You are on page 1of 24

TURINYS

VADAS................................................................................................ 3
1. TARPTAUTINS PREKYBOS ESM, PAGRINDINS SLYGOS................4
1.1. Teisinis pagrindas JT Vienos konvencija...................................4
1.2. Tarptautins prekybos samprata ir prieastys............................5
1.3. Pagrindiniai mokjimo slyg poymiai......................................7
2. EKONOMIN TARPTAUTINI SANDORI RIZIKA.................................8
2.1. Ekonomin rizika eksporte.........................................................8
2.2. Ekonomin rizika importe.........................................................11
3. PREKYBOS PARTNERI RIZIKINGUMO VERTINIMAS.........................13
3.1. Informacijos altiniai ekonominei rizikai vertinti......................13
3.2. alies rizik vertinantys indeksai............................................15
4. VALIUTOS KURS TAKA TARPTAUTINEI PREKYBAI..........................20
IVADOS............................................................................................ 23
LITERATRA....................................................................................... 24

VADAS
iais laikais visuotinai deklaruojama, kad laisva prekyba atnea naud visiems
monms, o ne tik nedaugeliui laimingj. Deja, realybje tarptautins prekybos sistema
neatitinka ios retorikos. Vietoje atvir rink ikeliama daugyb barjer, kurie stabdo
augim, skatina bad. Vietoje teisingos konkurencijos, turting ali subsidijos skatina
nevienodas slygas, nukreiptas prie varginguosius. Be to, vairiose prekybos derybose
danai pirmiausiai vyrauja nacionaliniai interesai, nors ir pareikiama, kad j tikslas yra
varging ali paanga. Vis tik dar netarnaujama taut eimos idjai.
Akivaizdu, jog laisvoji prekyba dar neatitinka socialinio teisingumo reikalavim. Tai
bus pasiekta tik tuomet, kai susilygins isivysiusi bei besivystani ali galimybs
globalinje

prekybos

sistemoje.

Suprantama,

kad

daugiaaliuose

prekybiniuose

susitarimuose reikia atsivelgti savas ekonomines ypatybes, taiau dl toki sektori


kaip ems kis bei tekstil, nuo kuri daugiausia priklauso treiojo pasaulio ali
ekonomika, reikia rodyti didesn solidarum. Taigi turi bti vykdoma tokia politika, kurios
tikslas bt skurdo eliminavimas pasaulyje. Apskritai pasaulins prekybos sutvarkymas
turi bti nukreiptas tikrj monijos paang ir gebti veikti siaur nacionalini
interes egoizm dl visos taut eimos gerovs.
Rimtesns pastangos subalansuoti vis PPO nari valstybi politinius, socialinius,
ekonominius bei kultrinius poreikius pastebtos dar 2001-aisiais, Kataro sostinje
Dohoje vykusiame virni susitikime. Tuomet buvo vieningai nusprsta kuo greiiau
deryb keliu parengti globalin prekybos susitarim, kurio pagrindinis ikis netgi labai
sveikintinas: sukurti tokius teisinius rmus, kurie besivystanioms alims duot
ekonomin naud ir pakankam autonomij mogikosios paangos tiksl politikai,
atsivelgiant bendruosius socialinius bei ekologinius standartus ir normali darbo slyg
reikalavimus. Gaila, taiau ie siekiai dar nra visikai gyvendinti, dar negalime
pasakyti, kad daugiaal prekybos sistema tikrai tobula, kadangi neturtingos alys dar
nra visikai integruotos tarptautin bendruomen.
Matome, jog pagrindin tarptautins prekybos idja ir tikslai tikrai sveikintini.
Taiau dar daug k reikia keisti. iame darbe bandoma pateikti iandienins tarptautins
prekybos slygas, pagrindines problemas, klitis, svarbiausius aspektus. Be to, siekiama
atskleisti prekybos slyg vertinimo kriterijus.

1. TARPTAUTINS PREKYBOS ESM, PAGRINDINS


SLYGOS
1.1. Teisinis pagrindas JT Vienos konvencija
vairi

ali

skirtingi

statymai

trukdo

tarptautinei

prekybai,

todl

btina

suvienodinti tarptautins prekybos slygas. Komisija prie Jungtini Taut pareng JT


konvencijos projekt dl preki pirkimo ir pardavimo tarptautini sutari. 1980 04 11
Vienoje buvo priimta JT Konvencija dt tarptautins prekybos sutari (trumpai
vadinama Vienos konvencija). Ji sigaliojo 1988 01 01. i Konvencija sudaro prielaidas
vienodai suprasti ir traktuoti atskir ali teises ir pareigas, nurodytas tarptautinse
prekybos sutartyse.
Vienos konvencija taikoma tik sudarant tarptautines preki pirkimo ir pardavimo
sutartis ir galioja tuo atveju, jei:
1.

Abiej tarptautins prekybos partneri alys yra prisijungusios prie

Vienos konvencijos;
2.

Jei

eksportuotojo

buvimo

vieta

yra

prie

mintos

sutarties

prisijungusioje alyje.
Jeigu sutarties partneriai nenori, kad galiot Vienos konvencijos teis, turi tai
aikiai nurodyti sutartyje.
Vienos Konvencijos teis galioja apytiksliai 40-yje ali, kurios yra prisijungusios
prie JT Konvencijos dl tarptautins prekybos sutari. Tai JAV, Vokietija ir kitos
ivystytos Europos valstybs. Taip pat Egiptas, Kinija, Argentina, il, Kanada, Rumunija,
Rusija, Slovakija, ekija, Vengrija, Baltarusija.
Vienos konvencijos teiss taikymo sritis. Vienos konvencij sudaro 4 dalys ir
101 straipsnis. Kaip jau minta, i Konvencija galioja tarptautinms sutartims, kurios
numato prekyb prekmis. i teis netaikoma perkant ir parduodant:

prekes asmeniniam naudojimui;

vertybinius popierius ar mokjimo priemones;

elektros energij;

laivus ir lktuvus;

prekes aukcionuose;

remiantis teismo sprendimo vykdymu arba kitu bdu pagal statym.

Taip pat i teis netaikoma jei prekiaujama paslaugomis.


Originalo kalbos yra ios: angl, prancz, arab, kin, rus ir ispan. Vienos
konvencijos teis reguliuoja tokius tarptautins prekybos aspektus:

sutarties sudarym (str. 14-24);

pardavjo sipareigojimus (str. 30-44);

teisin pagalb pirkjui, jei pardavjas paeid sutart (str. 45-52);

pirkjo sipareigojimus (str. 53-60);

teisin pagalb pardavjui, jei pirkjas paeid sutart(str. 61-65);

nurodymus apie rizikos perjim (str. 66-70);

bendrus nuostatus, tarpe j dl procent, sutarties nutraukimo, nuostoli

atlyginimo, preki saugojimo (str. 71-88).


Taigi Vienos konvencija yra svarbus tarptautins teiss altinis, sudarantis slygas
paalinti esminius nacionalini teisi skirtumus. i teis palengvina komercines derybas,
sudaro prielaidas sutarties partneriams vienodai suprasti savo teises ir pareigas.

