MUZIKOS IR KRYBOS PEDAGOGIKA

doc.dr. Zenonas Rinkeviius

1 tema. MUZIKOS PEDAGOGIKA KAIP SPECIFIN PEDAGOGIKOS AKA

Bendroji pedagogika mokslas, kuris tiria ir atskleidia jaunosios kartos mokymo

ir aukljimo klausimus ir yra skirtas vis dalyk mokymo reikmms.
Muzikos pedagogika - nagrinja specifinius ugdymo bruous, kurie kyla i muzikos
meninio painimo ypatum. Todl muzikinis ugdymas remiasi ypatingu,
iplaukianiu i meninio painimo, menins veiklos dsningum, didaktiniu
inojimu.
Muzikos pedagogika remiasi bendrja pedagogika.

1 tema. MUZIKOS PEDAGOGIKA KAIP SPECIFIN PEDAGOGIKOS AKA

1.1. Muzikos pedagogikos moksliniai ir meniniai aspektai

Muzikos pedagogika - mogaus muzikinio ugdymo (ugdymo muzika) mokslas ir menas.
Muzikos pedagogikos mokslinis dalykas yra muzikinio ugdymo metodologija. Tai
filosofini, psichologini, pedagogini, estetini pair, nuostat, princip sistema
muzikos painimo ir jos mokymo poiriu.
Muzikos pedagogikos objektas yra auganiosios kartos muzikinio ugdymo procesas. Tai
reikia, kad muzikos pedagogika atsako klausim, k reikia mokyti(s) muzikos. (Tai
klausimas, kuris lyg ir aikus, taiau taip atrodo tik i pirmo vilgsnio...)
Muzikos pedagogikos meninis dalykas yra muzikos kaip meno (o ne muzikos mokslo)
reikinio praktinis gyvendinimas mokymo(si) procese. Mokytojo ir mokini veikla
tampa menine muzikine raika, ugdymas gyja menin kokyb.
Muzikos pedagogikos skiriamasis bruoas menikumas. Taiau ir bendroji pedagogika,
turi menikumo aspekt. velgiant muzikos mokytoj nesunku suprasti, kad jis yra
dvigubas menininkas: menininkas-muzikas ir menininkas-pedagogas.
Taigi, muzikos pedagogikoje integruojasi trys jos svarbs aspektai:

mokslinis metodologinis,

meninis muzikinis,

meninis pedagoginis.

1 tema. MUZIKOS PEDAGOGIKA KAIP SPECIFIN PEDAGOGIKOS AKA

1.2. Muzikinis ugdymas kaip asmenybs specifinis ir

bendrasis ugdymas
Muzikinis ugdymas tai asmenyb kuriantis moni bendravimas, sveikaujant jiems su muzikos
meno bei kitomis, susijusiomis su muzika, kultros vertybmis.
Muzikinio ugdymo svoka aprpia muzikos mokym, muzikin lavinim, muzikin aukljim,
muzikin vietim, muzikin prusinim, muzikins kultros formavim. Muzikiniu ugdymu
siekiama iugdyti gilij, mogaus dvasios gelme patiriam menin-dvasin kultr. i kultra
yra prevencinis veiksnys, neleidiantis rastis dvasiniam vakuumui, estetini bei dorovini norm
ikraipymams.
Muzikoje specifine muzikos kalba ireikiamos groio, grio, ventumo, laims vertybs. Todl
muzika yra viena i galingiausi mogaus ugdymo ir saviugdos priemoni pradedant gyvenimu
siose ir baigiant ilgaamyste.
Siekiant geriau suprasti bendrojo muzikinio ugdymo ypatybes, reikia j lyginti su profesiniu
muzikiniu ugdymu, iskiriant bendrumus ir sirtumus. Bendrus bruous lemia meninis muzikos
pobdis. Bendra yra tai, kad besimokaniuosius moko painti muzik, tobulinti muzikinius
gebjimus, stengiasi jiems suteikti muzikos ini ir gdi, ugdyti muzikin kultr. Specifika
yra tai, kad bendrajame muzikiniame ugdyme nra specializacijos, vyrauja ne enklinis-loginis,
o emocinis-prasminis muzikos turinio painimas, muzikin veikla remiasi akustine, o ne
enkline muzikos kalba, ugdomi elementars muzikos atlikimo gdiai, teikiamos apibendrinto
pobdio muzikos literatros ir istorijos inios. Vyrauja ne teikiamasis, o ugdomasis,
aukljamasis mokymas, siekiama ne muzikant rengti, o ugdyti asmens muzikin kultr.

2 tema. MUZIKIN KULTRA MUZIKINIO UGDYMO TIKSLAS

2.1. Muzikins kultros samprata

Iugdyti kiekvieno mokinio muzikin kultr muzikinio ugdymo mokykloje
tikslas.
Muzikin kultra tai asmenybs poreikis ir gebjimas rinktis, pajausti, priimti ir
suprasti muzikoje koduojam mogaus dvasin gyvenim jausm pasaul,
siekius, nuostatas, idealus.
Svarbiausias asmens muzikins kultros poymis dvasinis muzikos poveikis,
siekimas ir gebjimas skaityti muzikoje kito ir savo slpining, asmenik,
nenusakom, neiaikinam dvasin pasaul, j pajausti ir perprasti.
Visuomens muzikin kultra suprantama kaip plaij visuomens sluoksni
teigiamas santykis su vertinga muzika. Visuomens muzikin kultra yra
sistema, kuri sudaro: muzikos vertybs, institucijos ir materialioji baz,
moni muzikin veikla.

