RIZIKOS VALDYMAS

7 paskaita
Kredito rizika

Paskaitos planas

Kredito rizikos esm ir pasireikimo sritys;

Obligacij rizika;
Paskol rizika;
Kredito reitingai.

Finansini institucij patiriamos rizikos

Bank rizikos
rys

Rinkos
rizika

Kredito
rizika

Likvidumo
rizika

Operacin
rizika

Kredito rizika
Rizika, kad banko skolininkas ar sandorio alis nevykdys
savo sipareigojim taip, kaip sutarta;
Rizika dl sandorio alies nesugebjimo atsiskaityti
sutartyje nustatyta tvarka;
Rizika, kad skolininkas negrins paskolos kaip
numatyta pradinje paskolos sutartyje, o galiausiai gali i
viso nevykdyti savo sipareigojim.
Dar vadinama sipareigojim nevykdymo, nemokumo
rizika.

Kredito rizikos prieastys

Kredito rizikos prieastys tai skolininko (sandorio alies)
nenoras arba negaljimas vykdyti savo sipareigojim.
sipareigojim nevykdymo prieastys gali bti labai vairios,
taiau pagrindin prieastis pablogjusi skolininko
finansin bkl.
Savo ruotu finansin bkls pablogjim gali lemti alies
ekonomins situacijos pablogjimas, nepavyks investicinis
projektas, prarastas darbas ir daugelis kit veiksni.
Kredito rizika priklauso ne tik nuo skolininko, bet ir nuo
kreditoriaus (pvz., dl paskolos idavimo tvarkos
paeidim).

Kredito rizika gali pasireikti iose srityse

Paskol grinimas;
Skolos instrumentai (pvz. obligacijos nominaliosios
verts atgavimas);
Skolos palkan mokjimas;
Obligacijos kuponini imok mokjimas;
Ivestiniai instrumentai.

Obligacija
Obligacija - nustatyto laikotarpio skolos vertybinis popierius,
patvirtinantis jo turtojo teis gauti i obligacij ileidusio
asmens (emitento) nominali obligacijos vert, metines
palkanas ar kitok ekvivalent arba kitas turtines teises
obligacijoje nustatytais terminais.
Obligacijos danai dar yra vadinamos fiksuot pajam
vertybiniais popieriais, nes investuotojas i anksto ino,
koki sum jis gaus sutarto termino pabaigoje, arba skolos
vertybiniais popieriais, nes obligacij ileidimas tai
bdas pasiskolinti l.

Svarbiausi obligacij apibdinimai

trukm (obligacij ipirkimo data)
palkan dydis (obligacijos atkarpa, kuponas)
platintojo patikimumas
mons obligacij pirkjas tampa jos kreditoriumi;
Kreditoriaus teiss neapsaugotos jokiu kitu bdu
(draudimu, turto keitimu ar pan.), o tik obligacijas
ileidianio asmens, vadinamo emitentu, paadu grinti
las ipirkti obligacijas.

Obligacij bruoai
Nominali obligacijos vert i anksto nustatyta
suma, kuri investuotojas skolina bendrovei,
pirkdamas vien obligacij.
Obligacij ipirkimo data data, kuri bendrov turi
grinti investuotojui jo paskolint pinig sum
Palkan norma tai bendrovs mokamos
palkanos u pasiskolintas las. Daniausiai
bendrovs palkanos ireikiamos procentais skaiiuojant nuo nominalios obligacijos verts.

Obligacij rys
OBLIGACIJOS
moni obligacijos

Valstybs
obligacijos

Obligacija su fiksuota
palkan norma

Vyriausybs obligacijos

Diskontuota obligacija

Ido vekseliai

Obligacija su kintama
palkan norma

Taupymo laktai

Konvertuojamosios
obligacijos

LR Vyriausybs vertybiniai popieriai

Galima investuoti laikotarpiui nuo keli mnesi iki
10 met;
Galima parduoti nesulauk ipirkimo dienos (kain
lemia rinkos slygos).

