo snus. Vilhelmas Frydemanas
buvo Sofijos banyios vargonininkas Drezdene.
Vieno tokio apsilankymo metu Bachas labai igarsjo. Tuo metu Drezdene viejo
Paryiaus klavesinistas ir kompozitorius Lui Maranas. Su juo Bachas turjo susiremti prie
klavesino. Tokios koncertins varybos tuo metu buvo labai populiarios. Ir kiti didieji muzikai
jose mielai dalyvaudavo.
Bacho triumfo esm buvo ta, kad varybos visai nevyko. Maranas, smulkiau pasiteiravs
apie Leipcigo Tomo banyios kantori, nusprend, kad jam geriau i t varyb pasitraukti.
Jam nebuvo joki ans atsilaikyti prie magistr Bach. Taip Maranas nakt paslapiomis
dingo i Drezdeno. Didesnio pasisekimo Bachas ir negaljo tiktis. (Hercfeldas, p. 63).
Bachas atlikjas
Ilg laik J. S. Bachas buvo geriau inomas kaip atlikjas, nei kaip kompozitorius.
Klausytojus jis avdavo puikiomis improvizacijomis ir nepriekaitinga grojimo technika. Ypa
jis pagarsjo po Drezdene nevykusi varyb su Lui Maranu (1717 m.). Kartais jis buvo
spaudoje vadinamas pasaulinio garso virtuozu ir klavyro karaliumi, beveik vieninteliu
klavyrinio meno valdovu. tai keletas atsiliepim spaudoje apie Bacho grojim:
Bacho meistrikumas tiesiog stebina, ir sunku suprasti, kaip jam pavyksta taip neprastai,
taip mikliai darbuotis rankomis ir kojomis, supinant ir itempiant pirtus, kad net darant
didiausius uolius nesigirdi n vieno neteisingo garso, ir itaip energingai judant, visai
nepajudinti korpuso [kno]. (J. A. eib).
Bachas, didysis Johanas Sebastianas Bachas, kaip vienbalsiai tvirtina visi, kurie j
girdjo, visikai nejudindavo liemens, o jo pirtai lakstydavo beveik nepastebimai. Ko verti
dabartiniai sunkumai, grojant visokiais instrumentais ar dainuojant visais balsais, palyginus juos
su tais, kuriuos prie trisdeimt met veikdavo is mogus, grodamas klavyru arba
vargonuodamas? (J. A. P. ulcas, cituota i Druskinas, p. 329).

10. Bacho krybos apvalga


J. S. Bacho kryb sudaro banytiniai kriniai, kamerin muzika ir kriniai orkestrui. Kaip jau
minta, Bachas sukr apie 1000 vairi anr krini. Nekr tik teatrins muzikos (oper).
Taigi, krini sraas i ties spdingas.
Tam, kad nesupainiotume krini ir lengviau rastume norim kompozicij, naudojama
speciali numeracija, kurioje raids BWV reikia Bacho krini sraas. sra sudar
V. myderis, sunumeravs visus Bacho ilikusius krinius.
Vargonin muzika. Bachas buvo puikus vargonininkas, galjs pagroti sudtingiausius
dalykus. Todl ir jo sukurti kriniai vargonams (kuriuos jis pats ir atlikdavo) yra virtuoziki,
sudtingi. Daugiausia tai fugos, tokatos, fantazijos, pasakalijos ir choraliniai preliudai.
Pats ymiausias Bacho vargoninis krinys Tokata ir fuga d-moll (BWV 565), yra
vienas i pirmj ilikusi jo krini vargonams. Krinys avi jauno virtuozo per kratus
plstania fantazija, taiau, nestokodamas meistrikumo, Bachas labai ekonomikai naudoja
30

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

muzikinius paveikslus: efekting pirmj vaizdin klausytojas ne i karto atpains fugos temoje,
taiau btent tai yra krinio vienovs pagrindas (Siitan, p. 247).