2 tema. MUZIKIN KULTRA MUZIKINIO UGDYMO TIKSLAS

2.2. Muzikinio ugdymo udaviniai

Siekiant muzikinio ugdymo tikslo reikia gyvendinti iuos udavinius:

iugdyti mokini avjimsi puikia muzika, meil jai;

iugdyti mokini nor ir gebjim dainuoti, muzikuoti;

iugdyti mokini muzikos suvokimo ir muzikinio mstymo kultr;

suteikti specialij muzikos ini;

ugdyti krybinius gebjimus;

iugdyti poreik aktyviai dalyvauti muzikinje veikloje.

2 tema. MUZIKIN KULTRA MUZIKINIO UGDYMO TIKSLAS

2.3. Muzikinio ugdymo turinys

Muzikinio ugdymo turin sudaro muzikins kultros materialieji ir dvasiniai
objektai: muzikos kriniai, muzikos teorijos inios, muzikins veiklos
priemons ir kt. io turinio branduol sudaro muzikos meno intonacikumas.
Muzikinio ugdymo reikmms naudojamas toksai ugdymo turinys, kuris optimaliai
padeda ugdyti mokini muzikin kultr. Ugdomi ie asmens muzikins
kultros bruoai:

teigiamas emocinis-vertybinis santykis su vertinga muzika;

pltojama muzikini gebjim ir gdi sistema;

teikiamos muzikos inios;

ugdomi muzikins krybins veiklos elementai.

Muzikinio ugdymo turinio temikumas ypatingai svarbus asmenybs ugdymo
muzika strateginis momentas. Asmenybs brandai daugiausia pasitarnauja
tokios temos, kurios padeda muzikos kriniais bei su jais susijusiais dalykais
(kalba, etnine kultra, gamta, istorija, eima, tikjimu ir kt.) atskleisti muzikoje
nujauiam socialini ir dvasini santyki tikrov. Temikumas padeda susieti
muzikos intonacin abstraktum su vaiko gyvenimo patirtimi, kultros,
tautikumo, tikjimo kontekstu.

3 tema. PSICHOLOGINIAI MUZIKINIO UGDYMO PAGRINDAI

3.1. Ugdymas ir muzikin veikla

Siekiant ugdymo tikslo svarbu giliau pavelgti mokini muzikin veikl, j vertinti
ugdomuoju poiriu. Tai padeda geriau suprasti mokini muzikini gebjim
ugdymo taktik ir stiprinti muzikos mokymosi motyvacij.
Muzika pasiymi ypatingu paveikumu. Ji daro tak mogui fiziologiniu,
psichologiniu, socialiniu, asmenybiniu, dvasiniu aspektais. Ji stipri emociniu
paveikumu, todl ji tobulina emocin intelekt, t. y. gebjim pajausti ir suprasti
savo ir kit jausmus. mogaus santykis su muzika remiasi intuicija,
stimuliuojania pasmonin patyrim, krybos impulsus. Muzikos intonacija yra
muzikos kalba veikloje realizuojamas jausmo-minties pasireikimas, svarbus
dvasinio gyvenimo bruoas.
Veikla tai procesas, kuriuo pasireikia mogaus santykis su aplinka. Tai santykis,
kuris atitinka asmens poreikius veikti kartu su jam svarbiomis idjomis,
reikmmis.Veikla skirtina nuo veiksen.
Veiksena tai tik biologinio lygmens motorika. Auktoji psichin veikla tai
smoningas veiksmas, kai mogus traukia save materialij ir dvasin kultr.
Todl veikla traktuojama kaip pamatins reikms asmenybs ugdymo,
saviugdos kategorija. Skirtingai nuo muzikins veiksenos, muzikin veikla, kaip
vidin veikla, reguliuojant iorin veikl, pasiymi tikslingumu.

3 tema. PSICHOLOGINIAI MUZIKINIO UGDYMO PAGRINDAI

3.2. Muzikiniai gabumai ir sugebjimai

Muzikine veikla ugdomi elementars muzikiniai gabumai ir auktieji muzikiniai sugebjimai.
Elementari muzikini gabum visum sudaro muzikin klausa. Ji skirstoma santykin ir
absoliuij klaus, garso auktumo, melodin, polifonin, harmonin, faktrin, vidin,
tembrin, dinamin, vokalin klaus. i gabum grupei priskiriamas emocinis
reagavimas muzik, ritmo, derms pajautimas.
Auktesnio lygmens muzikiniai gabumai yra muzikin vaizduot, muzikin atmintis,
muzikalumas.
Auktieji muzikiniai sugebjimai yra muzikos suvokimas ir muzikinis mstymas.
Muzikos suvokimas daniausiai suprantamas plaija io termino prasme kaip muzikos krini
turinio ir formos vienovs emocinis igyvenimas ir prasms sisavinimas. Taiau laikantis
suvokimo svokos bendrosios psichologins sampratos muzikos suvokim tikslinga
aikinti siaurja prasme, t. y. kaip muzikos kalbos element, j komplekso laike
percepcij. Muzikos suvokim pratsia, estetin-dvasin kokyb suteikia muzikinis
mstymas.
Muzikinis mstymas tai emocin-intuityvi ir smoninga login sintetin-analitin veikla,
muzikos intonacine ir odine kalba atskleidianti intonacij ir prasmi ssajas bei
vienov. Muzikinis mstymas yra aukiausia muzikos painimo forma. Jis valdo klausos
veikl, muzikos atlikimo, krybos, vertinimo procesus.

3 tema. PSICHOLOGINIAI MUZIKINIO UGDYMO PAGRINDAI

3.3. Muzikos mokymosi motyvacija.

Muzikos mokymosi interesai
Motyvas yra ms veiksm, mstymo, elgesio prieastis. Skmingo muzikos mokymo
btinoji slyga pedagogo sugebjimas velgti mokini mokymosi motyvus,
vertinti j lyg ir mokti vairiais poveikiais juos plsti, tvirtinti.
Svarbiausi yra pirminiai motyvai, kai mokomasi dl estetinio malonumo, skms
diaugsmo, funkcinio smagumo, kai igyvenamos man reikmingos vertybs. Tuo
bdu pltojama esmingoji, vidin motyvacija. ie motyvai pltojami, kai klausoma,
atliekama ir kuriama grai ir prasminga muzika. Fundamentin reikm muzikos
mokymuisi turi emociniai motyvai.
Antriniais motyvais laikomi tokie, kai skatina mokytis ne pati veikla, bet paaliniai
veiksniai (paklusnumas tvams, mokytojui, atlyginimas skaitant ir paym u
ger mokymsi ir pan.). Tai neesmingoji, iorin motyvacija.
Interesas yra specifinis asmenybs poiris tikrovs daiktus ir reikinius, sukeltas
smoningo priskyrimo jiems ypatingos reikms gyvenime ir j emocinio
patrauklumo. Muzikiniai interesai gali bti situaciniai, nuolatiniai, pasyvs, aktyvs.
Muzikiniai interesai turinio poiriu nra materialiniai (iskyrus komercin muzik).
Jie i esms yra dvasiniai interesai, jie tobulina moni dvasin kultr.
Motyvacija yra pagrindinis mokymosi energij teikiantis altinis. Jos formavimas,
stiprinimas yra pedagogo antiudavinys.

4 tema. BENDRIEJI MUZIKINIO UGDYMO PRINCIPAI. MUZIKOS

DIDAKTIKOS KLAUSIMAI

4.1. Pagrindiniai muzikinio ugdymo principai (1)

4.1.1. Muzikos painimo ir muzikinio ugdymo holistinis pobdis
Meno krinys, muzika daro estetin, dvasin poveik ne dalimis, pavieniais kalbos
elementais, o harmoninga j visuma. i visum (holistin darin) sudaro:

materialioji, mediagin muzikos pus,

idelioji, menin-dvasin, vertybin prasms pus. Tobulai muzik atliekant

muzikos idealioji ir materialioji puss pasireikia holistikai, sudaro vienov. i
vienov pasireikia muzikos krinio pavidalu.
Muzikinio ugdymo metodikose vyrauja skaidymo tendencijos. Jos programuoja
dalin, nevisybin, todl ir nevisavert muzikin ugdym. Svarbu pasiekti, kad
muzikin veikla bt holistika, kelt groio igyvenimus ir prasms nuojautas.
To neturi paskiri muzikos kalbos elementai, kuriuos taip sureikmina mokykla.
Todl mokant vaikus veikti su muzikos garsais, svarbu nesuardyti mintos
vienovs. Mokymo procese daniau naudotini vertingi muzikos kriniai. J
sisavinimas lemia muzikinio ugdymo holistikum.

4 tema. BENDRIEJI MUZIKINIO UGDYMO PRINCIPAI. MUZIKOS

DIDAKTIKOS KLAUSIMAI

4.1. Pagrindiniai muzikinio ugdymo principai (2)

4.1.2. Muzikinio ugdymo menikumas
Kadangi emocinis reagavimas muzik yra muzikalumo centras ir muzikinio mstymo
variklis, muzikos mokymo(si) menikumas yra svarbiausias muzikos pedagogikos
klausimas. avjimasis muzika pltoja mogaus, ypa vaiko, dvasinio pasaulio
imlum, skatina jo nor atlikti muzik, j vertinti, kurti. Taip realizuojami vaiko
saviraikos poreikiai. Menikumo principas pedagogui primena ties, kad muzikos
mokymas turi bti tikra menin muzikin veikla.
4.1.3. Muzikinio ugdymo antropocentrikumas
Antropocentrikas poiris muzikin ugdym remiasi nuostata, kad muzika kalba apie
mog, jo santyk su aplinka ir savimi. Suprasti pasaul per muzik tai suprasti
pasaul kaip kit moni pasaul: motinos, vaiko, mylimo mogaus, genijaus pasaul...
Tokio supratimo pltros priemons vertingiausi muziko kriniai.
4.1.4. Imlumas muzikai. Audialiojo muzikos painimo pirmumas ir vyravimas. Imlumas
muzikai tai mogaus siekimas ir gebjimas usiimti muzikine veikla, jausti estetin
pasitenkinim ir velgti prasm. Bendrajame muzikiniame ugdyme teiktina
pirmenyb receptyviniam (nuvokiamajam) muzikos painimui. Todl pabrtinas
muzikos krini audialaus painimo aktualumas.