Obligacij kainos

altinis: DNB bankas

Obligacijos pirkimo pajamingumas

altinis: DNB bankas

Obligacijos palkan norma

Leidjas + Trukm + Reitingas = Palkanos
Naujo emitento obligacij palkan norm lemia
finansavimosi poreikis ir finansini priemoni pasila.
Palkan normos priklauso nuo i veiksni:
Obligacijos termino;
Ileidimo momentu vyraujanios rinkos situacijos;
Palkan normos kreivs (lemia skirtum tarp ilgo ir
trumpo periodo norm);
Leidimo parametr, komisini mokesi;
Emitento kokybs;
Imokjimo slyg;
Monetarins politikos, vyraujanios ileidimo momentu.

Obligacijos kaina
SVARBU:

Obligacija:
Nominalas 100 Lt
Palkanos 10 %
Trukm 12 mn.

Atvirktinis
kainos ir
pajamingum
o ryys

Kokia obligacijos kaina rinkoje:

Obligacij galima
sigyti u:
100 Lt

Gra po 12 mn.
-100 + 100 + 10 = 10
Lt

Pajamingumas
10%

90 Lt

-90 + 100 + 10 = 20
Lt

22,2%

110 Lt

-110 + 100 + 10 = 0

0%

Vyriausybs vertybini popieri pranaumai

ir galimybs:
1. Saugu garantuojama valstybs turtu;
2. Likvidi investicija juos galima bet kada pirkti ir
parduoti rinkoje;
3. Lankstu galima pasirinkti pageidaujam investavimo
laikotarp.
Pagrindinis trkumas, investuojant Vyriausybs
vertybinius popierius maas pelningumas.

Obligacij emitentai
Net ir labai didiules mones gali itikti blogi laikai ir
jos gali nebesugebti ipirkti obligacij.
moni obligacij pelningumas bna kiek didesnis
nei panaios trukms Vyriausybs skolos vertybini
popieri.
Obligacij emitento kokyb labai svarbus
parametras. Btina ianalizuoti skolininko mokum.
Skolininko mokumas ir likvidumas priklauso nuo to,
ar jis sugebs generuoti pakankamus pinig
srautus, kad sumokt sutart skol.

Paskola (kreditas)
Kreditas (lot. creditum) reikia skol arba paskol,
komercini partneri pasitikjim ir pinig arba preki
skolinim u palkanas. Kredito svoka kilo i lotyn kalbos
odio credo tikti, pasitikti.
Banko paskola tai kreditas, kur komerciniai bankai gali
suteikti privatiems asmenims ir monms, taip pat
valstybinms savivaldybi staigoms, ne pelno ir kitoms
organizacijoms.

Paskol rizika
Paskolos klientams paprastai sudaro didiausi bank
turto dal ir yra rizikingiausia turto ris.
Kreditin rizika tai tikimyb, kad klientas nesugebs
sumokti palkan ir grinti paskolos.
Paskol teikimas yra pagrindinis bank pajam altinis,
taiau taip pat gali bti ir pagrindin nuostoli prieastis.
Kreditavimo rizika ypa padidja, kai paskolos yra
iduodamos nedideliam kredit gavj skaiiui ar vienai
verslo akai.

Paskol klasifikavimo kriterijai

Paskolos rizikingumo lygis;
Kredit naudojimosi laikotarpis (paskolos
grinimo terminas) ir grinimo bdas;
Palkanos;
Paskolos gavjai ir skolinimosi tikslai;
Kiti kriterijai.

