You are on page 1of 59

Anomalios raidos psichologija:

Raida tai mogaus vystymasis. Kognityvin, psichosocialin ir fizin raida.


Tai kno (fizinis), psichikos ir elgsenos kitimas laike dl biologini proces organizme ir aplinkos
poveiki. Jeigu viena sustoja, gali bti, kad kitos tsiasi. Jei kognityvin sutrinka daniausiai fizin
nesutrinka, o psichosocialin raida sutrinka.
Kas yra anomali raida? Anomali raida tai nukrypusi nuo normos raida. Norma tai, k mes
sugalvosim.
Tai mogaus fizins, kognityvios ir psichosocialins (emocins, kognityvins, elgesio) raidos
nukrypimai nuo daugumai bdingos kultros. Dauguma? Ar pagal statistik, ar kultr, visuomen?
Nukrypimo, sutrikimo apibdinimas:
Ar elgesys: vyrui buiuoti vyr, moteriai nevalgyti kelias dienas, aloti savo kn. Gali bti
vardintas kaip sutriks? ie elgesiai visi priklauso nuo kultros vienose normalus elgesys, kitose
sutrikimas. Juk kartais toks elgesys visai ms nestebina.
Elgesio kontekstas, aplinkybs gali lemti, kad toks elgesys suprantamas kaip nukrypimas, sutrikimas.
Visuomens normos stiprus indikatorius. Kultrins ir lyties normos.
Kultrinis reliativyizmas:
Nra universali standart ar taisykli kaip nusprsti ar elgesys nukrypsta nuo normos.
Skirtingose kultrose skirtingai gali bti vardinamas sutrikimas.
Gedjimas. Pvz., iki met Vakar alyse normalu, o kitose jau nebe.
Oponentai liudija, kad pavojinga pasiduoti kultriniam reliatyvizmui, nes tuomet spekuliuojama
nurkypimu Hitleris, Taryb Sjungoje disidentai, vergai JAV buvo diagnozuojami drapetomania
laisvs trokimu.
Reliatyvimas retumas:
Kitas kriterijus nukrypimui vardinti elgesio retumas.
Tai, kas netipika, labai reta dalinai tai priklauso nuo norm visuomenje.
Koks retumas turi bti? 10% populiacijos tai jau reta? Reta.
Ribos danai nulemtos asmenine nuomone.
Kartais retas elgesys gali bti pozityvus visuomenei, nors dl retumo vadinamas nukrypimu. Pvz.,
gabs vaikai buvo diagnoz (autistinio spektro), genialumas, ekscentrikumas.
Diskomfortas:
Tai dar vienas kriterijus vardinti nukryprimus.
Jei asmuo kenia dl savo elgesio ir nori jo atsikratyti, taiau tai gali prietarauti kultrinms ir
visuomens normoms.
Homoseksualumas net keliose valstijose JAV vis dar laikomas sutrikimu.
Kartais asmenys nesuvokia, kad kenkia sau ar kitiems ir nenori nieko keisti realybs jausmo
praradimas. Danai izofrenikai mano, kad juos udar, o jie nekalti.
Psichikos ligos:
Taip pat vienas kriterijus.
Aikus, fizinis procesas, kuris nukrypsta nuo sveikatos ir lemia specifin elges ar simptomus.
Tai elgesys, kuris ligos pasekm.
Tai tarsi simptom vardinimas.
Neprisitaikymas:
Elgesys, kuris kliudo, sukelia stres, trukdo kasdieniam funkcionavimui:
Fizikai aloja individ savs pjaustymas. Tai sutrikimas arba vienas i simptom.
Emocin kania emocinis skausmas, depresija.
Sunkiai suderinama su kasdieniniu funkcionavimu fobija.
Realybs jausmo praradimas ir negaljimas kontroliuoti savo elgesio ar mini. Danai bna
po partnerio ar vaiko netekties ir pan.
Ir ie kriterijai gali bti subjektyvs tai labai slidus dalykas.
Kultra ir lyties aspektas gali paveikti elgesio pasireikim ir suvokim, pvz., distreso iraik,
realybs suvokim; tam tikro neadaptyvaus elgesio primim; gydym.

Anomalios raidos psichologija psichologijos ak grup, kuri objektas yra sutrikusio funkcionavimo
moni psichika ir elgesys. Psichikos ir elgesio
pasireikimo ir raidos ypatumai, sveikos su socialiniais
veiksniais, psichologiniai veiksniai. Gali bti skaidoma
specialisias psichologijas:
Sutrikusio intelekto asmen psichologija.
Sutrikusios kalbos asmen psichologija.
Sutrikusios klausos asmen psichologija.
Sutrikusios regos asmen psichologija.
Somatini ligoni asmen psichologija.
Fizinius sutrikimus turini asmen psichologija.
Anksiau labai klestjo sutrikusios regos psichologija
nes labiausiai buvo jais rpinamsi.
Sutriks funkcionavimas kognityvinis, motorinis,
psichosocialinis.
Liga
(patologinis
procesas, Sutrikimas (regjimo atrumo Organ ir funkcij lygmuo
pirmin prieastis, pvz., katarakta) sumajimas)

Negal
(negaljimas
skaityti Individo lygmuo
normalaus teksto)
Invalidumas (negaljimas mokytis Socialini vaidmen lygmuo
kartu su normaliai reginiais)
Anomalios raidos psichologijos tikslai:
Tirti psichikos ir kit funkcij sutrikimo kompensacijos galimybes ir mechanizmus.
Psichologikai pagrsti reabilitacij.
Psichologikai pagrsti negali asmen ugdym.
Tobulinti psichologin vertinim.
Kurti ir tobulinti psichologinio poveikio priemones.
Keisti socialines nuostatas negaliuosius.
Koreguoti asmens savs vertinim, skatinti savarankikum.
Kodl reikalinga tokia psichologijos aka?
Daugja moni, turini vienokius ar kitokius sutrikimus, negales.
Daugja vaik ir jaun moni, turini negales.
Apie 10% populiacijos turi vienokias ar kitokias negales ar sutrikimus, kurie lemia raid.
Apie monijos vienaip ar kitai susij su negalmis.
Daugiausia negal turini moni Azijos Ramiojo vandenyno regionuose.
Istorija. Kada atsirado? Kai mons pradjo burtis grupes. Daugja vaik ir jaunimo, kurie turi negali ar
sutrikim. Madaug apie 10% populiacijos, kurie turi vienokias ar kitas negalias. Manoma, kad 1/4 moni
yra susij su negalias turiniais monms. Azijos alyse yra didiausia negalias turini moni
koncentracija. Visi laikotarpiai liudija apie sutirkimus. Vienais laikotarpiais daugiau apie fizinius, kitais
apie psichinius. Nuo to kaip visuomen juos reaguoja, tada labai priklauso kaip juos gydo ir pan. Pvz., jei
sutrikimas Dievo bausm tai gydys vienaip. Sutrikimai danai buvo laikomi skirtingumu ir nukrypimu nuo
normos. Istorijos eigoje tokie mons danai nebuvo laikomi visateisiais nariais.
Akmens amius. Istorikai spekuliuoja, kad akmens amiuje demonai ir vaiduokliai atsakingi u nukrypimus.
Galimas gydymas grimai galvoje, trepanacija. Spekuliuojama, kad tiems, kas turjo haliucinacijas, buvo
labai lidni. Jei igyvendavo dvasi paliko kn. Ilg laik traktuota, kad prieastis dvasios, demonas.
amanai ir kiti asmenys melsdavosi, bandydavo kalbti dvasi, sualoti kn, nuudyti.
Senovs Kinija. Pirmi apraai apie 2674 m. pr. Kr. Medicinoje manyta yra In ir Jang, tarp j turi bti
balansas, o sutrikimas tai in ir jang disbalansas. Tad svarbu sukurti harmonij. Kita teorija teigia, kad vidaus
organai kontroliuoja asmens emocijas. Kai organas per daug dirba, tai asmuo tik patiria tik tas emocijas. Tad
turi harmoningai dirbti visi organai. Gyd maistu, joga, aplinka ir pan. Kalbta net apie aklum, kaip
disharmonijos pasekm. Vliau Kinijoje religinis supratimas keit sutrikim prieasi supratim.

Senovs Egiptas, Graikija, Roma. Egipte ir Mesopotamijoje buvo vardinta nemaai sutrikim ir j gydymo
bd 1900 m. pr. Kr. Protin negal, aklumas, kurtumas nebuvo pretekstas pasmerkimui, nors j buvo
bijoma, tik fiziniai aspektai vertinti. Fizini sutrikim buvo labiausiai bijoma nes tada tas vaikas
nuudomas. Buvo tokia komanda, kuri nustato ir palieka j mike, kad gyvnai pasiimt. Tik stiprs ir
gras buvo paliekami eimoje. Negalumas, sutrikimas buvo diev prakeiksmas, kertas, grsm ilikimui.
Protin negalia buvo siejama dovana geresniais gebjimais literatroje, poezijoje. Hipokratas psichikos
sutrikimus aikino kaip ir dauguma kit surikim kraujas, gleivs, geltonoji ir juodoji tulis disbalansu.
Gydymas balanso suradimas kraujo nuleidimas, poilsis, dieta. Egipte daniausiai manoma, kad dl
moters atsiranda sutrikimas dl jos gimdos. Buvo gydoma stipriais kvapais. Ten domtasi daugiau
psichiniais sutrikimais, kuriuos manyta lemia antgamtins jgos.
Daugumoje kit ali sutrikimas tiesiogiai buvo siejamas su nuodme, kertu, nelaime. Taip kaip aikinta
Senajame testamente. Daug kur buvo manoma, kad sutrikim negalima igydyti, nes tai nuodems pasekm,
bausm. Toks mogus yra atstumtas dievo, turi bti atstumas ir moni, nes jis nevarus. Buvo vis bandoma
ivaryti visus demonus (ir viduramiais). Tai danai siejama su dievo kertu ir baime dievas kerija, todl
reikia j atstumti. Atstmimas privalomas, nes tai kartu dievo malons praymas. Nemanoma, kad tas, kas
sveika, ir tas, kas nesveika, egzistuot greta. Negal, sutrikimas sietas ne tik su nuodme, bet ir kertu,
nelaime.
Viduramiai. Sutrikimus danai aikindavo antgamtini jg veikimu. J bijota, bijota net kalbti apie juos.
Kaltinamos raganos, burtininkai. Buvo siekiama igyvendinti visus, kas nepkluso banyiai. Tarp j daug
sergani, ypa psichikos sutrikimais, judjimo sutrikimais. Buvo manoma, kad kiti ukeik, jei toks gim.
Vidurmaiais labai daugja sutrikim ir lig. Kiek vliau poiris negal asmen keitsi. Jis nra
pavojingas mistine prasme. Nors buvo stebima ir psichini epidemij. Asmenys, turintys sutrikim vertinami
taip pat kaip vagys, apgavikai. Patekdavo kaljimus. Vieninteliai kurie turjo ramyb klausos sutrikimus
turintys. Kartu negals (fizinis negalumas) kai kurie mons tampa priveligijuotais, jie tampa juokdariais
juokindavo karalius ar dvarikius, o ten ir gaudavo aprpinim.
Link Renesanso daugiau. Taiau kartu ateina supratimas padti. Visuomens pareiga padti ne galiesiems
vl priartti prie Dievo. Vadovaujamasi Naujuoju testamentu, kuris tarsi atskleidia dvigub ini
atstmimas ir pagalba. Po vidurami negal netenka mistinio aspekto. Naujo tipo socialins nuostatos
negalij atvilgiu. Negalieji nra nusikaltliai.
Renesenas. Kuriama visuomenin pagalba. Steigtos staigos ar specialiosios palatos, kurios dar garsjo
iaurumu. Gydymas prie j pai vali. Vienoje Paryiaus ligoninje gydymas altu vandeniu, nes viskas
atsirado dl gyvenimo.
Tik XVIa. vid. gerja padtis ligoninse. Pradedama gydyti daugiau, taiau nebtinai labai humanikai, nes j
vis dar bijoma. Gda udaryti nesveikus asmenis kameras, kuriose jie daniausiai mirta. Kameras keiia
institucijos, gana udaros. Kuriamos specialios institucijos vaikams. Kiek vliau atsiranda pedagogins
institucijos.
XVIII-XIXa. Moralinis gydymas mes turime gerbti ir gydyti visus mones. Pagarba, nuoirdumas. Negal
pradedama sieti su objektyvesnmis prieastimis (pvz., genetinmis). moni, turini negal, problemas
pradeda svarstyti daugelio Vakar Europos ali politikai. Pirmieji tai patyr vaikai. Tuo metu atsiranda ir
Brailio ratas ir pan. Buvo kuriamos gest kalbos, kad vaikai galt bendrauti. Kuriamos ugdymo
programos. Kuriamos mokyklos silpnaregiams. Buvo kuriamos institucijos asmenims, turintiems protin
negal, kurios jais rpinosi ir paddavo susirasti darbo. Institucijos kitoms negalms naikinamos, pradedama
skatinti integracija. Po pasaulini kar padaugjo aklumo, kurtumo ir fizini sutrikim, todl tai privert
mones atkreipti dmes tokius mones. Industrijos pltra didino negali moni skaii. Aplinkiniai jaut
moralin skol ir tai vert visuomen kreipti dmes negalius asmenis. Socialin integracija. Laikui bgant
negalij socialinis statusas ir vaidmuo akivaizdiai kinta. Svyruoja nuo visikai neigiam iki teigiam
negals vertinim. Paskatina formuotis naujas mokslo akas.
Lietuvoje labiausiai trksta informavimo ir emocins paramos, kai atsiranda vaikas su negalia ar sutrikimu.
Prieastys:
Jos gali bti labai vairios.
Skirtingi sutrikimai/negalios gali bti nulemti pai vairiausi faktori, kurie sutrikdo raid.
Ta pati prieastis gali lemti daug skirting sutrikim.
Skirtingos prieastys gali bti vienas sutrikimas.
Tikslios prieasties pasakyti beveik nemanoma (pvz., Dauno sindromu neatsiskyr chromosomos,
bet dl ko sunku pasakyti).

Iki 16 savaits visas poveikis i iors i mamos, gali pakenkti vaisiaus nerv sistemai.
Pirminiai bandymai vardinti sutrikim prieastis. Pirmins prieastys buvo maiau mokslikos:
Dievo lov, pyktis.
Maa gimda.
Per daug arba per maai spermos.
Nepadori nios motinos laikysena, arba jos vaidzuot.
Smgiai, suduoti niai moteriai.
Paveldimos ar atsitiktins prieastis.
Sklos supuvimas.
Sklos susimaiymas.
Demon taka.
Valkat ir skurdi klasta.
Veiksniai raidai gali bti grupuojami (veiksni grups atitinka poirius ir elges nukreiptus t mog):
1. Biologiniai. Biologinis poiris smegen veiklos sutrikimai, genai, neutrotransmiteriai, mediag
apykaitos sutrikimai. Todl daniausiai gydymas cheminis. Danai veiksniai grupuojami:
Genetiniai. Genetiniai veiksniai lemia bene didiausi skaii vairi sutrikim, apsigimim.
Gali bti chromosom pakitimai. Arba genetins informacijos nulemti sutrikimai.
Chromosom anomalijos:
Per daug ar per maai chromosom.
Per daug Dauno, Klinefelterio sindromas (berniukams).
Per maai chromosom Ternerio sidnromas (mergaitms). Sindromai du
paskutiniai vystosi abiej lyi poymiai. iuos sindromus turintys
daniausiai negali susilaukti vaik, nes danai negamina lytini lsteli.
Genai:
Dominantinis genas (jis tikrai bus) Huntingtono liga.
Recesyvinis genas (visi gali neioti, bet ne visiems pasireik) cistin fibroz,
pjautuvo formos lsteli liga, fenilketonurija.
Genetinis aspektas visada susijs su aplinka. Danai iaukiama streso metu,
ypa didelio. Tik paviens genetins prieastys yra identifikuotos.
Teratogeniniai. Tai negenetiniai veiksniai daugiau siejasi su aplinka. Vaistai, narkotins
mediagos, chemins mediagos, alkoholis, traumos, mityba, infekcijos, naujagimio
neineiojimas, deguonies trkumas, skiepai, mamos ligos, Rh- kraujo grup (jei kdikio
teigiama pradeda udyti savo kdik, nes organizmas j priima kaip antikn).
Apsigimimai/defektai. Kiekvienas metais gimsta daugyb vaik su vairiais apsigimimais (kai
kuriose alyse 1 i 33 pvz., Kinijoje, Indijoje). Apsigimimai gali bti patys vairiausi ir
todl gali lemti negali atsiradim. Tai gali bti ir irdies skilveli nesuaugimas (kai kurie su
tuo pragyvena vis gyvenim, o kai kuriems padaro operacij). Daugybiniai organ
paeidimai.
2. Psichosocialiniai veiksniai. Psichologins teorijos pateikia nemaai pavyzdi kaip atsiranda
sutrikimai (daugiausiai apie psichikos). Pvz., neisprstas konfliktas, gynybiniai mechanizmai.
Kiekviena teorija turi tam savo paaikinim. Ypa psichoterapins mokyklos. Asmuo intelektas,
asmenyb, isimokslinimas, sitikinimai kai kurie teigia, kad jie patys nenulemia, bet gali
palengvinti arba pagilinti negal. Labiau susij su sutrikimo pamjimais ar psichikos sutrikimais.
Vienam netekti pirto yra tragedija ir gyvenimas sugrina. O taip pat ie veiksniai siejasi su
integracija. Vienas luoys galvoja, kad mans niekas nenori, o kitas kuo a blogesnis, a visk
galiu.
3. Sociokultriniai veiksniai. Visuomeninis kontekstas pokyiai visuomenje, nestabilumas, nedarbas,
valstybins programos, tradicijos (pvz., Indijoje, jei neturi eima pinig, tai, kad elgetaudamas
daugiau surinkt, tada vaikas alojamas), sveikatos paslaug sistema. Asmens aplinka eima,
mityba ir pan. Santyki teorijos, eimos sistemos teorijos, socialins kultrins teorijos pabria
eimos santykius.
Pagal etiologija visus veiksnius galima suskirstyti:
1. Genetiniai veiksniai:

Chromosom anomalijos.
Apsigimimai.
Metabolizmo sutrikimai.
2. Prenataliniai veiksniai:
Motinos infekcijos, apvitinimas, intoksikacijos, mityba.
Placentos paeidimai.
Socialiniai ekonominiai veiksniai.
Smurtas, stresas.
3. Perinataliniai veiksniai:
Deguonies trkumas jis gali nieko nelemti, bet lemti ir daug. Labai priklauso kiek laiko tai
buvo.
Infekcijos gimstant pvz., kraujo ukrtimai.
Traumos ne vien medik klaidos.
4. Postnataliniai veiksniai:
Mityba.
Infekcijos. Pvz., meningitas.
Intoksikacijos.
Traumos. Tarkim, nukrito galvos traumos visada atsiliepia.
Ligos.
Socioekonomins slygos.
Veiksniai:
Visuomet reikia prisiminti.
Gali bti daugyb faktori ir prieasi lemiani raid.
Prieastys kiekvienam asmeniui gali bti skirtingos.
Dabar. Danai susiduriam su kompleksiniais sutrikimais. Dauguma veiksni labai susij tarpusavyje. Tad ir
sunku danai atskirti, kur tikroji prieastis. Iekoma biologini, psichologini ir aplinkos poveikio bei j
kombinacij. Danai susiduriam su kompleksiniais sutrikimais. Tai keli sutrikim kombinacijos. Tad
tuomet yra dar sunkiau nustatyti prieastis. Negalima pamirti ir fizikos faktori, kurie gal ir nenulemia,
taiau gali turti poveik anomaliai raidai.
Rizikos faktoriai:
Taiau dauyb rizikos faktori gali egzistuoti ms aplinkoje lytis, psichologiniai faktoriai
(stresas), biologiniai faktoriai (mamos liga, persirgtos ligos).
Bet ne visus tai veiks.
Visuomet alia rizikos faktori gali bti ir tam tikr apsaugojani faktori, kurie tarsi kompensuoja.
Tai gali bti tam tikros individo savybs, eima, aplinka (mokykla, bendruomen).
Kodl vienas prieastis priimame lengviau? Asmenims visuomet palengvja, jei nurodoma, kad sutrikimas
atsirado dl cheminio disbalanso, genetikos, mediag apykaitos ir pan. Kodl? Nes tada jau negali kaltinti
savs, aplinka kalta.
Klasifikacijos:
Daugumoje srii nra manoma be reikini sisteminimo.
Kai kuri srii klasifikacijos tikrai pasiek didel precizikum.
Lig klasifikacijos:
TLK-10 tarptautin lig klasifikacij.
DSM-V Amerikos psichiatr asociacijos. Psichikos sutrikim diagnostikos vadovas
nenaudojamas Lietuvoje, nebent sau.
Klasifikacijos TLK:
TLK yra isami ir pakankama diagnozuojant, indetifikuojant ligas ir gydant ligonius.
Ji vardina ligas bei j prieastis.
Bet neatspindi lig, traum, apsigimim pasekmi.
Kai kalbame apie reabilitacij, ugdym, socialin rpyb jos nepakanka.
Klasifikacijos:
Ilg laik nebuvo negals ar specialij poreiki klasifikacijos.

TFK:

PSO sudar darbo grup sudaryti klasifikatori lig ir traum pasekmms nurodyti.
1980m. ileido Tarptautin sutrikim, negalum ir invalidum klasifikacij.
Toje klasifikacijoje kalbama apie tris mogaus funkcionavimo lygius.
Kiek vliau prijungiama aplinkos veiksni klasifikacija.
Neigiamos svokos keiiamos teigiamomis ar neutraliomis: kno sutrikimai kno funkcijomis;
invalidumas dalyvavimu. Negals tik vaikams ir pensijinio amiaus, o darbingo sumajs
darbingumas.

2001m. Tarptautin funkcionavimo, negalumo ir sveiktos klasifikacija.


Paskirtis pateikti viening ir standartizuot kalb sveikatai ir su ja susijusiomis bklms aprayti.
Lietuvoje alia TLK nuo 2015m. Reiks naudoti ir TFK.
Lig ir traum pasekms vertinamos trimis aspektais:
Kaip liga paveik atskir organ.
Kaip paveik individ.
Kaip pakito socialiniai ryiai.
Numatyti 9999 vertinimo komponentai.
mogus vertinamas vadovaujantis holistiniu poiriu.
K nustato?
K reikia keisti gerinant organ struktr.
Ir kokius socialinius ir aplinkos veiksnius btina modifikuoti.
Ypa pagelbja reabilitacijai.
TFK taikymas:
Statistini duomen rinkimui.
Klinikiniam vertinimui.
Socialinei politikai, ekonomikai.
Moksliniams tyrimams.
Individo lygmenyje. vertinimui, gydymo plano sudarymui, intervencijos vertinimui.
staigos lygmenyje. Mokymo tikslams, planavimui ko reikia, paslaug kokybikumo vertinimui.
Socialiniam lygmenyje. Kriterij nustatymui, teisi vertinimui visuomeniniam lygmenyje, poreiki
vertinimui, aplinkos sudarymui.
Ji taikoma tokiose srityse kaip draudimas, socialin rpyba, socialinis darbas, vietimas, ekonomika,
socialin politika, teistvarka.
i klasifikacija svarbus statym pagrindas.
TFK klasifikacija:
Pristato biopsichosocialin negalumo model.
Iki tol vyravo medicininis:
Medicininis modelis negalum traktuoja kaip asmens problem, kuri tiesiogiai sukelia liga,
trauma ar kitas sveikatos pokytis.
i problem tuomet turi sprsti medicina, t. y. suteikti individui gydymo specialist pagalb.
Tuomet reikia gydyti asmen, skatinti jo prisitaikym ir keisti elges.
Medicinin prieira yra pagrindin ieitis. O svarbiausias politinio lygmens atsakas
sveikatos prieros reforma.
Arba socialinis modelis:
Socialinis modelis negalum traktuoja kaip socialin problem, kaip asmens visik
sitraukim visuomen.
Negalumas ar negal nra tik asmens problema.
Tai sudtingas derinys aplinkybi, kuri dauguma yra socialins kilms, priklauso socialinei
aplinkai.
Vadinasi, problemos sprendimui reikia socialinio veiksmo.
Visuomen kolektyvikai atsakinga pakeisti aplink taip, kad negals asmenys galt
dalyvauti visose gyvenimo srityje.

Tuomet pagrindinis siekis nuostat ir ideologijos keitimas. Kas politiniame lygyje ikyla
kaip mogaus teisi klausimas.
Medicininis ir socialinis modelis. TFK grsta i dviej prieprieini modeli integracija. Tai
biopsichosocialinis modelis.
TFK klasifikacija. Skiriama dvi dalis: funkcionavimas ir negalumas (kno funkcijos ir struktros, veiklos
ir dalyvumas) ir aplinkybs (aplinkos veiksniai, asmenybs veiksniai).
Kno funkcijos kno sistemos fiziologins funkcijos.
Kno struktros kno anatomins dalys (organai, galns ir j dalys).
Veikla asmens atliekama uduotis ar veiksmas.
Dalyvumas asmens sitraukimas gyvenimo situacijas.
Aplinkos veiksniai fizin, socialin ir kit moni nuostatos, aplinkos, kuriose asmuo gyvena ir
kuria savo gyvenim.
Asmenybs veiksniai iame variante neklasifikuojami. Tai palikta kol kas vartotoj nuoirai. Prie j
bt priskirta: lytis, amius, ras, socialiniai dalykai, streso veikimas, isilavinimas, profesija,
asmeniniai igyvenimai, asmeniniai bruoai, elgesys.
Funkcij/struktr sutrikimai kno funkcij ir struktr nuokrypis arba visikas nebuvimas.
Veiklos ribotumai sunkumai, kylantys k nors darant ar veikiant.
Dalyvumo varymai problemos, su kuriomis asmuo susiduria sitraukdamas gyvenimo situacijas.
Kvalifikatoriai:
Jie vertina sveikatos bkls ar problemos ireiktumo laipsn.
Irgi koduojami skaiiais.
Raomo po tako taip atskiriamos kategorijos ir kvalifikatorius.
TLK. Sutrikimai apie kuriuos bus kalbama:
F70-F79 Protinis atsilikimas
F70 Lengvas protinis atsilikimas (IQ 50-69)
F71 Vidutinis protinis atsilikimas (IQ 35-49)
F72 Sunkus protinis atsilikimas (IQ 20-34)
F73 Labai sunkus protinis atsilikimas (IQ <20)
F78 Kitas protinis atsilikimas
F79 Nepatikslintas protinis atsilikimas
F80-F89 Psichologins raidos sutrikimai
F80 Specifiniai tarimo ir kalbos sutrikimai:
F80.0 Specifinis tarimo sutrikimas.
F80.1 Kalbos iraikos sutrikimas.
F80.2 Kalbos supratimo sutrikimas.
F80.3 gyta afazija su epilepsija [Landau-Kleffner'io sindromas].
F80.8 Kiti tarimo ir kalbos raidos sutrikimai.
F80.9 Nepatikslintas tarimo ir kalbos raidos sutrikimas.
F81 Specifiniai mokymosi sugebjim raidos sutrikimai
F81.0 Specifinis skaitymo sutrikimas.
F81.1 Specifinis raidi suvokimo sutrikimas.
F81.2 Specifinis aritmetini sugebjim sutrikimas.
F81.3 Mirus mokymosi sugebjim sutrikimas.
F81.8 Kiti mokymosi sugebjim raidos sutrikimai.
F81.9 Nepatikslintas mokymosi sugebjim raidos sutrikimas.
F82 Specifinis judesi raidos sutrikimas
F83 Specifiniai mirs raidos sutrikimai
F84 vairiapusiai raidos sutrikimai
F84.0 Vaikysts autizmas.
F84.1 Netipikas autizmas.
F84.2 Rett'o sindromas.

