You are on page 1of 7

3 prieastys, kodl moterik kolektyv

vadovs kenia nelojalias ir nemotyvuotas


darbuotojas
Problemos, su kuriomis susiduria vadovai ir darbdaviai, yra plaiai inomos:
darbuotojai nemotyvuoti, nelojals, juos domina tik pinigai;
tinkam darbuotoj sunku ilaikyti, kad nepabgt pas konkurentus;
asmenys, ketinantys sidarbinti monje ar jau dirbantys, sau nekelia joki tiksl,
danai pervertina savo galimybs;
darbuotojai neino ir nenori inoti, kuo gali padti monei;
labai trksta darbuotoj, kurie dirbt su usidegimu, krybingai, nebijot imtis
iniciatyvos ir atsakomybs, spindt rytu, siekt tobulti ir nenet darb blogos
nuotaikos;
reikalingi mons, kurie siekt rezultato, o ne ateit atsdti darbo valandas;
daugelis darb iri atmestinai, nevertina darbo vietos;
norint gyvendinti naujoves arba konkreius pokyius susiduriama su darbuotoj
nenoru, pasyvumu ar net pasiprieinimu vykstantiems procesams;
yra daugyb moni, kurie visada nepatenkinti savo darbu, vadovais ir bendradarbiais,
nepagrstai skundiasi ir protestuoja dl savo darbo slyg, ir yra nepatenkinti
kompensacijomis u darb, kur atlieka nenoromis;
pavaldiniai usiima ne tuo, kuo reikia, o svarbius dalykus ignoruoja.
Negalima nesutikti, jog ios problemos kyla pirmiausiai dl asmenini trkum ir dl tinkamo
ugdymo bei isilavinimo, pagrsto rinkos ekonomikos dsniais, stokos. Taiau verslas negali laukti,
kol bus reformuota vietimo sistema, pagerintos investavimo slygos ir pan. Utikrinti skland
darb privaloma ia ir dabar. Kas gi trukdo darbuotojams atlikti savo pareigas taip, kaip i j
tikimasi?

Nors tai, apie k toliau parayta, bdinga ir vyrikiems, ir miriems, ir moterikiems kolektyvams,
kalbant apie komandas, kuriose dominuoja moterys, galima iskirti tris pagrindines prieastis.
3. Darbuotoj klaidos neatsiejamos nuo j asmenybi. Be to, kiekviena nea su savimi
ilg leif asmenini problem.
2. Net ir turdamos aikiai suformuluot uduot, kai kurios darbuotojos nemoka siekti
tikslo utikrintais ingsniais.
1. Dalykin bendravim tiek kolektyvo viduje, tiek tarp pavaldini ir vadov slygoja
simpatijos ir antipatijos.
Silom sprendim pavadinimai gali atrodyti keisti ir egzotiki, taiau jie remiasi psichologijos
mokslu ir daugiamete verslo treneri patirtimi.
Sprendimai
3. Neskmi leifo isklaidymas
2. Tiksl siekimo technika
1. Biiulysts konstravimas
Toliau pateikiama isami praktin informacija apie kiekvien sprendim.

Neskmi leifo isklaidymas


Neskmi leifas tai neskmi ir klaid sukeltos bei giliai pasmonje sitvirtinusios neigiamos
emocijos, kurios neleidia mogui tobulti ir tinkamai atlikti savo pareig.
Padtis pabloginama tuo, kad neigiam emocij altiniai tai ne tik problemos darbe, bet ir tos,
kurios kilo u darboviets rib. Pastarosios temptoje darbinje aplinkoje dar ir paatrja.
Vien ar por kart suklydusi darbuotoja, slegiama neskmi natos, bijo suklysti dar kart ir
pasirenka veiksmingiausi strategij klaidoms ivengti neklysta tas, kas nieko nedaro. Net jeigu
tokia darbuotoja visgi kak nuveikia darbe, i jos beprasmika tiktis kokios nors iniciatyvos. Be
to, ne vienas vadovas jau sitikino, kad jokios naudos neduoda ir nuolatinis peikimas.
I kitos puss, naivu ir alinga nustoti kritikuoti neuoli darbuotoj, toleruoti jos klaidas tai tik
pakenks mons darbui.
Vadovei dar sunkiau, kai pavaldini darbas sutrinka dl j asmenini, u darboviets rib kilusi,
problem juk kitis asmenin darbuotoj gyvenim apskritai draudiama.
Kaip jau minta, negalima umerkti aki klaidas ir trkumus. Taip pat ir pokalbis stiliumi nieko
baisaus ne tik kad nepadeda tokioje situacijoje, bet j pablogina. Darbuotoja, kuri pratinama
galvoti, kad jos trkumai nebaiss, stengiasi dar maiau. Kokia ieitis?
Rasti teigiam bruo ir gdi, kuriais pasiymi darbuotoja, ir kalbant su ja apie klaidas bei
problemas btinai minti jos stiprisias puses. Ypa tas puses, kurios padt susitvarkyti su
problemomis.
Yra ir iek tiek sudtingesni technik. Viena i j asmenins istorijos keitimas.
2

