You are on page 1of 17

Lietuvos istorija

. Teiss formavimasis ir raida nuo Lietuvos Didiosios kunigaiktysts (LDK) susidarymo iki XIV
a. pabaigos.
LDK teiss altini rys
a)
Ats. paprotin teis, kai valstybs valdovo aktuose tik usimenama, kad bus
vadovaujamasi senuoju paproiu kartais net pavieinant jo turin.
b)
Raytin teis, kai valstybs valdovo ar kitos kompetentingos valstybs institucijos
akte aikiai idstomas teisintas senas arba tvirtintas naujas visuomeninio santykio
teisinio reguliavimo turinys ir tvarka.
Pirmuoju kodifikacijos bandymu laikytinas 1468 m. Kazimiero teisynas. Taigi LDK raytins
teiss raida pagal kokybinius pokyius skirstytina :
a) privilegij teis
b) kodifikuot arba statut, teis, kuri postatutiniu laikotarpiu buvo papildoma seim
priimamais teiss aktais vadinamais konstitucijomis.
Paproiai ir privilegijos
Lietuvi senosios paprotins teiss raidos tradicij perimamum jau po krikionybs primimo
patvirtina ir tai, kad LDK teis iliko akivaizdiai pasaulietin, o tai nebuvo bdinga nei Vakar, nei
Ryt krikionikj valstybi kaimyni teisei.
Gedimino diplomatijos dokumentai (1322 1338) kaip teiss atinis ir j santykis su paprotine
teise.
dokumentuose i esms nagrinjami valstybs santykiai su popieiumi, Hanzos miestais, vienuoli
domininkon ir prancikon ordinais, Rygos miestu ir Livonijos ordinu.
Apie Lietuvoje nuo seno buvusi paprotin teis usimenama Gedimino pasiuntinio odiuose,
Vakar Europos teiss plitimo LDK galimyb XIV a. pradioje per prekybinius ryius su
Kalavijuoi ordino kurtu Rygos miestu.
Rygos teiss recepcija Lietuvoje istoriograf siejama su Gedimino 1323 m. dviem kreipimaisi Hanzos
miest pirklius ir amatininkus, kvieiant juos atvykti ir garantuojant jiems, kaip privilegij, santyki
reguliavim remiantis Rygos teise.
Teiss taikymo ypatumai
Vis pirma Gediminas, siekdamas pagyvinti krato ekonomik, liejant j naujas pajgas (kalvius,
sidabrakalius, odininkus, kurpius, malnininkus, vejus ir gydytojus, t.y. vairi gamybos ak ir
specialybi atstovus), paada jiems isaugoti j prast civilini teisini santyki srit bei j asmens
apsaugos baudiamsias priemones.
Antras teisini garantij aspektas tai krato valdovo dispozicijoje esam baudiamj
priemoni naudojimas. ios priemons rmsi paprotine teise, patirtimi, gyta ilgamete kova su
grsmingais kaimynais, ir valdovo tarptautiniu autoritetu.
Pameds teisyno (1340 m.) ir LDK paprotins teiss ryiai, galiojimo laikas ir erdv.
Pamed buvo pirmoji i vienuolikos prs emi, ordino kolonizuot XII a. pradioje. Kodifikuota
paprotin teis 1340 m. buvo priimta Pameds prs susirinkime
Pameds teisynas, kaip ir kiti to laikotarpio teiss paminklai, turi ryk luomin pobd.
Teisynas skirtas tam tikram pavergt prs socialiniam sluoksniui, vadinamiesiems laisviesiems
prsams. Laikantis ios sistemos, nusikaltimus teisyne galima sugrupuoti taip: valstybiniai, turtiniai
nusikaltimai ir nusikaltimai asmeniui. Pirmosios dvi teiss paeidim grups priskirtinos prie viej, o
treioji prie privatini
Pameds teisyno baudiamoji teis, nusikaltim rys, bausmi sistema, baudiamojo proceso
ypatumai ir stadijos.
Tai nusikaltimas kalt bausm. Visas dmesys sukoncentruotas nusikaltimo poymi apraym,
kalts nustatym ir bausms parinkim, jeigu ji neinoma paproiui arba keiia j.

Kartu Pameds teisyne irykja ir bausms tikslas. Tai atpildas teisiamajam, kurio esm
valstybiniuose ir turtiniuose nusikaltimuose traktuojama ne kaip nukentjusiojo patenkinimas, o siekis
bauginti, nes bausm iauri arba keleriopai virija alos dyd. Nusikaltim rys.
Valstybiniai nusikaltimai.
ie nusikaltimai apima veikas:
prie vokieius;
trukdanias teismo darbui;
paeidianias keli saugum;
prie baudiavini santyki tvirtinim
Turtiniai nusikaltimai.
Vagyst, Turto sualojimas,Plimas.
Nusikaltimai asmeniui.
Pagal ksinimosi objekt jie skirstytini penkis grupes:
a) nusikaltimai gyvybei;
b) nusikaltimai sveikatai;
c) lytiniai nusikaltimai;
d) nusikaltimai mogaus orumui;
e) nam ramybs ardymas.
Bausmi sistem.
J sudar trys bausmi rys: pinigin ipirka, kno sualojimas ir mirties bausm.
Baudiamasis procesas
Kai asmuo tariamas padars nusikaltim, neigdavo savo kalt, baudiamasis procesas paprastai
susiddavo i trij stadij:
a) parengiamosios;
b) teisminio rungimosi;
priesaikos
Pameds teisyne buvo numatytos dvi priesaikos rys: paprastoji priesaika ir priesaika prie ventybes
III TEMA. Teiss raida nuo Lietuvos didiojo kunigaikio privilegij iki teiss kodifikavimo
(XIV a. pabaiga XVI a. pradia)
Teisins Krvos akto (1385 m.) pasekms ir Lietuvos kriktas. Krvos aktu Jogaila paada,
kad imdamas monas Lenkijos karalien sipareigoja kartu su broliais pagonimis ir visa tauta priimti
krikionyb katalik apeigomis, paleisti visus belaisvius abiej lyiu Lenkijos krikionis,
pasiuntinius ir karo belaisvius, atgauti teritorinius Lenkijos praradimus bei savo Lietuvos ir Rusios
emes ,,aminai prilieti Lenkijos karalystei. 1386 m. pakriktytas Jogaila. 1387 m. pakriktyta
Lietuva
Krikto padarinys 3 Jogailos privilegijos:
1) dav pradi i naujo organizuojamai Lietuvos banyiai.
2) suteik teis krikt primusiai lietuvi bajorijai laisvai valdyti ir paveldti savo emes, ji
atleista nuo vis kit patarnavim didiajam kunigaikiui, iskyrus karo prievol.
3) bizantikj banyi apribojo nuo lotynikosios.
Bendravalstybins teiss LDK paplitimas 1387, 1413, 1434, 1492, 1506 met ems privilegijomis
ir valstybini institucij sitvirtinimas
Privilegijos tai to laikmeio statymai, gij pastovumo paymius, proginiai, taiau negalj bti
savavalikai naikinami
Pirmoji bendravalstybine privilegija (1387 m.):

Lietuvos bajorams, primusiems katalik tikjim, numatyta:


1) Leisti kartu su teistais savo pdiniais naudotis turtu ir laisvai juo disponuoti.
2) Kiekviename paviete bus paskirti po viena teisea ir tekn, vykdysiant teismo sprendimus.
3) Turti teis laisvai savo dukteris ir giminaites leisti u vyr.
4) Neudti bajorams jokios prievols, iskyrus tik nauj pili statym, sen taisym ir vykdyti
karo prievol.
5) Prims katalik tikjim ir jos atsisaks negals naudotis ios privilegijos teikiamomis
teismis.
Antroji bendravalstybine privilegija (1387 m.):
Bajor luomui ir naujai Katalik banyiai suteikta privilegija, nustatanti:
1) Kad n vienas lietuvis ar lietuv negali vesti russ ar tekti u ruso, jei jie prie tai nepriims
katalik tikybos.
2) Lietuvoje steigtos katalik banyios ir vienuolynai laisvi nuo vis prievoli ir duokli, o vyskupas
ir kunigai savo emse igyja nepriklausom nuo pasaulietins vis ir iimtin valdi.
Vytauto ir Jogailos bendravalstybine privilegija (1413 m.):
i privilegija faktikai sankcionavo bajor turimas ems valdymo ir politines teises
ygimanto Kstutaiio privilegija (1434 m.):
sigali visai kita bendravalstybini privilegij teikimo tvarka. Jas suteikia Lietuvos didysis
kunigaiktis dalyvaujant ir pritariant didikams (ne lenk).
1) N vienas kunigaiktis nei bajoras negali bti baudiamas remiantis slaptu skundimu ir tik
tada, kai teisme, pagal Lietuvos teis, jo kalt bus rodyta.
2) Kunigaikiai, bajorai ir j vaikai savo paveldtus dvarus gali valdyti taip, kaip jie valdomi
kituose krikionikuose kratuose.
3) Nals, iki jos sds nals kdje, gali likti mirusiojo vyro paveldtuose dvaruose, taiau i
t dvar tarnyba karo prievol didiajam kunigaikiui neturi nukentti.
4) Kunigaiki ir bajor valstieiai ir valdiniai atleidiami nuo duokli didiajam
kunigaikiui, taip pat nuo visoki darb dvaruose, iskyrus tik pili taisym bei statym ir
keli tiesim bei taisym, ir tuos darbus turi atlikti savo lomis.
5) Kunigaiki ir bajor rus teiss sulyginamos su lietuvi teismis
Aleksandro privilegija (1492 m.):
Atsidkodamas u irinkim LDK sost paskelb privilegij, kuria dar labiau susiaurino didiojo
kunigaikio valdi.
ygimanto Senojo privilegija (1506 m.):
Sritini privilegij leidimo prieastys, j bendrieji bruoai ir santykis su ems
privilegijomis.
Privilegijos emaitijai:
Pagrindin privilegija buvo suteikta 1441 m. Kazimiero, numatanti emaitijai tam tikr politin
autonomij, oficialiai vardijant j emaii kunigaiktyste. ia privilegija, kaip ir ankstesne, leista
emaiiams rinkti savo senin, jo pavaduotojus tijnus, tvirtinamus didiojo kunigaikio.
Privilegijos emaitijai savitumas tas, kad savo nuostatomis ji yra artimesn bendravalstybinei,
taigi jos reiksm yra labiau vardin. Svarbiausia, kad joje yra teis savarankikai rinkti savo urdus, t.y.
tam tikras administracinis autonomikumas, ir draudimas didiajam kunigaikiui iame krate steigti
naujus valstybs dvarus.
Privilegijos slav sritims:
LDK teiss itakos slav srityse nuo XV a. vidurio. Manoma, kad atskiruose slav junginiuose teis
galiojo teritoriniu principu.
1501 m. privilegija Bielsko emei:
1) teism organizacija:
a) leidiama naudotis lenk teise su kai kuriomis iimtimis

b) senino kompetencija upuolimai, plimai, padegimai, iaginimai. Kitas bylas sprendia


teisjai.
c) dl teisj sprendim galima apeliuoti kunigaikio teism
2) bajor nuosavybs santykiai:
a) bajorai gali laisvai dispunuoti turtu, perleisdami turt turi gauti kunigaikio arba senino
sutikim
b) perkantys turi sumokti tam tikr mokest
c) nal turi grti savo namus ir grinti krait. Jei negrindavo negaudavo paveldo i tvo
puss
3) valstybini prievoli santykiai:
a) didinamas valstieci laas
b) bajoras, palengvins valstieiams darb turi sumokti baud id
4) pasitraukdamas nuo eimininko valstietis turi sumokti tam tikrus mokesius
Privilegijos LDK banytinm organizacijom (staiatikiai, unitai) ir tautinm grupm (ydams,
totoriams, karaimams, igonams. pasiskaityti veliau
LDK teiss kodifikacijos pradmenys Kazimiero teisyne (1468 m.) ir jo galiojimo erdvs
Kazimiero teisyno populiarum lm tai, kad tyrintojai j vertino kaip pirmj LDK teiss
kodifikacijos bandym.
Kazimiero teisynas yra vienas i didiojo kunigaikio teiss akt, kuriuo buvo siekta
suvienodinti bajor luomui ir nuo j priklausiusiems monms taikyt baudiamj politik bei
bausmi u turtinius nusikaltimus skyrim Visuomeniniu poiriu teisyne asmuo vertinamas kaip tam
tikro luomo narys. Tai bajorai ir priklausomi zmons. Teisyne ufiksuota teis jau remiasi ne
paproiu, o teisiniu paproiu, tai yra tokia elgesio norma, kurioje susiformav visuomeniniai santykiai
yra tvirtinti statymu leidjo ir privalomai taikyti konkreiam luomo atstovui.
Kazimiero teisyno baudiamosios teiss bruoai ir teismo proceso ypatumai.
Baudziamosios teises normos apima vien turtinius nusikaltimus:
1) Vagyst
Nusikaltlis visikai atribojamas nuo eimos. eima u savo nario vagyst privaljo atsakyti tik tada,
kai apie jo nusikaltim inojo arba vogtu daiktu pasinaudojo. Taip buvo siekiama isaugoti kin
vienet.
2) Miko savavalikas kirtimas ir turto atmimas upuolant
Kalt rodyta kai:
1) Vagis sugautas su vogtu daiktu
2) Vagis savanorikai prisipaino
3) Nusikaltimas rodytas ,,gerais liudytojais
4) Vagis prisipaino kankinamas
Teisyne bausms dydis siejamas ne tik su skriauda, bet ir su nusikaltimo kartotinumu, arba
recidyvu. Bausme statym leidjas siekia ne tik patenkinti nukentjusj ir bauginti nusikaltl, bet ir
spti nusikaltl ateityje nenusikalsti (nusikaltimo prevencijos uuomazgos). Recidyvo nusikaltime
rodymas yra baud u ankstesn vagyst mokjimas.
Esminis kriterijus skiriant bausm buvo nusikaltlio socialin padtis.
2) Bausmi rys:
a) Pavogtas daiktas atimamas teismo naudai
b) Jei pavogto daikto nebuvo, tai teismui priteisiama pavogto daikto verts suma
c) Iplakimas ir djimas kalad (tik parobkams-tik tarnams)
d) Pakorimas
Teismo procesas
Teismai skirstomi i dvi ris:

1) Bajor luomo teismai sprend vairi vagysi bylas:


2) Didiojo kunigaikio organizuojami teismai dl bajor savivals
Vakar Europos teiss recepcija Lietuvoje ir Mgdeburgo miesto teiss paplitimas LDKmiestuose.
Magdeburgo teis susiformavo, kai miestai XII-XIII a. isikovojo savivaldos teis. ios teiss
pagrind ir altinius sudar magdeburgo arkivyskupo Vichmano miestieiams suteiktos privilegijos,
vokiei suvienodintos paprotins teiss sisteminis rinkinys ,,Saks veidrodis ir prisiekusij teismo
praktika, Nuo 1432 m. prasideda naujas miest raidos etapas. Magdeburgo teis tampa vienintele
miestiei luomo teise, paproiai inyksta Magdeburgo teiss raida miestuose tai didiojo
kunigaikio pastangos skatinti prekyb, pltoti amatus ir kartu stiprinti savo ir valstybs ekonomin
baz. Be to, savivalda buvo suteikiama u tam tikr atlyginim.
Magdeburgo teiss civilins, eimos, baudiamosios teiss bruoai, teism organizacija.
Civilins teiss bruoai :
Nuosavybs gijimo ir jos apsaugos bdai buvo gana detaliai sureguliuoti. Aikiai atskirta turto
valdymo ir nuosavybs teis. Savininkas naudojosi savo privilegijuota padtimi pateikdamas pradin
iekin. Daniausias nuosavybs gijimo bdas buvo turto pamimas savo valdi iekinio senaties
terminui pasibaigus. Kilnojamojo turto senaties terminas vieni metai, nekilnojamojo kiek gali siekti
atmintis.
Turto keitimo teis:
Garantuojami kreditai. Turtas galjo bti keistas su teise valdyti arba be tokios teiss
Paveldjimo teis:
Snums ir dukroms suteiktos vienodos paveldjimo teiss. Palikim galjo sudaryti tvo ir
motinos turtas. Specialij dal sns ir dukros gaudavo atskirai, o likus turt bendrai.
Nal gaudavo krait, o kai jis vyro nebuvo uraytas, tik tredal arba ketvirtadal santuokoje
gyto turto. Nesantuokiniai vaikai ir turintieji gimt defekt neturjo teiss paveldjim. Buvo leista
vaikus nualinti nuo paveldjimo.
inomas turto paveldjimas pagal testament, kuris turjo bti suraytas dalyvaujant 7
liudytojams ir arba teisme, arba magistrate. Testamento dalis, prietaraujanti teisei, negaliojo.
Prievoli teis:
Prievols galjo pasibaigti jas vykdant, perduodant kitam asmeniui, atleidiant nuo prievols
eimos teis:
Santuokos sudaromos ir joje kil klausimai buvo reguliuoti pagal Katalik banyios kanon
teiss ir kanonikojo proceso nuostatas. inomos ikisantuokins sutartys suadtuvs, kuriose
fiksuotos sudarymo slygos. Nepagrstas vienos alies suadtuvi sutarties nutraukimas leido kitai
aliai reikalauti atlyginti turtus nuostolius . Vyro ir monos turtas buvo atskiras, taiau monos turt
vald vyras.
Baudiamoji teis:
Nusikaltimai skirstomi vieuosius ir privaiuosius. Atsivelgiant tai, bausms irgi buvo
vieos mirties bausm, kno alojimas arba skausmins ir pinigins baudos nukentjusiam arba jo
eimai galvapinigiai, smurto bauda ir atitinkama suma teisjui. Dar nusikaltimai skirstomi gdingus
nuudymas, sualojimas ir negdingus turtinius.
Baudiama u baigt nusikaltim. Taiau padarius prievalstybin nusikaltim, bausta u sumanym ir
pasirengim padaryti nusikaltim Atvejai, alinantys veikos nusikalstam pobd:
1) Savo teisi apsauga
2) Btinoji gintis, reikalaujant rodyti
3) Btinas reikalingumas, bet tik trkstant maisto
4) sakymo vykdymas
Bausms taikymas:
Bausm velninama kai:
1) Nusikaltlis pasidav miesto malonei