Paskol rys
Paskolos
verslui

Tarpbankins
paskolos

Paskolos
individualiems
asmenims

Paskolos
vyriausybei

Paskolos verslui ir asmenims

Paskolos verslui
Investicins
paskolos
Apyvartinio kapitalo
finansavimas

Paskolos
asmenims
Bsto paskola
Vartojamosios
paskolos
Kredito limitas

Kredito perviris
Lizingas

Paskol skirstymas pagal trukm

Kredito analizs procedra

vertinti kredito istorij, ankstesni paskol grinim;
vertinti iorinius ir vidinius mons veiksnius;
Finansini ataskait analiz;
Skolininko pinig sraut prognoz;
Ustato vertinimas;
Rekomendacija.

Paskol vertinimo principai

1. Paskolos praymo pagrstumas;
2. Kliento siningumas;
3. Kliento profesionalumas;
4. Kliento mokumas (kreditingumas);
5. Planuojam paskol pobdis;
6. Pakankamas paskolos padengimas;
7. Paskolos likvidumas;
8. Pakankamas atlygis, kur gauna bankas u jo paslaugas.

vertinant kredito rizik, reikia

atsakyti iuos klausimus:
1. Kokia yra faktikai patirt nuostoli istorija, patirt
dl paskol ir investicij?
2. Kokie galimi nuostoliai ateityje?
3. Kaip bankas pasirengs atlaikyti tuos nuostolius?

Paskol negrinimo prieastys

Kredito rizikos valdymo tikslai

Sveikas paskol portfelis;
Pusiausvyra tarp rizikos ir gros;
Blog paskol ankstyvas nustatymas ir
valdymas;
Rezerv stabilumo utikrinimas;
Blog paskol administravimo efektyvumo
utikrinimas.

Kredito rizikos vertinimas

Kredito rizikos departamentai;
Kredito reitingai;
Kredito rizikos modeliai.

Kredito reitingai
Kredito reitingai suteikiami reiting agentr. Kredito
reitingai atspindi kredito reitingo agentros kokybins
ir kiekybins informacijos vertinim apie mon arba
vyriausyb; naudojama ir neviea informacija,
gaunama kredito reiting agentr analitik.
Blogas kredito reitingas reikia reitingo agentros
nuomon, kad bendrov ar vyriausyb (valstyb) turi
didel bankroto tikimyb. i nuomon paremta
agentros atlikta bendrovs/valstybs istorijos analize
ir ilgalaiki ekonomini perspektyv vertinimu.

Apie kredito reitingus...

Kredito reitingai tai nuomon apie slygin kredito rizik.
Kredito reitingai tai ne patarimai investuoti, pirkti, laikyti
arba parduoti. Tai yra vienas i veiksni, kur
investuotojas gali atsivelgti priimant investavimo
sprendimus.
Kredito reitingai nra obligacijos likvidumo rodikliai ar jos
kaina antrinje rinkoje.
Kredito reitingai tai ne kredito kokybs ar bsimos
kredito rizikos garantija.

Kas naudoja kredito reitingus?

Investuotojai

Tarpininkai

Kredito reiting
vartotojai

Emitentai

Verslas ir finansins
institucijos

Pagrindins kredito reitingo

agentros
Standard & Poor's (S&P)
Moody's
Fitch

Standard & Poors vertinami rizikos veiksniai

suteikiant kredito reitingus
- alies rizika
- Pramons akos
apibdinimas
- mons vieta rinkoje
- Pelningumas

- Apskaitos kokyb
- Valdymas, rizikos
tolerancija, finans
politika
- Pinig sraut
adekvatumas
- Kapitalo struktra
- Likvidumas/trumpalaiki
ai veiksniai

VERSLO
RIZIKA

FINANSI
N
RIZIKA

REITING
AS

Kredito reitingo suteikimo procesas (S&P)

Emitento
praymas

Pirminis
vertinimas

Emitento
informavimas

Vertinimo
komiteto
perira ir
balsavimas

Vieas
vertinimo
rezultat
paskelbimas

Emitent
prieira,
stebjimas

Susitikimas su
emitento
vadovybe

Analiz

Kredito reiting pokyius takojantys

veiksniai
Bendri ekonominiai veiksniai (palkan normos,
infliacija);
Specifiniai pokyiai pramons akoje;
Nauj konkurent atsiradimas;
Naujos technologijos;
mons siskolinim pokyiai.