Pirmiausia aptarkite su darbuotoja jos konkreias klaidas, nusiengimus arba asmenines


problemas, kurios trukdo darbui. Jeigu kalbate apie asmenines problemas, darbuotojai
nebtina j minti, taiau ji turi prisiminti jas, pagalvoti apie jas.
Vienai kitai minutei nukreipkite pokalb neutralia linkme.
Po to pakalbkite apie jos bruous, kurie js ir (arba) jos manymu padt su tomis
problemomis susitvarkyti.
Vl nukreipkite pokalb neutralia linkme.
Dar kart panekkite apie tas paias klaidas ir problemas ir i karto pagirkite darbuotoj
u tuos jos asmeninus bruous, kuriuos buvote prie tai aptar.
itaip vliau susidurdama (tikrovje arba mintyse) su aptartomis problemomis darbuotoja prisimins
ir savo stiprius bruous, kurie leidia i problem veikti tai pakeis jos poir nemalonius
vykius, suteiks drsos, leis velgti pozityviai.
Bt nuostabu, jei vadov galt skirti tiek laiko kiekvienai darbuotojai, taiau ne visada tai
manoma. Tokiu atveju labai naudinga bt paioms darbuotojoms valdyti i technika ir atlaisvinti
vadovus nuo nereikaling rpesi. Jos gali imokti tai ir tvirtinti judesio pratimais per dance-mind
kouingo Asmenins istorijos keitimo seminar.

Tiksl siekimo technika


Tiksl siekimo technika tai metodai, kurie leidia bet kok proces (veiklos, dialogo, mstymo
ir kt.) nuo jo idjos klimo iki jos visiko gyvendinimo iskaidyti paprastus elementus ir
nustatyti, kas yra svarbiausia kiekviename i t element, koks kiekvieno i dalyvi vaidmuo,
kokios rizikos ir atsakomybs ribos.
Tiksl siekimo technika nra tiesiog darbo planas, pagal kur nuo gairs A einama iki gairs B. Tai
metodika, kuri garantuoja, kad planas neliks tik ant popieriaus. J galima taikyti ne tik rimtiems
projektams, bet ir atskiriems kasdien atliekamiems pavedimams ir netgi smulkiems praymams.
Kiek idealiai suplanuot darb buvo atlikta, velniai tariant, neidealiai vien dl to, kad kakas
nujo ne taip? Kiek puiki idj liko negyvendinta vien dl to, kad kako pritrko? Danai
iekoma kalt ir randama, jog kakas kako nepadar, bet nerandama, kodl nepadaroma. O be i
ivad js priversti vl ir vl kartoti tas paias klaidas.
Kiekviena darbuotoja turi stipri ir silpn asmenini bruo. Kiekvien galima priversti daryti tai,
ko ji dl i asmenini bruo gerai atlikti tiesiog nesugeba, bet rezultatas, tokiu atveju, bus prastas.
Toliau pateikiama schema sudaryta pagal gyvybs med senovs yd imini sukurt simbolin
pasaulio paveiksl. inoma, jie j sukr stebdami gyvenim ir perkeldami pastebtus reikinius
mistin lygmen. Bet schema gali patarnauti labai praktikiems tikslams. J galima naudoti netgi
vidiniam dialogui (juk danai svarstome vien kit problema ne su kuo nors, o mintyse, tarsi su
kitu a).
3

Idja yra tuia ir beprasm, jei ji lieka nesuprasta. Taigi pirmas gyvendinimo lygis tai
idjos supratimas, kuriam reikalingas intelektas. Supratus idj atsiranda inojimas, kaip
veikti.
inodamas, kaip veikti, idj gyvendinantis asmuo imasi to veiksmo. Pvz., duoda
pavedim, duoda uduot, prao paslaugos. Kita pus, veiksm vienokiu ar kitokiu bdu
pajunta ir priima.

