You are on page 1of 2

"Ave verum corpus" trumpas Eucharistijos himnas, kuriam muzika kure keli

kompozitoriai mazdaug 14a. Is buvo skiriamas popieziui Inocetui ketvirtajam.


Viduriniaisiais viduramziais himnas buvo giedamas per isventinima ir tuomet kai
priimdavo benedikto svenciausia sakramenta.

Sveikas, tiesa Kno, gims

U mus yra nujautimas [dangikos pokyli]

Mergels Marijos,

mirties teism!

to, tikrai patyr, paaukojo


dl monijos kryiaus,

O saldus Jzus, ventas Jzus,

i kurios perverto pusje

O Jzau, Marijos snus,

vandens ir kraujo tekjo:

pasigailk mans. Amen

Kompozitorius, pedagogas, kolekcininkas, vienas rykiausi lietuvikos estradins dainos


mokyklos krj Mikalojus Novikas yra paras apie 500 skirting anr krini, bet labiausiai
inomas savo estradinmis dainomis, u kurias peln vairi premij. Jis yra pirmosios
lietuvikos bosanovos (daina Pavasarika kelion, 1964) autorius. Iraikingai jo kryboje
skamba rumbos, sambos, tango ritmai, svingo ir diazo muzikos elementai. Daug dain
ispausdinta vairiuose rinkiniuose Lietuvoje, taip pat Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje,
Moldavijoje, Armnijoje, Lenkijoje. Ileista deimt autorini plokteli, kasei, o albumo
Mikalojaus Noviko estradins dainos" (1972) tiraas siek net 100 tkst. vienet. Daugelis
dain (Gera, alioj stotelje, Putinai, Pdos, Dar neinia ir kt.) vadinamos lietuvikos
estradins dainos aukso fondu
Volfgangas Amadjus Mocartas (17561791, Wolfgang Amadeus Mozart) vienas i trij Vienos
klasik, itin ymus klasicizmo stiliaus muzikos krjas. Mocartas gim Zalcburge, dabartinje
Austrijoje, Leopoldo ir Anos Marijos Pertl Mocart eimoje. Kit dien buvo pakriktytas
Theophilus vardu, kuris reikia mylimas Dievo. iais laikais naudojamas lotynikas io vardo
variantas Amadeus. Mocarto tvas Leopoldas Mocartas buvo ymus smuikininkas ir
kompozitorius, gries arkivyskupo rm kapeloje. Jo knyga Versuch einer grndlichen
Violinschule (Es apie grojimo smuiku pagrindus), buvo ileista 1756 m., tais paiais metais, kai
gim Mocartas. Tad vaikas nuo ma met buvo mokomas groti pianinu ir smuiku, o bdamas
penkeri jau kr muzik. Jo tvas, pamats vaiko talent, pradjo j veioti po Europ drauge
su kitu vaiku dukra Marjana (Nanerle).Paauglyst ir jaunyst praleids kelionse, 1781 m.
muzikantas apsistojo Vienoje. ia 1782 m. rugpjio 4 d. ved Konstanc Veber, su kuria vliau
susilauk ei vaik, i kuri tik du sns igyveno iki pilnametysts. Mocartas stojo mason
lo, gyveno ekstravagantikai, ileisdavo visus udirbtus pinigus. Manoma, kad jis mir
apsinuodijs gyvsidabriu arba nuo trichineliozs. Mir taip ir nepabaigs savo paskutiniojo
krinio Requiem. Po mirties buvo sudegintas masiniame kape dl tuo metu galiojusios
tvarkos, siekiant sustabdyti buboninio maro plitim.Kurti muzik Mocartas pradjo anksti:
bdamas penkeri met para pirmuosius menuetus, Svarbiausi Vienos laikotarpio kriniai:
fantazija ir sonata fortepijonui c-moll (K.475, K.457), Haidno kvartetai (ei stygini kvartetai,
dedikuoti Haidnui), stygini kvintetai C-dur ir g-moll (K.515, K.516), sonatos A-dur 3 dalis
praminta Turk maru".Labai svarbi krybos dalis simfonijos. Vienoje kurtos simfonijos nuo
ankstesni skyrsi tuo, kad dabar jos jau buvo ne skirtos koncert pradiai, o galjo paios bti
koncerto programos dalimi. inomiausios simfonijos Prahos simfonija D-dur (K.504),
simfonijos Es-dur (K.543), g-moll (K.550), C-dur (Jupiterio simfonija, K.551), Hafnerio
simfonija (K.385), Linco simfonija (K.425). Vienos laikotarpiu Mocartas sukr zingpyl
Pagrobim i Seralio, operas Figaro vedybos, Don uanas, Visos jos tokios, Uburtoji
fleita. Paskutinis Mocarto krinys Requiem buvo usakytas turtingo aristokrato (grafo F. van
Valzego). Mocartui mirus, krin pabaig jo mokinys Francas Ksaveras Ziusmajeris. Mocarto
kriniai numeruojami pagal vadinamj Kchel-Verzeichnis Kechelio sra, sudaryt 1862 m.
Prie krini numerius priraomos raids K arba KV.