You are on page 1of 2

LIETUVOS AUKIAUSIASIS TEISMAS

N U TAR T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2003 m. gruodio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, susidedanti i teisj: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas),
Virgilijaus Grabinsko, Janinos Stripeikiens (praneja),
vieame teismo posdyje kasacine tvarka inagrinjo civilin byl pagal kreditoriaus AB bankas ,,NORD/LB Lietuva kasacin skund dl
Hipotekos skyriaus prie Panevio miesto apylinks teismo hipotekos teisjos 2003 m. balandio 4 d. nutarties ir Panevio apygardos teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. birelio 3 d. nutarties perirjimo civilinje byloje pagal kreditoriaus AB bankas ,,NORD/LB
Lietuva praym iiekoti skol priverstinai prie termin i skolininks ir kaito davjos Reginos Samulioniens turto.
Teisj kolegija
n u s t a t :
Kreditorius AB Lietuvos ems kio bankas (dabartinis pavadinimas AB bankas NORD/LB Lietuva) nurod, kad pagal 1995 m.
liepos 4 d. kredito sutart R.Samulionienei buvo suteikta 50 000 Lt paskola, kuri skolinink sipareigojo grinti 2005 m. liepos 1 d.
Papildomas susitarimas sudarytas 2000 m. spalio 9 d., kuriuo iki tol negrinta 44 000 Lt suma buvo idstyta patikslintais terminais. Kadangi
skolinink nemoka dalini mok, kreditorius pra priverstinai iiekoti vis skol prie termin i skolininks R.Samulioniens keisto
kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, vienaalikai nutraukus kredito sutart.
Hipotekos skyriaus prie Panevio miesto apylinks teismo hipotekos teisja 2003 m. balandio 4 d. nutartimi atmet kreditoriaus
praym ir nurod, kad CK 4.196 straipsnis numato slygas, kada hipotekos kreditorius turi teis reikalauti skolinio sipareigojimo vykdymo
prie termin, o 4.216 straipsnio 2 dalyje ivardinti pagrindai kreditoriui reikalauti, kad keitimu utikrinta prievol bt vykdyta prie termin,
tuo tarpu kreditorius nenurod n vieno i pamintuose straipsniuose nurodyt pagrind. Kredito sutarties 3.1 punkte numatyta banko teis prie
termin iiekoti kredit i atsiskaitomosios sskaitos, skolininkui nevykdant sutarties slyg. Sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad sutarties
pakeitimai, jos nutraukimas arba termino pratsimas forminamas papildomu ali susitarimu. Papildomame susitarime, sudarytame 2000 m.
spalio 9 d., nenumatytos slygos kreditoriui prie termin nutraukti sutart ir iiekoti skol i keisto turto. Nesant statyme ar sutartyje
numatyt pagrind, kreditorius vienaalikai negali nutraukti sutarties, todl, kolegijos nuomone, paskolos iiekojimas prie termin negalimas.
Panevio apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2003 m. birelio 3 d. nutartimi Hipotekos skyriaus prie Panevio
miesto apylinks teismo hipotekos teisjos 2003 m. balandio 4 d. nutart paliko nepakeist. Kolegija sutiko su teisjos padarytomis ivadomis ir
paymjo, kad atsisakymas tenkinti praym pradti skolos iiekojim prie termin kreditoriui neatima teiss kreiptis teism dl sutarties
nutraukimo iekinio teisenos tvarka.
Kasaciniu skundu AB bankas NORD/LB Lietuva prao panaikinti Hipotekos skyriaus prie Panevio miesto apylinks teismo
hipotekos teisjos 2003 m. balandio 4 d. nutart ir Panevio apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. birelio 3 d.
nutart, o pareikim dl priverstinio skolos iiekojimo perduoti nagrinti i naujo Hipotekos skyriaus prie Panevio miesto apylinks teismo
hipotekos teisjui. Kasatorius savo praym grindia iais argumentais:
1. Teismai, netinkamai taikydami CK 4.196 straipsn ir 4.216 straipsnio 2 dal, padar neteising ivad, kad kreditorius negali nukreipti
iiekojimo keist skolininko turt anksiau, nei nustatytas galutinis prievols vykdymo terminas. Sujus sutartyje nustatytam kredito dalies
mokjimo terminui, kreditorius gyja teis reikalauti vykdyti prievol, o skolininkui atsiranda pareiga vykdyti kreditoriaus reikalavimus. CK
6.63 straipsnis nustato, kad dalies prievols nevykdymas nustatytu terminu yra civilins atsakomybs atsiradimo pagrindas, todl skolininkei
praleidus dviej met paskolos grinimo terminus, kylant grsmei, kad ji i viso nevykdys savo prievoli, teismas turjo patenkinti
kreditoriaus praym.
2. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad alis gali nutraukti sutart, jeigu kita alis sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra
esminis sutarties paeidimas. io straipsnio 2 dalies 4 punktas kaip vien pagrind, leidiani sutarties paeidim laikyti esminiu, numato
fakt, kad nevykdymas duoda pagrind nukentjusiajai aliai nesitikti, jog sutartis bus vykdyta ateityje. Skolinink nevykd savo pareigos
nustatytais terminais vykdyti prievoles, todl kreditorius gijo pagrind nutraukti kredito sutart. Be to, teis bankui vienaalikai nutraukti
sutart, ikilus grsmei, kad paskola nebus grinta, numato Komercini bank statymo 30 straipsnio 5 dalis. CK 6.874 straipsnio 2 dalis
numato, kad paskolos gavjas turi teis reikalauti grinti prie termin vis likusi paskolos sum kartu su moktinomis palkanomis, jei laiku
negrinama eilin paskolos sumos dalis.
3. Apeliacins instancijos teismas nurod, kad atsisakymas tenkinti praym pradti skolos iiekojim prie termin kreditoriui neatima
teiss kreiptis teism dl sutarties nutraukimo iekinio teisenos tvarka. iuo atveju kasatoriui pasinaudoti tokia teise bt netikslinga, nes
statymai hipotekos kreditoriui suteikia teis reikalauti skolinio sipareigojimo patenkinimo greitesne ir paprastesne ne gino tvarka. Tik
Hipotekos registro steigimo statymo 5 ir 5 1 straipsni sakmiai nurodytais atvejais iiekojimas ne gino tvarka gali bti stabdomas ir
perduodamas sprsti iekinio teisenos tvarka.
Atsiliepimas kasacin skund statymo nustatyta tvarka negautas.
Teisj kolegija
k o n s t a t u o j a:
Hipotekos kreditoriaus teis nukreipti savo reikalavimo patenkinim keist turt, kai skolininkas negrina eilins paskolos sumos
dalies ir kreditorius reikalauja grinti vis likusi sum prie termin, yra teiss klausimas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Hipotekos kreditoriaus teis gauti savo reikalavimo patenkinim i keisto turto atsiranda, jeigu keitimo sutartyje nustatytu terminu
skolininkas nevykdo prievols grinti skol arba nepilnai toki prievol vykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). keitimo teiss
reikm pasireikia tuomet, kai skolininkui nevykdius keitimu utikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavim keist objekt.
Toki nukreipimo teis kreditorius gyja, kai skola negrinama sujus grinimo terminui. Be to, teis reikalauti patenkinti hipoteka ar keitimu

apsaugot reikalavim prie termin, numatyt keitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi statyme ir sutartyje numatytais atvejais. Teis
reikalauti patenkinti hipoteka ar keitimu apsaugot reikalavim prie termin numato CK 4.196 straipsnis ir 4.216 straipsnio 2 dalis. ios
keitimo teiss ypatumus nustatanios teiss normos numato pagrind reikalavimo patenkinimui prie prievols vykdymo termino pasibaigim,
taiau toks pagrindas neapima prievols dalies nevykdymo. i speciali norm paskirtis - apsaugoti kreditoriaus teistus interesus ir suteikti
jam teis gauti patenkinim i keisto turto anksiau, nei pasibaigia pagrindins prievols vykdymo terminas, atsiradus grsmei dl keisto turto
sumajimo, praradimo ar keitimo teiss subjekto atvilgiu vykus vykiui, galiniam pakenkti kreditoriaus interesams (fizinio asmens mirtis,
juridinio asmens bankrotas). Akivaizdu, kad toki kreditoriaus teis nulemia pasikeitimas keitimo teisje, o ne pagrindinje prievolje.