2) Nuo nusikaltimo padarymo prajo ilgas laiko tarpas


3) Nusikaltlis kilmingo luomo ir jam dovanoja nukentjusysis
4) Bloga nusikaltlio sveikata
5) Nia moteris
6) Vagiui grinus pavogtus daiktus
Sunkinanios aplinkybs:
1) Suardyta nusistovjusi tvarka
2) Veika prie giminait, virinink, tarnyboje auktesn, kilmingesnio luomo asmen
3) Padaryti dideli nuostoliai
4) Asmuo sugautas nusikaltimo vietoje
5) Nusikaltimo kartotinumas
Tokiais atvejais taikyta kvalifikuota mirties bausm.
Nusikaltim ir bausmi rys:
Nusikaltimai miestui:
1) Miesto gynybos silpninimas
2) Miesto valdios neklausymas
3) Teismo sprendim nevykdymas
4) vairi draudim nepaisymas
5) Vieosios tvarkos paeidimas
U idavyst ir maist bausta mirties bausme ir turo konfiskavimu
Nusikaltimai asmeniui:
1) Gyvybs atmimas (vieas mirtis ir slaptas kaul traikymas)
2) Sveikatos sualojimas (sunkus ir lengvas pinigin bauda ir mokestis teisjui)
3) Garbs atmimas
Nusikaltimai moralei:
1) Sanguliavus vyrui mirtis. Kilmingieji galjo isipirkti.
2) Sanguliavus moteriai iplakimas, ymjimas. Pakartotinai sugavus paskandinimas.
3) Grietai bausta u kraujomai, homoseksualizm, prostitucij, iaginim, moters
pagrobim.
Turtiniai nusikaltimai:
1) Didel, pakartotin arba banytinio turto vagyst mirtis
2) Maa vagyst ymjimas, iplakimas
Teism organizacija
1) Miesto teism sudar:
a) vaitui (advokatui) arba jo pavaduotojui lentvaitui pirmininkaujant suolinink teismas, kuris
nagrinjo baudiamsias ir svarbesnes civilines bylas
IV tema LDK teiss kodifikavimas XVI a., teiss bruoai ir tolesn raida iki XVIII a. pabaigos
Pirmojo Lietuvos Statuto (1529 m. ) rengimas
Pirm kart mintis sudaryti teisyn isakyta didiojo kunigaikio Aleksandro 1501 m. privilegijoje
Voluins emei. 1514 m. Vilniaus Seimas pateik vadovui praym sudaryti Lietuvos Statut. Tai buvo
vienas i pirmj aikesni reikalavim kodifikuojant LKD teis suvienodinti teism darb. . statut
sudaryti paskatino tai, jog ligi iol Lietuvoje nebuvo raytini statym svado, ir dl to teisiant bei
vykdant teisingum teisjai danai turjo vadovautis tik savo sine ir protu, o dl to nuolat kildav
skund, kuri sprendimas apsunkindavo pat didj kunigaikt. Dl to ir sudarytas Lietuvos Statutas,
kad visoje Lietuvoje vienodai galt bti vykdomas teisingumas.
Antrojo Lietuvos Statuto (1566m.) rengimas
gyvendinus pirmojo Lietuvos Statuto galiojim, statym kodifikavimas nesibaig, nes rutuliojantis
socialiniams santykiams teis buvo nuolat pildoma naujomis normomis 1544m. Lietuvos Brastos
Seime Lietuvos didikai ir bajorai pirm kart vieai pareik praym pataisyti Pirmj Lietuvos

Statut, papildant reikalingais naujais paragrafais bei raant visas naujas bajor teises ir laisves, visas
j privilegijas.
Treiojo Lietuvos Statuto (1588 m.) rengimas, paskelbimas ir spausdinimas
Tik sigaliojus Antrajam Lietuvos Statutui jau artimiausiuose seimuose pradta sudarinti
komisijas j papildyti, o i esms rengti nauj, nes tebevykstantys LDK vidaus organizacijos
pasikeitimai dar labiau sureikmino bajor luomo, miestiei padt valstybje. Leido bajorijai laisvai
disponuoti visu savo nekilnojamuoju turtu, sutikus Pon tarybai ir leidus Lietuvos seimui,
svetimaliams ir usienieiams gauti Lietuvoje dvar ir t.t.
Skubti rengti nauj statut reikjo todl, kad Steponas Batoras pripaino LDK teises, patvirtino
Vyriausij Lietuvos tribunol, steig Vilniaus universitet, jzuit kolegij 1588 m. Treij Lietuvos
Statut ileido kancleris Leonas Sapiega, ispausdinant savo lomis ir priirint darb. O Statutas
patvirtintas buvo didiojo kunigaikio Zigmanto Vazos.
Baudiamosios teiss bruoai (Lietuvos Statut).
Baudiamoji atsakomyb daniausiai skirta nusikaltim padariusiam fiziniam asmeniui. Taigi
vyko vieosios ir privatins nuosavybs atsiribojimas.
Antrajame Statute nemaai nusikaltim pereina vieosios teiss srit, vertinant juos kaip
pavojingus visuomenei. Nusikaltliai tampa vieai persekiojami. Treiajame pabrtas nusikalstamos
veikos pavojingumas visuomenei, padidja valstybini nusikaltim ir nusikaltim valdymo tvarkai
ri skaiius. Bausm laikoma priemone kovoti su nusikaltimais.
Pirmajame aptarti btinosios ginties ir btinojo reikalingumo atvejai, kai asmenys nebaudiami.
Nenumatyta bausm ir kai asmuo atliko veiksmus su pono sakymu arba pagal statym. Antrasis ir
treiasis papild sra aplinkybi, kurios dl nusikaltusiojo amiaus ir psichikos ligos, alino ar
velnino atsakomyb. Taiau principas, kad niekas neturi kentti be savo kalts, iliko. Aptartos
nusikaltim sunkinanios, o kartu ir bausm didinanios aplinkybs. Antrajame ir treiajame statutuose
nustatytas pakaltinamumo amius. Statutuose nusikaltimai skirstyti tyinius ir netyinius
Civilins teiss bruoai (Lietuvos Statut)
Kodifikuojant nuosavybs teis, visuose trijuose Statutuose aikiai apibrtos ems nuosavybs rys
tai didiojo kunigaikio domenas; pon ir stambi bajor alodin nuosavyb ir u tarnyb gauta leno
teismis em bei laisvj valstiei asmenins ems nuosavyb
Lietuvos Statut eimos teiss bruoai
Prasideda nuo santuokos sudarymo slyg, atsivelgiant ne tik susituokianij fizines savybes, bet ir
j padt luominje visuomenje. Amius buvo vienas i esmini teisini santyki poymi, nulmusi
asmens teises ir pareigas. Kitas reikalavimas normali psichikos bsena. Vis trij Lietuvos Statut
galiojimo laikotarpiu reguliuot eimos nuosavybs santyki srit LDK nulm trys esminiai dalykai.
Tai eimos luomin priklausomyb bajoro eima, miestieio eima, valstieio eima, turtinis
pajgumas ir turto paskirstymas tarp sutuoktini. Statutuose apsprstos ituok galimybs, tv ir vaik
turtiniai santykiai
V tema. LDK teism sistema.
Teismai, susiformav iki XVI a.
Teismo funkcijas atliko administraciniai organai. Jas vykd vaivados, seninai, vietininkai, ems
maralka, dvar laikytojai kiekvienas savo valdose. Aukiausias teismo organas buvo d. kunigaiktis
ir Pon taryba.
Lietuvos didiojo kunigaikio teismas
. D. kunigaiktis sprend ems, mon kraiio garantij ginus, globos, duotini rat ir privilegij
galiojimo, luomins bajor priklausomybs bylas bei paveldjimo klausimus. Taip pat valstybini
nusikaltim, savavaliko muit muit vedimo, ems uvaldymo