Kredito
reitingai
Investicin klas

Neinvesticin
klas

AAA
AA
A
BBB

BB
B
CCC
CC
C
D

Investicins klass reitingai

Moody's

S&P

Fitch

Apibdinima
s

Aaa

AAA

AAA

Aukiausias
saugumo lygis

Aa1

AA+

AA+

Aa2

AA

AA

Aa3

AA-

AA-

A1

A+

A+

A2

A3

A-

A-

Baa1

BBB+

BBB+

Baa2

BBB

BBB

Baa3

BBB-

BBB-

Auktas
saugumo lygis
Auktesnis
investicinis
reitingas
emesnis
investicinis
reitingas

Neinvesticins klass reitingai

Moody's

S&P

Fitch

Ba1

BB+

BB+

Ba2

BB

BB

Ba3

BB-

BB-

B1

B+

B+

B2

B3

B-

B-

Caa1

CCC+

Caa2

CCC

Caa3

CCC-

Ca

CC

CC

CCC

Apibdinimas
Neinvesticinis (spekuliacinis)
reitingas
Labai spekuliacinis reitingas

Bloga bkl
Ypa spekuliacinis reitingas
Galimas sipareigojim
nevykdymas

DDD
D

DD

Business risk. V.Stasytyt. 2012

sipareigojim nevykdymas

Valstybs kredito reitingas

Valstybs kredito reitingas - vieai paskelbtas valstybs
gebjimo laiku padengti savo skolinius sipareigojimus
vertinimas, pagrstas detalia finansine analize ir istoriniais
duomenimis, kur parengia kredito agentra.
Valstybi kredito reitingai yra sudaromi atsivelgiant tris
pagrindinius aspektus:
valstybs skol (% nuo BVP);
biudeto deficit;
valstybs skolos aptarnavimo nat (procentinis rodiklis, parodantis,
koki valstybs pajam dal sudaro u valstybs skol mokamos
palkanos).

Lietuvos kredito reitingai

2010- 2011-04 2013-10
03
Moody Trump.
s
Ilgalaik
Perspekt
.
S&P

2014-09
(M)/04(S
&P)

Baa1

Baa1

Stabili

Teigiama

Trump.

A-3

A-2

A-2

Ilgalaik

BBB

BBB

A-

Perspekt
.

Stabili

Teigiama

Stabili

Fitch (2014-06):
Ilgalaikms paskoloms A- (usienio valiuta), A- (nacionaline valiuta),
trumpalaikms F1, perspektyva stabili.

ali kredito reitingai

alis

S&P
Rating

S&P
Moody
Outlook s rating

Moody Fitch
s
Rating
Outlook

Fitch
Outlook

Belgija

AA

STA

Aa3

STA

AA

STA

Kroatija

BB

STA

Ba1

STA

BB+

NEG

ekija

AA-

STA

A1

STA

A+

STA

Pranczij
a

AA

STA

Aa1

NEG

AA+

STA

Vokietija

AAA

STA

Aaa

STA

AAA

STA

Graikija

B-

STA

STA

B-

STA

Lietuva

BBB

POS

Baa1

STA

BBB+

STA

Portugalij BB
a

NEG

Ba3

STA

BB+

NEG

Ispanija

BBB-

STA

Baa2

POS

BBB

STA

Turkija

BB+

NEG

Baa3

STA

BBB-

STA

Kredito rizikos valdymas

Palkan nustatymas, atsivelgiant rizik;

Susitarimai su skolininku;
Kredito draudimas;
Skolinimo apribojimai;
Diversifikavimas;
Indli draudimas;
Specialieji atidjimai blogoms paskoloms.