1.2. Tarptautins prekybos samprata ir prieastys


alies tarptautiniai prekybiniai santykiai apima ias pagrindines sritis:

prekyb prekmis preki srautas apima materialini grybi import ir


eksport, taip pat preki tranzit ir tranzitin prekyb;

paslaug

judjim

paslaug

srautas

sujungia

moni

ir

preki

transportavim, draudim, konsultacijas, patentus, licencijas ir kt.;

kapitalo judjim kapitalo srautas apima skolinim ir sipareigojim


usienio atvilgiu pasikeitimus (tiesiogins investicijos, vertybini popieri,
nekilnojamojo turto sandoriai, kreditai ir kt.);

mokjimus mokjim sraut eina vis mintj operacij atlikimas per


bankus, gaunant mokjimus i usienio arba vykdant mokjimus usieniui.
io srauto pagrindas yra vyk sandoriai (jei neatsivelgiame dovanas).

Visas suskirstymas preki, paslaug, kapitalo ir mokjim srautus atsispindi


mokjim balanso atitinkamose dalyse. alies mokjim balansas parodo visas
ekonomines transakcijas, vykdomas tarp alies ir usienio ekonomini subjekt per tam
tikr laikotarp (paprastai per metus, nors mokjim balansas gali bti apskaiiuojamas ir
trumpesniam laikotarpiui, pvz., mnesiui, ketviriui).

alies mokjim balansas aktyv pusje sujungia mokjimus, kuriuos alis gavo i
usienio, o pasyv pusje mokjimus, kuriuos alis sumokjo usieniui. Taiau ia
vartojama balanso svoka nra tapati balanso svokai, taikomai mons lygmenyje.
mons balansas sudaromas tam tikrai datai ir atspindi vis mons turt bei visus
sipareigojimus; alies mokjim balansas sudaromas tam tikro laikotarpio ir vertina tik
mokjim pasikeitimus.
Na, o paios tarptautins prekybos prieastys nagrinjamos, iskiriant du
aspektus:

viso kio;

mons.

Makroekonominis aspektas svarbus vis pirma tada, kai kalbama apie teisins
prekybos sutarties sudarym. Tarpvalstybins sutartys pasiraomos, siekiant liberalizuoti
tarptautin prekyb, skatinti ali bendradarbiavim. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos
pasiraytos tarpvalstybins sutartys gali bti suskirstytos dvi pagrindines grupes
(www.urm.lt/):

laisvosios prekybos sutartys. Prekiaujant su alimis, su kuriomis Lietuvos

Respublika yra sudariusi laisvosios prekybos sutartis, taikomas abipusis palankiausias


tarptautins prekybos reimas (preferenciniai importo muitai maiausi arba nuliniai).
Tokias sutartis Lietuva yra pasiraiusi su visomis ES alimis (nuo 1995.01.01), ELPA
alimis (nuo 1997.01.01), Turkija, Ukraina;

sutartys, numatanios didiausio palankumo tarptautinje prekyboje

status. Prekiaujant su alimis, kurioms galioja didiausio palankumo prekyboje


statusas,

taikomi

abipusiai

konvenciniai

importo

muitai,

kurie

yra

didesni

preferencinius. Lietuvos Respublika suteikia didiausio palankumo prekyboje status


ioms alims visoms PPO narms (nuo 2001.05.31), Baltarusijos Respublikai,
Kazachstano Respublikai, Kinijos Liaudies Respublikai, Rusijos Federacijai, Uzbekistano
Respublikai, Vietnamo Socialistinei Respublikai.
Taiau konkreti tarptautin prekyba visgi vyksta tarp moni. Taigi tarpvalstybins
sutarties sudarymas dar nereikia, kad prekyba faktikai vykdoma (jei nekreipsime
dmesio

buvusias

savarankikai,

ar

Ryt

dalyvauti

bloko

valstybes);

tarptautinje

rinkos

prekyboje.

slygomis
Vadinasi,

mons
turi

sprendia

bti

svarios

mikroekonomins (t.y. moni lygyje) tarptautins prekybos prieastys.


Kaip vien i tarptautins prekybos motyv galima nurodyti preki ir gamybos
veiksni trkum vienoje ar kitoje alyje. Pvz., neturdamas vandens telkini, negali
gaudyti uvies; Lietuvoje neauga nei kava, nei bananai, nes tam nepalankus klimatas. ie

pavyzdiai rodo, jog gamybos veiksni, prie kuri priskiriamas ir klimatas, trkumas
slygoja nepakankam tam tikr preki gamyb. T pat galima pasakyti apie tam tikras
naudingsias ikasenas var, naft ar uran kurios igaunamos tik kai kuriose alyse.
Taigi tarptautin prekyba galina sigyti prekes, kuri alies viduje arba i viso nra, arba
prekes, kuri gamybai alis neturi reikaling gamybos veiksni.
81 proc. naftos atsarg yra besivystaniose alyse, 11 proc., Ryt Europoje; 85
proc., duj atsarg sutelkta ne Vakar industrinse valstybse, kaip ir 92 proc. alavo, 78
proc. fosfat atsarg ir t.t. Tai irgi paaikina, kodl kartais prekiaujama su alimis, kurios
politiniu poiriu nebtinai yra draugikos alys; ia danai siekiama kompromis.
Svarbus gamybos veiksnys, kurio apimtys daugumoje ali yra nepakankamos
darbas. I pirmo vilgsnio tai gali atrodyti prietaringai, nes nedarbas paplits reikinys.
Daugelyje besivystani ali nedarbas siekia 25 proc. Ir daugiau (ia nurodomas tik
oficialus nedarbo lygis, nors paslptas nedarbas irgi labai ymus). Taiau ios alys
kenia dl kvalifikuotos darbo jgos trkumo. Daugelio preki gamyba greta atitinkamo
aprpinimo kapitalu reikalauja kvalifikuoto profesinio isilavinimo. Daugelyje ali to labai
trksta. Nors neisilavinusios, nekvalifikuotos darbo jgos yra perteklius, o akademik
danai irgi netrksta, bet trksta konkrei specialybi darbuotoj. Esamos mokymo ir
perkvalifikavimo sistemos neatitinka spariai augani kiekybini ir kokybini poreiki.
Reikaling darbo jgos potencial nra taip paprasta importuoti, kaip, tarkim, mainas, ir
besivystanioms alims tai vienas pagrindini vystymosi sunkum.
Trkumo aspektas apima ir tas prekes, kuri alies viduje gali bti pasilyta
nepakankamai arba nepakankamos kokybs.
Tarptautin prekyba vyksta ir tuomet, kai usienyje egzistuoja produkto skirtumai.
ia geras pavyzdys automobili sektorius. Lietuvoje nra moni, gaminani
automobilius, taiau daugelyje ali, kur tokios mons veikia, parduodami ir importuoti
automobiliai, pvz., prancziki automobiliai importuojami Vokietij ir atvirkiai. Taip pat
mada, kosmetika ir elektronika, daugyb plataus vartojimo preki tai sritys, kur
produkt skirtumai skatina import. inoma, analogiki argumentai tinka ir aikinant
usienio paklausos alies viduje gaminamoms eksportuojamoms prekms motyvus.
Preki alies viduje trkumas gali bti tiek ilgalaikis (pvz., kava), tiek trumpalaikis
(blogas derlius, tiekj streikas). J gal slygoti:

gamybos technins prieastys, pvz., siekiant saugoti aplink;

tam tikros preks gamyba alyje gali bti udrausta;

gamyba alyje negalima dl patentini teisini prieasi.

Kiti motyvai yra kat ir kain skirtumai. Pagal Veiksni proporcij teorem,
jeigu tam tikr preki kokyb alies viduje yra tokia pati kaip usienyje, vadinasi, preki
trkumas negali bti importo motyvas. Importo motyvas gali bti usienio gamintoj
kat ir kain pranaumai; lygiai kaip ir vidaus gamintoj kat pranaumai skatina
eksport. ie pranaumai gali bti aliav, pusfabrikai ar gatav produkt gamyboje.

1.3. Pagrindiniai mokjimo slyg poymiai


Mokjimo slygos nurodo:
kada pardavjas praranda nuosavybs teis parduodamas prekes;
kada pardavjas praranda preki kontrol;
laik ir bd, kada ir kaip bus apmokta u parduotas prekes.
Mokjimo slygos importuotoj (pirkj) ir eksportuotoj (pardavj) poiriu yra
skirtingos pagal j naudingum ar rizikos laipsn.

1. lentel. Eksportuotojo ir importuotojo interes priepriea

Pirkjo interesai
Pardavjo interesai
neprisiimti jokios rizikos (tiekimo, neprisiimti jokios rizikos (tiekimo,
kredito, pirkimo, garant rizikos)
pardavimo, kredito, garant rizikos)
ivengti kredito finansavimo kat ivengti kredito finansavimo kat
(tiekjo kreditas)
mokti kuo vliau
prekes gauti kuo anksiau

(gavjo kreditas)
mokjim gauti kuo anksiau
prekes pateikti kuo vliau

Abu tarptautinio sandorio dalyviai nori sumainti rizik ir katus. Susitarimas dl


mokjimo slyg danai priklauso nuo galios tarp partneri pasiskirstymo.
Bendrai

galima

iskirti

nerizikingas

ir

rizikingas

mokjimo

slygas

tiek

eksportuotojo, tiek importuotojo atvilgiu. Pagrindins mokjimo slygos ivardytos


rizikos didjimo eksportuotojui tvarka: 1) iankstinis arba avansinis mokjimas; 2)
dokumentinis akredityvas; 3) dokumentinis inkaso; 4) atvira sskaita.
Pagrindiniai mokjimo slyg poymiai:
1.
2.

Pirkimo kaina ir (arba) mokama

3.

Mokjimo vieta;

suma;

4.

Mokjimo terminas;

Mokjimo valiuta;

5.

Refinansavimas;

6. Refinansavimo katai;

8. Mokjimo instrumentai;

7. Mokjimo vykdymo katai;

9. Mokjimo garantavimas.

2. EKONOMIN TARPTAUTINI SANDORI RIZIKA


Ekonomin rizika susijusi su tarptautinio prekybos sandorio dalyvi noru ir galjimu
vykdyti savo sipareigojimus. Atskirai aptariama ekonomin rizika eksportuotojo ir
importuotojo atvilgiu.

2.1. Ekonomin rizika eksporte


Rinkos rizika tai pardavimo rizika plaija prasme, susijusi su eksportuojam
preki rinkomis. Eksportui gaminamos preks gali bti neparduotos, pavyzdiui, jei
atsirado nauj konkurent arba jei numatytos pardavimo kainos nebeatitinka pasaulinio
kain lygio; jei atsirado nauj muit; jei produkcijos kokyb neatitinka konkurencijos; jei
pasikeit valiutos keitimo kursas ir pan. Todl nuolatinis rinkos stebjimas yra btina, bet
ne pakankama slyga apsidrausti nuo rizikos. Dl nepakankamo rinkos painimo preki
pardavimui usienio rinkoje pasilomos netinkamos kainos, pasirenkami netinkami
partneriai

(pirkjai,

tiekjai,

ekspeditoriai,

makleriai

ir kt.) ar

netinkami

preki

realizavimo, sigijimo bdai. Anekdotu virto marketingo srities atvejis, kai automobili
firma norjo Lotyn Amerikoje parduoti model Nova, neinodama, kad ispanikai no
va reikia nevaiuoja. Panaiai ir lotyniki uraai, parayti kirilicos abcle, kin ar
japon hieroglifais danai ikraipo turin.

Preki primimo (pardavimo) rizika. i rizika reikia, jog usienio pirkjas


gali nepriimti usakyt preki. Pardavimo rizika gali susidaryti tiek preks gamybos, tiek
tiekimo etapuose:

Jau preks gamybos (paruoimo) etape kai kurie vykiai gali sutrukdyti

pagaminti arba isisti prekes. Pavyzdiui:

importuotojas gali atsisakyti vykdyti tarptautin sandor;

importuotojas nepajgus sumokti, nes subankrutavo;

importuotojas nutraukia mokjim (i dalies arba i viso), nes dl


susidariusios sunkios ekonomins padties turi likvidumo problem.
Visais iais atvejais rizik slygojo paties importuotojo veiksmai. (Jeigu

eksportui skirt preki gamyba negali bti ubaigta arba preks negali bti isistos dl

vykusi politini vyki importuotojo alyje, tai bus politin rizika gamybos (paruoimo)
etape.)

Tiekimo etape, t.y., kai preks jau isistos, kyla rizika, kad

importuotojas nepriims usakyt preki. Tai, pavyzdiui, galt vykti, kai:

Importuotojas nepajgus sumokti;

Importuotojas atsisako sandorio, nes jam atsirado galimyb preki


nusipirkti pigiau;

Importuotojas mano, jog usakytas prekes gals nusipirkti pigiau, nes, jam
atsisakius prekes priimti, eksportuotojas bus priverstas jas parduoti pigiau
(pvz., aukcione).

Preki

pardavimo

rizikos

pasekms

eksportuotojui

yra

skaudios.

Eksportuotojas turi iekoti pagamintoms, nupirktoms arba isistoms prekms kit


panaudojimo galimybi. Kartu eksportuotojui atsiranda papildom mokjimo, uimtumo ir
gamybini pajgum panaudojimo sunkum, gresia itin dideli nuostoliai, jei preks greitai
gendanios. Papildomai dar gali atsirasti sandliavimo rizika, kai neparduotos preks
slygoja palkan ir sandliavimo katus. Be to, preks gali sugesti, pasenti (jei tai
madingi gaminiai). Jos taip pat gali bti pavogtos, gali sudegti.
Jeigu preks jau isistos, eksportuotojas turi nusprsti, ar veti jas atgal, ar
iekoti kit pardavimo galimybi importuotojo alyje. Taiau paprastai gautos pajamos
bus maesns u numatyt eksporto sandorio sutartyje sum.
Ypa didel pardavimo rizika, gaminant specialius importuotojo usakytus
gaminius, nes importuotojui atsisakius juos pirkti, tokiems gaminiams sunku rasti kit
pirkj. inoma, jei importuotojas atsisako prekes pirkti, eksportuotojas pagal sutarties
slygas gali reikalauti atlyginti patirtus nuostolius. Kiek ie reikalavimai bus patenkinti,
priklausys, viena vertus, nuo importuotojo mokjimo pajgumo (pvz., jei importuotojas
bankrutavo, tai tra menka tikimyb, kad bus atlyginta nors dalis eksportuotojo patirt
nuostoli); kita vertus, tai priklauso nuo to, kaip greitai teisikai gali bti pateikti
reikalavimai importuotojui.
Todl eksportuotojas, prie sudarydamas sandor, turi turti informacij ne tik
apie importuotojo mokum, bet ir apie jo kaip partnerio patikimum. Nepatikimas
partneris, siekdamas sau naudos, gali iekoti galimybi paeisti sutarties slygas.

Transportavimo rizika tai rizika, susidaranti eksportuojam

preki tiekimo etape. Transportavimo rizika susidaro dl galimo preki sugadinimo arba
praradimo j transportavimo metu (dl preki perkrovim, klimatini slyg, dl
pasirinkto transportavimo bdo, pvz., transportuojant jra). ias rizikas galima apdrausti,

pasirinkus atitinkamas draudimo ris, arba jos jau bna vertintos perveimo tarifuose.
Kas tas ilaidas padengs, priklausys nuo susitart tiekimo slyg.

Bendra kredito rizika susidaro, jei mokjimas (visas arba jo dalis)

negaunamas arba vluoja. Be pagrindinio reikalavimo apmokti u eksportuojamas


prekes, kredito rizika apima taip pat galim reikalavim atlyginti nuostolius patenkinimo
rizik. Kredito rizika prasideda, importuotojui prekes primus, ir tsiasi tol, kol
importuotojas

eksportuotojui

sumoka

vis

sum.

Kredito

rizika

susidaro,

kai

importuotojas:
Negali sumokti. mons poiriu, importuotojo negaljimas

sumokti pasireikia besitsianiu negaljimu vykdyti mokestini sipareigojim.


Tai

gali

rodyti

tokie

poymiai,

kaip

importuotojo

eki

ar

vekseli

uprotestavimas. Ekonominje literatroje importuotojo negaljimas sumokti


kartais vardijamas kaip mokumo rizika, kuri susidaro dl ilgalaikio kliento
nemokumo, nors pradioje manyta, kad jis yra mokus. Nemokum gali lemti
bankrotas, pablogjusi ekonomin padtis;

Udelsia mokjim. Mokjimo udelsimas bus visais atvejais,

kai importuotojas nutsia susitart mokjimo termin. Eksportuotojas turi


nuodugniai vertinti susidariusi situacij: mokjimo udelsimas gali bti susijs
su importuotojui ikilusiomis likvidumo problemomis. Tokiu atveju atrodantys
laikini mokjimo sunkumai gali baigtis tuo, jog importuotojas i viso nesumoks.
Taiau mokjimo udelsimas gali bti susijs ir su importuotojo nerpestingumu
arba jo smoningu siekimu gauti nepalkanin kredit mokjimo udelsimo
laikotarpiui (danai eksportuotojai, siekdami neprarasti turim pirkj, toleruoja
toki pirkj elgsen). Kredito rizika, susijusi su mokjimo udelsimu, dar
vadinama likvidumo rizika, jei usienio pirkjo nemokumas yra laikinas.

Nenori sumokti. Jeigu importuotojas gali sumokti, taiau

atjus mokjimo terminui nesumoka, tai kalbama apie nenor mokti. Nenorintis
mokti importuotojas danai pateikia nepagrst reklamacij dl preki kokybs
ar kiekio. Tuo importuotojas, vengdamas mokti, tik isisukinja. Toks nenoras
mokti labai glaudiai susijs su partneri tarpusavio pasitikjimu. Jeigu
importuotojai yra privaios firmos, tai nenoras mokti bus pripaintas, jei firma
nesumoks per 6 mn., nepateikdama joki teisin pagrind turini paaikinim
(pvz., reklamacijos). Jei tai valstybin mon, tai nesumokjimas i karto
kvalifikuojamas kaip nenoras mokti.

10

Kredito rizikos pasekms eksportuotojui gali bti vairios: didiausi nuostoli


eksportuotojas patirs tuo atveju, jei importuotojas negali sumokti blogiausiu atveju tai
reikia visik mokjimo praradim; jeigu importuotojas tik udelsia mokjim, tai
eksportuotojo nuostoliai yra maesni juos gali sudaryti palkanos u naujai imamus
kreditus ar sen kredit pratsim, nuostoliai, susij su valiutos kurso rizikos draudimo
sandori pratsimu ir pan.
Kredito rizika ir jos pasireikimo formos skiriasi nuo konvertavimo bei transfero
rizikos (KT-rizikos), taip pat nuo mokjimo udraudimo ir moratoriumo rizikos (MM-rizikos),
nes pastarosios nepriklauso nuo atskiro importuotojo.
Aptarta kredito rizika tam tikra dalimi gali bti apdrausta iais budais: iankstiniu
ar avansiniu mokjimu, akredityvu, garantijomis, eksporto draudimu, faktoringu arba
forfeitingu.

Garant

kredito

rizika.

Siekdamas

sumainti

tarptautinio

sandorio rizik, eksportuotojas gali reikalauti garantij. Garantijas daniausiai teikia


kredito institutai, bet jas gali teikti ir ne bankai. Visais iais atvejais susidaro garant
kredito rizika, t.y. rizika, kad garantas negals vykdyti savo sipareigojim. Pavyzdiui, jei
importuotojo bankas importuotojo pavedimu ileido dokumentin akredityv, tai ikyla
akredityv ileidusio importuotojo banko mokumo klausimas.

2.2. Ekonomin rizika importe


Importuotojas siekia, kad preks but pateiktos pagal sutarties slygas.
Importuotojui taip pat kyla nemaai rizik.

Tiekimo (preki pirkimo) rizika gali susidaryti vairiais aspektais:

Kiekybiniu

aspektu

rizika

susidaro

ta

prasme,

kad

usakytos preks gali bti nepristatytos arba gali bti pristatyta j maiau, nei
buvo tartasi su eksportuotoju (sipareigojim nevykdo eksportuotojo tiekjai,
eksportuotojo bankrotas ir kt.).

Kokybiniu poiriu preks gali bti pateiktos netinkamos

kokybs arba sugadintos.

Laiko aspektu eksportuotojas gali nesilaikyti sutart tiekimo

termin arba udelsiama gabenant prekes per sien (arba eksportuotojo, arba
importuotojo alyje). Tada, savo ruotu, importuotojas negals vykdyti savo
sipareigojim importuojam preki gavj atvilgiu.

11

Kainos poiriu kol usakyta prek bus gauta, gali pasikeisti

kainos, ir importuotojo gautos preks gali tapti nekonkurencingos kit panaias


prekes pardavinjani firm atvilgiu (pvz., jei konkurentai sumaina preks
kain).
Tiekimo rizik galima sumainti, usitikrinus alternatyvius tiekimo altinius,
taiau itai paprastai susij su preki gavimo udelsimu ir su papildomomis ilaidomis.
Tiekimo rizik importuotojas gali i dalies apdrausti, tikrindamas isiuniamas prekes
prie jas pakuojant arba prie transportuojant. Yra specialios mons, importuotojo
pavedimu atliekanios tokius patikrinimus ir iduodanios inspekcinius sertifikatus, kurie
gali bti traukti dokument, reikalaujam i eksportuotojo, sra.
Tiekimo rizikos slygoti nuostoliai gali bti sumainti, jei susitariama dl
konvencionalini baud, t.y. baud, kurios mokamos tiekjo, jei sutartis vykdoma
nevisikai arba panaudojant silymo, tiekimo, avanso garantijas. Taiau jei importuotojui
yra svarbus fizinis preks gavimas, tai kompensacija pinigine forma maai gelbsti.

Transportavimo

rizika

apima

rizikas,

susijusias

su

transportavimu, sandliavimu ir montau (sugadinimas, praradimas, udelsimas). ios


rizikos susidaro analogikai kaip ir eksporto atveju.

Kredito

rizika.

Importuotojo

poiriu

kredito

rizika susidaro

tuomet, jei importuotojas i anksto sumokjo (vis sum ar jos dal) eksportuotojui u
prekes. iuo atveju importuotojas kredituoja eksportuotoj, ir kredito rizika importuotojui
tsiasi iki preki gavimo momento. ios rizikos dydis priklauso nuo eksportuotojo
mokumo pajgumo blogiausiu atveju (pvz., bankrutavus eksportuotojui) importuotojas
gali negauti preki ir nesusigrinti i anksto sumoktos sumos.

Garant kredito rizika: siekdamas sumainti tarptautinio sandorio

rizik, importuotojas taip pat gali reikalauti garantij pavyzdiui, iankstinio mokjimo
garantij, kurias teikia eksportuotojo bankas. Tokiu atveju importuotojui susidaro rizika,
kad garantas negals laiku vykdyti savo sipareigojim.

12

3. PREKYBOS PARTNERI RIZIKINGUMO VERTINIMAS


3.1. Informacijos altiniai ekonominei rizikai vertinti
Tarptautini sandori dalyviai, nordami gauti informacij apie verslo partner, gali
pasinaudoti vairiais informacijos altiniais.

Bank teikiama informacija. Tarptautiniuose santykiuose yra prasta, kad

mons kreipiasi savo bankus, nordamos gauti informacij apie verslo partner. Tokia
praktika tsiasi jau kelis deimtmeius, todl tai nra vertinama kaip banko paslapties
apie savo klientus atskleidimas. Paprastai mon nurodo savo bankui usienio partnerio
bank. Jei mon ito negali padaryti, tai bankas gali pasinaudoti savo korespondentiniais
ryiais usienyje. Taiau nra prasta, kad mon pati kreiptsi usienio bank,
nordama gauti informacij apie jo klient.
Bank

pateikiama

informacija

paprastai

rodo

bendr

importuotojo

(ar

eksportuotojo) padt mons veiklos pobd, mons dyd, jos viet rinkoje ir kt. bei
mons kreditingum. Ypa patikima gali bti pastaroji banko pateikta informacija. Tai
slygoja du veiksniai: vis pirma, bankas tvarko kliento sskaitas, todl gali sprsti apie
jo kreditingumo galimybes; antra, jeigu informacij pateikiantis bankas teikia klientui
kreditus, tai jis pats yra patikrins kliento kreditingum.
Taiau verta inoti, kad bankai, atsakydami uklausimus, vartoja tam tikras prastas
formuluotes. Todl norint teisingai vertinti banko pateikt informacij, btinas patyrimas.
Pvz., Didiosios Britanijos bankai gali pateikti tokius vertinimus:
Neabejotinas aukiausias vertinimas;
Gerbiamos privaios (ar valstybins) mons, turinios ger reputacij bendra
teigiama nuomon, kuri reikia, kad nieko neigiamo apie mon nra inoma, mons
sskaita vedama patenkinamai;
Mes apgailestaujame, kad negalime pateikti jums rpim duomen nurodo, kad
bankas turi esmini pastab apie kliento finansin bkl.
Kita problema tai gana ilga laiko trukm, kuri praeina nuo uklausimo pateikimo
bankui iki atsakymo gavimo. Jei uklausimas pateikiamas ratu, Europoje atsakymas gali
ateiti ir po 4 savaii, o jei reikia susisiekti su Amerikos emynu tai gali utrukti kelis
mnesius. Greiiau informacija gaunama, jei naudojama SWIFT sistema, teleksas ar
siuniama faksograma.

13

Pramons informacijos biurai. Kita galimyb gauti informacij apie

usienio partner tai pavesti atitinkamos pramons akos informacijos biurui surinkti
ekonomin informacij. mon kreipiasi savo alies informacijos biur, kuris turi savo
filial usienyje arba bendradarbiauja su kit ali pramons informacijos biurais. Nra
prasta, kad mon kreiptsi tiesiogiai usienio pramons informacijos biur, praydama
pateikti informacij apie dominant usienio partner.
Pramons informacijos biurai, rinkdami informacij, daniausiai naudojasi trimis
informacijos altiniais;
1.
registrais,

Pasinaudoja

ekonomine

vairia

spauda,

vieai

publikuojama

skelbiamomis

informacija

ekonomini

subjekt

moni

metinmis

ataskaitomis, ir pan.;
2.

Pasinaudoja prieinama tos pramons akos informacija, apklausia

mones, apie kuri renka informacij, tiekjus, jeigu manoma, ir tos mons bankus;
3.
Pramons

Biuras pats renka informacij apie usienio partner (apklausia j).


informacijos

biur

pateikta informacija

daniausiai

yra bendro

pobdio: nurodoma mons juridin forma, steigimo metai, apibdinamas mons


veiklos pobdis ir pan. Taiau pateikiama informacija apie mons kreditingum nra
isami. Paprastai pateikiamos informacijos apimtis yra diferencijuojama;

1.

Trumpa informacija tik pagrindiniai duomenys apie dominani

2.

Isami informacija papildomai pateikiami duomenys apie mons

3.

Speciali informacija isami specializuota firmos ar akos analiz.

mon;
kreditingum;

Partneri

tarpusavio

ryiai.

Jeigu

partneriai

prekiauja

tarpusavyje jau gana ilg laik, tai, remdamiesi savo patirtimi, jie gali sprsti apie
partnerio patikimum ir mokum. Taiau jei planuojami ymiai stambesni sandoriai arba
jei vykdant sutartis atsirado keblum, patariama apie partner surinkti papildomos
informacijos.

Prekybos partneri rekomendacijos. Informacijos apie mon, su kuria

planuojama umegzti prekybinius ryius, galima teirautis pas ios mons prekybos
partnerius. Tokiu atveju patartina parengti standartin uklausimo lap (labai gerai
apgalvojus, kaip formuluoti klausimus, kad gauti atsakymai bt interpretuojami
vienareikmikai), kuris siuniamas prekybos partneriams. Gautus atsakymus reikt
vertinti kritikai: jei atsakym pateik solidi, inoma firma, tai jos rekomendacijomis

14

galima pasitikti; o jeigu atsakymas gautas i neinomos firmos, gautas rekomendacijas


reikt vertinti atsargiau.

mons atstovas usienyje. Jeigu mon turi savo atstov usienyje, gali

jais pasinaudoti informacijai apie potencial partner surinkti. Tauiau iuo atveju,
vertinant gaut informacij, reikt atsivelgti du aspektus: vis pirma, atstovas
usienyje yra suinteresuotas produkcijos pardavimu, ir is tikslas jam svarbesnis nei
objektyvus

potencialaus

partnerio

vertinimas;

antra,

potencialus

partneris

bus

nepatenkintas, jei suinos, kad mons atstovas renka apie j informacij.

Paios mons surinkta informacija. mon pati gali rinkti informacij

apie potencial prekybos partner analizuoti usienio mons skelbiamas metines


ataskaitas, apsilankyti usienio monje ir pan. Taiau tam btinas kvalifikuotas
personalas, tenka patirti vairi itekli snaud.

Pramons ir prekybos rmai. mon gali kreiptis Pramons ir prekybos

rmus, praydama informacijos apie usienio partner. vairi ali pramons ir prekybos
rmai bendradarbiauja, todl jie gali toki informacij pateikti. Bet jeigu apie tam tikr
usienio mon Pramons ir prekybos rmai negali pateikti reikiamos informacijos, jie gali
patarti eksportuotojui (ar importuotojui), kur norimos informacijos iekoti.

Treij asmen kreditingumo patikrinimas. Jeigu eksportuotojas

planuoja parduoti mokestinius reikalavimus faktoringo monei, tai pastaroji paprastai


tikrina

importuotojo

kreditingum.

Su

tikrinimo

rezultatais

eksportuotojas

yra

supaindinamas. Analogikas kreditingumo tikrinimas bus atliktas ir tuo atveju, jei mon
kreipsis draudimo kompanij, nordama apdrausti sandor.

Agentr reiting knygos. Pagrindins informacins agentros leidia

reiting knygas, kuriose pateikiama trumpa informacija apie mones: adresas, veiklos
sritis, krimo ar registracijos data, nominalus kapitalas, savininko pavard ar pagrindins
mons pavadinimas, filialai. Turbt vienas inomiausi toki altini tai Kompass
leidyklos leidiami KOMPASS katalogai, kuriuose galima rasti informacijos apie daugiau
kaip penkiasdeimties ali mones. KOMPASS turi licencijuot turinio sistem, atskirai
leidiami produkt ir firm katalogai. Be Kompass agentros, esama informacini
leidini atskirose alyse. Pvz., Didiojoje Britanijoje garsja agentra Dun & Bradstreet
Register, kuri renka informacij apie vis Didij Britanij ir ileidia kelis tomus
reitingo knyg pagal atskirus geografinius regionus.

15

3.2. alies rizik vertinantys indeksai


Pateikiame inomiausi institucij skelbiamus alies rizikos indeksus.

Institutional Investor's alies kredito reitingai (CCR Country Credit

Ratings). Prieingai nei dauguma alies rizikos indeks nustatymo koncepcij, kurios
remiasi alies patrauklumo vertinimu ilgalaiki usienio investicij ir realizavimo rink
poiriu, CCR koncepcija pagrsta alies kreditingumo nustatymu. Todl i koncepcija
geriausiai atitinka trumpalaikius eksportuotojo interesus alies rizikos atvilgiu.
CCR reitingai sudaromi, apklausus nuo 75 iki 100 ymiausi tarptautini kredito
institucij ekspert. Kiekvienas kredito institutas suteikia kiekvienai aliai (iskyrus savo)
reiting nuo 0 iki 100 (kur 100 reikia aukiausi, o 0 emiausi kreditingum).
Institutional Investor i i reiting iveda vien bendr vertinim atskiroms alims,
labiausiai atsivelgdamas ivystyt ali analizs sistem turini kredito institut
atsakymus. Siekiant objektyvumo, neskelbiami duomenys apie apklausoje dalyvaujanius
bankus ir j pateiktus vertinimus. CCR reitingai skelbiami du kartus per metus kovo ir
rugsjo mnesiais.

2 lentel. Institutional Investor's ali kredito reitingai

Eil.
Nr.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.

92,6
92,6
92,3
90,8
90,5
89,3
89,3

8.

veicarija
JAV
Vokieti]a
Japonija
Nyderlandai
Pranczija
Didioji
Britanija
Liuksemburgas

Eil.
Nr.
31.
32.
35.
42.
44.
56.
61.

88,3

66.

Kroatija

36,0

127.

9.
10.
11.
12.
13.
14.

Austrija
Norvegija
Danija
Kanada
Singapras
Belgija

87,4
87,3
83,4
83,1
82,9
82,0

70.
71.
72.
73.
74.
75.

34,5
34,0
33,6
33,6
33,5
33,2

128.
129.
130.
131.
132.
133.

15.
16.

Airija
Suomija

78,0
77,9

76.
77.

Rumunija
Latvija
ri Lanka
Zimbabv
Peru
Papua
Naujoji
Gvinja
Svazilandas
Lietuva

33,1
32,9

134.
135.

alis

CCR

Cekija
Kinija
Slovnija
Vengrija
Lenkija
Slovakija
Estija

60,7
57,6
55,5
52,2
51,9
43,1
18,9

Eil.
Nr.
82.
94.
100.
105.
109.
125.
126.

alis

CCR

alis

CCR

Rusija
Kazachstanas
Bulgarija
Ukraina
Uzbekistanas
Kuba
Albanija

31,2
26,4
22,9
20,5
19,6
12,2
11,1

Kongo
Respublika
Gruzija
Jugoslavija
Sudanas
Irakas
Liberija
Kongas (b.
Zairas)

10,7

Afganistanas
Siera Leon

6,1
5,7

10,6
10,2
7,6
7,4
7,0
6,8

16

17.

Ispanija

77,3

78.

Paragvajus

32,8

18.

vedija

77,1

79.

Vietnamas

32,7

19. Italija
76,6
80. Lebanonas
20. Taivanas
75,5
81. Gana
Finanz AG Zuerich; www.finanzas.csfb.com

32,5
31,4

136.

iaurs
Korja
Vidutinis
indeksas

5,1
41,2

N viena alis, pateikiant apibendrint vertinim, negauna kreditingumo reitingo,


lygaus 100 (r. lentelje pateiktus CCR vertinimus). Todl ir t ali, kuri CCR reitingo
reikm yra ymiai maesn u 100, kreditingumas vertinamas gana auktai, taigi i
ali rizika yra ema. Taiau ir auktas alies vertinimas dar nepateikia atsakymo
klausim apie mokumo vertinimo laiko dimensij. Jei alis dabar turi dideli valiutos
rezerv, taiau einamosios sskaitos balanso perteklius spariai maja arba net didja
einamosios

sskaitos

balanso

deficitas,

tai

trumpalaiki

kredit

mokumas

yra

pakankamas, taiau, grinant ilgalaikius kreditus, tokiai aliai jau gali kilti sunkum.

Political Risk Services' tarptautinis alies rizikos vadovas (ICRG

International Country Risk Guide). ICRG poiriu, alies rizik sudaro du pagrindiniai
komponentai: galjimas mokti ir norjimas mokti. Politin rizika susijusi su norjimu
mokti, o finansin ir ekonomin su galjimu mokti.
Nustatant TCRO indeks, kas mnes renkami duomenys apie alies politins,
ekonomins ir finansins rizikos veiksnius, pagal kuriuos apskaiiuojamas rizikos indeksas
kiekvienai i rizikos kategorij bei sudtinis rizikos indeksas. Naudojama penki finansiniai,
trylika politini ir ei ekonominiai veiksniai. Kiekvienam veiksniui priskiriama skaitin
reikm i apibrto intervalo. Nustatytas specifinis intervalas kiekvienam veiksniui
atspindi tam veiksniui priskirt svarb. Pvz., politin rizik vertinani veiksni grupje
(ios grups lyginamasis svoris didiausias 50 proc.) didiausias svoris po 6 proc.
priskirtas trims veiksniams: ekonominiai lkesiai ir realyb, ekonomikos planavimo
neskms, politinis lyderiavimas. Finansin rizik vertinani veiksni grupje (ios
grups lyginamasis svoris 25 proc.) vis veiksni svoris vienodas po 5 proc. Ekonomin
rizik vertinani veiksni grupje (ios grups lyginamasis svoris irgi 25 proc.,)
didiausias svoris 8 proc. skiriamas einamosios sskaitos balanso dalies nuo preki ir
paslaug balanso rodikliui.
Politins

rizikos

vertinimas

pagrstas

subjektyvia

kompanijos

darbuotoj

gaunamos informacijos analize. Ekonomin rizika nustatoma, remiantis objektyvia


kiekybini duomen analize, o finansins rizikos vertinimas remiasi ir kiekybins, ir
kokybins informacijos analize.

17

Trys individuals indeksai apskaiiuojami, vertinus kiekvien tos grups veiksn ir


sudjus gautus vertinimus. Sudtinis reitingas

yra tiesin trij atskir indeks

kombinacija.

The Economist Intelligence Unit alies rizikos paslaugos (EIU The

Economist Intelligence Unit Country Risk Service). Kompanija The Economist Intelligence
Unit visame pasaulyje turi savo specialist tinkl, kurie nustato alies rizikos laipsn
trumpam ir vidutinio ilgumo laikotarpiui. alies rizikos vertinimo paslaugos pateikiamos
100-ui siskolinusi pasaulio ali, prognozuojant j ekonomikos dvej ateinani met
vystymsi. Atskiroms alims skirtose ataskaitose pateikiama bendro vidaus produkto,
biudeto deficito, prekybos ir einamosios sskaitos balanso prognozs, finansavimo
poreikio ir skol aptarnavimo santykis.
The Economist Intelligence Unit kas ketvirt leidia ir rizikos reiting apvalg,
kurioje pateikiama:
lyginamosios lentels 100-o ali rizikos reitingai;
pasaulin ir regionin analiz paaikinimai, k to ketvirio reitingai
atskleidia apie tarptautin bei regionin rizik;
atnaujinti reitingai paaikinimai apie kiekvien al, kurios rizikos reitingas
pasikeit per ketvirt;
perspjimai iankstiniai spjimai apie alis, kuri reitingai gali nukristi
arba pakilti per kitus tris mnesius, bei veiksniai, kuriuos investuotojas turi
atkreipti ypating dmes.
Rizikos reiting apvalga padeda investuotojui palyginti vairi ali rizik ir
stebti, kaip kinta investuotojus dominani ali patrauklumas.
EIU atlikto tyrimo apie investicij rizik besivystanios ekonomikos valstybse
vertinimu, Lietuva yra 65-oji i 93- vertint valstybi. Estijai priskiriama 11-oji vieta, o
Latvijai 42-oji vieta. Didiausi rizik investuotojams Lietuv kelia didelis einamosios
sskaitos deficitas.

Credit Risk International alies reitingas (CRI). CRI alies rizik vertina

rangavimo metodu, kuris apima du etapus: 1) kiekviena alis analizuojama pagal


pasirinktus vertinimo kriterijus; 2) vertinimo kriterijams suteikiami svorio koeficientai
pagal pasaulin rangavim, todl visas alis galima vertinti pagal t pai sistem.
Credit Risk International vertinimo sistemoje iskiriami keturi parametrai, pagal
kuriuos vertinamas alies rizikingumo laipsnis:

rinkos perspektyvos ir lankstumas, taikantis prie pokyi;

18

finansin rizika;

politinis stabilumas;

verslo aplinka.

Kiekvienas parametras skirstomas kriterijus, o ie subkriterijus. I viso


naudojama

100

subkriterij.

Kiekvienam

kriterijui

vertinti

pasitelkiama

delfi

metodologija, t.y. ekspert grupei pateikiamas t pai klausim sraas. Ekspert


grups vertina visus subkriterijus kiekvienai aliai nuo 1 (blogiausio) iki 7 (geriausio).
Toks rangavimas turi bti pritaikytas specifiniams usienio ryi tikslams, t.y. nustatant,
ar rizika susijusi su eksporto sandoriu, tiesioginmis investicijomis, ar paskolomis.

Business Environment Risk Intelligence verslo rizikos tarnyba (BERI).

BERI analizs ir prognozi komponentai yra alies ekonomin, finansin, monetarin


rizika bei verslo ir politins slygos. i institucija turi dvi ekspert grupes, kurios suteikia
alims reitingus ir atlieka kokybinius stebjimus. Nuolatin ekspert grup, kuri sudaro
108 bank, kompanij ir vyriausybs vyresnieji specialistai, suteikia informacij,
reikaling veiklos slygoms alyje nustatyti. Kita, 94 ekspert grup, stebi esminius
politinius pokyius ir sudaro sociopolitini slyg reitingus.
BERI publikuoja savo apvalgas tris kartus per metus kovo, liepos ir lapkriio
mnes. Apvalgose pateikiama 50 ali analiz. Lietuvai BERI reitingo nenustato. BERI
reitingas nustatomas kaip trij indeks politins rizikos, veiklos rizikos bei pelno ir
kapitalo pervedimo usien rizikos (FFR) suma. Kiekvien indeks sudaro subkriterijai,
kuriuos vertina ekspertai. Politins rizikos subkriterijai vertinami nuo 0 (labai blogos
slygos verslui) iki 7 bal (labai geros slygos verslui), veiklos rizikos nuo 0 iki 4 bal,
pelno ir kapitalo pervedimo usien rizikos nuo 0 iki 100 bal. Ekspert vertinimas
padauginamas i kiekvienam subkriterijui priskirto svorio koeficiento. Kiekvieno indekso
maksimali bal suma lygi 100.
BERI indekso skaitinms reikmms pateikiami tokie paaikinimai:

vertinimas 0-120 bal: joki verslo transakcij;


vertinimas 121-160bal: prekybos apribojimai, joki investicij;
vertinimas 161-180 bal: investicij apribojimai, teikiant pirmenyb
bendrai veiklai sutari pagrindu;

vertinimas 181-300 bal: rekomenduojama investuoti.

19

4. VALIUTOS KURS TAKA TARPTAUTINEI PREKYBAI


Vykdant tarptautin prekyb, nema tak turi valiutos kurs svyravimai. Valiutos
kurso rizika atsiranda, laikant mokestinius reikalavimus ir sipareigojimus usienio valiuta.
i rizika susijusi su valiutos kurso pasikeitimu:

eksportuotojo poiriu, susidaro rizika, kad usienio valiuta nuverts

(alies valiutos vert padids), todl usienio valiuta gautas mokjimas taps vertas
maiau vidaus valiutos vienet;

importuotojo poiriu, susidaro rizika, kad usienio valiuta pabrangs

(alies valiutos vert sumas), todl sipareigojim vert vidaus valiuta padids.
Pavyzdiui, Lietuvos eksportuotojas pateikia pasilym Didiosios Britanijos firmai
pirkti preki u 500 000 LTL. Tarkime, kad pasilymo pateikimo metu valiutos kursas buvo
1 GBP = 4 LTL. Todl eksportuotojo silomo sandorio vert sudar 125 000 GBP (500
000:4). Prajus mnesiui, buvo pasirayta tarptautinio sandorio sutartis, pagal kuri
eksportuotojas sutiko atidti importuotojui mokjimo termin dviem mnesiams. Taigi
nuo pasilymo pateikimo iki mokjimo gavimo prajo trys mnesiai. Per laikotarp
usienio valiutos kursas galjo:

nepasikeisti, t.y. 1 GBP = 4 LTL. Pakeitus gaut 125 000 GBP sum

litus, eksportuotojas gaus t sandorio sum vidaus valiuta, kuri ir planavo gauti,
pateikdamas pasilym importuotojui 500 000 LTL;

usienio valiuta galjo pabrangti, tarkime, 1 GBP = 4,2 LTL. iuo

atveju, pakeitus gaut 125 000 GBP sum litus, eksportuotojas gaus 525 000 LTL, t.y. 25
000 LTL daugiau nei planavo. i suma tai pelnas, gautas dl eksportuotojui palankaus
valiutos kurso pasikeitimo;

usienio valiuta galjo atpigti, tarkime, 1 GBP = 3,8 LTL. iuo atveju,

pakeitus gaut 125 000 GBP sum litus, eksportuotojas gaus tik 475 000 LTL, t.y. 25 000
LTL maiau negu planavo. i suma tai nuostolis, gautas dl eksportuotojui nepalankaus
valiutos kurso pasikeitimo.
vertinant valiutos kurso pasikeitimo rizik, labai svarbu yra teisingai nustatyti
moment, kada i rizika atsiranda. Priklausomai nuo eksporto sandorio eigos, is laiko
momentas gali bti nustatytas skirtingai:

jeigu eksportuotojo pasilymas nebegali bti keiiamas, tai pasilymo

pateikimo data kartu yra ir valiutos kurso pasikeitimo rizikos atsiradimo momentas;

20

jeigu eksportuotojo pasilymas gali bti keiiamas, tai valiutos kurso

pasikeitimo rizika atsiranda nuo sutarties pasiraymo momento.


mons

jautrumas

valiutos

kurso

pasikeitimo

atvilgiu

apibdinamas

neapsaugojimo (paeidiamumo) terminu. i svoka apibdina kaip stipriai valiutos kurso


pasikeitimas veikia atskir mon. Iskiriamos trys mons neapsaugojimo nuo valiut
kurs svyravimo rys:

Sandorio

(ikeitimo,

pakeitimo)

neapsaugojimas.

neapsaugojim galima apibdinti kaip galimyb negauti pelno arba patirti nuostoli dl
to, kad pasikeit valiutos keitimo kursai pakeis laukiamus pinig srautus. Sandorio
neapsaugojimas susijs su mons dabartine veikla, t.y. su mokestini reikalavim ir
sipareigojim, ireikt usienio valiuta, laikymu:
1.

Vidaus valiutos verts augimas sumaina tiek reikalavim, tiek

sipareigojim usienio valiuta vert, ireikt alies valiuta;


2.

Vidaus valiutos nuvertjimas didina mokestini reikalavim ir

sipareigojim usienio valiuta vert, ireikt alies valiuta.


Vadinasi, sandorio neapsaugojimas apima visus praeityje vykdytus sandorius,
kurie bus apmokami vliau. Sandorio neapsaugojimas pasireikia nuo to momento, kai
sudarytas

tarptautinis

sandoris

(pasirayta

sutartis

arba

pateiktas

pasilymas),

numatantis plauk gavim arba mokjim usienio valiuta ir tsiasi tol, kol plaukos
(mokjimas) bus konvertuotos vidaus valiut (usienio valiut).
i rizika tiesiogiai veikia mons likvidum. inoma, i rizika gali slygoti ne tik
nuostolius, bet ir papildom peln, kuris gali bti gautas dl valiutos kurso pasikeitim.
mon gali pasirinkti rizikos akceptavimo strategij ir nesiimti joki veiksm iai rizikai
sumainti, pasikliaudama atsitiktinumu. Taiau dauguma eksportuotoj ir importuotoj
nori tiksliai inoti, kada ir kokios pajamos bus gautos, kokius mokjimus jie turi vykdyti.
Spekuliuoti valiutos kursu nra verslo mons tikslas. Todl firmos naudoja vairias
draudimo priemones, siekdamos sumainti arba i viso panaikinti valiutos kurso rizik;

Perskaiiavimo neapsaugojimas susijs su usienyje turimo turto

verte, kaip mons balanso sudedamja dalimi. Usienyje turimo turto vert traukiama
mons balans, perskaiiavus vidaus valiuta. Tam irgi naudojamas valiutos kursas. Todl
valiutos kurso pasikeitimai betarpikai veikia tas mons balanso dalis, kurios atspindi
usienyje turimo turto vert. i rizika tiesiogiai neveikia mons likvidumo;

Ekonominis neapsaugojimas apima netiesiogin keitimo kurso

rizik, kuri susidaro dl to, kad, pasikeitus valiutos kursui, gali pasikeisti ir firmos
konkurencingumas.

Pvz.,

jei

vidaus

valiuta

brangsta,

tai

vidaus

gamintojo

21

konkurencingumas usienio gamintoj atvilgiu blogja. Tai gali rykiai veikti ir bendr
ekonomin mons situacij.
vairs mons valiutiniai mokjimai, keiiantis valiutos kursui, gali pasikeisti
skirtinga linkme. Pvz., lito vertei kylant, maja doleriais ireikt mokestini reikalavim
vert, perskaiiuota litus. Kartu tai reikia, kad mas ir doleriais ireikt sipareigojim
vert litais. Vadinasi, reikia skirti bruto ir neto neapsaugojim:

Bruto neapsaugojimas apima valiutos kurso pasikeitimo poveik

atskiroms valiutos pozicijoms izoliuotai (esant ceteris paribus);

Neto neapsaugojimas ireikia bendr valiutos kurso pasikeitimo

poveikio atskiroms valiutos pozicijoms efekt. Jeigu mons mokestiniai reikalavimai ir


sipareigojimai usienio valiuta yra lygs, tai neto neapsaugojimas bus lygus nuliui, nes
dl valiutos kurso pasikeitimo atsirads pelnas ir nuostoliai kompensuos vienas kit.
Prieingu atveju kalbama apie atvir pozicij (arba ekspozicij) usienio valiuta. mons
udavinys bt turti kuo maesn neto neapsaugojim.

22

IVADOS

Sudarant tarptautines preki pirkimo ir pardavimo sutartis

taikoma Vienos konvencija, kuri galioja apytiksliai 40-yje ali, kurios yra
prisijungusios prie JT Konvencijos dl tarptautins prekybos sutari.

Skirstymas preki, paslaug, kapitalo ir mokjim srautus

atsispindi mokjim balanso atitinkamose dalyse. alies mokjim balansas parodo


visas ekonomines transakcijas, vykdomas tarp alies ir usienio ekonomini
subjekt per tam tikr laikotarp.

Konkreti

tarptautin

prekyba

vyksta

tarp

moni.

Taigi

tarpvalstybins sutarties sudarymas dar nereikia, kad prekyba faktikai vykdoma;


rinkos slygomis mons sprendia savarankikai, ar dalyvauti tarptautinje
prekyboje. Vadinasi, turi bti svarios mikroekonomins tarptautins prekybos
prieastys.

Tarptautin prekyba galina sigyti prekes, kuri alies viduje

arba i viso nra, arba prekes, kuri gamybai alis neturi reikaling gamybos
veiksni.

Ekonomin rizika susijusi su tarptautinio prekybos sandorio

dalyvi noru ir galjimu vykdyti savo sipareigojimus. Todl tarptautini sandori


dalyviai, nordami gauti informacij apie verslo partner, gali pasinaudoti vairiais
informacijos altiniais partneri rizikingumui vertinti.

Vykdant tarptautin prekyb, nema tak turi valiutos kurs

svyravimai. Valiutos kurso rizika atsiranda, laikant mokestinius reikalavimus ir


sipareigojimus usienio valiuta. i rizika susijusi su valiutos kurso pasikeitimu.

Kaip

ir

kiekviename

ekonomikos

sektoriuje,

taip

pat

ir

tarptautinje prekyboje turi galioti principas, jog reikia daryti visk, k galima, kad
bt apsaugoti silpniausieji.. Taiau ir atskiros valstybs paios turi nusistatyti savo
prioritetus ioje sistemoje, atsivelgiant savo gyventoj specifines slygas,
geografin padt ir kultrines tradicijas.

Kadangi tarptautins prekybos sistemoje atskiros alys nra

lygiaveriai partneriai dl j isivystymo skirtingumo, tai reikalingas didesnis


lankstumas atvir rink kontekste, sudarant geresnes slygas besivystani ali
eksportui. Laisvoji prekyba gali vykti be sutrikim, kada abi puss yra vienodoje

23

ekonominje padtyje, todl silpnesnij paangos stimuliavimas naudingas


visiems.

24