Pon tarybos teismas


vykd Pon taryba, Ji buvo apeliacin instancija senin ir vaivad isprstoms byloms ir kaip pirmoji
instancija teis ponus, valdininkus ir stambius emvaldius. Pon tarybos sprendimus buvo galima
apsksti d. kunigaikiui. Dl ko teis kaip d. kunigaikio nebdavo irti prie tai esant.
Maralkos teismas
ems maralkos valdia galiojo d. kunigaikio rmuose ir apskritai jo buvimo vietoje. Maralka
turjo jurisdikcij bdamas prie d. kunigaikio. Jis skelb teismo nuosprendius ir galjo skirti net
mirties bausm.
Vaivados teismas
Vaivada atliko karines, administracines ir teismo funkcijas. Vaivada irjo, kad visi emvaldiai
atlikt prievoles valstybei, buvo Pon tarybos narys
Vietininko teismas is teismas teis vidutinius ir smulkius bajorus
Tijno teismas . atliko dvar laikytoj funkcijas.
Teism reforma teiss kodifikacijos eigoje XVIa viduryje ir iki XVIII a pabaigos.
1564 m. Bielsko seime d. kunigaiktis ileido privilegij dl nauj teism ir kunigaiktysts
administracinio teritorinio suskirstymo pavietus. 1565 m. Vilniaus seimas suskirst teritorij 30
paviet, kiekvienas buvo teismo apygarda .1566 m. Statutas numat 3 teismus: 1. ems 2.Pilies 3.
Pakamario ( apie kiekvien aprayta toliau ir isamiau).
ems teismas
. inybingos buvo karo tarnybos atlikimo ir emvaldos teisi paeidimo bylos. Be to nagrinjo
skundus dl treij ir kuopos teism sprendim nevykdymo, ginus dl bajor kilms ir luomo,
grasinim atvejus.
Pilies teismas
Pilies teismas gyn bajor gyvyb, turt ir garb. . Pilies teismas buvo baudiamasis teismas , kuris
sprend tokias bylas : bajor nam upuolimo, padegimo, plim kelyje, iaginimo, vagysts,
sukiavimo, nuudymo. Pilies teismas teis tik tikruosius savarankikus bajorus, o kitus teis seninas
kaip kunigaikio vietininkas.
Pakamario teismas Pakamario teismas sprend ems ei bylas
Kaptrinis teismas
is teismas po did. Kunigaikio mirties sprend visas bylas , nes tuo metu sustodavo vis teism ir
kit staig veikla. 1587 m. bajor suvaiavimas numat, kad is teismas susideda i pilies, ems,
teism teisj ir pakamario.
Asesori teismas
Sprend bajor ido bylas ir buvo apeliacin instancija did. Kunigaikio miest miestiei byloms.
Taip pat sprend did. Kunigaikio emi valdytoj ir privai asmen ems ginus
Kuopos teismas Teismas sprend Did. Kunigaikio dvar valstiei bylas
Specialieji teismai.
Juos sudar kaptrinis teismas, dvasinis tribunolas, ido tribunolas, Ido komisijos teismas, Etmono
teismas, karo komisijos teismai
Etmono teismas
Buvo Didysis Lietuvos etmonas ir lauko etmonai, vadovav kariuomenei ir tvark jos reikalus.
Etmonas buvo karo vadas.
Dvasinis tribunolas
Nagrinjo bylas, susijusias su jiems priklausomais gyventojais. Banyia savo inioje turjo visas
mokyklas ir ligonines, jai pavesta neturting moni globa.
Ido tribunolas
steigtas 1613 m. ir nagrinjo mokesi bylas, tikrino idininko ataskaitas
Ido komisijos teismas

Rpinosi kunigaiktysts ido pajam didinimu, keli gerinimu, ekonomikos pltra, pramons ir
prekybos pltimu, komunikacijomis ir transportu. Sprend finansines ir prekybines bylas bei ginus.
Teismo procesas.
Teismo proces reguliavo seniausias altinis - 1387 m. Jogailos ems privilegija bajorams katalikams
bei srii privilegijos, vliau LDK 1468 m. Kazimiero teisynas . is teisynas suteik bajorams teisti ir
bausti savo priklausomus mones. Taiau pagrindinis tai Lietuvos Statutai. 1529 m. Pirmojo Statuto
etas skyrius reguliavo teismo proces
Civilini byl proceso ypatumai
Procesas vyko rungimosi bdu. Naudota layb forma. alys idstydavo savo reikalavimus, savo
teiginiams pagrsti nurodydavo liudytoj, dokument
VI TEMA. LDK teisinio reguliavimo pagrindai ir j raida iki valstybs okupacijos (XVI a. IpusXVIII a. pab.)
Bendrieji valstybs valdios teisinio reguliavimo principai.
LDK valdia teiss raidos poiriu formavosi nuo absoliuios monarchijos iki valdi savarankiko
isiskaidymo.1)valstybs valdovo valdi;2)Pon taryb;3) teism,turint gali gyvendinti teisingum
pagal jo suvokimo lygmen visuomens raidoje
Pon taryba. LDK seimas, jo transformavimas po 1569 Liublino unijos.
Ankstyvosios monarchujos laikotarpiu LDK valdioje dalyvavo tik valdovo aplinkos mons.Vliau
Jogaila ir Vytautas jau nepriiminjo svarbi sprendim be did.k.,tarybos.Taip ji virto Pon taryb.Ji
nebuvo nuolatinis organas.Pon tarybos sudtis nusitovjo Aleksandro ir ygimanto I valdymo
metais.Pon. t., buvo de jure ir de fakto.Did.k.negaljo keisti nutarim,priimt kartu su P.t.,negaljo be
ios tarybos pritarimo vykdyti nutarimo.skirti valstybs taryb,leisti ido las.Narius skyr
did.kun.,pon sutikimu. Seimas buvo aukiausias valstybins valdios organas.1565m. pradjus
valstybs administracin reform,steigiant pavietus ir juose pradjus rinkti seimelius.i seimeli
pasiuntiniai atstovavo pavieto bajorams seime.Jie gijo sprendiamj bals.Po 1569m. Liublino unijos
LDK vieasis politinis gyvenimas persikl bendr su Lenkij seim,kuris i pradi vykdavo
Varuvoje, o nuo 1673m. kas treia sesija- - Gardine.
LDK karo tarnyba
Krato ginti i seno bdavo aukiama bajorija.Bet jau XVI a. ji labai neoriai eidavo kar, todl kaskart
vis daugiau tekdavo naudoti samdyt kariuomen
1557m. Valak reforma
LDK prijungtose emse laikomose valdovo nuosvybe, buvo vykdoma reforma.Jos esm buvo ta, kad
tuiuose plotuose naujas apgyvendintas asmuo gaudavo madaug vienodo dydio ems
plot,padalyt laukus sjomainai, nustatant jo valdymo ir mokesi santyk su valdovo dvarui
reforma buvo gyvendinta Valak nuostatais,priimtas.1557 m. balandio 1 dien ir t pai met spalio
20d.pataisymais.J vykd revizoriai ir matininkai.Visa valstiei em buvo paimta feodalin ems
fond.Buvo sudaromi sklypai,valstieius kiemus perkeldavo vidurin lauk ir jie isikurdavo juostuoje
priedelio .Reforma teisikai atribojo bajorus ir valstieius bei nustat griet lao
gyvendinim,numatant baudas.Reforma buvo apimamos visos moni gyvenimo ir kio sritys,siekiant
vieno - padidinti valstybs pajamas paisant ne tik vienadieni poreiki,bet siekiant nuolatinio
gerjimo.Taiau tai pasireik praktikai valtiei teisi siaurininmu ir faktiiniu baudiavos
ivedimu.Valak reforma truko 20 met.LDK ido pajamos padidjoketurgubai.Sukurta emnaudos
sistema gyvavo iki baudiavos panaikinimo.
LDK IR 1791m. gegus 3 d. KONSTITUCIJA
Ketveri met reform seimas siek isaugoti Lenkijos valstybingum,apginti mirtino pavojaus
akivaizdoje atsidrusi nepriklausomyb.1791 geg.3 d. Supaprastinta procedra buvo priimta

Konstitucija,pavadinta Valdymo statymu.Konstitucija keit ne valstybs tip , o form.Jos primimu


nebuvo sutelkta vis jg esminei nepriklausomybs isaugojimo problemai sprsti,susidar vidaus
problemos,kuriomis pasinaudojo iorins jgos ir tai lm valstybinio darinio lugim.Konstitucija
garantavo bajorams visas privataus ir politinio gyvenimo teises ir prerogatyvas.ias teises turjo tik
dvarininkai.Konsc. tik deklaratyviai skelb valstiei glob.Konsc.garantavo asmens laisv
atvykusiams i usienio ir pabgialiams.Konstitucija parengta taip kad panaikint buvusios Lietuvos ir
Lenkijos valstybingum dualizm konfederacij.Apie valstyb jau kalbama kaip apie vientis politin
vienet vadinama Lenkija.Taiau i konstitucija turi ir pranaum atsisakyta seime liberum
veto,pakeiiant j daugumos principu.Lietuvos valstybingumo i konstitucija ne tik neireik, bet gana
drstikai juos neig.
VIII TEMA. OKUPUOTOS LIETUVOS VALDYMO TEISS BRUOAI (XVIII a. pab. 1915
m.)
Laikinoji Napoleono administracija Lietuvoje 1812 m. Pranczijos-Rusijos karo metu.
1812m. Napoleono karas su Rus. paliet ir Liet. Napol. tikjosi paramos i Lenk.ir Liet. gyventoj,o is
atkursis egzistavusi valstyb. Liepos 1d. saku kr Liet. nauj valdi- laikinosios vyriausybs
komisij
Valdymo reimo pokyiai Lietuvoje 1863-1900m.
1864 nutarimu Liet. tapo oficialiai pripainta esanti nuo seno rus. Stengsi Liet. surusint mokyklas,
Katal. banyi, gyvenviei ir gatvi pavadinimus pakeisti rus., vyko moni egzekucijos. . Po 1863
sukilimo Liet. auk. polit. valdi turjo generalgubernatorius, gubernatoriai- vadovavo gubern.
valdybai ir kanceliarijai, revizavo civ. staigas. 1889 gubernatoriai tapo gubernijos administracins
teisins staigos pirmininkais, priirjo valstiei luomin institucij veikl.
1. OKUPUOTOS LDK LIETUVIKOSIOS UNEMUNS VALDYMO TEIS 1795 1915 m.
Valdymo bruoai ir kaita Unemun priskyrus Naujajai Ryt Prsijai.
Po 3 padalijimo - emaii kunigaiktyst, Vilniaus, Trak vaivadijos Rusijai, Unemun Prsijai.
I prijungt Lenkijos Lietuvos emi Prs vyriausyb sudar Naujj Ryt Prsij su centru
Balstogje. Rytprsiai suskirstyti departamentus, ie pavietus, pavietai parapijas. Lietuviai gyveno
trijuose pavietuose- Marijampols, Kalvarijos ir Vygri. ia vesti prs statymai, sustiprinta drausm,
bajor teiss apkarpytos. Valstieiai sulyginti su prs valstieiais.
Varuvos kunigaiktystei
1807 Tils taikos sutartis Prs. neteko Lenk. ir Liet. emi. I j emi sudaryta Var. kunigaiktyst.
Var. kunig. centralizuota konstit. monarchija, gyvenimas tvarkomas pagal 1807 konstitucij. Ji skelb
-naikinama vergija, visi pilieiai st. lygs ir t.t. Lygias teises su bajorais gijo miestieiai.
Lenkijos karlystei
Lenkijos karalyst turjo autonomij. Buvo palikta valstieiams suteikta laisv, administraciniai ir
teism statymai lenk kalba, pinigai zlotai. Unemunje okupacinis rimas buvo velnesnis. Ji jo
Augustavo vaivadij, su centru Suvalkuose. 1865 Bendrieji ems reformos nuostatai ir Gmin
pertvarkymo taisykls.
Napoleono kodekso vedimas
Nustatyta, kad Rytprsiuose galios Bendrasis prs provincij krato teisynas. Palikti kai kurie lenk ir
lietuvi civilins teiss institutai ir nurodyta tvarka kaip jie turi bti tvarkomi. Taip pat buvo vesti ir
prs Civilinio ir Baudiamojo proceso kodeksai. 1795 m. taisyklms naujiems teismams organizuoti.
Vietoje ems teismo Laikinoji teisiamoji komisija, ji nagrinjo civilinius ginus, baudiamsias
bylas nagrinjo Laikinoji tvarkomoji komisija

Pranczijos statym taikymas


Varuvos kunigaiktystje Napoleonas panaikino prs teiss galiojimus. Ir paskelb jog vedamas
1804 m. Napoleono kodeksas
2. VOKIETIJOS OKUPACINIO REIMO TEIS LIETUVOJE 1915 1918 m.
. Krat vald vok. karin administracija. st. leido karo vadas savo sakymais. vestas oberosto rb.,
kuris pakeistas oberosto mark. Visas bylas kurios nra karinio pobdio sprendia okupuoto krato
teismai. Galiojo iki karo 3 kodeksai- 1864 Bausmi statai ir 1866 Bausmi statutas, 1903 Baud.
statutas. 1915 sigaliojo 1903 Rus. baud. kodeksas. Pakeitimai padaryti dl bausmi ri.
Hinderburgo statymu vestas pagalvs mokestis visiem vyram 15-16m. (atleisti vokiei kareiviai,
pareignai, dvasininkai). Gyventojai be paso ar asmens paymjimo galjo vaikioti tik savo
seninijoj. U visokius leidimus reikjo mokti. Kaimuose draudiama vaikioti nakties metu nuo 21
iki 5 val. 1916 nustatytos 3 teism instrukcijos: Vyriausiasis teismas, valsi teismai ir taikos teismai
TEISS KAITA UMENUNI PRISKYRUS LENKIJOS KARALYSTEI.
krus Lenkijos karalyst Pranccijos Civilinio ir Prekybos kodekso galiojimas nusustabdytas. 1818
m. ir 1825 m. ileisti hipotekos statai, kurie reglamentavo nekilnojamojo turto, nuosavybs
santykius ir padar nema Napoleono kodekso pakeitim. 1825 m. priimta Lenkijos karalysts
Civilinio kodekso pirmoji knyga, kuri pakeit Pranczijos Civilinio kodekso vadin titul ir pirmj
knyg. Nuo Napoleono kodekso nutolo ypa civilins bkls akt santuokos ir ituokos srityje.
Teisinis j reguliavimas tapo grindiamas banytins santukos privalomumu. 1832 m. vestas
organinis statutas pagal j Lenkijos karalystje galiojantys statymai skelbiami lenk kalba statym
dienratyje.
3. TEISS MOKSLAS IR MOKSLININKAI LIETUVOJE 1795 1918 m.
. Moralini ir polit. moksl skyriuose daugiausia dmesio skiriama teisei (prigimtinei, krato, romn,
rus). sistemos pagrindas prigimt. teis. Pozityviosios teiss altinis prigimt. teis. Siejo teis su
materialias interesais. Idealas prigimt. teis, garantuota valstybs sankcija. Normas kr aukiausia
valdia, kurios altinis visuomen. Valdias skirst leid., vykd. ir teism
9 tema ATKURTOS LIETUVOS VALSTYBS TEIS (1918-1940 m.).
iskiriami 2 etapai : 1. Parlamentarizmo 2. Autoritarizmo po 1926 m. perversmo.
Slygos, dl kuri tapo galimas Lietuvos valstybingumo atkrimas:
1. Jau pirmaisiais Pirmojo pasaulinio karo metais aktyviausia Lietuvos inteligentijos dalis kl
politins autonomijos Rusijos imperijoje mint.
2. 1915 m. ruden okupavus vokieiams Lietuvos teritorij, Lietuvos visuomens veikjai ryosi
panaudoti mginimas atkurti nepriklausomyb.
3. Papildomas impulsas Vokietijos ir Austrijos vengrijos vyriausybi 1916 m. lapkriio 5 d.
nutarimas atkuti Lenkijos valstyb.
4. 1917 m. vasar carizmo Rusijoje lugimas, sustiprins pavergtj taut pasitikjim savo jgomis.
5. Taiau tuo pat metu kilo grsm patekti kitos galingos kaimyns Vokietijos priklausomyb.
Vokietijai planuojant pajungti sau okupuot Lietuv, lkietuvi veikjams pasilyta prie vokiei
karins administracijos sudaryti Pasitikjimo taryb. Tam suaukta lietuvi atstov konferencija
irikti tarybos sudiai. Konferencija dirbo 1917 m. rugsjo 18-23 d. Priimtoje rezoliucijoje
skelbiamas lietuvi tautos pasiryimas, siekiant laisvos Lietuvos raidos, jos etnografinse sienose
sukurti demokratinias pagrindais sutvarkyt lietuvos valstyb.
6. 1917 m. gruodio mn. deryboms su Rusija breste, tarp Vokietijos vyriausybs ir Lietuvos tarybos
atstov susitarta, kad Vokietija Lietuvai suteiks savarankikum, bet pastaroji turs sipareigoti
umegzti sjunginius ryius su pirmja.
7. Lietuvos tarybos1917 m. gruodio 11 d. pareikimas dl Lietuvos valstybs atstatymoir sjungos su
Vokietija. .Vokietijai delsiant pripainti Lietuvos nepriklausomyb.Remiantis taut apsisprendimo
teise Tarybos 1918 m.vasario 16 d. pareikimas dl nepriklausomos, demokratinias pagrindais

sutvarkytos Lietuvos valstybs su sostine Vilniumi atstatymo ir tos valstybs atskyrimo nuo vis
valstybini ryi, kurie buv su kitomis tautomis.
Vasario 16 Aktas tapo svarbiausiu XXa. Atkurtos Lietuvos valstybs konstitucin reikm turjusiu
aktu. Juo i esms rmiasi moderniosios Lietuvos valstybs buvimas ir visi vlesnieji laikinieji ir
nuolatiniai jos konstituciniai dokumentai.
Pirmoji laikinoji konstitucija
1918 m. ruden ,. kai karinis Vokietijos pralaimjimas nekl abejoni ir dl to jai teko
atsisakyti pretenzij ugrobtas alis lapkriio 2 d. Lietuvos valstybs taryba prim Lietuvos
Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatinius dsnius.
Konstitucijoje skelbiama vis piliei lygyb prie statymus, luom privilegij nebuvimas,
asmens, buto ir nuosavybs nelieiamyb, tikybos , spaudos, odio, susirinkim, draugij laisvs,
kurios kilus karui, gresianiam sukilimui ar riaums galjo bti suvarytos.
Srityse, kuriose nra ileista nauj statym, laikinai lieka tie kurie yra buv prie kar, kiek
jie neprietarauja iems Pamatiniams Dsniams Konstitucijos Pamatinuose dsnuose neaptarti
klausimai: nepaskelbta respublika, nenustatyta Valstybs tarybos ir jos prezidiumo sudarymo tvarka,
j galiojim terminai.
gyvendindamas priimtuosius Konstitucijos Pamatinius Dsnius Valstybs tarybos prezidiumas 1918 m.
lapkriio 11 d. patvirtino pirmj laikinj vyriausyb Ministr kabinet, sudaryt ne koalicijos, o
darbo pagrindu, nors faktikai vyravo deinij srovi atstovai
Lietuvos valstybs atkrimo skelbimas Steigiamajame seime ir Steigiamojo seimo laikinoji
konstitucija
Stegiamojo seimo buvimas griov 1919 m. Laikinosios Konstitucijos Pamatini Dsni
nuostatas, todl 1920m. birelio 10 d. Steigiamasis seimas prim Laikinj Valstybs konstitucij.
. Valstybs valdymo forma- demokratin respublika. Steigiamajam seimui pavesta iimtin teis
leisti statymus ir priirti j vykdym, tvirtinti valstybs biudet ir ratifikuoti tarptautines
sutartis. statym iniciatyvos teis pavedama Steigiamajam seimui ir ministr kabinetui. seimo nario
asmens nelieiamumas. Vykdomoji valdia pavesta steigiamojo seimo renkamam respublikos
prezidentui
Laikinoji konstitucija , lyginant su 1919 m. Laikinosios Konstitucijos Pamatiniais Dsniais
praplt piliei demokratini teisi ir laisvi sra, traukdama korespondencijos nelieiamum,
sins ir streik laisv. Taip pat mirties bausms bei titul panaikinim
1922 m. Lietuvos valstybs konstitucija.
. Lietuvos valstyb skelbiama nepriklausoma demokratine respublika ir deklaruojama , kad suvereni
valstybs valdia priklauso tautai, kuri suprantama , kaip turini rinkim tais piliei visuma
Pilietybs teisinis reguliavimas.skelb Lietuvos pilietybs teiss gyjim ir nustojim,
vadovaujantis atitinkamu pilietybs statymu.Trukm, svetimliams igyventi lietuvoje 10 met, nuo
1918 02-16 Teisin piliei padtis. Kontitucija ikl asmenyb , skelb j visuomeninio
gyvenimo centru. Konstitucijoje nekalbama apie mog, visais atvejais minimos pilieio teiss ir
laisvs.Piliei lygiateisikumas nepaisant lyties, kilms , tautybs, tikjimo. Skelbiamas
demokratini teisi ir laisvi sraas: asmens ir buto nelieiamumas, tikjimo ir sins laisv,
susirainjimo slaptumas, odio ir spudos, ssusirinkim ir sjung laisvs, peticij bei statym
iniciatyvos teiss Teismas. Ankstesnse laikinose konstitucijose nebuvo usimenama apie teismus.
Pagal i konstitucij teismas 1)priima sprendimus vadovaudamasis tik statymu.2) teismo
sprendimai daromi LR vardu. 3)keisti ar naikinti teismo sprendimus gali tik teismas. Teismas
visiems pilieiams lygus.karius dl tarnybos nusikaltim teisia tam tikri teismai. Ypatingieji teismai
steigiami tik karo metu.

Rinkim teis. Seimo rinkimai vykdomi visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu,
taikant proporcin rinkim rezultat nustatymo sitem. Rinkti galjo pilieiai ne jaunesni kaip 21
met, o bti irinktais ne jaunesni 24 met
Konstitucin Klaipdos krato padtis. Pagal valstybs santvarkos forma Lietuva
unitarin valstybs, bet jos sudt jo autonominis Klaipdos kratas.Klaipdos krato autonomijos
ribas nustat 1924 m. konvencija dl klaipdos teritorijos ir jos priedliai Klaipdos teritorijos
statutyas, Klaipdos uosto ir Tranzito statutai. Klaipdos kratas oficialiai tapo Lietuvos valstybs
dalimi, nors centrins Vyriausybs teiss jame buvo ribotos. Pagal konvencij kratas sudaro
teritorin Lietuvos valstybs vienet, besinaudojant statym leidybos, teism, administracijos ir
finans autonomija
Poskis autoritarizm. 1928 m. konstitucija.
1928m. gegus 25 d.oficialiai paskelbtas Prezidento dekretuotas dokumentas Lietuvos
Valstybs Konstitucija. Taiau buvo traukta nuostat, kadji ne vliau kaip per 10 met bus patikrinta
referendumu.
Pakartojo daugel 1922 m. konst-jos nuostat. Taiau savo esme abi konst-jos labai skyrsi.
Bdingiausias skirtumas vykdomosios valdios, pirmiausiai prezidento gali ipltimas,
autoritarini element valst. Valdym diegimas, tuo pat metu isaugant pagrindini demokratini
institut regimyb ( parlamentarizmo). Atsisakyta Prezidento rinkim seime, jam rinkti numatyta
speciali rinkik kolegija(ypatingieji tautos atstovai). Rinkim tvark nustatys spec. statymas
Svarbiausia Prezidento teis- tarp seimo sesij vykdyti paiam seimo funkcijas: leisti statymus,
tvirtinti valst. Biudet bei jo vykdym, ratifikuoti tarptaut.sutartis, kelti ministrams dl valstybs
idavimo ar tarnyb. nUsikaltimo baud.bylas 1928 m. konstitucija vienas pirmj Europoje
konstitucini akt, pasukusi nuo demokratijos autoritarizm
Naujo poirio valstyb ir visuomen tvirtinimas 1938 m. Lietuvos konstitucijoje.
. Prim Seimas 1938m. vasario 11 d.
Savo turiniu naujas aktas. 21 skyrius, suskirstytas 156 str. Autoritarinio pobdio.Lietuvos
valstyb respublika, jos prieaky Prezidentas, jis vadovauja valstybei. Prezidento rinkim tvarka
ir laikas nepasikeit. Prezidentas :reprezentuoja valstyb, priima svetim valstybi atstovus, daro
kita kas konstitucijos ir statym jam pavesta. Nurodoma prezidento teis skirti ir atleisti valstybs
kontrolieri ir kitus statymo nustatytus pareignus. Prezidentas vyriausiasis ginkl.pajg vadas,
galjo skirti ir atleisti kariuomens vad.. Jam suteikta teis skelbti nepaprastj met. Prezidentas,
vyriausybei pasilius sprend mobilizacijos, karo ir taikos klausimus. Prezidentas skyr Seimo
rinkimus. Jam suteikta teis suaukti seimo sesijas ir nesibaigus laikui jas udaryti. Taip pat jam
suteikta teis suaukti neeilin sesij ir nustatyti joje svarstytinus klausimus, taip pat j udaryti.
Pavesta paleisti seim ibuvus 5 metus, taip pat galimyb paleisti seim anksiau laiko. Iimtinai
seimo kompetencijai konstitucija tepaved savo statuto bei konstitucijos pakeitimo projekto
primim. Apskritai seimas pagal i konstitucij neturjo iimtins statym leidybos teiss jam
nesant statymus leidia Prezidentas Suteikusi plaias teises prezidentui konst-ja nustat, kad jis
neatsako u savo galios veiksmus, o u kitus veiksmus taip pat negali bti traukiamas kol vadovauja
valstybei. Pajungdama prezidentui ne tik vyraisyb, bet ir seim, atsisak valdi paskirstymo.
Netaikytina teismui. Teismas skelbiamas nepriklausomu. Pilietyb gyjama gimimu, jungtuvmis ar
kitu eimyniniu ryiu, taip pat optavimu ir atgavimu. Pilieiu galjo tapti apsigyvens Lietuvoje
lietuvis nenustatant termin, i nelituvi igyventi 10 met. Numatytos statymu nustatyti dvigubos
pilietybs negalimumo iimtys

Administracin teis. Menkai ipltota. Administr.teisei priskirtos nuostatos isklaidytos atskiruose


aktuose
Privatin teis.
altiniai.Naudojamasi svetimais privatins teiss kodeksais. Plaiausiai receptuoti bendrieji
buvusios Rusijos imperijos privatinei teisei skirti statymai. Liertuvos Unemunje galiojo 1804 m.
prancz Civilinis kodeksas klasikins civilins teiss kodifikacija ( vis lygybs statymui
principas), taigi buvo kitokio pobdio nei rus. Po 1939 m. greta Lietuvoje susiformavusios teiss
vilniaus krate galjo bti naudojami Lenkijos Ryt emi civilins teiss nuostata
Daiktins teiss bruoai. Nuosavybs teiss aminumas ir paveldimumas. Kai valstybei
naudinga, nekiln. Turt galima nusavinti, laikinai paimti 1922 m. statymas dl atlyginimo u
priveriam nekilnojamj turt nusavinim. Nusavyb laikoma visikja. Nevisikoji laikoma,
kaisavininko teis valdyti , naudoti ir disponuoti ribojo paalini asmen turimos teiss ; servitut
teis ir kt. nuosavybs teis gyjama tik statym nustatyta tvarka.
Prievoli teis. Rusijos civiliniai statymai reglamentavo prievoles kylanias i alos
padarymo( delikt) ir kylanias i sutari.Asmuo tyia ar ne padars nuostolius turjo
atlyginti.Tvai atsakingi u maameius vaikus, samdytojai u j pavedimu samdytoj atliktus
veiksmus, gyvuli laikytojai u j padaryt al. Sutartys galjo bti sudaromos namine tvarka
odiu ir ratu ir notarine forma. Reglamentuojamos pirkimo pardavimo suratys. Esmin slyga
ali susitarimas sumokti pinigus. Turto nuomos sutartyje turjo bti nurodytas nuomos objektas,
terminas ir atlyginimo dydis
Santuokos ir eimos teis. I esms laikomasi eimos teiss princip, tvirtint Rusijoje.
Vienintele santuokos forma banytin santuoka. Civilin metrikacija galiojo tik Klaipdos krate.
Santuokinis amius vyrams 18 met, moterims 16. satymai draud tuoktis be tv, globj leidimo.
Galimyb santuok pripainti negaliojania statymas ribojo , galima tik iais pagrindais: nebuvo
sutuoktini laisvo sutikimo, neturta nustatyto amiaus, artimas giminysts, svainysts ryys,
nepanaikinta ankstesn santuoka ir kt. vyras oficialiai laikytas eimos galva.
Paveldjimo teis. tvirtino nuosavybs ventum ir nepajudinamum ir po savininko mirties.
Pripaino paveldjim tiek pagal testament, tiek pagal statym. Oficiali galia pripastama ne tik
notariniam, bet ir naminiams testamentams
Baudiamoji teis.
altiniai.1903 m. Rusijos baudiamasis statutas. 1918 m. Laikinasis Lietuvos teism ir j darbo
sutvarkymo statymas Bruoai. Nusikaltimas kiekviena mogaus veika, kuri j darant buvo
draudiama baud.statymu. ir u kuri nustatyta bausm. Nusikalstamos veikos suskirstytos 3
grupes: 1)u kurias numatyta mirties bausm, sunkij darb kaljimas vadinami didiausiais
nusikaltimais2)tvirtovs ar paprasto kaljimo bausm tiesiog nusikaltimais.3)aretas arba pinigin
gauda nusiengimais. Btinas nusikaltimo poymis- kalt.Kalts formos tiesiogin ir neties.tyia
ir neatsarguma 4: sunkij darb kaljim, paprast kaljim, aret ir pinigin baud. Paskelbtas
mirties bausms panaikinimas Nusikaltimai visuomenei. 1934 m. Tautai ir valstybei saugoti
statymas numat 3 nusikaltim sudi grupes:1)kurstymas2)sambris kaip neteistas minios
susibrimas3) dalyvavimas nusikaltamose sjungose Nusikaltimai asmeniui. Atsakomyb u
nusikaltimus asmens gyvybei ir sveikatai, laisvei , dorai, garbei. Sunkiausiu laikomas nuudymas u
kur sunkij darb kaljimas ne trumpiau kai 8 metams Nusikaltimai nuosavybei. Vienos i
svarbiausi- nuosavybs apsaugos nuostatos. Skiriama:1) paprasta vagyst- numatytas kaljimas ne
trumpiau kaip 3 mn.2) kvalifikuota vagyst- sunki darb kaljimas iki 8 met.

Proceso teis. altiniai. Rusijos civilinis ir baudiamasis procesas. Buvo konstatuojami pagal vakar
europ principai: vieumas, odinis bylos nagrinjimas, laisvas rodym vertinimas, baud. byl
nagrinjimas kaltinamojo pobdio. Bylos teismuose nagrinjamos lietuvi kalba, vieai.
rodinjimo nata tekdavo aliai, iklusiai byl
Civ. Procesas. Prie pradedant byl atsiliepimas ikinio praym, atsakovas galjo parayti
atsakym. Neatvykus atsakovui byla nagrinjama be jorodymais galjo bti liudytoj parodymai.
alims susitarus galjo bti byla sprendiama pagal priesaik
X Tema. Teis Lietuvos okupacij ( 1940-1990 m. ) laikotarpiu.
1. Lietuvos okupacija ir aneksija.
1940-1941 m. vieni tragikiausi Lietuvos istorijoje. alis atsidr dviej totalitarini
valstybi-Soviet sjungos ir hitlerins Vokietijos-ekspansijos epicentre. Nusikalstami Soviet
sjungos ir Vokietijos 1939 m. rugpjio 23 d. ir rugsjo 28 d., sandriai, du agresoriai siek
ugrobti keleto suveneri valstybi teritorijas, Lietuva inyko i politinio Europos emlapio.
Prasidjus II-ajam pasauliniam karui, jau po keletos dien Soviet sjunga, naudodamasi tuo, kad
raudonoji armija i lenk atm Vilniaus krat, 1939-10-10 d., savitarpio pagalbos sutartimi grino
j Lietuvai, u tai isireikalaudama teis jos teritorijoje dislokuoti sovietines karines bazes. 1940-0614 d., Maskvos ultimatomas Lietuvos Vyriausybei, kuriuo pareikalauta sudaryti nauj vyriausyb,
sileisti savo teritorij papildom soviet karin kontingent ir atiduoti teismui, iklus niekuo
nepagrstus kaltinimus. Visi trys reikalavimai buvo nesuderinti su jos suverenumu
2. Sovietin teis Lietuvoje 1940-1941 m. Lietuvos SSR 1940 m. konstitucija ir jos
gyvendinimas.
Lietuvos, kaip sjungins respublikos, santykiai su centru konstitucijoje buvo nustatyti pabrtinai
laisvi, konfederacinio pobdio, pagrsti visiku Soviet Sjungos subjekt suverenumu. Taip pat
sjungin 1936 m. konstitucija skelb aiki federacijos virenyb savo subjektams.Soviet sjungos
statymai turjo gali visoms respublikoms, pastarj statymai, prietaraujantys sjunginiams, buvo
skelbiami kaip neturintys galios. Nebuvo palikta vietos respublik konstitucinei krybai.
Konstitucija skelb Lietuv esant socialistine darbinink ir valstiei valstybe, konstatavo
dvarinink ir kapitalist valdios nuvertim ir proletariato diktatros vedim Po Lietuvos SSR
Konstitucijos primimo, faktikai iki 1940 m. pabaigos, buvo panaikintos visos nepr. Lietuvos laik
valstybs valdios institucijos ir vestas sovietinis valdiosmodelis, diegta sovietin politin
sistema.
Lietuvos siekiai atkurti valstybingum ir teis 1940m. birelio 23 d. sukilimu. Vokikojo naci
valdymo Lietuvoje vedimas
. Lietuviai pirmieji Europoje sukilo prie sovietin bolevik teror. 1938 m. Lietuvos Konstitucijos
pagrindais buvo atkurtas Lietuvos valstybingumas ir paskelbta i naujo sudarytos Laikinosios
vyriausybs sudtis. Tuo Laikinoji vyriausyb vokieiams stengsi parodyti, kad yra nepriklausoma.
1941-07-02 d., Laikinojo Lietuvos Ministr kabineto nutarimu dl bolevikini statym
panaikinimo buvo panaikinti sovietins okupacijos metu Lietuvoje vesti statymai, tarp j ir LTSR
Aukiausiosios Tarybos Preziudiumo 1940-11-30 d., sakas Dl laikinojo taikymo RTFSR
baudiamj, civilini ir darbo statym Lietuvos teritorijoje ir Dl LTSR teism sistemos
pertvarkymo. Mintu 1941-07-02 d., nutarimu buvo atkurti Lietuvos Respublikos statymai, galioj
iki 1940-06-15 d
3. Antroji sovietin okupacija Lietuvoje 1944-1990 m. Represinio aparato sukrimas. 1978 m.
sovietin konstitucija. Sovietins teiss sistema. Civilins teiss bruoai. Baudiamosios teiss
bruoai.

Antroji sovietin okupacija Lietuvoje 1944-1990 m. Represinio aparato sukrimas. 1944-07-13


d., sovietins ginkluotosios jgos sugro Vilni. Sovietin kariuomen 1944-07 mn.-10 mn.,
um didum Lietuvos teritorijos, prasidjo antroji sovietin okupacija Reokupuotoje Lietuvoje
buvo atkurtas Lietuvos SSR 1940 met konstitucijos galiojimas, atkurtos 1940-1941 m. veikusios
sovietins valstybs institucijos, kartu atnaujinta aneksija. Antroji sovietin okupacija ir Lietuvos
sovietizacija 1944 m. pabaigoje sukl lietuvi tautos rezistencij. 1944-1953 m. Lietuvoje kilo ir
vyko visuotinis organizuotas ginkluotas pasiprieinimas sovietinei okupacijai-Lietuvos valstybs
savigyna. Sovietins represijos buvo nukreiptos ne tik prie ginkluot pasiprieinim, bet ir prie
taikius gyventojus
1978 m. sovietin konstitucija. Po J. Stalino mirties 1953 m. kov keitsi padtis ir Maskvoje ir
Lietuvoje. alyje prasidjo naujas politinis kursas-reimo liberalizavimas. Imtasi alinti
iurkiausius teistumo paeidimus, plsti sovietini respublik teises. Taiau nepaisant
velnjanio reimo, pati sistema liko Todl 1978 m. priimta nauja sovietin Lietuvos konstitucijaLietuvos Taryb Socialistins Respublikos Konstitucija-ir vl kartojo sjungins konstitucijos
principus ir nuostatas.
Sovietins teiss sistema. Sovietinei armijai istmus vokieius i Lietuvos teritorijos, Lietuva
buvo laikoma ivaduota i okupacijos, bet ir toliau pripastama Soviet sjungos sudedamja
dalimi.Reokupuotoje Lietuvoje buso atkurtas Lietuvos SSR 1940 m/ Konstitucijos galiojimas,
atgavo galias Rusijos Federacijos kodeksai, kurie toliau buvo keiiami ir papildomi. Taigi 1944 m.
vasar Soviet Sjunga vl primet Lietuvai sovietin teiss sistem ir doktrin. Teis buvo
suvokiama kaip valstybs nustatytos ar sankcionuotos elgesio taisykls. Pagrindiniu teiss altiniu
laikytas statymas. Kategorikai teigta, kad teis kuria tik valstyb, o teisjai j taiko. Tai buvo
svetima teis primesta lietuvi tautai, o ne jos paios sukurta
Civilin teiss institutai buvo: nuosavybs teis, prievoli teis, autori teis, atradim teis,
iradim teis, paveldjimo, usieniei ir asmen be pilietybs teisnumas.
Civilini statym pagrindai ir Lietuvos SSR CK, kitais nei anksiau galioj civiliniai statymai,
teisikai tvirtino jau ne dvi bet tris nuosavybs, laikytos socialistine, formas: Tai 1) valstybin
( visaliaudin ), 2) kolki, kooperatini organizacij, j susivienijim 3)visuomenini organizacij
nuosavyb. Socialistin nuosavyb ypa buvo saugoma ir globojama
Baudiamosios teiss bruoai. 1944 m. vasar prasidjus antrajai sovietinei okupacijai, Lietuvoje
atnaujintas 1926 m. RSFSR BK galiojimas. Baudiamoji teis buvo koreguojama SSRS ir Lietuvos
SSR statymais ir sakais. 1947 m. buvo panaikinta mirties bausm, vietoj jos skiriama laisvs
atmimo 25 metams.; 1950 m. mirties bausm vl buvo vesta, o j taikyti numatyt tvyns
idavikams, nipams, kenkjams-diversantams. 1954 m. mirties bausms naudojimas
iplstas:leista j skirti u nuudym sunkinaniomis aplinkybmis. SSRS ir sjungini respublik
statym pagrinduose buvo suformuluoti svarbiausi sovietins baudiamosios teiss institutai, naujai
apibdinta nusikaltimo svoka, nustatyta nauja bausmi sistema, numatytos bausmi rys ir j
dydiai, bausmi skyrimo ir j atlikimo slygos ir kt. Pagrinduose buvo teiss norm, kurios
priklaus tik SSRS kompetencijai ir kuri sovietins respublikos negaljo pakeisti ar papildyti. XI
tema. Nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimas 1990 m. ir jos teiss formavimo pradmenys.
Konstitucini Lietuvos valstybingumo atkrimo prielaid sudarymas.Svarbiausia, kad buvo reformuotos
tuo metu galiojusios 1978 m. Lietuvos TSR konstitucijos nuostatos. Vietoje bendros sjungins pilietybs
respublikoje nustatoma Lietuvos TSR pilietyb, kad Lietuvos Konstitucijoje skelbiamas piliei teises ir
laisves garantuoja statymai ir visuotinai pripainti teiss aktai, kad Lietuvoje galioja tik AT ar referendumu
priimti statymai. Buvo pakeisti Konstitucijos str. panaikinant komunist partijos valstybin monopol ir
teisinta daugiapartin sistema, pakeista rinkim sistema, nustatyti laisvi demoktariniu principu pagrsti
rinkimai, tvirtinta sins laisv

Lietuvos valstybingumo atkrimas 1990 02 24 pirm kart per penkiasdeimt aneksijos met
Lietuvoje buvo vykdyti demokratiniai laisvi AT rinkimai daugiapartiniu pagrindu. Pergal rinkimai
atne Sjdiui. AT susirinko ir darb pradjo t pai dien. Kovo 11 d. buvo priimta Deklaracija dl
Lietuvos TSR AT deputat galiojim, kurioje teigiama, kad svetimos valstybs institucij
panaudojimas negali bti interpretuojamas kaip tos valstybs suvereniteto lietuvi tautai pripainimas,
taip pat, kad rinkim teis turintys Lietuvos gyventojai savo valia irinktiems deputatams patikjo
tautos suvereni gali Siekiant gyvendinti minto Akto nuostat, kad Lietuvoje negalioja jokios kitos
konstitucijos Lietuvos AT prim statym Dl 1938 05 12 Lietuvos Konstitucijos galiojimo
atstatymo. Jame konstatuojama, kad 1938 m. Lietuvos Konstitucijos veikimas dl TSRS vykdytos
prie Lietuv agresijos buvo neteistai sustabdytas ir nutaria nutraukti Lietuvos teritorijoje 1978 m.
Lietuvos TSR konstitucijos, taip pat 1977 m. konstitucijos galiojim ir atnaujinti 1938 m. Lietuvos
Konstitucijos galiojim
1990 m. Laikinojo pagrindinio statymo pagrindins nuostatos, valdios ir valdymo sistema.
Lietuvos Respublika skelbiama suverenia demokratine valstybe Teigiama, kad Lietuvos ekonomins
sistemos pagrindas yra Lietuvos Respublikos nuosavyb, kurioje pirm viet ikeliama piliei
privatin nuosavyb, numatoma, kad LR priklausantis turtas statym nustatyta tvarka gali bti
perduotas atlygintinai ar neatlygintinai piliei nuosavybn.
1992 m. Konstitucijos rengimas ir primimas. 1992 07 07 priimtas statymas Dl Laikinojo
Pagrindinio statymo pakeitimo ir papildymo ir Lietuvos Respublikos aukiausiosios valdios
institucijos pakeitimo. statymo reikm ta, kad galiojaniame nepriklausomos Lietuvos
konstituciniame akte buvo atsisakyta sovietins vieningos Liaudies deputat taryb sistemos, o Auk.
Taryba jau vadinama Seimu