Tokatos pradinis motyvas

Fugos temos fragmentas

Vargonams Bachas ra ir choralinius preliudus. Tai danai keturbalsiai, protestantiko


choralo melodija pagrsti kriniai. Pavyzdiui, choralo Jzau, mano drauge melodija urayta
virutiniame balse:

Choralinis preliudas Jzau, mano drauge (BWV 610)

Klavyrin muzika. Klavesinui ir klavikordui J. S. Bachas sukr daug krini: oki siuit (r.
7 tem), fantazij, fug, tokat, invencij. Pats ymiausias Bacho klavyrinis krinys Gerai
temperuotas klavyras (sutrumpintai GTK, BWV 846-893). Tai dviej dali (tom),
kuriose yra po 24 preliudus ir fugas, rinkinys. Nuo kiekvieno i dvylikos oktavoje slypini
gars, Bachas sukr po vien maorin ir vien minorin preliud ir fug. Kriniai idstyti
nuosekliai kylant pustoniu auktyn:
C-dur, c-moll,
Cis-dur, cis-moll
D-dur, d-moll ir t.t.
Kodl pasirinkta tokia rinkinio sudarymo tvarka? Bacho laikais palaipsniui sigaljo
tolygus (temperuotas) instrument derinimas t.y. visi pustoniai yra lygs, visose oktavose
atstumai tarp gars nesikeiia. Iki tol buvo naudojamas natralus (netemperuotas) derinimas,
kuriame atstumai tarp gars buvo ne vienodi, todl patogu buvo rayti muzik tonacijose iki 34
prieraktini enkl. Nordamas rodyti, kad tolygus derinimas suteikia galimyb kurti bet kurios
tonacijos krin, Bachas para Gerai temperuot klavyr. Rinkinys buvo skirtas mokymuisi
skambinti klavesinu. I jo moksi Bacho sns ir kiti mokiniai.
31

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

Krini grupavimas po du (preliudas ir fuga, tokata ir fuga, ir pan.) baroke vlgi buvo
prastas dalykas. Pirmoji pjes yra tarsi anga, susikaupimas prie fug. Todl preliudai danai
bna laisvesni, kupini improvizacijos. Fuga viena svarbiausi ir sudtingiausi baroko
muzikos form. Fugos bna keli bals (daniausiai 35), o svarbiausiais jos elementas tema.
Bacho fug temos bna labai vairios. Nuskambjusios krinio pradioje jos toliau imituojamos
(atkartojamos) paeiliui kituose balsuose.
Muzika orkestrui. Bachas kr koncertus vairiems instrumentams ir orkestrui bei orkestrines
siuitas. Patys ymiausi yra 6 Brandenburgo koncertai orkestrui (BWV 1046-1051), parayti
1721-aisiais ir dedikuoti Brandenburgo markgrafui. Dauguma i koncert yra trij dali
(greitaltagreita). Didioji koncert dalis (I, II, IV ir V) yra concerto grosso tipo kriniai.
Juose soliniai instrumentai derinami su likusia orkestro grupe.
Bacho orkestrinei muzikai daniausiai bdinga pakili nuotaika. Joje atsispindi vairs
nuotaik atspalviai dramatiki, msls, lyriniai, aismingi, bet visk vainikuoja gyvybins
veiklos diaugsmas, kuris nuteikia ventikai, pakylja dvasi ir linksmina: to paties krinio
rmuose muzika kartais vienos nuotaikos, o kartais kitos. Kitaip tariant [...] Bacho orkestriniai
kriniai gali bti priskirti ir rimtosios, ir lengvosios muzikos anrui (Druskinas, p. 316).
Vokaliniai-instrumentiniai kriniai. Didij vokalini-instrumentini Bacho krini dal
sudaro kantatos. Tai vairioms progoms skirti (banytiniai ir pasaulietiniai) kriniai. Kantatose
tekst gali dainuoti solistai arba/ir choras, o jiems pritaria instrument ansamblis ir/arba
vargonai. Kantatos sudaromos i keleto dali.
I stambesni vokalini-instrumentini Bacho muzikini kompozicij ypa svarbios
Pasijos pagal Mat ir Miios h-moll.
Pasija pagal Mat (BWV 244) yra didiausias io kompozitoriaus krinys (trukm
apie 2 val.). Didiul pasijos atlikj sudtis: solistai, 2 chorai, 2 orkestrai ir 2 vargonai. Krinio
pagrindu tapo Evangelijos pagal Mat (i Biblijos) dalis. ia Bachas kuria tarsi muzikin
dram, kurioje vykius pasakoja (reitatyvuose) evangelistas Matas (tenoras), o juos komentuoja
chorai, veikia kiti veikjai, dainuojantys arijas ir ansamblius. Pasija pagal Mat prasideda
ramia, choraline anga. Itin grai yra alto arija Pasigailk, Viepatie (Erbarme dich, mein
Gott).