4 tema. BENDRIEJI MUZIKINIO UGDYMO PRINCIPAI. MUZIKOS

DIDAKTIKOS KLAUSIMAI

4.2. Muzikos didaktikos klausimai

Keliami ie muzikos mokymo tikslai:

iugdyti muzikin ir bendrj dvasin kultr;

pltoti ir lavinti dvasin, intelektin imlum muzikos ir gyvenimo, kultros vertybms;

lavinti dainavimo, muzikavimo, krybins veiklos gdius.

Mokant muzikos siekiama muzikos painimo (imanymo, supratimo, inojimo), aukljamj bei
lavinamj tiksl.
Muzikos didaktikos principai:

Mokslikumo ir menikumo darnos principas. Muzikin veikla privalo ilaikyti menins

kokybs lyg, jai teiktina pirmenyb.

Menins praktikos ryio su teorija principas. Bendroji didaktika reikalauja, kad inios bt
siejamos su praktika. Mokant muzikos, pirmenyb teiktina o meno praktikai.

Vaizdumo principas. Muzika nra vaizdavimo, o jausmins iraikos menas. Todl svarbu
nepervertinti programins muzikos.

Prieinamumo principas. K prieinamumo poiriu reikt laikyti startine slyga, t..y.

emutine galimybi mokant muzikos riba : muzikos atlikimo sugebjimus ar sugebjim
suvokti, suprasti muzik, teigiam nuostat jos atvilgiu turjim. Svarbesnis yra antrasis
kriterijus, jis spartina vaiko muzikin ugdym(si).
Kurse apvelgiami ir kiti didaktiniai principai.

5 tema. MUZIKINIS AUKLJIMAS

5.1. Muzikinio aukljimo svoka

5.2. Muzikinio aukljimo tikslas ir udaviniai
Aukljimas bendrja prasme tai pagalba ir vadovavimas mogui santykiauti su aplinka
pagal vertingiausius kriterijus arba gyventi pagal aukiausias vertybes (L. Jovaia).
Svoka muzikinis aukljimas tradicikai vartojama plaija termino prasme ir tapo muzikinio
ugdymo svokos sinonimu. Muzikinio aukljimo svok reikia traktuoti siaurja prasme.
Muzikinis aukljimas - tai pagalba ir vadovavimas ugdytiniui turtinant jo emocin estetin
patyrim, dvasi ir intelekt, stiprinant dorovines nuostatas, remiantis muzikos, susijusios
su gyvenimo ir bties vertybmis, meniniu painimu.
Muzikinio aukljimo tikslas dorovini, dvasini vertybi diegimas mokini jausmuose ir
intelekte remiantis puikiais muzikos kriniais.
Muzikinio aukljimo udaviniai:

estetini emocij ir jausm ugdymas;

dvasingumo ugdymas;

altruistini emocij pltot;

komunikacini emocij turtinimas;

dorovins pozicijos formavimas;

tautinis aukljimas.

5 tema. MUZIKINIS AUKLJIMAS

5.3. Muzikinio aukljimo principai

Muzikinio aukljimo principai:

aukljimo orientavimas auktus estetinius-dvasinius mogaus ugdymo tikslus;

teigiamas emocinis-dvasinis santykis su muzikos ir gyvenimo vertybmis;

ryio su gyvenimu principas;

mokinio painimo pirmumas;

aukljimo veiksmingumas;

aukljimo poveiki nuoseklumas ir kompleksikumas;

prasmingumo principas;

perangos (transcendencijos) principas.

5 tema. MUZIKINIS AUKLJIMAS

5.4. Muzikos mokymo ir muzikinio aukljimo vienovs problema

Muzikos mokymo praktikoje daniausiai rpinamasi tik mokymo udavini
gyvendinimu. Siekiant muzikos mokymo ir muzikinio aukljimo vienovs
reikia:

aprpti estetin-dvasin visum naudojant vairias veiklos formas;

mokymo(si) veikl persmelkti estetinio-dvasinio ugdymo intencija;

mokyti ir auklti kartu, neatskiriant vieno udavinio nuo kito;

mokyti muzikos nepamirtant, kad svarbiausia yra ne muzika, o tai, kad su

muzikos pagalba vaiko siela turtja groio, grio, meils, tautikumo ir kitomis
vertybmis;

daugiau pasitikti didiuliu vaiko imlumu groio ir grio vertybms, drsiau

remtis puikiais muzikos kriniais.

