You are on page 1of 5

Metal chemins savybs.

A ir B grupi metal savybi skirtumai


Metal atomai visada tik atiduoda elektronus, sudarydami teigiamus jonus: Me ne- Men+, todl cheminse reakcijose jie elgiasi kaip
reduktoriai.
Metal atomai atiduoda elektronus nemetal atomams ir jonams kit, maiau aktyvi metal. Metal ir nemetal reakcijos vyksta vairiais
greiiais ir vairiose temperatrose. Pavyzdiui, arminiai metalai yra labai lengvai oksiduojami oro deguonies, taiau geleis ir varis
energingai oksiduojasi tik kaitinami, aukso ir platinos eimos metalai i viso nesioksiduoja su deguonimi. Daugelio metal pavirius
pasidengia oksid plvele, kuri apsaugo metal nuo tolimesns oksidacijos, pavyzdiui aliumin apsaugo labai tanki Al 2O3 plvel.
Metal gebjimas atiduoti elektronus apsprendia j aktyvum: kuo lengviau metalas atiduoda elektronus, tuo jis yra aktyvesnis ir tuo
energingiau dalyvauja cheminse reakcijose. Pagal aktyvum visus metalus galima idstyti vien eil, kuri vadiname Metal
aktyvumo eile arba Metal tamp eile. Svarbiausi metalai ioje eilje idstyti tokia tvarka:
...K...Ca...Na...Mg...Al...Zn...Fe...Ni...Sn...Pb...H 2...Cu...Hg...Ag...Au...
metal aktyvumo eil raytas vandenilis, kuris kaip ir metalai gali atiduoti elektronus, sudarydamas teigiam vandenilio jon H +.
Remiantis metal aktyvumo eile, galima suformuluoti tokias ivadas:
1. Kiekvienas metalas istumia kitus, deiniau esanius (maiau aktyvius) metalus i drusk tirpal ir pats gali bti istumtas metal
esani kairiau jo (aktyvesni metal);
2. Visi metalai, esantys kairiau vandenilio, istumia j i rgi tirpal (iskyrus HNO 3), t.y. itirpsta rgi tirpaluose, istumdami
H2 dujas, o metalai, esantys deiniau vandenilio, rgi tirpaluose neitirpsta;
3. Kuo kairiau metalas metal tampos eilje, tuo jis aktyvesnis, tuo jis stipresnis reduktorius ir todl jo jonai sunkiau redukuojasi.
A grupi metalams bdinga:
o

A grupi metal atomai elektronus pildo iorin lygmen.

A gupi metal savybs grupje stiprja i viraus apai, nes ilgja atomo spindulys. Perioduose metal savybs i kairs dein
silpnja, nes trumpja atomo spindulys

A grupi metalai turi pastov oksidacijos laipsn.

Metal chemins savybs

1. Metal reakcijos su vieninmis mediagomis:


a) metal sveika su deguonimi;
2Ca + O2 2CaO
Pastaba: raydami reakcijos lygtis, naudojams metal aktyvumo eile. Metalai oksiduojasi nevienodai greitai. Tai priklauso nuo jo vietos
aktyvumo eilje.
Pvz.: Au - nesioksiduoja, arminiai metalai, iskyrus Li sudaro peroksidus.
Pvz.: Na2O2.
b) metal sveika su VII A - IV A grupi nemetalais;
o

Su VII A grups nemetalais 2K + Cl2 2KCl

Su VI A grups nemetalais 2K + S K2S

Su V A grups nemetalais 3Mg + N2 Mg3N2

Su IV A grups nemetalais 4Al + 3C Al4C3

c) aktyviausi metalai I A, II A (iskyrus Be ir Mg) redukuoja vandenil;


Ca + H2 Ca+2H2-1
2. Metal reakcijos su sudtinmis mediagomis:
a) sveika su vandeniu;
2Na(k) + 2H2O 2NaOH(aq) + H2(d)
Pastaba: kambario temperatroje taip reaguoja tik patys aktyviausi metalai, t.y. I A ir II A grupi metalai (iskyrus Be ir Mg. Jie reaguoja tik
su kartu vandeniu).
Vidutinio aktyvumo metalai reaguoja tik ildant, susidaro metalo oksidas ir isiskiria H 2 t0
Zn(k) + H2O ZnO(k) + H2(d)
b) sveika su rgtimis;
Metalai stovintys metal aktyvumo eilje kairiau vandenilio, istumia vandenil i praskiest rgi tirpal (iskyrus HNO 3)
Metal apibendrinimas

Li

Metal redukcins savybs

Ca

Na

Mg

Al

Mn

Zn

Cr

Fe

Ni

Sn

Pb

(H2
)