1.
2.
3.
4.
5.
6.

Klausimai
K reikia raids BWV ir skaiiai prie Bacho krini pavadinim?
Kokius krinius vargonams kr Bachas?
Kas yra Gerai temperuotas klavyras?
K yra sukrs Bachas orkestrui?
Kokius inote Bacho vokalinius-instrumentinius krinius?
Kas atlieka (kokie atlikjai) Bacho Pasij pagal Mat?

32

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

Skaitiniai
Preliudas ir fuga C-dur i GTK I tomo
I viso rinkinio itin populiarus pirmasis Preliudas ir fuga C-dur.
Preliudas yra improvizacinis, tarsi pratimas, anga, kurioje melodija taip ir nesuskamba.
Jis sukurtas i akord eils. Taiau akordo garsai grojami paeiliui, sudarant melodin figracij.
Taip pltojamas visas preliudas:

I ties jis gerokai primena tiesiog akompaniment ir tai pajuto prancz kompozitorius
arlis Guno, prikrs jausming melodij. Taip atsirado garsioji giesm Ave Maria (Sveika
Marija), o jos autoriai nurodomi kartu.
Fuga yra kontrastinga preliudui. Tema skamba aikiai, sukauptai, praddama sudting
kompozicij. i fuga yra keturi bals: dviej rank partijose vystomi, persipina keturi
savarankiki balsai. Btent tema yra tas elementas, kuris visus balsus susieja, suria. Kaip
prasta fugose, fuga C-dur pradedama tema. Po to, tema (tik jau nuo kito garso) skamba antrame
balse (atsakymas), o pirmajame skamba savarankika melodin linija kontrapunktas. Vliau
pridedamas treias balsas. Daniausiai ia tema skamba kaip pradioje (ioje fugoje iek tiek
pakeista tvarka po atsakymo i karto skamba antras temos atsakymas), tik greta jos skamba jau
du savarankiki balsai. Galiausiai bose pasigirsta ketvirtas temos stojimas, kartu skamba visi
keturi balsai. Sudaroma kadencija ir taip baigiama fugos ekspozicija (I dalis, pristatanti tem
visuose balsuose). Kad bt aikiau, kaip tai padaryta pateikiame du pavyzdius
1. Taip atrodo fugos pirmieji septyni taktai natose:

33

J. ukien. Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko

2.
O ia pateikiame pavyzd su skirtingomis spalvomis irykintais fugos balsais bei
aikiomis temos ir jos atsakym ribomis:

Po to prasideda tem perdirbimas. Tema truput keiiama, kartais skamba


dviejuose balsuose vienu metu. Kol pabaigoje tema suskamba paskutin kart vl tokia pati kaip
pradioje (greta jos dar girdimas vienas temos variantas nuo garso f):

Tad kaip reikia klausytis fugos? Tik igird tem, j simename ir bandome igirsti,
atpainti jos atkartojimus bals raizgalynje, kol igirstame jos paskutin pakartojim. Bacho
fugos avi tem melodingumu ir aikumu, sudtingais kontrapunktais bei sudtingomis bals
pynmis.

34