6 tema. MUZIKOS PAMOKA

6.1. iuolaikin muzikos pamoka (1)

6.1.1. Pamoka. Muzikos pamokos samprata.
Pamoka yra viena i sudtingiausi pedagoginio susitikimo form. Jos esm sudaro
mokymo-aukljimo proceso organizavimas, kur inicijuoja ir gyvendina
mokytojas kartu su mokiniais.
Muzikos pamoka tai pamoka, kurioje remiantis mokytojo ir mokini menine
paintine veikla atskleidiamas muzikos krinio meninis prasminis turinys ir
tuo pagrindu sprendiami muzikos mokymo ir muzikinio aukljimo udaviniai.:

pltojamas emocinis-dvasinis santykis su muzikos kriniuose knytomis

groio-grio vertybmis ir su t vertybi raika gyvenime;

sisavinamos kultrikai reikmingos inios, kurios sieja muzik ir monikumo

vertybes;

ugdomi muzikiniai gebjimai ir gdiai naudotis muzikos kalba, reprodukuoti

muzik, j kurti.

6 tema. MUZIKOS PAMOKA

6.1. iuolaikin muzikos pamoka (2)

6.1.2. Muzikos pamokos temikumas.

Neretai pamoka temos poiriu bna suskaldyta, politemika. Reikia, kad muzikos
pamoka bt monotemika, t. y. turt vien, vairias veiklos ris vienijani
tem. Tema cementuoja visum muzik, muzikos intonacin, dvasin ir
socialin patyrim, muzikos inias ir gdius. Mokymasis gyja asmenybin
prasm.
Monotemin pamoka leidia:

muzikos mokymo turin pateikti antropocentrikai ir holistikai;

mokymo proces glaudiai susieti su vaikui aktualia sociokultrine patirtimi;

remiantis vaikui svarbia vidine (intelektine) bei prieinama iorine veikla

(judjimu, dainavimu, muzikavimu) igyventi ir suprasti muzik.

6 tema. MUZIKOS PAMOKA

6.2. Mokini ini vertinimas muzikos pamokoje

Muzikos inios plati svoka. Ji netelpa odinio, faktinio inojimo arba muzikos
element mokjimo rmuose.
Muzikos inios apima muzikos patirt, emocin-vertybin santyk, muzikos
atlikimo gebjimus, fakt, svok inojim ir kt. Todl ini kontrol ir
vertinimas kelia daug sunkum. Bt idealu, kad mokant meno dalyk ini
vertinimo paymiais bt atsisakyta. Taiau dabartinmis slygomis taip elgtis
vargu ar bt galima. Tik pasiekus aukt muzikos mokymo menin-pedagogin
lyg bt galima atsisakyti mokini vertinimo paymiais.

6 tema. MUZIKOS PAMOKA

6.3. Pasirengimas muzikos pamokai

Pasirengimas muzikos pamokai vyksta mokytojui dirbant dviem kryptimis:

ko mokyti (atrenkant mokymo turin, tem);

kaip mokyti (atrenkant mokymo ir aukljimo metodus).

Atrankos kriterijus yra muzikinio ugdymo tikslas. Todl rengdamasis pamokai
mokytojas turi apmstyti ir pajausti pamokos menin-pedagogin intencij. Ji
duoda atsakym klausim, kodl mokoma t ar kit dalyk, ir teikia pamokai
holistin (visybin) pobd.
Menins-pedagogins intencijos turin sudaro:

muzikos meninio sisavinimo esm;

muzikinio ugdymo, ypa jo sudedamosios dalies muzikinio aukljimo, samprata.

Rengdamasis pamokai mokytojas turi muzikos krinius mokti, puikiai imanyti ir
profesionaliai pateikti. Labai svarbu nustatyti tem, per kuri knijama tam tikra
menins-pedagogins intencijos dalis. Btina nustatyti pamokos struktr, jos dali
logik ir meniniu dramaturginiu aspektu grindiam veikl sek. Planuojant
pamok svarbu nustatyti pamokos dali trukm ir proporcijas, darbo formas, j
kait. Btina numatyti, kokie bus naudojami instrumentai, garso ir vaizdo
priemons, u kokius pasiekimus ir kaip bus vertinami mokiniai ir t. t.

7 tema. MUZIKOS MOKYTOJAS (1)

Muzikos mokytojo profesin kompetencija yra pagrindinis muzikinio ugdymo

tobulinimo veiksnys.
Muzikos mokytojo profesin kompetencija tai:

gebjimas painti ugdytinius ir muzik;

gebjimas valdyti muzikos menin raik;

gebjimas gerai suprasti bendrojo ugdymo tiksl, principus, muzikinio ugdymo

strategij ir didaktin taktik;

valdyti didaktin technologij, t. y. atrinkti tinkam mokymo turin ir

krybikai taikyti mokymo ir aukljimo metodus.
Tokios profesins kompetencijos pagrindu naudojant muzik ugdoma visavert
asmenyb.

7 tema. MUZIKOS MOKYTOJAS (2)

Muzikos mokytojo profesins kompetencijos modelis
A. Asmenybs bruoai:
1. Brandi pasaulira. Filosofin kompetencija.
2. Intelekto brandumas.
3. Dvasingumas. Idealai kaip reikm. Krybikumas.
4. valgumas, noras bendrauti su monmis, jiems padti.
5. Etins ir estetins smons brandumas. Inteligentikumas.
6. Socialin branda. Tautin, pilietin smon.
7. Atsakomyb. Valia.
8. Autentikumas. Asmenybs savirealizavimas

7 tema. MUZIKOS MOKYTOJAS (3)

Muzikos mokytojo profesins kompetencijos modelis

B. Psichopedagogin kompetencija:
1. Gebjimas ugdymo procese vadovautis vertybi dimensija, nuolatinis siekimas jas diegti.
2. Gebjimas ugdymo procese vadovautis visybiniu analitiniu mstymu, velgti ugdytiniuose j
dvasin gyvenim, j pltoti.
3. Pedagoginis optimizmas. Gebjimas ugdymo proces nuolat orientuoti ideal, dvasingumo
ugdymo linkme.
4. Diagnostiniai, empatiniai sugebjimai. Pedagoginis paaukimas, pedagogin meil.
5. Gebjimas organizuoti ugdym kaip groio ir grio igyvenimus, prasminimus veikloje.
6. Gebjimas mokymo procese ugdyti tautin ir pilietin smon. Komunikatyvumas, gebjimas
veikti vertybins ir susiliejanios pedagogikos lygmeniu.
7. Gebjimas imtis atsakomybs u mogaus ugdym, aukljimo udavini gyvendinim. Savo
pozicijos gynimas ir realizavimas.
8. Pastabumas, organizuotumas, iraikos, intelektiniai, krybiniai sugebjimai. A sklaida
pedagoginje sveikoje. Pedagoginis meistrikumas.
9. Gebjimas dalyko turin aranuoti didaktiniu poiriu, j padaryti ugdytiniams geidiam ir
prasming.

7 tema. MUZIKOS MOKYTOJAS (4)

Muzikos mokytojo profesins kompetencijos modelis
C. Dalyko (muzikos) ir muzikos pedagogikos kompetencija
1. Asmenybs muzikin kultra. Rykiai teigiamas meninis-dvasinis santykis su muzika, menu, gyvenimu. io
santykio ugdymo kompetencija.
2. Visavertis muzikinis intelektas, gebjimas ugdyti mokini muzikin mstym.
3. Gebjimas muzikoje jausti-suprasti dvasingumo apraikas ir tai irykinti interpretuojant muzikos krinius.
Gebjimas muzikos mokym paversti krybiniu meninio-dvasinio ugdymo procesu.
4. Receptyvumas muzikai, ugdytini muzikiniams poreikiams. Nuolatinis siekimas ir gebjimas diegti mokiniams
estetines-dvasines vertybes.
5. Gebjimas ugdymo procese remtis intonacine raika, gerai jausti-suprasti muzikos estetin vert ir etin prasm.
6. Gebjimas verbalins ir muzikos intonacins kalbos pagrindu bendradarbiauti meninio ir dvasinio tikrumo
lygmeniu, estetines vertybes susieti su sociokultros vertybmis.
7. Atsakomyb u visavert mokinio muzikin udym. Gebjimas kelti esminius muzikinio aukljimo udavinius,
siekti mokymo ir aukljimo vienovs.
8. Gebjimas mokymo procese inspiruoti ugdytini menin asmenybin saviraik krybingai atliekant,
interpretuojant muzik.
9. Pakankamai kokybiki muzikos atlikimo sugebjimai, platus ir gilus muzikos inojimas. Gebjimas bti
muzikos intonacins analizs, turinio ir formos interpretavimo pavyzdiu.
10. Bendrojo ir muzikinio ugdymo teorijos, istorijos, muzikos didaktikos imanymas. Gebjimas susikurti
optimalias individualias muzikinio ugdymo programas.
11. Kompiuterinis ratingumas (ir muzikos srityje). Muzikinio ugdymo koncepcij inojimas, didaktini
technologij mokjimas, gebjimas jas krybikai adaptuoti, pltoti

8 tema. IUOLAIKINI MUZIKINIO UGDYMO KONCEPCIJ FILOSOFINIAI ASPEKTAI

8.1. Klasikin ugdymo paradigma. Jos bruoai muzikos

pedagogikoje
Pagrindins klasikins filosofins koncepcijos: idealizmas, neotomizmas, realizmas,
materializmas.
Idealizmas teigia, kad vertybi itakos idj pasaulis. Ugdymo realyb yra dvasins
prigimties. Jei mokykla imokys mog mstyti, suprasti save ir kitus,
visuomen pasieks auktesn tobulumo lyg.Idealistinis poiris muzik, jos
paskirt buvo charakteringas daugeliui genialij kompozitori. Taiau kultroje
netenka aptikti muzikinio ugdymo sistem, pagrst tokiu poiriu muzikos
mokym.
Realizmas pripasta ne tik materialij, bet ir dvasin tikrov, dvasin ugdytinio
asmenybs esm. Taiau ugdymo tikslu laikomas mokymo ir lavinimo turinys.
Realistinis poiris mokym vertinamas gana kritikai, nes isilavinimas
atitrksta nuo tikrovs. Realistinis poiris ugdym yra pagrindin iuolaikins
pedagogins bties tendencija.
Neotomizmas teigia, kad mogaus siela yra nemirtinga. Siel galima tobulinti.
Ugdymo teorijoje ir praktikoje proto ir tikjimo tiesos nuolat siejamos. Deja, tam
trukdo gamtamokslinio inojimo ir sekuliarizmo vyravimas kultroje.
Materializmu grindiama ugdymo koncepcija yra artima realizmo pedagogikai. Tokia
koncepcija buvo paremta tarybin pedagogika.