Daniausiai moni santykiuose neapsiribojama vienu veiksmu. Kad veiksmai tapt veikla,
jie turi kartotis. Pasikartojantys idjos gyvendintojo veiksmai atkartojami ir kitos puss.
Atsiranda vaizdinys.
Bet kokios idjos gyvendinimo rezultatas galimas tik perjus visas mintas stadijas.
Rezultato negali bti, jei nra idjos, jei idjos nemanoma suprasti, jei yra suprantama
idja, bet nesiimama elementari veiksm jai gyvendinti (nedaromas pirmas ingsnis),
ir t. t. Be to, analizuojant pagal schem vairias problemas, tampa aiku, kas jas sukl:
intelekto, jautrumo ar stropumo stoka?
Ignoruojant nors vien ioje schemoje parodyt punkt planas bus ubaigtas nebent tik
popieriuje, o idja pavirs neipildyta svajone.
Schem nra paprasta siminti. Ir kain, ar kas nors j spausdins ir turs prie akis imdamasis
gyvendinti tam tikrus planus ar ketinimus. Gerokai efektyviau bt paversti proces proiu.
Per dance-mind kouingo seminarus mes naudojame paprastus argentinietiko tango socialinio
okio, traukto UNESCO paveldo sra judesius, kad dalyviai pajust ir sisavint visk, ko
mokinama teorijoje:
1) vedantysis (lyderis) ino, kaip vesti ir kur jis nori vesti, o vedamasis moka suprasti
vedantj. Kitaip okis n neprasids. Idja nebus gyvendinta, jeigu jos niekas
tinkamai nesupranta;
2) veiksmas okyje yra pirmas impulsas. Vedamasis j turi perimti, tam reikia j teisingai
pajusti. Nra prasms imtis kitus nukreipt veiksm, jei jie nebus pajusti ir priimti.
Jeigu vedamasis ir vedantysis jauia vienas kit ir vedamasis priima vedaniojo
impuls, atsiranda ingsnis iokio esm;
3) vedantysis daro kitus ingsnius, vedamasis atkartoja juos. Tik tokiu bdu atsiranda
pats okis dviej dalyvi pastang rezultatas.
(Kodl gi tango? Daugiau apie tango kitame skyriuje.)

Biiulysts konstravimas
Biiulysts konstravimas, labiau inomas kaip Prisiderinimo ir vedimo (Pacing and leading)
technika, gausiai aprayta populiarios psichologijos literatroje. ios technikos esm ta, kad norint
skmingai bendrauti, reikia pirmiausiai prie panekovo prisiderinti (angl. pace). Siloma, pvz.,
atkartoti panekovo padt ir judesius, vartoti tok pat argon ir kalbos figras.
sitikinus, jog esama su panekovu ant tos paios bangos, galima j vesti (angl. lead). Vedimas
reikia, kad panekovui neprimetama tuoj pat kito mogaus nuomon pradti reikia nuo to, kas
yra bendra abiems ir tik tada pereiti prie dalyk, kurie panekovui yra nauji, neprasti arba net
nemalons.
Ne itin siningi asmenys naudoja i technik manipuliacijoms, bet jeigu panekovas ias
technikas imano, juo manipuliuoti nemanoma.
5