F84.3 Kitas dezintegracinis vaikysts sutrikimas.


F84.4 Hiperaktyvus elgesys, susijs su protiniu atsilikimu ir stereotipiniais judesiais.
F84.5 Asperger'io sindromas.
F84.8 Kiti vairiapusiai raidos sutrikimai.
F84.9 Nepatikslintas vairiapusis raidos sutrikimas.
F88 Kiti psichologins raidos sutrikimai
F89 Nepatikslintas psichologins raidos sutrikimas
F90-98 Elgesio ir emocij sutrikimai, prasidedantys vaikystje ir paauglystje
F90 Hiperkineziniai sutrikimai
F90.0 Aktyvumo ir dmesio sutrikimas.
F90.1 Hiperkinezinis elgesio sutrikimas.
F90.8 Kiti hiperkineziniai sutrikimai.
F90.9 Nepatikslintas hiperkinezinis sutrikimas.
F91 Elgesio sutrikimai
F91.0 Elgesio sutrikimas, pasireikiantis tik eimoje.
F91.1 Nesocializuotas elgesio sutrikimas.
F91.2 Socializuotas elgesio sutrikimas.
F91.3 Prietaraujanio neklusnumo sutrikimas.
F91.8 Kiti elgesio sutrikimai.
F91.9 Nepatikslintas elgesio sutrikimas.
F92 Mirs elgesio ir emocij sutrikimai
F92.0 Depresinis elgesio sutrikimas.
F92.8 Kiti mirs elgesio ir emocij sutrikimai.
F92.9 Nepatikslinti mirs elgesio ir emocij sutrikimai.
F93 Emocij sutrikimai, prasidedantys vaikystje
F93.0 Atskyrimo nerimo sutrikimas vaikystje.
F93.1 Fobinis nerimo sutrikimas vaikystje.
F93.2 Socialinio nerimo sutrikimas vaikystje.
F93.3 Konkurencijos eimoje tarp vaik sutrikimas.
F93.8 Kiti emocij sutrikimai vaikystje.
F93.9 Nepatikslintas emocij sutrikimas vaikystje.
F94 Socialinio bendravimo sutrikimai, prasidedantys vaikystje ir paauglystje
F94.0 Elektyvusis mutizmas.
F94.1 Reaktyvusis prieraiumo sutrikimas vaikystje.
F94.2 Neslopinamas prieraiumo sutrikimas vaikystje.
F94.8 Kiti socialinio bendravimo sutrikimai vaikystje.
F94.9 Nepatikslintas socialinio bendravimo sutrikimas vaikystje.
F98 Kiti elgesio ir emocij sutrikimai, daniausiai prasidedantys vaikystje ir paauglystje
F98.0 Neorganin enurez.
F98.1 Neorganin enkoprez.
F98.2 Mitybos sutrikimas kdikystje ir vaikystje.
F98.3 Pika kdikystje ir vaikystje.
F98.4 Stereotipiniai judesiai.
F98.5 Mikiojimas.
F98.6 Greitakalb.
F98.8 Kiti specifiniai elgesio ir emocij sutrikimai, da iausiai prasidedantys
vaikystje ir paauglystje.
F98.9 Nepatikslinti elgesio ir emocij sutrikimai, da iausiai prasidedantys
vaikystje ir paauglystje.
F99 Nepatikslintas psichikos sutrikimas
F99.9 Psichikos sutrikimas, neklasifikuojamas kitaip.

S. A. Kirk ir J. J. Gallogher (1989) vystymosi sutrikim klasifikacija:


1. Sutrikusio intelekto vaikai.
2. Mokymosi sunkum turintys vaikai.
3. Komunikacijos sutrikimus turintys vaikai.
4. Sutrikusios klausos vaikai.
5. Sutrikusios regos vaikai.
6. Sutrikusio elgesio vaikai.
7. Vaikai, turintys ymi kompleksini sutrikim.
8. Vaikai, turintys fizinio vystymosi sutrikim bei sergantys somatinmis ligomis.
PATVIRTINTA LR vietimo ir mokslo ministro, LR sveikatos apsaugos ministro ir LR socialins apsaugos
ir darbo ministro2011 m. liepos 13 d. sakymu Nr. V-1265/V-685/A1-317 MOKINI, TURINI
SPECIALIJ UGDYMOSI POREIKI, GRUPI NUSTATYMO IR J SPECIALIJ UGDYMOSI
POREIKI SKIRSTYMO LYGIUS TVARKOS APRAAS
Apraas reglamentuoja asmen iki 21 met negali, sutrikim, mokymosi sunkum, dl kuri kyla
specialieji ugdymosi poreikiai, nustatym ir j specialij ugdymosi poreiki skirstymo lygius
kriterijus
Specialij ugdymosi poreiki lygiai skirstomi nedidelius, vidutinius, didelius ir labai didelius
vietimo sistemoje naudojama klasifikacija:

Negals

Sutrikimai

Sunkumai

Intelekto

Mokymosi

Besimokantys ne gimtja kalba arba gyvenantys


kitoje kultrinje/ kalbinje aplinkoje

Regos

Elgesio / emocij

Turintys sultjusi raid

Klausos

Kalbjimo ir kalbos

Turintys sveikatos problem

Kochleariniai implantai

Kompleksiniai
sutrikimai

Patiriantys nepalanki aplinkos veiksni tak

Judesio ir padties
neurologiniai sutrikimai
vairiapusiai raidos

bei

Patiriantys emocin kriz


Nerealizuojantys ypating gabum

Kurneregyst
Kompleksin negalia
1. Negali kategorija. Negalioms priskiriami raidos, sensorini, fizini funkcij ir kiti gimti ar gyti
sveikatos sutrikimai. iems asmenims gali bti reikalinga kit moni prieira, jiems skiriamos
socialins ir medicinins paslaugos, teikiama vietimo pagalba. Mokymosi aplinkos ir Bendrojo
ugdymo program pritaikymas priklauso nuo asmens negalios pobdio ir ugdymosi poreiki.
Negali grups:
Intelekto sutrikimas pasireikiantis paintins veiklos, kalbini, motorini gebjim
paeidimais, taip pat adaptyvaus elgesio sutrikimu. Asmenims bdingas adaptyvaus elgesio
sutrikimas bent keliose i nurodyt srii: komunikacija, savitvarka, buities, socialiniai,
sveikatos ir saugumo gdiai, laisvalaikio leidimas, savireguliacija ir veiklos organizacija,
akademini ini taikymas kasdieniame gyvenime. (1.1. Neymus; 1.2. Vidutinis; 1.3.
ymus; 1.4. Labai ymus; 1.5. Nepatikslintas).
Regos sutrikimas regimojo pojio ir regimojo suvokimo sutrikimas, kurio negalima
koreguoti akiniais ar kontaktiniais liais iki normalaus regjimo, trukdantis normaliai raidai,
mokymuisi, orientavimuisi erdvje, savarankikam gyvenimui. (2.1. Vidutin silpnaregyst
2.5. Visikas aklumas).
Klausos sutrikimai girdimojo jutimo ir suvokimo trkumai, trukdantys suvokti ir apdoroti
garsin informacij, imokti sakytins kalbos ir bendrauti ja. Asmenims, turintiems klausos

sutrikim, bdingas antrinio pobdio specifinis sakytins kalbos neisivystymas (neymus,


vidutinis, ymus). (3.1. Neymus neprigirdjimas 3.5. Gilus klausos sutrikimas (kurtumas).
Kochleariniai implantai asmenys, kuriems atlikta kochlearinio implanto operacija. Vaikui
gali kilti sunkum dalyvaujant grupinje veikloje, suvokiant kalbinius ir nekalbinius garsus
bei kalbos intonacijas, kiriuojant odius, ugdant rilij kalb, taip pat gali atsirasti
socialins adaptacijos problem. Tam tikrais atvejais, bendraujant ir ugdant vaik, negalima
atsisakyti gest ar gest kalbos.
Judesio ir padties bei neurologiniai sutrikimai (5.1. Lengvi judesio ir padties sutrikimai;
5.2. Vidutiniai; 5.3. Sunks; 5.4.Ltiniai neurologiniai ir somatiniai sutrikimai).
vairiapusiai raidos sutrikimai sutrikimai pasireikia kokybiniais socialinio bendravimo ir
komunikacijos sutrikimais bei ribotu, stereotipiniu ir pasikartojaniu interes ir veiklos
pobdiu. Daniausiai raida bna sutrikusi nuo pat kdikysts arba, iimtiniais atvejais,
sutrikimas irykja per pirmuosius penkerius gyvenimo metus. Danai (nors ne visada) bna
tam tikro laipsnio bendras kognityvins veiklos paeidimas, elgesys neatitinka amiui
bdingo elgesio (nesvarbu, ar asmuo yra protikai atsiliks, ar ne). (6.1. Vaikysts autizmas;
6.2. Atipikas (netipikas) autizmas; 6.3. Retto sindromas; 6.4. Aspergerio sindromas; 6.5
Kiti vairiapusiai raidos sutrikimai).
Kurneregyst.
Kompleksin negalia gretutins negalios arba vairs negali deriniai i nurodyt negali
grupi.
2. Sutrikim grup. Sutrikimams priskiriami mokymosi (dviej ar daugiau dalyk skaitymo, raymo,
matematikos ar kit dalyk), taip pat elgesio ir emocij, kalbos ir kalbjimo sutrikimai, kurie
pasireikia vaikui sisavinant mokymosi program, tai yra gyjant pagrindini kompetencij. iems
mokiniams reikalingas ilgalaikis specialusis ugdymasis ir jiems gali bti skiriamos psichologo,
socialins ir/ arba medicinins paslaugos. Sutrikim grupei priskiriami mokiniai, turintys:
Mokymosi sutrikim:
1.1. Bendrj mokymosi sutrikim pasireikia daugelio (vis) mokomj dalyk mokymosi
pasiekim atsilikimu. is atsilikimas yra tiktinas pagal asmens intelektinius gebjimus,
kai jie yra emi (IQ yra nuo 70 iki 79).
1.2. Specifini mokymosi sutrikim tai heterogenika grup sutrikim, kurie pasireikia
maesniais skaitymo, raymo ar matematikos mokymosi pasiekimais nei tiktina pagal
intelektinius gebjimus (kai IQ yra 80 ir auktesnis) bei vaiko ami atitinkant ugdym.
Sutrikimams bdinga, kai dl atskir painimo proces neilavjimo ar sutrikimo
mokymosi pasiekimai neatitinka bendrj pasiekim ir kompetencij, taiau j prieastis
nra intelekto, sensoriniai sutrikimai ir netinkamas ugdymas ar sociokultrins slygos.
1.2.1. Skaitymo sutrikimai
1.2.2. Raymo sutrikimai
1.2.3. Matematikos mokymosi sutrikimai
1.3. Neverbalini mokymosi sutrikim pasireikia motorini gdi stoka, sunkumais
sprendiant neverbalines uduotis ir apdorojant vizualin erdvin informacij.
Elgesio ar / ir emocij sutrikim:
2.1. Aktyvumo ar/ir dmesio sutrikim pasireikia amiaus neatitinkaniais dmesingumo
(nesugebjimas pakankamai ilgai ilaikyti dmes, baigti pradt darb), padidjusio
aktyvumo arba hiperaktyvumo (bgiojimas, judjimas, triukmavimas, kai reikia sdti
ramiai, kyrus elgesys) ir impulsyvumo (nesugebjimas sulaukti savo eils, atidti noro
ipildymo) poymiais.
2.1.1. Aktyvumo sutrikimas
2.1.2. Dmesio sutrikimas
2.1.3. Aktyvumo ir dmesio sutrikimas
2.2. Elgesio sutrikim pasireikia pasikartojaniu ir nuolatiniu kit teises paeidianiu,
agresyviu ir provokuojaniu, liu elgesiu.
2.2.1. Prietaraujanio neklusnumo sutrikimas
2.2.2. Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys)

2.3. Emocij sutrikim pasireikia nerimu dl savo elgesio, moksl, nam darb, egzamin,
ateities ir kt. dalyk, prastos veiklos vengimu, nuolatine lidna nuotaika, nelaimingumu,
irzlumu, jautrumu, ankstesnio susidomjimo praradimu bei nuovargiu ir tampa.
2.3.1. Nerimo spektro sutrikimas
2.3.2. Nuotaikos spektro sutrikimas
Kalbjimo ir kalbos sutrikim. Heterogenika sutrikim grup, kuriai priskiriami visos kalbos
sistemos ar jos dalies sutrikimai. Asmenims bdingi tarimo, sklandaus kalbjimo ar balso
valdymo sunkumai. iai grupei priskiriami ir tokie sutrikimai, kai asmuo turi kalbos raikos
ar/ir kalbos suvokimo sunkum.
3.1. Kalbjimo sutrikim tai vairaus gars tarimo, sklandaus kalbjimo ir balso sutrikimai.
3.1.1. Fonetiniai sutrikimai
3.1.2. Sklandaus kalbjimo sutrikimai
3.1.3. Balso sutrikimai
3.2. Kalbos sutrikim tai visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai, kai asmuo turi
sunkum dl kalbos iraikos ar/ir kalbos suvokimo, bei raytins kalbos sutrikimai kaip
sakytins kalbos sutrikim pasekm.
3.2.1. Fonologiniai sutrikimai
3.2.2. Kalbos neisivystymas
3.2.3. Kalbos netekimas
Kompleksini sutrikim gretutiniai sutrikimai arba vairs sutrikim deriniai i B
kategorijoje nurodyt sutrikim grupi.
3. Mokymosi sunkumai. iai grupei priskiriami mokiniai, kuriems dl nepalankios (kultrins/kalbins,
pedagogins, socialins-ekonomins) aplinkos ar susidariusi aplinkybi apribotos galimybs
realizuoti savo gebjimus sisavinant Bendrojo ugdymo programas. Mokini, turini mokymosi
sunkum, grupei priskiriami mokiniai:
3.1. Besimokantys ne gimtja kalba arba gyvenantys kitoje kultrinje/ kalbinje aplinkoje.
Mokymasis ne gimtja kalba arba asmens buvimas kitoje kultrinje/ kalbinje aplinkoje
(migracija) sunku sisavinti Bendrojo ugdymo programas, kai vaikas mokomas ne
gimtja kalba, kurios jis nemoka taip kaip gimtosios, arba daugiau nei pus met asmuo
moksi kitoje alyje ne gimtja kalba pagal kit program, arba kai girdintis vaikas auga
kurij eimoje ir tv (globj, rpintoj) gimtoji kalba yra gest kalba.
3.2. Turintys sultjusi raid. Sultjusi raida sunkumai irykja iki 78 met amiaus ir
pasireikia atsilikimu nuo bendraami bent vienoje i nurodyt srii: paintins,
motorikos, komunikacijos, savitvarkos, socialins ir emocins.
3.3. Turintys sveikatos problem. Sveikatos problemos sunku savarankikai sisavinti
Bendrja program, nes vaikas dl ligos praleido daugiau nei 2/3 pamok ir nebuvo
galimybi mokytis ligos metu.
3.4. Patiriantys nepalanki aplinkos veiksni tak. Nepalanks aplinkos veiksniai sunku
sisavinti Bendrojo ugdymo programas, nes vaikas nuolat praleidia pamokas ir /ar
neatlieka nam darb dl skurdios eimos padties (tvai, (globjai, rpintojai)
bedarbiai ir/ ar benamiai, per maos gyvenamosios patalpos, nra kur ruoti pamok)
ir /ar eima priskirta rizikos grupei.
3.5. Patiriantys emocin kriz. Emocins krizs sunkumai, atsirad vaikui netekus tv, dl
tv skyryb, dl artimo mogaus netekties, dl eimos nari ligos (mirtinos, ilgalaiks),
dl patirtos traumos ir/ar prievartos, tapus traumuojanio vykio liudytoju, neveikus
mokyklins adaptacijos ar gyvenimo naujoje eimoje problem ar patyrus stichin
nelaim.
3.6. Nerealizuojantys ypating gabum. Nerealizuoti ypatingi gabumai vaiko pasiekimai
neatitinka jo intelektini gebjim, kurie yra didesni nei bendraami (IQ 130 ar
didesnis) dl individuali (asmenybs) ir aplinkos veiksni (eimos, mokyklos,
bendraami ir t. t.).
Protinis atslikimas. Sutrikusio intelekto vaikai.
Protinis atsilikimas. Sutrikimas susijs su mogaus bendru psichikos neisivystymu ir sutrikusia socialine
adaptacija. Protini sugebjim nukrypimas nuo normos, sukeliantis elgesio, emocij bei socialinio
prisitaikymo sutrikim. Bkl arba raidos sutrikimas, bet ne liga. Sutrik gebjimai:

Paintiniai (mstymo procesai, sunkumai sprendiant uduotis)


Kalbiniai (liau vystosi kalba, sunkiai formuluoja tai, k nori pasakyti)
Motoriniai (sultjs vystymasis, vliau pradeda sdti, vaikioti)
Socialiniai (labiau socialiai izoliuoti, sunkiau adaptuojasi, nesupranta socialini taisykli)
Paplitimas:
Paplitimas populiacijoje 2-3%
Dauguma atvej yra lengvo laipsnio PA atvejai
Riba tarp lengvo protinio atslikimo ir emo normalaus intelekto yra susitarimo dalykas
Vidutinio ir sunkaus PA paplitimas 0,3-0,4 %
Prieastys:
Prenatalins: chromosom pakitimai (pvz. Dauno sindromas); kai kuri pavieni gen pakitimai
(pvz. metabolizmo sutrikimai); aplinkos taka (mamos blogas maitinimasis, narkotini mediag
vartojimas)
Perinatalins: gimdymo komplikacijos, mamos ligos, maas vaiko svoris
Postnatalins: infekcijos, galvos sueidimai, encefalitas, meningitas, maitinimosi sutrikimai
Kultrins ir kt.
Nustatymas:
Intelekto testai.
Kasdieninis funkcionavimas.
Komunikacija, savs prieira, gyvenimas namuose, socialiniai ir tarpasmeniniai ryiai, gebjimas
naudotis priemonmis, akademiniai pasiekimai, laisvalaikis, rpinimasis sveikata, asmeninis
saugumas.
Kdikyst ir ikimokyklinis amius:
Labai svarbus vaiko ir tv ryys jei jis prastas ar jo nra, vaikas pradeda nepasitikti aplinka,
vliau paprastai nebegali umegzti gili santyki.
Paprastai tvams i pradi sunku suprasti ir bendrauti su savo kdikiu.
Nesavarankikumo aspektas.
Protikai atsilikusiems vaikams sunkiau ireikti save ir suvokti aplinkin pasaul.
Gali atsirasti nepilnavertikumo, kitonikumo, nepasitenkinimo savuoju a jausm uuominos.
Mokyklinis amius:
Pasiekim mokykloje lygis priklauso nuo protinio atsilikimo lygio.
Bendravimui u eimos rib svarbs tampa draugai.
Protikai atsilikusiam vaikui vis daniau tenka pajusti, kad jis kitoks.
Jaunyst ir suaugs:
Proto negali turintiems sunkiau praktikai ir psichologikai atsiskirti nuo eimos ir kurti savo eim.
Protikai atsilik vaikai gali pradti priekaitauti tvams.
Daugelis protikai atsilikusi paaugli nori jaustis suaug.
Taiau danai kartu jie suvokia, kad yra kitokie.
Suaugusiojo gyvenimas danai gali bti komplikuotas.
Ugdymas ir integracija:
Svarbus ankstyvas ugdymas ankstyvoji intervencija.
Vliau ugdymas mokykloje.
Vaik, turini protin atsilikim, ugdymas:
Ankstyvoji reabilitacija ir specialus ugdymas gali skatinti raid:
Vaikai patys neimoksta kasdieni darb (pvz. apsirengimas), todl juos reikia specialiai
lavinti.
Kalbos terapija padeda, nes danai vaik kalbos raida ltesn.
Geriausiai, kai protini negali turintys vaikai mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, pagal
specialias, pritaikytas programas.
Sunkaus protinio atsilikimo atveju specialios institucijos.
Neymus protinis atsilikimas:

60% vaik su iuo atsilikimu bendrojo lavinimo mokykloje jauiasi gerai.


Tik 9% tiriamj jauiasi blogai.
82% mokini nurod, kad noriai eina mokykl, jiems patinka lankyti bendrojo lavinimo mokykl,
nes ten jie turi draug ir nesijauia atstumti.
Daugelis toki mokini tv teigiamai vertina savo negalaus vaiko bendrojo lavinimo mokyklos
lankym.
Specialios mokyklos:
Tikslas yra skatinti kiekvien mokin, kad jis gyt pagal jo gebjimus manom gdi ir ini.
Kartu siekiama lavinti mokinio jausm pasaul ir ugdyti vali.
Didioji dalis specialij mokykl skirtos sutrikusio intelekto vaikams, 2010 metais jose buvo
ugdomi 3,7 tkst. vaik, arba 71% vis specialij mokykl ugdytini.
Beveik pus (47%) mokini ia moksi ir gyveno, o 0,7% buvo mokomi namuose.
Integracija:
Protin negali turintys mons gali ir turt dirbti.
Teisingai apmokyti, jie gali puikiai atlikti nekvalifikuot arba emos kvalifikacijos reikalaujant
darb.
Kai kurias uduotis gali atlikti geriau, nei normalios raidos individai. Kai kurias Amerikiei
erdvlaivio Apollo 11 dalis surinkinjo protin negali turintys mons, nes jie darydavo maiau
klaid.
Danai nuvertinamos toki moni galimybs.
Bendras uimtumas:

Viena efektyviausi uimtumo ri proto negalios asmenims yra meninis uimtumas.

Meninis uimtumas monms su sunkia negalia leidia ireikti savo jausmus, vystyti
krybikum, ugdyti socialinius gdius.

Fiziniai usimimai.
Dauno sindromas. Dauno liga:
Dar vadinama 21 chromosomos trisomijos sindromu.
mons sergantys ia liga anksiau buvo vadinami mongoloidais.
Dabar vaikus daniausiai vadina Sauls vaikais jie daniausiai bna labai draugiki, meils,
gerairdiai, mgsta mgdioti suaugusius. Suaug be galo myli vaikus.
Dauno sindromas:
i lig 1866 metais pirmasis apra angl gydytojas D. L. Daunas (Down J. L.).
Tai bding organizmo poymi derinys, atsirads dl gimto chromosominio defekto prie dviej
21 poros chromosom prisideda treioji chromosoma arba jos dalis.
mogus viso turi ne 46, o 47 chromosomas.
Dauno sindromo atsiradimo bdai:
Neatsiskyrimas:
~ 95% Dauno sindromo atvej neatsiskiria 21-os poros chromosomos.
i anomalija atsiranda prie apvaisinim, formuojantis vieno i tv lytinms lstelms.
Nenormali gameta susijungia su normalia gameta apvaisinimo metu ir susiformuoja
apvaisintas kiauinlis su trimis (trisomija) 21-os poros chromosomomis. Tai gali atsitikti ir
pirmojo lsteli dalijimosi metu po apvaisinimo
is Dauno sindromo atvejis yra pavienis. Tikimyb pasikartoti iai chromosom anomalijai
yra 0,5 1%.
Translokacija:
4% Dauno sindromo atvej papildoma 21-os poros chromosoma yra prisijungusi
(translokavusi) prie kitos poros (daniausiai 14, 15 ar 22) chromosom
50% io tipo atvej yra paveldima i vieno i tv, kuris yra anomalikos chromosomos
neiotojas. Tikimyb pasikartoti iai anomalijai yra daug didesn.
Mozaicizmas:

~ 1 2% Dauno sindromo atvej atsiranda dl 21-os poros chromosom atsiskyrimo


sutrikimo jau po apvaisinimo ir mejozs. Visos po to einanios nenormalios lstels mitozs
metu lemia nauj lsteli su papildoma 21-os poros chromosoma atsiradim.
Toks vaikas turs dal lsteli su normaliu chromosom skaiiumi ir dal lsteli su papildoma
chromosoma. iuo atveju Dauno sindromo poymi ireiktumas priklauso nuo lsteli, turini 21os poros papildom chromosom, skaiiaus.
Dauno sindromas:
Vienas i rykiausi poymi aki forma.
Galvos virus daniausiai ploktesnis.
Maa nosis, plokias virnosis.
Nelygs dantys.
Didelis lieuvis.
Plaios, didels rankos, trumpi pirtai.
Dauno sindromas yra susijs su dauguma kit sveikatos problem irdis, rega, raumenys.
Susijs su vairiais sutrikimais, sveikatos komplikacijomis, mokymosi sunkumais ir problemomis.
Sveikatos komplikacijos:
Alzheimerio liga
Demencija
Aus infekcijos
Klausos praradimas
Aki ligos
Epilepsija
irdies ligos
Nevaisingumas
Silpnas imunitetas
Leukemija
Protinis atsilikimas
Skydliauks ligos
Dauno sindromas neigydomas, bet galima pagalba mogui gyventi pilnavertikesn gyvenim. JAV (2002
m.) ir Didiosios Britanijos (2006 m.) tyrim duomenimis, vir 90% ntum, kur tariamas Dauno
sindromas, nutraukiama.
Motorin raida:
Danai tyrimuose tokie vaikai net nra lyginami su normaliai besivystaniais vaikais, nes j motorika
kitokia.
Dauno sindrom turintys kdikiai turi silpnesnius raumenis.
Tad visi refleksai vluoja. Jie tiesiog yra kaip miegantys, jie gerokai geriau vliau sureaguoja.
Bet visa motorin raida vluoja.
Galvyt nulaiko tik apie 5 mnes, kai normaliai apie 3 mnes.
Keliais mnesiais vluoja ir sdjimas, pradjimas vaikioti.
Daikt mimas.
Taiau yra tyrim, kur nurodo, kad per pirmus 6 mnesius vaikai vystosi panaiai.
Motorin raida koordinacija:
Tolesnje raidoje isiskiria toki vaik koordinacija, balansavimas. Koordinacija jiems sudtinga
gali matyti kamuol ir paskui j bgti, taiau aidiant futbol nemato aplinkos.
Danai krenta daug kas sako nerangs mekiukai.
Sunkiau sekasi veiksmai, kur traukiama daugiau judesi.
Sunkiau sekasi imoktus veiksmus vienoje situacijoje panaudoti kitoje. Jeigu imoko namuose, tai
nereikia, kad gals borteliu gatvje vl reiks i naujo imokti. Taip pat namuose ir ant ols gali
bti.
Kognityvin raida. Viskas priklauso su kuo eina kartu, kok turi kompleksikum su kitom negaliom.
Kognityvin raida lyta:

Lyta iek tiek prastesn negu normaliai besivystani vaik. Todl ir smulkioji motorika yra
sudtingesn, nes jie nejauia smulki daikt.
Manoma, kad lytos funkcijos ne atsilieka, taiau jos kitoki raid turi. J lytos funkcijos yra kitokios.
Todl sunkiau atpasta daiktus pagal lyt, sunkiau atsimena daikt formas. Jiems apskritai suprasti
formas. Jie orientuojasi daugiau vizualum, o ne suvokim.
Kognityvin raida klausa:
Klausa kai kurie tyrimai nurodo, kad tokie vaikai labai mzikals. J klausa jautresn ritmams, jie
labai mgsta muzik, okti, nors ir nelabai ieina.
Jie tikrai gerai jauia ritm, jiems patinka klausytis muzikos, okti. Jie pradeda mokytis per muzik,
galima lavinti motorik.
Ritmo jautimu jie skiriasi nuo normaliai besivystani vaik.
Kognityvin raida intelektas:
i vaik intelektiniai gabumai emesni. Daniausiai jie bna su protiniu atsilikimu daniausiai
lengvas arba vidutinis.
Mergaii intelektas iek tiek auktesnis negu berniuk.
Pagal egzistuojanius matavimus gali susidaryti spdis, kad su amiumi intelektas j maja.
Pritaikyt instrument nra, todl kai sudtingja, atrodo, kad maja.
Kuo vaikas daugiau stimuliuojamas, tuo intelektas auktesnis. Jie turi potencial turti didesn, bet
niekada nebus auktas. Todl visos terapijos skatina adaptyvum.
Kognityvin raida atmintis:
J trumpalaik ir ilgalaik atmintis daug silpnesn. Tai gali bti ir dmesio, nes jis taip pat silpnesnis.
Tokie vaikai imoksta rayti ir skaityti, skaiiuoti. Mintiniai veiksmai yra sudtingi, ypa su
skaiiavimu. Gali susiskaiiuoti kiek paduoti, bet neino kiek gauti. Gali bti daug bd su panaiom
raidm. Raymas apsunkintas, dl smulkiosios motorikos. Daniausiai kumtuku. Jie raymo
nemgsta. Dauguma naudojasi technologijomis kompiuteriais. Jie mieliau mokosi kompiuteriu, nei
ranka rayti.
Skaiiavimas jiems sunkiau sekasi dl atminties sugebjim ir sunkiau pritaikomas gyvenime. Jie yra
labai patikls, jais pasinaudoti labai lengva.
Kognityvin raida:
Pirmais dviem metais vaikai daug ko mokosi apie egzistuojanius objektus, bet iuo periodu vaikai
su Dauno sindromu labai atslieka nuo normalaiai besivystani vaik. 2 metai gali isitsti keturis,
kai paindinamasi su pasauliu (daug nauj daikt burn, vaikioja visur).
Tokie vaikai netelpa Piaget pasilytos kognityvini funkcij raidos sek, jie jos neatitinka.
Kognityvin raida kalba:
Ekspresyvi kalba nra tokia gera kaip normaliai besivystani vaik. Anksiau galvota, kad tai dl
lieuvio didumo, todl darytos operacijos. Taiau vistiek veldavo odius.
Daugiau trumpini, maiau odi. Mgsta nukasti galnes, kalba trumpa, formali.
Taiau j odynas gali bti nemaas, bet jie sunkiai ireikia save. Jie kartoja odius, bet j nemoka
panaudoti.
Kalba takos ir kit moni bendravim su jais.
Kognityvin raida aidimai:
aidimai labai panas.
Taip pat ir simboliniai aidimai. aidiam parduotuv, namus.
Pieiniai skiriasi nuo normaliai besivystani vaik. Vis vaik pieiniai yra susij su kalbos raida,
taiau ne Dauno sindrom turini vaik. Kalba lavja, bet pieiniai ne.
Kognityvin raida kit suvokimas:
Kit moni suvokimas nra toks jau ir skirtingas.
Jie jau nuo pirm dien ypsosi tvams (o ne aislams).
Reaguoja savo atvaizd veidrodyje.
Sugeba nupieti mog. Beveik vis laik lieka egocentrikumas, visk suvokia per save, jiems
sunku suprasti, kad kiti nori kitaip, ar negali atlikti to, ko jis nenori.
Psichosocialin raida:

ie vaikai nra tokie socials kaip normaliai besivystantys, taiau jie daug labiau socials palyginti
su autistiniais vaikais.
Dauguma yra draugiki, nori bendrauti, juokingi. Jie labai nori patikti kitiems ne tik savo eimai,
taiau ir nepastamiems. Jei jie imoko juok, tai ir visur j naudoja.
Agresyvumas ypa padidja paauglysts metais jie nekontroliuoja pykio gali rkti, verkti.
Jiems visuomet labiau rpi mons negu daiktai. Ypa domina suaugusieji.
Net mai jie nra reikalaujantys, jie neverkia reikalaudami dmesio. Jie yra patogs vaikai, jeigu
nra kitoki sunki bd, nes jie net kai skauda nerkia.
Galima dana nuotaik kaita. Todl nukenia socialiniai santykiai, ypa jeigu yra kratutinumai.
J kasdieniai gdiai gerokai atsilieka. Priklauso nuo protinio atsilikimo. Sudtinga su higiena ir
apsirengimu.
Galimos elgesio problemos. Kuo ariau paauglysts, tuo jos danesns. Ypa mergaitms, nes jie
nelabai supranta savo jausm, savo potrauki. Nelabai gali iaikinti lytin gyvenim, neino kaip
save patenkinti. Nori turti partner, taiau neino kaip.
Jie sunkiai atpasta kit moni emocijas ypa jei jos uslptos. Jeigu atvirai, gali atpainti.
Normaliai besivystantys vaikai gana retai bendrauja su tokiais vaikais. Kuo ariau mokykla, tuo
maiau nori bendrauti su Dauno sindrom turiniais vaikais.
Jie nenoriai aidia su jais, labiau link juos stebti i toli.
Yra labai maai tyrim apie toki vaik draugus vliau negu vaikyst.
Taiau su eimos nariais yra tyrim ir jie liudija, kad su broliais ir seserimis tokie vaikai praleidia
daug daugiau laiko. Jie gantinai gerai imoksta bendrauti, be to per vis gyvenim jie daugiau
bendrauja su jais. Broliai ir seserys danai visai gerai priima tuos vaikus palyginus su autizmu.
Tikrov:
Dauguma (apie 80%) gimsta jaunesnms nei 35 m. moterims, taiau ios moterys apskritai turi
daugiau vaik nei vyresns, bet didjant moters amiui, tikimyb susilaukti kdikio su DS didja.
Vidutinis moter, kurioms gimsta vaikas su DS, amius 28 m.
Daugumos moni su DS intelektas yra truput emesnis nei vidutinis, bet vaikai su DS gali mokytis
ir j galimybs, kaip ir kit moni be DS, yra neinomos.
Dauguma vaik su DS gyvena namuose su savo eima ir yra edukacikai, socialiai aktyvs.
Suaugusieji gali gyventi bendruomeniniuose namuose.
Egzistuoja tv tarpusavio pagalbos grupels ir kitos organizacijos, teikianios param DS turini
vaik tvams.
Vaikai su DS gali mokytis prastose klasse. Kai kuriais atvejais, jie gali bti prastoje klasje dal
dienos ir lankyti specialisias klases tam tikriems dalykams. Dauguma vaik gali mokytis vis
dalyk prastose klasse, naudojant adaptuot jiems program. Vis daugiau toki vaik gauna
vidurins mokyklos diplom. Yra atvej, kai pabaigia ir kolegijas.
Suaugusieji su DS gali dirbti vairius darbus. Vieni gali pilnai dalyvauti darbo rinkoje, kitiems reikia
tam tikros darbo aplinkos ir pagalbos.
Nors DS negali bti igydytas, tyrimai paeng priek isiaikindami genus, kurie lemia DS
ypatumus. Kai kurie mokslininkai tiki, jog ateityje bus galima ivengti ar pakeisti daugel DS
ypatum ar su juo susijusi problem.
mons su DS jauia tokius pat jausmus kaip ir kiti mons. Jie atsako draugikum, jie gali
siskaudinti ar nusiminti dl netinkamo elgesio.
mons su DS susitikinja, bendrauja ir kuria santykius. Kai kurie susituokia. Moterys su DS gali
turti vaik, bet yra 50% tikimyb, jog j vaikai taip pat turs sindrom.
iuo metu mons, turintys DS, gali pasiekti 60 ir daugiau met.
Lls su Dauno sindormu. Prie 10 met prasidjo bumas, kad reikia gaminti aislus su vairiais sutrikimais.
aislas, su kuriuo vaikas su Dauno sindromu gali identifikuotis; jis nebesijaus toks skirtingas nuo draug.
Daugelis tv, auginani negalius vaikus, prim ias lles kaip tikrovik alternatyv fizin tobulum
knijanioms barbms ir pan. Kiti praleidia tai pro ausis kaip nesveik pokt. Jie mano, kad tokios lles
tik pabria negalaus vaiko skirtumus nuo sveik vaik.
Savant sindromas. Protikai atsilik mons su ypatingais gebjimais:

Terminas eruditas idiotas (idiot savant) pirm kart buvo pavartotas Downo 1887m. ia atskiras
sutrikimas. Jie turi kakam iskirtinius gebjimus atminties, pieimo, muzikos ir pan.
is terminas nusako sutrikusio intelekto, bet turini tam tikr ypating gebjim tam tikroje srityje
mones.
Anot H. Gardnerio yra 7 intelektai, kuriuose ie gabumai gali pasireikti: kalbinis, muzikinis, loginis
matematinis, erdvinis, knikasis-konestezinis, vidinis asmenikasis, tarpasmeninis.
Savant sindromas. Paplitimas:
0,06% populiacijos.
6 kartus daugiau vyr nei moter turi sindrom.
Pus savant sindrom turini kartu turi autizmo sutrikim.
iuo metu pasaulyje gyvena apie 50 savant sindrom turini moni.
Manoma, kad j yra daugiau, taiau sunku nustatyti. Tokiems vaikams yra specialios mokyklos.
Protin negalia:
Sunku apibrti.
Danai emo intelekto.
Standartizuoti instrumentai ne visada tinkami tirti (dl semantinio ikodavimo).
Sunkiai funkcionuoja kasdieniniame gyvenime.
Negalia bna skirtingo lygmens.
Kim Peek:
Fenomenali atmintis.
Skaitydavo labai greitai ir visk prisimindavo (12,000 knyg).
Galjo atgaminti daugyb istorini fakt, datas susijusias su sportu, muzika.
Kalendorinis skaiiavimas (apie k ra tos dienos laikraiai).
Nebuvo autistas, taiau turjo smegen paeidim.
Paprastai bna iskirtiniai gebjimai:
Muzikiniai.
Vizualini men srityje.
Matematiniai.
Sensoriniai (paatrj jutimai, laiko pojtis).
Kalendoriniai (daniausiai).
Visuose gebjimuose didelis atminties vaidmuo. Danai turi iskirtinius atminties gebjimus.
Kiti poymiai:
Obsesinis elgesys.
Rutinos poreikis. Dl autizmo.
Polinkis (ir poreikis) siminti detales.
Kiekvienas atvejis savitas.
Savant sindromas kiekviename:
Allan Snyder (Australija, 2002) atliko bandymus su magnetine stimuliacija.
Stimuliuota frontotemporalin smegen sritis, kuri danai bna pakitusi savanto sindromu atveju.
Sritis susijusi su kalba ir svokomis, kategorizavimu.
Atlikdami savantines uduotis, pasirod itin gerai.
Pagalba. eima: gydyti ar skatinti?
Talentas kelias sutrikimo mainim.
Treniruojant talent galima sumainti (gal net panaikinti) kai kuriuos defektus.
Pastangos atskirti juos nuo j talent gali bti alingos.
Tv palaikymas (palaikymas, pripainimas, skatinimas, pagyrimas).
Pagalba:
Suaugs mentorius jo talento srities inovas.
Individualus konsultavimas.
Grupinis konsultavimas socialini gdi vystymas.

Specialiosios mokyklos.
Judjimo sutrikimai:
Kiekvienoje alyje skaiius skiriasi.
Bet manoma, kad nuo 10 iki 50 vaik i 10 000.
Lietuvoje judjimo sutrikimus turi apie 65 000, vyresni nei 16 met ia patenka ir po traum.
Danai kyla dl stuburo paeidim tai gali bti vyk dar prie gimstant vaikui, jis pradeda
formuotis 3-4 savait.
vairios ligos (meningitas, encefalitas ir pan.).
Mamos apsinuodijimas, dietos ntumo metu, genetinis paveldimumas.
Judjimo sutrikimai grups:
Neurologiniai sutrikimai: vaik verebrinis paralyius, stuburo ivara (gali labai takoti vaiko raid).
Ortopediniai sutrikimai: gimtos anomalijos, kaul patologijos, skoliozs bei sutrikimai, gyti dl
raumen disforijos/atrofijos; poliomielito, artrito, infekcini lig ir kt.
Sutrikdyta fizin ir judesi raida dl sveikatos sutrikim: irdies yd, reumato, diabeto,
tuberkuliozs.
Judjimo sutrikimai:
Cerebrinis paralyius raidos sutrikimas, pasireikiantis kno padties, judjimo ir pusiausvyros
sutrikimais, atsiradusiais dl smegen dali, kontroliuojani raumen vaikl ir valingus judesius,
paeidimo.
Yra pai vairiausi form.
Daugumoj ali nuo 15 iki 20 vaik i 10 000 gali turti sutrikim.
Cerebrin paralyi gali sukelti ir varios ligos encefalitas, meningitas.
gimta stuburo ivara raidos sutrikimas, nulemtas nepilnai usidarusio stuburo kanalo.
Koordinacijos sutrikimai (dispraksija) yra danas neurologinis sutrikimas, paeidiantis judesi
koordinavim, danai be jokios akivaizdios prieasties.
Judjimo sutrikimai dispraksija:
Koordinacijos sutrikimai gana dani (iki 10% populiacijos).
Vaikai tuomet gali turti sunkum susijusi su kasdiene veikla.
Usiriti, gaudyti kamuol, naudotis reikmenimis.
Motorin raida:
Ji priklauso nuo sutrikimo tipo ir laipsnio.
Vaikai gali ivystyti vairius motorinius gdius.
Stuburo paeidim sukelti judjimo sutrikimai gali takoti ir vaik sugebjim naudoti rankas.
Smulkioji motorika danai bna gantinai apsunkinta.
Motorin raida cerebrinis paralyius:
Gali gerokai pavlinti motorin raid. Danai tvai gali net nepastebti, jei nra stipri paeidim.
Viskas prasideda vliau.
Tuomet galvyts klimas, daikt siekimas gali vluoti iki met ir daugiau. Reikia, kad pirmus metus
nieko gali nedaryti. Aiku, todl ir kognityvin vluoja.
Dauguma toki vaik, bdami penki, negali sdti vieni ar vaikioti jeigu stiprus laipsnis.
Motorin raida koordinaciniai sutrikimai:
Susij su vlesniu sedjimu, stovjimu, pradjimu vaikioti. Tie vaikai pradeda beveik tuo paiu
metu, bet su itais vluoja.
Penki met tokie vaikai negali usisegti sag, naudotis rankiais, taiau j intelektas neatsilieka nuo
j amiaus vaik. Aki ir judesio koordinacijos veiksmai yra sudtingi jiems. Jiems sunku bgti ir
kak daryti, vaikioti borteliu.
Kognityvin raida:
Vien tik judjimo sutrikimas nelabai lemia kognityvin raid. Tas, kuris neturi jokio smegen
paeidimo (pvz., koordinaciniai, nes cerebrinis paralyius paeidia smegenis). Pasaulis tarsi
susiaurja.
Taiau motorikos sutrikimai gali riboti vaiko pasaulio painim ir jis dl aplinkos turi silpnesnes
inias. Motorika labai susijusi ir jos sunkumai riboja painim.

Motoriniai sutrikimai gali paveikti erdvs suvokim. Jiems sudtingiau j suvokti.


Manoma, kad motorika veikia regos suvokim, tad ir sunkiai sekasi su erdve. Kai kurie tyrimai
pateikia, kad kai kurie vaikai gali iek tiek ikreiptai suvokti erdv. Jiems sunku suvokti ribas. Pvz.,
pieia ant lapo ir ieina u jo rib, normals vaikai tai imoksta gal gale.
Tai danai pastebima rayme, jiems sunkiau sekasi rayti. Rayme labai pasimato, kad nesugeba
ilaikyti sistemos.
Rao raides atvirkiai i galo priek.
Kognityvin raida intelektas:
Vertinant intelektinius gabumus visada ikyla sunkum.
Nes cerebralinis paralyius danai bna su smegen paeidimais.
Dauguma toki vaik yra vidutinio intelekto, tik apie 20% pasiekia normalaus intelekto rib.
Daniausiai bna vidutinis ir link ribinio einantis.
Kiti judjimo sutrikimai maiau susij su smegen paeidimais. J intelektiniai gebjimai yra
panas kaip ir kit. J gali bti tik iek tiek maesni ini testo vertinimai, bet vien dl to, kad yra
spragos.
Kognityvin raida objekt suvokimas:
Dauguma vaik su judjimo sutrikimais gana gerai suvokia objektus ir aplink. Ypa jei vaikai
skatinami. Taiau bna, kad vaikams sunku manipuliuoti objektais dl judjimo sutrikim.
Taiau net negaldami valdyti galni vaikai atranda bd kaip paimti aislus ar daiktus, juos
painti. Jeigu vaikui nuo pat maens bandoma dti protezai gali prigyti ir imokti su juo elgtis kaip
reikia.
Kognityvin stadija aidimai:
sivaizduojami aidimai vluoja. Ir jie gerokai vluoja. Visi vaikai pradeda apie 4 metus ir iki 6 met
jie jau tampa labai ilavinti. Tai iems vaikams sudtinga sivaizduoti vien dl to, kad jie turi apie
pasaul maiau moni. Jiems sunku sivaizduoti parduotuv ir j aisti bei kitas erdves.
Jie ilgiau aidia paprastus aidimus ilgesn laik pvz., maitina ll. Tvai daniausiai panikuoja
dl to. Jie ymiai vliau pasiveja tuos aidimus, jie bna paprastesni.
Kognityvin raida kit suvokimas:
Kito mogaus suvokimas danai pastebimas i pieini. Vaikystje didelis egocentrizmas per
vidurin ir vlyvj turi tai inykti. Kai jau tikrai atskiria, tai pieia atskirai fizikai, ir danai veikia
skirtingas veiklas.
Tokie vaikai sunkiau sudeda visas kno dalis visum.
Kartais jiems sunkiau nupieti rankas ar kojas: jeigu nejauia t funkcij ir nekomponuoja tiesiog t
kno dali. Ypa trksta toki, kurios paeistos.
Bet tai nra geras rodymas, kad tokie vaikai blogiau suvokia mog ar objektus.
Kognityvin raida atmintis, dmesys:
Jei yra smegen paeidimai, vaikai tuomet turs dmesio, atminties problem. Bet tai susij su
smegen paeidimais, o ne paiais judjimo sutrikimais.
Taiau vieni judjimo sutrikimai su tokiom problemom nra tiesiogiai siejami.
Jei vaikas turi toki problem, tuomet jam sunkiau sekasi ir skaityti, rayti, skaiiuoti.
Turi vairi problem mokykloje skaitymo, matematiniai gdiai atsilieka beveik dvejus metus.
Psichosocialin raida bendravimas:
Vaikai ribotai gali judti, bendrauti su bendraamiais, daryti tuos paius dalykus (jei cerebrinis
paralyius). Tokie vaikai renkasi bendrauti su jaunesniais, bent iek tiek.
Kai kurie vaikai su judjimo sutrikimais turi menkesnius kalbos gdius (danai pasitaiko
cerebriniam).
Jei vaik kalba sutrikus, tai gali paveikti bendravim su kitais. Jei vaikai nesupranta, k jis sako, tada
j atstumia.
Taiau kai kurie vaikai gerai taria, artikuliuoja, laisvai kalba. Net kai ir yra paeidimai.
Psichosocialin raida:
Dauguma vaik jauiasi izoliuoti nuo kit moni, vien dl to, kad jie negali bet kada ibgti
kiem. Jie gali nuo to netgi piktti, agresyvti.

Jie reiau lankomi savo draug. Paioje pradioje dar bna aktyvus lankymas, bet suaugjant j vis
maja ir maja.
Jei vaikas turi paralyi, tai tuomet danos ir tam tikros veido iraikos, kas gali takoti bendravim.
Draugams darosi gda.
Judjimo sutrikimai gali takoti, kaip vaikai jausis ir k galvos apie save.
Savs vertinimas yra tiesiogiai susijs su tv reakcijomis ir sutrikimu. Jeigu suvokia, tada tiesiog
supranta, kad yra nata kitiems.
Psichosocialin raida emocins, elgesio problemos:
Tokie vaikai turi danesni elgesio problem.
Agresyvumas, hiperaktyvumas, asocialus elgesys.
Nerimas, baims, depresyvumas. Ypa prie cerebrinio paralyiaus ir jei vaikas turi normal arba
vidutin intelekt, jie tiesiog tai supranta.
Koordinacijos sutrikimai labai siejami su savs nuvertinimu, nes jie jauiasi nerangs.
Kai kurie tyrimai liudija, kad problemos gali rykti vlesniame amiuje.
Paaugliai danai net nesuvokia, kad jie turi problem. Jeigu mons yra pakankamai tolerantiki. Bet
jie jaunystje suvokia, nes jei neivaiuoja studijuoti, tai tada visk supranta.
Cerebrinis paralyius:
Pakenkta smegen dalis, atsakinga u organizmo judesius, siunia klaidingus signalus raumenims,
dl ko raumenys bna labai tempti arba sugleb.
Jis yra daniausia vaik judjimo negalios prieastis.
Cerebrinis paralyius yra ltinis neurologinis neprogresuojantis sutrikimas, tai reikia, kad vaiko
bkl neblogja, tik, vaikui augant, dl kaul raumen sistemos ypatum ir raumen tempimo
sutrikim, kinta.
Jis lieka visam gyvenimui, bet jo sunkumo laipsnis keiiasi, jei vaik gydome ir reabilituojame.
Daniausiai tai ne paveldima liga, bet kai kurias cerebrinio paralyiaus formas galima paveldti.
Cerebrin paralyi sukelianios prieastys:
Neineiotumas;
Motinos infekcija pirmsias kelias ntumo (vaisiaus vystymosi) savaites (pvz. raudoniuk, kiaulyt,
toksoplazmoz, herpes ar citomegalo viruso sukelta infekcija);
Vaisiaus smegen formavimosi sutrikimai, apsigimimai.
Komplikuotas ar prielaikinis gimdymas; tai vyksta tikriausiai dl to, kad kdikis negali teisingai
kvpuoti;
Naujagimysts periodo sutrikimai smegen kraujosruvos, smegen pakenkimas, esant
nepakankamam j aprpinimui deguonimi, stipri gelta;
Per pirmus trejus gyvenimo metus cerebrinio paralyiaus prieastimi bna galvos traumos, persirgtos
centrins nerv sistemos ligos (meningitai, encefalitai ) ir kt.
Genetins ligos, kurios gali bti paveldtos, net jei abu tvai yra visikai sveiki.
Paplitimas:
Viso pasaulio mastu moni su cerebriniu paralyiumi populiacija virija 17,000,000
Madaug vienas i 500 vaik UK turi koki nors cerebrinio paralyiaus form
JAV apie 800,000 moni (United Cerebral Palsy), i j 160,000 vaik
10,000 kdiki per metus (Center for Disease Control and Prevention)
Faktai:
Du tredaliai vaik su CP turi protin atsilikim
Apie pus j gim neineioti
Vienas i trij negali vaikioti
Vienas i keturi negali pats apsirengti ar pavalgyti
Vienas i penki negali naudotis rankomis
CP, iskyrus lengvus jos atvejus, veikia gyvenimo trukm
Jei asmuo su CP sulaukia 18 met, labai tiktina jog nugyvens 40 ir daugiau
Klasifikacija:

Spastinis. Turi bti bent du poymiai:


Nenormali kno padtis ir/ar judesys
Padidjs tonusas (nebtinai nuolat)
Patologiniai refleksai (sustiprj pvz., Babinskio refleksas)
Tipai:
Hemiplegija:
Vienpusis spastinis abiej galni motorikos sutrikimas.
Ranka paeidiama labiau, nei koja.
Dein pus paeidiama daniau, nei kair.
Berniukams i forma danesn, nei mergaitms.
gimta:
70 90 % vis spastins hemiplegijos form;
Labai retai diagnozuojama ankstyvuoju naujagimysts laikotarpiu (nepastebima
anksiau, nei 3 mnes).
Per ilgai utruks vienos platakos suspaudimas kumt
Paeistos kojos sukimas ior
Retai ima vaikioti iki 1 m.
Vyresniems vaikams sutrikusi smulkioji motorika
Psichins raidos sutrikimai retesni, nei kit form atvejais
gimtos hemiplegijos atveju epilepsija dvigubai retesn, nei gytos hemiplegijos
atveju
gyta:
10 30 % vis spastins hemiplegijos form
Lengvais atvejais prarandama ta funkcija, kuri susiformavo vliausiai
Vidutinio sunkumo gali bti sutrikdyta pirt funkcija
Sunkiais atvejais gali bti visikai sutrikdyta rankos funkcija
Tetraplegija:
Paeidiamos visos 4 galns
Rankos paeidiamos labiau, nei kojos
vairaus laipsnio protins raidos sutrikimai (IQ daniausiai <50)
Epilepsija
vairumas
Kalba paprastai nesusiformuoja
Pasitaiko reiausiai (5% atvej)
Anksti atsiranda maitinimosi problemos (springimas, maisto itekjimas per nos ir pan.)
Sveikatos ir gyvenimo kokybs pagerjimo prognozs paprastai yra labai menkos
Diplegija:
Paeidiamos visos 4 galns
Kojos paeidiamos labiau, nei rankos
Motorin raida pereina kelet aikiai apibrt etap
Hipotonin faz (padidintas dirglumas, nedaug spontanini judesi, prasta galvos
kontrol)
Distonin faz (daug nevaling judesi, besikeiiantis raumen tonusas atliekant aktyvius
judesius)
Rigidin spastin faz (kojos pasuktos vid, vaikiojimas netvirtas)
Vaiko motorin raida per ias fazes turi prognostin vert.
Bdingi kiti sindromai:
Epilepsija
Hidrocefalija
Kalbos sutrikimai
Psichins raidos sutrikimas

Regjimo sutrikimai (vairumas, regjimo atrumo sutrikimai)

Diskinezinis. Turi bti abu poymiai:


Nenormali padtis ir/ar judesys
Nra raumen veiklos koordinacijos, taigi judesys atliekamas neatitinkania jga, ritmu ir
tikslumu.
Bruoai:
Kdikiai gan aktyvs, bendraujantys
Nestabili kno padtis
Nevalingi judesiai (galvos, kaklo, galni, pirt, veido)
Skiriami du diskinezinio CP tipai:
Distoninis. Turi bti abu poymiai:
Hipokinezija (sumajs aktyvumas, grubus judesys)
Tonusas daniausiai padidjs
Choreatetoidinis. Turi bti abu poymiai:
Hiperkinezija (padidjs aktyvumas, audringi judesiai);
Tonusas daniausiai sumajs.
Ataksinis:
Smegenli ataksija dl nesubrendusi smegen paeidimo
Manoma, jo didel reikm turi paveldimumas
Sultjusi motorin raida
Paprastai prie negalios prisitaikoma (nors rayti jiems visada sunku)
Kai kurie gali lankyti bendrojo lavinimo mokykl
Epilepsija
Kalbos sutrikimai
vairumas
Nistagmas (spontaniki, nevalingi aki judesiai)
Autizmas
Pagalba:
Igydyti negalima, bet galima daug padti tiek pacientams, tiek j eimoms
Paciento klinikinis ir funkcinis vertinimas
Tam reikia specialist komandos.
Huntingtono chorja:
Tai nepagydoma neurodegeneracin liga. i liga prasideda ne vaikystje.
Pasireikianti trumpais, neritmikais galni judesiais.
Paveldima genas atrastas 1993m. Vienas genas, gantinai tiksliai.
Vidutinis simptom pasireikimo amius yra 35-44 metai. Ypa skausminga yra tada, kai bna
vaikinti vaikai. Tada prasideda regresavimas visos raidos.
Komplikacijos sumaina gyvenimo trukm iki 20m.
Fiziniai simptomai:
Ankstyviausi simptomai bendras koordinacijos nebuvimas ir netvirta eisena.
Pirt, koj, veido ar liemens tikai. Labai danai nuo pirt prasideda.
Nerangumas.
Koordinacijos ir pusiausvyras praradimas.
Neaiki kalba. Ji bna apsunkinta, bet tai neranda i karto, bet palaipsniui.
Sunkumai valgant ir ryjant.
Nevalingi nuolatiniai raumen susitraukimai. Sutrinka irdies veikla, nes ji tampa neritminga.
Kliuvimas arba griuvimas.
Sultj aki judesiai.
Kognityviniai simptomai:
Susilpnjusi koncentracija.

Atminties silpimas.
Kartais gali prasidti nuo kognityvini sutrikim. Tada ie du ir skausmai galvoje, ar dar kokie
trkiojimai, tada dar tariama istin skleroz, ankstyvas alzhaimeris.
Nesugebjimas priimti sprendimus ar atsakyti klausimus.
Sunkumai vairuoti. Nebeino k daryti.
Nesugebjimas atpainti pastam objekt ar net moni.
Abstraktaus mstymo majimas. Einama link formalumo. Realiai mogus regresuoja.
Emociniai simptomai:
Besireikianti depresija:
Prieikumas/susierzinimas. Pereinamos gedjimo stadijos.
Energijos trkumas.
Besitsiantis nesidomjimas gyvenimu.
Bipolinis sutrikimas (manija-depresija) gali atsirasti.
Paplitimas:
Paplitimas tarp vakar Europos moni 7 atvejai i 100 000.
Kitose pasaulio dalyse ligos danis maesnis pvz., Azijoje ir Afrikoje liga pasireikia 1 mogui i
1000 000.
Venesuelos Maracaibo eero populiacijoje liga pasireikia 700 i 100 000. Jie turi sistem kaip
paruoti mog, juo labai rpinasi. Nes ten visi gimins, tai vis ir bna.
Amerikoje ligos danis 1 i 10 000.
Pagalba:
Slauga.
Socialin pagalba.
Reabilitacija. Ypa raumen stiprinimas. Kuo stipresnis raumenynas, tuo liau progresuoja.
Socialin pagalba:
Svarbu padti ligoniui dalyvauti socialiniame
Pratinti mog prie bsim pokyi, susijusi su ligos progresavimu, padti sprsti kylanias
problemas
Emocin, vietjika bei tarpininkavimo parama btina, nes bkl nuolat sunkja, tad sudtingja ir
gebjimas prisitaikyti.
Reabilitacija. Skiriamos trys pagrindins sritys:
Fizin reabilitacija
Sudarant tonin
Pagal kalbos
Nurodant klausos
Darbingumo/veiksnumo reabilitacija
audiogram ir
isivystym
sutrikimo laik
Kalbos ir kalbjimo terapija
klasifikuojant
Nekalbantys kurtieji, Iki kalbos imokimo
kurie gim kurti arba
(gimtas kurtumas
pagal lentel
Klausos sutrikimai:
apkurto iki 3 met
arba
normali klausa, kai
neprigirdjimas)
Turi skirtingus laipsnius.

Kalbantys
kurtieji,
girdi garsus nuo 0
kurie
prarado
klaus
Imokus kalb
dB
Vieni gali kak girdti (ir be klausos 25
jau mokdami
(gytas kurtumas
kurtumas (>90 dB)
kalbti
arba
aparat), naudoja klausos aparatus. Jie
neprigirdjimas)
danai girdi triukm ir turi imokti j
atskirti.
Kiti visikai nieko negirdi.
Klausos sutrikimo lygis nustatomas:
Klausos negalia:
Klausos sutrikimas Poymis
Negirdjimas

Sunku suvokti kalb ir savarankikai imokti kalbti

Kurtumas

Visikas klausos praradimas arba toks jos susilpnjimas, kai nemanoma


savarankikai imokti kalbti

Absoliutus
Gali bti abiej aus arba vienos. Labai retas
kurtumas
Klausos sutrikimo klasifikacija pagal Neiman:

I laipsnio neprigirdjimas 20-50 dB,


II laipsnio neprigirdjimas 50-70 dB,
III laipsnio neprigirdjimas 70-80 dB,
kurtumas daugiau nei 90-80 dB.
Prieastys:
Paveldjimas
takoti kit genetini veiksni (pvz., Dauno sindromo). Klausos sutrikimai gali bti dani palydovai
kit sutrikim. Visi genetiniai sutrikimai turi potencij turti sutrikusi klaus.
Infekcijos, virusins ligos.
Intoksikacija.
Traumos. Tiek galvos, tiek aus.
CNS sutrikimai.
Klausos organ paeidimai arba ligos.
Kochlearinis implantas sumaino neprigirdini moni skaii. statymas turi bti kuo ankstesnis, nes
gali bti, kad girds triukm ir nieko nesupras.
Gyventoj statistikos registre nurodoma, kad apie 2-3% Lietuvos gyventoj negali girdti be klausos
aparat.
Klausos sutrikimai ir raida. Motorin raida:
Jei vaikai neturi joki kit sutrikim alia, tai motorin raida neatsilieka. Koordinacija gali sutrikti
jeigu vidin ausis yra sutrikusi.
Jie beveik tuo paiu metu pradeda kelti galv, siekti, verstis, ropoti, sdti, vaikioti, stovti.
Taiau jie daugiau gali turti pasikartojani judesi.
Kai kurie tyrimai liudija, kad gali bti koordinacijos problem eiti atbulomis, okinti. Jiem
sudtingiau lipti be turklo, okinti bet ne visiems.
Kognityvin raida:
Daug diskutuojama ar mstymas susijs su kalba.
Jei kalba yra susijusi su mstymu, tai tada neprigirdintys ar kurti vaikai negalt diskutuoti,
argumentuoti.
Taiau teorijoje nepasakyta, kad kalba turi bti girdima.
Negirdintys turi enkl kalb.
Kognityvin raida intelektas:
Buvo manoma, kad neprigirdintys ar kurti mons yra kvaili.
Kalba labai vertinama visuomenje, tai danai trukdo vertinti intelektinius gabumus. Konstrukcinio
intelekto matavimai atitinka girdini moni.
Taiau verbalinius gabumus sunku lyginti.
Labai danai tokie mons turi normal intelekt, jei nra koki kit sutrikim.
Kognityvin raida objekto suvokimas:
Ir negirdintys tvai bendravime su vaiku naudoja daiktus. Girdinios eimos ir negirdinios eimos
yra labai skirtingos. Jeigu girdinios bando auginti kaip girdint, o negirdinios i karto ugdomi
reikalingi gebjimai.
Tai padeda formuoti objekto svok.
Negirdintys vaikai daniau aidia su tuo paiu aislu, ilgiau juo manipuliuoja. Daugiau reikia laiko
suprasti kas tai yra.
Tai danai nebna tikras aidimas.
Jie pasiveja tame girdinius vaikus iek tiek vliau. Girdintys su negirdaniais persikerta.
Kognityvin raida kit moni suvokimas:
Apie 4 metus girdintys vaikai suvokia, kad kiti mons turi mintis, sitikinimus, jausmus, norus.
Jei eimoje naudojama enkl kalba, tai vaikas taip pat turi t galimyb.
Jei vaikai nenaudoja enkl kalbos, jiems sunkiau sekasi suvokti kit mog o taip pat ir save. Jeigu
neturi galimybs lavintis negirdinij pasaulyje.
Tuomet jie daniau koncentruojasi tai k mato.

Kognityvin raida abstraktus mstymas:


Negirdjimas yra susijs su negaljimu abstrakiai mstyti.
Manoma, kad negirdintys geriau ilaiko vizualin informacij.
Kai tik tyrim metu uduotys turi vizualins informacijos, jie atlieka, t. y. atsimena informacij daug
geriau nei girdintys. Aikinant reikia kuo daugiau vizualios informacijos. Skaityti gali imokti, bet
sunkiai supranta minktumo enkl.
Kognityvin raida kalba. Visa kalba labai priklauso nuo to, kiek klausos yra lik: ar gali kiek nors girdti
su klausos aparatu, ar visikai negirdi:
Negirdintys mai vaikai vokalizuoja kaip ir visi kiti vaikai. Jei klausa iek tiek sutrikusi, tvai
pastebdavo tai, kad jie labai maai ileidia gars. Jie maai guguoja turi tuos garsus, bet j
ymiai maiau.
Gestai. Tie, kurie negirdi jau nuo pat ma dien juos naudoja. Visi vaikai naudoja gestus, taiau j
turime maiau.
Jei tvai girdi, tai vaikai nordami bendrauti su savo tvais naudoja gestus, kurie danai vadinami
nam gest kalba, nes tai nra tikroji gest kalba. Kartais bna taip, kad jeigu neveda specialius
darelius, tada su nam gest kalba sudaro sunkum, nes nesupranta k kiti sako, ir negali savs
ireikti.
Vaikai, kurie negirdi danai gestus naudoja ir patys sau, tarsi kalbt su savimi. Kaip ir mai vaikai,
kurie kalba sau.
Tvai, kurie negirdi, enkl kalb naudoja nuo pat pirm dien bendraudami su vaiku. Tada jiems
gest kalba tampa gimtja.
Vaikai, bendraudami su kitais vaikais atitinkamai mokosi kit kalbos bd, priklausomai ar tie kiti
vaikai girdi ar ne. Jei vaikas bendrauja su girdiniais, tada turi bandyti skaityti i lp, daugiau
dmesio skirti aplinkai, todl maiau sitraukia aidimus. Kai vaikai negirdintys, tada lengviau.
Vaikai, kurie negirdi, daug reiau negu girdintys vaikai inicijuoja pokalb ar klausinja savo tv,
ypa t, kurie girdi.
Ar mokymasis enkl kalbos yra tas pats kas ir mokymasis kalbti?
enkl kalba skiriasi nuo kalbjimo. Ji neturi jungtuk, kai kuri sakini struktr, ji yra
paprastesn.
Negirdintys vaikai pradeda naudoti tam tikrus enklus labai panaiu laiku kaip girdintys pradeda
kalbti.
Negirdintys maiau gauna stimuliacijos, tai ir mokymasis kalbos vyksta liau. Jie visada turi sekti
kit asmen.
Gest kalba ir jos suvokimas skiriasi. Gest kalboje yra daiktavardiai, veiksmaodiai ir neiginiai,
bdvardi gerokai maiau. Nra jungtuk. Jiems sunkiau suprasti abstrakius odius, kuri negali
pamatyti.
Nors bendrai pamus kalbos raida turi panaum su girdini vaik kalbos raida. Kai negirdintys
vaikas yra mokomas nekamosios kalbos skaityti i lp ir nenaudoja gest. Neaiku, kiek taip
imoksta, taiau visuomenje gali nieko nesuprasti, nes kiekvienas kitaip judina lpas.
Skirtingai nuo girdini vaik, odynas nesikeiia staigiai tam tikrame amiuje. Viskas vyksta
palaipsniui.
Jei tvai tik bendrauja kalbama kalba, tai tokie vaikai gali turti daug prastesn kalbos suvokim.
Kas yra gest kalba?
Gest kalba yra nacionalin
Tai nra lietuvi kalbos forma, tai visai kita kalba
Turi savit ir visai nepanai lietuvi kalbos gramatik
Tai labai turtinga, iraikinga ir visavert kalba
Gestas ymi svokas
Gest yra labai labai daug
Kognityvin raida skaitymas, raymas:

Dl kalbos suvokimo tokie vaikai gali turti bd skaitydami. Tie, kurie turi daugiau klausos likui,
gali labai gerai kalbti. Jie gali neaikiai kalbti, nes mokomi tarti garsus, jei yra klausos likui.
Tuomet nukenia ir raymo gdiai. Jei turi maus kalbos suvokimo gdius. Jie imoksta rayti,
bet nereikia, kad gerai. Jie labai painioja garsus, raides.
Negirdintys vaikai jei turi negirdinius tvus ir naudoja enkl kalb turi geresnius kalbos gdius
negu vaikai, kuri tvai girdi.
Psichosocialin raida:
Kalbos ypatumai lemia socialinius ryius.
Bendravimas svarbus socialinei raidai.
Vaikai, kuri tvai negirdi, sugeba bendrauti. Jie turi stiprias bendruomenes, eimos labai artimai
bendrauja.
Taiau vaikai, kuri tvai girdi, gali turti problem. Nes jie nemokyti gyventi bendruomenje, kuri
neturi nekamosios kalbos.
Nes dauguma girdini tv bendrauja su negirdiniu vaiku ne enkl kalba.
Bendraudami su kitais vaikais, reiau link aisti sivaizduojamus aidimus. Jie danai neturi
scenarij, k daryti pvz., parduotuvs kasinink.
Jiems geriau sekasi ia ir dabar puzls, statom pilis ir pan. Jie mgsta konkreius aidimus.
Negirdintys vaikai visuomet mieliau renkasi aisti su negirdiniais vaikais.
Jei vaikai ir j tvai negirdi, jie danai bna apsupti panai moni. Tiek kurij, tiek aklj
bendruomens labai stiprios.
Vaikai, kuri tvai girdi ir jie nemoka enkl kalbos, suvokia, kad jie neturi vietos nei girdini, nei
negirdini pasaulyje. Taip yra dl to, kad sunkiai supranta girdiniuosius, o dar sunkiau
negirdiniuosius, nes nam gest kalbos neutenka. Jei su klausos aparatu girdi normaliai ar
pakankamai gerai, tada labiau girdini pasaul. Jie labai link depresij.
Tokie vaikai paprastai turi daugiau psichologini problem. Turi daug psichosomatini lig
(skrandio op).
Jie danesni ligonini pacientai.
Jie prastai jauiasi girdini mokyklose.
Manoma, kad vienoda komunikacija tik gali padti savs vertinimui.
Usher sindromas:
Tai yra klausos netekimo ar sutrikimo sindromas.
alia netenkama regos. Regos netekimas ar sutrikimas (tinklains degeneracija) vystosi ne i karto.
Koordinacijos sutrikimas. Vienas i skaudiausi sindrom.
Prieastys genetins. Ne visiems vaikams degeneruoja tinklain tiek, kad jie visikai nemato.
Gen ininerija jau pradjusi tyrimus ioje srityje.
Labai danai pirminiai simptomai bna nematymas tamsoje, regos lauko susiaurjimas, nematymas
prie save. Kai tik gimsta vaikas, tada mokomas per reg, nes manoma, kad jis negirdintis, ir
nelavinama lyta, kuri realiai lieka vienintel, kuria galima pasikliauti.
Kartu gali pasireikti pusiausvyros ilaikymo sutrikimai.
1 i 23 000.
Svarbu ankstyva diagnostika, tuomet ir ankstyva intervencija. Kad vaikas bt ruoiamas ir lavinama
lyta.
Jei rega prarandama visikai, tuomet vaikas mokomas su aklais vaikais.
Svarbi psichologin pagalba, nes rega gali bti prarandama jau paauglystje. Tai dar blogiau, nes
paauglyst ir taip jautrus laikotarpis. Kai kuriems jaunystje irgi ne k geriau.
Charge sindromas:
Gali paveikti vairias organizmo dalis.
Sukelia kurnebylyst. Kurtieji, kurie yra tik kurtieji gali turti garsus ir j turi. Prie ito sindromo
neturi jokio garso.
Danai paveikta rega, taiau labai retai iki visiko netekimo.

Susijs su akies, nosies defektais; aus, genitalij anomalijomis; irdies defektais, gio ir vystymosi
sutrikimais.
Ausies kauelis neturi apatins dalies ir kitokios formos.
Kaip atskiras sindromas iskirtas 2004 metais, nes anksiau buvo priskiriama prie Usherio sindromo.
Susijs su geno mutacija.
1 i 8000-10 000.
Danai pakitimai pastebimi prie vaikui gimstant. Pastebimas jau gimdoje, nes daug kas sutrik.
Labai danai diagnozuojamas ne i karto vaikui gimus, nebent ausyts labai rykiai deformuotos.
Todl vluojama su intervencija, kas yra labai svarbu toki sutrikim vaikams. Intervencija turi
prasidti kuo galima anksiau.
Nes raidos vlavimas jau yra tarsi ukoduotas. J visa raida vluoja. Jei dar nesikiam anksiau,
raida dar labiau vluoja.
Ankstyva intervencija suteikia vaikui galimyb ugdytis.
Jie danai pajgs ir lankyti specialias mokyklas. Rega nra visikai prarandama, taiau mokytis
paprastoje mokykloje nepajgs.
Todl bna izoliuoti, sunku bendrauti su kitais monmis, susirasti draug.
Paprastai nebna integruojami paprastas klases
Todl bna izoliuoti, sunku bendrauti su kitais monmis, susirasti draug
Kai kurie sugeba mokytis, mokosi universitetuose, gyvena savarankikai
Kuo gali padti psichologai:
eima
Susitaikymas su kurio vaiko gimimu.
Palaikomasis konsultavimas, terapins grups
tarimai, jog vaikas gali turti klauso sutrikim.
Raidos psichologijos inios. Kalbos raida.
Vaikas nepriima klausos aparato.
Biheivioristins metodikos.
Ugdymas
Gest kalbos funkcionalumas.
Tyrimai
Sakytins kalbos mokymosi motyvacijos trkumas.
Mokymosi programos analiz, individualios
motyvacijos tyrimai. Konsultavimas.
Metodika.
Dalyvavimas rengiant metodines priemones, skirtas
mokyti sakytins kalbos vairaus amiaus ir
sutrikimo laipsnio vaikus. Bilingvistinio metodo
tyrimai.
Suvokimas
Prieastingumo trkumas, beprasmikumas.
Tyrimai. Metodik rengimas, kaip skatinti kuri
vaik prieastingumo jausmo formavimsi.
Individualios problemos
Paios vairiausios problemos, dl kuri nori Konsultacijos gest kalba. Terapins grups.
pasikonsultuoti.
Palaikomosios grups.
Integracijos problemos
Kurtieji nesupranta girdinij.
Kurij mokymas, vietimas. Etikos norm
mokymas.
Girdintieji nesupranta kurij.
Visuomens vietimas.
Aplinkos pritaikymas.
Darbas valdios struktrose.
Aklumas ir regos sutrikimai:
Madaug apie 80% moni, kurie yra akli, gali kakiek matyti.
Tai gali bti blankus matymas, tunelinis matymas, liai. Gali bti, kad nemato visko per vidur, tik
ior.
Regjimui nustatyti daniausiai naudojamas Snellen lentel.
Normal regjim turintis mogus daniausiai vertinamas 6/6. Tai reikia, kad mogus gali matyti
raides ei metr atstumu.
3/60 pasako, kad k paprastai galima matyti 60 metr atstumu, t mogus gali pamatyti tik priartinus
57 metrus, t. y. tik esant trij metr atstumui.

Aklumas:
Tikrasis aklumas gana retas.
Tikrasis aklumas bdingesnis besivystaniose alyse. Daugiausiai bna toki, kuri optinis nervas
yra paeistas.
Oficialus aklumo apibrimas kinta kiekvienoje alyje.
Lietuvoje aklumas, kai akis visikai neskiria viesos nuo tamsos.
Aklumo apibrimas kratutinis regjimo organo funkcijos sutrikimo laipsnis, kai visai nemanomas arba
labai ribotas tikrovs regimasis suvokimas dl rimto regjimo atrumo sutrikimo arba regjimo lauko
susiaurjimo, ilikus didesniam regjimo atrumui.
Aklumo skirstymas:
gytas
gimtas paveldtas, nulemtas motinos ligos (pvz., raudonuks, toksoplazmozs), j veikusi
kenksming mediag ar vitamino A trkumo ntumo metu; atsirads dl prielaikinio gimdymo.
Medicininis abiej aki bet koki regimj poji praradimas.
Profesinis stiprus regjimo nusilpimas, neleidiantis atlikti savo specialybs darbo.
Buitinis mogaus nesugebjimas savarankikai orientuotis erdvje ir judti be kito pagalbos.
Paplitimas:
Lietuvos aklj bibliotek duomenimis, Lietuvos aklj ir silpnaregi sjungoje yra apie 7000 nari
(i viso Lietuvoje aklj ir silpnaregi daugiau kaip 15 000, bet dalis j niekur neregistruoti, 2009).
Lietuvos aklj ir silpnaregi sjungos duomenimis, iuo metu Lietuvoje gyvena vir 7000 regjimo
negali turini moni (2008).
Aklumas ir regos sutrikimai prieastys:
Danai prieastys lieka neinomos.
Paveldjimas.
Kataraktos sutrikimai.
Albinizmas trksta pigmento. Nesant pigmento akies rainelje, negalima filtruoti, sulaikyti rykios
viesos, tad tokie vaikai labai jautrs viesai.
Regos sutrikim prieastys:
Paeidimai, gyti vaisiaus stadijoje
Paeidimai, gyti gimdymo metu ar ikart po jo
Smegen traumos, intoksikacijos
Besilaukianios motinos ligos (raudonuk)
Aklumas:
Danai gali bti akies ar jos atskir dali pakitimai.
Akies rainels pakitimai, formos pakitimai pvz., ne ovalas, o elips.
Gali bti vairs paeidimai optinio nervo, smegen centr.
Lig pasekms diabetas.
Vaik, turini regjimo sutrikim, raida. Kaip vystosi akli vaikai?
Vaikai, turintys regjimo sutrikim, vystosi skirtingai nuo regini vaik.
Taiau kartu skiriasi ir vaik, kurie turi regjimo sutrikimus, raida tarpusavyje. Nuo pervargimo gali
bti.
Motorin raida:
Vluoja ir kokybikai skiriasi nuo regini.
Vluoja pagrindini funkcij raida siekimas, liauimas, sdjimas, stovjimas, vaikiojimas.
Jei vaikas turi dar kit sutrikim, tuomet raida vl gali bt kitokia.
Kai vaikas jau gimsta aklas, gali bti tam tikri smegen paeidimai, kurie bus nustatomi vliau ir
turs takos.
Vaikai pradeda painti aplink lytdami.
Regintys vaikai siekia objekt, aisl apie 4-5 mnesius.
Regjimo sutrikim turintys vaikai net jie iki 10 ar 11 mnesi nesiekia aisl.

Yra apraomi atvejai, kad iki 9 met vaikai nesiekia. Jeigu su vaiku nedirbama, tada tikrai taip gali
bti, bet jeigu dirbama, tada anksiau.
Regintys vaikai gali matyti aisl, tai bna kaip paskatinimas.
Taiau akli gali girdti.
Bet regintys vaikai nesiekia aislo iki 9 mnesi, jei jis udengtas, nors ir leidia gars.
Negalintys matyti vaikai ir girddami gars, negali nustatyti kaip jis toli. Jie nepainioja i kurios
puss sklinda garsas, bet neino kokiu artumu.
domu, kad regintys vaikai siekia aislo tamsoje nuo 4 mnesi.
Taiau akli vaikai sunkiai suvokia aplink ir jie turi pirma gerai painti, kad pradt siekti.
Taktilika akliems vaikams greiiau suprantama negu garsin informacija, ypa pradioje.
gars jie reaguoja.
Jie turi imokti sieti gars su egzistuojaniu objektu.
Akli vaikai vluoja su visom motorinm funkcijom.
Vaikioti vaikai pradeda apie 17-29 mnesius. Ir visa motorika dl to vluoja. Kai kurie vaikai
negali vieni vaikioti net iki 9 met amiaus.
Daniausiai viskas vyksta 4-6 mnesiais vliau negu pas reginius vaikus.
Jie iek tiek kitaip vaikto j kojos toliau viena nuo kitos ir rankos daniausiai itiestos.
Jie turi bti mokomi vaikioti lauke. Namuose gali greit imokti vaikioti namuose, jei ji
nesikeiia. Bna ir taip, kad jie net pagal met laikus turi bti mokomi. Vaikai pakankamai greitai
imoksta, taiau reikia supaindinti.
Dani pasikartojantys judesiai.
Aki trynimas, sibavimas, pasikartojantys rank ar pirt judesiai ar judesiai su objektais. Nuo aki
trynimo reikia saugoti, nes kartais bna, net iki kraujo prasitrina.
Tokie veiksmai galimi ir regini vaik, taiau jie anksti inyksta.
Kognityvin raida:
Kognityvins raidos skirtumai gali bti takoti skirtingai gaunama informacija.
Akli vaikai geriau orientuojasi pagal garsus erdvje, geriau nustato kur yra garsas. Pirm kart sunku
suprasti garsus.
Taiau nra jokio rodymo, kad smegen centrai, kurie atsakingi u matom informacij perima
audio informacijos funkcijas ir vertinimus. I tikrj jis yra tik aktyvesnis, palyginus su reginiais.
Kognityvin raida suvokimas:
Lyta vienas i svarbi informacijos altini. Jiems pagrindinis informacijos altinis.
Lytjimas be matymo nesutelkia tiek informacijos kaip matymas.
Trej met vaikai skiria mediagas, formas, kaip ir kiti vaikai.
Taiau form skyrimas priklauso nuo to ar tai maas ar didelis objektas, ar fiksuotas ar ne.
Lengviau nustatyti mao objekto, kuris nra fiksuotas, negu didelio ir fiksuoto, nes fiksuotas
neleidia visko paliesti. Ma objekt, pvz., skruzdel, snaig mokoma per trafaretus, o didelius
namas, autobusas per maketus.
Vaikai pirmiausia visk pabando burna.
Tuomet pirtais ir varyti objekt apie 12 mnes.
Kognityvin raida objekto suvokimas:
Tiek pat pasta daikt kaip ir regintys vaikai.
Jei vaik pirtukai vediojami nupietu daiktu, tai jie puikiai gali identifikuoti kas tai yra.
Sunkiau suvokia labai didelius ar trapius objektus.
Vliau suvokia, kad objektai egzistuoja net ir j nelieiant. Apie pirmus metus jie tai suvokia, kai
normals vaikai apie puss met.
Objekto konceptas susiformuoja vliau.
Vaikai geriau pasta ir suvokia objektus aisdami.
Negalintys matyti vaikai daniau renkasi gars skleidianius aislus ir buityje naudojamus daiktus
kaip aislus. Jiems ilg laik aislais bna buitiniai daiktai. Paprast aisl, kurie sunkiai
paaikinami, jie nelabai supranta, pvz., furbiai.

Galintys matyti vaikai daugiau su konstravimu susijusius, pieimu ar dliojimu susijusius aislus.
Negalintys matyti vaikai maiau turi galimybi sitraukti vairius aidimus, kuri metu lavja
suvokimas.
Kiekio, mass, skaii suvokimas vluoja, taiau suvokimas toks pat.
Kognityvin raida erdvs suvokimas:
4 met vaikai turi panaius sugebjimus kaip ir regintys. Jie gali orientuotis erdvje, gali atpainti
daiktus, taiau prie tai turi bti pamokomas.
Paaugliai, kurie nemato, daug geriau nupasakoja vietov, kurioje jie anksiau vaikiojo. Lyginant su
reginiaisiais. Jeigu tai nauja vieta, aiku jie taip nenupasakoja, bet jeigu senas.
Jie paprastai duoda detalesnes instrukcijas kitiems monms, jei jie paklausia kelio.
Jie gali gerai orientuotis erdvje, tarsi naudojasi taktiliniu emlapiu.
Orientavimasis nepastamoje erdvje:
Neregeniajam savarankika orientacija erdvje yra sudtinga uduotis, kuri reikalauja kognityvini
pastang.
Savarankikas orientavimasis suteikia nepriklausomumo. Jiems patinka tai daryti ir labiau nori.
Tyrimais nustatyta, jog neregintis mogus, kur kas geriau simena marrut, ir orientuojasi erdvje,
derinant patyrim ir taktilin maketo tyrinjim, negu tik patyrim, ar patyrim su odine
informacija.
Yra lieiamieji emlapiai, kuriais pasinaudojus jie gali orientuotis.
Kognityvin raida kit suvokimas:
Gali turti bd suvokdami kito mogaus kn, nes jie gali sunkiau sudti visas dalis visum. Jiems
sunku suprasti, kas yra vyras ir moteris, kas yra lyties organai.
Paprastai papraius aprayti kit mog vaikai pateikia daug maiau informacijos. Jie negali pasakyti
daug spalv, randeli ir pan.
Tokie vaikai liau suvokia, k gali daryti mons jiems, t. y. k kiti galvoja.
Liau suvokia, k kitas mogus gali inoti ir mstyti.
Jiems labai sunku vardinti, suvokti situacij i kito mogaus perspektyvos.
Kognityvin raida atmintis:
Manoma, kad negalini matyti vaik atmintis daug geresn.
I tikrj, jie gali atsiminti daugiau skaii, negu regintys vaikai.
Jei 8 met regintys vaikai gali atsiminti iki 10 skaii, tai negalintys matyti iki 13.
Jie geriau gali atsiminti ir semantin informacij odius.
Kognityvin raida intelektas:
Intelektas tikrai nedaug skiriasi nuo matani vaik.
Verbaliniai rezultatai paprastai i vaik geresni ankstyvam amiuje palyginti su reginiais.
Gana daug tyrim naudojo regintiems vaikams pritaikytas metodikas.
Kognityvin raida kalba:
Leidia vairius garsus.
Kalbti sava kalba, klegti akli vaikai pradeda panaiu laiku, kaip ir regintys.
Taiau jie klega maiau, nes jie daugiau klausosi, j pai garsai neleist taip gerai girdti.
Jei vaikas turi dar kit sutrikim, tai kalbos raida danai vluoja.
Negalintys ir galintys matyti vaikai pradeda kalbti panaiu laiku ir jie turi pana ankstyv odyn.
Taiau akli vaikai turi daugiau veiksmo odi, maiau asmen nusakani odi.
Nra ten, ia. Jie nusako konkreiai, pvz., ulipus tris laiptelius vir.
Akli vaikai danai painioja a ir tu, nes atsiskyrimas nuo kito mogaus gerokai vluoja.
Kognityvin raida skaitymas:
Dauguma vaik mokosi skaityti Brailio ratu. Brailio ratas yra populiariausias, taiau yra vairi.
Tai buvo 6 bandymas.
Jis buvo sukurtas 1839m.
Visas ratas sudarytas i tak daniausiai dviejuose stulpeliuose.

Danai vaikai sugeba skaityti abiem rankom. Yra sudtinga imokti skaityti Brailio ratu, jeigu
prarandama vliau rega. Ypa po paauglysts.
Raids gali reikti ir atskiras raides, ir odius. Kai imoksta tikrai nra bd skaitymui.
Akli vaikai paprastai turi maiau skaitomos informacijos, negu regintys.
Prireikia madaug met imokti skaityti Brailio ratu. Suaugusiajam gerai jei perskaito bent od.
Tad danai skaitymo gebjimais akli vaikai nuo regini atsilieka dviem metais.
Kognityvin raida raymas:
Raymui danai naudojamas Brailio mainos.
Yra labai maai informacijos apie vaik raym.
Vaikui gana sunku mokytis rayti. Dabar ymiai paprasiau, nes yra kompiuteriai ir klaviatros su
brailio ratu.
Psichosocialin raida santykiai su kitais:
Labai svarbi rega. Labai sunku umegzti tvams ry su vaikais.
Aki kontakto nebuvimas gali takoti tv elges su vaiku ir taip pat veikia prieraium.
Tv elgesys su vaiku gali skirtis.
Taip pat ir kit aplinkini, tad vaikas pradeda bijoti nepastam moni, nes prieraiumas skiriasi,
juolab jeigu mat kaip su broliais ar seserimis elgiasi.
Akli vaikai reiau aidia su broliais ar seserimis, ar bendraamiais.
Jau suaugs suteikia informacijos apie aplink ir tai kas vyksta, akli vaikai labiau link bendrauti su
reginiais.
Paauglysts metu jie labai panas reginius vaikus, taiau turi maiau draug.
Psichosocialin raida partneryst:
Paauglysts laikotarpiu sunkumai atsiranda susirandant partner.
Nes sunkiau suvokti kas yra vyras ir moteris, kokie j skirtumai.
Tuo laiku jau negali liesti moni viso kno ir taip painti. O jie pasta tik per lyt. Todl paauglyst
ibandym metas jie supranta, kad jie tikrai yra kitokie ir riboti. Paprastai, jie supranta, kad jie
kitokie apie 5-6 metus.
Psichosocialin raida iskirtinumo primimas:
Kad jie skiriasi nuo kit vaik, akli vaikai supranta apie 5-6 metus.
Tai danai tampa probleminis laikas tvams.
Agresyvus elgesys, pyktis.
Visi vaikai kalba, k jie gals daryti uaug.
Taip ir akli vaikai, tik dauguma sako, kad jie gals matyti. Tvams sugrta pirmin kriz kai
suinojo ir dabar.
Psichosocialin raida:
Jei rega prarandama vlesniame amiuje, tai danai bna su didele baime nieko negalti daryti (nuo
jaunysts). Jiems ymiai sunkiau suvokti pasaul kitaip.
Tai danai bna daug nerimo.
Taiau kai kurie vaikai tikrai gerai prisitaiko, bet viskas priklauso nuo aklumo pradios ir aplinkos.
Priklauso nuo to ar palaipsniui, ar i karto. Taip pat ar aplinka palaikanti, ar visi puola daryti
tragedij.
Kuo saugiau tvai jauiasi su nemataniu vaiku, kuo jie geriau priima vaik, tuo vaikui lengviau
adaptuotis.
Kiti faktoriai maai k lemia. Labai svarbu aplinka eima.
Psichologo veikla:
Kognityvin elgesio terapija
eimos sistemos terapija
Edukacija
Socialini ir laisvalaikio poreiki isiaikinimas
Sveikatos serviso geresnis pritaikymas

Darbas su kitais specialistais kuriant ir vykdant psichosocialinius ir edukacinius prisitaikymo


poirius
Autizmas/Aspergerio sindromas. vairiapuss raidos negals.
Autizmas:
vairiapusis raidos sutrikimas.
Kaip sutrikimas pripaintas tik apie 1940m. Nors manoma, kad apraym bta dar 100 met prie
tai, taiau jie nebuvo klasifikuojami kaip autizmas. Taiau gana tikslus apraymas berniuko iaugusio
su vilkais ir atitinkanio autizmo bruous yra jau apie 1807m.
Raidos sutrikimas, kuris paveikia verbalin ir neverbalin komunikacij, socialines interakcijas ir
mokymosi pasiekimus.
Retai kada diagnozuojamas iki 3 met.
Nors bruoai ir irykja kai kada labai anksti.
I epidemiologini studij inoma, kad apie 5 vaikus i 10 000.
Lietuvoje autizmo sutrikim turini vaik pasitaiko 10,8 i 10 000, o lengvesn autizmo form turi
6 i 1000. Amerikoje galvojama, kad iki 2050 met bus kas antras.
Autizmas varijuoja, jis nra visiems vienodas.
Autizmas danai nustatomas vairi metod pagalba stebjimu, informacija i tv ar globj,
psichometriniais matavimais, interviu.
Apie keturis kartus daniau diagnozuojami berniukai negu mergaits. Viso autistinio spektro
sutrikimai.
Stebimi autizmo padanjimai tam tikrais metais, todl ir nagrintos autizmo prieastys.
Diagnoz vaikysts autizmas, o suaugus pakeiiama kita.
Autizmas danai buvo siejamas su tvais, kurie danai intelektuals, taiau nra labai socials,
nerodo savo emocij, alti, neprisiri.
Dabar atrandamos genetins prieastys, chromosom anomalijos, iekomi genai.
Taiau sunku nusakyti, nes keli genai gali bti atsakingi ir kelios chromosomos.
Autizmas tarsi apraomas triada: socialinio elgesio problemos, komunikacijos problemos,
pasikartojantis elgesys.
Autizmas tarsi apraomas triada: socialinio elgesio problemos, komunikacijos problemos,
pasikartojantis elgesys. Prie autizmo daniausiai visi sutrik.
Aspergerio sindromas: sutrik tik socialinis elgesys ir pasikartojantys judesiai yra.
Netipinis autzimas: sutrikusi socialin interakcija.
Motorin raida:
Paprastai labai maai atsilieka nuo normaliai besivystani vaik.
Kai kurie judesiai j yra kitokie.
Stovi tokie vaikai iek tiek kitaip danai nuleid galvytes ir rankas, vliau atsitiesia.
Balansavimas (stovti umerktomis akimis) nra toks stabilus.
iek tiek judesiai yra apsunkinti.
Pasikartojantys judesiai.
Elgesys:
Pasikartojantys judesiai: lingavimas, sukimasis, plasnojimas rankomis.
Specifin rutina. Jiems tai patinka. Rutina jiems padeda gyventi. Kai sutrinka rutina jie nebeino k
daryti.
Nulista, susierzina, itinka pykio priepuoliai, jei rutina pakinta.
Pastovus judesys.
Uburia objekt dalys: gali sukti ir sukti automobiliuko ratus.
kyrumai.
04-17:
Kognityvin raida:
Toks jausmas, kad kai kada tokie vaikai tarsi neturi sensorini poji ia labiau prie autizmo
labiau, bet ne spektro. Jie atrodo, kad nereaguoja aplink.

Jie gali elgtis taip tarsi nejaust, neuuost, negirdt, nematyt.


Taiau kitu metu jie tarsi atriau reaguoja tuos paius stimulus. Vien kart nieko gali nebti,
taiau kit gali rkti, mutis ir pan. Reakcijos daniausiai bna emocins. Dirbant su tokiais vaikais
reikia stengtis, kad nebt staigi judesi, gars, ypa nepastam. Visada reikia pasidomti, kas
gali iprovokuoti reakcijas, gali bti net spalva.
Sunkumai su emocij reikimu. Jos nekontroliuojamos, reikia mokyti jas reikti.
Detals. Jie puikiai jas atsimena, gerai jomis manipuliuoja. Labai danai visi aislai yra ardomi, kad
matyti visas detales.
Maiau dmesio skiriama visumai. Jiems svarbiau atskiros detals, kartais net su atskirom detalm
aidia. Per detales juos galima daug ko imokyti.
Sunkiau sudedama ir analizuojama visumin informacija.
Net ir pieiniuose jie nupieia tik k gali matyti, pvz., katin su dviem kojom ar viena. Tai iek tiek
egocentrika.
Taiau jie tikrai gerai pieia, apvedioja linijas, skaiiuoja, groja. Kai kurie vaikai labai mgsta
skaiius, net labiau nei odius, jais net komunikuoja. Taip pat jie gerai jauia ritm.
Jie gerai skiria tonus muzikoje, tad kai kurie gali labai gerai groti.
Tik ketvirtadalis vaik turi IQ auktesn negu 70.
Kadangi autizmas diagnozuojamas gana vlai, tai maai kas inoma apie toki vaik raid iki 2 ar 3
met.
Atmintis:
Daugumos vaik atminties funkcijos yra labai geros.
Jie gali atsiminti pokalb, ritm, poemas. ia apie tai, jeigu nra alia kito sutrikimo.
Greitai atsimena melodij i keli pirm gars.
siminimo procesas iek tiek kitoks naudoja daugiau pagalbini priemoni. Kiekvienam odiui jie
sukuria savo istorij ir specifines asociacijas. Pasakodami kaip jie prisimin, jie gali sukurti atskir
istorij. Jie nra tie, kurie mokosi kaldami.
Kalbiniai gdiai:
Danai apraomi kaip nesugebantys prasmingai komunikuoti, bendrauti su kitais monmis
Kai kurie vaikai kalba, kiti ne
Jei IQ emas, tuomet gali vaikas visai nekalbti
Kalba labai vluoja
Ilg laik jie naudoja tik garsus
Jie turi maiau neverbalini judesi ir iraik
Pradeda kalbti vliau nei bendraamiai. Prie autizmo gali bti, kad vaikas visai nekalbs. Jis turi
odyn, taiau nekalba. Kiti gali kalbti tik pavieniais odiais, arba labai retai pilnais sakiniais. Kiti
kalbs tik su tam tikrais monmis.
Neiri akis, kai klausia. Jie beveik niekada, yra retenyb kai pasiiri akis. Tai vienas sunkiausi
dalyk tiek tvams, tiek kitiems. Veidas bna daniausiai be joki emocij ar iraikos.
Retai kalboje naudoja prieastinius ryius. Nra prieastingumo kalboje ir todl atrodo, kad
nelogikai msto, nors taip nra.
Jiems sunku suprasti posakius, metaforas. Jie visk supranta paodiui. Prasms suvokimas yra
apsunkintas. (ar gali paduoti drusk, galiu ir nieko nedaro).
Kalba nenormaliu tonu, gali kalbti skirtingu balsu. Kai kuriems monms labai sunku priprasti prie
to.
Kartais negali pradti pokalbio ar palaikyti. Jie neino kaip tai daryti.
Gali kartoti odius, frazes, bet neinoti, k jos reikia. Prie Aspergerio sindromo tai ypa ireikta.
Jei kak igirdo, kas kitus pvz., prajuokino, tai jis visur ir visada kartos t juok, nors jam paiam
nejuokinga, nes jis nesupranta. Jiem iaip nekelia diskomforto tai, taiau vliau gyvenime aspergerio
sindromo turintiems ir lengv autizmo form pradeda jausti.
Sunkumai suvokiant bendravimo kalb gali priimti visk labai tiesiogiai.

Sunkumai suvokiant neverbalin komunikacij veido iraik, balso ton, gestus. Jeigu mes
pykstam, bet ypsoms. Tai jie interpretuos, kad js laimingi. Jie supranta tiesiogiai.
Kognityvin raida objekto suvokimas:
Objekto suvokimas vluoja, taiau jis labai panaus normaliai besivystani vaik suvokim
Tokie vaikai labiau visk organizuoja
Domisi neprastais objektais lapais, silais.
Kognityvin raida kit suvokimas:
Nuo pat pirm dien tokie vaikai rodo maai dmesio kitiems, maai jais domisi
Taiau jie gerai sugeba atpainti mones
Jie taip pat suvokia save
Taiau jiems sunkiau suvokti, kad kitas mogus turi jausmus, emocijas, kad kak galvoja ir nuspti
k galvoja
Jautrumas:
Pernelyg didelis jautrumas garsams kdi slydimas per grindis, kabani rakt skimbiojimas,
kramtymas, muss zvimbimas u lango viskas vienu metu. Dirbant reikia kiek galima daugiau
eliminuoti garsus.
Turi nustatyt tvark ir jauiasi pasimets jei tvarka suyra. Tvarka visur namai, higiena, mokykla,
aidimai ir t. t.
Pernelyg didelis jautrumas lietimui, viesai. Lietimui danai labai anksti pasirodo tas jautrumas.
Danai net pervystant gali rkti kaip skerdiami, o paguldius nustoja. Jie bijo prisilietim, kartais
net nesileidia tv lieiami. Gali bti ypa rykiai viesai jautrs. Todl reikia galvoti apie patalpas,
kad nebt ryki vies ir spalv.
Kiti poymiai:
Primygtinis reikalavimas pastovumo. Jiems sudtinga atskiratyti daikt, nes tai yra j rutina ir tvarka.
Jie tuos daiktus susideda pagal tam tikr sistem. Jie pastebi net maiausius pasikeitimus.
Dmesio ir suvokimo neprastumas pastebi smulkiausias detales ir ypa maus aplinkos
pasikeitimus. Gyvenamosios vietos keitimas didelis ikis. Jeigu antras vaikas gimsta, tada reikia
irgi ruoti.
Sunkiai perkelia imokt patirt naujoms aplinkybms. Labai danai bna, kad imoko namie
skaityti, taiau mokykloje nebeskaito.
Gali pasiymti neprastais gebjimais (izoliuotais). Idealu, kai autizmas eina su auktu intelektu,
tada jiems lengviau, ypa mokykloje. Gabumai danai susij su skaiiavimu, technika. Nesusij su
verbalika. Jiems labiau patinka techniniai vien dl to, kad ten nereikia bendrauti su monmis.
Psichosocialin raida. Socialiniai ryiai:
Socialiniai ryiai labai silpni. Vien dl to, kad jau paioj pradioj gyvenimo nebetenka draug, nes
kitiems sunku ibti su jais.
Vaikai labai skiriasi nuo normaliai besivystani vaik. Taiau tyrimai liudija, kad tokie vaikai tiek
pat prisiri prie savo tv.
Vaikai maiau inicijuoja bendravim ir reiau atsako kit iniciatyvas.
Jie maiau iri, rodo, atsiliepia savo vard.
Menkas aki kontaktas.
Atrodo, kad nesiklauso. Jie danai negirdi, nes jiems tiesiog nedomu, nes jie nesupranta.
Vengia kutenimo, neiojimo ant rank, prisilietimo. Jie labai laiko fizin atstum.
Nesuvokia kit jausm ir jie apskritai nelabai supranta apskritai jausm, kas tai yra. Taip pat nemoka
ireikti.
Mgsta aisti vieni. Jie labai mgsta aisti vieni, nes nereikia socialini ryi palaikyti.
Nejauia, kad j elgesys kitiems gali bti keistas. Jie nesupranta, kad taip gali bti. Tokie vaikai yra
retenyb mokyklose.
Sunkiai susitaiko su aplinkos pakeitimais.
Sunkumai susigaudyti spaniame pasaulyje pasireikia nesocialiu ir keistu elgesiu. Yra didel
tikimyb, kad jie paauglystje ar jaunystje gali pasukti asocialaus elgesio keliu, nes nesupranta, kad
tai blogai.

Gali visikai nusialinti ir apskritai sunkiai priimti naujus mones.


Sunkiausia, kai paaugliai ar jaunuoliai lieka vieni.
Gali bandyti kontaktuoti su kitais, taiau skaudinti, erzinti kitus. Skaudina todl, kad jie yra
staiokiki.
Sunkumai kuriant santykius, gali atrodyti, kaip nelaimingi vaikai. Ypa nuo paaulgysts. Jie danai ir
lieka vienii.
Jiems sunkiau suvokti, kad kitas mogus turi jausmus, emocijas, kad kak galvoja ir nuspti k
galvoja. Jie nesugeba sijausti, empatikumo didiul stoka.
Broliai ir seserys link maiau bendrauti su jais
Nes tokie vaikai maiau inicijuoja bendravim ir reiau atsako kit iniciatyvas
Tokie vaikai nejauia, kad j elgesys gali bti keistas
Jie nelabai mgsta aisti
Danai atrodo lyg nelaimingi vaikai
Sunkiai susitaiko su aplinkos pakeitimais
Autizmas:
Tai vis gyvenim trunkantis sutrikimas.
Bet progresas manomas ir galima iugdyti veikos strategijas.
Daug vairi terapij, gydymo form, taiau nra nustatytos efektyviausios.
Kadangi tai labai vairi grup, todl reikalingas individualus pagalbos planas. itie vaikai gerai dirba
per vizualum. Visa informacija turi bti kuo daugiau vizualizuota.
Gydymas:
Medikamentinis.
Nemedikamentinis.
K daryti su autizm turiniu vaiku?
Nevadinti autistu.
Domtis autizmu (turi inoti apie autizmo spektro sutrikimus).
Umegzti ryius su tvais. Tai reikia be tv nepradti dirbti. Visas reakcijas galima isiaikinti ne
terapijos eigoje, o jau i anksto visk pasiruoti.
Bendradarbiauti.
Paruoti klases.
Svarbu:
Struktruoti aplink struktra labai svarbi ir j kuo maiau keisti.
Aiki dienos rutina.
Veiklos mokyti maais ingsniais.
Vizualumas greitesnis mokymasis, greitesnis supratimas, reagavimas.
odin ir vizuali informacija kartu.
Tvarka ir detals tvarkaraiai ne tik pamok, bet ir veiklos (pasisveikinimas, knyg isikrovimas,
atsisveikinimas). Kuo daugiau struktros, tuo maesnis nerimas.
Paalini dirgikli sumainimas garsini ir vizuali.
Paprasta ir konkreti kalba vengti palyginim, patarli, idiom. Visoki emocini odi. Pvz., a
pykstu, kad sulauei kak.
Kitus vaikus mokyti suprasti, kad socialini taisykli nesupratimas nra specialu.
Nekalbti taip.
Skatinti nepriklausomum, nors tai ir ltas procesas.
Paskatinimai u tinkam elges ir tai veikia.
Krybikumas nra standarto kaip su jais dirbti.
Be mokymo, didinti savs vertinim. Jie turi polink susirgti depresija, ypa prie Aspergerio.
Aspergerio sindromas:
Aspergerio sindromas pavadintas pagal austr pediatr Hans Asperger.

1944 m. Hans Asperger apra 4 berniukus, j sutrikim pavadino autistine psichopatija. Tai kaip
empatijos trkumas, nesugebjimas susidraugauti su kitais, nevikrs, grubs judsiai, intensyvus
sitraukimas, domjimasis kokia nors siaura sritimi.
Vadino juos maaisiais profesoriais.
Yra pastebima, kad H.Asperger sindrom apra gana pozityviai. Spjama, kad tai galjo bti
susij su tuometinm nuostatom itin neigiamu naci poiuriu sutrikimus, negalum.
domu tai, kad pats Hans, kai buvo maas turjo bendravimo problem ir buvo ypa gabus kalboms.
Ypa domjosi austr poeto Franz Grillparzer kryba.
Visgi tuo metu Aspergerio sindromas netapo plaiai inomu.
Pirm kart 1981 termin panaudojo brit tyrintoja Lorna Wing savo darbe Aspergerio sindromas:
klinikinis vertinimas.
1994 trauktas DSM-IV. Ir nuo to laiko plaiai tyrinjamas.
Vasario 18 yra tarptautin Aspergerio diena (pagal Hans gimimo dien).
Paplitimas:
Aspergerio sindromo paplitimas vaik tarpe 0.03-4.8 atvejai 1000 vaik. Paprastai Aspergeris
nediognozuojamas, nes jie daniausiai sugeba prisitaikyti.
Aspergerio sindromas pasireikia skirtingai priklausomai nuo lyties.
is sutrikimas labiau bdingas berniukams nei mergaitms (8:1).
Aspergerio sindromo prieasi aikinimo teorijos:
1) Psichologins:
Netinkama eimos aplinka laikoma autizm sukelianiu pagrindiniu veiksniu.
B. Bettelheim (1976) man, kad tvai nepakankamai skirdami laiko vaikams, slopina j
socialin elges ir bendravim.
Pana poveik daro eimos, siekdamos reguliuoti vaiko elges ir aplink.
Dl tokio tv elgesio vaikai netenka kontakt su pasauliu ir todl jiems susiformuoja
autizmas.
Tokia autizmo aikinimo teorija vyravo iki 1980-j met.
2) Biologins:
Dl biochemini nenormalum.
Jie aikinami taip: smegenys susideda i daugybs lsteli - neuron, kurie priima ir perduoda
informacij cheminiais elementais, vadinamais neuroperdavjais.
T chemini mediag trkumas autizmo atsiradimo prieastis.
Kitas aikinimas padidjs opioido kiekis.
Vaiko smegenys pagamina per daug ios mediagos dl to atsiranda abloniki judesiai,
socialinio intereso stoka ir kt.
S. Baron Cohen nurodo, jog atliktais tyrimais numatytas elgesio panaumas tarp autistik
vaik ir gyvn, kuriems buvo duota narkotik. Tai gali reikti, kad daliai vaik autizm
skatina tv narkomanija.
3) Organin-neorganins. C. Gillberg (1992), R. Simpson (1992), ir kiti autoriai nurodo, jog nustatytos
keturi tip organins-neorganins prieastys:
Pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas.
Nepastovi percepcija dl smegen
Kamieno disfunkcijos.
Limbins sistemos disfunkcija.
Kairiojo smegen pusrutulio disfunkcija.
Minti autoriai teigia, kad organinis-neurologinis pakitimas yra pagrindin autizm sukelianti
prieastis.
Pastaruoju metu manoma, kad autizmo prieastis smegenli paeidimas. Smegenli
funkcija gali sutrikti dl organinio-neurologinio, genetinio, biocheminio ar kitoki centrins
nerv sistemos paeidim.

Organini paeidim prieastys, gali bti infekcins ligos: raudonuk, citomegalija, herpes
encefalito virusas. Autizmo prieastis gali bti ntumo ar gimdymo traumos.
F. Happe pateikia tokius rizikos faktorius: kai gimdo vyresns nei 35 met moterys; vaiko
gimimo eilikumas (didesn rizikos faktori turi pirmas, ketvirtas ar vliau gims vaikas);
medikament vartojimas ntumo metu; kraujavimas tarp ketvirto ir atunto ntumo
mnesio; rezus faktorius.
4) Genetins:
Viena i inomiausi autizmo prieasi yra genetiniai pakitimai.
Autizm gali nulemti ir paveldimos ligos.
F. Happe nurodo, jog nereta prieastis bna paveldta fenilketunorija (PKU), kuri atsiranda
dl amino rgi fenilalanino apykaitos sutrikim.
Kai kurie autoriai nurodo tuberkuliozin skleroz gali atsirasti epilepsija, kuriai
charakteringa vairaus pobdio spazmai bei autizmas.
F. Happe mano, kad 10-15% vaik autizmo prieastis gali bti trapios X chromosomos
pakitimas. iems vaikams danai bdingas vairaus laipsnio protinis atsilikimas, keista veido
iraika (didel galva ir nosis, atsikiusios ausys bei aukta kakta).
Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXAI ir manoma, kad jis
gali sukelti autizm. I tirt 57 autistik asmen 22 (40%) turjo HOXAI gen.
Simptomai apima pakitimus daugelyje srii.
Sunkumai abipusiame socialiniame kontekste. Jie labai nori bendrauti. Socialiniai ryiai:
Vis pirma tai yra socialinis sutrikimas.
ie mons turi vairi sunkum bendraujant su kitais. Vieni j net neturi poreikio bendrauti
su aplinkiniais, kiti tarsi neino kaip. ie vaikai apibdinami kaip socialiai nelanksts,
emocikai nesupratingi, egocentriki. Jie nesupranta neverbalini uuomin (veido iraik,
gest, balso tono, aki kontakto).
Visgi ie mons tarsi teorikai supranta iuos dalykus, nes izoliuotam kontekste
(laboratorijoje) jie demonstruoja kit moni emocij supratim, bet jiems sunku tai taikyti
realiose situacijose.
ie mons link emocin paeidiamum ir patiria daug streso, bet nesugeba jo ireikti per
balso ton ar pan.
Visgi danai jie jauia, kad yra kitokie ir tai labai veikia j savivok, savs vertinim.
Visk apimantys, siauri interesai. Todl danai kiti vaikai nenori su jais bendrauti. Danai tie
interesai toje siauroje srityje virija to amiaus galimybes. Prie aspergerio sindormo danai yra
auktesnis intelektas. Jie danai imoksta skaityti anksti.
Taisykli laikymasis bei elgesio pasikartojimai. Jie nelink lauyti taisykli.
Pomgiai gali bti perdtai sukoncentruoti vien konkrei srit (pvz. skaiiai, astronomija,
mechanika, geologija ar pan.). Iskiriama keletas galim to prieasi (tema pokalbiui,
demonstruoja protingum, tai malonus usimimas, atsipalaidavimas).
Pasikartojantys stereotipiniai judesiai (pvz rank ar viso kno).
Formali, pedantika kalba (suauglika).
Neverbalinio bendravimo sunkumai.
Nerangumas.
Intelektiniai ir kognityviniai gebjimai:
IQ test rezultatai rodo, kad jie turi labai auktus verius tose uduotyse, kur reikia erdvinio
sivaizdavimo organizavimo. Gali bti iek tiek sumajs verbalinis.
ie vaikai nesugeba suvokti, k galvoja kitas mogus, jiems atrodo, kad kiti galvoja t pat,
k ir jis. Pasireikia didelis egocentrizmas, nesivilia kai kiti galvoja kitaip, kartais bijo
bendrauti.
Jie nepasiymi kognityviniu lankstumu. Jie imoksta tok metod, kuris jam atrodo geriausiai
tinkantis ir daugiau nieko nemato.
Jutimins ypatybs:
Gali bti neprastos (pvz. labai jautrs arba nejautrs kvapui, garsui, viesai ar pan.).

Jutiminis ilaikymas (endurance). Nereaguoja prastai jutimin perkrov (pvz. gars,


vizualin stimuliacij).
Motorins ypatybs:
Pablogj motoriniai gebjimai.
Gali turti koordinacijos, pusiausvyros problem. Tai paveikia vairias gyvenimo sritis
(raymas, sportas ir pan.).
Nuo autizmo skiriasi:
Pasiymi vidutiniu, auktesniu ar net auktu IQ.
Neatsilieka kalbos vystymasis. Paprastai jie neka.
Turi socialini sunkum, taiau labai nori bendrauti.
Retai lydimas kit sutrikim (protinio atsilikimo, epilepsijos ar pan.).
Siauri pasikartojantys interesai ir elgesys:
Pomgiai gali bti perdtai sukoncentruoti vien konkrei srit (pvz., skaiiai, astronomija,
mechanika, geologija ir pan.).
Iskiriama keletas galim to prieasi (tema pokalbiui, demonstruoja protingum, tai malonus
usimimas, atsipalaidavimas).
Motorins ypatybs:
Pablogj motoriniai gebjimai. Yra apsunkinta motorika.
Gali turti koordinacijos, pusiausvyros problem.
Tai paveikia vairias gyvenimo sritis (raymas, sportas ir pan.).
Nepaprasti gebjimai:
Sistematizavimas domjimasis vairiomis sistemomis bei j veikimo principais (nuo viesoforo iki
vaigdyn).
Gebjimas pastebti detales.
Gali pasiekti labai daug mgstamoje srityje.
Manoma, kad ir Einteinas turjo.
Raida (mai vaikai):
Labai rams.
Nebendrauja su vaikais.
Neadekvaiai vertina socialines situacijas (nuo vis slepiasi arba ramiai kalba su nepastamais).
Jie yra patogs vaikai.
Raida (mokyklinukai):
Balso tonas netinkamas situacijai.
Stovi per arti moni, neiri akis arba spokso.
Nesupranta bendraami humoro ar argono.
Nerangs.
Pasireikia mokymosi sunkumai.
Susidomi tik viena tema ir nuolat apie tai kalba, net tada kai kiti duoda aikius signalus, jog to
nebenori. Jiems sunku suprasti ribas kada pradti ir kada baigti.
Sunkiai susidoroja su nusistovjusios tvarkos kitimais. Nebent ji susijusi su domjimosi sritimi, tada
jie ne taip laikosi tvarkario.
Raida (paaugliai):
Pats sunkiausias metas.
Gali pasireikti prietaringas ir agresyvus elgesys, nes danai neturi draug ir bendrauja tik su tvais.
Nesupranta, kurie i bendraamiai nori su juo bendrauti.
Nesupranta, kai juo naudojasi.
Lengvai pasiduoda bendraami spaudimui. Jei kiti pasako, kad reikia ir tada priims grup, gali ir
padaryti ir taip elgtis net delikventikai.
Raida (suaugusieji):
Maai informacijos.
Silpnu AS atveju galima imokti kompensacijos ir gyventi kaip visi kiti.

Kai kurie gyvena atsiskyr, kovodami su tais paiais socialiniais sunkumais.


Gerai sekasi dirbti technin, maai su socialiniais kontaktais susijus arba lengvai prognozuojam
pasikartojimo reikalaujant darb. Geba usiimti problem sprendimu.
Prognozs:
20% vaik, turini Aspergerio sindrom vlesniame amiuje i jo iauga inyksta pagrindiniai
simptomai.
Turintieji Aspergerio sindorm paprastai pasiymi normalia gyvenimo trukme, taiau 65%
serganij kartu pasireikia nuotaik bei nerimo sutrikimai.
Nerimas turintiems Aspergerio sindrom kyla neaikiose, neapibrtose situacijose,taip pat dl
baims patirti neskm socialins sveikos metu.
Depresija tokiems monms pasireikia dl pasikartojanios neskms bandant umegzti socialinius
santykius. Daniau pasireikia paaugliams ir suaugusiems
Patiriamas stresas gali pasireikti kaip nedmesingumas, usisklendimas, hiperaktyvumas, agresyvus
ar prieikas elgeys.
Manoma, jog mons turintys Aspergerio sindrom gali bti labiau link saviudybes, taiau
tyrimais tai nra rodyta.
Vaikams turintiems Aspergerio sindroma daniau pasireikia ADHD.
Pagalba:
eimos parama.

Socialini paslaug tarnybos.

Specialusis ugdymas, pritaikytas darbas ir/ar aplinka.

Pvz., specialios mokyklos Londone: maos klass, ugdomi paprasti gdiai, kurie vliau jungiami
sudtingesnius; vaikas visada palaikomas, paskatinamas, siekiama ugdyti jo pasitikjim savimi.
Socialini gdi lavinimas. Kno kalbos: taisykli, kaip/kada/kiek danai palaikyti aki kontakt,
priimtino socialinio atstumo laikymosi. Kaip vartoti/suprasti sleng. Empatijos enkl, kurie
padt identifikuoti kito emocin bsen. Vis gdi geriausia mokytis maose grupse.
Svarbu:
Matyti vaik, bet ne diagnoz.
Apsaugoti nuo patyi, dirbti su visa klase.
Nepalikti nuoalyje k nors veikiant. Danai mokykloje jie paliekami, kai reikia organizuoti kok
rengin ir pan.
Paruoti vaik pokyiams ir naujiems mokslo metams prie mokykl. Taip pat prie nauj vaik irgi
turi bti paruoimas.
Nam darb rutina laikas ir kasdien. Geriau turti rutin ir tik tada keisti, o ne tiesiog visk keisti.
Jie sunkiai rao, leisti naudotis kompiuteriu dirba smulkioji motorika. Jie bijo rayti, nes jiems
tiesiog tai nesiseka.
Paskatinimai veikia kaip motyvacija. Visos biheivioristins technikos labai gerai veikia. Jeigu
paskatinam jie toliau tai darys. Paskatinimas gali bti ypsena, enklas, saldainis ir pan. Juos tai
ukuria.
Vizualumas.
Sistema, kalendoriai, uraai. Jis turi turti savo struktr.
Rutina.
Sodinti su vaikais, kurie gali pagelbti mokytojui. Geriau nesodinti su tokiais, kurie patys sunkiai
nusdi.
Danai sekasi atsakinjimas odiu, prastokai neverbalins uduotys.
Paaliniai dirgikliai. Jie labai reaguoja juos, reikia prie j pratinti ir mokyti, keli gars buvimo
kartu.

Ltai brsta ir ilgai elgiasi kaip ne pagal ami. Jie ilg laik gali elgtis kaip vaikai. Ivaizda atrodo
labai jaunai, net suaug atrodo kaip paaugliai elgesys, kalba, apsirengimas ir pan.
Mato detales, bet nemato visumos, tad tai taikyti ir mokyme, nuo detali prie visumos.
Jei pastebima, kas iaukia stres, mokyti vaik dirbti su tomis situacijomis. Jie yra jautresni stresui.
Socialini gdi lavinimas.
Aiki komunikacija.
Rett sindromas. Priklauso autistinio spektro sutrikimams:
Tai sudtingas neurologinis susirgimas (raidos sutrikimas), bdingas moterims.
vardintas Austrijos gydytojo prof. Andreas Rett 1966 metais.
gimta liga, taiau dar nra nustatytos tikslios prieastys.
Yra manoma, kad genetin mutacija.
1 i 10 000 ar 23 000.
Danesnis mergaitms.
Charakterizuojamas normaliu vystymsi ir raidos sultjimu. Tai reikia, kad tik vliau pastebimas.
Paeidimai smegen zonose, kurios atsakingos u kognityvines, sensorines, motorines funkcijas. Tai
reikia sutrinka visos ios funkcijos. mogus realiai regresuoja ir danai labai greitai.
Mokymasis, kalba, sensorinis painimas, nuotaikos, judesiai, kvpavimas, irdies funkcijos,
kramtymas, rijimas, virkinimas.
Danai bna kartu su protiniu atsilikimu.
Kdikystje yra trumpas laikotarpis, kai vaikas vystosi normaliai (6-18mn).
Pirm met pabaigoje raida vluoja, nyksta kalba, kinta judesiai. Pirmiausiai pasirodo nykstanti
kalba jis staiga pradeda maiau j naudoti ir jie kinta. Vliau koordinacija.
Sultja galvos vystymasis.
1 stadija:
Pastebimai pasireikia 6-18mn., kai pastebima elgsenos regresija.
Kdikis praranda gytus kalbos, rank naudojimo ir kitus gdius.
2 stadija:
Simptomams stabilizavusis (1-4 metai) pasireikia stereotipiniai rank plovimo judesiai.
Kalbos nebuvimas.
Epilepsijos priepuoliai.
Judjimo ir kvpavimo sutrikimai. Jau bna su tokiais dusuliais, kartais sunku normaliai kvpuoti.
Sunkus protinis atsilikimas.
3 stadija:
2-10 metai.
Motorika dar labiau silpsta. Paprastai nustoja vaikioti.
Apnja gantinai danai pasireikia.
Skolioz stuburo ikrypimai.
Mgsta kontakt. Jie ir tokios bkls mgsta kontakt.
IV stadija:
10-50 metai.
Visikas mobilumo praradimas.
Raumen praradimas tai pats sudtingiausias dalykas, nes kai pradeda nykti raumuo, nervins
galnls labai jautrios, todl tokie vaikai net nesileidia masauojami.
Progresuoja protinis atsilikimas.
Rett sindromas:
Medicininis gydymas palaikomosios terapijos.
Slauga.
Palaikomosios terapijos. Sudtinga pasakyti tvams, kad tai nepagydoma ir bus tik blogiau.
Psichologin pagalba eimai. Vaikui ji realiai nra teikiama.
Uimtumo terapijos kartais dar manomos su tais vaikais, kuri degeneracija ltesn.

Pagalba. Psichosocialins intervencijos:


Individuali psichoterapija (padeda susivokti ir suvaldyti emocijas, kurios kyla sergant ia liga)
Tv vietimas ir lavinimas
Elgesio modifikavimas
Socialini gdi treniravimas
Edukacins intervencijos
Psichofarmakologins intervencijos. Siekiant veikti simptomus, kurie gali atsirasti sergant ia liga:
Hiperaktyvumas
Nedmesingumas
Impulsyvumas
Susierzinimas
Agresija
Susirpinimas
Ritualai
Kompulsijos
Nerimas ir pan.
Vaiko raidos centras:
Simboli sistema.
Sensomotorin stimuliacija: siekiama sumainti vaiko jautrum lietimui ir kitiems stimulams,
imokstama aisti, efektyviau sveikauti su aplinka ir monmis. Terapija vyksta specialiai rengtame
kambaryje, kuomet terapeutas skatina vairi vaiko veikl (vaikas turi bti pasirengs iai veiklai ir ji
turi bti jam domi), pvz.: supimasis hamake, okimas grojant muzikai. Teigiama, jog i terapija
padeda vaikams suvokti kartu visus stimulus esanius aplinkoje(pvz.:vizualiniai ir garsiniai) ir
tinkamai reaguoti (Healing Tresholds, 2009).
Muzikos terapija: jos tikslas yra padti vaikui pasijausti patogiai, patirti emocij ir imokti jas reikti.
Naudojant vaikui patinkanius muzikos instrumentus terapeutas reaguoja vaiko skleidiamus
garsus, verkim ar net kno judesius. Taip vaikas tarsi kvieiamas sijungti neverbalin bendravim
ir ireikti save. Lavina: savs ir kito suvokim, skatina bendravim, balso naudojim komunikacijai,
dmesio sutelkim bei tolerancij garsams (Bell, 2008).
eimos psichosocialin reabilitacija: apima individuali arba visos eimos terapij. Tvams
padedama suvokti vaiko lig, rasti reikiamos informacijos, pradti bendravim su panai sunkum
turiniais tvais, veikti kylant stres. Taip pat autisto broliai ir seserys mokomi su juo bendrauti,
kaip veikti savo frustracij ir padidjusi atsakomyb.
Gydomosios pedagogikos centras:
Rudolfo Steinerio metodas (XX a. pradia) aukljant ir mokant svarbiausia atsivelgti vaiko
emocin, fizin ir protin raid, padti atskleisti savo potencial, bet nespausti vaiko (!) (Lewis,
2001).
Darbo metodai: atsivelgiant vaiko problem, konstitucij, temperament ir ami jam sudaroma
individuali programa. Naudojami ie darbo metodai: meno terapija, lipdymas i molio ir vako,
terapins pasakos, euritmija (vystoma kalba), muzikos terapija, dalykini sugebjim
(pvz.:matematini) ugdymas, darbas su natraliomis gamtos mediagomis. Yra integracins grups,
kur sutrikim turintys vaikai aukljami kartu su kitais.
Specialistai: gydomasis pedagogas, meno terapeutas, socialinis terapeutas, logopedas ir tt.
Asociacija Kitoks vaikas:
ABA terapija (Applied Behavior analysis). Pradininkas: Lovaas, 1964. Tikslas: gerinti bendravimo,
akademinius, socialinius ir elgesio gdius. Metodas remiasi operantinio slygojimo principais
(teigiamas ir neigiamas pastiprinimas), bei prielaida, jog elgesio skmei svarbiausia motyvacija ir
gdiai (btent abu iuos aspektus ir yra orientuota programa). Pagrindiniai principai: sudtingos
uduotys skaidomos smulkius ingsnius, jos vairuojamos, kad vaikui neatsibost, sunkios uduotys
sudaro ne daugiau viso darbo, viskas daroma diugiai ir smagiai, tik atlikus ankstesnyj einama
prie sekanio ingsnio, dalykas laikomas sisavintu tik tada, kai vaikas j demonstruoja vairiose
situacijose.

Lietuvoje: veikia nuo 2006 m. Bendradarbiauja su Europos organizacijomis, ios terapijos


naudojimas Lietuvoje teisintas. Labai intensyvi terapija, reikalauja eimos dalyvavimo. Kaina: apie
4000 lt men.
Delfin terapija:
Pradia: JAV (XX a.8 de.)
Tai nra gydymo metodas! Veiksmingiausia bna tada, kai naudojama su kitais gydymo metodais.
Kaip veikia?: delfinai yra vieni aismingiausi gyvn; vaikai sitraukia aidim ir atsipalaiduoja;
usimezga kontaktas;
Ledlauio efektas model vaikas vliau perkelia aplinkin pasaul (pvz.: bando bendrauti su
tvais); taip pat: sumaja depresijos simptomai, pagerja atmintis, motyvacija, kalbos gdiai.
Trkumai: trksta rodym dl poveikio ilgalaikikumo; susialojimai; infekcijos; delfin
inaudojimas (Marino, Lilienfeld, 2007)
Kalbos ir komunikacijos sutrikimai didioji dalis darbo yra logopedo.
Kalbos sutrikimai:
Kalbos sutrikimas nukrypimas nuo tam tikroje aplinkoje priimtos kalbins normos.
Tai visos kalbos sistemos arba jos dalies sutrikimai:
Gars tarimo ir diferencijavimo.
odyno pltots.
Gramatinio kalbos taisyklingumo.
Nuoseklaus pasakojimo sutrikimai.
Skaitymo ir raymo sutrikimai kaip pasekm.
ios grups sutrikimams bdinga:
Kalbjimas ir bendravimas neatitinka vaiko amiaus.
Juos lemia periferinio kalbjimo aparato bei centrins nerv sistemos paeidimai ar
funkciniai sutrikimai. Gali bti ir pataisoma, taiau gali bti, kad ir ne.
Yra stabils ir savaime neinyksta.
Kalbos ir komunikacijos sutrikimai gali nulemti mokymosi sutrikimus.
Neigiamai veikia asmenyb.
Fonetiniai kalbjimo sutrikimai (gars tarimas).
Sklandaus kalbjimo sutrikimai (tempas ir ritmas). Greitakalbyst, ltakalbyst, mikiojimas.
Balso sutrikimai (fonacijos, balso aparato pasikeitimai).
Kalbos fonologiniai sutrikimai (gars tarimo trkumai, kai sutriks girdimasis suvokimas ar
nesusiformavs gars artikuliavimas).
Kalbos neisivystymas (fonetikos, gramatikos, rilios kalbos).
Kalbos netekimas (gebjimas kalbti ar suprasti kalb po smegen paeidim).
Kalbos sutrikim prieastys labai vairios:
Gars tarimo trkumai gali atsirasti dl artikuliacinio aparato (lieuvio, lp, gomurio) sueidim,
netaisyklingo sukandimo, nepakankamai tiksli lieuvio ir lp judesi.
Nesugebjimo klausa skirti panaiai skambanius garsus.
Sudtingesns kalbos problemos, kai vluoja.
odyno, gramatins kalbos sandaros, atsiranda dl kalbos srii paeidim ntumo ar gimdymo
metu. Danai dl alkoholio, narkotik ar vaist vartojimo.
Cerebrinis paralyius, klausos sutrikimai, persirgtos smegen ligos pirmaisiais vaiko gyvenimo
metais, galvos traumos, varios somatins ligos ir j komplikacijos.
Mikiojimas:
Tai nevalingas, sunkus kalbos tkms, komunikacins (bendravimo) funkcijos sutrikimas,
priklausantis nuo situacijos.
Kalbos tkm nutraukia:
Pakartojimai (pa-pa-panaiai).
Pratsimai (lllllll).
Nenormals gars ir skiemen nutraukimai (pauzs).

Charakterizuojamas temptu, nebyliu artikuliacijos aparato sustingimu (toninis mikiojimas).


Gali bti neprasti veido ar kno judesiai. Gali bti, kad visu knu vaikas nori itarti.
Danai prasideda ikimokykliniame amiuje ir tada lengviausiai paalinamas jeigu i karto dirbama
su tuo. Jeigu ne gali tstis ir vis gyvenim.
Mikiojimo poymiai:
Sutrinka odinis bendravimas su aplinkiniais monmis (nesant panekovo, vaikas gali nemikioti).
Mikiojimas nra pastovus sutrikimas, jis priklauso nuo bendravimo situacijos sudtingumo.
Iorinis mikiojimo poymis yra nesklandi kalba.
Nesklandi kalba:
I pradi mikiojantys vaikai nevalingai kartoja atskirus skiemenis ar garsus.
Vliau isivysto sunkesn mikiojimo forma, kai vaikas spazmikai tempia kalbos padargus prie
kur nors gars, darydamas vairaus ilgumo pauz (kartais iki keturiasdeimties sekundi).
ie spazminiai traukuliai bna tik kalbant ir tik prie kai kuriuos garsus.
Daniausiai usikertama prie dusliuosius priebalsius p, t, k, reiau prie b, d, g ir dar reiau prie
balsius.
Tardamas sunkesnius odius, mikiojantis bando sau padti rank, koj ir net liemens judesiais,
nevalingai ikraipo veid.
Neretai pakinta vaiko balsas ir kalbos intonacija. Gali bti, kad pasako neadekvaia intonacija.
Mikiojantys vaikai greitai suvokia savo trkum, dl to vengia ir bijo kalbti, labai jautriai reaguoja
vienmei pajuok.
Visa tai alingai veikia psichin vystymsi pvz., bendraami aipymasis.
Mikiojimas svyruoja kaip laikrodio rodykl:
Bema visi mikiojantys dainuoja be joki problem.
Mikiojimas gali visikai inykti palyginti ilgam, bet gali ir sugrti visu stiprumu.
Mikiojimas yra kalbos savireguliacijos sutrikimas (kyla i bandymo nemikioti).
Mikiojim sukeliantys faktoriai:
Genai (madaug 60% mikiojani turi mikiojant eimos nar);
Vaiko vystymasis (vaikai su kitomis kalbjimo ar kalbos problemomis ar raidos sutrikimais daniau
mikioja).
Neurofiziologija (neseni tyrimai parod, kad mikiojantys mons apdoroja kalb ir kalbjim kitose
smegen vietose nei mikiojantys).
eima (tikjimasis daug ir greitas gyvenimo bdas gali prisidti prie mikiojimo).
Tiktina, kad tai, kas sukelia mikiojim skiriasi nuo to, kas j palaiko ar net pagilina, pablogina.
Palaikoma daniausiai palaikoma per neigiamus pastiprinimus, baim ir pan.
Mikiojimas:
Mikioti daniausiai pradeda 2-5 met vaikai, kiti pradeda mikioti I-oje klasje ir lytinio brendimo
pradioje, nes tada daniausiai vyksta didiausi pokyiai.
Berniukai daniau mikioja.
Nustatyta, kad mikiojimas atsiranda persirgus vairiomis ligomis.
Jei eimoje ar aplinkoje yra mikiojanij, tai, pamgdiodamas juos, vaikas gali pradti mikioti.
Tada viskas atvirkiai, eimoje mikioja, nes galvoja, kad taip j geriau supranta, o su aplinkiniais
ne.
Mikiojimas taip pat atsiranda dl nerv sistemos silpnumo, jos pervargimo, vairi psichini
traum, sekinani vaiko nerv sistem. Viskas priklauso nuo kiekvieno vaiko.
Daugelis tv galvoja, kad vaikai pradeda mikioti isigand. Igstis nra vienintel prieastis, jis
tik iprovokuoja mikiojim. Tai patvirtina paprastas faktas: daug vaik ko nors isigsta, bet ne visi
pradeda mikioti.
Mikiojimui atsirasti turi takos kalbos raidos tempai, jos mokymo ypatybs ir pan.
Kai kuriais atvejais vaikams bdingas odi ar jo dali kartojimas (fiziologin iteracija) usitsia ir
virsta usikirtimu, bdingu mikiojimui. Taip vyksta dl to, kad vaikas ne palaipsniui pereina
sudtingesns kalbos etap. Toks perokimas gali vykti dl individuali vaiko savybi: padidjusio

dirgulumo, perdto plepumo arba, dl netinkamo suaugusij vadovavimo vaiko kalbos raidai, t. y.
kai tvai ar artimieji fiksuoja vaiko dmes kartojim ir kelia padidintus reikalavimus jo kalbai.
Igstis gali tapti paleidiamuoju mechanizmu, bet retai bna tikrja mikiojimo prieastimi.
Jei mikioti pradedam po konkretaus vykio, vadinasi, prielaidos mikiojimui buvo ir anksiau,
teisiog jos liko nepastebtos.
Vienas vaikas isigands gali sapnuoti komarus, kitas lapintis lov, treias mikioti. vykis tas
pats, o rekacija skirtinga.
Psichologinis mikiojimas:
Jei tariama, kad vaikas mikioja dl psichologini prieasi, bandoma isiaikinti kokia jam
nauda i to simptomo, kodl jis j turi? Jis danai fizikai labai skiriasi, nes nra tokios tampos.
K vaikas ar paauglys gauna i to, kad laikosi jo sikibs? Gal uuojaut ar dmes?
Taiau apie psichologin mikiojim galima bt kalbti, jei tikrai smegenyse nra pakitim, o tai
itin reti atvejai.
Mikiojimas yra daugiau negu sklandaus odi srauto sutrikimai, kuriuos mes vadiname nesklandumais.
Jam priklauso ir kalbaniojo reakcija kalbinius sunkumus. Jie danai stebi, kaip kiti tai reaguoja, kokia j
reakcija. Kai vaikas savo kalbos sutrikimus reaguoja, atkreipia juos dmes, pasireikia virpesiai, balso ir
tono kilimas, tampa, baim ir vengimas kalbti. Baim ir vengim kalbti danai lydi kova ir tampa, o dl
per didels tampos prasideda raumen virpjimas.
Baim vaikas gali bijoti konkrei odi per tam tikras kalbines situacijas arba i viso bijoti kalbti. Jis
gali ios baims neveikti ir pradti verkti, nes negali itarti odio.
Vengimas kalbti vaikas gali atidlioti mginim itarti od, kol nebus sitikins, kad gals itarti j
sklandiai. Galima pastebti daug neprast ir ilg pauzi.
Vaikas gali atsisakyti arba kartais gali pakeisti arba terpti neturinius ryio odius.
Psichosocialins pasekms:
Mokymosi sunukumai.
Bet koki su kalba susijusi situacij vengimas.
Dani sunkumai umezgant normalius socialinius kontaktus.
Sunkumai ireikiant idjas.
Autoritet baim.
Dana baim kalbinje situacijoje igyventi bejgikum.
Tai priveda prie psichologo.
Kas gali suteikti pagalb?
Logopedas.
Psichologas.
Psichoteraepeutas.
(Neurologas).
Tvai.
Mikiojantis asmuo.
Pagalbos efektyvumui svarbu, kad dalyvaut kuo daugiau specialist ir moni.
Kokios yra pagalbos rys?
Terapijos:
Sklandumo formavimo terapija. (Fluency shaping therapy). Tai sistemingas ir valingas
naujo kalbjimo bdo, daniausiai kalbos sultinimo formoje, treniravimas. Formuojamas
nekos stilius, reikalauja savistabos, kalba ltinama ir susitelkiama ties odiu.
Pertreniruojami nekos fiziniai mechanizmai (pvz. kvpavimas). Orientuojasi nek, o ne
mog, kaip visum - nenatralumas
Mikiojimo modifikacija (Stuttering Management, Charles Van Riper). Motyvacija,
identifikacija, nujautrinimas, ne vengimas, variacija, imokti mikiojimo be vengimo,
artjimas, stabilizacija, pasitikjimas savimi.
Vaistai (?):
Antipsichoziniai vaistai.
Antidepresantai gali padidinti mikiojim.

Patvirtint vaist mikiojimo gydymui nra.


Elektroniniai prietaisai, pvz., diktofonas:
Delayed auditory feedback (DAF) vluojantis garsinis grtamasis ryys
Mokomj kompiuterini aidim integravimas
Daniausiai naudojama kartu su terapija
Svarbu:
Priimantys ir paremiantys tvai
traukti tvai
Gydymas turi vykti realiame gyvenime
Patarimai tvams:
Tinkamos reakcijos: nereagavimas, fakto vardinimas, pokalbis, juokas
Netinkamos reakcijos: nerimas, baim, gailestis, per didel globa
Specifiniai mokymosi sutrikimai.
Mokymosi sutrikimai:
Tai heterogenika grup sutrikim, kurie pasireikia maesniais skaitymo, raymo ar matematikos
mokymosi pasiekimais nei tiktina pagal intelektinius gebjimus (kaip IQ yra 80 ir auktesnis) bei
vaiko ami atitinkant ugdym.
Sutrikimams bdinga, kai dl atskir painimo proces neilavjimo ar sutrikimo mokymosi
pasiekimai neatitinka bendrj pasiekim ir kompetencij. Pirmoje klasje gali neskaityti, antroje
strigti su skaitymu, o treioje turt sklandiai.
Taiau j prieastis nra intelekto, sensoriniai sutrikimai ir netinkamas ugdymas ar sociokultrins
slygos. Pvz., dvikalbyst.
Skaitymo sutrikimai:
odi skaitymo sunkumai. Praleidiamos raids, skiemenys ir pan.
Sklandaus skaitymo sunkumai. Gali bti, kai paraidiui pasako, bet ne bendrai vien od arba
skiemenimis.
Teksto supratimo sunkumai. Perskaito gerai, taiau nieko nesupranta, sunkiai supranta pagrindin
teksto mint.
Visikas negaljimas skaityti neskiria nei raidi, nei nieko.
Raymo sutrikimai:
odi struktros ikraipymas keiia raides, skiemenis, ne tokios raids, praleidimas raidi.
Raidi formos, eilikumo odyje ir raymo krypties ikraipymas gali bti dl erdvinio, regimojo
sutrikimo.
Raybos taisykli netaikymas siejasi su lingvistins informacijos atsiminimu ir supratimu.
Sunkumai perteikiant mint siejasi su lingvistins informacijos apdorojimu.
Neskaitomas ratas danai dl motorikos, arba vizualin-motorin koordinacija.
Visikas negaljimas rayti optins funkcijos, atminties funkcijos yra sutrikusios.
Matematikos mokymosi sutrikimai:
Pagrindini matematini gdi sunkumai skaii uraymas, daugybos lentels siminimas ir
pan.
Matematini termin suvokimo sunkumai uraymo skaiiais, svok termin, suvokimo
sunkumai.
Matematini enkl suvokimo sunkumai, uraymo sunkumai.
Fakt, veiksm sekos ir sprendimo bd atsiminimo sunkumai tai sutrikusi atmintis.
Tekstini udavini sprendimo sunkumai visk gali iskyrus tekstinius.
Dauguma mokymosi sutrikim pastebimi tik mokykloje, nes kitur daniausiai nra kur patikrinti tuos
gebjimus.
Neverbaliniai mokymosi sutrikimai (labai retas). Pasireikia motorini gdi stoka, sunkumais sprendiant
neverbalines uduotis ir apdorojant vizualin erdvin informacij. Jie gali pasiklysti mokykloje, netgi su
planeliu jie gali vaikioti iki 12 klass. Sunkiai sekasi rayti, skaityti, gali operuoti abstrakiom svokom.
Nes jis gal ir supranta, taiau neino i kurios puss skaityti, turi pusiausvyros, koordinacijos suvokimas.
Raant gali rayti tai didelm, tai maom raidm. Vizualins, erdvins informacijos apdorojimo sunkumai.

Kyla danai bendravimo sunkumai, nes neverbalin informacij sunkiai suvokia. Paprastai verbaliniai
sugebjimai bna vidutiniai arba geresni, taiau konstrukcinis intelektas bna sutriks.
Disleksija:
Disleksija specifinis skaitymo sutrikimas.
Disleksijos samprata. Disleksijos terminas vartojamas dviem skirtingomis reikmmis:
gyta disleksija arba aleksija gebjimo skaityti ir suprasti skaitomus odius sutrikimas suaugus dl
galvos traumos sukelt smegen veiklos pakenkim.
Raudis disleksija sunkus, ilg laik trunkantis skaitymo imokimo sutrikimas, nepaisant tinkamo
mokymo, adekvataus intelekto bei sociokultriniai slyg.
Kaip pasireikia? Vaikui bna sunku imokti skaityti bei rayti:
Jis labai ilgai painioja arba sukeiia vietomis raides.
Negali susidaryti tikslaus garso ar raids apibendrinto vaizdinio, odiuose praleidia raides (ar j
dalis), prideda nereikaling.
Kartais skaito ir rao veidrodikai.
Nesupranta perskaityto teksto.
Vaikas skaito ltai, ilgai abejoja, prie perskaitydamas od ar skiemen, nesklandiai, su pertrkiais,
skiemenuodamas, su daugybe klaid, kurias bando taisyti sugrdamas ir skaitydamas dar kart i
pradi.
Skaitymo tonas bna monotonikas, nepaisoma kableli, todl neteisingai...
Poymiai:
Stabilios, pasikartojanios klaidos.
Raidi ir skiemen praleidimai, sukeitimai vietomis bei tarpusavyje.
Sunkiai simenamos raids, sukeitinjamos.
Skaitymas paraidiui, nemokjimas sujungti raidi skiemenis, odius.
Ltas skaitymo tempas.
Blogesnis orientavimasis erdvje gali nesuprasti, kad praleidia eilutes skaitydami.
Sunkiau nustato krypt (kairn deinn, auktyn emyn).
Nepakankamai tiksliai suvokia dyd, form, blogiau pieia, konstruoja.
Vaik, turini disleksij, intelektas yra normalus.
Reikia atsivelgti aplinkos veiksnius:
mokymas
vargingos gyvenimo slygos
ugdymo stoka
pamok praleidinjimas labai greitai atsiliepia
Pagalba: logopedai, bet vaikui, kad nuraminti nerim, jei toks yra turi bti ir psichologas.
Disleksijos rys:
Pagal tai, kokios skaitymo operacijos yra sutrikusios: fonemin, agramatin, semantin, optin,
mnemin, taktilin disleksija.
Fonemin disleksija nustatoma tada, kai dl kuri nors prieasi sutrinka fonem diferenciacija
tarpusavyje.
Agramatin disleksija atsiranda dl mokini neisivysiusios kalbos gramatins sandaros trkum.
Semantin disleksija yra tada, kai sklandiai perskaiius odius, sakinius, tekstus, jie nesuprantami.
Optins disleksijos atveju painiojamos panaios raids, turinios skirting element (b-p, p-r, s-, e), raids, turinios tuos paius, tik skirtingai idstytus elementus (t-l, b-d-p, m-n-p, u-n).
Turintys mnemin disleksij, nepakankamai sieja regimj raids vaizd su garsu dl atminties
trkum
Taktilin disleksija nustatoma akliesiems, kurie sunkiai imoksta skaityti Brailio rat.
Dl ko kyla? Disleksijos prieastys:
Genetiniai veiksniai.
Smegen paeidimai ir disfunkcijos:
Ntumo metu: infekcin liga, Rh- faktorius.

Disleksijos paplitimas:
Pasaulyje disleksijos problema aktualiausia sudtingos raybos arba taip vadinamos neskaidrios
raybos kalbose (ypa anglikai, danikai, pranczikai kalbaniose alyse).
Tyrimai rodo, kad madaug 10% populiacijos turi skaitymo ir raymo sutrikim, i j 4% - itin rimt.
Lietuvos populiacijoje apie 3-5% vaik turi disleksijos sutrikim; vidutinikai 1-2 vaikai klasje turi
disleksij.
Ikylantys sunkumai:
Dauguma vaik su vystymosi disleksija patiria dideli sunkum mokantis, i kuri didiausias
silpna mokymosi ir skms motyvacija.
Tyrimai rodo, kad nuo 30 iki 50% vaik su disleksija kaip gretutin problem turi dmesio ir
aktyvumo sutrikim, kitiems gali formuotis emocinis ir elgesio sutrikimas.
Emocins problemos danesns ankstyvajame mokykliniame amiuje, taiau elgesio sutrikimai ir
hiperaktyvumo sindromai labiau tiktini vlesniame vaikysts ir paauglysts amiuje.
Danas reikinys bna emas savs vertinimo jausmas bei adaptacijos mokykloje ir santyki su
bendraamiais problemos.
Ar is sutrikimas gydomas? Disleksij galima koreguoti, nors is sutrikimas daugiau ar maiau matomas
paprastai lieka vis gyvenim:
Problema sprendiama bet kuriame amiuje.
Skaityti, tarti odius ir pan. Mokoma naudojant specialias metodikas.
Asmenims, kuriems pasireikia is sutrikimas, paprastai patariama rinktis tas veiklos sritis, kurioms
nereikia ypating kalbos ini, pvz., menas, matematika.
Disgrafija. Kas yra disgrafija? Disgrafija (arba agrafija) yra gebjimo rayti sutrikimas, kuris nepriklauso
nuo mokjimo skaityti ar intelekto. Kartais gali bti taip, kad jis perskaito, bet negali parayti.
Ratas gali bti neskaitomas.
Raids ir ratas labai nevienodi ir nenuosekls. Kartais tik vien didiosiomis, kartais maiytai.
Raymas ltas ir skausmingas. Gali bti, kad jie labai spaudia, jie neimoksta laikyti, arba laiko
kumtuku.
Mikroskopikai maos raids kartais.
Raymas reikalauja daug energijos, pastang ir laiko.
Disgrafijos poymiai:
Per daug suspausti pirtai laikant raymo priemon. Gali net paraudonuoti delnas.
Neprasta rieo padtis, kno poza ir keistai pasidedamas popierius raant. Jie visikai apveria vos
ne.
Nuolatinis trynimas to, kas parayta. Taiso, nes ne taip graiai ar dar kas nors.
Didij ir maj raidi painiojimas raant.
Spausdintini ir raytini raidi painiojimas.
Nevienodo dydio ir formos raids. Jie gali labai sunkiai pataikyti. Jie beveik visada ieina i eilui.
Neubaigtos raytins raids.
Sunkumai kai tenka perrayti, nukopijuoti tekst.
Tekstas beveik neskaitomas. Danai ir ne vien dl to, kad ratas neskaitomas, bet ir todl, kad ratas
fragmentikas, neubaigtos raids.
Greitas nuovargis raant ir jie vengia. Nuovargis kyla ir i to, kad yra didelis nerimas.
Disgrafijos prieastys:
Galvos traumos pasekm. Tai daniausiai smegen veiklos padarinys.
Paveldtas sutrikimas. Tai yra neurologinis paveldjimas.
Tuareto sindromas. Sindromas, kuris turi tikus tiek motoriniai, tiek garsiniai tikai.
Hiperaktyvumas.
Autizmo spektro sutrikimai.
Dviej smegen srii sveikos disfunkcija. Vaikams gali sektis rayti, jeigu visada turi pavyzdius
arba gali apvedioti, taiau ne visi gali ir apvedioti.

Smulkiosios motorikos sutrikimas, tai danai irgi dl neurologijos. Gali bti sutrik ryiai tarp CNS
ir rieo.
Nesugebjimas atsiminti raidi simbolius. Jie ino kokia raid, bet neprisimena kaip ji atrodo.
Nesugebjimas atgaminti raymo motorinius gdius.
Disgrafijos tipai:
Disleksin disgrafija. Dl lingvistini proces.
Motorin disgrafija.
Disgrafija dl erdvs suvokimo sutrikimo nesupranta kurioje vietoje reikia rayti.
Disgrafija:
Raymas reikalauja i mokinio suderinti daugel psichini funkcij vienu metu:
Atmint.
Dmes.
Motorinius gdius.
Kalbinius gebjimus.
Pas vienus vaikus gali bti tik kai kurie sutrik, pas kitus viskas. Su tokiu vaiku dirba komanda, o ne
vien psichologas, nes jis gali padti susitvarkyti tik su nerimu, baime pasirodyti ir pan.
Sudtinga nuolat stengtis prisiminti, kaip laikyti raymo priemon, kaip raoma kiekviena raid.
Mokinys umirta, k jis norjo parayti. Kol bandoma prisiminti kaip rayti raid, kaip laikyti
raymo priemon, tiesiog pamirta.
Todl tokie vaikai dirba ltai. Mokytojus tai nervina, taiau bent jau jie dabar supranta, kad tai
sunkus sutrikimas.
Neubaigia nam darb uduoi, turi sunkum sutelkiant dmes.
Svarbu:
Darbo temp turi nustatyti patys mokiniai. Jei veriamas kitokiu, tai jis tik nervuojasi ir darbas dar
sunkesnis.
Kasdien ugdyti vaik pasitikjim savimi. Reikia, kad jam pasisekt.
vairiais bdais didinti mokini susidomjim skaitymu ir raymu. K mes galim pasiekti, kodl tai
domu. Kartais tinka daug skaityti, skaitymas su suaugusiuoju.
Vengti ilgo varginanio darbo. Geriausia pastoviai dirbti ir maais ingsneliais. Geriausia pradti nuo
tos mediagos, kuri domina j.
Pradti nuo mokinius dominanios mediagos.
Pabrti vaik laimjimus, kad pajust, jog j trkumai maja. Vaikas gali bti paskatintas ne vien
kad padar gerai, bet ir u tai kad stengsi, net jei ir blogai padaryta.
Pateikti turining, taiau prieinam mokiniams kalbin mediag.
Kaip padti turintiems raymo sunkum. Vaikams, kurie tik pradeda rayti:
Padti rasti jiems patogiausi raymo priemon. Tokiems vaikams reikia leisti ir pietuku rayti, jei
jiems patogu, kad bt kuo maesnis tas spaudimas.
Treniruotis rayti raides ir skaiius ore dideliais rankos judesiais, kad bt lavinama motorin
atmintis. Taip pat praktikuotis smulkesnius rankos ir pirt judesius.
Paskatinti tinkamai laikyti raymo priemon, tinkamai pasidti popieri. Tai svarbu tam, kad bt
ivengiama netinkam gdi. Vaikai visi gerai reaguoja visas biheivioristines technikas.
Paskatinimas gali bti enklais, odinis.
Pradini klasi mokiniams:
Leisti rayti spausdintinmis ar raytinmis raidmis, kaip jiems patogiau.
Matematikai naudoti popieri dideliais langeliais, kad bt lengviau raant tilpti stulpelius ir
eilutes.
Pradti raymo uduotis krybikai, pavyzdiui nuo pieimo.
Jei uduoties laikas ribotas, nevertinti pagal tvarkingum ir raidi klaidas.
Sumainti uduoi, kur reikia perrayti tekst. Geriau paskatinti rayti savo originalias idjas ir
atsakymus.

Leisti atlikti raymo uduotis ne i karto, bent nedidelmis dalimis. Vertinimas turi bti alternatyvus
pvz., atsiskaitymas odiu. Didiausia bda, kai tvai nesutinka, kad jis bt siuniamas
pedagogin psichologin tarnyb, kad j vertint.
Naudoti alternatyvius ini vertinimo bdus, kaip atsakinjimas odiu, vaizdiniai projektai.
Paskatinti mokinius lavinti raymo gdius slygose, kuriose jie nepatiria streso, pavyzdiui, rayti
laikus, dienorat, informacij apie sporto komandas. Pvz., jis gali rayti gamtoje laisviau, tai reikia
eiti park. Jeigu ant grind, tada reikia leisti ir taip rayti.
Pagalba paaugliams ir suaugusiems (jei nedirbama, gali likti ir vis gyvenim):
Pateikti aik, teising grtamj ry apie rato darbo kokyb, paaikinti ir stiprisias puses.
Principas turi bti: 5 teigiami ir vienas neigiamas. Bet neigiamas neturi bti visk apimantis, jis turi
bti labai specifikas, konkretus ir aikus.
Bendrai:
Sutrikimai dl sutrikusi girdimj ir lingvistini proces. Jie susij labai su skaitymo sutrikimais.
Jeigu duodam lingvistin arba odiu uduot, tai reikia visada pasiklausti ar tikrai suprato, nes gali
bti, kad jis nesupranta. Tada jam geriausia vizualizuoti. Jiems labai palengvina gyvenim odynai ir
inynai su paveiksliukais. Gerai yra turti korteles su raidmis ir pan.
Sutrikimai dl sutrikusi vizualini proces. Vis informacij susijusi su regjimu keisti kitokia.
Kiek manoma pateikti odiu. Danai vizualioje informacijoje parykinti odius, kurie svarbiausi.
Sutrikimai dl sutrikusios atminties. Jie supranta informacij, taiau sunku prisiminti j. Kartoti tiek
kiek reikia, sisteminti maais ingsneliais, btina informacija turi bti alia kompesaciniai metodai.
Visada reikia klausti ar reikia pakartoti. Reikia mokyti alternatyvaus mokymosi bd mnemins
technikos, lavinti gebjim samprotauti, taiau ne vien atsiminti, mokyti siminim strategij.
Sutrikimai dl sutrikusi audiovizualini ryi. Kai ir matoma, ir girdima mediaga maiosi. itas
yra pats sunkiausias. Reikia eiti per taktilik, visada naudoti audio ir vizualin kartu. Turt bti
mokytojo paddjas. Gerai krybins uduotys, kad pats bandyt atrasti kakok keli. Labai svarbu
akcentuoti j paang ir pastangas. Uduotis leisti atlikti odiu, jei jam tai tinka. Reikia klausti ar
suprato, kelis kartus kartoti. Geriausia, kad visi pavyzdiai bt gyvenimiki.
Sutrikimai dl sutrikusios vizualins motorins koordinacijos. Praktins uduotys pieimas,
apvediojimas, nes tai irgi lavina vizualin koordinacij. Nereikia reikalauti varos ir tvarkos. Leisti
atlikti odiu, jei manoma. Kartais pastorinami kratai, kad inot kur rayti.
Emociniai ir elgesio sutrikimai:
Pagal TLK priskiriami psichikos ir elgesio sutrikimams, prasidedantiems vaikystje ir paauglystje.
Tai nra raidos sutrikimas, taiau daniausiai vaikystje:
Hiperkineziniai.
Elgesio.
Emocij.
Bendravimo sutrikimai.
Kai kurie skiria tik elgesio ir emocij. Labai danai prie hiperkinezini turi elgesio ir emocij, taiau
kaip antriniai.
Emociniai ir elgesio sutrikimai mitas?
Emocini ar elgesio sutrikim turintys vaikai nra isiskiriantys protingumu ar gabumais.
Daugeliui tokius sutrikim turinios vaik reikia varanios ir struktruotos aplinkos.
Vaikams padti sprsti problemas turi visi komandinis darbas.
Hiperkineziniai sutrikimai:
Vaikysts ar paauglysts eksternalizuoto elgesio tipo sutrikimai, kuri pagrindiniai poymiai perdtas
fizinis aktyvumas, impuslyvumas bei dmesio nepastovumas.
Bdinga ankstyva pradia.
Prasideda ankstyvajame raidos etape, pirmaisiais penkeriais gyvenimo metais atsiranda pirmieji
poymiai. Jau 5 met galima diagnozuoti.
Diagnostika ir gydymas yra kompleksiniai, kitaip nemanoma. Jeigu tvai dirba visur ir visada su
juo, tada gali utekti ir tv tik tai, taiau turi bti suderinta su mokykla.
Jiems bdinga kryptingumo, kantrybs ir pastovumo veikloje stoka.

Tendencija pradti kit veikl, nebaigus pirmesns.


Visa tai pasireikia prastai reguliuojamos ir per daug aktyvios veiklos fone.
Etiologija nra visikai aiki, taiau akivaizdu, kad turi neurobiologin pagrind.
Isivysto genetiniams, neurocheminiams ir aplinkos veiksniams sukeliant sutrikimus dopamino ir
neradrenalino isiskyrime.
Dvyni tyrimai parod, kad paveldimumas yra daugiau nei 75%.
Bendras smegen tris yra maesnis. Tai gali bti ir dl to, kad tris maesnis, ir neurotransmiteriai
ir pan.
Identifikuoti atskiri genai dabar apie 10.
Nij rkymas intensyvus, nepertraukiamas rkymas, nes nikotinas keiia dopamino ir
noradrenalino kiekius.
Aktyvumo ir dmesio sutrikimas:
Vieni i daniausi psichikos sutrikim tarp vaik ir paaugli.
vairiose usienio alyse atlikti tyrimai rodo, kad paplitimas siekia nuo 4 iki 8%.
3-5 kartus danesnis tarp berniuk.
Mergaitms danesnis dmesio sutrikimas be hiperaktyvumo.
Trys dmesio trkumo ir aktyvumo sutrikimo tipai:
Kai vyrauja nedmesingumas, dmesio sutrikimas.
Kai vyrauja hiperaktyvumas ir impulsyvumas.
Mirus tipas.
iuo metu diskutuojama, ar tikslinga iskirti atskirus sutrikimu tipus, nes jie apima abu.
Prieastys:
Komplikacijos motinos ntumo periodu: raudoniuk, kai kurie vaistai, motinos ir vaiko rezus
faktori nesuderinamumas.
Gimdymo traumos: kdikio hipoksija, traumos.
Vaiko ligos: apsinuodijimas smalkmis, encefalitas, meningitas, irdies patologija.
Genetinis polinkis (daniausiai i tvo linijos).
Tv alkoholizmas ir psichins ligos.
Mityba (cukrus, skonio bei kvapo stiprikliai maiste, tam tikr vitamin disbalansas).
Btini poymiai:
Perdtas aktyvumas.
Nedmesingumas.
Impulsyvumas neatitinka aplinkybi ir vaiko amiui bdingo elgesio. Pvz., visi antrokai jau skaito,
tai reikia, kad jie sugeba susikoncentruoti ir perskaityti, o tokie vaikai skaitydami peroka odius.
Pasireikia nuo maens.
Sutrikimas turi pasireikti ne maiau kaip dviejose situacijose (pvz., mokykloje, namie, stebjimo
metu). Nes jei vienoje, tai gali bti, kad tai nerimo sutrikimas, kuris pasireikia aktyvumu ir tai
situacija iprovokuoja.
Tai nra tik laikinga reakcija stres.
Bruoai, savybs, charakteristikos:
Irykja tarp 3 ir 6 met amiaus (simptomai daniausia pasireikia iki 13 met amiaus.
Daniausiai pasimato, kai vaikas pradeda lankyti mokykl).
Sutrikusi impusl kontrol, negebjimas palaukti apdovanojimo, malonumo.
Silpnas dmesio sukapimas ilgesniam laikui.
Blogas veiklos reguliavimas. Jie nesugeba sureguliuoti ir sukordinuoti veiklos, kartais daro bet k,
kad tik daryt. Jei nepasiseka, tada visk meta. Daro ir nepadaro iki galo.
Simptomai gali kisti pagal situacij. Priklausomai nuo to, kur vaikai yra, kaip aukljami ir mokomi.
Gali bti, kad namuose geriau, o mokykloje blogiau.
Pasireikia santykinai ltine, chronine eiga. Jie atsiranda labai palaipsniui ir gali labai padidti.

Reikmingai blogina vaik psichosocialin adaptacij, maindamas pasiekimus moksle,


apsunkindamas bendravim su bendraamiais ir tvais. Jiems sunku, nes mokykloje reikalaujama ir
sukaupti dmes, ir ramiai elgtis.
Negydant, padidja rizika piktnaudiauti narkotikais, alkoholiu, nusikalsti, nusiudyti, susirgti
variomis psichikos ligomis (izofrenija, vairs asmenybs sutrikimai). Vien dl to, kad jie yra
impulsyvs. Jie net nesupranta kur yra pavojus, o kur ne.

Kilm:
Nra vieningai sutariama dl kilms prieasi.
Autoriai iskiria dvi grupes:
1. Prieastys, kylanios i paio vaiko
a. Fiziologins
b. Psichologins:
Negali sukelti, taiau gali sustiprinti arba susilpninti simptomus.
Hiperaktyvumo ryys su savs vertinimu.
Jei is sutrikimas laiku nediagnozuojamas ir negydomas vaikas patiria emocin
diskomfort, jis pradeda neigiamai save vertinti, kai yra kritikuojamas ar nestengia
tinkamai atlikti mokyklos uduoi.
Dobsono J. nuomone, emas savs vertinimas gali sutrikdyti nerv sistem ir
sustiprinti nepilnavertikumo jausm.
2. prieastys, kylanios i aplinkos.
Tolesni eigos variantai:
Visi simptomai ilieka paauglystje ir suaugus.
Sutrikimas pats savaime baigiasi ir visi simptomai visikai inyksta brendimo laikotarpiu.
Hiperaktyvumas inyksta, bet dmesio sunkumai ir impulsyvumas ilieka paauglystje ir suaugus.
Paplitimas:
Apie 3-5 proc
Berniukams 3-5 kartus daniau negu mergaitms.
Diagnostiniai kriterijai:
Maiausiai 3 simptomai tsiasi ne maiau kaip 6 mnesius ir sutrikdo vaiko adaptacij.
Danai mosuoja rankomis, makaluoja kojomis, rangosi kdje.
Atsikelia i savo vietos suole per usimim, kai kiti dirba. Jis nesupranta ir nesivadovauja
taisyklmis.
Daug bgioja, laipioja, kai tai visai neatitinka situacijos (paaugliams ir suaugliams nekantrumas,
nenustyfimas, neramumas).
Turi sunkum tyliai ir ramiai aisti bei ilstis. Net vedamas lov, jis rkia, kad nenoriu, nors jis
pervargs, taip pat danai budinja, neramiai miega.
Bdingas nuolatinis, pernelyg didelis motorinis aktyvumas, nekontroliuojamas socialins aplinkos ar
draudimu.
Impulsyvumo diagnostiniai kriterijai:
Maiausiai 1 simptomas ir tsiasi ne maiau kaip 6 mnesius ir labai rykus, kurie suardo adaptacij.
Skuba atsakyti, neiklauss klausimo.
Negali sulaukti savo eiles aidimus ar kit usimime.
Petraukia ar trukdo kitus siterpdamas pokalb.
Danai per daug kalba ir netinkamai pagal socialin situacij. Jam nesvarbu ar gerai ir tinkamai
pasakys, bet visk sako i eils.
Impulsyvumas:
Pagrindinis impulsyvumo bruoas negebjimas nustatyti prieasties-pasekms ryio.
Todl vaikas negali numatyti savo elgesio padarini ir drausm paeidia netyia, neapgalvojs. Jie
danai sako: a nenorjau, a netyia, a juk nieko blogo nenorjo.
Daniausia umpulsyvaus elgesio iraika agresija (75%). Agresija gali bti verbalin ir fizin, tiek
tiesiogin, tiek netiesiogin. Jis toks vaikas, kuris nesukontruliuoja. Jei jis nebuvo nuo pat pradi
nebuvo kontroliuojamas, vliau darosi sudtingiau.

Mergaitms bdinga danesn nuotaik kaita, didesnis nerimas, mstymo ir kalbos sutrikimai.
Nerimas ir nuotaikos bdingesns mergaitms, o agresija berniukams. Kalbos sutrikimai atsiranda
dl skubjimo.
Hiperaktyvus elgesys (be dmesio sutrikimo) daniausiai paauglystje normalizuojasi. Situacija
keiiasi dl, neurotransmiteri bei hormon kitimo, ir kompensacijos (frontalins srities).
Paauglystje gali bti, kad sutrikimas labai suvelns, nors bus jie aiku impulsyvesni, taiau gals
susikontroliuoti kakiek labiau.
Taiau impulsyvumas ilieka ymiai ilgiau, net 25%, bdinga ir suaugusiojo amiuje.
Tolesni eigos vairiantai:
Visi simptomai ilieka paauglystje ir suaugus. Gali bti tokie pat, gali bti, kad liko tik
uuomazgos.
Sutrikimas pats savaime baigiasi ir visi simptomai gali inykti brendimo laikotarpiu.
Hiperaktyvumas inyksta, bet dmesio sunkumai ir impulsyvumas ilieka paauglystje ir suaugus.
Gretutins diagnozs. 65% aktyvumo ir dmesio sutrikim turini vaik turi dar bent vien sutrikim:
Elgesio.
Specifin mokymosi.
Emocij.
Obsesin-kompulsin. kyrumai ir ritualai, gali bti tik vienas kuris nors, tiek abu.
Enurez. lapimo nelaikymas, danai miego metu.
Kvaial vartojim.
Miego sutrikimai. Komarai, apnjos ir pan.
Daugybinius raidos (pvz., autizm). Prie lengvos autizmo formos gali atsirasti hiperakyvumo
sutrikimas.
vairs somatiniai (pvz., astm). Taiau danai jie bna kaip pasekm, taip pat vairs skausmai.
Paprastai jis nebna vienas.
I 100 turini sutrikim:
35 nebaigia vidurins mokyklos. Turi dirbti tiek tvai, tiek mokytojai.
25 kartoja bent vien kurs (t. y. mokslo metus).
52 vartoja alkohol ar/ir narkotines mediagas. Jie paprastai bna pirmieji, kurie visk pabando.
19 rko cigaretes.
75 turi tarpasmenini problem.
20 buvo bent kart k nors padeg. Jie yra link tokias situacijas.
30 dalyvavo k nors pavagiant. Tai reikia, kad yra tendencija, jog jie i tikrj visk bando.
Socialin aplinka. Agresyvus ir impulsyvus elgesys veikia negatyviai socialin vystymsi. 50%-60% vaik
yra atmetami savo bendraami. 13-16% vaik atmetami dar pradinse klasse. Ir daniausiai tokie vaikai
susiranda tiesiog tokius pat, o tai skatina dar didesn neigiam elges. Vaikai atmetami per kelias bendravimo
minutes. Kai vaikai supranta, kad jis impulsyvus ir nori visk papasakoti, taiau nieko nenori igirsti, tada jis
atmetamas.
Sergani vaik savybs lemianios atmetim:
Valdingi.
kyrs.
Nelanksts.
Kontroliuojantys. Tai labai erzina aplinkinius.
Prietaringi. Vien kart lygtai geresni, kit agresyvs.
Mgsta ginytis. Ypa prie paauglyst. Nesvarbu ar jie teiss, ar neteiss. Mokytojai danai
sitraukia it kov.
Lengvai susinervinantys.
Nedmesingi.
Lauantys taisykles. Ypa tada, jei tvai nemok taisykli.
K reikia socialinis atstmimas?
30% vaik sergani vaik turi emocinius sutrikimus, depresij.

Sergantys vaikai save mato:


Ne tokius patrauklius (emas savs vertinimas).
Vienius
Nepatenkintus aplinkinius, t. y. kad kiti nepatenkinti jo elgesiu.
Taiau vaikai kartais pervertina save ir mano, kad kiti neprilygsta jiems avesiu. Ypa, kur
impulsyvumas labai auktas.
Sergantys vaikai save mato:
Ne tokius patrauklius (emas savs vertinimas)
Vienius
Nepatenkintus aplinkiniais
Taiau vaikai kartais pervertina save ir mano, kad kiti neprilygsta jiems avesiu.
Suaugusij problemos:
Veiklos (problemos su organizavimu, prioritet teikimu ir uduoi pradjimu). Jie danai keiia
darb, nes per pokalb jie atrodo labai aktyvs ir avs, taiau greit pamatoma, kad nesusitvarko ir
neubaigia savo darb.
Dmesingumas: sunku sutelkti dmes, sunku nesiblakyti.
Pastangos: problemos su motyvacija, ilgalaike veikla, usispyrimu. Jiems kainuoja daug pastang
kak ubaigti.
Atmintis: problemos su trumpalaike atmintimi ir grinimu i atminties. Jie niekad niekur neusirao,
o pamirta daniausiai visk (ypa vairias uduotis).
Poelgiai: problemos su savs kontroliavimu.
Emocijos: sunku suvaldyti ir kylant stres. Jie labai sunkiai susitvarko su stresu, jie labai greitai gali
pakelti rank prie kit.
Kaip atrodo atj pas psicholog?
Vaikai:
Pavarg. Aiku ir visa eima. Bdos atsiranda, kai visi jau pavarg, o tai reikia, kad tos bdos
sisenjusios ir nebeinoma kaip tvarkytis.
Prarad gyvenimo diaugsm, lidni. Nenori kalbtis su suaugusiais.
Usisklend.
Dirgls, greit supykstantys.
Gynybiki. Pirmiausia yra su tuo dirbama.
Tvai.
Pavarg. Jie sako, pataisykit vaik. Jie nebenori dirbti.
Prarad kantryb. O kai pradeda dirbti, reikia kad jie dar turt tos kantrybs ir daryt t pat
kaip ir psichologas.
Besibarantys, aukiantys ant vaik, net muantys juos. Jie neiri kokia situacija, gatv,
namai ir pan.
Jauiantys kalt ir bejgikum. A bloga mama, rkiu ir panaiai, taiau nebeinau k daryti.
Kol nesusitvarko tvai ir vaikai, tol niekas nesusitvarko.
Prognozs:
Laiku pradjus teikti pagalb, apie 14-15 metus, sumaja vaiko aktyvumas, o baigiant mokykl ir
impuslyvumas.
Sunkiausiai sekasi koreguoti dmesio neilaikym. Tai reikia, kad mogus nebtinai sugebs
ilaikyti dmes ir suaugusiojo amiuje.
Hiperaktyvs turi daug teigiam bruo jie nebijo rizikuoti, sugeba greitai apsisprsti.
JAV nustatyta, kad tarp pernelyg aktyvi suaugusij moni, 3,6 karto daugiau skming
verslinink, nei bendroje populiacijoje. Jei sutriks dmesys, tada ir skm nuo j sekasi.
Depresija:
Iki 1970 met nebuvo diagnozuojama.
Profesionalai nesutar ar vaikai ir paaugliai gali susirgti depresija. Visada galvota, kad suaugusij
sutrikimas, nes toki poymi, kaip suaugusieji, jie neturi.

Paios vairiausios formos pvz., kartu su psichoze, linksmoji depresija.


Dana su nerimo ir elgesio sutrikimais.
Tyrimai liudija:
apie 28% paaugli (13-19m.) patiria bent vien depresijos epizod.
3-7% 13-15m.
1-2% iki 13 met vaikai.
Saviudybs tampa viena i pirm paaugli mirties prieastimi.
Apie 7% paaugli depresijos metu nusiudo. Jie danai igyvena ir depresijos epizodas
praeina.
Depresijos simptomai turi nepertraukiamai trukti kur laik (2 savaites):
Lidnumas, jautrumas.
Intereso praradimas.
Miego sutrikimai.
Energijos nebuvimas.
Kalt, nuvertinimas.
Sunkumai susikoncentruojant.
Pasikartojanios mintys apie mirt ir bandym nusiudyti.
Paaugliams tinka beveik viskas, taiau jie nesugeba to vardinti.
Danai nediagnozuojama:
Uslpti simptomai gali nebti labai aiki. Jie uslpti, tiesiogiai nieko nevardina.
Sunku vardinti simptomus ir emocines bkles.
Neino kam pasakyti, nes suaug danai visk nuleidia paauglystei.
Labai susijusi su problemomis eimoje vaik. Paaugli ne tiek, taiau irgi gali bti. Pvz., prievartos
matymas, serganti mama ir blogja, tv elgesys.
Labai danai tvai turi keisti elges, kas ne visada bna.
Kiekvieno vaiko simptomai gali labai skirtis.
Tarsi savaime suprantama, kad paauglystje didel nuotaik kaita.
Umaskuota depresija (buvo prieita ivados, kad jau pirmj met pabaigoje gali sirgti depresija)
pasireikia somatiniais sutrikimais (pilvo, galvos skausmais).
Vaik depresija:
Vietoj lidnumo danai suirzimas. Jie atrodo aiktingi, jie daug reikalauja.
Fiziniai simptomai (galvos, skrandio skausmai). Jie neturi jokio simptomo.
Nebuvimas mokykloje, atsisakymas eiti mokykl. Ieina mokykl, taiau j nenueina.
Pykio priepuoliai, protrkiai, skundai, nepaaikinamas susierzinimas, verkimas.
Apatija, chronikas nuobodiavimas.
Nra intereso bti su kitais vaikais, taiau jie turi interes bti su suaugusiais.
Reikalavimas i savs. Tarsi jie labai sunkiai mokosi, jie labai daug daro, bando gerai mokytis. Kai
nesiseka, jie pyksta.
Savs alojimas. Kai kurie vaikai ne tik pjaustosi, taiau pradeda elgtis rizikingai pvz., net
negalvodami ir neirdami eina per gatv.
Alkoholio vartojimas.
Socialin izoliacija, bloga komunikacija. Jie bendrauja, taiau bendravimas atsainus, pavirutinikas.
Nepaaikinamos baims, domjimasis mirtimi. Staiga bijo tamsos, miegoti vienas ar kakas pan. Jos
nebna susijusios su tuo amiaus tarpsniu, kai jos atsiranda. Ne tiek mirtimi, o mirusiais aktoriais,
dainininkais ir pan.
Jautrumas neskmei, atstmimui. Nors jie patys stengiasi save izoliuoti, taiau atstumti kit labai
skaudiai priima tai.
Gynybikumas.
Nesugebjimas palaikyti santyki. Kuo ariau paauglysts, tuo sudtingiau.
Regresija (tarsi amius sumajo, tapo vl maesniu vaiku) tai labiau bdinga vaikams.

Rizikingas elgesys kai jie negalvoja, k daro. Jie io elgesio nesieja su tuo, kad numirs.
Depresija bdinga. 6-12 met amiaus vaikams:
Somatiniai nusiskundimai (daniausiai pasireikia tuo).
Mokymosi sutrikimai.
Neigiamas savs vertinimas.
Nuovargis.
Nuobodulys/apatija.
Valgymo sutrikimas.
Motyvacijos stoka.
Sumajs dmesingumas.
Nerimas.
12-18 met paaugliams:
Mintys apie saviudyb (gali bti, kad netiesiogiai apie tai galvoja).
Beviltikumas.
Socialin izoliacija.
Akoholio/narkotik vartojimas.
Neatsakingas seksualinis elgesys.
Persivalgymas/persimiegojimas.
niris.
Nuotaik nestabilumas.
Suicidas. 4 i 5 paaugli duoda aikias indikacijas:
Grasinimas nusiudyti tiesioginiai ir netiesioginiai.
Tarsi apsstas mirties idja.
Poemos, rainiai, pieiniai susij su mirtimi.
Atidavimas savo daikt kitiems.
Dramatiki ivaizdos ar asmenybs pasiektimai. Jei ivaizdos, reikia i pradi apgalvoti, ar
neatsirado partneris.
Neracionalus, keistas elgesys.
Perdtas kalts, gdos jaustas arba atstmimas.
Valgymo ir miego pasikeitimai. Labai ryks.
Pasiekim mokykloje rykus pasikeitimas.
Depresija prieastys:
Tai didiul rizika suicidui, ypa paauglystje.
Genetins prieastys. Genetika gali bti vienas i veiksni, pvz., jei mama turjo pogimdyvin
depresij. Tai reikia, kad nebtinai vaikystje ar paauglystje, gali ir vlesniame gyvenime.
Igyvenimai stresas, prievarta, netektys, seksualin orientacija, bdos mokykloje, romantiniai
santykiai (kai jie neskmingi, daug manipuliacijos). Vaikams labai asocijuojasi su prievarta bei
netektimis.
eima eimos konfliktai, prievarta eimoje, negatyvs santykiai. Tai veikia ypa vaikus.
Kiti surikimai ar ligos dmesio, mokymosi sutrikimai, somatins ligos, traumos. Tada depresija
kaip antrinis sutrikimas.
Alkoholio ir narktotini mediag vartojimas. Jei neturi i kur prasimanyti pinig ar t mediag,
tada gali bti didel nuotaik kaita.
Nepriklauso nuo lyties iki paauglysts. Tiek berniukai, tiek mergaits gali ja susirgti.
Paauglysts metu mergaii dvigubai daugiau. Taip gali bti ir dl to, kad vyrai reiau kreipiasi ir
daniau linka alkohol bei kit mediag vartojim. Ne visi vyrai gali kreiptis, nes, manoma, kad tai
silpnumo parodymas.
Depresijos teorijos:
Psichodinamin:
Susitapatinimas su prarastu objektu, nukreiptas vid pyktis.

Liguistas superego grietumas. Mes tiek turim savikontrol griet, kad po kiek laiko jie
negali j vykdyti.
Prisiriimo:
Nepatvars ankstyvi prisiriimai.
Ikreipti paties ir kit moni vaizdini vidiniai veikiantys modeliai.
Biheivioristin:
Pastiprinimo ar jo kokybs praradimas.
gdi, reikaling gauti pastiprinim, deficitas.
Kognityvin:
Depresiniai nusistatymai.
Ikreiptos arba neadekvaios vidins kognityvins struktros, apibendrinimai.
Negatyvus poiris save,
...
Savireguliacijos teorija:
Elgesio, susijusio su ilgalaiki tiksl siekimu, organizavimo problemos.
Savs kontrols, savs vertinimo, savs skatinimo gdi deficitas.
Tarpasmenin:
Tarpasmeninio bendravimo pablogjimas dl netekties igyvenimo.
Gin ir konflikt vaidmuo, pereinamojo periodo vaidmuo, tarpasmeninio bendravimo
deficitas, nepilna eima.
Neurobiologin:
Neurocheminiai ir receptori veiklos sutrikimai.
Neurofiziologiniai sutrikimai.
Neuroendokrininiai sutrikimai.
Socialins aplinkos teorija:
Stresuojanios gyvenimo aplinkybs ir kasdieniai konfliktai kaip provokuojantys faktoriai.
...
Depresija gydymas:
Iki 80% vaik ir paaugli gana lengvai pasiduoda gydymui. Nes jie turi maiau gynybini
mechanizm.
Negydoma didel saviudybs rizika. Pras yra pasaks, kad 1/3 igyvens patys, 1/3 uteks ir
artimj paramos, 1/3 be specialist pagalbos nieko nebus.
Farmakologinis. Vien tik jo paprastai neutenka.
Parama eimai. eima turi imokti bti su tokiu vaiku ir jam padti. Pvz., jei tv reikalavimai labai
aukti.
Nerimo sutrikimai:
10-20% turi iuos diagnozuotus sutrikimus.
Daug daugiau vak turi simptomus.
Apie 40% atsiskyrimo nerimas.
Apie 30% vaik nerimauja dl pasirodymo. Pvz., vienas gali pasakyti puikiai, taiau prie grup ne.
Apie 20% bijo aukio, nauj situacij, vieo kalbjimo, primimo. Aukio yra bene daniausia
baim. Taip pat vairios kitos baims vor, pauki, udar patalp ir t. t.
Dauguma sipmtom nyksta su amiumi. Kuo daugiau toki situacij turi, tuo labiau imoksti su
jomis tvarkytis. Nerimo laipsnis visada gali bti, taiau jis nebeapima visko.
Vaik nerimo sutrikim epidemiologija:
Nerimo sutrikimai yra viena daniausiai pasitaikani. Psichopatologijos form tarp vaik ir
paaugli, taiau ie sutrikimai danai lieka nediagnozuoti ir...
Nerimas gali bti draugas. Auktas nerimo lygis sutelkia mintis save ir nebesivaldai, "visk
umirti". Nesugebam susikoncentruoti tai k darom. Visikas nerimo nebuvimas irgi nra gerai.
Nerimo sutrikim simptomai:
Galvos skausmas, svaigulys, lengvas nuovargis.

Jei labai didelis: irdies plakimas, krtins lstos skausmas, sunkumas kvpuoti, raumen tempimas.
Kno temperatros pokyiai, prakaitavimas, drebulys, kario, alio antpldiai.
Sutrikusi dmesio koncentracija, irzlumas, sutriks miegas.
Fiziniai nusiskundimai.
Miego sutrikimai.
Valgymo sutrikimai. Pvz., galima valgyti arba nevalgyti.
Baim aktyvum ir iorinio gyvenimo. Vengia bendravimo.
Vis reikia patvirtinimo. Jis labai rykus vaikams, ypa i autoriteting asmen.
Nedmesingumas ir menki pasiekimai.
Emocij protrkiai.
Pagrindiniai vaik nerimo sutrikimai:
Atsiskyrimo nerimo sutrikimas. Perdta baim nuo svarbaus prieraiumo aspektu asmens, nerimas
dl j pai ar j tv saugumo ir sveikatos; turi sunkum miegoti vieni, bijo eiti mokykl. Kartais
bijo panikai paleisti tvus ar vien i tv.
Generalizuotas nerimo sutrikimas. Nuolatinis perdtas nerimas, keletoje veiklos srii, kur sunku
kontroliuoti, lydimas nekantrumo, dirglumo, raumen tampos, dmesio koncentracijos sunkum.
Socialin fobija. Diskomforto jausmas susijs su patiriamu socialiniu vertinimu ir baime atsidurti
nepatogiose, kebliose situacijose vairiose vietose. Tai tokia baim, kuri gali trukdyti adaptacijai. Jis
totaliai vengia nauj socialini interakcij ir daniausiai jauiasi gerai tik jau su turimomis
interakcijomis.
Specifin fobija. Tam tikro objekto ar situacijos baim, kurios yta vengiama ar kuri pateks
mogus igyvena didiul stres. Jos jau trukdo gyventi.
Panikos sutrikimas. Netiktai patiriami pasikartojantys intensyvios baims epizodai lydimi irdies
plakimo, prakaitavimo, drebulio. Labai danai panikos sutrikimas eina kartu su irdies skausmu,
jiems tada atrodo, kad yra irdies smgis.
Potrauminio streso sutrikimas. Patirtas psichik traumuojantis vykis, besikartojanios kyrs vykio
prisiminimai, distresas, komariki sapnai apie vyk. Retai pasitaiko vaikams.
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas. kyrios mintys, idjos, vaizdiniai (obsesijos), pasikartojantys
veiksmai (kompulsijos): rank plovimas, skaiiavimas ir pan. Tai irgi trukdo gyventi ir gali labai
trukdyti adaptacijai. Kai kurie turi tik kelet, kitiems jos dauginasi j daugja jai su pirmosiosmis
nedirbama.
Nerimo sutrikim pasekms:
Sutrikdo normali vaiko raid.
Trukdo socializacijai, slygoja em savs vertinim.
Padidja kit nerimo sutrikim, depresijos, priklausomybi rizika.
Nerimas ir depresija paauglystje padidina i sutrikim rizik suaugus 2-3 kartus.
Vaik nerimo sutrikim gydymas:
Tv bei vaiko supaindinimas su nerimo sutrikim simptomais. Tvai turi painti, kad yra
sutrikimas.
Kognityvin elgesio terapija. Ji labai padeda prie vis emocij sutrikim. Su vaikais daugiau
dirbama elges, o su suaugusiais mintis ir j keitim.
Psichodinamin psichoterapija. Ji yra manoma, taiau kai prieastis yra aikesn.
eimos terapija, nes labai danai su eima kakas vyksta. Jei nemanoma prisibelsti, tada dirbama tik
su vaiku.
Farmakoterapija. Ji ypa su panika, ar kai bna labai stiprs fiziologiniai simptomai (skausmai,
alpimas ir pan.).
Nemedikamentinio gydymo atvejis. Vaik ir paaugli psichikos sutrikimams gydyti daniausiai
taikomas nemedikamentinis gydymas.
Socialinio bendravimo sutrikimai:
Mutizmas.
Prieraiumo sutrikimai.

TLK klasifikacija. F94 socialinio bendravimo sutrikimai, prasidedantys vaikystje ir paauglystje:


Elektyvusis mutizmas.
Reaktyvusis prieraiumo sutrikimas vaikystje.
Neslopinimas prieraiumo sutrikimas vaikystje.
Kiti socialinio bendravimo sutrikimai vaikystje.
... nepatikslintas berods.
Mutizmas realiai yra nekalbjimas, kai gali kalbti, bet nekalba.
Elektyvus ar selektyvus?
TLK elektyvus.
DSM selektyvus (nuo 1994). Taiau jie tapats. Tiesiog dabar skirtingai vadinama.
DSM V selektyvus mutizmas priskiriamas prie nerimo sutrikim. Pas mus yra atskiroje grupje. Ten
daugiau kalbama, kad i nerimastingos situacijos.
Apibrimas:
Mutizmas tai sutrikimas, pasireikiantis nuolatiniu negebjimu kalbti tam tikrose socialinse
situacijose, kurioje kalba laikoma reikalinga (pvz., mokykloje), nepaisant sklandaus kalbjimo kitoje,
labiau pastamoje situacijoje (pvz., namuose).
Trunka minimum 1 mnes.
Nra nulemtas kalbos nemokjimo (dvikalbyst, emigracija).
Paplitimas:
0,3-0,8 i 1000 vaik.
Danesnis tarp mergaii.
Pasimato prie 5 metus, kai kalba jau susiformavusi ir padaugja socialini situacij. Reikia labai
atsivelgti vaiko aplink ir prie tai buvusias situacijas.
Atsiradimo prieastys:
Prieikas elgesys.
Su nerimu susijs elgesys.
Ankstyva vaikysts trauma, gali bti ir kaip potrauminio streso sutrikimas.
Kalbamojo aparato paeidimai. Gali bti, kad vaikas galvoja, jog negali normaliai kalbti, todl ir
nekalba.
eimos paslaptis, kad eimoje kas nors vyksta ir tada vaikas priima kaip aidimo taisykles, kad reikia
tylti.
Simptomai:
Drovumas. J daniausiai lydi nerimas.
Baim socialini interakcij.
Socialinis izoliavimas. Vaikas pats izoliuojasi.
Atmetimas.
Impulsyvumas. Jis tramdomas namuose, todl jis taip tarsi mokosi save valdyti.
Negatyvizmas.
Pykio priepuoliai. Paprastai bna garsas arba jo nebna ir daug gestikuliavimo, grimas, judesio.
Kontroliuojantis ar opozicinis elgesys.
Komorbidikumas:
Enurez nevalingas lapinimasis.
Encopresis tutinimasis.
Atskyrimo nerimas.
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas.
Autizmas. Prie lengvesni autizmo form.
Mokymosi bei kalbos sutrikimai.
Depresija.
Panikos sutrikimas.
J labai sunku atskirti ir ji yra reta diagnoz.

vertinimas:
Aplinka. Kokioje aplinkoje pasireikia, kiek ilgai jis trunka?
mons. Su kuo vaikas laisvai kalba, arba tyli? Su kuo vaikas bna, kai pasireikia mutizmas?
Bendravimas. Kaip kiekvienu atveju mutizmas pasireikia? Koki kit elges vaikas taiko nordamas
bendrauti su kitais?
Aplnkybs prie ir po mutizmo. Kas bdinga kiekvienam mutizmo atvejui? Kaip kiti reaguoja vaiko
mutizm? Ar gali vaikas bti paskatintas kalbti kokiu nors bdu iose situacijose? Su kuo vaikas
arba aplinkiniai sieja mutizm?
Pasekms:
Socialiniai santykiai nesipleia.
Gali vluoti skaitymo ir kitos inios, kurios reikalingos mokykloje.
Riboja sitraukim visuomenin ir mokyklin veikl. Gali bti, kad jie nori bti ir dalyvauti kakur,
taiau negali prakalbti.
Istorija:
Pradta domtis nuo 1800, sustiprjo su psichoanalize, nes psichoanaliz ir jos krjai man, jog yra
bdos su oraline fiksacija.
Buvo specials centrai tokiems vaikams, vaikai buvo paimami i eim. Kas ir yra tiesa. Imus
vaik i eimos, jau daug kas pagerja, ypa jei eimoje yra prievarta, baims ir pan.
Gydymas sietas su atskiromis terapijomis:
Psichoanaliz oralinis fiksavimas.
Biheiviorizmas negatyvus pastiprinimas ir imokimas.
Suaugyst:
Selektyvus mutizmas yra retas atvejis tarp suaugusij.
Taip yra dl to, jog suaug sugeba labiau kontroliuoti save ir savo aplink.
Vis dl to, tiem kam vaikystje buvo diagnozuotas patiria sunkum tiek paauglystje, tiek
suaugystje. Ir pats mutizmas buvo siejamas su kai kuriomis temperamento savybmis, su
nekontroliavimu. Vienas i gydym yra psichoedukacija, dirbama su eima, o vaikui yra nerimo
mainimas. Jei vaikas vistiek kovoja su savimi, tai kol nepasitaisys situacija eimoje, tol nieko nebus.