8 tema. IUOLAIKINI MUZIKINIO UGDYMO KONCEPCIJ FILOSOFINIAI ASPEKTAI

8.2. Laisvojo ugdymo paradigmos bruoai muzikos pedagogikoje

Progresyvistin ugdymo koncepcija kelia pedagogikai udavin sudaryti kuo
palankiausias slygas vaiko intelekto pltrai. Atmetamas autoritarizmas,
prievartinis, knyginis mokymas. Vir ima ne teksto, o teleekran vaizdo
kultra. Mokant muzikos mokiniai patiria maloni estetini igyvenim ir
krybos diaugsmo. Muzikinis ugdymas tarnauja vien hedonistiniams
poreikiams.
Humanistin ugdymo koncepcija pabria pedagogin sveik, ji artima
progresyvistinio ugdymo nuostatoms. Kuriama ypa palanki terp ugdytini
paintini ir dvasini gali pltotei. Didiai vertinami meno dalykai.
Humanistin pedagogika labai vertina dvasin kultr orientuot muzikos
mokym.

9 tema. KRYBOS IR KRYBIKUMO SAMPRATA

9.1. Svok kryba ir krybikumas etimologija

Antikoje kryba buvo priskirta visoms mogaus veikloms ir siejama su imanymu,
meistrikumo, inojimu. Krju buvo laikomas tik Dievas, kuris kuria daiktus i
niekur, tardamas od.
Renesanso epochoje krybins galios priskiriamos ir mogui. Tam takos turjo
didieji io laikmeio menininkai.
Iki 19 amiaus krybins veiklos sritimis buvo manoma esant tik menin bei
filosofin kryb.
20 amiuje pripastama, kad krybin veikla nra koks nors iskirtinis reikinys.
Krybikais gali bti apibdinti vairi specialybi, vairaus amiaus individai.

9 tema. KRYBOS IR KRYBIKUMO SAMPRATA

9.2. Krybos ir krybikumo mitai

Krybos ir krybikumo mitai:
1. mons gali bti skirstomi krybikus ir nekrybikus.
2. Krybikum galima ugdyti tik tam tikrose srityse.
3. Krybins idjos yra gana sudtingos, ne taip jau lengva prie j prisikasti.
4. Krybikumo negalima suvaldyti, kontroliuoti ar spartinti.
5. Krybikumas yra gimta savyb.
6. Kryba puikus atsipalaidavimas, poilsio bdas.

9 tema. KRYBOS IR KRYBIKUMO SAMPRATA

9.3. Krybos procesas

Krybos procesas saskaidomas pavienius etapus. Daniausiai minima G. Wallo
pateikta keturi krybinio proceso stadij teorija. Pirmojoje stadijoje
brandinama idja, renkama su ja susijusi informacija. Antroji stadija
inkubacijos: aktyvus problemos svarstymas, nesmoning proces
dominavimas. Treioji stadija iliuminacija (nuvitimas, eureka momentas),
kai randamas specifinis krybinis sprendimas. Ketvirtoji stadija sprendimo
vertinimas, ipltojimas bei gyvendinimas.
Skiriami du krybos proceso stiliai. Racionalusis apibdintinas kaip mokslikasis,
altasis. Jis paremtas loginiais sprendimais. Emocionalusis (kartasis)
suprantamas kaip neracionalus, pasmoninis, nulemtas kvpimo ar vidini
valg. Jis yra sunkiai kontroliuojamas, bdingesnis meninei krybai.

9 tema. KRYBOS IR KRYBIKUMO SAMPRATA

9.4. Krybos rezultatai

Krybikumo tyrintojai nurodo, jog krybiniai produktai turt bti vertinami iais
kriterijais:

keliamos problemos ir sprendimo atitikimas,

naudot altini adekvatumas,

krybos rezultat detalumas,

sprendimo sudedamj dali integralumas,

produkt originalumas, estetikumas, autentikumas, reikmingumas individui

ar visuomenei,

profesinis pripainimas ir kt.

Skiriamos dvi atliekanios skirtingas funkcijas krybikumo ir krybos rys:

didioji turinti iliekamj vert,

kasdien, individui ar tam tikrai grupei svarbi, maoji kryba.

9 tema. KRYBOS IR KRYBIKUMO SAMPRATA

9.5. Krybinis mstymas

Vienas garsiausi krybikumo tyrintoj J.P. Guilfordas krybin mstym
apibria kaip divergentin, t. y. neablonik, original, lankst, skland.
Krybikai mstantis pasiymi gebjimu sintezuoti, analizuoti, vertinti,
integruoti visus mstymo komponentus. Divergentiniam mstymui
priepastatomas konvergentinis mstymas, t.y. prastas, reikalaujantis
konkretumo, tikslumo, inojimo, teisingo sprendimo.
Paymtinas ypatingas vaizduots vaidmuo krybiniam mstymui.

9 tema. KRYBOS IR KRYBIKUMO SAMPRATA

9.6. Krybiniai gebjimai

Kokiais krybiniais gebjimais pasiymi krybikos asmenybs?