Cu

Hg

Ag

Pt

Au

Didja

Reakcija su oro deguonimi

Greitai
oksiduojasi
kambario
temperatroje

Ltai oksiduojasi kambario temperatroje arba ildant

Reakcija su vandeniu

Kambario
temperatroje
isiskiria H2 ir
susidaro armai
(hidroksidai)

ildant isiskiria H2 ir susidaro oksidai

Nesioksiduoja

H2 i vandens neistumia

Neistumia vandenilio i
atskiest rgi

Reakcija su rgtimis

Istumia vandenil i atskiest rugi (iskyrus HNO3)

Radimas gamtoje

Tik junginiuose

Gavimo bdai

Lydal elektroliz

Reaguoja su
koncentruota
bei atskiesta
HNO3 ir su
konc.
H2SO4 ildant

Junginiuose ir laisvi

Redukcija anglimi, anglies (||) oksidu, aliuminotermija, drusk


vandenini tirpal elektroliz

Su
rgtimis
nereaguoj
a, tirpsta
"karalikoj
e
degtinje"
Daugiausi
a laisvi

Li

Ca2

Na

Mg2

Al3

Mn2

Zn2

Cr3

Fe2

Ni2

Sn2

Pb2

(H)

Cu2

Hg2

Ag

Pt2

Au3+

Metal oksidacins savybs

Didja

Gavimo bdas
1) Metal oksid redukcija anglimi.
2) Metal oksid redukcija anglies (II) oksidu.
3) Metal oksid redukcija vandeniliu
4)Jeigu metalai gaunami i sulfidu, juos reikia pirmiausia
sudeginti, gautus oksidus redukuoti.
5) Metal oksid redukcija aktyvesniais metalais
(daniausiai reduktorius yra aliuminis, kartais
aktyvesni metalai: kalcis, magnis, natris). Metal
redukavimas i j oksid aliuminiu vadinamas
aliuminotermija.
6) Metal gavimas elektrolizs bdu.

Reakcijos lygtys
2CuO(k) + C(k) CO2(d) + 2Cu(k)
SnO2(k) + C(k) CO2(k) + Sn(k)
CuO(k)+CO(d) CO2(d)+2Cu(k)
Fe2O3(k)+3CO(d) 3CO2(d)+2Fe(k)
WO3(k) + 3H2(d) W(k) + 3H2O(s)

Ypatumai
iose reakcijose Cu+4 ir Sn+4
oksidatorius
iose reakcijose Cu+2 ir Fe+3
redukavosi

2ZnS(k) + 3O2(d) 2SO2(d) +2ZnO(k)


ZnO(k) + CO(d) CO2(d) + Zn(k)
3MnO2 + 2Al Al203 + 3Mn

Neigiamas elektrodas (katodas)


pasidengia raudonomis vario
apnaomis.
Prie katodo vyksta redukcija:
Cu2+(aq) + 2e- Cu(k)
Prie kito elektrodo (anodo) susidarys
duj burbuliukai, tai dujos deguonis.
Prie anodo oksiduojasi vanduo.
2H2O(s) O2(d) + 4H+(aq) + 4eBendroji CuSO4(aq) tirpalo
elektrolizs lygtis:
elektroliz
2CuSO4(aq) + 2H2O 2Cu(k) +
H2SO4 + O2(d)

Oksidacijos redukcijos reakcijos,


kurios vyksta ant elektrod tekant
nuolatiniai elektros srovei,
vadinamos elektrolize.
Elektrolizje naudojami du elektrodai:
katodas - neigiamas elektrodas, prie
jo vyksta redukcija;
anodas - teigiamas elektrodas, prie jo
vyksta oksidacija.
panaiai kaip Cu2+, vyksta Ag+;
Au3+; Hg2+ drusku tirpalu
elektroliz

Elektroliz pramonje
Elektrolizinis rafinavimas (gryninimas) metal gryninimo metodas elektrolizs bdu. Kadangi elektrolizuojasi tik metal jonai,
taikant bd galima paalinti priemaias.

Metal ekstrakcija procesas, kurio metu i ilydytu rd elektrolizs bdu gaunami metalai. Taip lydomi metalai, esantys aktyvumo
eiles pradioje.
Galvanoplastika metalo padengimas plona kito metalo plvele elektrolizs bdu. Padengiamas gaminys yra katodas, ant kurio
nusda elektrolito metalo jonai.
Anodavimas metalo padengimas jo oksido plvele. Elektrolizuojant praskiest sieros rgt prie metalo anodo oksiduojami hidroksilo
jonai. Susidaro vanduo ir deguonis, kuris oksiduoja metal.