Kadaise bdamas pardavim vadovas turjau nuvykti pas labai nepatenkint klient, kuris
mano pirmtakui sumokjo u prek, bet preks negavo. Vaiuodamas pas j a pasiklydau
ir pavlavau, o paioje pokalbio pradioje supratau, jog jis tikjosi i preks t funkcij,
kuri ji neturi. Sunku sugalvoti sunkesn situacija pardavimuose.
Atsisds prie stalo panaiai, kaip jis (o ne arogantikai atsilos eksperto pozoje) a
pasiekiau iokio tokio palankumo jau ms pokalbio pradioje. A pritariau jam, kad
ms komanda pasielg labai negraiai pamirusi apie j (nors buvo ne visai taip), kad
mes neteisingai aprainjame prek (nors mano manymu jis nepakankamai sigilino), ir tik
po to pradjau pasakoti, k jis gali su preke nuveikti. Ms pokalbio pabaigoje jis jau
draugikai dalinosi savo rpesiais ir nutikimais, o atsisveikindamas netgi teik suvenyr.
Prisiderinimas ir vedimas nra pataikavimas. Pataikavimas reikt, kad pardavjas prisims vis
kalt grint pinigus arba pritaikyt jo monei nuostoling nuolaid.
Nenaudojant prisiderinimo ir vedimo bendravimas tarp moni, kurie nejauia ypatingos simpatijos
vienas kitam, danai bna bevaisis. Net jeigu ir bandome save tikinti elgtis nealikai, emocijos ir
iankstiniai nusistatymai nukreipia bendravim nei vienam, nei kitam nenaudinga linkme.
Dar didesnis pavojus kyla netinkamai taikant prisiderinimo ir vedimo technik. Ms bandymas
kopijuoti panekov gali bti pastebtas ir traktuojamas kaip pasityiojimas. Nuolatinis galvojimas
apie tai, kaip derintis, neleidia susikaupti ties pokalbio tema (juk prisiderinimas tai ne galutinis
tikslas). Taip pat ir vedimas neturi atrodyti kaip padlaiiavimas, o jo atlikimas neturi uvaldyti vis
ms mini. Jeigu prisiderinimas ir vedimas atliekami neelegantikai, nepasmoningai, jie tik
pablogina situacij.
Imokti elegantikai ir pasmoningai taikyti biiulysts konstravimo technik galima atliekant tango
ingsnius. Argentinietiko tango filosofij verslo mokymuose naudoja stambios tarptautins
konsultavimo bendrovs, tokios kaip MDF Training & Consultancy ir NHS Leadership
Academy. Taiau ms mokymuose mes ne tik filosofuojame, bet ir realiai okame.
Kodl tango? Pagrindiniai socialinio tango bruoai, kurie padaro j idealiu bendradarbiavimo
gdi sisavinimo metodu, yra ie:
o visi okio elementai, figros ir kombinacijos grstos tik prisiderinimu ir vedimu;
o ingsnius galima suplanuoti i anksto, bet geras okimo stilius reikalauja
disciplinuotos improvizacijos priklausomai nuo ritmo ir situacijos oki aiktelje;
o grietai ir aikiai paskirstyti lyderio ir sekjo vaidmenys, taiau tik jautrus vedimas ir
iniciatyvus sekimas yra gero okio ir skmingo bendradarbiavimo slygos.
Autentikam tango nereikia joki ypating fizini duomen ir talent, ingsniai paprasti ir natralus,
netrikdantys net ir drovi bei intravertik asmen. Seminarams nebtinas vyr ir moter balansas.
Svarbiausia: dalyviai tiesiogiai ibando ir patiria visk, k suino per verslo ir komandinio darbo
mokymus. Igyven imokytus dalykus ne tik savo mintyse, bet ir knuose, jie pradeda juos taikyti
natraliai ir be prievartos, o mokym efektyvumas didja praktikai iki 100% (pagal Dale'o
mokymosi piramid).
6

Ir, be abejo, iek tiek judesio per mokymus darbuotojoms, itisas valandas praleidianioms prie
kompiuteri, konvejeri, vairo arba stakli, bt be galo naudinga. Gausyb mokslini tyrim rod,
jog tango pagal teigiam poveik knui ir psichikai prilygsta meditacijai, o kai kuriais aspektais j
pranoksta.
Harmoningas bendravimas komandoje ne utopin idja, juo neeliminuojama sveika konkurencija,
o darbuotojams nesukuriamos alingai atpalaiduojanios iltnamio slygos. Efektyvus
bendravimas tai terp, kuri leidia atsiskleisti kiekvieno komandos nario teigiamam potencialui.

Treneris

Valentinas Kulini, sertifikuotas okio terapeutas ir NLP praktikas, Vilniaus universiteto


dstytojas, UNESCO Tarptautins oki tarybos (CID) narys. Vadovavo svarbiausiems
lokalizacijos ir vertimo projektams Lietuvoje, skaitant Microsoft Windows ir Microsoft Office
lokalizacij, vertimo paslaugas Europos Parlamentui, Europos Komisijos Vertimo ratu
generaliniam direktoratui, Europos Sjungos staig vertimo centrui, bendrovms Hewlett-Packard,
Lionbridge, HNIT, WHP, Nero ir kt.
oka argentinietik tango nuo 2001 m. Moksi i tarptautins klass meistr Rubeno Terbalcos,
Jorge Rodriguezo, Brigitos Urbietyts, Carloso Rodriguezo. Dance-mind kouingo seminarus ved
vairiuose Lietuvos miestuose ir Anglijoje.
Tel.
El. p.
Web.

+370 (687) 29122


info@dance-mind.eu
www.dance-mind.eu