Hipotekos ir keitimo teisinius santykius reglamentuojanios normos turi bti aikinamos taip, kad utikrint ne tik kreditoriaus interes
gynim, bet ir kaito davjo teisi apsaug, ypatingai, kai kaito davjas yra ne skolininkas, bet treiasis asmuo. Nors keitimo teis, kaip
papildoma (aksesorin) prievol, susijusi su pagrindine prievole, skirta pastarosios tinkamam vykdymui utikrinti, visgi i prievol yra atskira.
keitimo sutarties alys gyja tokias konkreias teises ir pareigas, kokios nustatytos sutartimi ar statymu. Sutarties laisvs principas ir draudimas
aliai vienaalikai keisti sutarties slygas utikrina, kad statymui nenustatant sutarties aliai kokios nors pareigos ir dl jos nesutarus paioms
sutarties alims, kita alis neturi pagrindo reikalauti toki pareig vykdyti. Dl ios prieasties kaito davjas keistu turtu pagrindins prievols
vykdym utikrina tik tokiomis slygomis, kokias nustato keitimo sutartis.
Kolegija konstatuoja, kad jei hipotekos lakte ar keitimo sutartyje (lakte) nenumatyta kitaip, keitimo teiss normos, nustatanios
kreditoriaus teis kreiptis dl skolos iiekojimo i keisto turto, nenumato tokios teiss atsiradimo, skolininkui nustatytu terminu nevykdius
etapinio skolos grinimo, jeigu netinkamai vykdant paskolos grinim dalimis, paskolos sutartis nra nutraukta. Kadangi hipotekos
kreditoriaus teis kreiptis dl skolos iiekojimo i keisto turto susijusi su statymo nuostatomis dl sutartini santyki, skolininko ir
kreditoriaus teisi bei pareig pasibaigimu, tai CK 4.192 straipsnio 1 dalis ir CK 4.216 straipsnio 1 dalis gali bti taikomos hipotekos kreditoriui
ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindin prievol numatanti sutartis, j nutraukiant vienaalikai. Pagrindin prievol nustatanti sutartis
(nagrinjamoje byloje - kredito sutartis) turi bti nutraukta iki kreipiantis dl skolos iiekojimo nukreipimo keist turt. Tokios sutarties
nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dl skolos iiekojimo i keisto turto atsirasti CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta
tvarka. Hipotekos kreditorius prie praymo pradti iiekojim Hipotekos skyriui privalo pateikti rodymus, patvirtinanius, kad pagrindin
prievol nustatanti sutartis pasibaig j vienaalikai prie termin nutraukiant.
Atkreiptinas dmesys, kad CK 6.218 straipsnio 1 dalis numato praneim apie vienaalik sutarties nutraukim. ali bendradarbiavimo
principas reikalauja, kad kreditorius, nusprends pasinaudoti teise vienaalikai nutraukti sutart, privalo i anksto informuoti apie tai kit al.
Toks reikalavimas turi bti vykdytas, nepriklausomai ar sutartis nutraukiama statyme ar sutartyje numatytu pagrindu teismine ar neteismine
tvarka. Nagrinjamoje byloje nustatyta, kad hipotekos kreditorius pra prie termin nukreipti iiekojim keist turt, nepateiks duomen,
kad yra nutraukta kredito sutartis. Prayme nurodoma, kad paskola iiekoma, prie termin nutraukiant kredito sutart, kas reikt, kad kartu su
iiekojimo procedr pradjimu praoma nutraukti ir kredito sutart. Hipotekos teisja nutartyje teisingai nurod, kad nutraukti kredito sutart
ne gino tvarka vykdant iiekojim i keisto turto, nra teisinio pagrindo: nei statyminio pagal CK 6.217 straipsn, 6.874 straipsnio 2 dal ir
6.218 straipsn, nei sutartinio.
Kolegija apskstas teism nutartis pripasta teistomis, nes kreditorius, praydamas nukreipti iiekojim keist turt, nepateik
duomen apie pagrindins prievols vykdymo pasibaigim, pavyzdiui, kad sujo vykdymo terminas, sutartis nutraukta prie termin ar
atsisakyta sutarties.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir CPK
362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a:
Hipotekos skyriaus prie Panevio miesto apylinks teismo teisjos 2003 m. balandio 4 d. nutart ir Panevio apygardos teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. birelio 3 d. nutart palikti nepakeistomis.
i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis galutin, neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos.