You are on page 1of 553

Versta iš: E L JAMES
GREY
Arrow books
Ši knyga yra grožinės literatūros kūrinys. Vardai, personažai, vietos ir nutikimai yra arba autorės
vaizduotės kūriniai, arba naudojami kaip meninė priemonė. Bet koks panašumas į tikrus įvykius,
vietoves ar asmenis yra visiškai atsitiktinis.
Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose,
be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo
draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti
viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
ISBN 978-609-01-2217-4
Copyright © 2011, 2015 by Fifty Shades Ltd.
E L James has asserted her right to be identified as the author of this Work in accordance with the
Copyright, Designs and Patents Act 1988.
Viršelio dizainas © Sqicedragon and Megan Wilson
Viršelio nuotrauka © ra2studio
© Vertimas į lietuvių kalbą, Jovita Liutkutė, 2016
© Leidykla „Alma littera“, 2016
Iš anglų kalbos vertė Jovita Liutkutė
Redagavo Edita Šatkauskienė
Korektūra Ramutė Prapiestienė
Viršelio meninis redagavimas Edvardas Jazgevičius
E. knygą maketavo Jurga Morkūnienė

Skiriu tiems skaitytojams,
kurie vis prašė... prašė...
ir prašė šios knygos.
Ačiū už viską, ką dėl manęs padarėte.
Jūs kasdien drebinate mano pasaulį.

PADĖKOS

Dėkoju:
Anne Messitte už patarimus, gerą nuotaiką ir tikėjimą manimi. Amžinai lieku
skolinga už jos laiką ir pastangas, kad mano proza būtų sklandesnė.
Tony Chirico ir Russellui Perreault už tai, kad nuolat mane globojo, ir
nuostabiai redaktorių, maketuotojų bei dailininkų komandai, pasirūpinusiai, kad
ši knyga pasiektų skaitytoją: Amy Brosey, Lydia Buechler, Katherine Hourigan,
Andy Hughes, Claudia Martinez ir Megan Wilson.
Niallui Leonardui – už meilę, palaikymą, patarimus ir už tai, kad jis yra
vienintelis vyras, tikrai gebantis mane prajuokinti.
Savo agentei Valerie Hoskins – jei ne ji, vis dar dirbčiau televizijoje. Ačiū už
viską.
Kathleen Blandino, Ruth Clampett ir Belindai Willis – už ne kartą perskaitytą
romano rankraštį.
„Paklydusioms merginoms“ už neįkainojamą draugystę ir pagalbą.
Gerbėjų klubo „Bunkerio gražuolės“ narėms už neišsenkantį sąmojį, išmintį,
palaikymą ir draugystę.
FP merginoms, padėjusioms perprasti amerikietišką leksiką.
Peteriui Branstonui, paaiškinusiam į sprendimus orien​tuotos psichoterapijos
metodo esmę.
Brianui Brunetti – už sraigtasparnio pilotavimo pamokas.
Profesoriui Dawnui Carusi – už tai, kad padėjo perprasti JAV aukštojo mokslo
sistemą.
Profesoriui Chrisui Collinsui – už konsultacijas žemės ūkio ir ūkininkavimo
klausimais.
Dr. Rainai Sluder – už įžvalgas, susijusias su bihevioristiniu elgesiu ir psichikos
sveikata.
Taip pat esu nuoširdžiai dėkinga savo vaikams. Myliu jus labiau, nei įmanoma
apsakyti žodžiais. Jūs nepaprastai džiuginate ir mane, ir visus, su kuriais
bendraujate. Jūs – gražūs, linksmi, protingi, užjausti gebantys jaunuoliai. Labai
jumis didžiuojuosi.

2011-ŲJŲ GEGUŽĖS 9-OJI, PIRMADIENIS

Ir jos greitai rieda grindimis. Labai greitai. Viena iš jų
raudona. Kita žalia. Trečia – geltona. Man labiausiai patinka žalia. Ji
geriausia. Ir mamytei mašinėlės patinka. O aš mėgstu, kai mamytė žaidžia su
mašinėlėmis ir su manimi. Jai geriausia raudona. Bet šiandien ji sėdi ant sofos
ir spokso į sieną. Žalia mašinėlė trenkiasi į kilimo kraštą. Raudona taip pat.
O paskui šią – ir geltona. Bet mamytė to nemato. Paleidžiu mašinėles dar
kartą. Bum! Bet mamytė nemato. Pasuku žalios mašinytės priekį jai į kojas ir
stumteliu. Bet žalia mašinytė parieda po sofa. Niekaip jos nepasiekiu. Mano
ranka per didelė ir į plyšį nelenda. Mamytė nemato. Noriu savo žalios
mašinytės. Bet mamytė toliau sėdi ant sofos ir spokso į sieną. „Mamyte...
Mano mašina...“ Ji manęs negirdi. „Mamyte...“ Trūkteliu jai už rankos, bet
mamytė atsigula ir užsimerkia. „Ne dabar, vikšreli. Tik ne dabar“, – sako.
Mano žalia mašinytė lieka po sofa. Amžiams lieka po sofa. Matau ją. O
pasiekti negaliu. Mano žalia mašinytė neryški. Užklota pilku dulkių sluoksniu.
Noriu ją susigrąžinti. Bet nepasiekiu. Niekaip. Mano žalia mašinytė pražuvo.
Pražuvo. Daugiau niekada negalėsiu su ja žaisti.
TURIU TRIS MAŠINĖLES.

Atsimerkiu ir sapnas išsisklaido ryto prieblandoje. Po galais, kas čia buvo?
Mėginu sulaikyti atmintyje blėstančias jo nuotrupas, bet nė vienos nepavyksta
pastverti.
Numojęs ranka, – kaip beveik kiekvieną rytą, – išlipu iš lovos, nueinu į
drabužinę ir susirandu išskalbtas ir išlygintas treningo kelnes. Už lango plytintis
švininis dangus pranašauja lietų, o bėgiodamas pakliūti po šaltu dušu šiandien aš
nenusiteikęs. Laiptais užlipu į sporto salę, įsijungiu televizorių pasiklausyti
rytinių verslo naujienų ir lipu ant bėgimo takelio.
Netrukus imu galvoti apie dienos darbus. Šiandien laukia vien susitikimai,
nors po pietų į biurą ateis mano asmeninis treneris vesti treniruotės, o varžytis
su Bastiliu man visuomet malonu.
Gal paskambinti Elenai?
Aha... Gal. Šios savaitės pabaigoje galėtume drauge pavakarieniauti.

Gaudydamas kvapą sustabdau bėgimo takelį ir traukiu po dušu pradėti dar
vienos nuobodžios dienos.

– RYTOJ, – BURBTELIU MOSTELĖDAMAS

Klodui Bastiliui, stovinčiam mano darbo

kabineto tarpduryje.
– Šią savaitę sužaisim golfo partiją, Grėjau?
Bastilis žaismingai ir pasipūtėliškai šypsosi, mat puikiai žino, kad pergalė golfo
lauke jam garantuota.
Rūsčiai dėbteliu į asmeninį trenerį, o jis apsisuka ir pėdina iš kabineto. Prieš
išeinant jo pasakyti žodžiai – kaip druska ant žaizdų, mat šiandien per
treniruotę, nors ir dėjau didvyriškas pastangas, Klodas vis tiek išspardė man
apatinius pusrutulius. Bastilis vienintelis geba mane įveikti, o dabar trokšta
pažeminti dar ir golfo lauke. Šio žaidimo negaliu pakęsti, bet šiais laikais tiek
daug verslo reikalų tvarkoma drauge leidžiant laisvalaikį, kad privalau ištverti
tas pamokas, juolab kad... nors ir labai nenoriu to pripažinti, vis dėlto, žaidžiant
golfą su Bastiliu, mano meistriškumas nuolat auga.
Stebeilijant pro langą į Siatlo horizontą su dangoraižiais, palengva į sąmonę
ima smelktis pažįstamas nuobodulys. Mano nuotaika apgailėtina ir bjauri kaip
oras. Visos dienos vienodos, todėl man reikia kaip nors prasiblaškyti. Savaitgalį
dirbau ir dabar tarp keturių nuobodžių savo biuro sienų tiesiog nerandu vietos.
Po kelių kovos raundų su Bastiliu neturėčiau taip jaustis. Bet... jaučiuosi.
Suraukiu kaktą. Šiurpu, bet iš tikrųjų pastaruoju metu vienintelis mane
dominęs dalykas buvo mano paties sprendimas išsiųsti du pilnus krovininius
laivus į Sudaną. Staiga topteli, kad Rosa jau turėjo grįžti ir pateikti man visus su
materialiniu ir techniniu aprūpinimu susijusius skaičiavimus. Po velnių, kur ji
užtruko? Užmetęs akį į savo darbotvarkę, ištiesiu ranką prie telefono.
Prakeikimas... Dar teks kaip nors ištverti atkakliąją panelę Kavanag ir duoti
interviu jos atstovaujamam Vašingtono valstybinio universiteto studentų
laikraščiui. Ir kurių galų sutikau?! Nepakenčiu interviu – tų kvailų klausimų,
kuriuos užduoda neišmanėliai pavyduoliai, įžūliai kaišiojantys nosį į mano
asmeninį gyvenimą. Negana to, ji – studentė. Subirbia telefonas.
– Kas yra?! – rėžiu Andrėjai, tarsi ji būtų kuo nusikaltusi.
Bent jau galiu pasistengti, kad tas interviu ilgai netruktų.
– Pas jus panelė Anastazija Stil, pone Grėjau.

– Stil? Laukiau Ketrinos Kavanag.
– Bet atvyko panelė Anastazija Stil, sere.
Tokių staigmenų nemėgstu.
– Tegul užeina.
Šit kaip... nepasiekiamoji panelė Kavanag. Pažįstu jos tėvą Emoną, Kavanago
žiniasklaidos koncerno savininką. Turėjome verslo reikalų ir jis man pasirodė
esąs įžvalgus įmonės valdytojas bei protingas vyras. Sutikdamas duoti šį interviu
padariau jam paslaugą, už kurią kada nors tikrai paprašysiu atsilyginti. Be to,
turiu pripažinti, kad man buvo šiek tiek smalsu pamatyti jo dukterį ir įsitikinti, ar
toli obuolys rieda nuo obels.
Išgirdęs prie durų sambrūzdį, atsistoju ir po akimirkos į mano kabinetą stačia
galva įvirsta ilgų kaštoninių plaukų, blyškių rankų ir kojų bei rudaaulių batų
tumulas. Suprantama, toks nerangumas mane suerzina, bet susitvardau ir
skubiai žengiu prie merginos, kuri kniūbsčia ką tik plojosi ant kabineto grindų ir
dabar stovi keturpėsčia. Tvirtai suėmęs už pečių, padedu jai atsistoti.
Ji pakelia nekaltas, drovias akis, mudviejų žvilgsniai susitinka ir aš sustingstu
lyg nudiegtas. Merginos akys – ypatingos spalvos, šviesiai mėlynos, patiklios ir
aš... staiga pašiurpstu pagalvojęs, kad ji mane kiaurai mato ir kad... nieko
negaliu nuslėpti. Vien nuo šios minties labai susinervinu, tad kuo skubiausiai
nuveju ją šalin.
Jos veidas nedidukas, mielas, be to, šiek tiek nuraudęs, – toks rausvumas
būdingas tyram, liaunam, ką tik prasiskleidusiam rožės žiedui. Kažin, ar visa jos
kūno oda tokia, – nepriekaištinga, – ir kaip ji atrodytų įšilusi ir paraudusi nuo
rykštės kirčių.
Po galais.
Susivokęs, kur krypsta mano mintys, sunerimstu ir stengiuosi galvoti apie ką
nors kita. Po velnių, Grėjau, kas tau galvoj? Ši mergina gerokai per jauna.
Apimta nuostabos, ji įsistebeilija į mane ir aš vos susilaikau neužvertęs akių į
lubas. Taip, taip, mažyte, bet tai tik mano veidas, tik niekingas išorinis grožis.
Privalau prigesinti šį susižavėjimo kupiną žvilgsnį, bet tai darydamas vis dėlto
noriu pasilinksminti!
– Panele Kavanag, aš – Kristianas Grėjus. Ar jums nieko nenutiko? Gal
norėtumėte prisėsti?

Ir vėl tas raudonis. Vėl tapęs padėties šeimininku, atidžiai nu​žvel​giu merginą.
Ji gana patraukli: liekna, pablyškusi, vešliais tamsiais plaukais, sprūstančiais iš
po plaukų juostos.
Brunetė.
Taip, patraukli. Jai ėmus mikčioti ir regzti kažką panašaus į nevykusį
atsiprašymą, ištiesiu ranką ir jos plaštaka atsiduria mano saujoje. Jos delnas
vėsus ir švelnus, bet ranką ji paspaudžia stebėtinai stipriai.
– Panelė Kavanag negaluoja, tad atsiuntė mane. Tikiuosi, neprieštaraujate,
pone Grėjau.
Jos balsas tylus, trapiai melodingas, be to, ji susijaudinusi kelis kartus mirkteli,
modama ilgomis blakstienomis.
Prisimindamas ne itin elegantišką jos žygio į mano kabinetą pradžią ir sunkiai
tramdydamas juoką klausiu, kas ji tokia.
– Anastazija Stil. Studijuoju anglų literatūrą su Keite, tai yra... Ketrina... hm...
panele Kavanag Vankuveryje, Vašingtono valstybiniame universitete.
Hm... Drovuolė ir knygų graužikė? Ji taip ir atrodo: kukliai apsirengusi, liesa,
kūno formas slepianti po duksliu nertiniu, su rudu varpo pavidalo sijonu,
apsiavusi patogius ir praktiškus batus. Ar apskritai yra ką nors girdėjusi apie
aprangos stilių? Mergina nervingai dairosi po kabinetą ir mane pralinksmina
dingtelėjusi ironiška mintis, kad ji žvelgia visur, tik ne į mane.
Ar gali būti, kad ši mergina – žurnalistė? Nei iš jos elgesio, nei iš laikysenos
nematyti nė lašelio atkaklumo. Ji sutrikusi, romi... nuolanki. Suglumintas
nederamų minčių, papurtau galvą ir pasvarstau, ar pirmuoju įspūdžiu visada
galima pasikliauti. Tarstelėjęs kažkokią banalybę, kviečiu ją sėstis, o netrukus
pastebiu jos įdėmų ir veriantį žvilgsnį, nukreiptą į kabinete kabančius
paveikslus. Nejučia paaiškinu:
– Vietinės reikšmės menininkas, Trautonas.
– Šitie paveikslai puikūs. Suteikia kasdienybei išskirtinumo, – svajingai sako ji,
sužavėta nepaprastai meniškų Trautono kūrinių.
Jos veido profilis subtilus: riesta nosytė, putlios švelnios lūpos; be to, jos
žodžiai tiksliai apibūdina mano nuotaiką. Suteikia kasdienybei išskirtinumo.
Kokia taikli mintis... Panelė Stil protinga.
Pritariu jai ir susižavėjęs žiūriu, kaip jos veido oda vėl ima palengva rausti.
Atsisėdęs prieš ją, mėginu suvaldyti mintis. Pasiraususi po didelę rankinę,

mergina išsitraukia kelis apglamžytus popieriaus lapus ir skaitmeninį diktofoną.
Ji labai negrabi, jai viskas krenta iš rankų ir tas prakeiktas aparatas du kartus
trinkteli į mano originalų „Bauhaus“ kavos stalelį. Akivaizdu, kad ji niekada nėra
ėmusi interviu, bet mane – pats nežinau kodėl! – tai pralinksmina. Šiaip jau toks
žurnalistės nerangumas mane baisiai suerzintų, bet šį kartą, glausdamas ištiestą
smilių prie lūpų, slepiu šypseną ir kaip įmanydamas spiriuosi prieš pagundą
įjungti diktofoną, kad ji galėtų dirbti.
Taip jai besičiupinėjant ir vis labiau jaudinantis, man dingteli, kad jos
motorinius įgūdžius galėčiau palavinti jojiko botagu. Mat šis įrankis, jei tinkamai
naudojamas, sutramdo net ir pačias nirčiausias. Nuo šios išdykėliškos minties
sėdėdamas krusteliu. O ji pakelia į mane akis ir prikanda putlią apatinę lūpą.
Po galais! Ir kodėl anksčiau neatkreipiau dėmesio, kokios viliojančios jos
lūpos?!
– A-atsiprašau, aš prie šito daikčiuko nepratusi.
Žinau, mažyte, bet dabar man tai nė velnio nerūpi, nes negaliu atplėšti akių
nuo tavo burnos.
– Nesiskubinkite, panele Stil.
Man reikia dar kelių akimirkų savo mintims paklydėlėms surikiuoti.
Liaukis, Grėjau... Tuoj pat.
– Ar neprieštarausite, jei jūsų atsakymus įrašysiu? – klausia ji, o veide – ir
atviras nuoširdumas, ir laukimas.
Vos sulaikau juoką.
– Tiek privargote galynėdamasi su diktofonu, ir tik dabar manęs šito
klausiate?
Sutrikusi, išpūtusi akis, ji kelis kartus mirkteli ir man krūtinę nudiegia lig šiol
nepažintas kaltės jausmas.
Nebūk toks bjaurus, Grėjau.
– Ne, neprieštarausiu.
Nenoriu būti kaltas dėl to gailaus žvilgsnio.
– Ar Keitė, tai yra panelė Kavanag, paaiškino, kam bus šis interviu?
– Taip. Jis bus išspausdintas universiteto absolventams skirtame laikraščio
numeryje, mat šiais metais per iškilmingą ceremoniją aš įteiksiu absolventams
diplomus.

Pats nežinau, kuriems galams apsiėmiau tai daryti. Semas iš Viešųjų ryšių
skyriaus sako, girdi, Vašingtono valstybinio universiteto Aplinkotyros mokslų
fakultetui reikia šiokios tokios reklamos, kad pavyktų gauti papildomą
finansavimą, bent iš dalies prilygstantį mano suteiktai dotacijai, ir jis pasiryžęs
pereiti per ugnį ir vandenį, kad tik sulauktume žiniasklaidos dėmesio.
Panelės Stil blakstienos dar kartą suklapsi, tarsi jai tai būtų naujiena, ir ji
nepritariamai į mane žvilgteli. Ar apskritai ruošėsi šiam interviu? Jei taip, visa
tai turėtų žinoti. Nuo šios minties net atvėstu. Tai... labai nemalonu, mat iš
žmogaus, gaišinančio mano brangų laiką, tikiuosi bent jau atliktų namų darbų.
– Gerai. Turiu jums kelis klausimus, pone Grėjau.
Ji kilsteli ranką, užsikiša už ausies išsprūdusią plaukų sruogą ir aš akimirksniu
pamirštu susierzinimą.
– Taip ir maniau, kad galite turėti, – dalykiškai sakau.
Tegul pasimuisto. Lyg išgirdusi mano įsakymą, ji taip ir padaro, o tada
atsitiesia ir išsitempia kaip styga. Kaip tikra žurnalistė. Pasilenkusi paspaudžia
įrašymo mygtuką ir, suraukusi antakius, žvilgteli į lapus užsilenkusiais kampais.
– Kaip žmogus, turintis tokį milžinišką verslą, esate labai jaunas. Kam manote
turįs būti dėkingas už sėkmę?
Galėjo sugalvoti ir ką nors geresnio. Koks nuobodus klausimas... Nė lašelio
originalumo. Nusiviliu. Pasinaudoju iš anksto paruoštu atsakymu ir šneku apie
tai, kad pas mane dirba neeiliniai žmonės. Žmonės, kuriais pasitikiu, jei tik šiais
laikais apskritai galima kuo nors pasitikėti, tokie žmonės, kuriems gerai moku, ir
taip toliau. Tačiau, panele Stil, svarbiausia yra tai, kad aš puikiai išmanau savo
darbą. Man tai – kaip prie dviejų pridėti du. Perku silpnas, netinkamai valdomas
įmones, atgaivinu jas, kai kurias pasilieku, o iš tų, kurių išgelbėti neįmanoma,
pasiimu vertingą turtą ir visa, kas lieka, parduodu didžiausią kainą pasiūliusiems
pirkėjams. Tiesiog reikia gebėti atskirti pelus nuo grūdų, bet tai padaryti gali tik
tinkami žmonės. Kad verslas klestėtų, reikalingi geri darbuotojai, o aš žmones
perprantu greičiau ir geriau nei dauguma kitų verslininkų.
– O gal jums tiesiog sekasi?
Sekasi? Taip suirztu, kad net drebulys nukrečia. Sekasi? Kaip ji drįsta? Atrodo
kukli ir tyli kaip pelytė, ir še tau... toks klausimas?! Niekas niekada nėra drįsęs
užsiminti, kad man tiesiog pasisekė. Mano sėkmės laidas – sunkus darbas ir
gebėjimas rasti tinkamų žmonių, be to, atidžiai juos stebiu, jei reikia, įspėju, o jei

turite kokių nors pomėgių? – teisingai supratusi mano reakciją.. – Ar jaučiatės turįs didžiulę galią? – tyliai ir kone liūliuojamai klausia ji. kad esu išprusęs. kad esi gimęs viską kontroliuoti. – Panele Stil. – rodos. – Argi neprivalote atsiskaityti akcininkų valdybai? – Įmonė priklauso man vienam. Mergina supranta.. visiškai rimtai pareiškia ji. Taip man labiau patinka. kad aš suirzęs. panele Stil. kad laikau ją patrauklia? Dar labiau susinervinu. Merginos veidas patraukliai nurausta ir ji vėl prikanda lūpą. po mėnesio ar dviejų dvidešimt tūkstančių žmonių turėtų labai pasistengti norėdami laiku pervesti bankams įmokas už būsto paskolas. pas mane dirba per keturiasdešimt tūkstančių žmonių. Neprivalau atsiskaityti jokiai valdybai. ji paskubomis tęsia interviu. Jei nutarčiau. Koks čia velnias? Gal ji tikrai kiaurai mane permato? Kontrolė – antras mano vardas. elgsena ar tai. didžiulė galia įgyjama slapčiausiose svajonėse įtikinus save. meilute. Tai suteikia man tam tikrą atsakomybės jausmą – jei norite. – Turiu. Norėdamas pasirodyti. Čiulpk ir dėkis galvon. Perveriu ją rūsčiu žvilgsniu tikėdamasis įbauginti. Štai kaip aš dirbu ir man puikiai sekasi! O akla sėkmė čia niekuo dėta! Bet. nei tą. ji net išsižioja. atleidžiu. norėčiau kontroliuoti ir tave – čia ir dabar. Išgirdusi mano atsakymą. mažyte. ir labai įvairių. o man – pats nežinau kodėl – tai teikia malonumą. tiek to. kad telekomunikacijų verslas man nebeįdomus. – Ar. kad tik nukreipčiau dėmesį nuo jos burnos. aš kontroliuoju viską. Gal tyčia stengiasi mane siutinti? Kas mane taip erzina: jos klausimai. be darbo. akivaizdžiai liudijančiu nepritarimą.“ – Pasakėte kaip kontrolės maniakas. – Be to. Beje.. – O kaipgi. Labai įvairių. bet kilsteli švelniai išlenktą antakį ir perveria mane žvilgsniu. . pacituoju savo mėgstamo pramonės magnato Harvio Fajerstouno žodžius: – „Svarbiausia vadovo priedermė – auginti ir ugdyti kadrus. ir jį parduočiau. Jaučiu atgaunąs pusiausvyrą. Imu paistyti nei šį. galite vadinti jį galia.. panele Stil.vis tiek nesusidoroja su užduotimi. Ji turėtų tai žinoti.

Ir štai – ji vėl nurausta. kurie sakytų. Gerai jau. ką ji pagalvotų apie panelę Stil.. Be to. – Bet jei taip sunkiai dirbate. ką dar galėčiau pasakyti. nerangi. kaip juos surinkti ir išmontuoti. Ji mane. Ir vis dėlto ji vėl pakelia į mane dideles nekaltas akis ir netrukus nustebęs susigriebiu. kad širdies aš neturiu. – Galbūt. aistringai domiuosi laivais. kad kalbate vadovaudamasis širdimi.. kad svarstau. kuo tada užsiimu. – Investuojate į gamybą. Širdimi? Aš? Tikrai ne. gal išskyrus tik Eleną. Kodėl būtent į ją? – Man patinka gaminti daiktus. išskėstomis rankomis ir kojomis prirakinta prie lovos su baldakimu. Be to.. skraidau. Tai tarsi gynybinė reakcija. Tuo metu ji išpoškina kitą klausimą: – Ar draugai mano. – Dabar susidaro įspūdis. nutylėdamas kelis mėgstamiausius laisvalaikio užsiėmimus. Kas padeda man atsipalaiduoti? Buriuoju.. Įdomu.. niekas manęs taip gerai nepažįsta. kaip galėčiau atsakyti į jos klausimą.. kas padeda jums atsipalaiduoti? – Atsipalaiduoti? Šie žodžiai iš tokios nuovokios merginos lūpų nuskamba keistai. bet ir įdomiai. nejučia krusteliu krėsle. traukia. kada aš turiu laiko atsipalaiduoti? Ji nė nenutuokia. o ne logika ir faktais. tyrinėju tokių patrauklių tamsiaplaukių kaip ji galimybių ribas ir pajungiu jas savo valiai. Žvilgteliu į ją ir kreivai šypteliu. Tie laivai plaukioja po visą pasaulį ir gabena maistą. mažyte. Patinka suvokti jų funkcijas: kaip jie veikia. akivaizdžiai protinga ir velniškai kaitinanti kraują. – Kodėl jie taip sakytų? – Nes puikiai mane pažįsta. pripažįstu.. kad jus lengva pažinti? .Mano vaizduotėje ji šmėsteli žaidimų kambaryje skirtingomis pozomis: antrankiais prikaustyta prie skersinio. išsipleikusi ant plakamojo suolo. Nežinau. Tiesą sakant. dulkinuosi. Nors yra žmonių. Ši mergina – prieštaravimų rinkinys: drovi.. Mano širdis seniai surambėjusi ir niekas jos neatgaivins. gerai. bet jai atsakau sklandžiai. Pagalvojęs apie tai.

o toks atkaklumas mane žavi. noriu. o ne jos. – atsakau stengdamasis.. Hm. Vadovaujuosi tik principu. Ar tai jus jaudina? Norite pamaitinti visus pasaulio varguolius? Ji žvelgia į mane suglumusi. – Kodėl šį kartą sutikote kalbėtis? – Aš universiteto rėmėjas.“ Esu labai savotiškas. – Toks ir esu. – sako ji nesivargindama slėpti nepritarimo ir aš vėl suirztu. Nedažnai duodu interviu. kas jam teisėtai priklauso. Ir labai stengiuosi saugoti savo privatumą. – Kalbate tarsi nepasotinamas vartotojas. kad mano veidas liktų visiškai abejingas. – burbteliu apsimesdamas. be to. gali užvaldyti ir visa kita. . Grėjau.– Esu labai uždaras žmogus. kas mane supa. Ji vis nesiliovė kankinusi mano Viešųjų ryšių skyriaus darbuotojų. mažyte. Taip. – Jūs investuojate ir į žemės ūkio technologijas.. – Tai gudrus verslas. suraukiu antakius. pratybos šiai burnai nepakenktų. kad ir kaip stengiausi. panele Stil. Nustebęs dėl šios dingtelėjusios minties. neturinčių pakankamai maisto. kad nuobodžiauju. kad jie man priklausytų. Apie tai negali būti nė kalbos. bet aš nieku gyvu nenoriu leisti šiai merginai išvysti savo tamsios sielos gelmių. norite užvaldyti daiktus? Taip. kokia? – Filosofija nesiremiu. Man patinka kontroliuoti: ir save. suformuluotu Karnegio: „Žmogus. Bet džiaugiuosi sulaukęs tavęs. Kodėl domitės šia sritimi? – Pinigai nevalgomi.. O pirmiausia – tave. tad atsiduodu fantazijai. tarsi būčiau tikra mįslė. bet jei kalbėtume apskritai – taip. ši mintis tiesiog žavi. Užduodama kitą klausimą ji išblaško mano svajas ir priverčia grįžti į tikrovę: – Ar remiatės kokia nors filosofija? Jei taip. panele Stil. ir visa... ir mergina jau klūpo prieš mane. – Pasakėte kaip tikras filantropas. niekaip neatsikračiau panelės Kavanag. Priversk ją keisti temą. keistas žmogus. o šioje planetoje per daug žmonių. išsiugdęs savybę visiškai valdyti savo protą. ir norėdamas nuginti mintis apie badą mėginu įsivaizduoti grūdantis kotą jai į burną. – Noriu būti vertas juos užvaldyti. – Vadinasi..

ko tik užsimanydavo. kišdamasi už ausies išsprūdusią plaukų sruogą. Ir kaip ji drįsta?! Staiga mane apima noras . tikriausiai jau būčiau negyvas. – Čia ne klausimas. panele Stil. Tikrai galėčiau tavimi pasirūpinti. turiu mylinčius tėvus. tikrai atgailauja. Ji suglumusi. kas liko iš Amerikos ekonomikos. be to. Ir štai. – Ar jūs gėjus. – suprantu. ir kas man užėjo? Nors. Grėjau! Prabylu gerokai šiurkščiau: – Tai galėjote sužinoti perskaičiusi bet kurį viešai skelbiamą mano gyvenimo aprašymą. Ji užaugo toli gražu ne prabangiuose namuose. – Dėl darbo jums teko paaukoti šeimą. Vartojimas – ne nuodėmė. Kaip manote. – atkertu. ir vis dėlto tuoj pat atsiprašo ir perfrazuoja klausimą: – Ar dėl darbo jums teko paaukoti šeimą? O kam man šeima? – Turiu šeimą. man tikrai reikėtų naujos nuolankiosios. ji. Pamėginu maloniai nusišypsoti... Užčiaupk ją. tokių kaip „Old Navy“ arba H&M. kuo ramiausiai atsakau. bet tokiam klausimui nesiryžtų net mano namiškiai. kad ji ėmė ir paklausė! Likimo ironija. Ir neketinu tos šeimos plėsti.. jis įkvepia gyvybingumo tam. Juk turėtų žinoti. Po galais. bet atidžiau pažvelgęs į jos drabužius.Ši mergina kalba lyg turtų pertekęs vaikas. Dabar. rodos. visada turėjęs viską. ar tai labai paveikė jūsų asmenybės formavimąsi? Ar čia kuo dėta naftos kaina? Koks paikas klausimas. jau sėdžiu prieš šitą merginą varvindamas seilę. – o ji vilki rūbus iš pigių parduotuvių. kokio amžiaus buvau įvaikintas. ramiai pasvarsčius. akivaizdžiai sutrikusi.. Turiu brolį ir seserį. kad klystu. – Buvote įvaikintas. Jei būčiau likęs su ta kreką šniaukštusia kekše. pone Grėjau? Nesąmonė! Stebėtina. bet ji nuo manęs neatstoja ir ima domėtis. Norėdamas kaip nors išsisukti. Su Siuzana išsiskyriau bene prieš du mėnesius. Gerai. kad nežinau.

– Gerai. Anastazija. – Ar pati pasisiūlėte imti šį interviu? – klausiu ir ji mane pamalonina nuolankiajai derančiu žvilgsniu: Anastazija nervinasi dėl mano reakcijos. o tada už nugaros surištomis rankomis paguldyti ant rašomojo stalo ir kaip reikiant išdulkinti. – per kelias akimirkas atitokusi. Pirštais trindamasis smakrą pasvarstau.. – Jūs abi dirbate studentų laikraščio redakcijoje? – Ne. Pasibeldusi į duris. Mano dėmesys vėl nukrypsta į smalsumą žadinančią ir kartu nervinančią būtybę.. Prašom atšaukti kitą susitikimą. sutiktų skradžiai žemę prasmegti. Tad nenuostabu. Akivaizdu. bet po dviejų minučių jums kitas susitikimas. Anastazija. Ir ji vėl nubraukia už ausies plaukų sruogą. Taip deramai atsakyčiau į kvailą jos klausimą. Ramindamasis giliai įkvepiu. Kilsteliu antakius. apsisuka ant kulno ir palieka mudu vienus. aš ne gėjus. rodos. . Man patinka justi.. Marš iš čia! Tuoj pat! Aš dar nebaigiau reikalų su panelyte Stil.. įsitaisiusią ant mano sofos. Rodos. įeina Andrėja.. Bet čia. perkūniškai patraukli. Keitė..nusitempti ją nuo sofos. – Tada daug kas aiškiau. persimetus per kelį gerai įkrėsti. kaip tariant tuos garsus virpteli liežuvis.. – Na. kad tai – blogas įprotis. buvau įpareigota.. – Ne. Atremiu jos žvilgsnį. pone Grėjau. Vadinasi. Ir pajuntu budelio vertą pasitenkinimą: mat mergina dėl savo klausimo.. panelė Kavanag. Gražus vardas. kurio ji pati nesuvokdama griebiasi. – Ne. Man patinka. – Mes dar nebaigėme.. kad ji bąla. kai susinervina. atleiskite už trukdymą. kad darau jai tokią įtaką. bet veido išraiška stengiuosi neišsiduoti. visiškai suglumusi... Ji negaluoja. ne. taip parašyta.. Mudvi tik gyvename viename bute. – tyliai atsako ji. Andrėja. Prakeikimas. kad žurnalistės kailyje jaučiasi kaip nesava. ar vis dėlto užkurti jai tikrą pirtį.. švelniai tariant. tuos klausimus sugalvojo ne ji? Taip ir paklausęs matau. – Pone Grėjau. – Prašau atleisti. hm. tai ji sudarė klausimyną. sumurma Andrėja. Andrėja išpučia akis. ką jaučiu.

. – Nors nesu tikra. kas šiandien po pietų numatyta mano darbotvarkėje – ten nėra nieko.. Kol kas man reikia kaip nors išlaikyti baigiamuosius egzaminus.. bent jau ne man. aš ją ne juokais bauginu. Tokiu oru jai nederėtų vairuoti. kad aprodyčiau biurą? – Esu tikra. mažyte. – Į Vankuverį grįšite automobiliu? – Žvilgteliu pro langą. Ji atrodo nustebusi ir vėl stipriai prikanda tą savo lūpą. ko nebūtų galima atidėti.. Be to. ji įbeda žvilgsnį man į burną ir nuryja seilę. o manęs laukia ilga kelionė automobiliu. – sako ji. kad aš šitos merginos ne​dulkinu. Kelias tolimas. – Mes įmonėje turime puikią programą stažuotojams. Jos atsakymas mane pribloškia. – Norėčiau daugiau apie jus sužinoti.... Vien . kad jūsų įmonėje pritapčiau. – Kodėl taip manote? – klausiu. Akivaizdžiai jaudindamasi. Po galais. o lauke lynoja. Niekada nesidulkink su personalu. Dabar – mano eilė. Matyt.– Kur mudu sustojome. Mintyse paskubomis apmetu. pone Grėjau. ji ištiesia ranką prie diktofono. Noriu žinoti. Kai atsiremiu į krėslo atlošą ir priglaudžiu prie lūpų pirštų galus. taip būtų sąžininga. O kaipgi. – Ką ketinate veikti baigusi studijas? – Dar nesu nieko suplanavusi. bet.. uždrausti negaliu. kad jūs pernelyg užimtas. Kodėl tai mane taip audrina? – Šit kaip? Turėsiu omenyje. Grėjau. ar ne? – Ne. Na jau ne. Kuo jai netinka mano įmonė? – Juk tai savaime aišku. malonu žinoti. Manau. kad ji mano žavesiui neabejinga.. Tik. – Ne kažin ką galėčiau papasakoti. pone Grėjau. – Gal norėtumėte.. ji ketina išeiti. visos taip reaguoja. – ji trūkteli pečiais ir vėl nurausta. Ir kas tempė už liežuvio? Tai prieštarauja taisyklėms. panele Stil? – Prašom dėl manęs nesitrukdyti. ar šis žavus veidelis neslepia kokių nors paslapčių.

kad sėkmingai išeitumėte pro duris. pone Grėjau. O ji. nori kuo greičiau sprukti. Dieve. taip. o aš – net pats stebiuosi! – nenoriu jos išleisti. – tariu kimiu balsu. akivaizdu. – Taip. Nuo šios minties apima nerimas. vyptelėjusi paduoda ją man. Pasvajok. Stipriai suspaudžiu lūpas. – Jūs labai dėmesingas. – priduriu šiurkščiau.. Taip. kad jaustųsi pasmerkta ir apimta geismo. – Striukę. Iškalbingai žvilgteliu į Oliviją.pagalvojęs apie tai. Ir kas čia tokio? – Ar turite kokį nors apsiaustą? – klausiu. – Iki kito susitikimo. – nuoširdžiai linkteliu.. šypsena mano veide išplatėja ir nuseku jai iš paskos. – Ar gavote visą reikalingą informaciją? – klausiu nė nemėgindamas maskuoti pastangų kaip nors pratęsti šį pokalbį. Ji atsistoja. o aš ištiesiu ranką. – atšauna. spausdamas jai ranką. trokštu savo žaidimų kambaryje nuplakti šią merginą botagu ir išdulkinti. Buvo malonu. kaip Olivija mane nervina su tomis savo nerealiomis svajomis apie mudviejų santykius. nes jau senokai nebuvau taip susižavėjęs. paklūstančią man vos pirštu pamojus. nekantraudamas ją paliesti. Negaliu taip paprastai leisti šiai merginai išeiti. – pašmaikštauju. kad šauktųsi manęs ir manimi pasitikėtų. – Nėra už ką. Andrėja su Olivija priblokštos pakelia į mudu akis. vairuokite atsargiai. Grėjau. Ji trokšta kuo greičiau palikti mano biurą. Taip. panele Stil. Palydėsiu merginą. Ji surimtėja ir stipriai suspaudžia lūpas. – tyliai atsako ji. panele Stil. nei norėjau. kaip visada. – Pone Grėjau. – Tik pažiūrėsiu. – Ačiū už interviu.. suirztu. Nors virsk iš koto. – ak. Baisiai pikta. Ji linkteli ir vikriai – pernelyg vikriai – atitraukia ranką. Ji čiupinėjasi su diktofonu. kaip skamba šie žodžiai iš jos burnos! – ir aš kelias akimirkas įsivaizduoju šitą burną. Panelė Stil moka atsikirsti! Jai žengiant pro duris. pone Grėjau. . pone.. – Ką gi. ta pašokusi tuoj pat ištraukia iš spintos tamsiai mėlyną striukę ir. Noriu. bet išlydint ją dingteli išganinga mintis.

Oi. o tada atsisuka į mane. Priėjęs prie lifto.. paspaudžiu mygtuką. Kilstelėjęs palaikau drabužį ir gobdamas juo liesus merginos pečius liesteliu jai sprandą. žiūriu į paveikslus ant kabineto sienų ir staiga prisimenu panelės Stil žodžius. galėčiau tave nuraminti. – Anastazija. – Junk. mažyte. – Andrėja! – rikteliu grįžęs į biurą. Šiais žodžiais taip pat taikliai ji būtų galėjusi apibūdinti ir save. Lifto durys užsidaro ir ore tarp mudviejų pakimba ištartas mano vardas – jis nuskamba keistai ir nepažįstamai. ji sustingsta ir išblykšta. Pajutusi prisilietimą. bet velniškai seksualiai. man reikia informacijos apie vieną asmenį.. – tyliai sako ji. pone. – Sujunk mane su Velču. – Skambina ponas Velčas. Suteikia kasdienybei išskirtinumo. Nepaprastai malonu tai žinoti. Ji ne šiaip patraukli. – Velčai.. Striukė gerokai nutrinta ir ne kažin kokios kokybės. Sėdėdamas prie rašomojo stalo ir laukdamas skambučio.... Subirbia telefonas. Aš net rizikuočiau sakyti.Hm.. kad ji graži. o ji stovi šalia ir nerimsta. ji puola į kabiną. . Panelei Anastazijai Stil derėtų rengtis geriau.. Taip! Aš ją taip pat veikiu. Apie šią merginą turiu sužinoti daugiau. Lifto durys atsidaro. – Kristianai. – Taip. – atsisveikindamas ištariu. Greičiau.....

Sąsk. Heivenheitsas. Vankuveris.0 Ankstesnis išsilavinimas | Monteseino vidurinė mokykla Gabumų mokslui testo rezultatas | 2150 Darbinė veikla | Kleitono ūkinių prekių parduotuvė. 1970-07-18 1989-03-01 ištekėjo už Frenko Lamberto. Monteseinas. Lambertas (1969-09-01–1989-09-11) Motina | Karla Mei Vilks-Adams. Portlandas. 309361. 2007-01-31 išsiskyrė 2009-04-06 ištekėjo už Bobo Adamso Politinės pažiūros | nenustatytos Religiniai įsitikinimai | nenustatyti Lytinė orientacija | nenustatyta Artimi santykiai | šiuo metu nenustatyti Gal šimtąjį kartą įdėmiai skaitau prieš porą dienų gautą išsamų gyvenimo aprašymą mėgindamas kaip nors įminti paslaptingosios panelės Anastazijos Rozos Stil mįslę. | 360-959-4352 Socialinio draudimo Nr. šiaurės vakarų Vankuveris. Žalioji gatvė 7. Profesija | Paskutinio kurso studentė Vašingtono valstybinio universiteto Menų ir mokslų koledže studijuoja anglų kalbą ir literatūrą Balų vidurkis | 4. Vašingtono valstija. Vankuveris. nuo 1989-09-11 našlė 1990-06-06 ištekėjo už Reimondo Stilo. Niekaip negaliu išmesti iš galvos tos prakeiktos mergužėlės ir . likutis 683. Nr. Vašingtono valstija Adresas | 1114 SW. 2006-07-12 išsiskyrė 2006-08-16 ištekėjo už Stiveno M.2011-ŲJŲ GEGUŽĖS 14-OJI. | 987-65-4320 Bankas | „Wells Fargo“ bankas. Mortono. kasininkė pardavėja (ne visa darbo diena) Tėvas | Franklinas A. ŠEŠTADIENIS ANASTAZIJA ROZA STIL Gimimo data | 1989-09-10. gim. Sąsk.16 JAV dol. WA 98888 Mobiliojo telefono Nr.

ką radau parašyta paskutinėje eilutėje ir apie ką nė akimirkos nesiliauju galvojęs. turiu ją vėl pamatyti. kaip liaunas rožės žiedas švelniai nuraudusius skruostus. Aš nepratęs laukti. tai gal ji lesbietė? Prunkšteliu vos pagalvojęs. Prikąsta apa​tinė lūpa mane visada jaudina. O gal vis dėlto sudomins? Tik. Visą savaitę žinojau.. Man tik reikia truputį prasiblaškyti ir . ar ji apskritai gali tapti gera nuolankiąja? Pakraipau galvą. šios geidulingos mintys neduoda man ramybės. Nekantrauju vėl ją pamatyti – šviesiai mėlynos jos akys mane persekioja net sapnuose. kad panelė Stil yra tiesiog per jauna ir mano siūlymas gali jos nesudominti. kad. Flinui apie tai neužsiminiau ir labai dėl to džiaugiuosi. nieko. išskyrus tai.. – penkias varginančias dienas. Grėjau.tai mane ima ne juokais siutinti. Ir štai aš čia. Taigi. Ko čia atlėkei? Žinojau. kai ją pažinau. prisimenu akivaizdų jos drovėjimąsi. Tu kvailys. kad taip bus. panele Stil? Lytinė orientacija nenustatyta.. mat dabar elgiuosi kaip manijos apimtas moterų persekiotojas. Negaliu pakęsti laukimo. kad negyvai nukankintų paskaita apie naujausius į sprendimą orientuotos psichoterapijos laimėjimus. Laukiau penkias dienas. pagavau save prisimenant ir sakinys po sakinio kartojant tą interviu. Nenoriu. kurioje ji dirba. kurį ji man uždavė imdama interviu.. Mano turėtos moterys iš karto suprato. Prieš akis iškildavo diktofoną grabinėjantys jos pirštai. Dabar labiausiai baiminuosi. tik jai vienai būdingas gestas. Kodėl neturite vaikino. kaip kiša už ausies plaukų sruogą. Žinojau nuo tos akimirkos. gal ją pamiršiu. Prisimenu klausimą. Nuo tos akimirkos. O gal reikėtų pasipasakoti? Bet ne. Mėginau spirtis. ko iš jų tikiuosi. Iš jos gyvenimo aprašymo nesužinojau nieko ypatingo. Praeitą savaitę.. nes tai labai mažai tikėtina.. atvažiavau čia ir kaip paskutinis asilas stypsau automobilių aikštelėje gerokai apleistame Portlando pakraštyje. Dėl to čia ir atvažiavau. – mat norėjau pasitikrinti. jos prikąsta lūpa... Pastatau automobilį prie nedidukės Kleitonų šeimai priklausančios ūkinių prekių parduotuvės. Portlando pakraštyje. Dėl to tu ir čia. Dar niekada nesu lakstęs paskui moterį. sėdėdamas itin nuobodžiuose susirinkimuose. Taip. kai stovėdama lifte ji ištarė mano vardą.

besidarbuojanti ūkinių prekių parduotuvėje. kurios dabar trokštu... .. Mano kotas akimirksniu nubunda ir trūkteli. Ji visiškai sutelkusi dėmesį į darbą. Jau buvau spėjęs pamiršti. Gal taip nereaguočiau. suirztu. nepaprastai patraukli.. Ką gi. Ji susikūprinusi stovi prie prekystalio neatitraukdama akių nuo monitoriaus ir kramsnodama riestainį. lyg būčiau pamatęs ją pirmą kartą. Ak. sukoriau gana tolimą kelią.. Viską. Pažiūrėkime. Ji perveria mane skvarbiu žvilgsniu. jei surakinčiau ją antrankiais. Prekybos salė didesnė. ar ne... keliais skečiamaisiais žiedais.. sugaištu net tris sekundes. Paskui išsiblaškiusi nusibraukia prie lūpų kampučio prilipusį trupinį.. – Pone Grėjau. panele Stil. Malonu vėl jus matyti. ar panelė Stil tikrai tokia žavi. kokios galimybės ūkinių prekių parduotuvėje atsiveria tokiems kaip aš. Štai ko man reikia. elgiesi kaip koks keturiolikmetis. užverstų tokioms parduotuvėms įprastu šlamštu. suakmenėja.. monotoniškai nuskamba elektroninis varpelis. tad turiu progą atidžiai ją apžiūrėti. kokią prisimenu. Po velnių. jau beveik pietų metas. pirkėjų nedaug.... nors. Net ir nuvijęs visas geidulingas mintis turiu pripažinti. Spektaklis prasideda.vienintelė pramoga. Kaip ir buvo galima tikėtis. Atmintis manęs neapgavo. Grėjau! Man žengiant pro duris. Taip. nei atrodo žvelgiant į parduotuvę iš gatvės. jos reakcija vis dėlto man palanki. O paskui ji pakelia akis ir. Kol ją pamatau. – Panele Stil! Koks malonus netikėtumas. nebūtinai tokia eilės tvarka. kyšteli pirštą į burną ir nulaižo. ar ši atsakomoji reakcija man palanki. – sutrikusi ir vos atgaudama kvapą ištaria ji. čia dvi eilės lentynų. pardavėja.. ko man reikia. Pajutęs savo kūno reakciją. yra.. – Kaip tik buvau netoliese. dažniausiai perku internetu. kad ji patraukli. dabar jaučiasi tiesiog sukrėsta. Susirasiu žaviąją panelę Stil ir puikiai praleisiu laiką. Įsitempiu taip. – bet nežinau. ir nors šeštadienis. kodėl nepapildžius savo atsargų vienu kitu naudingu daikčiuku: lipnia juosta.. – manau. Man reikia šį bei tą įsigyti. bet jei jau užsukau. išdulkinčiau ir nuplakčiau. Hm.

. klausia ji. Čia tikrai viskas kartu: ji miela. – Norėčiau įsigyti kelis daikčiukus. Apie tokį gyvenimo būdą – mano gyvenimo būdą – tikriausiai nieko nėra girdėjusi. Norėtumėt. Parodykite man juos. Ji vilki prigludusius sportinius marškinėlius ir mūvi aptemptus džinsus. bet labai norėčiau jai apie tai papasakoti... o ne tą maišą primenantį šlamštą. ką galiu nuveikti sumezgęs kelis kabelius. ji atsitiesia kaip ir tąkart. ir pamalonina mane nelabai nuoširdžia šypsena. – Ana. skirta klientams. Mano vardas Ana. kad žengtų pirma ir rodytų kelią. kad keliauti. ne. jokie kiti tikrai netiktų. Tačiau dabar svarbiausia išsiaiškinti. kurias labiausiai vertinu rinkdamasis nuolankiąją. – Prašyčiau. Ilgi į uodegą surišti plaukai nelyginant metronomas švytruoja besisūpuojančių klubų ritmu. kaip bus smagu. Vadinasi. buvo verta. ir progą pasigrožėti iš kojų verčiančiu jos užpakaliuku. pone Grėjau? Giliai atsidususi. mandagi. Per daug skubi ir užbėgi įvykiams už akių. priglausti jo galiuką prie smakro ir užčiaupti jai burną. Mat eidamas iš paskos turiu ir laiko. Krūtinėje atgyja viltis. – Turime įvairaus ilgio. Ji avi sportbačius. – Atvykote į Portlandą verslo reikalais? – klausia ji išblaškydama mano mintis. panele Stil. Žaidimas prasideda. Mosteliu ranka. o krūtys – tobulos. kurį vilkėjo prieš savaitę. rodos.. Jos kojos ilgos.. – Prašom parodyti. ne lesbietė. Grėjau. Ji man tikrai neabejinga. rodos. imdama interviu. matyt. graži ir turi visas fizines savybes. Jos lūpos vis dar šiek tie pravertos iš nuostabos ir man tenka atsispirti pagundai ištiesti smilių. .. Oi. Atskridau iš Siatlo vien pasimatyti su tavimi ir šią akimirką atrodai taip. Firminius „Louboutin“ aukštakulnius. Kuo galiu jums padėti. kaip atrodytų. ar ji apskritai galėtų tapti nuolankiąja. kad parodyčiau? – atgavusi amą.Tikrai labai malonu. Tokiu pageidavimu užklumpu ją nepasiruošusią ir ji. – Kabeliai elektros reikmenų skyriuje. aštuntoje eilėje. panele Stil. Dar ne taip nustebtum pamačiusi. Patenkintas šypteliu. apsiavusi batelius nepadoriai aukštais kulniukais. Ji išeina iš už prekystalio ir mosteli į tarpą tarp lentynų. Įdomu. Pirmiausia reikia kabelių. liemuo liaunas. seksiu paskui jus. labai sutrinka. – virpančiu balsu ištaria ji ir nurausta...

Ak.Balsas spigus. ji kaip įmanydama stengiasi dėtis abejinga. atvykau pasimatyti su jumis.. Arba ji itin paslaugi. panele Stil. Pamėgink įtraukti ją į pokalbį. Ar ji iš manęs juokiasi? Ak. – Pageidausite dar ko nors? – greitakalbe išpoškina ji. arba nori greičiau išgrūsti mane iš parduotuvės.. ar ji sutiktų? Žvilgteliu į ją – stebeilija į sunertus savo pirštus. – pameluoju. Jis Vankuveryje. Šiaip ar taip. Jos veidas ištįsta. o nuo kvietimo pavakarieniauti? Tai bent būtų naujiena: vakarieniaučiau mieste su mergina. Išsirenku ilgesnių kabelių. – Prašyčiau čionai. – Šitie bus kaip tik.. Tiesą sakant. ir riešams. Laiko turi nedaug. – sako ji. o tai. – Lankausi Vašingtono valstybinio universiteto Žemės ūkio fakultete. – Šiuo metu finansuoju jo atliekamus tyrimus. Kaip į pasimatymą? Kažin. Tik.. Išsiblaškęs pirštais perbraukiu per pakuotes. nenutuokiu. – Dar norėčiau apsauginės dažymo juostos. – Ar tai jūsų plano pamaitinti visą pasaulį dalis? Ji šypsodamasi kilsteli antakį. – Kažkas panašaus. kuri galbūt taps mano nuolankiąja. O moterims retai pavyksta mane prajuokinti. – Ar ilgai čia dirbate? .. Grėjau.. – Apsauginės dažymo juostos dekoravimo skyriuje. Mane toks elgesys prajuokina. teikia vilties. – Remontuojate būstą? – Ne. jei tik žinotum. neremontuoju. jei taip. Ir nedrįsta pakelti į mane akių.. mielai ją sutramdyčiau. – priduriu. bet kaip yra iš tiesų. susijusius su sėjomaina ir dirvotyra. nuo ko pradėti? Gal vis dėlto ne nuo keisto interviu.. Prieiname prie kabelių – o jų čia esama skirtingų ilgių ir pačių įvairiausių spalvų. Nesnausk. Galėčiau tiesiog imti ir pakviesti ją vakarienės. ir bent jau tai yra tikra tiesa. jie lankstesni ir vieno pakanka surišti ir čiurnoms. o aš pasijuntu kaip pašlemėkas. – sumurmu.

. Šio sąlyčio atgarsį pajuntu tarp kojų. – Prašom keturis su puse metro natūralių plaušų virvės. aš ją veikiu taip pat kaip ir ji mane. Dieve. Klusniai kaip šunytis pėdinu iš paskos. pritvirtintų prie mano žaidimų kambario lubų. Sudejuoju neišleisdamas nė garso ir mėgindamas išblaškyti vaizdinį. Ji šiurkštesnė ir mėginant išsivaduoti greičiau nutrina odą... Anastazija? Matydama. Nors ir virpančiais pirštais.Suprantama. vis dėlto tuos puspenkto metro ji pamatuoja kaip tikra profesionalė. – Ar buvote skautė? – Organizuota grupinė veikla tikrai nėra pats mėgstamiausias mano užsiėmimas. Kai ji paduoda ritinėlį. mergina įsistebeilija į mane. Dieve. Gal jau pakaks. – Manau.. kad nenuleidžiu nuo jos akių. suteikdama man dar vieną progą pasigrožėti puikiu jos užpakaliuku. – Paimsiu šitą. mitriai nupjauna virvę. Prakeikimas! Ji išbąla. Ji sparčiai nužingsniuoja tarp lentynų.. aš namų darbus atlieku. storų trosų. Galbūt. – Ketverius metus.. kokia drovi. dar reikėtų virvės. Kitaip nei kai kurie žurnalistai. Iš dešinės kišenės išsitraukusi universalų peilį. špagato. mudviejų pirštų galiukai trumpai susiliečia. Neįsivaizduoju kodėl. man nėra jokios vilties. – O koks mėgstamiausias jūsų užsiėmimas. – Kokios virvės pageidaujate? Turime sintetinių ir natūralių plaušų virvių. Skubriai apsisukusi. . – Prašom čia. Tada pasilenkia ir paima du skirtingo pločio ritinėlius. kaip ši mergina kaba ant virvių.. Burnai užklijuoti platesnė juosta gerokai tinkamesnė.. – Gal reikia dar ko nors? – tyliai ir dusliai klausia.. išlemena ji. Mano mėgstamiausia. Rodos. pone Grėjau.. pažymėto lentele „Dekoravimas“. – priėjus prie juostų. ji nužingsniuoja tarp lentynų link skyriaus. atsakymą jau žinau. tvarkingai susuka ir sumezga slankiąja kilpa. Velnias... Įspūdinga. bet mergina staiga labai sutrinka...

Kad kartais. o aš. Netarusi nė žodžio. vertina! – Kombinezoną. mėgėjiškas meistravimas tikrai nėra pats mėgstamiausias mano užsiėmimas. jei neskaičiuosime jos klausimo „Ar jūs gėjus?“ – Juk nenorėtumėte susitepti ar susiplėšyti drabužių.. – lepteli ji.Man pavyks! – Knygos. Anglų rašytojų kūriniai. Visas tas sentimentalias širdelių ir gėlyčių gerbėjas. Dieve. – Meistrui mėgėjui? – nustebusi klausia ji. jos žvilgsnis vis dar įbestas į grindis.. – Dar ko nors? – duodama man porą mėlynų kombinezonų ir. Šį kartą nesusilaikau.. Įprastos. Ką dar patartumėte įsigyti? Noriu pažiūrėti.. – Kaip sekasi rašyti straipsnį? – teiraujuosi vildamasis. nesusigadinčiau drabužių. rodos.. Tramdydamas juoką linkteliu. gaudydama kvapą. nuseku iš paskos. mažyte. tiesa? – ji mosteli į mano džinsus. Vos susilaikau nenusikvatojęs. – Paimsiu kelis kombinezonus. kaip čia pasakius. – Hm.. visiškai sužavėtas. Vis dėlto nusprendžiu palengvinti jos kančias. – Ar pirksite dar ką nors? – Nežinau. Tai keisčiausias mano girdėtas dalykas. – sako ji. Mergina akivaizdžiai susigėdusi. Galėčiau lažintis. neduok Dieve. Ji nurausta kaip žarija ir nudelbia akis. Negerai. kad ji bent šiek tiek nusiramins. Klasikiniai romanai. ji apsisuka ir sparčiai nužingsniuoja tarp lentynų. Oi. klausia ji. . – Galiu ir nusirengti. – Kokios? – Na. kaip ji reaguos.. ji visiškai užvaldė ir mano mintis. kad ji turi omenyje Brontes ir Osten. ir kūną. Jos žvilgsnis nuslysta mano kūnu žemyn ir aš įsitempiu. Ji mane. Daugiausia anglų rašytojų kūriniai..

jei rytoj rytą. – Na.Ji pakelia akis ir. Juk galiu pasilikti Portlande. Ir labai tuo džiaugiasi.. papurto galvą. – Straipsnį rašau ne aš. jei tik. matyt. .. Galbūt rytoj. Taip. o ne apie save. Ji vis dar šypsosi. – Kokių nuotraukų ji norėtų? Ji sutrikusi kelias akimirkas spokso į mane. – Sutiktumėte nusifotografuoti? Šį kartą jai nepavyksta nuslėpti nuostabos. Vos apie tai pagalvoju. aš čia dar pabūsiu. tada. Pagaliau. Man nespėjus prasižioti. kad neturi originalių jūsų nuotraukų.. Joje yra mobiliojo numeris. ką atsakyti. Jei nepaskambins. Reklaminių fotosesijos nuotraukų. paskambintumėte. – iš džinsų kišenės išsitraukiu piniginę. kai susipažinome. Įdomu. Ji yra laikraščio redaktorė ir labai sielojosi. Kad ir „Heathman“ viešbučio kambaryje. grįšiu į Siatlą ir šią avantiūrą tiesiog išmesiu iš galvos. Tai ilgiausia jos šneka nuo tada. Tik turiu pasikviesti Teilorą ir liepti jam atvežti mano nešiojamąjį kompiuterį ir drabužių. nesumodama. Valdykis. Ji nusišypso ir jos veidas nušvinta nelyginant giedras vasaros ryt​metis. kaip pratęs. – Praneškite man apie rytojaus planus. jei tik mums pavyks rasti fotografą. kad negalėjo pati paimti to interviu. o Ketrina.. Grėjau. man šypteli. Santūriai linkteliu. prieš dešimtą. kad stogą rauna. Taip galėsiu praleisti dar šiek tiek laiko žaviosios panelės Stil draugijoje. Arba paprašyti pagalbos Elioto. žinoma. Dirbti viešbutyje. Tai yra. ar ne? Aš jų parūpinsiu. – Keitė labai apsidžiaugs. Mudvi gyvename viename bute.... Panelė Kavanag. Atkakliajai panelei Kavanag reikia nuotraukų. noriu praleisti su tavimi daugiau laiko. – Štai mano vizitinė. savaitgalį nėra išvykęs.. – Sutarta. akivaizdžiai pajutusi palengvėjimą. ir ji kalba apie kitą žmogų.. Tai ji rašo straipsnį.. Būtų gerai. pasijuntu prislėgtas. Ji atrodo taip. ji priduria: – Dabar vienintelis jos rūpestis tas. ir kur nors nesidulkina.

prie kurių mados dizaineris tikrai nepridėjo rankos.. kad nešdinčiausi. Jis žvilgsniu ryte ryja panelę Anastaziją Stil. Gal Velčo gauta informacija buvo netiksli? Gal šis vyrukas – jos vaikinas? Jis tinkamo amžiaus. kad ji to vyro neapkabina. nenuleidžia nuo jos geismą spinduliuojančių akių. tai aš. bet dėl to man ne kažin kiek palengvėja.... kad suraukiu antakius. Suprantu.. o iš tiesų. – Pone Kleitonai. pone Grėjau.– Ana! Mudu atsisukame ir tako gale pamatome jauną vyrą. minutėlei atsiprašysiu jūsų.. kad tai instinktyvi reakcija.. Šungalvis. ar tik jūs – ne Kristianas Grėjus? Ne iš Grėjaus įmonių holdingo? Taip. Man kraujas gyslose sustingsta.. be to. – ji perveria mane žvilgsniu. Jos darbdavio brolis. Po galais. ir kalba toliau: – Su Polu susipažinau vos pradėjusi čia dirbti. Pone Grėjau. čia Kristianas Grėjus. Gerai. kas šitas mulkis? – Hm... vilkintį drabužius.. Jis grįžo iš Prinstono. pasigailėtinas. Pervertinau savo galimybes. čia Polas Kleitonas. kaip ir jo. Tebeliesdamas ją. Patrauk nuo jos savo purvinas letenas! Sugniaužęs kumščius matau. Man derėtų išeiti. – Pala. Bet štai ji jam kažką pasako. atidžiai nužvelgia ir lieka stovėti apglėbęs per pečius. – stengiuosi kalbėti itin santūriai. Ji prieina prie jo ir tas tipas suspaudžia ją glėbyje nelyginant gorilos patinas.. ne draugužis. O ji susijaudinusi mindžikuoja ir jaučiasi labai nepatogiai. . Šios parduotuvės savininko brolis. kad juodu ne pora. vyrukas žingteli atatupstas. – Rankos paspaudimas silpnas. ima viską išsamiai aiškinti. Tada juodu ima apie kažką šnabždėtis. kur studijuoja verslo administravimą... plaukai. kaip suprantu. bet aš žinau. – Pone Grėjau. nori man pasakyti. Ši mergina ne juokais krito man į akį. – Hm. Ji įsišneka. Iš pirmo žvilgsnio tai nieko nereiškiantis gestas. bet tas palengvėjimas toks milžiniškas ir toks netikėtas. kurio potekstės nesuprantu. nors susitinkame nedažnai. kvaily tu.. jog jis nebyliai jau pareiškė į merginą pretenzijas ir leidžia man suprasti. Velnias. atšlyja palietusi dilbį – ne plaštaką! – ir jį tarsi atstumia.. Juodu pora. Man palengvėja. Polai.

. Po galais. – Čia tai bent! Gal galėčiau būti jums kuo nors naudingas? – Anastazija mane jau aptarnavo. rodydamas baltus kaip sniegas dantis ir didžiausią pagarbą. Bet kaip paklausti? Be to. pažvelk į mane! Noriu vėl pamatyti jos veidą ir suprasti. Po perkūnais. tiesiog man akyse. ar aš pasirengęs priimti nuolankiąją. .Ir per akimirką. – atsisveikina ji ir vyrukas palengva nužingsniuoja į parduotuvės gilumą. be to. Štai ir viskas. kol dingsta iš akių. tie garsai maloniai slysta man liežuviu. ar galiu tikėtis. Ir. kokių nuostabių galimybių atvertų tos papildomos pamokos. Jos vardas nuostabus. Tad galbūt iki rytojaus. pone Grėjau? – Ačiū. Anastazija. paruošti ją man įprastiems santykiams galėtų būti ne mažiau įdomu nei paskui bendrauti. kad ji bent pasvarstys. Tik ar ji apskritai kada nors būtų tam pasiruošusi? O gal aš skaudžiai klystu? Ji grįžta prie prekystalio ir. – Iki. Ir buvo labai dėmesinga. Turiu išeiti. nuskenuoja mano pirkinius. – sumurmu. Ji linkteli ir atiduoda man kreditinę. mano laikas išseko. O dabar nešdinkis. – Taip. – Iki. – Gal pageidausite dar ko nors. Užsimerkęs mėginu įsivaizduoti. paskambinkite man. neatitraukdama akių nuo kasos aparato. – Keturiasdešimt trys doleriai.. jis puikiai tinka tokiai gražuolei merginai. Polai. klausia ji. Pagaliau ji pakelia galvą. ar leistis į tokius santykius. pone Kleitonai. – Gerai. Privalau išsiaiškinti.. ką ji galvoja. ar dar kada nors ją pamatysiu. o aš vis tiek nežinau.. Palydžiu jį žvilgsniu. prie kokių esu pratęs.. – Puiku. jis iš viršininko virsta nuolankiu tarnu. viskas? – Norėsite maišelio? – kai paduodu „American Express“ kreditinę. daugiau nieko nereikia.. – neriasi iš kailio jis. Ji vikriai sudeda pirkinius į maišelį. – Jei norėsite fotosesijos. kuri apie tokį gyvenimo būdą nieko nenutuokia? Jai reikėtų papildomų pamokų. Ana.

kad Elena dabar manimi didžiuotųsi. Niekada nemėgau. kol vaikščiojau po Foresto parką. Tai gerai. ir Teiloras atsiliepia. Taigi turiu kelias valandas Portlande. dar prieš pirmąjį signalą. Sutelkęs tiek valios. spusteliu vienetą. daugiau nieko įdomaus neišvystu. Įjungiu greitojo numerių rinkimo režimą.. Gal žingsniuodamas atsikratysiu šio keisto visą kūną apėmusio alkio? PRAĖJO PENKIOS VALANDOS. – Bus padaryta. kol lauksiu ir žiūrėsiu. tačiau. O ką daryti su „Čarliu Tango“? – Pasakyk Džo. Nors dabar jau niaukiasi.. laukti. po velnių. Savaitgalį praleisiu Portlande. ji maloniai nustemba. kad ja susidomėjau. kad nuskraidintų jį į tarptautinį Portlando oro uostą. be keistoko fasado. – Beje. – Klausau. Ką veikti? Manau. šūsnį po juo padėtų dokumentų ir pagriebk drabužių. – Užsakyk apartamentus „Heathman“ viešbutyje. Ji nestovi prisiplojusi prie vitrininio lango ir į mane nedėbso. oras buvo . per kurį matau parduotuvės laukujes duris. Anastazija. Bet dabar teks laukti. Nežvilgteliu.Negaliu tiesiog imti ir išeiti. Taip. ar ta mergina taip pat manimi susidomėjo. ir ką aš sau maniau? Stoviu prie lango savo apartamentuose „Heathman“ viešbutyje ir žvelgiu į gatvę. Baigęs pokalbį. nepaisydamas visų sveiko proto protestų. regis. sere. Paskui pakeliu akis į užpakalinio vaizdo veidrodėlį.. o žaviosios panelės Stil skambučio taip ir nesulaukiau. ir žvelgdamas tik į priekį. išeinu iš parduotuvės. Po velnių. Turiu kaip nors perduoti žinią. išsitraukiu iš kišenės mobilųjį ir įlipu į išsinuomotą automobilį. dar paimk kompiuterį. aš jos geidžiu. tad man reikia sportinio automobilio. kad panelė Kavanag negalėjo pati paimti interviu. Maždaug po trijų su puse valandos būsiu pas jus. Persimetęs per petį maišelį su pirkiniais. įjungiu automobilio variklį.. Tyčia neatsigręžiu per petį ir į ją nežvilgteliu. Nežvilgteliu. – Pone Grėjau. Rodos.. Gaila. Džiaugiuosi. ir vėl. – tarsteli jis. sere. Nemėgstu laukti. kad turėčiau kuo persirengti. būtų laikas pasivaikščioti..

Išgirstu ją tyliai aiktelint ir tas garsas iš karto aidu atsiliepia man tarpkojyje. kad neskambina. Ir apskritai ar aš kada laksčiau paskui moterį? Grėjau.. bet. malonu jus girdėti. tyliai kalbanti panelė Stil.. kad galbūt praleidau skambutį.. pažiūrėkim... Kol mąstau. Kur jums būtų patogu.. labai nuliūstu. kad naktį teks leisti vienam. rytoj pusę dešimtos ryte.. užmetu akį į telefono ekraną.. Kvaila buvo čia skristi. Sunkiai gaudanti kvapą. – Hm. Sakykim.pakenčiamas.. bet labiausiai pykstu ant savęs. – Panele Stil.. jei sutiksite. Rytoj. Išsišiepiu iki ausų kaip paskutinis avigalvis. – Hm. Atsidūstu ir. bet kažkur lyg ir matytas numeris su Vašingtono apygardos kodu. nebeslėpdama palengvėjimo ir džiaugsmo.. tik veltui gaištu laiką. „Heathman“ viešbutyje. ką daryti. susitiksime ten.. susinervinusi. Ramiai? Ne. susiimk. sere? Mano kambary. aš ir kabeliai. Bent jau Teiloras atvyko ir dabar turiu visus reikalingus daiktus. Pone Grėjau. Ar tai ji? Atsiliepiu. Ji man neabejinga. Kaip ir aš jai. tik kad pasivaikščiojęs jaudulio neatsikračiau. – linksmai sako ji. Čia Anastazija Stil. KAI PAKELIU AKIS NUO MONITORIAUS. . Rodos. Tik tu. kai į mano kabinetą stačia galva įpuolė panelė Stil. ramybės nerandu nuo tos akimirkos. Pagalvojęs. Puiku. Aha. Sekiodamas paskui tą merginą. tarsi būčiau ką tik nubėgęs dešimt mylių. Nirštu ant jos. vildamasis. o jo šviečiančiame ekrane užrašytas nepažįstamas. – Apsistojau Portlande. ima vibruoti ant poliruoto stalviršio gulintis mobilusis. mano apartamentus gaubia pilkšva prieblanda. dėl nuotraukų straipsniui. ar tiks? – Gerai. į vakarą mano reikalai ėmė taisytis. man niekas neskambino. Turiu perskaityti Barnio ataskaitą apie jo skyriuje atliktus bandymus su grafenu ir viešbutyje galiu ramiai dirbti. Staiga širdis ima daužytis taip. norėtume susitarti dėl fotografavimosi.

panele Stil. Po galais. Atsiremiu į krėslo atlošą ir. kol ji dar nepajuto.– Nekantriai lauksiu. žvelgdamas į tirštėjančių sutemų gaubiamą miesto panoramą. o gal vis dėlto pavyks? . kaip jaudinuosi ir koks jaučiuosi patenkintas. Pasiskubinu baigti pokalbį. pirštais persibraukiu per plaukus.

Mėlynos akys. – Labas rytas. . ristele grįždamas į viešbutį. pasileidžiu Vilameto krantine. sėdu prie pusryčių stalo. Tapsint per grindinį.. Jie šeši šimtai pirmame kambaryje. tad nuveju ją ir. pasimatymą? Na. ar aš tik gaištu laiką? Lifto kabinoje esu vienas. Gal pakviesti ją kavos? Kaip į. pone Grėjau. prabėgu pro kavinę. sere. KAŽKAS ENERGINGAI PASIBELDŽIA į duris. tad imu daryti tempimo pratimus. Įdomu. Šio jausmo nuo seno negaliu pakęsti ir tikrai neketinu alkanauti. Ar jie jau pasiruošę? – Taip. Tai ne pasimatymas. Ši absurdiška mintis mane prajuokina. Gal tuomet pavyktų šiek tiek daugiau sužinoti apie šią paslaptingą merginą ir suprasti. pro debesis šypteli saulė ir pajuntu atgaunąs viltį.. nusprendęs dar kartą patikrinti savo kūno galimybių ribas. o tada eiti praustis po dušu. kai susipažinome. ne. Patarnautojas atneša pusryčius ir susigriebiu esąs baisiai alkanas. NUO BESIPLĖŠANČIO MOBIO PO DVIEJŲ VALANDŲ.. Nuo tos dienos. Vis dar mūvėdamas treningo kelnes ir nusprendęs pirma pavalgyti. Dabar pusė septynių ryto ir aš mėginu pravėdinti galvą. o kiekvieną sakinį baigė žodžiu „sere“.. SEKMADIENIS užgultomis ausimis Sautvest Salmono gatve risnoju link Vilameto upės.2011-ŲJŲ GEGUŽĖS 15-OJI. ar ją artimesni mudviejų santykiai domintų. tylus balsas. Atidarau jas ir randu prie slenksčio stovintį Teilorą. sapnai tapo malonia atgaiva nuo anksčiau kartais lankydavusių košmarų. Tai būtų tik pašnekesys. ji klūpojo prieš mane. – Labas rytas. ką apie tai pasakytų Flinas? Ši mintis mane trikdo. Treniruotę baigiu savo apartamentuose ir pirmą kartą nuo tos akimirkos. Šiąnakt sapnavau ją. jaučiuosi ramus ir susikaupęs. kai atvykau į Portlandą. savotiškas interviu.

pajuntu jai šiokį tokį palankumą. Įdomu.. ar per visą savo privilegijuotą gyvenimą ji bent kartą yra patyrusi kokių nors sunkumų. Visiškai savimi pasitikėdama. 601 kambarys pilnas žmonių. – Atkaklioji panelė Kavanag. . Ji gana aukšta. Gal džinsai ir sportbačiai – jos skiriamasis ženklas? Džinsai nėra labai patogus drabužis. žvilgantys ir siekia krūtis. – Padariau tai su malonumu. o ši parausta kaip šviesoforo signalas ir iš tiesų mane pamalonina. – Dėkoju. Kaip laikotės? Tikiuosi. kad susipažinau su žaviąja panele Stil. Ką tik išėjau iš dušo ir mano plaukai dar drėgni. susipažinkite su Ketrina Kavanag. Nors ir nenoromis. Paskubomis dar žvilgteliu į ciniką širdžių ėdiką veidrodyje. o tada žengiu į koridorių ir paskui Teilorą einu prie lifto. Palaidi plaukai vešlūs. jaučiatės geriau? Anastazija sakė. – atsakau ir žvilgteliu į Anastaziją. bet tikrai išryškina dailias jos kojas. o po juo – baltus sportinius marškinėlius. akivaizdžiai besirūpinanti savo išvaizda. stovinčią pernelyg arti ir laukiančią mano dėmesio. – sako ji. – sako Ketrina. bet akis paveldėjusi iš motinos. Patraukliai nuraudusi. puikiai atrodanti. avi sportbačius ir vilki tamsiai mėlyną švarkelį trumpomis rankovėmis. o jai turiu būti dėkingas. Ji mūvi prigludusius džinsus. Ji stovi nuošaliau nuo visų. vis dėlto paleidžiu jos ranką ir pasisuku į atkakliąją panelę Kavanag. ji mosteli į savo draugę. – Ačiū. pone Grėjau.– Tuoj nusileisiu. kad skyrėte laiko fotosesijai. ji tvirtai paspaudžia man ranką ir aš suabejoju. bet ją pamatau iš karto. labai panaši į tėvą. – Štai ir vėl susitikome. plieskia šviesos. visur pristatyta prožektorių. Jos tokios skirtingos. jau pasveikau. – ne kam kitam. Uždarau duris ir susikišu marškinių skvernus už pilkų kelnių juosmens. panele Stil. Pagalvojęs apie tai. Ar tik aš vienas verčiu ją raudonuoti? Man patinka taip manyti.. bet man tai nė velnio nerūpi. kad praeitą savaitę buvote susirgusi. – Pone Grėjau. Nebūk juokingas. kodėl šios merginos draugauja. Ji spaudžia mano ištiestą ranką ir staiga mane apima noras stipriai ją sugniaužti ir pakelti prie lūpų. Jos akys – kaip visada atimančios žadą – man artinantis dar plačiau atsimerkia. Grėjau.

Labai. Noriu. rodos. Prakeikimas! Akims apsipratus su šviesa. visa nušvinta. O tada ji prikanda apatinę lūpą ir pajuntu gerklėje daužantis širdį. įjungia prožektorius ir šviesa mane trumpai apakina. fotografas savo darbą išmano ir užduotį atlieka labai susikaupęs. Anastazija. pažaiskime.. Mudu su Rodrigesu paspaudžiame vienas kitam ranką ir jis į mane niūriai dėbteli. – Dar kartą dėkoju. Leidžia suprasti. kad ji liautųsi į mane spoksojusi. o jos pavyzdžiu paseka ir fotografas. Ketrina paprašo manęs atsistoti. imu dairytis žaviosios panelės Stil.. kur pageidautumėte mane fotografuoti? Mano žodžiai nuskamba kaip iššūkis ir vaikinui tai nepraslysta pro ausis. Paslapčia stebiu panelę Stil. ir mergina.. tik jis nužvelgia mane nė nemėgindamas slėpti nepasitenkinimo. – įsiterpia Anastazija ir. bet po akimirkos įsikiša Ketrina ir mosteli į krėslą. ar nevertėtų keisti apmesto plano. pone Grėjau. jos žvilgsnis – atviras ir tyras. – Pone Rodrigesai... Hm.. tad pasvarstau. Ką gi. Kitas jaunuolis. Tarsi įspėja mane. vaikeli. Rodos. Ar juodu dulkinasi? – Pone Grėjau. Jo . kad pasitraukčiau. mūsų fotografas. Nuleisk akis. tarsi išgirdusi mano įsakymą. Po velnių.– Tai Chosė Rodrigesas. Rodrigeso padėjėjas. Ar ji visada stengiasi likti šešėlyje? Gal todėl jiedvi su Kavanag ir draugauja: jai patinka likti antrame plane ir leisti Ketrinai mėgautis aplinkinių dėmesiu? Hm. Ji stovi kambario gale ir stebi fotosesiją. vos apie jį užsimena. Ji mėgsta viskam vadovauti. Rodrigesas tiesiog praskysta. nė akimirkos nenuleidžiančią nuo mūsų akių. Ar jis – jos vaikinas? Pamatęs meilią Anos šypseną. pirmoji nukreipia žvilgsnį kitur. Mudviejų žvilgsniai susitinka. Rodrigesui tebespragsint fotoaparatu. Ji jam patinka. nuolankioji iš prigimties. Netrukus fotosesiją baigiame ir suprantu sulaukęs dar vienos geros progos. paspaudžia man ranką. Ketrina energingai prieina. Gera mergaitė. Atsisėdu gerokai pralinksmintas šios minties.

pone Grėjau. bet pajuntu. laukiu.. ragindamas žengti pro duris.priešiškumas mane gerokai linksmina. – Pasikviesiu tave. – Klausykit. išsišiepiu iki ausų. o akivaizdžiai suglumęs Teiloras kaip įmanydamas mėgina neišsiduoti. Koridoriuje ji stovi čiupinėdamasi plaukus ir narstydama pirštus. bet netrukus. kad nieko nebegali girdėti. Liekantiems kambaryje mandagiai ištariu vieną kitą banalybę ir mosteliu jai. pakviečiu Aną kavos ir. iš kambario išeinu ir aš. – nustebusi linkteli ji. – Turiu visus parvežti namo. Grėjau. Matyt.... sulaikęs kvapą... – sakau ir mandagiai jai linkteliu. kaip galėčiau ją nuraminti. O iš tiesų noriu pasikalbėti su Ana. kol jis įžengia ... Ar dabar galite išgerti su manimi kavos? – Na. – Na štai. Man dingteli. ar tai geras. – Ar jie gyvena universiteto miestelyje? Ji linkteli ir aš paprašau Teiloro parvežti Anos draugus namo.. jis nužingsniuoja koridoriumi. o kai jis nutolsta nuo mudviejų tiek. Oi. mosteli ilgomis blakstienomis. kad atsidurtų kuo toliau nuo Rodrigeso. – Teilorai! – šūkteliu ir Ana krūpteli. – Nekantrauju perskaityti straipsnį. – Gal galėtum atnešti mano švarką. Teilorai. Prakeikimas! Ji mėgina atsisakyti.. ar blogas ženk​las. Teilorai? – Žinoma. tik nežinau. panele Kavanag. sere. Jei luktelėtumėte. – sakau. Teilorui visai nebūtina vežti jų namo. leidžiu jai grįžti į kambarį. ką atsakys. Apsisukęs ant kulno ir tramdydamas iš juoko trūkčiojančias lūpas. Manęs laukia pasimatymas! Pravėręs duris. būsiu ją sunervinęs. kad šios mintys labai blaško mano dėmesį. Ji kelis kartus sumirksi. tai tikrai. jei tik žinotum. Liksiu nieko nepešęs. Spindinčiomis akimis ji pažvelgia tiesiai į mane. – Ar galė​tumėte trumpam paėjėti su manimi. Naudokis proga. Man tarsi akmuo nuo širdies nusirita. vaikeli. apsikeisčiau su Keite automobiliais. lydimas Teiloro. Prisimerkęs žvilgsniu lydžiu Teilorą tol. O jos pirštai vis nerimsta. – nusiminusi atsako ji. panele Stil? – paklausiu pasivijęs ją prie durų. – ji nutyla nebaigusi minties. – Žinoma.

Netrukus ji pasirodo koridoriuje ir aš lengviau atsikvepiu. bet pastebiu. kad būtų ką tik su kuo nors bučiavusis. ji derasi su Ketrina dėl apsikeitimo automobiliais. nugara atsirėmęs į sieną. . nešinas mano švarku. – Tik po jūsų. važiavo į Siatlą imti interviu. Neatrodo. sere? – Ne. Matyt. ji sukorė nemenką kelią. Šiaip taip nuslepiu savo susižavėjimą. Tad paklausiu. Kai prieiname prie liftų. Ramiai. Nekreipdami į juos dėmesio. paspaudžiu iškvietimo mygtuką ir durys beveik iš karto atsidaro. kad Anastazijos veide šmėsteli išdykėliška šypsena. – ryžtingai sako Ana. Jos balsas skamba šiltai. Gal atsisveikindama Ana jį net pabučiuoja? Prakeikimas. Po galais. kai ji eina pro mane. mat dėl būsimo straipsnio sėkmės mane reikia nuraminti ir palankiai nuteikti. Arba šnekasi su Rodrigesu ir aiškina. kaip jiedvi sutaria. Akivaizdu. O kai ją pasiveju. kad Anai ši draugystė labai svarbi. ir ką aš jai pasakysiu? Gal: „Ar sutiktumėte būti mano nuolankiąja?“ Ne. maloniai. – Gerai. Grėjau. o tada. Aistringai besiglėbesčiuojantys jaunuoliai sutrikę vienas nuo kito atšlyja. Teiloras paduoda man švarką ir. – Nuo pat pirmo kurso. Ačiū. kad tik nueis su manimi kavos. kad panelė Kavanag taip pat vertina šią draugystę ir gerbia Aną. Ji gera mano draugė. – Pageidausite dar ko nors.į lifto kabiną ir dingsta man iš akių. palikęs mane kaip paskutinį kvailį stypsoti koridoriuje. grįžta Teiloras. – eime kavos. Neskubėk. Ar ilgai dar teks laukti Anastazijos? Užmetu akį į rankinį laikrodį. ar seniai jos pažįstamos. ir aš viliuosi. panele Stil. nueina. Tačiau nuraudę skruostai labai sumenkina jos pastangas demonstruoti man pasitikėjimą savimi. man labai rūpi daugiau sužinoti apie jos santykius su Ketrina ir ypač apie tai. imu laukti panelės Stil. Ketrinai susirgus. Mano sąmonę užtemdo niūrios mintys. Po kelių minučių. žengiame į lifto kabiną.

Taip. – Nusprendėte aplankyti Portlandą? – Taip. ko pageidautumėte? – užkalbina mane vyresnė pardavėja spindinčiomis akimis. Panelė Stil atrodo tokia pat nekalta kaip ir jie. Ir dar keksiuką su šilauogėmis. Ir ji šiaip taip išlemena: angliškos pusryčių arbatos. aš. sako ji. Galbūt mano poveikis jai ne toks stiprus. ir mudviem žingsniuojant šaligatviu vėl imu abejoti savo elgesio motyvais. persibraukia ranka per šviesiai kaštoninius plaukus ir nužeria jų sruogas nuo peties ant nugaros. kad tas nuoširdus ir nekaltas jaunuolių kikenimas tikrai žavus. kad jos delnas vėsus. gražuoli. ne. bet. Nieko panašaus dar nesu girdėjęs.. kabinoje tvyro nepatenkintos aistros nuojauta. Ir cukraus? – Ačiū.. Tik ar ji nori to. Dar angliškos pusryčių arbatos. – Laba diena. o ne šaltas ir drėgnas. – Prašyčiau kavos su plakto pieno puta. Tai nervina ir atitraukia dėmesį nuo mano susidomėjimo objekto – Anastazijos.. man taip patinka jausti delne jos ranką. Arbatos. Vis dėlto turiu pripažinti. ką ketinu pasiūlyti? Lifto durims atsidarius. – Norėtumėte ko nors užkąsti? – Dėkoju. Tai tik gražus veidelis. Man tenka laukti eilėje ir klausytis dviejų prie prekystalio besisukančių apkūnokų pardavėjų. mieloji.Visą laiką. ar ją skleidžia jaunuolių porelė. kaip norėčiau? Ši mintis labai prislegia. – ji papurto galvą. kaip tikėjausi. Ji per jauna.. – Ne kavos? – Nesu didelė kavos mėgėja. o tiksliau. maišelis atskirai. kol leidžiamės į pirmą aukštą. Ir nežinau. Kavos namuose leidžiu jai išsirinkti stalelį ir paklausiu. Netrukus išgirstame drovų už nugaros likusios porelės kikenimą. Jei Anastazija vis dėlto apsigalvotų ir nuspręstų ko nors užkąsti.. – stebeilydamasi į pirštus. paikai juokaujančių su kiekvienu klientu. – Ir kodėl tie liftai šitaip veikia žmones? – suburbu. – Gerai. ne. tik kad maišelis nebūtų įmerktas į vandenį. paimu ją už rankos ir pajuntu. po galais. man labai palengvėja.. ar. . Geidžiu jos. Ji visiškai nepatyrusi. ko norėtų. puodelio verdančio vandens ir maišelio su arbatžolėmis ant lėkštutės.

. o ji paskubomis nukreipia akis kitur. Po akimirkos ji maišelį išgriebia ir padeda ant lėkštutės. apie ką galvojate. išeisite į lauką pasimėgauti saule. koks vyras jai patiktų. kad Ana kalba apie tai. – pamerkusi akį. Po velnių. – Kasoje susimokėkite. – tarsi nė negirdėjusi klausimo sako ji. Grėjau. mano lūpų kampučiai virpčioja. Ką gi. Ana sėdi praradusi žadą ir akivaizdžiai susidrovėjusi. įžangos pakaks. apie mane? – Daug atiduočiau. Susiimk. – Šiandien oras jau geresnis. – priėjęs sakau. aukseli. užsikišk ir pasiskubink.. – Tikiuosi. Ji šneka apie arbatą. Vos tramdau juoką. Žiūriu. – Tikrai. o aš padedu ant stalelio padėklą su jos arbata ir savo kava. – iškošiu pro sukąstus dantis ir žvilgteliu į Aną. kad privalau įsiminti: angliška pusryčių arbata – jos mėgstamiausia. Ji krūpteli. – Štai. Ji mane stebi. vertina? Krūtinėje sužibusi viltis ima sparčiai stiprėti. Kodėl? Gal iš tiesų ji nenori čia būti? – Tai apie ką galvojote? – vėl paklausiu. – Ir aš tikiuosi. Stebi ir. laikas pereiti prie sandorio. – padėkoju ir šiaip taip prisiverčiu nusišypsoti. Gal. kaip ji įmeta maišelį į arbatinuką. – Ačiū.. kad sužinočiau. o Ana ima čiupinėtis su arbatos maišeliu. kad arbatą mėgsta juodą ir silpną. . virš nosies atsiranda nedidukė V raidė. pardavėja ant mano padėklo pastato gėrimus. man šmėsteli mintis. Prie stalelio sėdinti Anastazija spokso į savo pirštus ir nežinia apie ką galvoja. Tai lyg įmantrus ir pakrikas spektaklis.– Atvažiavote praleisti savaitgalio? – Taip. ir linkiu geros dienos. o man dingteli. – Šią arbatą mėgstu labiausiai. – Ar jis – jūsų vaikinas? Kai ji suraukia antakius. išrausta. – Kas? Atsakymas man palankus. Kai ima pasakoti..

mažyte. jis tikrai trokšta šio to daugiau. o aš ją maitinu – gabalėlį po gabalėlio. Na. ji vėl įsispokso sau į rankas. ir staiga jau įsivaizduoju. kad jis mano vaikinas? – klausia Ana. – Gal norite gabalėlio? – pasiteirauju. su kuriuo vakar susipažinau parduotuvėje? Jis irgi ne jūsų vaikinas? – Ne. – rodos. ne. ir aš trumpai pasvarstau. kad jai palengvėjo. kai tas vyrukas parduotuvėje apglėbė ją per pečius nebyliai skelbdamas. mėlynesnės už mėlyniausią jūrą. kad klausinėju apie tuos vaikinus. kokia yra patraukli. kaip jūs jam šypsojotės ir kaip jis šypsojosi jums.– Fotografas. Vakar jums jau sakiau. – Jis man lyg šeimos narys. ji vėl susiraukia ir tarsi gindamasi sukryžiuoja rankas ant krūtinės. Šis vaizdas mane ir linksmina. imate jaudintis. ar ji bent numano. Reikėtų man ją tenai nusivežti. kaip jai buvo nesmagu. Jos balse girdėti abejonė. Polas tik bičiulis.. ar kikena dėl to. kita vertus. Iš manęs! Ir man sunku nuspręsti. Ji nusijuokia. Anai nepatinka. Patinku jai ar ne? Ana man paaiškina. – Dėl to. – ištaria Ana ir. vėl ima nevalingai narstyti pirštus. Kodėl ji tokia įsitempusi? Gal dėl manęs? – O tas vyrukas. Negaliu jos perprasti. – Kodėl pamanėte. kad Ana spokso į keksą su šilauogėmis. Ji išpučia akis. Ji papurto galvą. audrina. O jos tikrai gražios. Kas čia dabar? Iš kur tokia mintis?! – Jūs mane bauginate. to vaikino aistra atsako nesulauks. visiškai sutrikusi. Plėšdamas popierėlį atkreipiu dėmesį. rodos. Ak. kad... . kad juodu su Chosė tik draugai. Chosė Rodrigesas.. jos nuomone. – sako ji. Kabo pakrantėse tyvuliuojančio vandenyno spalvos. Juokiasi. atrodau juokingas. be to. Viena vertus. ir. nuleidusi akis. Mane tai erzina. kad ši mergina priklauso jam. – Atsidūrusi tarp vyrų jūs. – Ačiū. Bet tu nieko nenutuoki. tiesa? Vaikinas tave iki ausų įsimylėjęs. kaip ji klūpo prieš mane. Prisimenu. ji tokia nuolanki. – Kodėl klausiate? – priduria Ana.. gyvas iššūkis. iš manęs. gerai.. ar dėl to. vadinasi.

dėl ko taip raudonuojate. Dabar ji bus priversta ką nors atsakyti. kad nežlugtų Kavanag straipsnis? Kaip iš tiesų yra? – Jūs man – tikra mįslė. – Papasakokite apie savo tėvus. – Ar jūs šeimoje vienturtė? Kelis kartus klaptelėjusi blakstienomis.– Taip ir turi būti. kad atrodytų man priešiška? Paaiškinu jai. Ana kalba atvirai. Ji ir turėtų manęs bijoti. kodėl nepasiūliau jai kreiptis į mane vardu. išskyrus šeimos narius. Tai labai erzina. Absoliučiai viskas. Taip. – Ar jūsų pastabos visuomet tokios asmeniškos? Argi tokios jau asmeniškos? – Apie tai nė nesusimąsčiau. – taip jai ir pasakau. kaip nuskambėjo jos lūpomis tyliai ištartas mano vardas. – Neabejoju. kad viskas būtų taip. kaip noriu. o raustate jūs dažnai. – Kaip ir dera gerai nuolankiajai. Ar ji mane kiaurai mato? O gal tyčia elgiasi taip.. – sumurma ji ir pasiteirauja. panele Stil. Keičiu pokalbio temą. Anastazija. – Anaiptol. Ką?! Staiga prisimenu ją. – Manau. ką galvoja. Nesileisk apie tai į kalbas. – Aš pratęs. – Bet jūs labai valdingas. į akis drįstančių man pasakyti. Aš net nežinau. prisimenu. Įžeidžiau jus? – Ne. Noriu daugiau apie ją sužinoti. išėjusią iš mano kabineto. Nedaug yra žmonių. Visai aš nemįslinga. Ar aš jai patinku? O gal ji šiaip taip kenčia mudviejų susitikimą. kad niekas nevadina manęs Kristianu. kai nuraustate. – Gerai. . Štai ir pasakiau. Ana patvirtina esanti vienturtė. išskyrus tas akimirkas.. esate labai uždaro būdo. stovinčią lifto kabinoje. kad juos bauginu. ar tai tikras mano vardas. Tiesiog norėčiau žinoti. Įsikišu į burną gabalėlį kekso su šilauogėmis ir laukiu atsakymo. Grėjau. – bet netrukus vėl nukreipia žvilgsnį kitur ir aš nežinau. – Suprantama.

Visa tai aš. jos santykiai su motina. – O tėvas? – klausiu. jau žinau iš Velčo ataskaitos. Per daug gerai leidžiu laiką. – Jūs nelinkusi daug apie save pasakoti.. ji švelniai nusišypso. kad mudviejų pašnekesys baigtųsi. Ak. grįsta viltimi.. už kurio neseniai ištekėjo. tad žinau. – O jūsų motina vėl ištekėjo? Ji niūriai nusijuokia. Žaidimas dar nebaigtas. tiesa? – Kaip ir jūs. grąžindama mane į tikrovę. – trūkteli pečiais Ana. Ji – viena iš nedaugelio mano sutiktų moterų. Mano žodžiai duoda laukiamą rezultatą ir Ana susigėsta. Taigi. bet man svarbu dar kartą išgirsti tai iš jos lūpų.Ana užverčia akis į lubas ir man tenka grumtis su sunkiai įveikiamu noru griežtai ją išbarti. . Ar Ana panaši į savo motiną? Negaliu prisiversti to paklausti. kad ji iš manęs jau ėmė interviu. bet šią akimirką anaiptol nenoriu tylos. Jos veidas ramus ir rimtas. Akimirksniu trumpam grįžtu į savo košmarus: žiūriu į kniūbsčią kūną ant prišnerkštų grindų.. o ne anksčiau sukaupta patirtimi. Jei atsakys. kad panaši. Tai nuostabu. Klausei manęs. Jos motina – nepagydoma romantikė. Su didžiausiu malonumu ir pašaipiai šypsodamasis primenu Anai. suprantama. – Mama gyvena Džordžijoje su Bobu. kad Reimondas Stilas šiai merginai buvo geras tėvas. – Pamenu. ar esu gėjus. Prabilusi apie įtėvį. kurios geba sėdėti ir tylėti. Kita vertus. Ji ima plepėti apie save ir pamini kelis man jau žinomus faktus.. – Galima ir taip sakyti. – Aš jo nepamenu. Apie juos dar reikėtų pasiklausinėti. – sumurmu. uždavėte kelis gana provokuojančius klausimus. rodos. O aš nenoriu. Tad ir ketvirta jos santuoka. kai buvau dar visai maža. Bet daugiau nieko neaiškina. panele Stil. – Užjaučiu. – atšauna ji. Mano įtėvis – Monteseine. visos mano viltys žlugs. – Tėvas mirė.

Ji atsitiesia. Ji visa nušvinta. Nesu nusiteikęs pasakoti apie saviškius. – Girdėjau. papasakoja apie jo darbą (jis dailidė). Panelė Stil norėtų keliauti. Ana apsisprendė likti gyventi su juo. Akivaizdu. Jai šis pokalbis baigtas. – Ką veikia jūsų brolis ir sesuo? Ir tai jai parūpo? Trumpai paaiškinu. Ar kada nors buvote? – Iš žemyninės Jungtinių Valstijų dalies niekada nebuvau kojos iškėlusi. jo pomėgius (jam patinka europietiškas futbolas ir žvejyba). Dar labiau įsižeidžiu pamatęs. vos tik prabyla apie šį žmogų. – Papasakokite man apie savo tėvus. kurio man reikėjo. Ročesteriu ir Andželu Kleru – neprilygstamais romantiniais herojais. o Mija Paryžiuje mokosi kulinarijos. Norėčiau pamatyti vietas. Džeinės Osten. gana įsakmiai paprašo ji.Paklausiu Anos apie įtėvį ir ji patvirtina mano spėjimą. Vakar Kleitono parduotuvėje ji taip ir pasakė. – Taip. Bet kodėl į Angliją? Paklausiu. kaip ir jos motina. – Mano tėtis teisininkas. Ji nutyla. – Į Paryžių?! Žinoma. – matyt. Akivaizdu. Galėčiau ją ten nusivežti. Bet iš tiesų labiausiai norėčiau apsilankyti Anglijoje.. Merginos veidas iš susijaudinimo nušvinta. – Nes tai Šekspyro.. mama – vaikų gydytoja. kad Paryžius žavus. gražus miestas. Grėjau. seserų Brončių ir Tomo Hardžio tėvynė. Jie gyvena Siatle. įkvėpusias šiuos žmones parašyti tokias nuostabias knygas. tarsi dėl to gailėtųsi. Štai ir įrodymas. Įdomu. kad Eliotas turi statybų verslą. Vadinasi. Ji nepataisoma romantikė. Kai motina trečią kartą ištekėjo. konkuruoju su Darsiu. – Norėtumėte nuvykti? Iš pradžių Kabas. Ji susižavėjusi klausosi kiekvieno žodžio. dabar – Paryžius? Susiimk. ir mano planas pasmerktas žlugti. Knygos. kad tai jos pirmoji meilė. nenorėdama daugiau kalbėti apie savo šeimą. – svajingai sako ji. Susimoviau. kad Ana jį myli. kad ji žvilgteli į savo rankinį laikrodį. . tad apsiriboju svarbiausiais faktais.

Patinka. per . – Ar visada mūvite džinsus? – paklausiu. dar turėsiu laiko pamėginti pasiekti. ji staiga pasisuka ir aklai žengia į važiuojamąją gatvės dalį. – Ar turite merginą? – nei iš šio. Jos akyse atsispindi išgąstis ir aš tik dabar atkreipiu dėmesį į tamsiau mėlyną jos akių rainelių apvadą. Ji nori romantiškų santykių. o kai nykščiu brūkšteliu per apatinę lūpą. ir ištiesiu ranką. atskleisdama antrą savo neigiamą bruožą: nepataisoma romantikė. negaliu atsistebėti. – Dažniausiai. Anos vyzdžiai dar truputį prasiplečia ir aš suprantu. – Ne. Tik. mūvinti džinsus. mudviem traukiant prie „Heathman“ viešbučio. Turiu mokytis. Pasisiūlau palydėti Aną iki jos draugų automobilio. ar yra prasmė mėginti? – Ačiū už arbatą. kad ji liečia mane. Anastazija. Suglumusi ir suraukusi antakius. o man vis tiek. kad kol eisime atgal. kai jos lengvai pasiekiamos.. ir tai trečias neigiamas jos bruožas. Man patinka moterys su sijonais. – Ar jums nieko nenutiko? Nepažįstu savo balso.. kuriai dar nė viena neatsispyrė. Ji suspaudžia mano ranką ir. – sako ji. skriejančio vienos krypties gatve prieš eismą. – sako ji. kad galėčiau nuskęsti jos akių gelmėje ir niekada neišnirti.– Aš jau eisiu.. kad pastarąsias dvidešimt minučių. Draugauti su mergina – ne man. pritrūkstu kvapo. o tai reiškia. jaučiu jos krūtis. kaip malonu jausti Anos ranką. pirštais įsikirtusi į bicepsus. žvelgiant iš taip arti. Pirštais imu braukyti jai per skruostą. nei iš to lepteli ji.. O gal ir išdegtų?. tarsi šiuos žodžius tartų kitas žmogus... – pakviečiu. – tardamas šiuos žodžius staiga suvokiu. jos akys dar gražesnės. Aš jau išaugęs iš žalių jaunuolių meilės. o aš to negaliu pasiūlyti. ko noriu. pone Grėjau. Man buvo malonu. maloniai leidau laiką. Tada apdovanoju ją akinama šypsena. Staiga ji atsiduria mano glėbyje. Ji prisiglaudusi prie manęs visu kūnu. – Eime.. Anastazija. Ana! – rikteliu ir trūkteliu ją už rankos. ir stebeilija į mane. Jos oda glotni ir švelni. – Po velnių. ir po akimirkos susivokiu. kad nepalįstų po ratais nutrūktgalvio dviratininko. – Nėra už ką. Ji giliai įkvepia.

ir tai mane audrina. kad ją pabučiuočiau. ji. Ne. be to. Nedaryk to. Velniai griebtų! Nenorėjau tavęs įskaudinti. .. Noriu pasakyti. – Supratau. bet nuo manęs nesitraukia. kas galėjo jums nutikti. jutau. ji tebespokso į mane prašydama. mėgindamas įsiminti šį kvapą. Ji kalba santūriai ir nelabai draugiškai. – Dabar jus paleisiu ir galėsite eiti. mat noriu įsitikinti. Ji ne tau. Grėjau. kad gelbėju ją nuo savęs ir. Žingteliu atatupstas. kad tą akimirką buvau šalia. – po akimirkos priduria. Aš ir pats to noriu. – sušnabždu. ji mane paleidžia. – privalau paleisti ją. Tik vieną kartą. elgiuosi nepaprastai kilniai. Anastazija. ir atsimerkiu jau tvirtai apsisprendęs. Jos lūpos pravertos. pasiruošusios bučiniui. – Tas kvailys važiavo prieš eismą. Anai tarp antakių pasirodo gili V raidės pavidalo raukšlė. kvėpuokite. Kai atmerkiu akis. – Už ką? – Kad mane išgelbėjot.. rodos. malonus aromatas. Ji nori.mano marškinių audinį besiskverbiančią jos kūno šilumą. kad nenoriu. – turėtumėte vengti manęs. norėdamas išguiti ją iš sąmonės ir atsispirti kilusiai pagundai. šaltai tarsteli Ana. tačiau – net keista! – palengvėjimo nepajuntu. rodos. – Kvėpuokite. bet nustembu supratęs. Trokštu spausti ją glėbyje dar kelias akimirkas. Prakeikimas. netenka žado. Užsimerkiu ir giliai įkvepiu. Ne. – akivaizdžiai nusivylusi. Džiaugiuosi. delnais suspaudžiu jai pečius. kad gali pati stovėti. Ji nori širdelių ir gėlyčių. kad jos kaip tik to ir trokšta. stebeilydama į mano lūpas. Ne. Ana jaučiasi pažeminta ir jos veidas apsiniaukia. Nuo jos sklinda gaivus. Šiek tiek nuleidęs rankas. Šiurpu net pagalvoti. bet ji ne tai nori girdėti. – Anastazija. maldaudama. laukiančios. o tu tokiais niekais neužsiimi. Liesdamas tas lūpas nykščiu. – Ačiū. Vėl užsimerkiu. kol neiškrėčiau kokios nors kvailystės. Aš nesu jums skirtas vyras. akimirksniu primenantis man senelio vaismedžių sodą. Atstūmiau ją ir ji įsižeidė.

kad sutikote dalyvauti fotosesijoje. pone Grėjau. Nulydžiu ją žvilgsniu vildamasis. Apsisukusi Ana nužingsniuoja gatve požeminio garažo link. palikusi man apmaudo jausmą. Ana stovi tiesi it mietą prarijusi.. kad neatsilikčiau. O aš nenoriu. paskui papurto galvą ir tarsi gindamasi apsiglėbia rankomis. – Dėkoju. – Anastazija. kaip dar ilgiau pabūti kartu ir tik tada ją paleisti. O po akimirkos neria į kitą gatvės pusę ir man tenka pamiklinti kojas. savo gražių mėlynų akių prisiminimą ir rudeninio vaismedžių sodo kvapą. ji ketina eiti savais keliais.. Be to. – Sėkmės laikant egzaminus. Aš. . Oho! Ji ne juokais ant manęs pyksta ir kiekvienas jos tariamas mano vardo skiemuo persmelktas paniekos. kad nueitų. – Ačiū už arbatą ir už tai. Kristianai? – piktai rėžia ji. Netrukus ji žengia vidun ir dingsta iš akių... Nesumoju. bet negrįžteli.Dabar jau aš tuščiai malu ir vis negaliu jos paleisti. Pasisiūlau pasėdėti su ja viešbutyje puikiai žinodamas. kaip gailestis ir apmaudas nudiegia krūtinę. – Sudie. tik kad man labai gaila. – niekinamai sumurma ji. Ji šaltai žvilgteli į mane ir pajuntu. kad tai naujas planas. Man toks elgesys naujiena. ji aprimusi vėl į mane atsisuka. kad dar grįžtelės į mane. ką pasakyti. Mudviem priėjus viešbutį. – Ką. Jos akyse blyksteli skausmas ir pasipiktinimas.

Žvilgteliu į žadintuvą – trečia valanda ryto. Kažin. Tu ją atstūmei. Ir pasibjaurėjęs nusisuku. Gal man tiesiog reikia prasiblaškyti. Noriu Anos. Gražus jos veidelis iškyla sąmonėje visiškai netikėtai ir neduoda ramybės. cigarečių ir skurdo dvokas. ji buvo tik gražutė mergina. žvilgteliu į savo. Ji nuėjo nė neatsisukusi. Išsiropštęs iš lovos. O tu ją atstūmei. Gal pasiklausęs jo psichologinių įžvalgų kupinų išvedžiojimų nesijausiu taip šlykščiai. Tačiau iš tikrųjų naujos merginos nenoriu. dar teks su Bastiliu sužaisti sumautą golfo partiją. kad tik galėčiau normaliai pailsėti. Niekaip negaliu pamiršti jos nusivylimo. Išsiskyręs su Siuzana. Pakviesdamas kavos tikriausiai . Sėdžiu lovoje susiėmęs galvą. be to. per ilgai nieko neturėjau. tad būtinai reikia pamiegoti. KETVIRTADIENIS NE! Pabundu nuo savo riksmo aido. koridoriumi nušlepsiu į virtuvę.2011-ŲJŲ GEGUŽĖS 19-OJI. į šnerves įkyriai skverbiasi šlykštus išsivadėjusio alaus. pasipiktinimo ir man skirtos paniekos. gal vertėtų rytą paskambinti Elenai.. Tą patį patyriau ir keturias praeitas naktis. daug sumokėčiau. Bet visa tai – jos labui.. Po galais. mūvinčio vien pižamos kelnėmis. atvaizdą veidrodinėje sienoje kitoje kambario pusėje. vien pagalvojus. tai yra jau šiandien manęs laukia du svarbūs susitikimai. ir taip jau niūri nuotaika visiškai subjūra. Ji tavęs geidė. Be to. įžeistos savimeilės. Prisipilu stiklinę vandens. Turėčiau ją atšaukti. Ji visada randa man tinkamų kandidačių. mane smaugia baimė būti sumuštam apsvaigusio asmens. iš karto jam paskambinsiu. Rytoj. Grėjau. atsimušusio nuo miegamojo sienų. Kai tik iš atostogų Anglijoje grįš mano psichoanalitikas. Aš apsipylęs prakaitu. kad žaisiu ir pralaimėsiu. susirasti naują nuolankiąją. į kuriuos privalau nuvykti šviesia galva. mėgindamas kaip nors nuraminti besidaužančią širdį ir suvaldyti netolygų alsavimą. Kelias dienas niekaip nerandu sau vietos.

Pranešama. Ir aš ją dievinu.. Suprantu. Gal turėčiau kaip nors jos atsiprašyti – tada būtų lengviau pamiršti šią nemalonią istoriją ir išmesti iš galvos tą merginą? Palikęs stiklinę kriauklėje. Šiame romane nekalbama apie atpirkimą.. nuosprendžiui prilygstančius žodžius ir man niekaip nesiseka jų pamiršti. Nors „Džudas“ išsilaikęs geriau. suskamba radijo žadintuvas ir aš. tik. juolab prisimenant pagrindinės herojės vargus. abiejuose nagrinėjamos niūrios temos. turiu dvi tokias Tomo Hardžio knygas. kad Hardis jos mėgstamas rašytojas. dievinanti klasikinę anglų literatūrą. užtat. Hardis buvo paniurėlis ir liguistos sielos žmogus. prasidėjus žinioms išgirstu antrą naujieną. Tesė atkeršija ją nuskriaudusiam vyrui.. o prieš mane – ant biliardo stalo padėtas „Džudas Nepastebimasis“ ir „Tesės iš d’Erbervilių giminės“ tritomis dėžutėje. Nuvijęs šią mintį. bet ir mačiusi. kad bus parduodamas retas rankraštis: aukcione Londone kolekcininkai galės įsigyti nebaigtą Džeinės Osten romaną „Votsonai“.. Kalbate tarsi nepasotinamas vartotojas. juokinga.“ Viešpatie. kad pirmojo jo romano leidimo nėra ne tik turėjusi. Neišsimiegojau ir jaučiuosi išsekęs... nei juo labiau seserų Brončių romanų pirmųjų leidimų. Ji pasakė: „Knygos. Per radiją transliuojama laida mane maloniai prablaško. Ana užsiminė. tad geriau pridėjęs tinkamą citatą nusiųsiu jai „Tesę“. Taip. kol. sunkiai vilkdamas kojas grįžtu į lovą. Tačiau ne tai svarbiausia. ir esu tikras. Abu šie romanai nykūs. dovanoti netinka. Be to. atidžiai apžiūriu knygas. įsistebeiliju į lubas.. Visai kaip aš. kad tai ne pati romantiškiausia knyga.. Taip ir padarysiu! Po valandėlės jau stoviu savo bibliotekoje. Net žinių pranešimai primena man panelytę knygų graužikę... mano paskatos visai kitos.suteikiau jai viltį. Na žinoma! Puiki mintis. Ji nepataisoma romantikė. gulėdamas lovoje. o tada nuvyliau. kad išplautų namų tvarkytoja. Prisimenu per interviu jos ištartus. Neturiu nei Džeinės Osten. BE KETVIRČIO ŠEŠTĄ . Velnias! Tai. tačiau ji bent jau trumpai patiria romantišką meilę bukolinę idilę simbolizuojančiame Anglijos kaime.

Paauglystėje grožinė literatūra man buvo tikra užuovėja.. – Malonu girdėti. Įeinu į liftą ir šis šauna tiesiai į dvidešimtą aukštą.. susikaupęs ir atgavęs savikliovą. pasispaudęs po pažastimi knygas. – Kaip jūsų sūnaus sveikata. juolab tokių. pavyzdžiui. grįžtu į drabužinę ir apsivelku bėgiko kostiumą. – Labas rytas. sere.. ĮSITAISĘS UŽPAKALINĖJE AUTOMOBILIO SĖDYNĖJE. Koketiškai mostelėdama mane pasveikina jauna registratorė. galėsime grįžti prie numatytos darbotvarkės. vartau pirmąjį „Tesės“ leidimą. Kasdien tas pats. einu prie lifto. O mano broliui niekur nereikėjo bėgti. – Labas rytas. ieškodamas tinkamos citatos ir svarstydamas. – Paskui. Nekreipdamas į ją dėmesio. kurių vertė ilgainiui kyla. vardu Baris.. jis atidaro man dureles. kad paruoštų. Pasakyk Olivijai.Man patinka turėti daiktų. pone Grėjau. kuris pakels mane tiesiai į darbo kabinetą. Kai pasikalbėsiu su Velču. Kitaip nei Eliotas. kada iš atostogų grįžta Flinas. pirmųjų knygų leidimų. Kilsteliu ranką ir ji nutyla. ir paspaudžia lifto iškvietimo mygtuką. Barnis prašė kelių minučių. – Pone Grėjau. Bari? – Jis jau sveiksta. – išlipęs iš automobilio. Prie durų mane pasitinka Andrėja. – Taip. – išblaško mano mintis Teiloras. kad skaitau. sere. – Atvykome. Šiek tiek aprimęs. – Ir norėčiau dvigubo espreso. iki gyvo kaulo įgrisusi melodija. Rosa nori su jumis susitikti ir aptarti Darfūro projektą. sere. einu į „Grėjaus namus“. Troškau galimybės pabėgti nuo tikrovės ir ją teikė literatūros kūriniai. .. kada Ana galėtų laikyti paskutinį egzaminą. Linkteliu ir. pone Grėjau.. Šią knygą skaičiau prieš daug metų ir jos siužetą prisimenu gana miglotai. – pasisveikina apsaugininkas. mano motina visada žavėjosi. Dabar sujunk mane su Velču ir sužinok. Kaip nuvalkiota. – Antrą valandą atvažiuosiu jūsų paimti ir nuvešiu žaisti golfo.

įsistebeiliju į knygas ant rašomojo stalo. – Gerai.. – Kristianai. bus nepaprastai sudėtinga. – Pageidausite su pienu. Transportuoti krovinį. – Šiandien ne. Po trijų minučių ji sujungia mane su Velču. – Pone Grėjau. – Velčai. – Mėginame gauti oficialų Sudano valdžios leidimą pristatyti krovinį į Sudano uostą. Pajuntu paleng​vėjimą. Pageidausite dar ko nors? – Ne. ir ne veltui. Ji. ar bus saugu sausuma gabenti jį į Darfūrą..Bet apsidairęs atkreipiu dėmesį. kada ji laikys paskutinį egzaminą.. ar šis planas apskritai įgyvendinamas. bet šį kartą jos veide keista rimtis. Šypteliu jai. kad sekretorėms tenka nuolat spėlioti. kaip iš rašto raportuoja man apie atliktus darbus.. Bet toje šalyje esantys mūsų žmonės abejoja. MANO DEŠINIOJI RANKA . – Praeitą savaitę rinkai informaciją apie vieną asmenį. Smagu. rodos. Apie Anastaziją Stil.. Andrėja – geriausia asmeninė sekretorė iš visų. Vašingtono valstybinio universiteto studentę... Pamenu. Mat ta mergina vis puoselėja svajones apie mūsų bendrą ateitį ir tai mane velniškai erzina. kad Olivijos nėra. kokios kavos pageidausiu. sere. krovinio gabenimo oro keliu išlaidos. matyt. pone Grėjau.. šiaip Rosa visuomet būna linksma. sere. labai geros nuomonės apie save. – Klausau. sere? – pasiteirauja Andrėja. Padėjęs ragelį. Turiu rasti tinkamą citatą. – Taip. – Krovinį galėtume numesti iš lėktuvo. kurias esu turėjęs. ROSA. Gera mergaitė. – Noriu. tik tiek. kad sužinotum. Kaip tik dabar jie vertina riziką ir tikrina. ir vyriausioji vykdomoji direktorė. ir kuo skubiau man praneštum.

Pažiūrėkime.30. bet paprašysiu Bilo.. ar kurio nors kito miesto savivaldybė nesiūlo dar palankesnių sąlygų. gerai. – Bilas jau pasiuntė Rutą susitikti su Pramonės nualintų sklypų gaivinimo komiteto nariais.. – Puiku. Dieve mano. mat ji žino. Tiek ir norėjau. – Na.. Jis atitinka visus kriterijus. kad tarpininkautų. kai turiu susitikimą. – Junk. kodėl būtinai Detroitas? – Nesuprantu. – Kitas svarbus klausimas – išsirinkti vietą naujai gamyklai. Liepk Bilui peržiūrėti galimus pramoninės veiklos nualintus sklypus. Laikas mane kaip reikiant spaudžia. – Pone Grėjau. kuo jums neįtinka tas miestas. kad mums leidžiama veikti. kad Detroite atleidimo nuo mokesčių laikotarpis labai ilgas. beje. – Jei reikia ką nors patepti arba paprašyti senatoriaus Blandino.. kurie. – šiurkščiai burbteliu Andrėjai.– Žinau. Ką sužinojai? – Paskutinis egzaminas panelei Stil bus rytoj. gegužės dvidešimtą dieną. Suskamba telefonas. – Skambina Velčas. kad dar kartą viską patikrintų. Andrėja iš karto atsiliepia. ką išsiaiškins mūsų bičiuliai iš nevyriausybinės organizacijos. – Na. dar minutėlę pakentėk. Mano laikrodis rodo 11. Greitai apsisuko. . Duodu Rosai ženklą palaukti. Sumauta biurokratija. Be to. paieškokime tokių sklypų kitur ir pažiūrėkime. – Gerai. Jūs žinote. Vėl pakeliu ragelį. Atsiunčiau jums suvestinę. – Be to. Baigiu pokalbį. – linkteli ji ir atsidūsta.. Užverčiu akis į lubas. – Žinau. Betgi.. dar laukiu signalo iš Užsienio reikalų ministerijos. yra nepaprastai paslaugūs. – Rosa. – Velčai. tik pasakyk. Prakeikimas. kad nepakenčiu būti trukdomas.

praryju kąsnį tuno salotų ir ištiesiu ranką prie parkerio. Drebančiomis rankomis Olivija padeda priešpiečius ant mano rašomojo stalo. pasielgiau teisingai. – Nuostabu. Neblogai. Parūpink per valandą. Salotos su tunu. Bent kartą nesusimovė. nes skaito romanus. Tai įspėjimas. – Paimk šiuos daiktus. pone Grėjau. Paskambinu Andrėjai. – Pone Grėjau. supakuok ir per kurjerį išsiųsk Anastazijai Stil – merginai. ko saugotis. Perrašydamas citatą. Olivija neria iš kabineto. Ne visi vyrai yra romantiniai herojai. lanksti mergina ir jos veidas gražus. Rytą buvau labai užsiėmęs ir dabar jaučiuosi baisiai išalkęs. man reikia tuščios kortelės. – Klausau. – Tuoj išsiųsiu.. Ji neša padėklą. Norėdamas apmalšinti alkį.. kurioje galėčiau parašyti raštelį. kurie atskleidžia joms šias gudrybes. – Ar galėtum ateiti? – Taip. kad man gresia pavojus? Kodėl manęs neperspėjai? Damos žino. – sumurmu. padėjęs ragelį. liekna. neišdildomai įsirėžusį į atmintį skaitant Velčo parengtą jos biografiją. Ar tai viskas? . Štai jos adresas. kreipiuosi į Rosą: – Taigi. praeitą savaitę ėmusiai iš manęs interviu. ji padeda ant stalo tris skirtingo dydžio balto popieriaus korteles su joms skirtais vokais.. Rosa. sere. Ji aukšta.. Be to. kad jis nuolat atsuktas į mane ir kupinas ilgesingos vilties. Išsirinkau citatą. žodį „vyrija“ praleidžiu. ant kurio tikiuosi išvysti ką nors valgomo.. O dabar jau eik. Po akimirkos ji jau stovi tarpduryje. Palikdamas ją. – Taip. – liepiu ir. kur mudu sustojome? įkaukši į mano kabinetą nešina priešpiečiais. Ji supras. Įkišu kortelę į voką ir ant jo užrašau Anos namų adresą. PUSĘ PIRMOS OLIVIJA Kodėl nepasakei.. Tik gaila. pone Grėjau. – Siuntinys turi ją pasiekti iki rytojaus.– Andrėja. sere.

. Tegul Olivija tuo pasirūpina. kad ne. imu svarstyti. Tai pirmasis leidimas. jog giliai širdyje viliuosi. Andrėjos veide švysteli retai matoma šypsena ir ji išeina iš mano kabineto. ir turiu pripažinti. ar nebūsiu amžiams praradęs pirmojo šio romano leidimo.– Ne. Rask man tokį pat rinkinį. – Kokios tai knygos? – „Tesė iš d’Erbervilių giminės“. Nuvijęs šią mintį. sere. Kodėl ji šypsosi? Šiaip ji niekada nesišypso. – Bus padaryta. – Šių knygų rinkinį? – Taip.

2011-ŲJŲ GEGUŽĖS 20-OJI, PENKTADIENIS

gerai išsimiegojau. Gal dabar, nusiuntęs Anastazijai
tas knygas, pagaliau patirsiu taip ilgai lauktą palengvėjimą, kad šis reikalas
baigtas? Kai skutuosi, niekšas veidrodyje šaltomis ir pilkomis akimis spokso į
mane.
Melagis.
Mėšlas...
Gerai jau, gerai. Viliuosi, kad ji paskambins. Juk turi mano numerį.
Man įėjus į virtuvę, ponia Džouns kilsteli galvą.
– Labas rytas, pone Grėjau.
– Labas rytas, Geile.
– Ko norėtumėte pusryčių?
– Prašyčiau omleto. Ačiū.
Kol ji taiso man valgį, atsisėdęs prie virtuvės baro perverčiu „The Wall Street
Journal“, „The New York Times“, o tada įkišu nosį į „The Seattle Times“. Man
įnikus į laikraščius suzirzia mobilusis.
Skambina Eliotas. Po galais, ko prireikė mano didžiajam broliui?
– Eliotai...
– Sveikas, brol. Šį savaitgalį man būtina išsinešdinti iš Siatlo. Ta pupytė ne
juokais nusitaikė į mano įrankį, tad geriau išvažiuosiu.
– Į tavo įrankį?
– Taip. Jei tokį turėtum, neklausinėtum...
Praleidžiu pro ausis pašaipią jo pastabą ir staiga man dingteli puiki mintis.
– O jei išsiruoštume pakeliauti pėsčiomis po Portlando apylinkes? Galėtume
išvykti šiandien po pietų. Porą dienų pasilikti. Grįžtume sek​madienį.
– Puikus planas. Skrisime malūnsparniu ar nori vairuoti?
– Tas daiktas vadinamas sraigtasparniu, Eliotai, bet taip, vairuosiu pats. Per
pietus užsuk į mano biurą ir galėsime važiuoti.
– Ačiū, broliuk. Lieku skolingas, – priduria jis ir baigia pokalbį.
Eliotui visada sunku pajusti saiką. Kaip ir moterims, su kuriomis jis bendrauja.
Kad ir kas būtų ta nelaimėlė, ji tik viena iš virtinės merginų, su kuriomis jį sieja
PIRMĄ KARTĄ PER PENKIAS PARAS

trumpalaikiai ryšiai.
– Pone Grėjau, kokio maisto pageidausite savaitgaliui?
– Paruoškite ko nors lengvo ir palikite šaldytuve. Gali būti, kad grįšiu tik
sekmadienį.
O gal ir ne.
Nueidama ji į tave nė nežvilgtelėjo, Grėjau.
Didumą savo darbingo gyvenimo praleidęs pildydamas kitų žmonių lūkesčius,
turėčiau labiau pasistengti rūpindamasis savaisiais.

į Portlandą Eliotas pramiega. Vargšas lovos darbininkas, matyt,
pervargęs. Dirbti ir kruštis – Elioto gyvenimo tikslas ir prasmė. Išsidrėbęs
priekinėje keleivio sėdynėje, jis tyliai knarkia.
Tai bent draugija...
Portlandą pasieksime trečią popiet, tad įsijungiu laisvų rankų įrangą ir
paskambinu Andrėjai.
– Pone Grėjau, – po antro signalo atsiliepia ji.
– Ar galėtum pasirūpinti, kad į „Heathman“ viešbutį būtų pristatyti du kalnų
dviračiai?
– Kada, sere?
– Iki trečios.
– Tie dviračiai – jums ir jūsų broliui?
– Taip.
– Jūsų brolio ūgis – apie metrą aštuoniasdešimt penkis?
– Panašiai.
– Tuoj sutvarkysiu.
– Puiku.
Baigęs šį pokalbį, skambinu Teilorui.
– Pone Grėjau, – po pirmo signalo išgirstu jo balsą.
– Kada būsi Portlande?
– Maždaug aštuntą užsiregistruosiu viešbutyje.
– Pristatysi mano R8?
– Mielai, sere.
Teiloras dievina visureigius.
– Gerai.
BEVEIK VISĄ KELIĄ

Padedu ragelį ir įjungiu muziką. Pažiūrėkim, ar Eliotas galės miegoti
skambant „The Verve“?
Mums skriejant Penktuoju tarpregioniniu greitkeliu pajuntu didėjantį jaudulį.
Ar kurjeris jau pristatė knygas? Man kyla pagunda darkart paskambinti
Andrėjai, bet žinau, kad ir taip palikau ją iki kaklo užverstą darbais. Be to,
nenoriu suteikti savo darbuotojams progos liežuvauti. Paprastai tokiais niekais
neužsiimu.
Tai kam siuntinėji tas knygas?
Nes noriu vėl ją pamatyti.
Pralekiame pro posūkį į Vankuverį ir aš trumpai pasvarstau, ar ji jau baigė
laikyti egzaminą.
– Ei, kur mes? – burbteli Eliotas.
– Atsargiai, jis bunda, – sumurmu. – Jau beveik atvykome. Pasivažinėsime
kalnų dviračiais.
– Šit kaip?
– Taip.
– Gera mintis. Pameni, kaip tėtis mus išsiveždavo į dviračių žygį?
– Aišku.
Prisimindamas tuos žygius, palinguoju galvą. Mano tėvas – eruditas ir tikras
renesanso žmogus: išsilavinęs, sportiškas, laisvai besijaučiantis mieste ir dar
laisviau gamtoje. Jis priėmė į savo šeimą tris vaikus, užaugino juos ir... aš
nepateisinau tėvo lūkesčių.
Tačiau iki mano paauglystės mudu buvome artimi. Jis buvo mano dievukas.
Tėvas mėgdavo su mumis išvykti į gamtą ir užsiimti pramogomis, kurios man ir
dabar patinka. Mes buriuodavome, plaukdavome baidarėmis, važinėdavome
dviračiais ir panašiai.
O man tapus paaugliu viskas baigėsi.
– Pamaniau, kad į Portlandą atvyksime gerokai po vidurdienio ir keliauti
pėsčiomis nebebus laiko.
– Teisingai pamanei.
– Na, tai nuo ko sprunki?
– Su ta pačia aš ilgai neištveriu. Pats žinai. Nemėgstu jaustis supančiotas. O
tos merginos, nežinau... Kai tik sužino, kad turi ir kitų reikalų, joms kyla keistų
minčių, – jis pašnairuoja į mane. – Gerai darai, kad laikai savo kotą kelnėse.

– Rodos, kalbėjome ne apie mano, o apie tavo kotą ir apie tai, ką pastaruoju
metu buvai ant jo pamovęs.
Eliotas prunkšteli.
– Jau ir nebesuskaičiuočiau. Bet gana apie mane. Kas naujo jaudinančiame
prekybos ir finansų pasaulyje?
– Tau tikrai įdomu? – nustebęs klausiu ir dėbteliu į brolį.
– Neee... – kaip ožys subliūva Eliotas ir mane prajuokina jo abejingumas bei
akivaizdus iškalbos trūkumas.
– Kaip tavo verslas? – pasidomiu.
– Tikrini, ar nežūva tavo investicija?
– Žinoma.
Šiaip ar taip, toks mano darbas.
– Na, praeitą savaitę pajudėjo „Edeno“ projektas Spokanyje, įtraukėme jį į
savo darbotvarkę, bet jis dar tik pradedamas įgyvendinti, – paaiškina jis ir
trūkteli pečiais.
Pasigirti itin įspūdinga išvaizda mano brolis negali, užtat yra uolus ekologiško
gyvenimo šalininkas. Jo aistra ekologinę pusiausvyrą palaikančiam gyvenimo
būdui dar labiau pagyvina ir taip jau gana emocingus jo pašnekesius su šeima
prie sekmadienio pietų stalo, o naujausias jo įgyvendintas projektas – aplinkai
draugiško ir nebrangaus gyvenamųjų namų kvartalo statyba Siatlo šiaurėje.
– Tikiuosi, pavyks įdiegti tą naujovišką vandens antrinio panaudojimo sistemą,
apie kurią tau pasakojau. Tada kiekvienas namų ūkis dvidešimt penkiais
procentais sumažintų vandens suvartojimą ir mokėtų už jį ketvirtadaliu mažiau.
– Įspūdinga.
– Ir aš taip manau.
Tylėdami įvažiuojame į Portlando centrą ir statant automobilį požeminiame
viešbučio „Heathman“ svečiams skirtame garaže, – kaip tik ten, kur paskutinį
kartą ją mačiau, – Eliotas suniurna:
– Žinai, šįvakar nepamatysime „Mariners“ rungtynių...
– Gali praleisti vakarą prie televizoriaus. Tegul tavo kotas pailsi, pažiūrėk
beisbolą.
– Gerai sakai.

tikrai sunku. Trasa jis nudunda taręs sau: „Kas
bus, tebūnie!“, mat šiuo šūkiu vadovaujasi beveik visur ir visada. Eliotas nežino,
kas yra baimė, ir tai mane žavi. Bet taip pašėlusiai mindamas pedalus niekaip
negaliu grožėtis apylinkėmis. Man prieš akis šmėžuoja vešli augalija, tačiau
švilpiu pro ją neatitraukdamas akių nuo trasos ir mėgindamas išvengti duobių.
Po pasivažinėjimo mudu purvini ir nusivarę nuo kojų.
– Vilkėdamas drabužius jau seniai taip gerai nesilinksminau, – sako Eliotas, kai
„Heathman“ viešbutyje atiduodame dviračius pasiuntinukui.
– Ir aš... – sumurmu, o netrukus prisimenu, kaip laikiau glėbyje nuo
dviratininko išgelbėtą Anastaziją. Prisimenu jos šilumą, prie mano kūno
prisispaudusias jos krūtis, mano jusles užvaldantį jos kūno kvapą. Tada irgi
buvau su drabužiais. – Ir aš, – vėl burbteliu.
Liftu kildami į viršutinį aukštą, pasitikriname mobiliuosius.
Gavau elektroninių laiškų, porą Elenos žinučių, kuriose ji teiraujasi, ką veiksiu
šį savaitgalį, bet praleistų Anastazijos skambučių nėra. Dabar beveik septinta
valanda – ji jau turėjo gauti mano knygas. Staiga susiprotėju, kad sukoriau tokį
kelią iki Portlando, tuščiai vaikydamasis kažkokią merginą, ir ši mintis mane
prislegia.
– Nieko sau, ta pupytė penkis kartus man skambino ir atsiuntė keturias
žinutes. Rodos, visiškai prarado savigarbą, – neslėpdamas nusivylimo,
pasiskundžia Eliotas.
– Gal laukiasi?
Eliotas išbąla, o aš nusijuokiu.
– Nejuokinga, šikniau, – suniurzga jis. – Be to, visai neseniai ją pažįstu. Ir taip
dažnai nesusitikdavom.
IŠLAIKYTI ELIOTO PRIMESTĄ TEMPĄ

PASKUBOMIS NUSIPRAUSĘS PO DUŠU,

einu į Elioto apartamentus ir mudu susėdame
prie televizoriaus žiūrėti „Mariners“ ir San Diego „Padres“ rungtynių pabaigos.
Užsisakome po didkepsnį su salotomis ir skrudintomis bulvytėmis, porą alaus ir
aš patogiai įsitaisau, ketindamas jaukioje Elioto draugijoje mėgautis
rungtynėmis. Jau susitaikiau su mintimi, kad Anastazija nepaskambins.
„Mariners“ pirmauja ir, iš visko sprendžiant, pasieks lengvą pergalę.
Ir jie mūsų nenuvilia, nors laimi tik 4:1.
Pirmyn, „Mariners“! Mudu su Eliotu susidaužiame alaus buteliais.

Paskui prasideda nuobodi rungtynių analizė, suzvimbia mano mobilusis ir jo
ekranėlyje pamatau panelės Stil numerį.
Tai ji.
– Anastazija...
Neslepiu nei nuostabos, nei džiaugsmo. Bet fone girdžiu kažkokį triukšmą,
tarsi ji būtų vakarėlyje ar sėdėtų bare. Į mane spokso Eliotas, tad atsikeliu nuo
sofos ir nueinu ten, kur negalės manęs girdėti.
– Kuriems galams atsiuntėte man knygas? – žodžius ji taria neaiškiai ir mane
apima bloga nuojauta.
– Anastazija, ar gerai jaučiatės? Jūsų balsas keistas.
– Keista ne aš, o jūs, – priekaištingai, tarsi kaltindama mane, atkerta ji.
– Anastazija, jūs gėrėte?
Po perkūnais! Su kuo ji? Su tuo fotografu? O kur jos draugė Keitė?
– O kas jums darbo?
Ana neaiškiai taria žodžius ir yra karingai nusiteikusi. Iš karto suprantu, kad ji
girta, bet man taip pat reikia įsitikinti, kad jai viskas gerai.
– Man tik... smalsu. Kur esate?
– Bare.
– Kuriame?
Pasakyk man. Nerimas ima spausti man krūtinę. Jauna mergina girta šlaistosi
po Portlandą. Ji nesaugi.
– Viename Portlando bare.
– O kaip grįšite namo?
Pirštais suspaudžiu viršunosį tuščiai vildamasis, kad šitaip nukreipsiu dėmesį
nuo kylančio pykčio.
– Ką nors sugalvosiu.
Po velnių, ką ji čia paisto? Ar ketina vairuoti? Dar kartą klausiu, kuriame ji
bare, bet atsakyti Ana nesiteikia.
– Kodėl atsiuntėte man tas knygas, Kristianai?
– Anastazija, kur jūs? Tuoj pat man pasakykite.
Kaip ji parsiras namo?
– Jūs toks... valdingas.
Ji sukikena. Kitokiomis aplinkybėmis šie žodžiai man tarsi medumi teptų širdį.
Bet šį kartą... norėčiau jai parodyti, koks valdingas galiu būti. Taip elgdamasi, ji

varo mane iš proto.
– Tai padėkite man, Ana. Kur, po velnių, esat?
Ana vėl sukrizena. Po galais, ji iš manęs juokiasi!
Ir vėl!
– Aš Portlande. Iš Siatlo – tolimas kelias.
– Kur Portlande?
– Labanakt, Kristianai.
Pokalbis nutrūksta.
– Ana!
Ji padėjo ragelį! Netikėdamas savo akimis stebeiliju į mobilųjį. Dar niekas
niekada nėra nutraukęs su manimi pokalbio. Koks čia velnias?!
– Kas yra?! – sėdėdamas ant sofos šūkteli Eliotas.
– Ką tik sulaukiau girtos merginos skambučio.
Įdėmiai pažvelgiu į brolį ir matau, kaip jam iš nuostabos net lūpa atvimpa.
– Tu?!
– Aha.
Stengdamasis tvardytis ir ginti šalin nerimą, paspaudžiu atgalinio ryšio
mygtuką.
– Labas, – atsiliepia ji tyliai, droviai ir, rodos, atsidūrusi šiek tiek ramesnėje
aplinkoje.
– Atvažiuoju jūsų paimti.
Mano balsas ledinis, mat nesitveriu pykčiu, ir, ištaręs šiuos žodžius,
paspaudžiu pokalbio pabaigos mygtuką.
– Turiu paimti tą merginą ir parvežti ją namo. Gal nori važiuoti kartu?
Eliotas spokso į mane, tarsi man būtų išdygusios dar dvi galvos.
– Tu? Su mergina? Būtinai turiu pamatyti.
Eliotas čiumpa sportbačius ir ima autis.
– Tik dar turiu kai kam paskambinti.
Kol žingsniuoju į jo miegamąjį, turiu apsispręsti, kam skambinti: Barniui ar
Velčui? Barnis – vyriausiasis mano įmonių holdingo Telekomunikacijų skyriaus
inžinierius. Jis – technikos genijus. Bet tai, ko noriu, nevisiškai legalu.
Įmonės darbuotojų į šį reikalą geriau nevelti.
Spustelėdamas sparčiojo numerių rinkimo mygtuką paskambinu Velčui ir po
poros sekundžių išgirstu gergždžiantį jo balsą:

– Pone Grėjau...
– Man labai reikia sužinoti, kur dabar yra panelė Anastazija Stil.
– Supratau, – jis akimirką patyli. – Galite manimi pasikliauti, pone Grėjau.
Žinau, kad pažeidžiu įstatymus, bet jai gali grėsti pavojus.
– Dėkoju.
– Po poros minučių jums paskambinsiu.
Grįžęs į svetainę, Eliotą randu iš džiaugsmo trinantį rankas ir paikai
išsišiepusį.
Ak, velniai rautų!
– Šio nuotykio nė už ką nepraleisiu, – neslėpdamas pašaipos sako jis.
– Tik pasiimsiu automobilio raktelius. Po penkių minučių susitiksime garaže, –
sumurmu, stengdamasis nekreipti dėmesio į paiką pasitenkinimo šypseną jo
veide.

BARAS SAUSAKIMŠAS,

pilnas studentų, nusprendusių smagiai praleisti laiką. Iš
garsiakalbių sklinda ritmingas kažkokios vietinės reikšmės popgrupės šlamštas,
o šokių aikštelėje žmonių kūnai banguoja nelyginant gyvas kilimas.
Pasijuntu toks senas...
Ji kažkur čia.
Pro paradines duris paskui mane įeina ir Eliotas.
– Matai ją?! – perrėkdamas triukšmą klausia jis.
Apžvelgiu svečių salę ir pamatau Ketriną Kavanag. Su keliais draugais – visi
jie vaikinai – ji sėdi prie širmomis atskirto stalelio. Anos su jais nėra, bet stalas
nustatytas tuščiomis taurėmis ir alaus bokalais.
Ką gi, pažiūrėkime, ar panelė Kavanag Anai tokia pat ištikima draugė kaip ir
Ana jai...
Kai prieinu prie stalelio, ji nustebusi pakelia į mane akis.
– Ketrina... – lyg ir pasisveikinu aš, bet ji prabyla man net nespėjus paklausti,
kur Ana.
– Kristianai, kaip keista jus čia matyti! – per triukšmą šaukia ji.
Trys vaikinai prie stalelio atsargiai, bet priešiškai pašnairuoja į mudu su
Eliotu.
– Buvau netoliese...
– O kas jis toks?

Vėl mane pertraukusi, Ketrina per daug jau lipšniai nusišypso Eliotui. Ši
mergiotė nepakenčiama.
– Čia mano brolis, Eliotas. Eliotai, čia Ketrina Kavanag. Kur Ana?
Ji dar plačiau nusišypso Eliotui ir aš labai nustembu pamatęs, kad jis Ketrinai
atsako tuo pačiu.
– Rodos, ji išėjo į lauką įkvėpti gryno oro, – pagaliau paaiškina Kavanag, bet į
mane nė nežvilgteli. Užtat nenuleidžia akių nuo pono Su Ta Pačia Ilgai
Neištveriančio. Ir pasirašo sau mirties nuosprendį.
– Į lauką? Kur į lauką?! – rėkiu.
– Hm... Ten, – ji mosteli į dvivėres duris tolimojoje svečių salės sienoje.
Palikęs prie stalelio tris nepatenkintus vaikinus ir vienas kitam dantis
rodančius Kavanag su Eliotu, per žmonių minią prasibraunu prie durų. Jos
kitame baro gale. Be to, – kokia likimo ironija! – veda į automobilių aikštelę,
kurioje mudu su Eliotu ką tik buvome.
Išėjęs pro duris, atsiduriu su automobilių aikštele besiribojančiame ir gėlynais
atskirtame kiemelyje: čia keli žmonės rūko, gurkšnoja gėrimus ir šnekučiuojasi.
Mėgina vienas prieš kitą pasipuikuoti. Pagaliau ją pamatau.
Velnias! Regis, ji čia su tuo fotografu, nors prieblandoje sunku tiksliai
pasakyti. Jis Aną apglėbęs, bet ji, rodos, mėgina ištrūkti. Jis jai kažką
sušnabžda – negirdžiu ką! – ir ima bučiuoti, braukia lūpomis per skruostą palei
žandikaulį.
– Chosė, liaukis, – neištveria Ana ir man jau viskas aišku. Ji mėgina jį atstumti.
Fotografo bučinių ji nenori.
Akimirką mane apima noras nutraukti jam galvą. Priglaudęs rankas prie šonų
ir suspaudęs kumščius, žengiu prie jų.
– Manau, dama pasakė „ne“.
Iš paskutiniųjų tvardausi, tad ne itin triukšmingame kiemelyje mano žodžiai
nuskamba šaltai ir grėsmingai.
Jis paleidžia iš glėbio Aną ir, atsukęs savo apgirtusį veidelį, prisimerkęs
įsistebeilija į mane.
– Grėjau... – atžariai pasisveikina ir man tenka sutelkti visą likusią savitvardą,
kad kumščiu nesugrūsčiau jo nusivylusios marmūzės.
Ana visu kūnu sutrūkčioja ir pasilenkusi ima vemti.
Oi, koks mėšlas!

– Fu... Dios mío, Ana! – Chosė bjaurėdamasis atšoka.
Sumautas idiotas...
Nekreipdamas į jį dėmesio, čiumpu jos plaukus ir sugniaužęs laikau už
nugaros, o ji tuo metu vemia viską, ką šį vakarą buvo sumetusi į skrandį. Suirztu
pamatęs, kad pavalgyti, rodos, bus pamiršusi. Apglėbęs Anai pečius, vedu ją prie
gėlių klombos, toliau nuo smalsuolių akių.
– Jei vėl ketinate vemti, vemkite čia. Aš jus palaikysiu.
Čia gerokai tamsiau. Galės ramiai išsivemti. Rankomis atsirėmusi į mūrinę
klombą, ji vėl ima žiaukčioti. Tai šlykštu. Net viską išpylus ant žemės, jos kūną
tebetampo traukuliai, nors skrandis jau visiškai tuščias.
Dieve, kaip jai turėtų būti bloga...
Pagaliau jos kūnas nurimsta, regis, pykinimas po truputį praeina. Paleidžiu ją
ir paduodu nosinę, per nežinia kokį stebuklą atsidūrusią vidinėje mano švarko
kišenėje.
Ačiū jums, ponia Džouns.
Nusišluosčiusi burną, ji nusisuka ir rankomis atsiremia į klombos kraštą, bet
mano žvilgsnio vengia, mat akivaizdžiai jaučiasi sutrikusi ir susigėdusi. Ir vis
dėlto man taip malonu ją vėl matyti... Ant to fotografo jau seniai nebeširstu.
Nesitveriu džiaugsmu, kad stoviu vieno Portlando studentų baro automobilių
aikštelėje su panele Anastazija Stil.
Ji rankomis susiima galvą, susigūžia, o tada, matyt, vis dar jausdamasi
pažeminta, dirsteli į mane. Paskui pažvelgia man per petį į duris. Numanau, kad
ieško savo „draugo“.
– Na, aš... palauksiu tavęs viduje, – sako Chosė, bet aš į jį neatsisuku, be to,
labai apsidžiaugiu, kad ir ji nekreipia į fotografą dėmesio ir vėl pakelia akis į
mane.
– Atleiskite, – pagaliau sumurma, nervingai glamžydama švelnią medvilninę
nosinę.
Gerai, truputį pasilinksminkim...
– Už ką turėčiau atleisti, Anastazija?
– Pirmiausia už skambutį. Už tai, kad mane supykino. Ir dar už labai daug
ką, – išlemena ji.
– Kiekvienas iš mūsų esame patekę į panašią padėtį, tik galbūt ne į tokią
dramatišką kaip jūs. – Kodėl man taip smagu traukti per dantį šią merginą? –

Reikia žinoti savo galimybių ribas, Anastazija. Tiesą sakant, aš pats mėgstu jas
peržengti, bet tai – tikrai pernelyg. Ar jums dažnai taip nutinka?
Gal ji turi problemų dėl alkoholio? Pagalvojęs apie tai, sunerimstu ir trumpai
pasvarstau, gal paskambinti mamai ir paprašyti siuntimo į toksikologijos kliniką?
Ana, tarsi apimta pykčio, dar kelias sekundes stovi suraukusi antakius, tarp jų
vėl susimetusi raidės V pavidalo raukšlė, ir aš vos atsispiriu pagundai tą raukšlę
pabučiuoti. Bet kai vėl praveria burną, iš jos lūpų liejasi atgaila.
– Ne, – sako ji, – anksčiau nebuvau pasigėrusi ir šią akimirką nejaučiu jokio
noro kada nors vėl pasigerti.
Kai pakelia į mane akis, jos žvilgsnis apsiblausęs, be to, ji ne visai tvirtai
laikosi ant kojų. Ana bet kurią akimirką gali susmukti, tad daug negalvodamas
imu ją ant rankų.
Nustembu, kokia Ana lengva. Per lengva. Pagalvojęs apie tai, suirztu. Nieko
nuostabaus, kad taip pasigėrė.
– Eime, parvešiu jus namo.
– Turiu pasakyti Keitei, kad išeinu, – padėjusi galvą man ant peties, sako ji.
– Tai gali padaryti ir mano brolis.
– Ką?
– Mano brolis Eliotas kaip tik kalbasi su panele Kavanag.
– Šit kaip?
– Kai skambinote, jis buvo su manimi.
– Siatle?
– Ne, vis dar gyvenu „Heathman“ viešbutyje.
Vis dėlto ne visai tuščiai ją vaikiausi...
– Kaip mane radote?
– Susekiau pagal mobiliojo buvimo vietą, Anastazija, – pasuku prie
automobilio. Noriu parvežti ją namo. – Gal turite kokį apsiaustą ar rankinę?
– Hm... turiu ir švarkelį, ir rankinę. Kristianai, labai prašau, man reikia
pasakyti Keitei, kad išeinu. Kitaip ji rūpinsis.
Stabteliu ir laiku prikandu liežuvį. Kavanag nė velnio nerūpėjo, kai ji čia
glėbesčiavosi su iki ausų įsimylėjusiu fotografu. Rodrigesu. Rodos, tokia jo
pavardė. Kokia ji draugė? Baro žibintai apšviečia nerimo kupiną Anos veidą.
Nors ir labai nenoromis, vis dėlto paleidžiu ją iš glėbio ir sutinku palydėti
vidun. Laikydamiesi už rankų, grįžtame į barą ir prieiname prie Keitės stalelio.

Vienas iš jaunuolių tebesėdi – vienišas ir, rodos, nusivylęs.
– Kur Keitė?! – perrėkdama triukšmą klausia jo Ana.
– Šoka, – atsako vyrukas, įbedęs juodas akis į šokių aikštelę.
Ana pasiima švarkelį bei rankinę ir, ištiesusi ranką, netikėtai suspaudžia man
plaštaką.
Akimirksniu suakmenėju.
Velnias...
Širdis ima daužytis kaip pašėlusi, siūbtelėjusi tamsa užtvindo sąmonę ir
aštriais grėsmingais nagais suspaudžia man gerklę.
– Ji šokių aikštelėje! – šūkteli Ana, jos žodžiai pakutena man ausį ir atitraukia
dėmesį nuo kūną kaustančios baimės. Staiga tamsa pasitraukia, o širdies
plakimas ima rimti.
Ką?!
Mėgindamas nuslėpti, koks aš sutrikęs, užverčiu akis į lubas, nusivedu ją prie
baro, užsakau vandens ir stumteliu jai stiklą.
– Gerkite.
Dėbtelėjusi į mane pro stiklo kraštą, ji atsargiai nuryja gurkšnelį vandens.
– Visą! – įsakmiai sušunku.
Tikiuosi, kad šios atsargumo priemonės pakaks ir rytą jos nekankins baisios
pagirios.
Kas jai būtų galėję nutikti, jei nebūčiau įsikišęs? Mano nuotaika subjūra.
O tada pagalvoju apie tai, kas ką tik nutiko man.
Apie jos prisilietimą. Ir savo reakciją.
Gerdama vandenį, Ana šiek tiek svyruoja, tad uždedu ranką jai ant peties, kad
nenuvirstų. Toks ryšys – kai aš ją liečiu – man patinka. Ji – tarsi aliejus mano
gilių, tamsių ir nerimastingų vandenų paviršiuje.
Hm... kaip įmantriai poetiška, Grėjau.
Kai baigia gerti, paimu iš jos stiklą ir pastatau ant baro.
Gerai. Ji nori pasikalbėti su mergina, kurią vadina savo drauge. Apžvelgiu
sausakimšą šokių aikštelę ir vien pagalvojęs, kad visi tie kūnai spausis prie
manęs skinantis kelią per minią, pasijuntu nesmagiai.
Sukaupęs valią, paimu Aną už rankos ir veduosi link šokių aikštelės. Ji
neryžtingai stabteli, bet jei nori pasišnekėti su drauge, kito kelio nėra: jai teks

su manimi šokti. Mat kai Eliotas įsivažiuoja, jo sustabdyti neįmanoma. Štai tau ir
ramus vakaras viešbutyje...
Trūkteliu Aną už rankos ir ji atsiduria mano glėbyje.
Dabar jau ne taip blogai. Kai iš anksto žinau, kad ji mane palies, galiu ištverti.
Tikrai galiu, juolab vilkėdamas švarką. Skindamiesi kelią per šokančiųjų minią,
prisibrauname prie besidarkančių Elioto ir Keitės.
Kai atsiduriame šalia jųdviejų, Eliotas tebešokdamas nepatikliai mus su Ana
nužvelgia.
– Parvešiu Aną namo. Pasakyk Keitei! – rikteliu jam į ausį.
Jis linkteli ir suspaudžia glėbyje Keitę.
Gerai. Parvešiu panelę girtuoklę knygų graužikę namo, bet... ji kažkodėl visai
nenori išeiti. Ir susirūpinusi žvelgia į Kavanag. Mudviem palikus šokių aikštelę, ji
atsisukusi, apsvaigusi ir svirduliuodama, dar kartą žvilgteli į Keitę, o tada į
mane.
– Šūdas!
Ana nualpsta vidury baro ir tik per stebuklą spėju ją sugauti. Pajuntu pagundą
persimesti ją per petį, bet taip atkreiptume visų dėmesį, todėl vėl paimu ją ant
rankų, švelniai priglaudžiu prie krūtinės ir išnešu laukan, prie automobilio.
– Viešpatie, – burbteliu tebelaikydamas ją ir ieškodamas džinsų kišenėje
raktelio. Pats stebiuosi, kaip man pavyksta įrangyti Aną į priekinę keleivio
sėdynę ir prisegti diržu. – Ana, – švelniai ją papurtau, nes ji man rodosi įtartinai
rami. – Ana!
Ana kažką sumurma ir aš bent jau žinau, kad sąmonės ji neprarado. Suprantu
turįs parvežti ją namo, bet iki Vankuverio toli ir nesu tikras, kad ji pakeliui vėl
nepradės vemti. Mintis apie vėmalais dvokiantį mano „Audi“ saloną visai nežavi.
Nuo jos drabužių sklindantis dvokas ir taip jau nosį riečia.
Taręs sau, kad darau tai jos labui, pasuku „Heathman“ viešbučio link.
Taip, neblogas pasiteisinimas, Grėjau.

į apartamentus, Ana miega mano glėbyje. Reikės nuauti jai
batus ir numauti džinsus. Lifto kabinoje netrukus pasklinda besivadėjančių
vėmalų smarvė. Tiesą sakant, turėčiau ją išmaudyti, bet taip peržengčiau
padorumo ribas.
O dabar dar neperžengiau?
IŠ GARAŽO LIFTU KYLANT

Savo apartamentuose numetu Anos rankinę ant sofos, o ją pačią nešu į
miegamąjį ir paguldau į lovą. Ji vėl kažką sumurma, bet nepabunda.
Tada vikriai nuaunu jai batus, numaunu kojines ir įgrūdu jas į viešbučio duotą
plastikinį skalbinių maišą. Tada atsegu džinsų užtrauktuką, nusmaukiu juos,
patikrinu kišenes ir jie taip pat keliauja į skalbinių maišą. Ji tįso lovoje
aukštielninka, išsipleikusi nelyginant jūrų žvaigždė, ištiesusi blyškiaodes rankas
ir kojas, ir aš kelias akimirkas leidžiu sau įsivaizduoti Aną kojomis apsivijusią
man juosmenį, prie skersinio pririštais riešais. Jai ant kelio pamatau blunkančią
mėlynę ir imu svarstyti, ar tik nebus užsigavusi tądien, kai plojosi įžengusi į
mano kabinetą.
Nuo tos akimirkos ji buvo lemtingai pažymėta... kaip ir aš.
Pasodinu ją ir ji atsimerkia.
– Sveika, Ana, – sušnabždu atsargiai vilkdamas jai švarkelį, o ji to, rodos, nė
nejaučia.
– Grėjau... Mano lūpos... – sumurma Ana.
– Taip, mieloji.
Vėl ją paguldau. Ji užsimerkia, pasiverčia ant šono, šį kartą susiriečia į
kamuoliuką ir atrodo tokia menkutė, tokia pažeidžiama... Užkloju ją ir
pabučiuoju plaukus. Nuvilkus dvokiančius drabužius, vėl grįžo natūralus jos kūno
aromatas. Obuoliai, ruduo, gaiva... Nuostabioji... Ana. Jos lūpos šiek tiek
prasiskyrusios, blakstienos dengia pablyškusius paakius, o jos oda – tobula.
Susigundau dar kartą švelniai ją paliesti – smiliaus viršumi paglostau skruostą,
bet daugiau sau neleidžiu.
– Gerai išsimiegok, – sukuždu.
O tada grįžtu į svetainę prie skalbinių sąrašo. Sudaręs jį, nosį riečiantį maišą
padedu koridoriuje, už apartamentų durų, kad personalas paimtų ir išskalbtų.
Prieš tikrindamas elektroninį paštą, išsiunčiu žinutę Velčui: prašau pasidomėti,
ar Chosė Rodrigesas nėra patekęs į policijos akiratį. Man tiesiog smalsu. Noriu
žinoti, ar jis nemedžioja alkoholio padauginusių merginų. Paskui grįžtu prie
panelei Stil reikalingų drabužių ir išsiunčiu elektroninį laišką Teilorui.
Siuntėjas: Kristianas Grėjus
Tema: p. Anastazija Stil
Data: 2011 m. gegužės 20 d. 23:46
Gavėjas: J B Teiloras

Labas rytas,
prašyčiau nupirkti panelei Stil mano išvardytus drabužius ir pristatyti į įprastus mano viešbučio
apartamentus iki 10:00.
Džinsai: mėlyni, 4 dydžio
Palaidinė: mėlyna, daili, 4 dydžio
Sportiniai batai: juodi, 7 dydžio
Kojinės: 7 dydžio
Apatiniai: kelnaitės – mažo dydžio; liemenėlė – apie 34C.
Dėkoju.
Kristianas Grėjus
Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius

Sulaukęs pranešimo, kad laiškas išsiųstas, parašau žinutę Eliotui.
Ana pas mane.
Jei tu vis dar su Keite, perduok jai.

Netrukus jis man atrašo.
Bus padaryta.
Tikiuosi, judu sugulsite.
Tau to laaabai reikia. ;)

Perskaitęs Elioto atsakymą, prunkšteliu.
Man labai to reikia, Eliotai, labai.
Tada atsidarau su darbu susijusį elektroninį laišką ir imu skaityti.

2011-ŲJŲ GEGUŽĖS 21-OJI, ŠEŠTADIENIS

atsigulu ir aš. Jau labai vėlu, be ketvirčio antra. Ana
kietai miega, nuo to laiko, kai ją palikau, rodos, nė nekrustelėjo. Nusirengiu,
apsimaunu pižamos kelnes, apsivelku marškinėlius trumpomis rankovėmis ir
išsitiesiu šalia. Ji nieko nejunta, vargu ar naktį imtų blaškytis ir mane paliestų.
Jausdamas krūtinėje besitelkiančią tamsą, truputį padvejoju, bet sąmonės
tamsioji banga nepasiekia ir suprantu kodėl: tik dėl to, kad nenuleidžiu akių nuo
besikilnojančios ir mane hipnotizuojančios jos krūtinės ir mudu alsuojame vienu
ritmu. Įkvepiam, iškvepiam. Įkvepiam, iškvepiam. Įkvepiam, iškvepiam.
Nesumoju, ar ilgai į ją taip žiūriu: gal kelias sekundes, gal kelias minutes, o gal
kelias valandas. Ana miega, o aš akimis ryte ryju kiekvieną jos nuostabiai
gražaus veido lopinėlį. Miegant jos blakstienos kartais virpteli, o lūpos šiek tiek
prasiskyrusios, tad matau net lygius ir baltus dantis. Ji kažką neaiškiai sumurma,
o paskui iškiša liežuvį ir apsilaižo lūpas. Tai mane audrina, nepaprastai
audrina... Pagaliau nugrimztu į gilų ir besapnį miegą.
MAŽDAUG PO DVIEJŲ VALANDŲ

ir praeina kelios akimirkos, kol susivokiu. Ak, taip. Esu
„Heathman“ viešbutyje. Šalia stovintis žadintuvas rodo 7.43.
Kada paskutinį kartą taip ilgai miegojau?
Ana.
Lėtai pasuku galvą ir pamatau ją, tebemiegančią, atsisukusią į mane. Jos
veidas nepaprastai gražus ir romus.
Dar niekad nebuvau miegojęs su moterimi. Daugybę jų dulkinau, bet pabusti
šalia žavios jaunos moters man jaudinanti naujovė. Mano kotas tai patvirtina.
Ne, nieko nebus...
Nenoromis išsiropščiu iš lovos ir apsivelku bėgiko drabužiais. Reikia kaip nors
atsikratyti šios... perteklinės energijos. Maudamasis treningo kelnes susigriebiu
neprisimenantis, kada pastarąjį kartą taip gerai miegojau.
Nuėjęs į svetainę, įjungiu nešiojamąjį kompiuterį, patikrinu elektroninį paštą ir
atsakau į du Rosos ir vieną Andrėjos laišką. Užtrunku šiek tiek ilgiau nei
PABUNDU VISIŠKOJE TYLOJE

Nejučia imu svarstyti. Įėjęs į miegamąjį. Teiloras puikiai atliko užduotį. Mini bare randu buteliuką apelsinų sulčių ir supilu jas į stiklinę. Po velnių. Juk nenori būti apkaltintas žmonių grobimu. Man labai palengvėja. o antklodė nuslydusi žemiau juosmens. negana to. Rodos. Ir apsidžiaugiu. Elkis lyg niekur nieko. kaip ji pabudusi jausis. užsakau visą pusryčių rinkinį. kur vakar vakare ją palikau. ir man sunku susikaupti.. nusprendžiu užsakyti valgio. ką mėgsta. apie kurią nieko nesu girdėjęs. išsidraikę ant pagalvės. su kuria miegojau vienoje lovoje.. Tablečių ant naktinės spintelės nėra. dėl ko paskui gailėsiuosi. bet nenutuokiu. apsisuko iki devintos valandos. Pastatęs stiklinę ant jos naktinės spintelės. kad gretimame kambaryje miega Ana. žavioji panelė Stil išsimiegojo. nestypsok čia vėpsodamas į merginą ir nevarvink seilės. Žvilgteliu vidun – čia Anai skirti drabužiai. Ak. – ir išeinu pabėgioti. Tas žmogus – tikras auksas. Pamačiusi mane ramiai įeinantį į miegamąjį. Marškinėlių kraštas pakilęs ir žemiau jo matyti nuogas jos pilvas ir bamba. Sugriebęs per treniruotę naudotą rankšluostį ir maišelį su drabužiais. pasidavęs retai mane užklumpančiai silpnumo akimirkai. svetainėje randu firminį maišelį parduotuvės. tad. maunu į vonios kambarį. Kambarių tarnybos darbuotojas man praneša. sultys taip pat išgertos. laikas ją pažadinti. Turiu išeiti. Šis reginys man vėl sukelia kūnišką jaudulį. iš savo kelioninės vaistinėlės paimu dvi tabletes advilio ir palieku jas prie stiklinės su apelsinų sultimis. Jos rankinė tebėra ant sofos. rausvai rudi jos plaukai susitaršę.įprastai. kad Ana neišėjusi ir vis dar miega. ji išbąla. išvystu ją tebepučiančią į akį. Grėjau. tad spėju. kad maistas bus pristatytas po pusvalandžio. Kaip matau. tos pagirios. Atidžiai perskaitęs kambarių tarnybos paliktą meniu. pamatęs ją sėdint lovoje. Grėjau. Tikriausiai ji pabus išalkusi. GRĮŽĘS PO TRENIRUOTĖS . kol dar nepadariau nieko. Gera mergaitė. mat žinau. pasibeldžiu ir žengiu į miegamąjį. o miegamojo durys uždarytos. Dar kartą neskubėdamas nužvelgiu Anastaziją Stil – pirmą moterį.

kuriame gyvenate. ji atrodo. – Kas gi dar būtų galėjęs tave nurengti? Ji nurausta ir pagaliau jos skruostuose randasi šiek tiek gyvybės. Bet paskui prisimenu vakar vakare girdėtą jos prisipažinimą. – Mėgstu. Anastazija. – sumurma ji. klausia Ana. Prisėdu ant lovos krašto ir dalykiškai paaiškinu: – Kai praradote sąmonę. Vos sulaikau dejonę. nenorėjau vežti jūsų į butą. Ir ačiū Dievui. Negreitai jį pamiršiu. – Jūs mane nurengėte? – Aš. ar kas nors panašaus jai yra nutikę ir anksčiau. . o aš imu svarstyti. Grėjau.. ar ji mane gyvuliu laiko?! – Anastazija. Ačiū Dievui. netekusi sąmonės. ir nors plaukai baisiai susivėlę. ji nusvarina pečius. – Kaip aš čia atsidūriau? – nedrąsiai. kad dar niekada nebuvo apgirtusi. ir rizikuoti sugadinti odinių savo automobilio sėdynių. tarsi bijodama išgirsti atsakymą. imu nerimauti. – Ar jūs paguldėte mane į lovą? – Taip. atkreipiu dėmesį. sušnabžda Ana. Viešpatie..Ji užsimerkia. Tad parsigabenau čia. Gal reikėtų elgtis švelniau? – Vakaras buvo labai nuotaikingas. kai mano moterys jaučia ir suvokia. – Ar mane dar pykino? – Ne. jūs buvote be sąmonės.. kitą rytą pabudo nepažįstamo vyro lovoje ir suprato esanti išdulkinta be sutikimo? Gal tai įprastas fotografo metodas? Pagalvojęs apie tai. – slegiama gėdos ištaria ji. – Labas rytas. Po galais. Nuramink ją. – kaip suprantu. – Atsiprašau.. kad jos akys neapsakomai didelės ir žydros. o aš tuo metu padedu plastikinį maišelį ant krėslo. – mano žodžiai nuskamba gana šaltai. Nekrofilija – ne man. kas vyksta. pribloškiamai. dėl to. Tada ji tobulais dantimis grybšteli apatinę lūpą. prie alkoholio ji dar nepratusi. – spoksodama sau į rankas. Kai atsisuka ir pažvelgia į mane. Akivaizdžiai pajutusi palengvėjimą. kad jaučiasi nepatogiai. gal ji. – Bet mudu ne. nei nusipelniau. Kaip jaučiatės? – Geriau.

Taip ir žinojau! – Turite valgyti.. Ir nors man tai tikriausiai nenaudinga. jei nebūčiau atvažiavęs jūsų paimti. jo merginimas nelabai jus žavėjo.. kad tik baru. – Ką norite pasakyti? . tai pirmoji taisyklė. Štai kodėl jums buvo taip bloga. Nieko sau! Dabar ji ne juokais įsiuto. mano žodžiai nuskamba taikiai. technologija. kodėl kalbame apie mane? Nusprendžiu keisti temą. ką prisimenu. kad nuotaika bjūra. – Ir trečia. Išties. bet sustoti nebegaliu. Tačiau iliuzijos. Anastazija. tiksliau. barat. kurią tobulinate ketindamas paskui kuo brangiau parduoti. Ji vėl iš manęs juokiasi! – Iš kokios jūs viduramžių kronikos? Kalbate kaip kilnusis riteris. kodėl? – Pirma. Galėčiau būti nebent juodasis riteris.. Ji smaginasi. kad esu riteris. nei kilnumo įsikūnijimas. Jaučiu. Ak. vis dėlto privalau ją įspėti.Tikiuosi. Čia tai ji visiškai pramovė pro šalį. Na. tikriausiai būtumėte nubudusi fotografo lovoje. mano įmonė neinvestuoja į jokius sekimo prietaisus ir jų negamina. Traukia mane per dantį. leidžianti susekti mobiliojo buvimo vietą. kurios reikia laikytis geriant alkoholio. – Ketinate ir toliau mane barti? – Ar dabar jus baru? – Manau. slaptuoju internetu. Ana nusijuokia. Tik. – Jums nereikėjo sekti manęs pasitelkus Džeimso Bondo įrangą. kad toli gražu nesu nei riteris. bet ji vis tiek suraukia antakius. Porą kartų sumirksėjusi. o jos rodoma nepagarba žvalina ir išsklaido visas iliuzijas. – Man taip neatrodo. vėl traukia. – Antra. pasiekiama internetu. – Tai jums labai pasisekė. jei ji žinotų tiesą! Be to.. – Ar vakar vakare ko nors valgėte? Ji papurto galvą. o sprendžiant iš to. tikrai nepuoselėju...

– Nenoriu nė galvoti. . todėl leidžiu sau ją paliesti: nykščiu švelniai perbraukiu išilgai skruosto. kas jums galėjo nutikti. – Chosė tiesiog nesuvaldė rankų. kaip man patinka ši mintis.. Pajuntu pagundą pasimėgauti ir nuleisti. o aš. prirakintą prie mano suolo. o tada atsikeliu nuo lovos krašto ir priduriu. su išeinamojoje stirksančia nulupta imbiero šaknimi. – mane vėl netikėtai nusmelkia baimė. jūs nė nenumanote. ką iškrėtėte vakar. Netrukčiau pamokyti ją atsakomybės. – Kvėpuokite. – Na. Buvau su Keite.. kad pusryčiai bus patiekti po penkiolikos minučių. už tai. Net prasižiojusi Ana atrodo žavingai. prisigėrėte ir labai rizikavote.. darbuojuosi diržu arba virve. tačiau apsigalvoti priverčia sena baimė būti užkluptam ir demaskuotam. gal kas nors turėtų pamokyti jį gerų manierų? – O jūs tikrai griežtos drausmės šalininkas. Ji elgėsi neatsakingai ir visiškai be reikalo lindo į pavojų. žinoma. – Ak.. nusirengiu ir žengiu į dušo kabiną.. – Nieko man nebūtų nutikę. Jai sunku atsispirti. – numodama ranka į mano rūpestį paaiškina ji ir suėmusi meta sau per pečius susitaršiusius plaukus. Gal skaito mano mintis? O gal tik stebeilijasi į gražų veidą? – Palįsiu po dušu. Negaliu apsakyti. Elenai tai nepatiktų. bet ji nesiliauja spoksojusi.. – pamėgina įgelti ji. Duodu laisvę vaizduotei ir po akimirkos jau matau ją. Paskui brūkšteliu per putlią apatinę lūpą ir Ana sulaiko kvapą. Taip.– Na. Nebent jūs pirma norite praustis? – sakau. Anastazija. Ji spokso į mane plačiai atmerktomis ir vis dar šiek tiek apsiblaususiomis akimis. kad negalėtų suspausti sėdmenų. jei būtumėte mano. Irgi mat pagalbininkė! – O fotografas? – rėžiu. Nieko nevalgėte. Ji piktai į mane dėbteli. visą savaitę negalėtumėte atsisėsti. neprarasdamas sveiko proto. kai jis ir vėl nesuvaldys rankų. Vonios kambaryje giliai atsidūstu. Anastazija. – sumurmu. Ji nieko neatsako – bent kartą nepraveria savo dailios burnytės. Seni įpročiai.

Plaudamasis putas. ar santykiai su manimi ją domintų. nei tos pačios reikšmės eufemizmų. paaiškinu: – Jie buvo aptaškyti jūsų vėmalais. ji neteko žado ir žvilgsniu lydėjo mane per visą kambarį. Paskui užsuku vandenį ir. Paskubomis išsivalau dantis.. ji kilsteli antakius.. Jos kojos išties puikios. kokias pareigas prisiims sutikdama palaikyti su manimi ryšius. kad. Ji atrodo kaip išsigandusi elnė – ilgakojė. visiškai nepatyrusi. tai žinokite. Neturėtų mūvėti kelnių ir jų slėpti. Vilties dar yra. galima sakyti. kaip mudviem seksis kartu pusryčiauti. Užmetęs akį į aprasojusį veidrodį.. o aš mirštu iš bado. ieško savo džinsų. kad dabar tikriausiai gausiu pylos. suirztu. Tik.. – tarsteli ji. pasibjaurėjimo jai tikriausiai nekeliu. nei „seksas“. Pirmiausia pažiūrėkime. – krypteliu smakrą į maišelį. kad apie šį gyvenimo būdą ji nieko nežino. Taip. .. Turiu jai aiškiai pasakyti.. kuriuos vartoja iš knygų pasaulį pažįstantys koledžo studentai. Galėčiau tiesiog paklausti. didelėmis akimis. Bet ne. išėjęs iš dušo kabinos. apmąstau ką tik vykusį pokalbį su aikštingąja panele Stil. Taip pat atkreipiau dėmesį.. tad. Net negalėtų garsiai ištarti nei „dulkintis“. man prisilietus. stoviu po karšto vandens srove ir kaupiuosi antrajam pokalbio raundui su Anastazija Stil. – Jei ieškote savo džinsų. atsikėlusi iš lovos. kad Ana galėtų su kuo nors glamžytis. ar ji būtų gera nuolankioji? Akivaizdu. vadinasi. Jie pirkinių maišelyje ant krėslo.Ant galvos liejantis vandeniui. Pagalvojęs.. kad Ana. Ji. gerokai nustebusi. Tikriausiai spėjo kelis kartus nerangiai pasiglamžyti su tokiais jaunuoliais kaip fotografas. Ji prisimerkia ir man dingteli. – Oi. nusprendžiu šiandien nesiskusti. Pravėręs vonios kambario duris matau. Ji vis dar čia.. užbėgdamas už akių priekaištams. pasičiumpu rankšluostį. Regis. Taigi kad „oi. guli mano lovoje.“ Ką pasakysite dabar. kad atidaviau juos skalbti. ir tiek. panele Stil? – Pasiunčiau Teilorą nupirkti kitų džinsų ir batų. Netrukus kambarių tarnyba atneš pusryčius..

. Grįžęs į svetainę. bet ir spardosi. o paskui aš iš piniginės išimu porą dvidešimtinių ir paduodu joms. ponios. Santūri mano šypsena jos įkarštį šiek tiek atvėsina. Kaip greitai ten įsmuko. tarsi siūlytųsi toli gražu ne tik nukraustyti stalą. bet nekreipiu į jas dėmesio. :) .. įsipilu kavos ir imu valgyti omletą. kad tarnaitės slapta į mane žvilgčioja. Staiga mano dėmesį išblaško beldimas į duris. – Dėkoju. mat mėginu numaldyti kaltės jausmą dėl to. – Kur jums patiekti pusryčius. priduria: – Ačiū. ar Ana dar gyva. bet skubių pranešimų nėra. Stvėrusi pirkinių maišelį. Tiek mudu tikrai nesuvalgysime. – Kai norėsite. – Pusryčiai! – šūkteliu tyliai pabeldęs į vonios kambario duris. Suzirzia mano mobilusis – atėjo Elioto žinutė. – atsklinda gerokai prislopintas Anos balsas. – sumurma Ana ir. kad užsakiau tiek daug maisto. Ne tik gyva.– Hm. tiesiog paskambinkite kambarių tarnybai. nors vakar šios veiklos iškilmingai išsižadėjo. kad nukraustytume stalą. mūsų pusryčius randu ant stalo. Gal aš per daug tikiuosi? Nusiminęs vikriai nusišluostau ir apsirengiu. ji pro mane neria į vonios kambarį ir užsirakina. Tyliai nusijuokiu ir šiek tiek nurimstu supratęs. Akivaizdu. sako tamsiaakė. Grįžęs į miegamąjį pastebiu. sere? – Padėkite ant valgomojo stalo. Hm. Keitė nori žinoti. Viena iš moterų tamsiomis kaip naktis akimis paduoda man pasirašyti čekį. kad vadinamoji Anos draugė vis dėlto jos nepamiršo.. Atsakau jam. tarsi tik dabar susiprotėjusi padėkoti. – koketiškai žvelgdama. Eisiu po dušu. – Ge-gerai. Atėjo dvi jaunos moterys iš kambarių tarnybos. Tada nueinu į svetainę ir patikrinu elektroninį paštą.. Kad tik toliau nuo manęs. sere. Atsisėdęs prie stalo ir atsivertęs laikraštį. kad Eliotas savo kotui ilsėtis neleido.

– kimiai tarsteli ji. Ji nudelbia akis ir įsižiūri sau į pirštus. kodėl? Ši mergina. – liepiu ir mosteliu į jai skirtą vietą. kiek ant stalo maisto. ji prieina prie stalo. – nurijusi vieną kąsnį ir keldama prie burnos kitą. ką mėgstate. Ana pamato savo rankinę. sako ji. žavi. jums tikrai reikėtų išmokti tinkamai atsakyti į komplimentą. tik. – Jūsų plaukai dar labai drėgni. Teiloras manęs nenuvylė. Gera matyti ją valgančią. – Taip. Ką?! Rūsčiai dėbteliu į Aną ir ji paskubomis priduria: .Po minutėlės pasirodo Ana: drėgnais plaukais ir dailia mėlyna palaidinuke. Ši spalva jums puikiai tinka. prašyčiau. – sakau. švelniai tariant. Pastebėjusi angliškos pusryčių arbatos maišelį. Pamačiusi. puikiai derančia prie akių spalvos. kad esate čia ir dar gyva. Rodos. vilties dar yra. kad alkana. ima godžiai juos doroti. Nors imk muistytis. Bet kai ji. išsirinkusi blynus ir plaktą kiaušinienę su šonine. – Nežinojau. – priduria Ana.. akimirksniu sau atleidžiu.. – Taip ir yra. Pamatęs tokią jos veido išraišką netenku žado. Ji susirgs. Paduodu jai arbatinuką su karštu vandeniu. – Niekur neradau plaukų džiovintuvo... Kaltė mane gniuždo. ji nuostabiai atrodo. – Jūs labai išlaidus. – Už šiuos drabužius turėčiau jums sumokėti. tad užsakiau visą pusryčių valgiaraštį. – Po velnių. Anastazija. Galbūt nedažnai juos girdi. – Sėskite. – Man buvo malonu jumis pasirūpinti. – tarsi atsiprašydamas sakau. – Žinote. Ana man meiliai nusišypso. Keitė. – sumurma ji. Apsidairiusi po kambarį. – sutrikusi paaiškina ji. – Ji žino. – Ačiū už drabužius. Nusiunčiau žinutę Eliotui. Ana suraukia antakius ir dar labiau pasunkina man kaltės naštą. – Gal arbatos? – pasiūlau. Droviai man šyptelėjusi. Akivaizdu.

Neišmanau. o jos skruostai nurausta. Anastazija. Ak. kaip kitaip galėčiau viską paaiškinti. – Ir jei leistumeisi surišama. pirmiausia pasiekia mano penį. negaliu priimti. Tačiau jūs turite kažko. Kodėl turėtumėte man pirkti tokius daiktus? – Nes galiu. Oi. kaipmat tai įrodyčiau. turite dar daug laiko. Kristianai!“ – prisiminęs tą akimirką.. ar tik ji nebus pažvelgusi į mano sielą ir įžiūrėjusi ten tamsiausių troškimų? – Kodėl atsiuntėte man tas knygas.. – Kelios minutės po dešimtos. Ana. rodos. kurie siuntinėja širdeles ir gėles. tikrai nesu. – Jei galite. Ana. aš ne iš tų vyrų. kai jūsų vos nepartrenkė dviratininkas. Ji išplečia akis.. Paskubomis atsikratau to prisiminimo. staiga apimta panikos. Kiek dabar valandų?! – sušunka Ana. patikėkite. – Na. – Esu labai turtingas žmogus. Bet šie drabužiai. Mano skonis visai kitoks.. Turiu jai parodyti. dėl ko niekaip negaliu palikti jūsų ramybėje. – Ne. Kristianai? Nes norėjau vėl su tavimi susitikti.. kurių aš. mieloji. kad turiu atsiprašyti ir įspėti jus. visa esybe maldaudama: „Pabučiuok mane. – Šiandien nuo vidurdienio dirbu. tokį pirkinį galiu sau leisti. ir pati jau supratote. Prakeikimas. Mėšlas. – Ką ketinate veikti kelias ateinančias dienas? – pasiteirauju. kai ji glaudėsi prie manęs visu kūnu. O rytoj? . Turėtumėte manęs vengti. – Anastazija. o jūs žiūrėjote į mane be žodžių. kad turėtumėte.– Jau padovanojote man knygų. žinoma. kai laikiau jus glėbyje. – Vadinasi. Prašau leisti man už juos susimokėti. – Tai ir nepalikite. – tyliai sako ji ir staiga man pasidaro neramu. ką šnekate.. Anastazija. – Pajutau. pabučiuok mane. – Tai paaiškinkite man. Jos žodžių aidas. – Ne tai svarbiausia. Romantika ne man.... ir štai tu čia.. – sušnabžda ji. Manau. Ką?! – Nesuprantate.. nutylu.. dar nereiškia. skaistuolis nesate? – klausia ji.

. Ak. Ateinantį savaitgalį kraustomės į Siatlą. Anastazija. ką pasakiau. panele Stil? Negaliu nuslėpti. negundyk manęs. Turiu jums kai ką parodyti. iš proto varančią merginą. – Ar pateikėte prašymą ir mano įmonei. – Ką gi. į ką veliesi. . ne. ką pasakiau. – Kada šiandien baigiate darbą? – Apie aštuntą. tai šįvakar arba ateinantį šeštadienį galėtume nuvykti į Siatlą vakarienės mano namuose ir aš jums atskleisčiau visus faktus.. – Kodėl mano kompanija jums netinka? – Jūsų draugija ar jūsų kompanija? – kilsteli antakį ji. O jūs apsispręstumėte.. – Ką tai reiškia? – nusistebi Ana. kaip malonu būtų auklėti ją. Negaliu. Prikandusi apatinę lūpą. Kol kas. o visą šią savaitę dirbsiu Kleitono parduotuvėje. ji įsistebeilija į savo lėkštę. krusteli. Laukiu atsakymo. – sušnabždu. kad ji mane prajuokino. šią viliojančią. – Nes neketinu jūsų liesti. – Šaipotės iš manęs. – Kad žinotum. Kai viską sužinosite. – Gerai! – O ką ketinate Siatle dirbti? – Padaviau prašymus dalyvauti keliuose konkursuose į stažuotojos vietą. kaip jums siūliau? – Na.. tikriausiai daugiau niekada nenorėsite manęs matyti. Mėgindama įsisąmoninti. – Kur? – Adreso nepamenu. – Netoli mano darbovietės. – Norėčiau krimstelėti tą lūpą. nes tai tikra tiesa. ji suraukia antakius. Anastazija.– Mudvi su Keite ketiname pradėti pakuotis daiktus. – Kodėl negalite pasakyti to dabar? – Nes mėgaujuosi pusryčiais ir jūsų draugija. Oi. kol neturiu raštiško sutikimo. mažyte. Tada kilsteli smakrą ir perveria mane pasitikėjimo kupinu žvilgsniu. Staiga ji pakelia galvą ir. – Tai. – Tai kodėl nekrimstelite? – tyliai paklausia. – Ar Siatle jau turite kur gyventi? – Taip. Bet butas yra Lydekų turgaus rajone. sėdėdama krėsle.

. Tai nepaprastai maloni akimirka. – Atsarginis pilotas tegul budi nuo pusės vienuoliktos vakaro. – Pone Grėjau. atvažiuosiu į Kleitono parduotuvę pasiimti. kad taip nenutiks. Iš nuostabos ji net išsižioja. ypač jei nori išsaugoti turimą darbą. kad į Siatlą mudu galime vykti „Čarliu Tango“. Man tai bus pirmas kartas. Turėtumėte baigti valgyti pusryčius.. Gali būti. pati prisiprašei. Anastazija. O aštuntą. Tada parvešiu jus namo. lūpos primena raidę O. – Teilorai. kad Stivenas. Staiga susigriebiu labai besidžiaugiantis. – Tik neimk manęs mokyti. – apsisprendžia Ana. Ką gi. Čia tai bent! Ji laiko veltui neleidžia. labai skubate paragauti pažinimo medžio vaisių. budėtų ir jei Ana daugiau nenorės turėti su manimi reikalų. – O jei dirba ne pas jus? – neatlyžta ji. – duodu nurodymus Teilorui ir baigiu pokalbį. – Ar žmonės visuomet daro. – Jūs kaip biblinė Ieva. – Skrisime? – Taip. Ji atidžiai mane stebi. Bet tikiuosi. mano pilotas. Skrisime į Siatlą.. Ar dabar ji mane bara? Jos įžūlumas mane erzina. kai baigsite darbą. man reikės „Čarlio Tango“. ką turiu omenyje. kol prašau atgabenti į Portlandą EC135 sraigtasparnį. kad sužinojusi norės tuoj pat grįžti namo.. mažyte. – Dažniausiai. ir tegul apsisprendžia. kaip elgtis su savo darbuotojais. ką jiems liepiate? – pasiteirauja ji. pone Grėjau? – žaismingai klausia Ana. . Turiu sraigtasparnį. akivaizdžiai nepritardama mano elgesiui. – Į Siatlą skrisime sraigtasparniu? – sušnabžda ji.– Šį vakarą. – Na. – Taip. Parodysiu jai. Prisimerkęs ją nužvelgiu. būtų pasiruošęs parskraidinti ją į Portlandą. Paimu savo mobilųjį ir sparčiojo rinkimo mygtuku paskambinu Teilorui. Jis beveik iš karto atsiliepia. Tad reikia. aš moku įtikinti. – Traukiate mane per dantį.

– Valgykite! – šį kartą paraginu valdingiau. ji kaip įbesta sustoja prie sofos.. o aš mėginu suvaldyti juoką. nenuspėjama ir velniškai patraukli. man tai irgi buvo gana neįprasta. – Visko suvalgyti negaliu. juokiuosi. – Kur jūs naktį miegojote? – klausia. Nenoriu. – plačiai jai nusišypsau. – Savo lovoje. . kas esu. Ji nerangi. o aš nebūčiau taip greitai pateikęs jums pasiūlymo. kad darau didžiulę klaidą. Jei vakar būtumėte normaliai pavalgiusi. Grėjau. Ji tikrai geba mane prajuokinti. Ana mane vėl nustebina. Staiga ji pakyla nuo stalo ir aš vos susilaikau neleptelėjęs.. – Kai išsidžiovinsite plaukus. Ji atrodo priblokšta. – O! – Taip. Pašnairavusi į mane. ji ima šakute stumdyti maistą lėkštėje ir jos lūpos trūkteli. Ji pažvelgia į visą maistą ant stalo ir aš vėl pasijuntu kaltas. – Kas jums taip juokinga? Ji papurto galvą ir susigrūda į burną paskutinį gabalėlį blyno.. Kaip visada. – Suvalgykite tai. – Man nepatinka. Kartais tiesiog puiku būti tuo. negana to.. – Gera mergaitė. Velniai griebtų! Gali būti.. – sumurmu. kad mano žodžiai nenuskambėtų keistai? Tiesiog imk ir paaiškink. – Valgykite pusryčius. kas jūsų lėkštėje. parvešiu jus namo. – Kad. Taip. Kaip jai paaiškinti.. iš savęs. Grėjau. nesimylėjote? Vis dėlto ji tą žodį ištarė ir. – Ne.. kad susirgtumėte. Bent jau kol kas. valgių per daug. nuraudo kaip žarija.. – Su tavimi. kad jai to neleidau. Šįvakar kai ką parodysiu ir tau prireiks visų turimų jėgų. Grįždama į miegamąjį. Valgykite.. Ji ne tavo nuolankioji. kai švaistomas maistas.– Kodėl? – Nes galiu sau tai leisti.. dabar jūsų čia nebūtų.

slapta žvilgteli į mane ir droviai šypteli.– Kad su kai kuo miegojau. Ji ima alsuoti šiek tiek kitaip. iš miegamojo išeina Ana ir pasigriebia savo rankinę. Jos plaukai gražūs. ji. Ji tikra stebukladarė ir mūsų sumanymas laivais nugabenti maisto krovinį į Darfūrą. Nors ne. Ji linkteli.. Ji rausiasi rankinėje ir. Suzirzia mano mobilusis. Išgirdęs plaukų džiovintuvo ūžesį ir supratęs. Ne. kad atvairuotų iš garažo mano automobilį. kaip Ana pro duris nueina į miegamąjį. Skambina Rosa. manęs laukia dar vienas pasimatymas su panele Stil. Vešlūs. ko gero. Baigiu pokalbį su Rosa.. į atsiliepimą apie vakar vakare transliuotas rungtynes. bus labai įdomi diena. Mano šnerves vėl užplūsta svaiginantis jos kūno aromatas. taip ir padarykime. Susirišusi juos į uodegą. jei Ana nori viską žinoti. Pasiimu švarką. kol baigsiu pokalbį. kodėl ji mane taip veikia? Liftas sustoja ir į kabiną leidžiu jai žengti pirmai. mašinos raktelius ir atidaręs palaikau jai duris. pakėlusi ilgas blakstienas. Pranešk man naujienas. turiu būti tikras. Man kalbant telefonu. Tada paspaudžiu pirmo aukšto mygtuką ir durys užsidaro. įsijungęs „Google Maps“.. – Pasiruošusi? – klausiu Anos. kad ji daro kaip liepta. Nejučiomis imu svarstyti. paskambinu viešbučio patarnautojui. Atsainiai vėl išskleidžiu laikraštį ir mano dėmesys nukrypsta į sporto skiltį. lengviau atsikvepia. bet mano dėmesys nukreiptas į panelę Stil. mat. įsakmiai kviečiančiomis: „Eikš čia!“ Velnias. Rosa kalba apie Darfūrą. Ir aš atsakau jai šypsniu. Ji prikanda lūpą. kad laikys liežuvį už dantų. trūkčiodama. Po galais. ir veria mane spindinčiomis akimis. Giliai atsidūstu ir baigiu gerti apelsinų sultis. – Gerai. Paskui nusiunčiu žinutę Andrėjai ir paprašau elektroniniu paštu atsiųsti man konfidencialumo sutarties tekstą. Mudviem žingsniuojant link lifto. Ką gi. maloniai nustembu. Ji turi žinoti apie mane tiesą. atsisėda ant sofos ir laukia. o netrukus matau. ne pasimatymas. dar kartą pasitikrinu jos namų adresą. mano paaiškinimas visai neatrodė keistas. Rodos. Ana apsivelka švarkelį. Ilgi. išdegs. ir. kaip jausčiausi pindamas juos į kasą.. radusi plaukų gumelę. Laukdamas jos. . rodos.

Ir mano lūpos vėl trūkteli. Šie žodžiai man išsprūsta visiškai netikėtai ir aš. Čia. ir taip saugiai ją prirėmęs kita ranka suimu plaukus. Dabar. velniop tą sutartį.Tyčia taip daro. Kai įsisiurbiu. o lūpomis imu ieškoti jos lūpų. Ji plačiai nusišypso. Įsistebeiliju į plakatą virš lifto mygtukų. kad ji negalėtų manęs paliesti. Liftas sustoja ir durys ima vertis. kaip ir išvaizda. užburiančių akių gelmėje.. į liftą įlipa trys vyrai verslininkų kostiumais. Aš taip pat.. susiimk. arbata ir prinokusiais vaisiais. Ir sekundę – tik vieną sekundę! – prasmengu jos jausmingų. Lifto kabinoje. Pirštais suimu jos smakrą.. Akimirksniu. o ji liežuviu nedrąsiai paliečia manąjį ir ima. – sumurmu šiek tiek patraukęs lūpas. reklamuojantį įspūdžių kupiną savaitgalį „Heathman“ viešbutyje. Čiuopdama. ir pagaliau pajuntu jos skonį: nuo jos dvelkia mėtomis. Dieve šventas. O ji nė neketina manęs paleisti. ji sudejuoja. Atšlyju ir atsistoju šiek tiek atokiau. Paskui žvilgteliu į Aną ir palengva iškvepiu. tas garsas primena undinės ūktelėjimą. – Ak.. visiškai apsvaigęs. apgirtęs nuo jos skonio ir aromato. Mąsliai. Miela. – Tu. Per riešus prispaudžiu rankas Anai virš galvos. ką ji man daro? . skverbiuosi gilyn. Aš jos geidžiu.. pasidavęs impulsui. tyrinėti. Atsakydama į bučinį. kad negalėtų manęs liesti.. Ir man atsistoja. Kada pastarąjį kartą nesusivaldžiau? Supratingai mudu nužvelgę. Ir primena man derliaus metą. Tokia. Jos skonis puikus. Grėjau. Ak. Ji sunkiai alsuoja. stumteliu ją prie lifto sienos. Prakeikimas. Po velnių. Geidžiu jos. Viešpatie švenčiausias.

Liftas sustoja antrame aukšte, verslininkai išlipa ir vėl palieka mudu su panele
Stil vienus.
– Išsivalei dantis, – linksmai, bet ir pašaipiai sakau.
– Tavo šepetėliu, – žvelgdama spindinčiomis akimis paaiškina ji.
Suprantama... Nežinia kodėl, bet man tai patinka, pernelyg patinka.
Sutramdau šypseną.
– Oi, Anastazija Stil, ir ką man su tavimi reikės daryti?.. – Pirmame aukšte
liftas sustoja, jo durys atsidaro, o aš paimu ją už rankos ir sumurmu: – Ir kodėl
tie liftai šitaip veikia žmones?
Šlifuoto marmuro plokštėmis žingsniuodama per viešbučio vestibiulį, ji
perveria mane iškalbingu žvilgsniu.
Vienoje iš stovėjimo vietų priešais viešbutį mūsų laukia automobilis, šalia
nekantriai mindžikuoja patarnautojas. Davęs jam nepadoriai daug arbatpinigių,
atidarau keleivio dureles tyliai ir apie kažką susimąsčiusiai Anai.
Vis dėlto ji nepaspruko.
Nors ir užpuoliau ją lifto kabinoje.
Turėčiau pasakyti ką nors apie tai, kas nutiko lifte, tik... ką?
Atsiprašau?
Ar tau patiko?
Velniai griebtų, ką tu man darai?
Įjungiu variklį ir nusprendžiu, kad kuo mažiau kalbėsiu, tuo bus geriau.
Automobilio saloną užlieja Delibo „Gėlių dueto“ melodija ir pajuntu, kad
palengva rimstu.
– Ko klausomės? – man sukant į Pietvakarių Džefersono gatvę paklausia Ana.
Atsakau ir pasiteirauju, ar muzika jai patinka.
– Kristianai, tai nuostabu.
Girdėti ją tariant mano vardą – ir keista, ir malonu. Per tas kelias dienas, kai
esame pažįstami, ji taip padarė keliolika kartų, ir kaskart mano vardas jos
lūpose nuskamba vis kitaip. Šįkart jis su nuostabos gaidele dėl muzikos. Puiku,
kad jai patinka šis kūrinys, mat ir man jis vienas iš mėgstamiausių. Nė pats
nepajuntu, kaip imu džiugiai šypsotis. Akivaizdu, kad už antpuolį lifte ji man jau
atleido.
– Ar galėčiau pasiklausyti dar kartą?
– Žinoma.

Piršto galu baksteliu kartojimo mygtuką liečiamajame ekranėlyje.
– Mėgsti klasikinę muziką? – mašinai riedant Fremonto tiltu paklausia ji ir
mudu leidžiamės į lengvą pokalbį apie mano muzikinį skonį.
Besišnekučiuojant kažkas paskambina į mano mobilųjį, prie kurio prijungta
laisvų rankų įranga.
– Grėjus, – atsiliepiu.
– Pone Grėjau, čia Velčas. Surinkau informaciją, kurios prašėte.
Ak, išsami ataskaita apie fotografo žygdarbius...
– Gerai. Atsiųsk man elektroniniu paštu. Dar kas nors?
– Nieko, sere.
Spusteliu mygtuką ir iš garsiakalbių vėl ima lietis muzika. Ir vėl abu
klausomės, tik šį kartą – žemų ir energingų grupės „Kings of Leon“ ritmų. Tačiau
neilgai, mat malonų muzikos klausymąsi vėl nutraukia skambutis.
Kokio velnio vėl prireikė?
– Grėjus, – šiurkščiai tarsteliu.
– Elektroniniu paštu išsiunčiau jums konfidencialumo sutarties tekstą, pone
Grėjau.
– Gerai. Viskas, Andrėja.
– Geros dienos, sere.
Slapta žvilgteliu į Aną norėdamas susigaudyti, ką ji suprato iš šio mano
pokalbio telefonu, bet ji grožisi Portlando apylinkėmis. Numanau, kad tik
stengiasi būti mandagi. Man sunku sutelkti dėmesį į kelią. Noriu žiūrėti vien į
Aną. Nesvarbu, kad ji nerangi, užtat nuo jos kaklo linijos gniaužia kvapą, trokštu
pradėti nuo paausio ir, bučiuodamas šį kaklą, leistis iki pat peties.
Po velnių! Pasimuistau sėdynėje. Tikiuosi, ji sutiks pasirašyti konfidencialumo
sutartį ir priimti mano siūlymą.
Vos įsukame į Penktąjį tarpregioninį greitkelį, vėl suskamba mobilusis.
Šį kartą man trukdo Eliotas.
– Sveikas, Kristianai, tai sugulei?
Oi, ramiau, brol, ramiau.
– Labas, Eliotai, kalbu per garsiakalbį ir mašinoje esu ne vienas.
– Kas su tavimi važiuoja?
– Anastazija Stil.
– Sveika, Ana!

– Sveikas, Eliotai, – aiškiai nudžiugusi, atsiliepia ji.
– Daug apie tave girdėjau, – sako Eliotas.
Mėšlas! Ką jis galėjo girdėti?
– Netikėk nė vienu Keitės žodžiu, – geraširdiškai pataria ji.
Eliotas nusijuokia.
– Kaip tik vežu Anastaziją namo. Ar nori, kad tave paimčiau? – įsiterpiu į
jųdviejų pokalbį.
Eliotas, žinoma, norės kuo greičiau nešti skudurus.
– Aišku.
– Tada iki greito.
Baigiu pokalbį.
– Kodėl taip atkakliai vadini mane Anastazija? – klausia ji.
– Nes toks tavo vardas.
– Man labiau patinka Ana.
– Tikrai?
Vadinti ją Ana būtų pernelyg kasdieniška ir įprasta. Ir per daug intymu.
Nežinau kodėl, bet tos trys raidės taip jaudina...
Staiga nusmelkia įsitikinimas, kad susitaikyti su neigiamu jos atsakymu, kai
ištars tuos lemtingus žodžius, bus nepaprastai sunku. Man ne kartą yra taip
nutikę, bet niekada anksčiau nesijaučiau taip... įklimpęs. Šios merginos net
nepažįstu, bet labai noriu pažinti. Visą... Gal dėl to, kad dar niekada nesu
lakstęs paskui jokią moterį?
Grėjau, susiimk ir laikykis taisyklių, kitaip viskas nueis velniop.
– Anastazija, – sakau nekreipdamas dėmesio į nepritariamą jos žvilgsnį, – tai,
kas nutiko lifte, daugiau nepasikartos... Na, bent jau kol nebus iš anksto
numatyta.
Kol statau mašiną prie buto, kuriame gyvena, ji neprataria nė žodžio. Jai taip
ir nepravėrus burnos, išlipu iš visureigio, prieinu iš kitos pusės ir atidarau
dureles.
Išlipusi ant šaligatvio, Ana nedrąsiai į mane žvilgteli.
– Man patiko tai, kas įvyko lifte, – sako ji.
Šit kaip? Išgirdęs jos prisipažinimą, sustoju kaip nudiegtas. Mažoji panelė Stil
mane vėl maloniai nustebino. Ji laiptais patraukia prie durų ir turiu pasiskubinti,
kad neatsilikčiau.

Kai įžengiame į butą, Eliotas su Keite pakelia galvas. Jie įsitaisę prie
valgomojo stalo kukliai, kaip studentėms ir dera, apstatytame kambaryje. Šalia
knygų lentynos stovi kelios dėžės daiktams krauti. Gerokai nustembu pamatęs,
kad Eliotas ramus ir visai nesiskubina išeiti.
Pašokusi nuo kėdės, Kavanag priekabiai mane nužvelgia ir apkabina Aną.
Ką bloga, tos merginos nuomone, aš ketinau padaryti jos draugei?
Nors žinau, ką būčiau norėjęs jai padaryti...
Kai žingtelėjusi atatupsta Kavanag atidžiai nužvelgia draugę, truputį aprimstu:
galbūt Ana jai vis dėlto truputį rūpi?
– Labas rytas, Kristianai, – šaltai ir šiek tiek globėjiškai pasisveikina ji.
– Panele Kavanag.
Noriu patraukti ją per dantį, pasišaipyti, kad pagaliau parodė savo draugei
bent šiek tiek dėmesio, bet prikandu liežuvį.
– Kristianai, jos vardas Keitė, – akivaizdžiai suirzęs įsiterpia Eliotas.
– Keite... – mandagiai sumurmu.
Eliotas apkabina Aną ir laiko ją glėbyje keliomis akimirkomis ilgiau, nei
derėtų.
– Labas, Ana, – išsišiepęs iki ausų sako jis.
– Sveikas, Eliotai.
Ji taip pat laiminga šypsosi.
Ne, tai jau nepakenčiama.
– Eliotai, mudviem jau metas. – Ir patrauk nuo jos rankas.
– Taip, taip, – sako jis, paleidžia Aną, bet apkabina Kavanag ir atvirai,
nederamai demonstratyviai ima ją bučiuoti.
Na ir mėšlas...
Ana droviai juodu stebi. Nieko nuostabaus. Bet paskui ji atsisuka ir
prisimerkusi perveria mane mąsliu žvilgsniu.
Kažin apie ką galvoja?
– Iki, mažyte, – vis dar akimis rydamas Kavanag, sumurma Eliotas.
Dėl Dievo, brol, neprarask savigarbos!
Ana priekaištingai žvelgia į mane, ir ne iš karto sumoju, ar dėl Elioto, ar dėl
pribloškiančio Keitės nesantūrumo, ar...
Velnias! Štai ko ji nori. Trokšta būti merginama ir garbinama.
Romantika – ne man, mieloji.

Daug negalvodamas užkišu jai už ausies išsprūdusią plaukų sruogą. Ji palenkia
galvą man prie pirštų ir šiuo švelnumo kupinu judesiu užklumpa mane
nepasiruošusį. Mano nykštys nuslysta jos apatine lūpa, kurią taip norėčiau vėl
pabučiuoti. Bet negaliu. Pirma privalau gauti jos sutikimą.
– Iki, mažyte, – sušnabždu ir jos veidą sušvelnina nušvitusi šypsena. –
Atvažiuosiu tavęs aštuntą.
Tada nenoromis apsisuku, atidarau buto duris ir išeinu, o Eliotas išseka man iš
paskos.
– Dieve, kaip noriu miego, – vos tik įsėdame į mašiną, sako Eliotas. – Ta
moteris nepasotinama.
– Tikrai?.. – nusistebiu neslėpdamas pašaipos. Visai nenoriu, kad Eliotas imtų
smulkiai pasakoti, kaip juodu leido laiką.
– O kaip tu, brol? Praradai su ja skaistybę?
Pašnairuoju į jį, o mano žvilgsnis rėkte rėkia: „Atsiknisk!“
Eliotas nusijuokia.
– Oi, koks įsitempęs šunsnukis.
Tada trūkteli „Sounders“ gerbėjo kepuraitę ant veido ir patogiai įsitaiso
sėdynėje, ketindamas nusnūsti.
O aš pagarsinu muziką.
Pamiegok, Leliotai!
Taigi... Pavydžiu broliui gebėjimo laisvai elgtis su moterimis, užmigti bet kur ir
bet kada ir... kad jis nėra šunsnukis.

praeityje paaiškėja, kad vaikinas yra baustas
už marihuanos laikymą. Apie jo mėginimus seksualiai priekabiauti policijos
suvestinėse įrašų nėra. Gal, jei nebūčiau laiku įsikišęs, vakar vakare jis būtų tai
daręs pirmą kartą? Ir... niekšelis rūko žolę? Tikiuosi, kad Anos draugijoje to
nedaro ir kad ji žolės nerūko. Taškas.
Atidarau Andrėjos elektroninį laišką ir konfidencialumo sutarties tekstą
nusiunčiu savo spausdintuvui, stovinčiam darbo kabinete mano namuose,
Eskaloje. Prieš pamatydama žaidimų kambarį, Ana turės ją pasirašyti. Paskui, –
nežinau, ar pasidavęs silpnumui, ar puikybei, ar iki šiol neregėtam optimizmui, –
į įprastos Dominanto ir nuolankiosios sutarties ruošinį įrašau jos vardą, pavardę
bei namų adresą ir šį dokumentą taip pat išsiunčiu spausdinti.
PASIKAPSČIUS CHOSĖ LUISO RODRIGESO

Kažkas pasibeldžia.
– Sveikas, brol. Varom į žygį, – už durų sako Eliotas.
O!.. Nubudo vaikelis po pietų miegelio.

ir vėlyvo rudens kvapai – tarsi balzamas mano
juslėms. Jie man primena tas svaiginančias vaikystės dienas, kai, akylai
prižiūrimi įtėvių, su Eliotu ir seserimi Mija lakstydavome po mišką. Tyla, erdvė,
laisvės pojūtis... po kojomis traškantys sausi pušų spygliai.
Čia, gamtoje, pagaliau galėdavau viską užmiršti.
Miškas man būdavo prieglobstis, kuriame slėpdavausi nuo savo košmarų.
Eliotas vis nesiliauja plepėjęs, bet jam tereikia, kad retkarčiais pritariamai
suniurnėčiau ir jis galėtų šnekėti toliau. Mudviem traukiant vandens nugludintais
akmenukais nusėta Vilameto upės pakrante, vėl prisimenu Anastaziją. Pirmą
kartą per daugybę metų krūtinėje kirba malonus laukimas. Jaučiuosi pagyvėjęs.
Ar ji priims mano siūlymą?
Įsivaizduoju ją, miegančią šalia manęs, tokią mažutę ir įšilusią ir... mano penis
atsakydamas trūkteli. Galėjau tuomet ją pažadinti ir išdulkinti – man tai būtų
buvusi tikra naujovė.
Bet... ateis laikas, ir dulkinsiu.
Dulkinsiu ją surištą ir užkimšta gražute burna.
PUŠŲ, GAIVUS DRĖGNOS ŽEMĖS

tylu. Prieš penkias minutes išėjo paskutinis
pirkėjas. O aš laukiu – ir vėl! – pirštais barbendamas sau į šlaunis. Kantrybe
pasigirti tikrai negaliu. Net leidęsis į ilgą žygį pėsčiomis su Eliotu nekantrumo
neatsikračiau. Šiandien juodu su Keite vakarieniauja „Heathman“ viešbučio
restorane. Pasimatymas su ta pačia moterimi du vakarus iš eilės – tikrai ne jo
stilius.
Staiga parduotuvėje fluorescencinės lempos užgęsta, lauko durys atsiveria ir
pro jas į mielą vakarėjantį Portlandą žengia Ana. Man ima smarkiai plakti širdis.
Štai ji: naujos draugystės arba... pabaigos pradžia. Atsisveikindama Ana dar
pamoja kažkokiam iš paskos pro duris išėjusiam jaunuoliui. Ne tam pačiam, su
kuriuo susipažinau aną kartą – šito anksčiau nesu matęs. Nė akimirkos
neatitraukdamas akių nuo Anos užpakalio, vyrukas žvilgsniu lydi ją,
KLEITONO ŪKINIŲ PREKIŲ PARDUOTUVĖJE

žingsniuojančią link mašinos. Teiloras krusteli ketindamas lipti iš automobilio ir
išblaško mano dėmesį, bet aš jį sulaikau. Mat tai – mano rūpestis. Išlipęs iš
automobilio ir atvėręs Anai dureles matau, kad tas nepažįstamas vyrukas rakina
parduotuvės sandėlį ir į panelę Stil jau nespokso.
Kai prieina, jos lūpose pražysta drovi šypsena, o plaukai, surišti į stilingą
uodegą, siūbuoja kedenami švelnaus vakaro vėjelio.
– Labas vakaras, panele Stil.
– Pone Grėjau... – linkteli Ana.
Ji mūvi juodus džinsus. Ir vėl džinsus... Tada pasisveikina su Teiloru, įlipa į
mašiną ir klesteli ant užpakalinės sėdynės.
Vos atsisėdęs šalia, tvirtai paimu ją už rankos, o Teiloras įsuka į tuščią kelią ir
važiuoja link Portlando sraigtasparnių aikštelės.
– Kaip darbas? – klausiu jusdamas jos ranką delne ir tuo mėgaudamasis.
– Labai prailgo, – dusliai atsako ji.
– Taip, šiandien man irgi buvo ilga diena.
Kelios paskutinės laukimo valandos buvo tikras pragaras!
– Ką veikei? – pasidomi Ana.
– Su Eliotu ėjome į žygį pėsčiomis.
Anos plaštaka šilta ir švelni. Ji žvilgteli į susipynusius mudviejų pirštus ir aš
imu nykščiu glostyti jos krumplius. Ji ima alsuoti tankiau ir mūsų žvilgsniai
susitinka. Jos akyse matau ir ilgesį, ir geismą, ir... nekantrų laukimą. Tikiuosi,
mano siūlymą priims...
Laimė, iki sraigtasparnių aikštelės kelias netolimas. Kai išlipame iš
automobilio, vėl paimu ją už rankos. Ana atrodo šiek tiek sutrikusi.
Ak, štai kas... Ji tikriausiai svarsto, kur galėtų būti sraigtasparnis.
– Pasiruošusi? – klausiu.
Ana linkteli, tad nusivedu ją į pastatą, prie lifto. Ji perveria mane skubriu, bet
iškalbingu žvilgsniu.
Ji prisimena mudviejų bučinį šįryt, bet... ir aš jo dar nepamiršau.
– Čia tik trys aukštai, – sumurmu.
Kol stovime kabinoje, man šmėsteli mintis, kad vieną gražią dieną būtinai
išdulkinsiu ją lifte. Žinoma, jei sutiks sudaryti mano siūlomą sandorį.
Ant stogo mūsų jau laukia „Čarlis Tango“ – ką tik iš boingų aikštelės,
patikrintas ir paruoštas skrydžiui, nors jį atskraidinusio Stiveno niekur nematyti.

Bet Džo, vadovaujantis Portlando sraigtasparnių aikštelei, kaip visada sėdi savo
ankštame darbo kabinete. Kai pamatau jį, kilsteli ranką ir su manimi
pasisveikina. Šis žmogus vyresnis už mano senelį, ir jei jis apie skraidymą ko
nors nežino, vadinasi, tai ir nesvarbu; Korėjoje jis pilotavo sraigtasparnius
„Sikorsky“, kuriais buvo evakuojamos karo aukos, ir gali papasakoti tokių
istorijų, kad klausantis iš siaubo plaukai ant galvos šiaušiasi.
– Štai jūsų skrydžio planas, pone Grėjau, – sako Džo ir gergždžiantis balsas
išduoda, kad jis jau garbingo amžiaus. – Techninė apžiūra atlikta. Sraigtasparnis
paruoštas ir laukia jūsų, sere. Galite skristi.
– Ačiū, Džo.
Vos užmetęs akį į Aną suprantu, kad ji jaudinasi... kaip ir aš. Man tai – pirmas
kartas.
– Eime.
Vėl laikydamas už rankos, nusivedu Aną prie sraigtasparnių aikštelės ir
„Čarlio Tango“. Tai saugiausias iš „Eurocopter“ sraigtasparnių ir jį pilotuoti –
vienas malonumas. Jis – mano džiaugsmas ir pasididžiavimas. Atidaręs palaikau
Anai dureles; ji įsiropščia į vidų, tada įlipu ir aš.
– Tavo vieta štai ten, – įsakmiai nurodau mostelėdamas į priekinę keleivio
sėdynę. – Sėsk ir nieko neliesk.
Negaliu atsistebėti, kad ji daro kaip liepiama.
Įsitaisiusi sėdynėje, būgštaudama, bet ir akivaizdžiai susidomėjusi, ji ima
atidžiai apžiūrinėti sraigtasparnio valdymo prietaisus. Pritūpęs šalia ir
pasilenkęs, prisegu ją saugos diržais tvardydamasis ir stengdamasis
neįsivaizduoti jos nuogos. Užtrunku ilgiau, nei būtina, mat gali būti, kad tai
paskutinė galimybė pabūti taip arti jos, paskutinė proga įkvėpti malonaus ir
jaudinančio jos aromato. Sužinojusi, kas man iš tiesų patinka, ji tikriausiai
pasipustys padus... kita vertus, kodėl Anai toks gyvenimo būdas negalėtų
pasirodyti priimtinas? Vos pagalvojus apie tai, vaizduotė akimirksniu sukuria tiek
galimybių, kad pasijuntu gerokai priblokštas. O ji nenuleidžia nuo manęs akių, ji
taip arti ir tokia... miela. Paskutinį saugos diržą priveržiu stipriau. Niekur ji
nepaspruks. Bent jau artimiausią valandą.
Tramdydamas jaudulį, sušnabždu:
– Tu saugi, nepaspruksi. – Ji tyliai aikteli. – Kvėpuok, Anastazija, – priduriu ir
švelniai paglostau jai skruostą. Tada suimu smakrą, pasilenkiu ir pabučiuoju. –

Šie diržai man patinka, – sukuždu.
Man knieti papasakoti jai, kad turiu jų daugiau ir kitokių – odinių, – ir kad man
patiktų žiūrėti į ją tais diržais surištą, pakabintą ant lubose įsukto žiedo. Bet
susitvardau, atsisėdu į piloto vietą ir prisisegu saugos diržais.
– Užsidėk, – parodau Anai priešais padėtas ausines. – Tiesiog tikrinu tai, ką
būtina patikrinti prieš kylant.
Visų prietaisų rodikliai geri. Trūkteliu droselį, padidinu variklio apsukas iki
pusantro tūkstančio per minutę, atgalinio radijo švyturio svirtelę stumteliu į
parengties padėtį ir nustatau radijo švyturio padėtį. Viskas sureguliuota ir
paruošta skrydžiui.
– Ar tikrai supranti, ką darai? – neslėpdama nuostabos pasiteirauja Ana.
Paaiškinu jai, kad esu kvalifikuotas pilotas ir turiu ketverių metų patirtį. Jos
šypsenai tiesiog neįmanoma atsispirti.
– Su manim tu saugi, – patikinu ją ir dar priduriu: – Na, bent jau kol
skrendame.
Pamerkiu Anai akį, ji laiminga nusišypso ir ta šypsena manęs vos neapakina.
– Pasiruošusi? – klausiu ir stebiuosi, kad taip jaudinuosi matydamas ją,
sėdinčią šalia.
Ana linkteli.
Užmezgu radijo ryšį su bokštu, – jie ten visada budi, – ir padidinu variklio
apsukas iki dviejų tūkstančių per minutę. Sulaukęs leidimo kilti, dar kartą viską
patikrinu. Variklio alyvos temperatūra – 104. Gerai. Padidinu spaudimą įleidimo
kolektoriuje iki keturiolikos, variklio apsukas iki dviejų tūkstančių penkių šimtų
ir trūkteliu atgal droselį. Nelyginant grakštus paukštis „Čarlis Tango“ ima kilti.
Atsiplėšus nuo žemės Ana aikteli, bet, matyt, pakerėta tolstančių ir blėstančių
Portlando šviesų, neprataria nė žodžio. Netrukus mudu apgaubia tamsa; šviesa
sklinda vien iš prietaisų skydo priešais mus. Plačiai atmerktomis akimis Ana
žvelgia į tamsą, o jos veidą apšviečia gerokai prislopintas raudonas ir žalias
lempučių švytėjimas.
– Baugu, tiesa?
Nors man taip neatrodo. Man sraigtasparnio kabinoje ramu. Čia niekas negali
manęs nuskriausti.
Aš saugus ir pasislėpęs tamsoje.
– Iš kur žinai, kad skrendi reikiamu kursu?

– Štai.
Pirštu baksteliu į prietaisų skydą. Nenoriu kelti jai nuobodulio aiškindamas
skridimo pagal prietaisus taisykles, bet iš tiesų visi prieš mane esantys prietaisai
artina mus prie kelionės tikslo: padėties rodyklė, aukščiamatis, vertikaliojo
aukščio matuoklė ir, žinoma, palydovinės navigacijos sistema. Papasakoju jai
apie „Čarlį Tango“ ir užsimenu, kad jame sumontuota visa įranga, reikalinga
naktiniams skrydžiams.
Ana susižavėjusi neatitraukia nuo manęs akių.
– Ant pastato, kur gyvenu, stogo yra sraigtasparnių aikštelė. Ten ir
skrendame.
Dar kartą žvilgteliu į prietaisų skydą ir patikrinu rodmenis. Tai man labiausiai
ir patinka: viską kontroliuoti ir žinoti, kad mano saugumas ir gerovė priklauso
nuo gebėjimo valdyti priešais esančius prietaisus.
– Naktį visuomet skrendi aklai. Tenka pasikliauti skrydžių įranga, – paaiškinu
jai.
– Ar dar ilgai skrisime? – rodos, šiek tiek pritrūkusi kvapo, klausia Ana.
– Mažiau nei valandą, mat vėjas mums palankus, – vėl į ją žvilgteliu. – Ar
viskas gerai, Anastazija?
– Taip, – kažkaip keistai, netikėtai šiurkščiai atsako ji.
Gal nervinasi? O gal jau gailisi dėl savo sprendimo būti čia su manimi?
Pagalvojęs apie tai, sunerimstu. Ji net nesuteikė man progos. Kelias akimirkas
mano dėmesį prikausto skrydžių valdymo centras. Bet netrukus įveikiame
debesų uždangą ir tolumoje pamatau Siatlą – tamsoje ryškiai šviečiantį švyturį.
– Pažvelk tenai, – atkreipiu Anos dėmesį į ryškias šviesas.
– Ar visada taip padarai moterims įspūdį? „Eime, skrisime mano
sraigtasparniu“?
– Dar niekada nesu skraidinęs jokios merginos, Anastazija. Man tai dar vienas
pirmas kartas. Ar tau ši kelionė padarė įspūdį?
– Aš ir sužavėta, ir pašiurpusi iš baimės, Kristianai, – sušnabžda ji.
– Ir sužavėta, ir pašiurpusi iš baimės?
Nesusilaikau ir nusišypsau. Ir prisimenu savo motiną, Greisę, glostančią
plaukus man, garsiai skaitančiam „Buvusį ir būsimą karalių“.
Kristianai, tai nuostabu. Aš sužavėta ir pašiurpusi iš baimės, mano brangus
berniuk.

Tuomet buvau septynerių ir neseniai pradėjęs kalbėti.
– Tiesiog... Tu viską taip gerai išmanai... – priduria Ana.
– Oi, ačiū, panele Stil.
Išgirdęs tokį netikėtą komplimentą, pajuntu kaistant skruostus. Tikiuosi, ji to
nepastebėjo.
– Tu tuo džiaugiesi neatsidžiaugi, – netrukus vėl prabyla ji.
– Kuo?
– Pilotavimu.
– Šitam reikalinga kontrolė ir susikaupimas... – Dvi mano labiausiai
vertinamos savybės. – Argi galėčiau nesidžiaugti? Bet labiausiai man patinka
sklandymas.
– Sklandymas?
– Taip. Mėgėjiškas sklandymas. Sklandytuvai ir sraigtasparniai – skraidau ir
vienais, ir kitais.
Gal pasiimti ją pasklandyti?
Tik žiūrėk, neišsinerk iš kailio, Grėjau.
Beje, kada pastarąjį kartą ką nors kvietei drauge sklandyti?
O kada pastarąjį kartą skraidinau ką nors „Čarliu Tango“?
Prabyla skrydžių valdymo centras ir aš, nuvijęs visas mintis paklydėles,
sutelkiu dėmesį į skrydžio trajektoriją, juolab kad artėja Siatlo priemiesčiai. Jau
beveik atskridome. Ir netrukus sužinosiu, ar tai, ko trokštu, yra tik nereali
svajonė, ar vis dėlto įmanoma. Ana sužavėta pro langą grožisi miesto panorama.
O aš negaliu atsigrožėti ja.
Prašau, sutik...
– Gražu, ar ne? – sakau, bet tik tam, kad ji atsisuktų ir pamatyčiau jos veidą. Ji
taip ir padaro, paskui plačiai nusišypso ir vėl pajuntu veržimą tarpkojyje. – Po
kelių minučių nusileisime, – priduriu.
Staiga atmosfera sraigtasparnio kabinoje pasikeičia ir aš kaip niekada
skaudžiai pajuntu, kad Ana čia pat, šalia manęs. Giliai įkvepiu, uosdamas jos
aromatą ir nekantrą. Anos. Ir savo.
Leisdamasis praskrendu „Čarliu Tango“ virš miesto centro, priartėju prie
Eskalos, prie savo namų, ir širdis ima plakti kaip pašėlusi. Ana ima nerimauti. Ji
taip pat nervinasi. Tikiuosi, nepabėgs.
Pamatęs sraigtasparnių leidimosi aikštelę, dar kartą giliai atsidūstu.

. Ana. tai yra. Atsisegu saugos diržus. ar dėl to. išjungiu variklį ir pažiūriu. – Štai ir atvykome. jog stovint čia. – tyliai sakau. paduodu ranką.. Anai.. Kristianai. atsidarau sraigtasparnio duris ir nušoku ant platformos. bet dar labiau trokštu jos sutikimo. Saugodamas ją nuo vėjo. Po juodu švarkeliu Ana vilki žalsvą palaidinukę... Durims į mano apartamentus atsidarius. – Eime. kad Ana taip žiūrėtų ir kai pažins mane. kurią trikdo tik per ausines sklindantis traškėjimas. Tokia miela.Štai ir viskas.. ko gali iš manęs tikėtis. kad būtų nuolanki... Juk žinai. Ausyse tebeskambant šiems raminamiems žodžiams. kalba nuoširdžiai ir aš noriu ja tikėti. kaip sraigtasparnio mentės sukdamosi lėtėja. kol sustoja. – Neprivalai daryti nieko. ar ne? Ji turi tai suprasti. ko nenoriu. Vėjas plaiksto Anai plaukus ir ji atrodo susirūpinusi. Ji pakelia galvą ir pažvelgia į mane. kokia ji graži. Nusiimu savo ausines. kai jau žinos. Jai derėtų geriau rengtis. ėmęs rūpintis jos apranga turėčiau nepamiršti mėlynų ir žalių drabužių. Dieve mano. o akys spindi. o tada pasilenkiu išlaisvinti iš jų ir Anos. paskui nuimu jas ir Anai. Aikštelės prožektorių šviesoje jos veidas atrodo išblyškęs. šiek tiek sukasi galva. Paskui mane ji pereina per prieškambarį. mudviejų žvilgsniai susitinka lifto veid​rodyje. Į didžiulį mano butą viršutiniame aukšte liftu nusileidžiame greitai ir per tą laiką nė vienas nepratariame nė žodžio. Noriu. Pati gali spręsti. Palengva nusileidžiame. Pagalvoju. ko nenori. kad mudu čia vieni. Šis drabužis jai tinka. Ar tikrai galiu su ja tai daryti? Ji suaugusi. apglėbiu per juosmenį ir veduosi prie lifto. lipančiai iš sraigtasparnio. kad jei sutiks su mano sąlygomis. Malonus jos kūno kvapas manęs vos nepražudo. rodos. Tik nesuprantu. – Niekada nedarau to. ar dėl to. kad esame per trisdešimt aukštų nuo žemės? Žinau. Mudu sėdime tyloje. ant stogo. Noriu. koridorių ir atsiduria svetainėje. Kupina pasitikėjimo. atsistoju. . Tokia jauna.

pasiteirauju. pastebiu. gerai. tokios išblyškusios tavęs dar nemačiau. Paėmęs butelį patiekti tinkamos temperatūros „Pouilly Fumé“. jie erdvūs. „Sauvignon Blanc“ puikiai tiks ledams pralaužti. apie vyną aš nieko nenusimanau. Galbūt ir jai reikia išgerti. – Aš išgersiu taurę baltojo vyno. – droviai sako. – linkteli ji.. Tiesą sakant. nuolankioji. Na. – Kristianai. bet jos lūpos lieka drėgnos.. mielai. akivaizdžiai dėkinga. kad Ana žvelgdama pro vitrininį langą grožisi miesto panorama. Neabejoju. Ana papurto galvą ir pirštais suspaudžia jo atlapus tarsi rodydama. – Gal norėtum išgerti? – klausiu nusprendęs. .. Kai pagaliau atsisuka ir žengia link virtuvės. kuri stovi vidury svetainės kaip aukoti pasmerktas ėriukas. Grėjau. Kaip ir aš. ji nieko nelaukdama nuryja gurkšnelį vyno ir užsimerkia. Anastazija. Paduodu Anai taurę. Kodėl aš nervinuosi? Nes geidžiu jos.– Ar padėti nusivilkti švarkelį? – pasisiūlau.. kad švarkelį nori pasilikti. kad tiks. – Štai. Prakeikimas! Taip negerai. ar mano parinktas vynas tiks. Vykęs sprendimas. kad gavo išgerti. Gal nori valgyti? Ji papurto galvą ir gurkšteli dar vyno. Gal ji priblokšta? Ar dėl to taip elgiasi? Pripilu dvi taures ir prieinu prie Anos. Virtuvėje nusivelku švarką ir atsidarau šaldytuvą. – Taip. Paskui nuleidžia taurę. Ji kalba kaip. – Tu labai tyli ir net neraudonuoji... Kur dingo ta viliokė mergina? Ana atrodo visiškai sutrikusi. kad man būtinai reikia ko nors išgerti ir apsiraminti. – Erdvius? – Erdvius. Gal ir tu norėtum? – Taip. kad įgautų drąsos? – Turi labai erdvius namus.

kad turi mano pirmąjį leidimą ir kad dovanoti „Tesę“ buvo išmintingiau nei „Džudą Nepastebimąjį“. Pati nežinai. – Gerai? – Taip.. – Dėl to čia ir esu. prašau liautis kramtyti lūpą. – Gal norėtum prisėsti? – klausiu mostelėdamas į sofą. ji atsisėda. kaip pasielgė Alekas d’Erbervilis. Ir. vis dar drėgnos nuo vyno. Juokauti. . – Kas taip pralinksmino? – paklausiu taisydamasis ant sofos greta jos. ką šneki.. – Skambini? – Jos žvilgsnis nukrypsta į fortepijoną. Paėmęs ją už rankos. Tai labai blaško.. ką ketinu Anai pasiūlyti. Taisyti valgio. – Man tai atrodė tinkama dovana. Mat įtariu.. ko gerai nemokėtum? – Yra. jog tai... matyti dantų žymės. – Kodėl atsiuntei man būtent „Tesę iš d’Erbervilių giminės“? Hm. o ant apatinės jos lūpos. juk sakei. veduosi prie sofos. nepakenčiu.. – sako ji. Po galais! Argi ne to tu nori. renkuosi pažeminimą. Ar esama ko nors. – Jei rinktis galima tik vieną iš dviejų. bet ir savotiškai ironiškas. – Taip. toli gražu neatitiks jos lūkesčių. kad tau patinka Tomas Hardis. o tada valiūkiškai į mane žvilgteli. – sušnabžda ji. Kodėl ji klausia? – Na. Laisvai ir ramiai šnekučiuotis su patinkančia moterimi. mano apartamentų plotas – per devynis šimtus kvadratinių metrų. – Tik dėl to? Nenoriu jai sakyti.Dėl to neverta ginčytis. yra pora dalykų. Galėjau paversti tave neįsivaizduojamai aukštu idealu kaip Andželas Kleras arba visiškai pažeminti.. Mano atsakymas gana įtikinamas. Ana atsako iškart linktelėdama. žinoma. Grėjau? – Anastazija. jei mane kas nors liečia. – Na. kurių nemoku.

Artėjame prie reikalo esmės. Paduodu jai savo firminį „Mont Blanc“ parkerį ir ji prikiša plunksną prie parašui skirto brūkšnio. – Ką ši sutartis reiškia? – Ji reiškia. – Jei ketini rinktis antrą variantą – pažeminimą. prieš pasirašydama bet kokį dokumentą turėtum perskaityti. bet. Pasirašysiu. o aš nežinau. romane dominuoja. – Ar neketini nė perskaityti? – Ne. Jei tau arba tavo advokatui. jie. man reikia. Mano penis šiai minčiai pritaria. Net Keitei. tu vis dar nesupranti. – sako Ana. O ji žodžio kišenėje neieško. – O jei nenoriu nieko pasirašyti? – Vadinasi. ar ji sutrikusi. ir konfidencialumo – guli prie spausdintuvo. Todėl visai nesvarbu. kad aš ir šiaip niekam nieko apie mudu nepasakočiau. Pasirašysiu. tebūnie. Abi sutartys – ir santykių. gali būti. Ir aš neturėsiu teisės tavęs liesti.Dabar Ana vėl tokia kaip visada: vėl atrodo patraukli ir kiekvieną akimirką pasiruošusi nustebinti. ar supykusi. kad negali nieko apie mus atskleisti. su kuriuo tu vis dėlto apie mudu šnekiesi. Ana atidžiai žvelgia man į veidą. – Mano advokatas primygtinai pataria ją sudaryti. Liepsiu Stivenui parskraidinti tave namo ir pasistengsiu kuo greičiau tave pamiršti. – priduriu. Kaip ji gali būti tokia kvaila? Ar tėvai nieko jos neišmokė? – Kristianai. – Gerai. – mat dar nežinia. Niekam ir nieko. Imu ne juokais baimintis. Tad trumpam atsiprašau ir traukiu į darbo kabinetą. .. Nieko sau. kad viskas nueis velniop. – susegu konfidencialumo sutarties lapus ir nešu Anai. ar pasirašysiu šią sutartį. Na. sunku nebuvo. šiaip ar taip. – Anastazija.. šis dokumentas toks svarbus. – Čia konfidencialumo sutartis. Na. ar mudviem jos prireiks. prieš pradedant aptarinėti detales. ir taip. Gali būti ir taip. Santykių sutartį palikęs ant rašomojo stalo. – padedu dokumentą ant kavos stalelio priešais ją. Ana atrodo nustebusi ir sutrikusi. turėsi pasirašyti. nugalės aukšti Andželo Klero idealai. kad ji pasirašytų konfidencialumo sutartį.

nereiškia. – Ne. atrakinu duris ir tą pat akimirką nusprendžiu Aną paraminti. Kad ir ką nuspręsi. Kristianai? Ką?! Aš? Mylėtis?! Oi. kad ji spruktų. Ak. Eikš. Anastazija. į ką veliesi.. aš tą sprendimą gerbsiu. – Ne. Veduosi ją į prieškambarį. . Stodamasis ištiesiu Anai ranką ir ji noriai ją suspaudžia. Ji visiškai suglumusi. kuriuos reikia pasirašyti. Bet taip pat dar niekada nesijaučiau toks pažeidžiamas. Kristianai. – atšauna ji sukryžiavusi rankas ant krūtinės. mažyte. taip pat gali pernakvoti ir namo grįžti rytoj rytą. Nežaisiu nei su „Xbox“. Pirma. man dar nespėjus prabilti apie tai. jausdamas smarkiai plakant širdį. kad šiąnakt ketini su manimi mylėtis. panele Stil. Net būdamas Elenos rankose.. paskui laiptais į viršų ir. aš nesimyliu. – Gali išvykti kada panorėjusi. Sraigtasparnis laukia ir yra paruoštas nuskraidinti tave.– Labai aiškiai ir atvirai išdėstėte savo nuomonę. nes Ana apie šį gyvenimo būdą nieko nenutuokia. – dalykiškai sakau. ji suraito parašą. Eime. tu dar nežinai. kad taip jaučiuosi. ko čia atvykome. nei su „Playstation“.. Nenoriu. geriau iš karto atverk jai akis. negailestingai. Ar kada nors anksčiau taip nervinausi? Suprasdamas. Dar galėtum dėti į kojas. Nepritariamai į mane žvilgtelėjusi.. o jos veide atsispindi keistas atkaklumas. Anastazija. Štai ir atėjo lemiama akimirka. yra daugiau dokumentų. Ir. – Antra. Tai kryžkelė. – Užsimanei pažaisti su „Xbox“ pultu? Garsiai nusijuokiu. Suprantu. Atveriu duris ir paskui Aną žengiu į žaidimų kambarį. Grėjau. Viskas arba nieko. Aš krušu. noriu tau parodyti savo žaidimų kambarį. kur tik pasakysi. – Gal jau atidaryk tas sumautas duris. o jai tarp antakių matyti raidės V formos raukšlė.. O trečia. sustoju prie savo žaidimų kambario durų. Ana aikteli. Mano žodžiai privers ją pamąstyti. paklausia: – Ar tai reiškia. kad mano troškimų išsipildymas dabar priklauso nuo šio rakto pasukimo..

kurios to nori... Ji atsisuka.. Ji mane kiaurai mato. – O! – aikteli ji ir eina prie suolo. Ji suraukia antakius. bet paskui nusprendžia pratęsti mano kančias ir žengia į kambario gilumą. Vaizduotę užplūsta vaizdai. versdama mane sekti iš paskos. ant lovos. Vadinasi. Turiu žinoti. – Sakyk ką nors. kad laisva valia paklustum man visur ir visada. lova. jog noriu. Labai noriu.. ant suolo. Dabar tu žinai. . kuriuose ji pririšta įvairiomis pozomis: ant kryžiaus. Jos tylėjimas nepakenčiamas. Štai koks esu. ar jie taip daro tau? Pagaliau! – Žmonėms? – Vos neprunkšteliu. skvarbiu žvilgsniu perveria mane. suolas. liesdama ima ją tyrinėti. pirštais perbraukia per vieną iš drožinėtų medinių stulpų. Vienintelė vieta. kur galiu iš tiesų būti savimi. Ji tyli. – pamėginu ją prakalbinti. tapusius neatskiriama mano gyvenimo dalimi: vytiniai. laukiantį.. ar ji neketina bėgti.. Anos prisilietimas kupinas smalsumo ir geismo. – Aš – Dominantas.Čia mano užuovėja. kodėl aš čia? – Nes noriu tai daryti su tavimi. – Jei turi savanorių. Prieina prie lovos. viltis dar yra. žiūri akis išpūtusi. kaip jis vadinamas. Negaliu atitraukti akių nuo oda slystančių ir suolą čiuopiančių jos pirštų. Mėšlas. lazdos. – paskubomis paaiškinu vildamasis pereiti prie kitų temų. – Ką tai reiškia? – rodos. Sustojusi vidury kambario. – Ar tu taip darai žmonėms. bet Ana neprataria nė žodžio. sukrėsta sušnabžda ji. – ar ji tai suvokia? – Tu sadistas? – paklausia ir užklumpa mane iš netyčių. o aš girdžiu tik kurtinantį širdies plakimą ir ritmingą per ausų būgnelius tekančio kraujo ūžčiojimą. – Aš darau tai moterims. kad ką nors pasakytų. Ana spokso į įrangą ir reikmenis. – Tai reiškia. Pasakau. Jos pirštai slysteli per švelnų kaip aksomas bizūną – vieną iš mėgstamiausių mano įrankių. Ana nori pasikalbėti.

– nusivedu ją koridoriumi. tad leisi man primesti tau savo valią.. – O kaip tai susiję su viskuo? – dar paklausia ji. nusprendžiu parodyti jai nuolankiosios miegamąjį. Visko. Būdama čia mane labai blaškai. o tada – man į akis. – Man svarbu įgyti tavo pasitikėjimą ir pagarbą. Ana nepabėgo. – Turiu taisykles ir noriu. bausiu tave. kad trokštum suteikti man malonumą. Mane tai erzina. mažyte. – trūkteliu pečiais. Tik mane. Lengviau atsikvėpęs. – Man reikia tavo sutikimo. Ištiesiu ranką ir Ana. Nekantrauju tave mokyti. ten man bus lengviau susikaupti. ir turėsi jame visko. – Kaip galiu tau jį suteikti? – džiūstančia burna tyliai pasiteirauja ji. – Aš tavęs nenuskriausiu. gerai. norėčiau parodyti tau dar kai ką. Velnias. – Paklusdama suteiksi man didžiulį malonumą. Ir tau bus malonu. – pašnabždomis sakau. – Jei sutiksi. panele Stil. net džiaugsmą. ir bausmė. Jos žvilgsnis nukrypsta į stovą su lazdomis anapus suolo. Šiek tiek išplėtusi akis. – Tai viena iš stimuliuojamųjų priemonių. – Tai bus tavo kambarys. Ir atlygis. – Na. ko tik panorėsi. Kuo klusnesnė būsi. kaip tau patiks. kad pasimokytum. sulauksi atlygio. ji įsistebeilija į mane. Visos jos – tavo naudai ir mano malonumui. bet nieko nesako. – Visiškai neišsiduodi. kad jų laikytumeisi. negalėdama apsispręsti. ją išgąsdinau. To man iš tavęs ir reikia. ką apie tai manai. Matyt. – Vadinasi. Galėsi įsirengti jį.. Bet visą. mostelėdama į kambarį. Jei nesilaikysi jų. pasitenkinimą patirsi primesdamas man savo valią? Pataikėte kaip pirštu į akį.– O kodėl turėčiau paklusti? – Kad suteiktum man malonumą. galima sakyti. Ji nedrąsiai paima mane už rankos. Tik tiek. Pasijuntu pakylėtas. mažyte. o kas man iš to? – Turėsi mane. Anastazija. – Paprastai tariant. noriu. Anastazija. Jei paklusi toms taisyklėms ir aš būsiu patenkintas. Lipkim žemyn. pirmą kartą pažvelgia į mano ranką. . tuo didesnis bus mano džiaugsmas – tai labai paprastai sprendžiama lygtis.

– Turi valgyti. nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio popietės.. kad vedu tave į tikrą pragarą. atidarau šaldytuvą ir išimu didelę lėkštę su sūriu ir vynuogėmis.. Nebent. sakykim. – Tikriausiai ketini ko nors paklausti. pirmiausia imsiuosi keisti jos valgymo įpročius ir priversiu atsikratyti polinkio vis nenustygti vietoje. – Ne nuolat. Į pasimatymus aš nevaikštau. praradau apetitą.. O gal nusivesti Aną kur nors pavalgyti? Bet tai prilygtų pasimatymui. – pareiškia Ana ir jos veide vėl pasirodo man jau pažįstamas užsispyrimas. netikėdama savo ausimis. ji turi su manimi šnekėtis. Jei apskritai nori tai daryti. Apie visa tai dar turime pasišnekėti. . todėl labai noriu. Liaukis skubinti įvykius. tad gali klausti. Gal tikrai šiek tiek paskubėjau. Ji seka man iš paskos ir mudu vėl nulipame į svetainę. Pasirašei konfidencialumo sutartį. rodos. Grėjau! – Puikiai suprantu. Nuėjęs į virtuvę. kad su niekuo nemiegu. Neįspėjau Geilės. tikriausiai išalkai.. Jei sutiks būti mano. su ja. Jei mudviem lemta bendrauti. ar nederėtų dar ko nors užsakyti. ko nori. nebent su tavimi. – Aš čia miegosiu? – Taip. kad persikelsiu čia gyventi?! – rodos. Eikš. tad palikto maisto per mažai ir aš pasvarstau. kad viską gerai apsvarstytum. – Tik. Jau antram pasimatymui. Anastazija. Tiek jau to. Jau sakiau. ir aš atsakysiu. kai negyvai prisigeri.– Mano kambarys? Tikiesi. – vis dėlto pamėginu ją nuraminti. bet. kad turėsiu svečių. Anastazija. – Bet ne su tavimi? – Ne. šūkteli Ana. – Keista. Nenoriu sukelti jai tokių lūkesčių. susitarti. – Kur miegi tu? – Mano miegamasis apačioje.

– Koks jis? – Na. o tu turi žinoti mano. – sušnabžda ji.Ši mintis mane suerzina. – Pavalgysi. Turiu žinoti tavo ribas. – Aš tikrai nealkana. – Valgyk. Įpilu jai vyno ir atsisėdu šalia. dar turime pasirašyti sutartį. Čia reikalingas abiejų šalių sutikimas. Kodėl vieni mėgsta sūrį. Anastazija. o ko ne. numatančią. kai pavalgysime. o Ana atsisėda ir ramiai pažvelgia man į akis. – O jei nenoriu to daryti? Prakeikimas!. kurių turiu laikytis? – Taisykles turiu surašęs. prašyčiau. Taip taręs. – Bet tada tarp mūsų santykių nebus? – Ne. – Kodėl? – Mane domina tik tokie santykiai. padedu prieš Aną lėkštę. Duonos krepšelyje paliktas šviežias batonas. o kiti jo negali pakęsti? Ar mėgsti sūrį? Mano ūkvedė. o ne kitoks? Į šį klausimą labai sunku atsakyti. – Užsiminei apie dar kažkokį dokumentą.. Anastazija. – Gal dar taurę vyno? – klausiu tarsi siūlydamas taikytis. be konfidencialumo sutarties. – Kodėl? – Toks jau esu. Ana neklusniai į mane dėbteli. . – pameluoju. – vėl prabyla ji. ką darysime. Jo ir sūrio turėtų pakakti. – Kokios tos tavo taisyklės. – Nieko baisaus. – Kaip toks tapai? – Kodėl žmogus yra toks. – Taip. Mosteliu į aukštą kėdę prie baro. Juolab kad Ana sakė nesanti alkana. ponia Džouns. – Taip. paliko jo vakarienei. – Sėsk. Peržiūrėsime jas.

ypač dabar. – tyliai sako ji ir aš. Tiesą sakant.. Negaliu tverti. kaip tavęs geidžiu.Ji paima kelias vynuoges. Dar nieko nepasirašiau. jei tik neprieštarausi.. juk aš tau sakiau.. mažyte! Kaip galiu netrokšti daryti to su tavimi? – Anastazija. išgirdęs šį atvirą prisipažinimą. kurios sutiktų tai daryti? Oi.. aš taip pat. nors nuo naujos patirties jautėsi šiek tiek sukrėsta. – Valgyk! – liepiu norėdamas pakeisti temą. kaip lengva. – Ar sunku rasti moterų.. – Kiek moterų esi turėjęs? – pasiteirauja Ana ir įsikiša į burną vynuogę. Rodos. turiu nusukti nuo jos akis. Negaliu palikti tavęs ramybėje. Donai nieko blogo nenutiko. kai vėl kramtai lūpą. – Nenumanai. – Stiprų? – Ne. – Ne. – Ar kuriai nors esi sukėlęs fizinį skausmą? – Esu. – Taip. vėl pabūgstu. Ak. Ir viskas? Tiek tevalgai!? – Ar tu seniai toks? – klausia Ana. kodėl aš? Tikrai nesuprantu.. ji visiškai suglumusi. – Ar mane irgi skriausi? – Ką turi galvoje? . Nes esi tikra gražuolė. Tu kažkokia kitokia. tad kol kas vadovausiuosi savo laisva valia. kokia aštrialiežuvė! – Kaip pageidaujate. Aš kaip į liepsną skrendanti plaštakė. – trumpai paaiškinu. – Tad. Negaliu nė apsakyti. – Ar santykiai su jomis trukdavo ilgai? – Su kai kuriomis ilgai. Šiaip taip susilaikau neišsišiepęs iki ausų. šis banalus palyginimas labiau tiktų man. – Penkiolika.. panele Stil.. kad tu žinotum. – Rodos.

kurią netrukus taip pat gausi. Ji paskubomis peržvelgia lapą. – Čia taisyklės. – Gerai. – Abejoju. Sutartyje turime tiksliai apibrėžti. Treniruotis keturis kartus per savaitę taip pat nenoriu. o aš. – Noriu būti tau dosnus. Gal griebti jautį už ragų ir parodyti jai taisykles? – Pasikalbėkime apie tai mano kabinete. prisėdu ant jo krašto. Leisk nupirkti drabužių. . kad tinkamai apsirengtum. Esu tikras. padėtos ant stalo. ar sutiksiu imti iš tavęs pinigų drabužiams. Elena velnioniškai gerai valdydavo lazdą. Pavyzdžiui. kad radusi darbą iš savo atlyginimo neįpirksi tokių rūbų. kokiais norėsiu matyti tave vilkint. Ji labai nevalgi ir tai mane erzina. kad lydėtum mane į oficialius priėmimus. ištraukiu vieną lapą ir paduodu jai. kai prisigersi ir sukelsi sau pavojų. – Ar kada nors buvai mušamas? – klausia ji. Ana atseka paskui mane ir klesteli į odinį krėslą priešais mano rašomąjį stalą. Ką čia šneki. Iš sutarties. Grėjau? Tai būtų dar vienas pirmas kartas. – O kokios tos griežtos ribos? – klausia. – Taip. Daugybę kartų. Tik tokį prisilietimą galiu pakęsti. – Bausiu tave. ko nedarysi tu ir ko nedarysiu aš. Tai štai ką ji nori sužinoti. Jos smalsumas man tikra palaima – tik​riausiai tik dėl jo Ana dar nepabėgo. Galbūt reikės. Perskaityk taisykles ir aptarkime jas. tai neteisinga. – Bet nebūdama su tavimi jų vilkėti neprivalėsiu? – Ne.– Ar kelsi man fizinį skausmą? Tik tokį. o susierzinimas savo ruožtu gadina apetitą ir man. ji padeda nesuvalgytas vynuoges ant lėkštės su maistu ir gurkšteli dar vyno. Plačiai atsimerkusi. Noriu tau kai ką parodyti. – Taip. ir tau skaudės. Man rodos. kurį gebėsi ištverti. – Todėl noriu. Taisyklės yra dalis sutarties. sukryžiavęs rankas ant krūtinės. Jos gali būti keičiamos. prieisime ir prie jų. kai prisiprašysi.

Geidžiu jos. tikiuosi.. žinoma. Ne tokio atsakymo laukiau. kad gebu rūpintis moterimi. Ji vėl įveikia mane pakartodama neseniai mano leptelėtą nesąmonę. Gal pakaktų trijų? – Noriu keturių kartų. – Taip. Tai nervina. Štai ir atėjo lemiama akimirka – viskas arba. sutarta. Negaliu apsakyti. stipri ir ištverminga. o ketvirtą – pusvalandį. Mėšlas. – Bet tik ne keturių per savaitę. jūsų pastaba vėl taikli. Be to. kad ketini treniruoti mane ir tuo metu.. mintyse vieną po kitos žymiu jas varnele. Patikėk. grįžkime prie griežtų ribų. Žvilgsniui artėjant prie lapo apačios. Vis dar nesumodama. Ką pasakysi? – Ne. kad bent pamėgintų? Reikėtų ją kaip nors padrąsinti. ji nervingai žvilgteli į mane. nuraminti. – Maniau. – Gal norėtum šį sąrašą papildyti? Bet slapta viliuosi. – Kaip nežinai? . tikiuosi. tai mano pagrindinė taisyklė: niekada nedulkinti savo darbuotojų. kad būtų nuolanki. jos neišgąsdinau. tų treniruočių reikia. kai būsiu čia. Laukti atsakymo aš nepratęs. kaip trokštu. ko nedarysi? – neiškentęs teiraujuosi. Ana įsistebeilija į mane. Man susidaro įspūdis. Santykiaudamas su ja. parodyti. – Ne. – Taigi. Gerai. O taip. – Ar yra kas nors. Ji. Štai manosios. tad žiūrėdamas į ją. vargu ar tai gera mintis. Savo griežtas ribas žinau atmintinai.. ką pasakyti. – Nežinau. pageidaučiau turėti visišką veiksmų laisvę.. – Gerai. nieko. skaitančią dokumentą. panele Stil. čia derybos. Ar tikrai nenori stažuotis mano kompanijoje? Esi nebloga derybininkė. trys dienos ir trys valandos per savaitę. Kaip ją įkalbėti. kad ji nieko nenorės pridurti. iš tiesų. teisi.– Anastazija. Stipriai sučiaupusi lūpas. Siūlau tris dienas treniruotis po valandą. jos veidas vis blykšta. tu man reikalinga lanksti.

Nagi. – Na. Po galais... Paprastai tokios moterys manęs netraukia. dėbteliu į Aną.. kad ne. Ana. Plačiai atsimerkusi. Turime būti atviri. Koks mėšlas. Ji vėl pasimuisto ir įsižiūri į savo pirštus. kaip ji mane nervina. kas tau nepatiko? Staiga prisimenu vakar ją grabinėjusį fotografą. veikti? Apimtas nenusakomo įsiūčio.Rodos. Kantrybės. nes kol kas apie savo seksualinę patirtį nė žodžiu neužsiminė. Velniop tas nesąmones – netikiu! Ar tai įmanoma? Ir. Ką man su ja. Negaliu į ją žiūrėti. – Na. staiga pasijutusi nejaukiai... kodėl? Prakeikimas! – Niekada? – nepatikliai klausiu. Ką yra dariusi ir kas jai nepatiko? Ar lovoje ji drąsi ir linkusi rizikuoti? Atrodo tokia. kaip galėjau šitaip suklysti? Pyktis nelyginant dieglys perveria krūtinę. Nemažai jai atskleidei.. Turiu padrąsinti ją atsiverti. ji pasimuisto krėsle ir ima kramsnoti lūpą. – Tu dar nekalta? Netikiu. Dar niekada nesu lytiškai santykiavusi. ji papurto galvą. Man žemė išslysta iš po kojų. – Po velnių. Man tai visiškai nauja. . Velnias.. Užsimerkiu. Ką man veikti su nekalta mergina?! Pritrūkusi žodžių.... kitaip nieko neišeis. – Gali man pasakyti. aišku. Ana nurausta ir sužadina man smalsumą. – liepiu. Grėjau. – Pasakyk. Anastazija. Ir toliau mėginu bendrauti švelniai ir maloniai. ji gailiai trūkteli pečiais. Dieve. Ana sutrikusi linkteli. kodėl man nepasakei? – iškošiu pro dantis ir susijaudinęs imu žingsniuoti po darbo kambarį. dar nekalta.. – sušnabžda. nekalta. Ir vėl! – Dar niekada nesu dariusi nieko panašaus.. ar lytiškai santykiaudama darei ką nors. tad nė nežinau.

kad yra. Kodėl dar joks vyrukas neįsitempė tavęs į lovą? Mėšlas. jai buvo pirmas kartas? – Ar. Ne tik žaidimų kambarį – ir savo taisykles. Ji spokso į savo pirštus ir. Nežinau kodėl. ir griežtas ribas. bučiuodavosi ir anksčiau. jei atmintis manęs neapgauna. ką aš noriu daryti. – netverdamas pykčiu sakau. aptarinėji. Tau dvidešimt vieni. šypsosi. Išskyrus mane. – sumurmu visiškai sutrikęs. Ana.. – Kaip tau pavyko išvengti sekso? Papasakok.– Nesuprantu. pasakyk. nors visai neturi patirties? Man sunku rasti tinkamų žodžių. Vadinasi. Vos pagalvojęs apie tai. Ana trukteli trapius pečius. dvidešimt dveji. . kad nesi patyrusi. O ji visiškai nieko nežino. bet nusprendžiu kol kas vyti tą mintį šalin. gal ji religinga? Bet ne.. Tik pamanyk. Kaip galėjau taip apsigauti? – Tegul Dievas man atleidžia. – ačiū Dievui. o jau aprodžiau jai savo žaidimų kambarį. Ji atrodo įsižeidusi.. – Ir. pasijuntu prislėgtas. bet pajuntu. kad mudu vienas kito beveik nepažįstame. To tiesiog negali būti. jaunimėlis tratindavosi kaip triušiai. – sakau neslėpdamas pasipiktinimo. Tu graži. Jos pastaba taikli kaip visada. bet kad nekalta! Po perkūnais. o ten. kodėl man nepasakei. pasitenkinimą. Tai yra noriu pasakyti. Jai juokinga? Mintyse nusikeikiu. Visi be išimties. galima sakyti. – Aš nepratusi atskleisti savo seksualinės patirties pirmam sutiktam. – Žinojau.. kad bent konfidencialumo sutartį turiu! – Ką gi. Mat niekaip negaliu to suprasti.. aš tau tik parodžiau. Velčas būtų atkapstęs. be manęs. tave yra kas nors bučiavęs? Prašau. – Žinoma.. Staiga man šmėsteli stulbinanti mintis: ar mūsų bučinys lifte.. kuriame galėjau nieko nelaukdamas ją išdulkinti. dabar jau daug daugiau apie mane žinai. – paaiškina ji.. bet nedažnai. – Nebuvo progos. kuo rimčiausiai nusiteikusi. Juk ji mokosi koledže. rodos. – Ir nuo mielo jaunuolio bučinio tau nepakirto kojų? Tiesiog nesuprantu.

Mums abiem tai būtų nauja.. Mėgindamas tvardytis. Ji garsiai. Atkreipiu jos dėmesį. – Neatsiprašinėk. Be to. – ji nutyla taip ir nesurezgusi sakinio. – tyliai ir akivaizdžiai apgailestaudama sako ji. kad tu čia. šito nenutuokiu. – Ne. ar ji to norėtų? Neseniai klausė manęs. Hm. . Aš apsisprendžiau. Bet dabar apie tai nėra ko nė svajoti. Atimti nekaltybę. vis tiek jos geidžiu.. kad ji čia.– Tiesiog joks vaikinas. trūkčiodama įkvepia. Gal vis dėlto galėčiau su ja sugulti? Tik kažin ar šįvakar tiek apie mane sužinojusi ji norėtų? Velniava. karšti jai kailį ir matyti.. Gal imti ir paklausti? Bet ji. Patinka būti su ja. Kažin. Galėčiau pamėginti ir paimti ją nesurišęs. – Kodėl taip ant manęs pyksti? – sušnabžda ji. kokia painiava.. – Pykstu ne ant tavęs. trokštu ją išdulkinti. tebekramto lūpą ir kaitina man kraują. žinai. Žinoma. kokia ji patraukli? O gal nepateisino jos lūkesčių. Man patinka. nieko nebus ir visas mano įdėtas darbas veltui.. Ir kaip galėtų tapti nuolankiąja.. ką jai daugiau manyti? Pasakyk jai tiesą. kaip nuo mano pliaukštelėjimų rausta jos blyški kaip alebastras oda. Man patinka. Apie sutartį nėra ko nė svajoti. Na.. o ant savęs. O gal ji vis dėlto sutiks? Taip. gal tada galėčiau? Ši mintis man labai netikėta. kad taip elgiasi. pateisinau? Aš?! Ji tikrai visiškai žalia. – Eikš. ko nepadarė? Nepamatė. – pakviečiu tiesdamas jai ranką. jei dulkinimą atidėčiau ateičiai.. tiesa? Nors.. – Nori išeiti? – sunerimęs klausiu... Tik maniau. bet tai tiesa. Pamėginkime.. nebent tu nori. kitokia. Po galais. ar ketinu su ja mylėtis. pirštais persibraukiu per plaukus. Grėjau. Joks vaikinas. Jau vėlu. Girdėdamas save taip sakant nustembu. kad išeičiau. kad. Nors ji dar nekalta. jei apie seksą nieko nenutuokia? Ne. pamatęs ją kramtant apatinę lūpą.. akimirksniu susijaudinu. tik aš. – Aišku.. Aš taip pat norėčiau ją kandžioti. Ji tikrai. Prakeikimas! Užmetu akį į rankinį laikrodį. ir ji atsiprašo. kodėl turėčiau ant tavęs pykti? Oi... kad nenoriu.. Bet tada ji tikriausiai mane liestų. Skaudžiai.. Mano žvilgsnis vėl nukrypsta į Aną ir. Galėčiau gulti su ja į lovą.

– Bet nesu dariusi nė vieno iš tavo taisyklių sąraše reikalaujamų dalykų. į kokius santykius leidiesi. – droviai sako Ana. – A! – Tai yra. Nenoriu. Prašau. kad pasirašytume sutartį. kad bijotų. mano krūtinę užlieja džiaugsmo banga. Ana. Ana. tik kruši. Ji apimta geismo. – Pamiršk tas taisykles. pažiūrėsime. Geidžiu tavęs. visa nuraudusi. ir žinau. – dusliai ir taip viliojamai sako Ana plačiai atmerkusi akis. Atskleidžiau jai baisiausią savo paslaptį. žodžiai man iš burnos plūsta nesulaikomu srautu. Geidžiu Anos. bet tau išties reikia bent apytikriai nutuokti. Rodos. ne. Ši mergina stebina mane kiekviename žingsnyje. Ana. bet ta priemonė bus maloni ir man. eime į lovą. Geidžiau nuo tos akimirkos. Grėjau! Susiimk! Jai nurausta skruostai. Prašau. ketinu tuoj pat su tavimi pasimylėti. kad nesimyli. Labai norėčiau. o ji vis dar čia. Tai nereiškia. Ir staiga. tikiuosi. Mokymą galėčiau pradėti jau šiąnakt ir supažindinti su pagrindiniais dalykais. taip ar ne? Man tai – žūtbūtinis klausimas. Maniau. tau. visiškai netikėtai. . Nagi. nuraudusi – matau. kad taip pat to nori. Ji nepabėgo. šiąnakt būk su manimi. nesėdėtum čia ir ramiai nesišnekėtum apie bausmes ir griežtas ribas. kai pargriuvai mano kontoroje. kad imsiu dovanoti širdeles ir gėles: tai tebus priemonė tikslui pasiekti. Gal ji bijo? Tikiuosi. – Maniau. Tamsa mano krūtinėje tyli. Jei negeistum. Negailestingai. suspaudžiu glėbyje ir ji. kad tu taip pat manęs geidi. Vėl ištiesiu ranką. prisitraukiu ją. jei sutinki. Šiąnakt pamiršk visas tas smulkmenas. – Galiu padaryti išimtį arba suderinti abu veiksmus. Ji aikteli iš nuostabos ir kūnu jaučiu ją prie manęs besiglaudžiant. Nenoriu rizikuoti. Ji tokia patraukli. stipriai prie manęs prisiglaudžia. – gal bent šį kartą mano geidulys ją nustelbė. Tikrai noriu su tavimi pasimylėti. ir. – Apie ką tu kalbi? Kokią problemą? – Tavo problemą.– Ką? – Nedelsdami šią problemą spręsime. ir šį kartą ji ją paima.

– atsako ji ir mano kūnas įkaista nelyginant dangus nuo Liepos 4-osios fejerverkų. Tvardykis. – Noriu ją krimstelėti. Mudu neturime sutarties. nesame sutarę dėl ribų.. Jaučiuosi taip. švelniai timptelėdamas priverčiu pakelti galvą ir po akimirkos jau žvelgiu į neapsakomai žavias jos akis. Ana nepriklauso man ir negaliu elgtis su ja kaip panorėjęs. jaučiuosi susijaudinęs. Ana seka iš paskos. – sakau. Vanilinis seksas? Ar man pavyks? Daugiau netaręs nė žodžio. Šis jausmas man nepažįstamas. – pasilenkęs atsargiai ją pabučiuoju. pamenu. – sušnabždu. ne. – tyliai paprašau. ar ne? Prisimenu savo pirmą kartą su Elena. – Gerai. Apimtas geismo. mostu pakviečiu ją išeiti iš darbo kambario. tarsi tuoj pradėsiu riedėti amerikietiškais kalneliais. per koridorių veduosi į savo miegamąjį.. Grėjau. su kuriuo ji anksčiau pergulėjo. Na. drąsi moteris. prikišęs lūpas prie jos lūpų. – Prašau. Tvirtai spausdama man ranką. – Regis. paleidžiu Anos ranką. nužingsniuoju prie komodos ir nusisegu laikrodį. Ir tos dejonės aidas pasiekia akimirksniu išpampusį mano penį. nusiaunu batus ir nusimaunu kojines. akys jos nuostabiame veide – didelės kaip žvaigždės. – Kontraceptinių tablečių tikriausiai negeri? Ji papurto galvą. Ana atidžiai žvelgia į mane.. – Žaviuosi tavimi. Timpteliu plaukus stipriau ir ji sudejuoja.. atsargai turiu prezervatyvų.. Jai ši naktis tikriausiai yra svarbus gyvenimo įvykis. Ana. Prakeikimas! O apsauga?! Esu tikras. leisk man tave pamylėti. bent jau nereikia sukti galvos dėl kiekvieno vaikigalio. kokį dievišką palengvėjimą paskui patyriau. Giliai širdyje . kad tablečių ji negeria. bet jaučiuosi žvalus. – Esi jauna. kad esu pasiruošęs. Iš komodos stalčiaus išimu pakelį prezervatyvų – tegul žino.. Kai prieiname prie lovos.Apsivynioju aplink plaštaką jos plaukus. o tada per svetainę. o tada dantimis grybšteliu jai apatinę lūpą. geidžiu šios moters ir tas geismas tarsi kraujas plūsta mano gyslomis. kaip nejaukiai jaučiausi ir. ir mane vėl apninka abejonės. bet. Laimė.

Einu prie Anos taip. Negana to.. Noriu matyti jos odą pažymėtą. Mano penis dar labiau išpampsta. ką ketinu su ja daryti. mano užkerėta. Ji atsako į mano bučinį švelniai. Ana. O taip. – Maniau. – Nori. Tada pasilenkiu ir pabučiuoju ją – tvirtai ir neabejodamas savimi. ir tai žinodamas jaučiuosi galingas. – Nuvilkime tą švarkelį. Ak. – Ak. man patiktų įkišti į tą burną. mano pirštai nuslysta žemyn ir pasiekia smakrą. nykščiu ir smiliumi suspaudęs jai smakrą. geidžiu jos. sulankstau ir padedu ant krėslo. Ji – tarsi užburta. pražuvusi. Ana Stil? Šiek tiek prasižiojusi ji įkvepia. kad turėjau išsiųsti ją namo. be to.. bet ir susijaudinusi.. į tą O. Atrodo stulbinamai graži. tobula... Noriu išbučiuoti kiekvieną jos centimetrą. nuogą. mažyte. gerai? Kilstelėjęs rankas. niekam neleidi miegoti savo lovoje? – O kas sakė. ir staiga pajuntu nenugalimą norą pamatyti ją visą. – Ar bent įsivaizduoji. tarsi ji būtų mano grobis. su vos pastebimais. Ši mintis jaudina. Nuo šios minties net galva sukasi. bizūno. Ji nenumano. apimta aistros.. Ji segi šviesiai melsvą Teiloro nupirktą liemenėlę. ką dabar tau padarysiu? – sumurmu. Jusdami kaip gėlės žiedlapiai švelnią jos odą. įraudusią. Tavo oda pati gražiausia.žinau. . kad miegosime? – O! Jos lūpos išsitempia ir virsta tobula O raide. Dabar Ana priklauso man. Ant jos kūno nėra nė menkiausio randelio. pablyškusi. siauručiais rumbeliais. neskubėdamas nuvelku jai palaidinę ir numetu ant grindų. Vikriai atsagstęs sagas. kaip norėčiau tavyje nuskęsti. paliktais kad ir.. o aš pirštais paliečiu jai skruostą. jos besiblausiančiame žvilgsnyje. Tada žingteliu atatupstas ja pasigrožėti. atsargiai nusmaukiu švarkelį jai nuo pečių. savo geismą matau atsispindint jos veide. – Man tas pats.. meiliai. Ji budri. Ana kvėpuoja negiliai ir tankiai. kad žaliuzes nuleisčiau? – klausiu. Jos likimas – mano rankose. kad ji išeitų. – sako Ana. kaip baisiai tavęs geidžiu. – Ar bent numanai. Jos skruostai nuraudę. Bet tiesiog nenoriu.

Ji sudejuoja. velniškai kaitina kraują. link pečių. kad gėdijasi. paskui įsisiurbiu į lūpas ir ją prisitraukiu. o jų galai siekia krūtis. pasiekiu sėdmenis. Ką gi. Šį kartą sudejuoju aš. bet negaliu leisti jai tęsti šios glamonės. kad pajustų mano lytį. Jos liežuvis droviai pasitinka mano liežuvį. Ji vėl panardina pirštus man į plaukus ir juos sugniaužia. Ji užsimerkusi. kaip gera. trokštu prisidėti prie būsimo derliaus. iki pat penio galo. Ana vėl sudejuoja. kita ranka neskubėdamas braukiu per nugarą.. Po velnių. koks nuostabus skonis. sunerimęs įsitempiu – kurią kūno vietą ji po akimirkos palies? Ji švelniai brūkšteli man per skruostą ir ima glostyti plaukus.. kvėpuoja greitai. Dantimis švelniai grybšteliu jos klubikaulį ir ji stipriau pešteli man plaukus. Kilstelėjęs ranką jai prie pakaušio. o pats tyrinėju jos. Bet kai panardina pirštus į plaukus ir suspaudusi juos pešteli. stumteliu ją prie lovos ir atsiklaupiu. Vešlios kaštoninės sruogos apgaubia Anos veidą. tikras perlas. – Man patinka tamsiaplaukės. tas nepatyrimas kažkodėl. Vienos rankos pirštus panardinęs į plaukus ir laikydamas jos galvą. kad ji liečia tik mano žastus.Ji patraukliai parausta – neabejoju. ištraukiu gumelę ir išlaisvinu plaukus. Po galais. liežuviu keliauju per juosmenį ir netrukus pasiekiu bambą. ji – kaip vaismedžių sodas pavasarį ir aš. nedrąsiai tyrinėja mano burną ir tas jos nerangumas. drėgną burną. o tada stumteliu ją prie savęs.. Bučinio nenutraukiu. koks viliojantis kvapas.. Plaukus ji gali liesti.. Delnais spausdamas jai smilkinius. garsiai ir giliai įkvepia. tiesą sakant. ji atsimerkia ir mudu atidžiai pažvelgiame vienas kitam į akis.. Kol vėl manęs nepalietė. dar labiau sujaudinti ir. išmokysiu ją bent jau nesidrovėti savo kūno. man tai visai patinka. . negiliai. skatinu neįgudusį jos liežuvį tyrinėti mano burną.. Noriu numauti jai džinsus – trokštu ją išrengti. pirštais perbraukiu per plaukus. Ji įsitempia. Ji žavi. Kai kilstelėjęs rankas atsegu jos džinsų sagą. Mane tai šiek tiek nervina. vynuogių ir nekaltybės skonis. tvirtai suspaudžiu glėbyje ir lengviau atsidūstu supratęs... ypatinga. priversti patraukti nuo manęs rankas. galingas ir svaiginantis aromatų mišinys. Tai vyno. Jos skonis nuostabus.. Malonumo persmelktos jos dejonės aidas nusirita per visą mano kūną. Apkabinu ją. Tvirtai spausdamas jos klubus. praveria lūpas ir įsileidžia mane į savo šiltą. Kai jos delnai slysteli aukštyn. prasižiojusi.

nes noriu išsiaiškinti. – Tu labai graži. ką ji žino apie kūniškus malonumus. šnopuoja. Turėčiau nepamiršti. Anastazija Stil. Nuo šių vaizdinių džinsai dar labiau ima veržti. Kad dar labiau ją įaudrinčiau. labai jau nepatogu. Galėčiau ją dirginti ir kankinti.. kniūbsčia parmesta ant stalo.. Pasilenkiu. Užsimerkęs mėgaujuosi ja.. Mano balsas nuo geismo kimus. o su džinsais man. jos plaukai – tobulas fonas gražiam veidui. – Ak. . sužavėta. prirakinta prie baldakimą laikančių lovos stulpų. numaunu kojinę ir nutraukiu džinsus. kad ji visiškai neturi patirties..Neskubėdamas atitraukiu užtrauktuką ir delnais perbraukiu jai per užpakalį. sužinoti jos ribas – čia ir dabar. kad paleisčiau. nenuleisdama nuo manęs akių.. tįsodama ant lovos. Ir nenuleidžia nuo manęs akių. kurią ką tik nubrėžė mano nagas. jos ilgos ir blyškios kojos ištiestos ir tarsi kviečia mane ateiti.. Dar vienas pirmas kartas su panele Stil. Dar nesu dulkinęs moters savo lovoje. Provokuoju ją. Ji apimta geismo. įbedu nosį į patį jos kelnaičių trikampio vidurį ir įkvepiu jos geismo aromato. Ji guli ant nugaros ir užsimerkusi dejuoja. – Parodyk. Paskui užkišu pirštus už džinsų juosmens. palinkstu į priekį. Sustoti negaliu. vikriai nuaunu sportbatį ir numaunu kojinę. kol imtų maldauti. Neatitraukdamas nuo jos akių. ką galėčiau tau padaryti. kokia ji gundanti! – Tu taip nuostabiai kvepi. ima raitytis iš malonumo – prasižiojusi. Ana. Vaizduotėje vėl šmėsteli reginiai: ji mano užgulta ir besimuistanti žaidimų kambaryje.. Po perkūnais! Paskubomis nuaunu jai kitą batą. Dabar ji guli ant mano lovos beveik nuoga. o tada.. nykščio galu perbraukiu per keltį ir ji. Nekantrauju į tave įsiskverbti. Dieve. Bet.. – sušnabždu. Noriu ją priblokšti. Turiu juos nusimauti. – prašau verdamas ją geismingu žvilgsniu. pakabinta ant kryžiaus. – švelniai sušnabždu. kaip save pradžiugini. perbraukiu per keltį liežuviu ir grybšteliu dantimis laikydamasis trajektorijos. delnais suspaudžiu minkštus jos sėdmenis ir nusmaukiu džinsus.. suėmęs dešinę koją. tyčia apsilaižau. Švelniai stumtelėdamas parverčiu ją ant lovos. Aš sužavėtas jos atsako į mano glamones.

Ji tikriausiai dar niekada nėra patyrusi orgazmo. – Nesuprantu. Velnias. slenku per jos kelnaites ir per pilvą stabtelėdamas tai krimstelėti. O ji. bet pirma turiu įvertinti. Akivaizdu. bet negaliu nusivilkti marškinių. Ana. Tegul tavo rankos ten ir lieka. Taip. jausti kiekvieną prisilietimą. Pasirūpinsiu.Ji suraukia antakius. ji tikriausiai dar nematė ir nuogo vyro. pasislenku link galvūgalio ir įsitaisau jai tarp kojų. Ketinu ją išmokyti mėgautis malonumu nejudant ir stipriau. – pagaliau tyliai. nebus jau taip blogai. kad vėl ją apstulbinau. O jei ir palies. Vien pagalvojęs apie tai pajuntu nenugalimą norą į ją įsiskverbti. Įsliuogiu į lovą. parodyk man. kad tą drovumą pamirštų. mažyte. Nieko sau. bučinį ar krimstelėjimą.. ji ima muistytis. kol išmokysime tave nekrutėti. – Gulėk ramiai. Mano užgulta. Ar čia toks jos žaidimas? – Kaip save patenkini? Noriu pamatyti. kur oda nepaprastai švelni. tiesa? Dar nespėjus atplūsti tamsai. kol Elena nesuleido į mane savo aštrių nagų. ar ne? Ne taip jau ir baisu būti liečiamam. Žiūriu į ją ir netikiu. Širdies gilumoje trokštu jai pliaukštelėti. – liepiu ir pasilenkiu pabučiuoti vidinės šlaunies pusės. – Aš to nedarau. Ji plačiai atsimerkia ir įsitveria paklodės. kad sprogtum kaip atominė bomba. vėl ima rangytis. čiumpu Aną už kulkšnių ir praskečiu kojas. Ana netenka žado.. nors ir užgulta. Jei tik man leisi.. Net aš masturbuodavausi.. – Ką gi. Tada bučiuoju šlaunis. mažyte. kaip ji reaguoja į mano . nuveju šią mintį šalin. Ji papurto galvą. mums teks kaip nors taisyti padėtį. tai čiulptelėti. atsisagstau džinsus ir nusimovęs numetu ant grindų. sušnabžda ji. nei įprasta.. nes ji gali mane paliesti.. vos gaudydama kvapą. – Nesidrovėk. Reikia pasistengti.. – Turėsime padirbėti. apie ką kalbi. mažyte. Nenuleisdamas nuo jos akių. nors tuo taip pat sunku patikėti. Ant mano pečių gula atsakomybė už jos pirmą aktą ir pirmą orgazmą..

jaučiu jos patiriamą malonumą ir taip susijaudinu.. ir apačioje įsiūtas metalinis lankelis atsidurtų po krūtimi ir pakeltų ją aukštyn. tiesiog mėgaukis. kad leistų man visiškai valdyti ir savo kūną. Ji šūkteli ir peržengia ribą. mėgaudamasis kiekvienu jos kūno centimetru. pasiekia krūtį. – Nesustok. ar negalėtume taip padėti tau patirti malonumą. tęsiu savo kelionę aukštyn. Ji vėl ima tyliai dejuoti. juosmenį.. Ir leido man visiškai valdyti savo kūną.. mažyte. – sumurmu ir sukandęs stipriai trūkteliu spenelį. Iki šiol pernelyg nesitvardė. tikrai nori. Kažin. tuomet malonumas bus dar didesnis. o netrukus. – Labai gražu. Dieve. ir. mėgaukis. patraukiu jį žemyn ir išlaisvinu krūtį. ji kilsteli klubus ir ima ritmingai juos siūbuoti. kaip jis standėja. tada imu atsargiai čiulpti vieną spenelį ir jaučiu. – Pažiūrėkime. Atsargiai ją suimu ir žiūriu.. Jos krūtų speneliai dar labiau papūra. Nekrutėk. – Puikiai tinki mano rankai. Spenelis nedidelis. kitą atsargiai suspaudžiu nykščiu bei smiliumi ir imu glamonėti. save? Ši mintis mane padrąsina. kad ir audinys... Sutelkiu dėmesį tai į vieną. mažyte. O taip. Hm. Anastazija užsimerkia ir išriečia nugarą... kaip jos geidžiu. mažyte... rausvas ir jau susitraukęs. O aš jos dar net nepaliečiau.. Užkišęs pirštą už liemenėlės kaušelio krašto. Ji vėl išsilenkia lanku ir šūkteli. Pasiverčiu ir atsigulu šalia. Mano liežuvis įsmunka į jos bambos duobutę. Ji to nori. kaip nuo įdėmaus mano žvilgsnio jos krūtų speneliai palengva pūra. Neprašo liautis. prašau. Išmokysiu tave gulėti ramiai. Tebečiulpdamas vieną spenelį. mažyte.. vieną koją palikdamas tarp jos kojų. Tą patį padarau ir su kitu kaušeliu. .glamones.... O aš tęsiu savo geismingą puolimą. kad vos galiu tverti. kaip Ana reaguos. Ir įtempia kojų raumenis. Ji neįsitempia. – maldauja ji. apžioju kitą spenelį ir stipriai trūkteliu. Dar patraukiu kaušelį. per klubą. ar galėčiau pelnyti daugiau jos pasitikėjimo – tiek. – Mmm. Ji manimi pasitiki. – sušnabždu sujaudintas ir labai patenkintas. be to. Mano ranka palengva slysta jos kūnu aukštyn. Ji nė kiek nedvejoja. Ji stipriau sugniaužia paklodę. tai į kitą spenelį. Nekrutėk. o tada tarsi užburtas žiūriu. Anastazija. stebiu jos atsaką. o aš pasilenkiu. – sušnabždu nepaliaudamas jos glamonėti..

Atsisėdu. – Ar tikrai to nori? – klausiu. – maldaujamai sako Ana. Dieve. ji tiesiog pažliugusi! – Tu nuostabiai sultinga. Tada užkišu smilių už jos kelnaičių nėrinių. – liepiu. sudrėkusi ir aš ketinu ją paimti. numaunu jai apatines. gaišti nenoriu. Stumteliu pirštą dar giliau ir bučiniu nuslopinu jos dejones. įsitempusi. ir diduma mano kūno svorio tenka alkūnėms. Kada paskutinį kartą buvau taip susijaudinęs? Vos tvardausi.. išsilaisvinu iš trumpikių ir ištiesiu ranką pasiimti sargio. Po galais.. Ar turėčiau elgtis švelniai ir pratęsti šią kančią.. Drąsiai įleidžiu pirštą į jos gelmes ir ji šūkteli.. Bet kodėl? Grėjau. Ji pasiruošusi. kad tai kvaila.. Pirmas jos orgazmas priklauso man ir aš tuo didžiuojuosi. kaip ir aš jos. pirštais – viršugalvį. nors suprantu. Anastazija žiūri į mane apimta. tik neapsigalvok. Nekantriai tų pamokų laukiu. kaip jos geidžiu.. Dar kartą ją pabučiuoju. noriu.O taip! Vikriai pasislenku jos pabučiuoti. Plačiai atmerkusi akis. kad ji vis dar manęs laukia. turbūt ji mane taip veikia. Ji uždususi. susikaupk! Dabar jau galiu paimti ją kada panorėjęs. kaip tavęs geidžiu. Privalau ją užvaldyti. mano ranka nuslysta jos juosmeniu ir pasiekia malonumų salelę.. – sumurmu. Turėsi išmokti tvardytis ir bus labai smagu tave mokyti. Ji tikrai manęs geidžia. ar vis dėlto negaišti laiko? Ne. noriu jos – dabar! Ji pasiruošusi. turiu įsitikinti. Velniai griebtų. bet dabar nekantrauju ją paimti.. rangosi.. ko? Baimės? Jaudulio? Tikriausiai dar niekada nėra mačiusi darbui pasiruošusio koto. Kito delno apačią priglaudžiu prie jos klitorio. – Tu labai imli. po perkūnais. – Sulenk kojas per kelius. . sunkiai alsuoja visiškai atsidavusi patiriamam malonumui. bet. Tada atsiklaupęs plačiau praskiriu jos kojas. spusteliu. Taip bus lengviau.. ji maldaujamai žiūri į mane.. Laikau ją apkabinęs ir jaučiu jos kūno šilumą. Ji šūkčioja ir. Dieve.. – Taip. imu neskubėdamas sukti ratus ir. Pasilenkęs delnais suspaudžiu jai smilkinius. mano užgulta. – Nesirūpink. įleidžiu liežuvį į burną ir nuslopinu šūksnius. Nesuprantu. imu sukti ratus.. Užvaldyti. Ji mano.... kaip tai daroma. Tu irgi sprogsi.

. ji pagavo mano ritmą ir ima sutikti kiekvieną mano stūmį. man tai nė motais.. Po galais. Ir nesiliausiu sūpuotis. kol užvaldysiu jos kūną. mažyte. taip! Ji tuoj sprogs. Be to. Ji – lyg rojus žemėje. tvirtai apglėbusi laiko jautriausią mano kūno dalį. kad būtų mano. dėl to. tokio. kad. Velnias! Turbūt ją užgavau. viduje. Netrukus pajuntu. – Dabar imsiu judėti.– Dabar ketinu jus krušti. Vienu galingu stūmiu perveriu ją. kad susitvardyčiau. kad kūnas po manimi įsitempia. Ji sudejuoja. – Taip... Tai nepaprastas ir žodžiais neapsakomas jausmas: ji kūnu glamonėja mano kotą. alkio. PRA-KEI-KI-MAS.. ir tenka sutelkti visą valią. Noriu iš jos tiek daug: ir pasitikėjimo. Šį kartą įsmunku giliau. – Dar? – Taip. Ji manimi pasitiki. Ana? Rankomis suspaudžiu jai galvą. Ar viskas gerai? – nerimaudamas klausiu kimiu balsu ir ji. kad patirtų malonumą. ir siela. įsisiurbiu į lūpas ir įleidžiu liežuvį į burną. kaip mudu vienas kitam tinkame. įtemptų raumenis ir mane suspaustų. taip. ir nuolankumo. – ši mintis užvaldo mano sąmonę ir imu durstyti ją nesivaržydamas. kad taip seniai jos geidžiau. kol nepatirs orgazmo. kad nejudėtų. Matai. – Dar kartą? – maldaujamai sukuždu jausdamas oda riedančius prakaito lašus. Vėl įsiskverbiu ir užvaldau ją žinodamas. Trokštu. Noriu. Ji baisiai įsitempusi. bet šią akimirką. garsiai šūkteli. Noriu. linkteli. Ir nors delnais liečia mano dilbius. kad ten. akinantis. . – po akimirkos sušnabžda. ir klusnumo.. vis dar plačiai atmerkusi akis. be manęs. – sukuždu susijaudinęs ir palengva traukdamasis iš jos. pasinerti į ją. Noriu.. Stabteliu. Noriu pradėti suptis. Man šis jausmas – visiškai naujas. panele Stil. čia dar nebuvo joks vyras. Tamsa snūduriuoja kažkur toli – matyt.. Dar niekada nesu jautęs tokios aistros. – Tu tokia įsitempusi. Negailestingai. aš priklausau nuo jos malonės. kad ši moteris priklausytų man – ir kūnu.

. matydamas jos veide palaimą.. pasitraukiu ir atsigulu šalia. Ana. viskas gerai. Po velnių. prasižioja. – Aš rimtai klausiu – ar tau viskas gerai? Ji išsitiesia lovoje šalia manęs tikrindama. Skubriai pabučiavęs jai į kaktą. negaliu pakęsti tų gumų! Taktiškai numetu jį ant grindų. man trumpai aptemsta sąmonė. – Ar užgavau tave? – klausiu kišdamas plaukų sruogą jai už ausies. šaukdamas jos vardą. rodos. Ak. kodėl ji šypsosi. pasirodyk man. Ana susiraukia. Mano žaidimų kambarys. panele Stil? – pabučiuoju jai burnos kamputį. mėginu kaip nors atgauti kvapą. – droviai juokdamasi sako. Atsimerkęs alsuoju nelygiai. mudu gulime suglaudę kaktas ir ji nenuleidžia nuo manęs akių. – O tu reikli. nusitraukiu prezervatyvą.. bet šiaip jai. Ana pakelia į mane akis. – Nieko man neatsakei. – suburbu.. Dieve.. Sprogstu ir aš. Man traukiantis. iki paskutinio lašo. – įsakmiai sakau. ir linksmumas bei pasitenkinimas jos veide mane erzina.. Sprendžiant iš jos elgesio. bet maloniai man nusišypsojusi. ar mane užgavai? Sutrinku. užmerkia akis ir. – Norėčiau pakartoti.. bet norėčiau išgirsti patvirtinimą. bet plačiai nusišypso. mat ir toliau noriu ją liesti. – Nepraleidau ironijos pro ausis. mažyte. ar jai patiko. atlošia galvą. daugiau laukti negaliu. kad manęs neliesi. Ką?! Dar kartą? Dabar?! – Pageidautumėte dabar.– Nagi. tiesa? Verskis ant pilvo. Laukdamas Anos atsakymo. Taip bent jau žinosiu. Net ir dabar jai pavyksta mane nustebinti. nuleidžiu galingai. Ana droviai. kelias akimirkas nesuvokiu. . taip. – dusliai suniurnu.. ji šūkteli lyg ryjama liepsnų. Ana apsiverčia ant pilvo. – Ir tu dar klausi. Koks palengvėjimas. Mano penis patenkintas ima kelti galvą. ar kūnas sveikas. Trumpai. o tada. Man reikia žinoti. Atsegu liemenėlę ir delnu perbraukiu jai per nugarą iki dailaus užpakaliuko.

Nuostabus jos kūno aromatas maišosi su mūsų aistros ir pirmosios sueities kvapu.. galiu ir liautis. Laisva mano ranka nuo užpakalio keliauja prie jos klitorio ir imu palengva sukamaisiais judesiais jį dirginti. Ji ima sukti klubus mano besidarbuojančios rankos ritmu.. – Kam tau tie marškiniai? – klausia Ana. per galvą nusitraukiu marškinius ir švysteliu ant grindų.. Po galais. Pamažu įkišu nykštį į jos plyšį ir imu sukti labai atidžiai. nubraukiu plaukus jai nuo veido ir praskečiu jos kojas.. Jos oda įšilusi. .– Tavo oda tikrai pati gražiausia. O tada imu švelniai bučiuoti petį. Jos rankos bejėgiškai išskėstos ant paklodės ir niekuo negali man pakenkti. – Gulėk ramiai.. Gulėk ramiai. Kol guli ant pilvo. – Kvepi dieviškai. kad negalės manęs liesti. ji įtempia raumenis ir mėgina pajudėti. Bet taip nieko nebus. – sušnabždu. kad jo pagalvėle braukyčiau per priekinę makšties sienelę. žinau. – įspėju. kad iš nekantraus laukimo. suteikdama man malonumą. kad nekeistų kūno padėties. koks smalsumas. O dar po akimirkos sustingsta.... Pagaliau! Delnu paglostau sėdmenis ir ją užgulu. Visiškai nuogas vėl ją užgulu. Tada ji ima šnopuoti. – sukuždu ir priglaudžiu nosį jai už ausies. – Paimsiu tave iš užpakalio. kad vėl tave kruščiau? – sukuždu prikišęs lūpas prie ausies ir ją pabučiuoju. Vis dar mano užgulta. tad pasikeliu. bet mano kūno svoris jai neleidžia. mažyte. – sakau. O jei ne. Mano ranka nuslysta jos kūnu. kad ji tįso po manimi išskėtusi į šalis rankas ir kojas. – Vadinasi. – viliuosi. pasiekiu pakinklį. Ji pasimuisto. nori. o prisiglaudęs kūnu jaučiu ir kokia ji švelni. Dantimis imu švelniai graibšnoti jos skruosto apačią ir keliauju link smakro. Kita ranka ties sprandu sugniaužiu jos plaukus ir švelniai timpteliu. stumteliu jos kelį aukštyn ir taip plačiai ją pražargdinu. Dabar ji negali nė krustelėti. Taip mano užgulta. – Priklausai man. ji sudejuoja. Nepamiršk to. Anastazija. įtempia raumenis ir vėl mėgina krustelėti. Hm. tikrai galėčiau priprasti. – tik man.

. Anastazija. kurių. Ir ji ima čiulpti mano nykštį. kad paleistų. Ji skaudžiai krimsteli man nykštį. Po velnių! Trumpai įsivaizduoju. Staiga garsiai sudejuoja ir stipriai užsimerkia. kad negalėtų judinti galvos. Mano sąmonėje šmėsteli virtinė bausmių. miela mergytė. Kaip man joje gera. įkišu nykštį jai tarp lūpų. rodos. užtat nykštį imu traukyti pirmyn ir atgal. Ištraukiu nykštį iš makšties. Pasilenkęs vėl suimu jai plaukus ir laikau taip. man tai patinka.. mat ji greitai alsuoja. Ak. Anastazija. tokia greita. Tokia imli. Vien pagalvojus apie tai mano kotas taip išpampsta. ir neilgai trukus taip ir padarysiu. kaip pašėlusi. Tada pažvelgiu į Aną: ji nejuda. – Išsižiok.. Mano pirštai nesiliauja kankinę jos klitorio. Prakeikimas. tikrai griebčiausi. Pažiūrėkime. Nuo naktinės spintelės pagriebiu dar vieną sargį.. bet pajudėti negali.– Patinka? – paerzinu ją ir imu krimsčioti ausies kaušelį. – liepiu ir kai ji paklūsta. kaip tik galiu. mažyte. Ji nuostabi. Stipriai trūkteliu jai plaukus. o aš įsiskverbiu į ją taip giliai... Labai patinka. O! Po galais. atplėšiu paketėlį ir užsimaunu ant koto. kankinama nekantraus laukimo. – Noriu įgrūsti tau į burną ir ten nuleisti. tuoj sprogs. tinkamų paauklėti už tokį įžūlų poelgį. – Šį kartą padarysime tai labai lėtai. Aš vos gaudau kvapą. – Matai.. – Tylėk ir nejudėk. tik nugara kilnojasi. Na.. kad jos burnoje – ne mano pirštas. koks tavo skonis? Čiulpk mane. Anastazija.. Paleidžiu jos plaukus ir prisėdu sau ant kulkšnių. jei Ana būtų mano nuolankioji.. Ji aikteli. o penis. – Tu tokia drėgna. . gerai. Ji sustingsta. kad. – Išdykusi. ar toli eisi.

bet patenkintas... – Kaip gera tave jausti. Ji manęs geidžia. mano. nusiritu nuo jos ir atsigulu ant nugaros.. Tu... tavęs. Nieko nelaukdamas ištraukiu. tokia. – Ko nori.. – Maldauju. prašau! – šūkteli Ana. jog buvau tavyje.. – sakau. kad tau skaudėtų. Padidinu tempą ir iš karto pajuntu atsaką: jos gelmėse randasi virpulys. kai man taip gera. – vėl pasitraukiu ir po akimirkos į ją grįžtu. nuleidžiu ir susmunku ant jos. Atgal. Tas vardas man – tarsi pražūtis. Pirmyn.. tarsi vykdydama mano įsakymą. Noriu. – Po galais.Traukdamasis imu sukti klubus ratu. kad mane jaustum.. pamėgina krustelėti ir aš kūnu pajuntu įsitempusius jos kojų raumenis. aš. Sulig kiekvienu stūmiu tariu po žodį: – Tu. Matyt.. – Ne. Pasimėgauk. Priklausai man. Na jau ne. kad rytoj sulig kiekvienu judesiu prisimintum. Pasirodyk man. Ji įsitaiso šalia manęs. o netrukus vėl panyru į jos gelmes. Lėtai. Kaip. – ima prašyti ji. daugiau negaliu tverti. miela. mažyte.. Ana. kad gulėtum ramiai. šaukdama mano vardą. imu kartoti judesius. Gera mergaitė. traukdamasis suku klubus ratu. Tik aš.. kad sprogtum. bus priėjusi lemtingą ribą.... – Kas išsilietum... mažyte. Kristianai. – neskubėdamas kankinu ją toliau.. Nieku gyvu negaliu leisti. Ir. Jai mirtinai manęs reikia. įsikniaubusi į čiužinį. mažyte. mažyte. prisitraukia kelius prie krūtinės ir. Tik ne dabar. Anastazija? Sakyk. dar ne.. Noriu. – Noriu. – Ana iš paskutiniųjų stengiasi nejudėti ir nuo įtampos jai dreba rankos ir kojos. Pirmyn.. vos man spėjus . Atgal. – Noriu.. – sušnabždu visiškai išsekęs. – Tu. Paskui pajuntu virpulį jos kūno gelmėse. – Ak. geidžiu. Ji suinkščia.. – Pasakyk man. ji ima trūkčioti purtoma orgazmo.

. užsimerkia ir užmiega.nusismaukti prezervatyvą.

Ana giliai miega. Stivenas PAKIRSTU IŠ MIEGO . Mane kankina troškulys. Žvilgteliu į radijo žadintuvą: šiek tiek po trečios valandos nakties. Tai. Išdulkinau ją. nutariu imtis to. Matyt. tačiau užmigti nepavyksta. net nuostabi. ji. bet tai tebuvo priemonė tikslui pasiekti ir maloni pramoga. Galima sakyti. Teiloras jau grįžo ir teiraujasi. Atmintyje vienas po kito šmėsteli vaizdai: ji. Mano kotas pritariamai trūkteli. – einu į savo darbo kambarį ir pasitikrinu elektroninį paštą. neaiškiai šaukianti mano vardą. Negaliu užmigti. tarsi būčiau siaubingai nusidėjęs. ji pučia į akį šalia manęs. kai negaliu užmigti. Liaukis pliurpęs nesąmones. Na. ar galima parskraidinti „Čarlį Tango“. Gal dėl to. kad ji miega mano lovoje. Galėčiau ją pažadinti. Iš komodos stalčiaus pasiimu pižamos kelnes ir jas apsimaunu. surišu juos mazgu ir išmetu į šiukšliadėžę. jos tylaus alsavimo ir prisiminimų apie pirmą kartą mano patirtą vanilinį dulkinimąsi.. Užsimerkiu. Grėjau.. Bežiūrint į ją. lyg būtų nekalta.. SEKMADIENIS persmelktas kaltės jausmo. bet jau nebėra. tik šiąnakt mano nemigos priežastis – ne košmarai. Velnias. o mažoji panelė Stil. juk tai buvo tik seksas. su nevaldomu užsidegimu nerianti į kūniškų malonumų verpetą. ji. ką visuomet darau. kad išdulkinau Anastaziją Stil? Nekaltą mergelę? Patogiai įsitaisiusi. Po perkūnais. Panelė Stil yra moteris iš kūno ir kraujo. Išgėręs stiklinę vandens. Labai maloni. Ir vėl iškrušti. neabejotinai teikia naudos. mano kūnas ima busti. apimta geismo ir atlošusi galvą. Tada ilgesingai nužvelgiu žavią mano lovoje miegančią moterį ir patraukiu į virtuvę.. Taip. Išlipęs iš lovos paimu nuo grindų naudotus sargius.2011-ŲJŲ GEGUŽĖS 22-OJI. Kambarys pilnas Anos: jos kūno aromato. Tikras džiaugsmas bus ją mokyti.

. kad atsikratyčiau šio prisiminimo. Kodėl ji atsiprašo? – Tai aš turėčiau tavęs atsiprašyti.. Akies krašteliu pastebėtas judesys atitraukia mano dėmesį nuo muzikos ir. Anai derėtų grįžti į lovą. atsistoju. – Kieno šitas gražus kūrinys? Bacho? – Bacho transponuotas. imu skambinti ir netrukus viskas išnyksta. Ji apsisiautusi pūkine antklode. – Atsiprašau. – Pabudusi tavęs neradau. Gerai skambinu nuo devynerių metų. Grįžtu į svetainę ir atsisėdu prie fortepijono. pakėlęs galvą. – papriekaištauju. Kai noriu viską pamiršti. – sako. – Gali. Leila klūpo šalia. – Turėtum būti lovoje. – Kūrinys nuostabus. einu pagroti. kurioje galiu praleisti valandų valandas ir visiškai užsimiršti. susitaršę jos plaukai užkritę ant pečių ir nugaros. tokia melancholiška. liekame tik mudu su Bachu. Atsakau jam. jūs šiandien labai jau melancholiškas. – Sere. kaip iš tiesų gyvenu. Gal norėtumėte. kad ką nors padaryčiau? Papurtau galvą. . Šis instrumentas – mano užuovėja. O šią akimirką nenoriu galvoti apie tai. bet melodija labai liūdna.nakvoja kažkur viršuje. bet tokiu ankstyvu metu Teiloras mano laiško tikrai neperskaitys. Taip jai ir pasakau.. – Šit kaip? – Taip. kad iškrušau ją arba kad visiškai nepatyrusiai merginai atskleidžiau. Melancholiška? Šiuo žodžiu esu apibūdinamas nebe pirmą kartą. – Nenorėjau tau trukdyti. Dar kartą. – Ar galiu kalbėti atvirai? Sere. Pirštais paliečiu klavišus. – sugrojęs paskutinius akordus. kad pamylėjau nekaltą mergelę. kad sraigtasparnį galima grąžinti į bazę. bet iš tiesų tai Aleksandro Marčelo koncertas obojui. Man darbuojantis.. akys spindi – ji atrodo pribloškiamai. sere. išvystu prie fortepijono stovinčią Aną. bet skambinimas mano aistra tapo tik kai įsigijau fortepijoną ir parsigabenau namo.

– Man buvo sunku sudėti bluostą.. – Grįžk į lovą. – Ak. ir tikiuosi. tai kodėl dabar teisinuosi? Apkabinu ją ir. o aš įsitaisau šalia ir ją apglėbiu. – Na. – Gerai. o paskui iš komodos stalčiaus išsiimu sportinius marškinėlius trumpomis rankovėmis ir apsivelku juos. atsigula. – priduriu norėdamas susitaikyti. – įsakmiai pakartoju.. Ji žiūri į dėmes. – Ateisiu ir atsigulsiu šalia tavęs. . – įsakau griežčiau. Ji įsiropščia į mano lovą. kad nedera gėdytis savo kūno. Aš jai jau sakiau. nei buvau ketinęs. Mano paklodė ištepta krauju. Jos krauju. Prakeikimas. Tai tik kraujas. kad jausčiausi saugesnis. kad galiu liesti nuogus jos pečius. Ana atrodo susigėdusi ir pažeminta. Manau. užuominą ji suprato: nenoriu kalbėti apie savo vaikystę. Priglaudžiu veidą prie jos plaukų ties sprandu ir įkvepiu malonaus – rudens ir nuo vaisių apsunkusių obelų – kvapo. tada pakelia akis į mane ir susidrovėjusi nukreipia žvilgsnį kitur. kad Ana nepajuto mane apėmusios baimės.. – aikteli Ana. – trumpai atsakau.. poniai Džouns bus apie ką pamąstyti. kol užmigs.. mat noriu matyti jos veidą. – Ar seniai skambini fortepijonu? Gražu klausyti. bet staiga ji ištiesia ranką ir paliečia man krūtinę. džiūgaudamas. ji plačiai atmerkia akis. – Nuo šešerių metų. Ji guli atsukusi nugarą ir negali manęs liesti.. veduosi į miegamąjį. mieloji. Ne. Tai jos prarastos nekaltybės ženklas. – Į lovą. tad laikydamas Aną glėbyje nusprendžiu taip ją pamyluoti. nesu pratęs miegoti su kuo nors vienoje lovoje. Pirštais suimu jai smakrą ir priverčiu pakelti galvą. Sutrikusi ir tikriausiai įsižeidusi. Tada atsikelsiu ir eisiu padirbėti. Neliesk manęs. – Kaip jautiesi? – klausiu jungdamas naktinę lempą. Jau ketinu išrėžti trumpą paskaitą apie tai. Velnias! Žingteliu atatupstas ir sąmonę užlieja tamsos banga. Ana vis dar stovi nenuleisdama nuo manęs akių. be to.

. Ji dainuoja. be to. Ir dainuoja. – Įdomu kodėl? – nedraugiškai atšaunu ir turiu pripažinti sau. ji susipynusi kasas ir šoka pagal kažkokią muziką. Mat Ana užsidėjusi ausines. primena geras dienas ir pasijuntu sotus.. Šoninė. Žvilgteliu į žadintuvą ir suprantu. Atsimerkęs matau. šokinėja nuo kojos ant kojos. kad net seilė bėga. Mano pilvukui šoninė ir vafliai patinka. Kada pastarąjį kartą miegojau ilgiau nei iki .. ji turi didžiausių bėdų dėl koordinacijos iš visų moterų. Mano šnervės prisipildo jos kūno skleidžiamo aromato. Kvepia nuostabiai.. kad jau vėlu. Dainuoja apie tai. Švelniai pabučiuoju jos plaukus ir užsimerkiu. Jų kvapas toks viliojantis. – užsikirsdama paaiškina ji. kad ir aš puikiai pailsėjau. ji atrodo dar jaunesnė. Vikriai šoku iš lovos ir nuostabus maisto kvapas atveda mane į virtuvę. Tik aš jos negirdžiu. iš virtuvės sklinda toks aromatas. Bet ji atsisuka. – Aš. ruošia pusryčius. Susipynusi plaukus. Ji plaka kiaušinius. pamato mane ir sustoja kaip įbesta.– Miegok. Man sugurgia pilvukas. imu vaizduotis. Ir ruošia valgį. kerintis ir kartu žadinantis geismą. Nepastebimai atsisėdu prie pusryčių baro ir mėgaujuosi reginiu. ir aš staiga pastebiu. Vaizdas juokingas. Ana. Šiandien mamytė laiminga. kurias man teko sutikti. Dabar jau po devynių. Ji vilki mano marškinius. Ar Geilė jau grįžo aplankiusi seserį? Paskui viską prisimenu. kad pro langus plūsta ryto šviesa. net jos kasos supasi. kad ji – be apatinių. Anastazija. patenkintas. Ten randu Aną. Suglumstu. panele Stil.. – Labas rytas. Šį rytą jūs labai energinga.. kaip galėčiau jos koordinaciją pagerinti. gerai išsimiegojau. Rodos. kuo čia dėta meilė. Gera mergaitė. Ji kepa šoninę ir vaflius.

.. pasisiūlau padengti stalą pusryčiams. . na. Nusprendžiu jos pasigailėti. – Gerai suplaktos ir kepant išmaišytos. bet susitvardau. Tai labai smagu. ir toliau gamina valgį. šokti? Ji nurausta ir nudelbia akis į grindis. nes ji nėra tavo nuolankioji. man regis. – Blynų? Kiaušinienės su šonine? – Viliojantis pasiūlymas. ir.. Bet šiandien ne.. – Labai. Paskubomis padedu pusryčių padėklus ant baro klausdamas savęs.. Grėjau. kada paskutinį kartą tai dariau. nenumano. jos. – akivaizdžiai sutrikusi sako Ana. kaip nepagarbiai elgiasi su tokiu žmogumi kaip aš. ar alkstu pusryčių. nutariu. kad veidas liktų rimtas.. Aš ją užgavau. kad įjungčiau kokią nors muziką ir galėtum toliau. žinoma. kur laikai stalo padėklus. kad.. Galvoju..pusės septintos? Vakar. ar ji bent numano. – Kaselės man patinka. Jos šypsena kerinti. bet man nesiseka. Tik nežinau. – sakau stengdamasis. Kai miegojau su ja. jaučiasi nepatogiai. – Dėl manęs nereikia sustoti. kai tave jau turėjau. Po velnių. kad užklupau ją užsimiršusią šokant. o tada nusišypsau – pats nežinau kodėl. Man kyla noras nusikvatoti. ar. Ana irgi kaip įmanydama slepia. Tik ne nuo manęs. Niekada. Paprastai savaitgaliais namų ruoša rūpinasi mano nuolankioji.. Jos tavęs neapsaugos.. – Kokios kiaušinienės nori? – netikėtai išdidžiai paklausia ji. Supykusi ir papūtusi lūpas.. kad jai linksma. Bent jau kol kas. – Ar tu alkanas? – pasiteirauja Ana. Atsargiai prislenku prie jos ir timpteliu vieną kasą. o tada priduriu: – Gal norėtum. – Nežinau. Ir ne dabar.. ji atsuka man nugarą ir vėl ima uoliai plakti kiaušinius.

man tikrai patiktų nuleisti į tavo dailią burną. ar mudu apskritai jau ką nors nusprendėme.. Tarp Anos savybių. Ir apie save šitaip nekalbėk. geriausia – tuoj po pusryčių. mažų mažiausiai iškarščiau kailį. Ana suraukia kaktą. Noriu vėl ją dulkinti. planus teks keisti. netrukus iš šaldytuvo ji atneša ir klevų sirupo. – Panele Stil.. – Na. Jei turi. – Ne. kol ji atsisės. Taip. Spintelėje randu „Twinings English Breakfast“ arbatos maišelių. į burną? Jos skruostai nukaista. . Ana. Jei priklausytų man. Bet kavos ji negeria. o aš laukiu. Be to.. tokio stipraus skausmo dar nesu patyrusi. galime dulkintis ir dieną. Ir kas būtų galėjęs pamanyti. Ant padėklų padėta po lėkštę. Svarsčiau. – A! – nustebusi šūkteli Ana. tik arbatą. – Išankstinis sprendimas... – Gal norėtumėte pareikšti man užuojautą? Jos pašaipa išmuša mane iš vėžių. įtraukiu ir savęs menkinimą. – Ar labai skauda? Nustembu pajutęs nemalonų kaltės jausmą. Tada pakelia į mane akis. – apsimestinai mandagiai sako Ana ir sėsdamasi suraukia antakius. prašyčiau. – mosteliu į jai skirtą kėdę. – Norėtum arbatos? – Taip. bet jei jai labai skauda. ar turėtume tęsti jūsų pagrindinius mokymus. Gal šį kartą galėčiau. – gana šiurkščiai atkerta. ji patiekia pusryčius.. ar ne? – Šit kaip? Nežinau. kurių prašiau Geilės nupirkti. kurių reikės padėti jai atsikratyti.Pripilu mudviem po stiklinę apelsinų sulčių ir įjungiu kavavirę. – atsakau ir griežtai į ją žvilgteliu. – Pone Grėjau. tiesą sakant. kad kada nors man jų prireiks? Pamačiusi arbatą.. Vengdama mano žvilgsnio. galbūt net pasiguldęs kniūbsčią ant virtuvės spintelės. panele Stil..

man reikia švarių drabužių. O dabar valgyk pusryčius. kokia ji užsispyrusi! Nenoriu. . – Valgyk. negaliu primygtinai reikalauti. juolab kad žinau. Jau vakar vakare nevalgei. – Šiandien vakare turiu grįžti namo. O rytoj turiu dirbti. Švelniai patapšnoju jai per nugarą ir paduodu stiklinę apelsinų sulčių. Jos žvilgsnis nukrypsta į lėkštę. – Šiandien vakare turiu būti namie. kad Ana liktų? Man tai – nemenka staigmena.. o tada šakute ima stumdyti lėkštėje likusį maistą. Taip.. Jei galima. – Na. – Drabužių galime parūpinti ir čia. Skonis neblogas. – Rytoj prieš devynias nuvešiu tave į darbą. Staiga ji užspringsta arbata. ji ima čiupinėtis su arbatos maišeliu ir puodeliu.. jei norite pasilikti. O ji visai neprastai gamina valgį. – įsidrąsinęs priduriu. kad uždustų. Dieve. – Beje. Ana taip pat paima pirmą kąsnį. Ji nusibraukia nuo veido plaukus ir ima nervingai kramtyti lūpą. kad išeitų. labai skanu. – liepiu. – Šiandien norėčiau pasilikti. galėtume lavinti oralinius įgūdžius. kadangi jums skauda. Ir vėl.. – atsako ji. noriu. Paprašau. – Valgyk. – Kas yra? – klausiu. bet kadangi sutartis dar nepasirašyta. kur yra jos ribos. kad pasiliktų. Kai nuryju kąsnį.Įsidedu į burną maisto ir patenkintas užsimerkiu. – Tai labai blaško dėmesį. Numojusi ranka į mano irzulį. Ką?! Ar tikrai noriu. Anastazija. Ji labai smalsi.. – Gerai. jog po mano marškiniais nieko nevilki. kad pasiliktų. pažiūrėkime. – Aš nealkana. Nenoriu. – Tai yra. Po velnių. Anastazija.. – Kada rytoj turi būti darbe? – Devintą. vakare ten būsi. kad liautųsi kramčiusi lūpą. Ką gi. – Kokius pagrindinius mokymus turite omenyje? – klausia. ji į mane tebežiūri.

o tada. Ir galėsiu patikrinti tavo oralinius įgūdžius... kaip ji šakute pasmeigia gabalą kiaušinienės ir įsikiša į burną. Ką sakai. Ji liekna. O ji stovi prie vitrininio lango ir ryto šviesa paryškina kontūrus jos kūno. Ana atsisuka į mane. kad suvalgytum pusryčius. Piktai į ją dėbteliu. Paprastai taip nedarau. Ne tokia kaip kitos. – Taip. Tokie santykiai man naujiena. bet įsakmiai sakau. ritmingai ir gundomai siūbuodama mano marškinių skvernais pridengtus klubus. Su kuo ji ten šneka? Išgirstu ją tariant Kavanag vardą ir įsitempiu.Ak. Ji man – savotiškas iššūkis. mat nuo šios minties mano penis akimirksniu pakelia galvą. kaip tik uždarančiam indaują. Man džiūsta burna. Sustojęs prie kriauklės. Ana? Ji nusisuka ir po akimirkos pokalbį baigia. Valgyk. išsimaudysime vonioje.. kas matyti per baltą jų audinį? – Ar ta konfidencialumo sutartis apima viską? – klausia ji ir man. Taip. . Su tokiu elgesiu dar nesu susidūręs. jos krūtys ir užpakalis – tobuli. Kai baigsiu. Nebandyk mano kantrybės. Ji narsiai atlaiko mano žvilgsnį ir ima valgyti. apvilkto baltais mano marškiniais. tad apsimetu. nužingsniuoja į svetainės gilumą. Prakeikimas. Ana. aš nukraustysiu indus. bet nenoriu. – Kodėl tau maistas taip svarbu? – atkerta ji. ilgakojė. ar ne? Kai pavalgo. kaip mane tai erzina! – Tikrai labai norėčiau. kad mano dėmesys nukrypęs visai kitur. stebiu ją. man nepatinka. mažyte.. tu tikrai nenorėtum to sužinoti. kai maistas švaistomas. Ką ji sako? Mudviejų žvilgsniai susitinka. nuostabu. – Labai demokratiška. įsitraukusi į pokalbį. grįžta pas mane. Paskubomis giliai įkvepiu. – tyliai.. Nežinau kodėl. šiek tiek aprimstu. Suskamba jos mobilusis ir Ana. – kilstelėdama antakį sako ji.. paimu jos lėkštę. – Jau sakiau. Matydamas.. Vis dar kalbėdamasi. Gal papasakoti jai. net kojas pakerta. – Tu ruošei valgį. kad ji užkluptų mane spoksant ir varvinant seilę. Ak.. Ir tai.

noriu kai ko paklausti. kad buvau su tavimi. Kita vertus. Patikėk. Apie seksą. kad nuo šio atsakymo priklausys visas mūsų sandoris.. Apie raudonąjį kančių kambarį neužsiminsiu. Gal drovisi? – Tai susiję su technika. polinkį? – Ne. Taip noriu vėl ją liesti. imu tankiai alsuoti. su visa pagarba. Nepageidauju. Tai ne jų reikalas. – Ir man. Pabučiuoju ją ir veduosi į vonios kambarį. Matau. tavo kambario draugė guli su mano broliu. – Raudonąjį kančių kambarį? – Kokia čia velniava? – Jis... – Na. Gali būti. Tad tikrai nenorėčiau... galima sakyti. Ji nutyla nebaigusi sakinio. Mano žodžiai ją akivaizdžiai nustebina ir pamalonina. kad Eliotas ką nors sužinotų apie mano lytinį gyvenimą. skirtas vien malonumui. Jei taip nutiktų. – tyliai sako ji ir droviai. Anksčiau nebuvau patyręs vanilinio sekso. – Ar šeimos nariai žino apie tavo. – sušnabžda ji.– Kodėl klausi? Ko ji siekia? Ir ką papasakojo Kavanag? Ana sunkiai atsidūsta. – Ką nori sužinoti? – pasiteirauju stovėdamas priešais Aną ir atidžiai žvelgdamas jai į veidą. Ką nori sužinoti. – Kristianai. išsimaudykime. Anastazija. – Buvo gera. jis tikrai nepaliktų manęs ramybėje. .. Kaip tik tai ir norėjau išgirsti.. kad jai knieti dar kažko paklausti. – Ką gi. supranti? Ir tuos klausimus noriu užduoti Keitei. kad šnekėtum su ja apie šiuos dalykus.. Nykščiu perbraukiu Anai per putlią apatinę lūpą. – Gali klausti manęs. bet gundomai šypteli. Ana? – Kol kas nieko konkretaus. galėtume pradėti pokalbį taip: „Kaip tau patiko vakarykštė naktis?“ Laukdamas jos atsako. – Eikš. Galėčiau pasakyti apie jį daug gero. Be to. galbūt tik dėl to. – paskubomis priduria ji.

. – Panele Stil. bet gal liausiesi ją kramčiusi? Kai ją kramtai. Bet stovi rankomis apsiglėbusi šonus. – Žinau.. o stovėti čia ir žiūrėti į tave – didžiulis džiaugsmas. kurią ketinu maudyti. lauktų kukliai nuleidusi akis. galiu tai patvirtinti. . Ji iš karto nuleidžia galvą. man kyla noras tave dulkinti. – Anastazija.. Man tai bus dar vienas pirmas kartas. vis dėlto truputį drovisi. Esmę supratai? Vis dar stovėdama. kad ta lūpa gardi. Kai pagalvoju. o tau juk skauda. – Gerai. kad dar niekada nesimaudė su vyru. Ji nė nemano stebeilyti į grindų plyteles. kad taip padrąsinsiu ją pakelti akis į mane. jos akyse atsispindi nekantrus laukimas ir smalsumas. – liepiu. mažyte. o tada atsuku čiaupą ir įpilu į garuojantį vandenį šlakelį aromatinio aliejaus.– Stovėk čia. nusivelku sportinius marškinėlius ir ištiesiu jai ranką. ji patraukia dantis nuo lūpos. kad moteris. lyg gėdytumeisi. Nestovėk nunarinusi galvos. Suimu jos smakrą ir kilsteliu galvą. o aš žingteliu atatupstas pasigrožėti jos kūnu. Šiaip aš pratęs. tu labai graži ir patraukli moteris. Ana priima mano kvietimą ir lipa į vonią. ji uoliai linkteli.. o Ana nenuleidžia akių nuo manęs. Tau nėra ko gėdytis. tad ištraukiu iš jų kišenės skaitmeninį grotuvą ir padedu prie kriauklės. – Ei! – švelniai šūkteliu tikėdamasis.. – Taaaip. pameni? Tyliai aiktelėjusi. Mane tai kaitina.. – Vanduo ir skaitmeniniai grotuvai – prastas derinys. – Atsigręžk į mane. Ana tebevilki mano marškinius. – Gali sėstis. – liepiu. Nesislėpk nuo manęs. Čiumpu marškinių skvernus ir nuvelku juos Anai per galvą. Bet Anai tai nė motais. Vonia greitai pildosi. Kai vonia prisipildo.

– Kodėl nelipi pas mane? – droviai šypsodamasi paklausia. žadinti.... lėtai. kad suputotų. o atsimerkia jau gerokai atsipalaidavusi. mažyte. Ji sudejuoja. pražioja burną.. pilvą ir jau artėju prie antro tikslo.. Netrukus. žadinu. – Pajusk mane. – sudejuoja ji ir pamėgina ištiesti kojas. pažastis ir netrukus pasiekiu pirmą savo tikslą – krūtis. Nusirengęs įlipu į vonią jai už nugaros. – Patinka? – klausiu.. Pasidavusi negailestingai mano pirštų malonei. – Ko gero. nuo sienoje įmontuotos lentynėlės paimu buteliuką kūno prausiklio. ji atremia galvą man į petį. Perbraukiu per liemenį. Nuprausiu jai rankas. aš pasiruošęs žaidimą tęsti. Įsipilu jo į saują. mano lytis jai už nugaros ima augti. lipsiu. – patenkinta numykia Ana. uždedu savo blauzdas ant jos blauzdų. kaip nuostabu jas liesti!.. prausiu. – Mhm. Ji ima kvėpuoti dar greičiau. – sušnabždu. Pakaks. . Mano kūnas atsiliepia. Dieve. Imu jas masažuoti. kai visą ją išmuilavau. užsimerkia. Dabar. bet aš laikau jas prispaudęs savosiomis. Švelniai. patrinu delnus.Ji sėdasi nederamai skubriai.. o jos klubai juda kartu su mano ranka. Ji apimta geismo. Atsigulusi ji atlošia galvą. susiraukia. Gerai. taip švelniai aptarnaujama. Prieš prisiliesdamas prie gaktiplaukių. Anastazija. Ji muistosi. prispaudžiu padus prie jos kulkšnių ir praskečiu jai kojas. – Tu taip gardžiai kvepi. – Ak. švarinu.. o kai žaizdą jos gelmėse pasiekia vanduo. Pasislink į priekį. o jos lūpas iškreipia bežadė dejonė. stumteli klubus į priekį ir ima greičiau alsuoti. prašau. Išspaudžiu ant jos šiek tiek prausiklio ir imu neskubėdamas prausti jai tarpkojį. ir imu trinti jai sprandą ir pečius. Jos krūtys tobulos. prisitraukiu ją prie krūtinės. ji sudejuoja ir pakreipia galvą. bet aš nekreipiu į tai dėmesio ir įkišu nosį jai į plaukus... – Mėgaukis. Kai Ana patogiai įsitaiso. bet tvirtai trinu. – dantimis grybšteliu jai ausies lezgelį. stabteliu ir pačiumpu kilpinę plaušinę.

– Manau, tu jau švari, – pareiškiu ir patraukiu rankas.
– Kodėl sustojai?! – aikteli ji ir plačiai atsimerkia, neslėpdama nei
susierzinimo, nei nusivylimo.
– Nes esu numatęs tau kai ką kita, Anastazija.
Ji šnopuoja ir, jei neapsirinku, nepatenkinta papučia lūpas.
Gerai...
– Atsisuk. Mane irgi reikia nuprausti.
Ana atsisuka ir aš pamatau jos įraudusį veidą, spindinčias išplėstas akis.
Kilstelėjęs klubus, paimu į saują penį.
– Noriu, kad susipažintum – ir, jei gali, kuo artimiau – su mano mėgstamiausiu
ir brangiausiu kūno organu. Aš nepaprastai prie jo prisirišęs.
Ji net išsižioja iš nuostabos, jos žvilgsnis nuo penio kyla iki mano veido ir... vėl
grįžta prie penio. Nesusilaikęs pašaipiai šypteliu. Jos veide atsispindi nekaltos
mergelės pasipiktinimas.
Bet po kelių akimirkų jos išraiška pasikeičia. Ji lyg susimąsto, paskui lyg ir
mėgina mane įvertinti, o kai mudviejų žvilgsniai susitinka, jos akyse aiškiai
matau iššūkį.
Nagi, drąsiau, panele Stil.
Imdama kūno prausiklio buteliuką, ji jau išdykėliškai šypsosi. Neskubėdama
išspaudžia prausiklio ir, nenuleisdama nuo manęs akių, patrina delnus. Tada
prasižioja, prikanda apatinę lūpą ir perbraukia liežuviu per dantų paliktas
žymeles.
Ana Stil, vyrų viliotoja!
Mano kotas patenkintas atsiliepia į jos kvietimą ir vis didėja. Ištiesusi ranką, ji
suima mano penį ir švelniai suspaudžia delne. Garsiai iškvepiu pro sukąstus
dantis ir, mėgaudamasis šia akimirka, užsimerkiu.
Visai neprieštarauju, kad ji mane liestų čia.
Ne, visai neprieštarauju... Uždedu ranką jai ant rankos ir parodau, kokios
glamonės pageidauju.
– Va taip... – dusliai sakau rodydamas jai, ką ir kaip daryti.
Ji stipriau suspaudžia man kotą ir jos ranka, vedama manosios, ima slankioti
pirmyn atgal.
Ak...
– Gerai, mažyte...

Patraukęs ranką, leidžiu jai toliau glamonėti savarankiškai, o netrukus
užsimerkiu ir pasiduodu jos ritmui.
O Dieve...
Kodėl jos nepatyrimas mane taip audrina? Gal dėl to, kad mėgaujuosi visais jos
pirmais kartais?
Staiga ji apžioja mano penį ir ima godžiai čiulpti, kankindama mane liežuviu.
Mėšlas!
– O... Ana...
Ji įsidrąsina, jau čiulpia smarkiau; jos akys – kaip žvaigždės, jose atsispindi
moteriškas gudrumas. Tai jos kerštas, jos akis už akį. Ana atrodo pribloškiamai.
– Jėzau, – dusliai sudejuoju ir užsimerkęs susikaupiu, kad tuoj pat nenuleisčiau.
Ji tęsia malonų kankinimą ir aš, kai įgauna daugiau pasitikėjimo savimi,
kilstelėdamas dubenį įleidžiu jį dar giliau į burną.
Kur tavo riba, mažyte?
Kuo ilgiau į ją žiūriu, tuo labiau įsiaudrinu. Čiumpu už plaukų ir imu sūpuotis
nesivaržydamas, o ji laikosi, rankomis įsitvėrusi mano šlaunų.
– O... mažyte... kaip gera...
Ji atitraukia dantis ir lūpomis vėl jį suspaudžia.
– O... – sudejuoju galvodamas, ar ji leis man įgrūsti išties giliai.
Ji kankina mane burna, po lūpomis pasislėpę dantys stipriai spaudžia. Bet aš
noriu daugiau.
– Jėzau... Kur tavo riba?
Mudviejų žvilgsniai susitinka ir ji susiraukia. Paskui jos veide šmėsteli ryžtas,
ji įsileidžia mane dar giliau į burną ir mano penio galvutė pasiekia jos gomurio
lanką.
O, koks šūdas!..
– Anastazija, aš nuleisiu tau į burną, – uždusęs įspėju. – Jei to nenori, tuoj pat
liaukis.
Bet krušti nesiliauju ir matau, kaip mano kotas tai pasirodo, tai vėl įsmunka jai
į burną. Tai neįsivaizduojamai erotiška. Jaučiu, kad artėju prie lemtingos ribos.
Staiga ji dantimis švelniai brūkšteli man kotą, daugiau tverti negaliu ir,
šaukdamas iš malonumo, išsilieju jai į gerklę.
Po galais...
Sunkiai alsuoju. Ji mane įveikė... ir vėl!

Atsimerkęs jos veide išvystu triumfą ir pasididžiavimą.
Ji tikrai turi kuo didžiuotis. Reta kuri moka taip čiulpti.
– Ir tu nespringsti? – klausiu gaudydamas kvapą ir neslėpdamas
susižavėjimo. – Jėzau, Ana... Tai buvo... gera, tikrai gera. Nors ir netikėta.
Žinai, tu vis nesiliauji manęs stebinti, – pagiriu ją už puikiai atliktą darbą.
Bet... gal ji taip puikiai pasidarbavo todėl, kad jau turi patirties?
– Esi tai dariusi ir anksčiau? – klausiu, nors nežinau, ar tikrai noriu tai
sužinoti.
– Ne, – atvirai didžiuodamasi sako ji.
– Gerai, – viliuosi, kad mane užplūdęs palengvėjimas nėra per daug
akivaizdus. – Dar vienas pirmas kartas, panele Stil. Ką gi, už oralinius gebėjimus
gaunate aukščiausią balą. Eikš, eime į lovą, aš skolingas tau orgazmą.
Šiek tiek apsvaigęs išlipu iš vonios ir rankšluosčiu apsijuosiu strėnas.
Sugriebęs kitą, padedu išlipti Anai iš vonios ir apgobiu taip, kad būtų supančiota.
Tada prisitraukiu prie krūtinės ir imu godžiai bučiuoti. O mano liežuvis tyrinėja
jos burną.
Pajuntu jos burnoje savo spermos skonį. Pirštais spausdamas jai pakaušį, imu
bučiuoti dar uoliau.
Geidžiu jos.
Visos.
Jos kūno ir sielos.
Noriu, kad būtų mano.
Atidžiai žvelgdamas į sumišusias jos akis, maldauju:
– Sutik...
– Su kuo? – sušnabžda ji.
– Sutik pasirašyti sutartį. Sutik būti mano. Prašau, Ana...
Jau nepamenu, kada paskutinį kartą ko nors taip maldavau. Dar kartą kaip
įmanydamas aistringiau ją pabučiuoju. Kai paimu Aną už rankos, ji atrodo
apsvaigusi.
Nesiliauk jos svaiginęs, Grėjau.
Nusivedęs į savo miegamąjį, ją paleidžiu.
– Ar pasitiki manimi? – klausiu.
Ji linkteli.
– Gera mergaitė...

Gera ir graži mergaitė...
Žengiu į drabužinę ir išsirenku vieną iš savo kaklaraiščių. Grįžęs ir atsistojęs
priešais ją, nutraukiu rankšluostį ir numetu ant grindų.
– Ištiesk rankas sau priešais ir suglausk.
Rodos, šiek tiek sutrikusi, ji apsilaižo lūpas, o tada padaro, kaip liepta.
Kaklaraiščiu vikriai surišu jai riešus. Patikrinu, ar mazgas tvirtas. Taip... Dabar
aš saugus.
Metas mokytis ko nors naujo, panele Stil.
Ji prasižioja, giliai įkvepia... ji susijaudinusi.
Švelniai timpteliu jos kasas.
– Su jomis atrodai tokia jaunutė... – Bet kasos manęs nesulaikys. Numetu savo
rankšluostį. – Oi, Anastazija, ir ką man su tavim daryti? – Suspaudęs žastus,
švelniai stumteliu ją prie lovos, bet nepaleidžiu, kad negriūtų. Kai pagaliau ji
išsitiesia ant čiužinio, atsigulu šalia, sučiupęs už riešų pakeliu rankas jai virš
galvos. – Laikyk rankas pakeltas ir nemėgink jų krutinti, supratai?
Ji stipriai sučiaupia lūpas.
– Atsakyk man.
– Nejudinsiu rankų, – pažada ji kimiu balsu.
– Gera mergaitė...
Nesusilaikau ir nusišypsau. Ji guli šalia manęs surištais riešais, visiškai
bejėgė. Ir priklauso man.
Dar negaliu elgtis su ja kaip tinkamas, – bent jau kol kas, – bet... šio tikslo
siekiu.
Pasilenkęs švelniai ją pabučiuoju ir įspėju, kad ketinu bučiuoti visą jos kūną.
Ana atsidūsta, o mano lūpos nuslenka nuo paausio, per kaklą iki duobutės virš
raktikaulių. Sulaukiu ir atlygio – pasitenkinimo kupinos jos dejonės. Bet staiga ji
nuleidžia rankas ir apglėbia man sprandą.
Ne. Ne. Ne. Taip nieko nebus, panele Stil.
Piktai dėbteliu ir suėmęs ryžtingai vėl pakeliu rankas jai virš galvos.
– Nejudink rankų, kitaip viską teks pradėti iš naujo.
– Noriu tave liesti, – sušnabžda.
– Žinau. – Bet negalima. – Laikyk rankas virš galvos.
Jos lūpos praskirtos, ji alsuoja greitai, krūtinė kilnojasi. Ji užsidegusi.
Gerai...

Suėmęs jos smakrą ir slinkdamas žemyn apiberiu bučiniais jos kūną. Mano
rankos krūtimis nuslysta pirmos, o paskui jas keliauja ir lūpos. Vieną ranką
priglaudęs jai prie pilvo ir laikydamas, kad nejudėtų, čiulpdamas ir švelniai
kramsnodamas atiduodu duoklę jos krūtų speneliams ir patenkintas stebiu, kaip
jie standėja ir pūra.
Dūsuodama ji ima judinti dubenį.
– Gulėk ramiai, – įspėju neatitraukdamas lūpų nuo jos odos.
Išbučiuoju jos pilvą, tada liežuviu įvertinu bambos gylį ir skonį.
– O... – muistydamasi sudejuoja ji.
Teks išmokyti ją gulėti ramiai.
Dantimis brūkšteliu jai per odą.
– Hm... Jūs tokia saldi, panele Stil.
Krimsčioju plotą tarp bambos ir gaktos plaukų, netrukus įsibraunu jai tarp
kojų ir atsisėdu. Sučiupęs už kulkšnių, plačiai praskečiu kojas. Ji išsiskėtusi,
nuoga, pažeidžiama – tiesiog gražu žiūrėti. Suėmęs už kairės pėdos, sulenkiu jos
koją ir, nenuleisdamas akių nuo veido, pakeliu kojos pirštus prie lūpų. Pabučiuoju
kiekvieną kojos pirštą, krimsteliu minkštas jų pagalvėles.
Ji plačiai atsimerkusi, išsižiojusi, jos lūpos sudėtos tai į mažąją, tai į didžiąją
raidę O. Mažojo pirštelio pagalvėlę krimsteliu stipriau ir ji aiktelėjusi kilsteli
dubenį. Liežuviu braukdamas per keltį, pasiekiu kulkšnį. Ana stipriai užsimerkia
ir ima sukioti galvą į šalis, o aš kankinu ją toliau.
– Ak, maldauju... – man čiulpiant ir kandžiojant mažąjį pirštelį, sudejuoja Ana.
– Gausite visa, kas geriausia, panele Stil, – truputį pašaipiai sakau.
Pasiekęs kelį ne tik nenutraukiu kankinimo, bet, plačiai praskėtęs jai kojas,
laižau, čiulpiu ir krimsčiodamas slenku vidine jos šlaunies puse aukštyn.
Kai pagaliau įsitaisau tarp kojų, ji įsitempia. Bet rankų nenuleidžia.
Gera mergaitė.
Nosimi imu švelniai braukyti jos vagą.
Mano užgulta, ji ima rangytis.
Stabteliu. Ji turi išmokti gulėti ramiai.
Pakėlusi galvą, Ana pažvelgia į mane.
– Ar bent numanote, koks svaiginamas jūsų aromatas, panele Stil?
Atrėmęs jos žvilgsnį, įbedu nosį į jos trikampio plaukus ir giliai įkvepiu. Ji
atlošia galvą ir, pakaušiu remdamasi į pagalvę, sudejuoja.

Atsargiai lyžteliu nuo makšties iki klitorio.
– Man patinka, – sumurmu. Jau seniai iš taip arti ir tokiomis intymiomis
aplinkybėmis nemačiau moters vaginos. Pešteliu gaktos plaukus. – Gal
nuspręsime juos palikti?
Nors žaidimui su vašku jie nelabai tinka...
– Ak, prašau... – maldauja ji.
– Hm... mėgstu, kai manęs maldauji, Anastazija.
Ji geismingai sudejuoja.
– Taip terliotis – šiaip jau ne mano stilius, panele Stil, – sušnabždu
tebesidarbuodamas liežuviu. – Bet šiandien mane pamaloninote, tad turiu jums
atsilyginti.
Suspaudęs šlaunis, dar labiau ją praskečiu, atlaisvinu sau kelią ir imu
neskubėdamas liežuviu masažuoti jai klitorį.
Ji šūkteli ir išriečia kūną.
Bet aš nesiliauju. Mano liežuvis – negailestingas. Jos kojų raumenys staiga
įsitempia, o pirštai sustingsta.
Hm... Ji pasiruošusi, tad atsargiai įkišu didįjį pirštą jai į plyšį ir patikrinu.
Ji sudrėkusi.
Drėgna ir nekantraujanti.
– Ak, mažyte... Man patinka, kad dėl manęs taip sudrėkai.
Imu sukti pirštą ratu ir jaudrinu ją. O mano liežuvis vis neduoda ramybės jos
klitoriui. Ji įsitempia, sustingsta ir jos kūnu ima ristis konvulsiškas virpesys.
Štai!
Atsiklaupęs čiumpu sargį. Užsimovęs jį, labai lėtai įsiskverbiu.
Po galais, koks geras jausmas būti joje.
– Na, kaip? – dėl visa ko paklausiu.
– Nieko. Gerai, – dusliai atsako ji.
Ak... Pradedu sūpuotis, mėgautis tuo, kad ji po manimi, kad ji aplink mane...
Nesiliauju, stumiu vis giliau, visiškai jai atsiduodu. Noriu, kad vėl sprogtų.
Noriu ją pasotinti.
Noriu, kad būtų laiminga.
Pagaliau ji vėl įsitempia ir sudejuoja.
– Pasirodyk man, mažyte, – iškošiu pro sukąstus dantis ir ji, mano užgulta,
neišlaiko.

– Ačiū kotui! – šūkteliu nusprendęs daugiau nesitvardyti ir nuleidžiu visa, ką
turiu sukaupęs.
Kelias akimirkas guliu užvirtęs ant Anos, mėgaudamasis švelnia jos oda. Ji vėl
nuleidžia rankas, apglėbia man sprandą, bet jos surištos, tad glamonėti manęs
negali.
Giliai atsidusęs, pasiremiu rankomis, atšlyju ir sužavėtas pažvelgiu jai į akis.
– Matai, kaip mums drauge gera? Jei atsiduosi man, bus dar geriau, daug
geriau. Pasitikėk manimi, Anastazija, ir aš atskleisiu tau tai, ko nė nemanei
esant.
Priglaudžiu kaktą prie jos kaktos ir užsimerkiu.
Prašau, sutik...
Staiga už durų išgirstame kažkieno balsus.
Koks čia velnias?
Ten Teiloras su Greise.
– Mėšlas! Čia mano motina.
Ištraukiu kotą ir Ana susigūžia.
Pašokęs iš lovos, švysteliu sargį į šiukšliadėžę.
Po galais, ko čia prireikė motinai?
Ačiū Dievui, Teiloras pasistengė ją užimti. Na, šiandien jos laukia staigmena.
Ana vis dar tįso lovoje.
– Eikš, mums reikia apsirengti... jei nori susipažinti su mano motina.
Maudamasis džinsus, nusišypsau Anai. Ji atrodo nuostabiai.
– Kristianai, negaliu, – mėgina atsikalbinėti Ana, bet plačiai šypsosi, kaip ir aš.
Pasilenkęs atrišu kaklaraištį ir pabučiuoju jai į kaktą.
Mano mama labai apsidžiaugs.
– Dar vienas pirmas kartas, – šnipšteliu tiesiog negalėdamas nesišypsoti.
– Neturiu čia švarių drabužių.
Apsivelku sportinius marškinėlius trumpomis rankovėmis ir atsisukęs išvystu
ją, sėdinčią lovoje, prisitraukusią prie krūtinės ir apglėbusią kelius.
– Gal man geriau likti čia? – klausia.
– Na jau ne, čia neliksi, – griežtai atšaunu. – Gali išsirinkti ką nors iš mano
drabužių.
Man patinka matyti ją vilkint mano drabužiais.
Jos veidas ištįsta.

– Anastazija, galėtum apsivilkti maišą ir vis tiek atrodytum žavingai. Prašau,
nesijaudink. Norėčiau, kad susipažintum su motina. Apsirenk. O aš eisiu jos
nuraminti. Po penkių minučių lauksiu tavęs kambaryje, o jei nepasirodysi, ateisiu
ir pats tave ištempsiu – nesvarbu, kaip apsirengusią. Sportiniai marškinėliai
šitame stalčiuje. Marškiniai spintoje. Rinkis, ko nori.
Ji išplečia akis.
O kaipgi! Kalbu visiškai rimtai, mažyte.
Iškalbingu žvilgsniu dar kartą be žodžių ją įspėju, o tada žengiu pro duris ir
einu ieškoti motinos.
Greisė stovi koridoriuje prieš vestibiulio duris, o Teiloras mėgina užkalbėti jai
dantį. Pamačius mane, jos veidas nušvinta.
– Atleisk, brangusis, nepagalvojau, kad galėtum turėti draugiją... – greitakalbe
išberia ji, bet matau, kad gerokai suglumusi.
– Labas, mama, – pakšteliu man atsuktą skruostą. – Aš ja pasirūpinsiu, – sakau
Teilorui.
– Žinoma, pone Grėjau.
Jis linkteli ir, rodos, šiek tiek suirzęs patraukia į savo darbo kambarį.
– Ačiū, Teilorai! – šūkteli jam pavymui Greisė ir vėl sutelkia dėmesį į mane. –
Pasirūpinsi? – priekaištingai klausia. – Užsukau į miesto centrą pasižvalgyti po
parduotuves, tad, pamaniau, trumpam užeisiu išgerti kavos, – ji kelias akimirkas
patyli. – Jei būčiau žinojusi, kad tu ne vienas...
Ir mano mama nerangiai, mergaitiškai trūkteli pečiais.
Ji ir anksčiau ne kartą buvo užsukusi kavos ir mano namuose tuo metu būdavo
moteris, tik... mano motina to nežinodavo.
– Ji netrukus ateis, – sakau tikėdamasis padėti mamai išsisukti iš keblios
padėties. – Gal prisėsi?
Mosteliu sofos pusėn.
– Ji?
– Taip, mama. Ji, – dalykiškai pakartoju, nors iš tiesų vos sulaikau juoką.
Ir mano motina bent kartą žingsniuoja per svetainę nesumodama, ką pasakyti.
– Matau, jau papusryčiavote, – sako dėbtelėjusi į neplautas keptuves.
– Gal norėtum kavos?
– Ne. Ačiū, mielasis, – ji atsisėda. – Susipažinsiu su tavo... drauge,
šnektelėsime ir aš eisiu. Nenoriu jums trukdyti. Nuojauta man pakuždėjo, kad

užsidarei darbo kabinete ir pluši. Tu per daug dirbi, brangusis. Tad pamaniau –
ištempsiu tave kur nors prasiblaškyti.
Klesteliu ant sofos šalia mamos, o ji atrodo labai susikrimtusi, lyg norėtų
atsiprašyti.
– Dėl manęs nesijaudink, – jos reakcija mane labai pralinksmina. – Kodėl tu
šįryt ne bažnyčioje?
– Karikui teko dirbti, todėl nusprendėme eiti į vakarines mišias. Kaip
suprantu, neverta tikėtis, kad prie mūsų prisidėsi?
Neslėpdamas paniekos, pašaipiai kilsteliu antakį ir sakau:
– Mama, juk žinai, kad tokie dalykai – ne man...
Mudu su Dievu jau seniai atsukome vienas kitam nugarą.
Ji atsidūsta ir tuo metu svetainės tarpduryje išvystame droviai
mindžikuojančią Aną, apsivilkusią savo drabužiais. Tarp motinos ir sūnaus
besitelkianti įtampa akimirksniu pradingsta ir aš, lengviau atsikvėpęs, atsistoju.
– Štai ir ji.
Greisė pasisuka ir pakyla nuo sofos.
– Mama, čia Anastazija Stil. Anastazija, čia Greisė Trevelian-Grėj.
Moterys paspaudžia viena kitai ranką.
– Labai malonu su jumis susipažinti, – mano skoniui pernelyg entuziastingai
sako Greisė.
– Daktare Trevelian-Grėj... – mandagiai pasisveikina Ana.
– Vadinkite mane Greise, – labai jau draugiškai ir numojusi ranka į visus
formalumus pasiūlo mano motina.
Ką?! Anai jau leista kreiptis į ją vardu?
Bet Greisė kalbos dar toli gražu nebaigė.
– Šiaip jau esu daktarė Trevelian, o mano anyta – ponia Grėj.
Pamerkusi Anai akį, ji vėl atsisėda. Mostu pakviečiu prisidėti prie mūsų ir Aną,
patapšnoju per pagalvėlę šalia savęs, ji man paklūsta ir atėjusi atsisėda.
– Kaip susipažinote? – pasiteirauja Greisė.
– Anastazija ėmė iš manęs interviu Vašingtono valstybinio universiteto
studentų laikraščiui, mat šią savaitę absolventams teiksiu diplomus.
– Vadinasi, šią savaitę baigsite universitetą? – Greisė pamalonina Aną plačia
šypsena.
– Taip.

Staiga suskamba Anos telefonas, tad ji atsiprašo ir nueina toliau nuo mudviejų,
ketindama atsiliepti.
– Per diplomų teikimo ceremoniją sakysiu sveikinimo kalbą, – paaiškinu
Greisei, bet mano dėmesys krypsta į Aną.
Kas jai skambina?
– Klausyk, Chosė, dabar netinkamas metas... – girdžiu ją sakant.
Ir vėl tas sumautas fotografas! Ko jam reikia?!
– Palikau Eliotui žinutę, bet netrukus sužinojau, kad jis Portlande. Nemačiau jo
visą savaitę... – guodžiasi Greisė.
Ana baigia pokalbį. Kai ji grįžta pas mus, Greisė visai įsivažiuoja:
– ...ir Eliotas paskambinęs pasakė, kad esi mieste. Jau dvi savaites tavęs
nemačiau, mielasis.
– Šit kaip? Dabar paskambino? – suburbu.
Ko reikia tam fotografui?
– Maniau, galėtume drauge pavalgyti priešpiečius, bet, kaip matau, turi kitų
planų, o aš nenoriu jaukti tau dienos.
Greisė atsistoja, ir šį kartą aš dėkingas savo mamai, kad ji tokia nuovoki ir
geba greitai įvertinti padėtį. Ji vėl atkiša man skruostą. Atsisveikindamas jį
pabučiuoju.
– Turiu parvežti Anastaziją į Portlandą.
– Žinoma, brangusis.
Greisė atsisuka į Anastaziją ir apdovanoja ją akinančia ir – o ne, aš
neapsirinku! – dėkingumo kupina šypsena.
Man dėl to pikta.
– Anastazija, buvo labai malonu, – maloniai šypsodamasi Greisė paspaudžia
Anai ranką. – Tikiuosi, dar susitiksime.
– Ponia Grėj... – sustojęs svetainės tarpdury, tarsteli Teiloras.
– Ačiū, Teilorai, – padėkoja Greisė ir jis pro dvivėres duris išlydi mano motiną
iš svetainės į vestibiulį.
Na, buvo tikrai įdomus susitikimas...
Mano motina seniai manė, kad esu gėjus. Tik, gerbdama mano privatumą,
niekada manęs neklausė. Ką gi, dabar ji žino tiesą.
Ana vėl kramto apatinę lūpą ir akivaizdžiai nerimauja. Visiškai suprantama.
– Vadinasi, skambino fotografas? – niūriai klausiu.

– Taip.
– Ko norėjo?
– Tik atsiprašyti. Na, žinai, už penktadienį.
– Aišku.
Gal dar kartą mėgins prie jos prisimeilinti? Ši mintis man labai nemaloni.
Grįžęs Teiloras kosteli.
– Pone Grėjau, atsirado keblumų dėl siuntos iš Darfūro.
Mėšlas... Štai ir atpildas už tai, kad šįryt nepasitikrinau elektroninio pašto.
Buvau pernelyg užsiėmęs su Ana...
– „Čarlis Tango“ boingų aikštelėje? – klausiu Teiloro.
– Taip, sere.
Atsisveikindamas Teiloras mandagiai linkteli Anai.
– Panele Stil...
Ana plačiai nusišypso ir jis išeina.
– Ar jis čia gyvena? Teiloras? – pasiteirauja ji.
– Taip.
Nueinu į virtuvę ir, pasiėmęs telefoną, paskubomis peržiūriu elektroninius
laiškus. Randu vėliavėle pažymėtą Rosos laišką ir porą žinučių. Nedelsdamas jai
skambinu.
– Ros, kokia bėda?
– Laba diena, Kristianai. Gavome blogų žinių iš Darfūro. Jie negali garantuoti
nei krovinio, nei jį lydinčios komandos saugumo, o Užsienio reikalų ministerija
nelinkusi suteikti pagalbos be nevyriausybinės organizacijos įsipareigojimo mus
paremti.
Po perkūnais...
– Nenoriu, kad kuriai nors įgulai kiltų pavojus.
Bet Rosa tai ir pati žino.
– Galėtume pamėginti pasitelkti samdomus karius, – pasiūlo ji.
– Ne, šios galimybės nė nesvarstyk.
– Bet brangiai kainuos, – paprieštarauja ji.
– Išmesime krovinį iš lėktuvo.
– Žinojau, kad taip pasakysite, Kristianai. Svarstau kitą planą. Transportavimo
išlaidos būtų tikrai nemažos. Kol kas konteineriai gali keliauti iš Filio į
Roterdamo uostą, o iš ten mes juos pasiimsime. Tai va.

Nepamirškite to. kad sutinki. – Čia sutartis. – Pasiieškoti informacijos? – Nustebsi pamačiusi. galiu tau kompiuterį paskolinti.. – Fotografui? – klausiu neslėpdamas paniekos. jaučiasi kalta. Mano dėmesys vėl nukrypsta į panelę Stil. Pasiimk savo daiktus.– Gerai.. toje pačioje vietoje. – priduriu. Dabar turiu persirengti. Gal ji įsižiūrėjusi jį? Gal tik pasinaudojo manimi. tarsi dvejodama sako Ana.. stovinčią mano svetainėje ir nenuleidžiančią nuo manęs akių. – paduodu jai voką. kad tikrai suprastum.. Aną randu svetainėje. Po galais. Ji neturi kompiuterio? Kaip studentė gali neturėti kompiuterio? Ar ji tokia vargšė? Paduodu jai voką su sutartimi. Neriu iš kambario. Turime grįžti prie savo reikalų. Nuėjęs į darbo kambarį. kad galiu. jei sutinki. panele Stil. Tai kitas mudviejų derybų punktas.. Norėčiau patarti pasiieškoti informacijos. – Neabejoju. Gal ji visą laiką galvojo apie fotografą? Staiga man subjūra nuotaika. kur ir palikau. apie ką kalbama. Nusprendžiu paskambinti Blandinui ir su juo pasikalbėti. kol dar ko nors neprišnekėjau. paimu nuo rašomojo stalo lapus ir įkišu į rusvą voką. – Perskaityk ir ateinantį savaitgalį ją aptarsime. Ji. Baigiu pokalbį... Pažiūrėsiu. kodėl?! – Man nepatinka dalytis. gal galėsiu pasinaudoti Keitės nešiojamuoju. – tyliai. rodos. – Aš tik paskambinsiu. ko gali rasti internete. Nuo rusvo voko Anos žvilgsnis nukrypsta į mane ir ji išbąla. Taip. – Tai yra.. na. Mums labai praverstų didesnė Užsienio reikalų ministerijos parama. . Ji suraukia antakius. kad prarastų nekaltybę? Šūdas. Labai tikiuosi. – Kas negerai? – klausiu. grįšime į Portlandą ir pakeliui kur nors sustosime priešpiečių. Paprastai sėdžiu prie universiteto kompiuterių. Sutartis. – Neturiu kompiuterio.

Ne. kad juos taip pat atvežtum. labai nuliūstu. Vilties yra. nei maniau... pone Grėjau. – Taip. – O! Puiku. – Po pietų Eliotas atiduos visureigį. – Pone Grėjau.. . – Dar paskambink „Audi“ atstovui. Grėjau. Skambinu Barniui tikėdamasis rasti jį biure. Šiandien parvažiuosiu tavo mašina. – Automobilis jau paruoštas. Surišta ji greitai apsiprato.. kaip barakuda ji neatrodo. Ką aš čia darau? Širdies gilumoje žinau. Apsimaunu švarius džinsus. kad jis tikrai turės po ranka šiuolaikišką ir nenaudojamą nešiojamąjį kompiuterį.O gal prasidėjo su manimi dėl pinigų? Vos pagalvojęs apie tai. Ir gana griežtai atmetė mano siūlymą nupirkti jai drabužių. kojinių. nesujauksiu tavo planų? Atsakau jam. Išsirenku porą kostiumų ir marškinių. Rytoj nuvairuok jį į Portlandą. Taigi. Vieno iš jų man reikės diplomų teikimo ceremonijai. nors. Vilties yra.. kad. kad ateinančią savaitę praleisiu „Heathman“ viešbutyje. Į kelioninį krepšį įsimetu šį ir dar du kaklaraiščius.. A3 man gali prireikti greičiau. Vidaus telefonu paskambinu Teilorui. palikau drabužių ir norėčiau. dabar dar teks nusiųsti kompiuterį. mat žinau.. kuriuos Teiloras kitą savaitę galės man atvežti. Mano firminis „Brioni“ kaklaraištis guli ant grindų. Iki diplomų teikimo ceremonijos apsistosiu „Heathman“ viešbutyje. Be to. Tikiuosi. pasiimu odinį švarką ir staiga zvimbteli mano mobilusis. pranešk Teilorui. Kai parvažiuosi. Ačiū. Kaip tik grįžtu į Portlandą. būčiau arčiau jos.. Stabteliu jo pasiimti. apatinių drabužių ir prezervatyvų. Eliotas parašė žinutę. sere. pirmiausia teko parūpinti jai automobilį... Nusimaunu džinsus ir apsimaunu sportines trumpikes.

– Žinoma. sere? – R8. Ir. Ji linkteli. pone Grėjau. – Kaip rašyti pavardę Stil? – S-t-i-l. – Ką veiki darbe. Parašau Andrėjai žinutę. Ana sėdi ant sofos narstydama pirštus. – Ar galėtum visiškai paruošti jį naudoti ir atidaryti elektroninio pašto dėžutę Anastazijos Stil vardu? Tas kompiuteris jai ir priklausys. Barni? Juk sekmadienis. – Gerai. ji atsistoja.. sere.. kad kompiuteris būtų pristatytas reikiamu adresu. – atsiliepia jis. – Supratau. Ji pasirūpins. – Pasiruošusi? – klausiu. – Dirbu prie kolektoriaus dizaino. tik nusijuokia. sere. – Taip. Ana visą laiką nekantriai trypčioja šalia manęs ir vėl krimsčioja savo putlią lūpą.. – Susisieksiu.– Pone Grėjau. pone Grėjau? – Ar turi naujų nešiojamųjų kompiuterių? – Kaip tik turiu du „Apple“. Susisiek su Andrėja. – sako Teiloras ir atidaro mudviem vestibiulio duris. Vieno man reikia. iki rytojaus. – Klausau. Tas saulės baterijų reikalas neduoda man ramybės. Iš savo darbo kambario ateina Teiloras. eik namo. – Puiku. – Kuo galiu būti naudingas. sere. Sudie. Baikščiai pažvelgusi į mane. o tada grįžtu į svetainę.. Ta lūpa primena. Barni. Barnis toks malonus. kaip ji dantimis braukė man per . kad nieko neatsako. – Tau reikia pabūti ir su šeima. – Ačiū. – Saugios kelionės. Kol laukiame lifto. – atsisveikinu. Kurį automobilį imsite. panele Stil. – Ką gi. liepiu išsiųsti nešiojamąjį kompiuterį Anai į namus.

– Na.. paspaudžiu garažo mygtuką. – sutinka Ana ir plačiai man nusišypso. kad visa tai daryčiau. – sako ji. kad ji nieko neišplepėtų Eliotui. bet sutinku.. – Liaukis kramčiusi lūpą.. kaip man tą mintį išreikšti. ar nereikėtų pabarti už tą akių vartymą. ir man tas pats. iš karto pasijuntu geriau. – Man reikia pasikalbėti su Keite. Šypteliu Anai. Jei nori. kitaip iškrušiu tave lifte. Ir vėl iš pradžių! Mes tai jau aptarėme. Ji priblokšta. užverčia akis į lubas. – Žinau. Galų gale ji pasirašė konfidencialumo sutartį. – sutrikusi numykia Ana. Anastazija? – klausiu tiesdamas ranką ir timpteliu jos smakrą žemyn. – Kuo greičiau gausiu tavo sutikimą. tuo bus geriau ir pagaliau visa tai baigsis. – šiek tiek suirzusi atšauna Ana. ji man atsako tuo pačiu. . turiu problemą. pasišnekėk su ja.. lūpomis palietęs jos lūpas. – tiesiog neišmanau. – Kristianai. – grėsmingai suniurnu. Matyt. ką iki šiol darėme. – kai prieiname prie požeminiame garaže stovinčio R8. – Kas yra. Jei jos kambario draugė žinotų tikruosius mano ketinimus.kotą.. jai tai labai svarbu... Nenoriu. jei apskritai ką nors papasakos. – bent jau man taip rodosi. jos rankose atsidurtų galingi poveikio man svertai. kas važiuos su mumis. – Kas baigsis? – Tavo neklusnumas. ką ji man papasakos apie Eliotą – žinoma. Bet po akimirkos atsitiesia. – ji nutyla tarsi ieškodama tinkamų žodžių. Turiu daugybę klausimų apie seksą. – Kokią? Kai įlipame į liftą. taip jaustis neturėtų. jog.. ką rytą darėme. Mano nuotaika akimirksniu pasitaiso. o tada. kad ji gali kalbėti apie viską. – nors. po visko. sako ji.. o aš nesakysiu tau nieko. – Nieko ji neišplepės. o tu esi suinteresuota šalis. Tik žiūrėk. Dar kartą jai primenu. Bet vis tiek neduoda man ramybės. kad Ana apie mus su kuo nors šnekėtųsi. – Gražus automobilis. – Jei būtinai reikia. iš kur man žinoti. – Gerai. Trumpai pabučiuoju Aną ir.. Atidarau jai duris svarstydamas. kad Elioto lovos reikalai manęs nedomina.

aptarsime sutarties sąlygas. Įjungiu variklį. apie ką ji galvoja. Anastazija. turėtų būti dvi. bet yra linkusi mokytis. nuslopinu besiveržiančią dejonę. Iki šiol savaitgalis buvo labai netikėtas. nedidelis. Tik. apėmusios mano kotą. nuleidžiu stogą ir salono erdvę pripildo Boso balsas. Jau vėl norėčiau ją patvarkyti. Briusai. Ši mintis mane jaudina. Taigi. ką ji pamanytų apie Anastaziją. Ten yra beisbolo kepuraitė.... Savo minčių ji neišduoda. o kas tada? Tikriausiai man buvo lemta ją išdulkinti. Virš galvų švilpiant vėjui. Ir dabar nesitveriu. Sustosime tenai. galime nuleisti stogą. Žvilgteliu į Aną. Netoli Olimpijos žinau puikią vietelę.. – ir aš. Ištiesiu ranką ir uždedu jai ant kelio. ko aš tikėjausi? Maniau.. svečių salė pilna porų ir šeimų. Patirties ji neturi.. pasiteirauja ji. pralekiame pro boingų aikštelę. – sakau ir nusišypsojęs Anai išvairuoju R8 iš saugios stovėjimo vietos požeminiame garaže. ji nepaprastai imli. – Turi valgyti. bet šiek tiek apie Aną vis dėlto sužinojau. – Tegul ir tau tenka meilės. kaip noriu ją paliesti. iš tiesų yra vyrų viliotoja? Staiga atmintyje iškyla neseniai matytas vaizdas – jos lūpos.– Kokia čia mašina? – man sėdus prie vairo. o tada. Laikau Aną už rankos ir mudu sekame paskui šeimininkę prie stalelio.. Ir kas būtų galėjęs pamanyti. – „Audi R8 Spyder“. – nuolankiai sako ji. Pastarąjį kartą lankiausi čia su Elena. iš pirmo žvilgsnio tokia drovuolė. Man smalsu. Tiesą sakant. Taip. Per saulės akinius veidrodiniais stiklais ir užmaukšlintą mano beisbolo kepuraitę su „Mariners“ emblema įžiūrėti jos veido išraišką sunku. Gaila. pavakarieniausime. kad ji. RESTORANAS „LAUKINĖ VIRTUVĖ“ . Šiandien puikus oras. Man jau nusibodo. kad nežinau. Per padidėjantį ir vėl sumažėjantį Penktojo tarpregioninio greitkelio srautą skriejame į Portlandą. sukandęs dantis.. – Jau išalkai? – Nelabai. Ana tylėdama klausosi muzikos ir žiūri pro langą... užsukusių čia sekmadienio pietų.

mylėjęsis savo lovoje. sugauna ar sumedžioja miške. – Kas yra? – klausiu tyliai svarstydamas. Jis puikiai derės prie maisto. – Kodėl? – Nes niekada nebuvo mačiusi manęs su mergina. nebuvau skraidinęs merginos „Čarliu Tango“ ir supažindinęs jos su savo motina. – „Pinot Grigio“ čia – labai tinkamas vynas. – Šit kaip? – Dar niekada su niekuo nebuvau kartu miegojęs. ir prisimindamas. Ji visada manė. atsiklausti aš nepratęs. kurias randa. – Kad ir ko gautume? – staiga sunerimusi.. kad ši naujiena ją pradžiugins. Kodėl iš karto nesakei? Suraukiu antakius.. Anastazija.. – O kaipgi. kaip sutikusi Aną reagavo Greisė. Ir kodėl. – Mano motinai tu patikai. – ir. – Taip.. – paaiškinu ir apsimesdamas. išpūtusi akis pakartoja Ana.. Pagalvojęs apie tai pajuntu krūtinėje kylant nerimo bangą. – priduriu slapta tikėdamasis.– Senokai čia buvau. kad aš gėjus. vypteliu. Mane tai erzina. – Žinai. Rinktis neturime iš ko: valgį jie gamina iš tų gėrybių. norėdamas kaip nors atsilyginti už atimtą galimybę pačiai užsisakyti gėrimo. Ana susiraukia. Ne. apdovanoju ją savo firmine akinama šypsena. ryte ryjančiai mane meiliu žvilgsniu. – Hm. Taip. – Norėjau dietinės kolos. tarsi man būtų išaugę sparnai? – Dvi taures „Pinot Grigio“.. Tiesiog. kad baisiuosi. – Šit kaip? Nė su viena iš tų penkiolikos? – Tu prisimeni. jaučiuosi taip. kai pavyksta ją prajuokinti. – Tikrai? Rodos.. Ana nusijuokia.. mažyte. Ana iš tiesų pamaloninta. gal padavėja erzina ir ją. tik su tavimi. nė su viena iš tų penkiolikos. . – pateikiu užsakymą padavėjai šviesiais kirpčiukais. man šios dvi dienos irgi buvo pirmų kartų savaitgalis. kad ir ko gautume.

galiu Ana pasitikėti. – Šit kaip. tad prabylu. tada į sriubą. bet vanilinis seksas toks ir yra. kai. – Šis savaitgalis man labai patiko. – O! Prie burnos Anos keliamas šaukštas pusiaukelėje stabteli. Po galais. – sako Ana. o jos veide atsispindi drovus pasitenkinimas. ką tu man darai? Nepažįstu savęs. Anastazija... – Kas tas vanilinis seksas? – klausia Ana. Šešerius metus buvau jos nuolankusis. kad tokio smagaus savaitgalio nebuvo nuo tos dienos. Be žaisliukų. nežinai. ar man verta smulkiau jai aiškintis. Taigi. – Tiesiog įprastas seksas. staiga suvokiu.. kad ji su manimi būtų atvira. – Dilgėlių sriuba. Man taip pat patiko.. Už viską labiau pasaulyje noriu. – tyliai sakau. žinai. bet šį kartą... – rodos. Padavėja atneša mums atvėsinto vyno ir Ana nieko nelaukdama gurkšnelį išgeria. rūpestingai rinkdamas žodžius: – Kai buvau penkiolikos. nusijuokiu. mane sugundė viena iš mamos draugių. Mudu žvilgtelime vienas į kitą.. manau.. Išgirdęs tokį netikėtą klausimą ir supratęs.. – Galima ir taip sakyti. hm. kad ji nori kalbėtis visai apie ką kita.. ką darydavai? Ji smalsi kaip visada. Atsidūstu su perdėtu palengvėjimu ir Ana sukikena. kad sriuba skani. Pasakau. – Kodėl anksčiau neužsiimdavai vaniliniu seksu? Ar visuomet darydavai tik tai. Kas dabar bus? Mūsų pokalbį nutraukia padavėja. – paaiškina ji ir apsisukusi kulniuoja į virtuvę.Ką tu man darai?. be jokių papildomų įrankių. statanti ant stalo dubenėlius su kažkokia žaluma. tiesą sakant. kad manimi pasitikėtų. Šiaip niekada nebūnu visiškai atviras. Atsargiai paragavę įsitikiname. – trūkteliu pečiais. kai mudu su Siuzana išsiskyrėme.. truputį nusiminusi tarsteli ji... – Jos skonis buvo labai savotiškas. – trumpai pasvarstau... kad ir man buvo gera. . – Koks žavingas garsas. – Na.

. – Kodėl? – Tikrai nori žinoti? – Taip. na. – Vadinasi. nešina antru patiekalu – stirnienos kepsniais. bet ji valgo sriubą.. kol ji nueis. nors kasdien su ja nesusitikdavau. Negalėjau pakęsti. – paskubomis sakau. sunku. ir Eleną. Ir šiandien negaliu. – Taip. – Taigi žinau. klausia. kad mane kas nors liestų. kad ji neteisingai suprastų. O tavo motina žino? – Žinoma. Tai buvo. koledže neturėjai jokios merginos? – suvalgiusi paskutinį šaukštą sriubos. Grįžta padavėja.. mama nudobtų ir mane. – Hm. – Jei ji draugavo su tavo motina. – Ne. tik jos vienos man reikėjo. Anastazija. – Dabar ji tiesiog gera draugė. kas toliau sieja mudu su Elena. – Ne. Juolab kad dar mokiausi mokykloje. mėgindama įsisąmoninti šias sensacingas naujienas. o paskui koledže. jos lūpų kampučiai nusvyra. Jei žinotų. Valgyk. Ana palaukia. vėl klausia Ana. . Mums vėl sutrukdo padavėja. ne.. Nenoriu. Ji nurausta kaip žarija. – Ar judu vis dar. – Nes nenorėjau. tiesa? – tarsi nė nematydama valgio.. – Bet juk tie santykiai negalėjo trukti visą laiką.. Be to.. Anastazija. – Daug geriau už tave.. vis dėlto truko. matyt.. – Tiesą sakant. atskubėjusi paimti tuščių dubenėlių. – Na. Kol suvokia šiuos žodžius.– Ak. tai kiek jai buvo metų? – Ji buvo tiek suaugusi. Geidžiau tik jos. – Ar vis dar susitinki su ja? – akivaizdžiai priblokšta klausia Ana. Laukiu Anos reakcijos.. ką tai reiškia. ji mušdavo mane kaip paskutinį šunį.. – pamėginu ją nuraminti. Ana godžiai gurkšteli vyno. Ana kelis kartus sumirksi. kad viską išmanė geriau. tradicinio sekso taip ir nespėjau pažinti.. – tyliai aikteli ji.

– sakau labai tyliai. Susirink informaciją.. kad taip elgčiausi. Portlande būsiu iki penktadienio. – linkteliu svarstydamas. kad sutartis įsigaliotų. dar nieko gyvenime taip netroškau. Pagaliau ji paima stalo įrankius ir kimba į valgį. mūsų santykiai tokie ir bus? – klausia. – Aišku. dabar trokštu to net labiau nei pirma. ar tik ne per daug jai atskleidžiau.. – Tu nuolat man nurodinėsi? Ana stebeilija į kepsnį savo lėkštėje. – Duok man truputį laiko. – taip pat tyliai paprašo ji. – Tiesa. sakykim.. turi viską gerai apsvarstyti. Kristianai.. Oho! Tai bent kalbą išrėžei. mudviejų charakteriai sutaps? – Taip. jei norėtum pasikalbėti apie tai anksčiau – prašom. gal galėtume kartu pavakarieniauti. na. kad. ir atsipjaunu stirnienos kepsnio. tu norėsi. – Tai rimtas žingsnis. kaip sėkmingų mūsų santykių... – Taip. nė su viena iš jų daugiau nesusitikinėji? ... Į uodegą surištus plaukus ji nusibraukia už nugaros. vos tramdydamas pyktį. Tikiuosi. Prisimerkiu. perskaityk sutartį – mielai aptarsiu su tavimi kiekvieną jos punktą. Tiesą sakant. Be to. kad verta pamėginti? – Anastazija. – Manai. Paskambink man. Grėjau! Ar ką tik pakvietei ją į pasi​matymą? – Kas nutiko toms penkiolikai? – susidomi Ana. Noriu tai daryti su ja. Kas jai trukdo mėgautis maistu? Elena? – Gerai.– Aš tikrai nealkana. – Ar mūsų. – Valgyk. bet iš esmės galima sakyti. Ką man pasakyti. nesutapo charakteriai. – Kiekvienos likimas skirtingas. trečiadienį? Labai noriu. kaip įtikinti ją. Gerai. – Negana to. Užsimerkiu. – sumurma ji. – Vadinasi.

– paerzinu Aną. susikaupusi apie kažką mąsto. kad tikrai yra apie ką pagalvoti. ir šitaip. – Norėtum užeiti? – kai išjungiu variklį. kad sunku bus priversti ją suvalgyti viską. Žinau. – Suprantu. Jos namus pasiekiame dar nesutemus. Pakilę einame. Ana su Keite gyvena vaizdingoje vietoje su nuostabia panorama. – Bet numanau. Anastazija. kurį nuo vakar gana gerai pažįstu. Ji nuleidžia peilį ir šakutę duodama ženklą. Jei sutiks priklausyti man. bet saulė jau žemai prie horizonto. Ji nuliūsta. veidas ištįsta. – Susirink informaciją. tikiuosi. – Ne. Ji tyli. Tačiau ir ji savo elgesiu užminė man ne vieną mįslę. Anastazija. pasiekiame Vankuverį. ką atiduočiau. Pripažįstu tik monogaminius santykius. kurios peržengti nesu pasirengęs. bet suprantu tavo kūno kalbą – kūno. Grėsmingai jai nusišypsojęs. – Tik tiek? Daugiau nevalgysi? Ji papurto galvą. kas liko lėkštėje. kad tik galėčiau sužinoti. rodos. ji nusuka žvilgsnį į šalį. nuleidžia rankas ant kelių ir lieka sėdėti su jau pažįstama užsispyrimo išraiška veide. Ak. kas dabar yra? – Nežinau. – Aišku kaip ant delno. kad jos galvoje sukasi mintys apie seksą. kad pakeisčiau jos mitybos įpročius. paprašau padavėjos atnešti sąskaitą. pasiteirauja ji. Kas kelios sekundės ji žvilgčioja į mane valgantį ir jos skruostai palengva rausta. kad nuvažiuočiau. Nenuostabu. Šventosios Elenos kalnas užlietas rausva ir perlamutrine šviesa. Ana nenori. nesusitikinėju. kad pavalgė. Manęs laukia darbai. apie ką šią akimirką galvoji. kad taip. Tiek visko jai papasakojau. . tad suprantu. – Džiaugiuosi. kad priimdamas šį kvietimą peržengsiu ribą. aš tvirtai spaudžiu Anos ranką. kad negali skaityti mano minčių. kad ji tokia liekna. kad Ana imtų puoselėti tuščią viltį. jog tarp mudviejų gali užsimegzti įprasti santykiai. gaubiami tylos. Į vaikinus aš jai netinku ir nenoriu. reikės nemažai padirbėti. Ar ji norės daryti tai su manimi? Po galais.– Ne. Anastazija. – Tavo minčių – ne.

mūvinčią mano trumpikėmis. – Atvažiuosiu pasiimti tavęs po darbo. gerai? – Iki trečiadienio. Kažin. gurkšteliu puikiojo „Sancerre“ vyno.Pasijuntu ją pažeminęs. šokančią mano virtuvėje. dėl ko paskui gailėsiuosi. Turiu nešdintis iš čia. trūkteli trumpikių juosmenį ir parodo man virš džinsų užrašus „Polo“ ir „Ralph“. gal dėl to. Tada. kad ir kur dirbtum. ji sutiks. kad tiek visko išdarinėjau naktį ir rytą? Mano sąmonę vėl užplūsta prisiminimai apie žaviąją panelę Stil: „Čarlyje Tango“.. ir viltingas jos balsas kelia man nerimą. nežinia kodėl išsišiepęs iki ausų. tik jomis. Tikiuosi.. – Ana atsisuka ir pažvelgia į mane spindinčiomis akimis. Kažin. staiga atsisuka. peržiūriu elektroninį paštą ir atsakau į kelis laiškus.. į kuriuos būtina atsakyti nedelsiant. mano vonioje. – triumfuodama sako. Jis buvo. – Tad iki trečiadienio? – priduriu. trumpam atsikratęs minčių apie Anastaziją ir lengviau atsikvėpęs. išlipu ir atidarau mašinos dureles. dar nepriėjusi laiptų.. . Ir tą akimirką netrokštu nieko daugiau. Suspaudęs pakeliu jos ranką ir pabučiuoju krumplius vildamasis bent kiek sušvelninti savo atsisakymą.. visiškai ne tokia. kad penkias valandas dirbau? O gal dėl to. Tai ne pasimatymas... Anastazija. – linkteli Ana. nueina į savo butą. – Ai. bet. Jaučiu malonų nuovargį.. Ji nugvelbė mano apatinius! Netenku žado. mano lovoje. – Ačiū už šį savaitgalį. o dabar ji svarsto mano pasiūlymą. Dar kartą pabučiavęs jai ranką. Kai pagalvoju. tik matyti ją. Po galais.. kol nepadariau ko nors. kokia atrodė prieš minutę. o aš lieku stypsoti ant šaligatvio kaip paskutinis kvailys.. Ji atmeta plaukus ir. siūbuodama klubus. aš mūviu tavo trumpikes... kad viskas prasidėjo čia praeitą penktadienį.. beje. pats geriausias. įjungiu variklį. BAIGĘS DARBUS. kurio man atneša kambarių tarnyboje dirbanti moteris tamsiomis kaip naktis akimis. Papurtęs galvą grįžtu į mašiną ir. ar jau perskaitė sutartį? Ar ieško informacijos? Tikiuosi. Nužingsniuoja prie namo durų. Bet iš automobilio ji išlipa puikiai nusiteikusi..

Grėjau. nukeliavo nurodytu adresu. parašytas dviejų garsių ekonomistų. jos plaukai tviska užlieti pro įskilusį ir aprūkusį lango stiklą srūvančios šviesos. Mane nukrečia šiurpas. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Tavo naujasis kompiuteris Data: 2011 m. Staiga sąmonėje iškyla vaizdas jaunos moters. . Taip pat tikiuosi. nešiojamasis kompiuteris jai patiks. vadinasi. kaip vaikas. viliuosi. gegužės 22 d. Atsiverčiu knygą ir imu skaityti. šepečiu šukuojančios ilgus tamsius plaukus. kad tinkamai pasinaudosite šiuo kompiuteriu mūsų aptartu tikslu. kad miegojote gerai.Andrėja atsiuntė man naują Anos elektroninio pašto adresą ir patikino. mielai atsakysiu į visus klausimus elektroniniu paštu. Turėdamas tai omenyje. kad nešiojamasis kompiuteris adresatei bus pristatytas rytoj rytą. parašau jai laišką. kai rytą jį perskaitys? Tikiuosi. Nekantriai laukiu mūsų vakarienės trečiadienį. Rytoj tikriausiai sužinosiu. kaip Ana reaguos. o ore matyti šokantys dulkių krisleliai. Pasiėmęs knygą. Įdomu. Negalvok apie tai. Ji dainuoja tyliai. Tai veikalas. jei norėsite. įsitaisau ant sofos. tiriančių neturtingųjų mąstymą ir elgesio modelius. Iki tol. 23:15 Gavėjas: Anastazija Stil Miela panele Stil. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Elektroninis laiškas automatiškai negrąžinamas.

45. kad jie galėtų vykti telefonu arba suorganizavus vaizdo konferenciją. kuriuos turime apsvarstyti. bėgu link upės. MANO KOJOS DUNKSI ir užsisakęs pusryčius. Aš puikiai miegojau. tarsi įgavęs sparnus. NUSIPRAUSĘS PO DUŠU Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Savaitgalis . turėsiu naują projektą pavadinimu „Panelė Anastazija Stil“. o aš į nė vieną neatsakiau. tad prarisnoju pro vapičio statulą ir pasileidžiu prie Vilameto. Netrukus imuosi kito svarbaus reikalo – Elenos. Šaligatvio medžiai apsipylę liaunais. gerokai per anksti. Dar parašau Geilei. Dabar 6. kad šią savaitę dirbsiu Portlande. PIRMADIENIS valandos nakties. Žiūriu į lubas – pavargęs. Šiandien kiekviena šaligatvio trinkelė simbolizuoja naują galimybę. ir paprašau iš naujo susitarti dėl visų numatytų susitikimų. pranešu. Tikiuosi. oras gaivus. Šį laišką persiunčiu Rosai ir paprašau įtraukti į sąrašą klausimų. Tada sėdu prie elektroninių dokumentų. bet jau seniai nesijaučiau taip lengvai. transporto srautas menkas. šviesiai žaliais pavasariniais lapais.35 ryto ir pro tarpus tarp aukštybinių pastatų tvyksčioja saulės spinduliai. kad namo grįšiu anksčiausiai ketvirtadienį vakare. atsipalaidavęs. jau sėdžiu prie savo nešiojamojo. Ar ji atsakys į mano laišką? Atsakymui dar per anksti. pasitikrinu darbinį paštą ir tarp kitų pranešimų randu vienos Taivano laivų statyklos pasiūlymą kurti bendrą įmonę. ko sulauksiu ateinančią savaitę. bet kartu susijaudinęs ir nekantriai svarstydamas. Šį savaitgalį ji man atsiuntė porą žinučių. MIEGOTI NUEINU PO PIRMOS į Pagrindinės gatvės šaligatvį. 7.2011-ŲJŲ GEGUŽĖS 23-IOJI. Mano ausis užgulusi „O Fortuna“ iš Orfo „Carmina Buranos“. Nusiunčiu laišką Andrėjai.

gegužės 23 d. Jis nuo Anos. Naujausi grožio salono veiklos rezultatai teikia daug vilčių.. Elena.. kad neatsiliepiau. Ana „Sere“. Atleisk. Neribotam laikui. Kita vertus.. o gal atidžiau domėjosi mano nurodyta tema. tai tikrai erzina. Kokių reikalų turėsiu kitą savaitę. bet jei būsiu laisvas. kad nenori priimti kompiuterio. gegužės 23 d. miegojau puikiai – kažin kodėl? – Sere. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Tavo naujasis (paskolintas) kompiuteris Data: 2011 m. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Paspaudžiu „Siųsti“ ir vėl pasvarstau. Mano nešiojamasis dzingteli pranešdamas. ponia. atvirkščiai.Data: 2011 m. kad šis kompiuteris man paskolintas. išsišiepiu kaip paskutinis kvailys. 08:22 Gavėjas: Anastazija Stil Taip. Tai geros naujienos. tau pranešiu. kompiuteris paskolintas. dar nežinau. o šią savaitę visą praleisiu Portlande. 08:20 Gavėjas: Kristianas Grėjus Ačiū. Ta didžioji S. K. ką Elena pamanytų apie Aną ir.. vis dar su manimi kalbasi.. Žiūrėdamas į laišką. gegužės 23 d. kad mergina skaitė sutartį.. kad gavau laišką. panele Stil. vadinasi. ji mėgina man pasakyti. Savaitgalį buvau užsiėmęs. ne mano... Geriausi linkėjimai. Akivaizdu.. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Tavo naujasis (paskolintas) kompiuteris Data: 2011 m. Ir ji. Iš smagumo purtau galvą. Supratau. 08:15 Gavėjas: Elena Linkoln Labas rytas. . Puikus sprendimas. Na..

bet ne elektroniniu paštu. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Smalsūs protai Data: 2011 m. be to. rodos. aš nenusipelniau šios gražios suknelės. Jis man nereikalingas. geros dienos.. nors. bet ji. Sulaukiau dar vieno panelės Stil laiško. atsiuntė išsamią ataskaitą apie saulės baterijų energiją naudojančio planšetinio kompiuterio kūrimą. o tarp mano pažįstamų moterų tokių nedaug. nepamenu. Esu tvirtai pasiryžęs nebrangias. Iki pasimatymo. ruošiasi į darbą. gegužės 23 d.. Ar jau turite kokių nors klausimų? Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Paspaudžiu „Siųsti“. – Nusipelnei. išsivysčiusiose šalyse įprastas aukštąsias technologijas išplatinti ir Trečiajame pasaulyje. Sere. Kažin. Ana Perskaitęs Anos laišką šypteliu. ar ilgai reikės laukti? Laukdamas Anos atsako ir norėdamas prasiblaškyti. Nenoriu skolintis kompiuterio neribotą laiką. Paimk ją. tad mane apima nemenkas jaudulys. Kompiuteris vėl dzingteli.Iš jūsų rašymo manieros suprantu. Planas ambicingas. kad skaitėte dokumentus. – Sere. Kita vertus. grįžtu prie kitų gautų laiškų. Ana nėra turtingų vyrų medžiotoja. Supratai? . mano Telekomunikacijų skyriaus vadovas. Ir daugiau apie tai nenoriu girdėti nė žodžio. Jos nenoras kaip dovaną priimti tą prakeiktą kompiuterį mane siutina. Fredas. kad pastaruoju metu būčiau daugiau dėmesio skyręs kuriai nors kitai verslo sričiai. galima spėti. kai kuriems iš mūsų reikia užsidirbti pragyvenimui. tad šis atsakymas bent jau kol kas tikriausiai bus paskutinis. kad naudos ji netrokšta. tokia buvo ir Leila. kuriuos jums daviau. mat šis projektas man yra vienas svarbiausių. 08:25 Gavėjas: Kristianas Grėjus Daug ko norėčiau paklausti.

dar kartą jį perskaitau.– Taip. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Man sunku susikaupti darbui. per daug dirbi. – Gerai. kad aš nedirbu. Aš taip pat turiu užsidirbti pragyvenimui. gegužės 23 d. Išgirdęs tą garsą. Ši įžūli mergiūkštė leidžia man suprasti. P. Siuntėjas: Elena Linkoln Tema: Savaitgalis Data: 2011 m. Ji buvo gera nuolankioji. bet pernelyg prie manęs prisirišo. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Tavo naujasis (vėl paskolintas) kompiuteris Data: 2011 m. ilgai viena ji negyveno. Kas tave išvijo į Portlandą? Darbas? Buvusi Elena Linkoln ESKLAVA „GROŽIUI.. iš karto pasitikrinu paštą. Leila. kad gavau dar vieną Anos laišką. Pajuntu nusivylimą ir šis jausmas mane labai nustebina. Po velnių! Dėbteliu į gana dalykišką Fredo ataskaitą kompiuterio ekrane ir nusprendžiu nedelsdamas išsiaiškinti su Ana šį nesusipratimą. Kai kuriems iš mūsų reikia užsidirbti pragyvenimui. 08:26 Gavėjas: Anastazija Stil Iki. bet laiškas nuo Elenos. gegužės 23 d. Mano akys vėl nukrypsta į Anos laišką. vis laukiu išganingojo dzingtelėjimo. mažyte. Be to. pone. S. o aš nebuvau jai tinkamas vyras. KURIS ESATE JŪS“TM . pranešančio.. Ak. šio stiliaus drabužiai tau tinka. Laimė. 08:33 Gavėjas: Kristianas Grėjus Kristianai. Ištekėjo ir dabar laiminga.

Dėl pasimatymo su dukterimi turėčiau susitarti iš anksto.. – Atvežiau drabužius. kad balsas neišduoda. ji apipils mane klausimais. – Teilorai. Kadangi esu Portlande. porą dienų man tavęs nereikės.Ar pasakyti jai? Jei papasakosiu. Ar galėtum pakabinti spintoje? Laukiu antros vaizdo konferencijos. kad susitartų dėl susitikimo su Vašingtono valstybinio universiteto ekonomikos plėtros prezidentu ir viceprezidentu. kad galėčiau dalyvauti pirmoje šiandien vaizdo konferencijoje. – Žinoma. tik paskui pagalvoju. mano dėmesį išblaško beldimas į duris. – Taip. pone Grėjau. Devintą paskambina Andrėja ir mudu peržiūrime darbotvarkę. Gal labiau tiktų trečiadienis? – Aš paklausiu. Bet ne. – A. – Gal galėčiau dar kuo nors padėti? – Ir taip daug padedate. sere. Nešinas pora kostiumams laikyti skirtų maišų ir krepšiu su sportine apranga. Dėkoju. – Labas. Teiloras. kad galbūt atėjo panelė Stil. regis. gerai. kaip aš nusivylęs. – jis sutrikęs nutyla. TREČIĄ VALANDĄ PO PIETŲ. Jis linkteli. sere. Gal pasinaudosi proga ir aplankysi dukterį? – Jūs man labai geras.. o tada sujungia su partneriais. jis eina į miegamąjį. – Na. Tai problema? – klausiu.. ir grįžtu prie nebaigtos skaityti ataskaitos. – Užeik. – mandagiai paaiškina jis. Šitaip sutrukdytas pykteliu. patvirtinu. paprašau jos. sere. mat noriu aptarti mano remiamą žemės ūkio tyrimų projektą ir pasikalbėti apie tai. sere. o atskleisti šio savaitgalio patirties aš kol kas nepasiruošęs. kad Portlande esu darbo reikalais. kokio dydžio papildomos paramos jiems reikės ateinančiais metais. – sakau vildamasis. bet mudu su mergaitės motina. Ji sutinka atšaukti visus šią savaitę numatytus ne verslo susitikimus. . Grįžta man vis dar laukiant skambučio. besigilinant į Barnio atsiųstas saulės baterijos energiją naudosiančio planšetinio kompiuterio schemas. sere.. Greitai brūkšteliu jai laišką.

Neabejoju. o tada paskubomis brūkšteliu ir išsiunčiu jai elektroninį laišką.. gegužės 23 d. PASKUTINĮ POKALBĮ BAIGIU 17. – Jei taip sakai. Eidamas prie durų pasitikrinu paštą. Man tikriausiai reikės spausdintuvo. buvusi žmona jo neskriaudžia? Moku už jo dukters mokslą. ar pakankamai šiandien nuveikiau. tai tarsi papildoma paskata likti dirbti pas mane. Ji atsakė. kad tai buvo Geilės mintis. Nuo to laukimo.. dalyvaus Rosa ir senatorius Blandinas. Suskamba telefonas – tuoj prasidės vaizdo konferencija. Įdomu. Tikiuosi.. Sėdėdamas krėsle pasirąžau ir pasvarstau. Žvelgdamas pro langą į pavakario dangų nejučia susimąstau apie vieną galimą nuolankiąją. be manęs. – linktelėdamas sako jis. kaip jai praėjo diena Kleitono ūkinių prekių parduotuvėje klijuojant ant kabelių kainas ir matuojant perkamas virves. Minutėlę apie tai pagalvoju. Perskaitysiu dar porą ataskaitų. kurioje.. Teiloras geras vyras.20. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Dirbantis pragyvenimui Data: 2011 m. sere. darbo diena praėjo gerai. kaip norėčiau išlieti savo slopinamą energiją. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Persirengiu sportiniu kostiumu. Tikiuosi vieną dieną tas virves su ja išmėginti. .Jis nenori apie tai kalbėtis. 17:24 Gavėjas: Anastazija Stil Miela panele Stil. Žinau. tad nenoriu jo prarasti. kad nebūdamas savo kontoroje sutvarkiau gerokai daugiau reikalų. ir šiandien būsiu laisvas. Teiloras atvežė man dar dvejas treningo kelnes. Ar galėtum parūpinti? – Taip. Kai Teiloras tyliai uždaro duris. Stebiuosi. darbo ir bendravimo internetu imu nenustygti vietoje. bet teks pasitenkinti bėgimo treniruote. suraukiu antakius. tikiuosi.

. Ilgai lūkuriuoti netenka. neieškote informacijos internete. gegužės 23 d. Užsimerkęs vėl prisimenu tą pojūtį – kaip jos lūpos masažuoja man kotą. paspaudžiu „Siųsti“ ir laukiu. Dėkoju. džiaugiuosi.Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Dirbanti pragyvenimui Data: 2011 m. 17:50 Gavėjas: Anastazija Stil Panele Stil. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Ir. gegužės 23 d. Atsakau į jos laišką. užuot išėjęs iš kambario. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Prie darbo! Data: 2011 m. . kad gerai praleidote dieną. 17:48 Gavėjas: Kristianas Grėjus Sere. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Įkyruolis Data: 2011 m. parašau atsakymą. Taip. Prakeikimas. 17:53 Gavėjas: Kristianas Grėjus Pone Grėjau. Ana Garsiai nusijuokiu. Bet tas jos gautas aukščiausias balas buvo už visai ką kita. Ana Vis dėlto namų darbų ji neatliko. Man darbo diena praėjo puikiai. liaukitės rašęs man laiškus. tuomet galėsiu imtis savo užduoties. Šiaip taip sutramdęs padūkėlį kūną. Norėčiau vėl gauti aukščiausią balą. laukiu jos atsakymo. Kol rašote elektroninius laiškus. gegužės 23 d..

nebent turite klausimų. tai jūs liaukitės rašinėjusi man laiškus ir imkitės darbo.. nusigręžiu nuo kompiuterio ekrano ketindamas eiti pabėgioti. gegužės 23 d. mane sustabdo dzingtelėjimas.) Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Ji atsako ne iš karto ir aš. kokius raktinius žodžius patartumėte įvesti į paieškos langelį? Ana Mėšlas! Kodėl anksčiau apie tai nepagalvojau? Galėjau duoti jai kelias knygas. 17:59 Gavėjas: Kristianas Grėjus Pone Grėjau. Bet. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Informacijos paieška internete Data: 2011 m.. 17:55 Gavėjas: Anastazija Stil Panele Stil. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Informacijos paieška internete Data: 2011 m. nenoriu jos išgąsdinti. Pirmojo tikrai nusipelnėte. bet. jau žengiant pro duris.. šiek tiek nusiminęs.Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Nekantrusis Data: 2011 m. gegužės 23 d. 18:02 Gavėjas: Anastazija Stil Panele Stil. visuomet pradėkite nuo Vikipedijos.. Gal jai būtų geriausia pradėti nuo labiausiai vanilinio. pranešantis. Man prieš akis iškyla kelių interneto svetainių pagrindiniai puslapiai. . gegužės 23 d. kad į elektroninio pašto dėžutę atkeliavo naujas laiškas. Labai norėčiau parašyti dar vieną patį geriausią pažymį. Ir daugiau man nerašykite. .

Ji vis dar sutinka žaisti.. jos atsakymas visai nereiškia „ne“. Mudviejų susirašinėjimas elektroniniu paštu įkvėpė man vilties. gegužės 23 d. žengiu pro duris. gegužės 23 d.Supratote? Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Pakylu nuo rašomojo stalo visiškai tikras.... kad daugiau Ana neatsilieps. Vakaras gražus ir ramus: krantine vaikštinėja porelės. 18:06 Gavėjas: Anastazija Stil Anastazija. esu matęs Vilametą auštant. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Koks valdingas! Data: 2011 m. Ausyse trenkiant muzikai aš jų išsilenkiu. bet ji. tu nė neįsivaizduoji. Imkis darbo. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Kontroliuojantis Data: 2011 m. Panelė Stil turi klausimų. kaip lengvai ji valdo plunksną ir.. žmonės sėdi pievelėje. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Valdykis. Na. dabar gal jau šį tą ir numanai. tu visiškai teisi. Kol ji dar nespėjo vėl manęs išblaškyti. Ana Po velnių. kaip visada. . Jūs toks valdingas.. Neatsispyręs perskaitau laišką. Sere. mažyte. mane nustebina.. Grupės „Foo Fighters“ užgultomis ausimis bėgu link upės.. o keli turistai suka ratu po didžiulę miesto aikštę. Grėjau. Risnodamas po Hautorno tiltu. dabar noriu išvysti jį temstant. mąstau apie tai. 18:04 Gavėjas: Kristianas Grėjus Klausau.

Gavau elektroninį laišką. Netikėdamas savo akimis. o gal tik dar daugiau akiplėšiškų. Tikiuosi. pamačiau pakankamai. kad grįžęs rasiu dar vieną jos laišką – galbūt jame bus klausimų. spoksau į ekraną. kaipmat atsitiesiu. Turiu ko laukti. Taip. Tai aiškus „ne“. jei gaučiau svarbių laiškų. Vakarieniaudamas – vėl ačiū panelei tamsutėlėmis akimis – sukirtau gabalėlį Oregone sugautos lašišos ir vis dar turiu pusę taurės „Sancerre“ vyno. Ši mintis mane jaudina. galima sakyti.. – suniurnu po nosimi ir pradedu skaityti. Ir viskas? Nebus net pokalbio? . 20. Buvo malonu su tavimi susipažinti. Po kelių minučių išgirstu dzingtelėjimą. Mano nešiojamasis kompiuteris atverstas ir įjungtas – dėl viso pikto. Prakeikimas. Ana Mėšlas! Dar kartą perskaitau laišką. gegužės 23 d.kaip dažnai neranda tinkamų žodžių kalbėdama.15 PAVALGĘS PATOGIAI ĮSITAISAU Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Sukrėstoji iš Vašingtono valstybinio universiteto Vankuveryje Data: 2011 m. tad pasileidžiu greičiau ir nelyginant sprinteris pardumiu į „Heathman“ viešbutį. 20:33 Gavėjas: Kristianas Grėjus Gerai. Ristele pasileidęs Pagrindine gatve susigriebiu drįstąs tikėtis. Pasiimu atspausdintą ataskaitą apie ūkinės veiklos užterštų teritorijų paieškas Detroite. ir atremiu nugarą į kėdės atlošą. kurio tema – Sukrėstoji iš Vašingtono valstybinio universiteto Vankuveryje. „Būtinai turime kurtis Detroite“. pagyvina. Gal laiškai – mėgstamiausias jos bendravimo būdas? Šiaip ar taip. kad ji mano pasiūlymą priims. Pamatęs antraštę. juk universitete studijavo anglų literatūrą.. net. bet koketiškų juokelių.

Grėjau. kad ji tikrai sako „ne“? Gal įkalbėčiau ją apsigalvoti? Tikrai nežinau. „Chardonnay“. Pagaliau.. Gal čia tik pokštas? Nieko sau pokštas! Prisitraukiu nešiojamąjį kompiuterį ir pradedu rašyti atsakymą. buvo daugiau nei tik malonu. nebūk toks karštakošis. Mėšlas! Priblokštas vėl atsiremiu į kėdės atlošą. ką parašyti. ką manyti apie šį laišką. nesugalvoju. Gal ji užklydo į itin šokiruojančias interneto svetaines? Ir kodėl nedaviau jai kelių knygų šia tema? Ne. Kaip ji gali taip lengvai mane atstumti? Mane. MALONU. o po kelių minučių jau stoviu savo drabužinėje su kaklaraiščiu rankoje.. Po galais. Malonu? Malonu.Nieko. Pirštais braukydamas per smakrą. apmetu planą. Dar niekas neprarasta.. jai. iš bėdos tiks. sugriebęs kambario raktą. rodos. Tik „buvo malonu su tavimi susipažinti“? Koks. . išeinu. Ką gali padaryti? Gal užsukti pas Aną ir įsitikinti. Anai teks pažvelgti man į akis ir dar kartą ištarti „ne. tada čiumpu švarką. bet. pirmą ją išdulkinusį vyrą?! Tvardykis. įsikišu į užpakalinę kelnių kišenę. iš mini baro išsitraukiu butelį baltojo vyno. mano pirštai sustingsta ore virš klaviatūros ir. užrakinu duris ir patraukiu prie lifto. negaliu patikėti. ketindamas sėsti į viešbučio patarnautojo atvairuotą savo automobilį. Tuo kaklaraiščiu.. Gavėjas: Anastazija Stil Bet įsistebeiliju į ekraną. gegužės 23 d. Iš kelioninio krepšio pasiimu kelis sargius. Čia. Grėjau. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: MALONU? Data: 2011 m. Kai purtoma orgazmo atlošė galvą.“ Taip.

jau du kartus esu čia buvęs. Paskubomis sumetu. plaukai supinti į kasas. Ji mosteli į duris už tuščios svetainės. pasijuntu nejaukiai. Tokia lova teikia daug galimybių. antakiai suraukti. Ir kas būtų pamanęs? Pajuntu pasitenkinimą. nors. Minutėlę taip ir stoviu. . Ana neužsiminė. gal. Atmynei čia. – Sveikas. – Ačiū. – Ji savo kambaryje. nes manai. imu abejoti. Staiga suvokusi. Atidaręs dureles išlipu ir. ji nustemba. Ji labai susikaupusi. vedančiame į du kambarius. važiuoti čia buvo neprotinga ir pernelyg įžūlu. Ji įsikišusi ausines ir užsimiršusi man negirdimu muzikos ritmu barbena pirštais į stalą. Ana krūpteli. – apdovanoju Ketriną pačia nuoširdžiausia ir mieliausia šypsena ir ji kelis kartus sumirksi. – ji žingteli į šalį leisdama man įeiti.. Jei sutiks priimti mano siūlymą. Šis apsilankymas turi būti paskutinis.. be to. kad ji pasakė „ne. šviesiai rusva ir melsva spalvos.. praveriu duris ir atsiduriu ankštame koridoriuke. PASTATĘS SAVĄJĮ R8 PRIE BUTO. ar elgiuosi išmintingai. Štai taip! Visai nesunku. nes visada jos ateidavo pas mane. Bent jau jos lova dvigulė. Po kelių akimirkų atidarau jas ir pamatau Aną. vos po kelias minutes. labai jau panašų į mano duotą sutartį. tačiau netrukus pamatau uždarytą pakavimo dėžę. Šį kartą ketinu peržengti visas nusistatytas ribas. Švarką ir atvėsintą vyną palikęs ant pakavimo dėžės. be to. ir ją vargina energijos perteklius? Ši mintis man patinka. viskas užlieta blausios jos naktinės lempelės šviesos. Kristianai. o jos rėmas – iš baltai nudažytos kaltinės geležies. žvelgdamas į ją. Gerai. Mane pamačiusi. kad vienas tikriausiai yra vonios kambarys. kad užsuksi. – Nereikia. sėdinčią prie nedidelio rašomojo stalo ir skaitančią kažkokį dokumentą.kur gyvena jiedvi su Kavanag.“ Pasibeldžiu ir duris atidaro Kavanag.. Grėjau. turėsiu pasistengti ir pakeisti jos lūkesčius. Jos kambarys nedidelis. Neužbėk įvykiams už akių. ji mūvi treningo kelnes. Noriu ją nustebinti. Pirmos durys.. ant kurios dangčio pakeverzota: „Anos kambarys“. kad aš čia. Niekad nesu lankęsis nė vienos iš savo nuolankiųjų namuose. Gal šįvakar buvo išėjusi pabėgioti. Tuoj pakviesiu. Be to. – Kur jos kambarys? – Ten.. jis ir apytuštis. Kita vertus. tad pasibeldžiu į kitas duris. tvarkingas ir labai mergaitiškas: jame vyrauja balta.

Ana pasidairo po kambarį. – Čia taip tylu ir ramu. kad tai darau. kad atsakysi elektroniniu laišku. nes parašei man tą laišką. Jai tai ne naujiena. Noriu žinoti. nei ketinau. – išbalusi sušnabžda ji. ji pirštais barbena į šlaunis. Panelė Stil prarado kalbos dovaną. nes juk reikia ką nors sakyti. kuris jos parašytame sakinyje mane labiausiai įžeidė. o aš atsargiai įsitaisau ant lovos krašto. išpūtusi akis. . bet nutyla. Mudu atidžiai žvelgiame vienas kitam į akis. – Tikėjausi. susipažinti su manimi buvo malonu? – pasiteirauju pabrėždamas žodį. – Svarsčiau. Prakeikimas. kad grįžtume prie svarbiausio reikalo. jog esu jos kambaryje. – sakau. – Gerai. Ji išsitraukia iš ausų ausines ir kambario tylą sujaukia kažkokia lėkšta muzika. ir iš prislopinto jos balso akivaizdu. Anastazija. netikėdama savo akimis. Ji žiojasi ketindama kažką sakyti. kaip galėtų atrodyti tavo miegamasis. – Ar tyčia dabar kramtai lūpą? – klausiu griežčiau. kad į šį tavo elektroninį laišką turiu atsakyti asmeniškai.. būtent prie nerimą man keliančio jos laiško. tarsi matytų jį pirmą kartą. – sušnabžda Ana. – Kaip?. – priduriu. Tai man patinka. – Gal norėtum ko nors išgerti? – nenatūraliai spigiai paklausia. Anastazija. Tačiau norėčiau. – Pajutau. bet susičiaupia nepratarusi nė žodžio. – nusižeminusi sako Ana. – Nė nejutau. kodėl ji atmetė mano sutartį net nepamėginusi derėtis dėl jos sąlygų. Kaip įmanydamas stengiuosi likti ramus.Taip. nors šią akimirką anaiptol nesijaučiu ramus. kad vis dar negali patikėti. – Vis dar gyvenu „Heathman“ viešbutyje. Ji atitoko ir prisiminė geras manieras. Ar tikrai? Stebeilydama į savo rankas. ne. Malonu. Atėjau. – Gal galiu prisėsti? Ji linkteli tebespoksodama. – Labas vakaras. bet šiaip nesu tuščių pokalbių specialistas. – Ačiū. Ji žiūri į mane apstulbusi. – Vadinasi.

Staiga ji puola prie manęs. – Apie ką pagalvoti. ir pradedu kvėpuoti paviršutiniškai. kokia auksaburnė. kad Biblijoje būčiau skaičiusi apie krūtų spenelių gnybtus. nė akimirkos neatitraukdama nuo manęs akių. kaip plečiasi jos akių vyzdžiai. bet pirštais braukdamas per smakrą padedu jai užčiaupti burną. Gal jus mokė iš naujoviško Biblijos vertimo? – akivaizdžiai provokuodama mane klausia Ana. . – Na. – Ką apie tai pasakysite. kad taip gerai išmanai Bibliją. švelniai ištraukiu gumelę ir išlaisvinu vieną kasą. – Nežinojau. Apie katekizmą. Ta trauka. papuošta auskaru su tviskančia brangakmenio akute.Argi nejauti. – Taigi nusprendei šiek tiek pasportuoti? Pirštais braukiu jai per ausies kaušelį. nors skylutės ausyse yra. Anastazija. Auskarų ji neįsivėrusi. Paskui tyliai paklausiu. pažinti mane bibline prasme? Jai parausta skruostai. ar vis dėlto nusprendė šiek tiek pasportuoti. paliečiu jai plaukus. kad Dievas mane seniai apleido. Paskui labai atsargiai sugnybu ausies lezgelį ir timpteliu. Taip pat sužinojau. Ana ima alsuoti greičiau. – Nepamenu. Dabar mano žodžiai nuskamba kaip iššūkis. Velnias. o jos akys gundomai žiba. Ak. – Man reikėjo laiko pagalvoti. kad buvo malonu su manimi susipažinti? Nori pasakyti. reikėtų ateiti ir tau priminti. Ji žiūri į mane – pakliuvusi į mano nelaisvę. Matau. Ana? Ta įtampa. Tyčia lėtai ištiesiu ranką. Anastazija? – Apie tave. Išpinu ir antrą kasą. Joje daug ko išmokau. panele Stil? – sušnabždu mudviem vis dar tebežvelgiant vienas kitam į akis. Apie kaltę. kaip atrodytų ši ausis. – sako ji. pamaniau. kaip malonu buvo su manimi susipažinti. Pagalvoju. – Ir nusprendei. – Lankiau sekmadieninę mokyklą. Iš nuostabos ji net išsižioja.

Atsakydama ji kilsteli kūną nuo lovos ir ne mažiau geismingai atsako į bučinį. mieloji!. lyg norėtų bučiuotis. kur ir kaip aš noriu. Iš užpakalinės kelnių kišenės išsitraukiu kaklaraištį. Suimu dešinę koją už čiurnos ir atrišu sportbačio raištelį. bet kaklaraištis rankas laiko patikimai. kad prakaito kvapas mane atbaidys? Oi.. užlaužiu jas ir Ana nuvirsta ant lovos. Ketrina tikriausiai stovi už durų ir klausosi. Anastazija. Ji paliauja muistytis. Su palengvėjimu nusišypsau. ji muistosi. plačiai atsimerkia. liežuviu drąsiai leisdamas suprasti. Tada kilsteliu ir paguldau ant paklodės. kai ji. kad nuaučiau sportbačius. Ak. kad matytų. Ji atkiša lūpas. kad tik dėl to. stabteliu ir atidžiai į ją pažvelgiu. ir aš nesusilaikęs nusišypsau. Laikas imtis plano B. nei spėja prie manęs prisiliesti.. Ir liaukis kramčiusi tą prakeiktą lūpą. numaunu kojines. kad matyčiau veidą. nutraukiu treningo kelnes. – Ne. surišiu ir kojas. Ana nerimauja dėl savo kojų. – drovėdamasi sumurma ji ir mėgina patraukti koją. bet aš suprantu. Pasukęs galvą. Kokia . tada apžergiu ją.Man pavyksta sučiupti jos rankas anksčiau. mostelėdama blakstienomis. kad nuojauta manęs neapgauna. – Ar pasitiki manimi? – klausiu. Dabar reikia ją nurengti. Jei kelsi triukšmą.. supančioju riešus ir pririšu ją prie lovos rėmo skersinio. prašydama daugiau. ar mazgas tvirtas.. Ana entuziastingai linkteli. Ana. kad ji vėl priklauso man. Paskui siunčiu jai kūnišką įspėjimą – ištiesiu pirštą ir priglaudžiu jai skersai burnos. godžiai ją pabučiuoju. Mano užgulta. užkimšiu tau burną. – Taip jau geriau. nes ji guli ten ir taip. kad tokios smulkmenos man nė motais? Vikriai nuaunu jai sportbačius. jog sportavo ir dabar nenori. o ne ant dailaus rankų darbo lovos užtiesalo.. Ar ji tikrai mano. O aš žinau. bet taip. – Jei priešinsiesi. Mat dūksime kaip reikiant. tikrina. o aš ją užgulu ir pakėlęs prispaudžiu tas rankas jai virš galvos. Išsivaduoti neįmanoma. Tylėk. Ir kada ji supras. Ką tu man darai? Kai ima muistytis.

ji garsiai atsidūsta. supakuotos ir paruoštos pervežti. kur aš noriu. ir taip jau per daug pamatei. Man lipant iš lovos. Tai puikiausias akių raištis.. Dabar. Noriu. o paskui iš šaldytuvo ištraukia padėkliuką su ledo kubeliais ir išberia juos iš formelių. nusimaunu kojines. – Keite.. kai ji guli ten. Vėl apžergiu ją. – Dabar ji šiek tiek supančiota. – krypteliu smakrą į dvi stiklines. kaktos ir akių. tuo geriau.. Aš atnešiu. – Mes dar nebaigėme pakuoti daiktų. – Aišku. Atsinešiu išgerti. atsisegu viršutinę kelnių sagą ir nusivelku marškinius. kad mokymai jau prasidėjo. kad visos taurės. – tarsteli Kavanag ir aš nuseku paskui ją į virtuvę.. vis dėlto draugė tau šiek tiek rūpi? Gerai. Bet ne nuvelku juos. kad nežinotų. o užmaukšlinu ant pakaušio. Kuo toliau. Ana nenuleidžia nuo manęs akių. Eliotas padeda mums kraustytis. o ten ji mosteli ranka į kelias stiklines ant virtuvinės spintelės. Dar niekad nesu užrišęs jai akių. traukdamas iš butelio kamštį. – priekaištingai sako ji. ledą ir kamščiatraukį? – teiraujuosi nekreipdamas dėmesio į pasipiktinimą jos veide. Žinai.. – Hm. Ji paduoda man kamščiatraukį. kad nesiliautų spėliojusi. suimu sportinių marškinėlių kraštą ir pakeliu. jei ji sutiks su mano sąlygomis. Tik nesakyk. Išėjęs iš Anos kambario.. bet nori gerti. matyt. tad bus galima laikyti. Virtuvėje. Mūsų laukia kūniškų malonumų puota.. kur laikote taures... Tai yra. Kavanag. duris palieku šiek tiek praviras ir einu į svetainę atsinešti butelio vyno. Gal su ledu jį kaip nors bus galima gerti. – Įberk ledukų.. kad nesi mačiusi marškinius nusivilkusio vyro. Grybšteliu butelį „Chardonnay“. – Hm. . – sušnabždu ir vėl ją pabučiuoju. kas bus toliau. Ant sofos sėdinti ir skaitanti Kavanag pakelia galvą ir iš nuostabos išpučia akis. – Šit kaip? – abejingai tarsteliu. O kur Ana? Ak.ji graži ir geidulinga. Sumetu. – Čia „Chardonnay“. nes vis tiek nepatikėsiu. nusiaunu batus. – Manau. Surišta ir tįsanti lovoje. ji atrodo fantastiškai.

tįsančią savo lovoje. Guli atsisukusi veidu į mane. – nustembu. Ji šypsodamasi linkteli ir aš įvykdau prašymą. girdžiu. – trumpai drūtai atrėžiu. kad tavo galimybės gerti alkoholį labai ribotos. aš neturiu laiko. Pasilenkęs vėl pagirdau ją iš burnos į burną ir ji po manimi ima muistytis. – paerzinu Aną ir ji plačiai nusišypso. Ji įsitempia. tada pasilenkiu jos pabučiuoti ir supilu gėrimą jai į burną. bet dar spėju pamatyti jos veide nepritarimą. vėl ją apsižergiu. Atsiknisk. išvydęs žaviąją Aną Stil – be žado. Bučiuodamas Aną. ir nuo jos paniekos. Negaliu. kad pasijusčiau kaltas. sustingsta. – sušnabžda ji. Paėmęs nuo spintelės taurę. – Ar tu ištroškusi. Vėl gurkšteliu vyno. nes jis visai neblogas. – Ne. šį kartą su dviem ledo kubeliais. laukiančią. kad atsiribočiau ir nuo Kavanag. jos lūpos nuo nekantraus laukimo šiek tiek prasiskyrusios. liežuviu įgrūdu nedidelę ledo nuoskilą jai tarp lūpų. o paskui nuo pasmakrės iki . – Gal dar? – pasiūlau. Anastazija. kaip patenkinta tyliai sudejuoja. o tada nusimaunu kelnes. Ji stipriai sučiaupia lūpas. tu iš tų. – ir pažvelgiu į Aną. – man pilant vyną. numetu jį šalia stiklinių. iš kelnių kišenės išsitraukiu folijos paketėlį. Grįžęs į Anos kambarį. Grėjau. – Ar neketini padėti mudviem su Ana kraustytis? Kavanag akys blyksteli. Anastazija? – Taip. Kavanag. Kol kas ji nepratarė nė žodžio. Mudviejų su Ana santykiai ne tokie. uždarau duris. trumpikes ir palieku jas ant grindų. Ji akivaizdžiai meta man iššūkį. Pastatau vyną ant naktinės spintelės šalia lovos. kurie labiau vertina raudonąjį.– Maniau. Vėl sriūbteliu vyno. Padėti kraustytis neketinu. Ji godžiai susiurbia vyną. – Ar tai malonu? – klausiu guldamasis šalia. nes ta moteris tampo man nervus ir siekia. Be to. o aš apsisukęs drožiu iš virtuvės. sako ji. Gurkšteliu vyno. bet garsiai ir giliai įkvėpdama praveria lūpas. Užčiaupk ją. juk abu žinome. – Per daug neužsimirškime. Ir akimirksniu nusiraminu.

Ak.. Ji mano siūlymo neatmetė. kokios man patinka. – Jei išliesi vyną. Bučiuodamas ir švelniai čiulpdamas jos odą. jos krūtys dailios ir trapios – kaip tik tokios. – pamalonintas sušnabždu. Ana dejuoja ir šnopuoja. – Šitaip negalima. – Ak. – Oi. Visa. ji sudejuoja. Anastazija. kaip malonu? Kyšteliu smilių ir didįjį pirštą jai į makštį ir ji suvirpa. – Ai! – sudejuoja ji. vikriai susiurbiu skystį. Jei išpilsite vyną. Prašau. Matai? Matai. . o vėsiomis lūpomis neduodu ramybės kitam. – Ar tai malonu? – sušnabždu ir pradedu švelniai čiulpti vieną spenelį.. Ji sudrėkusi. varge.. Mano pirštai slysta jos kūnu jaudrindami švelnią odą ir stabteli pasiekę kelnaičių juosmenį. Sere. Lūpomis suspaudęs dar vieną ledo gabalėlį ir ant odos nubrėžęs juo porą ratų. Dar yra vilties.... apie orgazmą nė nesvajok. Tiesiog varvanti. mėgindama išlaisvinti rankas.. nubausiu jus. kas geriausia. Kristianai. Ką man su tavimi daryti? Kyšteliu pirštus jai į kelnaites ir jų pagalvėlėmis brūkšteliu per klitorį. Mano prispausta. Bambos duobutėje palieku kitą ledo nuoskilą ir šlakelį vyno. Atsakydama ji tik sudejuoja ir trūkteli kaklaraištį.. mažyte. – maldauja ji. Anastazija. – tyliai ir grėsmingai sakau. palengva per krūtinkaulį nusigaunu iki kito spenelio.. kaip malonu girdėti ją tariant šiuos žodžius. Staiga ji kilstelėdama klubus iš bambos išlieja vyną ir ištirpusio ledo kubelio vandenį. apliesi vynu visą lovą. Ana. Ji kilsteli klubus.. Suimu leduką pirštais ir šaldau vieną spenelį tirpstančiu ledu. tada dar kartą pabučiuoju šiek tiek aukščiau bambos.. – įspėju. Jei sujudėsi. panele Stil. prašau.. bet susilaiko nekrus​telėjusi.. Išlaisvinu Anos krūtis iš liemenėlės kaušelių su metaliniais lankeliais. – Ak. Ji garsiai aikteli. Jos lūpos prasiveria plačiau ir sustingsta. nebyliai tardamos „ak“. Imu pamažu dirginti jas lūpomis. paskui įsitempia.bambos ženklinu jos kvapnią odą šaltais kaip ledas bučiniais. – Dabar gulėk ramiai. tu sujudėjai..

– Kokia tu besotė. – Kaip man tave paimti. kupinos geismo ir nebylaus pažado. dabar. jos kojos pradeda virpėti ir aš vėl stabteliu. – Ko nori. nutraukiu jai kelnaites ir numetu ant grindų.. Ne. ji taip pat to nori. ima trūkčioti. apimta nenumaldomo poreikio sako Ana. geismo ir. Jos burnoje – vyno. – Ar tai malonu? – klausiu. Noriu matyti jos veidą.. – Noriu tave liesti. – Prašau. Ji ima ritmingai kilnoti dubenį sutikdama mano pirštus. O. tyliai ir meiliai į ausį sušnabždu: – Štai tau ir bausmė: taip arti ir vis dėlto – nepasiekiama. malonumo persmelkta dejonė. taip dirginu ir kankinu. – Ar man tave iškrušti taip. Ar tai malonu? – Prašau.. į mano bučinį ji atsako su tokiu goduliu. Anos skonis. liaujuosi darbuotis ranka. anaip ar šitaip? Rinktis tikrai yra iš ko. Ištraukiu pirštus. mažyte.. – verksmingai sako. tad ištiesiu kitą ranką ir nusmaukiu nuo galvos sportinius marškinėlius. kad nejudėtų.. pirštus vis dar laikydamas įkištus į makštį. tada imu jaudrinti klitorį sukdamas nykštį. ne.. – Žinau. – tyliai ir niūriai sakau.. Ana labai plačiai atsimerkia... – sumurmu lėtai kaišiodamas pirštus vidun ir iš jos lūpų išsprūsta pratisa. Tau dar ne laikas. – vėl sudejuoja ji taip tyliai. kuriuo juda mano nykštys ir kiti du pirštai.. kokio iš jos dar nesu patyręs. Jos akys patamsėjusios. Dieve. o ji prisitaiko prie mano siūlomo ritmo. Ji atsimerkia ir blausioje šviesoje kelis kartus sumirksi. imdamas į saują savo penį. Kai jos kojų raumenys įsitempia. Be to. Atsargiai prispaudęs delną jai prie viršugalvio. – sukuždu prikišęs lūpas prie jos lūpų ir pabučiuoju ją. šią procedūrą pakartoju dar tris kartus. Anastazija? Vėl imu darbuotis pirštais. nuo naktinės spintelės pagriebiu sargį ir atsiklaupiu jai tarp kojų. Bučiuodamas jos įšilusias ir putlias lūpas. vis dar mano prispaustas. Penktą kartą. Anastazija? – Tavęs. kad vos išgirstu. – murmu.. Kol palengva maunuosi sargį. . Paskui šūkteli ir jos kūnas. nė akimirkos nepamesdamas ritmo.– Jau taip greitai esi pasiruošusi mane priimti. kaip man patinka girdėti ją maldaujant. – dusliai. – maldauja ji. Nenuleisdamas nuo Anos akių. toliau bučiuoju ją ir krušu pirštais..

Kristianai. Ji priartėjo prie lemtingos ribos. ir smaigstau nesivaržydamas. akimirksniu sužinau viską. Dėkui kotui. Sučiupęs apverčiu ją ir laikau neapsakomai dailų jos užpakalį aukštai pakeltą. Per greitai. – Ar dabar tau juokinga? – Ne. smeigiu negailestingai ir netrukus jos gelmėse vėl ima telktis nenumaldomai artėjantis orgazmas. – Taip. – sūpuodamasis raginu ją mintyse. – Ar tai malonu? – sušnypščiu sunkiai gaudydamas kvapą ir prikišęs lūpas jai prie ausies. dar kartą. Netaręs nė žodžio nuleidžiu.. ką man reikia žinoti. Oi. Jos kojos ima virpėti. o aš ištraukiu ir nusismaukiu nelemtą sargį. – suniurnu ir staiga įvyksta stebuklas: jos orgazmas susilieja su manuoju... Ana apsiverčia ant nugaros. – Atsiverk. bet matydamas. Susmunku ant jos. Suspaudžiu jos klubus. Apsirengęs pasilenkiu. Ne. joju ant jos. pasitaiso liemenėlę. – vos girdimai ištaria ji. Tada išlipu iš lovos ir paskubomis imu vilktis drabužius.. išsitiesiu šalia ir alkūne pasiremiu į patalus. Prašau. Ji guli išsipleikusi. Sukandęs dantis krušu ją. Na ir nusiplūkiau. išsilieju į ją. – verksmingai sako ji. Nagi. Dievui. purtomos orgazmo. – maldauja ji. Mano spaudžiama. Ji įtempia giluminius raumenis.– Aš tik juokavau... Dar ne viskas prarasta... – Juokavai? – pasitikslinu. Užkloju ją šilta antklode. kad aš jai būtinai reikalingas. pamiklina rankas ir pirštus. dar kartelį. Prakeikimas. Stipriai pliaukšteliu per sėdmenį ir įsiskverbiu į ją. pirmyn atgal.. kad nejudėtų. po galais! Ji visiškai pasiruošusi. pūtuodama. . ant nugaros sužimba prakaito lašeliai. Anastazija. Galėčiau nuleisti sau į saują vien žiūrėdamas į Aną. o delnas slysta peniu pirmyn atgal.. Ana. Viešpatie mieliausias. pagunda pernelyg didelė. Matyti.. atrišu kaklaraiščio mazgą ir ją išlaisvinu. ji inkščia ir dejuoja.. Juokavai? Ačiū. kaip truputį papurto galvą. suspaudžia man kotą ir šaukdama sprogsta.

– Vadinasi. – Matai?! Žinojau. Nežinau. nežinau. Na ir ačiū Dievui. sutrukdei. Nė nemanau slėpti. Dar neapsisprendžiau. net jaučiu burnoje to palengvėjimo skonį. – Aš nežinau. – Tu taip manai? Daktaras Flinas apie tai galėtų daug ką pasakyti. atsisakai ir jokių diskusijų išvis nebus. dabar aš jums viso labo teigiamas poveikis? Kodėl jums dar labiau neužgavus mano savigarbos. kad jūsų savigarba užgauta. . – Suprantu. galima sakyti. – Vis dėlto ieškojai informacijos internete. Manęs jis visiškai neveikia. – Coitus interruptus. svarstau. – koketiškai šypsodamasi sako Ana. – Na.– Tai buvo tikrai malonu.. – priduria Ana.. bet tu man. – Bet turiu pastabų. jis tave paveikė labai teigiamai.. – pabučiuoju jai į kaktą tikėdamasis. kad man labai palengvėjo. – Tau jis nepatinka? – Ne. – Ir vėl tas žodis. tuo elektroniniu laišku norėjai tik pajuokauti? Ji droviai žvilgteli į mane ir tarsi atsiprašydama trūkteli pečiais. Taip. Ar dėsi man antkaklį? Išgirdęs jos klausimą nustembu. panele Stil? – Neatrodo. kad ir tu vis dėlto turi humoro jausmą. – suraukusi antakius atšauna ji. kad šios apklausos netęs. – Ar tu kada nors nešiojai antkaklį? – pasiteirauja Ana. – Toli gražu ne viskas yra juokinga. – Kodėl nemėgsti būti liečiamas? – tyliai ir meiliai pasiteirauja Ana. – Vadinasi. rodos. Rodos. Dar jokiai moteriai nesu uždėjęs antkaklio. Maniau. Anastazija.. – Jei neturėtum.. Išsišiepiu iki ausų kaip koks kvailys. Sandoris tarp mūsų dar įmanomas. Anastazija. Tikriausiai už tai turiu būti dėkingas mudviejų pasidulkinimui. būčiau labai nusivylęs. – Tiesiog nemėgstu.. – Tas pastabas ketinau siųsti tau elektroniniu paštu. Taigi mano siūlymą vis dar svarstai? – Tavo nepadorų siūlymą.

– Taip. Aš pasibaisėjusi.. kad naujasis jos dominantas tikrai žino. ar tik nepavydi? – sakau gerokai sumišęs. ir esu sumišęs. pabrėždamas savo žodžius. – Papasakosiu jai.. – Jį uždėjo ponia Robinson? – Ponia Robinson! – garsiai nusijuokiu. Ką?! Negi įsižeidė? – Anastazija. . kad pataikiau kaip pirštu į akį. ji vėl teisi. papurtau galvą.. nuolankiųjų. – Vadinasi. – dabar jos balsas išduoda įtampą.. Anastazija. nes. labai ačiū. – Taip. taip pasakyti man į galvą nebuvo atėję. – Aš neįsižeidusi. Ji nurausta kaip žarija ir suprantu. užsitraukia jas abi iki pat smakro. kad dabar ji – gera draugė. kad taip sakei. kaip nors ištversiu ir viena. kad nuolankioji susisiekia su buvusiomis nuolankiosiomis ir įsitikina. kodėl ji turėtų pavyduliauti? Mieloji. aš. ką daro. bet. Jau sakiau tau. galiu tave supažindinti su kuria nors iš buvusių savo nuolankiųjų... – piktai atšauna Ana ir. Juk visiškai normalu. O! – Anastazija Stil. gyvenau savo gyvenimą. prieš mudviem susipažįstant. ar kaip tu jas vadini.. Galėsi su ja šnekėtis. Jai patiks. Jei nori.. – Pasibaisėjusi? – Nenoriu šnekėtis su viena iš buvusių tavo draugių. Jos įsiūtis mane stebina.. Po galais... Ponia Robinson buvo to gyvenimo dalis. Gal pyksta? Bet kodėl? Šito negaliu suprasti. vergių. Ir kas gi čia tokio? – Suprantu. o man tai draudžiama.. – Judu ir toliau bendraujate? Jos balsas spigus iš nuostabos ir pasipiktinimo. – Regis. – Tad ne. turi žmogų. Anė Bankroft iš „Absolvento“1. nenorėjau tavęs įžeisti. su kuriuo gali aptarti alternatyvų savo gyvenimą. tad.. Ana kalba gana aikštingai.. – Ar dabar tu juokauji? – Ne. pačiupusi antklodės ir lovatiesės kraštą.

Be to.. – ištiesusi ranką įsakmiai sako. – Aš pavargusi. mažyte. Jos aikštingumas mane erzina. – Iki trečiadienio.. vėl iš to savo užsispyrimo. . Išspirtas lauk. kol man neleisi. – tada nustumia mane nuo lovos ir apsivelka sportinius marškinėlius. Iš karto abiem pasidarytų geriau. jau sakiau. – Neturi teisės taip sakyti. nei su kuo kitu. Kol kas dar nieko nepasirašiau. – šiek tiek švelniau priduria. dar vienas pirmas kartas. nei su nuolankiosiomis. Iki trečiadienio? Aš vis dar to noriu. kaip norėčiau gerai iškaršti tau kailį. – Ne. Koks čia mėšlas?! Panelė Stil vėl mane įveikė.. Penktadienį ir šeštadienį padariau išimtį... Ji stipriai sučiaupia lūpas. – sakau. jei priklausytų man. – Rytoj rytą „Heathman“ viešbutyje manęs laukia dalykiniai pusryčiai. ne. Ana tokia įnoringa. Še tai tau. – Ką gi. – Taip. Anastazija. – Tai nenori pasikalbėti? Apie sutartį? – teiraujuosi ieškodamas preteksto pasilikti bent kiek ilgiau. – Jei minutę palauksi. Ką? Žinoma. – Pasiliksi? – lyg ir pyktelėjusi klausia ji... Daugiau tai nepasikartos. teisę taip sakyti dar ir kaip turiu. – sako. Velniava. – Dieve mano.Ir net labai. kad nemiegu vienoje lovoje nei su draugėmis. – Palydėsiu tave.. Jos akys neklusniai žybteli. turiningą. tikrai su tuo nesitaikstyčiau. – sumurmu. Pats nežinau kodėl. – linkteli ji ir man vėl tarsi akmuo nuo širdies nusirita. nei su vergėmis. Pabučiuoju ją. Bent jau tol. Tik negaliu kišti rankų. – Bet juk žmogus gali svajoti. – Varai mane lauk? Šito tikrai nesitikėjau. – irzliai rėžia Ana. Oi. – Prašau paduoti man treningo kelnes.

Kada paskutinį kartą nutiko kas nors panašaus? Dar niekada. kad dingčiau iš akių? – Taip. bet aš nenoriu liautis. Neina atgal. Ji lieka stovėti tarpduryje ir lydi mane žvilgsniu. kad ji į mane tebežiūri. Delnais švelniai suspaudžiu jai smilkinius. kad ji neapsisprendusi. – sušnabžda ji. bet stovi nudelbusi akis į rankas.Oho!. bet maunasi kelnes netardama nė žodžio. ar ja tikiu. kad iš jos šaipausi. imu bučiuoti godžiau ir ji... plačiau pravėrusi lūpas. Mėšlas. – Prašom. – pašmaikštauju puikiai žinodamas. Supranta. atsako į mano bučinį. Vėl atsisukęs jos nebepamatau. Patenkintas. nusišypsau. Ana mane suvystė. – Iki trečiadienio. Bent jau kol matau. kad netrukus būsiu išmestas į gatvę. Bent jau pamėgink. ponia. mažyte. sunkiai gaudo kvapą. Ji. Gal ji nenori. Suprantu. Bučiuodama ji delnais paliečia man dilbius.. Ak. kaip ir aš. tik nesuvokiu kaip. – tyliai ir nuolankiai sako Ana. Kas atsitiko? Ar atsisveikindami vienas kitam nepamo​juosime? . Tada pasimatysime. Pakšteliu jai į kaktą ir patraukiu prie savo R8. kad užuominos Ana nesupras. Panelė Stil gali būti išties valdinga. Nežinau. Nenoriai atšlyju ir priglaudžiu kaktą prie jos kaktos. Ana atveria duris.. Jos artumas svaigina. – primenu jai. Kas čia dabar? – Ar viskas gerai? – klausiu nykščiu braukdamas jai per apatinę lūpą. Pasilenkęs švelniai ją pabučiuoju ir Ana užsimerkia.. per svetainę nuseku paskui ją iki lauko durų. Ir vis dėlto ji prisimerkia. tamsą mano krūtinėje gaubia tyla – ši jauna prieš mane stovinti moteris ją numaldė. kad išeičiau. neatstumk manęs. – Anastazija. o gal. Nenoriu išeiti. kai lipu į automobilį. ką tu man darai? – To paties galėčiau paklausti ir tavęs. Šiek tiek suglumęs dėl to. kad jau turiu eiti. laukia nesulaukia.

. O aš. Dar nesusiruošusį išeiti ji mane išgrūdo lauk. nes šį vakarą praleidau tiesiog. Mėšlas! Panelė Stil vadovauja pati to nesuvokdama. Pasidulkinom. stumteliu šalin nešiojamąjį ir imu toliau skaityti ataskaitą apie Detroitą. Žvelgdamas į užpakalinio vaizdo veidrodėlį kvailai išsišiepiu ir įvairuoju mašiną į viešbučio garažą. aš patenkintas.Įjungiu automobilio variklį ir važiuoju į Portlandą.. – jaučiuosi šiek tiek lytiškai išnaudojamas.. gegužės 23 d. nekantriai laukiu jūsų pastabų dėl sutarties. Ar dėl visko kaltas tas jos vaikymasis? Ar jis mane kaitina? Ar vis dėlto. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Dar noriu pridurti: Ačiū už dar vieną nuotaikingą vakarą. puikiai. to jau. kvailys. Grįžęs į kambarį. galvok apie tą vietą. Trečiadienį tikiuosi išsiaiškinti daugiau.. ko nori.. mažyte. ji? Po galais. nežinau. būtų per daug. geidžiu jos. ne pirmą.. kad Ana pasirašytų sutartį. Privalau pakeisti padėtį.. – nors ne. . Bet. O kol kas – saldžių sapnų. leidžiuosi. sėdu prie nešiojamojo kompiuterio. kas tarp mudviejų įvyko. pakeliui apmąstydamas. Sutelk dėmesį į tai. rodos. Šis jausmas kelia man nerimą ir primena su Elena praleistus metus. kurioje nori būti.. Kadangi Ana jau tikriausiai miega. Mėginimas prisivilioti ją švelniu elgesiu jaukia man protą. bet. Pirmą kartą. Ji atsiuntė man elektroninį laišką. Argi ne šį ir panašius į sprendimą orientuotos psichologijos paistalus man įkyriai kartoja Flinas? Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Šis vakaras Data: 2011 m. Be to. Aš pas ją nuvažiavau. Man reikia. 23:16 Gavėjas: Anastazija Stil Panele Stil. tiesą sakant.

). .1 Aktorė Anne Bancroft komedijoje „Absolventas“ vaidino suvedžiotoją ponią Robinson (vert. past.

Jis per šiltas. Dažniausiai jie grįžta naktį ir primena man.2011-ŲJŲ GEGUŽĖS 24-OJI. Reikėtų pamiegoti. Persikeliu į darbalaukį sutarties tekstą.. pasirąžau ir staiga išgirstu dzingtelint kompiuterį. apie jį mano atmintyje išlikę vien blogi prisiminimai. mane slegia. Numeriai atitinka sutarties punktus. tad nusprendžiu žvilgtelėti. Nekantriai laukiu vakarienės trečiadienį. Be to. jau vėlu. Elektroninis laiškas. Atsistoju. gegužės 24 d. Sunku numoti ranka į tai. kad turėčiau po ranka. . kas aš ir iš kur esu kilęs. Tačiau Mičiganas siūlo reikšmingų mokesčių lengvatų.. Nekenčiu Detroito. Ji kalba apie punktus? Panelė Stil perskaitė sutartį. Švysteliu popieriaus lapus ant valgomojo stalo ir gurkšteliu „Sancerre“ vyno. kad galėtume jas aptarti išsamiau. Tie. Velnias. ANTRADIENIS reikės rinktis vietą elektronikos gamyklai. KAD DETROITE Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Pastabos Data: 2011 m. Kodėl ji dar nemiega? MINTIS. Jis gali būti nuo Rosos. kuriuos noriu kuo greičiau užmiršti. 00:02 Gavėjas: Kristianas Grėjus Mielas pone Grėjau. Bet rašo Ana. kas žadama šioje ataskaitoje. štai mano pastabos.

9. gyvybei pavojinga liga. ji neabejodama ir nesispyriodama privalo teikti Dominantui tokį malonumą. 6. atliekami abiejų šalių sutikimu. WA 98888. būtina griežtai laikytis. Ir Dominantas. Dėl šių įpareigojančios sutarties tarp Dominanto ir Nuolankiosios sąlygų. išdėstytų šioje sutartyje arba suderėtų papildomai. Jei per sutarties galiojimo laiką (apibrėžtą toliau) arba pratęstą šios sutarties galiojimo laikotarpį kuriai nors iš šalių būtų diagnozuota tokia liga ar kuri nors iš šalių sužinotų tokia liga serganti. _____ d. Dėl papildomų ribų ir saugumo priemonių gali būti tariamasi atskirai. Nuolankioji turi teisę tuoj pat nutraukti sutartį ir iš anksto nepranešusi atsisakyti tarnystės Dominantui. Dominantas ir Nuolankioji sutaria ir pripažįsta. PAGRINDINĖS SĄLYGOS 2. laikydamasis sąlygų. toliau – Nuolankiosios. užkrečiama ar šiaip sunkia. apibrėžtas 2–5 punktais. kokių fizinių treniruočių. 4. ji įsipareigoja nedelsdama ir prieš įvykstant bet kokiam tolesniam fiziniam šalių kontaktui pranešti apie tai kitai sutarties šaliai. kad neserga jokia venerine. Vankuveris. Jis sprendžia. Visas šios sutarties tekstas turi būti skaitomas ir suprantamas atsižvelgiant į pagrindinį jos tikslą ir pagrindines sąlygas. Dominantas prisiima atsakomybę už Nuolankiosios gerovę. 7 butas. ribų ir saugumo priemonių. toliau – Dominanto. drausmę ir vadovavimą jai. ribų ir saugumo procedūrų. VAIDMENYS 7. numatytų šios sutarties 2 ir 3 punktais arba sutartų papildomame dokumente. Nuolankioji privalo tarnauti Dominantui ir besąlygiškai jam paklusti. leisti Nuolankiajai pažinti savo kūniškus geismus ir jų ribas. įskaitant. Laikantis sąlygų. taip pat nustato jų vyksmo (vykdymo) vietą ir laiką. išdėstytų šioje sutartyje. 3. Vašingtono valstija). neperžengiant sutartų ribų ir laikantis saugumo priemonių. su derama pagarba. 5. Vašingtono valstija). kokio jis reikalauja. kad visi veiksmai.SUTARTIS pasirašyta 2011 m. Jei Dominantas bent kartą nesilaiko sutartų sąlygų. Heivenheitsas. sutartis automatiškai tampa negaliojanti ir šalys prisiima abipusę ir visišką atsakomybę už tokio sutarties sąlygų nesilaikymo padarinius. _____ mėn. taip pat noriai ir . bet neapsiribojant AIDS. tinkamą fizinį parengimą. pūsleline ir hepatitu. (sutarties sudarymo data) TARP PONO KRISTIANO GRĖJAUS (301 Eskala. bus konfidencialūs. Pagrindinis šios sutarties tikslas yra saugiai. kaip numatyta šios sutarties 3 punktu. numatytų šios sutarties 3 ir 4 punktais. atsižvelgiant į jos poreikius ir gerovę. kilsiantys iš šios sutarties sąlygų. ŠALYS SUSITARIA 1. kokio vadovavimo ir drausminių priemonių Nuolankiajai reikia. ir PANELĖS ANASTAZIJOS STIL (Grinstrito pietvakarinė dalis 1114. WA 98889. Siatlas. ribų ir saugumo procedūrų. išdėstytų šioje sutartyje arba suderėtų papildomai. ir Nuolankioji garantuoja. Pažeidus bent vieną iš minėtų sąlygų. Anksčiau išdėstytų garantijų. Nepažeidžiant šios išlygos ir šios sutarties 2–5 punktų. kaip numatyta 3 punktu. susitarimų ir įsipareigojimų (taip pat visų papildomų ribų). 8.

sutarties galiojimas baigiasi ir abi šalys yra laisvos toliau gyventi kaip panorėjusios. kad Nuolankioji imtųsi Dominanto primetamos veiklos. VIETA 14. Nuolankioji įsipareigoja visą sutarties galiojimo laikotarpį kiekvieną savaitę leisti su Dominantu laiką nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio popietės. kad jis gali ją kontroliuoti. kai pastarasis to panorės (toliau – paskirtas laikas). Visą sutarties galiojimo laikotarpį Dominantas laiko.2. numatytoms sutarties 2–5 punktais. Dominantas visuomet pirmiausia privalo rūpintis Nuolankiosios sveikata ir saugumu. SUTARTIES SUDARYMAS IR GALIOJIMO LAIKAS 10. 13. Nesutarus dėl pratęsimo. ir kad dėl tam tikrų dalykų gali tekti tartis iš naujo. pasirašyti abiejų šalių ir neprieštarauti pagrindinėms sąlygoms. prašyti. ir įsipareigoja besąlygiškai paklusti jos nuostatoms. Paskirtu laiku arba papildomu atskirai sutartu laiku Dominantas gali naudotis Nuolankiosios kūnu kaip tinkamas tiek seksualiniais. nebent yra pažeistos Nuolankiosios teisės. Ši sutartis galioja tris kalendorinius mėnesius nuo sutarties sudarymo datos (toliau – sutarties galiojimo laikas). Tokiomis aplinkybėmis. tačiau tokį reikalavimą Dominantas gali tenkinti arba jo netenkinti savo nuožiūra. leisti ar raginti. apibrėžiamą kaip sutarties sudarymo data. kad Nuolankioji besąlygiškai priklauso jam. gali būti siūlomi nauji jos punktai. galinčio sunkiai sužaloti Nuolankiąją arba keliančio pavojų jos gyvybei. nei tarnystės nuostatose. tiek bet kokiais kitais tikslais. visą sutarties galiojimo laiką privalomų abiem šalims. Tolesnės 15 punkto dalys turi būti skaitomos turint omenyje šią išlygą ir kitas pagrindines sąlygas. ar ši sutartis ir jos sąlygos jas tenkina ir ar tinkamai atsižvelgta į abiejų šalių poreikius. . siekiant tobulinti sutartį. numatytas šios sutarties 2–5 punktais. Abi šalys turi teisę siūlyti šią sutartį pratęsti. Dominantas nesiims ir neleis. keisti jos sąlygas arba joje išdėstytus susitarimus. jie turi būti išdėstyti raštu. arba dalyvautų veiksmuose. Dominantas negali reikalauti. 11. yra nesaugūs. kad gali susidaryti situacijų. Nuolankioji įsipareigoja paskirtu laiku arba sutartu papildomu laiku atvykti į Dominanto nurodytas vietas. Dominantas ir Nuolankioji pasirašo šią sutartį dieną. kad apmokės visas kelionės išlaidas. Nuolankioji taip pat bet kuriuo metu turi teisę reikalauti būti paleista. vienos iš šalių nuomone. Abi šalys pripažįsta. PASIEKIAMUMAS 12. apibrėžtos šios sutarties 2–5 ir 8 punktais. Dėl papildomo laiko šalys turi tartis atskirai ir iš anksto. Visi nauji punktai ir pataisos gali būti priimti tik bendru šalių sutarimu. kad būtų imamasi veiksmo. Sutarta dėl šių tarnystės nuostatų. išvardytos sutarties 2 priede.neprieštaraudama sutikti su jo paskirtomis bet kokios formos ir turinio fizinėmis treniruotėmis. vadovavimu ir drausminėmis priemonėmis. Dominantas užtikrina. kurie. DOMINANTAS 15. neaptartų nei sutarties sąlygose. daryti jai poveikį ir drausminti. 15.1. aiškiai suvokdami sutarties esmę. Sutarties galiojimo laikui pasibaigus šalys turi aptarti. kurias Nuolankioji patirs vykdydama šiuos Dominanto nurodymus. Dominantas pasilieka teisę atleisti Nuolankiąją nuo tarnystės bet kuriuo metu ir nenurodydamas priežasties. TARNYSTĖS NUOSTATOS 15.

išdėstytų šios sutarties 1 priede. Dominantas privalo ją gydyti. Paskirtu laiku arba papildomu atskirai sutartu laiku Dominantas gali kada panorėjęs suvaržyti Nuolankiosios laisvę. jei būtina. Nuolankioji įsipareigoja vartoti oralines kontraceptines priemones nėštumui išvengti ir užtikrina. palaikyti. 15.4. tiek ją drausmindamas.3. 15. Nuolankioji pripažįsta Dominantą savo valdovu ir supranta. Dominantas užtikrina. priklausančio Dominantui. Jei reikia. ypač paskirtu laiku ir papildomu atskirai sutartu laiku. prašyti ar ieškoti medicinos pagalbos ir iškilus sveikatos problemų visada pranešti Dominantui.10. Nuolankioji privalo neprieštaraudama sutikti su. kurio jis neprivalo atskleisti.15. Nuolankioji privalo tarnauti Dominantui taip. ir visuomet kaip įmanydama stengtis Dominantui įtikti. rūpintis jos sveikata ir saugumu. 15. tiek kitu tikslu. uždėti antrankius arba surišti be jokios priežasties ir ilgesniam laikui. kad nei per užsiėmimus. Dominantas gali drausminti Nuolankiąją siekdamas padėti jai iki galo įsisąmoninti savo.14.9. kad užtikrintų saugią bendravimo aplinką. nei per drausminimo procedūras ant Nuolankiosios kūno nebus padaryta ilgai liekančių žymių ir kad ji nepatirs sužeidimų. Dominantas privalo užtikrinti. kad vartos jas taip. kreiptis į medicinos įstaigas.17.15. 15. su kuria visą sutarties galiojimo laiką. 15. būtų stabili ir saugi. sunkiai nesužalotų Nuolankiosios ir kad juos naudojant jokiu būdu nebūtų peržengtos ribos. 15. 15. Dominanto nuomone. 15. išvardytos ir išsamiai aptartos šioje sutartyje. Dominantas gali elgtis kaip tinkamas. NUOLANKIOJI 15.5.18.12. kad dabar yra Dominanto nuosavybė. rimbu. Dominantas turi puoselėti savo sveikatą. Nuolankioji įsipareigoja laikytis taisyklių (toliau – taisyklės).16.13. švarūs ir atitiks higienos reikalavimus. Nuolankioji turi imtis visų priemonių gerai savo sveikatai palaikyti. kaip tinkamai jam tarnauti. kad aplinka. 15. kaip asmens. kurioje Nuolankioji atlieka savo pareigas ir tarnauja Dominantui. Nuolankiajai susirgus arba susižeidus.8. kaip gydytojo paskirta. kad per užsiėmimus ar drausminimo procedūras drausminimo tikslais naudojami įrankiai būtų saugūs. 15. o jei mano esant reikalinga. 15. . 15. Dominantas privalo užtikrinti. Dominantas neturi teisės laikinai perleisti Nuolankiosios kitam Dominantui. tiek siekdamas asmeninio pasitenkinimo. reikalingais drausminamaisiais veiksmais ir niekada nepamiršti savo statuso bei vaidmens Dominanto atžvilgiu. o prireikus kreiptis pagalbos į medicinos darbuotojus. kaip šis reikalauja. mušti plaštaka ar kitaip fiziškai bausti Nuolankiąją. vaidmenį arba užkirsti kelią nepageidaujamam Nuolankiosios elgesiui. 15. 15. kuriuos gydant būtina medicinos pagalba. Dominantas turi pasirūpinti reikiamu Nuolankiosios mokymu ir jai patarti.7.6. Dominantas turi teisę savo nuožiūra plakti rykšte. tačiau turi atsižvelgti į Nuolankiosios sveikatą ir saugumą.11. kad visi per užsiėmimus ir drausminimo tikslais naudojami įrankiai visuomet bus techniškai tvarkingi. Dominantas privalo užtikrinti.

mušimą plaštaka. Dominantas turi nedelsdamas nutraukti veiklą.24. kurios reikalauja Dominantas. Nuolankioji neturi teisės žvelgti Dominantui į akis. protinę. lazda ar mente. išvardytuose sutarties 2 priede. bizūnu. Nuolankioji neturi teisės liesti Dominanto.23. Dominantas ir Nuolankioji supranta. Saugos žodis „raudona“ bus vartojamas norint Dominantą informuoti. Tokiomis aplinkybėmis Nuolankioji turi teisę vartoti saugos žodžius (toliau – saugos žodis (žiai). išsamiai aprašytą sutarties 3 priede. 15. Nuolankioji įsipareigoja nuolankiai. Be Dominanto leidimo Nuolankioji neturi teisės savęs liesti ir lytiškai tenkinti. ir savo pritarimą patvirtino atskirai pasirašydami sutarties 3 priedą. 20. kurią bent viena iš šios sutarties šalių laiko nesaugia. dvasinę ar kitokią kančią. SAUGOS ŽODŽIAI 18. kad Nuolankioji daugiau negali kęsti jokių reikalavimų. SUTARTIES SUDARYMAS 21. Laisva valia pritariame šios sutarties sąlygoms ir patvirtiname tai savo parašais. kęsti plakimą rykšte. 15.20. Mes. įskaitant ir seksualinę. Negavusi atskiro įsakymo. ___________________________ Dominantas Kristianas Grėjus Data ___________________________ Nuolankioji Anastazija Stil Data ______________________ . kuriuos vykdydama ji neišvengiamai patirtų fizinę. 15. Atsižvelgiant į reikalavimų griežtumą gali būti ištariami du saugos žodžiai. kurių nutaria imtis Dominantas.15. perskaitėme ir gerai supratome šios sutarties nuostatas. Nuolankioji visuomet privalo rodyti Dominantui didžiausią pagarbą ir kreiptis į jį tik „Sere“. taip pat visus kitus drausminamuosius veiksmus. kad Nuolankioji artėja prie pakantumo ribos. Saugos žodis „geltona“ vartojamas norint atkreipti Dominanto dėmesį. 15. pasirašiusieji. emocinę. Nuolankioji privalo nesvyruodama ir nesiginčydama sutikti dalyvauti bet kokioje seksualinėje veikloje. „pone Grėjau“ ar kitu Dominanto nurodytu kreipiniu. nieko neklausinėdama ir nesiskųsdama. Išgirdęs šį žodį. 17. tylėti ir elgtis pagarbiai. 19. Būdama su Dominantu.22. taip pat veiksmuose. nebent šis paragintų tai daryti. kad Dominantas gali kelti Nuolankiajai reikalavimų. Nuolankioji įsipareigoja nedalyvauti jokioje veikloje.21. 15.19. VEIKLA 16. Dominantas ir Nuolankioji aptarė veiklą. Nuolankioji turi būti nuleidusi akis.

ir bet kuriuo kitu nurodytu metu. Ji turi suprasti. Miegas Nuolankioji pasirūpins. Dominanto reikalavimu visą sutarties galiojimo laikotarpį Nuolankioji privalės nešioti bet kokius Dominanto nurodytus papuošimus ir būdama Dominanto draugijoje. kokias Dominantas manys esant reikalingas. taip pat visas piktadarybes ir nusižengimus nebūnant su Dominantu. pagamintą iš nurodytų produktų (4 priedas). nerūkys. kad naktį. Ji tai darys noriai ir nesispyriodama. Asmens higiena ir grožis Nuolankioji rūpinsis. o kūno plaukai nuskusti ir (arba) depiliuoti vašku. kurie Dominantui atrodys tinkami ir teikiantys malonumą. išimtis daroma tik vaisiams. kuris per savaitę jo ir Nuolankiosios sutartu laiku ves keturias valandos trukmės treniruotes. kai nuspręs Dominantas. Ji privalės atsakyti už netinkamą elgesį.PIRMASIS PRIEDAS TAISYKLĖS Klusnumas Nuolankioji nedvejodama ir be jokių išlygų nedelsdama vykdys bet kokius Dominanto nurodymus. spręs Dominantas. kad jos elgesys tiesiogiai veikia Dominantą. kuriuos leis Dominantas. išskyrus Dominantą. Maistas Rūpindamasi savo sveikata ir gerove. Asmens saugumas Nuolankioji negers per daug alkoholio. ANTRASIS PRIEDAS Griežtos ribos . ir atliks tokias procedūras. Dominantas drabužiams skirs lėšų. Nuolankioji tarp valgių neužkandžiaus. Nuolankioji lankysis Dominanto išrinktame grožio salone tuomet. Bet kurios iš čia surašytų taisyklių nesilaikymas iš karto užtrauks bausmę. išvardytus skyriuje „Griežtos ribos“ (2 priedas). miegotų bent aštuonias valandas. Nuolankioji visuomet elgsis pagarbiai ir kukliai. Nuolankiajai perkant drabužių. išskyrus veiksmus. o kokia ji bus. nevartos žvalinančių narkotinių medžiagų ir vengs kitų panašių pavojų. Drabužiai Sutarties galiojimo laikotarpiu Nuolankioji vilkės tik tuos drabužius. Asmeninis treneris informuos Dominantą apie Nuolankiosios pažangą. Asmeniniai santykiai Nuolankioji neužmegs lytinių santykių su niekuo. kad nuolat būtų švari. Nuolankioji sutiks su visais seksualiniais veiksmais. Mankšta Dominantas privalės pasamdyti Nuolankiajai asmeninį trenerį. Nuolankioji reguliariai valgys maistą. kurias Nuolankioji turės naudoti minėtu tikslu. ją lydės Dominantas. nebūdama su Dominantu.

Jokių veiksmų su medicininiais ginekologiniais instrumentais. paliksiančių ant kūno odos ilgalaikius pėdsakus. kuriuos atliekant būtų naudojamos adatos ir peiliai arba kurie būtų susiję su badymu ar krauju. Jokių veiksmų. tiek tiesiogine) ar ugnimi. kad jai būtų užrišamos akys? . Jokių veiksmų. susijusių su pirotechnika. susijusių su kvėpavimo sutrikdymu. • rišama prie skėtiklio. kad būtų: • rišamos rankos priekyje. Ar Nuolankioji pritaria: • rišimui virve. • felacijai. Ar Nuolankioji sutinka. • riešai rišami prie kulkšnių. Ar Nuolankioji pritaria: • masturbacijai. • rišimui odiniais diržais. • spermos rijimui. • rišamos kulkšnys. • analiniai kaiščiai. Jokių veiksmų. • antrankių. Jokių veiksmų. Jokių veiksmų. • rišamos alkūnės. kad būtų naudojami: • vibratoriai. t. • kabinama. TREČIASIS PRIEDAS Sąlyginės ribos Šias ribas aptaria ir dėl jų susitaria abi sutarties šalys. kuriems reikalingas tiesioginis kontaktas su elektros srove (tiek kintamąja.Jokių veiksmų. Jokių veiksmų.. grandinių ir pančių naudojimui. Ar Nuolankioji sutinka. Ar Nuolankioji sutinka. tuštinimusi ir jų produktais. • rišami keliai. • rišamos rankos už nugaros. susijusių su šlapinimusi. • rišama prie nejudančių daiktų. susijusių su vaikais ar gyvūnais. • kunilingui. baldų ir t.

Taigi dabar – jos pastabos. O tu? Ir vėl kaip pirštu į akį! Be to. tai yra. be jokios abejonės. man tai patinka. penketas – mažiausią skausmą. Ką gi. Kaip pats puikiai žinai. man dingteli. Tikiuosi. • mušimą mente. kad tik AŠ pažinčiau savo kūniškus geismus ir jų ribas. galiu bet kada nutraukti sutartį. o jei vis dėlto nutiktų. esi vienintelis mano sekso partneris. panele Stil! 4. kad jai būtų užkemšama burna? Kokį skausmo laipsnį Nuolankioji sutinka patirti? Vienetas reiškia didžiausią. 11. . 1–2–3–4–5 Ar Nuolankioji sutinka patirti šias skausmo / bausmės / drausminimo formas: • mušimą delnu. kad šiam tikslui pasiekti man neprireiktų dešimties lapų sutarties! Tad. • mušimą lazda. kodėl visa tai – tik MANO naudai. Jei manau. 8. Ne trys. kai nereikia sukti galvos dėl partnerės seksualinės praeities. 9. Bandomasis laikotarpis – vienas mėnuo. • kitų rūšių skausmą ir jo kėlimo būdus. Esu tikra. Kvaišalų nevartoju. ši sutartis yra TAVO naudai. • genitalijų veržimą (gnybimą). • krūtų spenelių veržimą (gnybimą). • plakimą rykšte. nekaltos mergelės dulkinimui būdingi savi pranašumai. Pataikėte kaip pirštu į akį. kad tai pirmas kartas. Nesuprantu. • karštą vašką. • ledą.Ar Nuolankioji sutinka. • kandžiojimą. man tai nebūtų pirmas kartas. Gerai. taip nenutiks. Tikriausiai nekeliu jokios grėsmės. 2. Besąlygiškai tau paklusti? Noriai ir neprieštaraujant sutikti su bet kokiomis tavo drausminamosiomis priemonėmis? Apie tai dar turime pasikalbėti. man niekada nebuvo perpilta kraujo. kad nesilaikai sutartų ribų.

pastabas. Visas šis poskyris apie drausmingumą. o tu man sakei. Gal pakaktų trijų savaitgalių per mėnesį? Ji turės savo gyvenimą ir.2.14. Nežinau.10. to nedarau. O! Mūsų laukia emocingas pokalbis! Drabužiai – jei tavo pageidaujamus drabužius turiu vilkėti tik būdama su tavimi.5. Lyg kada nors būčiau pripažinusi galimybę būti perleista kam nors kitam! Bet džiaugiuosi. Ką spėsime išmėginti per mėnesį? 12. progų bendrauti su kitais vyrais? Na. kad sutartyje tai aiškiai parašyta. ką reiškia „bet kokiais kitais“. Esu tikra. šiaip ar taip.. Turiu (arba turėsiu) ir savo gyvenimą. 15. tiek bet kokiais kitais tikslais – prašyčiau išsamiau paaiškinti. Drausminimas. o sutartyje vėl įrašytos keturios. Kam reikia tokio punkto? Juk žinai. 15.Tik mėnuo? Jo nepakaks. Sąlyginės ribos . Mėšlas! Skaityk toliau. 15. Gali naudotis mano kūnu kaip tinkamas tiek seksualiniais.19. bizūnu arba patirti kitokias fizines bausmes.21. Nežinau. kad nesi sadistas. skirtas 15. Fiziniai pratimai – buvome susiderėję dėl trijų valandų per savaitę. Žr. Tai nežmoniška.22. 15. ar noriu būti plakama rykšte. Rinkis: arba maisto produktų sąrašas. tikriausiai supras. Kodėl man draudžiama tave liesti? Taisyklės Miegas – sutikčiau su šešiomis valandomis.. Maistas – neketinu valgyti tik į sąrašą įtraukto maisto. Grėjau. Neliesti savęs be tavo leidimo.. Ir dar ta frazė „kitu tikslu“. Taisyklės. ką praranda.. sutinku. Negaliu prisistatyti kiekvieną savaitgalį. Apie jas vėliau. Taškas.. arba aš. Neturiu teisės žiūrėti tau į akis? Kodėl? 15. kad tai būtų sutarties 2–5 punktų pažeidimas. 15.. 15. 15.5. kad.24. ar sutikti.

gegužės 24 d. bet pirmiausia jai reikia išsimiegoti. Kodėl dar nemiegate? Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Po kelių minučių į mano elektroninio pašto dėžutę atkeliauja jos laiškas. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Naktinėjanti Data: 2011 m. palengva blėsta. Ji tikrai susidomėjo. 00:07 Gavėjas: Anastazija Stil Panele Stil. tad trečiadienį turėsime daug ką aptarti. Rodos. Ką reiškia būti kabinamai? Genitalijų veržimas (gnybimas) – turbūt juokauji? Ar galėtum būti toks malonus ir pranešti man apie trečiadienio planus? Tą dieną dirbu iki penktos valandos. gegužės 24 d. Netikrumas. jūsų pastabų sąrašas netrumpas. į šį sandorį ji žiūri rimtai. 00:10 Gavėjas: Kristianas Grėjus Sere. kaip tik rašant šias pastabas mano dėmesį išblaškė ir ant lovos parvertė pro šalį traukiantis kontrolės maniakas. kad tarp mudviejų užsimegs santykiai.Ar galime kiekvieną iš jų aptarti atskirai? Jokio rankos kišimo. kurį jaučiau išeidamas iš jos namų. Sužibo viltis. Panelė Stil pasistengė ir išnagrinėjo sutartį atidžiau už kitas moteris. Labanakt Ana Perskaičius jos atsakymą. su kuriomis anksčiau derinau jos sąlygas. Labos nakties Ana . jei prisimenate. man labai palengvėja. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Pastabos Data: 2011 m.

Turiu jai priminti. 00:12 Gavėjas: Anastazija Stil EIK MIEGOTI. atidžiai perskaitęs pastabas. Ar neketini padėti mudviem su Ana kraustytis? Kavanag žodžiai man primena. pavadintą „Pastabos“.Perskaitęs jį. Po pusvalandžio liaujuosi. ANASTAZIJA.) . Netrukus mane pagauna įkvėpimas. kaip jaučiuosi. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius ir kontrolės maniakas Kelias minutes palaukęs ir įsitikinęs. -i. Nenoriu būti neteisingai suprastas. gegužės 24 d. (bdv. Privalau pakeisti jos lūkesčius ir pamėginti tinkamai paaiškinti. kokia ji buvo šį vakarą. Negaliu susikaupti: vis galvoju apie Aną. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Liaukis naktinėjusi Data: 2011 m. Įsitaisęs lovoje paimu knygą ir pradedu skaityti. bet šiai merginai reikia išsimiegoti. Atsivertęs nešiojamąjį kompiuterį. kokie nepagrįsti lūkesčiai puoselėjami. garsiai nusijuokiu ir.. kad ji.. Grėjau. nuėjo gulti. Dėl viso pikto – jei ji vis dėlto atsakytų – pasiimu ir nešiojamąjį kompiuterį. patraukiu į savo miegamąjį. gegužės 24 d. norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į žodžio „nuolankus“ reikšmę. 01:27 Gavėjas: Anastazija Stil Miela panele Stil. Bendraujant raštu ji daug įžūlesnė ir turi puikų humoro jausmą. nuolankus. suirztu. ir apie jos elektroninį laišką. dar kartą perskaitau jos laišką. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Jūsų pastabos Data: 2011 m. paveikta didžiųjų raidžių. kokių mudviejų santykių tikiuosi. Nuklydau pernelyg toli nuo savo tikslo. O gal galėčiau padėti joms kraustytis? Ne. Tuoj pat liaukis. apie tai.

vangus. Jis didesnis už mane. ir dar. bet dar tik 7. Grėjau. . Kilmė: 1580–1590 m. nesipriešinantis (-i) arba kukliai vykdantis (-i) nurodymus: nuolankūs vergai. nuolaidus. Viskas. spoksantį į mane iš veidrodžio. linkęs (-usi) arba pasiruošęs (-usi) paklusti. kad einame tinkamu keliu. pasyvus. O aš – ne. bus neįmanoma prognozuoti nei šios FREDIS SAKO. romus. Ir nesiliauja šnekėjęs. mano laiškas ją pralinksmins. Visą laiką kalba su mamyte ir tėčiu. pasitikrinu elektroninį paštą. Jis žino. Vos tik sugniaužiu kumštį. užmiegu ir netrukus imu sapnuoti. kantrus. Šypsosi. Rėkia. Gal ir ankstoka. Prašyčiau to nepamiršti per mūsų susitikimą trečiadienį. Jis mano brolis. – taip per vaizdo konferenciją praneša man Rosa. Bet Leliotas daugiau niekada neklausia manęs. lengvai pasiduodantis. Sinonimai: 1. 2. sprunka. Besiskusdamas piktai dėbteliu į bjaurų tipą pilkomis akimis.30. Puolu jį ir smogiu į veidą. kad esu pabaisa. kodėl nekalbu. Atsikvošėk. Jis verkia. tačiau svarbiausia. Leliotas manęs bijo. Dažnai. be to. kad suprastų. nepaklusnus. – Vakar gilinausi į schemas. Niekada neverkiu. Bausdama liepia sėdėti ant žemutinės laiptų pakopos. maištingas. pavergtas. Jo vardas – Leliotas. lankstus. prieš eidamas praustis. – Gal tu kvailas?“ Leliotas kalba ir kalba. KITĄ RYTĄ PABĖGIOJU. grįžtu į viešbutį ir. susitaikęs. manęs laukia dalykiniai pusryčiai. ką norėjau pasakyti. Ir dar kartą. Taip pagalvojęs. bet nesu tikras. Tikiuosi. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Štai taip. Bent šiandien ją pamiršk. Susiimk. kad Barnis tikriausiai jau po poros dienų turės planšetinio kompiuterio prototipą. Mamytė ant manęs pyksta. 2. sukalbamas.1. Jei mums pasiseks. Antonimai: 1. Nuo panelės Stil laiško nėra. Ilgai ten sėdžiu. Turiu darbo. išjungiu naktinę lempą. Jis juokiasi. „Kodėl nešneki? – nesiliauja klausinėjęs Leliotas. paženklintas nuolankumo arba jį nurodantis: nuolankus atsakymas. Jos man padarė įspūdį.

– Manau. Bet Rosa mano. Vudsas turėjo pakankamai laiko įmonei ant kojų pastatyti. gerokai sutrinka.technologijos tolesnės raidos. nei jo poveikio besivystančioms šalims. Pakviesiu jį. – Kaipgi pamirši. derėtų viską kruopščiai suplanuoti. . kad šis žmogus yra kvailys – mėgsta pasirodyti. sprendžiant iš žvilgsnio. turėtume atleisti darbuotojus. – Kas jus ten laiko? Dėbtelėjusi į vaizdo kamerą. – atitokusi ir plačiai šypsodamasi sako ji. – Nepamirškite ir vietinės rinkos. Markas Inglisas – mano Įmonių jungimosi ir įsigijimo padalinio vadovas. – Ar Markas žino? Prunkšteliu. kas vyksta. o trečia vegetuoja. kad Markas apskaičiuotų įmonės likvidavimo išlaidas. o geba ne kažin ką. norėčiau. Jei apsispręstume eiti šiuo keliu. tikiuosi. kad Lukasui reikia laiko. kad reikia paimti šios įmonės apyvartines lėšas. Kaip įmanydamas slepiu šypseną. ar ilgai dar būsite Portlande? – akivaizdžiai suirzusi klausia Rosa. – Jis turi pasitraukti. Šiai įmonei vadovauja Lukasas Vudsas. Tai asmeniška. jis apkiauto ir pradangino tarp skaidulinės optikos gamintojų įmonės turėtą lyderės poziciją. – Gal dabar galėtume pakalbėti apie Vudsą? Pernai įsigijome tris įvairią techniką gaminančias įmones. nors iš pradžių Markas žadėjo jai rožinę ateitį. ilgainiui paaiškėjo. – Ne. – Jungimasis. – Markas nori prisidėti prie šios pokalbio dalies.. Jis tik nenori pripažinti tiesos. jei norime likviduoti ir iš naujo įkurti įmonę. o mums. Dvi iš jų sparčiai auga lenkdamos visus keliamus veiklos tikslus. Nuojauta man kužda. – Ir aš tikiuosi. Pinigai apsuko jam galvą. – A.. o tai nemažai kainuotų. – Kristianai. jums pasiseks. o jos technologijų skyrių prijungti prie Grėjaus įmonių holdingo. atleisti Vudsą. – įsiterpia ji. Taip. ji įsistebeilija į monitorių tarsi mėgindama iš mano veido išraiškos susigaudyti. – Ką gi. – Rosa akimirksniu nuščiūva ir. be to. – prisipažįstu atsakydamas jai šypsena. – taktiškai sakau. Čia kitoks jungimasis.

kur turiu papietauti su jo rektoriumi. Ko norėjai? Viešpatie. brangusis. – Sveikas. – paaiškina ji. sere. gerai. darbo dieną ji niekada neskambina. Kol važiuojame ilgu universiteto keliu.į Vašingtono valstybinį universitetą Vankuveryje. Man dar teks pasistengti pateisinti ir motinos lūkesčius. atsakingu už ekonominę plėtrą. Teiloras atidaro mašinos dureles.. pokalbį baigiu. mielasis. kad man praneštų. o tavo tėvas bus išvykęs į konferenciją. Vien pagalvojęs apie ją. pone Grėjau. – Mija grįžta namo savaite anksčiau. o jos balsas kupinas vilties. Sudie. tikriausiai tūno bibliotekoje ir kremta klasikinius romanus. – priduria Greisė. kol ji užduos daugiau neparankių klausimų. Ir perduok Anai mano linkėjimus.. gal pamatysiu panelę Stil. – Jau turiu eiti. įsitaisiusią nuošaliame kamputyje su knyga. – Ačiū. kad ją pasitikčiau? – Ar galėtum? – Žinoma. verslo reikalais.. Mūsų automobiliui sustojus prie universiteto administracinio pastato. Į paskutinį mano laišką ji neatsakė. Nelaukdamas. 12.30 TEILORAS NUVEŽA MANE . šeštadienį. jos niekur nėra. Prakeikimas. Tai Greisė. kada tiksliai atskris. – O kaip laikosi Anastazija? Na štai! – Kiek žinau. Tikriausiai atsakys po pietų. kad esu su Ana. Greise. nusiraminu. Tik. nesusilaikau ir imu dairytis į studentus. Tą dieną aš budžiu. – Tavo sekretorė sakė.. mama. – Ar rytoj pavyks susitikti su dukterimi. bet juk dirbo. – Mama. – Nori. – Taip. Ji mano. Teilorai? – Taip. – Taip.. Kaip sekasi? – Neblogai. suskamba mano mobilusis. Paprašyk. Aplinkotyros fakulteto dekanu ir prodekanu. Deja.. – Trečią valandą turėčiau būti laisvas. kurioje bus aptariami teisiniai filantropijos ir paramos aspektai. kad esi Portlande. Kaip tik atvykau į susitikimą.

. Norėčiau pagarbiai priminti.. O jūsų pastabos? Data: 2011 m. Nusivelku kostiumą. per pietus buvo akimirkų. – sako jis. mudviejų susitikimas vis dėlto įvyks. Ką gi. Rodos.. ŠIANDIEN PAVYKO NEGALVOTI Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Mano pastabos. gegužės 24 d. kad iki mūsų susitikimo apmąstysite jo reikšmę? kompromisas (dktv.Jo veide atsispindi jaudulys ir tėviškas pasididžiavimas. Ar galėčiau pasiūlyti savo žodį ir tikėtis. 2. Ana Kokia staigmena. gegužės 24 d. Ši moteris žodžio kišenėje neieško. Žengdamas prie durų išgirstu dzingtelėjimą. apie Anastaziją Stil kiekviename žingsnyje. Sere. – Atvažiuosiu trečią. apsimaunu treningo kelnes ir susiruošiu eiti į viešbučio sporto salę. kas nors tarpinis tarp skirtingų dalykų: Nevienodo aukščio plokštumose įrengtas būstas yra kompromisas tarp vienaaukščio ir daugiaaukščio namų. 3. prašyčiau atkreipti dėmesį į kilmės laikotarpį – 1580–1590 m. Kaip ji jį pavadino? Raudonuoju kančių kambariu? Šypsodamasis palinguoju galvą ir pasitikrinu elektroninį paštą. kai susigriebdavau įsivaizduojantis mudu žaidimų kambaryje. koks provokuojantis panelės Stil laiškas. Tiesa. Žengiu į universiteto administracinį pastatą. ir abiem pusėms keičiant reikalavimus. vidurys... 18:29 Gavėjas: Kristianas Grėjus Sere. bet. – Puiku. bet kol kas šiandien neatsiuntė man nė vieno. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: O mano pastabos? Data: 2011 m. abipusėmis nuolaidomis paremtas skirtumų panaikinimas.) 1. kad dabar 2011 m. principus ir pan. 18:32 Gavėjas: Anastazija Stil . susitarimas. tokio susitarimo rezultatas. man labai palengvėjo. Tai ji. pietūs užtruks. pasiektas derinant vienas kitam prieštaraujančius ar priešingus tikslus. Taigi praėjo daug laiko..

Šį kartą skambina Eliotas. 18:43 Gavėjas: Anastazija Stil . 18:40 Gavėjas: Kristianas Grėjus Sere. gavau dar vieną laišką. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Užsispyrusios jaunos moterys Data: 2011 m. Suirzęs atsidūstu.. Eliotai. atvažiuosiu į namus jūsų paimti. – Dėl kokio kraustymosi? – Keitė su Ana kraustosi ir joms reikia padėti.. ne – tai ne.. brol. Galiu vairuoti. gegužės 24 d. kaip jums su Ana sekėsi. – Lik sveikas.. aš turiu automobilį. – Sveikas. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: 2011 – moterys gali vairuoti Data: 2011 m..? Ana Kaip mane tai erzina. panele Stil. gegužės 24 d. puikiai suformuluota pastaba. šikniau. Mama šįryt man skambino. Turiu oro uoste pasitikti Miją. Rytoj 19 val. – Ką? O mama arba tėtis negali jos pasitikti? – Ne. Spustelėdamas mygtuką pokalbį baigiu. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Vėl suskamba mano mobilusis. kaip visuomet.. – Na. Nedelsdamas atsakau. Pageidaučiau susitikti su jumis kur nors kitur. Kur galėtume susitikti? Gal jūsų viešbutyje 19 val. Tai ne jo reikalas. – Negaliu padėti. be to. Keitė prašė patampyti tau nervus dėl kraustymosi. Koks jis šiurkštus.Taikli ir. bjaurybė.. Ar judu pasi. Taip ir nepapasakojai..

sutinku. Lauksiu jūsų Marmuriniame bare. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Nesukalbami vyrai Data: 2011 m. norėčiau atvažiuoti pati. ką jums liepsiu? Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Ji atsako ne iš karto ir toks elgesys man labai gadina nuotaiką. 01:27 mano siųstame elektroniniame laiške. Turėdamas tai omenyje. . 18:49 Gavėjas: Kristianas Grėjus Pone Grėjau... Prašau. Ana Nesukalbamas? Aš? Velnias. esančio 2011 m. šitoks kaprizingas jos elgesys netrukus bus praeity. gegužės 24 d. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Suirzę vyrai Data: 2011 m. gegužės 24 d. Jei mūsų susitikimas klostysis taip. kaip planuoju. 18:52 Gavėjas: Anastazija Stil Gerai..Miela panele Stil. gegužės 24 d. 18:55 Gavėjas: Kristianas Grėjus Ačiū. gegužės 24 d.. norėčiau dar kartą atkreipti jūsų dėmesį į reikšmę žodžio. Ar apskritai manote. Pas mane viešbutyje 19 val. kad kada nors galėsite daryti tai. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Nuolaidesni vyrai Data: 2011 m.

. Jau kur kas geresnės nuotaikos traukiu į sporto salę. Nepaisydamas. kaip dėl to jaučiuosi. Ji atsiuntė man bučinį. parašau jai „prašom“...Ana x Aš apdovanotas bučiniu.

– priduriu ir neskubėdamas atidžiai ją UŽSISAKIAU TAURĘ „SANCERRE“ VYNO . tad ir dabar vis žvilgčioju į rankinį laikrodį. staiga išdžiūsta burna. lyg būčiau atėjęs į pirmą pasimatymą. ji kvepia dieviškai. ji nevėluos. Tikiuosi. Ak. Visą dieną sėdėjau. – sakau padavėjui ir atsisėdu prie stalelio priešais Aną. o nuo Anastazijos Stil valios. jei galima. Paėmęs už rankos. ir. su kuriuo visą dieną galynėjausi. Tai bent. Šios akimirkos laukiau visą dieną. TREČIADIENIS ir atsistoju prie baro. kuo šiandien užsiėmiau. – sušnabždu ir pabučiuoju į skruostą.. – net bėgiojimas (bėgiojau du kartus) ir greita mankšta viešbučio sporto salėje. o kitoje jie nubraukti ir susegti. Jei dar pridėtume auskarus su deimantų akutėmis. nupirkau vieną įmonę ir atleidau tris žmones. jos apranga būtų tobula. kokį geri tu. Pritariu. Tai priklauso ne nuo mano. kad būtų geriau matyti daili jos skruosto linija ir gražus pažiūrėti lieso kaklo linkis. Noriu. Mano žvilgsnis nukrypsta į baro duris ir. – Tokio paties. – Nuostabiai atrodai. Bet niekas. reikės jai tokius nupirkti. niekad nesibaigsiančiuose susitikimuose. Žengiu jos pasitikti. – Kokio gėrimo norėtum? Iškalbingai šyptelėjusi. Jaučiuosi. – nepadėjo atsikratyti nerimo... Atrodo nuostabiai: vienoje pusėje švelniai banguoti plaukai krenta ant peties ir siekia krūtį. – Suknelė. nuo pašalinių akių sienelėmis atitverto stalelio. išryškinančią liauną ir kerinčią jos figūrą. – Dar vieną taurę „Sancerre“. kad ji taptų mano nuolankiąja. veduosi ją prie atskiro. – Čia puikus vyno rūsys.. Ana stovi ant slenksčio ir aš tik per porą sekundžių suvokiu. Dar niekada nesu kvietęs vakarieniauti būsimos nuolankiosios. kad tai tikrai ji.2011-ŲJŲ GEGUŽĖS 25-OJI. tam tikra prasme taip ir yra. ji atsisėda. ji greitai mokosi. Tada užsimerkiu ir mėgaudamasis įkvepiu jos aromato. rodės. panele Stil. Ji avi aukštakulnius ir vilki prigludusią tamsiai violetinę suknelę.

. – Juk suprantate. – Taip. Kukliai pasidažiusi ir vilkinti tinkamus drabužius. . kad nervinuosi ir aš. kaip ji stačia galva įvirto į mano darbo kabinetą ir kaip pagalvojau. panele Stil. – Na. Dabar to kasdieniškumo nelikę nė lašo. pone Grėjau? – Taip. galėjau pirmiausia paklausti. Slėpdama šypseną ji papučia lūpas. kelis kartus sumirksi. ir pati supratai. Ak. Taip. kaip tvarkysime šį reikalą? Vieną po kitos aptarsime visas mano pastabas? – pasiteirauja.. kokia aštrialiežuvė! Leisk jai dar truputį pasinervinti. Grėjau. akys patamsėja. – Ar apskritai ketinote kada nors man tai pasakyti? Ką?! Man net nešovė į galvą.. – atšauna ji. – Šaipotės iš manęs. Ji išpučia akis. Staiga prisimenu. kad ji atrodo visiškai kasdieniškai. įsikišu į burną alyvuogę ir lyžteliu smilių. kitoje – alyvuogės. tarsi man ant kaklo būtų išaugusios trys galvos. kad turėčiau. be to. Taigi. – sakau kiek galėdamas abejingiau. Ana atsitiesia – tai ženklas. – Jūs nekantri kaip visada. kaip ir aną sykį. panele Stil. Nenuleisdamas nuo Anos akių. kad yra dalykiškai nusiteikusi. kai pirmą kartą ėmė iš manęs interviu. Padavėjas atneša Anai vyno ir ant stalo tarp mudviejų padeda dvi lėkšteles: vienoje įvairių rūšių riešutai. Ne per ryškiai. mažyte. Tik žmogus.. Ji atsimerkia plačiau. ką manote apie šiandienos orą. Ana šiek tiek pasidažiusi. – Taigi. oro sąlygos šiandien visiškai niekuo nesiskyrė nuo įprastų. Pasilenkiu į priekį ir geraširdiškai šnipšteliu. kad ši sutartis neturi jokios juridinės galios? – Kuo puikiausiai. – Nerviniesi? – klausiu. panele Stil. – Manau..nužvelgiu.. Grėjau. Sėdėdama Ana neramiai pasimuisto. ir aš tik žmogus. ji atrodo kaip deivė.

kad manimi pasitikėtum. tikrai negalime pasirašyti jokios sutarties. leidžiančių tau pasitraukti. kad ji suprastų: šios sutarties pagrindas – ne įstatymai. taip pat iš esmės suprato. Pasitiki manimi ar ne? Be to. Anastazija. nekantraudamas viską paaiškinti: – Tokie santykiai grindžiami sąžiningu elgesiu ir tarpusavio pasitikėjimu. Jei pasirašysi. Kodėl ji staiga nukrypo nuo temos? – Kodėl? – Nes jos visos buvo jau patyrusios nuolankiosios. o aš prabylu vėl. kiek toli galiu su tavimi eiti ir kaip toli galiu tave vestis. Oho! – Apie mane nesi labai geros nuomonės. o paskui vis dėlto nuspręsi. tampyčiau tave po teismus? Kuo ji mane laiko? Ana mąsliai veria mane mėlynų. o paskui apsimesčiau. kurį noriu su tavimi sudaryti ir kuriame aiškiai išdėstyta. ką pasakiau. kad nesupranti. ar ne. na. ar ta sutartis turi teisinę galią. Su jomis belikdavo .. jei nepasitiki taip.. Ji gurkšteli vyno.. kad esi mano rankose. – Ar panašiai klostėsi pokalbiai ir su. – Taigi klausimas visai paprastas. kad versčiau tave daryti tai. Jei sutartis tau nepatinka. jei negali būti su manimi sąžininga.. tiesa? – Na. nes pasirašei teisinę galią turintį dokumentą. Ana.. Nuo įtampos net pajuntu skrandžio spazmą. jei jos nuomonė apie mane tokia prasta. Noriu. ko norėčiau iš tavęs ir ko tu gali iš manęs tikėtis. kad jei pabėgtum. Net jei ta sutartis turėtų juridinę galią. ko nori iš santykių su manimi. kad sutartis tavęs netenkina. ko nenori. nepasirašyk jos. visai nesvarbu. Mąstydama apie tai. tiesa? – Neatsakei į mano klausimą.– Juk nemanai.. kokį poveikį tau darau.. negi manai. o pasitikėjimas. tiesą sakant. ji pirštais pasitrina smakrą.. ko tikiuosi aš. Turiu pasistengti. – Anastazija. Jei manimi nepasitiki. joje yra pakankamai punktų. Jos žinojo. tikrai negalime leistis į tokius santykius. Tai tik susitarimas. kitomis penkiolika? – Ne. gilių kaip jūra akių žvilgsniu. manau.

užsakiau atskirą valgomąjį kambarį. Ana staiga atšalo. Toliau nuo pašalinių akių. – ištaria Ana. – Tai kaip jų rasdavai? Ji smalsi kaip visada. Anastazija. bus geriau. – liepiu. Prakeikimas. Ji keistai nužvelgia alyvuoges. Ji suraukia antakius. – Ar tu alkana? – klausiu. – Turi valgyti. ką atsakyti. Ji paima taurę ir paduoda man ranką.. – Ne. – šiek tiek irzlokai atsakau. Kūną kaustanti įtampa staiga išnyksta kaip mago pradangintas triušis. stipriai sučiaupia lūpas. – Manau. Mėginu valdytis. nežino. ji tikrai nesutiks. Ji sutrinka. jei liksime viešumoje. – Tikiuosi. .aptarti sąlygines ribas ir panašias smulkmenas. ištiesiu ranką. – Tikiesi taip apsisaugoti? – klausiu kimiu balsu. neutralioje teritorijoje. – Eime.. – Ne. Kaip ir spėjau. – Ar tiesiog užsukdavai į parduotuvę? Į kokį nors „Nuolankiųjų rojų“? Ji kilsteli antakį ir aš garsiai nusijuokiu. panelė Stil praktiška ir atsargi. Išvaduok merginą iš šitų kančių. – Ne visai. Grėjau. Kur tau labiau patiktų? Ne. Ar Ana duos man savąją? Ji pažvelgia man į veidą. – Nori apie tai kalbėtis? O gal vis dėlto pereisime prie rimtesnių dalykų? Kad ir prie vadinamųjų tavo pastabų. Kai pastarąjį kartą apie ją užsiminiau. nesileisti supykdomas jos prisipažinimo. – Pasiimk vyną. paskui į ranką. – Ar šiandien ko nors valgei? Ji dvejoja. Pakilęs nuo stalelio. bet aš nenoriu vėl šnekėtis apie Eleną. Galime pavalgyti čia arba mano apartamentuose.

. – Antras punktas. kur mes sustojome? – Sustojome vos pradėję aptarinėti sutarties esmę... – Malonu girdėti. grįžtu prie reikalo – Anos pastabų. Tiesą sakant. gražiai sudėtas vyrukas per daug atvirai reiškia simpatiją mano kompanionei. – geranoriškai trukteliu ją per dantį. Turiu žiūrėti. – Valgį jau užsakiau. Visa – mūsų abiejų gerovei. Na. Ji išgeria dar gurkšnelį vyno. kas pusę metų. Nieko panašaus anksčiau nesu patyręs ir. primygtinai reikalauju. kad gali būti sukalbama. Tikiuosi. Vyresnis padavėjas padeda Anai atsisėsti prie stalo ir pakloja jai ant kelių servetėlę. vieno iš šiandien mano atleistų žmonių kvaišalų vartojimo testas buvo teigiamas. Ji vėl atsitiesia. kad nesusijuokčiau. Jo akys krypsta vien į panelę Stil. – jaudindamasi sako Ana. tad grėsmingai į jį dėbteliu ir leidžiu suprasti. be to. Tikriausiai taip ji save drąsina. neprieštarausi. mat šiandien ji vairuoja. Nuvijęs šią mintį. kad nešdintųsi iš šio prabangaus kambario. Galėtų nakvoti ir čia. – grakščiai linktelėdama sako ji. Ana akivaizdžiai priblokšta. bet paskui gurkšteli vyno ir netrukus jos skruostai įrausta. – Ne. Laikausi griežtos narkotikų netoleruojančios politikos ir savo darbuotojų atžvilgiu. man tai nepatinka.. – Taigi. kiek Ana išgers. viskas gerai.Mums einant iš baro. Kvaišalų niekada nevartojau. o vienas išvaizdus. . esu labai prieš juos nusiteikęs. Pritariu. – Mano lytinė sveikata. visoms buvusioms mano partnerėms buvo atlikti kraujo tyrimai. o aš taip pat reguliariai. kad kai kurie iš jų – išrinkti atsitiktinai ir iš anksto neįspėti – atliktų kvaišalų vartojimo testus. Užlipame nedideliais laiptais ir viešbučio administratoriaus siųstas uniformą vilkintis jaunas patarnautojas palydi mudu į užsakytą valgomąjį. o aš galėčiau išlaisvinti ją iš šios nuostabios suknelės. akivaizdžiai laukdama žvilgteli. Iš vidinės švarko kišenės išsitraukiu atspausdintą jos laišką. tyriausi. atkreipiu dėmesį į kelių svečių susižavėjimo kupinus žvilgsnius. bet aš neleisdamas jai atsikvėpti priduriu: – Man niekada nebuvo perpilta kraujo. ir man tenka susiimti. Visi pastaruoju metu daryti mano kraujo tyrimai yra geri. ar nesergu tavo minėtomis ligomis. Tiesą sakant. Ar atsakiau į tavo klausimą? Ji linkteli. Reikės perrašyti. regis.

Tau tereikia apžioti ir nuryti. Pagalvoju.. Visuomet stengiuosi atskirti darbo reikalus nuo asmeninio gyvenimo. – Hm. Kaip įmanydamas stengiuosi negalvoti apie ją. atlošia galvą ir plačiai išsižioja. tai viena iš mano auksinių taisyklių. kaip puikiai Anai sekasi ryti. – netvirtai. Ji. lyg gavusi komandą. tačiau tuoj pat atmetu šią mintį kaip visiškai absurdišką. ar austrių užsakiau tyčia. kad jos laikomos afrodiziaku. Po velnių. kad mano tarpkojis akmenėja. . – Na. – Ji žvelgia į mane tarsi užburta ir aš nusišypsau. gal mums reikėjo susitikti mano biure. Manau. – Vadinasi.. kurios vengia iššūkių. – Gera mergaitė. Jokių antrų kartų. – Tikiuosi. – padavėjui išėjus. Tik kvailiai painioja darbą ir malonumus. dantimis liečiančią labiausiai branginamą mano kūno organą. Žinok tai. sugebėsi. bet. Ne. turėdamas omenyje.. įsistebeiliju jai į burną. – Nesu jų ragavusi. Dabar tais dantimis ji prikanda apatinę lūpą ir palieka joje žymes.. kad jos tiesiog buvo valgiaraščio pradžioje. ji pasiima austrę. – Gerai. Ištiesusi ranką. o vienintelė išimtis – santykiai su Elena. – su linksma pašaipa sako Ana. – Paimsiu dar vieną. Aš tavęs nelaikysiu. kelio atgal nebus. mėgsti austres.. kad Ana ne iš tų. Prisiminęs. – Šit kaip? Ką gi. Nustebinu ją atsakydamas. Anastazija. nekramtyk.. išspaudžia citrinos sulčių. Anastazija. kaip? – šiek tiek prikimęs klausiu. rodos. kaip gardu. Nešinas užkandžiais. Kai įsikiša austrę į burną. nurausta. Nuo šio vaizdo mano kūnas įsitempia ir aš neramiai pasimuistau. – paraginu žinodamas. Gali bet kada pasitraukti. grįžta padavėjas ir mudviejų pokalbis nutrūksta. Niekada. pasiteirauju Anos. abejodama sako ji.. pajuntu. o aš išspaudžiu ant austrės citrinos sulčių ir įsikišu ją į burną.– Toliau einančią tavo pastabą jau pakomentavau. kramtyti nereikia? – Ne.. Jūros skonis. juk ji ir padėjo man pradėti savo verslą. – Valgyk. Bet jei pasitrauksi. Ji pasiteirauja.

ką ji ketina atsakyti. Tai žaidimas su virvėmis. kad galėčiau taip padaryti? Peržengti kurią nors tavo galimybių ribą? – Sakei. kad mane užgausi. – Kaip ją sužeidei? – Pririšau prie žaidimų kambario lubų ir pakabinau. noriu. kad tai pabaiga. – tyliai sako ji. Devintas punktas. – Man reikia. kad paklustum. kiaurai matančias tamsią mano sielą. – Man tai svarbu. Gali įtraukti šį veiksmą į priedą „Griežtos ribos“. Ji priblokšta kilsteli ranką. o ne trys – per trumpas laikas. rodos. Anastazija. Taip. Viena iš virvių buvo per daug įtempta. Mėšlas. Gali būti. Grėjau. mielai tuoj pat tave išdulkinčiau. Bet tai buvo labai seniai. – Daugiau man nereikia žinoti. Jai to per daug. Taip. Apie kabinimą – tam ir yra sąsagos žaidimų kambario lubose. – Tikrai manai. Žaidimas dar nebaigtas. – Tad kur mes sustojome? – grįžtu prie jos laiško ir sutelkiu dėmesį į svarbiausias pastabas. kad toks tavo vaidmuo. Tiesa. – Vienuoliktas punktas. Valdykis. – Taip. Grėjau. tai vienas iš tavo klausimų. ar sugebėsi? Ana pakelia į mane akis. tarsi maldaudama mane liautis kalbėjus. Įsivaizduok. – Gerai. Turiu būti tikras.– Su tavimi afrodiziako man nereikia. Kaip manai. Dabar mano eilė lengviau atsidusti. – Kaip užgausiu? – Fiziškai. ir aš nenumanau. kad taip elgtumeisi. Dabar terminas. – Bet aš nerimauju. Vadinasi. nori mane pakabinti? – klausia. – Besąlygiškai man paklusti. – Galėčiau pamėginti. kad ji saugi ir kad dėl manęs padarys bet ką. – Jei tikrai to nenori – ne. Toliau. kad esi sužeidęs merginą. . – Grįžkime prie klusnumo. – Gerai. tiesa. juolab jei kiekvieną mėnesį vieną savaitgalį nori praleisti ne su manimi. Grįžk prie derybų. – Vienas mėnuo. – linkteli ji ir su palengvėjimu atsidūsta.

O „bet kokiu kitu tikslu“ taip pat turi padėti tau atrasti tinkamą požiūrį. ir aš tai padarysiu. Jie turi padėti tau išsiugdyti teisingą mąstymą ir suprasti mano elgesio ištakas. nes viską sumausi. Gerai. – Gal norėtum dar vyno? – Aš prie vairo. Jei paaiškės. Grėjau. Dabar toliau. Be to. kad taip. Bet žinau. – Ar tu vis dar su manimi? – švelniai klausiu. kad žinotum: kai peržengsi mano namų slenkstį kaip nuolankioji. – Tai gal vandens? Ji linkteli. iš esmės atitinkantys klusnumo principą. noriu. Krušiu tave kada panorėjęs. Gal pavyktų pasiekti kompromisą. Drausminsiu tave. Aną reikia mokyti. kad gali nukraustyti stalą. Noriu. Štai kodėl turi manimi pasitikėti. Iš pradžių neskubėsime ir aš tau padėsiu. galėsi bet kada juos nutraukti. kad turi pritarti viskam. kaip panorėjęs ir kur panorėjęs. Ana atremia nugarą į kėdės atlošą – man rodos. – Naudotis tavo kūnu kaip tinkamam – tik tokie žodžiai. – pagaliau visiškai rimtai sako. Nebloga kalba. kad Ana svarsto pasiūlymą. kad pasitikėjimą turiu užsitarnauti. tai reiškia. Geras atsakymas. nė dienos negaliu be jos ištverti. Į kambarį įtykina padavėjas ir aš jam linkteliu leisdamas suprasti.Per tokį trumpą laiką netoli spėsime nueiti. kad tokie santykiai ne tau. – Sutinku. Taip jai ir pasakau. Taip. be to. Ar ji sutinka? Laikau. o aš už tai gaučiau vieną naktį vidury savaitės? Matau. ką darysiu. . – Tris mėnesius? – pakartoja Ana. bet žinau. Mokysiu tave man įtikti. kad manimi pasitikėtum. – Ir labai prašau – pamėginkime bent tris mėnesius. darysiu su tavimi ką panorėjęs. kurį ji siūlė anksčiau? – O jei turėtum vieną laisvą savaitgalio dieną per mėnesį. Sukursime kelis veiksmų planus. ji sukrėsta. kad niekada to nedarei. Turėsi noriai su tuo sutikti.

Galiu tau parodyti. kokios negalėtum ištverti. aptarkime jas. vienos be kitos nebūna. – jam dedant lėkštes ant stalo. Ji paragauja patiekalo. – sušnabždu. tačiau tai ir turėjau omenyje kalbėdamas apie pasitikėjimą. visa kita – tik smulkmenos. panele Stil. Malonumas ir kančia – dvi tos pačios monetos pusės. Susikaupk. – Svarbiausia ir vėl yra pasitikėti. Juodoji menkė atrodo tikrai viliojamai. Nešinas mūsų lėkštėmis. Taikli pastaba. Nešinas pirmuoju patiekalu. bet ne tokią. Pagaliau Ana valgo! – Taisyklės. Grėjau. – Tu labai tyli. laikas pereiti prie kitos temos jos pastabų sąraše: penkioliktas punktas. kad visiškai išmuša mane iš vėžių. grįžta padavėjas. kokia maloni gali būti kančia. Giliai atsidūstu. – Gerai. – atšauna Ana. Dėl maisto gali žlugti visa sutartis? – Taip. Jaučiuosi pakylėtas. jei taip. Ir vėl. Šis atsakymas toks netikėtas. – pastaruosius žodžius pabrėžiu kaip įmanydamas. Ji ištarė vos kelis žodžius. – Užtat tu labai šnekus. – Tikiuosi. padavėjas išeina. . Ana? – Pasitikiu. – Drausminimas. Ką gi. Ji teisi. – Aptarkime taisykles. Dabar manimi netiki. Anastazija. – kalbu toliau. mėgsti žuvį. Tu patirsi kančią. – Gal galiu pakeisti tą punktą ir parašyti. Ar man jau pavyko pelnyti jos pasitikėjimą? – Na.– Gazuoto ar negazuoto? – Prašyčiau gazuoto. kad turi valgyti bent tris kartus per dieną? – Ne. – Svarbios smulkmenos. Riba tarp malonumo ir kančios labai subtili. klausiu Anos. – nedvejodama atsako ji. Ar pasitiki manimi.

Ji suraukia antakius. Lengviau atsidususi. – Taip. – juolab žinodama. kad liestum save. Anastazija. bet apsigalvoja ir įsideda į burną dar kąsnelį iki šiol beveik nepaliesto maisto. panele Stil. Priprasi. Ana jau žiojasi ketindama kažką sakyti. Tiesą sakant. – Ne. . – Tebūnie taškas jūsų naudai..Šiaip taip susitvardęs ir sulaikęs atodūsį. ir tiek. – Tokie yra dominanto ir nuolankiosios santykiai. Grėjau. kai mane liečia. – Kodėl negaliu į tave žiūrėti? – pasiteirauja. Ji vėl suraukia kaktą. – Turiu būti tikras. – Taip. – Vis dėlto man smalsu. Ji čia niekuo dėta. tiesa? – teiraujuosi lankstydamas jos laišką ir kišdamas į švarko kišenę. Kodėl? – Nes noriu matyti visą tavo malonumą. – Turi manimi pasitikėti. – Gavai iš manęs daug peno apmąstymams. Šiaip ar taip. Negaliu pakęsti. Galėčiau išdulkinti ją čia ir patikrinti. ji mane nuskriaudė? Ana linkteli. nenorėtum sužinoti kodėl... Tikrai tyli. Užčiaupk jai burną.. patikėk. ar geba būti tyli. – Ar dėl ponios Robinson? Ką?! – Kodėl taip pagalvojai? Manai. tik šį kartą atrodo įskaudinta. Šio mūšio vis tiek nelaimėsiu. vis dėlto nusprendžiu nenusileisti. Be to. Ak. – Kodėl negaliu tavęs liesti? – klausia.. – suniurnu po nosimi. – Taip pat nenoriu. kad viešbučio personalas ir svečiai lengvai gali mus išgirsti.. ji čia niekuo dėta? – akivaizdžiai sutrikusi sako Ana. ji apdovanoja mane santūria šypsena. – Negali. – priduriu. – Nusileisiu dėl maisto ir dėl miego. tam ir užsakiau šį kambarį. kad tu nealkanauji. norėčiau matyti jį dabar. ponia Robinson nesutiktų tenkinti nė vieno iš šitų sumautų mano reikalavimų. – Vadinasi. mažyte.

kad mus kas nors užklups. – Kristianai. Girdžiu. – Anastazija. Nei bulvių. o juk tu nevalgiusi visą dieną. – Kažin ar tai gera mintis. – Man reikia tavęs stiprios ir sveikos. – Kristianai. prašyčiau. – Norėčiau kai ką išmėginti. ar esu pakankamai gardi. Naudojiesi seksu kaip ginklu. – Gyvenime žmogus naudojasi viskuo. jaudina. – sušnabžda ji. Tikrai naudojuosi. Aš viską skaičiuoju. – Desertas galėtum būti tu. Aš žinau. kad ir tu to nori. – Tad nieko nelaukdami galėtume pasidulkinti. – Ne kažin ką valgei... – Žinau. Tai tikrai nesąžininga. Akivaizdžiai sutrikusi. – Abejoju. – Dar nevalgėme deserto. Ana. nei riešutų. Ana vėl suraukia antakius. – ji nudelbusi akis sau į sterblę. – Nori deserto? Ji nori deserto. nei alyvuogių.. juk ne kasdien sėdžiu ir aptarinėju tokius dalykus. Taip. nors nesuvalgė pagrindinio patiekalo? – Taip. – griežtai paaiškinu.. – Tu teisi. Ji išplečia akis. Bet vis tiek beprotiškai tavęs geidžiu. ką moka. – O šią akimirką norėčiau išlukštenti tave iš tos suknelės. tu tikras saldus gardumynas. Ana pakelia galvą. o jos balsas tylus ir šiek tiek melancholiškas. Žinau. ar ji geba būti tyli ir ar gali dulkintis bijodama. Sakei. Čia ir dabar. – Trys austrės. ir. Anastazija. – Pakankamai. To jau per daug. kaip pasikeitė tavo kvėpavimo ritmas. Ana. . Anastazija. – pripažįstu. kad galiu tavimi pasitikėti. Tikrai norėčiau patikrinti... o tos žydros akys mane ir nervina. – Jaudiniesi? – Panašiai. perveria mane skvarbiu žvilgsniu.– Gal norėtum iš karto aptarti ir sąlygines ribas? – Tik ne prie valgio. keturi kąsneliai menkės ir vienas šparagas.

tau nereikėtų sukti dėl to galvos. kad mano šlaunys suspaustos? – nenatūraliai spigiai ir. remdamasis daugelio metų patirtimi. tu nuraudusi ir kvėpuoji kitaip. panele Stil. Visi šie sprendimai reikalauja varginančio mąstymo. Juk aš teisus. Ji su manimi žaidžia. ji kilsteli lūpų kampučius ir veide pasirodo šypsena. Bet jos akyse spindi geismingas neklusnumas. – Dar nesuvalgiau menkės. Po galais. – Šiuo metu. – Kristianai. prie stalo. panele Stil. ką liepiu?“ – įsakmiai klausiu jos be žodžių. kad geidi manęs. kad jos suspaustos. O taip. vyzdžiai tamsūs. rodos. Tai daryčiau aš. nori. ji paima šparago stiebelį ir tyčia prikanda lūpą. Ji nusibraukia plaukus per petį.. vien žvilgsniu. nusuka žvilgsnį į šalį. ar ne? Ji nuščiūva. nes kūnas tave išduoda. kuri mane paskatins tiesiog pasiguldyti ją ant stalo ir išdulkinti.. spėju. Nenuleisdama nuo manęs akių. „Prašau tavęs. kodėl negali tiesiog daryti tai. jūsų valgis man nė motais. Ką ji daro? Tada labai lėtai įsikiša šparago galą į burną ir ima čiulpti. – nukaitusi kaip žarija bando išsisukti. bet tai pavojinga taktika. Į galvą lenda įkyrūs klausimai: „Ar teisingai elgiuosi? Ar tai turėtų vykti čia? Ar tai gali vykti dabar?“ Tokiomis smulkmenomis tau apskritai nereikėtų rūpintis. – Renkiesi ataušusią menkę. o ne mane? Mudviejų žvilgsniai susitinka: jos akys plačiai atmerktos. kad suvalgyčiau viską. – Žinau. O kol kas žinau tik tiek. apsilaižo lūpas ir dar labiau suraukia kaktą. – Žinau. – Maniau. Tavo šlaunys suspaustos. – Pajutau krustelint staltiesę ir.– Jei būtum mano nuolankioji. Viskas būtų paprasta. Ji manęs geidžia. išsiplėtę. tarp mūsų tvyrančią seksualinę įtampą. Niekada ir nebuvo sąžiningi. . sutrikusi klausia ji. tavo kovos metodai nesąžiningi. Mudu žvelgiame vienas į kitą abu norėdami primesti savo valią ir abu jusdami čia. Ak. nesustokite. Anastazija. – Iš kur žinai. tavo dominantas.

– Eisi? Ji ketina išeiti? Paėmęs mūsų lėkštes. – sako Ana tebežiūrėdama sau į rankas. Kuo toliau. – Valgau šparagą.. – Rytoj mūsų abiejų laukia diplomų teikimo ceremonija.. – sako ji ir apsimestinai droviai šypteli. padavėjas skubriai išeina iš kambario. – Aš tik valgau. turiu eiti.. Mums pavyks. – Nori deserto? – klausiu. žaidžiate su manimi. tuo blogiau. Manau. jau eisiu. kad šis vakaras baigsis visiškai kitaip. Po velnių. – Prašau. Prakeikimas. Bet mudu jau taip toli nuėjome besiderėdami. kokia atrodo seksuali. – Taip. kol paims lėkštes. – ryžtingai sako Ana. – priduria ji. panele Stil. . – Galėčiau priversti tave pasilikti. ir įspėju. Jos lūpos veriasi plačiau. būsiu pervertinęs savo galimybes. galėtum. pone Grėjau. o penis akimirksniu išpampsta. kad išeitum. matyt. Aš taip pat atsistoju.. – primenu Anai žinodamas. Jos akyse atsispindi maldavimas paleisti. – Kodėl? – Nes davei man tiek daug peno apmąstymams. Jau ketinu ją pulti. Ir pakyla nuo stalo. nes tai tiesa. – nenusileidžia ji.. bet to nenoriu. – Manau. šiame kambaryje. ne. – Taip. ką darai? – ir klausiu. ką turiu lėkštėje. – Nenoriu. – tiesiai sakau. – Anastazija. – ir kraujas mano gyslose dar labiau įkaista. Suirzęs abiem rankomis persibraukiu per plaukus. man reikia pažvelgti į viską iš šalies.. o tada vėl sutelkiu dėmesį į panelę Stil. Mano planai visai kiti. – Ačiū. Tikėjausi. – palengva ir geidulingai. Bet ji jau vėl suraukusi kaktą ir nervingai narsto pirštus. Radome ne vieną kompromisą. kad galėčiau sugundyti ją dabar pat. bet pasibeldęs įeina padavėjas. be to. Privalau padaryti viską. kad pavyktų.Žiūriu į ją tarsi užburtas. Ji tikrai nenutuokia.. Palaukiu. ir nesunkiai..

turiu viską gerai apgalvoti. Ne. kad mano lūpos atsidurtų šiek tiek aukščiau jos lūpų. ji palinksta artyn. – Kitokie santykiai man nepažįstami. Noriu pabučiuoti ją trumpu. – Kristianai. kokių tu nori. esi nuolankioji iš prigimties. atsakydamas į jos aistrą. – Ne. ir susimąstymas. kuriose spindi ryžtas. Žengiu tuos kelis mudu skiriančius žingsnius ir pažvelgiu jai į akis. kol ji pakelia galvą. o jos liežuvis tampa nekantrus ir reiklus. Toks jau esu. – Tu nepakenčiama mergiote. ir laukiu. Jėzau. ji traukia mane prie savęs. jos pirštai staiga panyra man į plaukus ir švelniai pešteli. nykščiu liesteliu apatinę lūpą.. kuriame matyti ir įtampa. Nežinau. ar galiu užmegzti tokius santykius. „ne. bet stengiuosi to nepaisyti.. Prakeikimas. Anastazija. kyšteliu liežuvį giliau į burną. atidžiai pažvelgiu jai į veidą. žingtelėjęs atatupstas. sere“. akmenėja apimtas geismo. buvai lipšni: tik „taip. prispaudžiu prie savęs ir.. – Negaliu įkalbėti tavęs pasilikti? – sušnabždu tarp bučinių. Palenkiu galvą. – sako Ana. – krumpliais perbraukiu jai per skruostą. prikiša savo lūpas prie manųjų ir užsimerkia. ar lašelį nuolankumo vis dėlto turi. nežinau. ar nuostabiame tavo kūne yra bent lašelis nuolankumo. . tyru bučiniu. kai įvirtai į kabinetą imti iš manęs interviu. – Suprantu. – Gal tu ir teisus. – linkteli ji. kad sakai „sudie“? – Nes kaip tik ketinu išeiti. Pamaniau. Užsimerkiu ir priglaudžiu kaktą jai prie kaktos. kad kalbu ne apie tai. sere“.– Žinai. Nenoriu būti teisus. – Kodėl man atrodo. Mano krūtinėje nenumaldomai pasklinda tamsa. – sumurmu ir. bet kai mudviejų lūpos susiliečia.. Priglaudžiu delną jai prie strėnų. Ne. kaip jos geidžiu. o mano kūnas jau reaguoja. – Suteik man progą patikrinti. – Nakvok su manimi. – Ir tavęs neliesti? Ne. sutikdama mane plačiau prasižioja. Bet jei atvirai. – Juk puikiai supranti. Anastazija.

– Ne. ką galime drauge nuveikti. panele Stil. kokia skausminga man ši mintis. Po galais. atskleisti. Nusivelku švarką. Galbūt. – Ačiū už vakarienę. ar sekmadienį galėsiu su tavimi susitikti? – klausiu. Ar ją traukia mano kvapas? Kaip mane – jos? Gal dar ne viskas prarasta? Viešbučio tarnautojas atvairavęs sustabdo senutėlį „Volkswagen Beetle“.O ko tu tikėjaisi. – Šį savaitgalį kraustysiesi į Siatlą. Ana paduoda ranką ir mudu tylėdami patraukiame link viešbučio priimamojo. – Imk. Galbūt tai vienintelis būdas išgelbėti žlungantį mudviejų susitarimą. kad jos rankų oda pašiurpusi.. Išskleidžiu švarką ir padedu Anai apsivilkti. rudenį primenančio jos aromato ir pasistengiu jį įsiminti ilgam. Parodyti. tada kyšteliu nosį į plaukus. kuo galime užsiimti žaidimų kambaryje. Tuoj pat pasisuku į Aną. – tyliai padėkoja ji. Turiu jai parodyti. – Kaip norite. Giliai atsidusęs. Jei apsispręsi teigiamai. kai įžengiame į vestibiulį. – Ar turi viešbučio tarnautojo duotą bilietą? – klausiu. kas čia? – Tai štai ką vairuoji?! . apsiglėbia. Pakaks. Nenoriu. – Orai vėsta. ar turi švarkelį? – pasiteirauju.. – Buvo malonu kaip visada. kad peršaltum. ji prispaudžia skvernus sau prie šonų. ką visa tai reiškia. panele Stil. pabučiuoju jai į kaktą. Tada ji supras. Ištiesiu ranką – galbūt paskutinį kartą – ir nustembu supratęs. Grėjau? Ji tokiems santykiams netinkama. – sušnabžda ji. nors krūtinėje siaučia jausmų audra. Ji iš rankinės išsiima bilietą ir aš paduodu jį durininkui. Šia mergina būtinai turi kas nors rūpintis. – Pažiūrėsim. Atkreipiu dėmesį. Negali būti. Tada atšlyju ir ją paleidžiu. Mėginu šnekėti ramiai ir santūriai. kad tai jau pabaiga. Palydėsiu jus į viešbučio vestibiulį. Na štai. užsimerkia ir giliai įkvepia. įkvepiu salsvo.

– atsisveikina Ana. Po galais. einu į savo kambarį. – Pamatysim. Staiga prisimenu. ką siūlau.Šis automobilis tikriausiai senesnis ir už mano senelį Teodorą. tarsi tramdytų ašaras. – dusliai sumurmu. Ana iš karto supranta. Kai užsimenu. mašina sena. traukiu į barą ir užsisakau butelį „Sancerre“ vyno. Kristianai. – sumurmu. tiesiogiai susijusią su rizika gyvybei ir sveikatai. – pabrėždama antrą žodį pareiškia ji. ar dar kada ją pamatysiu. ji. Mano nuotaika akimirksniu pasikeičia. Kodėl viskas žlugo? Grįžęs į viešbutį. Atidarau vairuotojo dureles ir. ar nederėtų paprašyti Teiloro. Pasiėmęs jį.. Bet ji mano ir tinkama naudoti. Kai uždarau dureles. prieš atsikimšdamas vyną.. Šūdas. susirūpinimą užgožia bejėgiškumo jausmas. Dėl Dievo meilės! – Vairuok atsargiai. ir jos veidas akimirksniu pasikeičia. kad Teilorui laisvas vakaras. – Saugiai? – Žinoma. Stypsau ant šaligatvio kaip paskutinis kvailys. Man ją nupirko įtėvis. iš paskutiniųjų stengdamasis likti ramus. prisėdęs imu rašyti laišką.. Ar ji gali būti saugi važinėdama šiuo surūdijusiu kibiru? – Tinkamas. kad parvežtų Aną namo. Mėšlas. – Ar jis dar tinkamas važinėti? – piktai dėbteliu į Aną. bet tariant šiuos žodžius jos balsas trūkteli. Už paslaugą. – patikina mane Ana. tylomis svarstydamas. kol užpakalinių jos žibintų šviesą praryja tamsa. susierzinimas užleidžia vietą susirūpinimui jos gerove. Pasieks. Ant mano rašomojo stalo stovi atverstas nešiojamasis kompiuteris ir aš. Nežinau. – Taip. kad galėtume prasimanyti geresnius ratus. padedu jai įlipti. o kai jos automobilis riaumodamas išpupsi į gatvę. . – Sudie. Ji įsiunta. Jėzau! Tarnautojas paduoda raktelius ir aš nepagailiu jam arbatpinigių. kankinamai lėtai rankenėle nuleidžia lango stiklą. – Tu nepirksi man mašinos. – Ar pasieks Siatlą? – Taip..

Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Žvilgteliu į savo rankinį laikrodį. kad mūsų sutartis įsigaliotų. Siuntėjas: Kristianas Grėjus . Dėkoju. Kada ji atsilieps? Tiksint sekundėms nerimas stiprėja. 22:04 Gavėjas: J B Teiloras Man reikia. gegužės 25 d. kad patenkinamai atsakiau į visus tavo klausimus. mėgindamas kaip nors susikaupti. gegužės 25 d. imu skaityti. ir karštligiškai viliuosi. Pasitikėk manimi. Parašau laišką Teilorui. kad daviau tau daug peno apmąstymams. Ar saugiai grįžai namo? Bet atsakymo vis tiek nesulaukiu. 22:01 Gavėjas: Anastazija Stil Nesuprantu. atsisėdu ir. Aš neskubėsiu. – ir dar daugiau. Labai noriu. jog mano siūlymą rimtai apsvarstysi.Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Šis vakaras Data: 2011 m. pasiimu knygą. kad važiuoja tuo karstu. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Atsikemšu butelį „Sancerre“.00 nusiunčiu jai žinutę. o turint omenyje. Žinau. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Audi A3 Data: 2011 m. Gal ji iš karto nuėjo miegoti? Prieš pat vidurnaktį išsiunčiu dar vieną elektroninį laišką. kodėl ji neatsako į mano laišką? 23. kodėl šį vakarą pabėgai. kad „Audi“ būtų pristatytas čia rytoj. Kol ji parsiras namo. Bet žvilgsnis vis krypsta į kompiuterio ekraną. Nuoširdžiai tikiuosi. praeis mažiausiai dvidešimt minučių. prisipilu taurę vyno.

. įsistebeiliju į lubas.. Visiškai susimovei. . Pranešk man. 23:58 Gavėjas: Anastazija Stil Tikiuosi. Slegiamas šios minties nusirengiu ir. atsigulęs į lovą. gegužės 25 d. ar tau viskas gerai. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Rytoj susitiksime per diplomų teikimo ceremoniją ir aš sužinosiu.Tema: Šis vakaras Data: 2011 m. ta savo mašina saugiai grįžai namo. Grėjau. ar ji mane atstūmė.

Kada grįš mamytė? MAMYTĖS NĖRA. Tos dienos man patinka. Šaldytuve buvusį sūrį. Tamsu. Joje tvyro mamytės kvapas. o mamytės nėra. Kada mamytė grįš? Jau tamsu. Šviesu. Valgome duoną su sviestu. Kartais užkloju ją savo antklodėle. Noriu valgyti. Juos mėgstu labiausiai. . Kai jis ateina. Ji grįš. Vienas su savo mašinytėmis ir antklodėle. Mano širdis daužosi. Sūrį su melsvu kailiuku. Išjungiu. Šviesu. Jos greitai skrieja grindimis. kad susapnavęs šiuos košmarus ir pabudęs visada turiu galynėtis su sunkiai įveikiamu nerimu. Aš alkanas. Išjungiu. Sūrį jau suvalgiau. Kai grįžta. O kartais – karštus sumuštinius su sūriu. primenančių man tuos laikus. Taip mamytė kvepia. bet mamytės nėra. Nekenčiu savo sapnų. Žaidžiu su mašinėlėmis. galiu pasiekti jungiklį ir uždegti šviesą. kuriuos norėčiau pamiršti. Šūdas. Mamytė pavargusi. Šviesu.2011-ŲJŲ GEGUŽĖS 26-OJI. kai būna laiminga. Mamytės nėra. Pasilipęs ant kėdės. ji miega ant sofos. Tikrai. Šūdas. aš apsipylęs prakaitu. Įjungiu. Įjungiu. Tamsu. Turiu savo antklodėlę ir mašinytes. Sofa ruda ir lipni. Šūdas. KETVIRTADIENIS Kartais ji išeina. Nekenčiu jo. Išjungiu. Pakirstu iš miego. Šiandien mamytė išėjusi. Kada grįš mamytė? Kartais ji pareina su juo. aš pasislepiu. Mamytės spinta – geriausia mano slėptuvė. Visi jie kupini keistų šiurpių vaizdinių. Kada grįš mamytė? Mano lovytė šalta. Kartais ji pareina ir parneša ko nors pavalgyti. Tačiau blogiausia. Įjungiu. Aš čia vienas.

38. nei laiško. kad pamatysiu ją per diplomų teikimo ceremoniją. Prakeiktas Flinas – grįš tik kitą savaitę. žiniasklaidai skirtą skiedalą paverčiu gerokai žmoniškesne įžangine kalba. Grėjau. tiesiog liaukis! Žinau. Abiem rankomis persibraukiu per plaukus ir užmetu akį į žadintuvą.Pastaruoju metu košmarus ėmiau sapnuoti dažniau ir vaizdai juose atrodo ryškesni. Prieš eidamas praustis išsiunčiu jai dar vieną žinutę. Po velnių. vis dar nėra jokios žinios. atsiuntė įžanginės kalbos juodraštį. Šįryt per diplomų teikimo ceremoniją atkreipsiu visų dėmesį į didelį Aplinkotyros fakulteto nuveiktą darbą ir į pažangą. pasiektą jiems bendradarbiaujant su Grėjaus įmonių holdingu ir drauge kuriant efektyvias laukininkystės technologijas. Eik pabėgioti. porą valandų skiriu savo įžanginei kalbai tobulinti. Neišmanau kodėl. Dabar 5. Valandą paplušėjęs. mano reklamos padalinio vadovo pavaduotojas. Semas. jau švinta ir pro užuolaidas nedrąsiai skverbiasi blanki šviesa. kad ji saugiai grįžo namo. Norėdamas bent trumpam ją pamiršti. Klausausi savo padų tapsenimo į šaligatvio grindinį ir jaučiu krūtinėje besitvenkiant nerimą. Bet negaliu sėdėti rankų sudėjęs. IŠ ANOS VIS DAR NESULAUKIAU Paskambink man. „Ar tai jūsų plano pamaitinti visą pasaulį dalis?“ – prisimenu įžvalgos kupinus Anos žodžius ir jie pažadina mano sąmonėje paskutinį šiąnakt sapnuotą košmarą. skirtas besivystančioms šalims. Man beveik laikas keltis. Man tiesiog būtina žinoti. nei žinutės. PO PUSRYČIŲ IŠ ANOS . bet man ji atrodo pernelyg pretenzinga. Liaukis jaudintis. Grėjau. Nuveju jį ir toliau perrašinėju kalbą.

atsakau Mijai ir patvirtinu.22. mano reiso numeris – AF3622.45 aš jau pasiruošęs vykti į diplomų teikimo ceremoniją. o iš Anos nesulaukiau nė žodžio. 18:32 GTM-1 Gavėjas: Kristianas Grėjus Sveikas. Myliu jus visus.. tėtis privertė mane skristi antrąja klase! Baisiai pykstu! Turiu labai daug bagažo. bet. Mija Po perkūnais! Mano motina visai paleido liežuvį. Šitas jos mirtinas tylėjimas man kelia nerimą ir. Labai tavęs pasiilgau. Kristianai.. Neprarask orumo. Ar tai tiesa? Kokia ji? TURIU VISKĄ SUŽINOTI!!! Iki šeštadienio. bet iš karto įsijungia balso paštas. kad nepasidaviau. Prašau. Grėjau. be to. nekantrauju kuo greičiau iš čia sprukti! Gelbėk mane. Parskrendu šeštadienį. Mano nešiojamasis dzingteli – gavau laišką. Mama sakė. Jis bus slaptas mano ženklas Anai. Įsiminęs reiso numerį ir lėktuvo atvykimo laiką. žinoma. atrodo labai nemandagus. Ana nėra mano mergina! O šeštadienį teks atsilaikyti prieš ne mažiau ilgą sesutės liežuvį.2 Bučiuoju. Lėktuvas nusileis 12. kad turi merginą. laiškas nuo Mijos. Vilkiu pilką kostiumą. Bendrauti su Mija gali būti vienas vargas. Paskambinu jai. . tiesą sakant. baltus marškinius ir.. Pasiilgau tos mergiotės. Širdis suspurda. vis dėlto nusišypsau. 9. Dievinu Paryžiaus madą. Nors mano nuotaika slogi. ryšiu tą kaklaraištį.. Siuntėjas: Mija G. įgimtą jos optimizmą ir smalsių klausimų laviną. geniali virtuvės šefė Tema: Skrydžiai Data: 2011 m. kad būsiu oro uoste. À bientôt mon frère.Jau pusė dešimtos... gegužės 26 d.. Padedu ragelį. ir primins jai gerus laikus.

– Kaip Sofi? – Ji tikra gražuolė. – praleidusi pro ausis mano pasisveikinimą ir akivaizdžiai įsižeidusi priduria ji. Teiloro elgesys pasikeičia. kai jis įeina. Mėšlas. sere. – Dėl Dievo meilės. Ar Eliotas tau neužsiminė? – Ne. – Aš absolventų vardu sakysiu atsisveikinimo kalbą. Po perkūnais! Kodėl ji nepaskambino? Mobiliajame paspaudžiu skambučio kartojimo mygtuką.00 kažkas pasibeldžia į duris. Vis vien neatsiliepia! Lygiai 10. Rodos. Dabar jau važiuokim. Kaip sekasi? – Rodos.. – Labas rytas. poilsio kambaryje. sere. ji linkusi raudonuoti ne mažiau už vieną labai artimai mano pažįstamą merginą. tikrai gerus laikus. Nors nenoriu sau pripažinti. Ketrina. Matyt.. – mandagiai tarsteliu. veidas sušvelnėja. vis dėlto nekantrauju išvysti panelę Stil. Čia. į nedidelį kambarėlį šalia Vašingtono valstybinio universiteto didžiosios auditorijos. Kristianai. REKTORIAUS SEKRETORĖ PALYDI MANE . – „Audi A3“ bus pristatyta į Portlandą šiandien po pietų. kokiu pasigirti gali tik aukštakulnius kasdien avinčios merginos. mudu gi nevaikštom sulipę. – Malonu girdėti. prisiminė dukterį. Vaizduotėje šmėsteli Ana – surišta ir apimta geismo. – Nuostabu. – Sveikinu. – Dėkoju. Ji vilki absolventės mantiją ir atrodo puikiai nusiteikusi. kad ji matė Aną. – vis dar santūriai sako ji. administracijos darbuotojai ir keli studentai. – Pone Grėjau.. – Kaip sekėsi vakar? – Gerai. – pasisveikinu. gurkšnoja kavą. neabejoju.Taip. – Labas. suglumai mane čia pamatęs. Ir jai puikiai sekasi mokslai. laukdami diplomų teikimo iškilmių pradžios. Teiloras. dėstytojai. – Sveikas. – pasisveikina ji ir prieina prie manęs spinduliuodama tokį pasitikėjimą.. neužsiminė. Gerokai nustembu pamatęs ir Ketriną Kavanag.

Kai įžengiame į auditoriją. . – mudviem žingsniuojant koridoriumi. Ana žvelgia nuostabiomis žydromis. Vėl įsijungia balso paštas. Pasijuntu kvailai.– Ar Ana čia? – Tuoj bus. Štai kur tu! Pamatau ją susigūžusią antroje eilėje. ji saugiai parvažiavo. Priekines eiles užėmę studentai. susirinkusieji mus pasitinka atsistoję ir garsiai plodami. Ji ateis su tėvu. Plojimų banga pakyla. kad vakar vakare ir šįryt taip būgštavau ir išeikvojau tiek jėgų mėgindamas sužinoti. atsikvepiu lengviau. Sužinojęs. Kur ji? Žvilgsniu atidžiai naršau kiekvieną eilę. kur ji. kad Ana sveika ir gyva. atkreipiu dėmesį. visi vilki vienodas juodas su raudonu Vašingtono valstybinio universiteto absolventų mantijas. Tai blogas ženklas. sausakimša. plačiai atmerktomis akimis. kurį vadina mašina. kad ji didesnė. neramiai pasimuisto ir šiek tiek nurausta. – Matei ją šįryt? – Taip. nei į žinutes. bet vis tiek pykstu. kad neatsakė nei į mano laiškus. O kodėl klausi? – Norėjau įsitikinti. Tada prie mudviejų prieina universiteto rektorius ir. paskui palengva nuslūgsta. be to. – Vanda. Kai išsirikiavę į eilę lipame ant pakylos. o kai mudviejų žvilgsniai susitinka. Taip. netenka. kad vakar su tuo senu kibiru. be to. kokie prasti mano reikalai. pagaliau sulaukiu progos pasižvalgyti po auditoriją. – Džiugu girdėti. Ji gyva. – Nekantriai laukiu tavo kalbos. Kavanag klausiamai mane nužvelgia. man sutrukdo Kavanag. Vis dėlto ilgai galvoti apie tai. saugiai pasiekė namus. mandagiai šyptelėjęs Kavanag. nusiveda mane pažindinti su kitais profesoriais. Tą automobilį Ana vadina Vanda. Silpnumo akimirką dar kartą pamėginu prisiskambinti Anai. ir išsiveda mus į koridorių. sako ji. žmonės vėl sėdasi ir auditorijoje girdėti tik nekantrus šurmulys. kad iškilmės tuoj prasidės. Rektoriui pradėjus sveikinimo kalbą. nei tikėjausi. mat vienas iš universiteto dėstytojų praneša.

– Aš nepaprastai dėkingas ir sujaudintas. Galutinis mūsų siekis yra visiems laikams panaikinti pasaulyje badą ir skurdą. kad šiandien Vašingtono valstybinio universiteto vadovybė man suteikė tokią garbę. taip pat Pietų Azijoje ir Lotynų Amerikoje. kurie pas mus atlieka praktiką ir darbuojasi mūsų bandomuosiuose ūkiuose Afrikoje. – o nutilusi sulaukia auditorijos pritarimo ir audringų aplodismentų. Baisiai siutina. Mes pirmieji besivystančiose šalyse ėmėme diegti mažų sąnaudų žemdirbystės sistemas ir bandomuosiuose laukuose derlių padidinome net trisdešimčia procentų. Laikas pasireikšti. Nuoširdžiai stebiuosi. skirtus trečiojo pasaulio šalims.Taip. populiari ir pasitikinti savimi. Stengiuosi apie ją negalvoti. nuginu šias geidulingas mintis ir sutelkiu dėmesį į tai. Pakylu nuo kėdės ir žengiu prie pulto. Plika akimi matyti. Užsimerkęs pamėginu įsivaizduoti. o tai kelia ekologinių problemų ir neigiamai veikia visuomenės sanklodą. rektorius mane pristatė auditorijai. Prie šios kvapą gniaužiančios sėkmės labiausiai prisidėjo Vašingtono valstybinis universitetas. Ji manęs vengia ir taip mane siutina. mano užgulta. Iš ten dirbamo jų darbo naudos turi ir . Todėl esu asmeniškai suinteresuotas šio projekto sėkme. O tu neatsakei į mano žinutes.. Mūsų tikslas – sukurti perspektyvius ir ekologinės pusiausvyros nepažeidžiančius žemdirbystės būdus. ką reiškia badauti.. gyvena didžiausiame skurde. Taip gavau retą progą pakalbėti apie įspūdingą darbą. Grėjau. Radau tave. Išgirstu garsiai tariamą savo vardą. Kavanag išrėžia įkvepiančią kalbą apie būtinumą naudotis atsiveriančiomis galimybėmis. carpe diem. Per milijardą žmonių. Mėšlas. muistosi. Tose pasaulio dalyse žemdirbystės metodai neefektyvūs. kad jiedvi – draugės. Visai nepanaši į drovią ir savyje užsisklendusią vienišę. žaviąją panelę Stil. Grėjau. – taip. O Grėjaus įmonių holdingas savo ruožtu didžiuojasi tais studentais. atliekamą šio universiteto Aplinkotyros fakultete. kaip lašinu karštą vašką jai ant krūtų ir kaip ji. Vašingtono valstybinis universitetas ir Grėjaus įmonių holdingas bendradarbiaudami pasiekė įspūdingų rezultatų derlingumo ir žemdirbystės technologijų srityse. Žinau. ką turėsiu pasakyti universiteto bendruomenei. Šis vaizdinys nepaprastai stipriai veikia mano kūną. kad ji protinga. daugiausia Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos dykumos. Susiimk. Keite.

kad tie. Mes visi privilegijuoti. kai kurie – labiau už kitus. bendras darbas. Aš dar ilgai kankinuosi skausmingai laukdamas. kurie neilgai trukus leis naudotis internetu net atokiausiuose pasaulio kampeliuose.“ Sėduosi auditorijoje kylant plojimų bangai. gyventų nekęsdami bado ir naudotųsi šiek tiek didesne dalimi tų pasaulio išteklių. technologijų amžiuje. kad ši žinia pasiektų tas tolimas šalis. kuri mums savaime suprantama. atsispiriu pagundai pažvelgti į Aną ir įsistebeiliju į Vašingtono valstybinio universiteto vėliavą. o mūsų pareiga – pasirūpinti. Esame laimės kūdikiai. yra nepaprastai svarbi sąlyga mažinant skurdą besivystančiuose pasaulio regionuose. Perfrazuosiu vieną Amerikos indėną: „Tik tada. smukdančius tuos pasaulio regionus. kurį atlieka Grėjaus įmonių holdingas ir Vašingtono valstybinis universitetas. rasti būdų juos atkurti ir sugalvoti. kuri kadaise man labai įsiminė. ir pareikšti. . kaip pamaitinti mūsų planetą.vietinės bendruomenės. Kaip jau sakiau. Jei ji nusprendė nekreipti į mane dėmesio. Ir aš galiu elgtis taip pat. kuriems mažiau pasisekė. kad pinigai nevalgomi. kurioje gyvena pernelyg daug žmonių. tebūnie jos valia. būtų sveiki. tad turime išnaudoti juos savo gerovei. leis rasti naujų sprendimų. kad neturime teisės švaistyti ribotų pasaulio išteklių. Tiesa. kai išsivysčiusios šalys įgijo didžiulį pranašumą ir vis labiau platina prarają tarp turinčių viską ir neturinčių nieko. Tačiau šiandien. Todėl mūsų moralinė pareiga pasirūpinti. Pasitelkę Grėjaus įmonių holdingo Telekomunikacijų padalinį. Baigdamas norėčiau pakartoti mintį. kabančią ant galinės auditorijos sienos. ilgai veikiančių baterijų ir belaidžio duomenų perdavimo srityse. ir patys studentai. kai nukris paskutinis lapas. Galimybė mokytis ir gauti informaciją. kad pradėsime diplomų teikimo ceremoniją. nepaprastai svarbu prisiminti. Šiandien didžiuodamasis galiu pasigirti įspūdingais mūsų laimėjimais saulės energijos technologijų. – tik tada mes suprasime. kuriais naudojamės mes. saugūs. Netrukus vėl prabyla universiteto rektorius ir paskelbia. Mat jie skirti visai žmonijai. ketiname besivystančioms šalims teikti informaciją ir rūpintis jų žmonių švietimu. Prie šių aš priskiriu ir save. Visi drauge mes galime įveikti badą ir visišką skurdą. kad mūsų tikslas – šiuo žiniatinkliu teikti informaciją visiškai nemokamai. kai nudžius paskutinis medis ir bus sužvejota paskutinė žuvis.

– Ne. paiką man ranką spaudžiančių merginų kikenimą. – Sveikinu. panele Stil. kad šis pokalbis toli gražu nebaigtas. deramai prisikankinu. Leidžiu jai suprasti. bet. Grėjau. Po galais. grįžta į auditoriją. į mano elektroninius laiškus tiesiog nekreipi dėmesio? Paleidžiu jos ranką. – Man reikia pasišnekėti su Ana. Rodos. bet. žengia prie manęs. ir Ana nueina. praleidusi išeinančius dėstytojus.. Kavanag atrodo gerokai priblokšta. nes užlaikau eilę. tokioms iškilmėms įprastai muzikai ir plojimams su mokomuoju universiteto personalu nulipu nuo pakylos. – Man buvo didelė garbė. be to. Lengviau atsikvepiu tik kai skambant nuobodžiai. kurių pavardės prasideda S raide. liūdnai susimąsčiusi ir sunerimusi. kiek galėdamas mandagiau priduriu: – Prašau. Rektorius stabteli ir pasveikina mane pasakius puikią kalbą. Koridoriuje pastveriu už rankos pro šalį skubančią Kavanag. . – sakau duodamas Anai diplomą. – Mačiau tik tą apie įmonių suliejimą. bet aš jos taip ir nepaleidžiu. Ji nepritariamai sučiaupia lūpas. Auditorijoje nuvilnija plojimai ir ji. – dar kartą spausdamas jam ranką kukliai sakau. Mudu paspaudžiame vienas kitam ranką. Gal gali ją rasti? Tai skubu.kada gi ateis eilė studentams. kol pagaliau išgirstu garsiai tariamą jos pavardę: Anastazija Stil. blakstienų vasnojimą. Mėšlas. Apie ką ji galvoja? Laikykis. – Pasikalbėsime vėliau. Kol išdaliju diplomus visoms vorele išsirikiavusioms absolventėms.. ką ji čia kalba? Statmena raukšlė Anai tarp antakių dar pagilėja. man į saują įspraudžiami penki rašteliai su telefono numeriu. bet jau turiu ją paleisti. ir vėl galėsiu ją pamatyti. – Vadinasi. Tenka iškęsti koketiškus žvilgsnius. – Ar kas negerai kompiuteriui? Ji atrodo labai suglumusi. jai nespėjus pratarti nė žodžio. praeina visa amžinybė.

kad sužlugdžiau sutartį. atsisuku į panelę Stil. Užšovęs durų skląstį. kurią jau buvome bepasirašantys. – padėkoju Keitei. Rodos. Kodėl nepaskambinai? . – pareiškiu šiaip taip tvardydamasis. Apgailestauju. – Pasakei puikią kalbą. – Anastazija. – Važinėju ja jau ketvirti metai. iš kur toks tavo požiūris į maistą. kad dėl manęs jaudinaisi. kuo toliau – tuo gražiau. – Nerimavau dėl tavęs. – burbteliu visiškai išmuštas iš vėžių. – Šiandien nebuvau įsijungusi kompiuterio. Tai vyrų persirengimo kambarys. Nekreipdamas į ją dėmesio. Kaip ji galėjo nepasitikrinti elektroninio pašto ir nežvilgtelėti į telefoną? – Dabar suprantu. o į telefoną taip pat nežiūrėjau. Ta mašina nesaugi. – Kodėl neparašei man laiško? Ir neatsakei į telefonu siųstas žinutes? – įsakmiai klausiu. Visą laiką maniau. – Nerimavai? Kodėl? – Nes išvažiavai namo tuo metalo laužu. tuščias. mano vabalas anksčiau priklausė jo motinai. Ir tavo gailesčio man nereikia. – Ačiū. Chosė reguliariai man ją patikrina. – Taigi. Užsimerkiu. suimu Aną už alkūnės ir pro pirmas pasitaikiusias duris įsivedu į kitą patalpą. dabar nenoriu apie tai šnekėtis. O aš maniau. – Chosė – tas fotografas? Po perkūnais. aš neapsirinku – gailėdama manęs sako ji. sprendžiant iš gaivaus kvapo. o dar anksčiau tikriausiai jos motinai ir jos močiutei. šis mano jausmų protrūkis ją nuoširdžiai suglumino. – Ačiū. kurį vadini automobiliu. – priduria Ana. Atsiprašęs rektoriaus. kad nepratrūkčiau rėkti. einu prie jos. suakmenėjusiu veidu ji kelis kartus sumirksi. Nustėrusi. – Taip.Paskui akies krašteliu pamatau koridoriuje Keitę. o ji nerimaudama žvilgteli į draugę. o šalia jos – ir Aną. – švelniai ir – ne. kad ji nenori su manimi kalbėtis. – Ką?! Tai visai ne metalo laužas. Ana pasišiaušia. Mašina tvarkinga.

tiesiog pasakyk jam. – Rytoj. Jie visi kaip vienas atsisuka ir subeda akis į panelę Stil. veide atsispindi susirūpinimas ir aš vos atsispiriu pagundai ją paliesti. atėmęs man nekaltybę ir dabar norintis užmegzti sadomazochistinius santykius?“ Tu ne sportbačius avi. o Ana į mano šypseną atsako ir jos veidas nušvinta nelyginant vasaros rytmečio saulė... Klausyk. – žaismingai atsakau. kad dabar ji žino. – Nežinau. – negalėdama apsispręsti atsako Ana. palikau savo įtėvį vieną. kuo ši mergina ypatinga? Ji nuoširdžiai žvelgia į mane žydromis akimis.. – ištaria ji ir nerimaudama į mane žvilgteli. jog vaikystėje buvau skurdžius? O gal dėl to. Mėšlas. kaip mėgstu dulkintis? Ir kad esu keistuolis? – Gėdijiesi manęs? – Ne! – sušunka ji ir suirzusi užverčia akis į lubas. ar tai gera mintis. – Gerai. Vėl nustembu pajutęs palengvėjimą.Skambinau jai į mobilųjį. – Tavo įtėvis? Mielai su juo susipažinčiau.. . Dėstytojų dėmesys nukrypsta į mane. Iki rytojaus norėčiau sulaukti atsakymo. Atidarau duris ir mudu išeiname į koridorių. aš. Laukimas mane varo iš proto. Kodėl ji nesinaudoja prakeiktu mobiliuoju? O gal šneka apie laidinį telefoną? Suirzęs pirštais persibraukiu per plaukus ir giliai atsidūstu. Ji dar labiau sutrinka. Nesusilaikau ir šypteliu. – Anastazija. kad Ana žino. bet po akimirkos ji įžengia į auditoriją ir dingsta jiems iš akių. – Žinok. – Abejoju. aš gana greitai bėgioju. – „Štai vyras. ji kilsteli rankas. Rytoj. Rytoj tau pasakysiu. Ką?! Kodėl?! Ar dėl to. Po galais. ko norės Rėjus. Ką gi. – Tik kaip turėčiau savo tėčiui tave pristatyti? – akivaizdžiai susinervinusi. eidamas pro universiteto rektorių ir jo kolegas stabteliu. man reikia tavo atsakymo. kad esu tavo vaikinas. – Anastazija. juk kalbame visai ne apie tai. Po velnių. – Kristianai. Kuo čia dėti sportbačiai? Gal jos įtėvis ketina mane vaikytis? Ana taip paprastai papildo mūsų pokalbį geru humoru. Jos veidas apsiniaukia. – man atšovus durų skląstį niūriai ištaria ji. kol kas ji nesako „ne“. – Ar liksi ko nors išgerti? – klausiu.

– Pone Grėjau. išblykšta. Iš universiteto mokomojo personalo susibūrimo išsmunku tik po pusvalandžio. kad sekmadienį pasimatysime? – Tavo tėvų namuose. Mudu patraukiame į pievelėje ištemptą didžiulę palapinę. – gerokai nustebęs sumurma jis. – O čia mano brolis. kad jis dailidė. ką galvoja. – Žinoma. nesivaržydamas spaudžia ją glėbyje. Sekmadienį? Ar Ana užsiminė. – pasisveikina Kavanag ir pakšteli į abu skruostus pagyvenusiam vyrui. kas jis toks? Ar dėl jo Ana nenorėjo. neskubantį traukti letenų nuo Anos. – atsakau. ar eisiu su universiteto dėstytojais pasivaišinti užkandžiais. Po akimirkos prisimenu. Po galais...Panelė Stil – ne jūsų reikalas. o kai einu per žmonių pilną vestibiulį. Šit kaip. Šis vyras duoną pelnosi rankų darbu. – įsiterpia Keitė ir pristato paplūdimio gražuolį.... – Ar jau pakvietei Aną sekmadienį atvykti pietų? – klausia ji. Mudu pasisveikiname. atrodantis taip. Iš tamsiai rudų akių nesuprasi. o jos kambario draugė sustoja šalia to vaikino. Kas čia per velniava? Aukštas šviesiaplaukis vyrukas. Rėjau. kad eičiau į palapinę ko nors išgerti? Ana pakelia akis ir. o jo pirštų ir delno oda šiurkšti. – Kristianas Grėjus. abu drauge. Mano tėvų? Tada pamatau Aną.. Etanas Kavanagas. Čia tikriausiai Reimondas Stilas. malonu susipažinti. tarsi būtų atėjęs tiesiai iš paplūdimio Kalifornijoje. Santūriai ir mandagiai linkteliu rektoriui. – paaiškina Kavanag. . Vaikinu! – Pone Stilai. kurioje po diplomų teikimo ceremonijos gėrimus gurkšnoja absolventai su šeimos nariais. – Laba diena. vilkinčiam prastai gulintį kostiumą ir stovinčiam prie Anos. stipriai. Kavanago atžalos. pamačiusi mano veidą. – Ar jau susipažinote su Anos vaikinu? – pasiteirauja jo Kavanag. prie manęs prisigretina Kavanag. ponai. jis pasiteirauja. ranką jis spaudžia ryžtingai.

– Mat kaip? O kur žvejodavote? – klausia Rėjus. kad tai egzaminas. su šita suknele ji atrodo tiesiog pribloškiamai. sere. – Ar seniai judu pažįstami? – klausia ponas Stilas. Kai buvome vaikai. – Susipažinome. mama ir tėtis nori su tavimi pasikalbėti. – Nežinojau. Rėjus Stilas įdėmiai pažvelgia į dukterį ir suraukia antakius. Dvi suknelės per dvi dienas. Minutėlę pasiklausiusi mudviejų pokalbio. Anė jums papasakojo? – Taip. – paaiškina ji. kaip ir dera klusniai mergaitei.Burbteliu jo vardą. – sako ponas Stilas. – Etanai. kai Anastazija atvažiavo imti iš manęs interviu studentų laikraščiui. gana atvirą suknelę. Prakeikimas. Ana atsiprašo ir ima skintis kelią per minią Kavanag kompanijos link. pusgalvi tu. – pagiria jis mane. esate prisiekęs žvejys. – Keitė susirgo. tėtis mudu su broliu dažnai pasiimdavo į žvejybą. kaip norėčiau. Girdėjau. mieloji. kad dirbai studentų laikraštyje. kitaip nei Rėjaus Stilo. – Pasakėte gerą kalbą. Užbėgdamas Anai už akių atsakau ponui Stilui. suspaudžiu Anai petį ir švelniai perbraukiu per nuogą nugarą. – Ačiū. . minkštas ir švelnus. bet ne taip dažnai. – Žvejoju. – Tai tiesa. Jam labiausiai patinka gaudyti vaivorykštinius upėtakius. ir aš nuo jo užsikrėčiau šia liga. Ji mane lepina. Pakeliu ranką. o ji atsakydama į mano prisilietimą suvirpa visu kūnu. Ana jau spėjusi nusimesti absolventės mantiją ir dabar vilki šviesiai pilką. kad Kavanago delnas. Puikiai suprantu. ragindamas tęsti pokalbį. – Ana. Rodos. atidengiančią nepriekaištingus jos pečius ir nugarą. Ane. pone Grėjau. Kavanag nusitempia brolį ir aš lieku Anos ir jos įtėvio draugijoje. – sumurmu tiesdamas ranką ir ji. kad susipažinome prieš porą savaičių. Liaukis pagaliau grabinėti mano merginą. po akimirkos atsiduria mano glėbyje. mudu taip pat paspaudžiame vienas kitam ranką ir aš atkreipiu dėmesį. – Ir jūs žvejojate? Rudose jo akyse blyksteli smalsumo kibirkštėlė.

ar Ana sutiktų? – Gal ir sutiktų. vos man meškerės koto nenulaužė. nė akimirkos nepaleisdamas iš akių Anos. šauni mašina. Bet tik jei apsispręstų pati. – Nenuostabu. – sakau. jai žvejyba nepatinka? . Toje upėje jis yra sugavęs kelias labai stambias žuvis.. bet aš manau.. Tik aš meškeriojau Kanados pusėje.. kad jos galiojimo terminas jau seniai baigėsi. tas pats. apie ką tos merginos kalbasi? – O jūs vis dar dažnai ištrūkstate pažvejoti? – vėl grįžtu prie pokalbio su ponu Stilu. – Vieną gražią dieną pasiseks. vandenys ten žuvingi. – Vabalas. Kaip manote. – Visiškai sutinku. – Taip.... kuris rūpinasi technine vabalo būkle? – Taip. Ramiojo vandenyno pakrantėse. Tėtis prikeldavo mus siaubingai anksti ir važiuodavome žvejoti tenai. Iš pradžių tėtis mokė mus žvejoti Vinočio upėje. Kaip suprantu. Skadžituose ir aš sugavau porą stipruolių. – Puiku. – Aš ją gerai pažįstu. – Šit kaip? Anė tą senieną tiesiog dievina. jo tėvas ir aš visada važiuojame prie upės. Aš pats esu vokiškų automobilių gerbėjas. Jungtinėms Valstijoms priklausančiame krante. Kai tik praskiriame rankas nuo darbų. – Bet labiausiai jis mėgsta žūklauti prie Skadžitų upės. Tas prakeiktas fotografas! Ir vėl! – Tai tas vaikinas. Anės bičiulis Chosė. kad apie tai užsiminėte. O aš dar laukiu savo eilės. Stilo veide nušvinta šypsena. ar neišnuomoti jai vieno iš savo įmonės automobilių. Kažin. Ana susijaudinusi kažką aptarinėja su Kavanag.– Šiaurės vakaruose. – Užaugote Vašingtone? – Taip. tai ne tvenkinyje užauginti upėtakiai. – Mano brolis ten pagavo kelias laukines pabaisas. Kaip tik svarsčiau. sere. ar ne? – Tikiuosi. – Žinoma. – Tose vietose laukinių vaivorykštinių upėtakių daugiausia. Juos gaudant tenka pasidarbuoti iš peties.

– Juk žinai. jos atsakymas mane prajuokina. dar nė vienam nespėjus nė žodžio ištarti. kad bus gera. įsižiūri į mane. – sušnabžda ji. – Žavingai atrodai. Stilas nusijuokia. Anos lūpos prasiskiria. – Ane. kaip gaila. – Vadinasi. Ši suknelė tau tinka. mudviem sutrukdo fotografas. – Pastaruoju metu jį labiausiai mėgstu. – Ką reiškia tas „ir“? Ar užbūriau ir jus. Sulaukiau įspėjimo iš Reimondo Stilo. ar ne. Pasišnekėjusi su Kavanag. Oi. – Tuoj grįšiu.. – sako jis. Jis paskubomis mudu nufotografuoja ir nuskuba pas kitus svečius.. kad galėčiau atidžiai pažvelgti jai į veidą. O judu linksminkitės. kur tualetai? – paklausia Stilas. kaip žuvys kankinasi. Anastazija. .. žuvį ji mielai valgo.– Ne. galiu paglostyti nugarą. kad esu apimtas geismo. Anastazija. Ji nusišypso. Ši mergina pernelyg panaši į savo motiną. apie ką galvoji. Ji sustingsta. kad prieš porą dienų mudviem vakarieniaujant restorane nenorėjo valgyti menkės. – Šią akimirką galvoju. o jos akys patamsėja. Tačiau. kad reikia išeiti iš palapinės ir sukti į kairę. Suėmęs už smakro kilsteliu galvą. – Štai ir aš! – plačiai šypsodamasi sako ji. panele Stil? Pirštais atsargiai perbraukiu jai per raustantį skruostą. bet akivaizdžiai provokuodama mane sako Ana. Ana nulydi žvilgsniu nueinantį įtėvį. mažyte? – ištariu kimiai. – Ne. paliesti nuostabią odą. Laukiau iš Anos rimtesnio pareiškimo. O juo labiau nenori matyti kirmėlių. Ji labai jautrios sielos. Ana jam paaiškina. Negali žiūrėti. užbūrei ir mano tėvą? – meiliai. kad nežinau. – Tad nesistebiu. Ana grįžta prie mūsų. Pasistengiu visa tai nuleisti juokais. kad ryši gražų kaklaraištį. – Ak.. o tada nervingai žvilgteli į mane. Ponas Stilas perveria mane iškalbingu žvilgsniu. išsiduodamas. ji ima greičiau alsuoti ir pajuntu tarp mudviejų stiprėjančią trauką.

– Tu sutinki? Negaliu patikėti. – Gerai. Ir man nė motais.. – Anastazija. Pamėgink leistis į tokius santykius. akyse atsispindi nerimas. – sukužda Ana.. Kai vėl atsimerkia. Ana. pamėginsiu. juk iki manęs ji dar su niekuo nepalaikė santykių. Prakeikimas. – maldauju. tarsi būtume čia dviese. Jaučiuosi taip.Ji užsimerkia.. Pamėgink. Anos žvilgsnis degina. Na. Man tokie dalykai naujiena. Prisitraukiu ją.. – šnipšteli Ana.. – Ką pasakei? Suklūstu. – Jėzau. Nieko mums neišeis. Prašau. – Gerai. įsitempiu ir visi mano kūno plaukeliai pasišiaušia... – sako. Ir kaip galėtų išeiti? Aš su merginomis nedraugauju. mudviem po kojomis. Mano viltys ir svajos ima bliūkšti tiesiog čia. kad stovime žmonių pilnoje palapinėje. Ir aš trumpai nugrimztu gelmėje tų žydrų. tokios nekaltos. Putli jos lūpa lengvai pasiduoda glamonėjama nykščiu. – Daugiau. įsikniaubiu jai į plaukus ir godžiai įkvepiu gundančio aromato. bet sąlygines ribas dar reikia aptarti. – Man taip pat. stipriai sučiaupia lūpas ir giliai įkvepia. Net žado netekau. žinoma. Jos akys išplėstos. – Taip. viską matančių akių. kokie patinka man. suspaudžiu glėbyje.. – Užtat tu žinai visas nešvankybes. ji atidžiai žiūri man į akis ieškodama kokios nors svarbios užuominos. – Nori širdelių ir gėlių? Mėšlas. Ką ji čia šneka? Ana linkteli. Švenčiausias. Pamėginsiu. – Nedaug težinai. – Nešvankybes? Nepasakyčiau. Viešpatie... Ji tokia žavi. – vėl sušnabždu. . kaip netikėta. – Bet aš noriu daugiau. tokios maldaujančios. – Daugiau? Prakeikimas.

kad grįžo Reimondas Stilas ir. Ji sutiko! – Laba diena. Jaučiuosi taip. Ketrinos tėvas. kaip laikotės? Mudu paspaudžiame vienas kitam ranką. nenorėdamas išsiduoti. – Laba diena. – sumurmu. bet kupinas vilties. atsisakyk.30 TEILORAS ATVAŽIUOJA . pone Stilai.. manęs paimti. Lieku stovėti apsvaigęs. su malonumu. panele Stil. Užuominą suprantu. – pasisveikina ir atidaręs palaiko man mašinos duris. Tvardykis. Buvo malonu su jumis susipažinti. gal nueisime kur nors pietų? – klausia Stilas. Atsisveikindamas Stilas man linkteli. – Gerai. Važiuojant jis praneša.. giliai širdyje jaučiu. Nenoromis paleidžiu Aną. pirštais švelniai suspaudžia dukteriai alkūnę ir nusiveda ją į universiteto vestibiulį. labai susikaupęs žiūri į savo rankinį laikrodį.Po kelių akimirkų atitokstu ir apsižiūriu. dėl to kils diskusija. – Iki. Kelias akimirkas jaučiu tokią pagundą. Mano džiaugsmą aptemdo Emonas Kavanagas. Grėjau.“ Ji nori pabūti su įtėviu viena. Grėjau! – Ane. Tad man beliko atiduoti ją Anai. – Gal prisidėsite prie mūsų. bet Ana perveria mane nerimastingu žvilgsniu. – rodos. Žinoma. kad jūs nė neįsivaizduojate. Sutarta. – pažadu spausdamas jam ranką. – Ir man. pone Stilai. bet turiu kitų planų. 15. – Emonai. Rūpinsiuosi ja taip. Kristianai Grėjau. sere. Tu padarei mane laimingą – nepaprastai laimingą. – Rūpinkitės mano mergaite. – Ak. kad „Audi A3“ jau pristatyta į „Heathman“ viešbutį. visiškai nuoširdžiai atsako Stilas. ir nestypsok išsišiepęs kaip kvailys. kad jaučiasi sutrikęs. Paimu Anos ranką ir pakėlęs pabučiuoju krumplius. – sutinka ji ir droviai man šypteli. tarsi galėčiau didžiausius kalnus nuversti. Kristianai? – pasiteirauja Stilas. – Ačiū. sere. tarsi maldautų: „Prašau.

Kiti du. apsimaunu treningo kelnes ir nulipu laiptais į sporto salę pasimankštinti. – mudu su Ana kartą irgi taip padarėme. gal jai paskambinti. nėra prasmės. Važiuojant „Heathman“ viešbučio link. bet kadangi mobiliuoju vis tiek neatsiliepia. Gal ir galėčiau pamėginti. esame valgę dviejuose restoranuose ir buvo. – nieko svarbaus. Ji man perduoda kelias naujienas. šią popietę užsiėmusius įprastais reikalais. kad rytoj vakare Siatle turiu dalyvauti labdaros renginyje. tad turiu kur nors išlieti perteklinę energiją. Paskambinu Andrėjai ir liepiu į rytojaus ryto darbotvarkę įtraukti vaizdo pusryčius per „WebEx“ su Emonu Kavanagu ir jo partneriais Niujorke. ji dėl manęs tikrai stengiasi. dar jaunesni. Sunkiai atsidusęs.kaip Ana priešinsis. šįvakar mums pavyks pasimatyti. Pasvarstau. Šis nusijuokia. kad tame vaizdo susitikime būtų pasiruošę dalyvauti ir Rosa su Fredu. Jos visada nori daugiau. Ar galėčiau daryti „daugiau“? nusirengiu... Ana nori „daugiau“. Šis vakaras Portlande man paskutinis. Kita vertus. GRĮŽĘS Į VIEŠBUČIO KAMBARĮ . Tikiuosi. Paprašau Andrėjos. Mergina prisiglaudžia ir kažką pašnabžda į ausį tatuiruotam dabitai.. Kavanagas nori patobulinti savo skaidulinės optikos tinklą. pasilenkia ir skubriai ją pabučiuoja. o tada atidaro kavinukės duris ir žingteli į šalį leisdamas eiti jai pirmai. nenuleisdami vienas nuo kito akių ir paikai kikendami. Be to. Anai jis taip pat vienas iš paskutinių šiame mieste. įsimylėjėliai žingsniuoja susikibę rankomis. Atlaisvinu kaklaraiščio mazgą. tad gal ir dovaną priims nekeldama nereikalingos audros? Ką nori apmulkinti. Be to. – ir primena. Be to. ji nori ramiai pabūti su tėčiu. Ką man daryti? Už rankų susikibusi porelė įeina į kavinę. pro automobilio langą žiūriu į paprastus Portlando žmones. padovanosiu jai automobilį universiteto baigimo proga. reikia pagalvoti apie tą „daugiau“. visai smagu. Ant šaligatvio prie šviesoforo sustojusi jaunuolių porelė barasi. Grėjau? Juk svajoti nedraudžiama. ji sutiko tapti mano nuolankiąja. Šiaip ar taip. o tarp jų – ant žemės nukritęs maišelis su išsibarsčiusiomis bakalėjos prekėmis.. Priverstinis bendravimas su žmonėmis gerokai aptirpdė mano kantrybės atsargas. Visos. pirštais persibraukiu per plaukus.

Paaiškėja. – Jei taip manai. – Džiugu girdėti. bet taip bus saugiau visiems šio projekto dalyviams. Šiandien atrodei žavingai. bet daugiau neprataria nė žodžio. KAI NUSIPRAUSĘS PO DUŠU Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Sąlyginės ribos Data: 2011 m. 17:22 Gavėjas: Anastazija Stil Ką naujo dar galėčiau pasakyti? Bet kada mielai su tavimi jas aptarsiu. tikiuosi. kol kas norėčiau atsisveikinti. kad rytoj grįšite į Siatlą. – Gerai. – sako Rosa. Buvo netikėtumų. Duodu jai leidimą pradėti veikti. tad. – Taip. Aptariame visus jos numatytus klausimus. kad skraidinti krovinį atsieis brangiau..ir apsirengęs prisėdu prie savo nešiojamojo kompiuterio. – Na. gegužės 26 d. Rytoj vakare turiu dalyvauti viename priėmime. Susidomėjusi Rosa įdėmiai žvelgia į mane iš kompiuterio ekrano. – Bus padaryta. Rosa. Ji patenkinta šypteli. kol krovinys pasieks Roterdamo uostą. per „WebEx“ paskambina Rosa ir mudu prakalbame keturiasdešimt minučių. Rosa. – Iki greito. šiame vaizdo susitikime turėtų dalyvauti ir Barnis. – Andrėja sako. Manęs jau laukia kitas susitikimas. Dabar turime laukti. . Pranešk Andrėjai. Kaip praėjo diplomų teikimo ceremonija? – pasiteirauja ji. „susijungimas“ buvo sėkmingas? – Į šį klausimą galiu atsakyti teigiamai. jei daugiau reikalų neturite. Ana sutiko būti mano. Manau.. Išjungiu „WebEx“ vaizdo pokalbį. tarp jų Taivano verslininkų pasiūlymą ir Darfūrą. – Malonių netikėtumų? – Taip. – Pasidomėjau koncernu „Kavanago medija“. atsidarau elektroninį paštą ir vėl susimąstau apie šį vakarą.

Turint omenyje. mama. Paskambinęs į kambarių tarnybą. – Labas.. jog tarp mudviejų viskas baigta. – Puiku. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Išsiuntęs laišką. jųdviejų panašumas tikrai stebina. prašau parūpinti Anastazijai Stil naują „BlackBerry“ telefoną su iš anksto įdiegta prieiga prie elektroninio pašto. tad spėju. šeštadienį liksi pas mus vakarieniauti. brangusis. Aš ją pasitiksiu. Flinas dabar turėtų puikią progą parodyti. tikiuosi. kad šį rytą buvau tikras.. pasiimu naujausią žurnalo „Forbes“ numerį ir pradedu skaityti. iš dalies viskas taip susiklostė dėl to. – Žinoma. skaitau pradėtą knygą. užsisakau rizoto su jūrų gėrybėmis ir. Gal jai reikia patikimesnės ryšio priemonės? Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: BlackBerry Data: 2011 m. 18. ką geba. Grėjau. 17:36 Gavėjas: J B Teiloras Teilorai. – Ar Mija atsiliepė? – Taip. Jėzau. gegužės 26 d. kad Ana neturėjo mobiliojo. Tegul Andrėja paprašo Barnio perduoti visus reikalingus duomenis ir persiunčia juos tau. Telefoną pristatyk jai rytoj į namus arba į Kleitono ūkinių prekių parduotuvę. Turi susiimti.. Kristianai.. BESKAITANT PASKAMBINA GREISĖ. – Sveikas. Beje. kad jie nėra kraujo giminės.30 atsakymo iš Anos dar nėra. .Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Kai prisimenu. kol laukiu. kad ji vis dar užsiėmusi su tyliu ir kukliu Rėjumi Stilu. Turiu lėktuvo reiso numerį ir žinau atvykimo laiką. Žinoma.

galiu šį vakarą užsukti jų aptarti. jog vairuoji tą mašiną. Gal ir tu norėtum prisidėti? Galėtum ateiti su Anastazija. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Sąlyginės ribos Data: 2011 m. gegužės 26 d. Ji baigia pokalbį. Netrukus būsiu su tavimi. Būtų smagu. – Turiu paklausti. 19:23 Gavėjas: Kristianas Grėjus Jei nori. nieko nelaukdamas. – Jei taip sakai. Ana Ne. mama. mielasis. kad man nepatinka. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Sąlyginės ribos Data: 2011 m. o švarką dabar turi Ana. o kaip paskui reikės viską nutraukti? Man tebegalvojant apie šią keblią padėtį. mažyte. – mat jau turėtos liko vidinėje mano švarko kišenėje. kalbėjau rimtai. Tuo automobiliu tikrai nevažiuosi. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Išspausdinu dar po vieną „Griežtų ribų“ ir jos pastabų kopiją. – Taip ir sakau. ne. Iki šeštadienio. 19:27 Gavėjas: Anastazija Stil Atvažiuosiu pas tave. į pašto dėžutę atkeliauja laiškas. – Kai sužinosi. Turiu supažindinti Aną su tėvais? Po galais. ar ji bus laisva. Tada paskambinu . apmetu planą. Ir. Tai štai apie ką šiandien kalbėjo Kavanag. Keitę. jei susirinktų visa šeima. Sakydamas.– O sekmadienį Eliotas vakarieniauti atsives savo draugę. pranešk man. Suirzęs užverčiu akis į lubas. Nusprendžiu pamėginti laimėti šiek tiek laiko. gegužės 26 d.

O gal pasiseks. Gal todėl. kad neieškai žodžio kišenėje. – kilsteliu šampano butelį. . – Pamaniau. Visos taurės supakuotos.. – pašaipiai rėžia ji.. kad šiandien jai svarbi diena. – Turime tik arbatos puodelių. Duodamas kasininkei „American Express“ kreditinę galvoju. sakykime. – Įdomiai pasakei. sere.. – Noriu perduoti Anastazijai automobilį.. jog šį vakarą Kavanag praleis su savo šeima.. kad sutiko su mano sąlygomis. – Arbatos puodelių? Man rodos. Nekantriai laukiu. mano mergaitė. Tikiuosi. – Labas.. nei esu pratęs. kad jis 1999-ųjų ir atšaldytas. nors jos veidas pablyškęs.. jos tėvas man sakė. tiks. bet koketuoja. be to. o gal todėl. Stabteliu prie alkoholinių gėrimų parduotuvės Portlando priemiestyje nupirkti šventinio šampano. Nieko nėra geriau už rūšinį „Bollinger“ šampaną. Anastazija.. pusę dešimtos? – Žinoma.Teilorui į kambarį. einančią į virtuvę. šampanas padės Anai atsipalaiduoti ir. kokia simboliška ši spalva. Žvilgsniu nulydžiu ją. Ana atrodo drovi ir jaučiasi nesmagiai. kada galėsiu ją iš šio drabužio išlukštenti. ir plačiai nusišypsau. kad ji bute viena. Atsispyręs pagundai pačiupti „Cristal“ arba „Dom Pérignon“ išsirenku butelį „Bollinger“ – pirmiausia dėl to. šis gėrimas rožinis. spindinčiomis akimis.. – mat aš žinau. Ana atidaro duris tebevilkėdama tą pačią kvapą gniaužiančią pilką suknelę. aplaistysime tavo diplomą. kaip man patinka. nors jos variklio sukimo momentas ir mažesnis.. atriš jai liežuvį. Ana susinervinusi. – Oi. VAIRUOTI A3 – VIENAS MALONUMAS. Ar galėsi paimti mane iš jos namų. Kodėl? Kas atsitiko? – Jei galima. Štai ji. – Užeik. – Sveika. Prieš išeidamas į užpakalinę džinsų kišenę įsikišu du prezervatyvus. gal todėl. – sako ji ir žvelgia į mane didelėmis.

Anastazija! – užsigalvojęs šūkteliu. – Prašymas? Kad elgčiausi su tavimi švelniai? Ana linkteli. Ji supakavo knygas – mano atsiųstus pirmuosius leidimus. – Maniau. apie tai ir kalbėjau: tu manęs neklausai. negaliu priimti tokios dovanos. – Tai ir prašymas. kad tas knygas turėtum.3 – Matai. Kaip nuolankioji. tiesiog tobula. – Kristianai. „Sutinku su tavo sąlygomis. kad dovanoju jai mašiną? Pakėlęs akis išvystu ją stovint tarpduryje ir žvelgiant į mane. – Nupirkau tas knygas tau. nes aš taip noriu. žinoma. ką apie jas pasakytų grafologas. Tau nereikia dėl to sukti galvos. Ant jo – rudas paketas su pridėtu ranka brūkštelėtu rašteliu. esu d’Erbervilis. – Elgsiuosi su tavimi švelniau. Andželai. ir daugiau nėra apie ką diskutuoti. – Čia tau. – Taigi. Tiesiog turi priimti viską. Ketina juos man grąžinti. – Aš ir tikėjausi. ir tiek. įdomu. – Puikiai parinkta citata. nes tu geriausiai žinai. Na štai. – burbteliu. plus c’est la même chose. joje stovi tik pakavimo dėžės. sofa ir stalas. kad rasi ką nors.Svetainė tuščia. Noriu. dailios. kad Anai jos reiškė gerokai daugiau. . kas puikiai atitiks situaciją. ji vėl priešgyniauja. – įsitempusi tyliai ištaria ji. tai kaip reaguos sužinojusi. Plus ça change. tiek jau supratau. Pašaipiai šypteliu. – Tai nekaltas melas. ji pernelyg brangi. ką tau perku. slėpdamas nusivylimą. bet maniau.. jei knygas pasiliksi.. – sakau ramiai ir tyliai. mat jau įsigijau kitas. ne Andželas. Man šios knygos buvo tik nebloga investicija. – Citata. nei galiu ištverti!“ – Nori ir lėkštelių? – Pakaks puodelių. – pirštu perbraukiu per jos rašytas raides. Ana atsargiai pastato puodelius ant stalo. turėtum būti dėkinga už dovaną. kokia turi būti mano bausmė. Tai labai paprasta. Tik. Štai kodėl taip nervinasi. Po galais. Pasirinkai pažeminimą. Nenori jų turėti. tegul ji nebūna didesnė. Jos nedidelės. – sukužda ji.

– sumurma Ana.. – Daug ką tau pirksiu. norėčiau paaukoti jas labdarai.– Kai nupirkai man šias knygas. Neketinu tavęs atkalbėti. – Vadinasi. Prašau. kad abejoji dėl mūsų sutarties. Ana. paremtu tik kitų žmonių nuomone. Pasilik tas knygas. pirštais suėmęs pasmakrę. – Ką gi. mėgsti Hardį? – Jei taip. ši mergina nė akimirkos neleidžia man atsipūsti. Anastazija. Anastazija. Tau visiškai nėra ko gėdytis.. Tai visiškai suprantama. Pastatau šampano butelį ant stalo. liaukis. ir tiek. būtent Darfūre veikiančiai labdaros organizacijai. Nešvaistyk jėgų. – Prašau. ką atsakyti. – Negalvok. Anastazija. Kaip visada. – Na. jei taip nori. – Neturėtum gėdytis. Taip jautiesi tik dėl to.. Jos skirtos tau. Neapsunkink savęs nieko nereiškiančiu moraliniu nuosprendžiu. ką noriu? – Taip. Juk tiksliai nežinai. Apie tai negalvok. Gali jas net sudeginti. į ką veliesi. nes knygos – tavo aistra. Išblyškę jos skruostai parausta. pasilik tas knygas. Anastazija. Galiu sau tai leisti. Kelis kartus sumirksėjusi ir akivaizdžiai negalėdama apsispręsti Ana įsistebeilija į suvyniotas knygas.. Ne kartą taip man sakei. atlošiu galvą. bet dabar sutikai ja būti. – Ne. – sako ji. man vis tiek. Pratinkis. Esu labai turtingas. . Anastazija. – greitai pabučiuoju ją. Ana žino. atsistoju priešais Aną ir. knygos mano ir galiu daryti su jomis. jos tavo. Nenoriu. Galės parduoti knygas aukcione. – tyliai sako ji. tau galėtų būti vertingos. mano nuomone. – Dar pagalvosiu apie tai. rodos. Džiaukis jomis. dar nebuvau tavo nuolankioji. Žaviame jos veide aiškiai matau nerimą. kurios. nes ji. Ar ji mėgina išsižadėti mūsų sutarties? Dieve. tu dėl visko per daug suki galvą. Tiesiog nupirkau kelias senas knygas. kad galėčiau pažvelgti jai į akis. tau arčiausiai širdies. Maniau. – Bet man dėl to gėda... kad taip manytum. – priduriu ir paleidžiu jos smakrą.

iš karto pagalvojau apie tave. – Ačiū. mėgstu leisti laiką su tavimi. tiesiog žinau. kad moku žvejoti. Susidaužiame puodeliais ir aš išgeriu gurkšnelį. Nusijuokiu. Jis buvo šlykštus. kad jis žvejys? – Pati man pasakojai. – Rožinis. ji užsimerkia ir mėgaujasi skoniu. Ana plačiai nusišypso.. O atsimerkusi klausia: – Ar ragavai vyno universiteto priėmime? – Taip. – „Bollinger Grande Année Rosé 1999“. – Paragavusi jo. – Beje. Iš kur tu tiek daug nusimanai apie vyną? – Aš ne kažin ką nusimanau. – prisipažįstu ir susiraukiu. Ana įtariai mane nužvelgia. o aš nedrįstu jai paaiškinti.. kad mėginu ją nugirdyti. – Ar dabar galėtume pasišnekėti apie sąlygines ribas? – Tu visuomet tokia nekantri. Ana stebisi. Anastazija. – O tau tikrai pavyko jį prisijaukinti. – Tik todėl. atsisėdame. Paėmęs už rankos. veduosi ją prie sofos – vieno iš dviejų svetainėje likusių baldų – ir mudu. Kaip ir tikėjausi.. – pašnibždomis paraginu ir ji man nedrąsiai šypteli. Sveikinu baigus universitetą. aukščiausios rūšies šampanas. kodėl išrinkau būtent rožinį. – Iš kur žinojai. . susivokia. – ji pakelia puodelį prie lūpų ir taip pat skubriai gurkšteli. – Tavo įtėvis – labai nekalbus žmogus. Kai drauge gėrėme kavą. – Hm.. Matyt. ką mėgstu.– Išgerk šampano.. – Taip jau geriau.. – Iš arbatos puodelių. Jau susiruošėte kraustytis? – klausiu norėdamas išblaškyti jos budrumą. – Prašyčiau. Nuėjęs atnešu šampano ir vėl pripilu jai puodelį. šampanas skanus. tikrai? – Gurkštelėjusi dar šampano. – Iš arbatos puodelių. Anastazija. Ir jos šypsena užkrečiama. – Nori dar? – pasiteirauju kryptelėdamas smakrą į butelį ant stalo. – Butas atrodo gana tuščias. iš visų pusių supami dėžių.

– Aš? Dieve. – Kodėl nenori. ar jau rūpiniesi darbo vieta Siatle? – paklausiu. bet pažadėjau paimti iš oro uosto seserį. kad išdrąsėtų. – paaiškina Ana. – Gerai. – Taigi. – Manęs laukia pora pokalbių. jam tai nebūdinga. – Kada ketinai man tai pasakyti? – Na. ne juokais nervinasi.. į kokias leidyklas eisi. kas galėjo pagalvoti? Jų santykiai viską gerokai sujaukė. Pamėginu prisiminti visas man žinomas Siatlo leidyklas. rytoj – paskutinė mano darbo diena Kleitono parduotuvėje. . – paraginu. Keitė tuo labai džiaugiasi.. – Į dvi mažas leidyklas. – atsako Ana ir jos akys linksmai spindi. – Ar rytoj dirbi? – Taip. – akivaizdžiai išsisukinėja ji. – Kietakaktis? – nusijuokiu. bet atvirai kalbėti. – Tikrai nori dirbti darbą. keturios. kad judviem padės Eliotas. Prisimenu motinos žodžius: „Galėtum ateiti su Anastazija. – sutinka ji. kad Eliotas vis dar domisi Anos drauge. Rodos.– Beveik. Ką tai turėtų reikšti? Suraukiu kaktą. susijusį su leidyba? Ana linkteli. Išgerk šampaną ir pasikalbėkime apie tas sąlygines ribas. ji trūkčiodama giliai įkvepia ir išgeria puodelį iki dugno. – Kur? – teiraujuosi mėgindamas neišsiduoti. Dabar sakau. kad suirzau. – Padėčiau jums kraustytis. rodos. – Ką sakyti? – Nebūk kietakaktė. Man keista. Anos blakstienos virpteli. Dėl stažuotojos vietos. – Taip. Rodos. klok. sakyk. kad žinočiau į kurias? – Kad be reikalo jų nespaustum. Sekmadienį anksti rytą Mija parskrenda iš Paryžiaus. Keitė ir Eliotas. Anastazija. vis tiek neketina. – Na. – Dabar tu elgiesi kaip kietakaktis. bet girdėjau.. – trūktelėdama pečiais pasiteisina ji. tu tikrai moki provokuoti. – Poroje leidyklų. Rytoj grįšiu į Siatlą.“ – Beje.. Pasiūlau jai dar šampano. jų yra.

– iš švarko kišenės išsitraukiu jos laišką ir sutarties trečiąjį priedą. – Gerai. Ji per sofą pasislenka arčiau ir mudu imame skaityti sąrašą. • vaginaliniam lytiniam aktui.. – Analinis lytinis aktas man irgi ne prie širdies. • felacijai. – gailiai šyptelėjusi. • rankos kišimui į makštį.. atgailaudama sako ji. . Rodos. apimta smalsumo. • rankos kišimui į analinę angą. – Dabar jau atkreipiau į save dėmesį. – Atsakyk man. bet ir. atkreipei į save dėmesį. Su Rėjumi pavalgiau pietus iš trijų patiekalų. – Jei dar kartą taip į mane dėbtelėsi. ar ne? Ji linkteli. – Ar šiandien ko nors valgei? – Taip. seksualiniai veiksmai. Grėsmingai šypsodamasis. – O.. Ar prieštarauji dar kam nors? – klausiu. Ak. išpersiu tave persimetęs per kelį.. • kunilingui. ji šiek tiek sukrėsta. TREČIASIS PRIEDAS Sąlyginės ribos Šias ribas aptaria ir dėl jų susitaria abi sutarties šalys Ar Nuolankioji pritaria: • masturbacijai. Pagaliau už tokį nepagarbų elgesį galiu tave nubausti. Pasilenkęs suimu jai už smakro ir perveriu rūsčiu žvilgsniu.Paimu šampano butelį ir staiga stabteliu. Ana nuryja seilę... nepritari rankos kišimui.. Anastazija.. – O. Mudviejų santykiai prasideda. – Sakei. Didumą jau esame išmėginę. – suirzusi atšauna ji ir užverčia akis į lubas. • spermos rijimui. Ana. – Taigi. • analiniam lytiniam aktui. – Taip. vėl pripilu Anai puodelį šampano ir ji godžiai gurkšteli...

. kad ji sukrėsta. bet Ana žvelgia į mane atidžiai. Na. kad būtų naudojami: • vibratoriai. Jį reikės rūpestingai paruošti. • analiniai kaiščiai... Vėl įpylęs jai šampano. – Noriu. – Bet tai atidėsime vėlesniam laikui. spermos rijimas. o aš paskubomis grįžtu prie trečiojo sutarties priedo. O man patiko. – Ar kada nors bandei? – pasiteirauja Ana. Bet jei pamėginsime ir tau nepatiks. grįžtu prie sąrašo. – Ką manai apie sekso žaislus? Ar Nuolankioji sutinka. Ramiai. – nesusilaikęs kreivai šypteliu. – Taip. Oi. kol ji nepradėjo apie tai smulkiai klausinėti. bet tikrai nenoriu atsisakyti teisės džiaugtis tavo užpakaliu. Be to. – Ir. mažyte. . ir tuo mėgaujuosi. juk buvau Elenos nuolankusis. – O kaipgi. Žiūrėdama į mane. ji garsiai įkvepia. Tikiuosi išvysti šypseną jos veide. Ne mano stilius. Analinis lytinis aktas gali būti labai malonus. už tai esi įvertinta aukščiausiu balu. Ir ji galėjo su manimi elgtis. – sušnabžda Ana. Ji linkteli ir išgeria puodelyje likusį šampaną. kaip panorėjusi. juk tenori. Grėjau.. – Treniruočių? – išpūtusi akis klausia ji. patikėk. – Taigi. kad ji apsvaigtų. – Su vyru? – Ne. – Nori daugiau? – pasiūlau. Niekada nesidulkinau su vyru. ji vis dar galvoja apie ponią Robinson ir analinį lytinį aktą. Rodos. galėsime jo atsisakyti. tarsi pirmą kartą matytų. – Su ponia Robinson? – Taip.– Nusileidau dėl rankos kišimo. Matau. Anastazija. spermos rijimui pritarta? – klausiu stengdamasis grąžinti Aną į dabartį. Ana suraukia kaktą. – Tavo užpakaliui reikės treniruočių. o ne prisigertų. tokio lytinio akto ir negalėtume praktikuoti iš karto.

– Po galais.. – sušnabžda Ana ir skaito toliau. nenorėjau juoktis. Nepyk. – akivaizdžiai įsižeidusi suniurna ji ir aš kaipmat surimtėju. – nusijuokiu. ji gurkšteli šampano.. grandinių ir pančių naudojimui. kad tave pralinksminau.. norėčiau atkreipti tavo dėmesį į anksčiau minėtą analinį aktą. O ką reiškia „kiti“? – Rutuliukai. – Gerai. Papūtusi lūpas. – Ką pasakysi? – šį kartą klausiu kiek galėdamas švelniau. Be to. Ar Nuolankioji sutinka. – Taip. – piktai atšauna Ana. Ji pyksta. • rišimui odiniais diržais. • rišimui lipniąja juosta. tokia nepatyrusi.. Bet dar niekada taip išsamiai apie šiuos dalykus nesikalbėjau. ir panašiai. atleiskite. • rišamos kulkšnys. – Džiaugiuosi. • antrankių. Grėjau! Būk atsargesnis! – Ar dėl žaislų turi kokių nors prieštaravimų? – Ne. – Ne tikri kiaušiniai. – Anastazija.. • rišamos rankos už nugaros. kad būtų: • rišamos rankos priekyje. Tiesiog tu. Mėšlas. – Šit kaip. kiaušiniai. • rišamos alkūnės. dabar – suvaržymai.. Panele Stil. – Gerai. atleisk man. • riešai rišami prie kulkšnių. – sakau ir vėl žvilgteliu į sąrašą. kaip rankomis užsidengia burną..– Analiniai kaiščiai? Ar jų paskirtis atitinka pavadinimą? Ji susiraukia.. – Atsiprašau. Patikėk. – Kiaušiniai? Apstulbusi Ana nė nepajunta. Ar Nuolankioji pritaria: • rišimui virve. . Tai treniruočių įrankis. • rišami keliai. • rišimui kitomis priemonėmis.

bet. Velnias. • rišama prie skėtiklio.. o mes. o jos veidas toks. – Pirmiausia tikiuosi. • kabinama. jei negalėtum kvėpuoti. kad būtų užkemšama burna. – Tau patinka surišti nuolankiąsias.. – Neversk dar kartą to daryti. kas tas skėtiklis? – Pažadu nesijuokti. – Ne. Nenoriu tavęs uždusinti. kad jų niekada neprireiks. kad jai būtų užkemšama burna? – Apie kabinimą jau šnekėjome. Ana.• rišama prie nejudančių daiktų. – Skėtiklis – tai strypas su antrankiais kulkšnims ir (arba) riešams. nemėgstu. Jei nori kabinimą įtraukti į griežtų ribų priedą. Gal turi daugiau prieštaravimų? – Nesijuok.. Ar Nuolankioji sutinka. . tarsi būtų įminusi didžiausią mįslę.. Neketinu su tavimi apie tai šnekėtis. Jau du kartus tavęs atsiprašiau. kad jai būtų užrišamos akys? Ar Nuolankioji sutinka. – O kaip užkimšta burna pasakysiu saugos žodžius? – klausia ji. – Tai man būtų neramu. turime tik tris mėnesius.. ką pradėjai.. Bet jei tau bus užkimšta burna. naudosimės gestais... šiaip ar taip. Liaukis. Mat dusinti – visai ne mano stilius. kad jos negalėtų tavęs liesti? – klausia. pasižymėsiu.. Grėjau. – Nemėgsti apie tai kalbėti. – Man neramu dėl burnos užkimšimo.. kad galiu uždusti. Tokiems žaidimams reikia daug laiko. baldų ir pan. Na. Kelias akimirkas Ana atidžiai žvelgia į mane. – Gerai. – Ar dėl to buvai surišęs man rankas? – Taip.. – Gerai. ir Ana atšlyja nuo manęs. – Tai viena iš priežasčių. Nekreipk į jos reakciją dėmesio. aš neprieštarausiu. Tęsk. Man būtų neramu. Puikus daikčiukas. – Dėl Dievo meilės. tiesa? – sako Ana. – nejučiomis įspėju griežčiau.

šioje srityje neturi jokios patirties? – Ne. • kandžiojimą. • krūtų spenelių veržimą (gnybimą). • ledą. Jei kalbame apie skausmą. – Šis gėrimas teikia tau drąsos. gurkšteli gėrimo. Vėl imame skaityti sąrašą. – Vadinasi.– Gal nori dar šampano? – pasiteirauju. Matau. • mušimą mente. • kitų rūšių skausmą ir jo kėlimo būdus.. – Taigi. – Kodėl? Patikėk. – Tu vėl kramtai lūpą. o man reikia žinoti.. – Tai nėra taip baisu. Prašau. – įpilu Anai šampano. – Tai neatskiriama santykių dalis. plačiai atsimerkusi ir nerimaudama. – Ar vaikystėje esi patyrusi fizinių bausmių? – atsargiai mėginu ją prašnekinti. . kad nerviniesi. Ana. Pasikliauk manimi.. kramtyti lūpą ji liaujasi. Ar Nuolankioji sutinka patirti šias skausmo / bausmės / drausminimo formas: • mušimą delnu. tikrai nenorėtum to sužinoti. Anastazija. – Ar būtinai turi tai daryti? – Taip. Laimė. ką manai apie skausmą. kaip tau atrodo. • plakimą rykšte. • genitalijų veržimą (gnybimą). • karštą vašką.. bet dabar sėdi susimąsčiusi ir nudelbusi akis sau į rankas. • mušimą lazda. Aš taip elgiuosi. ką apskritai manai apie patiriamą skausmą? Ji nieko nesako. Šiaip taip susitvardau ir sulaikau besiveržiantį atodūsį. o ji. didžiausias tavo priešas yra vaizduotė. – Ne. Aptarkime metodus.

. Ana vis dar abejoja. Klausyk. mudviem net nepradėjus bendrauti. – Ką nors skausmingo? – Ne. ji trūkteli pečiais. Šiaip ar taip. – Štai. kad pasakei. Ana išbąla. turbūt supranti. Juk tos kalbos turėjo paveikti ir tave. matai. Nenoriu jos prarasti.. – Matai? Be to. Niekur neskubėsime. – Klausyk. – Liaukis. Kol kas mušimą lazda iš sąrašo išbrauksime. padidinsime jų intensyvumą. atsidūriau ant bedugnės krašto. šiandien sakei. O kai labiau apsiprasi su kitais veiksmais. aš per daug tavęs nekankinsiu. ar ne? Vis dar sutrikusi.– Ką gi. Iš esmės tai vienas malonumas. – Prie lazdos galime prieiti palengva. džiaugiuosi. kad po pokalbio apie visus šiuos dalykus noriu tave tuoj pat išdulkinti ir ramiai pradėti ateinančią savaitę. dusliai atsidūsta. mažyte. – Arba apskritai jos atsisakyti. Grėjau. o tada guldysiu tave į lovą. Rodos. Ar kada nors tave užgavau? – Ne. – pasiūlo išeitį ji. tad pasilenkiu ir ją pabučiuoju. – Ką gi. Anastazija. – skubiai ją nuraminu. kad nori daugiau. juk bučiuotis visai nebuvo baisu. Šok. Liaukis visur mačiusi skausmą. noriu aptarti dar vieną dalyką. Anastazija. Sutinku. Gerai. Nutylu nebaigęs minties. labiausiai skauda mušant lazda. noriu kai ką išmėginti. – Į lovą?! – šūkteli Ana ir jai nurausta skruostai. Rodos. ar tu tikrai pasirengęs? Turiu pamėginti. Paimu ją už rankos. – Tai sutarties dalis. Prakeikimas. . – Na. Sėdėdama šalia manęs ji neramiai krusteli ir. suspaudusi šlaunis. tu prieš genitalijų veržimą ir gnybimą. bet neskubėsime taikyti nė vieno iš šių metodų. – Labiausiai mane baugina bausmės.

ir blogas ženklas. Ana. Vėl paėmęs už rankos. – Tu turėsi maloniai priimti dovaną. gal ir galėtume pamėginti. Ką gi. atidarau laukujes duris ir parodau prie šaligatvio pastatytą „Audi A3“ – Čia tau. – Man ne per brangi. Tu nori daugiau. kai būsi mano nuolankioji. Liaukis. kad ji priblokšta stebeilija į automobilį. – Anastazija. Gal vieną naktį per savaitę?.. Netardama nė žodžio.. tas tavo vabalas jau senas ir tikrai nesaugus. – tarsteli Ana ir suglumusi išplečia akis. Sveikinu baigus universitetą. Neįsivaizduoju. prisitraukiu ir pabučiuoju į plaukus. Paleidęs matau. – Eikš. ji atsisuka ir persmeigia mane pykčio kupinu žvilgsniu.. – Apie savo ketinimą užsiminiau tavo įtėviui. Apkabinu ją. Nežinau.. Niekada sau neatleisčiau. giliai įkvėpęs. – A. Nusivylusi ir vis dar pražiota burna. Anastazija. Tad teks mokėti. Galbūt ir nieko neišeis. Gal kiek ir perdedu.. – Kokia? – klausia ji ir pritrūksta kvapo. Prakeikimas.. leidžiasi vedama. jei tau kas nors nutiktų. juolab kad man taip lengva šį reikalą sutvarkyti. ar pavyks.– Išskyrus tuos laikotarpius. Nežinau. tai gali būti ir geras. Ar negali tiesiog padėkoti? – Bet tu žinai. – Užsiminei apie tai Rėjui? Ką tu sau manai? Ji ne juokais įsiutusi. o ji. Padedu jai atsistoti nuo sofos. kaip viską suderinti. ji nenuleidžia akių nuo mašinos. tarsi užburta. Anai iš nuostabos net lūpa atvimpa.. Jis entuziastingai pritarė. . kurią tau išrinkau studijų baigimo proga.. veduosi Aną laiptais žemyn. – Tai dovana. kad ji per brangi.. ir mano sąžinė rami. Bet norėčiau pamėginti. Tada. – Bet su viena sąlyga. nusivelku odinį švarką ir atsargiai apgobiu pečius.

– Gerai. Ir dar kartą ją pabučiuoju – valdingai ir savininkiškai.. einu vidun. Ji saugi.. Tas žodis. prisitraukiu. Iš jos švelnių ir mielų lūpų. Geidžia tavęs. kad tuoj pat neiškruščiau tavęs pasiguldęs ant variklio dangčio – ir tik tam. o nekantrus laukimas. o gąsdinti jos tikrai nenoriu. kad parodyčiau: priklausai man. o tik kol kas. mielai ją iš tavęs pasiskolinčiau. – ji nutyla. bet įsakmiai sakau. – nenoromis sutinku. Nurimk. – Kaip ir kompiuterį. kaip reikia elgtis. Užsimerkiu. taip nereagavo. – Ačiū už automobilį. Tikėjausi kitokios reakcijos. Kodėl su ja viskas taip sunku? Nė viena nuolankioji. tai ir nupirksiu. nepyk ant manęs. Tiesiog ant šaligatvio.Nusvarinusi pečius ir. apsilaižo lūpas. Nesugadink visko tik dėl to. traukiu į miegamąjį. – Jūs tikrai sunkiai tramdoma moteris. – Atsiprašau dėl mašinos ir dėl knygų. ji vėl atsisuka į mane. Grėjau.. sere.. – tyliai. Anksčiau niekas man to nesakė. ne neribotam laikui. Paėmęs Aną už rankos. Papurtau galvą. Kūnas reaguoja akimirksniu – pajuntu kylant geismą. – Ne. Jos žodžiai – kaip žibalas į mano pykčio laužą. Ji čia. – kalbu kimiu balsu. Nuo šampano įraudę jos skruostai vėl išblykšta. . Ten paleidžiu jos ranką ir įjungiu naktinę lempą. Ana Stil. Geidžiu jos čia ir dabar. – tyliai padėkoja ji ir palinkusi artyn pakšteli man į skruostą. kad Ana žiūri į mane ir jos akyse – ne baimė. – Noriu išlukštenti tave iš tos suknelės. jos liežuvis glamonėja manąjį. negaišdamas laiko. O dabar vesimės tave į vidų ir nurengsime. susitaikiusi su likimu. gavusi iš manęs automobilį. Neribotam laikui. kad ji nesupranta. Ko jau ko. Ačiū. suleidžiu pirštus jai į plaukus. Stipriai apkabinu Aną. užtrenkiu duris ir. – Tavo pyktis mane gąsdina. Velnias. ir jei noriu nupirkti tau sumautą automobilį. Aistringai ją bučiuoju liežuviu valdingai praskyręs lūpas. – Turiu iš visų jėgų tvardytis. – sušnabžda Ana. ir po akimirkos į mano aistrą ji atsako. – Apsisuk. Atsimerkęs matau. Skolinu. rodos. Paprastai jos būna sužavėtos. – Maldauju.

kaip mano liečiami speneliai ima raukšlėtis. Ji sudejuoja. prisitraukiu Aną ir stipriai priglaudžiu. aprimstu. kai ji daro kaip liepiama. panele Stil. nosies galiuku braukiu per paausį. Piršto galu užkabinęs sunkelės kraštą nugaroje.. – Pakelk rankas ir apkabink man pakaušį. įsiūtą į pilką suknelės šifoną.. Jis ramina ir primena pilnatvės bei laimės metus. Anastazija. kaip man patinka. Ji daro. – patenkintas sumurmu ir imu pirštais maigyti. Vis dar kvėpdamas puikų jos aromatą.. nejudėti. Suleidusi pirštus man į plaukus. – įsakmiai liepiu. Taip maloniai. išmokti. Smiliaus pagalvėle jusdamas jos odos švelnumą. o tada suimu Anos plaukus ir nužeriu nuo sprando. tampyti jai krūtų spenelius. . atsipalaiduoju.. – Mmm. Ana suima juos stipriai. Ji palenkia galvą į šoną. Suknelė nukrinta ant grindų Anai prie kojų. – Ši suknelė man patinka. pabučiuoju jai po oda tvinksinčią gyslą. Ji virpa nuo mano prisilietimų. kaip liepta. kaklą. – Turėsi... – po kiekvieno žodžio vis pabučiuodamas jai sprandą sušnabždu ir trūkteliu suknelės kaklo raištį.. naudodamasis proga. Gera mergaitė. Ak. lūpomis liesdamas. Mano smilius lėtai slysta jos nugara žemyn. Tai man patinka.. išriečia nugarą ir dar stipriau įremia savo tobulas krūtis man į saujas. Nutraukiu jai nuo pečių savo švarką. Tada neskubėdamas atsegu suknelės užtrauktuką ir. suimu jos krūtis ir jaučiu. Aaa. Kaip gera. jos krūtys pakyla ir stipriau priglunda man prie delnų. mažyte. – Puikiai kvepi. nusigaunu iki kito jos peties. – Nesegite liemenėlės.Ana iš karto paklūsta.. bučiuodamas ir lyžčiodamas odą. pasiekiu petį ir apipilu jį švelniais bučiniais. kol pasiekia užtrauktuką. Tai rudens kvapas. Dabar. Patinka matyti tavo tobulą odą. prikišęs lūpas jai prie kaklo. ir pešteli. švysteliu jį ant grindų. Ištiesęs rankas. o aš. taip.. Tada įsikniaubiu į plaukus ir giliai įkvepiu jos kūno aromato.

– nenuleidžiu nuo Anos akių. Gausiai. – Tau pavyks. sere. Sudejavusi ji ima siūbuoti į šonus ir užpakaliu trintis į mano lytį. Vėl imu glamonėti jai krūtis. – Manau. o tada nykščiais praduriu medžiagą ties užpakaline siūle. ir dirsteliu į jos kelnaites. Mėšlas. – sušnabžda ji. – Jūs tokia skani. – Taip. Sūrokas.– Ar taip suteiksiu tau orgazmą? Ana dar labiau išriečia nugarą. Brūkšteliu jai per užpakalį ir vieną pirštą įkišu į makštį. – Be to. – Patinka. o toliau? – Taip. – Nurenk mane. Švelniai maigau ir gnaibau krūtų spenelius. panele Stil. kad ketina mane paliesti. o akys iš geismo patamsėja. – Taip. Mmm. sukioju ir timpčioju spenelius.. bet dar dvejoja. – O taip. bet krūtų nepaleidžiu.. Ji aikteli. o aš tam nepasirengęs. Ji sudrėkusi. Išgirdusi mano įsakymą. Todėl gal ir išvis neleisiu tau patirti šio malonumo. – padrąsinu ją. ji sudejuoja ir stipriau pešteli man plaukus. tu dar nepasiruošusi sprogti. ji šiek tiek priblokšta. ji kilsteli galvą.. – Sakyk. Sunku nebus. Mano mieloji mergaitė pasiruošusi. .. tvirtai suimu už klubų. – mano pirštai sustingsta. tempiu jas tol. Manau. Kelnaitės suplyšta mano rankose ir aš numetu jas Anai po kojomis. Jos lūpos prasiskiria. ar ne. jos kūnas trūkčiodamas atsiremia man į krūtinę ir šlaunis. kol audinys pasiduoda. Apsuku Aną ir kyšteliu tą pirštą sau į burną. – liepiu. Pirštu užkabinęs už juosmens. nė akimirkos nenutraukdamas geismingo jos krūtų puolimo. tu mane supykdei. Ji kilsteli rankas ir man staiga ateina mintis. – Gera mergaitė... kad liautųsi krutėjusi. užtat dantimis grybšteliu jai ausies lezgelį. Nuleidžiu rankas. panele Stil? – Mmm. Baltos. Medvilninės.

kad būčiau saugus. kimiai klausiu. Įbedusi žvilgsnį į savo ranką. Numauk man džinsus. Plačiai nusišypsau. o aš nepuoliau į paniką. ji įkiša pirštus į džinsų kišenę.. – Ką ketini su manimi daryti? – geismingai. Nusiavusi aukštakulnius. panele Stil. – Gali būti. ji tyliai aikteli. Paskui suspaudžia mano penį ir patenkinta pažvelgia į mane. – Mano kišenėje sargis. Aaa. ji įlipa į lovą. apžergusi man šlaunis atsisėda ir užkiša pirštus už džinsų juosmens. Noriu. Dabar tu vadovausi. nušvinta iš pasitenkinimo ir ji mane. – Štai kaip jūs mane veikiate.Instinktyviai sugriebiu jos rankas. Mėgaudamasis begėde Ana užsimerkiu ir kilsteliu dubenį. Tada negrabiais pirštais patampo mano džinsų sagą ir po poros mėginimų šiaip taip atsega. bet ir dėl to. kad ji mane užsėstų. Sužadintas. kad tau reikės liesti mane ten. kad Ana praras pusiausvyrą. Ai! Kokia jūs drąsi. . – Turėsi išmokti nejudėti. labai jau nerangiai. Pradėk ne nuo marškinėlių. kovojančio dėl erdvės džinsuose. – žaismingai papriekaištauja ji ir pešteli man papilvės plaukus. Vieną jos ranką paleidžiu. Dabar. Jos akyse blyksteli akivaizdus pasitenkinimas. stumteli. – Gerai. Ji iš nuostabos net išsižioja. bet. nespėjusį nė apsižiūrėti.. kai tįsau ant lovos. – Na jau ne. panaršo. Nenuleidžiu nuo Anos akių. – iškošiu pro sukąstus dantis. Susidomėjęs. – pirmiausia iš jos puikavimosi... Ana ištraukia abu folijos paketėlius ir švysteli ant lovos šalia manęs. Svarstydamas. ką ji darys toliau. kad ji palietė mane. Ji nuauna man batus. Anos veidas pasikeičia. Juokdamasis. numauti džinsus jai tikriausiai bus velniškai sunku. o paskui įleidžia juos dar giliau ir brūkšteli per penį. jos pastangas susitvarkyti su diktofonu. o kitą uždedu sau ant koto. – Noriu įsiskverbti į tave. ponia. tad privalau vilkėti marškinėlius. – griūvu ant lovos. To dar nedarėme ir gali būti. ir aš prisimenu interviu savo biure. numauna kojines. kur numačiau. panele Stil.

. Bet ji nusprendžia manęs nesigailėti ir čiulpia toliau.. užmauk. ir baisiai jaudinantis. spusteli. kaip dabar numausi man kelnes? Sėdomis slinkdamasi link mano pėdų. kad Ana niekada nėra to dariusi. – Jėzau. panele Stil. raminkis. aš tai ištraukiu jai iš burnos.. Iš visų jėgų stengiuosi nesijuokti.. labai susikaupusi ir nuostabiai atrodydama. jei kramtai tą lūpą. – Tokia nekantri. ji. – sakau riesdamas nugarą ir kilstelėdamas dubenį nuo lovos.Jos naivumas mane nepaprastai žavi. Jos liežuvis keliauja aukštyn ir žemyn. Štai ko mums reikia.. – Tavo tyrumas ir entuziazmas tikrai pavergia.. tamsių jos plaukų bangos užkritusios ant krūtų. Ana atitraukia užtrauktuką. – O ką dabar ketini daryti? – pašnibždomis klausiu. o akys – du tamsūs duburiai – žvelgia tiesiai į mane. mėgina nusmaukti džinsus. tai vėl įleidžiu iki pat gomurio lanko. Galėčiau patirti orgazmą vien į ją žiūrėdamas. Imk. o nykščiu ima glostyti galvutę. Dar vienas pirmas kartas. Ji ima uoliai čiulpti.. – Negaliu gulėti nejudėdamas. Na. Ana. jos lūpos drėgnos. Tada ji mane apžergia.. Šūdas!. – Bet dabar noriu dulkinti tave taip. ištiesia ranką. o aš nuspiriu juos ant grindų. tvirtai jį suima. Nieko sau. Mėšlas.. – Josi ant manęs. Ji atsisėda. o lūpomis ji laiko mano penį tvirtai suspaustą. kad tave matyčiau. Ana atrodo fantastiškai. Šio erotinio vaizdinio poveikiui neįmanoma atsispirti. mano penis atsiduria jos burnoje. gana. Ana. Ir. timpteli mano džinsų juosmenį ir suirzusi mane nužvelgia. Tada pasilenkia. Jėzau. įsmeigia akis į mano kotą ir apsilaižo. mažyte. Ji pažvelgia man į veidą. Dar nenoriu nuleisti. – paerzinu ją. Akivaizdu. Jos entuziazmas užkrečiamas. Ir aš nusprendžiu jai padėti. – sudejuoju pro sukąstus dantis. – Liaukis. . Ana atsiklaupusi numauna man džinsus ir trumpikes. Anos užsėstas mano kūnas tuoj įsitempia.

sudejuoja. Anastazija. iš malonumo kažką sumurkia ir aš. Štai taip. o gal manimi. ką liepiau. Labai džiaugiuosi. Tokia susijaudinusi. bet man vis vien. užmiršusi viską pasaulyje. apglėbęs ją. Linktelėjusi ji daro tai. – Labai gerai. Išėmusi sargį. Ana dejuodama vėl atlošia galvą ir plaukai krinta bangomis jai ant pečių. Pajusti mane įsiskverbusį. kaip pritrūkstu oro. o tada dantimis atplėšia paketėlį. – Dar. pajusk mane. aukštyn ir žemyn. o likusią dalį išvyniok. jaučiu. Kita ranka prilaikau penį ir atsargiai pasodinu ją ant savęs. ji įsikimba ir. tau nepatiks. – dusliai sakau. Ji nekantrauja. – pašnibždomis maldauja. – Taip pasiekiu giliau. Laikau Aną leisdamas jai pajusti mane ir su tuo apsiprasti. o tada kilsteliu dubenį ir jį sukdamas įsiskverbiu dar giliau. jusk mane visą. – Suspausk galiuką. – sušnabždu ir. kad paslėptum jį savyje.Padedu jai ant delno sargį. Gera. – dėl to nesu tikras. kaip nori. darbuojasi labai susikaupusi. ji vėl atsisėda ir grožisi savo darbu. Ji atlošia galvą. – Pati judėk. laiko pusiausvyrą. prasižiojusi ir šiek tiek iškišusi liežuvį. Ištiesiu rankas. . kilsteliu. kad ji dievina seksą. Darau ko prašomas. Ją. Paskui palengva pasikelia ir vėl atsisėda ant manęs. – suaimanuoju pro sukąstus dantis. – O dabar noriu. Anastazija. sėdėdama ant manęs. Ji užsimerkia. Tada ji atsimerkia ir žvilgsniu nutvilko mane nelyginant liepsna. – Viešpatie. taip. Ji nustėrusi įdėmiai pažvelgia į mane. Jei šito čiulptuko gale liks oro. Ji tokia išdykusi. alkūnėmis įsiremiu į patalus ir gėriuosi reginiu. Taip. Neskubėdamas kilsteliu nugarą. Įsikibk man į rankas. mažyte. vėl pažvelgia į mane laukdama nurodymų. Jausti. – Va taip. – staiga atsisėdu ir labai nustebinu Aną prikišdamas kaktą jai prie kaktos. Įvykdžiusi užduotį. tu mane tiesiog žudai. tai matydamas.

Po daug metų trukusio gydymo tvirtai žinau. O taip. Pagaliau ji neišlaikiusi šūkteli. taip. Paskui ji krusteli. ji užplūsta man krūtinę. – Kodėl nemėgsti būti liečiamas? – Nes esu penkiasdešimt pagedėlio atspalvių. Nuostabos ir kūniško geismo kupini mudviejų žvilgsniai susitinka. Ana beveik pasiekė ribą. Ana joja ant manęs ir netrukus mudu randame savo ritmą. Užsimerkiu ir mėgaujuosi kiekvienu nuostabaus jos kūno centimetru.Alsuoju negiliai ir garsiai. – Ką gi. kaip malonu ją dulkinti! Minutėlę taip ir gulime. uždeda delną man ant krūtinės. išskėtusi pirštus. ir man malonu justi jos kūno svorį. Pajuntu siūbtelint akliną tamsą. pakeliu prie lūpų ir apsivertęs užgulu ją. o ji. Dieve. Ana žvelgia smalsiai. kažką šūkčioja. burna pražiota – ji jaučia kiekvieną malonumo dūrį. Čiumpu Anos ranką. – Nedrįsk. Ana užgriūva man ant krūtinės ir aš. gaudydamas kvapą. Ji atrodo nuostabiai: krūtys šokčioja.. taip. Kaip tau patiko šita? . Tiesiog neliesk manęs. Ne. Anastazija. Neliesk manęs. smaugia mane ir aš imu dusti. apimta orgazmo. atsisėdu. kokia ji graži. tad stipriau suspaudžiu jos rankas ir ji sprogsta tebejodama ant manęs. išplėtusi akis. Taip. pagrindines pozas išmėginome. – Mano savarankiško gyvenimo pradžia nebuvo rožėmis klota. manau.. ji trokšta sužinoti ką nors naujo. plaukai draikosi. – nosimi švelniai brūkšteliu jai per nosį. Sučiumpu jos klubus ir laikau. Nenoriu apsunkinti tavęs smulkmenomis. – galynėdamasis su baime paprašau ir pabučiuoju Aną į lūpas. guliu jos prislėgtas. kad bent jau tai – tiesa. Tada. Bet žinoti tos bjaurasties jai nereikia. Dieve mano. Ji vėl pasikelia. o kai ima leistis. gerklę. kad daugiau negalėtų manęs liesti. nusimaunu sargį ir numetu ant grindų prie lovos. tada ištraukiu. liaujuosi tramdęs savo aistrą ir tylomis į ją išsilieju.. kilsteliu dubenį ir sutinku ją. nosimi brūkšteli per marškinėlius ir.. dar stipriau įsitvėręs jos klubų. iš paskutiniųjų tvardydamasis.

informacijos rinkimas bus padaręs jai teigiamą poveikį. Iki šiol šešis kartus patyrėte orgazmą. Patraukusi ranką. Kas čia dabar? – Ar turi man ką pasakyti? – klausiu. taip mėgindama nuo manęs pasislėpti. ji nedrąsiai į mane žvilgteli.. Mane! – Ką aš dariau? Ji vėl ranka užsidengia veidą. Jos veidas išraudęs kaip žarija. – Ką sapnavai? – Tave. – Šit kaip? – Sapne patyriau orgazmą. ir visi tie kartai priklauso man. Matyt. kad matyčiau veidą. – Šiandien paryčiui kai ką sapnavau. kad supyksiu? – Sapne? – pasitikslinu. Kodėl ji taip drovisi? Sapnavo mane. – Jei bent akimirką tau pasirodė. – sušnabžda Ana.. Kaip malonu. ką aš dariau? Klausiu paskutinį kartą. – Nuo jo pabudau. neatsižvelgei į mano diplomo pažymių vidurkį. Žvelgdamas į ją nusišypsau. – Panele Stil. matyt.. Gal tikėjosi. – Tai dar neprarask vilties. Kokia ši mergina geisminga.. bet paskui pakreipia galvą ir šypteli.Iš pradžių ji atrodo išsiblaškiusi. Anos prisipažinimas mane suglumina. jūs toli gražu nesate vien gražus veidelis. Ji dvejoja. bet kartu ir pralinksmina bei sujaudina. – Laikei rankoje raitelio šmaikštį. – Anastazija. Ir kodėl šis paprastas faktas mane taip džiugina? Anos žvilgsnis nukrypsta į lubas ir jos veide šmėsteli kažkas panašaus į kaltę. – Nesistebiu. – Tikrai? – Taip. Susidrovėjusi ji ranka užsidengia veidą. . – sumurma Ana. – Aš tiesiog sužavėtas. Nustumiu jos ranką. tai noriu priminti. Bet ačiū už iliuziją. jog patikėjau. kad vadovavimą perdavei man. kad. Turiu net kelis raitelio šmaikščius. – tyliai atsako ji.

bet neabejoju. – pagaliau praveria burną Ana. – O kaip tu grįši? – klausia Ana. Mano klausimas Aną išmuša iš vėžių. . Turiu puikų naują automobilį. kaip imu savo kelnes. Atsisėdęs ant lovos. Dabar. – Sutarta. Pakeliu nuo grindų sargį ir vikriai sumezgu. Arba galite susitikti pas mane. – atsako ir jos skruostai nurausta. – Tai kada? – dar kartą įsakmiai klausiu. sukryžiuoja kojas ir žiūri. Ji neprataria nė žodžio. – Galiu surasti ir susitarti. ketindamas apsirengti. prieš mudviem susitinkant. Taip jau geriau. kad atvažiuotų pas tave į butą sekmadienį rytą. kad daktaras Baksteris sutiks užsukti pas mane į namus. – Geriau pas tave. – Tyčia mane apsvaiginai? – Taip. Trumpai ją pabučiuoju ir atsikeliu iš lovos. Ana paseka mano pavyzdžiu. Ana privalo pasirūpinti kontracepcija. – Nemėgstu sargių. kad galėsiu tokį gauti.– Pintus iš rudos odos? – teiraujasi Ana ir jos balse tyliai suskamba lūkestis. Ji papurto galvą. Kaip tau būtų patogiau? Neabejoju. – Taip. – Ateinančią savaitę. – Kada tau prasidės mėnesinės? – klausiu. – Ar turi savo gydytoją? – klausiu. – Turi pasirūpinti kontraceptinių tablečių. ji priėmė iš manęs automobilį. apsimauna treningo kelnes. – Ne. kad per daug išgėrei. nors jau senokai jo nemačiau. – Teiloras mane paims. vairuoti vis dėlto nederėtų. apsivelka berankovius sportinius marškinėlius. išgėrus tiek šampano. – Galiu ir aš parvežti. – Manau. kai sutiko būti mano. ji nustebusi. – Jau eisi? Rodos. kad išeinu. Kilsteliu sumegztą prezervatyvą ir užsimaunu džinsus. Kaip ir dera. Nusijuokiu. Aš tau pranešiu kada. Apsirengusi ji atsisėda ant lovos. apsimaunu kojines ir apsiaunu batus. bet.

kol nepasirašysi ir aš nežinosiu. automobilio sekimas. pamosuoja. – Bjaurus? Gal galėtum išsamiau? Į mano šypseną ji atsako irgi nusišypsodama. žinai. Ak. – atsistoju. Apie tai nepagalvojau. – Laikytum nelaisvėje prieš mano valią? – Taip. – Tu mane pagrobtum? – O kaipgi. sprogimai. – Tu mane pražudytum. kad liktum ir panaudotum šitą. – Žaidimą?! – baimingai sušunka ji. – Neištverti? Kaip? – klausia Ana. – priblokšta ir gaudydama kvapą sako Ana. Ji ryžtingai kilsteli smakrą mesdama man iššūkį.. – prisimerkęs mėginu ją pagąsdinti. – O tada besąlygiškai leistum man naudotis savo kūnu dvidešimt keturias valandas per parą septynias dienas per savaitę.. kad būtum su manimi atvira. o man reikia. – Na.– Kodėl? – Nes viską skrupulingai apmąstai ir esi tokia pat slapukė kaip ir tavo įtėvis. įkalinimas. Grėjau. Nenuvilk jos lūkesčių. – Tuomet jau turėsiu pataisytą ir tau pasirašyti parengtą sutartį. gal ir taip. kad esi pasiruošusi. Vadinasi.. – Dievaži. – Na. o tada galėsime pradėti tikrąjį žaidimą. Bet to nedarysiu. Kitaip žodžio nepratarsi ir aš nežinosiu. tu su manimi visuomet atviras? – Stengiuosi toks būti. Šie santykiai turės ateitį tik jei būsime vienas kitam atviri. delsdama pasirašyti galėčiau pratęsti dabartinius mudviejų santykius? Mėšlas. – Norėčiau surengti su tavimi tikrą spektaklį. o jos akyse atsispindi smalsumas. Vis ką nors sugalvoja.. Anastazija. – Norėčiau. įdomi mintis. – Manai. – Galiu būti labai bjaurus. . ji ir vėl bet kokia kaina stengiasi vadovauti.. Iki pasimatymo sekmadienį. – A.. bet aš galiu neištverti įtampos... Ana čiumpa antrą sargį ir. rodydama jį man. Man reikia eiti. grobimas. In vino veritas. – Šįvakar peržengiau tiek daug ribų. ką manai. Nuo lašelio vyno tau atsiriša liežuvis.

pasislenka prie manęs.– Nuolatinis ir besąlygiškas savo kūno atidavimas. Ar ji ištvers? O gal ne? Pažiūrėsim. – liepiu ir ji iškart paklūsta. – žaismingai priduriu. Sunkiai atsidususi. man ima suktis galva. padėsiančio perprasti mano humoro jausmą. kaip viskas būtų. O tada viskas bus baigta. kokį sprendimą priimti. Ji kelias akimirkas baldama žvelgia į mane. kad ėmei. Anastazija? . kad negalėtų pajudėti. akys išplėstos. – Tad neturi iš ko rinktis. Jei atsisakys. kol apsispręs. Tada dešine koja apžergiu abi jos kojas. ką padarysiu. – Gera mergaitė. Jai smalsu. – Dar nieko nepasirašiau. Ką tau žadėjau. kad galva. jos sutikimas būti mano nuolankiąja – vien tušti žodžiai. tarsi ieškodama dangiško įkvėpimo. Rodos. kurios atsivertų. Troškau tai padaryti nuo tos akimirkos. o aš kaip įmanydamas mėginu neišsiduoti. Ramiai žiūriu į Aną laukdamas. Dabar atsistok. – Laukiu. – sumurmu. o tada iškrušiu – labai greitai ir beatodairiškai. Ak. vadinasi. o aš čiumpu jos plaštaką ir stipriai trūktelėdamas pasiguldau ant kairio kelio taip. Jos veide atsispindi siaubas. ar tu ką tik vėl ėmei vartyti akis? – Ne! – Manau. užverčia akis į lubas. kaip man pasisekė. – Oi. Ana. – Nesu iš kantriųjų. Ji kalba pašaipiai. – Suprantama. Apsispręsk teisingai. Ana padeda sargį man ant delno. Kelis kartus pliaukštelėsiu tau. – sušnabžda. Anastazija Stil. kai pastarąjį kartą vartei akis? – Tarp mudviejų įsivyrauja nejauki tyla ir aš vėl klesteliu ant lovos. – Kodėl tai darau. Esu vyras. – vos imu galvoti apie galimybes. kai ji paklausė. – Eikš čia. – Įspėjau tave. antro sargio vis dėlto prireiks. Ji padaro kaip liepiama ir aš ištiesiu ranką. negana to. ar ji tam ryšis. ar aš gėjus. ji nuleidžia kojas nuo lovos krašto. regis. kuris žodžio laikosi. ar ne. pečiais ir krūtine ji remiasi į lovą. – Ištiesk rankas ir pasidėk abipus galvos. ji svarsto. Dabar paaiškės. kad man nepaprastai palengvėjo.

Ana įtempia visus kūno raumenis ir. bet.– Nes varčiau akis. tik aš. Vėl pliaukšteliu. taikydamasis šiek tiek aukščiau šlaunų.. Alsuoja greičiau. – įspėju. Uždedu ant jo delną. ką darau. Ji vėl sušunka. griežtai laikydamasis tvarkos: kairys sėdmuo. – Gausi į kailį kaskart. Nekantriai laukdama. – sušnabžda Ana prikimusiu balsu. Ji nejuda.. – Ar ir toliau taip darysi? – Ne. iš skausmo ji susiraukia. mėgina keltis. Ketinu darkart pliaukštelėti. vidurys. Labai rūpestingai ir mėgaudamasis tuo. Puikus jos užpakalis – nuogas ir. Jos užpakalis tiesiog nuostabus. – Manai. dešinys sėdmuo. dešinys sėdmuo. ketvirtą kartą. nusmaukiu jai treningo kelnes. tad perbraukiu delnu per abu sėdmenis švelniai glamonėdamas. Atrodo nuostabiai. liautis neprašo. Stipriai užsimerkusi. Taip. prispaudžiu ją ir tą vietą. supratai? Ketinu kaip reikiant pasidžiaugti šiomis akimirkomis. mažyte. – Nejudėk. nuraminu palengva švelniai glamonėdamas. kitą ranką uždėjęs ant strėnų. kad netrukus būtų rausvas kaip. tas šampanas. kai taip padarysi.. Ir aš pasirūpinsiu.. laukia. Palengva įsivažiuoju ir laikausi tos pačios tvarkos: kairys sėdmuo.. Suskaičiavęs iki . Ji aikteli. Kertu antrą. Paglostau nuostabų jos užpakalį ir viską pradedu iš naujo. nes mušiu dar ilgiau. o tada pirštais perbraukiu per rausvą rumbą ant odos. Kilsteliu ranką ir kertu – stipriai. Pliaukšteliu dar kartą. Ana rikteli.. tai mandagu? – Ne. Bet rankų patraukti nemėgina ir liautis neprašo. trečią. – Niekas tavęs negirdi. mano valioje. Tai dar vienas pirmas kartas. – kimiai sakau. kuriai teko smūgis. – Aš dar tik apšylu. Jos oda minkšta. Ir nors muistosi. vidurys. Jos užpakalis gražiai įraudęs. – o ji sulig kiekvienu kirčiu šūkčioja.

Geidžiu jos. o kotas – pasiruošęs darbui. liaujuosi. Man trūksta oro. vis spigesni. Atgal. Švelniai. ji sudejuoja. Varstau ją nenuleisdamas akių nuo pasirodančio ir vėl žemiau jos rausvo užpakalio giliai nyrančio savo koto. delną perši. Gali ir tu sprogti.. sukamaisiais judesiais ir leisdamasis link šlaunų. glostau įraudusį jos užpakalį.. – tarsteliu gaudydamas kvapą. ir tik dėl manęs. o aš lieku stovėti jai už nugaros. Kai imu judėti. o kita laikydamas savo kotą. atsisegu užtrauktuką. Tada. Kyšteliu du pirštus į makštį. Dabar tave išdulkinsiu. Dabar. Ji jau sudrėkusi.aštuoniolikos. sušnabždu: . – Kitą kartą liepsiu tau skaičiuoti. kai įgrūdu pirštus. sulig kiekvienu stūmiu ji kažką niurna. – Pajusk. sučiupęs pasiguldau ją ant pilvo. Anos burna pražiota. – O. dryksteliu foliją ir vikriai išvynioju sargį. Kur tas sargis? Sugriebęs Anai prie galvos padėtą sargį. Paskui griūvu ant lovos šalia jos. o jos šauksmai. Ana! – žengiu paskui ją nuo bedugnės krašto ir. garsiai surinka ir peržengia ribą. kaip tavo kūnui tai patiko. – Dabar tave paimsiu. puikus įraudęs jos užpakalis pakyla. ji dejuoja. Nagi. rodos. Pirmyn. prikišęs lūpas prie plaukų. net nesivargindamas nusimauti džinsų. tai ištraukiu. O dabar.. išsilieju. – Pakaks. tvirtai apkabinu ir. – sumurmu viena ranka glamonėdamas jos užpakalį. Atgal. Kilstelėdamas jos dubenį priverčiu Aną atsiklaupti.. Anastazija. Pirmyn. Staiga ji visa įsitempia. visiškai praradęs nuovoką. Tai įkišu pirštus į makštį.. Ana. Ir vienu stūmiu ryžtingai į ją įsiskverbiu. atsargiai nustumiu ją nuo savo kelio ir kniūbsčią paguldau ant lovos. Matai. Anastazija? Tu visa drėgna. – Puikiai laikeisi. Ištraukiu pirštus. įtempia raumenis ir kvėpuoja vis greičiau. dejuoja. kaskart. Mano kūnas dar labiau įsitempia..

– Nereikia. Pabučiuoju jos plaukus. – Man metas.– Oi. sušnabžda Ana. bet. įtrinsiu tau užpakalį. ji tikrai nuostabi. obuoliais ir seksu. O kaipgi. Ko ji staiga susidrovėjo? – Radau aliejaus kūdikiams. – Turėtum miegoti vilkėdama šilkinius ir atlasinius naktinius. Atsargiai išslenku iš po jos ir atsikeliu iš lovos. – Ar juos vilkėdama ir miegi? – Taip. Nuvešiu tave į parduotuves. – Puikiai laikeisi.. – Kur vonios kambarys? – klausiu ir nusimovęs sargį užsisegu džinsų užtrauktuką. – sakau ir skubriai pabučiuoju jai kaktą. kaip liepiau. pastatyto ant lentynėlės. tamsiai kaštoniniai ir spindi blausioje naktinės lempos šviesoje. Guli užsimerkusi. Viską padarė taip. – rodos. vis dar vengdama mano žvilgsnio. matyti. Drąsiai sutiko visus mano iššūkius. – Ar gerai jautiesi? – Man viskas gerai. bet liesti krūtinės nemėgina. Nuo šio aromato man svaigsta galva. jau snūduriuodama sumurma ji. Viskas bus gerai. – ima priešgyniauti Ana. Ji neašaroja. gražioji mano mergaite. To man ir reikia. pajuntu pasitenkinimą ir keistą šilumą krūtinėje. – Pažiūrėsim. Leisk. Paglostau Anai plaukus. Pirštu užkabinu pigių berankovių marškinėlių petnešėlę. – Prieškambary kairėj. ji vengia mano žvilgsnio. Užsimerkiu mėgaudamasis trumpam įsiviešpatavusia tyla. užgulusi visu kūnu. – sako Ana. Ji mane prislėgusi. Jie švelnūs. mažyte. Vonios kambaryje išmetu į šiukšliadėžę sargius ir mano žvilgsnis užkliūva už buteliuko kūdikiams skirto aliejaus. – Man patinka treningo kelnės. jau šiek tiek sutramdyta. be to. Ji kvepia Ana. sveika atvykusi į mano pasaulį.. – rodos. žiūri sau į pirštus. . Grįžęs randu Aną apsirengusią. palengva atgaudama kvapą. mažyte. Per daug gera. Man taip gera.

ko iš šios merginos laukti. suspaudžiu ir pabučiuoju. Ji tikriausiai pavargusi. – traukdamasi į šalį tyliai sako Ana. nenoromis paleidžiu. neatitraukdama akių nuo mano odinio švarko užtrauktuko. Ji atsiduoda visa esybe. – Dabar einu. Ko gero. daryk. o kai prieiname prie buto durų. kad seksą pirmą kartą išmėgino vos prieš savaitę.. Čiumpu ją į glėbį.. Keista.– Anastazija.. niekada nežinia. – garsiai sau pripažįstu. Vos įsitaisau ant automobilio sėdynės. Tada užsilašinu ant delno aliejaus ir atsargiai patepu jai skaudamą užpakalį. – tyliai sakau. Prašau. Ana nieko nedaro santūriai. bet neprataria nė žodžio. Ir leidai iškaršti kailį. staiga paleidžiu ją iš glėbio ir žengiu pro duris pas Teilorą. . Pažiūrėk į mane. priglaudžiu. – Susitiksime sekmadienį.. Su manimi. – prikišęs lūpas prie jos lūpų ir susijaudinęs šnipšteliu. atsisuku. Užsimerkiu ir prisimenu. kaip patirdama orgazmą atlošė galvą. Ana rankomis įsisprendžia į šonus. taip reikšdamas didžiulį dėkingumą. ką liepiu. – Tu neverkei. Tu nuostabi. Ji pakelia į mane dideles žydras akis ir pažvelgia pro ilgas ir tamsias blakstienas. kokiame esu dalyvavęs. Atsisėdu jai už nugaros ir nusmaukiu treningo kelnes. – vėl užmaunu jai treningo kelnes. ar negalėčiau likti nakvoti. Maloniai pavargusi. sėdintį visureigyje ir laukiantį manęs. Ir su nieku kitu. – Štai ir viskas. Kaip tikra užsispyrėlė. Paimu ją už rankos.. bet Anos nebėra.. tai buvo maloniausias pokalbis apie sąlygines ribas. kaip ji jojo ant manęs. – Ar tau nereikia paskambinti Teilorui? – pasiteirauja ji. kaip ir aš. juolab kai pagalvoji. Giliai širdyje nenoriu išeiti. – įspėju ją. – Teiloras laukia čia nuo devintos. – Palydėsiu. kol dar nesusigundžiau paklausti. Paskui. – Malonu tave liesti.. Po galais..

Teiloras: – Parvažiavome. Bet iš tiesų įsijungiau kompiuterį palinkėti Anai labos nakties. kuris restauruoja senovinius automobilius. tai viskas. gegužės 26 d. Galbūt vabalas jį sudomins. Turiu bičiulį. Dar kas nors? – Ačiū. Užsimerkiu ir pasiduodu svajoms. Rytoj niekur nereikės manęs vežti. 23:14 Gavėjas: Anastazija Stil Miela panele Stil. Mokyti ją bus labai smagu. Beje. jūs tiesiog nepakartojama.Žvelgdamas pro automobilio langą išsišiepiu iki ausų. – Kada turėčiau supakuoti daiktus? – Pusę vienuoliktos. – Klausau. – Gerai. kad ji vairuotų tą mašiną. – Ačiū. o tada prisėdu prie rašomojo stalo ir įsijungiu nešiojamąjį kompiuterį. – Žinoma. bet nematau nieko. dar kai kas. Palikęs Teilorą pastatyti visureigio. atsuku kamštelį. Pati gražiausia. panelei Stil bus pristatytas rytoj. – sumurmu. – Viešbutyje? – Taip. Bus vaizdo konferencija.. šypsenos iškreiptą savo veidą. Išsiimu iš šaldytuvo buteliuką gazuoto mineralinio vandens. Išgerkite advilio – tai ne prašymas. Bet iki pietų norėčiau išvykti. Labos nakties. protingiausia. Jokių skubių elektroninių laiškų negavau. kurį prašėte parūpinti. sere. Ir daugiau nevairuokite savo „Beetle“. . – Rytoj rytą manęs laukia susitikimas. liftu pakylu į savo apartamentus. Aš viskuo pasirūpinsiu. IŠ SNAUDULIO MANE PAŽADINA Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Tu Data: 2011 m. tik atsispindintį vaiduoklišką. aš sužinosiu. Gal galėtum rytoj paimti seną jos vabalą ir jo atsikratyti? Nenoriu. „BlackBerry“ telefonas. pone Grėjau. Jei vairuosite. – Labos nakties.. sąmojingiausia ir drąsiausia iš visų mano pažįstamų moterų.

dar toli gražu nebuvau su tavimi visur. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius . Perskaitęs pirmą jos laiško eilutę. jog man draudžiama jį vairuoti. meilikaudamas nieko nepasieksite. o ne advilis. bet kadangi esate matęs tikrai daug. kokiems dar veiksmams ji prieštarautų. Ir už padorią kainą. Man labiau patinka raudonasis vynas. Nepadauginkite vyno.Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Ji tikriausiai jau miega. 23:20 Gavėjas: Kristianas Grėjus Brangus pone Grėjau. Raudonasis vynas po šampano? Kažin ar išmintinga maišyti šiuodu gėrimus. S. Rašydamas atsakymą pasvarstau. Oi. Turėtumėte eiti miegoti. nesiklausysiu jūsų paistalų apie tai. Turėsiu nuvairuoti savo „Beetle“ į aikštelę. garsiai nusijuokiu. gegužės 26 d. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Nervinančios moterys. Teiloras parduos jūsų automobilį. kurios nemoka priimti komplimentų Data: 2011 m. aš nemeilikauju. Ana P. gegužės 26 d. 23:26 Gavėjas: Anastazija Stil Miela panele Stil. kad ir kaip jus gerbiu. mažyte. o pašto dėžutę – įjungtą. kad galėčiau parduoti. Po kelių minučių gaunu jos atsakymą. tad. bet dėl viso pikto savo nešiojamąjį kompiuterį palieku atverstą. nesiginčysiu. o mušimas lazda – uždraustas. kur norėčiau nusigauti. Mušimas lazda įtrauktas į priedą „Griežtos ribos“. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Meilikavimas Data: 2011 m. Priedo „Griežtos ribos“ papildymą turėsiu omenyje.

pradedant motociklu ir baigiant „Sherman“ tanku. Jos atsakymas mane baisiai suerzina. gegužės 26 d. ji su manimi tikrai kietai derėjosi. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Teiloras? Ar jis tokiam darbui tinkamas žmogus? Data: 2011 m. kad Teiloras yra kaip tik tas žmogus. Iš kur man žinoti. nes. Būsiu jai visiškai atsidavęs. prašyčiau neapibūdinti savęs kaip „merginos. suprantu. Ar ji to nesuvokia? Be to. o jums tikrai nepatiktų.Tikiuosi. plaukiantį sąsiauriu. Be to. Dieve! Kai prisimenu.. Parašau jai atsakymą. Vis dėlto jaučiu pagundą grįžti ir pasirūpinti. tikriausiai prieš susipažindama su jumis. 23:44 Gavėjas: Anastazija Stil Miela panele Stil. ne tik šiandien vakare. Flinas manimi didžiuotųsi. ne. ji jau lovoje. kuris minėtą automobilį parduos už geriausią kainą? Anksčiau. kurią progai pasitaikius išdulkinu“. kurią progai pasitaikius išdulkinu? Turiu giliai įkvėpti. mane tai SIUTINA. Kaip ji drįsta šitaip apie save kalbėti? Jos. aš pati garsėjau kaip puiki derybininkė. o ne merginai. savo katamarano. Kristianas Grėjus . kiek mudviejų sutartyje padariau nuolaidų!.. kaip mano nuolankiosios. kad negalėtumėte atsisėsti visą savaitę. denyje. statusas yra gerokai aukštesnis.. kad čia kalba RAUDONASIS VYNAS ir kad šiandien jums buvo labai sunki diena. Teiloras – buvęs kariškis ir moka vairuoti bet kokią transporto priemonę. atvirai sakant. šiek tiek aprimęs. tiesiog įsiutina. kurią progai pasitaikius išdulkinate. Ana Kas čia per nesąmonė? Mergina. stebiuosi. Mintyse suskaičiuoju iki dešimties ir. 23:40 Gavėjas: Kristianas Grėjus Gerbiamas Sere. jei supykčiau. pamėginu įsivaizduoti save „Greisės“. kad rizikuoti vairuojant mano mašiną mieliau leisite savo dešiniajai rankai. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Būkite atsargi! Data: 2011 m. Jūsų automobilis jam nesukels jokio pavojaus. gegužės 26 d.

bet netrukus susigriebiu trečią kartą skaitantis tą pačią pastraipą ir laukiantis jos atsakymo. . Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Atsargioji Data: 2011 m. Ar ji leidžia suprasti. Kas dar pasaulyje galėtų šitaip mane sunervinti? Ana atsako ne iš karto. gegužės 26 d. o jo vietą krūtinėje užima plūstelėjęs nerimas. kol nustos daužytis širdis. nesu tikra. Jau nežinia kelintą kartą pakeliu akis į kompiuterio ekraną. šiaip ar taip. kad man patinkate. 3 Daug kas keičiasi. broliuk (pranc. Panelė Stil Įsistebeiliju į jos parašytas eilutes ir pyktis staiga išgaruoja.).).. kad viskas baigta? 2 Iki greito. Gal pastarasis mano laiškas ją įbaugino? Pasiimu knygą.Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Lėtai iškvepiu laukdamas. Mėšlas. bet daug kas lieka taip pat (pranc.. 23:57 Gavėjas: Kristianas Grėjus Brangus pone Grėjau. juolab dabar.

Šeši paprasti žodžiai. Iškaršiau jai kailį. Ir laukiu. 00:09 Gavėjas: Kristianas Grėjus Nes niekada neliekate su manimi nakvoti. griebiu automobilio stovėjimo vietos žetoną. gegužės 27 d. Bet ši diena buvo ypatinga. Pasidulkinome. Ir dar kartą išdulkinau. Mėšlas. . PENKTADIENIS Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Atsargioji Data: 2011 m. Jau sakiau jai.2011-ŲJŲ GEGUŽĖS 27-OJI. Kol dar neapsigalvojau. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Atsargioji Data: 2011 m. čiumpu savo švarką ir puolu pro duris. gegužės 27 d. Sutiko būti mano... apie kurias ji nieko nenutuokė. GATVĖS TUŠČIOS. 00:03 Gavėjas: Anastazija Stil Kodėl jums nepatinku? Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Atsistoju ir atsinešu dar vieną buteliuką gazuoto mineralinio vandens. nuo kurių man pašiurpsta galvos oda. Šeši žodžiai. tad po dvidešimt trijų minučių pasiekiu jos butą. kad su niekuo nemiegu. Šiandien ji gavo universiteto diplomą. Apsvarstėme visas sąlygines ribas.

– Atėjau pas Aną. Po velnių. Stebina tik tai. Dink iš čia. traukis iš kelio! – Gyvate. Mėginu atvesti ją į protą: – Bet man būtinai reikia ją pamatyti. kad nekreipiu į ją dėmesio. – Negali čia eiti! Šaukdama lyg harpija.. kai su tavimi susipažino. Ana guli lovoje susirietusi.. Jos akys užverktos. – Neturi teisės! Sukryžiavusi rankas ant krūtinės ir tvirtai remdamasi kojomis į grindis. ką šį kartą jai padarei? – Kaip tik tai ir noriu išsiaiškinti. Kavanag seka man iš paskos. Kavanag stovi tarpduryje nelyginant chimera. vokai papurtę.. Išjungiu šviesą palubėje. apsikamšiusi šilta antklode. Oho! Ne taip tikėjausi būsiąs sutiktas. kai jas nubausdavau.. o jos akys dega pykčiu. Kavanag. – Nuo tos dienos. – Ką?! Daugiau nebesiklausydamas Kavanag svaičiojimų šiaip taip pro ją prasibraunu. Jos nosis raudona ir tekanti. Ji man atsiuntė laišką.Tyliai pasibeldžiu ir duris atidaro Kavanag. Praveriu Anos kambario duris ir uždegu šviesą. ką čia veiki?! – užrinka. kad Anai nereikėtų markstytis. kad išgrūsčiau šitą šiknių lauk? – piktai paklausia tarpduryje sustojusi Keitė. – Gal nori. Iš pykčio net sugriežiu dantimis. – Jėzau. Tokios būklės moterų esu matęs daug. – Ką čia veiki? Ana šniurkščioja. . – Po galais. Įjungiu jos naktinę lempą. kad viduriuose pajuntu keistą nemalonų jausmą. o virš galvos užsidegus lempai ji ima markstytis nuo ryškios šviesos. Kilsteliu antakį dėdamasis. ji verkia ir verkia. ir prisėdu šalia jos ant lovos. ypač po to. Ana. o aš koridoriumi ryžtingai traukiu link Anos miegamojo.

– Neabejoju. – suurzgia taip. kad ponia Džouns pranoksta visus mano lūkesčius. kad į ją pažvelgčiau. Sakei. Ji papurto galvą. – Kalbėk su manimi.. kad taip jausiesi. Sakei. kad tau nepatinku. Grėjau. kad esu už tai atsakingas. kad taip rūpinuosi jos drauge. Ana išgeria tabletes ir užverktose jos akyse šmėsteli dėkingumas. – Kas čia dedasi? – Kodėl tu čia? – tebevirpėdama pasiteirauja Ana. Kada pradėsi daryti tai. – Anai skauda galvą. – Išgerk. Verki dėl to. – Grėjau. ką liepiu?! Einu ieškoti Kavanag. bet jų neužtrenkia. – Jei manęs reikės. kad tau viskas gerai. sėdi ant sofos. tad atvažiavau. kad likčiau su tavimi nakvoti. bet nenuleidžia nuo manęs ašarų pilnų akių. kuri. – prisipažįsta Ana. Pervėrusi mane įtūžio kupinu žvilgsniu. bet man vis vien. paduoda man dvi tabletes ir puodelį vandens. jos akyse – įtūžis. nesitverdama pykčiu. – Ir radau tave tokią. Kiek pasiraususi po dėžutes. bet nenutuokiu. – Kai ruošiausi išeiti. . Ji susimąsčiusi ima vynioti aplink pirštą atspurusį antklodės siūlą. Ji kalba pakeltu tonu. – Puikus pasiteisinimas. sakydama. ji šiaip taip atsisėda. Nežinau. atrodei visiškai kitaip. melavai? – Tuomet man taip atrodė. nebūčiau palikęs vienos. ką padariau ne taip. nori. ištraukiu nosinę ir paduodu Anai. Kavanag išeina ir priveria duris. Grįžtu į miegamąjį.. Kyštelėjęs ranką į vidinę švarko kišenę dar kartą įsitikinu. – tu – mano juodajame sąraše. Laimė. Gal turi advilio? Keitė kilsteli antakius. tarsi ši būtų maža mergaitė. – sako Keitė Anai. ji atsistoja ir drožia į virtuvę. – Viena iš mano pareigų – tenkinti tavo poreikius. Sakei. rodos. kad tau viskas gerai. – Kaip suprantu. – Ar išgėrei advilio? Juk sakiau. kad tave mušiau? Susiraukusi iš skausmo.. tik šūktelėk. Jei būčiau nutuokęs. vaistus ir vandenį paduodu Anai ir vėl atsisėdu ant lovos. nustebusi.. aš tave stebėsiu.Ana papurto galvą.

tiesiog degu noru. nepatinku tau tokia. Man patinka tave bausti. Nenorėčiau. Matydama mano veidą. Tu nuostabi. kad dar taip darytum. o jei mane nuvili. kad būtum saugi. Be to. kai pėriau tave. kai paklausei. turiu tave nubausti. negali man sakyti tik to. ar aš gėjus. man nepatinka. nieko mudviem neišeis. – Kodėl tu mėgsti smurtą? – garsiau. – Tikrai nori žinoti? – Ak. – Bet nori mane bausti? – Taip. jei elgtumeisi pagarbiai. ką. kad atitinkamai elgtumeisi. Kalbėk su manimi. Negaliu jai paaiškinti kodėl. – Mėgstu smurto teikiamą galią. kokia esu? – tyliai ištaria Ana. – Dieve gink. ką esi man sakiusi? Jei Ana nebus su manimi visiškai atvira. – Bet man patiktų. Manau. – Mušimas tau ir neturi patikti. kaip pageidauju. – Vadinasi. ir vėliau? – Man nepatiko. Troškau užploti tau per užpakalį nuo tos akimirkos. – Man tu atrodai žavinga tokia. atgaudama pasitikėjimą savimi. – Tai kodėl mėgini mane keisti? – Nenoriu. Ana. noriu girdėti. Anastazija. – įspėju. Prakeikimas. kad keistumeisi. kol kas tau užteks. patikėk. Tai nelabai sąžininga. – Tai kodėl? Ji vis dar laukia atsakymo. kokia esi. Ši mintis labai slegia. – Vėl mane muši? – Ne. – Atsargiai. Noriu. laikytumeisi mano taisyklių ir manęs klausytum. – Kaip jauteisi. kad išmoktum elgtis taip. klausia Ana. ji išbąla. tavo nuomone.– Anastazija. – dabar jau nusišaipo ji. Kaip galiu tikėti kuo nors. . Viskas paprasta. šiąnakt ne. Noriu. kai vartai akis ir šaipaisi iš manęs.

Tiesą sakant. Tai mane kaitina. kad esi prislėgta. Ji ir dabar manęs geidžia. Mane tai kaitina. ką reiškia būti nuolankiąja. kad tinkamai elgtumeisi. jauteisi sutrikusi? Ana tyli. mano kūnas reaguoja.. Vien pagalvojus apie tai. be to.žiūrėti ir gėrėtis. Taigi. Anastazija.. Man reikia. Mat turėdavau reikalų tik su panašiai mąstančiais žmonėmis. – tiesą sakant. Anastazija. apie tai niekada rimčiau nesusimąstydavau. kai ji tokios būsenos. liežuvis.. – Klausyk.. delnu jausti tavo užpakalį. – Vadinasi. Nors tavo buto draugė mano kitaip. . Grėjau. Ana. – Beje. tave jaudina ne skausmas.. slysta viršutine lūpa. Tu taip pat savotiška iškrypėlė. pati žinai.. ar gali tai ištverti. ji išgrūs mane lauk.. – Bet tai nėra pagrindinė priežastis. Nepradėk.... – Neturiu sargių. – trumpai patyliu norėdamas įsitikinti. Jei tai pripažinsiu. lūpos prasiskyrusios. Užsimerkiu ir prisimenu. labai jaudina.. – Truputį jaudina. kad ji manęs dar klausosi. o jei ne.– Kaip tik to ir nesuprantu. Atsidūstu. Turiu tave valdyti. Aš žinau. Anastazija. Juk ir tave sujaudino. Kodėl to nepripažįsti? Mmm. kaip iškaršęs jai kailį pirštais pajutau jos drėgmę ir geismą.. tik dabar nenoriu apie tai šnekėti. kai iškaršiau tau kailį? Ji kelis kartus sumirksi. Prakeikimas. Tai mane kaitina. Anastazija. mat įdomu žiūrėti.. – Toks jau esu. Tik ne dabar. Reikės duoti jai paskaityti porą knygų apie tai. kurį verti mane kęsti? Velnias. kad priklausai man ir galiu daryti su tavimi ką panorėjęs. – mano mintys nuklysta kitur. – Sutrikusi. man sunku visa tai apsakyti žodžiais.. Jėzau. visiško kito žmogaus valdymo pojūtis. Niekada nesu to daręs.. – Mušimas tave lytiškai sujaudino.. pasiguldyti tave ant kelių. Svarbiausia – suvokimas. Ana. vis dar neatsakei į mano klausimą: kaip jauteisi. – . Atsimerkęs matau Aną stebeilijant į mane: akys išplėstos. nesu gašlus pabaisa. Ir labai daug reiškia. kaip graži ir švelni tavo oda po mano delnais rausta ir šyla.

– Ką?! – Ak. Kristianai. Bet mano žodžiai jos. nusimaunu kojines ir kelnes. Tada pakabinu švarką ant kėdės atlošo ir įsmunku į lovą. Išjunk šviesą. parašyk elektroninį laišką. – Jei ketini verkti. kai išsprūsti man iš rankų. viskas yra kaip tik atvirkščiai. Elektroniniuose laiškuose visuomet tiksliai pasakai. Jaučiuosi kaip Ikaras. – Gulkis ant šono. Jos prisipažinimas patiesia mane ant grindų nelyginant vikrus spyris į galvą kikbokso ringe. o rytoj mums abiem į darbą. kad likčiau su tavimi nakvoti. – Gulkis. kad greičiau atsidurčiau čia. nusiaunu batus. Ar galiu pasilikti? – Nori likti? – Juk norėjai. kai kalbamės? Ar taip manęs bijai? Ji nudelbia akis ir ima čiupnoti antklodę. Tik noriu žinoti. pakylu nuo lovos. kaip jautiesi. nugara į mane. – Nori. Ana. kad parašysiu jai laišką. Bet dabar jau norėčiau miegoti. Ana paklūsta. Anastazija.– Raštu tau nesunku būti su manimi atvirai. – sakau kimiu balsu. Patikėk manimi. – neatlyžta ji. – Na. kaip jautiesi. kad žliumbčiau? – Nepasakyčiau. Nemėgstu. tu mane pakerėjai. – Tu mane užburi. Jau vėlu. išsiimu iš kišenių daiktus. Kalbėti apie tokius dalykus aš nepratęs. – Neatsakei į mano klausimą. Ką tik gavau tavo sumautą laišką ir kaip beprotis skriejau per miestą. neįtikina. – akivaizdžiai jaudindamasi tyliai sako Ana. skrendantis pernelyg arti saulės. – Tu vis dar neatsakei į mano klausimą. . Prašau. Kol dar neapsigalvojau ir nenusprendžiau vis dėlto grįžti į „Heathman“ viešbutį. Burbteliu. sakyčiau. – sušnabždu. Štai tau ir atsakymas. Kodėl negali taip pat elgtis. Ji išjungia šviesą. Argi ne akivaizdu? Dėl to aš ir čia. Ši mergina tiesiog nepakenčiama. Ir man šis pokalbis baigtas. o aš pasiremiu alkūne į patalus ir žiūriu į ją. Turiu tai žinoti. nesislėpk. rodos. Visiškai užvaldai.

Ir juokiasi. Mano veide – šypsena. Ir po pagalve. Jo juokas garsus. – Miegok... Mano pilvelis džiugiai sugurgia. Atsiduriame tarp jaunų medžių.. Noriu jį sugauti. Aš lekiu paskui jį. Net mintyse. Nepagausi manęs. įkvepiu nuostabaus jos aromato. Obuoliai skanūs. o tada apglėbiu ją ir atsargiai priglaudžiu prie krūtinės. – sumurmu ir. Te-o-doras. Sunku ištarti jo pavardę. Leliotas bėga per žolę. Mamytė kepa obuolių pyragą. Ir tokie kvapnūs. Teodoras – keistas vardas. kaip maloniai ji kvepia. Jai verčiantis ant šono. Akys spindi laime.Nenoriu. čiužinys šiek tiek įdumba. įkišęs nosį į plaukus. Šios jaunos obelaitės priklauso jam. Obuolių pyragas ir ledai. Garsiai. Po galais. Pečiai platūs. . Čia jo namai. Mamytė man leidžia juos valgyti. Tarp jaunų medelių nuo obuolių svyrančiomis šakomis. Senelis Tre-Trevinas.. Prisirenku obuolių. Jis turi ir vardą. mažyte. Slepiu obuolius batuose. Jis bėga gaudydamas mudu su Leliotu. Prisikišu jų į megztinį. kad mane liestum. Jis – mamytės tėtis. Mamytė leidžia man skinti obuolius. Pilnas kišenes. O štai dar vienas žmogus. Čia jis gyvena.

Leliotas sprunka. – Tu – irgi nieko sau. Mano penis šiai minčiai pritaria ir sveikindamasis išpampsta. – Tu labai karštas... Ir aš bėgu. žinoma. Na. – priekaištingai sako. Pasitraukiu ir jie bumbteli man į nugarą.. Mudu griūvame ant žolės. Ana.. Be to.. Mano penis priglunda prie jos ir Anos akyse žybteli smalsumas.. kad guliu apsikabinęs Aną.. mudu jos miegamajame. Įšilusi. Man ant galvos. . Plačiai šypsodamasis ir erzindamas ją mėgstamiausia savo kūno dalimi. bet manau. nosis nebėga. – Labas rytas... Mmm. tarsi spinduliuotų laimę. Tačiau kvapas lieka – gaivus ir malonus. reikia palūkėti iki sekmadienio. Ji atrodo įraudusi. – Ar gerai miegojai? – klausiu. Ir juokiasi. Atsimerkęs matau. Oi. stumteliu dubenį į priekį. ji nenuleidžia nuo manęs akių. Obuoliai krinta. vieną koją užmetęs jai ant kojų. pasikeliu ir alkūne atsiremiu į patalą. Sugaunu jį. – Hm. Skauda. Švelniai šypsodamasi. Veidas jau nepapurtęs. Apšviesti saulės.. Jis juokiasi.. Nosimi brūkšteliu jai per paausį. Ir taip skaniai kvepia. bet nieko neišeina ir ji taip pat nusišypso. – Jėzau. jie skanūs. ji atrodo taip. obuoliai spindi. Ana pamėgina nepritariamai dėbtelėti. Pasilenkęs ją pabučiuoju.. – tik per kelias akimirkas atitokstu. – rąžydamasis atšlyju nuo Anos ir apsižvalgau. Taip skaniai. galimybių būtų. net miegodamas negaliu tavęs paleisti.

pasitaisau kaklaraištį ir tikiuosi... Mėšlas. bet pirštais persibraukiu per plaukus. pasilenkiu ir delnais suspaudžiu jai skruostus. – Man susitikimas. Sekmadienį laukiu tavęs namie. – pripažįsta ji. Reikia eiti – aštuntą valandą turiu būti Portlande. kad šiek tiek sukasi galva. Vos pagalvojęs apie juos šypteliu. Siatle.. pone Grėjau. Tada kaip reikiant spusteliu greičio pedalą ir lenkdamas kitas mašinas. ir čia. argi kam rūpi? Atsidarau „WebEx“ internete ir randu jau prisijungusią ir manęs laukiančią Andrėją. – Pusė aštuntos. – pasiskundžiu. Jausdamas. Ponas Kavanagas vėluoja. Dar vienas pirmas kartas. – Vėluoju. Elektroniniu laišku pranešiu kada. – Sekmadienį. Šoku iš lovos ir paskubomis imu mautis džinsus. piniginę su pinigais ir. slopindama juoką. siūdamas iš vienos eismo juostos į kitą lekiu į Portlandą. Nuo naktinės spintelės susirenku laikrodį. bet mes ir Niujorke. lekiu prie durų.. Įpuolu į savo kambarį „Heathman“ viešbutyje ir 8. Batus apsiaunu važiuodamas. Stebėtina. Ana. Vakar kalbėjau rimtai. Šiaip ar taip. Tik šiaip sapnavau. To mano gyvenime nebūna. jog po švarku vilkiu sportinius marškinėlius.. – apsivelku švarką. – Fredas su Barniu irgi čia? Mano Flinstounai. Laimė.. – šnipšteliu ir ją pabučiuoju. – Tu man darai blogą įtaką. kad pašnekovai neatkreips dėmesio. žiūri į mane besirengiantį. Tikrai gerai miegojau. Nespėjau nusiskusti. Nevairuok jo. pasičiupęs batus. Nesapnavau košmarų. tai tik vaizdo susitikimas per „WebEx“. Su Emono Kavanago partneriais teks susitikti mūvint džinsus. Juokiesi iš manęs? – Taip.. išbėgu iš buto ir puolu prie savo automobilio. prakeikimas. – Pusė aštuntos. – Labas rytas. esame pasirengę vaizdo susitikimui.02 įsijungiu nešiojamąjį kompiuterį.Ji linkteli.. – Atvažiuos Teiloras ir pasirūpins tavo vabalu. – Kiek dabar valandų? – pasiteirauju. panele Stil. – Aš taip pat. .

imkimės darbo. jūs teisus: lytiškai susijaudinau. Atvyko ir Rosa. kodėl manęs nesustabdei? Juk žinai saugos žodžius. Na. – vos gaudau kvapą. kad gavau Anos elektroninį laišką dėmesį prikaustančiu pavadinimu. kodėl jaučiausi sutrikusi. Ačiū. – Bus padaryta. 08:05 Gavėjas: Kristianas Grėjus Brangus pone Grėjau.– Taip. pažeminta ir prievartaujama. Kad ir kaip man gėda. žinoma. kol vyko ši bauginanti procedūra.. jaučiausi nuvertinta. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Užpuolimas ir sumušimas: padariniai Data: 2011 m. norėjote žinoti. ar jie tikrai pasiryžę tokioms investicijoms? Sumos bus milžiniškos. Kavanagas sako norįs atnaujinti savo televizijos stočių sistemą įdiegdamas skaidulinės optikos jungtis. kai jūs mane – vieną iš eufemizmų pasirinkite savo nuožiūra – išpėrėte. Prie konferencijų stalo Niujorke sėdi du vykdomieji direktoriai ir abu laukiamai žvilgčioja į interneto kamerą. Barnis ir Fredas matyti kompiuterio ekrane. panele Stil. užpuolėte. sere. Rosa. Galėjote pasakyti „ne“. kad atneštų į mano kambarį kuo greičiau. viršutiniame dešiniame ekrano kampe pasirodo pranešimas. atskiruose langeliuose. – Gal galėtum užsakyti man skrudintą bandelę su baltuoju sūriu bei rūkyta lašiša ir juodos kavos? Ir paprašyk. ir tai buvo labai netikėta. pone Grėjau. Jei taip jauteisi. – Štai. sumušėte. – ji perkelia į langą vaizdo konferencijos sąsajos simbolį. bet nusprendžiu nekreipti dėmesio. bet ilgainiui. – Puiku. bet. Pastebiu sumišusios Andrėjos žvilgsnį. Šiek tiek perdedate. – Labas rytas.. gegužės 27 d. Taigi. . Spragtelėdamas sąsajos simbolį prisijungiu. jau prasideda. su kaupu atsipirks. Grėjaus įmonių holdingas jam ir jo partneriams gali padėti. Kiek galėdamas tyliau spragteliu pelės klavišą ir jį atidarau. nubaudėte. – sako ji. sere. Mums besikalbant.

kad priklausote man visomis įmanomomis prasmėmis. Gailiuosi tik vieno: kad nesu labiau patyrusi ir nebuvau geriau pasiruošusi. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Atsikratykite stereotipų Data: 2011 m. 08:24 Gavėjas: Anastazija Stil Įdomus. visa. parašau Anai atsakymą. nors ir šiek tiek perdėtas temos pavadinimas. tai reiškia. Jei atmintis manęs neapgauna. • Vis dėlto jautėtės nuvertinta. Atsiliepdamas į jūsų mintis. rodos. ir aš taip jaučiausi. O gulėdama jūsų glėbyje jaučiausi. kad jums trūksta patirties. Tas susijaudinimas mane sukrėtė. Derybų šalims susipažinus ir Fredui prabilus apie tai. kad jūs laimingas. galima sakyti. man nauja. buvote susijaudinusi. kaip tuomet jaučiausi. kad likote su manimi nakvoti. • Rinkčiausi žodį „pėrimas“. Tikiuosi. kad pavėlavo. gegužės 27 d. Bet iš tiesų daugiausia nerimo man sukėlė paskui užplūdę jausmai. Juos apibūdinti sunkiau. Tačiau kaip tik dėl to man labai nesmagu. jaučiau palengvėjimą. Paprastai tariant. jog rašausi pastabas.. nes kaip tik tai ir buvo daroma. ką tai reiškia. kad ši procedūra nebuvo tokia skausminga. kad įmonių suliejimo pasaulis kaip visada įkvepiantis.. ir kad nepasivėlinote. net jaučiuosi kalta. pasisotinusi. Ar tikrai taip jaučiatės. pažeminta ir prievartaujama – visai kaip Tesė Darbeifild. kad turėtumėte taip jaustis? Tai visiškai skirtingi dalykai. Ir aš. Jaučiausi laiminga dėl to. panele Stil. Ačiū. ar manote. Man visa tai neįprasta ir dėl to esu sutrikusi. Tą trūkumą labai vertinu ir tik dabar pradedu suprasti.Žinau. Tam geriausiai tiktų žodžių junginys „beprotiškas džiaugsmas“. • Taip.. kas susiję su seksu. Ana. Gerai. kaip manote... Ana Į pokalbį įsitraukia Kavanagas ir pirmiausia atsiprašo. Ar dabar atsakiau į jūsų klausimą? Tikiuosi.. ar galėtumėte dėl manęs tuos jausmus priimti ir su jais susitaikyti? Nuolankioji kaip tik taip ir elgtųsi. Kaip puikiai žinote. ką Grėjaus įmonių holdingas galėtų pasiūlyti. kad pašnekovams anapus kompiuterio ekrano atrodo. turiu pasakyti štai ką. ir čia nėra nieko bloga. kaip tikėjausi. Jei tikrai taip jaučiatės. . • „Laimingas“ nė iš tolo neapibūdina. jūs pati nusprendėte rinktis pažeminimą. Pagaliau pripažinai. o tai savo ruožtu labai jaudino mane. • Esu dėkingas.

Kai jam paaiškinu. kaip sėkmingai ši technologija buvo pritaikyta kito mūsų kliento įmonėje. dabar jau būčiau Aliaskoje. • Aš taip pat jaučiausi pasisotinęs – tokį sotumo jausmą jūs vargu ar kada nors patirsite. panele Stil?! Tyliai nusijuokiu ir apsimetu. . todėl tai bene skaudžiausia bausmė. tad ką veikiame už uždarų durų. atsako man tuoj pat. – Ar ši technologija padės man užkariauti ateities žiniasklaidos priemonių rinką? – pašaipiai šypsodamasis klausia Kavanagas. Jums reikia atsikratyti stereotipų ir atidžiau klausytis kūno. kuriame dalyvauju. leisiantį iš anksto nuspėti būsimas kainas. 08:26 Gavėjas: Kristianas Grėjus Ar neturėtumėte būti susitikime? Labai džiaugiuosi. O jei atidžiai klausyčiausi savo kūno. nebent. Mudu jau suaugę ir pilnamečiai. tad atsiprašau pokalbio dalyvių ir įleidžiu kambarių tarnybos darbuotoją. Man labai skaudėjo ranką. • Nešvaistykite jėgų galvodama apie kaltę. išgirstu Fredą išsamiai aiškinant Kavanagui ir jo partneriams. kad netinkamai elgiatės. atnešusią man pusryčius. t. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Ji. galima sakyti. Tokiu atveju jums nubausti pasinaudosiu kokiu nors įrankiu. panele Stil. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Suaugę ir pilnamečiai Data: 2011 m. kad jums skaudėjo ranką. apie tai. Aliaskoje! Šit kaip. Vėl prisijungęs prie „WebEx“. žinoma. kad dalykinis pokalbis. ir t. man labai įdomus. kad Barnis rimtai dirba kurdamas stebuklingą krištolinį rutulį. prekiaujančioje prekėmis. visi vyrai teikiasi nusijuokti. kurios dar tik bus sukurtos. Kol rašausi čekį. padarytumėte kokį nors didesnį nusižengimą. Bet veiksmas patiko. gegužės 27 d. S. Apie susitaikymą su minėtais jausmais pagalvosiu. Ana P.• Baudžiamasis kailio karšimas daug skausmingesnis už įprastą mušimą plaštaka. tamsiaakė panelė pamalonina mane koketiška šypsena. • Įmonių suliejimo pasaulis toli gražu ne toks įkvepiantis kaip jūs. yra tik mūsų vienų reikalas. Kažkas pasibeldžia į duris.

Per visą laiką. jei jums tikrai įdomu.. Akivaizdu. nepamirškite. 08:35 Gavėjas: Anastazija Stil Panele Stil.Kol Fredas aptaria su galimais mūsų klientais šio projekto įgyvendinimo ir technologijos įdiegimo laikotarpį. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo direktorius Fredui besijaučiant kaip žuviai vandenyje sulaukiu Anos atsakymo. kad gydytų mane nuo persekiojimo ir kitų manijų. dabar dalyvauju susitikime. gegužės 27 d.. . 08:38 Gavėjas: Anastazija Stil Garsiajam daktarui Flinui moku nemenką sumą. Galiu susekti jus pagal mobiliojo telefono signalą – pamenate? Eikite į darbą. kurios reikėtų klausytis. kuriame aptariame būsimų prekių rinką. neprašėte liautis – nepasinaudojote nė vienu iš saugos žodžių. ką ketinu daryti. Būsiu atviras: nekantriai laukiu kito karto. kad klausotės ne tos savo kūno dalies. kai man sopės delną. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Persekiotojas? Aš? Data: 2011 m. nėra kur sprukti. gegužės 27 d. Aliaskoje labai šalta. Esate suaugusi ir turite galimybę rinktis. kad likote su manimi puikiai žinodama. 08:36 Gavėjas: Kristianas Grėjus Ar mėginote kreiptis pagalbos į specialistus dėl nenumaldomo potraukio persekioti? Ana Vos susilaikau nenusijuokęs. gegužės 27 d. Ji tokia sąmojinga. Beje. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Policijos nekvietėte Data: 2011 m. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Moterų persekiotojas Data: 2011 m. be to. Aš jus rasčiau. kai buvote baudžiama. aš parašau Anai. Eik į darbą.

Panelė Stil Po galais. ar nekukliai – tai ne jūsų reikalas. . Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Brangiai kainuojantys šarlatanai Data: 2011 m. ar siūlote kukliai. kad pasiteirautumėte ir kito gydytojo nuomonės? Nesu tikra. Flinas už konsultacijas išties plėšia žvėriškus pinigus. ką darome.. 08:40 Gavėjas: Kristianas Grėjus Ar galėčiau kukliai pasiūlyti. VAŽIUOKITE Į DARBĄ.. netrukus pasitrauks. 08:43 Gavėjas: Anastazija Stil Nesvarbu. prieštarauja mūsų sutarties taisyklėms. ar Lukasas Vudsas yra tinkamiausias žmogus generalinio direktoriaus pareigoms. šiaip ar taip.. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Kavanagas paklausia manęs. o tai. Turėsite kaip reikiant spausti savo naujojo automobilio greičio pedalą ir be reikalo rizikuoti. pasižymi puikia nuojauta. ši mergina žodžio kišenėje neieško ir.. nutyliu abejojantis. gegužės 27 d. Tiesa. Slapta parašau jai atsakymą. Papasakoju jam apie neseniai įsigytą įmonę. Mat jis. Tvirtai apsisprendžiau tą kvailį atleisti ir man nesvarbu. gegužės 27 d. ką apie tai mano Rosa.Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Kodėl ji dar neišėjo į darbą? Pavėluos. mano nuomone. kad pasirengtume ateityje verslo laukiantiems iššūkiams. Juolab kad daktaras Flinas ir yra tas kitas gydytojas. kad daktaro Flino gydymo metodai veiksmingi. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Kitų gydytojų nuomonė Data: 2011 m. šiandien tapusią naujovėms atvira ir dinamiška skaidulinės optikos produktų rinkos dalyve.

Visi išeina iš „WebEx“ tinklo. Iki pasimatymo. Ir perskaitau Anos atsakymą. – Rodos. – sako Kavanagui Rosa. ko mums reikia. gegužės 27 d.. kuri rūsčiai stebeilija į mane. – suburbu. manau. kad tai mano reikalas.30 val. o gyvai. – Dėkoju. Mano kompiuteris dzingteli pranešdamas. – įsiterpiu mėgindamas parodyti. 08:49 Gavėjas: Anastazija Stil „Baisyklės“? Abejoju. kaip jūsų polinkio persekioti objektas. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Deskriptyvinė lingvistika Data: 2011 m. Duok man porą minučių. Atsakau jai. Dar nieko nepasirašiau. Ir garsiai nusijuokiu. Vyrai palinksi ir jau ketina atsisveikinti. kad esu įsitraukęs į pokalbį. – Puiku. kai išsiaiškinome jūsų pageidavimus ir lūkesčius.Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: RĖKSMINGOS RAIDĖS Data: 2011 m. parengsime išsamų komercinį pasiūlymą ir kitą savaitę susitiksime aptarti jo detalių. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius – Derybas galėtume tęsti ne internetu. – sako jis. Beje. – Malonu buvo vakar su jumis susitikti. Man patinka. Panelė Stil RĖKSMINGOS RAIDĖS. . išskyrus Rosą. jūs suprantate. kad į pašto dėžutę atkeliavo Anos laiškas. ar toks žodis yra didžiajame Vebsterio žodyne. darbą pradedu tik 9. – kreipiuosi į Kavanagą. 08:47 Gavėjas: Kristianas Grėjus Tiesą sakant. kad suteikėte mums galimybę pateikti savo pasiūlymą.. gegužės 27 d. Taigi taisyklės baisyklės man nė motais. – Palauk. Emonai. – Dabar. Rosa.

– Taigi kad prakeikimas. – Nenutuokiu. gegužės 27 d.. jog tik dedasi suirzusi. – Prakeikimas. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Reiklios.. 08:56 Gavėjas: Anastazija Stil Man jau niežti delną. Portlando oras mane taip veikia. – Kristianai. Neorganizuokite prakeikto susitikimo. Mums tai būtų milžiniškas užsakymas. Ar jau liausitės mane gaišinęs? Norėčiau sėsti į naująjį savo automobilį ir važiuoti į darbą. gegužės 27 d. o iš tiesų vos tramdo juoką. kas jums pastaruoju metu pasidarė. – atsiprašau ir plačiai nusišypsau. Važiuokite atsargiai. Rosa purto galvą ir aš aiškiai matau. jei tas susitikimas jums akivaizdžiai neįdomus! – Ar mano išsiblaškymas buvo toks akivaizdus? – Taip. . atleisk. Žinau. Ana Skubiai parašau atsakymą. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Rosa veria mane rūsčiu žvilgsniu. – Žinau. ką čia išdarinėjate? – Apie ką tu? – apsimestinai naiviai klausiu. bet įdomios jaunos moterys Data: 2011 m. panele Stil. tad pagaliau įjungiu kompiuteryje garsą.. – Pats žinote apie ką. O deskriptyvinė lingvistika man – griežtų ribų skyriuje.Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Deskriptyvinė lingvistika Data: 2011 m. – Matyt. po galais.. 08:52 Gavėjas: Kristianas Grėjus Ieškokite tarp „kontrolės maniakas“ ir „persekiotojas“.

– Su Andrėja pieštuku surašysime sąrašą užleistų reikalų. Žvilgteliu į ekraną. Ar šiandien popiet jau būsite Siatle? Susikaupė nemažai darbų. Baigiu pokalbį. – Norite imtis leidybos? – suvapa Rosa. – Gerai. – Lauksiu... O kol kas liepk Markui patikrinti visas Siatlo leidyklas ir pasidomėti. koks per susitikimą buvau išsiblaškęs. – Kada grįšiu. – Dar kas nors? – Taip. Pirštais persibraukiu per plaukus. Ko gero. tuo geriau. – pažada ji. Kuo vardu asmeninė padėjėja. Tik tiek. – Iki pasimatymo šiandien popiet. Nepamenu. kuo greičiau grįšite. bet naujienų nėra. jei primygtinai reikalaujate. – Išvykstu jau šiandien prieš vidurdienį. sere. Patį geriausią. Tada – kol kas... – Paskambink daktarui Baksteriui ir susitark. sere. ar kurios nors negalėčiau nupirkti. – Kažin ar leidybos rinka turi perspektyvą augti.. Kol kas rytas buvo labai įdomus. – Na.– Ką gi. – Bus padaryta. – Tegul pasidomi. Jei negalės. – Trumpąja žinute atsiųsk man jos numerį. ji teisi. rask kitą gerą ginekologą. Rosai nepraslydo pro akis. . priklauso ir nuo spūsčių. – Pone Grėjau. kurios paslaugomis naudojuosi pirkdamas drabužius „Neiman Marcus“ parduotuvėje „Bravern“ prekybos komplekse? – Karolina Akton. Susiimk.. Po galais. Grėjau. Išeinu iš „WebEx“ tinklo ir skambinu Andrėjai. Ji atsidūsta. kad sekmadienį apie vidurdienį atvažiuotų į mano apartamentus konsultuoti. Ana išvažiavo į darbą. – Gerai. Matyt. kad kada būčiau taip įsitraukęs į susirašinėjimą elektroniniais laiškais.

gerai jau.. Deskriptyvinė lingvistika man – griežtų ribų skyriuje. patirianti orgazmą. Skutantis man šauna išganinga mintis. ką nors naujo.. kaip mane veikia Anastazija Stil. Niekada nemaniau. Žvilgsniu nulydžiu jį. Viešpatie. Man reikia raitelio šmaikščio – ir kad būtų nupintas iš rudos odos. puikiai miegojau. Net Teilorui nepraslysta pro akis. kai pabudau šalia jos..Paskubomis sušveičiu pusryčius. ką mudu veiksime sekmadienį žaidimų kambaryje. – Labas rytas. – Puikus rytas. kol man sutrukdo Teiloras. Net trinkdamasis plaukus niekaip negaliu pamiršti tos moters. Teilorai. gulinti man ant kelio kniūbsčia ir įraudusiu užpakaliu.. prasižiojusi. pririšta prie lovos. – Klausau. Anos. grįžtu prie elektroninių laiškų ir darbuojuosi energingai ir produktyviai. Atnešiau praeitą savaitę išskalbtus panelės Stil drabužius. Jos laiškai mane prajuokina.. – Ačiū. Tu dar Portlande? . Man prieš akis vėl iškyla ji – jojanti ant manęs. – Malonu girdėti.. gerai. einantį į mano miegamąjį. Nuostabioji Ana. Sąmojingi. Reikia paruošti jai ką nors įdomaus. nes vėl galvoju apie Anos laiškus... Jie įdomūs. kaip aš geidžiu tos moters! O šiandien rytą. – Supakuok su mano daiktais. Turiu pagalvoti. kad sėdžiu išsišiepęs iki ausų. nebuvo taip jau blogai. ketindamas nusiprausti po dušu ir persirengti.. Rėksmingos raidės. Jis linkteli. kad man galėtų patikti ši moters savybė.. Subirbia mano telefonas. be to. Patenkintas šypsausi. kaip imu aiškintis. išgeriu ataušusią kavą ir einu į miegamąjį. tad vos apsirengęs vėl įsijungiu kompiuterį ir pasižvalgau po savo mėgstamiausią internetinę sekso žaislų parduotuvę. kad Anos sapnai išsipildytų. sutrikęs mane nužvelgia ir aš susivokiu. sere. gavau Elioto žinutę. Užsakęs prekę. Pasirūpinsiu. – Pone Grėjau. – nė pats nepajuntu.

kai Ana atėmė tau nekaltybę. kai paskambinsiu tau. o kai baigiasi. – Dėkoju. Atsiknisk. .. 11:15 Gavėjas: Anastazija Stil Man reikia. kad būtumėte pasiekiama bet kurią akimirką. kad taip jaučiuosi dėl to..30 manęs laukia dar vienas vaizdo pokalbis: šį kartą su finansų direktoriumi ketiname aptarti ateinančio ketvirčio išlaidas labdarai. Jis linkteli ir išeina. – Pone Grėjau. Keitė man nieko nepasakoja. kad negali prisidėti. kad neturiu jokios priežasties ilgiau pasilikti viešbutyje. Vėliau pas tave užsuksiu. Dabar duok man ramybę. pamaniau. Tikiuosi. Gaila. jei tik ji išvis neapsigalvos. Man reikia pasitikti Miją. gal pagaliau atsiliepsi? 11. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Be to. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: PASKOLINTAS „BlackBerry“ Data: 2011 m.. Bet tuoj išvažiuoju. Giliai širdyje pripažįstu. – nešinas lagaminu vėl man trukdo Teiloras. Tai būtų pirmas mūsų DVIGUBAS PASIMATYMAS nuo to laiko. Noriu sužinoti visas smulkmenas. broliuk. Gerai. o kadangi atviriausia būnate bendraudama elektroniniais laiškais. Prarijęs paskutinį salotų kąsnį staiga suprantu. kad jums ne pro šalį turėti „BlackBerry“ telefoną. kad ne. Nors ir nenoriu. sužinosi.Taip. – „BlackBerry“ mobilųjį kurjeris netrukus pristatys nurodytu adresu. Jis užtrunka beveik valandą.. jog iki sekmadienio nematysiu Anos. Mėšlas. laikas grįžti į Siatlą. gegužės 27 d. palikęs mane rašyti dar vieno laiško panelei Stil. Atsiknisk. Turiu padėti merginoms kraustytis. pavalgau lengvus pietus ir iki galo peržiūriu žurnalą „Forbes“.

Daktaras Flinas atostogauja. Ačiū už dar vieną daiktą. 13:22 Gavėjas: Kristianas Grėjus Manau. tad kompiuterį užlenkiu ir įsidedu į krepšį. – Gerai.Nuvijęs šią nemalonią mintį. kad išvykstu. sere.. ją man rekomendavo jūsų holdingo rinkodaros direktorė. – Ji dirba klinikoje Siatlo šiaurės vakaruose.. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Ji iš karto neatsako. kad gavau laišką nuo Anos. . Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Vartotojiškumas peržengė visas ribas Data: 2011 m. Jūsų polinkis persekioti jau nevaldomas. Kodėl taip elgiatės? Ana Ji mane bara! Nedelsdamas atsakau. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Tokia jauna. Neklydau sakydama. Kai grįšiu namo. gegužės 27 d. jums tuoj pat reikėtų skambinti daktarui Flinui. O taip elgiuosi dėl to. o ištiesęs ranką prie kompiuterio ir ketindamas jį užlenkti atkreipiu dėmesį. Aš darbe. kad esate nepataisomas vartotojas. paskambina Andrėja ir praneša. kol viešbučio tarnautojas atvairuos automobilį. kuri sutinka sekmadienį atvykti į Eskalą. Tada einu į registratūrą ir pranešu. Data: 2011 m. parašysiu jums elektroninį laišką. Man belaukiant. o kokia įžvalgi. – Supratau. kad galiu sau tai leisti. gegužės 27 d. imu krautis popierius į dokumentų krepšį. kad rado ginekologę. panele Stil. 13:24 Gavėjas: Anastazija Stil Pastaba taikli kaip visuomet. – Daktarė Grin.

– Žinoma...30 val. Baigęs pokalbį vos nesusigundau paskambinti motinai paklausti. Nuo šio rūpesčio aš ją išvaduoju. sere. Pranešk jai. gegužės 27 d. bet tada Greisės klausinėjimui nebūtų galo. kad ir kiek ji užsiprašys. Gal dar ką nors? – O ką dar galėčiau nusiųsti? – Gal gėlių? Dėžutę šokoladinių saldainių? Arba. persikraustymas vyks sklandžiai. pone Grėjau. dar vienas dalykas. – Labai gerai. Įsijungęs laisvų rankų įrangą paskambinu Andrėjai ir paprašau parūpinti Anai ir Keitei skirtą įkurtuvių dovaną. Dabar išskrendu į Siatlą. Sėdėdamas automobilyje išsiunčiu Anai laišką apie numatomą sekmadienio dienotvarkę. sere.. Viską sutvarkiau. mat jiedvi dirba toje pačioje ligoninėje. . – Ką norėtumėte nusiųsti? – Butelį „Bollinger La Grande Année Rosé 1999“. tada sekmadienį pusę dviejų ji atvyks į jūsų apartamentus. – Andrėja. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Viskas. balioną? – Balioną? – Taip. mane aplanko įkvėpimas. sumokėsiu. – Bus padaryta. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Sekmadienis Data: 2011 m. Tikiuosi. ar daktarė Grin turi reikalingą kvalifikaciją. 13:40 Gavėjas: Anastazija Stil Ar galėtume susitikti pirmą valandą popiet? Gydytoja atvyks į Eskalą ir priims tave 13.. ir nekantriai laukiu sekmadienio. kad lauksiu. Sumažinęs greitį įvairuoju R8 į kelią ir nurūkstu link Penktojo tarpregioninio greitkelio.Ką Andrėja mėgina man pasakyti? – Tiesa. Šios gydytojos paslaugos labai brangios. Važiuojant pro išvažiavimą į Vankuverį. – Na.

skirtame atkreipti visuomenės dėmesį į skurdą kai kuriuose pasaulio regionuose. Antraip aš nerimauju. turite mokytis pateisinti mano lūkesčius. – Kilniam tikslui visada randu laiko. ne juokais paspaudžiu R8 greičio pedalą. APIE PUSĘ SEPTINTOS VAKARO savo bankininku. galima nusipirkti visko. kad radote laiko ateiti.. Vėl pamėginu prisiskambinti ir šį kartą palieku balso pašto žinutę. – padėkoja Velanas. – Ačiū. SĖDŽIU PRIE STALO SU VELANU. Skambinau du kartus. Baigęs pokalbį. o šis jausmas man neįprastas ir sunkiai pakeliamas. segdamasis varlytę ir ruošdamasis vykti į vakaro renginį svarstau. Koks adresas? Mėšlas. Andrėja. Pasirūpinsiu. Ar kurjeris spės pristatyti dovaną? – Spės. Nežinau. O ką rašyti kortelėje? – „Merginos. sprogsiu iš įtūžio. – Rodos. ko tik širdis geidžia. Nesu iš kantriųjų. ar jai nieko blogo nenutiko. grįžtu namo ir mano nuotaika. Gerai sugalvojai. Pamėgink gauti sraigtasparnio formos balioną. tai būkite maloni pažadą vykdyti. sėkmės naujuosiuose namuose. – Adresą atsiųsiu žinute šiandien po pietų arba rytoj. – Bus padaryta. – Nėra už ką. bet ji neatsiliepė ir visai sugadino man nuotaiką. – Tebūnie. – neslėpdama nuostabos sako ji. – Ačiū. Kristianas Grėjus. Jei sakote. sere. Ana žadėjo grįžusi namo su manimi susisiekti. sere. Jei Ana netrukus nepaskambins. vėl subjūra – mat iš Anos dar nesulaukiau jokios žinios.“ Užsirašei? – Taip. Paskambinkite man.. .– Kokį balioną? – Na. kad baigusi darbą su manimi susisieksite. dar neseniai buvusi pakili. Esu jo svečias šiame labdaros vakare. kad rytoj siuntinys pasiektų adresatą. Imdamas iš savo komodos stalčiaus porą marškinių rankogalių sąsagų.

ir „BlackBerry“. Ir kodėl pasisiūliau sutikti Miją? Dabar galėčiau būti su Ana. ištiesinusi nugarą. dar kartą skambinu Anai. – perdėtai lipšniai priduria jo žmona ir. padėti jai krautis mantą.“ Vis dar esate darbe ar supakavote ir savo telefoną. Kai grįšiu namo. Kodėl Ana taip ir nepaskambino? Dar kartą užmetu akį į savo mobilųjį. gegužės 27 d. kai išvykau. viskas kilniam tikslui. Paeiliui apžvelgiu visus prie stalo sėdinčius pagyvenusius vyrus ir gerokai jaunesnes. Kai kalba prie stalo pakrypsta apie ekonomikos padėtį. . kad kada nors netapčiau toks kaip jie. parašysiu jums elektroninį laišką. ir „MacBook“ kompiuterį? Paskambinkite man. kol tarnautojas atvairuos mano automobilį. plastikos chirurgo patobulintas savo krūtis. 22:14 Gavėjas: Anastazija Stil „Aš darbe. kad ir Ana jame būtų mirusi iš nuobodulio. Baisiai nuobodžiauju ir. Nuobodžiauju. baisiai pykstu. O jei dabar. Ji vis tiek neatsiliepia. Nieko. Atsiprašęs palieku pokylių salę ir išeinu iš viešbučio. atkreipia mano dėmesį į dailias. negaišuodamas traukiu į darbo kambarį ir įsijungiu „iMac“ kompiuterį.. nes kitaip būsiu priverstas skambinti Eliotui. mano kantrybė trūksta. – sakau ir globėjiškai jai nusišypsau. kaip daro paprasti žmonės.– Taip pat dėkoju jums už dosnią auką. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Žvelgiu pro langą į tamsos gaubiamus sąsiaurio vandenis. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Kur jūs? Data: 2011 m. Laukdamas. gražuoles antrąsias ar trečiąsias jų žmonas.. ji nebenori turėti su manimi jokių reikalų? Grįžęs namo. Ką ji dabar veikia? Gal reikėjo vestis ją į šį labdaros vakarą? Tačiau nuojauta man kužda. o tada su Keite ir Eliotu eitume kur nors valgyti picos. pone Grėjau. Dieve sergėk. – Kaip jau minėjau.

Hm. ir vėl tas tipas.. iš karto išėjau. kad tu ne pas mane. kad neatsiliepiau telefonu. Gal ta tuštuma – manyje? Įsipilu brendžio „Armagnac“ ir mano žvilgsnis vėl nukrypsta į Siatlo panoramą ir sąsiaurį tolumoje.. Baigėme pakuotis daiktus ir visi trys – aš. kad su tuo susitikimu sieju daug vilčių.. – Gaila. juolab kai prisimenu.. Buvo klaikiai nuobodu. – sako Ana. Ar dėl to ji ir neskambino? – O tu? – nesulaukusi atsakymo klausia ji ir jos balsas akivaizdžiai persmelktas nevilties. – Šit kaip? – Taip. Anastazija Stil? Blykčiojančios Siatlo šviesos nieko man neatsako. – Nerimavau dėl tavęs.. kuri atrodo skausmingai tuščia. bet man nieko blogo nenutiko.. Ji paskambina ir man labai palengvėja. Nusisegu varlytę. Grėjau. – Labas. – jausmingai pakartoja Ana. . Ar galvoji apie mane. Kuo toliau. Kodėl? Ką ji nutyli? Ak. – Dalyvavau vakarienėje. su kuo pastarąjį kartą joje leidau laiką. Pagaliau. tuo gražiau. Keitė ir Chosė – valgėme maistą iš kinų restorano. – Ar maloniai praleidai vakarą? – klausiu tramdydamas pyktį.. Tai ji. per kurią buvo renkamos lėšos labdarai.. Tai ne tau.. Susiimk. Vaikštinėju po apartamentus ir mano žingsniai aidi svetainėje. gaila.Dėl Dievo meilės. – sušnabžda ji. Kai tik galėjau. Ak. Gal ji vis dėlto manęs pasiilgo? – Iki sekmadienio? – pasitikslinu stengdamasis neišsiduoti. liaukis vis ką nors išsigalvojęs. Po perkūnais.. Atsiprašau. Grėjau! Atsidūstu. – Taip. – Žinau. – Sveika. Nieko blogo nenutiko? Tikiuosi. Subirbia mobilusis. Vėl tas suknistas fotografas.

Kodėl nededa ragelio? Gal nenori? – Tu padėk ragelį. iki sekmadienio. – Tikrai to norite. – Ar labai ant manęs pykai? – klausia ji. – Pastebėjau. Ji tyliai alsuoja ir pokalbio nebaigia. Pamatysim sekmadienį. – kaip tikra vyrų viliotoja sako Ana ir mudviejų pokalbis nutrūksta. bausti manęs neketini? – Ne. – Ne. ką man su tavimi daryti? Nors. – Vis dar pyksti? – Ne. sere. Šią akimirką esu geraširdis vyrukas. sere? – Eik miegoti. Mano nuotaika dar labiau pagerėja. šypsodamasi sako Ana. kad šypsosi. – Labanakt. turiu neblogą sumanymą. – tyliai atsisveikina ji ir nuo šių žodžių man net kvapą užgniaužia. – Nenoriu. kad esi saugi. . Dabar jau žinau. – Kaip manai. – Klausau. – Sėkmės rytoj kraustantis. bet jį pavyks įgyvendinti tik jei laiku gausiu užsakytą raitelio šmaikštį. – Galbūt. – Vadinasi.– Taip. Anastazija. – Ir aš ne. – Labai. Plačiai šypsodamasis žvelgiu į Siatlo panoramą. Anastazija. – švelniai pasišaipo Ana ir aš vėl nusišypsau. – sušnabžda ji. – Dabar jau galite baigti pokalbį. sere. tiesą sakant. tu padėk. Anastazija Stil. Guosdamasis šia puikia mintimi. Ji nepadeda ragelio ir jaučiu. kas tau liepiama? – klausiu. panele Stil. ar kada nors galėsi daryti. – rodos. – Labanakt. Ana nenori baigti pokalbio ir mano nuotaika akimirksniu pagerėja. vienu mauku išgeriu brendį ir einu miegoti.

– Ar tai reiškia. ramina. Po kelių akimirkų ji apkabina mane ir tvirtai suspaudžia glėbyje. – Papasakok apie tą merginą! – Pirma parvežkime namo tave ir tavo lagaminus. O aš maniau.. Tikėjausi. be to. Ji šypsosi. Mija vis nesiliauja tauškusi apie Paryžių: apie mažutį kambarėlį. tekina pasileidžia prie manęs. Ji labai mažutė. Pasiilgau Mijos tarškimo: jis man patinka. kad šį vakarą valgį gaminsi tu? – Hm. – Gerai atrodai. ŠEŠTADIENIS – susijaudinusi džiugiai šūkteli Mija ir. Ji vardu Mija. Su ja vienintele iš pažįstamų žmonių nesijaučiu.. Įsitveriu kone toną sveriančio Mijos bagažo vežimėlio rankenos ir mudu iš oro uosto keleivių terminalo drauge patraukiame link automobilių aikštelės. – sako. kuriame gyveno. apie paryžiečius. Kristianai. Eliotas Mija nesidomi. ji saugi. Mamytė vėl leidžia man palaikyti mažylę. apie santechniką. Po minutėlės Mija atšlijusi nužvelgia mane juodomis skvarbiomis akimis. Mamytė leidžia man paimti ją ant rankų. kad mama bus ko nors pataisiusi. kitoks. – Štai tavo mažoji sesutė.. Atsakydamas į pasveikinimą ir aš švelniai ją apkabinu. apie Monmartrą. Prajuokinu ją. palikusi likimo valiai vežimėlį su kalnu bagažo. kad į Paryžių ji išvyko mokytis virtuvės šefo amato. apie Šventosios Širdies bažnyčią. – Ir aš tavęs. O jos plaukai – juodi kaip naktis. Bet daugiausia – apie madą ir vaikštinėjimą po parduotuves. . Jos juokas – užkrečiamas. Baisus žmogus.. bet puikus virtuvės šefas. Jėzau. – entuziastingai priduria ji. Jos vardas Mija. Kai laikai Miją ant rankų. Ji seilėjasi ir verkia. Paimu ant rankų ir nepaleidžiu. – KRISTIANAI! – C’est incroyable!4 – vėl šūkteli ji. Bedante burna. – Kita vertus. Iškišu liežuvį. Fluberas buvo tikras niekšas.. Prastas mokytojas. – Pasiilgau tavęs. apie kavą ir raudonąjį vyną.2011-ŲJŲ GEGUŽĖS 28-OJI.. apie sūrį. madą ir žvalgymąsi po parduotuves.

nei ketinai. – Nuostabu. kol dar galėjau. – medine anglų kalba pasisveikina ji su Mija.Prikrovusi vystyklus. Turėjau nešdintis. nors didelėmis kaip pelėdos akimis stebeilija vien į mane. Jai tiesiog neįmanoma atsispirti. o jos veidas išbalęs kaip drobė.. Štai. Tai tik gražus veidas. smarkiai kresteli ir pasuka raktelį dugne. – Tai muzikinė dėžutė... suraukia nosytę. iškraunu Mijos bagažą ir nunešu jį į prieškambarį. mieloji. – Mi-ja. – Štai! – ji įteikia man kvadratinę dėžutę. Dėkoju. Ką man veikti su šita muzikine dėžute? Nusijuokiu. Mija. . – plačiai šypsodamasi paragina. Atsargiai atidarau dėžutę ir joje randu sniego rutulį. O aš laikau. Namuose likusi tik tėvų ūkvedė – pagal mainų programą į Valstijas atvykusi studentė. Pakyla spalvotų blizgučių debesis ir suskamba stilizuota. aikštingai suraukusi antakius. Mija paima dovaną man iš rankų. Ir mamytė iš laimės apsipila ašaromis. – Taip. – Mija čiumpa vieną iš savo lagaminų. kurio viduje – juodas.. sustoju prie tėvų namo durų. nes. – Sveika grįžusi namo. – Mi-ja. metalinė „Marselietės“ melodija. – Ką pasakei? – klausia mamytė. Nekreipdamas dėmesio į ūkvedę. blizgučiais apkritęs fortepijonas. Jos vardas – Mija. kurios vardo neprisimenu. Ak. tiesa. mama budi. ĮSUKU Į KIEMĄ. – sušnabždu. o tėtis išvykęs į konferenciją. Mielas berniuk. – Daugiau nė minutės negalėjau kęsti Flubero draugijos. iš Mijos nieko kito ir neverta laukti. laikau ir ji liaujasi. Didesnio kičo dar nesu matęs. Taip. Varge. atsakau į Mijos klausimą: – Man rodos.. Ji užmiega man ant rankų. nupirkau tau dovaną.. koridoriuje jį atsega ir ima raustis po mantą. – Kur jie? – klausia Mija. Mija... Eliotas į verkiančią Miją nekreipia dėmesio. – Atidaryk. Grįžai savaite anksčiau...

– Suprantu. MANO TRENERIS BASTILIS . mama. Atrodai tokia suaugusi. Visai netrokštu. kad negalėjau tavęs pasitikti. – atsiprašo Greisė. kad dovana tave pralinksmins. Mija teisi. tad apie revanšą nėra ko nė galvoti. Tačiau mudviejų pokalbį nutraukia pro duris skubriai įžengusi Greisė. ar galėtum nunešti į viršų Mijos lagaminus? Greta tau padės. Taip taręs. – Tad papasakok pagaliau apie tą merginą. – Bet vakare grįšiu. – paragina ji mane. mieloji.. kad Greta varstytų mane susižavėjimo kupinais žvilgsniais. – Atleisk. – Žinojau. Tai dabar aš – nešikas? – Gerai. – po suktuko koja patiesęs mane ant pakloto. jis paklausia: – Kas yra? Jūs labai išsiblaškęs. – Gerai. Šiandien jo sporto salėje – mudviejų kikbokso treniruotė. – Dieve mano. Ji mane puikiai pažįsta. Tačiau Bastilis teisus: šiandien nė iš tolo jam neprilygstu. Še tau. toks gyvenimas. – atsakau nutaisęs abejingą veidą. nusišaipo jis.Apkabinu ją ir ji taip pat suspaudžia mane glėbyje.. Šią savaitę būsite Siatle? – Taip. Kristianai. Užverčiu akis į lubas. Šiaip taip atsistoju. nė akimirkos neduoda man atsipūsti.. Bastilis išėjęs griežto fizinio rengimo mokyklą ir man tai labai patinka. Noriu jį pargriauti. kaip jūs tame Portlande ištežote. motina ir dukra apsikabina ir aš galiu trumpai atsipūsti. – Budėjau ligoninėje. – Na. paskubomis abi pabučiuoju ir išeinu. Pastatysime jus ant kojų. Nunešęs į viršų lagaminus paaiškinu joms turįs paskirtą susitikimą su asmeniniu treneriu. kol nespėjo užversti manęs klausimais apie Aną.. Kai baigiame treniruotę.

. skambina Elena. – Kurjeris atnešė. A. Iš karto atpažįstu pakuotę be jokio įmonės logotipo: tai raitelio šmaikštis. Dar kartą žvilgteliu į šmaikštį ir padedu jį į spintą iki rytojaus. šiandien man tavęs nebereikės. Kai liftu kylu į savo butą. Raitelio šmaikštis – tobulas įrankis. kad jai būtų malonu. deja. pone Grėjau. Kai su ja apsipras. – mandagiai šypsodamasis sako jis ir grįžta į savo kabinetą. Ne man. leisianti pažinti mano pasaulį: Ana prisipažino niekada gyvenime nepatyrusi kūno bausmių. – Puiku. Mudu neskubėsime. žingsniuoju į savo miegamąjį. ką ji galės ištverti. sere. Manau. Bet šmaikščiu turėsiu darbuotis neskubėdamas ir pasirūpinti. Vos įžengiu pro namų duris. į priekį turėsime judėti jai priimtinu tempu. Kristianai. o aš perduodu jį Andrėjai. suskamba mobilusis. Tikrai malonu. O taip. ir pradedu dirbti.. kad galėsime žengti toliau. Ir darysime tik tai. Išsiunčiau šampaną ir balioną. o jai. kad tai galėtų būti Ana. Ar nepaskambinau jai. Išsiunčiu žinutę Eliotui.RISTELE BĖGDAMAS NAMO prisimenu Anai skirtą įkurtuvių dovaną. – Gerai. Įrodysiu Anai. – Dėkoju. Andrėja man atrašo. Krūtinėje šmėsteli viltis. kad grįš rytoj vėlyvą popietę. – Ponia Džouns pranešė. Nešinas šmaikščiu. Ir ta bausmė ją sujaudino. išskyrus vakarykštį kailio karšimą. Jis atsiunčia man adresą. bet. Teiloras paduoda man paketą. Jei šis sumanymas pavyks. Koks naujasis Anos ir Keitės adresas? Noriu nusiųsti dovaną ir jas nustebinti. Tai bus puiki įžanga. Tikiuosi. Kaip laikaisi? VOS ATVERČIU KOMPIUTERĮ .. nors turėjau? – Sveikas. kad baimė glūdi tik jos sąmonėje.. galėsime žengti toliau. Teilorai.

Kodėl klausi? Ar žinai ką nors. mano nuomone. Prausdamasis po dušu svarstau. Pas mamą Grėj...– Ačiū. tiesiog ne tokia kaip visos. – Gal šiandien norėtum drauge pavakarieniauti? – Šiandien negaliu. kuri.. Galbūt tada galėtume ir kartu pavakarieniauti. kad ją vaikiausi. Ir aš susipažinau. . puikiai tau tiktų. – Pasimatysim kitą savaitę. ką ir aš turėčiau žinoti? – Aš tik paklausiau. – Paskambinsiu tau kitą savaitę. kad Ana atėmė jam nekaltybę? – Eliotai! – priekaištingai šūkteli Greisė ir uždrožia jam virtuviniu rankšluosčiu. Greisė jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Kaip ji gyvena? – Mama Grėj? Gerai. PER VAKARIENĘ PUIKIAI LEIDŽIU LAIKĄ. ar Ana man pasidarė įdomesnė dėl to. ji paruošė mėgstamiausią Mijos valgį – iškepė pasukose marinuotą viščiuką ir patiekė jį su bulvių koše bei riebiu mėsos padažu. – o kiti šeimos nariai yra tik klusnūs jos tarnai. – Sutarta. ar ji. – Hm. – Papasakok apie Anastaziją. Ar žinai.. Matydama. Eliotas atsiremia į kėdės atlošą. gerai. ir aš šį patiekalą labai mėgstu. Senokai nieko apie tave negirdėjau. – Turiu tai išgirsti. Nebūk toks jautrus. susideda rankas ant pakaušio ir suneria pirštus. – buvusi ir tebesanti princesė. kad visi trys jos vaikai namie. Bent jau man taip rodosi. – mums sėdint prie virtuvės stalo pareikalauja Mija. Ką tik iš Paryžiaus grįžo Mija ir man liepta vakare užsukti į namus. – Jau grįžai iš Portlando? – Taip. Sudie. Kristianai. Šiuos Elenos žodžius praleidžiu pro ausis. susipažinau su moterimi.. Tiesą sakant.. Grįžo mano sesuo. kuriuos ji lengvai vynioja aplink mažąjį pirštelį. Beje.

kaip tau sekasi. jei liksiu. mat rytoj laukia svarbus susitikimas ir turiu jam pasiruošti. Neabejoju. – įsiterpia Greisė. Beje. – Negali pratarti vos porą žodžių ir nutilti! – susiraukusi paprieštarauja Mija.. Pamerkiu jam akį. Ką tik taip ir padarė. – Nesistok. Prakeiktas ramybės drumstėjas.. Kristianai? – sako Greisė ir iškalbingai šypteli. Rodos. Ir vis dėlto. koks mėšlas. kad seniai tavęs nematė. jie toliau kamantinės mane apie Aną. kad to viliasi. Apžvelgiu juos visus ir suirzęs užverčiu akis į lubas.. – stodamasi nuo kėdės sako Greisė. – Susipažinau su mergina. – Elena teiravosi. – Ką?! – šūkteli Eliotas ir piktai į mane dėbteli.– Oi! – Eliotas juokais ginasi nuo motinos. su visais atsisveikinu ir pasisuku ketindamas eiti. tu per daug dirbi. – Ateis ir Keitė. – dar labiau pakursto mano pyktį Eliotas. – Nekantrauju su ja susipažinti. – sumurmu svarstydamas. kad gãli.. – Taip. kad po vakarienės Eliotas padės tau suplauti indus. . – įsiterpia Karikas ir per akinių viršų perveria ją griežtu tėvišku žvilgsniu. – Rytoj per vakarienę visi turėsite progą su ja susipažinti.. Pagunda didelė. Reikalai. taip. Ji sako. – Taip. mat turiu daugybę metų praktikos.. mama. klausia Greisė. Man jau metas. Mija. jei jau prakalbome apie verslą. Hm. – Manau... ar pavyktų rytoj kaip nors išsisukti nuo tos vakarienės. ji tikrai nuostabi! – Mija tokia susijaudinusi. tiesa. – Bet dar neparagavai deserto.. – Bus matyti. – paaiškinu trūktelėdamas pečiais. – Daugiau nėra ką pasakoti. mielasis. – Turiu važiuoti. – Šit kaip? Deduosi abejingas ir man tai puikiai pavyksta. Tešloje keptų obuolių. – Bet iki rytojaus? – neslėpdama. kad nenustygsta ant kėdės. Oi. – Mielasis. – Buvau Portlande verslo reikalais. Piktai į jį dėbteliu..

Velnias. .. Nežinau.). Anastazija Stil susipažins su mano šeima. 4 Tai neįtikėtina (pranc. Rodos. ar man tai patinka..

noriu tik pamatyti. Čia laisva šalis. Tekinas įveikiu dar kelias gatves ir įsuku į turgų. ji – viena iš tų. Įsikišu jį į kišenę ir traukiu į darbo kambarį rašyti Anai laiško. Tai miesto širdis – pulsuojanti. Lifto kodas: 1880. pasukęs dešinėn. visiškai ramus. kur ji gyvena. Jos nuomojamas butas yra niekuo neišsiskiriančiame raudonų plytų name tamsiai žaliais langų rėmais. Mane ten traukia. Bėgu tarp vaisių ir daržovių sunkvežimių ir šaldomųjų furgonų. kupina energingos veiklos net ir tokį ankstų. Šiandien – ypatinga diena. Vieta nebloga. apniukusį ir vėsų rytą. Bet pilkuma nuotaikos man negadina. kaip įprasta šiame rajone. SEKMADIENIS „Rolling Stones“ dainai „Shake Your Hips“5. tarsi sprinteris nuskuodžiu Ketvirtuoju aveniu ir. atsiduriu Vynmedžių gatvėje. 08:04 Gavėjas: Anastazija Stil Jei atvažiuosi automobiliu. Ieškokite tarp „kontrolės maniakas“ ir „persekiotojas“. PER AUSINES GRIAUDINT apsimaunu džinsus. apsivelku lininius marškinius ir iš komodos išsiimu plaukų raištį. NUSIPRAUSĘS PO DUŠU Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Mano gyvenimas. tau prireiks Eskalos požeminio garažo kodo: 146963.2011-ŲJŲ GEGUŽĖS 29-OJI.. išreikštas skaičiais Data: 2011 m. atgabenusių vakardienos žuvų laimikį. kurios priklauso man. pat jos buto. prekeiviai dėlioja prekes ir ruošiasi pradėti darbo dieną. Pamėginu įsivaizduoti Aną.45 ryto ir mano kelias veda nuokalnėn iki. puikiai derantis prie dangaus skliauto. netoli Vynmedžių ir Vakarinės gatvių sankryžos. gegužės 29 d. Sąsiaurio vandens paviršius atrodo pilkas kaip švinas. Dabar 6.. Tyliai nusijuokiu. susirangiusią lovoje po šilta antklode bei šviesiai rusvu ir mėlynu lovos užtiesalu. Aš tik bėgioju. . Pastatyk mašiną penktoje platformoje.

tą lovą ji persigabeno į Siatlą. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Pavydas Data: 2011 m. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Ana neatsako. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Aukščiausios rūšies šampanas Data: 2011 m. Atnešiau sekmadienio laikraščius. Sėdėdamas ant kėdės. Vakare mudu su Ana važiuosime pas mano tėvus vakarienės. Pirmą valandą čia atvažiuos Ana. ieškodamas ko nors pusryčiams.Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Po poros minučių sulaukiu atsakymo. – Puiku. mano kaklaraiščiu pririšta prie lovos. kad pakaktų dviem žmonėms. neramiai sujudu. o priešpiečiams – tiek „Cezario“ salotų su vištiena. Man pusryčiaujant pasirodo Teiloras. Viliuosi. Nevėluok. Sere. kurį dabar pririšau prie lovos. Supratau. 08:11 Gavėjas: Anastazija Stil Nėra už ką. Tikiuosi. gegužės 29 d. – Ačiū. . tad pasižvalgau po šaldytuvą. pone Grėjau. Geilė man paliko sviestinių ragelių. kad dvi dienas iš eilės teks valgyti tą patį. sere. 08:08 Gavėjas: Kristianas Grėjus Taip. Ar šiandien dar bus kokių nors reikalų? – Taip. Ana Mano sąmonėje šmėsteli reginys: Ana. gegužės 29 d. – Labas rytas. „Čarliui Tango“ pasisekė. o pusę dviejų atvyks daktarė Grin. aš savo ruožtu nė kiek neprieštarauju. Ačiū už šampaną ir pripūstą „Čarlį Tango“. kad Ana jų valgys.

– Hm. o jos skruostai šiek tiek nuraudę. O kadangi ši žinia paskelbta laikraštyje. bet vis tiek žavi. kuria buvo pasipuošusi mudviem vakarieniaujant „Heathman“ viešbutyje. darytą po diplomų teikimo ceremonijos Vašingtono valstybiniame universitete. kai buvai čia pirmą kartą. Punktualumas man patinka. Ji atrodo šiek tiek suglumusi.. Jos plaukai palaidi. – sušnabždu ir.. įsijungęs muziką. Dabar 12. suėmęs jos smakrą. – Taip atrodo. grįžtu į svetainę ir.. Staiga išgirstu atsidarant dvivėres duris ir pamatau ją. taip ir yra. Dabar. – Atvažiavai laiku. dabar jau daug geriau supranti mano norus nei tuomet. Ir kas čia tokio? Jaudinuosi. kai Ana čia. Šiandien laikas taip lėtai slenka. Ketinu supažindinti ją su tėvais. – Ir vis dėlto grįžai. Ana atrodo nuostabiai. Pamačiusi nuotrauką. – sakau neslėpdamas susižavėjimo ir neskubėdamas einu prie jos. Nustembu vietinėms naujienoms skirtame puslapyje išvydęs mudviejų su Ana nuotrauką. panele Stil. Užkišu jai už ausies išsprūdusią švelnių kaip šilkas plaukų sruogą. Anastazija. Eikš. NERANDU SAU VIETOS.. švelniai pabučiuoju į lūpas. dabar aš – tavo „draugė“. supratingai.. ir ji vilki tamsiai violetinę suknelę – tą pačią. Bravo. bet po akimirkos susigriebia ir išeina iš kambario. – Taigi. gundantys. – Taip. – Sveika sugrįžusi. noriu supinti juos į kasą – net pirštus niežti.. šiek tiek susitaršę.Lyg ir nustebęs. Ne visai tokios reakcijos tikėjausi. Taaaip. sugriebiu sekmadienio laikraščius. Šita suknelė.. kad ji čia. jaučiuosi ramesnis – galbūt kaip tik dėl to. imu skaityti. – mėgina paerzinti ji. Ji žvelgia įdėmiai ir. ji nusijuokia. Numojęs ranka į darbus. – paimu Aną už rankos ir veduosi prie sofos. Teiloras pakreipia galvą. Ji nepabėgo. matyt.15... – pasisveikina Ana. – Vadinasi. Mudu atsisėdame ir aš paduodu Anai „The Seattle Times“. Mano dėmesys vėl nukrypsta į sviestinį ragelį ir abrikosų džemą. – Norėjau tau kai ką parodyti. panele Stil. .... – Labas.

Vos susilaikau neprunkštelėjęs. Negaliu patikėti. – Jūs nekantri kaip visuomet. susitiksiu su tavo gydytoju. kad šį vakarą ateitum pas juos vakarienės. Nežinau. Reikia aptarti ir dar vieną reikalą. – atsitiesiu ir atsiremiu į sofos atlošą.. bus geriau. Mes tuo pasirūpinsime. Ką daugiau galiu pasakyti? Bent jau taip mano gydytojas sakė mano asmeninei padėjėjai. Oho!. mano motina norėtų. – Ji geriausia ginekologė visame Siatle. – Ar pavalgei? – Ne. o tada nubraukia plaukus sau per petį tarsi ruošdamasi stoti į dvikovą. Kelias sekundes ji pamąsto apie tai. – Anastazija. Bet netrukus čia turi atvykti daktarė Grin. panele Stil. – vėl pajuokauja ji. – Ką galėtum man papasakoti apie daktarę Grin? – meistriškai pokalbio temą pakeičia ji. Žinojau. ką išgirdo. kad man taip pasisekė. nes vis tiek nepatikėsiu. Pirštais persibraukiu per plaukus ir kiek įmanydamas švelniau klausiu: – Ar tu išalkusi? – Ne maisto. Pasijuntu lyg čiuptelėtas už tarpkojo. kad iš tiesų esi moteris. o ne nusiteikusi ginčytis. kad pavalgytum. Vis dėlto Ana atrodo įskaudinta. – Maniau.Ana linkteli ir droviai nusišypso. Visiškai nieko nevalgei? Gerai. Palinkęs į priekį. – Norėčiau. ir Eliotas atsives Keitę. Man rodos. jei tave konsultuos šios srities specialistė. Ar tau taip neatrodo? Ana perveria mane pašaipiai klausiamu žvilgsniu. Ak. – Mano nuomone. ką pasakysi. Ana. kad tu keistuolė. dėl Dievo meilės. ir pasakysiu jums mažytę paslaptį: aš taip pat nekantrauju.. bet linkteli. ir tik nesakyk. – maldaujamai priduriu.. – Gėdijiesi manęs? – nusiminusi ir pyktelėjusi klausia. ... Man bus keista supažindinti tave su savo šeimos nariais. priglaudžiu lūpas Anai prie ausies ir įkvepiu svaiginančio jos kūno aromato.

ne. – Dėkoju už dosnų atlygį. o man – ne? – Nė nejutau. Ana paduoda man ranką.. kad taip tavęs pasiilgau.. kad ji mėgina susidaryti nuomonę apie mudviejų . Ir vėl. – Man sunku patikėti. Priglaudžiu kaktą prie jos kaktos.. kad esi čia. laiptais vedu ją į viršų. Anastazija. – sako ji. – Kodėl tau galima vartyti akis.. o aš ištiesiu jai ranką. Teiloras krenkšteli ir sako: – Atvyko daktarė Grin. panardinu pirštus jai į plaukus ir bučiuoju aistringiau. Paėmęs Aną už rankos. – mandagiai pasisveikina su Ana daktarė Grin. Daktarės Grin žvilgsnis – kaip tipiškos trumparegės: toks skvarbus. pralinksminta mano poelgio. Ir kas jai šovė į galvą! Suirzęs piktai į ją dėbteliu. – Nes niekada nesu to daręs. tvirtai ir dalykiškai spausdama mano ištiestą ranką. – Paprastai ir aš to nejuntu. prisitraukiu ją ir pabučiuoju. Ji su manimi ginčijasi. Kiek galėdamas maloniau jai nusišypsau. – Juk neketini eiti drauge. į būsimą jos miegamąjį. – Tikrai dosniai sumokėčiau už tai. Nekantrauju tave nurengti. Ar mudu baramės? Įėjęs į svetainę.. Ana atrodo tarsi apsvaigusi. kad pasijuntu nejaukiai. – Palydėk ją į panelės Stil kambarį. kad man būtų leista į tave žiūrėti. Nusijuokiu ir mano kūnas nubunda. – irzliai atšaunu. Kai atšlyju. Ir aš noriu susipažinti su daktare Grin. Panele Stil. – Labai džiaugiuosi. pone Grėjau... – Eime. – Pone Grėjau.. – atšauna Ana. tiesa? Ji akivaizdžiai pasibaisėjusi ir. Jos lūpos putlios. bet kažin ar save gerbiantis gydytojas su tuo sutiktų. – Tu jos nepažįsti? – Ne. – Ačiū.– Žinoma.. sere.. Kaip ji gali taip apie save manyti? – Tai kodėl keista? – klausia Ana. Mėšlas. šiltos ir gundančios. kad taip greitai sutikote atvažiuoti. Ana atsisukusi pažvelgia į mane. ir aš žinau.

kurias mėgstu. Grėjau.. tarsi sakytų: „Dabar jau eik iš čia. ji kelis kartus sumirksi. – nenoromis tyliai sumurmu. – pažadu ir metu į Aną nuostabos ir nerimo kupiną žvilgsnį. Esu tikras. Teiloras palydi ją iki lifto ir išmintingai uždaro dvivėres duris į vestibiulį. Padarau tai antrą kartą. – Būsiu apačioje. Nuotoliniu pulteliu įjungiu muziką vildamasis. Pagalvojęs apie tai šypteliu ir laiptais nulipu į svetainę. – vieną iš nedaugelio „Chardonnay“ rūšių. Vadinasi. jog turėčiau sukti vešlių ūsų galiukus kaip tikras niekšelis iš begarsio filmo. čia taip pat lankėsi Ana. ji daktarei nieko nepapasakojo. kad jei pareikščiau pasiliekąs. – Taip.. Priešpiečiams išrenku „Chablis“ vyną. – kai dariau pirmą. – sako daktarė Grin ir priduria: – Likit sveika ir sėkmės jums.“ Gerai. pakeliu galvą ir matau jas žengiant į svetainę. kuo man neįtiko. Nors iš tiesų norėčiau likti. kad ji padės man sutelkti dėmesį į statistinius vakarykščių „Mariners“ ir „Yankees“ rungtynių duomenis ir negalvoti apie tai. Rūpinkitės ja. kai Anos šalia nėra. Ana. Kai spaudžiame vienas kitam ranką. ant virtuvės baro padedu du padėkliukus. Ką Ana jai papasakojo? – Taip ir ketinu daryti. kas vyksta tarp viršuje likusių Anos ir daktarės Grin. Neabejoju. daktarės akių kampučiuose trumpai susimeta raukšlelės ir ji maloniai šypteli. vėl nerandu sau vietos. pone Grėjau. Norėdamas prasiblaškyti. Pagaliau koridoriuje išgirstu žingsnių bildesį. Gerai. gerosios gydytojos reakcija būtų nepakartojama. Dabar. Po truputį skysti. – Atsiųsiu sąskaitą. – o viską paruošęs klesteliu ant sofos ir įninku į sportui skirtus laikraščio puslapius. einu. Nesuprasdama.santykius. jauna ir protinga moteris. ji – graži. – Jau baigėte? – klausiu ir spustelėdamas „iPod“ grotuvo pultelio mygtuką gerokai pritildau ariją. . kad daktarė Grin mano. Netrukus ji perveria mane tokiu žvilgsniu.

Grėjau. kuo puikiausiai. ar už bausmę nepasiguldžius jos ant virtuvės baro ir neišdulkinus. – Geidi manęs tik dėl kūno? – klausia ji. godžiai įsi​siurbiu į lūpas. tylomis svarstydamas. – Taip. Kas čia per velnias?! Priblokštas įsistebeiliju į Aną. Iš šaldytuvo išimu „Cezario“ salotas su vištiena. Ir ji nusišypso. Kol nenusprendžiau iškrušti jos tiesiog ant grindų. – sako Ana neatitraukdama akių nuo pusryčių baro. kaip mano kūnas alksta jos kūno. kas mudviejų laukia. – Jūs nepataisoma. Viskam savas laikas. jausdamas.. – Apgavau! – Ir aš nesusilaikau neišsišiepęs iki ausų. panele Stil. kol atgauname kvapą. Prisimerkiu ir šypsena jos veide užgęsta. – Apie ką mąstai? – pasidomiu. Graži. gerai. – linkteli Ana. . kad keturias savaites turiu susilaikyti nuo bet kokių lytinių santykių. Ačiū. – Kokia čia muzika? – dusliai pasiteirauja Ana. Nenoriu. Anos veide iki šiol viešpatavusią rimtį pakeičia įžūlus triumfas. Įleidžiu jai į burną liežuvį ir aistra įaudrina mano kūną. – Ji sakė. Nė nenumaniau. panele Stil. – Ačiū. prisitraukiu. – sušnabždu. – Tik žiūrėjau. kaip vaikštai. kad galiu elgtis taip šeimyniškai. ar ne? – Taip. – Dėl kūno ir dėl mitraus liežuvio. Galvodamas. Geidžiu šios moters.. Panardinu pirštus jai į plaukus ir. Nuolat jausdamas jos žvilgsnį. atsitraukiu ir abu kiek užtrunkame. vis dėlto mums abiem reikia pavalgyti. – Tai arija iš Vilja-Loboso „Bachianas Brasileiras“6. kad paskui nualptum ir užvirstum ant manęs. iš vyno šaldytuvo išimu butelį „Chablis“. dar kartą ją pabučiuoju. – Apgavau! Neblogai sužaista.– Kaip praėjo konsultacija? – klausiu šiek tiek suglumintas daktarės Grin žodžių. Apglėbiu ją per juosmenį ir. padedu dubenį tarp padėklų ir paklausiu. – Kad ir kaip norėčiau tave tuoj pat paimti. ar salotos tiks.

prieinu ir apkabinęs ją prisitraukiu. antrą. „Cezario“ salotas su vištiena galiu įtraukti į ponios Džouns dažnai gaminamų valgių sąrašą? – Maniau. panele Stil. – Ketini mane mušti? – Taip. rimtai į mane pažvelgia.. kad tą valandą suskambėtų. – Tu labai grakštus. – tyliai sako Ana ir jos skruostai kaista. – Taip. Trauka. Kol kas nenoriu tavęs bausti. Ji valgo! – Vadinasi. – atsisėdu šalia Anos nesumodamas. Prakeikimas. Tarsi užburtas atsistoju. . buvo kaip reikiant išalkusi. Ana priblokšta.... valgį taisysiu aš. bet tau neskaudės. Valgyk. – Gal „Chablis“ vyno? – Prašyčiau. pakėlusi ilgas blakstienas. – sako ji ir. – šiek tiek pašaipiai sako ji. – Žinau. Matyt. Ana baigia valgyti greičiau už mane.– Ir ką? – nustebęs klausiu. – Dėkis salotų. Štai ir ji. Injekcija būtų buvęs patikimesnis sprendimas. kaip atsakyti į tokį malonų komplimentą. – Kaip visuomet nekantraujate. Dar niekas nėra pavadinęs manęs grakščiu. – Bet ar nepamirši kasdien reikiamu metu išgerti? Nukaitusiame jos veide šmėsteli nuostaba. Oi. kokį metodą pasirinkote? – Kontraceptines tabletes. bet pastarosiomis dienomis laužau visas taisykles. trečią. Jei būtum pakliuvusi man po ranka vakar vakare. būtų buvęs kitas reikalas. Ji praryja vieną kąsnį. Taip ir bus.. – Dar nepasirašiau jokios sutarties. panele Stil? – Taip. – Oi. bet į šią ironiją nusprendžiu nekreipti dėmesio. kad man priminsi. jos veide atsispindi siaubas.. – Neabejoju. kad sutiktų. – Ar to nori? – sušnabždu giliai širdyje maldaudamas. mažyte. ačiū. – Nustatysiu savo mobilųjį. Sakyk. – atsako Ana.

Truputį prasižiojusi. tad vakar vakare labai ilgai apie tai mąsčiau. – Noriu. Anastazija. Trumpai patyliu tikrindamas. Viena iš priežasčių. Tai tikras džiaugsmas akims. Į savo užuovėją. kad ir joms. – Nusiauk. ką tik noriu.– Nesileisk.. Užsimerkiu ir trumpai pasimėgauju užplūdusia pakilia nuotaika. Po velnių. Eikš. paleidžiu jos ranką ir įdėmiai pažvelgiu jai į akis. ir ji kūnu pajunta mano pampstančią lytį. Supranti? Ji lyžteli viršutinę lūpą ir linkteli. turi nesvyruodama prašymą vykdyti. užtrenkiu duris. Jei atmintis manęs neapgauna. Ar tu tam pasiruošusi? Jos veidas apsiniaukia. – Ne. Tai labai paprasta. Galiu daryti su tavimi. kad jaustumeisi patenkinta savo kūnu. Anastazija. prispaudžiu prie krūtinės. Tavo kūnas gražus ir man patinka į jį žiūrėti. ar Ana suvokia. kol neteksi sąmonės. kad tai daryčiau. Ji laukia. – Taip. priklausai man visiškai. Apkabinu ją.. Paimu Aną už rankos ir laiptais nusivedu į žaidimų kambarį. yra tokia. – sako ji ir šis žodis nuskamba nelyginant atodūsis. jame atsispindi geidulingumas ir kūniškas smalsumas. ką jai sakau. Tiesą sakant. O dabar ketinu išlukštenti tave iš šitos suknelės. Paimu juos ir tvarkingai pastatau prie durų. alsuoja greitai ir negiliai. Bet tu skausmo baidaisi. Stipriai sučiaupusi lūpas. ir man patinka kelti arba jausti skausmą. bet dabar tiesiog trokštu surišti tave ir dulkinti. – Gerai. jau kelios dienos noriu taip padaryti. Ten. kad kas įteigtų tau priešingą nuomonę. kaip pasisekė. kur galiu daryti su ja ką panorėjęs. – Gerai. Kad ir ko tavęs prašyčiau. Kada pastarąjį kartą buvau toks susijaudinęs? Mudviem įėjus. Ji pasiruošusi. – Ar padarei kokias nors išvadas? – tyliai klausia Ana. – Būdama čia. kodėl moterys nori. Ana įkvepia. visą dieną . Jos akys plačiai atmerktos. Gera mergaitė. ji nusiauna aukštakulnius.

. bet jos neliesdamas. Žinai. – Taip. – subaru Aną. Liemenėlę švysteliu ant suknelės. – „Taip“. Po galais. kokie jie švelnūs. Blauzdos. Ji paklūsta ir nusisuka į duris. . Tada suspaudžiu juos vienoje saujoje. lūpos. užpakalis. Abiem rankomis suimu jos plaukus ir sužeriu ant nugaros. sere.. kad galėčiau iki soties paganyti akis. kaip nuo mano prisilietimo ji virpa. o tada. Liesdamas jaučiu. kaip puikiai ji kvepia. – Gerai. Ana susijaudinusi ir. pirštų galais braukdamas per odą ir jusdamas. Ana. pečiai. Nosimi brūkšteliu jai nuo ausies iki peties. klausydamasis greito jos alsavimo ir jusdamas nuo jos odos sklindančią šilumą. Stoviu labai arti. ji – tobula. apsivynioju ant plaštakos ir trūkteliu. Nekelk triukšmo. – Nusisuk. kad nesigėdytum. – Kvepi dieviškai. noriu. Tada kilsteliu ranką ir trūkteliu jai už smakro. kvėpdamas dievišką jos aromatą. be to. Atsegu liemenėlę ir smaukiu petnešėles jai per rankas. prie pat. – Tyliau. keliauju atgal. Tvarkingai sulankstęs suknelę. centimetras po centimetro apnuogindamas jos kūną. Ji sudejuoja. kad Ana palenktų galvą į šoną ir galėčiau netrukdomas bučiuoti jai kaklą. pilvas. kaip mane tai veikia. Nuvilkęs drabužį. Ar supratai? – Taip. sere. krūtys. šlaunys.galėčiau į tave žiūrėti. Pakelk rankas virš galvos.. kaip visuomet. kuriuo grožiuosi tik aš vienas.. Anastazija. o toliau? – šį kartą griežčiau klausiu. Sučiumpu jos sijono kraštą ir imu atsargiai vilkti suknelę. veidas. Ji neskubėdama pakelia rankas. žingteliu atatupstas. kad nesigėdytum nuogumo ir nesijaustum dėl jo nepatogiai. – Nuoširdžiai taip sakai? Noriu. ne ji viena taip jaučiasi. padedu ją ant sekso žaislų dėžės. – Kramtai lūpą. Pasilenkiu ir pabučiuoju jai į paausį. – Taip.

. – Noriu matyti tavo lytį. Nejudėk. Žiūrėk į grindis. Supynęs kasą. bet įveikiu nekantrumą ir laiptais ryžtingai nulipu į savo miegamąjį. sere. – Gera mergaitė. Anastazija? – Taip.. Pasilenkęs timpteliu jos kasą. – Taip supinti tavo plaukai man patinka. Plačiau. Gera mergaitė. o toliau? – Taip. Ji nedelsdama atsisuka. – Padėk rankas išilgai šlaunų. Išsaugok bent lašą prakeikto orumo. Stovi nuleidusi rankas prie šonų ir nenuleidžia nuo manęs akių. – „Taip“. Supratai? – Taip. – Atsisuk. Grėjau. ir ji paklūsta. kad Ana žingtelėtų atatupsta ir visu kūnu priglustų prie manęs. Ji klūpo nuleidusi galvą. Leidžiu jai atsilošti. Gerai. akys įbestos į grindis. Nežiūrėk nei į mane. Noriu pasileisti tekinas. kad pakeltų galvą ir mudviejų žvilgsniai susitiktų. – Gerai. – Kai liepsiu tau čia ateiti. Porą kartų sumirksėjusi. kad retkarčiais pirštais liečiu jos nuostabią. atsiklaupsi štai ten. suimu plaukus ir palengva juos pinu mėgaudamasis. nei į kambarį. kad ji nepakelia galvos. – Dabar klaupkis. ateisi apsirengusi šitaip. ką ketinu su tavimi daryti. Praėjęs pro ją. Dabar praskirk kelius. bet nespėjus įsakymo pakartoti ji nusisuka ir atsiklaupia veidu į mane ir į žaidimų kambarį. nepriekaištingą nugarą. Koks malonus vaizdas. Gali ten sėdėti ir audrintis vien mėgindama įsivaizduoti. – Ar prisiminsi šią pozą. – Kai liepsiu tau čia ateiti. mažyte. – sušnabždu. Mūvėdama vien kelnaites. – pirštu parodau į kambario kampą prie durų. sere. vikriai sutvirtinu jos galą plaukų raiščiu ir trūkteliu. Lik čia. atidarau duris ir dar kartą žvilgteliu per petį.Iš džinsų kišenės išsitraukiu plaukų raištį. Ji laukia. Ji greitai mokosi. . Prieinu prie Anos patenkintas. – Noriu tave matyti. – Plačiau. – Puiku. kad sėdmenys liestų kulnus.

– Panele Stil. – sakau pabrėždamas kiekvieną žodį ir parodau jai raitelio šmaikštį. Matai? Ji apstulbusi ir mudviejų žvilgsniai staiga susitinka. – Dabar prirakinsiu tave. Dabar stokis. Apsimaunu juos ir užsisegu sagas. nusivelku visus drabužius ir iš komodos stalčiaus išsitraukiu mėgstamiausius džinsus. – Ar skaudėjo? – Ne. sugniaužia ranką ir iš nuostabos kelis kartus sumirksi. Praeinu pro ją. Grėjau. – Gali pažiūrėti į mane. Anastazija. rankos padėtos ant kelių. Anastazija. Didžėjaus Dominanto džinsus. Nieko nelaukdamas vikriai šmaukšteliu jai per delną. Ji pakelia į mane nekantrumo kupinas žydras akis. mūsų tikslas – patirti malonumą. Iš to paties stalčiaus išsiimu naują raitelio šmaikštį ir pilką ploną chalatą. Ji ima kvėpuoti greičiau. – Gerai. Puikiai elgeisi. – Nesiraukyk. – Gera mergaitė.Įžengęs į drabužinę. Išeidamas dar pačiumpu kelis sargius ir įsikišu į džinsų kišenę. Ji atsistoja. – šiek tiek virpančiu balsu ištaria Ana. Nupintas iš rudos odos. Ištiesiu savąją ir paimu ją už rankos. dirsteli į mane ir vėl įsistebeilija sau į delną. Supranti? – Taip. Taip klūpodama atrodai žavingai. Ana krūpteli. Eime. Štai taip. kasa nusidriekusi išilgai nugaros. Nesitveriu juoku ir mano lūpos trūkteli. išskyrus viršutinę. Laikas pasilinksminti. – Kaip jautiesi? – klausiu. – Ir neskaudės. Duok dešinę ranką. – Kalbu rimtai. – įspėju. pasuku jos plaštaką delnu į viršų ir ištraukiu už nugaros slėptą raitelio šmaikštį. – Atsakyk. bet galvą tebelaiko nuleidusi. Nė akimirkos nenuleisdamas nuo Anos akių. Ji suraukia antakius. Uždarau duris ir pakabinu chalatą ant vagio sienoje. . Grįžęs randu ją klūpančią tokia pat poza: galva nuleista.

per tarpkojį. užkišu pirštus už kelnaičių juosmens ir kankinamai lėtai smaukiu jas ilgomis Anos šlaunimis ir blauzdomis. panele Stil. Pamažu vėl ją apeinu. prispaudžiu sau prie nosies ir godžiai įkvepiu. Man sunku sutelkti mintis.. – Ai! – aikteli ji ir trūkteli antrankius.. Ji – ir susidomėjusi. – parodau jai didelį X formos kryžių. bet ji labai blaško mano dėmesį. o paskui ir kitą riešą.Nusivedu ją į kambario gilumą. po varžančiųjų strypų labirintu. Pakeliu šmaikštį. – Šie strypai sumontuoti taip. Pasitikėk manimi. Kelias akimirkas ji žiūri į šią sudėtingą konstrukciją. Ana. kur noriu tave matyti. kol atsiklaupiu jai prie kojų. Tobula reakcija. per strėnas. ir sukrėsta – iš nuostabos prasižioja ir plačiai atmerkia akis. – Tylos. O miklus liežuvis kol kas prikąstas. švelniai apsuku ratą aplink bambą. o tada jos žvilgsnis vėl nukrypsta į mane. Patenkintas plačiai nusišypsau. atsistoju ir imu mąstyti. per pilvą. Darbuojuosi susikaupęs. Ištiesiu ranką. Garbindamas ją. Nenuleisdamas nuo Anos akių. Ana Stil. per šoną. nekantrų laukimą. Nuo šmaikščio prisilietimo ji garsiai įkvepia ir suvirpa. Tada įsikišu jos kelnaites į užpakalinę džinsų kišenę. paimu kelnaites. paimu odinius ant strypo užmautus antrankius ir sukaustau Anai vieną. atsisuku į ją. kad jais slystų grandinės. bet noriu dulkinti tave stovinčią. Neskubėdamas ir grožėdamasis reginiu apeinu ją. – Pakelk rankas. Sukdamas antrą ratą odiniu liežuviu stiprokai pliaukšteliu žemiau sėdmenų. – įspėju ją ir pradedu sukti trečią ratą. jo galu tarsi odiniu liežuviu brūkšteliu per pilvą. . Mat stovėdamas taip arti ir ją liesdamas jaučiu jos jaudulį. Tad baigsime prie sienos. Taip. Ar ji galėtų atrodyti dar patraukliau? – Surištomis rankomis atrodote nuostabiai. Surakinęs ją antrankiais žingteliu atatupstas ir su palengvėjimu giliai atsidūstu. ką darysiu toliau. braukdamas šmaikščio galu per odą. Bus nepakartojama. Sustoju. štai ten. Ji nedelsdama paklūsta. Ji nuostabi. mėgindama išsivaduoti. Pagaliau tu ten. – Pradėsime čia. Man tai patinka.

Kitą kartą man krustelėjus riešą šmaikštis pakšteli jai į krūties spenelį. prašau! – Tylėk. Anastazija. žvelgia į mane apsiblaususiomis akimis. mažyte. – sušnabždu. – verksmingai pralemena ji. Vėl nusitaikau ir šį kartą šmaikštis lyžteli kitą spenelį. Neskubėdamas apipilu jos pilvą ir papilvę stipresniais ir visiškai švelniais šmaikščio kirčiais. Čiulpk. Odiniu šmaikščio liežuviu perbraukiu per gaktą. kaip sudrėkai. koks tavo skonis. Ji taip kaitina kraują. kad negaliu tai traukai atsispirti. o tada imu leistis žemyn..Pasiekęs tą pačią jautrią jos vietelę. sere. Įgrūdu šmaikščio galą jai į burną. – subaru ir nubaudžiu stipresniu šmaukštelėjimu per sėd​menis. – Ak. Krypteliu riešą ir šmaikščiu perlieju jai per sėdmenis. nuo kirčio ji suinkščia. Ji vėl praveria lūpas ir aš imu ją bučiuoti: liežuviu liečiu jos liežuvį ir mėgaujuosi jos aistros skoniu. vėl pliaukšteliu.. Prakeikimas. kaip plakamas odinio šmaikščio jis standėja ir pūra. o toliau? – Taip. Ji apžioja šmaikščio galą ir aš pasijuntu taip. o aš žiūriu. Ji alsuoja greitai ir negiliai. Čiulpk stipriai. jos plaukus ir pasiekiu makštį. šį kartą smarkiau. Anastazija. kuriose atsispindi ją apėmęs geidulingumas. Staiga odinis liežuvis pliaukšteli jai per klitorį ir ji dusliai surinka: – Oi. Atšlyju nuo jos. Ištraukiu šmaikštį Anai iš burnos. bet užsimerkusi mėgaujasi šiuo pojūčiu. – Matai. tarsi Ana čiulptų man kotą. – užsimerkusi ir atlošusi galvą dusliai sako Ana. – Nori. Gera mergaitė. apkabinu ją. bet praveria lūpas. o toliau? – Taip. . Kertu jai per sėdmenis. sere. – Patinka? – Taip. – „Taip“. Ana atlošia galvą ir sudejuoja. Ištrauktas blizgantis šmaikščio galas drėgnas nuo jos aistros syvų. kad įjaudrinčiau tave iki orgazmo? – Taip.. kokia tu skani. prie savo tikslo. – Žiūrėk. – maldaujamai sako ji. – „Taip“. Atsimerk ir išsižiok.. – gailiai priduria Ana.

ir apsivyk man strėnas. Ir dar. Ana.. sere. Ana. kad nugara remtųsi į kryžių. priglaudžiu jos nugarą prie kryžiaus. Oi. sere.– Šituo? – kilstelėjęs šmaikštį. – Taip... Ji padaro kaip liepiama. Tebelaikydamas. mažyte. Ir nenoriu sustoti. Priklausai man.. prašyčiau. Tu – prakeikta deivė. netrukus imu šnopuoti ir užvaldau šią gražuolę moterį. Ana. Vienas ryžtingas stūmis – ir įsiskverbiu į ją. Tada atsisagstau džinsus. Ak. Neskubu. stumiu energingiau. vis dar prirakintą prie strypo. – Taip. – patvirtina ji nustebindama mane. iš priekio prilaikau pečiais. čiumpu ją ir laikau. o jos kūnas suglemba. Staiga ji atlošia galvą. trūkčiodama visu kūnu bei garsiai šūkčiodama. Ana susmunka mano glėbyje. nusismaukiu juos ir išlaisvinu penį. pakeliu tebevirpantį kūną ir nešu ją. kad Ana matytų. mažyte. Ana. – Užsimerk. o kad nepargriūtų. . Paskui nutyla ir suprantu. Jaučiu ją. patiria palaimą. Labai atsargiai ir nepaprastai dėkingas vėl apipilu jos pilvą šmaikščio kirčiais. Ji nuostabi. kad visiškai priartėjo prie ribos. Ragauju ją prikišęs lūpas prie sprando. Jos kūno kvapas užpildo šnerves ir visą mane.. Ana. išsižioja ir. Ir dar. kad man taip pasisekė. Išsitraukiu iš kišenės sargį. Pakišęs rankas po šlaunimis. Nesiliaudama dejuoti ji ima tampyti antrankius. leidžiu sau ją pajusti.. Dar nebaigėm. Ten ją paleidžiu. padedu jai kojomis apsivyti strėnas ir leidžiu alkūnėmis remtis man į pečius. link X formos kryžiaus. Vėl švelniai ją kilstelėjęs sušnabždu: – Pakelk kojas. Netrukus ji dar labiau susijaudina ir jau šnopuoja. Akimirksniu numetu šmaikštį. – Tikrai to nori? Negaliu patikėti. Po galais. dantimis perplėšiu paketėlį ir vikriai užsimaunu. Staiga ji įsitempia ir jos kūnas ima ritmingai trūkčioti. Tada imu judėti mėgaudamasis kiekvienu stūmiu. Leidžiuosi žemyn ir švelniai pliaukšteliu odiniu šmaikščio liežuvėliu jai per klitorį. prasižiojęs. Dar kartą. klausiu.

Aš irgi. Labai didžiuojuosi Ana. Anastazija. galinga jo banga nusirita per visą kūną. – vos girdimai atsako Ana. Pasisodinęs ją tarp kojų. man net dingteli. Ana atsako ne iš karto. gerasis Dieve! Stipriau suspaudžiu ją glėbyje. nugara atsiremia man į krūtinę.. Maldauju. – Nedaryk to. o ji. kad skaudės? – klausiu pirštais braukdamas jai nuo veido plaukus.. kad geriau jį matyčiau. – Taip. Laikau apglėbęs. o aš greitai atsegu jos riešus nuo strypo. – priduriu. Švelniai pakšteliu jai į viršugalvį ir įkvepiu jos aromato. Ačiū tau.. prilaikau ją ir mudu kartu susmunkame ant grindų. – Dar daugybę kartų.. Po galais. Ji kvepia Ana. Ir staiga mane apima lig šiol nepažintas jausmas. o Ana įdėmiai pažvelgia į mane tyromis akimis ir kelis kartus sumirksi. Ana pasuka galvą ir nosimi ima braukyti man per krūtinę. Ištraukiu. diduma baimės tėra tavo galvoje. Taip. Ji atšlyja ir įsistebeilija man į krūtinę. ar tik nebus užmigusi. – Ar pakartotum? – pasiteirauju. – Gerai. – Taip. Mėginu įveikti besitvenkiančią baimę. . – gąsdinanti ir jau pažįstama tamsa. švelniai apglėbiu. – Matai. nieko pasaulyje daugiau netrokštu. Ji tokia graži.Taip. – Nes čia dar ne viskas. – Tikėjaisi. Ji tai padarė. ko norėjau. Pripildau ją. Taaaip. Padarė viską. Kiekvienas mano kūno raumuo staiga įsitempia. Taip. – paglostau jai skruostą. prakaitu ir seksu. Siūbteli tamsa. – sušnabždu. – Puikus darbas. šį kartą net sąmonė aptemo. mažyte. o nuslūgusi palieka vien nerimą ir netikrumą. – po kelių akimirkų sušnabžda. Skaudėjo? – Ne. persmelkia kiekvieną gyslą ir kaulelį. – ir nerimą širdyje pakeičia paniška baimė. Dabar ir aš jau nesitvardau. užsimerkusi ir sunkiai alsuodama. Be jos. Dar kartą. ji suglebusi užgula mane visu svoriu. Garbinu kaip deivę.

Ji šiaip taip atsistoja. panele Stil. Tai parodyk jai. ką tai reiškia. Iš žaislų stalčiaus išsitraukiu kabelių. ar ne? Droviai šypsodamasi ji linkteli. Ak. ar tarpas pakankamas. Grėjau. atsitiesiu ir dabar jaučiuosi gerokai ramesnis. įsigytų Kleitono ūkinių prekių parduotuvėje. taip nieko nebus. Giliai atsidūstu ir pasistengiu nusiraminti. lyg melstumėtės. ar ne? – šypteliu ir pirštu perbraukiu per plastiką tikrindamas. kad kabelis nebūtų per daug užveržtas. – Klaupkis prie durų. kaip mokiau. Aš jumis dar nepasisotinau. – Atsistok. – parodau jas Anai. – Jums su manimi nuobodu. – Turiu žirkles. Grėjau. Eik. bet ji suglaudžia delnus ir ištiesia į priekį rankas.Valdykis. Ištieskite rankas ir sudėkite taip. Žvilgsnis apsiblausęs. Klūpodama prie durų ji atrodo kaip tikra nuolankioji. Kabeliu surišu riešus. – Kažkur matytas. Ana Stil? Atsistoju. o ji tuo metu žiūri į lovą. – Tu visiškai nusikamavusi. kad neseniai į jos gyslas plūstelėjęs adrenalinas dabar sparčiai senka. Jai ima merktis akys. ar ne. klupčiodama nueina prie durų ir atsiklaupia taip. Ne. iki šiol laikeisi puikiai. Nori. – Ištvermės. Ką tu man darai. Esu tikras. panele Stil? – neva užjaučiamai klausiu. – sušnabždu pasilenkęs jai prie ausies. Atpažinusi jį. – paėmęs už kabeliu surištų rankų. – Ji. – Eikš. – Po akimirkos galiu nukirpti kabelį ir tave išlaisvinti. pažvelgia į mane. Neliesk manęs. Ji virpėdama atsistoja. veduosi ją prie tolimojo lovos su keturiais stulpais galo. aprimsta. – . Ana staiga pakelia į mane akis. kad ji būtų tavo nuolankioji. – liepiu traukdamasis nuo jos. – Aš noriu daugiau – daug daugiau. Tobulą jos kaktą trumpai sudarko susimetusi raukšlė. – liepiu. mažyte. ji pavargusi. Ji krūpteli ir. rodos. ir žirkles. suvokdama savo kaltę.

nepaleisdamas krūtų spenelių. Hm. – Štai taip. Mano užgulta. – Ketinu negailestingai iškrušti tave iš užpakalio. Ana vėl sudejuoja. Imu švelniai braukyti delnais per jos sėdmenis. kol ji pasilenkia. suimu jai krūtis. Supratai? – Taip. Darbuodamasis lūpomis. kilsteliu ją arčiau savęs. o tada du mano pirštai slysteli žemyn ir įsmunka į ją. Jos nugara tobulai išlenkta. kad stovėtų tinkama poza. – Žemiau. dar per anksti. . Pliaukšteliu jai per sėdynę. Anastazija. Supratai? – Taip. tavo toks žavingas. sere. žingteliu atatupstas ir grožiuosi vaizdu. Jei paleisi. matyti kiekvienas stuburo slankstelis nuo sprando iki pat nepakartojamos sėdynės. Norėčiau įsiskverbti jai į išeinamąją. Anastazija. ir gražus jos užpakaliukas pasislenka prie manęs. aš švelniai pabučiuoju jai į juosmenį. Ką norėčiau su juo daryti?. išpersiu tau užpakalį. – liepiu. Abiem rankomis užsimaunu jį ant koto. Laikykis stulpo. o mano penis pampsta vien žvelgiant į ją. galėsi miegoti. Pasilenkiu prie jos ir vėl pereinu pirštais nužymėtu taku iki jos strėnų. Ji stovėdama įsitveria medinio lovos stulpo. Tu pavargusi. Tuoj pat. kad prasižergtų plačiau. Ji sudejuoja. Kai baigsiu. paskubomis nusimaunu džinsus ir atplėšiu paketėlį. imu čiulpti ir dantimis grybščioti jai strėnas.. Pirštu perbraukiu per juos. kad neprarastum pusiausvyros. – iš karto pasitaiso ji. – Nepasileisk. – Gerai. – sakau pats sau.. pasiruošęs visokeriopai tarnauti. glamonėju ją. pirštais suspaudžiu spenelius ir imu švelniai tampyti. Ji pasiruošusi. seksualus užpakaliukas.. tik šį kartą apiberdamas ją švelniais bučiniais.. Ana ima muistytis. – Gerai. Iš kišenės išsitraukiu antrą sargį. o tada. Bet.. Jos rankos slysta žemyn tol. – įspėju ją. Liaujuosi. Laikykis už lovos stulpo. sere. – Anastazija Stil. – sučiupęs už klubų.Bet šį kartą pasistengsiu viską baigti greitai. – dešinę koją įkišu jai tarp šlaunų ir pėda stumteliu dešinę jos pėdą. Nepaleisk. – Tavo tokia graži oda. – Taip. – Prasižerk.

Ir man tai nerūpi. Sunkiai alsuodama. o kita – kasą. – Laikykis. čiumpu jos kasą. nuo šio judesio pasvirusi į priekį. viskas baigsis greitai. Miela. Stvėręs ją už klubų. kaip mėgaujiesi. tada ištiesiu ranką. Viena ranka prilaikydamas penį. gali ir susižeisti. sprogstu. sulig kiekvienu stūmiu tyliai šūkčioja. Netrukus pagaunu ritmą. laikydamas ją. Ana pakelia rankas ir aš vienais žirklių ašmenimis užkabinu kabelį. Nebesivaldydamas įkišu kiek galėdamas giliau ir stabteliu. Velnioniškai. Gera mergaitė. Palengva ištraukiu. o kita stipriau trūkteliu kasą.– Kokia drėgna. Jei nesilaikys. įsiskverbiu. išsekusi. jūs niekada manęs nenuviliate. – Nagi. Palengva. Tikriausiai ne. Suspaudžiu ją glėbyje ir susmunkame ant grindų. laisva ranka suimu jos klubą. . Stumteliu vėl ir ji šūkteli. jaučiu jos kūno svorį ir tai mane keistai ramina. Bravo. – iškošiu pro sukąstus dantis ir. – sakau kimiu balsu. Bet nesitraukia. Panele Stil. o ji. o jos palaima savo ruožtu pratęsia mano patiriamą malonumą.. Anastazija! – primenu.. atsistoju tiesiai priešais jos vaginą. Jos vidiniai raumenys įsitempia. Tai vyksta palengva. šįkart. ji stumteli užpakalį link manęs ir dar plačiau prasižergia. apsivynioju aplink riešą ir įtempiu. – Pakelk rankas. Ana.. Stipriai laikykis. mažyte. Priešingai – stengiasi slinktis arčiau manęs. Nuolankioji. Šiandien – pirmas mudviejų kartas žaidimų kambaryje ir ji išpildė visas mano svajones. O tada kai ką pajuntu. Pabučiuoju jai į paausį. pasirodyk man. Ana užvirsta ant manęs ir abu tįsome aukštielninki. Žiūriu į sagtis lubose ir nejučia imu svarstyti. žinoma. Ji visiškai suglebusi ir. įsitvėrusi lovos stulpo. imu ją badyti. Ana. ar ji kada nors leisis pakabinama. Ji.. tarsi būtų betoninės.

– nuraminu ją. panele Stil. Man patinka ją pralinksminti. Jausmas keistas. Ši miela. Nors. bet kai krizeni. kad primesčiau jai savo valią. Mums pavyko. bet gana malonus. Nuo duryse įsukto vagio paimu pilką ploną chalatą ir ją apvelku.. Jausdamasis visiškai pasisotinęs ir. todėl plačiai nusišypsau. . – Ak. švelniai priglaudžiu prie krūtinės ir nunešu į nuolankiosios miegamąjį. – Miegoti. Tada pasilenkiu. apkabinu ją. Nukeliu Aną nuo kelių. Šypteliu. Atsisėdu taip. dėkingas. Mieguistame jos veide šmėsteli nerimas. Tikrai žinau. Ana atsisuka ir klausiamai į mane pažvelgia.. besitrinančiai riešus. nekalta mergina leido. Ir manau. esate negyvai iškrušta ir jums reikia pamiegoti. – sumurmu ir čekštelėdamas žirklėmis ją išlaisvinu. – Dabar miegok. apimtas silpnumo... – Aš kaltas. – Nekokia iš manęs krizentoja. labiau nei kada nors anksčiau. – Sakyčiau.. – sako ji ir nusižiovauja. – trumpai ją pabučiavęs liepiu.. ir apsimaunu džinsus. Atvertęs pūkinę antklodę. kad man patiko. tai nebūtų pirmas kartas. – Kad nekrizeni dažniau. žavioji mergaite. kad galėčiau atsistoti. besiliečiantį prie manojo. paimu ją ant rankų. – paaiškinu. švelniai pabučiuoju jai plaukus. Ana per mažai juokiasi. pone Grėjau. kad Ana būtų man ant kelių. kol užmigs. – Šį kartą anaiptol ne įmantriai. paguldau Aną į lovą ir. – Į lovą. Ana man visiškai nepadeda. kad jai tai patiko. – Nenoriu išgąsdinti Teiloro ar juo labiau ponios Džouns.– Skelbiu šią Aną atidarytą. Sėdėdama ant grindų Ana iš paskutiniųjų grumiasi su nuovargiu. susigundau išsitiesti šalia. tai tikras stebuklas ir džiaugsmas ausims! – Labai įmantriai pasakėte. – Tai toks žavus garsas. ji tikrai visiškai išsekusi. – sušnabždu jai. Suėmęs už žastų. – pašaipiai ir priekaištingai sako ji. – prisipažįstu masažuodamas jai pečius ir rankas. Ji tyliai nusijuokia ir aš pajuntu virpant jos kūną. padedu jai atsistoti ir nuvedu prie durų. Apklojęs mus abu. Palaikysiu ją apkabinęs. – švelniai paerzina mane Ana.

Šiandien ji laiminga. Dar neseniai maniau. pakabinu jos suknelę ant drabužių spintos durų. Ji paima šepetį ir ima sukti plaukų galus. Prisimenu rytoj rytą būtinai turįs . nuplaunantis visą ankstesnį nerimą ir nesmagumą. Man patinka. kai mamytė ką nors kepa. jos drabužiais ir bateliais. Pasiverčiu ant nugaros ir įsistebeiliju į lubas. vos pakenčiamas vanduo. Man patinka. vikšreli. grįžtu į žaidimų kambarį. nors ir nesuvokiu kodėl. „Išsikepkim pyragą. Staiga pabundu nuo sąmonę persmelkusio svaiginančio aromato. Ji guli šalia manęs ir kietai miega. išeinu iš kambario ir užrakinu duris. kas man yra: jaučiuosi sutrikęs. Žinau. man reikia nusiprausti po dušu. laukia daug žadanti ateitis. Ant nugaros krentantys jos plaukai atrodo tarsi besirangančios gyvatės. Kaip pirmą kartą. man dingteli padaužiška mintis. Patraukiu į savo vonios kambarį.Mamytė sėdi priešais suskilusį veidrodį ir žiūri į mane. Tada atsisuka ir man nusišypso. jie kvepia mamyte ir gėlėmis. mums abiem pavyko visai neblogai. nes esu čia su ja. Šukuoju jai plaukus. kad santykiai su Ana neįmanomi. Pagalvojęs apie tai suirztu ir sunerimstu. Jie švelnūs. kai man šypsosi. o liemenėlę – ant kėdės. atsisėdu ir dar minutėlę žiūriu į ją išsitiesusią ir miegančią. mamytė atrodo graži.. Tai Ana. sargius ir įsikišu juos į džinsų kišenę. Nešinas raitelio šmaikščiu. kad nepažadinčiau Anos. aukštakulnius padedu po kėde. Tada iš kišenės ištraukiu kelnaites ir. – sako ji. o ten randu Anos kelnaites. Mano kūnu plūsta karštas.. kai mamytė laiminga. Leisiu Anai pamiegoti šiek tiek ilgiau. Kada miegojau šiame kambaryje? Niekada. Paimu panaudotą kabelį. rodos. o dabar mudviejų. palikęs ją miegoti. „Štai“.“ Obuolių pyragą. Kas čia dedasi. Prieš važiuojant pas tėvus vakarienės. Patinka. Išlipu iš lovos ir. Kai šypsosi. Grėjau? Atsargiai. Grįžęs į jos miegamąjį.

man buvo gerokai lengviau susitelkti darbui. Ana vis dar kietai miega tokia pat poza.. Lauksiu apačioje. ir neslėpdamas šypsenos palengva nulipu laiptais. Prisėdu ant lovos krašto šalia Anos. Įeina Teiloras. Nerasdamas sau vietos prieinu prie balkono durų ir.paskambinti Karolinai Akton ir pasirūpinti. kad Anai miego pakaks. – linkteli jis ir. Keista.. Lauke po truputį temsta ir po keturiasdešimties minučių turime išvažiuoti pas tėvus vakarienės. savo kambaryje. viršuje. bet mėgindamas išvaikyti jai miegus. klausydamasis „Talking Heads“ „Ir ji buvo“7. pasilenkiu ir pabučiuoju į smilkinį. miegale. – vėl pakšteliu jai į smilkinį. pabusk. Valandą šauniai padirbėjęs savo kabinete ir perskaitęs dokumentus. Grėjau. kad mano mergaitė būtų tinkamai apsirengusi. Ji protestuodama per miegus kažką sumurma. žvelgiu į vakarėjantį dangų. išėjęs iš svetainės. ji tyliai alsuoja. užlipu laiptais. sere. nusprendžiu. Rodos. iš kasos kyšo neklusnios sruogos. kuriuos seniai turėjau perskaityti. Staiga ji atsimerkia ir įsistebeilija į mane. Ar jau atvairuoti automobilį? – Duok mums dar penkias minutes. Na. Tik vėl neužmik. – įspėju ją. Laukdamas panelės Stil paspaudžiu grotuvo pultelio mygtuką ir svetainę užlieja atsitiktinai pasirinktas kūrinys iš margo dainų rinkinio. Dar kartą pabučiavęs Aną. – Atnešiau tau gėrimo. – Anastazija. Metas pasilinksminti. kokia palikau. – Ne. – Pone Grėjau.. ji saugi. – Klausau. nes turėsi bėdos. žengia prie tarnų lifto. Kelkis.. . Šliūkštelėjęs į stiklinę sulčių ir vandens. juk žinau. žvilgteliu į kėdę. ištiesusią rankas ir besirąžančią. ji nė nekrustelėjo. – suniurna ji ir apsikabina pagalvę. – Nagi. – sakau švelniai. kad ten. Plaukai susitaršę. – Po pusvalandžio turime važiuoti vakarienės pas mano tėvus.. kad ji miega viršuje. Šiek tiek pravėrusi lūpas. Iš šaldytuvo išimu pakelį spanguolių sulčių ir butelį gazuoto mineralinio vandens.. ant kurios ji neras savo kelnaičių. Žinant.

. Taip. pribloškianti ir. Panašiai ir aš jaučiuosi. gana linksma. Apglėbiu jos juosmenį. O tu? Ji apsimeta nerūpestinga. . Mano vedama. Kažin. kol pagaliau sustoju prieš Aną. panele Stil. tarsteli ji. Ji atrodo švytinti. – Ačiū. – sako ji pakreipusi galvą ir žvelgdama į mane smalsiu žvilgsniu. – Mano skonis eklektiškas. dainai pasibaigus. Ačiū už šokį. prisitraukiu arčiau gražų jos kūną ir pasileidžiu per svetainę paprastu lėto fokstroto žingsniu.. – Ką gi. labai džiugina mane. ką pasakys apie dingusias kelnaites? – Štai ir aš.. Ana įsitveria mano peties. kol mudu apgaubia dainos melodija ir jausmingas Frenko balsas. – Nėra nuostabesnės kerėtojos už tave. Ji palenkia galvą arčiau mano pirštų ir aš. sustoja apsvaigusi ir gaudydama kvapą. – nekaltai pabučiuoju ją į lūpas. – sušnabždu traukdamas iš kišenės grotuvo pultelį ir garsinu tol. Ši įtampa erzina. – paslaptingai šyptelėjusi. panele Stil. Pirštų galais paglostau jai skruostą. tikėdamasis jose išvysti atsakymą. Kaip jautiesi? Šypsena jos veide išplatėja. važiuokim.. Gal jau važiuokime pas mano tėvus? – Prašom. – Pašok su manimi. nuo šito jums parausvėjo skruostai. panele Stil. nušviečia visą kambarį ir. bet viliuosi. mažyte. Ana paduoda man ranką.. Ar ji vis dėlto prasitars? Pažvelgiu į jos spindinčias žydras akis. bet šiam prisilietimui aš pasiruošęs ir mudu imame suktis po svetainę. kad mane apėmęs nekantrus laukimas veide neatsispindi. – Puikiai. švelnios pašaipos veide ir skambančios muzikos. – Frenkas. Nė nemaniau.. rodos. Paklausk. Palengva einu pirmyn. nekantrauju su jais susipažinti. kur tavo kelnaitės. – Taip.Po kelių minučių svetainės tarpduryje išdygsta Ana. gerai. kad galėtumėte būti Sinatros gerbėjas. ji pagauna ritmą ir. o švytintis Anos veidas. Noriu ją apkabinti. visiškai pakerėtas – šio mielo jos gesto... o svetainėje tuo metu plūsta žemi dainos „Kerai“8 tonai. – atsako man ji visa įraudusi ir žavinga.

galvoju tik apie tai. Ji įveikė tave tavo paties ginklu. kad taip baisiai nerimauju. Elena jaučiasi kaip žuvis vandenyje. laikyk mane. Pasiimu švarką ir mudu žengiame prie lifto. Čia. mėnuo pasislepia už debesies. Gerai. – Gerai. Ana. Kam vežuosi ją susitikti su tėvais? Susipažinę su Ana. kad atskleisčiau tiesą. Ji nuolat mane stebina. galėsiu tuos lūkesčius pateisinti. jie tikriausiai ims puoselėti tam tikrus lūkesčius. Tik aš pats ir Eliotas. kad dėl visko kaltas aš. kuris dulkinasi su jos kambario drauge. – Kur išmokai šokti? – nutraukdama mano minčių tėkmę klausia ji. Ana visą laiką tyli. Kita vertus. dabar jos čia nebūtų. – atsainiai ir pasitikėdama savimi patikina mane Ana. – Žaiskime pagal jūsų taisykles. Neišsimušk iš ritmo. Ana – taip pat. kad po sijonu ji visiškai nuoga. Plačiai jai nusišypsau. net ir dabar. Vienas žingsnis. .. vandenys akimirksniu patamsėja. Grėjau..... leisdamasis šiuo liftu. ar palaikydamas su ja tokius santykius. Tik gaila. kad Ana susipažintų su Greise. panele Stil. Gerai. pribloškia ir įveikia. juk pats ir reikalavau. kokių noriu. kad Ana susipažintų su mano šeima. kokia ji užsispyrusi.– Ar turite viską. Tai didžiausia mano bėda. – Jūs tikra? Pašaipiai vyptelėjusi. Dabar turėsiu sėdėti tėvų namuose prie vakarienės stalo žinodamas.. – negaliu nuslėpti susižavėjimo. O aš nesu tikras. Stipriai laikyk. ponia. Dieve. Ana linkteli. Taip. Fokstrotui Sinatros dainos tobulai tinka.. O dar apmaudžiau. TEILORUI VEŽANT MUDU – Kristianai. ką mėginu apmulkinti? Jei nenorėčiau. Ji tikrai nenorėtų. Tiesą sakant. Niekas daugiau čia nekaltas.. Penktuoju tarpregioniniu greitkeliu į šiaurę. o mano nuotaika subjūra. ko jums reikia? – O kaipgi. Du. Ak. Man pro akis pralekia Juniono ežeras. – Taip. kad mano mergina nemūvi kelnaičių.

bet ir mėgindamas praskaidrinti mudviejų pokalbį lašeliu humoro. Mielasis. tvyrančią šalia Anos. Ana ima nenustygti vietoje ir mane apima nuojauta. Įbedu žvilgsnį už lango. – sako ji. Ji dirsteli į priekyje vairuotojo sėdynėje sėdintį Teilorą. Trys. bet šią priemonę suvaržyti partnerei mėgstu. – neabejoju. gera. ką veikėme šiandien po pietų. kad vėl kuria kokią nors teoriją apie Eleną. Ana atsisuka į mane. Gal nerimauja dėl to. kokios mintys sukasi jos galvoje... O gal galvoja apie jos laukiančią pažintį su mano tėvais? Norėčiau žinoti. kai reikia. Ji teiraujasi apie tai. Dar niekada nesu vedęsis į tėvų namus merginos. – Praleidau nuostabią popietę. Vienas. Ačiū. bet intonacija liudija priešingai.– Tikrai nori žinoti? – pasitikslinu. ką šiandien veikėme? – Nedaryk to. – Dar kartą.. nei ketinau. į tamsą. tu išmokai. Mudu su Elena šokio žingsniu sukamės jos pusrūsyje. – Ponia Robinson labai mėgo šokti. gana žiauru. Atlošusi galvą ji juokiasi ir atrodo gerokai jaunesnė. jis suteikia kitokį pojūtį ir kitokios patirties. kad kažkas neduoda jai ramybės. Paimu jos ranką. Gal ji nervinasi? Kaip ir aš. pakeliu ir švelniai pabučiuoju krumplius. Tai gerai. slenkantį už lango. be to. apie ką galvoji. Linktelėjusi Ana įsistebeilija į miestą. bet tamsoje jos veido išraiškos nematau. – paaiškinu dalykiškai. – Taip. Anastazija. . Jos veidą nutvieskia drovi šypsena. – Ji labai efektyvi. Žinau. Du. – Puiku. kad nejudėtum. o jos balse – apgailestavimas ir nevisiškai nuoširdus susižavėjimas. – Kodėl naudoji kabelį? – klausia ji. – Taip. – Jo nesunku gauti. – Nesvarbu. – Tikriausiai ji buvo gera mokytoja.. – Ko? – nustebusi klausia. – sušnabžda Ana. – sudraudžiu švelniau. akimirką pamatau baltus jos dantis. Pati paklausei. juo lengva naudotis. – Nesistenk visko permąstyti. nei yra iš tiesų. Dar kartą.

spusteliu jai ranką ir paleidžiu. – Pone Grėjau. apie ką mąstei tu. Karikas. Išgirdus šiuos žodžius. apie ką galvoji? Ana atsidūsta. – Apie tą patį. kad Ana nežino. – Anastazija. kokios mintys iš tiesų sukasi mano galvoje. prie pagrindinių mano tėvų namo durų. paprašau: – Gal pasakytum. – Ana. Apėjusi mašiną ir žengdama prie mūsų.. dėl Teiloro nesuk galvos. kaip gera vėl tave matyti. – Pasiruošusi? – klausiu. Kai žvilgteli į mane. TEILORAS SUSTABDO AUTOMOBILĮ . kas vyksta. – sako ji. – Greisė ją apkabina. – Visa tai – mano pasaulis. malonu susipažinti. – Man tai irgi pirmas kartas. kad dabar vis dėlto norėtum mūvėti apatines kelnaites.. – sušnabždu. mat 520-uoju tiltu kertame Vašingtono ežerą. O čia mano tėtis. – Užeik.Mieloji.. Ji sulenkia kojas. – Prašom vadinti mane Ana. kad nežinau. o šią kelionės dalį labiausiai mėgstu. Ana linkteli ir aš suspaudžiu jai ranką. susirango ant sėdynės ir rankomis apglėbia kelius. Teilorui išlipus iš mašinos. Kažkas ne taip. patenkintas plačiai nusišypsau ir tikrai džiaugiuosi. dabar mus supa vanduo. man tarsi akmuo nuo krūtinės nusirita. Ana atrodo rami ir pasitikinti savimi. ketverius metus pats tuo užsiimdavo. piktai į mane dėbteli. apdovanoju ją išdykėliška ir geidulinga šypsena. Anastazija. – Lažinuosi. Jis puikiai žino. mažyte. Ji nusišypso ir paspaudžia tėvui ranką. – Man taip pat nepaprastai malonu. Norėdamas nuraminti Aną.. Anastazija. Velnias. o aš lipu iš automobilio pasisveikinti su mama ir tėčiu. Ji ima kvėpuoti greičiau. – Ar tikrai taip blogai? – Gaila. Ji vėl įsistebeilija į tamsą už lango. – tarsteliu. laukiančiais mūsų prie durų. mieloji. mano mamą Greisę jau pažįsti.

– Kristianai. Kavanag atsistoja ir prieina apkabinti Anos. Mija paima Aną už rankos ir tempiasi į vestibiulį.. Abu atsisukame į koridorių. Greisė sveikindamasi pakšteli man į abu skruostus. Karikas ištiesia ranką pasisveikinti. Ana išsigandusi žvilgteli į mane. – Labas. Nors ji už Aną aukštesnė. mano sesutė. – šypsodamasis paaiškina mano tėvas. – Ar ji jau čia?! – kažkur namo gilumoje sušunka Mija. o aš seku paskui ją. ramiau. kad šios merginos juk beveik vienodo amžiaus. – Sveikas.. – Tėtis juokauja. sūnau. – Anastazija! Tiek daug apie tave girdėjau. – Keite. iš kurio sklinda aukštakulnių kaukšėjimas. Taip.. – Vakar mane matei. Bet kai įeiname. – Čia bus Mija. kad mano šeimos nariai staiga taps tokie sentimentalūs? Reikia juos nuraminti. Gal jau baik šį spektaklį... kad pagaliau visi vaikai vėl namie. Seniai nesimatėme. Ana pagauna mane verčiant akis į lubas ir perveria tūžmingu žvilgsniu. nemūvinčią kelnaičių. Ji tiesiog švyti ir atrodo labai laiminga. mama vedasi ją vidun. – spigiai paaiškina ji Anai. – Mija. ir kas galėjo pamanyti. tėti. – Jis dar niekada nebuvo atsivedęs į namus merginos. Mija suspaudžia Aną glėbyje..Paėmusi Aną už rankos.. o aš su tėvais sekame iš paskos. Ant vienos sofos susiglaudę sėdi Kavanag ir Eliotas. Štai ir Mija. Man ji mandagiai linkteli. mielasis. O tada Ana patenka į negrabias Elioto letenas. – sumurmu. Piktai dėbteliu į Eliotą ir jis man plačiai . Po galais. Mudu paspaudžiame vienas kitam ranką ir paskui moteris einame į svetainę. Mija. man dingteli. dėl Dievo meilės.. – sudraudžia dukterį Greisė.

– Vakarienė greitai bus paruošta. – Gal šampano? – Taip. Priklausys nuo to. kaip tik šnekėjomės apie atostogas. Šis keistas spektaklis man nepatinka. – šiek tiek suglumusi paaiškina Ana. – Kada planavai išvažiuoti? – niršdamas klausiu. – Judu net kalbate kaip susitarę. kad tik nori parodyti. aš įsitaisau šalia ir tyčia jos neliečiu. Ji išlekia iš svetainės. paskui Miją eidama iš svetainės. stengdamasis išsaugoti ramybę. – Ar dabar. – atsakome vienu balsu su Ana. Po velnių. Visų žvilgsniai nukrypsta į mus. Mija pašoka ir suploja rankomis. O gal jie visuomet tokie buvo? Netrukus tėvas ateina man į pagalbą: – Ana. – Gal ko nors išgersite? – pasiūlo tėtis. Eliotas nusprendė savaitę poilsiauti Barbadose su Keite ir jos šeima. – Rytoj vėlai vakare. Mano namiškiai ir jai tikriausiai atrodo keisti. Atnešiu taures. – o aš seniai jos nemačiau.. kas staiga nutiko mūsų šeimai? Ana suraukia kaktą. – sako Greisė. Apglėbiu Aną per juosmenį ir prisitraukiu arčiau. ji atrodo labai pasitikinti savimi. . Po galais. kaip rytoj klostysis pokalbiai dėl darbo. – Ar ilgam? – dar pasiteirauju. – Į sveikatą! – kilsteli savo taurę tėtis. – Į Džordžiją?! – šūkteliu neslėpdamas nuostabos. kaip tai daroma.nusišypso tarsi sakydamas. lovoje Kavanag tikrai gera. kas nutiko ponui Su Ta Pačia Moterimi Ilgai Neištveriančiam? Matyt. Rytoj! Po galais! O aš apie tai sužinau tik dabar? Grįžta Mija. – Ten gyvena mano mama. – liepiu Anai ir nuvedu ją prie vienos iš sofų. – Ketinu kelioms dienoms vykti į Džordžiją. nešina taurėmis rožinio šampano mudviem su Ana.. – Dar nežinau. Šiaip ar taip. gavusi diplomą. Prakeikimas. Ji paklūsta. taip pat atostogausi? – klausia Karikas Anos. – sako ji. – Sėsk. Tai niekšelis! Įsistebeiliju į Eliotą. Reikia rodyti pavyzdį savo pernelyg jausmingiems šeimos nariams.

– Aš ne išvažiuoju. – įsiterpia į pokalbį Kavanag ir perveria mane atvirai priešišku žvilgsniu. – O kaip mūsų sutartis? – Mes dar nesudarėme jokios sutarties. ji atsisėda. rytoj. ir visa tai – Anos ir Kavanag garbei. kada ji ketino man pasakyti? Mudu su Ana šiuose namuose praleidome tik porą minučių ir čia man paaiškėja tokie jos gyvenimo faktai. Patraukęs palaikau Anai kėdę. – Kada ketinai man pasakyti. paaiškina Ana. – maloniai šypsodamasis sako jai Karikas.. kol visi išeis iš svetainės. – įsiterpia Ana. kad žiūrėtų savo sumautų reikalų. – Kur susipažinai su Ana? – pasiteirauja. kad Ana mane stebi. . Mano tėvas pasiūlo Anai vyno. kaip mane apima nesutramdomas pyktis. kol dar nespėjo išsekti jiems iš paskos. Kavanag atliks praktiką „Seattle Times“ laikraščio redakcijoje ir šią vietą jai. – Taip. – atsainiai. o Mija su Keite įsitraukia į pokalbį apie žurnalistiką. kad išvažiuoji? Jaučiu. – Šio pokalbio dar nebaigėme.. Bet. be abejonės. tarsi mažam vaikui. bet dėl Anos nusprendžiu prikąsti liežuvį. Akies krašteliu matau. Priešais sėdinti Mija plačiai mums nusišypso. o keliauju aplankyti mamos. – įspėju ją prieš mudviem įžengiant į valgomąjį. – paaiškina Mijai Keitė. Į dvi leidyklas. Man knieti atšauti jai. – Vakarienė paruošta! – vestibiulyje šūkteli Greisė. krištolinės taurės. Palaukiu. Jokių kitų planų neturėjau. kuriuos seniai turėjau žinoti! – Linkiu visokeriopos sėkmės. – Ji ėmė iš manęs interviu Vašingtono universiteto studentų laikraščiui.Pokalbiai dėl darbo? Rytoj? – Ana nusipelnė poilsio. – Kurio redaktorė yra Keitė. – Eini į pokalbius dėl darbo? – klausia tėtis. aš įsitaisau šalia. dėl stažuotojos vietos. Išeiname iš svetainės į koridorių. – Noriu būti žurnalistė. bet Aną sučiumpu už alkūnės. Mama pranoko pati save: ant stalo porcelianiniai indai. parūpino tėvas. Įdomu.

Čia. Ana nusipelnė bausmės. nesiusk ant manęs. Koks. Matyt. – Apie mano kelionę į Džordžiją. tad. Iš ligoninės. Gerai. šį vakarą. – Apie ką ten kuždatės? – įkiša trigrašį Keitė. . Sutikau elgtis su ja švelniai.. – sako jis Greisei.. gal reikėtų pasinaudoti rykšte? O gal tiesiog iškaršti užpakalį. kaip visada. Taip. ji ėjo į barą su tuo tipeliu. – paragina mama. Eliotas ir Mija kalbasi apie prancūzų virtuvę. Keitė kvailai išsiviepia. kad manimi netiki. Kol rikiuoju mintis.. – pameluoju.. Vis šis tas. – Juolab dabar. – Prašau. – Aš piktas. – sušnabžda ji taip tyliai. tik stipriau nei praeitą kartą? Čia. Nors jau buvo sutikusi būti mano. – meiliai ir žaviai. mums patiekiama vakarienė. kad perdėtai jautriai reaguoju. – Taip stipriai. kai penktadienį ėjai su juo į barą? – paklausia ir akiplėšiškai nužvelgia mane... Ji prisimerkia ir plika akimi matau. duodama lėkštę su maistu Anai. mieloji. Kvapas nuostabus. – Kaip laikėsi Chosė. Užsimerkiu. – Jis gyvas ir sveikas. Vadinasi. – sušnabždu Anai. Galimybių yra įvairių. Dieve mano! Ar ji visada tokia? Tokia įkyri? Po galais. kuris pastarąjį kartą. kad dilgčioja delnus? – tyliai klausia Ana. kai jį mačiau. Mėšlas? Šalia manęs sėdinti Ana staiga įsitempia. Kur jis buvo? – Skambina tau. Ji slapta išsmuko į barą su kitu vyru? Be mano leidimo. Ana apsilaižo ir šis jos veiksmas aidu atsiliepia man tarpkojyje. Ir man dingteli.– Kas yra? – paklausiu. ji išalkusi. pykstu ant tavęs. – pripažįstu. – sumurma ji. net delnai dilgčioja.. – Gerai. Susiimk. kad girdžiu tik aš. Grėjau. o tėtis tuo metu grįžta prie stalo. Ana spokso į savo pirštus. lindo prie jos laižytis. ir kaip Eliotas su ja ištveria? Piktai dėbteliu į Kavanag ir jai pakanka nuovokos užsičiaupti. paaiškina Ana. – Aš nesiuntu.. Keitė. – Prašom pradėti be manęs.

. matyt.. Jei tik žmonės skiepytų savo vaikus. mieloji? – klausia Greisė Anos. Staiga susivokiu. ir tiek. tik vėjaraupiais. – Ir vėl tymai. Vargšas Eliotas. Kokie perdavimai! Nepakartojama! – Eliotas jausmingai kilsteli rankas. Greisė grįžta akivaizdžiai sunerimusi.... brol? – pasiteirauja manęs Eliotas. sporto puslapyje. – Gutjeresas aikštės centre žaidžia neįtikėtinai. – Ar viskas gerai? – mums visiems sužiurus į Greisę. – sako Greisė. – Greisė palinguoja galvą. o šis. – Ne.. – Ak. – Labai džiaugiuosi. – Kaip sekasi kurtis naujame bute. kad butas miesto centre – visai prie pat Lydekų turgaus ir arti upės. liaukis. – sunkiai atsidūsta Greisė. liovęsis kramtyti. dar turiu išsipakuoti daiktus. o gal. – Šis sezonas jiems tikrai sėkmingesnis nei 2010-ųjų. Kavanag nenuleidžia nuo jo akių kaip kokia iki ausų įsimylėjusi kvaiša. veršienos eskalopai. Jam nepatinka būti dėmesio centre.. jie niekada nesirgo jokiomis sunkesnėmis ligomis.. Šį mėnesį jau ketvirtas. – Kristianui ir Mijai pasisekė. keli spuogeliai.. kad mūsų vaikams nieko panašaus neteko patirti. Alkis tikrai negali pakelti man nuotaikos. – „The Mariners“ dabar gerokai pakils. – Taip. kaip ir aš. kepti raudonieji pipirai. – Negaliu patikėti. klausia tėtis. Iš paskutinių vienuolikos rungtynių jie laimėjo devynerias ir aš vėl atgavau viltį. – jos pavyzdžiu paseka ir Karikas. – sako Karikas. mama. Bet skaičiau apie jas laikraštyje. be to. Kavanag klausiamai pažvelgia į Greisę. vis nesiliauja maivytis ir ilgesingai į . Mamos padėjėja padeda nukraustyti stalą. kuo ji vardu. Mūsų visų žvilgsniai nukrypsta į Eliotą. Jie vėjaraupiais persirgo nesunkiai. Vis dar nepamenu. – Ar spėjai į „The Mariners“ rungtynes. kad ir aš baisiai alkanas. Ta mergina šveicarė. vadinasi. – pritariu jam. austrė. sustingsta pilna burna maisto. kad jie sutriuškino „The Yankees“.. gyveni visai netoli Kristiano biuro. – Praleidome jame tik vieną naktį. – Ar žiūrėjai rungtynes.Mama pasistengė: ispaniškas čorisas. – Ak. Puiku. Bet matant Aną valgančią ji ima taisytis. bet man patinka. užsikrėtė vaikas. – susijaudinęs sako tėtis. Ačiū Dievui. nekantraudamas pašnekėti apie ką nors kita. Ak. tėti? – paklausia Eliotas.

Juodu su tėvu. Pamačiusi mane viešai rodant švelnius jausmus. kad Paryžiuje jie puikiai leido laiką. Iš karto matyti. Mija žvelgia į mane pritariamai. Ana užspringsta vynu. Ana išgeria gurkšnelį vyno. parsivežtą iš Londono. O mesjė Fluberas. kad jis beveik toks pat puikus kaip ir vakarykštis pasukose marinuotas ir keptas viščiukas. Despotas ir tironas? Aš? Ši mintis mane pralinksmina.. visai neįvertino. kas tau? – klausiu susirūpinęs ir patraukęs ranką nuo šlaunies. kurią turėtų dengti kelnaitės. Nedrįsk! Nenuleisdama akių nuo mamos ūkvedės. kad nesudejuočiau. Ana šveičia kepsnį ir man gera matyti ją valgančią. neskubėdamas delnu braukiu per šlaunį ir pirštais palengva stumiu sijono kraštą aukštyn. buvo toks despotas ir tironas. Mano penis nekantriai trūkteli. Uždėjęs ranką Anai ant kelio. pas kurį dirbau. glamonėti tą vietą. Kristianai. sėdėdami stalo galuose. atvirai sakant. – Man rodos. Pagal receptą.. Anastazija mieliau aplankytų Londoną. – mandagiai atmetu paiką sesers siūlymą. ir neramiai pasimuistau. – Kuo tau neįtiko paryžiečiai? Gal neįvertino tavo malonaus būdo? – pasišaipo iš Mijos Eliotas. lyg norėtų sukryžiuoti kojas. susižvelgia. sukandu dantis. tas pabaisa. atnešusios mums pirmąjį patiekalą. turėtum nusivežti Aną į Paryžių! – net sušunka Mija. – įsiterpia mama. – Ar esi buvusi Paryžiuje. Kad ir kokie tie paryžiečiai. – Kur ten. – Anastazija. o aš paplekšnoju jai per nugarą ir švelniai paglostau sprandą. bet. – Tai gražus miestas. nuo to žvilgsnio pasijuntu nejaukiai.mane žvilgčioti. Ji linkteli. kad viskas gerai. mama pagamino savo firminį patiekalą – jautienos nugarinę su garstyčių grūdeliais sūrioje trapioje tešloje. bet mielai pabūčiau. – Ne. Noriu ją liesti. – Mes Paryžiuje praleidome medaus mėnesį. Nors neseniai buvo užspringusi vynu. Ana? – pasiteirauja Mija. Ji staiga pasitraukia nuo manęs. jos skruostai nurausta. Reikia pripažinti. ir aš delnu tvirčiau suspaudžiu jai šlaunį. Taip aktyviai su manimi praleidusi .

– Nekramtyk lūpos. – kaip kirviu nukerta Eliotas. mama. net jei klausausi savo šeimos narių. Pats noriu tai daryti. Ar jaučiu įtampą. kuo Sen Barto sala pranašesnė už Barbadosą. La tarte aux pommes de M. Visi nusiramino ir dabar mano šeimos nariai nebeatrodo tokie keistuoliai. Tačiau vakarienei baigiantis įtampa ima mane labai varginti. Išgeriu gurkšnelį vyno ir susimąstau. tu parles français. – Palaukit. Be to. Noriu pabūti vienas su savo mergina. Perveriu žvilgsniu Aną ir. chérie. Floubert est incroyable9. les pâtisseries sont tout simplement fabuleuses. nes atsivedžiau čia Aną? O gal man neramu.popietę ji tikriausiai jaučiasi išbadėjusi. tai galėjo būti ir portugalų karo laivas! Negaliu pakęsti medūzų. – Nous parlons anglais ici. Turiu nustatyti dar kelias taisykles. kurioje atostogaus Kavanag šeima. kad rytoj ji išvyksta į sumautą Džordžiją. dėmesio centre. ištiesęs ranką. – Mija. kaip visuomet. – sako ji. Reikia pasikalbėti apie jos spontanišką sprendimą vykti į Džordžiją ir apie įprotį vaikščioti į barus su ją iki ausų įsimylėjusiais vyrais. Jos pasakojimai apie gyvenimą Prancūzijoje ir prancūzų virtuvę visus puikiai prablaško. – Pameni Eliotą ir medūzą? – klausia Mija ir linksmai spindinčios jos akys nuo Elioto nukrypsta į mane. turiu ją paliesti. couramment. trūkteliu jai smakrą. Bet kodėl aš toks susikaustęs? Juk tokie dalykai šalyje vyksta kasdien: šeimos susirenka pasimėgauti geru valgiu ir vieni kitų draugija. Vėl uždedu ranką Anai ant kelio. Tyliai nusijuokiu. kad šeimos nariams ji nepatiks arba kad ji nebus jų sužavėta? Po perkūnais. Mija nusikvatoja ir atsispirti jos juokui tiesiog neįmanoma. Klausydamasi šio geraširdiško apsižodžiavimo. 10 Atlošusi galvą. ko dar galėčiau paskatinti ją alkti. Pritariamai linkčiodamos Mija su Keite ima kikenti. Eh bien. Il parle idiote. Ana noriai valgo. ar vis dėlto nerimauju dėl to. . – Ak. Negaliu ilgai kęsti tuščių pokalbių... Jos viską naikina. Mija. – Kaip jis klykė nelyginant maža mergaitė? Pamenu. Mija su Kavanag svarsto. – pertraukiu ją. ir dabar pasiekiau pakantumo ribą. à l’exception bien sûr d’Elliot. o aš iki šiol nieko apie šią kelionę nežinojau? Man visiškai susijaukia mintys.

– Pati žinai. mano nuotaika vėl subjūra ir krūtinę užgula pyktis. Šito jau per daug. – atrėžiu.. – Aukštakulniai. – Maniau. Ji ima alsuoti greičiau. Fotografas. Virtuvėje Mija su mama tvarko indus. Ji paduoda ranką ir pažvelgia į mane spindinčiu. Vanduo. taip. Po perkūnais.. suglausdama šlaunis užkerta mano pirštams kelią ir nebyliai įspėja mane. – sumurmu. – Parodysiu Anastazijai vidinį kiemą. link kelnaičių nesaugomos zonos. Kelnaitės. – Atleiskite. Turiu rasti pretekstą mudviem pakilti nuo vakarienės stalo. ji privalo tą prisilietimą kęsti. mano pirštai slysta jos šlaunimi aukštyn. – Prašau...man panorus ją liesti. šiandien tu atlaidus vyrukas? . – Kur mes einame? – permesta per petį ir linksėdama gailiai klausia Ana.. Džordžija. kad aprodyčiau namus? – klausiu Anos. Bet kai išeiname į lauką. – Į elingą. – Kodėl? – Nes ketinu tave išperti ir išdulkinti. Šviesos. – apsimestinai linksmai paaiškinu mamai. – Bet už ką? – suinkščia ji. rimtu žvilgsniu.. Iš netikėtumo Ana šūkteli. Aš per veją nužingsniuoju link tėvų elingo. kad liaučiausi. vikriai pakeliu ją ir pasiguldau ant peties. Mėnesiena. – Kam? – Man reikia pabūti su tavimi vienam. Ana stabteli pasigrožėti vaizdu. Jaudrindami odą. Sustoju ir rūsčiai į ją dėbteliu. Turiu juos nusiauti. – Tyliau! – tūžmingai sušnabždu ir toliau žingsniuoju per pievelę. – ima maldauti Ana. – Nevark. bet progos ką nors atsakyti nesuteikiu. – atsiprašo ji Kariko ir aš išsivedu Aną iš valgomojo. Pereiname per terasą ir laiptais užlipame į pievelę. palauk. Stipriai pliaukšteliu jai per užpakalį. Taip. ir aš stebiu Anos reakciją. Siatlas. – Gal norėtum.

Norėjau iškaršti jai užpakalį. lyg būtų apipiltas benzinu ir padegtas. nors nežinau. tik ne čia ir ne dabar. Prakeikimas. nedaryk to. Bet ji pasakė „ne“. jos liežuviu. Kai atsimerkiu. kad jos lūpos atsidurtų arčiau manųjų. Mudviejų lūpos susilieja. o jei Ana prisilies prie manęs. Tamsa išsisklaido. Juk to čia ir atėjome. kai sėdėjome prie vakarienės stalo.. Užlipęs paspaudžiu dar vieną jungiklį ir patalpą nutvieskia halogeninių lempų šviesa. laiptais patraukiu į savo mėgstamą vietelę. – Nenoriu. Prašau. Kai dienos šviesos lempos įsižiebia ir ima zirzti. atsikratydamas dvi valandas tvinkusio nerimo ir įtampos. nemušk manęs. iš baimės ar iš geismo. Esu tik žiūrovas.. Kaip ir tuomet. Apkabinu ją ir atsakau į bučinį. Suglumęs pažvelgiu jai į akis. Tuoj pat. – sušnabžda ji. įeinu vidun ir įjungiu šviesą.. ji stovi įsitvėrusi mano žastų. ji žingteli į priekį ir susijaudinusi priglunda prie manęs. Nesuprantu Anos.. ką ruošiasi daryti. besiglaudžiančiu prie manojo. kad tvirtai stovi. Plačiai atvėręs elingo duris. O aš kaip pašalietis stebiu. jusdamas švelnų jos pirštų prisilietimą užsimerkiu. ką ji daro. tarsi būčiau atsiskyręs nuo savo kūno. be to. mes abu gaudome kvapą. Geidžiu jos. Tamsa plūsteli ir suspaudžia man gerklę. Sudejuoju ir ta dejonė staiga išsklaido Anos paskleistus kerus. Sunkiai alsuoju ir jaučiuosi tarsi stovintis ant bedugnės krašto. Ana. jos liežuvis įslysta man į burną. – Prašau. . patikėk. švelniai juos trūkteli ir pakelia galvą. Kita ranka ji pataršo ir paglosto man plaukus. kaip jos kūnas slysta mano kūnu. iki smakro. mano liežuvis randa jos liežuvį ir tarp mudviejų vėl užsimezga kūniškas ryšys. Rankomis suimu jos plaukus ir imu mėgautis jos skoniu. Bet ji tik pirštų galais paliečia man skruostą ir brūkšteli žemyn. Žiojuosi ketindamas kažką sakyti. paleidžiu.. Netrukus atšlyju. kad pertum mane. jos kūnu. bet taip ir sustingstu.– Anastazija. Atsargiai nuleidžiu Aną mėgaudamasis tuo. ir mano kūnas plyksteli. šiandien aš labai atlaidus. Suleidusi abiejų rankų pirštus man į plaukus. kad ji nemūvi kelnaičių. tikrai uždusins. akys spindi apšviestos lempų.. Jaučiuosi sutrikęs. aš užsimerkiu. Jos tamsūs plaukai susitaršę. Ana kilsteli ranką ir akimirką nesumoju. – Ai. – sudejuoju. ir įsitikinęs. Bet. žinau.

paliko su beveik svetimu žmogumi. – Iki šiol dar nė viena nebuvo pasakiusi man „ne“. Išgirstu ją dusliai ir geismingai dejuojant. nes suspaudei šlaunis.. kuris girtą mėgino tave suvilioti.– Ką darai? – klausiu. nors to nusipelnei. – Pykstu. Mano pirštai slysteli žemyn ir ima traukti jos sijono kraštą į viršų. nieko nelaukdamas iškrušiu tave ant šitos sofos. dar ir apatinių kelnaičių nemūvi. – Rankas už galvos. Prisispaudęs Aną pamatau. – Ji – mano. o kai tau pasidarė bloga. kad tai žinotum. savo kojomis. – Ką? Ji atrodo suglumusi. o ne tavo malonumui. Ir neleisiu tau to pamiršti. pykstu ir jaudinuosi. kad pasakiau „ne“? – tyliai klausia ji. ištraukiu ir įkišu. – Taip. – Geidžiu tavęs ir noriu. Negana to.. Mano. kaip ji greitai alsuoja. Ana. – Įsiutai ir susijaudinai dėl to. – sušnabžda. taip kaitina... prasižioja. o ji. tavo. o gal.. atsitraukiu kelnių užtrauktuką ir užgulu. Ana susideda rankas už galvos ir žvelgia į mane. – Bet juk sėdėjome prie tavo tėvų valgomojo stalo. O tai. ir apimta geismo. mėgindamas vėl viską kontroliuoti. ir priblokšta. O jei neleisi tau užploti. Koks jis tau draugas? Be to. Taigi. Ji visiškai pasiruošusi. o tada suimu jos gaktą ir kyšteliu pirštą į vidų. Mano ranka slysteli jai ant užpakalio ir aš. nes neužsiminei man apie Džordžiją. Tai visiškai nauja patirtis. Stumteliu ją ant sofos. – Bučiuoju tave. o jos akyse – . Tada atsiklaupiu ir praskiriu kelius. Nenuleisdamas nuo Anos akių atplėšiu paketėlį ir užmaunu sargį ant darbui pasiruošusio koto. jau pamiršo. Visa mano. stumteliu Aną arčiau savęs. kas nutiko? – Sėdėdama prie valgomojo stalo. ir greitai – savo. Pykstu. ištraukiu ir įkišu. – Juk pasakei „ne“. Supranti? Laikydamas Aną imu judinti pirštą. nes ėjai į barą išgerti su tuo vaikinu. priversdamas ją prasižergti plačiau. – iškošiu pro sukąstus dantis.. Iš vidinės švarko kišenės išsiimu folijos paketėlį ir švysteliu švarką ant grindų.

Ana. kaip visada. pametęs minčių giją. Ji pagauna ritmą. be vargo prisitaiko prie mano tempo ir nė nemano sustoti. sprogstu joje... sumezgu jį. kad nejudėtų. kokia ji žavi. – Neliesk savęs. Po galais.. Pakilęs nuo sofos nusismaukiu sargį. Jos kūno aromate. neperprantamomis akimis... Tada sustingstu. – įsakmiai paaiškinu. tada užsisegu kelnes ir pasiimu nuo grindų švarką. kitaip gausi lupti. Visame. Nežinau. kad liktum nepatenkinta. Dieve. ji ima muistytis ir. Ji atsisėda ir įsistebeilija į mane tamsiomis. Užvaldau ją. apimta geismo ir.. ima kilnoti dubenį. Supranti? Neperženk ribos. ar. atidžiai žvelgdamas į išplėstas ir apsiblaususias jos akis. Ištraukiu ir atsiklaupiu.. kai neduodi to. pasitinka kiekvieną mano stūmį ir skatina sūpuotis uoliau. Ak. ištraukiu ir paduodu nėriniuotas jos kelnaites. – Geriau grįžkime į namą. prapuolęs. Ir staiga pasijuntu. Gali jas užsimauti. – dusliai. – Daug laiko neturime. ji klusniai linkteli. Šį kartą bus greitai ir skirta man. Tai buvo.. kad pamečiau galvą. jos sijonas atsmauktas iki juosmens. Taaaip. Dar pagreitinu tempą ir.. – Štai. kad priklauso man. kad ji atsivėrusi. Taip. ir geismas. Joje.. atrodo tarsi įsikūnijusi deivė. ir nesivaržydamas imu krušti. kas priklauso man.ir neviltis. Rodos. ar kad buvau toks įsitempęs. Dabar jaučiuosi ramesnis. kaip buvo gera. kas mudu supa. Bet ji godžiai kilnoja dubenį. . drėgna. kai nekalbi su manimi.. mažyte. tad matau. Velnias. ar dėl to.. Ak. ir vienu vikriu šiurkščiu stūmiu įsiskverbiu.. Ji šūkteli – iš malonumo ir pasitenkinimo. o ne tau. Išsipleikusi po manimi. Užpildau ją. Ana iš paskutiniųjų tramdo juoką. Gerokai ramesnis.. Taip jaučiuosi ir aš. Pasirausęs po švarko kišenę.. tarsi norėdama pasitikti mane ir paerzinti.. – Noriu. Prispaudžiu Aną. kaip puiku ją jausti. Primenu. gaudydamas kvapą. Kai užgulu. Giliai atsidūstu. sakau.

atsistoja. – Maniau. pakėlusi rankas.. viršuje! – šūkteliu. Ana patenkinta nusišypso. sustatytas ant lentynų prie galinės kambario sienos. Ištiesiu Anai ranką ir ji ją paima. štai kur jūs! – šūkteli Mija ir pamalonina mudu plačia šypsena. Ana kaip įmanydama slepia šypseną. Laimėjote ir geimą. Bet. – Šiaip taip. panele Stil. bet dar nepriėjus laiptų pliaukšteliu jai per užpakalį.. Laiptais jau atkaukši Mija. – Mes čia. aš praleidžiu į priekį Aną. ir visą partiją. – Kažin ar to nusipelniau. kokia ji kartais įkyri. – Nuo ko gi jūs gynėtės? – Nuo jūsų ir jūsų niežtinčio delno. Mėšlas. – A. – Kaip tik laiku suspėjome. bet apsigalvoju ir tik švelniai spusteliu.Taip. – Rodžiau Anastazijai namus. tiesa? – paklausiu. – Kristianai! – pirmame elingo aukšte šūkteli Mija. – Eime atsisveikinti su Keite ir Eliotu. pone Grėjau. taip.. Ji piktai į mane dėbteli. Neramiai žvilgteliu į Aną. ir setą.. – Ką judu čia veikėte? – Rodžiau Anastazijai savo irklavimo varžybų trofėjus. Ar matėte tą porelę? Juodu negali vienas kito paleisti. – Keitė su Eliotu jau ketina eiti. panele Stil. Ji vos susilaiko neaiktelėjusi. Jei būtų atėjusi čia dviem minutėmis anksčiau. bet vis tiek noriu jus išperti. pirštais paskubomis brūkšteli per plaukus. – Bet buvo galima tverti. Noriu pabučiuoti jai krumplius. dabar jaučiuosi geriau. besimaunančią apatines. Mija apsisuka. mano mažoji sesutė. – Ką gi. kad puolimas bus geriausia gynyba. Viešpatie. būtų buvę tikrai nesmagu. – Neišprovokuotą? Jūs mane pabučiavote. tokia jau ji. – sakau laisvąja ranka mostelėdamas į statulėles iš netikrų tauriųjų metalų. . Mija. – Mija bjaurėdamasi suraukia nosį. delnais persibraukia per sijoną ir. kurias pelniau irkluodamas studijų Harvardo universitete metais. – dalykiškai ir santūriai atmeta mano priekaištą ji. juolab ištvėrusi niekuo neišprovokuotą jūsų puolimą.

kad per karštais jausmais jos neišgąsdintume ar pernelyg neišlepintume. ir visa diena buvo graži. – Na. Po galais. Džiaugiuosi.. Kitoje rankoje nešu jos aukštakulnius. o kai pasiekiame akmeninius laiptus. pasilenkiu ir padedu Anai juos apsiauti. pone Grėjau. judu tokie mieli! – mums žengiant į virtuvę. – Ana. – Štai.– Ir vėl taip darysiu. Ana suspaudžia glėbyje Keitę. – sakau padaręs jai šią paslaugą. – pasišaipo ji iš manęs. ji droviai žvilgteli į mane ir be galo meiliai nusišypso. sere. – Puikiai tai žinau. – maloniai šypsodamasi mano merginai atsisveikina Greisė. o tada apglėbiu ir pabučiuoju į plaukus. – Kaip visada. – geraširdiškai. juodu sėda į Elioto pikapą ir mano tėvai atsisveikindami jiems pamoja. kaip visada. – Ir mums jau metas – rytoj tavęs laukia pokalbiai dėl darbo. mieloji. – Ak. buvo labai malonu. ačiū. Dabar beveik vienuolikta vakaro. – Kristianai. – Žiūrėkime. jausmingai šūkteli Mija. bet tada nusitempia draugę į šalį ir jiedvi ima paskubomis apie kažką šnabždėtis. . Anastazija. ką tai reiškia? Pagaliau Eliotas paima Kavanag už rankos. – sušnabždu jai į ausį. o dar reikia parvežti Aną į jos naująjį butą. Kavanag su Eliotu randame jau susiruošusius išeiti. Ak. – padėkoja Ana.. Ana šnairomis į mane žvilgteli. – Jau manėme. papriekaištauja Greisė. Vakaras puikus. – Mama.. Susikibę rankomis mudu su Ana per pievelę grįžtame į namą. Grįžę į vestibiulį. lik sveika. kad jis niekada nieko nesusiras! – nuoširdžiai sako Mija ir stipriai apkabina Aną. ir visai netrukus. kad Ana susipažino su mano šeima. dėl Dievo meilės. Spusteliu Anai ranką. Prisitraukiu Aną arčiau. Kodėl anksčiau tuo nepasirūpinau? Nes nenorėjau. o šalia žingsniuojanti Mija vis nesiliauja čiauškėjusi.. liaukis taip juokavęs.

– Anastazija.. – Nori važiuoti aplankyti mamos? – Taip. mūsų laukia Teiloras.. – tyliai sako ji. Grėjau. Man tai buvo pirmas kartas. labai džiaugiuosi. Jei nebūčiau norėjęs. Man tai buvo tikra naujovė. kaip ir jos motina. Tu tokia stipri ir savarankiška mergina. Ačiū. Jei Eliotas nebūtų pakvietęs Keitės. vežeisi mane supažindinti su tėvais tik todėl. tu nieku gyvu nebūtum kvietęs manęs. kad jauteisi priremtas prie sienos. taip nieko nebus. Tiesą sakant. Važiuojant tai per gatvės žibintų apšviestus plotus. – Ką gi. Ji nerimauja. – sakau klestelėjęs ant užpakalinės sėdynės šalia Anos.. suprasti negaliu. tai vėl per šešėlius. Kodėl tu taip savimi nepasitiki? Negaliu tuo atsistebėti. jos veidas atrodo liūdnas ir mąslus. tiki . – Kas yra? – klausiu. tavęs čia ir nebūtų.Skubriai pakšteliu jai į skruostą. – Be to. apie Džordžiją užsiminiau tik todėl. kur. bet apie save esi labai prastos nuomonės. mano šeimai tu taip pat patinki.. o kai prabyla. Ana atsisveikina su mano tėčiu ir mudu traukiame prie „Audi“. Vėl sunerimstu. Po galais. Ana jau turėtų žinoti. Kažkas negerai. – Dėl Teiloro nesijaudink. Aš taip pagalvojau. kad su jais susipažintum. kad pakvietei Aną. rodos. Pasikalbėk su manimi. kad jei nebūčiau norėjęs jos vežtis. Teiloras švelniai išvairuoja automobilį į gatvę ir jos veidą apgaubia prieblanda. atidaręs užpakalines keleivio dureles. balse pasigendu gyvybingumo. kad susipažinai su mano tėvais. galbūt motina įkalbės ją pasiieškoti. kuris. Ar visą vakarą taip jauteisi? Papurtęs galvą paimu ją už rankos ir drąsinamai spusteliu. kad Keitė prabilo apie Barbadosą. Gal ji nori pasprukti? Jei išvyks į Džordžiją. Ji nieko nesupranta. bet apie ką ji galvoja. dabar ji čia nesėdėtų. Ana nervingai žvilgteli į Teilorą. tinkamesnio vaikino – tokio. Iš pradžių ji tyli. Jos akyse atsispindi iš tėvų namo prieangio sklindanti šviesa. – Taip. Šmėsteli gatvės žibinto šviesa ir sugaunu ją stebeilijant į mane. dar neapsisprendžiau. Nervinausi. – Manau.

. – nedrąsiai jai primenu. pone Grėjau. Mėšlas. – Jūs gana keistas.. Nieko panašaus dar nesu patyręs. . įtampos ir pamėginti dar kartą viską apmąstyti. – Na. kad Ana neprarado humoro jausmo. – Ar galiu važiuoti kartu? – pasiteirauju puikiai žinodamas. Tad gal derėtų susipažinti ir su jos motina. Be to. ir dažnai. – Keistas? – Išties. ar būdamas su tavimi. Atsidūstu. manau. panele Stil? – pamėginu ją paerzinti. – Nedrįsčiau. Ji susipažino su mano šeima. Mėšlas. – Abejoju. – nustebinta mano klausimo sako Ana. net jei ji juokiasi iš manęs.. kad pamėginsi. – Labiau savotiškas ar labiau juokingas? – Tai palieku išsiaiškinti jums pačiam. – Apie ką tau reikia pamąstyti Džordžijoje? – Apie mus. sužavėti. Vis dėlto ji ketina mane palikti. bet ir juokingas. kažin ar tai gera mintis. Anastazija. man patinka ją pralinksminti. kad juokiatės iš manęs.. – Kaip suprasti „keistas“? Savotiškas ar juokingas? – Na. – Švelniai tariant! Po galais. išvis galiu ką nors išsiaiškinti. – Sakei.. kad drįstumėte. – Manau. – staiga surimtėjęs pareiškiu. be to. labai savotiškas.romantiška meile? Staiga man dingteli išganinga mintis. nepataisoma romantike? Susipažinti ir ją. Ji traukia mane per dantį... – Žinau. – Kodėl? – Tikėjausi atsipūsti nuo visos šitos. kad ji nesutiks. aš susitikau su Rėjumi.... palengvėja supratus. – Aš per daug skubu? Ji nusijuokia. Tad gal vis dėlto nenori manęs palikti? – Juokiatės iš manęs.

– sumurma ji. netrukus atsakau į jos aistrą. Labai gerai pagalvok. Nenoriu Anos spausti – būtų geriau. Maniau. Anastazija. Ana gūžteli... – Ir aš pamėginsiu.. – Gerai.patyriau pačius geriausius dalykus savo gyvenime. – pirštais suspaudžiu jai smakrą. . – Kalbėk su manimi. nepradėk.. – Pasirašyk grįžusi iš Džordžijos. – Dėl tavęs. . Jei išvažiuosi. – Kodėl. – Kodėl? Ji tylėdama pažvelgia į mane. Ak. Koks čia mėšlas? Sėdžiu nejudėdamas. Pastarąją savaitę. Pasistengsiu. Aš dar niekada. Nepalik manęs. delnais švelniai spausdamas jai smilkinius. Anos delnai slysteli man ant pakaušio.. Dėl Dievo meilės. Aš pasistengsiu.– Jau abejoji? – Galbūt.. Mano rankos jos nugara nuslysta aukštyn ir. tyrinėju neapsakomai žavią jos burną ir mėginu rasti atsakymus. Anastazija? – vėl primygtinai klausiu. Toks netikėtas jos jausmingumas mane pribloškė. bet dabar ji sėdi man ant kelių ir vėl kaitina kraują. – sušnabžda ji. – sušnabždu. jei padarytų tai savo valia.. Nors. Prašau. kad švelniai spustelėdamas ranką ją bent kiek nuraminau... Ką turėčiau jai pasakyti? – Žinau. Oi. Ana nori nutraukti santykius. Pasirašysiu tą sutartį. o lūpos susiranda manąsias ir vagia iš manęs bučinį.. Man tai visiškai nauja. nematysiu tavęs visą savaitę.... viena mano asmenybės dalis vis dėlto trokšta ją paspausti. stipriai sučiaupia lūpas. Taip man liepia sveikas protas. – Vis dar noriu daugiau. dar nespėjus plūstelėti krūtinėje glūdinčiai tamsai. Nenoriu tavęs prarasti. mažyte. užsiropščia man ant kelių. nei spėjau. Tai mane trikdo. Pagalvok. Padėtis prastesnė. nespėjus nė mirktelėti.. – Šiąnakt lik su manimi. Ana. niekada. juk ką tik supažindinau tave su savo tėvais! Staiga ji atsisega saugos diržą ir... o man belieka tikėtis. Anastazija.

Teiloras atidaro mašinos dureles. – švelniai papriekaištauju. patinka ją taip laikyti. Ši moteris daro su manimi ką panorėjusi. panele Stil? – Taip. Jei nemūvėtų apatinių kelnaičių.– Pagalvosiu. Argi ne likimo ironija. Anastazija. pone Grėjau. kad Ana nuliptų nuo kelių. – Na. – Kodėl neturi švarkelio? – klausiu vilkdamasis savo švarką ir apsiausdamas juo Anai pečius.. – Mes namie. galėčiau paimti ją tiesiog čia. – Pavargote.. Mano krūtinėje glūdinčią tamsą gaubia tyla bei ramybė ir aš sutelkiu dėmesį į prieštaringus savo jausmus. prigludęs prie manojo. – sušnabždu Anai.. ir jos kūnas. – Vieną gražią dieną iškrušiu tave šitame lifte. – Jis liko naujajame mano automobilyje. jei jūs tikra nelaimėlė. Šiandien buvau suviliota taip. – Tau derėtų prisisegti saugos diržą. Nenoriu jos paleisti. tačiau nenoriu. Ištiesiu ranką ir trūktelėdamas jai smakrą išlaisvinu prikąstą apatinę lūpą. gležna ir labai seksuali. gali būti. mat jaučiu palengvėjimą ir laimės antplūdį. Vilkėdama mano švarką Ana atrodo liekna. Ji nugara prisiglaudžia prie lifto kabinos sienos ir mudu kylame į butą viršutiniame aukšte.. bet vis tiek nukeliu nuo kelių ir pasodinu šalia. Jei tik man nusišypsos laimė. kaip nemaniau esant įmanoma. Pabučiuoju jai į plaukus. Grėjau? Noriu juoktis. o tada patogiai atsilošiu ir mėgaujuosi kelione atgal į Siatlą. Ji lieka mano glėbyje. bet laikau ją apkabinęs ir kvepiu malonų ir raminantį jos aromatą. ir štai mes jau prie pastato durų.. . priglunda man prie krūtinės. patogiai įsitaisiusi. – žiovaudama sako ji. bet dabar tu pavargusi. Teiloras sustoja prie įėjimo į Eskalą. palengva atsipalaiduoja. tad geriau galvosime apie lovą.. – sako Ana ir. Ko aš iš jos noriu? Ko man iš jos reikia? Mudviejų santykiai turėtų klostytis toli gražu ne taip. kad sugundysiu jus dar kartą. Aną nukrečia drebulys. bet man patinka spausti Aną glėbyje.

Šiandien man egzotikos per akis. Žinau vieną būdą. Mėgaudamasis mudviejų žaidimu. – liepiu ir Ana iš karto paklūsta. To grybštelėjimo atgarsį akimirksniu pajuntu tarpkojyje. – Pone Grėjau. Ji vis dar čia. iš viso – trisdešimt vieną. Ji ima alsuoti greičiau ir atsakydama dantimis grybšteli man viršutinę lūpą. – Koks kitas jūsų triukas? – žvelgdama į mane spindinčiomis akimis. o kuo greičiau būsite išdulkinta. nei įprastas. – Pasitenkinsi paprasta ir įprasta vanile? – Vanilės skonis – nei paprastas. Ji. Kuo greičiau atsidursite lovoje. – Pastebėjau. o labai intriguojantis. – Gerai. rodos.Pasilenkiu ir švelniai krimsteliu jai apatinę lūpą. . jūs romantikas iš prigimties. tuo greičiau būsite išdulkinta. Ji kilsteli vieną dailų antakį. tuo greičiau galėsite miegoti. Eime.. – Nagi. klausia Ana. ne. Perveriu Aną geismingu žvilgsniu. Gali būti. Noriu pasiguldyti ją į lovą ir užgulti. vienu mostu vikriai nuvelku jai per galvą suknelę ir po akimirkos prieš mane jau stovi graži pusnuogė moteris. – Štai taip! Aš – tikras magas. Taip. – Kada apsigalvojai? – Praeitą šeštadienį. kad Ana priklauso man. panele Stil. nusilenkiu ir padedu jos suknelę ant kėdės. Eime į lovą. rytoj jums svarbi diena. pasiūlau jai ko nors atsigerti. Suėmęs už sijono krašto. Kai išeiname iš lifto. Po mudviejų pokalbio automobilyje aš tik noriu būti tikras. kad man reikės kaip nors jį tramdyti. Ana juokdamasi man paploja. bet ji atsisako. panele Stil. nustemba. pasijuntu ramesnis nei automobilyje. – Pakelkite rankas. – Šit kaip? O mes čia siūlome daugybę skonių. O kodėl klausi? Tikėjaisi ko nors egzotiškesnio? – Oi. – Turite miklų liežuvį.. Uždaręs savo miegamojo duris.

Na. – švelniai. gal šį kartą turėčiau vaidinti sunkiai pasiekiamą? – koketiškai pasiteirauja Ana. tai ir darome.. Mėšlas. Tai tikriausiai tik žodžiai. Tai tas pats dulkinimasis. Ji stipriai sučiaupia lūpas. Žingteliu atatupstas ir jaučiu. aš. reikalas aiškus. Nežinau. mieloji panele Stil! Lipkite į mano lovą ir aš jums parodysiu. – A. tik vadiname jį skirtingai.. – Prašau. – Kaip manote. – Ana. Ne. Ne. Ar tai ir turėjo omenyje sakydama. . Niekada negalėjau. – Na jau ne.. kai mane liečia. šį vakarą daugiau iš manęs nesulauksite jokių nuolaidų. kaip krūtinėje ima tvenktis tamsa. – Aš irgi. – Bet aš gera derybininkė. kad pasimylėtume. Mylėjomės.– Ak. Aš nesutinku. Ne. tik kitaip vadinamas.... – pašnabždomis sako ji. – sušnabžda ji. panele Stil. Po galais. Staiga pasijuntu labai nusivylęs. gerai. Paniurusi ji atidžiai žvelgia į mane. durys užtrenktos. Manau. Ką ji nori tuo pasakyti? Mylėtis? Juk mylimės.. – Na. – Noriu tave liesti. – Nesutinki? – perklausia ji.. patyli ir patyliukais ištaria: – Noriu. kaip ketinate manęs išvengti. – Ko ji iš manęs nori? – Maniau.. – Ne. Suglumęs įsistebeiliju į ją. Naujas žaidimas? Įdomu. kas čia darosi? Ji nenori sekso? Gal pernelyg pavargusi? Kas jai yra? – Nenori dulkintis? – suglumęs klausiu... bet ryžtingai pareiškia ji. Gal neaiškiai pasakiau? Negaliu pakęsti. Tiesiog negaliu. kad nori daugiau? Ar jai reikia gėlyčių ir širdelių? Tikriausiai mudu kalbame apie tą patį dalyką.. o tada pakreipia galvą ir plaukai užkrinta jai ant peties.

kai mūsų keistas susitarimas dar nesudarytas.. – tyliai sako Ana. Kad tik jos čia nebūtų. – sakau ir šį kartą man nepavyksta paslėpti susierzinimo. juk žinai. – burbteliu sau po nosimi. – Mėšlas. vos tramdantį pyktį. Neliesk manęs. Ji nuveja šalin košmarus. Ir staiga mane apima noras išsiųsti ją namo. – Oi. Ir kodėl leidžiu jai miegoti savo lovoje? Tačiau klausimas retorinis. aš irgi.– Nesutinku. Šiandien. Todėl. Neturiu jėgų kovoti. – Prašau man paaiškinti kodėl. o ji pro mane. Iš komodos išimu sportinius marškinėlius ir švysteliu jai. dar kur nors. Atsidūstu. Tiesiog nešnekėkime apie tai. Eime miegoti. – Dabar prašai leidimo? – Na. – nedrąsiai ir maldaujamai priduria ji. Niekada. Ką šiandien po pietų sakiau jai žaidimų kambaryje? Kad neturėtų slėpti nuo manęs savo nuogo kūno. į jos kambarį viršuje arba. Nenoriu apie tai šnekėtis. – Apsivilk ir gulkis. Anastazija.. tau nereikia mano leidimo naudotis vonios kambariu. Ji – mano sapnų gaudytoja. Nusisukusi Ana nusisega liemenėlę ir apsivelka sportinius marškinėlius. tu pavargusi. kad su ja ramiau miegu. – Draudimas liesti įtrauktas į tavo griežtų ribų skyrių? – Taip. sprunka į vonios kambarį.. – Man reikia į vonią.. Anos veide šmėsteli liūdesys. ne. – Anastazija. liaukis. Atsisagstęs nusivelku marškinius. Anokia čia naujiena. Ir ką ji sau įsikalė į galvą? . kur vonios kambarys. mat giliai širdyje atsakymą žinau. Ana nedrąsiai žvelgia į mane. Tokio pokalbio nebus. – Man tai svarbu. kad tik toliau nuo manęs. kad rytoj ji išvyksta ir gana ilgai jos nematysiu. – Klausyk. o man vėl dingteli.

. mano šepetėliu. Galiu viską sutvarkyti. Kaip nors. randu ją išsitiesusią lovoje po antklodėmis. romantiškų saulėlydžių ir sumautų pasivaikščiojimų per lietų. Aš jai sakiau. rodos.. susitvenkusi per ką tik vykusį pokalbį.Vieną vakarą praleido mano tėvų namuose ir jau tikisi iš manęs serenadų. bet ji išeina ir palieka mane valytis dantų. – Nesivaržyk. Bet aš noriu. – Anastazija. Atsisėdu ant lovos. Ana plačiai nusišypso ir akimirką man rodosi. Turėtum ją paleisti. Laikas miegoti. kad būtų. kažkur išgaruoja. . iš jos burnos tiesiogine šių žodžių prasme drimba putos. Mano gyvenimo pradžia nebuvo rožėmis klota – pati nenorėtum. manimi. sere. Neketinu daryti nieko panašaus. – Prašom! – neaiškiai šūkteli Ana... Ji valosi dantis. visai ne taip įsivaizdavau vykusį vakarą. – kaip visada. ji nenusileis. Tada pasibeldžiu į vonios kambario duris. įteikia jį man. – Ačiū. Ne. Prakeikimas. nusiteikusi ginčytis atšauna Ana. – niūriai suburbu. Drabužinėje švysteliu kelnes į skalbinių dėžę. aš tau jau sakiau. kaip tikra išdykėlė. Įsikišu dantų šepetėlį į burną ir jai tai. O turėtų tįsoti po. – Žinai. Ne. ji išspjauna putų į kriauklę ir mudviejų žvilgsniai susitinka veidrodyje. Grįžęs į miegamąjį. kad prigrūsčiau į galvą to mėšlo. ar nėra skubių laiškų. Sustoju šalia.. Bet ji nori daugiau.. kad ketina padaryti reveransą. Draugauti su mergina – ne man. skolinkis mano dantų šepetėlį. ji darbuojasi. Ir staiga įtampa. jei aš uždrausčiau tau mane liesti. – Įsivaizduok. Nieko nebus. – pašaipiai sakau. Nori viso to romantiško mėšlo. be to. Tada nuplauna putas nuo šepetėlio ir. Penkiasdešimt atspalvių. labai patinka. Grėjau. Ji žvelgia į mane linksmai. Maudamasis kelnes sunkiai atsidūstu.46. Mobiliajame pasitikrinu elektroninį paštą. netarusi nė žodžio. pasiimu pižamos kelnes ir grįžtu į miegamąjį. Nėra. Radijo aparato žadintuvas rodo 23.

Pakylu nuo lovos. – Taip nieko nebus. nusprendžiu. – Oi. – Gerai. – Deriesi su manimi? – klausiu atvirai stebėdamasis. vilkėdama mano sportinius marškinėlius. ką sakiau.Kam tau visa tai? Niekas nenorėtų turėti galvoje to mėšlo! – Nes noriu tave geriau pažinti. – atkreipia mano dėmesį ji. atsiklaupia ir atsisuka į mane. – įspėju eidamas iš miegamojo. surimtėjusi ir pasiruošusi klausytis. ir vadovaudamasis nesena patirtimi.. bet dabar galėčiau dar ir pasilinksminti. – Papasakok ir galėsi persimesti. Nusijuokiu. dar pasvarstau. Tuoj pat. – nusistebiu. užlipu laiptais. kad jo Anai neprireiks. tokia žavi.. Iš darbo kabineto pasiėmęs raktą nuo žaidimų kambario. – Pakankamai mane pažįsti. Žaidimų kambaryje iš dėžės pasiimu norimus žaislus. Ir man dingteli: galėčiau išperti jai užpakalį. persimetei mane per kelį. – Deruosi. Jos veide atsispindi geismas. bet prisiminęs. Dėl Dievo meilės. Jos veidas nušvinta.. gal praverstų ir lubrikantas.. Dabar ji atrodo tokia paika ir. Papasakok man. Ana. panele Stil. – Kai aš paskutinį kartą taip padariau. – Nesijudink iš vietos. kas buvo. Ana. kaip norėčiau vėl persimesti. o tada. – Vartai akis. Suraukiu antakius. – Ką? – Girdėjai. o tada aš užversiu akis. Ji linkteli. Norėjau tai padaryti dar per vakarienę. Ana. – Visuomet nekantraujate ką nors sužinoti. Liaukis. . – Kaip gali taip sakyti? Ana atsisėda. Anastazija.

9 .). mieloji.) . „And She Was“. kad atsistotų prieš mane. Stokis čia. Ana nedvejodama ir. Ketinu įkišti juos į tave. 6 Iš Hektoro Vilja-Loboso (Hector Villa-Lobos) „Braziliškųjų melodijų“. (Pranc. 5 „Pajudink klubus“ (angl. Ji nekantriai laukia. Ana dėbteli į juos. Puiku. – Pasitiki manimi? Ji linkteli. (Pranc. Lipk iš lovos. Išskyrus. 7 Angl. žinoma. Mosteliu.Grįžęs randu Aną tebesėdinčią ant lovos. atgniaužiu saują ir parodau jai sidabro spalvos rutuliukus. O pono Flubero obuolių pyragas neįtikėtinas. 8 Angl. tada pakelia akis į mane. kalbi prancūziškai. Suraukusi antakius. Mes čia šnekame angliškai. o aš ištiesiu ranką.) 10 Mija. Ne anksti rytą.. kas bus. – Jie nauji.konditerijos gaminiai tiesiog pasakiški. o tada perti tave delnu. jos veidas nušvitęs ir spindi smalsumu. žvaliai išsiropščia iš lovos. bet ne kad nubausčiau. Jis laisvai kalba tik idiotiškai. – Gerai. kaip visada. „Witchcraft“. Eliotą. – Kada rytoj tau pirmas pokalbis dėl darbo? – teiraujuosi. o kad tau ir man būtų malonu. – Antrą..

Išsižiok. – Nekrutėk. Bet. – o tada. suspaudusi šlaunis ir muistydamasi. – Plačiau.. mėgina čiulpti. Ana. kas liepta. patamsėję. – Gera mergaitė. Ak. – subaru ją ir įsikišu rutuliukus į burną. Įsiaudrinusi.. Ji nusisuka ir grakščiai pasilenkia. – įspėju. galėčiau labai ilgai. jei dar būsi neužmigusi. pasilenk ir rankomis suimk sau už čiurnų. – pašnabždomis priduriu. – Pakaks. leisdama man grožėtis ilgomis kojomis ir puikiu užpakaliu. Sutarta? Ji linkteli. Ana kelis kartus sumirksi ir. – Paskui dulkinsimės. Kelias akimirkas ji suglumusi dvejoja. ką norėčiau su ja veikti. mano pasileidėle. Priglaudžiu delną STAIGUS IR GARSUS JOS KVĖPSNIS . ji nedrąsiai prieina prie manęs. gėrėtis šiuo nuostabiu vaizdu ir įsivaizduoti. – Nesvyruok. – Juos reikia sutepti. Ką gi. Įkišu abu rutuliukus jai į burną. bet šiaip jau mėgaujuosi reginiu. Bus gana. juose atsispindi geismas ir troškimas sužinoti ką nors naujo. – Sprendžiant iš veido išraiškos. Bet dabar trokštu ją išperti ir išdulkinti. suteiksiu tau šiokios tokios informacijos apie tuos metus.. daro. – sakau ir ištraukiu rutuliukus jai iš burnos. šiek tiek pakeitusi kūno padėtį. – Dabar nusisuk... jos vyzdžiai išsiplėtę. Anastazija. Jie šiek tiek per dideli ir per sunkūs. man dar nespėjus jos subarti. tačiau porai minučių prispaudžia jos miklų liežuvį ir užčiaupia burną.. PIRMADIENIS mano kotui – tarsi muzika. O taip. – Eikš. Atverčiu pūkinę antklodę ir atsisėdu ant lovos. kai formavosi mano asmenybė. Čiulpk. Kvėpuoja greitai. sunkiai tramdydama geismą.2011-ŲJŲ GEGUŽĖS 30-OJI. tokio įsakymo ji nelaukė. o mano sportinių marškinėlių nugara slysteli link galvos ir vešlių plaukų.

– Keistas. . pasiguldysiu tave ant kelių. Ji aimanuoja. – atsako ji kimiu balsu. – Atsisuk. Bet geras ar blogas? – Keistai geras. juolab kad mano burnoje – tie rutuliukai. Panelė Stil pritaria. O kai grįši.. Visiškai suglumusi. Galvok apie tai. Anastazija. o virvelę palieku lauke. tada jį ištraukiu ir iš burnos išsiimu rutuliukus. kad vėl neužsislinktų. Patenkintas dusliai sudejuoju ir palengva imu sukti ratą. kad nepritrūkčiau sargių. Ir netrukus jis dar labiau įšils. o mano kotas išpampsta. Švelniai įkišu į ją vieną rutuliuką. Tada pabučiuoju pliką jos užpakalį ir vėl užsmaukiu kelnaites. apnuoginu lytines lūpas ir viena ranka laikau audinį. pajuntu malonią jo šilumą ir per kelnaites paglamonėju. Jai reikia priprasti prie rutuliukų. ir atneša man vandens.. Patraukiu į šoną kelnaites. Ji to nori. Argi ne geriausia būtų prie jų pratintis stiepiantis ko nors paimti? – Norėčiau stiklinės vandens. tik mano. Ji nedelsdama paklūsta. kol įsitikinu. iš stalčiaus pasiimu sargį. Akimirksniu. – Koks jausmas? – klausiu. paskui vėl keliauja aukštyn. Įkišęs pirštą į vidų. reikės pasirūpinti. šis užpakaliukas mano. dar kartą apsuku ratą. atsargiai nužingsniuoja per miegamąjį. – vėl atsako Ana. Jų atsargos sparčiai senka. Prašau nueiti ir man atnešti. Ak. Vėl atsisėdu ant lovos ir nekantriai laukiu. Kai išeina.jai prie užpakalio. ji nusisuka ir nedrąsiai. Ana grįžta jau apsipratusi. – įsakau ir suėmęs laikau Aną už klubų. kol ims veikti jos kontraceptinės tabletės. kad ji tvirtai stovi. ruošdamas vietą rutuliukams. o tada vienas pirštas įsmunka į vidų. šiek tiek labiau pasitikėdama savimi. Šiaip taip atsispiriu pagundai liežuviu porą kartų brūkštelėti išilgai jos lyties. užkritusią ant jos klitorio. Tad mano pirštai slysteli žemyn. – Puiku. nuo tarpvietės iki klitorio. paskui antrą. – Keistas. – Ar viskas gerai? – Taip. – Atsistok.

– Eikš. Po kiekvieno pliaukštelėjimo paglamonėju ir pamasažuoju jos sėdynę. Pamėgink dar labiau ją įkaitinti. Tada čiumpu Aną už rankos. Ji sudejuoja ir aš vos susilaikau neatsakęs jai tuo pačiu. gurkšnelį išgėręs. o aš jau vėl glostau nuostabų jos užpakalį ir laukiu. jos veidas persikreipia. sere? – tyliai paklausia. kaip jos oda po nėriniuotomis kelnaitėmis vis labiau rausta. Pagaliau ji supranta. Dieve. Pagaliau suimu juos prie sprando ir suspaudžiu. Viena ranka glostydamas užpakalį. ir nurausta.. Ji suraukia antakius. Atsistok prie manęs. – Paklausk. Užsimerkiu ir klausausi jų. matau. Ji sudejuoja iš malonumo. pastatau stiklinę ant naktinės spintelės. – Paklausk manęs. – įsakmiai liepiu.. Kai ji nurimsta ir atsipalaiduoja. kad viršutinė jos kūno dalis atsiduria ant lovos. kad nuo šio veiksmo rutuliukai pasislinks dar giliau. – Visa tai – malonumui. . o tada – vėl per užpakalį.. kita nubraukiu plaukus jai nuo veido ir užkišu už ausies. pliaukšteliu vėl. per kairį sėdmenį. Nagi. kaip ji įjaudrinta! Gerokai labiau nei tuomet.– Ačiū... ko noriu. Ana. Daugiau nekartosiu. Pakėlęs akis matau. – Oi! – beveik be garso aikteli Ana. Grėjau. Paskui rimtai imuosi darbo: šeriu per dešinį. kad Ana negalėtų pajudėti. Kaip aną kartą. – Ar nesiteiktumėte manęs išperti. vis dar skambančių ausyse. mudviejų malonumui. trūkteliu ir pasiguldau ant kelių taip. kol ji apsipras su nauju pojūčiu. Ji atsistoja ir dabar alsuoja nelygiai.. dar šiek tiek žemiau. kad ji žvelgia į mane neslėpdama geismo. Anastazija. – Paklausk manęs. – Perdamas noriu matyti tavo veidą. Gera žiūrėti į ją tokią.. Tie žodžiai. sunkiai. Pakeliu ranką ir kertu per dešinį sėdmenį. Ji suglumusi pažvelgia į mane.. – padėkoju ir. kai pastarąjį kartą ją pėriau. Anastazija. Paglostau užpakalį ir spusteliu jos lytį puikiai žinodamas. – griežtai sakau.

liaujasi. ištraukiu iš jos rutuliukus. stipriai suspaudžiu ir pradedu viską iš naujo. Ji kilsteli kojas ir aš numetu jas ant grindų. pirštais braukdamas jai per šlaunis. Atsitokėjęs suvaldau keistą jausmų antplūdį. bet paskui pagaunu ritmą. stabteliu nusimauti kelnių. Neskubėdamas. užsismaukiu tą sumautą sargį ir atsigulu šalia.Ana sudejuoja atsiduodama malonumui ir mėgaudamasi nauja patirtimi.. supasi ir palengva kyla. bet daugiau tverti negaliu. „Noriu. ir kūnu. kas vyksta. Man reikia kai ko daugiau. Ji suneria pirštus su mano pirštais. pakeliu virš galvos. . pasitinka kiekvieną mano švelnų stūmį. Ji sudrėkusi. Dar porą kartų užploju per užpakalį. Tiesiog nesuprantu. nusmaukiu kelnaites. kad pasimylėtume“. – dusliai ištariu. Tai ne tamsa.. alsuodamas greitai ir netolygiai. Ana muistosi. Sučiumpu jos rankas. jaudrindamas ją. užsimerkia. Bučiuoju ją. Geidžiu jos. Jos orgazmas priverčia peržengti ribą ir mane. pakinklius ir blauzdas. vienu metu mėgaujuosi ir jos burna. mano delnas šlapias nuo jos geismo. Suėmęs prie virvelės pririštą žiedą. aš atsimerkiu ir pažvelgiu jai į akis. kylantį iš pačių kūno gelmių. bet. Ana iš malonumo šūkteli. bet vos tik priglaudžiu delną prie įšilusios ir spindinčios jos odos.. Būti joje – nuostabus jausmas. palengva užgulu ją ir įsiskverbiu. vis tiek gąsdina. – Ana! – išsiliedamas šaukiu. ji sudejuoja. Po galais. Tai ilgai lauktas atokvėpis. Tada labai atsargiai imu judėti. įraudusį jos užpakalį. – prisimenu jos ištartus žodžius.. Daugiau nesitvardau. Apverčiu ją. tik noriu dar daugiau. prasižioja. viduje. Vėl suimu jos plaukus.. ir ten. kol pasiekia viršūnę. Iš pradžių – švelniai. Trūkteliu jos plaukus stipriau. mažyte. kaip ji mane kaitina! – Gera mergaitė. Ji kojomis apsiveja man strėnas. po kurio. Aš stabteliu. kuriose atsispindi nuovargis ir sotumas. – Ak. Tuoj pat. o ji murkia iš malonumo nelyginant kačiukas. jausdamas kiekvieną jos kūno centimetrą ir išorėje. o jos lūpa atvimpa. Noriu matyti nepakartojamą..

– Tavo užpakalis – nuostabios spalvos. – liepiu ir akimirką man rodosi. Tada apsimaunu kelnes ir paimu kremo su arnikomis. – Ar seniai? – Kai ji mirė. – Labanakt. – Ji mirusi. aš jos beveik neprisimenu. – sušnabždu ir įsisiurbiu jai į lūpas. įsmunku po antklode ir prisitraukęs apglėbiu Aną. – Labos nakties. – Klok savo paslaptį. Sunkiai atsidusęs. Tada įspaudžiu kremo į delną ir imu palengva masažuoti jai sėdmenis. – priduriu labai patenkintas rezultatu. – Neskink obuolių ir nemėtyk. Kristianai. buvo rinktinė kekšė. padedu kremą su arnikomis ant naktinės spintelės. – Buvo? – pašnabždomis klausia ji. dabar miegok. Dar kartą pabučiuoju ją. Bet pats prisimenu tik nuotrupas. Būk gera. kad Ana užvers akis. – Kaip jautiesi? – Apgauta. Įsitempiu ir aš. sumautas teisuoli! . pasiimu pižamos kelnes ir pėdinu į vonios kambarį nusimauti ir išmesti sargio. Nenoriu nei jos užuojautos. – žiovaudama paragina Ana. Ana. Anastazija. bet ji paklūsta ir apsiverčia. – Mudu susitarėme. Po minutėlės Ana nurimsta. šikniau! – Atsiknisk. Ana mane sutinka patenkinta šypsodamasi. Dabar miegok.– Man patiko. jūs gerai mokate sugadinti akimirką. – Apsiversk. Atsikeliu iš lovos. Pabučiuoju jai ausį. kuri mane pagimdė. Pajuntu. Karikas man šį tą papasakojo. Ana į mano bučinį atsako mieguista šypsena. – Moteris. apkloju ją šilta antklode. – primygtinai primena man ji. Tiesą sakant. nei gailesčio. man buvo ketveri. kaip ji mano glėbyje sustingsta. kvėpdamas raminančio jos kūno kvapo ir vydamas šalin užplūdusius prisiminimus. – Panele Stil. Grėjau.

kai su panele Stil ilgai tįsau lovoje. Senelis tuos obuolius parduoda. be to. Ne! Nevadink manęs taip. kad neprikelčiau Anos. Kiaule. Atsargiai. Jau beveik septinta – dar vienas rytas. – Manau. Kristianai. pasiimu sportinius marškinėlius. guliu įbedęs nosį į maloniai kvepiančius jos plaukus ir ją apglėbęs. KRISTIANAI. Pasvarstau. Puolu jį. išlipu iš lovos. atsikanda ir sviedžia į mane.. – Labas rytas. Kiaule. gali būti. – nusišaipo jis. Čia Anastazijos drabužiai. Keista pabusti šalia jos – keista. Ponia Džouns triūsia virtuvėje. . pone Grėjau. susirietusio ant žemės. Sapnavau. ir malonu. nors kartais ir karingos dienos. – Labas rytas. – Atsikanda vieną kąsnį ir meta. Eliotas išrausta kaip žarija. surink obuolius. Svaido juos į mane. Pabudęs randu ją kietai miegančią. jei eisi su manimi. Galėsi padėti mamai iškepti pyragą.. Kumščiais imu trankyti jam veidą. – Taip. kad su Eliotu siaučiame po senelio sodą. bus geriausia. Rąžydamasis žvelgiu pro langus į sparčiai auštančią dieną. bet. Tu kiaule. – ELIOTAI. surenku nuo grindų jos drabužius ir keliauju į svetainę. – Eliotai. Geriau leisiu jai pamiegoti. – Atnešėte skalbinių? – klausia ji.Eliotas paima obuolį.. tačiau ji labai išvargusi. tuoj sprogsiu. – Vikšrelis... Tėtis jėga patraukia mane nuo Elioto. ar tai tiesa? Neatlaikęs griežto tėtės žvilgsnio. Geile... – krūtinėje susitvenkęs pyktis staiga siūbteli man į gerklę. – Kas čia atsitiko? – Jis – psichas! – Eliotai! – Jis gadina obuolius.. tai buvo laimingos. gal pažadinti ją dulkinant iš pat ankstyvo ryto. Rodos. – Prakeikta kiaule! Juk tai maistas... Mano kūnas pasiruošęs. O tu jį švaistai. kad dar jaučia skausmą.

. kad jau 8. – Teiloras klausė. Bet po kelių akimirkų ji išskuba iš virtuvės – numanau. – Taip. Manau. einu į savo kambarį padirbėti.15. Ar ji dar miega? – Manau. Būsiu darbo kambaryje. ponios Džouns šypsena išplatėja ir ji apsisuka.. – Žinau. Greitai apsisukote.. Ir jos veidą vėl papuošia ta iškalbinga šypsenėlė. Bet.– Norite.. kad kontoroje šiandien būsiu po pietų. Papurtęs galvą. gerai. kad juos išskalbčiau. Ponios Džouns šypsena. Panelės Stil drabužius pakabinau jūsų drabužinėje. dabar atrodo labiau supratinga.. Ji nusišypso ir pasiūlo man kavos. Jau taip vėlu? – Šįryt į kontorą nevažiuosiu. nešinas kava. Tada peržvelgiu naujausius Barnio brėžinius. kad į skalbyklą. – Pasakysiu jam. atneša man antrą puodelį kavos ir pasako. – Dėkoju. prašyčiau man atnešti.. – Puiku... Atidedu darbus ir. kai pas mane dirba. drauge su Ana. anksčiau buvusi maloni. taip. – pirmas kartas. – paduodu jai Anos drabužius. per ketverius metus. Vaikai auga. moteriška ir paslaptinga. šiandien pirmas pirmadienis. ketindama grįžti į virtuvę. susidorosite. – Kaip sekasi jūsų seseriai? – Ačiū. ponia Džouns. Kilsteliu antakius. išdžiovinčiau ir išlyginčiau? – Turėsite tam laiko? – Išskalbsiu juos trumpąja skalbyklės programa. Po dušu nusiprausiu vėliau. Pasitikrinu elektroninį paštą ir išsiunčiu laišką Andrėjai ir Rosai. ačiū. – kai mano lovoje miega moteris. Kas šiai moteriai yra? Na. GEILĖ PASIBELDŽIA. Su berniukais kartais gali būti labai sunku. gerai. galbūt. . o ne nuo ryto. einu praustis po dušu ir skustis. tokia. – Vyksiu ten tik popiet. kas čia tokio? Pusryčiai dviem.

Ką gali žinoti. Skambinu tau dėl to. bet juodu su Marku vis tiek tūpčiojo vietoje.. kad įspėjau. O jis nepagerėjo. kad apsisprendžiau uždaryti Vudso įmonę. Pusryčiausiu su Ana. arba skelbti bankrotą.. daug negalvodamas. – Ar jau pageidausite pusryčių. Iš komodos išsiimu laikrodį. kad paskambintų. Persimetame keliais žodžiais ir ji sujungia mane su Rosa.. – Pyksti ant manęs? – Taip. kas atsitiks. tarsi šiame pasaulyje neturėtų jokių rūpesčių. – Kada galime tikėtis išvysti jus kontoroje? – pašaipiai klausia ji. Tokios naštos netempsime. Aš jai jau sakiau.saldžiai miega.... Ji atrodo tokia romi. paimu telefoną ir paskambinu Andrėjai. – Ar tikrai apsisprendėte? – Daugiau nevykusių pasiaiškinimų man nereikia. – Labas rytas. kad šis darbas pagaliau būtų atliktas. Be to. Man jų per akis. Jei tikrai to norite. Noriu. Gerai. kad prototipas geras. Rosa. – Gerai. ne... ištraukiu viršutinį stalčių ir pasičiumpu paskutinį sargį. – Man nerūpi. – Pasakyk Markui. APSIRENGIU. – Po pietų būsiu kontoroje. Bet. sere? – Ačiū. O ANA VIS DAR . o tada. – Kristianai. – Jam reikia daugiau laiko. Apsisprendžiau. Visai nuvarei ją nuo kojų. Kaip jautiesi? – maloniai pasiteirauju.. Dar kas nors? – Taip. – Pikta. Gerai. jei įmonės pelno ir nuostolių balansas nepagerės. Grėjau. laikas arba atsitiesti. Primenu Rosai. buvo malonu – daugiau nei malonu. Įsitaisęs prie rašomojo stalo. tačiau nesu tikras dėl sąsajos.. pasakyk Barniui. mane piktina jūsų įprotis tvarkyti reikalus pačiam niekur nesikišant. Ir per svetainę neskubėdamas žingsniuoju darbo kambario link. Rosa.

šią savaitę kasdien rask mano darbotvarkėje laiko susitikimui su Klodu. nesu šių dalykų žinovė.. sąsaja. o žvilgsnis – toks pat šiltas. kad susirinktų visa komanda ir pasidalytų kilusiomis idėjomis. šiandien popiet susitiksime? – neslėpdama vilties paklausia Rosa. – Ne. – pažadu. – Atšauk visus šįryt planuotus susitikimus. Jos akys tikrai vasaros dangaus spalvos. – Šiandien po pietų noriu su juo susitikti ir viską aptarti. – Pone Grėjau. Akies krašteliu pastebiu krustelėjimą ir tai išblaško mano dėmesį. kad palauktų. – atsiliepia Andrėja. Neišskysk.. man rodos.. – Dabar vėl sujunk mane su Andrėja. – Asmeniškai? Jos šaipymasis mane erzina. Jos kojos – puikios. žvelgiu į visiškai giedrą dangų. – Pasakyk. Jis tokios pat spalvos kaip Anos akys. – sako Andrėja. – Klausau. – Andrėja. tik priduriu norintis. Šiandien popiet man reikia pasikalbėti su Marku. mielai mėgaučiausi ta šiluma visą dieną – kiekvieną dieną. Į biurą atvažiuosiu antrą valandą. tegul atvyksta po Marko ar rytoj. Vadinasi. Laukdamas.– Kai išmokau ja naudotis. užtruks bent pusvalandį. Grėjau. kol mano asmeninė sekretorė atsilieps. Pakeliu galvą ir pajuntu pasitenkinimą. – Barnis jausis pamalonintas. – Gerai.. Grėjau. – Susitark dėl susitikimo su Barniu ir jo žmonėmis. sere. veikė gerai. – Šįryt Semas norėjo su jumis šnektelėti. Mano ir Anos žvilgsniai susitinka. Tiesa. mat tarpduryje stovi Ana. . tiesiog kažko trūksta. vilkinti tik mano sportinius marškinėlius. kaip atsakau jai tuo pačiu. Bet tiek to. Ana švelniai nusišypso ir aš nė nepajuntu. Ilgos ir dailios jos kojos skirtos mano vieno akių džiaugsmui. Dieve. be to. bet surask Bilą ir liepk man paskambinti. – Pasikalbėkite su Barniu. Nebūk juokingas.

– Rodos.. – Kada grįši iš Džordžijos? – Penktadienį. Po perkūnais! Kas darosi mano personalui? – Tai viskas. – Jis sako. ištaria Andrėja. – Palauk. . tarsi būčiau labai ją pradžiuginęs. – A. – Ateinantį šeštadienį? – pasitikslinu ir man dingteli viena mintis. jis mano. kad dalyvausite.. – sako ji. – Gerai. tau nepasigirdo. aš jam pasakysiu. – Taip... o drauge su panele Anastazija Stil. – Ne. – Ne vienas? – rodos. – suirzęs dusliai sakau. spigiai pakartoja ji. – atsisuku į Aną. – pranešu Andrėjai. Po galais. kad ši pagalbos akcija galėtų padėti pagerinti įvaizdį. panele Stil. nes būsiu ne vienas. Andrėja. Dar man reikia patvirtinimo. – Nenorėjau tavęs žadinti. – Koks renginys? – Iškilmingas vakaras Prekybos rūmuose. – Taip. Išėjęs iš už rašomojo stalo. prisiartinu prie jos ir pirštais švelniai paglostau skruostą. – Man reikės papildomo bilieto. Šeštadienį jūsų laukia renginys. atvyksiu ne vienas. – pasisveikina ir ji. Už tai jam ir moku. ačiū. Atsidūstu.. Prieš eidama po dušu. Darfūrui reklamos nenoriu.– Dėl Darfūro. – Ne.. Jis tikrai taip mano? – Ne. netikėdama savo ausimis. atrodei tokia romi. sere. – Labas rytas.. bet nenuleidžiančią nuo manęs žydrų akių. Ar gerai išsimiegojai? – Puikiai. – Norite asmeniškai su juo pasikalbėti? – klausia Andrėja. kad „Forbes“ žurnalistas norėtų su jumis apie tai pasikalbėti. tik užsukau pasisveikinti... – Pone Grėjau.. – patenkinta. – padedu ragelį.. O Dieve. kraipančią kairę pėdą. pone Grėjau. ir kaip jie viską sužino? – Liepk Semui sutvarkyti šitą reikalą..

. Tada imu stumti. vis labiau ir labiau. rodos. Stumiu ir traukiu.. Man taip stovint ir ją dulkinant. ji kojomis apsiveja man strėnas. Tu visiškai pasiruošusi. ar ne. – Jei nori. Staiga ji rankomis apsiveja man kaklą. Pakeliu Aną ir pasiguldau skersai stalo. mobilusis ir rašikliai skrieja ant grindų. o jos plaukai nuslysta nuo krašto ir užkrinta ant kėdės. spausdama lytį prie mano lyties. Vikriai užsimovęs sargį. Viena ranka švelniai suimu jos pakaušį. tu pasiruošusi. o jos krūtys kilnojasi sulig mano sūpavimosi ritmu. Stumiu ir traukiu. – Jums tikrai patiko. Tai bent staigmena! Jos akys patamsėjusios ir spinduliuoja geismą.. Ji atlošia galvą. kita – nuogą ir neseniai išpertą užpakaliuką. o akys spindi džiaugsmu. atsakau į bučinį. mažyte. panele Stil? Darotės nepasotinama. Vis stipriau. Nusprendęs daugiau nesivaržyti. – sakau staiga apimtas nenumaldomo geismo. – sukužda ji man prie lūpų kampučio. tik aš! Jos žodžiai – tarsi undinės daina. – A. Pasilenkiu ir švelniai ją pabučiuoju. mažyte? Ji sutinka kiekvieną mano stūmį. Man malonu matyti ją tokią.. tada grįžtu prie darbo. o gal iškart guldytis tave ant rašomojo stalo? – Renkuosi rašomąjį stalą. Ir vienu ryžtingu judesiu įsiskverbiu. vienu mostu viską nušluoju nuo rašomojo stalo: popieriaus lapai.. išskėtęs rankas ir jas laikydamas. tad. miegas tau naudingas. ir mano kūnas plyksteli nelyginant sausa pintis. – Siūlau nueiti nusiprausti. – suniurnu traukdamas iš kišenės sargį ir segdamasis kelnių antuką. bet man tai nė velnio nerūpi.Ji šypsosi. tai ir gausi. kad apsiprastų su mano buvimu. nustebintas jos aistros. Anos lūpos godžios. pažvelgiu žemyn. Nieko sau. kol pajuntu įsitempiant vidinius jos raumenis. – Man patinkate tik jūs. . – Po galais.. nebyliai kažko maldaudama prasižioja. Ana. – Tikiuosi. Dieve mano. Duodu jai vos mirksnį. – įspėju ją sučiupęs riešus. Jaudrinu ją. į nepasotinamąją panelę Stil. – Na. panardina pirštus į plaukus ir visu kūnu stipriai prie manęs priglunda. Šito norėjai. supasi drauge su manimi ir dejuoja. žadinanti mano aistrą. o aš mėgaujuosi jos kūnu. jūs teisi.

– Tu. Prakeikimas. priklausai. tau. kur buvau ir kad ten būti teisę turiu tik aš. bet tuo metu man dingteli nemaloni mintis. – Skauda? – Truputį. Tarsi matytų mano sielą gaubiančią tamsą. užvirstu ant jos vis dar įsitempusio kūno. Prakeikimas. – iškošiu pro sukąstus dantis ir ji paklūsta. Delnais suspaudęs smilkinius. žodžiai skamba nuoširdžiai ir man krūtinę slegiantis pavydas ima slūgti. Patyręs ne menkesnį malonumą už Aną. Ana žiūri į mane labai įdėmiai. Tikrai ne. – Tai aš esu visiškai užburta. Tas skausmas primena tau. atsiverk man. – Po galais. Mūsų žvilgsniai susitinka. Mėšlas. skubriai ją pabučiuoju. – sako Ana ir jos veide. – Supranti? – Taip. man. šūkteli ir paskatina mane taip pat patirti palaimą. – tylą tarp mudviejų nutraukia trys mano pabrėžtinai ištarti žodžiai. – Tu mane visiškai užbūrei. mėginu atsitiesti. Ji linkteli. apgaulės nėra..– Nagi. visiškai atsiduoda malonumui. Paleisk mane. mažyte. To tikrai nesitikėjau. – Ir gerai. savininkiškai ją pabučiuoju. Ir šiurkščiai.. ką tu man darai? – sušnabždu gaudydamas kvapą ir švelniais bučiniais apipilu jos kaklą.. bet ji kojomis suspaudžia man strėnas ir panardina pirštus į plaukus. – droviai šypsodamasi sako. rodos.. Ištraukiu ir ji suraukia antakius. Ne. Ana.. kad skristų į Džordžiją. Mat nenoriu. Šito jau per daug.. tarsi vertų kiaurai. . Ji su niekuo daugiau nesimyli. – Ar tikrai nori važiuoti į Džordžiją? – klausiu braukdamas jai nuo veido plaukus. Paveikei kažkokiais galingais kerais. – sukužda. Po perkūnais. kad šia poza ji su kažkuo jau mylėjosi. Ir užpuolei mane! Paleidžiu jos riešus.

Suirzęs pirštais persibraukiu per plaukus. kaip mergina. mieloji. niekas nebuvo manęs prirėmęs prie sienos nuo to laiko.. ką pasakyti. – Vadinasi. Ana perpranta mano mintis ir net išsižioja iš nuostabos. Bet ir tada tas puolimas būdavo suplanuotas. jūs. Segdamasis kelnių antuką ir gerokai suglumęs. beveik neturinti patirties. žvilgteliu į ją.. Oi. ji paėmusi parodo man tuščią folijos paketėlį. – Ponia Džouns tikriausiai išskalbė ir išlygino drabužius. – svarstydamas. Atsistojęs ištiesiu ranką ir padedu Anai atsisėsti. Paprastai viskas vyksta kitaip. Suglumusi ji suraukia antakius ir atidžiai pažvelgia į mane. drauge pusryčiausime. Mano žodžiai ją nustebina ir. kad pataisyčiau padėtį. kad taip greitai prie to priprasiu ir kad sutiksiu su jos sąlygomis. kaip visuomet. Ką jai pasakyti? Ana. – Geriau nusiprausiu po dušu. Mėšlas. Nė neįtariau. bet visada – savo. o ne nuolankiosios iniciatyva. kuriuos dėvėjai vakar. nulydžiu ją žvilgsniu. Ji atsistoja ir žengia prie durų. – Labai prašom. Jie drabužinėje. aš turėjau santykių ir anksčiau. ir kartais jo svajonės išsipildo. – Kas yra? – klausiu. Anastazija.. net svajonę. kitaip nei tu.Be to. jis būdavo spektaklio dalis. kaip planavau.. rodos. Ant šio stalo dulkinausi daugybę kartų. – atitokusi sako Ana. – Ar kas negerai? – Apie ką tu čia? . Panele Stil.. – Žmogus gali puoselėti viltį. svajojai pasidulkinti ant rašomojo stalo? – klausia ji. Kai grįši. ji sumurma: – Visada pasiruošęs. labai mane stebinate. Man smaukiantis sargį. Užuot paaiškinusi. – padėkoja. – Man dar reikia paskambinti porai žmonių. bendravau su Elena. šįryt viskas klostosi ne taip. o ne kelsiu savąsias.. padaro nemenką įspūdį. – Ačiū. kai.

Matyt. tyliai nusijuokiu. Apie tai vakar vakare ir mąsčiau – apie beribį jos entuziazmą ir šiltus jausmus. kuriame ji rašė.. Stabteliu pakelti nuo grindų savo mobiliojo. pats jam paskambinu.. Taaaip. papurtau galvą ir pasilenkiu rinkti ant grindų nuo rašomojo stalo nušveistų daiktų. jūs mane stebinate. kad buvo malonu su manimi susipažinti. – Manai.. Atsisėdu prie rašomojo stalo ir dabar. ėjai praustis? Ji nepatenkinta vypteli.. – Pone Grėjau. Pasakyk... švelniai pasišaipo Ana. Man reikia. Iki. malonu. – Kaip visuomet. Mėgindamas atitokti. vėl tapęs savo visatos valdovu. o aš suglumęs lieku stovėti. pone Grėjau.. – Tu man jį ir suteikei. Daugiau nei malonu. Po perkūnais. . Prakeikimas. keistuolis – mano antras vardas. Po galais.. mažyte. aš keistas? Ana. tad skambinu Andrėjai. kaip jai pavyksta tiesiog ateiti į darbo kambarį ir mane sugundyti? Mudviejų santykių vairas turėtų būti mano rankose. Apsisukusi ji išeina iš darbo kambario. Mėšlas... tu kažkoks keistas. – Taip. praleidau Bilo skambutį. skambino per mano „slaptą pasimatymą“ su panele Stil. Bet ir visiškai pavergei.. šį kartą tai buvo netikėtas malonumas... Pasakyk jai. – Mūsų tikslas. vėl turiu primesti jai savo žaidimo taisykles. – Stebinu? Kuo? – Tarkim. kaip man susidoroti su šiuo iššūkiu? Man tai visiškai nauja. – Kartais. – pripažįstu. kad jau seniai jokia moteris nebuvo tavęs taip užpuolusi. kad Bilas praneštų naujienas apie Detroitą..– Na. Bilas neatsiliepia. be to. teikti vienas kitam malonumą. – Rodos. Bet.. – tebeverdama mane skvarbiu žvilgsniu. panele Stil. kai ji nuėjo po dušu. Prisiminęs elektroninį laišką..

Tikiuosi. Ir jį. Gal dėl to šįryt Ana mane ir užpuolė. Mane nukrečia šiurpas. sėdinčią skurdžiame.. seniai nevėdintame. ANA STOVI PRIE VIRTUVĖS BARO ir šnekasi su ponia Džouns. kad Detroite nepritrūks ir mums reikalingos darbo jėgos. Ar būtina statyti gamyklą Detroite? Tą miestą prisimenu tarsi per miglą: girtuoklius. aš jį ir paimsiu. Ak. bet jau gyvenimo dugną pasiekusią moterį. Mudviejų su Bilu pokalbis užtrunka. Jaučiuosi nejaukiai. kai tik jis grįš. Bet. kurią vadinome namais. – atsako Ana. niūriame. ją. varganą lindynę. gal norėjo parodyti. Ruta nuveikė didžiulį darbą Detroite žvalgydama pramoninės veiklos nualintus žemės sklypus. kad netrukus ji išneš savo dailų užpakaliuką iš dušo kabinos. Negalvok nei apie jį..– Ar šiandien arba rytoj lėktuvas laisvas? – Skrydis juo numatytas tik ketvirtadienį.. nes man reikia pavalgyti. Apie mano naktinę išpažintį Ana nė žodžiu neužsiminė.. vos apie tai pagalvojęs. ar tikrai man viskas gerai. į kokainą įjunkusią kekšę. imu svarstyti. Bet aš negaliu. einantiems gatve. O dabar aš išalkęs. Mažyte. bet stengiuosi nekreipti į tai dėmesio. ir jauną. – Ačiū. – Gal norėtumėte ko nors valgyti? – teiraujasi jos ponia Džouns. Ar galėtum pamėginti prisiskambinti Bilui ir mane su juo sujungti? – Žinoma. ne. – Puiku. Du iš jų yra tinkami gamyklai. kuri padengė stalą mudviejų pusryčiams. reikės pasikalbėti apie tai su Flinu. valkatas ir nuo kokaino apkvaišusius tipus. Jei siūlai man savo kūną. . Staiga mane užplūsta neviltis.. o Bilas tikras. nei apie. sere. Dar niekam nebuvau prasitaręs apie tą nuo kokaino priklausomą kekšę.. Man viskas gerai. kurią ketiname statyti.. ne.. kad supranta mane ir užjaučia? Po galais. dulkėtame kambarėlyje ir apsiblaususiomis akimis spoksančią į niekur. kažką šūkčiojančius mums. kurią vadinau mamyte.

jai nepatinka jaustis man skolingai. Bet aš bent jau pasiūliau. Ji paklūsta. – liepiu Anai. – paskubomis ir gerokai nuolankiau pakartoja ji. – nepatenkintas suburbu. regis. Ko norėtumėte jūs. aš įsitaisau ant gretimos kėdės. visai nė motais arba. – Ar daug tau reikia rengtis pokalbiui dėl darbo? – Ne. Ateinančias tris dienas nenumatyta jo naudoti. Sėsk. Daugiau nenorėčiau to daryti. – žaismingai ir atsainiai sako ji. Bet kada galiu vėl iškaršti tau užpakalį. mieloji. ji atsisakys. ji tikra užsispyrėlė. – Gerai. tada jos veido išraiška pasikeičia: nuostabą keičia pagarbi baimė ir susierzinimas. nusipirksiu grįžusi namo – internetu. – atsidūstu.. – suirzusi. ačiū. Neabejoju. tad jis – tavo paslaugoms.. . – Įmonė mano – mano ir lėktuvas. Ji papurto galvą. tarsi kalbėtų su penkerių metų berniuku. ji mėgsta blynus. turiu. – Kaip nori. Šiaip ar taip. Žinoma. Ana nustebusi prasižioja. o ponia Džouns nuskuba taisyti pusryčių. sere? – nė kiek nesutrikusi teiraujasi ji. bet šiai merginai žemiški turtai. – Taip. – Turiu reaktyvinį lėktuvą. Bet man geriau skristi planiniu reisu. – Taip. rodydamas į vieną iš baro kėdžių. Aš nepritariamai kilsteliu antakį. pone Grėjau. – Ačiū už pasiūlymą. – Pinigų turi? – Taip. kad dauguma moterų kaipmat pasinaudotų galimybe skristi privačiu reaktyviniu lėktuvu. – Ponia Džouns. – Mudu ir taip jau nusižengėme naudodamiesi tavo įmonės oro transporto parku asmeniniais tikslais. Jau geriau. – Omleto ir vaisių. sako ji ir stipriai sučiaupusi lūpas nusibraukia plaukus nuo peties.– Žinoma. Tikrojo jos elgesio motyvo nežinau. šoninę ir kiaušinius. kad tau reikia pavalgyti. – Ar jau nusipirkai lėktuvo bilietą? – Ne.

kad tai padarytų kas nors kitas. – Labiau. – šypsodamasis sakau. O. Tikėjausi kokios nors pašaipios replikos. pone Grėjau. – po akimirkos nuoširdžiai ir atvirai ištaria. Prabangiame mano bute be jos bus gerokai tyliau ir. tad teks paprašyti. šiandien ji ir vėl gana įžūli. nei tau atrodo. panele Stil. turite per daug darbuotojų. – Puikiai žinau. ar ne per daug pas mus darbuotojų. – sumurmu. – Pagalvosiu. šiandien po pietų būsiu gana užsiėmęs. Anos žvilgsnis nukrypsta į mane. be to. Poniai Džouns išėjus iš virtuvės. atsivers tuštuma. bet ji vis vien nesako. Tik mąsliai šypsodamasi įdėmiai mane nužvelgia. bet jos prisipažinimas mane gerokai nuramina. – Personalo skyriaus vadovės paprašysiu pažiūrėti. taip ir nepaaiškinai..Paklausiu. nieko panašaus iki šiol nesu patyręs. pagalvosi apie mūsų sutartį? – klausiu. – Taip. kodėl nenori būti liečiamas. kad neišsiduočiau suirzęs. – Ir aš tavęs pasiilgsiu. Jie žvalina. Nepradėk! – Aš tau aiškinau jau daugiau kartų nei kam kitam. Ponia Džouns patiekia mums pusryčius ir man malonu matyti. o išgirdau tiesą. – Ar. Keista. – Kas yra. – Jei galite paskirti žmogų šiai užduočiai atlikti.. į kurias leidyklas eis. Ir kodėl Ana neatstoja nuo manęs su šiais klausimais? Ji suvalgo dar kelis kąsnius blynų. Pirštais perbraukiu per skruostą ir ją pabučiuoju. kad atskleis man šią paslaptį. Šie geraširdiški kivirčai man labai patinka. kol būsi išvažiavusi. linksmina. – sakau tyliai. Ana . kad jūs įtakingas. ji pasisuka į mane. kaip Ana skonisi valgiu. – Aš įtakingas žmogus. – Tiesą sakant. matyt. Nėra jokios vilties. Ketinate sekti mano mobilųjį? Taip ir žinojau. Meiliai man nusišypsojusi. Anastazija? – Žinai. – Pasiilgsi manęs? Grėjau! Nustebinta klausimo. – labai rimtai sako ji. kad tai man primins.

– Palik ją. – klusniai atsako ji. – Eikš. jos liežuviu ir tinkamai atsisveikindamas. Bet jos skruostai nuraudę taip pat. Po kelių minučių Ana grįžta nešina rankine. – Gerai. – pašmaikštauju. . – Tau nereikia leistis. kad vysiu ją lauk? – Ir taip jau sugaišinau jums daug brangaus laiko. savo kompiuterio ir abiejų kroviklių. turite valdyti savo imperiją. – Gali naudotis mano šepetėliu. – Be to. – Atrodai puikiai. – pašaipiai pasiūlau. sere. Ji suglumsta. kaip vakar vakare buvo nuraudęs užpakalis. – Nepamiršk pasiimti į Džordžiją „BlackBerry“ mobiliojo. Automobilį rasiu ir pati. Ana nepatikliai žvelgia į mane. rodos. apkabinu Aną ir bučiuoju mėgaudamasis jos burnos skoniu. pone Grėjau. kol leisimės. Ir persirengti. Ir kada pagaliau išmoks tinkamai priimti komplimentą? Atsistojusi nuo kėdės. Palydžiu Aną iki lifto ir įlipu kartu. Taip taręs. – mandagiai padėkoja Ana. Be to. – Taip greitai? Maniau. Mano balse ir krūtinėje vėl randasi viltis. – Ketinu taip ir padaryti. ar ne? – Imperija palauks. sere. Ši moteris žodžio kišenėje neieško. dar pasiliksi.vėl grįžta prie pusryčių. visą kelią. – sako Ana ir išeina iš virtuvės. – Turiu pasiruošti pokalbiams dėl darbo. Nors ką tik labai praskaidrinau sau rytą. – Tai įeina į teikiamas paslaugas. Ponia Džouns išplaus. – pavalgiusi pareiškia ji. galėsiu tave bučiuoti. ji nuneša savo lėkštę į kriauklę. Gera mergaitė. – Išsivalysiu dantis ir jau eisiu. – Nepamiršiu. Gal manė. – Ačiū. Tai tik išsivalysiu dantis. Ji drovisi.

paskambinu Velčui. Andrėja labai nustemba. – Kol kas – sudie. Anastazija. – Gal kavos? – maloniai pasiūlo ji.. – Ir paskambink Karolinai Akton. – sušnabžda Ana ir dar kartą mane pabučiuoja. – Tuoj. Palydžiu ją iki automobilio ir. – dusliai atsiliepia jis. kad po dešimties minučių noriu važiuoti į biurą. .. kad aš čia dirbu.Kol liftas nusileidžia į garažą ir durys atsidaro. – Lauksiu jūsų automobilyje. imsiu ir nustebinsiu tave. SĖDĖDAMAS AUTOMOBILYJE – PONE GRĖJAU! Išvydusi mane biure keliomis valandomis anksčiau. Bet ji išvažiuoja. – Taip. Norėčiau žinoti. pone Grėjau. – Su pienu? Gera mergaitė. atidaręs palaikau vairuotojo duris.. – Pamaniau. Tada grįžtu į butą. Šiandien Anastazija Stil pirks lėktuvo bilietą. Su pieno puta. bet apsigalvoju ir nutariu elgtis maloniai. – Taip. nei žadėjau. nekreipdamas dėmesio į savo norus. Noriu kuo greičiau su ja pasikalbėti. mudu spėjame gerokai įsiaudrinti ir uždusti. sere. – Kokiai oro linijų bendrovei ji teikia pirmenybę? – Gaila. Suirzęs noriu jai priminti. ką pavyks padaryti. žingteliu atatupstas ir nulydžiu ją žvilgsniu. – Vairuok atsargiai. – Pažiūrėsiu. – Pone Grėjau. – linkteli jis.. kokiu reisu ji skris. prašyčiau. – Žinoma. o vakare iš Siatlo išvyks į Savaną. Gudrus mano planas palengva įgyvendinamas. bet nenumanau. Uždarau mašinos duris. Pasibeldžiu į Teiloro darbo kabineto duris ir pranešu. – Velčai. Saugios kelionės. Padedu ragelį.

Sužadinai mano smalsumą. – Kol kas jokioje oro linijų bendrovėje bilieto ji nepirko. – praneša ji. kad vakar vakarienės atvykai su mergina. Gurkšteliu kavos ir paskambinu Rosai. Tai visai ne tavo stilius.. Pirmas į mano pašto dėžutę atkeliavęs elektroninis laiškas – nuo Elenos. įsijungiu kompiuterį. Įsitaisęs prie savo darbo stalo. o poniai Akton palikau žinutę. 10:15 Gavėjas: Kristianas Grėjus Kristianai. kaip malonu jus girdėti. Kaip įmanydamas stengiuosi nekreipti į ją dėmesio. o tuo metu Andrėja man paskambina. Andrėja linkteli. Kuo galėčiau pasitarnauti? PRIEŠ PAT PIETUS ANDRĖJA . pranešiu jums. – Gerai. KURIS ESATE JŪS“TM Tik to man betrūko. – Velčai. – Gerai. – Pone Grėjau. atsisėda ir imasi darbo.– Ir užregistruok mane pas Fliną kitai savaitei. Junk su Velču. pone Grėjau. Susiradai naują nuolankiąją? Paskambink. Buvusioji ELENA LINKOLN ESKLAVA „GROŽIUI. Jis baiga pokalbį. sujungia mane su Karolina Akton.. – Skambina Velčas. Siuntėjas: Elena Linkoln Tema: Savaitgalis Data: 2011 m. gegužės 30 d. Pasibeldusi į kabinetą nešina kava įžengia Olivija. kas dedasi? Tavo motina man sakė. Olivija pastato ant stalo puodelį latės ir susijaudinusi išeina. Uždarau elektroninį laišką nusprendęs kol kas nekreipti į jį dėmesio. Bet stebiu padėtį ir kai tik bus pokyčių.

kad galėtų įeiti į keliaujantiems pirma klase skirtą laukiamąjį. – Taip pat reikia atlasinių bei šilkinių apatinių ir naktinių marškinių. Pakeisk jos įsigytus bilietus į pirmos klasės. ponia Akton. Anastazija Stil skrenda šiais lėktuvų reisais. Padedu ragelį ir Andrėja vėl sujungia mane su Velču. užregistruok ją į skrydžius ir sumokėk mokestį. – Gerai. Netrukus atsiųsiu.– Laba diena. tarsi būtų pagalvojusi. sere.. Į kainą nežiūrėkite.. Ko nors užburiančio. Turiu jūsų adresą nuo praeito karto. kad visi drabužiai būtų geriausios kokybės. – Bus padaryta. – Dėkoju. bet kaipmat susizgrimba ir paima mano ranka rašytą raštelį. prašyčiau.. Gal norite pamatyti mano numatytų pirkti drabužių nuotraukas? – Taip. – Panelė Stil vyks į Atlantą DL2610 reisu. kad spėsiu. – Puiku. Tada pamoju ką tik į kabinetą koją įkėlusiai bloknotu nešinai Andrėjai. . į visus šiuos skrydžius pirmyn ir atgal nupirk vietą lėktuvuose šalia jos. lėktuvas išskrenda šį vakarą 22. – Neabejoju. – Taip. pone Grėjau. Kokią sumą esate numatęs? – Nesu numatęs jokios. – prisimenu artėjantį renginį Prekybos rūmuose.25. Kokio dydžio? – Parašysiu jums elektroniniame laiške. Kaip visada. – Reikia sukomplektuoti garderobą? Kokių spalvų pageidautumėte? – Mėlynos ir žalios. Paskubomis užsirašau jos lėktuvo reiso numerį ir persėdimo į Savaną detales. – Puiku. – Andrėja. – Kada turėčiau viską pristatyti? – Penktadienį. – kaip visada entuziastingai atsako ponia Akton. kad išprotėjau. Bet noriu.. – Batų taip pat reikės? – Taip. Be to. Andrėja pažvelgia į mane taip. Pasinaudok mano asmenine kreditine. – Taip pat – visų brangakmenių atspalvių. – Velčai. Oficialiems renginiams – galbūt ir sidabrinės.

tad namo išvažiuoju ramus ir atsipalaidavęs. 18:49 Gavėjas: Kristianas Grėjus Gerbiamas Sere. 19:03 Gavėjas: Anastazija Stil Miela panele Stil. Be to. akivaizdu. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Pokalbiai dėl darbo Data: 2011 m. kaip dera asmeninei sekretorei. bet vis tiek pastebiu ją šypsantis. VISĄ POPIETĘ PRALEIDŽIU SUSITIKIMUOSE. gegužės 30 d. Šiandien nė akimirkos nebuvau jos pamiršęs. jog vienintelė išeitis – perkelti Vudso įmonės technikos skyrių į kitą kompaniją. . Tai visai ne jos reikalas. Tai brangiai kainuos. o likusią tos įmonės dalį likviduoti. Manęs laukia nemalonus darbas. Bet atsidaręs elektroninio pašto dėžutę randu Anos laiškelį. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Mano diena Data: 2011 m. Markas parengė keturias pirmines ataskaitas apie keturias Siatle veikiančias leidyklas. gegužės 30 d. bet. pokalbiai dėl darbo praėjo gerai. Po lengvos vakarienės sėdu prie rašomojo stalo. Pavakare randu laiko trumpai. tačiau Grėjaus įmonių holdingas sustiprės. Pamaniau. Markas pritaria mano sprendimui dėl Vudso ir jo vadovaujamos įmonės. ketindamas skaityti dokumentus. Kaip šiandien sekėsi jums? Ana Nieko nelaukdamas parašau atsakymą. bet įtemptai treniruotei su Bastiliu. gal jums bus įdomu.Andrėja iš paskutiniųjų laikosi. Šiuos dokumentus atidedu vėlesniam laikui. Pirmiausia šį vakarą turiu atsakyti į Elenos laišką. žvelgiant į sinergijos rodiklius.

Po nepriekaištingo? Prašyčiau paaiškinti: palyginti su kuo? O ko nori paklausti apie ponią Džouns? Sudominai. kai ji mane užpuolė. Tiksliau. norinčiam dirbti leidybos srityje. Darbo dienos rytas pranoko visus lūkesčius. kad pokalbiai dėl darbo praėjo sklandžiai. Šis žodis man labai patinka. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Siuntėjas: Anastazija Stil . Galbūt. Džiaugiuosi. Palyginti su rytu. gegužės 30 d. kaip sutrikau. man rytas taip pat buvo tiesiog pavyzdinis. ką darote.man įdomu viskas. Norėčiau jūsų kai ko paklausti apie tą moterį. O gal Ana tiesiog pamatė. ką ji turi omenyje? Ar nori pasakyti. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Tu ir leidyba? Data: 2011 m. pirštais pasitrinu smakrą ir laukiu. ir jo nederėtų vartoti žmogui. Nemanykite. gegužės 30 d. popietė buvo nepaprastai nuobodi. „psichuoti“ – netaisyklingas veiksmažodis. 19:10 Gavėjas: Anastazija Stil Anastazija. Ačiū už pusryčius. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Atsiremiu į kėdės atlošą. juolab kad jau daug metų jokia moteris su manimi taip nesielgė? „Pavyzdinis“. nors po nepriekaištingo sekso ant rašomojo stalo psichavote. kad nepastebėjau.. 19:05 Gavėjas: Kristianas Grėjus Gerbiamas Sere. jei tik vėl nepsichuotumėt. kad aš psichas? Na. padėkokite už juos poniai Džouns. Ana „Nepsichuotumėt“? Po galais. gal ir psichas.. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Puikus rytas Data: 2011 m. Jūs pati žaviausia iš visų mano pažįstamų moterų.

nukabinėtame brangiais meno kūriniais. nors bendraujant su tavimi niekada nežinia. Aš baisiuosi. ar kalbi rimtai. dulkindavomės. jei ir toliau vartosi tokius žodžius. kalba kinta ir vystosi. o ant stogo įrengta sraigtasparnių aikštelė. pro kurio langus matyti kone visas Siatlas. Siuntėjas: Anastazija Stil .. dulkinimasis buvo beveik nepriekaištingas. kai mudu. ponia Džouns – labai vertinama mano darbuotoja. sėdintis dramblio kaulo bokšte Nors. Ana. ironizuoji. Ji neuždaryta dramblio kaulo bokšte. Žodį „nepriekaištingas“ suprantu kaip komplimentą.. ką sakai! Data: 2011 m. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius. galbūt dar kartą turėsiu pagalvoti. 19:22 Gavėjas: Anastazija Stil Anastazija. kad tavo patirtis ribota. ar priimti tave į darbą. a. Taškas. Nors. ir pribloškia. Ponia Džouns! Nuolankioji? Nesąmonė. – tu. ar. kaip pati kalbi! Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Kalba. kaip žinote. Ar ponia Džouns – jūsų buvusi nuolankioji? Ana Jos atsakymas mane ir prajuokina. Nepriekaištingas – palyginti su kitais kartais. taip. žiūrėk. Bent jau mano kuklia nuomone. Ji – organiškas darinys. gegužės 30 d. su kuria turėjau intymių ryšių. nors.Tema: Jūs ir ponia Džouns Data: 2011 m.. turinti įstabų derybininkės talentą. dėl kurio padaryčiau išimtį. Tiesą sakant. mano patirtis šioje srityje labai ribota.. kaip galėjai taip pagalvoti.. Pavyduliauji? O jei jau aptariame kalbą. kaip paprastai. Džiaugiuosi.. mat esi protinga jauna moteris. Ji tokia ir liks – apsiribos vien santykiais su manimi. įdarbinti Aną kurioje nors iš savo įmonių – gal ir ne pati geriausia mintis. Mudu visuomet siejo vien darbiniai santykiai. Nesamdau nė vienos moters. kaip jūs sakote. 19:17 Gavėjas: Kristianas Grėjus Gerbiamas Sere. Vienintelis žmogus. gegužės 30 d. Galvok...

sąmojinga. Kristianas . Anastazija. Bet. gegužės 30 d. man rodos.Tema: Nė už ką Data: 2011 m. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Nuvijęs šalin visas mintis apie panelę Stil. gegužės 30 d. Dabar turiu su jumis skirtis. Kas čia tokio? Kaip sekasi tau? Geriausi linkėjimai. žavi. 19:29 Gavėjas: Anastazija Stil Labanakt. Ką tau pasakyti? Susipažinau su mergina. Tikiuosi. jai taip pat netrūksta išminties mano pasiūlymo atsisakyti. nes nupirkusi maisto grįžo Keitė. ji tikrai būtų vertinga mano įmonės darbuotoja. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: O jei už puodelį „Twinings English Breakfast“ arbatos? Data: 2011 m. judu su tavo polinkiu ironizuoti saugiai pasieksite Džordžiją. Mano motina labai daug šneka. bet mane šiek tiek erzina jos nenoras dirbti mano įmonėje. 19:47 Gavėjas: Elena Linkoln Sveika.. Ana protinga. 19:27 Gavėjas: Kristianas Grėjus Mielas pone Grėjau. Nuvykusi į Džordžiją su jumis susisieksiu. Mudu su polinkiu ironizuoti linkime jums labos nakties. Įvertinimai jos diplome daro įspūdį. nesikeičia ir niekada nesikeis. Ir atsivedžiau ją vakarienės. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Savaitgalis Data: 2011 m. Ana Nežinau kodėl. Elena. gegužės 30 d. Mano nuostata šiuo klausimu nepasikeitė. jau pareiškiau savo nuomonę apie galimybę dirbti jūsų įmonėje.. imu rašyti atsakymą Elenai.

Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Siuntėjas: Elena Linkoln Tema: Savaitgalis Data: 2011 m. Pavakarieniaukime drauge. 20:01 Gavėjas: Elena Linkoln Kodėl gi ne. gegužės 30 d. gegužės 30 d. Gal rytoj? Buvusioji ELENA LINKOLN ESKLAVA „GROŽIUI. Kristianas Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Siuntėjas: Elena Linkoln Tema: Savaitgalis Data: 2011 m. nešnekėk nesąmonių. 20:05 Gavėjas: Kristianas Grėjus Ar nori susipažinti su mergina. apie kurią tau užsiminiau? Buvusioji ELENA LINKOLN ESKLAVA . gegužės 30 d. 19:50 Gavėjas: Kristianas Grėjus Kristianai. KURIS ESATE JŪS“TM Mėšlas! Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Savaitgalis Data: 2011 m. Geriausi linkėjimai.

ji buvo perkelta į pirmos klasės lėktuvo saloną. kaip klostysis santykiai su dabartine mergina. KELIOS MINUTĖS IKI DEŠIMTOS Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Perdėtas dosnumas Data: 2011 m. išgėriau dvi taures šampano – nepaprastai maloni atostogų pradžia. labiausiai man neduoda ramybės klausimas. Jau vėlu. Andrėja. Tikėkimės. iš kur žinojote. K. 21:53 Gavėjas: Kristianas Grėjus Mielas pone Grėjau. Jūsų polinkis persekioti beribis. Ačiū. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Savaitgalis Data: 2011 m. mano dėmesį išblaško kompiuterio dzingtelėjimas. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Sėdu skaityti Fredo juodraštinio komercinio pasiūlymo Emonui Kavanagui. . gegužės 30 d. Numanau. Puikiai padirbėjai. pamasažuota nugara. pirma pažiūrėsiu.„GROŽIUI. KURIS ESATE JŪS“TM Kol kas ne. gegužės 30 d. Man padarytas manikiūras. Iki rytojaus. o jį baigęs imuosi glaustos Marko ataskaitos apie Siatlo leidyklas. kad daktaras Flinas jau grįžo iš atostogų. be to. kad Ana atsiuntė žinią. Ana Vadinasi. 20:11 Gavėjas: Elena Linkoln Manau. kuriuo reisu skrisiu.

juolab kad pastaruoju metu ne itin gerai miegu.Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Nėra už ką Data: 2011 m. Kas jums masažavo nugarą? Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius. man reikia išsimiegoti. gegužės 30 d. 22:22 Gavėjas: Kristianas Grėjus Gerbiamas Sere. Paprastoje laukiamojoje salėje nebūčiau sutikusi Žano Polio. Vargu ar lėktuvui pakilus bus leidžiama naudotis elektroniniu paštu. dirbančių reikiamose įstaigose Žvilgteliu į laiką. 21:59 Gavėjas: Anastazija Stil Brangi panele Stil. Greitai atsidarau „Google“ naršyklę ir patikrinu išvykimo laikus iš Siatlo Takomos tarptautinio oro uosto. Tikrai labai malonus. . nugarą man masažavo labai malonus jaunas vyriškis. Jos lėktuvas pakilo pagal tvarkaraštį. daktaras Flinas grįžo ir susitariau dėl vizito dar šią savaitę. gegužės 30 d. Taip. pone Grėjau. o jau tyčia mane pykdo. Galvosiu apie jus. dabar ji turėtų būti salone. 22:25 Gavėjas: Anastazija Stil Miela panele Stil. Ana Ką ji daro? Mėgina sukelti man pavydą? Ar bent nutuokia. Kodėl ji taip elgiasi? Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Džiaukis. be to. tad dar kartą dėkoju jums už paslaugą. kada Ana išsiuntė laišką. gegužės 30 d. kol gali Data: 2011 m. turintis įtakingų bičiulių. Saldžių sapnų.. kaip baisiai galiu supykti? Anos nėra vos kelias valandas. kad atrodyčiau gražesnė. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Stiprios ir darbą išmanančios rankos Data: 2011 m.. Jei tik reisas nebuvo atidėtas.

Kaip ji gali rašyti elektroninius laiškus? Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Juokauju Data: 2011 m. tarp jų ir savo. . manau. ko siekiate. Dabar ji bent jau žino. Žinių iš Anos sulauksiu negreitai. jos lėktuvas išskrido. lyg ir juokauju. Galite neabejoti. gyvybe? Manau. – o jei kalbate rimtai. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius. Siatlo Takomos tarptautinio oro uosto interneto svetainėje patikrinu išvykimo laiką. kad jus supykdžiau. kad baisiai pykstu. užkimšta burna ir įgrūsta į dėžę. 22:31 Gavėjas: Anastazija Stil Kaip jūs įsigudrinote rašyti elektroninius laiškus? Naudojatės „BlackBerry“ telefonu ir rizikuojate visų lėktuvo keleivių. šį vakarą – armanjako. Kitą kartą keliausite bagažo skyriuje. Pasakykite. tai vieno iš sutarties punktų pažeidimas. nežinau. Atsiprašau.. Lėktuvas jau turėtų kilti.žinau. tai. gegužės 30 d. jei pažeisite taisykles. A. gegužės 30 d. Dėžės įtrauktos į mano griežtų ribų skyrių. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius. ar jūs juokaujate. kad man atleidžiate. Lauksiu jūsų grįžtant. bus geriau likti Džordžijoje. surišta. Ši mintis ir elektroniniu laišku jos iškrėstas nekaltas pokštas visai sugadina man nuotaiką. einu į virtuvę ir nusprendžiu išgerti. Metęs darbą. ir patikėkite – jau pasiekėte. Kaip čia pasakius.. kuriam niežti abu delnai Juk abu žinome. kas bus. kuriam niežti vienas delnas Ji atsako iškart. kad taip jumis pasirūpinęs patirsiu daug daugiau malonumo negu tiesiog pakeitęs lėktuvo bilietą. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Juokaujate? Data: 2011 m. panele Stil. 22:30 Gavėjas: Kristianas Grėjus Matote.

– sako jis ir grįžta iš kur atėjęs. atsisėdu prie fortepijono ir imu skambinti. Grėjau. sere. – burbteliu. Svarstau. – Gerai. prieinu prie lango ir pažvelgiu į dangaus fone stirksančius Siatlo dangoraižius.. kad pabuvusi Džordžijoje ir viską apgalvojusi ji nuspręs teisingai. Tikiuosi.. pykdamas ant savęs. – Tik ne dabar. Suirzęs. Išgėręs dar gurkšnelį armanjako.Teiloras stabteli tarpduryje ir kyšteli galvą į svetainę. kaip aš noriu. kaip galėjau leistis jos sužavimas ir kodėl mūsų santykiai nesiklosto taip. . O gal ne? Pajuntu krūtinėje tvenkiantis nerimą. Neliek apmaudo ant darbuotojų.

2011-ŲJŲ GEGUŽĖS 31-OJI. Ir kaukši. Jis manęs neišgirs. Muša mamytę. Jis kaukši. O jis čia. Apsimovęs treningo kelnes. jaučiuosi pavargęs. Ir mane. Ilgai sėdžiu. Girdžiu. Jis išėjo. Girdžiu jo batų bildesį. pasiimu mobilųjį. „Sumauta kekšė!“ Jis rėkia ant mamytės. „Sumauta kekšė!“ – rėkia jis. Sėdžiu tyliai. Radijo žadintuvas rodo 5. Moku sėdėti tyliai. bet vis tiek nusprendžiu pabėgioti. kad pabusčiau. Ir rėkia. Jo batai – su sidabrinėmis sagtelėmis. Labai tyliai.23. Ana atsiuntė žinutę. Laimingai pasiekiau Savaną. ☺ . A. kaip užsitrenkia durys. Jie bilda garsiai. Labai tyliai. Nežinau kur. Aš mamytės spintoje. Lieku spintoje. ANTRADIENIS Mamytė išėjo. Rėkia ant manęs. Kur mamytė? Atsimerkęs matau palengva šviesėjantį dangaus kraštą. Garsiai. Čia tamsu. Labai ilgai. Jis daug rėkauja. Ir mamytė išėjo. Miegojau neramiai. nes manęs čia nėra. kankinamas nemalonių sapnų. Slepiuosi.

. nes pykau. anksčiau. tik atšipsiu dantis ir liksiu nusėta juosvomis mėlynėmis. Tai. Tad dėkoju. esi labai turtingas. Dar turiu gerai apgalvoti. jaučiuosi taip. kad būtume kartu. be to. ką siūlai. Žinoma.. taip pat ir gyvenimo būdu. juolab su pirmu vaikinu. skubiai pasitikrinu elektroninį paštą.. o ši mintis man visiškai nepatinka. Negali man rašyti tokių dalykų. man sunku blaiviai mąstyti. mielai pasistengsiu jo išmokti. kuriuos perskaičius norisi spiegti ir pasipustyti padus.. „Surišta. Žvilgsnis užkliūva už paskutinio Anos atsiųsto laiško temos: „Nori mane įbauginti?“ Po galais. kad mūsų santykiai klostytųsi gerai. vis tiek noriu. Sutinku su tavimi. visai ne. Bet tu. kad manęs nesužeistum – ir fiziškai.. nei parašė žinutę. Jis neabejotinai gėjus. kaip visada. Tu mane visiškai apkerėjai. Tikrai trūktų. Tu mane baugini.Gerai. tikrai mėgavausi masažuojama Žano Polio. kuriuo tempi mane žemyn. Po trijų mėnesių galėtum pasakyti man „sudie“. Tavo Ana . tarsi mokėtum už seksą. Nors svajojau tikrai ne apie tokius. Matyt. Kalbu rimtai. kurį patyriau su tavimi ir apie kurį iki praeitos savaitės nieko nežinojau. o dabar rašai man tokius žodžius.. Labai džiaugiuosi.. kad pažadėjai pamėginti duoti man daugiau. Man tai – milžiniškas pasitikėjimo šuolis. Šios minties nuramintas. aš nepabėgsiu. užkimšta burna ir įgrūsta į dėžę“. Tu mane taip akini. kad leidi pinigus man lepinti. Neužsiminiau apie tai laiške norėdama patampyti tau nervus. kaip suprantu tą „daugiau“. Nors tai pripažįstu.. kaip man nepatinka. bus atsiuntusi jį. žadina smalsumą. kodėl norėjau truputį atitolti. o jei taip atsitiktų. Jau paskelbtas mano skrydis. bet dabar atsiprašau. ir emociškai. Turiu eiti.. Atlantoje laukdama tolesnio skrydžio. Jausdamas šiurpstant galvos odą klesteliu ant lovos ir paskubomis perskaitau laišką. bet man vis tiek nepatogu. 06:52 RJL11 Gavėjas: Kristianas Grėjus Juk žinai. Buvai teisus sakydamas. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Nori mane įbauginti? Data: 2011 m. (Kalbėjai rimtai ar juokais?) Mane tai baugina. erotiška ir seksualu. ir tai yra viena iš priežasčių. kad neturiu nė lašelio nuolankumo. Ji nuskrido ir dabar saugi. ir jei privalau išmokti nuolankumo. bet mane gąsdina gilūs jausmai tau ir tamsus kelias. visi santykiai kuo nors rizikingi. kaip aš toliau gyvenčiau? Kita vertus. reagavai per jautriai. Vėliau parašysiu daugiau. Nors keliauti pirmąja klase man patinka – daug patogiau nei antrąja. gegužės 31 d. Noriu.... bet manau. nes man tavęs trūktų. bet bijau. Žinoma. kad kai būname drauge.

o ko ne. Ir vėl! Kita vertus.. Tik. kad pravėdinčiau galvą ir sugalvočiau. Be to. kad man vis dėlto reikia pabėgioti. jos atvirumas mane pribloškė. Taip ir žinojau. tačiau šis kelias daug intymesnis nei vaniliniai santykiai.. kaip turėčiau jaustis? Ana teisi. kaip neteisingai Ana viską supranta! Tai ji akina mane taip. Kodėl ji šitaip apie save kalba? Taip. ausyse skambant grupės „Four Tet“ įrašui „Jai tiesiog patinka kovoti“12. ar ji apskritai manęs nori? Rašo. – kaip Ana gali taip manyti? Aš tik noriu praplėsti jos akiratį ir patikrinti. ką ji sutiktų daryti. Mano Ana. Kelis kartus perskaitau jos laišką ir žvilgsnis kaskart sustoja prie „Tavo Ana“. taip. ir vis tiek skrenda į kitą šalies pakraštį norėdama nuo manęs pabėgti. bausmė gali būti skausminga. Vien pagalvojęs apie tai įsiuntu. Baisiai. Genamas įsiūčio paspartinu žingsnį ir dar kartą apibėgu parką. kad aš ją akinu. ir kas iš to? Jai tik reikia prie to priprasti.Ji man priekaištauja. Kažin. Ir bausti. Grėjau. Kad suvoktum šį skirtumą. Man niekada nešovė į galvą ją tokia laikyti. tada kelis ratus po Denio parką.. kai peržengs nubrėžtas ribas. kad ji mano pasiūlymą atmes. kad nori būti su manimi ne dėl turtų. bent jau žinau. Pasirenku įprastą trasą: Stiuarto gatve iki Vestleiko aveniu. Staiga prisimenu vakarykštį mudviejų pokalbį apie Grėjaus įmonių holdingo lėktuvą. kad mums pavyktų. Ji nori. Tamsiu keliu tempiuosi ją žemyn. Man tarsi akyse nušvito. aš turtingas. Padedu mobilųjį ant naktinės spintelės ir nusprendžiu. ką jai atsakyti. Na. Ana privertė mane daug ką apmąstyti. nei emociškai. kad nieko panašaus dar nesu patyręs. Tarsi mokėčiau jai už seksą? Kaip kekšei. Dieve mano. – bent jau aš geriau jį pažįstu. bet . niekada jos nesužeisčiau nei fiziškai.. pakanka pažvelgti į Eliotą – kaip nedovanotinai atsainiai jis žiūri į santykius su moterimis. Nori būti su manimi. Vilties yra.

Jei Ana sutiks daryti tai. nes jiems labai trūksta oro. man pikta. nusiskutu ir apsirengiu. tai ir yra „daugiau“. – Labas rytas. Eidamas į darbo kambarį virtuvėje pamatau Geilę. Neprarask kontrolės. ar ne? Kaip tavo dominantas. – nesustodamas atsakau. GRĮŽĘS Į BUTĄ GREITAI NUSIPRAUSIU Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Pagaliau! Data: 2011 m. kad vos tik gerokai nutolstame vienas nuo kito. pone Grėjau. Kavos? – Prašyčiau. O vaikinai taip ir daro. imi su manimi bendrauti atvirai ir sąžiningai. juk savo tėvui sakei. o dėl to. Geriau negalvok apie tai.. maudulį krūtinėje ir nugara srūvantį šaltą prakaitą. Pratinkis. . Tik. Ką tai reiškia? Krūtinę vėl užgula keistas jausmas. Taip baugina. Labiausiai nerimauju ne dėl jos išgąsčio. papasakok apie mane ir savo motinai.. Dabar lėčiau risnoju parko taku galvodamas. Mat turiu ypatingą misiją. išskyrus tempimą kojose. kad mano dovanas priimsi be jokių prieštaravimų. be to. Taip. mainais turėsiu ją drąsinti ir duoti jai „daugiau“. Beje. Be abejo. kas iš jos laiško mane labiausiai baugina. gegužės 31 d. kai esame kartu? Taip. Kodėl negali elgtis taip pat. Tai mane baugina.. Supažindinau ją su savo tėvais. ko noriu aš. aš turtingas. Bet jau iškilo ir kliūtis. dilgsi plaučius. Įsijungiu ant stalo padėtą „iMac“ kompiuterį ir sėdu rašyti atsakymo Anai. kad siaubą jai kelia man puoselėjamų jausmų gelmė. ateityje tikėsiuosi. 07:30 Gavėjas: Anastazija Stil Anastazija. Mudu galime palengva pasiruošti tam. Galime neskubėti. kad aš tavo vaikinas. po dušu. Kodėl turėčiau neleisti pinigų tavo reikmėms? Dėl Dievo meilės. Ir visai nebuvo sunku.tikrai bus pakeliama. kas tai galėtų būti? Nežinau. ką iš tiesų noriu daryti. kad pasileidžiu bėgti greičiau ir netrukus nejaučiu nieko.. Grėjau.

sutartį galėsime keisti. jog esi nepatyrusi. Tiesą sakant. Kitaip tariant. Regis. ką man rašai. Žinau. kad tave išgąsdinau. kurioje leidiesi visiškai valdoma ir darai. o tiesa). ko trokšta tavo širdis. žaviuosi. kol suprantu. Arba tiesiog suprask. kas liepta. ką darysi ir ko ne. Mintis tave gąsdinti man nepakenčiama. Noriu. tu mane provokuoji. Jei nori. kad esi dar visiškai nekalta. kaip dar nė viena nebuvo nuginklavusi. kad tokių jausmų atsikratytum. pamatau tave kitokią. taip nerašei. galbūt nelabai vykusiai. man aptemsta protas – tokie gilūs mano jausmai tau. nenori. Žinau. Nervinuosi. ką turėčiau atsakyti į tavo teiginį. o ne aš. – tad jei (kai) tai darysiu. Privalau pelnyti tavo pasitikėjimą. kad oda būtų nusėta juosvomis mėlynėmis. žinojau. kas geriausia. kad tau tai milžiniškas pasitikėjimo šuolis. Ką gi. o kai skaitau. kad galėčiau tave surišti ir užkimšti burną. ar nevertėtų susitarti dėl tavo vizito pas daktarą Fliną. kad turėtum visa. be to. Dėžės galėčiau atsisakyti – dėžės manęs nekaitina. tu išties turi bėdų dėl savigarbos. Atrodai tokia stipri. Beje. to ir nebus. tai nuolankiajai derantį nusižeminimą parodai tik žaidimų kambaryje. Nenoriu tavęs prarasti. bet tai turėjai omenyje. Suprantu. ir noriu tai padaryti. kad savo pinigus galėčiau leisti taip. tu dar nesupratai. Tokius klausimus sprendi tu. ką pasakyti ar padaryti. Jei ką nors išmėginsime ir tau nepatiks. kad . kad nuskridai beveik penkis tūkstančius kilometrų norėdama pabėgti nuo manęs. kai man nesiseka to daryti. nors jau daugybę kartų tai sakiau. kurioje aptarta. Kaip protinga. Jei jau apie tai kalbame. Galėčiau nupirkti viską.Neišmanau. juk siūliau savo reaktyvinį lėktuvą! Taip. Ne mano. Kad ir tavo elektroniniai laiškai – turiu daug kartų juos skaityti. kaip aš. Tačiau mintis. Noriu. o aš galiu vadovautis tik tavo užuominomis. Jei nenori. Nematai. ką iš tiesų nori pasakyti. kad taip pat apžavėjai mane. Tą patį galiu pasakyti ir apie save. tad nenorėčiau. Man patinka. Anastazija. nei kada nors galėsi įsivaizduoti. Atrodo. kad gyventum taip. Kai esame kartu. kad šitaip save suvoki. Aš taip pat mėginau tave pamiršti. aš pajuokavau. man pikta. – mudu apie tai jau kalbėjome. kad galėčiau leisti tau keliauti antrąja klase? Dėl Dievo. Anastazija. galbūt ne be reikalo. tau. niekada nesumuščiau tavęs taip. Anastazija. kad bendraujant dominantui ir nuolankiajam visos galios priklauso nuolankiajam. Nepaprastai sunkiai dirbu. tai vienintelė vieta. Atsiprašau. kad niekad nenorėčiau ir negalėčiau laikyti tavęs tokia. kad būtum surišta ir užkimšta burna įgrūsta į dėžę. Nesugalvoju. mes viską išsamiai aptarsime. kad tau būtų užkemšama burna. Turime vienas kitam padėti. negaliu tavęs nė pirštu paliesti – štai todėl turime sutartį. tokia savarankiška. kaip save apibūdinai laiške. kita vertus. Man tai naujiena ir atgaiva. turi su manimi šnekėtis. kad nesi pakankamai nuolanki. kad jautiesi kaip kekšė. kad tokia nepatyrusi mergina kaip tu linkusi pamėginti. nes kai esame kartu. bet nieku gyvu nebūčiau tavęs persekiojęs. Trys mėnesiai – sutartinis terminas. sąmojinga ir graži mergina. ir aš jau galvojau. Tokį tavo elgesį pavadinčiau pavyzdiniu. mane labai jaudina (ir tai ne juokas. kad kai būname ne žaidimų kambaryje. negali blaiviai mąstyti. jei būčiau žinojęs. Mano tikslas – rožinė oda. Suprantu tavo nerimą. Kartoju: visa valdžia – tavo rankose. Jei nesutinki. Elinge pasakei man „ne“. Man tai reiškia daugiau. tačiau tu vis tiek nuginklavai mane taip. Dar niekada nieko taip netroškau. Nerimauji. Gal galime sutarti dėl šešių mėnesių ar dėl metų? Kokio laikotarpio pageidautum? Koks tau atrodytų tinkamesnis? Tik pasakyk. vadink tai biudžeto perskirstymu. Nejau manai. kaip man patinka. Turi būti su manimi atvira ir abu turime rasti būdą padaryti tą susitarimą galiojantį.

sere. ko nori. Visiškai susimaunu. Grėjau. Tik ne per daug. – linkteliu ir pažvelgiu pro langą mėgindamas negalvoti nei apie Aną. Dabar teks laukti. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Paspaudžiu „Siųsti“ ir gurkšteliu ataušusios kavos. Ačiū. bet gal gali sujungti mane su Bilu? – Žinoma. – Pone Grėjau. svarstė galimybę įsikurti Džordžijoje. Paskambinu Andrėjai. – Patikrink. o gal ji tiesiog užsiėmusi kitais reikalais. – Ko vakar vakare norėjai? – paklausiu. kad galėtų pamėtėti mane į biurą. Kartais pasitikrinu paštą. Po minutėlės jau šnekuosi su Bilu. Ir paskambink. aiškiau ir drąsiau sakyk man. Nekantriai lauksiu kito tavo laiško. – Labas rytas. Aš pėdinu į virtuvę sužinoti. ką ji atsakys. nei apie Džordžiją. Viskas? – Kol kas taip.. Pasistengsiu būti supratingas. O kol kas linkiu pasilinksminti.elgtumeisi kitaip. – Aš važiuoju į biurą. suteikti tau erdvės ir kol viešėsi Džordžijoje. ko Geilė sutaisė pusryčiams. . – Gerai. gal ją įbaugino mano laiško tonas. sere. neįkyrėti. Bet turėčiau patikrinti. – Ar tavo žmonės. kad taip. tiksliau. Pažiūrėsime. bet nuo Anos nieko nėra. Kokiais kitais reikalais? VISĄ DIENĄ PRALEIDŽIU SUSITIKIMUOSE. žvalgydamiesi vietos gamyklai. Vadinasi. pone Grėjau. sere. – Nieko svarbaus. užtat man kyla viena mintis. – Labas rytas. Trumpai pasvarstau. Savanoje? – Manau.. TEILORAS LAUKIA MAŠINOJE. – Gerai.

Maloniai pavakarieniaukite. – nusijuokia Elena. kad mūsų gamyklai rado neblogą vietą Savanos priemiestyje. Ana. kai tik galėsiu. Tikiuosi. manęs ilgisi. Man tarsi akmuo nuo širdies nusirita. kad tie drabužiai Anai patiks: juos vilkėdama ji atrodys pribloškiamai. Paskambino Bilas ir pranešė. Per dieną kelis kartus elektroniniu paštu susisiekiu su Karolina Akton ir pritariu arba atmetu jos siūlymus pirkti Anai vienus ar kitus drabužius. Kodėl visos mane supančios moterys tokios smalsios? Elena. Aš taip pat jūsų ilgiuosi. jau šimtąjį kartą pasvarstau. kad žinotumėte. Turiu eiti vakarienės į Bobo golfo klubą ir – noriu. Bent jau nereikės kurtis Detroite.. Jūsų Ana Ji nesako „ne“. O dabar esu užsiėmęs. be to. Ir štai.. Paskambina Elena ir mudu sutariame pavakarieniauti Kolumbijos bokšte13. tad mano sėdynė bent kol kas saugi. – Šįvakar viską išklosiu. ką ji dabar veikia. Atsakysiu į jį. – Ką gi. ji saugi – kol kas. Atsakau. Ko gero. gegužės 31 d. – Tu visada užsiėmęs. Jau ilgiuosi jūsų. – Kristianai. o laiško stilius mane pralinksmina.Negaliu apie ją negalvoti. Bet jūs su savo niežtinčiu delnu dabar labai toli. Linkiu smagios popietės. ypač jūsų užpakaliuko ir aštraus liežuvio. – vien pagalvojusi apie tai imu vartyti akis. gegužės 31 d. pagaliau sulaukiu jos laiško. 19:08 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Sere. esate gana iškalbingas laiškų rašytojas. . – Iki. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Iškalbingas? Data: 2011 m. 16:10 Gavėjas: Anastazija Stil Miela panele Stil. Ruta jau išsiuntė užklausą. – papriekaištauja ji. Mano motina. Be jokios abejonės. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Jūsų sėdynė Data: 2011 m. apie tą merginą tu nieko nepasakoji. iki aštuntos vakaro. jūsų laiško pavadinimas mane glumina. Jūsų laiškas man patiko.

kas jus peria.Manęs laukia nuobodi popietė – ją praskaidrins tik mintys apie jus ir apie tai. kad sulaukiau atsakymo... ne kas kitas. Beje. laukiu atsakymo. Jūs labai blaškote dėmesį. gegužės 31 d. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Jūsų sėdynė Data: 2011 m. kad šį bjaurų įprotį turiu ir aš. žinoma. net ir būdamas kitame žemyno krašte. pliekiu? . kad vartote akis.. kad galėtume eiti vakarieniauti. daktarą Fliną. Išskyrus motiną (kartais) ir. liaukitės siuntęs man elektroninius laiškus. kai vartote akis? Jūsų Ana Ak. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Aš jus. 19:14 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Brangus pone Grėjau. vis dėlto man visais požiūriais labiau patinka mano. gegužės 31 d. kaip nuoga mane apžergusi ji liepė gulėti tyliai ir pešė gaktiplaukius. Nuo šios minties iškart susijaudinu. Staiga prisimenu. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Barbendamas pirštais į stalviršį. o jūs taip sumaniai atkreipėte mano dėmesį. 16:18 Gavėjas: Anastazija Stil Miela panele Stil. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Akių vartymas Data: 2011 m. Ir jus. o ne jūsų sugalvotas laiško pavadinimas. tai darai tu. esu savo likimo valdovas ir niekas manęs nepliekia. Laimė. Mėginu susiruošti. Nuolat.. Ana. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius ir akių vartytojas Po kelių minučių mano kompiuteris dzingteli pranešdamas. Rodos.

Prakeikimas.. kaip galėčiau supainioti tave su kokia nors kita moterimi? Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Jūsų sėdynė Data: 2011 m. Jūsų Ana Tu. be to. gegužės 31 d. kaip Ana jas pavadino? RĖKSMINGAS DIDŽIĄSIAS RAIDES. gegužės 31 d. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Neatsargūs norai Data: 2011 m. Gal galėčiau užtraukti jums suknelės užtrauktuką? Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: N-17 Data: 2011 m. o man dėl to labai neramu.Data: 2011 m. gegužės 31 d. pone Grėjau.. 16:25 Gavėjas: Anastazija Stil Miela panele Stil.. 19:28 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Man labiau patiktų.. gegužės 31 d.. Jos žodžių aidas akimirksniu pasiekia mano tarpkojį ir suaktyvina komandą „pirmyn“. jei užtrauktuką atitrauktumėte. Nori nenori teks pasitelkti. Tu plieki mane kiekviename laiške ir kiekviena proga. 16:31 Gavėjas: Anastazija Stil MAN TAIP PAT. jūs nuolat mane pliekiate savo laiškuose. painiojate mane su kita moterimi. 19:22 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Brangus Sere.. Dabar man tikrai reikia ruoštis. . argi kada drįsau jus pliekti? Man rodos.

gegužės 31 d.Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Šnopuojanti Data: 2011 m. Ar kuri nors kita moteris elektroniniais laiškais gali mane taip įkaitinti? Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Dejuojanti Data: 2011 m... 16:41 . Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Plagiatas Data: 2011 m. 19:37 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus IR AŠ NORĖČIAU. 19:33 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Palengva. gegužės 31 d. gegužės 31 d. gegužės 31 d... Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Dejuojanti Data: 2011 m. Iki. 16:35 Gavėjas: Anastazija Stil Norėčiau būti pas tave. gegužės 31 d. patenkintas nusišypsau. 19:39 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Turiu eiti. Perskaitęs šiuos žodžius. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Sunkiai dūsaujantis Data: 2011 m. mažyti.

Andrėja. nei paleistą. nesunkiai išsiaiškinsite. 22:18 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Sere. Prieš išvažiuodamas dar pasitikrinu elektroninį paštą. Malonios vakarienės.Gavėjas: Anastazija Stil Nugvelbėte mano žodžius. Ir palikote mane nei pakartą. – Su pienu? – Ačiū. nei paleistą? Jūsų Ana . To dar nebuvo. Ji labai nustemba. sere? – Ne. apsivelku švarką ir jaučiuosi visiškai pasiruošęs susitikti su Elena ir atsakyti į visus jos klausimus. – smalsiai šyptelėjusi ji pasiteirauja: – Gal kavos? – Prašyčiau. – Norite. – Labai prašom. pone Grėjau. gegužės 31 d. manau. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Į duris pasibeldžia Andrėja. Nusiprausiu po dušu. kad šių žodžių autorystė priklauso Eliotui. LIKUSIĄ DIENOS DALĮ Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Kaip galite kaltinti mane vagyste? Data: 2011 m. kad vairuočiau. Kodėl nei pakartą. kad taip maloniai ją sutinku. nešina naujais Barnio perduotais mūsų kuriamo kompiuterio su saulės baterija brėžiniais. be. Paimsiu R8. – Puiku. man sekėsi daug geriau. – Ačiū. sere. Per du kikbokso raundus du kartus parbloškiau Bastilį. Pasirodo Teiloras.

. 19:30 Gavėjas: Anastazija Stil Tyčia dedatės nenuovoki? Rodos.. anksčiau ar vėliau ateina savaitgalis.Ar ji su manimi flirtuoja? Ir vėl? Bet ji – mano Ana. kad ji valgo. Išėjote taip staiga ir kaip tik tą akimirką.. kad atsegčiau suknelės užtrauktuką. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Nebaigtas reikalas Data: 2011 m. 19:22 Gavėjas: Anastazija Stil Panele Stil.. gegužės 31 d. kada galėsiu tai padaryti. kai ėmė darytis įdomu. Tikriausiai pats iš ko nors tuos žodžius pavogė. 22:26 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Vakarienė buvo soti – jums bus malonu išgirsti. Kaip vakarienė? Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Paspaudžiu „Siųsti“. visai neseniai prašėte manęs. nei derėjo. gegužės 31 d. Ėmė darytis įdomu? Kodėl? Džiaugiuosi. Taip pat džiaugiuosi girdėdamas. gegužės 31 d. kad valgote. Data: 2011 m. Vėl mano. 22:36 RJL .. kad reikalas nebaigtas Data: 2011 m. pagaliau grįžote. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Žinoma. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Na. kad prisivalgiau gerokai daugiau. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Nebaigtas reikalas? Data: 2011 m.. Eliotas nėra labai originalus. Ir aš nekantriai laukiau. gegužės 31 d.

Maniau. kad žadinu jums gašlesnius jausmus. kad būdamas šalia atgrasau jus nuo valgio.Gavėjas: Kristianas Grėjus Suprantama. Labai laukiu kito karto. Be to. gegužės 31 d. Iki.. 19:40 Gavėjas: Anastazija Stil Priminsiu tai. kad man ne maistas rūpi. Sprendžiau iš patirties. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Jūs mane perpratote Data: 2011 m. Tik būdama su jumis jaučiuosi taip netvirtai. gegužės 31 d. 22:36 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Vėl žaidėte su Didžiuoju aiškinamuoju žodynu? Garsiai prunkšteliu. kad valgau..) Mano draugijoje ji praranda apetitą? Negerai. Ir vėl. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius . Dabar ketinu vakarieniauti su sena drauge. turiu pasakyti. panele Stil. ji iš manęs šaiposi. mažyte ©. pasinaudosiu šia informacija savo labui. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Negaliu sulaukti Data: 2011 m.. malonios. ir. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Lingvistinė gimnastika Data: 2011 m. pone Grėjau. tad sėsiu prie automobilio vairo. Apgailestauju. ir. Neabejoju. 19:40 Gavėjas: Anastazija Stil Puikiai mane pažįstate. Nė už ką nesidėčiau nenuovoki. . panele Stil. be jokios abejonės. kad per tiek laiko ir pats tai supratote. gegužės 31 d..

Jei pavėluočiau. – Nesuprantu. Elena. užliejusi dangų įspūdinga rausvos. mobilųjį ir liftu leidžiuosi į garažą. Atrodai nuostabiai. – Vadinasi.. KLUBAS „PER MYLIĄ NUO ŽEMĖS“ . Elena būtų nepatenkinta. Skubriai pabučiuoju jai į skruostą. – Na. – Ko norėtum gerti? O pati sunėrusi pirštus savo firminiu raudonu laku nuteptais nagais laiko aukštą šampano taurę. turime progą švęsti. – pakviečia. kodėl šį kartą viską taip sureikšmini. Elena įsitaisiusi prie stalelio salės kampe. Jis linkteli ir nueina. pasiimu piniginę.. Pasakok. – Matau. – Norėčiau stiklo „Mendocino sauvignon blanc“. kad pradėjai nuo „Cristal“ šampano. – kreipiuosi į padavėją. Ta mergina. – Labas. Reikės atsivesti.. – Sėskis. Vaizdas gniaužia kvapą.. kaip manai? – Šit kaip? – Kristianai. ar ne? Nustebęs kilsteliu antakį. – Taip manai? Nori šnekėtis apie jos amžių? Elena nusijuokia. Kristianai. pavėluoti vakarienės nenoriu. – Labas vakaras. Už Olimpijos nacionalinio parko kalnų viršūnių leidžiasi saulė. įsikūręs viršutiniame Kolumbijos bokšto aukšte. Bet man smalsu. kai būna žaismingai nusiteikusi. švęsti nėra ko? Elena kilsteli antakius ir išgeria gurkšnelį šampano. kaip visada. Ji sužeria žvilgančius ir labai šviesius savo plaukus ant vieno peties – visada taip daro. gelsvos ir balsvos šviesų pyne.Kad ir kaip trokštu toliau meiliai pokštauti su Ana. Ji pasveikina mane santūriu mostu ir plačia šypsena. Anai jis patiktų. – tyliai ir maloniai sako. Išjungiu kompiuterį. Metrdotelis palydi mane prie stalelio. rodos. o ji atsistoja ir atsuka man skruostą pabučiuoti. mindžikuojantį prie stalelio. Kiek jai metų? Kuo gyvenime užsiima? – Ji ką tik baigė universitetą. – Nesureikšminu. – O! Tau šiek tiek per jauna.

Bet tikiuosi. kad tau tai nauja patirtis. – Taip.. Koks nuovokumas. – Tokio tavęs dar nesu mačiusi.. Elena vėl nusijuokia. – Oho! – Taigi. viena. ponia Linkoln.. studijavo literatūrą Vašingtono valstybiniame universitete. – Kaip nuobodžiai gyveni. – sako ji. Gal miega? Tikiuosi. Nudelbiu akis į krabų sriubą ir trumpai pasvarstau. – Žinau. ką ji veikia Džordžijoje ir apie ką mąsto. – Jis – geras nuolankusis. o jos akys išdykėliškai spindi. – santūriai ištariu. Manau. jos akyse šmėsteli švelnumas. – Manau. – Ji vardu Anastazija. Pakėlęs akis matau.. o susipažinome.. Pažįstu tave. kai ėmė iš manęs interviu studentų laikraščiui. – Man tikrai krinta. – Jis elgiasi gerai. kad ji apsispręstų teisingai.. – Ar jai pažįstamas mūsų gyvenimo būdas? – Kol kas ne. Anksčiau toks nebūdavai. VALGANT KRABŲ SRIUBĄ .. Ji apgailestaudama šypteli. Žvelgia labai įdėmiai. kad Elena žiūri į mane. – Ką turi omenyje? – Tu kažkoks išsiblaškęs.– Kaip sekasi Aizekui? – šypsodamasis teiraujuosi. Noriu. Dabar išlėkė į Džordžiją visko apmąstyti. – Turėtum pas ją skristi. kad nerimauji dėl to. – sako Elena verdama mane skvarbiu žvilgsniu. – Neabejoju. Taip pat galėčiau lažintis. Gal jau užsisakysime vakarienę? nusprendžiu vis dėlto patenkinti Elenos smalsumą. kad pripras. kad ji tavo pasaulį apvertė aukštyn kojomis. – sako. – Ji labai įtaigi.. – Manai? – paklausiu išgėręs gurkšnelį vyno. – Ar taip labai krinta į akis? Elena linkteli. – Toli išvyko. kaip sekasi Anai ir ką ji dabar veikia. Šiais metais per diplomų teikimo ceremoniją sakiau sveikinimo kalbą.

. Ši tavo savybė mane varo iš proto. nežinau. – papriekaištauja Elena. pasistengi ir visuomet gauni. – Na. Įžengęs į butą.. galėtum panaudoti neprilygstamą savo žavesį. – Juo labiau turi vykti. Ana P. .. Juk žinai. Greičiau sužinosi atsakymą. – Tą vargšę merginą tenai veikiausiai pjauna nuobodulys. Išties. judu su sena drauge maloniai pavakarieniavote.. kaip gyvensi toliau. galėsi planuoti. mielasis. – linkteli ji ir mergaitiškai nusišypso. – Kristianai. – jei ko nors labai trokšti.– Šit kaip? – Sėsk į lėktuvą ir skrisk.. – Penktadienį ji grįš. GRĮŽĘS Į ESKALĄ APSVARSTAU Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Tinkami vakarienės partneriai Data: 2011 m. Elenos akyse blyksteli tikras įsitikinimas.... perskaitau paskutinį jos laišką. Pašaipiai prunkšteliu. lėktuvas laisvas. Tu apie save tokios prastos nuomonės.. kad manęs ilgisi. galėčiau skristi pas Aną. – Ji sakė. Atsidūstu. kad manęs ilgisi. – Tikrai turėčiau? – Jei ji dar neapsisprendė. Skrisk. Elenos pasiūlymą. gegužės 31 d. 23:58 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Tikiuosi. Ar ta draugė – ponia Robinson? Mėšlas. o jei ji sutiks. S.. Gal dar šampano? – Prašyčiau. Jei jis bus neigiamas.. – Negaišk laiko. iš karto galėsi mėgautis jos draugija. Ji sakė. – Pagalvosiu..

Paskambinu Teilorui ir pranešu. Į šį klausimą būtina atsakyti asmeniškai. pone Grėjau. – sako Teiloras ir jo balse išgirstu linksmumo gaidelę. prekybos ir verslo centras. „She Just Likes to Fight“. 11 Rytų juostinis laikas. . sere.Bet tai puikiausia dingstis pas ją skristi. Kur skrisite? – Mes skrisime į Savaną. – Taip. kad rytoj rytą man reikės Stiveno ir „Gulfstream“ lėktuvo. 13 Aukščiausias Siatlo dangoraižis. 12 Angl. – Žinoma.

Ryškiai raudonai lakuotu nagu ji perbraukia man per krūtinę. . kad skrendant man toptelės išganinga mintis. taip. – Bet ne dabar. TREČIADIENIS Iš boingų aikštelės pakilome 11. jaučiu krūtinėje kylant tamsos bangą ir ten.. Nenutuokiu.30 Rytų juostiniu laiku. o „Gulfstream G550“ trisdešimt tūkstančių pėdų aukštyje kreiseriniu greičiu artėja link Savanos Hiltonhedo tarptautinio oro uosto. jei Anastazija bus užsiėmusi arba nenorės manęs matyti. be to. Stivenas skrenda padedamas savo padėjėjo. galbūt pavyks su jais susipažinti šįvakar ir nueiti į barą ko nors išgerti. Mudu su Teiloru pavalgėme lengvus priešpiečius ir dabar jis tvarko dokumentus. peršint odą. Kai atvyksime į Savaną. Bilui pavyko susitarti. Taigi.. Nedrįstu. Grėjau. kodėl pastaruoju metu sapnuoju jų gerokai daugiau. Užsimerkiu. ir Džordžiją turėtume pasiekti 19. Vienintelė lygties vieta. Taip. pirmą kartą per nežinia kiek dienų patogiai įsitaisau lėktuvo sėdynėje ir užsnūstu. ši kelionė vis vien nebus tuščias laiko švaistymas. Supranti? – Taip. o aš toks pavargęs. Grėjau. kur ji mane lietė. kad su Savanos pramonės nualintų teritorijų gaivinimo skyriaus žmonėmis susitiktume rytoj. Dar turime labai daug ką nuveikti. Dabar lauk košmarų.30 Ramiojo vandenyno juostiniu laiku. Man į burną. Lėktuvo variklių gausmas ramina. ką galiu padaryti. pažiūrėsiu. Toks pavargęs. Džilo Beiglio. o man reikia daug ką perskaityti. tikiuosi. kurią dar reikia išspręsti. RYTAS BUVO ĮDOMUS. Ir toliau sau taip sakyk. Bet neišleidžiu nė garso. – susitarti dėl susitikimo su Ana. ponia. Krūptelėjęs imu tampyti antrankius.2011-ŲJŲ BIRŽELIO 1-OJI.. Po galais. – Štai kaip mes bendrausime. galėsi nuleisti. Pirštais persibraukiu per plaukus.. – Jei gražiai elgsiesi.

geriausia – rytoj. sapnuoju nedažnai. – Ar viskas gerai. . Žinoma. Jos liežuvis drėgnas ir nepasotinamas. – Aš pasirūpinsiu. Galėčiau lažintis. Apie svaiginančias dienas. Nuo jos sukruštos burnos. Tokiame aukštyje šviesa tiesiog puiki. – Džordžijoje norėčiau su Ana pasklandyti. – praneša Teiloras ir pažadina mane. imu mėgautis skausmu ir į kraują plūstelėjusiais endorfinais. kad iškęsti kirčius bus nelengva. jei tik rastųsi tokia galimybė. Giliai atsidūstu mėgindamas nuraminti besidaužančią širdį ir netrukus Teiloras paduoda man stiklinę šalto „Evian“ vandens.Degindamas odą. Už lango plyti žydras dangus. Sulaukęs pirmo kirčio ir pajutęs degant odą. priverčia išsižioti ir bučiuoja mane. Tai būtų „daugiau“. prašyčiau. Bet nenuleidžiu akių nuo pažadėto atlygio.. Kamuoliniai debesys atspindi besileidžiančios saulės spindulius.. Auksinė. Išgeriu gurkšnelį slapta džiaugdamasis. – Klausau. Ir aš žinau. Ji mosuoja odiniu botagu. Persmelkta ramybės. praleistas su ponia Linkoln. turėčiau atšaukti planuojamą susitikimą. kaip dabar būtų gera sėdėti sklandytuve. – Gal norėtumėte vandens? – Taip. Ir staiga man dingteli. kad lėktuvo salone sėdi tik Teiloras. Jei sklandytume vėliau. Bet tiktų ir vėliau. o vienas kitas jame plaukiantis debesėlis nutviekstas švelniai rausvų besileidžiančios saulės spindulių. po dvidešimties minučių leisimės. Ji delnais suspaudžia man skruostus. Taip! Štai ką turėčiau padaryti: drauge su Ana išsiruošti pasklandyti. Ačiū. sere. jos nagas slysta nuo krūtinkaulio žemyn ir pasiekia bambą. ar ne? – Teilorai. sere? – Taip. – Pone Grėjau. Noriu rėkti. kad čia šiltos oro srovės tiesiog fantastiškos.

KAI G550 SUSTOJA ANT KILIMO IR LEIDIMOSI TAKO. jame atsispindi visi dangaus atspalviai ir kabamojo tilto bei prieplaukos šviesos. Čia pragariškai tvanku. Įsijungiu nešiojamąjį kompiuterį. ANDRĖJA REZERVAVO MAN APARTAMENTUS . aš klausiu: – „Ford Mustang“? – Taip skubiai kitokio automobilio Savanoje neradau. Paspaudžiu rankas Stivenui ir Beigliui. „Bohemijos“ viešbutyje. padėkoju jiems už sklandų skrydį. Kilstelėjęs antakį. Dabar vakaras ir pro mano balkono langą atsiveriantis vaizdas tikrai įspūdingas: upės vanduo vaiskus. palieku jį. sere. pasuku oro kondicionieriaus jungiklį. Nors kai tvyro toks karštis. – gailiai šypteli Teiloras. prijungiu savo „iPod“ prie automobilio garso sistemos. – Taip. – Dėkoju. nors jau vakaras. Dangus virš galvos giedras ir ryškus. prie oro uosto terminalo mūsų jau laukia du automobiliai. ir paskambinu Rosai. Dabar beliko pranešti šią naujieną Anai. būtų ne pro šalį ir kondicionierius. Čia beveik taip pat gražu kaip ir žvelgiant į sutemų gaubiamą sąsiaurį Siatle.– Kaina nesvarbu. kad jis veiktų visu pajėgumu. sere. bent jau raudonas ir kabrioletas. Oro uosto darbuotojas abiejų automobilių raktelius atiduoda Teilorui. Sėdu į mustangą. Mudu su Teiloru išlipame iš lėktuvo ir panyrame į dusinantį karštį. Ačiū. – Automobilyje turėtų būti. pro kurio langus matyti Savanos upė. – Na. tviskantis visais įmanomais raudonio atspalviais. – Gerai. klausydamasis Briuso išvažiuoju iš oro uosto ir pasuku Savanos miesto centro kryptimi. Paėmęs iš Teiloro raktus ir pasigriebęs savo kelioninį krepšį. mat noriu sužinoti naujienas. Bet neturiu laiko stovėti čia ir grožėtis reginiu. kraunantį mūsų bagažą iš lėktuvo į „Suburban“ visureigį.

kas neišvengiama.. Per labdaros renginį „Prieš badą pasaulyje“ oficialiai įsipareigojau padėti. Dar neatėjus kambarių tarnybos darbuotojams paskambina Teiloras. – Teilorai. – trumpai drūtai paaiškinu. Bet nusprendžiu.. Ar tebeketinate pirkti leidyklą? – Dar neapsisprendžiau. – Taip. – priduriu mėgindamas pelnyti jos palankumą. – Gerai.– Kodėl staiga susidomėjote Džordžija. – Paskambinsiu. kad dar šįvakar susitiksiu su Savanos pramonės nualintų teritorijų gaivinimo skyriaus darbuotojais ko nors išgerti. kad prieš atnaujinant ryšį su panele Stil – elektroniniu paštu ar telefonu. – Pone Grėjau. Pagalbos krovinys pasiekė Roterdamo uostą. nebent išvažiuočiau su Ana sklandyti. – nusileidžia ji.. gerai.. – Puiku. – Detroitas man nepatinka. dar pažiūrėsim. Tad prieš man vėl susitinkant su šio komiteto nariais pagalbos siunta turi pasiekti vargstančius. SIP leidykla turi neblogą perspektyvą. kaip viskas klostėsi. Tęskime. Vėliau man paskambink.. Gal ir pirksiu. Susitiksiu su tais žmonėmis rytoj rytą. Ar jau įsikūrei? – Taip. kai susipažinau su Anastazija Stil. – Ar seniai pradėjote painioti asmeninį gyvenimą su verslo reikalais? Nuo tos dienos. Belūkuriuodamas gaunu žinutę nuo Andrėjos. Kristianai? – Dėl asmeninių priežasčių. Mėginu išvengti to.. – reikia pavalgyti. Rosa garsiai pūsteli į ragelį. Leisk man dar truputį pagalvoti. Turime aptarti ir dar kelis reikalus. Ar norite šią misiją tęsti? – Taip. – Rodos. Tuoj atkeliaus jūsų lagaminas. – Gerai. sere. Nieko baisaus. Kristianai. – Tiek to. Kol kas – iki.. todėl užsisakau vakarienę. . – Gali būti. pranešk.. Pats tai suprantu. – Ketinu susitikti su Marku ir aptarti Luko Vudso likimą. – Gerai jau. kad planuotas susitikimas bare atšaukiamas.

viskas tvarkinga.. Po velnių. be to. Tegul būna pasiruošę. Atidėliojau šį reikalą iki vėlyvo vakaro. kas mus siejo. Rodos. krevetės ir kukurūzų košė. Ar esate patenkintas apartamentais? – Taip. Pavalgęs dar kartą perskaitau paskutinį jos laišką. Tai Teiloras. Ji tyli visą dieną. Teiloras linkteli ir nuneša mano lagaminą į miegamąjį. Kokią Ana turi teisę dėl to pykti? Be to. Kažkas vėl pasibeldžia į duris.– Bransviko sklandytojų asociacija kaip tik turi laisvą sklandytuvą. O tada vežčiausi ją sklandyti. kokios strategijos imsiuosi su Ana. sere? – Taip. aš tau pranešiu. toks planas pats geriausias. patenkintas. Gal. Žvilgteliu į rankinį laikrodį. Paprašiau Andrėjos. ką pasakysiu Anai. Ko gero. Ačiū. Paskubomis perskaitau sklandytuvo nuomos sutartį. atvykau į Pietus. Pasimatysime tenai? – Taip. Kai pasirašysime reikalingus dokumentus. kad siunta. Vakarienė gardžiai kvepia: ant grotelių kepti žalieji pomidorai. sere. Valgydamas apmąstau. Šiaip ar taip. Pasirašau ją ir atiduodu Teilorui. – Atsiųsiu. Dievas žino. – Nuostabu. kodėl ji taip nusiteikusi prieš Eleną? Juk apie mudviejų santykius nieko nežino. prieš ko nors imantis. kad faksu nusiųstų jiems jūsų sklandytojo licenciją. – Rytoj vairuosiu pats. tad numanau. Atsiųsk man jų adresą. – Jei planai pasikeis. kaip būtų susiklostęs mano likimas. turiu gerai apgalvoti. Aš nerimauju. buvo labai seniai ir dabar mudu tik draugai. Nuvežti riestainių. – Labas vakaras. Išgirstu beldimą į duris – mano bagažas ir kambarių tarnyba atvyksta kartu. – Atnešiau jums pasirašyti Bransviko sklandytojų asociacijos dokumentus. – Jie dirba nuo šeštos valandos ryto. sere. Tai. užsukti į barą išgerti? Palieku Teilorą . jei ne Elena. – Gerai. Rytoj per pusryčius galėčiau tiesiog užsukti į jos mamos namus. galėsime sklandyti. Būsiu ten nuo šeštos valandos. prašyčiau. dabar dvidešimt minučių po devintos.. – Ar man išpakuoti jūsų lagaminą.

Apsidairau vengdamas dviejų šalia sėdinčių moterų žvilgsnių ir. be to. birželio 1 d. Man tavęs trūksta. čia jauku. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Vakarienės partneriai Data: 2011 m.. Nekantriai laukiu. Ši užeiga labai naujoviška. jos vaišinasi „Cosmopolitan“ kokteiliais. Tai Ana. apšvietimas atitinka nuotaiką. Prakeikimas! Ji sėdi atsukusi man nugarą... pažiūrėsime.. visai kaip Ana. jos motina nusiteikusi rimtai. 21:40 RJL Gavėjas: Anastazija Stil Taip. golfo klube. Naudokis proga. šiuolaikiškai įrengta. Ji lyg būtų iš bohemos. . Jėzau.. Iš džinsų kišenės išsitraukiu mobilųjį.. Grėjau. Rodos. kuri gali būti tik jos motina. tik vyresnė. o gal mėgina ką nors iš jos išpešti. Jos motina atrodo pribloškiamai. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Rodos. iš pirmo žvilgsnio jai apie keturiasdešimt metų. Jiedvi stulbinamai panašios. Baras viršutiniame viešbučio aukšte sausakimšas. o akys žydros kaip ir dukters. Metas parašyti Anai elektroninį laišką.. Po galais. paskui dar kartą pasikalbėsiu su Rosa ir parašysiu Anai laišką. Priblokštas imu jas stebėti. besilankančią. visai nepanaši į moterį. Patikrinsiu. kol vėl pasimatysime. ji viso labo sena draugė. Galbūt ji taip apsirengė dėl to. gražia dukterimi? Akimirka išties ypatinga. bet šiaip taip randu vietą prie baro krašto ir užsisakau alaus. o tada. kad ėjo pasižmonėti su savo jauna. jos plaukai tamsūs ir ilgi.. staiga atkreipiu dėmesį į pažįstamą judesį: kažkokia mergina nervingai nusibraukia nuo veido tamsiai rudus žvilgančius plaukus ir nuo jų atsispindi baro šviesos. kaip ji nusiteikusi.. priešais kitą moterį.. vakarieniavau su ponia Robinson. ar man verta rizikuoti? Ir kiek džino jos jau išmaukė. Turėtų būti įdomu. Anastazija.. gal rūpinasi dėl dukters..išpakuoti lagamino ir nueinu į viešbučio barą.

. Negerai. Grėjau. Ana kyšteli ranką į rankinę ir išsiima „BlackBerry“.. Jos veido nematau ir tai mane erzina. birželio 1 d. Trumpai pasvarstau. štai. Data: 2011 m. randu Anos atsakymą. Kaip ir man. ketina eiti į tualetą. Grįžta jos motina ir duoda ženklą vienam iš padavėjų. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: SENI vakarienės partneriai Data: 2011 m. žinoma. regis. kad atneštų dar išgerti. Ji ima palinkusi skaityti. 21:45 RJL Gavėjas: Anastazija Stil Šio reikalo nenorėčiau aptarinėti elektroniniais laiškais. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Atsargiai. Paskui uoliai spaudo mygtukus. o jos išgertas alkoholis? Metas pasirodyti. į kurį galėtų suleisti dantis? Ar tu jai jau per senas? Ar dėl to nutrūko jūsų santykiai? Koks čia mėšlas? Skaitydamas jaučiu krūtinėje kaupiantis pyktį.. Kažin kiek taurių jos jau išlenkė? Žvilgteliu į mobilųjį ir. ponia Adams. Jos motina atsistoja ir.. Kiek taurių „Cosmopolitan“ ketini išgerti? Kristianas Grėjus . kad mano laiškas būtų labai ją paveikęs. Na. pirštais barbendama į stalviršį. bet neatrodo. 21:42 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Ji ne tik sena draugė. Aizekui dabar beveik trisdešimt metų.Sėkmės. Po minutėlės ji tarsi bjaurėdamasi numeta telefoną ant stalo. Ar ta moteris jau rado kitą paauglį. Kaip ji drįsta? Gal čia kalba ne ji. birželio 1 d. ar tik ne apie mane jos kalbasi.

Taip. Šios krūtys skirtos tik mano akims. Apsistojau šiame viešbutyje. Mėšlas! Ji mane vertina. į patiriamą įtampą.Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Ji įsistebeilija į mobilųjį. Ji nuostabiai kvepia. nesegi liemenėlės. jai sukrėtimas. Ji išblykšta. vis tiek džiaugiuosi ją matydamas. vakar rašei norinti. jei sumanys dar ko nors paklausti apie Eleną. priekaištingą kalbėjimo manierą ir nenatūraliai spigų balsą. Kol kas atkreipiau dėmesį į nervingą čiupinėjimąsi. Ir nors Ana įsiutusi. – kuo rimčiausiai priduriu tikėdamasis. kad būčiau čia. Virpančiais pirštais ji susibraukia plaukus už ausų. – Na. Jos mama ryte ryja mane akimis. Žaidimas prasideda. Aš jos ilgėjausi. Tai akivaizdus ženklas. – sako Ana mostelėdama į savo mamą. Geriau nekreipk į ją dėmesio. – Ką čia veiki? – priekaištingai klausia manęs Ana.. – Sveika. – Labas. paskui staiga atsitiesia ir apsidairo. bet yra slepiamos ilgų plaukų. .. Ir man sunku tuo patikėti. – manau. panele Stil. Pasilenkiu ir pabučiuoju jai į skruostą. – Kristianai. – Kaip ką? Atvažiavau su tavimi susitikti. – ir nežinia nei kaip ji mane sutiks. Mudviejų su Ana žvilgsniai susitinka. Negerai. Grėjau. – Ponia Adams. – mėginu įvertinti jos reakciją. malonu susipažinti. Ana atrodo žavingai: šiek tiek įdegusi saulėje. kad šie žodžiai praskaidrins jos nuotaiką. nei kaip suvaldysiu pyktį. Padedu ant stalo dešimties dolerių banknotą ir neskubėdamas prieinu prie moterų. Po nederamai ilgai užtrukusios tylos ji ištiesia man ranką. – Kristianai.. – Mūsų tikslas – tenkinti vienam kito norus. Grėjau. Tikiuosi. – Tu čia apsistojai? – cypteli ji. nors nuo mano lūpų prisilietimo jos oda įsitempia. Jos krūtys liečia palaidinukės šilką. čia mano mama Karla. – įsitempusi nenatūraliai spigiai ištaria ji. kad nervinasi.. be to.

į kurio barą mudvi užsukome išgerti? – akivaizdžiai įsitempusi klausia Ana. ką ji liepė. bet susitikome dabar. Manau. Greitai išgersiu vieną . Atrodai žavingai.– Kristianai. ir įsitaisau šalia Anos. – Dėkoju. Pajusk mane. – Arba taip jau sutapo. Bet kaip visada. staiga išvydau tave. neapsirikau nurodydamas Karolinai Akton išrinkti jai brangakmenių spalvų drabužius. – Nusipirkai šią palaidinukę? – klausiu. – Išgirdusi komplimentą ji nurausta ir šiek tiek praveria lūpas. ar ne? Ana atrodo sutrikusi. – Jei turite. su „Bombay“ – žaliosios citrinos. Anastazija. Ana tikrai atrodo stulbinamai. ponia Adams. kad užsukote išgerti į barą viešbučio. Tai bent sutapimas. dairydamasi padavėjo. užsigalvojęs apie paskutinį tavo elektroninį laišką ir še tau. Taip. Tada nykščiu imu glostyti krumplius ir ji ima alsuoti greičiau. kuriame aš apsistojęs. Su „Hendricks“ – griežinėlį agurko. tu nustebinai mane pasirodydama čia. Vakare nusprendėme išgerti kokteilių. Norėčiau ko nors stipresnio už alų. Mudviejų žvilgsniai susitinka ir sulaukiu dovanos – drovios jos šypsenos. – Vadinasi. – Norėjau tave nustebinti. įdegei saulėje. Kristianai. Jos palaidinukė – smaragdo žalumo. nes noriu ją liesti. – Ką gi. – Prašom dar dvi taures „Cosmo“. taip jau sutapo. Nenoriu gadinti jums su mama vakaro. Padarau. – sakau padavėjui. Buvau išsiblaškęs. Ana. kad apsistojai viešbutyje. norėjau aplankyti tave rytoj. – priduria Ana ir baimingai į mane žvilgteli. Ir nepyk ant manęs. Be to. – Mudvi su mama šį rytą vaikščiojome po parduotuves. jau pakankamai išgėrė. – Norėčiau džino su toniku. tarsi teisindamasi dėl to. Ką tik pavakarieniavau. – perveriu ją įdėmiu žvilgsniu. ir švelniai spusteliu. – Prisitrauk kėdę. kad su motina sėdi bare ir geria. – pakėlęs akis. atėjau čia ir pamačiau tave. gal norėtum prisėsti prie mūsų ir ko nors išgerti? – maloniai teiraujasi ponia Adams. – paskubomis paaiškina ji. „Hendricks“ arba „Bombay Sapphire“. o po pietų buvome paplūdimyje. Jai tikrai yra ko nerimauti. Paimu Aną už rankos. – Spalva tau labai tinka.

Nežinau. jei apskritai ką nors pasakojo.. – trumpai ir piktai tarsteli ji. – sako ji. – Taigi. – Ar ilgai viešėsi Džordžijoje. Vėl suimu jos ranką. Iš tiesų taip nebuvo. tik tavęs. Vadinasi. ką ji apie mudu papasakojo motinai. – Ačiū. labai malonu pagaliau su tavimi susipažinti. atkišusi savo dailų smakrą. – Mielai. Kristianai. kad vakarieniavau su sena drauge? Iš eilės pabučiuoju visus Anos krumplius. – žaviai šypsodamasi sako ponia Adams. sere. siunti ant manęs.taurę ir jau eisiu. Kristianai? – klausia jos mama. – Gal rytoj vakare norėtum su mumis pavakarieniauti? Ir prašyčiau mane vadinti Karla. Ana apie tave pasakojo daug gero. – Trumpam judviejų atsiprašysiu. o tada vėl klesteliu ant kėdės pasiruošęs ištverti panelės Stil rūstybę. – Tavo nuosprendis labai griežtas. Netrokštu jokios kitos moters. Šiaip taip atsispiriu pagundai pabučiuoti jai krumplius. Karla. Suirzęs paleidžiu jos ranką. daug gero? Neblogos naujienos. Argi dar nesupratai? – Man ji – vaikų tvirkintoja. Padavėjas atneša man džino su toniku ir pastato ant stalo. Aš toks priblokštas. – Kristianai. Anai su motina jis atneša dar po vieną „Cosmopolitan“ kokteilį. Ar čia vėl prabilo jos išgertas alkoholis? . kad net galvos oda pašiurpsta. Argi ji ne ką tik buvo tualete? Jai pakilus atsistoju. – „Hendricks“ džinas su toniku. – Iki penktadienio. – Puiku. Anastazija.. ponia Adams. Manęs dar laukia darbas. – Šit kaip? Žvilgteliu į Aną ir ji nurausta. – O kaip buvo? – užsispyrusi piktai klausia ji. Negi pavyduliauja? – Mūsų lytiniai santykiai seniai baigti. – Taip.

neišskrisk. Galbūt pasikalbėsime vėliau. Ir po kelių akimirkų suvokiu. Džiaugiuosi. ji man padėjo. Pastaruosius septynerius metus niekam . viskas buvo visai ne taip. ar viskas irgi būtų buvę gerai? Jei. kad Hiltonhed Ailande turiu paruoštą lėktuvą. Dieve mano. jei ne Elena. Ana suraukia antakius. įsivaizduok save mano kailyje. – Anastazija. sakykim. Tik kodėl? Juk visa tai – ne jos reikalas. Chosė – tik geras bičiulis. tu su ja vakarieniavai. – paskubomis ištaria ji. Ji tikrai siunta. tuoj grįš tavo motina. Grėjau. Džiaugiesi? Manęs neapgausi. tarp mūsų įsipliekstų atviras ginčas.O Ana varo savo: – Ji pasinaudojo apsiginti negalinčiu penkiolikmečiu berniuku. Jos akyse blyksteli pyktis. dabar ji visiškai nusipaistė. – Taip. bare. Jos veide pasirodo panika. – Tu pavydi? Ir kaip man ją įtikinti. – Pykstu. dabar jau tikriausiai būčiau miręs. nes vos tik išvažiavau. Jos prievarta išėjo į gera. Prisimink. Jei nenori. – Nieko nesuprantu. tarkim. – Ana. Šiuo metu man nemalonu apie tai šnekėti.. pykstu dėl to. žinok. – Ne. mėginantis įtraukti tave į sadomazochistinius santykius. Ir vis dėlto nenoriu.. – Anastazija. Galiu išskristi. Jei būtum buvusi penkiolikos metų mergaitė. kad čia. aš nesijaučiau išnaudojamas. Mudviejų niekada nesiejo seksas. kad suprastum. kaip jautiesi. kad tu čia. kad man tai patinka. – priduria ji. Iš paskutiniųjų tvardausi. Tiesiog užčiaupk ją. Todėl ramiai sakau: – Gerai. Prašau. O jei kalbėsime apie pavydą. – Tik noriu. ką ji tau padarė. kai prisiartinu prie Chosė. Man to reikėjo. vietoj tavęs būtų buvusi Mija? Na. Daugiau neturiu ko pridurti. žinoma. kad mudu su Elena – tik draugai? Ir kad jai nėra ko pavydėti? Na. panelei Stil savininkiškumo jausmas nesvetimas. Be to. kad čia likčiau. – priduria Ana. O tu su ta moterimi. o ponia Robinson – ponas Robinsonas.

kad ta moteris – ne tam tikros rūšies pedofilė? Po perkūnais. ką noriu.. ar mylėjau? Koks paikas klausimas. – Taip. – Ak. Ir ši nepriklausomybė man patinka. Darau tai. Karla. Man jau gana. širdelių ir panašių nesąmonių. Vakarieniavau su ja. mama. Paskambinsiu tau rytoj rytą. – Ką gi. Ana per prievartą nusišypso ir baisiai mane suerzina. Apie romantišką meilę nieko nenutuokiu. aš ją dievinau. Jau daug metų. Iki rytojaus.. O dabar – gana! – piktai šnipšteliu. Gal galėtume pasišnekėti apie tai kitą kartą ir neviešoje vietoje? – Juk nemanai kada nors mane įtikinsiąs. ponios. kaip sutariate? – grįžusi klausia Karla. Ana išpučia akis. – Kodėl nutrūko judviejų santykiai? – Jos vyras sužinojo. Anastazija. Ana! Dabar jau tikrai gana! – Aš jos tokia nelaikau. kad žmogus kreipiasi į tave nesutrumpintu vardu. paliksiu judvi toliau vakaroti. be to. – Ar ją mylėjai? Ką?! – Na. Niekada nelaikiau. Ana nori gėlyčių. Ji – draugė ir verslo partnerė. Po galais.neturėjau aiškintis dėl savo elgesio. bet. Ak. Anastazija. pasakytas komplimentas nuoširdus. nes kartais mudu susitinkame. – Gerai. Spaudžiu Karlai ranką. Šeši šimtai dvyliktas kambarys.. Ar aš tau nesakiau? O argi turėjau ką nors sakyti? Juk tai visai ne jos reikalas. Prašom įtraukti šiuos gėrimus į mano sąskaitą. .. Ar aš mylėjau Eleną? Išgeriu gurkšnelį savo gėrimo. kaip malonu girdėti. Bet lytiškai seniai nebesantykiaujame. kad tave nuliūdinčiau. bet šypsena mano veide nepasirodo. Skaitydama devyniolikto amžiaus romanus ji įsikalė į galvą visokių niekų. esame verslo partneriai. Susitikti su ponia Robinson važiavau ne tam. – Gražiai merginai – gražus vardas. Niekam.

bet. Krantinėje ir ant tilto spindinčios šviesos pagerina vaizdą. kaip jokia kita niekada neprovokavo. toks pat ir dangus. tie santykiai buvo neįprasti. Kokiu reikalu? Nusiramink. apsisuku ir patraukiu per barą. Ši mergina provokuoja mane taip. Praveriu duris plačiau ir mostu pakviečiu užeiti. – Visos darbuotojų atleidimo procedūros baigtos? – klausiu Rosos nenuleisdamas nuo Anos akių. Kristianai! Ar labai sutrukdžiau? – Ne. bet aš to nepaisau. Suzirzia mano mobilusis. Galbūt nereikėjo man čia važiuoti. Rosa. ne mano nuotaiką.. Lauke šilta ir aš giliai įkvepiu druskingo nuo upės sklindančio oro. klok. – Iki. Na ir kas? Abiejų rankų pirštais persibraukiu per plaukus. Ši kelionė klostosi visai ne taip. – Palauk. kaip tikėjausi..Ana tylomis svilina mane maldaujamu žvilgsniu. ji ant manęs siunta. Jau vakaras ir upė atrodo juoda kaip rašalas. Atidarau jas tikėdamasis išvysti Teilorą ar ką nors iš kambarių tarnybos. bet jei aš ne laiku. paskambinsiu ir papasakosiu apie pokalbį su Marku. mažyte. Delnais atsiremiu į balkono atitvarą.. Grėjau. Likimo ironija. ir. užtrenkiu duris ir žingsniuoju tiesiai į balkoną. Ji čia. bet koridoriuje nedrąsi ir nuostabiai graži stovi Ana. – tarsteliu. gal jai. kai Ana lankė ketvirtą klasę? Visa tai – ne jos reikalas. Be to.. – sušnabždu į ausį. kad būtent Elena paskatino mane čia atvykti. prasidėjusius dar tais laikais. Net neturėjau progos užsiminti apie rytoj numatytą sklandymą. Energingai įžengęs į kambarį. Kažkas pasibeldžia į duris. mano nuotaika. – Klausau.. Kodėl taip uoliai ginu santykius. kad tai Ana. Bet skambina Rosa. – Ne. Atleisk.. galiu paskambinti ir rytoj. priešmenstruacinis sindromas? Sakė. kad mėnesinės turėtų prasidėti šią savaitę. – Jėzau. Pabučiuoju jai į skruostą. Taip. – Pamaniau. . tikiuosi.

Palikęs ją ten.– Baigtos. tad visada gali pradėti nuo pradžių. – Ką jis padarė? – Jis baisiai įtūžo. Ar dar yra reikalų? – Taip. jis grasina pasitelksiąs advokatus. nors nesuprantu kodėl. nueinu į miegamąjį. tiesa? – Na. jis turi pirmenybę įsigyti įmonę. – Jo reakcija buvo ne iš maloniųjų. – A! Gal aš vėliau paskambinsiu? – Ne. Ji manęs geidžia. Ji teisi. – Grėjaus įmonių holdingui teks perimti skaidulinės optikos padalinį. Uždegti žvakes taip pat yra „daugiau“. Kas čia darosi? Jos nuotaika staiga pasikeitė? Pažįstu šį žvilgsnį. Ir aš jos geidžiu. – Taip. Atidarau mini barą ir mostu pakviečiu Aną vaišintis. Apsisuku ketindamas eiti. o akys patamsėjusios. – Be to. Nepatikliai į mane žvelgdama Ana įeina į kambarį. Tyliai švilpteliu. Tai buvo vienas iš mūsų tikslų. – Didumą tų pinigų atidavėme jam. Nuėjęs į vonią atsuku čiaupą ir leidžiu vandenį į didžiulę marmurinę vonią. Leidžiate vandenį? – susidomi Rosa. ruošiu vonią. Bet mes tam pasirengę. Fredas nori su jumis pasikalbėti. – Tai buvo brangi klaida. bet paskutinę akimirką stabteliu ir nusprendžiu uždegti žvakes. – Beveik du milijonai. Ko kito ji galėjo čia ateiti? – Kokios išlaidos? – teiraujuosi Rosos. – primenu Rosai tikrindamas vandens temperatūrą. gražiai sustatytas ant akmeninio suolo. Šioje vonioje lengvai tilptų šeši žmonės. jos lūpos drėgnos ir pravertos. – Šit kaip? . juolab po mūsų kivirčo bare. – O Lukas? – klausiu. o paskui dar įpilu šiek tiek aromatinio aliejaus. Tai geismas.

Rosa atsisveikina ir mudu baigiame pokalbį. – Noriu sužinoti. – Sutinku. – Pasakyk Bilui. Bet ten pernelyg daug mane persekiojančių praeities šmėklų. ar neapsigalvoti dėl Detroito? – Čia yra žemės sklypas. kad lieptų Andrėjai atsiųsti man naujas schemas. – Apsigalvoti šiek tiek per vėlu. nors abejoju dėl pragariško čionykščio karščio. – balsu mąsto Rosa. Detroitas taip pat turi pranašumų ir ten vėsesnis klimatas. tad stengiuosi kalbėti supratingai ir taikiai. kad su tais žmonėmis susitiksiu rytoj. kad paskambintų. – Ne. bet veikiau dėl Anos pasirinkimo. turėtume šią galimybę svarstyti. – Taip.– Jis peržiūrėjo naują Barnio dizainą. – sumurma ji. paduodu Anai ir pirštu parodau į kibirėlį su ledu. – Jei jų pasiūlymas bus pakankamai patrauklus. Garsiai nusijuokiu. Bet. – Ar tai naujas jūsų vadovavimo stilius – nuolat būti kur nors kitur? – klausia Rosa. Ana įpila man išgerti. be to. Ana pasiėmė iš baro buteliuką apelsinų sulčių. – Bet ne per anksti. pasižvalgę po Džordžiją. Paimu nuo lentynos stiklą. Grįždamas į svetainę patvirtinu. ką Džordžijos valstija man pasiūlys. – Gerai. – įspėju. – Ne – neatsakei į mano klausimą. – manau. Akimis ryju Aną. ir paprašau. Rytoj. ar ne – tu jos nemylėjai? . o ji tik santūriai į mane žvilgteli. jei perkelsiu verslą. – Ar Bilas žino? – nepatenkinta klausia Rosa. kad man patinka naujas Barnio sukurtas nešiojamojo kompiuterio dizainas. įgytume papildomų svertų derėdamiesi Detroite. kad iki penktadienio biure manęs nelauktų. kad Rosa karščiuojasi. – Rimtai svarstote. kuris mane domina. Kol aš kalbėjausi. – Taip ir neatsakei į mano klausimą. Ir pasakau Rosai. pas mane viešnia. Ar šįvakar susitikote su Savanos pareigūnais ir nuėjote į barą išgerti? Pasakau jai. tegul Bilas man paskambina. o ne dėl Rosos klausimo. Vešlūs jos plaukai krenta ant trapių pečių ir paryškina žavaus ir liūdnai susimąsčiusio jos veido grožį. Išmintinga moteris. Jaučiu. Kristianai. – Jau vėlu. – toliau kalbu.

. Neleisk jai kankintis. Tyčia taip daro. Todėl ir atėjai. Atremiu nugarą į sieną ir sukryžiuoju ant krūtinės rankas. manau. nemačiau tavęs beveik tris dienas ir toli skridau. – Ne.Rodos. kas skambina. – Aš tikrai norėjau tai sužinoti. Tik ar tu – mano žaliaakė dievaitė? – Šaipotės iš manęs. drįstumėte. Žingteliu prie jos. – Na. Noriu tave kaip reikiant išdulkinti. Ji patenkinta nusišypso ir tobulais dantimis prikanda apatinę lūpą. Dabar. Ima zirzti mano mobilusis. – Ko čia atėjai. pone Grėjau? – Nieku gyvu nedrįsčiau šaipytis. bet išjungiu jį nė nežvilgtelėjęs. Anastazija. be to. o dabar. Man reikia žinoti. Aš jos nemylėjau. – Prašau. tikiuosi. – nenuleisdama nuo manęs akių sako Ana. Anastazija. kad susitiktume. – išsiginu aš. – Labai ant manęs pykai? – sušnabždu. – Ak. Esi mano kambaryje. – Geidžiu tavęs. Žvelgiu į ją ir grožiuosi tamsėjančiomis jos akių rainelėmis. – Taip. – sušnabžda ji. – Ak. kad tau viskas gerai.. Anastazija? – Ką tik tau pasakiau. Grėjau. Kaip tik tai ji ir norėjo išgristi. Ir kas būtų pamanęs?. Ji nuleidžia pečius. liaukis kramčiusi lūpą. – Tu tikra žaliaakė dievaitė. Šis skambutis gali palaukti. ketini išeiti ar pasilikti? – stovėdamas priešais klausiu. O tu geidi manęs. ir patikrinsiu tai vieninteliu man žinomu būdu. taip ir yra. ji nenusileis. Maldyti jos pyktį ir apskritai kreipti dėmesį į jos jausmus man vis dar neįprasta. – Pasilikti. kad nepasiduočiau pagundai apkabinti Aną. Ji manęs geidžia. jos veidas sušvelnėja. manau. kad dažnai taip ir darote. kai jau žinai.

– Geidžiu tavęs. lininiai marškiniai ir džinsai limpa prie kūno.. Man tai patinka. . – sumurmu ir pabučiuoju odos plotelį virš raktikaulių. Ji užsimerkia ir pakreipia galvą į mano rankos pusę. Čia karšta ir tvanku. kas nors būtų ant manęs pykęs. – atsako ji. Liaujuosi ją bučiavęs ir pažvelgiu į akis. – Taip. Pasilenkiu. mano kūnas jau nerimsta. kad atloštų galvą ir galėčiau lengviau prieiti prie kaklo. įkvepiu svaiginančio jos kvapo ir mano kūną užplūsta aistra. Kodėl ji drovisi? Kodėl drovisi savo kūno? – Išgėrei tabletę? – Išgėriau. Tokioje tvankumoje aš per šiltai apsirengęs. neskaitant šeimos narių. Įsitempiu. Gerai. – sušnabžda ji. – Turi kuo surišti plaukus? – klausiu. – Ar tau mėnesinės? – klausiu nesiliaudamas jos bučiuoti. Ji sudejuoja ir delnais paliečia man žastus. – Vėliau. Ana sustingsta.. Dantimis ir lūpomis grybščioju jos smakrą palengva leisdamasis link krūtinkaulio.. pasiekiu ausį. – atsako. drovėdamasi. Ana žvelgia į mane ir ant jos odos matyti vandens lašeliai. Pabučiuoju jai paausį ir trukteliu plaukus. – Eime į vonią maudytis. o tada panyra į plaukus. kur matyti pulsuojanti kraujagyslė. – Ir aš tau. – Turime pasišnekėti. Ji kalba tyliai. Prigaravusiame vonios kambaryje paleidžiu Anos ranką. nosimi brūkšteliu per nuogą petį. – Ar kankina spazmai? – Ne.. – Tiek daug noriu tau pasakyti. link lubų kyla per putas besismelkiantys garai.– Nepamenu. kad. bet manyje tūnanti tamsa snūduriuoja. Pirštų galais švelniai braukdamas jai per skruostą pasiekiu smakrą. Mano pirštai nuslysta jai ant sprando.

apsilaižo lūpas. kur virš dviejų marmuriniame stalviršyje įmontuotų kriauklių kabo didelis auksuotas veidrodis. – Lipk iš džinsų. – Čiuopk. Įsitvėrusi kriauklės krašto. Stovėdamas Anai už nugaros ir veidrodyje žiūrėdamas jai į akis liepiu nusiauti. Tada ištiesiu rankas. be to. Veidrodyje mudviejų žvilgsniai vėl susitinka. bet ji vis tiek atrodo žaviai. Ana atkreipia akis į mano burną. Anastazija. Ji paskubomis nusiauna batelius ir numeta ant grindų. – Ketinu paimti tave vonioje. – sušnabždu. Mano dėmesį patraukia mėlynas raištelis jai tarp kojų. – šnabždu. Pasilenkęs švelniais bučiniais apiberiu jai sprandą. paimu ją už rankos ir veduosi į kitą vonios kambario pusę. – liepiu. Atsiklaupęs už nugaros. – Pakelk rankas. pakeliui pričiumpu ir kelnaites. paskui nustumiu jas aukštyn. braukiu jos rankomis per juosmenį. Užsuku čiaupą. Palengva. Kelios sruogos išsprūsta iš jos plaukų uodegos. . kokia švelni tavo oda.Jos plaukai sudrėkę ir prilipę prie veido. išskečiu jų pirštus. kaip ji negaišuodama imasi elegantiškai vykdyti mano įsakymą. kelnaites ir palaidinukę švysteliu ant kėdės prie kriauklės ir imu vaizduotis. Ana paklūsta. tada atsistoju. ir savo delnais jas prispaudžiu. o aš suimu abi jos rankas. Išsklaidytoje šviesoje jos akių vyzdžiai spindi iš jaudulio. apglėbiu ją ir atsegu jos džinsų sagą bei užtrauktuką. Gera mergaitė. užkišu nykščius už džinsų juosmens ir neskubėdamas smaukiu juos per nuostabią jos sėdynę. Iš džinsų kišenės ji išsitraukia plaukų gumelę. kad liestų save. nusmaukiu jas iki pat kulkšnių. Suėmęs už kraštų nuvelku Anai per galvą puikiąją palaidinukę ir išlaisvinu krūtis. aš išskečiu pirštus ir prispaudžiu delną prie jos glotnaus ir plokščio pilvo. Ana ima kvėpuoti greičiau. tamponas vis dar įkištas. o man prieš akis – jos užpakalis. – liepiu ir žiūriu. – Pažiūrėk į save. dabar ji nuoga. sukdamas didelius ratus. ten. prie krūtų. Džinsus. Daugiau jokių ginčų. Kokia tu graži. tad tik pabučiuoju ir švelniai dantimis pagrybščioju jai sėdynę. – Pasikelk plaukus. Pajusk save. ką galėčiau nuveikti su šiuo užpakaliu.

– Norėtum. Ji sudejuoja. kaip ir tam tikra mano kūno dalis. – įaudrinta maldaujamai sušnabžda ji.. imu atsargiai juos gniaužyti ir. Ana užsimerkia. jaučiu stiprų malonumą. Ji sudejuoja ir veidrodyje matau. ima muistytis. Apglėbiu Aną priekiu prigludęs jai prie nugaros. spaudžiu jos pirštus prie klitorio ir nė neketinu liautis. mažyte. o paskui – prie gaktos. ji vėl sudejuoja. Atlošusi galvą ir atrėmusi pakaušį man į petį. paskui ir kitą pridedu prie klitorio ir vėl imu spaudyti. Vėl suimu jos rankas. – Štai taip. – murmu prikišęs lūpas jai prie sprando ir mėgaudamasis mano prisilietimo žadinamu jos kūnu. ji geismingai dejuoja. o Ana veidrodyje veria mane liepsningu žvilgsniu. Čiulpiu ir švelniai kandžioju Anai sprandą. Anastazija. Jai ima virpėti kojos. – Žiūrėk. kad Ana galėtų čiuopti savo krūtis. Jie tįsta... Laikau jos rankas priglaudęs po krūtimis. bet toli gražu ne taip entuziastingai. ji tikra dievaitė. išriečia nugarą ir prispaudžia krūtis prie mudviejų rankų sunertais pirštais.. nugara glausdamasi prie manęs. kaip derėtų. Suėmęs jos rankas. – sakau tylomis svarstydamas. Tada imu nykščiais atsargiai jaudrinti spenelius... remdamasi į mane ima muistytis ir trinti sėdynę į mano lytį. kad tai daryčiau aš? – klausiu. Paskubomis nusivelku prie kūno limpančius marškinius. – O taip. paskui kita jos ranka ritmingai braukau jai per lytį. Suspaudęs spenelius savo ir jos nykščiais. kaip jie standėja ir pūra. kad prasižergtų. Šiek tiek dvejodama ji ima viena ranka save jaudrinti.– Pajusk. petį.. nusismaukiu trumpikes ir išlaisvinu savo lytį.. matydamas. Viena ranka sučiupęs riešus. kaip ji dabar elgsis. braukyti ir ją jaudrinti. iki šlaunų. – Toliau pati. šitaip nieko nebus. ir viena. Pabučiuoju jai sprandą.. o ji staiga plačiai atsimerkia. kokios putlios tavo krūtys. stumiu delnus žemyn. žingteliu atatupstas ir palieku likimo valiai. Įkišu koją jai tarp kojų. nusimaunu džinsus. prašau. Kad mane kur. kaip.. Ak. laikau rankas jai už . Staiga atgręžiu ją į save. o mano kotas randa sau vietą griovelyje tarp žavaus jos užpakalio pusrutulių. vieną. kaip tu švyti. tada paleidžiu ją.

. Nesiginčyk su manimi. – Kada tau prasidėjo mėnesinės. . O taip. Netrukus jau bučiuoju ją – godžiai.nugaros. kaitinu ir netrukus jai vėl ima virpėti kojos. – Štai taip. jaudrinu ją. atsiduodu malonumui ir galingai nuleidžiu į ją. mažyte. vakar. Anastazija? Noriu dulkinti tave be sargio. ji priblokšta aikteli. – tyliai sako ji. kad būtų atsukusi man nugarą. – dusliai sumurmu.. suspaudžiu jos klubus. Pirštais užčiuopiu jos klitorį. Nepavyduliauk. vėl įstumiu. Ana! – pašnabždomis neaiškiai ištariu jos vardą. Užvaldau ją.. Ana. Mėšlas. – liepiu. Ji sudejuoja ir... pasiekia mėlyną virvelę. bet aš negaišdamas ranka suimu penį ir vikriai į ją įsiskverbiu. Tik tavęs.. stumteli klubus atgal.. – Gerai. Ji alsuoja greitai ir garsiai. mėgaudamasis kiekvienu slidžiu jos gelmių coliu. Ir nepriešgyniauk. Geras jausmas. tvenkiantis. tada lėtai. o aš smeigiu ir smeigiu. Ana. Tada pro sukąstus dantis giliai ir garsiai iškvepiu. – šiek tiek atšlyju ir vėl apsuku ją. – Laikykis kriauklės krašto.. Trūkteliu ją už klubų prie savęs ir šiek tiek kilsteliu.. pagaunu ritmą. ir netrukus ji ima virpėti visu kūnu. tada ištraukiu tamponą ir švysteliu į unitazą. Mano delnas slysta jos užpakaliu. Be jokių sargių.. Mėšlas. kad pasilenktų. Jos kojų raumenys įsitempia... kaip ir aš. pajuntu kažką tvenkiantis. mėgaudamasis jos burnos skoniu: apelsinų sultimis ir nepaprastai maloniu Anos prieskoniu. ir imu varstyti ją nesivaržydamas. – O. pasiima mane kartu. galingai sūpuodamasis ir stengdamasis nepamesti baudžiamojo ir savininkiško ritmo.. glamonėju. Regis. Įsijaučiu. Tavęs. pasitikdama mane. Truputį atsitraukiu. ji rikteli ir. kad pakeltų galvą ir man būtų lengviau pasiekti jos lūpas.. – Hm. o kita trūkteliu į uodegą surištus plaukus. Geidžiu tik tavęs. Labai geras. pasitikdama orgazmą.. Staiga. Ji priklauso tik man. ji tvirčiau įsikimba kriauklės krašto..

Mudu abu apsipylę prakaitu. bet kreipti dėmesio į Anos kaprizus neketinu. Viešpatie.. – Man netrukdo. – Aš kraujuoju. – priekaištingai tarsteli Ana. – Gerai. užsimerkia ir palengva atgauna kvapą. ar kada nors tavimi pasisotinsiu? – jausdamas. Tad išsimaudykime. ji akivaizdžiai suglumusi ir mudviejų žvilgsniai susitinka. o jos akyse – siaubas.. – Ne.. tinkamai mano sudrausminta. – Kas yra? – klausiu matydamas jos veidą ir dėl to sunerimęs. Pakilęs nuo grindų.. šnopuodama. Ar kada nors anksčiau buvo taip gera? Tebelaikydamas Aną glėbyje pabučiuoju jai plaukus ir ji ima rimti. – sako. Ji įsistebeilija į savo ranką – tikiuosi. Ji krusteli. Tai visiškai natūralu. – Tavo randai. – Pastebėjau. Tai ne vėjaraupių žymės. Nenoriu apie tai šnekėtis. Dabar belieka sulaukti gailesčio. Nenoriu jos paleisti. Tavo sumauto gailesčio man nereikia. – įspėju ją ir paleidžiu ranką. tyliai klausiu.. nenorėčiau būti niekur kitur. mažyte. kai kraujuodavo. Ji plačiai atsimerkusi. . kaip glemba kūnas. Ana. Paleidžiu ją. – Ar ji tai darė? – vos girdimai klausia. vonios kambaryje karšta ir drėgna. jos žvilgsnis nukrypsta į mano krūtinę ir ji trumpai suraukia antakius. Ana pakelia į mane vaiskiai žydras akis. Įraudę jos skruostai šiek tiek pablykšta.– Ak. visai ne. Ji sėdi padėjusi galvą man ant peties. – Ar tau dėl to nesmagu? Neturėtum drovėtis. – Nežiūrėk į mane taip.. Iš mano pažįstamų moterų tik viena nenorėdavo santykiauti. Spausdamas glėbyje palengva nusitempiu ją ant grindų. ištiesiu Anai ranką ir padedu atsistoti. Geriau tiesiog patylėk. bet.

. Ana nenuleidžia nuo manęs akių. Nesuprantu. – Ji? – piktai iškošiu pro sukąstus dantis. Tvarka ir ramybė. Sprendžiant iš veido išraiškos. tikriausiai būčiau sekęs mane pagimdžiusios motinos pėdomis. Nepakenčiama moteris. Šitaip tylėdamas priverčiu ją pakelti į mane akis. Mėšlas. Šito nesulauksiu. Ana laukia išsamesnio paaiškinimo. nieko nebus.. jei tavo ir ponios Robinson keliai nebūtų susikirtę. Ji žiūri į mane ir laukia atsakymo. gyvenimo būdo. – Ji – ne žvėris. įlipu ir įsitaisau ant suolelio po vandeniu. skubriai praeina pro mane. kad nematyčiau jos kūno.. – sakau susimąstęs ir veikiau sau. Palengvėjimas. Mudu gaubianti tyla vis nemalonesnė ir pagaliau ausyse išgirstu savo pulsą. Mėšlas. – Ponia Robinson? Išgirdusi mane taip kalbant.. įlipa į vonią ir panyra į putas.. Prakeikimas. Malonumas. Slapti lytiniai santykiai. Ką jai papasakoti apie Eleną? Prisimenu mūsų – savo ir Elenos – santykius. Ana tylėdama užsikiša už ausies išsprūdusią plaukų sruogą... – Taip. Anastazija. Tada vėl pažvelgia į mane nuoširdžiai atgailaudama ir sako: – Aš tik svarsčiau. Kančia. Jei ji nebūtų parodžiusi tau šito. – Jei ne ponia Robinson.. iš kur tavo polinkis ją demonizuoti. kad Ana manęs nepasiektų. – Priimtina? – nusistebi Ana. Ji nori daugiau. Tie beprotiški metai. Ana! Ne... Slapukavimas..Netardamas nė žodžio ir iš paskutiniųjų tvardydamasis rūsčiai dėbteliu į Aną. priimtina.. Papurtau galvą.. Mes vėl kalbame apie Eleną. kurią ji suteikė mano pasauliui. – Ji mane mylėjo.. Prieinu prie vonios. koks būtum. Nuleisk akis. Žinoma. ir ta meilė man atrodė. Ana išblykšta.. o ne Anai.. kad ji to nedarė. Vengdama mano žvilgsnio Ana nuleidžia galvą..

– gaudydama kvapą sukužda Ana. – Labai sunku augti tobuloje šeimoje. – Ar ji tave vis dar myli? Ne! – Vargu. . daktarą Fliną. Daug kartų tau sakiau. Išskyrus.. – Kam jums apie mane kalbėtis? – šį kartą piktai klausia Ana. – Taip. – Prašau. Taip kalbuosi tik su daktaru Flinu ir su.. kad per vonios kraštą siūbtelėjęs vanduo ištykšta ant grindų. atsisėda šalia. – Tik mėginu suprasti. dėl Dievo meilės.. prisiglaudžia ir mudviejų oda susiliečia. Tiek daug dar norėčiau sužinoti. O dabar apie tai kalbuosi tik todėl. Prakeikimas. Galime šnekėtis apie viską. tu – tikra mįslė. tu išblaškai mano dėmesį. Nemėgstu apie tai kalbėti. – sako. bet jei tik mėginu su tavimi pasikalbėti. Anastazija. Anastazija. bet ir nenoriu. – Apie ką? Pasisuku į ją taip staiga. kai pats nesi tobulas. Tik prie tokių pašnekesių – prie tokio tardymo – aš nepratęs. tik noriu tave geriau pažinti. – O tu užsispyrusi. nepyk ant manęs. žinoma. Visa tai – praeitis. Anastazija! Ką nori sužinoti? Ką turiu daryti? Ji įbeda žvilgsnį į savo rankas vandenyje. su ja. – Su ja? Su ponia Robinson? Taip kalbiesi su ja.– Ji ištempė mane iš blogo kelio. kad visa tai buvo labai seniai. Prakeikimas. – Kalbatės ir apie mane? – klausia ji. Ji apsaugojo mane nuo manęs paties. Visai nepanašus į jokį mano pažįstamą žmogų. ką noriu žinoti.. – Aš tavimi pasitikiu. Nieko negalėčiau pakeisti net norėdamas. – tyliai priduriu. – Nepykstu ant tavęs. Džiaugiuosi. – Ak. Ji garsiai ir giliai atsidūsta. – Taip. apie pasaulį. mudu su ponia Robinson pažįstami labai seniai. ar ne? Apie gyvenimą. Dar niekada su niekuo nesu apie tai šnekėjęsis. apie verslą. Staiga Ana ryžtingai per vandenį prisislenka prie manęs. kad noriu pelnyti tavo pasitikėjimą. kad pasakoji man tai. bent jau ne tokia meile kaip anksčiau. kuriuo jau buvau beeinąs.

. – Man reikia patarimo. – Tavo tėvai taip ir nesužinojo? – Ne. Bet dabar tu čia. – Taigi. ir tik dėl to. Taigi. Ačiū. – Tau labiau patiktų. kad atskridai. Ana papurto galvą. ko galiu tikėtis. brangi draugė ir verslo partnerė. nors tu ir sumanei mane kamantinėti. liaukis. kad įveikiau tokį tolimą kelią norėdamas su jumis susitikti? Bet manęs neapmulkinsite. kuri nepasirašytų sutarties nieko neklausinėdama? Papurtau galvą. panele Stil. Ir viskas. – Jau sakiau. Ir ačiū Dievui. kad jūs čia. Ana baimingai žvilgteli į mane ir man dingojasi. Džiaugiuosi. – Ką tai reiškia? Nebuvai sutikęs tokios. visiškai nuoširdžiai padėkoja Ana. – Ne. ji nemelavo. džiaugiuosi.– Dar nebuvau sutikęs tokios moters kaip tu... – Aš tau jau sakiau. Dabar – mano eilė. Tačiau mudu nesikalbame apie tai. Ir ar mūsų sutartis galėtų būti pasirašyta. Ir aš džiaugiuosi. – Jau baigei? – pasiteirauju. Ji suraukia antakius. jog priartėjo prie pavojingos ribos. Nenoriu su ja nei sekso. – Prašai ponios pedofilės patarimo? – įgelia ji. Užsikišusi už ausies plaukų sruogą. – patikina mane Ana. Ne. bet tai jau praeitis. užsimindama. Noriu žinoti. Kadaise mudu kai kas siejo. kad nori man daug ką pasakyti. – Gerai. kad atskridau. Neatsakei į mano laišką. Grėjau. – vos nepratrūkstu rėkti. kad ryžotės tokiai ilgai kelionei. Privalau suvokti. kadangi taip priekabiai manęs visko klausinėjate. ką jaučiate. Laikas griebti jautį už ragų. – Kol kas. Ji tik miela. tie santykiai buvo nepaprastai naudingi man ir sužlugdė jos santuoką. tikriausiai manote turinti teisę į tam tikrą diplomatinę neliečiamybę. Pasirodo. kad supranta. Anastazija. – kimiai tarsteliu. Ji atsitiesia. – Nes pasiguldysiu ant kelių ir išpersiu. nei romantikos – nieko. – Anastazija. jei manęs čia nebūtų? – klausiu ir sulaikau kvapą. apie ką aš noriu šnekėtis. – rodos. – Būčiau atsakiusi.

kas nesu. – Ar taip jau bloga buvo. kad būtum saugi. tarsi leisdama suprasti. – Toli gražu nesi gera nuolankioji. kad Ana teisi. Pagaliau mudu kalbamės.. Apsimeta įsižeidusi? Paskui ji meiliai. Manau. Dabar ir aš nusijuokiu. kad galėčiau pažvelgti į akis. – Vargu ar galėčiau tai daryti ilgai. – Taip. – Tikriausiai. – atidžiai žvelgiu jai į veidą. Vis dėlto ji nesako „ne“. tenkinančių stiprų mano poreikį kontroliuoti ir rūpintis. – Pamenu. kad jos neužgavau. ar ne? – kamantinėju ją toliau. – Juokiesi iš manęs? – Taip.. kaip visada. pirmiausia kokie jausmai tave apima. kadaise jaučiausi taip pat. Anai net lūpa atvimpa. prieš mums imantis ko nors daugiau. Gal turėčiau būti tau griežtesnis. O kol laikysiesi taisyklių. bet nepiktai. Stabteliu. labai taikli. – pasilenkiu jos pabučiuoti ir ji atsiveria man nelyginant gėlės žiedas – patikliai ir geismingai. Anastazija. kad negalėtum. aš irgi manau. Ji atsidūsta ir vėl baimingai į mane žvilgteli. – dar kartą ją pabučiuoju. Jauti malonumą. Be to. – Ką norėtum sužinoti? – Na. iš tiesų ne. – Gali būti. manau. įtaigiai nusijuokia ir suprantu. – Ne. kai galvoji apie būsimą mūsų sutartį? Ana be garso žiopteli. Visą savaitgalį būti tuo. man reikėtų išgirsti bent kelis atsakymus. – Labiausiai baugina pati mintis. – sako ji ir nuduria akis. Nepamiršk to. panele Stil. – nuraudusi sako Ana.– Prašom. – Gal tiesiog neturiu gero mokytojo? Pastaba. Reikia laiko. O varge. kai pirmąkart tave pėriau? – Ne. galbūt mums pavyks rasti kelią. – Bet kada gali pasakyti saugos žodį. kad tą mintį prisijaukintum. kad jos atsakymas nebus malonus. kuriuo galėtume eiti į priekį. Suėmęs už smakro kilsteliu jos galvą. kurio lyg ir nederėtų jausti. – Kodėl tau reikia mane kontroliuoti? .

– sakau ir kilsteliu virš savęs. puikiai sekasi balansuoti. paleisk rankas. kad mano penis atsidurtų po jos lytimi. – Suprantu. kad tau patinka sulaukti iš manęs iššūkių. Delnais spausdamas smilkinius bučiuoju ją. o kitą pareiški. – Man patinka. įstumiu kiek galėdamas giliau. turbūt taip.. – Dabar tave paimsiu. – Ak. kurio negalėjau patenkinti asmenybės formavimosi metais. nes man trūksta oro. pasisodinu ant kelių ir vanduo per vonios kraštą šliūkšteli ant grindų.. tada pasilenkiu ir mudviejų kaktos susiliečia. rodos. Kilsteliu klubus. – Užtat kiek turiu įdėti pastangų! Turiu susilenkti trilinka ir susimazgyti. Kaip gera ją jausti. – Vadinasi. suspaudžiu riešus. kol kas prisišnekėjome pakankamai. Ji sudejuoja. geidulingos. mano liežuvis įsmunka pro jos lūpas. – apglėbęs ją per juosmenį prisitraukiu. . o kartu ir Aną. – Ne tai turėjau galvoje! Ji tvoja delnu į vandenį ir mane aptaško. panele Stil. Riba neaiški ir labai sunku jos neperžengti. Užlaužiu jai rankas. kai tu sumazgyta. – Rodos. užsimerkia ir prikiša krūtis arčiau man prie veido. ima naršyti po burną ir visą ją užvaldo. Jos akys tamsios. kad sėdėtų mane apžergusi. Tada atšlyju.. tai savotiška terapija? – Aš niekada to taip nevadinau.– Nes taip patenkinu poreikį. Atsakydama į bučinį Ana pirštais perbraukia man per plaukus ir mudviejų liežuviai glamonėja vienas kitą. bet taip. Bet kol kas tau. – sako Ana. Ji linkteli. – sukužda ji ir aš palengva pasisodinu ją įsiskverbdamas.. užpildydamas ir atidžiai stebėdamas jos veidą. O Viešpatie. ji akivaizdžiai apimta aistros. – Pasiruošusi? – Taip. – Ar ką tik mane aptėškei? – Taip. – Bet štai kas yra – vieną minutę sakai: „Nesipriešink man“. Viena ranka pakreipiu Anos galvą ir patraukiu ją taip. – Prašau.

O ji ant manęs joja. Žemyn. Aukštyn. Ir taip lėtai. jos liežuvis įslysta man į burną. kad vanduo liejasi per vonios kraštą. – Ana. – Kad manęs nelietei. kaip ji prasižiojusi giliai kvėpuoja.. suspaudžiu glėbyje ir daugiau nesitaupau – išsilieju į jos gelmes. kokia yra šią akimirką. Ji. Pakyla. paleidęs jos riešus. Ir taip – be galo. Žiūriu į ją. Ji pabučiuoja man ausį. Tada pasilenkia. kad nenuleidžiu akių nuo jos veido. Man tai nė motais.. Pasilenkusi ji mane pabučiuoja. Aukštyn. Jos pirštai – mano plaukuose. kad niekada jos nepaleisiu. Mėgaudamasis šiuo pojūčiu. Geidžiu šios gražuolės moters. suspaudžiu klubus. – paaiškinu. kad galėčiau pažvelgti į veidą.. Nusileidžia. ritmingai sūpuojasi ir jos liežuvis vejasi į vieną pynę su manuoju.Atsimerkęs matau. be to. bučiuojančios mane ir dejuojančios.. ji ima virpėti ir nevalingai šūkčiodama patiria orgazmą. Krūtinėje vėl pajuntu tvenkiantis tą nepažįstamą. – Štai taip. – Sakei. rodos. O taip. – Eime į lovą. ir aš panašiai atrodau. – Tai buvo. sunkiai nusakomą ir grėsmingą jausmą. – paprašau ir. – Bet neliesk manęs. Ana akivaizdžiai nurimsta ir kilsteli ranką. Ji man atsiduoda. mažyte. Ana. Nebent nori namo? Sunkiai tvarkausi su savo emocijomis ir man dėl to neramu. – sušnabždu. Įsitempiu. Ir pati ima mane. – tyliai ištaria Ana ir pritrūksta žodžių. Žemyn.. Geidžiu jos. – Taip. Spaudžiu jos klubus. – tyliai iš malonumo dejuoja ji. Apkabinu ją. kad tai griežta riba. – Ačiū.. Bet ji papurto galvą ir pirštu perbraukia man per lūpas. – sušnabždu. – A. . suglumsta. – laikydamas už rankų šiek tiek atstumiu ją. Tokios. Atsimerkia ir mato. pešdama juos ji mane bučiuoja. bučiuoja. Ana atrodo mieguista ir pasisotinusi – matyt. paskui imu kilnoti ją aukščiau ir greičiau visai nekreipdamas dėmesio. vėl užsimerkiu. mažyte! – šūkteliu ir žinau. Suprantu. Ana įsitveria vonios kraštų ir neskubėdama ima mane jaudrinti.

atnešu mudviem rankšluosčius. ar ką nors išsiaiškinome. Po minutėlės ji vėl pasirodo. išlipu iš vonios ir. Viskas gerai? Rytoj šeštą ryto važiuosiu sklandyti. išsišiepiu iki ausų. – rodos. šiek tiek drovėdamasi sako ji. Apsiautęs ją rankšluosčiu. susisiautusi rankšluosčiu. kad kai ji. – Nori miegoti? – klausiu. Be to. oras puikus. beviltiškai tikėdamasis. nors abejoju.– Ne. atsigula šalia manęs dangstydamasi nuogumą vien drovia šypsena. abu glėbyje suspaudę po pagalvę. Nušveitusi rankšluostį. – Ne. Jis iš karto atsako: Dėl to ir skambinau. Žinau. Tikrai įdomus vakaras. – Manau. kad rytoj teks anksti keltis. kad tas šepetėlis ką tik buvo jos burnoje. Iš vonios eidamas į miegamąjį atkreipiu dėmesį. Tada pasilik. o dabar jau beveik vienuolikta. o aš einu valytis dantų puikiai žinodamas. Grįžęs į miegamąjį. Šypteliu. numetu rankšluostį. palikai ją svetainėje. Ana nueina prie kriauklių. Ana sprunka į svetainę jos pasiimti. o aš tuo metu išleidžiu iš vonios vandenį. ji buvo teisi. – sako Ana žvelgdama į mane spindinčiomis akimis. kad ji vėl valosi dantis mano šepetėliu. – Gerai. o trečią numetu ant grindų. Pasimatysime aerodrome. Aš nepavargusi. atsigulu ir imu laukti Anos. atverčiu patalus.. Paimu mobilųjį ir matau. Ji vėl užsidarė vonios kambaryje.. numaldęs nerimą. . išeina iš vonios kambario. Labos nakties. kad praleidau Teiloro skambutį. Kalbėtis buvo gera. Vešiuosi panelę Stil sklandyti! Taip džiaugiuosi. Gulime lovoje žvelgdami vienas į kitą. Neprivalau grįžti namo. Padedu jai atsistoti. Ką gi. sere. Rodos. – Norėčiau savo rankinės. kad jis sugers ant grindų išsiliejusį vandenį. kitu apsijuosiu strėnas.

– Ne. – nežinau kodėl.– Ką nori veikti? Gal dar sekso? – Kalbėtis.. Jo tokia liūdna ir jaudinanti muzika.. buvusias mano žaidimų kambaryje. – Šiandien – „Fortepijonas“. – Negaliu pasakyti. Ji atsako man plačia šypsena. Neklausei manęs.. kad prieš mane buvo penkiolika. – Žinoma. koks mėšlas. Oi. Kokia aš kvailė. Maniau.. tu ir pats gali paskambinti.. – Sakei. – A. bet pasijuntu beprotiškai savimi patenkintas. Šypsena jos veide užgęsta. – Ir visos nuolankiosios? . – ji išpučia akis. Dėl Dievo meilės. kiek jų buvo. – Bet apytikriai kiek – dešimtys. Lovos baldakimo stulpe įrantų ar ko nors panašaus nedarau. Ir vėl! Dieve mano. – sakau dėdamasis pasipiktinęs. tūkstančiai? – Dešimtys. – Apie ką? – Apie daug ką. – Pavyzdžiui? – Apie tave. esu septyniolikta? – Septyniolikta? – Septyniolikta moteris. kad dešimtys.. Ji dar plačiau nusišypso. be abejo. šimtai. santykiavai. – Ką dar nori apie mane sužinoti? – Koks tavo mėgstamiausias filmas? Tai tarsi kryžminė apklausa. – Ir patyręs vanilinį seksą? – klausia. žinoma. – Kalbėjau apie moteris. – Ne visai. pone Grėjau. panele Stil. – Didžiausias mano pasiekimas – jūs. tai turėjai omenyje. kurią. su kiek moterų esu santykiavęs. su kuria. Vienintelis vanilinis mano laimikis esi tu.. ar ne? Esate daug pasiekęs. – Vadinasi.. Susitaikęs su likimu šypteliu.

Ir įširdusi. Pasimokyti daryti tai. – papriekaištauja Ana. – išdidžiai sako Ana mėgindama nuslėpti šypseną.. – Kvailai juokinga ar linksmai juokinga? – Turbūt ir tokia.. Tada patyriau didžiausią sukrėtimą gyvenime. – Tu būsi priblokšta.– Taip. priblokšti tave galiu tik apatiniais drabužiais. Tu juokinga. šypsomės ir jaučiu. – Ar tai tave pribloškė? – Taip. kad negaliu priblokšti tavęs. Kada nuogas tįsojau šalia moters ir mudu tiesiog kalbėjomės? – Ar tave tai pribloškė? . – papriekaištauja man Ana. Ji vėl patenkinta šypteli. – Visos jos buvo besipraktikuojančios nuolankiosios. – švytėdama nusijuokia Ana. jose atsispindi smalsumas ir pasitenkinimas. koks tu įžūlus. kad man truputį svaigsta galva. Pasiruošusi išgirsti tiesą? Jos akys išplėstos. tą akimirką tavo veidas buvo vertas „Kodak“ momentinės nuotraukos. bet jai nepavyksta... tu neklydai. Pasakyk jai. švelniai pabučiuoju į nosį. – Taip. – Be to. Patenkintas išsišiepiu iki ausų. O susipažinti su mano tėvais važiavai išvis be kelnaičių. – Rodos. bet ir aš tuomet mokiausi. – Liaukis vaipytis. – Leidaisi plakama raitelio šmaikščiu. ką darau aš. – O! – šūkteli ji. kad esi dar nekalta. Anastazija. aš tikrai priblokšta. ką ketinu pranešti. – Tu mūvėjai mano trumpikes. – Taip. ir tokia. Siatle ir jo apylinkėse yra vietelių. Anastazija. – Pasakei man. – Nėra kuo didžiuotis. – Negaliu. – Prakeikimas. aš mokėdavau už seksą. Norėdamas parengti ją tam. – Ar tai tave pribloškė? – Taip. Žvelgiame vienas į kitą. kur gali nueiti ir pasipraktikuoti.

kad man tai patinka. Gal šį savaitgalį? – Gerai. Ačiū. – Na. . Apkloju Aną. – Be to. Patenkintas nusišypsau ir užsimerkiu. Prisislenku ir trumpai ją pabučiuoju.. – Kristianai. Staigmena tau. viliuosi. – sako ji. – Ak. Elena. Ji pavargusi.. kalbėtis nėra taip jau blogai. – sušnabžda Ana ir jos lūpomis tariamas mano vardas užlieja tarsi šilumos banga. vadini mane vardu.. Aš vėl eisiu į Raudonąjį kančių kambarį. Na. pasiverčiu ant nugaros ir įsistebeiliju į palubėje besisukančias ventiliatoriaus mentes. panele Stil? – Niekada nenuobodu. – Rytoj noriu kai ką išmėginti.– Žinoma. – Sutarta? – Taip. Ana nusižiovauja.. – Ką? – Tai staigmena. – Tave tai pribloškia? – Pribloškia. Netrukus išgirstu lygų jos kvėpavimą. – Miegok. – liepiu ir išjungiu naktinę lempą. šiandien viskas puikiausiai pavyko. galėčiau ir vėl leistis. Ana. – patikina ji... Šiaip ar taip. – Jums su manimi nuobodu. panele Stil. Pakaks kalbų. ji greitai užmigo.

Ji graži. Ant jos veido krenta išsklaidyta šviesa iš svetainės.. tarsi kažkokia įkyri mintis neduotų jai ramybės. Ji miega. jos veidas toks romus. Pasiverčiu ant šono. Bet ji nieko man nesako.. šildantis krūtinę ir teikiantis vilties. tikrai miega. Ji jaukiai įsitaisiusi šalia ir. alkūne įsiremiu į patalus. Savanoje. miega. Ji manęs nepaliks. tik dar niekada negirdėjau jos kalbant per miegus.. Grėjau. Man pašiurpsta galvos oda. Ana trumpai suraukia antakius. Ką gi. nors ir nesąmoningas jos prisipažinimas nuvilnija per mano kūną nelyginant vasaros vėjelio dvelksmas. – Ką? – nevalingai atsiliepiu. štai tau ir atsakymas. – sumurma ji. KETVIRTADIENIS – NE.. – Ne. Bet ji nereaguoja. – Labai džiaugiuosi tai girdėdamas. bet netrukus jos veidas vėl pragiedrėja. ir neketina manęs palikti. – nustebęs suburbu. ji nenori. – Niekur nesiruošiau eiti. Ana atsidūsta. Matyt. .. NEPALIK MANĘS. Be to..2011-ŲJŲ BIRŽELIO 2-OJI. Atviras. – Aš tavęs nepaliksiu. Pašnabždomis tariami jos žodžiai įsismelkia į mano sapnus.... Po galais. Jos akys užmerktos. – Ana. Pakerėtas žvelgiu į ją. kur aš? Ak taip... – sušnabždu. ką? – Kristianai.. nepalik manęs. Ką? Tai Ana. kad išeičiau. prašau. sapnuoja. rodos. miega. – sako ji.. aš sujudu ir pabundu. tik. Ji kvėpuoja šiek tiek prasižiojusi. Kas čia buvo? Pasidairau po kambarį..

Ji vėl kažką sumurma.... Pats metas žadinti panelę Stil. Po galais. Dievinu sklandymą. beje. kad nori. ką ji čia šneka? Kol rengiuosi. išgirstu beldimą į duris. aš mūviu tavo trumpikes. Mūsų laukia dar viena tvanki diena. Laimė.. Kambarių tarnybos darbuotoja pristatė pusryčius: sluoksniuotos tešlos pyragaičių ir kavos man bei angliškos pusryčių arbatos Anai.. regis. išlipu iš lovos ir nueinu į apartamentų svetainę. – Aš noriu daugiau. ji nė nesujuda ir palaimingai miega.Vėl pažvelgiu į Aną ir nusišypsau. Papurtęs galvą iš spintos ištraukiu vienas savo trumpikes ir padedu ant kėdės. Ji vėl ima niurnėti per miegus: – Ne. Žinau. – Braškės. Pakšteliu jai į smilkinį.. Imdamas jos kelnaites prisimenu niekšingą savo planą jas paslėpti ir kaip Ana mane pergudravo. – Nagi. Vos apsivelku sportinius marškinėlius. – imu švelniai ją žadinti. „Ai. Kuo čia dėtos braškės? – Anastazija. Paskubomis nusiprausiu po dušu. ištaria žodį „narvas“. jau laikas keltis. – man sėdint šalia jos ant lovos sumurma Ana.. Man patinka. Aš toliau švelniai. Ir dar – po pirmos mudviejų nakties. ten užsakau pusryčius ir patikrinu Savanos orų prognozę.. tada nuo vonios kambario grindų surenku Anos drabužius ir padedu ant kėdės šalia lovos. kai Ana dėvi mano drabužius. ir aš noriu daugiau. Šiaip ar taip. be to. jaučiuosi pakylėtas. Lietaus nenumatoma. mažyte. bet ryžtingai ją žadinu. Ak. Šiandien važiuosiu pasklandyti. viešbučio virtuvėje visada yra populiariausios arbatos rūšies. nusišluostau.57. Užmetu akį į elektroninį žadintuvą: 4. bet gerai nenugirdau. Noriu tave liesti. .“ Ji trukteli trumpikių juosmenį ir parodo man virš džinsų užrašus „Polo“ ir „Ralph“. panele Stil. Su Ana. Rodos.. ji nusiramino ir liovėsi kalbėjusi..

gražuole. Ankstesnės mano nuolankiosios. – Ką šį kartą dariau? . tu ne vieversys. bet ne vidury nakties. – Pabusk... ji atidžiai mane nužvelgia. – Maniau.. Ji dar stipriau užsimerkia. – akivaizdžiai lengviau atsikvėpusi. – Laikas keltis. Pabučiuoju jai skruostą. – Labas rytas. Ji suspaudžia glėbyje pagalvę. – priešinasi ji. o aš šypsodamasis nenuleidžiu nuo jos akių. o ankstus rytas.Mėšlas. ne. mažyte. Malonu žinoti. su tavimi aš visada noriu sekso. Ji nurausta. – Žinoma.. Ji ima markstytis. Seksą kol kas atidėsime. nori sekso. – A. ir aš noriu. – Ką sapnavai? – Tave. Pasilenkiu ir dantimis švelniai grybšteliu ausies lezgelį. galėdavo tikėtis bausmės.. – Dabar ne naktis. Eisime į lauką. Šiaip taip susilaikau nesijuokęs. – Sapnavau tokį nuostabų sapną. Staiga Ana plačiai atsimerkia. Jos nenoras keltis mane ir linksmina. jei nenorėdavo keltis. mažyte. sako Ana. Nagi. Atmerkusi vieną užmiegotą akį. Ištiesęs ranką spusteliu jungiklį ir Aną užplūsta blausi šviesa. – Pabusk. nosies galiuką. kad drauge vytumės aušrą. kelkis ir renkis. – Ne.. Kažką suniurna. kad ir tu taip pat. abiejų akių vokus. Ji vėl užsimerkia. – sakau. – Anastazija. – verksmingai suniurna. – Ne. Žiūrėdama į mane Ana atsidūsta. – Rodos. ir stebina. o tada – ir lūpas. Tuoj įjungsiu naktinę lempą. Nosimi braukydamas jai per ausį sušnabždu: – Noriu.

kas bus – sugaišime daug laiko ir diena bus sugadinta. Ana papurto galvą ir staiga. Suglumusi. Tai štai apie ką ji ten murmėjo. – Daug laiko neturime. kad antklodė nuslenka iki juosmens. kuriuos padėjau ant kėdės. o jei taip.. Nekantrauju kuo greičiau pakilti su ja į orą. Ji meiliai į mane žvilgteli. Vis dar atsikalbinėdama ji atsisėda ir nepaiso. – Gerai. gal dėl to. – Jaučiuosi lyg pažadinta trečią nakties. išpūtusi akis. paskui nusiprausime kartu. – liepiu mostu kviesdamas ją sėstis. – griežtai priduriu sklaidydamas jos svajas. Mane žavi tai. Norėčiau ištempti ją iš lovos ir pats aprengti. kai jau pabudai. Nors ir susijaudinęs. Ji apsimauna mano trumpikes ir plačiai nusišypso. – Daktaras Flinas tokį sapną galėtų interpretuoti visą dieną. Po kelių minučių ateina ir Ana. rodos. įsitaisau prie nedidelio valgomojo stalo ir įsipilu kavos. kad iki galo dar nepabudo.. ant pečių ir krūtų krentančiais plaukais. Mano kotas iš karto reaguoja. apnuogindama viršutinę jos kūno dalį. – Pusė šeštos. . pakylu nuo lovos. pamiršo savo įprastą drovumą. abu žinome. Eime. ji įsistebeilija į mane. Praustis po dušu gali neiti. kad ji.. – Ką veiksime? – Staigmena. kad Anai būtų bent kiek erdviau. aš norėsiu eiti kartu. grįžtu į svetainę. Leidau tau miegoti kuo ilgiau. – tyliai sako ji.. plačiai nusišypso. Palikęs Aną besirengiančią. – Dabar. – Ar negalėčiau palįsti po dušu? – Jei eisi į vonią. Ji kelis kartus sumirksi ir pagaliau grįžta į tikrovę. Aš tau jau sakiau. – Valgyk. labai pralinksmėjusi.– Mėginai pavaišinti mane braškėmis. Susitaršiusiais. Eikš. O dabar kelkis ir renkis. – Kelinta valanda? – vis dar mieguista klausia ji. – Anastazija. Nekreipdama dėmesio į savo nuogumą ji išlipa iš lovos ir jos žvilgsnis užkliūva už drabužių. paliksiu tave susiruošti. ji atrodo nuostabiai.

lyg ir svarstydama tokią galimybę. – kalbėdamas stengiuosi pabrėžti kiekvieną žodį. – Prireiks šito. – Ką gi. pėrimas išvaikytų man miegus. Ji svarsto? Ne. gerai? – Gerai. Turėtų tikti. labai mane pradžiuginsi. tai užversk. ji užsispyrusi ir vėl nusiteikusi priešgyniauti. – Kur mes vykstame? – Pamatysi. Kaip visada.. surimtėk.– Išgersiu arbatos. – Išgerk visą. – Kodėl gi ne. jūs mane provokuojate. pareiškia Ana. kad sušiltum ir nusiplūktum. Ak. . – kai grįžtu į svetainę. Anastazija. Suirzusi ji papučia lūpas. Ji atsisėda ir porą kartų gurkšteli arbatos. taip nieko nebus. Grėjau. Rodos. pakilus į orą jai bus šalta.. – Dabar norėčiau užversti akis į lubas. – Panele Stil. Ar galėčiau pasiimti sviestinį ragelį ir suvalgyti vėliau? – vildamasi teigiamo atsakymo klausia Ana. – Išgerk arbatą. nenoriu. Nekantrauju leistis į kelionę.. Ana. – priduria ji ir perdėtai lipšniai man nusišypso. – Aš pasiruošusi. Negaliu versti jos valgyti. – Gerkite arbatą. paradui vadovauju aš. o ji nustebusi žvilgteli į mane. – liepiu stodamasis nuo stalo. – Pavalgysiu vėliau. Anastazija! – Kita vertus. – sako ji. Nuėjęs į miegamąjį pasirausiu drabužių spintoje ir paimu ploną medvilninį nertinį. manau. kad atvairuotų automobilį prie durų. mat reikės įveikti nemenką kelią. kai nubus skrandis. kaip visada. – sakau švystelėdamas jai nertinį.. užversk. – Neįsijausk. panelei Stil pasidarė smalsu.. Tada paskambinu viešbučio patarnautojui ir paprašau. Liaukis šypsotis. Mums jau metas. Bet ji labai lengvai apsirengusi: vilki palaidinukę ir mūvi džinsus. Ji pakelia akis į lubose įmontuotą automatinį gaisro gesintuvą. oras čia ir taip gana šiltas.. Maždaug pusę aštuntos. Vis dėlto ji valgys. – sako Ana.

Šįryt lifte jokių šėlionių nebus. – prisiminusi siužetą svajingai sako Ana. – Žinai.. Tik nepamenu kur. – Labas rytas. atidarau automobilio duris.– Pasitikėk manimi. apie ką aš galvoju. – Ištrauka iš „Traviatos“. jis reiškia „iš doros kelio išvesta moteris“. atidarau apartamentų duris ir mudu patraukiame prie liftų. juolab kad aš esu labai geros nuotaikos. Sistema mus nukreipia iš Savanos miesto. Opera sukurta Aleksandro Diuma romano „Dama su kamelijomis“ motyvais. – Hm. žvilgteliu į Aną ir paikai nusišypsau. nors čia tik mustangas. – Taip ir maniau. Spustelėdamas vaire įtaisytą mygtuką įjungiu „iPod“ ir automobilio saloną užlieja didinga melodija. – durims atsidarius pasisveikina jis ir maloniai mums nusišypso. atvairavęs mustangą. Slėpdama šypseną ji nudelbia akis į grindis. išvertus pažodžiui. – Kas tai? – klausia Ana. Greitai pabučiuoju ją į lūpas. paėmęs už rankos. kad man priklauso G550 lėktuvas. o jos skruostai nurausta. dabar ji vėl kilsteli antakį. Ten stovi viešbučio darbuotojas. Anksčiau gerokai nustebusi. – taip parašyta jo segimoje kortelėje. panele Stil.. įvažiuoju į gatvę.. Taip. – Per liūdna? – Šito negalime leisti. Įsitaisęs prie vairo. bus smagu. Prieš mums žengiant vidun. link 95-ojo tarpregioninio greitkelio. Ana puikiai žino. vardu Brajanas. Iš Verdžio operos. – Pasmerkta kurtizanė. mandagiai nusilenkęs. Mums lipant iš lifto Brajanas palinki geros dienos. liūdna istorija. kartais puiku būti tokiam kaip aš. – Iš „Traviatos“? Kažkur girdėta. Prie šviesoforo į palydovinę maršruto paieškos sistemą paskubomis įvedu aerodromo adresą. Tada. – priduria. – ir taip pat laukia lifto. – Gal norėtum pati pasirinkti muziką? Ji mano „iPod“. – Šit kaip? Tą romaną esu skaičiusi. .. Prie viešbučio durų mūsų jau laukia patarnautojas. – Na. Ką tas pavadinimas reiškia? Iškalbingai ją nužvelgiu. – Kur važiuosim? – Pamatysi. – paerzinu ją ir.

automobilių kelyje beveik nėra ir pirmieji aušros spinduliai vejasi mus 95uoju tarpregioniniu greitkeliu. – apsimestinai naiviai trukteli pečiais Ana. grakščiai. bet nepakeldama į mane akių atsistoja. Argi galėčiau netenkinti jos noro? – Žinoma. Ana žvelgia pro langą ir pirštais barbena sau į šlaunį. Pakeliu akis nuo skaičiuoklės kompiuterio ekrane ir atidžiai pažvelgiu į ją. Gera mergaitė. pažaiskime. ji koketiškai nužingsniuoja prie „iPod“ ir pasiima savo prizą. Ką gi. ką turi omenyje. – Sere. ar iš mano turimų įrašų jai kas nors patiks. ši nuolankioji pagarbiai prašo šeimininko duoti savo „iPod“. šeimininke. Vis dar besiplėšant Britnei. Leila. kaip visada. avėdama tik raudonus aukštakulnius. Rodos.. – Tu išrink. bet jaučiu nuo jos sklindantį nerimą. kelis kartus aukštyn ir žemyn paslenka sąrašą. rodos. jis padėtas ant grotuvo. – nerūpestingai sakau ir spusteliu greičio pedalą. ar ne? – kreivai šyptelėjęs klausiu. Šį savaitgalį ji elgėsi pavyzdingai. Tada paliečia pirštu vieną kūrinį ir jaudinanti Verdžio melodija užleidžia vietą energingiems Britnės Spirs ritmams.. Gal ji mano. bet variklio gausmas neužgožia suirzusios Anos atodūsio. Labai susikaupusi Ana peržvelgia kūrinius. Perdainuojamoms versijoms ir užuominoms dar pernelyg ankstyvas metas. abu staiga loštelime. Šiek tiek pritildau muziką. Ar šia daina ji mėgina man ką nors pasakyti? Gal siunčia kokią užuominą? – Nežinau. Visiškai nuoga. – pasiūlau tylomis svarstydamas. Mustangas autostrada skrieja kaip vėjas. kad reikia mane įspėti? Panelė Stil. – Ne aš įkėliau šitą dainą.Baksčiodamas pirštu į ekranėlį įjungiu visą muzikos kūrinių sąrašą. nuleistomis akimis klūpančią šalia. nori pažaisti. . paimk jį. – Nuodija kraują. – sako ji ir. Uždainuoja Damienas Raisas ir Ana atsidūsta. – Dėkoju.

ir kas taip sako – ponas.. – Kas nutiko kitoms keturiolikai? – pasiteirauja ji. – Kokia jūs smalsi. Ne tu viena nori daugiau.Nekankink jos. kas įkėlė šią dainą į „iPod“. – Niekada nenorėdavau daugiau. – Leila? – Mano buvusioji – tai ji įkėlė tą dainą į kompiuterį. ar dėl to. Taip. – pasišaipau. kad važiuojame sklandyti. Neatitraukiu žvilgsnio nuo kelio.. Ana. kad esu puikiai nusiteikęs. kada man prasidėjo mėnesinės? – Anastazija. kad vakar vakare ilgai kalbėjomės. Grėjau. ar dėl to. jei neskaičiuosime Elenos. – Kodėl? – Ji norėjo daugiau. – O kaip klostėsi tų keturių moterų likimas? – klausia ji. – Šit kaip? – Aš turiu tai žinoti. – Tai padarė Leila. kad atidžiai žvelgia į mane. Nežinau. – Na. – Kas jai nutiko? – Mudu išsiskyrėme. ar dėl to. klausinėjantis. Ana trumpai patyli ir aš žinau. kokia ištroškusi informacijos. mirė? – Tu ne Henrikas Aštuntasis. – Nori sąrašo? Išsiskyrė. Ir sulaukiu atlygio – drovios jos šypsenos. panele Stil. – Elenos? – Tau ji – ponia Robinson. – Viena iš tų penkiolikos? – klausia Ana. – Taip. bet užsimanau pasakyti jai. buvo nukirsdintos. vyras turi žinoti tokius dalykus. – Ak. kol nesutikau tavęs. – O tu nenorėjai? Žvilgtelėjęs į Aną papurtau galvą. gerai. staiga sutelkusi dėmesį į mane ir trokšdama sužinoti ką nors daugiau. – papriekaištauja man Ana. . Su tam tikromis pertraukomis ilgalaikius santykius palaikiau tik su keturiomis moterimis.

– Juk ne į Siatlą grįžtame. – Mėgautis jumis. kuris mano mėgstamiausiųjų sąraše yra antras. – Ne. – Tai kas nutiko toms keturioms? – neatlyžta ji. – Malonu girdėti. Aronui Neviliui dainuojant „Sakyk. mane apima nerimas. Žinoma. Ir kurių galų kapstausi po savo praeitį? – O kitos? – Su kitomis tiesiog nesusiklostė santykiai. – Eime? – sakau. – Sprendžiant iš veido išraiškos. Anastazija. – sako. Ji linkteli ir. Šis užsiėmimas – pačiame mano sąrašo viršuje. kaip yra“14. O tuo metu nieko „daugiau“ negalėjau joms duoti.. į aerodromą? Džiugiai jai nusišypsau. Ana visiškai suglumusi. įsistebeilija pro langą. – Į aerodromą. Patį mėgstamiausią laisvalaikio leidimo būdą atskleidžiau tau šįryt. – Viena susirado kitą draugą. Mėgautis jumis visais įmanomais būdais. Vien pagalvojus apie tai. – Ką gi. – Sklandyti. Pasuku į kairę link aerodromo ir netrukus pasiekiame Bransviko sklandytojų asociacijos angarą. tiesa? – akivaizdžiai apimta panikos klausia ji. Dabar jau visai netoli. Kitos trys norėjo „daugiau“.. panele Stil.. Vysimės aušrą. mano nesveikų pramogų sąraše ši veikla taip pat gana aukštoje vietoje. tik nuo ko nors kito. – jos reakcija mane prajuokina. – Ir aš nenoriu! Na. – Kur mudu važiuojame? – vėl pasiteirauja. Ji priklauso man. bent jau kelerius ateinančius metus – dar ne.– Kuriems galams? – Nes nenoriu. – Taigi. . Anastazija.. kad pastotum. pastosi. – Mėgausimės laisvalaikio užsiėmimu. prie jo ir sustabdau automobilį. – Antras? – Taip. Ji nuduria akis sau į sterblę ir vypteli.

kad palei krantą besiformuojančios šiltos srovės turėtų ilgokai išlaikyti jus ore. – Pone Grėjau. Ten mūsų jau laukia Teiloras ir jaunas barzdotas vyras. kaip Ana su Teiloru kalbasi ir juokauja. Paimu ją už rankos ir mudu nužingsniuojame prie įėjimo į angarą. – atsisveikina ji su Teiloru. Bet jį lengva valdyti. – Ir aš noriu! Man patinka. – Malonu susipažinti. – Prašyčiau sekti paskui mane. – patikina mane Bensonas. – Vėjas šiaurės rytų. eikš. Lauke vėsu. bet nešalta. Paleidžiu Anos ranką. – Puiku. Paimu Aną už rankos ir mudu nusekame paskui Bensoną.– Ketini sklandyti? – Taip. – Veskite. prie horizonto matyti šviesiai rauzgana ir visiškai vaiski juosta. – Iki. – Skrydžiui paruošiau „Blanik L-23“. mūvintis šortus ir avintis sandalus. Lėktuvas gana senas. Pasilenkęs ją pabučiuoju. – Anastazija. – atsako jis. dangus dabar giedresnis. Anos veide šmėsteli jaudulys. panele Stil. kad galėčiau pasisveikinti su Bensonu. – tyliai ištaria Ana. Bensonas britas ir sveikindamasis stiprokai suspaudžia man ranką. Anastazija Stil. . pristatau ją Bensonui. juodu paspaudžia vienas kitam ranką ir Bensonas jai maloniai nusišypso. pone Grėjau. – Pone Bensonai. Į jos familiarumą su mano darbuotojais pažiūrėjęs pro pirštus. Išlipu iš automobilio ir atidaręs palaikau Anai duris. – Šįryt jums labai pasisekė. tai mano mergina. kad Ana be baimės ir entuziastingai atsiduoda bet kokiai naujai patirčiai. – atsakau žiūrėdamas. – Dar vienas pirmas kartas. tai jūsų vilkiko pilotas ponas Markas Bensonas. kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo pašėlęs vyrukas. dešimties mazgų. o tai reiškia. – sako Teiloras. – Man taip pat.

kad čia oro transporto ryšio dažnis – 122. L-23. – man rodos. kad tamsa plūstelės ir uždusins mane. jūs nė neįsivaizduojate. Kai diržų kilpos priglunda Anai prie šlaunų.. Alpha. – „Blanik“ lėktuvai labai patikimi. kad jai būtų lengviau įlipti. – Tikiuosi. o tada galėsite atsikabinti. – paaiškinu Bensonui. Papa. Dabar jis poilsio kambaryje. – Pirmiausia turime susiveržti parašiuto diržais. Nagi. – Aš pats. kol jis dar nepradėjo savo letenomis grabinėti Anos. lipkite į diržus. – Atnešiu šiek tiek balasto. Bet jau penkerius metus skraidau šiais vilkikais. Praskečiu kojoms skirtas diržų kilpas.. – ir paimu iš Bensono medžiagos gniutulą. puikios techninės būklės. Instinktyviai įsitempiu laukdamas. Oras teikia vilčių. be to. Niekada nežinau. Manau. kaip reaguosiu į Anos prisilietimą. – Ar seniai skraidote? – Nuo tų laikų. – kilstelėjusi antakį sako Ana. – Nors akrobatiniam skraidymui vis tiek rinkčiausi L-23. – Gerai. – Būsite prikabinti prie mano „Piper Pawnee“. Žinokite. Aš pritariamai linkteliu. – Kažin ar tokį ankstyvą rytą aukštai pakilsite. L-13. – Supratau. ji atšlyja nuo manęs. o aš užneriu viršutinių diržų kilpas jai ant pečių ir priveržiu parašiutą. – Panele Stil. Mokydamasis skraidyti kaip tik „Blanik“ ir pilotavau.– Puiku. Ana pasilenkia ir ranka atsiremia man į petį. – Pakelsiu jūsų sklandytuvą į trijų tūkstančių pėdų aukštį. rodos. pasaugos sparną. kai tarnavau kariuomenėje. – priduria Bensonas. Three. tikrai turėsite laiko pasklandyti. – linksmai šyptelėjęs sako Bensonas ir nužingsniuoja prie lėktuvo. mano pagalbininkas. – jis parodo man iškeltus nykščius. bet taip nenutinka. Deivas. Dieve. Keista. Bensonas kyšteli ranką į piloto kabiną ir ištraukia parašiutą Anai. – Tau patinka veržti mane diržais. Bet niekada negali žinoti. kaip puikiai ji atrodo supančiota diržais! .3. atkreipiu dėmesį į Federalinės aviacijos agentūros jam suteiktą registracijos kodą: November. poilsio kambariu Bensonas vadina tualetą. Aš ištikimas jų gerbėjas.

pakabinta žaidimų kambaryje ant lubose įtaisytų žiedų. Akivaizdžiai nekantraudama Ana man plačiai nusišypso. – Taip. – Ar turi čia vakarykštį plaukų raištį? – Nori. – Jums patiks. – Aš jaudinuosi. tai net kvapą užgniaužia. kad pasikelčiau plaukus ant pakaušio ir susiriščiau? – klausia Ana. – Ačiū. – Vadinkite mane Marku. Bent kartą. Tikiuosi. – sako jis ir pamerkia jai savo sumautą akį. Taip pat tikiuosi. ir prie jos lyties. du kartai per vieną rytą – kaip man sekasi. Pirmas kartas?– klausia jis Anos. lipk į priekinę. Pyktelėjęs ant Bensono. – Ilgai neužtruksime – dvidešimt minučių. – Lipk. kabinimas įtrauktas į Anos griežtų ribų sąrašą. . Tokiu ryto metu šiltosios oro srovės nestiprios. kaip ji džiaugiasi. daugiausia pusvalandį. Deja. prisimerkiu. bet kai taip anksti atsiduri aukštai danguje. – Ne. priveržiu ir prisegu keleivio saugos diržus. – vis dar šypsodamasi sako ji. – Gerai. – Taip. kas pasakyta. – Taip. – sumurmu vydamas šalin tą reginį. Nešinas Anai skirtu balastu grįžta Bensonas ir patikrina diržus. jei galėčiau laisvai prieiti ir prie jos burnos. – Štai. Ana įlipa. dabar bus gerai.. Ir ji daro. Smiliumi švelniai perbraukęs jai per skruostą. kaip ji atrodytų išskėstomis rankomis ir kojomis. – Matysiu pakankamai. – sušnabždu ir pabučiuoju ją. pone Bensonai.Trumpai pasvajoju. kad mano mergina atsidurtų kuo toliau nuo jo.. – padėkoja ji. Važiuojam. – Hm. – Viskas gerai? – pasiteirauja jis manęs. Leidžiu Anai atsiremti į savo ranką ir ji ima ropštis į užpakalinę sėdynę. – sakau nekantraudamas kuo greičiau pakilti į orą. saugu. kad matysiu. – Bet juk tu nieko nematysi. Užpakalyje sėdi pilotas. aš pasilenkiu. – Viskas gerai. prisisegu savo parašiutą ir įlipu į piloto sėdynę. nesinervini.

L-23 veikia kuo puikiausiai ir mano dėmesys nukrypsta į Aną. Viskas gerai. aš trukteliu atgal išilginę valdymo svirtį ir mes pakylame į orą anksčiau už Bensoną. Po kelių akimirkų lėktuvas jau rieda. Išlyginu skersvairius ir pagrindinį vairą. Paleiskite. virvė įsitempia ir mes pajudame. Ana garsiai nusijuokia. tekanti saulė spindi mums už nugarų. ryški. o aš padarau nedidelį posūkį ir netrukus jau skrendame pavėjui į pietvakarius. Anai.. – Štai taip. nei sau. Bensonas įlipa į „Piper“ kabiną ir po akimirkos ryto tyloje garsiai sugaudžia vienintelis lėktuvo propeleris. netrukus atkreipiu dėmesį. Nekreipiu į jį dėmesio ir mes kylame vis aukščiau. Saulės šviesa puiki. laikantį sklandytuvo sparno galą. Trikdomas atmosferos trukdžių. „Piper“ rieda vis greičiau. kad arčiau pakrantės pateksime į kylančią šilto oro srovę. nieko geresnio negalėjau tikėtis nei. ieškodami kylančių šilto oro srovių. „Delta Victor“. Užmetu akį į aukščiamatį: mes pasiekę beveik trijų tūkstančių pėdų aukštį ir sklendžiame šimto penkių mazgų greičiu. pamatau Bensono padėjėją Deivą. kad liekame tik mudu su sklandytuvu. Paskubomis patikrinu įrangą: pedalus (išgirstu už nugaros slankiojant vairą). kad čia. kursas du septyni nulis. radijo eteryje vėl pasigirsta Bensono balsas ir praneša man. aukštai. – Bransviko skrydžių valdymo centras. Galime skristi. kad aukščio vairas taip pat veikia).. Man patinka. Padrąsintas jos reakcijos leidžiu sklandytuvui toliau suktis didele spirale tikėdamasis. šoninę valdymo svirtį (užmetu akį į sparnus ir matau judant skersvairius) ir išilginę valdymo svirtį (išgirstu. – sakau pasilenkęs prie radijo ryšio mikrofono ir paspaudžiu virvę atkabinančio mechanizmo mygtuką. „Piper“ dingsta horizonte. Gaila. kad esame trijų tūkstančių pėdų aukštyje ir galima atkabinti virvę. Žvilgtelėjęs į dešinę. ji dairosi į šalis ir grožisi panorama. kad iki šiol su niekuo nesu dalijęsis šia patirtimi.. – radijo ryšiu prabyla Bensonas. mažyte! – sklandytuvui kylant vis aukščiau šūkteliu Anai. užvožia kabinos gaubtą ir nužingsniuoja prie vienmotorio „Piper“. juolab kad rožiniai tekančios .Bensonas linkteli. Sklendžiame į vakarus. kad prasklendėme virš 95-ojo tarpregioninio greitkelio.. Keista. kad nematau jos šypsenos. taip ramu. – Supratau. kad galiu atsiriboti nuo visko pasaulyje.

dar ne taip nustebtumėte sužinojusi. – Gerai. Manau. kad Ana sučiupo savąją. Ana mėgina pasukti galvą. Kai vėl išlyginu sklandytuvą. gerai. – Ar matai valdymo svirtį tiesiai priešais?! Čiupk ją. Ana smaginasi. mat imame prarasti greitį. bet jos juoką gerokai slopina švilpiantis vėjas. kad nepaprastai ja didžiuojuosi. Toliau pilotuosiu aš. – Stipriai suspausk ir laikyk. bet saugos diržai per stipriai priveržti. – Nagi. Anastazija. kai dabar pagalvoji. Toliau skrendame tiesiai. tad nusijuokiu ir aš. ji ima juoktis.saulės apšviesti debesys – žemi. kad net taip anksti ryte įmanoma pakilti aukščiau. pavyks nutūpti. ką ketinu jums leisti. Ar matai priekyje apskritą skalę? Žiūrėk. kad daug laiko neturime. pakelia rankas ir delnais įsiremia į kabinos gaubtą. Susigrąžinęs valdymo svirtį. Labiau drąsinančios reakcijos joks vyras negalėtų tikėtis.. kamuoliniai. aš taip pat. šūkteliu Anai: – Stipriai laikykis! Niurktelime žemyn ir sklandytuvas krisdamas padaro statinę. Ji klykteli. Mano Ana. – Taip. kad nejudėtų. o tai reiškia. Ji visuomet drąsiai pasitinka iššūkius. tarsi būtų pakabinta ant piloto kabinos gaubto. – Panele Stil. – paraginu vėl. nes ketinu šį manevrą pakartoti. kad nevalgiau! – rikteli ji. kad rodyklė būtų per patį vidurį. ar ne?! – šūkteliu aš. bet staiga pajuntu. Šį kartą Ana įsikimba diržų ir žvelgia žemyn. – Gera mergaitė.. Čiupk ją. – Gražu. – Na ir nustebinai – leidi valdyti sklandytuvą! – sušunka Ana. Keista. Žinau. Staiga apimtas svaiginančio džiaugsmo ir nusiteikęs išdykauti. Ji tyliai kikena. kad čia nėra galingų keliančių šilto oro srovių. pasuku sklandytuvą link aerodromo. kad nevalgei. – Taip. Mano laikoma džiaugsmą teikianti valdymo svirtis krusteli ir suprantu. bet man vis tiek. o nuokrypį rodanti virvė kabo statmenai piloto kabinos gaubtui. Radijo ryšiu susisiekiu su Bensonu arba .

atsiveria man nelyginant nuostabaus grožio rytas. Paskui mano rankos nuslysta jos nugara. o tada įsisiurbiu jai į lūpas ir ilgai. pakratyti taip. tada apsuku dar vieną ratą. godžiai bučiuoju. L-23 atsiduria tiesiai virš kilimo ir tūpimo tako. bet man pavyksta abu sparnus išlaikyti tiesius ir pagaliau. mažyte. sustojame pačiame tako gale. – padėkoja ji. Dabar gali krestelėti. kad net dantys subarška. Pasirąžęs nusisegu parašiutą ir nusišypsau raudonskruostei panelei Stil. Ištiesiu ranką ir padedu Anai išlipti iš kabinos. Nušokusią suspaudžiu glėbyje. kad priglustų prie mano lyties. tarsi maldaudama daugiau. – Eikš. ir pranešu. Dabar. – Laikykis. pasiekusios strėnas stumteli ją. Adrenalino prisipildęs mano kūnas į putlų jos kūną reaguoja akimirksniu. Ačiū. Panardinu pirštus jai į plaukus ir atlošiu galvą. Ant žolės. .tais. – Buvo nuostabu. sugniaužusi juos trūkteli ir. Ratais pasiekęs žemę sklandytuvas dunksteli. Čia. Ji man plačiai nusišypso ir staiga pasijuntu labai pakylėtas. – Daug daugiau. Ana. – Patiko? – klausiu pasilenkęs atsegti jai saugos diržų ir nuimti parašiuto. balsas neišdavė. kad atsidurtume arčiau žemės. Tik ne aerodrome! Bensonas ir Teiloras netoliese. mes nenumaldomai artėjame prie žolės. Atšlyju mėgindamas atgauti kvapą ir sveiką protą. pakeliu kabinos gaubtą. panardina pirštus man į plaukus. jose – maldavimas duoti daugiau. Atstumiu apsauginius kaiščius. kad galėčiau pabučiuoti. kurie mane girdi. o akys spindi džiaugsmu. Niurkteliu žemyn. Jos akys kaip žvaigždės. – Ar tai ir yra „daugiau“? Tikiuosi. atsisegu savo saugos diržus ir išlipu. Geidžiu jos. jog giliai širdyje puoselėju tokią viltį. Nežiūrėk į mane taip. jog ketiname leistis. Ji pasitinka mane.

norėjai turėti nuolankiąją? – Norėjau. – tyliai sako Ana. – keičia temą ji. nes ir aš pasijuntu nepaprastai pakiliai nusiteikęs. – sumurma ji. kad Markui mane pristatei kaip savo merginą. Per garsiakalbį besiplėšant „Kings of Leon“. tu alkana? – Niekaip nebūčiau galėjusi įsivaizduoti tavęs čia. nepamenu. – Tikiuosi. kuri užsikiša išsprūdusią plaukų sruogą už ausies ir ima tyrinėti. – sušnabždu. Mums lekiant autostrada ima pypsėti Anos „BlackBerry“. – Puiku. Atidaręs jai automobilio dureles. – PBN? – labai nustebusi ištaria ji. nesusilaikau ir išsišiepiu iki ausų. – Kai mama išvažiuodavo į medikų konferencijas. ko noriu. – Tai buvo mūsų paslaptis. gerai sugalvojai. Bet jau sakiau tau. kad anksčiau kada nors būčiau matęs ją tokią linksmą. dėl ko paskui tektų gailėtis. Puiki jos nuotaika. Nemėgstu sargių. išvairuoju mustangą iš aerodromo ir pasukame link 95-ojo tarpregioninio greitkelio. kad ir aš noriu daugiau. užkrečiama. – Dabar valgysime. – Argi tu ne mano mergina? – Vadinasi. mergina? Maniau. – Kas yra? – klausiu. – Žinau. – Už tai Teilorui ir moku. užverčia akis. Eikš. Pašnairuoju į Aną ir ji. – sušnabždu ir. Spinduliuodama laime Ana straksi šalia. – Man patiko. Anastazija. daugiau netardamas nė žodžio. . mūsų tikslas – tenkinti vienam kito norus. – O sklandytuvas? – stengdamasi neatsilikti klausia ji. svarstau. – Labai džiaugiuosi. – paimu valgiaraštį ir stebiu Aną. – švelniai paerzinu ją. matyt. Pasisukęs paimu Aną už rankos ir veduosi prie automobilio.– Pusryčiai. – Signalas. kad turiu išgerti tabletę. Paskui ji nekantriai apsilaižo. kaip ji jaustųsi atsidūrusi su manimi tualete. rodos. kad nori daugiau. ką „Pasaulio blynų namai“ siūlo pusryčiaujantiems. – Juo kas nors pasirūpins. Sustabdau mustangą. tėtis vesdavosi mus į tokias blynines. – mes susėdame prie pertvaromis atskirto stalelio vienas priešais kitą. Ir aš priverstas galynėtis su savo kūno atsaku. bet gerai nematau. sukdamas į „Pasaulio blynų namus“ – slaptą ir labai mėgstamą tėvo vietelę. – Panele Stil. ir turiu. kol dar nepadariau nieko.

šiandien rytą. hm. ko norime. Viskas? – sutrikusi ir gaudydama kvapą paklausia padavėja. Prakeikimas.. jums. ko nori tu. – Nekramtyk lūpos. Jei negaliu tavęs čia turėti.. – Gal duoti jums laiko apsispręsti ir prieiti po minutės? – pasiūlo išeitį padavėja. ko nori tu. – Čia? Tu tikra. panelė Stil priima bet kokį iššūkį. – Ne čia ir ne dabar.. Jau žinome.. o tada vėl atkreipia akis į mane – patamsėjusias ir kupinas kūniškų malonumų pažado akis. – Ne. . tiesą sakant. Anastazija. Ana? Ji paskubomis pasidairo po restorano salę. aš Leandra.. kad jos vyzdžiai šiek tiek išsiplėtę. atvirai sakant. Moteris. Kristianai. vis dėlto negaliu išdulkinti jos „Pasaulio blynų namų“ tualete.. Kaip visada. tai daug daugiau nei vien išvaizda. – Juk sakiau: noriu to.. – negaliu atitraukti akių nuo Anos.. Mūsų pokalbį nutraukia padavėja: – Sveiki. Ana šypteli.. hm. geriau manęs negundyk. lyg būtų čiupusi man už tarpkojo. perveriu padavėją iškalbingu žvilgsniu ir ji paskubomis nueina. dvi stiklines apelsinų sulčių. Kad ir kaip norėčiau.. – Anastazija. – Nuolat..Ana pakelia į mane akis ir matau. Ana nusipelno kai ko geriau. Ką galėčiau. – Dėl to kalta tik mano išvaizda. O Dieve.. Mane. – Ne. – Žinai. – sumurma ji. – Aš tave žaviu? – nustebęs klausiu. Trumpai nukreipęs dėmesį nuo Anos. – ant stalo pirštu piešdama aštuoniukę tyliai sako Ana. tai neteisinga. – Dėkoju. Jaučiuosi taip. puodelį juodos kavos su nugriebtu pienu ir puodelį angliškos pusryčių arbatos. – Prašom dvi porcijas pasukų tešlos blynų su klevų sirupu ir šonine ant lėkštės krašto. sere. Į rusvaplaukę padavėją nusprendžiu nekreipti dėmesio. – įspėju. jei turite. aš. – paraginu ją užsisakyti. taip pat. – Kas neteisinga? – Kaip tu sužavi žmones. – Noriu to.

. galėsiu miegoti su tavimi? Vienoje lovoje? – Nori? – Taip. Ką pasakysite? – Vadinasi. Mudviem tiesiog reikia iš naujo suderinti parametrus. panele Stil. matyt. labai gerai ją veikia. kertančią maistą. manau. Šią paslaptį atskleidei man kalbėdama per miegus. kad jei nesutiksiu su viskuo. Ir kol kas man puikiai sekas. atsižvelgiame į tavo pasiūlytą kompromiso sąvoką. nuo vakarykščių pratimų ir šįryt patirto jaudulio. kad tai ji beprotiškai žavi mane. dėl. – Skanu. jei nori – iš naujo nubrėžti mūšio lauko linijas. tiesiog šiek tiek praplėčiau anksčiau užsibrėžtas ribas. – Nepasakyčiau. taip. – Ar dėl to apsigalvojai? – Apsigalvojau? – Na. bausiu tave. . Rašei apie ją elektroniniame laiške. – Ir kaip ji gali taip manyti? Reikia ją nuraminti. – Vadovaujamės tavo patarimu. Noriu. Be to. – Tada sutinku. – Bijojau. kad mano žaidimų kambaryje būtum nuolankioji. kai guli mano lovoje. kad galėtų taip būti. kad tu išalkusi. Beje. Nė nemaniau. kad tai mums pavyktų. – Džiaugiuosi. – Man patinka.Ji vėl viską apvertė aukštyn kojomis ir aš vėl jai primenu. – Žinau. – šiek tiek pablyškusi sako Ana. – Iš kur? – Patikėk. Neabejoju. „Daugiau“. mūsų? Ar aš apsigalvojau? Ne. galima tartis. paliksi mane. O dėl viso kito. – Visa tai. rodos. Padavėja grįžta nešina mūsų pusryčiais ir netrukus jau žiūriu į Aną. kad ėmiau ir apsigalvojau... – meiliai ištariu. labai gerai miegu. Anastazija.. Tiesiog žinau. – sako ji. Ana suraukia antakius... Jei nesilaikysi taisyklių. manau. Tokie mano reikalavimai. – Niekur aš nedingsiu. kad nori daugiau.

be to. mat žmonės važiuoja į miestą dirbti. – Ar galiu tave pavaišinti? – klausia.15 manęs laukia susitikimas su Savanos pramonės nualintų teritorijų gaivinimu besirūpinančiais pareigūnais. Įvedu į navigatorių jos motinos namų adresą ir. Susikibę už rankų ir atrodydami kaip bet kuri kita pora traukiame prie automobilio. – Anastazija. potyris buvo išties nuostabus. graži. Kai paprašau rusvaplaukės padavėjos atnešti sąskaitą. .30. – įspėju ją ir žvilgteliu į laikrodį. Atidarau automobilio dureles ir ji apdovanoja mane džiugia šypsena. – Neširsk. Ana tikrai nenutuokia. ar nebūtų galima susitikimo atšaukti. klausydamiesi grupės „Foo Fighters“. Svarbiausia prioritetai. Pasvarstau. bet ji atrodo tokia nerūpestinga. Mano nertinis Anai gerokai per didelis. Bet man tai nė motais: man patinka būti čia su Ana ir tiesiog leisti laiką. kad ji – mano. Dabar mašinų kelyje gerokai daugiau. ji priklauso man. Aš taip noriu. bet Ana to nepastebi net kai apkabinu ją. Tokia muzika – amerikietiškas rokas – jai labiausiai patinka. Lakstau paskui šią merginą. stengdamasis tiems tipeliams parodyti. nors ir gaila. – Prašau. Bet ne. – Mėgini visiškai atimti iš manęs vyrišką savigarbą? – sakau ir įspėjamai kilsteliu antakį. kokia yra žavi. Ana suirzusi papučia lūpas. pone Grėjau. aš vertinu tavo gerą ketinimą. – Pavaišinti? Kuo? – Sumokėti už pusryčius.– Sklandymas buvo tikrai jaudinantis. Į „Pasaulio blynų namus“ žingsniuojantys trys vaikinai smalsiai ją nužvelgia. – Kažin. tad.. mat norėčiau visą dieną praleisti su Ana. Grėjau. Laikyti ją už rankos. Tikrai. taip. jau skriejame 95-uoju greitkeliu į šiaurę. rami. privalome grįžti į miestą. Lengva prie to priprasti. tai būtų pernelyg didelė prabanga.. Ana trepsi dainos ritmu. kurioje išgalėsiu apmokėti sąskaitą. ar ne? – Taip. bet ne. Prunkšteliu. kuris rodo 8. nors turėčiau sutelkti dėmesį į savo verslo reikalus. – Ši užeiga tikriausiai vienintelė. 11. – patikina mane Ana ir įsideda į burną paskutinį gabalėlį blyno.

Anastazija. – sako ji. bet vos tik prabyla apie motiną. Perskaitau visus Bilo atsiųstus dokumentus: Savana siūlo geras sąlygas. Ana išlipa iš automobilio tebevilkėdama mano nertinį ir atsisveikindama pamoja. – Iki pasimatymo.liesti jos kelį. – sušnabždu.. Kada man atvažiuoti? Ji pasiūlo atvažiuoti septintą. pakelia į mane džiaugsmu spindinčias akis. o tada. už tą „daugiau“.. . Gurkšnodamas kavą peržiūriu laiškus ir pasvarstau. Ji man papasakoja apie ankstesnius savo apsilankymus Savanoje. – Nėra už ką. – akivaizdžiai nustebęs sako jis. ar nederėtų paskambinti Rosai.. Šį vakarą bus įdomu pamatyti. – Be ketvirčio vienuoliktą būsiu pasiruošęs vykti į susitikimą.. jai taip pat nepatinka karštis. Vis dėlto jai skambinti dar per anksti. matyti.. – Taip. VOS ĮŽENGĘS Į SAVO KAMBARĮ paskambinu Teilorui. – Pone Grėjau. o tada paskambinu kambarių tarnybai ir užsisakau kavos. Daugiau nei malonios. – Dėkoju. o aš grįžtu į viešbutį jausdamas krūtinėje tuštumą po mudviejų išsiskyrimo. Nuostabios.. Pasilenkiu jos pabučiuoti ir įkvepiu neapsakomai malonaus jos aromato. pastarosios dvylika valandų buvo. čia puiki vieta gamyklai statyti. kaip ji bendrauja su motina ir įtėviu. malonios. Gaila. bet mėgstamiausią kaklaraištį palieku prie kompiuterio. – „Suburban“ visureigis laukia jūsų prie viešbučio durų. kad negaliu visos dienos praleisti dykinėdamas.. Pasitikrinu paštą ir randu Anos žinutę. Grėjau. Netrukus šiek tiek nusiminęs sustoju prie jos motinos namo. – O kaipgi. Anastazija. iki šiol žiūrėjusi sau į rankas. – Gal norėtum užeiti? – pasiteirauja ji. kaip šypsosi. ačiū už šio ryto iškylą. Nusimovęs džinsus apsivelku kostiumą. sere. – Ačiū. bet vakare čia grįšiu. – Man reikia dirbti. – Nėra už ką. akys ima spindėti..

birželio 2 d. o pamatęs bučinuko ženklą labai apsidžiaugiu. Iš karto jai atsakau. o ne pėrimas Data: 2011 m. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Po kelių akimirkų sulaukiu Anos laiško. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Sklandymas prieš pėrimą Data: 2011 m. 10:26 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus AŠ NEKNARKIU. birželio 2 d. Ačiū. birželio 2 d. pone Grėjau! Be to. Juk esate džentelmenas. 10:20 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Kartais tikrai moki padėti merginai puikiai praleisti laiką. birželio 2 d. 10:24 RJL Gavėjas: Anastazija Stil Geriau jau kuris nors iš tų dviejų užsiėmimų nei tavo knarkimas. Šiaip ar taip. O jei ir knarkiu. su tavimi visada puikiai jį leidžiu. Aš taip pat gerai praleidau laiką.Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Sklandymas. labai nemandagu apie tai užsiminti. Ana x Perskaitęs temą nusijuokiu. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: KNARKIMAS Data: 2011 m. atvykote į TIKRUS PIETUS! Ana Tyliai nusijuokiu. 10:28 RJL . Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Apsnūdimas Data: 2011 m.

grožis Data: 2011 m. kad toks nesu. Tai ką aš kalbėjau? Kol nepasakysi. pasiimu švarką ir lipu laiptais žemyn ieškoti Teiloro. Bet jei būsi klusni.. tu neknarki. birželio 2 d. Ir tai nuostabu. O dabar turiu vykti į susitikimą. Kuo baigėsi mano bučinys? Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Šis mano laiškas išvarys ją iš proto. mažyte. susitikimas su Savanos pramonės nualintų teritorijų gaivinimo skyriaus atstovais artėja prie pabaigos. Anastazija. juolab kad už tokį elgesį jau gavau pylos.Gavėjas: Anastazija Stil Niekada netvirtinau esąs džentelmenas. užtat kalbi per miegus. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Miegas. galbūt šiandien vakare ir pasakysiu. Iki. birželio 2 d. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Išplepėta paslaptis Data: 2011 m. 10:35 RJL Gavėjas: Anastazija Stil Tai atskleisdamas pasielgčiau labai nemandagiai. kalbėjimas.. mudu galėtume amžinai susirašinėti. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Plačiai šypsodamasis užsirišu kaklaraištį. Bet prisipažįstu nekaltai melavęs: ne. 10:32 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Esi storžievis ir nenaudėlis – tikrai ne džentelmenas. RĖKSMINGOS didžiosios raidės manęs visiškai nebaugina. bučinių nesitikėk! Ak. ir manau daug kartų aiškiai tau parodęs. Džordžija tikrai turi ką NEPRAĖJUS NĖ VALANDAI .

sere. Dėl Leilos? Prakeikimas! Giliai širdyje man palengvėja. šie pareigūnai pažadėjo Grėjaus įmonių holdingui rimtų mokesčių lengvatų. – sakau dviem vyrams ir dviem moterims iš Savanos pramonės nualintų teritorijų gaivinimo skyriaus. Ir Geilė nežino.. Ana! Ar jai viskas gerai? – Prašau man atleisti. kad medikai spėjo laiku ir panelės Viljams gyvybei pavojus negresia. sere. Iš panelės Viljams jai nieko nepavyko išpešti. sere. Jo veidas niūrus.pasiūlyti. kad trukdo man per posėdį. Teiloras papurto galvą. – Bet ko jai prireikė Eskaloje? Ir kodėl žudėsi matant Geilei? – sukrėstas klausiu. – Kas yra. – Koks mėšlas. – Turime nemalonumų dėl panelės Leilos Viljams.. Teilorai? – sakau. Sakyk. Teiloras prabyla dar niūriau. – Nusižudyti? Leila? Mano apartamentuose? – Ji persirėžė riešą. Ji tikriausiai nori kalbėti tik su jumis. – Ji įsilaužė į jūsų apartamentus ir ponios Džouns akivaizdoje mėgino nusižudyti. Geilė su ja greitosios automobiliu išvažiavo į ligoninę. o jis prieina ir ima tyliai šnabždėti man į ausį. – Panelė Viljams – greitosios pagalbos automobilyje. vežama į Siatlo Laisvosios Vilties ligoninės priimamąjį. kad Anai nieko nenutiko. Man pašiurpsta galvos oda. o dar blogiau. – Dėl to nesirūpink. – Greitosios pagalbos automobilyje? – Taip. – visiškai rimtai pritaria Teiloras. .. Išgirstu beldimą į duris ir po akimirkos į posėdžių kambarį įžengia Teiloras.. Kai išeiname į koridorių. – atsiprašo jis visų posėdžio dalyvių. – Nežinau. bet pirmiausia atsiprašo už tai. kad jis niekada netrukdo man per posėdžius. – Taigi. Prakeikimas. – Trumpam atsiprašysiu. Ji man pranešė. kas atsitiko.

Išsiaiškinti. – Bus padaryta. pirmiausia tai ir išsiaiškinsiu. – Kai grįšime. Aš visiškai sutrikęs. sere. sere. – Pasakyk Stivenui. Negaliu patikėti tuo.. sprendžiant iš paskutinio elektroninio laiško. ko man dabar imtis? Ir kodėl ji atėjo pas mane? Gal tikėjosi pasikalbėti? O kur jos vyras? Kas nutiko jam? – Kaip jaučiasi Geilė? – Ji šiek tiek sukrėsta. . – Ačiū. – Išskrisime kuo greičiau. mudviejų žvilgsniai susitinka ir jis niūriai. – Gerai. Džordžijoje. – Gerai. Kas nutiko? Trumpam grįžtu į kabinetą.Pirštais persibraukiu per plaukus mėgindamas suvokti. Keldamas prie ausies mobilųjį Teiloras nužingsniuoja prie durų. Per tą laiką galime grįžti į viešbutį. Ji ištekėjo. turėtumėte tai žinoti. Privalau grįžti ir su ja pasikalbėti. kur „Suburban“ visureigyje manęs laukia Teiloras. susipakuoti daiktus ir išsiregistruoti. tarsi atsiprašomai vypteli. bet įsijungia balso paštas. Atrodė laiminga. Po galais. ką iš tiesų Leila padarė. kuriame vyksta susitikimas. kodėl taip pasielgė. – Kaip Leila įsigavo į mano butą? – Nežinau. – linkteliu ir tylomis pasidžiaugiu. Ačiū. – Taip. – Laukiu jūsų automobilyje. – Reikia paskambinti Geilei. – Po keturiasdešimt penkių minučių lėktuvas bus paruoštas skristi. Leila. Žinoma. Koks čia mėšlas? Porą metų ji buvo dingusi iš mano gyvenimo. – Nesistebiu. Retkarčiais susirašydavome elektroniniais laiškais. kad paruoštų lėktuvą. atsiprašau dalyvių ir netrukus jau žengiu į dusinantį karštį. tada paskambinsiu jai vėliau. – Pamaniau.. ji vis dar ligoninėje. kurį atsiuntė prieš šešis ar septynis mėnesius. Leila buvo laiminga. – Jau mėginau. – Ketvirtadienį iš pat ryto Geilei tikrai nereikia dar ir mano skambučio. ką išgirdau. – sako jis. Man reikia grįžti namo. į kilusius klausimus neatsakysiu. Bet čia. kad automobilyje yra oro kondicionierius. – Teiloras pakelia akis į užpakalinio vaizdo veidrodėlį. – išsiblaškęs sumurmu. Manau.

Gaila. Jei negalėsiu atvažiuoti pats. praneši man naujienas. Pasimatysime rytoj. kad ten vėsiau. neatsitiko nieko baisaus. MŪSŲ LAGAMINAI SUKRAUTI paskambinu Rosai. kad pasirinksiu Detroitą tik dėl to. Kol nusileidžiame. kol dar neapsigalvojau ir nenutariau pasilikti. Saugaus skrydžio. Palaukime raštu išdėstyto jų pasiūlymo. Būk gera. Gali būti. mažyte. – Tikiuosi. Paskambinsiu vėliau. atsiprašyk mano vardu mamos. spėju perskaityti tris ataskaitas ir parašyti LĖKTUVE PASINERIU Į DARBĄ. kad paimtų tave iš oro uosto. – Tikiuosi.. – Ir tau. kurią reikia nedelsiant spręsti. Netrukus Ana pati man paskambina. – Kaip praėjo susitikimas? – Gerai.ir jau važiuojame į Savanos Hiltonhedo tarptautinį oro uostą. skrendu namo. Aš pakeliui į oro uostą. – Anastazija. Automobiliui riedant link oro uosto. – Ar galiu kuo nors padėti? – Ne. – Kristianai. Bet dabar negaliu klabėti. – Padėtis tokia. susimąstęs žvelgiu pro langą. – sušnabždu ir baigiu pokalbį. kad būtinai turiu įsikišti. mat nenoriu galvoti apie namuose manęs laukiančią problemą. – Ar karštis taip kankina? – Tiesiog dusina. Turiu problemą. – Sveikas. Kai kas atsitiko. LĖKTUVUI RIEDANT PAKILIMO TAKU. kad negalėsiu atvažiuoti vakarienės. – tyliai sako ji ir man be galo malonu girdėti jos balsą. Jau turiu baigti. Paskambinu Anai. Kristianai. ji neatsiliepia. – Ana atsidūsta. – Saugios kelionės. atsiųsiu Teilorą. – Ar kas atsitiko Grėjaus įmonių holdinge? – sunerimusi klausia Rosa. Susitiksime rytoj. . Reikalas asmeninis. kad apskritai turiu išskristi. – Gerai. kaip reikalai Savanoje? – Aš jau lėktuve. tad labai suirztu. – Ne.. išspręsi problemas. – Turiu grįžti į Siatlą.

pone Ridai. bet niekuo negaliu jums padėti. kur man ją rasti? – Kas esate? – rausdama klausia mergina. – Tiek to. lengva nebus. priimamasis pilnas pacientų. kas. – Dėkoju. rasiu ir pats. jei nesate šeimos narys. – iškošiu pro sukąstus dantis. – Aš jos brolis. kas atsitiko. Galėčiau paprašyti motinos pagalbos. – burbteliu ir ryžtingai žengiu pro dvivėres duris. Priimamajame pasiteirauju. . – Su manimi prašyčiau tokiu tonu nekalbėti! – atkerta slaugė. Turiu pamatyti Leilą ir išsiaiškinti. Artinantis prie ligoninės krūtinėje ima tvenktis pyktis. – Ne. kad šios moters neperkalbėsiu. – Ką gi. Liftą rasite koridoriaus gale. Psichikos sveikatos skyriuje. Atsidūstu. Įtūžęs nužvelgiu ją ir suprantu. Gal galėtumėte pasakyti. – Kur jūsų skubios pagalbos skyrius? – Sere. niekuo negalime jums padėti. kur paguldyta Leila Rid. – Ateikite. čia vyksta. ieškau Leilos Rid. diena niūri. bet tada turėčiau paaiškinti jai. po galais. kur ji yra. Priėjęs užkalbinu jauną slaugę ir kiek galėdamas meiliau jis nusišypsau. Skubios pagalbos skyriuje pirmyn atgal zuja gydytojai ir slaugės. – Laba diena. – ji nužingsniuoja prie slaugėms skirto pulto ir žvilgteli į kompiuterio monitorių. kaip ir mano nuotaika.penkiolika laiškų. man labai gaila. – Ji mėgino persipjauti venas mano bute. Po galais. – Jūsų sesuo guli antrame aukšte. šiandien anksti rytą ji buvo atvežta į jūsų ligoninę. – Jūs – šeimos narys? – nedraugiškai klausia budinti slaugė ir perveria mane rūsčiu žvilgsniu. Kodėl ji taip su manimi elgiasi? Pliaupiant lietui išlipu iš automobilio. stengdamasis nekreipti dėmesio į jos reakciją. Giliai įkvepiu mėgindamas suvaldyti įtūžį ir patraukiu prie pagrindinių ligoninės durų. Rodos. – nė nemirktelėjęs pameluoju. manau turintis teisę žinoti. Automobilis mūsų jau laukia ir pilant lietui Teiloras važiuoja tiesiai į Siatlo Laisvosios Vilties ligoninę.

– Kuo galėčiau padėti? – pasiteirauja manęs jaunuolis. Prašyčiau eiti su manimi. Jis išblykšta. – Kur Leila? Kelias akimirkas jis tiriamai žvelgia į mane. – Ji vis dar čia? – Mes nežinome. du saugos darbuotojai ir slaugė tikrina kiekvieną patalpą. – Jai pavyko pasprukti iš ligoninės. Atsistojęs žingsniuoju po nedidelį kambarėlį ir svarstau. Mane nukrečia šiurpas. Ar jis – Leilos gydytojas? – Pone Ridai.. Ji dingo. – Bijau. – Pabėgo?! – šūkteliu netikėdamas savo ausimis ir klesteliu ant kėdės.Išdykėliškai pamerkiu slaugei akį. bet ilgai laukti netenka. užrakintos. Pro duris įžengia jaunas vyras trumpomis virvelėmis susuktais plaukais ir tamsiomis protingomis akimis. iš karto suprantu.. kad nematau kilusios sumaišties.. Nuo šios minties man pasidaro bloga. – Taip. Aš jos brolis. man nespėjus daugiau nieko paklausti. – sako jis. kurią palikau Džordžijoje. – akivaizdžiai įsitempęs sako jis ir. – O kas jūs toks? – pasiteirauju. kaip jai tai pavyko. o aš prisimenu kitą merginą. ar skambinti Geilei.. Tik nenutuokiu. o tada atsidūsta ir susikaupia.. . Nuseku paskui šį vaikiną. – O. Kitame koridoriaus gale. – Ką?! – Ji pabėgo. rodos. – Ieškau Leilos Rid. – sako. ir prieinu prie budėtojų stalo. išeina. – Kodėl negaliu jos pamatyti? – klausiu. jis mosteli į plastikinę kėdę ir aš atsisėdu. Tikriausiai pavėlavau. – Netrukus pas jus ateis gydytojas. Mėšlas. Pone Ridai. Vos tik pakylu į trečią aukštą ir atsiduriu koridoriuje. Gydytojas atsisėda prieš mane.. kur durys. – Gydytojas jums paaiškins. Dabar jos ieškome. įsivėręs į nosį žiedą. flirtuodama man nusišypso. kad kėdės kojos varžtais prisuktos prie grindų. kad kažkas ne taip. bet apsimetu. kad nežinau. ji užsikiša plaukų sruogą už ausies. atkreipiu dėmesį.

– Ak. jog jaučiasi gerai. . Na. kad gydytojas turi omenyje Leilos šeimą. Ir dar ji tvirtino. – Na. kad galėtų būti psichiatras. Sakė. – Tiek ir težinome. Ji tvirtino. budintis psichiatras. kad bąlu. Mūsų šeimoje apie tokius dalykus garsiai nekalbama.. – Gal ką nors žinote apie buvusį jos draugą? – Ne. bet norėjome dar kurį laiką ją stebėti ir užduoti kelis papildomus klausimus. – Ką galėtumėte papasakoti man apie Leilą? – klausiu. Rodos. Man rodos. jai pasidarė labai gėda. – Kaip galėjote leisti jai pasprukti? – sakau pirštais braukdamas per plaukus ir tramdydamas pyktį. kad žudytis nenorėjo. Jaučiu. – Ar kalbėjotės su ja? – Kalbėjausi. kad taip mėgino šauktis pagalbos. šiaip ar taip. Daugiau nieko. O kai taip apsijuokė. Gydytojas atrodo nuoširdžiai susirūpinęs. Ir daugiau jūsų negaišinsiu. greitoji pagalba atvežė ją pas mus po nesėkmingo mėginimo žudytis. Ar galėčiau užduoti jums kelis klausimus? – Žinoma. Ją čia atvežė to vyro ūkvedė. Aš ja patikėjau. Ji persirėžė riešus savo buvusio vaikino namuose.– Aš – daktaras Azikivė. – Kodėl ji mėgino žudytis? – Sakė. Atliksime vidinį tyrimą. – išsiblaškęs linkteliu. – Ar kas nors jūsų šeimoje serga psichikos liga? Suraukiu antakius ir tik po akimirkos susivokiu. Leila norėjo tik imituoti savižudybę. prašau paraginti ją grįžti į ligoninę. jis per jaunas. Man reikia daugiau informacijos. Jai reikia pagalbos. tad norėjo grįžti namo. – Nežinau. – Leila apie tai nieko mums nesakė. – šiek tiek per greitai atšaunu. – Nežinau. – Ar susisiekėte su jos vyru? Gydytojas nustebęs išpučia akis. – Kas buvo toliau? – pasiteirauju.. Jei Leila mėgins su jumis susisiekti. kaip jai pavyko išsmukti. – Ji ištekėjusi? – Taip. aš jam paskambinsiu. kad be reikalo keliame triukšmą.

. – liūdnai jai šypteliu. – Aš su juo susisieksiu. Ir žengiu prie durų.. pone Grėjau. Privalau ją rasti..– Bet aš dar daug ko norėjau jūsų paklausti. Popietė buvo be galo sunki. Noriu ką nors veikti. Man tai buvo didžiulis sukrėtimas. – Ar buvo skanu? – Taip. – Pone Ridai. paimu mobilųjį ir skambinu Velčui.. Rodos. Nepakenčiu ligoninių. Noriu.. o man į nosį duria dezinfekavimo priemonių ir kraujo kvapas. – Bet jos vyras. Sąmonėje iškyla vaikystės prisiminimas: aš mažas. Teiloras apgręžia visureigį ir atvažiuoja manęs paimti. – Namo.. – sumurmu ir. Kaip laikotės jūs? – Gerai. sere? – klausia ji. Iš gydytojo vis tiek daugiau nieko nepavyks sužinoti. Daktaras Azikivė atsistoja. minutėlę pastoviu lauke leisdamas pliaupiančiam lietui nuplauti šį prisiminimą. išskubu iš laukiamojo. numojęs ranka į liftą. Mane nukrečia šiurpas. – liepiu sėsdamasis ant užpakalinės automobilio sėdynės. Prisisegęs saugos diržą.. – Bet mes privalome. turime bėdą.. Išbalusi ir tyli Geilė nerimaudama atidžiai žvelgia į mane. žinoma. išsigandęs ir netekęs žado. palyginti su Savanos karščiu. Evakuotis skirtais laiptais lekiu žemyn peršokdamas po dvi pakopas. – Negaliu jums niekuo padėti. – Viso gero. .. – Pone Grėjau. – Velčai. kad surastum Leilą Rid. – Taip ir nebaigsite valgyti. – Geriau tuoj pat imsiu ieškoti sesers. jai tikrai reikia pagalbos.. – dusliai atsiliepia jis. Papurtau galvą. mergautinė pavardė Viljams. – Tik po šiandienos įvykių aš nealkanas. tačiau lietus – tikrai maloni permaina. Atsistoju. Išėjęs pro ligoninės duris.

– Ne. – Rasite ją. Ačiū. kur ji dabar. o dabar tenka narplioti tokią painiavą. pone Grėjau. – Žinoma. Man viskas gerai. kad manęs namie nėra. Juk Leila galėjo ją sužeisti. kaip jai pavyko pabėgti. ar paskutiniuose jos laiškuose buvo bent menkiausia užuomina. Ligoninėje Leilos nėra ir jie vis dar nežino. Kokia diena – rytas tiesiog fantastiškas. – Gal jums ko nors reikia? – klausiu. besitvarkančią virtuvėje. Šįryt su Ana sklandėme. O gal ji ketino sužeisti mane? Bet kodėl? Prisimerkęs susikaupiu ir stengiuosi prisiminti. kaip Leila įsigavo į butą. Ji tiesiog įžengė į virtuvę ir pareikalavo pasakyti. ji norėjo šnekėtis tik su jumis. Teiloras suglumęs. kaip jau sakiau. O kai Geilė patikino ją. į mobilųjį atkeliauja žinutė.– Girdžiu jus tvarkantis. Jei ką nors prisiminsite. ji šūktelėjo: „Jo čia nėra!“. Velčo naujienos apie Leilą mane dar labiau suerzina. Kodėl? Ko ji iš manęs tikisi? – Ačiū. Gaila. kad nepranešėte policijai. tokioms išgertuvėms dabar aš nenusiteikęs. Ji dingo kaip į vandenį. ir staiga man kraujas gyslose sustingsta. kad ji tuoj pames galvą. brol. kad pataisėte vakarienę. – Išties. Bet nieko neprisiminęs tik suirztu ir atsidusęs žingsniuoju į savo darbo kambarį. Geilė – taip pat. Tik. Vos įsitaisau krėsle. ir peiliu lipniajai pakuočių juostai pjauti persirėžė riešą.. – Tai merginai reikia ne policijos. o vakaras baisus. Tiesą sakant. Gal nori sulošti pulo partiją? Lošti pulą su Eliotu reiškia. Jai reikia pagalbos. Eliotas. Gal Ana? Ne. pjūvis buvo negilus. kad jis atvažiuos čia ir išmauks visą mano alų. Bet. kad nežinau. nesupranta. Žiūriu į Geilę. kodėl pasijuto tokia prislėgta? Rankomis pasiremiu galvą. Laimė. Širdies gilumoje aš savotiškai žaviuosi Leila: ji visada buvo labai išradinga. kur aš esu. Sveikas. Ponia Džouns paima mano lėkštę su vakarienės likučiais ir nuneša prie kriauklės. iš karto man pasakykite. . – sako Geilė ir tylus ryžtas jos balse mane nustebina..

tegul išsiaiškina. Gal kitą savaitę? Aišku. Nieku gyvu nenoriu. ar saugiai parvykote. Jūsų Ana x Nė nepajuntu.Dirbu. Prieš man išsitiesiant paplūdimyje. Susiimk. Jau pradedu nerimauti. kur ji galėtų būti. Grėjau. Kur jis? Ir kodėl Leila ne su juo? Nenoriu skambinti jos tėvams ir jų jaudinti. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Ar saugiai parskridote? Data: 2011 m. Užtat paskambinu Velčui ir pasakau jam jų telefono numerį. Iki. Tada įsijungiu kompiuterį ir randu Anos laišką. Randu jos tėvų adresą ir telefono numerį. ar Leila su jais susisiekė. Numetu mobilųjį ant rašomojo stalo ir imu atidžiai skaityti Leilos bylą. nekantriai laukiu mūsų susitikimo rytoj. kad iš karto jums nepranešiau. Nesiseilėk. kad jums rūpiu. galinčio pakišti mintį. Malonu. prašyčiau pranešti. Nesiseilėk. 22:32 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Gerbiamas Sere. parvykau saugiai ir prašau priimti mano atsiprašymą. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius . birželio 2 d. Galvoju apie jus. Aš taip pat apie jus galvoju ir.. kaip visada. kaip pirštu paliečiu Anos man atsiųstą bučinuką ekrane. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Atsiprašau Data: 2011 m. 19:36 Gavėjas: Anastazija Stil Miela panele Stil. kad nerimautumėte.. Sutriuškinsiu tave. Ana. ieškau kokio nors ženklo. Bet apie jos vyrą nežinau nieko. birželio 2 d.

kad atkeliavo dar vienas Anos laiškas. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Tuščias maldavimas Data: 2011 m. Kaip galite tuo abejoti? Tikiuosi. S. S. Gal vis dėlto pasakytumėte. besišukuojančią ilgus tamsius plaukus. rodos. ką kalbėjau per miegus? Aš jai rūpiu? Kaip miela. mano sielą.. Jūsų Ana x P.. kurio nenoriu pripažinti ir su kuriuo neketinu niekaip kovoti.: mano atsakymas – ne. visiškai akivaizdu. Bet kažkur giliai po juo yra kančios šaltinis. 19:45 Gavėjas: Anastazija Stil Miela panele Stil... Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius . praskaidrina mano gyvenimą ir.. kad Anos dabar nėra čia. su manimi. „Padėtis“ čia dar ne visai suvaldyta. kad jūs man labai rūpite. Kompiuteris dzingteli pranešdamas. birželio 2 d. kuris visą dieną buvo kažkur dingęs. Dėl jūsų P. nusprendžiu truputį ją paerzinti. birželio 2 d.Paspaudžiu „Siųsti“ ir pajuntu gailestį. 22:40 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Brangus pone Grėjau. Ji apšviečia mano namus. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Padėtis Data: 2011 m. Papurtau galvą vydamas šalin šias svajas ir peržiūriu kitus gautus laiškus. jūsų „padėtis“ valdoma. Staiga į jo paviršių iškyla seniai pamirštas prisiminimas apie jauną moterį. Grėjau. Staiga krūtinę vėl užplūsta tas svetimas jausmas. man labai patinka. Atsakau į Anos elektroninį laišką ir. Negalvok apie tai. kad jums rūpiu. kad prasiblaškyčiau.. Po velnių.

Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Tikiuosi Data: 2011 m. 19:59 Gavėjas: Anastazija Stil Miela panele Stil. birželio 2 d. birželio 2 d. pasakiau ką nors linksmo. gal galėtumėte kalbėti garsiau? Negirdžiu jūsų. jau truputį neprigirdi.) Kristianas Grėjus . 22:54 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Varote mane iš proto. Tačiau turėtumėte žinoti.Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Beprotiškai maldaujanti Data: 2011 m. kai grįžau į Siatlą. 22:48 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Tikiuosi. jūs tikriausiai nenugirdote. atleiskite. Toks pagyvenęs vyras kaip jūs. kokia ji nuostabi. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Netrukus ji atsako. . tik dabar pirmą kartą nusijuokiu. Tiesą sakant. Nuo tada. birželio 2 d. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Vėl beprotiškai maldaujanti Data: 2011 m. birželio 2 d. ką šneku miegodama. kad negaliu prisiimti atsakomybės už tai. Ak. be abejo. 19:52 Gavėjas: Anastazija Stil Miela panele Stil. penktadienį vakare kaip tik tai ir ketinu daryti. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Beprotiškai kaltas Data: 2011 m. Nekantriai laukiu tos akimirkos.

Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Ji neatsako. Praeina penkios minutės ir – nieko... panele Stil? Tokioms urzgėjoms turiu katę. jei pailsėsi. Eik miegoti. Labos nakties. tad bus geriau. Kristianas Grėjus .. birželio 2 d. tuos žodžius. birželio 2 d. Stil Nieko sau. kad išprotėjau. Rytoj esu tau kai ką numatęs. Prakeikimas.. Šešios. jei tai būtų kuri nors kita moteris? Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Laukinė katė Data: 2011 m. birželio 2 d.. Ar pakęsčiau tokį įžūlumą. mieliau būčiau išklausęs tau nubudus – štai kodėl nesakysiu. kuriuos girdėjau tave tariant per miegus. Panelė A. kad per miegus žadėjo manęs nepalikti? Ana pamanys. 23:02 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Oficialiai ant jūsų supykau.Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Mažajai savo siaubūnei turėsiu paruošti ypatingą programą. septynios. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Rrrr. R. Data: 2011 m. 20:20 Gavėjas: Anastazija Stil Anastazija. 20:05 Gavėjas: Anastazija Stil Urzgiate ant manęs. Argi galiu jai atskleisti. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Ką kalbėjote per miegus Data: 2011 m.. Ji tikrai supyko. ką kalbėjai.

. kad internetu šiek tiek apsikandžiojęs su panele Stil jaučiuosi geriau. Ji praskaidrina mano juodą kaip naktis sielą. tad liaujuosi apie tai galvojęs ir sutelkiu dėmesį į elektroninius laiškus. „Tell It Like It Is“. ką rytoj galėtume nuveikti. ir nuėjo miegoti. Tačiau turiu pripažinti. Tikiuosi. bet tos mintys mane per daug jaudina. kad bent kartą padarė. 14 Angl. kaip liepiau. Pasvarstau.Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Jos atsakymo nesulaukiu.

– koks paauglystėje buvau vienišas ir piktas. Vienas Dievas težino. kad jei taip pasielgčiau. kaip Ana jaučiasi..2011-ŲJŲ BIRŽELIO 3-IOJI. ji būtų sugniuždyta. Atsispirdavau šiai pagundai dėl Greisės. kad primena man. bet į mano sąmonę veržiasi dar vienas prisiminimas. užsimiršti arba. kad jei atimčiau sau gyvybę. ji kaltintų save.. Neklusnią buvusiąją. – ir gerai. PENKTADIENIS Dabar antra nakties. Man reikia Anos. . Kažin ką ji pamanytų apie Leilą? Sėduosi ant pianistui skirto suolelio tvirtai žinodamas. Jei būtų pasirašiusi sutartį ir viskas būtų vykę pagal mano planą. Žinau. be to. jei imtume šnekėtis apie buvusią. Šį kartą košmaras tikras.. kaip ji pasijustų. bet kažkas mane vis sulaikydavo. pagal naują mūsų sutartį. o aš jau visą valandą guliu spoksodamas į lubas. dabar ji būtų su manimi ir miegotų viršuje. Po perkūnais! Užsimerkiu ir pasiduodu minčių tėkmei. viskas pasikeitė. Apie savižudybę irgi dažnai pagalvodavau.. Leila Viljams. Kodėl Leila ryžosi savižudybei? Kas jai užėjo? Ji tokia beviltiškai nelaiminga. Taip pat žinojau. kai kalbame apie Eleną. – ir jis nesileidžia išgujamas. Galėčiau ją pažadinti. Prisimenu. Šiąnakt užmigti neleidžia ne blogi sapnai. pasiguosti jai. Žinojau.. Lubose įtaisytas dūmų jutiklis vis merkia man akį ir žybsinti žalia jo švieselė šaiposi iš manęs. Greisė buvo man padariusi tiek gero – argi būčiau galėjęs ją taip sužeisti? O kai susipažinau su Elena. Man reikia prisėsti prie fortepijono. kaip kentėjau ir kaip jaunystėje buvau linkęs visus užsipulti. Atsikeliu iš lovos ir nuveju šias bauginančias mintis. dabar ji gulėtų šalia manęs. NEGALIU MIEGOTI. kad Ana niekada nesusipažins su Leila.. kaip užmiega. koks jaunystėje buvau pasigailėtinas. galėčiau ją išdulkinti ir žiūrėti. Mėginu atsikratyti šių prisiminimų.

Koks čia mėšlas? Retai sapnuoju erotinius sapnus. Mato tamsą ir joje besislepiančią pabaisą. Jau dabar jaučiu nerimą. Jos rankos surištos už nugaros. ji spėjo atsigauti po vakarykščio sukrėtimo. Mato mane. nei kokių nors naujienų apie Leilą. Leila laimingai ištekėjo ir susitvarkė gyvenimą. neramios mintys nutolsta. Ir staiga ji. Ir atrodo tokia patraukli. Nuoga. Ji moka tai daryti. virsta Ana. Mano penis išpampęs.. keliuosi iš lovos. Plaukai supinti į kasą. Akys nuleistos. Pro duris žengiu bute tvyrant mirtinai tylai. maniau. Tikiuosi. išdykusi ir labai nuovoki. Ir mano sielą. Bet Ana nenuleidžia nuo manęs akių. liekame tik dviese: aš ir muzika.Nesuprantu tik vieno: kai bendravau su Leila. be abejo. dėl to. Pirmiesiems ryto saulės spinduliams skverbiantis pro tarpus tarp dangoraižių. Ji manęs nemato. Leila teikia man malonumą burna. Tad kas atsitiko? Pradedu skambinti ir. tad nusprendžiu pabėgioti ir išlieti šiek tiek energijos. . Ana klūpo prieš mane.. Mėšlas! Pakirstu iš miego. Mano kotas – jos burnoje. Tad kodėl šitas aplankė mane dabar? Žvilgteliu į elektroninį žadintuvą. Liepsningos melsvos jos akys viską mato. Graži. Ji laikosi kukliai. kad sapnavau keistą sapną. Iš jos elektroninių laiškų tikrai negalėjai numanyti.. ji buvo laiminga. kad kažkas ne taip. Ji klūpo. pabudau penkiomis minutėmis anksčiau. Geilės taip pat kol kas nėra. Ji išpučia akis iš siaubo ir staiga išnyksta. Ji buvo puiki nuolankioji.. bet prisiminus sapne matytą gailų Anos žvilgsnį staiga suglemba. Negavau nei naujų laiškų. nei žinučių.

– Sujunk mane su Rosa. taip pat patikrinu. Bėgdamas žvalgausi po gatveles ir užmetu akį į tarpuvartes. Leila Viljams? Pasigarsinu „Foo Fighters“ dainą ir nutapsiu šaligatviu. Kur tu. Pasitikrinu mobilųjį ir randu taip lauktą Anos laišką. Atidžiai apsidairau. visą rytą dėbso į mane savo didelėmis rudomis akimis. Ji išliejo kavą. 12:53 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Brangus pone Grėjau. Į kabinetą kyšteli galvą Rosa. oras malonus. Žinoma. – piktai liepiu. kai vėl jus pamatysiu ir galbūt išgausiu iš jūsų tiesą apie savo naktinius prisipažinimus. jog Leilos tėvai mano. kad jų duktė vis dar Portlande su vyru. Iš Savanos kol kas nesulaukiame jokio oficialaus pasiūlymo. ne Olivija. Skaičiuoju minutes iki vakaro. praleido svarbų skambutį. turiu susiimti ir nelieti įniršio ant savo darbuotojų. aš vėl patogiai įsitaisiau pirmosios klasės lėktuvo salone ir už tai jums dėkoju. Jūsų Ana x . birželio 3 d. – O dar geriau – liepk ateiti. Kažkas pasibeldžia į duris. Darfūrui skirtas pagalbos krovinys netrukus bus pakeliui į Miuncheną. be to. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Grįžtanti namo Data: 2011 m. Užeik. Kaip reikalai su Vudsu? OLIVIJA ŠIANDIEN MANE Viskas vyksta pagal planą: Vudsas nusprendė priimti mūsų pasiūlymą. Velčas neturi jokių naujienų.Atidarau duris į vestibiulį ir netrukus atsiduriu lauke – rytas saulėtas. ar Leilos nėra už stovinčių mašinų. – Užeikite. tik sužinojo. – Norėjote mane matyti? – Taip. Uždarau kabineto duris ir grįžtu prie rašomojo stalo. ypač nervina. Tikiuosi. ROSA IŠEINA PRIEŠ PAT DEŠIMTĄ. o iš ten bus skraidinamas lėktuvu.

o tai tiesiogiai prieštarauja sutartyje įrašytai asmeninio saugumo taisyklei. tikiuosi. birželio 3 d. radote išeitį iš „padėties“. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Jau ketinu skambinti Velčui ir sužinoti naujienas. . Dabar ji jau tikrai turėtų skristi.Išgaus iš manęs? Oi. Apie bausmę kalbėjau rimtai. mano atsakymas trumpas. bet kompiuteris dzingteli – sulaukiau dar vieno Anos laiško. panele Stil. neturėtum siųsti elektroninių laiškų. 10:04 Gavėjas: Anastazija Stil Anastazija. birželio 3 d. Ana x Bent jau vėl pelniau bučinį. aš taip pat nekantrauju tave pamatyti. birželio 3 d. Ar lėktuvas jau pakilo? Jei taip. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Bet Anai tų kelių žodžių negana. Kadangi esu labai užsiėmęs. padėtis galėtų būti ir geresnė. Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Grįžtanti namo Data: 2011 m. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Grįžtanti namo Data: 2011 m. Jūsų laiško stilius verčia mane nerimauti. tiesa? Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Grįžtanti namo Data: 2011 m. 09:58 Gavėjas: Anastazija Stil Anastazija. bus visai priešingai. Keli sau grėsmę. manau. 13:01 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Mieliausias pone Grėjau.

jaučiuosi prislėgtas – tikriausiai dėl to.. panele Stil. 13:06 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Brangus pone niurzgaliau. Kol kas galite nuleisti savo niežtintį delną. Tūnodamas tarp keturių savo kabineto sienų. Nenoromis atsitraukiu nuo kompiuterio ir skambinu Velčui. kad saugiai pasiektumėte namus. Daugiau iš manęs neišgirsite nė garso. birželio 3 d. Panelė Stil Nenoromis šypteliu. Noriu. Ir bučinio nėra. Mano ir aplink sėdinčių keleivių gerovė garantuota. 13:10 RJL Gavėjas: Kristianas Grėjus Dabar uždaromos durys. PIRMĄ VALANDĄ ANDRĖJA .. ponas niurzgalius. juolab kad turite bėdų dėl klausos. Hm. man gerokai palengvėja.. Man reikia išeiti. 10:08 Gavėjas: Anastazija Stil Pasiilgau ir jūsų.. birželio 3 d. Iki Ana x Ji vėl atsiuntė bučinį. kad apie Leilą vis dar nėra jokių žinių. Negerai. Kristianas Grėjus Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Atsiprašymas priimtas Data: 2011 m. bet tik dešimt minučių. pasisiūlo atnešti į kabinetą pietus.Siuntėjas: Anastazija Stil Tema: Neadekvati reakcija Data: 2011 m. Siuntėjas: Kristianas Grėjus Tema: Atsiprašau – niežtintis delnas nuleistas Data: 2011 m. Vėluojame išskristi. lėktuvo durys vis dar atdaros. bet atsisakau. birželio 3 d. Ką gi. ir jūsų miklaus liežuvio.

Po galais. sere. sere. Tas vakaras! Staiga man dingteli nuostabi mintis ir aš ryžtingai patraukiu į nedidelę man jau žinomą parduotuvėlę. Išpakavau juos ir sukabinau į spintą jos kambaryje. sukoręs gerą kelio galą pėsčiomis. juk esu padėjęs ir anksčiau.. Tad kaip galėčiau jos veiksmų nelaikyti puolimu asmeniškai prieš mane? Kodėl Leila neatsiuntė elektroninio laiško arba nepaskambino? Jei turėjo kokių nors bėdų. PO SUSITIKIMO MERIJOJE . Po pietų manęs laukia susitikimas su meru. Man reikia įkvėpti gryno oro.Man dėl jos neramu. Leila nepasirodė? Kvailas klausimas: jei būtų pasirodžiusi. virtuvėje randu Geilę. Teiloras išvažiavęs į oro uostą pasitikti Anos. – Sveika. Praeinu pro Oliviją ir Andrėją. – Klausau. – Ar jau geriau jaučiatės? – Taip. Kurjeris pristatė panelės Stil drabužius. Tikrai būčiau padėjęs. – Puiku. Beje. Geile. Kaip pikta – juk susitiksime rytoj. Giliai įkvepiu ir užuodžiu raminantį druskingą sąsiaurio orą.. ji atėjo su manimi susitikti. paimu iš jos maišelį. sere. sere. Geile. bet žengdamas į liftą sugaunu suglumusios Andrėjos žvilgsnį. kad jos pageidaujamas spektaklis vyks mano namuose. Ačiū jums. – Labas vakaras. gerai. – ji kilsteli nedidelį raudoną firminį parduotuvės maišelį. Nusprendė. grįžtu į Eskalą. kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo labai užsiėmusios. – Kiek žmonių šiandien vakarieniaus? – Du. Atkeliavo ir dar kai kas. – Gerai. Kaip praėjo diena? – Ačiū. Nekreipdamas dėmesio į supratingą ir linksmą Geilės žvilgsnį. O lauke – giedra popietė. Geilė būtų man paskambinusi. per Prekybos rūmų organizuojamą iškilmingą vakarą. Įėjęs į svetainę. būčiau galėjęs padėti. gatvėje daug žmonių ir triukšminga. – Ne. Gal šiandien daugiau nedirbti? Bet negaliu sau to leisti. pone Grėjau.

– praneša man Velčas. kad ponia Rid. – Ką sužinojai? Mane akimirksniu vėl apima nerimas. Išlekiu iš darbo kambario ir per svetainę sparčiai nužingsniuoju prie lango. Gražūs. Ji visada geba mane nustebinti. ponios Rid sutuoktiniu. suirzęs ne mažiau už mane. kad žmona išvažiavusi pasisvečiuoti pas tėvus. neturėtų kitos išeities. Nuėjęs į darbo kambarį iš krepšio išsiimu „Cartier“ dėžutę. Jei būtų mano nuolankioji. dar labiau širstu. Paprasti. Įdedu dėžutę į rašomojo stalo stalčių ir staiga mano dėmesį patraukia kompiuterio dzingtelėjimas. – dūsuodamas pasisveikina jis. net ir avėdama medžiaginius sportbačius ir mūvėdama džinsus ji turi savotiško berniokiškos merginos žavesio. Po penkių minučių paskambina Velčas. – Ką?! – Jis taip sakė. Tai Anai skirta dovana. Galbūt Geilė ir nepritaria. Tikiuosi. – Pone Grėjau. kaip ji reaguos pagal naująjį mudviejų susitarimą. šį savaitgalį man pavyks ten nusivilioti Aną.– Ar galėtumėte sutvarkyti lovą žaidimų kambaryje ir apvilkti atlasinę patalynę? Tikiuosi. Tokie kaip ji. ir žinodamas. Šiaip ar taip. Šypteliu. bet nežinau. grįžta prie pradėtų darbų. o aš lieku stovėti svetainėje gerokai suglumintas jos elgesio. šią dovaną ji priims. Velčas. kažkur tenai bastosi.. Auskarai. kurią ketinu įteikti rytoj. – Jis tvirtina. plytintį po kojomis. bus įdomu. – Gal ji jam taip sakė? . – Taip. kitaip Leila Viljams. Į mano dėžutę atkeliavo naujausios Barnio kuriamo nešiojamojo kompiuterio schemos ir aš nekantrauju jas peržiūrėti. Žvelgdamas į Siatlą. Elegantiški. Pirštais persibraukiu per plaukus. – šiek tiek nustebusi sako Geilė. pone Grėjau. Kokios naujienos? – Kalbėjausi su Raselu Ridu. rodos. prieš išvykstant į šventę.. – Gerai. bet aš iš Anos noriu būtent šito. Taip tarusi ji nusisuka.

kad Leila dingo kaip į vandenį. – Jokio. Nežinia kodėl staiga pasijuntu stebimas. laukinė aistra – net kūnas nutirpsta. ištraukiu iš jos plaukų gumelę. rudenį ir. bet ne nuo skambučio. ji atidžiai žvelgia į mane. Atsisukęs tarpduryje išvystu Aną. – Jokio pėdsako? Negaliu patikėti. Žingteliu atatupstas ir atidžiai pažvelgiu jai į veidą. Aną... kojos. ką užfiksavo ligoninės vaizdo kameros.– Gali būti.. kad pakeltų galvą ir bučiuoti pasiruošusios lūpos priartėtų prie manųjų. Įsivaizduoju jas apsivijusias man juosmenį. kaipmat ją rastume. Jos aromatas smelkiasi man į šnerves ir aš skoniuosi viskuo. išskyrus Aną. Pamiršti viską. išgryninti čekį arba jungtis prie kurios nors iš savo socialinių paskyrų. Pasiilgau tavęs. pamiršti sumautą. Ar sutiktumėte? – Taip. Bet jei ji pamėgintų naudotis bankomatu. spinduliuojantį aistrą. – Bet kol kas nieko neradome. Mano lūpos karštligiškai ieško jos lūpų. Eime po dušu su manimi – dabar. Mudviejų liežuviai susipina ir mano kūnas iš nekantros įsitempia.. – Gerai. – Be to. o ji panardina pirštus man į plaukus. Bežiūrint į ją mane apima tikra. – pritaria man Velčas. kad grįžai.. tai nemažai kainuos ir šiek tiek užtruks.. Ana. lūpos šiek tiek prasiskyrusios. Tiesa. Ką ji man daro? – Kas yra? – sušnabžda Ana. primena namus. . trokštu Anos visa savo esybe. ypač. trūkteliu į uodegą surištus plaukus. norėtume peržiūrėti. jos antakiai suraukti. Staiga mane nukrečia šiurpas. Nenuleisdamas nuo Anos akių baigiu pokalbį ir artindamasis prie jos nusivelku švarką. – Taip džiaugiuosi. nusitraukiu kaklaraištį ir švysteliu juos ant sofos. – Tada nedelsdami imsimės darbo. Žvilgsnį traukia jos akys ir kojos. Ir aš taip jaučiuosi. Daugiau negaliu tvardytis. Man atsakymas visiškai aiškus. – sako Velčas. Apkabinu ją. ką man gali pasiūlyti šilta ir viliojanti jos burna.. Jos skonis dieviškas. ji segi labai trumpą sijoną. nesėkmingą savaitės pabaigą. Trokštu panirti į ją. be to..

– Man patinka tavo sijonas. – aš pirmyn. smaukdamas jas žemyn imu tūptis ir netrukus atsiklaupiu. Pritrūkusi kvapo. ar tam pritariu. Delnais suspaudęs jai smilkinius ir panardinęs pirštus į plaukus. Jis labai trumpas. – Geidžiu tavęs dabar. Geidžiu jos tuoj pat. o ji dejuodama atlošia galvą ir atremia pakaušį į vonios kambario sieną. mano pirštai nuoga jos šlaunimi keliauja aukštyn ir šmurkšteli po sijonu.. nekantrumą spinduliuojančiomis akimis. bet šį kartą jos prisilietimas manyje glūdinčios tamsos nepažadina. O skonis – dar geresnis. – Gerai. atsakanti į bučinius su aistra. – atsako Ana kimiu balsu. Jos grožis skirtas tik mano akims. lūpas. Ana aikteli. Atsuku čiaupą ir atsigręžiu į ją. Čia. nusiaunu batus... ji atatupsta. ji panardina pirštus man į plaukus. – O tavo kojos – puikios. Nuo geismo man užkaista kraujas. Dar niekada nemačiau Anos su tokiu trumpu sijonu. Nužvelgiu ją nuo galvos iki nuogų kojų. . Šią akimirką pasaulyje yra vien graži ir tyra Ana. Pradėjus geismingą puolimą. Jos kvapas nuostabus.. Paskui mano rankos slysteli žemyn jos šlaunimis ir aš praskečiu jai kojas. Žingteliu prie jos. Nė akimirkos nenuleisdamas nuo Anos akių. ji pirštais suspaudžia man žastus. bučiuoju ją: skruostus. nusimaunu kojines. užkišu abu nykščius už medvilninių kelnaičių juosmens. niekuo nenusileidžiančia maniškei. ima veržti penį. – kol ji nugara atsiremia į sienos plyteles ir pravėrusi lūpas giliai įkvepia. kuriuo niekaip negaliu pasisotinti. kad galėčiau liežuviu pasiekti klitorį. ir nežinau. – Ar vis dar kraujuoji? – Nebe. – sumurmu. – Per trumpas. Velniop dušą. Užtraukiu sijoną jai ant klubų.– Gerai. taip apnuogintomis kojomis. Kankinu ją liežuviu. kaklą. Kai rankomis suspaudęs klubus pabučiuoju saldų plotelį po gaktos plaukais. ji taip pat nusispiria aukštakulnius. Ji atrodo nuostabiai: žiūri į mane spindinčiomis. Paimu ją už rankos ir veduosi į vonios kambarį. Ana – kaip nektaras. greitai ir šiurkščiai. delnais suspaudžiu pakaušį ir mudu atsargiai einame.

laukiu. ji apsvaigusi. kol nurims. gerai. bet man vis tiek. įsikniaubęs jai į kaklą. Ji mano. pasiduodu jam ir. – nedrąsiai praneša Ana. sučiumpu ją žemiau sėdmenų. imu stumti greičiau. pagaunu ritmą. susirandu nuostabos ir nusivylimo iškreiptas jos lūpas ir įsisiurbiu. . – priduria. – Kaip kelionė? – klausiu. palydėsiu jus po dušu. ji priglunda prie manęs ir ima dejuoti. Pakaks. tarsi kam kauptųsi. Taip keliauti iš tiesų daug maloniau. ir aš jau negaliu liautis. imu sagstyti Anos palaidinukės sagas. Kai įsiskverbiu. Atitraukiu kelnių užtrauktuką. – Rodos. Ji suaimanuoja. – susijaudinęs dusliai sušnabždu. paskui mano kūnas pats ima diktuoti tempą. panele Stil. Iš pradžių supuosi lėtai. Pabučiuoju Anai į kaklą ir. ji pakelia akis man į veidą. neaiškiai šaukdamas jos vardą nuleidžiu į ją viską. Vikriai nusivelku drabužius ir. – Taip. – Gavau darbą. – Mažyte. marškiniai ir kelnės limpa prie kūno. – ji įkvepia. Noriu įsiskverbti ir nuleisti ten. Žvilgtelėjusi į mano pirštus. dar nenorėdamas atsiskirti. likęs visiškai nuogas. Savo oda vėl jausiu jos odą. – sako. – Dar kartą dėkoju už pirmos klasės bilietą. Pajutęs ją trūkčiojant. pasitinka mano atkaklų ir veržlų liežuvį ir netrukus jos kojos pradeda virpėti. kaip Savanoje. iki paskutinio lašo. o ji rėkdama patiria palaimą. kilsteliu ir laikau. – Ačiū. – Šit kaip? Kokių? Nuvelku jai palaidinukę ir padedu ant savo drabužių krūvos. Eime. kad grįžau. mano pasitenkinimas akivaizdus. Ji – dangiška palaima. pajuntu. Kai tik Ana tai padaro. kol tvirtai atsistoja. Ana palengva atgauna kvapą. vis dar šiek tiek kvėpčiodama sako Ana. Ana kilsteli galvą ir meiliai šypteli. apsivyk kojomis man juosmenį. Paleidęs Aną atsistoju. – tyliai. pasisotinusi.Tyliai dejuodama Ana sūpuoja klubus. – Turiu šiokių tokių naujienų. Mudu skendime pliaupiančio karšto vandens garuose. bet laikau ją tol. Sprendžiant iš veido. ir aš ištraukiu. kaip įsitempia. įkišu ir giliai į ją panyru. taip pat peržengiu ribą ir dusliai. delnais vėl suspaudžiu smilkinius. jos kūnas suglemba ir dabar man sunkiau ją laikyti. stipriau. esi patenkintas.

– Noriu tave nuprausti. bet giliai širdyje jaučiu palengvėjimą. netrukus bus galima įsigyti. Labai ja didžiuojuosi. o tada paimu už rankos ir nusivedu po karštu dušu. kad Ana čia.. nė nenumanai. maniau. nusmaukiu sijoną. patrinu. – Jūs mane ir jaudinate. – Dar nežinai? – Iš kur man žinoti? – Turėdama omenyje jūsų gebėjimą sekti. – Vadinasi. . kol dar esi čia. kad suputotų. Tau pasisekė. ir raminate.. Gerai. Šnervės prisipildo jos aromato – pažįstamo. – Čia tik šlakelis karšto vandens. Pasilenkęs įbedu nosį jai į plaukus. panele Stil. Atsegu jai liemenėlę. Ji daro kaip liepta. – A. vėl pabučiuoju jai į plaukus. kilsteli smakrą ir palengva atsiduoda karščiui. – Oi! – klykteli ji. Pabučiuoju Anai į kaktą. – Nusisuk. – atskleidžia paslaptį ji. Visai lengva. Ana nedelsdama paklūsta. jog dirbsi vienoje iš jų.Kodėl? Gal mano. pati paprašytum. Apsisuk. man nė į galvą neateitų kištis į tavo karjerą. aš įspaudžiu į delną truputį dušo želės. raminančio. ta mažytė. Žvelgiu į ją plačiai šypsodamasis. o tada suimu sėdmenis ir pabučiuoju į petį. tad numanau. kur dirbsite? – šypsodamasis teiraujuosi. – Tai SIP leidykla. – ji nutyla nebaigusi sakinio ir atidžiai pažvelgia man į veidą. Rosos vertinimu. krūpteli ir užsimerkia. gal. Dėkingas. būdingo tik Anai. kad ji gavo darbą. – Anastazija. ir imu masažuoti jai pečius. kokioje leidykloje įsidarbinau? – Ne. Tai įmonė. – Sveikinu. žinoma. kurią. – Taip greitai? Tada pasinaudosiu proga. Kūnu jusdamas jos kūną susijaudinu. Žinau. Ji atmerkia vieną akį. – įsakau. Ar bent dabar pasakysite. Ji tikrai tobula. – Gudruolė. panele Stil. Kada pradėsi? – Nuo pirmadienio. kad Siatle yra keturios leidyklos. nebent... užlieta garuojančio vandens srovės. kad pyksiu? Žinoma. Koks svaiginantis derinys.

tarsi nekantrautų kuo greičiau ištarti šiuos žodžius. – Kažin. – Kelintą valandą? – Atidarymas pusę aštuntos vakare. Vos tik pagalvoju apie Aną. – paaiškinu slėpdamas. jai tarsi akmuo nuo širdies nusirito. leidžiančią laiką su kuo nors kitu. Aš pavyduliauju. kad manęs atsiklausei.. Bet ačiū. ar pykti. Paimsime „Čarlį Tango“.. – Ketvirtadienį Portlande mano bičiulio Chosė nuotraukų parodos atidarymas. Taip. priklausančiu tik man ir niekam kitam. Rodos. susinervinu.. – Na. Ar aš tikrai tokio sunkaus būdo? – Prieš atsiklausdama nervinaisi? – Iš ko sprendi? – Anastazija. Ir būtų gerai. kad esu suirzęs. Kvietimų į kokius nors renginius sulaukiu tik iš savo šeimos. Žinoma. iš karto. Anos veide sušvinta man skirta šypsena. Kodėl ji staiga įsitempė? Mano delnai nuslysta jos krūtine ir pasiekia gražiąsias krūtis. Baisiai susinervinu. ar juoktis. Skubriai pabučiuoju jai į sprandą ir imu plauti nuo nugaros putas. Anai nusvyra pečiai. pavyduliauji.. Gal nori vykti kartu? – paskubomis išpoškina Ana. – Taip. na ir kas? Ir vėl tas fotografas! – Pažadėjau jam atvažiuoti. ji nugara atsiremia į mane. man tik atrodė. kad tu. dabar tavo kūne visiškai neliko įtampos. o mano delnai slysta žemyn jos kūnu – kūnu. Pabučiuoju jai į ausį ir ištariu: – Gerai. Kvietimas? Aš sutrikęs. – Taip ir yra. – Ar galiu ir aš tave nuprausti? – išblaško mano mintis Ana. – Ak šit kaip? Ir ką gi? – švelniai klausiu.– Turiu tau dar kai ką pasakyti. tai turėtų būti laikoma šiuo tuo „daugiau“. – įtempusi pečius sako Ana. kolegų darbe arba iš Elenos. jei to nepamirštum. . o aš nesumoju.

tik nežinau. dulkinti paruoštą užpakalį. ar tik nori pamaloninti mane. o aš pirštais brūkšteliu per jos gaktą. – liepiu duodamas plaukų džiovintuvą. bet aš nežinau. – sako Ana. Ji sudrėkusi dar nuo praeito karto. – sušnabždu ir ji. ar kalba rimtai. Ne. – įspėju vandeniui srūvant jos nugara. prasiskverbęs pro plūstantį vandenį. Paskubomis nebyliai padėkoju daktarei Grin: pagaliau sargių man nereikia.. – Ar to nori? – klausiu pirštais ją jaudrindamas. – Sakyk. Noriu paimti tave dar kartą. ar nuo manęs. Užuot atsakiusi.– Ar kada nors leisi man prie tavęs prisiliesti? – nedrąsiai. Suimu už klubų ir trūkteliu. – Valgyti nori? – Labai. Šiaip ar taip. priglaudžia delnus prie sienos plytelių ir išskečia pirštus. Anastazija. dar kartą įrodydamas.. maldaujamai teiraujasi ji. Susikaupiu ir stengiuosi apie ją negalvoti. kad krūtinę slėgusios baimės likučiai sparčiai tirpsta. sutelkiu dėmesį į Anos užpakalį. bet tas švelnumas nesustabdo tamsos. kad pasitrauktų toliau nuo sienos. – Noriu. – Išsidžiovink plaukus. Ana sutinka ir jos ištartas žodis. Įsiskverbiu į Aną ir neskubėdamas. – Rankas ant sienos. sąmoningai paimu ją. kad priklauso man. Ak. Ana vėl ima trinti užpakalį į mano lytį ir aš nusišypsau. žvilgtelėjusi į mane nuostabomis kupinomis akimis. Man jos reikia. Mėšlas! Man tai patinka ir pajuntu. mažyte. ir stipriai pabučiuoju. Ji palenkia galvą ir prasižergusi tvirtai atsistoja. APSIAUČIU JĄ CHALATU . Man reikia Anos. į jos nuostabų. – Stipriai laikykis. Ji pasimuisto ir užpakaliu atsiremia į mano išpampusią lytį. neleidžia tamsai grįžti. kurio pats niekada nenaudoju. kuri sūkuriuodama staiga siūbteli krūtine ir ima mane dusinti. kad padėtų atsikratyti baimės. ar nuo savo geismo. Anastazija. aš labai patenkintas. Su tamsa besigrumiantis mano kūnas pasiduoda instinktui. – įsitempęs įsakmiai liepiu.

Dar kartą ją pabučiuoju ir pėdinu į virtuvę. – Puiku. ar nėra kokių nors naujienų apie Leilą. Vos pamėginu žvilgtelėti poniai Džouns per petį.. pone Grėjau. Gal ji tikrai . – Gal dar vyno? – pasiūlau norėdamas Aną prablaškyti. po galais. – pataiso mane ponia Džouns. bet ir gerokai labiau apsinuoginusį. Ji paima kąsnelį maisto ir tyliu myktelėjimu įvertina puikų jo skonį. Paklausiu ponios Džouns. – atsiliepia Ana ir mudu skambiai sudaužiame krištolines taures. užmetu akį į mobilųjį. – sako. – sako Geilė patiekdama vakarienę giliuose dubenyse ant virtuvės baro. Grįžtu prie pusryčių baro. šaldytuve yra sūrio. Turi dešimt minučių. priviliota nosį kutenančio gardaus mūsų laukiančios vakarienės kvapo. Išvydusi ponią Džouns. sučiumpa chalato atlapus ir užsidengia kaklą. ir aš išalkau. Linkteliu. kai grįžo Ana. Pasta alle Vongole15 – vienas mėgstamiausių mano valgių. Apsirenk. – Po dešimties minučių? – pasitikslinu. – Į sveikatą. ji atsisuka. o tada jos akys nukrypsta į ponią Džouns. – Po dvylikos.. Skanu. – Pačiu laiku. – Į sveikatą. aš turiu samdomų darbuotojų. Jai nesmagu. – santūriai sako ji ir atsisėda. Pratinkis. Mažyte. Tiek to. sere. Nieko. – ji įžengia beveik kartu su manimi. Į virtuvę. – Prašyčiau. nesijaučiu toks bejėgis kaip anksčiau. kas jai darosi? Pasitikrinu paštą. – Moliuskai. – Sėsk. Patraukiu į darbo kambarį ir ponia Džouns perveria mane nueinantį skvarbiu žvilgsniu. tad. ji išeina iš virtuvės ir Anai dėl to akivaizdžiai palengvėja. Ana nerimaudama žvilgteli į mane. Ir vis dėlto. Pakeliu taurę. Geilė yra mačiusi mane ne tik vilkintį chalatą. – be abejo. Atkemšu butelį „Sancerre“ ir pripilu dvi nedideles taures. – sako Geilė. – Jei pageidaujate. kada bus pietūs. Geilė kriauklėje kažką plauna. – liepiu Anai ir mosteliu į vieną iš baro kėdžių.– Puiku.

– Judviejų tėvai? – Taip. Papurtau galvą. – paprašau. Pasirodo. – tyliai burbteli. – Papasakok man apie savo bičiulį. – Apie kokį bičiulį? – Apie fotografą. Staiga man dingteli. kad galbūt šįvakar žaidimų kambaryje ji sutiks išmėginti ką nors naujo. Ana šakute susivynioja dar vieną kąsnį spagečių. Ką nors įdomaus. Chosė studijuoja inžineriją. kartu tarnavo kariuomenėje. kaip man patinka matyti tave valgančią. – Na. Stengiuosi kalbėti ramiai. Jos pastangos išsisukti nuo tiesių atsakymų mane siutina. – Mudu tapome gerais draugais. – Ir viskas? Ana susibraukia plaukus už peties. . dar prieš man gimstant.. mano ir Chosė tėčiai. – Labai skanu.. Ak.. mažyte. – Ir. Jie atnaujino pažintį ir dabar yra geriausi draugai. bet tikroji jo aistra – fotografuoti.. ji papučia lūpas.išalkusi? – Ar vis dėlto ketini man pasakyti? – klausia Ana. mes susipažinome pirmą dieną atvykę į koledžą.. – Ką kalbėjau per miegus. – Valgyk. Juk žinai. bet Ana atidžiai mane nužvelgia ir jos kaktoje kelias akimirkas susimeta raukšlės. Apsimestinai suirzusi.. – Ką? Ponia Džouns pranoko pati save – spagečiai nepaprastai skanūs. tu nė nenutuoki.. – Iškrypėlis. Ji patenkinta man nusišypso. o jos chalato atlapas šiek tiek nuslenka ir apnuogina pūpsančią krūtį. – Aišku. Nuo šio vaizdo mano penis ima pampti. Šit kaip. – Ir tiek..

kiek jai tos ištvermės pakaks.. Paskubomis peržvelgiu dar kelis su darbu susijusius laiškus. kad mudu padaugintume alkoholio. – Šit kaip? – Taip. kad užlipo į savo kambarį ruoštis. drabužinė dabar jau pilna tau skirtų apdarų. – Kol kas nesuvaldyta. Šį vakarą visą dėmesį skirsiu Anai ir. Ji nustebusi praveria lūpas. nusivelku chalatą ir apsimaunu mėgstamus džinsus.. kad mus abu tenkina vadinamoji mudviejų sutartis. Stebuklas.. Dieve. Grįžęs į virtuvę jos nerandu. kai ją dulkinau. numanau. – Gali pasiruošti savo kambaryje.. Anastazija. lyg tartų nebylų „o“. Noriu įsitikinti. bet Ana neprataria nė žodžio. Noriu. dėl kurios turėjai grįžti į Siatlą? Leila. – Gal dar? – Dar? – Gal dar vyno? Gal sekso? Gal žaidimų kambaryje? – Prašyčiau mažą taurę. Įėjęs į savo drabužinę. Ir dėl drabužių nepageidauju klausytis jokių prieštaravimų. pastarąją parą ji ir taip užvaldžiusi mano mintis. Beje. padėtis. kad pasiruoštum ir po penkiolikos minučių lauktum manęs žaidimų kambaryje. ir aš nueinu į darbo kambarį išsiųsti trumpo laiško Rosai ir pranešti. Pažiūrėkime. kokia ši mergina ištverminga. žaisime... bet naujienų apie ponią Rid mano pašto dėžutėje nėra. atsistoju. Įpilu jai dar „Sancerre“ vyno. – Gerai.. Nenoriu. Mėginu apie Leilą negalvoti. kad norėčiau kuo greičiau pradėti SIP leidyklos įsigijimą. . nėra ko nerimauti. Mėšlas. Bet tau. Ji paskubomis gurkšteli vyno ir išplečia akis. – patikina mane Ana. hm. pasismaginsiu. Apie tai dabar nenoriu kalbėti.. – atidžiai žvelgdamas Anai į akis ir stebėdamas jos reakciją. – Kaip. Griežtai į ją dėbteliu ragindamas prieštarauti.. juolab kad tikriausiai dar.– Kaip jautiesi? – klausiu.. Šiandien vakare esu tau kai ką numatęs. pakeltas ir prie sienos plytelių prispaustas rankas. Rengdamasis prisimenu Aną vonios kambaryje: jos tobulą užpakalį ir.

– Pažiūrėk į mane. kad jos chalatas pakabintas ant kabliuko duryse. vis dėlto ji atsistoja. – liepiu ir vos pakėlęs į ją akis suprantu. – Atrodai žavingai. bet neprataria nė žodžio. Ak. kad žydrų ir pilkų akių žvilgsniai susitiktų. Noriu dar kartą priminti. – Kokie tie saugos žodžiai. Ana klūpo nuleidusi galvą. – delnais suspaudęs smilkinius pakeliu jos galvą. jos plaukai spindi išsklaidytoje šviesoje. – Sutarties mudu nepasirašėme. ir ją. kaip ji jausis. ji – geidžiamas grobis. – akys nuleistos. Anastazija? . Šis nekantrus laukimas turėtų kaitinti ir mane.. Iš komodos stalčiaus išsiimu plaukų gumelę. – Atsistok. užlėkęs laiptais. Visus šiuos daiktus tvarkingai sudedu į eilę. Odiniai diržai jau paruošti. kojos pražergtos. pameni? Ji kelis kartus sumirksi. Man pavyko pasiekti. Įėjęs ir uždaręs duris. ir pažiūrėti. Panelė Stil narsiai pasitinka kiekvieną iššūkį. Anastazija. Netrukus patenkintas prieinu ir sustoju prie jos. Ji atrodo tokia kukli ir graži – įsikūnijusi nuolankioji. atkreipiu dėmesį. Ji vis dar dvejoja. klūpančią prie durų ir atsisukusią į kambarį. – Esi graži moteris. paklodė ir užvalkalai – atlasiniai. taip nieko nebus. – Kokie jie? – valdingai klausiu. įkišu siųstuvą į „iPod“. Ji vis dar čia. ji mūvi tik kelnaites. Nors ir šiek tiek nerangiai. Ir priklausai tik man. kurį Barnis sukūrė specialiai mano „iPod“. Basas praeinu pro ją ir padedu „iPod“ ant komodos. kaip ir dera. Man sunku paslėpti šypseną. kad žvelgdamas į šį rimtą ir susikaupusį veidą galėčiau ilgam užsimiršti. akių raištį. ausų kaištelius ir naudoti patogų siųstuvą. – sušnabždu. Bet ribas aptarėme. išskyrus lytėjimą. Paskui mane apima pasididžiavimas: ji skrupulingai įvykdė mano nurodymus. Anastazija. kad turime saugos žodžius. be to. o Ana tuo metu laukia. Radęs Aną. kailinę pirštinę. – pirmiausia pajuntu palengvėjimą.Pakiliai nusiteikęs iš svetainės pasiimu savo „iPod“ ir. kad Anos dėmesys būtų sutelktas tik į mane. įžengiu į žaidimų kambarį. Lova ką tik paklota.. Nusprendžiau nuslopinti visus jos pojūčius.

ant sienos. kad guli ant jos surišta ir visiškai priklausoma nuo mano malonės. Ana tyliai aikteli.– „Geltona“. Kur jau kur. – Gera mergaitė. Visai nenoriu. – paskubomis sumurma. savo mitraus liežuvio geriau nekiškite iš burnos. nori kažką pasakyti. Beliko išrinkti kūrinį. Pažiūrėkime. Girdėsi tik muziką. – tu manęs negirdėsi. – parodau jai „iPod“. ir tą akimirką prisimenu mudviejų pokalbį automobilyje po to. ką ketinu jums daryti. nei girdėsi. Tai. – nusivedu Aną prie lovos kojūgalio. – Stovėk čia. rodos. atsisuku į grotuvą virš komodos. Anastazija. kaip jai patiks Tiudorų epochos choralinė muzika. . – Panele Stil. – Nepamiršk jų. ir įjungiu pagalbinį režimą. O jei ne. jos veide šmėsteli nuostaba. – Ir? – „Raudona“. yra stipru. tai imsiu ir išdulkinsiu klūpančią į tą burną. Anastazija. ir jūs turėsite man padėti. – pasilenkęs įkvepiu nuostabaus jos kūno aromato ir sušnabždu į ausį: – Lauk čia. Bet pirmiausia užrišiu tau akis ir. ji kilsteli antakį ir. – Supratote? – Taip. Nekreipdamas dėmesio į nuostabą jos veide. Rodos. kurią aš tau leisiu. kad pasinaudotumėte saugos žodžiu. kai ji praleido naktį mano lovoje „Heathman“ viešbutyje. – Visa esmė – lytėjimas. nes negalite ištverti skausmo. – Eikš. bet nesu visiškai tikras. – Ketinu pririšti tave prie tos lovos. Ji susikaupia ir neparodo esanti nusivylusi. Labai stipru. Bet galėsi mane jausti. Supratote? Kad ir kokia viliojanti ši mintis. vis dėlto dabar man labiausiai reikia Anos klusnumo. Tu manęs nei matysi. ką jaučia. ji neišsiduoda. sere. Akivaizdžiai susirūpinusi. Įsivaizduok. Ar supratote? Anos veidas lieka suakmenėjęs. Nenuleisk akių nuo lovos. bet tik ne mano žaidimų kambaryje.

Ant nugaros. stabteli. – Dabar tylėk. kad apsiginklavau bizūnu. pabučiuoju jai užpakalį ir švelniai įgnybu į abu sėdmenis. Nusmaukiu kelnaites ir atsiklaupiu. mažyte. man regis. Kokie yra saugos žodžiai. Anastazija? – Hm. Tau neskaudės. bet plakant kraujas suplūs po oda ir ji taps nepaprastai jautri. – įspėju. o jos veide – susijaudinimas ir. švelniai suimu plaukus ir pradedu juos pinti. o tada pirštais perbraukia per švelnius aksominius bizūno kutus. dabar nekantrauju tave paimti. klubų kalneliais ir pagaliau įsmunka už kelnaičių gumos. Pliaukšteliu jai per sėdynę. o nuo stovo nusikabinu mėgstamiausią bizūną ir įsikišu į užpakalinę džinsų kišenę. – priblokšta. o ji palenkia galvą ir dabar galiu lengvai pasiekti jos kaklą. Išgirstu. Ji taip puikiai kvepia. pakeliui čiulpčiodamas ir švelniai krimsčiodamas odą. – Nors ir labai mėgstu tavo dvi kasytes.. kad galėtų pačiupinėti įrankį. baimė. smarkiai trūkteliu kasą. išsitraukiu iš kišenės bizūną. „geltona“ ir „raudona“.. Hm. – Paliesk jį. atsistoju jai už nugaros. Nuo komodos grybšteliu plaukų gumelę.. ir matau virpančius jos pirštus. – sušnabždu žinodamas. Ji pakelia ranką. Nosimi braukiu jai per kaklą nuo ausies iki peties. – Tau jų nereikės. Tada grįžtu prie Anos. – įsakau. ji iš netikėtumo krūpteli ir paskubomis įsiropščia į lovą. – numetu bizūną ant lovos ir mano pirštai nuslysta jos juosmeniu. kad to ji ir trokšta. sere..Taip. Pirma turiu supinti plaukus ir atsinešti bizūną. . Atsigulusi ant nugaros nenuleidžia nuo manęs akių. Šiaip taip atsispiriu pagundai švelniai pabučiuoti jai petį. Anastazija. sumurma Ana.. Galvok apie tai.. – Gera mergaitė. – Dabar gulkis. – Stovėk ramiai. Nepamiršk. Ana suvirpa ir tyliai sudejuoja. Tad pakaks ir vienos kasos. Baigęs darbą. Apvynioju kasą apie ranką ir trūkteliu ją į šoną. neišlaikiusi pusiausvyros Ana žingteli atatupsta ir prisiploja prie manęs. Mane tai kaitina. pakeliu abi rankas prieš Aną liesdamas jos rankas. kaip ji aikteli. Ana įsitveria baldakimo stulpo ir nerangiai išlipa iš apatinių kelnaičių. kad diduma baimės tavo įsivaizduojama. – Aš jį panaudosiu.

akimirką pasigirsta šnypštimas. Prieš ją apsimaudamas spusteliu pultelio mygtuką ir įjungiu muziką. ji muistosi ir nekantriai kilnoja dubenį. o ji. Abi kulkšnis pririšu prie lovos baldakimo stulpų ir dabar ji guli prieš mane išskėstomis kojomis ir rankomis. Ji padaro. nelygiai. o aš žingteliu atatupstas pasigrožėti vaizdu. Pakilęs nuo lovos. palikta mano malonei. Tai suvokus man ima suktis galva. Anos kvėpavimas pakinta. šiek tiek pravėrusi lūpas. palengva kreipia galvą. šis prietaisas perduoda į garso aparatūrą kambaryje. – liepiu. o tada nuskamba pirmieji moteto keturiasdešimčiai balsų garsai: žaidimų kambario erdvėje ir virš žaviosios panelės Stil pasklinda angeliškas giedotojo balsas.– Pakelk rankas virš galvos. ir aš raiščiu užrišu jai akis. savo „iPod“ ir pultelį. Ana dirsteli į mane. reaguodama į mano žingsnių garsą. kad rankos būtų visiškai ištiestos. Nuo komodos paimu ausų kaištelius. Galiu girdėti. Šiaip taip atplėšiu žvilgsnį nuo šio užburiančio vaizdo ir nuo komodos pačiumpu triušio kailio pirštinę. paimu jos kairę ranką ir pririšu riešą prie kairio lovos stulpo odiniu diržu. įkišu kaištelius į ausis ir padedu „iPod“ ant pagalvės. Po galais. – Pakelk galvą. Ar kada nors anksčiau ji atrodė tokia seksuali? Ana visiškai bejėgė. ir turiu šiam prietaisui skirtą nuotolinio valdymo pultelį. suimu abi jos kulkšnis. akių raištį. Grįžęs prie kojūgalio. Gerai. kelias akimirkas dar pastoviu žavėdamasis jos dosnumu ir narsa. pajutusi mano prisilietimą. – Tai. Viską jai parodęs.. kas grojama „iPod“.. ką girdi tu. o tada jos žvilgsnis vėl nukrypsta į šiuos prietaisus. parodau jai „iPod“ ir pultelį. ima muistytis. Ji tyliai sudejuoja ir vėl kilsteli dubenį. . Jos krūtinės oda ima rausti. kas liepta. Įsitaisęs ant lovos. Ana iš karto paklūsta. ji alsuoja greitai. – Vėl pakelk galvą. Ana nedelsdama paklūsta ir aš patraukiu ją tiek. Neskubėdamas apeinu apie lovą. Tada pirštais perbraukiu per ištiestą ranką ir ji. tą patį padarau ir su dešine jos ranka – odiniu diržu pririšu ją prie lovos stulpo.

Sužavėtas. Dabar. Nors šiaip norėčiau. kaip jaučiasi.. vėl imu darbuotis. Ana grumiasi su savo baime. nusimaunu pirštinę ir paimu bizūną. nei liepia man liautis. Neskubėdamas atsargiai tyrinėju jos kūną: pilvą. o aš kilsteliu bizūną ir pliaukšteliu Anai per pilvą. Motetas pasipildo dar keliais balsais. klubus. o kai švelniai timpteliu spenelius. Taip. apsvaigęs. Dieve. Anos judesiai teikia man pasitenkinimą. paskui – per krūtinkaulį ir per krūtis. per krūtis. o ji tai prasižioja iš malonumo. nors ir suvaržyta. Panelė Stil mėgaujasi. link gerklės. – rodos. Sukamaisiais judesiais jas pamasažuoju. ji įtempia sėdmenis ir kilsteli dubenį. imu drąsiau pliekti bizūnu jos kūną ir žiūriu. Kelias akimirkas palaukiu leisdamas priprasti prie šio pojūčio. stabteliu ir aš. kad nekrutėtų. Ana sudejuoja iš malonumo ir mane tai paskatina keliauti dar žemiau. Saugos žodžio negirdžiu. Staiga Ana garsiai įkvepia. per gaktos plaukus ir kojomis iki kulkšnių. rangydamasi raudono atlaso pataluose. . dar kartą apeinu apie lovą. tai prikanda lūpą. Ji trūkteli diržus mėgindama išsivaduoti ir vėl kažką neaiškiai sušunka.. timpteli rankų ir kojų raiščius. ant kurių priverta karoliukų. Artėjant kūrinio kulminacijai. kaip ji.. Ji rikteli. palengva pirštinėta ranka braukiu žemyn. mat noriu žinoti. bet ne saugos žodį. Nenuleidžiu akių nuo Anos burnos. per pilvą. Čaižau ją bizūnu ir nuo kiekvieno kirčio ji rangosi.Ji sustingsta ir klausosi. Ištiesiu ranką ir pirštine apmauta plaštaka paglostau jai kaklą. Bizūnu perlieju krūtis. ji atlošia galvą ir prasižioja nebyliai šaukdama. tik šį kartą stipriau. Palengva melodija ima ryškėti. kai jos oda įjaudrinta. Mano delnui slystant per lytį. Ji atrodo nuostabiai. muistosi. – bet saugos žodžio neištaria.. į chorą įsilieja daugiau balsų ir šis giedojimas puikiai papildo mano rankos judesius. Ji – tikra besotė. bet nei šūkteli. tada vėl pliaukšteliu. šlaunis ir abi kojas iki pat kulkšnių. O aš. Kai pirštinėta ranka vėl perbraukiu per krūtis. jos speneliai papūra. labai atsargiai braukiu per odą ir traukiu vis tuo pačiu keliu: žemyn krūtine. Gėrėdamasis. kaip nuo šių kirčių jos oda šyla ir rausta. Kutais. Choristams trumpam nutilus. ryte rydamas ją akimis. iš netikėtumo. ir dabar suskamba visų choristų balsai.

rasotą nuo jos geismo ir plūstančios drėgmės. Garbina. Ji slidi... ji taip pat pūtuoja. o aš nykščiais braukiu jai per vidinę šlaunų pusę. bet tik tiek. Ragauja ją. atsisegu džinsų antuką ir išlaisvinu savo lytį. įjaudrintas. kaip kaktą išmuša prakaitas. Kol išlaisvinu dešinę kulkšnį. kiek jai leidžia odiniai diržai. Dabar. Ana muistosi. sudrėkusi. pamasažuoju blauzdas. jos oda gražiai įraudusi. link svaiginančio man atsivėrusio klitorio. ir netrukus pajuntu. Įlipu į lovą. Uoliai jį masažuoju kvėpdamas tą kvapą. Ji muistosi. sustingstu ir jaučiu. Po galais.. Drėkina jos odą. pagavusi Talio moteto ritmą kilnoja dubenį. taip mano užgultos ir visiškai man atsivėrusios. bučiuojančios ir glostančios jos odą. Atsiklaupiu jai tarp kojų. garbinančios kiekvieną jos kūno colį. – Prašau! – suvaitoja Ana. Atgaunu savitvardą ir imu . Čiulpiu abu spenelius. Man trūksta oro. mėgaudamasis jos reakcija. Per anksti. Oi. užropoju ant jos ir užgulu. mažyte. kol jie išbrinksta ir nuo mano seilių ima blizgėti. Dar per anksti. sutelkiu dėmesį į muziką. Dar ne. aš šnopuoju apimtas nenumaldomo geismo. be to. jos kūnas priartėjęs prie ribos.. O mano liežuvis slysta pilvu ir apsuka ratą aplink bambą.. Gerokai per anksti. šlaunis – taip išvarinėju į jas suplūdusį kraują. Įsirėmęs stipriau šiaip taip atsispiriu pagundai pasinerti į ją ir apie nieką daugiau negalvoti. Tada pasilenkęs atsargiai atrišu kairį kojos diržą. Ne. Po galais. Užsimerkęs. Oi. kaire koja ji vikriai ir švelniai apsiveja man juosmenį. kad nematyčiau jos. įsispraudžiu Anai tarp kojų. Vėl suskambus muzikai pasigirsta vienišas angeliškas balsas ir aš patraukiu pirštine ir bizūnu jau nueitu taku.. ir mano užgulta dejuoja. ne. kad ji ima virpėti visu kūnu. kai jos kojos laisvos. maldaujančio mano liežuvio glamonių. remdamasis rankomis į patalus. Stabteliu ir ji nusivylusi giliai atsidūsta. Ji tįso ant lovos visiškai bejėgė. tik šį kartą mano instrumentas – lūpos. Ana. Netrukus per gaktos plaukus leidžiasi dar žemiau. įkaitusi. pulsuojantis.Nutilus paskutinei gaidai liaujuosi ir numetu bizūną ant grindų. Mano užgulta. Įsiskverbęs į ją.

šaukdama patiria palaimą. pamiklina pirštus. papurtau galvą. – sušnabždu.. ką jaučiu. Susmunku ant jos. Rankomis remdamasis į patalus ritmo nepametu ir badau ją pamiršęs viską pasaulyje. kad pasilenkiu ir švelniai pabučiuoju ją į lūpas. be jokios abejonės.. – Noriu tik patrinti tau pečius. atlošia galvą ir sudejuoja. narsioji Ana. išlaisvinu jai rankas. Tada ištiesiu ranką. Artėjant kūrinio kulminacijai. Mano nugara žliaugia prakaitas. – Apsiversk. mažyte. sugriebiu pultelį ir išjungiu muziką. Ana sumirksi didelėmis žydromis akimis ir įsistebeilija į mane. Mieloji. – sukandusi dantis maldaujamai ištaria. Nagi. taikydamasis prie muzikos ritmo ir mėgaudamasis jos gelmėmis. mano pasaulis apniunka ir vėl nušvinta. – neslėpdamas pasididžiavimo pagiriu savo merginą. Viską iškentė. Ir pagaliau ji sprogsta. klausydamasis tik muzikos. Ji atsidūsta. Ji sugniaužia kumščius. Sunerimusi ji išplečia akis.. – tyliai ir droviai ištaria ji. Jos atsakas taip glosto širdį. – Puikiai laikeisi. o aš švelniai ištraukiu jai ausų kaištelius ir nusmaukiu akių raištį. .. labai padėjo man įgyti naujos. išsitiesęs ant lovos. suraukiu kaktą. Girdžiu tave.lėtai sūpuotis.. Taip. beveik religinės patirties. – Prašau.. Talio pakaks. Mėgindamas atsikratyti šio nerimą keliančio ir mane trikdančio jausmo. o kartu ir mane stumteli nuo bedugnės krašto ir mane supurto toks stiprus ir sekinantis orgazmas. Prašau. bet vis tiek lieku suglumęs. Atsiskiriu nuo Anos ir. Ji tai padarė.. galima sakyti. Ištvėrė. mažyte. – Sveika. kad aptemsta sąmonė. o krūtinę užplūsta tas neįprastas ir tarsi liepsna ryjantis jausmas. pradedu judėti greičiau. – Sveikas. Mėgindamas susivokti. Muzika..

– Ar tik nebus dar vienas pirmas kartas.. – Tai buvo. ir vėl! Nekankink jos. – Kad esi bjaurus.– Ak. neapsakoma. – Ką gi.. ir kad manęs ilgiesi. gerai... – sako Ana. Kalbėjai apie narvus ir braškes. tai yra. – Daug ką sakei. pagal šią muziką aš taip pat dulkinausi pirmą kartą. rodos. mudu dovanojame vienas kitam daug pirmų kartų. žinoma. – Ir viskas? – trūkteli pečiais Ana ir jai akivaizdžiai palengvėja. panele Stil.. – Ką sakiau per miegus. Kris. panele Stil? – Nieko aš neslepiu. – Na.. aš. ji meluoja. – Visada norėjau dulkintis skambant šiam kūriniui. sere? Štai. kad matyčiau jos veidą. kad manęs geidi. kad ji pavargusi. . pasipūtęs ir lovoje beviltiškas. bet iš balso aišku. – Tas kūrinys vadinasi „Spem in Alium“. bet dabar kaip reikiant mane sudominote. – Maniau. Kodėl ji jaučia palengvėjimą? Išsitiesiu šalia. – Anastazija... – Hm. – O ko manei prišnekėjusi? Ji atsimerkia ir tuoj pat vėl užmerkia akis... – prisipažįstu. Anos atsakymas man netikėtas ir aš nenoromis šypteliu. Tada Ana pramerkia vieną žydrą akį ir baikščiai į mane pažvelgia. Ak. Na. Apsivertusi ji atsigula ant pilvo ir užsimerkia... Ką nuo manęs slepiate. tai Tomo Talio motetas keturiasdešimčiai balsų. Ana iš malonumo dusliai sudejuoja. – Tiesą sakote. pone Grėjau? Plačiai nusišypsau. Anastazija. Grėjau. – Kokia ten buvo muzika? – klausia.. toks ir esu. – Pokštauti aš nemoku.. po sekso versite mane kikenti. o man kažkodėl nesinori. tu visai prasta melagė. Apžergiu ją ir imu masažuoti pečius.

čiumpu ją. gal dar ir leisiuosi kankinama. – sušnabždu ir ją pabučiuoju. – Cha. Išgirdus šiuos žodžius šypsena mano veide akimirksniu užgęsta ir jos veidas kaipmat sušvelnėja... Ji droviai šypteli. – Ir aš beviltiška. Kai prieiname prie durų. – sumurmu ir veduosi ją prie durų. cha! – erdvę tarp mudviejų užpildo jos juokas. Dabar mano kūnu nuvilnija palengvėjimas. nukabinęs chalatą apsiaučiu Anai pečius. – Koks tai žavus garsas. į savo miegamąjį. kai reikia papasakoti linksmą istoriją. kad man teks tave pakankinti. – gulėdama mano lovoje sumurma ji. – Dabar miegok.– Pone Grėjau! Vis dėlto kai ko nemokate?! Ji plačiai ir įtaigiai man nusišypso. Ji sukikena.. panele Stil. ištiesęs ranką. bet taip.. – Gerai jautiesi? – susirūpinęs švelniai klausiu. vis tiek noriu žinoti. – Mūsų tikslas – teikti vienas kitam malonumą. dar nespėjusią paprieštarauti. išlipu iš lovos ir mane vėl apima tas nerimą keliantis jausmas. – Puikiai. Pabučiuoju jai į kaktą. Kai atsistoja. – Esi nuostabi. Jis kažkuo primena namų ilgesį ir kartu jaučiuosi taip. ir tai. ant rankų ir laiptais nunešu žemyn. Tik. tarsi būčiau pagaliau grįžęs namo. – Na.. – Manau. – Aš tokia pavargusi. – Bet tu kažką slepi. Anastazija. – sušnabždu ir vėl apkabinu.. užsimerkiu. siaubinga. – sakau. aš išvis beviltiškas. pone Grėjau. užsisegu džinsus ir. apkabinęs dar kartą pabučiuoju ir pasimėgauju jos skoniu. Nuveju jį šalin. Tebesigalynėdamas su tuo krūtinę užplūdusiu nerimą keliančiu jausmu. Gali būti. . – Į lovą. kodėl jai taip palengvėjo. – droviai priduria Ana. jau pakankamai mane prikankinai. tarsi tai būtų didelis pranašumas. kol išgausiu tiesą. – Ne. padedu Anai atsikelti. – Labai to norėčiau.

). .15 Makaronai su jūrų moliuskais (it.

Mano sąmonę užplūsta minčių sūkurys: Leila. vis dėlto vilkėdama per platų chalatą ji atrodo tokia menka ir pažeidžiama.30. bet vis dar giliai miega. Apsidairau. Kai vėl padedu galvą ant pagalvės. Mudu neturime sutarties. – Turėtum miegoti. alkūne įsiremiu į patalus ir pirštais persibraukiu per plaukus negalėdamas atsikratyti keisto jausmo. Nuvijęs šią mintį. Ana kažką sumurma ir pasiverčia veidu į mane. o šalia tyliai ir lygiai alsuodama miega Ana. Šiaip taip susilaikau nenusišypsojęs. Ir žinau. bet skambinti nesiliauju. Dabar ankstus rytas. kad nebeužmigsiu. Nors jos veide atsispindi ryžtas. pakeliu akis ir matau nedrąsiai prie manęs žengiančią Aną. tad nesiliauju jų kartojęs.. Šalia manęs. Bet Ana čia.. – papriekaištauja ji.. Ana. Staiga vėl prisimenu Leilą. man būtina žinoti. Mano meilužė. Man tai visiškai nauja. Kažkas mane lietė. Įsistebeiliju į lubas ir blykčiojanti dūmų jutiklio švieselė vėl ima mane erzinti. Keista. Galėčiau prisiekti. kad prieš minutėlę kažkas juos glostė. Šopenas – tikra paguoda: niūrios gaidos puikiai atliepia mano nuotaiką. Tai buvo tik sapnas. bet mudu su Ana čia vieni. MANO PLAUKUS . Ji atrodo tokia graži ir romi. kad kažkas čia buvo. 4. prie fortepijono. Ana. Staiga pabundu ir jaučiuosi sutrikęs. Ką tai reiškia? Kaip man su ja elgtis? Ar ji paklus mano taisyklėms? Be to. darbas. žvilgteliu į laikrodį. žvilgteliu į kiekvieną šešėliuose skendintį kambario kampą. nevaldau situacijos ir man neramu. Staiga akies krašteliu pastebiu menką krustelėjimą. – sumurmu.2011-ŲJŲ BIRŽELIO 4-OJI. kad ji saugi. Mėšlas.. ŠEŠTADIENIS mitriais tarsi meilužės pirštais švelniai taršo vasaros vėjelis. Pasikeliu. Miegamasis vis dar skendi tamsoje. Atsikeliu. Pirštais persibraukiu per veidą. uždarau miegamojo duris ir einu į svetainę. apsimaunu pižamos kelnes. – Tu taip pat.

. . – sako ji vis dar nepatraukdama galvos nuo mano peties. argi po pastarosios nakties galėčiau netenkinti visų jos norų? – Puoliau mokytis skambinti fortepijonu. Mane slegia tiek daug minčių. – Paskambink kitą. – Šopenas. jei ji grįžtų į lovą. jame. „Marčelo koncertą“. Mano pirštai nuslysta klavišais ir svetainę vėl užlieja ilgam į atmintį įstringanti melodija. opus 24. jei jau paprašė. ką darai. bet skambinti nesiliauju. kai pradėjai mokytis skambinti fortepijonu. – Kas čia? – man baigus groti klausia Ana. kai likau..– Barate mane. pone Grėjau. kai ji šalia. Mane fortepijonas nuolat guosdavo apniktą vienatvės. be to. Mano šeima jau daug metų negirdėjo manęs skambinant. – Nepažadinai. negalėjau užmigti. jos lūpose girdžiu atgarsį Savanoje kartu leistos nakties. Preliudas. – Kitą? – Bacho kūrinį. E-minor. Tai toks švelnus ir intymus gestas. Jos veidas nuoširdus. Bet. – A. kai nuoširdžiai šnekėjomės. – pabučiuoju jai plaukus. kaip paprastai. jaučiuosi ramesnis. panele Stil? – Taip. Nepamenu. kad pametu iš akių natas partitūroje. – Na. kada paskutinį kartą ką nors skambinau kitų paprašytas. atsispindi troškimas sužinoti ką nors naujo. Bet ji į prastą mano nuotaiką nekreipia dėmesio. – Kodėl skambini tik tokius liūdnus kūrinius? – klausia ji. kurį skambinai pirmą naktį. savo mielajai Anai paskambinsiu. kad įtikčiau įmotei. atsisėda šalia ant pianisto suolelio ir padeda galvą man ant peties. Po vakarykščių šėlionių Ana turėtų būti pavargusi. – Kad taptum visateisiu tobulos šeimos nariu? Rodos. jei tau įdomu. 4 numeris. – Man įdomu viskas. jo garsai būdavo skirti tik man vienam. mat dabar. kad būtų geriau. – Nenorėjau tavęs pažadinti. Argi liūdnus? – Rodos. baru. tau tebuvo šešeri? – pakėlusi galvą nuo peties ir atidžiai žvelgdama į mane toliau klausinėja Ana. – Mieloji Ana.

– Kodėl atsikėlei? Argi po vakarykščio fizinio krūvio tau nereikia pailsėti? – Man dabar – aštunta ryto.– Taip. – Ji delnais paliečia man bicepsus. apiberiu jos odą bučiniais ir palengva slenku kaklu žemyn. – paaiškina ji ir man šie paprasti žodžiai nuskamba tarsi malda. galima sakyti ir taip. kiek daug mano gyvenimo faktų Ana įsiminė. jei ne tu. bet krūtinėje glūdinti tamsa snūduriuoja. – nusijuokia ji. – Turiu kelias mintis. Gal šiandien turėtum išgerti pusvalandžiu vėliau? O rytoj rytą – dar pusvalandžiu vėliau? Taip palengva viskas grįžtų į vėžes ir galėtum gerti tabletes įprastu laiku. – sako ji. Bet šnekėtis aš nenusiteikęs. Ana nusišypso taip. Prikišęs lūpas prie paausio. – Kai ką apie mudu. atremiu gudrų jos žvilgsnį. – Tai tiesa. stebėtina. – Kuri gi kita. Kodėl ji taip elgiasi? Pirštais perbraukiu jai per skruostą.. – Gal ant fortepijono?. galėčiau išdulkinti tave pasiguldęs ant fortepijono. kurias svarbu gerti tuo pačiu paros metu. Be to. dėl sutarties sąlygų dar galima diskutuoti. – mąsliai sakau.. – Na. Apglėbiu Aną per juosmenį. – gundomai sumurmu. Ką gi? Ko ji dabar siekia? – Apie sutartį. Šiek tiek atšlijęs. – O ką veiksime tą pusvalandį? Na. – Hm.. – sukuždu įsivaizduodamas ją išskėstomis kojomis ir rankomis gulinčią ant instrumento per jo kraštą nusvirusiais palaidais plaukais. pasisodinu ant kelių ir kyšteliu nosį į plaukus. o ne pokalbį. – tyliai man į ausį sako Ana. Ką čia aiškintis? Nosimi smaukdamas jai nuo peties chalatą jaučiu šiltą ir švelnią jos odą. Juolab būdamas su tavimi. – Puiku. – nenoriu apie tai kalbėti. turiu išgerti tabletę. galėtume ir pasikalbėti. – Noriu kai ką išsiaiškinti. ar ne? . tarsi mestų man iššūkį. be to. – Tu visada mieliau renkiesi seksą. Ir mano kūnas iš karto sureaguoja į šį sąmonėje iškilusį vaizdinį.. – Man labiau patiktų įgyvendinti savus ketinimus. kad prisimeni. – Kita vertus. – Puikus planas. – Kaip visada ištroškusi informacijos panelė Stil.. būdama kitoje laiko juostoje pradeda vartoti kontraceptines tabletes.

mudu jau du kartus buvome žaidimų kambaryje ir tu iš jo nepasprukai. – Tada aš tave nubausiu. bet netrukus ji suglumusi atsisuka. – Pirma to „daugiau“. – sumurmu galynėdamasis su jau pažįstamu. – O jei nesutiksiu? – atkakliai kamantinėja ji. Turėsiu kaip nors tave perkalbėti. Visa tai Ana jau turėtų žinoti. – O jei kurią nors taisyklę pažeisiu? – vėl klausia Ana. Noriu. bet vis tiek keistu jausmu. noriu.– Dar galima? – apsimeta nustebusi ji ir vos pastebimai šypteli. Kodėl ji tokia užsispyrusi? – Nesutiksi – tai nesutiksi. bausmė programoje lieka.. taip. sėdinčiam prie fortepijono. kad esi saugi ir galiu turėti tave kada panorėjęs. reikės. Anos akyse šmėsteli abejonė. – Vadinasi. Prieš tai. – A!. Elinge ji neleido man iškaršti užpakalio. tad išsiaiškinkime iki galo.. kai ėmėme miegoti vienoje lovoje. – Tikiesi. Tada būsiu tikras. Bet dar tą patį vakarą gavau jos pritarimą ir pasiekiau. ant peties.. – sakau taip pat santūriai šypsodamasis. nors ir norėjau.. – Bet ar tau nereikės gauti mano sutikimo? – Taip. Ji atsistoja ir žengia link svetainės. – žaismingai priduriu. taisyklių keisti negalima.. be to. – Na. – Pirma? Pirma ko? – Pirma.. man dingteli. – Be to. Tai. – Bet tu taip troškai ją pasirašyti. Šiaip ar taip. kad visada laikytumeisi taisyklių. – regis. – Galima. kad ji bus saugi. kaip tikiuosi. kad spruksiu? – Tu nuolat elgiesi ne taip.. Anastazija. kad žaidimų kambaryje tavo elgesys atitiktų sutarties dvasią. jos tebegalioja. pirma troškau. – Prieš tai. patenkinta šūkteli Ana. Privalau žinoti. Tu tik nori. kai padėjai galvą man. kad nuolat laikyčiausi sutartyje surašytų taisyklių. Ji vėl suraukia antakius. kai sujaukei mano pasaulį. ko norėjau. kad tuoj išeis. Prieš tai. . o ne visų joje išdėstytų sąlygų? – Išskyrus žaidimų kambarį. – Gerai. prieš tai.

– Tu ką tik užvertei akis. kodėl mudu kalbamės apie tai penktą valandą ryto. Kai ji atsisuka. padedu popierius ant virtuvės baro ir stumteliu jai. Ar ji nori skaityti taisykles dabar? – Aš jas tau atnešiu. – Vadinasi. laukiu. Jei tik ji man leis.– Taip. Nuėjęs į darbo kambarį ir svarstydamas. Atsisėdu ant baro kėdės ir.... tai negerai. – Mano reakcija tokia pati kaip visada. – staiga surimtėjusi dalykiškai sako Ana.. Ji koketiškai šypsosi ir man iš karto išpampsta kotas. Man tai visiškai aišku. – Ketini mane sulaikyti? – Pirmiausia turėsi mane pagauti. Nešinas lapais grįžtu į svetainę ir randu Aną prie virtuvės kriauklės geriančią iš stiklinės vandenį. Kodėl jai taip sunku tai suprasti? – Turiu dar kartą jas perskaityti. bet tik jei pažeisi taisykles. Susijaudinusi ji nuryja seilę ir nekantriai sako: – Taigi. kilstelėjusi lūpų kamputį ironiškai šypteli ir užverčia akis į lubas. tai priklauso ir nuo tavo reakcijos. Koks džiaugsmas!. pone Grėjau? – nusišaipo Ana kryžiuodama rankas ant krūtinės ir neklusniai atkišdama smakrą. Ana žvelgia į mane ir budri. – Taigi? – Nori mane perti? – Taip.. – Štai. klusnumo poskyris lieka? – Žinoma. Mano nuotaika staiga pasitaiso. įsijungiu kompiuterį ir išspausdinu taisykles. . Ana paskubomis peržvelgia taisykles. nenuleisdamas nuo jos akių. Jos nugara atrodo sustingusi ir įsitempusi. ir pralinksmėjusi. – Ak. Ir persiu. nejaugi. Ji papurto galvą. Anastazija? – Gali būti.

Gal čia visai ne žaidimas? Gal ji mėgina man kažką pasakyti? Ana akimirką užsižiūri. – Tik jei mane pagausi. Ji stovi šiek tiek prasižiojusi. Tikrai velniškai patraukliai. – Ar kada nors pasidaviau geruoju? – užkimba ant jauko Ana ir plačiai nusišypso. panele Stil? Oras tarp mudviejų net kibirkščiuoja nuo įtampos. – Jūs manęs nebausite. Atsistojęs nuo baro kėdės. bet jūs ką tik įliejote į šį žaidimą daugiau jaudulio. jums bus tik blogiau. Ana taip pat žingteli į kairę. Ir kaip jai pavyksta šitaip mane sujaudinti? – Ar pasiduosite geruoju? – klausiu. veide atsispindi ir budrumas. – vis erzina ji. – Aš irgi nelėtas..Ana nori žaisti. ir narsa. o chalatas vis dar nuslydęs nuo vieno peties. Ji tyčia taip daro? Palengva imu slinkti į kairę. taigi – gana saugioje vietoje. . O kol kas nė nemanau leistis sugaunama. Palengva sėlinu prie Anos. atidžiai pažvelgiu į ją. Ana atrodo patraukliai. ir taip gyvenu nuolatiniame pavojuje. kai susipažinau su jumis. – Žinokite. Klyktelėjusi ji pasileidžia bėgti aplink virtuvės salelę ir netrukus atsiduria kitoje valgomojo stalo pusėje. tu gali pargriūti ir užsigauti. o ji ima trauktis. – Nuo tos dienos. – Taip. – Šit kaip. Taip tiesiogiai pažeistum septintą. – Be to. iš tiesų. dar kramtote lūpą. Ar ji kalba rimtai? – Anastazija. Ir dantimis graibšnoja apatinę lūpą. nereikia nė taisyklių. aš gana greita. – Tiesa. – Šiaip ar taip. pone Grėjau. – Jei turėsiu jus gaudyti.. ką turite omenyje? – pamėginu apeiti virtuvės salelę. – vėl paerzina mane Ana. aš kaipmat šoku į priekį tikėdamasis ją sučiupti. o dabar – šeštą taisyklę. Kristianai. Tebeverdama mane įdėmiu žvilgsniu. Į kurią pusę ji bėgs? Susijaudinusi ji nenuleidžia nuo manęs akių. – Panele Stil. juk ir pats vartote akis.

kaip tu jautiesi liečiamas. apgaubia mane visą ir ant kiekvieno kūno centimetro palieka ledinį nevilties pėdsaką. Tai ir yra esmė. kad nenori būti sugauta. Giliai atsidususi Ana prieina prie manęs. sukryžiuoju rankas ant krūtinės ir iš naujo įvertinu savo pasirinktą strategiją. Tiesiog negaliu. Ne. – Skambindamas fortepijonu atrodėte dėl kažko labai sunerimęs. tarsi iš niekur. Negaliu pakęsti prisilietimo. Baudžiama taip blogai nesijaučiu. kaip atitraukti vyro dėmesį.. – sumurmu. Štai ir viskas.– Jūs gerai žinote. – Galima pamanyti. nesučiupsi. Baudžiama jaučiuosi taip pat. Ne. kad Ana dabar mane palietė. o tada tau bus tik blogiau. Ir staiga. kad man ant krūtinės liko balsvos jos nagų žymės. – Ne. bet daugmaž įsivaizduok. bet aš tave sučiupsiu. Nuo visko. Nenoriu tuo tikėti. man krūtinę užlieja tamsa. – Ak. – Mūsų tikslas – tenkinti vienam kito norus. – Galime visą dieną žaisti gaudynių. . ką daugiau pasakyti. Jos veide šmėsteli nerimas. Po galais! Staiga į mudviejų santykius pažvelgiu visai kitaip. Daugiau ji nesitraukia. Sustoju. įvertina mano reakciją ir švelniai sako: – Ne. – tvirtai įsitikinusi savo teisumu sako Ana. Anastazija. Suraukiu kaktą. koks tas pojūtis. Mudu tikrai netinkame vienas kitam. Nuo darbo. Ji kelis kartus sumirksi. – Nenoriu. – Tu tikrai taip jautiesi? Ir man rodosi. – Tau taip nepatinka bausmės? – sušnabždu. Nuo ko atitraukiau jūsų dėmesį? – Nuo gyvenimo.. kai sustoja priešais ir pažvelgia į mane. akyse matau nuogąstavimą. Nuo pasaulio. Nuo pradingusios buvusios nuolankiosios. mažyte. Ne. Nuo mūsų sutarties. mat nesumoju. pone Grėjau.

kaip noriu. suspaudžiu ją glėbyje ir mano lūpos susiranda jos lūpas. ne. . neištverčiau.. bet ieškodama atsakymų stengiasi pažvelgti man į akis. Vakar vakare tu manęs neužgavai. – Kodėl? – Tiesiog man to reikia. Kristianai. ji atsako į mano bučinį taip pat aistringai. Anastazija. Tamsa išsisklaido ir aš nurimstu. – sušnabždu prikišęs lūpas prie jos lūpų. su tokia pačia viltimi ir troškimu. – sušnabždu. pasitikiu tavimi. Pasakyk jai. – Bet vakar vakare žaidimų kambaryje tu. Viskas buvo kitaip. ko man reikia. Man tai nepatinka. kokio negalėtum ištverti. – Ne. Štai ir atėjo lemiama akimirka. aš galiu tai sau paaiškinti. – tyliai sako ji. mudviejų lūpos susilieja. – Negali ar tiesiog nesakysi? – Nesakysiu. kad nepabėgtų. – Negaliu tau pasakyti. kad nemesčiau tavęs... Bet ne tokį. – Nepalik manęs. kad negaliu tverti. sudarkyta siela. kad likčiau? – Tu nė neįsivaizduoji. ką Ana turi omenyje.. Tačiau kai nori mane bausti. – Per miegus sakei. kad manęs nepaliksi. – priduria ji. žinai kodėl. kad stovime atšliję vienas nuo kito. Nesuprantu.. Grėjau. – Darau tai dėl tavęs. – Taip. Jei tave prarasčiau. Niekada neperžengiu ribos. nes tau to reikia. Negaliu rizikuoti. kad sukelsi skausmą. išlėksi iš šio kambario kaip akis išdegusi ir niekada nenorėsi grįžti.. Negaliu ilgiau kęsti. Mėšlas. – Parodyk man. – Bet man nesakysi. – Kai baudi. ir maldavai. – sako Ana ir man iš karto labai palengvėja. – Jei pasakysiu. – Vadinasi. – sako Ana.– Na. man neramu. – Nenoriu išeiti. – Nori. Ji supranta. – Noriu kelti tau skausmą. bet negalėčiau pasakyti. Dabar aš pažeidžiamas – jai atsivėrė mano bjauri. atsiliepia. kokį jaučiu ir aš. mano jausmai būna prieštaringi. Čiumpu Aną. o man – ne. be to.

– tyliai liepiu.. kol Ana dar neapsigalvojo. O ne. – Gulkis skersai suolo. – Ką? Netikėdamas tuo. Ar Ana tikrai tenkins šį mano poreikį? Negaliu patikėti. tu mane glumini.. Niekas geriau nepasotins manyje tūnančio pabaisos.. nei tikėjausi. Mat ji nori mane liesti. taip mudu pagaliau tiksliai žinosime. – Aš ir pati suglumusi. Ir ji žinos. Ne. Ir vis dėlto šios akimirkos sulaukiau gerokai greičiau... ji padaro. Atidarau duris. Prie durų stabteliu. – Sutiktum pamėginti? – Taip. rimtai. . Jos veide vis dar atsispindi ryžtas. tebūnie. kad nieko daugiau ir nenoriu.. Be to. Ji vėl man atsiduoda. galiu imti ir daryti su ja ką tinkamas.. Ji žvelgia į mane – patikliai. tada aš žinosiu. tada galėsi apsispręsti. Ar galiu tai daryti? Staiga suvokiu. Sakiau. – Parodysiu tau. kad sutikčiau. paskubomis čiumpu nuo stovo diržą ir nusivedu ją prie suolo kambario kampe. galbūt tu. ką išgirdau.– Ką parodyti? – Ar labai gali skaudėti. nuoširdžiai. Netarusi nė žodžio. ar labai skauda. – Nubausk mane. Pasiruošusi? Ji linkteli ir jos veide atsispindi užsispyrimas ir ryžtas – šią išraišką jau puikiai pažįstu. Jei iškęsiu. Paleidžiu Aną iš glėbio ir žingteliu atatupstas. Aš priblokštas. ar galiu tai pakelti. čiumpu Aną už rankos ir laiptais veduosi į žaidimų kambarį.. Ana nutyla nebaigusi sakinio. – Ana. Kol dar neapsigalvojau. kaip skauda. Mėginu susivokti. o aš pasitraukiu nuo jos dar toliau. kas liepta. Bet jei taip padarysime. pasilenkiu ir įsistebeiliju į ją. Ką gi. Noriu patirti.

– Skaičiuok. Užsimoju vėl. Ana dar niekada manęs neapvylė. Delnu suimu sėdmenis. Ji vis dar neprataria nė žodžio. jog negalima nuo manęs sprukti. Nors tai labai jaudina. vis dėlto nenoriu.. Pakeliu chalato skverną ir apnuoginu puikų Anos užpakalį. Sukrėsta Ana garsiai šūkteli. Taip. nes pati sutikai. – Darau tai. Ir pagaliau mudu čia. Čia niekas tavęs neišgirs. Aš taip darau. Kertu ketvirtą kartą.. vartei akis. išsirėk. mažyte. Štai. Gali plėšytis. Ji ištvers. Tada dar kartą giliai atsidūstu ir susikaupiu. Giliai atsidūstu mėgaudamasis šia ypatinga akimirka ir mėgindamas kaip nors nuraminti krūtinėje besidaužančią širdį.– Esame čia. Užsimoju dar