Daniausiai iskiriami ie krybiniai gebjimai:

stebti ir painti pasaul, velgti esm,

atsisakyti klaiding prielaid bei stereotipini mstymo bd,

orientuotis bei rasti sprendim nestandartinse situacijose,

kurti originalius produktus, naujus metodus, konstruktyvias hipotezes, meninius

darbus,

kelti ir gyvendinti idjas ar sumanymus,

velgti j vertingum bei tikinti tuo kitus.

Nra vienareikmiko atsakymo klausim ar krybikumas priklauso nuo mogaus
intelekto.

9 tema. KRYBOS IR KRYBIKUMO SAMPRATA

9.7. Krybikos asmenybs savybs

Dauguma tyrintoj nurodo, kad krybika asmenyb pasiymi tam tikru asmenybs
savybi kompleksas.
Daniausiai minimos ios krybikai asmenybei bdingos savybs: originalumas,
lankstumas, valgumas, sklandumas. Danai minimas smalsumas, jautrumas
reikmingoms problemoms, energingumas, darbtumas ir kt.

9 tema. KRYBOS IR KRYBIKUMO SAMPRATA

9.8. Krybai ir krybikumui tak darantys veiksniai

Krybai ir krybikumui tak darantys veiksniai

Vidiniai veiksniai: gebjimai, gabumai, mstymo strategijos; veiklos srities
imanymas; krybins patirties turjimas. Taip pat svarbi vidin bei
iorin motyvacija.
Ioriniai veiksniai. Tai makroaplinka (visuomen, jos institutai) ir
mikroaplinka (kontaktin eimos, mokyklos, gamyklos, grups terp).
Kryba ir krybikumas pasireikia vairiose veiklos srityse: aidime,
mokymesi, darbe. Krybos sritimis laikoma mokslin, menin ir
technin kryba.

10 tema. KRYBIKUMO RAIKA IR UGDYMAS MUZIKINE VEIKLA

10.1. Muzikins krybins veiklos rys

Muzikin veikla apima kelet tarpusavyje susijusi, bet savo prigimti skirting muzikini
veiksen. Kiekvienas mogus krybikai gali reiktis kurdamas, atlikdamas, ir
vertindamas muzik.
Kryba. Kryba apima dvi skirtingas veiklas improvizavim ir kompozicij krim.
Improvizavimas. Improvizavimas yra tikslingas gars organizavimas. Paprasiausia
improvizavimo pakopa yra eksperimentavimas garsais. Antroji mokymo improvizuoti
pakopa proces orientuotas improvizavimas. Auktesn improvizavimo pakopa
rezultat orientuotas improvizavimas.
Kompozicij krimas. Mokant kurti kompozicijas verta susipainti su krybos proceso
etapais: muzikins idjos klimas, muzikos iraikos priemoni, tinkam idjai
gyvendinti, iekojimas, muzikinio vyksmo planavimas, muzikinio rezultato
koregavimas, savo krybos vertinimas.
Muzikos vertinimas. Nepakanka vien emocikai igyventi muzik. Labai svarbus muzikos
verbalizavimas, nes mokiniai mokosi skverbtis gars pasaul protu ir jausmais. Tai
krybins veiklos sritis.
Muzikos interpretavimas. Verta priminti, kad net ir labai technikai tvarkingai atliktas
krinys dar nra krybias muzikavimas. Krybikas yra toks muzikos atlikimas, kurio
metu atlikjas turi savit krinio samprat ir smoningai j perteikia klausytojams.

10 tema. KRYBIKUMO RAIKA IR UGDYMAS MUZIKINE VEIKLA

10.2. Krybikumo ugdymui muzikine veikla reikmingos slygos

Ugdant mokini krybikum reikalinga sudaryti krybik atmosfer.
Paminsime kelet krybikos atmosferos charakteristik: muzikins patirties
kaupimas; skatinimas velgti, kas nauja ar domaus buvo kit kryboje; slyg
patirti muzikins krybins veiklos skm sudarymas; teigiamas krybins
veiklos vertinimas; kritikos nebuvimas; savarankikumo ugdymas; mokymas
mokytis i savo klaid; sudarymas slyg veikti individualiu, priimtinu tempu;
mokymas krybos rezultat link engti maais ingsneliais, drsa veikti
sunkumus.
Bene didiausi tak mokini krybikumui daro mokytojo asmenyb bei jo
krybikas darbo stilius.
Krybik mokytoj galtume apibdinti kaip aktyvi bei iniciatyvi asmenyb,
usidegimu, artistikumu, aisms jausmu rodani darbo ir santyki su aplinka
pavyzd. Toksai mokytojas geba: organizuoti netradicins struktros pamokas,
parinkti aktuali mokomj mediag ir domiai j perteikti, taikyti vairius
mokymo, krybos metodus, traukti mokinius krybos proces, kurti naujas
mokymo programas, umegzti ir palaikyti glaudius tarpusavio santykius su
ugdytiniais, j tvais, kolegomis.
Bti krybiku mokytoju nelengva, bet diugu.

MUZIKOS IR KRYBOS PEDAGOGIKA

Z. Rinkeviius

Ai u dmes